DOCSLIB.ORG

Archivum Lithuanicum 11 (5 Mb, Pdf)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Archivum Lithuanicum 11 (5 Mb, Pdf) I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 11 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas ŠiauliŲ universitetas u n i v e r s i t Y o F i l l i n o i s a t C H i C a G o vilniaus universitetas vYtauto didŽiojo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 11 lietuviŲ Kalbos institutas vilnius 2009 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Saulius Ambrazas ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( filologija / philology), joHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istorijos institutas dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Marcinkevičienė ( filologija / philology), vYtauto didŽiojo universitetas, KAUNAS PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R. Schmalstieg ( kalbotyra / linguistics), pennsYlvania state universitY, universitY ColleGe Mgr. Mindaugas Šinkūnas ( kalbotyra / linguistics), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius, vYtauto didŽiojo universitetas, Kaunas doC. dr. Janina Švambarytė-Valužienė ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas dr. Jurgita Venckienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius, vYtauto didŽ iojo universitetas, KAUNAS © lietuvių kalbos institutas Turinys (Contents) Straipsniai (Articles) Liucija Citavičiūtė Įsruties apskrities bažnyčių ir mokyklų vizitacijos potvarkio Recessus generalis (1639) reikšmė lietuvių raštijai ir jo vykdytojas Danielius Kleinas 9 Birutė Triškaitė Pirmųjų lietuvių kalbos gramatikų pėdsakai rankraštiniame žodyne Clavis Germanico-Lithvana 63 Ona Aleknavičienė Pirmasis Baltramiejaus Vilento Enchiridiono leidimas: terminus ad quem – 1572-ieji 121 Vitalija Maciejauskienė Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje 159 Inga Strungytė-Liugienė Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynų Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819) sąsajos su Frantzo Alberto Schultzo giesmynu Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder, Als der Ʒweyte Theil 189 Reda Griškaitė Mikalojaus Akelaičio rankraščio Opisanie Wielkiego Księstwa Litewskiego (1862) istorija 205 Vilma Žaltauskaitė Lietuvių kalba ir jos vartotojai imperatoriškojoje Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje XIX amžiaus pabaigoje 277 Giedrius Subačius Zacharijaus Liackio pranešimas IX Rusijos archeologų suvažiavime Vilniuje (1893) 305 Publikacijos (Publications) Aurelija Tamošiūnaitė Tarmė, bendrinė kalba ir raštingumas: trys asmeniniai laiškai 325 Agnė Zemkajutė Dėl liaudies giedojimo Žemaitijos bažnyčiose per Mišias: Juozapo Noreikos 1854 metų laiškas Motiejui Valančiui 359 5 Turinys (Contents) 0 0 0 Recenzijos (Reviews) Klara Vanek, Ars corrigendi in der frühen Neuzeit. Studien zur Geschichte der Textkritik. Historia Hermeneutica, Series Studia 4, 2007 (JOLANTA GELUMBECKAITĖ) 399 Pietro U. Dini, Bonifacas Stundžia (par.), Giuliano Bonfante, Baltistikos raštai. Scritti Baltistici, 2008 (SAULIUS AMBRAZAS) 407 Guido Michelini (par.), D. Kleino Naujos giesmju knygos. Tekstai ir jų šaltiniai, 2009 (ONA ALEKNAVIČIENĖ, INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ) 419 Apžvalgos (Surveys) Pietro U. Dini Baltų kalbotyros apyaušriai. Baltų kalbų paleokomparatyvistinės sampratos kalbotyros istoriografijos kontekste 439 Sakari Katajamäki New scholarly editions for mediating Finnish classics for contemporary readers 463 Vilma Zubaitienė Tarptautinė mokslo konferencija „Danielius Kleinas ir jo epocha“ 467 Straipsniai (Articles) Archivum Lithuanicum 11, 2009 ISSN 1392-737X, p. 9–62 Liucija Citavičiūtė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius Įsruties apskrities bažnyčių ir mokyklų vizitacijos potvarkio Recessus generalis (1639) reikšmė lietuvių raštijai ir jo vykdytojas danielius Kleinas 2008 metais vokietijoje rasta keletas dokumentų, pateikiančių autentiškos infor- macijos apie danieliaus Kleino (1609–1666) gramatikų, žodyno, giesmyno rengimo aplinkybes ir lietuvių raštijos būklę XVII amžiaus viduryje. rankraščiai saugomi prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybiniame archyve berlyne (Geheimes staatsarchiv preussischer Kulturbesitz)1, jie įrišti byloje bendru pavadinimu Litauiſche Grammatik und Geſangbuch 1659 und andere litauiſche geiſtliche Schriften 1578–1707; Gsta pK: XX em 37 f nr. 2. bl. 8r–11v: 1) danieliaus Kleino laiškas prūsijos kunigaikščiui Frydrichui vilhelmui dėl lie- tuviško giesmyno, tilžė, 1659 06 19, rašytas vokiškai; Gsta pK: XX EM 37 f nr. 2. bl. 8r–9v; 2) Kunigaikščio Frydricho vilhelmo administracijos pranešimas danieliui Kleinui apie recenzentų rekomendaciją spausdinti jo rankraščius, Karaliaučius, 1652 06 20, rašytas vokiškai; Gsta pK: XX em 37 f nr. 2. bl. 10r; 3) Kunigaikščio Frydricho vilhelmo potvarkis lietuvių kunigams dėl susitiki- mo tilžėje su danieliumi Kleinu aptarti giesmyno reikalus (nuorašas), berlynas?, 1659 06 20, rašytas vokiškai; Gsta pK: XX em 37 f nr. 2. bl. 11r–11v. Kleino laiškas rašytas standartinio dydžio lapuose (33,5x20,5 cm), popierius su vandens ženklais, standus, pageltęs, lapų kraštai aptrupėję. rašyta tamsiai rudu rašalu, matyt, stipriai spaudžiant arba aštria plunksna, nes eilutės išsispaudusios kitoje lapo pusėje. teksto apimtis – 119 eilučių, pirmame ir antrame lape yra po 35 eilutes, trečiame – 43, o ketvirtame (gavėjas ir siuntėjas) – 6 eilutės. rašysena 1 visi trys dokumentai – faksimilės, perrašas ir vertimas į lietuvių kalbą – publikuojami šio straipsnio pabaigoje. 9 Įsruties apskrities bažnyčių ir mokyklų vizitacijos potvarkio Recessus generalis (1639) reikšmė lietuvių raštijai ir jo vykdytojas D a n i e l i u s K l e i n a s lygi ir smulki, eilutės tiesios, paraštė siaura. rašyta, kaip anuomet įprasta, gotiki- niu kursyvu, trumpinant galūnes ir priesagas, įterpiant humanistiniu kursyvu parašytų lotyniškų žodžių ir frazių. tekste beveik nėra braukymų ar kitokių reda- gavimo žymių. Šis laiškas iki šiol nepublikuotas. jis laikytinas didžiausiu šiuo metu žinomu Kleino autografu, tačiau tai ne vienintelis jo autografas. viktoras Falkenhahnas turėjo rankose Kleino bylą, iki antrojo pasaulinio karo saugotą Karaliaučiaus vals- tybiniame archyve (EM 138 a, e, 2), ir iš jos paskelbė dviejų fragmentų faksimiles: vieną iš bažnytinių knygų (apie 1650), antrą – iš prašymo kunigaikščiui (1651)2. Kai kuriuos rankraščius tyrėjas atpasakojo ar citavo, tačiau 1659 metų laiško ku- nigaikščiui neminėjo. be autografų iš šios bylos, Falkenhahnas paskelbė keturias marginalijas jono bretkūno biblijos vertime (Falkenhahn 1941, tafel Xi, abb. 19; tafel Xiii, abb. 26; tafel XXvi, abb. 56–57), jų autoriumi laikydamas Kleiną3. ne- seniai dr. liane Klein berlyne rado dar vieną Kleino laišką, tačiau jis su literatū- rine veikla nesusijęs4. Čia publikuojamo laiško parašymo metais, 1659-aisiais, Kleinas buvo baigęs penktą dešimtį ir jau dvidešimt trečius metus dirbo sielovados darbą tilžėje5. laiš- ke autorius mini abi savo gramatikas (Grammatica Litvanica, 1653 ir Compendium, 1654), žodyną, tačiau daugiausia kalba apie rengiamą giesmyną (Naujos giesmių knygos, išspausdintos 1666 metais). jis prašo valdovo apginti įžeistą garbę, sutram- dyti lietuvių kunigus, puolančius jo giesmyną, įsakyti sudaryti naują vertinimo komisiją ir paspartinti rankraščio spausdinimą Karaliaučiuje. esminiai tos istorijos faktai tyrėjams ir visuomenei žinomi – jie išdėstyti Kleino giesmyno ir gramatikos pratarmėse. tačiau šie autentiški dokumentai atskleidžia naujų detalių ir išryškina Kleino indėlį vykdant lietuviškų knygų leidybos programą pagal prūsijos kunigaikščio jurgio vilhelmo paskelbtą potvarkį Recessus generalis6. 1. DANIELIUS KLEINAS – PAGRINDINIS VISUOTINIO POTVARKIO vYKdY- t o j a s. po Xvi amžiaus proveržio lietuvių raštijoje stojo sąstingis. pirmaisiais Xvii 2 viktor Falkenhahn, Der Übersetzer der litau- 5 apie Kleino kilmę, studijas, darbą ir lite- ischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer. ratūrinę veiklą žr. Falkenhahn 1941, Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte 322–353. Altpreußens, Königsberg (pr) und berlin: 6 RECESSVS GENERALIS der Kirchen Viſita- ost-europa verlag, 1941, tafel XXvia, tion inſterburgiſchen vnd anderer littaw- abb. 57a–57b. iſchen embter im Hertʒogthumb preuſſen. 3 dėkoju habil. dr. onai aleknavičienei, at- Gedruckt ʒu Kænigsberg bey lorentʒ se- kreipusiai autorės dėmesį į Falkenhahno gebaden erben. Anno 1639 (toliau – Visuo- studijoje nustatytus Kleino autografus ir tinis potvarkis arba RecG); perspaudas: pateikusiai vertingų dalykinių pastabų. „receſſus Generalis der Kirchen – viſita- 4 liane Klein, „auf der suche nach den Quel- tion inſterburgiſchen und anderer littaw- len und ein verschollen geglaubter und iſchen embter im Hertʒogtumb preuſſen. doch wiedergefundener brief von daniel de anno 1638“, Preussisches Provinzial-Kir- Klein aus dem jahre 1654“, Lietuvių kalba 3, chenblatt 5, 1843, 259–333. 2009; http://www.lietuviukalba.lt/index.
Load more

Recommended publications
  • POSITIVISM and LITHUANIAN PROSE (The Second Half of the 19Th Century)
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY Giedrius Židonis POSITIVISM AND LITHUANIAN PROSE (The second half of the 19th Century) Summary of Doctoral Dissertation Humanities, Philology (04 H) Kaunas, 2009 This doctoral dissertation was prepared at the Vytautas Magnus University from 1999 to 2008. The dissertation will be defended according to the protocol for external doctorates. Academic Consultant: Prof. Dr. Irena Buckley (Vytautas Magnus University, Humanities, Philology – 04 H) The Dissertation will be defended before the Council of Philological Sciences of Vytautas Magnus University: Chairperson: Prof. Dr. Danguolė Mikulėnienė (Vytautas Magnus University, Humanities, Philology – 04 H) Members: Prof. Habil. Dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Doc. Dr. Dainora Abukevičienė-Pociūtė (Vilnius University, Humanities, Philology – 04 H) Doc. Dr. Indrė Žakevičienė (Vytautas Magnus University, Humanities, Philology – 04 H) Doc. Dr. Rūta Brūzgienė (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Humanities, Philology – 04 H) Oponents: Prof. Habil. Dr. Virginija Šlekienė-Balsevičiūtė (Vilnius Pedagogical University, Humanities, Philology – 04 H) Doc. Dr. Džiuljeta Maskuliūnienė (Siauliai University, Humanities, Philology – 04 H) The dissertation will be defended at a public meeting of the Council of Philological Sciences, in the Marija Gimbutienė hall (room 211) of Vytautas Magnus University Faculty of Humanities at 11 a. m. on February 13, 2009. Address: K. Donelaičio 52, LT–44244 Kaunas, Lithuania The
    [Show full text]
  • Simono Daukanto Didžiojo Lenkų–Lietuvių Kalbų Žodyno Rašymo Laikas: 1852–1856, 1857–1858 M
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 19 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas lietuvos ISTORIJos INSTITUTAS ŠiauliŲ universitetas UNIVERSITY oF ILLINOIS AT CHiCaGo vilniaus universitetas vYtauto didŽioJo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 19 lietuvos ISTORIJos institutas vilnius 2017 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Birutė Triškaitė ( filologija / philology), (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja / associate editor), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa PROF. Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( kalbotyra / linguistics), JoHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius doC. dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Petrauskaitė ( filologija / philology), vYtauto didŽioJo universitetas, KAUNAS HABIL. dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R.
    [Show full text]
  • The Unique Cultural & Innnovative Twelfty 1820
    Chekhov reading The Seagull to the Moscow Art Theatre Group, Stanislavski, Olga Knipper THE UNIQUE CULTURAL & INNNOVATIVE TWELFTY 1820-1939, by JACQUES CORY 2 TABLE OF CONTENTS No. of Page INSPIRATION 5 INTRODUCTION 6 THE METHODOLOGY OF THE BOOK 8 CULTURE IN EUROPEAN LANGUAGES IN THE “CENTURY”/TWELFTY 1820-1939 14 LITERATURE 16 NOBEL PRIZES IN LITERATURE 16 CORY'S LIST OF BEST AUTHORS IN 1820-1939, WITH COMMENTS AND LISTS OF BOOKS 37 CORY'S LIST OF BEST AUTHORS IN TWELFTY 1820-1939 39 THE 3 MOST SIGNIFICANT LITERATURES – FRENCH, ENGLISH, GERMAN 39 THE 3 MORE SIGNIFICANT LITERATURES – SPANISH, RUSSIAN, ITALIAN 46 THE 10 SIGNIFICANT LITERATURES – PORTUGUESE, BRAZILIAN, DUTCH, CZECH, GREEK, POLISH, SWEDISH, NORWEGIAN, DANISH, FINNISH 50 12 OTHER EUROPEAN LITERATURES – ROMANIAN, TURKISH, HUNGARIAN, SERBIAN, CROATIAN, UKRAINIAN (20 EACH), AND IRISH GAELIC, BULGARIAN, ALBANIAN, ARMENIAN, GEORGIAN, LITHUANIAN (10 EACH) 56 TOTAL OF NOS. OF AUTHORS IN EUROPEAN LANGUAGES BY CLUSTERS 59 JEWISH LANGUAGES LITERATURES 60 LITERATURES IN NON-EUROPEAN LANGUAGES 74 CORY'S LIST OF THE BEST BOOKS IN LITERATURE IN 1860-1899 78 3 SURVEY ON THE MOST/MORE/SIGNIFICANT LITERATURE/ART/MUSIC IN THE ROMANTICISM/REALISM/MODERNISM ERAS 113 ROMANTICISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 113 Analysis of the Results of the Romantic Era 125 REALISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 128 Analysis of the Results of the Realism/Naturalism Era 150 MODERNISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 153 Analysis of the Results of the Modernism Era 168 Analysis of the Results of the Total Period of 1820-1939
    [Show full text]
  • Kultūrų Kryžkelės: Savastis Ir Svetimybės
    Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas KULTŪRŲ KRYŽKELĖS: SAVASTIS IR SVETIMYBĖS Intelektualinės mokslinės institucijos XIX amžiaus viduryje Lietuvos kultūrinio gyvenimo raidą tarpsukiliminiu laikotarpiu formavo kelios mokslo ir kultūros draugijos. Pirmiausia – Vilniaus medicinos draugija, bene vienintelė krašto mokslinė visuomeninė organizacija, įsikūrusi ir pradėjusi veikti imperatoriškojo Vilniaus universiteto prieglobstyje ir gyvavusi iki pat 1940 metų. Kas lėmė tokį pastovumą? Pirmiausia jį lėmė pats gydytojų – anuomet labiausiai organizuotos ir susitelkusios inteligentijos grupės – socialinis ir kultūrinis statusas. Medikams buvo keliami didžiausi profesiniai reikalavimai, jie privalėjo išklausyti visą universitetinį kursą1, kad galėtų oficialiai verstis gydytojo praktika. Gydytojai ne tik dirbo medicinos mokslo srityje, bet gana gausiai įsitraukė į intelektualinį Lietuvos gyvenimą, rūpinosi tomis kultūros sferomis, kurios tiesiogiai nieko bendra su jų profesija neturėjo, štai tikrai įspūdingo Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykio – garsiojo Vilniaus albumo leidimo – organizatorius buvo medikas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Daug jo kolegų reiškėsi literatūroje, dailėje, muzikoje. Universiteto klestėjimo metais Draugija buvo tiesiog suaugusi su universitetu: posėdžiavo jo salėse, naudojosi universiteto biblioteka ir kabinetais bei laboratorijomis. Caro valdžia suvokė, jog kitų būdų išlaikyti aukštą sveikatos apsaugos lygį krašte nėra, ir tik stengėsi kontroliuoti, kad Vilniaus medicinos draugijos planuose neatsirastų nemedicininių
    [Show full text]
  • Lithuanian Paths to Modernity
    Lithuanian Paths to Modernity VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuanian Paths to Modernity UDK 94 Al-79 ISBN 978-609-467-236-1 (Online) © Egidijus Aleksandravičius, 2016 ISBN 978-9955-34-637-1 (Online) © Vytautas Magnus University, 2016 ISBN 978-609-467-237-8 (Print) © “Versus aureus” Publishers, 2016 ISBN 978-9955-34-638-8 (Print) To Leonidas Donskis 7 Table of Contents Preface / Krzysztof Czyżewski. MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA / 9 Acknowledgements / 21 Part I: Before Down A Lost Vision: The Grand Duchy of Lithuania in the Political Imagination of the 19th Century / 25 Hebrew studies at Vilnius University and Lithuanian Ethnopolitical tendencies in the First part of the 19th century / 39 The double Fate of the Lithuanian gentry / 57 Political goals of Lithuanians, 1863–1918 / 69 Associational Culture and Civil Society in Lithuania under Tsarist Rule / 87 The Union’s Shadow, or Federalism in the Lithuanian Political Imagination of the late 19th and early 20th centuries / 105 Part II: The Turns of Historiography The Challenge of the Past: a survey of Lithuanian historiography / 137 Jews in Lithuanian Historiography / 155 Lost in Freedom: Competing historical grand narratives in post-Soviet Lithuania / 167 8 LITHUANIAN PATHS TO MODERNITY Part III: The Fall, Sovietization and After Lithuanian collaboration with the Nazis and the Soviets / 195 Conspiracy theories in traumatized societies: The Lithuanian case / 227 Lithuanian routes, stories, and memories / 237 Post-Communist Transition: The Case of Two Lithuanian Capital Cities / 249 Emigration and the goals of Lithuania’s foreign policy / 267 Guilt as Europe’s Borderline / 281 9 Preface Krzysztof Czyżewski MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA I worry about ‘progressive’ history teaching… The task of the historian is to supply the dimension of knowledge and narrative without which we cannot be a civic whole..
    [Show full text]
  • Simono Daukanto Pasakojimas – „Pamatai Dėl Lietuvystės“
    SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 48 KNYGA, 2019 ISSN 1822-3656 Darius Kuolys Simono Daukanto pasakojimas – „pamatai dėl lietuvystės“ ANOTACIJA. Straipsnyje nagrinėjami Simono Daukanto istorinio pasakojimo vaizdai, žodynas, idėjos ir aptariama šiame pasakojime išdėstyta lietuvių tautos atgaivinimo programa. Laisvė ir gimtoji kalba Daukanto programoje iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys, o politinės laisvės susigrąžinimas ir gimto- sios kalbos įtvirtinimas viešajame gyvenime – kaip pagrindiniai imperatyvai. Taip pat tyrinėjama, kaip Daukanto pasakojimas veikė tolesnę lietuvių sąmoningumo raidą – kokį postūmį daukantiška kalbos ir laisvės jungtis suteikė moderniai Lie- tuvos Respublikai rastis. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Simonas Daukantas; istorinis pasakojimas; laisvė; lietuvių kalba; „Lietuvos ūkė“; Lietuvos Respublika. 1. LAISVĖS IDEOLOGIJA, ŽODYNAS, VAIZDYNAS Pasak kunigo Ignoto Vaišvilos liudijimo, Papilėje jo globotas Simonas Dau- kantas prieš mirtį vis kartojęs: „Aš dėl lietuvystės pamatus padedu.“1 Tai- gi į savo gyvenimo darbus istorikas bus žiūrėjęs kaip į ateities visuomenės kūrimą. Matyt, tokiu žvilgsniu į Daukanto kūrybinį palikimą galėtume žvelgti ir mes. Prasminga atidžiau panagrinėti, kokius pamatus lietuvystei – 1 [Mečislovas Davainis-Silvestraitis], „Medega S. Daukanto biografijai“, in: Lietuvių atgimimo istorijos studijos, kn. 5. Simonas Daukantas, sudarė Giedrius Subačius et al., Vilnius: Viltis, 1993, p. 264. Darius Kuolys. Simono Daukanto pasakojimas – „pamatai dėl lietuvystės“ 149 lietuvių tautai ir kultūrai – siekė padėti pirmojo lietuviškai rašyto istorinio pasakojimo autorius. Regis, prisiimtą kultūrinį ir politinį vaidmenį XIX a. lietuvių bendruome- nėje Ezopo kalba bus nusakę pats Daukantas. Jau pirmame istoriniame veikale Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822) jis pabrėžė tautos atminties ir jos laisvės jungtį. Istorinio pasakojimo vaizdais teigė: norint, kad nelaisva ben- druomenė išsivaduotų iš vergijos, visų pirma reikia pažadinti jos laisvės atmin- tį. Atmintis esanti esminė tapatybės ir laisvės sąlyga.
    [Show full text]
  • Grandchildren of Mykolas Kleopas Oginskis – the Dukes of Rietavas and Plungë
    110 GRANDCHILDREN OF MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS – THE DUKES OF RIETAVAS AND PLUNGË BOGDANAS PRANCIÐKUS JUOZAPAS six-year music school, called the orchestra, where gifted MYKOLAS OGINSKIS (1848–1909) children of the region were taught not only to play the The Duke Bogdanas Oginskis (born in 1848, died violin and the organ but also subjects of music theory. In on 25th of March 1909) was one year older than his 1893, the symphony orchestra was formed in Rietavas, brother Mykolas Severinas Markas Oginskis (1849– where the best graduates – who could play the music of 1902). When their father died, Bogdanas was 15 years the most famous composers – from the local music school old. He received a good and proper education in the played. There are references in a historiography that the parental home. When Bogdanas inherited his father's idea of founding an opera troupe was discussed as well. manor, he was still young and despite that, perfectly It is known that overture of Tchaikovsky "1812" was took over the matters and continued father's work in performed in Rietavas for the first time. M. K. Oginskis' Rietavas. He aspired to adapt the current scientific, polonaises were also often played in Rietavas. The or- technical developments and cutting-edge farming chestra performed in Lithuania, Latvia, chose farther des- techniques in this Samogitian town. In 1877, he mar- tinations as well." ried the daughter of Kazimierz Wojciech Potulicki Ethnographer Eleonora Ravickienë writes: and Maria Zamoyska Maria Gabriela Potulicka. She "Bogdanas continued to develop the industry, es- was born on 18th of July 1855, died on 18th of Janu- tablished a large iron foundry in Rietavas.
    [Show full text]
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Tradicija Ir Tautiniai Naratyvai
    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai Lietuvos Vilniaus tūkstantmetis universitetas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai Традыцыя Вялікага княсТВа ліТоўскага і нацыянальныя нараТыВы Традиція Великого князіВсТВа лиТоВського Та національні нараТиВи Tradycja Wielkiego Księstwa Litewskiego i narratywy narodowe Традиция Великого княжесТВа лиТоВского и национальные нарраТиВы Tradition of the Grand Duchy of Lithuania and National Narratives Vilniaus universiteto leidykla 2009 UDK 947.45.02/.04 Li232 Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 7) Special issue of the scientific journal „Lietuvos istorijos studijos“ (vol. 7) Periodinis mokslo leidinys „Lietuvos istorijos studijos“ yra referuojamas tarptautinėje duomenų bazėje ABC-CLIO Articles appearing in the journal „Lietuvos istorijos studijos“ are abstracted and indexed in HISTORICAL ABSTRACTS and AMERICA: HISTORY AND LIFE (ABC-CLIO) Leidinį sudarė: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Grigorijus Potašenko Kalbos redaktoriai: Birutė Ilgūnienė, Larisa Lavrinec, Milda Norkaitienė Recenzentai: prof. Šarūnas Liekis (Mykolo Romerio universitetas), doc. Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas) Projektą „LDK paveldo „dalybos“ II. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija: modernių valstybinių, tautų ir etninių mažumų tapatybės istori- niuose kontekstuose“ parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (Lithuanian State Science and Studies Foundation), sutartis su fondu Nr. L-05/2008 Knygos leidimą parėmė Lietuvos valstybinis
    [Show full text]
  • LIETUVIŲ KALBA 1863 M. SUKILIMO AGITACIJOJE Ieva Šenavičienė
    LITUANISTICA. 2006. T. 67. Nr. 3. P. 13–23 © Lietuvos mokslų akademija,Lietuvi 2006ų kalba 1863 m. sukilimo agitacijoje 13 © Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2006 LIETUVIŲ KALBA 1863 M. SUKILIMO AGITACIJOJE Ieva Šenavičienė Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius, Lietuva Istoriografijoje lietuvių kalbai 1863 m. sukilime didesnio dėmesio nebuvo skirta, o ir tas, kurio sulaukta, tik epizodiškas. Apie lietuvių literato Mikalojaus Akelaičio 1861 m. bylą dėl lietuviškų agitacinių raštų yra rašęs Augustinas Janulaitis jam skirtoje monografijo- je1 . Šia byla, taip pat byla dėl ant Kauno gubernijos bažnyčių 1862 m. rastų agitacinių atsišaukimų domėjosi Kostas Jurgėla2 . Vaclovas Biržiška, A. Janulaitis ir lenkų istorikai paskelbė kai kuriuos lietuvių valstiečiams skirtus sukilimo raštus3 . Straipsnyje panagri- nėsime, kokį vaidmenį vaidino liaudies lietuvių kalba sukilimo agitacijoje, aptarsime pagrindines šios agitacijos rūšis. Viltis atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę, nuo 1860 m. viešai išsakoma Lenkijos Karalystėje, o nuo 1861 m. ir Rusijos aneksuotose Abiejų Tautų Respublikos žemėse prasidėjusiomis manifestacijomis, o vėliau ir sukilimu, negalėjo realizuotis be valstietijos paramos: išlaisvėję iš baudžiavos gausiausi krašto gyventojai valstiečiai buvo didelė socialinė jėga. Tai gerai suprato Lenkijos ir Lietuvos revoliucionieriai. Paskatinti valstie- čius paremti jungtinės valstybės atkūrimo idėją mėginta panaudojant bažnyčią, švietimą, įvairius renginius, įvertinta ir agitacija liaudies kalba. Liaudies kalbą, kaip priemonę religijai stiprinti, nuo 5-ojo XIX a. dešimtmečio Žemaičių vyskupijoje labai sėkmingai vartojo Katalikų bažnyčia4 . Vienas iš 1863 m. sukilimo veikėjų Lietuvoje Jokūbas Geiš- toras taip pat rašė, kad liaudiškai tautiška akcija buvo naujas veiksnys, įvestas į politinę kovą už Lenkijos nepriklausomybę5 . Rusų valdžia manė, kad kaip tik agitacija patraukė į sukilimą daug valstiečių6 . 1 A.
    [Show full text]
  • Exhibition Catalogue
    After the restoration of Lithuania’s independence on 11 March 1990, the historical coat of arms Lithuania — the Vytis — was legalised. Its compositional basis was the depiction of the knight on horseback with a sword and shield, created by sculptor Juozas Zikaras for the coins, and well-known due to the horse’s lowered tail. On 4 August 1991, the Supreme Council of Lithuania confirmed the second version of the coat of arms, created by Arvydas Každailis and Since 1993, the Bank of Lithuania has been issuing also collector approved by the Heraldry Commission of Lithuania. This version VYTIS: (commemorative) coins. The coins perpetuate landmark events in is still used today. It restores the historical colours of the coat of our state’s and world history, cultural, sporting events, prominent arms and the old idea — to depict a knight in horseback, ready people and architectural and natural monuments. To date, the Bank FROM to protect, sword in hand, his land and state. The horse’s tail is On 16 February 1918, Lithuania proclaimed the Act of of Lithuania has already issued nearly 100 collector and collector already raised in this version. Independence. The Lithuanian coat of arms once again had the circulation coins. The approved state coat of arms, or the figure THE LITHUANIAN symbol of statehood — the historical GDL knight (vytis). With the On 1 October 1992 the Republic of Lithuania adopted the specially adapted for the coin, has been used for the obverse issuing of Lithuanian money, the key symbols of state were depicted temporary currency, talonas, and roubles were withdrawn from increasingly rarer since 2003.
    [Show full text]
  • J. I. Kraševskio 200 Metų Sukaktis
    114 ApžvAlgos / ATMINTIS libertas Klimka J. I. KrAševsKIo 200 metų sukaktIs Šių metų liepos 28-ąją sukako 200 metų nuo Juzefo Ignaco Kraševskio, žymaus kraštotyrininko, rašytojo, poeto, leidėjo, istoriko ir archeologo, gimimo. Jo nuopelnai lietuvių tautinės savimonės tapsmui tikrai verti atminimo. Pats kūrėjas nebuvo mūsų tautietis; jis gimė Varšuvoje, mokėsi Svisločės gimnazi- joje. Vilnių ir jo istoriją pamilo studijuodamas nuo 1829-ųjų se- najame Vilniaus universitete. Kitaip ir negalėjo būti: labai ryški universiteto profesūra buvo subūrusi čia visą plejadą gabaus ir talentingo jaunimo. Svarbiausios tuometinių studentų gyvenimo vertybės – meilė tėvynei ir jos laisvės ilgesys. Aktyviai pasireiš- kęs studentų patriotinėse organizacijose (buvo Mąstytojų drau- gijos pirmininkas), J. I. Kraševskis buvo suimtas ir porą metų J. I. Kraševskio portretas kalinamas. Nuo 1834 m. kurį laiką turėjo gyventi policijos prižiū- rimas savo giminės Dolgoje dvarelyje Voluinėje, Ukrainoje. Savo gyvenimo užduotį J.I.Kraševskis suvokė kaip literatūrinį Jame, pateikęs geografinę ir istorinę Vilniaus apžvalgą, autorius ir mokslinį Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istorinės atmin- periodizuoja miesto istoriją pagal didžiųjų kunigaikščių (Algirdo, ties gaivinimą. Didžiulis jo nuopelnas – mokslo ir literatūros žur- Jogailos, Vytauto, Švitrigailos, Aleksandro ir kt.) valdymo metus, nalo „Athenaeum“ leidyba. Per dešimtmetį nuo 1841-ųjų išleido aprašo miesto bažnyčias, įvairius gyventojų socialinius sluoks- 66 jo numerius. Leidinys tapo intelektualinio Vilniaus gyvenimo nius, religines ir tautines bendruomenes, amatus ir prekybą, ašimi – juk universitetas buvo represiniu būdu uždarytas. Labai žymesnius pastatus, švietimo įstaigas, spaustuves, bibliotekas svarbūs J. I. Kraševskio darbai – tai keturių tomų studija pavadi- ir archyvus. Čia taip pat duodama labai išsami 1519–1799 m. nimu „Vilniaus istorija nuo pradžios iki 1750 metų“, taip pat dviejų laikotarpį apimanti Vilniaus istorijos bibliografija.
    [Show full text]
  • Dvasininkija Ir Lietuvybė
    IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS IEVA ÐENAVIÈIENË DVASININKIJA IR LIETUVYBË KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMAS ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOJE XIX A. 57-AJAME DEÐIMTMETYJE VILNIUS 2005 UDK 23/28(474.5)(091) e47 Knygos leidybà parëmë: Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija Valstybinë lietuviø kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 19962005 metø programà Recenzentai dr. ZITA MEDIÐAUSKIENË prof. habil. dr. ALBERTAS ROSINAS prof. habil dr. ANTANAS TYLA © Ieva Ðenavièienë, 2005 ISBN 9986-780-74-8 © Lietuvos istorijos institutas, 2005 Skiriu Aistei ir Vytautui TURINYS ÁVADAS ..................................................................................................................... 9 ISTORIOGRAFIJA IR ÐALTINIAI ................................................................ 15 KATALIKØ BAÞNYÈIOS ATSINAUJINIMO XIX A. VIDURYJE PRIELAIDOS ................................................................................................ 31 Baþnyèios teisinë, ekonominë ir religinë padëtis .................... 33 Rusø kultûros ir ideologijos skverbimasis ................................ 42 Lietuviø kalba katalikybëje ir jos plëtimo pradþia ................. 65 ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS SEMINARIJA IR LIETUVIØ KALBA ................ 83 Lietuviðkos homiletikos ávedimas............................................... 83 Bibliotekos atnaujinimas. Lietuviðkos knygos ........................ 102 Klierikø kontingento liaudiðkëjimas......................................... 138 Maþosios
    [Show full text]