DOCSLIB.ORG

Demokratinė Ugdymo Mintis Lietuvoje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Demokratinė Ugdymo Mintis Lietuvoje PEDAGOGIKOS MOKSLINIO TYRIMO INSTITUTAS LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS FILOSOFIJOS,. SOCIOLOGIJOS IR TEISES INSTITUTAS Meilė Lukšienė Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje XVIII a. antroji-XIXa.pirmoji pusė Vilnius „Mokslas" 1985 74.03(2L) Lu 95 Recenzavo filosofijos mokslų daktaras profesorius B. GENZELIS ir pedagogikos mokslų daktaras profesorius J. VAITKEVIČIUS Lukšiene M. Lu95 Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji—XIX a. pirmoji pusė.— V.: Mokslas, 1985.— 256 p. Antraše: Pedagogikos MTI, LTSR ĄIA filosofijos, socio- logijos ir teisės in-tas. Santr. rus. Bibliogr. išnašose. Leidinyje mėginama individo Ir kultūros sąveikos požiūriu pažvelgti | ugdymo problemas Lietuvoje feodalizmo krizės laikotarpiu. BBK 74.03 (2L) 37(09) I ^302000000—024 g_gr įZ, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos M 854(08)—85 J Filosofijos, sociologijos ir teisės ins- titutas, 1985 ,,»J , Pratarmė Vyresnioji karta ugdo savo pamainą, perteikdama jai ži- nias, įgūdžius ir siekdama sudaryti tokias vertybines orienta- cijas bei nuostatas, kurios jaunajai kartai leistų gyventi tiks- lingiau ir tobuliau negu jos tėvams. Ugdyti „reiškia perduo- ti... sukauptą visuomenės patirtį"1, t. y. kultūrą, ir parengti žmogų, kad jis gebėtų kūrybiškai joje dalyvauti: ne tik tinka- mai vartoti kultūros gėrybes, bet ir gausinti jas. Juo visuomenė yra pasiekusi aukštesnį socialinės-ekonominės, kultūros raidos laipsnį, juo sudėtingesni ugdymo veiksniai, priemonės ir bū- dai. Dažnai jie būna net prieštaringi. Tarybinėje pedagoginėje literatūroje šiandien skiriamas tikslingasis jaunosios kartos formavimas (mokslas apie jį vadinamas pedagogika) ir netiks- lingasis, savaiminis socialinis formavimas (gal tiksliau būtų jį vadinti kultūriniu, nes socialinis jam priklauso tik kaip da- lis). Ugdymas apimtų visus žmogų formuojančius veiksnius bei procesus. Tačiau toks sąvokos turinys yra sutartinis, nes plačiąja reikšme ugdymas ir pedagogika dažniausiai vartojami sinonimiškai. Dar skiriamas institucinis ir neinstitucinis jau- nosios kartos formavimas. Pirmasis glaudžiai susijęs su tiks- linguoju. Jis vyksta specialiose institucijose, kaip antai: mo- kyklose, internatuose, klubuose, per tam tikslui steigiamas drau- gijas, susibūrimus, grupes; čia iš dalies priklauso ir šeimos ins- titutas. Neinstitucinio ugdymo rasime visur: žmogų vienaip ar kitaip veikia ir socialinė-ekonominė padėtis, vyraujanti politinė valdymo forma, aplinkos kultūros lygis, taip pat visa kultūros struktūra. Savo ruožtu daug lemia paties žmogaus fizinė bei psichinė sandara, jo paveldėti bruožai. Vidinio pasaulio sąveika su išoriniu dėl gausybės abipusių veiksnių duoda daugybę ne- pakartojamų ugdymo rezultatų — gyvų žmonių. Žmogus, „bū- damas kultūrinio proceso produktas, jis kartu yra auklėjimo produktas (pedagoginio poveikio objektas)"2. Pedagogika ke- lia sau uždavinį suvokti ir įvaldyti šį procesą. Tam reikia nusi- manyti apie dėsnius, viešpataujančius tiek mikro — individo — pasaulyje, tiek makro — kultūros, t. y. aplinkos,— pasaulyje, kurio mažą dalelę sudaro ir pati pedagogika, bandanti sąmo- ningai, tikslingai tvarkyti minėtų dviejų pasaulių sąveiką. Tai itin painus ir sudėtingas dalykas, ir žmogus su tuo savo užda- viniu sėkmingiau ar ne taip sėkmingai grumsis turbūt amžinai. Tačiau poslinkių istorijos būvyje, be abejo, matyti. 1 Bitinas B., Rajeckas V., Vaitkevičius J., Bajoriūnas Z. Pedagogika.— V., 1981, p. 3. 2 Minkevičius J. Asmenybė kaip atsakingas subjektas.— Kn.: Asmeny- bės dorovinės pozicijos ugdymas. V., 1982, p. 10. Štai šiandien akivaizdžiai žmogaus mintis vis giliau skver- biasi į dvi mūsų iškeltam klausimui svarbias sritis: j kultūros ir asmenybės fenomenus. Sukaupiama ne tik daug naujų žinių, bet ir kuriamos įvairios teorijos, atskleidžiančios vis kitus šių mokslo sričių aspektus. Jie savaime kelia naujų klausimų bei uždavinių ir ugdymui. Daugelis jų aksiologinio — vertybinio — pobūdžio ir priklauso nuo mūsų vertinimo kriterijų, susidarytų idealiųjų asmenybės ir kultūros modelių, pagal kuriuos norė- tume išugdyti jaunąją kartą. Žmogus yra kultūros subjektas ir kartu objektas. Taigi nuo jo parengimo kultūrai pareina kultūros augimas, ir atvirkščiai, nuo turimos kultūros, o ugdy- me nuo jos vertybių atrankos bei akcentų priklauso ir asmeny- bės vertybinės orientacijos. Pats žmogus yra ar tiksliau turi būti tam tikra vertybė. Lygiai taip pat ir žmogaus kūrinys — kultūra — yra ar bent turi būti vertybė. Šitaip žiūrint, ugdyme negalima pažeisti nei vienos, nei kitos vertybės. Vadinasi, ne- valia sutrikdyti nei vidinės asmenybės, nei kultūros struktūros bei dėsnių, nes abi jas reikia puoselėti ir ugdyti. Trečioji prob- lema: tirti ir pažinti asmenybės bei kultūros sąveikos dėsnius, optimaliausius abiem pusėms variantus. Sie klausimai dar ma- ža tyrinėti, todėl sprendimuose pasitaiko daug subjektyvumo, intuityvumo, bet tai kaip tik mūsų epochos problemos. Jos ne- išsprendžiamos, konkrečiose kultūrose giliau neišsiaiškinus is- torinio jų kelio ligi pat mūsų laikų. Darbo temą padiktavo ilgų metų tyrinėjimai, apibendrinti knygoje „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje". Sukaupti duomenys paskatino mėginti individo ir kul- tūros sąveikos požiūriu pažvelgti į ugdymo problemas Lietu- voje feodalizmo krizės laikotarpiu. Yrantis feodalizmas ir besi- formuojantis kapitalizmas Europoje ardė luomines užtvaras tarp žmonių, jų vietoje statė naujus turto barjerus, kėlė nacionali- nius judėjimus su nacionalinių valstybių ir jose vyraujančių nacionalinių kultūrų idėjomis, kurias ypač turėjo skleisti su- valstybinta nacionalinė mokykla. Pastebimai mažėjo, tačiau neišnyko nacionalinę kultūrą sudarančių socialinių sluoksnių subkultūrų izoliuotumas. O tautiniu atžvilgiu nevienalytėse valstybėse ypač stiprėjo tendencijos įsiviešpatauti kuriuo nors atžvilgiu galingesnės nacijos kultūrai. Formuojantis kapitalizmui, europinės civilizacijos žmogus vis aiškiau ima suvokti save kaip autonomišką individą. K. Marksas yra pasakęs: „Žmogus kaip individas išsiskiria tik istoriniame procese"3. Šiuo laikotarpiu individo savimonė pa- stebimai gilėja ir platėja. Šviečiamajame amžiuje būdinga pa- brėžti kiekvieno žmogaus įgimtą laisvę, kovojama prieš auto- 3 Maptcc K-, 3meAbc <£. CoTOHeHHH. 2-e H3A.—M., 1968, T. 46, n. 1, c. 486. ritėtus, ypač bažnyčios, prieš autoritarinį žmogaus ugdymo tendenciją. Kiek vėliau, įsiviešpatavus romantizmui, asmeny- bės apoteozė nueina ligi kraštutinumo, arba, priešingai, iden- tifikuojasi, pavyzdžiui, su nacija, perkeldama j ją visus laisvos asmenybės bruožus. Mums visų pirma rūpės liaudies žmogaus asmenybė. Kaip ir klasikinėje feodalinėje visuomenėje, feodalinėje Lietuvos ir Lenkijqs Respublikoje (toliau — feodalinė Respublika) bend- rąją kultūrą sudarė trys socialinės subkultūros, atitinkančios tris pagrindinius luomus: bajorų, miestiečių ir valstiečių. Bet čia miestiečių luomas buvo palyginti silpnas ir, kalantis kapi- talizmo daigams, jį gausiai papildė išeiviai iš bajorų ir valstie- čių, ypač pirmieji, nuspalvindami ir miestų kultūrą. Feodalinė- Respublika nebuvo vienalytė nei valstybiniu, nei nacionaliniu atžvilgiu. Ją sudarė Lenkija ir savo valstybines tradicijas tu- rėjusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (toliau — LDK). Pa- mažu bajorų luominiai interesai stelbė Lietuvos bajorų valsty- binio ir kultūrinio atskirumo pojūtį, bet jis nebuvo išnykęs nei XVIII a. antrojoje pusėje, nei XIX amžiuje. Jį jautė ir tie bajo- rai, kurie seniai vartojo ne gimtąją, o lenkų kalbą. Tuo metu būdingas atotrūkis tarp bajoriškosios ir valstietiškosios kultū- rų čia buvo ne vien socialinio, bet ir nacionalinio pobūdžio. Su prasidedančia naująja epocha glaudžiai syja ir pasaulie- tinės nacionalinės inteligentijos klausimas. Jos pastebimai gau- sėja, nes inteligentija vis reikalingesnė visuomenei. Pagal kla- sikinės raidos modelį pasaulietinė inteligentija dažniausiai kilusi iš miestelėnų luomo. Lietuvoje ji tegalėjo formuotis iš. valstiečių ir neturtingų bajorų. Jai reikėjo įveikti socialinius, nacionalinius ir kultūrinius prieštaravimus. Kurį laiką vyksta kova, ar lietuvių nacionalinės kultūros pagrindą sudarys vals- tietiškoji ar bajoriškoji kultūra, kurie pradmenys stiprės, o ku- rie išblės: naujas struktūras kuria ne vien laimėjimai, bet kar- tais ir dideli praradimai. Ugdymas — ir tikslingasis, ir savai- minis, kultūrinis,— yra neatskiriama šio painaus proceso dalis. Įsiskverbti į jį per ugdymo analizę būtų itin viliojantis užda- vinys, deja, tuo tarpu sunkiai įveikiamas, todėl lieka tenkintis tik fragmentiškais eskizais. Dar trūksta duomenų, paruošia- mųjų darbų, daug spręstinų problemų pačioje pedagogikos, juo labiau ugdymo plačiąja reikšme metodologijoje. Įprasta apra- šyti viešpataujančios kurioje nors visuomenėje mokymo bei auklėjimo sistemos deklaratyviąją pusę ir žymiųjų pedagogikos veikėjų, teoretikų pareikštas mintis. Kaip veikė šis pedagoginis mechanizmas ir kokių rezultatų davė skirtinguose socialiniuose bei kultūriniuose sluoksniuose, nedaug teliečiama. O tai ne mažiau svarbi pedagogikos istorijos dalis. Šiandien ji keliama ir tarybinėje istorijos teorijoje. Salfa įprastinių dviejų; istorinio 5 proceso nagrinėjimo aspektų — objektyviojo, kuriam rūpi socia- linių-ekonominių reiškinių kaita, ir subjektyviojo, besidominčio žmogaus veikla,— skiriamas dar trečiasis: paties žmogaus ki- timas istorijos procese4. Jis tiesiogiai susijęs su ugdymo isto- rijos uždaviniais. Tai asmenybės koncepcijų bei žmogaus veik- los būdų, krypčių įvairiuose socialiniuose, kultūriniuose klo- duose kaitos analizė, paveikslas. Šioje srityje pas mus, deja, dar nedaug kas nuveikta. Lietuvoje
Load more

Recommended publications
  • Konferencija Maketas 19×28.Indd
    Tar�ta�tin� �o�slin� �onferencija TION MOKSLU GR�STO �VIETIMO LINK LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Ų PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES ASED EDUCA Tar�ta�tin� �o�slin� �onferencija ARDS RESEARCH-B W O TION T MOKSLU GR�STO �VIETIMO LINK PROGRAMA. MOKSLINIŲ PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS ASED EDUCA VIETIMO LINK International Research Conference O � T TOWARDS RESEARCH-BASED U GR�S EDUCATION SL ARDS RESEARCH-B PROGRAMME. ABSTRACTS OF RESEARCH REPORTS W O MOK T VIETIMO LINK International Research Conference O � T TOWARDS RESEARCH-BASED U GR�S EDUCATION SL MOK Tarptautinė mokslinė konferencija • MOKSLU GRĮSTO ŠVIETIMO LINK UDK 37.014(474.5)(06) Mo-65 KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI LEU Mokslinis ir organizacinis komitetas: Konferencijos garbės pirmininkė – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Pirmininkė – doc. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė. Pirmininkės pavaduotojai: doc. dr. Emilija Sakadolskienė, dr. Agnė Brandišauskienė, doc. dr. To- mas Lazdauskas. Nariai: doc. dr. Birutė Autukevičienė, prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė, dr. Vaiva Jucevičiūtė- Bartkevičienė, doc. dr. Loreta Chodzkienė, doc. dr. Rita Dukynaitė, prof. habil. dr. akademikas Algirdas Gaižutis, doc. dr. Alvyra Galkienė, doc. dr. Natalja Istomina, doc. dr. Linas Jašinauskas, doc. dr. Jolita Kudinovienė, prof. dr. Ona Monkevičienė, doc. dr. Lina Murinienė, doc. dr. Dalia Nasvytienė, prof. dr. Aivas Ragauskas, doc. dr. Vaiva Schoroškienė, doc. dr. Henrika Šečkuvienė, doc. dr. Kęstutis Trakšelys, doc. dr. Emilija Urnėžienė, prof. dr. Loreta Žadeikaitė, prof. habil. dr. Rimantas Želvys, doc. dr. Aušra Žemgulienė. Tarptautinė mokslinė patariamoji taryba: prof. habil. dr. Jolanta Maria Baran, Krokuvos pedagoginis universitetas / Lenkija prof. dr. Bosse Bergstedt, Lundo universitetas / Švedija prof. habil. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, Heidelbergo pedagoginis universitetas / Vokietija doc.
    [Show full text]
  • SUB 1998 Zemaiciu Bk.Pdf
    Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos KALBOS UGDYMO PROGRAMA Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos XIX amΩiaus pradΩia MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJË LEIDYBOS INSTITUTAS VILNIUS 1998 2 ÛEMAIÇIË BK IDÎJOS 3 ÈVADAS UDK 808.82–087 Su-02 Recenzavo Turinys prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentas Aleksas Girdenis, prof. habil. dr. Lietuvos MA narys Zigmas Zinkeviçius Pratarm∂...... 12 1. Èvadas...... 14 1. 1. Ûemaiçiai...... 14 Subaçius, Giedrius 1. 2. Europos kontekstas ir bendrin∂s kalbos pob∆dis...... 17 Su-02 Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos/Giedrius Subaçius. – Vil- 1. 3. Bendrin∂ kalba...... 20 nius: Mokslo ir enciklopedij¨ leidybos inst., 1998. – 490 p: 1. 4. Såmoningos intencijos norminti...... 23 iliustr. Santr. Angl. – Bibliogr., p. 464–479 ir ißnaßose. – Asmen¨ 1. 5. Måstymo apie bendrin´ kalbå kategorijos...... 27 r-kl∂: p: 481. 1. 6. Klasifikacijos ir apraßymo principai...... 30 ISBN 5–420–01427–0 1. 7. Ûemaitißk¨ ypatybi¨ pastebimumas Ωemaiçiams...... 32 Ûemaiçiai XIX a. pirmojoje pus∂je pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir j¨ raßtai ∂m∂ 1. 8. 1737 met¨ Universitas Lingvarum Litvaniae raßybos tradicija...... 39 stelbti aukßtaitißkuosius. Íioje knygoje pagrindinis d∂mesys ir skiriamas trij¨ XIX a. deßimtmeçi¨ pastan- goms kurti bendrin´ kalbå Ωemaiçi¨ tarmi¨ pagrindu. Taigi ßi knyga – pastang¨ norminti kalbå istorijos analiz∂, sociolingvistin∂ istorijos studija. 2. XVIII amΩiaus Ωemaiçi¨ raßtai...... 44 2. 1. 1759 met¨ Ûyvatas Pono ir Dievo m∆s¨ J∂zuso Christuso...... 44 UDK 808.82–087 2. 1. 1. Ûemaiçi¨ tarm∂s pasirinkimas...... 44 2. 1. 2. Raßybos tradicija ir naujov∂s...... 50 2. 1. 3. Nebendrin∂ raßomoji Ωemaiçi¨ kalba...... 57 2.
    [Show full text]
  • Archivum Lithuanicum 1
    I S S N 1 3 9 2 – 7 3 7 X ArchivumLithuanicum 1 1 2 ArchivumLithuanicum1 KLAIPÎDOS UNIVERSITETAS LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS ÍIAULIË UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÛIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUMLithuanicum1 PETRO OFSETAS VILNIUS 1999 3 ArchivumLithuanicum Redaktori¨ kolegija: HABIL. DR. Giedrius Subaçius (vyriausiasis redaktorius), LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknaviçien∂, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS HABIL. DR. Saulius Ambrazas, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS DR. Roma Bonçkut∂, KLAIPÎDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini, UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckait∂, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS, VILNIAUS UNIVERSITETAS DR. Birut∂ Kabaßinskait∂, VILNIAUS UNIVERSITETAS DOC. DR. R∆ta Marcinkeviçien∂, VYTAUTO DIDÛIOJO UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range, ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller, ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD PROF. DR. William R. Schmalstieg, PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Skirmantas Valentas, ÍIAULIË UNIVERSITETAS © Lietuvi¨ kalbos institutas 4 ArchivumLithuanicum1 ArchivumLithuanicum Naujå metin^ mokslo leidin^ Archivum Lithuanicum simbolißkai siejame su art∂- jançiu Lietuvos vardo t∆kstantmeçiu. Per pastaråj^ deßimtmet^ suaktyv∂jo d∂me- sys senesniesiems lietuvißkiems ir Lietuvoje kitomis kalbomis kurtiems tekstams. Jau vien mokslini¨ (kritini¨) j¨ leidim¨ kasmet pasirodo po kelis. Rengiamos senojo periodo autori¨ ar atskir¨ j¨ veikal¨ ΩodΩi¨ rodykl∂s bei Ωodynai. Vilniuje, Lietuvi¨ kalbos institute, jau keleri metai sudarin∂jamas sen¨j¨ lietuvißk¨ tekst¨ lingvistini¨ duomen¨ bankas. Senieji lietuvißki raßtai leidΩiami bei tiriami ne tik Lietuvoje, bet ir uΩsienyje, ypaç Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Kaupiantis ßaltini¨ bazei, formuojasi kokybißkai kitokia sen¨j¨ tekst¨ paΩinimo ir tvarkymo pakopa. Íiek tiek atsilieka teorinis nauj¨ proces¨ ^vertinimas. Tyrim¨ metodika ne vi- sada sp∂ja su augançia ir ^vair∂jançia publikuojam¨ ßaltini¨ medΩiaga. Vienas iß Archivum Lithuanicum tiksl¨ ir bus ugdyti teorin´ mint^ apie teksto istorijå.
    [Show full text]
  • Alt 3 2001.Pdf
    I S S N 1 3 9 2 7 3 7 X I S B N 3447092629 Archivum Lithuanicum 3 1 2 Archivum Lithuanicum 3 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 3 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2001 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), BIBLIOTHECA AUGUSTA, WOLFENBÜTTEL DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS DOC. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics), PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Janina Ðvambarytë (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS © Lietuviø kalbos institutas 4 Archivum Lithuanicum 3 Archivum Lithuanicum This annual scholarly journal is called Archivum Lithuanicum in commemoration of the very first mention of the name Lithuania in the year 1009. Focus on old Lithuanian texts and on all other texts written in Lithuania has become more intensive in the last decade of the twentieth century. At least several critical editions of old texts are published annually. There are certain vocabularies and word in- dexes of individual authors and of individual texts in preparation.
    [Show full text]
  • Simonas Daukantas's Rīga Orthography
    Summary Giedrius Subačius Simonas Daukantas’s Summary Rīga Orthography (1827–1834) Simonas Daukantas (1793–1864) was one of the most prominent activists of the Lithuanian national revival in the 19th century. He chose to write and publish his texts in Lithuanian, although at that time the dominant language of culture in Lithuania was Polish. Daukantas was the first historian ever to compose a history of Lithuania in Lithuanian. In addition to his volumes on Lithuanian history, Daukantas prepared several translations of histo- ries of antiquity, dictionaries, popular pamphlets on husbandry, a primer, a grammar book, a prayer book, and an adventure book for children. In the first half of the 19th century Lithuanian orthography was not yet standardized. It was quite open to innovations and new ideas. Daukantas was an enthusiastic innovator of spelling, and he never really stopped inno- vating. His orthographic variations were probably greater than those of any other author who ever wrote inDaukantas’s Lithuanian. intellectual activity may be di 1. RĪGA PERIOD MANUSCRIPTS. - vided into four major periods according to the places where he resided: Vilnius (1814–1822), Rīga (~1823–1834), St. Petersburg (1834–1850), and the Lithuanian Lowlands (Western Lithuania; 1850–1864). This book covers the first period, the Vilnius period, only to a limited extent (there are no authentic texts of Daukantas from that time). It concentrates conside- rably, however, on the second period, the Rīga period. Ten manuscript texts of varying scope were identified as produced then; eight of them were writ- ten by Daukantas, and two were copies written by someone who has not been identified.
    [Show full text]
  • Dvasininkija Ir Lietuvybė
    IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMAS ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOJE XIX A. 57-AJAME DEÐIMTMETYJE VILNIUS 2005 UDK 23/28(474.5)(091) e47 Knygos leidybà parëmë: Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija Valstybinë lietuviø kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 19962005 metø programà Recenzentai dr. ZITA MEDIÐAUSKIENË prof. habil. dr. ALBERTAS ROSINAS prof. habil dr. ANTANAS TYLA © Ieva Ðenavièienë, 2005 ISBN 9986-780-74-8 © Lietuvos istorijos institutas, 2005 Skiriu Aistei ir Vytautui TURINYS ÁVADAS ..................................................................................................................... 9 ISTORIOGRAFIJA IR ÐALTINIAI ................................................................ 15 KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMO XIX A. VIDURYJE PRIELAIDOS ................................................................................................ 31 Baþnyèios teisinë, ekonominë ir religinë padëtis .................... 33 Rusø kultûros ir ideologijos skverbimasis ................................ 42 Lietuviø kalba katalikybëje ir jos plëtimo pradþia ................. 65 ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS SEMINARIJA IR LIETUVIØ KALBA ................ 83 Lietuviðkos homiletikos ávedimas............................................... 83 Bibliotekos atnaujinimas. Lietuviðkos knygos ........................ 102 Klierikø kontingento liaudiðkëjimas......................................... 138 Maþosios
    [Show full text]
  • Vytautas Merkys. Simonas Daukantas
    Vytautas Merkys SIMONAS DAUKANTAS I. Kelias į žmones Luomas Tais laikais, kai Simonas Daukantas atėjo į pasaulį, visuomenė buvo skirstoma į kilminguosius ir nekilminguosius. Kilmingieji – valstybės piliečiai, nekilmingieji – darbo jėga kilmingiesiems išlaikyti. Tarp jų praraja, nes nekilmingojo raudonas kraujas negali pavirsti kilmingojo mėlynu krauju. Kur ir kada Daukantas gimė, yra seniai žinoma. Žinomi ir jo tėvai. Dar 1913 metais istorikas ir teisininkas Augustinas Janulaitis paskelbė Simono krikšto metrikus, kuriuose rašoma: „1793 m. spalio mėn. 29 d. aš, Simonas Lopacinskis, Lenkimų altarista, apkrikštijau sūnų, vakar gimusį, vardu Simonas, iš teisėtos moterystės tėvo bajoro Jurgio Daukanto ir motinos bajorės Kotrynos Odinaitės. Krikšto tėvai buvo: Antanas Neugavičius su Rozalija Norvydiene iš Kalvių.“1 Taigi Simonas gimė Kalviuose, už keturių kilometrų nuo mažyčio Lenkimų miestelio (dabar Skuodo rajonas). Tiesa, pirmasis S. Daukanto biografas Jonas Šliūpas 1883 metais Aušroje klaidingai nurodė gimimo vietą esant Kivylių kaimą Ylakių parapijoje, ir vėliau tą klaidą kartojo2. Betgi jau 1887 metais Eduardas Volteris rašė, kad Daukantas gimęs Lenkimų parapijoje3. Pagaliau 1891 metais Mečislovas Davainis-Silvestraitis nustatė tikslią jo gimimo vietą4. Apie pačius Simono tėvus ir senelius žinių negausu. Seneliai buvo vietiniai žemaičiai – Jokūbas ir Marijona Kalvaitė Daukantai. Tėvas Jurgis gimė 1759 metų balandžio 22 dieną, o motina Kotryna Odinaitė – apie 1757–1762 metus. Jai Jurgis Daukantas buvo antrasis vyras, nes pirma buvo ištekėjusi už Stanislovo Jaušiaus. Beje, svarbus šaltinis Daukantų šeimos istorijai yra pats Kotrynos Daukantienės antkapio paminklas Lenkimų bažnyčios šventoriuje, statytas sūnaus Simono. Rausvo granito plokštėje iškalti šie žodžiai (rašyba dabartinė): „Čia ilsis Dievuje užsnūdusi Kotrinė Odinaitė pirma Stanislovienė Jaušienė, paskui Jurgienė Daukantienė, kuri gyveno sumišimuose svieto, regėjo ir kentėjo didžius vargus rūpesnius savo amžiuje, metuose 1795 m.
    [Show full text]
  • Curriculum Vitae
    Giedrius Subačius’s CV – 1 of 19 CURRICULUM VITAE Giedrius Subačius Professor of Lithuanian Language and Literature Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures University of Illinois at Chicago EDUCATION: 1999 Habilitation Ph.D. in Humanities, Research Institute of Lithuanian Language (Lithuanian Academy of Science), Vilnius (Lithuania) 1988 Ph.D. in Humanities, Vilnius University (Lithuania) 1985–87 Graduate Study at Vilnius University (Lithuania), Lithuanian Language 1978–1983 Combined B.A./M.A., Vilnius University (Lithuania), Lithuanian Language and Literature HABILITATION: Ideas about Standard Lowland Lithuanian: Beginning of the Nineteenth Century, 1999 DISSERTATION: Simonas Daukantas’s Manuscript of the Comprehensive Dictionary of Polish and Lithuanian (1850–1856), 1988 EMPLOYMENT: 2008–curently Professor, University of Illinois at Chicago 2001–2008 Associate Professor, University of Illinois at Chicago 2001–2003 Director, Research Institute of Lithuanian Language (Lithuanian Academy of Science), Vilnius (Lithuania) and Senior Research Fellow; 1994–2001 Assistant Professor, University of Illinois at Chicago; Senior Research Fellow, Lithuanian Academy of Science, Research Institute of Lithuanian Language, Vilnius 1992–94 Senior Research Fellow, Lithuanian Academy of Science, Research Institute of Lithuanian Language (Research on the history of the written language), Vilnius 1990–92 Senior Research Fellow, Vilnius University (Worked on the Lithuanian Etymological Dictionary and taught History of Lithuanian Language
    [Show full text]
  • Prie Tautos Kultūros Pamatų
    Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Vilnius 2014 UDK 008(474.5)(091) Lu95 Išleista Šviemo ir mokslo ministerijos lėšomis, vadovaujans Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. XI-2213 „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl valstybinio Meilės Lukšienės metų priemonių plano patvirnimo“. © Meilė Lukšienė, 2014 © Ingė Lukšaitė, Austėja Ikamaitė, sudarymas ir parengimas, 2014 © Viktorija Daujotytė, įvadinis straipsnis, 2014 © Viktorija Daniliauskaitė, viršelio iliustracija „Kryžkelė I“, 2014 © Šviemo aprūpinimo centras, 2014 ISBN 978-9986-03-670-8 TURINYS Pratarmė .........................................................................................9 Viktorija Daujotytė. Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai .............11 Pirmas skyrius Jonas Biliūnas J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai .........................................24 Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą .......................................................36 Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai .......................................63 Biliūniškas šypsnys ...............................................................75 „Liūdna pasaka“ ....................................................................86 Jono Biliūno laiškai ...............................................................102 Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint
    [Show full text]
  • Problems in Music Pedagogy
    Daugavpils University PROBLEMS IN MUSIC PEDAGOGY Volume 2, 2007 CONTENT Editorial ____________________________________________________________ 4 Graca MOTA The music educator’s professional training –challenges and consequences in the new european context ____________________________ 5 Stanislava JARECKAITE Music education in the lithuanian school: Expressions of the interaction of ethnic lithuanian and european cultures until the 20th century _____________________________________________ 18 Ligita STRAMKALE The topicality of the ideas of the latvian music methodologists in 1920s-1930s in the modern music education __________________________ 41 Tiina SELKE From traditions and innovations to the 21st century: Trends in general music education in Estonia in the 2nd half of the 20th century and beginning of 21st century _______________________ 48 Ruta GIRDZIJAUSKIENE The importance of music teachers' pedagogical skills in the development of junior schoolchildren's creativity in musical activity _______________________________________________ 58 Antti JUVONEN & Mikko ANTTILA Musical orientation and music learning motivation at Finnish Schools ______________________________________________ 68 Silvia MALBRAN The aural recognition of musical metric structure: A multidimensional ability ________________________________________ 88 EDITORIAL Journal "Problems in Music Pedagogy" (PMP) welcomes all the readers, authors and Editorial Board on the publication of second issue of PMP. On behalf of editor-in-chief of journal, I express my appreciation to the authors, Editorial Board, Editorial Staff, Council of Science of Daugavpils University and printing house for successful teamwork, perseverance and valuable support to the continuation of this periodical. I am glad that the publishing of the second issue of the PMP journal coincides with the 5th International Scientific Conference "PROBLEMS IN MUSIC PEDAGOGY", which takes place at Daugavpils University, Latvia, September 27-29, 2007.
    [Show full text]