DOCSLIB.ORG

Baltistikos Centrai Ir Lietuva: Baltistika Pasaulio Kontekste

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Baltistikos Centrai Ir Lietuva: Baltistika Pasaulio Kontekste LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS BALTISTIKOS CENTRAI IR LIETUVA: BALTISTIKA PASAULIO KONTEKSTE Mokslo straipsnių rinkinys Vilnius, 2014 UDK 811.172(06) Ba288 Straipsnių rinkinys leidžiamas pagal ES SF finansuojamą projektą „Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-007) Sudarė doc. dr. Ona Petrėnienė (Lietuvos edukologijos universitetas) dr. Jurga Trimonytė Bikelienė (Lietuvos edukologijos universitetas) Redaktorių kolegija doc. dr. Laima Anglickienė (Vytauto Didžiojo universitetas) prof. dr. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas) prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis (Lietuvos edukologijos universitetas) doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Lietuvos edukologijos universitetas) doc. dr. Lina Murinienė (Lietuvos edukologijos universitetas) prof. dr. Sigutė Radzevičienė (Lietuvos edukologijos universitetas) prof. dr. Aivas Ragauskas (Lietuvos edukologijos universitetas) prof. dr. Vilija Salienė (Lietuvos edukologijos universitetas) prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Latvijos universitetas, Stokholmo universitetas) doc. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas) Leidinio recenzentai prof. dr. Gintautas Kundrotas (Lietuvos edukologijos universitetas) prof. dr. Bronius Maskuliūnas (Šiaulių universitetas) Santraukas anglų kalba vertė ir redagavo Jūras Barauskas. Tekstą lietuvių kalba redagavo Lina Murinienė. © Ona Petrėnienė, Jurga Trimonytė Bikelienė, sudarymas, 2014 ISBN 978-609-417-090-4 © Lietuvos edukologijos universitetas, 2014 TURINYS PRATARMĖ ......................................................................................................4 BALTISTIKA GLOBALIZACIJOS SĄLYGOMIS IR LIETUVIŲ TAPATYBĖS PROBLEMA..............................................................5 Birutė Augustinavičiūtė, Bronė Narkevičienė Vasario 16-osios gimnazijos svarba formuojant lietuvių tapatybę Vokietijoje ................................................................................................5 Laimute Balode, Aurelija Kaškelevičienė Baltistika Helsinkio universitete: praeitis, dabartis, ateitis ........................16 Jurgita Girčienė Lietuvių kilmės užsienio moksleivių tautinės tapatybės ypatumai ...............24 Algimantas Patricijus Taškūnas Lietuvos studijos po Pietų Kryžium ........................................................36 LIETUVOS IR UŽSIENIO ŠALIŲ KALBINIAI, LITERATŪRINIAI, KULTŪRINIAI RYŠIAI ...................................................................................50 Zofija Babickienė Jurijus Stepanovas ir lietuvių kalbotyra ...................................................50 Laimute Balode On Slang Urbanonyms in Latvia, Lithuania and Finland ........................59 Beata Kalęba Towards a New History of Literature (a Case Study of the Polish-Lithuanian Cultural Commonwealth) ..........................................69 Alfonsas Motuzas Šv. Mykolo giesmės ir muzika Žemaitijoje ..............................................81 Vidas Valskys Lietuvių kalbos bevardės giminės dalyviai ir jų atitikmenys latvių kalboje: struktūros ir semantikos paralelės .....................................95 LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO BALTISTIKOS CENTRUOSE AKTUALIJOS ................................................................................................104 Vida Česnulienė Dėl būdvardiškųjų žodžių įnagininko norminamojo vertinimo ir realios vartosenos..................................................................................104 Rasa Kurkauskienė Kalbos archajiškumas: dviskaita rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių šnektose ...........................................................................112 Ona Petrėnienė Dėl naudininko vartojimo dabartinėje lietuvių kalboje (kalbos norminimo aspektas) ................................................................121 Regina Rinkauskienė Lietuvių kalbos tarmių pateiktis užsienio baltistikos centrų studentams ....131 Sonata Vaičiakauskienė Keletas pastabų dėl lietuvių kalbos morfemikos mokymo(si) .................142 PRATARMĖ Šio mokslo straipsnių rinkinio ištakos – 2013 m. vasario 21–22 d. Lietuvos edukologijos universitete vykusi tarptautinė mokslinė konferencija „Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste“. Konferenciją, organizuotą pagal ES SF finansuojamus projektus: „Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilu- mo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“, „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“, „Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“, rengė Lietuvos eduko- logijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais: Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos istorijos insti- tutu, Mykolo Romerio universitetu ir Šiaulių universitetu. Į konferenciją susirinko gausus Lietuvos ir užsienio mokslininkų būrys – pranešimus skaitė tyrėjai iš Balta- rusijos, Čekijos, Estijos, Lat vijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Suomi- jos, Vengrijos, Vokietijos. Tenka apgailestauti, kad rinkinyje spausdinama tik maža dalis konferenci- joje dalyvavusių pranešėjų straipsnių. Džiugu tai, kad į kvietimą prisidėti prie rinkinio atsiliepė mokslininkų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių konferencijoje dalyvauti negalėjo. Rinkinio straipsnių autorių geografija išties plati: nuo Suo- mijos iki tolimosios Australijos. Straipsnių rinkinys atspindi visas minėtoje konferencijoje nagrinėtas temas. Rinkinyje aptariama baltistika globalizacijos sąlygomis (Laimute Balode, Aure- lija Kaškelevičienė, Algimantas Patricijus Taškūnas), keliama lietuvių tapatybės problema tarptautinėje erdvėje (Birutė Augustinavičiūtė, Bronė Narkevičienė, Jurgita Girčienė), akcentuojami kalbiniai, literatūriniai, kultūriniai Lietuvos ir kitų šalių ryšiai (Zofija Babickienė, Laimute Balode, Beata Kalęba, Alfon- sas Motuzas, Vidas Valskys), nagrinėjamos lietuvių kalbos mokymo baltistikos cent ruose aktualijos (Vida Česnulienė, Rasa Kurkauskienė, Ona Petrėnienė, Regina Rinkauskienė, Sonata Vaičiakauskienė). Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministe- rijai ir Europos socialinio fondo agentūrai už pagalbą rengiant konferenciją. Dėkojame straipsnių autoriams, redaktorių kolegijai ir recenzentams už dar- nų bendrą darbą. Tikimės, kad šis leidinys yra užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos akademinės bendruomenės prasmingo bendradarbiavimo pradžia, o ateityje dar laukia daug kūrybinėmis idėjomis pagrįstų įdomių mokslinių susitikimų. Ona Petrėnienė ir Jurga Trimonytė Bikelienė 4 BALTISTIKA GLOBALIZACIJOS SĄLYGOMIS IR LIETUVIŲ TAPATYBĖS PROBLEMA Birutė Augustinavičiūtė, Bronė Narkevičienė Vasario 16-osios gimnazija (Hiutenfeldas, Vokietija) VASARiO 16-OSiOS GiMNAZiJOS svarba fORMuojant LieTuVių tapatyBę VOKIETIJOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuviška gimnazija, lietuvių tapatybė, Vasario 16-osios gimnazija, Vokietija Dvidešimt penktųjų gimnazijos metinių proga Vokietijos lietuvių bend- ruomenės (toliau – VLB) Valdybos leidinyje „Informacijos“ kalbėta apie šios mokymo organizacijos vaidmenį Lietuvai ir lietuvybei: „Aptarti Vasario 16-osios gimnazijos vaidmenį Lietuvai ir lietuvybei šiandien neįmanoma. Tai galima bus padaryti tik gerokai vėliau. Iki šiol buvę mūsų gimnazijos moki- niai tebesiruošia gyvenimui arba stiprinasi užimtose pozicijose. Jie dar ne- spėjo užimti vadovaujamų vietų Lietuvių Bendruomenėje ir kitur. Čia dar vis vyrauja senesnės ir vidurinės kartos veikėjai, bet netrukus juos turės pakeisti jaunesni. Nėra jokios abejonės, kad bent Vokietijoje visuomeniniam lietuvių gyvenimui vadovaus buvę Vasario 16-osios gimnazijos auklėtiniai. Šita mo- kykla jau yra įliejusi ir dar įlies nemaža lietuviško kraujo ir į kitų kraštų lie- tuviškas visuomenes. Visų lietuvybės ateitimi svetur susirūpinusių tautiečių akys krypsta į gimnaziją, kaip vienintelę pilną lietuvišką mokyklą Vakarų pa- saulyje“ (Informacijos, 1976 m. liepos 31., Nr. 7/8 (344/345), 1–2). Vasario 16-osios gimnazijos vaidmenį būtų galima lyginti su lietuvių Voronežo gim- nazija, veikusia per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijoje ir davusia daug žymių vei- kėjų atsikuriančiai Lietuvai. Šiandieną, praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo gimnazijos įstei- gimo, mes vėl keliame klausimą apie šios mokyklos vaidmenį formuojant lie- tuvių tapatybę. Straipsnio tikslas – aptarti Vasario 16-osios gimnazijos svarbą formuo- jant lietuvių tapatybę. Tikslui pasiekti pirmojoje straipsnio dalyje glaustai 5 BALTISTIKA GLOBALIZACIJOS SĄLYGOMIS IR LIETUVIŲ TAPATYBĖS PROBLEMA aptariama Vasario 16-osios gimnazijos steigimo istorija; antrojoje – lietuvių tapatybės kūrimas gimnazijos bendruomenėje. Taikyti šie duomenų rinkimo metodai: literatūros ir dokumentų analizė, interviu. Interviu imtas iš Lietuvių kultūros instituto direktoriaus dr. Vinco Bartusevičiaus, Lietuvių kultūros instituto bibliotekininko Arthuro Hermanno, Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Bronislavos Lipšienės ir Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos pirmininko Rimo Čuplinsko. LIETUVIŠKOS GIMNAZIJOS STEIGIMAS VAKARŲ VOKIETIJOJE. 1944–1945 m. vengdami represijų iš Lietuvos pasitraukė apie 60 000 lietu- vių. Tai visiškai pakeitė jų gyvenimą, dvasinę savimonę, pasikeitusios sąlygos veikė pasitraukusiųjų vertybių orientaciją. Jau Lietuvoje patirta karo katastro- fa, okupacijų išgyvenimai buvo pažeidę ne tik natūralų, įprastą gyvenimo ritmą, bet tragiškai palietę daugelio asmeninius gyvenimus. Pasitraukusie- ji lietuviai kartu
Load more

Recommended publications
  • VILNIAUS UNIVERSITETAS INGA LEONAVIČIŪT ŠV. BRUNONAS KVERFURTIETIS IR 1009 M. MISIJA: ŠALTINOTYRINIS ASPEKTAS Daktaro Disert
    VILNIAUS UNIVERSITETAS INGA LEONAVI ČIŪTĖ ŠV. BRUNONAS KVERFURTIETIS IR 1009 M. MISIJA: ŠALTINOTYRINIS ASPEKTAS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2014 Disertacija rengta 2001–2014 metais Vilniaus universitete Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Edvardas Gudavi čius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS / 5 I DALIS. ŠV. BRUNONO IR 1009-ŲJŲ MISIJOS PAŽINIMO BYLA / 24 1. ŠV. BRUNONO BONIFACO PAŽINIMO TRADICIJOS / 24 1.1. Kamalduliškoji pažinimo tradicija: šv. Bonifacas – Romualdo mokinys, Bosnijos (arki)vyskupas, slav ų / rus ų kankinys / 25 1.1.1. Šv. Romualdo mokinio šv. Bonifaco atradimas arba kaip su juo susipažino Europa / 25 1.1.2. Paskutin ės šv. Bonifaco misijos geografin ės interpretacijos / 45 1.1.3. Šv. Bonifaco švent ės klausimas, arba romualdiškosios datos įsitvirtinimas / 55 1.2. Benediktiniškoji tradicija: Šv. Brunonas – 1008 m. Pr ūsijoje nužudytas rut ėnų (arki)vyskupas / 58 1.2.1. Žini ų apie šv. Brunono kankinyst ę sklaida Viduramžiais / 58 1.2.2. Ekehardiškosios žinios su rut ėnų (arki)vyskupu įsitvirtinimas / 66 1.3. Lokalin ė (Kverfurto) tradicija: Šv. Brunonas – Kverfurto graf ų gimin ės atstovas, dukart misionieriav ęs Pr ūsijoje ir ten 1008/1009 m. nužudytas / 79 1.4. Šv. Brunonas Bonifacas – sudvejintas šventasis / 88 1.4.1. Dviej ų švent ųjų koegzistavimas ir Lietuvos atsiradimas misijiniame itinerare / 88 1.4.2. „Brunono Bonifaco“ šaltini ų publikavimas ir sudvejinimo rebuso išsprendimas / 99 2. ŠV. BRUNONO BONIFACO PAŽINIMAS 1009-ŲJŲ MISIJOS GEOGRAFIN ĖJE ERDV ĖJE / 105 2.1. Sudvejintas šventasis Lenkijos-Lietuvos valstyb ėje / 105 2.2. Šv. Bonifacas – Regni Poloniae Patronus arba liturginis švent ųjų Brunono ir Bonifaco aspektas / 122 2.3.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Dalicja Kossa
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MENOTYROS KATEDRA Dalicja Kossa SEINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APLANKYMO BAZILIKOS VERČIŲ ANALIZĖ. OBJEKTO PANAUDA KULTŪRINIAM TURIZMUI IR PILIGRIMYSTEI Magistro baigiamasis darbas Kultūros paveldo ir turizmo studijų programa, valstybinis kodas 621V72002 Paveldo studijų kryptis Vadovė: prof. dr. Laima Šinkūnaitė __________ _________ (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanė dr. Ina Pukelytė _________ __________ (Parašas) (Data) KAUNAS, 2011 TURINYS SEINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APLANKYMO BAZILIKOS VERČIŲ ANALIZĖ. OBJEKTO PANAUDA KULTŪRINIAM TURIZMUI IR PILIGRIMYSTEI Santrauka / 4 Summary / 5 ĮVADAS / 6 1. PAVELDO OBJEKTO VERČIŲ SAMPRATA IR REIKŠMĖ / 12 2. SEINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APLANKYMO BAZILIKOS ISTORINĖ RAIDA / 17 3. SEINŲ BAZILIKOS ARCHITEKTŪRINĖ VERTĖ / 20 3.1. Bazilikos fasadų architektūros analizė / 22 3.2. Bazilikos vidaus erdvės ypatumai / 25 4. BAZILIKOS MENINĖ VERTĖ / 29 4.1. Bazilikos interjero sakralinė dailė / 29 4.1.1. Didžiojo altoriaus meninė raiška ir ikonografijos analizė / 29 4.1.2. Šoninių altorių struktūra ir dailės ikonologija / 33 4.1.2.1. Šv. Juozapo altoriaus kompozicijos ir ikonografijos analizė / 34 4.1.2.2. Šv. Kūdikio Jėzaus Teresės altoriaus puošyba ir ikonografija / 36 4.1.2.3. Šv. Onos altoriaus struktūros ir ikonografijos ypatybės / 39 4.1.2.4. Angelo Sargo altoriaus dailė ir ikonografija / 43 4.1.2.5. Šv. Pijaus V altoriaus puošybos ir ikonografijos analizė / 45 4.1.2.6. Šv. Pranciškaus Asyžiečio altoriaus struktūra ir dekoras / 47 4.1.2.7. Šv. Judo Tado altorius: meninė raiška ir ikonografija / 49 4.1.2.8. Šv. Antano Paduviečio altoriaus puošyba ir ikonografija / 51 4.1.3. Sakyklos struktūra ir puošyba / 52 4.1.4.
    [Show full text]
  • Szlachta Litewska W Obliczu Nacjonalizmów Pod Koniec XIX I Na Początku XX Wieku
    R i m a n t a s M i k n y s Instytut Historii Litwy (Wilno) Szlachta litewska w obliczu nacjonalizmów pod koniec XIX i na początku XX wieku. Próba charakterystyki Zarówno w dyskursie publicznym, jak i w akademickim przyjęto nazywać wiek XIX i początek XX początkiem kształtowania się podstaw społeczeństwa nowoczesnego. Wiadomo, że nowoczesność zniszczyła część elementów społeczeństwa przednowo- czesnego, część zaś jego dawnych cech przytłumiła, ale nadal istnieją one w społeczeń­ stwach postmodernistycznych. Istotną zmianą, która charakteryzuje epokę moderni­ styczną jest zmieniony pogląd na stosunek tradycji do innowacji. Nowości, innowacje, innowacyjność stały się walorami dopiero w czasach „nowo­ czesności”. Do tego czasu wartością była tradycja i jej przestrzeganie. Nie oznacza to jednak, że nowoczesność całkowicie zniszczyła tradycję i tylko nowości przeważały sza­ lę wartości. Dlatego też czasem nowoczesność nazywa się konfliktem lub napięciem pomiędzy tym, co stare a co nowe, bez uwzględnienia zasięgu w poszczególnych spo­ łeczeństwach. Mieszkańcy Litwy, podobnie jak i innych obszarów Europy Środkowo- Wschodniej, przeszli od starego modelu do nowego opartego na zasadach społeczeń­ stwa nowoczesnego, w którym rodzina jest oddzielona od krewnych, a jednostka — od warstwy społecznej. Akurat w tych czasach wzrosła mobilność ludności i w społeczeń­ stwie popierano niwelowanie różnic. Tożsamość nowego społeczeństwa formowała się także w sferze etniczności wpływając na powstawanie coraz wyraźniejszych odrębności w stosunku do narodowo odmiennych sąsiadów: tych starych oraz nowych [tj. w miarę pojawiania się nowych, sąsiadujących z Litwą struktur państwowych — red.]. Już całe społeczeństwo, a nie tylko jego elitarna część za element łączący zaczęło uważać wspól­ notę etnicznego pochodzenia, obyczajów, tradycji, pamięci historycznej, długie wspólne zamieszkiwanie na tym samym terytorium.
    [Show full text]
  • Drozdowo Zachodnie Wzorce Z Indeksem Sklad.Indd
    ZACHODNIE WZORCE I WSCHODNIE REALIA ZACHODNIE WZORCE I WSCHODNIE REALIA Przedstawicielki elit prowincjonalnych w XIX i pierwszej połowie XX wieku redakcja Małgorzata Dajnowicz Białystok 2009 Recenzent Prof. dr. hab. Jadwiga Hoff Korekta językowa S. Kęska Skład i łamanie Jacek Chańko Projekt okładki Andrzej Dajnowicz © Copyright by Małgorzata Dajnowicz, 2009 © Copyright by Muzeum Przyrody w Drozdowie, 2009 Fotografi e pochodzą ze zbiorów Archiwum Nauki PAN i PAU, sygn. K.III-155, nr 772, archiwum rodzinnego Krystyny Witkowskiej oraz ze zbiorów autorów ISBN 978-83-924267-7-6 Wydawcy Instytut Historii Uniwersytetu w Białymstoku Plac Uniwersytecki 1, 15-420 Białystok tel. 85 745 74 44 Muzeum Przyrody w Drozdowie Drozdowo, ul. Główna 38 tel./fax 86 219 20 81 [email protected] www.muzeum-drozdowo.pl Zrealizowano przy wsparciu fi nansowym Urzędu Marszałkowskiego Województwa Podlaskiego w Białymstoku Druk Białystok, tel. 85 7404704 [email protected] SPIS TREŚCI Małgorzata Dajnowicz Słowo wstępne . 7 O KOBIETACH NIEPROWINCJONALNYCH Piotr Sawicki Sofía Casanova i Izabela Lutosławska wobec hiszpańskiej tragedii. Doświadczenia i wnioski . 11 Monika Bednarczuk O próbie mariażu powieści katolickiej i popularnej – twórczość Izabeli Lutosławskiej -Wolikowskiej . 21 Krzysztof Buchowski Kobiety w litewskim odrodzeniu narodowym . 39 W MIASTACH NIE TYLKO PROWINCJONALNYCH Monika Piotrowska -Marchewa Kobiety i fi lantropia. Uwagi o zaangażowaniu przedstawicielek polskich elit w działalność dobroczynną w XIX wieku . 49 Grażyna Wyder Działalność społeczno -emancypacyjna przedstawicielek polskich elit intelektualnych w Poznańskiem na przełomie wieku XIX i XX . 69 Adam Dobroński Inteligentki prowincji w Łomżyńskiem XIX/XX w. 85 Andrzej Matusiewicz Kobiety w życiu społeczno -kulturalnym Suwałk przed 1914 rokiem . 103 Małgorzata Dajnowicz Zachodnioeuropejskie wzorce emancypacyjne na polskiej prowincji w początkach XX wieku.
    [Show full text]
  • Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Content
    Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Content Introduction 5 Lithuania and Poland. Neighbourship in Filmic Form in the Cinema of the 1960s 6 A Short Review of Lithuanian Cinema 12 Feature Film after 1990: Generation Change, New Aspects and Challenges 18 Raimundas Banionis: Film Plots Dictated by Reality 22 Algimantas Puipa: My Work Starts Where the Novel Ends 26 Gytis Lukšas: I Measure My Life in Films 30 Valdas Navasaitis: Everything Is a Private Matter 34 Audrius Juzėnas: Evil Is Not an Abstraction; It Influences Our Destinies 38 Kristijonas Vildžiūnas: Finding Historical Truths 42 Kristina Buožytė: Film Is the Door to a Specific World 46 Ignas Jonynas: I Belong to a Generation Very Rich with Experience 48 Šarūnas Bartas’ Films 52 Šarūnas Bartas: The Philosopher of Lithuanian Cinema 54 Jonas Mekas’ Diary Films 60 Documentary Film after 1990 64 Audrius Stonys: Showing the Invisible 70 Arūnas Matelis: Films Emerge from Sensations 74 Janina Lapinskaitė: Heroes Carry Their Sadness Along with Them 78 Julija and Rimantas Gruodis: We Are Trying to Walk on the Bright Side of Life 82 Giedrė Žickytė: Film Is an Emotion 86 Index 89 Introduction ver the past decade, Lithuanian cinema of Lithuanian filmmakers is also pursuing new has experienced a period of intense opportunities and original forms of expression. change. The production of films in Films by such female film directors as Alantė OLithuania has been on the increase, as has the Kavaitė, Kristina Buožytė and Giedrė Žickytė audience’s interest in films produced domestically.
    [Show full text]
  • Od Horodła Do Horodła (1413–2013) Unia Horodelska – Dzieje I Pamięć
    Od HOrOdła dO HOrOdła (1413–2013) Unia HOrOdelska – dzieje i pamięć Od HOrOdła dO HOrOdła (1413‒2013) Unia HOrOdelska – dzieje i pamięć WystaWa mUzeUm zamOjskiegO W zamOściU i mUzeUm HistOrii pOlski mUzeUm zamOjskie W zamOściU 29 IX – 31 XI 2013 HOnOrOWy patrOnat prezydenta rzeczypOspOlitej pOlskiej BrOnisłaWa kOmOrOWskiegO Zamość–Warszawa 2013 scenariusz wystawy (w porządku alfabetycznym) materiały ikonograficzne: Igor Kąkolewski, Piotr Kondraciuk, Karol Mazur, Jolanta Sikorska-Kulesza Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie Archiwum Kapituły Metropolitalnej w Krakowie Archiwum Państwowe w Lublinie kuratorzy wystawy Biblioteka Narodowa w Warszawie Piotr Kondraciuk, Igor Kąkolewski Biblioteka Polskiej Akademii Nauk w Kórniku Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego Fundacja Książąt Czartoryskich – Biblioteka Książąt Czartoryskich projekt i aranżacja plastyczna wystawy w Krakowie Ryszard Kajzer – Zerkaj Studio – wystawa plenerowa Lwowskie Muzeum Historyczne we Lwowie Mirosław Bańkowski, Irena Cecot Miejska Biblioteka Publiczna im. Juliusza Słowackiego (współpraca) – wystawa w Muzeum Zamojskim w Tarnowie Muzeum Historii Polski w Warszawie Muzeum Historyczne Miasta Stołecznego Warszawy redakcja naukowa książki Muzeum im. Ks. Stanisława Staszica w Hrubieszowie Igor Kąkolewski, Piotr Kondraciuk, Michał Kopczyński Muzeum im. Przypkowskich w Jędrzejowie Muzeum Lubelskie w Lublinie recenzenci naukowi książki Muzeum Okręgowe w Rzeszowie Dr hab. Jarosław Czubaty, prof. UW (IH UW) Muzeum Okręgowe w Tarnowie Dr hab. Piotr Ugniewski (IH UW) Muzeum Wojska
    [Show full text]
  • Od „Litwińskości” Ku „Krajowości”. Polityczno-Kulturowe Tradycje
    Swiatłana Kul-Sialwierstawa Od „litwińskości”1 ku „krajowości”. Polityczno-kulturowe tradycje Kresów W schodnich w XIX w ieku Przekonanie, że ziemie wschodnie pierwszej Rzeczypospolitej stanowią peryferie kultury polskiej, ukształtowane ponad sto lat temu, dosyć długo panowało tak w polskiej, jak i w białoruskiej historiografii. Termin „Kresy Wschodnie" w świadomości Pola­ ków ma symboliczny wydźwięk2, w literaturze historycznej zaś ma charakter typologiczny i podkreśla peryferyjność, pochod- ność kultury tych ziem. W ostatnich dziesięcioleciach polska historiografia wreszcie uznała polietniczny charakter kultury Kresów. W tym zakresie szczególne znaczenie mają prace Ju­ liusza Bardacha3, a pośród badań ostatniego dziesięciolecia - 1 Czytelnikowi należy się tu wyjaśnienie: w języku polskim funkcjonuje określenie „litewskość" - posłużyłam się jednak terminem „litwińskość", chcąc zaznaczyć terminologiczną dychotomię występującą w języku białoruskim: otóż „litwiny" (лпвшы) to mieszkańcy Litwy historycznej, obywatele zaś współczesnej Litwy to „litewcy" (лпоуцы). 2 Przyczyny i warunki pojawienia się tej nazwy, jej rozpowszechnienie i utrwalenie w świadomości Polaków najbardziej wyczerpująco, moim zdaniem, przedstawił Leszek Zasztowt. Poddając analizie treść terminu „kresy" w literaturze polskiej, między innymi stwierdza: „Kresy są [...] z jednej strony tęsknotą za czasami potęgi i chwały Rzeczypospolitej, z drugiej zaś - za zasługą Sienkiewiczowskiej Trylogii - widziane są jako swego rodzaju kraina wiecznej szczęśliwości, polski «Dziki Zachód» (a właściwie Wschód), gdzie w ciężkich zmaganiach zdobywało się fortuny i w walkach decydowały się losy Rzeczypospolitej" (Leszek Zasztowt, Kresy. 1832-1864. Szkolnictwo na ziemiach litewskich i niskich dawnej Rzeczypospolitej, W arszaw a 1997, s. 25-32). ''Juliusz Bardach, O dawnej i niedawnej Litwie, Poznań 1988; Juliusz Bardach, Bogusław Leśnodorski, Michał Pietrzak, Historia ustroju i prawa polskiego, W arszaw a 1994. Kresy a mitologia narodowa 118 Ryszarda Radzika4.
    [Show full text]
  • Lithuanian Paths to Modernity
    Lithuanian Paths to Modernity VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuanian Paths to Modernity UDK 94 Al-79 ISBN 978-609-467-236-1 (Online) © Egidijus Aleksandravičius, 2016 ISBN 978-9955-34-637-1 (Online) © Vytautas Magnus University, 2016 ISBN 978-609-467-237-8 (Print) © “Versus aureus” Publishers, 2016 ISBN 978-9955-34-638-8 (Print) To Leonidas Donskis 7 Table of Contents Preface / Krzysztof Czyżewski. MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA / 9 Acknowledgements / 21 Part I: Before Down A Lost Vision: The Grand Duchy of Lithuania in the Political Imagination of the 19th Century / 25 Hebrew studies at Vilnius University and Lithuanian Ethnopolitical tendencies in the First part of the 19th century / 39 The double Fate of the Lithuanian gentry / 57 Political goals of Lithuanians, 1863–1918 / 69 Associational Culture and Civil Society in Lithuania under Tsarist Rule / 87 The Union’s Shadow, or Federalism in the Lithuanian Political Imagination of the late 19th and early 20th centuries / 105 Part II: The Turns of Historiography The Challenge of the Past: a survey of Lithuanian historiography / 137 Jews in Lithuanian Historiography / 155 Lost in Freedom: Competing historical grand narratives in post-Soviet Lithuania / 167 8 LITHUANIAN PATHS TO MODERNITY Part III: The Fall, Sovietization and After Lithuanian collaboration with the Nazis and the Soviets / 195 Conspiracy theories in traumatized societies: The Lithuanian case / 227 Lithuanian routes, stories, and memories / 237 Post-Communist Transition: The Case of Two Lithuanian Capital Cities / 249 Emigration and the goals of Lithuania’s foreign policy / 267 Guilt as Europe’s Borderline / 281 9 Preface Krzysztof Czyżewski MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA I worry about ‘progressive’ history teaching… The task of the historian is to supply the dimension of knowledge and narrative without which we cannot be a civic whole..
    [Show full text]
  • Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary
    „Studia Ełckie” 23(2021), nr 2, s. 189-205 e-ISSN 2353-1274 p-ISSN 1896-6896 DOI: 10.32090/SE.230210 ALGIMANTAS KATILIUS* Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary Seinai Theological Seminary was established in 1826. The initiative of founding the seminary belonged to Mikalojus Manugevičius, the bishop of Seinai. The founding of the diocesan theological seminary was inspired by the desire to train clergymen for the pastoral work in diocesan parishes. At that time, the Tykocin seminary of the missionary monastery existed in the territory of the diocese of Seinai or Augustów1, but it was not capable of meeting the needs of the diocese. The most acute problem was that there were not enough priests who were good enough in Lithuanian to do pastoral work in Lithuanian parishes. Bishop Manugevičius realised it well. When visiting the Lithuanian part of the diocese, he observed that there were few Lithuanian priests in the areas where people knew only Lithuanian. The bishop realised the problem could only be solved by establishing a seminary under the church of the cathe- dral. With this matter he approached the official commission on religion and education. He insisted that a second theological seminary was a necessity and wrote that the residents of the districts of Marijampolė, Kalvarija, and part of Seinai spoke Lithuanian and there had to be a seminary for young Lithuanians2. The hopes that young people from Lithuanian parishes would enrol in the seminary were confirmed in the very first year. According to the suffragan * Algimantas Katilius – The Lithuanian Institute of History, Vilnius, Lithuania ORCID: https://orcid.org/0000-0003-4942-5053; e-mail: [email protected] 1 About the name of the diocese, see e.g.: W.
    [Show full text]
  • Draudžiamos Lietuviškos Spaudos Platinimas Suvalkų Gubernijoje
    LITUANISTICA. 2021. T. 67. Nr. 1(123), p. 27–47, © Lietuvos mokslų akademija, 2021 Draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas Suvalkų gubernijoje INGA STEPUKONIENĖ Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas, Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas, Muitinės g. 8, 44280 Kaunas El. paštas [email protected] Straipsnyje apžvelgiamas draudžiamos spaudos platinimo procesas Suvalkų guber- nijoje. Draudžiami lietuviški laikraščiai ir knygos šiame regione pradėti platinti iš- kart po 1863 m. sukilimo. Didžiulę įtaką šiam procesui turėjo slaptais lietuviškos tautinės savimonės žadinimo centrais tapę Marijampolės gimnazija ir Veiverių mo- kytojų seminarija. Nemenką impulsą knygnešystei Lietuvoje suteikė slaptos spaudos platintojų draugijos „Sietynas“ ir „Artojų draugija“. Raktažodžiai: draudžiama lietuviška spauda, knygnešiai, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centrai ĮVADAS Pasak G. Ilgūno, lietuviškos spaudos plitimas atskiruose Lietuvos regionuose buvo skir- tingas. Didžiausias lietuviškų raštų paplitimas pastebimas vakarinėje Lietuvos dalyje, kiek mažesnis vidurio ir dar pasyvesnis rytinėje Lietuvos dalyje [8, 105]. Akivaizdu, jog Sūduvoje, XIX a. antrojoje pusėje priklausiusioje Suvalkų gubernijai, itin aktyvų knygne- šių judėjimą lėmė įvairios priežastys: carinių represijų po pralaimėto 1863 m. sukilimo poveikis, didelis veiklių, drąsių ir tautiškai susipratusių asmenybių skaičius (M. Akelaitis, P. Arminas, P. Kriaučiūnas), gana gausi išsilavinusios jaunuomenės dalis, mokiusis Marijampolės gimnazijoje ar Veiverių mokytojų
    [Show full text]
  • The Commission for National Education of Poland and Lithuania (1773-1794): a Historical Study of Some Aspects of Its Educational Reforms
    THE COMMISSION FOR NATIONAL EDUCATION OF POLAND AND LITHUANIA (1773-1794): A HISTORICAL STUDY OF SOME ASPECTS OF ITS EDUCATIONAL REFORMS by John A. Rackauskas Thesis presented to the School of Graduate Studies of the University of Ottawa as partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy i\>3iet. LIBRARIES * e/,S(ty o< v Chicago, Illinois, 1977 John A. Rackauskas, Ottawa, Canada, 1977 UMI Number: DC53279 INFORMATION TO USERS The quality of this reproduction is dependent upon the quality of the copy submitted. Broken or indistinct print, colored or poor quality illustrations and photographs, print bleed-through, substandard margins, and improper alignment can adversely affect reproduction. In the unlikely event that the author did not send a complete manuscript and there are missing pages, these will be noted. Also, if unauthorized copyright material had to be removed, a note will indicate the deletion. UMI UMI Microform DC53279 Copyright 2011 by ProQuest LLC All rights reserved. This microform edition is protected against unauthorized copying under Title 17, United States Code. ProQuest LLC 789 East Eisenhower Parkway P.O. Box 1346 Ann Arbor, Ml 48106-1346 ACKNOWLEDGMENTS This thesis was begun under the supervision of Professor Antanas Paplauskas-Ramunas, Ph.D., Vice-Dean of the Faculty of Education and Director of the Comparative Education Centre of the University of Ottawa. After his death the thesis was directed and supervised by Professor Mary Mulcahy, Ph.D., Director of Graduate Programmes, Faculty of Education of the University of Ottawa. The writer is indebted to Professor Algirdas Sidlauskas, of the University of Vilnius, for his assistance with primary source documents in the archives of the University of Vilnius; to Professor J.
    [Show full text]
  • S. V. Apkaltina Japonija Dėl Kinijos Jos Reikalus
    (THE FIELD) FIELD) A N I A N W E E K L Y LAIKRAŠTIS every Friday in Cleveland by the Clevelande Ohio Lithuanian Publishing Co. Ohio Lietuviu Spaudos B-vė G820 Superior Avė. Cleveland, Ohio Metinė Prenumerata Suvienytose Valstijose _________ $2.00 MANAGING EDITOR—K. S. KARPIUS Kanadoje ir Meksikoje __________ $2.50 Lietuvoje ir kitose šalyse -------- $3.00 Enterefl as Second-Class matter Decem- ber 6th, 1915, at the Cleveland Postoffice DIRVA under tho Act of March 3, 1879. The c. ly iNabor.ai Lithuanian Newspaper published in Ohio, reaching a very large maiority of the 6820 Superior Avė. Cleveland, Ohio 80,000 Lithuanians in the Statė and 20,000 in Cleveland No. 41 KAINA 5c. CLEVELAND, OHIO SPALIŲ-OCT, 8, 1937 22nd YEAR (22-ri Metai) —IiIHĮIBMRI JI l UB .H DARBAI IR DARBININKŲ ŽINIOS Gencvą, Spalių 6. — Sa-I vo posėdyje Tautų Sąjun-1 IŠ LIETUVOS ga persergėjo Japoniją jog' NĖRA DVIEM VIE­ LAIKRAŠČIU TOS”. Toronto, Kanadoje, jai gręsia tarptautinė akci­ kalbėdamas, I. L. G. W., ja jeigu ji nesiims ramiu budu išspręsti savo karą su moteriškų rūbų siuvėjų li­ TAUPMENYS AUGA. Val­ nijos prezidentas Dubins- Kinija, devynių valstybių stybės Taupomose Kasose 1928 ky pareiškė jog “nėra vie­ posėdyje. metais viso labo buvo vienas tos šioje šalyje dviem di- Tautų Sąjunga, kuri da­ milijonas litų indėlių, o šian- džiojom darbininkų organi­ bar posėdžiauja Genevoje, dieną indėliai pasiekė 58 :nili- zacijom”. Jis kalba apie Šveicarijoje, įrodo kad Ja­ jonų litų. ponija sulaužė devynių val­ A. D. Federaciją ir C. I. O. VOKIEČIŲ SPAUDA puola Ir teisybė. Dvi ­ stybių užtikrinimą Kinijos organiza neliečiamybės.
    [Show full text]