DOCSLIB.ORG

Atsiminimai Apie M. Gustaitį AMŽINOJI DRAMA Šviesa

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Atsiminimai Apie M. Gustaitį AMŽINOJI DRAMA Šviesa ,—— Antradienis, gruod. 23, Tuesday, Deoember 23, KETVIRTOJI DALIS PRRT FOUR 19 5 2 19 5 2 dusi dalyvių, ir kiek pavėlavu­ Atsiminimai apie M. Gustaitį siems mokiniams ne kartą trūk­ Šviesa - Tamsa ir Žmogus davo tenai vietos. VYPfTNAS, Vokietija DR. F. BARTKUS, Dalias, Te\as Visuomenės veikėjas ir švietėjas šių metų gruodžio 23 d. su- d}, kad būtume darbštūs ir man Vydūną* yra viena* 55 pattu. di- monę. Prisimintina, kad ir tiktai, 1906 m. pradžioje įkurta Ma­ dživjy tįįų tauto* žmonių ir dėlto kai žmonėg visokiais gėralais eina 25 metai nuo mirties žy- dagūs. Barti niekada jis mūsųį rijampolėje "žiburio" draugija. „Draugas skaito savo garbe turėti .... maus mūsų jaunuomenės auk-| nebardavo, nors ne tik barti, bet j Jos uždavinys buvo dvejopas: *i M. Lietuvos patriarchą savo ben-į ir kita - kuo mėgsta savo sąmo- lėtojo, visuomenės veikėjo ir ir bausti būdavo už ką. Mat, viena, šviesti žmones, ruošiant dradarbių tarpe ir kalėdiniame nu-' nę tiesiog išgesinti, tarsi bŪU| rašytojo - poeto, kun. dr. Mo- mes ne tiek iš piktos valios, kiek meryje pateikti jo minčių žiupsnelj.j ^^oį.^ paskaitas, vaidinimus, steigiant Mus jaudina (aktas, kad Sio straips- *1 _ , . tiejaus Gustaičio. Metai nesu- iš jaunystės kvailumo ir besu­ knygynus mokyklas (pradžios ir nlo autorius yra 82 metu amžiau* Bet sąmonė temdoma, kad ir stabdomai slenka pirmyn, neš- diškumo ne kartą taip įkyrėda- vidurines) ir, antra, įvairiais žmogus. ne visai taip aiškiai, ir visokiais damiesi su savim į užmirštį vome seneliui prižiūrėtojui, jog Vydūnas savo galinga dvasia yra geiduliais ir aistriais, melais ir labdaros darbais, ypač gi sene­ Maž. Lietuvos atbudimo žadintojas. ° , . daug vertingų žinių ir išgaben- jis kone verkdavo ir, be abejo, liams ir našlaičiams prieglaudų Mums yra labai malonu Ukeiti, kad, veidmainiavimais, apgaulumu ir darni iš šio pasaulio asmenis, skųsdavosi draugijos pirminin- steigimu bei palaikymu mažinti Vydūnas visada buvo vienas ii tu neapykanta, visokia nekantra ir kurie jų turi. Bent dalelei tųjų kui. Tokis nepaprastas kun. M. ML Lietuva žmonių, kurj jokios sie-! t • • išsišokimu. O žmogUS pa vargą likimo nuskriaustųjų. nos nevaržė gėrėtis D. Lietuvos žmo- ° _......, . žinių nuo pranykimo apsaugoti Gustaičio švelnumas su mumis, Draugijos sumanytojas ir stei­ gaus dvasios kultūra. įvairius susi-, Šauktas, rūpintis ŠViesėjimU, at­ ir kartu 25 metų sukakčiai nuo bent kai kuriems mūsų, darė į- gėjas buvo kunigas (vėliau Tel­ pratinto trūkumus tarp D. ir M. Lie- siduodamas visos šviesos Kil­ a. a. kun. d-ro M. Gustaičio spūdj, ir mes gėdijomės savo tu™ jis labai skaudžiai išgyveno ir • • gyvybėg Pradžiai ir šių vyskupas) J. Staugaitis. Ta­ is sio savo išgyvenimo sėmė (kvėpimo ' ^ J mirties paminėti ir skiriu šį sa- vaikiškų išdaigų. Tik, žinoma ir čiau vos tik jam pradėjus veik­ savo dramoms. Vydūnas mums vi- Tikrybei. vo atsiminimų žiupsni. deja, neilgam... šventoji šeima ti, iškelta jį kitur. J jo vietą te­ suomet liks kaip viena nuo kitos tols-> Tam jau kiek reikštų, prisime- Pasibaigus tiems mokslo me­ ko stoti kun. M. Gustaičiui. 2^ taut0* dali« junK*jas ir', nant, kad visas pasaulis nėra bū- Truputis datų tams "žiburio" draugija" panai Sio straipsnio kalbos mes beveik' V*S' ale nuolatinis vyksmas. Ir ftafaelfo Kun. M. Gustaitis vadovavo Kun. dr. Motiejus Gustaitis kino bendrabutį ir jo jau nebe "Žiburio" draugijai iki 1915 m. netaisėme, manydami tuo būdu pa-i kad reikia dvasinį žvilgį kreipti gimė 1870 m., vasario mėn. 27 atgaivino. Buvusiems jame mo­ rodysią kai kurias senąsias mūsų kai- j tą Galią, kuri jį sukelia. JeigU vasaros, kada buvo priverstas &^£ŠZ&?t.\ žmogus tai daro, jam aiškėja, d. Pajesio kaime, Garliavos kiniams teko išsiskirstyti po į- išsikelti į Rusiją. Dideliu atsidė­ vairius atskirų asmenų laiko­ kreipkite pvz. dėmesj j jo vartojamą kad ta Galia yra Didis Slėpinys, valsč., Marijampolės apskr. (tė­ jimu ir sumanumu jam besi­ jungtuką „o" ten, kur mes rašytume B t jį tada Jį ir patiria kaip viškė — Rokų kaime, A. Pane­ mus mokinių butus. neilgai trukus buvo įsteigta gindavo ką nemalonaus pada­ e 8 darbuojant, draugijos skyriai ,ir\ Red Šviesą ir tamsą savo viduje, kaip munės valsč.). Pradžios moky­ 1908 m. rudenį kun. M. Gus­ "Žiburio" mergaičių progimna­ ryti, tai greitai susigėsdavo, ma­ greitai paplito Suvalkijoje. Po Yra kasdieninė patirtis, kad gyvenimą ir marinimą. Žmogus klą baigė A. Panemunėje. To­ taitis pakvietė mane apsigyven­ zija, ir kun. M. Gustaitis dėstė tydamas, kad jo išdaiga nedavė 3-4 metų, galima sakyti, nebuvo visa, kas gyva, palaikoma Kūry­ tada ir nusimano pašauktas, su­ liau mokėsi Marijampolės gim­ ti pas jį. Tais metais buvo jis joje lietuvių kalbą, turėdavau lauktųjų vaisių, ir kad net suo­ Seinų vyskupijoje tokios lietu­ išsinuomojęs visą namą gatvėje, taisyti mokinių rašto darbus. lo draugai jam nepritaria. bos apraiškų, žinomi kaip šviesa sivokti Tame, iš kurio jis kilęs. nazijoje ir kunigų seminarijoje viškos parapijos, kurioje nebūtų ir tamsa. Rimčiau į tai žiūrint, kuri nepriklausomybės laikais Tačiau kun. M. Gustaitis ne­ Prisimintinas žodis, kad žmogus Seinuose. Kunigu įšventintas buvę "Žiburio" knygyno ar sene­ aiškėja, kad gyvumas yra pri­ buvo pavadinta Vasario 16-sios. Gimnazijos kapelionas sitenkino vien tikybos dėstymu, tapęs gyva siela iš Kūrėjo kva­ 1893 m., Ketverius metus vika­ liams prieglaudos. Su mokyklo­ klausomas šviesai. Jai sukylant, Pasirinko jis mane dėl to, kad bet, kiek aplinkybės leido, sten­ po. ravo Marijampolėje. Paskui iš­ Iki kun. M. Gustaičiui Mari­ mis, deja, buvo žymiai sunkiau, gyvumas tarpsta, jai nykstant, norėjo panaudoti tam tikram gėsi veikti mokinius ir už klasės Reikėtų visiems pasistengti vyko | užsienį pagilint žinių. jampolės gimnazijoje buvo tik kadangi rusų (caro) valdžia lai­ jis menkėja, netgi užgęsta. Jis Baigęs Regensburgo bažnytinės darbui. Pamokas, paruošdavau vienas katalikų kapelionas. Jis sienų. Tuo tikslu buvo jis įstei­ nnmanyti žemiško savo gyveni­ kė jų monopolį. Bet ir čia kun. pakinta kartu su šviesa. mo prasmę, kuri gludo pasišven­ muzikos mokyklą, studijavo ka­ gana greit, tad buvau laisvesnis. turėjo dėstyti tikybą rusų kal­ gęs knygynėlį, kuriame žymi M. Gustaitis ėmė laužti ledus. nonų teisę Romoje ir gavo li­ Antra, mano rašysena buvo aiš­ ba, ir jo pamokas lankydavo dauguma buvo religinio turinio Stebint gyvąjį pasaulį, pasida­ time Jam, kurio kuriama visa ki ir graži. Be to, rašiau gana 1906 m. rudenį įsteigė jis Ma­ ro žinoma, kad gyvumas yra šviesa. Kartais ir rodosi, kad cenciato laipsnį. Po to lankė tiek lietuviai, tiek lenkai. (Šių knygų. Pamaldoms pagražinti rijampolėje pradžios mokyklą Friburge universitetą (Šveicari­ greitai. Mano tėvai mielai pri­ paprastai būdavo gana nedaug: ir patrauklesnėms padaryti su­ laipsniuotas. Žemiausias laips­ žmonės sukrunta pasiskyrimui ėmė pakvietimą. Jie džiaugėsi, neturtingiems ir apleistiems nis numanomas augmenyse ir gy šviesai, o tad vėl pastebėt, kad joje) ir 1903 m., apgynęs diser­ po kokius 4-5 kiekvienoje kla­ organizavo mokinių chorą ir or­ miesto berniukams. Mokytoju galėdami mane pavesti į geras* sėje). Kun. M. Gustaičiui pra­ vulių bei žmonių kūnuose. Jis lie­ jie atsiduoda tamsai, ir taip tad taciją "Orientalizmas Mickevi­ kestrą. (Tai itin pažymėtina, paskirtas jau minėtas "Žiburio" rankas ir neturėti baimės, kad dėjus eiti kapeliono pareigas, kasi pastovus ilgą laiką, šviesai kartais šviesėja ir veikiai vėl čiaus kūryboje", gavo filosofijos nes tada nei choro, nei orkestro bendrabučio prižiūrėtojas T. aš iškrypsiu į šunkelius. Be to, buvo leista dėstyti tikybą lietu­ įsigalint, nors ji pasikeičia die­ tamsėja. Todėl jiems reikalingi daktaro laipsnį. visa gimnazija neturėjo). Nors Žičkauskas. T. Žičkauskas buvo ir mokėti reikėjo šiek tiek ma­ vių kalba, ir jis buvo tik lietu­ buvo baigęs muzikos mokyklą, na ir naktimi. Bet jai menkėjus, geri patarimai. Tik beveik kiek­ Nuo 1904 m. liepos m. 6 d. iki iš profesijos mokytojas, bet jau augmenys miršta, nors tūli ir vienam žmogui kitokie atrodo* 1915 m. mokslo metų pabaigai žiau negu kitur, ką jie, nebūda­ vių kapelionas. Lenkams gi pa­ tačiau nei choro, nei orkestro mi turtingi, gana vertino. skirtas kitas. pasenęs, išėjęs į pensiją. Jis nie­ ilgai laikosi, ar tiktai maža te- reikšmingi. Visokie turėtų būt buvo vyrų gimnazijos kapelio­ pats nemokė, bet pavedė tai vie­ kaip neįstengė suvaldyti patvir­ Nuo tada iki 1911 m. pavasa­ nam vyresniųjų klasių mokiniui. apmiršta. Gyvulių kūnas kaip ir skelbiami. Tik nėra tam vis ga­ nas Marijampolėje. Jis pirmas Kun. M. Gustaičio dėstymas kusių vaikų, ir mokyklą netru­ žmogaus — gyvas tūlus metus. limumo. dėstė čia tikybą lietuvių kalba. rio, vadinasi, per trejus mokslo kuo ypatingesniu nepasižymėjo. Apskritai jis nedarydavo to, ką kus teko uždaryti. Kun. M. Gus­ 1915 m. vasarą Marijampolės metus, buvau aš kun. M. Gustai­ Neturėjo jis ugningos, įkaiti­ kiti galėdavo padaryti. Jis gebė­ taitis tuojau suprato, jog netu­ Bet juo apsireiškia kitas, gy­ gimnazijai dėl karo išsikėlus į čio, taip sakant, įnamis. Mano nančios ir uždegančios iškalbos, davo pasirinkti padėjėjus, jais rint jaunų, pajėgių mokytojų, vesnis gyvumas. Jis atsitraukia Svyrinėjantiems žmonėms jau Jaroslavlio miestą Rusijoje, jis darbas buvo toks: reikdavo kas­ nors pakalbėti gebėdavo gana pasitikėdavo ir, kiek žinau, nie* tuščia yra svajoti apie pradžios nuo kūno, dienos šviesai dingus, daug reikštų, sužinant, kad žmo ėjo joje kapelionio pareigas iki dien po gerą valandą perrašinė­ vaizdžiai ir sklandžiai. Kas la­ kada nebuvo apviltas. mokyklas. Jo mintys dabar nu­ ir vėl sukyla, jai auštant. Kal­ gus lengviausiai
Load more

Recommended publications
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Dalicja Kossa
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MENOTYROS KATEDRA Dalicja Kossa SEINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APLANKYMO BAZILIKOS VERČIŲ ANALIZĖ. OBJEKTO PANAUDA KULTŪRINIAM TURIZMUI IR PILIGRIMYSTEI Magistro baigiamasis darbas Kultūros paveldo ir turizmo studijų programa, valstybinis kodas 621V72002 Paveldo studijų kryptis Vadovė: prof. dr. Laima Šinkūnaitė __________ _________ (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanė dr. Ina Pukelytė _________ __________ (Parašas) (Data) KAUNAS, 2011 TURINYS SEINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APLANKYMO BAZILIKOS VERČIŲ ANALIZĖ. OBJEKTO PANAUDA KULTŪRINIAM TURIZMUI IR PILIGRIMYSTEI Santrauka / 4 Summary / 5 ĮVADAS / 6 1. PAVELDO OBJEKTO VERČIŲ SAMPRATA IR REIKŠMĖ / 12 2. SEINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APLANKYMO BAZILIKOS ISTORINĖ RAIDA / 17 3. SEINŲ BAZILIKOS ARCHITEKTŪRINĖ VERTĖ / 20 3.1. Bazilikos fasadų architektūros analizė / 22 3.2. Bazilikos vidaus erdvės ypatumai / 25 4. BAZILIKOS MENINĖ VERTĖ / 29 4.1. Bazilikos interjero sakralinė dailė / 29 4.1.1. Didžiojo altoriaus meninė raiška ir ikonografijos analizė / 29 4.1.2. Šoninių altorių struktūra ir dailės ikonologija / 33 4.1.2.1. Šv. Juozapo altoriaus kompozicijos ir ikonografijos analizė / 34 4.1.2.2. Šv. Kūdikio Jėzaus Teresės altoriaus puošyba ir ikonografija / 36 4.1.2.3. Šv. Onos altoriaus struktūros ir ikonografijos ypatybės / 39 4.1.2.4. Angelo Sargo altoriaus dailė ir ikonografija / 43 4.1.2.5. Šv. Pijaus V altoriaus puošybos ir ikonografijos analizė / 45 4.1.2.6. Šv. Pranciškaus Asyžiečio altoriaus struktūra ir dekoras / 47 4.1.2.7. Šv. Judo Tado altorius: meninė raiška ir ikonografija / 49 4.1.2.8. Šv. Antano Paduviečio altoriaus puošyba ir ikonografija / 51 4.1.3. Sakyklos struktūra ir puošyba / 52 4.1.4.
    [Show full text]
  • Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Content
    Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Content Introduction 5 Lithuania and Poland. Neighbourship in Filmic Form in the Cinema of the 1960s 6 A Short Review of Lithuanian Cinema 12 Feature Film after 1990: Generation Change, New Aspects and Challenges 18 Raimundas Banionis: Film Plots Dictated by Reality 22 Algimantas Puipa: My Work Starts Where the Novel Ends 26 Gytis Lukšas: I Measure My Life in Films 30 Valdas Navasaitis: Everything Is a Private Matter 34 Audrius Juzėnas: Evil Is Not an Abstraction; It Influences Our Destinies 38 Kristijonas Vildžiūnas: Finding Historical Truths 42 Kristina Buožytė: Film Is the Door to a Specific World 46 Ignas Jonynas: I Belong to a Generation Very Rich with Experience 48 Šarūnas Bartas’ Films 52 Šarūnas Bartas: The Philosopher of Lithuanian Cinema 54 Jonas Mekas’ Diary Films 60 Documentary Film after 1990 64 Audrius Stonys: Showing the Invisible 70 Arūnas Matelis: Films Emerge from Sensations 74 Janina Lapinskaitė: Heroes Carry Their Sadness Along with Them 78 Julija and Rimantas Gruodis: We Are Trying to Walk on the Bright Side of Life 82 Giedrė Žickytė: Film Is an Emotion 86 Index 89 Introduction ver the past decade, Lithuanian cinema of Lithuanian filmmakers is also pursuing new has experienced a period of intense opportunities and original forms of expression. change. The production of films in Films by such female film directors as Alantė OLithuania has been on the increase, as has the Kavaitė, Kristina Buožytė and Giedrė Žickytė audience’s interest in films produced domestically.
    [Show full text]
  • Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary
    „Studia Ełckie” 23(2021), nr 2, s. 189-205 e-ISSN 2353-1274 p-ISSN 1896-6896 DOI: 10.32090/SE.230210 ALGIMANTAS KATILIUS* Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary Seinai Theological Seminary was established in 1826. The initiative of founding the seminary belonged to Mikalojus Manugevičius, the bishop of Seinai. The founding of the diocesan theological seminary was inspired by the desire to train clergymen for the pastoral work in diocesan parishes. At that time, the Tykocin seminary of the missionary monastery existed in the territory of the diocese of Seinai or Augustów1, but it was not capable of meeting the needs of the diocese. The most acute problem was that there were not enough priests who were good enough in Lithuanian to do pastoral work in Lithuanian parishes. Bishop Manugevičius realised it well. When visiting the Lithuanian part of the diocese, he observed that there were few Lithuanian priests in the areas where people knew only Lithuanian. The bishop realised the problem could only be solved by establishing a seminary under the church of the cathe- dral. With this matter he approached the official commission on religion and education. He insisted that a second theological seminary was a necessity and wrote that the residents of the districts of Marijampolė, Kalvarija, and part of Seinai spoke Lithuanian and there had to be a seminary for young Lithuanians2. The hopes that young people from Lithuanian parishes would enrol in the seminary were confirmed in the very first year. According to the suffragan * Algimantas Katilius – The Lithuanian Institute of History, Vilnius, Lithuania ORCID: https://orcid.org/0000-0003-4942-5053; e-mail: [email protected] 1 About the name of the diocese, see e.g.: W.
    [Show full text]
  • Draudžiamos Lietuviškos Spaudos Platinimas Suvalkų Gubernijoje
    LITUANISTICA. 2021. T. 67. Nr. 1(123), p. 27–47, © Lietuvos mokslų akademija, 2021 Draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas Suvalkų gubernijoje INGA STEPUKONIENĖ Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas, Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas, Muitinės g. 8, 44280 Kaunas El. paštas [email protected] Straipsnyje apžvelgiamas draudžiamos spaudos platinimo procesas Suvalkų guber- nijoje. Draudžiami lietuviški laikraščiai ir knygos šiame regione pradėti platinti iš- kart po 1863 m. sukilimo. Didžiulę įtaką šiam procesui turėjo slaptais lietuviškos tautinės savimonės žadinimo centrais tapę Marijampolės gimnazija ir Veiverių mo- kytojų seminarija. Nemenką impulsą knygnešystei Lietuvoje suteikė slaptos spaudos platintojų draugijos „Sietynas“ ir „Artojų draugija“. Raktažodžiai: draudžiama lietuviška spauda, knygnešiai, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centrai ĮVADAS Pasak G. Ilgūno, lietuviškos spaudos plitimas atskiruose Lietuvos regionuose buvo skir- tingas. Didžiausias lietuviškų raštų paplitimas pastebimas vakarinėje Lietuvos dalyje, kiek mažesnis vidurio ir dar pasyvesnis rytinėje Lietuvos dalyje [8, 105]. Akivaizdu, jog Sūduvoje, XIX a. antrojoje pusėje priklausiusioje Suvalkų gubernijai, itin aktyvų knygne- šių judėjimą lėmė įvairios priežastys: carinių represijų po pralaimėto 1863 m. sukilimo poveikis, didelis veiklių, drąsių ir tautiškai susipratusių asmenybių skaičius (M. Akelaitis, P. Arminas, P. Kriaučiūnas), gana gausi išsilavinusios jaunuomenės dalis, mokiusis Marijampolės gimnazijoje ar Veiverių mokytojų
    [Show full text]
  • The Commission for National Education of Poland and Lithuania (1773-1794): a Historical Study of Some Aspects of Its Educational Reforms
    THE COMMISSION FOR NATIONAL EDUCATION OF POLAND AND LITHUANIA (1773-1794): A HISTORICAL STUDY OF SOME ASPECTS OF ITS EDUCATIONAL REFORMS by John A. Rackauskas Thesis presented to the School of Graduate Studies of the University of Ottawa as partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy i\>3iet. LIBRARIES * e/,S(ty o< v Chicago, Illinois, 1977 John A. Rackauskas, Ottawa, Canada, 1977 UMI Number: DC53279 INFORMATION TO USERS The quality of this reproduction is dependent upon the quality of the copy submitted. Broken or indistinct print, colored or poor quality illustrations and photographs, print bleed-through, substandard margins, and improper alignment can adversely affect reproduction. In the unlikely event that the author did not send a complete manuscript and there are missing pages, these will be noted. Also, if unauthorized copyright material had to be removed, a note will indicate the deletion. UMI UMI Microform DC53279 Copyright 2011 by ProQuest LLC All rights reserved. This microform edition is protected against unauthorized copying under Title 17, United States Code. ProQuest LLC 789 East Eisenhower Parkway P.O. Box 1346 Ann Arbor, Ml 48106-1346 ACKNOWLEDGMENTS This thesis was begun under the supervision of Professor Antanas Paplauskas-Ramunas, Ph.D., Vice-Dean of the Faculty of Education and Director of the Comparative Education Centre of the University of Ottawa. After his death the thesis was directed and supervised by Professor Mary Mulcahy, Ph.D., Director of Graduate Programmes, Faculty of Education of the University of Ottawa. The writer is indebted to Professor Algirdas Sidlauskas, of the University of Vilnius, for his assistance with primary source documents in the archives of the University of Vilnius; to Professor J.
    [Show full text]
  • S. V. Apkaltina Japonija Dėl Kinijos Jos Reikalus
    (THE FIELD) FIELD) A N I A N W E E K L Y LAIKRAŠTIS every Friday in Cleveland by the Clevelande Ohio Lithuanian Publishing Co. Ohio Lietuviu Spaudos B-vė G820 Superior Avė. Cleveland, Ohio Metinė Prenumerata Suvienytose Valstijose _________ $2.00 MANAGING EDITOR—K. S. KARPIUS Kanadoje ir Meksikoje __________ $2.50 Lietuvoje ir kitose šalyse -------- $3.00 Enterefl as Second-Class matter Decem- ber 6th, 1915, at the Cleveland Postoffice DIRVA under tho Act of March 3, 1879. The c. ly iNabor.ai Lithuanian Newspaper published in Ohio, reaching a very large maiority of the 6820 Superior Avė. Cleveland, Ohio 80,000 Lithuanians in the Statė and 20,000 in Cleveland No. 41 KAINA 5c. CLEVELAND, OHIO SPALIŲ-OCT, 8, 1937 22nd YEAR (22-ri Metai) —IiIHĮIBMRI JI l UB .H DARBAI IR DARBININKŲ ŽINIOS Gencvą, Spalių 6. — Sa-I vo posėdyje Tautų Sąjun-1 IŠ LIETUVOS ga persergėjo Japoniją jog' NĖRA DVIEM VIE­ LAIKRAŠČIU TOS”. Toronto, Kanadoje, jai gręsia tarptautinė akci­ kalbėdamas, I. L. G. W., ja jeigu ji nesiims ramiu budu išspręsti savo karą su moteriškų rūbų siuvėjų li­ TAUPMENYS AUGA. Val­ nijos prezidentas Dubins- Kinija, devynių valstybių stybės Taupomose Kasose 1928 ky pareiškė jog “nėra vie­ posėdyje. metais viso labo buvo vienas tos šioje šalyje dviem di- Tautų Sąjunga, kuri da­ milijonas litų indėlių, o šian- džiojom darbininkų organi­ bar posėdžiauja Genevoje, dieną indėliai pasiekė 58 :nili- zacijom”. Jis kalba apie Šveicarijoje, įrodo kad Ja­ jonų litų. ponija sulaužė devynių val­ A. D. Federaciją ir C. I. O. VOKIEČIŲ SPAUDA puola Ir teisybė. Dvi ­ stybių užtikrinimą Kinijos organiza neliečiamybės.
    [Show full text]
  • Lietuvos Muzikos Paveldo Tyrimai Valstybingumo Idėjos Ir Religinis Paveldas
    Lietuvos muzikos paveldo tyrimai Valstybingumo idėjos ir religinis paveldas Research of Lithuanian Music Heritage The Ideas of Statehood and Religious Heritage Lietuvos muzikos paveldo tyrimai Valstybingumo idėjos ir religinis paveldas Research of Lithuanian Music Heritage The Ideas of Statehood and Religious Heritage PRINTĖJA Kaišiadorys, 2019 Sudarytoja Aušra Strazdaitė-Ziberkienė Redaktorė Neringa Butkienė Vertėja ir anglų kalbos redaktorė Teresė Ringailienė Leidinio recenzentai – dr. Danutė Kalavinskaitė ir dr. Rūta Gaidamavičiūtė Maketuotoja Vilma Lukoševičiūtė Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-8164-10-7 © Kauno miesto muziejus, 2019 Turinys Pratarmė ............................................................................................................................................................. 4 Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Juozo Naujalio muzikinės veiklos reikšmė šiandien..................................................................................................................................... 7 Valstybingumo idėjos Dr. Jonas Vilimas. Savi ir svetimi valstybingumo ženklai XVII–XVIII a. liturginiuose LDK giesmynuose .................................................................................................... 18 Rūta Skudienė. Lietuvių populiariosios muzikos ištakos. Kauno mažosios scenos artistai, XX a. 3–4 deš. ..............................................................................................
    [Show full text]
  • Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Suvažiavimo Darbai Vii
    L. K. M. Akademijos SUVAŽIAVIMO DARBAI VII ACTES DU SEPTIEME CONGRES DE D’ACADEMIE LITUANIENNE CATHOLIQUE DES SCIENCES LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMO DARBAI VII Septintasis L. K. M. Akademijos Suvažiavimas 1967 m. rugpiūčio mėn. 23-27 d. Vasario 16 gimnazijos patalpose, Romuvoje, Hüttenfelde, Vokietijoje Redagavo A. Liuima, S. J. 1972 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS LEIDINYS Piazza della Pilotta 4 ROMA Spaustuvės išlaidos apmokėtos geradarių aukomis, kurių sąrašas tomo gale Tiražas 1000 egzempliorių Spausdino « Pliniana » spaustuvė Selci Umbro miestelyje (Perugia, Italia) Šis tomas skiriamas Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 50 METŲ SUKAKČIAI ATMINTI ŠV. TĖVO TELEGRAMA VII L. K. M. AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMUI Città del Vaticano, 1967.VIII.26 SAINT PERE AGREANT VOTRE FILIAL MESSAGE OCCASION CONGRES ACADEMIE LITUANIENNE CATHOLIQUE DES SCIENCES REMERCIE SENTI­ MENTS EXPRIMES ET ENVOIE GRAND COEUR TOUS PARTICIPANTS GAGE DIVINE ASSISTANCE SUR FRUCTUEUX TRAVAUX LARGE BENEDI­ CTION APOSTOLIQUE Cicognani, Cardinal Père A. Liuima Schloss Rennhof Hüttenfeld-Lampertheim Germania Fed. L. K. M. Akademijos VII Suvažiavimo Dalyvių Telegrama Šv. Tėvui ACADEMIE LITUANIENNE CATHOLIQUE DES SCIENCES, RASSEMBLEE D EUROPE ET D’OUTRE OCEAN DANS SON VII CONGRES EN SCHLOSS RENNHOF 684 HUETTENFELD - LAMPERTHEIM, ALLEMAGNE, POUR ETUDIER PROBLEMES DE NOS JOURS, ANIMEE D’UNE GRANDE CONFI­ ANCE, TOURNE D’ABORD SES REGARDS VERS VOTRE SAINTETE POUR EXPRIMER SA DEVO­ TION FILIALE ET ATTACHEMENT AU SAINT- SIEGE, PRIANT BENEDICTION APOSTOLIQUE POUR SON TRAVAIL Antanas Liuima, S. J. President de l’Academie, PROFESSEUR UNIVERSITE GREGORIENNE Romuva, Vasario 16 Gimnazija, 23.VIII.1967 PRAKALBA Septintojo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimo orga­ nizavimas ir ruošimas vyko labai lėtai, o suvažiavimo darbų išleidimas dėl įvairių kliūčių, kurių dalį sudaro patys bendradarbiai, dar ilgiau užtruko spaustuvėje.
    [Show full text]
  • Eretas-Kazys-Pakstas.Pdf
    KAZYS PAKŠTAS NEGĘSTANTIEJI ŽIBURIAI (LUMIÈRES QUI DEMEURENT) Redaguoja Kun. Antanas Liuima, S. J. 3 tomas JUOZAS ERETAS KAZYS PAKŠTAS LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA JUOZAS ERETAS KAZYS PAKŠTAS TAUTINIO ŠAUKLIO ODISĖJA (1893-1960) 1970 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA Piazza della Pilotta, 4 R o m a Tiražas 1500 egz. Spausdino «Pliniana» spaustuvė Selci Umbro miestelyje (Perugia - Italia) Lietuvių Rašytojų Draugijai išeivijoje, IŠRINKUSIAI MANE SAVO GARBĖS NARIU, NUOŠIRDŽIOS PADĖKOS ŽENKLAN SKIRIU ŠĮ VEIKALĄ. Juozas Eretas PROF. KAZIO PAKŠTO PAMINKLUI STATYTI IR MONOGRAFIJAI LEISTI KOMITETO ŽODIS Prof. dr. Kazys Pakštas, kurio audringas ir veikimo pilnas gyvenimas šioje knygoje yra aprašomas, staiga mirė 1960 metais ir buvo palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Chicagoje. Ateitininkai pasiryžo savo buvusiam Federacijos Vadui pastatyti paminklą. 1963 m. Ateitininkų Sendraugių Centro Valdybos narių buvo sudary­ tas paminklui statyti komitetas iš pirmininko inž. Jurgio Mikai­ los ir narių: kun. Broniaus Dagilio ir inž. dr. Leono Bajorūno. Pradėjus rinkti aukas paminklui, atsirado a. a. K. Pakšto ger­ bėjų, kurie neprašomi siuntė aukas ir ragino, pastačius paminklą, išleisti velionies gyvenimo aprašymą. Tada šitas komitetas pradėjo aukų rinkimo vajų ne tik paminklui, bet ir monografijai, kurią, komiteto prašomas, sutiko parašyti prof. dr. Juozas Eretas. Mono­ grafijai leisti tesurinkta tik ketvirtadalis spaustuvei apmokėti reika­ lingų lėšų. Kitą ketvirtadalį teko parūpinti L. K. M. Akademijai. 1965 m., praėjus penkeriems metams nuo prof. K. Pakšto mir­ ties, Šv. Kazimiero kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas arch. Jono Muloko suprojektuotas paminklas. Gi šiais — 1970 metais, atžymint Profesoriaus mirties dešimtmetį, pasirodo jo monografija. Su liūdesiu tenka priminti, kad vienas komiteto narys, kun. Br. Dagilis, 1968 m. tragiškai žuvęs susisiekimo nelaimėje, negalėjo sulaukti šio leidinio.
    [Show full text]
  • Rūtos“ Draugijos Kronika
    Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 39. Vilnius, 2016. ISSN 1392-0502 FrIbūro universiteTo lIeTuvių studentų „rūToS“ draugIjoS kroNIka algImaNTaS katilIuS XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje nemažai lietuvių jaunuolių išvykdavo studijuoti į Vakarų europos aukštąsias mokyklas. Vienas iš tokių traukos centrų buvo Fribūro tarptautinis katalikų universitetas, įkurtas 1889 m. Ne- užilgo Fribūro universitete pasirodė pirmieji studentai, ir tai buvo kunigai. Į Fribūro universitetą pirmasis studentas iš lietuvos atvyko 1895 m. – tai buvo Seinų kunigų seminarijos auklėtinis juozapas Stankevičius. Taigi Sei- nų kunigų seminarijos auklėtiniai buvo pirmieji lietuviai studentai, studija- vę Fribūro universitete. Studentus kunigus vykti į Fribūrą studijuoti viliojo ta aplinkybė, kad jie galėjo studijuoti prisidengę slapyvardžiais1. Vėliau Fri- būro universitete studijavo ir pasauliečių studentų. Sunku pasakyti, kiek iš viso Fribūro universitete buvo lietuvių studentų. Irena Štikonaitė suregis- travo apie 160 studentų, studijavusių iki 1959 m.2 kalbant apie organizacinę studentų veiklą, reikia pasakyti, kad iš pra- džių lietuviai studentai veikė kartu su lenkais. Tačiau iškilus kai kuriems lietuvių ir lenkų nesutarimams, lietuviai studentai įkūrė atskirą draugiją. Taip 1899 m. buvo įkurta draugija „rūta“. Tokiu pavadinimu draugija veikė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, kai „rūtos“ pavadinimas, norint pa- saulio dėmesį labiau atkreipti į lietuvą, buvo pakeistas pavadinimu „litu- ania“. „rūtos“ ir „lituanios“ draugija veikė maždaug 35 metus. dauguma Fribūre studijavusių lietuvių studentų buvo šio dvigubo pavadinimo drau- gijos nariais. Petras radzevičius yra nurodęs, kad nuo draugijos įsikūrimo iki 1924 m. draugijai priklausė 120 narių. kai kurie asmenys (pavyzdžiui, Vincentas borisevičius, leonas bistras) išvardyti po du kartus, nes jie Fri- būro universitete ir studijavo po du kartus. 1 Plačiau žr.
    [Show full text]
  • Archivum Lithuanicum 6
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X I S B N 3-447-09371-4 Archivum Lithuanicum 6 1 2 Archivum Lithuanicum 6 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 6 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2004 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DOC. DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), HERZOG AUGUST BIBLIOTHEK, WOLFENBÜTTEL LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DOC. DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS MGR. Jurgis Pakerys (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG, FRIEDRICH-ALEXANDER-UNIVERSITÄT ERLANGEN-NÜRNBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics),
    [Show full text]
  • Metraštis XLII
    427 Lietuvių kataLikų moksLo akademija METRAšTIS XLII VILNIUS ● 2019 1 issN 1392-0502 Lietuvių kataLikų moksLo akademija Lietuvių kataLikų moksLo akademijos METRAšTIS XLII VILNIUS, 2019 2 Projekto kodas: Nr. 09.3.3-esFa-v-711-01-0004 Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas Lkma metRaŠtis, t. XLii / LCas aNNuaLs, vol. XLii seRija a / seRies a RedakCiNĖ koLeGija Lkma akad. doc. dr. arūnas streikus (vilniaus universitetas, istorija) – redakcinės kolegijos pirmininkas doc. dr. Povilas aleksandravičius (mykolo Romerio universitetas, filosofija) Lkma akad. prof. habil. dr. danutė Gailienė (vilniaus universitetas, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kęstutis Girnius (vilniaus universitetas, filosofija) Lkma akad. doc. dr. Liudas jovaiša (vilniaus universitetas, istorija) vysk. dr. algirdas jurevičius (vytauto didžiojo universitetas, teologija) dr. katarzyna korzeniewska-Wolek (nepriklausoma tyrėja ir vertėja, krokuva, Lenkija, sociologija) Prof. dr. kun. tadeusz krahel (Wyższe seminarium duchowne w Białymstoku, Lenkija, istorija) dr. Rasa mažeika (archives of Canada, toronto, kanada, istorija) Lkma akad. prof. habil. dr. irena Regina merkienė (Lietuvos istorijos institutas, etnologija) Lkma akad. prof. habil. dr. Guido michelini (università degli studi di Parma, italija, filologija) Prof. dr. algis Norvilas (saint Xavier universitetas, Chicago, JAV, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kun. arvydas Ramonas (klaipėdos universitetas, teologija) Lkma akad. prof. dr. Paulius v. subačius (vilniaus universitetas, literatūrologija) Prof. dr. mindaugas stankūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Griffith university,a ustralija, biomedicina) Prof. dr. andrius valevičius (L’université de sherbrooke, kanada, filosofija) Prof. habil. dr. Rafał Witkowski (uniwersytet im. adama mickiewicza w Poznaniu, Lenkija, istorija) dr. mikas vaicekauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, literatūrologija) – vyriausiasis redaktorius © Lkma, 2019 issN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, vilnius, 2019, t.
    [Show full text]