Problems in Music Pedagogy
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
Konferencija Maketas 19×28.Indd
Tar�ta�tin� �o�slin� �onferencija TION MOKSLU GR�STO �VIETIMO LINK LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Ų PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES ASED EDUCA Tar�ta�tin� �o�slin� �onferencija ARDS RESEARCH-B W O TION T MOKSLU GR�STO �VIETIMO LINK PROGRAMA. MOKSLINIŲ PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS ASED EDUCA VIETIMO LINK International Research Conference O � T TOWARDS RESEARCH-BASED U GR�S EDUCATION SL ARDS RESEARCH-B PROGRAMME. ABSTRACTS OF RESEARCH REPORTS W O MOK T VIETIMO LINK International Research Conference O � T TOWARDS RESEARCH-BASED U GR�S EDUCATION SL MOK Tarptautinė mokslinė konferencija • MOKSLU GRĮSTO ŠVIETIMO LINK UDK 37.014(474.5)(06) Mo-65 KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI LEU Mokslinis ir organizacinis komitetas: Konferencijos garbės pirmininkė – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Pirmininkė – doc. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė. Pirmininkės pavaduotojai: doc. dr. Emilija Sakadolskienė, dr. Agnė Brandišauskienė, doc. dr. To- mas Lazdauskas. Nariai: doc. dr. Birutė Autukevičienė, prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė, dr. Vaiva Jucevičiūtė- Bartkevičienė, doc. dr. Loreta Chodzkienė, doc. dr. Rita Dukynaitė, prof. habil. dr. akademikas Algirdas Gaižutis, doc. dr. Alvyra Galkienė, doc. dr. Natalja Istomina, doc. dr. Linas Jašinauskas, doc. dr. Jolita Kudinovienė, prof. dr. Ona Monkevičienė, doc. dr. Lina Murinienė, doc. dr. Dalia Nasvytienė, prof. dr. Aivas Ragauskas, doc. dr. Vaiva Schoroškienė, doc. dr. Henrika Šečkuvienė, doc. dr. Kęstutis Trakšelys, doc. dr. Emilija Urnėžienė, prof. dr. Loreta Žadeikaitė, prof. habil. dr. Rimantas Želvys, doc. dr. Aušra Žemgulienė. Tarptautinė mokslinė patariamoji taryba: prof. habil. dr. Jolanta Maria Baran, Krokuvos pedagoginis universitetas / Lenkija prof. dr. Bosse Bergstedt, Lundo universitetas / Švedija prof. habil. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, Heidelbergo pedagoginis universitetas / Vokietija doc. -
SUB 1998 Zemaiciu Bk.Pdf
Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos KALBOS UGDYMO PROGRAMA Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos XIX amΩiaus pradΩia MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJË LEIDYBOS INSTITUTAS VILNIUS 1998 2 ÛEMAIÇIË BK IDÎJOS 3 ÈVADAS UDK 808.82–087 Su-02 Recenzavo Turinys prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentas Aleksas Girdenis, prof. habil. dr. Lietuvos MA narys Zigmas Zinkeviçius Pratarm∂...... 12 1. Èvadas...... 14 1. 1. Ûemaiçiai...... 14 Subaçius, Giedrius 1. 2. Europos kontekstas ir bendrin∂s kalbos pob∆dis...... 17 Su-02 Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos/Giedrius Subaçius. – Vil- 1. 3. Bendrin∂ kalba...... 20 nius: Mokslo ir enciklopedij¨ leidybos inst., 1998. – 490 p: 1. 4. Såmoningos intencijos norminti...... 23 iliustr. Santr. Angl. – Bibliogr., p. 464–479 ir ißnaßose. – Asmen¨ 1. 5. Måstymo apie bendrin´ kalbå kategorijos...... 27 r-kl∂: p: 481. 1. 6. Klasifikacijos ir apraßymo principai...... 30 ISBN 5–420–01427–0 1. 7. Ûemaitißk¨ ypatybi¨ pastebimumas Ωemaiçiams...... 32 Ûemaiçiai XIX a. pirmojoje pus∂je pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir j¨ raßtai ∂m∂ 1. 8. 1737 met¨ Universitas Lingvarum Litvaniae raßybos tradicija...... 39 stelbti aukßtaitißkuosius. Íioje knygoje pagrindinis d∂mesys ir skiriamas trij¨ XIX a. deßimtmeçi¨ pastan- goms kurti bendrin´ kalbå Ωemaiçi¨ tarmi¨ pagrindu. Taigi ßi knyga – pastang¨ norminti kalbå istorijos analiz∂, sociolingvistin∂ istorijos studija. 2. XVIII amΩiaus Ωemaiçi¨ raßtai...... 44 2. 1. 1759 met¨ Ûyvatas Pono ir Dievo m∆s¨ J∂zuso Christuso...... 44 UDK 808.82–087 2. 1. 1. Ûemaiçi¨ tarm∂s pasirinkimas...... 44 2. 1. 2. Raßybos tradicija ir naujov∂s...... 50 2. 1. 3. Nebendrin∂ raßomoji Ωemaiçi¨ kalba...... 57 2. -
Archivum Lithuanicum 1
I S S N 1 3 9 2 – 7 3 7 X ArchivumLithuanicum 1 1 2 ArchivumLithuanicum1 KLAIPÎDOS UNIVERSITETAS LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS ÍIAULIË UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÛIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUMLithuanicum1 PETRO OFSETAS VILNIUS 1999 3 ArchivumLithuanicum Redaktori¨ kolegija: HABIL. DR. Giedrius Subaçius (vyriausiasis redaktorius), LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknaviçien∂, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS HABIL. DR. Saulius Ambrazas, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS DR. Roma Bonçkut∂, KLAIPÎDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini, UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckait∂, LIETUVIË KALBOS INSTITUTAS, VILNIAUS UNIVERSITETAS DR. Birut∂ Kabaßinskait∂, VILNIAUS UNIVERSITETAS DOC. DR. R∆ta Marcinkeviçien∂, VYTAUTO DIDÛIOJO UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range, ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller, ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD PROF. DR. William R. Schmalstieg, PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Skirmantas Valentas, ÍIAULIË UNIVERSITETAS © Lietuvi¨ kalbos institutas 4 ArchivumLithuanicum1 ArchivumLithuanicum Naujå metin^ mokslo leidin^ Archivum Lithuanicum simbolißkai siejame su art∂- jançiu Lietuvos vardo t∆kstantmeçiu. Per pastaråj^ deßimtmet^ suaktyv∂jo d∂me- sys senesniesiems lietuvißkiems ir Lietuvoje kitomis kalbomis kurtiems tekstams. Jau vien mokslini¨ (kritini¨) j¨ leidim¨ kasmet pasirodo po kelis. Rengiamos senojo periodo autori¨ ar atskir¨ j¨ veikal¨ ΩodΩi¨ rodykl∂s bei Ωodynai. Vilniuje, Lietuvi¨ kalbos institute, jau keleri metai sudarin∂jamas sen¨j¨ lietuvißk¨ tekst¨ lingvistini¨ duomen¨ bankas. Senieji lietuvißki raßtai leidΩiami bei tiriami ne tik Lietuvoje, bet ir uΩsienyje, ypaç Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Kaupiantis ßaltini¨ bazei, formuojasi kokybißkai kitokia sen¨j¨ tekst¨ paΩinimo ir tvarkymo pakopa. Íiek tiek atsilieka teorinis nauj¨ proces¨ ^vertinimas. Tyrim¨ metodika ne vi- sada sp∂ja su augançia ir ^vair∂jançia publikuojam¨ ßaltini¨ medΩiaga. Vienas iß Archivum Lithuanicum tiksl¨ ir bus ugdyti teorin´ mint^ apie teksto istorijå. -
Alt 3 2001.Pdf
I S S N 1 3 9 2 7 3 7 X I S B N 3447092629 Archivum Lithuanicum 3 1 2 Archivum Lithuanicum 3 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 3 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2001 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), BIBLIOTHECA AUGUSTA, WOLFENBÜTTEL DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS DOC. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics), PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Janina Ðvambarytë (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS © Lietuviø kalbos institutas 4 Archivum Lithuanicum 3 Archivum Lithuanicum This annual scholarly journal is called Archivum Lithuanicum in commemoration of the very first mention of the name Lithuania in the year 1009. Focus on old Lithuanian texts and on all other texts written in Lithuania has become more intensive in the last decade of the twentieth century. At least several critical editions of old texts are published annually. There are certain vocabularies and word in- dexes of individual authors and of individual texts in preparation. -
Simonas Daukantas's Rīga Orthography
Summary Giedrius Subačius Simonas Daukantas’s Summary Rīga Orthography (1827–1834) Simonas Daukantas (1793–1864) was one of the most prominent activists of the Lithuanian national revival in the 19th century. He chose to write and publish his texts in Lithuanian, although at that time the dominant language of culture in Lithuania was Polish. Daukantas was the first historian ever to compose a history of Lithuania in Lithuanian. In addition to his volumes on Lithuanian history, Daukantas prepared several translations of histo- ries of antiquity, dictionaries, popular pamphlets on husbandry, a primer, a grammar book, a prayer book, and an adventure book for children. In the first half of the 19th century Lithuanian orthography was not yet standardized. It was quite open to innovations and new ideas. Daukantas was an enthusiastic innovator of spelling, and he never really stopped inno- vating. His orthographic variations were probably greater than those of any other author who ever wrote inDaukantas’s Lithuanian. intellectual activity may be di 1. RĪGA PERIOD MANUSCRIPTS. - vided into four major periods according to the places where he resided: Vilnius (1814–1822), Rīga (~1823–1834), St. Petersburg (1834–1850), and the Lithuanian Lowlands (Western Lithuania; 1850–1864). This book covers the first period, the Vilnius period, only to a limited extent (there are no authentic texts of Daukantas from that time). It concentrates conside- rably, however, on the second period, the Rīga period. Ten manuscript texts of varying scope were identified as produced then; eight of them were writ- ten by Daukantas, and two were copies written by someone who has not been identified. -
Demokratinė Ugdymo Mintis Lietuvoje
PEDAGOGIKOS MOKSLINIO TYRIMO INSTITUTAS LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS FILOSOFIJOS,. SOCIOLOGIJOS IR TEISES INSTITUTAS Meilė Lukšienė Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje XVIII a. antroji-XIXa.pirmoji pusė Vilnius „Mokslas" 1985 74.03(2L) Lu 95 Recenzavo filosofijos mokslų daktaras profesorius B. GENZELIS ir pedagogikos mokslų daktaras profesorius J. VAITKEVIČIUS Lukšiene M. Lu95 Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji—XIX a. pirmoji pusė.— V.: Mokslas, 1985.— 256 p. Antraše: Pedagogikos MTI, LTSR ĄIA filosofijos, socio- logijos ir teisės in-tas. Santr. rus. Bibliogr. išnašose. Leidinyje mėginama individo Ir kultūros sąveikos požiūriu pažvelgti | ugdymo problemas Lietuvoje feodalizmo krizės laikotarpiu. BBK 74.03 (2L) 37(09) I ^302000000—024 g_gr įZ, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos M 854(08)—85 J Filosofijos, sociologijos ir teisės ins- titutas, 1985 ,,»J , Pratarmė Vyresnioji karta ugdo savo pamainą, perteikdama jai ži- nias, įgūdžius ir siekdama sudaryti tokias vertybines orienta- cijas bei nuostatas, kurios jaunajai kartai leistų gyventi tiks- lingiau ir tobuliau negu jos tėvams. Ugdyti „reiškia perduo- ti... sukauptą visuomenės patirtį"1, t. y. kultūrą, ir parengti žmogų, kad jis gebėtų kūrybiškai joje dalyvauti: ne tik tinka- mai vartoti kultūros gėrybes, bet ir gausinti jas. Juo visuomenė yra pasiekusi aukštesnį socialinės-ekonominės, kultūros raidos laipsnį, juo sudėtingesni ugdymo veiksniai, priemonės ir bū- dai. Dažnai jie būna net prieštaringi. Tarybinėje pedagoginėje literatūroje šiandien skiriamas tikslingasis jaunosios kartos formavimas (mokslas apie jį vadinamas pedagogika) ir netiks- lingasis, savaiminis socialinis formavimas (gal tiksliau būtų jį vadinti kultūriniu, nes socialinis jam priklauso tik kaip da- lis). Ugdymas apimtų visus žmogų formuojančius veiksnius bei procesus. Tačiau toks sąvokos turinys yra sutartinis, nes plačiąja reikšme ugdymas ir pedagogika dažniausiai vartojami sinonimiškai. -
Dvasininkija Ir Lietuvybė
IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMAS ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOJE XIX A. 57-AJAME DEÐIMTMETYJE VILNIUS 2005 UDK 23/28(474.5)(091) e47 Knygos leidybà parëmë: Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija Valstybinë lietuviø kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 19962005 metø programà Recenzentai dr. ZITA MEDIÐAUSKIENË prof. habil. dr. ALBERTAS ROSINAS prof. habil dr. ANTANAS TYLA © Ieva Ðenavièienë, 2005 ISBN 9986-780-74-8 © Lietuvos istorijos institutas, 2005 Skiriu Aistei ir Vytautui TURINYS ÁVADAS ..................................................................................................................... 9 ISTORIOGRAFIJA IR ÐALTINIAI ................................................................ 15 KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMO XIX A. VIDURYJE PRIELAIDOS ................................................................................................ 31 Baþnyèios teisinë, ekonominë ir religinë padëtis .................... 33 Rusø kultûros ir ideologijos skverbimasis ................................ 42 Lietuviø kalba katalikybëje ir jos plëtimo pradþia ................. 65 ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS SEMINARIJA IR LIETUVIØ KALBA ................ 83 Lietuviðkos homiletikos ávedimas............................................... 83 Bibliotekos atnaujinimas. Lietuviðkos knygos ........................ 102 Klierikø kontingento liaudiðkëjimas......................................... 138 Maþosios -
Vytautas Merkys. Simonas Daukantas
Vytautas Merkys SIMONAS DAUKANTAS I. Kelias į žmones Luomas Tais laikais, kai Simonas Daukantas atėjo į pasaulį, visuomenė buvo skirstoma į kilminguosius ir nekilminguosius. Kilmingieji – valstybės piliečiai, nekilmingieji – darbo jėga kilmingiesiems išlaikyti. Tarp jų praraja, nes nekilmingojo raudonas kraujas negali pavirsti kilmingojo mėlynu krauju. Kur ir kada Daukantas gimė, yra seniai žinoma. Žinomi ir jo tėvai. Dar 1913 metais istorikas ir teisininkas Augustinas Janulaitis paskelbė Simono krikšto metrikus, kuriuose rašoma: „1793 m. spalio mėn. 29 d. aš, Simonas Lopacinskis, Lenkimų altarista, apkrikštijau sūnų, vakar gimusį, vardu Simonas, iš teisėtos moterystės tėvo bajoro Jurgio Daukanto ir motinos bajorės Kotrynos Odinaitės. Krikšto tėvai buvo: Antanas Neugavičius su Rozalija Norvydiene iš Kalvių.“1 Taigi Simonas gimė Kalviuose, už keturių kilometrų nuo mažyčio Lenkimų miestelio (dabar Skuodo rajonas). Tiesa, pirmasis S. Daukanto biografas Jonas Šliūpas 1883 metais Aušroje klaidingai nurodė gimimo vietą esant Kivylių kaimą Ylakių parapijoje, ir vėliau tą klaidą kartojo2. Betgi jau 1887 metais Eduardas Volteris rašė, kad Daukantas gimęs Lenkimų parapijoje3. Pagaliau 1891 metais Mečislovas Davainis-Silvestraitis nustatė tikslią jo gimimo vietą4. Apie pačius Simono tėvus ir senelius žinių negausu. Seneliai buvo vietiniai žemaičiai – Jokūbas ir Marijona Kalvaitė Daukantai. Tėvas Jurgis gimė 1759 metų balandžio 22 dieną, o motina Kotryna Odinaitė – apie 1757–1762 metus. Jai Jurgis Daukantas buvo antrasis vyras, nes pirma buvo ištekėjusi už Stanislovo Jaušiaus. Beje, svarbus šaltinis Daukantų šeimos istorijai yra pats Kotrynos Daukantienės antkapio paminklas Lenkimų bažnyčios šventoriuje, statytas sūnaus Simono. Rausvo granito plokštėje iškalti šie žodžiai (rašyba dabartinė): „Čia ilsis Dievuje užsnūdusi Kotrinė Odinaitė pirma Stanislovienė Jaušienė, paskui Jurgienė Daukantienė, kuri gyveno sumišimuose svieto, regėjo ir kentėjo didžius vargus rūpesnius savo amžiuje, metuose 1795 m. -
Curriculum Vitae
Giedrius Subačius’s CV – 1 of 19 CURRICULUM VITAE Giedrius Subačius Professor of Lithuanian Language and Literature Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures University of Illinois at Chicago EDUCATION: 1999 Habilitation Ph.D. in Humanities, Research Institute of Lithuanian Language (Lithuanian Academy of Science), Vilnius (Lithuania) 1988 Ph.D. in Humanities, Vilnius University (Lithuania) 1985–87 Graduate Study at Vilnius University (Lithuania), Lithuanian Language 1978–1983 Combined B.A./M.A., Vilnius University (Lithuania), Lithuanian Language and Literature HABILITATION: Ideas about Standard Lowland Lithuanian: Beginning of the Nineteenth Century, 1999 DISSERTATION: Simonas Daukantas’s Manuscript of the Comprehensive Dictionary of Polish and Lithuanian (1850–1856), 1988 EMPLOYMENT: 2008–curently Professor, University of Illinois at Chicago 2001–2008 Associate Professor, University of Illinois at Chicago 2001–2003 Director, Research Institute of Lithuanian Language (Lithuanian Academy of Science), Vilnius (Lithuania) and Senior Research Fellow; 1994–2001 Assistant Professor, University of Illinois at Chicago; Senior Research Fellow, Lithuanian Academy of Science, Research Institute of Lithuanian Language, Vilnius 1992–94 Senior Research Fellow, Lithuanian Academy of Science, Research Institute of Lithuanian Language (Research on the history of the written language), Vilnius 1990–92 Senior Research Fellow, Vilnius University (Worked on the Lithuanian Etymological Dictionary and taught History of Lithuanian Language -
Prie Tautos Kultūros Pamatų
Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Vilnius 2014 UDK 008(474.5)(091) Lu95 Išleista Šviemo ir mokslo ministerijos lėšomis, vadovaujans Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. XI-2213 „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl valstybinio Meilės Lukšienės metų priemonių plano patvirnimo“. © Meilė Lukšienė, 2014 © Ingė Lukšaitė, Austėja Ikamaitė, sudarymas ir parengimas, 2014 © Viktorija Daujotytė, įvadinis straipsnis, 2014 © Viktorija Daniliauskaitė, viršelio iliustracija „Kryžkelė I“, 2014 © Šviemo aprūpinimo centras, 2014 ISBN 978-9986-03-670-8 TURINYS Pratarmė .........................................................................................9 Viktorija Daujotytė. Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai .............11 Pirmas skyrius Jonas Biliūnas J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai .........................................24 Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą .......................................................36 Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai .......................................63 Biliūniškas šypsnys ...............................................................75 „Liūdna pasaka“ ....................................................................86 Jono Biliūno laiškai ...............................................................102 Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint