Lietuvos Muzikos Paveldo Tyrimai Valstybingumo Idėjos Ir Religinis Paveldas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Lietuvos muzikos paveldo tyrimai Valstybingumo idėjos ir religinis paveldas Research of Lithuanian Music Heritage The Ideas of Statehood and Religious Heritage Lietuvos muzikos paveldo tyrimai Valstybingumo idėjos ir religinis paveldas Research of Lithuanian Music Heritage The Ideas of Statehood and Religious Heritage PRINTĖJA Kaišiadorys, 2019 Sudarytoja Aušra Strazdaitė-Ziberkienė Redaktorė Neringa Butkienė Vertėja ir anglų kalbos redaktorė Teresė Ringailienė Leidinio recenzentai – dr. Danutė Kalavinskaitė ir dr. Rūta Gaidamavičiūtė Maketuotoja Vilma Lukoševičiūtė Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-8164-10-7 © Kauno miesto muziejus, 2019 Turinys Pratarmė ............................................................................................................................................................. 4 Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Juozo Naujalio muzikinės veiklos reikšmė šiandien..................................................................................................................................... 7 Valstybingumo idėjos Dr. Jonas Vilimas. Savi ir svetimi valstybingumo ženklai XVII–XVIII a. liturginiuose LDK giesmynuose .................................................................................................... 18 Rūta Skudienė. Lietuvių populiariosios muzikos ištakos. Kauno mažosios scenos artistai, XX a. 3–4 deš. ............................................................................................... 28 Dr. Svetlana Barkauskas. Lietuvos idėja Vytauto Barkausko sovietmečio kūryboje ......................................................................................................................................... 40 Jonas Oškinis. Valstybingumo simboliai Atgimimo epochos Lietuvos roko muzikoje ...................................................................................................................................... 50 Religinis paveldas Dr. Laima Budzinauskienė. Requiem XIX a. Vilniaus katedroje: ką byloja išlikę muzikiniai rankraščiai? .............................................................................................................. 56 Rasa Murauskaitė. Česlovo Sasnausko Requiem e-moll: kontekstai ir atspindžiai ..................................................................................................................................... 62 Dr. Eglė Šeduikytė-Korienė. Cecilietiškosios muzikos reformos transformacijos Lietuvos bažnyčios vargonininko repertuare ............................................................................ 73 Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Religinės muzikos leidiniai lietuvių kalba XIX a. pab.–XX a. pr.: aplinkybės ir sąsajos ................................................................................ 80 Vytautė Markeliūnienė. Iš karo metų (1941–1944) muzikinio gyvenimo kontekstų: Religinės muzikos valandos ............................................................................. 93 Dr. Linas Balandis. Donato Zakaro religinė kūryba chorui .............................................................................. 104 Dr. Darius Kučinskas. Lietuvių marijonų vienuolyno Čikagoje biblioteka ir jos muzikos skyrius .......................................................................................................... 114 Autoriai ............................................................................................................................................................... 123 3 Pratarmė Leidinys „Lietuvos muzikos paveldo tyrimai. skirtumų esama lyginant Lietuvos ir kitų šalių muzikos Valstybingumo idėjos ir religinis paveldas“ skirtas paveldą? straipsniams, parengtiems pagal Kauno miesto Į rengėjų kvietimą atsiliepė tyrėjai iš Lietuvos muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose muzikos ir teatro akademijos, Kauno technologijos rengiamose konferencijose skaitytus pranešimus, universiteto, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Všį publikuoti. Tai antrasis šios serijos leidinys, „Gražinkime Kauną“, Kupiškio etnografijos muziejaus, kuriame straipsniai publikuojami pagal dviejose Muzikos įrašų leidyklos „Semplice“, Lietuvos konferencijose – „Valstybingumo ženklai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Kauno muzikiniame pavelde“ (2018) ir „Lietuviškos religinės miesto muziejaus. muzikos paveldas“ (2019) – skaitytus pranešimus. Konferenciją pranešimu „Lietuvos ilgesio natos Pirmo leidinio „Lietuvos muzikos paveldo tyrimai: lietuvių autorių muzikoje“ pradėjo kompozitorė rinkiniai, asmenybės, tarpdalykinės sąsajos“ (2018, Zita Bružaitė (Kauno technologijos universitetas), Kauno miesto muziejus, ISBN 978-609-8164- tyrimo objektu pasirinkdama kelių skirtingų kartų 07-7) straipsniai parengti pagal 2016 ir 2017 m. lietuvių profesionaliąją muziką. Autorė teigė, jog nors konferencijose skaitytus pranešimus. valstybingumo atramomis išliko chorinės muzikos Rinkinyje publikuojami moksliniai tyrimai ir kūriniai, ne mažiau svarbūs yra simboliai, išryškėjantys eseistinio pobūdžio tekstai, kuriuos pateikė tyrėjai instrumentinėje muzikoje. Z. Bružaitė pabrėžė, kad iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos jau kelis dešimtmečius prieš Tautinį atgimimą buvo kultūros tyrimų instituto, Lietuvos nacionalinės Martyno brandinamos naujos kūrybinės idėjos, o dabartinis Mažvydo bibliotekos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos garsovaizdis „įsilieja į globalaus, subendrinto Lietuvos kompozitorių sąjungos, Muzikos įrašų skambesio akvatorijas“. leidyklos „Semplice“, Všį „Gražinkime Kauną“ ir Kauno Dr. Svetlanos Barkauskas (Lietuvos kompozitorių miesto muziejaus. sąjunga) pranešimas „Lietuvos idėja Vytauto 2018 m. kovo 23 d. Kauno miesto muziejaus Barkausko sovietmečio kūryboje“ buvo skirtas dar M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje Pirmojoje Lietuvos Respublikoje gimusio ir valstybės (K. Petrausko g. 31) vykusi mokslinė konferencija aneksiją patyrusio kompozitoriaus Vytauto Barkausko „Valstybingumo ženklai Lietuvos muzikiniame pavelde“ muzikai, kurioje laisvė, tiesa, viltis, tikėjimas, buvo skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui kovos motyvas, kaip rezistencijos ir nepasidavimo pasitikti, atsigręžti ir naujai permąstyti įvairius istorijos išraiška yra autoriaus semantinės konstantos. ir kultūros aspektus, patyrinėti, kaip valstybingumo Autorė pranešime nagrinėjo V. Barkausko chorinius idėja buvo ir yra perteikiama muzikoje. Organizatoriai kūrinius, jų patriotinius tekstus, simbolius / vaizdinius kėlė klausimus: kaip valstybingumo simboliai instrumentinėje kūryboje, kūrinių atlikimo, įrašymo kito muzikos pavelde įvairiais Lietuvos istorijos aplinkybes ir pasekmes. laikotarpiais? Kokių valstybingumo ženklų esama kitų Dar platesnį temos rakursą nagrinėjo sociologas Lietuvoje gyvenančių tautų muzikos pavelde? Kiek tai Jonas Oškinis (VšĮ „Gražinkime Kauną“) pranešime buvo svarbu, kaip tai veikė ir ar tebeveikia visuomenės „Valstybingumo simboliai Atgimimo epochos Lietuvos pilietiškumą? Kokie valstybingumo ženklų panašumų ir roko muzikoje“. Jis pristatė roko muzikos kitimą nuo 4 XX a. 7 deš., parodydamas, kaip keitėsi roko muzikos lietuvybės skleidimą muzikiniuose leidiniuose. simboliai, prasmės ir siekiai, iš sunkiojo roko mistinių simbolių perėję į dabarties valstybės, jos socialinės * * * santvarkos kritikavimą. Lietuvoje, kaip ir Estijoje bei Konferencija „Lietuviškos religinės muzikos Latvijoje, roko muzikoje kilo abejonių dėl sovietinio paveldas“, vykusi 2019 m. balandžio 4 d., buvo valstybingumo, drąsiai skambėjo ironiški vertinimai, skirta kompozitoriaus, vargonininko ir chorvedžio o Lietuvai atgavus nepriklausomybę valstybingumo Juozo Naujalio 150-osioms metinėms paminėti, sąvoka roko muzikoje pasikeitė. kartu diskutuota apie lietuviškos religinės muzikos Violeta Aleknienė (Kupiškio etnografijos muziejus) Lietuvoje ir išeivijoje paveldo problemas, tyrimus ir pranešime „Rytų Aukštaitijos liaudies muzikantas aktualijas. Tyrėjai buvo kviečiami nagrinėti lietuviškos Jurgis Stankevičius arba nesudainuota daina prie religinės muzikos kūrėjų gyvenimą, jų kūrinių reikšmę Vidugirių miško“ detaliai pristatė žymaus Kupiškio tada ir šiandien, Juozo Naujalio veiklą, jo muziką krašto liaudies muzikanto, muzikos instrumentų ir jos reikšmę, vargonininkų Lietuvoje ir išeivijoje meistro, dainininko, partizano ir tremtinio Jurgio asmenybes, vargonininko profesijos specifiką, Stankevičiaus gyvenimą ir jo palikimą. vargonininkų rengimą ir jų paveldą, vargonų Lietuvoje Muzikologė Rūta Skudienė (muzikos įrašų leidykla istoriją, situaciją, sampratos religinė-sakralinė-liturginė „Semplice“) pranešime „Kauno mažosios scenos muzika ir muzika pagal religinius tekstus kaitą, mišių, artistai – lietuvių populiariosios muzikos ištakos kaip muzikos kūrinio, problematiką, grigališkojo XX a. 3–4 deš.“ aptarė ryškiausius to meto Lietuvos choralo Lietuvoje situaciją, išeivijos lietuvių religinės pramoginės muzikos kūrėjus, kolektyvus, solistus muzikos išsaugojimą ir sklaidą, religinės muzikos ir užsienio gastroliuotojus, technikos pažangos, leidybą bei religinės muzikos paveldo eksponavimo greičio ir nuotolių įveikimo rekordų, atvirumo problemas. pasauliui, besivystančios miestų struktūros įtaką, Į rengėjų kvietimą atsiliepė tyrėjai iš Lietuvos muzikos prieinamumą įvairių socialinių sluoksnių bei muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų išsilavinimo žmonėms. instituto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo Dr. Jonas Vilimas (Lietuvos muzikos ir teatro bibliotekos, Kauno technologijos