Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje Straipsnių rinkinys Sudarytojai: Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė Kaunas • 2012 UDK 327(474.5:438)(091) Li-147 Redakcinė kolegija Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. habil. dr. Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas / Varšuvos kardinolo S. Wyszyńskio universitetas) Prof. dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Saulius Sužiedėlis (Millersville universitetas) Prof. dr. Charles Francis Xavier Szymanski (Michigano valstybinis universitetas) Prof. habil. dr. Dariusz Szpoper (Gdansko universitetas) Recenzentai dr. Ryšard Gaidis (Vilniaus universitetas) dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto taryba (2012 m. birželio 21 d., protokolo Nr. 48). Realizuojant mokslinių tyrimų projektą „XX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidos vizijos“ (finansavimo sutarties Nr. MIP-09/2010), knygos leidimą parėmė Mokslininkų grupių projektai. ISBN 978-9955-12-865-6 (spausdintas) ISBN 978-609-467-088-6 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2012 Turinys Andžej Pukšto Pratarmė -------------------------------------------------------------------7 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) -------------------------------11 Krzysztof BUCHOWSKI Geneza konfliktu polsko-litewskiego na Litwie ----------------------------35 Theodore R. WEEKS The War of the Words: Polish vs. Lithuanian Rhetoric about Vilnius/Wilno 1917–1925 ------------------------------------------59 Andrea GRIFFANTE Homeland, Languages and Nations. Observations on T. Wróblewski, G. Martinuzzi, and Multiculturalism in Early Twentieth-Century Central Europe --------75 Audrius A. ŽULYS Dar kartą 1938 m. kovo mėn. Lenkijos ultimatumo Lietuvai klausimu ----99 Marek KORNAT Polish Foreign Policy Reconsidered. Principles, Choices and Geopolitical Realities (1932–1939) ------------------------ 113 Šarūnas LIEKIS Primordialistinis ilgesys ir 1939–1940 m. Vilniaus mitų griūties šokas -- 141 Saulius SUŽIEDĖLIS Vilniaus klausimas ir lietuvių–lenkų konfliktas ketvirto dešimtmečio krizės ir Antrojo pasaulinio karo kontekste ------- 155 Giedrė MILERYTĖ Bandymai tartis: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lenkijos egzilinės vyriausybės santykiai 1945–1947 m. --------------- 199 Ieva GAJAUSKAITĖ Lietuvos–Lenkijos strateginės partnerystės evoliucinė analizė ----------- 223 Mūsų autoriai ----------------------------------------------------------- 239 5 Andžej PukšTO Pratarmė Pastarąjį dešimtmetį pasirodė nemažai mokslinių darbų, skirtų lietuvių ir lenkų santykiams. Archyvų prieinamumas, senos periodikos skait- meninimas, galiausiai, atsivėrusios tarpvalstybinės sienos leido tyri- nėtojams sukaupti naujos medžiagos, iš naujo permąstyti ir įvertinti sudėtingus lietuvių ir lenkų santykius. Be abejo, mokslininkams darė įtaką naujos metodologinės prieigos istorijos ir politologijos moksluose, tarpdiscipliniškumo tendencijos. Abiejų tautų raida ir tarpusavio bendravimas buvo ir yra susijęs ne tik su kaimyninių valstybių gyvenimu, bet ir stabilumu visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuvių ir lenkų sugyvenimas tapo tyrimo objektu įvairiose šalyse, buvo lyginamas su kitų Europos regionų etni- niais santykiais. XX a. įsirašė į visuotinę Europos istoriją kaip dviejų pasaulinių karų laikotarpis, jėgos laikas – tas teisus, kas pajėgesnis, turi daugiau galios. Tik paskutinis dešimtmetis parodė, kad įmanomas rimtas pro- veržis tarptautiniuose santykiuose, kad griūnant imperijoms mažos ir vidutinės tautos turi teisę įgyvendinti savo valstybingumo vizijas, o Europos valstybės gali įveikti praeities nuoskaudas ir besivienydamos kurti naują, taikią politinę realybę. Ką naujo galima atrasti lietuvių ir lenkų santykių raidoje, kas deramai papildytų esamų mokslinių tyrimų aruodą? Iš tikrųjų uždavi- nys nėra lengvas, kaip ir pats tyrimų objektas, kuris yra daugiasluoks- nis, daugiapakopis. Kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje, turima omenyje ne tik tarpvalstybinių santykių raida, bet ir tarpetniniai, tarpluominiai santykiai buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, visų pirma – Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose. Sunku buvo ir yra nubrėžti aiškią ribą tarp lietuvybės ir lenkiškumo, vis dar sunku priprasti – tiek lenkams, 7 Andžej Pukšto tiek lietuviams – prie lenkakalbio Lietuvos kultūros paveldo, prie lenkakalbių lietuvių. Pinske gyvenusios ir lenkų kalba rašiusios Kons- tancijos Skirmuntaitės deklaracija „gente Lithuana, natione Lithuana“ vis dar sunkiai telpa į liberalėjančius lietuvių ir lenkų istorinės savi- monės rėmus1. „Mažiau ginčytis, daugiau skirtis“, – patardavo lenkams žymus poetas Cyprianas Kamilis Norvidas (1821–1883). Deja, ne daugelis jį išgirdo. Taigi XX a., ypač pirmosios pusės, tekstuose, skirtuose lietuvių ir lenkų santykiams, yra daug kaltinimų, neapykantos, stereotipų, uto- pinių vizijų ir planų. Beje, panašiai klostėsi vengrų ir slovakų, rumunų ir vengrų ar serbų ir kroatų, kroatų ir italų, slovėnų ir italų bei kitų kaimyninių tautų, nuo Baltijos iki Adrijos jūrų, santykiai. Skaitytojui į rankas teikiamas straipsnių rinkinys, suvienijęs skir- tingus autorius, nevienodos patirties, dirbančius įvairiose auštosiose mokyklose ir mokslo institutuose, atstovaujančius net ne toms pačioms disciplinoms. Šio rinkinio tikslas – parodyti sudėtingus lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių, tarpetninių santykių ypatumus, turėjusius įtakos dviejų valstybių prie Baltijos jūros atsiradimui bei raidai, taip pat visam are- alui, kuris iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Suvienyti šios knygos mokslininkai per skirtingas prizmes tyrinėja Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo raidą, diplomatinius laimėjimus, vietą XX a. Europos geopolitinėje erdvėje, naudojasi įvairiais šaltiniais, taiko įvai- rius metodologinius instrumentus. Egidijus Aleksandravičius pirmą sykį – turbūt nebus apibrėžta per drąsiai – per pastarąjį dvidešimtmetį analizavo ir sintetiškai apibendrino Lietuvos ir Lenkijos federalizmo sampratą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių politinėje mintyje. Balstogės universiteto profeso- rius Krzysztofas Buchowskis pristatė lenkų istorikų požiūrį į lietu- vių atgimimo pradžią ir tuo metu kilusį kaimyninių etninių grupių konfliktą2. Amerikiečių mokslininkas Theodore Weeksas pasirinko kitą 1 D. Szpoper, Gente Lithuana, natione Lithuana. Myśl polityczna i działalność Kontancji Skirmuntt (1851–1934), Gdańsk, 2009. 2 Neseniai pasirodė jo monografijos vertimas į lietuvių kalbą: K. Buchowski, Litvoma- nai ir polonizuotojai: mitai, abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų ir lietuvių santykiuose pirmoje XX amžiaus pusėje, Vilnius, 2012. 8 Pratarmė perspektyvą: jo tyrimo objektas – informacinis karas (prieš šimtą metų šis šiuolaikinis terminas dar nebuvo taip plačiai vartojamas) dėl Vil- niaus priklausomybės. Dėl šios kovos svarbos nekyla abejonių, o tema menkai tyrinėta mūsų ir lenkų istorikų. Triesto universiteto absolven- tas, Lietuvos istorijos institute įgijęs istorijos mokslų daktaro laipsnį, Andrea Griffante pristato Lietuvoje gana gerai žinomo Tado Vrublevs- kio (Tadeusz Wróblewski) ir daugeliui lietuvių skaitytojų mažai girdėto Giuseppino Martinuzzio politinių idėjų lyginamąją analizę. Keturi autoriai savo straipsnius susiejo su XX a. 4 dešimtmečio įvykiais. Pro- fesorius Marekas Kornatas, lietuvių skaitytojams labiau žinomas kaip Jerzy Giedroyco ir Česlovo Milošo korespondencijos tyrinėtojas ir lei- dėjas, aptaria Lenkijos Respublikos užsienio politikos ypatumus nuo nacių įsitvirtinimo Vokietijoje pradžios. Audrius Aleksandras Žulys nepaprastai kruopščiai surinko ir išanalizavo gerai žinomą bei sunkiau prieinamą archyvinę medžiagą apie ypatingą įvykį dvišaliuose santy- kiuose – 1938 m. Lenkijos ultimatumą mūsų šaliai. Plačiai žinomas Antrojo pasaulinio karo tyrinėtojas Saulius Sužiedėlis įvedė skaitytoją į Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pirmų karo metų lenkišką ir lietuvišką kontekstus. Jaunesnysis jo kolega Šarūnas Liekis pristato panašų mokslinį klausimą, tik koncentruojasi ties įvykiais Vilniaus mieste, 1939–1940 m. (būtina paminėti, kad šia tematika neseniai išleido savo monografiją3). Straipsnių rinkinį baigia jaunosios kartos mokslininkės. Istorijos mokslų daktaro disertaciją neseniai apsigynusi Giedrė Milerytė pristato mažai žinomus lietuvių ir lenkų politinius susitikimus išeivijoje, o pirmuosius žingsnius politikos mokslų dok- torantūroje žengianti Ieva Gajauskaitė tyrinėja kaimyninių valstybių sugyvenimo formules, prognozuoja Lietuvos užsienio politikos ateities perspektyvas. Svarbu paminėti, kad leidinys nebūtų pasirodęs be Lietuvos mokslo tarybos finansinės paramos ir didelės pagalbos, kurią suteikė Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos direktorius ir visi jos darbuotojai. 3 Š. Liekis, 1939: the year that changed everything in Lithuania᾽s history, Amsterdam – New York, 2010. 9 Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Unijos šešėlyje, arba federalizmas lietuvių Atgimimo politinėje vaizduotėje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia) Įvadas: pamiršta mintis XIX a. lietuvių Atgimimo kelią stipriai veikė ne tik etnokultūriniai liaudies poreikiai, bet ir LDK valstybingumo atmintis, išsivadavimo iš Rusijos imperijos valdžios ir suverenumo atstatymo vizijos. Kartu tai reiškė dar sudėtingesnį santykių su