IEVA ÐENAVIÈIENË

DVASININKIJA IR LIETUVYBË

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË

KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMAS

ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOJE XIX A. 5–7-AJAME DEÐIMTMETYJE

VILNIUS

2005 UDK 23/28(474.5)(091) Še47

Knygos leidybà parëmë:

Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija

Valstybinë lietuviø kalbos komisija pagal „Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programà“

Recenzentai

dr. ZITA MEDIÐAUSKIENË prof. habil. dr. ALBERTAS ROSINAS prof. habil dr. ANTANAS TYLA

© Ieva Ðenavièienë, 2005 ISBN 9986-780-74-8 © Lietuvos istorijos institutas, 2005 Skiriu Aistei ir Vytautui

TURINYS

ÁVADAS ...... 9

ISTORIOGRAFIJA IR ÐALTINIAI ...... 15

KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMO XIX A. VIDURYJE PRIELAIDOS ...... 31 Baþnyèios teisinë, ekonominë ir religinë padëtis ...... 33 Rusø kultûros ir ideologijos skverbimasis ...... 42 Lietuviø kalba katalikybëje ir jos plëtimo pradþia ...... 65

ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS SEMINARIJA IR LIETUVIØ KALBA ...... 83 Lietuviðkos homiletikos ávedimas...... 83 Bibliotekos atnaujinimas. Lietuviðkos knygos ...... 102 Klierikø kontingento liaudiðkëjimas...... 138 Maþosios seminarijos projektas ...... 167 Lietuviðka klierikø veikla ...... 177 Seminarijos absolventai ir lietuvybë ...... 203

7 DVASININKIJA IR LIAUDIES SÀJÛDÞIAI ...... 213 Blaivybës sàjûdis ...... 213 Katalikybës gynimo sàjûdis ...... 240

IÐVADOS ...... 263

PRIEDAI ...... 269 Þemaièiø vyskupijos seminarijos 1845–1869 m. klierikø sàraðas ...... 269

ÐALTINIAI IR LITERATÛRA ...... 399 SANTRUMPOS ...... 420

ASMENVARDÞIØ RODYKLË ...... 421

Duchowieñstwo i litewskoúã: odnowa Koúcioùa Katolickiego w diecezji Ýmudzkiej w latach 40-tych – 60-tych XIX w. (Streszczenie) ...... 437

The Clergy and the : The Renewal of the Catholic Church in the Diocese of Between the 1840s and 1860s (Summary) ...... 457

8 ÁVADAS

Lietuvos specifinis regionas Þemaitija moderniosios lietuviø tau- tos istorijoje yra ryðkus tautinio atgimimo þidinys, todël jam nestoko- jama tyrëjø dëmesio. Kaip tik èia pirmiausia buvo prabilta apie lietuviø kalbà kaip kultûros, tautos vertybæ. Ðioje knygoje atskleidþiama lietu- vybës (lietuviø kalbos) katalikybëje esmë, pasitelkus poþiûrá, kuris iki ðiol nebuvo taikytas istoriografijoje: religinio gyvenimo pakilimas Þe- maièiø vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje ir lietuvybë katali- kybëje analizuojama kaip sudëtinë Vakarø Europos Katalikø baþny- èios atsinaujinimo dalis. XIX a. 2-ajame deðimtmetyje Vakarø Europoje suaktyvëjo kata- likiðkasis gyvenimas. Po napoleonmeèio ir Vienos kongreso (1814– 1815) prasidëjusi Katalikø baþnyèios restauracija ir gráþimas prie tei- sëto valdymo principø sustiprino popieþiaus autoritetà, antra vertus, paskatino Apaðtalø Sosto ir valstybës bendradarbiavimà lygybës prin- cipu. Uþ popieþiaus institucijos ribø Katalikø baþnyèios atsinaujinimà

9 sukëlë Baþnyèios vidinës galios, kurias paþadino romantizmas, su- duodamas lemiamà smûgá Ðvietimo idëjoms, taip pat tolydþio ryðkë- janèios ultramontanizmo tendencijos. Baþnyèia siekë reabilituoti ir ap- ginti krikðèionybæ, iðsilaisvinti ið valstybës gniauþtø, atgaivinti religiná gyvenimà, parodyti didelius Baþnyèios nuopelnus kultûrai ir suderin- ti kultûrà su religija. Ji ieðkojo efektyvesniø bûdø religijai skleisti kei- èiantis visuomenës politinei, socialinei-ekonominei situacijai, pritai- kant katalikybæ prie liberalëjanèios bei demokratëjanèios pasaulio visuomenës. Ávairiose ðalyse Katalikø baþnyèios atsinaujinimas vyko skirtin- gai ir nevienodai sparèiai. Rusijos imperijoje, kurioje jos padëtis buvo specifinë ir komplikuota, jis prasidëjo po 1830–1831 m. sukilimo ir teigë katalikybës pirmenybæ prieð staèiatikybæ, ypaè teologijoje, kultû- roje ir krikðèioniðkajame ðvietime, skatino dvasininkijos profesiná ir intelektiná tobulëjimà, be to, reiðkësi naujomis ganytojiðko darbo prie- monëmis bei formomis, atgaivinusiomis ir suaktyvinusiomis sakra- mentiná gyvenimà ir baþnytinæ liturgijà. Knygoje keliama mintis, kad Þemaièiø vyskupijoje XIX a. vidu- ryje Katalikø baþnyèios atsinaujinimà rodë pastoracinës veiklos akty- vëjimas, susijæs su religine ðvietëjiðka dvasininkijos veikla, siekusia stiprinti katalikybæ valstietijoje vartojant liaudies kalbà (lietuviø kal- bà, o nuo 6-ojo deðimtmeèio, prie vyskupijos prijungus Kurðo guber- nijos parapijas, ir latviø kalbà) religijai skleisti. Vis plaèiau vartojant lietuviø kalbà katalikybës reikmëms, pra- sidëjo Katalikø baþnyèios lituanizacija. Nuo XIX a. 5-ojo deðimtmeèio Þemaièiø vyskupijoje lietuviø kalba ásitvirtino pastoraciniame darbe. Lietuviðkai vyko ne tik pridëtinës pamaldos, bet ir religinis pradinis liaudies ðvietimas, moralinis ugdymas ir valstietijos visuomeninës elg- senos reguliavimas krikðèioniðkøjø vertybiø dvasia. Pradëta gausiai leisti religinæ-moralinæ literatûrà liaudþiai. Stiprëjanti katalikybës ir lietuvybës sàsaja sustiprino lietuviø kalbos skverbimàsi ir á bajoriðkàjà kultûrà. Baþnyèiai buvo svarbu, kad aukðtesnieji visuomenës sluoks- niai suprastø lietuviø kalbos vartojimo naudà religijai, jà toleruotø, o

10 dvasininkija ástengtø ja bendrauti su ganomaisiais. Imta leisti konfe- sinei inteligentijai, apsiðvietusiems katalikams lietuviðka pamokslø, kitokia pastoracinë, hagiografinë, mistinë-asketinë literatûra, pasako- jimai apie vyskupijos, Baþnyèios istorijà. Lituanizuota katalikybë taip pat paskatino dalá to meto dvasininkijos raðtijos, atstovavusios tiesio- giai su religija nesusijusiai lietuviø kultûrai lietuviø kalba (lingvisti- kai, poezijai). Katalikø baþnyèios poreikiø paskatintas dvasininkijos darbas, susijæs su lietuviø kalba, lietuviðka raðtija, iki ðiol istoriografijoje buvo priskiriamas lietuviø etninës kultûros puoselëtojams, arba etnokultû- rininkams, kurie irgi vartojo lietuviø kalbà ir kuriø veikla istoriogra- fijoje vadinama lietuviø etnokultûriniu, arba lietuvybës puoselëjimo, sàjûdþiu. Negalima neigti, kad etnokultûrininkø idëjos veikë kai ku- riuos dvasininkus, taèiau negalima nepaisyti ir to, kad XIX a. viduryje dvasininkija lietuviðkai veiklai jau turëjo kità svarø motyvà. Kad et- nokultûrininkø lietuvybës tikslai, mastas, poveikio liaudþiai galimy- bës skyrësi nuo katalikybës poreikiø sukeltos lietuvybës galimybiø, rodo ðiø parametrø lyginimas. Etnokultûrininkø veiklos iðtakos siekia XIX a. pradþià, kada lietuviø kalbai dëmesá ëmë rodyti Lietuvos bajorija. Po Rusijos okupa- cijos ieðkodama dvasinës atramos svetimoje kultûrinëje terpëje, ji at- sigræþë á savo istorines iðtakas. Ðios bajorijos dëmesá lietuviðkiems dalykams dar skatino ið Vakarø plitæs romantizmas ir lyginamoji kal- botyra, paskelbusi lietuviø kalbà seniausia gyvàja indoeuropieèiø kal- ba, turinèia ypatingà vertæ mokslui. Atsirado bajorø, kurie suskato aukðtinti senosios Lietuvos praeitá, árodinëti lietuviø kalbos vertæ, sa- vo individualybæ reiðkë lietuviðkais raðtais. Europoje toliau vykstant kultûrinei integracijai, sklindant Johanno Gottfriedo Herderio „tautos dvasios“ idëjoms, prasidëjus lenkø atgimimui ir bræstant socialinëms reformoms, prie lietuvybës puoselëtojø bajorijos atstovø prisidëjo ne- maþai ið valstieèiø kilusios inteligentijos. Dël to keitësi etnokultûrinës saviraiðkos turinys. Simono Daukanto veiklos metais (maþdaug nuo XIX a. 2-ojo deðimtmeèio pabaigos – 3-iojo deðimtmeèio pradþios iki

11 7-ojo deðimtmeèio vidurio), ðalia Lietuvos praeities ir kalbos aukðtini- mo, lietuviø etninës kultûros puoselëtojai jau stengësi ugdyti naujo tipo, istoriniu ir etniniu poþiûriu savità Lietuvos kultûrà átraukdami á jà valstieèiø kultûros vertybes, taip pat sudaryti galimybes valstie- èiams ðviestis1. Taèiau sustokime ties savitos lietuviø kultûros ugdymo, vals- tietijos ðvietimo iniciatyvø apytakos sfera. Lietuviø etnokultûrininkø istoriniai, lituanistiniai raðtai buvo skirti iðprususiam skaitytojui ir aktyvino visø pirma bajorijos tautinio tapatumo konfliktà. Dialogo tarp jø ir liaudies tuo metu dar negalëjo bûti, nes juos skyrë didelë socialinë ir kultûrinë distancija. Pastangos átraukti liaudá á civilizacijos procesà irgi ið tikrøjø buvo pastangos paveikti aukðtesniuosius visuo- menës sluoksnius, kad jie leistø ágyvendinti lietuviðkas ðvietëjiðkas iniciatyvas (áteisinti parapines mokyklas, leisti laikraðèius liaudþiai ir pan.). Antra vertus, etnokultûrininkø ðvietëjø parengti elementoriai, ûkinës, didaktinës ir kitokios knygelës liaudþiai (svarbiausi rengëjai – S. Daukantas, Simonas Stanevièius (Staniewicz), Kajetonas Rokas Ne- zabitauskis (Niezabitowski), (Akielewicz)), ypaè Lau- ryno Ivinskio (Iwiñski) kalendoriai nemaþai prisidëjo prie valstieèiø ðvietimo, taèiau (iðskyrus gal tik literatûrà mokykloms) praktiðkai taip pat buvo ákandami tik prasilavinusiam skaitytojui. S. Daukanto laiko- tarpio lietuviø etninës kultûros puoselëtojai neturëjo institucinio me- chanizmo mokyti ðias knygas skaityti ir suvokti jø turiná2. Visai kitokias galimybes veikti valstietijos gyvensenà turëjo dva- sininkija, nes dirbdama ganytojiðkà darbà galëjo ir baudþiavos sàly- gomis tiesiogiai bendrauti su liaudimi. Stiprindami valstieèiø religin- gumà ir krikðèioniðkà moralæ, dvasininkai lietuviø kalba su jais kalbëjo ir baþnyèioje, ir mokykloje. Ne tik rengë liaudþiai lietuviðkus skaiti-

1 A. Tyla, Kas atmirë atgimimo metu?, Lietuviø atgimimo istorijos studijos (to- liau – LAIS), t. 1, , 1990, p. 143–145; A. Kulakauskas, Apie tautinio atgimimo sàvokà, tautiniø sàjûdþiø epochà ir lietuviø tautiná atgimimà, ten pat, p. 137–139. 2 Iðimtis 1859–1863 m. veikusi grafo I. Oginskio lietuviðka pradinë Rietavo agronomijos mokykla, kurioje kasmet mokësi iki 20 valstieèiø ir smulkiøjø bajorø vaikø.

12 nius, bet ir steigdami mokyklas sudarë valstieèiams sàlygas iðmokti skaityti ir raðyti3, ne tik propagavo blaivø gyvenimo bûdà, bet ir pa- tys steigë blaivybës brolijas, ne tik pasisakë prieð þemvaldþiø saviva- læ, bet ir naudojosi savo átaka ginant valstieèius. Dvasininkijos pastan- gos stiprinti religingumà XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje suvaidino didþiausià vaidmená keliant valstietijos dvasinæ ir materialinæ gerovæ. Religinë ðvietëjiðka dvasininkijos veikla, panaudojant liaudies kalbà, buvo efektyvesnë dar ir todël, kad joje dalyvavo dauguma vys- kupijos konfesinës inteligentijos, taigi keli ðimtai dvasininkø, nesvar- bu, ar jie save laikë lietuviais, ar lenkais. Nematyta, kad lituanizuota katalikybë keltø grësmæ dvasininko saviteigai, paremtai lenkiðkàja kul- tûrine ir tautine tapatybe. Ji tik laikyta veiksminga profesine priemo- ne valstietijos atþvilgiu. Tokio pobûdþio dëmesys liaudies kalbai ba- joriðkosios visuomenës buvo suprastas, taigi tolerantiðkai priimtas. Matome, jog lietuviø etninës kultûros puoselëtojø tikslai, po- veikio sritys, mastas skiriasi nuo Baþnyèios atsinaujinimo paskatintos lietuviðkosios veiklos, tad ðiuos procesus reikëtø atskirti. Tuomet ið- nyktø lenkø kultûrai atstovavusiø kunigø ir lietuviðkos jø kûrybos paradoksalumas, skatinæs daryti prielaidas apie paslëptà tautiðkumà, ir bûtø galima kalbëti apie skirtingus vienodø lietuviðkøjø iniciatyvø tikslus. Iðvengiama nesusipratimo, kada, priskyrus visus lietuvybës nuopelnus vien lietuviø etnokultûrininkams, jau XIX a. viduryje pra- dedama atrasti tautinio lietuviø judëjimo elementø (tuo tarpu toks judëjimas bûdingas tik XIX a. pabaigai). Principinis etnokultûrininkø ir katalikybës ugdytojø lietuvið- kos veiklos atskyrimas nereiðkia, kad nebûta jø interesø sàlyèio. Dvi idëjiðkai skirtingos grupës, kurias siejo lietuviø kalba, ágyven- dindamos lietuviðkàsias iniciatyvas, neretai gana sëkmingai bendra- darbiavo.

3 Dvasininkijos vaidmená ðvieèiant liaudá yra pabrëþæs A. Baranauskas. Jis raðë, kad ne lietuviø etnokultûrininkø dëka, o „dël kitø prieþasèiø lietuviø tarpe kilo judëjimas mokytis raðto ir skaityti religinio bei moralinio turinio knygas“ (A. Bara- nausko laiðkas laikraðèio „Kraj“ redakcijai, 1883 05, Literatûra ir kalba, t. 19, Vilnius, 1986, p. 251–253; V. Birþiðka, A. Baranausko laiškas „Aušros“ redakcijai, Mûsø senovë, 1937, t. 2, Nr. 1(6), p. 148–150).

13 Naudojantis istoriniu, loginës ir matematinës statistikos meto- dais knygoje gilinamasi á liaudies kalbos katalikybëje reiðkiná XIX a. viduryje. Aiðkinamasi, kas paskatino Katalikø baþnyèià atsinaujinti Rusijos imperijoje: tiriama jos bendra teisinë, ekonominë, religinë si- tuacija XIX a. viduryje, lietuviø kalbos vartojimas Þemaièiø vyskupi- joje ir tai, kas skatino jos vartojimà. Lietuviø kalbos vartojimo ir lietuviðkumo stiprëjimo dvasinin- kijoje poþymiai vertinti analizuojant Þemaièiø vyskupijos seminarijos 1845–1869 m. klierikø rengimo specifikà, kontingento sudëtá, klierikø veiklà. Tyrimø chronologija yra 1845–1869 metai. 1845 metai sutampa su Þemaièiø vyskupijos valdytojo (1844–1850) Jono Krizostomo Gin- tilos (Gintyùùo, 1788–1857) ir Þemaièiø vyskupijos seminarijos rekto- riaus (1845–1850), Þemaièiø vyskupo (1850–1875) Motiejaus Valan- èiaus (Woùonczewski, 1801–1875) valdymo metais ir seminarijos reforma. Tiriant seminarijà, pagrindinis dëmesys telktas á 1845–1865 m., kai toji ástaiga veikë Varniuose ir buvo Varniø kultûros þidinio dalis. 1864 m. valdþiai suvarþius priëmimà á seminarijà ir 1865 m. pabaigoje jà iðkë- lus á Kaunà, jos veikla nuslopo (nuo 1867 m. seminarija praktiðkai neveikë) ir suaktyvëjo tik 1870 m. rudená (jau beveik 8-ajame deðimt- metyje). Knygoje taip pat analizuojami su atsinaujinusia Þemaièiø vys- kupijos dvasininkija susijæ liaudies sàjûdþiai. Naujoviðkai apmàsto- mas dvasininkijos vaidmuo 1858–1862 m. blaivybës ir 1865 m. kata- likybës gynimo sàjûdþiuose, aiðkinama jø esmë, religinës ðvietëjiðkos veiklos poveikis valstietijos kaip etnoso konsolidacijai. Pristatydama knygà skaitytojui, autorë nuoðirdþiai dëkoja Lietu- viø katalikø mokslo akademijos akademikui profesoriui habilituotam daktarui Antanui Tylai ir daktarei Zitai Mediðauskienei uþ palaikymà ir vertingas pastabas jà rengiant, taip pat visiems kolegoms, negailëju- siems savo konsultacijø.

14 ISTORIOGRAFIJA IR ÐALTINIAI

XIX a. viduryje Þemaièiø vyskupijoje stiprëjo Baþnyèios sàsaja su lietuviø kalba. Tokio reiðkinio prieþastys siejamos su Þemaièiø vyskupu M. Valanèiumi. Ganytojo pozicija turëjo átakos ne tik Baþnyèios, bet ir visuomenës raidai, tad apeinant M. Valanèiø neáma- noma kalbëti apie Katalikø baþnyèios atsinaujinimà, dvasininkijos pokyèius, lietuviø kalbà, liaudies sàjûdþius. Kita vertus, istoriografi- joje esama M. Valanèiaus lietuvybës intencijø aiðkinimø, besiskirian- èiø tuo, kas iðkeliama kaip vyskupo lietuvybës pagrindas: jo tautiðku- mas ar religijos poreikiai. Pagrindinës XIX a. treèiojo ketvirèio M. Valanèiaus katalikið- kos ir lietuviðkos veiklos sritys 1875 m. buvo apibrëþtos amþininko ir bendraþygio Jeronimo Raèkauskio (Raczkowski) lenkiðkai paskelb- tame vyskupo nekrologe (1901 m. perspausdintas lietuviø kalba)1.

1 H. Raczkowski, Ýyciorys biskupa Macieja Woùonczewskiego, Przeglàd Kato- licki, 1875, nr 35–37; J. Raèkauskis, Apraðymas gyvato Þemaièiø vyskupo a. a. Motie- jaus Valanèiaus, Tëvynës sargas, 1901, Nr. 2/3 B, p. 5–19.

15 1922 m. pasirodë Vaclovo Birþiðkos atlikti M. Valanèiaus 7-ojo de- ðimtmeèio lietuviðkø religiniø knygeliø tyrinëjimai, kuriuose vysku- pui priskirta pirmosios lietuviø politinës programos autorystë2. Ta- èiau svarbiausias darbas, padëjæs pamatà M. Valanèiaus ir jo laikotarpio vertinimui, iðkëlæs pagrindinius sociologinius kriterijus M. Valanèiaus biografijai tirti ir apibrëþæs ðio pobûdþio leidiniø te- miná struktûriná branduolá, buvo 1922 m. iðleista Þemaièiø vyskupi- jos kurijos, Kauno gubernatoriaus kanceliarijos archyvais paremta Antano Aleknos monografija „Þemaièiø vyskupas Motiejus Valan- èius”3. Joje autorius vaizdavo M. Valanèiø kaip uolø katalikà, pa- vyzdingà ganytojà, liaudies ðvietëjà, blaivintojà, drauge ir dvasinin- kijos ugdytojà, Katalikø baþnyèios gynëjà, kovotojà su Baþnyèiai þalinga rusø valdþios politika. Apibûdino ir kitas ávairias M. Valan- èiaus veiklos sritis: lietuviðkà raðtijà, santykius su bajorø politiniu judëjimu, blaivybës sàjûdá. A. Aleknos pradëtà pieðti M. Valanèiaus kaip blaivybës iniciatoriaus bei vadovo paveikslà 1935 m. baigë ir árëmino iðsami Kazimiero Geèio (Gieczys) studija4. M. Valanèiaus kaip idealaus vyskupo ir ganytojo ávaizdá, sufor- muotà A. Aleknos ir K. Geèio, lietuviðkumo tema papildë Juozapo Stakausko darbai, iðryðkinæ vyskupo vaidmená didinant valstieèiø tau- tiná kultûriná potencialà ir apibrëþæ pagrindinius jo lietuviðkumo kri- terijus: ryðiai su kitais lietuviðka veikla pasiþymëjusiais þmonëmis, literatûrinis lietuviðkas palikimas, rûpinimasis liaudies moralës, ðvie- timo gerinimu (blaivybë, ganytojiðki laiðkai, knygelës, laikraðèio liau- dþiai projektas), 1863 m. sukilimo nepalaikymas, pastangos ávesti po sukilimo lietuviø kalbà á mokyklas, lietuviø kalba susiraðinëjimas su kunigais po sukilimo, amþininkø liudijimai5.

2 V. Birþiðka, Lietuviø politinës broðiûros 60-jø metø gale, Švietimo darbas, 1922, Nr. 3/6, p. 406–415. 3 A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, Klaipëda, 1922; 2 leid., Èikaga, 1975. 4 K. Gieczys, Bractwa trzeêwoúci w diecezji Ýmudzkiej w latach 1858–1864, Wilno, 1935. 5 J. Stakauskas, Valanèiaus laikø lietuviðkas darbas, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius, 2003, p. 82–130; J. Stakauskas, Valanèiaus lietuvybës klausimas (atsakymas p. prof. Vacl. Birþiðkai), ten pat, p. 332–360.

16 Pastarieji tyrëjai XIX a. vidurio lietuviø inteligentø lietuviðkàjà veiklà kildino ið jø tautiðkumo. Lietuvybë katalikybëje, anot A. Alek- nos, K. Geèio, J. Stakausko, buvo reiðkinys, kurá paskatino M. Valan- èiaus tautiðkumas, siekis tenkinti tautinius ir kultûrinius poreikius to etnosocialinio sluoksnio, ið kurio pats buvo kilæs. Ðie autoriai pradëjo tautinæ katalikiðkàjà jo ganytojiðkos, visuomeninës veiklos interpreta- vimo tradicijà. Tautiðkasis M. Valanèiaus ávaizdis kai kuriems mokslininkams këlë abejoniø. Ir ne tik dël to, kad dvasininkas buvo iðkeltas ðalia þy- miausiø lietuviø tautinio atgimimo asmenybiø, bet ir todël, kad tam prieðtaravo XIX a. vidurio visuomenës specifika. Lietuviðkai kalbëjo tik prastuomenë, o privilegijuotieji visuomenës sluoksniai, kunigija laikësi bajoriðkosios kultûros. Katalikø baþnyèia, skiepydama religingumà, va- dovavosi universalizmo principais, todël buvo sunku suvokti, kodël M. Valanèius, visos vyskupijos Baþnyèios vadovas, atvirai protegavo lietuvybæ, kaip jam pavyko á tai átraukti dvasininkijà ir kaip bajorø visuomenë tokià veiklà toleravo. Taip pat pastebëta, kad, be lietuvybës, vyskupijoje tuo pat metu stiprinta latvybë. Todël pradëta ieðkoti prag- matiðkesniø lietuvybës reiðkinio prieþasèiø. Augustinas Janulaitis ir V. Birþiðka, kitais aspektais tyrinëjæ XIX a. ir rëmæsi A. Aleknos nenaudotais Þemaièiø vyskupijos kurijos archyvo dokumentais, iðkëlë mintá, kad M. Valanèiaus lietuvybæ ka- talikybëje visø pirma galëjo lemti ne jo asmeniniai tautiniai sentimen- tai, bet religijos poreikiai, todël jo veiklà reikëtø vertinti atsiþvelgiant á to laiko politiná, socialiná, kultûriná kontekstà, keisti tyrimø priorite- tus, daugiau dëmesio kreipti á kitus to meto veikëjus. Jie siûlë plësti ðaltiniø bazæ, korektiðkiau elgtis su ðaltiniais atsisakant tendencingos jø atrankos, vengti neobjektyvumo ir ðaliðkumo. A. Janulaitis 1937–1938 m. kritikavo M. Valanèiaus kaip nuo- seklaus lietuviðkø reikalø gynëjo paveikslà, akcentavo jo poþiûrá á lietuviø kalbà kaip á baþnytinæ, bet ne ðvietimui naudingà ir reikalin- gà kalbà, dvarininkams artimà socialinæ programà, pataikavimà val- dþiai, savanoriðkà rusiðkø raidþiø priëmimà6. Ypaè nesutiko su vys-

6 A. Janulaitis, Lietuvai reikalinga objektinga istorija. Apie „Lietuvos Istorijà“, Lietuvos þinios, 1937 01 23; A. Janulaitis, Mikalojus Akelaitis, Vilnius, 1969, p. 38.

17 kupo kaip lietuviø politinës programos autoriaus vertinimu: „Jeigu tai politika, tai bloga jos programa. Nenoras bûti pravoslavu, tai dar nëra noras iðlaikyti lietuvybæ, nëra darbas atsiskirti nuo Rusijos “7 V. Birþiðka suabejojo M. Valanèiaus kaip vientisos asmenybës, per visà gyvenimà nenukrypusios ið uþsibrëþto kelio, ávaizdþiu8. Pa- stebëjo, kad jo lietuviðkos veiklos pobûdis ir tikslai bei santykis su bajoriðkàja Lietuvos visuomenës dalimi 1860–1863 m. gerokai skyrësi nuo vëlesnës jo pozicijos po sukilimo. Kvestionavo M. Valanèiø kaip nuoseklø kovotojà dël mokyklø lietuviðkumo paþymëdamas, kad po sukilimo ðià kovà bûtø galima apibûdinti labiau kaip kovà dël kata- likybës. Savo pozicijà jis pakartojo 1952 m. iðleistoje M. Valanèiaus gyvenimo apybraiþoje9 (yra ir prieðingø nuomoniø10). Áþangoje nuro- dë, kad abi pusës padarë klaidø, kai prasilenkë su istorizmo principu. Kartu paþymëjo, kad M. Valanèiaus veikloje kiti „pastebi ir tokius nuopelnus, kuriø jis ið tiesø neturëjo, kelia já per aukðtai ten, kur jis daug kukliau veikë. Bet tai yra áprastos klaidos, kada ðiø dienø aki- mis matuojami þmonës ir ávykiai. Valanèiø turime vertinti toká, koks jis buvo, o ne toká, koká já mes norëtume ar nenorëtume turëti, nes ir laikai buvo visai kiti“11. Ir A. Janulaitis, ir V. Birþiðka atkreipë dëmesá á laikraðèio „Pa- keleivingas“ sumanymà, paþymëdami, kad laikraðèio liaudþiai idëja priklauso L. Ivinskiui, o „Pakeleivingo“ sumanymà iðkëlë ir energin- gai ëmësi ágyvendinti ne M. Valanèius, kaip árodinëjo A. Alekna ir J. Stakauskas, bet M. Akelaitis, padedamas S. Daukanto, tuo tarpu vyskupui teko gerokai kuklesnis tarpininko vaidmuo. Ðio sumanymo autorystës traktuotë istoriografijoje tapo tuo lakmuso popierëliu, ið

7 A. Janulaitis, Lietuvai reikalinga objektinga istorija, p. 3. 8 V. Birþiðka, Ið vysk. M. Valanèiaus veiklos, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, p. 361–375; V. Birþiðka, Du Valanèiai, Krivulë, 1925, Nr. 9, p. 195; V. Birþiðka, Daugiaveidis Valanèius, Literatûros naujienos, 1935 06 01, Nr. 11(27). 9 V. Birþiðka, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, Brooklyn, 1952. 10 Plg.: V. Merkys, Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautið- kumo, Vilnius, 1999, p. 20; E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Nuo amþiø slenksèio. Naujausia Lietuvos XIX amþiaus istoriografija, , 2001, p. 13. 11 V. Birþiðka, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, p. 5–6.

18 kurio neretai galima atpaþinti vieno ar kito poþiûrio á M. Valanèiaus ávaizdá ðalininkus. Istoriografijoje A. Janulaitis ir V. Birþiðka aiðkino, kad ne tiek asmenybë kuria laikotarpá, kiek tas laikas lemia asmenybës veiksmus, taigi pasiûlë dialektiná poþiûrá á mokslinius tyrinëjimus. Kai kuriø A. Janulaièio ir V. Birþiðkos argumentø logikà paste- bëjo Vytautas Merkys ir bandë spræsti istoriografijoje kilusià konfron- tacijà. M. Valanèiui skirtoje iðsamiausioje ið iki ðiol paraðytø biografi- nëje studijoje „Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo“12 á vyskupo lietuvybæ ir á jo ganytojiðkà veiklà moks- lininkas siûlë þiûrëti kaip á katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo vienovæ, kurià nulëmë vyskupo socialinë kilmë, dvasininko profesija, politinë-valstybinë realybë ir didëjantis socialinis valstietijos vaidmuo. Puikiai paraðytoje knygoje autorius dar kartà apmàstë visa, kà manë esant geriausia ið ankstesniø, taip pat ðiø dienø autoriø tyrinëjimø, iðplësdamas juos á maþiau þinomas M. Valanèiaus veiklos sritis ir gerokai papildydamas Lietuvos ir uþsienio archyvø, ypaè Vilniaus generalgubernatoriaus archyvo, bibliotekø rankraðtynø medþiaga. Mokslininko studijoje per M. Valanèiaus asmená yra plaèiausiai pa- liestos ir dvasininkijos lietuviðkos veiklos sritys Þemaièiø vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje. Knyga praturtino XX a. pirmojoje pu- sëje susiformavusá vyskupo paveikslà, todël laikytina labiausiai iðplë- tota interpretacija ir stambiausiu faktografiniu laikotarpio þiniø ðalti- niu. Vis dëlto svarbiausiø M. Valanèiaus darbø, susijusiø su lietuviø kalba, blaivybe, motyvø aiðkinimas liko artimas A. Aleknos, K. Geèio ir J. Stakausko aiðkinimui, tad V. Merkio pateiktasis vyskupo paveiks- las ið tiesø sustiprino jo tautiná katalikiðkà ávaizdá. Neneigtina, kad visos èia paminëtos M. Valanèiaus lietuviðkumo motyvø interpretacijos turi mokslinës racijos ir logikos, yra pagrástos archyviniais ðaltiniais, todël savaip atspindi buvusià realybæ juolab þinant, kad visi poþiûriai yra hermeneutiðki. Nors praeitis atsisklei- dþia per ðaltinius, vadinasi, yra objektyvi, nekintama, iðtiriama, bet praëjusio vyksmo prasmës neámanoma nustatyti neatsiþvelgiant á

12 V. Merkys, Motiejus Valanèius.

19 tyrinëtojo uþimamà pozicijà13. Todël vieno ar kito ávaizdþio ðalininkai nëra linkæ lengvai atsisakyti savo poþiûrio14. Tautiná katalikiðkà M. Valanèiaus ávaizdá kaip esminá toliau plë- tojo Zenonas Ivinskis15, Jonas Matusas16, Paulius Jatulis17, Grigas Va- lanèius18, Petras Puzaras19 ir kiti. Iðanalizavæs katalikø dvasininkijos átakà lietuviø tautos atgimimui ir kunigijos prieðinimàsi rusø valdþios politikai po 1863 m. sukilimo, Z. Ivinskis moderniosios lietuviø tautos formavimosi procese iðskyrë dvi dvasininkijos interesø fazes: kovà su staèiatikybe, kurioje susiformavo tautinis susipratimas, ir vëliau kovà su lenkybe. Sustokime prie knygos objekto – katalikø dvasininkijos lituani- zacijos ir liaudies judëjimø ir apþvelkime, kaip ta tema plëtojama M. Valanèiaus biografø darbuose. Biografijose atkreiptas dëmesys á bendrà Katalikø baþnyèios padëtá XIX a. viduryje, taip pat á rusø kalbos ir ideologijos invazijà á Þemaièiø vyskupijos seminarijà. Visose jose paminëta valdþios ávykdyta seminarijos reforma ir seminarijos konfliktas su rusø administracija dël rusiðkø dalykø dëstymo. Temos uþuomazga 1875 m. aptinkama J. Raèkauskio darbe, taèiau jos anali- zei rimtesná dëmesá skyrë tik V. Merkys. Lietuviø kalbos ir dvasininkijos tema biografijose aptinkama tik kalbant apie Þemaièiø seminarijos klierikø mokymà. A. Alekna klierikø rengimo lietuvinimà palietë labai fragmen- tiðkai ir pavirðutiniðkai. 1921 m. seminarijai skirtame straipsnyje

13 Plg.: A. Anzenbacher, Filosofijos ávadas, Vilnius, 1992, p. 58–59, 222. 14 Amerikieèiø psichologas A. Greenwaldas raðo, kad þmonës yra kognityvi- niai konservatoriai, kuriems bûdingas „psichikos totalitarizmas“. Þmogaus psichinës sistemos, reguliuojanèios informacijos gavimà ir dorojimà, atrenka, „perraðinëja“, „pa- pildo“, „iðtaiso“ esamà informacijà taip, kad ji atitiktø jo susiformuotàjá pasaulio vaizdà. (Þr.: A. Greenwald, The Totalitarian Ego Fabrication and Revision of Personal History, American Psychologist, 1980, vol. 35, p. 603–618). 15 Z. Ivinskis, Rinktiniai raštai, t. 4, Roma, 1987. 16 J. Matusas, Lietuviø rusinimas per pradþios mokyklas, Kaunas, 1937; J. Matusas, Motiejus Valanèius kaip istorikas, Senovë, t. 4, Kaunas, 1938, p. 5–24. 17 P. Jatulis, Motiejus Valanèius – idealus vyskupas, Aidai, 1975, Nr. 5, p. 193–207. 18 G. Valanèius, Þemaièiø didysis. Istoriobiografiniai pasakojimai, d. 1–2, Los An- geles, 1978. 19 P. Puzaras, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus pastoracinë veikla, Vilnius, 1992.

20 paminëjo M. Valanèiaus santykius su J. K. Gintila ir lietuviø kalbos ávedimo á baþnytinæ iðkalbà, arba homiletikà, faktà20. Monografijoje be to, aptarë sumanymà steigti maþàjà Varniø seminarijà, taèiau ðiø reið- kiniø nesusiejo. Dvasininkijos lituanizacijos tyrimams svarbesni J. Stakausko dar- bai21, kuriuose jis atkreipë dëmesá á lietuviø kalbà ir lietuviðkà mintá Þemaièiø seminarijoje nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo, iðsamiau ásigilindamas á homiletikos temà ir publikuodamas kelis svar- besnius dokumentus. Nuo J. Stakausko istoriografijoje prasidëjo tam tikra diskusija dël J. K. Gintilos ir M. Valanèiaus poþiûrio á lietuviø kalbà ir homiletikà, deja, ji stokojo átikinamø árodymø. V. Birþiðkos „Bruoþuose“ klierikø rengimo pastoracijai lituani- zacija apibûdinta panaðiais aspektais kaip A. Aleknos ir labai trum- pai. Taèiau yra ir naujø pastabø: skirtingai nei J. Stakausko, nusakyta M. Valanèiaus pozicija dël seminarijos klierikø lietuviðkø pamokslø. Gerokai plaèiau lietuviø kalbos apimties didëjimo dvasininki- joje ir Þemaièiø seminarijoje klausimai paliesti V. Merkio studijoje. Kai kurie nauji ðaltiniai padëjo iðplësti seminarijos faktografijà: trum- pai aptarti jos personalà, þymesnius klierikus, dëstomuosius daly- kus, paminëti bibliotekos lietuviðkø knygø fondà, seminarijos klieri- kø liaudiðkumà. Smulkiau analizuotas maþosios seminarijos Varniuose projektas bei lietuviðkos homiletikos ávedimo klausimas. Apie pastaràjà laikomasi J. Stakausko poþiûrio á M. Valanèiø, patei- kiami kaip istoriðkai determinuoti galimi jo lenkiðkos homiletikos pasirinkimo motyvai. Pereikime prie dvasininkijos ir liaudies sàjûdþiø. Pastarøjø sà- saja su valstietièiø etniðkumo ir religingumo stiprëjimu niekur nëra akcentuojama, taèiau patys sàjûdþiai daugiau ar maþiau yra nagrinë- ti. Apie katalikybës gynimo sàjûdá pirmasis istoriografijoje uþsiminë

20 A. Alekna, Þemaièiø seminarija vysk. Valanèiaus laikais, Ganytojas, 1921, Nr. 1, p. 10–18. 21 J. Stakauskas, Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø seminarijoje, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, p. 23–31; J. Stakauskas, Homiletikos ir lie- tuviø kalbos profesoriai, ten pat, p. 66–81; J. Stakauskas, Lietuviðkosios minties pasi- reiðkimas Þemaièiø seminarijoje, ten pat, p. 131–181.

21 V. Birþiðka. Ne kà daugiau já palietë Edvardas Vidmantas22. Á ðá sàjûdá daugiau dëmesio atkreipë tik V. Merkys, apsiribodamas rusø val- dþios ir M. Valanèiaus santykiais. Visuose biografiniuose darbuose daug vietos skiriama blaivy- bës sàjûdþiui Þemaièiø vyskupijoje kaip iðkiliausiai M. Valanèiaus veiklos srièiai. Be jø, itin svarbûs blaivybës sàjûdþio klausimui yra dar keli tyrimai. Tai Mykolo Brenðteino (Brensztejn) straipsnis „Blaivybës brolijos Lietuvoje, daugiausia Þemaièiø vyskupijoje, 1858–1863“23, jo mintis iðplëtojusi jau minëta K. Geèio studija „Blaivybës brolijos Þe- maièiø vyskupijoje 1858–1864 m.“, paremta Þemaièiø vyskupo bei Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijø archyvine medþiaga, taip pat 1990 m. iðëjusi daugiau literatûriniais ðaltiniais grásta Egidijaus Aleksandravièiaus „Blaivybë Lietuvoje XIX amþiuje“24. Blaivybës sà- jûdþio problemai yra vertinga ir 1961 m. pasirodþiusi XIX a. 6–7-ojo deðimtmeèio politinei situacijai Lietuvoje skirta Stanislovo Lazutkos monografija25. Á V. Birþiðkos ir A. Janulaièio raginimus reviduoti kai kuriuos XIX a. II pusës ir kartu M. Valanèiaus asmens, veiklos, reikðmës, ver- tinimus, keisti to laiko tyrimø aspektus intensyviau atsiliepta XX a. pabaigoje. Originaliai á M. Valanèiaus laikotarpá, nagrinëdamas rusø– lenkø, rusø–lietuviø bei lietuviø–lenkø konfliktus, 1975 m. paþvelgë Vincas Trumpa, iðkeldamas mintá, kad lietuviø moderniosios tautos uþuomazgø reikia ieðkoti lietuviø ir lenkø konflikte26. Nauja linkme

22 E. Vidmantas, Religinis tautinis sàjûdis Lietuvoje XIX a. antrojoje pusëje – XX a. pradþioje, Vilnius, 1995. 23 M. Brensztejn, Bractwa trzeýwoúci na Litwie, gùównie w diecezji ýmudzkiej, 1858–1863, Rocznik Towarzystwa przyjacióù nauk w Wilnie, 1915–1918, t. 6, Wilno, 1918, s. 50–89. Pakartotas: Lituano-Slavica posnaniensia. Studia historica, Poznañ, t. 4, 1990, s. 7–38. 24 E. Aleksandravièius, Blaivybë Lietuvoje XIX amþiuje, Vilnius, 1990; E. Alek- sandravièius, Vyskupas Motiejus Valanèius ir Blaivybës brolija, Þemaièiø praeitis, t. 1, Vilnius, 1990. 25 Ñ. À. Ëàçóòêà, Ðåâîëþöèîííàÿ ñèòóàöèÿ â Ëèòâå 1859–1862 ãã., Ìîñêâà, 1961. 26 V. Trumpa, Motiejus Valanèius – mokytas ir iðmintingas þemaitis, A. Alek- na, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. IX–XXX; V. Trumpa, Apie þmones ir laikà, Vilnius, 2001.

22 toliau ëjo Vytautas Kavolis27, Paulius Subaèius28, Vytautas Berenis29, iðkëlæs hipotezæ apie galimà „Peterburgo koterijos“ átakà Þemaièiø vyskupijos parapiniø mokyklø prie baþnyèiø steigimui, religinës lite- ratûros leidimui, blaivybës sàjûdþiui ir M. Valanèiaus veiklai iki 1863 m., lietuvybës tema susidomëjo kai kurie uþsienio mokslinin- kai30. Imta ieðkoti originaliø tyrimø rakursø, nuo sintetiniø biografi- niø studijø pereita prie atskirø problemø analizës. Paþymëtini specialûs tyrinëjimai, metodologiðkai ir problemið- kai vertingi tiriant atskirus katalikybës stiprinimo ir lietuvybës aspek- tus. Nauja koncepcija ir problemomis iðsiskiria E. Aleksandravièiaus darbai apie lietuviø atgimimo kultûrà, XIX a. lietuviø etninës kultûros puoselëjimà. Ðiuose darbuose, remiantis Mykolo Birþiðkos, Meilës Luk- ðienës iðsakytomis mintimis, suformuluotas metodologiðkai svarbus poþiûris, pagal kurá su Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës (LDK) politine tradicija susijusi kitakalbë kultûra yra sudëtinë Lietuvos ir lietuviø tautos istorijos dalis, o bajorija ir lietuviø liaudis drauge nu- lëmë moderniosios lietuviø tautos formavimàsi31. E. Aleksandravi- èiaus darbai, savaip praturtinantys istoriniø tyrimø metodologijà, pa- siþymi savita interpretacija, pastabumu naujoms istoriniø faktø sàsajoms. Monografijoje apie lietuviø kultûrininkus 1831–1863 metais mokslininkas iðnagrinëjo organizacinius jø darbo aspektus, atkreipda- mas dëmesá á lietuviø kultûros þidinius, tarp jø – á kultûros þidinio 1845–1865 m. Varniuose veiklà32. Ðiame bei kituose darbuose33 á moks- linæ apyvartà ávedë daugelá iki tol maþai þinomø ar net visai neþinomø

27 V. Kavolis, Þmogus istorijoje, Vilnius, 1994. 28 P. Subaèius, Lietuviø tapatybës kalvë, tautinio iðsivadavimo kultûra, Vilnius, 1999. 29 V. Berenis, Aristokratijos likimas: Henriko Þevuskio metamorfozës, LAIS, t. 4, Vilnius, 1993, p. 217–233. 30 Th. Weeks, and the Lithuanians, 1863–1905, Slavic Review, vol. 60, No. 1, Spring 2001, p. 96; A. Plakans, Peasants, Intellectuals and Nationalism in the Russian Baltic Provinces 1820–1890, Journal of Modern History, 1974, vol. 46, No. 3, p. 445–475, ir kt. 31 E. Aleksandravièius, Lietuviø Atgimimo kultûra (XIX a. vidurys), Vilnius, 1994. 32 E. Aleksandravièius, Kultûrinis sàjûdis Lietuvoje 1831–1863 metais. Organiza- ciniai kultûros ugdymo aspektai, Vilnius, 1989. 33 E. Aleksandravièius, XIX amþiaus profiliai, Vilnius, 1993; E. Aleksandravi- èius, Prieð Auðrà. Jaunieji Daukanto bièiuliai, Vilnius, 1990; E. Aleksandravièius, Simono Daukanto knygø leidëjas Ksaveras Kanapackis, LAIS, t. 5, Vilnius, 1993, 126–132 ir kt.

23 kultûrinio darbo aktyvistø, kultûros istorijos dalyviø, parodydamas jø ánaðà á atskiras kultûrines iniciatyvas. Caro politikai ðvietimo srityje suvokti tebëra vertingiausias istori- nio-kultûrologinio pobûdþio M. Lukðienës veikalas, kuriame tyrinëja- ma XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusës ðvietimo istorija. Jame autorë skyrë dëmesio ir katalikø dvasininkijos mokymo pertvarky- mams iki 1863 m., taip pat Þemaièiø seminarijoje (paminëjo homiletikà ir lietuviø kalbos reiðkiná, konfliktà su rusø mokytojais ir kt.)34. Rusø valdþios politikà Lietuvos pradinio ðvietimo atþvilgiu po Krymo karo iki 1864 m. etnosocialiniø ir etnopolitiniø procesø fone analizavo Antanas Kulakauskas35. Kaip vienà aspektø aptarë po 1863 m. sukilimo Lietuvoje pradëtà kurti rusiðkà pradinæ ðvietimo sistemà ir M. Valanèiaus bandymus iðsaugoti legalias galimybes lietu- viðkai mokyklai gyvuoti. Atskirai aptardamas maþosios Varniø semi- narijos projektà, jo atmetimo istorines-politines aplinkybes, moksli- ninkas padëjo pagrindà toliau moksliðkai analizuoti klausimà. Duomenø apie maþàjà seminarijà taip pat aptinkama Kazio Misiaus darbuose36 (beje, jis pirmasis paskelbë ðios seminarijos pro- jektà). Pasiremdamas Lietuvos valstybës istorijos archyve (LVIA) sau- gomais dokumentais, K. Misius tyrinëjo ir kai kurias Þemaièiø semi- narijos konflikto su rusiðkø dalykø mokytojais ir rusø administracija peripetijas. Rusø valdþios pastangas 5–8-ajame deðimtmetyje ávesti ir stip- rinti seminarijose rusø kalbos mokymà tyrinëjo J. Stakauskas. Jis pa- skelbë ðaltiniø, skirtø ðiai problemai Þemaièiø seminarijoje37.

34 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai XIX a. pirmojoje pusëje, Kaunas, 1970. 35 A. Kulakauskas, Kova uþ valstieèiø sielas, Kaunas, 2000; A. Kulakauskas, Rusi- fikacinës masinio pradinio ðvietimo sistemos kûrimo Kauno gubernijoje pradþia (XIX a. 7-asis deðimtmetis), Praeities baruose, Vilnius, 1999, p. 211–216; A. Kulakauskas, M. Valan- èius ir XIX a. septintojo deðimtmeèio ðvietimo reforma, Istorija, t. 27, 1987, p. 37–42. 36 K. Misius, Vyskupo M. Valanèiaus santykiai su valdþia (1850–1864 m.; Var- niø laikotarpis), Þemaièiø praeitis, t. 4, Vilnius, 1996, p. 82–113; K. Misius, Varniai per 1863–1864 m. sukilimà. Varniðkiø bylos, ten pat, p. 134–157. 37 J. Stakauskas, Pastangos ávesti rusø kalbà, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, p. 32–42; J. Stakauskas, Pastangos sustiprinti rusiškuosius dalykus, ten pat, p. 43–65; J. Stakauskas, Rusø kalba kunigø seminarijoje ir baþnytinëje katalikø liturgijoje, ten pat, p. 315–331.

24 Þemaièiø vyskupijos seminarijos biblioteka 1845–1865 m., jos fondai kaip dvasininkijos lituanizuoto mokymo bazë specialiai tyrinë- ti nebuvo. Jà papildþiusi Kraþiø biblioteka apraðyta viename ið M. Luk- ðienës straipsniø38, J. K. Gintilos bibliotekà apraðë Kazys Sendzikas39. Klierikø „triumvirato“ – Antano Baranausko (Baranowski), Kle- menso Kairio (Kairo) ir Pranciðkaus Viksvos (Wikswo), taip pat Antano Valento (Walent) lietuviðkà veiklà, A. Baranausko gyvenimà ir kûry- bà iðsamiai iðanalizavo Regina Mikðytë. Ji nuðvietë ir kai kuriuos po- eto studijø epizodus Þemaièiø vyskupijos seminarijoje40. Naujai á A. Baranausko asmená ir kûrybà paþvelgta E. Aleksandravièiaus mo- nografijoje41. A. Baranausko paþiûroms analizuoti yra svarbûs jo „Rað- tai“42, R. Mikðytës ir Mariaus Daðkaus parengtas jo „Raðtø“ pirmasis tomas „Poezija“43, poeto 150-osioms gimimo metinëms paþymëti skir- tas „Literatûros ir kalbos“ tomas, kuriame pateikta poeto rankraðèiø, korespondencijos, dokumentø ir atsiminimø publikacijø44, „Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðèio“ tomas, kuriame skelbiama A. Baranauskui skirtos mokslinës konferencijos medþiaga45, taip pat J. Stakausko straipsnis apie vyskupo A. Baranausko asmenybæ46. 1845–1865 m. Þemaièiø seminarijos absolventø veiklai ir jos sà- sajai su lietuviø kalba tirti vertingi V. Merkio lietuviø spaudos drau- dimo tyrinëjimai, taip pat XIX a. pabaigos katalikø dvasininkijos atsto- vø publikuoti memuarai47. Nemaþai duomenø apie XIX a. III ketvirèio

38 M. Lukðienë, Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusëje, Bibliotekininkys- tës ir bibliografijos klausimai, t. 5, Vilnius, 1966, p. 109–136. 39 K. Sendzikas, Kun. J. Kr. Gintillos asmeninë biblioteka, Bibliografijos þinios, Nr. 4(70), 1939 07 01, Kaunas, p. 123–125. 40 R. Mikðytë, Antano Baranausko kûryba, Vilnius, 1964; R. Mikðytë, , Vilnius, 1993. 41 E. Aleksandravièius, Giesmininko kelias, Vilnius, 2003. 42 A. Baranauskas, Raštai, t. 1–2, Vilnius, 1970. 43 A. Baranauskas, Raštai, t. 1, parengë R. Mikðytë, M. Daðkus, Vilnius, 1995. 44 Literatûra ir kalba, t. 19. 45 Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis (toliau – LKMA metraštis), t. 23, Vilnius, 2003. 46 J. Stakauskas, Lietuviø poeto vyskupo Antano Baranausko gyvenimo bruo- þai, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, p. 416–447. 47 V. Merkys, Motiejus Valanèius; V. Merkys, Knygneðiø laikai, 1864–1904, Vil- nius, 1994; A. Dambrauskas-Jakštas, Uþgesæ þiburiai, Kaunas, 1930; J. Stakauskas, Vys- kupas M. L. Paliulionis ir lietuviškasis klausimas, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, p. 379–415.

25 katalikø kunigø ánaðà á lietuviø kultûrà pateikë Vytautas Vanagas „Lietuviø raðytojø sàvade“48, Danutë Petkevièiûtë monografijoje „Lau- rynas Ivinskis“49, V. Birþiðka „Aleksandryne“ ir atskiruose straips- niuose50, „Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius“51 ir kt. Siekiant objektyvumo, nereikëtø uþmirðti Zitos Genienës ir Jo- no Genio iðleistos Þemaièiø vyskupijos seminarijos istorijos nuo jos ákûrimo iki 1865 m., t. y. perkëlimo á Kaunà, apþvalgos52. Remiantis kai kuriais skelbtais tyrinëjimais, joje apþvelgta seminarijos istorija, fragmentiðkai paliesti ir 1845–1865 m. personalo, klierikø, disciplinø, bibliotekos klausimai. Katalikø baþnyèios politikai Lietuvoje vertinti yra svarbi XIX a. Lietuvos istorijai skirta E. Aleksandravièiaus ir A. Kulakausko mo- nografija „Carø valdþioje. XIX amþiaus Lietuva“53. Joje apibendrinta politinë ir socialinë Katalikø baþnyèios veikla M. Valanèiaus vysku- pavimo metais daugiausia lieèiant temas, kurias patys autoriai buvo anksèiau tyrinëjæ: blaivybës sàjûdá, kovà su rusiðka pradinio ðvietimo sistema. Paminëtas ir Baþnyèios lituanizacijos klausimas iki 1863 m., o Þemaièiø seminarijos bibliotekos lietuviðkø knygø fondas pavadin- tas pirmàja Baþnyèios lituanizacijos apraiðka. Ið M. Valanèiaus epochai svarbiø publikuotø ðaltiniø minëtini unikalûs, nestokojantys autentiðkos laiko dvasios Aldonos Praðman- taitës parengti vyskupo „Namø uþraðai“54. Leidinyje pirmà kartà pa- skelbti nekupiûruoti rankraðtiniai M. Valanèiaus tekstai ið 1839– 1875 m., kuriø pats autorius nesirengë spausdinti.

48 V. Vanagas, Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius, 1987; 2-as patais. ir papild. leidimas, Vilnius, 1996. 49 D. Petkevièiûtë, , Vilnius, 1988. 50 V. Birþiðka, Aleksandrynas, antrasis (fotografuotas) leidimas, t. 1–3, Vilnius, 1990; V. Birþiðka, Knygotyros darbai, Vilnius, 1998. 51 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, sudarytojas ir vyriausiasis redakto- rius J. Girdzijauskas, Vilnius, 2001. 52 Z. Genienë, J. Genys, Varniø kunigø seminarija, Vilnius, 1999. Ðioje knygoje publikuotø 1822–1857 m. Þemaièiø vyskupijos seminarijos klierikø sàraðø, saugomø Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Rankraðèiø skyriuje (toliau – NB), f. 90–76 ir f. 90–77, vertimuose á lietuviø kalbà yra klaidø. 53 E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje. XIX amþiaus Lietuva, Vilnius, 1996. 54 M. Valanèius, Namø uþraðai, sudarë A. Praðmantaitë, Vilnius, 2003.

26 Istoriografinë svarbiausiø darbø apþvalga leidþia teigti, kad juose daugiausia analizuota M. Valanèiaus lietuviðka veikla liaudies ðvietimo, moralës aspektu, ðioje srityje pasiekta akivaizdþiø rezultatø. Lietuviø kalba Katalikø baþnyèioje kaip jos atsinaujinimo pasekme, dvasininkijos lituanizacija kaip tyrimø objektu nebuvo domëtasi. Blaivybës, katalikybës gynimo sàjûdþio sàsaja su lietuviðka pastoracija taip pat nëra kelta. Neaiðki sàjûdþiø kilmë ir esmë, tam tikrø abejoniø kyla dël dvasinkijos vaidmens. Giliau paanalizuoti katalikø dvasininkijos lietuviðkumà ir liau- dies sàjûdþius leido dvi aplinkybës. Pagrindinë XIX a. 5–7-ojo deðimt- meèio faktografinë medþiaga jau þinoma, taèiau á mokslinæ apyvartà neátrauktø vertingø ðaltiniø yra, tik jie sunkiau prieinami: arba iðsi- mëtæ po ávairius, áskaitant uþsienio, archyvø fondus, arba jø duome- nys reikalingi atitinkamo apdorojimo. Tokie ðaltiniai padëjo gerokai papildyti pabirà vaizdà ir pamatyti naujø jo rakursø. Nors archyvinës paieðkos nepraranda aktualumo, bet dabarties tyrinëjimams darosi bûdinga ið naujo atrasti ir suvokti epochà ne tik atkasant archyvuose neþinomus ðaltinius, bet ir kitokiomis akimis per- skaitant jau þinomus, permàstant daugelá stereotipais á sàmonæ áaugu- siø teiginiø, vertinimø, áþvelgiant naujø duomenø sugretinimø bei atskirø reiðkiniø sàsajø. Dël to vienu metu turi teisæ egzistuoti keli praeities interpretavimo variantai. Pagrindinë archyvinë medþiaga, kuria buvo remtasi ðioje kny- goje vertinant dvasininkijos lituanizacijà Þemaièiø vyskupijos semi- narijoje ir liaudies sàjûdþius, yra saugoma Lietuvoje. Analizuojant 1845–1869 m. Þemaièiø seminarijos veiklà, naudotasi Lietuvos nacio- nalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Rankraðèiø skyriaus (NB) fon- dais. Ið jø svarbiausias yra Þemaièiø vyskupijos seminarijos fondas (f. 90), kuriame sutelkti pagrindiniai jos veiklos, áskaitant ir 1845– 1869 m. laikotarpá, dokumentai bei rankraðèiai – seminarijos valdybos posëdþiø protokolai, þurnalai, valdinio susiraðinëjimo medþiaga, rað- tø registracijos knygos ir kt. Fonde apstu duomenø apie seminarijos personalà, klierikø kontingentà, patalpas, lëðas, atskirø kursø dësty- mà, bibliotekà (yra jos katalogø, lietuviðkø pamokslø rankraðèiø).

27 NB Þemaièiø vyskupijos seminarijos fonde esanèios Þemaièiø seminarijos klierikø suvestinës buvo panaudotos rekonstruojant 1845– 1869 m. studijavusiø klierikø sudëtá. Nesant kompaktiðko ðaltinio, ku- ris leistø identifikuoti visus studijavusius asmenis, papildomi duome- nys buvo surankioti ið ávairiausiø ðio ir kitø bibliotekos fondø raðtø, taip pat ið LVIA fondø. Rekonstrukcijai buvo panaudotas ir spausdin- tas ðaltinis – Þemaièiø vyskupijos 1845–1875 m. rubricelës (katalikø kalendoriai þinynai). Didelë dalis katalikybës lietuvëjimà Þemaièiø vyskupijoje lie- èianèiø ðaltiniø yra LVIA. Ið jø iðsiskiria Þemaièiø vyskupijos kurijos fondas (f. 1671, ap. 4), kuriame saugomas platus vyskupijos valdytojo J. K. Gintilos bei vyskupo M. Valanèiaus susiraðinëjimas su rusø val- dþia, dvasininkija, pasaulietiniais asmenimis ávairiais vyskupijos gy- venimo klausimais, taip pat lietuviø kalbos religijoje reikalais. Tarp ðaltiniø yra aplinkraðèiø, ganytojiðkø laiðkø, raðtø dël parapiniø mo- kyklø, lietuviðkø pamokslø, religiniø knygø leidybos. Ypaè svarbus susiraðinëjimas su Þemaièiø seminarijos rektoriais apie ðios ástaigos veiklà, mokymo, personalo, klierikø, jø kontingento, ðventimø, skyri- mø, bibliotekos reikalus; vertingos seminarijos kasmetinës veiklos ata- skaitos, maþosios seminarijos steigimo dokumentai ir kt. Fondas taip pat itin svarbus blaivybës sàjûdþiui tirti: jame saugomi dvasiniø bei valdiniø asmenø raðtai, leidþiantys vertinti atskirus blaivybës sàjû- dþio niuansus. Darbe taip pat buvo naudotasi LVIA Þemaièiø (Telðiø) Romos katalikø vyskupijos dvasinës konsistorijos fondu (f. 669), kuriame yra vyskupijos valdybos susiraðinëjimas su rusø administracija bei dvasi- ninkija. Fonde yra duomenø apie Þemaièiø seminarijos 1845–1869 m. klierikus, jø siuntimà á Romos katalikø dvasinæ akademijà Peterburge ir kt. Kauno Romos katalikø arkivyskupo metropolito kanceliarijos fonde (f. 696) saugomos vertingos ávairios informacijos turinèios 1845– 1864 m. Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø bei gaunamø raðtø registracijos knygos. Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos politinio skyriaus fondas (f. 387, PS) pasirodë vertingas nuðvieèiant rusø administracijos paþiûras á blaivybës sàjûdá, blaivybës brolijas, seminarijos 1852–1854 m. rusiðkø dalykø dëstymo aplinkybes.

28 Tyrimui svarbios medþiagos pavyko aptikti Rusijos valstybi- niame istorijos archyve Sankt Peterburge (RVIA). Jame yra Vidaus reikalø ministerijos Kitatikiø dvasiniø reikalø departamento fondas (f. 821, ap. 125), kuriame sukaupta duomenø apie M. Valanèiaus san- tykius su rusø administracija, Þemaièiø vyskupijos seminarijos veiklà, jos bibliotekà. Itin kompaktiðka yra ðio fondo ðaltiniø medþiaga apie Þemai- èiø seminarijos konfliktà su rusø administracija dël rusiðkø dalykø dëstymo. Ji, tiesa, lieèia ne visà rusø kalbos dëstymo seminarijoje Var- niø laikotarpá, o tik svarbiausià konflikto dalá – 1852–1854 m. ávykius, po kuriø jis pradëjo silpnëti. Analizuojant Baþnyèios atsinaujinimo paskatas, ðia medþiaga pirmiausia naudotasi, nes Lietuvos tyrinëto- jams ji sunkiau prieinama, be to, Lietuvos archyvuose saugomi kon- flikto dokumentai (daþniausiai raðtø dublikatai) yra fragmentiðki, pa- sklidæ po ávairius fondus, todël pagal juos sunku atkurti nuoseklø ávykiø vaizdà. Vertingos medþiagos apie katalikybës gynimo sàjûdá yra Vil- niaus ðvietimo apygardos globëjo Ivano Kornilovo fonde (f. 970) ir ypaè – Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraðtyno (LIIB) mik- rofilmuotuose dokumentuose, 1963 m. gautuose ið, matyt, Rusijos mokslø akademijos Istorijos instituto Leningrado (dabar Sankt Peter- burgo) skyriaus archyvo. Be jau minëtø archyvø, tiriant atskirus klausimus buvo naudo- tasi Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyriaus (MAB), Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bibliotekos Ran- kraðèiø skyriaus (LLTIB), Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriaus (VUB), Rusijos nacionalinës bibliotekos (Sankt Peterburgas) Rankraðèiø skyriaus (RNB), Nacionalinës bibliotekos Varðuvoje Ran- kraðèiø skyriaus (VNB) kai kuriø fondø ðaltiniais. Datos knygoje pateikiamos tokios, kaip ðaltiniuose vartojamos. Lietuvoje XIX a. galiojo senasis (Julijaus) kalendorius, nuo naujojo (Grigaliaus) skyræsis 12 dienø.

29

KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMO XIX A. VIDURYJE PRIELAIDOS

Rusijos imperijoje Katalikø baþnyèios atsinaujinimo pradþiai, intensyvumui bei pobûdþiui turëjo átakos jos padëtis, izoliacija nuo Vakarø Europos ir Apaðtalø Sosto, atskiruose imperijos regionuose atgimimo specifikà modeliavo vietos aplinkybës. Kameneco, Lucko-Þitomiro vyskupijose ir Mogiliavo arkivys- kupijos centre Peterburge Baþnyèià atnaujino Vienos, Romos ir lenkø emigracijos religiniø centrø veikiama jos hierarchø (Stanislovo Mið- kos Cholonevskio (Choùoniewski), Viktoro Oþarovskio (Oýarowski), Kas- paro Borovskio (Borowski), Ignoto Holovinskio (Hoùowiñski)) apaðtali- në veikla: teologinës apologetikos raðtai, religiniai filosofiniai veikalai, lenkø kalba propagavæ katalikiðkàsias vertybes, skelbæ gráþimà prie pozityviosios teologijos. Buvo dedamos pastangos tobulinti dvasinin- kø mokytumà, pamaldumà, dorà, drausmæ, seminariná ugdymà. Tai Katalikø baþnyèioje skatino Pijaus IX 1846 m. lapkrièio 9 d. enciklika

31 vyskupams „Qui pluribus”, iðkëlusi bûtinybæ atgaivinti laisvamany- bës ir erezijø susilpnintà katalikø tikëjimà, sustiprinti dvasininkijos baþnytinæ dvasià1. Panaðiais aspektais, tik skiriant daugiau dëmesio religinëms- socialinëms kaimo reikmëms, Baþnyèios atsinaujinimas vyko Vilniaus vyskupijoje Adomo Stanislovo Krasinskio (Krasiñski) vyskupavimo me- tais (1858–1862). Ðio atsinaujinimo liaudiðkumui tiesioginæ átakà turë- jo jau anksèiau prasidëjæs Baþnyèios atgimimas Þemaièiø vyskupijoje. Kaip ir kitose vyskupijose, taip ir Þemaièiø vyskupijoje buvo akivaizdþiai skatinamas dvasininkijos pamaldumas, dorumas, ðvieti- masis. Vyko kunigø rekolekcijos, profesiniai egzaminai. Buvo platina- mi teologiniai veikalai, steigiamos dekanatø bibliotekos, gerinamas mokymas seminarijoje. Taèiau esminá Baþnyèios atsinaujinimo turiná, jo specifikà vyskupijoje sudarë religinio gyvenimo aktyvinimas vals- tietijoje ir liaudies kalba. Èia tenka kalbëti apie tuo metu smarkiai iðsiplëtusá liaudies kalbos vartojimo religijos poreikiams mastà ir sferà. Panaðus reiðkinys matomas ir kitose ðalyse. Katalikybës sàsaja su latviø kalba ðiek tiek anksèiau, jau nuo XIX a. 4-ojo deðimtmeèio, ëmë stiprëti Kurðe. Jos iniciatorius vienuolis dominikonas Juozapas (ordine Simforijonas) Mie- leðka (Mieleszko)2 èia suaktyvino pastoracijà latviø kalba, intensyviai rengë, vertë liaudies religinei praktikai skirtà latviðkà katalikiðkà lite- ratûrà3. Ir kalbos vartosena, ir socialiniu pobûdþiu Baþnyèios atgimi- mas Þemaièiø vyskupijoje taip pat buvo panaðus á Aukðtutinës Sile- zijos (Prûsija) bei Galicijos (Austrija) Katalikø baþnyèios atgimimà: èia prieð vokieèiø nacionalizmà buvo pasitelkta katalikybës ir lenkybës

1 Enciklikos tekstà þr.: M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 412–435. 2 Þemaitis ið Latvijos pasienio, J. S. Mieleðka gerai mokëjo latviø kalbà, buvo puikus pamokslininkas, garsëjæs ne tik Rygoje, bet ir Kurðe – Alvidëje, Alðvangoje, Lëne. Pagal lietuviø analogà paraðë, iðvertë latviðkai keliolika svarbiausiø religiniø knygeliø, tarp jø Valandas, Giesmes, garsià maldaknygæ ir giesmynà „Rohschu Kro- nis“ („Roþanèiø“, 1843), susilaukusá ne vieno leidimo. Dar 1836 m. á latviø kalbà iðvertë ir iðleido vienuoliams skirtà Tomo Kempieèio veikalà. 3 Þr.: V. Birþiðka, Aleksandrynas, t. 3, p. 146–148; J. Tumas-Vaiþgantas, Kunigai lietuviai, raðæ latviðkai, Vaiþganto raðtai, t. 19, Kaunas, 1933, p. 273–281. Á J. S. Mieleð- kos pradëtàjá katalikybës latvinimo darbà Kurðo gubernijoje po 1849 m. ásitraukë M. Valanèius, Þemaièiø seminarijos auklëtiniai A. Miliauskis, M. K. Veitas, A. Valen- tas ir kiti.

32 sàjunga, leista lenkiðka religinë literatûra liaudþiai, rûpintasi jos ðvie- timu, morale, propaguota blaivybë (kunigø Aloyzo Jono Fieceko (Fiecek), Juozapo Ðafraneko (Szafranek), Tarnovo vyskupø Grigo Tomo Zieglerio (Ziegler), Juozapo Grigo Voitarovièiaus (Wojtarowicz) veikla)4. Detaliau apþvelgsime svarbiausias tiek bendràsias, tiek specifi- nes Katalikø baþnyèios atsinaujinimo Þemaièiø vyskupijoje prielaidas.

BAÞNYÈIOS TEISINË, EKONOMINË IR RELIGINË PADËTIS

Lietuvos Katalikø baþnyèia Rusijos imperijoje patyrë kardina- liø pokyèiø. Po III Abiejø Tautø Respublikos padalijimo ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos ji neteko valstybinës vieðpataujanèios religijos padëties. Daugiau nei 100 metø ji neturëjo valstybës, su kurios poli- tine galia galëtø identifikuotis, kaip dauguma Vakarø Europos vals- tybiø Baþnyèiø, ir tenkinosi antraeiliu (òåðïèìûé – „pakantumo“) kitatikiø Baþnyèios statusu. 1795 m. Katalikø baþnyèiai buvo uþdrausti tiesioginiai ryðiai su popieþiumi (vienuoliø ordinams – su ordinø ge- nerolais)5, ji padaryta pavaldi pasaulietinei valdþiai, perdavus kon- trolæ ir dalá reikalø Romos katalikø reikalø departamentui6 ir 1801 m. – Romos katalikø dvasinei kolegijai7, rusø valdþios skirtø pasaulieèiø

4 B. Kumor, Historia Koúcioùa, t. 7: Czasy najnowsze 1815–1914, Lublin, 2001, s. 151–153, 159–160. 5 1795 m. rugsëjo 6 d. imperatorës ásakas, Ïîëíîå ñîáðàíèå çàêîíîâ Ðîññèéñêîé èìïåðèè (toliau – PSZ), I, ò. 25, ¹ 18949. 6 1797 m. vasario 26 d. caro ásakas, ten pat, t. 24, Nr. 17836. 7 1801 m. lapkrièio 13 d. caro patvirtintas Senato praneðimas apie kolegijos ákûrimà, ten pat, t. 26, Nr. 20053. Nekanoniðkai ákurta Peterburge ir pavaldi Valdan- èiajam Senatui, kolegija tapo aukðèiausia katalikø dvasine valdþia Rusijos imperijoje. Jai simboliðkai vadovavo pirmininkas Mogiliavo arkivyskupas metropolitas, joje po- sëdþiavo caro paskirtas vyskupas ir Valdanèiojo Senato skirtas prelatas bei 6 asesoriai (vyskupijø kapitulø kas treji metai renkami prelatai ar kanauninkai, po vienà ið kiek- vienos vyskupijos). Taèiau kolegijà valdë civilis prokuroras, kurio pagrindinis uþda- vinys buvo stebëti, ar ástaigos veiksmai neprieðtarauja valdþios ástatymams. Kolegija spræsdavo dvasininkijos bei tikinèiøjø apeliacines, skyrybø bylas, kurios galutinai ne- buvo iðspræstos vyskupijø konsistorijose, siûlydavo valdþiai tvirtinti vyskupø kandi- datûras, turëjo teisæ priimti skundus prieð vyskupus, spræsti administracinius vysku- pijø klausimus, kaupë informacijà apie katalikø parapijas bei institucijas, nagrinëjo teisminius (daþniausiai turtinius) dvasininkijos klausimus, taip pat priþiûrëjo ganyto- jiðkà veiklà, ypaè stebëdama, kad ji nedarytø þalos staèiatikiø religijai.

33 administruojamoms vyskupijø dvasinëms konsistorijoms8, ministeri- jos teisëmis veikusiai Vyriausiajai kitatikiø dvasiniø reikalø valdy- bai9. Siekiant valdyti Katalikø baþnyèios turtà, 1798 m. buvo sekvest- ruotos jai priklausiusios þemës ir piniginiai kapitalai, nebeleista be imperatoriaus leidimo turto parduoti, dovanoti, keisti ar nusavinti10. Nors Katalikø baþnyèios teisinis bei ekonominis savarankiðku- mas buvo apribotas, pirmajame XIX a. ketvirtyje carizmo politika ðios Baþnyèios atþvilgiu neturëjo atvirai destruktyvaus tikslo11. Ið pagrin- dø naikinti Katalikø baþnyèios ekonominæ, teisinæ nepriklausomybæ, paralyþiuoti pastoracinæ veiklà, ardyti tradiciðkai susiklosèiusias ad- ministracines, konfesines struktûras, vykdyti kultûrinæ ideologinæ in- vazijà, demonstruoti atvirà nusistatymà pradëta valdant Nikolajui I. Prieðingai nei ankstesniøjø carø Pavelo I ir ypaè Aleksandro I laikotarpiui, paþenklintam ribotos tolerancijos apraiðkomis, Nikola- jaus I socialine ir politine vienvaldystës atrama tapo karinë biuro- kratija. Stokodama veiksmingesniø atsvarø, ði biurokratija torpedavo bet kokià ðviesesnæ mintá ar reformø bandymà, didindama Rusijos ekonominá ir politiná atotrûká nuo Vakarø Europos. Pirmtakø impera- toriø troðkimà jà vytis ir viltis, dëtas á apsiðvietusià aristokratijà, pa- keitë siekis atsiriboti nuo „pûvanèiø Vakarø“12, o Vakarø idealø þlu- gimas privertë monarchijà ieðkoti ideologinio pagrindo, kuriuo 1833 m. tapo oficialiojo tautiðkumo ideologija „staèiatikybë, vienvaldystë, tau- tiðkumas“. Jau þvelgiant minëtos ideologijos rakursu poþiûris á kita- tikius ir kitatauèius darësi vienareikðmis. Nikolajus I atëjo á valdþià, kada vyko graikø nepriklausomybës karas ir buvo paskelbta Graikijos nepriklausomybë, kuri davë stimulà

8 S. A. Girnius, Lietuvos katalikai rusø caristinëj priespaudoj, Aidai, 1975, Nr. 5, p. 214–215; V. Vardys, Lietuvos Katalikø Baþnyèia ir tautybë XIX amþiuje, Krikðèionybë Lietuvoje, red. V. Vardys, Èikaga, 1997, p. 220; P. Vaièekonis, Katalikø dvasininkijos juridinë padëtis XIX a. Lietuvoje, Vilnius, 1999, p. 12. 9 1811 m. birþelio 25 d. bendras ministerijø ásteigimo manifestas, PSZ, I, t. 31, Nr. 24686. 10 1798 m. lapkrièio 3 d. Romos katalikø tikybos baþnyèiø ir vienuolynø Ru- sijos imperijoje reglamentas, ten pat, t. 25, Nr. 18734. 11 Tai yra paliudijæs ir M. Valanèius (M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 285). 12 Ï. ×åðêàñîâ, Ä. ×åðíûøåâñêèé, Èñòîðèÿ èìïåðàòîðñêîé Ðîññèè îò Ïåòðà Âåëèêîãî äî Íèêîëàÿ II, Ìîñêâà, 1994, p. 289–290.

34 1830–1832 m. revoliucijoms Europoje. Graikø kova átvirtino Europos visuomenës nuostatas, kad kiekvienos tautos laisvë, kaip tarptautinës teisës subjektas, yra neatimama þmoniø teisë. 1830 m. Prancûzijos, Belgijos ávykiai paskatino kitø tautø, tarp jø ir lenkø, politinës nepri- klausomybës ar bent didesnës autonomijos viltis. 1830–1831 m. suki- limà Lenkijoje ir Lietuvoje parëmë tvirèiausia lenkybës atrama Lietu- voje Katalikø baþnyèia. Po 1830–1831 m. sukilimo, kuriame Lietuvos ir Lenkijos visuo- menë atvirai pademonstravo savo valstybingumo atkûrimo sieká, di- dþiausiu Vakarø gubernijø administracijos rûpesèiu tapo „lenkø klau- simas“ – Lenkijos ir Lietuvos bajorijos puoselëjamos bendro valstybingumo idëjos numarinimas. Skirtingai nei Lenkijos Karalystë- je, kur po sukilimo palengva vyko jos politinës ir tautinës autonomi- jos naikinimas13, buvusiose Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þe- mëse pradëta vykdyti „lenkø pradø naikinimo“ politika, kurios pagrindinis tikslas buvo suardyti socialinæ ir sociokultûrinæ iðsivada- vimo judëjimo bazæ, depolonizuoti kraðtà ir paspartinti jo integracijà á Rusijà14. Nacionalinës politikos Lietuvoje specifika tapo etnopolitinës lenkybës silpninimas ir politinio rusinimo stiprinimas, rusø kultûros ir religijos skleidimas. 1832 m. buvo uþdarytas Vilniaus universite- tas – europinio lygio kultûros ir mokslo, taip pat lenkybës þidinys. Á valstybines ástaigas, mokyklas buvo ávesta rusø kalba, iðsiplëtë sta- èiatikybës propaganda. Ypaè þalingi buvo valdinëse mokyklose jau- nuomenei skiepijami oficialûs kraðto gyventojø religinës ir kultûri- nës asimiliacijos istorinio teisingumo teiginiai, apie 1839 m. suformuluoti Juozapo Senkovskio (Sækowski) ir Nikolajaus Ustrialo- vo darbuose. Pradëta skelbti, kad vadinamoji Vakarø Rusija buvusi nuo amþiø grynai rusiðkas kraðtas, LDK vyravæs rusiðkas gaivalas,

13 A. Pankowicz, Ruchy narodowe, rewolucje i pràdy polityczne w Europie 1815–1846, P. Natanek, A. Pankowicz, J. Urban, Tùo polityczne dziejów Koúcioùa Katolic- kiego w Europie Úrodkowej 1815–1914. Szkice Historyczne, Kraków, 2001, s. 34. 14 E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje, p. 71.

35 todël lenkø pretenzijos á tas þemes esanèios nepagrástos15. Tuo re- miantis imta naikinti senàsias Abiejø Tautø Respublikos tradicijas, Rusijai atitekusios buvusios LDK þemës („nuo Lenkijos prijungto- sios gubernijos“) nuo XIX a. 4-ojo deðimtmeèio vis daþniau oficialiai vadinamos Vakarø Rusija, Vakarø kraðtu, Vakarø gubernijomis, Va- karø Rusijos kraðtu, vëliau atskiros regiono dalys imtos vadinti Piet- vakariø kraðtu, Ðiaurës vakarø kraðtu. Pastarasis kraðto vardas po 1863 m. sukilimo ásitvirtino imperijos oficialiajame ir vieðajame gy- venime16. Siekdamas, kad nebûtø vartojamas Lietuvos, Þemaitijos vardas, Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas caras nu- rodë vadinti tiesiog Vilniaus ir Gardino gubernijomis, 1840 m. rug- sëjo 15 d. caro ásaku Þemaièiø vyskupija oficialiai pradëta vadinti Telðiø vyskupija (pagal apskritá, kurioje vyskupas turëjo savo rezi- dencijà17), Þemaièiø vyskupijos konsistorija – Telðiø konsistorija, Þe- maièiø vyskupas – Telðiø vyskupu, Þemaièiø vyskupijos seminari- ja – Telðiø vyskupijos seminarija.18 Po 1830–1831 m. sukilimo ið esmës pasikeitë carizmo politika Katalikø baþnyèios atþvilgiu, ji pradëta traktuoti kaip politiðkai pavo- jinga. Vyriausioji kitatikiø dvasiniø reikalø valdyba, kuriai buvo at- skaitinga dvasinë kolegija, buvo perduota Vidaus reikalø ministerijos

15 V. Maciûnas, Lituanistinis sàjûdis XIX amþiaus pradþioje, Vilnius, 1997, p. 182–183. Tokio istorijos ávaizdþio supaprastintà variantà gerai atskleidþia S. Mi- kuckio tezës valdinëms mokykloms skirtai skaitiniø knygai. Apie Lietuvos praeitá S. Mikuckis raðë: „Senovëje beveik visa Lietuva buvo iðtisas neáþengiamas miðkas. Lietuviai gyveno kaimais skurdþiose lûðnose ir buvo pagonys. Rusø kunigaikðèiai uþkariavo Lietuvà ir imdavo nedidelæ duoklæ, sulig metraðèiais – vantomis. Palengva Lietuvoje ëmë plisti rusø kalba ir krikðèionybë. Po mongolø antplûdþio lietuviø ku- nigaikðèiai uþvaldë didþiules Vakarø Rusijos sritis. Atsirado Lietuvos ir Rusijos kuni- gaikðtystë su senoviniu rusø herbu Vyèiu. Lietuvos ir Rusijos didysis kunigaikðtis Jogaila vedë lenkø karalaitæ Jadvygà, priëmë katalikybæ ir pagonis lietuvius ásakë apkrikðtyti katalikais. Lietuvos ir Rusijos kunigaikðtystës nelaimingos sàjungos su Lenkija metais lietuviai atsidûrë baisioje vergovëje. Po Lietuvos ir Rusijos susijungimo rusø valdþia ëmësi priemoniø lietuviø liaudies daliai palengvinti“ (S. Mikuckis, „Skai- tiniø knygos Lietuvos liaudies mokykloms“ tezës, b. d., RNB, f. 377, Nr. 279, l. 1). 16 Z. Kiaupa, Lietuvos valstybës istorija, Vilnius, 2004, p. 152–153, 161. 17 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 29, 187. 18 Þr.: A. Katilius, Seinø seminarijos klierikai, áðventinti vyskupo Motiejaus Valanèiaus, Þemaièiø praeitis, t. 8, Vilnius, 1998, p. 77–80.

36 þinion ir pavadinta Kitatikiø dvasiniø reikalø departamentu19. Per naujàjá departamentà vyko vyskupø susiraðinëjimas su popieþiumi20. Imta silpninti Katalikø baþnyèios átakà. Pradëta naikinti Baþny- èios vidinës sàrangos elementus, riboti ganytojiðkos veiklos laisvæ, maþinti jos vaidmená ðvietime, visuomenës gyvenime. 1832 ir vëles- niais metais buvo uþdaryta daug vienuolynø21, panaikintos vienuolijø mokyklos, 1842 m. – vienuolyno provincijolo pareigybë22. Uþdrausta be valdþios leidimo ne tik statyti, bet ir remontuoti baþnyèias, suvar- þytas kunigø skyrimas23, ávesta pamokslø cenzûra24. 1839 m. Nikolajus I panaikino nuo XVI a. egzistavusià Bresto baþnytinæ unijà ir su Katalikø baþnyèia per popieþiaus vadovybæ su- sijungusià Unitø baþnyèià (apie 1,5 mln. unitø) prijungë prie Staèiati- kiø baþnyèios. Dël to graikø apeigø katalikai patyrë skaudþià religinæ prievartà. Katalikø baþnyèios átakai Lietuvoje ir Baltarusijoje buvo su- duotas stiprus smûgis, o kai kurie unitø politikos variantai imti taiky- ti Romos katalikams. 1842 m. ið Vilniaus á Peterburgà buvo perkelta aukðtoji katalikø dvasininkijos rengimo ástaiga Romos katalikø dvasinë akademija25. Nikolajus I laikë jà nepatikima, todël pavedë tiesiogiai priþiûrëti Mo- giliavo arkivyskupui metropolitui. Caro þodþiais, Vilniuje likti akade- mija negalëjusi, nes turëjæs pagrindà bûti nepatenkintas kryptimi, kuri

19 1832 m. vasario 2 d. caro ásakas Senatui, PSZ, II, t. 7, Nr. 5126. 20 Departamente bûdavo sulaikomi vyskupø raðtai popieþiui dël reikalingø leidimø ar dvasiniø privilegijø, neperduodami Vatikano atsiøsti dokumentai, ypaè jei juose numatyta padidinti vyskupø kompetencijà, neleidþiama skelbti buliø, enciklikø ir kitø nurodymø. Departamentas taip pat vedë Katalikø baþnyèios kanceliarines by- las, tvirtino kapitulø bei konsistorijø nariø ir kunigø skyrimà (J. Wasilewski, Arcybis- kupi i administratorowie archidiecezji mohylowskiej, Piñsk, 1930, s. 26–27). 21 L. Truska, Baþnytinë þemëvalda Lietuvoje feodalizmo epochoje (XVIII a. 2-oje – XIX a. 1-oje pusëje), Vilnius, 1988, p. 39–40. 22 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 189, 191. 23 1844 m. gruodþio 20 d. potvarkiu nurodyta I ir II klasës klebonijø klebo- nais, visø mokymo institucijø religijos mokytojais ir á visus dvasinius postus sostinëse skirti tik asmenis, baigusius Romos katalikø dvasinæ akademijà (Þr.: M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 369). 24 P. Vaièekonis, min. veik., p. 10–11. 25 Akademija buvo ákurta 1833 m., uþdarius Vilniaus universitetà, prie jo veikusios Vilniaus vyriausiosios seminarijos pagrindu.

37 jai buvo duota, jos tendencija buvusi kenksminga26. Romos katalikø dvasinës akademijos Peterburge jurisdikcijai Nikolajus I pajungë vi- sas katalikiðkas seminarijas. Nors nuolat stiprëjo carizmo spaudimas, bet Katalikø baþnyèia tebebuvo didþiulë jëga. Jos turtai atrodë áspûdingai, o bendrosios Lie- tuvos katalikø dvasininkijos pajamos XIX a. 4-ojo deðimtmeèio pabai- goje buvo maþdaug tokios paèios, kaip ir XVIII a. 9-ajame deðimtme- tyje27. Dvarai ir piniginiai kapitalai, kuriais disponavo Katalikø baþnyèia, laidavo jos ekonominá savarankiðkumà, këlë prestiþà, o tai neatitiko rusø valdþios interesø. Tad 1841 m. gruodþio 25 d. caro ásaku28 ir 1842 m. sausio 15 d. ásaku buvo uþsimota á ekonominá Ka- talikø baþnyèios pamatà – buvo nusavintos aukðtø dvasininkø – vys- kupø, sufraganø, infulatø ir kitø panaðaus rango asmenø, taip pat kapitulø, katedrø, kunigø seminarijø ir vienuolynø þemiø valdos ir piniginiai kapitalai, o 1843 m. geguþës 10 d. ásaku – parapiniø baþny- èiø þemiø valdos ir kapitalai (baþnyèiai ir jos tarnautojams palikta tik po 33 deðimtines þemës)29. Katalikø, kaip ir staèiatikiø, dvasininkai padaryti valstybës iðlaikomais valdininkais, jiems nustatytos algos te- sudarë apie ketvirtadalá iki tol gautø pajamø. Toliau einant dvasininkijos valstybinio priklausomumo stipri- nimo linkme, imtasi reformuoti katalikø kunigø rengimo sistemà. 1844 m. balandþio 11 d. rusø valdþia panaikino vienuolijø seminari- jas – naujokynus30. 1843 m. lapkrièio 19 d. imperatorius patvirtino naujus Romos katalikø dvasiniø seminarijø ástatus31, pagal kuriuos nuo 1844 m. sausio 1 d. buvo numatyta reformuoti vyskupijø semina- rijas. Ðios seminarijos, rengusios diecezinæ dvasininkijà, ið vienuolijø þinios buvo perduotos dieceziniams kunigams. Naujieji ástatai stipriai

26 Caro kalba Lenkijos Karalystës katalikø vyskupams, 1842 09 04, VNB, Rps. II. 7843, l. 51. 27 L. Truska, min. veik., p. 43–44. 28 PSZ, II, t. 16, Nr. 15133. 29 Þr.: L. Truska, min. veik., p. 49–50; E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje, p. 76; M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 143, 147, 315, 317. 30 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 277, 279. 31 Rusijos imperijos Romos katalikø vyskupijø seminarijø ástatai, 1843 11 19, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 468, l. 1–8.

38 sumaþino jø autonomijà, padidino subordinacijà civilinei valdþiai, su- stiprino rusø kalbos bei rusiðkos ideologijos pozicijas. Teologiniø da- lykø profesoriais galëjo bûti tik baigusieji Romos katalikø dvasinæ akademijà. Teologiniø kursø dëstymui buvo patvirtinti jozefinistiniai vadovëliai, kuriuose teisintas pasaulietinës valdþios kiðimasis á Baþ- nyèios reikalus ir Baþnyèios pajungimas valstybës tarnybai. Ið moky- mo planø numatyta paðalinti kanonø teisæ. Ávesti neteologiniai daly- kai – rusø literatûra, Rusijos istorija, kuriuos turëjo dëstyti pasaulieèiai mokytojai. Seminarijos tapo valdomos seminarijos valdybos, kurià sudarë rektorius, inspektorius, ekonomas ir du mokytojai pasaulieèiai. Val- dybos darbas ir raðtvedyba turëjo vykti rusø kalba. Seminarijos gau- davo nurodymus ið Romos katalikø dvasinës akademijos, pateikdavo jai raportus apie savo veiklà, taip pat pagal specialias formas skubius þiniaraðèius Vidaus reikalø ministerijos Kitatikiø dvasiniø reikalø de- partamentui. Vidaus reikalø ministrui pasiûlius, seminarijø rektorius skirdavo ir atleisdavo Romos katalikø dvasinë kolegija. Kolegijai pri- statytas seminarijø inspektoriø kandidatûras tvirtindavo vidaus rei- kalø ministras, ekonomus, akademijos valdybai pristaèius, – dvasinë kolegija, o valdybos narius pasaulieèius mokytojus skirdavo vidaus reikalø ministras. Savo parinktus teologiniø dalykø profesorius semi- narijø vadovybë per akademijos valdybà privalëjo pristatyti vidaus reikalø ministrui tvirtinti. Net seminarijø bibliotekininkus ið profeso- riø tarpo tvirtindavo akademijos valdyba. Taigi seminarijos nors pa- gal ástatus paliktos tiesiogiai vyskupams priþiûrëti, ið tiesø buvo at- skaitingos vidaus reikalø ministrui ir jo ministerijos Kitatikiø dvasiniø reikalø departamentui, Romos katalikø dvasinei kolegijai ir Romos katalikø dvasinei akademijai. Ástatuose nustatyta, kad teologiniø dalykø dëstymo kalba turë- jo bûti lotynø kalba, neteologiniø dalykø dëstymo kalba nurodyta rusø kalba – taip ið seminarijø siekta stumti lenkø kalbà. Taèiau liepta mokyti klierikus skelbti Dievo þodá vietinëmis vyskupijø kalbomis ir dialektais. Tokiu nurodymu norëta uþkirsti kelià valstietijos poloniza- cijai ir lenkø átakai, antra vertus, homiletikoje lenkø kalba gavo toká patá statusà, kaip ir lietuviø, latviø, baltarusiø kalbos. Leista priimti á seminarijas asmenis, baigusius ne maþiau kaip 4 gimnazijos klases.

39 Á sunkià Katalikø baþnyèios padëtá priverstas sureaguoti, po- pieþius Grigalius XVI 1842 m. paskelbë Romoje caro valdþios nutari- mus ir oficialius raðtus, iðleistus prieð Katalikø baþnyèià, kurie Vaka- rø Europai pademonstravo rusø politikos veidà. Tai privertë Rusijà ieðkoti bûdø gerinti savo ávaizdá Vakarø visuomenës akyse ir atstatyti po Unitø baþnyèios prijungimo smarkiai paðlijusius santykius su Apað- talø Sostu. Buvo pradëtos rusø valdþios derybos su Vatikanu dël Ka- talikø baþnyèios reikalø, o 1847 m. liepos 22 d. (n. st. – rugpjûèio 3 d.) pasiraðytas Rusijos imperijos konkordatas su Roma32. Konkordatas nustatë Katalikø baþnyèios ir Rusijos valstybës san- tykius. Jis rëmësi esama padëtimi, todël suteikë rusø valdþiai teisæ derinti su popieþiumi vyskupø ir vyskupø sufraganø paskyrimus, vyskupus turëjo kanoniðkai tvirtinti popieþius. Konkordatas apibrëþë vyskupijø statusà, ribas ir vyskupø bei konsistorijø kompetencijà. Buvo áteisinta Mogiliavo arkivyskupija33, penkios senosios vyskupijos: Vilniaus, Telðiø (Þemaièiø), Minsko, Luc- ko-Þitomiro, Kameneco ir nauja Chersono (vëliau pavadinta Tiraspo- lio) vyskupija34. Þemaièiø vyskupijai priskirta Kurðo gubernija, taigi á jos dispozicijà gráþo 1798 m. Vilniaus vyskupijai atitekæs Kurðas. Remiantis 1842 m. gruodþio 18 d. caro ásaku, 1843 m. liepos 1 d. ið 7 Vilniaus gubernijos apskrièiø (Kauno, Panevëþio, Raseiniø, Ðiauliø, Telðiø, Ukmergës, Zarasø (Novoaleksandrovsko)) buvo su- daryta Kauno gubernija35, todël konkordatas Þemaièiø vyskupijos ribas priderino prie Kauno ir Kurðo gubernijø ribø. 1849 m. pa-

32 Konkordato tekstas paskelbtas: Àêòû è ãðàìîòû î óñòðîéñòâå è óïðàâëåíèè Ðèìñêî-êàòîëè÷åñêîé öåðêâè â Èìïåðèè Ðîññèéñêîé è Öàðñòâå Ïîëüñêîì,  Òèïîãðàôèè Bòîðoãî Îòäåëåíèÿ Ñîáñòâåííîé Åãî Èìïåðàòîðñêîãî Âåëè÷åñòâà Êàíöåëÿðèè, 1849, ñ. 193–207. 33 Arkivyskupija priklausë 1798 m. ákurtai Mogiliavo metropolijai, á pastaràjà áëjo ir Minsko, Kameneco, Lucko, Vilniaus, Þemaièiø vyskupijos. 34 Á Mogiliavo arkivyskupijà áëjo Didþioji Suomijos Kunigaikðtystë bei visos imperijos þemës, kurios neáëjo á toliau iðvardytø vyskupijø sudëtá. Vilniaus vyskupija apëmë Vilniaus ir Gardino gubernijas, Þemaièiø – Kauno ir Kurðo gubernijas, Mins- ko – Minsko gubernijà, Lucko-Þitomiro – Kijevo ir Voluinës gubernijas, Kameneco – Podolës gubernijà, Chersono – Besarabijos sritá, Chersono, Saratovo, Jekaterinoslavlio, Tauridës, Astrachanës gubernijas ir Uþkaukazæ. 35 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1853 ãîä, ÷. II, Êîâíî, 1853, ñ. 69–70; M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 55, 181–185.

40 baigoje prie Þemaièiø vyskupijos (kurià iki tol sudarë 11 dekanatø: Alsëdþiø, Batakiø, Joniðkio, Krakiø, Rietavo, Skuodo, Ðeduvos, Ðilu- vos, Varniø, Veliuonos, Viekðniø36) ið Vilniaus vyskupijos buvo pri- jungti 8 dekanatai: Kauno (jam papildomai priskirta Rumðiðkiø pa- rapija ið Jiezno dekanato), Obeliø, Panevëþio, Ukmergës, Utenos, Zarasø, Kurðo bei Þiemgalos. Taip buvo panaikintos istoriðkai susi- klosèiusios Þemaièiø vyskupijos ribos, maþdaug atitikusios Þemaiti- jos Kunigaikðtystës teritorijà. Konkordatas pagal baþnytinës teisës kanonus ávardijo vysku- pus vyskupijose kaip vienintelius baþnytiniø reikalø administrato- rius ir teisëjus, pavaldþius tik popieþiui, o konsistorijai buvo palik- tas patariamasis balsas. Vyskupams sugràþinta teisë skirti seminarijø rektorius, inspektorius, profesorius ir mokytojus, taèiau dël kandi- datø reikëjo gauti vyriausybës sutikimà. Visas mokymo personalas turëjo bûti Romos katalikø tikëjimo, vyskupai – sudaryti seminarijø mokymo programas. 1848 m. liepos 3 d. slaptoje konsistorijoje popieþius iðvardijo deðimt svarbiausiø Katalikø baþnyèios problemø, kurias dar reikëjo iðspræsti su rusø valdþia. Tai tiesioginës vyskupø ir tikinèiøjø komu- nikacijos su Apaðtalø Sostu atstatymas; neteisëtai nusavintø baþnyti- niø dvarø ir kapitalø gràþinimas; valdþios skiriamø pasaulieèiø kon- sistorijø sekretoriø pareigybës panaikinimas; draudimo kunigams laiminti miðrias santuokas atðaukimas; suteikimas baþnytiniam teis- mui laisvæ spræsti vedybø reikalus; apribojimø stoti á vienuoliø ordi- nus ar ið jø iðstoti panaikinimas; draudimo vienuolijoms turëti kata- likiðkas mokyklas panaikinimas; provincijolø sugràþinimas; draudimo atversti á katalikybæ panaikinimas; unitø persekiojimo panaikinimas37. Taèiau konkordatas, kad ir priimtas su iðlygomis, valdþios netenkino, todël niekada nebuvo laikomas Rusijos ástatymø dalimi38. Vidaus po- litika Katalikø baþnyèios atþvilgiu maþai pasikeitë, vyskupø teisiø

36 A. Praðmantaitë, Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius, 2000, p. 103–105. 37 J. Wasilewski, min. veik., p. 47–48. 38 Tik Aleksandras II, valdymo pradþioje vykdæs ðvelnesnæ politikà, 1856 m. ákûrë ypatingàjá komitetà, kuris turëjo apsvarstyti popieþiaus pareiðkimus dël Katali-

41 tvarkyti seminarijø reikalus nebuvo paisoma, toliau buvo stiprinama rusø kultûros ir ideologijos invazija á katalikø dvasininkijà. Ðios inva- zijos mastà ir tikslà, taip pat nepagarbà Baþnyèios kanonams ir kon- kordato susitarimams akivaizdþiai rodë 1852–1856 m. Þemaièiø semi- narijos konfliktas su rusø administracija dël rusiðkø dalykø dëstymo.

RUSØ KULTÛROS IR IDEOLOGIJOS SKVERBIMASIS

Átvirtinti rusø kultûrà bei ideologijà katalikiðkose seminarijose kaip priemonæ prolenkiðkam auklëjimui silpninti rusø valdþia pradë- jo po 1830–1831 m. sukilimo, stiprëjant „lenkø pradø naikinimo“ po- litikai. Pradþioje tokios pastangos nebuvo ðiurkðèios: tenkintasi rusø kalbos kaip dalyko ávedimu seminarijose, be to, rusø kalbà leista dës- tyti teologijos profesoriams arba pasaulieèiams katalikams39. Padëtis ið esmës pasikeitë 1844 m., prasidëjus katalikiðkø semi- narijø reformai. Tuo metu, be rusø kalbos, á seminarijas ávesti rusø literatûros dalykai buvo priemonë skleisti dvasininkijoje rusø kultûrà, o „ustrialoviðka“ Rusijos istorija davë galimybæ formuoti lojalias im- perijai klierikø paþiûras. Panaðiø tikslø siekë ir dar viena nauja dis- ciplina – valstybës nutarimai (ãîñóäàðñòâåííûå ïîñòàíîâëåíèÿ), moky- mo planuose atsiradæ po ástatø paskelbimo ir siekæ iðstumti kanonø teisæ. Jie turëjo supaþindinti klierikus su Katalikø baþnyèiai ir dvasi- ninkijai skirtais Rusijos imperijos ástatymais, potvarkiais, o ideologið-

kø baþnyèios suvarþymø Rusijoje. Komitetas nutarë baigti ágyvendinti visus 1847 m. konkordato nutarimus, pateikti popieþiui kandidatø sàraðà á vakuojanèias vyskupø vietas, padidinti etatiniø vienuolynø skaièiø iki 50, leisti katalikø dvasinei vadovybei statyti parapines ir filijines baþnyèias vietoj apgriuvusiø ir sunaikintø, padidinti pa- galbiná katalikø dvasininkijos kapitalà iki 790 tûkst. rb. Po 1863 m. sukilimo popieþiui Pijui IX vieðai pasisakius prieð katalikø persekiojimà Lietuvoje ir Lenkijoje, 1866 m. lapkrièio 22 d. konkordatas buvo nutrauktas (À. Áåëåöêèé, Ïðåäèñëîâèå ê 1 òîìó ñáîðíèêà äîêóìåíòîâ Ìóðàâüåâñêîãî Ìóçåÿ, Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ ìóçåÿ ãðàôà Ì. Í. Ìóðàâüåâà, Âèëüíà, 1906, c. VIII; R. Vëbra, Lietuvos katalikø dvasininkija ir visuomeninis judëjimas, Vilnius, 1968, p. 23–24; A. Alekna, Katalikø Baþnyèia Lietuvoje, Kaunas, 1936, p. 139). 39 J. Stakauskas, Pastangos sustiprinti rusiškuosius dalykus, p. 43.

42 kai – áteigti klierikams, kad Staèiatikiø baþnyèia, kaip pagrindinë vals- tybës Baþnyèia, yra pranaðesnë uþ kitas Baþnyèias. Þemaièiø vyskupijos seminarijoje ástatø numatytos rusiðkos dis- ciplinos atsirado ne ið karto. Vyskupijos valdytojas Simonas Mykolas Giedraitis (Giedroyã) neskubëjo pradëti reformos, pageidaudamas, kad nebûtø ribojama vyskupo átaka skiriant rektoriø ir profesorius, padi- dintas valdþios finansuojamø klierikø skaièius ir nepaisoma stojan- èiøjø gimnazijos 4 klasiø cenzo40. Delsë ir nuo 1844 m. Þemaièiø vys- kupijà pradëjæs valdyti J. K. Gintila, tad Þemaièiø vyskupijos seminarijos mokymo pertvarka pagal ástatus prasidëjo tik 1845 m. rudená, ásakius vidaus reikalø ministrui. Rusiðkos disciplinos nebuvo dëstytos iki 1849 m. rudens, kol imperatorius nepaskyrë specialaus rusø kalbos ir istorijos mokytojo41. Valstybës nutarimus drauge su kanonø teise42 rusø administracija lei- do dëstyti seminarijos profesoriui nuo 1848 m. sausio mën.43 Tuo me- tu buvo pasiraðytas Rusijos imperijos konkordatas su Vatikanu. Kon- kordatas paskelbë, kad katalikiðkose seminarijose ir teologinius, ir neteologinius dalykus privalo dëstyti katalikø dvasininkai, blogiausiu atveju neteologinius dalykus – bent jau katalikø tikëjimo pasaulieèiai.

40 Simono Mykolo Giedraièio raðtas Nr. 1425 vidaus reikalø ministrui, 1843 12 18, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 15, l. 322–324. 41 Paprastai rusø kalbos ir istorijos mokytojais á seminarijas bûdavo skiriami vietiniø gimnazijø mokytojai, o kadangi Varniuose gimnazijos nebuvo, teko palaukti. 42 Kanonø teisë Rusijos valdþios buvo pripaþástama tik tiek, kiek ji neprieðta- ravo bendriesiems valstybës ástatymams, imperinës valdþios teisëms ir pirmenybëms bei Staèiatikiø baþnyèios hegemonijai. Kadangi ið katalikø dvasininkijos buvo sunku laukti tokio kanonø teisës dëstymo, ástatuose buvo nutarta geriau ið viso jos atsisakyti. Taèiau katalikø vyskupams pasiprieðinus, kanonø teisæ buvo leista dëstyti drauge su valstybës nutarimø kursu. Antai Vilniaus vyskupijos valdytojas J. Civinskis (Cywiñski) naujus seminarijø ástatus pripaþino tik po metø, 1845 m. sausio 31 d., kada á Vilniaus vyskupijos seminarijos mokymo programà buvo átraukta kanonø teisë. Þr. Biskupstwo Wileñskie, opracowaù J. Kurczewski, Wilno, 1912, s. 339. 43 Þemaièiø vyskupijos seminarijos (toliau – ÞVS) valdybos posëdþio protoko- las, 1848 01 24, NB, f. 90–41, l. 6–7. Dëstytojas privalëjo átraukti á kursà ne tik jau esamus, bet ir bûsimus vyriausybës, Romos katalikø dvasinës kolegijos ir vyskupijos vadovybës potvarkius, kurie lies vyskupijos bendràjà tvarkà ir struktûrà, vyskupijos valdymà bei naujai nustatytas dvasininkijos prievoles.

43 Á rusø valdþios praðymus leisti seminarijose dëstyti rusø kalbà pasau- lieèiams staèiatikiams popieþiaus kabinetas grieþtai atsakë, jog „Baþnyèia niekados nesutiks, kad bet kuris dvasinio mokymo dalykas galëtø bûti dëstomas kito tikëjimo asmens, nes netgi dëstant kalbas lengva áterpti mintis, prieðingas auklëtiniø tikëjimui. Be to, vyskupijos yra tokios didelës, kad vyskupai lengvai gali rasti dësty- tojø jeigu ne dvasininkø, tai bent jau Romos katalikø tikëjimo. Taèiau jeigu tarsime, kad esant kokioms nors ypatingoms aplinkybëms tai padaryti bûtø sunku, kur kas geriau bûtø ið viso nedëstyti kokio nors antraeilio dalyko arba pavesti já profesoriui, turinèiam kità katedrà, negu daryti iðimtá ið ðios teisingos ir bûtinos taisyklës“44. Tuo pasinaudodama Þemaièiø vyskupijos ir seminarijos vado- vybë bandë iðsirûpinti ið rusø valdþios bent katalikø tikëjimo rusiðkø dalykø dëstytojà. 1849 m. balandþio 30 d. seminarijos rektorius M. Va- lanèius J. K. Gintilai raðë: „Máslë, kas bus ákurdintas seminarijoje kaip rusø kalbos moky- tojas, man labai rûpi. Raðiau ð[viesiausiajam] vyskupui Holovinskiui praðydamas, kad tas pareigas pavestø ð[viesiajam] kun[igui] Praniaus- kiui; atsakymo neturiu, matyt, projektui pasiprieðinta [Vidaus reika- lø] ministerijoje. Neaiðku, koks buvo ministro atsiliepimas [Baltarusi- jos ðvietimo apygardos45] globëjui Vilniuje. Jeigu negalima turëti kunigo, norëèiau turëti ramø katalikà, nors ir civilá. Dël to raðiau [Bal- tarusijos ðvietimo apygardos] globëjui Gruberiui, su kuriuo gerai su- tariu, rekomendavau jam jaunàjá Voinovièiø, Maskvos universiteto studentà, rusø kalbos profesoriø [mokytojà. – I. Ð.] Raseiniuose. Tai mano mokinys, ramus, gabus, bûtø naudingas ástaigai. Þiûrësim, ko- kius rezultatus duos ði instancija. O gal ir Ðviesiausiasis Ponas dël ko nors pakalbëjo? Þinodamas apie geriausias Ðviesiausiojo Pono inten- cijas seminarijos ástaigai, laikiau reikalinga apie tai praneðti“46.

44 A. Ïîïîâ, Ñíîøåíèÿ Ðîññèè ñ Ðèìîì ñ 1845 ïî 1850 ã., Æóðíàë Ìèíèñòåðñòâà íàðîäíîãî ïðîñâåùåíèÿ, 1870, èþëü, ñ. 33–34. 45 Vilniaus ðvietimo apygarda, 1830 m. apëmusi Vilniaus, Gardino gubernijas ir Balstogës sritá, po 1831 m. buvo panaikinta ir perduota Baltarusijos ðvietimo apy- gardai (1836 m. pastarosios centras ið Vitebsko persikëlë á Vilniø). Atkurta 1850 m., tuomet jai priskirtos Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijos. 46 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 7/44 Jonui Krizostomui Gintilai, 1849 04 30, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 48, l. 321.

44 Deja, ðios M. Valanèiaus pastangos nedavë rezultatø. Vatikano nuostata dël pasaulieèiø staèiatikiø buvimo seminarijose ir dël antra- eiliais dalykais pavadintø rusiðkø dalykø buvo labai neparanki rusø valdþiai. Tad lauþydama konkordatà ir nepaisydama popieþiaus nuo- monës, rusø administracija ðiems dalykams dëstyti á seminarijas sava- valiðkai ëmë skirti pasaulieèius rusus staèiatikius. 1851 m. kovo 27 d. caro nurodymu Vilniaus generalgubernatoriui rusiðkø dalykø dësty- tojais seminarijose galëjo bûti skiriami tik ne vietinës kilmës, patyræ, itin patikimi ir specialiai tam parinkti mokytojai47. Be to, buvo pabrë- þiama, kad rusiðki dalykai seminarijose nëra antraeiliai, prieðingai, pirmaeiliai. Tokià nuostatà atspindëjo ir rusø literatûros bei istorijos mokytojø atlyginimas, kuris pagal ástatus seminarijoje buvo numaty- tas 250 sidabro rb per metus, tuo tarpu kiti profesoriai uþ savo dalykà galëjo gauti nuo 100 iki 175 sidabro rb per metus. Faktiðkai semina- rijose rusø algos buvo dukart didesnës, nes jiems mokëdavo po 250 rb atskirai uþ rusø kalbos ir literatûros ir uþ Rusijos istorijos paskaitas. Nors pastangø lenkø kalbai stumti ið seminarijø valdþia ádëjo nemaþai, viltys nedaug pasiteisino. Rusø kalba ir toliau èia laikyta svetima kalba, o seminarijø vidaus kalba praktiðkai liko lenkø: ja kal- bëdavo ir vadovybë su klierikais, ir klierikai tarp savæs. Teologiniø dalykø paskaitos, net ir lotyniðkos, ið pradþiø seminaristams sunkiai ákandamos, buvo skaitomos lenkiðkai: klierikai tiktai kaldavo lotynið- kà vadovëliø tekstà, o aiðkinama jiems bûdavo lenkø kalba. Tiesa, seminarijos vadovybë neneigë tam tikrø rusø kalbos þi- niø dvasininkijai bûtinybës, esant Rusijos imperijos sudëtyje. Taèiau ðià bûtinybæ, prieðingai valdþios lûkesèiams, suprato kaip elementarø rusø kalbos ir raðybos mokëjimà. Rusiðkø dalykø padëtá seminarijose rusø administracija, kad ir norëdama, sunkiai pajëgë kontroliuoti. Se- minarijos buvo uþdaros institucijos, kuriø vidinis gyvenimas ir veikla nei visuomenei, nei valdþios atstovams nebuvo prieinami. Antra vertus, rusiðkø dalykø mokytojai patys menkai reiðkësi kaip rusø kultûros neðëjai. Jau vien dël savo tautybës ir tikëjimo

47 Vilniaus ðvietimo apygardos globëjo raðtas Nr. 1235 Vilniaus generalguber- natoriui, 1856 07 14, ten pat, f. 378, PS, 1854 m., b. 107, l. 57–58; Vilniaus generalgu- bernatoriaus raðtas Nr. 424 vidaus reikalø ministrui, 1856 07 18, ten pat, l. 60.

45 svetimumo katalikiðkoje lenkiðkoje ir lietuviðkoje, o dar ir þydiðkoje Varniø aplinkoje jie turëjo jaustis esà svetimkûniai. Be to, nei vysku- pas, nei seminarijos vadovybë nelaikë jø tuo, kuo jie patys save laikë, t. y. labiau nei kiti privilegijuotais, gerbtinais bei globotinais, labiau proteguotinais pagrindiniø seminarijos disciplinø dëstytojais, atkak- liai vadindami juos tiesiog mokytojais, nors rubricelëse ir áraðydavo kaip profesorius. Nesuprasdami nei lietuviø, nei lenkø kalbos, o kartu ir vietos þmoniø godø bei rûpesèiø, jie sunkiai galëjo bendrauti su aplinkiniais, juo labiau – turëti jiems átakos. Apie rusiðkos dvasios sklaidà ið viso netenka kalbëti, nes vietos gyventojai ðios svetimos dvasios atstovus telaikë valdþios ðnipukais. Þemaièiø vyskupijos seminarijoje, kaip ir kitose katalikiðkose seminarijose, rusiðkø dalykø atþvilgiu nuolat vyravo pasyvus prieðið- kumas. Ðis prieðiðkumas, kilæs ið bendro Katalikø baþnyèios nusista- tymo jai nedraugiðkos rusø valdþios atþvilgiu, reikðdavosi tokiomis ðvelniomis formomis, bûdavo pridengtas tokiu padoriu apvalkalu, kad rusams mokytojams nebelikdavo nieko kito, kaip tik susitaikyti su esama padëtimi. Jiems niekas niekada netrukdydavo reikalauti, kad klierikai atidþiau rengtø uþduotis ið vadovëliø, taèiau jeigu mokytojas bûtø, sakykime, bandæs paskirti uþklasiná skaitymà þinioms praplësti, tai jam nebûtø pavykæ. Rusiðkai knygai, raðë Vilniaus ðvietimo apy- gardos valdininkas Aleksejus Beleckis, seminarijose nelengva rasti sve- tingà prieglobstá, labai maþai jø, iðskyrus vadovëlius, yra seminarijø bibliotekose, be to, á ðiø knygø skaitytojus þiûrima ne itin palankiai. Tà patá galima pasakyti ir apie rusø kalbos namø darbus raðtu. Á tokias uþduotis nuolatos bus atsakoma, kad joms trûksta laiko, nëra reikalingos knygos ar ko nors panaðaus48. Rusiðkø dalykø padëtimi katalikiðkose seminarijose rusø val- dþia rimtai susirûpino, kai 1852 m. Varniuose ásiplieskë seminarijos konfliktas su rusø mokytojais Fiodoru Klevenskiu ir Piotru Feoktisto- vu. Jis plaèiai nuskambëjo, pasiekë rusø administracijos virðûnes ir turëjo nemaloniø pasekmiø ne tik Þemaièiø, bet ir kitø katalikiðkø

48 [À. Áåëåöêèé], Ðèìñêî-êàòîëè÷åñêèå åïàðõèàëüíûå ñåìèíàðèè: Âèëåíñêàÿ è Òåëüøåâñêàÿ, Âèëüíà, 1887, ñ. 26–28.

46 seminarijø rimèiai. Ðis susidûrimas oficialiojoje Rusijos imperijos spau- doje ir XIX a. pabaigoje buvo pateikiamas kaip katalikiðkø seminarijø antirusiðko nusistatymo pavyzdys, o jiems ideologiðkai prieðingos pu- sës vadinamas rusifikaciniø pastangø iðraiðka. Neabejotina tik tai, kad konfliktas akivaizdþiai iðryðkino tikruosius politinius seminarijø re- formos tikslus ir suteikë galimybæ pajusti slogø Nikolajaus I laikà, kada, rusø istoriko Vasilijaus Kliuèevskio þodþiais, Rusijà valdë ne aristokratija ir ne demokratija, bet biurokratija, o sekimas, kontrolë, ðnipø voratinkliai raizgë ne tik valdþios institucijas, bet ir visuomenæ. Konfliktas Varniuose. Fiodoras Klevenskis. Skundas. 1849 m. rugpjûèio 18 d. imperatoriaus ásakymu Þemaièiø vyskupijos semina- rijos rusø kalbos ir istorijos mokytoju buvo paskirtas titulinis patarë- jas F. Klevenskis, Charkovo universitetà baigæs 34 metø jaunesniojo karininko sûnus, mokytojavæs Mozyriuje, Balstogëje, Gardine, Voro- neþe49. Seminarijos istorijoje F. Klevenskio vaidmuo greièiausiai bûtø likæs nepastebëtas, jeigu po trejø dëstytojavimo Varniuose metø, 1852 m. birþelio 30 d., jis nebûtø nusiuntæs Vidaus reikalø ministeri- jai savo ranka raðyto 15 puslapiø skundo, kuriame iðvardijo visus seminarijos vadovybës jam daromus trukdymus ir skriaudas50. Pirmiausia F. Klevenskis skundësi, kad du kartus – pradëjæs eiti pareigas ir pakeltas á kolegijos asesoriaus rangà – jis buvo prisaik- dintas, ið pradþiø 1849 m. pagal rektoriaus M. Valanèiaus þodiná nu- rodymà seminarijos valdyboje paties M. Valanèiaus, antràkart – 1851 m. rektoriaus Aleksandro Beresnevièiaus (Bereúniewicz) paliepi- mu Þemaièiø konsistorijoje ne pagal staèiatikiø, kuriems priklausë, o pagal Romos katalikø apeigas. Be to, seminarijos rektorius metus pik- tybiðkai vilkino antrosios priesaikos dienà, ir prisaikdinimas ávyko tik F. Klevenskiui primygtinai praðant. Antra, F. Klevenskis reiðkë nepasitenkinimà, jog vyskupas M. Valanèius, kuriam tiesiogiai pagal ástatus buvo pavaldi seminari-

49 ÞVS valdybos posëdþio protokolai: 1849 09 03, 27, NB, f. 90–42, l. 46–47, 56; F. Klevenskio formuliarinis aprašas, 1850, RVIA, f. 822, ap. 2, b. 11793, l. 21–23; ÞVS valdybos posëdþio protokolai: 1850 09 02, 1849 09 27, NB, f. 90–44, l. 43–44; f. 90–42, l. 55–56. 50 Fiodoro Klevenskio skundas Vidaus reikalø ministerijos valdytojui, 1852 06 30, RVIA, f. 821, ap. 125. b. 425, 1. 1–8.

47 ja, praëjus 8 mënesiams nuo dëstytojo darbo pradþios savavaliðkai paðalino já ið seminarijos valdybos. Toká sprendimà seminarijos rekto- rius F. Klevenskiui aiðkinæs, esà jis, F. Klevenskis, á valdybà buvæs átrauktas per klaidà, neteisingai iðsiaiðkinus ástatus. Treèia, anot F. Klevenskio, rusø kalbai ir istorijai, kuriø progra- ma labai plati, dëstyti seminarijoje nesudaroma galimybiø – trûksta mokymo literatûros ir priemoniø. Dël to per rusø kalbos pamokas mokoma tik skaityti ir raðyti, o ið istorijos nëra reikiamos paþangos. Neatsiþvelgiama á F. Klevenskio praðymus nupirkti mokymo priemo- niø, neskiriama tam lëðø. Ketvirta, F. Klevenskis skundësi, kad jam, kaip mokytojui su gimnazijø mokytojo teisëmis, priklausàs butas seminarijoje arba but- pinigiai (kaip vedusiam – 60 sidabro rb), taèiau seminarijos vadovybë neduoda nei to, nei kito aiðkindama, kad butas jam nepriklausàs pa- gal ástatus. F. Klevenskio nuomone, tai daroma ið savanaudiðkumo ir todël, kad F. Klevenskis rusas ir vyriausybës atsiøstas prieð vyskupo valià, nes ðis norëjæs turëti ðiose pareigose þemaitá. Siekdamas savo skundui suteikti svaresná politiná atspalvá, F. Klevenskis mëgino árodyti, jog Þemaièiø vyskupas M. Valanèius savo valdþià laikàs aukðtesne uþ imperatoriaus valdþià. Citavo M. Va- lanèiaus þodþius, pasakytus klierikams pusmeèio egzamino 1852 m. vasario 1 d. metu: „Rusiðkai kalbëti reikia mokytis, nes gali tekti kal- bëtis su gubernatoriumi, ministru ar net caru. Mokykitës, nes to nori vyriausybë ir að. Beje, jei valdþia ásakytø jus mokyti ko nors nenau- dingo ar nereikalingo, að nesutikèiau“. Kad ásivaizduotume realià padëtá, pabandykime ávertinti F. Kle- venskio skundo pagrástumà. Tai, kad atvyksianèiam rusø kalbos ir istorijos mokytojui seminarijoje nepriklauso butas, seminarijos valdy- ba buvo informavusi Baltarusijos ðvietimo apygardos globëjà Everestà Gruberá jau ið anksto, 1849 m. balandá51. Vos atvykæs, F. Klevenskis ið tiesø jau 1849 m. spalio 8 d. pa- teikë seminarijos valdybai raportà apie jam reikalingas mokymo

51 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1849 04 23, NB, f. 90–42, l. 23–24.

48 priemones. Seminarijos valdyba dël papildomø lëðø knygoms kreipë- si á dvasinæ akademijà Peterburge, taèiau ið jos gavo neigiamà atsaky- mà52. Turëdama ribotà sumà pinigø, ið savo metinio biudþeto gana brangiai kainuojanèius mokytojo poreikius staigiai patenkinti pati var- giai galëjo. Ávykiuose su F. Klevenskio priesaikø apeigomis taip pat sunku áþiûrëti sàmoningà seminarijos piktavaliðkumà. Jos bylose neiðlikæ jokiø duomenø, kad ir 1849, ir 1851 m. katalikiðka priesaikos forma tuomet mokytojà bûtø labai uþgavusi. Pagrástesni atrodo F. Klevens- kio priekaiðtai dël antrosios priesaikos vilkinimo53 ir dël jo paðalinimo ið valdybos. F. Klevenskis seminarijos valdybos narys buvo nuo savo darbo Varniuose pradþios iki 1850 m. geguþës 20 d. Ir pagal tarnybi- nës valdybos nuostatus, ir pagal 1843 m. seminarijø ástatus á valdybà já paskirti ir ið jos atleisti turëjo teisæ tik vidaus reikalø ministras. Nusiskundimø F. Klevenskiu to meto seminarijos valdybos posëdþiø protokoluose nëra iðlikæ, tad jo paðalinimas greièiausiai buvo susijæs su naujojo Þemaièiø vyskupo pozicija laikytis konkordato nuostatø. Tyrimas. 1852 m. liepos 17 d. Vidaus reikalø ministerija slapta- me raðte Vilniaus generalgubernatoriui Iljai Bibikovui, kuris ëjo ir Vilniaus ðvietimo apygardos globëjo pareigas, praneðë apie F. Kle- venskio skunde iðdëstytus dalykus, atkreipdama dëmesá á politinæ rei- kalo pusæ – M. Valanèiaus kreipimàsi á klierikus egzaminø sesijos metu ir jo ir seminarijos vadovybës nusistatymà prieð rusø kalbà ir rusus apskritai, taip pat katalikø nepalankumà staèiatikiui F. Klevens- kiui54. Kadangi katalikiðkos seminarijos buvo laikomos politiðkai pa- vojingomis institucijomis, generalgubernatoriui buvo pasiûlyta nesu- kelianèiu átarimo pretekstu komandiruoti á Varnius patikimà staèiatiká padëèiai iðtirti. Pirmasis seminarijà 1852 m. liepos ar rugpjûèio mën. tikrino Vilniaus cenzûros komiteto pirmininkas Pavelas Kukolnikas, bet jis

52 Motiejaus Valanèiaus raðtas Fiodorui Klevenskiui, 1849 12 10, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 23. 53 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1856 03 03, NB, f. 90–46, 1. 11–12. 54 Apie tai þr.: Vidaus reikalø ministerijos valdytojo raðtas Nr. 101 Vilniaus generalgubernatoriui, 1852 07 17, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 9–10.

49 per atostogas nei vyskupo, nei seminarijos vadovybës Varniuose ne- rado. Jo nuomone, F. Klevenskio skundas buvæs iðprovokuotas nesu- tarimø dël buto55. 1852 m. rugpjûtá generalgubernatorius pasiuntë á Varnius savo valdybos valdininkà ypatingiems pavedimams armijos pulkininkà Aleksandrà Èevatá56. Pulkininkas slapta surinko apie F. Klevenskio papasakotus da- lykus visà ámanomà informacijà, kuri parodë: 1) svarbiausia prieþas- tis, dël ko F. Klevenskis norëjo iðsikelti ið Varniø, buvusi materialinës sàlygos: blogas, þemomis lubomis, maþais langeliais su prasta krosni- mi kambarëlis (beje, geresnio skurdþiuose Varniuose sunku bûtø bu- væ rasti), taip pat ypaè brangus miestelyje maistas. Taèiau seminari- jos valdyba jam buto seminarijoje teisëtai nedavë; 2) rusiðkø dalykø mokymo priemoniø ið tikro trûksta, bet seminarijos valdyba neásten- gianti jø nupirkti uþ savo lëðas, o kitokiø pinigø jai neskiriama; 3) F. Klevenskio priesaikos forma greièiau buvæs nesusipratimas ar- ba neapsiþiûrëjimas, o ne piktybiðka seminarijos vadovybës veikla. Gavæs A. Èevaèio informacijà, kuri, galima pasakyti, buvo pa- lanki seminarijai, generalgubernatorius suabejojo ir F. Klevenskio pa- rodymais dël M. Valanèiaus elgesio. Raðë, kad vyskupas, kuris buvo protingas þmogus, nepalankumo valdþiai negalëjo reikðti vieðai, kaip tvirtina F. Klevenskis. Uþ savo paaukðtinimà ir turimà titulà jis turi bûti dëkingas vien vyriausybei, ir jau tai turëtø laiduoti jo iðtikimybæ bei dëkingumà. Dar pridûrë, kad, pradëjæs valdyti vyskupijà, M. Va- lanèius uþ apsileidimà ir netinkamà elgesá daug kunigø atleido ið pareigø. Jei M. Valanèius ryþtøsi neatsargiai reikðti nepalankius jaus- mus vyriausybei, tai juo nepatenkinti dvasininkai tuètuojau já apskøs- tø. Kad vyskupo nuotaikos ir iðtikimybë valdþiai nekelia abejoniø, manæs ir Kauno gubernatorius57. O dël nepalankiø valdþiai pamokslø, apie kuriuos esà sako- mus Varniø katedroje A. Èevatá papildomai informavæs F. Klevens-

55 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 137. 56 Vilniaus generalgubernatoriaus raðtas [Nr. neáskaitomas] Vidaus reikalø ministerijos valdytojui, 1852 09 09, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 11–17. 57 Ten pat.

50 kis, raðë toliau I. Bibikovas, tai remiantis gautais ið ávairiø vietø pra- neðimais yra pagrindas manyti, kad Þemaitijoje kunigai kartais skel- bia valdþiai nepalankius teiginius. Kiek tie praneðimai pagrásti, nuo- latos tiria valdininkai ir slaptieji agentai58. Generalgubernatoriaus nuomonë rodë, kad ðis aukðèiausiosios valdþios atstovas politiniø dalykø nebuvo linkæs sieti su byla ir manë joje esant prieþastis, susijusias su rusiðkø dalykø dëstymu. Tai prak- tiðkai buvo vyskupo iðteisinimas. Vidaus reikalø ministras Dmitrijus Bibikovas pritarë broliui ge- neralgubernatoriui59. Á Varnius egzaminuoti klierikø, kaip jie moka rusiðkus dalykus, dar vienu slaptu (1852 m. gruodþio 26 d. Nr. 1910) generalgubernatoriaus nurodymu tuoj po Kalëdø atostogø buvo pa- siøstas Vilniaus ðvietimo apygardos valdiniø mokyklø inspektorius valstybës patarëjas Aleksandras Orlovas. A. Orlovui dël rusiðkø disciplinø padëties privalëjo pasiaiðkinti ir F. Klevenskis, ir A. Beresnevièius. F. Klevenskis apkaltino A. Beres- nevièiø tyèia nusistaèius prieð rusiðkus dalykus. Raðë, kad, 1850 m. balandþio mën. jam tapus seminarijos rektoriumi, kone visos rusø kalbos chrestomatijos dingo – buvo neribotam laikui atiduotos per- riðti. Rusø kalbos dëstymas, dël vadovëliø trûkumo ir taip silpnas, dar susilpnëjo, kai seminarija pradëjo priimti ir iðleisti klierikus be rusø kalbos ir istorijos egzamino. 1851 m. sausá rektorius ir vyskupas liepë F. Klevenskiui visai nutraukti rusø kalbos dëstymà III ir IV kur- sui ir dëstyti tik I ir II kursui – pirmiausia skaitymà ir raðymà60. A. Beresnevièius visiðkai kitaip nuðvietë padëtá61. Paþymëjo pa- ties F. Klevenskio aplaidumà atliekant savo pareigas. Matë labai maþà klierikø paþangà per jo paskaitas dël to, kad, dëstydamas rusø kalbos

58 Kà M. Valanèius kalba per pamokslus, Vilniaus generalgubernatorius pa- vedë iðtirti Raseiniø zemstvos ispravnikui D. Milovidovui, kuris apie tai jam pateikë ataskaità 1852 10 04 (LVIA, f. 378, PS, 1852 m., b. 131, l. 25). 59 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 170/84 Vilniaus generalgubernatoriui, 1852 11 27, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 24. 60 Fiodoro Klevenskio raðtas apie rusø kalbos padëtá ÞVS, 1853 01 16, ten pat, 1. 38–39. 61 Aleksandro Beresnevièiaus aiðkinamasis raðtas Aleksandrui Orlovui, 1853 01 16, ten pat, 1. 40–41; b. 3063, l. 4–5.

51 kursà, nepakankamai mokë gramatikos, o atsidëjo poezijos vertimams. Kai dël to buvo perspëtas, ëmë iðtisas savaites nevaikðèioti á paskai- tas, III ir IV kursui jø ið viso nebeskaitë. A. Orlovas manë, kad abiejø raðtuose bûta tiesos. Inspektorius iðegzaminavo klierikus pagal rusiðkø dalykø kata- likiðkø vyskupijø seminarijø klierikams programà, kuri rodo buvus nemaþà ðiø dalykø apimtá mokymo planuose. Rusø kalba ir literatûra klierikams buvo dëstoma per visas jø studijas – ketverius metus, Ru- sijos istorija – dvejus metus, klierikai du kartus per metus turëjo lai- kyti tø dalykø egzaminus. Kadangi rusø kalbos gramatikos taisyklës klierikams turëjo bûti dëstytos jau mokykloje, tai I–II kurse seminari- joje buvo numatyta mokyti skaitymo, teksto atmintinai, raðto pratimø, eiliø á prozà vertimo. III kurse turëjo bûti supaþindinama su rusø literatûros pagrindais, apþvelgiami svarbiausi rusø prozininkø kûri- niai. IV kurse turëjo bûti dëstomos istorinës þinios apie rusø poetus. Rusijos istorijos reikëjo mokytis I ir II kurse pagal N. Ustrialovo su- darytà programà. Egzaminø rezultatus ataskaitoje generalgubernatoriui apiben- drino taip62. Rusø kalba ir literatûra. Nors kai kurie klierikai rusiðkai kalbëti mokëjo, taèiau visø kursø raðto darbai buvo beveik vienodai silpni. Þodinio egzamino metu pasirodë, kad beveik visi klierikai nesklan- dþiai ir labai sunkiai skaitë, labai daþnai blogai tarë, nelaisvai ir ne- taisyklingai kalbëjo. Nagrinëdami kalbà, geriau mokëjo tik tas taisyk- les, kurios bendros ir rusø, ir lenkø kalbai. Dauguma I kurso klierikø rusø kalbà mokëjo silpniau nei mokiniai tø viduriniø mokyklø (gim- nazijø ir apskritiniø mokyklø) klasiø, ið kuriø jie ástojo á Þemaièiø seminarijà. Rengdamiesi stoti á jà, mokykloje maþiau stengësi mokytis rusø kalbà, nes per stojamuosius egzaminus á seminarijà ið rusø kal- bos grieþèiau ar ið viso nebûdavo egzaminuojami. Seminarijoje per pusmetá primirðdavo ir tai, kà mokëjo. II kurse rusiðkø dalykø padëtis pasirodë blogesnë nei I, III – nei II, IV – nei III. Baigdami seminarijà,

62 Aleksandro Orlovo ataskaita Vilniaus generalgubernatoriui, 1853 01 22, ten pat, b. 425, 1. 29–37.

52 klierikai nesugebëjo taisyklingai ir tiksliai raðtu ir þodþiu bendrauti rusiðkai. Rusø literatûros ið viso nesimokë. Rusijos istorija. Klierikø þinios labai ribotos ir silpnos. Ðio da- lyko dëstymà komplikuoja katalikiðkas nusistatymas. Matyt, klierikai (gal tik su maþomis iðimtimis) nesutinka su oficialiàja nuomone. At- sakinëdami nesugebëjo pasakyti imperatoriaus vardo, vadino já „pa- laimintuoju“, ið istorijos geriau iðmoko tik Lenkijos, Lietuvos, Þemai- tijos dalykus. Mokymo priemonës seminarijoje labai skurdþios. Rusiðkø kny- gø jos bibliotekoje aptikta 20 pavadinimø63. Ið jø tik 6 yra valdþios nurodyti rusø kalbos, literatûros ir istorijos vadovëliai ir viena chres- tomatija skaityti klasëje, tad vadovëliø akivaizdþiai trûksta. Ypaè tai pasakytina apie rusø literatûrà. Keturi literatûros vadovëliai buvo gauti tik 1852 m. gruodá, iki tol jø ið viso nebuvo. Nerasta jokiø literatûros istorijos mokymo priemoniø. Valstybës nutarimai dël Katalikø baþnyèios ir dvasininkijos Ru- sijoje seminarijoje dëstomi pagal jø raðytiná rinkiná, kuris, kaip paaið- kino seminarijos rektorius, buvo Vidaus reikalø ministerijos perþiûrë- tas ir patvirtintas64. Dalykà dëstë rektorius A. Beresnevièius. Klierikø þinios pasirodë ypaè blogos – nebuvo ne tik në vieno aiðkaus atsaky- mo, bet net ir bent kiek teisingo. Nepajëgta atsakyti á klausimà, per koká departamentà siunèiami Vidaus reikalø ministerijai jai priklau- santys perþiûrëti Katalikø baþnyèios raðtai. Rusiðkøjø dalykø dëstymo lygiui seminarijoje pakelti A. Orlo- vas pasiûlë á egzaminus siøsti valdþios stebëtojà. Tai paskatintø klie- rikus geriau mokytis, o seminarijos vadovybæ – geriau rûpintis rusið- kø dalykø dëstymu. Be to, valstybës nutarimø dëstymà pavesti pasaulieèiui, kuris klierikams ðias þinias galëtø tiksliai perteikti. Nors A. Orlovas paþymëjo, kad apie dabartiná dëstytojà A. Beresnevièiø

63 Rusiðkø knygø ÞVS bibliotekoje sàraðas, 1853 01, ten pat, 1. 42. 64 Rinkiná parengë M. Valanèius. Kursas aiðkino Staèiatikiø baþnyèios prana- ðumus, religinæ tolerancijà, dvasininkijos teises ir pareigas, dvasiná teismà, seminari- jas, baþnytiná padorumà, baþnytines beneficijas ir jø turtà, santuokas, kapines, archi- jerëjo ástaigà ir vienuolijas (ÞVS veiklos ataskaita, 1852, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 184–185).

53 negalás nieko blogo pasakyti, jis esàs apsukrus ir savarankiðkas, ta- èiau rektorius priklausàs nuo vyskupo valios. A. Beresnevièius rusið- kai kalba gana gerai, taèiau kad galëtø dëstyti valstybës nutarimus, turëtø labai trokðti visuotinës gerovës, suprasti savo religijos neteisu- mà ir vyraujanèios Baþnyèios teisingumà. Tik nuoðirdþiai suvokda- mas naudingà ir teisingà tikslà, geranoriðkai uoliai galëtø perteikti kitiems nutarimus, ribojanèius jo Baþnyèios teises, nes tie nutarimai atitinka paèià nuolaidþiausià ir taikingiausià religinio pakantumo dva- sià. A. Orlovas manë, kad tai A. Beresnevièiui neáveikiama. Tik as- muo, neturás iðankstinio nusistatymo, galëtø bûti patikimas valstybës nutarimø dëstytojas ir aiðkintojas. 1853 m. vasario 9 d. generalgubernatorius pasiuntë vidaus rei- kalø ministrui raðtà dël A. Orlovo ataskaitos65. Jo raðte buvo iðdëstyta galutinë nuomonë apie situacijà Varniuose. Netrukus pereita prie kon- kreèiø veiksmø. Pasekmës. Varniø seminarijos konfliktas su dëstytoju rusu pa- skatino rusø administracijà susirûpinti rusiðkø dalykø dëstymu viso- se katalikiðkose seminarijose. Á Þemaièiø, Minsko, Vilniaus bei kitas seminarijas plûstelëjo inspektoriai. Romos katalikø dvasinë kolegija buvo priversta ieðkoti lëðø rusiðkø dalykø mokymo priemonëms nu- pirkti. Konkreèios sankcijos palietë A. Beresnevièiø ir F. Klevenská. A. Beresnevièiaus reikalai blogëjo sparèiausiai. 1853 m. vasario 16 d. vidaus reikalø ministras D. Bibikovas nusiuntë raðtà M. Valan- èiui66, kuriame apkaltino A. Beresnevièiø nerûpestingumu ir visiðku nepareigingumu, ásakë atleisti já ið rektoriø ir atsiøsti á Vilniø pas generalgubernatoriø67.

65 Vilniaus generalgubernatoriaus raðtas Nr. 355 vidaus reikalø ministrui, 1853 02 09, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 25–28. 66 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 438/214 Þemaièiø vyskupui, 1853 02 16, ten pat, 1. 50–51. Prie ðio raðto buvo pridëtas Kitatikiø dvasiniø reikalø departamento direktoriaus V. Skripicino iðraðas ið A. Orlovo ataskaitos apie rusiðkø dalykø padëtá ÞVS, ten pat, l. 52–53. 67 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 439/215 liaudies ðvietimo ministrui, 1853 02 16, ten pat, 1. 54–55; Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 440/216 Vilniaus generalgubernatoriui, 1853 02 16, ten pat, 1. 56.

54 Buvo sunku netekti A. Beresnevièiaus, kuriuo M. Valanèius ypaè pasitikëjo ir kurá labai vertino. Kovo 7 d. vyskupas iðsiuntë pasiaiðki- nimà vidaus reikalø ministrui68, kuriame bandë A. Beresnevièiø gel- bëti kaltæ prisiimdamas sau. „Jei ieðkotume kaltø, tai juo esu nebent að pats, – raðë M. Va- lanèius, – nes per daug pasitikëjau jauno ir nepatyrusio rektoriaus Beresnevièiaus gabumais ir pats kaip reikiant visko nepriþiûrëjau. Tai suteikia man dràsos praðyti rektoriui Beresnevièiui maloningo atleidi- mo. Pats pasiþadu grieþtai priþiûrëti, kad nuo ðiol seminarijoje nebû- tø netvarkos, atsiradusios dël rektoriaus pataikavimo mokytojui Kle- venskiui“. Pabaigoje paþymëjo, kad pavedë seminarijos inspektoriui eiti rektoriaus pareigas, bet dar neiðsiuntë A. Beresnevièiaus á Vilniø, nes nutarë laukti ministro atsakymo á savo praðymà. Ministro sprendimas buvo kitoks nei tikëjosi vyskupas. Kovo 22 d. jis M. Valanèiui atsakë, kad buvo didþiai nustebintas, nes vys- kupas, pasiprieðindamas jo reikalavimui, dráso neiðsiøsti A. Beresne- vièiaus á Vilniø; todël ásakë pirma tai padaryti, o jau po to praðyti pasigailëjimo A. Beresnevièiui69. Ðákart M. Valanèius turëjo iðsiøsti A. Beresnevièiø pas Vilniaus generalgubernatoriø. Jam ádavë rekomendaciná raðtà, kuriame praðë su uþuojauta paþvelgti á ðá nepaprastø gabumø kunigà ir uþtarti já broliui, vidaus reikalø ministrui, kad kunigas galëtø gráþti á ankstes- nes pareigas70. A. Beresnevièiaus iðvykimo dienà D. Bibikovui pasiun- të dar vienà raðtà71. Raðë: ,,Pagal Jûsø Aukðtosios Prakilnybës reikalavimà pasiuntæs á Vil- niø Telðiø seminarijos rektoriø kunigà Beresnevièiø, drástu dar kartà

68 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 530 vidaus reikalø ministrui, 1853 03 07, ten pat, b. 3063, l. 1–3; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 78, l. 191. 69 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 850/440 Motiejui Valanèiui, 1853 03 22, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 197; RVIA, f. 821, ap. 125, b. 3063, l. 6. 70 Motiejaus Valanèiaus rekomendacinis raðtas Nr. 791 Vilniaus generalguber- natoriui, 1853 04 11, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 199. Jis yra paskelbtas lietuviø kalba: K. Misius, Vyskupo M. Valanèiaus santykiai su rusø valdþia , p. 89. 71 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 793 vidaus reikalø ministrui, 1853 04 11, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 65.

55 nuolankiausiai praðyti leisti jam tæsti tarnybà kaip rektoriui; esu visið- kai tikras, kad jis nebebus aplaidus, pasitaisys ir ateity nebesuteiks pagrindo vyresnybës nepasitenkinimui, o su dar didesniu uolumu eis jam pavestas pareigas, ir að pats kuo atidþiausiai já priþiûrësiu“. Ir ðis M. Valanèiaus kreipimasis liko be atgarsio. 1853 m. rug- sëjo 22 d. vyskupas treèiàkart praðë vidaus reikalø ministro72 gràþinti A. Beresnevièiø á buvusias pareigas. M. Valanèiaus atkaklumas tik ið dalies paveikë ministrà. 1853 m. spalio 21 d. paraðë vyskupui sutin- kàs, kad A. Beresnevièius gráþtø á Kauno gubernijà ir gautø vietà parapijoje73. Taèiau ne á Þemaièiø vyskupijos seminarijà. M. Valanèius dar mëgino praðyti generalgubernatoriaus pakeisti ministro sprendi- mà74, bet veltui. Matyt, jaunà ir verþlø A. Beresnevièiø ne per daug suþavëjo jam pasiûlyta parapijos kunigo vieta, o M. Valanèiui palankaus gene- ralgubernatoriaus globa nebuvo ypatingai slegianti, nes jis pareiðkë norás likti Vilniaus vyskupijoje. A. Beresnevièiaus likimo neiðvengë ir kita konfliktuojanti pu- së – mokytojas F. Klevenskis. M. Valanèius 1853 m. liepos 27 d. buvo informuotas, kad caro ásakymu F. Klevenskis yra atleistas ið semina- rijos mokytojo pareigø75. Kurá laikà F. Klevenskis dar gyveno Varniuose. 1853 m. rugsëjá, nesant mokytojo, seminarijos valdybai pavedus, ir toliau dëstë rusø kalbà ir istorijà, kol, M. Valanèiui ásikiðus, rusø kalbos dëstymas buvo perduotas Antanui Juzumui (Juzumowicz), istorijos – J. Raèkauskiui – seminarijos profesoriams dvasininkams76.

72 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1547 vidaus reikalø ministrui, 1853 09 22, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 248; nuorašas, 1853 10 04, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 92. 73 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 3038 Motiejui Valanèiui, 1853 10 21, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 277. 74 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 01 09 áraðai apie Motiejaus Valanèiaus raðtus Nr. 32 ir 33, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 759, l. 1. 75 Fiodoro Klevenskio atleidimo raštas Nr. 1406, 1853 07 27, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 81. 76 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1545 vidaus reikalø ministrui, 1853 09 22, ten pat, 1. 91; ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1853 09 23 áraðas, NB, f. 90– 237, 1. 13.

56 1853 m. pavasará Varnius uþplûdo inspekcijos. Jas paskatino vidaus reikalø ministro raðtas Vilniaus generalgubernatoriui77, kuria- me ministras papraðë pavesti patikimiems mokyklø þinybos valdinin- kams rusams kuo daþniau egzaminuoti katalikiðkø vyskupijø semina- rijø klierikus ið rusiðkø dalykø. Telðiø apskritinës bajorø mokyklos etatiniam inspektoriui Feliksui Lukaðevièiui ir Kauno gimnazijos di- rektoriui Sergejui Vasiljevui buvo liepta bent kartà per du mënesius lankytis Þemaièiø vyskupijos seminarijoje ir dalyvauti klierikø egza- minuose78. Iðliko þiniø apie F. Lukaðevièiaus inspektoriavimà Varniuose. Kaip raðë M. Valanèius, ðis seminarijai labai ákyrëjo, nes ir uþ pinigus, kuriuos kassyk seminarija jam mokëdavo, ne visada pavykdavo nu- sipirkti gerà ávertinimà. Taèiau „pasaulieèiø kiðimàsi á vyskupo mo- kyklà ganytojas turëjo kantriai kæsti, nes laikai buvo kritiðki“79. 1853 m. geguþës 24 d. F. Lukaðevièius pasiuntë savo pirmà ataskaità generalgubernatoriui I. Bibikovui apie seminarijoje vyku- sius klierikø egzaminus ið rusiðkø dalykø80. Raðë, kad ið tiesø klieri- kai rusiðkai mokëjo blogiau nei mokiniai tø mokyklø, ið kuriø jie ásto- jo, ir kuo aukðtesnio kurso – tuo silpniau. Tikrindamas I–II kurso rusø kalbos þinias, apklausë 30, istorijos – 26 þmones. Atsakë ið rusø kalbos silpnai 23; ið istorijos – 6. III kurse literatûros egzaminà iðlaikë ið 17 klierikø 7 silpnai. Tik ið valstybës nutarimø dalyko klierikai medþiagà buvo gerai iðmokæ. Iðlikæ dar du – 1853 ir 1854 m. – F. Lukaðevièiaus raðtai apie seminarijos klierikø egzaminavimà81. 1853 m. rudená padëtis buvo maþai pasikeitusi, o 1854 m. rezultatai jau buvo geresni: ið rusø kalbos, Rusijos istorijos ir valstybës nutarimø dalykø egzaminuotø jaunuoliø

77 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 893/466 Vilniaus generalgubernatoriui, 1853 03 26, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 431, l. 1á–1â. 78 A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. 198–199. 79 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 505. 80 Felikso Lukaðevièiaus raðtas Nr. 92 Vilniaus ðvietimo apygardos valdytojui, 1853 05 24, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 102–103. 81 Felikso Lukaðevièiaus raðtas Nr. 210 Vilniaus ðvietimo apygardos valdyto- jui, 1853 11 11, ten pat, 1. 96; Felikso Lukaðevièiaus raðtas Nr. 212 Vilniaus ðvietimo apygardos valdytojui, 1854 10 31, ten pat, 1. 131.

57 në vieno nebuvo silpno. Taigi valdþios priemonës rusiðkø dalykø dës- tymui pagerinti, taip pat seminarijos pastangos inspektoriø papirkti, matyt, buvo sëkmingos. Rusø administracija taip pat ëmësi energingai rûpintis rusiðkø dalykø dëstymo sàlygomis seminarijas aprûpindama mokymo prie- monëmis. Vidaus reikalø ministro nurodymu katalikiðkø vyskupijø seminarijø vyskupams buvo ásakyta pateikti duomenis, kiek semina- rijose yra rusø kalbos ir istorijos vadovëliø ir kiek jø trûksta pagal klierikø skaièiø. Visose seminarijose padëtis pasirodë esanti bloga82. 1853 m. geguþës mën. D. Bibikovas davë nurodymà dvasinei kolegijai Peterburge ið katalikø dvasininkijos pagalbinio kapitalo lëðø nupirkti reikalingø rusiðkø knygø ir iðsiuntinëti á seminarijas83. Rusø administracija ðá kartà lëðø nebuvo linkusi taupyti. Vien Aleksejaus Galachovo rusø kalbos chrestomatijos, N. Ustrialovo Rusijos istorijos ir Aleksandro Vostokovo rusø kalbos gramatikos vadovëliø semina- rijai buvo numatyta nupirkti prie M. Valanèiaus praðytø 30 egzem- plioriø dar 174 vadovëlius. Reikalingos knygos netrukus iðkeliavo á Þemaitijà84. Piotras Feoktistovas. F. Klevenskio vietà Þemaièiø vyskupijos seminarijoje uþëmë naujas rusø kalbos ir istorijos mokytojas P. Feok- tistovas, kà tik baigæs Peterburge Vyriausiojo pedagoginio instituto Istorijos-filologijos fakultetà, 25 metø amþiaus Riazanës gubernijos sta- èiatikiø ðventiko sûnus85. Apie P. Feoktistovo paskyrimà vidaus rei- kalø ministras M. Valanèiui praneðë 1853 m. liepos 28 d.86 Rugsëjo mënesá P. Feoktistovas atvyko á Varnius87.

82 Valdinis raðtas vidaus reikalø ministrui, 1853 05 19, ten pat, 1. 71–73; Motie- jaus Valanèiaus raðtas Nr. 806 vidaus reikalø ministrui, 1853 04 14, ten pat, l. 66–67. 83 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 1389/681 Romos katalikø dvasinei kole- gijai, 1853 05 19, ten pat, l. 74; Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 1390/682 Romos katalikø dvasinei kolegijai, 1853 05 19, ten pat, 1. 75–76. 84 Romos katalikø dvasinës kolegijos raðtas Nr. 2158 vidaus reikalø ministrui, 1853 07 10, ten pat, 1. 79. 85 Vyriausiojo pedagoginio instituto baigimo atestatas Nr. 1280, išduotas Piot- rui Feoktistovui, 1853 09 16, ten pat, b. 470, 1. 7–8. 86 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 2096/1050 Motiejui Valanèiui, 1853 07 28, ten pat, b. 425, 1. 82–83. 87 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1726 vidaus reikalø ministrui, 1853 10 17, ten pat, 1. 106.

58 Naujasis mokytojas pasirodë ne itin dideliø sugebëjimø. 1853 m. lapkrièio 11 d. seminarijà vizitavæs F. Lukaðevièius Vilniaus ðvietimo apygardos vadovybei raðë, kad P. Feoktistovas nors uolus, taèiau kol kas neturi dëstymo metodo88. Dar grieþèiau apie P. Feoktistovà atsi- liepë M. Valanèius: kaip mokytojas, jis buvæs dar blogesnis uþ F. Kle- venská: nors institutas buvo iðdavæs kuo geriausius liudijimus, ,,kai jam prisiëjo mokyti kitus, paaiðkëjo, kad nieko nemoka“89. Greitai Þemaièiø vyskupijos seminarija ir vyskupas dël P. Fe- oktistovo sulaukë rimtø nemalonumø. F. Klevenskis buvo savanaudis skundikas, kurio veiksmus diktavo godumas ir kerðtas juo nepaten- kintai seminarijos vadovybei, o P. Feoktistovui vidaus reikalø minist- ras ið anksto buvo patikëjæs diskretiðkà uþduotá. Galima numanyti, kad ministras nebuvo taip tvirtai kaip generalgubernatorius ásitikinæs M. Valanèiaus lojalumu, todël P. Feoktistovui buvo pavesta stebëti vyskupà, seminarijos profesûrà, informuoti apie jø elgesá ir apskritai apie nuotaikas Varniuose. Deja, pasirinktas informatorius nepasiþymëjo nei protu, nei gud- rumu. Nors su vidaus reikalø ministru susiraðinëjo, taèiau, atrodo, daugiau skundësi ir dejavo nei atneðë kokios nors þvalgybinës nau- dos. P. Feoktistovo skundai tik vargino vyskupà, nors, matydamas mokytojo kvailumà, nelabai jø ir paisë, o ministrà turëjo varyti á ne- viltá. Taip leidþia manyti iðlikæs vienas P. Feoktistovo ,,kûrinys“, ra- ðytas D. Bibikovui praëjus dviem mënesiams nuo darbo pradþios. Ðis jo raðinys vertas pacituoti iðtisai, nes, be minëto mokytojo asmenybës esmës, laiðke, nors iðkreiptai, atsispindi Varniø gyvenimas, rusø savi- jauta tarp jiems svetimø þemaièiø ir pastarøjø poþiûris á valdþios sta- tytinius. Taigi P. Feoktistovas raðë: ,,Jûsø Aukðtoji Prakilnybe, Jûsø Aukðtosios Prakilnybës man patikëto laiðko Jo Aukðtajai Prakilnybei p[onui] Vilniaus kariniam generalgubernatoriui neturëjau

88 Felikso Lukaðevièiaus raðtas Nr. 210 Vilniaus ðvietimo apygardos valdyto- jui, 1853 11 11, ten pat, 1. 96. 89 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 503.

59 laimës áteikti asmeniðkai, ir dabar, iðtarnavæs vietoje du mënesius, esu priverstas maldauti Jûsø Aukðtosios Prakilnybës dëmesio mano da- bartinei padëèiai Varniø miestelyje, apie kurá jau esu ðiek tiek raðæs Jo Ðviesybei. Pirmiausia gaudamas algos 50 rb per mënesá, ið jos turiu mokë- ti seminarijai vien uþ pietus ir patá blogiausià ið èia esanèiø butø, kur gyvena tarnai, 15 sidabro rb, dar esu priverstas turëti tarnà, kuris gauna 6 sidabro rb per mënesá. Be to, turëjau neiðvengiamø iðlaidø dël dvasininko, pas kurá privalëjau vaþiuoti 30 varstø duoti priesaikà ir tiesiog melstis savo staèiatikiø cerkvëje, susirgæs – daktarui ir vais- tams, rûbams ir apðvietimui, indams, baldams ir kitiems ávairiems reikmenims, nes niekas man èia neparduoda árengto buto. Be man skirto atlyginimo, privalëjau iðleisti daugiau kaip 80 sidabro rb, todël lieku skolingas vienam vietos þydui per 40 rb ir, nepaisant to, dar neturiu daugelio bûtiniausiø daiktø. O èia, Jûsø Aukðtoji Prakilnybe, viskas dvigubai brangiau nei Peterburge: 1 svaras duonos Peterburge 1/2 sidabro kp, o èia 3 sidabro kp, galbût dël to, kad dabar èia didelio bado metai. Bent jau ið manæs èia visi ima be gailesèio. Pati seminarija manæs në kiek netausoja, tuo tarpu visi kiti mokytojai joje gauna pie- tus, netgi pusryèius ir vakarienæ. Ðtai jie, be to, dar turi gerus valdið- kus baldus, kurie èionai, kaip ir mediena, ypaè brangûs. Antra, pagal èionykðtá paprotá kiekvienas naujokas turi iðkelti vaiðes kunigams ir konsistorijos valdininkams; kadangi að nepajëgiau to padaryti, tai, sako, todël ir neturiu jokio jø palankumo. Dël to esu priverstas sëdëti vien savo bute. Niekur negalima iðeiti: arba aploð kortomis, nes èia aploðinëja visus atvykstanèius dvarininkus, arba ap- kalbës ar padarys kokiø nors nemalonumø. Kada turëjau pasiøsti laiðkà á Vilniø Jo Aukðtajai Prakilnybei p[onui] kariniam generalgubernato- riui, paðte kilo baisus sàmyðis. Turbût palaikë mane skundiku, neno- rëjo imti laiðko, net patys þydai ten vos manæs neuþstumdë. Nors paðto virðininkas privalëjo paimti laiðkà, jo padëjëjas suspëjo aplieti paketà raðalu, matyt, manydamas, kad pasiimsiu já atgal. Be to, nega- liu raðyti Jo Aukðtajai Prakilnybei, nes, man rodos, jis apsuptas lenkø ir èia gali suþinoti, kas raðo. Karas su turkais, ypaè Nikiskevo (?) paëmimas, èia labai neramina; dël to kreipiausi á vyskupà, kuris pasa-

60 kë, kad jeigu tik svetima armija èia ateis, jis neatsakàs uþ savo liaudá, taèiau, esant pavojui, þadëjo mane paslëpti, nes, sako, mano liaudis mane myli. Tarp kitko, Jûsø Aukðtoji Prakilnybe, be to, kad savo sky- lëtame ir ðaltame kambaryje nuolat sëdþiu ir verkiu vienumoje – daþ- nai visa mano pagalvë apsipila aðaromis, kuriose èionai randu vienin- telæ paguodà, – niekada negaliu èia ramiai uþmigti: galvoju, tuoj kas nors ðaus man á langà, o dabar dar turiu persikelti á butà, kuris yra laukuose, uþ miestelio; ten anksèiau gyveno vyskupo kapelionas, pas kurá naktá ásibrovë plëðikai – tuo labiau að bijau, nes du piktadariai su manimi gali lengvai susidoroti ir net papjauti. Remdamasis tuo, kà pasakiau, praðau uþjausti mano padëtá: pirma, aprûpinti mane mate- rialiai, kad bent neápulèiau èia á skolas; antra, skirti man bent jau saugø butà, kà labai sunku padaryti, nebent jei mane paskirtø á atsira- dusià pas vyskupà sekretoriaus vietà, o tada galëèiau gyventi jo na- me. Ðias pareigas, Jûsø Aukðtoji Prakilnybe, lengvai galëèiau eiti, nes paskaitas visad turiu nuo 5-os valandos po pietø. Be to, jauèiu pareigà praneðti Jûsø Aukðtajai Prakilnybei, kad per du mënesius pamaþu pratinau èionykðèius seminaristus rusiðkai skaityti ir taisyklingai raðyti. Kartu turiu garbæ pasiøsti Jûsø Aukðtajai Prakilnybei egzem- plioriø savo raðinio, iðspausdinto „Liaudies ðvietimo ministerijos þur- nale“. Priimkite já kaip Jûsø paskatinimo man didesniems laimëjimams þenklà. Nuolankiausias Jûsø Aukðtosios Prakilnybës tarnas P. Feoktis- tovas (Telðiø Romos katalikø seminarijos mokytojas). 1853 m. gruod[þio] 5 diena“90. Vidaus reikalø ministras apie P. Feoktistovo viltá tapti sekreto- riumi vyskupui net neuþsiminë. Gruodþio 13 d. nusiuntë M. Valan- èiui raðtà dël P. Feoktistovo materialinës padëties91. Raðë, kad moky- tojas neturás padoraus kambario ir netgi pinigø. Praðë atkreipti dëmesá á jo padëtá, kad galima bûtø ðá mokytojà iðsaugoti seminarijai, taip pat

90 Piotro Feoktistovo laiškas vidaus reikalø ministrui, 1853 12 05, RVIA, f. 831, ap. 125, b. 425, 1. 107–109. 91 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 3756/1845 Motiejui Valanèiui, 1853 12 13, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 277; RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 110.

61 klausë, ar seminarijos dëstytojai nesinaudoja maistu, ðildymu ir ap- ðvietimu jos sàskaita. 1854 m. sausio 9 d. M. Valanèius ministrui á tai grieþtai atsakë: ,,Man pavaldþioje seminarijoje, kur tik aðtuoniolika auklëtiniø yra iðlaikomi valstybës, pagal 1845 metø geguþës 11 d. Romos kata- likø dvasinës kolegijos nurodymà Nr. 1913 tik dëstytojai dvasininkai gali naudotis ðildomu butu ir pietauti kartu su auklëtiniais; esant bran- gioms maisto atsargoms, jie neturi teisës gauti vakarienës ir naudotis apðvietimu, o privalo verstis ið savo atlyginimo. Labai keista, kad p[onas] Feoktistovas, gaunantis beveik du kartus daugiau algos nei bet kuris jo kolega dvasininkas ir 100 sidabro rb butpinigiø priedo, galintis turëti ir jau turintis erdvià ir patogià patalpà su ðildymu, jauèiasi stokojàs lëðø pragyvenimui. Praneðdamas tai Jûsø Aukðtajai Prakilnybei pagal Jûsø raðtà Nr. 2756, – toliau aiðkino M. Valanèius, – jauèiu reikalà nuoðirdþiai patikinti Jûsø Aukðtàjà Prakilnybæ, kad Þemaièiø vyskupijos semina- rija P. Feoktistovui suteiks visus ámanomus patogumus, o savo skun- dus apie padëtá jis raðo gal tik tikëdamasis, kad lygiai taip pat lengvai gaus maistpinigius, kaip jau gavo dosnià paðalpà butui; bet kad no- rëtø valgyti pietus kartu su klierikais seminarijoje, nepatikësiu. Beje, jeigu to ið tikrøjø norëtø, sutikèiau, kol bûtø nevedæs; bet kai ves ir pareikalaus dar ðeimos iðlaikymo, seminarija to jam suteikti tikrai nepajëgs“92. Vis dëlto P. Feoktistovui atvykus átampa, kilusi dël rusiðkø da- lykø Varniuose, tam tikra prasme ëmë slopti, nors ðis dar ne kartà skundë Vidaus reikalø ministerijai vyskupà ir seminarijà93. 1854 m. rugpjûèio 7 d. pagal mokytojo skundà ministerijoje netgi buvo uþves- ta ypatinga byla apie neramumus Varniuose94. Taèiau minëti neramu- mai buvo tik P. Feoktistovo liguistos vaizduotës padariniai. Tai ga-

92 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 28 vidaus reikalø ministrui, 1854 01 09, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 111–112; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 300. 93 Kai kurie P. Feoktistovo skundai yra aprašyti: K. Misius, Vyskupo M. Valan- èiaus santykiai su rusø valdþia , p. 90–91; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 263–266. 94 Þr. rusø administracijos prieraðà Motiejaus Valanèiaus 1854 01 09 raðto Nr. 28 vidaus reikalø ministrui paraðtëje, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, 1. 111.

62 liausiai suprato ir rusø administracija, ir seminarijà vizitavæ inspekto- riai, kurie mokytojà tiksliai ávardijo „riboto proto“ þmogumi. 1855 m. Rusijos imperatoriumi tapo Aleksandras II. Prasidëjo laikotarpis, kurá Jûrø ministerijoje tarnavæs kunigaikðtis Dmitrijus Obo- lenskis pavadino „atðilimu“. Susilpnëjo cenzûra, prasidëjo politiniø kaliniø amnestija, buvo atðaukta karo padëtis Vakarø gubernijose, palengvinta valstieèiø priespauda, padaryta kai kuriø nuolaidø Kata- likø baþnyèiai, uolûs Nikolajaus I politikos vykdytojai uþleido vietà liberalesniems patarëjams. 1855 m. pabaigoje – 1856 m. pradþioje pa- sikeitë Vakarø kraðto ir ðvietimo apygardos valdþia: Vilniaus general- gubernatoriumi tapo Vladimiras Nazimovas, Vilniaus ðvietimo apy- gardos reikalus ið generalgubernatoriaus þinios perëmë apygardos globëjas Emanuelis Vrangelis. Kovo mën. inspektorius F. Lukaðevi- èius iðsakë E. Vrangeliui savo neigiamà nuomonæ apie Þemaièiø se- minarijos rusø kalbos dëstytojà P. Feoktistovà95. Seminarija susidomë- jo ir generalgubernatorius. P. Feoktistovo skundams tirti 1856 m. buvo sudaryta komisija ið pulkininko grafo Henriko Þevuskio (Rzewuski), buvusio Vilniaus ðvietimo apygardos valdiniø mokyklø inspektoriaus A. Orlovo ir þandarø pulkininko Ivano Skvorcovo, kuri ávertino P. Fe- oktistovo kaltinimus seminarijai kaip nepagrástus96. 1856 m. kovo mën. gavæs vyskupo praneðimà, kad P. Feoktistovas skelbiasi esàs valdþios ágaliotu ðnipu ir galás praþudyti kiekvienà jam nepatiksiantá, V. Nazi- movas atðaukë mokytojà ið Varniø97. 1856 m. pradþioje baigësi ins- pektoriø kelionës á seminarijas. 1861–1863 m. M. Valanèiui net pavy- ko seminarijoje rusø kalbos ir istorijos dëstytoju padaryti þemaitá katalikà teisininkà Dominykà Bociarská (Bociarski)98. Prasidëjæs atokvëpis, deja, truko neilgai – po 1863 m. sukilimo rusø kalbos mokymas katalikiðkose seminarijose vël imtas stiprinti,

95 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 266. 96 J. Stakauskas, Pastangos sustiprinti rusiškuosius dalykus, p. 54. 97 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 545 Vladimirui Nazimovui, 1856 03 17, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 415; Vladimiro Nazimovo raðtas Nr. 174 Motiejui Valan- èiui, 1856 03 24, ten pat, l. 417. 98 Mokytojo Dominyko Bociarskio mokslo laipsnio pakeitimo á atitinkamà rangà byla, 1862 03 24–1862 12 15, NB, f. 90–300, l. 1.

63 iðplëstos mokymo programos99. 7-ojo deðimtmeèio pabaigoje valdþiai suskatus ávesti rusø kalbà á katalikø baþnytines pamaldas, rusiðkø dalykø vaidmuo padarytas kone svarbiausiu ágyjant ne tik dvasinin- ko profesijà, bet ir teisæ mokyti tikybos mokyklose100. Taèiau ne ru- siðkø disciplinø dëstymo istorija yra ðio skyrelio tikslas. Siekëme atkreipti dëmesá á tai, kokia rusø valdþiai buvo svarbi rusø kultûros ir ideologijos infiltracija á katalikø dvasininkijà per seminarijas, val- dþiai patikimø þmoniø ásodinimas á seminarijø aplinkà ir kaip steng- tasi ðiai infiltracijai sudaryti kuo palankesnes sàlygas. Rusø kalba buvo oficialiai padaryta seminarijø valdymo, raðtø, dëstomàja kal- ba. Rusø kalbos ir istorijos dëstytojais galëjo bûti tik patikimi val- dþiai asmenys, juos á seminarijas turëjo teisæ skirti tik imperatorius ar vidaus reikalø ministras. Jie, pasaulieèiai staèiatikiai, antraeiliø dalykø dëstytojai, paþeidþiant konkordatà su popieþiumi, privalëjo bûti átraukiami á pagrindiná seminarijos valdymo organà – jos valdy- bà. Jiems, skirtingai nei kolegoms dvasininkams, bûdavo mokamos didelës algos ir priedas solidûs butpinigiai. Dël menkiausio jø skun- do ásiplieksdavo skubus ir dalykiðkas susiraðinëjimas tarp rusø ad- ministracijos virðûniø – generalgubernatoriaus, vidaus reikalø mi- nistro, liaudies ðvietimo ministro, ðvietimo apygardos globëjo, ávairiø departamentø, þinybø, dvasinës kolegijos, dvasinës akademijos, kitø ástaigø. Skundams tirti bûdavo siunèiami patyræ valdininkai. Nepai- sant vyskupo praðymø ið pareigø atleistas ir iðtremtas rektorius, ru- siðkø dalykø dëstymui ávesta inspektoriø kontrolë, skirta nemaþai lëðø mokymo priemonëms pirkti. Tai leidþia teigti, kad rusiðki da- lykai, pradedant 1844 m. ávesti á katalikiðkø seminarijø mokymo programas, buvo apgalvota priemonë áskiepyti dvasininkijai ðovi- nistinæ imperijos istorijos ir Baþnyèios sampratà ir per jà perduoti tokias nuostatas platiesiems katalikiðkosios visuomenës sluoksniams.

99 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 604. 100 J. Stakauskas, Pastangos sustiprinti rusiškuosius dalykus, p. 56–58.

64 Tikruosius rusø valdþios seminarijø reformos tikslus gerai su- prato katalikø dvasininkija, juo labiau kad jos ámanomas pasekmes parodë unitø seminarijø rusifikacija. Vis dëlto prievarta perðama val- danèiøjø sluoksniø religija ir ideologija ne tik nepatraukë katalikø dvasininkijos á savo pusæ, bet padarë atvirkðèià poveiká. Ji konsolida- vo dvasininkus, didino jø nusiteikimà prieð valdþià, netgi visa, kas rusiðka, mokë diplomatiðkai laviruoti ir atitinkamai kreipti dvasinin- kijos, taigi ir katalikø visuomenës auklëjimà.

LIETUVIØ KALBA KATALIKYBËJE IR JOS PLËTIMO PRADÞIA

XIX a. viduryje sustiprëjusi rusø valdþios diskriminacinë poli- tika Katalikø baþnyèios atþvilgiu, turëjusi tikslà sumaþinti ðios Baþny- èios átakà, padaryti jà lojalià imperinei valdþiai, modifikuoti jos kul- tûriná ir ideologiná ávaizdá ir panaudoti jà integruojant katalikiðkàjà visuomenæ á Rusijà, privertë katalikø dvasininkijà ávertinti padëtá ir imtis konkreèiø veiksmø katalikybei stiprinti. Katalikø baþnyèios dëmesys susikoncentravo á valstietijà – ir ne tik dël to, jog ji buvo pagrindinis ðios religijos sociumas. Gilëjanti baudþiavinio ûkio krizë, bræstantis baudþiavos panaikinimas ir au- gantis valstietijos socialinis-ekonominis vaidmuo didino tiek rusø val- dþios, tiek Lietuvos visuomenës dëmesá jai. Aktualëjo klausimas, ku- rià etnopolitinæ jëgà parems pilietëjantys valstieèiai – ar priims Lietuvos-Lenkijos valstybingumo tradicijà, ar pasiduos prorusiðkumui, net staèiatikybei101. Priemone iðlaikyti savo átakà valstietijai Þemaièiø vyskupijoje Katalikø baþnyèia pasirinko liaudies kalbà. Liaudies, taigi ir lietuviø, kalba pastoracijoje nëra XIX a. vidu- rio reiðkinys. Galimybë jai ásitvirtinti Katalikø baþnyèioje atsirado XVI a., kai á valstybiø gyventojø kalbà atkreipë dëmesá visuotinis Tri- dento susirinkimas. Nors susirinkimo nutarimu liturgine Baþnyèios kalba tapo lotynø kalba, kuri turëjo vienyti viso pasaulio dvasininkijà

101 E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje, p. 175–176.

65 su Romos kurija, klebonams buvo nurodyta stengtis mokyti þmones krikðèioniðko mokslo baþnyèioje jø gimtàja kalba kaip tinkamiausia sielovados darbui. Lietuvoje, nepaisant daugumos gyventojø katalikø kalbos, Ka- talikø baþnyèia, ðalia lotynø, vartojo lenkø, t. y. Abiejø Tautø Respub- likos kilmingøjø, kalbà. Ið lietuviø, latviø, baltarusiø valstieèiø ar XVIII a. lietuviðkai tebekalbëjusiø smulkiøjø bajorø kilusiam katalikø kunigui ði kalba po seminarijos tapdavo jo kalba, rodþiusia iðsiauklë- jimà, iðsilavinimà ir aukðtesnæ kilmæ. Po Abiejø Tautø Respublikos panaikinimo lenkø kalbos svoris Lietuvos visuomenëje dar padidëjo. Negæstant unijinës valstybës atkûrimo vilèiai, siekta konsoliduoti visus buvusios valstybës socialinius sluoksnius vienos (lenkø) kultûros ben- drumo saitais. Èia svarbus vaidmuo skirtas mokyklai ir Baþnyèiai102. Drauge klostësi sàlygos didëti Baþnyèioje ir lietuviø kalbos var- tojimui, nes politinë ir ekonominë Rusijos imperijos priespauda sukë- lë dvasininkijos socialinës struktûros pokyèius. Caro valdþiai sekvest- ravus Katalikø baþnyèios turtus, menkëjo kunigo profesijos socialinis statusas. Bajorija vis maþiau domëjosi baþnytine karjera, joje daugëjo valstieèiø kilmës dvasininkø. Nors socialiniai dvasininkijos pokyèiai iki XIX a. vidurio vyko lëtai, taèiau nëra abejonës, kad jie maþino kunigø abejingumà liaudies dvasiniams poreikiams ir jos kalbai, o plintanèios romantizmo, herderizmo, lenkø atgimimo idëjos paskati- no kai kuriuos jø ásitraukti á lietuviðkàjá darbà. Lietuviø kalbos apimtis Baþnyèioje XIX a. pirmojoje pusëje bu- vo labai kukli, ji buvo vartojama tik tiesiogiai kontaktuojant su liau- dimi. Ten, kur gyventojai kalbëjo lietuviðkai (o tokia buvo kone visa Þemaièiø vyskupija iki 1849 m. pabaigos), nemaþai kunigø mokëjo lietuviðkai, ir, nors seminarijoje lietuviðkai pastoracijai nebuvo rengia- mi, baþnyèiose ðia kalba sakë pamokslus, klausë iðpaþinèiø. Lietuviø kalbos bûta ir parapinëse mokyklëlëse prie baþnyèiø, ypaè vienakla- sëse, kuriø pagrindinis tikslas buvo religinës reikmës ir kurios nesie- kë rengti vaikus aukðtesnei mokyklai. Mokslas jose trukdavo 2–3 þie-

102 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 25–26.

66 mas, kada samdyti mokytojai, daþnai viduriniø mokyklø mokiniai, vikarai, klierikai, vargonininkai ir zakristijonai lietuviðkai mokydavo vaikus tikybos, skaitymo, reèiau raðto. Tokiø lietuviðkø ar pusiau lie- tuviðkø mokyklëliø daugiau bûta Þemaitijoje, maþiau – rytinëse ir pietinëse Lietuvos srityse, kur pastoracijoje buvo ásigalëjusi lenkø kal- ba103. Antai Þemaièiø vyskupijoje 1820, 1821 m. ið parapijø vizitacijø aktuose iðvardytø 80 parapiniø mokyklø konkreèiai nurodyta, kad mokoma lietuviðko skaitymo ar skaitymo ir raðto 2 mokyklose, 1827, 1828 m. ið 79 mokyklø – 5 mokyklose104. Tuo tarpu Vilniaus vyskupi- jai priklausiusiose Kauno, Ukmergës apskrityse 1827–1831 m. atski- rais metais veikë tik 7–13 parapiniø mokyklø, ið jø tik vienoje mokyta lietuviðkai105. Po 1831 m. parapinës mokyklëlës prie baþnyèiø val- dþios buvo numatytos likviduoti, 4-ajame deðimtmetyje jø labai su- maþëjo. Nebuvo liaudies lavinimui skirtø lietuviðkø knygø, iðskyrus maldaknyges ir elementorius. Rusijos imperijoje nusistatymo prieð lietuviø kalbà nedeklaruo- ta. Pavelo I ir Aleksandro I valdymo metais, o ir Nikolajaus I admi- nistracijos akyse ði „muþikø tarmë“ neturëjo jokios reikðmës visuome- niniam-politiniam kraðto gyvenimui, ji buvo buitinis reiðkinys, kuris turëjo plintant civilizacijai iðnykti. Tad á pavieniø asmenø pastangas gausinti lietuviðkà raðtijà, ávesti lietuviø kalbà á liaudies ðvietimà bu- vo abejingai reaguojama. Á lietuviø kalbà rusø valdþia atkreipë dau- giau dëmesio po 1830–1831 m. sukilimo. Pleèiantis „lenkø pradø nai- kinimo“ politikai, lietuviø kalbà bandyta panaudoti kaip barjerà, neleidþiantá liaudyje sklisti lenkø kultûrai ir ideologijai. Tikëtasi, kad lietuviø kalba, ávesta kaip pagalbinë mokantis rusiðkai, padarys pa- trauklià liaudþiai rusiðkà valdinæ mokyklà ir kartu, nebûdama pajëgi konkurentë iðlavintai rusø kalbai, padës priimti ir perimti rusø kultû- rà ir ideologijà. 1833 m. jà pirmà kartà buvo numatyta átraukti á rusið- kø valdiniø pradþios mokyklø programas kaip atskirà dalykà, taèiau

103 Ten pat, p. 64, 104–106. 104 A. Praðmantaitë, Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, p. 187–202. 105 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 104, 82–83.

67 praktiðkai projektas liko plaèiau nerealizuotas106. Projektø panaudoti lietuviø kalbà kaip barjerà bûta ir vëliau. Tai, kad XIX a. viduryje lietuvybë matyta kaip bûdas siekti politiniø tikslø, taip pat rodo (praktiðkai irgi neágyvendintas) 1852– 1854 m. rusø valdþios sumanymas pertvarkyti Kauno gubernijos mo- kyklas tautiniu principu – steigti atskiras lietuviams ir lenkams (tau- tiðkai susitapatinantiems su lenkais)107. Taip pirmiausia siekta apsaugoti nuo lenkiðko uþkrato Þemaièiø vyskupijos seminarijos klie- rikus, kurie, valdþios þodþiais, daugiausia kilæ ið „þemaièiø liaudies“ ir, su lenkais teturëdami bendrà tikybà, per mokyklas pasigauna len- kiðkos dvasios. Taèiau svarstant klausimà buvo padaryta iðvada, kad toks lietuviø ir lenkø atskyrimas prieðtarauja valdþios tikslams: jis nepanaikins namø mokymo ir neleis kraðto gyventojams susilieti su rusais, nes nuolat primins vieniems, kad jie lenkai, kitiems, – kad jie lietuviai. Tad nutarta ir toliau mokyklose tæsti senà mokymo sistemà, paremtà rusiðkumo stiprinimu. Norint, kad rusø kultûros ir prorusiðkø idëjø invazija per mo- kyklas taptø tikrai veiksminga, valdþiai reikëjo suimti á savo rankas visà liaudies ðvietimà. Dël to ji 1841 m. pradþioje uþdraudë Þemaièiø vyskupijoje parapiniø mokyklø prie baþnyèiø veiklà be mokyklø þi- nybos leidimo. Tokiø baþnytiniø mokyklëliø, kurios nuo seno buvo neatsiejama vyskupijos religinio liaudies ðvietimo grandis, draudimui pasiprieðino vyskupijos valdytojas S. M. Giedraitis, já parëmë Romos katalikø dvasinë kolegija Peterburge (joje tuomet posëdþiavo J. K. Gin- tila, 1844 m. tapæs Þemaièiø vyskupijos valdytoju). Parapiniø mokyklø gynimas sulaukë aktyvaus Peterburgo inte- ligentijos, ypaè lietuviø kilmës, palaikymo. S. Daukantas raðë, kad

106 E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje, p. 77; M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 486. 107 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 222–225; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 270–272; E. Aleksandravièius, Tautinio identiteto link: 1852– 1854 m. „mokiniø byla“, Kultûros barai, 1990, Nr. 7–8, p. 96–99; L. Zasztowt, Kresy 1832–1864. Szkolnictwo na ziemiach litewskich i ruskich dawnej Rzeczypospolitej, Warszawa, 1997, s. 247–249.

68 leidimo mokyklëlëms gavimas kainavo nemaþai pastangø, o Peter- burge nebuvo þmogaus, kuris nebûtø juo rûpinæsis108. Toji lietuviø inteligentijos dalis, kuri svajojo apie visuomeniná lietuviø kalbos átei- sinimà (S. Daukantas, Andriejus Ugianskis (Ugiañski), Juozapas Èiul- da (Czuùdo) ir kiti), mokyklëlëse áþvelgë galimybæ ugdyti jos meilæ, o per lietuviðkà pastoracijà matë bûdà skiepyti liaudþiai sunormintà kalbà ir taip kelti jà á kultûringos kalbos lygá109. Lietuviø etninës kul- tûros puoselëtojai patys rûpinosi valstieèiø ðvietimu, rengë lietuvið- kus elementorius, maldaknyges. S. Daukantas 1842 m. buvo iðleidæs „Abëcëlæ lietuviø kalnënø ir þemaièiø kalbos“, paraðæs (tik neiðspaus- dino) lietuviðkà maldaknygæ110. Konkreèià valstietijos ðvietimo pro- gramà, apëmusià vadovëliø lietuviðkoms parapinëms, pradinëms mo- kykloms rengimà, apie 1860 m. buvo numatæs M. Akelaitis, Jono Koncevièiaus (Koncewicz) vadovaujami Maskvos universiteto lietuviai studentai111. Vidaus reikalø ministerija Þemaièiø vyskupijoje parapines mo- kyklas prie baþnyèiø oficialiai leido steigti 1841 m. geguþæ. Dvasinin- kams bei jø tarnautojams buvo leista mokyti vaikus tikybos, liturgijos ir lietuviðkai skaityti, taèiau pareikalauta mokyti ir skaitymo rusø kalba pradmenø112. Kad galëtø ðias mokyklas kontroliuoti, valdþia gavo ið vyskupijos vadovybës paþadà, jog kasmet pateiks Pradiniø mokyklø direkcijai þinias apie mokiniø skaièiø bei praneð, ar ið tiesø yra mokoma rusø kalbos. Gali bûti, kad á parapines mokyklas, mo- kanèias lietuviðko ir rusiðko skaitymo, valdþia galëjo þiûrëti kaip á tam tikrà 1833 m. savo sumanymo variantà. Nuolaidos katalikø dvasininkijai ðiaipjau nebuvo bûdingos ru- sø valdþiai ir ypaè sunkiai tikëtinos atrodë ið Nikolajaus I po 1830– 1831 m. sukilimo. Tad istoriografijoje buvo atkreiptas dëmesys á

108 S. Daukantas, Raštai, t. 2, Vilnius, 1976, p. 784. 109 J. Èiulda, Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, pa- rengë ir ávadiná straipsná paraðë G. Subaèius, LAIS, t. 6, 1993, p. 230. 110 [S. Daukantas], Abecieïa Lîjtuwîû-Kalnienû ir Ýiamajtiû kaùbos, Sankt Peter- burgas, 1842; S. Daukantas, Maùdas Katalîkû Pagaù Baênicziæs S. Rimo îszraszytas Metuse 1842, rankraštis, LLTIB, f. 1–SD 18. 111 Þr.: A. Tyla, Ið Lietuvos kilæs jaunimas Maskvos universitete 1832–1862 m., Praeities baruose, p. 193–196; M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 486–487. 112 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 248.

69 parapiniø mokyklø legalizavimo prieþastis. Antai M. Lukðienë spëjo, kad, siekdama visiðkai atimti ið katalikø dvasininkijos ðvietimà, rusø valdþia matë nepajëgsianti to padaryti ið karto113. Kitø tyrinëtojø ma- nymu114, parapiniø mokyklø legalizavimui galëjo pasitarnauti „Peter- burgo koterija“ – 1841 m. birþelio mën. Voluinës þemëse grafo H. Þe- vuskio Èiudnovo dvare susikûrusi legalistinë literatûrinë politinë grupuotë, susijusi su politiniu kolaboravimu. Á grupuotæ áëjo „Tygod- nik Petersburski“ bendradarbiai raðytojai, literatai, istorikai, tarp jø netrukus Peterburgo dvasinës akademijos rektorius bei Mogiliavo ar- kivyskupas metropolitas I. Holovinskis, J. K. Gintilai ir ypaè M. Va- lanèiui artimas þmogus. „Koterijos“ interesai rodo, jog buvusios Abie- jø Tautø Respublikos visuomenëje XIX a. 5-ajame deðimtmetyje bûta nerimo dël katalikybës ateities115. Siekdami iðsaugoti katalikø tikëji- mà, „koterijos“ nariai darë ideologiniø nuolaidø valdþiai116, reiðkë retoriðkà lojalumà carinei Rusijai, palaikydami panslavizmo idëjas ir pasisakydami prieð lenkø pastangas atkurti Lenkijà, paþymëdami Lie- tuvos valstybës galios augimà kaip rusø ir lietuviø bendros istorijos dalá. Uþ tai caro valdþia suteikë „koterijai“ teisæ laisvai propaguoti katalikybæ, kelti religinës literatûros leidimo bei valstieèiø ðvietimo bûtinumà. Apie ámanomà „Peterburgo koterijos“ átakà Þemaièiø vys- kupijos parapiniø mokyklø legalizavimui ir jø pobûdþiui spëta ið to, kad ðios mokyklos labai priminë Edukacinës komisijos, kuriai vado- vavo vyskupas Ignotas Jokûbas Masalskis (Massalski), sukurtas apati- nës ðvietimo grandies mokyklas (vienaklases parapines mokyklas). Tokias mokyklas itin vertino H. Þevuskis, artimai bendravæs su I. Ho- lovinskiu ir pasidavæs jo átakai117.

113 Ten pat, p. 236. 114 V. Berenis, Aristokratijos likimas: Henriko Þevuskio metamorfozës, p. 217–233. 115 Nerimas dël katalikybës, kurià rusø valdþia „privedë kone iki nuopuolio“, savaip iðsakytas ir M. Valanèiaus uþraðuose: „1843 m. pabaigoje, kai katalikø tikëjimo reikalai Rusijoje patirdavo kaskart daugiau prieðiðkumo ir kai padëtis kaskart blogë- jo“, katalikø dvasininkai ið valdþios gavo dovanø – ordinus. „Ðie apdovanojimai, be ypatingo pasiþymëjimo skirti, uþuot nudþiuginæ, nuliûdino ne tik katalikø liaudá, bet ir paèius apdovanotuosius, nes visi suprato, kad ne be tikslo duodami apdovanojimai. Kiekvienam atëjo á galvà posakis: „Kai jautá ðeria, já paprastai ketina pjauti““ (M. Va- lanèius, Namø uþraðai, p. 255, 257, 363, 365). 116 M. Stolzman, Nigdy od ciebie miasto , Olsztyn, 1987, s. 158–159. 117 Ten pat, p. 165; M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 77–78.

70 Parapiniø mokyklø Þemaièiø vyskupijoje áteisinimas dar nesie- tinas su organizuota religine ðvietëjiðka dvasininkijos veikla kataliky- bei stiprinti. Tuoj po 1841 m. tokiø mokyklø vyskupijoje padaugëjo, o dvasininkijos entuziazmas netrukus ëmë maþëti, nors parapijieèiai noriai leisdavo vaikus á tokias mokyklas. Akstinas katalikø dvasininkijai rimtai susirûpinti katalikybës reikalais buvo 1843 m. valdþios pradëtos kurti Valstybës turtø minis- terijos mokyklos valstybiniams valstieèiams, kuriose mokë staèiatikiø dvasininkai ar jais besiruoðiantys tapti þmonës. Kadangi ðios mokyk- los, prieðingai nei daugumos klebonø iðlaikomos parapinës, buvo ne- mokamos, labai padidëjo staèiatikybës invazijos á liaudá grësmë per ðvietimà. M. Lukðienë pastebëjo, jog staèiatikiø valdomos Valstybës turtø ministerijos mokyklos sujaudino katalikø dvasininkijà daug la- biau nei iki tol Liaudies ðvietimo ministerijos steigtos mokyklos118. Kita prieþastis buvo 1843 m. nusavintos parapiniø baþnyèiø þemës ir kapitalai. Dvasininkijos sekuliarizacija, padariusi ið dvasi- ninko feodalo dvasininkà valdininkà, vertë já ieðkoti naujo socialinio- ekonominio egzistavimo pagrindo. Nusavinimas pablogino kunigo ma- terialinæ padëtá, pakeitë pragyvenimo ðaltinius, taigi paveikë santykius su ganomaisiais. Netekæ ¾ buvusiø pajamø, klebonai nebuvo linkæ uþsikrauti daugiau ganytojiðkø pareigø, bet vargingesnis gyvenimas skatino ágyti liaudies pasitikëjimà ir didinti jai savo átakà119. Juolab kad drauge su baþnytinëmis þemëmis nusavinus ir ten stovëjusias smukles – viduramþiðkà Baþnyèios pajamø ðaltiná, niekas nebetrukdë atnaujinti sielovados darbà120. Á blogëjanèià situacijà veiksmingai sureagavo Þemaièiø vysku- pijos valdytojas J. K. Gintila, 1844 m. rudená pakeitæs ðiame poste S. M. Giedraitá. Bûtent J. K. Gintilos katalikybës stiprinimo priemonës buvo pradþia religinës ðvietëjiðkos dvasininkijos veiklos valstietijoje, vartojant jos kalbà. J. K. Gintilos darbà pratæsë nuo 1850 m. pradþios vyskupijà valdæs M. Valanèius.

118 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 237. 119 Ten pat, p. 236. 120 P. Pakarklis, Ekonominë ir teisinë Katalikø baþnyèios padëtis Lietuvoje, Vilnius, 1956, p. 23; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 335.

71 Religinë ðvietëjiðka dvasininkijos veikla reiðkë, kad lietuviø kalbà pradëta daug intensyviau vartoti baþnyèiose, parapinëse mokyklose, negu bûta iki tol. Ji ásitvirtino pridëtinëse pamaldose – ne tik pamoks- luose ar religijos mokyme, bet ir giedojimuose, litanijose, evangelijos skaitymuose, roþinio kalbëjime121. Iðtisu liaudies religinio kultûrinio ðvietimo gimtàja kalba reiðkiniu tapo vyskupijà apraizgæs tankus pa- rapiniø mokyklø tinklas, dvasininkijos rengta ir platinta gausi religi- në-moralinë, katechetinë, elementorinë, didaktinë literatûra, blaivy- bës brolijos, ganytojiðki laiðkai, mokæ valstieèius civilizuotos laikysenos istoriniø ávykiø akivaizdoje, pagrástos krikðèioniðkosiomis vertybëmis, skelbæ kovà ásikerojusioms ydoms: girtuoklystei, prietarams, burtams. Stiprëjo dvasininkijos parama valstieèiams prieð þemvaldþiø sociali- næ-ekonominæ savivalæ, rûpinimasis jø santykiø reguliavimu. Ðalia religiniø ir etniniø veiksniø derinimo kaip dar vienas ka- talikybës patrauklumo didinimo ir visuomenës religinio konsolidavi- mo svertas buvo pradëta praktikuoti kolektyvinë teatraliðkoji religijos forma122 – daþnos parapijø vizitacijos su iðkilmingais sutikimais, pa- lydomis ir pamaldomis, áspûdingas Sutvirtinimo sakramento, pirmo- sios Komunijos teikimas dalijant vaikams knygeles, puoðnios procesi- jos, masiniai atlaidai, vaizdingos kryþiø ðventinimo eisenos, iðkilmingi brolijø, kapø, varpø, bûsimø baþnyèiø kertiniø akmenø, pastatytø baþnyèiø, altoriø ðventinimai, vieði brolijø ritualai, brolijø globëjø ðven- tës, blaivybës áþadø atnaujinimo iðkilmës, iðkilmingos blaivybës bro- lijø nariø laidotuvës, gavënios rekolekcijos, kryþiaus keliai ir pan. Tai taip pat stiprino katalikybës ir dvasininkijos prestiþà. M. Valanèius savo apsilankymà 1862 m. Raseiniuose ðitaip apraðë: „Per mylià nuo miesto sutiko mane ant arkliø raita jaunuomenë su vëliavomis. Artëdamas prie miesto vartø, radau visus vietos þmo- nes. Bajorø dukros neðë baþnytinius altorëlius, bajorai vëliavas. Nesu- skaièiuojamame bûryje perëjau per visà miestà. Prie áëjimo á baþnyèià sunku buvo iðlaikyti rimtá”.

121 Þr. A. Katilius, Lietuviø ir lenkø konfliktas dël pamaldø kalbos miðriose parapijose (XIX a. pabaiga – XX a. pradþia), Kultûros barai, 1999, Nr. 1, p. 80. 122 V. Kavolio terminas (þr.: V. Kavolis, Epochø signatûros, p. 30).

72 Pats vyskupas celebravo miðparus, kità dienà – sumà, teikë Sutvirtinimo sakramentà. Iðvykstantá visutëlis miestas lydëjo iki mies- to vartø123. Bandant atsakyti á klausimà, kodël Þemaièiø vyskupija, o ne kita, tapo katalikybës stiprinimo þidiniu jà lituanizuojant, perðasi min- tis, kad èia XIX a. viduryje buvo palankiausios sàlygos tokiai inicia- tyvai kilti. Jas lëmë: 1) gyventojø etninis ir religinis vienalytiðkumas. 1864 m. Vi- daus reikalø ministerijos duomenimis, Kauno gubernijoje lietuviai su- darë per 90% visø gyventojø ir tiek pat visø katalikø. Panaðûs rezul- tatai tiek rusø valdþios, tiek katalikø dvasininkijos buvo gauti ir 1884 m.124 ; 2) aukðtesnis valstieèiø gyvenimo lygis, teikæs daugiau galimybiø ir traukæs didesná Baþnyèios dëmesá. Antano Tylos duomenimis, XIX a. viduryje ypaè Þemaitijoje bûta daugiau valstieèiø èinðininkø nei laþi- niø baudþiauninkø, valstieèiai buvo turtingesni, turëjo daugiau þe- mës, gyvuliø, geresniø trobesiø, daþniau naudojo samdomàjá darbà, daugiau produkcijos parduodavo rinkoje, turëjo santaupø125 ; 3) didesnis valstieèiø apsiðvietimas. Þemaitijoje XIX a. I pusëje buvo gerokai daugiau valstieèiø vaikø, lankiusiø pradines mokyklas ir mokëjusiø bent skaityti; nemaþai jø lankë vidurines mokyklas126.

123 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 789, 791. 124 [À. Áåëåöêèé], Ðèìñêî-êàòîëè÷åñêèå åïàðõèàëüíûå ñåìèíàðèè: Âèëåíñêàÿ è Òåëüøåâñêàÿ, p. 54–55, 58; Vilniaus gubernijoje, rusø valdþios duomenimis, 1861 m. lietuviø bûta 46%, 1862 m. – 49,98% (ið jø lietuviø katalikø 46,35%) (E. Vidmantas, min. veik., p. 114–117). 1897 m. pirmojo statistinio gyventojø suraðymo duomenimis, gyventojø santykis buvo gerokai pakitæs lietuviø nenaudai. 1860 m. Seinø vyskupijoje gyveno 43,6% lietuviø (Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 711), E. Volterio statistikos duomenimis, 1889 m. Suvalkø gubernijoje – 57,8% lietuviø, 1897 m. jø sumaþëjo iki 52,8%. Iðsamiø duomenø apie tautinæ Vilniaus vyskupijos gyventojø sudëtá pateikë: V. Merkys, Tautinë Vilniaus vyskupijos gyventojø sudëtis 1867–1917 m., Istorijos akiraèiai, Vilnius, 2004, p. 373–418. 125 A. Tyla, Lietuvos valstieèiø istorijos (1795–1861 m.) bruoþai, LAIS, t. 4, p. 16–36. 126 Antai 1822 m. èia ið visø apskrièiø mokyklose besimokiusiø mokiniø be- veik 52% buvo valstieèiø vaikai, kai kitose Lietuvos apskrityse valstieèiø vaikai suda- rë tik 11,4% (J. Lebedys, Simonas Stanevièius, Vilnius, 1955, p. 47).

73 4) liaudiðkesnë dvasininkija, artimesnë kunigijos sàsaja su liau- dimi. Kunigo profesijà pasirinkdavo daugiau iðsilavinimo siekianèiø valstieèiø vaikø nei kitur; baþnyèiose, parapinëse mokyklëlëse daþ- niau vartota lietuviø kalba; 5) didesnis etninës kultûros puoselëtojø skaièius. XIX a. vidu- ryje etnokultûrininkø ið Þemaitijos buvo dauguma. Ðie þmonës liau- dies ðvietimo darbui jau vartojo lietuviø kalbà; 6) vyskupijos vadovø ðvietëjiðkos nuostatos. Studijuodami Vil- niaus vyriausiojoje seminarijoje prie Vilniaus universiteto, J. K. Ginti- la, M. Valanèius buvo paveikti racionalizmo, katalikiðkojo Ðvietimo idëjø. Ðios idëjos kritikavo luomø privilegijas, akcentavo prigimtinæ þmoniø lygybæ, socialiná teisingumà, „atrado“ liaudá, dvasininkijai këlë uþdaviná ne tik bûti sielø ganytoju, bet ir liaudies mokytoju – imtis religinio liaudies ðvietimo, buities gerinimo, kovos su prietarais, gir- tavimu, aplaidumu ir pan.127 Vyskupijos vadovai prijautë liaudies ðvie- timo reikalà këlusiems etnokultûrininkams ir su jais bendradarbiavo. M. Valanèiaus, kaip iðkiliausios XIX a. Lietuvos Katalikø baþ- nyèios asmenybës, reikðmë lietuvybei buvo ne kartà analizuota bei vertinta. Èia atidþiau panagrinësime J. K. Gintilos nuopelnus katali- kybës lituanizacijai. J. K. Gintila nebuvo abejingas lietuviðkiems dalykams. Mylëjo lietuviø kalbà, mëgdavo ja kalbëtis su artimais tëvynainiais, dar Pe- terburge palaikë ryðius su Jurgiu (ordine Ambraziejumi). Pabrëþa, Irenëju Oginskiu (Ogiñski), S. Daukantu, Juozapu Kriþanauskiu (Krzyýanowski) ir kitais. Apie já palankiai atsiliepë kai kurie amþinin- kai128, taèiau Lietuvos istoriografijoje J. K. Gintilos vertinimas susi- formavo vadovaujantis nepalankia jo charakteristika, kurià pateikë

127 U. Im Hof, Švietimo epochos Europa, Vilnius, 1996, p. 150, 174–177; M. Luk- ðienë, Demokratinë ugdymo mintis Lietuvoje, Vilnius, 1985, p. 38–42. Taip pat þr.: I. Ðe- navièienë, Þemaièiø lituanistai Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje. Motiejus Valanèius, Vil- nius, 1998. 128 Apie J. K. Gintilà palankiai atsiliepë A. Muchlinskis (A. Muchliñski, Wspom- nienie o Ú. p. J. Ch. Gintylle, Pamiætnik Religijno-Moralny, 1858, t. 1, ser. 2, s. 30–35), B. Smigelskis (B. Smigelskis, Atsiminimai apie senobinæ Þemaièiø vyskupystæ (nuo 1421 iki 1850 metø), Draugija, 1912, Nr. 63, p. 241). Bûta ir kitokiø nuomoniø.

74 M. Valanèius savo uþraðuose129. Jis ypaè kaltintas pataikavimu rusø valdþiai ir abejingumu katalikybës reikalams. Pirmasis M. Valanèiaus neðaliðkumu suabejojo V. Birþiðka. Jis nurodë, kad, valdydamas vys- kupijà, J. K. Gintila kiek galëdamas stengësi ginti Baþnyèios teises ir reikalus, dël to ne kartà buvo peiktas rusø administracijos130, o jam prikiðamà valdþios pasitikëjimà tuo metu turëjo visi átakingesni Kata- likø baþnyèios dignitoriai, tarp jø ne tik J. K. Gintila, bet ir I. Holo- vinskis, ir pats M. Valanèius. Reikia manyti, kad J. K. Gintila ne ma- þiau nei kiti nerimavo dël kylanèio staèiatikybës pavojaus ir katalikybës ateities. Jis pirmasis áþvelgë kalbos perspektyvà ir svarbà skleidþiant bei stiprinant religijà ir suteikë katalikybës lietuvinimui postûmá, or- ganizuotumà ir vyskupijos mastà. Ðalia katalikybës stiprinimo per lie- tuviø kalbà J. K. Gintila ðià religijà platino tarp kitø tikëjimø gyven- tojø, konkreèiai – þydø131. Pradedant 1845 m., J. K. Gintila, pasinaudodamas vyskupijos valdytojo galiomis, ëmësi plësti lietuviðkø parapiniø mokyklø tinklà. 1845 m. lapkrièio 24 ir 1846 m. rugsëjo 14 d. jis iðsiuntinëjo dekanams aplinkraðèius, kuriuose ragino juos imtis kuo sparèiau steigti parapi- nes mokyklas, kuriose, be baþnytiniø tiesø ir patarnavimo miðioms, vaikai bûtø mokomi lietuviðkai skaityti ir raðyti, taip pat rusø kalbos. J. K. Gintila paþymëjo, kad po 1841 m. buvo pabudæs kunigø uolu- mas, taèiau netrukus papûtë atðalimo dvasia: baþnytinës parapinës mokyklos ëmë nykti, ir ðiandien tokia mokykla yra retas dalykas. Tad grieþtai ásakë, kad prie kiekvienos parapinës baþnyèios tuoj pat bûtø ásteigtos mokyklëlës, apie kuriø veiklà ir mokiniø skaièiø dekanai já

129 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 514–523. 130 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 2, p. 413. Jam pritarë E. Aleksandravièius, manæs, jog M. Valanèiaus vertinimai greièiau atspindëjo ne tikràjá J. K. Gintilos veidà, o idëjinius nesutarimus to meto dvasininkijoje (E. Aleksandravièius, XIX amþiaus pro- filiai, p. 69). 131 Þydams jø kalba, taip pat lenkø kalba paraðytose, verstose religinëse knyge- lëse J. K. Gintila këlë katalikybës privalumus, atsivertëliams, kuriø vietà laikë greta lietuviø liaudies, kad iðmoktø lietuviðkai melstis, parengë lietuviðkà katekizmà hebrajø raðmenimis ir jidið raðmenimis lietuviðkà maldaknygæ (Moksùas krikszczioniszkas ýemai- tiszkai paraszytas , 1854 (1855), rankraštis; Aktas ir poterej, 1855, rankraštis. Þr.: V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 2, p. 414; Þemaièiø vyskupijos pareigybinës dvasininkijos 1854 m. for- muliariniai sàraðai, 1855 05, RVIA, f. 822, ap. 3, b. 13441, l. 34–35.

75 1. 1846 m. rugsëjo 14 d. J. K. Gintilos aplinkraðtis Þemaièiø vyskupijos dekanams, ásakantis steigti lietuviðkas parapines mokyklas. Fragmentas. LVIA privalëjo kas metø ketvirtá informuoti, taip pat praneðti, kur ir dël kokiø prieþasèiø jø neásteigta132. Norëdamas palengvinti tikybos ir skaitymo mokymà, J. K. Gin- tila uþsakë vertimà ir 1845 m. uþ savo pinigus iðspausdino Antano Janikavièiaus (Janikowicz) ið lenkø kalbos á lietuviø kalbà iðverstà ka- tekizmà „Mokslas krikðèioniðkas“133. Á tokios literatûros rengimo dar- bà átraukë Þemaièiø seminarijos homiletikos profesoriø Ignotà Kul- vinská (Kulwiñski), seminarijos klierikus134. Kaip rodo J. K. Gintilos susiraðinëjimas su dvasininkais, paskel- bus aplinkraðèius, parapiniø mokyklø vyskupijoje gerokai pagausëjo. Tokios mokyklos beveik prie kiekvienos baþnyèios buvo ákurtos, ga- lima sakyti, kone visuose (Joniðkio, Batakiø, Rietavo, Varniø, Veliuo- nos, Viekðniø, Ðeduvos, Ðiluvos, Skuodo) vyskupijos dekanatuose. Kai kuriose vietose mokiniø skaièius pasiekë prieð 1830–1831 m. sukilimà buvusá lygá. Antai 1848 m. viduryje visose Viekðniø dekanato parapi- nëse mokyklose prie baþnyèiø mokësi 237 vaikai, t. y. tiek, kiek 1827, 1828 m.135 Skuode dviejose parapinëse mokyklose 1847 m. mokësi 132 vaikai, Tryðkiø mokykloje – 33, Kurðënø – 30, Ðaukënø – 33, Raudë- nø – 8136. M. Valanèiaus vyskupavimo metais parapiniø mokyklëliø buvo ásteigta dar daugiau. 1853 m. mokiniø skaièius jose, palyginti su 1830 m., apytikriai buvo iðaugæs maþdaug 63% (141 mokykla, 4394 mokiniai), 1854 m. – 119 (197 mokyklos, 5910 mokiniø), 1857 m. – apie 123 (apie 6000 mokiniø), 1861 m. – 145% (157 mokyklos, 6594 mokiniai)137.

132 Jono Krizostomo Gintilos aplinkraðtis Þemaièiø vyskupijos dekanams, 1846 09 14, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 52, l. 279–282; M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 237. 133 Moksùas krykszczionyszkas dydesis , vertë A. Janikavièius, Vilnius, 1845. 134 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 2, p. 446. Klieriko A. Mackevièiaus parengto lietuviðko katekizmo rankraðèio (saugomas NB, f. 90–448) paskutiniame puslapyje yra I. Kulvinskio áraðas lenkø kalba: „Puiki viltis! Praðau tik nepavargti dirbti, neprarasti noro ir uolumo, ir bûsi naudingu mokytoju“. 135 1827, 1828 m. visose Viekðniø dekanato parapinëse mokyklose mokësi 235 vaikai (þr.: A. Praðmantaitë, Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, p. 207). 136 Jono Krizostomo Gintilos susiraðinëjimas su dekanais dël parapiniø mo- kyklø, 1846–1848, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 52, l. 286–401. 137 Skaièiavimai atlikti remiantis: M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 470; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 290–291; A. Tyla, Slaptas lietuviø mokymas 1862–1906 metais, LAIS, t. 1, p. 49.

77 Parapiniø mokyklø skaièiaus didëjimà ypaè skatino tai, kad J. K. Gintila atidþiai kontroliavo mokyklø steigimà, netoleravo kuni- gø aplaidumo, nepriimdavo pasiaiðkinimø, kad nesà lëðø mokyto- jams samdyti. Pareikalavo, kad patys klebonai ar vikarai imtøsi mo- kyti ir laikytø tai savo tiesiogine pareiga. Tad J. K. Gintilos valdymo metais pamaþu ëmë mokyti ir patys kunigai. Antai Ðeduvos dekanate 1847 m. jau mokë penki kunigai138. Kai kurie klebonai, dar galutinai nenutraukæ saitø su aplinka, ið kurios kilo, uoliai ásitraukë á valstieèiø ðvietimo darbà. Toks buvo Jurbarko klebonas Mikalojus Kervelis (Kierwell), kurio parapijoje 1858 m. prasidëjo blaivybës sàjûdis. Jo liudijimu, 1847 m. Jurbarko parapi- joje jau tik retas þmogus nemokëjo skaityti. Kitas didelis J. K. Gintilos nuopelnas katalikybës lietuvinimui buvo jo pradëta pastoracijos lituanizacija. J. K. Gintila pastebëjo, kad tose vietose, kur dauguma gyventojø kalbëjo lietuviðkai, pridëtinës pamaldos liaudies kalba darë valstieèiø religingumui daug didesná poveiká nei lenkiðkos. Antai 1842 m. Vabalninko parapijos (Vilniaus vyskupija) gyventojai gyrë kunigà, kuris, pavaduodamas sirgusájá, sa- kæs pamokslus þmonëms ypaè naudinga lietuviø kalba139. Þemaièiø vyskupijos baþnyèiose populiarëjo lietuviðkos baþnytinës giesmës, pla- tinamos entuziastingesniø kunigø. Iðliko þiniø apie du Rietavo kuni- gus (tikriausiai tuo metu ten vikaravusius Pranciðkø Martiðauskà (Martyszewski) ir Antanà Reutà (Reut)), kurie 1845 m., pataisæ þemai- èiø tarme paraðytà knygelæ, parengë liaudþiai giesmes, pavadintas „Nobaþni giedojimai, kuriuos Lietuvoj nekuriose baþnyèiose visas su- sirinkimas atprovinëja“. Jose buvo iðsamiai apraðyti visi giedotiniø miðiø giedojimai, kad jais kiti kunigai galëtø naudotis per lietuviðkas pamaldas. Ten jau tada buvo paplitusi Antano Strazdo giesmë „Pul- kim ant keliø, visi krikðèionys“140.

138 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 238–239. 139 Vabalninko parapijos gyventojø liudijimas kunigui Mykolui Rudzinskiui (Rudziñski), 1842 07 09, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 63, l. 83. 140 Juozapo Noreikos (Norejko) laiðkas Motiejui Valanèiui, 1854 07 26, ten pat, b. 92, l. 327–330.

78 Vis dëlto vyskupijoje pamokslai, giedojimai daþniau bûdavo lenkiðki, nes daug kunigø menkai mokëjo ar visai nemokëjo lietuviø kalbos. Pavyzdþiui, Telðiø katedroje save þemaièiu vadinæs vikaras Alfonsas Gabonskis (Gaboñski), vos kalbëdamas lietuviðkai, per 7 me- tus neástengë pasakyti në vieno lietuviðko pamokslo141. Lietuviðkai gerai mokanèiø kunigø buvo nedaug. 1846 m. gruodþio mën. vyskupijos valdytojas paskelbë aplin- kraðtá, kuriame ásakë visiems vyskupijos kunigams mokytis liaudies kalbos142. Aplinkraðtyje J. K. Gintila raðë, kad kai kurie kunigai ið nenoro ar apsileidimo nepajëgia þmonëms lietuviðkai aiðkinti katekiz- mo ir mokyti poteriø. Kadangi vyskupija susideda vien ið lietuviðkø apskrièiø ir katekizmas dëstomas tik lietuviðkai, be to, gerai þinoma, kad ko pats gerai nemoki, to ir kitø gerai neiðmokysi, valdytojas liepë dekanams ápareigoti kunigus mokytis katekizmo ir poteriø lietuviø kalba – ir ne pavirðutiniðkai, kaip buvæ áprasta, o labai gerai, kad laisvai ja galëtø bendrauti su liaudimi tiek ið sakyklos, tiek parapinëse mokyklose. Dekanams kaskart vizituojant savo dekanatus, buvo nu- rodyta lietuviðkai egzaminuoti visus kunigus, ypaè vadovaujanèius parapijoms, ið katekizmo ir poteriø ir praneðti valdytojui apie tuos, kurie dël aplaidumo ar kitø prieþasèiø nesugebëtø egzamino iðlaikyti, kad galima bûtø juos atitinkamai nubausti. Aplinkraðtyje J. K. Gintila taip pat paragino kunigus intensy- vinti tarp þmoniø pastoraciná darbà – ypaè atkreipti dëmesá á religiná vaikø rengimà bei katekizmo mokymà, o per parapijø vizitacijas nu- rodë egzaminuoti parapijieèius ið religijos pagrindø, poteriø ir krikð- èioniðkø pareigø. Minëtos priemonës dvasininkijos lietuviø kalbos þiniø proble- mà palengvino, taèiau negalëjo jos kardinaliai iðspræsti. Ið tiesø lietu- viø kalbos kelias á Katalikø baþnyèià buvo sudëtingas procesas, reika- lavæs paèiø kunigø sàmoningumo, psichologinio nusiteikimo ir aktyvumo. Skirtingi katalikø dvasininkijos sluoksniai lietuviø kalbos

141 Alfonso Gabonskio raštas Nr. 8 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 08 10, ten pat, b. 48, l. 63. 142 Jono Krizostomo Gintilos aplinkraðtis Þemaièiø vyskupijos dekanams, 1846 12 21, ten pat, b. 46, l. 148–149.

79 2. 1846 m. gruodþio 21 d. J. K. Gintilos aplinkraðtis Þemaièiø vyskupijos dekanams, ásakantis kunigams mokytis lietuviø kalbos. Fragmentas. LVIA ásitvirtinimui katalikybëje darë skirtingà átakà. Ta bajoriðkoji dvasi- ninkijos karta, kuri buvo menkiau iðsilavinusi ir kurios kalbiniai pa- storaciniai ágûdþiai susiformavo dar prieð pradedant plësti kataliky- bëje liaudies kalbos vartojimà, buvo nelinkusi priimti naujoviø ir taikytis prie kintanèiø gyvenimo reikalavimø, tad lietuviø kalba jai buvo priverstinis, o ne ásisàmonintas dalykas. Norint iðplësti lietuvið- kà pastoracijà, reikëjo iðugdyti naujo màstymo dvasininkijà – keisti dvasininkijos rengimà seminarijoje ir atitinkamai koreguoti jos socia- linæ struktûrà. Todël tuo pat metu, 1845 m. pabaigoje – 1846 m. pra- dþioje, J. K. Gintila ëmë rûpintis ávesti lietuviø kalbà á baþnytinës iðkalbos, arba homiletikos, mokymà Þemaièiø vyskupijos seminarijoje.

ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS SEMINARIJA IR LIETUVIØ KALBA

LIETUVIÐKOS HOMILETIKOS ÁVEDIMAS

Dvasininkijos ugdymo lituanizacijos pradþia Þemaièiø vysku- pijoje sutapo su Þemaièiø vyskupijos seminarijos reforma. Seminarija pagal naujus ástatus pradëjo funkcionuoti 1845 m. rudená (rugsëjo 29 d. ávyko pirmasis valdybos posëdis1). Ástatai ðalia neigiamø mo- mentø á dvasininkijos rengimà áneðë ir teigiamø pokyèiø. Didþiausia reformos teigiamybë buvo atjaunëjæs seminarijos per- sonalas. Seminarija, iki tol buvusi misionieriø ordino þinioje, buvo atiduota dieceziniams kunigams. Kartu atsikratyta senoviðko màsty- mo profesoriø, klierikø mokymas atiteko jauniems, akademiná iðsila- vinimà turintiems, taèiau katalikø religijai ne maþiau atsidavusiems kunigams. Seminarijos rektoriumi buvo paskirtas Romos katalikø dvasinës akademijos profesorius M. Valanèius, pirmaisiais profesoriais – buvæ M. Valanèiaus auklëtiniai akademijoje þemaièiai A. Beresnevièius,

1 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1845 09 29, NB, f. 90–38, l. 2.

83 Aloyzas Ðukevièius (Szukiewicz), Ferdinandas Stulginskis (Stulgiñski), ið senøjø profesoriø rektoriaus uþtartas liko vienintelis, taip pat aka- deminá iðsilavinimà turëjæs Tadas Juzumas (Juzumovicz). XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje seminarijoje dirbo gausus bûrys profesoriø, palikusiø ryðkø pëdsakà Lietuvos Baþnyèios gyvenime ir lietuviðkoje raðtijoje. Po M. Valanèiaus seminarijos rektoriai buvo A. Be- resnevièius (1850–1853), A. Ðukevièius (1853–1860), Juozapas Silvestras Dovydaitis (1860–1864) (Dowidowicz), J. Raèkauskis (nuo 1864). Be jø, teologijos dalykus ávairiu laiku dëstë A. Baranauskas, Antanas Rober- tas ir Povilas Beresnevièiai (Bereúniewicz), Kasparas Cirtautas (Cyrtowt), Justinas Silvestras Dovydaitis (Dowidowicz), Andriejus Gabðevièius (Gabszewicz), A. Juzumas, Leonas Narbutas (Narbutt), Jonas Norbertas Navickis (Nowicki), Meèislovas Leonardas Paliulionis (Pallulon), Anta- nas Rajunèius (Rajuniec), Anupras Rubaþevièius (Rubaýewicz), Romual- das Stakënas (Stakien), F. Stulginskis, Antanas Zaukevièius (Zawkiewicz). Katalikø dvasiniø seminarijø reforma, tiksliau – naujieji (1843) seminarijø ástatai davë Þemaièiø vyskupijos valdytojui J. K. Gintilai idëjà pradëti seminarijoje rengti klierikus lietuviðkai pastoracijai. Ásta- tuose buvo nurodyta, kad homiletikà privaloma dëstyti vyskupijø kalbomis ir dialektais. Kadangi Þemaièiø vyskupijos pagrindinë gy- ventojø kalba buvo lietuviø kalba, teoriðkai atsirado erdvë seminari- joje lietuviø kalbai. Panagrinëkime lietuviø kalbos ávedimo á seminarijos homileti- kà aplinkybes, kurios iki ðiol istoriografijoje ávairiai traktuojamos, nes nëra pakankamai aiðkios. Vienas ið metodø, padedanèiø atsikratyti nepagrástø ásitikinimø, yra chronologiðkai nuosekli ávykiø analizë. 1845 m. spalio 22 d. Peterburgo Romos katalikø dvasinë akade- mija atsiuntë Þemaièiø vyskupijos seminarijai 1845–1846 mokslo me- tø homiletikos kurso programà, kurioje jos dëstomoji kalba buvo nu- rodyta lenkø kalba2. M. Valanèius, kaip seminarijos rektorius, programà tuoj pat ëmësi vykdyti: iðlikæs jo raðtas, kad pagal atsiøstàjà programà nuo lapkrièio 10 d. jau mokomi klierikai, o lapkrièio 16 d. jos kopija nusiøsta susipaþinti J. K. Gintilai3.

2 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1845 11 10, ten pat, f. 90–38, l. 12–13. 3 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 39 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 11 16, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 235.

84 Tik tada J. K. Gintila pamatë programà ir padarë pataisas savo ranka. Programa ir pataisos atrodo taip. „Homiletika dëstoma visuose keturiuose kursuose po 5 val. per savaitæ pagal lenkiðkà Jono Skidelio vadovëlá „Svarbiausios homileti- kos taisyklës“4. 1845–1846 m. m. III ir IV kursø klausytojams po 3 val. per savaitæ bus dëstomas ávadas á homiletikos pirmàjà dalá, aiðkinan- èià pamokslininko tikslus ir bûtinas priemones jiems pasiekti. Ypaè kreiptinas dëmesys á Ðventøjø tëvø raðtus, esanèius tobuliausiu ðven- tosios graþbylystës pavyzdþiu. Kadangi sëkmingas Dievo þodþio mo- kymas priklauso daugiausia nuo daþno lavinimosi, bûtina klausyto- jams pateikti temas pamokslams ar pokalbiams (homilijoms ar paprastiems pamokymams) kurti; juos, dëstytojo perþiûrëtus ir patai- sytus, seminaristai sakytø seminarijos baþnyèioje [þodis „baþnyèioje“ J. K. Gintilos pabrauktas, nes seminarija savo baþnyèios neturëjo. – I. Ð.] ar valgykloje per pietus. Dëstytojas turi kreipti dëmesá á dekla- macijos trûkumus ir klasëje ramiai iðdëstyti savo pastabas, kad klie- rikai galëtø jomis pasinaudoti. Kiekvienas III kurso klierikas per me- tus turi paraðyti ir pasakyti ne maþiau kaip 3 pamokslus ar pokalbius; IV kurso – ne maþiau kaip 4 [J. K. Gintila priraðë: „Arkikatedroje“. – I. Ð.]. Ðis dalykas dëstomas lenkiðkai [J. K. Gintila virðuje uþraðë: „þe- maitiðkai“. – I. Ð.], nes klierikai vëliau sakys pamokslus parapijie- èiams, kalbantiems ðia kalba. Todël mokytojas ðalia taisykliø privalo pateikti kaip pavyzdþius geriausius ypaè senus [J. K. Gintila áterpë: „þemaièiø ir“. – I. Ð.] lenkø pamokslininkus, atkreipdamas dëmesá á garsiausius ir parodydamas, kaip prie jø priartëti. I ir II kursø klieri- kai po 2 val. per savaitæ raðo ávairius pratimus, ypaè Ðventøjø tëvø raðtø vertimus, kad praktiðkai perimtø jø dëstymo bûdà ir iðmoktø pamokslø kûrimo taisykles“5. Tolesná J. K. Gintilos 1845 m. susiraðinëjimà dël lietuviðkø pa- mokslø seminarijoje yra paskelbæs J. Stakauskas6. 1845 m. lapkrièio

4 J. Skideùù, Celnieysze prawidùa homiletyki czyli wymowy kazalney, Wilno, 1835. 5 Mokslø dëstymo programa ÞVS 1845–1846 m. m., LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 239–248. 6 Ðiø raðtø publikacijas þr.: J. Stakauskas, Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø seminarijoje, p. 24–26.

85 3. 1845–1846 mokslo metø homiletikos kurso programa su J. K. Gintilos taisymais. Fragmentas. LVIA 30 d. J. K. Gintila nusiuntë laiðkà á Peterburgà dvasinës akademijos rektoriui I. Holovinskiui, kuriame aptarë akademijos atsiøstoje pore- forminëje homiletikos kurso programoje ásimetusias klaidas7. Mat pro- gramoje buvo kalbama tik apie lenkiðkas homilijas ir pamokslus, ku- riuos turëjæ sakyti klierikai valgykloje ar seminarijos baþnyèioje, ir kaip pamokslø pavyzdþiai buvæ suminëti tik garsiø lenkø pamoksli- ninkø pamokslai. Tuo tarpu, raðë J. K. Gintila, kai seminarija savo baþnyèios neturi, o Þemaitijoje pagrindinë gyventojø kalba esanti lie- tuviø kalba, reikëtø, kad treèiø metø klierikai sakytø pamokslus val- gykloje, ketvirtø – prie pat seminarijos esanèioje Varniø katedroje, ir visus – tik lietuviðkai, o homiletikos profesorius teiktø pavyzdþius ne tik ið lenkø, bet ir ið geriausiø senøjø lietuviø pamokslininkø darbø. Lenkø kalba Þemaitijoje yra daug maþiau vartojama nei sostinëje pran- cûzø: Þemaièiø vyskupijoje, kuriai rengiami seminarijos klierikai, tik keliose apskrièiø miestø, iðskyrus Ðiaulius, baþnyèiose, kur yra vie- nuoliø, yra reikalingi drauge ir lenkiðki, ir lietuviðki pamokslai. Visur kitur nuolatos sakomi vien lietuviðki pamokslai. Tà paèià lapkrièio 30 dienà J. K. Gintila pasiuntë analogiðkà raðtà rektoriui M. Valanèiui ir jam pavedë parengti oficialø raðtà dva- sinei akademijai Peterburge dël kalbiniø homiletikos dëstymo progra- mos pakeitimø8. M. Valanèius taip ir padarë. Tà dienà valdytojas taip pat informavo M. Valanèiø, kad paskyrë A. Ðukevièiø Ðventojo Raðto ir homiletikos profesoriumi, ir nurodë já prisaikdinti9 (A. Ðukevièius nuo spalio 20 d. rektoriaus jau buvo paskirtas klierikø nuodëm- klausiu10). V. Merkys teisingai pastebëjo, jog nepagrástai istoriografijoje bu- vo grieþtai suprieðintos J. K. Gintilos ir I. Holovinskio nuomonës11. Pastarojo programoje paminëta lenkiðka homiletika ið tiesø nebuvo

7 Jono Krizostomo Gintilos laiškas Ignotui Holovinskiui, 1845 11 30, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 231, 237 (byloje sumaiðyta lapø numeracija). 8 Jono Krizostomo Gintilos raðtas Nr. 1583 Motiejui Valanèiui, 1845 11 30, ten pat, l. 238. 9 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1845 11 30 áraðas Nr. 1580, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 750, l. 46. 10 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1845 10 20, NB, f. 90–38, l. 8. 11 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 141.

87 jokia klaida ar iðankstinë akademijos nuostata, nes programa buvo parengta viena visoms katalikiðkoms seminarijoms, o lenkø kalba buvo nurodyta derinantis prie visø seminarijø vietos gyventojø daugumos. „Taèiau tuo anaiptol neskriaudþiama þemaièiø kalba*, – atraðë J. K. Gintilai I. Holovinskis, – juk programoje pasakyta, kad lenkiðkai dëstoma homiletika todël, kad parapijieèiai kalba ta kalba. O jei Þe- maitijoje parapijieèiø kalba yra þemaièiø kalba, savaime suprantama, kad ten lavintis raðyti ir sakyti pamokslus turi ðia kalba. Taèiau neap- leidþiant lenkø, nes ir ta kalba sakomi pamokslai miestuose. O kad nekiltø jokiø abejoniø ðiuo poþiûriu, parengsiu kunigui Rektoriui ofi- cialø raðtà, o Jûsø Ðviesybei nuoðirdþiausiai dëkoju uþ tokio rimto dalyko priminimà“12. Yra nuomoniø, kad I. Holovinskis ðiame laiðke atskiria homile- tikos teorijos kalbà nuo praktinës pamokslø kalbos, toleruodamas lietu- viø kalbà tik pastaruoju atveju13. Ið pirmo þvilgsnio gal ir susidaro toks áspûdis, taèiau në kiek ne maþiau tikëtina, kad, kalbëdamas apie lavi- nimà raðyti ir sakyti pamokslus, I. Holovinskis turi omenyje homiletikà apskritai, nes ji kaip tik ir yra apibrëþiama kaip pamokslø rengimo ir sakymo mokymas14, arba Dievo þodþio skelbimo mokymas. Jis gana aiðkiai tai sako: „ lenkiðkai dëstoma homiletika, kad parapijieèiai kal- ba ta kalba. O jei Þemaitijoje parapijieèiø kalba yra þemaièiø kalba “. Kad ne lietuviðki klierikø pamokslai, o kaip tik mokymas juos sakyti buvo I. Holovinskio ir J. K. Gintilos diskusijø objektas, papildomai ver- èia manyti tai, kad lietuviðkus pamokslus klierikai sakydavo ir seniau, prieð reformà15. Taèiau laiðko mintá netrukus iðryðkins oficialus I. Holo- vinskio raðtas seminarijos rektoriui ir vëlesni jo vadovybës potvarkiai.

* Èia ir toliau þemaièiø kalba I. Holovinskis ir jo amþininkai vadina þemaièiø tarmæ. 12 Ignoto Holovinskio laiškas Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 12 12, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 261. 13 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 142. 14 Þr. Religijotyros þodynas, Vilnius, 1991, p. 145; Lietuviø enciklopedija, t. 8, Bostonas, 1956, p. 298; Tarptautiniø þodþiø þodynas, Vilnius, 2001, p. 305. 15 Þemaièiø vyskupijos seminarijos taisyklës, 1775 03 12, NB, f. 90–35; verti- mas: Z. Genienë, J. Genys, min. veik., p. 153–174. Taisyklëse áraðyta, kad kiekvienas klierikas du kartus per metus seminarijos valgykloje privalëjo pasakyti savo paties sukurtà lenkiðkà arba lietuviðkà pamokslà. Ðiomis taisyklëmis seminarija vadovavosi iki pat 1844 m.

88 Mokslinëje literatûroje egzistuoja teiginys, kurá inspiravo V. Bir- þiðka16, kad M. Valanèius nesikiðo á J. K. Gintilos ir I. Holovinskio ginèà dël lietuviðkos homiletikos, nenorëdamas ásipykti prolenkiðkam I. Holovinskiui, ir kad kovà dël seminarijos sulietuvinimo uþleidæs J. K. Gintilai. Dar grieþèiau pasisakë J. Stakauskas: „Seminarijos va- dovybë, kurià reprezentavo M. Valanèius, matyt, labiau klausë tada átakingo Dvasinës akademijos Rektoriaus Igno Hoùowiñskio nurody- mø ir maþiau skaitësi su savo vyskupijos nelegalaus administrato- riaus nusistatymu. Todël lenkø kalbai buvo suteikta pirmenybë “17 Taèiau ið tiesø nei J. K. Gintila, nei I. Holovinskis M. Valanèiaus nuo- monës dël homiletikos net neklausë. Pagal savo kaip valdinio statusà vos pradëjæs rektoriauti M. Valanèius tebuvo aukðtesnës baþnytinës valdþios nutarimø vykdytojas. Kai J. K. Gintila informavo ðá apie ho- miletikos padëtá ir kai jam liepë parengti raðtà akademijai dël jos sulietuvinimo, jis taip ir padarë. Tad galima pasakyti, kad M. Valan- èius 1845–1846 m. m. kalbinëms homiletikos ávedimo peripetijoms neturëjo jokios átakos. Á J. K. Gintilos pastabas dël lietuviðkos homiletikos ir oficialø seminarijos rektoriaus raðtà buvo atsiþvelgta. 1846 m. vasario 2 d. ávyko seminarijos valdybos posëdis, kuriame buvo perskaitytas Peter- burgo dvasinës akademijos valdybos sausio 17 d. raðtas seminarijai Nr. 75. Kadangi Þemaièiø vyskupijoje Dievo þodis yra skelbiamas lietuviø kalba, akademija rado reikalinga pasiûlyti seminarijos valdy- bai priimti potvarká, kad jos klierikai bûtø mokomi skelbti Dievo þodá lietuviø kalba. Dëstytojas pagal jau nurodytà homiletikos kurso progra- mà turi lietuviðkai lavinti klierikus raðyti duotomis temomis ir sakyti pamokslus18. Apie lenkø kalbà akademijos rezoliucijoje neuþsiminta. Iðlikæs dar vienas dokumentas, kuriame minëtas oficialus aka- demijos potvarkis dël homiletikos dëstymo kalbos seminarijos vado- vybës iðsakytas aiðkiau: tai áraðas, jog „gautas Peterburgo dvasinës

16 V. Birþiška, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, p. 27–28; V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 3, p. 84. 17 J. Stakauskas, Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø seminarijoje, p. 26. 18 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1846 02 02, NB, f. 90–39, l. 5–6.

89 akademijos valdybos nurodymas dëstyti Dievo þodþio skelbimo pa- mokas þemaièiø kalba“ 19. Vasario 9 d. seminarijos valdyba atskiru raportu davë homile- tikos dëstytojui A. Ðukevièiui nurodymà „Dievo þodá dëstyti þemai- tiðkai“ ir apie toká sprendimà tà paèià dienà informavo J. K. Gintilà20. Ðios formuluotës neatmeta galimybës, kad akademija semina- rijai aprobavo lietuviðkà homiletikà. Tad prisiminus labai aiðkius J. K. Gintilos pageidavimus dël kalbos homiletikos kurso programoje galima padaryti iðvadà: 1846 m. vasario 9 d. á seminarijos mokymo programà buvo ávestas lietuviðkas homiletikos kursas. Kitas klausimas – ar buvo toks lietuviðkas kursas skaitomas ir kiek laiko tai truko. Prisiminkime, kad lenkø kalba, Lietuvos ðviesuo- menës kalba, buvo seminarijos dëstomoji, personalo ir klierikø ben- dravimo kalba. Kadangi teologiniai dalykai buvo dëstomi lotyniðkai ir lenkiðkai, nurodymas lietuviðkai dëstyti homiletikà turëjo susidurti su sunkumais tiek turint omenyje mokomàjà literatûrà, tiek nenusisto- vëjusià mokslinæ terminijà. Antra vertus, daug profesoriø mokëjo lie- tuviø kalbà ir kai kurie jø raðë lietuviðkai, o klierikø kontingento tyrimai (þr. toliau) parodë, kad seminarijoje daugiausia studijavo vals- tieèiø ir smulkiøjø bajorø vaikai. Jø gimtoji kalba buvo lietuviø arba ðalia lenkø jie mokëjo lietuviø kalbà. Norëdami atsakyti á klausimà apie faktiðkà homiletikos kalbà, panagrinëkime kurso dëstytojus bei seminarijos ataskaitas apie jo dës- tymà atskirais mokslo metais. Minëta, kad 1845 m. homiletika buvo pavesta dëstyti A. Ðuke- vièiui. Jis ðá dalykà klierikams dëstë iki 1851 m. rudens, kai buvo paskirtas seminarijos inspektoriumi. Tada kursà perdavë A. Rajun- èiui. Nuo 1852 m. rugsëjo mën., rusø administracijai jo á ðias pareigas nepatvirtinus, homiletikà dëstë A. Juzumas, nuo 1853 m. rugsëjo 5 d.

19 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1846 02 03 áraðas, ten pat, f. 90–269, l. 2; plg.: ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1846 02 09 áraðas, ten pat, f. 90–232, l. 2. 20 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1846 02 02, ten pat, f. 90–39, l. 5–6. ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1846 02 09 áraðas, ten pat, f. 90–232, l. 2.

90 ir tikrai iki 1857–1858 m. m. imtinai21, o gal ir vëliau, iki 1860 m. rudens, kai tapo Kauno gimnazijos kapelionu, – A. Gabðevièius. 1854 m. pavasará pastarajam susirgus, kurá laikà já pavadavo J. Raè- kauskis ir A. Juzumas22. 1861 m. pradþioje jà pradëjo dëstyti P. Beres- nevièius23, nuo 1864 m. rudens, kai jis tapo Þemaièiø konsistorijos posëdininku, homiletikà dëstë tik I–II kursui, o III–IV kursui – A. Zau- kevièius24. 1865 m. pabaigoje seminarijoje I–II kurso klierikø nebeli- kus, P. Beresnevièius buvo ið seminarijos atleistas25. Homiletikà toliau dëstë A. Zaukevièius. Ir tik 1870 m. pabaigoje, atnaujinus klierikø priëmimà á seminarijà, ið jo jà perëmë dar nuo 1867 m. pradþios mo- ralinæ teologijà dëstæs A. Baranauskas. Aiðku, jog homiletikà dëstæ lietuviðkø tikybiniø raðtø rengëjai A. Juzumas, P. Beresnevièius, J. Raèkauskis (nebeminint A. Baranaus- ko) tikrai gerai mokëjo lietuviðkai. J. Stakauskas raðo, kad lietuviðkai gerai mokëjo ir A. Zaukevièius26. Taèiau ir kiti turëjo neblogai mokëti ðià kalbà, kad galëtø taisyti lietuviðkus klierikø pamokslus bei ko- mentuoti lietuviø pamokslininkø veikalus. Susikoncentruokime ties atskirø metø homiletikos kurso turi- niu ir pirmiausia – pamokslais. 1845 m. rudens semestre pamokslai, jei ið viso buvo sakyti, galëjo bûti tik lenkiðki ir tik valgykloje. Prade- dant pavasario semestru, jie oficialiai pakeisti á lietuviðkus, nuo tada juos imta sakyti Varniø katedroje27. Pakankamai aiðku, jog Varniø

21 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1853 09 05 áraðas, ten pat, f. 90– 237, l. 12; 1857 12 23 áraðas, ten pat, f. 90–241, l. 11. 22 ÞVS rektoriaus raðtas Nr. 79 Motiejui Valanèiui, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 308. 23 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 2520 Vilniaus generalgubernatoriui, 1860 12 170, ten pat, b. 67, l. 292. 24 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1945 vidaus reikalø ministrui, 1864 12 12, ten pat, b. 76, l. 283; Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1864 08 10 áraðas, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 768, l. 29. 25 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1865 01 16 áraðas, NB, f. 90–247, l. 1; Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 2510 Kauno gubernatoriui, 1865 11 25, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, p. 451; Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 2520 Vilniaus generalgu- bernatoriui, 1860 12 17, ten pat, b. 67, l. 292; Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 2356 Povilui Beresnevièiui, 1860 11 26, ten pat, b. 110, p. 3. 26 J. Stakauskas, Homiletikos ir lietuviø kalbos profesoriai, p. 66. 27 ÞVS veiklos ataskaita, 1847, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 48, l. 162.

91 katedroje pamokslai turëjo bûti lietuviðki – ir ne tik todël, kad taip nutarë akademija. Kaip minëjo savo laiðke J. K. Gintila, tuomet vys- kupijos baþnyèiose (iðskyrus apskrièiø miestus) buvo praktikuojami lietuviðki pamokslai, Varniø katedroje 1847 m. viduryje neturëta pa- mokslininko lenkiðkiems pamokslams sakyti etato28. Katedroje lietuviðkø klierikø pamokslø kasmet bûta nemaþai. 1847 m. birþelio mën. M. Valanèius J. K. Gintilai raðë, kad Varniø katedros pamokslininko algà reikëtø padalyti alumnams, kurie tris praëjusius metø ketvirèius (t. y. visus mokslo metus) ëjo Þemaièiø pamokslininko pareigas29. Tobulinti lietuviðkà iðkalbà klierikai turëjo ir daugiau progø, nes katedroje kas savaitæ þmonëms privalëdavo lietuviðkai aiðkinti katekizmà30. Be to, pamokslus klierikai, gavæ temà, turëdavo patys paraðyti raðtu, taigi, be iðkalbos, tobulëjo ir jø lietuvið- kas raðtas. 1846–1847 m. seminarijos ataskaitoje dvasinei akademijai paþy- mëta, kad III–IV kursø klierikai ir toliau sakë pamokslus katedroje. 1847–1848 ir 1848–1849 m. m. programø ir ataskaitø nerasta, taèiau kad panaði situacija tebebuvo ir 1847–1848 m. m., leidþia manyti 1848 m. pradþios Antano Kikuèio (Kitkevièiaus, Ktkiewicz) laiðkas, ið kurio matyti, jog I–II kursø pasirengimo pamokslams pratybos tuo- met vyko tik lietuviø ir rusø kalbomis (þr. toliau). Gali bûti, kad vien lietuviðki pamokslai seminarijoje iðsilaikë tol, kol vyskupijà valdë J. K. Gintila, manæs, kad vyskupijos gyventojams lenkiðki pamokslai nëra aktualûs. Toliau situacija keièiasi: vien lietuviðki pamokslai virsta lietu- viðkais ir lenkiðkais. 1849–1850 m. m. ataskaitoje III–IV kursui, be lietuviðkø, jau minimi ir lenkiðki (valgykloje) pamokslai. Pradedant 1850–1851 m. m. ir baigiant 1855–1856 m. m. (iðskyrus 1853– 1854 m. m.) pamokslø kalba ataskaitose nusakyta aiðkiau: III kur- sui – lenkiðka valgykloje, IV kursui – lenkiðka valgykloje ir lietuviðka

28 Jono Krizostomo Gintilos laiðkas Motiejui Valanèiui, 1847 06 14, ten pat, b. 55, l. 389. 29 Ten pat. 30 Motiejaus Valanèiaus ataskaita popieþiui apie Þemaièiø vyskupijos bûklæ, 1856 11 30, ten pat, b. 65, l. 227.

92 katedroje. Dëstant A. Gabðevièiui, 1853–1854 m. m. ir vëliau, nuo 1856– 1857 m. m. iki 1859 m., ataskaitose tepaþymëta, kad klierikai kuo daþniau privalëdavo pristatyti raðtu savo paèiø sukurtus pamokslus jiems paskirta tema, taigi neaiðku, ar pamokslus sakë, ar tik juos reng- davo ir kokia kalba tai darë. Nors lietuviðkø pamokslø, palyginti su lenkiðkais, sumaþëjo, á juos kreipta daugiau dëmesio – ðie pamokslai sakyti jau bebaigianèiø klierikø, ketvirto kurso, ne valgykloje, o Varniø katedroje, girdint þmo- nëms, taigi bus buvæ sudëtingesni ir kruopðèiau parengti. Akivaizdu, kad á seminarijos homiletikà lenkiðki pamokslai grá- þo palyginti greitai. Prisiminæ 1845 m. I. Holovinskio poþiûrá á pa- mokslus – kad negalima uþmirðti ir lenkø kalbos, – reikia manyti, jog lenkiðki pamokslai buvo gràþinti á seminarijà jo iniciatyva. Nuo M. Va- lanèiaus kaip rektoriaus homiletikos programø rengimas tiesiogiai ne- priklausë. Programas kasmet rengdavo dvasinë akademija ir pateik- davo jas aprobuoti Vidaus reikalø ministerijai. Akademijai bûdavo siunèiamos ir kasmetinës ataskaitos apie programø vykdymà. Aiðku, M. Valanèius turëjo savo nuomonæ pamokslø kalbos klau- simu, o ið kai kuriø smulkmenø galima bûtø átarti, kad daugiau buvo linkæs á I. Holovinskio (dvikalbystë), nei á J. K. Gintilos (vienkalbystë) pusæ. Antai 1847 m. birþelá jis kreipësi á J. K. Gintilà dël pamokslinin- ko lenkiðkiems pamokslams sakyti etato Varniø katedroje31. Be to, sutapimas ar ne, taèiau pamokslai lenkø kalba seminarijoje atsirado maþdaug tuo metu, kai vyko M. Valanèiaus nominacija ir konsekra- cija Þemaièiø vyskupu, sparèiai stiprëjo jo padëtis baþnytinëje hierar- chijoje. Galima bûtø átarti, kad, M. Valanèiui perimant vyskupijà, len- kiðkø pamokslø ávedimu bandyta laimëti bajorijos, þemvaldþiø simpatijas ið valstieèiø kilusiam vyskupui. Antra vertus, vien lietuvið- ki pamokslai, kokiø reikalavo vyskupijoje J. K. Gintila, Katalikø baþ- nyèiai kaþin ar buvo tikslingi jau pastoraciniais sumetimais, kada ba- jorija kalbëjo ir meldësi lenkiðkai. Panagrinëkime homiletikos teorijos problematikà. Ið 1845– 1846 m. m. programos matyti, jog I–II kursø klierikai privalëjo lavintis

31 Jono Krizostomo Gintilos laiðkas Motiejui Valanèiui, 1847 06 14, ten pat, b. 55, l. 389.

93 raðto pratimais ir Ðventøjø tëvø raðtø vertimais, kad iðmoktø pamokslø raðymo taisykles ir Ðventøjø tëvø pamokslø dëstymo bûdà. Homile- tikos teorija prasidëdavo III–IV kurse, klierikai studijavo pamokslø teorijà pagal lenkiðkà J. Skidelio (Skideùù) vadovëlá „Svarbiausios ho- miletikos taisyklës“. Tokia teorinio kurso struktûra ásigaliojo nuo 1846 m. pavasario semestro. Apie 1845 m. rudená telikæ duomenø, kad visø kursø klierikai, pratindamiesi kurti pamokslus, vertë Ðven- tøjø tëvø raðtus bei lavinosi versti tekstus ið rusø á lotynø kalbà32. Pagal vëlesniø ataskaitø duomenis uþfiksuota, kad 1846– 1847 m. m. I–II kursø klierikai raðtu vertë Ðventøjø tëvø raðtus. III– IV kursui ið J. Skidelio vadovëlio po 3 val. per savaitæ buvo dëstytos II ir III dalys: apie pamokslø sandarà, apie ávairias pamokslø rûðis ir iðkalbà33. Nuo 1849–1850 iki 1858–1859 m. m. imtinai34 I–II kursø klieri- kai po 2 val. per savaitæ, kaip ir anksèiau, lavinosi raðydami pratimus, ypaè versdami Ðventøjø tëvø raðtus, III–IV kursø klierikams ið J. Ski- delio vadovëlio po 3 val. per savaitæ buvo dëstomas ávadas apie iðkal- bos priemones, pirma dalis apie krikðèioniø pamokslininko tikslà ir bûdus jam pasiekti, antros dalies pirmas skyrius – apie pasiruoðimà pamokslø raðymui, vëliau – minëtosios II ir III dalys. Kursas ðiek tiek skyrësi tik 1853–1854 m. m. – pirmaisiais A. Gabðevièiaus dëstymo metais. Tuomet ataskaitoje áraðyta, kad po ávadiniø þiniø buvo api- brëþtas homiletikos objektas, dëstytas baþnytinës iðkalbos skirtumas nuo pasaulietinës, tikëjimo tiesø mokymo bûdai Senajame ir Naujaja- me Testamente, religinis mokymas pirmojoje ir vëlesnëje krikðèiony- bëje. Toliau pereita prie ávairiø pamokslø rûðiø ir jø sandaros bei veiksmingo Dievo þodþio mokymo ðaltiniø. 1853–1854 m. m. ðalia teorijos III–IV kurse kaip pavyzdys dar skaityti ir nagrinëti puikiausi ir vertingiausi visø amþiø pamokslai. Tokie uþsiëmimai ataskaitose vëliau vël akcentuojami nuo 1856–1857 m. m. Apie 1859–1865 metø programas bei ataskaitas duomenø stokojama.

32 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1845 12 01, NB, f. 90–38, l. 16–17. 33 ÞVS veiklos ataskaita, 1847, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 48, l. 162. 34 ÞVS veiklos ataskaitos: 1850, 1851,1852, 1853, 1854, 1855, 1856, 1857, 1858, 1859, ten pat, b. 76, l. 48, 111, 184–185, 296–297, 351–352, 396, 469; b. 15, l. 346, 404, 474; Aloyzo Ðukevièiaus raportas, 1851 12 30, ten pat, b. 76, l. 157.

94 Matyt, A. Gabðevièiaus padarytø homiletikos teorijos pakeiti- mø, adoravusiø baþnytinës iðkalbos istorijà, dvasinë akademija ne- palaimino, nes jau ateinanèiais mokslo metais ðis dalykas A. Gabðe- vièiaus dëstytas pagal áprastà programà. Èia suminëti homiletikos teorijos dëstymo faktai praktiðkai yra viskas, kà pavyko aptikti dokumentuose. Deja, juose nëra jokios uþuo- minos apie homiletikos teorijos kalbà, tad negalime pasakyti, ar ji buvo lenkø, ar lietuviø, ar lotynø, ar dar kitokia. Antra vertus, iki ðiol egzistavo neigiama nuostata bûtent dël lietuviðko homiletikos kurso (J. Stakauskas, M. Lukðienë). Panagrinëkime J. Stakausko ir M. Luk- ðienës argumentus. J. Stakauskas darë iðvadà, kad pats homiletikos dalykas buvo dëstytas lenkø kalba kaip ðaltiná pateikdamas rusø kalba paraðytas seminarijos homiletikos kurso ataskaitas, kuriose yra lenkiðkai iðvar- dytos atskiros lenkiðko J. Skidelio vadovëlio dalys35. Ið tiesø kokia kalba – lietuviø ar lenkø – seminarijoje buvo dëstyta homiletikos teorija, remiantis vien ataskaitø tekstu nieko ne- galima pasakyti. Pirma, ataskaitos bûdavo raðomos dvasinei akade- mijai Peterburge, taigi jø tekstas pateikiamas tokiomis kalbomis, ko- kias vartojo ar galëjo suprasti ði institucija. Antra, nors nëra abejonës, kad paskaitose naudotasi lenkiðku vadovëliu, taèiau remiantis lenkið- ku vadovëliu taip pat sëkmingai galima dëstyti lietuviðkai, kaip da- bar savo dalykus lietuviðkai dësto aukðtøjø mokyklø dëstytojai, rem- damiesi angliðka, vokiðka ir kt. literatûra. J. Stakauskas ir pats pripaþino, jog „homiletikos objektas buvo dëstomas ið lenkiðko vado- vëlio ne tiek dël lenkiðko patriotizmo, kiek dël to, kad panaðaus va- dovëlio nebuvo lietuviø kalba, o antra vertus, buvo sunku ið karto pritaikyti paèius kalbos terminus abstraktinëms mokslinëms sàvo- koms“36. Taèiau J. K. Gintilai, 1845 m. programoje visos homiletikos kalbà pataisiusiam ið lenkiðkos á lietuviðkà, lenkiðkas J. Skidelio vado- vëlis nekliuvo. Homiletikos dëstytojai ir klierikai mokëjo lietuviðkai, o lietuviðka homiletikos terminija, matyt, nebuvo sunki, jeigu netgi

35 J. Stakauskas, Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø seminarijoje, p. 26–27. 36 Ten pat, p. 27–28.

95 eiliniai seminaristai sugebëjo lietuviðkai versti pamokslininkus ir ra- ðyti pamokslus. J. Stakausku pasekë ir M. Lukðienë: M. Valanèius nepalaikæs J. K. Gintilos (M. Valanèiaus santykiai su juo buvo ðalti) pasiûlytos progos pereiti prie vien lietuviðkø pamokslø ir kartu prie lietuviø dëstomosios kalbos homiletikos kurse, todël lenkø kalba homiletikoje Þemaièiø vyskupijos seminarijoje iðsilaikiusi ligi 1875 m.37 Taèiau se- minarijoje nuo 1846 m. pavasario semestro ir, tikëtina, iki 1849 m. rudens praktikuoti tik lietuviðki pamokslai. Vadinasi, jei homiletikos teorijos kalba, anot M. Lukðienës, galëjo bûti lietuviø kalba tik tuo atveju, jeigu visi klierikø pamokslai bûtø buvæ lietuviðki, tuomet 1846– 1849 m. visa homiletika turëjo bûti lietuviðka. Ir atvirkðèiai, kada 1849– 1850 m. m. homiletikoje ðalia lietuviðkø atsiranda ir lenkiðki pamoks- lai, homiletikos teorija gali bûti dëstoma ir lietuviðkai, ir lenkiðkai. Kadangi, kaip jau sakyta, nepavyko rasti jokiø pirminiø ðalti- niø, kurie aiðkiai ávardytø realiai vartotà homiletikos teorijos kalbà, ðalia logiðko spëjimo, kad ði kalba buvo lenkø kalba, neturime teisës atmesti ir prielaidos, kad visas homiletikos kursas nuo 1846 m. kurá laikà galëjo bûti dëstytas ir lietuviðkai. Juo labiau kad ðalutiniai duo- menys, lieèiantys homiletikos dëstymà seminarijoje, siejasi vien su lie- tuviðkø mokymo priemoniø paieðkomis bei su lietuviðka literatûra. Apie Þemaièiø vyskupijos seminarijoje 1846 m. pavasará pradë- tà homiletikos kurso lietuvinimà pirmiausia kalba paties seminarijos rektoriaus M. Valanèiaus ir S. Daukanto susiraðinëjimas. Po teigiamos dvasinës akademijos rezoliucijos M. Valanèius homiletikos sulietuvi- nimo klausimu nedelsdamas kreipësi á S. Daukantà. Jau 1846 m. kovo mën. rektorius paraðë jam du laiðkus ir balan- dþio 17 d. sulaukë atsakymo. Ið jo galima spëti, kad M. Valanèius laiðkuose praðë patarimo dël lietuviðkø pamokslø knygø, kurios buvo reikalingos visø kursø klierikams, taip pat tarësi dël klierikø lietuviø kalbos lavinimo. S. Daukantas dëkojo uþ atsiøstà Konstantino Sirvydo „Punktai sakymø“38, M. Valanèiaus pakartotinai iðleistà 1845 m., ir

37 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 294. 38 K. Sirvydas, Punktay sakimu nu adwenta iki gawienes, [parengë M. Valanèius], Vilnius, 1845.

96 pavadino ðià knygà vieninteliu lietuviø kalbos grynumo pavyzdþiu pamokslininkams. „Bent turësi pavyzdá klierikams, kurie ligi ðiol ne- turëjo në maþiausio popierëlio, paraðyto gryna kalba“39, – raðë S. Dau- kantas, taip pat ragindamas neatidëlioti Mikalojaus Daukðos verstos „Postilës“40 leidimo. K. Sirvydo ir M. Daukðos leidiniai ið tiesø buvo vadinamosios homilijos – sekmadieniø ir ðvenèiø evangelijos su jø aiðkinimø met- menimis ir tiko kaip medþiaga ar vadovëlis pamokslams rengti41. Tai buvo geriausi senøjø lietuviø pamokslininkø darbai. Skubëdamas pa- kartotinai iðleisti M. Daukðos „Postilæ“, M. Valanèius ieðkojo jos ori- ginalo, dël to tuoj pat kreipësi á J. A. Pabrëþà, taèiau nesëkmingai42. Kaip lietuviø kalbos mokymo priemonæ klierikams S. Daukan- tas M. Valanèiui rekomendavo lotyniðkà lietuviø kalbos gramatikà „Universitas linguarum Litvaniae“ (Universitas Lingvarum Litvaniae, 1737), S. Stanevièiaus perspausdintà pavadinimu „Trumpas pamoky- mas kalbos lietuviðkos arba þemaitiðkos“43, ir savo 1837 m. iðleistà pradþios mokykloms skirtà „Prasmà lotynø kalbos“44: „Duok klieri- kams mokytis þemaitiðkà gramatikà, jëzuito iðleistà Vilniuje 1737 m., o filosofijos kandidato Simono Stanevièiaus perspausdintà Vilniuje 1829 m. <...> O tie, kurie gerai moka þemaitiðkai, tegul skaito Myles Pietrapylie iszdowtà „Prasmà““45. Pastaràjà M. Valanèius su S. Daukan- tu 1849 m. rûpinosi antràkart iðleisti46.

39 S. Daukantas, Raštai, t. 2, p. 780–783. 40 [J. Vujekas], Postilla Catholicka , vertë M. Daukða, Vilnius, 1599. 41 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 143. 42 Þr.: V. Gidþiûnas, Jurgis Ambraziejus Pabrëþa (1771–1849), Roma–Vilnius, 1994, p. 259. 43 Trumpas pamokimas kaùbos lituwyszkos, arba ýemaytyszkos , parengë S. Stane- vièius, Vilnius, 1829. 44 K. W. Myle [S. Daukantas], Prasmà Ùotinû kaùbôs, Sankt Peterburgas, 1837. 45 S. Daukantas, Raštai, t. 2, p. 780–783. Lietuviðkø pamokslø knygø, kurios galëjo tikti klierikams rengiant pamokslus, bûta ir seminarijos bibliotekoje (þr. toliau). Tai jau minëtieji K. Sirvydo „Punktai sakymø “, kuriuos 1849 m. papildë ið prelato J. Kriþanauskio bibliotekos gauti originalûs „Punkty kazañ“ (K. Sirvydas, Punkty kazan od Adwentu aý do Postu, Vilnius, 1629); J. Jaknavièiaus verstos lenkiðkos ir lietuviðkos evangelijos (Vilnius, 1799) bei eventualiai – protestantams skirtas „Kancyonoùas tey east: knigos psolmu ir giesmiu “, kartu áriðtas su „Summa Abá Trumpas iszguldi- mas Ewangeliu szwentu “, „Maùdos krikszczioniszkos... “ (Karaliauèius, 1781). M. Daukðos verstà „Postilæ“ biblioteka gavo 1862 m.

97 Kitas ðalutinis ðaltinis yra dokumentas, kad 1848 m. sausio mën. (taigi 1847–1848 m. m.) Vilniaus vyskupijos seminarijos rektorius A. Kikutis siuntë seminarijai per M. Valanèiø Ðventøjø tëvø raðtø vertimø ið lotynø kalbos á rusø ir lietuviø (ne rusø ir lenkø!) kalbas programas47. Tai rodytø, kad tuomet per homiletikos paskaitas klie- rikai lavinosi versti raðtus ið lotynø á rusø ir á lietuviø kalbà; á lenkø kalbà versti nepraktikuota. Ðventøjø tëvø raðtus vertë visø kursø klie- rikai, o pagal programà I–II kursø klierikai vien tokius vertimus teda- rydavo. Mintá apie lietuviðkai dëstytà homiletikos teorijà ypaè skatina rankraðèiu likæs, spëjama, kad 1852–1853 m. m., A. Juzumo darbas lietuviø kalba „Homiletika“, be datos, kurá V. Birþiðka linkæs laikyti jo paskaitø seminarijoje uþraðais48. Jeigu teorija bûtø buvusi dëstyta tik- tai lenkiðkai, kam bûtø prireikæ lietuviðkø tokiø paskaitø uþraðø? Gali bûti, kad „Homiletika“ buvusi A. Juzumo rengto lietuviðko vadovëlio apmatas. Tuo pat metu, 1852–1853 m., buvo iðleistos M. Valanèiaus ku- nigams, prasilavinusiems katalikams skirtos gana stambios knygos – hagiografinë „Þivatas Jëzaus Kristaus“49 ir mistinë-asketinë Tomo

Tobulindami savo lietuviø kalbà klierikai galëjo naudotis bibliotekoje buvusia lietuviðka gramatika „Universitas linguarum Litvaniae“ (1737), K. Sirvydo þodynu „Dictionarium trium linguarum“, (Dictionarivm trivm lingvarvm), S. Daukanto „Pras- ma lotynø kalbos“ bei „Abëcële lietuviø-kalnënø ir þemaièiø kalbos“, T. Juzumo „Didþiuoju elementoriumi ir katekizmu“ (Didesis elementorius ir katakizmas , Vilnius, 1855) ir kt. Varniuose ilgainiui buvo galima ásigyti ir naujø lietuviðkø pamokslø rinkiniø. 1855 m. èia gyvenæs O. Praniauskis iðvertë ir iðleido pamokslø rinkiná „Iðguldymas evangelijø ðventø ant visø nedëldieniø“ ([M. Königsdorfer], Iszguldimas Ewangeliju Szwentu ant wisu nedeldienu , Vilnius, 1855), tais paèiais metais M. Valanèiaus inicia- tyva Varniø knygyne pradëti pardavinëti R. Jasikevièiaus „Pamokslai“ (I d.: Pamoksùaj pagaù Ewanelios szwentos ýodêiu , Vilnius, 1855). II jø dalis iðëjo 1857 m., dar viena R. Jasikevièiaus pamokslø knyga – 1859 m. 46 Þr.: V. Birþiðka, Aleksandrynas, t. 3, p. 13. 47 Antano Kikuèio raðtas Nr. 18 Motiejui Valanèiui, 1848 01 28, LVIA, f, 1671, ap. 4, b. 57, l. 11. 48 V. Birþiðka, Aleksandrynas, t. 3, p. 326. 49 [M. Valanèius], Ýiwatas Jezaus Kristaus. Wieszpaties musu , Vilnius, 1853.

98 Kempieèio „Apej sekimà Jëzaus Kristaus“50, kas turëjo iðplësti dvasi- ninkijos religinio ðvietimo tematikà lietuviø kalba. Ðios knygos taip pat galëjo padëti klierikams lietuviðkai lavinti baþnytinæ iðkalbà. Tai, kad lietuviø kalba galëjo bûti seminarijoje plaèiau vartota, taip pat leistø manyti seminarijos profesoriaus J. Raèkauskio parengta lietu- viðka knygelë, skirta klierikø ir kunigø rekolekcijø meditacijoms „Va- dovas á dangø ir meditacijas dël penkiø dienø rekolekcijø“51. Yra þi- nomas M. Valanèiaus aplinkraðtis (1852 09 01), ið kurio matyti, kad mokslo metø pradþioje á rekolekcijas seminarijoje bûdavo kvieèiama visa Varniø dvasininkija. Kad homiletika iki 1866 m. seminarijoje dëstyta ir lietuviðkai, ir lenkiðkai pagal 1843 m. Romos katalikø dvasiniø seminarijø ástatø § 27, nurodantá lavinti klierikus mokyti Dievo þodþio vyskupijø kal- bomis ir dialektais, yra teigæs pats M. Valanèius praneðime Nr. 182, padarytame 1866 m. sausio 18 d. Kauno gubernatoriui52, á kurá þiûrëta kaip á vienà ið vyskupo diplomatiniø gudrybiø, neturëjusiø realaus pagrindo. Tuo tarpu visas M. Valanèiaus susiraðinëjimas su rusø val- dþia akivaizdþiai rodo, kad jis niekada neteigdavo esant dalykø, ku- riø nebuvimà bûtø lengva patikrinti. Taigi remiantis turimais tiesioginiais ir netiesioginiais duome- nimis galima manyti, kad 1846–1849 m. seminarijoje homiletikos bûta lietuviðkos arba bent jau lietuviø kalba dominavo. Vëliau, maþdaug 1849–1850 m., ávedus lenkiðkus pamokslus, iki 1866 m. greièiausiai ásitvirtino dvikalbystë: lenkø kalba vartota rengiant lenkiðkus pamoks- lus, lietuviø – rengiant lietuviðkus pamokslus. Panaðiai pirmuosiuose kursuose privalëjo dviem kalbomis vykti Ðventøjø tëvø raðtø vertimø praktika. Gali bûti, kad lenkø kalba ilgainiui kuriam laikui arba visai iðstûmë ið teorijos lietuviø kalbà, taèiau to árodyti nëra galimybës. Kad homiletikos teorija buvo dëstyta lenkiðkai, suponuotø seminarijos

50 Tomas Kempietis, Apej sekima Jezaus Kristaus , vertë M. Valanèius, Vil- nius, 1852. 51 J. Raèkauskis, Wadowas i dangu ir meditacijes dieù penkiu dienu rekolekciju , Vilnius, 1857. 52 Þr. Vilniaus generalgubernatoriaus 1866 02 10 raðto Nr. 240 Kauno guber- natoriui publikacijà: J. Stakauskas, Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø seminarijoje, p. 345–346.

99 dëstomoji kalba, adekvati J. Skidelio vadovëlio kalbai, lenkø kalbos tradicijos, lenkiðki pamokslai. Kad ir lietuviðkai, rodytø aiðki J. K. Gin- tilos pozicija, oficialus nurodymas homiletikà dëstyti lietuviðkai, ho- miletikà dëstæ lietuviðkø religiniø raðtø rengëjai, A. Juzumo uþraðai, lietuviðki pamokslai, klierikø kalbiniai sugebëjimai. Lietuviðkos ar lenkiðkos homiletikos svoris atskirais metais ga- lëjo keistis. Tam galëjo turëti átakos dvasinës akademijos, seminarijos ir vyskupijos vadovø poþiûris, nevienodas atskirø homiletikos dësty- tojø lietuviø kalbos mokëjimas, lenkø kalbos kaip dëstomosios domi- navimas, antra vertus – lietuvybës religijoje plëtra, didëjantis lietuvið- kai kalbanèiø kunigø poreikis, stiprëjanti valdþios opozicija lenkø kalbai, Varniø kultûrinë aplinka ir pan. Homiletikos teorijos kalba galëjo priklausyti ir nuo konkretaus dëstytojo nusiteikimo. Antai galima spëti, kad lietuviø kalbos bent jau teorinëje homiletikos dalyje galëjo visai nebebûti, jà nuo 1853 iki 1858 ar net 1860 m. dëstant A. Gabðevièiui. 1856–1858 m. seminarijoje stu- dijavusio poeto A. Baranausko liudijimu, ðis dëstytojas nors ir mokëjo lietuviø kalbà, bet jà laikë piemenø ir tamsuoliø kalba, netinkama gilesnei minèiai iðreikðti53. Lietuviðkos homiletikos pozicijos vël turëjo sustiprëti nuo 1865 m. rudens, kai po 1863 m. sukilimo sustiprëjus reakcijai 1865 m. spalio 25 d. aplinkraðèiu Nr. 2982 generalgubernatorius Konstantinas von Kaufmanas nurodë, kad visi dalykai seminarijose bûtø dëstomi tik lotynø arba rusø kalbomis ir kad lenkø kalba ið viso nebûtø var- tojama nei dëstymui, nei apskritai seminarijose54. 1865 m. lapkrièio 3 d. Kauno gubernatoriaus buvo grieþtai áspëta dëstyti Þemaièiø vys- kupijos seminarijoje dalykus tik rusø ir lotynø kalba55, kaip numatë 1843 m. seminarijø ástatai. 1866 m. vasario 18 d. Kauno gubernatorius raðtu Nr. 1732 perda- vë M. Valanèiui generalgubernatoriaus vasario 10 d. potvarká

53 R. Mikðytë, Antano Baranausko kûryba, p. 89–90. 54 1901 m. rugpjûèio–rugsëjo mën. Vilniaus gubernatoriaus Nikolajaus Gru- zinskio memorandumas, V. Merkys, Romos katalikø ir jø dvasininkø teisiø varþymai Rusijos imperijos Ðiaurës vakarø kraðte 1864–1901 m., LKMA metraštis, t. 20, Vilnius, 2002, p. 256. 55 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1865 11 08 áraðas, NB, f. 90–281, l. 12.

100 seminarijoje homiletikà dëstyti tik „vyskupijos kalbomis“ – rusiðkai ir lietuviðkai, lenkø kalbà, kuri kvalifikuota kaip „uþsienio kalba“, pakeièiant rusø kalba. Ant ðio raðto vasario 21 d. M. Valanèius uþ- dëjo savo rezoliucijà, su raðtu susipaþino ir homiletikos dëstytojas A. Zaukevièius56. Nuo kovo 11 d. seminarijoje jokie kursai lenkø kalba nebebuvo dëstomi, grieþtai buvo uþdrausti netgi privatûs po- kalbiai lenkø kalba57. Minëtas rusø administracijos sprendimas, siekæs uþkirsti kelià lenkø ideologijos sklidimui Lietuvos visuomenëje, sudarë palankes- nes sàlygas labiau ásitvirtinti lietuviø kalbai seminarijoje, kurios kon- tingentas kalbëjo tik lenkiðkai ir lietuviðkai. Nuo 1866 m. homiletika tegalëjo bûti tik lietuviðka arba rusiðka, taèiau rusiðkas jos dëstymas sunkiai tikëtinas. Kad homiletika nuo tada dëstyta vien lietuviðkai, 1877 m. valdþiai tvirtino seminarijos rektorius J. Raèkauskis58. Jo þo- dþius tam tikra prasme parëmë Jonas Maèiulis-Maironis, teigæs, kad M. Valanèius po lenkmeèio (1863 m. sukilimo) seminarijoje ávedë „lie- tuviðko lieþuvio iðguldymà vietoje buvusio lenkiðko“59. Tad klierikai ir toliau buvo lavinami lietuviðkai pastoracijai, antra vertus, nutrûkus klierikø priëmimui, kasmet vis maþiau likdavo kam lavintis. 1870 m. pradþioje homiletika seminarijoje tikrai buvo lietuviðka disciplina – tai patvirtina 1870 m. gruodþio 31 d. M. Valanèiaus ása- kymas naujai paskirtam homiletikos profesoriui A. Baranauskui: „Siû- lau Jums dëstyti homiletikà Telðiø seminarijoje lietuviø arba þemaièiø kalba ir ðia kalba lavinti auklëtinius ruoðti pamokslus“60. Kaip pagal- biná dalykà lietuviðkai homiletikai A. Baranauskas I–II kurso klierikams pradëjo dëstyti ir lietuviø kalbà61. Ðis faktas taip pat leidþia daryti iðvadà, kad Þemaièiø vyskupijoje ásitvirtino lietuviðka pastoracija.

56 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1866 02 21, 25 áraðai, ten pat, f. 90–282, l. 2. 57 ÞVS rektoriaus raðtas Nr. 176 Motiejui Valanèiui, 1871 11 12, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 110, l. 1055. 58 ÞVS rektoriaus 1877 06 27 rašto Nr. 137 Kauno gubernatoriui publikacija: J. Stakauskas, Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø seminarijoje, p. 347. 59 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 685. 60 J. Stakauskas, Homiletikos ir lietuviø kalbos profesoriai, p. 68. 61 Ten pat, p. 71.

101 BIBLIOTEKOS ATNAUJINIMAS. LIETUVIÐKOS KNYGOS

Þemaièiø vyskupijos dvasininkø ugdymo pokyèiai atsispindi Þemaièiø seminarijos bibliotekos pavelde. Su prasidëjusia klierikø mo- kymo lituanizacija buvo tiesiogiai susijæs XIX a. 5–7-ajame deðimtme- tyje bibliotekoje susiformavæs lietuviðkø knygø fondas. Jis atspindëjo þinias kurias ágydavo klierikai, rengdamiesi lietuviðkai pastoracijai. Ðio laikotarpio bibliotekos paveldas taip pat rodë bendrà teologiná bei kultûriná intelektiná klierikø iðprusimà, kuris buvo bûtina Baþnyèios atsinaujinimo sàlyga. Pagrindiniai knygø rinkiniai áplaukë á bibliotekà 1845–1865 m., nes tuo metu seminarija katalikø visuomenëje matyta kaip perspektyvi ástaiga, pajëgi ugdyti laiko poreikius atitinkanèià dvasininkijà. Antra vertus, savo lûkesèius su ðia ástaiga siejo ir rusø valdþia, nes ji buvo priemonë infiltruoti á katalikø visuomenæ impe- rijai lojalias nuostatas. Tad seminarijos bibliotekoje drauge buvo ryð- kios rusø valdþios pastangos stiprinti rusiðkos kultûros ir ideologijos mokymo bazæ. Apie Þemaièiø vyskupijos seminarijos bibliotekà XIX a. 5–7-aja- me deðimtmetyje specialiø tyrinëjimø nëra. Tad apþvelgsime bibliote- kos augimà pradedant 1845 m. misionieriø palikimu ir baigiant bib- liotekos perkëlimu á Kaunà 1865 m., kada biblioteka ypaè sparèiai augo (1866–1869 m., kaip ir seminarija, ji vegetavo). Þemaièiø seminarijos bibliotekos iðtakos siekia XVI a. Bibliote- ka susiformavo ið Þemaièiø vyskupø ir kapitulos kanauninkø, kunigø ir pasaulieèiø mecenatø dovanotø, taip pat jëzuitø, pijorø ir misionie- riø pirktø knygø. Pasak M. Valanèiaus, XVIII a. pabaigoje prieð mirtá seminarijai savo bibliotekà buvo uþraðæs Þemaièiø vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis (Ùopaciñski)62. Pagal iðlikusá 1812 m. katalogà63 misionieriø laikais seminarijos biblioteka turëjo 934 tomus (vienetus)64 702 pavadinimø Ðventojo Raðto,

62 M. Valanèius, Raštai, t. 2, Vilnius, 1972, p. 169. 63 Varniø seminarijos bibliotekos knygø ir rankraðèiø sisteminis katalogas, 1812 05, NB, f. 90–367, 23 p. 64 XIX a. kataloguose nustatyti tikslø knygø tomø skaièiø daþnai sudëtinga dël gana painaus jø apraðo. Todël skaièiuojant knygø tomus Þemaièiø seminarijos

102 kanonø ir teisës, teologiniø, pamokslø ir kalbø, filosofiniø, literatûri- niø, istoriniø, dvasiniø ir asketiniø, ritualiniø veikalø. Joje tuomet buvo Petro Skargos (Skarga) pamokslø ir darbø knygø, Jono Poðakov- skio (Poszakowski), Tomo Kempieèio, Jono Sapiegos (Sapieha), Martyno Èechovièiaus (Czechowicz), Johanneso Drewso, Christopho Hartkno- cho, Philippo Melanchtono, Erazmo Roterdamieèio ir kitø veikalø, 2 knygos Þemaièiø vyskupijos kapitulos aktø ir Þemaièiø vyskupijos konstitucijos aktai, Alberto (ordine Vaitiekaus) Vijuko-Kojalavièiaus (Kojaùowicz-Wijuk) „Historia Lituana“, latviðka evangelija, 30 ávairios tematikos rankraðèiø, du atlasai. Ið lietuviðkø knygø kataloge pami- nëtos lenkiðkos ir lietuviðkos evangelijos, þemaitiðka Martino Luthe- rio „Biblija“, Kazimiero Klimavièiaus (Klimowicz) „Pawinastes kriks- cioniszkas arba katechizmas“65 – visø po 1 egz. Iki seminarijos reformos bibliotekoje knygø gausëjo lëtai. 1831 m. ji pasipildë teologinëmis dar 1820 m., iðtrëmus ið Rusijos jëzuitus, uþdarytos Polocko akademijos bibliotekos knygomis: buvo perduotos 9 ðiø knygø dëþës66. 1834 m. biblioteka, pasak Liudviko Adomo Jucevièiaus (Jucewicz), turëjusi daug teologiniø veikalø ir pil- nà Ðventøjø tëvø raðtø rinkiná67. 1844 m. pabaigoje seminarijos proku- ratorius (t. y. ekonomas) T. Juzumas atveþë ið Peterburgo knygininko Hainglaiso nupirktas knygas, uþ kurias uþmokëta 41 sidabro rb 35 kp. Visos knygos buvo teologinës, paraðytos lotynø kalba. Viename sàra- ðe áraðyta 12 jø pavadinimø (29 tomai), kitame – 15 pavadinimø (35 tomai)68. 1844 m. lapkrièio mën. seminarija aukcione nusipirko mirusio Þemaièiø vyskupo sufragano S. M. Giedraièio bibliotekos knygø, uþ kurias uþmokëjo 12 sidabro rb 48 kp. Ðias knygas á seminarijà taip pat atgabeno T. Juzumas ir 1845 m. geguþës 22 d. perdavë bibliotekinin- kui Ignotui Kocui (Koc), kuris sudarë ðiø knygø sàraðà. Sàraðe bibliotekos kataloguose konsultuotasi su NB Dokumentø komplektavimo skyriaus specialistais. 65 K. Klimavièius, Pawinastes krikscioniszkas, arba katechizmas , Vilnius, 1767. 66 Lietuviø enciklopedija, t. 23, Bostonas, 1961, p. 248. 67 L. A. Jucevièius, Raštai, Vilnius, 1959, p. 399. 68 Atsarginiø ÞVS lëðø iðlaidos, [1843–1845], 1844 12 20 d. áraðas apie ÞVS iðlaidas Peterburge nupirktoms knygoms, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 50, l. 437; Sàraðai knygø, nupirktø Peterburge, 1845, ten pat, l. 446–447.

103 iðvardytos 28 pavadinimø knygos lotynø, lenkø, prancûzø kalbomis. Be fizikos, matematikos veikalø, paminëtinas lotyniðkas universalus istorinis þodynas, kunigo Fabijono Birkovskio (Birkowski) pamokslai sekmadieniams ir metinëms ðventëms (1620), popieþiaus Pijaus VI buliø rinkinys, M. Lutherio „Biblija“ ir kt.69 1845 m. rudená M. Valanèiui tapus seminarijos rektoriumi, pra- dëta jà reformuoti. Seminarija buvo perimta ið misionieriø. Taip pra- sidëjo naujas bibliotekos raidos laikotarpis. Reformuotos seminarijos bibliotekà 1845 m. spalio 22 d. ið I. Ko- co pagal apraðà perëmë dëstytojas A. Beresnevièius (oficialiai biblio- tekininku jis buvo paskirtas nuo spalio 29 d.)70. Pastarajam buvo duo- ta instrukcija dël bibliotekos tvarkymo ir knygø dëstytojams bei klierikams iðdavimo tvarkos, kartu nurodyta sudaryti naujà bibliote- kos knygø katalogà rusø kalba71. 1850 m. birþelio mën. A. Beresnevièius buvo paskirtas semina- rijos rektoriumi, ir bibliotekà nuo tada tvarkë J. Raèkauskis. Pastara- jam pradëjus dirbti seminarijos inspektoriumi, 1854 m. vasario mën. bibliotekà perëmë J. N. Navickis, o ið jo 1858 m. gruodþio mën. – A. Gabðevièius. Pastaràjá paskyrus Kauno gimnazijos tikybos moky- toju, nuo 1861 m. pradþios bibliotekininku, rodos, buvo P. Beresne- vièius. 1865 m. pabaigoje bibliotekininku tapo A. Zaukevièius72. Kiek bibliotekos knygø tomø 1845 m. rudená ið misionieriø pa- veldëjo seminarija, matyti ið dar vieno misionieriø laikø – 1831– 1832 m. – Þemaièiø seminarijos bibliotekos knygø katalogo – jo gale

69 Atsarginiø ÞVS lëðø iðlaidos, [1843–1845], 1844 11 10 d. áraðas apie ÞVS iðlaidas S. M. Giedraièio bibliotekos knygoms pirkti, ten pat, l. 437; Sàraðas knygø, nupirktø aukcione ÞVS bibliotekai po Simono Mykolo Giedraièio mirties, 1845, ten pat, l. 446. 70 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 29 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 10 31, ten pat, b. 38, l. 223; ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1845 10 26 áraðas, NB, f. 90–268, l. 5; ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1845 09 29, ten pat, f. 90–38, l. 1. 71 ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1845 10 13, NB, f. 90–38, l. 5. 72 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 02 27 áraðas, ten pat, f. 90– 238, l. 2; ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1854 02 20 áraðas, ten pat, f. 90–274, l. 2; 1858 12 20 áraðas, ten pat, f. 90–277, l. 10; 1865 11 06 áraðas, ten pat, f. 90–281, l. 12; Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 3017 Motiejui Valanèiui, 1860 12 31, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 110, p. 13.

104 áraðyta svarbi pastaba, jog visas èia iðvardytas knygas 1845 m. spalio 21 d. ið buvusio bibliotekininko I. Koco perëmæs A. Beresnevièius73. Sprendþiant ið minëto katalogo, pradëjus rektoriauti M. Valanèiui, bib- liotekoje buvo ið viso 708 pavadinimø 1064 tomai daugiausia lenkiðkø ir lotyniðkø knygø. Ið jø Ðventojo Raðto ir jo tematikos knygø – 41 pavadinimo, kanonø ir teisës knygø – 91, teologiniø – 136, pamokslø ir kalbø knygø – 101, filosofiniø – 60, literatûriniø – 57, istoriniø – 94, dvasiniø ir asketiniø – 109, ritualiniø – 19 pavadinimø. Paminëtini in- kunabulai „Missae Basiliense“ (Bazelis, 1485), „Modus legendi abbre- viaturas in utroque iure“ (Speyeris, 1478), „Speculum exemplorum“ (Strasbûras, 1495)74. Ið lietuviðkø knygø kataloge áraðyta (po 1 egz.): M. Lutherio „Biblia Seno ir Naujo Testamento“, 8°75; lenkiðkos ir lietu- viðkos evangelijos, 12°76, Johno Bunyano „Krikðczoniês kelone ,“ 8°77, pakartotinai iðleistas prûsiðkas kancionalas, 8°78, „Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus“, 4°79 – taigi ið viso 5 knygos. Palyginus 1812 ir 1831–1832 m. katalogus matyti, kad nuo 1812 m. iki seminarijos reformos biblioteka pagausëjo 130 tomø knygø. Ðiuo laikotarpiu ji daugiausia pasipildë jozefinistiniais austrø teologø leidiniais, XIX a. I pusëje Lietuvoje ir uþsienyje iðleistomis fizikos, matematikos, gamtos mokslø, ekonominëmis ir filosofinëmis knygomis. Reformavus seminarijà, imta atidþiau rûpintis bibliotekos gausi- nimu. Kadangi pinigø bibliotekos reikalams naujieji 1843 m. seminarijø ástatai nenumatë, iðlaidos jai galëjo bûti daromos tik ið kasmetinës

73 Þemaièiø seminarijos bibliotekos sisteminis katalogas, 1831–1832, NB, f. 90– 368, 34 l. 74 Þr.: N. Feigelmanas, Lietuvos inkunabulai, Vilnius, 1975, p. 233–234, 280. 75 Tai bus vienas iš M. Luther, Biblia, tai esti: wissas Szwentas Rasztas [arba: Ráštas] Seno ir Naujo Testamento vertimø. 76 Jei knygos formatas èia nurodytas teisingai, tai bus: Ewanjelie polskie y litew- skie, sudarë ir vertë J. Jaknavièius, Vilnius, 1799. 77 Tai: J. Bunyan, Krikšczoniês kelone i annà iðganitingà amþia, d. 1–2, Karaliau- èius, [1804]. Ðiuo metu saugoma: NB, šifras A1–804. 78 Pagal: V. Birþiðka, Profesoriaus Andriaus Ugianskio laiðkai á vysk. Valanèiø, Tauta ir þodis, kn. 7, Kaunas, 1931, p. 333, tai bus Karaliauèiuje 1781 m. kartu iðleisti kaip viena knyga M. Cerausko (?) parengti: Kancyonoùas, tey east: knigos psolmu ir gies- miu , Summa Abá Trumpas iszguldimas Ewangeliu szwentu , Maùdos krikszczioniszkos... 79 Tai greièiausiai: Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus, vertë S. Bitneris, Karaliauèius, 1701.

105 1850 rb sumos, skirtos klierikø iðlaikymui ir ûkio reikalams. Todël pildydama ir tvarkydama bibliotekà seminarija turëjo verstis kaip áma- nydama. Lëðø ðaltinis galëjo bûti atskirø asmenø seminarijai paauko- tos pinigø sumos. Antai 1852 m. 210 rb paaukojo Ðiaulënø kunigas Augustinas Kybartas (Kibortt), 1855 m. seminarija gavo kunigo Ignoto Ðtacho (Sztach) testamentu jai paliktus 100 rb, 1856 m. vienkartinæ 400 rb paðalpà jai davë M. Valanèius, 1862 m. 63 rb 98 kp paaukojo Plun- gës altaristas Ignotas Voinovièius (Wojnowicz), 50 rb – Tverø altaristas Juozapas Birontas (Biront)80. Nemaþai kunigø (Pagramanèio klebonas Adomas Grochauskas (Gochowski), Kartenos altaristas Martynas Fili- pavièius (Filipowicz), Ðvëkðnos altaristas Aleksandras Puðinskis (Puszyñski), Paeþerës filialistas Apolinaras Kelpðas (Kieùpsz), Deguèiø filialistas Simonas Janikavièius (Janikowicz) ir kt.) duodavo ar testa- mentais palikdavo pinigø neturtingiems klierikams iðmokslinti81. Nemaþai energijos gausinant seminarijos bibliotekà parodë A. Beresnevièius. Vos jà perëmæs, kreipësi á tuo metu Vilniuje gyve- nusá buvusá panaikintos Vilniaus vyskupijos spaustuvës prefektà ku- nigà Jonà Erdmanà (Erdmann). 1845 m. lapkrièio 5 d. laiðke jam82 A. Be- resnevièius praðë seminarijos bibliotekai atsiøsti po 1 egz. Roplinskio (Ropliñski) chrestomatijos, Liucijono Siemenskio (Siemieñski) èekø laið- kø vertimø, H. Þevuskio „Pono Severino Soplicos atsiminimø“83, ja- nyèaro Mykolo Konstantino ið Astravos atsiminimø; taip pat klausë Mykolo Viðnevskio (Wiszniewski) ir Juozapo Maksimilijono Osolinskio (Ossoliñski) lenkø literatûros istorijos, 3 serijø Ignoto Chodzkos (Chodêko) apsakymø „Obrazy litewskie“ kainos. Knygos buvo gautos 1846 m. pavasará, uþ jas J. Erdmanui sumokëta 89 sidabro rb84.

80 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1855 09 10 ir 1856 04 28 áraðai, NB, f. 90–275, l. 9; f. 90–276, l. 5; ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knyga, 1862 02 05 ir 03 31 áraðai, ten pat, f. 90–9, l. 3–4, 6–7; Augustino Kybarto laiðkas Motiejui Valanèiui, 1852 09 12, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 89. 81 Þr.: Ávairiø metø raðtai palikimo ar dovanojimo klausimais, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 15, l. 373–374, 451; b. 64, l. 162, 246, 342, 391; b. 76, l. 89, 120; b. 110, l. 33 ir kt. 82 Aleksandro Beresnevièiaus laiðkas Jonui Erdmanui, 1845 11 09, MAB, f. 273– 709, l. 1. 83 Tai vienas iš [H. Rzewuski], Pamiàtki imci pana Seweryna Soplicy, leidimø. Ði knyga, kuri vëliau vadinosi Pamiàtki starego szlachcica litewskiego, buvo išleista 1826, 1839, 1844 ir kt. metais. 84 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1846 04 30 áraðas, NB, f. 90–232, l. 4.

106 1846 m. pavasará knygø pardavëjui Mintaujoje A. Rejeriui se- minarija uþsakë atsiøsti 1 egz. 1844 m. Friburge iðleisto vokieèiø ka- talikø teologo Johanno Hirscherio 2 t. veikalo „Betrachtungen über die sonntäglichen Evangelien des Kirchenjahrs“ bei kitø jai reikalingø knygø; uþ tas knygas balandþio ir geguþës mënesá jam sumokëjo 133 rb 45,5 kp85. 1849 m. kovo mën. á seminarijà buvo atgabentos 1848 m. rugsëjá Peterburge uþsakytos knygos86. 1850 m. kovo mën. ir 1861 m. vyskupas M. Valanèius perdavë bibliotekai kaþkokiø knygø87. 1858 m. pradþioje dël knygø kreiptasi á knygininkà Jaksakovà88. Biblioteka bu- vo pamaþu tvarkoma: kasmet perriðama dalis seminarijos knygø ir geografiniø þemëlapiø (1853 m. viduryje perriðti net 56 bibliotekos veikalai)89. Bûta ir netekèiø. Antai 1863 m. birþelio mën., sukilimo metu, seminarijos patalpose buvo apgyvendintas rusø kariuomenës bûrys, padaræs nemaþai nuostoliø seminarijos turtui. Seminarijos prokurato- riaus raporte minima, kad tada nukentëjusios ir seminarijos knygos: kareiviai pasiëmæ stalèiuose buvusias valdiðkas bei klierikø knygas ir jas iðpardavinëjæ90. Be to, iðlikæ duomenø, jog 1864 m. gruodþio 12 d., prieð iðkeliant bibliotekà á Kaunà, A. Ugianskiui, profesoriavusiam Kazanës universitete ir susiraðinëjusiam su M. Valanèiumi lituanistui, ið vyskupijos valdybos buvo iðsiøstas pakas su popieriais91. Gali bûti, kad, po sukilimo vykstant reakcijai, taip buvo bandyta iðsaugoti kai kuriuos (sakykime, á rusø valdþios nemalonæ patekusiø kunigø) ran- kraðèius ar retesnes knygas.

85 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1846 03 15, 06 15 áraðai, ten pat, l. 3, 6. 86 ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knyga, 1849 03 12 áraðas, ten pat, f. 90–2, l. 8–9. 87 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1850 03 24 áraðai, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 755, l. 11; 1861 12 18 áraðas, ten pat, b. 209, l. 47. 88 ÞVS valdybos siunèiamø raðtø sàraðai, 1858 01 10 áraðas, NB, f. 90–242, l. 1. 89 ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knyga, 1853 07 04 áraðas, ten pat, f. 90–6, l. 18–19; ÞVS valdybos raðtas Nr. 207 Motiejui Valanèiui, 1853 06 28, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 226. 90 ÞVS prokuratorius Juozapo Mickevièiaus raportas Nr. 46 Motiejui Valanèiui, 1863 06 27, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 83, l. 321. 91 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1864 12 02 áraðas Nr. 1680, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 768, l. 41.

107 1845–1865 m. specifinæ bibliotekoje sukauptø knygø dalá suda- rë oficialiø valdiniø ástaigø nupirktos ar jø nurodymu ásigytos knygos. Dalá tokiø knygø, kurios daþniausiai bûdavo rusiðkos arba vadovëliai, bib- lioteka gaudavo ið Peterburgo per dvasinæ akademijà ir dvasinæ kole- gijà. Joms tas knygas kaip seminarijoms privalomus leidinius ar mo- kymo priemones nurodydavo iðsiuntinëti Vidaus reikalø ministerijos Kitatikiø dvasiniø reikalø departamentas. Tokiø knygø biblioteka gau- davo ir ið kitø valdiniø ástaigø. 1847 m. ið akademijos buvo gauti 4 egz. knygos „Biblia Sacra Vulgata“. 1848 m. ið kolegijos atsiøstas bausmiø sàvadas su papildomais nutarimais ir alfabetine rodykle, 1849 m. – 2 tomai sàskaitybos ástatymø sàvado, 1854 m. – 15 lapeliø su himnu „Dieve, saugok carà“, 1855 m. – 35 egz. knygos „Ðeðtasis kontinentas, arba trumpa jûros kelioniø á Pietus nuo Cooko iki Rosso apþvalga“, 1856 m. – po 3 egz. knygø „Ðiaurës polius ir Arktikos atradimai“ ir 3 egz. knygos „Paskutiniai sero Johno Franklino pëdsa- kai“ (1855) su pridëtu naujausiø atradimø Ðiaurëje þemëlapiu; nuolat atsiøsdavo seminarijai po 1 egz. 1842 m. pradëtø leisti „Ðventøjø Ásta- tymø“ tæsiniø92 ir t. t. Kolegija taip pat periodiðkai siøsdavo semina- rijai 1842 m. pradëto leisti Rusijos imperijos ástatymø sàvado tæsinius bei Kauno gubernijos atmintinæ atskiriems metams. Kai kuriuos tæstinius valdinius leidinius seminarija uþsiprenu- meruodavo. Antai kasmet buvo prenumeruojamas „Vidaus reikalø ministerijos cirkuliarø rinkinys“. 1853 m. kolegijos nurodymu uþpre- numeruoti 2 egz. planuotos iðleisti daugiatomës Grigorijaus Fridbur- go knygos „Rusijos karaliðkoji Romanovø dinastija“93.

92 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1847 12 24 áraðas, NB, f. 90–233, l. 25; 1854 05 08 áraðas, ten pat, f. 90–238, l. 10; 1855 02 12 áraðas, ten pat, f. 90–239, l. 3; 1856 12 10 áraðas, ten pat, f. 90–240, l. 14; ÞVS valdybos posëdþio protokolai: 1847 12 20; 1848 07 10, 1848 10 02, ten pat, f. 90–40, l. 111–112; 1849 03 05, 1849 08 20, 1849 11 19, ten pat, f. 90–42, l. 42, 55, 70, 78; 1850 07 29, ten pat, f. 90–44, l. 38–39; 1851 06 23, ten pat, f. 90–45, l. 30; ÞVS valdybos siunèiamø raðtø sàraðai, 1858 12 23 áraðas, ten pat, f. 90–242, l. 16; ÞVS veiklos ataskaita, 1856, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 472; plg.: Motiejaus Valanèiaus raportas Nr. 442 Romos katalikø dvasinei kolegijai, ten pat, l. 411. 93 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 11 27 áraðas, NB, f. 90–238, l. 15; ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knyga, 1853 09 15 áraðas, ten pat, f. 90–6, l. 24– 25; ÞVS valdybos raðtas Nr. 258 Motiejui Valanèiui, 1853 09 19, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 249.

108 Dvasinei akademijai patvirtinus seminarijoms naujà mokymo programà, bibliotekoje ið pradþiø ypaè stokota knygø, reikalingø se- minarijos mokymo reikalams. Jos valdyba jau 1845 m. kreipësi á aka- demijos valdybà, praðydama skirti ið pagalbinio Romos katalikø dva- sininkijos kapitalo lëðø reikalingoms mokymui knygoms ir vadovëliams nupirkti. Gavusi vidaus reikalø ministro leidimà, akademija paþadëjo seminarijai jas nupirkti ir atsiøsti94. Matyt, vadovëliø ásigyta pakankamai, nes ið vëlesniø metø likæ þiniø tik apie rusiðkø disciplinø mokymo literatûros stokà. Antai rusø kalbos ir istorijos dëstytojui praðant seminarijos vadovybë 1849 m. spalio mën. kreipësi á akademijos valdybà, kad leistø papildomai ási- gyti kai kuriø vadovëliø ir rusø literatûros veikalø. Gruodþio mën. akademija atsakë, kad lëðø seminarijos vadovëliams jau buvo skirta, tad seminarija turëtø juos ásigyti ið jos iðlaidoms skirtø lëðø95. 1852 m. gruodá gauti 4 rusø literatûros vadovëliai96. 1853 m. seminarijos bibliotekoje buvo 20 pavadinimø rusiðkø knygø, ið kuriø mokymui tiko 6 rusø kalbos, literatûros ir istorijos vadovëliai bei 1 chrestomatija97. Tarp jø buvo 10 ar 11 egz. A. Gala- chovo „Rusø kalbos chrestomatijos“ (1–2 d.) ir maþdaug tiek pat – N. Ustrialovo „Rusijos istorijos apybraiþø“ bei A. Vostokovo „Trum- pos rusø kalbos gramatikos“98. Tad 1853 m. pradþioje rektorius A. Be- resnevièius kreipësi á vyskupà M. Valanèiø praðydamas leisti uþ pini- gus, likusius nuo algø, nupirkti Ivano Davidovo veikalø, ir gavo jo leidimà99.

94 ÞVS valdybos posëdþio protokolai: 1845 10 13, NB, f. 90–38, l. 5; 1846 07 03, ten pat, f. 90–39, l. 29–30. 95 ÞVS valdybos posëdþio protokolai: 1849 10 01, ten pat, f. 90–42, l. 57–58; 1849 12 10, ten pat, l. 75–76. 96 Rusiðkø knygø ÞVS bibliotekoje sàraðas, 1853 01, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, l. 42. 97 Ten pat. 98 Fiodoro Klevenskio skundas Vidaus reikalø ministerijos valdytojui, 1852 06 30, ten pat, l. 1–8. 99 ÞVS rektoriaus raðtas Nr. 2 Motiejui Valanèiui, 1853 01 31, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 174; Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 226 ÞVS rektoriui, 1853 02 07, ten pat, l. 175.

109 1852 m., ásiplieskus seminarijos konfliktui su rusø administra- cija dël rusiðkø dalykø dëstymo, bibliotekoje rusiðkø literatûriniø kny- gø ir rusiðkø vadovëliø kolekcija pagausëjo ne tiek pavadinimø, kiek tomø skaièiumi. Siekdama stiprinti rusiðkø dalykø dëstymà semina- rijoje, dël reikalingos mokymo literatûros susirûpino aukðèiausioji ru- sø administracija. Vidaus reikalø ministras uþklausë M. Valanèiaus, kokiø rusiðkø knygø ir vadovëliø yra seminarijoje ir kokiø dar reikë- tø. Atsakydamas á ministro raðtà dël rusiðkø dalykø mokymo priemo- niø, vyskupas 1853 m. balandþio 14 d. nurodë, kad biblioteka tuomet turëjusi 12 egz. N. Ustrialovo (1845 m. leidimo), 16 egz. A. Vostokovo (1844 m. leidimo), 6 egz. A. Galachovo vadovëliø, 11 egz. „Literatûros teorijos (gimnazijø kurso)“ (1–4 t.), taip pat – I. Davidovo veikalø, ir paþymëjo, kad minëtø knygø mokymui nepakanka. Peterburgo dva- sinei kolegijai vidaus reikalø ministras ásakë nupirkti uþ katalikø dva- sininkijos pagalbinio kapitalo lëðas ir pasiøsti seminarijai 78 egz. N. Ustrialovo, 22 egz. A. Galachovo ir 74 egz. A. Vostokovo vadovë- liø, po 5 egz. Nikolajaus Karamzino „Rusø valstybës istorijos“, Ivano Krylovo „Pasakëèiø“ bei „Rusø raðytojø kûriniø rinkinio“100. Ið semi- narijos inspektoriaus rektoriui pateikto gautø knygø sàraðo matyti, kad seminarija 1853 m. ið kolegijos gavo ið viso 30 pavadinimø 202 egzempliorius 323 tomus knygø (sàraðe nepaminëtas kartu gautas „Ru- sø raðytojø kûriniø rinkinys“)101. Tarp jø bûta Pompëjaus Batiuðkovo, Michailo Lomonosovo, I. Davidovo, Vasilijaus Kapnisto, Jekaterinos II, Gavrilos Derþavino, Michailo Lermontovo, Vasilijaus Tredjakovskio, Ipolito Bogdanovièiaus ir kt. rusø pedagogø, istorikø, politikø, raðy- tojø ir poetø kûriniø102. 1853 m. liepos 10 d. kolegija informavo ministrà, kad knygos nupirktos ir iðsiøstos. Joms buvo iðleista 937 sidabro rb

100 Vidaus reikalø ministro raðtas Nr. 1996 Romos katalikø dvasinei kolegijai, 1853 06 26, ten pat, l. 236–237. 101 Ten pat, l. 238. 102 ÞVS inspektoriaus raðtas rektoriui su 1853 m. ið Romos katalikø dvasinës kolegijos á ÞVS bibliotekà atveþtø knygø sàraðu, [1866 pab. ar 1867 pr.], ten pat, b. 110, p. 665–667; ÞVS veiklos ataskaita, 1853, ten pat, b. 76, l. 297a (nenumeruotas).

110 50 kp, o ápakavimo ir persiuntimo iðlaidoms – 13 sidabro rb 17 kp103. Seminarija knygas gavo rugpjûèio pabaigoje104. Po 1865 m. pleèiantis „rusø pradø atkûrimo“ politikai, rusø valdþios reikalauta bibliotekà pildyti tokiomis rusiðkomis istorinëms knygomis, kurios árodinëtø lietuviø istoriná bendrumà su rusais, ne- teisëtà atskirumà nuo Maskvos valstybës ir rusø tautos, naikintø Abiejø Tautø Respublikos atmintá. Antai 1866 m. rekomenduota ásigyti Kije- vo, Vilniaus ir Peterburgo archeografijos komisijø aktus, Michailo Ko- jalovièiaus, Nikolajaus Bantyð-Kamenskio, Nikolajaus Markevièiaus, Sergejaus Solovjovo, Piotro Ðèebalskio veikalus105. Be seminarijos iniciatyva ásigytø ar valdþios ástaigø nupirktø bei nurodytø pirkti knygø, vis dëlto svarbiausias 1845–1865 m. biblio- tekos gausëjimo ðaltinis buvo jai atitekusios ástaigø ar atskirø asmenø bibliotekos. Èia minëtina 1845 m. pabaigoje ar 1846 m. pradþioje á seminarijà patekusi Kraþiø gimnazijos bibliotekos dalis, taip pat pri- vaèiø asmenø bibliotekinis palikimas. Aptarkime tai nuodugniau. Kraþiø gimnazijos bibliotekos istorija yra ilga ir sudëtinga. Jos pradþia siekia XVII a. – jëzuitiðkosios Kraþiø kolegijos laikus. Apie 100 knygø jëzuitams po savo mirties uþraðë vyskupas Merkelis Gied- raitis (Giedroyã) (jos 1844 m. buvo Kauno gimnazijoje ir, atrodo, á Var- nius nepateko106) ir 238 knygas – Mikalojus Pacas (Pac). Savo biblio- tekas kolegijai taip pat padovanojo kai kurie klebonai (ið XVII a. þinomi Benediktas Ðveichovskis (Szwejchowski), Jurgis Stavinskis (Stawiñski)), labai vertingà – Ðiauliø klebonas Petras Tavainis (Tavoyn). Daug kny- gø buvo nupirkta paèiø jëzuitø. Jëzuitø valdymo pabaigoje Kraþiø kolegijos bibliotekoje bus buvæ per 5 tûkst. tomø knygø107.

103 Vidaus reikalø ministro raðtas Romos katalikø dvasinei kolegijai, 1853 05 19, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, l. 75–76; Romos katalikø dvasinës kolegijos raðtas vidaus reikalø ministrui, 1853 07 10, ten pat, l. 79. 104 ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knyga, 1853 08 29 áraðas, NB, f. 90–6, l. 21–22. 105 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 605. 106 Lietuviø enciklopedija, t. 2, Bostonas, 1954, p. 483. 107 S. Lûþys, Þemaièiø seniûnijos knygø rinkiniai XVI–XVIII a., Knygotyra, t. 33, Vilnius, 1997, p. 27–28; A. Liuima, Kraþiø kolegija, Kraþiai, Vilnius–Kaunas, 1993, p. 42.

111 Jëzuitø ordinà panaikinus, Kraþiø mokykla 1773–1795 m. tapo pavaldi Vilniaus Edukacinei komisijai. Dalis iðlikusios Kraþiø kolegi- jos bibliotekos, kurià Edukacinë komisija papildë naujomis knygomis, atiteko Kraþiø mokyklai, dalis buvo perduota Vilniaus universitetui108. 1797–1817 m. mokyklà kartu su biblioteka globojo karmelitai. 1797 m. bibliotekoje buvo 3270 tomø knygø. Yra iðlikæs karmelitø lai- kø – 1803 m. Kraþiø mokyklos bibliotekos inventoriaus sàraðas109, kur paþymëti 3264 tomai 2126 pavadinimø knygø. Bibliotekoje tuomet vy- ravusios XVI–XVIII a. lotyniðkos religinës knygos, taèiau bûta ir pa- saulietiniø, tarp jø – Lietuvoje gyvenusiø autoriø veikalø ir tokiø, kur kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos gyvenimà. Ið lietuviðkø knygø joms skirtame sàraðo skyriuje áraðyta 7 pavadinimø 15 tomø knygø, datuo- tø 1599–1770 metais. Tai M. Daukðos versta „Postilla Catholicka“ (Vil- nius, 1599); Samuelio Bitnerio verstas „Naujas Testamentas Wieszpa- ties musu Jezaus Kristaus“ (Karaliauèius, 1701 – sàraðe klaidingai nurodyta knygos iðleidimo vieta Krokuva); K. Sirvydo „Punkty ka- zañ“, (Vilnius, 1629); Mykolo Olðevskio (Olszewski) „Broma atwerta ing wiecznasti“, (Vilnius, 1753); Jono Jaknavièiaus (Jachnowicz) vers- tos „Ewangelie polskie y litewskie“, (Vilnius, 1647); Jurgio Kasakaus- kio (Kossakowski) sudarytas „Roýancius Szwæciausios Maryos Pannos“ (Vilnius, 1691); Jono Jaskaudo (Jaskowd) „Krikðèioniðkas katalikiðkas katekizmas“ (Karaliauèius?, 1770)110. Sàraðo skyriuje „Contionatores poloni“ paminëti K. Sirvydo „Punkty kazañ“ (1629). Skyriuje „Gram- matici“ áraðytas K. Sirvydo þodynas „Dictionarium trium linguarum“ (1713) bei anoniminë gramatika, M. Lukðienës nuomone, turbût „Uni- versitas linguarum Litvaniae“ (1737). Sprendþiant ið sàraðo, bibliote- koje bûta 8 (9?) pavadinimø 18 (23?) tomø lietuviðkø knygø. Dabar perðokime tolesná Kraþiø bibliotekos istorijos tarpsná, nes jis seminarijos bibliotekai, kaip toliau pamatysime, átakos neturëjo, ir sustokime ties Kraþiø gimnazija ir jos mokytoju M. Valanèiumi.

108 M. Brenðteinas, Kraþiø biblioteka, VNB, f. IV. 10673, l. 28. 109 Kraþiø mokyklos bibliotekos inventorius, 1803 04 04, M. Brenðteinas, Kra- þiø biblioteka, ten pat, l. 91–96, 35. 110 Taip pat þr. M. Brenðteino padarytus ðiø knygø komentarus: ten pat.

112 1834–1840 m. dëstydamas tikybà Kraþiø gimnazijoje, M. Valan- èius buvo ir mokyklos bibliotekininkas, taigi turëjo bûti gerai susipa- þinæs su to meto bibliotekos fondais. Pagal 1836 m. spalio 25 d. suda- rytà Kraþiø gimnazijos inventoriaus sàraðà (jam duomenø apie bibliotekà pateikë M. Valanèius) bibliotekoje ið viso bûta 5454 tomai knygø ir periodiniø leidiniø111. Tarp 2736 tomø sukataloguotø knygø buvo 7 knygos lietuviø kalba, greièiausiai likusios dar ið karmelitø laikø. Nesukataloguotø, kaip netinkamø mokyklai, knygø ið jëzuitø laikø ir po jëzuitø buvo atrinkti 2553 tomai. 1841 m. pradþioje biblio- teka turëjo 6319 tomø knygø ir periodiniø leidiniø, nesukataloguotøjø buvæ tiek pat, kiek ir anksèiau. Þemaièiø vyskupijos seminarijos bibliotekai kaip tik ir buvo perduotos minëtos nesukataloguotosios knygos, kuriø skaièius vëliau buvo dar padidintas. Sustokime ties nesukataloguotuoju fondu. Rengdamas informacijà apie bibliotekà 1836 m. inventoriaus sàraðui, M. Valanèius 1835 m. bus atidþiai perþiûrëjæs visas knygas – tai patvirtina ant kai kuriø nesukataloguotojo fondo knygø jo ranka padaryti áraðai, tarp jø – ir garsusis áraðas inkunabule „Revelationes Acced. Vita abbreviata s. Brigittae“ (Niurnbergas, 1500) (juos apraðë Levas Vladimirovas112). Visas lietuviðkas bibliotekos knygas M. Va- lanèius sukatalogavo, taigi galime manyti, jog tarp nesukataloguotøjø knygø 1836 m. jø tikrai nebebuvo. Ruoðiantis gimnazijà kelti á Kaunà, 1843 m. bibliotekà dar kartà perþiûrëjo kapelionas Jurgis Girðtautas (Girsztowt) ir lotynø kalbos mokytojas Vasilijus Ostroumovas. Nesukataloguotosios knygos (tie patys 2553 tomai), kaip mokyklai netikusios, buvo atskirtos, o vëliau prie jø dar priskirti 242 veikalai (339 tomai knygø). Papildomos kny- gos buvo iðleistos 1485 – XVIII a. gale, taèiau, pasak M. Lukðienës, lituanikos (taigi ir lietuviðkø knygø) tarp jø nebûta. Ið XV a. buvæ 8 tomai knygø, ið XVI a. – 112 tomø (tarp jø – 10 Vakarø Europos

111 Kraþiø gimnazijos inventorius, 1836 10 25, M. Brenðteinas, Mokyklos isto- rija, ten pat, f. IV. 10671/1, l. 163. 112 L. Vladimirovas, Motiejaus Valanèiaus pastabos, áraðytos Kraþiø gimnazi- jos bibliotekos knygose, Bibliotekininkystës ir bibliografijos klausimai, t. 4, Vilnius, 1965, p. 222.

113 veikalø, iðleistø iki 1515 m., ir tik viena knyga spausdinta Lietuvoje – P. Skargos „Artes Duodecim Sacramentarium“ (Vilnius, 1582)), ið XVII a. – 141 tomas. Kitø knygø (78 tomai) nebuvo paþymëti metai arba jos buvo iðleistos XVIII–XIX a. Daugelio ðiø istoriniø veikalø èia pateko tik dubletai, palikta po 1 egz. bibliotekai. Daugiau kaip 20 ið ðiø mokyklai netinkamø, taèiau senø, retø ir vertingø knygø, tarp jø ir minëtàjà „Revelationes“, iki 1844 m. birþelio mën. ið bibliotekos pasiëmë ðvietimo apygardos globëjas ir 2 knygas – Liaudies ðvietimo ministerija113. Kad Kraþiø bibliotekos knygos bûtø perduotos seminarijai, rû- pinosi vyskupijos valdytojas J. K. Gintila. 1844 m. lapkrièio mën. jis kreipësi á Baltarusijos ðvietimo apygardos globëjà E. Gruberá, praðy- damas teologines Kraþiø bibliotekos knygas bei rankraðèius, nereika- lingus mokyklø þinybai, perduoti seminarijai, kad jas bûtø galima panaudoti klierikø mokymui114. Greitai (1845 m. vasará) buvo gautas rusø administracijos sutikimas tokias knygas atiduoti Þemaièiø vys- kupijai115. J. K. Gintila jas paskyrë seminarijai, nurodydamas jos re- gentui116 Jonui Mieþvinskiui (Mierzwiñski), kad prokuratorius T. Juzu- mas pasiruoðtø priimti knygas á bibliotekà117, taip pat tuoj uþklausë Kauno gubernijos mokyklø direkcijà, kur tos knygos yra ir ar yra potvarkis dël jø perdavimo. Apie tà laikà sulaukta ir E. Gruberio informacijos apie knygas. Jis praneðë J. K. Gintilai, kad liaudies ðvietimo ministras nurodë ið Kraþiø bibliotekos knygø, kurios buvo iðvardytos Kauno gubernijos mokyklø direktoriaus kataloge, 20 teologinio turinio kûriniø atiduoti Raseiniø parapinei staèiatikiø baþnyèiai, o likusias, iðskyrus kataloge

113 M. Lukðienë, Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusëje, p. 117–118. 114 Jono Krizostomo Gintilos raštas Nr. 731 Everestui Gruberiui, 1844 11 04, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 9. 115 Kitatikiø dvasiniø reikalø departamento direktoriaus raðtas Nr. 341 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 02 01, ten pat, l. 51. 116 Taip iki katalikiðkø seminarijø reformos vadinosi seminarijos rektorius. 117 Jono Krizostomo Gintilos raðtas Nr. 297 Kitatikiø dvasiniø reikalø depar- tamento direktoriui, 1845 02 17, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 52; Jono Krizostomo Gintilos raðtas Nr. 298 Kauno gubernijos mokyklø direkcijai, 1845 02 17, ten pat; Jono Krizostomo Gintilos raštas Nr. 295 ÞVS rektoriui, 1845 02 17, ten pat.

114 paþymëtas kaip tinkamas gimnazijos bibliotekai, – Þemaièiø vys- kupijai118. Netrukus suþinota, kad Þemaièiø vyskupijai numatytosios per- duoti knygos yra paliktos Kraþiuose pas Kraþiø dviklasës parapinës mokyklos vyresnájá mokytojà Þukà (Ýuk), tad nutarta siøsti á Kraþius T. Juzumà jø pargabenti119. Þukui valdþia buvo ásakiusi pagal raðtelá perduoti T. Juzumui Þemaièiø vyskupijai paskirtas Kraþiø bibliotekos knygas, o numatytas perduoti Kauno gimnazijos bibliotekai ir Rasei- niø parapinei staèiatikiø baþnyèiai – pasilikti120. Ið ásakymo teksto galima numanyti, kad visa Kraþiø gimnazijos biblioteka 1844 m. kar- tu su gimnazija á Kaunà nebuvo perkelta, bent jau dalis jos 1845 m. dar buvo Kraþiuose121. Nurodymas T. Juzumui vykti á Kraþius buvo duotas 1845 m. balandþio mën. pradþioje, o atveþus knygas liepta tuoj pristatyti J. K. Gintilai jø sàraðà122. Taèiau, sprendþiant ið knygø katalogo, pa- gal kurá 1845 m. spalio mën. seminarijos bibliotekos knygas ið I. Koco perëmë A. Beresnevièius, Kraþiø bibliotekos knygø seminarija tuomet dar nebuvo gavusi. Jos seminarijà, matyt, pasiekë 1845 m. pabaigoje, turbût gruodþio mën. viduryje, nes kaip tik tuo metu jø perveþimui ið atsarginiø seminarijos lëðø buvo iðleisti 7 sidabro rb 93 kp123. Turimais duomenimis, seminarijos biblioteka gavo per 2800 – daugiausia 2850 tomø senøjø Kraþiø gimnazijos bibliotekos knygø, arba apie 45% visø ðios bibliotekos leidiniø. Tarp ðiø knygø bûta ir inkunabulø – antai Nojus Feigelmanas mini 5 ið Kraþiø bibliotekos èia

118 Everesto Gruberio raštas Nr. 431 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 03 09, ten pat, l. 80. 119 Kauno gubernijos mokyklø direktoriaus raðtas Nr. 281 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 03 06, ten pat, l. 84; Jono Krizostomo Gintilos raðtas Nr. 551 Kauno gubernijos mokyklø direkcijai, 1845 03 17, ten pat, l. 85. 120 Kauno gubernijos mokyklø direktoriaus raðtas Nr. 409 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 03 27, ten pat, l. 96. 121 Tai koreguoja mano ankstesnæ nuomonæ, kad visa Kraþiø gimnazijos bib- lioteka 1844 m. kartu su gimnazija ið Kraþiø jau buvo perkelta á Kaunà. 122 Jono Krizostomo Gintilos raštas Nr. 642 ÞVS rektoriui, 1845 04 07, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 97; f. 696, ap. 2, b. 759, p. 20. 123 Atsarginiø ÞVS lëðø iðlaidos, [1843–1845], 1845 12 16 d. áraðas apie ÞVS iðlaidas Kraþiø bibliotekos knygø perveþimui, ten pat, f. 1671, ap. 4, b. 50, l. 439.

115 patekusius inkunabulus: popieþiaus Bonifaco VIII „Liber sextus Dec- retalium. Cum glossa Johannis Andreae“ (Niurnbergas, 1486), „Liber sextus Decretalium. Super arboribus consanguinitatis et affinitatis“ (Venecija, 1499) ir „Liber sextus Decretalium. Constitutiones et Extra- vagantes“ (Venecija, 1500), Johanneso Herolto „Sermones Discipuli de tempore et de sanctis cum Promptuario exemplorum“, (Strasbûras, 1492), „Martyrologium, sive Viola sanctorum“ (Strasbûras, 1487)124. Seminarijos biblioteka, patekus á jà Kraþiø bibliotekai, pasak M. Valanèiaus, turëjusi apie 5 tûkst. tomø knygø125. Ið seminarijos 1847 m. ataskaitos matyti, kad bibliotekoje 1846 m. pabaigoje buvo 4205 tomai knygø. Galima bûtø paminëti dar vienà ðaltiná, kuriuo buvo planuota, taèiau, atrodytø, nesëkmingai, papildyti bibliotekà – tai vienuoliø kar- melitø knygos. Kauno valstybës turtø rûmai 1850 m. pabaigoje prane- ðë M. Valanèiui, kad pagal Daukðiø dvaro (palivarko?) liustraciná in- ventoriø, patvirtintà Valstybës turtø ministerijos ir 1848 m. sausio 30 d. gràþintà rûmams, ið dvare buvusiø kunigø karmelitø knygø siunèiami vyskupui 124 tomai naudojimui tinkamø lotyniðkø, lenkið- kø ir vokiðkø teologiniø veikalø ir praðë gavus praneðti. Taèiau 1851 m. viduryje tos knygos dar nebuvo gautos126. Jø neuþfiksuota ir iðlikusio- se seminarijos veiklos ataskaitose, kuriose atsispindi bibliotekos kny- gø skaièiaus augimas iki 1860 m. pradþios. M. Valanèius savo uþraðuose taip pat mini, jog, 1864 m. pabai- goje rusø valdþiai nutarus panaikinti kunigø karmelitø vienuolynà Kolainiuose, buvo numatyta vienuolyne buvusias dvasinio turinio kny- gas atiduoti Varniø seminarijai127. Reikia manyti, kad taip ir ávyko. Panaðiai 1865 m. á seminarijà galëjo patekti ir panaikinto kunigø do- minikonø vienuolyno Palëvenëje knygos128.

124 Þr.: N. Feigelmanas, min. veik., p. 126–128, 178–179, 228. 125 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 244. 126 Kauno valstybës turtø rûmø raðtas Nr. 20282 Motiejui Valanèiui, 1850 11 22, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 73; Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1257 Kauno valstybës turtø rûmams, 1851 06 14, ten pat, l. 74. 127 M. Valanèius, Namø uþrašai, p. 621. 128 Plg.: Ten pat, p. 629.

116 Tarp knygø, patekusiø á bibliotekà po 1845 m., iðsiskiria priva- èiø asmenø dovanojimai. 109 veikalus savo testamentu bibliotekai pa- liko Peterburge 1848 m. spalio 25 d. miræs Romos katalikø dvasinës kolegijos Þemaièiø vyskupijos asesorius prelatas J. Kriþanauskis. Dva- sinës akademijos valdyba ið Peterburgo á seminarijà atsiuntë 6 knygø ryðulius 1849 m. balandþio pabaigoje; knygø apraðas buvo átrauktas á bendrà katalogà129. J. Kriþanauskis buvo senas ir artimas J. K. Gintilos bièiulis bei bendradarbis Peterburge, priklausë þemaièiø rateliui, kuris rinkdavo- si pas J. K. Gintilà, paþinojo M. Valanèiø ir turëjo nemaþai sentimentø gimtajai Þemaitijai, pats þemaitiðkai eiliavo pasakëèias. Peterburge rûpindamasis J. K. Gintilos bibliotekos papildymo reikalais, nusipirko vertingø knygø ir savo bibliotekai. J. K. Gintilai tapus Þemaièiø vys- kupijos valdytoju, J. Kriþanauskis nusprendë palikti savo bibliotekà jo vyskupijos seminarijai Varniuose. Ðiuo metu tikrai þinoma viena á seminarijà patekusi itin vertinga lietuviðka J. Kriþanauskio knyga – K. Sirvydo „Punkty kazañ“130. Prie bibliotekos papildymo prisidëjo ir Varniuose apsigyvenæs S. Daukantas. 1852 m. jis bibliotekai padovanojo 7 veikalus (202 to- mus), tarp jø tikriausiai bûta ir jo paties iðleistø lietuviðkø knygø131. Tais pat metais þurnalo „Pamiætnik Religijno-Moralny“ redakcija bib- liotekai padovanojo jo redaktoriaus Romos katalikø dvasinës akade- mijos Varðuvoje profesoriaus kunigo A. Ðelevskio (Szelewski) pamoks- lus, Mainco vyskupo Kolmaro ið vokieèiø á lenkø kalbà iðverstus „Katalikiðkus mokslus apie Ðventojo Raðto skaitymà“ drauge su isto- rinëmis þiniomis apie Loreto Dievo Motinà132.

129 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1849 04 30 áraðas, NB, f. 90–235, l. 5; ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knyga, 1849 04 30 áraðas, ten pat, f. 90–2, l. 11–12; ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1849 04 30, ten pat, f. 90–40, l. 25–26; Þemaièiø konsisto- rijos raðtas Nr. 1287 Motiejui Valanèiui, 1849 04 15, LVIA, f. 669, ap. 3, b. 111, l. 40. 130 Šiuo metu yra: NB, ðifras A1–629. Ant titulinio lapo uþraðas ranka: „Þemai- èiø seminarijos bibliotekai pagal ð. a. Þemaièiø katedros klebono prelato Juozapo Kriþanauskio testamentà, 1848 m.“ 131 ÞVS veiklos ataskaita, 1852, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 182. Dokumente minimas kolegijos asesorius Daukantas, be vardo. 132 Þemaièiø vyskupo kanceliarijos raðtas Nr. 900 ÞVS rektoriui, 1852 03 24, ten pat, l. 145.

117 1857 m. pajamø ir iþdo miðko komisaras (valdytojas), deleguotas Marijampolës apskrièiai, miðkininkas Aleksandras Polujanskis (Poùujañski) seminarijos bibliotekai ið Suvalkø atsiuntë dovanø savo vei- kalà „Opisanie lasów Królewstwa Polskiego i gubernij zachodnich“ (1854)133. 1858 m. pradþioje seminarijos biblioteka pasipildë pagal testa- mentà jai paliktomis kunigo Jono Juðkevièiaus (Juszkiewicz) knygomis, kurias seminarijai persiuntë kaþkoks Gomelio dekanas, taip pat 1850 m. rugsëjo 7 d. mirusio Ylakiø altaristo Jono Kukðevièiaus (Kuksze- wicz) knygomis, kurias 1858 m. perdavë Ylakiø klebonas Martynas Kregþdë (Kregýdo)134. 1859 m. pavasará Minsko karo kapelionas Sta- nislovas Felinskis (Feliñski) seminarijai atsiuntë 3 egz. pamokslø, 1861 m. – savo knygelæ „Majowa Nowenna“135. Prie bibliotekos turtinimo galëjo bûti prisidëjæs ir kunigaikðtis I. Oginskis. Apie toká jo ketinimà 1852 m. balandþio 2 d. M. Valanèiui raðë Mogiliavo arkivyskupas metropolitas I. Holovinskis: „Pats kuni- gaikðtis man paþadëjo, jog kasmet pirks dvasiniø knygø tavo semina- rijos bibliotekai < > Praðau tavæs tuo pasirûpinti, nes tai bûtø di- dþiausia geradarystë“136. Svariausia privataus asmens dovana, kurià gavo Þemaièiø vys- kupijos seminarijos biblioteka, buvo Jono Krizostomo Gintilos biblio- tekos knygos. J. K. Gintilos bibliotekà ir jos kaupimo bûdus yra apra- ðæs K. Sendzikas137. Prisiekæs bibliofilas J. K. Gintila visas savo pajamas skyrë knygoms pirkti. Ieðkoti knygø buvo nuvykæs á Leipcigà, Berly- nà, Vienà ir kitur, ten ásigijo labai retø ir brangiø leidiniø. Knygas kaupdavo ir per savo bièiulius, ðiaip asmenis ar specialius agentus. Jam talkino profesoriai Adolfas Bagenskis (Bagieñski) ir orientalistas

133 Aleksandro Polujanskio raðtas Nr. 189 Motiejui Valanèiui, 1857 06 12/24, ten pat, l. 500. 134 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1858 01 05 áraðas, NB, f. 90–277, l. 1; ÞVS valdybos siunèiamø raðtø sàraðai, 1858 01 04 árašas, ten pat, f. 90–242, l. 1. 135 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1859 03 28 áraðas, ten pat, f. 90– 278, l. 3; Stanislovo Felinskio laiðkas Motiejui Valanèiui, 1861 02 23, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 103, l. 497. 136 Ignoto Holovinskio laiškas Motiejui Valanèiui, LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 336, l. 62. 137 K. Sendzikas, Kun J. Kr. Gintillos asmeninë biblioteka, p. 123–125.

118 Antanas Muchlinskis (Muchliñski), Romos katalikø dvasinës kolegijos egzekutorius þemaitis Antanas Lendzevièius (Lendzewicz), prelatas J. Kriþanauskis, Vilniaus spaustuvininkai Monesas Rommas, Adomas Zavadzkis (Zawadzki), lituanistai kunigai J. A. Pabrëþa ir J. S. Mieleð- ka Rygoje138, taip pat dar prieð vyskupu tapdamas pats M. Valanèius (1939 m. Kauno metropolijos kapitulos bibliotekoje buvo M. Valan- èiaus parûpinta J. K. Gintilai knyga – 1575 m. Krokuvoje, M. Ðerfen- bergerio spaustuvëje, iðspausdinta Jono Leopolitos iðversta Biblija). Be to, J. K. Gintila ásigijo pusæ garsaus Peterburgo knygininko, anti- kvaro ir bibliofilo W. Gräffo knygø ðiam bankrutavus. Per ilgà laikà J. K. Gintilos bibliotekoje susikaupë daug vertin- gø veikalø – Giovanni Mansi „Sacrorum Conciliorum nova et amplis- sima collectio“ (31 t.), bolandininkø „Acta sanctorum“ ið kunigo Mig- ne kolekcijos, Baþnyèios tëvø, klasikø, mokslininkø raðtø leidimai, enciklopedijos, geriausi þodynai, kronikos, garsiausi teologiniai ir pa- saulietiniai veikalai. Nemaþai joje, pasak K. Sendziko, bûta ir lituani- kos, ir hebraiðkø knygø, artimø J. K. Gintilos hebraistikos studijoms ir skirtø katalikybës platinimui tarp þydø. J. K. Gintilos biblioteka Alsëdþiuose uþëmë 3 sales. V. Birþiðkos duomenimis, joje buvæ apie 20 tûkst. tomø, pasak A. Muchlinskio – 30 tûkst. tomø knygø139. Þymiai tiksliau informuoja 1845–1850 m. sudarytas J. K. Gintilos knygø katalogas „Catalogus Librorum

138 Knygø klausimu yra iðlikæs J. S. Mieleðkos laiðkas J. K. Gintilai, raðytas ið Rygos, kuriame jis informuoja, kad, nepajëgdamas priversti antikvaro Antono paieð- koti pas save istoriniø veikalø, pats tiesiog per jëgà ásiverþæs á jo bibliotekà ir joje keturias dienas dulkëse kapstæsis. Perþiûrëjæs dalá bibliotekos ir iðrinkæs keliasdeðimt ávairiø istoriniø veikalø. Jø pavadinimø sàraðà palikæs antikvarui, kad nurodytø kai- nà, bet jau dvi savaites negaunàs atsakymo, nors jau treèià ar ketvirtà dienà pradëjæs já raginti. Tas iðsisukinëja, kad arba sirgæs, ar neturëjæs laiko, ir vis praðàs palaukti. Be atrinktø veikalø, pas antikvarà dar aptikæs tritomæ Karolio XII istorijà in folio su mûðiø planais ir graviûromis, taip pat vienà tomà in folio turkø karø istorijos ir turkø reli- giniø ceremonijø, bausmiø ir pan. su daugybe graviûrø, Jekaterinos II knygà in 8°, be leidimo vietos ir datos – visas vokieèiø kalba. Uþmokëjæs uþstatà uþ sutartas knygas, taip pat knygriðiui uþ 12 ávairaus dydþio knygø áriðimà 4 rb 85 kp (Juozapo Simfo- rijono Mieleðkos laiðkas Jonui Krizostomui Gintilai, 1847 09 27, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 600–601). 139 Þr.: V. Birþiðka, Aleksandrynas, t. 2, p. 413. Kitur (þr.: Lietuviø enciklopedija, t. 2, p. 484) V. Birþiðka mini 40 tûkst. tomø; A. Muchliñski, min. veik., p. 35.

119 Bibliothecae Nom. Eppi. Suffr. Samogitien. Jo. Gintyùùo“, – biblioteko- je tuomet bûta 20 252 tomai knygø, tarp jø apie bendrybes – 580 tomø, filosofijà – 1415, religijà, teologijà – 4847, socialinius mokslus – 1848, kalbotyrà – 3198, tiksliuosius mokslus – 1440, taikomuosius moks- lus – 524, menà – 750, literatûrà – 3268, istorijà, geografijà ir biogra- fijas – 2382 tomai. Be to, kataloge buvo paþymëti 6 tomai rankraðèiø (be paties J. K. Gintilos rankraðèiø), tarp jø – S. Daukanto 1822 m. rankraðèio „Darus Letuwiu er Ziamaitiu“ 1833 m. Leono Uvainio (Uvoyn) padarytas nuoraðas. Minëtinas ir lotyniðkas 1509 m. panegi- rikø rankraðtis bei 2 pergamentiniai rankraðèiai – XIII–XIV a. hebra- jiðka Biblija ir lotyniðkos XIV–XV a. giesmës, litanijos, psalmës ir kt. Ðvè. Marijos garbei. Vëliau katalogas dar buvo papildytas. Bibliotekos piniginë vertë siekë, pasak M. Valanèiaus, 30 tûkst. sidabro rb140. Savo kataloge J. K. Gintila buvo suraðæs 6956 tomø kai- nas: jie visi kainavæ 14 646 rb 44 kp, taigi M. Valanèiaus nurodytoji suma atrodo visiðkai tikëtina. Senatvëje susirûpinæs bibliotekos likimu, J. K. Gintila dalá jos numatë padovanoti kunigø seminarijai Varniuose, dalá – kapitulos bibliotekai. K. Sendzikas raðo, jog knygos, kurios buvo numatomos skirti seminarijos bibliotekai, katalogo paraðtëje J. K. Gintilos buvo paþenklintos raðalu raðyta K raide, o kapitulai – tokia pat raide pieðtuku. Pagal katalogà, seminarijos biblioteka ið viso turëjusi gauti 8417 tomø knygø: bendriesiems dalykams skirtus 317 tomø, filosofijai – 592, religijai ir teologijai – 2109, socialiniams mokslams – 253, kalbo- tyrai – 1740, tiksliesiems mokslams – 451, taikomiesiems mokslams – 57, menui – 286, literatûrai – 1743, istorijai, geografijai ir biografi- joms – 869 tomus. Kapitulos bibliotekai privalëjo atitekti beveik 3 tûkst. tomø maþiau – 5579 tomai knygø. Be to, seminarijos biblio- tekai turëjo tekti 2 tomai rankraðèiø, þemëlapiai, karaliø ir popieþiø paveikslai, Ðventøjø tëvø bei Baþnyèios daktarø portretai. Kapitulos biblioteka turëjo gauti 3 (4?) tomus rankraðèiø, be jø, dar 6 tomus paties J. K. Gintilos rankraðèiø ir pastarajam rusø valdþios áteiktø ordinø.

140 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 519.

120 Lieka neaiðku, kada minëti þymëjimai kataloge buvo padaryti. Paaiðkëjo (þr. toliau), kad J. K. Gintila buvo paraðæs du testamentus (pirmojo testamento data nëra aiðki), tad dël katalogo þymëjimø gali bûti kelios versijos. Pirmoji ir labiausiai tikëtina versija bûtø ta, kad þymëjimai J. K. Gintilos knygø kataloge bus atsiradæ maþdaug katalogo rengi- mo metu – apie 1845–1850 m. Kaip tik tuo metu, valdydamas vysku- pijà, J. K. Gintila seminarijai skyrë itin daug dëmesio: jo dëka á semi- narijos bibliotekà pateko Kraþiø bibliotekos knygos, buvo sulietuvintas homiletikos kursas. Gali bûti, kad tuomet paraðë ir pirmàjá savo tes- tamentà, kuriuo seminarijai norëjo palikti didelæ dalá bibliotekos, ta- èiau vëliau savo sprendimà pakeitë. Prisiminkime, jog tuo metu kaip tik vakavo Þemaièiø vyskupo vieta, o J. K. Gintila turëjo didelæ viltá bûti juo paskirtas. J. K. Gintilos poþiûris á bibliotekà galëjo gerokai pasikeisti 1849 m. rudená popieþiui Þemaièiø vyskupu nominavus M. Valanèiø. Kaip tik tuo metu, þlugus viltims gauti vyskupo sostà, J. K. Gin- tila paraðë laiðkà arkivyskupo Kazimiero Dmochovskio (Dmochowski) koadjutoriui I. Holovinskiui, kuriame iðdëstë sumanymà visà savo bibliotekà atiduoti Þemaièiø katedros kapitulai uþ piniginæ kompen- sacijà. Seminarijos laiðke neminëjo. Gali bûti, jog ði ástaiga jam nema- loniai asocijavosi su jos rektoriumi – laiminguoju J. K. Gintilos konku- rentu. 1850 m. sausio mën. gavo pritariantá I. Holovinskio atsakymà141. Arkivyskupo koadjutorius raðë: „Pono projektas, kad jo rinkiniai ir biblioteka liktø prie kated- ros, yra daugiau nei pagirtinas: taip Þemaitijoje tapsi tuo, kuo Galici- joje yra Osolinskis, Poznanëje – Raèinskis. Prie katedros tai bus neið- semtas ðaltinis, kuris galbût atgaivins eruditus, kaip jau yra Þemaitijoje buvæ, tokius, kaip Strijkovskis, Èerskis, Jûs, Pone, ir t. t. Nes jei [bib- liotekà] dalimis iðpardavinës Dievas þino uþ kiek, jei [ji] po mirties atsidurs ðiukðlyne, bus nepataisoma netektis. Bet þinau, kad Jûsø pa- dëtyje yra sunku dovanoti, nes pagal Jûsø galimybes tai per didelë

141 Ignoto Holovinskio laiškas Jonui Krizostomui Gintilai, 1850 01 27, NB, f. 150–54, l. 12.

121 auka. Kita vertus, kaip Prakilniajam Ponui þinoma, valdþia tuo nesi- rûpina, taigi jokiø lëðø tam neskirs – ir dabar á mano raginimus atsakë neigiamai. Reikëtø ieðkoti kito bûdo: manau apie tai pakalbëti su jo prakilnybe vyskupu – man atrodo, kad per metus galima bûtø mokëti Ponui tokià sumà, kokià tik bus galima sutaupyti ið seminarijos, ka- tedros [pinigø] ar ið kitø ðaltiniø. Bet apie tai vëliau, nes turiu pakal- bëti su gerbiamu vyskupu. P. S. Dar vienas bûdas. Tuoj pat paraðyk, Prakilnusis Pone, labai malonø ir nuolankiausiai praðantá laiðkà [Kitatikiø dvasiniø rei- kalø departamento] direktoriui, nes pasipûtæ tai mëgsta, praðydamas, kad dabar, prieð pakeitimà [tarnyboje], duotø tau bent vienkartinæ premijà – apie tai man praneðk, kad abu kartu galëtume tuo rûpintis“. Pusantrø metø prieð mirtá, 1856 m. sausio mën. (mirë 1857 m. liepos 25 d.), J. K. Gintila uþsiminë M. Valanèiui paraðæs antrà testa- mentà, o dël jo turinio galutinai nuspræsiàs, kai pas já á Alsëdþius netrukus atvyksiàs jo bièiulis oficijolas Juozapas Giniotas (Giniat)142. Ðiuo testamentu, kuriam neabejotinai turëjo átakos J. Giniotas, J. K. Gintila bibliotekà paliko Þemaièiø katedros kapitulos, Kretingos vie- nuolyno bibliotekoms ir 6 tûkst. tomø knygø – giminëms143. Beje, J. Giniotas savo asmeninæ bibliotekëlæ testamentu taip pat paliko kapi- tulos bibliotekai, nurodydamas jà pridëti prie J. K. Gintilos dovanotos bibliotekos ir priraðyti jo pavardæ144. Kretingos vienuolynas gavo daug Ðvieèiamojo amþiaus autoriø darbø vokieèiø ir prancûzø kalbomis. Giminaièiai savo knygas laikë Rietavo valsèiuje, Gudaliø dvare. Pas juos K. Sendzikas prieð pat Pirmàjá pasauliná karà buvo suradæs keletà hebrajiðkø J. K. Gintilos rankraðèiø ir juos perdavë Lietuviø mokslo draugijai Vilniuje. Likusias knygas giminaièiai netrukus atidavë kaþ- kokiam Peterburgo bukinistui145. M. Valanèius nemëgo J. K. Gintilos uþ Varniuose neretai jam rodomà nepalankumà, taigi raðë, kad ðis seminarijai padovanojæs tik

142 „Testament mój powtórnie napisaùem...“ – Jono Krizostomo Gintilos laið- kas Motiejui Valanèiui, 1856 01 01, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 66, l. 676. 143 Lietuviø enciklopedija, t. 2, p. 484. 144 Juozapo Ginioto testamentas, 1863 05 08, kopija, LVIA, f. 669, ap. 3, b. 954, l. 5–6. 145 Ten pat; Lietuviø enciklopedija, t. 9, Bostonas, 1956, p. 18–19.

122 þemëlapius, vieðpataujanèiøjø atvaizdus ir Ðventøjø tëvø portretus (ið jø 1939 m. 34 dar kabojo Tarpdiecezinës Kauno kunigø seminarijos (ákurtos Þemaièiø vyskupijos seminarijos bazëje) auloje), o didþiàjà dalá knygø dar gyvendamas atidavë kapitulos bibliotekai146. Taèiau vyskupas èia nebuvo nuoðirdus. Seminarijos dokumentuose iðlikæ ára- ðø, ið kuriø matyti, kad J. K. Gintila pats dar prieð mirtá seminarijai padovanojo dalá savo bibliotekos knygø bei paveikslus. Antai 1845 m. rudená padovanojo garsaus XVI a. Baþnyèios istoriko kardinolo Cesa- re Baronio 6 voliumø (12 tomø) veikalà „Annales ecclesiastici 1588– 1593“147. Ið J. K. Gintilos seminarija knygø gavo ir 1854 m. pavasará. Jos 4 veþimais buvo atveþtos ið Alsëdþiø pas vyskupà balandþio 16 d., uþ perveþimà sumokëta 8 sidabro rb 50 kp148. Kartu atveþtas ir J. K. Gintilos laiðkelis M. Valanèiui: „Knygas, kurias p. Sokolovskis nuo manæs atveþë á Varnius pagal Maloningojo Ganytojo pageidavi- mà, dovanoju seminarijos bibliotekai ir nuolankiai praðau nurodyti jas priimti á minëtà bibliotekà“149. Rytojaus dienà M. Valanèius davë nurodymà rektoriui priimti J. K. Gintilos knygas ir átraukti á bendrà bibliotekos katalogà150. 1854 m. geguþës 8 d. knygos buvo perduotos seminarijos bibliotekai151. Joms buvo sudarytas specialus registras, apëmæs 216 pavadinimø 863 to- mus veikalø152. 1856 m. pabaigoje, taigi jau po antro testamento, J. K. Gintila seminarijai vël praneðë padovanosiàs knygø, paveikslø ir kt. Gavæs praneðimà, seminarijos rektorius A. Ðukevièius jam dëkodamas raðë: „Taurià Jûsø Ekscelencijos dovanà, pasiûlytà seminarijai, mie- lai priimame ásipareigodami melstis uþ Jo Ekscelencijos sveikatà; o

146 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 521, 523. 147 Motiejaus Valanèiaus padëkos raðtas Nr. 39 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 11 16, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 38, l. 235. 148 Jono Sokolovskio raðtelis, kiek iðleista pinigø knygø perveþimui, [1854 04], ten pat, b. 76, l. 312. 149 Jono Krizostomo Gintilos laiðkas Motiejui Valanèiui, 1854 04 14, ten pat, l. 311. 150 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 04 17 áraðas apie vyskupo raðtà Nr. 572 ÞVS rektoriui, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 759, l. 16. 151 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 05 08, 06 14 áraðai, NB, f. 90– 238, l. 5, 13. 152 ÞVS veiklos ataskaita, 1854, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 355.

123 pasibaigus ilgiausiam gyvenimui kiekvienas klierikas, kol bus semi- narijoje, privalës kasmet perskaityti oficijà uþ velionio Jûsø Ekscelen- cijos sielà – taip nutarta sesijoje pirmininkaujant Ganytojui [t. y. pa- èiam M. Valanèiui. – I. Ð.]“153. Taèiau seminarijos 1857 m. veiklos ataskaitoje ði dovana neminima, nors dokumentuose iðlikæs áraðas apie tai, kad J. K. Gintila 1857 m. sausio 10 d. atsiuntë seminarijai raðtà Nr. 3 apie jo padovanotas knygas, paveikslus ir kt.154 Pranciðkus Radziðevskis (Radziszewski) teigia, kad keleri metai prieð mirtá J. K. Gintila seminarijos bibliotekai dovanojo didelæ dalá savo rinkinio155. Nëra abejonës, kad dovanotosios knygos buvo ið tø knygø, kurias J. K. Gintila paþymëjo kataloge kaip paskirtas semina- rijai. Dabar tiksliai þinome, kad bent jau 217 pavadinimø 869 tomus ið J. K. Gintilos bibliotekos knygø seminarija tikrai gavo dar jam gy- vam esant, jø galëjo bûti ir daugiau. Antra vertus, nepasitvirtino anks- tesnë prielaida apie daug didesná seminarijos gautø ið J. K. Gintilos knygø skaièiø dar jam gyvam esant156. Pasak V. Birþiðkos, 1866 m. pradþioje keliantis seminarijai ið Varniø á Kaunà, jos bibliotekoje buvo 6420 tomø knygø157. Apytikriai þinodami J. K. Gintilos bibliotekos knygø skaièiø ir jam gyvam esant seminarijai padovanotø knygø skaièiø (869 tomai) galëtume sakyti, kad pagal testamentà kapitulos biblioteka ið J. K. Gintilos turëjo pa- veldëti (tarkime, kad jai atiduotos ir seminarijai numatytosios kny- gos) apie 13 tûkst. tomø, o giminës ir Kretingos vienuolynas158 – maþ-

153 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1854 05 01 áraðas, NB, f. 90–274, l. 4–5; ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 05 08 áraðai, ten pat, f. 90–238, l. 5,13; Aloyzo Ðukevièiaus laiðkas Jonui Krizostomui Gintilai, 1856 12 20, ten pat, f. 150–104, l. 1. 154 ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1857 02 09 áraðas, ten pat, f. 90–241, l. 2. 155 F. Radziszewski, Wiadomoúã historyczno statystyczna o znakomitszych bibliote- kach i archiwach publicznych i prywatnych, Kraków, 1875, s. 56. 156 Þr.: I. Ðenavièienë, Þemaièiø diecezinës seminarijos bibliotekos komplekta- vimo ðaltiniai 1845–1865 m., Praeities baruose, p. 157. 157 Lietuviø enciklopedija, t. 3, Bostonas, 1954, p. 863. 158 Kretingos vienuolyno biblioteka 1843 m. turëjo 749 tomus knygø, o 1866 m., ásiliejus Telðiø bernardinø vienuolyno (253 knygos), J. A. Pabrëþos (apie 400 tomø) ir J. K. Gintilos bibliotekoms, – 3 tûkst. tomø knygø (þr.: M. Lukðienë, Bibliotekos Lie- tuvoje XIX a. pirmojoje pusëje, p. 119, 122, 134; Lietuviø enciklopedija, t. 3, p. 863; Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, Vilnius, 1997, p. 279).

124 daug 6300 tomø. Tai patvirtintø ir P. Radziðevskio teiginys, kad ke- liolika tûkstanèiø tomø po J. K. Gintilos mirties atiteko Þemaièiø ka- tedros kapitulai. Dabar nusikelkime á XX a. ir atkreipkime dëmesá á, atrodytø, paradoksalø faktà: 1937 m. Kauno metropolijos kapitulos biblioteka (buvusi Þemaièiø katedros kapitulos biblioteka) teturëjo 3369 tomus knygø – J. K. Gintilos bibliotekos liekanø159. Kadangi kokiø nors þiniø apie katastrofiðkus ðios bibliotekos nuostolius nesama, kiltø pagrástas klausimas: kur galëjo dingti per 9700 tomø kapitulos bibliotekoje bu- vusiø J. K. Gintilos knygø? Bandant áspëti ðià máslæ, perðasi paprasta iðvada: dalá jo knygø po mirties kapitulos biblioteka perdavë seminarijai. Kad bûtent taip ir turëjo bûti, patvirtintø K. Sendziko þodþiai, jog J. K. Gintilos kataloge seminarijai skirtosios knygos 1939 m. buvusios Tarpdiecezinës Kauno kunigø seminarijos bibliotekoje, tuo metu pats bûdamas ðios bibliote- kos vedëju, vargiai galëjo klysti. Ið Kauno kunigø seminarijos biblio- tekos rankraðèiø apraðymo matyti, kad seminarijos bibliotekos fon- dams 1940 m. taip pat priklausë, kaip ir buvo numatyta J. K. Gintilos kataloge, du pergamentiniai J. K. Gintilos rankraðèiai, o kapitulos bib- liotekos, kuri tuo metu buvo atskiras globojamas padalinys prie semi- narijos bibliotekos, fondams – 10 jo rankraðèiø tomø160. Atëmæ ið kataloge seminarijai skirtø knygø skaièiaus mums þi- nomas J. K. Gintilos jai dovanotas knygas, turësime per 7500 tomø knygø – ne maþiau kapitulos biblioteka privalëjo jø perduoti semina- rijai (turint galvoje 1939 m. kapitulos bibliotekoje turëtà J. K. Gintilos knygø likutá, gali bûti, jog perdavë ir daugiau). Taigi atrodo visai realu, kad seminarijos biblioteka ilgainiui sukaupë visas J. K. Gintilos kataloge jai skirtas knygas, taip pat nebelieka prasmës kalbëti ir apie didþiulius kapitulos bibliotekos nuostolius. Tuomet ir K. Sendziko

159 K. Sendzikas, Kauno metropolijos kunigø seminarijos bibliotekos veikimas 1937 metais, Bibliografijos þinios, Nr. 2(62), 1938 m. kovas–balandis, Kaunas, p. 6/6. 160 K. Sendzikas, Hebraiðki rankraðèiai Kauno metropolijos kunigø seminarijos bibliotekoje, ten pat, Nr. 5(65), 1938 m. rugsëjis–spalis, Kaunas, p. 1/9/6–1/9/7.

125 pateikti faktai, kad seminarija turëjusi kataloge paþymëtàjà dalá J. K. Gintilos knygø, tartum neprieðtarautø M. Valanèiaus teiginiui, jog pastarasis jai knygø nepalikæs, taèiau tik su sàlyga, kad nepalikæs pagal testamentà. Kodël kapitulos biblioteka dalá ið J. K. Gintilos paveldëtø kny- gø nusprendë atiduoti seminarijos bibliotekai, galima tik spëti. Áma- nomas atvejis, kad kapitula po jo mirties savo iniciatyva perdavë se- minarijai kataloge jai dar pagal pirmàjá testamentà numatytàjà dalá knygø. Neatmestina ir kita galimybë – þymëjimai kataloge gali bûti atsiradæ prieð pat J. K. Gintilos mirtá. Tada turësime pripaþinti, kad jis knygas kapitulai ir seminarijai kataloge suskirstë jau paraðæs antràjá testamentà, taigi tuomet turëjo bûti davæs þodiná nurodymà kapitulai po jo mirties perduoti seminarijai jai skirtà dalá knygø. Dar vienà versijà siûlo V. Birþiðka manydamas, kad J. K. Gin- tilos knygø katalogas sudarytas ir þymëjimai jame atsiradæ jau pasta- rajam mirus, dalijant knygas kapitulai, seminarijai ir giminëms161. Pa- gal V. Birþiðkos versijà lieka neaiðku, kodël minëtieji þymëjimai palieka nuoðalyje teisëtus paveldëtojus – Kretingos vienuolynà ir gimines, o kalba tik apie vienà ið jø – kapitulà, ir kuo remiantis knygos skiriamos pagal testamentà jø nepaveldëjusiai seminarijai, taip pat kuo remian- tis vyksta paèios dalybos. Ðiaip ar taip, atsiþvelgdami á tai, kiek knygø seminarijos biblio- teka 1866 m. persiveþë á Kaunà, turësime sutikti, kad J. K. Gintilos knygø ið kapitulos bibliotekos seminarija gavo vëliau, jau persikëlusi á Kaunà, greièiausiai atnaujinus jos veiklà 8-ajame deðimtmetyje. Lietuviðkø knygø fondas. Seminarijos bibliotekos lietuviðkø kny- gø fondà atsirasti paskatino noras geriau parengti klierikus lietuvið- kai pastoracijai. Já daugiausia turtino to meto, ypaè Varniø, lietuviðkø religiniø raðtø autoriai ir vertëjai, dovanodami savo paèiø iðleistø lie- tuviðkø knygø. Lietuviðkø knygø taip pat galëjo bûti tarp dovanotø J. K. Gintilos, S. Daukanto bibliotekø knygø ir viena tikrai pateko ið J. Kriþanauskio bibliotekos. Minëjome, kad 1845 m. rudená seminari-

161 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 2, p. 417.

126 jos bibliotekoje tebuvæ 5 pavadinimø 5 egz. lietuviðkø knygø. 1866 m. pradþioje keliantis seminarijai ið Varniø á Kaunà ji jau turëjo sukaupu- si 26 pavadinimø 60 egz. lietuviðkø knygø162. Rinkinys ir 1865 m. nebuvo didelis, antra vertus, mums turbût svarbiausias yra jo atsira- dimo faktas. Atidþiau paþvelkime, kaip kaupësi seminarijos lietuviðkø kny- gø fondas, kokie buvo jo mecenatai ir kokiomis knygomis jis galëjo pasipildyti 1845–1865 m. Seminarijos bibliotekos lietuviðkø knygø fondà kurti daugiau- sia, atrodo, bus padëjæs S. Daukantas – pirmiausia jau tuo, kad ener- gingai paragino M. Valanèiø pradëti jas kaupti. Be abejo, á bibliotekà turëjo pakliûti M. Valanèiaus ir S. Daukanto iðleistos knygos. Savo 1846 m. balandþio 5 d. laiðke M. Valanèiui ið Peterburgo S. Daukan- tas raðë: „Neparaðei, ar gavai kokiø þemaitiðkø knygø ið Kraþiø biblio- tekos, reikia pasirûpinti, nes Varniø biblioteka yra skurdi senais spau- diniais, ypaè norintiems mokytis ðios kalbos nëra vadovëliø. <...> reikia stengtis, kad ir mûsø [Varniø] biblioteka kauptø þemaitiðkas knygas. Laukys [t. y. Daukantas] padovanojo savo veikalëlá Varniø bibliote- kai, kurá rasi áriðtà ir ávyniotà á popieriø, norëjau ir að savo dainas [þemaièiø] dovanoti, tik pabûgau, ar nebus blogai, mano nuomone, gera biblioteka turi turëti viskà, pasaulietiniø ir dvasiniø knygø“163. Laiðke dëkojo M. Valanèiui uþ rûpinimàsi pardavinëjant jo „Abë- cëlæ lietuviø kalnënø ir þemaièiø kalbos“, rekomendavo atkreipti dë- mesá á kalbos grynumu pasiþyminèias lietuviðkas knygas ir duoti jas klierikams, kad mokytøsi þemaitiðkai – konkreèiai á 1845 m. Valan- èiaus iðleistà K. Sirvydo „Punktai sakymø“, 1844 m. Mintaujoje iðleis- tà S. Bitnerio iðverstà Naujàjá Testamentà, 1829 m. S. Stanevièiaus perspausdintà þemaitiðkà gramatikà bei paties 1837 m. Peterburge iðspausdintà „Prasmà lotynø kalbos“. Ið S. Daukanto padëkos uþ M. Valanèiaus jam atsiøstà kà tik minëtà K. Sirvydo veikalà, pardavinëjamà „Abëcëlæ“, taip pat ið

162 Lietuviø enciklopedija, t. 3, p. 863. 163 Simono Daukanto laiškas Motiejui Valanèiui, 1846 04 05, S. Daukantas, Raštai, t. 2, p. 780–783.

127 siûlytos klierikø lavinimui naudoti „Prasmos“ bei ið nuorodos, kad pasiuntæs bibliotekai savo iðleistà „Bûdà senovës lietuviø kalnënø ir þemaièiø“164 galima manyti, kad visos ðios knygos turëjo papildyti seminarijos bibliotekà. Seminarijos bibliotekoje lietuviðkø knygø taip pat turëjo pa- daugëti 1853 m. viduryje Varniuose pradëjus veikti Zavadzkiø kny- gynui (jis veikë iki 1864 m.)165. Ðis knygynas, egzistavæs kaip Zavadz- kiø firma, pasak M. Valanèiaus, priklausæs ir þinomam Varðuvos knygininkui bei spaustuvininkui Mykolui? Gliuksbergui (Glücksberg)166. Jau 1854 m. A. Zavadzkis prie Silvestro Rucevièiaus (Rucewicz) kny- gos „Jezus Maria Juozapas szwætas “ (Vilnius, 1854) pridëjo Varniø knygyne esanèiø knygø katalogà, kuriame buvo 17 leidiniø lietuviø kalba. 1858 m. iðspausdino ir atskirà lietuviðkà katalogà, pavadintà „Knigas êemajtiszkas iszduotas kasztu ir spaustuwi Jozapa Zawadz- kia Wilniuje, o kurios gal kiekwienas pirkti Warniusie Kniginiczio to paties Jozapa Zawadzkia“. Já sudarë 25 lietuviðkos knygos, kurias Zavadzkiø leidykla ir spaustuvë167 iðleido per pastaruosius kelerius metus. Paskutinis A. Zavadzkio lietuviðkø knygø katalogas, pridëtas prie lenkiðkojo 1863 m. katalogo ir vadinæsis „Spis ksiàýek naboýnych i rozmaitych, w jæzyku ýmudzko-litewskim dla ludu wydanych nakùadem drukiem J. Z. “, apëmë 17 lietuviðkø knygø. Taigi visai ámanoma, jog kai kuriomis Zavadzkiø iðleistomis lietuviðkomis kny- gomis pasipildë ir seminarijos biblioteka. Deja, sprendþiant ið to, kad 1865 m. á Kaunà su biblioteka buvo perkeltos tik 26 pavadinimø lietuviðkos knygos, bibliotekos lietuviðkø knygø fondas nuo 1845 m. labai nepagausëjo. Todël greièiausiai jo sistemingesnis komplektavimas labiau rûpëjo vien M. Valanèiui ir

164 J. Laukys [S. Daukantas], Budas Senowæs-Lëtuwiû Kalnienû ir Ýámajtiû, Sankt Peterburgas, 1845. 165 Plaèiau apie já þr.: V. Þukas, Lietuviø spaudos einamoji ir prekybinë bib- liografija iki 1864 m., Bibliotekininkystës ir bibliografijos klausimai, t. 5, Vilnius, 1966, p. 102–105; R. Griðkaitë, I. Ðenavièienë, Varniø knygyno korespondentai (1835–1871), Þemaièiø praeitis, t. 4, p. 64–70. 166 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 779 Apolinarui Kontskiui (Kàtski, 1860 04 16, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 105, l. 519. 167 Oficialus pavadinimas: „Juozapo Zavadzkio spaustuvë“.

128 S. Daukantui. 1850 m. tapæs vyskupu M. Valanèius savaime turëjo nutolti nuo seminarijos bibliotekos reikalø, o ið Varniø iðvykus S. Dau- kantui, lietuviðkø knygø kaupimas bibliotekoje, ko gero, buvo palik- tas savieigai. Dar viena prieþastis, galëjusi turëti átakos seminarijos bibliote- kos lietuviðkø knygø skaièiui, buvo teikiamos paslaugos knygomis kolegoms lituanistams. Tada tarp lituanistø buvo populiarus tiesio- giai ar per tarpininkus knygø skolinimasis ið bibliotekø. Skolintasi knygø ne tik ið seminarijos, bet ir ið Þemaièiø katedros kapitulos, Kretingos, Paparèiø ir kitø vienuolynø bibliotekø; antai likæ þiniø, jog 1854 m. M. Valanèius gràþinæs Paparèiø dominikonø vienuolyno bib- liotekai pasiskolintà lietuviðko þodyno rankraðtá168. Ir labai retus pa- siskolintus leidinius kunigai daþnai laikydavo pas save ilgà laikà, o 1863 m. vyskupas net aplinkraðèiu turëjo juos raginti, kad gràþintø ið seminarijos bibliotekos paimtas knygas169. Èia tesustosime ties tuo, jog pats M. Valanèius lietuviðkas seminarijos bibliotekos knygas sko- lino Varðuvoje ir vëliau Svirlaukyje gyvenusiam M. Akelaièiui ir Ka- zanëje profesoriavusiam A. Ugianskiui. Ketinæs raðyti þemaitiðkà-lenkiðkà þodynà ir gramatikà M. Ake- laitis 1856 m. rugsëjo mën. praðë M. Valanèiø jam atsiøsti lietuviðkø knygø170. Spalio mën. jau dëkojo uþ padovanotà „Þemaièiø vyskupys- tæ“171 bei paskolintà K. Sirvydo þodynà ir gramatikà (matyt, turëta omenyje anoniminë „Universitas linguarum Litvaniae“, kai kada pri- skiriama K. Sirvydui), þadëdamas pasinaudojæs tuoj pat jas vyskupui gràþinti. Taip pat minëjo, kad mielai ásigytø, spëjant ið laiðko teksto, M. Valanèiaus rekomenduotà (matyt, Kraþiuose vyskupo matytà) 1599 m. Vilniuje iðleistà M. Daukðos verstà „Postilæ“, tik neþinàs, kur jà gauti172. Tai patvirtintø, jog seminarija ið Kraþiø bibliotekos jos

168 Paparèiø dominikonø vienuolyno virðininko raðtas Nr. 76 Motiejui Valan- èiui, 1854 08 31, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 66, l. 566. 169 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1863 11 26 áraðas, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 767, l. 36. 170 A. Janulaitis, M. Akelaièio laiðkai, Tauta ir þodis, kn. 3, Kaunas, 1925, p. 292–299. 171 M. Valanèius, Ýemajtiu Wiskupiste, d. 1–2, Vilnius, 1848. 172 Ten pat.

129 inventoriaus sàraðe paþymëtø lietuviðkø knygø, taigi ir „Postilës“, iðties nebuvo gavusi, nes kitaip M. Valanèius bûtø M. Akelaièiui pasakæs, kad seminarija jà turi ar bûtø net nusiuntæs. Kad seminarijos bibliotekoje ir anksèiau – 1845–1846 m. „Posti- lës“ nebûta, rodytø M. Valanèiaus susiraðinëjimas su J. A. Pabrëþa173. Antai 1846 m. geguþës 3 d. pastarasis raðë M. Valanèiui, kad jo pra- ðytos M. Daukðos verstos „Postilës“ Kretingos vienuolyne nesà, ta- èiau ji tikrai turinti bûti Telðiø vienuolyno bibliotekoje, nes S. Dau- kantas jà buvo ið ten pasiskolinæs ir per J. A. Pabrëþà gràþinæs. „Tas veikalas in folio formato, panaðus á apeigynà, su vokiðkais ir krokuvie- tiðkais raðmenimis“174. Atrodo, „Postilë“ á seminarijos bibliotekà vis dëlto pateko 1862 m. Taip leidþia teigti iðlikæs seminarijos rektoriaus Juozapo Sil- vestro Dovydaièio raðtelis; já paþodþiui pacituosime: „Kun[igo] Dauk- ðos Postilæ, p[ono] Patolskio pasiøstà [odesùanà] Varniø seminarijos bibliotekai, priëmiau Varniuose 1862 m. birþelio 18 d.“175 1886 m. seminarijos bibliotekoje „Postilës“ ieðkota ir neberasta176. Be „Postilës“, M. Valanèius ieðkojo ir rengësi perspausdinti 1595 m. M. Daukðos lietuviðkai iðverstà Jokûbo Ledesmos katekizmà. Tam tikslui 1863 m. iðsiuntinëjo vyskupijos dekanams aplinkraðtá, kad tie nurodytø dvasininkams savo bibliotekose paieðkoti minëtojo kate- kizmo ir já atsiøstø vyskupijos valdþiai177. Gráþkime prie seminarijos lietuviðkø knygø. Ið 1858–1859 m. A. Ugianskio susiraðinëjimo su M. Valanèiumi178 vëlgi matyti, kad

173 Þr.: V. Gidþiûnas, Jurgis Ambraziejus Pabrëþa (1771–1849), p. 259. 174 Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos laiðkas Motiejui Valanèiui, 1846 05 03, LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 336, l. 77. 175 Juozapo Silvestro Dovydaièio raðtelis, 1862 06 18, ten pat, f. 1171, ap. 1, b. 106, l. 1. 176 ÞVS rektoriaus raportas vyskupui Meèislovui Leonardui Paliulioniui, 1886 01 27 ir Meèislovo Leonardo Paliulionio raðtas Nr. 3 Imperatoriðkajai mokslø akademijai, 1886 01 27, ten pat, f. 1671, ap. 4, b. 103, l. 74. 177 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1863 11 26 áraðas Nr. 1731–1749, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 767, l. 36. 178 A. Janulaitis, M. Akelaièio laiðkai, p. 292–299; V. Birþiðka, Profesoriaus Andriaus Ugianskio laiðkai á vysk. Valanèiø, p. 326–336; V. Birþiðka, Dar iš prof. Andriaus Ugianskio korespondencijos, Mûsø senovë, 1937, t. 2, Nr. 1(6), p. 141–145.

130 1858 m. jis nusiuntë A. Ugianskiui, rengusiam lietuviø–lotynø–rusø þodynà, savo „Þemaièiø vyskupystæ“, Vincento Juzumo (Juzumowicz) verstà „Kelià á dangø“179, taip pat padovanojo lietuviðkø knygø Kaza- nës universiteto bibliotekai. 1859 m. geguþës mën. Kazanës universi- teto rektorius oficialiai padëkojo M. Valanèiui uþ dovanà180. Geguþës mën. laiðke A. Ugianskis minëjo universitetui M. Valanèiaus dovano- tas jo iðleistas knygas „Istorija ðventa Senojo Ástatymo“181, „Þivatas Jëzaus Kristaus“, „Þine, kaip reik atlikti spaviednæ ið viso amþiaus“182, Tomo Kempieèio knygà „Apej sekimà Jëzaus Kristaus“, S. Daukanto „Abëcëlæ“, T. Juzumo „Didájá elementoriø ir katekizmà“ bei Kazimie- ro Skrodzkio (Skrodêki) trumpà katekizmà183. Taip pat praðë paskolin- ti retø lietuviðkø knygø ið seminarijos bibliotekos, kuriø jis neturëtø ir kuriø joje bûtø, þadëdamas panaudojæs tuoj gràþinti. Rugsëjo mën. laiðke jau dëkojo uþ atsiøstas bibliotekos knygas; ið jø kai kurios bu- vusios tokios retos, kad jø nebegalima ásigyti knygynuose. Be Antano Tatarës (Tataré) „Pamokslø iðminties ir teisybës“184, ið senø knygø minëjo K. Sirvydo „Punkty kazañ“, taip pat „Summa abá trumpas iszguldimas Ewangeliu szwentu“, kurias nustatæs esant 1781 m. leidi- mo Karaliauèiuje, jos, sprendþiant ið laiðko teksto, turëjusios bûti árið- tos kartu su dar dviem leidiniais. Toks trijø daliø leidinys greièiausiai yra pradþioje minëtas áraðytasis 1831–1832 m. seminarijos bibliotekos knygø kataloge prûsiðkas kancionalas185.

179 Kiali i dangu , vertë V. Juzumas, Vilnius, 1857. 180 Þemaièiø vyskupijos valdybos gaunamø raðtø registracijos knyga, 1859 07 12 áraðas, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 746, l. 9. 181 [M. Valanèius], Istorije Szwænta Senoje Istatima , Vilnius, 1852. 182 [M. Valanèius], Ýine kajp rejk atlikti spawiednæ isz wisa amýiaus, Vilnius, 1852, 3 leid. 1857. 183 K. Skrodzkis, Trumps katekizmas , Vilnius, 1856. 184 [A. Tatarë], Pamokslaj iszminties ir tejsibes , Suvalkai, 1851. 185 Su A. Ugianskiu M. Valanèiaus susiraðinëta gana intensyviai: be skelbtø 1858 02 07, 1858 04 14, 1859 05 11, 1859 10 01, 1860 07 25 A. Ugianskio laiðkø M. Valanèiui, þinomos kai kuriø vëlesniø M. Valanèiaus laiðkø A. Ugianskiui datos: 1859 11 07, 1860 03 12, 1860 04 09, 1860 07 05, 1860 12 03, 1861 03 24, 1861 06 23, 1861 10 10, 1862 02 03, 1862 02 19, 1862 06 16, 1862 07 07,1862 11 04, 1864 12 02 ir kt. Jei kada pavyktø laiðkus rasti, juose, ko gero, bûtø daugiau informacijos apie skolintas knygas.

131 4. M. Valanèiaus „Þivato Jëzaus Kristaus“ (1853) antraðtinis puslapis. Reikia manyti, kad M. Akelaitis ir A. Ugianskis paþadà ávykdë ir visas M. Valanèiaus skolintas knygas gràþino, taèiau visai gali bûti, jog dalis lietuviðkø knygø ðiuo bûdu bus iðkeliavusios ið seminarijos bibliotekos. Beje, ið M. Valanèiaus ir minëtø lietuviø kultûrininkø su- siraðinëjimo galima daryti dar vienà iðvadà: knygos, M. Valanèiaus padovanotos M. Akelaièiui, A. Ugianskiui ir Kazanës universitetui, turëjo bûti seminarijos bibliotekoje, nes, ten tø knygø stokojant, vys- kupas nebûtø jø atidavæs. Juo labiau tai pasakytina apie paskolintà- sias knygas. Dar atkreipkime dëmesá á vienà minëtojo S. Daukanto 1846 m. balandþio 5 d. laiðko M. Valanèiui vietà – tà, kur jis kalba, jog gera biblioteka, jo nuomone, turëtø kaupti ne tik dvasines, bet ir pasaulie- tines knygas, tik – ar nebus blogai? Prieðingos nuomonës laikësi M. Va- lanèius, manæs, jog pasaulietinio turinio, groþinës literatûros knygos kunigams daro daug þalos, ne tik atima laiko, bûtino maldai, baþny- tinei veiklai, teologiniø veikalø skaitymui, bet ir iðdildo dvasiniam luomui bûtinà þodþio rimtá ir sakinio tvirtumà186. Todël reikia manyti, kad seminarijos bibliotekoje daugiau orientuotasi á mokymuisi reika- lingà teologinæ literatûrà, kitokios problematikos knygoms skirta ne- daug dëmesio. Kadangi specialiø lëðø knygoms pirkti nebuvo, jau ir dël to turëjo bûti atliekama jø teminë atranka. Taigi maþai tikëtina, jog á bibliotekà galëjo patekti kad ir S. Daukanto liaudþiai skirtos knygelës apie ugná, bites, apyniø, sodø, tabako auginimà, medþiø sëklø rinkimà, pasakos, istorijos187, vien liaudþiai raðytos M. Valan- èiaus knygelës188 ar, sakykime, jo maldaknygë pasaulieèiams prancið- konams tretininkams189. Dabar pabandykime atgaminti pagal tematikà 1865 m. pabai- goje ar 1866 m. pradþioje seminarijos bibliotekoje galëjusias bûti

186 V. Þukas, Lvovo laikraðèiuose apie Motiejø Valanèiø, Literatûros pabarëse, t. 1, Vilnius, 2000, p. 142. 187 Pasakas Phedro, vertë M. Ðauklys [S. Daukantas], Sankt Peterburgas, 1846; Nepos C., Giwatas Didiujû Karwaidû senovês, vertë J. Dewinakis [S. Daukantas], Sankt Peterburgas, 1846. 188 [M. Valanèius], Pamokims apej Sakramæntà Dirmawones, Vilnius, 1850; [M. Va- lanèius], Apej Brostwà Bùaiwistes arba nusiturieima, Vilnius, 1858. 189 M. Valanèius, Dawatku kninga , Vilnius, 1864.

133 5. J. Raèkauskio „Vadovo á dangø ir meditacijas dël penkiø dienø rekolekcijø“ (1857) antraðtinis puslapis. lietuviðkas (ar ið dalies lietuviðkas) knygas. Ði rekonstrukcija nepre- tenduoja á realybæ, o yra tiktai labiausiai tikëtinas vaizdas, susidaræs ið seminarijos bibliotekos lietuviðkø knygø aptarimo. Taigi biblioteka 1865 m. pabaigoje galëjo turëti tokias knygas,

paveldëtas ið misionieriø: Ewanjelie polskie y litewskie, sudarë ir vertë J. Jaknavièius, Vil- nius, 1799, M. Luther, Biblia, tai esti: wissas Szwentas Rasztas [arba: Ráðtas] Seno ir Naujo Testamento (vienas ið vertimø), Kancyonoùas tey east: knigos psolmu ir giesmiu , Summa Abá Trum- pas iszguldimas Ewangeliu szwentu , Maùdos krikszczioniszkos..., parengë Mykolas Cerauskas?, Karaliauèius, 1781, Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus, vertë S. Bit- neris, Karaliauèius, 1701, J. Bunyan, Krikðczoniês kelone i annà iðganitingà amþia, d. 1–2, Karaliauèius, [1804];

sukauptas 1845–1865 m.: a) buvusias sprendþiant ið S. Daukanto, M. Akelaièio ir A. Ugianskio laiðkø, Juozapo Silvestro Dovydaièio raðto ar ap- tiktas NB: Universitas Lingvarum Litvaniae , Vilnius, 1737, K. Sirvydas, Dictionarivm trivm lingvarvm, Vilnius, vienas ið lei- dimø (abi pastarosios greièiausiai gautos ið J. K. Gintilos arba J. Kriþanauskio), K. Sirvydas, Punkty kazan , Vilnius, 1629 (gauta ið J. Kri- þanauskio), K. Sirvydas, Punktay sakimu , [parengë M. Valanèius], Vil- nius, 1845, [J. Vujekas], Postilla Catholicka , vertë M. Daukða, Vilnius, 1599 (atsiøsta Patolskio), M. Valanèius, Ýemajtiu Wiskupiste, Vilnius, 1848, [M. Valanèius], Istorije Szwænta Senoje Istatima , Vilnius, 1852 (ar/ir 1855, 1858),

135 [M. Valanèius], Ýine kajp rejk atlikti spawiednæ isz wisa amýiaus, Vilnius, 1852 (ar/ir 1857), Tomas Kempietis, Apej sekima Jezaus Kristaus, vertë M. Valan- èius, Vilnius, 1852, [M. Valanèius], Ýiwatas Jezaus Kristaus. Wieszpaties musu , Vil- nius, 1853, K. W. Myle [S. Daukantas], Prasmà Ùotinû kaùbôs, Sankt Peter- burgas, 1837, [S. Daukantas], Abecieïa Lîjtuwîû-Kalnienû ir Ýiamajtiû kaùbos, Sankt Peterburgas, 1842, J. Laukys [S. Daukantas], Budà Senowæs-Lëtuwiû Kalnienû ir Ýámaj- tiû..., Sankt Peterburgas, 1845, [A. Tatarë], Pamokslaj iszminties ir tejsibes , Suvalkai, 1851, T. Juzumas, Didesis elementorius ir katakizmas , Vilnius, 1855, K. Skrodzkis, Trumps katekizmas , Vilnius, 1856, Kiali i dangu, vertë V. Juzumas, Vilnius, 1857; b) labiausiai tikëtina, kad buvo kunigams reikalingø teologiniø knygø, 1845–1865 m. iðleistø M. Valanèiaus ir Varniuose gyve- nusiø dvasininkø: [M. Königsdorfer], Iszguldimas Ewangeliju Szwentu ant wisu nedeldienu..., vertë O. Praniauskis, Vilnius, 1855. J. Raèkauskis, Wadowas i dangu ir meditacijes dieù penkiu dienu rekolekciju..., Vilnius, 1857. M. Valanèius, Ýiwataj Szwætuju, Vilnius, 1858 (ar/ir 1861), M. Valanèius, Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima, Vilnius, 1862 (ar/ir 1864).

Taigi yra 26 pavadinimø lietuviðkos knygos – tiek pat, kiek jø persiveþë biblioteka, 1866 m. pradþioje keldamasi á Kaunà. Jeigu pri- tarsime tokiai rekonstrukcijai, turësime pripaþinti, kad ið J. Kriþanaus- kio, J. K. Gintilos arba kitø asmenø bibliotekø seminarijos bibliotekà geriausiu atveju papildë keturi lietuviðki veikalai. Visas kitas lietuvið- kas knygas seminarija paveldëjo ið misionieriø arba 1845–1865 m. su- komplektavo pati. Ið misionieriø bei ið privaèiø asmenø bibliotekø gautos lietuviðkos knygos buvo seniausi ir vertingiausi bibliotekos

136 1 lentelë. Þemaièiø vyskupijos seminarijos bibliotekos knygø skaièiaus augimas 1845–1865 m.*

Veikalø Ið jø tais metais Veikalø Metai Tomø Tomø (egz.) gauta (egz.) 1845 10 708 1064

1845 12 Apie 3920 Ið Kraþiø b-kos Ne daugiau kaip 2850

Iš J. K. Gintilos 1 6 b-kos 1846 12 2480 4205 Ið Romos katalikø Apie 288? dvasinës akademijos 1847 12 2482 4221 Ið Romos katalikø 2 16 dvasinës akademijos 1849 12 2588 4406 Iš J. Kriþanauskio 109 b-kos 1850 12 2589 4413 Ið Romos katalikø 1 7 dvasinës akademijos 1851 12 2589 4413

1852 12 2596 4615 Iš S. Daukanto b-kos 7 202 1853 12 2810 4983 Ið Romos katalikø 31 324 dvasinës kolegijos (203) 1854 12 3026 5847 Iš J. K. Gintilos 216 863 b-kos 1855 12 3028 5883 Ið Romos katalikø 1 35 dvasinës kolegijos Iš Vyriausiojo 1 1 pedagoginio instituto 1856 12 3028 5887 1857 12 3028 5887 1858 12 3033 5934 Ið J. Juðkevièiaus ir 5 47 J. Kukðevièiaus b-kø 1859 12 3034 5935

1865 12 6420 Bûta lietuviðkø knygø 26 60

* Lentelës statistiniai duomenys paimti ið minëtø Kraþiø bibliotekà lieèianèiø dokumentø, taip pat ið: ÞVS veiklos ataskaitos, 1847–1859, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 15, l. 348, 407, 476; b. 48, l. 167; b. 76, l. 47, 113, 182, 297a, 355, 400, 472; Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 39 Jonui Krizostomui Gintilai, 1845 11 16, ten pat, b. 38, l. 235; ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1846 07 03, NB, f. 90–39, l. 29–30; Lietuviø encik- lopedija, t. 3, p. 863. Plg.: ÞVS rektoriaus raðtas Nr. 207 Motiejui Valanèiui, 1865 04 21, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 110, l. 341.

137 leidiniai, sukomplektuotosios – tuo metu iðleistos, daugiausia M. Va- lanèiaus ir S. Daukanto, religinës, istorinës tematikos knygos. Seminarijos bibliotekoje, be lietuviðkø knygø, bûta XIX a. lietu- viðkø pamokslø bei kitokiø rankraðèiø. Lietuvos nacionalinëje Marty- no Maþvydo bibliotekoje saugomi ðios bibliotekos áriðti lietuviðki pa- mokslai190. Po S. Daukanto mirties M. Valanèiui pareikalavus kunigas Ignotas Vaiðvila (Wojszwiùùo) perdavë seminarijos bibliotekai S. Dau- kanto rankraðtá „Pasakojimas apej Wejkalus Letuwiû tautos senowie“, kuris 1891 m. ið ten buvo pavogtas191. Po Ambraziejaus Pranciðkaus Kaðarausko (Kossarzewski) areðto 1864 m. visi jo raðtai, uþantspauduo- ti dviejuose maiðuose, Þemaièiø konsistorijos buvo perduoti saugoti naujajam Varniø kunigø pataisos namø priþiûrëtojui192. Gali bûti, kad dalis ðiø raðtø vëliau pateko á seminarijos bibliotekà.

KLIERIKØ KONTINGENTO LIAUDIÐKËJIMAS

Su dvasininkijos lituanizacija tiesiogiai susijæs jos kontingento socialinës struktûros liaudiðkëjimas, t. y. asmenø ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø skaièiaus didëjimas, pa- lyginti su ið bajorø kilusiais asmenimis. Naudodamiesi ið archyviniø ðaltiniø rekonstruotu studijavusiø klierikø sàraðu (sàraðà ir jo apibû- dinimà þr. „Priedai“), analizuosime 1845–1869 m. Þemaièiø seminari- jos klierikø kontingentà193. Kreipsime dëmesá á bendrà jo specifikà, socialinës struktûros pokyèiø pobûdá bei intensyvumà, vertinsime to meto istoriniø aplinkybiø átakà, taip pat apibrëðime iðugdytosios dva- sininkijos apimtá bei apytikrá kunigø, nusipelniusiø lietuviðkajam, lat- viðkajam darbui ir 1863 m. sukilimui, skaièiø.

190 Lietuviðkø pamokslø rankraðèiai, buvæ ÞVS bibliotekoje, XIX a., NB, f. 90–484. 191 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 3, p. 15–16. 192 Telðiø apskrities karo virðininko raðtas Nr. 45 Þemaièiø konsistorijai, 1864 07 01, LVIA, f. 669, ap. 3, b. 842, l. 424; Þemaièiø konsistorijos þurnalo 1864 07 16 áraðas, ten pat, l. 425. 193 Knygoje yra papildyti ir patikslinti anksèiau skelbti duomenys apie Þemai- èiø vyskupijos seminarijos klierikø kontingentà (I. Ðenavièienë, Þemaièiø diecezinës seminarijos klierikø kontingentas 1845–1865 m., LKMA metraštis, t. 15, Vilnius, 1999, p. 39–127).

138 Stojimo á seminarijà sàlygos ir studijø eigos taisyklës. Pagal 1843 m. katalikiðkø seminarijø ástatus194 á seminarijas rusø valdþios buvo leista priimti tik tuos asmenis, kurie turëjo ne maþiau kaip 4 gimnazijos klasiø baigimo paþymëjimà. Taigi stojantysis á seminarijà privalëjo seminarijos vadovybei pateikti mokyklos baigimo atestatà ar iðeito mokslo paþymëjimà, gimimo ir krikðto metrikus, kilmës liudiji- mà (bajorystës liudijimà arba dvarininko ar bendruomenës, kuriai as- muo priklausë, atleidimo liudijimà). Bajorø vaikai pristatydavo ap- skrièiø bajorø vadovø liudijimus, baudþiauninkø vaikai – dvarininkø atleidþiamuosius ið baudþiavos raðtus, laisvøjø þmoniø vaikai – dva- rininkø, kaimø seniûnø, bajorø vadovø liudijimus, apskrièiø iþdø, zemstvø teismø liudijimus (atleidimo raðtas ar dvarininko liudijimas pagal ástatymà turëjo bûti patvirtinti apskrities zemstvos teisme195), valstybiniø valstieèiø vaikai – gubernijø valstybës turtø rûmø liudiji- mus (jiems rûmai liudijimus iðduodavo pagal jø seniûnijø duotas pa- þymas), vienkiemininkø vaikai – gubernijø valstybës turtø rûmø, apskrièiø zemstvø teismø liudijimus, miestieèiø vaikai – miestø dû- mø ar rotuðiø liudijimus, miestø pilieèiø seniûnø atleidimo liudiji- mus. Stojanèiajam taip pat reikëdavo policijos paþymos, kad nedaly- vavo 1830–1831 m. sukilime. Be to, seminarijos valdyba stojantájá iðegzaminuodavo ið seminarijai reikalingø dalykø ir nuspræsdavo, ar tinkamas mokslui. 1846 m. sausio 4 d. Þemaièiø vyskupijos Romos katalikø dva- sinë konsistorija raðtu informavo seminarijà, kad niekas nebûtø pri- imtas klieriku negavæs civilinës valdþios leidimo stoti á dvasininkø luomà196. Ðis potvarkis lietë visø socialiniø sluoksniø klierikus. Toká leidimà seminarijos vadovybei ir vyskupui pateikus ir konsistorijai tarpininkaujant nuo tol duodavo Kauno gubernatorius. Valdþia turëjo patikrinti, ar asmuo nëra patrauktas á teismà, ar teisingi jo kilmës dokumentai, o bajorai – ar nëra sàraðuose tø, kuriuos numatyta áraðyti

194 Rusijos imperijos Romos katalikø vyskupijø seminarijø ástatai, 1843 11 19, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 468, l. 1–10. 195 Kauno gubernatoriaus raðtas Nr. 20369 Þemaièiø vyskupui, 1852 11 10, LVIA, f. 669, ap. 3, b. 558, l. 71. 196 ÞVS gaunamø raðtø registracijos knyga, 1846, 01 07 áraðas, NB, f. 90–269, l. 1.

139 á vienkiemininkus. Jei paaiðkëdavo pastarasis faktas, asmuo galëdavo bûti priimtas á seminarijà tik pirma ásiraðæs á vienkiemininkus ir gavæs ið ðios bendruomenës atleidimo liudijimà197. Kol sulaukdavo civilinës valdþios leidimo, klierikas seminarijo- je buvo ne tikrasis klierikas, o tik kandidatas, priimtas vyskupui su- tikus. Jis kartu su visais lankë paskaitas ir laikë egzaminus, net galëjo bûti perkeltas á aukðtesná kursà ir faktiðkai baigti seminarijà, taèiau negalëjo studijuoti uþ valstybës lëðas, gauti ðventimø ir baigimo ates- tato198. Klierikas á seminarijà oficialiai priimtas bûdavo laikomas nuo tos dienos, kai gaudavo valdþios leidimà. Minëta tvarka iðsilaikë iki 1864 m. vidurio, kada kandidatø ne- beliko. 1864 m. geguþës mën. caro potvarkiu á seminarijà nebeleista priimti jokiø asmenø, neturinèiø gubernatoriaus sutikimo, o nuo bir- þelio mën. dar reikëjo ir generalgubernatoriaus leidimo199. Vyskupijos valdþia pirmiausia turëjo raðyti Kauno gubernatoriui tarpininkavimo raðtà, kuriame privalëjo pateikti visas reikalingas þinias apie kiekvie- nà norintájá stoti á seminarijà, informuoti, kiek tuo metu seminarijoje yra klierikø ir ar yra laisvø valstybës finansuojamø vietø. Kauno gu- bernatorius ðias þinias ir savo iðvadas apie politiná asmens patikimu- mà turëjo perduoti generalgubernatoriui, kad gautø jo leidimà. Be to, nurodë laikytis seminarijos 1843 m. ástatø ir á jà priimti tik asmenis, baigusius 4 gimnazijos klases. Iki 1864 m. seminarija turëjo 18 vietø, á kurias galëjo priimti jaunuolius studijuoti uþ valstybës lëðas. Kiti studijuodavo uþ savo pinigus; jø skaièius nebuvo ribojamas – priimdavo tiek, kiek semina- rija galëdavo sutalpinti200. Vienuolijø atsiøsti klierikai bûdavo priima-

197 ÞVS valdybos posëdþiø protokolai, 1846 07 03 ir 08 17, ten pat, f. 90-39, l. 30, 32-33. 198 Todël seminarija daþnai valdþiai pateikdavo duomenis tik apie oficialiai studijavusius klierikus, be kandidatø. 199 Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 6778 Þemaièiø vyskupui, 1864 06 01, LVIA, f. 669, ap. 3, b. 853, l. 135; Vilniaus generalgubernatoriaus raðtas Nr. 8385 Þemaièiø vyskupui, 1864 06 28, ten pat, l. 147. 200 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1238 Kauno gubernatoriui, 1865 05 24, ten pat, f. 1671, ap. 4, b. 15, l. 337.

140 mi tik tuo atveju, jei vienuolijos sumokëdavo tokiø klierikø studijoms nustatytà pinigø sumà201. 1864 m. imperatoriaus potvarkiu valstybës iðlaikomø klierikø skaièius buvo padidintas iki 40, o savo lëðomis mokytis ið viso nebeleista202. Valdþios sutikimo studijuoti negavo në vienas asmuo per visà 1864–1869 m. laikotarpá. Tad nuo 1864 m. rudens naujø klie- rikø priëmimas á seminarijà nutrûko ir atsinaujino tik 1870 m. rudená. 1864 m. rudená, sprendþiant ið sàraðo, seminarijoje studijuoti pradëjo tik keli asmenys, kurie jau buvo priimti kandidatais ateinantiems moks- lo metams203 ar perëjo á aukðtesná kursà tæsti mokslo ið kitø seminarijø iki 1864 m. vidurio valdþios potvarkiø, vienas taip pat buvo vienuo- lyno novicijus diakonas. Daliai jø – tiems, kurie seminarijoje tiktai tæsë mokslus perëjæ ið kitø seminarijø, buvo ástojæ á seminarijà ið Kurðo gubernijos ir novicijui valdþia leido baigti mokslus, kiti, kurá laikà pastudijavæ, seminarijà turëjo palikti. Klierikø studijos 1845–1869 m. truko 4 metus. Faktiðkai dalis klierikø seminarijoje likdavo ilgiau. Taip atsitikdavo, jei nesugebëdavo laiku iðlaikyti visø teologiniø dalykø egzaminø, jei trûkdavo ðiek tiek laiko iki amþiaus, reikalingo kunigo ðventimams gauti, jei dar nebûda- vo sulaukta civilinës valdþios leidimo stoti á dvasininkø luomà ir pan. Nebaigæ studijø, klierikai galëjo pereiti studijuoti á kitas semi- narijas. Iki 1864 m. toks perëjimas buvo dvasinës vyskupijø valdþios þinioje. 1864 m. birþelio 17 ir liepos 31 d. valdþios potvarkiais á kitas seminarijas klierikams buvo leista pereiti tik sutikus generalguberna- toriui ir vidaus reikalø ministrui ir tik tiesioginio perkëlimo bûdu204. Nemaþa gabesniø ir gero elgesio klierikø, daþnai dar nebaigu- siø viso seminarijos mokslø kurso (seminarijoje pasimokiusiø 2–3 me- tus), jos valdybai pasiûlius, Þemaièiø vyskupijos vadovybë siøsdavo

201 Þr.: ÞVS valdybos posëdþio protokolas, 1846 11 16, NB, f. 90–39, l. 58. 202 Þr.: Þemaièiø vyskupo raðtas Nr. 6648 Kauno gubernatoriui, 1868 06 18, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 64, l. 452. 203 Plg.: Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1361 Kauno gubernatoriui, 1864 09 03, ten pat, b. 110, p. 257–259; Þinios apie ÞVS auklëtinius, 1865 07 01, ten pat, f. 669, ap. 3, b. 853, l. 308–309. 204 Kauno gubernatoriaus raðtas Nr. 12132 Þemaièiø vyskupui, 1865 06 17, ten pat, f. 669, ap. 3, b. 853, l. 264; Kauno gubernatoriaus raðtas Nr. 14350 Þemaièiø vyskupui, 1865 07 31, ten pat, l. 273.

141 toliau mokytis á katalikø dvasininkijos aukðtàjà mokyklà – Romos ka- talikø dvasinæ akademijà Peterburge, kad pasirengtø aukðtesnëms baþ- nytinëms pareigoms. Kiekviena vyskupija èia turëjo nustatytà skaièiø vietø, á kurias patekæ alumnai galëjo studijuoti uþ valstybës lëðas; jeigu kas nors bûdavo atsiunèiamas virð kvotos, turëjo pats pasirûpin- ti studijoms reikalingomis lëðomis, kol atsiras laisvø valdiniø vietø. Kunigo ðventimus seminarijos studijø pabaigoje paprastai su- teikdavo tiems asmenims, kurie bûdavo sulaukæ pilnø 24 metø205. Taèiau, kaip rodo dokumentai, stokojant kunigø, vyskupui leidus, ne- retai bûdavo áðventinami ir tokie klierikai, kuriems iki minëto termino trûkdavo keleto mënesiø. Padëtis kardinaliai pasikeitë 1866 m., kada gubernatorius ir generalgubernatorius uþdraudë vyskupui sausio më- nesá áðventintus kunigus paskirti á parapijas. Jø paskyrimo vieta galëjo bûti tik mirusio ar „atleisto“ kunigo vieta. 1867 rugsëjo 19 d. general- gubernatoriaus ásakymu seminarijos klierikus buvo leista áðventinti tik tuomet, kai bus baigti skirstyti po parapijas 1866 m. áðventinti kunigai. Tad visø 1867–1868 m. seminarijà baigusiø asmenø áðventi- nimas uþtruko iki 1870 metø. Valdþiai tai buvo pretekstas neleisti priiminëti á seminarijà naujø klierikø206. Laukiantys kunigo ðventimø mokslus baigæ asmenys retai gy- veno seminarijoje. Paprastai jie bûdavo paleidþiami namo, taèiau lik- davo seminarijos áskaitoje. 1867 m. seminarijoje gyveno 4 mokslus baigæ neáðventinti klierikai. Neturëdami kur ir ið ko gyventi, ten kar- tojo teologiniø mokslø kursà. Bendroji klierikø kontingento charakteristika. Pavyko nustaty- ti, kad 1845–1869 m. Þemaièiø seminarijoje trumpiau ar ilgiau studi- javo ið viso 749 asmenys, visi jie buvo sukomplektuoti iki 1865 m. Kasmet susitelkdavo nemaþas auklëtiniø bûrys, ypaè ðoktelëjæs po 1852 m. Iki tol klierikø kasmet studijuodavo po 30–60, o sprendþiant ið sàraðø asmenø, kiekvienais mokslo metais iðleidþiamø Kalëdø ir vasaros atostogø, 1852–1865 m. jø padaugëjo nuo 70 iki 140207.

205 Þemaièiø vyskupijos valdytojo raðto fragmentas, [1846], ten pat, b. 111, l. 13. 206 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 607–608; A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. 200–201. 207 Þr. atostogø iðleidþiamø klierikø sàraðus: ÞVS valdybos siunèiamø raðtø sàraðai, 1846–1865, NB, f. 90–232–247; ÞVS kelionës bilietø, paþymëjimø registracijos knyga, 1855–1867, ten pat, f. 90–296.

142 1846–1868 m. seminarijà baigë ið viso 541 joje studijavæs asmuo208, arba, palyginti su ástojusiøjø skaièiumi (749), 72,2% visø stojusiøjø. Daugumà seminarijos klierikø kontingento sudarë bajorø ir bau- dþiauninkø (po 1861 m. – buvusiø baudþiauninkø) bei valstybiniø valstieèiø vaikai, taèiau bûta ir laisvøjø þmoniø, vienkiemininkø, pi- lieèiø209, miestieèiø, pirkliø vaikø. Seminarijos auklëtiniai daugiausia buvo kilæ ið Þemaitijos ir Aukðtaitijos. 1859–1868 m. seminarijoje taip pat studijavo ir baigë moks- lus 4 identifikuoti klierikai ið Kurðo gubernijos ir keliolika iðeiviø ið Lenkijos Karalystës. Ið identifikuotø 12 pastarøjø pusë ástojo 1859 m., kiti – 1860–1862 m. Kas buvo dauguma jø – sunku pasakyti, nes tik 2, ástojæ 1859 m., yra identifikuoti ið lietuviðkø kaimø valstieèiø ir ûkininkø. Studijuodami abu gavo civilinës valdþios leidimà tapti Ru- sijos imperijos gyventojais. Be klierikø, atëjusiø á seminarijà ið pasaulietinës aplinkos, stu- dijavo ávairiø ordinø vienuoliø bei novicijø ið vienuolijø. 1844 m. ba- landþio 11 d. caro ásaku visos vienuolijø seminarijos – naujokynai buvo panaikinti ir juose studijavæ novicijai (kandidatai á vienuolius, dar nedavæ áþadø) mokslo baigti privalëjo pereiti á vyskupijø semina- rijas, nenorintys ar neturëjæ reikiamo pasirengimo eiti á seminarijas turëjo bûti ið vienuolijø paðalinti. Klierikø ið vienuolijø, daugiausia kilusiø ið bajorø, seminarijoje rasta 36: 8 vienuoliai ir 2 novicijai ið Dotnuvos, Tytuvënø ir Kretingos

208 Prie baigusiøjø priskaièiuoti ir tie asmenys, kurie dar studijoms nesibaigus buvo pasiøsti toliau mokytis á Peterburgo Romos katalikø dvasinæ akademijà. 209 Remiantis 1831 m. spalio 19 d. caro pasiraðytu Valdanèiojo Senato ásaku, savo bajoriðkos kilmës neárodæ asmenys, gyvenæ kaime, buvo pavadinti „vienkiemi- ninkais“, gyvenæ mieste – „pilieèiais“ („ãðàæäàíå“). Jiems buvo nustatytos panaðios teisës, kaip ir kitiems mokesèius mokantiems valdiniams. Pagal 1863 m. liepos 4, 1864 m. rugsëjo 23 ir 1865 m. gruodþio 31 d. nutarimus vienkiemininkai, gyvenæ dvarininkø þemëse, buvo priskirti prie valstieèiø su atitinkamomis prievolëmis, o 1868 m. vasario 19 d. nutarimu visi kiti vienkiemininkai ir pilieèiai per metus turëjo bûti priskirti prie valstieèiø arba miestieèiø, pilieèiø ir vienkiemininkø pavadinimai – panaikinti (þr.: J. Sikorska-Kulesza, Deklasacja drobnej szlachty na Litwie i Biaùorusi w XIX wieku, Pruszków–Warszawa, 1995, s. 47, 61). Taip pat þr.: PSZ, II, t. 39, Nr. 41299; t. 40, Nr. 42858; t. 43, Nr. 45505.

143 bernardinø vienuolynø, 12 vienuoliø ir 6 novicijai ið Kauno ir Strëvi- ninkø augustinø vienuolynø, 7 vienuoliai ið Kolainiø karmelitø vie- nuolyno bei 2 vienuoliai ir 1 novicijus ið Palëvenës dominikonø vie- nuolyno. Novicijø seminarijoje aptikta tik 1861–1864 m., jø á seminarijà siøsta ið Kauno, Kretingos, Tytuvënø bei Palëvenës vienuolynø. Iðei- viai ið vienuolijø sudarë apie 4,8% visø studijavusiøjø. Klierikø ið vienuolijø seminarijoje padaugëjo pradedant 1858 m.: iki tol jø studi- juodavo po 1–2, o dabar – 3–7. Ið visø identifikuotøjø mokslus baigë 24 þmonës (66,7%). Pasitaikydavo, kad vienuolijos klierikas studijas baigdavo dieceziniu kunigu. Bûta ne vieno atvejo, kai dvasininko profesijà pasirinkdavo bro- liai. Ádomu, jog pasitaikë klierikø, kurie buvo pakrikðtyti gerokai vë- liau nei gimë. Pavyzdþiui, 1830 m. gimæs Tomas Þilevièius (Ýylewicz) buvo pakrikðtytas tik 1851 m. rugsëjo 3 d., prieð pat ástojant á semina- rijà, 1833 m. gimæs Jonas Kaèanauskas (Kaczanowski) pakrikðtytas 1842 m. sausio 5 d. Seminarijø ástatuose nurodytos 4 gimnazijos klasiø baigimo tai- syklës seminarijoje nebuvo grieþèiau laikomasi. Á jà priimdavo ir tokiø jaunuoliø, kurie neturëdavo net apskritinës mokyklos 4 klasiø baigi- mo paþymëjimo – ðios klasës dar nebaigusiø arba nors ir baigusiø, bet neiðlaikiusiø klasës baigimo egzaminø, priimdavo ir dar maþiau tepa- simokiusius. Pagrindinë auklëtiniø pasaulietinio iðsilavinimo ástaiga buvo Telðiø apskritinë bajorø mokykla (progimnazija). Iki seminarijos 4 ar net 5 klases ten baigdavo ávairiø socialiniø sluoksniø vaikai. Ið 91 pagal socialinæ kilmæ identifikuoto Telðiø mokykloje besimokiusio klie- riko kilæ ið bajorø buvo 44, kilæ ið valstieèiø – 42, kilæ ið laisvøjø þmoniø – 5 asmenys. Daug maþesnæ klierikø kontingento dalá sudarë buvæ Ðiauliø, Këdainiø, Panevëþio, Raseiniø, Kalvarijos gimnazijø ar apskritiniø bajorø mokyklø, Kraþiø apskritinës bajorø mokyklos, nuo 1834 m. – Kraþiø gimnazijos, 1844 m. perorganizuotos á Kauno guber- ninæ gimnazijà, mokiniai (ið pastarosios seminarijoje buvo vien ið ba- jorø kilæ klierikai), dar maþesnæ – Vilniaus guberninës gimnazijos, Kolainiø, Padubysio, Ukmergës, Mozyriaus, Marijampolës, Minsko,

144 Jekabpilio, Daugpilio (Dinaburgo), Lomþos ir kitø mokyklø bei gim- nazijø ávairiø socialiniø sluoksniø moksleiviai. Skirtingai nuo pasaulieèiø, ið þmoniø, atsiøstø ið vienuolijø, ne- bûdavo reikalaujama didesnio mokyklinio iðsilavinimo, todël bûta klie- rikø, vien namie ar vienuolijoje prasilavinusiø arba baigusiø tik para- pines mokyklas. Á seminarijà studijuoti ateidavo gana jauni þmonës. Apskaièiuo- tas visø 386 pagal amþiø identifikuotø á jà stojusiø klierikø bendras amþiaus vidurkis (identifikuoti pagal amþiø pasirodë ámanoma dau- giausia 1846–1857 m. á seminarijà stojusius klierikus) gautas 21,6 me- tø. Ðiek tiek jaunesni nei valstieèiø buvo bajorø vaikai: amþiaus vi- durkis atitinkamai lygus 22 ir 21,6 metø. Vyriausi, atrodo, bus buvæ laisvøjø þmoniø ir vienkiemininkø vaikai: jø amþiaus vidurkis atitin- kamai lygus 23,1 ir 24,2 metø. Paëmus bajorø vaikus ir valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikus, klierikø amþiaus vidurkis nedaug skiriasi – 21,6 ir 22,1 metø. Kartais pasitaikydavo gana dideliø nukrypimø nuo bendro klie- rikø amþiaus vidurkio. Bûta keleto klierikø, kurie á seminarijà ástojo labai jauni – 16–17 metø, bet bûta ir gerokai vyresniø – 30–33 metø, o vienas paðaukimà dvasininko profesijai pajuto net 41 metø. Tæsti studijø Peterburge, dvasinëje akademijoje, Þemaièiø vys- kupija ið viso pasiuntë 44 seminarijoje 1845–1869 m. studijavusius asmenis, ið jø 29 – nebaigusius seminarijos mokslø kurso. Nemaþai jø vëliau áneðë reikðmingà indëlá á Lietuvos visuomenës ir Baþnyèios gyvenimà, raðtijà, kultûrà, 14 asmenø gráþo á seminarijà profesoriauti (þr. „Priedus“). Akivaizdi pirmenybë tarp iðrinktøjø teko bajorø vai- kams: apytikriais duomenimis, Peterburge tokiø mokësi 25. Kilusiø ið valstieèiø tebuvo 14, taip pat 1 buvo kilæs ið pilieèiø, 1 – ið laisvøjø þmoniø ir 3 neaiðkios socialinës kilmës asmenys. Didþioji dalis semi- narijos pasiøstø klierikø á akademijà jà baigë, dalis nutraukë studijas dël sveikatos ar dël kitø prieþasèiø, kai kà paðalino. Kontingento socialinë dinamika. Atlikime ðios dinamikos tyrimà statistinës analizës bûdu. Atskirais metais á seminarijà stojusiø ir jà baigusiø210 asmenø skaièiø pagal jø socialinæ kilmæ rodo ið sàraðo

210 Prie baigusiøjø priskirti ir asmenys, pasiøsti tæsti studijø Peterburge, Ro- mos katalikø dvasinëje akademijoje.

145 sudaryta 1 lentelë (seminarijà baigusiø asmenø skaièiai nurodyti skliausteliuose). Joje suskaièiuoti ir tie asmenys, apie kuriø ástojimo á seminarijà datà galima buvo tik apytikriai spëti. Ðiuo atveju data, kada jie pirmàkart aptikti dokumentuose, buvo prilyginta ástojimo datai atitinkamais mokslo metais; jei buvo þinoma tik konkretaus as- mens seminarijos baigimo data, jo ástojimo data, turint omenyje stu- dijø trukmæ, imta 4 metais ankstesnë. Grafiðkai atskirais metais á seminarijà ástojusiø ir jà baigusiø asmenø skaièiai pavaizduoti 1–4 diagramose. Á seminarijà ástojusiø ar jà baigusiø bajorø (nemokestinio luomo) vaikø skaièiaus dinamika lyginama su valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyvento- jø vaikø skaièiaus dinamika. Valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø diagramose valstieèiø vaikams priskirti bau- dþiauninkø (po 1861 m. – buvusiø baudþiauninkø) ir valstybiniø vals- tieèiø vaikai, kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikams – mokestiniø luomø gyventojø (laisvøjø þmoniø, pilieèiø ir vienkiemi- ninkø, miestieèiø, pirkliø) vaikai (pastarieji, palyginti su valstieèiø vaikais, tesudaro 16% – þr. toliau). Asmenys, seminarijos bylose ir sàraðe paþymëti kaip kilæ ið „laisvojo luomo“, kuriam priklausë bajo- rai, vienkiemininkai, pilieèiai, miestieèiai ir pirkliai, lentelëje ir diagramose priskirti pagal socialinæ kilmæ neidentifikuotø asmenø ka- tegorijai. 1 ir 2 diagramoje pavaizduoti 1845–1864 m. á seminarijà ástoju- siø asmenø skaièiai. 1 diagramoje pagal socialinæ kilmæ identifikuotø ástojusiø asmenø skaièiø dinamika nëra tiksli, nes 1845–1869 m. 118 seminarijoje studijavusiø asmenø kilmës nepavyko nustatyti. Patiki- mesnis vaizdas gautas 1845–1855 m.: pagal kilmæ neidentifikuoti tik 23 asmenys ið 353, t. y. 6,5%. 1856–1864 m. neidentifikuoti 95 asmenys ið 396, t. y. ið viso 24,0% klierikø. 2 diagrama yra apytikslë, nors þymiai geriau atspindi á semina- rijà atskirais metais ástojusiø tiek bajorø vaikø, tiek valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø skaièiø kitimo tenden- cijas. Joje atskirais metais pagal socialinæ kilmæ neidentifikuoti asme- nys yra priskirti prie bajorø ar valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø tuo santykiu, kurá tais metais sudaro

146 2 lentelë. 1845–1864 m. á Þemaièiø vyskupijos seminarijà stojæ (1846– 1869 m. jà baigæ) asmenys pagal socialinæ kilmæ Apibû- Lais- dintø Vien- kaip Ne- Iš Valstie- vøjø Pilie- Metai Bajorø kie- Mies- Pir- priklau- identi- viso èiø þmo- mi- èiø tieèiø kliø fikuo- niø sanèiø ninkø mokesti- tø niam luomui 1840* 1 1 1842* 2 2 1843* 20 11 7 2 1844* 17 6 10 1 1845 10 5 4 1 1846 14 (3) 5 (3) 8 1 1847 19 (21) 13 (12) 6 (7) (2) 1848 20 (13) 5 (3) 12 (9) 2 (1) 1 1849 21 (5) 7 (4) 12 (1) 2 1850 42 (12) 16 (3) 22 (8) 2 (1) 1 1 1851 39 (18) 13 (8) 18 (9) 1 (1) 1 1 5 1852 40 (11) 12 (1) 22 (10) 3 2 1 1853 33 (24) 15 (10) 13 (13) 2 (1) 1 2 1854 39 (28) 21 (10) 11 (14) (1) 1 1 5 (3) 1855 37 (25) 16 (10) 11 (11) 3 (3) 3 3 (1) 1856 49 (20) 24 (4) 14 (13) (2) 1 1 (1) 10 1857 37 (34) 21 (16) 7 (16) 1 (1) 1 7 (1) 1858 39 (25) 8 (14) 3 (9) (1) 28 (1) 1859 57 (24) 31 (11) 5 (10) 3 (1) (2) 3 15 1860 48 (47) 23 (23) 14 (12) 2 1 (2) (1) 8 (9) 1861 38 (29) 23 (15) 7 (6) (3) 8 (5) 1862 58 (29) 27 (10) 18 (3) 1 1 1 1 9 (16) 1863 54 (27) 19 (13) 25 (3) 1(2) 2 1 (2) 6 (7) 1864 15 (34) 3 (14) 7 (13) 1(1) (1) 4 (5) 1865 0 (42) (20) (10) (2) (1) (9) 1866 0 (28) (19) (7) (1) (1) 1867 0 (40) (11) (21) (2) (2) (1) (3) 1868 0 (2) (2) 1869 0 (0)

* 1840–1844 m. pateikti skaièiai tik tø á seminarijà ástojusiø asmenø, kurie studijavo ÞVS 1845–1846 ir vëlesniais mokslo metais.

147 1 diagrama. 1845–1864 m. á Þemaièiø vyskupijos seminarijà ástojusiø pagal socialinæ kilmæ identifikuotø asmenø skaièiaus dinamika pg 60

50

40

30

20

Asmenø skaièius 10

0

1843 1845 1847 1849 1851 1853 1855 1857 1859 1861 1863 1865 Metai Bajorø vaikai Valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikai Neidentifikuoti asmenys Iš viso

2 diagrama. Apytikrë 1845–1864 m. á Þemaièiø vyskupijos seminarijà ástojusiø ávairios socialinës kilmës asmenø skaièiaus dinamika

60

50

40

30

20

Asmenø skaièius

10

0

1843 1845 1847 1849 1851 1853 1855 1857 1859 1861 1863 1865 Metai Bajorø vaikai Valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikai Iš viso

148 identifikuotieji klierikai. Panaðiai kaip 1 ir 2, buvo sudarytos 3 bei 4 diagramos, kuriose vaizduojamas seminarijà 1846–1869 m. baigusiø asmenø pasiskirstymas pagal socialinæ kilmæ. Èia vertëtø atkreipti dëmesá á tai, kad, interpretuojant diagramas, bûtina analizuoti bendrà vienos ar kitos kreivës, taigi ir reiðkinio, kitimo tendencijà, atsiribojus nuo natûraliø staigiø svyravimø, paprastai susijusiø su duomenø rin- kimo paklaidomis, demografine situacija, prieð porà deðimtmeèiø eg- zistavusiais gyventojø gimstamumo rodikliais, sveikatingumo lygiu, atskirø metø moksleiviø statistika ir pan. Panagrinëkime minëtas diagramas. Á seminarijà ástojusiø ir jà baigusiø skirtingos socialinës kilmës asmenø diagramos atspindi tiek bendruosius to meto visuomenës, tiek vidinius seminarijos procesus. Klierikø kontingento analizë leidþia atsakyti á klausimà, kaip su me- tais keitësi dvasininko profesijos populiarumas ávairiuose vyskupijos visuomenës sluoksniuose, kuriems socialiniams sluoksniams atstova- vo 1845–1869 m. dauguma seminarijos klierikø, ar seminarijoje tuo metu vyko klierikø kontingento socialinës struktûros liaudiðkëjimas ir kokios buvo to liaudiðkëjimo ypatybës. Taip pat atsiranda galimybë ávertinti ðiaip jau literatûroje neretai aptinkamà, taèiau neargumen- tuotà teiginá, kad ið bajorø ðeimø á seminarijà stodavo daugiausia smulkiosios (neturtingosios) bajorijos vaikai211, lyginant á jà ástojusiø bajorø vaikø ir valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gy- ventojø vaikø skaièiaus dinamikà, ástojusiø ir baigusiø bajorø vaikø ir valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø san- tyká, taip pat skirtingos socialinës kilmës klierikø amþiaus vidurká. Ið pradþiø atkreipkime dëmesá á bendrà visø ástojusiø klierikø skaièiø ir jø socialinæ kilmæ. Ið 1845–1869 m. pagal socialinæ kilmæ iden- tifikuoto 631 klieriko seminarijoje kilusiø ið bajorø studijavo 326 þmo- nës (51,7%), ið valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyven- tojø – 305 asmenys (48,3%). Didelis procentas seminarijoje studijavusiø valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø leidþia daryti iðvadà, kad 1845–1869 m. klierikø kontingentas buvo palankus katalikø dvasininkijos socialinës struktûros liaudiðkëjimui.

211 Þr.: M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 477.

149 1 ir 2 diagramoje pastebimas nuo 1845 m. bendras ástojusiø klierikø skaièiaus augimas, iðsilaikæs iki pat 1864 m. 1850–1855 m. ávyko pirmas ryðkesnis viso á seminarijà ástojusiø klierikø skaièiaus padidëjimas: palyginti su praëjusiais metais, ðis skaièius padidëjo 2,7 karto. 1856–1863 m. diagramose matyti antras ryðkesnis á seminarijà ástojusiø asmenø skaièiaus ðoktelëjimas: ðis skaièius, palyginti su 1850– 1855 m., vël padidëjo 1,7 karto, ypaè 1862 m. 1864 m. bendras ástoju- siø klierikø skaièius smarkiai krinta, sumaþëdamas net 72,3%, paly- ginti su 1863 metais. 1865 m. jis jau lygus 0. Panagrinëkime 1 diagramà socialiniu atþvilgiu. Vien paþvelgus á jà matyti, kad 1845–1864 m. á seminarijà ástojusiø valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø skaièius ávairiais lai- kotarpiais yra skirtingas. Galima sakyti, kad 1845–1853 m. jis didesnis negu ástojusiø ið bajorø skaièius, o vëliau – 1854–1862 m. seminarijoje dominuoja bajorijos atstovai ir tik 1863–1864 m. valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø vël ástojo daugiau. Pai- liustruokime tai skaièiais. Ið 1845–1853 m. identifikuotø pagal socialinæ kilmæ 226 ástoju- siø asmenø á seminarijà iki 1854 m. ið bajorø buvo ástojæs 91 þmogus, ið valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø – 135, arba atitinkamai 40,3 ir 59,7%. Taigi valstieèiø ir kitø þemesniø socia- liniø sluoksniø gyventojø vaikø skaièius 1,5 karto didesnis uþ bajorø vaikø skaièiø. 1854–1862 m. ástojusiøjø vaizdas pasikeièia, nors bendra klieri- kø skaièiaus augimo tendencija iðlieka iki pat 1863 m. imtinai. Ið visø ðiuo laikotarpiu pagal socialinæ kilmæ identifikuotø 309 ástojusiøjø ba- jorø vaikai sudaro 194, valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoks- niø gyventojø vaikai – 115, arba atitinkamai 62,8 ir 37,2%, taigi dabar jau bajorø vaikø 1,7 karto daugiau negu valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø. 1863–1864 m. ið 59 pagal socia- linæ kilmæ identifikuotø ástojusiøjø bajorø vaikø buvo 22, valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø – 37, taigi santy- kis vël pakito 1,7 karto þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø naudai.

150 Dabar atkreipkime dëmesá á ástojusiø valstieèiø ir kitø þemes- niø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø skaièiø per 1845–1864 m. laikotarpá pagal minëtàjá santyká pridëjæ prie jø neidentifikuotus as- menis (ypaè 1856–1864 m., kai jø yra daugiausia) (2 diagrama). Ma- tome, kad 1845–1852 m. tokiø klierikø skaièius padidëjo nuo 4–9 iki 28 þmoniø, o vëliau, 1853–1861 m., sumaþëjo ir svyravo 10–20 þmoniø intervale apie 15 þmoniø vidurká. Pradedant 1859 m. ðis skaièius vël ima augti ir 1862–1863 m. iðauga iki 26–33. 1864 m. krinta maþdaug iki 11, 1865 m. lygus nuliui. Taigi ástojusiø á seminarijà valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø skaièius iki 1853 m. didëja, nuo 1853 m. nebedidëja, o 1860 m., ypaè 1862–1863 m., vël ima didëti. Tendencijos intensyvumà apytikriai rodo ástojusiø valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø skaièiaus vidur- kiai: 1845–1852 m. – 15,6, 1853–1859 m. – 15,3, 1860–1863 m. – 22,0 ir 1864 m. – 10,9. Ið analogiðko taðko paþvelkime á bajorø kilmës asmenis. Tokiø á seminarijà ástojusiø asmenø skaièius 1845–1859 m. didëjo nuo 5 iki 42 asmenø per metus (2 diagrama, átraukti ir neidentifikuoti asme- nys), 1860–1863 m. sumaþëjo maþdaug iki 27,5 vidurkio ir 1864 m. nukrito iki 4 þmoniø per metus. Galima daryti iðvadà: ástojusiø á se- minarijà bajorø kilmës asmenø skaièius 1845–1859 m. turëjo tenden- cijà didëti, vëliau maþëjo, taèiau 1854–1862 m. praðoko ástojusiø vals- tieèiø bei kitos þemesnës socialinës kilmës asmenø skaièiø. Ástojusiø á seminarijà bajorø vaikø skaièiaus kitimo tendencijà gerai rodo tokiø klierikø skaièiaus vidurkiai 1845–1853 – 10,7, 1854–1859 – 30,0, 1860– 1863 – 27,5 ir 1864 m. – 4,1. Kaip bajorø kilmës klierikø ir klierikø ið valstieèiø bei kitø þe- mesniø socialiniø sluoksniø gyventojø skaièiaus dinamika veikë ben- drà ástojusiøjø skaièiø, apytikriai rodo ið bajorø ástojusiø asmenø ir ið valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø ástojusiø asmenø skaièiaus vidurkiai: 1845–1853 – 10,7 ir 15,8, 1854–1862 – 28,5 ir 16,2, ir 1863–1864 m. – 12,7 ir 21,7. Iðeiviø ið konkretaus socialinio sluoksnio svorá seminarijoje ga- lima apytiksliai pailiustruoti remiantis pagal socialinæ kilmæ

151 identifikuotø studijavusiø þmoniø skaièiais. Seminarijoje ryðkiai vyra- vo bajorø ir valstieèiø vaikai: 1845–1869 m. tarp visø 631 identifikuo- to klieriko rasta bajorø vaikø 326 (51,66%), valstieèiø vaikø 256 (40,57%). Matome, jog bajorø ir valstieèiø vaikø santykis yra maþesnis nei 1,3, taigi jø skaièiai seminarijoje smarkiai nesiskyrë ir drauge su- darë pagrindiná klierikø kontingentà. Klierikø ið laisvøjø þmoniø identifikuota 24 (3,80%), ið pilie- èiø – 10 (1,58%), ið vienkiemininkø – 5 (0,79%), ið miestieèiø – 3 (0,48%), ið pirkliø – 1 (0,16%), ið vien apibûdintø kaip kilusiø ið mokestinio luomo – 6 (0,96%). Taigi nuo bendro ið valstieèiø ir kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø kilusiø klierikø skaièiaus valstieèiø vai- kai sudarë didþiàjà daugumà – 84%. Apibendrinant galima pasakyti, kad 1845–1869 m. seminarijoje daugiausia studijavo bajorø ir valstieèiø vaikai; tarp jø akivaizdþiai vyravo bajorø kilmës asmenys. Tai prieðtarautø literatûroje ásigalëju- siai nuostatai, kad tuo metu Þemaièiø vyskupijoje dvasininko profe- sijà buvo beveik monopolizavæ valstieèiai212. Pabandykime pasiaiðkinti á seminarijà ástojusiø asmenø ið ávai- riø socialiniø sluoksniø gyventojø skaièiaus kaità remdamiesi to meto Lietuvos gyvenimo ávykiais. Gana akivaizdu, jog iki 1846 m. bendrà stojusiøjø skaièiaus kaità turëjo nulemti neaiðki situacija 1841–1843 m., rusø valdþiai nusavinus Katalikø baþnyèios turtus, prilyginus kuni- gus valstybës iðlaikomiems valdininkams ir paskelbus apie katalikø dvasiniø seminarijø reformavimà. Kaip rodo iðlikæ ástojusiø klierikø sàraðai, tuo metu pastebimai sumaþëjo ástojusiø á seminarijà skaièius, o dalis klierikø tiesiog metë studijas. Antra vertus, 1850 m. rudená á seminarijà ástojusiøjø skaièius natûraliai turëjo padidëti, nes 1849 m. pabaigoje Þemaièiø vyskupijai buvo perduotos visos á Kauno ir Kurðo gubernijas áëjusios parapijos, filijos ir vienuolynai. Taip pat þinoma, jog 1864 m. ástojusiøjø á seminarijà smarkiai sumaþëjo, nes po 1863 m. sukilimo rusø valdþia labai apsunkino jaunuoliø stojimà á seminarijà. Dël to nuo 1865 m. rudens iki 1870 m. rudens seminarijoje naujø klierikø ið viso nebebuvo.

212 Ten pat, p. 477–478.

152 Socialinei katalikiðkø seminarijø klierikø kontingento sudëèiai, taigi ir Þemaièiø vyskupijos seminarijos kontingentui atskirais metais taip pat turëjo átakos atitinkami valdþios nurodymai dël ðvietimo, kuriø tikslas buvo riboti þemesnës socialinës kilmës vaikø mokymàsi. 1827 m. rugpjûèio 19 d. ásaku buvo uþdrausta á gimnazijas bei jø lygio mokyklas ir universitetus priimti nelaisvøjø þmoniø vaikus, nurodyta priimti tik bajorus ir tuos laisvosios padëties gyventojus, kurie pateiks atleidimo liudijimà nuo rekrutø bei kitø prievoliø. O atleistus ið bau- dþiavos valstieèius leista priimti tik tada, kai jie pateiks atleidimo ið baudþiavos raðtà, nors dar nebûtø prisiraðæ prie miestieèiø ar pir- kliø213. Baudþiauninkø vaikams leista mokytis tik parapinëse, apskri- tinëse bei profesinëse þemës ûkio, sodininkystës, amatø mokyklose, kuriose dëstomieji dalykai atitinka apskritinës mokyklos kursà. 1837 m. geguþës 9 d. draudimas mokytis baudþiauninkø vai- kams iðplëstas. Pagal caro reskriptà gimnazijose ir apskritinëse mo- kyklose buvo leista mokytis tik tiems laisviesiems gyventojams, vals- tieèiams ir miestieèiams, kurie gavo ið savo bendruomeniø atleidimà nuo rekrutø bei kitø prievoliø, ir tiems baudþiauninkams, kuriuos ponas atleido ið baudþiavos. Kartu ásakyta grieþtai kontroliuoti nuro- dytà stojimo tvarkà214. 1849 m. buvo iðleistas potvarkis, draudþiantis priimti á gimna- zijas ir apskritines mokyklas mokestiniø luomø vaikus be atleidimo liudijimø, o jø neturinèius ásakyta iðvaryti. Taip buvo paðalinta ið Vilniaus ir Kauno gimnazijø, Telðiø, Panevëþio, Ðiauliø, Këdainiø, Raseiniø, Ukmergës ir kitø apskritiniø mokyklø nemaþai þemesnës socialinës kilmës asmenø215. 1850 m. gimnazijø ir apskritiniø mokyk- lø direktoriai buvo ápareigoti iðvaryti tuos mokestiniø luomø moki- nius, kurie liks antriems metams. 1852 m. á gimnazijas leista priimti tik bajorus ir ið mokestiniø luomø tik tuos, kurie turëjo teisæ á civilinæ tarnybà, ir I bei II gildijos pirkliø vaikus (iðimtis palikta realinës gim- nazijos skyriams ir konviktams, kuriø steigëjai buvo paskyræ pinigø þemesnës socialinës kilmës mokiniams).

213 PSZ, II, t. 2, Nr. 1308 214 Ten pat, t. 12, d. 1, Nr. 10217. 215 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 430–431.

153 1853 m. mokyklose buvo ávestas mokiniø amþiaus cenzas – ása- kyta iðbraukti ið mokiniø visus, kurie buvo vyresni negu 13–16 metø I–IV klasëje (valstieèiø vaikai paprastai pradëdavo mokytis vyresnio amþiaus nei bajoraièiai216). Blogesnës socialinës padëties vaikø moky- mosi galimybes taip pat ribojo XIX a. II ketvirtyje Vilniaus ðvietimo apygardos gimnazijose ir apskritinëse mokyklose ávestas mokestis uþ mokslà, ypaè padidëjæs 1858 m. Iki tol Vilniaus ðvietimo apygardos gimnazijose mokestis buvo 5 rb, apskritinëse mokyklose – 3 rb (vëliau 5 rb) per metus, o 1858 m. jis iðaugo iki 10 rb gimnazijose ir 8 rb apskritinëse mokyklose per metus. Mokesèio tikslas buvo sumaþinti smulkiøjø bajorø plûdimà á mokyklas217. Iki 1832 m. á katalikiðkas seminarijas bûdavo priimami visi no- rintys, o vëliau ið þemesniø socialiniø sluoksniø kilusiø asmenø sto- jimà imta varþyti. Pagal 1832 m. lapkrièio 26 d. caro reskriptà, vidaus reikalø ministro paskelbtà Vakarø gubernijø virðininkams dël asme- nø priëmimo á Romos katalikø seminarijas ir kt., vyskupijø vadovybei ásakyta apie kiekvienà á seminarijà priimamà klierikà nedelsiant infor- muoti vietinius gubernatorius praneðant, ar stojantysis yra laisvosios padëties gyventojas ir ar neturi stojimui kokiø nors kliûèiø218. M. Va- lanèiaus pateiktomis þiniomis, 1837 m. á seminarijas buvo leista priim- ti vien bajoraièius su Vilniaus generalgubernatoriaus þinia, o 1839 m. gruodþio 5 d. ásaku leista stoti ne tik bajorams, bet ir vienkieminin- kams bei valstieèiams (baudþiauninkams reikëjo gauti dvarininko lei- dimà ir vidaus reikalø ministro sutikimà, valstybiniams valstieèiams – valsèiaus leidimà ir gubernijø valstybës turtø rûmø sutikimà)219. 1843 m. lapkrièio 19 d. Rusijos imperijos Romos katalikø vyskupijø seminarijø ástatuose á seminarijas nurodyta priimti remiantis anksèiau buvusiais vyriausybës potvarkiais ir patvirtinus vyskupui, pagal ypa- tingà seminarijos valdybos nutarimà. Kaip jau minëta, stojantysis pri- valëjo pateikti paþymëjimà, kad baigë ne maþiau kaip 4 gimnazijos klases, o tai reiðkë, kad seminarijose studijuoti galëjo tik bajorø ir

216 Ten pat, p. 428–433. 217 Ten pat, p. 432–433. 218 PSZ, II, t. 7, Nr. 5773. 219 M. Valanèius, Raštai, t. 2, p. 244; M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 155.

154 mokestiniø luomø vaikai. V. Merkys taip pat aptiko, kad Peterburge dvasinë akademija po reformos buvo davusi nurodymà á Þemaièiø vyskupijos seminarijà priimti tik laisvuosius, daugiausia bajorus220. Archyvuose esantys ástojusiø klierikø dokumentai rodo, kad ir prieð reformà, ir po jos seminarijoje studijavo ir valstybiniø valstieèiø bei baudþiauninkø vaikai, pateikæ gubernijos valstybës turtø rûmø liudi- jimà ar dvarininko atleidimo ið baudþiavos raðtà. Þemesnës socialinës padëties gyventojø ðvietimo ribojimai at- vedë á tai, kad seminarijose ëmë nebeuþtekti kandidatø ið bajorø, mo- kestiniø luomø ar atleistø ið baudþiavos valstieèiø. Jau buvo minëta, kad XIX a. pirmojoje pusëje silpnëjanti Katalikø baþnyèios ekonomi- në, teisinë galia maþino bajorijos dëmesá dvasininko profesijai, padëtis ypaè pablogëjo 5-ojo deðimtmeèio pradþioje. Todël 1837 m. valdþios draudimas seminarijose studijuoti valstieèiø vaikams 1849 m. buvo panaikintas221. Á seminarijas leista stoti ir baudþiauninkø vaikams, gu- bernatoriui ir dvarininkui sutikus. Kita svarbi prieþastis, padidinusi valstieèiø vaikø stojimà á se- minarijà, buvo valstieèiø ekonominës padëties pagerëjimas, kai 1844 m. balandþio mën. vyriausybë 6 metams patvirtino dvarininkams priva- lomuosius inventorius, reglamentavusius baudþiauninkø prievoles. Jie Lietuvos dvaruose buvo ávesti 1846–1848 m. 1838–1842 m. buvo ávyk- dyta valstybiniø valstieèiø reforma, o nuo 1844 m. smarkiai suinten- syvëjo 1840 pradëta ir iki 1857 m. vykdyta Lietuvos valstybiniø dvarø liustracija, pagerinusi valstybiniø valstieèiø padëtá222. Valstieèiams palankius seminarijos kontingento socialinës su- dëties pokyèius taip pat skatino nuo 1850 m. pavasario vadovavimà vyskupijai perëmæs ið valstieèiø kilæs M. Valanèius. Vyskupas ákalbi- nëjo jam palankius dvarininkus leisti stoti á seminarijà valstieèiø vaikams. Yra duomenø, jog rûpinosi valstieèiø vaikø mokymo gerini- mu jø valdose buvusiose pasaulietinëse mokyklose, kad jie lengviau

220 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 140. 221 A. Tyla, Lietuvos valstieèiø istorijos (1795–1861 m.) bruoþai, p. 89–90. 222 Þr.: M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 228; A. Tyla, Lietu- vos valstieèiø istorijos (1795–1861 m.) bruoþai, p. 52–66; Â. È. Íåóïîêîåâ, Êðåñòüÿíñêèé âîïðîñ â Ëèòâå XIX âåêà, Ìîñêâà, 1976, c. 108–141, 142–184.

155 6. Motiejus Valanèius. A. Strauso ir S. Surevièiaus fotoateljë Kaune. LNM galëtø ástoti á seminarijà. Antai 1852 m. raðë I. Oginskiui, jog ið jo þemiø jau nemaþai atëjo á seminarijà mokiniø, tegul bus taip ir toliau. Kad bûtø galima parengti þmoniø, naudingesniø Baþnyèiai, praðë Rie- tavo valstieèiams pasaulietinëse mokyklose stengtis dëstyti mokslo pagrindus223. Nemaþas baudþiauninkø vaikø skaièius seminarijoje pa- tvirtina, kad ir tarp dvarininkø bûta þmoniø, neabejingø valstieèiø ðvietimui, jø karjerai. Vyskupo pastangas didinti kunigø ið valstieèiø skaièiø nesun- ku suprasti prisiminus, kad þemakilmë dvasininkija buvo labai pa- ranki katalikybei skleisti liaudies kalba. Tad istoriografijoje susiklos- èiusi nuomonë, jog M. Valanèiaus itin perspektyvia matyta dvasininkija, kilusi ið þemesniøjø socialiniø sluoksniø, turi pagrindà. Nuo 1845 m. rudens, t. y. nuo M. Valanèiaus rektoriavimo seminari- joje pradþios, vadovybës dëmesá lietuviðkai klierikø kilmei rodo ir ta aplinkybë, kad priimtø á seminarijà klierikø sàraðuose pradëta kai kuriø jø pavardes raðyti dviem bûdais – lietuviðka ir sulenkinta forma. Antra vertus, rusø administratoriø teiginys, jog iðskirtinis M. Valanèiaus ilgalaikio vyskupijos valdymo bruoþas buvo laipsnið- kas bajorø iðstûmimas ið jam pavaldþios dvasininkijos ir per valstie- tiðkos kilmës kunigus átakos liaudþiai stiprinimas224, neturëtø bûti ak- lai eskaluojamas. Seminarijos 1845–1869 m. klierikø kontingento analizë rodo, kad bajorø maþëjimas dvasininkijoje kaip vien M. Valanèiaus pastangø rezultatas nëra teisingas. Seminarijoje tarp valstieèiø vaikø nuolatos vyravo valstybiniø valstieèiø vaikai: jie sudarë 131, arba 60,9%, visø 215 identifikuotø valstieèiø vaikø. Ið baudþiauninkø vaikø uþfiksuota 1,6 karto ma- þiau – 84 asmenys, arba 39,1%. Valstybiniai valstieèiai paprastai bû- davo ekonomiðkai stipresni uþ privaèiø dvarø valstieèius, jø ypaè

223 Motiejaus Valanèiaus laiðkas Irenëjui Oginskiui, 1852 11 23, LVIA, f. 1177, ap. 1, b. 6149, l. 1; Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1852 11 22 áraðas Nr. 2358, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 757, l. 71. 224 Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 250 Vilniaus generalgubernatoriui, 1867 01 16, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 3071, l. 61; Vilniaus generalgubernatoriaus me- morandumas „Dël Ðiaurës vakarø gubernijø katalikø dvasininkijos”, 1867 10 27, LVIA, f. 378, PS, 1867 m., b. 603, l. 44–46. 225 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 22, 228.

157 padaugëjo 1841–1843 m. baþnytinëms þemëms perëjus Valstybës tur- tø ministerijos þinion225. 1853 m. ástojusiø ið þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø kilusiø asmenø skaièiaus augimo tendencija nutrûko; tai nulëmë stai- ga sumaþëjæs ástojusiø valstieèiø vaikø, ypaè ið baudþiauninkø kilusiø asmenø, skaièius: 1845–1852 m. seminarijoje mokësi 51 identifikuotas baudþiauninkø vaikas ir 66 valstybiniø valstieèiø vaikai, o 1853– 1861 m. – atitinkamai 19 ir 45 (2,7 ir 1,5 karto maþiau). Toká sumaþëjimà galëjo lemti vëlgi keletas aplinkybiø. 1853 m. rudená prasidëjæs trimetis Krymo karas neigiamai atsiliepë valstieèiø materialinei gerovei: iðaugo mokesèiai ir prievolës, labai padidëjo rek- rutø ëmimas226. Karo metai dar sutapo su nederliumi ir choleros epi- demija Lietuvoje. Paveikë ir specifinës ekonominës prieþastys, kurios pirmiausia palietë valstieèius baudþiauninkus. Mat po 1850 m., pasi- baigus laikinøjø inventoriø terminui ir dël dvarininkø pasiprieðinimo valdþiai nepavykus ávesti inventoriniø taisykliø ástatymø tvarka, ar- tëjant reformai, þemvaldþiai, pasinaudodami neaiðkia padëtimi ir ásta- tymø kontrolës nebuvimu, ëmë nesilaikyti ankstesniuose inventoriuo- se uþfiksuotø prievoliø normø ir vis labiau iðnaudoti bei skurdinti savo baudþiauninkus. 1858–1862 m. taip pat vyko valstybiniø dvarø liustracija; tada gerokai pasunkëjo ir valstybiniø valstieèiø ekonominë padëtis, nes jiems buvo smarkiai padidinti èinðo mokesèiai ir suma- þintos skirtinës þemës227. Tai maþino valstybiniø valstieèiø vaikø sto- jimo á seminarijà galimybes. Nepalankios politinës, ekonominës ir su ðvietimu susijusios prie- þastys nulëmë tai, kad valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoks- niø gyventojø vaikø á seminarijà 1853–1861 m. ástojo 46% maþiau, palyginti su 1852 m. Galima sakyti, kad ðiuo metu nubyrëjo tie patys neturtingieji klierikai ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoks- niø gyventojø, kurie lëmë tokiø klierikø gausëjimà iki 1853 m. Toliau

226 L. Mulevièius, Klasiø kovos paaðtrëjimas Lietuvos kaime Krymo karo metu (1853–1856 m.), Lietuvos valstieèiai XIX amþiuje, Vilnius, 1957, p. 73; A. Tyla, Lietuvos valstieèiø istorijos (1795–1861 m.) bruoþai, p. 41–42. 227 Â. È. Íåóïîêîåâ, min. veik., p. 185–207, 208–249.

158 á seminarijà stojo gana pastovus labiau pasiturinèiø valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø kontingentas, nes to- kiems minëtos priemonës neturëjo didesnës átakos. Valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vai- kø skaièius seminarijoje ðiek tiek ëmë augti nuo 1859 m., o pastebi- miau padidëjo po baudþiavos panaikinimo, 1862–1863 m. Supranta- ma, jog seminarijoje valstieèiø vaikø padaugëjo dël valstieèiø nenoro skaidyti ûkiø vaikams ir kitokiø prieþasèiø. Rusø valdþios politiniai, ekonominiai ir ðvietimo suvarþymai nelietë bajorijos, todël bajorø vaikø skaièius seminarijoje nuolat didëjo iki pat 1859 m. imtinai. Bajorai paprastai nedalydavo savo nekilnoja- mojo turto vaikams, o verèiau juos leisdavo á mokyklas, seminarijas arba mokytis amatø, kad jie uþsitikrintø sau pragyvenimà228. Vëliau seminarijos klierikø ið bajorijos dinamikoje ëmë reikðtis tam tikri nei- giami pokyèiai, kuriuos vëlgi galëjo lemti iðorinës prieþastys. Jau mi- nëta, kad 1858 m. gimnazijose ir apskritinëse mokyklose, kur itin daug studijavo bajorø vaikø, buvo gerokai padidintas mokestis uþ moks- là229, dël to turëjo pasunkëti blogesnës turtinës padëties vaikø sàlygos siekti mokslo, taigi ir galimybë po mokyklos studijuoti seminarijoje. Ástojusiøjø á Þemaièiø vyskupijos seminarijà diagramos rodo, jog po 1858 m. valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø stojimas á jà, atvirkðèiai, ëmë didëti, taèiau bajorø vaikø stoji- mas 1860 m., palyginti su 1859 m., sumaþëjo maþdaug 35%, taigi kaip tik jai galëjo tapti lemtingas mokesèio uþ mokslà padidinimas. Kadan- gi mokestis uþ mokslà galëjo lemti tik neturtingø bajorø vaikø stojimà á seminarijà, ið 2 diagramos bajorø kilmës klierikø skaièiaus kreivës galima spëti, kad á klierikus stodavo dalis itin neturtingø bajorø vai- kø, kuriø turtinë padëtis buvo dar blogesnë nei dalies valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø ir kurie lëmë ben- drà ástojusiø bajorø vaikø skaièiaus augimà iki 1860 m. Antai ir tarp klierikø sàraðe identifikuotø iðstojusiø ið seminarijos dël to, kad nepa- jëgë sumokëti uþ mokslà, daugiau yra bajorø nei valstieèiø vaikø.

228 A. Tyla, Lietuvos valstieèiø istorijos (1795–1861 m.) bruoþai, p. 15. 229 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 432–433.

159 Apie studijuojanèiø asmenø turtinæ padëtá taip pat neretai spren- dþiama ið jø amþiaus vidurkio: manoma, jog turtingesni studijuodavo jaunesni, o neturtingesni – vyresni230. Sprendþiant ið klierikø amþiaus, vëlgi darytina ankstesnë iðvada, jog seminarijoje 1845–1869 m. ið ba- jorø kilæ klierikai ir ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoks- niø gyventojø kilæ klierikai buvo panaðios turtinës padëties asmenys. 1864 m. bajorø vaikø stojimas á seminarijà, atvirkðèiai negu ki- lusiø ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø, tapo maþiausias per visà 1845–1864 m. laikotarpá. Labai didelá stojan- èiø bajorø vaikø sumaþëjimà 1864 m. turbût galima aiðkinti ir 1863 m. sukilimu, kuriame bajorija, ypaè smulkioji, aktyviai dalyvavo, taèiau didþiausià vaidmená suvaidino valdþios ávestos naujos stojimo á semi- narijà sàlygos. Pereikime prie baigusiøjø klierikø. Á seminarijà ástojusiø ir jà baigusiø asmenø skaièius (minëta, kad seminarijà baigë ið viso 541 joje studijavæs asmuo) rodo, kad studijø eigoje nubyrëjo 27,8% 1845– 1869 m. studijavusiø klierikø. Toká nubyrëjimà lëmë ávairios prieþas- tys. Klierikai bûdavo ðalinami dël nepaþangumo, gabumø ir paðauki- mo stokos, sveikatos, dël girtavimo ar kito netinkamo elgesio, kaip nepatikimi arba dël to, kad nepajëgdavo sumokëti uþ mokslà, neat- vykdavo tæsti mokslo. Seminarijos valdyba apie numatomà paðalinti klierikà praneðdavo vyskupui, kad gautø jo sutikimà, o jam sutikus apie paðalintà asmená informuodavo Romos katalikø dvasinës akade- mijos valdybà, taip pat Vilniaus, Minsko (Minsko-Mogiliavo), Þitomi- ro (Lucko-Þitomiro) ir Kameneco vyskupijø katalikø seminarijas. Da- lis iðstodavo savo noru. Nutraukusiø mokslà identifikuoti 128 (ið jø 76 bajorai, 28 valstieèiai, 4 laisvieji þmonës ir 20 socialinë kilmë neaiðki). Kai kurie iðstojusieji vëliau gráþo á seminarijà ir baigë mokslus (ið nustatytø 17 gráþusiøjø 15 jà baigë). 13 klierikø studijuodami mirë. Dalis kandidatø negavo civili- nës valdþios leidimo stoti á dvasininkø luomà ir, kurá laikà pastudija- væ kandidatais, mokslà turëjo nutraukti. Tokiø identifikuoti 8 (6 valstie-

230 Ten pat, p. 433.

160 èiai, 2 bajorai). Vienas klierikas buvo suimtas uþ dalyvavimà 1863 m. sukilime231. Kartais viso mokslø kurso klierikai nebaigdavo ir dël to, kad pereidavo studijuoti á kitas seminarijas – Vilniaus, Minsko, Þitomiro, Saratovo, Kameneco. Tokiø perëjusiøjø ið viso uþfiksuota 15 ávairiø socialiniø sluoksniø þmoniø. Á naujai ákurtà Saratovo seminarijà, ku- rios rektoriumi tapo Juozapas Þelvys (Ýelwowicz), 1856 m. rudená Þe- maièiø vyskupijos seminarija pasiuntë studijuoti 5 vokiðkai mokëju- sius klierikus (taip buvo formuojamas ðios seminarijos klierikø kontingentas232). Vyko ir atvirkðèias procesas – tæsti studijø Þemaièiø vyskupijos seminarijoje eidavo kitø seminarijø klierikai. Antai ið Vil- niaus seminarijos perëjusiøjø identifikuota 18 þmoniø, ið Minsko se- minarijos – 3, ið Þitomiro seminarijos – 2. Taigi baigusiøjø dinamika yra subjektyvesnë nei ástojusiøjø, su- sijusi su klierikø asmeninëmis galimybëmis. Antra vertus, ji itin svar- bi ieðkant to meto seminarijos kontingento liaudiðkëjimo, nes leidþia pamatyti galutiná seminarijos veiklos rezultatà, tiesiogiai susijusá su apskritai vyskupijos katalikø dvasininkijos socialinës struktûros liau- diðkëjimu. Pagal atskirais metais á seminarijà ástojusiø bajorø vaikø ir vals- tieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø dinami- kà svyruoja ir atitinkama baigusiøjø dinamika. Ið baigusiøjø diagra- mø, o jos yra tam tikru santykiu (keturmetë studijø trukmë) daugiau maþiau susijusios su ástojusiøjø diagramomis, matyti, kad baigusiøjø skaièius 1849 ir 1868 m. (analogiðkai 1845 ir 1864 m. ástojusiøjø skai- èiui), pasiekë þemiausià lygá. Pradedant 1850 m., nors ir gana svyruo- damas, baigusiø klierikø skaièius iki 1868 m. didëjo ir ypaè ðoktelëjo 1860 metais. Ið visø 1846–1857 m. baigusiø pagal socialinæ kilmæ identifi- kuotø 207 asmenø (3 diagrama) klierikø, kilusiø ið bajorø, baigë 84,

231 Rusø administracijos duomenimis, á sukilimà taip pat iðëjo dar trys 1864 m. vasarà ið seminarijos paðalinti klierikai. Þr.: Kauno gubernatoriaus raðtas Nr. 8651 Vilniaus generalgubernatoriui, 1864 08 01, LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 564, l. 39–41. 232 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 515.

161 klierikø, kilusiø ið þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø – 123 þmo- nës (atitinkamai – 40,6 ir 59,4%). Taigi ðiuo metu seminarijoje pareng- tø þemesnës socialinës kilmës dvasininkø buvo apie 1,5 karto daugiau negu bajorø kilmës dvasininkø. Vëlesniais metais vaizdas ðiek tiek pasikeitë bajorø kilmës ku- nigø naudai. 1858–1866 m. ið 233 tuo metu pagal socialinæ kilmæ iden- tifikuotø seminarijà baigë bajorø kilmës 139 asmenys (59,7%), valstie- èiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø – 94 (40,3%), taigi dabar jau pirmøjø bûta 1,5 karto daugiau. 1867–1868 m. ið 39 identifikuotø baigusiøjø bajorø vaikø bûta 11 (28,2%), valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø – 28 þmonës (71,8%), taigi jø santykis gerokai – 2,5 karto pakitæs valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø naudai. Palyginkime ðià dinamikà su dinamika baigusiøjø, santykinai pridëjus neidentifikuotus asmenis (4 diagrama), ypaè 1860–1867 m., kai jø skaièius didþiausias (1846–1859 m. buvo 8 pagal socialinæ kilmæ neidentifikuoti asmenys ið visø 264 baigusiøjø, t. y. 3%, o 1860–1868 m. ið visø 277 baigusiøjø – 55, arba 19,9%). Tendencija panaði: baigusiø bajorø vaikø skaièius gana pastebimai didëja iki 1860 m. imtinai ir tuo metu buvo apie 28 þmones (t. y. 1858 m. pralenkë skaièiø baigusiø klierikø, kilusiø ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø), paskui po truputá maþëdamas svyruoja 16–26 þmoniø in- tervale apie 20 þmoniø vidurká iki 1867 m., kada staigiai ima maþëti. Baigusiø klierikø, kilusiø ið þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø, skaièius iki 1857 m. imtinai kiek labiau didëja ir pasiekia iki 17–18 þmoniø, o toliau svyruoja maþdaug 7–19 þmoniø intervale apie 13 þmoniø vidurká ir tik 1867 m. vël iðauga. Apibendrinant 3 ir 4 diagramas galima pasakyti, kad didesnæ átakà katalikø dvasininkijos socialinës struktûros liaudiðkëjimui turëjo 1846–1857 ir 1867–1868 m. seminarijà baigusiø klierikø kontingentas. Identifikuotø pagal socialinæ kilmæ ástojusiø ir baigusiø klierikø skaièiai rodo, kad seminarijà baigë maþiau visø ástojusiø ið bajorø kilusiø asmenø nei visø ástojusiø ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø

162 3 diagrama. 1846–1869 m. Þemaièiø vyskupijos seminarijà baigusiø pagal socialinæ kilmæ identifikuotø asmenø skaièiaus dinamika

50 45 40 35 30 25 20

Asmenø skaièius 15 10 5 0

1847 1849 1851 1853 1855 1857 1859 1861 1863 1865 1867 1869 Metai

Bajorø vaikai Valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikai Neidentifikuoti asmenys Iš viso

4 diagrama. Apytikrë 1846–1869 m. Þemaièiø vyskupijos seminarijà baigusiø ávairios socialinës kilmës asmenø skaièiaus dinamika

50 45 40 35 30 25 20

Asmenø skaièius 15 10 5 0

1847 1849 1851 1853 1855 1857 1859 1861 1863 1865 1867 1869 Metai Bajorø vaikai Valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikai Iš viso 163 socialiniø sluoksniø gyventojø kilusiø asmenø. Antai ið 631 1845– 1869 m. pagal socialinæ kilmæ identifikuoto ástojusio bajorø vaikø bu- vo ástojæ 326 (51,7%), valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø – 305 (48,3%), o ið visø 479 1846–1869 m. identifikuo- tø seminarijà baigusiø bajorø vaikø baigë 234 (48,9%), valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø – 245 (51,1%) as- menys. Ástojusiø ir baigusiø valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø santykis 1,2 yra ðiek tiek maþesnis uþ ásto- jusiø ir baigusiø bajorø vaikø santyká 1,4, vadinasi, ið 1845–1869 m. seminarijos klierikø kontingento daugiau nubyrëdavo ið bajorø nei ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø kilusiø klierikø. Tai vëlgi paremtø jau anksèiau padarytà iðvadà, kad galëjo bûti panaði turtinë seminarijoje studijavusiø ið bajorø kilusiø klierikø ir ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø kilusiø klierikø padëtis. Galime teigti, kad ið bajorø kilusiø klierikø kontingente dominavo neturtingø bajorø vaikai. Kadangi iki ðiol ðiuo klausimu nebûta jokios bendresnës analizës, èia pateikti árodymai yra vieninteliai argumentai taip teigti. Ta aplinkybë, kad studijø eigoje daugiau nubyrëdavo klierikø, kilusiø ið bajorø nei kilusiø ið valstieèiø bei ið kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø, taip pat spartino klierikø socialinës struktûros liaudiðkëjimà. Nepaisant to, kad klierikø kontingente vyravo bajorø vaikai, baigusiø klierikø santykis yra valstieèiø bei kitø þemesniø so- cialiniø sluoksniø gyventojø vaikø naudai. Vadinasi, Þemaièiø semi- narijos klierikø kontingento socialinës struktûros liaudiðkëjimas 1846– 1869 m. pasiekë svarbià ribà, uþ kurios prasidëjo seminarijà baigusiø þemesnës socialinës kilmës ir ypaè valstieèiø kilmës kunigø domina- vimas, palyginti su ið bajorø kilusiais tuo metu baigusiais dvasinin- kais. Taèiau dominavimas dar nebuvo ryðkus – tik 1,05. Atliktoji 1845–1869 m. Þemaièiø seminarijos klierikø kontin- gento analizë leidþia ávertinti seminarijos ánaðà á vyskupijos kunigijà. 1845–1869 m. ðios seminarijos iðugdytoji dvasininkijos karta, sufor- muota didþiausios M. Valanèiaus átakos metais, turëjo savo specifikà, tad jà toliau vadinsime M. Valanèiaus dvasininkijos karta. 1867 m.

164 generalgubernatorius K. von Kaufmanas raðë, kad M. Valanèiaus auk- lëtiniai buvo beveik visi Þemaièiø vyskupijos kunigai, taigi vyskupas vos ne ið naujo sukûrë Þemaièiø vyskupijà233. Atrodo, kad ið tiesø toks teiginys arti realybës. Remiantis M. Valanèiaus pateiktais duo- menimis Kauno gubernatoriui, 1866 m. geguþës mën. Þemaièiø vys- kupijoje ið viso buvo 587 kunigai (su invalidais)234. Seminarijà tuo metu buvo baigæ 499 asmenys. Ið jø dël sukilimo buvo iðtremti ar praþuvo 48 seminarijos auklëtiniai235, o rusø valdþios 1865 m. duo- menimis, ðis skaièius padidëja dar 7 asmenimis236. Be to, nuo 1845 iki 1866 m. geguþës dël kitokiø prieþasèiø mirë 35 seminarijos parengti kunigai, o 28 naujai áðventinti kunigai negavo valdþios leidimo bûti paskirti á parapijas. Atëmus visus ðiuos asmenis ið baigusiøjø iðeitø, kad vyskupijoje Þemaièiø vyskupijos seminarijos 1845–1866 m. pa- rengti kunigai sudarë apie 69,7% vyskupijos kunigø, ið jø 64,9% dar- bavosi vyskupijoje. Atmetæ þenklus po kablelio dël galimos paklai- dos, gauname 69 ir 64%. Dar áspûdingesni duomenys yra ið 1867 metø: antrojoje metø pusëje vyskupijoje buvo 571 kunigas, ið jø seniø ir invalidø – 79, tinkamø – 492237. 1846–1867 m. seminarijà buvo baigæ 539. Atskaièiavæ ið baigusiøjø represuotuosius bei praþuvusius dël sukilimo (55), ðiaip mirusius (41) kunigus ir 36 seminarijos auklëti- nius, baigusius 1867 m., bet dar negavusius kunigo ðventimø238, gau- name, kad 1867 m. apie 82,7% darbingø vyskupijos kunigø seminarijà buvo baigæ 1846–1867 metais. Atmetæ 0,7% dël galimos paklaidos, turime áspûdingus 82%.

233 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 240. 234 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 1014 Kauno gubernatoriui, 1866 05 23, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 110, p. 551–554. 235 Þr.: M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 581–593. 236 Kauno gubernatoriaus ypatingosios kanceliarijos aplinkraðtis Kauno Ro- mos katalikø dvasinei konsistorijai, 1865 03 16, 1863–1864 metai Lietuvoje, straipsniai ir dokumentai, sudarë V. Girininkienë, Kaunas, 1991, p. 90–94. 237 Motiejaus Valanèiaus raðtas Vilniaus generalgubernatoriui, b. d. [1867 m. antroji pusë], LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 98, l. 131–142. 238 Þr.: A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. 294.

165 Ir pabaigoje dar vienas pastebëjimas apie M. Valanèiaus dvasi- ninkijos kartà. Sàraðe yra 141 asmuo (ið tikrøjø tokiø þmoniø galëjo bûti daugiau), apie kuriuos þinoma, kad jie savo gyvenime buvo su- sijæ su aktyvesne lietuviðka (ar latviðka) veikla, rimèiau nukentëjo dël 1863 m. sukilimo ar prieð tai vykusiø manifestacijø. Tokie asmenys sudaro 18,8% visø seminarijoje studijavusiø asmenø; identifikuotieji asmenys pasiskirsto taip: maþdaug 44% kilæ ið bajorø, 56% – ið vals- tieèiø ar kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø. Dalis visø ðiø asmenø (10%) daugiau ar maþiau pasireiðkë ir lietuviðkojoje (latvið- kojoje) veikloje ir buvo susijæ su sukilimu ar manifestacijomis. Tarp 1845–1869 m. seminarijoje studijavusiø asmenø, pasiþy- mëjusiø lietuviðka, latviðka veikla, ið þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø kilusiø buvo 1,4 karto daugiau negu tokiø pat kilusiø ið bajorø. Panaðus susidomëjimas sukilimu tarp þemesnës kilmës semi- narijos auklëtiniø pastebëtas 1,3 karto didesnis negu tarp bajorø kil- mës klierikø. Tai rodytø dvasininkijos, pasiþyminèios þemesne socia- line kilme, didesná visuomeniná aktyvumà. 1846–1869 m. seminarijà baigë nemaþai Lietuvos Baþnyèios istorijoje ir lietuviø raðtijoje ryðkesná pëdsakà palikusiø asmenø. Be jau anksèiau minëtø seminarijos profesoriø Juozapo Silvestro ir Jus- tino Silvestro Dovydaièiø, A. Baranausko, A. R. ir P. Beresnevièiø, K. Cirtauto, M. L. Paliulionio, J. Raèkauskio, R. Stakëno, dar vardin- tinas Jonas Balvoèius (Balvoèius-Gerutis, Baùwacz), Vitalis ir Vladis- lovas Dembskiai (Dæbski), Norbertas Gedgaudas (Giedgowd), K. Kai- rys, Jonas Katelë (Kocieùùo), Kleopas Kozmianas (Koêmian), Petras Legeckis (Legiecki), Adomas Mackevièius (Mackiewicz), Mykolas Je- ronimas Mieþinys (Mieýytowicz), Dominykas Pëþa (Peýa), Petras Rim- kus (Rymkiewicz), A. Valentas, Feliksas Vereika (Werejko), Antanas Vienaþindys (Wienoýyñski), P. Viksva, Aleksandras Vitartas (Witort), vienas ið 1863 m. sukilimo vadø Lietuvoje Antanas Mackevièius (Mackiewicz) ir kiti.

166 MAÞOSIOS SEMINARIJOS PROJEKTAS

Su dvasininkijos lituanizacija yra susijæs XIX a. 7-ajame deðimt- metyje Þemaièiø vyskupijoje sudarytas maþosios seminarijos projek- tas. Ðiuo projektu, 1864 m. áteiktu caro valdþiai, turëtas tikslas ákurti Varniuose ðeðiø klasiø gimnazijos lygio vidurinæ mokyklà su dësto- màja lietuviø kalba visø socialiniø sluoksniø jaunuoliams. Joje bûtø rengiami norintieji stoti á Þemaièiø vyskupijos seminarijà. Nors projektui skyrë dëmesio Lietuvos istorikai, bet jo atsiradi- mo aplinkybës Varniuose nëra iki galo aiðkios. Manoma, kad maþo- sios seminarijos projekte derinta M. Valanèiaus katalikiðkoji universa- lioji mintis ir tautinë orientacija239. Akivaizdu, kad maþoji Varniø seminarija, tapusi realybe, bûtø gerokai paspartinusi Þemaièiø vyskupijos kunigø lituanizacijà, jø so- cialinës struktûros liaudiðkëjimà. Taigi ne veltui 1864 m. baiminosi Vilniaus ðvietimo apygardos inspektorius Vasilijus Kulinas, svarsty- damas maþosios Varniø seminarijos ákûrimo tikslingumà, kad ji galë- tø sulietuvinti Þemaièiø vyskupijos seminarijà, o iðlaisvindama jà nuo bendrojo lavinimo dalykø, paversti lietuviðka dvasine akademija ir padidinti katalikø dvasininkijos átakà240. V. Kulino svarstymai padarë poveiká lietuviø istoriografijai – kai kuriuos tyrëjus jie paskatino sieti maþàjà seminarijà su S. Daukan- to ir M. Valanèiaus XIX a. 5-ojo deðimtmeèio þemaitiðkos akademijos kûrimo planais241. Todël maþosios seminarijos idëjos iðtakø pradëki- me ieðkoti remdamiesi garsiàja 1848 m. balandþio 23 d. M. Valanèiaus laiðko S. Daukantui fraze: „Kun. Daukðos be mûsø niekas neatspaus- dins, – kad pralobèiau, gyventume ið pusës ir uþdëtume Þemaitiðkà akademijà – kà duok Dieve!“242 Ið pirmo þvilgsnio ryðys tarp þemaitiðkos akademijos, minimos laiðke, ir V. Kulino paminëtos þemaitiðkos akademijos atrodo visai

239 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 678. 240 A. Kulakauskas, M. Valanèius ir XIX a. septintojo deðimtmeèio ðvietimo reforma, p. 48–49. 241 Þr.: ten pat; E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje, p. 178–180. 242 M. Valanèius, Raštai, t. 1, p. 506–507.

167 ámanomas, nes M. Valanèiaus ir S. Daukanto akademija buvo ásivaiz- duojama kaip lietuviðka akademija. Taèiau labiau ásigilinus aiðkëja, kad toks áspûdis nepagrástas, ir ðtai dël ko. Bet kokia protinga idëja turi bûti susijusi su realybe. Nestebin- tø, jeigu mintá steigti akademijà bûtø iðkëlæs, sakykime, Þemaièiø vys- kupas, turëjæs administraciniø galiø. Taèiau ðiuo atveju didþiulius pla- nus puoselëjo seminarijos rektorius ir eilinis Valdanèiojo Senato tarnautojas. Taip pat sunku ásivaizduoti, kad M. Valanèius ir S. Daukantas tada galëjo galvoti apie Þemaièiø dvasinæ akademijà kaip apie lietu- viðkà ástaigà. Nepaisant 1843 m. ástatø nurodymø, Þemaièiø semina- rijoje buvo ásitvirtinusi ðimtametes tradicijas turëjusi lenkø kalba. Taèiau vis dëlto tarkime, kad tokia mintis kilo M. Valanèiui ir S. Daukantui. Taèiau kaip M. Valanèius manë lietuviðkà akademijà kurti gyvendamas „ið pusës“ su S. Daukantu, nes aiðku, kad tokiems uþmojams reikia nepalyginti daugiau pinigø nei pusë M. Valanèiaus atlyginimo, be to, bûtina gauti specialius rusø valdþios leidimus, im- tis sudëtingo organizacinio darbo. Kad tokiø planø nebûta, rodo pa- prastas faktas: nors M. Valanèius 1850 m. tapo vyskupu ir „pralobo“, o S. Daukantas 1850–1855 m. apsigyveno Varniuose, akademijos kaip mokymo ástaigos sumanymas nebuvo realizuotas. „Þemaitiðka akademija“, apie kurià 1848 m. S. Daukantui raðë M. Valanèius, ið tiesø reiðkë ne dvasinæ ástaigà, o sambûrá bendradar- biø, kurie raðytø, verstø literatûrà lietuviø kalba. Mintis apie toká sambûrá („akademijà“) tada galëjo kilti. Vyskupijoje kûrësi lietuviðkos parapinës mokyklos, plëtësi lietuviðka pastoracija, lietuviø kalba dës- tyta homiletika, ieðkota jai reikalingos literatûros, bibliotekoje kaup- tos lietuviðkos knygos, rengti lietuviðki raðtai, patys S. Daukantas ir M. Valanèius jau buvo paraðæ, iðleidæ lietuviðkø knygø. Ieðkodami tikrøjø maþosios Varniø seminarijos projekto radi- mosi prieþasèiø susitelkime ties proziðkesniais dalykais. Pirmiausia pravartu prisiminti, kad pasaulyje maþosios seminarijos nebuvo nau- jiena, jos buvo áteisintos dar Tridento baþnytinio susirinkimo dekretu. XIX a. tokios seminarijos ypaè paplito Prancûzijoje. 1843 m. maþoji seminarija buvo ákurta Lvovo arkivyskupijoje Galicijoje, 1850 m. –

168 Vroclavo vyskupijoje Silezijoje, 1856 m. – Tiraspolio vyskupijoje Sara- tove243. Todël palyginkime maþosios Varniø seminarijos mokymo pla- nus su gimnazijø bei apskritiniø mokyklø planais. Maþojoje seminarijoje turëjo bûti dëstomi tokie patys dalykai kaip ir gimnazijose: tikyba, gamtos istorija, matematika, rusø literatû- ra ir Rusijos istorija, geografija, visuotinë istorija, taip pat – lotynø, lietuviø (gimnazijose lenkø), prancûzø, vokieèiø kalbos244. Didþiau- sias skirtumas nuo apskritiniø mokyklø buvo kalbos. M. Valanèiaus vyskupavimo metais apskritiniø mokyklø mokiniø kontingentas su- darë pagrindiná seminarijos klierikø kontingentà, todël visai ámano- ma, kad per maþàjà seminarijà pirmiausia ieðkota bûdø, kaip padary- ti, kad ástojæ á Þemaièiø seminarijà asmenys jau turëtø lotynø kalbos pradmenis. Maþoji seminarija galëjo iðspræsti ir dar vienà problemà: suteikti þemesniø socialiniø sluoksniø jaunimui gimnazijos iðsilavini- mà, kaip to reikalavo 1843 m. seminarijø ástatai. Kaip tik turëdamas galvoje bûsimø seminarijos klierikø moky- mà lotynø kalbos, 1852 m. Varniuose mokyklos, savo pobûdþiu pana- ðios á maþàjà seminarijà, idëjà, paragintas mokiniø tëvø bei globëjø, iðkëlë Varniø valdinës parapinës mokyklos mokytojas Mykolas Beina- ravièius (Beinarowicz). Iðlikæs 1852 m. spalio mën. M. Beinaravièiaus raðytas M. Valanèiui praðymas paskirti dvasininkà, galintá tris kartus po 2 valandas per savaitæ privaèiai dëstyti mokiniams tikybà, lotynø kalbà ir lenkø gramatikà, o ðie, mokykloje pasimokæ 2–3 metus, tiek prasilavintø, kad galëtø ástoti á seminarijà. Tokioje mokykloje, pasak M. Beinaravièiaus, turëtø labai padidëti mokiniø skaièius. Tada, „toliau veikiant kartu dël bendro ir kilnaus tikslo“, bûtø galima, laikantis imperatoriaus ástatø, patvirtintø mokymo ástaigoms, parengti specia- lø projektà miestelyje atidaryti trijø ir daugiau klasiø apskritinæ mokyklà su papildomu lotynø kalbos kursu, kurioje turëtø teisæ mo- kytis visø socialiniø sluoksniø mokiniai, ir taip paruoðti juos stoti á seminarijà245.

243 B. Kumor, Historia Koúcioùa, t. 7, p. 129, 151. 244 Plg.: M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 283. 245 Mykolo Beinaravièiaus raðtas Nr. 38 Motiejui Valanèiui, 1852 10 07, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 74, l. 90.

169 Taigi M. Beinaravièius siûlë parengiamosios mokyklos á semi- narijà variantà, tiesa, rusiðkà, taèiau demokratinës pakraipos, o tai reiðkë, kad katalikø dvasininkijos socialinë struktûra artëtø prie vals- tietijos. Matyt, bûta realiø galimybiø mokyklai ásteigti: 1852 m. rudená lankydamasis Varniø mokykloje, Kauno gubernijos mokyklø direkto- rius apie mokytojo sumanymà labai palankiai atsiliepæs246. M. Valanèiaus laikysena M. Beinaravièiaus atþvilgiu buvo gana dviprasmiðka. Nors mokinius mokyti lotynø kalbos jam rûpëjo – M. Beinaravièiaus praðytus lotynø ir lenkø dalykø mokytojus dvasi- ninkus vyskupas á mokyklà paskyrë, taèiau pats ëmësi þygiø mokyto- ju atsikratyti. 1853 m. rugpjûèio 31 d., motyvuodamas sunkiu M. Bei- naravièiaus bûdu, kreipësi á Kauno gubernijos mokyklø direktoriø S. Vasiljevà dël jo iðkeldinimo ið Varniø ir spalio mën. gavo paþa- dà247. Toks vyskupo elgesys galëjo turëti politiniø motyvø. Su M. Bei- naravièiumi M. Valanèius dirbo Kraþiø gimnazijoje, kada tas ten buvo parengiamosios klasës mokytojas248, ir vëliau perkeltas á Varnius. Nors lenkas ir katalikas, ðis mokytojas Kraþiuose iðgarsëjo kaip skundikas rusø valdþiai249. Anot M. Valanèiaus, valdþios ðnipukas buvo ir mo- kytojaudamas Varniuose250. O miestelyje buvo neramu: 1852–1853 m. seminarijoje ásiplieskë konfliktas su rusø mokytojais ir administracija

246 Mykolo Beinaravièiaus raðtas Nr. 41 Motiejui Valanèiui, 1852 10 24, ten pat, l. 91. 247 Kauno gubernijos mokyklø direktoriaus Sergejaus Vasiljevo laiðkas Motie- jui Valanèiui, 1853 10 03, ten pat, l. 295–296. 248 Apie M. Beinaravièiø Kraþiuose iðlikæ tokiø þiniø. Mokiniai pasakojo, kad gimnazijos vizituoti atvykæs liaudies ðvietimo viceministras ir Baltarusijos ðvietimo apygardos vizitatorius mokyklø rusifikacijai kontroliuoti grafas N. Protasovas pasa- kæs lotyniðkai kalbà mokytojams. Lotynø kalbà menkai supratæs M. Beinaravièius ið susirinkimo iðëjæs labai pasipiktinæs: anot jo, N. Protasovas „iðlojæs“ mokytojus. Mat jo kalbos baigiamuosius þodþius: durate praeceptores (bûkite tvirti, mokytojai) M. Bei- naravièius supratæs kaip: duraki uèitelia (kvailiai mokytojai). (Neþinomo autoriaus J. N. atsiminimai apie mokslà Kraþiuose 1835–1842 metais, M. Brenðteinas, Mokiniø atsi- minimai, VNB, f. IV. 10674, l. 10–13). 249 Yra þiniø, jog 1836 m. kilus konfliktui tarp mokinio ir ruso istorijos moky- tojo, M. Beinaravièius áskundæs mokinio tëvà, esà tas praðæs neskatinti sûnaus mokytis rusø kalbos, nes manæs, kad ji jam nereikalinga (Konfliktà tyrusio Vilniaus I gimna- zijos inspektoriaus Grauerto raportas, 1837, M. Brenðteinas, Kraþiø mokykla, 1817–1929: vizitatoriø raportai, ten pat, f. II. 10671/2, l. 110). 250 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 503.

170 dël rusiðkø dalykø dëstymo, tvyrojo átampa artëjant Krymo karui. Gali bûti, kad M. Beinaravièiaus siûlyme steigti seminarijai rengianèià valdinæ mokyklà su lotynø kalbos disciplina, juo labiau rusø admi- nistracijos pritarime M. Valanèius áþvelgë rusø valdþios norà kontro- liuoti bûsimuosius klierikus ir sustiprinti kultûriná bei ideologiná po- veiká katalikø dvasininkijai. Rusø kalbos, kaip dëstomosios, oficialus statusas Þemaièiø seminarijoje, kurá teoriðkai átvirtino 1843 m. ástatai, dël tokios parengiamosios mokyklos galëjo tapti praktinis, todël jà steigti buvo pavojinga. Kandidatams á seminarijà mokyti lotynø kal- bos tuo tarpu atrodë uþteksià lotyniðkos klasës Varniø mokykloje. M. Beinaravièius Varniuose 1854 m. pirmojoje pusëje dar tebe- dirbo251, mokykloje tebemokyta lotynø kalbos: tai patvirtina semina- rijos rusiðkø dalykø dëstytojo P. Feoktistovo 1854 m. geguþës mën. rusø valdþiai raðytas skundas, kuriame praneðama, kad Varniuose „be aukðtesnës valdþios leidimo veikia vadinamoji lotyniðka mokyk- la, ið kurios vieni stoja á seminarijà, kiti – net á pasaulietines mokymo ástaigas“252. M. Beinaravièiui mirus, mokykloje nutrûko lotynø kalbos dës- tymas. M. Valanèius 1854 m. pabaigoje stengësi gauti rusø valdþios leidimà suformuoti Varniuose parengiamàjà lotynø kalbos klasæ jau- nuoliams, norintiems stoti á seminarijà, taèiau jo negavo253. Susiejus ðá faktà su P. Feoktistovo skunde paminëta „lotyniðka mokykla“, isto- riografijoje buvo padaryta klaidinga iðvada, esà 1854 m. seminarijoje nelegaliai veikusi parengiamoji lotynø kalbos klasë, kuri ir tapusi ma- þosios seminarijos prototipu254. Taèiau M. Valanèius ir P. Feoktistovas turëjo omenyje ne seminarijà, o Varniø mokyklà; seminarijoje tokios klasës niekada nebuvo.

251 Mykolo Beinaravièiaus raðtas Nr. 1 Motiejui Valanèiui, 1854 01 18, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 74, l. 316. 252 Piotro Feoktistovo skundas vidaus reikalø ministrui, 1854 05 05, ten pat, f. 378, PS, 1854 m., b. 107, l. 17. 253 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1854 12 04 áraðas, ten pat, f. 696, ap. 2, b. 759, l. 49; Vilniaus generalgubernatoriaus raðtas Nr. 13985 Motiejui Valanèiui, 1854 12 17, ten pat, f. 1671, ap. 4, b. 76, l. 347. 254 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 677–678.

171 Dar vienas maþosios seminarijos modelis, aptarinëjamas Var- niuose, buvo gimnazijos lygio maþoji seminarija, ásteigta rusø val- dþios nurodymu prie Saratovo diecezinës seminarijos. Joje jaunimas mokësi vokieèiø ir lotynø kalbos rengdamasis studijuoti didþiojoje seminarijoje, kurioje buvo ugdomi katalikø kunigai Rusijos imperijos vokieèiø kolonijoms. Ðià mokyklà, skirtingai nuo M. Beinaravièiaus siûlytos, kontroliavo dvasininkija: jai vadovavo vyskupas ir Saratovo seminarijos rektorius þemaitis J. Þelvys. Apie Saratovo maþosios se- minarijos veiklà M. Valanèius gerai þinojo ið J. Þelvio, su kuriuo apie tai susiraðinëjo. 1857 m. viduryje, pasak J. Þelvio, gimnazijø kurso dalykus bei vokieèiø kalbà joje dëstë pasaulieèiai Saratovo gimnazijos mokytojai; juos tvirtino vyskupas255. Vis dëlto parengiamosios mokyklos steigimo mintis Varniuose, atrodo, bus iðsikristalizavusi dar vëliau, kada M. Valanèius dël bûsi- møjø klierikø iðmokslinimo sulaukë nurodymo ið aukðèiausiosios dva- sinës valdþios – ið popieþiaus, t. y. kai tokio mokymo pageidavimà iðsakë Katalikø baþnyèia, o ne pasaulieèiai. 1862 m. M. Valanèius nu- siuntë Romos kurijai praneðimà apie vyskupijos padëtá ir metø pabai- goje gavo raðtà su pastaba, kad reikëtø ásteigti „þemutines klases“, kuriose jaunuoliai, besiruoðiantys tapti klierikais, ágytø bendràjá iðsi- lavinimà, susipaþintø su teologiniais mokslais ir geriau apsisaugotø nuo pasaulietiniø ydø256. Pradedant 1863 metais Varniuose iðties galëjo bûti prisimintas M. Beinaravièiaus siûlymas ir J. Þelvio patyrimas, tuo remiantis pa- rengtas maþosios Varniø seminarijos projektas. Nëra abejonës, kad pagal Saratovo seminarijos pavyzdá maþojoje Varniø seminarijoje bu- vo numatyta dvasininkijos kontrolës prerogatyva, o M. Beinaravièiaus mokykla buvo patraukli kaip prieinama visiems socialiniams sluoks- niams. Vis dëlto maþosios seminarijos sumanymas skyrësi nuo Sara- tovo seminarijos jau nekalbant apie M. Beinaravièiaus siûlytà mokyk- là. Jà ne tik turëjo kontroliuoti vyskupas ir jai vadovauti vyskupijos seminarijos rektorius, kaip Saratovo seminarijoje, bet ir mokytojais

255 Juozapo Þelvio laiðkas Motiejui Valanèiui, 1857 07 26, LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 336, l. 81–82. 256 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 678.

172 buvo numatyti katalikø dvasininkai, baigæ dvasinæ akademijà Peter- burge. Tik rusiðkø dalykø mokytojai turëjo bûti pasaulieèiai rusai. Taigi jos mokymo personalo pobûdis nesiskyrë nuo Þemaièiø vysku- pijos seminarijos personalo pobûdþio. Yra iðlikæs ankstesnis projekto variantas257, kuris personalo at- þvilgiu buvo dar radikalesnis. Maþojoje seminarijoje ið pradþiø norëta turëti dëstytojais vien katalikø dvasininkus, kaip pageidavo popie- þius, ir neásileisti jokiø rusø pasaulieèiø. Rusø literatûrai ir istorijai dëstyti buvo numatyti dvasinës akademijos absolventai, ágijæ moksliná laipsná. Toks pageidavimas vëliau buvo iðbrauktas ir jo virðuje uþra- ðyta: „skirti mokytojus rusus“. Taigi projektas modifikuotas áverti- nant realià padëtá258. Projekto tekstas buvo rengtas 1864 m. sausio mënesá, tai rodo keli galutiniame jo variante paminëti dalykai. Pirma, projekte sukili- mas yra pavadintas buvusiu sàmyðiu, o pagal M. Muravjovo chrono- logijà Kauno gubernijoje „maiðtas“ baigësi 1863 m. gruodþio 16 d., nubaudus mirtimi Antanà Mackevièiø259. Antra, projektas buvo baig- tas rengti iki vasario 4 d., nes tà dienà M. Valanèius kreipësi á Kauno gubernatoriø praðydamas leidimo vykti á Vilniø260, kur, kaip mano- ma, vasario 7–12 d. jis projektà áteikë M. Muravjovui261. Su 1864 m. pradþia taip pat susijusios þinios apie maþajai semi- narijai rengtus lietuviðkus vadovëlius. Biologijos vadovëlá ið lenkø kalbos M. Valanèiaus pavestas Varniuose vertë A. P. Kaðarauskas. Iki

257 Maþosios seminarijos, steigiamos Varniuose, projektas, b. d., juodraštis, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 110, l. 535–538. Šis variantas laikytas projekto originalo nuorašu (plg.: V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 678), taèiau ið tiesø jis raðytas anksèiau nei valdþiai áteiktasis originalas. Jame vietoj 17 originalo punktø áraðyta 19 punktø, be to, skiriasi jø iðdëstymas ir ðiek tiek – kai kuriø punktø niuansai. Du papildomi punktai detalizuoja namø mokytojams Varniuose statybà ir akcentuoja 1) kad reikia koman- diruoti á Varnius architektà tokios statybos planui sudaryti ir tai, kad 2) árengus na- mus reikëtø pradiniam ásikûrimui lëðø, kurias architektas numatytø. 258 Projekto tekstas bei taisymai rašyti ne M. Valanèiaus ranka, tad greièiausiai M. Valanèiaus pavestas projektà rengë kas nors ið seminarijos personalo, ko gero, tiesiogiai suinteresuotas jos rektorius Juozapas Silvestras Dovydaitis. 259 L. Bièkauskas-Gentvila, 1863 metø sukilimas Lietuvoje, Vilnius, 1958, p. 259. 260 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1864 02 04 áraðas, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 768, l. 5. 261 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 663.

173 7. Maþosios seminarijos, steigiamos Varniuose, ankstesnysis projekto variantas. Fragmentas. 1864. LVIA savo suëmimo, t. y. 1864 m. geguþës mën., buvo iðvertæs tik pirmàjá skyriø, taigi nurodymas neturëjo bûti senas. Likæ informacijos ir apie neþinomà S. Daukanto rankraðtá, kuris taip pat gali bûti susijæs su maþàja seminarija. 1864 m. pradþioje M. Valanèius turëjo S. Daukanto rankraðtá, kuris vadinosi „Apraszas Pasaules“ ir kuris vasario 28 d. buvo iðsiøstas ið vyskupo kanceliarijos262. Koks tai rankraðtis, sunku pasakyti, tai galëjo bûti lietuviðko geografijos vadovëlio variantas. Pats bendradarbiavimo faktas sako, kad 1864 m. M. Valanèiaus ir S. Dau- kanto ryðiai nebuvo visai nutrûkæ. Neabejotina, kad su 1864 m. pradþios ávykiais siejasi ir semina- rijos projekte numatyta dëstomoji lietuviø kalba. Atkreipkime dëmesá á maþosios seminarijos kalbas apskritai. Nuostabu – joje planuotos dëstyti lotynø, vokieèiø, lietuviø („þemaièiø“), netgi prancûzø kalbos, taèiau visiðkai ignoruota lenkø kalba, nors ji buvo dalies vyskupijos gyventojø kalba. Nepaisyti lenkiðkai kalbanèiø katalikø interesø turë- jo bûti itin svariø prieþasèiø. Atvirai neremdamas vykstanèio sukili- mo, M. Valanèius jau buvo nuteikæs prieð save dalá ðiø gyventojø, tad su „antilenkiðka“ seminarija bûtø dar sustiprinæs átarimà, kad jis ir Baþnyèia remia rusø valdþià. Visa vyskupijos katalikiðkoji visuomenë bûtø palankiai reagavusi á toká dalykà, jei lenkø kalbos pakeitimas lietuviø kalba bûtø buvæs vienintelis bûdas ásteigti seminarijà. Tokia situacija kaip tik ir klostësi. 1864 m. sausio 1 d. M. Mu- ravjovas iðleido aplinkraðtá, kuriuo uþdraudë lenkø kalbà ir lenkiðkus vadovëlius Ðiaurës vakarø kraðto kaimo mokyklose ir apskritai liepë uþdaryti visas be valdþios leidimo veikianèias mokyklas. Kita vertus, Kauno gubernijos þemaitiðkose apskrityse ir tose vietovëse, kuriose gyveno tik „lietuviai ir þemaièiai“, leista, be rusø kalbos, mokyti lie- tuviø kalbos ir katekizmo ðia kalba263.

262 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knygos, 1863 01 14, 1864 02 28 áraðai Nr. 137, 439, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 767, l. 3; b. 768, l. 9. 263 Buvusio Vilniaus generalgubernatoriaus infanterijos generolo M. Muravjo- vo 1864 m. sausio 1 d. aplinkraðèio nuoraðas, Lietuviø spaudos draudimo panaikinimo byla, sudarë A. Tyla, Vilnius, 2004, p. 79–81. Teoriðkai ámanoma, bet maþai tikëtina, kad maþosios seminarijos dëstymo kalbai galëjo turëti átakos 1863 m. gruodá – 1864 m. sausá Peterburgo ir Vilniaus spaudoje vykæ liberaliosios slavofiliðkos krypties atstovø svarstymai steigti lietuviškas pradþios mokyklas (þr.: A. Kulakauskas, Kova uþ valstie- èiø sielas, p. 107–115).

175 Atskirai iðlikæs maþosios seminarijos mokymo dalykø sàraðas leidþia manyti, kad ið pradþiø vietoj lietuviø („þemaièiø“) kalbos („ÿçûê“) buvo numatyta dëstyti „þemaièiø literatûra“ („ñëîâåñ- íîñòü“)264. Greièiausiai lietuviø literatûros dalykas pradþioje buvo pa- sirinktas dël to, kad tokios aukðtesnës disciplinos buvo áprastos vidu- rinëse mokyklose, kuriø dëstomoji kalba buvo ðiø disciplinø kalba. Vëliau, matyt, nutarus, kad dalis jaunimo galëjo nemokëti lietuviø kalbos, be to, lietuviø literatûra nëra gausi, atsisakyta literatûros daly- ko ir jaunimo lavinimà numatyta pradëti nuo lietuviø kalbos pagrindø. Ið to, kas èia pasakyta apie maþosios seminarijos kalbà, galima daryti iðvadà, kad lietuviø dëstomoji kalba maþosios Varniø semi- narijos projekte atsirado dël konkreèiø politiniø aplinkybiø: lietuvið- ka bûsimø klierikø rengimo alternatyva siûlyta valdþiai vietoj len- kiðkos. Panaðiai buvo, kai 1864 m. vasario 12 d. M. Muravjovas uþdraudë lenkø kalbà vyskupijos raðtvedyboje. Prasidëjo kunigø su- siraðinëjimas su vyskupu lietuviø kalba, Þemaièiø vyskupijos valdy- bos siunèiamø raðtø registracijos knygose ðalia rusiðkø ëmë rastis lietuviðkø áraðø. Atsinaujinanèiai Þemaièiø vyskupijos Baþnyèiai pasikeitusios politinës aplinkybës netikëtai buvo netgi palankios, nes davë galimy- bæ kurti maþàjà seminarijà liaudies kalba. Vis plaèiau katalikybæ sklei- dþiant lietuviø kalba, buvo reikalinga gerai jà ávaldþiusi dvasininkija. Be to, þlugus baudþiavai pilietines teises ágijusi, ekonomiðkai stiprë- janti valstietija traukë Katalikø baþnyèios dëmesá ir ið materialiniø paskatø, ir kaip svarbiausias katalikybës garantas, ir kaip kunigijos bazë, antra vertus, valstietija jau galëjo rinktis ir kità profesinæ karjerà. Lietuviðka vidurinë mokykla, ruoðianti stoti á seminarijà, lietuviø vals- tieèiams dvasininko profesijà turëjo daryti þymiai patrauklesnæ, nes ðalia áprasto „kunigo lenko“ siûlë etniðkai, taigi, psichologiðkai arti- mesná „kunigà lietuvá“. Maþosios Varniø seminarijos projektas, atspindëjæs Katalikø baþ- nyèios defenzyvà valdþios politikai ir jos atsinaujinimo linkmæ, tiek

264 Maþojoje seminarijoje numatomø dëstyti dalykø sàraðas, b. d., LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 67, l. nenumeruotas (po l. 497).

176 baþnytinës, tiek pasaulietinës rusø valdþios buvo nepalankiai ávertin- tas265. Baimintasi, kad tokia lietuviðka katalikiðka mokykla gali pa- kenkti lietuviø ir rusø artëjimui, todël atsisakyta jà steigti. Ateities kartoms maþosios Varniø seminarijos projektas liko liudytoju apie kokybiðkai naujà katalikø dvasininkijos lituanizacijos bandymà.

LIETUVIÐKA KLIERIKØ VEIKLA

Aplinkos átaka. Lietuviðkumo stiprëjimà Þemaièiø vyskupijos seminarijoje XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje atspindi lietuviðka klieri- kø veikla. Ði veikla reiðkësi Varniø laikotarpiu – 1845–1865 metais. Lyginant su apsnûdimo paþenklintais paskutiniais misionieriø valdy- mo metais ir ðios ástaigos vegetacija jai persikëlus á Kaunà, trukusia iki 7-ojo deðimtmeèio pabaigos, tuo metu seminarijoje virë gyveni- mas – vyko reformos, diegtos naujovës, nestokota emocijø. Su visu tuo trumpiau ar ilgiau susilietë visi 1845–1869 m. joje studijavæ asme- nys. Ávertinsime studijø poveiká klierikø paþiûroms. Kaip jau buvo sakyta, 1845–1849 m. Þemaièiø seminarijoje rusø valdþia vykdë prorusiðkà dvasininkijos ugdymo reformà: á seminari- jos programà buvo ávesta rusø kalba ir literatûra, Rusijos istorija ir valstybës nutarimai, taip skiepytas klierikams lojalumas imperinei val- dþiai. Teologiniø dalykø dëstymas reformuotas pagal dvasinës aka- demijos Peterburge patvirtintus austrø teologø Foureriuso Ackerman- no, Antono Kleino, Engelberto Klüpfelo vadovëlius, paraðytus jozefinizmo dvasia ir teisinusius pasaulietinës valdþios kiðimàsi á Baþ- nyèios reikalus266. Kadangi paskaitø tekstø nepavyko rasti, kà nors konkreèiau pasakyti apie jas nëra galimybës, be to, vargiai galima

265 Þr. A. Kulakauskas, M. Valanèius ir XIX a. septintojo deðimtmeèio ðvietimo reforma. 266 Klierikams buvo dëstomi pagrindiniai teologiniai dalykai – Ðventasis Rað- tas, dogminë ir moralinë teologija, Baþnyèios istorija, homiletika, lotynø kalba, baþ- nytinës apeigos ir giedojimas. Ðventasis Raðtas dëstytas pagal A. Bagenskio vadovë- lius „Hermeneutica biblica seu ars interpretandi Scripturam Sacram“ (1840), „Introductio historico-critica in libros sacros N.T.“ (1844) bei F. Ackermanno vadovëlá „Introductio in Libros Sacros Veteris Foederis usibus Academicis accomodata“ (1835),

177 tikëtis, kad Þemaièiø seminarijoje klierikams bûtø pirðtos jozefinisti- nës mintys, greièiausiai kursai saviðkai interpretuoti. Jeigu tikësime rusø administracijos informacija, apie 1856 m., Aleksandro II valdy- mo pradþioje, katalikø seminarijose jozefinistinius vadovëlius savava- liðkai imta keisti ultramontanistiniais267. Rusø valdþios pastangos átvirtinti imperinæ ideologijà ir kultû- rà dvasininkijoje konsolidavo jà katalikiðkoms vertybëms iðsaugoti, o personalo reorganizacija, kai á seminarijà atëjo energingi ir Baþnyèios padëtá suprantantys þmonës, pakreipë dvasininkijos ugdymà jai nau- dinga linkme. Tol, kol seminarijai vadovavo M. Valanèius, mokymo strateginiais reikalais rûpinosi vyskupijos valdytojas J. K. Gintila. Kai pastarasis vyskupijos valdymà 1850 m. perdavë M. Valanèiui, semi- narijai didelæ átakà ëmë daryti Mogiliavo arkivyskupas metropolitas (1851–1855) Romos katalikø dvasinës kolegijos pirmininkas I. Holo- vinskis. 1848 m. jis buvo popieþiaus Pijaus IX paskirtas Mogiliavo arkivyskupo metropolito K. Dmochovskio koadjutoriumi cum iure suc- cessionis, jam buvo pavesta ágyvendinti popieþiaus bulæ dël Mogiliavo metropolijos vyskupijø reorganizacijos268. Vadovaudamasis 1846 m. popieþiaus Pijaus IX enciklikos „Qui pluribus“ nurodymais, I. Holo- vinskis atkreipë dëmesá á kunigø intelektinio ir dorovinio lygio këli- mà, drausmës gerinimà vyskupijose. Savo lûkesèius dël baþnytinio luomo atnaujinimo siejo su seminarijø darbu, apie tai 1852 m. raðë M. Valanèiui: „ seminarija – tai visa ateitis ir visa viltis. Senøjø neperdirbsi, tik truputá pakelsi, neáliesi ðviesos ir màstymo bûdo. O jaunimà gali formuoti ir visiðkai atnaujinti savo Baþnyèià. Þinau, kaip tëviðkai rûpiniesi seminarija, tad dràsiai tave prisaikdinu, kad seminari-

Baþnyèios istorija – pagal A. Kleino vadovëlá „Historia Ecclesiae Christianae, a nati- vitate salvatoris, usque ad obitum Pii VII pontificis maximi“ (1828), moralinë teolo- gija – pagal D. Tobenzo veikalà „Institutiones Theologiae Moralis“, dogminë teologi- ja – pagal E. Klüpfelo vadovëlá „Institutiones Theologiae Dogmaticae in compendium redactae ad usum Ecclesiasticorum“ (1833), nuo 1856 m. rudens – pagal A. Fijalkov- skio veikalà, homiletika – pagal J. Skidelio vadovëlá, lotynø kalba – pagal N. Belius- tino vadovëlá, vëliau Popovo chrestomatijà. 267 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 609. 268 J. Wasilewski, Arcybiskupi i administratorowie archidiecezji mohylowskiej, p. 59–60.

178 ja palengva atgaivintø dvasininkijà“269. I. Holovinskis atidþiai stebëjo seminarijos veiklà, domëjosi jos reikalais. Patarë uþ gyventojø pinigus mokyti gabesnius klierikus vokiðkai ir taip rengti kunigus Kurðui, rûpinosi, kad seminarija gautø gydytojo etatà, 1852 m. ákalbinëjo gra- fà I. Oginská pirkti knygø seminarijos bibliotekai, finansuoti kalbø mokytojus270 ir kt. Naujosios seminarijos ir vyskupijos vadovybës, seminarijos pro- fesûros pastangomis klierikø rengimas labai pagerëjo, misionieriø lai- kø iðoriná klusnumà ir asketiná pamaldumà pakeitë paðaukimas, pa- storacinis darbas, teologinis ir pasaulietinis iðsilavinimas271. Tokius pasikeitimus paliudijo 1850–1857 m. èia profesoriavæs (nuo 1864 m. rektoriavæs) J. Raèkauskis. Jis raðë, kad M. Valanèius, talkinamas jau- nø ir guviø profesoriø, stipria ranka panaikino tai, kas buvo perdëta, ávedë grieþtà drausmæ ir tvarkà, þiûrëjo, kad sistemingai bûtø skaito- mos paskaitos. Prasidëjæs seminarijos atgimimas ilgainiui suþibo moks- lu, dievobaimingumu ir ágijo tikros dvasinës ástaigos ðlovæ272. Panaðiai seminarijà apraðë ir klierikas A. Baranauskas: „Sùodkim cieniem / Mur powaýny i dùoñ czuùa / Co opiekà swà osnuùa. A posiùkiem w kaýdéj porze / Úwiatùo wiedzy, sùowo Boýe“273. Klierikø iðsilavinimo gerëjimà taip pat rodë seminarijos biblio- teka, ypaè 1845–1865 m. praturtëjusi naujais fondais, kurie, prieðingai nei misionieriø laikais, tapo prieinami ne tik profesûrai, bet ir eili- niam klierikui. Paþvelkime á Varniø ideologinæ aplinkà. Miestelio konfesinë in- teligentija atstovavo tradicinei Lietuvos bajorijos kultûrai. Lenkø kal- ba, unijinë ideologija buvo bûdinga asmenims, vadinusiems save tiek

269 Ignoto Holovinskio laiðkas Motiejui Valanèiui, 1852 04 02, LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 336, l. 62. 270 Ignoto Holovinskio laiðkai Motiejui Valanèiui, 1852 01 31, 04 02, ten pat, l. 61, 62. 271 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 147. 272 J. Raèkauskis, Apraðymas gyvato Þemaièiø vyskupo a. a. Motiejaus Valan- èiaus, p. 9. 273 „Malonø pavësá / teikia didingi mûrai ir jautrus delnas / Apgaubia savàja globa. / Bet kuriuo metu sotina / Mokslo ðviesa, Dievo þodis“ (Do pieúniarki Ýmudêkiéj (K. Proniewskiej), 1857 03 05). A. Baranauskas, Raštai, t. 1, 1995, p. 126, 467.

179 „lietuviø kilmës lenkais“, tiek „lenkiðkos kultûros lietuviais“. Jos pa- tvarumà XIX a. treèiajame ketvirtyje lëmë politinës, istorinës aplinky- bës. Katalikiðkoji lietuviø kultûra, suaugusi su lenkø kalba ir kultûra, dvasininkijai buvo mokslo, literatûros, ðviesuomenës kultûra. Nors XIX a. viduryje bûta lietuviø kultûros lietuviø kalba pradmenø, ta- èiau ji, palyginti su lenkø kultûra, kurios dvasia brendo kunigija, bu- vo uþuomazgoje ir negalëjo tenkinti rafinuotø ðviesuomenës poreikiø. Varniø dvasininkijai buvo patrauklûs ir lenkø politiniai siekiai, juolab kad jie atitiko Lietuvos Katalikø baþnyèios politinio visavertið- kumo lûkesèius. Lietuvos ir Lenkijos valstybës atkûrimas buvo vie- nintelis bûdas atgauti buvusià padëtá, tai dar stiprino vienybës su Lenkija jausmà. Þemaièiø seminarijoje taip pat reiðkësi bajorijai bûdingas anti- carinis, antirusiðkas nusistatymas. Nuo 1852 m. tokios nuotaikos joje itin sustiprëjo kilus konfliktui su pasaulieèiais dëstytojais rusais ir rusø administracija dël rusiðkø dalykø dëstymo, kada buvo nuðalin- tas nuo pareigø rektorius ir ávesta valdþios kontrolë ðiø dalykø mokymui. Tarp seminarijos profesûros ir klierikø buvo gajos Lietuvos vi- suomenëje plitusios anticarinës nuotaikos. Spëjama, kad jos nebuvo svetimos Juozapui Silvestrui Dovydaièiui274. Yra þiniø, kad anticari- niu nusistatymu pasiþymëjo klierikas (1846–1849), vëliau profesorius (1854–1860) A. Gabðevièius. Jis platino tarp klierikø valdþios drau- dþiamà literatûrà (1861 m. pab. buvo iðtremtas á Rusijos gilumà). Vie- no ið 1863 m. sukilimo dalyviø klieriko Vladislovo Dembskio liudiji- mu275, studijø metais klierikai (tarp jø ir poetas A. Baranauskas) gaudavo ið A. Gabðevièius draudþiamø Adomo Mickevièiaus kûriniø („Ordono Redutà“, „Kelionæ á Rusijà“, „Petro Didþiojo paminklà“, „Vë- lines“) ir juos slapta nusiraðinëdavo. R. Mikðytës nuomone, ðie kûri- niai, smerkæ carizmà, këlæ laisvës idëjà, liaudies heroizmà, buvo stip- rus anticarinis veiksnys. Tokiø idëjø paveikti kai kurie seminarijos

274 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 383. 275 V. Dembskis, Kas ákvëpë Ant. Baronui „Anykðèiø ðilelá“, Literatûra ir kalba, t. 19, p. 403–405.

180 auklëtiniai, neklausydami vyskupo M. Valanèiaus perspëjimø, „kad veltui yra pyktis be jëgos“276, 1863 m. prisidëjo prie sukilëliø. Tarp klierikø kerojusià prieðiðkà okupacinei valdþiai dvasià atspindi iðliku- si kûryba, epistolinë medþiaga. Antai 1854–1858 m. buvæs auklëtinis Dominykas Treèiokas (Trzeciak) raðë bendramoksliui vikarui Vladislo- vui Ðatinskiui (Szatyñski) apie Aleksandrà II: „ spjauk á akis kiekvie- nam, kas bent pagirs dabartiná carà, nes jis yra klastingas ir be charak- terio, apgaudinëja, o ne valdo tautà“277. A. Baranausko, K. Kairio, A. Vienaþindþio poezija rodo, kad panaðûs buvo ir jø ásitikinimai. 1865 m. rusø valdþia konstatavo, kad Þemaièiø seminarijoje ugdoma naujoji karta nuo misionieriø laikø senosios kartos pirmiausia skyrësi valdþiai prieðiðku auklëjimu278. Turimais duomenimis, dël 1863 m. sukilimo ar prieð tai vyku- siø manifestacijø nukentëjo ar politiniu nepatikimumu buvo apkaltin- ti, nubausti beveik 100 5–7-ajame deðimtmetyje seminarijoje studija- vusiø asmenø (þr. klierikø sàraðà „Prieduose“). Valanèius savo uþraðuose paminëjo 48, kiti ðaltiniai – 55 iki 1865 m. geguþës repre- suotus ar dingusius Þemaièiø vyskupijos kunigus, baigusius semina- rijà nuo 1846 m. iki sukilimo. Ið klierikø á sukilimà iðëjo 1861–1863 m. mokæsis Zigmantas Mackevièius (Mackiewicz), atrodo, ir klierikai Pran- ciðkus Mosëjus (Mossiej), Adolfas Petrauskis (Piotrowski), Liudvikas Ðtarevièius (Sztarewicz). Tardytas dël ryðiø su sukilëliais dar vienas klierikas – poetas P. Rimkus279. Seminarijà 1850–1853 m. baigë garsus 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevièius, pirmasis XIX a. lietuviø politikas, iðsakæs Lie- tuvos apsisprendimo idëjà. Jo politiniai ásitikinimai susiformavo dar iki seminarijos, studijuojant Kijevo universitete280, todël juos galëjo skleisti tarp seminarijos bendramoksliø. Kartu su Antanu Mackevi- èiumi mokësi ið baudþiauninkø kilæs klierikas Antanas Norvaiða

276 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 595. 277 Literatûra ir kalba, t. 19, p. 191. 278 Kauno gubernatoriaus raštas Vilniaus generalgubernatoriui, 1865 11 25?, LIIB, mf. 140/7. 279 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 398. 280 J. Þiugþda, Antanas Mackevièius, 1863–1864 m. sukilimo reikðmë lietuviø tautos istorijoje, Vilnius, 1971, p. 27.

181 (Narwojsz) (slap. Skrickis). Antanas Mackevièius su A. Norvaiða suki- limo metu veikë iðvien: 1863 m. pastarasis kaltintas, kad, patekus á nelaisvæ Boleslovui Kolyðkai (Koùyszko), Antano Mackevièiaus buvo padarytas jo bûrio vadu281. Kartu studijavo, vëliau kovojo sukilime, ir Antano Mackevièiaus bendravardis, bendrapavardis Antanas Macke- vièius, Suvainiðkio filijalistas, manifestacijø organizatorius, unijiniø paþiûrø. Su abiem Mackevièiais mokësi ir Justinas Silvestras Do- vydaitis. Ðalia stipriø anticariniø nuotaikø seminarijoje formavosi sàly- gos klierikø lietuviðkumui stiprëti. Tam pirmiausia buvo palanki se- minaristø socialinë sudëtis. Jau minëta, kad nemaþai klierikø pagal socialinæ kilmæ buvo valstieèiø ir smulkiøjø bajorø vaikai, kilæ ið lie- tuviðkai tebekalbëjusiø ðeimø ar ðeimø, kuriose ðalia lenkø kalbos neretai vartota lietuviø kalba. Kaip tik ðiø gyventojø sluoksniø tarpu- savio sàveika E. Aleksandravièius apibûdino tautiðkai orientuotos lie- tuviø kultûros sociodinaminæ bazæ282. Tokiø bajoriðkø kultûriniø pra- dø ir liaudies kultûros sàlyèio erdvëje, mokslininko manymu, turëjo intensyviausiai vykti ðiø kultûrø vertybiø tarpusavio akumuliacija, suponavusi moderniosios lietuviø kultûros atsiradimà. Svarbø vaid- mená procesui turëjo Varniø kultûros þidinys. Varniuose ypaè 6-ajame deðimtmetyje buvo stipriai jauèiamas lituanistinis pakilimas. Lietuvos istorijos ir lietuviø kalbos tyrinëji- mais, tautosakos rinkimu 1850–1855 m. uþsiëmë iðkiliausia lietuviø etninës kultûros asmenybë S. Daukantas, taip pat Varniø kunigø pa- taisos namø priþiûrëtojas (1851–1864) A. P. Kaðarauskas. Pastarasis kaupë medþiagà lietuviø kalbos þodynui, tam tikslui rinko lietuviø liaudies dainas, prieþodþius, patarles, padavimus, þinias apie lietuviø etnografijà, valgius, mitologijà, istorijà, vietoves, ávairius augalus. Klierikams bendrauti su A. P. Kaðarausku buvo lengviau nei su kitais aukðtesnës padëties ir vyresnio amþiaus Varniø inteligentais. Jie daþnai já sutikdavo áprastoje poilsio ir susibûrimø vietoje. Tai buvo

281 Bojownicy kapùani za sprawæ Koúcioùa i ojczyzny w latach 1861–1915, opracowaù P. Kubicki, cz. 2, t. 2, Sandomierz, 1936, s. 720–724. Plg.: Lietuviø enciklopedija, t. 20, Bostonas, 1960, p. 427. 282 E. Aleksandravièius, Lietuviø Atgimimo kultûra, p. 11–12, 16–17, 53.

182 medþiais apaugæs Tolës kalnelis per varstà á ðiauræ nuo Varniø. Ant jo stovëjo Dievo Motinos koplytëlë. Jà su Auðros vartø Ðvè. Marijos paveikslu 1848 m. pastatë klierikai, apraðë M. Valanèius283. Èia vyk- davo kasdieniniai seminaristø pasivaikðèiojimai, kasmet geguþës më- nesá – geguþinës. Laisvalaikio pokalbiai su atokiame gamtos prieglobs- tyje gyvenusiu mokslo idealistu imponavo dvasingesniam jaunimui. A. Valentas savo 1861 m. laiðke su nostalgija prisiminë seminarijoje praleistà laikà, kada toje giraitëje turëdavo laimæ klausytis A. P. Ka- ðarausko pasakojimø284. Be lituanistikos, Varniø þidinio veikla tiesiogiai siejosi su kata- likybës stiprinimu valstietijoje vartojant liaudies kalbà, kunigijos litu- anizacija ir seminarijos mokymo pokyèiais, kuriuos inicijavo J. K. Gin- tila. Èia buvo raðoma, verèiama lietuviðka religinë, religinë-moralinë literatûra liaudþiai, Þemaièiø vyskupo M. Valanèiaus plunksnai pri- klausë didþioji tokios literatûros dalis. Lietuviðkas religines knygeles 1845–1865 m. Varniuose taip pat rengë, leido Þemaièiø seminarijos profesoriai J. Raèkauskis, Juozapas Silvestras Dovydaitis, T., V. ir A. Ju- zumai. Siekiant palengvinti lietuviø kalbos vartojimà sulenkëjusiems kunigams, vienuoliams, klierikams, paskatinti jà toleruoti baþnyèioje bajorijà, inteligentijà, buvo rengiama lietuviðka pastoracinë, hagiogra- finë, mistinë-asketinë, vyskupijos, Baþnyèios istorijai skirta literatûra kunigams, apsiðvietusiems katalikams, tam tikslui kaupiami Baþny- èios istorijos ðaltiniai. 1855 m. Martino Königsdorferio pamokslus lie- tuviðkai iðleido 1844–1847, 1850–1857 m. Varniuose gyvenæs Þemai- èiø vyskupijos kapitulos kancleris, M. Valanèiaus sekretorius ir kapelionas Otonas Praniauskis (Proniewski). Nuo 1865 m. Varniuose, o vëliau Kaune 4 tomus lenkiðkø Martyno Bialobþeskio (Biaùobrzeski) pamokslø á lietuviø kalbà iðvertë seminarijos profesoriai J. Raèkaus- kis, Juozapas Silvestras Dovydaitis, pastaràjá iðtrëmus, jo darbà tæsë R. Stakënas ir A. R. Beresnevièius, taip pat kunigai Kalikstas Kasakaus- kis (Kossakowski) ir O. Praniauskis. A. R. Beresnevièius drauge su bro- liu P. Beresnevièiumi 1866 m. á lietuviø kalbà iðvertë dalá Andriejaus

283 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 459. 284 Antano Valento laiškas Ambraziejui Pranciškui Kašarauskui, 1861 07 06, A. P. Kašarauskas, Litvanica, [1858–1863], NB, f. 24–15, l. 222–224.

183 Filipeckio (Filipecki) pamokslø. Katalikybës, lietuviðkos raðtijos presti- þà visuomenëje didino vyskupijos, Baþnyèios istorijos tyrinëjimai. J. Raèkauskis 1854 m. lietuviðkai paraðë pirmøjø amþiø Katalikø baþ- nyèios istorijà, vyskupijos istorijai medþiagà rinko Varniø pataisos namø priþiûrëtojas (1847–1850) V. Juzumas ir Benediktas Smigelskis (Smigelski, Varnuose gyvenæs nuo maþdaug 1834 m. ir, tikëtina, iki 1853, o gal ilgiau285). Istoriografijoje jau bûta nuojautos, kad ne tiek ið patriotiniø, kiek ið pragmatiniø paskatø M. Valanèius raðæs lietuvið- kai „Þemaièiø vyskupystæ“, leidæs knygas „Þivatas Jëzaus Kristaus“, Tomo Kempieèio „Apej sekimà Jëzaus Kristaus“, skirtas prasilavinu- siems katalikams286. Lietuviðkai raðiusiø inteligentø susitelkimas Varniuose këlë lie- tuviðkà veiklà klierikø akyse. Jiems vyskupas buvo didþiausias sekti- nas pavyzdys. Pasakojimas, kaip jis, dar seminarijos rektoriumi bûda- mas, sode raðë „Þemaièiø vyskupystæ“, keliavo ið kurso á kursà. Anot J. Raèkauskio, tada M. Valanèius gal në nemanë, kad savo pavyzdþiu masina jaunimà á mokslus, á triûsà, á „mylëjimà tëvynës dalykø“ ir rengia savo pagalbininkus287. Miestelyje gyveno ir daugiau lietuvybei neabejingø þmoniø – J. Giniotas, gydytojas Vladimiras Andrijauskis (Andrzejewski), D. Bo- ciarskis. Varniuose lankydavosi kultûrininkai, mecenatai, literatai, me- no, mokslo þmonës: L. Ivinskis, M. Akelaitis, Kazimieras Kristupas Daukða (Dauksza), K. Kasakauskis, I. Oginskis, Stanislovas Mikuckis (Mikucki), Mamertas Herburtas (Herburt), knygø leidëjas A. Zavadz- kis, Vincentas Lipskis (Lipski) ir kt. 1853 m. èia M. Valanèiaus pakvies- tas vyskupø portretus restauravo jo ir S. Daukanto portretø autorius dailininkas Jonas Zenkevièius (Zienkiewicz)288.

285 Likæ þiniø, jog 1851 m. rudená B. Smigelskis dar buvo Varniuose (þr.: RVIA, f. 821, ap. 125, b. 425, l. 43–44). 286 Plg.: E. Aleksandravièius, A. Kulakauskas, Carø valdþioje, p. 176. 287 J. Raèkauskis, Apraðymas gyvato Þemaièiø vyskupo a. a. Motiejaus Valan- èiaus, p. 10. 288 Iðlikæs 1853 m. liepos 10 d. seminarijos ekonomo raportas apie tai, kad J. Zenkevièiui sumokëti 37 rb uþ vyskupø portretø nuvalymà (ÞVS valdybos ásakø ir rezoliucijø knyga, 1853 07 14 áraðas, MAB, f. 90–6, l. 19–20).

184 Tam tikrà átakà lietuviðkai klierikø veiklai galëjo turëti lietuvið- ki religiniai raðtai, iðleisti kitose vietose kunigavusiø kunigø. Iki atsi- darant Varniø knygynui jais klierikus per A. Zavadzká aprûpindavo J. Raèkauskis289, 1853–1864 m. – Varniø knygynas. 1854 m. prie pas- tarojo buvo ásteigta skaitykla (pradinis fondas – 308 veikalai), tapusi vieða bibliotekële miestelio gyventojams290. Ðalia lenkiðkø gausiai par- davinëtos lietuviðkos knygos. Kartà per metus klierikus pasiekdavo L. Ivinskio kalendoriai. M. Valanèiui rektoriaujant, Þemaièiø seminarija kasmet iðplatindavo po 2000 kalendoriaus egzemplioriø: jie bûdavo áduodami vykstan- tiems atostogauti seminaristams. Tie ir patys juos perskaitydavo, ir paskleisdavo ðviesuomenei visoje Þemaitijoje291. Vëliau kalendoriai Varniuose platinti per knygynà. Kalendoriuose buvo gausu valstie- èiams skirtø þiniø ið astronomijos, geografijos, medicinos, veterinari- jos, þemës ir namø ûkio, istorijos, religijos, taip pat publicistikos, lie- tuviø tautosakos, mitologijos, todël liaudies ðvietimu besirûpinusiø kunigø, o ir paèiø þmoniø labai vertinti. Buvæs klierikas Juozapas Lukavièius (Ùukowicz) 1878 m. liepos mën., perduodamas savo para- pijieèiø nuomonæ, L. Ivinskiui raðë: „Dekawojam tamstoj su nusiþe- mintomis szyrdiemis uþ Lietuwiszkus kalendorius “292 Kalendoriø patrauklumà klierikams didino lietuviø raðytojø poezija, didaktinë proza, groþinës literatûros vertimai, lietuviø poetø debiutai293. 1851 m. èia buvo iðspausdintos Silvestro Valiûno (Walenowicz) eilës „Pas jo Mylistos D. Poðkos“, 1859 m. – Karolinos Praniauskaitës (Proniewska) iðversta Juozapo Ignoto Kraðevskio (Kraszewski) trilogijos „Anafielas“ pirmosios dalies „Vitolio rauda“ iðtrauka „Þalèio motë“, 1860–1861 m. dienos ðviesà iðvydo A. Baranausko „Anykðèiø ðilelis“ ir kt. Klierikø lietuviðkos veiklos sritys. Akivaizdu, kad 1845–1865 m. Varniuose bûta veiksniø, kreipusiø klierikø dëmesá á lietuviðkus da- lykus. Kad kai kuriuos klierikus jie jau stipriai veikë, rodo aktyvëjanti

289 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 3, p. 331. 290 D. Petkevièiûtë, min. veik., p. 40–41. 291 Ten pat, p. 126. 292 Ten pat, p. 187. 293 Ten pat, p. 230–231.

185 jø paèiø veikla. Vienas ið tokios veiklos barø yra lituanikà ir lietuviðkas knygas kaupusi klierikø bibliotekëlë. Kad tokia bibliotekëlë seminarijoje buvo kaupta 1845–1865 m., patvirtina Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos rankraðtyne saugomas klierikø bibliotekëlës ka- talogas294. Jame nepaþymëta data ir sudarymo vieta, bet rankraðtyno kartotekoje yra nurodyta jo sudarymo vieta – Varniai ir data – 1858– 1860 metai. Taèiau á katalogà átrauktø leidiniø iðleidimo datos nepa- neigia, kad bibliotekëlë galëjo bûti kaupiama kone visus 1845–1865 metus. Ið kai kuriø áraðø kataloge galima spëti, kad bibliotekëlës tra- dicija seminarijoje galëjo bûti prisiminta XIX a. 9-ajame deðimtmetyje295. Kaip atsirado ði bibliotekëlë, galima tik spëti. Ji turëjo bûti gau- sinama uþ alumnø pinigus, taip pat dovanotomis knygomis. Vienas ið bûdø ásigyti knygø, kuris buvo prieinamas ir klierikams, tuomet buvo teologiniø leidiniø prenumerata. Antai 17 klierikø uþsiprenumeravo M. Valanèiaus „Þemaièiø vyskupystæ“. Prenumeratà klierikams parû- pindavo ir Vilniaus vyskupijos seminarijos rektorius A. Kikutis. 1848 m. jis á Varnius atsiuntë 43 egz. vertimo „Himny Ojców Úړ, kuriuos per já uþsiprenumeravo Þemaièiø seminarijos klierikai, 1849 m. – 25 egz. klierikø ir kunigø uþsiprenumeruotos K. Borovskio knygos „Pisma mæýów apostolskich“ (Vilnius, 1846)296. Minëta knyga yra ir tarp bibliotekëlës knygø. Kiti bibliotekëlës kaupimo ðaltiniai galëjo bûti jau minëti knygø platintojai: J. Raèkauskis, Varniø knygynas. Bibliotekëlës kataloge ið viso yra áraðyta 350 tomø 152 pavadi- nimø lenkiðkø, lotyniðkø, prancûziðkø ir lietuviðkø veikalø bei pe-

294 Klierikø kauptos bibliotekëlës katalogas „Klerycka biblioteka ze skùadki alumnów“, b. d., NB, f. PR–256, 132 p. 295 Katalogas pradþioje raðytas raðalu, vëliau buvo gerokai taisytas pieðtuku. Ðie taisymai atsirado po 1884 m., nes tuo paèiu pieðtuku áraðyti du asmenys, biblio- tekëlei padovanojæ keletà knygø: viena jø datuotina 1884 m. Tai 1849–1852 m. Þemai- èiø seminarijoje studijavæs kunigas V. Vilimavièius (Wilimowicz), padovanojæs biblio- tekëlei F. Bobrovskio lotynø-lenkø þodynà, ir kaþkoks daktaras Dþnevièius (Drzniewicz) – du J. Astromoffo teologinius veikalus: prancûziðkà „De l’Infaillibilité (Prêtre catholi- que Russe)“ apie rusø dvasininkus katalikus ir lotyniðkà „Introductio ad intelligen- dam doctrinam Angelici Doctoris“ apie Tomo Akvinieèio mokymà. 296 Antano Kikuèio raðtas Nr. 97 Motiejui Valanèiui, 1848 05 28, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 57, l. 14; Antano Kikuèio raðtas Nr. 69 Motiejui Valanèiui, 1849 02 23, ten pat, l. 38.

186 riodiniø leidiniø. Tai bûta teologiniø, istoriniø, poezijos, literatûros, gamtos mokslø, geografijos knygø. Keletas leidiniø kataloge yra ið XVIII a., bet daugiausia XIX a. iðleistø knygø. Mums svarbiausia, kad katalogas rodo labai didelá to meto Þe- maièiø seminarijos klierikø domëjimàsi lituanika – istorine bei roman- tine literatûra, kurioje gausiai naudoti Lietuvos istorijos faktai, taip pat lietuviðkomis knygomis. Ið lituanikos minëtina Antano Edvardo Odynieco (Odyniec) „Barbara Radziwiùùówna“, Leono Rogalskio (Rogals- ki) „Dzieje krzyýaków“ ir to paties L. Rogalskio Cesare Cantu „His- toria powszechna“ vertimas, Teodoro Narbuto (Narbutt) „Dzieje na- rodu Litewskiego“, Karolio Ðajnochos (Szajnocha) „Jadwiga i Jagieùùo“, Jokimo Lelevelio (Lelewel) Dzieje Polski“, „Grobowe królów polskich pomniki“, Teodoro Vagos (Waga) „Historia Polski“, atskiros serijos I. Chodzkos „Obrazy litewskie“ ir „Podania litewskie“, Juozapo Jaro- ðevièiaus (Jaroszewicz)„Obraz Litwy“, J. I. Kraðevskio „Pomniki do his- torii obyczajów w Polsce“ ir „Powieúci historyczne“, „Powieúã z czasów panowania Jana Kazimierza“, A. Mickevièiaus „Pisma“, Julijono Bar- toðevièiaus (Bartoszewicz) „Ýywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Ksiæstwa litewskiego“, „Królewicze biskupi“, Mykolo Ba- linskio (Baliñski)„Historia Koúcioùa“, Tado Èackio (Czacki) „Rozprawa o ýydach“ ir kt. – visos iðleistos iki 1863 m. Kataloge áraðyta deðimt lietuviðkø knygø, jos visos skirtos ku- nigams ir valstieèiams. Tai S. Daukanto „Pamokymas apie auginimà taboku“297, M. Valanèiaus „Þemaièiø vyskupystë“, „Istorija ðventa Senojo Ástatymo“ (1852 m. leidimas), „Þivatai ðventøjø“ (1858 m. lei- dimas), „Pradë ir iðsiplëtimas katalikø tikëjimo“, F. Vereikos verstas „Grieðnikas priverstas metavoties“298, J. Raèkauskio „Vadovas á dan- gø“ ir „Balsas Dievo pri þmogaus“299, K. Kasakauskio „Pasaka apej paðnekesá tarp velnio ir ðimkoriø“, „Iðguldyms apej sakramentà pa- kutos“300.

297 D. Strukovas, Pamokimas ape auginimà taboku, vertë J. Girdenis [S. Daukan- tas], Sankt Peterburgas, 1847. 298 Griesznikas priwerstas metawoties , vertë F. Vereika, Vilnius, 1853. 299 J. Raèkauskis, Baùsà Diewa pri þmogaus , Vilnius, 1858. 300 K. Kasakauskis, Pasaka apej pasznekiesni tarp welnia yr szimkorju , Vilnius, 1861; K. Kasakauskis, Iszguldims apej Sakramenta Pakutos , Vilnius, 1862.

187 Kitas 1845–1865 m. lietuviðkos klierikø veiklos baras – lietuviø tautosakos, kalbos ypatumø rinkimas. Tai A. P. Kaðarausko nuopelnas. Kaip matyti ið epistolinës medþiagos, jam tautosakà rinko A. Bara- nauskas (buvo prikalbinæs padëti ir brolius) ir A. Valentas. Apie A. P. Kaðarauskà A. Valentas raðë: „Prisimenu jo þodþius atsisveikinant dël liaudies pasakø ir lietu- viø kalbos taisykliø bei ypatumø rinkimo <...>. Mylëdamas liaudá, tarp kurios gyvenau, kaip ir visa, kas nëra bloga ir ið jos kyla, bei norëdamas ávykdyti Garbiojo Kunigo pavedimà, kai kà uþsiraði- nëjau“301. 1858 m. A. Valentas atsiuntë A. P. Kaðarauskui lietuviðkø þo- dþiø bei poeto Valerijono Aþukalnio-Zagurskio (Zagórski) adresà Ska- piðkyje302, 1861 m. – kalbos taisykliø, padavimø. A. Baranauskas 1858 m. siuntë A. P. Kaðarauskui Anykðèiø pa- rapijieèiø paproèiø, mitologijos, apeigø apraðymø303, pateikë þiniø apie lietuviø kalbos veiksmaþodþiø laikus, nuosakas Anykðèiø apylinkë- se304. 1858 m. kovo mën. laiðke ið Varniø atsiuntë ið istoriniø faktø kilusiø lietuviø liaudies dainø su melodijomis, dainuojamø Anykð- èiuose ir Ðventosios apylinkëse (darbo dainas „Tu dobilëli rasakilëli“, „Pasëjau kanapæ ant mariø kraðtelio“, jaunosios vestuvinæ raudà prieð sutuoktuves, kai jaunikis su vestuviø palyda áeina á trobà „Oi þinau þinau, nieko nesakau“, karinæ istorinæ dainà „Ataskrenda baltos gulbës nuo mariø“, ðeimos dainà „Kaip tai graþus girios àþuolëlis“ ir kt.) 305. A. P. Kaðarausko papraðytas, A. Baranauskas rinko ir gydomà- sias þoles, surinko maþdaug 30 rûðiø jø.

301 Antano Valento laiškas Ambraziejui Pranciškui Kašarauskui, 1861 07 06, A. P. Kašarauskas, Litvanica, [1858–1863], NB, f. 24–15, l. 222–224. 302 Antano Valento laiškas Ambraziejui Pranciškui Kašarauskui, 1858, ten pat, l. 225–226. 303 Antano Baranausko laiškas Ambraziejui Pranciškui Kašarauskui, 1858 07 14, ten pat, l. 227–229; Lietuviškai rašytos Antano Baranausko pastabos, ten pat, l. 265. 304 [A. Baranauskas], Lietuviðkas veiksmaþodþiavimas ið Anykðèiø apylinkiø, ten pat, l. 129–131. 305 Antano Baranausko laiškas Ambraziejui Pranciškui Kašarauskui, 1858 03 14, ten pat, l. 227–229; A. Baranauskas, Raštai, t. 2, 1970, p. 112–116; A. Jonynas, Antanas Baranauskas ir lietuviø folkloras, Literatûra ir kalba, t. 19, p. 104.

188 1845–1865 m. seminarijoje kai kurie klierikai ëmë reikðtis lietu- viðkais raðtais. Dalis tokiø raðtø – religinë literatûra liaudþiai, kunigams. Þemaièiø vyskupijos valdytojo J. K. Gintilos nurodymu klierikai Eli- gijus Montvila (Montwiùù) ir Juozapas Rimkevièius (Rymkiewicz) ið es- mës iðtaisë (faktiðkai ið naujo iðvertë á lietuviø kalbà) A. Janikavièiaus iðverstà „Mokslà krikðèioniðkà“306. Kitas panaðus darbas yra klieriko Adomo Mackevièiaus, vëliau þinomo parapiniø mokyklø steigëjo, 1845 m. parengtas „Katechizmas apej treti prisakima Baþniczes Szwentos“307. Dar vienas klierikas, apie kurá likæ tokiø þiniø, – P. Viksva. Jis, norë- damas prisidëti prie katalikybës liaudies kalba poreikiø, savo inicia- tyva iðvertë á lietuviø kalbà Karolio Antonevièiaus (Antoniewicz) pa- mokslø rinkiná „Czytania úwiàteczne“308. A. Baranauskas 1857–1858 m. seminarijoje paraðë M. Valanèiaus leistoms „Kantyèkoms”309 „Artojø giesmes ðventas“310. Kadangi klierikø lietuviðkiems religiniams raðtams rastis Var- niø aplinka buvo palanki, tai gali bûti, jog tokiø raðtø bûta ir daugiau. Kad ne tik seminarijos klierikai, bet ir uþ Þemaitijos ribø buvusi kon- fesinë kraðto jaunuomenë jautë reikalà prisidëti prie katalikybës stip- rinimo liaudies kalba, rodo Vilniaus bernardinø vienuolyno klieriko Gabrielio Berþanskio (Berýañski) atvejis. Jis 1860 m. atsiuntë M. Valan- èiui þemaièiø dialektu paraðytà veikalëlá „Abginimas Dwasiszkas“. Klierikas raðë: „Bûsiu laimingas, jei mano maþas darbelis, paraðytas Baþnyèios dvasia, bus pripaþintas naudingu ir prisidës prie Þemaièiø vyskupijos, kuriai vadovauja Jûsø Ekscelencija, gerovës“311. Iðkiliausia Þemaièiø seminarijos klierikø lietuviðka kûryba sa- vo specifika ir þanru atstovauja lietuviø raðtijai, kuri nëra tiesiogiai

306 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 2, p. 446. 307 Rankraštis saugomas: NB, f. 90–448. 308 Szwentdienis darbas arba skajtimaj szwentosi dienosi , vertë P. Viksva, Vil- nius, 1862; Pranciškaus Viksvos laiðkas Antanui Baranauskui, 1858 01 05, V. Maciû- nas, Pr. Viksvos laiðkai A. Baranauskui, Mûsø senovë, 1937, t. 2, Nr. 1(6), p. 147–148. 309 Kantyczkas arba kninga giesmiu, parengë M. Valanèius, Vilnius, 1860. 310 R. Mikðytë, Antanas Baranauskas, p. 61. 311 Gabrielio Berþanskio laiðkas Motiejui Valanèiui, 1860 04 10, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 105, l. 521.

189 susijusi su religija. Tai lingvistika ir poezija. Ðià sritá seminarijoje repre- zentuoja A. Baranauskas, K. Kairys ir P. Viksva (vëliau prie jø prisi- dëjo A. Valentas) ir lyrikai A. Vienaþindys bei P. Rimkus. Áspûdingiausias ir chronologiðkai ankstesnis ðiuo atþvilgiu yra A. Baranausko, K. Kairio ir P. Viksvos „triumvirato“ fenomenas. Se- minarijoje ir toliau studijuojant Peterburge Romos katalikø dvasinëje akademijoje 1856–1859 m. iðryðkëjo bendraminèiø grupelës dëmesys lietuviø kalbai ir poezijai. Dienos ðviesà iðvydo garsiausi A. Bara- nausko poezijos kûriniai „Dainu dainelæ“312, „Anykðèiø ðilelis“, „Ke- lionë Petaburkan“, „Pasikalbëjimas Giesminyko su Lietuva“, „Dievo rykðtë ir malonë“, buvo sukurtos K. Kairio eilës „Ing skaitytojà“, ei- liuoti sveikinimai tëvui, P. Viksvai, A. Baranauskui – „Pasveikini- mas“ (1856), „Geraþodis A[ntanui] B[aranauskui] dienoj varduviø“ (1858), „Tavo ðiandienà graþiausia diena“ (1859), „Mielas brolau lie- tuvi kunige Pranciðkau“ (1858), brendo ðio poeto planai parengti lie- tuviðkø eilëraðèiø rinkinëlá313. Ið „triumvirato“ literatûrinio palikimo mûsø dienas pilnesne apimtimi pasiekë tik A. Baranausko kûryba, nes iðlikusi bièiuliø kores- pondencija ir keli K. Kairio lietuviðki bei lenkiðki eilëraðèiai savo tema- tika teleidþia patvirtinti juos siejusá stiprø dvasiná ryðá. Kita vertus, A. Baranausko kûryboje, kurioje daþnai nevengiama poetinio dialogo su artimais bièiuliais, yra pakankamai informacijos, padedanèios

312 „Dainu dainelæ“ paraðymo data yra 1857 m. Spëjama, kad ðios eilës buvo paraðytos vasarà Anykðèiuose per klieriko A. Baranausko atostogas (þr.: E. Aleksan- dravièius, Giesmininko kelias, p. 103). Taèiau jose apdainuojamas bûsimas baudþiavos panaikinimas leistø manyti, jog eilës turëjo bûti raðytos Varniø seminarijoje ne anks- èiau kaip 1857 m. gruodþio mën., gal per Kalëdø atostogas. Mat gruodá buvo vieðai paskelbtas 1857 m. lapkrièio 20 d. Aleksandro II pasiraðytas reskriptas Vilniaus gene- ralgubernatoriui V. Nazimovui dël gubernijø bajorø komitetø steigimo valstieèiø re- formai parengti, todël tik tada A. Baranauskas galëjo suþinoti apie bûsimà þemës reformà. 313 „Triumvirato“ veikla lietuviø kalbotyros ir poezijos srityje buvo itin inten- syvi A. Baranauskui, K. Kairiui esant Peterburge, dvasinëje akademijoje: èia suinten- syvëjo bièiuliø susiraðinëjimas lingvistikos klausimais (tarp kitko, ir eiliuotais lietuvið- kais laiðkais), uþsimezgë ryðiai su A. Schleicheriu, buvo paraðytos svarbiausios A. Baranausko poemos (tarp jø ir „Anykðèiø ðilelis“), giesmës, eilës, o jo poezija lenkø kalba visiðkai iðnyko.

190 suprasti „triumvirato“ lietuviðkojo darbo motyvus. Todël vertindami „triumvirato“ paþiûras pasiremsime A. Baranausko kûrybiniu palikimu. Antano Baranausko lingvistikos ir poezijos versmës. A. Bara- nauskas, prieðingai nei kiti „triumvirato“ nariai, nestokoja tyrëjø dë- mesio. Yra þinomi du jo asmenybës vertinimai. R. Mikðytës – tautinis: poetas, tautos ðauklys ir þmogaus–poeto–kunigo dramos herojus, ir E. Aleksandravièiaus – socialinis: visuomenës narys, derinæs lietuviø kultûrinæ atgimimo veiklà ir vyraujanèià kultûrà, revoliuciná pakilimà ir katalikiðkàjá universalizmà314. Be ðiø dviejø, ámanomas dar vienas – konfesinis poþiûris, arba þvilgsnis á A. Baranauskà kaip á dvasininkijos atstovà; jis taip pat galëtø papildyti poeto portretà. Tiek R. Mikðytë, tiek E. Aleksandravièius poeto kûrybà lietuviø kalba kildino ið jo tautiðkumo. Lietuviø inteligentø tautiðkumas XIX a. viduryje siejamas su tautine sàmone ir ið jos kylanèiu etninës kultûros kûrimo poreikiu315. Etnokultûrininkams priskiriamos visos lietuvybës iniciatyvos, jø kultûros þidiniu laikomi Varniai. Etnokultûrinës paþiûros buvo artimos kai kuriems dvasinin- kams (prisiminkime kad ir Juozapà Arnulfà Giedraitá (Giedroyã), J. A. Pabrëþà, J. Èiuldà ar J. Þelvá316). Antra vertus, XIX a. viduryje lietuviðkà veiklà, ðalia patriotizmo, skatino ir religijos poreikiai. Varniuose, kur daugiausia buvo konfesinës inteligentijos, etno- kultûrininkø idëjinë átaka ryðkesnë iki 1855 m., kol ten gyveno S. Dau- kantas ir vyskupijos, Baþnyèios istorijà tyrë M. Valanèius, J. Raèkaus- kis, V. Juzumas, B. Smigelskis. Taèiau Varniø kultûros þidinio veiklos analizë A. Baranausko studijø metais (1856–1858) rodo, kad tuo metu daugiausia energijos dvasininkija skyrë katalikybei stiprinti ir religinei

314 Þr.: R. Mikðytë, Antano Baranausko kûryba; R. Mikðytë, Antanas Baranauskas; E. Aleksandravièius, Giesmininko kelias. 315 R. Mikðytë, Antanas Baranauskas, p. 147–155, 273 ir kt.; E. Aleksandravièius, Giesmininko kelias, p. 99–110, 148 ir kt. 316 Þr.: A. Praðmantaitë, Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis; Jurgis Pabrëþa (1771–1849), Vilnius, 1972; J. Èiulda, min. veik., p. 83, 86; I. Ðenavièienë, Juo- zapo Þelvio laiðkai Jonui Krizostomui Gintilai ir Motiejui Valanèiui, Istorija, t. 47, 2001, p. 48–60. Plg.: [M. Akielewicz], Odezwa do Redakcyi Teki Wileñskiej starego Ziemianina Litewskiego, Teka Wileñska, 1858, nr 3, s. 379–384.

191 8. Klemensas Kairys ir Antanas Baranauskas. LLTIB praktikai aktyvinti. Visi Varniuose gyvenæ lietuviðkai raðæ asmenys (M. Valanèius, J. Raèkauskis, A. Juzumas, O. Praniauskis, iðimtis – A. P. Kaðarauskas) tik rengë religinæ literatûrà. Svarbu iðsiaiðkinti etninës kultûros ir religijos poveiká A. Bara- nausko ir per já „triumvirato“ lietuviðkajai veiklai. Tai, kad etnokul- tûrinës idëjos poetui buvo þinomos, rodo „Pasikalbëjimo Giesminyko su Lietuva“ turinys; su jomis A. Baranauskas veikiausiai susipaþino iki Varniø ar Varniuose. Nors „triumviratui“ studijuojant Þemaièiø seminarijoje S. Daukantas Varniuose negyveno, bet seminarijos bib- lioteka turëjo jo veikalø. Vis dëlto tiesioginæ ir didþiausià lituanistinæ átakà A. Baranaus- kui ir „triumviratui“ Varniuose bus padaræs A. P. Kaðarauskas. Bû- tent jis, palaikæs su „triumviratu“ artimus santykius, bus padëjæs A. Ba- ranauskui ir jo bièiuliams suvokti lietuviø kalbos vertæ ir atkreipæs jø dëmesá á lingvistikà. Kaip rodo paties A. P. Kaðarausko pasisakymai, jo lituanistiná darbà skatino ne etnokultûrinis idealizmas, bet moksliniai interesai, susijæ su XIX a. pradþioje Vakaruose atsiradusia lyginamàja kalboty- ra. Ðiai kalbotyrai prireikë iðsamaus lietuviø kalbos þodyno, ir jo tikslas buvo padëti toká þodynà rengti. A. P. Kaðarauskas buvo tvirtai ásiti- kinæs, kad iðmokti grynà ir tobulà „Algirdø, Vytautø, Jogailø kalbà“, paþinti jos prigimtá, galima tik tiesiogiai bendraujant su liaudimi. Tad mokslo labui ragino amþininkus „pamilti lietuviø valstietá“, suvokti jo gyvenimo bûdà, civilizuoti já, rengti literatûrà lietuviø kalba. Ðne- kamosios kalbos norminimu A. P. Kaðarauskas nesidomëjo, laikë jà savaime tobula, nes nesugadinta ekonominës ir intelektinës paþan- gos317; jei kalbësime apie tautinæ sàmonæ, save vadino gente Lituanus, natione Polonus318.

317 A. K[ossarzewski], Znaczenie jæzyka litewskiego we wzglædzie naukowym, Pismo Zbiorowe Wileñskie, 1859, s. 163–175; A. K[ossarzewski], Rzecz o litewskich sùow- nikach, ten pat, 1862, p. 133–212. 318 M. Èilvinaitë, Kaðarausko Ambraziejaus Pranciðkaus, s. Mikalojaus, gyve- nimo, kûrybos ir rankraðtinio palikimo apþvalga, 1961 06 20, NB, f. 24–1a, l. 1.

193 Vis dëlto neabejotina, kad A. P. Kaðarausko mokslinis dëmesys liaudies kalbai sustiprino valstietiðkos grupelës tautinæ savigarbà – vienà ið tautinës savimonës sandø. Tad Varnius pasiekusi 1856– 1857 m. iðleista Augusto Schleicherio lietuviø kalbos gramatika, jo „mirðtanèios“ lietuviø kalbos teorija, taip pat kai kuriø seminarijos profesoriø319, o gal ir bendramoksliø320, niekinantys pasisakymai apie lietuviø kalbà uþgavo A. Baranausko ir jo draugø ambicijas. Matyt, tai paakino bièiulius ðià kalbà demonstratyviai vieðai vartoti321, ja kurti eiles árodant, kad lietuviø, kaip ir lenkø, kalba tinkama gilesnei min- èiai iðreikðti. Panaðiai ir 1810 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Zacharijaus Niemèevskio (Niemczewski) akademinei auditorijai prista- tytos Dionizo Poðkos lietuviðkos eilës turëjo árodyti, kad lietuviðkai galima reikðti sudëtingus jausmus322. Paanalizuokime A. Baranausko kûrybiná palikimà. Pirmiausia atkreipkime dëmesá á jo Varniø laikotarpio raðiná „Apie þemaièiø ir lietuviø liaudies kalbà“ (O mowie ludu Ýmudzkiego i Litewskiego, 1857)323. Ásigilinus á já matyti, kad A. Baranausko mintis apie Lietuvos krikðtà ir unijà traktuoti kaip etnokultûrines nuostatas nëra pagrindo. Ra- ðinyje apgailestaujama tik dël lietuviø kalbos, tautos nuosmukio ir já lëmusiø istoriniø aplinkybiø, ko nepaneigtø nei lietuvis, nei lenkas. Ádomesni jo samprotavimai apie lietuviø kalbos tobulinimo reikalà, tad iðtraukà pacituosime:

319 R. Mikðytë, Antanas Baranauskas, p. 71. 320 Rekonstravus klierikø sàraðà, galima suminëti A. Baranausko anoniminius seminarijos bièiulius – bendramokslius H. A., J. W., S. M., A. G., J. M. ir J. R., kuriems buvo raðytos poeto eilës á albumëlius. H. A. inicialai þymi Jeronimà Atkocevièiø, kilusá ið Ðeduvos parapijos laisvøjø þmoniø (valstieèiø); J. W. – Jurgá Voloðinà, kilusá ið valstieèiø; S. M. – Stanislovà Molá ið valstybiniø valstieèiø; A. G. – Antanà Gintylà, kilusá ið bajorø; J. M. – A. Baranausko kraðtietá Jonà Milakná, kilusá ið Zarasø apskrities Jûþintø parapijos baudþiaviniø valstieèiø. Ðiek tiek kebliau yra identifikuoti eilëraðèio adresatà J. R. Sprendþiant ið eiliø teksto, jis taip pat turëjo bûti A. Baranausko krað- tietis, t. y. kilæs nuo Utenos ar artimø apylinkiø. Tokios kilmës galëjo bûti Jonas Rokickas ir Jonas Ruþevièius, kuriø socialinë kilmë ir kilimo vieta neidentifikuota. Klierikø, turinèiø minëtus inicialus, su A. Baranausku studijavo ir daugiau: Jonas Rojus, Jonas Ruginis, Jonas Radavièius. 321 R. Mikðytë, Antanas Baranauskas, p. 55. 322 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 92–93. 323 A. Baranauskas, Apie þemaièiø ir lietuviø liaudies kalbà, Literatûra ir kalba, t. 19, p. 210–215.

194 „Kunigui pravartu kaip galima geriau þinoti visas ðvento tikë- jimo ir Baþnyèios mokslo tiesas, bet dar pravarèiau mokëti tas tiesas aiðkiai ir tvirtai iðdëstyti þmonëms. Pagalbinës priemonës yra þmo- niø, á kuriuos kreipiamasi, kalbos paþinimas ir tobulumas. < > To- dël Þemaièiø dvasininkija, turëdama kitø tautø knygose neiðsemiamà ðaltiná Baþnyèios mokslo, atremianèio visus ðvento tikëjimo prieðø prie- kaiðtus ir naudojamo þmoniø praktiniam gyvenimui, negali jo visai nuodugniai ir kilniai iðdëstyti þmonëms dël kalbos skurdumo ir kartu plëtoti aukðtesnio intelektualumo. Taigi kad labdaringa ðvento tikëji- mo ðviesa sëkmingiau apðviestø tos liaudies protà, kad jà iðmokytø aukðtesnës krikðèionio paskirties ir ðventø dorybiø kilnumo, reikia pirma padaryti kalbà pajëgià suvokti tas visas ðventas tiesas ir lengvai suprantamà liaudþiai“. Toliau aiðkinama, kad senosios, tikrosios lietuviø kalbos atgai- vinimà reikëtø pradëti nuo þemaièiø ir aukðtaièiø tarmiø atkûrimo. Tai padaryti leistø kiekvienos parapijos, kaimo tarmës atmainø, atsi- radusiø per amþius dël uþdaro valstieèio gyvenimo bûdo, taip pat liaudies vartojamø prieþodþiø, padavimø, dainø þodþiø palyginimas ir atranka. Tokià medþiagà galëtø kaupti parapijø klebonai ir perduo- ti jà lietuviø kalbos þodynø bei gramatikø sudarytojams. Ðie tarmes atkurtø, jas palygintø, atrinktø atskirus þodþius, atkreiptø dëmesá á jø prigimtá, stiliaus grakðtumà bei aiðkumà ir nustatytø visai lietuviø kalbai bendras, taip pat liaudþiai lengvai suprantamas taisykles. Para- pinës mokyklos padëtø supaþindinti lietuvius su nustatytomis bendri- nës kalbos formomis, kurios ilgainiui ásitvirtintø kasdienëje vartosenoje. Kitaip nei A. P. Kaðarauskas, A. Baranauskas buvo ásitikinæs, kad juo aukðtesnæ civilizacijà pasiekë tautos, juo plaèiau buvo iðplëtoti jø vi- suomeniniai santykiai, tuo labiau turëjo bûti iðlavëjusios jø kalbos. Lyginant A. P. Kaðarausko ir A. Baranausko paþiûras á kalbos raidà ir lingvistinius interesus matyti, kad jos aiðkiai skyrësi. A. P. Ka- ðarauskui svarbiausia buvo mokslinë lietuviø kalbos vertë (archaiðku- mas), o A. Baranauskui – jos praktinis vartojimas (norminimas), be to, akivaizdus pastarojo interesø religinis akstinas. Kunigø dëmesys gra- matikø, þodynø rengimui ëmë didëti, kai buvo áteisintos parapinës mokyklos prie baþnyèiø ir Þemaièiø vyskupijoje katalikybë imta skleisti

195 lietuviø kalba. 1849 m. pabaigoje ði veikla ágijo naujà kryptá – tuomet vyskupija iðsiplëtë á Rytø Lietuvà, apimdama jau ne tik þemaièiø, bet ir aukðtaièiø tarmës plotus, ir Þemaièiø vyskupijos dvasininkijai tapo itin aktualus kalbos norminimas. Reikia manyti, kad bûtent ði aplin- kybë paskatino aukðtaitá A. Baranauskà atkreipti dëmesá á bendrinës lietuviø kalbos kûrimà. Ið „triumvirato“ laiðkø, eiliø uþuominø R. Mikðytë nustatë, kad A. Baranauskas buvo bièiuliø lingvistiniø interesø spiritus movens324, K. Kairys buvo geriausias lietuviø kalbos þinovas. Kartu studijavæs kunigas D. Pëþa viename ið savo vëlesniø laiðkø citavo A. Baranausko þodþius: „Kad að nors deðimtu daliu iðmanyèia ape lietuviðku kalbu, kaip kunigas Kairo, bûèia spakainas“325. K. Kairys, kaip ir A. Bara- nauskas, manë, kad pirmiausia bûtina rûpintis bendrinës lietuviø kal- bos, paremtos aukðtaièiø ir þemaièiø tarmëmis, kûrimu ir nepritarë A. P. Kaðarausko þemaitiðkos gramatikos sumanymui326. P. Viksva taip pat mëgino darbuotis norminant lietuviø kalbà, norëdamas jà ugdyti net ryþosi lietuviðkai raðyti draugams laiðkus, nors, kaip pats sakë, ne itin jam sekësi kalbos srityje darbuotis327. Bendrinës lietuviø kalbos kûrimas buvo ilgas procesas, bet litu- anizuoti katalikybæ Aukðtaitijoje reikëjo nedelsiant, taigi pradëta rengti religinæ literatûrà aukðtaièiø tarme. M. Valanèiui rûpinantis, 1854 m. á ðià tarmæ buvo iðverstas ir iðleistas lenkiðkas J. Þelvio katekizmas328. Pastoracijai Aukðtaitijoje vyskupas stengësi panaudoti ir A. Baranaus- ko talentà. Jo paragintas poetas 1857–1858 m. seminarijoje paraðë aukð- taitiðkø giesmiø M. Valanèiaus „Kantyèkoms“, o 1859 m. – blaivybei skirtà „Dievo rykðtæ ir malonæ“329. Vëliau, 1865 m. A. Baranauskui gráþus ið uþsienio, M. Valanèius vël priminë, kad trûksta literatûros aukðtaièiø tarme, ir ragino já raðyti330.

324 R. Mikðytë, Antanas Baranauskas, p. 66. 325 R. Mikðytë, Antano Baranausko kûryba, p. 65. 326 Klemenso Kairio laiškas Antanui Baranauskui, 1858 05 31, Literatûra ir kalba, t. 19, p. 297–300. 327 Pranciškaus Viksvos laiškas Antanui Baranauskui, 1858 01 05, ten pat, p. 304. 328 J. Þelvys, Katekizà Kataliku , vertë J. Þenevièius, Vilnius, 1854. 329 Plg.: A. Baranauskas, Raštai, t. 1, 1995, p. 541. 330 Literatûra ir kalba, t. 19, p. 307.

196 Sustokime ties poezija. Literatûrologai daugiausia dëmesio ski- ria lietuviðkajai A. Baranausko poezijai, tuo tarpu lenkiðkoji likusi nuoðaly. Taèiau lenkiðkoji poezija paraðyta anksèiausiai, ji iðsiskiria apimtimi ir tematika, todël reikia pritarti E. Aleksandravièiui, kad A. Baranausko kûrybos esmæ ámanoma suvokti tik imant visà jo len- kiðkà ir lietuviðkà poezijà ir kad poezija lenkø kalba atspindi iðlavinto þmogaus jausenà. Antra vertus, diskutuotinas teiginys, esà svarbiau- sias motyvas, kodël A. Baranauskas pradëjo kurti lietuviðkai, tebuvo namø aplinkos prisiminimas331. Sprendþiant ið turinio, lenkiðkoji poezija ið tiesø yra pagrindinë A. Baranausko vidinio „að“ raiðkos forma. Lenkø kalba perteikiama egzistencijos kontempliacija, tikëjimas, transcendentalumas, universa- lumo jutimas, regëjimai, mistinis bendravimas su Dievu ir religinë egzaltacija, erezijø pragaiðtingumas, gyvenimo prasmës, likimo, kan- èios motyvai, sielø pokalbiai. Jeigu vertintume jà ið pasaulëþiûriniø pozicijø, kaip tik A. Baranausko lenkiðkojoje poezijoje, kuri paraðyta seminarijoje 1856–1857 m. dar iki pasirodant 1856 m. lapkrièio 12 d. eiliuotam sveikinimui K. Kairiui ir „Dainu dainelæ“ (1857), o juo la- biau „Anykðèiø ðileliui“ (1858–1859), susiformavo jo paþiûros, 1858– 1859 m. iðdëstytos poemose „Kelionë Petaburkan“, „Pasikalbëjimas Giesminyko su Lietuva“, „Dievo rykðtë ir malonë“, 1860–1861 m. re- liginëse giesmëse. Ðioje poezijoje ávardijama pagrindinë blogybë, þlug- danti tautas ir valstybes – tai tikëjimo susilpnëjimas ir þmoniø mora- linis nuopuolis332. Ávertinama katalikø dvasininkija, vienintelë pajëgi jai pasiprieðinti, kartu átvirtinamas apaðtalo Pauliaus kunigo, Tikëji- mo, Meilës ir Vilties neðëjo þmonijai, krikðèionybës misionieriaus, ávaiz- dis: „O wieszcze Úwiata, pieúniarze, poeci! / Wielkim wam úwiatùem ùaska Boýa úwieci; / I wielka chwaùa w Bogu was opasze, / Jeúli speùnicie posùannictwo wasze; / < > / Wielkie Wam wprawdzie na ramionach dzieùo / < > / Zasiejcie niwæ w Boêkiej posiadùoúci / Pieúnià Nadziei, Wiary i Miùoúci“333.

331 E. Aleksandravièius, Giesmininko kelias, p. 81–82. 332 Plg.: A. Baranauskas, Raštai, t. 1, 1995, p. 105–106, 456 (Urywek, 1856 10 06), 107–108, 457 (Luter /:urywek:/, 1856 10 10). 333 „O, pasaulio pranašai, dainiai, poetai! / Jums Dievo malonë ðvieèia ryðkia ðviesa, / Ir jus apgaubs didþiulë garbë Dievuje, / Jeigu ávykdysite savo misijà. / < >

197 Ðis ávaizdis suasmeninamas ir sukonkretinamas kaip kunigo– poeto–menininko – liaudies vadovo ávaizdis. Jame tarsi randa prasmæ romantiðko ir melancholiðko pasaulieèio Giesmininko egzistencija. Kon- statuojama, kad iðsilavinimas, poetinis talentas yra Dievo duotas áran- kis atskleisti liaudþiai vaisingà Lietuvos sàsajà su Katalikø baþnyèia, kuri pajëgi garantuoti dvasiná atsinaujinimà – paþadinti Dievo, arti- møjø, tëvynës meilæ, kuri kada nors prikelsianti ðià tëvynæ (kalbama apie jungtinæ Lietuvos ir Lenkijos valstybæ) ið kapo334. Visos A. Baranausko 1856–1857 m. lenkiðkojoje poezijoje iðsa- kytos nuopuolio, misijos, dvasinio atsinaujinimo idëjos 1857–1861 m. perkeliamos á lietuviðkàjá kontekstà ir realizuojamos lietuviðkomis ei- lëmis. Lietuviðkoji poezija jau nëra intymi „að“ poezija. Ji skirta iðori- niam pasauliui ir yra dinamiðka: pritaiko subrandintas idëjas konkre- èiam etnosociumui. Tai prasideda Varniuose ir tæsiasi Peterburge. 1856 m. krikðèionybës svarba pabrëþiama K. Kairiui raðytame eiliuotame sveikinime, taip pat – valstietijos socialinës laisvës lûkesèius iðreiðku- sioje ir dvasininkijà kaip bûsimà jos laisvo gyvenimo „kelvedᓠávar- dijusioje „Dainu dainelæ“, vëliau „Kelionëje Petaburkan“ bei „Pasikal- bëjime Giesminyko su Lietuva“. Palyginkime lietuviðkø kûriniø turiná su lenkiðkosios poezijos turiniu. Poezijoje lietuviø kalba A. Baranauskà ypaè jaudina ðlovinga pagoniðkos Lietuvos praeitis (jo tautinë saviteiga èia patiria katar- sá335 ), taèiau visi ir Lietuvos, ir kitø kraðtø bei tautø istorijos pavyz- dþiai tëra religijos istorijos iliustracija. Lietuvos krikðtas, atëjæs ið Len- kijos, matomas kaip ðviesa, iðgelbëjusi ir sustiprinusi Lietuvà, suliejusi jà su Lenkija ir atvedusi á „gerumo ir laimës amþius“, kuriuos pritem- dë tik Reformacija. Kita vertus, liaudþiai aiðkinama, kad visø kraðtø, tautø nuos- mukis, jø patekimas á vergijà yra Dievo bausmë uþ doroviná, moraliná

/ Ið tikrøjø ant jûsø peèiø gula didi uþduotis / < > / Uþsëkite Dievo tëvonijos dirvas / Vilties, Tikëjimo ir Meilës giesme“ (W pocie czoùa /do Poetów/, 1857 03 10). Ten pat, p. 128–130, 468. 334 Ten pat, p. 87–93 (Cudny pioúnki kwiat serce me i úwiat, 1856), 114–115 (Pas- wiçjkinimas dienôj wardûwiu brôlo Wieszpatîj Klçmenso, 1856 11 12), 109–111, 458–459 (Do X. Klemensa Kajro, 1856 10 19), 131–132, 468–469 ([Bùogosùawiony, kto z Boýej ræki], 1857 03 16).

198 nuopuolá, uþ protëviø religijos, paproèiø, kalbos atsisakymà, uþ sve- timos gyvensenos, elito madø ir svetimo tikëjimo perëmimà. Skelbia- mas ásitikinimas, kad nei ðlovinga istorinë praeitis, nei ekonominë paþanga, nei turtas, nei laisvë, nei mokslas, nei ðvietimas negarantuo- ja tautos iðlikimo. „Pasikalbëjime Giesminyko su Lietuva“ vyksta at- vira polemika tarp lietuviø etnokultûrinio sàjûdþio ideologijos ir krikð- èioniðkosios ideologijos, kurioje akivaizdþiai nugali pastaroji. Iðlikti okupacijos sàlygomis lietuviø valstieèiui gali padëti tik svetimo gai- valo atstûmimas, uþsikonservavimas savo etnokultûrinëje erdvëje (gimtoji kalba, tëvø paproèiai, rûbai, neturtas, doras gyvenimas). Èia itin prasmingai suskamba „Anykðèiø ðilelio“ motyvas, kurio gyvybin- ga gamta idealizuoja nepaliestà modernizacijos skersvëjø, natûraliu laiko ritmu alsuojantá lietuvio gyvenimo bûdà. Taèiau svarbiausia ið- likimo sàlyga valstieèiui – katalikø tikëjimas. Jo misija – sutirpdyti „ðalèio ledus þmoniø ðirdyse“, sutriuðkinti neigiamus „þmogaus pro- to padarinius“, sukelianèius degradacijà, paþadinti þmonëse tarpusa- vio ir Dievo meilæ336. Panaðiai valstietijos istorinë sàmonë politiðkai kryptingai formuojama XIX a. vidurio bajorijos, atstovavusios demok- ratëjanèiai LDK bajoriðkajai kultûrai, kelioniø po Lietuvà apraðymuo- se337 – gresiant kataklizmams, jais taip pat bandoma priminti skaity- tojui ðlovingà kraðto, unijinës valstybës istorijà.

335 Ðiuo atþvilgiu apie A. Baranauskà galima kalbëti kaip apie atstovà dvasinin- kijos, kurià A. Maceina vadino „lietuviðkosios krikðèionybës“, krikðèioniðkos savo turi- niu, bet lietuviðkos savo forma, reiðkëja (A. Maceina, Krikðèioniðkasis turinys ir lietuvið- koji forma, Krikðèionybë Lietuvoje. Praeitis. Dabartis. Ateitis, Kaunas, 1938, p. 98–111). 336 Toks vertinimas atitinka A. Maceinos mintá, kad „Pasikalbëjimo Giesminy- ko su Lietuva“ etiniai postulatai iðreiðkia krikðèioniðkosios ideologijos nuostatas: áspë- ja tautà dël praþûtingø klystkeliø fizinio ir dvasinio sunaikinimo akivaizdoje, iðkelia universaliàsias dvasines vertybes prieð materialiàsias ir parodo, kad sugebëjimas kæsti yra pagrindas iðlikti (A. Maceina, Laiðkai raðytojams (2) / Apie poetà tautos akivaiz- doje, Aidai, 1952, Nr. 10, p. 455–465). Já taip pat paremia E. Aleksandravièiaus iðvada, kad poetui ideali buvo XVI ir XVII a. Lietuva, tikëjimas ir tautiðkumas – tapatûs dalykai, istorijos bëgsmas – transcendentiniø galiø raiðka, mesijinë Lenkijos átaka Lietuvai ir unijos teisingumas – neginèijami, o lietuviø ir lenkø tautiðkumas – tikëjimo suvienytas nevienodo lygio ir ágalumo darinys (E. Aleksandravièius, Giesmininko ke- lias, p. 186–187). 337 V. Sirutavièius, Simbolinës geografijos: kelionës po XIX a. vidurio Lietuvà ir jø apraðymai, Lietuvos istorijos metraštis (toliau – LIM), 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 110–123.

199 Krikðèioniðkoji ideologija nëra akivaizdi tik „Anykðèiø ðilely- je“, nors jis paraðytas po „Dainu dainelæ“ ir tuo pat metu, kaip „Ke- lionë Petaburkan” bei „Pasikalbëjimas Giesminyko su Lietuva“. „Anykðèiø ðilelis“ nuo kitø A. Baranausko poemø skiriasi tuo, kad èia nëra nei atviros ideologinës deklaracijos, nei atviros didaktikos. Pir- moji jo dalis, „nesudarkytas pirminis sumanymas, sklandus ir skam- bus kaip upokðnio srovë“338, atskleidþia gamtos ir lietuvio dvasios harmonijà. Tai romantiðko paþado, 1855 m. duoto K. Praniauskaitei, tesëjimas: „Ilgesingoje puikioje giesmëje broliams / Ið storø praeities pelësiø prikelti / Tolimus mirusiø amþiø prisiminimus, / Juos pa- puoðti nuostabiu svajonës þiedu, / Surinkti senus liaudies padavi- mus, / Kad atgytø jø kerintis groþis“339. Tai ir kito sielos bièiulio – K. Kairio gamtos jausenos („Dienelë brëkðta”) pakili tàsa. Pirmosios „Anykðèiø ðilelio“ dalies ðviesi nuotaika yra tarsi kon- trastas antroje dalyje vaizduojamai socialinei bei politinei tikrovei. Pastarojoje jau apèiuopiamas istoriniø negandø, moralinio nuopuolio, okupacijos, dvasinio atsinaujinimo leitmotyvas – tarsi poetas, prieð pradëdamas didelá darbà, norëtø pats sau ir skaitytojui apibendrinti, ko bûta, kas prarasta ir kà reikëtø atkurti. Tad ðis kûrinys gali bûti iðkilmingas gyvenimo tikslà suradusio kunigo–poeto – A. Baranausko atsisveikinimas su sutrikusiu romantiku Giesmininku. Tai gali bûti ir intymus Giesmininko pokalbis su tautieèiais prieð atsidedant kunigo– poeto misijai. Apie panaðaus simboliðko dvasinio akto poreiká – „ artimai pasikalbëti / Akis á aká su savo mieluoju Tautieèiu, / Kad pasaldinèiau paskutines akimirkas / Prieð tapdamas þmoniø þve- ju“340 – poetas 1857 m. taip pat raðë K. Praniauskaitei. Negalima atmesti tautiniø sentimentø átakos „Anykðèiø ðile- liui“. Aiðkiai já veikë romantikai, aukðtinæ kraðto istorijà, liaudies kal-

338 „By wydaã czyste pomysùu wzory / Pùynnie i dzwiæcznie jak tok strumienia“ (Do P. K. P.(roniewskiej), 1855 12 28). A. Baranauskas, Raštai, t. 1, 1995, p. 82–84, 446. 339 „W tæsknéj dla braci uroczéj pieúni / Wskrzesiã zpod grubej przeszùoúci pleúni /Wiekow zmarùych dawne wspomnienia / Cudnym ozdobiã kwiatem marze- nia / Zebraã od Ludu dawne podania / Ýeby w czarownym wdziæku oýyùy“ (Do P. K. P.(roniewskiej), 1855 12 28). Ten pat. 340 „ pogwarzyã prywatnie, / Sam na sam z swym lubym Rodakiem / By chwile osùdziã ostatnie, / Nim ludzi siæ stanæ rybakiem“ ([O Wieszczko Dostojna! masz zbiorek], 1857 03 05). Ten pat, p. 124, 466.

200 bà, naudojæ liaudies tautosakà kûryboje. Taèiau poemà galëjo paska- tinti ir religiniai motyvai: atsisveikinimas su pasaulieèiø iliuzijomis, dvasinis áþengimas á kunigystæ, apsisprendimas tarnauti Baþnyèiai. Pralaimëjus 1863 m. sukilimui, þlugus politinës laisvës vilèiai, depresija, artimøjø, kolegø tremtis ir mirtis, paaðtrëjusi cenzûra nu- slopino A. Baranausko poetiná pakilimà341. Vis dëlto jo lietuviðkai kû- rybai lemtingiausia turëjo bûti tai, kad nebeliko dvasininkijos lietuvy- bës veiklos entuziazmo, kai rusø valdþia suvarþë ganytojiðkà veiklà, uþdraudë lietuviðkà spaudà lotynø raidëmis, parapines mokyklas prie baþnyèiø, religines brolijas – taigi faktiðkai sugriovë svarbiausias lie- tuviø kalbos atramas religijoje. Ðá poþiûrá paremia aplinkybë, kad, vos atsiradus palankiai progai prasmingai pasitarnauti katalikybei, atgi- më A. Baranausko lingvistiniai interesai, vël kurtos lietuviðkos religi- nës giesmës. Taigi A. Baranausko tekstø analizë leidþia manyti, kad jo lietu- viðkosios kûrybos idëjinës iðtakos buvo kitokios nei lietuviø etninës kultûros puoselëtojø kûrybos. A. Baranauskas, kitaip nei S. Daukan- tas, nekûrë etniðkai savitos lietuviø kultûros dël paèios ðios kultûros. Jam kûryba lietuviø kalba visø pirma buvo katalikybës stiprinimo priemonë. A. Baranausko ásitikinimu, katalikybës poreikis buvo ir lie- tuviðkos poezijos, ir lietuviø kalbotyros (galima pridurti, kaip patvir- tino ateitis, ir lietuviø kalbos vartojimo) prasmë. Universali religinë pasaulëþiûra, pritaikyta prie lietuviø vals- tieèiø gyvenimo ir veikimo, tautinio tapatumo nepraradusiam poetui padëjo áprasminti savo tautiðkumà, gimtàja kalba iðsakyti krikðèiony- bës apologijà. Antano Vienaþindþio ir Petro Rimkaus lyrika. 7-ojo deðimtme- èio pradþioje kai kurie seminarijos klierikai vël pradëjo reikðtis lietu- viø poezijoje, taèiau jos niekaip nepavyktø susieti su jokia ideologija. Jø lietuviðkoji kûryba yra tarsi atëjusi tiesiai ið gimtos etnosocialinës aplinkos, aplenkdama bajoriðkàjà kultûrà. Nesant pakankamai duo- menø, rimtesnes iðvadas daryti sunku, tad apsistosime tik ties keliais iðoriðkais pastebëjimais.

341 Plg.: E. Aleksandravièius, Giesmininko kelias, p.115.

201 Naujà lietuviðkos saviraiðkos pavyzdá rodytø A. Vienaþindþio poezija. Ið aukðtaièiø valstieèiø kilæs klierikas Þemaièiø seminarijoje studijavo 1861–1865-aisiais – didþiausios politinës átampos metais. Po- etas eiliuodavo pasislëpæs342, saugodamas savo jausmø privatumà. A. Vienaþindþiui bûdinga artima liaudies dainai intymi, nostalgiðka meilës lyrika, atspindinti asmeninius iðgyvenimus, sielvartà dël ið- tremtø tëvynainiø likimo po sukilimo, rezignacijà. Tokiai poezijai, sprendþiant ið jos tematikos, vargiai galëjo tu- rëti átakos seminarijos aplinka, nors kaip tik èia pradëta eiliuoti. Ji neturi nieko bendro su religijos poreikiais, nëra ir troðkimø, kurie rodytø buvus etnokultûrinæ átakà. Vien lietuviðkà A. Vienaþindþio poetinæ raiðkà galëjo nulemti tai, jog iki seminarijos jis nebuvo stip- riau paveiktas bajoriðkosios kultûros (vienintelë jo kultûrinë aplinka uþ gimtøjø namø buvo surusinta Panevëþio gimnazija, kurioje itin daug studijavo valstieèiø vaikø343). Ði, Vinco Mykolaièio-Putino þo- dþiais, „savaime dainuojanti siela“ tai, kas transcendentalu, universa- lu, susijæ su þmogaus egzistencija, t. y. tai, kas sudarë poeto vidiná „að“ ir kà A. Baranauskas, K. Kairys reiðkë lenkø kalba, iðsakë lietu- viðkai. Panaðiai galima pasakyti apie A. Vienaþindþio bendramokslá (studijavusá 1862–1867 m.), taip pat ið Aukðtaitijos valstieèiø kilusá irgi Panevëþio gimnazijos absolventà klierikà P. Rimkø ir jo poezijà344. Jo eilës „Tykus buvo vakarëlis“, „Ðirdinga ir laiksvi tur bûti giesme- la“ (spëjama, jog eiliuoti taip pat pradëjo seminarijoje) panaðios á A. Vienaþindþio. Pirmasis eilëraðtis labai artimas pastarojo stilisti- kai345 – gali bûti, kad seminarijoje poetø arèiau bendrauta. A. Vienaþindþio ir P. Rimkaus kûrybos nauja stilistinë kryp- tis – „liaudiðkasis romantizmas“346 ir itin didelis jø kûrybos populia- rumas liaudyje rodytø valstietijoje atsirandantá sociokultûrinës savi-

342 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 385. 343 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 434. 344 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 398–399. 345 Ten pat, p. 399. 346 Ten pat, p. 281, 392.

202 teigos poreiká, kuris galëjo kilti dël religinës ðvietëjiðkos dvasininkijos veiklos sustiprëjus tautiniam kultûriniam potencialui ir kurá iðreiðkë ið jos kilusi inteligentija.

SEMINARIJOS ABSOLVENTAI IR LIETUVYBË

Kartos specifika. Þemaièiø seminarijoje 1845–1869 m. parengta katalikø dvasininkijos karta, arba M. Valanèiaus dvasininkijos karta, religiniame Þemaièiø vyskupijos gyvenime pagrindiná vaidmená vaidi- no iki XIX a. paskutinio ketvirèio. Ði karta savo veikla ir ásitikinimais skyrësi tiek nuo ankstesnës, tiek nuo vëlesnës kunigø kartos, kurios formavosi kitomis visuomeninëmis ir politinëmis aplinkybëmis. Nustatëme, kad Þemaièiø seminarijoje parengti kunigai 1867 m. sudarë apie 82% visø Þemaièiø vyskupijos darbingø dvasininkø, o tai ið esmës pakeitë senàjà kunigijos sudëtá. Nuo misionieriø iðugdytos kartos naujoji karta skyrësi kitokiu iðauklëjimu, kuris atspindëjo pasi- keitusius vyskupijos vadovø religijos stiprinimo prioritetus. Naujo- viðkai orientuotas klierikø rengimas, Varniø kultûrinë aplinka, socia- linë klierikø sudëtis 1845–1869 m. suformavo Þemaièiø dvasininkijà, kuri buvo geriau pasirengusi religijos sklaidai. M. Valanèiaus dvasininkija buvo daug aktyvesnë ginant Kata- likø baþnyèios interesus. Panaðiai kaip ir pats M. Valanèius, ji buvo lojali lietuviðkam darbui ir ten, kur to reikalavo religiniai baþnytiniai interesai, uoliai darbavosi. Ði dvasininkija buvo teoriðkai, praktiðkai ir psichologiðkai pasirengusi vartoti liaudies kalbà skleidþiant kataliky- bæ; gerokai demokratiðkesnë bendraujant su valstieèiais, neabejinga jø poreikiams, turëjusi didesná autoritetà; platesniø kultûriniø interesø, labiau vertinusi iðsilavinimà. Tik nedaugelis seminarijà baigusiø ku- nigø buvo agresyviai prolenkiðki347.

347 Ryðkus pavyzdys yra buvæs klierikas, 1896–1904 m. Þemaièiø vyskupijos seminarijos inspektorius P. K. Kriðkenis.

203 Vis dëlto dvasininkijos lituanizacija nepaveikë jos ideologijos – ji buvo ir liko suaugusi su lenkø kultûra. Ðtai kaip apibûdino vieno ið þinomiausiø po sukilimo lietuvybës puoselëtojø J. Katelës paþiûras Aleksandras Dambrauskas-Jakðtas. „Ið seminarijos iðëjo lenkø patrio- tu, o skaitydamas vëliau uþdraustus lenkø patriotiðkus veikalus, uþ- sigrûdino tame sentimentaliame patriotizme ir per visà gyvenimà pa- siliko karðtu „poliako-litvinu“, uþ kà nusipelnë ið lenkø pagarbos ir malonës“348. M. Valanèiaus dvasininkija ir XIX a. pabaigoje nesuprato lietuviø tautiniø aspiracijø, laikë jas erezija. Vyskupai A. Baranaus- kas, K. Cirtautas, M. L. Paliulionis nepalaikë jaunøjø, po 1870 m. iðugdytøjø kunigø lietuviðkos ideologinës orientacijos, nepatikëdavo jiems geriausiø parapijø, neásileisdavo patriotiðkai nusiteikusiø dvasi- ninkø á kurijø kapitulas, taigi trukdë formuotis aukðtajai dvasininki- jai, pozityviai apsisprendusiai modernaus lietuviø nacionalizmo at- þvilgiu. Praktinëje religinëje veikloje pasiþymëjo lanksèia laikysena, atitikusia krikðèioniðkojo universalizmo reikalavimus, pagal aplinky- bes katalikybei skleisti naudojo ir lenkybæ, ir lietuvybæ, uþ kà sulaukë ir „lenkomanø“, ir „litvomanø“ vardo, nors jø veikla neturëjo nieko bendro su lietuviðkuoju tautiðkumu ir noru rasti erdvæ jam reikðtis349. Katalikybës poreikiams tarnavo vyskupø parama lietuviðkos spaudos gràþinimui, pritarimas lietuviø kalbos ávedimui á lietuviðkø parapijø baþnyèiø pamaldas, rûpinimasis seminarijos klierikø rengimu lietu- viðkai pastoracijai, lietuviø kalbos norminimu, lietuviðka katalikiðka raðtija ir pan. Antra vertus, stiprëjantis lietuviø tautinis atgimimas skatino nedidelës dalies dvasininkijos atviresnæ lietuviðkà laikysenà. Kai ku- rie kunigai (R. Stakënas, M. J. Mieþinys) pradëjo bendradarbiauti lie- tuviðkoje periodinëje spaudoje, ðiek tiek jø laikotarpiu po „Auðros“ ásitraukë á lietuviðkà kultûrinæ veiklà. Jie atstovavo tai maþumai, ku- riai tapo nesvetimas ir tautinis lietuviø judëjimas. Toks buvo kovoto- jas dël lietuviø spaudos lotynø raidëmis atgavimo, lietuviðko laikrað-

348 A. Dambrauskas-Jakštas, min. veik., p. 270, 278. 349 Plg.: V. Þaltauskaitë, Lietuvos krikðèioniðkosios demokratijos genezë. XIX a. pab. – XX a. pr. Sociopolitinis aspektas, daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, 2000, p. 12–13.

204 èio leidimo350, gausiø lietuviðkø raðtø rengëjas ir vertëjas J. Balvo- èius-Gerutis, kurio ilgametes prolietuviðkas paþiûras yra pabrëþæs A. Dambrauskas-Jakðtas: „Su kunigais kalbëdavosi lenkiðkai, nes tuomet klebonijose bu- vo tokia mada. Bet lenkystës idealai niekad nebuvo já suviliojæ. Savo dvasioj jis visada jautësi esàs lietuvis, lietuviø atgijimo nelaikë jis sva- jone, anaiptol, tikëjo mûsø tautà galint atgimti, dël to karðtai laukë jos atgimimo ir kiek galëdamas rûpinosi já pagreitinti. „Auðros“ atsiradi- mas 1883 metais dar labiau já uþgrûdino tame ásitikinime“351. Apskritai M. Valanèiaus dvasininkija XIX a. treèiajame ketvir- tyje suvaidino nemaþà vaidmená stiprinant katalikybæ valstietijoje. Ji energingai ásitraukë á rusiðkø liaudies mokyklø boikotà po 1863 m. sukilimo, organizavo katalikø prieðinimàsi rusiðkam raidynui bei sta- èiatikybës platinimui. K. Kairio, P. Viksvos, kitø kunigø tolesnis gy- venimas demonstravo naujosios kunigijos diplomatijà kovojant su val- dþios nurodymais mokyklose dëstyti tikybà rusø kalba. Antai P. Viksva, dirbdamas Këdainiø parapijos filijalistu, atsisakë bûti tiky- bos mokytoju valdinëje Këdainiø liaudies mokykloje, kuriai vadova- vo staèiatikis. Motyvavo tuo, kad, uþdraudus vaikams aiðkinti Dievo þodá lenkiðkai ir lietuviðkai, tikybos mokymas rusø kalba sukels ne- pasitikëjimà kunigu ir paèia mokykla, o tai sukels „pavojingø rûpes- èiø“352. Panaðiai prieðinosi Darbënø kunigas Mikalojus Opulskis (Opólski)353, Anykðèiø vikaras Julijonas Raèkauskas (Raczkowski), Eler- nëje ir Laukesoje kunigavæs Mikalojus Skorupskas (Skorupski) bei dau- gelis kitø, nekalbant apie administracines katalikybës atramas A. Ba- ranauskà, M. L. Paliulioná, K. Cirtautà. Jau 7-ojo deðimtmeèio pabaigoje rusø valdþia buvo priversta konstatuoti, kad dël M. Valanèiaus dva- sininkijos veiklos Þemaièiø vyskupijos gyventojø suartëjimas su rusø kultûra ir Baþnyèia tapo nebeámanomas354.

350 V. Merkys, Knygneðiø laikai, 1864–1904, p. 152–153. 351 A. Dambrauskas-Jakštas, min. veik., p. 67. 352 Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 9153 Vilniaus generalgubernatoriui, 1865 11 25?, LIIB, mf. 140/7. 353 Kauno gubernatoriaus raðtas Nr. 11382 Motiejui Valanèiui, 1866 11 13, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 98, l. 174. 354 Þr.: Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 9310 Vilniaus generalgubernatoriui, 1868 08 13, A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. 293–300 ir kt.

205 Uþ katalikybës gynimo sàjûdþio raginimus, agitacijà prieð ru- siðkas mokyklas ar kità prieðvyriausybinæ veiklà rusø valdþios buvo bausti Þemaièiø seminarijos absolventai kunigai Adomas Daugëla (Dowgiaùùo), Kajetonas Jankûnas (Jankiewicz), J. Lukavièius, Jonas Mi- laknis (Miùaszewicz), Teofilis Opulskis (Opólski), Samuelis Paðkevièius (Paszkiewicz), Leopoldas Radavièius (Rodowicz), Adomas Rimavièius (Rymowicz), Vincentas Stanys (Staniewicz), Aloyzas Ðliupavièius (Szlupowicz), Ignotas Ulinskas (Uliñski) ir kiti. M. Valanèiaus dvasininkijos pastoracinë veikla tarp lietuviø vals- tieèiø vyko lietuviø kalba. Dël to drauge su ja Þemaièiø vyskupijoje XIX a. treèiajame ketvirtyje gerokai sumaþëjo, ypaè Rytø, Ðiaurës rytø, Vidurio Lietuvoje, liaudies lenkinimas per Baþnyèià. Á svarbiausias pa- rapijas M. Valanèius stengësi skirti savus seminarijos auklëtinius, mo- kanèius lietuviðkai ir galinèius bendrauti su valstieèiais jø gimtàja kal- ba, pasiþyminèius iðlavinta pamokslø iðkalba, kuri átaigiau veikë ir graudino þmones. Ðalino pasenusius, prie lietuvybës katalikybëje reika- lavimø neprisitaikanèius kunigus. Skatino kunigus rengti liaudþiai lie- tuviðkas religines knygeles, tokius visø pirma këlë baþnytinës karjeros laiptais. V. Birþiðka raðë, kad vyskupijoje bûta nuomonës, jog norint vyskupo akyse iðkilti reikëjo parengti kokià nors lietuviðkà knygelæ355. M. Valanèiaus kunigijà yra apibûdinæs V. Juzumas kaip turëju- sià ypatingà vyskupo pasitikëjimà, kuri pateko á baþnytinæ valdþià ir formavo vyskupijoje dvasininkijos elgsenà, nesiderinanèià su nusisto- vëjusiomis tradicijomis ir uþgaunanèià luominius áproèius356. Demo- kratiðkesnæ elgsenà ðalia ugdymo skatino valstietiðka daugelio dvasi- ninkø kilmë. Dvasininkai, ypaè ið Þemaitijos, kurie giminyste buvo glaudþiai susijæ su lietuviðka aplinka, ið kurios buvo kilæ, arèiau su ja bendravo ir galëjo ne tik jà labiau kultûriðkai veikti, bet ir patys buvo jos veikiami. B. Smigelskis po 1850 m. yra taikliai pastebëjæs: „Giles- nëje Þemaitijoje galime pamatyti jaunesnës dvasiðkijos kitokià tai nuo liaudies prigulimybæ. Gentystës, gimininkystës, senobinës prietelystës ir paþintys patraukia jaunuosius kunigus prie nuolankumo, prie

355 V. Birþiška, Aleksandrynas, t. 3, p. 87. 356 V. Jogëla, Motiejus Valanèius pagal Vincentà Juzumà, LKMA metraštis, t. 20, Vilnius, 2002, p. 86–89.

206 neiðvengiamo nuolaidumo“, o aukðtaièiuose to familiarumo su kuni- gu nëra357. Jau buvo minëta, kad 1845–1869 m. seminarijà baigæ þe- mesnës socialinës kilmës kunigai buvo visuomeniðkai aktyvesni nei kilæ ið bajorø. Gali bûti, kad tokius kunigus 1863 m. turëjo omenyje sukilëliø vadas Antanas Mackevièius, gal ir perdëtai apie daugumà vyskupijos dvasininkø sakydamas, kad jie fanatiðkai nekentë visko, kas lenkiðka ir bajoriðka358. Faktinë medþiaga patvirtina, kad XIX a. treèiajame ketvirtyje nusistovëjo gerokai ðiltesni, artimesni nei anksèiau kunigo ir parapi- jieèiø tarpusavio santykiai, padidëjo kunigø dëmesys valstieèiø gyve- nimui. Antai bûdamas Krinèino vikaru, A. Vienaþindys subûrë para- pijos chorà, artimai bendravo su þmonëmis, nepraleisdavo në vieno didesnio jø suëjimo, vis pamokydamas tikëjimo bei moralës dalykø, palaikë ryðius su valstieèiais dainininkais, knygneðiais, su kaimieèiais nevengdavo kartu iðlenkti taurelës, pritardamas armonika dainuoda- vo savo eiles. Uþ pastangas graþiai skaityti kunigo dovanotos knygos ne vienà parapijietá pastûmëjo siekti mokslo359. Kupiðkio klebonas ka- nauninkas K. Kozmianas paskatino raðto pramokusià valstietæ Urðulæ Tamoðiûnaitæ imtis poetinës kûrybos360, vieðai rodydavo dëmesá liau- dies kûrybai, kviesdavo pjovëjas ið rugiø lauko padainuoti sutarti- niø361. Vadokliø klebonas J. Balvoèius-Gerutis mielai bendraudavo su kaimieèiais, pasikalbëdavo ir iðklausydavo, suprato jø bûdà, vargus ir reikalus. Valgë paprastus valstietiðkus valgius, vasarà nusimetæs ku- nigo sutanà vienmarðkinis nesidrovëdavo ðieno papjauti ar pagrëb- ti362. Pas Laukesoje kunigavusá M. Skorupskà plaukdavo þmonës tar- tis visokiais reikalais, kunigas në vieno nepalikdavo neiðklausæs ir nepataræs, kà daryti363. Naujieji kunigai imponavo ganomiesiems didesniu iðprusimu, dëmesiu ðvietimui. Nemaþai jø steigë dekanatø bibliotekas, patys

357 B. Smigelskis, Kunigo vikaro uþrašai, Draugija, 1909, t. 8, Nr. 29, p. 29. 358 A. Mackevièius, Laiškai ir parodymai, Vilnius, 1988, p. 69. 359 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 384. 360 Ten pat, p. 400. 361 R. Mikðytë, Antanas Baranauskas, p. 200. 362 A. Dambrauskas-Jakštas, min. veik., p. 88. 363 Ten pat, p. 281–282.

207 ðvietësi, domëjosi ne tik religiniais dalykais, teologija, lituanistika, bet ir ávairiais kitais mokslais. Antai J. Katelë mëgo archeologijà, rinko archeologines iðkasenas, turëjo nemaþà bibliotekà. Gana daug knygø turëjo sukaupæs M. Skorupskas, kurias mirdamas paliko Þemaièiø seminarijai, tik karui prasidëjus nesuskubta jø perveþti á Kaunà364. A. Baranauskas ir Jonas Radavièius (Rodowicz) mëgo matematikà, ho- meopatijà, pastarasis ir gamtà, mineralogijà, paliko Kauno muziejui 631 Kaukazo kalnø mineralo kolekcijà, herbarø365. A. Vienaþindys do- mëjosi filosofija, mokslo ir religijos sàsaja, kaupë mokslo, filosofijos, teologijos veikalus366. Lietuviø kalbos vartojimas po 1863 m. sukilimo. Nors po su- kilimo galimybiø lietuviø kalbai plëstis katalikybëje sumaþëjo ir nau- joviðkos pastoracijos sàlygos pasunkëjo, taèiau lietuviø kalbos ásitvir- tinimas religijoje tæsësi. Vieðasis liaudies ðvietimas tapo slaptas, vieðoji religinë lietuviðka spauda buvo pakeista slaptomis lietuviðkomis reli- ginëmis knygelëmis, religinëmis politinëmis broðiûromis, ganytojiðki auklëjantys laiðkai – didaktinëmis beletristinëmis knygelëmis ir pan. Viena ið lietuviø kalbos religijoje atramø buvo M. Valanèiaus suorganizuota slapta lietuviðka spauda. Ðià spaudà V. Merkys pava- dino „galingiausia lietuvybës ugdymo ir pasiprieðinimo rusifikacijai priemone“367. Uþdraudus spaudà lotynø raðmenimis, 1865–1880 m., t. y. tada, kai daugiausia reiðkësi 1846–1869 m. seminarijà baigæ ku- nigai, Lietuvoje buvo ypaè gausiai slaptai platinamos tradiciniu rai- dynu iðleistos religinës-moralinës knygelës. Jos sudarë apie 71% visos lietuviðkø knygø tematikos368, ir tik vëliau ëmë daugëti pasaulietinës tematikos leidiniø. Mokslinëje literatûroje plaèiai analizuota 1869–1870 m. pirmoji lietuviðkø knygø platintojø politinë byla. Á teismà buvo patraukti buvæ seminarijos auklëtiniai kunigai Þvingiø klebonas Pranciðkus Butkevi- èius (Butkiewicz), Pagramanèio diakonas Vincentas Butvydas (Butwid),

364 Ten pat, p. 282. 365 Ten pat, p. 263–264. 366 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 384–385. 367 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 783. 368 V. Merkys, Knygneðiø laikai, 1864–1904, p. 186.

208 Gaurës vikaras Vitalis Dembskis, Darbënø vikaras Kazimieras Eitutis (Ejtutowicz), Naumiesèio filijalistas Pranciðkus Grigaliûnas (Grygalu- nowicz), Naujamiestyje kunigavæs Motiejus Kaziliûnas (Kazilewski), Pa- gramanèio klebonas Vincentas Norvaiða (Narwojsz, taisydavæs M. Va- lanèiaus raðytø slaptøjø knygeliø rankraðèiø kalbà369), Salantø vikaras Pranciðkus Stropus (Stropp), Tauragës klebonas Jonas Tomaðevièius (Tomaszewicz). Uþdraustas lietuviðkas knygas platino, savo parapijie- èius skatino uþsiimti ðia veikla, knygneðius globojo Panemunëlio kle- bonas J. Katelë, Krinèino vikaras A. Vienaþindys, Kupiðkio vikaras P. Rimkus, Jurbarko vikaras Jurgis Roþanskas (Roýañski), nemaþa ki- tø buvusiø seminarijos auklëtiniø. Dvasininkijos veikla, susijusi su lietuviø kalbos vartojimu, po sukilimo tæsësi ir steigiant slaptas lietuviðkas mokyklas, globojant da- raktorius. Religinis ðvietimas ir pradinis mokymas liaudies kalba kaip atsvara rusiðkoms valdinëms mokykloms pakitusiomis politinëmis ap- linkybëmis tapo dideliu kunigø rûpesèiu stiprinant katalikybës pozi- cijas tarp valstieèiø. Kupiðkio parapijoje nelegalias lietuviðkas mokyk- las steigë, pats jas kontroliavo K. Kozmianas. V. Merkys raðë, kad ðis asmuo buvo centras, apie kurá sukosi visas apylinkës gyvenimas. Va- þiuodamas á parapijà, nuveþdavo plunksnø, raðalo, popieriaus, liniuotæ popieriui liniuoti, ir, radæs mokantá skaityti ir raðyti, pristatydavo kitø mokyti. Pradëjusius daraktoriauti apdovanodavo. Rûpinosi suaugu- siøjø, ypaè mergaièiø ðvietimu370. Nuo 1869 m. jam uoliai talkino èia vikaru pradëjæs dirbti P. Rimkus371. 1872–1908 m. Panemunëlyje (Ro- kiðkio r.) klebonavo ðvietëjas J. Katelë, èia sukûrë kultûros þidiná. Jis varë plaèià ir intensyvià ðvietëjiðkà veiklà, pamoksluose mokë valstie- èius ûkio, ðvaros, vaikø, jaunuomenës ðvietimo reikalo, rûpinosi mo- terø ðvietimu, kiekviename kaime (Moðkënuose, Ðetekðniuose, Tin- dþiuliuose, Viliuose ir kt.) ásteigë slaptas lietuviðkas mokyklas, kurios buvo gana aukðto lygio, jose buvo mokomi vaikai lietuviðkai skaityti, raðyti, aritmetikos, geografijos ir net Lietuvos istorijos, rûpinosi vadovë- liais, organizavo daraktoriø kursus, reþisavo lietuviðkus spektaklius,

369 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 745. 370 Ten pat, p. 744; V. Merkys, Knygneðiø laikai, 1864–1904, p. 303. 371 V. Birþiðka, Kun. Petro Rimkevièiaus (?) eilëraðèiai, Mûsø senovë, t. 2, Nr. 3(8), 1938, p. 478–479.

209 mokë vaikus giedoti ir dainuoti. Jo parapijoje lietuviø kultûriná darbà dirbo J. Katelës ádarbintas prie Panemunëlio baþnyèios draudþiamos spaudos platintojas Juozas Otonas Sirvydis372. Slaptas lietuviðkas mokyklas steigë, ðvietë þmones Þiobiðkio klebonas Pranciðkus Levickis (Lewicki), Aleksandravëlës klebonas Sta- nislovas (ordine Jeronimas) Sipavièius (Sipowicz), Anykðèiø vikaras J. Raèkauskas ir kiti. Vartoti lietuviø kalbà katalikybëje pagal aplinkybes neuþmirðo kunigai tremtyje, jà vartojo gráþæ á Lietuvà. Antai Vincentas Mosëjus (Mossiej), 1881–1883 m. Tobolsko Romos katalikø baþnyèios vicekura- tas, vëliau Tomsko, 1897–1904 m. Spasko filijinës baþnyèios vikaras, rûpinosi savo parapijieèiø lietuviø pradiniu ir religiniu ðvietimu gim- tàja kalba, bandë parsisiøsdinti ið Lietuvos lietuviðkø elementoriø, religiniø knygeliø373. Lietuviðkais pamokslais, lietuviðkais giedojimais sekmadienio pamaldose, lietuviðkø knygeliø platinimu uþsiëmë ið tremties á Lietuvà gráþæs Laukesoje kunigavæs M. Skorupskas374 ir kiti. Nuopelnai lietuviðkai raðtijai. Trumpai paminëkime M. Va- lanèiaus dvasininkijos nuopelnus lietuviðkai raðtijai. Èia nebekalbësi- me apie ðio pobûdþio seminarijos auklëtiniø, profesoriø Varniuose ánaðà iki 1866 m., nes tai jau daugiau ar maþiau aptarta.

372 A. Dambrauskas-Jakštas, min. veik., p. 270–271; V. Merkys, Knygneðiø laikai, 1864–1904, p. 279–280, 301–302. 373 V. Mosëjus á Lietuvà F. Zavadzkiui raðë: „Dievo valia turiu pareigà teikti dvasinæ pagalbà po Tobolsko gubernijà iðsibarsèiusiems mûsø broliams. Vaþinëda- mas ásitikinau, jog trûksta kai ko ið religiniø priemoniø < >. Praðau iðsiøsti pirmuoju paðtu: a) lenkiðkai–lietuviðkà evangelijukæ, jeigu yra – didelio formato, b) 50 lietuvið- kø elementoriø, c) lenkiðkus pamokslus, kokie ðiuo metu vertinami, d) kelias knygeles „Naujas Altorius“ [Senas ir Naujas Auksa Altorius arba didýiausia geribe del dusziu kriks- zczioniu , Vilnius, 1879. – I. Š.], f) 2 [knygeles] „Szwentadeniu darbaj“ [Szwentdienis darbas, arba skajtimaj szwentosi dienosi . – I. Ð.]., 9) ðimtà variniø kryþeliø, o uþ likusius pinigus – po lygiai roþiniø, ðkaplieriø ir [ðventø] paveikslëliø. Praðau nustatyti kainà. Ar yra Biblija su [Gustave] Doré pieðiniais ir kiek kainuoja? Norëtume turëti lenkiðkø ir lietuviðkø knygø katalogà. Drástu paklausti, ar nëra Vilniuje kelioniniø vargonø, taip pat – gal atsirastø áprasti nedideli vargonai, [likæ] uþdarius baþnyèià?“ (Vincento Mosëjaus laiðkas Feliksui Zavadzkiui, 1882 10 28, Tobolskas, MAB, f. 7– 2152, l. 1). Plaèiau apie V. Mosëjø þr.: Bojownicy kapùani , d. 2, t. 2, p. 706–708; Kansko apskrities Tomsko Romos katalikø baþnyèios vikaro Vincento Mosëjaus formuliarinis sàraðas, 1900, Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos archyvas Minske, f. 1781, ap. 25, b. 249, l. 19–20. Archyviniø duomenø apie ðá kunigà maloniai parûpino habilituotas daktaras profesorius Zbigniewas Wójcikas, uþ tai jam nuoðirdus aèiû. 374 A. Dambrauskas-Jakštas, min. veik., p. 280. 375 Lietuviø enciklopedija, t. 3, p. 384.

210 Religinë literatûra. Nemaþai 1845–1869 m. baigusiø ir lotyniðkø raðmenø draudimo metais parapijose besidarbavusiø kunigø reiðkësi rengdami liaudþiai lietuviðkus religinius raðtus, kurdami ir versdami ðventas giesmes. Ið raðtø autoriø pasiþymëjo J. Balvoèius-Gerutis, mi- nëtini Antanas Bartkevièius (Bortkiewicz), F. Vereika, N. Gedgaudas (Jonas Jodelaitis), A. Vitartas, Vladislovas Dembskis. Lietuviðkas gies- mes, litanijas raðë, vertë Vincentas Ðliogeris (Szlagier), P. Legeckis (K. Þalvaris), kunigai tremtyje Juozapas Silvestras Dovydaitis, P. But- kevièius375 ir kiti. Vyskupo A. Baranausko Seinuose paraðytos religi- nës giesmës, ypaè skirtos Ðvè. Marijos garbei, yra vienos ið graþiausiø lietuviø poezijoje. Religinës raðtijos bûta ir kitokio pobûdþio. A. Baranauskas, nuo 1867 m. profesoriaudamas Þemaièiø seminarijoje Kaune, parengë lie- tuviðkà homiletikos kursà klierikams „Mokslas ðventosios iðkalbos“ (Mokslas Szwentosios Iszkalbos)376. 1901–1902 m. pradëjo didþiulá ne tik teologijai, religijos istorijai, bet ir visai lietuviø kultûrai reikðmingà darbà – Biblijos vertimà á lietuviø kalbà, kaip pats sakë, patikrinti, ar ámanoma Ðventàjá Raðtà pakenèiamai iðversti á lietuviø kalbà377. Iki mirties suspëjo iðversti 3/5 visos Biblijos, palikdamas 1528 puslapiø rankraðtá. Kunigams skirtø religiniø raðtø taip pat paliko J. Balvoèius- Gerutis. Lingvistika. Seminarijoje Kaune A. Baranauskas tæsë lingvistiná darbà: rinko lietuviø tarmiø tekstus, sudarë originalià lietuviðkà raðy- bà, paraðë lietuviø kalbos gramatikà, á lietuviø kalbà iðvertë A. Schlei- cherio gramatikà, paskelbë „Pastabas apie lietuviø kalbà ir þodynà“ (Çàìåòêè î ëèòîâñêîì ÿçûêå è ñëîâàðå). Jo lingvistinio darbo esminës paskatos buvo tos paèios, kaip ir klieriku esant – religijos stiprini- mas378. Vadovaudamasis panaðiais motyvais ir vyskupas M. L. Pa- liulionis nurodë Kazimierui Jauniui á lietuviø kalbà iðversti katekiz- mà379, Þemaièiø vyskupijos valdytojas A. Beresnevièius pavedë

376 Ten pat, t. 2, p. 188. 377 A. Praðmantaitë, Antanas Baranauskas ir katalikiðki XIX a. Ðventojo Raðto vertimai á lietuviø kalbà: istorinis aspektas, LKMA metraštis, t. 23, p. 152–154. 378 Antano Baranausko laiškas Hugo Weberiui, 1875 10 14, A. Baranauskas, Raštai, t. 2, 1970, p. 177–179. 379 J. Stakauskas, Vyskupas M. L. Paliulionis ir lietuviškasis klausimas, p. 383– 384, 397.

211 kunigams parengti lietuviø kalbos gramatikà ir þodynà, paraðyti moks- liniø, asketiniø ir su religine praktika susijusiø lietuviðkø veikalø380. Tarp lietuviø kalbotyrai nusipelniusiø kunigø taip pat minëti- nas M. J. Mieþinys, lietuviðkos gramatikos ir lietuviø–latviø–lenkø– rusø kalbø þodyno autorius381. Likæ þiniø, kad Kasparas Chmieliaus- kis (Chmielewski)paraðë lietuviø–lenkø kalbø þodynà382, J. Balvoèius-Gerutis – lietuviø–lenkø kalbø þodynëlá, Adomas Macke- vièius – latviø–lietuviø kalbø þodynà. Pasaulietinë literatûra. Manytina, jog stiprëjantá kai kuriø kuni- gø, ypaè valstieèiø kilmës, tautiðkumà rodë jø pasaulietinës tematikos kûriniai, pirmiausia beletristika, poezija. M. Valanèiaus dvasininkijos pasaulietinës tematikos kûriniø, jø vertimø pagausëjo XIX a. pabaigo- je – XX a. pradþioje. Pasakëèias, humoristinius, proginius eilëraðèius raðë V. Ðliogeris, A. Bartkevièius383, tremtyje pasakas eiliavo, apysa- kas raðë Juozapas Silvestras Dovydaitis. Rankraðtiná lietuviðkos po- ezijos rinkiná paliko po 1863 m. sukilimo emigravæs D. Pëþa (Palio- nis). Á poezijà, atrodo, buvo linkæs K. Eitutis (manoma, kad jis sukûrë dainà „Nepaimti Dievo cûdai“). Iðpopuliarëjo Motiejaus Þutauto (Ýutowt) eilëraðtis „Piemenëlis“384. L. Ivinskio kalendoriams savo po- ezijos kûriniø siûlë J. Lukavièius, 1878 m. siuntë eilëraðtá „Graþi dai- nelë“ ir apsakymëlá „Atsitikimas. Apie uþvydëjimà“385. Kazimieras Aleksandravièius (Aleksandrowicz) iðvertë Juozapo Koþeniovskio (Kor- zeniowski) komedijà „Ðiauèius ir jo ðeiminykðtis“. Stiprëjant tautiniam lietuviø judëjimui, tiesiog nerte pasinërë á lietuviðkà kultûrinæ veiklà J. Balvoèius-Gerutis: 1898–1912 m. paraðë, iðvertë daug didaktiniø, beletristiniø apysakø („Jonukas Karklynas“, „Kunigo giminë“, „Susi- skaldëliai ir paðvaitoriai“ ir kt.). Sparèiai didëjant populiariø mokslo þiniø poreikiui, paraðë „Zoologijà, skiriamà sodieèiams“, „Sodieèiø dangø“386.

380 Ten pat, p. 385–386. 381 Išleido 1886 ir 1894 m. Þr.: Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 149, 151, 647; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 746. 382 V. Birþiška, Knygotyros darbai, p. 201. 383 Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, p. 505–506. 384 D. Petkevièiûtë, min. veik., p. 184–185; Lietuviø literatûros istorija, XIX am- þius, p. 502. 385 D. Petkevièiûtë, min. veik., p. 187. 386 A. Dambrauskas-Jakštas, min. veik., p. 65–90.

212 DVASININKIJA IR LIAUDIES SÀJÛDÞIAI

Áspûdingi XIX a. 5–7-ojo deðimtmeèio Lietuvos visuomenës ju- dëjimai yra liaudies sàjûdþiai. Tai 1858–1862 m. blaivybës sàjûdis ir 1865 m. katalikybës gynimo sàjûdis. Jie prasidëjo ir intensyviausiai reiðkësi ten, kur gausiausiai gyventa etniniø lietuviø – Þemaièiø vys- kupijoje. Iðoriðkai jie buvo glaudþiai susijæ su katalikø dvasininkija: pastaroji buvo ðiø sàjûdþiø vadovë, baþnyèia – centras, apie kurá su- kosi svarbiausi ávykiai, katalikø dvasininkijai teko didþiausia atsako- mybë uþ sàjûdþiø padarinius. Tad sustosime ties jos átaka liaudies sàjûdþiams.

BLAIVYBËS SÀJÛDIS

Blaivybës reiðkinys ir blaivybës sàjûdþio Lietuvoje problema. Blaivybë yra viena ið svarbiø doriniø vertybiø, tad blaivybës pro- pagavimas ir blaivybës draugijos kûrimas yra ir pasaulieèiø, ir dva- sininkijos veiklos sritis. Pirmoji blaivybës draugija 1808 m. buvo ákur- ta JAV, 1827–1829 m. – Anglijoje, 1833 m. – Vokietijoje. Pirmoji

213 dvasininkijos suorganizuota tokio pobûdþio draugija, pasivadinusi „Vi- siðkø abstinentø draugija“ (Total abstinence society) 1838 m. kapucino Theobaldo Matthewo buvo ásteigta Airijoje, vëliau Anglijoje, Ðiaurës Amerikoje1. Á XIX a. vidurá, intensyvëjant Katalikø baþnyèios atsinau- jinimui, Europoje vyko baþnytiniø draugijø, tarp jø ir blaivybës drau- gijø, renesansas. Baþnyèios blaivybës propaganda ypaè suintensyvëjo, kai 1851 m. Vroclavo vyskupas kardinolas Merkelis Dypenbrokas (Diepenbrock) parengë blaivybës brolijos (taip daþniausiai buvo vadi- namos vieno tikëjimo nariø draugijos) ástatus ir juos tais paèiais me- tais patvirtino popieþius Pijus IX, suteikdamas brolijø nariams nuodë- miø atleidimà ir pavesdamas jas Grabnyèiø Dievo Motinos globai. Pagal ástatus vyskupijos brolija susidëjo ið parapiniø brolijø, brolijai vadovavo vyskupas, parapinëms brolijoms – seniûnai. Lenkijos Karalystæ ir Lietuvà pasiekë jau anksèiau prasidëjusios dvasininkijos blaivybës akcijos Aukðtutinëje Silezijoje ir Galicijoje (Tar- novo vyskupijoje). 1844 m. pradþioje ten propaguoti blaivybæ pradëjo Baþnyèios atnaujintojai kunigas A. J. Fiecekas ir vyskupas J. G. Voita- rovièius. 1845 m. A. J. Fieceko ákurtoji brolija telkë per 200 tûkst. þmoniø. Tarnovo regione 1844 m. á tokià brolijà buvo ástojæ 434 tûkst. þmoniø ið 1 milijono tikinèiøjø, 1845 m. pabaigoje jai priklausë 731 614 (87,2%) asmenø2. Kurti brolijà leido civilinë valdþia – imperatorius Ferdinandas I. Lietuvoje blaivybæ jau 1846 m. pradëjo skelbti Ðiaulënø bei Ðiau- liø parapijø kunigai. Jie sudarinëjo ir specialius pasiþadëjusiøjø nebe- gerti sàraðus. Tais metais J. S. Mieleðka iðvertë ir iðleido pirmà kata- likiðkà knygelæ apie blaivybës draugijà lietuviø kalba3, taèiau didesnio masto blaivybës judëjimas tuomet neágavo. Nuo 1856 m., á valdþià atëjus Rusijos imperatoriui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui II ir su-

1 I. F. Maguire, Le P. Mathew de l’ordre des capucins, l’apôtre de la tempérance en Irlande, [Bruxelles, 1864]. 2 B. Kumor, Historia Koúcioùa, t. 7 , p. 151–160. 3 Ch. K. A. Debner, Knigele apej zinias draugistes nuosituriejimo, arba Pamokimas, kaip rejk girtibe pamesti ir nuog arieùkos gierimo, arba kitu stipru atsipratinti, vertë J. S. Mie- leðka, Sankt Peterburgas, 1846. Tai Ch. K. A. Debnerio 1837 ir 1838 m. Rygoje iðleistos latviðkos knygutës vertimas, nenurodþius autoriaus pavardës (þr.: Lietuvos TSR biblio- grafija. Knygos lietuviø kalba, t. 1, Vilnius, 1969, p. 253–254).

214 ðvelnëjus politiniam klimatui, blaivybës brolijos prie baþnyèiø ëmë steigtis Lenkijos Karalystëje. 1858 m. jos ypaè iðplito Seinø vyskupijo- je. 1858 m. blaivybës sàjûdis kilo Þemaièiø vyskupijoje, tais pat metais èia atsirado ir blaivybës brolija. Blaivybës sàjûdis Lietuvoje skyrësi. Antai Aukðtutinëje Silezijo- je, Galicijoje, Lenkijos Karalystëje blaivybë plisti ir brolijos kurtis pra- dëjo po to, kai vyskupai ganytojiðkais laiðkais, dvasininkai pamoks- luose, rekolekcijose, misijose, ið sakyklø ir klausyklose ëmë raginti kunigus ir tikinèiuosius skelbti blaivybæ ir kurti brolijà. Blaivybës sà- jûdþio Þemaièiø vyskupijoje pradininke kai kas laiko ne dvasininkijà, o valstietijà. Kitos akivaizdþios sàjûdþio ypatybës – liaudies aktyvu- mas, itin staigus plitimas ir nykimas, ypatingas masiðkumas, atkaklus pobûdis, kalbinë ir socialinë specifika. Jei palygintume katalikus tel- kusios blaivybës brolijos kûrimosi tempus Tarnovo srityje ir Þemai- èiø vyskupijoje, pamatytume, kad pastarojoje jie keturis kartus dides- ni4. V. Kavolis taip pat atkreipë dëmesá á iðimtiná lietuviø kalbos blaivybës sàjûdyje vartojimà, vadindamas já tautiniu savo forma5. Blaivybës sàjûdis Lietuvoje skyrësi ir nuo blaivybës sàjûdþio Rusijoje. Blaivybës sàjûdis vidinëje Rusijoje kilo 1858 m. pabaigoje – 1859 m. pradþioje, ið pradþiø Pavolgyje ir centrinëse gubernijose ap- link Maskvà, ir tæsësi iki 1861 m. Prieðingai nei Lietuvoje jis ið viso nebuvo susijæs su dvasininkija. Blaivybë plito ir blaivybës draugijos kûrësi vien liaudies pastangomis. Nors blaivybë nebuvo tokia visuo- tinë kaip Kauno gubernijoje, jau 1859 m. blaivybës draugijoms pri- klausë ðimtai tûkstanèiø valstieèiø, taip pat kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø. Nuo 1859 m. geguþës mën. rusø blaivybës sàjû- dis ágavo agresyvø pobûdá: prasidëjo masinis smukliø, alkoholiniø gërimø sandëliø naikinimas. Liaudies veiksmus slopino kariuomenë, vyko blaivininkø areðtai, teismai, trëmimai6.

4 Antai Tarnovo vyskupijoje blaivininkø skaièius iki 87,2% iðaugo per 2 metus, tuo tarpu Þemaièiø vyskupijoje jau po pusës metø beveik visi valstieèiai priklausë blaivybës brolijai (þr.: K. Gieczys, min. veik., p. 35–36). 5 V. Kavolis, Epochø signatûros, p. 101. 6 Â. A. Ôåäîðîâ, Êðåñòüÿíñêîå òðåçâåííîå äâèæåíèå 1858–1860 ãã., Ðåâîëþ- öèîííàÿ ñèòóàöèÿ â Ðîññèè â 1859–1861 ãã., Ìîñêâà, 1962, c. 107–126.

215 Apie blaivybës sàjûdþio Þemaièiø vyskupijoje esmæ yra ávairiø nuomoniø. A. Alekna, K. Geèys, V. Merkys jà sieja su dvasininkø kaip ganytojø pareiga, krikðèioniðkos moralës stiprinimu. E. Aleksandravi- èius jo varomosiomis jëgomis dar laiko valstieèiø nusistatymà prieð alkoholá ir baudþiavinæ santvarkà. S. Lazutka sàjûdá vadina liaudies protesto forma prieð baudþiavà ir imperinæ valdþià. Panaðias iðvadas, pasiremdamas rusø demokratais Nikolajumi Dobroliubovu, Nikolaju- mi Èernyðevskiu, Aleksandru Gercenu, daro rusø istorikas V. Fiodo- rovas, kalbëdamas apie blaivybës sàjûdá Rusijos imperijoje apskritai ir aiðkindamas já iðaugusia degtinës kaina7. Kiek kitaip blaivybës sàjûdá vertina kai kurie amþininkai. Sprendþiant ið publicistikos, kurià ap- þvelgë N. Dobroliubovas8, valstieèiø blaivybës siekis imperijoje dar siejamas su blaivybæ propagavusios literatûros (Lietuvoje – dvasinin- kijos pamokslø) átaka, blaivybës pavyzdþiu Vakaruose ir dël to iðau- gusiu valstieèiø sàmoningumu, noru blaiviems sutikti laisvæ po bau- dþiavos panaikinimo. Be to, visi amþininkai ir rusø istorikai teigia, kad sàjûdis Lietuvoje turëjo specifiniø ypatybiø, susijusiø su religija ir etniðkumu. Pabandykime suprasti blaivybës sàjûdþio Þemaièiø vyskupijoje esmæ analizuodami jo santyká su dvasininkija, rusø valdþia ir vysku- pijos visuomene ir iðsiaiðkinkime ginèytinus ar neaiðkius dalykus. Sàjûdis ir dvasininkija. Nuomonæ apie valstieèiø antialkoholi- nes nuostatas ir blaivybës propagandos átakà paneigia M. Valanèius, apibûdindamas apgailëtinà liaudies blaivybës padëtá vyskupijoje iki blaivybës sàjûdþio: „Sunaikinti ásiðaknijusá blogá dëjo pastangø visos valdþios. Dva- sininkai kiekviena palankia proga ákalbinëdavo liaudá atsisakyti gëri- mo, bet veltui: ir ugningiausi pamokslai, ir pamokymai einant iðpa- þinties, ir asmeniniai átikinëjimai bûdavo veltui, o liûdniausia – kad ne tik nepavykdavo sustabdyti girtuoklystës tvano, bet jis vis labiau ir labiau stiprëjo su visais nelaimingais padariniais“9.

7 Ten pat. 8 Þr.: Í. À. Äîáðîëþáîâ, Íàðîäíîå äåëî: ðàñïðîñòðàíåíèå îáùåñòâ òðåçâîñòè, Èçáðàííûå ôèëîñîôñêèå ïðîèçâåäåíèÿ, ïîä ðåäàêöèåé Ì. Ò. Èîâ÷óêà, ò. 2, Ëåíèíãðàä, 1948, ñ. 198–244. 9 Motiejaus Valanèiaus raðtas carui, 185[?], juodraðtis, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 70, l. 513.

216 Tamsiam, skriaudþiamam, iðnaudojamam liaudies þmogui deg- tinë buvo vienintelë paguoda – kà jau bekalbëti apie nusistatymà prieð alkoholá. Ðvietimo idëjos, blaivybës propaganda baudþiavos sàlygo- mis negalëjo bûti vaisinga. Tad buvo iðties netikëta, kai staiga bau- dþiavos metais Kauno gubernijoje beveik visuotinai valstietija sukilo prieð girtavimà, o „didþiulës tø þmoniø paproèiø ir charakterio per- mainos nustebino visus sveikai màstanèius“10. Su blaivybës sàjûdþio Þemaièiø vyskupijoje esme tiesiogiai su- sijæs jo pradþios, tiksliau, jo iniciatoriø klausimas. A. Alekna, K. Ge- èys, V. Merkys, E. Aleksandravièius ir nemaþai kitø tyrëjø blaivybës sàjûdá laiko Þemaièiø vyskupo M. Valanèiaus sumanymu ir nuopel- nu. V. Birþiðka blaivybës iniciatyvà ir didþiausià rûpinimàsi jos palai- kymu atiduoda jaunesniems kunigams, o M. Valanèiø mato tik savo- tiðku vadu, nustaèiusiu bendras gaires ir kartkartëmis vieðai prabylanèiu á tikinèiuosius ganytojiðkais laiðkais. S. Lazutka, V. Fio- dorovas blaivybës sàjûdþio pradþià sieja su liaudies iniciatyva. Ið visø ðiø poþiûriø pirmasis yra klasikinis ir ásitvirtinæs moks- linëje literatûroje. Jo esmæ sudaro K. Geèio iðkelta versija, esà M. Va- lanèius, rûpindamasis liaudies morale, buvo ið anksto blaivybës sàjû- dá suplanavæs, sulaukæs palankaus momento ir paskelbæs blaivybæ, taèiau sàmoningai inspiravæs gandus dël Lenkijos Karalystës átakos ir liaudies iniciatyvos, nes norëjæs uþmaskuoti rusø valdþios akyse dva- sininkijos organizaciná vaidmená ir taip sutrukdyti valdþiai sàjûdá uþ- gniauþti11. Neneigdami, kad tokia hipotezë apie blaivybës sàjûdþio kilmæ ir esmæ turi teisæ gyvuoti, dël jos pagrástumo galima ginèytis, juolab kad sàjûdá lieèianèius ðaltinius ámanoma interpretuoti kitaip. Antai hipotezës ðalininkai iki ðiol tarp savæs nesutaria, kur prasidëjo blaivybës sàjûdis – per vyskupo vizitacijà Aukðtaitijoje (Kupiðkyje–Palëvenëje) ar Þemaitijoje (Jurbarke)12.

10 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 2076 Vladimirui Nazimovui, 1858 11 18, ten pat, l. 268–269. 11 K. Gieczys, min. veik., p. 19–30 ir kt. Šios prielaidos laikosi ir V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 334–344. 12 Aukðtaitijà (Kupiðká–Palëvenæ) blaivybës sàjûdþio þidiniu laiko K. Geèys, V. Merkys, P. Jatulis, Þemaitijà (Jurbarkà) – A. Alekna, M. Brenðteinas, P. Puzaras.

217 K. Geèys neslepia, kad jo hipotezæ sutvirtino kai kurios blai- vybës sàjûdþio Þemaièiø vyskupijoje aplinkybës, kurios neátilpo á áprastà XIX a. viduryje dvasininkijos organizuotø tokiø akcijø kon- tekstà. Kadangi bet kokia kita sàjûdþio iniciatyva, iðskyrus dvasinin- kijos, buvo ið anksto atmesta, mokslininkas kitaip negalëjo paaiðkin- ti, kodël Þemaièiø vyskupijoje dvasininkijos blaivybës akcija prasidëjo 1858 m., tuo tarpu kaimyninëje, Rusijai taip pat pavaldþioje Lenkijos Karalystëje brolijos atsirado jau 1856 m.13 O svarbiausia, kaip atsiti- ko, kad tuo metu, kai M. Valanèius paskelbë pirmà savo aplinkraðtá dël blaivybës, þenklinusá oficialià dvasininkijos blaivybës akcijos pra- dþià (o tai ávyko 1858 m. spalio 11 d.), blaivybës brolijos jau buvo ásikûrusios visoje Þemaitijoje (rugpjûèio mën. iðplito Raseiniø ap- skrityje, rugsëjo mën. – Telðiø ir Ðiauliø apskrityse, antrojoje spalio mën. pusëje kûrësi Panevëþio apskrityje ir persimetë uþ Nevëþio14). Tuo tarpu iki spalio antros dekados nerandama jokiø vyskupo raðtø, raginanèiø kunigus skleisti blaivybæ (vienintelá rusø valdininko rað- tà dël blaivybës brolijø galima interpretuoti kaip nori)15. K. Geèys taip pat buvo priverstas sutikti, kad vyskupas iki spalio 11 d. priva- lëjo kaþkaip paskelbti vyskupijoje blaivybæ þodþiu, nors tam taip pat neturëjo árodymø. Tad teko Aukðtaitijà pripaþinti blaivybës sà- jûdþio þidiniu. K. Geèio versija apie M. Valanèiaus blaivybës iniciatyvà, nors ir neparemta ðaltiniais, istoriografijoje ásitvirtino, nes palankiai pristatë Katalikø baþnyèià ir gerai atitiko ryðkiausio ir tautiðkiausio to meto vyskupo ávaizdá. Ið tiesø ji neatitinka realybës. Baþnyèia blaivybæ vi- sada laisvai propagavo ið sakyklos. Sàjûdþio iðvakarëse ði propagan- da vyskupijoje nebuvo suintensyvëjusi. Aleksandro II valdymo pra- dþia pasiþymëjo politiniu atðilimu, tuo pat metu blaivybë plito ir Lenkijoje, ir Rusijoje, taigi blaivybës agitacijai vargiai reikëjo ypatin- gos konspiracijos. Taip pat sunku ásivaizduoti, kad M. Valanèius bûtø

13 K. Gieczys, min. veik., p. 29–30. 14 Ten pat, p. 25–26. 15 Þr.: ten pat, p. 23–24, 30–31.

218 sugebëjæs taip sutelkti dvasininkus, kad jie net ir jam raðytuose rað- tuose vieningai imtø skelbti, jog blaivybës iniciatyva kilusi ið liaudies. Antra vertus, valdþia turëjo savo agentø judëjimui sekti, nebuvo naivi ir nepasitikëjo katalikø dvasininkija. Tai, kas pasakyta, verèia dar kartà ásigilinti á Þemaièiø vysku- pijos blaivybës ávykius, laikantis jø eiliðkumo. 1858 m. ryðkëja du blaivybës skleidimo ir brolijø kûrimo arealai ir kelios iniciatyvos. Pirmoji erdvë yra Aukðtaitija. Birþelio mën. èia ðià veiklà inicijavo vyskupijos valdþia. Aukðtaitijoje M. Valanèiui vi- zituojant parapijas (nuo 1858 m. geguþës 16 iki birþelio 30 d.), anot J. Tumo-Vaþganto ir K. Geèio, brolijas kurti paragino vyskupo sekre- torius Juozapas Silvestras Dovydaitis. Blaivybës brolijos nei M. Valanèiui, nei Juozapui Silvestrui Do- vydaièiui nebuvo naujiena. Pastarasis, kuris laikë alkoholá svarbiausia liaudies moralinio nuopuolio prieþastimi, pasiûlë M. Valanèiui pasi- naudoti palankia Aleksandro II valdymo pradþios politine situacija ir Lenkijos pavyzdþiu pabandyti ákurti blaivybës brolijas vyskupijoje liau- dies moralei stiprinti. Vizitacijai ápusëjus, M. Valanèius (matyt, apgal- vojæs, kad pasitaikius progai pavyks tai suderinti su valdþia) paklau- së Juozapo Silvestro Dovydaièio: pirmosios þinios apie vyskupo mëginimà steigti blaivybës brolijas datuojamos birþelio 7 d. Kupiðkiu ir birþelio 10 d. Palëvene16. Tuo paèiu metu savarankiðki blaivybës skleidimo ir blaivybës brolijø iniciatoriai, veikæ be vyskupijos valdþios nurodymo Aukðtaiti- joje, buvo pavieniø parapijø kunigai. Pirmoji (ir kol kas vienintelë) þinia apie tokià iniciatyvà chronologiðkai maþdaug sutampa su M. Va- lanèiaus kurtomis brolijomis ir buvo taip pat ganytojiðka, perimta ið Lenkijos: Skapiðkio dekanas Dominykas Sakalauskas (Sokoùowski), 1858 m. geguþës mën. gráþdamas ið Druskininkø namo per Seinø vys- kupijà, iðgirdo apie ten veikianèias blaivybës brolijas ir jø pavyzdþiu

16 Ten pat, p. 17–18; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 337; J. Tumas, Kun. Juozapas-Silvestras Dovydaitis – Ðiaulëniðkis Senelis, Kaunas, 1924, p. 9.

219 tuoj ákûrë tokià brolijà savo parapijoje17 (V. Merkys nukelia ðià datà á rugpjûèio mën., taèiau tai esmës nekeièia18). Nesiginèytina, kad Aukðtaitijoje ir blaivybës skleidimo, ir blai- vybës brolijø kûrimo iniciatorë buvo dvasininkija. Nei vyskupo sek- retorius Juozapas Silvestras Dovydaitis, nei pats M. Valanèius (iðsky- rus vienintelá ið daugybës kartø19) nesiejo ðiø savo (ir D. Sakalausko) ákurtøjø brolijø su blaivybës sàjûdþiu. Juozapas Silvestras Dovydaitis raðë, kad „Kupiðkio ir Palëvenës baþnyèios buvo lyg sëklinis blaivy- bës grûdas, bet nedaug tederëjo, kol tuose pat metuose neuþplûdo ðv. Blaivybë ið Uþnemunës per Jurbarkà“. Be to, Kupiðkio–Palëvenës ir Jurbarko þidinius laikë tarp savæs nesusijusiais20. Atrodytø, kad vizi- tacijos Aukðtaitijoje metu vyskupijos valdþios inspiruota blaivybë, taip pat kunigo D. Sakalausko „importuota“ blaivybë didesnio poveikio liaudies tradicinei elgsenai nepadarë. Kaþko ir nesitikëta, nes toliau

17 K. Gieczys, min. veik., p. 16. 18 D. Sakalausko blaivybës brolijø kûrimo iniciatyvà K. Geèys, remdamasis D. Sakalausko 1861 m. raportu M. Valanèiui, datavo 1858 m. geguþës mënesiu, V. Mer- kys – rugpjûèio mënesiu. Dar kartà sustokime ties minëtu raportu. Klebonas raðë, kad pradëjæs skelbti blaivybæ keturiais mënesiais anksèiau nei gavæs pirmàjá M. Valanèiaus aplinkraðtá dël blaivybës („czterma miesiàcami przed odebraniem pierwszego okolni- ka od Jaúnie Wielmoýnego Pana“) (Skapiðkio dekano Dominyko Sakalausko raðtas Nr. 1 Motiejui Valanèiui, 1861 01 10, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 70, l. 517–518). Pirmasis vyskupo aplinkraðtis dël blaivybës yra datuojamas 1858 m. spalio 11 d. Pagal já iðeitø, kad D. Sakalauskas ákûrë blaivybës brolijà 1858 m. geguþës mën. ar birþelio mën. pradþioje. Versdamas ðá raportà ið lenkø kalbos, V. Merkys þodá „aplinkraðtis“ iðvertë „ganytojiðkas laiðkas“ (V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 338). Pirmasis Valanèiaus ganytojiðkasis laiðkas blaivybës reikalu, kaip þinoma, turi 1858 m. gruodþio 23 d. datà, tad mokslininkas nukëlë D. Sakalausko blaivybës iniciatyvà á rugpjûèio pabaigà. Kad D. Sakalauskas ákûrë blaivybës brolijà anksèiau uþ M. Valanèiø, verèia manyti 1858 m. vasaros pradþioje per vizitacijà Aukðtaitijoje M. Valanèiaus kurtø blaivybës brolijø vietovës. Kaip minëta, pirmoji jo brolija datuojama birþelio 7 d. Kupiðkyje, antroji – birþelio 10 d. Palëvenëje. Birþelio 8 d. M. Valanèius aplankë Skapiðká, taèiau ten brolijos kaþkodël neákûrë. Taip galëjo bûti, jei jau ten rado vei- kianèià D. Sakalausko ákurtà brolijà. 19 Iðimtis yra tik M. Valanèiaus testamentinis laiðkas liaudþiai, raðytas senat- vëje apie 1875 m., blaivybës sàjûdþiui seniai uþgesus. Taèiau bûtent ðis testis unus – testis nullus kaþkodël buvo priimtas kaip svarbiausias M. Valanèiaus blaivybës inicia- tyvos árodymas. 20 J. S. Dovydaitis, Ðiaulëniðkis senelis, Kaunas, 1925, p. 43–44, 173.

220 vizituodamas M. Valanèius brolijø nebekûrë, nebe labai domëjosi blai- vybës skleidimu ir gráþæs ið vizitacijos: nors ákurtøjø brolijø veiklai reglamentuoti ëmë versti á lietuviø kalbà knygelæ „Apej brostvà blai- vystës“21, paraðytà remiantis popieþiaus patvirtintais blaivybës broli- jos ástatais, taèiau nesiëmë jokiø oficialiø (aplinkraðèiais) ar neoficialiø raginimø22. Po dviejø mënesiø vël matoma blaivybës iniciatyva, taèiau ki- tame areale – Þemaitijoje. Ðià iniciatyvà Juozapas Silvestras Dovydai- tis laikë blaivybës sàjûdþio pradþia. Ðtai kas raðoma M. Valanèiaus privaèiuose uþraðuose23. Jurbarko klebonas M. Kervelis pastebëjo, kad prie Nemuno gyvenæ þemaièiai, suþinojæ apie blaivybës brolijà ið savo kaimynø Uþnemunës lietuviø, be jokio raginimo patys visiðkai nusto- jo gerti degtinæ. Todël Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos Dangun ëmi- mo dienà (rugpjûèio 15 d.) paragino visà parapijà visiðkai iðsiþadëti degtinës (ákûrë blaivybës brolijà24). Atlaiduose dalyvavo Gaurës para- pijos klebonas Fabijonas Janutavièius (Janutowicz) ir Skirsnemunës kle- bonas Kazimieras Baracevièius (Baracewicz). M. Kervelio paraginti, jie ir pas save taip paskelbë blaivybæ. Uþraðuose raðoma, kad blaivybës iniciatyvà parodë liaudis ir tik paskui prisidëjo dvasininkija. Liaudies iniciatyvà vyskupas akcen- tavo ir kituose savo raðtuose, kad ir 1859 m. kovo 14 d. pirmajame blaivybës laiðke þemvaldþiams: „Kai praëjusiais metais kai kuriose mûsø vyskupijos vietose liaudis, tikro Dievo gailestingumo stebuklo paþadinta, parodë nematytà norà visiðkai iðsiþadëti degtinës, < >

21 [M. Valanèius], Apej Brostwà Bùaiwistes arba Nusiturieima, Vilnius, 1858. 22 Tai, kad Kupiðkyje ir Palëvenëje paskelbæs blaivybæ, M. Valanèius nepaþymë- jo net savo privaèiuose uþraðuose „Wiadomoúã o czynnoúciach pasterskich“ (þr.: M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 754–759), kuriuose ðiaipjau viskà smulkiai uþsiraðydavo. 23 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 536–537. Neaiðku, kada buvo darytas ðis Valanèiaus áraðas – sprendþiant ið teksto turinio, vëliau nei 1858 m. Ir apskritai M. Va- lanèiaus uþraðø dalis, pavadinta „Rozmaite wiadomoúci“, skirta 1858–1859 m. ávy- kiams, sprendþiant ið kai kuriø teksto vietø, ávykiø chronologijos, atrodo raðyta vëliau nei 1858–1859 m. 24 Þr.: K. Gieczys, min. veik., p. 19–20. Siekiant nekomplikuoti santykiø su valdþia, draudusia bet kokiø draugijø steigimà be jos leidimo, dvasininkijos raðtuose blaivybës brolijos oficialiai niekur neminimos, kalbama tik apie blaivybës propagandà.

221 9. M. Valanèiaus „Apej brostvà blaivystës“ (1858) antraðtinis puslapis visø pirma kreipëmës á dvasininkus, juos ragindami, kad ðiuo atþvil- giu < > noriai pasidarytø pavyzdþiu kaimenei“25. Konfidencialus M. Valanèiaus uþraðø pobûdis verèia suabejoti, ar taip vyskupas bûtø maskavæs Baþnyèios iniciatyvà blaivybës sàjû- dyje. Absurdiðkai skamba, bet prieðingu atveju tektø kvestionuoti vi- sø M. Valanèiaus raðtø patikimumà. Juo labiau kad ne tik vyskupas teigë, kad blaivybës iniciatyvà parodë liaudis, nusiþiûrëjusi á Uþne- munës lietuvius. Taip ávykius matë ir kiti vyskupijos kunigai (kuriø raðtø apie tai itin gausu), ir to meto visuomenë, ir rusø valdþia. Antai N. Dobroliubovas 1859 m. apie Kauno ir Vilniaus gubernijas tvirtino: „ bandymai atsisakyti degtinës daugelyje vietø prasidëjo anks- èiau, nei kunigø pamokymas sulaukë iðkilmingo pritarimo ir visuoti- nai peraugo á kaþkà sistemingesná“26. Vilniaus generalgubernatorius 1860 m. rugsëjo 1 d. referavo Ministrø tarybai: „Neabejotina tiktai tai, kad dvasininkijos átikinëjimai ir veiks- mai [liaudþiai] buvo antraeilës reikðmës, o jø nuopelnas yra tiktai nurodymas, kaip iðsivaduoti ið sunkaus bei apgailëtino bûvio < >, dvasininkija davë tik menkà postûmá ðitai minèiai, ágijusiai gyvà pa- vidalà“27. Panaðiai 1859 m. kovo mënesá raðë V. Nazimovui jo adjutantas: „Ne aklas atsitiktinumas ar dvasininkijos, kuri visada ir visur propagavo susilaikymà ir blaivybæ, kreipimasis, o kaþkokia kita prie- þastis, galbût, kylanti ið pabudusio supratimo, kad tai vienintelis ke- lias ið varganos padëties, kurioje iki ðiol buvo ðio kraðto valstieèiai, nulëmë toká nelauktà ðiø draugijø pasisekimà“28 Pritarèiau S. Lazutkos nuomonei apie tikràjà blaivybës sàjûdþio Þemaièiø vyskupijoje iniciatyvà. Svarbiu liaudies iniciatyvos árodymu jis laikë atkaklø sàjûdþio pobûdá, t. y. blaivybë buvo ryþtingai palai- koma pirmiausia paèiø valstieèiø, o ne kunigø veiksmais29. Valstieèiai

25 M. Valanèius, Ganytojiški laiškai, parengë V. Merkys, B. Vanagienë, Vilnius, 2000, p. 69. 26 Í. À. Äîáðîëþáîâ, min. veik., ñ. 218. 27 K. Gieczys, min. veik., p. 100. 28 Cit. iš: Â. A. Ôåäîðîâ, min. veik, p. 113. 29 Ñ. À. Ëàçóòêà, min. veik., p. 92–93.

223 patys bausdavo girtuoklius, atsisakydavo tarnauti karèemose, pasta- tydavo prie jø blaivybës sargus, netgi sutikdavo mokëti pinigus, kad iðkeltø ið kaimo degtine prekiaujantá þydà, seniûnijø ir valsèiø sueigo- se priiminëdavo nutarimus, kad nebegers degtinës, kovos su girtuok- liais ir t. t.30 Dvasiniam atgimimui paþymëti prie keliø, namø, baþny- èiø, gyvenvieèiø statësi kryþius, jø ðventinimo ceremonijos virsdavo didelëmis, iðkilmingomis ir dþiaugsmingomis liaudies manifestacijo- mis31. Toks pat atkaklus buvo blaivybës sàjûdis vidinëje Rusijoje, kilæs liaudies iniciatyva32. Tai, kad blaivybës sàjûdis prasidëjo ir iðplito parapijose prie Nemuno, M. Valanèius, ko gero, suþinojo tik 1858 m. rugsëjo 12–17 d. vizituodamas parapijas, kai vaþiavo ið Kauno po pasimatymo su ca- ru33. Vyskupo kelyje buvo Veliuonos, Skirsnemunës, Girdþiø, Jurbar- ko, Tauragës, Kaltinënø baþnyèios. Skirsnemunëje ir Jurbarke rado jau veikianèias blaivybës brolijas. Juozapo Silvestro Dovydaièio þo- dþiais, nudþiugæs M. Valanèius savo þodþiu patvirtino klebonø drau- dimà gerti degtinæ34. Iðsakë norà, kad ir gretimos parapijos pasektø jurbarkieèiø pavyzdþiu, liepë Erþvilko klebonui paskelbti blaivybæ ir pats jà paskelbë Tauragëje35. Vyskupui gráþus ið vizitacijos, rugsëjo 28 d. blaivybë buvo paskelbta ið Varniø katedros ir Varniø parapijos baþnyèiø sakyklø36. Kad Jurbarko ir Skirsnemunës parapijose liaudies pademonst- ruotas blaivybës siekis vyskupui buvo gana netikëtas, patvirtina tai, jog, gráþæs ið Kauno, jis dar klausinëjo kai kuriuos kunigus, kodël jie

30 Þr.: K. Gieczys, min. veik., p. 36, 102–116; Í. À. Äîáðîëþáîâ, min. veik., p. 218, 230–231. 31 A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. 114; K. Gieczys, min. veik., p. 101; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 411. 32 Þr.: Í. À. Äîáðîëþáîâ, min. veik. 33 A. Alekna, K. Geèys ir kiti M. Valanèiaus biografai spëjo, kad jau su caru vyskupo kalbëtasi apie blaivybæ, taèiau, V. Merkio duomenimis, nëra jokiø tai patvir- tinanèiø dokumentø (þr.: V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 341). Net jei ir bûtø jø surasta, jie greièiausiai liestø vyskupo pasiaiðkinimus dël Aukðtaitijoje jo ákurtø blai- vybës brolijø. 34 J. S. Dovydaitis, min. veik., p. 44, 57–58. Jurbarke M. Valanèius ið 3057 parapijieèiø rado vos 5 gerianèius (neásiraðiusius á brolijà). 35 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 536–537. 36 M. Brensztejn, Bractwa trzeêwoúci na Litwie , p. 10.

224 paskelbë blaivybæ. Toká faktà liudija Batakiø dekanas Antanas Jan- kauskis (Jankowski) 1858 m. spalio 6 d. raporte M. Valanèiui, kuriame aiðkinosi: „ kadangi þmonës patys ateidavo praðydami ir teirauda- miesi, kada ið sakyklos bus paskelbta apie svaigiøjø gërimø uþdrau- dimà, su skundais, kad jie itin kenkià lëðoms ir sveikatai, nusileidæ jø pagirtinam norui, iðpildëme jø troðkimà “37 Ir tik ásitikinæs, kad ið tiesø vyksta neeiliniai ávykiai – blaivybës iniciatyva eina ið valstietijos ir neslopsta, ryþosi pradëti blaivybës akcijà. M. Valanèiaus reakcija á blaivybës ávykius greièiau rodo Katalikø baþnyèios dignitoriaus atsar- gumà, nei iðankstinæ judëjimo reþisûrà. Nëra pagrindo abejoti, kad, lankydamasis parapijose prie Ne- muno, o ir Varniuose, M. Valanèius ragino kunigus palaikyti blaivy- bæ, taèiau po ðios vizitacijos tais metais ið Varniø nebebuvo iðvykæs38, tad jo þodiniai raginimai vargiai galëjo plaèiau pasklisti. Tik apie spa- lio vidurá, kada ëmë rastis raðtiðka tokio turinio vyskupo korespon- dencija ir ypaè oficialiai blaivybæ paskelbus vyskupijoje 1858 m. gruo- dþio 23 d. pirmuoju blaivybës laiðku liaudþiai39, blaivybës skleidimo iniciatyvà pradëjo perimti dvasininkija. Kita vertus, kadangi blaivy- bës brolijos Þemaitijoje jau buvo, dvasininkijai beliko blaivinti Aukð- taitijà ir toliau palaikyti bei skleisti blaivybæ Þemaitijoje40. Nors apie Aukðtaitijà sakyti, kad ten blaivybë atsirado tik dvasininkijos dëka, irgi negalima. Ðtai kà Valanèiui raðë Tauragnø parapijieèiai 1859 m. vasario 15 d., kai sulaukë pirmojo blaivybës laiðko: „Tikru tejsibi toj gromatoj girdiejom, kad ir buwom jau nustoi giert areùka, ale to gro- mata Wiskupa patvirtina tà musu pastanawijma < >. Daþnaj tarp

37 Batakiø dekano raportas Nr. 170 Motiejui Valanèiui, 1858 10 06, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 70, l. 488. 38 Þr.: M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 759, 761, 763. 39 Kai kada šis laiškas neteisingai datuojamas gruodþio 25 d. (apie datavimà þr.: I. Ðenavièienë, (Rec.): Motiejus Valanèius. Ganytojiški laiškai. Vilnius, 2000, 216 p.; LKMA metraštis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 603–611). 40 Uþraðuose raðoma, kad Aukðtaitijoje blaivybë, Dievo balsas, sklido pamaþu, bet kai vyskupas kiekvienam klebonui paraðë atskirai, tie paskelbë blaivybæ ir þmonës paklausë. Ið raðto V. Nazimovui (þr. 42 nuorodà) matyti, kokiø nedideliø kunigø pastangø reikëjo brolijoms ákurti: „uþteko keleto þodþiø“.

225 sawes utorojam, delko pirma Wiskupai ir Kunigai to niedare. Kur Je buwo?“41. Atsakyti á klausimà, kaip Þemaitijoje brolijos plito iki spalio vidurio, ið dalies padëtø minëtasis Batakiø dekano raportas. Jame raðoma ir apie blaivininkø valstieèiø spaudimà kunigams steigti bro- lijas. Toká spaudimà taip pat rodo 1858 m. M. Valanèiaus raðtas Vil- niaus generalgubernatoriui V. Nazimovui: „Pavyzdys, rodomas kartu su tokiais labdaringais vaisiais, paveikë kaimynus parapijieèius, kuriø praðymai, o kai kuriose vietose net reikalavimai privertë jø sielø ga- nytojus paskelbti susilaikymà nuo svaiginanèiø gërimø “42 Matome, kad blaivybës brolijø kûrimasis ið pradþiø vyko ne tiek kunigø, kiek valstieèiø raginimu. K. Geèys raðë, kad pradþioje kai kurie kunigai, áraðydami blaivininkus á specialià knygà, veikë vien ið ganytojiðkos pareigos ir nesuprato, kad taip kuria brolijà, todël gali- ma sakyti, kad brolijos prie baþnyèiø steigësi paèios43. Savo uþraðuose M. Valanèius teigia, kad kol jis pats nepalaimi- no blaivybës ir neásitraukë á jos skleidimà, ji plito tik Jurbarko, Gaurës ir Skirsnemunës parapijose – ir tai su iðimtimis. Tai patvirtina, kad blaivybës sàjûdþio þidiniu laikytinas Jurbarko regionas. Akivaizdu, jog ið ten plito blaivybës judëjimas po visà vyskupijà. Taip pat aiðku, kad blaivybës siekis, kilæs paèioje valstietijoje, plaèiau neástengë rea- lizuotis be iðorinës pagalbos. Beteisë baudþiauninko padëtis, ribojusi visuomeninës saviraiðkos galimybes, reikalavo autoritetingo visuome- nës luomo paramos. M. Valanèiui oficialiai paskelbus tai, kad ásitrau- kia á liaudies blaivybës reikalà, imta ypaè masiðkai stoti á brolijas ir jas kurti44. Todël galima teigti, kad blaivybës ásitvirtinimà, gaivaliðko judë- jimo virsmà sàjûdþiu, jo plitimo greitá nulëmë katalikø dvasininkija,

41 Nespausdinti laiðkai ið Valanèiaus archyvo, Literatûros naujienos, 1935 06 01, Nr. 11(27). Panašus atvejis 1859 m. Vilniaus apskrityje aprašytas: Â. A. Ôåäîðîâ, min. veik., p. 113. 42 Motiejaus Valanèiaus raðtas Nr. 2076 Vladimirui Nazimovui, 1858 11 18, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 70, l. 268–269. 43 K. Gieczys, min. veik., p. 7. 44 Þr.: K. Geèio cituojamà generalgubernatoriaus V. Nazimovo raðtà: K. Gie- czys, min. veik., p. 25.

226 10. Blaivybæ propaguojantis paveikslëlis (1861) suteikusi liaudies blaivybës ryþtui baþnytinæ erdvæ ir blaivybës bro- lijø pavidalà45. Kad visas kitas sàjûdþio ypatybes sàlygojo valstietiðkasis do- menas, rodo blaivybës sàjûdþio intensyvumo eiga. Jeigu ðià eigà pa- vaizduotume grafiðkai, pastebëtume, kad linija eina impulsais. 1858 m. prasidëjæs sàjûdis vyskupijoje didþiausià pakilimà pasiekë 1860 m. rudená, o 1861 m. ëmë silpnëti. Nepaisant energingø dvasininkijos pastangø, 1862 m. antrojoje pusëje atsimetusiøjø nuo blaivybës broli- jos sparèiai daugëjo. 1863 m. blaivybës nebemini nei ganytojiðki laið- kai, nei aplinkraðèiai46. Blaivybës brolijos tebeegzistavo iki 1864 m., tik tapo maþai populiarios. Ásidëmëtina, kad blaivybë ëmë slopti ir iðnyko pirmiausia ten, kur prasidëjo – Kauno (prie Nemuno), Rasei- niø, Telðiø apskrityse47. Ir atvirkðèiai, blaivybës atnaujinimo iðkilmës48, M. Valanèiaus blaivybës raginimai itin intensyvëjo blaivybei silpstant: 1858–1859 m. vyskupas paskelbë 5 blaivybës laiðkus, o 1861–1862 m. – ne maþiau kaip 12, kurie savo pesimizmu ir turiniu smarkiai skyrësi nuo pakiliø ankstesniøjø49. Sàjûdis ir valdþia. Aleksandro II valdymas prasidëjo reformo- mis. 1856 m. kovo 30 d. naujasis caras pasakë garsiàjà kalbà Maskvoje susirinkusiems þemvaldþiams, sukrëtusià publikà ir artimiausius mi- nistrus. Jos esmë buvo ta, kad geriau panaikinti baudþiavà ið virðaus, nei laukti, kada ji bus panaikinta ið apaèios. 1857 m. lapkrièio 20 d. caras pasiraðë reskriptà Vilniaus gene- ralgubernatoriui V. Nazimovui dël Vilniaus, Kauno ir Gardino guber- nijø bajorø vietos komitetø ásteigimo valstieèiø reformai parengti, vie- ðai paskelbtà gruodþio mënesá. 1858 m. sausá pradëjo steigtis tokie gubernijø bajorø komitetai50, taigi faktiðkai buvo patvirtinta, kad artë-

45 Gali bûti, kad dvasininkijos ásikiðimas, susiejæs blaivybæ su baþnyèia ir krikð- èioniðka morale, neleido blaivybës sàjûdþiui Lietuvoje ágauti agresyvaus pobûdþio, kaip Rusijoje. 46 Iðimtis yra 1864 01 24 d. M. Valanèiaus ganytojiðkas laiðkas Þeimiø para- pijieèiams dël blaivybës. 47 Þr.: K. Gieczys, min. veik., p. 25–26, 66–72. 48 Þr.: ten pat, p. 71–72; M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 793. 49 Panaðia intensyvumo eiga pasiþymi ir blaivybës sàjûdis Rusijoje: didþiausià pakilimà pasiekia 1859 m. viduryje, po to slopsta ir baigiasi 1860 m. pradþioje. 50 L. Bièkauskas-Gentvila, V. Kniûraitë, Baudþiavos panaikinimas Lietuvoje, Vil- nius, 1994, p. 15.

228 ja valstieèiø iðlaisvinimas. Apie dþiuginanèius valdþios ketinimus vys- kupas M. Valanèius jau 1858 m. sausio 11 d. informavo Þemaièiø vyskupijos kaimo gyventojus savo lietuviðku ganytojiðku laiðku, ra- gindamas juos ramiai laikytis ir laukti laisvës. Istoriografijoje blaivybës sàjûdþio esmë kai kada siejama su liau- dies nusistatymu prieð baudþiavà ir prieð imperinæ valdþià. Be abejo- nës, egzistavo liaudies nepasitenkinimas baudþiavine santvarka, ta- èiau kaþin ar sàjûdis kilo tik dël to, kad 1859 m. pradþioje degtinës atpirkëjai smarkiai pakëlë degtinës kainà. Pastarasis argumentas la- biau átikintø, jei sàjûdis bûtø prasidëjæs 1859, o ne 1858 m.51 Valstieèiø nepasitenkinimas baudþiava Þemaièiø vyskupijoje turëjo veiksmin- gesniø bûdø reikðtis. Kova su dvarininkais buvo valstieèiø bruzdëji- mai: jø metu valstieèiai atsisakydavo vykdyti prievoles, mokëti pini- ginæ duoklæ, pasitraukti ið savo þemës, degindavo dvarus, puldinëjo dvarininkus ir pan. Bruzdëjimams malðinti bûdavo pasitelkiama ka- riuomenë52. Neabejotina, kad siekiant baudþiavos panaikinimo galëjo kilti ir blaivybës sàjûdis, jeigu bûtø reikëjæ taip paskatinti valdþià pradëti þemës reformà. Taèiau vargiai tikëtina, kad, palankiai klostantis situ- acijai, pasklidus þiniai apie rengiamà baudþiavos panaikinimà, Þe- maièiø vyskupijos valstieèiai, nepaisydami mylimo vyskupo perspë- jimø, galëjo staiga ir visuotinai uþsinorëti spausti rusø valdþià, su kuria jau susietos viltys gauti laisvæ ir þemæ. Po 1861 m. reformos valstieèiai savo nepasitenkinimo su rusø valdþia tiesiogiai irgi nesiejo. Kai 1861 m. vasario 19 d. buvo paskelb- tas „Manifestas“ apie baudþiavos panaikinimà, nesuteikæs valstie- èiams jø trokðtamos laisvës, Vilniaus ir Kauno gubernijø gyventojai, kalbëjæ lietuviø kalba (ir þemaièiai), buvo ásitikinæ, kad ne caras juos apgavæs, o dvarininkai ir kunigai susimokæ pakeitë tikràjá „Manifesto“ tekstà53. Pasitaikydavo, kad per „Manifesto“ metines praðydavo kunigø

51 Kainos pakëlimas, kaip ir dvasininkijos ásikiðimas, galëjo sàjûdá sustiprinti. 52 Þr.: Ñ. À. Ëàçóòêà, min. veik., p. 76 ir kt. 53 L. Bièkauskas-Gentvila, V. Kniûraitë, min. veik., p. 48–49.

229 atlaikyti miðias uþ caro, dovanojusio jiems maloniø, sveikatà54. O Sta- sys Matulaitis ðitaip vaizdingai apraðo savo tëvo reakcijà á caro kritikà prieð pat „Auðros“ pasirodymà: „Jûs mulkiai! Ciesorius davë mums þemæ! Jis gali elgtis su mumis kaip nori!“55. Tiek civilinës, tiek baþnytinës imperinës valdþios laikysena blai- vybës sàjûdþio atþvilgiu nebuvo vienareikðmë. Valdþios virðûnës Þe- maièiø vyskupijoje kilusià blaivybæ bent jau oficialiai toleravo. Alek- sandro II pozicija dël blaivybës buvo akivaizdþiai palanki, blaivybæ rëmë ir Vilniaus generalgubernatorius V. Nazimovas, ir valstybës tur- tø ministras M. Muravjovas, ir Ðvenèiausiasis Sinodas56. Tokià val- dþios virðûniø pozicijà kai kurie tyrinëtojai motyvuoja degtinës ga- mybos ir pardavimo apmokestinimo pertvarkymu ir bûsima þemës reforma, taèiau to vargiai bûtø uþtekæ toleruoti toká pavojingà valsty- bei reiðkiná kaip masinis liaudies sàjûdis, juolab kad jis vyko tuo pa- èiu metu, kaip ir valstieèiø bruzdëjimai ir artëjantá sukilimà pranaða- vusios manifestacijos. Be to, blaivybës sàjûdis darë dideliø nuostoliø degtinës gamintojams, pardavinëtojams ir Rusijos valstybës iþdo sis- temai, prieð já veikë átakingø finansiniø sluoksniø opozicija. Ji dëjo pastangas, kad vyriausybë sustabdytø blaivybës plitimà ir blaivybës brolijø veiklà. Ðios opozicijos þingsniai nebuvo sëkmingi. Visiðkai prieðinga rusø valdþios laikysena buvo blaivybës bro- lijø atþvilgiu. 1859 m. kovo 14 d. Vidaus reikalø ministerija iðsiunti- nëjo gubernijø virðininkams áspëjimà, kurá jie turëjo perduoti þemes- nëms grandims, kad valdþia visiðkai pritaria blaivybës sàjûdþiui kaip dþiuginanèiam moralës poþiûriu, taèiau blaivybës brolijas, nors nepik- tybiðkas, bet neturinèias valdþios leidimo, kurti draudþiama ástatymu57.

54 Þr.: Panemunio baþnyèios klebono raportas Nr. 2 Motiejui Valanèiui, 1862 02 22, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 103, l. 590; Gardino vicegubernatoriaus pranešimas Gardino gubernijos viršininkui, 1861 07 31, Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ ìóçåÿ ãðàôà Ì. Í. Ìó- ðàâüåâà, p. 94 55 S. Matulaitis, Atsiminimai ir kiti kûriniai, Vilnius, 1957, p. 50. 56 Ðvenèiausiojo Sinodo cirkuliaras visiems archijerëjams ir vyskupijø valdyto- jams dël blaivybës palaikymo, 1859 08 07, kopija, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 70, l. 541. 57 Zemstvos ispravniko raštas Nr. 356 Kauno zemstvos ispravnikui Vilniaus generalgubernatoriaus ir Kauno gubernatoriaus nurodymu, 1859 03 31, ten pat, l. 458.

230 Vienas ið svarbiausiø argumentø, kuris paprastai iðsakomas pa- remiant K. Geèio blaivybës sàjûdþio versijà, yra tas, kad M. Valan- èiaus, kaip blaivybës sàjûdþio iniciatoriaus, „konspiracija“ padëjo blai- vybës brolijoms iðplisti visoje vyskupijoje ir apsaugojo jas nuo Lenkijos Karalystës brolijø likimo58. Ið tiesø Rusijos imperijos ástatymai tiek Lenkijos Karalystëje, tiek Rusijos imperijoje draudë be vyriausybës þinios ir sutikimo steigti bet kokias draugijas, brolijas ar kitokius pa- naðius sambûrius, uþ tokià veiklà grësë teismas59. 1857 m. Lenkijoje dvasininkams blaivybës brolijas áteisinti nepavyko, nes civilinë admi- nistracija leidimo nedavë. Taèiau nuo 1858 iki 1863 m. pradþios Len- kijoje á jas þiûrëta atlaidþiai ir nedaryta jokiø kliûèiø, ir tik 1863 m. vasará, vykstant sukilimui, visas ásisteigusias brolijas Vidaus ir dvasi- niø reikalø komisija panaikino ir uþdraudë steigti naujas60. Atsargiai su blaivybës brolijomis iki 1864 m. elgtasi ir Lietuvoje – tiek dël dide- lës Katalikø baþnyèios átakos, tiek vengiant provokuoti valstieèius61. Jos buvo grieþtai uþdraustos jau senokai pasibaigus blaivybës sàjû- dþiui – 1864 m. balandþio mën., þlugus 1863 m. sukilimui, politiniais sumetimais, kaip ir kiti, galintys kelti pavojø nepageidautini sambû- riai62. Apskritai blaivybës brolijos Lenkijoje veikë ilgiau nei Lietuvoje. M. Valanèius savo ástatuose „Apej brostvà blaivystës“ blaivy- bës brolijas vadino religinëmis brolijomis. Vyriausias Þemaièiø vys- kupijos brolijos vadovas buvo Þemaièiø vyskupas, brolijà sudarë pa- rapinës brolijos, joms vadovavo á brolijas ásiraðæ kunigai. Ásiraðymas á blaivybës brolijà ir buvimas joje vyko su religinëmis apeigomis. Blai- vybës broliai, atlikæ iðpaþintá ir priëmæ Ðvè. Sakramentà, baþnyèioje

58 Þr.: V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 343. 59 Ñâîä çàêîíîâ Ðîññèéñêîé èìïåðèè, ò. 14, Ñàíêò Ïåòåðáóðã, 1857, § 164, 169. 60 K. Gieczys, min. veik., p. 2, 8; M. Brensztejn, Bractwa trzeêwoúci na Lit- wie ; A. Janulaitis, Þydai Lietuvoje: bruoþai ið Lietuvos visuomenës istorijos XIV–XIX amþ., [Kaunas, 1923], p. 166. 61 Z. Mediðauskienë, Rusijos cenzûra Lietuvoje XIX a. viduryje, Kaunas, 1998, p. 262; K. Gieczys, min. veik., p. 8. 62 Vilniaus generalgubernatoriaus raštas Nr. 2362 generolui majorui Piotrui Pa- chomovui, 1864 04 18, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 83, l. 632; Vilniaus generalgubernatoriaus raðtas Nr. 2660 Motiejui Valanèiui, 1864 04 ?, ten pat, f. 378, PS, 1863 m., b. 1785, l. 34– 35; Motiejaus Valanèiaus aplinkraðtis kunigams, 1864 05 19, ten pat, l. 608.

231 bûdavo registruojami susilaikiusiøjø nuo stipriøjø gërimø63 knygoje, duodavo blaivybës áþadus, gaudavo paðventinimà, atlaidus, turëdavo pareigas ir privalëjo kasmet iðkilmingai atlikti baþnyèioje blaivybës áþadø atnaujinimo procedûrà64. Brolijø ðventinimai, patentai, meda- lionai, brolijø altoriai baþnyèiose, specialios maldos, blaivybës globë- jos Dievo Motinos ðventës, iðkilmingos brolijø nariø laidotuvës ir ge- dulingos miðios teikë brolijø ritualams áspûdingumo ir patrauklumo. Dël akivaizdþios brolijø iðorinës religinës formos ir pats blaivybës sàjûdis mokslinëje literatûroje daþnai vadinamas religiniu, nors jo tiks- las ið tiesø buvo ne religinis, o dorinis. Taip pat ir blaivybës brolijos buvo ne religinës, o prie baþnyèiø veikusios liaudies organizacijos. Jos turëjo savo valdybà, kurià rinkdavo brolijos nariai, kiekvienas brolijos narys privalëjo mokëti metiná 30 kp mokestá á brolijos iþdà65. K. Geèys raðë, kad pradþioje blaivininkø áraðymas á specialias knygas rusø valdþiai didesnio nerimo nekëlë. Tai, kad vyskupijoje veikia organizacijos, faktiðkai telkianèios visà liaudá, ji atkreipë dëme- sá vëliau, kai ið spaudos iðëjo blaivybës brolijos ástatai ir brolijos ágijo atitinkamà ritualiná turiná, þenklus ir kt.66 Vykstant baudþiavos panai- kinimui, augant politinei átampai prieð 1863 m. sukilimà, tokiose or- ganizacijose rusø valdþia áþvelgë Katalikø baþnyèios pastangas pa- jungti blaivybës sàjûdá savo politiniams interesams ir skiepyti valdþiai prieðiðkas liaudies nuotaikas67. Juolab kad brolijos neðë ir materialinæ naudà: jø vadovø kunigø rankose susitelkdavo nemaþos pinigø su- mos. O valstietijos atþvilgiu rusø administracija turëjo savo tikslø. Sàjûdyje iðryðkëjæs valstieèiø atskirumas nuo bajorijos, etniðkumas, organizuotumas sustiprino viltis panaudoti juos prieð kylantá kraðte dalies visuomenës anticariná judëjimà, ðis klausimas buvo svarstomas Vidaus reikalø ministerijoje 1861–1862 m.: „Vyriausybë Vakarø kraðte

63 Buvo galima tik saikingai gerti vynuogiø vynà, alø ir midø. 64 K. Gieczys, min. veik., p. 47, 71–72; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 346. 65 À. Áåëåöêèé, Ïðåäèñëîâèå ê 1 òîìó ñáîðíèêà äîêóìåíòîâ Ìóðàâüåâñêàãî Ìóçåÿ, p. XXXI. 66 K. Gieczys, min. veik., p. 7. 67 À. Áåëåöêèé, Ïðåäèñëîâèå ê 1 òîìó ñáîðíèêà äîêóìåíòîâ Ìóðàâüåâñêàãî Ìóçåÿ, p. XXXI–XXXIII.

232 savo pusëje neturi nieko, iðskyrus kaimo liaudá; < > galima sukelti valstieèius prieð dvarininkus. Garsiosios Galicijos scenos68 priverstø bëgti daugumà þemvaldþiø, kurie ðiandien ðá kraðtà pasipûtëliðkai vadina Lietuva arba Lenkija“69. Dël blaivybës brolijø steigimo didëjo rusø valdþios ir Katalikø baþnyèios konfrontacija. Imta trukdyti blaivybës brolijø kûrimàsi drau- dþiant já propaguojanèià literatûrà70. Geras pretekstas priekabiauti ta- po ir kai kuriø kunigø gana ðiurkðtûs veiksmai prieð gerianèius ar nenorinèius ásiraðyti á blaivybës brolijà valstieèius (dël to M. Valan- èius buvo priverstas perspëti kunigus net keliais 1858–1860 m. aplin- kraðèiais). Sàjûdis ir bajorija. Bajorijos, þemvaldþiø pritarimas blaivybës sàjûdþiui menkas, iðkyla pavieniai ðviesesni asmenys, blaivius valstie- èius laikantys naðesnio ûkininkavimo viltimi, arba filantropiðkai nu- siteikæ M. Valanèiaus religinës ðvietëjiðkos veiklos atþvilgiu71. Tai su- prantama – þemvaldþiams sàjûdis buvo materialiai nuostolingas, jo etnosocialinë specifika svetima72, taèiau ypaè piktino dvasininkijos el- gesys. Atrodë, kad dvasininkija skatina netaðytà didþiulæ jëgà, kuri yra prieðiðka þemvaldþiams, jø interesams ir kurios veiksmai, ypaè vykstant þemës reformai, neprognozuojami. Jau 1858 m. spalio pabai- goje Raseiniø apskrities bajorø vadovo pareigas ëjæs teisëjas Koreva áteikë Raseiniø þandarø komandos virðininkui raðtà, kad, dvasininkams neteisëtai ëmus drausti stipriuosius gërimus, þemvaldþiai, matydami dvasininkijos ir liaudies vienybæ, pradedà nuogàstauti, kad kraðte

68 Turimi omenyje 1846 m. Galicijos ávykiai, kada austrø administracija prieð Krokuvos Respublikoje sukilusius lenkø patriotus pastûmëjo Galicijos valstieèius, pa- sinaudodama jø konfliktais su þemvaldþiais, bado ðmëkla, „gerojo imperatoriaus“ mitu. Buvo suniokota 470 dvarø, iðþudyta per 1000 jø gyventojø. 69 Vakarø kraðto padëties 1861–1862 m. apþvalga, parengta Vidaus reikalø ministerijos, Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ ìóçåÿ ãðàôà Ì. Í. Ìóðàâüåâà, p. 16. 70 Z. Mediðauskienë, Rusijos cenzûra Lietuvoje XIX a. viduryje, p. 258–260. 71 Þr.: K. Gieczys, min. veik.; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 158–173; 397– 406; E. Aleksandravièius, Blaivybë Lietuvoje XIX amþiuje, p. 83–93. 72 Net patys smulkieji bajorai nesiraðë á blaivybës brolijas, laikydami jas vals- tieèiø brolijomis (þr.: Utenos, Veliuonos ir kitø dekanø liudijimus, paskelbtus: K. Gie- czys, min. veik., p. 173).

233 nekiltø tai, kas kilo 1848 m. Galicijoje73. Panaðaus turinio kreipimøsi bûta ir daugiau (ið Ðeduvos, Kauno)74. Þemvaldþiø nerimà dar sustip- rino kai kuriø vyskupijos kunigø (karmelitø ordino vienuolio ið Ko- lainiø vienuolyno Kazimiero Juraðkos (Juraszko), Debeikiø vikaro Juo- zapo Laukavièiaus (Ùawkowicz), Plateliø vikaro Stanislovo Petkevièiaus (Pietkiewicz)) aktyvi parama ið sakyklos dvarininkø skriaudþiamiems valstieèiams75. Matydamas þemvaldþiø ir bajorø nerimà, M. Valanèius 1859 m. spalio 17 d. specialiu aplinkraðèiu perspëjo kunigus, kad pamoksluo- se nenuteikinëtø þmoniø prieð ponus, skatintø tarpusavio santarvæ. Taèiau jau buvo pasklidæ gandai, esà dvasininkai kurstà valstieèius prieð ponus, kunigai drauge su valstieèiais rengià sàmokslà, ið Þemai- èiø vyskupijos seminarijos „chlopomanas“ vyskupas iðvaràs bajorus klierikus ir siunèiàs vienuolius kurstyti liaudá76. Blaivybës sàjûdis tolino valstieèius nuo sulenkëjusios bajorijos, kai jie artëjo prie laisvo lygiateisio visuomenës subjekto statuso, ir komplikavo bajorijos santykius su katalikø dvasininkija. Sàjûdis ir þydai. Dar vienu blaivybës stebuklu amþininkø lai- kyta Þemaitijos gyventojø þydø reakcija á blaivybës sàjûdá. Ðá stebuklà paliudijo Varniø kunigø pataisos namø priþiûrëtojas A. P. Kaðarauskas. „Prieð pat ðeðiasdeðimt treèiøjø metø ávykius, kai Þemaitijoje visiðkai netikëtai visa liaudis vieningai ir grieþtai ásivedë blaivybæ ir ið tikrøjø visuotinai susiraðë á absoliuèiai karðtøjø (svaigiøjø) gërimø negerianèiøjø blaivybës brolijas, ko seniai jau tokio didelio skaièiaus niekad nebuvo, – teigë A. P. Kaðarauskas, – tuo pat metu kartu pasi- reiðkë ir kitas ðioje vyskupijoje fenomenalus reiðkinys: neáprastas skai-

73 1848 m. Galicijoje Austrijos vyriausybë prieð lenkø iðsivadavimo judëjimà nukreipë ukrainieèiø valstieèius, patraukdama juos þemës reforma ir skatindama jø tautiðkumà, pasinaudodama dvasininkija (þr.: P. Natanek, A. Pankowicz, Wiosna Ludów, Natanek P., Pankowicz A., Urban J., Tùo polityczne dziejów Koúcioùa Katolickie- go , p. 45, 52–53). Gali bûti, jog èia turëti omenyje ir 1846 m. Galicijos ávykiai. 74 Juozapo Silvestro Dovydaièio memorandumas dël þemvaldþiø skundø prieð dvasininkijà, 1859 11 26, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 70, l. 180–181; K. Gieczys, min. veik., p. 165–168. 75 Cit iš: K. Gieczys, min. veik., p. 179–180. 76 A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, p. 93, 127; K. Gieczys, min. veik., p. 167, 178–183.

234 èius þydø pradëjo priiminëti katalikybæ. Katalikø konsistorijoje tos tautos katechumenø reikalai buvo svarstomi be pertrûkio vienas po kito. Dël to vyskupas Volonèevskis susirûpinæs kartà prasitarë, ar në- ra tai besiartinanèios pasaulio pabaigos þenklas. Ið visos vyskupijos ávairiausiø parapijø krikðto trokðtantys þydai buvo siunèiami á Var- nius pas vyskupà. O vyskupas, tarpininkaujant konsistorijai ir vietinei policijos valdþiai, prisilaikydamas áprastø teisiniø formalumø atsiøs- davo paruoðti katechumenus man, kaip arèiausiai gyvenusiam pato- gioje ir erdvioje vietoje ir turëjusiam sau talkinti kunigø, geriau ap- saugotam nuo antpuoliø, nes [buvusiam] èia pat ðalia vyskupo bei konsistorijos ir po vietinës policijos valdþios akimis. Nors naujai at- vykstantieji nuo paðaliniø þmoniø buvo visiðkai izoliuoti, taèiau gana daþnai vyskupas leisdavo jiems pasimatyti su artimais giminëmis su viena sàlyga – kad tai vyktø ne kitaip, kaip tik mano akivaizdoje77. Þinoma, bûdavo labai graudþiø ir sielà sukreèianèiø scenø, taèiau leisti pasiðalinti [katechumenui] ar [gimines] iðvesti ir nutraukti [to- kias scenas] be paties katechumeno sutikimo ar noro pagal savo pa- reigas að negalëjau“78. Turbût dël padaþnëjusio þydø atsivertimo 1860 m. pabaigoje M. Valanèius atnaujino dvasinæ aprobatà J. K. Gintilos iðverstai á len- kø kalbà knygelei „Katalikybë ir judaizmas“ (pagal L. B. Drachà), kurià tas, bûdamas vyskupijos valdytoju, buvo pats aprobavæs spau- dai dar prieð gaudamas ásakà apie M. Valanèiaus paskyrimà Þemai- èiø vyskupu79. Gal J. K. Gintilos puoselëtas katalikybës stiprinimas per atsivertëlius þydus tuomet ir M. Valanèiui rodësi perspektyvus? Þydø elgesá ið dalies galima suprasti. Gardino, Vilniaus ir ypaè Kauno gubernijoje jie buvo atsidûræ itin keblioje padëtyje. Skirtingai nuo kitø Vakarø gubernijø, èia vienu metu labai intensyviai vyko ir

77 Yra þiniø, kad M. Valanèius buvo davæs nurodymà A. P. Kaðarauskui leisti þydams þemaitiðkai pasikalbëti su savo giminaièiais katechumenais (Þemaièiø vysku- pijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knyga, 1860 08 30 áraðas, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 766, l. 38). 78 Ambraziejaus Pranciðkaus Kaðarausko laiðkas Varðuvos dvasiniø knygø cenzoriui Henrikui Kosovskiui, [1879], NB, f. 24–3, l. 14. 79 Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knygos, 1850 03 07 ir 1860 12 17 áraðai, LVIA, f. 696, ap. 2, b. 755, l. 9; b. 766, l. 53.

235 visuomenës virðûniø, ir apaèiø judëjimai. Ðie judëjimai (valstieèiø bruzdëjimai, blaivybës sàjûdis, patriotinës manifestacijos) atstovavo skirtingoms socialinëms (ir kalbinëms) grupëms ir neturëjo bendrø tikslø. Taèiau valstieèiø bruzdëjimai su þydais maþai buvo susijæ, o blaivybës sàjûdis ir manifestacijos vienaip ar kitaip pastaruosius lietë. Plintant manifestacijoms, þydai tiek lenkø, tiek rusø politiniams siekiams liko neutralûs: prie manifestacijø nesidëjo, susidariusioje pa- dëtyje tesiekë gauti ið rusø valdþios lengvatø, taèiau jø nesmerkë. Abiejø pusiø bandymai patraukti á save protingus ir veiklius þydus buvo nesëkmingi. Taèiau kai prieð prasidedant sukilimui patriotinis judëjimas itin sustiprëjo, ëmë keistis þydø reakcija: jie gausiai rinkosi stebëti manifestacijø, bûriuotis gatvëse ir tarp savæs tartis, ko anks- èiau nebuvo. Valdþia baiminosi, kad þydai, matydami toká visuotiná nepaklusnumà ir prognozuodami jo persvarà, nepasiduotø prolenkið- kai átakai80. Akivaizdu, kad þydai jautë eventualø neutralumo pavojø ir stebëjo situacijà. Þydams atvirai neremiant në vienos pusës, tiek rusø valdþia, tiek bajorija buvo nepatenkintos santûria jø laikysena. Kadangi dalis þydø buvo degtinës prekeiviai, jø padëtá dar labiau komplikavo blai- vybës sàjûdis. 1859 m. pavasará ir vasarà Rusijoje ásisiautëjæ smukliø pogromai turëjo ypaè gàsdinti þydus, gyvenusius blaivybës sàjûdþio epicentre Þemaitijoje, kur blaivininkais buvo tapæ beveik visi gyven- tojai. Caro valdþia blaivybës sàjûdþio oficialiai nesmerkë, todël ið jos kritiniu atveju pagalbos buvo sunku tikëtis, juolab kad valdþios poli- tika þydø etnokonfesinës grupës atþvilgiu apskritai buvo diskrimina- cinë. Aiðkinta, kad þydai yra ekonomiðkai ir kultûriðkai kenksmingi kitoms etninëms bei konfesinëms grupëms ir ypaè valstieèiams, siekta juos iðkeldinti ið kaimo vietoviø, drausti ekonominæ (ypaè su alkoho- lio prekyba susijusià) veiklà, bandyta prievarta integruoti á „civilizuo-

80 Balstogës gorodnièiaus praneðimas Gardino gubernijos virðininkui, 1861 03 17, Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ ìóçåÿ ãðàôà Ì. Í. Ìóðàâüåâà, p. 29; Gardino vice- gubernatoriaus raportai Gardino gubernijos viršininkui, 1861 07 20 ir 1861 07 21, ten pat, p. 75, 78; Gardino gubernatoriaus raštas Vilniaus generalgubernatoriui, 1861 07 30, ten pat, p. 88.

236 tà visuomenæ“. Diskriminaciniai ástatymai nebuvo taikomi tik þydams, perëjusiems ið judaizmo á krikðèionybæ81. Ir Þemaièiø vyskupijos blaivybës sàjûdyje, ir manifestacijose aktyviai dalyvavo ir turëjo didelæ átakà Katalikø baþnyèia, tad padaþ- nëjæ þydø atsivertimo atvejai galëjo bûti jos uþtarimo ieðkojimas ir mëginimas keièiant religijà sumaþinti kylantá pavojø82. Sàjûdþio esmë. Blaivybës sàjûdis Þemaièiø vyskupijoje nebuvo nukreiptas nei prieð valdþià, nei prieð baudþiavà – didþiausia átampa tvyrojo tarp valdþios, sàjûdyje nedalyvavusios kraðto visuomenës (ypaè bajorijos) ir dvasininkijos. Valstieèiams sàjûdis buvo tarsi ðventë. Ru- sø valdþia já vadino „iðkilmingu liaudies gyvenimo momentu“, kada caro þodis apie valstieèiø buities palengvinimà sukëlë verþlø blaivy- bës siekimà83, ir ði nuomonë turi racijos. Paþymëtina, kad 1861 m. blaivybës sàjûdþio slopimas sutapo su þemës reformos ávykiais, tik tuomet ðiuos ávykius lydëjo valstieèiø nusivylimas, imta klasta átari- nëti ponus, kunigus ir net vyskupà. Tai kas ið tiesø buvo blaivybës sàjûdis? Valstieèiui nebûdinga blaivybë staiga tapo itin svarbi. Analitinës psichologijos kûrëjas Car- las Gustavas Jungas ásitikinimà, kad nuo tam tikros akimirkos kas nors gali pasidaryti visai kitoks, pavyzdþiui, kad þmogus (juolab vi- sas etnosas) gali ið pagrindø pasikeisti, laiko viena ið lemtingiausiø sociologiniø ir psichologiniø klaidø84. Tada jeigu, pasak C. G. Jungo, stebuklø nebûna, o netikëtas visuotinis iðblaivëjimas ávyko, reikia ma- nyti, kad blaivybë turëjo potekstæ. Bandykime aiðkinti iðskirtines blaivybës sàjûdþio ypatybes ið- orës aplinkybëmis. Minëjome, kad Þemaièiø vyskupijoje blaivybës ini- ciatoriai buvo valstieèiai, taip pat kad sàjûdþio iðvakarëse buvo pa- skelbta apie bûsimà þemës reformà. Tuo metu, kai kilo blaivybës

81 D. Staliûnas, Rusijos politika þydø atþvilgiu XIX a.: istoriografinis aspektas, LIM, 2001 metai, 1, Vilnius, 2002, p. 139–142. 82 Panašiai þydai ieškojo išeities 1848 m., kada Þemaitijoje siautusi cholera numarino daugybæ þydø ir maþai krikðèioniø – pradëjo eiti melstis Dievui á katalikø kapines (M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 465). 83 Raðtas Ivanui Kornilovui apie lenkø dvasininkijos reikðmæ ir Vakarø Rusijos Romos katalikø seminarijas, 1865, RVIA, f. 917, ap. 1, b. 918, l. 11. 84 C. G. Jung, Psichoanalizë ir filosofija. Rinktinë, Vilnius, 1999, p. 189.

237 sàjûdis, valstietis nebuvo laisvas ir visateisis visuomenës narys, tad bûsimo iðlaisvinimo ið baudþiavos paskelbimas atitiko ilgaamþius jo siekius. Taèiau kodël bûtent ið Þemaitijos, o ne ið kitø vyskupijos, Lietuvos regionø valstieèiø kilo blaivybës iniciatyva? Manyèiau, kad atsakymo lengviausia bûtø ieðkoti religinëje ðvietëjiðkoje dvasininkø veikloje. Yra pastebëta, kad etniðkai homogeniðkø teritorijø valstieèiams jø luominë (socialinë) priklausomybë asocijavosi su etnine priklauso- mybe85, taigi sàvokos „baudþiauninkas“, „valstietis“ ir „lietuvis“ vals- tieèiui buvo sinonimai. Lietuvio sàvoka turëjo ir religiná turiná: vals- tieèiui „lietuvis“ reiðkë ir „katalikas“86. Þemaitijos valstieèiai buvo etniðkai vienalytë ir ðviesiausia Lie- tuvos valstietijos dalis. Pradedant XIX a. 5-uoju deðimtmeèiu, Þemai- tijoje dvasininkø dëka keliolika metø intensyviai vyko religinis kultû- rinis, pradinis liaudies ðvietimas jos kalba (Aukðtaitijoje toks ðvietimas prasidëjo vëliau). Rusø valdþia pastebëjo, kad katalikybë Þemaitijoje ëmë plisti ir stiprëti bûtent tada, kai lietuviø kalba imta sakyti pa- mokslus, ja pradëta leisti kantièkas ir kitas religines knygeles87. Kita vertus, apie lietuvybës padarinius tautiðkumui 1861 m. birþelio 16 d. laiðke J. I. Kraðevskiui raðë lenkø tautybës asmuo ið Pinsko. Anot jo, lietuviø liaudies ðvietimas jos kalba vertë bundanèius valstieèius pasi- justi lietuviais, o ne lenkais, ir lenkø tautoje kûrë jai nepakanèià tautà88. Istoriografijoje atlikti iðsamûs M. Valanèiaus veiklos tyrimai pa- rodë, kad sukurtoji liaudies religinio ugdymo sistema nors ir neturëjo tikslo stiprinti tautiðkumà, taèiau tenkino tautinius poreikius, padëda- ma formuotis tautiniam kultûriniam potencialui. Todël XIX a. vidury-

85 C. Òîêòü, Êàòîëè÷åñêîå äóõîâåíñòâî â ïðîöåññàõ ôîðìèðîâàíèÿ íàöèîíàëü- íîãî ñîçíàíèÿ êðåñòüÿíñêîãî íàñåëåíèÿ íà áåëàðóññêî-ïîëüñêîì ïîãðàíè÷üå, LKMA metraštis, t. 20, p. 106. 86 V. Savukynas, Apie lietuviø religiná ir kalbiná tapatumà (XIX a. pabaiga – XX a. pradþia), Kultûros barai, 1996, Nr. 5, p. 49–53. 87 Vasilijaus Kulino raðtas apie polonizmo atskyrimà nuo Romos katalikø Ðiaurës vakarø gubernijose, 1866 06 23, RVIA, f. 970, ap. 1, b. 878, l. 5. 88 V. Maciûnas, A. J. laiðkas J. Kraðevskiui, Mûsø senovë, 1938, t. 2, Nr. 3(8), p. 500–501.

238 je Þemaitijos liaudyje turëjo sparèiai vykti (V. Kavolio terminija) tau- tinio aktyvëjimo „kuro“, „tautinio inventoriaus“ akumuliacija89, kuri ryðkino „lietuvio–baudþiauninko–kataliko“ tautiná sandà ir rengë dir- và tautinei idëjai priimti. Ðiuo pagrindu religinæ ðvietëjiðkà dvasinin- kijos veiklà lietuviø kalba galima bûtø laikyti pirmuoju lietuviðkai kalbanèiøjø tautinio aktyvëjimo (XIX–XX a. sandûroje) veiksniu90. Sustiprëjæs Þemaitijos valstieèiø religinis, etninis pradas91 turë- jo padidinti ir socialiniø-ekonominiø permainø poreiká. Todël þinia apie bûsimà þemës reformà, dovanosianèià þemæ ir laisvæ, galëjo sukelti nepaprastus jausmus, iðsiliejusius spontaniðka abstinencija – gero ûki- ninko dorybe. Manyèiau, kad á liaudies pasiryþimà blaivëti, neðusá ramybæ ir tvarkà, reikëtø þiûrëti kaip á psichologiná reiðkiná: vidiná susitelkimà, moralinio apsivalymo sieká prieð svarbias ilgai lauktas gyvenimo permainas. Tokia blaivybës sàjûdþio Þemaièiø vyskupijoje esmë paaiðkina jo impulsyvumà, staigø plitimà, atkaklø pobûdá ir kitas netradicines savybes, kurios iðskyrë já ið kitø ðaliø panaðiø sàjûdþiø.

89 Kad toks procesas ið tiesø vyko, liudija XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje tarp Þemaièiø valstieèiø itin didëjusi lietuviðkø knygø paklausa. Ið Varniø knygyno „á visas puses keliavo þemaitiðkos knygos tokiais kiekiais, kad savininkas vargiai spëjo liaudies poreikius deramai patenkinti“ (M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 557). Be to, lietuviškos knygos jame 1853 m. sudarë 25% visø parduodamø knygø, o 1859 m. – jau 69%, 1863 m. – net 77% knygø (A. Navickienë, Juozapo Zavadskio firmos lietuviðkø leidiniø platinimas 1805–1864 m., Knygotyra, t. 20, Vilnius, 1994, p. 39). 90 Klausimà, kada galëjo rastis pirmasis veiksnys, spartinæs XIX–XX amþiø sandûroje prasidëjusá lietuviðkai kalbanèiøjø tautiná aktyvëjimà, iðkëlë V. Kavolis (þr. V. Kavolis, Epochø signatûros, p. 100–110). Ieðkodamas tokio veiksnio jis pastebëjo, kad 1850–1875 m., kuriuos pavadino pirmuoju masiø mobilizacijos laikotarpiu, tautos aktyvinimui buvo svarbiausios religinës jëgos, jo manymu, atspindëjusios kultûriðkai konservatyviø katalikø bandymà savo rankose konsoliduoti kultûrinës modernizaci- jos (kuri nuo 1864 m. virto ir prieðinimusi prieð rusifikacijà) projektà. Taèiau V. Ka- volis neakcentavo liaudies kalbos, kuri buvo panaudota ðiame projekte, vaidmens. Kaip galimus tautinës aktyvacijos veiksnius aptarë carinës valdþios spaudimà, blaivy- bës sàjûdá, 1830–1831 ir 1863 m. sukilimus, spaudos draudimà, baudþiavos panaiki- nimà, pastaràjá laikë ið visø reikðmingiausiu. 91 Kad sustiprëjæs etninis pradas blaivybës sàjûdþiui turëjo átakos, rodo tai, jog blaivybë ið Kauno gubernijos á Vilniaus gubernijà plito ir blaivybës brolijos kûrësi daugiausia tose vietovëse, kur gyventa etniniø lietuviø. Pastarojoje blaivybës papliti- mo arealas maþdaug sutapo su lietuviø valstieèiø gyvenama teritorija (þr.: V. Merkys, Vyskupas Motiejus Valanèius ir blaivybës sàjûdis Vilniaus vyskupijoje 1858–1863 m., LKMA metraštis, t. 18, p. 22–23).

239 Èia iðdëstytoji blaivybës sàjûdþio esmës samprata, paremta ki- tokia jo ðaltiniø interpretacija, duoda galimybæ paaiðkinti jo kilimà, eigà, slopimà bei atskirø visuomenës grupiø elgsenà. Kita vertus, tai yra vienas ið poþiûrio á blaivybës sàjûdá variantø, dël kurio galima diskutuoti.

KATALIKYBËS GYNIMO SÀJÛDIS

Po blaivybës sàjûdþio Lietuvoje plykstelëjo dar vienas lietuviø valstieèiø judëjimas – katalikybës gynimo sàjûdis, tiesa, þymiai trumpesnis ir maþesnio masto. Jo þidinys taip pat buvo Þemaièiø vyskupija. Katalikybës gynimo sàjûdis kilo 1865 m., kai valstieèiai pajuto poreiká nedelsiant apsirûpinti Sutvirtinimo sakramentu ir sakramen- talijomis. Sutvirtinimo sakramentas, pratæsiantis ir uþbaigiantis Krikð- tà, suteikia Ðv. Dvasios maloniø, sutvirtinanèiø tikinèiojo tikëjimà ir galià já iðpaþinti, ginti, skleisti ypaè nepalankiomis gyvenimo situaci- jomis. Sakramentalijos yra Baþnyèios paðventinti daiktai ar jos nusta- tyti ðventi veiksmai, padedantys gauti Dievo pagalbà ir veikiantys Baþnyèios maldø galia ir pamaldþiu þmogaus nusiteikimu. Todël ne- nuostabu, kad tokios liturgijos ekstensyvus poreikis liaudþiai kilo po 1863 m. sukilimo, kada katalikybës padëtis kraðte tapo labai átempta. Tuo metu prieð katalikø dvasininkijà prasidëjo represijos: daug kuni- gø, ir nekaltø, buvo patraukta á teismà ir netgi iðtremta. 1864 m. pa- vasará rusø administracija parengë tolesniø radikaliø pertvarkymø Ðiaurës vakarø kraðte programà, pavadintà „rusø pradø atkûrimo“ programa. Ðioje programoje buvo numatytos ávairios politinio rusini- mo priemonës, nukreiptos prieð etnopolitinæ lenkybæ, tarp jø ir Kata- likø baþnyèios kontrolë bei varþymas92. Ja buvo sudaromos itin pa- lankios sàlygos plëtotis staèiatikybei. 1864 m. buvo uþdaryta daug katalikø vienuolynø ir baþnyèiø, sparèiai pradëta statyti cerkves. Tø metø pradþioje buvo uþdarytos visos ne valdþios ásteigtos mokyklos,

92 Z. Kiaupa, min. veik., p. 160–162.

240 vasarà rusø valdininkai vaþinëjo po Kauno gubernijà organizuodami masinæ pradinio ðvietimo sistemà – rusiðkas pradines liaudies mokyk- las. 1864 m. be popieþiaus sutikimo á Kaunà buvo perkelta Þemaièiø vyskupo rezidencija, 1865 m. pabaigoje – Þemaièiø vyskupijos semi- narija, á jà nebeleista priimti klierikø. Tais pat metais valdþia uþdrau- dë lietuviðkà spaudà lotyniðkais raðmenimis ir juos pakeitë rusiðkais. 1865 m. pradþioje rusø administracija nebeleido vyskupui M. Valanèiui vaþinëti po parapijas. Dar 1864 m. jam pasipylë kaltini- mai dël dviprasmiðkos laikysenos 1863 m. sukilime bei iðtremtø ku- nigø rëmimo. Vyskupas ne kartà buvo tardytas, generalgubernato- rius, plûstant policijos agentø skundams, jau 1864 m. pabaigoje ëmë svarstyti apie ganytojo iðtrëmimà. Þinia apie tai pasiekë Kaunà, o ið èia slaptais raðtais per dekanus buvo informuoti vyskupijos kunigai ir gyventojai93. Padëtá dar sukomplikavo 1865 m. geguþës mën. plaèiai nuskambëjæs M. Valanèiaus ir valdþios susidûrimas Kauno naðlaièiø prieglaudoje dël naðlaièiø vertimo staèiatikiais: vyskupui buvo pa- skirtas namø areðtas, policijos prieþiûra, piniginë bauda, jam nebeleis- ta iðvykti ið Kauno. Visuomenëje stiprëjo nerimas dël katalikø tikëjimo ateities: per- spektyva atrodë liûdna ir neprognozuojama. Pirmieji rusø valdþios raðtai apie liaudþiai kilusá poreiká sutvir- tinti savo tikëjimà yra maþdaug ið rugsëjo vidurio. 1865 m. rugsëjo 17 d. Kauno gubernatorius Nikolajus Muravjovas praneðë generalgu- bernatoriui K. von Kaufmanui, kad á Kaunà plûsta valstieèiai, o vys- kupas M. Valanèius kartu su vyskupu sufraganu A. Beresnevièiumi Kauno augustinø baþnyèioje nuo 6 val. ryto iki vidurdienio ir net ilgiau teikia Sutvirtinimo sakramentà94. Apie ðiuos ávykius raðë V. Bir- þiðka: „ beveik vienu laiku tûkstanèiai veþimø, kartais su iðtisomis ðeimomis ir net su maþais vaikais, uþtvino Kauno gatves. Vietos ad- ministracija apstulbo. Griebtis kokiø nors priemoniø prieð tas minias buvo neámanoma, nes gi niekas ið tø keliauninkø nebuvo ástatymams nusiþengæs“95.

93 V. Birþiška, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, p. 78. 94 Þr.: Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 7978 generalgubernatoriui, 1865 09 21, LIIB, mf. 140/7. 95 V. Birþiðka, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, p. 78.

241 Tuos religinius ávykius Kaune rusø valdþia pavadino sàjûdþiu Sutvirtinimo sakramentui gauti („dirmavonës sàjûdþiu“). Istoriografi- joje jis dar vadinamas konfirmaciniu sàjûdþiu. Taèiau ðie pavadinimai judëjimui tinka tik ið dalies. Mat nei Sutvirtinimo sakramento teiki- mas, nei sakramentalijos ðiaipjau nebuvo nepaprastas ávykis. Sutvir- tinimo sakramentà ir M. Valanèius, ir kiti vyskupai tikintiesiems teik- davo ávairiu laiku ir savo rezidencijoje, ir svetur, ypaè per parapijø vizitacijas, nes tai buvo viena jø ganytojiðkø pareigø96. Antra vertus, á Kaunà þmonës plûdo Sutvirtinimo sakramento, o didelëje Lietuvos dalyje sàjûdþiui buvo bûdingas apsirûpinimo sakramentalijomis sie- kis, kai kur – pasyvus pasiprieðinimas rusiðkojo substrato kultûrinei invazijai. Turint omenyje toká sàjûdþio spektrà, ir (kaip vëliau pama- tysime) paèià jo esmæ, sàjûdis tikslingiau vadintinas katalikybës gyni- mo sàjûdþiu. Katalikybës gynimo sàjûdþio esmë iki ðiol nëra aiðki. Vyskupo ir valdþios peripetijas dël Sutvirtinimo sakramento teikimo 1865 m. yra nuodugniau analizavæs V. Merkys, sàjûdþio kilmæ susiedamas su pasikeitusiomis pastoracijos galimybëmis97. 1865 m. rugsëjo 21 d. Kau- no gubernatorius informavo generalgubernatoriø apie M. Valanèiaus poþiûrá á judëjimà. M. Valanèius aiðkinæs, kad Sutvirtinimo sakramen- to teikimas susijæs vien su religine praktika98. V. Birþiðka sàjûdþio motyvus komentavo kitaip: „Gandai, kad vyskupas bus greitai iðtremtas ið Kauno, þaibo greitumu pasklido vi- soje vyskupijoje. Daug kur, kunigø paraginti, valstieèiai ryþosi vaþiuoti á Kaunà atsisveikinti su mylimu ganytoju“99. Kitokià sàjûdþio esmæ

96 1850–1862 m. kasmet Sutvirtinimo sakramentà priëmë nuo 16 351 iki 130 092 asmenø. 1863 m. dël sukilimo já tepriëmë 5353, 1864 m. – 41 326 katalikai. Sutvirtini- mo sakramento teikimas nenutrûko ir po 1865 m. katalikybës gynimo sàjûdþio ávykiø, tik buvo kelis ar net keliolika kartø maþesnio masto. 1866 m. M. Valanèius suteikë Sutvirtinimo sakramentà 10 210 þmoniø, o kitais metais jø skaièius krito ir svyravo tarp 3700–9000, 1872 m., pasklidus gandams apie silpstanèià vyskupo sveikatà, ðok- telëjo iki 13 925. Rusø valdþios ðis reiðkinys nebeábaugino taip, kaip 1865 m., juo labiau kad situacija buvo ne tokia átempta ir þmoniø buvo gerokai maþiau. 97 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 534–542. 98 Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 7978 generalgubernatoriui, 1865 09 21, LIIB, mf. 140/7. 99 V. Birþiška, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, p. 78.

242 atskleidþia 1865 m. Kauno gubernatoriaus ir generalgubernatoriaus korespondencija, dar nebuvusi mokslinëje apyvartoje. Tad pasinau- dodami ja tirsime tø ávykiø chronologijà, arealà, paskatas, iniciato- rius, rëmëjus, talkininkus, valdþios laikysenà, sankcijas, tikslus ir esmæ. Kauno gubernatorius apsiëmë iðtirti religinio liaudies sujudimo prieþastis bei kaltininkus. Á nuoðaliausius gubernijos valsèius ir seniû- nijas buvo pasiøsta patikimø tarnautojø savanoriø ið Kauno guberni- jos valstieèiø reikalø ástaigos, Kriminalinio teismo, Mokyklø inspekci- jos ir Kauno gimnazijos100. Jie, nebendraudami su valstieèiais, turëjo apklausti virðaièius ir seniûnus. Spalio 18 d. ir lapkrièio 25? d. raðtuo- se101, remdamasis ðiø savanoriø, taip pat apskrièiø administracinës bei policinës valdþios informacija, gubernatorius smulkiai apraðë liau- dies sàjûdþio arealà, paskatas, pobûdá, iniciatorius, rëmëjus ir talki- ninkus. Sàjûdþio chronologija. Sàjûdþio laikà padeda nustatyti M. Va- lanèiaus pateikti duomenys apie 1865 m. suteiktà Sutvirtinimo sakra- mentà. Jo uþraðuose þmoniø plûdimo á Kaunà Sutvirtinimui gauti pradþia paþymëta rugpjûèio 29 d., pabaiga – spalio pabaiga (taigi ið viso 2 mënesiai). Spalio 2 ir 6 d. nurodoma, kad prasidëjo policijos trukdymai þmonëms vykti á Kaunà, o nuo lapkrièio nustota veþti vai- kus dël pabjurusio rudeniðko oro. Didþiausias katalikybës gynimo sàjûdþio intensyvumas buvo nuo rugpjûèio 29 iki spalio 5 d., aukðèiausias pakilimo taðkas – rug- sëjo 19 d., kada Sutvirtinimas buvo suteiktas net 5017 asmenø. Per ðá laikà Sutvirtinimo sakramentà priëmë 23 553 þmonës, t. y. 78,6% visø tais metais já priëmusiøjø102. Sàjûdþio arealas. Kauno policijos virðininkas, iki rugsëjo mën. treèiosios dekados þymëjæsis atvykstanèiøjø skaièius ir vietas, ið kuriø

100 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 539. 101 [Kauno gubernatoriaus] pranešimas [Nr. 8722] generalgubernatoriui, [1865 10 18], RVIA, f. 970, ap. 1, b. 919, l. 1–22; tas pats raštas: LIIB, mf. 140/7; Kauno gubernatoriaus pranešimas Nr. 9153 generalgubernatoriui, 1865 11 25?, LIIB, mf. 140/7. Pirmojo raðto data ir siuntëjas nustatyti remiantis papildomais ðaltiniais. 102 M. Valanèius uþraðuose nurodo, jog ið viso 1865 m. Sutvirtinimo sakramen- tu aprûpinæs 29 974 þmones, kitoje vietoje – 31 244 þmones (M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 804–809, 854–855).

243 11. 1865 m. spalio 18 d. Kauno gubernatoriaus pranešimas generalgubernatoriui apie katalikybës gynimo sàjûdþio tyrimà. Fragmentas. RVIA jie buvo atvykæ, nustatë, kad þmoniø plûdimas á Kaunà pas vyskupà M. Valanèiø Sutvirtinimo sakramentui gauti turëjo kaimo gyventojø katalikø religinio judëjimo poþymiø103. Judëjimo centras buvo Kauno gubernija, þymiai maþiau jame dalyvavo Kurðo, Vilniaus, Augustavo ir Gardino gubernijos (ið pastarosios buvo tik keli atvejai). Ið apskrièiø valdþios praneðimø matyti, kad tuo paèiu metu kai kuriose Kauno gubernijos parapijose þmonës gana sutartinai ëjo á tas baþnyèias, kurios turëjo knygas norinèiuosius áraðyti á katalikiðkas Ðv. Roþinio (Sanctissimi Rosarius) ir Ðkaplieriaus (Scapularis Beatissi- mae Virginis Mariae) brolijas. Ásiraðæ á jas asmenys gaudavo brolijø þenklus – ðkaplieriø bei roþiná, ásipareigodavo kalbëti maldas, laiky- tis specialiø pasninkø. Kauno gubernijoje liaudies sàjûdþio intensyvumas (já tyrë sava- noriai) ne visur buvo vienodas. Nei kurstymo, nei sàjûdþio beveik nebûta, gubernatoriaus þodþiais, labiausiai „fanatizuotose“ vietovëse, taip pat tose vietose, kur katalikai susimaiðæ su kalvinais ir liutero- nais, ir tose pasienio vietovëse, kuriose klesti kontrabanda. Sàjûdis buvo silpnesnis ten, kur maþai þemvaldþiø, ir ypaè stiprus tose para- pijose, kur, esant dideliam þemvaldþiø skaièiui, gyventojai buvo pa- veikti visuomenëje átakingø kunigø. Kauno apskrityje sàjûdis apëmë visas parapijas, iðskyrus esanèias prie Nemuno. Ukmergës apskrityje ðkaplieriaus neðiojime (net uþdedant já ant kûdikiø) dalyvavo beveik visos parapijos, roþinio – maþesnë dalis, o Sutvirtinimo sakramento á Kaunà vaþiavo daugiausia Troðkûnø ir Vidiðkiø parapijos. Zarasø apskrityje pirmiausia dël jos tolumo ir dël to, kad dar neseniai Balta- rusijai priklausæ jos kaimø gyventojai katalikai yra susimaiðæ su sta- èiatikiais ir jau pakankamai laisvai kalba rusiðkai, sàjûdis palietë pa- vienius asmenis. Panevëþio apskrityje vyko á Kaunà daugiau ið jos pietinës dalies, kur daug dvarø ir kur buvo 1863 m. sukilimo centras ir savo bûrá formavo Antanas Mackevièius, t. y. ið Krekenavos ir gre- timø parapijø. Intensyviai stoti á Ðkaplieriaus ir Ðv. Roþinio brolijas pradëta rytinëje apskrities dalyje – Vabalninko parapijoje, kur á jas

103 Þr.: Kauno policijos viršininko pranešimai Kauno gubernatoriui, 1865 09 19, 20, LVIA, f. 378, PS, 1865 m., b. 497, l. 13, 17.

245 uþsiraðë per 1000 þmoniø. Stojimas iðplito po Krinèino, Pumpënø, Naujamiesèio, Ramygalos, Pasvalio, Brunavos ir Birþø parapijas, po to pamaþu silpnëjo ir visai iðnyko. Ðiauliø apskrityje sàjûdis kataliky- bei ginti kilo Viekðniø ir Akmenës parapijose ir, valdþiai net nespëjus pastebëti, iðsiplëtë á Baisogalos, Paðuðvio ir Ðiaulënø parapijas. Telðiø apskrityje, kur yra buvusi M. Valanèiaus rezidencija Varniuose ir ku- rioje visi nauji valdþios potvarkiai sutinkami abejingai ir lëtai taikomi, taigi kuri savo rytinëje dalyje yra visiðkai fanatizuota, o vakarinëje – pasienio – srityje per daug demoralizuota, pasireiðkë liaudies prieðið- kumas rusø kalbai: þmonës ëmë jos nebevartoti tyèia sakydami, kad rusiðkai nesupranta. Judëjimas Sutvirtinimo sakramentui ir sakramen- talijoms gauti arba nespëjo Telðiø apskrities apimti, arba buvo uþ- draustas. Net uþsiraðyti á Ðkaplieriaus brolijas agituota tiktai Lauku- voje, kuri greièiau priklauso Raseiniø apskrièiai, nes yra ten, kur Telðiø apskrities ribos kilpa giliai ásiterpia á Raseiniø apskritá. Pastarojoje tik vienoje linijoje su Laukuva esanèiose Kaltinënø ir Kvëdarnos parapi- jose uþsiraðinëta á brolijas, o kitose, einant sienos link, iðskyrus pavie- nius atvejus, sàjûdþio nebuvo. Taigi katalikybës gynimo sàjûdþio arealas aiðkus. Sàjûdis apë- më Ðiauliø, Panevëþio, Ukmergës ir Kauno apskritis. Á Kaunà dau- giausia vaþiavo þmonës ið parapijø, esanèiø ðiø apskrièiø sandûroje, nuo Kauno labiau nutolusiose parapijose daugiau uþsiraðinëjo á bro- lijas. Blaivybës sàjûdþio iniciatorës Kauno apskrities parapijos, esan- èios prie Nemuno, bei Raseiniø, Telðiø apskritys katalikybës gynimo sàjûdyje nedalyvavo. Sàjûdþio paskatos. Tikinèiøjø sàjûdþio prieþastis, sprendþiant ið rusø administracijos iðvadø, buvo kai kurie vyriausybës veiksmai, lietæ religines brolijas. Po 1863 m. sukilimo Vidaus reikalø ministerija liepë atkurti jau buvusias ir organizuoti naujas staèiatikiø brolijas. Be to, Kitatikiø dvasiniø reikalø departamentas ið Þemaièiø konsistorijos pareikalavo þiniø apie katalikø brolijas prie baþnyèiø, motyvuodamas tuo, kad jos remiasi senais, Vidaus reikalø ministerijos nepatvirtintais ástatais, todël neturi teisës veikti. 1864 m. balandþio 30 d. M. Valan- èiui buvo liepta pateikti duomenis, kur tokios brolijos yra, kieno ir kada ásteigtos, kokiomis instrukcijomis vadovaujasi, ar yra popieþiaus

246 bulës apie jø ásteigimà, ástatus ir patentus ir jei yra, nurodyta bules, ástatus ir patentus pristatyti Kitatikiø dvasiniø reikalø departamen- tui104. Katalikø brolijose valdþia áþvelgë valdþiai prieðiðkø organizaci- jø pavojø. Toks vyriausybës reikalavimas, kuriuo, gubernatoriaus þo- dþiais, „valdþia siekë apsaugoti liaudá nuo nekontroliuojamos katalikø dvasininkijos valdþios bei paèià dvasininkijà – nuo þalingø politiniø tendencijø“, o ið tiesø – varþyti Katalikø baþnyèios religinæ veiklà, paskatino kalbas, esà vyriausybë persekiojanti katalikø religijà, nuta- rusi panaikinti brolijø knygas, paðalinti vyskupà (pasak vienø – ið- tremti, pasak kitø – perkelti á Peterburgà paskiriant arkivyskupu, pa- sak treèiø – iðsiøsti á Romà, kur pats vyskupas manàs vaþiuoti su skundu dël vyriausybës), panaikinti Þemaièiø vyskupijà, o visus tuos, kurie neneðios brolijø þenklø ar nebus gavæ Sutvirtinimo sakramento, èia ar iðveþus á vidines Rusijos gubernijas prievarta atversti á staèia- tikius. Vaikus, negavusius Sutvirtinimo sakramento, staèiatikiø dvasi- ninkai turëjo padaryti staèiatikiais, o prancûzai, kurie greitai ateisià á kraðtà, neturinèius ðkaplieriaus ir roþinio vaikus iðþudysià kaip rusus. Fanatiðkos lietuvës moterys katalikës, ið tradicijos ðeimose átakinges- nës nei vyrai, þinodamos Erodo kûdikiø þudymo istorijà, tokiomis kalbomis iðkart patikëjo, o jomis netrukus pasekë ir vyrai. Lietuviai ir þemaièiai, darë iðvadà gubernatorius, „labiausiai ið visø istorijoje þi- nomø genèiø uþsispyræ, iki ðiol savaip religingi, pagal senoviná pro- tëviø pagoniø paprotá þymintys laukus ir darþus kryþiais ir < > mëgs- tantys apreikðti religingumà iðkeltomis ant stulpø ar patogiai prie medþiø pritvirtintomis koplytëlëmis < >, masiðkai nedalyvavo sàjû- dyje greièiausiai tik dël dabar vykstanèio iðlaisvinimo [ið baudþiavos] perversmo“105. Dar viena prieþastis, pastûmëjusi þmones ginti katalikybës, bu- vo 1864 m. pabaigoje prasidëjæs rusiðkø liaudies mokyklø steigimas. Tose mokyklose, kuriose rusai mokytojai mokë vaikus rusø kalbos ir „þemaièiø-lietuviø tarmës“ rusø abëcële, rusiðkai imta dëstyti ir tiky-

104 Kitatikiø dvasiniø reikalø departamento raðtas Nr. 813 Motiejui Valanèiui, 1865 04 30, ten pat, f. 669, ap. 3, b. 892, l. 1. 105 [Kauno gubernatoriaus] pranešimas [Nr. 8722] generalgubernatoriui, [1865 10 18], RVIA, f. 970, ap. 1, b. 919, l. 9.

247 bà (anot gubernatoriaus, mokyti tikybos lietuviðkai valdþia buvo nu- maèiusi tik Telðiø apskrityje). Todël ëmë sklisti gandai, esà bus rusið- kos mokyklos – bus ir rusiðkas tikëjimas, nes mokyklos bûsianèios ákurtos gyventojams sustaèiatikinti, o pagal Rusijos imperijos ástaty- mus Staèiatikiø baþnyèia turëjo teisæ agituoti kitatikius pereiti á savo tikëjimà. Pasklido kalbos, kad berniukai, kurie baigs tokias mokyklas, bûsià atiduoti á kariuomenæ, o mergaitës – á Rusijos vidiniø gubernijø fabrikus ir ten juos padarysià staèiatikiais106. Taigi jau aiðki svarbiausia valstieèiø nerimo prieþastis. Valstie- èiai vyko á Kaunà ne tik atsisveikinti su mylimu ganytoju, kaip raðë V. Birþiðka. Bent jau tokia paskata nebuvo esminë. Siekimà gauti Su- tvirtinimo sakramentà, kol vyskupijoje tebëra vyskupas, ir apsirûpinti sakramentalijomis iki valdþia panaikins brolijas, o gal ir paèià vysku- pijà, paskatino baimë dël jø paèiø ir ypaè dël jø vaikø kaip katalikø likimo. Sàjûdþio iniciatoriai ir rëmëjai. Pagrindiniu sàjûdþio kaltinin- ku rusø administracija ávardijo vyskupà M. Valanèiø, jo talkininkais – kitus vyskupijos valdþios atstovus ir katalikø dvasininkus. Jos ásitiki- nimu, sàjûdá organizavo M. Valanèius su A. Beresnevièiumi, gandus skleisti padëjo vyskupo sekretorius Edvardas Barauskas (Borowski). Gubernatorius taip pat neatmetë galimybës, kad katalikybës gynimo sàjûdá galëjo organizuoti grupë dvasininkø, siekusiø M. Valanèiø pa- naudoti kaip áranká, norëdami susigràþinti dël sukilimo sumaþëjusià átakà liaudþiai ir kartu atsikratyti grieþto, sunkaus ir nepalenkiamo bûdo vyskupo. Nors vyskupas nedavë jokio oficialaus nurodymo kunigams raginti valstieèius vykti á Kaunà ir uþsiraðinëti á brolijas, taèiau gu- bernatorius manë, kad tai padaræs þodþiu. Lojalus valdþiai Þemaièiø konsistorijos kanceliarijos tarnautojas Petrulevièius (Petrulewicz) paro- dë, jog vasaros metu vyskupas siuntinëjo po Kauno gubernijos apskri- tis konsistorijos tarnautojus, kad pas já sukviestø kunigus ið ávairiø apskrièiø. Taip pat daþnai siøsdavo kunigams uþantspauduotus slap-

106 Vilniaus mokymo apygardos globëjo Nikolajaus Sergijevskio praneðimas Vilniaus generalgubernatoriui, 1889, E. Vidmantas, min. veik., p. 240–241.

248 tus paketus, nepaþymëjæs jø Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knygoje. Agentai taip pat praneðë, kad Kaune buvæ Betygalos, Babtø ir kitø vietoviø valstieèiai pasakojo, jog M. Valanèius þmones raginæs veþti Sutvirtinimo sakramento priimti vaikus, nes jei valdþia já iðtremtø ir Þemaièiø vyskupijoje nebeliktø vyskupo, turin- èio teisæ teikti Sutvirtinimo sakramentà, jie liktø neapsaugoti nuo sta- èiatikybës. Pasakojæs ir apie bausmæ dël apsilankymo Kauno naðlaièiø prieglaudoje, kada pasiprieðinæs vaikø vertimui staèiatikiais. Kitiems valstieèiams sakæs, kad kai katalikus valdþia pradës versti staèiati- kiais, jis pats su kunigais uþ tikëjimà paaukosiàs savo gyvybæ ir yra ásitikinæs, kad valstieèiai juo paseksià. Toliau Kauno gubernatorius iðvardijo religinio sàjûdþio kursty- mu pasiþymëjusius kunigus, kuriø nemaþa dalis turëjo sàsajø su pra- ëjusiu sukilimu ar pasireiðkë kitokiais valdþios nurodymus paþeidu- siais veiksmais. Kauno apskrityje kaip agitatoriø vykti á Kaunà minëjo Josvainiø dekanà S. Paðkevièiø, Butkiðkës parapijos kunigà, Paliepiø filijos kunigà A. Ðliupavièiø. Ukmergës apskrityje – Palëvenës klebo- nà dominikonà Petrà Grigalauskà (Grygaùowski), Vidiðkiø parapijos klebonà A. Daugëlà, Troðkûnø klebonà Antanà Jacevièiø (Jacewicz), kurio parapijoje pirmiausia prasidëjo sàjûdis, Deltuvos parapijos kle- bonà, Kurkliø ir Anykðèiø parapijø klebonus Dominykà Jablonská (Jabloñski) ir Simonà Gutauskà (Gutowski). Panevëþio apskrityje uþ sàjûdá agitavo Krinèino, Pumpënø, Bru- navos, Birþø, ypaè Krekenavos ir Vabalninko kunigai. Ðiauliø apskri- tyje – Gruzdþiø parapijos administratorius I. Ulinskas, Ðiauliø parapi- jos Meðkuièiø filijos kunigas Motiejus Liatoðinskis (Latoszyñski), Naujosios Þagarës parapijos Skaistgirio filijos kunigas L. Radavièius bei kunigas Kanapackas (Konopacki). Didþiausiu kurstytoju pasirodæs esàs kanauninkas Joniðkio dekanas Kajetonas Rupeika (Rupejko), pa- saulietiðkai iðsilavinæs, mokëjæs kalbø, iðskiriamas vyskupo, daræs áta- kà dekanato kunigams, tikintiesiems bei dvarininkams, kuriø pasta- ruoju metu daþnai ir daug pas já suvaþiuodavo. Taip pat – Viekðniø parapijos dekanas Robertas Bartkevièius (Bortkiewicz), raginæs, kad Ðiauliø apskrities Viekðniø ir Akmenës parapijose prasidëtø sàjûdis. Átartini buvo Paðuðvio parapijos administratorius V. Stanys ir Ðaukoto

249 filijalistas K. Jankûnas, Pakapës parapijos kunigas Mykolas Ðimkevi- èius (Szymkiewicz), Papilio klebonas A. Rimavièius, Ðiaulënø parapijos klebonas Ignotas Meðkauskas (Mieszkowski). Telðiø apskrityje Laukuvos parapijos klebonas Motiejus Narke- vièius (Narkiewicz) visà apylinkæ suagitavæs raðytis á brolijas. Raseiniø ir Zarasø apskrièiø kunigø neminëjo, nes sàjûdþio ten beveik nebuvo. Valdþiai toliau gilinantis á katalikybës gynimo sàjûdá, buvo pri- eita prie iðvados, kad jis yra susijæs su valdiniø liaudies mokyklø boikotu. Ir sàjûdis, ir boikotas, kuriam taip pat vadovavo M. Valan- èius, buvo kvalifikuoti kaip organizuotas prieðinimasis vyriausybës reformoms107. Todël katalikybës gynimo sàjûdþio tyrimai buvo iðplës- ti á dvasininkijos veiklos prieð mokyklas tyrimà. Pasak gubernatoriaus, katalikø dvasininkø kurstomà sàjûdá rë- më smulkieji bajorai („ðlëkta“) ir þemvaldþiai, nes buvo prieðiðkai nusiteikæ prieð valdþià ir liaudá – politiðkai patikimà elementà. Paþy- mëtinas gubernatoriaus iðsakytas liaudies apibûdinimas, nepaisant jos dalyvavimo judëjimuose ir sukilime. Pastaruoju metu pasirodæ rusø biurokratinës minties tyrinëjimai leidþia manyti, kad po 1863 m. su- kilimo pradëta vykdyti „rusø pradø atkûrimo“ politika nebuvo spe- cialiai antilietuviðka. Rusams „istoriðkai artimø“ negausiø lietuviø etniðkumas pavojaus nekëlë, jie savaime turëjo kultûriðkai integruotis á Rusijà. 1863–1865 m. lietuviø valstieèius M. Muravjovas priskyrë prie etnokultûrinës grupës, kuri ateityje turëjo tapti Rusijos valdþios atrama Ðiaurës vakarø kraðte108. Todël dël politiniø ávykiø ir judëjimø jie maþiausiai buvo kaltinami ir ieðkoma valdþiai prieðiðkai nusiteiku- siø juos suvedþiojusiø kaltininkø. Kita vertus, Telðiø ir Raseiniø ap- skrityse, kur akivaizdaus religinio judëjimo nebuvo, tuo metu vykæs

107 Vilniaus švietimo apygardos inspektorius N. Novikovas 1866 m. net raðë, jog 1865 m. sàjûdis buvo sugalvotas prieð valdines liaudies mokyklas (Vilniaus ðvie- timo apygardos inspektoriaus N. Novikovo atsiliepimas, 1866 03 16, A. Katilius, Vys- kupo Motiejaus Valanèiaus ganytojinio laiðko apie liaudies mokyklas projektas ir jo kritika, LKMA metraštis, t. 20, p. 334). 108 Þr.: D. Staliûnas, Lietuviø tapatumas, kalba ir raðmenys Rusijos tautinëje politikoje (XIX a. 7-asis deðimtmetis), Raidþiø draudimo metai, Vilnius, 2004, p. 79–109; D. Staliûnas, Kai kurie Michailo Muravjovo etnopolitinës programos bruoþai, Praeities baruose, p. 210.

250 gyventojø pasiprieðinimas rusø kultûros invazijai buvo ávertintas kaip labai pavojingas. Tai, kad smulkieji bajorai, þemvaldþiai palaikë katalikybës gy- nimo sàjûdá, pasak gubernatoriaus, rodë daugelis poþymiø. Bajorai padëjo kunigams valstieèius kurstyti, o þemvaldþiai tam pritarë. Api- bûdindamas smulkiàjà bajorijà, gubernatorius raðë, kad, savo buitimi nedaug kuo skirdamasi nuo liaudies, ði bajorija su ja nesusilieja, ja bjaurisi ir atkakliai laikosi lenkø kalbos. Tai ypaè pastebima Aukðtai- tijoje. Antai Kauno apskrities Babtø miestelyje, kai kunigams pamoks- lus buvo nurodyta sakyti lietuviðkai, prieð pamokslo pradþià bajorai ëmë eiti ið baþnyèios. Bajorija nepripaþásta ir rusø kalbos, yra nusista- èiusi prieð rusiðkas mokyklas, slapta auklëja vaikus prieðiðka valdþiai dvasia ir kiekviena patogia proga stengiasi ðá prieðiðkumà skiepyti liaudþiai109. Á bajorø iðsiðokimus liaudis nekreipë dëmesio, o þemvaldþiø prieðiðkumas buvo þalingesnis, nes trukdë vykdyti þemës reformà. Gubernatorius minëjo faktus, kai þemvaldþiai kenkë valstieèiams, ne- suprantantiems rusø kalbos, kuria suraðyti ástatymai110. Kad þemvaldþiai prisidëjo prie katalikybës gynimo sàjûdþio, patvirtina daþni jø susitikimai su kunigais. Gubernatorius spëjo, kad sàjûdþio laikas galëjo bûti suderintas su þemës ûkio paroda, kuri tuo paèiu metu, 1865 m. rugsëjo mënesá, vyko Kaune. Valstieèiø gàsdini- mas þemvaldþiams buvo naudingas siekiant suþlugdyti parodà ir pa- rodyti, kad dël þemës reformos ji neámanoma. Sprendþiant ið ekspo- nentø skaièiaus (per 2000 valstieèiø), paroda ne itin pavyko. Jai pakenkë liaudyje paskleisti gandai, esà visiems eksponentams bûsiàs paskirtas specialus akcizas, kuris tapsiàs nuolatinis visiems geriausiems dirbi- niams, talentingiausius meistrus ir meistres iðsiøsià á vidines Rusijos

109 Þinios apie 1865 m. Kauno gubernijos politinæ padëtá, LIIB, mf. 140/7. 110 Viename dvare, kur þemës iðpirkimo aktas jau buvo patvirtintas vyriausio- sios iðpirkimo ástaigos, valstietis, kuriam buvo skirtos 3 deðimtinës þemës, nepakan- kamai iðmanydamas naujàjà tvarkà, beveik metus naudojosi tik puse jos. Kitame dvare neturtingas dvarininkas tyèia sulaikydavæs gyvulius nupjautose pievose ir sa- vavaliðkai imdavæs uþ juos didelæ baudà; daug þemvaldþiø grieþtai atsisakydavæ duo- ti valstieèiams kuro ir pan.

251 gubernijas, pagal parodà vyriausybë norinti ávertinti valstieèiø turtin- gumà ir padidinti pinigines rinkliavas, eksponuoti produktai bûsià konfiskuoti, parodoje katalikus prievarta versià á staèiatikius ir t. t. Bûta atvejø, kai moterys, á valsèiø valdybas atneðusios eksponuoti audinius, su aðaromis praðydavo juos gràþinti vos pamatydavo, kad uþsiraðo jø pavardes. Sàjûdþio kurstymo talkininkai. Gubernatorius atkreipë dëme- sá, kad katalikybës gynimo sàjûdþio organizatoriai turëjo savo kursty- mo árankius, arba talkininkus. Tai buvo abiejø lyèiø þmonës, gyvenæ parapijø prieglaudose prie baþnyèiø, platinæ gandus apie tariamus vyriausybës ketinimus. Lietuvoje nuo XVIII a. antrosios pusës gyvavo paprotys prie baþnyèiø parapijieèiø aukomis iðlaikyti vargðø, invali- dø, seneliø prieglaudas (ðpitoles). Pradþioje ðis paprotys buvæs vien krikðèioniðkos meilës apraiðka, o XIX a. II pusëje jø gyventojai uþ tai privalëdavo baþnyèiose dirbti tarnais111. Prieð sukilimà, kai dvasinin- kija, be savo tiesioginiø pareigø, anot gubernatoriaus, uþsiiminëjo ir politika, prieglaudos buvo ákurtos prie kiekvienos parapinës baþny- èios. Ið parapijieèiø mokamos pinigais ar natûra deðimtinës bûdavo iðlaikoma 15 ir daugiau þmoniø, parinktø paèiø kunigø. Tokie baþny- èiø tarnai tapo gyvu dvasininkijos informatoriø tinklu. Jie iðneðioda- vo kunigø laiðkus, perduodavo slaptas þinias, taip pat skleisdavo liau- dyje dvasininkijai naudingus gandus jos paèios nekompromituojant. Patikimi ir uolûs gandoneðiai buvo ir prie baþnyèiø sëdëjæ pa- rapijø elgetos, kurie turëjo teisæ tokiose vietose praðyti iðmaldos tik baþnyèiø klebonams leidus – kad nedidëtø elgetø skaièius ir jais ne- taptø tie, kuriems iðmalda buvo ne bûtinybë, o amatas, t. y. elgetos profesionalai112. Gubernatoriaus pateikti duomenys rodo, kad pats þemiausias, ið pirmo þvilgsnio maþai naudingas visuomenës sluoksnis turëjo spe- cifinæ, aktyvià ir svarbià vietà to meto gyvenime. Tokiø árodymø yra

111 Z. Ivinskis patvirtina, jog XIX a. II pusëje ðpitolë buvo netekusi savo lab- daros funkcijø. Paprastai joje gyvendavo zakristijonas, varpininkas, baþnytiniø rûbø skalbëja, baþnyèios ðlavëjai, kartais ir vargonininkas (Z. Ivinskis, min. veik., p. 482). 112 R. Praspaliauskienë, Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pir- mosios pusës elgetos, valkatos ir plëðikai Lietuvoje, Vilnius, 2000, p. 48.

252 ir daugiau. Elgetos talkino katalikø dvasininkijai blaivybës sàjûdþio metais: kunigø pavesti, jie stebëdavo áëjimus á karèemas, kad jose nesilankytø valstieèiai113. Yra iðlikæ þiniø, kad elgetos, seneliai, taip pat brolijø nariai iðneðiodavo M. Valanèiaus korespondencijà kuni- gams ir dvarininkams114. V. Juzumas rankraðtyje „Medininkai, arba apraðymas senosios Medininkø, arba Þemaièiø vyskupijos“ („Miedniki albo opisanie daw- nej diecezji Miednickiej albo Ýmudzkiej“, 1899) raðë, kad M. Valan- èius jam reikalingai informacijai rinkti daþnai pasitelkdavo davatkas115. Davatka buvusi vienintelë judri, po gretimas parapijas keliaujanti mo- teris XIX a. vidurio Lietuvos kaime, ypaè maþuose miesteliuose116. Vaizdingà Þemaièiø davatkos, kaip gyvo apylinkës laikraðèio, palyginimà „Lietuviø liaudies patarlëse“ („Przysùowia ludu litewskie- go“, 1840) yra palikæs L. A. Jucevièius. „Þemaièiø davatka – tai atskiras, nepanaðus á kitus moters ti- pas. < > Davatka paþásta visas senas pliuðkes, ið jø suþino visos apylinkës naujienas, o surinktas þinias iðneðioja po namus vis naujai pagraþindama, vis kà pridëdama – þodþiu, tai gyvas keliaujantis laik- raðtis. Varniø miestelis, pasirodo, jau nuo senø laikø buvo sostine tø plepanèiø padarø, kuriø tauðkimas pateko net á prieþodá: „plep kaip Varniø davatka““117. L. A. Jucevièius yra spalvingai apraðæs elgetas, paþymëdamas jø iðradingumà ir agresyvumà118.

113 [Kauno gubernatoriaus] pranešimas generalgubernatoriui apie lenkø dva- sininkijos reikðmæ ir apie Vakarø Rusijos Romos katalikø seminarijas, [1865], kopija, RVIA, f. 970, ap. 1, b. 918, l. 12. 114 Kauno gubernatoriaus raštas Nr. 1 generalgubernatoriui, 1869 01 05, E. Vid- mantas, min. veik., p. 182. 115 V. Jogëla, Motiejus Valanèius pagal Vincentà Juzumà, p. 87. 116 V. Kavolis, Epochø signatûros, p. 98. 117 Cit. ið: J. Balèiûnas, Liudviko Adomo Jucevièiaus asmuo ir reikðmë, Tauta ir þodis, kn. 6, Kaunas, 1930, p. 324–325. 118 Pavyzdþiui, raðë, kad „ðventës dienà po kelis ðimtus elgetø ilga eile sëdasi prieð baþnyèià ir giedodami arba praðydami stengiasi sukelti uþuojautà. Ten gali pamatyti ávairiausiø luoðumo tipø, daþnai esanèiø gudrybës ir apsimetimo iðdava, gali iðgirsti tûkstanèius pagyrimø, puikiausiø epitetø ir dar puikesniø retorikos ðedev- rø, kuriø Aristotelis net sapne nesapnavo. Duok ðiems iðdykëliams, jei gali, o jei neiðsigali – eik tyliai ir jokiø pastabø nelaidyk, nes taip iðdergs ir purvais apdrabstys, kaip pasaulis dar nëra matæs“. Cit ið ten pat.

253 Be elgetø ir ðpitoliø gyventojø, valdþiai nenaudingus gandus platino vadinamieji ðkaplierininkai – þmonës, gaminæ ðkaplierius, ro- þinius, droþinëdavæ ið medþio krucifiksus bei ávairius ðventuosius. Gubernatorius raðë, kad katalikybës gynimo sàjûdis ðkaplieriø gamin- tojams neðæs nemaþà pelnà, nes ðkaplieriaus kaina nuo 3–5 kp uþ vienetà padidëjusi iki 20–30 kp. Jis taip pat davë naudos þydams – smuklëse imdavo uþ viskà trigubai brangiau119. Sàjûdþio specifika ir slopinimo priemonës. Remiantis guberna- toriaus iðvada, katalikybës gynimo sàjûdis liaudþiai buvo religinis, o jo iniciatoriams – politinis aktas. Dvasininkija, inspiruodama sàjûdá, siekë atstatyti po sukilimo susvyravusià átakà liaudþiai ir ábauginti valdþià, kad suðvelnintø Baþnyèiai taikomas sankcijas. Sàjûdþio ini- ciatyvà valdþia aiðkino ir M. Valanèiaus baime sulaukti atpildo uþ prieðiðkà veiklà bei siekiu suðvelninti bûsimà bausmæ. Bajorija, ðiaip abejinga katalikø dvasininkijos reikalams, rëmë sàjûdá siekdama ir toliau moraliai bei materialiai iðnaudoti valstieèius. Konstatuota, kad pagrindinë sàjûdþio padaryta valdþiai þala – liaudyje sukeltas nepasitikëjimas reformomis. Taèiau tikëtasi, kad ðis nepasitikëjimas laikinas. Turëdama omenyje, kad liaudis yra vienintelë politinë jëga, ku- ria gali remtis rusø administracija kraðte; kad valstieèiai dëkingi uþ þemës reformà ir mano, kad ji neatðaukiama; kad religiniu sàjûdþiu iðreiðkë ne prieðiðkumà valdþiai, o tik baimæ prieð valdþios potvar- kius; taip pat turëdama omenyje judëjimo arealà ir tà aplinkybæ, kad ypaè taupûs valstieèiai dël Baþnyèios ryþosi nemaþoms piniginëms iðlaidoms, nenorëdama skatinti religinës demonstracijos, kurià inspi- ravo Katalikø baþnyèia, Kauno gubernijos valdþia katalikybës gyni- mo sàjûdþiui sustabdyti nutarë naudoti vien administracines ir mora- linio poveikio priemones, susilaikant nuo policinës prievartos. Galimybæ paveikti þmones davë þemës ûkio paroda, kurioje dalyvavo nemaþai valsèiø virðaièiø ir apskrièiø virðininkø. Dalis vals- èiaus ir kaimo seniûnø (Zarasø apskrities Dusetø, Jûþintø, Ukmergës

119 Antai Jonavos kelto savininkas þydas þadëjæs duoti vyskupui 300 rb, kad daþniau rengtø Sutvirtinimo sakramento teikimà – tiek turëjæs pelno.

254 apskrities Kurkliø valsèiaus), gráþæ ið parodos, skelbë þmonëms, kad jø baimë nepagrásta, arba draudë valstieèiams vykti á Kaunà. Bausmës. Kauno gubernatorius lapkrièio 25? d. raðte general- gubernatoriui svarbiausiàjá religinës akcijos kaltininkà M. Valanèiø pristatë kaip þalingos pasiprieðinimo valdþiai sistemos kûrëjà. Raðë, kad jau prieð sukilimà M. Valanèius pasirodë esàs uolus auklëtinis, auklëtojas ir tarnas tos krypties, kuri turëjo slaptà tikslà komplikuoti ar net neutralizuoti kaimo gyventojø pasitikëjimà vyriausybe, aiðkin- dama valdþios potvarkius dvasininkijai kaip pasikësinimà á tikëjimà. Tai buvo daroma visomis teisëtomis formomis ir remiama bei globo- jama administracijos, kurià sudarë vietos gyventojai. Po sukilimo ið- plëtojo prieðiðkà veiklà á iðtisà sistemà: ið Kauno per dvasininkus su- laikë liaudá nuo mokyklø, pasisakë prieð kirilicà ir uþdraudë kunigams tikybà mokyti rusø kalba. Tad gubernatorius siûlë M. Valanèiø ið- tremti, taèiau ne tuoj pat, kad bûtø iðvengta kalbø ir dvasininkija nenuteiktø liaudies. Rugsëjo mën. uþ Sutvirtinimo sakramento teikimà generalgu- bernatorius vyskupà jau buvo nubaudæs 1500 sidabro rb bauda. Tada buvo priminta apskrièiø karo virðininkams, kad kraðte yra karo padë- tis, todël niekam neleidþiama be leidimo iðvykti ið gyvenamø vietø, o bilietai á Kaunà iðdavinëtini labai apdairiai120. Dabar Kauno guberna- torius siûlë M. Valanèiø áspëti, kad nesiuntinëtø po vyskupijà konsis- torijos tarnautojø ir nekviestø á Kaunà kunigø, o karo virðininkams nurodyti neiðduoti iðvykimo bilietø be gubernatoriaus sutikimo. Iki bus iðtremtas, planuota gerokai sumaþinti vyskupo paja- mas. Vyskupo namus su sodu bei naudmenomis Varniuose manyta paimti á iþdà, o ið turto pajamø sudaryti ypatingàjá kapitalà neeili- nëms Þemaièiø vyskupijos katalikø dvasininkijos iðlaidoms (nuo pa- reigø nuðalintø kunigø iðlaikymui prie vienuolynø ir pan.). Gubernatorius siûlë papildomai bausti ir artimus vyskupui dva- sininkus. A. Beresnevièiui paskirti 300 sidabro rb baudà, vyskupo ka- pitulai pareikðti grieþtà generalgubernatoriaus pastabà ir skirti 100 rb

120 Generalgubernatoriaus raštas Nr. 1 Kauno gubernatoriui, 1865 09 24, 27, LIIB, mf. 140/7. Taip pat: LVIA, f. 378, PS, 1865 m., b. 497, l. 20–22.

255 baudà, Juozapà Silvestrà Dovydaitá ir E. Barauskà iðtremti á Rusijos vidines gubernijas. Be to, Þemaièiø konsistorijos sekretoriø Jonà Pre- kerá (Preker), kaip valstybës tarnautojà, nepraneðusá apie antivalstybi- næ veiklà organizuojant katalikybës gynimo sàjûdá, paðalinti ið tarny- bos ir paskirti 200 rb baudà. Gubernatorius taip pat pristatë nubausti apie 60 kunigø, kal- èiausiø dël katalikybës gynimo sàjûdþio ir agitacijos prieð mokyklas. Piniginiø baudø apimtis turëjo bûti ne vienas tûkstantis sidabro rb. Be baudø, kunigai I. Ulinskas, K. Rupeika, V. Stanys, I. Meðkauskas, R. Bartkevièius turëjo bûti paðalinti ið pareigø ir uþdaryti á vienuoly- nus, kiti perkelti á þemesnes pareigas dalá jø iðsiunèiant á kitas apskri- tis arba nubausti grieþèiausiu generalgubernatoriaus áspëjimu iki at- skiro potvarkio. Kauno gubernatorius taip pat praðë generalgubernatoriaus tei- sës, esant maþiausiam nepaklusnumui, susisiekus su vyskupu, visam laikui nuðalinti nusikaltusius kunigus nuo pareigø. Taip bûtø galima maþinti kunigø skaièiø nemaþinant nei baþnyèiø, nei filijø skaièiaus, tik atlaisvinant klebonø vietas ir uþpildant jas patikimais filijalistais. Kauno gubernatorius taip pat nurodë bûtinumà iðlaisvinti nuo kunigø átakos elgetas ir baþnyèiø prieglaudø gyventojus. Prieglaudo- se gyvenanèius baþnyèiø tarnus bei sargus siûlyta pakeisti uþ parapi- jieèiø lëðas laisvai samdomais þmonëmis, kurie atsakingai þiûrëtø á savo tiesioginá darbà. Prieglaudas perduoti valsèiø savivaldybiø ir kaimo valdybø þinion, prie baþnyèiø sëdinèius elgetas atiduoti ap- skrièiø policijos þinion. Sàjûdþio kilmë ir esmë. Dar kartà priminkime katalikybës gy- nimo sàjûdþio arealà: jis intensyviausiai vyko Kauno, Ukmergës, Pa- nevëþio ir Ðiauliø apskrityse, ypaè jø sandûroje, t. y. Vidurio Lietuvo- je ðiaurës vakarø kryptimi. Teritorija ið dalies priklausë Þemaitijos, ið dalies – Aukðtaitijos apskritims, didþioji jos dalis 1849 m. pabaigoje buvo prijungta prie Þemaièiø vyskupijos. Kalbiniu pobûdþiu ji sutapo su aukðtaièiø tarmës arealu (arba aukðtaièiø subetnoso teritorija)121.

121 Plg.: Z. Mediðauskienë, Lietuvos samprata XIX a. viduryje, Praeities baruose, p. 222 ir kt.

256 Religiðkai miðrios, pasienio apskritys bei þemaitiðkosios Telðiø, Rasei- niø apskritys katalikybës gynimo sàjûdyje nedalyvavo – pastarosios dël to, jog, valdþios manymu, jau anksèiau buvusios „fanatizuotos“. Tad kà gi reiðkia tas „fanatizmas“? Valdiniuose Kauno guber- natoriaus, Vilniaus ðvietimo apygardos funkcionieriø raðtuose „fana- tizmo“, „religinio fanatizmo“, „ypatingo religinio fanatizmo“ termi- nas vartojamas kalbant apie Kauno gubernijos, Þemaièiø vyskupijos valstieèius. „Fanatizmu“ kvalifikuojamos apie 7-àjá deðimtmetá iðryð- këjusios vyskupijos valstietijoje ypatingos katalikybës pozicijos, itin stiprus prisiriðimas prie savo tikëjimo, kurá sukëlë katalikybës skleidi- mui vartota liaudies kalba. Katalikybës gynimo sàjûdis rusø valdþios taip pat buvo pava- dintas „fanatizmo“ iðraiðka, kita vertus, sàjûdis rodë religinio nesau- gumo, nestabilumo jausmà. Tad paanalizuokime ðiuo atþvilgiu aukð- taitiðkàjá subetnosà (Þemaièiø vyskupijos aukðtaièiø tarmës arealà). Nesaugumo pojûtá vyskupijos liaudyje 1865 m. galëjo sukelti ávairûs dalykai – nepaþástama ir bauginanti laisvë po baudþiavos pa- naikinimo, ypaè jei bûta daugiau stambiø þemvaldþiø ir daugiau pikt- naudþiavimø, taip pat kai kuriuose regionuose stipriau ar silpniau reiðkæsis sukilimas, kitaip tariant, daugiau ar maþiau akivaizdus þlu- gimas, represijos. Tiesiogiai religinio nesaugumo jausmà turëjo stimu- liuoti didëjæs spaudimas Katalikø baþnyèiai. Kita vertus, religinis nesaugumas Aukðtaitijoje ir Þemaitijoje galëjo bûti skirtingai jauèiamas dël to, kad katalikybës stiprinimas liaudies kalba ðiuose regionuose truko nevienodà laikà. Kauno, Pane- vëþio, Ukmergës, Obeliø, Utenos, Zarasø dekanatuose religinë ðvietë- jiðka dvasininkijos veikla prasidëjo tik 1850 m., prijungus juos prie Þemaièiø vyskupijos, atskyrus nuo Vilniaus vyskupijos, todël ne ið karto pasiekë Þemaitijos lygá. Pradþioje èia buvo maþiau parapiniø mokyklø, menkiau plito lietuviðkos knygelës, liaudis buvo tamsesnë, pasak M. Valanèiaus – „ir neturtinga, ir nepratusi knygas skaityti“122, baþnyèiose daug daugiau vartota lenkø kalba (dvasininkija Aukðtaitijai iki 6-ojo deðimtmeèio buvo rengiama Vilniaus vyskupijos seminarijoje,

122 M. Valanèius, Raštai, t. 1, p. 510.

257 kurioje apie pastoracijà liaudies kalba negalvota). Visa tai nulëmë, kad dvasininkijos ir liaudies artumas Aukðtaitijoje buvo maþesnis. Antra vertus, atkreiptinas dëmesys á kità dalykà – didelá aukð- taièiø imlumà iðorinëms átakoms. Neretai tos naujovës, kurios prasi- dëdavo Þemaitijoje, ne tik Aukðtaitijoje bûdavo greitai perimamos, bet laikui bëgant reikðdavosi netgi stipriau. Antai nors apibendrinan- èiø atskirø regionø duomenø nëra, þinoma, kad parapiniø mokyklø prie baþnyèiø, mokiniø skaièiai kai kuriose Aukðtaitijos vietose ilgai- niui pralenkë Þemaitijà. Atsilikæs Utenos dekanatas iki 1861 m. aplen- kë Rietavo dekanatà, á lyderius nuo pat pradþiø iðsiverþë Zarasø de- kanatas, Skapiðkio parapijoje 1859 m. visi valstieèiai ir net vaikai jau mokëjo melstis ið knygø123. 6–7-ajame deðimtmetyje didþiausias buvo Vidurio Lietuvos valstieèiø verþimasis á viduriná mokslà124. Nors blai- vybës sàjûdis pas aukðtaièius atëjo ið Þemaitijos, 1860 m., per patá sàjûdþio pakilimà, Panevëþio, Ukmergës, Zarasø (ir Ðiauliø) apskritys blaivininkø skaièiumi neatsiliko nuo Telðiø ir toli lenkë Raseiniø ap- skritá125. Pastangø stiprinti krikðèioniðkà katalikiðkà pasaulëþiûrà tarp valstieèiø liaudies kalba daugiausia parodë Þemaièiø seminarijos auk- lëtiniai aukðtaièiai. Po sukilimo bûtent Aukðtaitijoje kûrësi intensy- viausi lietuvybës, lietuviø kultûros þidiniai, bûta daugiausia valstie- èiø praðymø panaikinti spaudos draudimà126. Tam tikra prasme imlumu iðorinëms átakoms galima bûtø aið- kinti ir XIX a. aukðtaitiðkajame subetnose stipresnes lenkø kalbos po- zicijas. Toks imlumas taip pat buvo palanki terpë rusø kultûrai ir staèiatikybei plisti. Ið tiesø Vidurio Lietuva, Aukðtaitija po sukilimo maþiau prieðinosi rusiðkosios kultûros invazijai, 1860 m. Rytø Lie- tuvoje bûta itin daug mokiniø Valstybës turtø ministerijos

123 V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 290–291. 124 Antai Panevëþio apskritinëje mokykloje (vëliau Panevëþio gimnazijoje) ið visø mokiniø 1849 m. valstieèiø ir laisvøjø þmoniø buvo 18,7%, 1863 m. valstieèiø – 56,2%, Ðiauliø gimnazijoje – atitinkamai 16,6 ir 38,3%, Këdainiø apskritinëje (vëliau gimnazijoje) – 14,8 ir 31,2%, Kauno gimnazijoje – 2 ir 19,1% (skaièiavimai atlikti pagal: M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 430, 434). 125 K. Gieczys, min. veik, p. 51–56; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 380. 126 V. Merkys, Knygneðiø laikai, 1864–1904, p. 167–168.

258 mokyklose127. Ðiauliø, Panevëþio, Ukmergës, Kauno apskritys, taip pat Zarasø apskritis, rusø valdininkø teigimu, 1864 m. buvo maþiau nusistaèiusi prieð rusiðkø liaudies mokyklø steigimo idëjà, kirilicos ávedimà negu Telðiø128. Kadangi kaip tik Ðiauliø, Panevëþio, Ukmergës, Kauno apskri- tyse intensyviai vyko katalikybës gynimo sàjûdis, galima susidaryti nuomonæ, kad jis buvo dirbtinai sukeltas regione, kuriame buvo di- desnë rusiðko gaivalo ir staèiatikybës plitimo grësmë. Staèiatikybei atspariose Þemaitijos srityse religinis sàjûdis buvo nereikalingas, to- dël nebûta ir jo agitacijos. Nëra abejonës, kad katalikybës gynimo sàjûdá organizavo dva- sininkija. Jis Katalikø baþnyèiai buvo labai reikalingas kaip gynimosi priemonë. Valstieèiø pastûmëjimas á ástatymø nepaþeidþiantá religiná judëjimà buvo idealus bûdas valdþiai iðgàsdinti ir represijoms pri- stabdyti, o dvasininkijos ágytas autoritetas blaivybës sàjûdyje leido tikëtis aktyvaus valstieèiø palaikymo. Krinta á akis sàjûdþio organizuotumas. Ið ávairiausiø Kauno gu- bernijos, taip pat kai kuriø kitø gubernijø vietø valstieèiai vienu metu plûstelëjo á Kaunà, o valstieèiø srautai parapijose tuo pat metu nukry- po á Ðkaplieriaus ir Ðv. Roþinio brolijas. Toká organizuotumà po suki- limo galëjo uþtikrinti tik dvasininkija, turëjusi nuolatiná kontaktà su ganomaisiais ir slaptà komunikacijos tinklà. M. Valanèiaus vaidmuo katalikybës gynimo sàjûdyje buvo svar- biausias. Kad jis buvo sàjûdþio organizatorius, leidþia manyti konsis- torijos tarnautojø vaþinëjimai po parapijas, susitikimai su kunigais, slapta korespondencija, o ir valstieèiø liudijimai, uþfiksuoti Kauno gubernatoriaus raðtuose. Pranas Virakas atsiminimuose apraðë moti- nos pasakojimà, ið kurio manytina, kad Seredþiaus lietuviai valstieèiai tikëjo, jog po sukilimo Sutvirtinimo sakramento su vaikais vykti á Kaunà buvo ásakæs per kunigus vyskupas: „Kai caro valdþia pradëjo lietuvius katalikus persekioti, tai vyskupas ásakë, kad klebonai

127 M. Lukðienë, Lietuvos švietimo istorijos bruoþai , p. 229. 128 A. Kulakauskas, Rusifikacinës masinio pradinio ðvietimo sistemos kûrimo Kauno gubernijoje pradþia, Praeities baruose, p. 213–214.

259 paragintø veþti ir veþti savo vaikus á Kaunà padirmavoti. Neþinia, ar valdþia vyskupui buvo uþdraudusi vaþinëti po vyskupijà, ar jis taip buvo labai uþimtas darbais, bet ið visos vyskupijos þmonës bûreliais vaþiuodavo á Kaunà, o vyskupas dirmavodavo ir didelius, ir maþus“129. Matyt, buvo pagrástas gubernatoriaus átarimas, jog kai jis papraðæs vyskupo pasiraðyti valdþios parengtà aplinkraðtá, kad vyriausybë ne- mananti katalikø prievarta versti staèiatikiais, o gandoneðiai esà vi- suomenës prieðai ir vyskupas pats juos bausiàs, M. Valanèius iðsisu- ko, nes aplinkraðtis neatitikæs jo slaptø nurodymø130. Kelios mintys apie sàjûdþio idëjà. Katalikybës gynimo sàjûdis pirmiausia siekë aprûpinti Sutvirtinimo sakramentu ir sakramentali- jomis vaikus. Vaikø, netgi kûdikiø, skubus religinis sutvirtinimas ak- centuojamas dvasininkijos, M. Valanèiaus raginimuose, valstieèiø pa- sisakymuose ir rusø valdþios praneðimuose. Tad labai ámanoma, kad mintis apie katalikybës gynimo sàjûdá kilo M. Valanèiui po 1865 m. geguþës mën. konflikto su rusø valdþia dël vaikø staèiatikinimo Kau- no naðlaièiø prieglaudoje. Po jo, birþelio mënesá, valdþios agentai uþ- fiksavo pasirengimà sàjûdþiui. Pati liturginio sàjûdþio idëja nebuvo M. Valanèiaus atrasta nau- jovë. Panaðø atvejá jis apraðë „Þemaièiø vyskupystëje“, kada vyskupi- jos valdytojas S. M. Giedraitis taip pat „pradëjo savotiðkai elgtis“: nebegalëdamas (atkreipkime dëmesá – kaip ir M. Valanèius) po baþ- nyèias vaþinëti, liepë kunigams paskelbti, kad aprûpins Sutvirtinimo sakramentu visus, kurie atvyks á Alsëdþius. Tai iðgirdæ, þmonës pra- dëjo plûsti ið visur á Alsëdþius, o vyskupas kartais baþnyèioje, kartais sëdëdamas savo namuose kiek pajëgdamas teikë Sutvirtinimo sakra- mentà131. Jau ið pirmo þvilgsnio matyti Alsëdþiø ir Kauno akcijø panaðu- mas. Alsëdþiø atvejis idealiai tiko posukiliminei situacijai, nes atrodë

129 I. Ðenavièienë, Ið Prano Virako palikimo: þiupsnelis atsiminimø apie Mo- tiejø Valanèiø, Istorija, t. 37, Vilnius, 1998, p. 57–58. 130 Vilniaus karinës apygardos laikinojo lauko auditoriaus praneðimas Nr. 3218 [generalgubernatoriui], 1865 10 23, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 3071, l. 36–37; V. Merkys, Motiejus Valanèius, p. 538. 131 M. Valanèius, Ýemajtiu Wiskupiste, d. 1, p. 272.

260 kaip taikus áprastø religiniø patarnavimø teikimas. O Lietuvoje nuo seno buvo ásiðaknijæs ásitikinimas, kad tas, kas priims Sutvirtinimo sakramentà, nepereis á staèiatikybæ132. Katalikybës gynimo sàjûdá gana vieningai palaikë ir þemval- dþiai, ir smulkûs bajorai. Tai irgi suprantamas dalykas. Kaip tik jie labiausiai nukentëjo nuo sukilimo ir þemës reformos. Iðlaisvindama valstieèius, apdëdama mokesèiais ir kontribucijomis, ðalindama lenkø kalbà ið vieðojo gyvenimo, diskriminuodama „lenkø kilmës“ asmenis, rusø valdþia paþeidë jø luominius, ekonominius bei kultûrinius inte- resus. Bajorija liaudá traktavo kaip kylanèià prieðiðkà socialinæ jëgà, kurià rusø administracija savotiðkai protegavo, todël buvo paranku jas suprieðinti. Dabar jau galima apibendrinti katalikybës gynimo sàjûdþio es- mæ ir reikðmæ. Panaðiai kaip imperinë „lenkø pradø naikinimo“ po- litika, silpninusi Katalikø baþnyèios átakà, XIX a. 5-ajame deðimtme- tyje buvo vienas ið veiksniø, paskatinusiø Baþnyèios atsinaujinimà Þemaièiø vyskupijoje, taip 1864 m. naujoji ðios politikos fazë – „rusø pradø atkûrimas“, ribojæs Katalikø baþnyèios teises, sukëlë kataliky- bës gynimo sàjûdá. Sàjûdis buvo katalikø dvasininkijos inspiruotas religinis liau- dies judëjimas, iðreiðkæs Katalikø baþnyèios posukiliminá pasiprieðini- mà rusø valdþiai. Katalikybës gynimo sàjûdþiu buvo siekta toje Þe- maièiø vyskupijos dalyje, kur valstietijos atsparumas staèiatikybei ir rusiðkam gaivalui buvo silpnesnis, sukelti valstieèiø nepasitikëjimà caro valdþia, pristabdyti rusø valdþios puolimà prieð Katalikø baþny- èià ir vyskupà, sutrukdyti rusiðkø valdiniø liaudies mokyklø steigi- mà. Sàjûdá rëmë dvarininkai bei smulkieji bajorai, siekæ já panaudoti savo tikslams ir pirmiausia parodyti þemës reformos nesëkmæ. Þvel- giant ið Katalikø baþnyèios ir bajorijos pozicijø, katalikybës gynimo sàjûdis buvo politinis aktas. Antra vertus, ið valstietijos pusës katalikybës gynimo sàjûdis nebuvo politinis veiksmas, greièiau psichologinis reiðkinys, padidëju- sio nerimo dël savo, kaip katalikø, likimo iðraiðka.

132 M. Valanèius, Namø uþraðai, p. 359.

261 Kiek katalikybës gynimo sàjûdis buvo susijæs su religine ðvie- tëjiðka katalikø dvasininkijos veikla vartojant liaudies kalbà? Atsaky- tume – tiek, kiek jis ne aklai atliko privilegijuotøjø luomø politinio árankio vaidmená. Akivaizdu, kad iðoriniø jëgø poveikis sàjûdþiui bu- vo daugiau psichologinis, taktinis, taèiau be atviro tiesioginio vado- vavimo. Tai, kad lietuviø valstieèiai nepabûgo átemptos politinës situ- acijos po sukilimo, valdþios represijø, materialiniø nuostoliø ir ryþosi veikti, norëdami apsaugoti savo tikëjimà vieninteliu ámanomu jiems bûdu, nulëmë toji pati „katalikiðka lietuviðka propaganda“. Jau ana- lizuojant blaivybës sàjûdá buvo minëta, kad religinës ðvietëjiðkos dva- sininkijos veiklos sukeltas jos religinio ir kultûrinio tautinio potencia- lo sustiprëjimas sustiprino „lietuvio–valstieèio–kataliko“ tautiðkumo ir katalikybës sàsajà. Iðimtinis katalikybës gynimo sàjûdþio lietuviðku- mas rodë, kad Þemaièiø vyskupijos valstieèiø sàmonëje katalikybë interpretuota kaip etnoso gyvenimo norma, privalomas etnoso egzis- tencijos atributas. Katalikybës gynimo sàjûdis turëjo didelæ reikðmæ valstietijos religinei konsolidacijai, padarë átakà Þemaièiø vyskupijoje Katalikø baþnyèios padëèiai ir laikysenai. Jis pristabdë valdþios represijas prieð M. Valanèiø taip dar kartà pademonstruodamas augantá valstietijos prestiþà. Dvasininkija gavo progà ásitikinti, kad po baudþiavos panai- kinimo gavæ laisvæ valstieèiai darësi svarbiausia jos atrama ir patiki- miausi sàjungininkai – skirtingai nei ekonominiais reikalais susirûpi- nusi, posukiliminiø kontribucijø prislëgta bajorija. Katalikybës gynimo sàjûdþiu dar labiau sustiprintas valstietijos ir Katalikø baþnyèios ryðys þlugdë rusø valdþios viltis, dëtas á liaudá kaip á savo politiná ramstá.

262 IÐVADOS

1. Tyrimai patvirtino knygoje keltà hipotezæ, kad Þemaièiø vys- kupijoje religinio gyvenimo aktyvëjimas ir jo sàsaja su lietuviø kalba XIX a. viduryje nebuvo atsitiktinis reiðkinys. Poþiûris á lietuvybæ ka- talikybëje kaip á Baþnyèios atsinaujinimà susiejo ávairias dvasininkijos iniciatyvas, pasiþyminèias lietuviø kalbos vartojimu, iðryðkino bendrà tikslà, paaiðkino lietuvybës fenomenà bajoriðkosios kultûros Lietuvos visuomenëje, sukonkretino Katalikø baþnyèios vaidmená modernio- sios lietuviø tautos istorijoje. Katalikø baþnyèios Rusijos imperijoje atsinaujinimà paskatino sparèiai blogëjanti Baþnyèios teisinë, religinë, ekonominë padëtis, ma- þëjanti galimybë daryti átakà, stiprëjantis rusø kultûros ir ideologijos skverbimasis á dvasininkijà, didëjanti staèiatikybës plitimo tarp gy- ventojø grësmë, taip pat – yrantys feodaliniai santykiai, bræstanèios socialinës reformos ir augantis valstietijos vaidmuo. Þemaièiø vysku- pijoje atsinaujinimo pobûdá nulëmë gyventojø religinë, etninë, socia- linë, kultûrinë specifika, dvasininkijos kilmë, liaudies kalbos vartoji- mo baþnyèioje tradicijos, lietuviø etnokultûrininkø veikla, katalikiðkø Ðvietimo idëjø paveiktos vyskupijos vadovø nuostatos.

263 Religinës ðvietëjiðkos dvasininkijos veiklos ir liaudies kalbos vartojimo iðplëtimo religijai stiprinti pradininkas vyskupijoje XIX a. 5-ajame deðimtmetyje buvo Þemaièiø vyskupijos valdytojas J. K. Gin- tila, jo darbà tæsë Þemaièiø vyskupas M. Valanèius. Lietuviðkumo stiprëjimo dvasininkijoje apraiðkos, kurias paska- tino kalbiðkai specifinë sielovada ir kurios iðryðkëjo Þemaièiø vysku- pijos seminarijos 1845–1869 m. analizës metu, yra: socialinës struktû- ros liaudiðkëjimas, pastoracijos lituanizacija, lietuviðka raðtija. 2. Katalikø dvasininkijos liaudiðkëjimà rodo didelis procentas (48,3%) á seminarijà ástojusiø valstieèiø bei kitø þemesniø socialiniø sluoksniø gyventojø vaikø. Valstieèiø dëmesá dvasininko profesijai skatino prie kraðtui bendrø politiniø, ekonominiø, kultûriniø reiðki- niø, kunigo profesijos populiarumo menkëjimo bajorijoje Þemaièiø vyskupijoje prisidëjæs didesnis nei kitur valstietijos apsiðvietimo sie- kis, vyskupijos vadovø pastangos sudaryti sàlygas ásigyti dvasininko profesijà þemesniø socialiniø sluoksniø jaunuomenei. Kadangi semi- narijoje daug studijavo smulkiøjø bajorø vaikø, kuriø turtinë padëtis buvo blogesnë negu kai kuriø valstieèiø, liaudiðkëjimà taip pat spar- tino studijø eigoje vykæs didesnis bajorø kilmës klierikø nubyrëjimas palyginti su þemesniø socialiniø sluoksniø asmenimis. Dël to 1846– 1869 m. tarp seminarijà baigusiø asmenø vyravo valstieèiø bei apskri- tai þemesnës socialinës kilmës asmenys. 1867 m. seminarijos iðugdyta dvasininkija sudarë apie 82% darbingø vyskupijos kunigø, didþioji dalis jø buvo þemesnës socialinës kilmës. 3. 1846 m. pradþioje Þemaièiø vyskupijos seminarijoje ávestas lietuviðkas baþnytinës iðkalbos, arba homiletikos, kursas pasiremiant 1843 m. valdþios patvirtintø katalikiðkø seminarijø ástatø nurodymu dëstyti homiletikà vyskupijø kalbomis ir dialektais. Tai buvo padary- ta vyskupijos valdytojo J. K. Gintilos iniciatyva ir rektoriaus M. Va- lanèiaus rûpinimusi. Remiantis ðalutiniais ðaltiniais nustatyta, kad lietuviðkas homi- letikos kursas buvo skaitomas nuo 1846 iki 1849 m. Iki 1866 m., kai jis vël buvo atnaujintas, atrodo, kai kuriais metais buvo skaitomos lietu- viðkoji ir lenkiðkoji jo dalys. Vël skaityti lietuviðkà homiletikos kursà

264 paskatino 1866 m. rusø valdþios paskelbtas draudimas seminarijose vartoti lenkø kalbà. Ðalia teorijos buvo rengiami ir sakomi lietuviðki klierikø pamokslai. Lietuviðkø knygø fondas seminarijos bibliotekoje atsirado lie- tuvinant homiletikà. Tai pirmasis fondas, skirtas rengti klierikus lie- tuviðkai pastoracijai. Rinkinio pagrindà sudarë misionieriø laikø pa- likimas. Fondas pradëtas gausinti M. Valanèiaus pastangomis talkinant S. Daukantui, 1865 m. já sudarë 26 pavadinimø 60 tomø knygø. Fonde bûta senø, vertingø leidiniø, taèiau daugiausia XIX a. iðleistø religinës tematikos knygø. Bibliotekos 1845–1865 m. paveldas leidþia kalbëti apie klierikø profesinio iðsimokslinimo gerëjimà. Knygø tomø skaièius nuo 1845 iki 1865 m. padidëjo daugiau kaip 6 kartus (apie 5,5 tûkst. tomø knygø). Knygos komplektuotos dviem bûdais: kauptos seminarijos, oficialiø valdiniø ástaigø iniciatyva ir pirktos uþ jø lëðas, taip pat dovanotos ástaigø ir privaèiø asmenø. Tarp pastarøjø verte ir apimtimi domina- vo J. K. Gintilos iðrûpintos Kraþiø gimnazijos bibliotekos knygos, taip pat padovanotos ið jo paties bibliotekos (visi dovanojimai sudarë per 3700 tomø XV–XIX a. teologiniø, istoriniø ir kitokiø leidiniø, t. y. beveik 70% 1845–1865 m. ágytø knygø). 4. Naujo lygmens dvasininkijos lituanizacijos bandymas yra 1864 m. seminarijoje parengtas maþosios Varniø seminarijos projektas. Pati parengiamosios á seminarijà mokyklos idëja nebuvo originali. Var- niuose tokios mokyklos sumanymà 1852 m. iðkëlë valdinës parapinës mokyklos mokytojas M. Beinaravièius, èia taip pat buvo þinoma Sara- tovo maþosios seminarijos veikla. Parengti projektà paskatino 1862 m. pabaigoje popieþiaus iðsakytos rekomendacijos M. Valanèiui. Maþo- sios seminarijos kalba pasirinkti lietuviø kalbà privertë 1864 m. áves- tas lenkø kalbos draudimas kaimo mokyklose ir nuolaidos lietuviø kalbai: lietuviðka bûsimø klierikø rengimo alternatyva siûlyta rusø valdþiai vietoj lenkiðkos. Antra vertus, dvasininkijos lituanizacijos spar- tinimas buvo naudingas Katalikø baþnyèiai, kai po baudþiavos panai- kinimo ir 1863 m. sukilimo pralaimëjimo iðaugo valstietijos visuome- ninë reikðmë.

265 5. 1845–1869 m. akivaizdûs keli klierikø lietuviðkos veiklos barai: lituanikos bei lietuviðkø knygø komplektavimas; lietuviø tautosakos rinkimas ir kalbos ypatumø fiksavimas; lietuviðkos religinës litera- tûros rengimas; darbas tiesiogiai su religija nesusijusios lietuviø kul- tûros srityje (lingvistika, poezija). Lietuviðkà klierikø veiklà skatino katalikybës stiprinimo valstietijoje poreikiai, Varniø kultûrinë aplin- ka, klierikø kilmë. Stiprëjantá klierikø domëjimàsi lietuviðkumu rodo 1845–1865 m. jø iniciatyva ir uþ jø pinigus sukomplektuota klierikø bibliotekëlë. Bibliotekëlëje buvo 152 pavadinimø 350 tomø lenkiðkø, lotyniðkø, pran- cûziðkø veikalø bei periodiniø leidiniø, daug lituanikos ir deðimties pavadinimø lietuviðkø knygø. Lituanika ir lietuviðkos knygos – tai Lietuvos, jungtinës Lietuvos ir Lenkijos valstybës, Þemaièiø vyskupi- jos istorijos, teologijos veikalai, religinës, ûkinës knygelës liaudþiai. Lietuviø tautosakà rinko ir kalbos ypatumus fiksavo nedauge- lis klierikø. Varniuose darbavæsis kunigas lituanistas Ambraziejus Pran- ciðkus Kaðarauskas skatino ið valstieèiø, ypaè ið Aukðtaitijos, kilusius klierikus rinkti medþiagà jo lingvistiniams tyrinëjimams. Klierikai vertë, kûrë lietuviðkà religinæ literatûrà liaudþiai, ku- nigams, lietuviðkà poezijà, rengë lietuviø kalbos norminimo aptari- mus. Pagrindinis tokio darbo stimulas buvo katalikybës lituanizacija skirtingø tarmiø regionuose ir sudëtingos krikðèioniðkosios pasaulë- þiûros derinimas prie lietuviø valstieèiø gyvenimo. Tautinio identite- to nepraradusiems ið valstieèiø kilusiems klierikams pastoracijos lituanizacija suteikë galimybæ krikðèioniðkas tiesas iðsakyti gimtàja kal- ba ir taip patenkinti tautinius sentimentus. Kai kuriø klierikø poetinë- je kûryboje jautësi valstietijoje stiprëjantis sociokultûrinës saviteigos poreikis. 6. XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje Þemaièiø seminarijoje iðug- dyta dvasininkijos karta, palyginti su senàja karta, turëjo naujø bruo- þø – iðprusimo, kultûriniø interesø, aktyvumo ginant Katalikø baþ- nyèios reikalus. Savo ganytojiðka veikla ji orientavosi á gyventojø etninæ daugumà, nes tai buvo naudinga katalikybei. Ðios kartos svarbiausias nuopelnas buvo staèiatikybës, rusiðkos kultûros valstietijoje prevencija.

266 Pastoracija liaudies kalba, demokratiðkesnis poþiûris á valstie- èius, kurá lëmë þemesnë kilmë, sumaþino Þemaièiø vyskupijoje, ypaè vidurinëje ir rytinëje jos dalyje, valstietijos lenkinimà per Baþnyèià. Dël savo specifinës religinës ðvietëjiðkos veiklos M. Valanèiaus dvasi- ninkija tapo ir lietuviø tautiniø, kultûriniø poreikiø tenkintoja. Ðiuo atþvilgiu ji turëjo netiesioginæ átakà moderniosios lietuviø tautos for- mavimuisi. M. Valanèiaus iðugdytosios dvasininkijos tautiniam sàmonëji- mui jos lituanizacija nebuvo lemtinga, jai tebebuvo bûdinga bajorið- koji kultûra, puoselëjusi lenkiðkàjà istorinæ bei kultûrinæ tradicijà. An- tra vertus, ji áneðë vertingà indëlá á lietuviø raðtijà lietuviø kalba. Ðá indëlá daugiausia lëmë religiniai poreikiai, ir tik XIX a. pabaigoje pavie- niø dvasininkø darbams pradëjo daryti átakà tautinis lietuviø judëjimas. 7. Akivaizdþia Þemaièiø vyskupijos dvasininkijos religinës ðvie- tëjiðkos veiklos pasekme laikytini liaudies sàjûdþiai – 1858–1862 m. blaivybës sàjûdis ir 1865 m. katalikybës gynimo sàjûdis. Blaivybës sàjûdá paskatino katalikø dvasininkijos religinës ðvie- tëjiðkos veiklos liaudies kalba sukeltas valstietijos religingumo, tauti- nio kultûrinio potencialo, socialiniø-ekonominiø permainø poreikio stiprëjimas. Antra vertus, savo esme blaivybës sàjûdis buvo dorinis, o ne religinis sàjûdis, kuris prasidëjo liaudies iniciatyva ir kurio aksti- nas buvo baudþiavos panaikinimo paskelbimas. Spartesnæ liaudies sàjûdþio plëtrà, didesná masiðkumà ir patva- rumà nulëmë dvasininkijos ganytojiðkoji pareiga, Baþnyèios siekis pa- didinti átakà liaudþiai vykstant þemës reformai ir aðtrëjant politinei situacijai. Bûdama arèiausiai liaudies, dvasininkija pirmoji pastebëjo blaivybës judëjimà, suteikë jam baþnytinæ erdvæ, parëmë ir sustiprino valstieèio blaivybës ryþtà. Katalikø dvasininkijoje ir prie baþnyèiø vei- kusiose blaivybës brolijose euforiðkas ir gaivaliðkas blaivybës judëji- mas ágijo patikimà vadovà ir organizacinæ formà. Rusø valdþiai buvo akivaizdi valstieèiø blaivybës iniciatyva ir sàsaja su baudþiavos panaikinimu. Toleruodama sàjûdá, ji rëmë indi- ferentiðkà lenkø politiniams siekiams jëgà ir ja naudojosi. Kita vertus, neáteisintos blaivybës brolijos, kaip katalikø kunigø átakos bastionai,

267 tapo valdþios puolimo objektu. Bajorija, vyskupijos þydai stiprëjantá dvasininkijos ryðá su liaudimi, valdþios laikysenà, sàmoningà, draus- mingà ir organizuotà liaudies demonstracijà vertino kaip eventualø pavojø jø interesams. Katalikybës gynimo sàjûdis buvo iðoriniø jëgø (katalikø dvasi- ninkijos, remiamos þemvaldþiø, smulkiøjø bajorø) paskatintas religi- nis aktas, kuriuo buvo siekta valstieèiø veiksmais sustiprinti kataliky- bës pozicijas ir pristabdyti valdþios represijas po 1863 m. sukilimo. Valstietijos atveju sàjûdis nebuvo politinis veiksmas, o padidë- jusio nerimo reiðkinys. Atvira lietuviø valstieèiø tikëjimo deklaracija ir laisvas apsisprendimas já ginti, kaip ir blaivybës sàjûdyje, buvo sàlygotas dvasininkijos religinës ðvietëjiðkos veiklos. Ði veikla paska- tino valstieèio sàmonæ susieti katalikybæ su etnosu. Tai, kad Þemaièiø vyskupijos dvasininkija per kalbiðkai speci- finæ religinæ veiklà sugebëjo susieti religijà su valstieèiø etniðkumu, buvo didelis Baþnyèios laimëjimas: katalikybë liaudyje ásitvirtino kaip etnoso egzistavimo norma. Tai ið esmës sustiprino Katalikø baþnyèios pozicijas ir faktiðkai vainikavo svarbiausià jos tikslà: buvo nebeáma- nomas etniðkai ir religiðkai vienalyèiø Þemaièiø vyskupijos gyventojø suartëjimas su Staèiatikiø baþnyèia. XIX a. 5–7-ojo deðimtmeèio religinë ðvietëjiðka katalikø dvasi- ninkijos veikla Þemaièiø vyskupijoje padëjo pamatà Lietuvos Katali- kø baþnyèios lituanizacijai. Visuomeniniai ir politiniai pokyèiai, ku- riuos patyrë XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje M. Valanèiaus dvasininkijà pakeitusi nauja kunigø karta, priartino jà prie moder- naus lietuviø nacionalizmo ideologiniø ir politiniø nuostatø, paskati- no sintetinti katalikybæ ir modernøjá tautiðkumà, ásilieti á tautiná lietu- viø judëjimà. Visa tai suaktyvino krikðèioniðkosios demokratijos formavimàsi, taigi ir katalikybës bei tautiðkumo ryðá.

268 PRIEDAI

ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS SEMINARIJOS 1845–1869 M. KLIERIKØ SÀRAÐAS

Èia publikuojamas 1845–1869 m. Þemaièiø vyskupijos semina- rijoje studijavusiø klierikø sàraðas yra originalus ðaltinis, pagal kurá galima tirti seminarijos klierikø kontingentà. Jame áraðyti tuo metu seminarijoje studijavæ asmenys (vardai, pavardës, tëvø vardai), jø gi- mimo, krikðto, mirties datos, gyvenamoji vieta, iðeitas mokslas, socia- linë kilmë, priklausymas vienuolijai, duomenys, kada auklëtinis ástojo á seminarijà ir kada ið jos iðvyko, dël kokiø prieþasèiø paliko semina- rijà ir kada gavo kunigo ðventimus. Nepavykus nustatyti tikslià atvy- kimo ar iðvykimo ið seminarijos datà, lauþtiniuose skliaustuose nuro- dyti metai, kada asmuo seminarijos dokumentuose paminëtas pirmà arba paskutiná kartà. Visi sàraðo duomenys apie klierikus paimti ið archyviniø ðalti- niø, papildomas ðaltinis buvo rubricelës. Sudarant sàraðà, nesinaudo- ta ávairioje literatûroje skelbtais duomenimis, nes juos dar reikia tiks- linti, o ir tiksliø atsisakyta, kad bûtø iðlaikyta ðaltinio specifika.

269 Þinios apie klierikø asmenybes, gyvenamàjà vietà, socialinæ kil- mæ ar iki seminarijos gautà iðsimokslinimà yra uþfiksuotos seminari- jos bylose remiantis jø gimimo ir krikðto metrikais, kilmës liudijimais (bajorystës liudijimais arba dvarininko ar bendruomenës, kuriai as- muo priklausë, atleidimo liudijimais (smulkiau þr. poskyrá „Klierikø kontingento liaudiðkëjimas“), mokyklø baigimo atestatais ar iðeito mokslo paþymëjimais. Ne apie visus studijavusius asmenis pavyko vienodai rasti informacijos, todël kai kuriø klierikø nurodytos tiktai pavardës ir aptikimo bylose data1. Reikia manyti, kad bylø duomenys apie asmenis yra tikslesni nei formuliariniø sàraðø. Pastaruosiuose, kurie yra vëlesni, neretai sufalsifikuota asmens socialinë kilmë. Pasi- taiko ir kitokiø netikslumø. Pastaba dël klierikø, kurie átraukiami á èia skelbiamà sàraðà kaip studijavæ 1845–1869 m. Po seminarijos reformos, ávykusios 1845 m. rudená, nuo kurios pradëta klierikø registracija sàraðe, pir- moji klierikø laida baigë 1846 m. pavasará, taigi á seminarijà ðios lai- dos klierikai turëjo bûti ástojæ 1842 m. ar anksèiau. Tokie klierikai taip pat átraukti á sàraðà. Dël sàraðe pateiktø klierikø lietuviðkø pavardþiø formø. Sàra- ðas buvo rekonstruojamas ið rusiðkø sàraðø bei kitø ðaltiniø, raðytø rusø kalba (oficialia seminarijos raðtø kalba). Klierikø pavardës, var- dai, tëvavardþiai ðiuose ðaltiniuose yra iðkreipti, sulenkinti ar net su- rusinti. Verèiant klierikø pavardes á lietuviø kalbà, tais atvejais, kai buvo nurodyta jos lietuviðka forma, taip ir versta, kai buvo neaiðku, kaip pavardæ versti, naudotasi „Lietuviø pavardþiø þodynu“2. Pasi- rinkta tokia pavardës forma, kuri buvo bûdinga vietovei, ið kurios klierikas atvyko (jeigu jo gyvenamoji vieta aptikta ðaltiniuose)3.

1 Á seminarijà priimtø klierikø sàraðø (taigi ir iðsamesniø duomenø apie jø asmenybes) yra iðlikusiø tik ið 1845–1857 m., o ir tie sàraðai nëra tikslûs, nes juose nebûdavo áraðomi vadinamieji kandidatai – civilinës valdþios leidimo stoti á dvasinin- kø luomà dar negavæ, taèiau jau studijavæ asmenys. 2 Lietuviø pavardþiø þodynas, atsakingasis redaktorius A. Vanagas, t. 1–2, Vil- nius, 1985–1989. 3 Pavyzdþiui, pavardë, kuri rusiðkai uþraðyta kaip Òîìàøåâñêèé, þmogui ið Kelmës verèiama Tamaðauskas, ið Kretingos – Tamaðauskis, ið Kurðënø – Tamoðaus- kas, ið Kuliø – Tamoðauskis, ið Molëtø – Tomaðauskas, ið Ðilutës – Tomaðauskis, ið Pabradës ar neidentifikuotam asmeniui – Tomaðevskis.

270 Ðalia lietuviðko varianto pridëti autentiðki ðaltiniuose ir rubri- celëse uþfiksuoti lenkiðki ar rusiðki asmens pavardës variantai. Ið sà- raðo kartais gerai matyti, kaip ilgainiui transformavosi þmogaus pa- vardë nuo lietuviðkos iki sulenkintos formos, ypaè tada, kai stojanèiø, studijuojanèiø asmenø pavardës seminarijos suvestinëse áraðytos ir lietuviðka, ir sulenkinta forma. Sàraðe iðskirti kai kurie þymesni asmenys. Pavardës asmenø, apie kuriuos rasta þiniø, jog aktyviau reiðkësi lietuviðkoje (latviðkoje) raðtijoje ar veikloje, surinktos juodu ðriftu, o tø, kurie nukentëjo dël 1863 m. sukilimo ar prieð tai vykusiø manifestacijø, – kursyvu.

271 3 lentelë. Þemaièiø vyskupijos seminarijos auklëtiniai 1845–1869 m.**

Ið kur atvykæs („tautybë“), Eil. [kokià mokyklà, kelintà ar Pavardë, vardas Nr. kiek klasiø baigæs, kada mokësi ar baigë] 1. Aleksandravièius Kazimieras, Kauno g., Telðiø v.1 , Dominyko (Àëåêñàíäðîâè÷, Linkuvos p. („þemaitis“) Aleksandrowicz), g. 1823 02 26

2. Almanauskas Povilas, Juozapo Raseiniø a., Ðvëkðnos p. (Àëìàíîâñêèé, Aùmanowski), [Telðiø m.]2 m. 1869

3. Andrejauskis Tomas (Àíäðæå- Kvëdarnos p. åâñêèé, Andrzejewski), [Raseiniø m., Telðiø abm] m. 1865 11 07

4. Antanavièius Antanas Dominy- Kauno g., Panevëþio a. kas, Juozapo (Àíòîíîâè÷)

5. Arlauskis Pranciðkus, Martyno Kauno g., Telðiø v., Pikeliø p. (Îðëîâñêèé, Orùowski), („þemaitis“) 1825 01 29–1878 09 15

6. Atkocevièius Jeronimas, Jono Kauno g., Ðiauliø a., (Àòêîöåâè÷, Atkocewicz), Telðiø v., Ðeduvos p. g. 1835 05 16

7. Babickas Adomas (Áàáèöêèé, Babicki)

8. Babravièius Vincentas, Liudviko Kauno g., Telðiø v., Gruzdþiø (Áîáðîâè÷, Bobrowicz), p. („þemaitis“) g. 1818 09 02 [Kolainiø m.]

* Sàraðe naudojami trumpiniai: a. – apskritis; abm. – apskritinë bajorø mokykla; am. – apskritinë mokykla; dv. – dvaras; f. – filija; g. – gubernija; gimæs; g-ja – gimnazija; k. – kaimas; kl. – klasë; kr. – krikðtytas; m. – miestas, mokykla, miræs; mstl. – miestelis; p. – parapija; parap. m. – parapinë mokykla; PDA – Romos katalikø dvasinë akademija Peterburge; progimn. – progimnazija; pv. – palivarkas; v. – vyskupija; vk. – vienkiemis; vls. – valsèius; ÞVS – Þemaièiø vyskupijos seminarija. 1 Èia ir toliau gubernija, vyskupija, vietovë, „tautybë“ raðoma taip, kaip ðaltiniuose. 2 Èia ir toliau mokykla raðoma taip, kaip ðaltiniuose.

272 Iðvyko Atvyko [paskutiná [pirmà kartà Išvykimo prieþastis ir Socialinë kilmë kartà aptinkamas] šventimai aptinkamas] Ið laisvøjø þmo- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1849 (kitur: ið mokesti- nio luomo)

Ið valstieèiø (bau- 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1863

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1862 1863 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1849

Ið laisvøjø þmo- 1853 1857 Baigë mokslus Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1857

1856 1857 09 14 Paðalintas dël nepaþan- gumo

Ið valstieèiø (bau- 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus dþiauninkø)

273 3 lentelës tæsinys 9. Baèauskas Kasparas (Áà÷åâñêèé, Baczewski)

10. Badauskas Augustinas, Antano Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Áàäîâñêèé, Badowski), Telðiø p. g. 1835 02 10

11. Bagvila Justinas (ord. Rufinas), Bernardinø ordino novicijus ið Felikso (Áîãâèëëî, Áîãâèëî) Tytuvënø vienuolyno. [Mokësi namuose, vëliau vienuolyne, visas kursas, 1861 04 19]

12. Bajorûnas Kazimieras, Aloyzo Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Áàèîðóíàñ èëè Áàèîðóíîâè÷, v., Smilgiø p. Bajorunowicz) g. 1823 03 04

13. Bakevièius Jurgis, Juozapo (Áàêåâè÷, Kauno g., Kauno a., Bakiewicz), Telðiø v., Surviliðkio p. g. 1833 10 30

14. Baktys Petras, Kazimiero Ðiauliø m. (Áàêòèñ, Baktis)

15. Balandis Jonas Julijonas, Pran- Kauno g., Telðiø a., ciðkaus (Áîëîíäèñ èëè Áîëîíäçü, Telðiø v., Mosëdþio p. Boùàdê), [Telðiø abm., 4 kl., 1844 06 30] g. 1824 06 20

16. Balèauskas Aleksandras (Áàëü÷åâ- Svëdasø p. ñêèé, Balczewski) [Panevëþio m.]

17. Baliulevièius Ignotas (Áàëþ- Augustinø ordino klierikas ið ëåâè÷) Kauno vienuolyno

18. Balsevièius Martynas, Tado Ðiauliø a. (Áàëüñåâè÷, Balsewicz)

19. Balvoèius Ambraziejus, Dominy- Kauno g., Telðiø a., ko (Áàëüâà÷, Baùwacz), Telðiø v., Viekðniø p. g. 1822 12 08 [Telðiø abm., 4 kl., 1841 08 01 – 1842 06 30]

274 Ið valstieèiø 1857 1859 07 13 Perëjo á Saratovo semina- rijà

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1861 1862 07 12 Paðalintas. 1871 [1873] Áðventintas apie 1879

Ið valstieèiø (bau- 1849 1852 09 27 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1854 1857 10 19 Paðalintas dël girtavimo. tybiniø) 1858 Baigë mokslus

Ið pilieèiø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið valstieèiø (vals- 1848 1851 06 23 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø 1856 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

1862 1863 03 02 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (vals- 1862 1866 02 17 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1847 1851 06 23 Baigë mokslus tybiniø)

275 3 lentelës tæsinys 20. Balvoèius Jonas, Jono (Áàëâà÷, Telðiø a., Viekðniø vls. Baùwacz)

21. Banevièius Aleksandras, Liudvi- Kauno g., Ðiauliø a., ko (Áàíåâè÷óñ, Áàíåâè÷, Banie- Telðiø v., Þemalës p. wicz), g. 1829 03 26 [Telðiø abm.]

22. Baranauskas Adomas, Motiejaus (Áàðàíîâñêèé, Baranowski)

23. Baranauskas Antanas, Jono (Áà- Kauno g., Ukmergës a., Telðiø ðàíîâñêèé, Baranowski) v., Anykðèiø p.

24. Baranauskas Antanas, Motiejaus Kauno g., Kauno a., (Áàðàíîâñêèé, Baranowski), Telðiø v., Josvainiø p. 1832 11 03 – 1857 01 23

25. Baranauskas Juozapas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., (Áàðàíîâñêèé, Baranowski), Telðiø v., Ylakiø p. g. 1836 11 30

26. Barauskas Eduardas, Pranciðkaus Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Áîðîâñêèé, Borowski), v., Pabirþës p. [Panevëþio am., Dinaburgo g-ja] 1837 10 10 27. Barcevièius Antanas (Áàðöåâè÷)

28. Barèas Jonas, Tado (Áàð÷àñ, Kauno g., Raseiniø a., Áàðöåâè÷, Barcewicz), Telðiø v., Erþvilko p. g. 1821 09 26 [Raseiniø abm., 5 kl., 1844 09 01–1846 06 26]

29. Barèas Steponas, Jono (Áàð÷àñ Kauno g., Raseiniø a., èëè Áàðöåâè÷, Barcewicz), Telðiø v., Erþvilko p. g. 1823 08 31 [Raseiniø abm., visas kursas, 1844 08 15–1848 06 29]

30. Barkauskas Antanas (Áîðêîâ- [Panevëþio g-ja] ñêèé, Borkowski)

31. Barkauskas Juozapas (Áoðêîâ- Panevëþio a., Ðeduvos p. ñêèé, Borkowski) [Panevëþio m.]

276 Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. 1868– tybiniø) 1871 PDA, jos nebaigë dël ligos

Ið bajorø 1854 1858 09 20 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1851 1852 01 12 Paðalintas, nes negavo dþiauninkø) civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

Ið valstieèiø 1856 09 01 1858 09 20 1858–1862 PDA

Ið valstieèiø (bau- 1851 1855 09 17 Baigë mokslus. 1855– dþiauninkø) 1856 05 PDA, jos nebai- gë dël ligos

Ið valstieèiø (vals- 1854 1856 09 17 Perëjo á Saratovo semina- tybiniø) rijà

Ið bajorø 1856 1859 1859–1863 PDA. Áðven- tintas 1863

Ið bajorø 1861 1862 11 03 Iðstojo savo noru

Ið laisvøjø þmo- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus niø

Ið valstieèiø (bau- 1848 1852 04 12 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið pilieèiø (mies- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tieèiø) tas 1863

1860 [1861]

277 3 lentelës tæsinys 32. Bartaðevièius Albinas, Bartolomë- Kauno g., Ðiauliø a., jaus (Áàðòîøåâè÷, Bartoszewicz), Telðiø v., Krekenavos p. g. 1835 03 08

33. Bartaðevièius Jurgis, Tado (Áàð- Kauno g., Ðiauliø a., òîøåâè÷, Bartoszewicz), Telðiø v., Krekenavos p. g. 1835 04 14 Kraþiø p. [Ðiauliø m.]

34. Bartkevièius Antanas (Áîðòêå- Kauno a. âè÷, Bortkiewicz)

35. Bartkevièius Zigmantas, Kajeto- no (Áîðòêåâè÷, Bortkiewicz)

36. Bartkus Juozapas (Áàðòêóñ, Áîðò- êåâè÷, Bortkiewicz), m. 1866 09 24

37. Bartoðevskis Jonas, Antano (Áàð- Perëjo ið Vilniaus seminarijos òîøåâñêèé, Bartoszewski) m. 1869 08 24

38. Beinaravièius Apolinaras (Áåéíà- ðîâè÷, Bejnarowicz)

39. Beinaravièius Povilas (Áåéíà- Lenkijos Karalystë ðîâè÷, Bejnarowicz) [Marijampolës m.]

40. Beiðinas Pranciðkus, Jono (Áåé- Telðiø a. øèí, Bejszyn)

41. Belevièius Fortunatas (Áåëåâè÷, Buvæs ordino klierikas. Áèëåâè÷, Billewicz) [Mokësi namuose ir Vilniaus pranciðkonø vienuolyne]

42. Beneckas Juozapas, Juozapo (Áå- Kauno g., Telðiø a. íåöêèé, Áåíåöåâè÷, Áåíåòîâè÷, Benetowicz)

43. Benediktavièius Aleksandras, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Juozapo (Áåíåäèêòîâè÷, Bene- Tauragës p. dyktowicz), g. 1838 01 19

278 Ið bajorø 1854 1858 05 17 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1858

Ið bajorø 1854 1858 04 19 Baigë mokslus

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið valstieèiø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus

1863 1865 01 19 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (bau- 1854 1856 09 17 Perëjo á Saratovo semina- dþiauninkø) rijà

Ið bajorø 1861 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið valstieèiø (bau- 1853 1857 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

279 3 lentelës tæsinys 44. Beniuðevièius Telesforas (Áåíþ- Papilës p. øåâè÷, Beniuszewicz) [Raseiniø am., Telðiø abm., Ðiauliø g-ja]

45. Beniuðis Stanislovas, Pranciðkaus Kauno v., Telðiø a., (Áåíþøèñ èëè Áåíþøåâè÷, Be- Telðiø v., Plateliø p. niuszewicz), g. 1829 11 19 [Telðiø abm.]

46. Beresnevièius Aleksandras Pran- Grinkiðkio p., Meiliðkiø bajor- ciðkus, Antano (Áåðåñíåâè÷, Be- kaimis reúniewicz), g. 1839 05 06

47. Beresnevièius Antanas Robertas, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Kazimiero (Áåðåñíåâè÷, Be- Ðilalës p. reúniewicz), [Telðiø abm., 4 kl., 1849 06 26] 1831 06 07–1904 05 10

48. Beresnevièius Povilas, Kazimie- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., ro (Áåðåñíåâè÷, Bereúniewicz), Ðilalës p. g. 1837 02 22 [Telðiø abm.]

49. Bernotavièius Jurgis, Motiejaus Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Áåðíàòîâè÷, Bernatowicz), v., Rozalimo p. g. 1826 04 07 [Panevëþio am., 4 kl., 1846 09– 1847 06 23]

50. Bernotavièius Karolis (Áåðíà- Perëjo ið Vilniaus seminarijos òîâè÷, Bernatowicz)

51. Berþanskis Antanas, Jurgio (Áåð- Kauno g., Telðiø v., Ðiauliø a., æàíñêèé) Viekðniø p.

52. Berþanskis Juozapas (ord. Jero- Bernardinø ordino vienuolis ið nimas) (Áåðæàíñêèé, Berýañski), Kretingos vienuolyno. Ið Kre- g. 1831 04 05 tingos p. [Telðiø abm.]

53. Bieliauskas-Navlickas Juozapas, Kauno g., Kauno a., Dominyko (Íàâëèöêèé èëè Áå- Telðiø v., Grinkiðkio p. ëÿâñêèé, Áåëÿâñêèé, Bielawski), g. 1838 03 13

54. Bielskis Zenonas Jurgis, Tado Raseiniø a. (Áåëüñêèé)

280 Ið bajorø 1859 1862 11 13 1862–1863 PDA, jos ne- baigë dël ligos. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1852 1855 09 17 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1861 09 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1849 1851 08 18 1851–1855 PDA

Ið bajorø 1854 1856 12 15 1856–1860 PDA

Ið valstieèiø (bau- 1848 1848 12 04 Iðstojo dël silpnos svei- dþiauninkø) katos

1859 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø (vals- 1849 1850 07 08 Iðstojo savo noru tybiniø)

Ið laisvøjø þmo- 1859 1861 10 07 Paðalintas, nes neatvyko niø tæsti mokslo. [1863] 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið miestieèiø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1859 1859 11 21 Iðstojo savo noru

281 3 lentelës tæsinys 55. Birsënas Adomas, Mikalojaus Ariogalos p. (Áèðñåíàñ, Áåðñåíü, Berseñ) [Këdainiø m.]

56. Bytautas Felicijus, Viktoro (Áè- Kraþiø p., Baubliø k. òîâò, Bitowt), g. 1843 07 09

57. Bytautas Jonas (Áèòîâò, Bitowt) Ðiauliø a., Kraþiø p.

58. Blaþys Jurgis (Áëàæèñ, Áëàæå- Baisogalos p. âè÷, Bùaýewicz) [Këdainiø m.]

59. Boguðas Adomas, Adomo (Bo- [Ðiauliø m., 4 kl.] husz)

60. Boguðas Julijonas (Áîãóø, Bo- husz), g. 1844 01 05

61. Bongardas Jonas (Áîíãàðä, Bon- Lenkijos Karalystë, Augustavo gard) g., Seinø v. [Marijampolës m.]

62. Brazdauskis Ignotas, Ignoto Kauno g., Telðiø v., Salantø p. (Áðæîçäîâñêèé, Brzozdowski), („þemaitis“) 1819 03 13–1860 01 07

63. Brazevièius Aleksandras, Motie- Kauno g., Ðiauliø a., jaus (Áðàçåâè÷, Brazewicz), Telðiø v. g. 1819 11 09 [Këdainiø m.]

64. Bucevièius Bronislovas, Benedik- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., to (Áóöåâè÷, Bucewicz), Kvëdarnos p. g. 1837 07 18 [Telðiø abm.]

65. Bucevièius Kazimieras (Áóöåâè÷, Ðiauliø a., Papilës p. Bucewicz), m. 1868 09 12 [Ðiauliø m.]

66. Bucevièius Nestoras, Benedikto Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Áóöåâè÷, Bucewicz), Kvëdarnos p. g. 1834 04 19 [Telðiø abm.]

67. Buinevièius Pranciðkus Jonas Ferdinandas, Motiejaus (Áóéíå- âè÷, Bujniewicz)

282 Ið valstieèiø (vals- 1859 1863 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventintas 1866 02 13

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1869

Ið valstieèiø 1858 1861 Iðstojo savo noru

1862

1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1849

1862 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1849

Ið valstieèiø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

Ið bajorø 1853 1854 06 28 Iðstojo savo noru. Vëliau mokësi Vilniaus semina- rijoje

Iš valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið bajorø 1851 1854 07 13 Pasiøstas á PDA, dau- giau þiniø nerasta

Ið bajorø 1859 1860 01 12 Iðstojo savo noru

283 3 lentelës tæsinys 68. Buiðys Juozapas, Juozapo (Áóé- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., øèñ, Áóéø, Bujsz), Naujosios Þagarës p. 1835 03 09–1868 08 18

69. Burnickis Leonardas, Antano Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Áóðíèöêèé, Burnicki), Viduklës p. g. 1829 11 07 [Ðiauliø m., 4 kl., 1848 06 30]

70. Butas Vincentas, Pranciðkaus (Áóò Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., èëè Áóòîâè÷, Butowicz), Tirkðliø p. kr. 1826 10 06

71. Butavièius Juozapas, Pranciðkaus Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Áóòîâè÷, Butowicz), Tirkðliø p. g. 1836 09 21 [Telðiø abm.]

72. Butkevièius Apolinaras (Áóòêå- Panevëþio m. âè÷, Butkiewicz)

73. Butkevièius Bonifacas Petras, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Martyno (Áóòêåâè÷, Butkiewicz), Plungës p. g. 1828 02 19

74. Butkevièius Juozapas, Antano Kauno g. (Áóòêåâè÷)

75. Butkevièius Marcelijus (ord. Jur- Augustinø ordino vienuolis gis) (Áóòêåâè÷, Butkiewicz)

76. Butkevièius Pranciðkus (Áóòêå- Ðiauliø a. âè÷)

77. Butkevièius Pranciðkus, Stanis- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., lovo (Áóòêåâè÷, Butkiewicz), Salantø p. g. 1825 11 07 [Telðiø abm., 4 kl., 1842 08 10– 1843 06 27]

78. Butminas Liudvikas (kitur: Anta- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., nas), Ignoto (Áóòìèí, Butmin), Uþvenèio p. g. 1832 06 14

79. Butvydas Juozapas, Felikso Raseiniø a., Ðvëkðnos p. (Áóòâèä, Butwid) [Telðiø m.]

284 Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1849 1853 03 14 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 Baigë mokslus tybiniø)

Ið pilieèiø 1851

Ið valstieèiø (vals- 1851 1853 10 03 Paðalintas dël netinkamo tybiniø) elgesio. 1855 09 19 Baigë mokslus

Ið bajorø 1861 1864 12 12 Paðalintas dël netinkamo elgesio

1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1856

Ið bajorø 1864 1865 02 13 Paðalintas dël paðauki- mo stokos [1867]

Ið valstieèiø (bau- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið laisvøjø þmo- 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1863

285 3 lentelës tæsinys 80. Butvydas Vincentas, Motiejaus Raseiniø a., Þvingiø p. (Áóòâèä, Butwid) [Telðiø am.]

81. Buþas Lukas (Áóæàñ èëè Ðiauliø a., Radviliðkio p. Áóæèíñêèé, Buýyñski) [Panevëþio m.]

82. Chlevinskas Simonas Jurgis, Mi- kalojaus (Õëåâèíñêèé)

83. Chmieliauskis Kasparas, Aloy- Kauno g., Telðiø v., Kraþiø p. zo (Õìåëåâñêèé, Chmielewski), („þemaitis“) g. 1824 01 06 [Kraþiø m., 4 kl.]

84. Chochlauskas Sigizmundas Pet- Kauno g., Ukmergës a. ras, Jeronimo (Õîõëîâñêèé, Chochùowski)

85. Chodoravièius Petras, Antano (Õî- Kauno g., Telðiø v., äîðîâè÷, Chodorowicz), Krakiø p. („þemaitis“) g. 1824 06 30 [Këdainiø m.]

86. Chodorovièius Mykolas (Õîäî- Ðiauliø p. ðîâè÷, Chodorowicz) [Ðiauliø m., kitur: Telðiø abm., Ðiauliø g-ja]

87. Choromanskis Antanas, Jono Kauno g., Telðiø v., Telðiø p. (Õîðîìàíñêèé, Choromañski), („þemaitis“) g. 1824 11 29 [Telðiø m.]

88. Cekanauskas Kazimieras, Kris- Kauno g., Panevëþio a., tupo (Öåõàíîâñêèé, Ciecha- Telðiø v. nowski), g. 1820 05 04 [Panevëþio m.]

89. Ciparevièius Jonas (Öûïàðåâè÷, Telðiø a., Kuliø p. Cyparewicz) [Telðiø am., Ðiauliø g-ja]

90. Cirtautas Kasparas, Kasparo [Raseiniø am., 1855–1858; Ðiau- (Öûðòîâò, Cyrtowt) liø g-ja, 1858–1862]

91. Cukuras Vladislovas, Jono (Öóêóð, Cukur)

92. Èapas Ignotas, Juozapo (×àïàñ, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø ×àïîâè÷, Czapowicz), v., Paðvitinio p. g. 1837 02 01 [Panevëþio m.]

286 Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1868

Ið valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið bajorø 1862 1864 Iðstojo nepajëgdamas su- mokëti uþ mokslà

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1845 09 01 1849 06 28 Baigë mokslus

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Iš bajorø 1845 09 01 1846 05 11 Iðstojo savo noru

Iš laisvojo luomo 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1862 09 01 1864 07 31 1864–1868 PDA. tybiniø) Áðventintas 1868 03 16

Ið valstieèiø (vals- 1850 1851 06 02 Paðalintas, nes negavo ci- tybiniø) vilinës valdþios leidimo stoti á dvasininkø luomà Ið laisvøjø þmo- 1855 1861 Baigë mokslus. Áðventin- niø tas 1861

287 3 lentelës tæsinys 93. Èapavièius Juozapas, Jokûbo [Këdainiø m., 5-ta kl.] (Czapowicz)

94. Èeikauskis Juozapas, Adomo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (×àéêîâñêèé, Czajkowski), Tverø p. 1834 01 01–1868 04 27 [Telðiø abm.]

95. Èiuþas Motiejus, Motiejaus (Öþæàñ Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., èëè ×þæàñ èëè ×óæåâè÷, Viekðniø p. Czuýewicz), [Telðiø abm., 4 kl., 1836–1840] g. 1820 02 26

96. Èiþas Bonaventûras (×èæ, Czyý) Lygumø p. [Ðiauliø m.]

97. Dabkevièius Adomas, Antano (Äîá- Kauno g., Ðiauliø a., êåâè÷, Dobkiewicz), Telðiø v., Kelmës p. g. 1830 10 19

98. Dabkevièius Aleksandras, Vin- Kauno g., Ðiauliø a., cento (Äîáêåâè÷), Telðiø v., Kruopiø p. 1834 11 02–1860 10 19

99. Dabkevièius Juozapas, Antano Kauno g., Ðiauliø a., (Äîáêåâè÷, Dobkiewicz), Telðiø v., Kelmës p. g. 1828 03 20

100. Dabuþinskas Kazimieras, Vin- Kauno g., Ukmergës a., Telðiø cento (Äîáîæèíñêèé, Dobo- v., Truskavos p. rzyñski), g. 1834 05 09

101. Dambrauskas Mamertas Vladis- Ðiauliø a., Baisogalos p. lovas, Antano (Äîìáðîâñêèé, [Baisogalos m., Ðiauliø g-ja, Dombrowski) 1851–1857]

102. Dambrauskas Vladislovas Petras, Kauno g., Ðiauliø a., Ðiauliø p. Antano (Äîìáðîâñêèé, Dombrow- [Ðiauliø m.] ski)

103. Dambrauskis Eduardas (Äîì- Ðiauliø a., Paðuðvio p. áðîâñêèé, Dombrowski) [Këdainiø m.]

288 1864

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1856 1860 10 09 Mirë

Ið bajorø 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1857 1860 1860–1864 PDA

Ið bajorø 1857 1859 Iðstojo savo noru. 1859 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið laisvøjø þmo- 1860 1864 09 19 Baigë mokslus. Áðventin- niø tas 1865

289 3 lentelës tæsinys 104. Dambrauskis Vincentas (Äîì- Ðaèiø p. áðîâñêèé, Dombrowski) [Telðiø m.]

105. Danauskas Jonas, Kazimiero Kauno g., Ðiauliø a., (Äàíîâñêèé, Danowski), Telðiø v., Kurðënø p. g. 1817 08 11 [Ðiauliø am., visas kursas]

106. Danilavièius Juozapas (ord. Mo- Bernardinø ordino vienuolis ið tiejus) (Äàíèëîâè÷, Daniùùowicz), Kretingos vienuolyno. Ið Tel- g. 1838 07 06 ðiø a., Mosëdþio p. [Telðiø abm., Kretingos vienuo- lynas]

107. Daniusevièius Juozapas (ord. Sta- Karmelitø ordino klierikas. Ið nislovas) (Äàíþñåâè÷, Daniuse- Kurðënø p. wicz) [Telðiø m.]

108. Darþinskis Jonas, Jurgio (Äàð- Kauno g., Telðiø a., æèíñêèé, Darzyñski), Telðiø v., Ylakiø p. g. 1832 04 18

109. Daðkevièius Aleksandras (Äàø- Perëjo ið Vilniaus seminarijos êåâè÷, Daszkiewicz)

110. Daugëla Adomas, Ignoto (Äîâ- Vilniaus g., Þemaièiø v., Ne- ãÿëî, Dowgiaùùo), makðèiø p. g. 1821 10 01 („þemaitis“) [Kraþiø m., 5 kl.]

111. Daugëla Julijonas (ord. Raimun- Dominikonø ordino vienuolis ið das) (Äîâãÿëî) Palëvenës vienuolyno. Ið Vabal- ninko p., Uoginiø bajorkaimio [Vabalninko parap. m.]

112. Daukantas Bonifacas, Andriejaus Kauno g., Telðiø a., (Äîâêîíò, Dowkont), Telðiø v., Telðiø p. g. 1832 05 15

113. Daukða Juozapas Antanas, Kip- Kauno g., Telðiø a., rijono (Äàâêøà, Dawksêa, Dauk- Telðiø v., Gintaliðkës p. sza), g. 1829 04 01

290 1858 1862 Baigë mokslus

Ið bajorø 1849 1853 03 14 Baigë mokslus

Ið laisvøjø þmo- 1860 1861 10 07 Paðalintas, nes po atos- niø togø neatvyko tæsti mokslo. Áðventintas 1863

Ið bajorø 1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Iš valstieèiø (vals- 1855 1859 Baigë mokslus tybiniø)

1859 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1840 1846 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 03 22

Ið bajorø 1859 1862 07 12 Paðalintas

Ið bajorø 1849 1852 06 28 Paðalintas

Ið laisvøjø þmo- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus niø (valstieèiø) (kitur: ið mokesti- nio luomo)

291 3 lentelës tæsinys 114. Daukða Juozapas, Jono (Äàâêøà, Kauno g., Kauno a., Dauksza), Telðiø v., Grinkiðkio p. 1826 02 27–1855 03 21 [Këdainiø abm., 4 kl., 1846–1847 06 25]

115. Daunoravièius Jonas (Äîâíà- ðîâè÷, Downarowicz)

116. Dembskis Vitalis (Äåìáñêèé, Telðiø a. Dæbski)

117. Dembskis Vladislovas (Äåìá- ñêèé, Dæbski)

118. Dylevièius Leopoldas (Äûëåâè÷, Dy- lewicz)

119. Dymavièius, ord. Gerardas (Äûìî- Karmelitø ordino klierikas. Ið âè÷, Dymowicz) Papilës p. [Ðiauliø m.]

120. Doèkas Klemensas, Kazimiero Panevëþio a. (Äî÷êàñ, Äî÷êåâè÷, Doczkie- wicz)

121. Domaðevièius Vladislovas, Anta- Panevëþio a. no (Äîìàøåâè÷)

122. Dombrauskas-Jakðtas Stanislo- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø vas, Simono (ßêøòàñ èëè Äîìá- v., Pagiriø p. ðîâñêèé, Dombrowski), [Telðiø abm.] g. 1830 04 16

123. Dombrauskas Teodoras (Äîìá- ðîâñêèé, Dombrowski)

124. Dovydaitis Juozapas Silvestras, Kauno g., Ðiauliø a., Tomo (Äîâèäàéòèñ, Äàâèäàéòèñ Telðiø v., Ðiaulënø p. èëè Äàâèäîâè÷, Dawidowicz), [Ðiauliø abm., visas kursas, g. 1825 12 31 5 kl.]

125. Dovydaitis Justinas (Äàâèäàéòèñ, Ðiauliø a., Ðiaulënø p. Äàâèäîâè÷, Dawidowicz)

292 Ið valstieèiø (vals- 1847 1851 06 23 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið bajorø 1857 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø 1856 1860 Baigë mokslus

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið valstieèiø (bu- 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1866 ninkø)

Ið bajorø 1862 [1864]

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus tybiniø)

1858 1862 03 31 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1848 1850 09 07 1850–1854 PDA tybiniø)

Iš valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus tybiniø)

293 3 lentelës tæsinys 126. Dovydaitis Justinas Silvestras, Petro Kauno g., Ðiauliø a., (Äàâèäàéòèñ, Äàâèäîâè÷, Dawido- Telðiø v., Ðiaulënø p. wicz), g. 1834 07 22

127. Dulevièius Eligijus Bartolomëjus, Ðiauliø a. Telesforo (Äóëåâè÷, Dullewicz)

128. Dulevièius Julijonas Marcelijus, Kauno g., Ðiauliø a., Maurikijaus (Äóëåâè÷, Dulle- Telðiø v., Ðakynos p. wicz), [Ðiauliø abm., 5 kl., 1847 08 30– g. 1825 02 03 12 20]

129. Duseika Vladislovas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., (Äóñåéêî, Dusejko), Telðiø v., Varniø p. kr. 1832 01 11

130. Dzeðulskis Jurgis, Valento Raseiniø a. (Äçåøóëüñêèé, Dzieszulski)

131. Eidinas (Eidimtas) Antanas To- Ðvëkðnos p. mas, Pranciðkaus (Ýéäèí, Ýéäûìò, Ejdymt)

132. Eimontas Romualdas Ignotas Augustinø ordino vienuolis ið (ord. Atanazijus) (Ýéìîíò, Ej- Kauno vienuolyno. Ið Svëda- mont) sø p. [Kauno g. g-ja]

133. Eitutis Kazimieras, Antano Perëjo ið Minsko seminarijos (Ýéòóòèñ, Ýéòóòîâè÷, Ejtuto- wicz)

134. Fedaravièius Juozapas (Ôåäî- Zarasø a. ðîâè÷, Fiedorowicz)

135. Fosas Liudvikas (Foss)

136. Franckevièius Albinas, Pran- Kauno g., Telðiø a., ciðkaus (Ôðîíöêåâè÷, Fràckie- Telðiø v., Þemalës p. wicz), g. 1829 03 01

294 Iš valstieèiø (vals- 1850 854 08 04 Baigë mokslus. tybiniø) 1854–1858 PDA

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið bajorø 1848 1849 01 22 Pertraukë mokslà dël li- gos. 1849 08 25 1853 03 14 Baigë mokslus

Ið bajorø 1854 1855 03 12 Iðstojo savo noru. [1858] 1859 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866 01 11

Ið valstieèiø 1861 1864 07 31 1864–1868 PDA

Ið bajorø 1858 1862 07 12 Paðalintas uþ nusikalti- mus ið seminarijos ir ið vienuoliø

Ið valstieèiø 1864 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið pirkliø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868 07 27

1859 [1860]

Ið bajorø 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

295 3 lentelës tæsinys 137. Gabaliauskis Kazimieras, Kazi- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., miero (Ãàáàëåâñêèé, Gabalew- Tirkðliø p. ski), 1835 12 29–1863 01 10 [Telðiø abm.]

138. Gabðevièius Andriejus Aleksandras, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Felikso (Ãàáøåâè÷, Gabszewicz), Lygumø p. g. 1828 06 04 [Kraþiø g-ja, Ðiauliø abm., 5 kl., 1845–1846 06 23]

139. Gabðevièius Juozapas, Felikso Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ãàáøåâè÷, Gabszewicz), Kurðënø p. g. 1837 03 17

140. Ganusauskis Telesforas, Dominyko Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ãàíóñîâñêèé, Hanusowski), Kaltinënø p. g. 1837 01 03

141. Garalevièius Benediktas (Ãàðî- Raseiniø a. ëåâè÷, Garalewicz)

142. Gargasas Antanas, Jono (Ãàðãàñ, Kauno g., Telðiø v., Viekðniø p. Gargas), 1825 08 16–1863 10 07 („þemaitis“) [Telðiø abm.]

143. Garnevièius Julijonas (Ãàðíåâè÷, Ðiauliø a. Garniewicz)

144. Gaudeðius Juozapas Fabijonas, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Povilo (Ãàâäåøþñ èëè Ãàâäóøå- Viekðniø p. âè÷, Gauduszewicz), [Telðiø abm.] g. 1830 01 22

145. Gedeika Eduardas (Ãåäåéêî, Ge- dejko), g. 1843 04 26

146. Gedgaudas Norbertas, Martyno Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ãåäãîâä, Giedgowd), Varniø p. g. 1824 06 07

147. Gedgaudas Prosperas Petras, Kazi- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., miero (Ãåäãîâä, Giedgowd), Paðuðvio p. g. 1825 06 25

296 Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 11 07 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1859

Ið bajorø 1846 1849 08 15 1849–1853 PDA

Ið bajorø 1856 1858 09 20 1858–1862 PDA

Ið bajorø 1854 1857 1857–1861 PDA

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1868

Ið valstieèiø (vals- 1845 09 01 1849 06 28 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (bu- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1868 ninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1850 1853 09 23 Baigë mokslus

Ið bajorø 1853 1854 12 04 Perëjo á Minsko semina- rijà (jà baigë 1857)

297 3 lentelës tæsinys 148. Gedminas Donatas, Jokûbo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ãåäìèí, Giedmin), Ðakynos p. g. 1836 04 25

149. Gedminas Polikarpas (Ãåäìèí, Giedmin)

150. Gedvilas Aleksandras, Vincento Telðiø a., Kantauèiø p. (Ãåäâèëî, Giedwiùùo) [Telðiø m.]

151. Gedvilas Ignotas, Jurgio Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ãåäâèëëî, Giedwiùùo), Þarënø p. g. 1832 12 12 [Telðiø abm.]

152. Gedvilas Titas (Ãåäâèëî, Gied- Telðiø a. wiùùo), g. 1843 04 07

153. Gedvilas Viktoras, Jurgio (Ãåäâè- Kauno g., Telðiø v., Þarënø p. ëî, Giedwiùùo), („þemaitis“) 1823–1856 02 07 [Telðiø m.]

154. Gelumbickis Kajetonas (Ãåëóì- áèöêèé, Goùàbicki)

155. Gelumbickis Kazimieras, Kazi- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., miero (Ãåëóìáèöêèé, Ãåëoìáèö- Plungës p. êèé, Goùàbicki), [Telðiø abm.] g. 1833 01 11

156. Genutavièius Pranciðkus, Kasparo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ãåíóòîâè÷, Genutowicz), Tverø p. g. 1826 10 11 [Telðiø abm., 5 kl., 1841–1845 06 30]

157. Genutis Kazimieras, Andriejaus Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ãåíóòèñ, Ãåíóòîâè÷, Genuto- Tverø p. wicz), kr. 1822 07 30, m. 1878 10 01

158. Gibuþis Jonas (Ãèáóæ, Gibuê)

159. Giedraitis Henrikas, Kazimiero Kauno g., Telðiø v., Varniø p. (Ãåäðîéöü, Giedroyã), („þemaitis“) g. 1825 12 24

298 Ið bajorø 1855 1858 08 02 Iðstojo savo noru 1859 10 03 [1860]

1855 [1860]

Ið bajorø 1860 1865 01 16 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1856

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

1856 [1857]

Ið valstieèiø (bau- 1852 1856 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1851 1855 01 15 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø 1857 1860 11 26 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1849

299 3 lentelës tæsinys 160. Gintyla Antanas, Juozapo (Ãèí- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., òèëëî, Gintyùùo), Tryðkiø p. g. 1826 05 10

161. Goilevièius Povilas, Juozapo Perëjo ið Vilniaus seminarijos (Ãîéëåâè÷, Gojlewicz)

162. Gorbaèauskas Juozapas (Ãîðáà- ÷åâñêèé, Horbaczewski)

163. Grabauskas Teofilis Ignotas, Vin- Kauno g., Kauno a., Telðiø v., cento (Ãðàáîâñêèé, Grabowski), Èekiðkës p. kr. 1826 04 06 [Këdainiø abm., 4 kl., 1846– 1847 06 25]

164. Graþevièius Pranciðkus (Ãðàæå- âè÷, Graýewicz)

165. Grigaliûnas Pranciðkus (Ãðèãà- Panevëþio a. ëþíàñ, Ãðèãàëþíîâè÷, Gryga- lunowicz)

166. Grinevièius Cezaris Mamertas, Ðiauliø a. Kaliksto (Ãðèíåâè÷, Hryniewicz)

167. Gudauskis Ignotas, Stanislovo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ãóäîâñêèé, Gudowski), Laukuvos p. 1825 10 15–1855 04 10 [Telðiø abm., 4 kl., 1844–1845 06 30]

168. Gudavièius Jonas, Tado (Ãóäî- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., âè÷, Gudowicz), Þemalës p. g. 1818 06 26

169. Gudavièius Julijonas, Jokûbo (Ãóäî- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., âè÷, Gudowicz), Þarënø p. g. 1827 05 23 [Raseiniø abm., visas kursas, 1844–1848]

170. Gudavièius Kazimieras (Ãóäîâè÷)

171. Gudavièius Simonas, Jono (Ãóäîâè÷, Gudowicz)

300 Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

1859 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1857 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1847 1848 03 15 Mirë

Ið pilieèiø 1857 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø (bu- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1868 ninkø)

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus tybiniø)

Ið laisvøjø þmo- 1850 1853 09 23 Baigë mokslus niø (valstieèiø)

Ið valstieèiø (vals- 1848 1852 04 12 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1864 [1865 12 11]

Ið valstieèiø (vals- 1862 1864 06 22 Paðalintas, nes negavo tybiniø) civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

301 3 lentelës tæsinys 172. Gulbinas Motiejus (Ãóëüáèí, Josvainiø p. Gulbin) [Këdainiø g-ja]

173. Gurklevièius Karolis (Ãóðêëåâè÷, Ðeduvos mstl. Gurklewicz) [Telðiø m.]

174. Gutauskas Ignotas, Tomo (Ãó- [Ðiauliø g-ja] òîâñêèé, Gutowski)

175. Gutauskas Mykolas (Gutowski)

Gutauskas Vincentas (Ãó- Kruopiø p. 176. òîâñêèé, Gutowski) [Ðiauliø m.]

177. Gvaldys Antanas, Motiejaus Kauno g., Panevëþio a. (Ãâàëä, Gwaùd)

178. Ydzelis Pranciðkus, Liudviko Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Èäçåëü, Idzel), Kartenos p. (kitur: Gargþdø p.) g. 1834 11 18 [Telðiø am.]

179. Ignatavièius Aloyzas, Anupro Augustinø ordino novicijus ið (ord. Julijonas) (Èãíàòîâè÷, Ih- Kauno vienuolyno, studijuoda- natowicz), mas perëjæs á diecezinius kuni- g. 1840 09 29 gus. Ið Kauno g.

180. Ivaðkevièius Jonas (Èâàøêåâè÷, Iwaszkiewicz)

181. Ivaðkevièius Juozapas Petras, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Juozapo (Èâàøêåâè÷, Iwaszkie- Kurtuvënø p. wicz), 1826 07 21-1866 03 23 [Kauno g. g-ja, 7 kl. be baigia- mojo egz., 1847 06 07]

182. Iziparevièius Jonas (Èçèïàðåâè÷)

183. Jacevièius Antanas, Leono (ßöå- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., âè÷, Jacewicz), Tirkðliø p. g. 1836 07 02 [Telðiø abm.]

184. Jackevièius, ord. Juozapas (ßöêå- Augustinø ordino novicijus ið âè÷, Jackiewicz) Kauno vienuolyno. Ið Augusta- vo g., Marijampolës a., Viðakio Rûdos p.

302 1858 1862 03 31 Baigë mokslus

1858 1862 03 31 Baigë mokslus

Ið bajorø 1858 1863 Baigë mokslus

1857 [1858]

1858 1862 03 31 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1850 1851 03 13 Iðstojo savo noru dþiauninkø)

Ið laisvøjø þmo- 1855 1858 08 02 Paðalintas dël nepaþan- niø (valstieèiø) gumo. 1859 1861 Baigë mokslus

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

[1849]

Ið bajorø 1848 1850 09 Iðstojo savo noru. 1851 12 24 1853 03 14 Baigë mokslus

1860 [1861]

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1863 [1866 12 31]

303 3 lentelës tæsinys 185. Jackevièius, ord. Vincentas, Augustinø ordino novicijus ið Anupro (ßöêåâè÷, Jackiewicz) Kauno vienuolyno

186. Jagaudas Adolfas (ßãîâä, Ja- gowd)

187. Jagminas Antanas (ßãìèí, Jag- Ðiauliø a., Ðiauliø p. min) [Ðiauliø g-ja]

188. Jakimavièius Antanas (ßêèìîâè÷, Konstantinavos p. Jachimowicz) [Panevëþio m.]

189. Jakðtavièius Jeronimas (ßêøòî- Kaltinënø p. âè÷, Jaksztowicz) [Ðiauliø m.]

190. Jakubauskas Jonas (ßêóáîâñêèé, Perëjo ið Vilniaus seminarijos Jakubowski)

191. Janavièius Benediktas, Jono Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (ßíîâè÷, Janowicz), v., Ðeduvos p. g. 1828 10 13

192. Janavièius Mykolas, Krizostomo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (ßíîâè÷, Janowicz), Ylakiø p. g. 1836 04 20

193. Janeliûnas Stanislovas, Augusti- no (ßíåëþíàñ, ßíóëåâè÷, Janu- lewicz)

194. Jankauskas Ignotas (ßíêîâñêèé, Ðiauliø a. Jankowski)

195. Jankauskas Ipolitas, Jono (ßíêîâñêèé, Jankowski), m. 1869 05 06

196. Jankauskis Antanas, Julijono Kauno g., Telðiø v., Gadûnavo (ßíêîâñêèé, Jankowski), p. („þemaitis“) 1823 06 30–1854 03 05 [Telðiø m.]

304 Ið bajorø 1863 1866 09 Paðalintas dël gabumø stokos ir netinkamo elgesio

Ið bajorø 1846 1846 10 26 Paðalintas, nes negavo civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

1858 1862 03 31 Baigë mokslus

1858 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið bajorø 1859 1861 01 28 Paðalintas, nes negavo civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

Ið valstieèiø (bau- 1854 1858 02 08 Mirë dþiauninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (vals- 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1865 01 16

Ið bajorø 1862 [1864]

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 08

305 3 lentelës tæsinys 197. Jankauskis Juozapas, Motiejaus Raseiniø a., Paðilës p. (ßíêîâñêèé, Jankowski), [Telðiø bm.] g. 1837 05 13

198. Jankevièius Juozapas (ßíêåâè÷, Ðiauliø a., Baisogalos p. Jankiewicz) [Telðiø am., Ðiauliø g-ja]

199. Jankûnas Kajetonas, Juozapo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (ßíêóíàñ èëè ßíêåâè÷, Jankie- Ðiaulënø p. wicz), g. 1823 08 13 [Ðiauliø am., 5 kl., 1848 12 01]

200. Januðas Stanislovas, Kazimiero Ðiauliø a. (ßíóø, Janusz)

201. Januðauskas Juozapas (ßíó- Raseiniø a., Ðeduvos p. øåâñêèé, Januszewski)

202. Januðauskas Juozapas, Jurgio Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (ßíóøåâñêèé, Januszewski), v., Ðeduvos p. g. 1833 12 28

203. Januðka Mykolas, Jurgio (ßíóø- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø êî èëè ßíóøêåâè÷, Januszkie- v., Pumpënø p. wicz), g. 1835 10 11

204. Januðkevièius Juozapas (ßíóø- êåâè÷, Januszkiewicz)

205. Januðkevièius Konstantinas Vai- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., tiekus, Antano (ßíóøêåâè÷, Ja- Kurðënø p. nuszkiewicz), 1830 08 19–1893 03 13

206. Januðkevièius Mykolas, Jurgio Ðiauliø a. (ßíóøêåâè÷, Januszkiewicz)

207. Januðkis Jonas, Juozapo (ßíóø- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., êèñ èëè ßíóøêåâè÷, Januszkie- Viekðniø p. wicz), 1830 08 24–1896 10 23

208. Jarockis Juozapas, Motiejaus Kauno g., Telðiø v., Linkuvos (ßðîöêèé, Jarocki), g. 1823 10 24 p. („þemaitis“) [Panevëþio m.]

306 Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1849 1852 09 27 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (bu- 1862 1864 06 15 Iðstojo savo noru vusiø baudþiau- ninkø)

Ið valstieèiø (bu- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1868 ninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1854 1858 05 17 Baigë mokslus dþiauninkø)

Iš valstieèiø (bau- 1854 1858 09 20 Baigë mokslus dþiauninkø)

Iš mokestinio luo- 1854 [1856] mo

Ið bajorø 1851 1854 09 11 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 Baigë mokslus tybiniø)

Iš laisvojo luomo 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

307 3 lentelës tæsinys 209. Jaselskis Pranciðkus (ßñåëüñêèé, Telðiø a. Jasielski)

210. Jasenskis Pranciðkus (ßñåíñêèé, Raseiniø a. (kitur: Ðiauliø a.) Jasiñski)

211. Jastrimskis Pranciðkus Benedik- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., tas, Kazimiero (ßñòðèìñêèé èëè Ðiaulënø p. ßñòðæåìáñêèé, Jastrzæbski), [Raseiniø abm., visas kursas be g. 1826 03 21 baigiamojo egz., 1844–1847]

212. Jastrþembskis Ignotas (ßñòð- æåìáñêèé, Jastrzæbski)

213. Jaugelis Karolis, Felikso (ßâãåëü, Ðiauliø a. Jawgiel)

214. Jazdauskis Antanas Anupras, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Antano (ßçäîâñêèé, Jazdowski), Endriejavo p. g. 1829 06 11

215. Jazdauskis Julius, Klemenso Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (ßçäîâñêèé, Jazdowski), Kurðënø p. g. 1835 07 20

216. Jocys Stanislovas Felicijus (Þöèñ, Raseiniø a., Kvëdarnos p. Þöåâè÷, ßöèñ, [Telðiø progimn.]

Èîöèñ èëè ßöåâè÷, Jacewicz)

217. Jogaudas Zenonas Danielius, Stanis- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., lovo (ßãîâä, Jagowd), Tverø p. g. 1831 01 04

218. Jokðys Juozapas Adomas Jonas, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Mikalojaus (Èîêøèñ, Èîêøå- Þarënø p., Medingënø f. âè÷, Jakszewicz), g. 1830 08 29

219. Jokðys Tadas, Mikalojaus, (Èîêøèñ, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Èîêøåâè÷, Jakszewicz), Þarënø p. g. 1832 07 11

308 Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. 1868– 1872 PDA

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið bajorø 1847 1851 Baigë mokslus

[1848] [1850]

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1856

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Iš valstieèiø (vals- 1860 1862 Paðalintas, nes negavo tybiniø) civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà 1863 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

Ið valstieèiø (vals- 1851 1853 07 29 Paðalintas dël gabumø tybiniø) stokos

Ið valstieèiø (vals- 1852 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

309 3 lentelës tæsinys 220. Jokubauskis Liudvikas Bartolo- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., mëjus, Motiejaus (ßêóáîâñêèé, Viduklës p. Jakubowski), [Telðiø abm.] g. 1825 08 25

221. Jomantas Juozapas Gabrielius, Ðilalës p., Jokûbaièiø bajorkai- Povilo (ßìîíò, Jamont), mis (kitur: Raseiniø a.) g. 1842 03 18 [Ðiauliø m.]

222. Jomantas Petras (ßìîíò, Jamont) Ðiauliø a., Baisogalos p. [Këdainiø m.]

223. Jomantas Zenonas Dovydas, Ze- Telðiø a. nono (ßìîíò, Jamont)

224. Jonkauskis Antanas (ßíêîâñêèé, Ðaèiø p. Jankowski) [Telðiø progimn.]

225. Jonkauskis Juozapas, Ignoto Kauno g., Telðiø v., Sedos p. (ßíêîâñêèé, Jankowski), („þemaitis“) 1820 03 31–1848 09 07 [Kalvarijos m.]

226. Jucevièius Teofilis (Þöåâè÷, Ju- Kauno a., Èekiðkës p. cewicz) [Mokësi namuose]

227. Jucys Juozapas, Juozapo (Þöèñ èëè Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Þöåâè÷, Luokës p. [Telðiø am., 4 kl., 1848–1849] Þöþñ èëè Þöåâè÷, Jucewicz), g. 1826 09 24

228. Juèas Simonas (Þ÷àñ èëè Kauno a., Grinkiðkio p. Þöåâè÷, Jucewicz) [Këdainiø g-ja]

229. Jutka Jonas Matas, Jono (Þòêà, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Þòêåâè÷, Jutkiewicz), Pikeliø p. g. 1824 06 21

230. Juknevièius Marcelijus, Jokûbo Kauno g., Telðiø v., Salantø p. (Þõíåâè÷, Juchniewicz) („þemaitis“) [Kraþiø m.]

310 Ið bajorø 1852 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið bajorø 1860 1864 09 19 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas1862

Ið valstieèiø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1848

Ið bajorø 1860 1863 07 Nutraukë studijas dël li- gos. 1864 1865 02 20 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið valstieèiø (vals- 1849 1851 04 21 Iðstojo savo noru. tybiniø)

1857 1860 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1852 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

Ið bajorø 1844 09 01 1846 07 18 Paðalintas dël gabumø stokos

311 3 lentelës tæsinys 231. Jumaðevas Dominykas Petras, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Petro (Þìàøåâ, Jumaszow), Ðvëkðnos p. g. 1827 12 26 [Vilniaus g. g-ja, 4 kl., 1846– 1847 06 20]

232. Junavièius Bonaventûras (ord. Karmelitø ordino klierikas ið Tomas) (Þíîâè÷, Junowicz) Kolainiø vienuolyno

233. Jurevièius Eduardas, Romualdo Raseiniø a., Þvingiø p. (Þðåâè÷, Jurewicz) [Ðiauliø m.]

234. Kaèanauskas Jonas, Jono (Êà÷à- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., íîâñêèé, Kaczanowski), Kelmës p. g. 1833 08 27 (kr. 1842 01 05)

235. Kairys (Kairûkðtis) Klemensas, Kauno g., Ukmergës a., Telðiø Adomo (Êàéðóêøòèñ, Êàéðåâè÷, v., Anykðèiø p. Êàéðî, Kajro), g. 1836 02 03

236. Kaladinskas Jurgis Steponas Ðiauliø a. (Êaëîäçèíñêèé, Êîëîäçèíñêèé, Koùodziñski)

237. Kalinbergas Kiprijonas, Kazimie- Vilniaus g., Vilniaus a., Vilniaus ro (Êàëèíáåðã, Êàëèìáåðã, Ka- v., Vilniaus p., Vilniaus m. limberg), g. 1833 04 07

238. Kanapackas Juozapas (Êîíîïàö- [Telðiø abm.] êèé)

239. Karavojus Boleslovas (Êîðîâàé)

240. Kareiva Alfonsas Ignotas, Marceli- Kauno g., Ukmergës a., Vil- jaus (Êîðåéâî èëè Êîðåâî, Korej- niaus v., Jûþintø p. wo), g. 1829 10 24 [Raseiniø abm., 1844–1847]

241. Karevièius Pranciðkus, Tado Kauno g., Telðiø v., Mosëdþio (Êàðåâè÷, Karewicz), p. [Telðiø m.] g. 1825 09 27

242. Karvauskas Leonardas Juozapas, Raseiniø a. Anzelmo (Êàðâîâñêèé, Karwow- ski)

312 Ið bajorø 1847 1851 04 27 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus.

Ið bajorø 1859 [1862]

Ið bajorø 1854 1855 02 05 Iðstojo dël silpnos svei- katos

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus. 1857– tybiniø) 1861 PDA

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1869

Ið miestieèiø 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1856

[1854] [1855]

1845 1846 02 08 Iðstojo savo noru

Iš bajorø 1847 1849 07 16 1849–1853 PDA

Ið valstieèiø (vals- 1845 09 01 1849 10 29 Iðstojo dël sveikatos tybiniø)

Ið bajorø 1859 [1861]

313 3 lentelës tæsinys 243. Kasilauskas Jurgis, Antano Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Êîññèëîâñêèé, Kossiùowski), Ðiluvos p. g. 1836 04 28 [Telðiø abm.]

244. Katauskis Vincentas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Êîòîâñêèé, Kotowski), Þarënø p. g. 1826 01 21

245. Katelë Jonas, Kazimiero Kauno g., Ukmergës a., Telðiø (Êîòåëëî, Êîöåëëî, Kocieùùo), v., Kupiðkio p. g. 1831 01 01

246. Katilius Juozapas (Êàòûëü, Ka- Lenkijos Karalystë, Marijampo- tyll) lës p. [Marijampolës am.]

247. Kazakevièius Konstantinas Vilniaus a. (Êîçàêåâè÷, Kozakiewicz) Perëjo ið Vilniaus seminarijos

248. Kazakevièius Mykolas (Êaçà- êåâè÷, Kozakiewicz)

249. Kazickas Dominykas Mykolas, My- Kauno g., Ukmergës a., Telðiø kolo (Êîçèöêèé, Kozicki), v., Vyþuonø p. g. 1828 05 11

250. Kaziliûnas Motiejus, Angelo Panevëþio a. (Êàçèëþíàñ, Êaçèëåâñêèé, Ka- zilewski), g. 1841 09 23

251. Kaziliûnas Tadas Antanas, An- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø gelo (Êàçèëþíàñ, Êaçèëåâñêèé, v., Krinèino p. Kazilewski), 1832 10 17–1858 05 10

252. Kazimierkauskas Pranciðkus Lenkijos Karalystë, Augustavo (Êàçèìèðêîâñêèé, Kazimier- g., Kalvarijos a., Vilkaviðkio p. kowski) [Lomþos am.]

253. Kazlauskas Antanas, Jono (Êîç- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., ëîâñêèé, Kozùowski), Papilës p. 1826 10 23–1867 09 30

314 Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø (vals- 1848 1853 03 14 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1853

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus tybiniø)

1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1859 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Iš mokestinio luo- 1862 1865 07 01 Atleistas dël ligos. mo 1866 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1852 1857 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1868

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1857

315 3 lentelës tæsinys 254. Kazlauskas Tadas (Êîçëîâñêèé, Kozùowski)

255. Kekys Antanas, Adomo (Êåêèñ, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Êèòêåâè÷, Kitkiewicz), Sedos p. g. 1837 03 25 Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., 256. Kelpðas Julijonas, Stanislovo Laukuvos p. (Êåëïø, Kieùpsz), [Telðiø abm.] g. 1832 02 07

257. Kelpðas Teofilis (Êåëïø, Kieùpsz) Laukuvos p. [Telðiø am.]

258. Kerpauskis Juozapas, Ignoto Telðiø a. (Êåðïîâñêèé, Kierpowski)

259. Kersnauskas Maurikijus Kaliks- Ukmergës a. tas, Kazimiero (Êåðñíîâñêèé)

260. Kersnauskis Jonas Teodoras, Jo- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø no (Êåðñíîâñêèé, Kiersnowski), v., Krinèino p. 1832 06 18–1856 03 15

261. Kymontas Juozapas, Vincento Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Êèìîíò, Kimontt), Raseiniø p. 1835 09 04–1855 02 26

262. Kirkila Rafaelis, Vincento (Êèðêèëî, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Kirkiùùo), g. 1833 10 22 v., Pumpënø p.

263. Kisielius Jonas (Êèñåëü)

264. Kiðka Jonas, Mikalojaus (Êèøêî, Kurðo g., Gruobyno a., Palan- Kiszko) gos p.

265. Klenauskis Leonas (Êëèîíîâñ- Raseiniø a. êèé, Klonowski)

266. Klenauskis Pranciðkus, Pran- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., ciðkaus (Êëèîíîâñêèé, Klonow- Sedos p. ski), [Telðiø abm., visas kursas, g. 1827 01 09 1842–1846]

316 [1855]

Ið valstieèiø (bau- 1856 1860 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1854 1858 04 19 Baigë mokslus

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1868

Ið bajorø 1853 1853 12 12 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo

Ið bajorø 1851 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1852 1855 02 26 Mirë

Ið valstieèiø (bau- 1856 1860 Baigë mokslus dþiauninkø)

Iš mokestinio luo- [1853] mo

Ið valstieèiø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus tybiniø)

317 3 lentelës tæsinys 267. Klevinskis Jonas, Fortunato Rietavo vls. (Êëåâèíñêèé, Klewinski), m. 1868 11 02

268. Klimavièius Pranciðkus, Mykolo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Êëèìîâè÷, Klimowicz), Viekðniø p. g. 1828 07 12

269. Klova Libertas (ord. Juozapas) Augustinø ordino klierikas ið (Êëîâà, Êëîâo, Kùowo) Kauno vienuolyno. Ið Telðiø a.

270. Klovas Pranciðkus, Simono Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Êëîâü), Ylakiø p. g. 1833 09 15

271. Klova Stanislovas (Êëîâà)

272. Kobilinskas (Êîáûëèíñêèé)

273. Kochanovskis Felicijus (ord. Sta- Bernardinø ordino vienuolis ið nislovas) (Êîõàíîâñêèé, Kocha- Kretingos vienuolyno. Ið Volui- nowski), g. 1838 07 25 nës g., Slabados p. [Mokësi namuose]

274. Kolesinskis Mykolas, Stanislovo Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Êîëåñèíñêèé, Kolesiñski), Krakiø p. g. 1823 10 01

275. Kolupaila Antanas (ord. Domi- Dominikonø ordino vienuolis ið nykas) (Êîëóïàéëî, Koùopajùùo) Palëvenës vienuolyno. Ið Vabal- ninko mstl. [Vabalninko parap. m., Panevë- þio m., 5 kl.]

276. Kondratas Dominykas, Mykolo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Êîíäðàò), g. 1821 04 20 Telðiø p. [Telðiø abm., 5 kl., 1848 06 26]

277. Konstantinavièius Vincentas, Jo- kûbo (Êîíñòàíòûíîâè÷, Kon- stantynowicz)

318 Iš valstieèiø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. 1866–1868 PDA, jos ne- baigë dël ligos

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1857

Ið valstieèiø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1854 1855 06 30 Perëjo á Minsko semina- tybiniø) rijà

1854 1855 01 17 Perëjo á Þitomiro semi- narijà

1864 04 04 Mirë

Ið bajorø 1859 1861 11 14 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1852 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1859 1862 07 12 Paðalintas

Ið bajorø 1848 1849 09 17 Iðstojo savo noru dël pa- ðaukimo stokos ir nepa- jëgdamas sumokëti uþ mokslà. 1856 1857 04 20 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1850 1851 08 25 Iðstojo savo noru [1855] [1856]

319 3 lentelës tæsinys 278. Kontautas Ignotas, Ignoto (Êîí- Telðiø a. òîâò, Kontowt), m. 1879 06 28

279. Kontrimas Kazimieras, Jurgio Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Êîíòðûì), g. 1827 05 05 Salantø p.

280. Korsakas Stanislovas (Êîðñàê, Kurtuvënø p. Korsak) [Vilniaus m.]

281. Koska Dominykas (Êîññêî) Ukmergës a., Vidiðkiø p. [Vilniaus ir Panevëþio m.]

282. Kosminskas Kazimieras (Êîñ- Ðiauliø a., Luokës p. ìèíñêèé, Koúmiñski) [Telðiø abm., 3 kl.]

283. Kozmianas Kleopas (Êîçüìÿí, Kupiðkio p. Koêmian) [Vilniaus m.]

284. Krasauskas Dominykas Antanas, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Ignoto (Êðàññîâñêèé, Krassow- Ðeduvos p. ski), [Ðiauliø abm., 1 kl., 1843, 4 kl., g. 1828 06 04 1847 08 30–1848 01 01]

285. Krasauskas Linas (Êðàñîâñêèé)

286. Krauèeliûnas Juozapas (Êðàó- Lenkijos Karalystës Vilka- ÷åëþí, Êðàâ÷åëþí, Krawcze- viðkio p. lun) [Marijampolës progimn.]

287. Krevertavièius Bernardas, Laury- Karmelitø ordino klierikas ið no (Êðåâåðòîâè÷, Krewertowicz) Vilniaus vienuolyno, perëjæs á dvasininkus pasaulieèius. Ið Ra- seiniø a.

288. Kriðkenis (Êðèøêÿí)

289. Kriðkenis Pranciðkus Ksaveras Kurðo g., Ilûkðtos a. (Êðèøêÿíèñ, Êðèøêÿí, Êðèø- êèÿí, Kryszkjan)

320 Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (bau- 1850 1851 08 25 Iðstojo savo noru. Vëliau dþiauninkø) mokësi Þitomiro semina- rijoje

1859 1864 10 31 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1860 1861 10 07 Mirë

Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1859 1862 10 13 1862–1866 PDA

Ið laisvøjø þmo- 1848 1850 03 11 Iðstojo savo noru. Vëliau niø (valstieèiø) stojo á Vilniaus semina- rijà

[1851] [1852]

1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1862 01 27 1865 02 20 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1865 01 16

Ið valstieèiø [1860]

Ið valstieèiø 1864 1868 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1870

321 3 lentelës tæsinys 290. Krivickas Julijonas, Antano Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Êðæèâèöêèé, Krzywicki), v., Krekenavos p. 1832 05 14–1859

291. Kryþevièius Antanas, Pran- Telðiø a. ciðkaus (Êðæèæåâè÷, Krzyýe- wicz)

292. Kryþevièius Julijonas (Êðæè- æåâè÷)

293. Kryþevièius Stanislovas (Krzyýe- wicz)

294. Kropas Juozapas, Tomo (Êðîï, Kauno g., Ukmergës a., Tel- Krop), g. 1833 04 15 ðiø v.

295. Kubilaitis Adolfas (Êóáèëàéö, Telðiø a. Kubyùajã, Kobyùajã)

296. Kuèiauskas Fortunatas Jonas, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Fortunato (Êó÷åâñêèé, Kuczew- Ðilalës p. ski), g. 1834 04 12

297. Kudzys Izidorius (Êyäçü, Êþäçü, Kiudê)

298. Kukevièius Juozapas Aleksan- Tirkðliø p. dras (Êóêåâè÷, Kukiewicz) [Telðiø m.]

299. Kulakauskis Apolinaras Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Êóëàêîâñêèé, Kuùakowski) Þemalës p. [Telðiø abm.]

300. Kumpikevièius Vincentas, Kazimie- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., ro (Êóìïèêåâè÷, Kumpikiewicz), Gruzdþiø p. g. 1821 01 21

301. Kuneika Kajetonas Pranciðkus, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Mikalojaus (Êóíåéêî, Kunejko), Kuliø p. g. 1821 12 21 [Telðiø abm., 4 kl., 1844 08 07– 1845 06 27]

322 Ið bajorø 1854 1858 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866 01 11

[1854] [1855]

[1858] [1859]

Ið bajorø 1854 1856 09 17 Perëjo á Saratovo semina- rijà

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. 1868– 1872 PDA

Ið bajorø 1850 1853 08 29 1853–1855 07 09 PDA, ten paðalintas ið dvasi- ninkø luomo

Ið valstieèiø (bu- 1863 1865 11 20 Mirë vusiø baudþiau- ninkø)

Iš bajorø 1856 1857 09 30 Iðstojo savo noru. 1859 10 03 1861 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið valstieèiø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1852 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1846 1848 10 16 Iðstojo dël sveikatos

323 3 lentelës tæsinys 302. Kupelis Kazimieras, Jokûbo Kauno g., Telðiø v., Kvëdarnos (Êóïåëèñ èëè Êþïåëü, Kiu- p. pell), g. 1826 03 03 [Telðiø m.]

303. Kuprys Kazimieras, Vincento Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Êóïðèñ, Êóïðåâè÷, Kupre- Grinkiðkio p. wicz), g. 1830 10 30

304. Kurliandskas Marcelijus Raseiniø a. (Êóðëÿíäñêèé, Kurlandski)

305. Kurtinaitis Vincentas (Êóðòè- Lenkijos Karalystë, Augusta- íàéòèñ, Êóðòèíîâñêèé, Êóð- vo v. òèíñêèé, Kurtyñski) [Marijamoplës am.]

306. Kusas Jonas, Antano (Êóññ, Rygos g., Rygos a., Mogiliavo Kuss), g. 1836 06 20 v., Rygos p., Rygos m.

307. Laduþas Jonas, Baltazaro Kauno g., Telðiø v., Endriejavo (Ëàäóæ, Ùaduý) p. („þemaitis“) [Telðiø m.]

308. Landsbergis Pranciðkus (Ëàíäñ- Kraþiø p. áåðã, Landsberg) [Panevëþio m.]

309. Lapinskas Ignotas, Dominyko Panevëþio a. (Ëàïèíñêèé, Ùapiñski)

310. Laucevièius Petras, Petro Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ëàâöåâè÷, Ùawcewicz), Tirkðliø p. g. 1831 09 10

311. Laukavièius Juozapas, Pran- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., ciðkaus (Ëàâêîâè÷, Ùawkowicz), Ðiaulënø p. g. 1832 05 21

312. Laukevièius Antanas (Lawkie- wicz)

313. Legeckis Petras, Mykolo Ðiauliø a. (Ëåãåöêèé, Legiecki)

324 Ið valstieèiø (vals- 1845 09 01 1849 05 07 Paðalintas dël netinkamo tybiniø) elgesio

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1857

Ið valstieèiø (bu- 1863 1864 09 26 Iðstojo dël sveikatos vusiø baudþiau- ninkø)

1862 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið pilieèiø 1854 1856 09 17 Perëjo á Saratovo semina- rijà

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. 1848– dþiauninkø) 1851 PDA, jos nebaigë dël ligos

Ið bajorø 1857 1861 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1868

Ið bajorø 1854 1856 09 15 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo

Ið vienkiemininkø 1852 1855 09 17 Baigë mokslus

1857 [1860]

Ið valstieèiø (bu- 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1869 ninkø)

325 3 lentelës tæsinys 314. Lekðevièius Antanas (Ëÿêøåâè÷, Perëjo ið Minsko seminarijos. Ið Lakszewicz) Raseiniø a.

315. Lelausas Donatas Dominykas Kurðo g., Jekabpilio a., Ilûkð- (Ëåëàóñ, Lelaus) tos p.

316. Lenkauskas Antanas (Ëåíêîâñ- êèé)

317. Lenkauskis Eduardas (Ëåíêîâñ- Ðiauliø a. êèé, Ùækowski), m. 1865 04 25

318. Lenkevièius Antanas Jonas, Kon- Ðiauliø a., Kurtuvënø p., Þilai- stantino (Ëåíêåâè÷, Lenkiewicz), èiø k. g. 1843 06 21

319. Leparskis Kasparas, Aleksandro Ðiauliø a. (Ëåïàðñêèé, Leparski)

320. Levonevskis Juozapas (Ëåâîíåâñ- êèé, Lewoniewski)

321. Levickis Pranciðkus, Mykolo Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ëåâèöêèé, Lewicki), Veivirþënø p. g. 1833 07 24

322. Ligeika Antanas, Juozapo (Ëèãåéêî, Kauno g., Telðiø v., Baisogalos Ligiejko), 1821 06 25 – 1863 11 ? p. („þemaitis“) [Këdainiø m.]

323. Ligeika Liudvikas, Motiejaus Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ëèãåéêî, Ligiejko), Alsëdþiø p. g. 1826 09 19

324. Likas Aleksandras, Vincento Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ëèêàñ, Ëèêåâè÷, Likiewicz), v., Subaèiaus p. g. 1832 02 25

325. Limantas Antanas (Ëèìîíò, Li- Ðiauliø a. montt)

326 Ið valstieèiø (bu- 1864 03 14 1864 09 26 Iðstojo savo noru. vusiø baudþiau- 1864 10 24 1864 12 12 Iðstojo savo noru. ninkø) 1865 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866 01 11

Ið valstieèiø 1864 1868 Baigë mokslus

[1864]

Ið bajorø 1863 1865 04 25 Mirë

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866 02 22

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

1856 1857 09 17 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (bau- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Iš valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus, taèiau neásiðventino

327 3 lentelës tæsinys 326. Lipnevièius Ildefonsas, Jono Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ëèïíåâè÷, Lipniewicz), v., Krekenavos p. g. 1838 02 02

327. Liunartas Teodoras, Jokimo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ëþíàðò, Ëèíàðä, Linard), Kartenos p. g. 1829 04 22 [Telðiø abm.]

328. Liutostanskis Ignotas (Ëþòî- ñòàíñêèé)

329. Liutostanskis Ipolitas Tomas, Ka- Augustinø ordino vienuolis ið zimiero (ord. Fulgencijus) (Ëþòî- Kauno vienuolyno. Ið Kurtu- ñòàíñêèé, Lutostañski), vënø p. g. 1835 12 29 [Ðiauliø m.]

330. Lizikas Antanas, Tomo (Ëûçûê, Perëjo ið Vilniaus seminarijos. Lyzyk) Ið Kauno a.

331. Loginas (Ëîãèí)

332. Lorentas Bartolomëjus, Petro Lenkijos Karalystë, Augusta- (Ëîðåíò, Lorent), g. 1839 08 12 vo v., Vladislavovo p., Þvirgþ- daièiø k. 1862 01 03 gavo civi- linës valdþios leidimà tapti Rusijos imperijos gyventoju [Marijampolës progimn.]

333. Luckys (Ëóöêèé)

334. Luinys Stanislovas Dominykas, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Petro (Ëóéíèñ èëè Ëóíåâè÷, Raudënø p. Ùujniewicz), g. 1825 05 08 [Ðiauliø abm., 4 kl., 1845 06 30]

335. Lukaðevièius Jonas, Juozapo Perëjo ið Vilniaus seminarijos (Ëóêàøåâè÷, Ùukaszewicz)

336. Lukaðevièius Pranciðkus (Ëóêà- øåâè÷, Ùukaszewicz)

337. Lukauskis Mykolas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ëóêàâñêèé, Ùukawski), Salantø p. g. 1812 09 30 [Telðiø abm., 4 kl., 1836 08 01– 1837 06 30]

328 Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið laisvøjø þmo- 1852 1856 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1856

[1860] [1862]

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið laisvøjø þmo- 1864 03 1865 02 20 Baigë mokslus niø (valstieèiø)

1856 04 28 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo.

Ið valstieèiø 1859 1862 12 15 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið bajorø 1859 03 31 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (vals- 1848 1852 09 27 Baigë mokslus tybiniø)

1860 03 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø (vals- 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1866

Ið valstieèiø (bau- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1849

329 3 lentelës tæsinys 338. Lukavièius Juozapas (Ëóêîâè÷, Perëjo ið Vilniaus seminarijos Ùukowicz) [Ðiauliø g-ja]

339. Lukoðevièius Pranciðkus (Ëóêà- Ðiluvos p. øåâè÷, Ùukaszewicz) [Raseiniø m.]

340. Lukoðevièius Simonas Judas Ta- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., das, Mykolo (Ëóêàøåâè÷, Varniø p. Ùukaszewicz), g. 1832 10 29

341. Lukoðevièius Vincentas, Stanislovo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ëóêàøåâè÷, Ùukaszewicz), Ðeduvos p. g. 1833 11 28

342. Lukða Vaclovas, Tomo (Ëóêøà, Kauno g., Ukmergës a., Tel- Ùuksza, Ùukszo), ðiø v., Subaèiaus p. g. 1826 12 19

343. Lupeika Stanislovas, Stanislovo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ëóïåéêî, Ùupejko), Tirkðliø p. g. 1829 03 24

344. Macevièius Antanas (Ìàöåâè÷, Macewicz)

345. Macevièius Anupras, Jurgio Kauno g., Telðiø v., Puðaloto p. (Ìàöåâè÷, Macewicz) („þemaitis“)

346. Macevièius Simonas, Jurgio Kauno g., Telðiø v., Puðaloto p. (Ìàöåâè÷, Macewicz), („þemaitis“) g. 1825 10 26

347. Mackevièius Adomas, Jono Kauno g., Telðiø v., Luokës p. (Ìàöêåâè÷, Mackiewicz), („þemaitis“) [Mokësi namuose, g. 1822 09 28 vëliau Telðiø m., 1837–1842 06 29]

348. Mackevièius Adomas (Ìàöêåâè÷, Mackiewicz)

349. Mackevièius Adomas, Tado (Ìàö- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., êåâè÷, Mackiewicz), Veivirþënø p. g. 1824 12 11?

330 1861 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið bajorø 1852 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið pilieèiø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

Ið valstieèiø (vals- 1854 1855 06 30 Perëjo á Minsko (kitur: á tybiniø) Þitomiro) seminarijà

Ið bajorø 1859 1860 Perëjo á Vilniaus semina- rijà

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1846 07 03 Paðalintas, nes neatvyko dþiauninkø) tæsti mokslo

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1843 09 01 1847 06 29 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1845 04 05

1849 1853 03 14 Baigë mokslus

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

331 3 lentelës tæsinys 350. Mackevièius Aleksandras (ord. Bernardinø ordino novicijus Justinas) (Ìàöêåâè÷, Mackie- diakonas ið Kretingos vienuo- wicz), g. 1833 08 06 lyno

351. Mackevièius Antanas, Tado Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ìàöêåâè÷, Mackiewicz), 1828 06 Lomiø p. 14–1863 12 16

352. Mackevièius Antanas, Vincento Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ìàöêåâè÷, Mackiewicz), Kraþiø p. g. 1835 08 27 [Telðiø abm.]

353. Mackevièius Zigmantas (Mackie- wicz)

354. Maculevièius Konstantinas Raseiniø mstl. (Ìàöóëåâè÷, Maculewicz) [Raseiniø m.]

355. Maèinskas Petras Povilas, Mikalo- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø jaus (Ìà÷èíñêèé, Maczyñski), v., Linkuvos p. g. 1825 06 26

356. Majauskis Juozapas, Teodoro Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ìàåâñêèé, Majewski), Telðiø p. g. 1833 12 25

357. Malakauskas Adolfas (Ìàëà- Klovainiø p. êîâñêèé, Maùachowski) [Panevëþio m.]

358. Malinauskas Juozapas (Ìàëè- íîâñêèé, Malinowski)

359. Mangëla Bartolomëjus (ord. Gelazi- Augustinø ordino klierikas ið jus) (Ìîíãÿëî, Mongiaùùo), Kauno vienuolyno g. 1828 09 10

360. Mangirdas Antanas Ksaveras Ðiauliø a., Paðuðvio p. (Ìîíãèðä, Mongird) [Ðiauliø m.]

361. Mangirdas Vladislovas, Dionizo Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ìîíãèðä, Mongird), Ðiluvos p. 1834 02 21–1865 08 22

332 Ið bajorø 1864 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866 01 16

Ið bajorø 1850 1853 Baigë mokslus

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

1861 1863 09 30 Iðëjo á sukilimà

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. 1863– 1866 PDA

Ið valstieèiø (bau- 1850 1853 03 14 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1859 1861 10 14 Iðstojo savo noru

1857 10 02 Iðstojo savo noru

Ið vienkiemininkø 1856 1859 Baigë mokslus

Ið bajorø 1860 1864 09 17 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1855 1858 05 17 Baigë mokslus

333 3 lentelës tæsinys 362. Mankauskas Dominykas, Marty- Kauno g., Telðiø v., Sedos p. no (Ìàíêîâñêèé, Mankowski), („þemaitis“) g. 1821 10 30 [Telðiø m.]

363. Marcinkevièius Karolis (Ìàðöèí- Raseiniø m. êåâè÷, Marcinkiewicz)

364. Marcinkevièius Kazimieras, Au- Panevëþio a. gustino (Ìàðöèíêåâè÷, Marcin- kiewicz)

365. Marcinkevièius Leonas (Ìàðöèí- êåâè÷, Marcinkiewicz)

366. Marcinkevièius Maksimilijonas, Ukmergës a. Jono (Ìàðöèíêåâè÷, Marcinkie- wicz)

367. Marcinkevièius Petras, Jono Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Ìàðöèíêåâè÷, Marcinkiewicz), Èekiðkës p. g. 1833 06 28

368. Markevièius Jonas (Ìàðêåâè÷, Ðiauliø a. Markiewicz)

369. Markuvënas Antanas, Antano Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Ìàðêóâåíàñ, Ìàðêåâè÷, Mar- Paberþës p. kiewicz), g. 1836 01 12

370. Marma Martynas (Ìàðìî, Mar- Èekiðkës p. mo) [Mokësi namuose]

371. Martiðauskas Motiejus, Andriejaus Lenkijos Karalystë, Augusta- (Ìàðòûøåâñêèé, Martyszewski), vo g., Augustavo v., Marijam- 1839 02 24–1878 10 17 polës a., Slavikø p., Rukðniø k. 1862 01 03 gavo civilinës val- dþios leidimà tapti Rusijos im- perijos gyventoju [Marijampolës progimn.]

372. Matulevièius Antanas (Ìàòó- Baisogalos p. ëåâè÷, Matulewicz), [Panevëþio am.] m. 1866 10 27

334 Ið valstieèiø (vals- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1849

Ið pilieèiø 1855 1860 Baigë mokslus. 1860– 1861 PDA

Ið valstieèiø (bu- 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1866 ninkø)

1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1862 1863 01 11 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1855 [1857]

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 09 19 Paðalintas, nes neatvy- tybiniø) ko tæsti mokslo

1858 1861 07 29 Iðstojo savo noru

Ið ûkininkø 1859 1862 12 15 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

335 3 lentelës tæsinys 373. Matusevièius Alfonsas Jonas Karmelitø ordino vienuolis ið (ord. Avertanas) (Ìàòóñåâè÷, Kolainiø vienuolyno. Ið Luo- Matusewicz), kës p. g. 1834 03 07 [Ðiauliø g-ja]

374. Mazulevièius Feliksas Polikar- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., pas, Jono (Ìàçóëåâè÷, Mazule- Mosëdþio p. wicz), g. 1830 05 28 [Telðiø abm., 5 kl.]

375. Maþeika Kazimieras (Ìîæåéêî, Kantauèiø p. Moýejko) [Telðiø m.]

376. Maþeikis Pranciðkus, Kazimie- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., ro (Ìîæåéêî, Moýejko), Nemakðèiø p. g. 1832 04 08

377. Mickevièius Adomas (Ìèöêå- Augustinø ordino klierikas ið âè÷, Mickiewicz) Kauno vienuolyno

378. Mickevièius Boleslovas, Pran- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., ciðkaus (Ìèöêåâè÷, Mickiewicz), Raseiniø p. g. 1834 03 09

379. Mickevièius Juozapas Denisas, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Benedikto (Ìèöêåâè÷, Mickie- Nemakðèiø p. wicz), 1828 02 19–1866 07 07 [Raseiniø abm., visas kursas be baigiamojo egz., 1844–1847]

380. Mickevièius Stanislovas (Ìèöêå- âè÷, Mickiewicz)

381. Mickevièius Vincentas (Ìèöêå- âè÷, Mickiewicz)

382. Mickevièius Zenonas, Antano Telðiø a. (Ìèöêåâè÷, Mickiewicz)

383. Mieþinys Mykolas Jeronimas, Kauno g., Kauno a., Telðiø v., Leono (Ìåæèíèñ èëè Ìèæó- Grinkiðkio p. òîâè÷, Ìåæèòîâè÷, Mieýyto- [Këdainiø bm., 5 kl., 1842–1847] wicz), g. 1827 09 29

336 Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

1862 1864 03 28 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1853 1857 07 23 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo

Ið bajorø 1847 1851 04 21 Baigë mokslus

[1855] [1856]

[1863] [1864]

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið valstieèiø (vals- 1848 1852 Baigë mokslus tybiniø)

337 3 lentelës tæsinys 384. Mikalauskis Leonas Bartolomë- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., jus, Nemezijaus (Ìèõàéëîâñêèé, Sedos p. Ìèõàëîâñêèé, Michaùowski), [Telðiø abm., 4 kl., 1843 06 29] g. 1827 12 08

385. Mikalajûnas Justinas, Kazimiero Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Êàëàþíàñ, Ìèêaëàþíàñ, Ìè- v., Panevëþio p. êîëàåâñêèé, Mikoùajewski), g. 1831 05 03

386. Mika, ord. Juozapas, Motiejaus Augustinø ordino novicijus ið (Ìûêî, Myko), Kauno vienuolyno. Ið Ðiauliø a., g. 1839 01 23 [Þemaièiø] Kalvarijos p.

387. Mikonis Vladislovas (Ìèêîíü, Ìèêîíè, Mikoni)

388. Mikuckis Adomas, Juozapo Zarasø a. (Ìèêóöêèé) [Panevëþio bm., visas kursas]

389. Mikulavièius Juozapas (Mi- kuùowicz)

390. Mikutavièius Boleslovas Vladis- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., lovas, Jackaus (Ìèêóòîâè÷, Mi- Raseiniø p. kutowicz), g. 1830 12 01

391. Mikutavièius Pranciðkus (Ìèêó- Paðilës p. òîâè÷, Mikutowicz) [Kauno m.]

392. Mikutavièius Viktoras (Ìèêó- òîâè÷, Mikutowicz)

393. Milaknis Jonas, Juozapo (Ìèëàê- Kauno g., Zarasø a., Telðiø v., íèñ, Ìèëàêíåâè÷, Ìèëàøåâè÷, Jûþintø p. Miùaszewicz), g. 1835 09 18

394. Milaðevièius Adolfas Leopoldas, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Pranciðkaus (Ìèëàøåâè÷, Miùa- Telðiø p. szewicz), g. 1829 06 17

395. Milevièius Vincentas (Ìèëåâè÷, Ðiauliø a. Milewicz)

338 Ið bajorø 1847 09 01 1847 09 26 Paðalintas, nes neprista- të kilmës dokumentø. 1848 1851 06 23 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1851 1855 09 17 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1855

Iš valstieèiø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868 07 28

Ið laisvøjø þmo- 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1860

Ið vienkiemininkø 1850

1858 [1859]

Ið vienkiemininkø 1851 1855 01 15 Baigë mokslus

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið valstieèiø 1858 [1863]

Ið valstieèiø (bau- 1856 1860 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

Ið bajorø 1863 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

339 3 lentelës tæsinys 396. Miliauskis Albinas (Ìèëåâñêèé, Milewski)

397. Miliauskis Aleksandras (Ìè- ëåâñêèé, Milewski)

398. Miliauskis Jonas Vincentas, Fer- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., dinando (Ìèëåâñêèé, Milewski), Kelmës p. 1833 09 12–1859 04 28

399. Milvydas Jonas, Tado (Ìèëüâèä, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Milwid), g. 1836 02 20 Pavandenës p. [Telðiø abm.]

400. Miniotas Vladislovas, Simono Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ìèíÿò, Miniat), g. 1838 12 02 Viekðniø p.

401. Misevièius Lionginas (Ìèñåâè÷, Missewicz), g. 1842 10 10

402. Mizgiris Pranciðkus, Povilo Kauno g., Telðiø v., Tverø p. (Ìèçãèð, Mizgir), g. 1822 01 21 („þemaitis“)

403. Miþutavièius Pranciðkus, Juoza- Kauno g., Telðiø v., Tytuvënø po (Ìèæóòîâè÷, Miýutowicz) p. („þemaitis“) [Padubysio m.]

404. Molis Stanislovas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ìîëèñ èëè Ìîãëü, Mohl), Ylakiø p. 1835 08 19–1860 01 11

405. Monkevièius Jonas Liudvikas, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Liudviko (Ìîíêåâè÷, Monkie- Varniø p. wicz), g. 1823 05 16 [Telðiø abm., 4 kl., 1838 08 07– 1839 06 30]

406. Monkevièius Pranciðkus (ord. Karmelitø ordino klierikas ið Mykolas) (Ìîíêåâè÷, Monkie- Kolainiø vienuolyno wicz)

407. Montvidas Liudvikas (Ìîíòâèä, Vilniaus g., Telðiø v., Janapo- Montwid), g. 1818 lës p.

340 Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1851 1855 09 17 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1856

Ið bajorø 1854 1855 08 25 Iðstojo dël sveikatos

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

Ið bajorø 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1849

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 08.

Ið valstieèiø (vals- 1854 1858 09 20 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1846 1850 06 28 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 03 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1842 09 01 1846 06 28 Baigë mokslus

341 3 lentelës tæsinys 408. Montvidas Raimondas (Ìîíò- Telðiø a., Tirkðliø p. âèä, Montwid) [Panevëþio m.]

409. Morkis Bartolomëjus (Ìîðêèñ, Ðiauliø a. Ìàðêåâè÷, Markiewicz)

410. Mosëjus Ignotas, Vincento Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ìîññåé, Mosiej), Betygalos p. 1830 07 13–1860 08 13

411. Mosëjus Pranciðkus, Jokûbo (Ìîñåé, Raseiniø a. Mossiej)

412. Mosëjus Vincentas (Ìîñåé, Mos- Raseiniø p. siej) [Raseiniø m.]

413. Narbutas Everestas, Adomo Perëjo ið Þitomiro seminarijos. (Íàðáóò, Narbutt) Ið Kauno g.

414. Narbutas Maurikijus (Íàðáóò, Raseiniø a., Tytuvënø p. Narbutt) [Minsko, Raseiniø m.]

415. Narkevièius Apolinaras (Íàðêå- âè÷, Narkiewicz)

416. Narkevièius Ignotas (Narkie- wicz)

417. Narkevièius Ignotas, Juozapo Kauno g., Telðiø v., Kurtuvënø (Íàðêåâè÷, Narkiewicz), g. 1823 p. („þemaitis“) [Kraþiø m.]

418. Narkevièius Juozapas, Jokûbo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Íàðêåâè÷, Narkiewicz), Ðakynos p. g. 1831 03 18

419. Narkevièius Leonas, Juozapo Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Íàðêåâè÷, Narkiewicz), Batakiø p. g. 1830 11 06

420. Narmontas Jurgis, Jurgio (Íàð- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., ìîíò, Narmontt), g. 1832 10 21 Ðateikiø p. [Telðiø abm., 5 kl.]

342 Ið bajorø 1860 1862 10 20 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1869

Ið bajorø 1855 1858 05 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1863 1864 06 20 Paðalintas dël gabumø stokos

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið bajorø 1849 1850 06 22 Iðstojo nepajëgdamas su- mokëti uþ mokslà

Ið bajorø 1860 1863 08 20 1863–1867 PDA

Iš bajorø 1857 1859 Perëjo á Minsko semina- rijà

1858 1860 02 Paðalintas

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 08.

Ið bajorø 1850 1852 02 16 Iðstojo nepajëgdamas su- mokëti uþ mokslà

Ið bajorø 1850 1853 09 Iðstojo dël sveikatos. 1853 10 31 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

Ið valstieèiø (bau- 1851 1855 09 17 Baigë mokslus dþiauninkø)

343 3 lentelës tæsinys 421. Navickis Adalbertas Pranciðkus, Kauno g., Telðiø v., Viekðniø p. Antano (Íîâèöêèé, Nowicki), („þemaitis“) g. 1822 09 29 [Telðiø m.]

422. Navickis Jonas Norbertas, Jono Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Íîâèöêèé, Nowicki), Kelmës p. g. 1826 06 24 [Kauno g. g-ja, visas kursas, 1838–1845 06 29]

423. Niuniava Simonas, Pranciðkaus Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Íþíÿâ, Íîíåâè÷, Noniewicz), Sedos p. g. 1837 10 06

424. Nonevièius Juozapas (Íîíåâè÷, Mosëdþio p. Noniewicz) [Telðiø progimn.]

425. Noreika Vladislovas (Íîðåéêî, Perëjo ið Vilniaus seminarijos Norejko)

426. Noreikis Kazimieras, Kazimiero Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Íîðåéêî, Norejko) Akmenës p.

427. Norgela Julijonas (Íàðãåëî, Nar- Gruzdþiø p. gieùùo), g. 1842 09 06 [Ðiauliø m.]

428. Norgela Vincentas, Jurgio Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Íîðãÿëî, Nargieùùo), Gruzdþiø p. g. 1827 02 11

429. Norvaiða Antanas, Jokûbo (Íàð- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø âîéø, Narwojsz), g. 1828 02 23 v., Rozalimo p.

430. Norvaiða Vincentas, Bartolomë- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø jaus (Íàðâîéø, Narwojsz), v., Rozalimo p. g. 1830 03 27

431. Novakas Jurgis Adomas, Jurgio Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Íîâàêàñ, Íîâèöêèé, Nowicki), v., Krinèino p. g. 1830 05 19

432. Novakauskas Jurgis (Íîâà- êîâñêèé)

344 Iš bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

Ið bajorø 1847 1849 07 16 1849–1853 PDA

Ið valstieèiø (bau- 1854 1858 09 20 Baigë mokslus dþiauninkø)

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

1859 12 14 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Iš valstieèiø (bau- 1848 09 01 1849 02 14 Perëjo á Vilniaus semina- dþiauninkø) rijà

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

Ið bajorø 1849 1850 07 08 Iðstojo savo noru. 1854 01 23 Baigë mokslus

Iš valstieèiø (bau- 1850 1853 03 14 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1850 1853 03 28 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

[1851] [1852]

345 3 lentelës tæsinys 433. Nugaris Vincentas, Andriejaus Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Íóãàðèñ, Íóãàðåâè÷, Nugarewicz), Kuliø p. g. 1827 01 22

434. Okulièius Dionizas, Benedikto Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Îêóëè÷, Okulicz), g. 1832 10 17 Baisogalos p.

435. Opulskis Mikalojus, Leono Telðiø p., Vieðvënø bk., Sirai- (Îïóëüñêèé, Opólski), èiø dv. g. 1837 05 15

436. Opulskis Motiejus, Simono (Îïóëüñêèé, Opólski)

437. Opulskis Teofilis, Antano Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Îïóëüñêèé, Opólski), Tirkðliø p., Pievënø f. g. 1833 02 03

438. Orda Juozapas (Îðäî, Ordo) Kamajø p. [Panevëþio am.]

439. Orlauskas Konstantinas (Îðëîâñêèé, Orùowski)

440. Oveltas Steponas (Îâåëüò)

441. Pacevièius Adolfas, Konstantino Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Ïàöåâè÷, Pacewicz), g. 1835 05 29 Babtø p.

442. Pacevièius Èeslovas (Ïàöåâè÷, Pacewicz)

443. Pacevièius Juozapas, Stanislovo Telðiø a. (Ïàöåâè÷, Pacewicz)

444. Pacevièius Leopoldas (Ïàöåâè÷, Pacewicz)

445. Pacevièius Romualdas (kitur: Raimondas) (Ïàöåâè÷, Pacewicz)

446. Pacevièius Vincentas Antanas, Kauno g., Kauno a., Telðiø v., Lauryno (Ïàöåâè÷, Pacewicz), Èekiðkës p. 1826 04 06–1866 05 01 [Këdainiø abm., 5 kl., 1842 08 01–1847 06 25]

346 Ið valstieèiø (bau- 1849 1853 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus

Ið bajorø 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1846 1846 09 05 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1852 1855 01 24 Paðalintas dël netinkamo elgesio. 1855 11 1857 Baigë mokslus

Ið bajorø 1859 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

1857 1860 1860–1864 PDA

1856 1856 12 01 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

[1864]

Ið bajorø 1862 1864 01 06 Iðstojo dël sveikatos

Ið bajorø [1861]

Ið bajorø 1862

Ið bajorø 1847 1851 04 21 Baigë mokslus

347 3 lentelës tæsinys 447. Paliulionis Meèislovas Leonar- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø das, Stanislovo (Ïàëëþëèîí, v., Smilgiø p. Pallulon), g. 1834 11 19

448. Paliulis Pranciðkus, Lauryno Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ïàëþëèñ, Ïàëþëèîí, Ïàëëþ- Vaiguvos p. ëèîí, Pallulon), g. 1831 09 30

449. Paðkevièius Aleksandras (Ïàø- Baisogalos p. êåâè÷, Paszkiewicz), apie 1838– [Këdainiø m.] 1865 02 14

450. Paðkevièius Juozapas, Motiejaus Raseiniø a., Grinkiðkio p. (Ïàøêåâè÷, Paszkiewicz) [Këdainiø m.]

451. Paðkevièius Samuelis, Kazimiero Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ïàøêåâè÷, Paszkiewicz), Kelmës p. g. 1830 11 07

452. Paulauskas Dominykas, Motie- Ðiauliø a. jaus (Ïàâëîâñêèé, Pawùowski)

453. Pauliukas Stanislovas, Tado Perëjo ið Minsko seminarijos. Ið (Ïàâëþêàñ èëè Ïàâëþêåâè÷, Telðiø a., Mosëdþio vls. Pawlukiewicz)

454. Pavilionis Jonas, Jeronimo (Ïàâè- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø ëèîíèñ, Ïàâëîâñêèé, Pawùow- v., Linkuvos p. ski), g. 1830 02 13 [Telðiø abm.]

455. Pavlovskis Kazimieras, Juozapo Perëjo ið Minsko seminarijos (Ïàâëîâñêèé, Pawùowski), apie 1842–1866 04 02

456. Peniauskas Vincentas, Jono (Ïå- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., íåâñêèé, Pieniewski), Tverø p. g. 1835 04 16

457. Pesliakas Konstantinas Pilypas Ro- Kauno g., Kauno a., Vilniaus v., manas, Mykolo (Ïåñëÿê, Pieúlak), Këdainiø p. g. 1829 02 02 [Kauno g. g-ja, 6 kl. be baigia- mojo egz.]

348 Ið laisvøjø þmo- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus ir tais pat niø metais pasiøstas á PDA (1856–1860)

Ið valstieèiø (vals- 1855 1860 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1857 1861 10 09 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið valstieèiø (vals- 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið bajorø 1855 1858 05 17 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1862 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1869

Ið valstieèiø 1864 1865 Baigë mokslus. Áðventintas 1868

Iš laisvøjø þmo- 1851 1854 07 03 Mirë niø (valstieèiø)

Ið valstieèiø (vals- 1862 1865 02 20 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas

Ið valstieèiø (vals- 1851 1854 06 14 Perëjo á Minsko semina- tybiniø) rijà

Ið bajorø 1848 1852 04 12 Baigë mokslus

349 3 lentelës tæsinys 458. Petkevièius Adomas, Kazimiero Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ïåòêåâè÷, Pietkiewicz), Varniø p. g. 1827 11 10 [Telðiø abm.]

459. Petkevièius Aloyzas, Felicijaus Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ïåòêåâè÷, Pietkiewicz), Kurðënø p. g. 1837 06 20

460. Petkevièius Antanas, Simono Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ïåòêåâè÷, Pietkiewicz), Adakavo p. g. 1814 05 19

461. Petkevièius Stanislovas, Simono Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ïåòêåâè÷, Pietkiewicz), Viduklës p. g. 1829 05 12

462. Petraðauskas Julijonas (Ïåòðà- øåâñêèé, Pietraszewski)

463. Petraðauskas Julijonas (Ïåòðà- Naujamiesèio p. øåâñêèé, Pietraszewski) [Panevëþio g-ja]

464. Petrauskis Adolfas (kitur: Adomas), Telðiø a. Ignoto (Ïèîòðîâñêèé, Piotrowski)

465. Petravièius Florijonas, Tomo Kauno g., Telðiø v., Pavande- (Ïèîòðîâè÷, Piotrowicz), nës p. („þemaitis“) g. 1825 05 25 [Kraþiø m.]

466. Petravièius Kajetonas, Lauryno Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ïèîòðîâè÷, Piotrowicz), Ðaukënø p. g. 1831 10 03

467. Petrikauskas Antanas Dominy- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., kas, Dominyko (Ïåòðûêîâñêèé, Ðakynos p. Petrykowski), 1827 04 06–1865 06 11

468. Petrþkevièius Ignotas Juozapas, Kauno g., Zarasø a., Telðiø v., Juozapo (Ïåòðæêåâè÷, Pietrzkie- Skapiðkio p. wicz), g. 1834 01 24 [Telðiø abm.]

469. Pëþa Dominykas (Ïåæà, Peýa) Kupiðkio p. [Panevëþio m.]

350 Ið bajorø 1853 1854 07 31 Paðalintas dël gabumø stokos. 1854 09 11 1857 Baigë mokslus

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1855 1857 07 23 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið bajorø 1858 1862 03 31 Baigë mokslus

Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1864

Ið bajorø 1863 1864 Paðalintas dël gabumø stokos

Ið bajorø 1845 09 01 1847 01 04 Iðstojo nepajëgdamas su- mokëti uþ mokslà

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið bajorø 1852 1856 09 15 Baigë mokslus

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

351 3 lentelës tæsinys 470. Pikðrys Vincentas (Ïèêøðèñ, Ïèêøðåöêèé, Pikszrecki), m. 1860 06 20

471. Plauèiukas Bartolomëjus Motie- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø jus, Jurgio (Ïëàâ÷óêàñ, v., Joniðkëlio p. Ïëà÷åâñêèé, Pùaczuk czyli Pùa- czewski), g. 1832 07 01

472. Pliuðkevièius Silvestras Julijonas, Ðilalës p. Kazimiero (Ïëþøêåâè÷, Plus- zkiewicz), g. 1840 01 01

473. Plukas Pranciðkus (Ïëóêàñ, Ðiauliø a. Ïëóê, Pùuk)

474. Pocevièius Felicijus Benediktas, Raseiniø a., Erþvilko p. Felicijaus (Ïàöåâè÷, Pacewicz) [Raseiniø am.]

475. Pocevièius Jonas, Jono (Ïàöåâè÷, Pa- Kauno g., Telðiø v., Kurðënø p. cewicz), g. 1824 09 10 („þemaitis“) [Telðiø m.]

476. Pocevièius Liudvikas, Liudviko Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ïàöåâè÷, Pacewicz), Raudënø p. g. 1836 08 25

477. Pocevièius Mykolas Lionginas, Bar- Kauno g., Telðiø v., Þemalës p. tolomëjaus (Ïàöåâè÷, Pacewicz), („þemaitis“) g. 1821 03 15

478. Poðka Simonas, Petro (Ïîøêà Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., èëè Ïàøêåâè÷, Paszkiewicz), Kuliø p. g. 1833 03 10

479. Pranevièius Antanas (Ïðîíåâè÷, Lenkijos Karalystë, Augusta- Proniewicz) vo v. [Marijampolës am.]

480. Pranevièius Juozapas (Ïðîíåâè÷, Griðkabûdþio p. Proniewicz) [Marijampolës m.]

481. Pranevièius Juozapas, Juozapo Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ïðîíåâè÷, Proniewicz), v., Ðeduvos p. g. 1830 12 19

352 Ið valstieèiø 1857 1860 06 20 Mirë

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

Ið bajorø 1861 1865 02 20 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1869

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1843 09 01 1847 07 12 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1849

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1859

Iš bajorø 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1849

Ið valstieèiø (bau- 1851 1855 09 17 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1856

1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

1859 [1862]

Ið valstieèiø (bau- 1849 1852 09 27 Baigë mokslus dþiauninkø)

353 3 lentelës tæsinys 482. Preikintas Vladislovas (Ïðåé- Panevëþio a., Linkuvos p. êèíò, Prejkint) [Ðiauliø m.]

483. Prialgauskis Juozapas Jurgis, Ka- Ðiluvos p. rolio (Ïðæèàëãîâñêèé, Przyaù- gowski), g. 1843 04 22

484. Prialgauskis Petras Povilas, Juo- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., zapo (Ïðæèàëãîâñêèé, Przyaù- Laukuvos p. gowski), g. 1823 04 13 [Kraþiø g-ja, Telðiø bernardinø m., 4 kl., 1843 06 30]

485. Prialgauskis Stanislovas, Juoza- Kauno g., Kauno a., Telðiø v., pato (Ïðæèÿëãîâñêèé, Przyaù- Betygalos p. gowski), 1834 05 08–1864 05 24

486. Pðigodskis Dominykas, Vincen- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., to (Ïðæèãîäñêèé, Przygodzki), Ðiaulënø p. g. 1835 01 16

487. Pukelis Julijonas (Ïóêåëü, Pu- Kelmës p. kiel) [Ðiauliø g-ja.]

488. Pûkenis Jonas, Anupro (Ïóêåíèñ, Kauno g., Ukmergës a., Tel- Ïóêåíü, Pukieñ), g. 1831 05 18 ðiø v., Kupiðkio p.

489. Raèkauskas Adolfas (Ðà÷êîâñ- êèé, Raczkowski)

490. Raèkauskas Julijonas (Ðà÷êîâ- Ðiauliø a., Pagramanèio mstl. ñêèé, Raczkowski)

491. Raèkauskis Jeronimas, Antano Kauno g., Telðiø v., Varniø p. (Ðà÷êîâñêèé, Raczkowski) („þemaitis“)

492. Radauskas Justinas (Ðàäîâñêèé, Perëjo ið Vilniaus seminarijos Radowski)

493. Radavièius Aleksandras (Ðîäî- âè÷, Rodowicz), g. 1842 10 04

494. Radavièius Florijonas, Jono (Ðî- Kauno g., Kauno a., Telðiø v., äîâè÷, Rodowicz), Ðiaulënø p. g. 1823 10 17

354 Ið bajorø 1860 1861 10 16 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1847 1848 07 17 Iðstojo nepajëgdamas su- mokëti uþ mokslà

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1854 1855 12 28 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1859 1862 12 15 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið valstieèiø (vals- 1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið bajorø 1861 1865 01 16 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus

Ið bajorø 1844 09 01 1847 08 22 1847–1850 PDA, iðstojo savo noru

1864 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

355 3 lentelës tæsinys 495. Radavièius Jonas, Roko (Ðîäî- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., âè÷, Rodowicz), g. 1836 07 02 Kaltinënø p.

496. Radavièius Jonas Urbonas, Prano Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ðîäîâè÷, Rodowicz), Kurtuvënø p. 1828 09 05–1897 12 26

497. Radavièius Leopoldas, Roko Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ðîäîâè÷, Rodowicz), Kaltinënø p. 1831 12 31–1888 11 27

498. Radvilas Kazimieras Vincentas, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Motiejaus (Ðàäçâèë, Ðàäçèâèëë, Paðvitinio p. Radziwiùùo), g. 1829 02 17 [Ðiauliø am., 4 kl., 1850 06 30]

499. Ragauskas Vincentas (Ðîãîâñ- êèé, Rogowski)

500. Rajunèius Juozapas, Antano Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ðàþíåö, Rajuniec), g. 1835 08 17 v., Krekenavos p.

501. Rakðys Antanas (Ðàêøèñ èëè Ðàêøåâè÷, Rakszewicz)

502. Ralys-Garnevièius Benediktas, Raseiniø a., Viduklës vls. Gabrielio (Ðàëèñ èëè Ãàðíåâè÷)

503. Ramonas Ignotas (Ðàìîíàñ, Ðî- ìàíîâñêèé, Romanowski)

504. Rekðtys Lionginas Simonas, Ig- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., noto (Ðåêñö, Rekúã), Ðiluvos p., Ðaukoto f. g. 1827 10 28

505. Renadskis Apolinaras, Tomo Raseiniø a., Girkalnio p. (Ðåíàäçêèé, Renadzki) [Raseiniø m.]

506. Rikas Julijonas (Ðèêàñ)

507. Rimavièius Adomas (Ðûìîâè÷, Ry- mowicz)

508. Rimeika Simonas Jonas, Jono Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ðûìåéêî, Rymejko), Batakiø p. 1827 10 22–1858 08 23 [Raseiniø am., 5 kl., 1844–1847]

356 Ið bajorø 1856 1858 09 20 1858–1863 PDA

Ið bajorø 1851 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið valstieèiø (vals- 1850 1855 02 26 Iðstojo dël sveikatos tybiniø)

Ið bajorø 1857 1859 10 Paðalintas dël paðauki- mo stokos

Ið bajorø 1856 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø (vals- 1863 1866 03 07 Iðstojo dël sveikatos tybiniø)

Ið valstieèiø (vals- 1863 [1864] tybiniø)

1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

Ið bajorø 1852 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið bajorø 1860 1864 09 19 Baigë mokslus. 1864–1866 PDA. Áðventintas 1868

[1861] [1862]

Ið valstieèiø 1856 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1848 1851 04 21 Baigë mokslus tybiniø)

357 3 lentelës tæsinys 509. Rimkevièius Adomas (Ðûì- êåâè÷)

510. Rimkevièius Juozapas Pran- Raseiniø a., Pagramanèio mstl. ciðkus, Ignoto (Ðûìêåâè÷, Rym- [Raseiniø m.] kiewicz), g. 1842 10 04

511. Rimkevièius Platonas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ðûìêåâè÷, Rymkiewicz), Kretingos p. g. 1828 07 12

512. Rimkevièius Potapas? (Ðûìêå- âè÷, Rymkiewicz)

513. Rimkevièius Juozapas (Ðûìêå- Ukmergës a., Svëdasø p. âè÷, Rymkiewicz) [Panevëþio g-ja]

514. Rimkevièius Tiburcijus Bonifa- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., cas Pranciðkus, Leono (Ðèìêå- Mosëdþio p. âè÷, Rymkiewicz), 1822 10 03–1857

515. Rimkus Petras, Jono (Ðèìêóñ, Zarasø a. Ðûìêóñ èëè Ðûìêóíàñ, Ðûì- êåâè÷, Rymkiewicz)

516. Roèys Adomas, Petro (Ðî÷èñ, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Ðàöåâè÷, Racewicz), Viekðniø p., Leckavos f. g. 1828 03 10

517. Roèys Stanislovas, Petro (Ðî÷èñ Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., èëè Ðàöåâè÷, Racewicz), Leckavos p. g. 1825 12 18 [Telðiø am., 4 kl., 1848 06 26]

518. Rojus Jonas, Jono (Ðîþñ, Ðàé, Ðàå- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., âè÷, Ðàåâñêèé, Rajewski), Gintaliðkës p. g. 1832 04 10

519. Rokickas Adomas, Ignoto (Ðî- Perëjo ið Vilniaus seminarijos. êèöêèé, Rokicki), Ið Kauno g., Panevëþio a., Tel- g. 1830 04 11 ðiø v., Smilgiø p. [Panevëþio am., 4 kl., 1844– 1845]

358 [1856]

Ið bajorø 1860 1865 06 26 Baigë mokslus

Ið bajorø 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

1862 12 23 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1863

Ið valstieèiø (vals- 1847 1851 04 21 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (vals- 1862 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1869

Ið valstieèiø (vals- 1850 1853 03 14 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (vals- 1849 1853 03 14 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (bau- 1856 1859 11 07 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1855 1856 10 01 Paðalintas dël netinkamo elgesio. 1858 Baigë mokslus

359 3 lentelës tæsinys 520. Rokickas Jonas (Ðîêèöêèé, Ro- Perëjo ið Vilniaus seminarijos kicki)

521. Romanas Antanas, Klemenso Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ðîìàíàñ èëè Ðîìàíîâñêèé, Kartenos p. Romanowski), g. 1820 11 06

522. Romanas Leonas (Ðîìàíàñ, Plateliø p. Ðîìàíîâñêèé, Romanowski), [Telðiø m.] g. apie 1836–1866 02 06

523. Rozga Juozapas, Vincento (Ðîçãà, Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., Rozga, Rózga), Ylakiø p. g. 1834 09 28

524. Roþanskas Jurgis (Roýañski) [Këdainiø m.]

525. Rubavièius Albinas Tomas, Mykolo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ðóáîâè÷, Rubowicz), g. 1827 04 13 Kartenos p.

526. Rubaþevièius Anupras, Florijono Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ðóáàæåâè÷, Rubaýewicz), Kantauèiø p. g. 1833 02 22

527. Rubaþevièius Leonas, Kazimiero Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ðóáàæåâè÷, Rubaýewicz), Ðakynos p. g. 1819 06 26 [Telðiø m.]

528. Rubinas Telesforas, Antano Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ðóáèí, Rubin), g. 1827 01 05 Kurðënø p.

529. Rubða Albinas Albertas (Ðóáøà, Karmelitø ordino klierikas ið Rubsza) Kolainiø vienuolyno. Ið Ðaukë- nø p. [Ðiauliø m.]

530. Rudskis Steponas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ðóäñêèé, Rudzki), g. 1837 04 19 Pikeliø p.

531. Ruginis Jonas, Jono (Ðóãèíèñ, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Ðóãèíîâè÷, Ðóãèëåâè÷, Rugile- Viekðniø p. wicz), g. 1826 01 16

360 1856

Ið valstieèiø (bau- 1850 [1851] dþiauninkø)

Ið valstieèiø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 Baigë mokslus tybiniø)

1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið valstieèiø (bau- 1850 1854 04 24 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1850 1853 08 29 1853–1857 PDA

Ið bajorø 1845 09 01 1846 04 20 Iðstojo dël gabumø sto- kos

Ið bajorø 1850 1853 03 14 Baigë mokslus

1858 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið valstieèiø (vals- 1855 1858 Baigë mokslus tybiniø)

361 3 lentelës tæsinys 532. Ruika Juozapas Jonas, Pran- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., ciðkaus (Ðóéêà èëè Ðàâêà, Ðàâ- Tirkðliø p. êî, Rawko), g. 1832 02 09

533. Rumða Antanas (Ðóìøà, Ðóøå- Raseiniø a. âè÷, Rumszewicz)

534. Rusteika Viktoras, Vincento (Rus- Vilniaus g., Telðiø v., Upytës p. tejko), g. 1822 12 26

535. Ruþevièius Jonas (Ðóæåâè÷)

536. Sakalauskas Juozapas (Ñîêî- ëîâñêèé, Sokoùowski)

537. Sakalauskas Laurencijus (ord. Bernardinø ordino diakonas ið Salvatoras) (Ñîêîëîâñêèé, So- Kretingos vienuolyno. Ið Kau- koùowski), g. 1819 08 19 no g. [Tytuvënø valdinë parap. m.]

538. Sakalauskis Ipolitas Ignotas Telðiø a., Pavandenës p. (Ñîêîëîâñêèé, Sokoùowski) [Ðiauliø m.]

539. Sanda Juozapas, Teofilio (Ñîíäî, Kauno a. Sondo)

540. Savickas Jonas (Ñàâèöêèé, Sa- Panevëþio a. wicki)

541. Scibla Pranciðkus, Petro Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ñöèáëî), g. 1836 05 10 Pajûrio p.

542. Sedleckis Izidorius, Pranciðkaus Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ñåäëåöêèé, Siedlecki), Sedos p. 1831 01 19–1868 12 24

543. Semaðka Juozapas (Ñåìàøêî, Lioliø p. Siemaszko) [Kauno g-ja.]

544. Semaðka Justinas (Ñåìàøêî, Sie- Anykðèiø p. maszko) [Ukmergës m.]

362 Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

Ið valstieèiø (bu- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1868 07 27 ninkø)

Ið bajorø 1842 09 01 1845 06 28 Iðstojo. 1846 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 03 22

1858 05 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus

Ið bajorø 1847 1848 11 30 Mirë

Ið bajorø 1860 1861 05 20 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1868

Ið valstieèiø (bu- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1868 ninkø)

Ið bajorø 1854 1855 02 05 Perëjo á Þitomiro semi- narijà

Ið bajorø 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1855

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863 11.

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

363 3 lentelës tæsinys 545. Semelevièius Feliksas, Jurgio Perëjo ið Vilniaus seminarijos. (Ñåìåëåâè÷, Semelewicz) Kilæs ið Kauno g., Kauno a.

546. Semenavièius Leonardas (Ñåìå- íîâè÷, Semenowicz)

547. Seniulis Kasparas, Jokûbo (Ñåíþëèñ, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Ñîíóëåâè÷, Sonulewicz), v., Ðeduvos p. g. 1829 11 17

548. Senkauskas Justinas (Ñåíêîâñ- êèé, Sankowski)

549. Senkevièius Petras Aleksandras, Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., Dominyko (Ñåíêåâè÷, Sieñkie- Tytuvënø p. wicz), g. 1820 11 25

550. Senkevièius Zenonas (Ñåíêåâè÷, Telðiø a. Sieñkiewicz)

551. Sesickas Justinas, Antano (Ñåñèö- Kauno g., Ukmergës a., Telðiø êèé, Siesicki), g. 1835 10 20 v., Kurkliø p.

552. Sezeniauskas Kazimieras, Kazi- Kauno g., Ukmergës a., Telðiø miero (Ñåçåíåâñêèé, Siezieniew- v., Anykðèiø p. ski), g. 1833 03 23

553. Siaurimavièius Juozapas (Ñàâðû- Raseiniø a., Kelmës p. ìîâè÷, Sawrymowicz) [Ðiauliø m.]

554. Simutavièius Jonas (Ñûìóòîâè÷, Telðiø a. Symutowicz)

555. Simutavièius Juozapas, Dominy- ko (Ñûìóòîâè÷, Symutowicz)

556. Simutavièius Leonardas (Ñûìó- òîâè÷, Symutowicz)

557. Simutavièius Polikarpas (Ñûìó- Augustinø ordino klierikas òîâè÷, Symutowicz), m. 1869 03 30

364 Ið bajorø 1859 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860 07.

Ið valstieèiø (bau- 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1854

Iš mokestinio luo- 1859 [1860] mo

Ið vienkiemininkø 1852 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1863 1864 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. 1857– 1858 PDA, iðstojo savo noru

Ið bajorø 1852 1855 09 17 1855–1856 PDA

Ið bajorø 1860 1861 07 29 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (vals- 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1866

Ið laisvøjø þmo- 1853 1854 07 31 Paðalintas dël gabumø niø (valstieèiø) stokos

[1858]

1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1854

365 3 lentelës tæsinys 558. Sipavièius Stanislovas (ord. Je- Augustinø ordino klierikas ið ronimas) (Ñèïîâè÷, Sipowicz), Strëvininkø vienuolyno g. 1840 06 18

559. Sirtautas Kasparas (Syrtowt)

560. Skablauskas Antanas, Jono Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ñêàáëîâñêèé, Skabùowski), Joniðkio p. g. 1817 08 06 [Ðiauliø am., 5 kl., 1848 06 30]

561. Skirmontas Jonas, Adomo Laukuvos p. (Ñêèðìîíò, Skirmont), g. 1842 02 26

562. Skomskis Paulinas (Ñêîìñêèé)

563. Skopas Leonas Juozapas, Motie- jaus (Ñêîï, Skopp)

564. Skorupskas Mikalojus, Jokûbo Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Ñêîðóïñêèé, Skorupski), Këdainiø p. g. 1828 10 26

565. Skudas Jonas (Ñêóäàñ, Ñêóäî- [Telðiø abm.] âè÷, Skudowicz)

566. Smilgevièius Leonardas, Ignoto Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ñìèëüãåâè÷, Smilgiewicz), v., Linkuvos p. 1833 07 12–1861

567. Smilgevièius Leonardas (Ñìèëü- Pavandenës p. ãåâè÷, Smilgiewicz), [Telðiø am.]

568. Smilgevièius Vincentas, Kazimie- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., ro (Ñìèëüãåâè÷, Smilgiewicz), Lieplaukës p. g. 1822 03 28 [Telðiø abm.]

569. Smilingis Ignotas Karolis, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ñìèëèíãèñ èëè Ñìèëüãåâè÷, Kartenos p. Smilgiewicz), [Telðiø abm., 4 kl., 1844 08 08– g. 1827 11 04 1845 06 29]

570. Solonevièius Juozapas, Ignoto Minsko g., Pinsko a., Vilniaus (Ñîëîíåâè÷, Soùoniewicz), v., Vilniaus p. g. 1829 06 04

366 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

1862 [1864]

Ið valstieèiø (vals- 1849 1853 03 14 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1853

Ið bajorø 1861 1864 07 31 1864–1868 PDA

Iš bajorø 1859 03 28 Iðstojo savo noru

Ið laisvøjø þmo- 1855 1858 09 20 Baigë mokslus niø

Iš valstieèiø (vals- 1851 1855 09 17 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1855

1861 1865 02 20 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1852 1856 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1856 09

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið bajorø 1854 1858 09 20 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1847 1851 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1852 1857 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1856

367 3 lentelës tæsinys 571. Sonulevièius Vincentas, Tomo Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ñîíóëåâè÷, Sonulewicz), v., Ðeduvos p. g. 1826 07 21 [Panevëþio bm., visas kursas]

572. Soroèinskas Pranciðkus (Ñîðî- ÷èíñêèé, Soroczyñski)

573. Srëbalavièius Dominykas, Domi- Kauno g., Telðiø v., Veivirþënø nyko (Ñðåáàëëîâè÷, Sre- p. („þemaitis“) baùùowicz), g. 1823 05 23 [Telðiø m.]

574. Sruoga Jonas, Jokûbo (Ñðîãî, Panevëþio a. Srogo)

575. Stakënas Polikarpas (Ñòàêåí)

576. Stakënas Romualdas, Juozapo Kauno g., Zarasø a., Telðiø v., (Ñòàêåíàñ, Ñòàêåí, Stakieñ, Kamajø p. Stakien), g. 1835 01 25 [Panevëþio abm., 4 kl., 1851– 1852]

577. Stanevièius Antanas (Ñòàíåâè÷, Staniewicz)

578. Stanevièius Augustinas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ñòàíåâè÷, Staniewicz), Plungës p. 1831 03 06–1860 06 03

579. Stanevièius Julijonas (Ñòàíåâè÷, Raseiniø a., Viduklës p. Staniewicz), [Raseiniø m.] apie 1838–1868 03 15

580. Stanislavavièius Eustachijus (Ñòàíèñëàâîâè÷, Stanisùawo- wicz)

581. Stanys Vincentas Jurgis, Kazimiero Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ñòàíèñ èëè Ñòàíåâè÷, Stanie- Tverø p. wicz), g. 1825 04 17 [Telðiø abm., 4 kl., 1845 08 01– 1846 06 28]

582. Stankavièius Antanas, Jono Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ñòàíêîâè÷, Stankowicz), Skaudvilës p. g. 1835 05 03

368 Iš valstieèiø (bau- 1847 1851 06 23 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø 1852 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (bau- 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas kunigu 1847 08.

Ið valstieèiø (vals- 1862 1867 Baigë mokslus tybiniø)

[1853] [1855]

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. 1856– tybiniø) 1860 PDA

1862 [1863]

Ið bajorø 1851 1852 07 22 Paðalintas dël gabumø stokos. 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið pilieèiø (mies- 1863 1867 Baigë mokslus tieèiø)

Ið valstieèiø (vals- 1846 1850 06 28 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus

369 3 lentelës tæsinys 583. Stankevièius Antanas, Pran- Raseiniø a. ciðkaus (Ñòàíêåâè÷, Stankie- wicz)

584. Stankevièius Juozapas Vincentas, Kauno g., Telðiø v., Rietavo p. Pranciðkaus (Ñòàíêåâè÷, Stankie- („þemaitis“) wicz), g. 1826 04 01 [Telðiø abm., 4 kl., 1844 06 30]

585. Stankûnas Ignotas, Jurgio Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ñòàíêóí, Stankun), v., Radviliðkio p. g. 1835 10 28

586. Stankûnas Jurgis, Stanislovo Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ñòàíêóí, Stankun), v., Radviliðkio p. g. 1837 04 19

587. Stasevièius Feliksas Bronislovas, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Adomo (Ñòàñåâè÷, Stasiewicz), v., Puðaloto p. g. 1831 08 11

588. Staðkevièius Ambraziejus, Anta- Kauno g., Telðiø v., Viduklës p. no (Ñòàøêåâè÷, Staszkiewicz), („þemaitis“) g. 1821 12 07 [Kraþiø m.]

589. Staðkauskas Petras, Felikso Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Ñòàøêîâñêèé, Staszkowski), Sedos p. g. 1832 07 02

590. Staðkauskas Pranciðkus, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Ñòàøêîâñêèé, Staszkowski), Alsëdþiø p. g. 1836 01 24

591. Steponavièius Konstantinas, Vik- Kauno g., Telðiø v., Gargþdø p. toro (Ñòåôàíîâè÷, Stefanowicz), („þemaitis“) g. 1826 09 22

592. Steponavièius Mykolas, Motie- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., jaus (Ñòåôàíîâè÷, Stefanowicz), Ðeduvos p. g. 1835 09 19

593. Stirbavièius Sikstas (Ñòûðáîâè÷, Styrbowicz), g. 1842 08 21

370 Ið valstieèiø (bu- 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1866 ninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1845 09 01 1846 07 19 Iðstojo nepajëgdamas su- dþiauninkø) mokëti uþ mokslà ir dël gabumø stokos. 1847 12 21 1851 11 17 Baigë mokslus

Ið valstieèiø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1856 1860 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1850 1853 08 29 1853–1857 PDA tybiniø)

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 08.

Ið bajorø 1854 1858 05 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1854 1857 10 19 Paðalintas dël girtavimo. 1858 1859 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1859

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1849

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø 1861 1865 06 26 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

371 3 lentelës tæsinys 594. Stirbinskis Vincentas, Motiejaus Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ñòûðáèíñêèé), g. 1833 01 23 Nemakðèiø p.

595. Stirpeika Adomas (Ñòûðïåéêî, Styrpejko)

596. Stragys Antanas, Mykolo Panevëþio a., Krinèino vls. (Ñòðàãèñ, Ñòðàãèíñêèé, Stra- giñski), m. 1866 03 19

597. Straupas Julijonas (Ñòðîâï, Kauno g., Kauno a., Kantau- Strowp, Straup) èiø p. [Telðiø am., 1853–1858]

598. Strelèiûnas Justinas Kazimieras, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Antano (Ñòðåëü÷óíàñ èëè v., Puðaloto p. Ñòðæåëåöêèé, Strzelecki), g. 1834 05 07

599. Strelèiûnas Mykolas, Justino Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Ñòðåëü÷óíàñ, Ñòðæåëåöêèé, v., Smilgiø p. Strzelecki), 1832 09 26–1862 05 23

600. Streleckis Juozapas, Simono Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Ñòðæåëåöêèé, Strzelecki), Laukuvos p. g. 1821 03 18

601. Stropus Pranciðkus (Ñòðîïü, Ñòðîâï, Stropp)

602. Stupelis Antanas, Antano (Ñòó- Kauno g., Telðiø v., Tverø p. ïåëü, Stupell), („þemaitis“) 1820 10 21–1869 03 15

603. Stupelis Juozapas, Antano (Ñòóïåëèñ, Ñòóïåëü, Stupell)

604. Sveckevièius Eduardas (Ñâÿöêå- Perëjo ið Vilniaus seminarijos âè÷, Swiackiewicz)

605. Svolkenis Markas (ord. Mikalojus) Augustinø ordino klierikas ið Ñâîëüêåíü, Swolkieñ), g. 1833 Kauno vienuolyno

372 Ið bajorø 1850 1851 06 21 Iðstojo dël paðaukimo stokos. 1851 1852 06 28 Paðalintas

Ið laisvøjø þmo- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1868

Ið valstieèiø (vals- 1862 [1865 12 04] Mirë tybiniø)

Ið bajorø 1858 1861 10 07 1861–1865 PDA. Áðven- tintas 1865

Ið valstieèiø (bau- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1857

Ið valstieèiø (bau- 1850 1854 09 11 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið bajorø 1851 1852 08 23 Paðalintas dël gabumø stokos

Ið laisvøjø þmo- 1862 1867 Baigë mokslus niø (valstieèiø)

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1849

Ið valstieèiø (bau- 1851 1852 08 23 Paðalintas dël gabumø dþiauninkø) stokos

1859 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

373 3 lentelës tæsinys 606. Ðadzevièius Juozapas, Adomo Kauno g., Panevëþio a., Pane- (Øàäçåâè÷, Szadziewicz) vëþio p. [Panevëþio m.]

607. Ðafranas Dominykas, Nikodemo [Ðiauliø m.] (Øàôðàí, Szafran), g. 1828 03 22

608. Ðakinis Pranciðkus, Mykolo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Øàêèíèñ, Øàêèíñêèé, Sza- Plungës p. kiñski), g. 1827 09 21

609. Ðaniauskas Adolfas, Tomo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Øàíÿâñêèé, Szaniawski), Raudënø p. g. 1838 02 03 [Telðiø abm.]

610. Ðapalas Pranciðkus, Kazimiero Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Øàïàëac, Øàïàë, Szapaù), Tverø p. g. 1816 04 05 [Telðiø am., 4 kl., 1848 06 26]

611. Ðarkauskis Juozapas Jonas, Placido Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Øàðêîâñêèé, Szarkowski), Endriejavo p. g. 1829 10 22 [Telðiø abm., 4 kl., 1848 06 26]

612. Ðarkauskis Placidas, Placido Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Øàðêîâñêèé, Szarkowski), Endriejavo p. g. 1831 08 02

613. Ðatinskis Vladislovas, Jono (Øà- Kauno g., Kauno a., Telðiø v., òûíñêèé, Szatyñski), g. 1836 07 05 Ariogalos p.

614. Ðaulevièius Jonas (Øàâëåâè÷, Ðvëkðnos p. Szawlewicz) [Telðiø m.]

615. Ðaulevièius Petras (Øàâëåâè÷, Raseiniø a. Szawlewicz) [Telðiø am.]

616. Ðèerba Telesforas (Ùåðáà)

617. Ðidlauskas Juozapas, Antano Kauno g., Panevëþio a., Telðiø (Øèäëîâñêèé, Szydùowski), v., Paðvitinio p. g. 1825 12 10

374 Ið bajorø 1859 1863 10 22 Iðstojo dël ligos [1866 03 05]

Ið valstieèiø (vals- 1850 1853 03 14 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (bau- 1850 1854 11 27 Iðstojo dël sveikatos dþiauninkø)

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1849 1853 09 26 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið valstieèiø (bau- 1848 1852 09 27 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1850 1856 09 10 Iðstojo dël sveikatos. dþiauninkø) 1858 Baigë mokslus

Ið bajorø 1854 1857 1857–1859 PDA; iðstojo savo noru. Áðventintas 1859

[1861] [1862]

Ið valstieèiø (bau- 1859 1862 12 15 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1862

Ið bajorø 1857 1858 08 02 Paðalintas dël nepaþan- gumo

Ið laisvøjø þmo- 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1854

375 3 lentelës tæsinys 618. Ðimanauskas Romanas, Tado Ðiauliø a. (Øèìàíîâñêèé, Szymanowski)

619. Ðimkevièius Julijonas (Øèìêå- Telðiø a., Skuodo p. âè÷, Szymkiewicz) [Telðiø bm.]

620. Ðimkevièius Juozapas Tiburcijus, Raseiniø a., Raseiniø p. Aleksandro (Øèìêåâè÷, Szym- [Raseiniø m., Telðiø abm., Kë- kiewicz) dainiø g-ja]

621. Ðimkevièius Stanislovas, Juozapo Kauno a., Betygalos p. (Øèìêåâè÷, Szymkiewicz) [Këdainiø m.]

622. Ðlaustavièius Juozapas, Bartolo- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., mëjaus (Øëàâñòîâè÷, Ñëàâñòî- Viekðniø p., Leckavos f. âè÷, Sùawstowicz), g. 1827 09 16

623. Ðliogeris Vincentas Adomas, Ig- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., noto (Øëÿãåð, Szlagier), Pavandenës p. g. 1832 09 23

624. Ðliupavièius Aloyzas (Øëþïî- Gruzdþiø p. âè÷, Szlupowicz) [Telðiø m.]

625. Ðliupavièius Antanas (Øëþïî- âè÷, Szlupowicz)

626. Ðmurlys Valentinas (Øìóðëî)

627. Ðpakauskas Benediktas (Øïà- êîâñêèé, Szpakowski)

628. Ðtarevièius Liudvikas (Øòàðåâè÷, Sztarewicz)

629. Ðuipys Mykolas (Øóéïî, Szujpo) Viekðniø p. [Telðiø am.]

630. Ðukevièius Gvidonas, Leono Kauno g., Ukmergës a., Telðiø (Øóêåâè÷, Szukiewicz), v., Deltuvos p. g. 1839 09 12

631. Ðukevièius Valerijonas (Szukie- wicz)

376 Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Iš valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið bajorø 1859 1864 09 19 Baigë mokslus

Ið bajorø 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863 09.

Ið valstieèiø (vals- 1850 1853 09 26 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1854 1858 05 17 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1858

1858 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

[1859] [1861]

Ið bajorø 1859 03 31 Iðstojo savo noru

1858 1861 02 18 Iðstojo savo noru

1862 1864 08 Paðalintas dël gabumø stokos

Iš mokestinio luo- 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- mo tas 1863

Ið bajorø 1856 1858 08 02 Paðalintas dël nepaþan- gumo

1858 [1860]

377 3 lentelës tæsinys 632. Ðukðta, ord. Titas, Julijono Augustinø ordino novicijus ið (Øóêøòa, Szukszto) Kauno vienuolyno. Ið Ðiauliø a.

633. Ðulcas Ambraziejus, Antano Kauno g., Kauno a., Telðiø v., (Øóëüö), g. 1837 12 25 Josvainiø p.

634. Ðuðèevièius Antanas Vitalis, Ado- Kauno g., Kauno a., Telðiø v., mo (Øóùåâè÷óñ, Øóùåâè÷, Betygalos p. Suszczewicz), g. 1831 04 16

635. Ðûðka Stanislovas, Dominyko Kauno g., Telðiø a., Plungës p., (Øóøêî) Gelindënø dv.

636. Ðvëgþdavièius Donatas, Ignoto Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Øâåãæäîâè÷, Szwegýdowicz), Raseiniø p., Raseiniø mstl. g. 1837 06 08

637. Ðvilpa Kazimieras, Mykolo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Øâèëïî, Szwiùpo), Ðeduvos p. 1838 02 26–1867 11 22

638. Tabalkevièius Teofilis (Òîáîëüêå- Panevëþio a., Vabalninko p. âè÷, Tobolkiewicz) [Ðiauliø m., Panevëþio g-ja.]

639. Talaèka Vladislovas (Òîëî÷êî, Perëjo ið Vilniaus seminarijos Toùoczko)

640. Tamaðauskas Jonas Petras, Ber- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., nardo (Òîìàøåâñêèé, Toma- Kelmës p. szewski), g. 1827 02 20 [Raseiniø am., 5 kl., 1844–1848]

641. Tamkevièius Gustavas Justinas Ðilø p., Justinaièiø pv. Ignotas, Maurikijaus (Òîìêåâè÷, Tomkiewicz), g. 1842 07 30

642. Tamoðauskas Romualdas, Jono Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Òîìàøåâñêèé, Tomaszewski), Kurðënø p. g. 1830 02 07

643. Tamoðauskis Jonas, Jono Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Òîìàøåâñêèé, Tomaszewski), Kuliø p. g. 1819 10 18 [Mozyriaus abm., visas kursas]

378 Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1869

Ið bajorø 1854 1855 03 12 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1857

Ið valstieèiø (vals- 1850 Paðalintas, nes negavo tybiniø) civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

Ið pilieèiø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1856 1861 10 07 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

Ið valstieèiø 1862 02 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Iš laisvøjø þmo- 1848 1851 06 23 niø Baigë mokslus

Ið bajorø 1861 1864 07 31 Pasiøstas á PDA (1864– 1868)

Ið bajorø 1851

Ið valstieèiø (bau- 1850 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1854

379 3 lentelës tæsinys 644. Tamulevièius Boleslovas, Stepo- Erþvilko f., Bûdø vk. no (Òàìóëåâè÷, Tamulewicz), kr. 1840 07 22

645. Tarèinskas Aleksandras, Ignoto Perëjo ið Vilniaus seminarijos. (Òîð÷èíñêèé) Ið Kauno g.

646. Tarkauskas Jokimas (Òàðêîâ- ñêèé)

647. Tarvidas Andriejus (ord. Leonar- Bernardinø ordino vienuolis ið das) (Òàðâèä, Tarwid), Kretingos vienuolyno. Ið Kau- g. 1836 04 27 no g., Tirkðliø p. [Telðiø abm.]

648. Tauroðevièius Stanislovas, Stanis- Kauno g., Telðiø v., Veivirþënø lovo (Òàâðîøåâè÷, Tawrosze- p. („þemaitis“) wicz), g. 1822 [Kraþiø m.]

649. Tauroðevièius Viktoras, Stanislo- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., vo (Òàâðîøåâè÷, Tawroszewicz), Rietavo p. g. 1823 12 07

650. Teiðerskis Aleksandras (Òåé- Paðuðvio p. øåðñêèé, Tejszerski) [Jekabpilio am.]

651. Tenavièius Kazimieras (Òåíîâè÷, Ðiauliø a., Viekðniø p. Tenowicz) [Kauno, Panevëþio, Këdainiø m.]

652. Tiðkevièius Antanas (Òûøêåâè÷, Tyszkiewicz)

653. Tiðkevièius Stanislovas, Antano Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Òûøêåâè÷, Tyszkiewicz), Girkalnio p. g. 1840 02 14 [Raseiniø am.]

654. Toleikis Pranciðkus, Jokûbo Raseiniø a., Ðvëkðnos p. (Òîëåéêèñ èëè Òîëåéêî, To- [Telðiø m.] lejko)

655. Tomaðauskas Aleksandras (Òî- ìàøåâñêèé, Tomaszewski)

380 Ið bajorø 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið bajorø 1849 1850 07 08 Iðstojo savo noru

1856 10 01 Iðstojo dël sveikatos

Ið bajorø 1860 09 1861 10 07 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo. 1865 Baigë mokslus

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 08

Iš bajorø 1851 1855 09 17 Baigë mokslus

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið valstieèiø (vals- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1863

1856

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1860 1863 Iðstojo savo noru dël li- dþiauninkø) gos. [1866] Negavo civilinës val- dþios leidimo gráþti á se- minarijà

Ið bajorø 1858 [1860]

381 3 lentelës tæsinys 656. Tomaðauskas Petras (Òîìà- øåâñêèé, Tomaszewski)

657. Tomaðevièius Jonas (Tomasze- wicz), g. apie 1830

658. Tomaðevskis Felicijus, Andrie- Perëjo ið Þitomiro seminarijos jaus (Òîìàøåâñêèé, Tomaszew- ski)

659. Tomkevièius Adolfas, Anupro Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Òîìêåâè÷, Tomkiewicz), Krakiø p. g. 1835 06 17

660. Tomkevièius Stanislovas, Leonar- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø do (Òîìêåâè÷, Tomkiewicz), v., Ðeduvos p. g. 1835 11 14

661. Treèiokas Dominykas, Antano Kauno g., Ukmergës a., Telðiø (Òðæåöÿê, Trzeciak), g. 1834 10 19 v., Svëdasø p.

662. Truskauskas Vladislovas (Òðóñêîâ- Zarasø p. ñêèé, Truskowski) [Ukmergës m.]

663. Ubavièius Leonas, Juozapo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Óáîâè÷, Ubowicz), Tirkðliø p. 1827 12 12–1867 04 08

664. Ubavièius Pranciðkus, Juozapo Kauno g., Telðiø v., Tirkðliø p. (Óáîâè÷, Ubowicz), g. 1820 („þemaitis“) [Kalvarijos m.]

665. Ubertas Pranciðkus (Óáåðò, Telðiø a. Ubart)

666. Ukrinas Jonas (Óêðûíü) Telðiø a.

667. Ulinskas Ignotas (Óëèíñêèé, Kauno a., Butkiðkës p. Uliñski) [Këdainiø m.]

668. Unikauskas Ignotas, Juozapo Kauno a. (Óíèõîâñêèé, Unichowski)

382 Ið valstieèiø (bau- 1848 1853 03 14 Baigë mokslus dþiauninkø)

1851 1854 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1849 1850 06 22 Iðstojo nepajëgdamas su- tybiniø) mokëti uþ mokslà

Ið bajorø 1854 1855 03 12 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1854 1858 05 17 Baigë mokslus tybiniø)

Ið bajorø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

Ið valstieèiø (vals- 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið valstieèiø (vals- 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1847 08.

Iš valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1868

Ið bajorø 1864 [1865]

Ið bajorø 1860 1861 10 16 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1859 [1860]

383 3 lentelës tæsinys 669. Urbanavièius Leopoldas Jonas, Juo- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., zapo (Óðáàíîâè÷, Urbanowicz), Mosëdþio p. g. 1828 02 23 [Telðiø abm., 5 kl., 1838–1845 06 30]

670. Urbikas Jurgis, Jono (Óðáèêàñ, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Óðáèêîâè÷, Urbikowicz), Kvëdarnos p. g. 1823 04 23

671. Urbonas Kazimieras, Jono Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Óðáàí, Óðáàíîâè÷, Urbano- Kvëdarnos p. wicz), kr. 1829 02 07

672. Urbonavièius Juozapas, Jono Telðiø a., Tirkðliø p. (Óðáàíîâè÷, Urbanowicz) [Telðiø abm., Kauno g-ja]

673. Urnikas Kazimieras, Bartolomë- Kauno g., Telðiø v., Kvëdarnos jaus (Óðíèê, Urnik), p. („þemaitis“) 1821 01 17–1854 12 19 [Telðiø abm.]

674. Ûsas Martynas, Povilo (Óñàñ, Kauno g., Kauno a., Telðiø v., Óñåâè÷, Ussewicz), Grinkiðkio p. 1825 01 28–1866 07 22

675. Uselis Ferdinandas, Stepono Raseiniø a., Ðvëkðnos p. (Óñåëèñ, Óñåëü, Ussel) [Telðiø am.]

676. Ustinskas Ignotas (Óñòèíñêèé)

677. Uðinskis Modestas (Óøèíñêèé, Kraþiø p. Uszyñski) [Ðiauliø g-ja]

678. Vainauskas Kazimieras, Pran- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., ciðkaus (Âîéíîâñêèé, Wojnow- Kurðënø p. ski), kr. 1831 05 23

679. Vainilka Jonas, Jurgio (Âîéíèëêî Kauno g., Kauno a., Telðiø v., èëè Âîéíèëîâè÷, Wojniùùowicz), Þeimiø p. g. 1827 05 18

384 Ið bajorø 1846 1850 06 28 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1850 1854 04 24 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið valstieèiø (vals- 1852 1855 09 17 Baigë mokslus tybiniø)

Iš bajorø 1859 1862 12 15 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1847 08.

Ið valstieèiø (vals- 1852 1856 09 15 Baigë mokslus tybiniø)

Ið laisvøjø þmo- 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- niø (valstieèiø) tas 1863

Ið bajorø [1860] [1861]

Ið bajorø 1857 1859 09 19 Iðstojo dël paðaukimo stokos. 1860 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið bajorø 1851 1852 08 23 Iðstojo savo noru. 1852 12 20 1853 08 08 Paðalintas dël gabumø stokos

Ið valstieèiø (vals- 1853 1855 08 25 Iðstojo dël paðaukimo tybiniø) stokos. 1855 09 24 1857 03 23 Paðalintas dël netinkamo elgesio

385 3 lentelës tæsinys 680. Vaitkevièius Aleksandras, Domi- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., nyko (Âîéòêåâè÷, Wojtkiewicz), Tverø p. g. 1824 10 22 [Telðiø bernardinø am., 4 kl., 1839–1842]

681. Vaitkevièius Aleksandras Stepo- Raseiniø a. nas, Stanislovo (Âîéòêåâè÷, Wojtkiewicz)

682. Vaitkevièius Kasparas Silvestras, Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., Silvestro (Âîéòêåâè÷, Wojtkie- Ðvëkðnos p. wicz), g. 1832 01 06

683. Vaitkevièius Konstantinas Kle- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., mensas Jurgis, Kajetono (Âîéò- Ðilalës p. êåâè÷, Wojtkiewicz), [Telðiø abm., 4 kl., 1846–1847 1824 11 24–1853 08 22 06 27]

684. Vaitkevièius Pranciðkus (Âîéòêå- Ukmergës a., Kupiðkio p. âè÷, Wojtkiewicz) [Panevëþio m., Telðiø abm.]

685. Vaitkevièius Stanislovas, Jokûbo Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Âîéòêåâè÷, Wojtkiewicz), Girdiðkës p. g. 1834 05 12

686. Vaitkevièius Vincentas, Anupro Telðiø a. (Âîéòêåâè÷, Wojtkiewicz)

687. Valauskas Jonas (Âîëîâñêèé, [Telðiø m., Kauno g-ja] Woùowski)

688. Valèiukas Antanas, Silvestro Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Âàëü÷óêañ èëè Âàëü÷óê, Tytuvënø p. Âàëü÷óêåâè÷, Walczukiewicz), g. 1823 08 07

689. Valentas Adomas (Âàëåíò, Wa- Ukmergës a. lent)

690. Valentas Antanas, Pranciðkaus Kauno g., Ukmergës a., Telðiø (Âàëåíò, Walent), v., Skapiðkio p. g. 1834 11 01

386 Ið bajorø 1847 1851 04 27 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 1866 Baigë mokslus

Ið bajorø 1851 1852 04 12 Paðalintas, nes neatvyko tæsti mokslo

Ið bajorø 1847 1851 04 21 Baigë mokslus

1860 1862 12 15 Paðalintas dël ligos

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið bajorø 1863 1866 12 31 Paðalintas dël nepaþan- gumo ir netinkamo el- gesio

Ið bajorø 1857 1862 03 31 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (bau- 1851 1852 08 08 Paðalintas dël gabumø dþiauninkø) stokos. 1852 1853 07 29 Paðalintas dël gabumø stokos

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. 1868– tybiniø) 1870 PDA

Ið valstieèiø (vals- 1855 1859 Baigë mokslus tybiniø)

387 3 lentelës tæsinys 691. Valentinas Pranciðkus (Âàëåí- Raseiniø a. òûíàñ, Âàëåíòèíîâè÷, Walen- tynowicz)

692. Valiulevièius Antanas (Âàëþëå- Perëjo ið Vilniaus seminarijos. âè÷, Walulewicz), Ið Vilniaus v. apie 1834–1862 06 06

693. Vangalis Juozapas (Âàíãàëü, Telðiø a., Plungës p. Wangall) [Mokësi namuose, Telðiø am.]

694. Vareika Vladislovas, Juozapo (Âàðåéêî, Âîðåéêî, Worejko

695. Varnavièius Jokimas (ord. Adol- Augustinø ordino novicijus ið fas) (Âîðíîâè÷, Âîðîíîâè÷, Wo- Kauno vienuolyno ronowicz)

696. Vasiliauskas Konstantinas Ðiauliø p. (Âàñèëåâñêèé, Wasilewski) [Ðiauliø m.]

697. Vasilkevièius Kazimieras, Kazi- Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., miero (Âàñèëüêåâè÷, Wasilkie- Akmenës p. wicz), g. 1825 03 24 [Telðiø abm., 4 kl., 1844 08 03– 1845 06 28]

698. Vaðkys Pranciðkus, Jokimo Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Âàøêü, Âàøêåâè÷, Waszkie- Mosëdþio p. wicz), g. 1830 07 04

699. Vauras Jeronimas, Jeronimo Perëjo ið Vilniaus seminarijos (Âàâðàñ èëè Âàâðåâè÷, Waw- rewicz)

700. Veblauckas Vincentas (Âåáëîâñ- Panevëþio a., Linkuvos p. êèé, Wiebùowski) [Panevëþio m.]

701. Vëdaras-Fedaravièius Justinas, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Sigizmundo (Âåäåðàñ èëè v., Joniðkëlio p. Ôåäîðîâè÷, Fiedorowicz), g. 1832 09 12

702. Veitas Motiejus Kiprijonas Ylakiø p., Veiteliø k. (Âåéò, Wejt, Weit) [Telðiø m.]

388 Ið valstieèiø (bu- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- vusiø baudþiau- tas 1869 ninkø)

1859 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1860

Iš valstieèiø (bau- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1863

Ið bajorø 1863 1866 03 07 Iðstojo dël sveikatos

Ið bajorø 1862 1866 02 17 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866

Ið bajorø 1859 1861 08 19 Paðalintas kaip nepatiki- mas

Ið valstieèiø (vals- 1847 1851 06 23 Baigë mokslus tybiniø)

Ið valstieèiø (vals- 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1856

1863 1865 01 19 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865

Ið valstieèiø (bau- 1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1863

Ið valstieèiø (bau- 1850 1854 09 11 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø 1857 1861 10 07 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861

389 3 lentelës tæsinys 703. Velavièius Apolinaras, Juozapo Kauno g. (Âåëîâè÷)

704. Velavièius Bonifacijus (Âåëîâè÷, Telðiø a., Uþvenèio p. Wieùùowicz) [Telðiø progimn.]

705. Velavièius, ord. Laurynas Bernardinø ordino klierikas ið (Âåëîâè÷, Wieùùowicz), Dotnuvos vienuolyno. Ið Kau- g. apie 1820 no g. [Telðiø abm.]

706. Vereika Feliksas, Ignoto (Âå- Kauno g., Telðiø v., Kelmës p. ðåéêî, Werejko), g. 1818 05 10 (kitur – Tirkðliø p.) („þemaitis“) [Kalvarijos m., Kraþiø m.]

707. Verþbickis Pranciðkus (Âåðæ- Raseiniø a. áèöêèé, Wierzbicki)

708. Vienaþindys Antanas (Âåí- Zarasø a., Dusetø vls., Anapo- äæèíñêèé, Âåíîæèíñêèé, Wie- lio vk. noýyñski), apie 1841–1892 08 17

709. Vienaþindys Norbertas Zarasø a., Dusetø vls., Anapo- (Âåíäæèíñêèé, Âåíîæèíñêèé, lio vk. Wienoýyñski)

710. Viksva Justinas, Juozapo (Âèêñ- Kauno g., Panevëþio a., Telðiø âî, Wikswo), v., Vabalninko p. 1832 03 23–1857 05 31

711. Viksva Pranciðkus Antanas, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Pranciðkaus (Âèêñâî, Wikswo), v., Vabalninko p. g. 1832 06 16

712. Viktorauskas Otonas (Âèêòî- ðîâñêèé, Wiktorowski)

713. Vilimavièius Vincentas, Vincen- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., to (Âèëèìîâè÷, Wilimowicz), [Þemaièiø] Kalvarijos p. g. 1823 04 24 [Telðiø abm., iðstojo ið 5 kl., 1844 09 02–1848 04 18]

390 Ið bajorø 1849 1850 07 08 Iðstojo savo noru

Ið bajorø 1860 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862 12

Ið bajorø 1847 1850 11 21 Baigë mokslus

Ið bajorø 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus

Ið pilieèiø (mies- 1863 1867 Baigë mokslus tieèiø)

Ið valstieèiø (vals- 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1865 01 16

Ið valstieèiø (vals- 1861 1863 Iðstojo savo noru tybiniø)

Ið valstieèiø (bau- 1852 1855 09 17 Baigë mokslus dþiauninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1853 1857 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1857

Ið bajorø 1856 02 1860 02 Perëjo á Romos katalikø dvasinæ akademijà Var- ðuvoje

Ið valstieèiø (vals- 1849 1852 09 27 Baigë mokslus tybiniø)

391 3 lentelës tæsinys 714. Vilkas Ambraziejus, Juozapo Kauno g., Telðiø v., Tirkðliø p. (Âîëê, Woùk), („þemaitis“) 1822 09 08–1859 11 12 [Kalvarijos m.]

715. Virketis Antanas (Âèðêèòî, Wir- kitto), apie 1831–1862 04 17

716. Virðila Jonas, Antano (Âèðøèëî) Telðiø a. [Telðiø abm.]

717. Virðila Mykolas (Wirszyùùo)

718. Viðniauskis Adomas, Adomo Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Âèøíåâñêèé, Wiszniewski), Kvëdarnos p. g. 1829 12 25

719. Vitartas Aleksandras (Âèòîðò, Panevëþio a., Naujamiesèio Witort), apie 1839–1863 03 17 mstl. [Panevëþio m.]

720. Vytelis Juozapas, Motiejaus Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Âèòåëèñ), g. 1830 08 11 Sedos p.

721. Vitkevièius Jonas, Jono (Âèòêåâè÷, Kauno g., Telðiø v., Plungës p. Witkiewicz), g. 1822 08 30 („þemaitis“)

722. Vivulskis Julijonas Andriejus, Kauno g., Panevëþio a., Telðiø Stanislovo (Âèâóëüñêèé, Wi- v., Radviliðkio p. wulski), g. 1834 06 06

723. Voinièius Leonardas (Âîéíè÷, [Telðiø abm.] Wojnicz)

724. Voitekûnas Pranciðkus (Âîéòå- êóíàñ)

725. Voloðinas Jurgis (Âîëîøèí, Âîëî- øèíñêèé, Âàëàøèíñêèé Waùas- zyñski)

392 Ið valstieèiø (vals- 1843 09 01 1847 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1847 03

1851 1855 09 17 Baigë mokslus

Ið bajorø 1862 [1864]

1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

Ið valstieèiø (bau- 1851 1855 09 17 Baigë mokslus dþiauninkø)

1858 1862 03 31 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1862

Ið valstieèiø (bau- 1852 dþiauninkø)

Ið valstieèiø (bau- 1844 09 01 1848 06 28 Baigë mokslus. Áðventin- dþiauninkø) tas 1849 m.

Ið bajorø 1851 1854 06 28 Iðstojo savo noru

1858 1859 08 08 Iðstojo savo noru

Iš valstieèiø (vals- 1860 1862 10 06 Paðalintas, nes negavo tybiniø) civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

Ið valstieèiø 1856 1860 Baigë mokslus

393 3 lentelës tæsinys 726. Zablockis Karolis, Ignoto Dominikonø ordino novicijus ið (Çàáëîöêèé, Zabùocki) Palëvenës vienuolyno. Ið Kur- ðo g., Rygos m.

727. Zaleskis Juozapas, Tado (Çàëåñ- Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., êèé, Zaleski), g. 1838 08 16 Viduklës p.

728. Zaleskis Jurgis, Juozapo Kauno g., Ðiauliø a., Telðiø v., (Çàëåñêèé, Zaleski), Ðiluvos p. g. 1837 03 17

729. Zaukevièius Antanas (Çàâêåâè÷, Kauno a., Dotnuvos p. Zawkiewicz)

730. Zenkevièius Zenonas (Çåíêåâè÷)

731. Zobernas Tadas, Tado (Çîáåðí)

732. Zubrickas Jurgis (Çóáðèöêèé, Lenkijos Karalystë, Vladisla- Zubrzycki) vovo p. [Marijampolës am.]

733. Þaba Antanas, Juozapo (ord. Po- Augustinø ordino klierikas vilas Jeronimas) (Æàáà, Ýaba), g. 1828 02 09

734. Þaba Stanislovas, Juozapo Kauno g., Ukmergës a., Telðiø (Æàáà, Ýaba), g. 1831 05 03 v., Troðkûnø p.

735. Þakevièius Jonas (Æàêåâè÷, Akmenës p. Ýakiewicz) [Ðiauliø g-ja.]

736. Þaromskis Silvestras (Æàðîì- Ðiauliø a. ñêèé, Æîðîìñêèé, Ýoromski)

737. Þeimys Juozapas (Æåéìèñ, Æåé- Raseiniø a. ìîâè÷, Ýejmowicz)

738. Þekas Kazimieras, Juozapo (Æåêàñ, Æåêåâè÷, Ýekiewicz)

394 Ið miestieèiø 1862 1865 06 26 Baigë mokslus

Iš bajorø 1856 1860 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1861 m.

Ið bajorø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið valstieèiø 1857 1860 1860–1864 PDA

1864 07 14 Iðstojo savo noru

Ið valstieèiø (bau- 1852 1852 Paðalintas, nes negavo dþiauninkø) civilinës valdþios leidi- mo stoti á dvasininkø luomà

1860 1864 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Iš bajorø 1855 1859 Baigë mokslus

Ið bajorø 1853 1857 Baigë mokslus

Iš mokestinio luo- 1859 1863 Baigë mokslus. Áðventin- mo tas 1865 m.

Ið bajorø 1863 1867 Baigë mokslus, taèiau neásiðventino

Ið valstieèiø (vals- 1863 1867 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1871

Ið valstieèiø (vals- 1861 09 01 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1865 01 16

395 3 lentelës tæsinys 739. Þementauskas Vincentas (Æå- Lenkijos Karalystë, Augusta- ìåíòîâñêèé, Ýementowski) vo v.

740. Þiburinskas Jonas (Æèáó- Lenkijos Karalystë, Augusta- ðèíñêèé, Ýyburiñski) vo v. [Marijampolës am.]

741. Þilevièius Tomas, Tomo Kauno g., Raseiniø a., Telðiø v., (Æèëåâè÷, Ýylewicz), Viduklës p. 1830 12 ? (kr. 1851 09 03)–1860 06 03

742. Þilinskis Antanas, Jurgio (Æè- Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., ëèíñêèé, Ýyliñski), Tverø p. g. 1828 05 21

743. Þymantas Tomas (Æèìîíò, Çè- ìîíò, Zymont)

744. Þimkus Kazimieras (Æèìêóñ, Æèìêåâè÷)

745. Þolkevièius Florijonas, Stanislo- vo (Æîëêåâè÷)

746. Þukauskas Antanas (ord. Kle- Augustinø ordino klierikas ið mensas) (Æóêîâñêèé, Ýukowski) Kauno vienuolyno. Ið Vil- niaus g., Trakø a.

747. Þukauskis Simonas, Aleksandro Kauno g., Telðiø v., Ylakiø p. (Æóêîâñêèé, Ýukowski), („þemaitis“) m. 1847

748. Þutautas Motiejus, Antano Kauno g., Telðiø a., Telðiø v., (Æóòîâò, Ýutowt), Þarënø p. g. 1829 02 24 [Telðiø abm., 4 kl., 1846 06 27]

749. Þvilauskis Antanas (ord. Kirilas) Karmelitø ordino klierikas ið (Æâèëîâñêèé, Ýwyùowski) Kolainiø vienuolyno, 1861 05 20 perëjæs á dvasininkus pasaulie- èius. Ið Gargþdø p. [Telðiø m.]

396 1861 1865 02 20 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1865 01 16

1862 1863 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1863

Ið bajorø 1852 1855 09 17 Baigë mokslus

Iš valstieèiø (vals- 1851 1854 06 22 Baigë mokslus. Áðventin- tybiniø) tas 1854

Ið valstieèiø 1856 1860 Baigë mokslus

Ið valstieèiø (vals- 1864 [1865 12 11] Nutraukë studijas tybiniø) Áðventintas apie 1877 m.

Ið bajorø 1845 09 01 1845 09 19 Iðstojo dël paðaukimo stokos

Ið bajorø 1861 1865 Baigë mokslus. Áðventin- tas 1866 01 11

Ið bajorø 1844 09 01 1847 08 27 Mirë

Ið valstieèiø (bau- 1849 1852 09 27 Baigë mokslus dþiauninkø)

1857 1861 10 07 Baigë mokslus

397 Sàraðas sudarytas remiantis: NB, f. 90–1–12 (ÞVS valdybos ir rektoriaus ásakø knygos, 1846–1865); f. 90–38–49 (ÞVS valdybos þurnalai, 1845–1863); f. 90–76, 77 (ÞVS stojanèiøjø áraðymo knygos, 1822–1857); f. 90–79, 83, 84 (ÞVS auklëtiniø elgesio áver- tinimo knygos, 1845–1874); f. 90–231 (ÞVS siunèiamø raðtø registracijos knygos, 1846– 1863); f. 90–232–247 (ÞVS valdybos siunèiamø raðtø sàraðai, 1846–1865); f. 90–268–281 (ÞVS gaunamø raðtø registracijos knygos, 1845–1866); f. 90–296 (ÞVS kelionës bilietø, paþymëjimø registracijos knyga, 1855–1867); f. 24–1, l. 4–5 (Telðiø apskritinës bajorø mokyklos mokiniø sàraðas 1850–1851 ir 1851–1852 m. m.); LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 564 (ÞVS klierikø sàraðas, 1864 08 01); f. 669, ap. 3, b. 111, 260, 323, 406, 498, 558, 629, 672, 792, 853, 918, 1029 (ÞVS klierikø dokumentai, 1845–1866); f. 1671, ap. 4, b. 48, 64, 55, 57, 58, 70, 76, 92, 98, 110 (ÞVS veiklos dokumentai, 1845–1875); b. 83, l. 425, 432 (M. Valanèiaus raðtai M. Muravjovui ir jo ypatingø ápareigojimø valdinin- kui generolui Bulyèevui dël kunigø, nukentëjusiø dël 1863 m. sukilimo, 1863 09); f. 696, ap. 2, b. 750–768 (Þemaièiø vyskupijos valdybos siunèiamø raðtø registracijos knygos, 1845–1864). Taip pat – Þemaièiø vyskupijos 1845–1875 m. rubricelës (Direc- torium horarum canonicarum et missarum pro dioecesi Telsensi). ÐALTINIAI IR LITERATÛRA

1. [Akielewicz M.], Odezwa do Redakcyi „Teki Wileñskiej“ sta- rego Ziemianina Litewskiego, Teka Wileñska, nr 3, 1858, s. 379–384. 2. Alekna A., Katalikø Baþnyèia Lietuvoje, red. J. Stakauskas, Kau- nas: Ðv. Kazimiero draugijos leidinys, 1936. 3. Alekna A., Þemaièiø seminarija vysk. Valanèiaus laikais, Ga- nytojas, 1921, Nr. 1, p. 10–18. 4. Alekna A., Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, Klaipëda: Ðv. Kazimiero draugijos leidinys, 1922; 2 leid. su V. Trumpos ávadu ir dokumentø priedais, Èikaga: Lituanistikos institutas, 1975. 5. Aleksandravièius E. Atgimimo istorijos slenksèiai, Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta,Vilnius: Baltoji varne- lë, 1993, p. 235–250. 6. Aleksandravièius E., Blaivybë Lietuvoje XIX amþiuje, (Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Þaltvykslë, 1990.

399 7. Aleksandravièius, XIX amþiaus profiliai, Vilnius: Lietuvos ra- ðytojø sàjungos leidykla, 1993. 8. Aleksandravièius E., Giesmininko kelias, Vilnius: Versus Au- reus leidykla, 2003. 9. Aleksandravièius E., Kulakauskas A., Carø valdþioje, XIX am- þiaus Lietuva, Vilnius: Baltos lankos, 1996. 10. Aleksandravièius E., Kulakauskas A., Nuo amþiø slenksèio. Naujausia Lietuvos XIX amþiaus istoriografija, Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2001. 11. Aleksandravièius E., Kultûrinis sàjûdis Lietuvoje 1831–1863 metais. Organizaciniai kultûros ugdymo aspektai, Vilnius: Mokslas, 1989. 12. Aleksandravièius E., Lietuviø Atgimimo kultûra (XIX a. vidu- rys), Vilnius: Baltos lankos, 1994. 13. Aleksandravièius E., Prieð Auðrà. Jaunieji Daukanto bièiuliai, Vilnius: Þaltvykslë, 1990. 14. Aleksandravièius E., Simono Daukanto knygø leidëjas Ksa- veras Kanapackis, Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 5: Simonas Dau- kantas, Vilnius: Viltis, 1993, 126–132. 15. Aleksandravièius E., Tautinio identiteto link: 1852–1854 m. „mokiniø byla“, Kultûros barai, 1990, Nr. 7–8, p. 96–99. 16. Aleksandravièius E., Vyskupas Motiejus Valanèius ir Blai- vybës brolija, Þemaièiø praeitis, t. 1, Vilnius, 1990, p. 115–127. 17. Anzenbacher A., Filosofijos ávadas, Vilnius: Katalikø pasau- lis, 1992. 18. Balèiûnas J. M., Liudviko Adomo Jucevièiaus asmuo ir reikð- më, Tauta ir þodis, kn. 6, Kaunas, 1930, p. 315–349. 19. Baranauskas A., Apie þemaièiø ir lietuviø liaudies kalbà, Lite- ratûra ir kalba, t. 19: Antanas Baranauskas, Vilnius: Vaga, 1986, p. 210–215. 20. Baranauskas A., Raštai, parengë R. Mikðytë, t. 1–2, Vilnius: Vaga, 1970.

400 21. Baranauskas A., Raštai, t. 1: Poezija, parengë R. Mikðytë, M. Daðkus, Vilnius: Baltos lankos, 1995. 22. Berenis V., Aristokratijos likimas: Henriko Þevuskio meta- morfozës, Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta, Vilnius: Baltoji varnelë, 1993, p. 217–233. 23. Bièkauskas-Gentvila L., Kniûraitë V., Baudþiavos panaikini- mas Lietuvoje, Vilnius: A. Varno personalinë ámonë, 1994. 24. Bièkauskas-Gentvila L., 1863 metø sukilimas Lietuvoje, Vil- nius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 1958. 25. Birþiðka V., A. Baranausko laiškas „Aušros“ redakcijai, Mû- sø senovë, 1937, t. 2, Nr. 1(6), p. 148–150. 26. Birþiðka V., Aleksandrynas, 2 (fotografuotas) leid., t. 1–3, Vil- nius: Sietynas, 1990. 27. Birþiðka V., Dar iš prof. Andriaus Ugianskio koresponden- cijos, Mûsø senovë, 1937, t. 2, Nr. 1(6), p. 141–145. 28. Birþiðka V., Daugiaveidis Valanèius, Literatûros naujienos, 1935 06 01, Nr. 11(27). 29. Birþiðka V., Du Valanèiai, Krivulë, 1925, Nr. 9. 30. Birþiðka V., Ið vysk. M. Valanèiaus veiklos, Naujieji naciona- lizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 361–375. 31. Birþiðka V., Knygotyros darbai, sudarë G. Raguotienë, B. Ra- guotis, Vilnius: Pradai, 1998. 32. V. Birþiðka, Kun. Petro Rimkevièiaus (?) eilëraðèiai, Mûsø senovë, 1938, t. 2, Nr. 3(8), p. 478–481. 33. Birþiðka V., Lietuviø politinës broðiûros 60-jø metø gale, Ðvietimo darbas, 1922, Nr. 3/6, p. 406–415. 34. Birþiðka V., Profesoriaus Andriaus Ugianskio laiðkai á vysk. Valanèiø, Tauta ir þodis, kn. 7, Kaunas, 1931, p. 326–336.

401 35. Birþiðka V., Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, Brooklyn: Aidai, 1952. 36. Biskupstwo Wileñskie, opracowaù J. Kurczewski, Wilno: Nakùadem i drukiem J. Zawadzkiego, 1912. 37. Bojownicy kapùani za sprawæ Koúcioùa i ojczyzny w latach 1861– 1915. Materjaùy z urzædowych úwiadectw wùadz rosyjskich, archiwów kon- systorskich, zakonnych i prywatnych, opracowaù P. Kubicki, cz. 1–3, San- domierz: Nakùadem autora, 1933–1939. 38. Brensztejn M., Bractwa trzeýwoúci na Litwie, gùównie w diecezji ýmudzkiej, 1858–1863, Rocznik Towarzystwa przyjacióù nauk w Wilnie, 1915–1918, t. 6, Wilno, 1918, s. 50–89; perspausdinta: Lituano- Slavica posnaniensia. Studia historica, t. 4, Poznañ: Universytet im. Ada- ma Mickiewicza w Poznaniu, 1990, s. 7–38. 39. Brensztejn M., Druki litewskie. Studium historyczno-stasysty- czne, Warszawa: Nakùadem „Przeglàdu Historycznego“, 1906. 40. Bunyan J., Krikšczoniês kelone i annà iðganitingà amþia, d. 1–2, Karaliauèius: Kanterio spaustuvë, [1804]. 41. Èiulda J., Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramati- kos taisykles (Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 6), parengë ir áva- diná straipsná paraðë G. Subaèius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993. 42. Dambrauskas-Jakštas V. A., Uþgesæ þiburiai: biografijø ir ne- krologø rinkinys, Kaunas: Lietuviø katalikø mokslo akademijos leidi- nys, 1930. 43. [Daukantas S.], Abecieïa Lîjtuwîû–Kalnienû ir Ýiamajtiû kaùbos, Sankt Peterburgas: C. Kray spaustuvë, 1842. 44. Daukantas S., Raštai, t. 1–2, Vilnius: Vaga, 1976. 45. Debneris Ch. K. A., Knigele apej zinias draugistes nuositurieji- mo, arba Pamokimas, kaip rejk girtibe pamesti ir nuog arieùkos gierimo, arba kitu stipru atsipratinti, iðvertë J. S. Mieleðka, Sankt Peterburgas: Iverse- no spaustuvë, 1846.

402 46. Directorium horarum canonicarum et missarum pro dioecesi Tel- sensi, 1845–1875. 47. Dovydaitis J. S., Ðiaulëniðkis senelis: visos penkios raðtø dalys, red. J. Tumas, Kaunas–Marijampolë: „Dirvos“ bendrovës leidinys, 1925. 48. Europos mentaliteto istorija, sudarë P. Dinzelbacher, Vilnius: Aidai, 1998. 49. Ewangelie polskie y litewskie, sudarë ir vertë J. Jaknavièius, Vilnius: Akademijos spaustuvë, 1647. 50. Ewanjelie polskie y litewskie, sudarë ir vertë J. Jaknavièius, Vilnius: Akademijos spaustuvë, 1799. 51. Feigelmanas N., Lietuvos inkunabulai, Vilnius: Vaga, 1975. 52. Genienë Z., Genys J., Varniø kunigø seminarija, Vilnius: Þe- maièiø kultûros draugijos redakcija, 1999. 53. Gidþiûnas V., Jurgis Ambraziejus Pabrëþa (1771–1849), Roma– Vilnius: Lietuviø katalikø mokslo akademija, 1994. 54. Gieczys K., Bractwa trzeêwoúci w diecezji Ýmudzkiej w latach 1858–1864, (Studja teologiczne, t. 4), Wilno: Z zasiùku funduszu im. Marji Skarbek-Waýyñskiej, 1935. 55. Girnius S. A., Lietuvos katalikai rusø caristinëj priespaudoj, Aidai, 1975, Nr. 5, p. 214–223. 56. Greenwald A., The Totalitarian Ego Fabrication and Revi- sion of Personal History, American Psychologist, vol. 35, 1980. 57. Griesznikas priwerstas metawoties , vertë F. Vereika, Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1853. 58. Grigas R., Tautinë savivoka, Vilnius: Rosma, 2001. 59. Griðkaitë R., Ðenavièienë I., Varniø knygyno koresponden- tai (1835–1871), Þemaièiø praeitis, t. 4, Vilnius, 1996, p. 64–70. 60. Im Hof U., Ðvietimo epochos Europa, Vilnius: Baltos lankos, 1996.

403 61. Istorijos akiraèiai, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidyk- la, 2004. 62. Ivinskis Z., Rinktiniai raštai, t. 4: Krikðèionybë Lietuvoje, Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija, 1987. 63. Janulaitis A., Lietuvai reikalinga objektinga istorija. Apie „Lietuvos Istorijà“, Lietuvos þinios, 1937 01 23, Nr. 18. 64. Janulaitis A., M. Akelaièio laiðkai, Tauta ir þodis, kn. 3, Kau- nas, 1925, p. 292–321. 65. Janulaitis A., Mikalojus Akelaitis, Vilnius: Mintis, 1969. 66. Janulaitis A., Þydai Lietuvoje: bruoþai ið Lietuvos visuomenës istorijos XIV–XIX amþ., [Kaunas: A. Janulaitis, 1923]. 67. Jasikevièius R., Pamoksùay unt nekuriu szwiñcziu , d. 3, Vil- nius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1859. 68. Jasikevièius R., Pamoksùaj ant didziujû szwencziû par metus pagaù ýodêiû Ewangelios szwentos , d. 2, Vilnius: A. Dvorèiaus spaus- tuvë, 1857. 69. Jasikevièius R., Pamoksùaj pagaù Ewanelios szwentos ýodêiu , d. 1, Vilnius: A. Dvorèiaus spaustuvë, 1855. 70. [Jaskaudas J.], Krikðèioniðkas katalikiðkas katekizmas , Kara- liauèius?, 1770. 71. Jatulis P., Motiejus Valanèius – idealus vyskupas, Aidai, 1975, Nr. 5, p. 193–207. 72. Jogëla V., Motiejus Valanèius pagal Vincentà Juzumà, Lietu- viø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 20, Vilnius, 2002, p. 83–90. 73. Jonynas A., Antanas Baranauskas ir lietuviø folkloras, Litera- tûra ir kalba, t. 19: Antanas Baranauskas, Vilnius: Vaga, 1986 p. 99–114. 74. Jucevièius L. A., Raštai, Vilnius: Valstybinë groþinës litera- tûros leidykla, 1959. 75. Jung C. G., Psichoanalizë ir filosofija. Rinktinë, Vilnius: Pra- dai, 1999.

404 76. Juzumas T., Didesis elementorius ir katakizmas , Vilnius: J. Za- vadzkio spaustuvë, 1855.

77. Kancyonoùas tey east: knigos psolmu ir giesmiu , Summa Abá Trumpas iszguldimas Ewangeliu szwentu , Maùdos krikszczioniszkos..., pa- rengë M. Cerauskas?, Karaliauèius: Karaliðkoji Hartungo spaustuvë, 1781.

78. Kantyczkas arba kninga giesmiu, parengë M. Valanèius, Vil- nius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1860.

79. Kasakauskis K., Iszguldims apej Sakramenta Pakutos , Vil- nius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1862.

80. Kasakauskis K., Pasaka apej pasznekiesni tarp welnia yr szim- korju , Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1861.

81. Kasakauskis J. Roýancius Szwæciausios Maryos Pannos , Vil- nius: Akademijos spaustuvë, 1691.

82. Katilius A., Lietuviø ir lenkø konfliktas dël pamaldø kalbos miðriose parapijose (XIX a. pabaiga – XX a. pradþia), Kultûros barai, 1999, Nr. 1, p. 80–86.

83. Katilius A., Seinø seminarijos klierikai, áðventinti vyskupo Motiejaus Valanèiaus, Þemaièiø praeitis, t. 8, Vilnius, 1998, p. 77–80.

84. Kavolis V., Epochø signatûros, Chicago: A. Mackaus knygø leidimo fondas, 1991.

85. Kavolis V., Þmogus istorijoje, Vilnius: Vaga, 1994.

86. Kiali i dangu , vertë V. Juzumas, Vilnius: J. Zavadzkio spaus- tuvë, 1857.

87. Kiaupa Z., Lietuvos valstybës istorija, Vilnius: Baltos lankos, 2004.

88. Klimavièius K., Pawinastes krikscioniszkas, arba katechizmas , Vilnius: Akademijos spaustuvë, 1767.

89. Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, Vilnius: Alma littera, 1997.

405 90. [Königsdorfer M.], Iszguldimas Ewangeliju Szwentu ant wisu nedeldienu , vertë O. Praniauskis, Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1855. 91. K[ossarzewski] A., Rzecz o litewskich sùownikach, Pismo Zbiorowe Wileñskie, 1862, s. 133–212. 92. K[ossarzewski] A., Znaczenie jæzyka litewskiego we wzglæ- dzie naukowym, Pismo Zbiorowe Wileñskie, 1859, s. 163–175. 93. Kraþiai, Vilnius–Kaunas: XXI amþius, 1993. 94. Krikðèionybë Lietuvoje, redagavo V. S. Vardys, Èikaga: Lietu- vos krikðèionybës jubiliejaus komitetas, 1997. 95. Kulakauskas A., Apie tautinio atgimimo sàvokà, tautiniø sàjûdþiø epochà ir lietuviø tautiná atgimimà, Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 1: Tautinës savimonës þadintojai: nuo asmens iki partijos, Vil- nius: Sietynas, 1990, p. 132–142. 96. Kulakauskas A., Kova uþ valstieèiø sielas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000. 97. Kulakauskas A., M. Valanèius ir XIX a. septintojo deðimt- meèio ðvietimo reforma, Istorija, t. 27, 1987, p. 37–42. 98. Kulakauskas A., Rusifikacinës masinio pradinio ðvietimo sistemos kûrimo Kauno gubernijoje pradþia (XIX a. 7-asis dešimtme- tis), Praeities baruose, Vilnius: Þara, 1999, p. 211–216. 99. Kumor B. Historia Koúcioùa, t. 7: Czasy najnowsze 1815–1914, Lublin: Redakcja wydawnictw Katolickiego Uniwersytetu Lubelskie- go, 2001. 100. Laukys J. [Daukantas S.], Budà Senowæs-Lëtuwiû Kalnienû ir Ýámajtiû..., Sankt Peterburgas: C. Hintze spaustuvë, 1845. 101. Lebedys J., Simonas Stanevièius, Vilnius: Valstybinë groþi- nës literatûros leidykla, 1955. 102. Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 23, Vilnius, 2003. 103. Lietuviø literatûros istorija, XIX amþius, sudarytojas ir vy- riausiasis redaktorius J. Girdzijauskas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2001.

406 104. Lietuviø spaudos draudimo panaikinimo byla, sudarë A. Tyla, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. 105. Lietuvos filosofinë mintis, chrestomatija, sudarë ir parengë G. Mikelaitis, Vilnius: Aidai, 1996. 106. Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuviø kalba, t. 1: 1547– 1861, Vilnius: Mintis, 1969; t. 2: 1862–1904, kn. 1, Vilnius: Mintis, 1985, kn. 2, Vilnius: Mintis, 1989. 107. Literatûra ir kalba, t. 19: Antanas Baranauskas, Vilnius: Vaga, 1986. 108. Liuima A., Kraþiø kolegija, Kraþiai, Vilnius–Kaunas: XXI amþius, 1993, p. 35–52. 109. Lukðienë M., Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusëje, Bibliotekininkystës ir bibliografijos klausimai, t. 5, Vilnius, 1966, p. 109–136. 110. Lukðienë M., Demokratinë ugdymo mintis Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, 1985. 111. Lukðienë M., Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XIX a. pirmo- joje pusëje (Pedagogikos darbai, t. 4), Kaunas: Ðviesa, 1970. 112. Lûþys S., Þemaièiø seniûnijos knygø rinkiniai XVI–XVIII a., Knygotyra, t. 33, Vilnius, 1997, p. 24–29. 113. Maceina A., Krikðèioniðkasis turinys ir lietuviðkoji forma, Krikðèionybë Lietuvoje. Praeitis. Dabartis. Ateitis, Kaunas: Ðv. Kazimiero draugijos leidinys, 1938, p. 98–112. 114. Maceina A., Laiðkai raðytojams (2) / Apie poetà tautos akivaizdoje, Aidai, 1952, Nr. 10, p. 455–465. 115. Maciûnas V., A. J. laiðkas J. Kraðevskiui, Mûsø senovë, 1938, t. 2, Nr. 3(8), p. 500–501. 116. Maciûnas V., Lituanistinis sàjûdis XIX amþiaus pradþioje, 2 (fotografuotas) leid., Vilnius: Petro ofsetas, 1997. 117. Maciûnas V., Pr. Viksvos laiðkai A. Baranauskui, Mûsø senovë, 1937, t. 2, Nr. 1(6), p. 145–148.

407 118. Mackevièius A., Laiškai ir parodymai, Vilnius: Lietuvos TSR Mokslø akademijos Istorijos institutas, 1988. 119. Maguire I. F., Le P. Mathew de l’ordre des capucins, l’apôtre de la tempérance en Irlande, [Bruxelles, 1864]. 120. Matulaitis S., Atsiminimai ir kiti kûriniai, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1957. 121. Matusas J., Lietuviø rusinimas per pradþios mokyklas, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komisija, 1937. 122. Matusas J., Motiejus Valanèius kaip istorikas, Senovë, t. 4, Kaunas, 1938, p. 5–24. 123. Mediðauskienë Z., Lietuvos samprata XIX a. viduryje, Pra- eities baruose, Vilnius: Þara, 1999, p. 217–224. 124. Mediðauskienë Z., Rusijos cenzûra Lietuvoje XIX a. viduryje, Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 1998. 125. Merkys V., Knygneðiø laikai, 1864–1904, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994. 126. Merkys V., Motiejus Valanèius. Tarp katalikiškojo universaliz- mo ir tautiškumo, Vilnius: Mintis, 1999. 127. Merkys V., Romos katalikø ir jø dvasininkø teisiø varþy- mai Rusijos imperijos Ðiaurës vakarø kraðte 1864–1901 m., Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 20, Vilnius, 2002, p. 247–322. 128. Merkys V., Tautinë Vilniaus vyskupijos gyventojø sudëtis 1867–1917 m., Istorijos akiraèiai, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto lei- dykla, 2004, p. 373–418. 129. Merkys V., Vyskupas Motiejus Valanèius ir blaivybës sàjû- dis Vilniaus vyskupijoje 1858–1863 m., Lietuviø katalikø mokslo akade- mijos metraðtis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 17–52. 130. Mikðytë R., Antanas Baranauskas, Vilnius: Vaga, 1993. 131. Mikðytë R., Antano Baranausko kûryba, Vilnius: Vaga, 1964.

408 132. Myle K. W. [Daukantas S.], Prasmà Ùotinû kaùbôs, Sankt Peterburgas: C. Hintze spaustuvë, 1837. 133. Misius K., Ðinkûnas R., Lietuvos katalikø baþnyèios (Þinynas), Vilnius: Pradai, 1993. 134. Misius K., Varniai per 1863–1864 m. sukilimà. Varniðkiø bylos, Þemaièiø praeitis, t. 4, Vilnius, p. 134–157. 135. Misius K., Varniai 1850–1914 metais, Þemaièiø praeitis, t. 4, Vilnius, 1996, p. 192–204. 136. Misius K., Vyskupo M. Valanèiaus santykiai su valdþia (1850–1864 m.; Varniø laikotarpis), Þemaièiø praeitis, t. 4, Vilnius, 1996, p. 82–113. 137. Moksùas krykszczionyszkas dydesis , vertë A. Janikavièius, Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1845. 138. Muchliñski A., Wspomnienie o Ú. p. J. Ch. Gintylle, Pamiæt- nik Religijno-Moralny, 1858, t. 1, ser. 2, s. 30–35. 139. Mulevièius L., Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amþiuje, Vil- nius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 140. Mulevièius L., Klasiø kovos paaðtrëjimas Lietuvos kaime Krymo karo metu (1853–1856 m.), Lietuvos valstieèiai XIX amþiuje, Vil- nius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 1957. 141. Natanek P., Pankowicz A., Urban J., Tùo polityczne dziejów Koúcioùa Katolickiego w Europie Úrodkowej 1815–1914. Szkice Historyczne, Kraków: Katedra Historii Koúcioùa XIX wieku Papieskiej Akademii Teologicznej w Krakowie, 2001. 142. Natanek P., Pankowicz A., Wiosna Ludów, Natanek P., Pankowicz A., Urban J., Tùo polityczne dziejów Koúcioùa Katolickiego w Europie Úrodkowej 1815–1914. Szkice Historyczne, Kraków: Katedra His- torii Koúcioùa XIX wieku Papieskiej Akademii Teologicznej w Krako- wie, 2001, s. 43–59. 143. Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus, vertë S. Bitneris, Karaliauèius: Roisnerio spaustuvë, 1701.

409 144. Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003. 145. Navickienë A., Juozapo Zavadskio firmos lietuviðkø leidi- niø platinimas 1805–1864 m., Knygotyra, t. 20, Vilnius, 1994, p. 34–44. 146. Navickienë A., Lietuviðkø knygø tiraþai 1795–1864 metais, Knygotyra, t. 23 (30), Vilnius, 1996, p. 22–36. 147. Nepos C., Giwatas Didiujû Karwaidû senowæs, vertë J. Dewi- nakis [S. Daukantas], Sankt Peterburgas: C. Hintze spaustuvë, 1846. 148. Nespausdinti laiðkai ið Valanèiaus archyvo, Literatûros nau- jienos, 1935 06 01, Nr. 11(27). 149. Olševskis M., Broma atwerta ing wiecznasti , Vilnius: Pran- ciðkonø spaustuvë, 1753. 150. Pakarklis P. Ekonominë ir teisinë Katalikø baþnyèios padëtis Lietuvoje, Vilnius, 1956. 151. Pankowicz A., Ruchy narodowe, rewolucje i pràdy polity- czne w Europie 1815–1846, Natanek P., Pankowicz A., Urban J., Tùo polityczne dziejów Koúcioùa Katolickiego w Europie Úrodkowej 1815–1914. Szkice Historyczne, Kraków: Katedra Historii Koúcioùa XIX wieku Pa- pieskiej Akademii Teologicznej w Krakowie, 2001. 152. Pasakas Phedro, vertë M. Ðauklys [S. Daukantas], Sankt Pe- terburgas: E. Pratz spaustuvë, 1846. 153. Petkevièiûtë D., Laurynas Ivinskis, Vilnius: Mokslas, 1988. 154. Plakans A., Peasants, Intellectuals and Nationalism in the Russian Baltic Provinces 1820–1890, Journal of Modern History, 1974, vol. 46, No. 3, p. 445–475. 155. Praeities baruose, Vilnius: Þara, 1999. 156. Praspaliauskienë R., Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabai- gos – XIX a. pirmosios pusës elgetos, valkatos ir plëðikai Lietuvoje, Vilnius: Þara, 2000.

410 157. Praðmantaitë A., Antanas Baranauskas ir katalikiðki XIX a. Ðventojo Raðto vertimai á lietuviø kalbà: istorinis aspektas, Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 23, Vilnius, 2003, p. 141–156. 158. Praðmantaitë A., Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Gied- raitis, Vilnius: Diemedþio leidykla, 2000. 159. Puzaras P., Vyskupo Motiejaus Valanèiaus pastoracinë veikla, Vilnius: Mintis, 1992. 160. Raczkowski J., Ýyciorys biskupa Macieja Woùonczewskie- go, Przeglàd Katolicki, 1875, nr 35–37. 161. Raèkauskis J., Apraðymas gyvato Þemaièiø vyskupo a. a. Motiejaus Valanèiaus, Tëvynës sargas, 1901, Nr. 2/3 B, p. 5–19. 162. Raèkauskis J., Baùsà Diewa pri ýmogaus , Vilnius: J. Za- vadzkio spaustuvë, 1858. 163. Raèkauskis J., Wadowas i dangu ir meditacijes dieù penkiu die- nu rekolekciju , Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1857. 164. Radziszewski F., Wiadomoúã historyczno statystyczna o zna- komitszych bibliotekach i archiwach publicznych i prywatnych, Kraków: Druk. W. L. Anczyca, 1875. 165. Rybelis A., Blaivybës sàjûdis Lietuvoje, Blaivybë, Vilnius, 1986. 166. Savukynas V., Apie lietuviø religiná ir kalbiná tapatumà (XIX a. pabaiga – XX a. pradþia), Kultûros barai, 1996, Nr. 5, p. 49–53. 167. Senas ir naujas Auksa Altorius arba didýiausia geribe del dusziu krikszczioniu su pridejimu wisokiu maldu, Vilnius: J. Zavadzkio spaustu- vë, 1879. 168. Sendzikas K., Hebraiðki rankraðèiai Kauno metropolijos kunigø seminarijos bibliotekoje, Bibliografijos þinios, Nr. 5(65), 1938 m., rugsëjis–spalis, p. 1/9/6–1/9/7. 169. Sendzikas K., Kauno metropolijos kunigø seminarijos bib- liotekos veikimas 1937 metais, Bibliografijos þinios, Nr. 2(62), 1938 m., kovas–balandis, p. 6/6–6/9.

411 170. Sendzikas K., Kun. J. Kr. Gintillos asmeninë biblioteka, Bibliografijos þinios, Nr. 4(70), 1939 m. liepos 1 d., p. 123–125. 171. Sendzikas K., Tarpdiecezinës Kauno seminarijos bibliote- kos rankraðèiai, Bibliografijos þinios, Nr. 1(75), 1940 m. vasario 15 d., p. 26–31. 172. Sikorska-Kulesza J., Deklasacja drobnej szlachty na Litwie i Biaùorusi w XIX wieku, Pruszków–Warszawa: Oficyna wydawnicza „Ajaks“, 1995. 173. Sirutavièius V., Simbolinës geografijos: kelionës po XIX a. vidurio Lietuvà ir jø apraðymai, Lietuvos istorijos metraðtis, 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 110–123. 174. Sirvydas K., Punktay sakimu nu adwenta iki gawienes, [paren- gë M. Valanèius], Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1845. 175. Sirvydas K., Punkty kazan od Adwentu aý do Postu, Vilnius: Akademijos spaustuvë, 1629. 176. Skideùù J., Celnieysze prawidùa homiletyki czyli wymowy kazal- ney, Wilno: Druk. J. Zawadzki, 1835. 177. Skrodzkis K., Trumps katekizmas , Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1856. 178. Smigelskis B., Atsiminimai apie senobinæ Þemaièiø vysku- pystæ (nuo 1421 iki 1850 metø), Draugija, 1912, t. 16, Nr. 63, p. 233–243. 179. Smigelskis B., Kunigo vikaro uþraðai, Draugija, 1909, t. 8, Nr. 29, p. 21–32. 180. Stakauskas J., Homiletikos ir lietuviø kalbos profesoriai, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 66–81. 181. Stakauskas J., Lietuviðkosios minties pasireiðkimas Þemai- èiø seminarijoje, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, su- darë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 131–181. 182. Stakauskas J., Lietuviø kalbos klausimas Þemaièiø semi- narijoje, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 23–31.

412 183. Stakauskas J., Lietuviø poeto vyskupo Antano Baranausko gyvenimo bruoþai, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 416–447. 184. Stakauskas J., Pastangos ávesti rusø kalbà, Naujieji naciona- lizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 32–42. 185. Stakauskas J., Pastangos sustiprinti rusiðkuosius dalykus, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 43–65. 186. Stakauskas J., Rusø kalba kunigø seminarijoje ir baþnytinë- je katalikø liturgijoje, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvo- je, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 315–331. 187. Stakauskas J., Valanèiaus laikø lietuviðkas darbas, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 82–130. 188. Stakauskas J., Valanèiaus lietuvybës klausimas (atsakymas p. prof. Vacl. Birþiðkai), Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lie- tuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 332–360. 189. Stakauskas J., Vyskupas M. L. Paliulionis ir lietuviðkasis klausimas, Naujieji nacionalizmai ir Katalikø baþnyèia Lietuvoje, sudarë A. Katilius, Vilnius: Aidai, 2003, p. 379–415. 190. Staliûnas D., Kai kurie Michailo Muravjovo etnopolitinës programos bruoþai, Praeities baruose, Vilnius: Þara, p. 197–210. 191. Staliûnas D., Lietuviø tapatumas, kalba ir raðmenys Rusi- jos tautinëje politikoje (XIX a. 7-asis deðimtmetis), Raidþiø draudimo metai, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, p. 79–109. 192. Staliûnas D., Rusijos politika þydø atþvilgiu XIX a.: isto- riografinis aspektas, Lietuvos istorijos metraðtis, 2001 metai, 1, Vilnius, 2002, p. 135–150. 193. Stolzman M., Nigdy od ciebie miasto , Olsztyn: Wydawnic- two Pojezierze, 1987.

413 194. Strukov D., Pamokimas ape auginimà taboku, vertë J. Girde- nis [S. Daukantas], Sankt Peterburgas: K. Kraj spaustuvë, 1847. 195. Subaèius P., Lietuviø tapatybës kalvë, tautinio iðsivadavimo kultûra, Vilnius: Aidai, 1999. 196. Suþiedëlis S., Kalba ir socialinë klasë pietvakariø Lietuvoje iki 1864 metø, Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta,Vilnius: Baltoji varnelë, 1993, p. 119–134. 197. Szwentdienis darbas, arba skajtimaj szwentosi dienosi del brolu letuwiu, vertë K. P. W. [P. Viksva], Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1862. 198. Ðenavièienë I., Ið Prano Virako palikimo: þiupsnelis atsimi- nimø apie Motiejø Valanèiø, Istorija, t. 37, Vilnius, 1998, p. 57–62. 199. Ðenavièienë I., Juozapo Þelvio laiðkai Jonui Krizostomui Gintilai ir Motiejui Valanèiui, Istorija, t. 47, Vilnius, 2001, p. 48–60. 200. Ðenavièienë I., (Rec.): Motiejus Valanèius. Ganytojiðki laiðkai. Vilnius: Þara, 2000, 216 p., Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 603–611. 201. Ðenavièienë I., Þemaièiø diecezinës seminarijos bibliotekos komplektavimo ðaltiniai 1845–1865 m., Praeities baruose, Vilnius: Þara, p. 145–158. 202. Ðenavièienë I., Þemaièiø diecezinës seminarijos klierikø kon- tingentas 1845–1865 m., Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 15, Vilnius, 1999, p. 39–127. 203. Ðenavièienë I., Þemaièiø lituanistai Vilniaus vyriausiojoje se- minarijoje. Motiejus Valanèius, Vilnius: Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1998. 204. [Tatarë A.], Pamokslaj iszminties ir tejsibes , Suvalkai: F. Pi- leckio spaustuvë, 1851. 205. Tyla A., Ið Lietuvos kilæs jaunimas Maskvos universitete 1832–1862 m., Praeities baruose, Vilnius: Þara, 1999, p. 181–196. 206. Tyla A., Kas atmirë atgimimo metu?, Lietuviø atgimimo is- torijos studijos, t. 1: Tautinës savimonës þadintojai: nuo asmens iki partijos, Vilnius: Sietynas, 1990, p. 143–145.

414 207. Tyla A., Lietuvos valstieèiø istorijos (1795–1861 m.) bruo- þai, Lietuviø atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta, Vilnius: Baltoji varnelë, 1993, p. 7–102. 208. Tyla A., Slaptas lietuviø mokymas 1862–1906 metais, Lie- tuviø atgimimo istorijos studijos, t. 1: Tautinës savimonës þadintojai: nuo asmens iki partijos, Vilnius: Sietynas, 1990, p. 47–66. 209. Tomas Kempietis, Apej sekima Jezaus Kristaus , vertë M. Va- lanèius, Vilnius: A. Dvorèiaus spaustuvë, 1852. 210. Trumpas pamokimas kaùbos lituwyszkos, arba ýemaytyszkos , parengë S. Stanevièius, Vilnius: B. Noimano spaustuvë, 1829. 211. Trumpa V., Apie þmones ir laikà, Vilnius: Baltos lankos, 2001. 212. Trumpa V., Motiejus Valanèius – mokytas ir iðmintingas þemaitis, A. Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, Èikaga: Li- tuanistikos institutas, 1975, p. IX–XXX. 213. Truska L., Baþnytinë þemëvalda Lietuvoje feodalizmo epochoje (XVIII a. 2-oje – XIX a. 1-oje pusëje). Mokymo priemonë, Vilnius: Lietu- vos TSR aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1988. 214. 1863–1864 metai Lietuvoje, straipsniai ir dokumentai, sudarë V. Girininkienë, Kaunas: Ðviesa, 1991. 215. Tumas J., Kun. Juozapas-Silvestras Dovydaitis – Ðiaulëniðkis Senelis. 1825–1882: Paskaita, Kaunas: Dirva, 1924. 216. Tumas-Vaiþgantas J., Kunigai lietuviai, raðæ latviðkai, Vaiþganto raðtai, t. 19: Mûsø literatûros istorijai: aðmas bûrys veikëjø: nau- jieji literatûros nuotykiai, Kaunas: Typolito, 1933, p. 273–281. 217. Universitas lingvarum Litvaniae , Vilnius: Akademijos spaus- tuvë, 1737. 218. Vaièekonis P., Katalikø dvasininkijos juridinë padëtis XIX a. Lietuvoje, Vilnius: Atkula, 1999. 219. Valanèius G., Þemaièiø didysis. Istoriobiografiniai pasakojimai, d. 1–2, Los Angeles: G. Valanèius, LÐST J. Daumanto kuopa, 1978.

415 220. [Valanèius M.], Apej Brostwà Bùaiwistes arba nusiturieima, Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1858. 221. Valanèius M., Dawatku kninga , Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1864. 222. Valanèius M., Ganytojiðki laiðkai, parengë V. Merkys, B. Va- nagienë, Vilnius: Þara, 2000. 223. [Valanèius M.], Istorije Szwænta Senoje Istatima , Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1852. 224. Valanèius M., Namø uþraðai, sudarë A. Praðmantaitë, Vil- nius: Baltos lankos, 2003. 225. [Valanèius M.], Pamokims apej Sakramæntà Dirmawones, Vil- nius: A. Marcinovskio spaustuvë, 1850. 226. Valanèius M., Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima, Vil- nius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1862. 227. Valanèius M., Raðtai, t. 1–2, Vilnius: Vaga, 1972. 228. Valanèius M. Ýemajtiu Wiskupiste, d. 1–2, Vilnius: J. Za- vadzkio spaustuvë, 1848. 229. [Valanèius M.], Ýine kajp rejk atlikti spawiednæ isz wisa amýiaus, Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1852, 3 leid. 1857. 230. [Valanèius M.], Ýiwataj Szwætuju, Vilnius: J. Zavadzkio spaustuvë, 1858. 231. [Valanèius M.], Ýiwatas Jezaus Kristaus. Wieszpaties musu , Vilnius: A. Dvorèiaus spaustuvë, 1853. 232. Vanagas V., Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Lietuvos ra- ðytojø sàjungos leidykla, 1996. 233. Vardys V., Lietuvos Katalikø Baþnyèia ir tautybë XIX am- þiuje, Krikðèionybë Lietuvoje, redagavo V. S. Vardys, Èikaga: Lietuvos krikðèionybës jubiliejaus komitetas, 1997. 234. Vëbra R., Lietuvos katalikø dvasininkija ir visuomeninis judë- jimas, Vilnius: Mokslas, 1968.

416 235. Vidmantas E., Religinis tautinis sàjûdis Lietuvoje XIX a. ant- rojoje pusëje – XX a. pradþioje, Vilnius: Lietuviø katalikø mokslo aka- demija, 1995. 236. Vyskupo Motiejaus Valanèiaus ganytojinio laiðko apie liau- dies mokyklas projektas ir jo kritika (parengë A. Katilius), Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis, t. 20, Vilnius, 2002, p. 323–336. 237. Vladimirovas L., Motiejaus Valanèiaus pastabos, áraðytos Kraþiø gimnazijos bibliotekos knygose. Ið bibliotekos Lietuvoje istori- jos (Miscellanea), Bibliotekininkystës ir bibliografijos klausimai, t. 4, Vil- nius, 1965, p. 221–222. 238. Vujekas J., Postilla Catholicka , vertë M. Daukða, Vilnius: Akademijos spaustuvë, 1599. 239. Wasilewski J., Arcybiskupi i administratorowie archidiecezji mohylowskiej, Piñsk: Drukarnia Diecezjalna, 1930. 240. Weeks Th. R., Russification and the Lithuanians, 1863– 1905, Slavic Review: American quarterly of Russian, Eurasian and East European Studies, 2001, vol. 60, No. 1, p. 96–114. 241. Zasztowt L., Kresy 1832–1864. Szkolnictwo na ziemiach litew- skich i ruskich dawnej Rzeczypospolitej, Warszawa: Towarzystwo nauko- we warszawskie, Instytut historii nauki PAN, 1997. 242. Þaltauskaitë V., Lietuvos krikðèioniðkosios demokratijos genezë. XIX a. pab. – XX a. pr. Sociopolitinis aspektas, daktaro disertacijos santrau- ka, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2000. 243. Þelvys J., Katekizà Kataliku , vertë J. Þenevièius, Vilnius: J. Zawadzkio spaustuvë, 1854. 244. Þiugþda J., Antanas Mackevièius. 1863–1864 m. sukilimo reikð- më lietuviø tautos istorijoje, Vilnius: Mintis, 1971. 245. Þukas V., Lvovo laikraðèiuose apie Motiejø Valanèiø, Lite- ratûros pabarëse, t. 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000, p. 132–142.

417 246. Àêòû è ãðàìîòû î óñòðîéñòâå è óïðàâëåíèè Ðèìñêî- êàòîëè÷åñêîé öåðêâè â Èìïåðèè Ðîññèéñêîé è Öàðñòâå Ïîëüñêîì,  Òèïîãðàôèè Bòîðoãî Îòäåëåíèÿ Ñîáñòâåííîé Åãî Èìïåðàòîðñêîãî Âåëè÷åñòâà Êàíöåëÿðèè, 1849. 247. Áåëåöêèé A., Ïðåäèñëîâèå ê 1 òîìó ñáîðíèêà äîêóìåíòîâ Ìóðàâüåâñêoãî Ìóçåÿ, Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ ìóçåÿ ãðàôà Ì. Í. Ìó- ðàâüåâà, ñîñòàâèë À. Áåëåöêèé, ò, 1, Âèëüíà: Èçäàíèå Îáùåñòâà ðåâíèòåëåé ðóññêîãî èñòîðè÷åñêîãî ïðîñâåùåíèÿ â ïàìÿòü Èìïåðàòîðà Àëåêñàíäðà III, 1906, c. III–LXXXIX. 248. [Áåëåöêèé A.], Ðèìñêî-êàòîëè÷åñêèå åïàðõèàëüíûå ñåìèíà- ðèè: Âèëåíñêàÿ è Òåëüøåâñêàÿ, Âèëüíà: Òèï. Ñâ.-Äóõ. Ïðàâ. Áðàòñòâà, 1887. 249. Äîáðîëþáîâ Í. À., Íàðîäíîå äåëî: ðàñïðîñòðàíåíèå îáùåñòâ òðåçâîñòè, Äîáðîëþáîâ Í. À., Èçáðàííûå ôèëîñîôñêèå ïðîèçâåäåíèÿ, ïîä ðåäàêöèåé Ì. Ò. Èîâ÷óêà, ò. 2, Ëåíèíãðàä: ÎÃÈÇ, Ãîñóäàðñòâåííîå èçäàòåëüñòâî ïîëèòè÷åñêîé ëèòåðàòóðû, 1948, ñ. 198–244. 250. Ëàçóòêà Ñ. À., Ðåâîëþöèîííàÿ ñèòóàöèÿ â Ëèòâå 1859– 1862 ãã., Ìîñêâà: Ãîñóäàðñòâåííîå èçäàòåëüñòâî «Âûñøàÿ øêîëà», 1961. 251. Íåóïîêîåâ Â. È., Êðåñòüÿíñêèé âîïðîñ â Ëèòâå XIX âåêà, Ìîñêâà: Íàóêà, 1976. 252. Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè, Êîâíî, 1850–1915. 253. Ïîëíîå ñîáðàíèå çàêîíîâ Ðîññèéñêîé èìïåðèè, ñîáðàíèå I, ò. 26–45; ñîáðàíèå II, ò. 1–55; ñîáðàíèå III, ò. 1–32. 254. Ïîïîâ A. H., Ñíîøåíèÿ Ðîññèè ñ Ðèìîì ñ 1845 ïî 1850 ãîä, Æóðíàë Ìèíèñòåðñòâà íàðîäíîãî ïðîñâåùåíèÿ, 1870, èþëü, ñ. 1–38. 255. Ñáîðíèê äîêóìåíòîâ ìóçåÿ ãðàôà Ì. Í. Ìóðàâüåâà, ñîñ- òàâèòåëü À. Áåëåöêèé, ò. 1, Âèëüíà: Èçäàíèå Îáùåñòâà ðåâíèòåëåé ðóññêîãî èñòîðè÷åñêîãî ïðîñâåùåíèÿ â ïàìÿòü Èìïåðàòîðà Àëåêñàíäðà III, 1906.

418 256. Ñâîä çàêîíîâ Ðîññèéñêîé èìïåðèè, ò. 14, Ñàíêò Ïåòåðáóðã, 1857. 257. Òîêòü C., Êàòîëè÷åñêîå äóõîâåíñòâî â ïðîöåññàõ ôîðìèðîâàíèÿ íàöèîíàëüíîãî ñîçíàíèÿ êðåñòüÿíñêîãî íàñåëåíèÿ íà áåëàðóññêî-ïîëüñêîì ïîãðàíè÷üå, Lietuviø katalikø mokslo akademi- jos metraðtis, t. 20, Vilnius, 2002, p. 105–115. 258. Ôåäîðîâ Â. A., Êðåñòüÿíñêîå òðåçâåííîå äâèæåíèå 1858–1860 ãã., Ðåâîëþöèîííàÿ ñèòóàöèÿ â Ðîññèè â 1859–1861 ãã., Ìîñêâà: Àêàäåìèÿ íàóê ÑÑÑÐ, 1962. 259. ×åðêàñîâ Ï. Ï., ×åðíûøåâñêèé Ä. Â., Èñòîðèÿ èìïåðà- òîðñêîé Ðîññèè îò Ïåòðà Âåëèêîãî äî Íèêîëàÿ II, Ìîñêâà: «Ìåæ- äóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ», 1994. SANTRUMPOS

LAIS – Lietuviø atgimimo istorijos studijos LIIB – Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraðtynas LIM – Lietuvos istorijos metraðtis LKMA – Lietuviø katalikø mokslo akademija LLTIB – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraðèiø skyrius LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus LVIA – Lietuvos valstybës istorijos archyvas MAB – Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius NB – Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Rankraðèiø skyrius PDA – Romos katalikø dvasinë akademija Sankt Peterburge PSZ – Ïîëíîå ñîáðàíèå çàêîíîâ Ðîññèéñêîé èìïåðèè RNB – Rusijos nacionalinës bibliotekos Rankraðèiø skyrius (Sankt Peterburgas) RVIA – Rusijos valstybinis istorijos archyvas (Sankt Peterburgas) VNB – Nacionalinës bibliotekos Varðuvoje Rankraðèiø skyrius VUB – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyrius ÞVS – Þemaièiø vyskupijos seminarija

420 ASMENVARDÞIØ RODYKLË*

Ackermann Fourerius 177 Aleksandras II, valdovas 41, 63, A. G. → Gintyla Antanas 178, 181, 190, 214, 218, 219, A. J., nenustatytas asmuo 238 228, 230 Akelaitis Mikalojus (Mikoùaj Aleksandras I, valdovas 34, 67 Akielewicz) 12, 17, 18, 69, 129, Aleksandravièius Egidijus 18, 22, 130, 133, 135, 184, 191 23, 25, 26, 35, 38, 65, 68, 75, Akielewicz M. → Akelaitis, Mika- 167, 182, 184, 190, 191, 197, lojus 199, 201, 216, 217, 233 Alekna Antanas 16–22, 42, 57, 142, Aleksandravièius Kazimieras (Ka- 165, 205, 216, 217, 224, 234 zimierz Aleksandrowicz)** 212

* Asmenys, áraðyti „Prieduose“ esanèiame Þemaièiø vyskupijos seminarijos auklëtiniø 1845–1869 m. sàraðe, á rodyklæ nëra átraukti. Iðimtis – tie sàraðo asmenys, kurie minimi knygos tekste. Prie jø yra atitinkama nuoroda. ** Taip pat þr. Þemaièiø vyskupijos seminarijos auklëtiniø sàraðà „Prieduose“.

421 Andreae Johann Valentin 116 Bartkevièius Antanas (Antoni Andrijauskis Vladimiras (Wùo- Bortkiewicz)** 211, 212 dzimierz Andrzejewski) 184 Bartkevièius Robertas (Robert Antonas, antikvaras 119 Bortkiewicz) 249, 256 Antonevièius Karolis (Karol Anto- Bartoðevièius Julijonas (Julian Bar- niewicz) 189 toszewicz) 187 Anzenbacher, Arno 20 Batiuðkovas Pompëjus 110 Aristotelis 253 Beinaravièius Mykolas (Michaù Astromoff Julien 186 Beinarowicz) 169–172, 265 Atkocevièius Jeronimas (Hiero- Beleckis Aleksejus 42, 46, 73, 232 nim Atkocewicz)** 194 Beliustinas Nikita 178 Aþukalnis-Zagurskis Valerijonas Berenis Vytautas 23, 70 (Walerian Zagórski) 188 Beresnevièius Aleksandras (Alek- sander Bereúniewicz) 47, 51, Bagenskis Adolfas (Adolf Ba- 53–56, 83, 84, 104–106, 109, gieñski) 118, 177 115, 211, 241, 248, 255 Balèiûnas Juozas 253 Beresnevièius Antanas Robertas Balinskis, Mykolas (Michaù Ba- (Antoni Robert Bereúnie- liñski) 187 wicz)** 84, 166, 183 Balvoèius-Gerutis Jonas → Bal- Beresnevièius Povilas (Paweù Be- voèius Jonas reúniewicz)** 84, 91, 104, 166, Balvoèius Jonas (Jan Baùwacz) 166, 183 205, 207, 211, 212 Berþanskis Gabrielius (Gabriel Bantyð-Kamenskis Nikolajus 111 Berýañski) 189 Baracevièius Kazimieras (Kazi- Bialobþeskis Martynas (Marcin mierz Baracewicz) 221 Biaùobrzeski) 183 Baranauskas Antanas (Antoni Bibikovas Dmitrijus 51, 54, 55, 58, Baranowski)** 13, 25, 84, 91, 59 100, 101, 166, 179, 180, 185, Bibikovas Ilja 49, 51, 57 188–202, 204, 205, 207, 208, 211 Bièkauskas-Gentvila Leonas 173, Barauskas Edvardas (Edward Bo- 228, 229 rowski)** 248, 256 Birkovskis Fabijonas (Fabian Bir- Baronas Ant. → Baranauskas, kowski) 104 Antanas Birontas Juozapas (Józef Biront) Baronio Cesare 123 106

422 Birþiðka, Mykolas 23 Cirtautas Kasparas (Kasper Cyr- Birþiðka, Vaclovas 13, 16–19, 21, towt)** 84, 166, 204, 205 22, 26, 32, 75, 77, 89, 98, 105, Civinskis Jonas (Jan Cywiñski) 43 119, 124, 126, 130, 138, 185, Cook James 108 189, 206, 209, 212, 217, 241, 242, 248 Èackis Tadas (Tadeusz Czacki) Bitneris Samuelis 105, 113, 127, 135 187 Bobrovskis Florijonas (Florian Èechovièius Martynas (Marcin Bobrowski) 186 Czechowicz) 103 Bociarskis Dominykas (Dominik Èernyðevskis Nikolajus 216 Bociarski) 63, 184 Èerskis Stanislovas (Stanisùaw Bogdanovièius Ipolitas 110 Czerski) 121 Bonifacas VIII, popieþius 116 Èevatis Aleksandras 50 Borovskis Kasparas (Kasper Bo- Èilvinaitë Marija 193 rowski) 31, 186 Èiulda Juozapas (Józef Czuùdo) Brensztejn M. → Brenðteinas My- 69, 191 kolas Brenðteinas Mykolas (Michaù Dambrauskas-Jakðtas Aleksan- Brensztejn) 22, 112, 113, 170, dras 25, 204, 205, 207, 210, 212 217, 224, 231 Daðkus Marius 25 Brigitta ðv. 113 Daugëla Adomas (Adam Dow- Bunyan John 105, 135 Butkevièius Pranciðkus (Franci- giaùùo)** 206, 249 szek Butkiewicz)** 208, 211 Daukantas Simonas (Szymon Butvydas Vincentas (Wincenty Dowkont) 11, 12, 18, 23, 68, 69, Butwid)** 208 74, 96–98, 117, 120, 126–131, 133, 135–138, 167, 168, 175, Cantu Cesare 187 182, 184, 187, 191, 193, 201, 265 Cerauskas Mykolas 105, 135 Daukða Kazimieras Kristupas (Ka- Chmieliauskis Kasparas (Kasper zimiez Krzysztof Dauksza) 184 Chmielewski)** 212 Daukða Mikalojus (Mikoùaj Dauk- Chodzka Ignotas (Ignacy Chodê- sza) 97, 112, 129, 135, 167 ko) 106, 187 Davidovas Ivanas 109, 110 Cholonevskis Miðka Stanislovas Debner Christian Karl August 214 (Stanisùaw Myszka Choùo- Dembskis Vitalis (Witalis Dæbs- niewski) 31 ki)** 166, 209

423 Dembskis Vladislovas (Wùadys- Fedras (Phaedrus), romënø raðy- ùaw Dæbski)** 166, 180, 211 tojas 133 Derþavinas Gavrila 110 Feigelmanas Nojus 105, 115, 116 Dewinakis J. → Daukantas, Si- Felinskis Stanislovas (Stanisùaw monas Feliñski) 118 Dievo Motina → Marija ðvè. Feoktistovas Piotras 46, 58, 59, 61–63, 171 Dypenbrokas Merkelis (Melchior Ferdinandas I, valdovas 214 Diepenbrock) 214 Fiecekas Aloyzas Jonas (Alojzy Dmochovskis Kazimieras (Kazi- Jan Fiecek) 33, 214 mierz Dmochowski) 121, 178 Fijalkovskis Antanas (Antoni Fi- Dobroliubovas Nikolajus 216, 223, jaùkowski) 178 224 Filipavièius Martynas (Marcin Fi- Doré Gustave 210 lipowicz) 106 Dovydaitis Juozapas Silvestras Filipeckis Andriejus (Andrzej Fi- (Józef Sylwester Dawido- lipecki) 184 wicz)** 84, 130, 135, 166, 173, Fiodorovas V. 215–217, 223, 226 180, 183, 211, 212, 219, 220, Franklin John 108 221, 224, 234, 256 Fridburgas Grigorijus 108 Dovydaitis Justinas Silvestras (Justyn Sylwester Dawi- Gabonskis Alfonsas (Alfons Ga- dowicz)** 84, 166, 182 boñski) 79 Drach L. B. 235 Gabðevièius Andriejus (Andrzej Drews Johannes 103 Gabszewicz)** 84, 91, 93–95, 100, 104, 180 Dþnevièius (Drzniewicz), dakta- Galachovas Aleksejus 58, 109, 110 ras 186 Geèys Kazimieras (Kazimierz Gieczys) 16, 17, 19, 22, 215– Eitutis Kazimieras (Kazimierz 221, 223, 224, 226, 228, 231– Ejtutowicz)** 209, 212 234, 258 Erazmas Roterdamietis 103 Gedgaudas Norbertas (Norbert Erdmanas Jonas (Jan Erdmann) Giedgowd)** 106 Genienë Zita 26, 88 Erodas → Erodas I Didysis Genys Jonas 26, 88 Erodas I Didysis, valdovas 247 Gercenas Aleksandras 216

424 Gidþiûnas Viktoras 97, 130 Grigalius → Grigalius XIII Gieczys K. → Geèys Kazimieras Grigalius XIII, popieþius 29 Giedraitis Juozapas Arnulfas (Jó- Grigalius XVI, popieþius 40 zef Arnulf Giedroyã) 41, 67, Grigaliûnas Pranciðkus (Fran- 77, 191 ciszek Grygalunowicz)** 209 Giedraitis Merkelis (Melchior Gie- Griðkaitë Reda 128 droyã) 111 Grochauskas Adomas (Adam Giedraitis Simonas Mykolas (Szy- Grochowski) 106 mon Michaù Giedroyã) 43, 68, Gruberis Everestas 44, 48, 114, 115 71, 103, 104, 260 Gutauskas, Simonas (Szymon Gu- Giniotas Juozapas (Józef Giniat) towski) 249 122, 184 Gintila Jonas Krizostomas (Jan H. A. → Atkocevièius Jeronimas Chryzostom Gintyùùo) 14, 21, Hainglaisas, knygininkas 103 25, 28, 43, 44, 68, 70, 71, 74– Hartknoch Christoph 103 81, 84–90, 92, 96, 100, 104, 114, Herburtas Mamertas (Mamert 115, 117–126, 135–137, 178, Herburt) 184 183, 189, 191, 235, 264, 265 Herder Johann Gottfried 11 Gintilla J. Kr. → Gintila, Jonas Kri- Herolt Johannes 116 zostomas Hirscher Johann 107 Gintyla Antanas (Antoni Gin- Holovinskis Ignotas (Ignacy Ho- tyùùo)** 194 ùowiñski) 31, 44, 70, 75, 87–89, Girdenis Jonas → Daukantas Si- 93, 118, 121, 178, 179 monas Hoùowiñskis, Ignas → Holovins- Girdzijauskas Juozas 26 kis Ignotas Girininkienë Vida 165 Girnius Saulius Antanas 34 Im Hof Ulrich 74 Girðtautas Jurgis (Jerzy Girsz- Ivinskis Laurynas (Wawrzyniec towt) 113 Iwiñski) 12, 18, 26,184, 185, 212 Gliuksbergas Mykolas (Michaù Ivinskis Zenonas 20, 252 Glücksberg) 128 Grauertas, inspektorius 170 Jablonskis Dominykas (Dominik Gräff W., knygininkas 119 Jabùoñski) 249 Greenwald Antony 20 Jacevièius Antanas (Antoni Jace- Grigalauskas Petras (Piotr Gryga- wicz)** 249 ùowski) 249 Jadvyga, valdovë 36, 187

425 Jadwiga → Jadvyga Jonas Kazimieras, valdovas 187 Jagieùùo → Jogaila Jonynas Ambraziejus 188 Jaknavièius Jonas (Jan Jachno- J. R., klierikas 194 wicz) 97, 105, 112, 135 Jucevièius, Liudvikas Adomas Jaksakovas, knygininkas 107 (Ludwik Adam Jucewicz) 103, Janikavièius Antanas (Antoni Ja- 253 nikowicz) 77, 189 Julijus → Julijus Cezaris Janikavièius Simonas (Szymon Ja- Julijus Cezaris 29 nikowicz) 106 Jung Carl Gustav 237 Jankauskis Antanas (Antoni Jan- Juraðka Kazimieras (Kazimierz kowski) 225 Juraszko), karmelitas 234 Jan Kazimierz → Jonas Kazi- Juðkevièius Jonas (Jan Juszkie- mieras wicz) 118, 137 Jankûnas Kajetonas (Kajetan Juzumas Antanas (Antoni Juzu- Jankiewicz)** 206, 250 mowicz) 56, 84, 90, 91, 98, 100, Janulaitis Augustinas 17–19, 22, 183, 193 129, 130, 231 Juzumas Tadas (Tadeusz Juzu- Janutavièius Fabijonas (Fabian mowicz) 84, 98, 103, 114, 115, Janutowicz) 221 131, 136, 183 Jaroðevièius Juozapas (Józef Jaro- Juzumas Vincentas (Wincenty Ju- szewicz) 187 zumowicz) 131, 136, 183, 184, Jasikevièius Rapolas (Rafaù Jasi- 191, 206, 253 kiewicz) 98 J. W. → Voloðinas Jurgis Jaskaudas Jonas (Jan Jaskowd) 112 J. Z. → Zavadzkis Juozapas Jatulis Paulius 20, 217 Jaunius Kazimieras 211 Kaèanauskas Jonas (Jan Kacza- Jekaterina II, valdovë 110, 119 nowski)** 144 Jëzus → Jëzus Kristus Kairys Klemensas (Klemens Jëzus Kristus 98, 99, 105, 112, 131, Kajro)** 25, 166, 181, 190, 191, 132, 135, 136, 184 196–198, 200, 202, 205 J. M. → Milaknis Jonas Kairo → Kairys Klemensas Jodelaitis Jonas → Gedgaudas Kajro, Klemens → Kairys Klemen- Norbertas sas Jogaila, valdovas 36, 187 Kanapackas (Konopacki), dvasi- Jogëla Vytautas 206, 253 ninkas 249

426 Kanapackis Ksaveras (Ksawery Klemensas → Kairys Klemensas Konopacki) 23 Klimavièius Kazimieras (Kazi- Kapnistas Vasilijus 110 mierz Klimowicz) 103 Karamzinas Nikolajus 110 Kliuèevskis Vasilijus 47 Karolis XII, valdovas 119 Klüpfel Engelbert 177, 178 Kasakauskis Jurgis (Jerzy Kossa- Kniûraitë Vida 228, 229 kowski) 112 Kocas Ignotas (Ignacy Koc) 103– Kasakauskis Kalikstas (Kalikst 105, 115 Kossakowski) 183, 184, 187, 234 Kojalavièius-Vijukas Albertas Kaðarauskas Ambraziejus Pran- (Vaitiekus) (Albert (Wojciech) ciðkus (Ambroýy Franciszek Kojaùowicz-Wijuk) 103 Kossarzewski) 138, 173, 182, Kojalovièius Michailas 111 183, 188, 193, 195, 196, 234, Kolyðka Boleslovas (Bolesùaw Ko- 235, 266 ùyszko) 182 Katelë Jonas (Jan Kocieùùo)** 166, Kolmaras, vyskupas 117 204, 208–210 Koncevièius Jonas (Jan Konce- Katilius Algimantas 16, 36, 72, 250 wicz) 69 Kaufmanas Konstantinas von 100, Kontskis Apolinaras (Apolinary 165, 241 Kàtski) 128 Kavolis Vytautas 23, 72, 215, 239, Koreva (Korewa), bajorø vadas 233 253 Kornilovas Ivanas 29, 237 Kaziliûnas Motiejus (Maciej Kazi- Kosovskis Henrikas (Henryk Kos- lewski)** 209 sowski) 235 Kelpðas Apolinaras (Apolinary Kossarzewski A. → Kaðarauskas Kieùpsz) 106 Ambraziejus Pranciðkus Kervelis Mikalojus (Mikoùaj Kier- Kozmianas Kleopas (Kleofas Koê- well) 78, 221 mian)** 166, 207, 209 Kiaupa,Zigmantas 36, 240 Koþeniovskis Juozapas (Józef Kikutis (Kitkevièius) Antanas Korzeniowski) 212 (Antoni Kitkiewicz) 92, 98, 186 Königsdorfer Martin 98, 136, 183 Kybartas Augustinas (Augustyn Krasinskis Adomas Stanislovas Kibortt) 106 (Adam Stanisùaw Krasiñski) 32 Klein Anton 177, 178 Kraðevskis Juozapas Ignotas (Jó- Klevenskis Fiodoras 46–51, 54–56, zef Ignacy Kraszewski) 185, 59, 109 187, 238

427 Kregþdë Martynas (Marcin Kreg- Lendzevièius Antanas (Antoni ýdo) 118 Lendzewicz) 119 Kriðkenis Pranciðkus Ksaveras Leopolita Jonas (Jan Leopolita) 119 (Franciszek Ksawery Krysz- Lermontovas Michailas 110 kjan)** 203 Levickis Pranciðkus (Franciszek Kriþanauskis Juozapas (Józef Lewicki)** 210 Liatoðinskis Motiejus (Maciej La- Krzyýanowski) 74, 97, 117, toszyñski) 249 119, 126, 135–137 Lipskis Vincentas (Wincenty Lips- Krylovas Ivanas 110 ki) 184 Kubicki Paweù 182 Liuima Antanas 111 Kukolnikas Pavelas 49 Lomonosovas Michailas 110 Kukðevièius Jonas (Jan Kuksz- Lopacinskis Jonas Dominykas ewicz) 118, 137 (Jan Dominik Ùopaciñski) 102 Kulakauskas Antanas 12, 18, 24, Lukaðevièius Feliksas 57, 59, 63 26, 35, 38, 65, 68, 167, 175, 177, Lukavièius Juozapas (Józef Ùuko- 184, 259 wicz)** 185, 206, 212 Kulinas Vasilijus 167, 238 Lukðienë Meilë 23–25, 66–71, 74, Kulvinskis Ignotas (Ignacy Kul- 77, 78, 95, 96, 112–114, 124, wiñski) 77 149, 153, 155, 157, 159, 169, Kumor Bolesùaw 33, 169, 214 194, 202, 258, 259 Kurczewski Jan 43 Luter → Luther Martin Luther Martin 103–105, 135 Laukavièius Juozapas (Józef Ùaw- Lûþys Sigitas 111 kowicz)** 234 Maceina Antanas 199 Laukys Jokyb’s → Daukantas, Si- Maciûnas Vincas 36, 189, 238 monas Mackevièius Adomas (Adam Lazutka Stanislovas 22, 216, 217, Mackiewicz)** 166, 189, 212 223, 229 Mackevièius Antanas (Antoni Lebedys Jurgis 73 Mackiewicz)** 182 Ledesma Jokûbas 130 Mackevièius Antanas (Antoni Legeckis Petras (Piotr Legiecki)** Mackiewicz), sukilimo vadas** 166, 211 166, 173, 181, 182, 207, 245 Lelevelis Jokimas (Joachim Lele- Mackevièius Zigmantas (Zyg- wel) 187 munt Mackiewicz)** 181

428 Maèiulis-Maironis Jonas 101 Mieþinys Mykolas Jeronimas (Mi- Maguire I. F. 214 chaù Hieronim Mieýytowicz)** Mansi Giovanni 119 166, 204, 212 Maria → Marija, ðvè. Mieþvinskis Jonas (Jan Mierzwiñ- Marija, ðvè. 112, 117, 183, 120, 211, ski) 114 214, 221, 232, 245 Migne, kunigas 119 Markevièius Nikolajus 111 Mykolaitis-Putinas Vincas 202 Martiðauskas Pranciðkus (Franci- Mykolas Konstantinas ið Astra- szek Martyszewski) 78 vos, janyèaras 106 Masalskis Ignotas Jokûbas (Igna- Mikðytë Regina 25, 100, 180, 189, cy Jakub Massalski) 70 Mathew → Matthew Theobald 190, 194, 196, 207 Matthew Theobald 214 Mikuckis Stanislovas (Stanisùaw Matulaitis Stasys 230 Mikucki) 36, 184 Matusas Jonas 20 Milaknis Jonas (Jan Miùasze- Maþvydas Martynas 26, 27, 138, wicz)** 194, 206 186 Miliauskis Aleksandras (Aleksan- Mediðauskienë Zita 14, 231, 233, der Milewski)** 32 256 Milovidovas Donatas 51 Melanchton Philipp 103 Myle K. W. → Daukantas, Simonas Merkys Vytautas 18–22, 25, 50, Misius, Kazys 24, 55, 62 62–65, 71, 73, 77, 87, 88, 97, Molis Stanislovas (Stanisùaw 100, 101, 142, 155, 165, 167, Mohl)** 194 171–173, 178, 179, 205, 208– Montvila Eligijus (Eligiusz Mont- 210, 212, 216, 217, 219, 220, wiùù) 189 223, 224, 231–233, 239, 242, Mosëjus Pranciðkus (Franciszek 243, 258, 260 Mossiej)** 181 Meðkauskas Ignotas (Ignacy Mosëjus Vincentas (Wincenty Mieszkowski) 250, 256 Mickevièius Adomas (Adam Mic- Mossiej)** 210 kiewicz) 180, 187 Muchlinskis Antanas (Antoni Mickevièius Juozapas (Józef Muchliñski) 74, 119 Mickiewicz) 107 Mulevièius Leonas 158 Mieleðka Juozapas (Simforijonas) Muravjovas Michailas 42, 173, (Józef (Symforian) Mieleszko) 175, 176, 230, 233, 236, 250 32, 119, 214 Muravjovas Nikolajus 241

429 Narbutas Leonas (Leon Narbutt) Opulskis Mikalojus (Mikoùaj 84 Opólski)** 205 Narbutas Teodoras (Teodor Nar- Opulskis Teofilis (Teofil Opóls- butt) 187 ki)** 206 Narkevièius Motiejus (Maciej Orlovas Aleksandras 51, 52, 53, Narkiewicz) 250 54, 63 Natanek Piotr 35, 234 Osolinskis Juozapas Maksimili- Navickienë Auðra 239 jonas (Józef Maksymilian Navickis Jonas Norbertas (Jan Ossoliñski) 106, 121 Norbert Nowicki)** 84, 104 Ostroumovas Vasilijus 113 Nazimovas Vladimiras 63, 190, Oþarovskis Viktoras (Wiktor Oýa- 217, 223, 225, 226, 228, 230 rowski) 31 Nepos Cornelius 133 Nezabitauskis Kajetonas Rokas Pabrëþa Jurgis (Ambraziejus) (Kajetan Roch Niezabitowski) 12 (Jerzy (Ambroýy) Pabreýa) 97, Niemèevskis Zacharijus (Zacha- 119, 130, 191 riasz Niemczewski) 194 Pacas Mikalojus (Mikoùaj Pac) 111 Nikolajus I, valdovas 34, 37, 38, Pachomovas Piotras 231 47, 63, 67, 69 Pakarklis Povilas 71 Nikolajus II, valdovas 34 Palionis → Pëþa Dominykas Noreika Juozapas (Józef Norejko) Paliulionis Meèislovas Leonardas 78 (Mieczysùaw Leonard Pallu- Norvaiða Antanas (Antoni Nar- wojsz)** 181, 182 lon)** 25, 84, 130, 166, 204, 205, Norvaiða Vincentas (Wincenty 211 Narwojsz)** 209 Pankowicz Andrzej 35, 234 Novikovas Nikolajus 250 Paðkevièius Samuelis (Samuel Paszkiewicz)** 206, 249 Obolenskis Dmitrijus 63 Patolskis (Patolski) 130, 135 Odyniecas Antanas Edvardas Paulius, apaðtalas 197 (Antoni Edward Odyniec) 187 Pavelas I, valdovas 67 Oginskis Irenëjas (Ireneusz Ogiñs- Petkevièius Stanislovas (Stanisùaw ki) 12, 74, 118, 157, 179, 184 Pietkiewicz)** 234 Olðevskis Mykolas (Michaù Ol- Petkevièiûtë Danutë 26, 185, 212 szewski) 112 Petras Didysis, valdovas 34, 180

430 Petrauskis Adolfas (Adolf Pio- Raczkowski H. → Raèkauskis Je- trowski)** 181 ronimas Petrulevièius (Petrulewicz), tar- Raèinskis Edvardas (Edward Ra- nautojas 248 czyñski) 121 Pëþa Dominykas (Dominik Pe- Raèkauskas Julijonas (Julian Racz- ýa)** 166, 196, 212 kowski)** 205, 210 Phedras → Fedras Raèkauskis Jeronimas (Hieronim Pijus VI, popieþius 104 Raczkowski)** 15, 20, 56, 84, Pijus VII, popieþius 178 91, 99, 101, 104, 134, 136, 166, Pijus IX, popieþius 31, 42, 178, 214 179, 183–187, 191, 193 Pius VII → Pijus VII Radavièius Jonas (Jan Rodo- Plakans Andrejs 23 wicz)** 194, 208 Radavièius Leopoldas (Leopold Polujanskis Aleksandras (Alek- Rodowicz)** 206, 249 sander Poùujañski) 118 Radvilaitë Barbora, valdovë 187 Popovas, raðtø autorius 178 Radziszewski F. → Radziðevskis Poðakovskis Jonas (Jan Posza- Pranciðkus kowski) 103 Radziðevskis Pranciðkus (Fran- Poðka Dionizas (Dionizy Paszkie- ciszek Radziszewski) 124, 125 wicz) 185, 194 Radziwiùùówna Barbara → Rad- Praniauskaitë Karolina (Karolina vilaitë Barbora Proniewska) 179, 185, 200 Rajunèius Antanas (Antoni Raju- Praniauskis Otonas (Otton Pro- niec) 84, 90 niewski) 44, 98, 136, 183, 193 Rejeris A., knygininkas 107 Praspaliauskienë Rima 252 Reutas Antanas (Antoni Reut) 78 Praðmantaitë Aldona 26, 41, 67, Rimavièius, Adomas (Adam Ry- 77, 191, 211 mowicz)** 206, 250 Prekeris Jonas (Jan Preker) 256 Rimkevièius Juozapas (Józef Proniewska K. → Praniauskaitë Rymkiewicz) 189 Karolina Rimkevièius Petras → Rimkus Protasovas Nikolajus 170 Petras Puðinskis Aleksandras (Akelsan- Rimkus Petras (Piotr Rymkie- der Puszyñski) 106 wicz)** 166, 181, 190, 201, 202, Puzaras Petras 20, 217 209

431 Rogalskis Leonas (Leon Rogalski) Siemenskis Liucijonas (Lucjan 187 Siemieñski) 106 Rojus Jonas (Jan Rajewski)** 194 Sikorska-Kulesza Jolanta 143 Rokickas Jonas (Jan Rokicki)** 194 Sipavièius Stanislovas (Jeronimas) Romanovai, dinastija 108 (Stanisùaw (Hieronim) Sipo- Romm, Mones 119 wicz)** 210 Roplinskis (Ropliñski), raðtø au- Sirutavièius Vladas 199 torius 106 Sirvydas Konstantinas (Konstan- Ross, tyrinëtojas 108 tyn Szyrwid) 96–98, 112, 117, Roþanskas Jurgis (Jerzy Roýañs- 127, 129, 131, 135 ki)** 209 Sirvydis Juozas Otonas 210 Rubaþevièius Anupras (Onufry Skarga Petras (Piotr Skarga) 103, Rubaýewicz)** 84 114 Rucevièius Silvestras (Sylwester Skidelis Jonas (Jan Skideùù) 85, 94, Rucewicz) 128 100, 178 Rudzinskis Mykolas (Michaù Ru- Skideùù J. → Skidelis Jonas dziñski) 78 Skorupskas Mikalojus (Mikoùaj Ruginis Jonas (Jan Rugilewicz)** Skorupski)** 205, 207, 208, 210 194 Skrickis → Norvaiða Antanas Rupeika Kajetonas (Kajetan Ru- Skripicinas Valerijus 54 pejko) 249, 256 Skrodzkis Kazimieras (Kazimierz Ruþevièius Jonas (Jan Ruýewicz)** Skrodêki) 131, 136 194 Skvorcovas Ivanas 63 Rzewuski H. → Þevuskis, Hen- S. M. → Molis Stanislovas rikas Smigelskis Benediktas (Benedykt Smigelski) 74, 184, 191, 206, 207 Sakalauskas Dominykas (Domi- Sokolovskis Jonas (Jan Sokoùows- nik Sokoùowski) 219, 220 ki) 123 Sapiega Jonas (Jan Sapieha) 103 Solovjovas Sergejus 111 Savukynas Virginijus 238 Stakauskas Juozapas 16–19, 21, Schleicher August 190, 194, 211 24, 25, 42, 63, 64, 85, 89, 91, 95, Sendzikas Kazys 25, 118, 120, 125 96, 99, 101, 211 Senkovskis Juozapas (Józef Sæ- Stakënas Romualdas (Romuald kowski) 35 Stakien)** 84, 166, 183, 204 Sergijevskis Nikolajus 248 Staliûnas Darius 237, 250

432 Stanevièius Simonas (Szymon Sta- Ðerfenbergeris M., spaustuvinin- niewicz) 12, 73, 97, 127 kas 119 Stanys Vincentas (Wincenty Sta- Ðimkevièius Mykolas (Michaù niewicz)** 206, 249, 256 Szymkiewicz) 250 Stavinskis Jurgis (Jerzy Stawiñs- Ðliogeris Vincentas (Wincenty ki) 111 Szlagier)** 211, 212 Stolzman Maùgorzata 70 Ðliupavièius Aloyzas (Alojzy Strausas Aleksandras (Aleksan- Szlupowicz)** 206, 249 der Strauss) 156 Ðtachas Ignotas (Ignacy Sztach) Strazdas Antanas (Antoni Droz- 106 dowski) 78 Ðtarevièius Liudvikas (Ludwik Strijkovskis Motiejus (Maciej Sztarewicz)** 181 Stryjkowski) 121 Ðukevièius Aloyzas (Alojzy Szu- Stropus Pranciðkus (Franciszek kiewicz) 84, 87, 90, 123, 124 Stropp)** 209 Ðveichovskis Benediktas (Bene- Strukovas D. 187 dykt Szwejchowski) 111 Stulginskis Ferdinandas (Ferdy- nand Stulgiñski) 84 Tamoðiûnaitë Urðulë 207 Subaèius Giedrius 69 Tatarë Antanas (Antoni Tataré) Subaèius Paulius 23 131, 136 Surevièius S. (Sourevitsch) 156 Tavainis Petras (Piotr Tavoyn) 111 Ðafranekas, Juozapas (Józef Sza- Tyla Antanas 12, 14, 69, 73, 77, franek) 33 155, 158, 159, 175 Ðajnocha, Karolis (Karol Szaj- Tobenz Daniel 178 nocha) 187 Tomas Akvinietis 186 Ðatinskis, Vladislovas (Wùadysùaw Tomas Kempietis 32, 98, 99, 103, Szatyñski)** 181 131, 136, 184 Ðauklys Motiejus → Daukantas Tomaðevièius Jonas (Jan Toma- Simonas szewicz)** 209 Ðèebalskis Piotras 111 Treèiokas Dominykas (Dominik Ðelevskis A. (Szelewski), dvasi- Trzeciak)** 181 ninkas 117 Tredjakovskis Vasilijus 110 Ðenavièienë Ieva 74, 124, 128, 138, Trumpa Vincas 22 191, 225, 260 Truska Liudas 37, 38

433 Tumas J. → Tumas-Vaiþgantas Valentas Antanas (Antoni Wa- Juozas lent) 25, 32, 166, 183, 188, 190 Tumas-Vaiþgantas, Juozas 32, 219 Valiûnas Silvestras (Sylwester Walenowicz) 185 Ugianskis Andriejus (Andrzej Vanagas Aleksandras 270 Ugiañski) 69, 105, 107, 129– Vanagas Vytautas 26 131, 133, 135 Vanagienë Birutë 223 Ulinskas Ignotas (Ignacy Uliñs- Vardys Vytautas 34 ki)** 206, 249, 256 Vasiljevas Sergejus 57, 170 Urban Jacek 35, 234 Veitas Motiejus Kiprijonas (Ma- Ustrialovas Nikolajus 35, 52, 58, teusz Cyprian Weit)** 32 109, 110 Vereika Feliksas (Feliks Werej- ko)** 166, 187, 211 Uvainis Leonas (Leon Uvoyn) 120 Vëbra Rimantas 42 Vidmantas Edvardas 22, 73 Vaga Teodoras (Teodor Waga) Vienaþindys Antanas (Antoni 187 Wienoýyñski)** 166, 181, 190, Vaièekonis Pranas 34, 37 201, 202, 207–209 Vaiðvila Ignotas (Ignacy Wojsz- Viksva Pranciðkus (Franciszek wiùùo) 138 Wikswo)** 25, 166, 189, 190, Vaiþgantas → Tumas-Vaiþgantas, 196, 205 Juozas Vilimavièius Vincentas (Wincen- Valanèius Grigas 20 ty Wilimowicz)** 186 Valanèius Motiejus (Maciej Wo- Virakas Pranas 259 ùonczewski) 18–19, 32, 34, 36– Viðnevskis Mykolas (Michaù 38, 40, 44, 47–51, 53–59, 61–65, Wiszniewski) 106 70–75, 77, 83, 84, 87–89, 91– Vitartas Aleksandras (Aleksander 93, 96–102, 104–113, 116–124, Witort)** 166, 211 126–133, 135–138, 140, 141, Vladimirovas Levas 113 154–157, 161, 164–173, 175, Voinovièius Ignotas (Ignacy Woj- 177–179, 181, 183–187, 189, nowicz) 106 191, 193, 196, 203–206, 208– Voinovièius, mokytojas 44 210, 212, 216–226, 228–235, Voitarovièius Juozapas Grigas (Jó- 237–243, 245–250, 253–255, zef Grzegorz Wojtarowicz) 33, 257–262, 264, 265, 267, 268 214

434 Volonèevskis → Valanèius Motie- Þaltauskaitë Vilma 204 jus Þalvaris K. → Legeckis Petras Voloðinas Jurgis (Jerzy Waùa- Þelvys Juozapas (Józef Ýelwo- szyñski)** 194 wicz) 161, 172, 191, 196 Volteris Eduardas 73 Þenevièius Juozapas (Józef Ýenie- Vostokovas Aleksandras 58, 109, wicz) 196 110 Þevuskis Henrikas (Henryk Rze- Vrangelis Emanuelis 63 wuski) 23, 63, 70, 106 Vujekas Jokûbas (Jakub Wujek) Þilevièius Tomas (Tomasz Ýyle- 97, 135 wicz)** 144 Þiugþda Juozas 181 Waga Teodor 187 Þukas Vladas 128, 133 Wasilewski Jan 37, 41, 178 Weber Hugo 211 Þukas (Ýuk), mokytojas 115 Weeks Theodore 23 Þutautas Motiejus (Maciej Ýu- Woùonczewski M. → Valanèius towt)** 212 Motiejus Wójcik Zbigniew 210 Áåëåöêèé A. → Beleckis, Alekse- jus Zasztowt Leszek 68 Äîáðîëþáîâ Í. À. → Dobroliu- Zaukevièius Antanas (Antoni bovas, Nikolajus Zawkiewicz)** 84, 91, 101, 104 Èîâ÷óê Ì. Ò. 216 Zavadzkiai, giminë 128 Ëàçóòêà Ñ. A. → Lazutka Stanis- Zavadzkis Adomas (Adam Za- lovas wadzki) 119, 128, 184, 185 Ìóðàâüåâ Ì. Í. → Muravjovas Zavadzkis Feliksas (Feliks Za- Michailas wadzki) 210 Íåóïîêîåâ Âàëåíòèí È. 155, 158 Zavadzkis Juozapas (Józef Za- Ïåòð Âåëèêèé → Petras Didysis wadzki) 128, 239 Ïîïîâ → Popovas, raðtø autorius Zawadzkis Jozaps → Zavadzkis, Ïîïîâ À. 44 Juozapas Òîêòü Ñåðãåé 238 Zenkevièius Jonas (Jan Zienkie- Ôåäîðîâ Â. À. → Fiodorovas V. wicz) 184 Ziegleris Grigas Tomas (Gregor ×åðêàñîâ Ïåòð 34 Thomas Ziegler) 33 ×åðíûøåâñêèé, Äìèòðèé 34

435

DUCHOWIEÑSTWO I LITEWSKOÚÃ: ODNOWA KOÚCIOÙA KATOLICKIEGO W DIECEZJI ÝMUDZKIEJ W LATACH 40-TYCH – 60-TYCH XIX W.

STRESZCZENIE

Ýmudê – specyficzny region Litwy, która w historii ksztaùto- wania siæ nowoczesnego narodu litewskiego byùa jaskrawym ogniskiem odrodzenia narodowego, wciàý wzbudza zainteresowanie badaczy. To wùaúnie tu po raz pierwszy jæzyk litewski zostaù potraktowany jako kulturalna i narodowa wartoúã. Ksiàýka, poúwiæ- cona fenomenowi litewskoúci (jæzyka litewskiego) w katolicyzmie, odkrywa temat poprzez nowe, niespotykane dotàd w historiografii, ujæcie: oýywienie ýycia religijnego w diecezji ýmudzkiej w latach 40-tych – 60-tych XIX w. i obecnoúã jæzyka litewskiego w katolicyzmie

437 sà traktowane jako skùadowa czæúã odnowy Koúcioùa katolickiego w Europie Zachodniej. Jak wiadomo, w Europie Zachodniej w drugim dziesiæcioleciu XIX w. ýycie katolickie znacznie siæ oýywiùo. Poczàtek Restauracji Koúcioùa katolickiego po okresie Napoleoñskim i Kongresie Wiedeñskim (1814–1815) oraz powrót do zasad prawowitych rzàdów umocniù autorytet papieýa. Z drugiej zaú strony ta sytuacja skùoniùa Stolicæ Apostolskà i pañstwa do wspóùpracy na zasadach równo- uprawnienia. Poza instytucjà papieskà odnowæ Koúcioùa katolickiego powodowaùy jego siùy wewnætrzne, obudzone przez Romantyzm, który zadaù decydujàcy cios ideom Oúwiecenia, jak równieý ciàgle jeszcze umacniajàce siæ tendencje ulltramontanizmu. Koúcióù dàýyù do rehabilitacji i obrony chrzeúcijañstwa, do wyzwolenia siæ ze szponów pañstwa, oýywienia ýycia religijnego, ukazania wielkich swych zasùug dla kultury oraz do zbliýenia jej do religii. Szukaù bardziej skutecznych úrodków szerzenia religii w zmieniajàcej siæ sytuacji politycznej, ekonomicznej i spoùecznej, dostosowujàc katolicyzm do liberalizujàcej siæ i demokratyzujàcej spoùecznoúci úwiata. Odnowa Koúcioùa katolickiego w poszczególnych krajach przebiegaùa niejednakowo i miaùa zróýnicowane tempo. W Imperium Rosyjskim, gdzie sytuacja Koúcioùa katolickiego byùa specyficzna i skomplikowana, jego odnowa rozpoczæùa siæ po Powstaniu Listopa- dowym i gùosiùa hasùo prymatu katolicyzmu nad prawosùawiem, zwùaszcza w dziedzinie teologii, kultury i oúwiaty chrzeúcijañskiej, zachæcaùa duchowieñstwo do zawodowego i intelektualnego dosko- nalenia. Wyraýaùa siæ poprzez nowe úrodki i formy pracy, przyczy- niajàce siæ do oýywienia i zaktywizowania ýycia sakramentalnego i liturgii koúcielnej. W ksiàýce wysuwana jest myúl, iý o odnowie Koúcioùa katolic- kiego w diecezji ýmudzkiej w poùowie XIX w. úwiadczyùa wzrastajàca aktywnoúã pracy duszpasterskiej, która wyraýaùa siæ poprzez religijno-

438 oúwiatowà dziaùalnoúã duchowieñstwa, skierowanà na umocnienie katolicyzmu wúród chùopstwa poprzez wykorzystanie jæzyka ludu (jæzyka litewskiego, a od lat 50-tych po przyùàczeniu do diecezji ýmudzkiej parafij gubernii kurlandzkiej równieý ùotewskiego) do krzewienia religii. Lituanizacja Koúcioùa katolickiego rozpoczæùa siæ dziæki coraz czæstszemu uýywaniu w nim jæzyka litewskiego. W latach 40-tych XIX w. w diecezji ýmudzkiej jæzyk ten osiàgnàù juý trwaùà pozycjæ w pracy duszpasterskiej: po litewsku odprawiano dodatkowe nabo- ýeñstwa, prowadzono religijne i elementarne nauczanie w szkoùach parafialnych przy koúcioùach, ksztaùtowano postawy zachowañ spoùecznych chùopów w duchu chrzeúcijañskich wartoúci, hartowano moralnoúã poprzez listy duszpasterskie. W tym czasie zaczæùo siæ ukazywaã wiele publikacji o treúci religijno-moralnej, przeznaczonych dla ludu. Umacniajàca siæ wiæê miædzy katolicyzmem i litewskoúcià przyspieszyùa przedostanie siæ jæzyka litewskiego równieý i do kultury szlacheckiej. Miaùo to wielkie znaczenie, by uprzywilejowane warstwy spoùeczne i duchowieñstwo byùy úwidome korzyúci, pùynàcych dla Koúcioùa z posùugiwania siæ w nim jæzykiem litewskim oraz potrzeby akceptacji tego jæzyka w pracy duszpasterskiej. Zaczæto wydawaã w jæzyku litewskim kazania, inne dzieùa z dziedziny duszpasterstwa, hagiografii, mistyki, ascezy, historii Koúcioùa oraz opowiadania o diecezji, przeznaczone dla duchowieñstwa i oúwieconych katolików. Lituanizacja Koúcioùa katolickiego przyczyniùa siæ równieý do rozwoju piúmiennictwa w jæzyku litewskim, bædàcego wyrazem litewskiej kultury elitarnej i nie majàcego bezpoúredniego zwiàzku z religià (lingwistyka, poezja). Wynikajàca z potrzeb Koúcioùa katolickiego dziaùalnoúã duchowieñstwa na rzecz rozwoju jæzyka i piúmiennictwa litewskiego byùa dotàd w historiografii przypisywana wyùàcznie orædownikom litewskiej kultury etnicznej, którzy posùugiwali siæ jæzykiem litewskim i których dziaùalnoúã zostaùa zakwalifikowana jako ruch etniczno-

439 kulturalny. Nie moýna negowaã faktu, iý idee dziaùaczy litewskiej kultury etnicznej wywieraùy wpùyw na niektórych duchownych, jak równieý tego, ýe w poùowie XIX w. duchowieñstwo miaùo juý i inne waýkie motywy do popierania litewskoúci. Porównanie celów, skali i moýliwoúci oddziaùywania na lud dowodzi, ýe istota litewskoúci orædowników litewskiej kultury etnicznej i duchowieñstwa byùa róýna. Korzenie dziaùalnoúci orædowników litewskiej kultury etnicznej siægajà poczàtku XIX w., gdy zainteresowanie jæzykiem litewskim zaczæùa okazywaã szlachta, która po utracie niepodlegùoúci próbowaùa odnaleêã duchowe oparcie w obcym sobie úrodowisku kulturowym, zwracajàc siæ do swych historycznych korzeni. To zainteresowanie szlachty sprawà litewskà potægowaù dodatkowo napùywajàcy z Zachodu Romantyzm i pojawienie siæ jæzykoznawstwa porównawczego, które uznaùo jæzyk litewski za najstarszy z ýywych jæzyków indoeuropejskich o szczególnej wartoúci dla nauki. Czæúã szlachty zaczæùa gloryfikowaã przeszùoúã dawnej Litwy, wyszukiwaã i rozpowszechniaã dowody úwiadczàce o wyjàtkowoúci jæzyka litewskiego i wyraýaã swà indywidualnoúã w piúmiennictwie litewskim. Wraz z postæpujàcà w Europie intergacjà kulturalnà, rozpowszechnieniem siæ idei ‘’ducha narodów’’ Johanna Gottfrieda Herdera, odrodzeniem narodu polskiego i dojrzewaniem reform spoùecznych na Litwie, do pochodzàcych ze szlachty orædowników litewskiej kultury etnicznej doùàczyùa czæúã inteligencji o rodowodzie chùopskim, co spowodowaùo zmiany w krægu zainteresowañ sprawà litewskà. W okresie dziaùalnoúci najwybitniejszego przedstawiciela litewskiej kultury nowego pokolenia Szymona Dowkonta () (od lat 20-tych do poùowy lat 60-tych XIX w.) obok gloryfikacji przeszùoúci Litwy i jæzyka litewskiego zaczæùy zarysowywaã siæ starania, celem których byù rozwój oryginalnej pod wzglædem historycznym i etnicznym kultury litewskiej, wzbogacenie jej przez wùàczenie do niej wartoúci kultury chùopskiej oraz troska o oúwiatæ chùopów.

440 Zatrzymajmy siæ jednak w krægu wyýej wspomnianych orædowników litewskiej kultury etnicznej. Historyczne i lituanistyczne dzieùa orædowników litewskiej kultury etnicznej byùy przeznaczone dla wyksztaùconego czytelnika. W poùowie XIX w. ich dziaùalnoúã przejawiaùa siæ w úrodowisku elit i przede wszystkim aktywizowaùa konflikt narodowej toýsamoúci szlachty. Nie mogùo byã wówczas mowy o dialogu miædzy nimi i ludem, gdyý dzieliù ich zbyt duýy dystans spoùeczny i kulturalny. Starania orædowników litewskiej kultury etnicznej by wùàczyã lud do procesu cywilizacyjnego byùy równieý próbà odziaùywania na uprzywilejowane warstwy w spoùeczeñstwie, w celu uzyskania przyzwolenia na urzeczywistnienie litewskich inicjatyw oúwiatowych (zalegalizowanie szkóù parafialnych, wydawanie periodyków dla ludu, itd.). Z drugiej zaú strony, przygotowane przez orædowników litewskiej kultury etnicznej elementarze, gospodarcze, dydaktyczne i inne ksiàýeczki dla ludu (najwaýniejsi autorzy Szymon Dowkont, Szymon Staniewicz (Simonas Stanevièius), Kajetan Niezabitowski (), Mikoùaj Akielewicz (Mikalojus Akelaitis)), a zwùaszcza kalendarze Wawrzyñca Iwiñskiego (Laurynas Ivinskis) chociaý w znacznym stopniu przyczyniùy siæ do podniesienia oúwiaty ludu, to jednak (moýe tylko za wyjàtkiem lektur szkolnych) praktycznie byùy dostæpne jedynie dla przynajmniej choã trochæ wyksztaùconego czytelnika. Orædownicy litewskiej kultury etnicznej czasów S. Dowkonta nie dysponowali instytucjonalnym mechanizmem nauki czytania i rozumienia treúãi tych ksiàýek. Zupeùnie inne moýliwoúci oddziaùywania na ýycie chùopów miaùo duchowieñstwo. Speùniajàc posùugæ duszpasterskà, nawet w warunkach pañszczyênianych, miaùo z ludem bezpoúredni kontakt, ugruntowujàc religiæ i zasady moralnoúci chrzeúcijañskiej poprzez posùugiwanie siæ jæzykiem litewskim i w koúciele i w szkole. Duchowni nie tylko wydawali ksiàýki o treúãi religijnej dla ludu, lecz i dziæki zakùadanym szkoùom tworzyli warunki do nauki czytania i pisania;

441 nie tylko propagowali trzeêwoúã, lecz równieý sami zakùadali bractwa trzeêwoúci; nie tylko siæ wypowiadali przeciwko samowoli wùaúcicieli ziemskich, lecz i uýywali swego wpùywu w obronie wùoúcian. Dàýenia duchowieñstwa do umocnienia religijnoúci, w latach 40-tych – 60-tych XIX w. odegraùy ogromnà rolæ w sprawie podniesienia poziomu kultury, moralnoúci i dobrobytu chùopów. Religijno-oúwiatowa dziaùalnoúã duchowieñstwa w jæzyku litewskim byùa bardziej skuteczna jeszcze i przez to, ýe uczestniczyùa w niej wiækszoúã diecezjalnej inteligencji katolickiej – okoùo kilkuset duchownych – nie waýne, czy uwaýajàcych siæ za Polaków, czy za Litwinów. W zlituanizowanym katolicyzme nie dostrzegano zagroýenia dla wizerunku duchowieñstwa, opartego na polskiej kulturze i toýsamoúci narodowej. Lituanizacjæ postrzegano tylko jako skuteczny úrodek posùugi wzglædem ludnoúci chùopskiej. Tego typu zainteresowanie jæzykiem ludu byùo dla spoùecznoúci szlacheckiej zrozumiaùe i tolerowane. Widzimy, ýe cele dziaùalnoúci orædowników litewskiej kultury etnicznej, sfera ich wpùywu i skala dziaùalnoúci róýniùy siæ od dziaùalnoúci, zainspirowanej przez rzeczników odnowy Koúcioùa, dlatego teý te procesy naleýaùoby od siebie oddzieliã, by wyeliminowaã pokutujàce dotàd przekonania o istniejàcych paradoksach w opinii na temat przynaleýnoúci ksiæýy do kultury polskiej a ich litewskà twórczoúcià, pozwalajàce snuã przypuszczenia o rzekomym ukrywaniu narodowoúci i by moýna byùo mówiã o róýnych celach dwu jednakowych litewskich inicjatyw. Ta postawa pozwala na unikniæcie nieporozumieñ, jakie miaùy dotàd miejsce w literaturze, gdzie wszystkie zasùugi na rzecz litewskoúci byùy przypisywane wyùàcznie ideom orædowników litewskiej kultury i elementów litewskiego ruchu narodowego doszukiwano siæ juý w poùowie XIX w., podczas gdy taki ruch jest charakterystyczny dla przeùomu XIX i XX ww.

442 Ustalenie wyraênej granicy miædzy dziaùalnoúcià orædowników litewskiej kultury etnicznej i katolickich krzewicieli litewskoúci nie oznacza braku punktów stycznoúci ich interesów. Te dwie róýniàce siæ ideowo grupy, które ùàczyù jæzyk litewski, podczas realizacji litewskich inicjatyw, na ogóù doúã czæsto, owocnie ze sobà wspóùpracowaùy. W pracy przy zastosowaniu metod logicznych, matematyczno- statystycznych oraz metody historycznej omawiany jest temat fenomenu jæzyka litewskiego, wystæpujàcy wúród duchowieñstwa katolickiego w poùowie XIX w. Badane sà przyczyny odnowy Koúcioùa katolickiego w Imperium Rosyjskim, jego ogólna sytuacja prawna, ekonomiczna i religijna w poùowie XIX w., zagadnienie posùugiwania siæ jæzykiem litewskim w diecezji ýmudzkiej oraz jego przyczyny. Ocena posùugiwania siæ jæzykiem litewskim przez duchowieñstwo i oznak umocnienienia siæ w jego szeregach litewskoúci oparta jest równieý na analizie specyfiki ksztaùcenia kleryków Seminarium Diecezji Ýmudzkiej w latach 1845–1869, ich kontyngentu i dziaùalnoúci. Ramy chronologiczne badañ obejmujà lata 1845–1869. Rok 1845 przypada na czas reformy seminarium i okres dziaùalnoúci administratora diecezji ýmudzkiej (1840–1850) Jana Chryzostoma Gintyùùy (Jonas Krizostomas Gintila) (1788–1857) oraz rektora seminarium (1845–1850) i biskupa ýmudzkiego (1850–1875) Macieja Woùonczewskiego (Motiejus Valanèius) (1801–1875). W badaniach nad dziaùalnoúcià seminarium gùówna uwaga zostaùa skierowana na lata 1845–1865, kiedy ten zakùad znajdowaù siæ w Worniach i byù czæúcià Ogniska Kulturalnego Worñ. Po roku 1863, gdy wùadza ograniczyùa wstæp do seminarium i w koñcu 1865 roku przeniosùa je do Kowna, dziaùalnoúã seminarium osùabùa (od roku 1867 seminarium praktycznie nie dziaùaùo) i oýywiùa siæ dopiero jesienià 1870 roku. W ksiæýce sà równieý omawiane ruchy ludowe, zwiàzane z odnowionym duchowieñstwem diecezji ýmudzkiej. W sposób

443 nowoczesny jest tu traktowana rola duchowieñstwa w Ruchu Trzeêwoúci 1858–1862 i w Ruchu Obrony Katolicyzmu 1865 roku oraz podjæta próba odkrycia istoty tych ruchów, okreúlenia roli oddziaùywania religijno-oúwiatowej dziaùalnoúci duchowieñstwa na etnicznà konsolidacjæ chùopstwa. Do badañ wykorzystano êródùa przechowywane w archiwach i dziaùach rækopisów Litwy, Rosji, Polski, êródùa drukowane oraz literaturæ specjalistycznà. Przeprowadzone badania potwierdziùy postawionà w ksiàýce hipotezæ, iý aktywizacja ýycia religijnego w diecezji w poùowie XIX w. i jego umacniajàca siæ wiæê z jæzykiem litewskim nie byùy zjawiskiem przypadkowym. Spojrzenie na jæzyk litewski w katolicyzmie, jako na czynnik odnowy Koúcioùa, ukazaùo zbieýnoúã róýnych inicjatyw duchowieñstwa, wyznacznikiem których byùo posùugiwanie siæ jæzykiem litewskim, odsùoniùo ogólny cel i wyjaúniùo zjawisko fenomenu jæzyka litewskiego w szlacheckiej kulturze litewskiego spoùeczeñstwa oraz uúciúliùo rolæ Koúcioùa katolickiego w dziejach nowoczesnego narodu litewskiego. Po dokonaniu analizy sytuacji Koúcioùa katolickiego w Imperium Rosyjskim ustalono, ýe bodêcem do jego odrodzenia byùa coraz bardziej pogarszajàca siæ jego sytuacja prawna i ekonomiczna, ograniczenie moýliwoúci wpùywu, nasilenie siæ ofensywy rosyjskiej kultury i ideologii wymierzonej w duchowieñstwo, zagroýenie szerzenia siæ prawosùawia wúród ludnoúci, jak równieý rozpad stosunków feudalnych, dojrzewanie reform spoùecznych i wzrost roli chùopstwa. W diecezji ýmudzkiej o charakterze odnowy zadecydowaùy równieý takie czynniki, jak religijne, etniczne, socjalne i kulturalne zróýnicowanie ludnoúci, pochodzenie duchowieñstwa, tradycje posùugiwania siæ jæzykiem litewskim w koúciele, litewska dziaùalnoúã etniczno-kulturalna i nastawienie wùadz koúcielnych, uksztaùtowanych w mùodoúci w duchu Oúwiecenia katolickiego.

444 Prekursorem religijno-oúwiatowej dziaùalnoúci duchowieñstwa, skierowanej na umocnienie katolicyzmu wúród chùopstwa poprzez posùugiwanie siæ jæzykiem ludu, byù w latach 40-tych XIX w. administrator diecezji ýmudzkiej J. Ch. Gintyùùo. Jego dzieùo kontynuowaù biskup ýmudzki M. Woùonczewski. Analiza pochodzenia, charakteru nauczania i zainteresowañ kleryków Seminarium Diecezji Ýmudzkiej z okresu 1845–1869 wyùoniùa kilka czynników umocnienia siæ wúród duchowieñstwa litewskoúci: demokratyzacjæ struktury spoùecznej, lituanizacjæ pracy duszpasterskiej i piúmiennictwo litewskie. Po zrekonstruowaniu na podstawie êródeù archiwalnych kontyngentu kleryków Seminarium Diecezji Ýmudzkiej, studiujàcych w latach 1845–1869, dokonano analizy jego specyfiki (osobowoúã kleryka, pochodzenie geograficzne i spoùeczne, wyksztaùcenie, wiek, czas trwania studiów, okolicznoúci opuszczenia seminarium, úwiæcenia, itd.), liczby wstæpujàcych i koñczàcych seminarium, wpùywu czynników zewnætrznych oraz ustalono charakter i intensywnoúã zmian struktury socjalnej kleryków. W latach 1845– 1869 w Seminarium Diecezji Ýmudzkiej studiowaùo 749 osób, spoúród których seminarium ukoñczyùy 542 osoby (72,2%). Liczba i wstæpujàcych i koñczàcych seminarium miaùa tendencjæ wzrostu. Na skutek represji wùadz carskich po powstaniu 1863 roku w latach 1865– 1869 obowiàzywaù zakaz przyjmowania kleryków do seminarium. Wedùug pochodzenia spoùecznego wiækszoúã kleryków wywodziùa siæ z rodzin drobnoszlacheckich, tuý po nich byli synowie chùopscy. Pozostali pochodzili z innych niýszych warstw spoùecznych (ludzi wolnych, obywateli i odnodworców, mieszczan, kupców). W seminarium ýmudzkim liczba kleryków o zróýnicowanym pochodzeniu spoùecznym w poszczególnych latach byùa róýna. W latach 1845–1853 oraz 1863–1864 wúród imatrykulowanych byùo wiæcej kleryków wywodzàcych siæ z rodzin chùopskich i innych niýszych

445 warstw spoùecznych (ci drudzy, razem wziæci, stanowili 16 % w stosunku do synów chùopskich) niý pochodzàcych z rodzin szlacheckich, zaú w latach 1854–1862 wúród immatrykulowanych przewagæ mieli synowie szlacheccy. Takà dynamikæ moýna uzasadniã okolicznoúciami politycznymi, ekonomicznymi i oúwiatowymi. Najwaýniejszà osobliwoúcià kontyngentu seminarzystów z lat 1845–1869 byùa powszechna demokratyzacja jego struktury spoùecznej, czyli wzrost liczby osób o rodowodzie chùopskim oraz wywodzàcych siæ z innych niýszych warstw spoùecznych ludnoúci w stosunku do liczby kleryków o rodowodzie szlacheckim. Dowodem czego, w porównaniu z danymi poprzednich lat, jest pokaêny procent (48,8%), odnoszàcy siæ do pierwszej, wyýej wymienionej, grupy osób, które wstàpiùy do seminarium w latach 1845–1869. O wyborze zawodu duchownego wúród chùopów decydowaùy objektywne polityczne, ekonomiczne i kulturalne okolicznoúci owego czasu, spadek popularnoúci stanu duchownego wúród szlachty, wystàpujàce w diecezji ýmudzkiej bardziej, niý gdzie indziej, dàýenie chùopów do oúwiaty oraz starania hierarchów diecezji, by stworzyã dla mùodzieýy z niýszych warstw spoùecznych moýliwoúci do zdobycia zawodu duchownego. Analiza kontyngentu kleryków dowiodùa równieý, ýe sytuacja materialna wiækszej czæúci mùodzieýy szlacheckiej byùa gorsza niý niektórych dzieci chùopskich. To powodowaùo odejúcie z seminarium wiækszej liczby kleryków pochodzàcych z niezamoýnych rodzin szlacheckich i przyczyniùo siæ równieý do demokratyzacji kontyngentu seminarium. Oto z ogólnej liczby zidentyfikowanych wedùug pochodzenia kleryków, immatrykulowanych do seminarium w latach 1845–1869, wywodzàcy siæ ze szlachty stanowili – 51,7 %, natomiast pochodzàcy z rodzin chùopskich i innych niýszych warstw spoùecz- nych – 48,3%. Seminarium zaú ukoñczyùo – 48,9% pochodzàcych ze szclachty i 51,1% – z chùopów i innych niýszych warstw spoùecznych.

446 Dlatego wúród absolwentów z lat 1845–1869 przewaýaùy osoby pochodzàce z niýszch warstw spoùecznych, a zwùaszcza – z chùopów. W 1867 roku absolwenci seminarium z lat 1845–1867, stanowili w diecezji 82% czynnych ksiæýy i wiækszoúã z nich wywodziùa z niýszych warstw spoùecznych. Na poczàtku 1846 roku w Seminarium Diecezji Ýmudzkiej kurs wymowy koúcielnej, czyli homiletyki, zaczæto wykùadaã po litewsku. W seminarium, gdzie nauczanie odbywaùo siæ w jæzyku polskim i ùaciñskim, warunki do wprowadzenia litewskiej homiletyki zaistniaùy dziæki jego reformie. Wedùug zatwierdzonego przez wùadze rosyjskie nowego Statutu duchownych rzymskokatolickich seminariów, homiletyka w nich powinna byùa byã wykùadana w jæzykach i dialektach narodowych diecezji, pozostaùe zaú przedmioty – po ùacinie, bàdê po rosyjsku. Zarzàdzenia wùadzy nie rugowaùy bezpoúrednio jæzyka polskiego z seminariów, jednak poniewaý w diecezji ýmudzkiej wiækszoúã ludnoúci mówiùa na co dzieñ w jæzyku litewskim, teoretycznie zaistniaùa moýliwoúã wprowadzenia w seminarium jæzyka litewskiego. Poza tym, naleýàce przedtem do zakonu misjonarzy seminarium, zostaùo przekazane duchowieñstwu diecezjalnemu, a od jego kadry dydaktycznej zaýàdano posiadania wyýszego wyksztaùcenia duchownego, a wiæc zdobytego w rzymskokatolickiej akademii duchownej, co pozwoliùo przyciàgnàã do seminarium mùodszych, bardziej wyksztaùconych i lepiej rozumiejàcych ówczesne potrzeby Koúcioùa ludzi, zdolnych do urzeczywistnienia idei litewskiej himiletyki. Do J. Ch. Gintyùùy, administratora diecezji, naleýaùa inicjatywa przygotowania kleryków do peùnienia duszpasterskiej posùugi w jæzyku litewskim, zaú o wcielenie jej w ýycie zadbaù ówczesny rektor seminarium M. Woùonczewski. Kurs litewskiej homiletyki, wzbogacony o dodatkowe êródùa, byù wykùadany od roku 1845 do 1849. Sà podstawy do przypuszeñ, ýe aý do 1866 roku byùa wykùadana

447 jego litewska i polska czæúã. Wydany przez wùadze rosyjskie zakaz uýywania w seminariach katolickich jæzyka polskiego po 1866 roku przyczyniù siæ do caùkowitej lituanizacji homiletyki. Obok teorii, na zajæciach z homiletyki od 1846 roku zobo- wiàzano kleryków do przygotowania i wygùaszania kazañ litewskich w katedrze wornieñskiej. Ksiæýa, którzy ukoñczyli po tym roku seminarium, mieli specjalne przygotowanie do krzewienia religii w jæzyku litewskim. W zwiàzku z lituanizacjà homiletyki w seminarium zaczæto gromadziã litewskà literaturæ. Tak powstaù pierwszy ksiægozbiór na Litwie, który miaù sùuýyã przygotowaniu kleryków do litewskiego duszpasterstwa. Podstawæ zbioru stanowiùa spuúcizna po xx. misjonarzach. Staraniem M. Woùonczewskiego i przy udziale S. Dowkonta ksiægozbiór zaczæto pomnaýaã. W roku 1865 liczyù on 60 tomów, 26 tytuùów ksiàýek. Byùy tu cenne, w wiækszoúci XIX- wieczne, wydania o treúci religijnej. Spuúcizna ówczesnej biblioteki Seminarium Diecezji Ýmudzkiej pozwala równieý sàdziã o poprawie ogólnego poziomu zawodowego wyksztaùcenia kleryków (do roku 1845, kiedy seminarium byùo kierowane przez xx. misjonarzy, niewiele dbano o bibliotekæ, a jej zbiory byùy niemalýe niedostæpne dla kleryków). Opierajàc siæ o analizæ podstawowych zasobów biblioteki i êródeù ich gromadzenia stwierdzono, ýe za okres 1845–1865 jej zasób wzrósù ponad 6 razy (o 5, 5 tys. tomów). Ksiàýki byùy gromadzone z inicjatywy seminarium i nabywane z jego wùasnych úrodków (wydane w XIX w. dzieùa z teologii, historii, literatury i inne) oraz z inicjatywy i úrodków czynników oficjalnych (rozmaite zbiory Ustaw, dzieùa z rosyjskiej literatury, historii i geografii i róýne podræczniki). Biblioteka otrzymywaùa równieý dary od osób prywatnych i instytucji. Wúród nich dominowaù ksiægozbiór z dawnej biblioteki Gimnazjum w Kroýach, który trafiù do seminarium dziæki staraniom J. Ch. Gintyùùy,

448 jak równieý dar z jego prywatnej biblioteki. W sumie z darów pochodziùo okoùo 3700 tomów z XV–XIX w. – dzieù z teologii, historii i innych, które stanowiùy 70% nabytków z lat 1845–1865). Nowy etap próby lituanizacji duchowieñstwa znalazù swe odzwierciedlenie w przygotowanym w roku 1864 projekcie Maùego Seminarium w Worniach. Miaùa to byã szkoùa na poziomie ogólnoksztaùcàcego gimnazjum z litewskim jæzykiem wykùadowym, przeznaczona dla mùodzieýy wszystkich warstw spoùecznych, zamierzajàcej w przyszùoúci wstàpiã do seminarium. Sama idea powoùania szkoùy przygotowawczej do seminarium nie byùa orygi- nalnà. W Worniach taki projekt zgùosiù w 1852 roku Michaù Bejnaro- wicz, (Mykolas Beinaravièius) nauczyciel rzàdowej szkoùy parafialnej. W tym mieúcie dobrze znana byùa równieý dziaùalnoúã Maùego Seminarium w Saratowie (diecezja tyraspolska). Do opracowania wspomnianego projektu seminarium zachæciùa opinia papieýa, przekazana M. Woùonczewskiemu w koñcu 1862 roku. Do wyboru zaú jæzyka litewskiego, jako wykùadowego w Maùym Seminarium, przyczyniù siæ zakaz uýywania po roku 1864 jæzyka polskiego w szkoùach wiejskich kraju; wobec czego wùadzom rosyjskim zapro- ponowano zamiast polskiej litewskà alternatywæ przygotowania przyszùych kleryków. Po drugie, przyspieszenie lituanizacji ducho- wieñstwa byùo korzystne dla Koúcioùa katolickiego, gdyý po zniesieniu poddañstwa i upadku powstania 1863 roku wzrosùo znaczenie chùopów w spoùeczeñstwie. Ustalono, ýe w latach 1845–1869 istniaùo kilka dziedzin dziaùalnoúci mùodzieýy seminaryjnej: kompletowanie lituaniców i ksiàýek litewskich, gromadzenie folkloru litewskiego i notowanie osobliwoúci jæzykowych, przygotowanie literatury religijnej w jæzyku litewskim, zaangaýowanie w tworzeniu piúmiennictwa litewskiego, nie majàcego bezpoúrednirgo zwiàzku z religià (lingwistyka, poezja). Do takiej dziaùalnoúci zachæcaùo kleryków ich etniczno-spoùeczne

449 pochodzenie, potrzeba umocnienia katolicyzmu wúród ludnoúci chùopskiej oraz úrodowisko kulturalne Worñ. Biblioteka klerycka seminarium zostaùa skompletowana w latach 1845–1869 z inicjatywy i úrodków samych kleryków. Znaùazùo siæ w niej 350 tomów, 152 tytuùy dzieù polskich, ùaciñskich, francuskich i litewskich oraz periodyków. Wzrastajàce zainteresowanie kleryków litewskoúcià potwierdza fakt, ýe w ich bibliotece znalazùo siæ sporo lituaniców oraz dziesiæã tytuùów ksiàýek litewskich. Ksiàýki te dotyczyùy dziejów Litwy, Rzeczypospolitej, diecezji ýmudzkiej, znalazùy siæ tu teý dzieùa teologiczne, ksiàýeczki dla ludu o treúci religijnej i gospodarczej. Niewielu kleryków zajmowaùo siæ zbieraniem folkloru i notowaniem osobliwoúci jæzykowych. Mieszkajàcy i pracujàcy w Worniach ksiàdz lituanista Ambroýy Franciszek Kossarzewski (Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas) zachæcaù kleryków wywo- dzàcych siæ z rodzin chùopskich, zwùaszcza pochodzàcych z Auksztoty, do zbierania materiaùów przydatnych do jego badañ lingwistycznych. Klerycy zajmowali siæ przekùadami, tworzyli religijnà literaturæ dla chùopów i ksiæýy oraz poezjæ litewskà, organizowali dyskusje na temat norm jæzyka litewskiego. Gùównym bodêcem w tej pracy byùa lituanizacja duchowieñstwa w róýnych regionach gwarowych oraz przystosowanie chrzeúcijañskiego úwiatopoglàdu do ýycia chùopów litewskich. Wywodzàcym siæ z ludu klerykom, którzy nie utracili toýsamoúci narodowej, lituanizacja duszpasterstwa daùa moýliwoúã gùoszenia prawd chrzeúcijañskich w jæzyku ojczystym i równieý zadoúãuczyniùa ich sentymentom narodowym. Po zbadaniu spóúcizny literackiej poety litewskiego Antoniego Baranowskiego (Antanas Baranauskas, 1835–1902), studiujàcego w Seminarium Diecezji Ýmudzkiej w latach 1856–1858 moýna stwierdziã, ýe jego twórczoúã poetycka w jæzyku litewskim oraz zainteresowania lingwistyczne byùy uwarunkowane przez potrzeby katolicyzmu. Z drugiej zaú strony, w

450 twórczoúci poetyckiej niektórych kleryków mùodszej generacji (poeci litewscy Antoni Wienoýyñski (Antanas Vienaþindys) (1841–1892), Piotr Rymkiewicz (Petras Rimkus) (1842–1907) moýna dostrzec odzwierciedlenie wzrastajàcej wúród chùopstwa porzeby spoùecznego i kulturalnego speùnienia, którà odczuwaùa wywodzàca siæ zeñ inteligencja. Duchowieñstwo, wychowane w Seminarium Diecezji Ýmudzkiej od lat 40-tych do lat 60-tych XIX w., zwane pokoleniem Woùonczewskiego, odgrywaùo w ýyciu religijnym spoùeczeñstwa gùównà rolæ aý do ostatniego ãwierãwiecza, do czasu, gdy nastàpiùa wymiana pokoleñ. To pokolenie, w porównaniu ze starym, wyróýniaùy juý nowe cechy- dobre wyksztaùcenie, zainteresowania kulturalne, aktywna postawa w sprawie obrony interesów Koúcioùa. W swej pracy duszpasterskiej byùo ono gotowe do uwzglædnienia potrzeb wiækszoúci etnicznej wiernych, gdyý byùo to korzystne dla katolicyzmu. Dlatego najwiækszà jego zasùugà byùa dziaùalnoúã prewencyjna wobec zagroýenia rozpowszechnienia siæ prawosùawia i kultury rosyjskiej wúród ludnoúci chùopskiej. Po roku 1863, gdy upadùy najwaýniejsze filary wspierajàce jæzyk litewski w religii chrzeúcijañskiej (ograniczenie przez wùadze rosyjskie dziaùalnoúci duszpasterskiej Koúcioùa Katolickiego, zakaz druku litewskiego ùaciñskà trzcionkà, zamkniæcie szkóù parafialnych przy koúcioùach i bractw religijnych), duchowieñstwo nadal, przy pomocy zmodyfikowanych metod, szerzyùo wiaræ katolickà w jæzyku ludu. Nowoczesne duszpasterstwo, bardziej demokratyczne spojrzenie na chùopów, wynikajàce z wùasnego niýszego pochodzenia, pomogùo zmniejszyã w diecezji ýmudzkiej, zwùaszcza w jej úrodkowej i wschodniej czæúci, polonizacjæ chùopów poprzez koúcióù katolicki i dopomóc w utwierdzeniu siæ w nim jæzyka litewskiego. Duchowieñstwo M. Woùonczewskiego poprzez swà specyficznà religijno-oúwiatowà dziaùalnoúã zaspakajalo równieý potrzeby

451 narodowe i kulturalne ludu litewskigo i umacnialo jego narodowo- kulturowy potencjaù. Pod tym wzglædem wywarlo ono poúredni wpùyw na proces ksztaùtowania siæ nowoczesnego narodu litewskiego. Dla uúwiadomienia narodowego duchowieñstwa wychowanego w seminarium, jego lituanizacja nie byùa rzeczà znaczàcà, nadal pozostawali oni przywiàzani do kultury szlacheckiej, pielægnujàcej polskà tradycjæ – historycznà i kulturalnà. Z drugiej strony duchowieñstwo pokolenia M. Woùonczewskiego wniosùo jednak cenny wkùad do rozwoju jæzyka litewskiego i piúmiennictwa. Jego przedstawiciele poprzez przygotowane sùowniki, gramatyki, róýnorodne ksiàýeczki litewskie przyczynili siæ do doskonalenia jæzyka litewskiego, tworzenia jego norm i podniesienia rangi w spoùeczeñstwie. Oryginalny wkùad do historii i teologii wniosùy badania dziejów Koúcioùa, pisane w jæzyku litewskim, jak równieý tùumaczenie na jæzyk litewski Biblii. Duchowni tamtych czasów napisali szereg wartoúciowych utworów z literatury piæknej. O ich wkùadzie do piúmiennictwa litewskiego decydowaùy przewaýnie potrzeby religijne, tylko w koñcu XIX w. na twórczoúã poszczególnych duchownych zaczàù wpùywaã litewski ruch narodowy. Jako oczywisty skutek religijno-oúwiatowej dziaùalnoúci duchowieñstwa diecezji ýmudzkiej naleýy uwaýaã powstanie ruchów ludowych. W latach 1858–1862 – Ruchu Trzeêwoúci oraz w 1865 r. – Ruchu Obrony Katolicyzmu. Analiza inicjatyw Ruchu Trzeêwoúci, jego chronologii, najwaýniejszych osobliwoúci, zwiàzku z duchowieñstwem, wùadzà rosyjskà i spoùeczeñstwem dowodzi, ýe inicjatorami trzeêwoúci na Ýmudzi, w odróýnieniu od Górnego úlàska (Prusy), Galicji (Austria), czy Królewstwa Polskiego byùo nie duchowieñstwo, lecz chùopi, tak samo jak w Rosji centralnej. W oparciu o nowà interpretacjæ êródeù w tej pracy na temat istoty zagadnienia ruchu trzeêwoúci zostaùa zaproponowana alternatywa wobec ugruntowanego w historiografii stanowiska, wedùug którego ruch trzeêwoúci miaù powstaã z inicjatywy

452 duchowieñstwa. Biskup M. Woùonczewski, rzekomo troszczàc siæ o moralnoúã ludu, z góry zaplanowaù ruch trzeêwoúci, zaczekaù tylko na odpowiedni moment i ogùosiù trzeêwoúã, jednak úwiadomie rozpowszechniù pogùoski o wpùywie wydarzeñ w Królewstwie Polskim i inicjatywie samego ludu, chcàc ukryã przywódczà rolà duchowieñstwa w ruchu i przeszkodziã wùadzy w jego zdùawieniu. Analiza wypadków potwierdza, ýe do powstania ruchu trzeêwoúci zachæciùo umocnienie narodowego i kulturalnego potencjaùu, spowodowane przez oúwiatowo-religijna dziaùalnoúã duchowieñstwa posùugujàcego siæ jæzykiem ludu, bodêcem zaú staùo siæ ogùoszenie zniesienia poddañstwa. Umocnienie etnicznych i religijnych pierwiastków wúród chùopów ýmudzkich przyczyniùo siæ do wzrostu potrzeby zmian socjalno- ekonomicznych. Dlatego wieúã o zbliýajàcej siæ reformie rolnej potrafiùa wzbudziã duýy zapaù ducha wúród ludu, przejawiajàcy siæ w spontanicznej abstynencji – cnocie dobrego gospodarza. Dlatego teý na decyzjæ ludu opowiedzenia siæ za trzeêwoúcià naleýy patrzeã nie jako na zjawisko religijne, lecz jako na zjawisko psychologiczne: wewnætrzne skupienie, dàýenie do oczyszczenia moralnego przed waýnymi, dùugo oczekiwanymi, przemianami. Taka istota ruchu trzeêwoúci w diecezji ýmudzkiej jest wytùumaczeniem jego impulsywnoúci, aktywnoúci ludu, trwaùoúci i innych nietradycyjnych cech, wyróýniajàcych ten ruch spoúród podobnych doñ ruchów, wystæpujàcych w innych krajach. O przyspieszeniu tempa rozpowszechniania siæ ruchu ludowego, jego masowoúci i czasie trwania zadecydowaù charakter peùnionych przez duchowieñstwo duszpasterskich obowiàzków, dàýenie Koúcioùa do zwiækszenia swego wpùywu na chùopstwo podczas reformy rolnej i zaostrzenie siæ sytuacji politycznej przed rokiem 1863. Duchowni, bàdàc najbliýej ludu, pierwsi potrafili dostrzec ten ruch, udzieliã mu przestrzeni koúcielnej i poprzeã postanowienie chùopa o wytrwaniu w trzeêwoúci. W duchowieñstwie

453 katolickim i w dziaùajàcych przy koúcioùach bractwach ýywioùowy ruch trzeêwoúci znalazù zaufanego przywódcæ i formæ organizacyjnà. Dla wùadzy rosyjskiej wiæê miædzy inicjatywà trzeêwoúci chùopów i zniesieniem poddañstwa byùa oczywista. Tolerujàc ten ruch, popieraùa ona siùæ indyferentnà wobec polskich dàýeñ politycznych i jà wykorzystywaùa. Z drugiej zaú strony, nie zatwierdzone przez wùadzæ Imperium bractwa, jako bastiony wpùywów ksiæýy katolickich, staùy siæ objektem jej ataków. Szlachta i Ýydzi, zamieszkujàcy na terenie diecezji, traktowali umocnienie wiæzi duchowieñstwa katolickiego z ludem, jako ewentualne zagroýenie dla ich interesów. Przeprowadzone badania odsùoniùy równieý istotæ Ruchu Obrony Katolicyzmu, powstaùego w diecezji ýmudzkiej w 1865 roku. Ten ruch wybuchnàù nagle na skutek wzrastajàcej wúród chùopstwa potrzeby natychmiastowego uzyskania Sakramentu bierzmowania i sakramentaliów. W przeciwieñstwie do Ruchu Trzeêwoúci, Ruch Obrony Katolicyzmu, powstaùy z inspiracji siù zewnætrznych (duchowieñstwo katolickie, wspierane przez ziemian i drobnà szlachtæ), byù aktem religijnym, którym poprzez dziaùania chùopów starano siæ umocniã pozycjæ katolicyzmu i przyhamaowaã represje wùadz po Powstaniu 1863 roku. Na podstawie danych podrzædnych moýemy przypuszczaã, ýe ideæ ruchu, który dawaù moýliwoúã udzielenia Sakramentu bierzmowania przede wszystkim dzieciom, powziàù biskup M. Woùonczewski wiosnà 1865 roku, gdy miaù miejsce jego konflikt z wùadzà rosyjskà w zwiàzku ze sprawà nawracania na prawosùawie dzieci w przytuùku w Kownie, a model dziaùania przejàù biskup od swego poprzednika Administratora diecezji ýmudzkiej (1838–1844) Szymona Michaùa Giedroycia (Simonas Mykolas Giedraitis). Z kolei, wpùyw siù zewnàtrznych na Ruch Obrony Katolicyzmu miaù charakter raczej psychologiczny i taktyczny, nie wystæpowaùo tu bowiem bezpoúrednie kierownictwo. Ze strony chùopów ten ruch nie byù aktem politycznym, a raczej odzwierciedleniem wzmoýonego

454 niepokoju. Otwarta deklaracja wiary chùopów litewskich i dobrowolna decyzja jej obrony, podobnie, jak w Rruchu Trzeêwoúci, byùy spowodowane przez religijno- oúwiatowà dziaùalnoúã duchowieñstwa, skierowanà na ugruntowanie w úwiadomoúci chùopa przekonania, ýe etnos i katolicyzm sà nierozerwalne. To, ýe duchowieñstwo diecezji ýmudzkiej poprzez jæzykowo specyficznà dziaùalnoúã religijnà potrafiùo poùàczyã religijnoúã z etnicznoúcià chùopów, byùo wielkim sukcesem Koúcioùa: katolicyzm utwierdziù siæ w ludzie, jako norma egzystencji etnosu. To w gruncie rzeczy wzmocniùo pozycjæ Koúcióùa katolickiego i faktycznie ukoronowaùo jego najwaýniejszy cel: uniemoýliwienie zbliýenia etnicznie i religijnie jednorodnych mieszkañców diecezji ýmudzkiej z Koúcioùem prawosùawnym. Religijno-oúwiatowa dziaùalnoúã duchowieñstwa diecezji ýmudzkiej w latach 40-tych – 60-tych XIX w. przyczyniùa siæ do zaùoýenia fundamentu lituanizacji Koúcioùa katolickiego na Litwie. Przemiany spoùeczne i polityczne, które dotknæùy nastæpne pokolenie duchowieñstwa, na przeùomie XIX i XX w. zbliýyùy je do ideologicznych i politycznych ustaleñ nowoczesnego litewskiego nacjonalizmu i zachæciùy do syntezy katolicyzmu i nowoczesnej narodowoúci, do wùàczenia siæ do litewskiego ruchu narodowego. Wszystko to prowadziùo do zaktywizowania procesu ksztaùtowania siæ chrzeúcijañskiej demokracji, a wiæc do caùkowitego zjednoczenia katolicyzmu z narodowoúcià.

Z jæzyka litewskiego tùumaczyùa Helena Ðimanel

455

THE CLERGY AND THE LITHUANIAN LANGUAGE: THE RENEWAL OF THE CATHOLIC CHURCH IN THE DIOCESE OF SAMOGITIA BETWEEN THE 1840S AND 1860S

SUMMARY

A specific region of Lithuania – Samogitia (Þemaitija) – was a major centre of national rebirth in the history of the modern Lithuanian nation and consequently it did not lack the attention of the research- ers. It was here that the first reference of the Lithuanian language as a national cultural value was made. This book reveals the place of the Lithuanianness (Lithuanian language) in Catholicism, taking into con- sideration the factors that have been so far ignored in historical schol- arship, namely, the upsurge of the religious life in the Diocese of Samogitia in the 1840s and 1860s and the role of the Lithuanian

457 language in the Catholic Church as a constituent part of the renewal of the Church in Western Europe. It is common knowledge that in the second half of the nine- teenth century Western Europe experienced an intensification of the Catholic life. After the Napoleonic period and the Congress of (1814–1815) the restoration of the Catholic Church and the return to the principles of legitimate rule strengthened the authority of the Pope and encouraged the cooperation between the Holy See and the state on the principle of equality. Outside the boundaries of the papal in- stitution the renewal of the Catholic Church was instigated by the internal ecclesiastical powers, which were activated by Romanticism, in its turn delivering a decisive blow to the Enlightenment ideas; the increasing tendencies of Ultramontanism also had their share. The Church sought to vindicate and defend Christianity, to free itself from the grip of the state, to revive religious life, to show its merits to culture and to reconcile culture with religion. It looked for more ef- fective ways to promulgate religion in the new political, social and economic circumstances and to adapt Christianity to the society undergoing the process of liberalization and democratization the world over. In various countries that process proceeded differently, and its rate was uneven. In the Russian empire, where the situation of the Catholic Church was specific and complicated, it started after the uprising of 1830–1831 and emphasized Catholicism rather than Or- thodoxy, in particular in theology, culture, and Christian education; emphasis was placed on professional and intellectual advancement of the clergy, and on new measures and ways of pastoral work, reviving and activating sacramental life and church liturgy. This book expounds the idea that the renewal of the Catholic Church in Samogitia in the mid-nineteenth century is attested by the intensification of the pastoral activity, associated with the religious educational work of the clergy; it aimed at strengthening Catholicism

458 among the peasantry, improving ways of pastoral work and in par- ticular at making full use of the people’s languages – Lithuanian (and Latvian after the attachment of the parishes of the Curonian Province to the Diocese of Samogitia) in the spread of faith. The Lithuanianization of the Catholic Church began with the increased use of the Lithuanian language in meeting Catholic needs. Since the mid-nineteenth century Lithuanian had come into common use in the Church activity in the Diocese of Samogitia: the local lan- guage was used in supplemental services, in elementary religious teaching, in moral education and instruction of social behaviour in the spirit of Christian values among the peasantry. The publication of religious and moral literature began on a large scale. The growing bonds between Catholicism and Lithuanianness strengthened the penetration of the Lithuanian language into the gentry culture. It was important that the leading strata of society understood the impor- tance of the use of Lithuanian for the Church itself, that it tolerated and used it in pastoral work. Lithuanian publications, intended for intellectual believers and educated Catholics, appeared; they were sermons, hagiographic, mystical-ascetic literature, narratives about the history of the Diocese and the Church. Lithuanianized Catholicism also caused the rise of contemporary clergy’s writings representing elite Lithuanian culture directly not linked to religion (, poetry). Moved by the needs of the Church the activity of the clergy, related to the Lithuanian language and Lithuanian writings, has been attributed so far by historians to the fosterers of Lithuanian ethnic culture, who also used Lithuanian and whose activity was referred to as a Lithuanian ethno-cultural movement. There is no denying that the ideas of ethno-cultural activists influenced some clergymen, and on the other hand it would be a mistake to disregard the fact that in the middle of the nineteenth century the Lithuanian activity of the clergy was inspired by one more strong motive. That the aims, extent,

459 and chances of the impact on the people in the campaign conducted by Lithuanian ethno-cultural activists differed from those caused by the needs of Catholicism is demonstrated by the comparison of these parameters. The beginnings of the activity of ethno-cultural activists go back to the early nineteenth century, when the Lithuanian gentry began paying attention to the Lithuanian language. After the Russian occu- pation seeking spiritual support in an alien milieu, the gentry turned to its historical roots. The attention to Lithuanian matters was also prompted by Romanticism, coming from the West, and by compara- tive linguistics, claiming that Lithuanian was the most archaic of all the living Indo-European languages and therefore being of particular importance for scholarship. There appeared representatives of the gentry, who set out to glorify the past of old Lithuania, to elevate the value of Lithuanian and to express their identity by Lithuanian writ- ings. Quite a number of the gentry of peasant stock became adherents of the Lithuanian movement at a time of the cultural integration in Europe, of the spread of Johann Gottfried von Herder’s ideas of the ‘national spirit’, of the rise of Polish rebirth and of the need for social reforms. That conditioned a change in the contents of ethno-cultural self-expression: in addition to the glorification of Lithuania’s past and its language, attempts to foster a specific Lithuanian culture and to educate the peasantry became evident. At the time of the activity of the most prominent Lithuanian ethno-cultural worker Simonas Daukantas (Dowkont) (between the end of the second decade and the middle of the seventh decade of the nineteenth century) the fosterers of Lithuanian ethnic culture already made attempts to cultivate a distinctive Lithuanian culture taking into consideration the cultural values of the peasantry, and creating prerequisites for its education. The sphere of these cultural initiatives deserves a more careful consideration. In the mid-nineteenth century the influence of writings of the ethno-cultural workers concentrated in the milieu of the gen-

460 erational and intellectual elite and stimulated primarily the national identity of the gentry. At that time the dialogue between them and the common people was not yet feasible, and the social and cultural gap separating them was too wide. The endeavours to involve the people into the civilizing enlightenment were also aimed actually at influencing the dominating social layers so that they would allow Lithuanian educational initiatives, i.e. the establishment of parish schools, the publication of newspapers for the common people, etc. On the other hand, books for teaching children, elementary books on economics, didactics, calendars, etc., prepared by Simonas Daukantas, Simonas Stanevièius (Staniewicz), Kajetonas Nezabitauskis (Niezabitowski), Mikalojus Akelaitis (Akielewicz), Laurynas Ivinskis (Iwiñski), et al., contributed significantly to the education of the com- mon people. However, these publications (excepting possibly only books for elementary schools) practically were accessible only to the educated. In Daukantas’ day the educators of Lithuanian ethnic cul- ture had no institutional mechanism to teach people to read those books and to understand their content. The chances of the clergymen to influence the way of life of the peasantry were quite different – in their pastoral activity they could communicate with the people even under the conditions of serfdom. Strengthening the creed and morality, the clergymen communicated with the peasantry directly in Lithuanian both in the church and in school. They prepared Lithuanian writings for the common people, founded schools to teach pupils reading and writing, propagated a sober lifestyle, set up temperance societies, spoke against the tyranny of landowners and used their influence in defending the peasantry. The clergy’s endeavours to strengthen religiousness contributed enor- mously to the development of culture, morality, and wellbeing of the peasantry between the forties and sixties of the nineteenth century. In the Diocese the religious educational activity of the clergy using the Lithuanian language was still more effective as the majority

461 of the clergy, several hundred clergymen, irrespective of whether they considered themselves Lithuanians or Poles, conduced it. Lithuanianized Christianity was not considered a threat to the clergyman’s individuality, based on the Polish cultural and national identity. It was treated only as an effective professional means in dealing with the peasantry. Attention to the people’s language, inter- preted in this way, was accepted and tolerated by the gentry society. We believe that the aims, spheres of influence and the possibili- ties of the fosterers of Lithuanian ethnic culture differed from the Lithuanian activities brought about by the ecclesiastical renewal. These processes should be kept apart, and then the paradox between the priests representing Polish culture and their Lithuanian creation would be eliminated – this paradox prompted presumptions about covert nationalism. Such delimitation also enables the discussions about dif- ferent aims of similar Lithuanian initiatives. At the same time a mis- understanding is avoided when after attributing all merits only to Lithuanian ethno-cultural workers, elements of the Lithuanian na- tional movement are detected already in the middle of the nineteenth century (this movement, however, is peculiar only to the end of the nineteenth century). A radical separation of ethno-cultural workers and fosterers of Catholicism does not mean a negation of their common interests. These two ideologically differing groups, united by the Lithuanian language, often collaborated quite successfully implementing various Lithuanian initiatives. Applying historical, logical and mathematical statistics tech- niques, this book investigates the phenomenon of the people’s lan- guage in the Catholic clergy in the middle of the nineteenth century. The reasons for the renewal of the Catholic Church in the Russian empire are analysed, the general legal, economic and religious situa- tion as well as the use of the Lithuanian language and the motives for this usage in the Diocese of Samogitia in the mid-nineteenth century are explored.

462 The signs of strengthening the use of the Lithuanian language are assessed taken into account the changes in the training of semi- narians at the Seminary of the Diocese of Samogitia, its catchments and clerical activity between 1845 and 1869. This study covers the period between 1845 and 1869. The year 1845 coincides with the Lithuanianization of Catholicism and the re- form of the Seminary started in the Diocese by the administrator of the Diocese of Samogitia (1844–1850) Jonas Krizostomas Gintila (Gintyùùo, 1788–1857) and the rector of the Seminary (1845–1850) and Bishop (1850–1875) Motiejus Valanèius (Woùonczewski, 1801–1875) of Samogitia. In the examination of the activity of the Seminary attention is focused on the years between 1845 and 1865, when that institution functioned in Varniai and was part of the cultural centre of the city. In 1864 enrolment in the Seminary was restricted, late in 1865 the Seminary itself was transferred to Kaunas, its activity waned, after 1867 it actually ceased functioning and renewed its activity only in the autumn of 1870. In this book attention is also devoted to the people’s move- ments associated with the renewed clergy of the Diocese of Samogitia. New light is shed on the clergy’s role in the temperance movement (1858–1862) and the defence of Catholicism in 1865, their essence is elucidated and the effect of the religious educational activity on the peasantry for its ethnic consolidation is examined. In the research, materials to be found in the archives of Lithuania, Russia and , in manuscript departments of libraries as well as in published sources and special literature were exploited. The research conducted by the author confirms the hypothesis formulated in the book that the rise of the religious life and its con- nection with the Lithuanian language in the Diocese of Samogitia in the mid-nineteenth century was not an accidental phenomenon. The view on Lithuanianness in Catholicism as on a Church renewal enabled the establishment of connections among various clerical

463 initiatives marked by the use of Lithuanian, revealed the phenom- enon of Lithuanianness in the gentry culture of Lithuanian society and concretized the role of the Catholic Church in the history of the modern Lithuanian nation. It can be maintained that the incentive for the renewal of the Catholic Church in the Russian empire was the Church’s worsening legal, religious and economic situation, weakening of its influence, the infiltration of Russian culture and ideology into the clergy, the threat of the spread of Orthodoxy among the population as well as the disintegration of the feudal relations, approaching social reforms and the growing role of the peasantry. In the Diocese of Samogitia the character of the renewal was also conditioned by the religious, ethnic, social and cultural peculiarities of the population, the origins of the clergy, the traditions of the use of the people’s language in the Church, the Lithuanian ethno-cultural activity, and of the heads of the Dio- cese, influenced by the ideas of Catholic Enlightenment. The origina- tor of the religious educational activity and of the increased use of the people’s language for religious purposes was the administrator of the Diocese of Samogitia Gintila in the 1840s; his work was continued by Bishop Valanèius. In the analysis of the composition, specificity of training and interests of the seminarians of the Diocese of Samogitia between 1845 and 1869 several manifestations of strengthening Lithuanianness of the clergy became apparent. They were the democratization of the social structure, the Lithuanianization of pastoral work and Lithuanian writings. Drawing on archival data the composition of the seminarians, their regional and social origin, education, duration of the studies and ordination, eternal circumstances and dropout rate year by year as well as the character and intensity of the structural changes were revealed. In the period between 1845 and 1869 the Seminary enrol- ment was 749 students and of that number there were 541 graduates

464 (71.5%). Enrolment and graduation numbers were on the increase. After the uprising of 1863 the Russian authorities forbade the enrol- ment between 1865 and 1869. The majority of the seminarians were born into families of the lesser gentry. They were followed by sons of peasants, and the rest were from other lower social layers – free people, citizens, farmsteaders, townsmen and merchants. In respect to origin the seminarians differed year on year. In the periods between 1845 and 1853 and 1863 and 1864 the number of students from peasant families and those of other lower social layers (the latter made up 16% of this stratum) was bigger compared to that of the students from the gentry families, while between 1854 and 1862 the number of students from gentry families predominated. The dy- namics in the numbers of the entrants can be accounted for by the contemporary political, economic and educational circumstances. The most peculiar feature of the Seminary’s student body be- tween 1845 and 1869 was the general change of its social composition, i. e the growing numbers of entrants from the peasants and other lower social strata at the expense of the gentry. That is attested by a high percentage (48.3%) of entrants from lower social layers (espe- cially from peasants) between 1845 and 1869 in comparison to previ- ous years. The choice of the clergyman’s profession among the peas- antry was conditioned by the then objective political, economic and cultural conditions and the loss of its popularity among the gentry. The striving for better life was harder among the peasantry in the Diocese of Samogitia than elsewhere, and the heads of the Diocese created better conditions for the youth of the lower social strata to acquire the clergyman’s profession. The analysis of the students also showed that the material welfare of a greater part of the sons of the gentry was poorer than that of some of the peasant children. That was a reason for the drop- out of some of the poorer gentry ordinands, leading to the increase in

465 the proportion of the common people. Thus, between 1845 and 1869, of all the entrants, whose origin could be established, 51.7 per cent belonged to the gentry and 48.3 per cent to the lower social layers. Among the graduates 48.9 per cent were of gentry origin and 51.1 per cent of the lower social strata, in particular from the peasantry. In 1867 the alumni of the Seminary, made up 82 per cent of all active priests in the Diocese, and the majority of them were of lower social origin. At the beginning of 1846 a course on homiletics in Lithuanian was introduced into the curriculum of the Seminary of Samogitia. At the Seminary, where tuition was conducted in Polish, the conditions for the appearance of Lithuanian homiletics became favourable in the course of the reform. According to the new regulations of the Catholic theological seminaries, adopted by the Russian authorities in 1843, homiletics had to be taught in the languages and dialects of the dio- ceses, and all other subjects either in or in Russian. Although the new directions did not oust Polish from seminaries, they pre- sented a chance for the introduction of Lithuanian, because the major- ity of the population in the Diocese of Samogitia were Lithuanian- speaking. Additionally, the Seminary passed from the jurisdiction of the order of missionary monks to the diocesan clergy, the teaching personnel of which had to be graduates of an institution of higher theological education – a Roman Catholic theological academy. That situation created conditions for the arrival of younger teachers, better versed in contemporary needs of the Church and competent in imple- menting the idea of Lithuanian homiletics. The initiative to teach seminarians to carry out pastoral work among the people in their own language was launched by the admin- istrator of the Diocese Gintila, and its realization was a concern of the rector of the Seminary Valanèius. A Lithuanian course on homiletics was on the curriculum between 1846 and 1849. There are indications that the Lithuanian and Polish parts of the course were delivered

466 intermittently afterwards until 1866. The 1866 ban of the Russian gov- ernment to use Polish in Catholic seminaries conditioned the eventual introduction of a full Lithuanian course on homiletics. In addition to theory, Lithuanian sermons had been practiced since 1846 and Seminary graduates were specially trained in preaching. To make homiletics Lithuanian, the accumulation of Lithuanian books began at the Seminary library. It was the first collection for the training of priests in Lithuania. Its basis was the legacy of the mis- sionary monks. Subsequently it was supplemented through the ef- forts of Valanèius on the advice of Daukantas. In 1865 the collection comprised 60 volumes of 26 titles. It included old rare books, but the majority were nineteenth-century publications on religion. The 1845–1865 legacy of the Seminary library suggests a gen- eral improvement of the seminarians’ professional training. The mis- sionaries, who ran the Seminary until 1845, did not care much about the library, and actually its collections were not accessible to the semi- narians. An analysis of the collections and ways of their acquisition shows that between 1845 and 1865 the library grew sixfold – to 5,500 volumes. Books were acquired on the Seminary’s initiative (nineteenth- century publications on theology, history, literature, etc.), and pre- sented or sold by various official institutions (law codices, Russian fiction, books on history, geography, various textbooks, etc.). Private and institutional donations enriched the library, too. The library of the former secondary school of Varniai was taken over on Gintila’s initiative, and he himself donated many religious, historical, and other books of the fifteenth to nineteenth centuries from his own library – all donations (over 3,700 volumes) made up nearly 70 per cent of the publications acquired between 1845 and 1865. A novel attempt at Lithuanianizing the clergy was a project of a minor Varniai seminary conceived at the Seminary in 1864. It was planned as a Lithuanian secondary school for the representatives of all social layers intending to enter a theological seminary. A similar

467 project had been presented to Valanèius by the teacher of the state parish school of Varniai Mykolas Beinaravièius (Beinarowicz) in 1852. The activity of a similar minor seminary, established in Saratov (Dio- cese of Tiraspol) in 1856, was well known in Varniai. The preparation of the project was instigated by the Pope’s recommendation to Valanèius late in 1862. Lithuanian was foreseen as the language of tuition according to the 1864 decree of the Russian authorities, pro- hibiting the use of Polish in country education. In fact, that was an alternative of organizing the training of future seminarians in Lithuanian instead of Polish. The introduction of Lithuanian also sat- isfied the needs of Catholicism, since after the abolition of serfdom and the failed uprising of 1863 the social role of the peasantry grew in importance. Several fields of the seminarians’ Lithuanian activities between 1845 and 1869 could be indicated: gathering of publications on Lithuania and Lithuanian books, gathering of Lithuanian folklore and linguistic peculiarities, preparation of Lithuanian religious literature, and activities, directly not related to faith (linguistics, poetry, etc.). The seminarians’ ethno-social origin, the need for strengthening Ca- tholicism among the peasantry and the cultural milieu of Varniai stimu- lated the future priests’ Lithuanian activity. The seminarians’ library was built up by the seminarians them- selves on their initiative and by their finances. It had 350 volumes of 152 titles of Polish, Latin, French and Lithuanian books and periodi- cals. The growing interest in Lithuanian issues is attested by many books on Lithuania and a score of Lithuanian books; all of them were related to Lithuania, Lithuania-Poland, the history of the Diocese of Samogitia, as well as theology, religion, and books on economy for common people. Not many seminarians collected Lithuanian folklore and lan- guage peculiarities. Priest Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas (Kossarzewski), who lived and worked in Varniai, asked the seminar-

468 ians, born into peasant families and especially those from Aukštaitija, to collect material for his linguistic research. The seminarians translated and created religious literature, Lithuanian poetry and discussed the standardization problems of the Lithuanian language. The main motives of this activity were the Lithuanianization of Catholicism in the areas of different dialects and harmonizing a sophisticated Christian viewpoint with the life of the Lithuanian peasantry, and that was in accord with the national sen- timents of the seminarians of peasant origin. For the seminarians who had not lost the sense of national identity the Lithuanianization of pastoral work offered a chance to express Christian teaching in their native tongue. A research of the literary legacy of the Lithuanian poet Antanas Baranauskas (Baranowski, 1835–1902), who studied at the Seminary of Samogitia between 1856 and 1858, shows that his Lithuanian poetry and linguistic interests were conditioned by the needs of Catholicism. On the other hand, the work of some younger seminarians, the poets Antanas Vienaþindys (Wienoýyñski, 1841–1892) and Petras Rimkus (Rymkiewicz, 1842–1907), witnessed the need for socio-cultural self-expression growing in the peasantry and that was shared by the intelligentsia of rural descent. The clergy, educated in the Seminary of Samogitia between the 1840s and 1860s, also referred to as the clerical generation of Valanèius, played a leading role in the religious life of society until the genera- tion change in the last quarter of the century. Compared to the priests of the former age group, the generation of Valanèius was well edu- cated, cultured and more active in defending the affairs of the Catho- lic Church. In its pastoral activity it was inclined to speak to the ethnic majority of the population. The exceptional merit of this gen- eration was the prevention of Orthodoxy and Russian culture among the peasantry. After the uprising of 1863 and the actual collapse of the bul- warks of Lithuanianism in Catholicism (the Russian authorities re-

469 stricted the pastoral activity of the Catholic Church, banned Lithuanian press in the Latin alphabet, closed parish schools and religious broth- erhoods at churches) the clergy continued strengthening Catholicism in other forms resorting to the people’s native tongue. Modern pastorship, a more democratic attitude towards the peasantry (as a result of the lower origin of the clergymen themselves) enabled to weaken the process of Polonization through the Church and to strengthen the positions of the Lithuanian language especially in the middle and east of the Diocese. Due to its religious educational activ- ity the Valanèius’ clergy had to meet the spiritual requirements of the Lithuanian people and to strengthen its national cultural potential. In this respect it indirectly influenced the formation of a modern Lithuanian nation. Lithuanization was not crucial for the national awareness of the clergy, educated at the Seminary; it remained committed to its gentry culture, fostering Polish historical and cultural tradition. On the other hand, the clerical generation of Valanèius made a substantial contri- bution to Lithuanian writing in Lithuanian. Dictionaries, grammars and various Lithuanian booklets had their share in the standardiza- tion and development of the Lithuanian language and in attaching greater significance to it. The studies of the history of the Diocese and the Church, and the Lithuanian of the were also a sort of contribution to historical and theological scholarship. Valuable literary works were written by the clergy at that time. Their creation in Lithuanian was conditioned mostly by religious needs, and it was only at the end of the nineteenth century that the Lithuanian national movement influenced the appearance of some clergymen’s works. The people’s movements – the temperance movement of 1858– 1862 and the defence of Catholicism in 1865 – should be considered an evident aftermath of the religious educational activity of the clergy in the Diocese of Samogitia. An analysis of the initiative of the temperance movement, its chronology, characteristic features, connections with the clergy, Rus-

470 sian authorities and contemporary society leads to the conclusion that in contrast to the situation in Upper Silesia (Prussia), Galicia (Aus- tria), the Polish Kingdom the initiators of temperance in Samogitia were Lithuanian peasants rather than the clergy; the same is true of central Russia. A new interpretation of the sources having to do with the temperance movement offers an alternative to the traditional his- toriographical version of the essence of this movement, according to which the temperance movement of the Lithuanian peasantry was initiated by the clergy. Bishop Valanèius must have felt concerned about the people’s morality, had planned the temperance movement in advance, had waited for a favourable opportunity to launch the campaign, consciously spreading rumours about the influence of the Polish Kingdom and the people’s initiative in order to conceal the organizational role of the clergy and to prevent the authorities from suppressing the movement. The analysis of the events substantiates the idea that the tem- perance movement was an ethical campaign and not a religious movement of the people. This movement was promoted by the rise of religiousness and the national cultural potential, induced by the reli- gious educational activity of the clergy among the peasantry in the native tongue, and by the proclamation of the abolition of serfdom. The growing ethnic and religious self-awareness of the Samogitian peasantry created a need for socio-economic changes. Therefore the news about the future land reform managed to lift the people’s spir- its, leading to the striving for temperance – a feature of a good farmer. The people’s resolve to seek temperance, which would render quiet and order, should be looked upon as a psychological phenomenon – an internal concentration and moral purification in front of the long- awaited far-reaching changes. This essence of the temperance move- ment in the Diocese of Samogitia accounts for its impulsiveness, the people’s active participation, perseverance and other features untypical of such movements.

471 The spread, duration and massiveness of the people’s move- ment were determined by the pastoral duty of the clergy and the Church’s objective to extend its influence over the peasantry during the land reform in an exacerbating political situation. Being closer to the people the clergy was the first to notice this movement, to inte- grate it into the ecclesiastical space and to support and strengthen the temperance resolve of the peasant. A spontaneous movement in the Catholic clergy and temperance brotherhoods attached to churches acquired a reliable leader and an organized form. The connection between the peasant temperance and the abo- lition of serfdom seemed evident for the Russian authorities. Tolerat- ing the movement they endorsed and exploited the popular force, which was unconcerned with Polish political aims. On the other hand, temperance brotherhoods, not legitimized by imperial rule, became objects of attack as strongholds of the influence of Catholic priests. The gentry and Jews living in the area of the Diocese saw the strength- ening links between the Church and the people, the stance of the government and the conscious, disciplined and organized popular demonstration as an imminent danger to their interests. The research also established the essence of the movement for the defence of Catholicism in 1865 in the Diocese of Samogitia and the clergy’s role. This movement started suddenly following the peas- ants’ desire to receive the sacrament of Confirmation and to obtain sacramentals. In contrast to the temperance movement, the defence of Catholicism was a religious act inspired by external forces (Catholic clergy supported by landowners and lesser gentry). This action was an endeavour to strengthen the position of Catholicism and to soften government repression with the help of the peasantry after the upris- ing of 1863. There are some indirect indications that the idea of the movement the first result of which had to be the confirmation of children was conceived by Bishop Valanèius after his conflict with the Russian authorities in the spring of 1865 over the Orthodoxing of children in the Kaunas orphanage. The pattern of the action was cop-

472 ied from the practice of Valanèius’ predecessor the administrator of the Diocese of Samogitia (1838–1844) Simonas Mykolas Giedraitis (Giedroyã). In respect to the peasantry the movement of the defence of Catholicism was not a political action, it was merely a phenomenon of mounting dismay. The impact of external forces on the movement was mainly psychological, tactical, without any direct leadership. An open faith declaration of Lithuanian peasants and a free self-determi- nation to defend it internally, as in the temperance movement, was a consequence of the religious educational activity of the clergy, en- couraging linking Catholicism to ethnos. Connecting religion with the ethnicity of the peasantry through a linguistically specific religious activity of the clergy in the Diocese of Samogitia was an enormous achievement of the Church: in the people, Catholicism was established as a norm of the existence of the ethnos. That enormously strengthened the position of the Catholic Church and actually accomplished the most important task of the clergy – the rapprochement of the Orthodox Church with the ethni- cally and religiously homogeneous population of the Diocese of Samogitia became impossible. The religious educational activity of the Catholic clergy in the Diocese of Samogitia between the 1840s and 1860s laid the foundation for the Lithuanianization of the Catholic Church in Lithuania. Social and political changes, which the new Catholic clergy, replacing Valanèius’ generation, experienced into the late nineteenth and early twentieth centuries, brought them into contact with the ideological and political attitudes of modern Lithuanian nationalism, encouraged the synthesis of Catholicism and modern nationalism, and the unifi- cation with the national Lithuanian movement. These processes acti- vated the formation of Christian democracy and of the linkage be- tween Catholicism and nationalism.

Translated from the Lithuanian by Alfonsas Lauèka

473 Ðenavièienë, Ieva Ðe47 Dvasininkija ir lietuvybë: Katalikø Baþnyèios atsinauji- nimas Þemaièiø vyskupijoje XIX a. 5-7-ajame deðimtmetyje / Ieva Ðenavièienë; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. – 474 p.: iliustr. Bibliogr. iðnaðose. – Asmenvardþiø r-klë: p. 421-435 ISBN 9986-780-74-8

Mokslinëje analitinëje monografijoje nagrinëjamas lietuvybës stiprëjimo reiðkinys Þemaièiø vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame deðimtmetyje kaip Europoje prasidëjusio Katalikø baþnyèios atsinaujinimo proceso dalis. Naujai apmàstomas dvasininkijos vaidmuo lietuviø liaudies sàjûdþiuose ir lituanizuotos katalikybës poveikis lietuviø valstieèiams.

UDK 23/28+282+27](474.5)(091)

Ieva Ðenavièienë DVASININKIJA IR LIETUVYBË: KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMAS ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOJE XIX a. 5-7-ajame DEÐIMTMETYJE

Redaktorë Danutë Mëlynienë Maketuotoja Irutë Stukienë Dailininkas Algimantas Dapðys Fotografas Romualdas Mièiûnas

2005 12 10. 29.625 leidyb. apsk. l. Tiraþas 600 egz. Lietuvos istorijos instituto leidykla Kraþiø g. 5, 01108 Vilnius Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Þalgirio g. 90, 09303 Vilnius

Uþs. Nr.