Kunigas Antanas Staniukynas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
NEGĘSTANTIEJI ŽIBURIAI (LUMlÈRES QUI DEMEUEENT) Redaguoja Kun. Antanas Liuima, S. J. 2 tomas ANTANAS KUČAS KUNIGAS ANTANAS STANIUKYNAS Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys 8 nr. Kun. Dr. Antanas Staniukynas 1865. V.4 - 1918.XII. 15 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA ANTANAS KUČAS KUNIGAS ANTANAS STANIUKYNAS 100 METŲ SUKAKČIAI NUO JO GIMIMO PAMINĖTI 1965 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS LEIDINYS Piazza della Pilotta, 4 Išleista su viršininkų sutikimu Spaustuvės išlaidos apmokėtos D. G. Prel. Liudo Mendelio lėšomis Tiražas 5000 egzempliorių Spausdino «Pliniana» spaustuvė Selci Umbro miestely (Perugia - Italy) NEGĘSTANTIEJI ŽIBURIAI Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija Lietuvoje buvo pradėjusi leisti šalia Suvažiavimo Darbų, kuriuos redagavo prof. dr. Juozas Eretas, dar kitą seriją, pavadintą Užgesusių Žiburių vardu, reda guojamą kan. dr. Juozo Tumo-Vaižganto. Tai buvo pirmasis Akademijos leidinys, pasirodęs po ilgo 8 metų pasiruošimo nuo Akademijos įkūrimo. Veikalui prakalbą parašė pats autorius prel. Jakštas-Dambrauskas, tuometinis Akademijos pirmininkas. Iš jo prakalbos išryškėja tiek pats leidinio tikslas, tiek jo pabūdis. Leidinio tikslu autorius nurodo mūsų kultūros istorijos pra turtinimą, ar tai nušvietimu ne vieno svarbaus mūsų netolimos praei ties įvykio, ar tai aprašymu ne vienos įdomios aplinkybės bei smulk menos. Veikalo gi pobūdis yra tikras popuri (potpourri). Prel. Jakštas-Dambrauskas, kaip mokslininkas, kaip visuomenininkas, kritikas, kultūrininkas, pagaliau pamokslininkas savo netrumpame gyvenime turėjo progos ar tai minėjimuose, ar tai sukaktuvėse, ar tai laidotuvėse nušviesti žymesnes asmenybes, suminėti jų nuveiktus darbus, įvertinti nuopelnus. Platus jo žvilgis apima rašytojus, moksli ninkus, Bažnyčios bei visuomenės veikėjus, tiek lietuvius, tiek kitataučius. Tai paprasta, bet įdomi ir patraukli programa. Akademijai tremtyje bestiprėjant, buvo pats laikas atgaivinti šią leidinių seriją. Tiesa, maži bandymai buvo padaryti nuo pat pradžios : nemaža buvo įdėta mirusiųjų Akademijos narių nekro logų į Romoje įvykusio suvažiavimo Darbų IV tomą. Tačiau to neužteko. Labai tat džiaugiuosi, kad Didžiai Gerbiamo Prelato Liudo Mendelio didelio Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai palankumo ir jo mecenatiško duosnumo dėka pasisekė atgaivinti šią leidinių seriją. Tat ateityje nebebus ribojamasi vien tik Akademijos narių trumpais nekrologais, kurie galės būti spausdinami Akademijos Metraštyje, bet prel. Jakšto-Dambrausko pavyzdžiu, bus apimti — VIII — visi kultūrininkai, kokioje darbo srityje jie būtų besireiškę — mokslo, literatūros ar visuomeninio gyvenimo, — savaime aišku, pirmon eilėn lietuviai, tačiau neišskiriant nė kitataučių. Ši atgaivintoji leidinių serija reikšmingai pradedama su prof. dr. Antano Kučo monografija apie didį kultūrininką kun. dr. Antaną Staniukyną, jo 100 metų nuo gimimo (1865 m. gegužės 4 d.) sukakties proga. Studija vaizduoja ne tiek patį kunigo gyve nimą, kiek jo kultūrines pastangas ir drauge labai spalvingai mūsų išeivijos kultūrinį gyvenimą, tiek vargus ir kliūtis, tiek dvasios ryžtingumą. Kadangi serijoje duodamos rinktinės asmenybės, jų kultūrinis, visad pasiliekąs įnašas, atrodė tikslinga tai išreikšti ir pačiame serijos pavadinime. Tad buvęs pavadinimas Užgesę Žiburiai pakei čiamas į Negęstantieji Žiburiai. Daug turime vertingų asmenybių, tiek pasauliečių, tiek dva siškių, ir jau sudarytas leidimui planas. Tačiau dėl lėšų stokos Akademija bus priversta dar kurį laiką pasitenkinti daugiau pro giniais autoriais ir proginiais geradariais. Tačiau reikia tikėtis, kad greit bus prieita prie griežto plano vykdymo ir išleistos pirmon eilėn įžymiųjų asmenybių monografijos. Pasinaudodamas šia proga, reiškiu D. G. Prelatui Liudui Men- deliui nuoširdžią padėką ir gilią pagarbą visos L.K. M. Akademijos vardu, ir drauge viltį, kad jis taip pat ateityje rems Akademijos darbus, o jo kilniu pavyzdžiu paseks daugelis kitų. Kun. A. Liuima, S. J. L.K.M. Akademijos pirmininkas Roma, 1965 m. birželio 13 d. švenč. Trejybės šventėje. PAGARBOS IR DĖKINGUMO PEREIGA Šios knygos autorius visų mūsų vardu atlieka dalį šios mūsų pareigos, o likusią dalį teatliks visuomenė naudingai skaitydama šią knygą. Joje vaizduojamas kuklus didžio pasiaukojimo lietu vis kunigas, kurį šio šimtmečio pradžioje asmeniškai pažinojo kiekvienas Amerikos lietuvis. Iš Lietuvos į Ameriką 1904 metais atvyko jaunas ir mokytas kunigas Antanas Staniukynas, teologijos daktaras. Nors ir tyliai, bet taip aiškiai jis mylėjo tada prislėgtą ir paniekintą savo Lie tuvių tautą ir Lietuvą, kad už tai Lietuvoje jis buvo svetimų persekiojamas, siunčiamas toli nuo savų žmonių. Negalėdamas darbuotis Lietuvoje, kviečiamas čia besidarbuojančių uolių ir šviesių lietuvių kunigų, jis atkeliavo į Ameriką. Tada Amerika nebuvo tokia, kaip dabar. Ne taip tada atrodė ir Amerikos lietu viai. Šiandieniniai nesusipratimai Amerikos lietuvių tarpe yra tik gerų draugų juokai, palyginti su skirtumais ir tarpusavėmis lietuvių kovomis, ką rado kunigas Antanas Staniukynas. Kunigas Antanas Staniukynas nebuvo triukšmingas veikėjas, nė žavintis kalbėtojas, bet jis giliai mylėjo Dievą, savo sielą, mokslą, savo tautą ir visokį žmogų. Dievo meilė ir juomi pasi tikėjimas spindi iš visų jo paliktų užrašų, iš darbų. Anksčiau už jį atvykusių į Ameriką lietuvių kunigų jis buvo pakviestas steigti vienuoliją, kuri duotų lietuvių parapijoms lie tuvaičių mokytojų. Kunigas Antanas Staniukynas ne tik tai ištesėjo, o padarė daug daugiau. Gyvenęs tik 53 metus, Ameri koje — vos 14 metų, mirdamas paliko amžiumi labai naują, bet narių skaičiumi ir veikla jau labai tvirtą švento Kazimiero Seserų Kongregaciją. Jam labai daug skolingi yra Amerikoje Lietuvių Kunigų Vienybė, Chicagos Lietuvių Katalikų Labdarių Draugija, — X — Draugas, lietuviai Tėvai Marijonai ir daugelis kitų. Jo veiklos pasisekimas buvo jo nuoširdume, pasiaukojime, ištvermėje. Ne per įspūdingas prakalbas, o per asmeninius santykius jis laimėjo visų lietuvių kunigų pagarbą ir pasitikėjimą. Tuo pat keliu lai mėjo visuomenę. Ir tada dienomis žmonės dirbo. Kur nuvykęs, jis eidavo vakarais išmaldauti, pirmoje eilėje jo numylėtai naujai vienuolijai ir kitiems geriems tikslams. Tyliai pasibeldęs į duris, jis visur kukliai ir mandagiai įeidavo ir lygiai mandagiai išei davo, ar kur gavęs dolerį, ar kur tik penketuką, ar kur tik pa juokos žodį. Praėjus eilei metų po jo mirties, vienas asmuo pasiguodė neži nąs, ar savo aukomis geriems darbams jau išpirko savo pasiel gimą, kuris likęs neužmirštamas, neduodąs jam ramybės. Vieną vakarą kunigas Staniukynas pasibeldė į jų šeimos buto duris. Buvęs įleistas, bet nebuvęs svetingai priimtas. Gavo išdidžiai paduotą kvoterį ir nemandagų žodį. Kunigas nužemintai padė kojo už auką ir tyliai išėjo. Šis natūralus kunigo poelgis taip paveikė aną asmenį, kad jau daug kartų nusišluostęs ašaras, eidamas pro kunigo Antano Staniukyno statulą, jau daug savo sunkaus uždarbio išdalino geriems darbams, ir vis dar negali užmiršti, kaip jis neįvertino ir užgavo ano kilnaus kunigo pasiau kojimą. Kai didelė siela iškeliauja amžinybėn, gyvieji pasijunta daug praradę. Sugrąžinti tuos asmenis į gyvųjų tarpą ne mūsų galioje. Galime tačiau savo tarpe juos palaikyti mūsų mintyse. Atmenami jie tarsi atgyja mūsų tarpe ir per mus tęsia toliau jų neuž baigtus darbus. Didelių sielų prisiminimas gyvuosius moko, uždega, drąsina. Tebūnie dažnai ir jautrai minimas ir kunigas Antanas Staniukynas, kad ir ateityje sėkmingai klestėtų jo pra dėti darbai ir ta dvasia, kurioje jis tiems darbams pasišventė. Vyskupas Vincentas Brizgys Chicago, Ill., 1965 m., balandžio 20 d. AUTORIAUS ŽODIS Nenustebkite, malonūs skaitytojai, jei ir istorija turi savo isto riją. Ši monografija yra baigta 1960 m. Jos atsiradimas yra nuopelnas Gerb. Motinos M. Teofilės, buvusios Šv. Kazimiero Seserų Generalės Vyresniosios, kuri pakvietė mane rašyti šį veikalą ir maloniai leido naudotis visais su kun. A. Staniukyno veikla susijusiais dokumentais. Medžiagai telkti rūpestingai padėjo Sesuo M. Perpetua ir Sesuo M. Anastazija. Papildomai gyvu žodžiu savais atsiminiamais prisidėjo Gerb. Motina M. Immaculata ir Sesuo Ann Maria. Toliau monografijos leidimu rūpinosi dabartinė Generalė Vyresnioje Motina M. Adorata, Sesuo M. Elena ir Kunigų Vieny bės Pirmininkas prel. Pranciškus M. Juras. Šios knygos išleidimą gerokai nudelsė lėšų stoka. Tik paskutiniu metu, artėjant kun. A. Staniukyno gimimo šimtmečio sukaktuvėms, Apvaizda parū pino didelius geradarius, kun. Dr. Juozą Vaišnorą, M.I.C., Lie tuvių Katalikų Mokslo Akademijos Pirmininką kun. Dr. Prof. Antaną Liuimą, S. J., ir prel. Dr. Liudą J. Mendelį, kurių dėka pasirodo šis veikalas. Nuoširdžiai dėkodamas už pagalbą visiems aukščiau sumi nėtiems asmenims, drauge reiškiu padėką ir mano rankraštį skai čiusioms Seselėms bei J. E. Vysk. Vincentui Brizgiui, kun. Juo zui J. Čepukaičiui, kun. Jonui J. Jakaičiui, M.I.O., prel. Pran ciškui M. Jurui, kun. Dr. Kazimierui A. Matulaičiui, M.I.C., kun. Norbertui Pakalniui ir kitiems. Antanas Kučas Scranton, Pa., 1965.IV.23 d. TURINYS Negęstančiųjų Žiburių redaktoriaus žodis..................................................... VII Vyskupo Vincento Brizgio įvadas..................................................................... IX Autoriaus žodis...................................................................................................... XI Turinys ................................................................................................................... XIII Summary................................................................................................................