I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X

I S B N 3-447-09440-0

Archivum Lithuanicum 7

1 2 Archivum Lithuanicum 7 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS

LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS

ÐIAULIØ UNIVERSITETAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

ARCHIVUM Lithuanicum 7

HARRASSOWITZ VERLAG

WIESBADEN 2005

3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board:

HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO, LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS

DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS

HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS

DOC. DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS

PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA

DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), HERZOG AUGUST BIBLIOTHEK, WOLFENBÜTTEL, LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS

DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS

PROF. HABIL. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS

DOC. DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS

DR. Jurgis Pakerys (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS

DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG, FRIEDRICH-ALEXANDER-UNIVERSITÄT ERLANGEN-NÜRNBERG

PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics), PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY

MGR. Mindaugas Ðinkûnas (kalbotyra / linguistics), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS

DOC. DR. Janina Ðvambarytë-Valuþienë (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS

MGR. Jurgita Venckienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS

© Lietuviø kalbos institutas

4 Archivum Lithuanicum 7 Turinys (Contents)

Archivum Lithuanicum 7 ¡ 7, 11

Straipsniai (Articles) Aleksas Girdenis

Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu ¡ 17 Birutë Kabaðinskaitë Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione

ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , <ô>, <ò>, <ó> ¡ 45 Vincentas Drotvinas, Auðra Rimkutë Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne

Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) ¡ 67 Robertas Gedrimas Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos

veikale Tayslós augumyynis (1843) ¡ 81 Jurgita Venckienë Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907):

santykis su bendrinës kalbos raida ¡ 93 Daiva Litvinskaitë Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis

ir Jonas Kreèinskis ¡ 123 Anna Verschik

The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers ¡ 139 Giedrius Subaèius

Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 ¡ 155

Publikacijos (Publications) Mikas Vaicekauskas

Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) ¡ 177

5 Turinys (Contents) 0 0 0 Recenzijos (Reviews) Jonas Palionis, XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankinis þodynas, 2004

(JOLANTA GELUMBECKAITË) ¡ 209

Guido Michelini (par.), Lozorius Zengðtokas, Giesmes Chriksczionischkos

ir Duchaunischkos ir jø ðaltiniai, 2004 (MINDAUGAS ÐINKÛNAS) ¡ 215

Pietro U. Dini, Bonifacas Stundþia (par.), Giacomo Devoto,

Baltistikos raðtai. Scritti baltistici, 2004 (SAULIUS AMBRAZAS) ¡ 223

Liucija Citavièiûtë, Karaliauèiaus universiteto lietuviø kalbos seminaras. Istorija ir reikðmë lietuviø kultûrai, Senosios literatûros studijos, 2004

(WILLIAM R. SCHMALSTIEG) ¡ 229

Vacys Vaivada, Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a.: esminiai

raidos bruoþai, 2004 (DEIMANTAS KARVELIS) ¡ 235

Jurgis Pakerys, XVI a. Maþosios Lietuvos spaudiniø miðriøjø ir priesaginiø

veiksmaþodþiø daryba, 2005 (SAULIUS AMBRAZAS) ¡ 243

Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, Notes) Ona Aleknavièienë Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus

spaudiniuose ¡ 249 Daiva Kriðtopaitienë Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji

ir 1977 bei 1994 metø leidimai ¡ 287 Ona Aleknavièienë, Laima Grumadienë

Kompiuterinis ðriftas Palemonas filologams ¡ 303 Saulius Ambrazas Tarptautinë konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis

ir perspektyvos“ ¡ 327 Roma Bonèkutë Mokslinë konferencija Þemaitijoje, skirta Dionizo Poðkos 240-osioms

gimimo metinëms paminëti ¡ 333 Giedrius Subaèius

Iðorinës kalbos istorijos lubos ¡ 339

6 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7

This year the seventh volume of Archivum Lithuanicum is not appearing just by itself – it is being accompanied by an irregular Indices volume in which we have given a list of abbreviations and advice for authors. Aurelija TAMOÐIÛNAITË has prepared indexes of persons and places occurring in previous volumes. In the seventh volume of Archivum Lithuanicum an analysis of the nineteenth century writings of Lithuania Major predominates. A series of five articles is de- voted to this topic. In two of these articles Lowland Lithuanian texts are analyzed. Aleksas GIRDENIS, having compared in depth the Purpura manuscript with the Þyvatas book printed in the middle of the eighteenth century (1759), has established that the Purpura manuscript was not written in 1707, as the inscription on the title page shows, but considerably later, after the middle of the nineteenth century. He also demonstrates that the linguistic basis of the manuscript is the dialect of the Kretinga parish. Robertas GEDRIMAS, the winner of the Archivum Lithuanicum Robin Neumann scholarship (2003), investigates the suffixed names of flowering plants in the work Tayslós augumyynis (1843) by the Lowland Lithuanian Jurgis Ambraziejus Pabrëþa. In order to create these names Pabrëþa seems to have used 25 suffixes, but only four were among the most productive: -ûnas (-ë), -utis (-ë), -ytë, -elis (-ë). Daiva LITVINSKAITË analyzes the 1865 Evangelijos, prepared in Cyrillic accord- ing to Juozapas Arnulfas Giedraitis’ New Testament (1816). Traditionally the one preparing the Evangelijos was thought to be Laurynas Ivinskis, but philological analysis leads one to think that in addition to Ivinskis Jonas Kreèinskis did a lot of work on it also. This is shown by individual characteristics of the writing of Russian letters. The writing of <ý> is very similar to that of Kreèinskis, but there also occur several examples with , which is characteristic only of Ivinskis. Jurgita VENCKIENË investigates the dialect and orthography of the thirty-six remaining editions of the prayer book Aukso altorius from the end of the nineteenth and the beginning of the twentieth centuries. It turns out that for a long time, until the very beginning of the twentieth century in the editions of the prayer book the hierarchy of the Catholic Church held to the letters and sequences thereof , , <ù>, , , traditionally used in religious texts. The letters <è>, <ð>, and the digraphs , which had appeared in secular texts considerably

7 Archivum Lithuanicum 7 earlier (in the last decades of the nineteenth century) appeared in the prayer book only at the beginning of the twentieth century, i.e., they lagged behind by several years or more. Giedrius SUBAÈIUS tries to evaluate how well Stanislovas Moravskis (1802– 1853) knew Lithuanian. Moravskis was a noble, a physician, a writer and the author of the famous remembrances of Vilnius (Keleri mano jaunystës metai Vilniuje; 1818–1825). From the names of some Lithuanian songs encountered in his manu- script Piesni (1852) and some notes (there have been established 151 Lithuanian words and a total of 269 cases of their use) one comes to the conclusion that Moravskis knew Lithuanian, but only superficially. Probably he could distinguish a number of words in a stream of speech, but he could hardly follow a connected discourse. Birutë KABAÐINSKAITË, Vincentas DROTVINAS and Auðra RIMKUTË, Daiva KRIÐTOPAITIENË are publishing here articles connected with the problems of East Prussian Lithuanistic texts. Kabaðinskaitë investigates the use of the diacritic signs ( and <ô>, <ò>, <ó>) in Baltramiejus Vilentas’ Enchiridionas and Evangelijos bei Epistolos (1579). The sign is mostly used in place of the stressed or unstressed nasal [ø] and in place of stressed (occasionally unstressed) long [û]. The three diacritics above apparently had the same function but for the most part the form <ô> was used. The most common case of the use of with any diacritic was to denote the gen. sg. ending of certain monosyllabic pronouns. Drotvinas and Rimkutë review the notes of Kristijonas Milkus in two copies of the dictionary Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) which he himself had published and which are kept in the LMAB. 246 notes and 29 underlined words have been counted – these were Milkus’ notes for himself. These show what Milkus thought appropriate to use in order to improve his dictionary: new lemmas are added, old lemmas are supplemented with new facts from the spoken language, homographs are separated. Kriðtopaitienë, comparing a number of editions of Kristijonas Donelaitis’ works comes to the conclusion that only in 1977 was an attempt made to prepare his Raðtai in as authentic a manner as possible, but even that does not provide a standard canonical text. The 1994 edition was prepared for a broader audience and it does not retain the kind of punctuation and lexicon characteristic of Donelaitis and some of the inaccuracies and inconsistencies from the 1977 edition have crept into it. Ona ALEKNAVIÈIENË describes the Gothic printing scripts of all the books of the sixteenth century – both of Lithuania Minor and the Grand Duchy of Lithuania. She points out that the round script (Rotunda) encountered in Lithuanian, Polish and Prussian books of the first half of the sixteenth century began to disappear as a variety of the Gothic script from the middle of the sixteenth century. The Schwabacher became the basic book script. The first Lithuanian printed publication

8 Archivum Lithuanicum 7 in which the Gothic Fraktur script is encountered is Martynas Maþvydas’ Forma Chrikštymo (1559), although in the Lithuanian books published in Karaliauèius the shift was made from the Schwabacher to the Fraktur only in 1570. In sixteenth century books which came out in the Grand Duchy of Lithuania the Schwabacher predominates. Anna VERSCHIK investigates the history of the teaching of the Lithuanian language in the nineteenth century. She describes Avrom Shulman’s Lietuviø kalbos vadovëlis intended for Yiddish speakers and published in 1923 in Kaunas. Shulman explained the grammar systematically, but the text-book contains practically no elements of contrastive grammar. The author uses the usual Yiddish grammatical terminology, but, it seems, he did not succeed in creating Yiddish terms to describe the special Lithuanian prosodic features. He wrote practically nothing about stress and does not mention the verb at all. Ona ALEKNAVIÈIENË and Laima GRUMADIENË present the new original Lithuanian computer font Palemonas, intended first of all for philologists’ needs. It has approximately 3500 different signs, which are necessary for publishing or quoting Old Lithuanian writings and transcribing dialect texts. The font was cre- ated following the Unicode standard, coded in the 16 bit (2 bite) system, which give the possibility to shift to more modern program applications. In the section of publications Mikas VAICEKAUSKAS surveys the attempts in the second half of the nineteenth century to publish Mykolas Olševskis’ book Broma atverta ing vieènastá ‘The gate opened to eternity’ and examines the reasons why Motiejus Valanèius’ evaluation on the 28th of February 1864 was negative and how that was connected with Valanèius’ own edition of the Broma prepared later (but never published as such). There are six reviews: Jolanta GELUMBECKAIT˒S review of Jonas Palionis’ Selective Dictionary of Lithuanian Writings (Sixteenth to Seventeenth century) (2004); Mindaugas ÐINKÛNAS’ review of Guido Michelini’s edition of Lozorius Zengštokas’ hymnal Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos along with sources (2004); Saulius AMBRAZAS’ review of Giacomo Devoto’s Writings on Baltic Subjects, prepared for publication by Pietro U. Dini and Bonifacas Stundþia (2004); William R. SCHMALSTIEG’S review of Liucija Citavièiûtë’s book The Lithuanian Seminar of the University of Koenigsberg (2004). Deimantas KARVELIS reviews Vacys Vaivada’s book (based on his doctoral dissertation) The Catholic Church and the Reformation in Lowland Lithuania in the Sixteenth Century (2004); Saulius AMBRAZAS reviews Jurgis Pakerys’ doctoral dissertation The Formation of Mixed and Suffixal Verbs in Publica- tions of Sixteenth Century Lithuania Minor (2005). There are reports on two conferences. Saulius AMBRAZAS reports on the inter- national conference arranged by the Lithuanian language institute “The History of Language and Dialectology: Past and Perspectives” which took place on the 20– 22nd of September, 2004. Roma BONÈKUTË reports on the October 11–12th, 2004

9 Archivum Lithuanicum 7 scientific conference to commemorate the 240th birthday of Dionizas Poška (in Poška’s birth-place Lëlaièiai estate, in Þemalë parish). At the end of the volume Giedrius SUBAÈIUS invites discussion of the external history of a language. Archivum Lithuanicum sincerely thanks Egidijus Motieka for the donation of 100 Lt. Thanks are due also to the friends of the journal: Rima Cicënienë, Virginija Galvanauskaitë, Jolita Steponaitienë. A single thank you to Aldona Kaluinienë is really not sufficient for her careful editing of this volume. We say to her (or better write) a double thank you.

Vilnius, Uþupis, July 30, 2005

10 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7

Ðiais metais septintasis Archivum Lithuanicum tomas iðeina ne vienas – já lydi neeilinis Indices sàsiuvinis, kuriame skelbiamas santrumpø sàraðas, patarimai au- toriams, ankstesniuose tomuose minëtø asmenø ir vietø rodyklës, sudarytos Aure- lijos TAMOÐIÛNAITËS. Septintajame Archivum Lithuanicum tome vyrauja XIX amþiaus Didþiosios Lietu- vos kûriniø analizë – tam skirti penki straipsniai. Dviejuose ið jø analizuojami þemaitiðki tekstai. Aleksas GIRDENIS, nuodugniai palyginæs Purpuros rankraðtá su XVIII amþiaus viduryje spausdinta Þyvato knyga (1759), nustatë, kad Purpura yra ne 1707 metø tekstas, kaip áraðyta antraðtiniame puslapyje, bet gerokai vëlesnis – raðytas po XIX amþiaus vidurio. Jis taip pat árodë, kad rankraðèio kalbinis pama- tas – Kretingos parapijos ðnekta. Robertas GEDRIMAS, Robino Neumanno ásteigtos Archivum Lithuanicum stipen- dijos laimëtojas (2003), tiria þemaièio Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikalo Tayslós augumyynis (1843) priesaginius þiediniø augalø pavadinimus. Jiems sudaryti Pa- brëþa vartojæs 25 priesagas, bet produktyvesnës buvusios tik keturios: -ûnas (-ë), -utis (-ë), -ytë, -elis (-ë). Daiva LITVINSKAITË analizuoja 1865 metø Evangelijas, parengtas kirilika pagal Juozapo Arnulfo Giedraièio Naujà Ástatymà (1816). Evangelijø rengëju tradiciðkai laikytas Laurynas Ivinskis, taèiau atlikta filologinë analizë verèia manyti, kad be Ivinskio daug dirbæs ir Jonas Kreèinskis, – tai rodo kai kurie individualûs rusø abëcëlës taikymo bruoþai. Grafemos <ý> þymëjimas labai panaðus á Kreèinskio, bet pasitaiko keletas pavyzdþiø su , bûdingø tik Ivinskiui. Jurgita VENCKIENË tiria trisdeðimt ðeðiø iðlikusiø XIX amþiaus pabaigos ir XX amþiaus pradþios maldaknygës Aukso altorius leidimø tarmæ ir raðybà. Paaið- këjo, kad ilgai, iki pat XX amþiaus pradþios Katalikø Baþnyèios vyresnybë palaikë maldaknygës leidimuose vartotus tradicinius religiniø raðtø raðmenis , , <ù>, , , . Pasaulieèiø gerokai anksèiau (XIX amþiaus paskutiniaisiais deðimtmeèiais) pradëtos vartoti raidës <è>, <ð>, bei digrafai , jose ádiegtos tik XX pradþioje, – taigi nuo pasaulieèiø atsilikta kelerius ar net keliolika metø.

11 Archivum Lithuanicum 7 Giedrius SUBAÈIUS bando ávertinti, kiek lietuviðkai mokëjo Stanislovas Morav- skis (1802–1853), bajoras, gydytojas, raðytojas, garsiø Vilniaus atsiminimø (Keleri mano jaunystës metai Vilniuje; 1818–1825) autorius. Ið jo rankraðtyje Piesni (1852) uþsiraðytø lietuviðkø dainø pavadinimø ir kai kuriø pastabø (fiksuotas 151 lietu- viðkas þodis, 267 pavartojimo atvejai) prieinama prie iðvados Moravská lietuviðkai mokëjus, bet pavirðutiniðkai. Jis turbût galëjo ið garsø srauto iðskirti daug lietuviðkø þodþiø, taèiau sekti iðtisiná pasakojimà – vargu. Birutë KABAÐINSKAITË, Vincentas DROTVINAS ir Auðra RIMKUTË, Daiva KRIÐTOPAITIENË skelbia straipsnius, susijusius su Rytø Prûsijos lituanistiniø tekstø problematika. Kabaðinskaitë tiria Baltramiejaus Vilento Enchiridiono ir Evangelijø bei Epistolø (1579) diakritiniø þenklø ( ir <ô>, <ò>, <ó>) vartosenà. Raðmuo daþniau- siai þymëtas kirèiuoto arba nekirèiuoto nosinio [ø] bei kirèiuoto (retkarèiais nekir- èiuoto) ilgojo [û] pozicijoje. Trys diakritikai virð atlikæ vienodà funkcijà, taèiau daþniausiai vartotas <ô>. Daþniausiai su bet kokiu diakritiku þymëta keliø vienskiemeniø ávardþiø gen. sg. galûnë. Drotvinas ir Rimkutë apþvelgia Kristijono Milkaus pastabas dviejuose jo pa- ties leisto þodyno Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) eg- zemplioriuose, saugomuose LMAB. Suskaièiuoti 246 prieraðai ir 29 pabraukti þo- dþiai – tai buvæ Milkaus prieraðai sau. Jie rodo, kà Milkus manë esant tinkama panaudoti savo þodynui tobulinti: priraðyta naujø lemø, papildytos senosios nau- jais ðnekamosios kalbos faktais, atskirti homografai. Kriðtopaitienë, palyginusi daugelá Kristijono Donelaièio kûriniø leidimø, prieina prie iðvadø, kad nors 1977 metø jo Raðtus stengtasi parengti kuo autentiðkiau, stabilus kanoninis tekstas nëra pateiktas ir juose. 1994 metø leidimas buvæs skirtas platesniam skaitytojø sluoksniui, jame neiðlaikomos Donelaièiui bûdingos skyry- bos, leksikos ypatybës, á já ið 1977 metø leidimo yra praslydæ kai kuriø netikslumø ir nenuoseklumø. Ona ALEKNAVIÈIENË apraðo visø XVI amþiaus lietuviðkø knygø gotikinius spaustuvinius ðriftus – ir Maþosios Lietuvos, ir LDK. Ji atkreipia dëmesá, kad rotundos ðriftas, dar randamas lietuviðkuose, lenkiðkuose ir prûsiðkuose paleoti- puose, nuo XVI amþiaus vidurio Karaliauèiuje – jau nykstanti gotikinio ðrifto rûðis. Pagrindiniu knygø ðriftu tampa ðvabachas. Pirmasis lietuviðkas spaudinys, kuria- me atsiranda gotikinio fraktûros ðrifto, – Martyno Maþvydo Forma Chrikðtymo (1559), taèiau Karaliauèiuje leistose lietuviðkose knygose nuo ðvabacho prie fraktû- ros pereinama tik 1570-aisiais. LDK XVI amþiuje iðëjusiose lietuviðkose knygose vyrauja ðvabachas.

12 Archivum Lithuanicum 7 XIX amþiaus lietuviø kalbos dëstymo istorijà tiria Anna VERSCHIK. Ji apraðo Avromo Ðulmano jidið vartotojams skirtà Lietuviø kalbos vadovëlá, leistà 1923 metais Kaune. Ðulmanas sistemiðkai aiðkino gramatikà, bet vadovëlyje beveik nëra kontras- tinës (gretinamosios) gramatikos elementø. Autorius naudojosi áprasta jidið grama- tikos terminologija, bet, atrodo, jam nepavyko sukurti jidið kalba terminø lietuviø kalbos prozodijos iðskirtiniams bruoþams apraðyti. Jis beveik nieko neraðë apie kirèiavimà, në neuþsiminë apie veiksmaþodá. Ona ALEKNAVIÈIENË ir Laima GRUMADIENË pristato naujàjá originalø lietu- viðkà kompiuteriø ðriftà Palemonas, skirtà visø pirma filologø poreikiams. Jis turi net apie tris su puse tûkstanèio ávairiø þenklø, kuriø reikia leidþiant ir cituojant senuo- sius lietuviðkus raðtus, transkribuojant tarminius tekstus. Ðriftas kurtas pagal Uni- kodo standartà, koduotas 16 bitø (2 baitø) sistema, sudaranèia sàlygas pereiti prie modernesniø taikomøjø programø. Publikacijø skyriuje Mikas VAICEKAUSKAS apþvelgia pastangas XIX amþiaus antrojoje pusëje leisti dar vienà Mykolo Olðevskio knygos Broma atverta ing vieènastá leidimà ir svarsto prieþastis, kodël Motiejaus Valanèiaus aprobata 1864 metø va- sario 28 dienà buvusi neigiama, kaip tai susijæ su paties Valanèiaus vëliau pareng- tu nauju Bromos leidimu (taip niekada ir neiðleistu). Skelbiami su neigiama Valan- èiaus aprobata susijæ dokumentai. Spausdinamos ðeðios recenzijos: Jolantos GELUMBECKAITËS – apie Jono Palio- nio XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankiná þodynà (2004); Mindaugo ÐINKÛNO – apie Guido Michelini’o parengtà Lozoriaus Zengðtoko giesmyno Giesmes Chriksczionisch- kos ir Duchaunischkos perleidimà su ðaltiniais (2004); Sauliaus AMBRAZO – apie Giacomo Devoto Baltistikos raðtus, parengtus Pietro U. Dini’o ir Bonifaco Stundþios (2004); Williamo R. SCHMALSTIEGO – apie Liucijos Citavièiûtës knygà Karaliau- èiaus universiteto lietuviø kalbos seminaras (2004). Deimantas KARVELIS recenzuoja Vacio Vaivados daktaro disertacijos pagrindu iðleistà knygà Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a. (2004); Saulius AMBRAZAS – dar ir Jurgio Pakerio daktaro disertacijà XVI a. Maþosios Lietuvos spaudiniø miðriøjø ir priesaginiø veiksma- þodþiø daryba (2005). Apþvelgiamos dvi konferencijos. Saulius AMBRAZAS pasakoja apie Lietuviø kalbos institute 2004 metø rugsëjo 20–22 dienà vykusià tarptautinæ konferencijà „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“. Roma BONÈKUTË pri- stato 2004 metø spalio 11–12 dienà vykusià mokslinæ konferencijà, skirtà Dionizo Poðkos 240-osioms gimimo metinëms paminëti (Poðkos gimtinëje Lëlaièiø dvare, Þemalës parapijoje). Tomo pabaigoje Giedrius SUBAÈIUS kvieèia pasikalbëti apie iðorinæ kalbos is- torijà.

13 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum nuoðirdþiai dëkoja Egidijui Motiekai uþ 100 Lt aukà. Taip pat aèiû þurnalo bièiuliams: Rimai Cicënienei, Virginijai Galvanauskaitei, Jolitai Steponaitienei. Stilistei Aldonai Kaluinienei uþ kruopðtø ðio tomo redagavimà vie- nos padëkos nepakanka – jai tariame (tiksliau, raðome) dvigubà aèiû.

Vilnius, Uþupis, 2005 m. liepos 30 d.

14 Archivum Lithuanicum 5 Straipsniai (Articles)

15 16 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Aleksas Girdenis Vilniaus universitetas

Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu

§ 1. Stambokas (maþdaug keturiolikos lankø) rankraðtinis tekstas Purpura iszga- nima mukos Jezusa1 (toliau – Purpura), kurá 1979 m. ásigijo Lietuviø kalbos ir litera- tûros instituto biblioteka ir po keleriø metø spaudoje glaustai apibûdino Dalia Gargasaitë2, tik gana neseniai susilaukë ðiokio tokio kalbininkø dëmesio.

§ 2. Pirmieji apie já prabilo Juozas Aleksandravièius su Jonu Palioniu3. Jie nesu- abejojo Purpuros antraðtiniame lape paminëtais 1707 metais, todël recenzuodami 1759 metø Þyvato indeksà pasakë nuomonæ, kad Þyvatà galima laikyti tiktai geriau-

1 PURPURA ISZGANIMA MUKOS JEZUSA rasiyi atneszty (plg. 3 pav.) – maþdaug Ànt Dyinu Deszimtyis Iszdalita Yr pri ‘Panos Rozalijos Luðevièiûtës ið Tverø Ànt apmyslyiema o Dwasyszkas wargusy miestelio nuosava knyga. Jeigu pasitaiky- patiekas, Nobaênam Skaititojou. Metusy tø pamesti, praðo á baþnytëlæ, á zakristijà 1707 nu W.J M X. ALEKSANDRA DAW- atneðti’. Neþinia, ar tos paèiõs rankos ára- GIALY S.Th.L. Koznadyie Ordynaryina ðas yra ir prieð antraðtiná lapà – jame pra- Wylniuj S. Dwases Z K M. AFIERAWOTA ðoma Vieðpaties, kad iðmokytø melstis Ànt wysodydiausi Troszkiyma Dusziu kaip pridera, „nes asz pati ysz sawys nemo- Apmyslyiymy tos Mukas milyntiu Storo- ku melstyis yr neýynaw kap praszity yr ko ny K. JUZAPA GRYGALAUS SZYMAKA praszity“ (plg. 2 pav.). S. Thl: aklualna Bakalarza, topatyis Zo- 2 Dalia Gargasaitë, „Ið 1547–1861 m. lietu- ka[na] Kozn: so pazwaleny Wiresnibys. viðkø knygø bibliografijos papildymø“, Ið PARDROKAWOTA Diel pazitka Dwa- bibliografijos aruodø, Vilnius: LTSR Knygø syszka ir par[t]ùumoczita isz Lynkiyska rûmai, 1985, 110–111; „Purpura“, paren- àt ¡emajty[szka]; LLTIB RS: F 11–356. gë D[alia] G[argasaitë], Lietuvos TSR bib- Sunumeruota 310 lapø, bet 52 lapas liografija. Serija A, Knygos lietuviø kalba 1. tuðèias; taip pat be teksto – virðutinis 43 1547–1861 (Papildymai), Vilnius: Mintis, lapo puslapis (recto). 310 lapas ðiek tiek 1990, 104 (LBP). 0 0 0 priraðytas kitø asmenø. Virðutiniame 3 Juozas Aleksandravièius, Jonas Palionis, puslapyje raðæs visiðkas maþaraðtis, apa- [Rec.:] „Aleksas Girdenis, Danutë Girde- tiniame (verso) – gana tvirtos raðysenos nienë, 1759 metø ‘Ziwato’ indeksas, Vilnius: asmuo. Tekstas toks: Wùosna Kninga Panos Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu- Rozalyies Loúzejczales Miestelie Tweru jej Tro- tas, 1997, 462 p.“, Blt 33(1), 1998, 126, pitumes pamesty prasza i Bazniczely i Zok- 9 iðn.

17 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 1 pav. Purpuros antraðtinis lapas. Ðiaurës þemaièiø tarmës bruoþai: Dyinu Deszimtyis ~ dienø deðimties (tarm. dËinf déði.mt is), wargusy ~ vargûse ‘varguose’, Skaititojou ~ , Ë skaitytojuo ‘skaitytojui’, Metusy ~ metûse ‘metuose’, DAWGIALY ~ Daugelio, Troszkiyma ~ troðkimo (tarm. truoðkË.ma) ir kt. Pajûrio þemaièiø reiðkiniai: wysodydiausi ‘visø didþiausio’, milyntiu ~ mylianèiø (tarm. mi l¼ ntf ); , . , LLTIB RS: F 11–356

18 Archivum Lithuanicum 7 sia XVIII amþiaus ðiaurës þemaièiø tarmës spausdinta knyga – rankraðtinë Purpura taip pat esanti geras to amþiaus tarmës paminklas. Gana greitai ðià Aleksandravi- èiaus ir Palionio mintá pasvërë Regina Venckutë ir Giedrius Subaèius to paties indekso bei Þyvato faksimilinio leidinio recenzijoje4. Remdamiesi glausta, bet taiklia rankraðèio grafikos ir tam tikrø tarmës faktø analize jie iðkëlë labai átikinamà alternatyvià hipotezæ, teigianèià, kad „Purpuros teksto ypatybës skatina jo autoriaus ieðkoti tarp Daukanto ir Valanèiaus amþininkø, o ne XVIII amþiaus pradþioje“ (Venckutë, Subaèius 1999, 197). Smulkesnis rankraðèio tyrimas, ypaè jo nuoseklus lyginimas su 1759 metø Þy- vatu Venckutës ir Subaèiaus poþiûrá tik sutvirtina.

§ 3. Net kruopðèiausiai iðnagrinëjus Purpuros rankraðtá, jame neámanoma rasti raidës ilgojo alografo <µ>, bûdingo XVIII amþiaus tekstams5: visur raðoma tik 6 paprastoji . Ðtai 1759 metø Þyvate iðspausdinta µawµa 21925 ~ sauso, µeµeris 4613 ~ seserys, wyµuµy 5614–15 ~ visûse ‘visuose’ – Purpuroje yra tik sausa 26v11, seseris 3r4/ sesyris 82v2, wysusy 30r18. Þyvatui labai bûdingos raidës <ã>, <ú> Purpuros tekste pasitaikë tik po vienà kartà: acc. pl. neãiestis 150r28–29 ~ neèëstis ‘nelaimes’ ir nom. pl. oêraúzitas 249r4 ~ uþ- raðytos; kitõs rankos áraðe rankraðèio pabaigoje (kaip minëta 1 iðn.) dar yra Loúzej- czales 310v2 ~ (gen. sg.) Luðeièalës ‘Luðevièiûtës’. Kadangi tos Þyvato grafemos ne- vienareikðmës, tiriamajame rankraðtyje jø atitikmenys ávairuoja, plg.: (Þyvatas)

úiunte 912 ~ siuntë, regieãio 196 ~ regëèio ‘regëèiau’, krykúãionis 907 ~ krikðèionys, deúimtu 515 ~ deðimtø ‘deðimèiø’, grieúniku 952 ~ grieðnykø ‘nusidëjëliø’, maãioy

17312 ~ macioj ‘galioje’ : (Purpura) siunty 202v28, regietio 15v18, Krykszczionis 72r17, 7 deszimtu 3v19, macio 106v3(2×). Raidë <ê> Purpuroje tik fakultatyviai keièia <ý> : iki 8 220 lapo – retkarèiais, toliau – gana daþnai. Pvz.: oê dowyna 37r18–19 ~ uþ dovenà

4 Regina Venckutë, Giedrius Subaèius, [Rec.:] veik visur þymimas kaip taðkas su kilpele, „Aleksas Girdenis, Danutë Girdenienë, brëþiama á deðinæ þemyn, paskui á virðø. 1759 metø ‘Ziwato’ indeksas, Vilnius: Moks- 8 Kaip ir Þyvate (þr. Girdenis, Girdenienë lo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, 19–44 = KD 3, 292–314), grafema 1997, 462 p.; 1759 metø ‘Ziwatas’, faksimi- reiðkia ávairios kiekybës ir kilmës bal-

linis leidimas, parengë Aleksas Girdenis, sá [¼] (Wysy 10v16 ~ vËsË ‘visi’, oýkrytys Petras Skirmantas, Vilnius: Mokslo ir en- 140v17–18 ~ ¹ðkrË t¼s ‘uþkritæs’), – [i], [î] . ciklopedijø leidybos institutas, 1998, 336 (giwy 64v4 ~ gi vË ‘gyvi’, akis 4r7 ~ äkis , p.“, ALt 1, 1999, 196–197. ‘[acc. pl.] akis’, ausis 132v9 ~ öusis ‘au- 5 Apie jo nykimà lietuviø raðtijos paminkluo- sys’), <æ> ir <à> – nazalizuotus [¼], [¹] ti- se þr. Giedrius Subaèius, „Grafemos <µ> po balsius (ysztæs 167r ~ ðt (n)s ‘iðtæsia’, 3 Ë Ë (n) , netektis Lietuvos µpaudiniuose“, ALt 6, kàsneli 106v12 ~ k¹ sne li ‘kàsnelio’ [plg. , . 2004, 239–264; „Grafemos <µ> netektis neparsygànsyt 169r2–3 ~ neparsigàsiat Lietuvos rankraµzèiuose“, ALt 6, 265–286. ‘nepersigàsit’]), digrafas – [¼i] 6 Pavyzdþiai pateikiami pagal: Aleksas Gir- (< r. bl. *Ë [> bk ie], pvz.: naktyis 7r18 ~ denis, Danutë Girdenienë, 1759 metø „Zi- näkt is ‘nakties’, szaldityis 44r12 ~ ðåldi t is Ë , Ë wato“ indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklo- ‘ðaldytis’, szwyisi 241v ~ ðv isi ‘ðviesø’). 3 Ë pedijø leidybos institutas, 1997. Didþiausia Purpuros naujovë – dvireikð- 7 Ðios raidës diakritikas daþniausiai panaðus më raidë : ja þymimas ne tik [uo]

á dabartinæ „varnelæ“ (èekø håèek), nes be- (tokios 8r3 ~ tsokfos ‘tokiÂs’, ùowo 184r23 ~

19 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 2 pav. Kitos rankos áraðas prieð antraðtiná lapà. Ásidëmëtinos þemaitiðkos lytys: muni ‘mane’, melstyis ~ melsties ‘melstis’, kap ~ kaip (tarm. kö p). Paskutinëje eilutëje raðoma ne Purpuros stiliumi: , duksawk ~ dûksauk ‘dûsauk’, dejowk ~ dejuok; LLTIB RS: F 11–356

‘dovanà’, Wysuêemiausi 41r7–8 ~ visø þemiausá ‘þemiausià’, êàsùus 220v17 ~ þàslus,

êynodama 221r20–21 ~ þinodama, Kriêiaus 225r20 ~ Kryþiaus, atsygræêy 230r20 ~ atsigræ-

þë – ir t. t. Atsitiktinai <ê> paraðyta vietoj þodyje pasywejêiekiet 225v4 ~ pasivei- zëkiat ‘pasiþiûrëkite’. Taigi Purpuroje nerandame paèiø ryðkiøjø priebalsiø grafikos bruoþø, bûdingø XVIII amþiaus vidurio þemaitiðkam tekstui.

§ 4. Dvibalsiø digrafai , , , kuriø Þyvate knibþdëte knibþda, Pur- purai visai svetimi9. Dvibalsis [ai] porà kartø taip paraðytas þodþio gale (Poù-

lsovûo ‘lovoje’), bet ir [¹] (torio 35r23 ~ 9 Plg. Venckutë, Subaèius 1998, 196t. Ðiame tOrO ‘turiu’, Dongos 111r4 ~ dO gOs ‘dan- kontekste minimas pavyzdys pynktuj 62v8 q gus’, sauso 227v22–23 ~ sausO ‘[instr. sg.] yra ávardþiuotinis galininkas (~ penktàjá), sausa’), taip pat dvibalsio [¹u] (< *ô o ne naudininkas. Purpuroje naudininko su > bk uo) pirmasis dëmuo (wyinioulyka -uj ar -ui apskritai nëra: atitinkami daik-

5v18 ~ v¼ in ul¼ka ‘[acc.] vienuolika’, aty- tavardþiai iðtisai raðomi su -ou (pvz.: . O doutio 5v24 ~ at¼dOutûo ‘atiduoèiau’, douna Wyingiymiou Sunou Diewa 39v2 ‘vienati- 15v ~ d una ‘duonà’). Prieð (visada) niam Dievo Sûnui’, pasydabojosi Ponou Je- 3 O ir prieð (daþnai) þymimas priebalsiø zusou tokie anos tykriby ir pakara 14r14 ‘pati-

[K], [G] minkðtumas (kiytims 2r6 ~ ¼t ms kæs Vieðpaèiui Jëzui toks jos tikrumas ir K i ‘kitiems’, pakiyùa ~ pa Ë la 131r3 ‘pakilo’, nuolankumas’), kokybiniai bûdvardþiai K . giymynies 40r21–22 ~ Ëm¼n es ‘giminqs’, giy- (taip pat atitinkami ávardþiai, skaitvar- G i li 115r1 ~ Ë li ‘gilø’, tànkie 5r9 ~ tO ê dþiai, dalyviai) – su -am, -em (pvz.: Tej- G . NK , ‘tankiai, daþnai’, gielýyis 4r8 ~ élþ is ‘ge- singam 5v16 ~ teisingam, nekaùtam 47v8 ~ G Ë leþies’). nekaltam, negadnem 42r22–23 ~ negadniam

‘nevertam’, Szwæncziausem 60r14 ~ ðven- èiausiam). 0 0 0

20 Archivum Lithuanicum 7 3 pav. Kitos rankos áraðas rankraðèio pabaigoje; LLTIB RS: F 11–356

kay 76v12 ~ pulkai, Sztoùpay 303r6 ~ ðtulpai ‘stulpai’), þodþiø kamiene digrafo nëra, plg. tokius Þyvato paraðymus kaip nom. sg. zwayzdie 3516 ~ þvaizdë ‘þvaigþ- dë’, acc. zwayzdy 28112 ~ þvaizdæ, nom. pl. êwayzdes 2951 ~ þvaizdës, gen. êwayzdziu

29313 ~ þvaizdþiø, instr. ýwayzdiems 31122 ~ þvaizdëms ir Purpuros atitikmenis ýwaiz- die 8v11, ýwaizdy 82v24, ýwaizdys 27v1–2, ýwaizdiu 182v12, ýwaizdiems 78v24. Tai pasa- kytina ir apie [ei], plg. Þyvato nom. sg. µweyka 1316 ~ sveika, gen. sg. µweykatas

6822 ~ sveikatos, acc. µweykata 661–2 ~ sveikatà ir Purpuros rankraðèio sweika 111r20, sweikatas 60v22, sweikata 86v2; su ðis dvibalsis irgi pasitaiko tik þodþio gale, pvz.: Apey 22r17 ~ apei ‘apie’, potmyney 78r23 ~ putmeniai ‘putmenys, patinimai’, szonkauley 78v13 ~ ðonkauliai. Digrafo tiesioginio atitikmens Purpuroje nepa- vyko rasti – vietoj jo þodþiø kamiene (tiesà sakant, vienoje ðaknyje – puik-) yra

, pvz.: poikos 108r14 ~ puikus ‘graþus’, poiki 93r10 ~ puikio ‘graþaus’, poiki

181r5 ~ puiká ‘graþø’, poikiemy 100r24 ~ puikiame ‘graþiame’, poikiy 133v21 ~ puiki ‘graþûs’. Þodþio gale ðiaurës þemaièiai tokio dvibalsio neturi, todël , jeigu èia ir pasitaiko, tai reiðkia kitus garsus (hiperkorekciná trigarsá [uo§] ir pan.). Kartkartëmis paraðomos ir dvibalsës , , . Pirmosios dvi daþniausios vietoj tarmës suvienbalsëjusiø [â], [ç] (< ai, ei), pvz.: tyktaj 2r5 ~ tiktai, Kiytajs kartajs

3r8 ~ kitais kartais, skadajs 4r13 ~ skadais ‘laiptais’, Anioùaj 6v14 ~ aniolai ‘angelai’,

ýodejs 2r18 ~ þodþiais, 2 sg. dawej 2r19 ~ davei, spindolejs 3r24 ~ spinduliais, tejp 3v18 ~ teip ‘taip’, kabejs 4r8 ~ kabiais ‘kabliais’, kiytejp 5r4 ~ kiteip ‘kitaip’, palej- syt 169r3 ~ paleisiat (tarm. ¼ ), atejkiyt 192r12 ~ ateikiat (tarm. d ¼ ), bet pasi- pale,s t at ,k t

21 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 taiko ir kitur: parmajna 2v4 ~ parmaino ‘pakeièia’, ùajkie 3r22 ~ laikë, ýwajzdiu 10 5v17 ~ þvaizdþiø ‘þvaigþdþiø’, gajlesiu 6r13 ~ gailesiu ‘gailesèiu’, Apej 2r1 ~ apei

‘apie’, wejda 3r7 ~ veidà, wejziedams 4v4 ~ veizëdamas ‘þiûrëdamas’. Digrafas retkarèiais randamas bûdvardþio puikus vediniuose, pvz.: pojkiausis 12r5 ~ puikiau- 11 sis ‘graþiausias’, pojkiausi 21r17 ~ puikiausá ‘graþiausià’, pojkiby 11v13 ~ puikybæ. Beveik tik su raðomas ðiaurës þemaièiø dvibalsio [¼i] < r. bl. *Ë (> bk ie) atitikmuo, pvz.: Dyinu 14 ~ dienø, topatyis 117 ~ to paties, szwyisiby 2r16 ~ ðviesybæ, wyinu 2v22 ~ vienu, dyina 4v11 ~ dienà, gielýyis 4r8 ~ gelþies ‘geleþies’, apszwyit

5r21 ~ apðvieta ‘apðvieèia’, tawyi 5v22 ~ tavie ‘tau’, sawyi 7v8 ~ savie ‘sau’, giyntyi

9v23 ~ gentie ‘giminaièiui’, szyrdyi 11v1 ~ ðirdie ‘ðirdþiai’. Su pavyko rasti tik 12 vienà þodá – Anyj 294r23 ~ anie .

§ 5. Ten, kur Þyvate raðoma dvibalsë , Purpuroje beveik visada yra , plg.: Þyvato paraðymus awkµa 1258 ~ aukso, kùaws 4921 ~ klausa ‘klausia’, µawµa

915 ~ sausä, Sunaws 1320 ~ Sûnaus ir Purpuros paraðymus auksa 33v11, kùaus 57v16, sausa 196v19, Sunaus 36v9, o vietoj /<àw> – : Þyvate randame nuwgas

20112/nàwgas 1852 ~ nuogas, nuwga 2152 ~ nuogo, nuwga 20112 ~ nuogà, anuw 1419/ anàw 3213~ anuo ‘juo’, o Purpuroje – nougas 83r12, nouga 183v12, nouga 89v8, Anou

10v15. Junginiai +, +, reiðkià dvibalsius, vienoje kitoje Purpuros vietoje paraðyti tik keliant þodþius ið vienos eilutës á kità: apsia-wty 4v6–7 ~ apsiautë, gen. sg. neiszmiero-wtas 258v5­6 ~ neiðmieruotos ‘neiðmatuojamos’, acc. pl. oêdo-wtas

308r13–14 ~ uþduotas – iðimtá sudaro, rodos, tik antraðtiniame lape paminëtas pavar- 13 dës kilmininkas Dawgialy 19 ~ Daugelio (ne Daugelo!) . Tiesa, galinis [¹u] teksto pradþioje kelissyk þymimas kaip Þyvate – : Donguw 7v16, 8v21 ~ danguo(je)

‘danguje’, Ponuw Diewuw 9r16 ~ Ponuo Dievuo ‘Vieðpaèiui Dievui’, pokoriuw

28r25 ~ po kuriuo; þodþio viduje ðá digrafà pavyko rasti tik vienà kartà: neiszmieruwta

47r10 ~ neiðmieruotà ‘neiðmatuojamà’. Tai veikiausiai toks pat atsitiktinis apsiriki- mas ar susvyravimas kaip wijna 129v3 ~ vienà ar kiek daþnëlesni iszpuuly 72r7 ~ ið- puolë, paskuu 110v14–15, 185r12 ~ paskuo ‘paskui’, nuugoma 186r3 ~ nuogumà, Rojuu

246v10 ~ rojuo(je) ‘rojuje’.

10 Transponavimas „sutartinis“, nes [d’] ðio ið *-î – plg. kiek anksèiau paminëtà µeµeris

tipo formose nëra tiesiogiai kilæs ið *d§ Þyvato 4613 ~ seserys. 0 0 0 (> bk dþ). Smulkesná pajûrio þemaièiø 12 Daþniausiai ðis ávardis reiðkia ‘jie’ (plg.:

[t’], [d’] nefonetinës kilmës aiðkinimà þr. ons 3v23 ~ ans ‘jis’, ano 2v12 ‘jo’, anam 4r1

Aleksas Girdenis, „Baltiðkøjø *tj, *dj ref- ‘jam’, anu 4v7 ~ anà ‘já’, Anou 32v10 ~ anuo

leksai 1759 m. ‘Þyvate’“, KD 1, 237–257 ‘juo’, anamy 49r5 ~ aname ‘jame’). ir min. lit. 13 Paminëtina, kad „þyvatiðkieji“ , 11 Visiðkai korektiðka transpozicija bûtø pui- pasitaikë 1 iðnaðoje paminëtame ki- kiausys (taip pat brolis ~ brolys ir pan.), tos rankos áraðe prieð antraðtiná lapà: duk-

nes ðiaurës þemaièiø nekirèiuotose cir- sawk I6 ~ dûksauk ‘dûsauk’, dejowk kumfleksinëse galûnëse -i yra kilæs (t. p.) ~ dejuok.

22 Archivum Lithuanicum 7 § 6. Venckutë ir Subaèius recenzijoje atkreipë akis á tai, kad Purpuros tekste randama visiðkai susiformavusi pajûrio þemaièiø ypatybë (Venckutë, Subaèius 1998, 197) – paprastieji minkðtieji priebalsiai [t], [d] vietoj Þyvate dar beveik nuosekliai raðomø kaitmeniniø afrikatø14. Geriausiai tai matyti ið þodþio para- digmos (1)15.

(1) sg. pl.

nom. ýodis 107v28 ýodej 18r6 16 gen. ýodi 110v10 ýodiu 35r8

dat. ¡odiou 192v10 —

acc. ýodi 19r15 ýodius 18r18

instr. Ýodio 111v7 ýodes 35v12/ýodejs 74v2

loc. — ¡odiusy 151v15 Afrikatos nebuvimas formose ýodej ~ þodþiai, ýodes/ýodejs ~ þodþiais – visuoti- nis þemaièiø tarmës reiðkinys (te, de < *t§a, *d§a). Formose ¡odiou ~ þodþiuo ‘þo- dþiui’, Ýodio ~ þodþiu, ýodiu ~ þodþiø, ýodius ~ þodþius, ¡odiusy ~ þodþiûse ‘þo- dþiuose’, ið dalies – ir ýodi ~ þodþio (dël galûnës þr. § 34) matome skiriamàjà pa- jûrio þemaièiø ypatybæ – vietoj afrikatø apibendrintus [t], [d]. Kad vaizdas bûtø visiðkai aiðkus, sudarykime to paties þodþio paradigmà (2) ið Þyvato duomenø.

(2) sg. pl.

nom. ýodis 11924 êodey 51

gen. ýode 11711/êodzie 1525 êodziu 165–6 dat. — —

acc. ýodi 1201 ýodzius 12224

instr. êodziu 168 ýodeys 10318

loc. êodie 885 êodziuµy 818 Kaip matyti, XVIII amþiaus vidurio paminklas tebeturi afrikatas visais nagrinë- jamaisiais atvejais – svyruoja tik vienaskaitos kilmininkas ýode/êodzie ~ þodþio.

§ 7. Purpuros tarmëje afrikatos jau iðnykusios net tais atvejais, kur rytinë pajû- riðkiø dalis (á rytus nuo apytikslës linijos Skuodas–Mosëdis–Salantai–Ðateikiai– Kuliai–Gargþdai17) jas ir dabar tebetaria. Bûdingiausias yra tariamosios nuosakos pirmasis asmuo – kitø ðios nuosakos lyèiø kontekste jis atrodo taip (3).

14 Smulkiau þr. Girdenis, KD 1, 237tt. 17 Plg. Girdenis, KD 1, 238, 4 iðn. Nei ið mi- 15 Kalbamuoju atþvilgiu visiðkai tapaèià da- nëtos Vlado Grinaveckio knygos (pvz., bartiniø pajûriðkiø paradigmà þr. Vladas Grinaveckis 1973, 293–298), nei ið LKA II Grinaveckis, Þemaièiø tarmiø istorija (foneti- þemëlapio Nr. 80 ðiø niuansø nematyti; ka), Vilnius: Mintis, 1973, 293. nekalbama apie juos ir Atlaso komenta-

16 Vienà kartà pasitaikë ýodýiu 35r5, – atrodo, ruose (LKA II, 94t.). Naujoji Lietuviø kalbos tai vienintelis pavyzdys su afrikata vadi- tarmiø chrestomatija (2004) taip pat ap- namajame kaitmeniniame skiemenyje. þvelgia ir kartografuoja tik paèius ben-

23 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 4 pav. Purpuros 15 lapo antroji pusë (verso). Ðiaurës þemaièiø tarmës bruoþai: douna ~ duonà, duona, douk ~ duok, ýmonis ~ þmonys ‘þmonës’, tawi ‘tave’, mona ‘mano’, Saldiby ~ saldybæ, wysokiy ~ visokie. Pajûrio þemaièiø reiðkiniai: Saldiausis ‘saldþiausias’, galietio ~ galëèio ‘galëèiau’ (§§ 6–7). Puslapio pabaigoje matyti Kretingos parapijos ðnektai bûdingos lytys – gen. sg. Kudykieli milausi ‘kûdikëlio mieliausio’ (tarm. ku d¼ke.li mi lóusi) – þr. § 34; , , LLTIB RS: F 11–356

24 Archivum Lithuanicum 7 (3)18 sg. pl.

1. butio 38r13 butomem 186r24

2. butomi 98r22 dejoutomyt 53r5

3. butu 58v16 / butum 2r20 / 19 but 83r4

Plg. dar: atydoutio 5v24 ~ atiduoèio ‘atiduoèiau’, pripylditio 6r7 ~ pripildyèio, oýkrystio 12r8 ~ uþkrisèio, regietio 15v18 ~ regëèio, galietio 76v27 ~ galëèio, [...] idànt su

Tawymi ànt Aukztibes Karalautio ànt omýiu 65r3–4 ‘kad su Tavimi Aukðtybëje karaliau- èiau per amþius’. Veiksmaþodþio bûti tariamosios nuosakos pirmasis asmuo pavar- totas (skaièiuojant ir formas su neiginiu) 19 kartø – vienintelis jo variantas yra butio (ir nebutio). Në karto ði lytis neparaðyta su afrikatine baigme20, kuri Þyvate buvo vienintelë (raðoma -cio arba -ãio, pvz.: bucio 106 ~ bûèio, ùawêicio 614 ~ lauþyèio, mi- lieãio 30227 ~ mylëèio, nebuãio V33 ~ nebûèio). Ðios rûðies deriniai galimi tik skoli- 21 niuose , pvz.: Baýniczio 24r11 ~ baþnyèio(je), Roýonczio 65r26–65v1 ~ (acc.) roþanèiø, tawarczio 89r18 ~ tavarèiu ‘draugu, bendraþygiu’, pertniczio 259v27 ~ pertnyèio(je) ‘penktadienyje (penktadiená)’. Prie tariamosios nuosakos pirmojo asmens, kaip ir dabartinëse vakariniø pajûrio

þemaièiø ðnektose, ðlyja tokie priesaginiai þodþiai kaip pamatiosi 19r6 ~ pamaèiusi, pastatiosis 131r4–5 ~ pastaèiusys(i) (tarm. ät¹ ) ‘pasistaèiusi’, nekaltiausis 49v12–13 past si,s ‘(nom. sg.) nekalèiausias’, dydiausiu 282r28 ~ didþiausiø, saldiausis 288v5–6 ‘(voc. sg.)

druosius pajûrio þemaièiø ypatybës bruo- Sprendþiant ið ðiaurës þemaièiø dabarti- þus (þr., pvz., þemëlapá tarp p. 234 ir niø ðnektø, lytis but, bûdinga veiksmaþo- 235). Tik LKA III (morfologijos tomo) þe- dþio perifrastinëms makroformoms, vei- mëlapyje Nr. 103 randame bene svarbiau- kiausiai galëjo reikðti bet kurá asmená – sià rûpimojo ploto skiriamàjà ypatybæ – plg. mosëdiðkiø a but nugöiðusi tajöu ‘að ð tariamosios nuosakos pirmojo asmens bûèiau nugaiðusi (numirusi)\ \ tuojau’ baigmës -tûo izoglosà. Ji eina pro ðiuos (Aleksas Girdenis, „Stratifikacinis lietuviø punktus (jiems atliepianèiø vietø sàraðà kalbos veiksmaþodþio morfologijos mode- þr. LKA I, 21–30; LKA II, 9–17; LKA III, 9– lis“, KD 2, 296). 19): 39/38, 40, 63/64, 93/94, 125, 56, Aleksandravièius (1959, 116) varianto 187, 217/251. Ryèiausios ir pieèiausios but nemini. Matyt, jis bus rëmæsis tik aið- vietos, prideranèios -tûo arealui, yra maþ- kiuoju (lento) kalbëjimo stiliumi (dau- daug ðios: Lenkimai, Mosëdis, Salantai, giausia savistaba) ir á kontekstinius kal- Ðateikiai, Plungë, Kuliai, Vëþaièiai, Ag- bos srauto reiðkinius neatsiþvelgæs. luonënai. 20 Bûtø raðoma -czio – t. y. *buczio, *galieczio, 18 Pateikiamoji paradigma tokia pat kaip *regieczio ir pan. dabartiniø vakariniø pajûrio þemaièiø, ið- 21 Taip pajûrio þemaièiø tarmëje yra iki ðiol skyrus toliau (19 iðn.) minimà maþmoþá – (Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologi- þr., pvz., Juozas Aleksandravièius, „Kre- ja, Vilnius: Mintis, 1966, 143; Grinaveckis tingos tarmës veiksmaþodis“, Vilniaus 1973, 295) – tik jaunesni þmonës kartais valstybinio pedagoginio instituto mokslo dar- pasako hiperpajûrietiðkø formø nebuvëliø bai 8, 1959, 116. baþni tûo ~ baþnyèio(je), ku¹pl tu ~ koplyèiø , i, 19 Treèiàjá variantà randame ir Þyvate (55×), ir pan. Afrikatos skoliniuose nenyko vei- ir Purpuroje (> 80×), pvz.: Nebowa tun So- kiausiai tik todël, kad buvo nekaitmeni- polun Jezusa koriun but ana nenukiyntiejosi nës, – plg. Purpuros nom. sg. Baýniczy

91v13 ‘Nebuvo tø Jëzaus sopuliø, kuriø 212r25 ~ baþnyèia ir t. t. (visà paradigmà bûtø ji nekentëjusi’. Prie 3 asmens tas va- [10] þr. § 21). riantas èia raðomas su didele iðlyga.

25 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 5 pav. Purpuros 107 lapo antroji pusë (verso). Ðiaurës þemaièiø tarmës bruoþai: Dyina wyina ~ dienà vienà, parpouly ‘parpuolë, pargriuvo’, nukiyntiejau ~ nukentëjau, omýyna ~ amþina, ta Panelej ~ tai panelei (tarm. tó panélê ), dat. du. dom pyrsztom ~ dum pirðtum ‘dviem pirðtais’. , , Pusdalyvis waikszcziodama po [ð] iðlaikæs [è] (þr. § 7); LLTIB RS: F 11–356

26 Archivum Lithuanicum 7 saldþiausias’. Skiriasi tik veiksmaþodþio vaikðèioti lytys, kurios kalbamosiose ðnek- ¼ ¼ tose esti be afrikatos (vå kðtûot ~ våikðèioti, vå kðtûo ~ våikðèio[ja], vå kðtûoj ~ våikð- èiojo...), o Purpuros rankraðtyje – visada, su afrikata, (ilgiau iðsilaikiusia, turbût dël [ð] 22 progresyvinio poveikio ): waikszczioty 67r26 ~ vaikðèioti, waikszczio 64v18, 68v11, 23 85r4 ~ vaikðèio(ja), waikszcziojy 114v7 ~ vaikðèiojo, waikszczioje 101r1 ~ vaikðèiojo , koêno pertniczio [...] basos waikszcziojy po erszkietius 259v28 ‘kiekvienà penktadiená ba- sas vaikðèiojo po erðkëèius’.

§ 8. Purpura ryðkiai skiriasi nuo Þyvato ne tik skirtingu afrikatø vartojimu, bet ir tuo, kad turi -y- [¼] niekada nekirèiuojamuose vidiniuose skiemenyse vietoj -e- [e].

§ 9. Labiausiai Purpuroje á akis krinta nekirèiuojamas -y- vietoj Þyvato balsës -e- prieð nosinæ priebalsæ.

§ 10. Þyvate þodþio dovena ‘dovana’ lytys raðomos taip: nom. sg. dowena

344 ~ dovena, gen. Dowenos 27619 ~ dovenos, acc. dowena 2317 ~ dovenà, instr. dowenu

29324 ~ dovena, gen. pl. dowenu 157 ~ dovenø, acc. dowenas 2012 ~ dovenas, instr. do- wenomis 2291 ~ dovenomis – Purpuroje randame gen. sg. dowynos 201r3 ~ dovenos, acc. sg. dowyna 53r19 ~ dovenà, taip pat beveik visà daugiskaitos paradigmà (4). (4) pl.

nom. dowynas 219r21

gen. dowynu 19v10/dowynun 212r10

dat. dowynoms 239r18

acc. dowynas 19r24

instr. dowynoms 285v15/dowynomis 281v18 Në karto ðaknis neparaðyta dowen-; net atitinkamuose veiksmaþodþiuose rasta tik -y-, pvz.: inf. dowynoty 131v19 ~ dovenoti, praes. 1 sg. dowynojo 106r15 ~ dovenoju, praet. 3 dowynojy 230r2 ~ dovenojo, imp. 2 sg. dowynok 99r17 ~ dovenok. Tà patá matome Þyvate nepasitaikiusiame þodyje pelenai (pelenas): acc. pelynus

301v12 ~ pelenus (pelynus wyito dounas jemys 301v12 ‘pelenus vietoj duonos ëmæs’), instr. pelynais 215r24 ~ pelenais; nom. sg. pelyns 68v20 ~ pelenas (asz mizernas kiyrmy- nelis, dolkiy ir pelyns ‘að vargingas kirminëlis, dulkë ir pelenas’) nelabai informaty- vus, nes èia -y- yra antrinio dvigarsio [¼n] sandas.

22 Plg. Aleksas Girdenis, „Þemaièiø dzûkavi- èiojëtav(a) – tad turbût formaliai derëtø mas: dabartinë padëtis ir istorija“, KD 2, transponuoti vå kðtûoj¼ ~ våikðèiojë (plg. , 164 (apie geresná [è] iðlikimà vidurio þe- Aleksandravièius 1959, 112t.; Zinkevièius maièiø deriniuose -ðè¼ < *-ðèâ < *-ðt§â – to- 1966, 352), nors toks atstatymas istorinës kiais atvejais kaip körðè¼ ~ kaiðèio). tiesos nerodo. Ar taip transponuotini ir 23 Dabartinëje tarmëje pirmieji du ðio veiks- Purpuros variantai waikszczioje/waikszcziojy, maþodþio daugiskaitos ir dviskaitos as- nustatyti neámanoma, nes tekste nëra mi- menys yra ç kamieno: vå kðtuoj em ~ våikð- nëtøjø „atraminiø“ daugiskaitos nei dvi- , i èiojëm, vå kðtuoj et ~ våikðèiojët, vå kðtuo- skaitos lyèiø. , i , j e™ ~ våikðèiojëv(a), vå kðtuojietóu ~ våikð- i ,

27 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 § 11. Grafema nuosekliai raðoma ir priebalsinio kamieno daiktavardþiø derinyje -en-, einanèiame prieð galûnæ, kur kai kas yra bandæs áþvelgti silpnojo balsiø kaitos laipsnio pëdsakus arba ið kurðiø paveldëtà -in- ÷ -en-24. Palyginkime vandens vienaskaitos paradigmas. Kaip matyti (5), visos Þyvato lytys, iðskyrus vienaskaitos vardininkà, turi -e-, Purpuros – -y-.

(5) Þyvatas Purpura

nom. wàndu 1722/wàdu 9020 àndou 210r9/Ondou 242r16

gen. wàdens 764/wàndens 8322 àndyns 226v1/ondyns 233v22/wondyns 194r18 dat. — —

acc. wàndeni VII21/wàdeni 7615 àndyni 296v7/ondyni 26v19/wondyni 194r21 25 instr. wàdemi 5415/wàndemi 546 àndynio 93v13/ondynio 197r26/wondynio 4r17

loc. wàndenie 33329 —

Uþraðyti tik ðie daugiskaitos linksniai: Þyvate nom. pl. wàdenis 18427 ~ vandenys, acc. wàndenis 3346 ~ vandenis – Purpuroje nom. pl. wàndynis 85v14 ~ vandenys (Ap- siauty moni wàndynis ligpat duszes ‘Apsupo mane vandenys iki pat sielos’), voc.

àndynis 137v16 ~ [v]andenys (o àndynis kajpo moni nenuskondynot, o ýemy kajpo moni nepraryiej ‘O vandenys, kaip manæs nenuskandinot? O þeme, kaip manæs neprari- jai?’). Apskritai Purpuroje nepasitaikë në vieno varianto su ànden-/wànden-.

Kiti pavyzdþiai rodo tà patá santyká. Þyvato: nom. sg. piemu 8213 ~ piemuo, gen. Piemenies 2665–6 ~ piemenies, acc. Pyimeni 15517 ~ piemená, nom. pl. piemenis

2816 ~ piemenys, dat. Piemenyms 284 ~ piemenims – Purpuros: nom. sg. pyimou

135r18 ~ piemuo, gen. pyimynyis 135r9 ~ piemenies, dat. pyimynyi 134v17 ~ piemenie, acc. Pyimyni 59r20 ~ piemená, nom. pl. pyimynis 135r26 ~ piemenys, dat. pyimynims

71r28 ~ piemenims; Þyvato: nom. pl. µmagienis 21811 ~ smagenys ‘smegenys’, gen. pl.

24 Plg. Jânis Endzelîns, Darbu izlase 3(1), Rî- ‘rijimas; smarkus valgymas’ bei la. kräkða- ga: Zinâtne, 1979, 662; Kazimieras Bûga, na ‘kriokimas, ðnirpðtimas’, riðana ‘rijimas; Rinktiniai raðtai 3, Vilnius: Valstybinë poli- smarkus valgymas’ ir Daukanto „Bûdo“ tinës ir mokslinës literatûros leidykla, medigaj ‘medþiagai’ < *med§agai (þr. Alek- 1961, 203, 259 et passim (toliau RR, þr. dar sas Girdenis, „Neutralizacijos vaidmuo Zinkevièius 1966, 59; Grinaveckis 1973, þemaièiø vokalizmo raidoje“, KD 2, 177t.). Þyvate kalbamuoju atveju -en- ið- 335t.). laikytas visiðkai nuosekliai (þr. Aleksas 25 Tarta turbût su ilgàja [ç] (vOndê mi ~ vån- , Girdenis, „Dël vienos ðiaurës vakarø þe- deimi) – plg. Kazimiero Jauniaus pavyzdá maièiø ‘kurðiðkos’ ypatybës“, KD 2, 355– ið Kvëdarnos: âóíäýýìè ès câßòèìà øaëè 356) – tai rodo, kad to derinio [¼] gali bûti ëßýñòèèñ ~ våndeimi k svdtimà ðölá léisties tik fonetinës raidos padarinys. Èia dar (Ê[àçèìèðú] ßâíèñú, „ßçûêú: Äiaëåêòî- prisimintinä Þemaièiuose labai dari prie- ëîãè÷åñêiÿ îñîáåííîñòè ëèòîâñêàãî ÿçû- saga -s¼n- < *-s§an- (dël jos þr., pvz., êà âú Ðîññ³åíñêîìú óºç亓, Ïàìÿòíàÿ Christian S. Stang, Vergleichende Gramma- êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíiè íà 1893 ãîäú, tik der baltischen Sprachen, Oslo-Ber- Êîâíà: Âú òèïîãðàô³è Êîâåíñêàãî ãó- gen-Tromsö: Universitätsvorlaget, 1966, áåðíñêàãî ïðàâëåí³ÿ, 1892, 144). 3) – plg. ð. þ. krfoks¼nä ‘verksmas’, r s¼nä i,

28 Archivum Lithuanicum 7 µmagienu 12514/µmagenu 22321 ~ smagenø, loc. µmagienyµu 33214 ~ smagenisu – Purpu- ros: voc. pl. s[m]agiynis 240v17 ~ smagenys, gen. Smagiynu 124v3 ~ smagenø, acc. sma- giynis 306r17 ~ smagenis. Variantø su smagien- ar smagen- rankraðtyje taip pat nëra. Þyvate dar randame beveik visas akmens lytis (6), raðomas tik su -e-.

(6) sg. pl.

nom. akmu 10726 akmenis 1162

gen. akmenyis 625/akmenies 7913 akmenu 7017 dat. — —

acc. akmeni 10726–27 akmenis 10212 26 instr. akmemi 15819/akmeniu 1131 akmemis 10221/akmenymis 1352

Pasitaikë ir nom. du. (du dydziu) akmeniu 21310. Deja, Purpuroje vietoj ðio þodþio yra tik kûlis27, pvz.: kulis wyns wysa Baýniczy apszwyity 9r3–4 ‘akmuo vienas visà baþnyèià apðvietë’, kaipo kuleis ýodeis toszteis szpotneis prispaudo yr oýmuszo 35v2–3 ‘kaip akmenimis þodþiais tuðèiais, ðlykðèiais prispaudþiu ir uþmuðu’.

§ 12. Apþvelgtieji pavyzdþiai galëtø sudaryti áspûdá, kad lemiamas [e] siaurë- jimo veiksnys bus buvæs gretimas nosinis priebalsis. Bet taip nëra: vietoj balsë [¼] niekada nekirèiuojamose Purpuros teksto pozicijose nuosekliai raðoma ne tik prieð , bet ir prieð kitas priebalses.

§ 13. Visi þodþio duktë netiesioginiai linksniai Þyvate yra su -e-: nom. sg. Duktie

7310 ~ duktë, dat. dukteryi 11218 ~ dukterie, acc. Dukteri 1717 ~ dukterá, voc. pl. Dukte- ris 1877 ~ dukterys, gen. Dukteru 29422–23 ~ dukterø – jiems atliepia tokios Purpuros lytys, kuriose vietoj kiekvienos -e- yra -y- (þr. 7 paradigmà).

(7) sg. pl.

nom. Doktie 98r22

voc. Doktie 6v24 Doktyris 163r10

gen. doktyryis 225r4 doktyru 120v12

dat. — doktyrims 44r13

acc. doktyri 101r14 doktyris 296v11

instr. Doktyry 165v15 — Në karto neparaðyta su dokter-.

26 Dël ðios lyties tarimo þr. ankstesnæ (25) ið- vedinio kûliuotas acc. pl. kulutus 1812 ~ kû- naðà. liuotus ‘akmenuotus’. Labai bûdinga fra- 27 Tas kûlis nëra svetimas ir Þyvatui – jame zës atkarpa: kuleys arba akmenymis uýmuµz-

pavartotos ðios jo lytys: gen. sg. kule 626 ~ ty noriejote 1352–3 ~ kûliais, arba akmeni-

kûlio, instr. pl. kuleys 10120, 1352 ~ kûliais, mis, uþmuðti norëjote.

nom. du. (du) kulu 21311 ~ (du) kûliu – ir

29 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 § 14. Taip pat santykiauja dauginiø skaitvardþiø priesaga -er-/-yr-.

Palyginkime Þyvato gen. piækieriu 4525 ~ penkeriø, µeptineriu 5221 ~ septyneriø, acc. aµztunerius 663 ~ aðtuonerius, dewinerius 532–3 ~ devynerius, úieúierius 11515 ~ ðe-

ðerius, µeptinerius 4314 ~ septynerius su Purpuros pavyzdþiais: kietwyriu metu apsy- wyùka Habyto S[zwento] 81v25–26 ‘ketveriø metø apsivilko ðventu abitu’, po pynkiyriu metu wajnos 151r11 ‘po penkeriø metø karo’, oêsydarimy metu szeszes deszimtis kietwy- rius giwena 245v16 ‘uþsidariusi ðeðiasdeðimt ketverius metus gyveno’, kaùb nobaênaj pynkis kartus, po pynkiyrius poterus 308v20 ‘kalba pamaldþiai penkis kartus po pen- kerius poterius’. Prie jø ðlyja Purpuroje porà kartø tepasitaikæs kelintinis skaitvardis wyinioulyka 5v18, 23v21 ~ vieniuoleka ‘vienuolika’ – vietoj Purpuros afikso -lyk- Þyvate yra -lek-: acc. wyinuleka 26712 ~ vienuoleka, loc. sg. wyinulektamy 7221 ~ vienuolekta- 28 me, nom. pl. Wyinulekty 2912 ~ vienuolekti ir kt.

§ 15. Pagaliau Purpuroje su -y- vietoj -e- randame visus bûdvardþio didelis pa- vartojimus: m. instr. sg. dydylu 12r16 ~ dideliu, nom. pl. dydyly 16r1 ~ dideli, f. nom. sg. dydyly 13r11–12 ~ didelë (Kaip dydyly daugiby Saldibys tawa Pony ‘Kaip didelë dau- gybë Tavo saldybës, Vieðpatie!’), instr. dydyly 3r20 ~ didele (so dydyly dwasys karszti- by ‘su didele dvasios karðtybe’). Vienintelis ðiø lyèiø atitikmuo Þyvate yra bendra- jam dësningumui neprieðtaraujàs prieveiksmis dydeley 512 ~ dideliai ‘labai’ – bûd- vardþio reikðme vartojamas tik dydis 719 ~ didis ir pan. Atskirai pabrëþtina, kad balsis -e- yra susiaurëjæs Purpuros þodyje debesis

(nom. sg. debysys 3r10, 113r2–3, instr. debysiu 5r16, dat. pl. [oý] Debysims 258v9), net akivaizdþiame skolinyje karèema ‘smuklë’: wysus Rims pyùns apsyryimu, dyinas szwæn- tas karczymosy oýsygierontis 58v1–4 ‘visa Roma pilna (paþodþiui – visas Rymas pil- nas) apsirijimø, ðventas dienas uþsigerianti smuklëse’.

§ 16. Ið to, kas pasakyta §§ 9–15, matyti, kad XVIII amþiaus vidurio Þyvatà ir Purpurà skiria didelis laiko tarpas. Vidiniø nekirèiuotø skiemenø þemutiná balsá [e] (raðomà ) galëjo visiðkai perdirbti á vidutinio pakilimo [¼] (raðomà ) tik ilgas prieðtaringas vyksmas – ilgai trukusi variantø p¼imen- : p¼im¼n-, d¹kter- : d¹kt¼r- ir pan. konkurencija29. Kad svyravimø ir konkurencijos tikrai bûta, rodo sesers netiesioginiai links- niai: Þyvate jie tik su -e- (acc. sg. µeµeri 9322 ~ seserá, nom. pl. µeµeris 4613 ~ seserys,

28 Atkreiptinas dëmesys á priebalsá , ku- Kiparsky, „The Phonological Basis of ris Þyvate tebëra kietasis, o Purpuroje – Sound Change“, Handbook of Phonological jau suminkðtintas kaip ir dabartinëje Theory, ed. John A. Goldsmith, Cambridge ðiaurës þemaièiø tarmëje (plg. Zinkevi- (Mass.): Blackwell, 1995, 653tt.; Juliette èius 1966, 326). 0 0 0 Blevins, Evolutionary Phonology: the Emer- 29 Laipsniðko, „konkurencinio“ naujø foneti- gence of Sound Patterns, Cambridge: Camb- niø bei fonologiniø reiðkiniø ásitvirtinimo ridge University Press, 2004, 52 et pas- idëja yra kaip ir kertinis ðiuolaikiniø kal- sim ir min. lit.). bos raidos teorijø akmuo (þr., pvz., Paul

30 Archivum Lithuanicum 7 voc. µeµeris 13025 ~ seserys, nom. du. [aby] µeµery 10522–23 ~ [abi] seseri) – Purpuros tekste -y-/-e- svyruoja: raðoma ne tik gen. sg. sesyryis 82v2, 244v10 ~ seseries, nom. pl. sesyris 82v4 ~ seserys, instr. Sesyrymis 67v2 ~ seserimis, bet ir gen. sg. seseryis

66v17 ~ seseries, dat. Seseryi 114v21 ~ seserie, instr. Sesery 149r6 ~ seseria, nom. pl. seseris 3r3 ~ seserys, gen. Seseru 18v11 ~ seserø, instr. Seserymis 69v9 ~ seserimis. Tai, kad raida buvo kiek sutrikusi bûtent ties seseria, aiðkintinas dideliu þodþio daþnu- mu kasdienio kalbëjimo aktuose ir ypaè stipriu asimiliuojamu pirmojo skiemens balsio [e] poveikiu.

§ 17. Kaip jau raðyta anksèiau30, atvirasis (< *-ç arba *-ƒâ) Þyvato galûnëse buvo puikiai iðlaikytas ir gerai skiriamas nuo kitø prieðakiniø trumpøjø balsiø. Prisiminkime.

a) -e < *-ç: praet. 3 paµakie VII33 ~ pasakë, nom. sg. Sawle 23219 ~ saulë, µzùo- we 5522 ~ ðlóvë, úwyiµibe 426 ~ ðviesybë, ýieme 12224 ~ þemë, gen. µawles 232 ~ sau- lës, µzùowes 823–4 ~ ðlóvës, úwyiµibes 1068 ~ ðviesybës, ýiemes 11325 ~ þemës, nom. pl.

êwayzdes 2951 ~ þvaizdës ‘þvaigþdës’, acc. pl. biawribes 32317–18 ~ bjaurybes, kalti- bes 21522 ~ kaltybes, µzakieles 1134 ~ ðakeles, µzwætes 806 ~ ðventes;

b) -e < *-ƒâ: praet. 3 drebieje 1633 ~ drebëjo, pryýadieje 27826 ~ priþadëjo, waykúãio- je 5113 ~ vaikðèiojo, nom. pl. kojes 7016 ~ kojos, kokies 1597 ~ kokios, acc. pl. Duúies

31022 ~ dûðias ‘sielas’, kojes 6922 ~ kojas, kokies 5228 ~ kokias.

§ 18. Purpuroje pirmuoju (a) atveju daþniausiai raðoma , bet retkarèiais (jei forma pakankamai daþna – daug kartø reèiau) pasitaiko ir : pasakiy 36v25/ pasakie 69r17, nom. sg. sauly 4v15/Saule 7r15, szùowy 125v14, ýemy 12v7, gen. Saulys

140r13/saules 23v17, szùowys 9r20/Szùowes 42v12, ýemys 3r24/Ýemes 8v16, nom. pl. ýwaiz- dys 129v4. Paþymëtina, kad, pavyzdþiui, kilmininko variantas ýemys daugiau kaip 60 kartø daþnesnis uþ Ýemes. Kadangi atvirasis [e] kur ne kur ðiaurës þemaièiø ðnektø kirèiuotose ar bent ðalutiná kirtá turinèiose galûnëse buvo iðlikæs iki pat mûsø dienø31, prieðingà kal- bamøjø balsiø santyká lyg ir turëtø rodyti ç kamieno vardaþodþiø daugiskaitos galininkas. Bet be smulkesnës statistikos sunku kà tikra pasakyti. Skaitant rankraðtá susidaro bendras vaizdas, lyg ir remiàs tà spëjimà, bet pabandþius suskaièiuoti gana daþno þodþio bjaurybë daugiskaitos galininkus rezultatas iðëjo prieðingas:

30 Girdenis, KD 1, 240; Aleksas Girdenis, „Tas pats ir Nevarënuose“, KD 1, 321– „Dël vienos prielinksnio formos XVIII a. 323. Kaip baigiantá nykti reiðkiná ðá balsá, ðiaurës þemaièiø kretingiðkiø tarmëje“, remdamasis salantiðkio Antano Salio in- KD 2, 184; Girdenis, Girdenienë 1997, formacija, buvo paminëjæs Christianas 22t. = KD 3, 295t. S. Stangas (Chr[istian] S. Stang, Die Spra- 31 Þr. Aleksas Girdenis, „Atvirasis e vardu- che des litauischen Katechismus von Maþvy- viðkiø (kalvariðkiø) galûnëse“, KD 1, 233– das, Oslo: I Kommisjon hos Jacob Dyb- 236; Teresë Juðkaitë, Aleksas Girdenis, wad, 1929, 167, 1 iðn.

31 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 variantas biauribys (pvz., 41v11) pasirodë gerokai daþnesnis negu biauribes (40r21 ir kt.); net acc. pl. ýwaizdys 68v9, 104v6 ~ þvaizdes ‘þvaigþdes’ pasitaikë du kartus, o

ýwaizdes 5v9 – tik vienà.

§ 19. Gerà / vartojimo galûnëse vaizdà galima susidaryti ið þodþiø saulë (vienaskaita) ir þvaigþdës (daugiskaita) paradigmø (8).

(8) sg. pl.

nom. sauly 4v15/Saule 7r15 ýwaizdys 129v4

gen. Saulys 140r13/saules 23v17 ýwaizdiu 128r22

dat. saulej 29r10 ýwaizdiems 29r10

acc. sauly 5v9 ýwaizdes 5v9/ýwaizdys 68v9

instr. Sauly 128r27 ýwaizdiems 78v24/ýwaizdiemis 5v15

§ 20. Antruoju § 17 minimu (b) atveju Purpuroje padëtis tokia pat kaip pirmuoju 32 (§ 15), pvz.: praet. 3 drebiejy 253r12 ~ drebëjo (oêtema sauly, êemy drebiejy ‘uþtemo saulë, þemë drebëjo’), priýadiejy 73v1/priýadieje 70v14 ~ priþadëjo, waikszcziojy

259v28/waikszczioje 101r1 ~ vaikðèiojo, nom. pl. kojys 134r25 ~ kojos, kokiys 304r2 ~ kokios, acc. pl. duszes 80v8/duszys 117v24 ~ dûðias, kojes 58r4/kojys 114v23 ~ kojas (pamaty ýalti kojys basas Panos boczioujenti ‘pamatë þaltá, basas panos kojas buèiuo- jantá’), kokies 85r24/kokiys 34v23 ~ kokias. Raida èia negalëjo bûti kitokia, nes galûniø balsiai *-ç ir -*ƒâ trumpëdami seniai buvo jau sutapæ. Kad sutapimo tikrai bûta seno ir visiðko, gerai matyti ið tokiø morfologinio §â bei ç kamieno miðimo pavyzdþiø: 33 instr. pl. màstiomis 125v5 ~ màsèiomis ‘tepalais’ (Wino brongio yr màstiomis kwepon- tiomis prisypyldikiem ‘Vynu brangiu ir tepalais kvepianèiais prisipildykim’), gausin- giesniomis 216r26–27 ~ gausingesniomis ‘gausesnëmis’ (Panely tolesnej so gausingies- niomis, aszaromis apmyslyiy sopolus ‘Panelë toliau su gausesnëmis aðaromis apmàstë sopulius’). Kamienai galëjo taip sumiðti tik tokioje sistemoje, kurioje sutrumpëjæ *-ç ir *-ƒâ kontinuantai nebesiskyrë.

§ 21. Balsiø / (≈ [¼]/[e]) vartojimà Purpuros galûnëse vaizdþiau galima parodyti paradigmomis. Vienoje paradigmoje (9) pateikiamos visos rankraðtyje ras- tos dûðios ‘sielos’ lytys, kitoje (10) gretinama þodþio baþnyèia vienaskaita Þyvate ir Purpuroje.

(9) sg. pl.

nom. duszy 14r25/dusze 5v6 duszys 103v17/duszes 27v22

voc. duszy 5v3 —

gen. duszys 7v9/duszes 20r11 Dusziu 1r14

32 Dël transponavimo þr. 23 iðn. 25020. Kad þodis màstë ‘tepalas’ èia tikrai

33 Jau ir Þyvate greta màµtiemis 1101, 24720, pridera ç kamienui, rodo loc. sg. màµtie

25026 yra ir màúãiomis 2514, 26415, màsãiomis 1117 ~ màstë(je) ‘tepale’. 0 0 0

32 Archivum Lithuanicum 7 dat. duszej 194v21 duszioms 145r10

acc. duszy 2r14 duszes 80v8/duszys 117v24

instr. duszy 12r8 —

(10) Þyvatas Purpura

nom. Baêniãie 1715/Baýniãia 29415 Baýniczy 212r25

gen. Baýniãies 8924 Baýniczys 8v15/Baýniczes 13v3 34 dat. Baýniãiey 1153/Baýniãie 11614 Baýnicze 27v14 35 acc. Baêniãiy 722 Baýniczy 3r17/ Baýnicze 25r21

instr. Baêniãiy 1093 —

loc. Baêniãioy 4822/Baêniãio 719 Baýniczioj 4r13/Baýniczio 24r11

§ 22. Ádomûs / (≈ [¼]/[e]) santykiai veiksmaþodþio daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose (arba, kitaip tariant, „prieðgalûniuose“ – morfuose, einan- èiuose prieð tikràjá skaièiaus ir asmens rodiklá -te/-t).

§ 23. Þyvato tarmëje visos veiksmaþodþiø i kamieno lytys dël gerai þinomø prieþasèiø perëjusios á §a (§Q) kamienà36, todël, pavyzdþiui, esamojo laiko daugiskai- tos antrasis asmuo atrodo taip: galete 11027 ~ galiate ‘galite’, milete 13915 ~ myliate, norete 8612 ~ noriate /noret 10021 ~ noriat, regiete 1093/regete 1485 ~ regiate, µtowete

27526 ~ stoviate, tykiete 15223 ~ tikiate, netykiet 11715 ~ netikiat, turete 675 ~ turiate/

Turet 2588 ~ turiat. Purpuroje maþdaug taip pat (bet be -e) paraðytas tik praes. 2 pl. galet 55r11– visi kiti ðio asmens pavartojimai yra su -yt: milyt 204v24, noryt 56r3, netoryt 120r12. Veiksmaþodþiai, prieð kuriø kamiengalá yra , (kartais – ir ), tokias pat formas (m l¼t, nûor¼t, tO r¼t ir pan.) turi daugelyje dabartiniø ðiaurës i, . þemaièiø ðnektø. Þyvatas neleidþia abejoti, kad visais tokiais atvejais turime palyginti nesenà pokytá -e- → -¼-, o ne iðlaikytas i kamieno lytis37.

§ 24. Þyvato bûsimojo laiko daugiskaitos antrasis asmuo taip pat visada baigia- si -ete arba – retkarèiais – -et, pvz.: buµete 1094 ~ busiate, turieµete 11028 ~ turësiate, µu tykµete 13820–21 ~ sutiksiate, apleyµete 11515 ~ apleisiate, krykµztiµet 27227–28 ~ krikðty- siat. Nëra në vieno atvejo su -yte/-yt (= bk -ite, -it).

34 Pavartotas bûdingoje prielinksninëje kon- 36 Kad þemaièiø tarmëje tokias veiksmaþo- strukcijoje kunus anu oý Baznicze paùajdoje dþiø paradigmø pertvarkas lemia treèia-

27v14 ~ kûnus anø uþ baþnyèiai palaidojo sis asmuo, netekæs trumpojo galûnës bal- ‘jø kûnus uþ baþnyèios palaidojo’. sio, puikiai jau buvo suvokæs Kazimieras 35 Tik ðiame kontekste: atbiegoses i Baýnicze ir Jaunius (þr., pvz., ßâíèñú 1892, 137t.). pamatioses kas stojos ‘atbëgusios á baþnyèià 37 Kol Þyvatas nebuvo iðtirtas, atrodydavo ir pamaèiusios, kas ávyko’. Lengva paste- kitaip (þr. Stang 1929, 150, 154; Zinkevi- bëti, kad èia atrodo lyg koks svetim- èius 1966, 342, 360, 369). kûnis, brukte brukamas á nekirèiuotas ga- lûnes.

33 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 6 pav. Purpuros 109 lapo antroji pusë (verso). Ðiaurës þemaièiø tarmës bruoþai: czertou ~ èertuo ‘velniui’, paskou ~ paskuo ‘paskui’, apynt ~ apent ‘vël’. Gerai matyti sangràþiniai dalyviai meldyis ‘meldæsis’, adaryis ‘atdaræsis, atidaræs’, vakariniams kretingiðkiams bûdingos prielinksninës konstrukcijos pri broma ~ pri bromai ‘prie iðkilmingø vartø’ (tarm. pri brfomó ), po rànkas ~ po rankas \ , ‘po rankomis (èia – po skersiniu)’; LLTIB RS: F 11–356

34 Archivum Lithuanicum 7 Purpuroje variantas su -et vël pasitaikë tik vienà kartà – tai pasyrodiset 120r25–26 ~ pasirodysiat. Visais kitais atvejais svarstomoji lytis baigiasi -yt, pvz.: dousyt

57r6 ~ duosiat, uýmokiesyt 94r16–17 ~ uþmokësiat, pripaýinsyt 120v4 ~ pripaþinsiat, bu- syt 132r6, Giersyt 192r13 ~ gersiat.

§ 25. Ðiek tiek kitaip atrodo nagrinëjamasis liepiamosios nuosakos asmuo. Þyvate vaizdas áprastinis, tik daþnëlesni variantai be galinio -e38: garbinkiet

395 ~ garbinkiat, dukiet 11824 ~ duokiat/dukiete 20715 ~ duokiate, aplænkiet 3138 ~ ap- lenkiat, Werkiet 3333 ~ verkiat/Werkiete 33319 ~ verkiate – vël lyèiø -iyt/-iyte nepasi- taikë në karto. Ðiuo atveju Purpuros tekstas ávairuoja: èia randame ir variantø su -et, ir su -yt, plg.: neoýginkiet 24v11–12, kiyntiekiet 79v23, padarikiet 96r6, paskàndinkiet 114r6, griszkiet 115v6 : muszkiyt 56r3, Pagriszkiyt 103r25, Miliekiyt 204v16, imkiyt 206r28, pribu- kiyt 254r20(2×). Varijavimas toks fakultatyvus, kad galimas net toje paèioje frazëje, pvz.: garbinkiet pona wysas giymynys garbinkiyt anà wysy êmonis 308v15–16 ~ garbinkiat Ponà visos giminës, garbinkiat anà visi þmonys ‘garbinkit Vieðpatá visos giminës, garbinkit já visi þmonës’. Natûralià raidà èia bus pristabdæ tai, kad po palataliniø [K], [G] prieð kietàjá priebalsá daugelis þemaièiø taria labai atvirus fonemø /e/, /ç/ alofonus, beveik nesiskirianèius nuo [a], [â]39, pvz.: lóm ~ kdliam ≈ älóm, rs ~ gdras ≈ órs, é m æ æ æ ‘eime’ ≈ é óm. Tokiomis sàlygomisK atvirasis balsis K/¿/ kalbamuojuG atvejuG galëjoK bûti suvokiamasK kaip fonema /a/ (bent jau kaip /e/|/a/ archifonemos atstovas) ir todël neásilieti á fonetiná nekirèiuoto ir nekirèiuojamo [e] siaurëjimo vyksmà. Dabartiniø ðnektø liepiamosios nuosakos galûnë -¼t veikiausiai yra morfologiðkai apibendrinta ið minëtøjø esamojo ir ypaè bûsimojo laiko lyèiø. Purpuros tarmëje apibendrinimo vyksmas dar nebuvo pasibaigæs – ðios nuosakos -et ir -¼t tebesvyravo kaip fakultatyviniai alomorfai; svyruoti nustota vëliau, kai alomorfas -¼t pasidarë vienintelis (kaip dabartinëse ðiaurës vakarø kretingiðkiø ðnektose40).

§ 26. Purpuros chronologinius santykius su Þyvatu gali dar paryðkinti NÎ tipo junginiø progresyvinë nazalizacija NÎ → NÁ‘→ NÁN, kurios galutinis rezultatas – -nin- tipo junginiai vietoj -nî-41.

38 Spartesnis liepiamosios nuosakos lyèiø ßâíèñú, Ãðàììàòèêà ëèòîâñêàãî ÿçûêà. trumpëjimas nesunkiai paaiðkinamas jø Ëèòîâñê³é îðèãèíàëú è ðóññê³é ïåðåâîäú 1: funkcija – ypaè ekspresyvumu. Kunigo Kazimiero Jaunjaus Lietuvjø kalbos 39 Pirmasis rytinëse þemaièiø ðnektose tai gramatika, Ïåòðîäðàäú: Òèïîãðàô³ÿ pastebëjo Jaunius. Kadangi á tà pastebëji- Èìïåðàòîðñêîé Àêàäåì³è íàóêú, 1908– mà niekas daugiau nëra atkreipæs dëme- 1916, 30. 0 0 0 sio, matyt, verta pacituoti originalø teks- 40 Þr. Aleksandravièius 1959, 117 (§ 23). tà: „Saulëƒ`tekinjø z|emai’tjø tarmëjé¸ ¸irå ði’s LKA III apie ðià lytá duomenø, deja, ne-  ¸iNståtîmas: e pavirsta ¸iN’ a, pÁ’ g, k, j, jaiƒ` pateikia. pirmå tÁlesnjƒÁ`ji sa¸Njamå (tolesnysis skie- 41 Apie jo atsiradimà þr. Jânis Endzelîns, ’ muo – A. G.) netsri a¸Ngs|tÁ’s balsës: i, e, ë, „Î ïðîèñõîæäåíèè ïðàñëàâÿíñêèõ èí- ¿, ir pssbalsës j; tÁdël’ j¿’ såkÁ: k. arps, k. ar- ôèíèòèâîâ -n ti“, DI 2, 466 ir min. lit. ’ § pam, bét kerpi, g. ans, g. ånam, bét geni; (nurodomas ir apytikslis paplitimas Euro- jaknÁs, bet jekni’kës“ – Ê[àçèìèðú] pos kalbose); Girdenis, KD 2, 336.

35 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 Ði nazalizacija nuosekliausia vadinamojoje Plungës zonoje, kur sakoma, pavyz- dþiui, gäná klfo ‘ganykloje’, gn mb ‘gnybia’, ma in nt¼ ‘mainyti’, n kst ‘nyksta’ ¤ ¤ i ir pan.42 Kitur.q pasitaiko tik sporadiðkø jos uþuomazgø. ar reliktø vienojeq kitoje ðak- nyje ar priesagoje. Visuotinai paplitæs -nin- vietoj -nî- skolinyje kn¤ gä ‘knyga’; sprendþiant ið Martyno Maþvydo Katekizmo ir kitø þemaièiø tarmës paminkløq 43, toká antriná deriná turi priesaga -inink-44 ÷ -inîk- (då bin ks ~ darbiniñkas ir kt.); daug r ¤ kur sakoma ba n è¼ (yra pasitaikæ uþraðyti apie Endriejavà,q Salantus, net Leckavà). þ ¤n § 27. Þyvatas nerodo jokiø progresyvinës nazalizacijos pëdsakø (jeigu nekreip- sime dëmesio á slavizmà màµte 110 ~ m (n)ste ‘tepalas’45, per tarpinæ grandá mâstis 14 O ar môstis kilusá ið br. ìàñöü arba le. maúã46,).

Iðtisai raðoma Baêniãie 1715 ~ baþnyèia ir pan. (þr. § 21 [10 paradigmà]) – ið 78 to þodþio pavartojimø në vieno nëra su -nin-. Tik su -ni- raðomas ir 19 kartø pasitaikæs þodis knyga: acc. sg. Kniga III24 ~ knygà, nom. pl. knigas 29511­12 ~ knygos, gen. knigu 3146 ~ knygø, acc. knigas 596 ~ knygas, loc. knigoµy 621 ~ knygose ir t. t., taip pat visi priesagos -inîk- (≈ bk -inink-) vediniai, pvz.: nom. sg. darbinikas

11617 ~ darbinykas, Darýyniks 26326–27 ~ darþinykas, Simtynikas 6411 ~ ðimtinykas, 47 tarpyniks 1377 ~ tarpinykas, acc. du. (du) skoùiniku 712. Skiemens [nî] balsis, be abejo, buvo jau nazalizuotas, bet tolesniø padariniø nazalizacija dar nesukeldavo.

§ 28. Purpura nesiskiria nuo daugelio dabartiniø ðiaurës þemaièiø: baþnyèios kamienas toks pat kaip Þyvate (þr. minëtàjà paradigmà § 21), bet kitais svarstomai- siais atvejais vietoj -ni- beveik visada bûna -nin-.

Tik vienà kartà paraðyta nom. sg. kniga 113r21 – ðiaip visos ðio þodþio lytys raðomos su -nin-, pvz.: nom. sg. kninga 113v1, acc. kninga 75r21, loc. kningo 75v2, gen. pl. kningu 263r28, acc. kningas 212r29. Taip pat ryðkiai dominuoja priesagos variantas -inink-. Savuose þodþiuose jis vienintelis – plg. nom. pl. dajnioszkiyninkaj

42 Þr. Grinaveckis 1973, 333t. (reiðkinys trak- 44 Tokià mintá viename laiðke Janiui Endzely- tuojamas kaip mechaniðkas [n] áterpi- nui atsargiai yra pasakæs Bûga: „Ar nebus mas); Aleksas Girdenis, „Hierarchinë ðiau- tik -ininka- kilæs ið -nyka-? plg. þem. ninkð- rës þemaièiø tarmës klasifikacija“, KD 2, tis ‘nykðtis’, niñkti ‘nYkti’, baþnìnèia“ 208, 213. Jono Jablonskio laikais nuosek- (RR 3, 866). lios nazalizacijos bûta ir uþ Plungës zo- 45 Keistà bandymà aiðkinti ðio þodþio ðak- nos ribø – net Alsëdþiø apylinkëse (En- nies vokalizmà fantastine kontaminacija dzelîns, DI 2, 446; Aleksas Girdenis, Ar- su màstyti þr. Grinaveckis 1973, 334. noldas Piroèkinas, „Jonas Jablonskis – 46 Plg. Pranas Skardþius, „Die slavischen dialektologas“, KD 2, 43 ir min. lit.). Þr. Lehnwörter im Altlitauischen“, Rinktiniai dar Zinkevièius 1966, 197t., kur kartu raðtai 4. Moksliniai straipsniai ir studijos, nagrinëjamas ir nuoseklus, ir atsitiktinis Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos [n] „áterpimas“ neiðskiriant specifinio institutas, 1998, 193 (s. v. mostìs). arealo. 47 Þyvato indekse (Girdenis, Girdenienë 1997, 43 Plg. Stang 1929, 165, kur (remiantis Kazi- 292) klaidingai nurodytas dviskaitos var- mieru Bûga – plg. RR 3, 705, 865t.) mini- dininkas (nom. du.). 0 0 0 mi ir Daukanto bei Valanèiaus darbai.

36 Archivum Lithuanicum 7 302r22, instr. pl. dalyninkais 22r21, dat. pl. kaltyninkams 11r11, nom. sg. kaltyninkiy

307r8, nom. pl. priszyninkaj 51v10, nom. sg. Skolyninkas 187r18, Szimtyninks 146r16. Skoliniuose kiek svyruojama, bet ir juose variantai su -(i)nink- daug kartø daþnes- ni – tai pasakytina ir apie tikràjà priesagà, ir kiekvienà kità su priesaga sutampantá kamieno baigmës deriná. Pavyzdþiui, raðoma tik acc. sg. postyninka 81r26 ‘pasnykà’, instr. postyninko 215v24, nom. pl. postyninkaj 21v22, gen. postyninku 96v4, acc. posty- ninkus 109r22, instr. postyninkajs 3v17 – variantu su postynik- nëra (nors Þyvate tik tokie ir tevartojami: nom. sg. poµtyniks 558, acc. Poµtynika 5424, gen. pl. poµtyniku V16, acc. poµtynikus 715, instr. poµtynikays 827). Originalui artimesni þodþiai atrodo mar- giau – palyginkime keliø slavizmo grieðninkas/grieðnykas ‘nusidëjëlis’ vienokiø ir kitokiø variantø daþnumà:

nom. sg. grieszninks (50r8...) : grieszniks (–) = 14×: 0

gen. pl. grieszninku (100r16...) : grieszniku (93r2...) = 12×: 4×

acc. pl. grieszninkus (90r15...) : griesznikus (80v7...) = 7×: 4× Þinoma, retai pasitaikàs þodis (ypaè jeigu tai ‹pax leg^menon) gali bûti tik su

„þyvatiðkàja“ priesaga ar baigme, pvz.: acc. sg. Amatnika 55v11 ~ amatnykà ‘amati- ninkà’, gen. pl. razbainiku 202v21 ~ razbainykø ‘plëðikø’, nom. sg. Werionika

147v14, 176r24, 178r27 ~ Verionyka ‘Veronika’, gen. sg. Weronikas 119r27 ~ Veronykos (plg. dabartiniø ðiaurës þemaièiø äma n ks ‘amatininkas’, razbåin ks ‘plëðikas’, \ ¤ ¤ verfon kä/ve fon kä ‘Veronika’). t q q ¤ r ¤ Taigiq Purpuros qtarmëje derinio [nî] progresyvinë asimiliacija jau gerokai paþen- gusi á prieká. Bet tai ne visuotinis reiðkinys, bûdingas, kaip sakyta (§ 26), Plungës zonai: rankraðtyje randame tiktai gen. pl. ganikùos 134v28­29 ~ ganyklõs, ysznika

154v15/isznika 8v13 ~ iðnyko, nikst 187v12 ~ nyksta – në karto neparaðyta *yszninka ar pan.

§ 29. Bandykime apibendrinti. 1. Rankraðtinës Purpuros grafika naujoviðkesnë negu Þyvato (§§ 3–5); ji adekva- èiau ir paprasèiau perteikia ðiaurës þemaièiø tarmës garsynà. 2. Purpuros rankraðtyje (iðskyrus tokià retà iðimtá kaip veiksmaþodþio vaikðèioti lytys – þr. §§ 6–7) fiksuojama visiðkai iðsikristalizavusi paèiø ryðkiøjø pajûrio þemaièiø ypatybë: kaitmeniniø skiemenø afrikatos nuosekliai pakeistos papras- taisiais priebalsiais [t’], [d’] ne tik vardaþodþiø paradigmose (§ 6), bet ir tariamo- → sios nuosakos pirmajame asmenyje (-èuo -tuo), taip pat ávairiuose priesagø vedi- niuose (§ 7). 3. Rankraðtis rodo toli paþengusá [e] siaurëjimà á [¼] nekirèiuojamuose vidiniuose þodþiø kamieno skiemenyse (§§ 8–16) ir galûnëse, sutrumpëjusiose ið *-ç, *-ƒâ (§§ 17– 25). Ðis fonetinis vyksmas, kurio Þyvate nëra dar në uþuomazgø, Purpuroje visai priartëjæs prie dabartinës bûklës. 4. Garsø derinys [nî], kurá Þyvatas visais atvejais (net priesagos -inîk- ≈ bk -inink- vediniuose) iðlaiko, Purpuros tarmëje daþnai nazalizuotas á [nán]/[náq] ir pan. (§§ 26–28), bet ne taip nuosekliai kaip dabartinëje ðiaurës þemaièiø tarmës Plungës zonoje.

37 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 Visi ðie reiðkiniai Purpurà smarkiai tolina nuo Þyvato ir artina prie dabartiniø ðiaurës vakarø kretingiðkiø ðnektø. O tai ne tik tvirtai árodo raðinio pradþioje (§ 2) prisimintà Venckutës ir Subaèiaus hipotezæ, bet ir leidþia manyti, kad tas Purpuros rankraðtis, kurá skaitome dabar, turëjo bûti paraðytas kokiu ðimtu metø vëliau negu Þyvatas – bent jau XIX amþiaus viduryje, gal net treèiajame to amþiaus ketvirtyje. Per trumpesná laikà tokiø esminiø pokyèiø ávykti negalëjo. Jeigu ir egzistavo XVIII amþiaus pradþios originalas (arba, tiksliau sakant, – prototipas), minimas teksto antraðtiniame lape, tai XIX amþiuje jis turëjo bûti ne mechaniðkai nuraðytas, o ið esmës perdirbtas – tiesiog iðverstas á to meto tarmæ panaðios dvasios þemaièio kaip Jurgis Ambraziejus Pabrëþa48.

§ 30. Prieitàsias iðvadas gerokai sutvirtina Purpuros morfologijos analizë. Nesileidþiant á ðá dalykà smulkiau, galima pirmiausia atkreipti dëmesá á tai, kad tiriamajame rankraðtyje randame morfologiðkai sutrumpëjusias veiksmaþodþiø daugiskaitos galûnes -m, -t ÷ -ma, -te < *-mâ, *-tç, kurios Þyvate daþniausiai dar sveikos. Daugiskaitos antruosius asmenis jau matëme §§ 23–25; pirmasis asmuo

Þyvate atrodo taip: galema 222/galem 3003 ~ galiam(a) ‘galime’, garbynama 774–5/ garbynam 28126 ~ garbinam(a) ‘garbiname’, gyrdiejoma 12320–21 ~ girdëjoma ‘girdëjo- me’, kiætema 4723 ~ kenèiama ‘kenèiame’, turema V35/turem 2858 ~ turiama ‘turime’ –

Purpuroje jis visada be galinio balsio, pvz.: galem 34v12, garbynam 221v22, giyrdie- 49 jom 75v19, kiyntam 238r16, torem 28v5. Antra, Purpura nebeturi kai kuriø archajiðkø daiktavardþio galûniø. Gerai ásiþiûrëjæ á anksèiau (§ 11 ir kt.) pateiktus linksniavimo pavyzdþius (ypaè 5 ir 6 paradigmà) galëjome pastebëti, kad Þyvate priebalsinio kamieno vienaskaitos ánagininkas tebeturi galûnæ -mi, jungiamà prie kamiengalio be tarpinio balsio (ak- memi ‘akmeniu’, wàndemi ‘vandeniu’, µeµermi 1215 ‘seseria’ [§ 16]); be ðio balsio bûna ir daugiskaitos ánagininkas (akmemis 10223 ‘akmenimis’, µeµermis 10722–23 ‘seseri- 50 mis’) . Purpura turi lytis, nesiskirianèias nuo dabartiniø: àndynio 93v13/ondynio

197r26/wondynio 4r17 ~ vandeniu, Doktyry 165v15 ~ dukteria, Sesery 149r6 ~ seseria, 51 Sesyrymis 67v2/Seserymis 69v9 ~ seserimis . Þyvate dar pasitaiko daugiskaitos vietininko variantø, iðlaikiusiø indoeuropie- tiðkàjà galûnæ -su, – be § 11 pasitaikiusios lyties µmagienyµu 33214 ‘smegenyse’, dar minëtinos akiyµu 31914/akyµu 26513 ~ akisu ‘akyse’, awµyµu 5911 ~ ausisu ‘ausyse’; 52 Purpuroje net palyginti archajiðka ðio linksnio atmaina akiysy (6×) 13v9 ~ akise

48 Bet tiesioginio Pabrëþos raðtø ar konkre- kalbos istorinë gramatika, Vilnius: Mokslo ir èiø kalbiniø idëjø poveikio rankraðtis ne- enciklopedijø leidybos institutas, 2000, rodo – bent jau neámanoma to áþvelgti be 247–249 (remiamasi ir kalbamaisiais Þy- smulkesnio specialaus tyrimo. vato faktais). 0 0 0 49 Ne tik galûnës balsis numestas, bet ir per- 51 Þr. Juozas Aleksandravièius, „Kretingos tar- eita ið §a kamieno (kiætema) á a kamienà mës daiktavardþio kaitybos ypatybës ir

(kiyntam, dar plg. 2 pl. kiyntat 233r10; galûniø raida“, Klb 9, 1963, 114t.

bet 1 sg. kiyntio 115v12 ~ kenèiu). 52 Tiesà sakant, lytá akiyµy 33116/akyµy 2517 50 Dël tokiø lyèiø archajiðkumo þr. Jonas (greta minëtos akiyµu/akyµu) jau turi ir Þy- Kazlauskas, Rinktiniai raðtai 1. Lietuviø vatas.

38 Archivum Lithuanicum 7 53 (greta vienà kartà paraðytos akiesy 102r8 ~ akëse ) jau turi galiná balsá, modernizuo- tà pagal kitus kamienus. Veikiausiai naujove laikytinas Purpuroje gerai paliudytas þemaitiðkasis perifra- stinis veiksmaþodþiø bûtasis daþninis laikas54, nesiskiriàs nuo dabartinio: Nyndry loub muszty nekumet treiokius pyktadieius ir ùatrus 86r10 ‘Nendre muðdavo kadaise trejopus piktadarius ir plëðikus’, ogny maùonys pri Jezusa oýdekta zachwycenio loub buty 107v3–5 ‘Jëzaus malonës ugnimi uþsidegusi bûdavo ekstazëje’. Bet tai, þinoma, tik spëliojimas, kurio nëra kuo pagrásti.

§ 31. Baigiant norëtøsi pasamprotauti dël Purpuros tarmës tikslesnës lokali- zacijos.

§ 32. Tai, kad rankraðèio tarminis pamatas yra ðiaurës þemaièiø (vadinamøjø dounininkø) tarmë, aiðku ið to, kas pasakyta anksèiau, net ið paèiø pavyzdþiø. Neabejotina ir tai, kad pamatinë Purpuros tarmë tiksliau apibrëþtina kaip ðiaurës vakarø pajûrio þemaièiai kretingiðkiai, panaikinæ kaitmenines afrikatas beveik vi- sais galimais atvejais (þr. §§ 6–7). Telðiðkiams rankraðèio tarminio pagrindo nieku bûdu neleistø priskirti tai, kad, pavyzdþiui, þodþio ognys ~ ugnis paradigmoje (11) nëra në maþiausiø balsiø asimiliacijos55 pëdsakø.

(11) sg. pl.

nom. ognys 6v3 ognis 190r13

gen. ognys 13v1 ogniu 109r14

dat. — ognims 122v21

acc. ogni 6v1 ognis 217v10

instr. ogny 5r8 —

loc. ognie 6r7 ogniesy 304v10 Telðiðkiø ðnektose visa daugiskaita ir vienaskaitos galininkas bei vietininkas kamiene turëtø aukðtutiná balsá – bûtø acc. sg. *ugni, loc. *ugnie, nom. pl. *ugnis ir t. t. (bet nom. sg. ognys, gen. ognys, instr. ogny). Bûdvardþio didis kamienas taip pat ávairuotø: vietoj lyèiø, ið tikrøjø rastø tekste – nom. sg. dydis 68v18, acc. dydi

46r23, instr. dydiu 17v8, nom. pl. dydy 212v6, gen. dydiun 180r21, acc. dydius 68v13, instr. dydeis 98v7 turëtume *didis, *didi, dydio (tarm. ËdO ~ didþia), dydy, didiun d (tarm. Ëdn n ~ didþin), didius, dydeis/dydes (tarm. dËdd s ~ didþiajs). d , , § 33. Purpura neabejotinai atstovauja gana siauro pajûrio ruoþo ðnektoms – tai rodo prielinksnis int, mûsø dienomis Þemaièiuose pastebëtas tik Klaipëdos kraðte

53 Tokia yra visø kitø i kamieno þodþiø ga- tarmëje“, KD 1, 16–28 (plg. dar Aleksas

lûnë: szyrdiesy 28r3–4, ausiesy 132v1, 301v19, Girdenis, Zigmas Zinkevièius, „Dël lietu-

Ausiesy 302r6, prapoltiesy 137v20, daliesy viø kalbos tarmiø klasifikacijos“, KD 1,

144v23, ogniesy 304v10. 48; Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos dia- 54 Plg. Aleksandravièius 1959, 113–115. lektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø 55 Apie jà þr., pavyzdþiui, Aleksas Girdenis, leidykla, 1994, 92, 114). „Balsiø asimiliacijos reiðkiniai Tirkðliø

39 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 7 pav. Purpuros 127 lapo antroji pusë (verso). Ðiaurës þemaièiø tarmës bruoþai: szwyisy ~ ðviesi ‘ðviesûs’, Dàngou ~ danguo(je) ‘danguje’, tomsibys naktyis ~ tamsybës nakties, gyidoiyms ~ giedojimas, nepabynkta ~ nepabengta ‘nepabaigta, nepabaigiama’. Kretingos ðnektos ypatybë: smerti ‘smerèio, mirties’, wysoki ‘visokio’ (§ 34); LLTIB RS: F 11–356

40 Archivum Lithuanicum 7 ir Darbënø, Palangos bei Kretingos apylinkëse (Zinkevièius 1966, 417), pvz.: int pykta padiejau 61v11, i ýmonis diwoiyntius int tokios anu atmainas tary 103v11, kad isydality int wysa swieta 142v16, Kas [...] int kieli yszmintyis atwedy anàn 145r26, int szalyis iszejosi 215r16, int nogùo smertio 276r21.

§ 34. Tiksliai á vadinamàjà Kretingos zonà56 orientuoja du labai specifiniai pu- siau fonetiniai, pusiau morfologiniai reiðkiniai. 1. Ið visø kretingiðkiø tik ðios zonos negafsios ðnektos (Jokûbavo ir paèios Kre- tingos apylinkës, – pavyzdþiui, Daktarø ir Dupulèiø kaimai) turi §a (§Q) kamieno vardaþodþiø vienaskaitos kilmininko galûnæ -i (pvz.: göidi ‘gaidþio’, pdili ‘peilio’, v eji ‘vëjo’)57, morfologiðkai pakeitusià senesnæ -¼ < -e < *-ƒâ58, randamà visose kitose i ðiaurës þemaièiø ðnektose – net daugelyje tø, kurias Aleksandravièius neatsargiai priskiria savajai plaèiai suprantamai Kretingos tarmei59. Purpuroje kilmininko galû- në -i raðoma beveik nuosekliai, pvz.: Nomaj Diewa bajmingiy Konygakszti Konygun

59v2–3, isz oýpokali isz szalu plieszy 78r11, giwenyms be smerti, wysoks giers be wysoki pykta 127v16, ana nu karszti pasyrodiosi ànt weida kaip ognys paskou nu sopoli i nebasz- tyka majnies 198r15–17, welns asaboj stroszni moryna piukùo gielzyis dontis anam iszmu- szy 296r7. Ið daugybës skolinio smertis ‘mirtis’ vienaskaitos kilmininko pavartojimø tik vienà kartà pasitaikë smerty 40r18 – visais kitais atvejais yra smerti (179v14 ir kt.). Gen. sg. maýoteli (pvz.: Regieje [...] ton pati Pona asaboj maýoteli raszkaýni Kudykieli

15r22) sutampa su m. acc. sg. maýoteli 13r18, bet skiriasi nuo f. nom. sg. maýotely 164r10 ir acc. maýotely 216v5. Aiðkinti gen. sg. Konygakszti, oýpokali, smerti, wysoki, karszti, Kudykieli ir kt. raðybos nenuoseklumais negalima: Purpuros galûnëse uþdarasis [i] ≈ puikiai skiriamas nuo atvirojo [¼] ≈ , plg.: adj. m. acc. sg. asztri 36v22 ~ a ðtri ‘aðtrø’ : f. asztry 170v22 ~ a ðtr¼ ‘aðtrià’, adj. f. nom. sg. Asztri 109v28 ~ . . äðtri : m. nom. pl. asztry 173r18 ~ äðtrË ‘aðtrûs’, adj. m. acc. sg. dydi 46r23 ~ dEdi ‘didá’: f. dydy 155r ~ d d¼ ‘didþià’, adj. m. acc. sg. pojki 13r ~ p iki ‘puikø,. graþø’: 17 Ë 19 O f. pojkiy 168v ~ p .ik¼ ‘puikià, graþià’, adj. f. nom. sg. pojki 163v ~ p ik : m. nom. 14 O 8 O i pl. pojkiy 74r5 ~ pOikË ‘puikûs, graþûs’, acc. pl. naktis 86v3 ~ näktis : nom. sg. Naktys 60 129v15 ~ näktËs, nom. pl. ognis 190r13 ~ O gnis ‘ugnys’: gen. sg. ognys 13v1 ~ O gn¼s ‘ugnies’. . . Vadinasi, asmuo, XIX amþiuje iðvertæs ar perkûræs Purpurà, turëjo bûti ið Kretin- gos parapijos ar jai labai artimø vietø. 2. Kretingos hipotezæ taip pat remia vyriðkosios giminës ávardþiø vienaskaitos ≈ 61 galininko galûnë -u, -un ( -f /-n n) , pvz.: anu 4v7/anun 203r3 ‘jᒠ(anu nor pamesty , ,

56 Dël termino ir apytikslës geografijos þr. 59 Pavyzdþiui, ne göidi, pdili, v eji, o i Girdenis, KD 2, 208tt. göid¼ ~ gajdþio, pdil¼ ~ pejlio, v ej¼ ~ vbjo i 57 Juozas Aleksandravièius, „Kretingos tar- tikrai sakoma Palangos, Darbënø, Lauk- mës daiktavardþio kaitybos ypatybës ir þemio, Kartenos apylinkëse (dël jø prisky- galûniø raida“, Klb 9, 1963, 105. rimo Kretingos tarmei þr. Aleksandravi- 58 Kad kilmininko galûnë nëra fonetinës kil- èius 1959, 107; 1963, 101). mës, aiðkiausiai rodo kad ir skirtingas ga- 60 Baritoninio kirèiavimo lytis (O gn¼s < *agn s). . Ë lûnës balsis tokiais atvejais kaip praet. 3 61 Apie jà ir jos paplitimà þr. Juozas Alek- d ej¼ ~ dbjo ir gen. sg. v eji ‘vëjo’ balsis sandravièius, „Kretingos tarmës ávardis“, i i (smulkesná aiðkinimà þr. Girdenis, KD 1, Klb 10, 1964, 124. 243, 27 iðn.). 0 0 0

41 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 ant anos wyspas 70v14–15 ‘já nori pamesti á anà salà’), ku 254r14/kun 129v21 ‘kà’, tun (n) 191v5 ‘tà’ (tun pati [...] sakiojyma isypraszy 186v27) – plg. f. acc. sg. anà 46r9 ~ än ‘jà’ 62 O, (pasilidams Anà P. Jezus pagiyrdy anà Saldiby 46r8–9), tàn 21r7 ~ t n ‘tà’ (tyktaj tàn O, Hostyie regieje 31r8–9). Tà patá matome ir ávardþiuotiniuose þodþiuose, plg.: m. 63 acc. sg. maýuj 47r16 ~ mäþf ji ‘maþàjᒠ(i rona pyrszteli maýuj idiety galieje), szwyntuj , 140v24 ~ ðv ntf ji ‘ðventàjᒠ(I teip dydi szwyntuj parmainy pyktadiej), tykruj 203r14 ~ Ë , tËkrf ji ‘tikràjᒠ(Broli tykruj nu razbajniku pakawoty nenoriejy) : f. primintàjy 261v23 ~ pr mi,nt (n)j¼ ‘primintàjà’ (primintàjy Panely [...] pawadynaj), Szwæntàiy 92v ~ ðv n- i O 13 Ë t (n)j¼. ‘ðventàjà’, (Piusas àntrasis [...] apej tàn Szwæntàiy [panelæ] tary). O , Be abejo, ðie samprotavimai vertintini tik kaip preliminarinë darbo hipotezë, kurià patvirtinti ar atmesti lemta tolesniems – visapusiðkesniems ir gilesniems ty- rimams. Purpura tokiø tyrimø tikrai nusipelno, nes tai be galo svarbi grandis tarp 1759 metø Þyvato ir dabartiniø ðiaurës þemaièiø.

§ 35. Pagaliau liko tik labai maloni pareiga ðirdingai padëkoti puikiam lietuviø raðomosios kalbos istorijos specialistui Giedriui Subaèiui uþ gerà Purpuros rankrað- èio kserokopijà ir vertingus samprotavimus bei patarimus elektroniniais laiðkais ir gyvu þodþiu. Be jo konsultacijø ir verþlios iniciatyvos ðis raðinys tikrai nebûtø pasirodæs.

Literatûra ir ðaltiniai:

A LEKSANDRAVIÈIUS, JUOZAS, 1959: „Kretingos tarmës veiksmaþodis“, Vilniaus valstybi- nio pedagoginio instituto mokslo darbai 8, 107–141. A LEKSANDRAVIÈIUS, JUOZAS, 1963: „Kretingos tarmës daiktavardþio kaitybos ypatybës ir galûniø raida“, Klb 9, 101–116. A LEKSANDRAVIÈIUS, JUOZAS, 1964: „Kretingos tarmës ávardis“, Klb 10, 121–130. A LEKSANDRAVIÈIUS, JUOZAS; JONAS PALIONIS, 1998: [Rec.:] „Aleksas Girdenis, Danu- të Girdenienë, 1759 metø ‘Ziwato’ indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, 462 p.“, Blt 33(1), 126–129. B LEVINS, JULIETTE, 2004: Evolutionary Phonology: the Emergence of Sound Patterns, Camb- ridge: Cambridge University Press. DI – E NDZELÎNS, JÂNIS, Darbu izlase 1–4, Rîga: Zinâtne, 1971–1982. G ARGASAITË, DALIA, 1985: „Ið 1547–1861 m. lietuviðkø knygø bibliografijos papildymø“, Ið bibliografijos aruodø, Vilnius: LTSR Knygø rûmai, 101–114. G IRDENIS, ALEKSAS; DANUTË GIRDENIENË, 1997: 1759 metø „Ziwato“ indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. G RINAVECKIS, VLADAS, 1973: Þemaièiø tarmiø istorija (fonetika), Vilnius: Mintis.

62 Dabartinëje Kretingos ðnektoje balsis de- þodþiuose, – pavyzdþiui, vietoj ðv nt (n)j¼ Ë O, nazalizuotas – sakoma än , t . Taip yra ‘ðventàjà’ dabar turime ðv nt j¼ ir pan. O, O, Ë O, ir tolëliau minimuose ávardþiuotiniuose 63 Galinë daþnai skaitytina kaip [ji] ar- ba – reèiau – kaip [j¼].

42 Archivum Lithuanicum 7 K AZLAUSKAS, JONAS, 2000: Rinktiniai raðtai 1. Lietuviø kalbos istorinë gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. KD – G IRDENIS, ALEKSAS, Kalbotyros darbai 1–3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2000–2001. K IPARSKY, PAUL, 1995: „The Phonological Basis of Sound Change“, Handbook of Phono- logical Theory, ed. John A. Goldsmith, Cambridge (Mass.): Blackwell, 640–670. Lietuviø kalbos tarmiø chrestomatija, sudarë Rima Bacevièiûtë et al., red. Laima Grumadienë, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, 2004. Purpura – PURPURA ISZGANIMA MUKOS JEZUSA Ànt Dyinu Deszimtyis Iszdalita Yr pri Ànt apmyslyiema o Dwasyszkas wargusy patiekas, Nobaýnam Skaititojou. Metusy 1707 nu W.J M X. ALEKSANDRA DAWGIALY S. Th. L. Koznadyie Ordynaryina Wyl- niuj Dwases Z K M. AFIERAWOTA Ànt wysodydiausi Troszkiyma Dusziu Apmysly- iymy tos Mukas milyntiu Storony K. JUZAPA GRYGALAUS SZYMAKA S. Thl: aklualna Bakalarza, topatyis Zoka[na] Kozn: so pazwaleny Wiresnibys. PARDROKAWOTA Diel pazitka Dwasyszka ir par[t]ùumoczita isz Lynkiyska àt ¡emajty[szka]; rankraðtis; LLTIB RS: F 11–356. „Purpura“, parengë D[alia] G[argasaitë], Lietuvos TSR bibliografija. Serija A, Knygos lietuviø kalba 1. 1547–1861, Papildymai (LBP), Vilnius: Mintis, 1990, 104. RR – B ÛGA, K[AZIMIERAS], Rinktiniai raðtai 1–3, sudarë Zigmas Zinkevièius, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 1958–1961. S KARDÞIUS, PRANAS, 1998: Rinktiniai raðtai 4. Moksliniai straipsniai ir studijos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. S TANG, CHR[ISTIAN] S., 1929: Die Sprache des litauischen Katechismus von Maþvydas, Oslo: I Kommisjon hos Jacob Dybwad. S TANG, CHRISTIAN S., 1966: Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo-Ber- gen-Tromsö: Universitätsvorlaget. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2004a: „Grafemos <µ> netektis Lietuvos µpaudiniuose“, ALt 6, 239– 264. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2004b: „Grafemos <µ> netektis Lietuvos rankraµzèiuose“, ALt 6, 265–286. V ENCKUTË, REGINA; GIEDRIUS SUBAÈIUS, 1999: [Rec.:] „Aleksas Girdenis, Danutë Gir- denienë, 1759 metø ‘Ziwato’ indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997, 462 p.; 1759 metø ‘Ziwatas’, faksimilinis leidimas, parengë Aleksas Girdenis, Petras Skirmantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, 336 p.“, ALt 1, 192–198. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1994: Lietuviø kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. Þyvatas – ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA TAY IRA KIELAS YSZGANIMA [...] Par S. BONAWENTURA [...] APRASITAS. Metuµy Pona 1753. y Druka Paduotas. Su Pazwaleny Wireúniuiu. O dabar wieù µu pazwaleny wireµniuiu Ziamay- tyµzka yµzt[ù]umocitas yr drukawotas. WILNIÀW Drukarnie J. K. M. yr RP. Kollegio Kunigu Pioriu. Kaµztu yr µtoronæ MATIEJAWS JUSUPA DOWBORA Metuµy Pona 1759.

43 Rankraðtinës Purpuros chronologiniai santykiai su 1759 metø Þyvatu 0 0 0 ß ÂÍÈÑÚ, Ê[ÀÇÈÌÈÐÚ], 1892: „ßçûêú: Äiaëåêòîëîãè÷åñêiÿ îñîáåííîñòè ëèòîâñêàãî ÿçûêà âú Ðîññ³åíñêîìú óºç亓, Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíiè íà 1893 ãîäú, Êîâíà: Âú òèïîãðàô³è Êîâåíñêàãî ãóáåðíñêàãî ïðàâëåí³ÿ, 110–145. ß ÂÍÈÑÚ, Ê[ÀÇÈÌÈÐÚ], 1908–1916: Ãðàììàòèêà ëèòîâñêàãî ÿçûêà. Ëèòîâñê³é îðèãèíàëú è ðóññê³é ïåðåâîäú 1. Kunigo Kazimiero Jaunjaus Lietuvjø kalbos gramatika, Ïåòðîäðàäú: Òèïîãðàô³ÿ Èìïåðàòîðñêîé Àêàäåì³è íàóêú.

Aleksas Girdenis THE CHRONOLOGICAL RELATIONS OF THE MANUSCRIPT PURPURA TO ZIWATAS OF 1759

Summary

This article deals with the manuscript Purpura iszganima mukos Jezusa, which was com- piled in the North-Western Lowland Lithuanian dialect. The title page bears the year 1707, but basing myself on the linguistic data I attempt to prove that the text was composed (or reedited) only after the middle of the nineteenth century or even slightly later. Along with the salient graphic peculiarities that show such a late origin of the manu- script, certain linguistic features which are different in the other Lowland Lithuanian book (based on the same dialect) Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa (1759) prove this to be a comparatively late version of the manuscript Purpura: 1. The morphological alternation of [t], [d] : [è], [dþ] is almost totally absent in Purpura; in Zywatas this process was still in the embryonic stage of development. 2. In Zywatas the sound [e] was consistently used in unstressed word-stem and inflec- tional positions. In Purpura the shift can be traced as it progresses very clearly: -e- ´ -¼-, -e ´ -¼. 3. In certain cases the cluster [nî] was more than just nasalized, it was actually turned into [nán] in Purpura. Yet the same cluster [nî] in Zywatas was always kept unaltered. 4. Certain archaic morphological features were absent from the manuscript; yet they were present in Zywatas. Note for instance, the loc. pl. ending -su and also such archaic forms of the consonantal declension as the instr. sg. sesermi ‘(with) sister’, instr. pl. sesermis ‘(with) sisters’, etc. At the end of the article certain strong arguments are advanced to demonstrate that the linguistic basis of Purpura was the subdialect of Kretinga of the so-called littoral Lowland Lithuanian dialect.

A LEKSAS GIRDENIS Gauta 2005 m. liepos 23 d. Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5 0 0 000 LT-01513 Vilnius, Lietuva

44 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Birutë Kabaðinskaitë Vilniaus universitetas

Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , <ô>, <ò>, <ó>

Diakritinis þenklas (gr. diakritik^V ‘skiriamasis, skiriantis’) – tai skiriamasis lotyniðko alfabeto raidës priedas, suteikiantis raidei papildomos reikðmës ir ðitaip prapleèiantis lotyniðkà alfabetà1. Jau pirmuosiuose mûsø rankraðtiniuose ir spaus- dintuose tekstuose virð kai kuriø grafemø dëtì diakritiniai þenklai. Kai kurie raðme- nys buvo perimti ið kaimynø lenkø bei vokieèiø, pvz.: <ú>, <‡>, <ù>, <±>, ir gana ilgam ásitvirtino lietuviø raðtijoje. Taèiau bûta ir tokiø, kuriø reikðmë, regis, iki ðiol nëra galutinai nustatyta. Be daþnai minimø máslingø Mikalojaus Daukðos Katekizmo ir Postilës kirèio þenklø bei , , ir kitø su taðkais virðuje2, keletas neáprastø diakritiniø raidþiø yra Martyno Maþvydo knygose, bet ypaè daug Baltramiejaus Vilento Enchi- ridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579; toliau – E ir EE). Maþvydo giesmyno antroje dalyje (1570; toliau – MþG II) pasitaiko pavieniø raðmenø <ó>, <õ> ir 3: loc. pl. Sprowóµu MþG II 5918; praes. 3 µaugõ MþG II 53113; gen. pl. praµtf MþG II 49816, iawf MþG II 5103. Jei tai nëra Jurgio Gerulio iðleisto perspaudo (originalai dingæ) retuðavimo padarinys (<ó> atrodo dirbtinoka), ðie raðmenys atsiradæ veikiausiai Vilento dëka. Jis po Maþvydo mirties baigë formuoti ir redaguoti Maþvydo giesmy-

1 Reclams Sachlexicon des Buches, hrsg. von Ur- kienc¸iuµius MþK 5010. Atrodo, panaðus rað- sula Rautenberg, Stuttgart: Philipp Rec- muo, jei tai ne spausdinant atsitiktinai at- lam jun., 2003, 156t. siradæs brûkðnelis ar raidës ðeðëlis, yra ir

2 Þr. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos isto- acc. sg. pagfndima MþK 5219. Ir Maþvydo, rija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas, ir Vilento katekizme sporadiðkai, nesutei- 1988, 186; Pranas Skardþius, Daukðos ak- kiant jokios papildomos fonetinës reikð- centologija, Kaunas: VDU Humanitariniø mës pavartojama ir lenkiðka „pakeltoji“

mokslø fakulteto leidinys, 1935; J[onas] <À>: gen. sg. pÀnÀ MþK 232; nom. sg. pÀnas

Palionis, Lietuviø literatûrinë kalba XVI– MþK 232; pâ (?) ‘po’ MþK 3114; nom. pl.

XVII a., Vilnius: Mintis, 1967, 33 ir kt. anÀs MþK 352; acc. sg. PÀnÀ MþK 398; Vilen- 3 Grafema vienàkart (atsitiktinai?) pa- to µÀwa E 4 (ið Bechtelio perspaudo). vartota ir Maþvydo katekizme: µchaf-

45 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > nà. Daug daþniau ir nuosekliau panaðûs þenklai dëliojami Vilento knygose: tai gotikinio ðrifto , <õ> ir lotyniðkosios antikvos <ô>, <ó>, <ò>4. Ðie þenklai ne kartà buvo apraðyti senosios lietuviø raðtijos tyrëjø. Kai kurie ið jø – Fritzas Bechtelis (1882, XVIII), Zigmas Zinkevièius (1988, 61) – teigë, jog (galëtø bûti ir <û>)5 nenuosekliai þymi ilgàjá balsá [û]. Kiti – Jonas Palionis, Min- daugas Strockis, ið dalies ir Gordonas B. Fordas – mano, jog ðiuo raðmeniu daþ- niausiai nurodomas kirèiuotas garsas (ypaè minimos gen. pl. formos su -f), dau- geliu atvejø tas garsas yra dar ir nosinis arba ir nekirèiuotas nosinis6. Svarbus atrodo Palionio bei Strockio pastebëjimas, jog virð esantis riestinis diakritikas gen. pl. formose sujungia tris funkcijas: jis traktuotinas ir kaip ið graikø tradicijos ateinantis, analogiðkai pagal graikø kalbos kirèiavimo ypatumus deda- mas kirèio þenklas, ir kaip lotynø sutrumpinimo þenklelis, tildë, rodanti praleistà [n], ir kaip graikø bei lotynø Renesanso gramatikø tradicijas mëgdþiojantis formø skiriamasis diakritikas, lietuviø gen. pl. skiriantis nuo kitø formaliai panaðiø links- niø7. Fordas dar atkreipë dëmesá á kitas, vienskiemenes, Vilento formas su -f-, pvz., acc. pl. m. tfs. Jo nuomone, jos rodo kirèiuotà ilgàjá (cirkumfleksiná) skiemená tms (tokia forma esà uþfiksuota Ðakynoje). Apie <ô>, <ó>, <ò> raðmenis kiek plaèiau svarstæs, regis, tik Palionis bei Strockis (2005)8. Jø nuomone, visi trys diakritikai atliko tà paèià funkcijà – þymëjo kirèiuotà balsá; kai kada jie galëjæ atlikti ir formø skiriamàjà funkcijà: galbût teapµaugô ir pan. kaip neva kontrahuota galûnë buvo raðoma su (netariamu) cirkumfleksu pagal graikø kontrahuotø veiksmaþodþiø tradicijà. Patys diakritikai galëjæ ávairuoti dël spaustuvininkø kaltës ar veikalø parengëjo neapsiþiûrëjimo.

4 Plg. [Fritz Bechtel,] Bartholomäus Willent’s The Hague; Paris: Mouton, 1969; Palionis litauische Uebersetzung des Luther’schen En- 1967, 22, 25t.; Zinkevièius 1988, 61. Lie- chiridions und der Episteln und Evangelien, tuviø kalbos institute parengtuose elek- nebst den Varianten der von Lazarus Seng- troniniuose tekstuose ir konkordancijoje stock besorgten Ausgabe dieser Schriften, mit (apie jas þr. 9 iðn. ir literatûros sàraðe) einer Einleitung hrsg. von Fritz Bechtel, vartojamas raðmuo <û>. Göttingen: Robert Peppmüller, 1882, XI. 6 Jonas Palionis, Mindaugas Strockis, „Jono 5 Kaip atspindëti ðià Vilento ir Maþvydo Rëzos 1625 m. psalmyno kirèiavimas“, Blt tekstø grafemà – su brûkðneliu ar riesti- 40(1), 2005 [spausdinama]; Ford 1969, niu þenklu – turbût nëra labai svarbu: 56t. Anksèiau Palionis (1967, 26) buvo tuomet spaudiniuose ðie diakritikai gra- linkæs pritarti Bechtelio nuomonei. fiðkai sutapo. Vis dëlto tyrëjø daþniau 7 Plg. dar Mindaugas Strockis, „Graikø ir lo- þymima , þr. Jonas Palionis, „Martyno tynø kirèiavimo átaka lietuviø kirèio þy- Maþvydo raðyba“, Guido Michelini, Marty- mëjimui“, Blt 39(2), 2004, 292, 295, 298. no Maþvydo raðtai ir jø ðaltiniai, Vilnius: 8 Anksèiau, remdamasis Bechtelio mintimis Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu- apie , Palionis (1967, 26) spëjo, jog tas, 2000, 45; Fritz Bechtel, „Einleitung“, stogelio, akûto ir gravio þenklai ant Bartholomäus Willent’s litauische Ueberset- þymi balsio ilgumà. Pats Bechtelis (1882, zung des Luther’schen Enchiridions und der XCIX) ir <ô>, <ó>, <ò> traktavo kaip Episteln und Evangelien, 1882; Gordon B. ir raides , , – tai esà tiesiog ly- Ford, The Old Lithuanian Catechism of Bal- giaverèiai, tarpusavyje besikaitaliojantys tramiejus Vilentas (1579): a Phonological, variantai. Morphological and Syntactical Investigation,

46 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. EE 41: grafema þymi daugiskaitos kilmininko galûnæ, plg. paµkuc¸iauµif, pirmuyf, yf;

VUB: LR 1387

47 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > Vis dëlto iðsamiai ir specialiai ðios Vilento ypatingosios raidës nebuvo aptartos, nebuvo suregistruoti ir visi jø pavartojimo atvejai. Remiantis Lietuviø kalbos ins- titute parengtais elektroniniais Vilento knygø perraðais ir konkordancijomis9, origi- nalais bei jø fotokopijomis ðiame straipsnyje mëginama áminti diakritiniø Vilento raðmenø máslæ, patikrinti ankstesnius tyrëjø teiginius.

1. Ávertinus surinktà medþiagà galima konstatuoti, jog Vilentas Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose diakritinius raðmenis vartojo nevienodai. EE yra daug daugiau nei E (E ðis raðmuo pasitaiko maþdaug tris su puse karto reèiau nei lauktume lygindami su EE). Raðmuo su diakritikais E ir EE vartojamas santy- kinai apylygiai (E net apie 1,4 karto daugiau nei lauktume lygindami su EE). Be to, kai kuriø E raðmenø vartojimo atvejø EE nebëra, ir atvirkðèiai. Kita vertus, aptaria- mø grafemø vartosena nëra nuosekli: greta formø su , <ô>, <ó>, <ò> yra tokiø pat formø su ir .

1.1. RAÐMUO . Ið viso suskaièiuota 563 ðios grafemos pavartojimo atvejai: 44x Enchiridione ir 519x Evangelijose bei Epistolose. Akivaizdu, kad daugiausia diak- ritikas virð dëtas EE.

1.1.1. Ir E, ir EE daþniausiai minëtà raidæ turëjo vardaþodþiø, ávardþiø gen. pl. galûnë (221x EE ir 37x E), pvz.: kunigf 10x EE; tf 32x EE, 14x E; kurif 4x EE, 5x E; yf 81x EE, 2x E (plg. 1 pav.). Ðiaip jau bûtina akcentuoti, kad su -u be jokio diakritiko gen. pl. atvejø ir E, ir EE yra daug daugiau – 476x EE ir 258x E. Taigi ið viso gen. pl. su -u yra 734x (su -f – 258x). Jei þvelgtume ne á pavartojimo atvejus, o á þodþius, kuriø gen. pl. formos raðo- mos su arba , EE tokiø þodþiø tik su -f yra 19 (vien su -u – 29). Daþniausi ðie: anf 5x, dewinf 4x, µwec¸f 3x, kelif 3x, ligf 3x. Enchiridione yra deðimties þodþiø -f formos, bet jos tekste tepasitaikiusios apskritai vienàkart (vien su -u E yra devy- niolikos þodþiø formos). Matyti, jog daugelis -f formø ir kirtá turi galûnëje. EE rasti tik penki þodþiai, kurie, LKÞ duomenimis, turëtø bûti kirèiuojami ne galûnëje: Euangelif 2x, c¸iudf 2x, iµchmintinguyf 2x, µwarf 2x, walgimf 2x. Veikiausiai dar derëtø pridëti ir ðeðtàjá þodá – mukf 2x, taèiau LKÞ VIII 393, remdamasis Antano Juðkos þodynu, nurodo galimà ir galûniná kirèiavimà10. Enchiridione ne galûnëje

9 Elektroniniai Vilento Enchiridiono ir Evange- 2005 metø programà. Rengëjai ir laikme- lijø bei Epistolø tekstai bei elektroninës jø nø inventoriaus numeriai nurodyti litera- þodþiø formø konkordancijos saugomos tûros sàraðe. Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos 10 LKÞ duomenimis, vålgymas bei svöras kirtá ir dialektologijos skyriuje, Senøjø raðtø taip pat gali turëti galûnëje (3a, atitinka- duomenø bazëje; jos parengtos 1998 me- mai 4 kirèiuotë), taèiau tik rytø aukðtai- tais Valstybinës lietuviø kalbos komisijos èiø ar nutolusiose nuo Rytø Prûsijos pietø lëðomis pagal Lietuvos Respublikos vals- aukðtaièiø ðnektose. tybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–

48 Archivum Lithuanicum 7 kirèiuojamø yra pusë þodþiø (formf 1x, iµtatimf 1x, marif 1x, mokµlf 1x, tußbf 1x; gal èia dëtinas ir ßmogiµchkf 1x, bet LKÞ greta 1 nurodo ir 3b kirèiavimo tipà, plg. dvejopus Daukðos Postilës duomenis). Tarp visiðkai -f formø neturinèiø þodþiø ir EE (29), ir E (19) vyrauja ne galûnëje kirèiuojami (galûnëje turëtø bûti kirèiuojami penki EE pavyzdþiai: dantu 4x, keturiu 4x, kwiec¸u 3x, p²kiu 2x, falµchiwu 2x – ir ðeði E þodþiai: ßmoniu 8x [!], daiktu 4x, anu 3x, daliu 2x, kalbeµiu 2x ir ghrieku 37x [!]11). EE daugiausia pasitaiko tokiø þodþiø, kuriø formos raðomos tai su -u, tai su -f. Ið ðiø 59 þodþiø EE (E tokiø yra 7) tik trijø gen. pl. formose vyrauja -f: yf 81x – yu 14x; tf 32x – tu 1x; wiµµf 18x – wiµµu 10x. Ádomu, kad Enchiridione tik vieno ið ðiø þodþiø gen. pl. formø pasitaiko daugiau su -f: tf 14x, tu 2x (plg. wiµµf 3x, wiµµu 12x; yf 2x, yu 6x). Be minëtø trijø, EE -f daþniau raðoma devyniø þodþiø formose (ku- nigf, waikf, ßenklf, ßuwf, waµchkf, pulkf, moterf, marif, fari¸euµchf), aðtuoniolika þo- dþiø -f ir -u turi po lygiai, o 29 – daugiau formø su -u (ypaè daug yra ßmoniu 37x – ßmonif 5x; ßidu (¸idu) 31x – ßidf 2x; ranku 10x – rankf 1x; ghrieku 8x – ghriekf 2x; metu 8x – metf 1x; paµiuntiniu 7x – paµiuntinif 1x; pagoniu 8x – pagonif 2x). Taigi ir èia vyraujanèios -f formos turi galûnës kirtá arba þodis yra vienskiemenis. Nuosek- liausiai -f raðoma ávardþio gen. pl. yf. Kitais atvejais tokia tendencija nëra labai þy- mi: ið devyniø minëtø þodþiø su daþnesnëmis -f formomis trys kirèiuotini ne galû- nëje; ið aðtuoniolikos, turinèiø formø po lygiai, tik septyni þodþiai kirèiuotini galû- nëje, o ið 29, turinèiø daugiau -u formø, taigi lyg ir nekirèiuotinø gale, gera pusë (15) kaip tik yra oksitonai (3, 4 kirèiuotë), ypaè á akis krinta ßmoniu 37x – ßmonif 5x, ghrieku 8x – ghriekf 2x (þr. 11 iðn.), paµiuntiniu 7x – paµiuntinif 1x, dienu 7x – dienf 4x. Minëtos tendencijos visiðkai nematyti septyniuose E þodþiuose, kuriø gen. pl. raðoma ir su -f, ir su -u. Kad ir koks bûtø -f ir -u formø santykis, visos jos yra galûninio kirèiavimo: tf 14x – tu 2x, kurif 5x – kuriu 2x; pac¸if 1x – pac¸iu 1x; wiµµu 12x – wiµµf 3x, yu 6x – yf 2x, waiku 4x – waikf 1x, wiµµokiu 4x – wiµµokif 1x. Gali bûti, jog E ir EE gen. pl. formø þymëjimo skirtumai, pirmiausia palyginti nedaug grafemø -f E, rodo Vilento apsisprendimà dël tam tikrø ortografijos dalykø. Yra þiniø, kad pirmasis E leidimas pasirodë 1575 metais (plg. Zinkevièius 1988, 59), taèiau iki ðiø dienø neiðliko. Nedidelës apimties Enchiridionas (jo puslapiø skaièius sudaro tik treèdalá Evangelijø bei Epistolø puslapiø) antràkart buvo iðleistas tais paèiais metais kaip ir EE – 1579-aisiais. Sunku pasakyti, ar antras leidimas buvo kiek pakeistas. Tie 44 atvejai Enchiridione (ir dvi gen. pl. formos Maþvydo katekizme) ir galëtø bûti traktuojami kaip bandymas taikyti tam tikras naujoves. O daug didesnio dëmesio reikalavusiose ir ilgiau verstose EE vertëjas raðybos naujo- ves (gal net pritarus komisijai, perþiûrëjusiai vertimà?) galëjo pradëti taikyti ryþtin- giau, daþniau ir nuosekliau.

11 Kita vertus, LKÞ III 593, remdamasis Juð- bûti ir 2 kirèiuotës, t. y. tada gen. pl. bûtø kos þodynu, þodá gridkas nurodo galintá kirèiuojamas ðaknyje.

49 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > Akivaizdu, kad atvirame þodþio gale buvo vartojamas gen. pl. vardaþodþiø galûnei þymëti12 – neuþfiksuota në viena -f acc. sg. forma13. Ar jis èia kaip sutrum- pinimo þenklas (su tilde) þymëjo tikëtinà nosiná garsà, visiðko tikrumo nëra. Viena vertus, ðalia kitø nosiniø (<±>, <²>) galëjo bûti specialiai taikyta [ø] þymëti (jokios kitos raidës þymëti garsui [ø] nei E, nei EE nëra). Tai lyg ir patvirtintø rasti du vieno þodþio pavyzdþiai su ðaknyje: atµifs (EE 779) ir atµifµk (EE 8411). Taèiau dar keturios EE formos raðomos su : atµiuµiu, atµiuµtas 2x, atµiuµtu. Daugiau þodþiø, kur ðaknyje galëtø þymëti garsà [ø], nerasta. Akcentuotina ir tai, kad Vilento raðtø kalba yra tipiðka paþemaitës aukðtaièiø: nekirèiuotoje galûnëje èia vietoj nosiniø balsiø turimi denazalizuoti trumpi balsiai (Zinkevièius 1988, 61). Vadinasi, niekada nekirèiuotoje acc. sg. -ø Vilentas ir nega- lëjo siekti raðyti nosinës grafemos, o ávairuojanti gen. pl. galûnë (kartais kirèiuota, taigi su nosiniu balsiu, kartais nekirèiuota, vadinasi, trumpa) galbût jam këlë ne- aiðkumø. Turbût todël èia liko tiek daug neatitikimø. Dël ilgøjø ir nosiniø balsiø sutrumpëjimo nekirèiuotoje galûnëje darosi netgi nekorektiðka spræsti, ar galûnëje diakritikas þymëjo nosinumà, (ilgumà?), ar kirtá: visi galûnës ilgieji ar nosiniai Vilentui bûtinai buvo ir kirèiuoti. EE dar yra 20 atvejø14 (16 þodþiø formø), kai -u þymimas treèias tariamosios nuosakos asmuo, pvz., butf EE 10222; gertf EE 742; gertf EE 13514; µakitf EE 1306; ymtf

EE 7922; pagieiµchtf EE 1316; padetf EE 16721; neperleiµtf EE 13424; µuditf EE 794 ir kt. Aptariamoji raidë èia irgi galëtø bûti traktuojama kaip nosinë, juk anksèiau taria- mosios nuosakos treèiasis asmuo, kaip rodo Mikalojaus Daukðos tekstai, buvo daug kur kirèiuojamas galûnëje15. Taèiau greta yra 265 atvejai su -u (84 þodþiø formos), o ið minëtø 16 þodþiø formø tik 7 neturi variantø su -u. Panaðiai, bet ðákart kaip

-un sutrumpinimà, -f galima laikyti þodyje nf „nûn, nûnai“ (EE 533). Vis dëlto, matyt, èia atsitiktinis paraðymas, nes 44 kartus raðoma nu. Kita vertus, yra dar ir kitø pavyzdþiø (þr. toliau), kai tikrai negali bûti traktuojamas kaip garsà [ø] þyminti grafema. Cirkumfleksu pagal graikø kalbos ypatumus tradiciðkai buvo þymimas tik ilgas kirèiuotas skiemuo. Ir Vilento knygose nepasitaikë në vieno aiðkaus pavyzdþio, kad þymëtø trumpà kirèiuotà skiemená. Tam tikrø neaiðkumø keltø nebent ðeði E ir EE rasti acc. pl. tfs (Rytø Prûsijos lietuviø ðnektoms buvo bûdingos dvi ávardþio tas acc. pl. formos: tus ir tuos, þr. KlG 81)16. Vis dëlto palyginus su kitomis vartoja-

12 Tiesa, labai trûktinai, daugiau kaip pusë 15 Þr. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos isto- atvejø nepaþymëti. rinë gramatika 2, Vilnius: Mokslas, 1981, 13 Ið viso E yra devyni u kamieno þodþiai, 127t. kuriø acc. sg. pavartota 43x; EE atitinka- 16 Fordo nurodyta Ðakynos forma tms dabar mai – 31 þodis, 141x. dialektologø neminima, plg. Zigmas Zin- 14 Ðiø pavartojimo atvejø galima bûtø su- kevièius, Lietuviø dialektologija, Vilnius: skaièiuoti ir 21: be formø butf 4x, EE yra Mintis, 1966, 310.

vienà kartà pavartota forma bftu EE 513, kurià veikiausiai reikia traktuoti kaip ko- rektûros klaidà vietoj butf.

50 Archivum Lithuanicum 7 momis formomis, atrodo, jog èia tiesiog ásivëlusios spaudos klaidos ir veikiausiai norëta paraðyti t¾s, plg. E: tus 10x – tfs 1x (t¾s nepasitaikë); EE: tus 19x – tfs 5x, t¾s 2x. Galëjo paveikti ir daþnai vartotos gen. pl. tf, ir kitos vienskiemeniø ávardþiø formos: y/j/i¾s 3x ir yus „juos“ 8x E; y/j/i¾s 26x ir yus „juos“ 2x EE. Beje, EE galëjo daryti átakà ir rankraðèiø ypatumai: rankraðèiuose virð , kuri þymëjo [u], daþnai buvo áprasta dëti lankelá, taðkelá ar panaðaus pavidalo diakritikà (taip yra ir Bret- kûno verstos Biblijos rankraðtyje), kad nebûtø painiojama su kitomis raidëmis (pvz., ). Taigi rinkëjai kai kada galëjo ir nebeatskirti, kur èia , <¾> ar , plg. bukite EE 1351 ir b¾kite EE 3014; buµiu EE 113 ir b¾µiu EE 1653. Atsitiktinëmis reikëtø laikyti ir dvi loc. pl. formas, esanèias tame paèiame puslapyje junginyje toµf dienoµf

EE 20113, – visos kitos daugiskaitos lokatyvo formos yra raðomos su -µu, taip pat ir -â kamieno f. -oµu (18x). Atsitiktinumas turbût ir trys EE skaitvardþio du nom. sg. formos df (du 20x).

1.1.2. Evangelijose bei Epistolose grafema vyrauja taip pat ir ávardþio jûs nom. pl.: y/i/jfs 91x – yus 40x, ir gen. pl. formoje: yfµ(µ)u 72x – i/yuµ(µ)u 57x. Retkar- èiais paraðoma dat. pl. yfmus 6x – y/j/iumus 103x. Regis, gen. pl. ir dat. pl. for- mos su þymimos dël nom. pl. poveikio. Ðtai analogiðka forma gen. pl. muµ(µ)u (83x) niekada neparaðoma su diakritiku. Ávardþio jûs diakritikas neabejotinai þymi ilgà kirèiuotà balsá. Panaðiai ilgas, daþniausiai kirèiuotas balsis ðaknyje ar kamiene EE þymimas ir kitais, tiesa, labai pavieniais atvejais: þodþio dûma ‘mintis’ gen. sg., nom. pl. ir acc. pl. linksniuose (dfmas/ dfmos 2x – dumos 4x gen. sg.; dfmas 1x – dumas 1x nom. pl.; dfmas 1x – dumas 3x acc. pl.); þodþio dûðia gen. pl. (dfµchiu 1x – duµchiu 1x); þodþio bûdas instr. sg. (bfdu 1x – budu 9x); þodþio tobulas m. nom. sg. 17 (tobflas 1x, plg. tobulu instr. sg. [tekste su korektûros klaida – tobula EE 17218] 1x);

þodþio pûstas ‘tuðèias’ f. nom. sg. (pfµta [tekste korektûros klaida – pfµt± EE 4719] 1x, plg. m. nom. sg. puµtas 1x, m. nom. pl. puµti 1x, m. loc. pl. puµt¾µiu); prieveiksmio ûmai forma (fmai 1x – umai 1x). Dvi formos, regis, atsitiktinai netgi nurodo ðaknies prie- gaidæ: bûdvardþio niekatrosios giminës forma acc. nafj 1x EE 18718 (ðiaip jau dar uþfiksuota dvylika ávairiø linksniø ir giminiø formø su nauy/j-) ir veiksmaþodþio bûtojo laiko treèiasis asmuo klafµe 1x EE 248–9 – klauµe 4x. Matyt, atsitiktinë forma yra ir bûti bûtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmasis asmuo buwaf EE 1327 (buwau 19x).

1.1.3. Treèia EE labai daþnai pasitaikanti forma su – fut. 3 bfs 74x ([ne]- bus 48x) (plg. 1 pav.). Retkarèiais èia pasitaiko ir kitø veiksmaþodþio bûti formø su -f-: imp. 2 sg. bfk 5x – buk 7x, imp. 2 pl. bfket 1x – buket 10x; inf. bfti 1x – buti 20x, cond. 3 bftu 1x – (ne)butu 73x, butf 4x (þr. dar straipsnio 14 iðn.). Enchiridione taip pat uþfiksuota ðeðios bfs formos (bus 11x). Veikiausiai èia yra þemaitiðkos ilgosios bûsimojo laiko formos, apibendrintos pagal kitas fut. asmenø formas (plg. Zinke-

17 Dël tobûlas kirèiavimo ir [û] þr. Birutë Ka- tuviø kalbos þodþiø istorijos: I. gåirë; baðinskaitë, Gert Klingenschmitt, „Ið lie- II. tóbulas, tóbûlas“, Blt 39(1), 2004, 86t.

51 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > vièius 1966, 361). Liepiamosios nuosakos formose, ypaè 2 sg., taip pat þymi ilgà kirèiuotà balsá.

1.1.4. Apibendrinus raðmens vartosenà E ir EE, matyti, jog daþniausiai grafema þymëjo kirèiuotà/nekirèiuotà nosiná [ø] bei kirèiuotà (retais atvejais nekir- èiuotà) ilgàjá [û] (þr. 1 lentelæ):

E (44x) EE (519x) 1) gen. pl. galûnë (37x) 1) gen. pl. galûnë (221x) 2) – 2) ávardþio jûs nom. pl., ðaknyje gen. pl. ir [retai] dat. sg. formos (169x) 3) fut. 3 bfs (6x) 3) fut. 3 bfs (74x) ir pavienës bûti imp., inf., cond. formos bû- (10x) 4) – 4) v. cond. 3 (20x) 5) – 5) s. dûma ‘mintis’ kai kuriø linksniø formos dfm- (4x) 6) acc. pl. tfs (1x) 6) acc. pl. tfs (5x) – Pavieniai atvejai: 1) num. card. nom. sg. df (3x) 2) atsiøsti fut. 3 ir imp. 2 sg. ðaknyje (2x) 3) loc. pl. f. â kamieno galûnëje (2x) 4) kamiene ar vienskiemeniuose þodþiuose (1x): nf; gen. pl. dfµchiu; instr. sg. bfdu; adj. f. nom. sg. pfsta; m. nom. sg. tobflas; v. praet. 3 klafµe; adj. n. nafj; adv. fmai; galûnëje: praet. 1 sg. buwaf

1 lentelë. Grafemos vartosena E ir EE

Á akis krinta ir tai, kad daug nuosekliau ir daþniau minëtas raðmuo vartojamas vienskiemeniuose þodþiuose, plg. yf, tf, yfs, bfs.

1.1.5. Ðiaip jau virð esantis cirkumflekso formos þenklelis, arba brûkðnelis, daugelyje nelietuviðkø (pirmiausia lotyniðkø, o ið jø ir vokiðkø, prancûziðkø, èekið- kø, lenkiðkø, latviðkø) rankraðtiniø ir spausdintø tekstø galëjo atlikti keletà funk- cijø. Daþniausiai tai buvo sutrumpinimo, po to einanèios raidës (ypaè ) pralei- dimo þenklas, tildë18. Tokiu þenklu naudojosi jau Maþvydas: plg. Te Def = Deum

MþGA (antraðtinis lapas, 4 eilutë); garbinö = garbinam MþGA 114. Cirkumfleksas

18 Þr. Paul Arnold Grun, Leseschlüssel zu unse- ke, 1935 [Perspaudas: Limburg: rer alten Schrift, Görlitz: Verlag C. A. Star- C. A. Starke Verlag, 1984], 31t.

52 Archivum Lithuanicum 7 kartais buvo vartojamas ir kontrakcijai þymëti (Strockis 2004, 295, 32 iðn.). Tokiu atveju, matyt, já reikëtø traktuoti kaip savotiðkà tildës variantà. Kita vertus, kaip tos paèios formos cirkumflekso (kirèio, priegaidës) þenklas jis buvo vartojamas ilgam kirèiuotam skiemeniui þymëti (graikø kirèiavimo sistemos pagrindu) arba kaip tam tikräs sutampanèias morfologines formas skiriantis rodik- lis pagal Renesanso laikø lotynø kalbos gramatikas, kuriø tradicija vëlgi daþniau- siai rëmësi savotiðkai interpretuota graikiðkàja kirèiavimo sistema (iðsamiau þr. Strockis 2004, 289–307). Beje, riestinis þenklas XVI amþiaus lotynø gramatikose kaip formø skiriamasis diakritikas (su þymëtojø þinia ar be jos) buvo labai glau- dþiai susijæs ir su skiemens ilgumu, pvz., abl. sg. Romó – nom. sg. Roma, u kamieno gen. sg. -ûs – nom. sg. -us ir pan., – èia skiemenys ið seno buvo ilgieji. Taigi riestinis þenklas (stogelis) lotynø gramatikose galëjo bûti imtas sieti tik su skiemens (garso) ilgumu. Jei tai tiesa, ir kontrakcija galëjo bûti þymima cirkumfleksu dël atsiradusio ilgojo „sutrauktinio“ garso. Vis dëlto reikia pripaþinti, jog balsio ilgumas kalbose, kurios rëmësi lotynø abëcële (t. y. vokieèiø, èekø, lenkø ir kt.) XIII–XVI amþiuje buvo þymimas kitaip: „uþkeliant“ virð raidës, þyminèios ilgàjá garsà, ar kabliukà (paukðtelá), taðkelá ar kità panaðios formos diakritikà; neretai ilgumas þymëtas ir dvigubinant raides19. Kai kuriuose latviø kalbos tekstuose ilgieji balsiai (ir dvibalsiai) taip pat dvigubinti (èia prisimintini ir lietuviø rytinio raðomosios kalbos varianto tekstai bei Maþvydo katekizmas). Jano Huso èekø raðybos reforma slaviðkuose kraðtuose iðpopuliarino kità ilgumo þymëjimo bûdà – akûto þenklà (ið èia kilo ir lenkø „pakeltosios“ <å>, <é>, <ó>)20. Ði idëja taip pat rëmësi lotynø raðybos ypatumu – antkapiniuose ára- ðuose buvo vartojamas apeksas – akûto formos þenklas, reiðkæs balsio ilgumà.

1.1.6. Ádomiø duomenø grafemos reikðmei áminti teikia pakartotinio Vilen- to knygø leidimo rengëjas Lozorius Zengðtokas. Antrasis E ir EE leidimas pasirodë 1612-aisiais21. Leidëjas teksto beveik nekeitë, koregavo tik smulkmenas, akivaiz- dþias spaudos klaidas. Enchiridionas papildytas trimis naujais átarpais, kuriais

19 Þr. Grun 1935, 23; Encyklopedia wiedzy o sas þymëjo taðkais virð raidës. Gal ir ksiàýce, red. Aleksander Birkenmajer et. al., Daukðos , , þymëjo palatali- Wrocùaw: Ossolineum, 1971, 1745. zuotus priebalsius ir atsirado dël èekø ra- 20 Johann Schröpfer, Hussens Traktat „Ortho- ðybos átakos? graphia bohemica“. Die Herkunft des diakriti- 21 [Lozorius Zengðtokas,] Enchiridion Cate- schen Systems in der Schreibung slavischer chiµmas Maµ¸as [...] per La¸aru Sengµtack Sprachen und die älteste zusammenhängende [...] Karaliauc¸ios atnaugintos. Beschreibung slavischer Laute, Wiesbaden: Iµchpauµtas per Jana Fabriciu/ Metu Otto Harrassowitz, 1968, 24tt. Schröpfe- M.DC.XII; LMAB: LK–17/6 (toliau – ZE); ris spëja, jog pagrindines ortografijos nau- [Lozorius Zengðtokas,] Euangelias / bei joves Husas galëjo perimti ið airiø raðy- Epiµtolas [...] per La¸aru Sengµtack [...] bos – airiø misionieriai, ásikûræ Bavarijoje, Iµchµpauµtas Karalauc¸uie per Jona Fabri- netoli Èekijos, paliko daug lotyniðkø reli- ciu / Metu M.DC.XII; LMAB: LK–17/7 giniø rankraðèiø su airiðkomis glosomis. (toliau – ZEE). Minkðtuosius èekø kalbos priebalsius Hu-

53 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > aiðkinami kai kurie krikðto ir kunigystës dalykai (dël ðaltiniø þr. Bechtel 1882, C– CI), Evangelijose bei Epistolose ádëti keli nauji Naujojo Testamento skaitiniai, viena Vilento perikopë praleista, kita pakeista. Antrajame leidime stengtasi iðlaikyti ir ypatinguosius Vilento diakritikus, ypaè Enchiridione. Èia tik kelis kartus raðmuo pakeistas (gen. pl. galûnëje). Taèiau perspausdinant ávelta ir kiek korek- tûros klaidø: vietoj Vilento <¾> (kartais ir ) atsiranda ar (negirt¾kle ´ negirtfkle ZE 39; instr. sg. t¾ ´ tu ZE 31 ir kt.). Taip pat naujai atsiradusius riestinius diakritikus ið dalies galima bûtø laikyti korektûros klaidomis: acc. sg. kuna ´ kfna22 ZE 17; acc. pl. kurius ´ kurifs ZE 29; gen. pl. ßuwf ´ ßfwf ZE 53. Zengðtoko perleistose EE labai daþnai keièiamas (ir galûnëje, ir ðakny- je) – ið viso 317x (96 þodþiai). Labiausiai ir keièiama daþniausiai su minëtu dia- kritiku vartojamose formose ar þodþiuose (ypaè vienskiemeniuose): yfs 46x, yfµ(µ)u 42x, bfs 41x, yf 27x, tf 20x, wiµµf 10x. Daug daþniau nei E painiojami <¾>, ir . Veikiausiai èia taip pat rinkëjo klaidos. Daug ádomesni á Enchiridionà áterpti ir, regis, paties Zengðtoko parengti tekstai: „Sekaµµi graudenimas kumams“ (ZE 55–57); „Buuds inßegnoghima kudikieluu“ (ZE 63–65); „Introductio Paµtoris. Ing urieda inrodims Plebona“ (ZE 72–74). Èia Vilento pozicijose nenuosekliai vartojamos sudvejintos raidës (ypaè daug jø „Buude“): gen. pl. ghriekuu; kudik(i)eluu 3x, yuu 3x, tokiuu, perklauµituyuu, ßod¸iuu; Buuds; buuk. Atrodo, kad „Introductio Paµtoris“ dar yra ir sudvejintos (jei tai ne korektûros klaidos, o jø ðiuose tekstuose apstu), lyg ir neturëjusios aiðkios analogijos Vilento tekstuose: acc. sg. ko¸anii 2x; noriis ‘norás’23. Be to, dvigubø raidþiø raðybos pëdsakø matyti ir tais paèiais metais (1612) iðleistame Zengðtoko giesmyno24 antraðtiniame lape: gen. pl. nekuruu, Plebonuu, Pruµuu. Galima daryti prielaidà, jog tai Zengðtoko ortografijos ypatumai. Tiesa, paèiame giesmyne, kuria- me, be Maþvydo ir Bretkûno giesmynuose buvusiø giesmiø, ádëtos 36 naujos, tokiø ypatumø nëra. Galbût buvo derintasi prie daugumos giesmiø raðybos, kuriai nebû- dingas minëtø raidþiø dvigubinimas. Taigi tarp Vilento (ir ?) ir Zengðtoko (ir ?) aiðkiai matyti analogija. Tikëtina, kad Zengðtoko sudvejinti raðmenys yra savotiðkas raktas Vilen- to grafemø reikðmei nustatyti. Kadangi dvigubos balsës daugelyje to meto ávairiø

22 Beje, ðis pavyzdys Zinkevièiaus Lietuviø Matyt, nosiniø raidþiø vartosena Vilento kalbos istorijoje (1988, 61) pateiktas kaip tekstuose dar laukia atskiro tyrimo. Vilento. Zengðtoko áterptuose tekstuose nosiniai 23 Pasak Zinkevièiaus (1988, 61), Vilento balsiai gana daþnai þymimi junginiu su vartotos raidës , galëjo þymëti kir- : inµtatima, inµtatens, tan. èiuoto skiemens [á], pvz., acc. sg. ghy EE 24 [Lozorius Zengðtokas,] Giesmes

15313, acc. sg. kury EE 19111, part. praes. Chrikµc¸ioniµchkos ir Duchauniµchkos [...]

nom. sg. turjs EE 18422; bet: nom. sg. ghys per La¸aru Sengµtak Lietuwos Plebona

EE 15313, sugrißa EE 18511; mjnti Karaliauc¸ios atnaugintos. Anno

„(pra)minti“ EE 15313. Bechtelis (1882, CIŠIŠCXII. Iµchpauµtos Karaliauc¸iuie XCIX) teigë, jog , , Vilentas Pruµuu Per Jana Fabriciu; LMAB: vartojo pramaiðiui, be jokio skirtumo. LK–17/8.

54 Archivum Lithuanicum 7 kalbø tekstø þymëjo ilguosius balsius (þr. anksèiau), telieka teigti, jog ir Vilento þymëjo pirmiausia [û]. Ðá teiginá paremtø ir faktas, jog ypaè daþnai diakritikà tekstuose turi vienskiemenës formos – jø kirèio vieta aiðki, tad èia turëtø bûti svarbesnis þymimo garso ilgumas. Dëmesys atkreiptinas ir á latviø kalbos duomenis. 1586 ir 1587 metais Karaliau- èiuje iðëjo pirmosios liuteroniðkos knygos latviø kalba – Liuterio Enchiridionas ir evangelijø knyga25. Enchiridione [û] retkarèiais taip pat þymëtas : buus I Aii, o [î] – : sweetyt I Aii26. Panaðiai elgtasi XVII amþiuje antràkart perleistoje evange- lijø knygoje (luudtc¸et II 67) bei kai kuriuose kituose latviðkuose tekstuose (Vanags 1998, 49). Savotiðka Vilento paralelë yra XVII amþiaus Georgo Elgerio ir An- drejaus Gecelio veikalai. Jëzuitas Elgeris, kuris lenkø raðybos ypatumus kûrybingai derino su pirmøjø liuteroniðkø knygø ortografija, susiformavusia Rygos vokieèiø þemaièiø raðybos pagrindu, [û] þymëjo raide <û> (pvz.: iûs, ne bûs 11r27), o Gecelis, treèiojo prûsø katekizmo pavyzdþiu28 virð ilgøjø balsiø kartais dëjæs brûkðná, raðë <û>, pvz., pelûckt 5a (Vanags 1998, 47, 49).

1.1.7. Jei Vilento þymëjo vien [û], kyla klausimas, kodël ði raidë buvo raðoma kirèiuotoje gen. pl. galûnëje -ø (panaðiai galima klausti, kodël þymëjo acc. sg. -á). Galima manyti, jog net ir kirèiuotas atviros galûnës nosinis [ø] Vilento tarmëje galëjo bûti tik silpnos, neaiðkios nazalizacijos, todël Vilento ir vëliau juo sekusio Zengðtoko traktuotas kaip ilgasis garsas29. Ðaknies garsà -ø- (atµifs) þymin- èio diakritikà tuomet reikëtø laikyti tilde, n praleidimo þenklu. Kita vertus, spaustuvei neturint specialios raidës nosiniam [ø] þymëti, Vilentas galëjo nuspræsti ilgàjá ir nosiná garsà raðyti tuo paèiu raðmeniu, o Zengðtokas atitinkamose pozici- jose já mechaniðkai keitë savo grafema.

1.2. RAÐMENYS <ô>, <ò>, <ó>. Vilento knygose ðios grafemos pavartotos 394 kartus: Enchiridione – 117x, Evangelijose bei Epistolose – 278x. Daþniausiai vartota grafema <ô> – 213x (E 61x, EE 152x), reèiau pasitaikë <ò> – 132x (E 44x, EE 88x), reèiausiai <ó> – 49x (E 12x, EE 37x). Lyginant su grafemos vartosena, matyti,

25 Enchirion. Der kleine Catechiµmus [...] Kæ- Draviòð, Lund: Slaviska Institutionen vid nigsberg bey George Oµterbergern Anno Lunds Universitet, 1961. M.D.LXXXVI; Euangelia und Epiµteln [...] 28 Treèiajame prûsø katekizme brûkðnelis Kænigsberg in Preuµµen/ bey Georgen virð balsës þymëjo ilgà kirèiuotà balsá, þr. Oµterbergern. M.D.LXXXVII. J[ânis] Endzelin, Altpreussische Grammatik, 26 Pçteris Vanags, Visvecâkâ perioda [XVI gs.– Riga: Verlag Latvju Grâmata, 1944, 24. XVII gs. sâkuma] latvieðu raksti: avotu 29 Elgerio bei Gecelio darbuose dvibalsiai [ie], vçsture un daþas problemâtiskas fonoloìijas, [uo] faktiðkai taip pat laikomi ilgaisiais morfoloìijas, sintakses un leksikas îpatnîbas, garsais, nes þymimi raðmenimis su diakri- habilitacinio darbo santrauka, Viïòa, tikais: <ê>, <é>, <é>, <ç>; <ô>, <ò>, <ó>, 1998, 49. <þ> (þr. Vanags 1998, 49t.). 27 Evangelien und Episteln ins lettische übersetzt von Georg Elger [...] 1640, hrsg. Kârlis

55 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > jog su diakritikais vartojimo daþnumas E ir EE panaðus, atrodo, Enchiridionas netgi pralenkia. Surinkti duomenys patvirtina Strockio bei Palionio nuomonæ, jog visi trys diakritikai virð atliko tà paèià funkcijà, raidës vartotos pramaiðiui kaip lygiavertës, plg. ávardþio jis gen. sg.: EE jô 120x, jò 75x, i/jó 29x; E iô 14x, iò 7x, ió 3x. Kadangi vyrauja raðmuo su stogeliu, galima daryti prielaidà, jog tokia ávairovë atsirado dël spaustuvës kaltës: rinkëjo neatidumo, raidþiø su diakritikais riboto skaièiaus ar prastos kokybës (kai kurie raðmenys galëtø bûti traktuojami kaip nu- trupëjusios <ô> raidës). Beje, <ô>, <ò> ir <ó> lygiavertiðkumà netiesiogiai liudija ir Zengðtoko perleisti Vilento veikalai. Èia E bei EE <ô>, <ó> daþniausiai keièiami <ò> (nors pasitaiko ir kitø ávairiausiø keitimø: <ò>, <ó> ´ <ô> ar atvirkðèiai)30.

1.2.1. Daþniausiai, taèiau ne absoliuèiai, <ô>, <ò>, <ó> þymëjo vyriðkosios giminës daiktavardiðkøjø ávardþiø vienskiemenæ gen. sg. galûnæ -o31: E 77x, EE 229x; be diakritikø – E 23x, EE 107x. EE daugiausia taip þymimas ávardþio jis kilmininkas32 (þr. anksèiau; su diakritikais – 224 formos, su -o – 47 formos; E su diakritikais – 24 formos, be jø – 15), o E – ávardþio tas kilmininkas (tô 24x, tò 23x, tó 1x – to 8x; plg. EE tò 3x, tô 2x – to 40x, t± 10x, ta 3x). Jei þvelgtume á þodþius, kuriø formose raðytas diakritikas, be minëtøjø jo bei to, E su stogeliu bei graviu raðomas ir neþymimasis ávardis kas: kô 4x, kò 1x, plg. EE vien ko 20x. Vienintelis daiktavardis, kurio gen. sg. forma galûnëje turi diakritikà, yra Evangelijose bei Epistolose vienà kartà pavartotas ritô EE 10720 (O ant ritô iµchiodamas iµchiem²s du graµchiu / dawe padwarnikui). Gali bûti, jog baigmuo -to èia tiesiog supainiotas su tokio pat pavidalo 33 ávardþiu, plg. Betô EE 3512 .

1.2.2. Su minëtais vyriðkosios giminës ávardþiais koreliuoja moteriðkosios gi- minës atitikmenø gen. sg. forma -os, kuri taip pat þymëta trimis diakritikais34. Formos -ôs, -òs ir -ós greta formø be diakritikø pasitaiko daþnëliau: EE iôs 13x, iòs 4x, iós 1x – ios 13x, ias 1x (tiesa, E ávardþio ji gen. sg. f. formos visai nëra); E tôs 2x, tós 2x, tòs 1x – tos 1x, bet – EE tôs 3x – tos 13x, t±s 1x, thas 1x. Diakritikais retkarèiais þymëtos ne tik vienskiemeniø ávardþiø, bet ir kitø dau- giaskiemeniø vardaþodþiø (i)â kamieno gen. sg. formos (plg. 2 pav.). Ir E, ir EE

30 Kaip ir atveju, ZE, ZEE diakritikai 33 Kita vertus, galima manyti, jog taip þymi- virð neretai visai neraðomi. ma sutrumpinta rytoj forma. Vis dëlto ki- 31 Iðimtis – ávardis ðis, në viena jo gen. sg. tur sutrumpintas prieveiksmis diakritiko

forma diakritiku neþymima: E µch(i)o 4x, neturi: rito EE 11121 – Aiey Diewas ßole lauka EE µchio 7x, µchà 4x. taip apwelka/ kury µch²diena µtow/ a rito ing 32 Atrodo, ðá vienintelá raðymà bus perëmæs pec¸u y meta. Dar þr. skyrelius 1.2.3. ir 1.2.4. ir Zengðtokas – jo giesmyne retkarèiais 34 Në viena ávardþio ði gen. sg. forma diakri-

pasitaiko iò 5r22; 5r10; iò 12v4; jò 12v11; tiko neturi: EE µch(i)os 3x (E tekste jø ne-

iö 12v11. Dëkoju Mindaugui Ðinkûnui uþ pasitaikë). suteiktà informacijà. Beje, <ö> (ar nutru- pëjæs brûkðnelis?) ZEE daþnokai pasitaiko vietoj Vilento <ô>, <ò>, <ó>.

56 Archivum Lithuanicum 7 2 pav. E 17: grafemos <ô> ir <ò> þymi (i)â kamieno vardaþodþiø daugiskaitos kilmininko formà, plg. tikròs, Tiewiµchkôs ir Deiwiµchkòs;

VUB; LR 1386

tokias formas turi atitinkamai penki (6x) ir ðeði (8x) þodþiai. Keletas ið jø apskritai tekste pasitaiko tik vienàkart (E Deiwiµchkòs, Tiewiµchkôs; EE apleiµtòs, kitôs, S±µparós). Kitø formos EE kiek daþniau pasitaiko su diakritikais, E – kiek daugiau ar apylygiai formø be diakritikø: EE maßôs 1x, maßòs 1x; Rodôs 1x, rodòs 1x – rodos 2x; walnôs 1x – walnos 1x; E algos 2x – algós 1x; Chrikµc¸ioniµchkos 3x – Chrikµc¸io- niµchkôs 1x, Chrikµc¸ioniµchkòs 1x; tikros 2x – tikròs 1x. Nereta ið diakritikus turinèiø formø ir kirèiuojama gale (LKÞ duomenimis, kamiene kirèiuojamos tik formos Tie- wiµchkôs, Rodôs; visos kitos yra galûninio kirèiavimo arba turi kelis kirèiavimo variantus). Enchiridione matyti ádomi tendencija diakritikais þymëti bûdvardþiø su -iðka gen. sg. formas. Diakritiko neturi tik Wieµchpatiµchkos 2x (1 ar 34b kirèiuotë). Dalis tokiø formø, pvz., krikðèioniðka (gal ir deiviðka, plg. dieviðka), LKÞ duomenimis, gali bûti kirèiuojamos ir 3(a,b,4b) kirèiuote35. Taèiau apskritai daugelis kitø galûnëje kirèiuotø gen. sg. formø E ir EE diakritikø neturi – E tokiø yra 22 leksemos, turinèios 67 formas su -os, EE – 34 þodþiø 128 formos (negalûninio kirèiavimo þodþiø su gen. sg. -os formomis EE yra ðeðiolika, 22 pavartojimo atvejai). Labai tikëtina, kad ir dvi pavienës veiksmaþodþiø formos su -ós – ilµeyós (EE

21322) bei apµtós (EE 1013) – EE galëjo atsitiktinai atsirasti supainiojus su gen. sg. formomis -os, galûnëje turinèiomis diakritikà. Beje, kaip nustatyta daugelio senøjø raðtø tyrëjø (þr. Ford 1969, 54; Zinkevièius 1988, 61; Palionis 1967, 56t.), Vilento tarmei buvo bûdingas nekirèiuotø galûniø ilgøjø balsiø trumpëjimas. Aiðkiausiai tai matyti ið (i)o ir (i)â kamieno gen. sg. formø. Nekirèiuotos galûnës daþniausiai (bet ne absoliuèiai) raðomos su -a, -as, kirèiuotos – su -o, -os. Ðalia tokiø paraðymø EE kartkartëmis pasitaiko ir gen. sg. formø su -± 19x (penki ávardþiai: t± 10x – ta 3x, to 40x; µch± 4x – µch(i)o 7x; ku-

35 Plaèiau þr. Skardþius 1935, 157–159; Sprache 1. Grammatik, Heidelberg: Carl Alfred Senn, Handbuch der litauischen Winter, Universitätsverlag, 1966, 325.

57 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > ri± 2x – kuria 1x, kurio 13x; an± 2x – ano 3x; wiµµ± 1x – wiµµa 12x), -±s 9x (ðeði þodþiai: ¾l±s 4x – ¾las 1x; t±s 1x – thas 1x, tôs 3x, tos 13x; dum±s 1x – du/fmos 4x, dfmas 1x; ßmoniµchk±s 1x; paµµimegµtanc¸±s 1x; wiµµoki±s 1x). E tëra vienintelë forma paweikµl±

E 46, kurios -± veikiausiai reikëtø traktuoti kaip korektûros klaidà. Turbût ir EE esanèios formos su nosine <±> ið tiesø neturi nosinio balsio: <±>; èia gali bûti savotiðkas ar , retkarèiais net su diakritiku variantas.

1.2.3. Daug daþniau nei minëtos moteriðkosios giminës gen. sg. formos Enchiri- dione diakritikais þymimos tos paèios giminës (i)â kamieno vardaþodþiø sutrumpin- tos iness. sg. formos, pvz., tò 2x, tô 1x – to 1x ‘toje’; tikrô 3x, tikrò 1x – tikro 1x ‘tikroje’; wierò 2x, wierô 1x, wieró 1x – wiero 3x ‘vieroje’, plg. EE tò 1x, tó 2x – to 6x. Ið viso su diakritikais E vartojama 20 formø (11 þodþiø), be diakritikø – 28 (16 þodþiø). EE diakritikus turi tik devynios formos (5 þodþiø) ir dar viena tikriausiai dël spaudos klaidos yra su brûkðneliu ar cirkumfleksu (Rodõ 1320), o be jø vartojamos 87 formos (37 þodþiø). Ið minëtø devyniø formø dvi pasitaiko iðvis tik po vienàkart (Rodõ, prekiô), kitos turi daugiau variantø be skiriamøjø þenklø – kurio 5x – kuriò 1x, kurió 1x, kurô 1x; dieno 9x – dienô 1x; pac¸io 2x, pac¸± 3x – pac¸ô 1x. Taèiau ir E tarp tø þo- dþiø, kuriø iness. sg. formø pasitaiko ne viena, vyrauja baigmuo -o arba su diakriti- kais ir be jø þymima apylygiai: dienô 2x – dieno 2x; koßnô 1x – koßno 2x; Maldò 1x – M/maldo 5x (plg. 3 pav.). Èia iðsiskiria tik jau cituotieji to, tikro bei wiero. Kitø penkiø þodþiø vienaskaitos vietininko formos (su diakritikais) E pavartotos apskritai tik po vienà kartà (miliµtô, µtiprò, µudnò, wienô, wietô).

1.2.4. Enchiridione diakritikais neretai þymimos ir paþemaitës aukðtaièiams ti- piðkos sutrumpintos -oti (priesagos ar baigmens) veiksmaþodþiø praes. 336 formos: abeiô, neµchò, dumò, paµtô, wartô (ðios formos tekste tepasitaikë po vienàkart), turbût ðitaip traktuoti galima ir teapµaugô37 1x – apµaugo 1x. Èia derëtø ir jau minëta Maþvydo giesmyno forma µaugÂ. Be diakritikø E yra jau irgi minëtas apµaugo, gra- ßo ‘graþoja’ 1x, teµto 4x su variantais teµtow 2x. Formø teµto „testoja“ (plg. teµtoieµe

E 321) variantai su nelauktu -w veikiausiai tëra kito panaðaus veiksmaþodþio stovëti praes. 3 su dalelyte te-. EE diakritikais nepaþymëta në viena sutrumpinta forma, nors apskritai jø èia yra kiek daugiau – 20 formø (penkiolikos þodþiø). Ádomu tai, kad EE, kaip ir gen. sg., f. iness. sg. atveju, ðalia formø su -o pasitaiko ir formos su -±: teµto 3x – teµt± 3x; (pa)waikµc¸(i)o 4x – waikµc¸± 1x. Kad èia <±> su ðakele þymëjo ne nazaliðkumà, rodo ir pasitaikanèios ávardþiø nom. pl. (kuri±s 2x – kurios 16x; th±s 1x – thas 1x ; an±s 1x – anos 2x), veiksmaþodþiø cond. 1 sg. formos (12x: norec¸± 3x, (ne)buc¸± 3x, iµchriµchc¸i± 1x, gerc¸i± 1x, paµilitec¸± 1x, negundic¸± 1x, nedaric¸± 1x, nepaµtoc¸± 1x; su -c¸(i)o – 34x; su -c¸(i)a – 4x). Enchiridione taip pat pasi-

36 Èia átrauktos ir geidþiamosios nuosakos, 37 Taip pat mano ir Palionis, Strockis 2005. kuri suformuota ið dalelytës te + praes. 3, formos.

58 Archivum Lithuanicum 7 3 pav. E 55: grafema <ô> þymi (i)â kamieno sutrumpintas vardaþodþiø iness. sg. formas, plg. koßnô dienô, ir veiksmaþodþiø su priesaga -oti praes. 3, plg. wartô;

VUB: LR 1386

taikë trys cond. 1 sg. pavyzdþiai su -±: µlußic¸i±, giwenc¸i±, buc¸i± (su -o – 2x). Re- miantis iness. sg., praes. 3, cond. 1 sg. formomis atrodo, jog <±> buvo ne , o <ô>, <ò>, <ó> ar variantas, plg. pac¸i±, teµt±, waikµc¸± – èia lauktinas tik . Veikiau- siai taip interpretuoti bûtø galima ir gen. sg., nom. pl. bei cond. 1 sg. formas. E nepa- sitaikë në vienos cond. 1 sg. formos su -(i)a.

1.2.5. E bei EE diakritikais paþymëta ir keletas priesagos -tojis vediniø. Abie- juose tekstuose þymëtos skirtingos formos. E su akûtu yra dvi sutrumpintos nom. sg. formos: miletós 1x, iµchganitós 1x; viena – be diakritiko: Chrikµchtitos 1x. Be cituotø trijø formø, E vienàkart pavartotas ir nesutrumpintas variantas: gelbetoghis 1x. Kitø linksniø formos <ô>, <ò>, <ó> neturi (6 þodþiø formos pavartotos 12x). EE stogeliu du kartus paþymëta pati priesaga -toj-: nom. sg. klauµitôghis 1x – bet klauµitoghis 1x, instr. pl. klauµitoieys 1x; instr. sg. mokitôju 1x – bet gen. pl. mokitoyu 1x, instr. pl. Mokitoieis 2x, nom. sg. mokitos 1x (mokitas 2x). Ið viso EE be diakritikø uþfiksuota 25 (16 þodþiø) formø su -toj- pavartojimai (ir 6 sutrumpintos nom. sg. formos). Jei minëtos dvi formos nëra atsitiktinës, galima spëti, kad diakritikas ðiuo atveju nu- rodo kirèio vietà – kai kurie priesagos -tojis, -tojas vediniai tarmëse ir kai kuriuose Maþosios Lietuvos ðaltiniuose kirèiuojami ir priesagoje38.

38 Saulius Ambrazas, Daiktavardþiø darybos niai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei- raida 1. Lietuviø kalbos veiksmaþodiniai vedi- dykla, 1993, 113tt.

59 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > 1.2.6. Raðmenys <ô>, <ò>, <ó> þodþio ðaknyje ar kamiene pasitaiko itin retai. Vienintelis þodis, kurio beveik visos formos ir E, ir EE raðomos su diakritikais – oras: E óras 1x; EE ôras 1x, gen. sg. ôra 1x, acc. sg. ôra, òra 1x – acc. sg. ora 1x. Kiti du þodþiai pavieniai, jie rasti tik EE: acc. pl. kôyas 1x – acc. pl. koi/yas 12x (ið viso koi/y – 19x); (iµch) tôla 1x – (iµch/ n¾g) tola 7x.

1.2.7. Ið pateiktos medþiagos atrodo, jog diakritikai virð Vilento tekstuose atliko keletà funkcijø. Matyti, kad <ô>, <ò>, <ó> plaèiau vartoti Enchiridione. Taèiau daþniausiai su diakritikais vartojami taip pat tiek E, tiek EE: jie þymi keliø vienskiemeniø ávardþiø gen. sg. galûnæ. Kadangi vienskiemeniø þodþiø kirèio vieta aiðki, èia veikiausiai norëta paþymëti tam tikrà linksnio formà – diakritikai inter- pretuotini kaip ávardþiø formø skiriamieji rodikliai (gal ir dël XVI amþiaus lotynið- kø gramatikø átakos, þr. Strockis 2004, 294t.). Tikriausiai tokià pat funkcijà jie atliko ir gana retai þymimose (i)â kamieno neávardþiø gen. sg. formose. Nors daþniausiai ðios formos buvo kirèiuotos galûnëje, kirèio vieta turbût èia neþymëta: netiesiogiai jà rodë pats galûnës balsis (-as nekirèiuotoje galûnëje, -os – kirèiuotoje). Neretai diakritikai dar galëjo atlikti ir sutrumpinimo þenklo funkcijà. Tai ypaè atsispindi Enchiridione. Ar pavieniais atvejais EE diakritikai galëjo þymëti ir tam tikrø þodþiø kirèio vietà, dël duomenø stokos ávertinti sunku. Jei èia ne paprasèiausios spaudos klai- dos, diakritikais galëjo bûti bandoma atskirti ir tam tikrus þodþius ar formantus (þr. 2 lentelæ).

E (117x) EE (278x) 1) gen. sg. m. io, to, ko (77x) 1) gen. sg. m. io, to (229x) 2) gen. sg. f. tos (5x); gen. sg. f. (i)â 2) gen. sg. f. ios, tos (21x); gen. sg. f. kamieno s. (6x) (i)â kamieno s. (8x) 3) sutrumpintos (i)â kamieno iness. 3) sutrumpintos iness. sg. f. (i)â ka- sg. f. formos (17x), ávardþio ta iness. mieno formos (6x), ávardþio ta iness. sg. f. to (3x) sg. f. to (3x) 4) sutrumpintos v. -oti praes. 3 (6x) 4) – 5) ôras (1x) 5) oras nom., gen., acc. sg. (4x) 6) sutrumpinta -tojis nom. sg. forma 6) vediniø priesaga -tôj(is) (2x) -tós (2x) – Pavieniai atvejai: 1) ðaknyje (1x): acc. pl. kôyas, v. fut. 3 apµtós, adv. (iµch) tôla 2) galûnëje (1x): gen. sg. ritô, praet. refl. 3 ilµeyós

2 lentelë. Grafemø <ô>, <ò>, <ó> vartosena E ir EE

Raðmenø <ô>, <ò>, <ó> vartosenos tendencijos rodo, jog minëtasis Maþvydo giesmyno pavyzdys loc. pl. Sprowóµu turbût tëra Jurgio Gerulio perspaudo retuðavi-

60 Archivum Lithuanicum 7 mo padarinys – daugiskaitos vietininkas Vilento knygose diakritiku virð nëra þymimas.

1.2.8. Aptariamø grafemø vartojimo ypatumai E ir EE ágalina bandyti toliau rekonstruoti paties Vilento poþiûrá á raðybà. Kaip jau buvo minëta anksèiau, matyt, EE jo buvo nuspræsta ryþtingiau vartoti ásivestàjà grafemà . Raidës <ô>, <ò>, <ó> ávairiau vartotos Enchiridione, o EE yra atsitiktiniø, pavieniø atvejø. Taigi, atrodo, ilgainiui Vilentas linko keisti ir maþinti ðiø raðmenø vartojimà. Greta spausdinto teksto neturint rankraðèiø, sunku spræsti apie raidþiø , <ô>, <ò>, <ó> tikràjá pavidalà, suteiktà parengëjo. Ðiaip ar taip, lieka neaiðku, kodël raðmeniui su cirkumfleksu spaustuvëje rinktasi specialûs antikvinio ðrifto raðmenys, o imtas ið áprastojo gotikinio ðrifto. Dëmesys atkreiptinas ir á EE korektûros klaidà, gotikiniu ðriftu iðspausdintà rod EE 1320 „rodoje“ bei Maþvydo giesmyno formà µaugÂ. Taigi techniniø galimybiø suvienodinti gotikinio ir „lotynið- kojo“ antikvinio ðrifto formas su skirtingos formos cirkumfleksu lyg ir bûta. Jei stogelio virð ir riestinio þenklo (ar brûkðnelio) virð raðymas yra paties Vilento ortografijos atspindys, galima spëti, jog ðitaip parengëjas bandë atskirti nevienodas funkcijas atliekanèius diakritikus.

2. IÐVADOS. Baltramiejus Vilentas Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579) diakritinius raðmenis , <ô>, <ò>, <ó> vartoja nevienodai. EE yra daug daugiau nei E (E ðis raðmuo pasitaiko maþdaug tris su puse karto reèiau nei lauktume lygindami su EE). Raðmuo su diakritikais E ir EE vartojamas santy- kinai apylygiai (E net apie 1,4 karto daugiau nei lauktume lygindami su EE). Taèiau nei E, nei EE nëra në vieno nuoseklaus aptariamø grafemø vartojimo atvejo: greta formø su , <ô>, <ò>, <ó> egzistuoja tos paèios formos ar þodþiai su , . Raðmuo daþniausiai þymi kirèiuotà arba nekirèiuotà nosiná [ø] bei kirèiuotà (retais atvejais nekirèiuotà) ilgàjá [û]. Daugiausiai grafema raðyta gen. pl. galûnëje. EE neretai jà dar turi ávardþio jûs nom. pl., gen. pl., veiksmaþodþio bûti fut. 3 formos. Labai tikëtina, jog Lozoriaus Zengðtoko, 1612 metais perleidusio Vilento veika- lus, ávestas sudvejintas raðmuo yra savotiðkas raktas Vilento grafemai iðaiðkinti. Remiantis juo, galima teigti, jog Vilento þymëjo pirmiausia [û], ilgàjá garsà, nors dël Vilento tarmës ypatumø ilgasis garsas jam daþniausiai buvo kartu ir kirèiuotas. Ðá teiginá paremia faktas, jog nuosekliau ir daþniau diakritikà tekstuo- se turi vienskiemenës formos – jø kirèio vieta aiðki, tad pirmenybë veikiausiai buvo teikiama kitiems dalykams. Tikëtina, jog kirèiuotas atviros galûnës nosinis [ø] gen. pl. formose Vilento ir vëliau juo sekusio Zengðtoko traktuotas kaip ilgasis garsas – Vilento tarmëje jis galëjo bûti tik silpnos, neaiðkios nazalizacijos. Ðaknies garsà -ø- (atµifs) þyminèio diakritikà tuomet reikëtø laikyti tilde, n praleidimo þenklu. Nëra atmestina ir kita galimybë: Vilentas galëjo nuspræsti ta paèia raide þymëti ilgàjá ir nosiná garsà (specialios raidës nosiniam [ø] jis neturëjo), o Zengðtokas atitinkamose pozicijose já mechaniðkai keitë savo grafema.

61 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > Surinkti duomenys patvirtina Strockio bei Palionio nuomonæ, jog trys diakritikai virð atliko tà paèià funkcijà, taigi raidës <ô>, <ò>, <ó> vartotos pramaiðiui kaip lygiavertës, taèiau daþniausia – <ô>. Grafemos <ô>, <ò>, <ó> plaèiau ir ávairiau vartotos Enchiridione. Vis dëlto daþ- niausiai su diakritikais tiek E, tiek EE pasitaiko keliø vienskiemeniø ávardþiø gen. sg. galûnëje. Manytina, jog diakritikai virð Vilento tekstuose atliko keletà funkcijø: ávardþiø bei (retai) (i)â kamieno neávardþiø gen. sg. formø skiriamàjà funkcijà (analogiðkai kaip ir lotyniðkose XVI amþiaus gramatikose) ir sutrumpini- mo þenklo funkcijà: þymëjo sutrumpintas (i)â kamieno iness. sg. f. formas bei veiks- maþodþiø su priesaga -oti praes. 3 formas. Pastaroji funkcija ypaè atsispindi Enchi- ridione. Ar pavieniais atvejais diakritikai galëjo þymëti ir tam tikrø þodþiø kirèio vietà, dël duomenø stokos ávertinti sunku. Raðmenø su diakritikais vartosenos tendencijos rodo, jog Vilento raðyba kiek kito: EE jis nusprendë ryþtingiau vartoti , o <ô>, <ò>, <ó> vartosenà, atvirkðèiai, buvo linkæs riboti.

Literatûra ir ðaltiniai:

A MBRAZAS, SAULIUS, 1993: Daiktavardþiø darybos raida 1. Lietuviø kalbos veiksmaþodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. [BECHTEL, FRITZ,] 1882: Bartholomäus Willent’s litauische Uebersetzung des Luther’schen Enchiridions und der Episteln und Evangelien, hrsg. von Fritz Bechtel, Göttingen: Robert Peppmüller. D RAVIÒÐ, KÂRLIS, Hrsg., 1961: Evangelien und Episteln ins lettische übersetzt von Georg Elger [...] 1640, Lund: Slaviska Institutionen vid Lunds Universitet. E – [Vilentas, Baltramiejus, 1579:] ENCHIRIDION Catechiµmas maáas [...] per Baltramieju Willentha [...] Iµchµpauµtas Karalauc¸ui per Jurgi Oµterbergera [...] M. D. LXXIX; VUB:

LR 1386; remtasi elektroniniu tekstu, abëcëline ir atvirkðtine þodþiø formø konkordan- cija, parengë dr. Ona Aleknavièienë, Vytautas Zinkevièius (programuotojas), Vilnius, 1998; saugoma Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, inventoriaus Nr.: T-3; K-1-3; K-2-3. EE – [Vilentas, Baltramiejus, 1579:] Euangelias bei Epiµtolas [...] per Baltramieju Willenta / Plebona Karalauc¸ui [...] Iµchµpauµtas Karalauc¸ui per Iurgi Oµterbergera / Metu M. D.

LXXIX; VUB: LR 1387; remtasi elektroniniu tekstu, abëcëline ir atvirkðtine þodþiø formø konkordancija, parengë dr. Ona Aleknavièienë, Vytautas Zinkevièius (programuotojas), Vilnius, 1998; saugoma Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sky- riuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, inventoriaus Nr.: T-2; K-1-2; Nr. K-2-2. Enchiridion. Der kleine Catechiµmus [...] Kænigsberg bey George Oµterbergern Anno M.D.LXXXVI. Encyklopedia wiedzy o ksiàýce, red. Aleksander Birkenmajer et. al., Wrocùaw: Ossoline- um, 1971. 0 0 0

62 Archivum Lithuanicum 7 E NDZELIN, J[ÂNIS], 1944: Altpreussische Grammatik, Riga: Verlag Latvju Grâmata. Euangelia und Epiµteln [...] Kænigsberg in Preuµµen/ bey Georgen Oµterbergern. M.D.LXXXVII. F ORD, GORDON B ., 1969: The Old Lithuanian Catechism of Baltramiejus Vilentas (1579): a Phonological, Morphological and Syntactical Investigation, The Hague; Paris: Mouton. G RUN, PAUL ARNOLD, 1935 [1984]: Leseschlüssel zu unserer alten Schrift, Görlitz: Verlag C. A. Starke, 1935 [Perspaudas: Limburg: C. A. Starke Verlag, 1984]. K ABAÐINSKAITË, BIRUTË; GERT KLINGENSCHMITT, 2004: „Ið lietuviø kalbos þodþiø istorijos: I. gåirë; II. tóbulas, tóbûlas“, Blt 39(1), 77–105. M AÞVYDAS, M[ARTYNAS], 1993: Katekizmas ir kiti raðtai, red. Giedrius Subaèius, Vilnius: Baltos lankos. P ALIONIS, J[ONAS], 1967: Lietuviø literatûrinë kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. P ALIONIS, JONAS, 2000: „Martyno Maþvydo raðyba“, Guido Michelini, Martyno Maþvydo raðtai ir jø ðaltiniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 44–60. P ALIONIS, JONAS; MINDAUGAS STROCKIS, 2005: „Jono Rëzos 1625 m. psalmyno kir- èiavimas“, Blt 40(1) [spausdinama]. Reclams Sachlexicon des Buches, hrsg. von Ursula Rautenberg, Stuttgart: Philipp Reclam jun., 2003. S CHRÖPFER, JOHANN, 1968: Hussens Traktat „Orthographia bohemica“. Die Herkunft des diakritischen Systems in der Schreibung slavischer Sprachen und die älteste zusammenhängen- de Beschreibung slavischer Laute, Wiesbaden: Otto Harrassowitz. S ENN, ALFRED, 1966: Handbuch der litauischen Sprache 1. Grammatik, Heidelberg: Carl Winter, Universitätsverlag. S KARDÞIUS, PRANAS, 1935: Daukðos akcentologija, Kaunas: VDU Humanitariniø mokslø fakulteto leidinys. S TROCKIS, MINDAUGAS, 2004: „Graikø ir lotynø kirèiavimo átaka lietuviø kirèio þymë- jimui“, Blt 39(2), 289–307. V ANAGS, PÇTERIS, 1998: Visvecâkâ perioda [XVI gs.–XVII gs. sâkuma] latvieðu raksti: avotu vçsture un daþas problemâtiskas fonoloìijas, morfoloìijas, sintakses un leksikas îpatnîbas, ha- bilitacinio darbo santrauka, Viïòa. ZE – [Zengðtokas, Lozorius, 1612:] Enchiridion Catechiµmas Maµ‡as [...] per La¸aru Sengµtack [...] Karaliauc¸ios atnaugintos. Iµchpauµtas per Iona Fabriciu / Metu M. DC. XII; LMAB: LK–17/6. ZEE – [Zengðtokas, Lozorius, 1612:] Evangelias / bei Epiµtolas [...] per La¸aru Sengµtak [...] Iµchµpauµtas Karalauc¸uie per Iona Fabriciu / Metu M. DC. XII; LMAB: LK–17/7. [ZENGÐTOKAS, LOZORIUS, 1612:] GIESMES Chrikµc¸ioniµchkos ir Duchauniµchkos [...] per La¸aru Sengµtak Lietuwos Plebona Karaliauc¸ios atnaugintos. ANNO CIŠIŠCXII. Iµchµpauµtos Karaliauc¸iuie Pruµuu / Per Ion± Fabriciu; LMAB: LK–17/8. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1981: Lietuviø kalbos istorinë gramatika 2, Vilnius: Mokslas. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1988: Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas.

63 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > Birutë Kabaðinskaitë DIACRITICAL MARKS IN BALTRAMIEJUS VILENTAS’ TEXTS (1579): A N D <ô>, <ò>, <ó>

Summary

The article deals with the special diacritical marks and <ô>, <ò>, <ó> that Baltramiejus Vilentas (ca. 1525–1587) used in the two surviving printed texts (translated from German) – Enchiridion (1579) and Euangelias bei Epiµtolas (Gospels and Letters, 1579). Using the concordance that was compiled in the Research Institute of the Lithuanian Language (Vilnius) of these texts, in addition to photocopies and transliterations, I regis- tered all the cases where these diacritics are found. It is obvious that in his Enchiridion and Euangelias bei Epiµtolas Vilentas did not use , <ô>, <ò>, <ó> in the same way and in equal measure. In Euangelias bei Epiµtolas is much more frequent than in Enchiridion (in Enchiridion this letter is found approximately three and a half times less than we might expect in comparison with Euangelias bei Epiµtolas). In the case of with diacritics the difference between Euangelias bei Epiµtolas and Enchiridion is comparatively small (in Enchiridion it is 1,4 times more frequent than we might expect in comparison with Euangelias bei Epiµtolas). But neither in the Enchiridion nor in the Euangelias bei Epiµtolas do we find consistent usage of those graphemes: along with the diacritical forms with the letters and <ô>, <ò>, <ó> there exist also the same forms or words with plain and . The grapheme most often marks the accented or unaccented nasal sound [ø] and the accented (occasionally unaccented) long sound [û]. Most often this grapheme was used in the gen. pl. ending. In the Euangelias bei Epiµtolas it is not rarely used also in the nom. and gen. pl. of the pronoun jûs ‘you’ and in the third person future tense of the verb bûti ‘to be’. It is very probable that the key to the explanation of the usage of the grapheme in Vilentas’ texts is the corresponding double that was introduced by Lozorius Zengðtokas (he reprinted Vilentas’ books once more in 1612). Basing ourselves on Zengðtokas’ innovation we can claim that the grapheme in Vilentas’ texts primarily marked the long sound [û], even though considering the fact that unstressed long final vowels were shortened in Vilentas’ native dialect, long vowels in final position at the same time bear witness of being stressed. This assertion is supported by the fact that the diacritical mark was used on monosyllabic forms more consistently and more often (the stress in these words naturally fell on the only syllable); thus, the priority was allocated most probably to certain other features. It is plausible to assume that the nasal sound [ø] in the gen. pl. case might have been treated as a long sound by Vilentas and later by Zengðtokas since its nasalization may have been weak and unclear in Vilentas’ native dialect. In this case the letter denoting the sound -ø- in root position (atµifs ‘[he] will send’) should be treated as a tilde (the sign of the omission of ).

64 Archivum Lithuanicum 7 Still the possibility remains that Vilentas could have decided to mark both the long and nasal sounds with the same grapheme (he did not possess a special sign for the nasal [ø]). The data confirm the opinion of Jonas Palionis and Mindaugas Strockis that the three diacritics on the letter (<ô>, <ò>, <ó>) performed the same function. The diacritical letters had the same function and were used interchangeably; still the grapheme <ô> was the most frequent variant. The most frequent position of with any diacritic was the gen. sg. case of several monosyllabic pronouns. We may assume that the diacritics on performed several functions in Vilentas’ texts: they distinguished the morphological (i)â stem gen. sg. forms (mostly of pronouns) as in Latin grammars of the sixteenth century; they also marked the abbreviation of the iness. sg. f. of the (i)â stem nouns and the third person present tense of verbs in -oti . The function of the abbreviation is especially evident in the Enchiridion. Because of the lack of data it is difficult to tell if the diacritics could also show (at least in rare cases) the location of stress. There is a certain tendency evident in Vilentas’ usage of diacritics: in his later work Euangelias bei Epiµtolas he decided to use the grapheme more often and also to limit the usage of <ô>, <ò>, <ó>.

Birutë Kabaðinskaitë DIAKRITISCHE ZEICHEN IN BARTHOLOMÄUS WILLENTS TEXTEN (1579): U N D <ô>, <ò>, <ó>

Zusammenfassung

Im Aufsatz werden die mit diakritischen Zeichen versehenen Buchstaben und <ô>, <ò>, <ó> besprochen, welche in den beiden Drucken von Bartholomäus Willent, dem Enchiridion (1579) und den Euangelias bei Epiµtolas (Evangelien und Episteln, 1579), verwen- det sind. Mit Hilfe der vom Forschungsinstitut für Litauische Sprache (Vilnius) erstellten Textkonkordanz wurden, gestützt auf die Originale, ihre Umschriften und Fotokopien, alle Fälle des Gebrauchs dieser Buchstaben erfaßt. Es zeigt sich, daß Willent im Enchiridion und in den Euangelias bei Epiµtolas die Buchstaben , <ô>, <ò>, <ó> nicht in gleicher Weise und im gleichen Umfang verwendet. In den Euangelias bei Epiµtolas ist viel häufiger als im Enchiridion (im Enchiridion kommt dieser Buchstabe etwa dreieinhalbmal seltener vor, als im Vergleich mit den Euangelias bei Epiµtolas zu erwarten wäre). Im Falle des mit Diakritika versehenen besteht zwischen den Euangelias bei Epiµtolas und dem Enchiri- dion nur ein verhälnismäßig kleiner Unterschied (im Enchiridion ist es 1,4 mal häufiger, als im Vergleich mit den Euangelias bei Epiµtolas zu erwarten wäre). Außerdem gibt es weder im Enchiridion noch in den Euangelias bei Epiµtolas eine einheitliche konsequente Gebrauchs- weise der besprochenen Grapheme: neben den Formen mit , <ô>, <ò>, <ó> kommen die gleichen Formen der Wörter mit beziehungsweise vor. Der Buchstabe bezeichnet meist ein betontes oder unbetontes nasaliertes [ø] und ein betontes (gelegentlich auch ein unbetontes) langes [û]. Meistens wird dieses Graphem

65 Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , < ô >, < ò >, < ó > in der Endung des Genitiv Plural geschrieben. In den Euangelias bei Epiµtolas wird es nicht selten auch im Nominativ und Genitiv Plural des Pronomens jûs ‘ihr’ und in der 3. Person Futur des Verbums bûti ‘sein’ verwendet. Den Schlüssel zur Erklärung des Gebrauchs des Graphems in den Texten Willents stellt wahrscheinlich das entsprechende verdoppelte dar, welches von Lazarus Seng- stock (er druckte die Bücher Willents 1612 nach) eingeführt wurde. Gestützt auf die Neuerung Sengstocks ist festzustellen, daß der Buchstabe in der Texten Willents in erster Linie den langen Laut [û] bezeichnet, wenn auch angesichts der Tatsache, daß im Heimatdialekt Willents unbetonte lange Endvokale gekürzt waren, ein Langvokal am Wortende gleichzeitig auf Endbetonung weist. Diese Behauptung wird durch die Beobach- tung gestützt, daß das diakritische Zeichen bei Einsilblern konsequenter und häufiger gebraucht wurde (der Akzent traf bei diesen Wörtern ja immer die eine Silbe). Es erscheint denkbar, daß das nasalierte [ø] im Genitiv Plural von Willent und später von Sengstock als langer Laut behandelt wurde, da seine Nasalierung in Willents Heimat- dialekt möglicherweise schwach und undeutlich war. In diesem Fall wäre das diakritische Zeichen beim Buchstaben , welcher den Laut -ø- in der Wurzel bezeichnet (atµifs ‘er wird senden’) als Tilde (ein Zeichen für die Auslassung eines ) aufzufassen. Doch ist auch mit der Möglichkeit zu rechnen, daß Willent sich dazu entschieden haben könnte, sowohl den langen wie den nasalierten Laut mit ein und demselben Graphem zu bezeichnen (er hatte kein besonderes Zeichen für das nasalierte [ø]). Der Befund bestätigt die Ansicht von Jonas Palionis und Mindaugas Strockis, daß den drei diakritischen Zeichen auf dem Buchstaben die gleiche Funktion zukam. Die mit Diakritika versehenen Buchstaben waren also gleichwertig und gegenseitig austauschbar; doch war das Graphem <ô> die häufigste Variante. Am häufigsten kam ein mit diakriti- schen Zeichen versehenes im Genitiv Singular einiger einsilbigen Pronomina vor. Es ist wohl anzunehmen, daß den Diakritika auf dem in den Texten Willents mehrere Bedeutungen zukamen: sie kennzeichneten die Formen des Genitiv Singular der â-Stämme (meist bei Pronomina) wie in lateinischen Grammatiken des 16. Jahrhunderts; sie kamen auch in den abgekürzten Formen des Inessiv Singular femininum der â-Stämme und in der abgekürzten Form der 3. Person Präsens der Verba auf -oti vor. Die Funktion als Kenn- zeichen der Abkürzung ist besonders deutlich im Enchiridion. Da nicht genügend Belege zur Verfügung stehen, ist schwer festzustellen, ob die Diakritika auch (wenigstens in einzelnen Fällen) den Akzentsitz angeben konnten. Bei Willents Gebrauch der diakritischen Zeichen laßt sich eine bestimmte Tendenz feststellen: in seinem späterem Werk Euangelias bei Epiµtolas hat er sich dafür entschieden, das Graphem häufiger zu gebrauchen und die Verwendung von <ô>, <ò>, <ó> einzuschränken.

B IRUTË KABAÐINSKAITË Gauta 2005 m. liepos 11 d. Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5 LT-01513 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

66 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Vincentas Drotvinas Vilniaus pedagoginis universitetas

Auðra Rimkutë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800)

1. KRISTIJONO GOTLYBO MILKAUS AUTOGRAFAI. Iki pastarøjø metø poemos Pilkainis / Kiem’s. Baþnyczkiemis. Mieµtas rankraðtis, saugomas Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje1, buvo tik priskiriamas Kristijono Gotlybo Milkaus (1736–1806) plunksnai. Nors jis pasiraðytas „Mielke. Cant. in Pilkallen“, taèiau galimybë iðtirti raðysenos autentiðkumà ir nustatyti Pilkainio autorystæ atsirado tik tada, kai Þavinta Sidabraitë, rengdama daktaro disertacijà apie Milkaus gyvenimà ir kûrybà2, Prûsijos kultûros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne rado du Milkaus laiðkus karaliui3. Sidabraitë pasirûpino palyginti juos su Pilkainio rankraðèiu. Sidabraitës praðymu, teismo raðysenos ekspertë, socialiniø mokslø daktarë Jad- vyga Ignatjeva atliko lyginamàjà Pilkainio ir vokiðkai raðytø Milkaus laiðkø raðyse- nos ekspertizæ. Milkaus rankraðèiø kriminalistinis tyrimas apraðytas Ignatjevos ekspertizës akte ir straipsnyje, publikuotame þurnale Mokslas ir gyvenimas4.

1 LMAB RS: Martyno Liudviko Rëzos fondas, 4 Jadvyga Ignatjeva, Kristijono Gotlybo Mil- LR – 7. kaus rankraðèiø, saugomø Lietuvos mokslø 2 Þavinta Sidabraitë, Kristijonas Gotlybas Mil- akademijos bibliotekoje Vilniuje ir Prûsijos kus. Gyvenimas ir kûryba (daktaro diserta- kultûros paveldo Slaptajame valstybiniame cija, maðinraðtis), Vilniaus universitetas, archyve Berlyne, ekspertizës aktas; LLTIB: Lietuviø literatûros ir tautosakos institu- F 1 – 7700 (uþ leidimà naudotis aktu nuo- tas, Vilnius, 2004. ðirdþiai dëkojame LLTI Senosios literatû- 3 Abiejø laiðkø perraðai ir vertimai á lietuviø ros skyriaus vadovui doc. dr. Sigitui Nar- kalbà skelbti: Þavinta Sidabraitë, „Milkø butui); Jadvyga Ignatjeva, „K. Donelaièio ðeimos vieta XVIII amþiaus Maþosios Lie- amþininko – Kristijono Gotlybo Milkaus tuvos raðtijoje“, ALt 5, 2003, 113–114, rankraðèiø tyrimas“, Mokslas ir gyvenimas 118–119. 6, 2003b, 29–31.

67 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 Pilkainio ir laiðkø grafologinë analizë parodë, kad Pilkainio rankraðtis raðytas ir vëliau taisytas paties autoriaus ranka (Ignatjeva 2003a, 24–25). Atliekant raðysenos tyrimà buvo remtasi ir rankraðtiniais áraðais, rastais dviejuose Milkaus þodyno Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) egzemplioriuose, saugomuose Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje, Retø spaudiniø skyriuje (LMAB: LK–18/5/I ir LK–18/5/II). Áraðai raðyti lietuviø ir vokieèiø kalbomis. Eks- pertæ áraðø ðifravimo, transliteravimo ir kitais filologiniais klausimais konsultavo humanitariniø mokslø daktarë Liucija Citavièiûtë. Ignatjevos ekspertizës akte pateikiama ir grafologinë rankraðtiniø áraðø abiejuo- se Milkaus þodyno egzemplioriuose analizë. Áraðø autorystë nustatyta lyginant juos su Pilkainio raðysena, vëlesniais rankraðèio taisymais, áraðais, raidþiø áterpi- mais, pabraukimais, paryðkinimais ir su minëtaisiais Milkaus laiðkais karaliui. Rasta sutampanèiø raðysenos poþymiø, kurie leido prieiti prie iðvados, kad áraðai lietuviø ir vokieèiø kalbomis abiejuose þodyno egzemplioriuose raðyti vieno as- mens – paties þodyno autoriaus Kristijono Gotlybo Milkaus (Ignatjeva 2003a, 24; Ignatjeva 2003b, 31). Milkaus raðysena apibûdinama kaip labai iðlavinta, vietomis supaprastinta, raðymo judesiai koordinuoti, taèiau kai kur pastebëta ir judesiø koordinacijos sutrikimø, raidþiø praleidimø, pataisymø, iðbraukimø (Ignatjeva 2003a, 8–9)5. Lietuvoje þinoma ir daugiau Milkaus þodyno egzemplioriø. Viename jø, saugo- mame Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto mokslinëje bibliotekoje, irgi yra daug áraðø, veikiausiai raðytø keliø asmenø, taèiau jø autorystë nenustatyta. Milkaus þodynas kalbininkø tirtas6, taèiau iki ðiol rankraðtiniai prieraðai leksi- kografijos istorikø akies nebuvo patraukæ. Ðis straipsnis skirtas Milkaus prieraðø, esanèiø Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos egzemplioriuose, leksikologinei apþvalgai. Ið viso abiejuose þodyno egzemplioriuose rasti 246 prieraðai, taip pat 29 pa- braukti þodþiai, kuriuos Milkus iðskyrë dabar sunkiai nustatomais tikslais. Priera- ðai straipsnyje aptariami atskirai pirmajame ir antrajame þodyno egzemplioriuje pagal þodyno dalis. Pirmasis þodyno egzempliorius (LMAB: LK–18/5/I) þymimas

MÞ1, antrasis (LMAB: LK–18/5/II) – MÞ2; þodyno vokieèiø–lietuviø kalbø dalys atitinkamai þymimos MÞvl1 ir MÞvl2, lietuviø–vokieèiø – MÞlv1 ir MÞlv2. Prieraðai paryðkinami pusjuodþiu ðriftu.

5 Analizuodama Pilkainá Ignatjeva (2003a, 5) 6 Vincas Urbutis, „K. G. Milkaus þodyno nustatë, kad Milkaus raðymo ágûdþiai vo- rankraðtinis perdirbinys“, Blt 22(1), 1986, kieèiø kalba tvirtesni, o raðymo lietuvið- 76–85; Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos kai ágûdþiai formavosi jau anksèiau su- istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vil- siformavusiø ágûdþiø pagrindu. Skiriasi nius: Mokslas, 1990, 264–266; Vilma Zu- ir raðymo greitis: laiðkuose greitesnis ne- baitienë, „Kristijono Milkaus (1800) pa- gu poemoje ir þodynuose (Ignatjeva keitimai Pilypo Ruigio (1747) þodyne“, 2003a, 23). 0 0 0 ALt 5, 2003, 127–178.

68 Archivum Lithuanicum 7 2. MILKAUS ÞODYNAS. Ið Milkaus þodyno antraðtinio puslapio suþinome, kad autorius savo þodyno pagrindu ëmë Pilypo Ruigio þodynà Littauiµch=Deutµches und Deutµch=Littauiµches Lexicon (1747), bet já dvigubai iðplëtë7:

Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch, worinn das vom Pfarrer Ruhig ¸u Walterkehmen ehemals heraus gegebene ¸war ¸um Grunde gelegt, aber mit µehr vielen Wærtern, Redens=Arten und Spr÷chwærtern ¸ur HÕlfte vermehret und verbeµµert worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen.

Milkaus þodynas turi 315-a puslapiø ir 9320-èia þodþiø daugiau negu Ruigio þodynas8. Rengdamas þodynà Milkus panaudojo ne tik paties surinktà, bet ir ið Jokûbo Brodovskio þodyno imtà medþiagà. Taèiau suprantama, kad joks þodynas nebûna toks tobulas, kad negalëtø bûti pildomas. Milkaus þodyne iðlaikyta Ruigio þodyno sandara: þodynas abëcëlinis. Giminið- ki (bendraðakniai) vediniai, sudurtiniai þodþiai paprastai pateikiami lizdais, ku- riuose neretai ádëta ir vartosenos pavyzdþiø (sakiniø, fraziø ar ðiaip sintaksiniø konstrukcijø).

3. PIRMASIS LMAB EGZEMPLIORIUS. Ðis egzempliorius buvo daþnai skaitomas, bet, matyt, ne per stropiai saugomas: dalis puslapiø (maþdaug nuo p. 50 iki 120) suglamþyti, su iðtisine vidine raukðle. Egzempliorius áriðtas sluoks- niuoto storoko popieriaus kietvirðiais, aptrauktais tamsiai pilku kolenkoru su iðil- ginëmis linijomis. Virðutiniojo kietvirðio deðinysis kraðtas ir apaèia bei apatiniojo kietvirðio apaèia apdilusi. To paties kolenkoro nugarëlë dël netvirto lankø susiu- vimo álinkusi, knygos bloko deðinysis kraðtas apie vidurá iðsiðovæs á prieká. Kolen- koras nuo lankstymo gerokai nusitrynæs. Gerokai apsitrynæs ir apiplyðæs ir nugarëlës kolenkoras, nugarëlë nuo vartymo áplyðusi. Virðuje buvusi uþklijuota raudono popieriaus juostelë (o gal tai tik raudo- nø daþø pëdsakas), bet jos telikæs maþdaug treèdalis. Apaèioje per nugarëlës plotá uþklijuota kita ðviesesnë, dabar pilkai rusvo popieriaus juostelë, kurioje rudu raða- lu áraðytos raidës „Bb 7“ (neaiðku, ar septyni), þemiau sunkiai áþiûrimi skaitmenys: „7“ (?) ir „1“ (?), greièiausiai inventoriaus numeris, reiðkæs knygos eilæ (vietà) lentynoje. Prieðlapiai pilkðvai þalsvo popieriaus su vandenþenkliais (popieriaus pakraðty- je matyti þvaigþdutë su aðtuoniais spinduliais). Kairiojo prieðlapio virðuje ranka raðalu áraðyta þodyno áriðimo sàskaita:

7 Apie Milkaus þodyno santyká su Ruigio þo- 8 Algis Rubinas, „Pilypo Ruigio ir Kristijono dynu þr. Zubaitienë 2003, 127–178. Gotlybo Milkaus leksikografiniai darbai“, LKK 35, 1995, 224.

69 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 Mat[erialien] der beiden Bände 3 RM Bund – 30 ______3 RM 30 Toliau raðalu pakartotas inventoriaus numeris „Bb 7“(?), papildytas áraðu „Cg 6018“. Dar þemiau pieðtuku áraðyta LMAB signatûra: Dubl LK 18/5. Deðiniajame prieðlapyje pieðtuku áraðyta „7“. Antraðtiniame puslapyje yra árëmintas spaudas „GOTTHOLDSCH BIBLIO- THEK“, kuriame trûksta savininko pavardës paskutinës raidës . Ði raidë ir rëmelio deðinysis kraðtas nupjautas, taigi knygos blokas apipjaustytas, þodynas perriðtas. Gottholdo biblioteka (Gottholdsche Bibliothek) buvo Karaliauèiaus karaliðkosios gimnazijos biblioteka, pavadinta pirmojo ðios gimnazijos direktoriaus Friedricho Augusto Gottholdo (1778–1858), iðdirbusio 42 metus, vardu. Gottholdas dëstë se- nàsias kalbas, buvo muzikos mëgëjas ir kompetentingas jos þinovas, sukaupë per 40 000 egzemplioriø bibliotekà9. Nemaþai Gottholdo bibliotekos knygø rasta per profesoriaus Povilo Pakarklio organizuotas ekspedicijas kultûros vertybëms gelbëti ir parveþta á Lietuvà. Pakarklis, apraðydamas knygø ir dokumentø paieðkas bai- giantis Antrajam pasauliniam karui sugriautame Karaliauèiuje, mini ir Milkaus þodynà:

Knygø daugiausia buv[usio] valstyb[inio] archyvo patalpose (Knyprodes ir Hufer alee susilietimo rajone [)]. Pasirodo ten yra Valenrodo bibliotekos dalis, ðis tas likæ ið valstyb[inio] archyvo, ðis tas ið Aukðtosios Prekybos mokyklos, taip pat ið privaèiø asmenø surinkta. Èia rasta Vaiðnoros maldaknygë, Milkës þodynas. Ne- maþa astronomijos ir istorijos turinio knygø10. Antraðtinio puslapio deðiniajame kraðte iðkirptas maþdaug 2 cm ilgio ir 0,5 cm ploèio staèiakampis. Ðioje vietoje galëjo bûti þodynà turëjusio asmens pavardë (likusios dviejø raidþiø virðutinës dalies þymës). Antrajame puslapyje yra du Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos spaudai: senasis apvalusis raudonu tuðu, po juo inventoriaus numeris 4270 ir ovalusis su áraðu „Lietuvos TSR Mokslø Akademija Centr. Biblioteka“, virð jo inventoriaus numeris 668896. Milkaus prieraðø raðalas daþniausiai tamsiai rudas, vietomis ðviesesnis ar api- blukæs. Raðysena nëra visur vienoda, prieraðai áraðyti ne vienu metu11. Todël galima manyti, kad ðis þodyno egzempliorius buvo Milkaus namø knyga iki paskutiniøjø

9 Fritz Gause, Die Geschichte der Stadts 11 Milkaus prieraðø raðysenos ypatumai ið- Königsberg in Preußen, Köln; Weimar; Wien: samiai apibûdinti ekspertizës akte (Ignat- Böhlau Verlag, 21996, 353. jeva 2003a, 1–9, 23–25); þr. dar Ignatjeva 10 LMAB RS: Povilo Pakarklio fondas, f. 129, 2003b, 29–31. 0 0 0 b. 519, l. 2v; Pakarklio nedatuotas ranka raðytas pasakojimas; bylos apraðe nuro- dyti 1946-ieji.

70 Archivum Lithuanicum 7 autoriaus gyvenimo dienø. Paskui þodynas atiteko Gottholdo bibliotekai, o ið ten po Antrojo pasaulinio karo pateko á Lietuvos mokslø akademijos bibliotekà.

4. ANTRASIS LMAB EGZEMPLIORIUS. Antrasis egzempliorius áriðtas ið naujo pokario metais Vilniuje, Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje, margais gelsvai rudu kolenkoru aptrauktais kietvirðiais su tamsiai rudo dermantino nuga- rële ir storëlesnio pilkai melsvo popieriaus prieðlapiais. Ðis egzempliorius iðsilaikæs kur kas geriau uþ pirmàjá, jis maþiau naudotas. Antraðtiniame puslapyje matyti spaudo liekanos su skaièiais „IV6 1“. Spren- dþiant ið rëmelio formos ir kiek aiðkesniø iðlikusiø raidþiø ir , þodynas galëjo bûti pirktas ið Pribaèiaus knygyno, veikusio Nepriklausomybës laikais Kau- ne ir platinusio literatûrà vokieèiø kalba. Ðiame egzemplioriuje áspausti tie patys kaip ir pirmajame Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos spaudai ir atitinkami inventoriaus numeriai. Prieð áriðant knygos blokas taip pat apipjaustytas: pirmojo lanko, tiksliau pra- tarmiø (p. 1–12), deðiniajame kraðte nurëþta viena ar dvi raidës. Áriðant lankstë (iki 26-ojo puslapio) sutvirtinta lipniomis permatomomis juostelëmis. Nors pratarmiø puslapiai paginuoti, bet p. 1–30 dar sunumeruoti pilkðvai violetiniu pieðtuku. Trûksta Christopho Friedricho Heilsbergo pratarmës pradþios (p. 21–22). Antrasis þodyno egzempliorius nuo pirmojo skiriasi puslapiø skaièiumi. Jis keturiais puslapiais didesnis: pabaigoje (p. 577–580) ádëti þodyno 43 lietuviðko- sios ir 79 vokiðkosios dalies klaidø atitaisymai („Verbeµµerungen“), be to, yra ir 19 lietuviø kalbos gramatikos atitaisymø. Prieraðø raðalas tos paèios rudos spalvos. Kai kurie þodþiai pabraukti melsvu pieðtuku. Prieraðø antrajame egzemplioriuje kur kas maþiau (þr. toliau). Kodël Milkus prieraðus raðë á du egzempliorius, nustatyti sunku.

5. PRIERAÐAI PIRMAJAME LMAB EGZEMPLIORIUJE. Milkaus þo- dyno pirmo egzemplioriaus vokieèiø–lietuviø kalbø dalyje („Des Littauiµchen Wærterbuchs ¨weyter und Synthetiµcher Theil“) rasti 202 prieraðai (tarp jø 16 smulkiø þodþio formos taisymø) ir 25 pabraukti þodþiai, o lietuviø–vokieèiø daly- je – 44 prieraðai ir 4 pabraukti þodþiai12.

12 Ignatjevos ekspertizës akte praleisti 7 der ¨ahl, Daugiaus, ne, ne kaip ßimtas, ÷ber

prieraðai: 4 pabraukimai (ausr÷sten, Gin- hundert; U‡, Per Wirßu. antwirµû MÞvl1

klais ißrëdau, Ißtaisau MÞvl1 62; Meiden, 480; verdienen, U‡pelnaa, U‡µls‡iju. uõi-

Saugójos n¾ ko, Wéngiu kà, Job. I, I. Palëk- traukiu MÞvl1 488). Kai kurie pavyzdþiai

mi, Jer. XII, 7. Aplenkiu kà. MÞvl1 338; perraðyti netiksliai: vietoj Rykai MÞvl1 unterdr÷cken, Pàminu, Priµpãud¸iu, 2 Paral. 537 yra Rytai (Ignatjeva 2003a, 21); vie-

XVI, 10. MÞvl1 516; Wenig, Ma‡. Subµt. toj vorangehen yra vorungehen MÞvl1 521 Nedaug, Menk, Menkay, Mã‡umas, mo, m. (Ignatjeva 2003a, 20); vietoj ein Vornehm

adj. Menkas, kà, Mó‡is, ‡io, m. MÞvl1 536) yra ein Vorenfahrer MÞvl1 522 (Ignatjeva ir 3 lietuviðkø atitikmenø sinonimai (ein- 2003, 20); vietoj exerzieren exzerziroti yra

mal, vor¸eiten, Kaßkada, Wienà Kartà, der- egerzieren egzerziroti MÞvl1 173 (Ignatjeva

maleins, Kartunta. wel MÞvl1 149; ÷ber, von 2003a, 14). 0 0 0

71 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 5.1. NAUJI STRAIPSNIAI. MÞ1 yra naujø straipsniø, tiesa, nedaug – tik 7 ir tik MÞvl1 dalyje, pvz.:

ablaµµirter Bleµµirotis’, Ironitas’ MÞvl1 102;

exerzieren exzerziroti MÞvl1 173;

Paris Pariµzas MÞvl1 367;

wohlan da^ Taigi MÞvl1 545;

pünktlich mi^au. MÞvl1 378;

verbunden µuwienitas, µujednotas buti MÞvl1 486;

Vermehrug Gedeihen Wachsthum Patarpizas MÞvl1 494.

5.2. PASIKARTOJANTYS PRIERAÐAI. MÞ1 yra keletas prieraðø, áraðytø neatsiþvelgiant á tai, kad tie þodþiai þodyne jau buvo, pvz.:

anstatt uÃot, wietoje MÞvl1 37 (plg. U‡ot, lieber; als MÞlv1 309);

Kähn Waltis ies MÞvl1 291 (MÞlv1 nëra valtis, taèiau Kahn randame prie Pérµiirru, yrau,

irµu, irti, ich fahre ÷ber mit einem Kahn, rudere mich her÷ber MÞlv1 98);

verµtehen iµzmanyti MÞvl1 500 (MÞlv1 99 yra Ißmanau, niau, yµu, yti, ich verµtehe, bin verµtÕndig);

unnütz be Naudos, nenaudingay MÞvl1 513 (MÞlv1 178 yra Nenaudingas, Nenaudißkas, kä, unn÷t¸);

während kol MÞvl1 527 (MÞlv1 126 yra Kôl, Kôley);

¸uerthun [?] übertreffen apgaunu MÞvl1 571 (MÞlv1 74 yra Apgåunu, ich betr÷ge, ich ÷bertreffe);

¡aizda Wunde MÞlv1 338 (MÞlv1 340 yra ¢ai¸da, dôs, f. die Wunde);

¡arijos iû Kohlen MÞlv1 338 (MÞvl1 304 yra Kohle, gl÷hende, Anglis, liês, f. ¢arijos, ijû, f. pl.; plg. 1 pav.).

5.3. ÞODÞIØ LIZDØ PLËTIMAS. MÞvl1 bene gausiausiai giminiðkais þo- dþiais pleèiami þodþiø lizdai (41 pavyzdys), pvz.: prie vokiðko þodþio Fähig, Galys, inti, partic. Tam tikras MÞvl1 174 Milkus priraðo giminiðkà þodá Fähigkeit Igallejimas

MÞvl1 174 su þodþio Fähig sandu. Kiti pavyzdþiai: Folgen, µeku, kiau, kµu, kti, Sekioju, ojau, ioµu, ioti MÞvl1 191 ir die Folge tai ka iß tos µeka MÞvl1 191; prie Lang, adj. Ilgas, gì, MÞvl1 316 priraðyta µolange kol MÞvl1 316 (plg. µo lang, Pakól, Pakoley, Ikkoley,

Kaip ilgay MÞvl1 440); JÕger der Menµchen, Smarkininkas, ko, m. Gen. X, 9 MÞvl1 284 ir MedÃoklë Jagen MÞvl1 284 ir kt.

5.4. ANTRAÐTINIO ÞODÞIO SINONIMAS. MÞvl1 prie keleto vokiðkø lemø dar priraðytas antraðtinio þodþio sinonimas, pvz.: erniedrigen, Pa‡éminu,

Nu‡éminu papildytas veiksmaþodþiu demüthigen MÞvl1 166, Neuerung, Naujëna, ôs, f. – Neuigkeit MÞvl1 357, jenes Jahr, Pérnay – voriges Jahr MÞvl1 285, nors plg. vorjÕhrig, Adv. Pérnay MÞvl1 522.

72 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. MÞlv1 338: áraðyti þodyne jau buvæ þodþiai ¡aizda Wunde ir ¡arijos iû Kohlen; LMAB: LK–18/5/I

Tiesa, ðie prieraðai ne visuomet nauji. Ðtai MÞvl1 518 puslapio apaèioje priraðyta unverµezlich netyczoms MÞvl1 518, nors tame paèiame puslapyje yra unverµehens,

Netyc¸iôms, Iß Ne‡iniû, Ne ‡innant, Ne låukiant MÞvl1 518. Jau minëtas dem÷thigen

MÞvl1 166 turi ir naujø sinonimø: dem÷thigen, Pa‡éminu, Levit. XVI, 31. Korawóju,

Gen. XVI, 7. Pakarna, darau, Deut. VIII, 2 MÞvl1 129.

5.5. VOKIÐKØ LEMØ ATITIKMENYS. Bemaþ ketvirtis visø prieraðø (53)

MÞvl1 yra vokiðkø lemø lietuviðki atitikmenys, ið kuriø pagal kalbos dalis daugiau- sia daiktavardþiø (17), pvz.:

Abµchied, Atµiµkirimas, mo, m. Atµtojimmas, mo, m. 2 Tim. IV, 6. Atµiµweiki^imas

MÞvl1 12; Andenken, GedÕchtniß, Paminklas, Minnëjimas, Paminnëjimas, (Atminnimas, mo, m.).

Atµiminnimas MÞvl1 25;

Gewalt, Macht, Sylä, ôs f. Macis iês, f. Wålë, ês. f. Ponyµte MÞvl1 232;

Sch÷ler, S¸uilôkas, kë, Subµt. mob. mokitinis MÞvl1 426. Kiek maþiau priraðyta veiksmaþodþiø ir prieveiksmiø (po 12; plg. dar 2 pav.), pvz.:

Schmachten, Alpµtu, alpau, ålpµu, ålpti. duµauti MÞvl1 418; fÕrben, Króµiju, ijau, iµu, iti, Da‡au, ‡iau, ‡yµu, ‡yti, Sap. XIII, 14. Da‡inu. farboti

MÞvl1 176;

Thun, Darau, riau, yµu, yti, Weikiu, Dirba. prowiju. MÞvl1 470;

offenbar, ¢innomas, ma, adj. <...> atwiray MÞvl1 363;

Wenn? Kadä, Kóc¸ës. kadday MÞvl1 537.

MÞlv1 191 Milkus ranka sukirèiuoja antraðtiná þodá Paµkfy ir paraðtëje priraðo: In Hinµicht der ¨eit, kad bûtø galima atskirti laiko prieveiksmá nuo vietos prieveiks-

73 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 2 pav. MÞvl1 150: priraðyti prieveiksmiai kartunta; pirm to; wità wieninteley gan¸ allein; LMAB: LK–18/5/I

74 Archivum Lithuanicum 7 3 pav. MÞlv1 191: sukirèiavimas ir prieraðas paraðtëje bei puslapio apaèioje padeda atskirti laiko prieveiksmá Paµkfy nuo vietos prieveiksmio pöµkuy; LMAB: LK–18/5/I

75 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 4 pav. MÞvl1 371: puslapio apaèioje priraðytas ilgas iliustracinis sakinys apie pareigà; LMAB: LK–18/5/I

mio. Pastaràjá áraðo puslapio apaèioje: pöµkuy nach in Hinµicht deµ Raums. Prieveiks- mio pirmàjá skiemená jis paþymi riestiniu kirèio þenklu. Ðiø prieraðø tikslas – atskirti homografus (plg. 3 pav.). Nedaug kitø kalbos daliø atitikmenø: bûdvardþiø (2), pvz.: kindlich, Kaip Kudikis.

Waikiµzkas MÞvl1 297, dalelyèiø (1), pvz.: Alµo, Taip, S¸ittaip, Taigi, Taipo, S¸ittaipo

MÞvl1 21. Be to, rasti 9 þodþiø junginiai, pvz.: ¸weymal µo viel, Dwéjà, kittà tiek. du

µyk taip, kaip MÞvl1 574 ir kiti.

5.6. VARTOSENOS ILIUSTRACIJOS. MÞ1 prieraðuose pateikiama nema- þai þodþiø vartosenos iliustracijø (58), pvz., prie Alt, an Jahren, Sénas, nä, Wôras, rä, adj. 2. Ißkarßæs, µawo Dienû, (Wargû,) matæs, iµµibuwæs, let¸teres beµonders von alten Sachen priraðoma ¡mones iµz µenû Gadynû alte Völker MÞvl1 22; prie þodþio Pflicht, Parei- gà, ôs, Slu‡ba, bôs, f. Pawadinnimas, imo, m. Kaltybë, ês, f. Kas pareitis. MÞvl1 371– 372 puslapio apaèioje priraðyta iliustracija: Pflicht. wisµ tai, ka mums pagal muµu

Urëda ir Pasµilaikiza kaip protingi ¡mones bei Krikµzconis’ daryti p¾lasµ MÞvl1 371 (þr. 4 pav.); prie þodþio Friµch, nicht alt, S¸wë‡as, ‡à, adj. 2. term. puslapio apaèioje kairëje pusëje priraðyta: friµch milchend µzweÃay peninga Karwe MÞvl1197; prie þodþio Schande, Giëdä, dôs, f. puslapio apaèioje (deðinëje pusëje) priraðyta: Giedoµe paµtoti ¸u µchanden werden MÞvl1 404; prie þodþio verderbt, Pagad tas, a, Patrótitas, tä MÞvl1 488 kito puslapio apaèioje (deðinëje pusëje) priraðyta: pagadintas ¡mogus ein verdorbener Menµch MÞvl1 487.

5.7. PABRAUKIMAI. MÞvl1 dalyje rasti 25 pabraukimai. Kaip matyti ið pa- vyzdþiø, Milkaus kai kur braukta tik þodþio dalis, daþniau visas þodis, o kartais net visas þodþiø junginys, pvz.:

76 Archivum Lithuanicum 7 5 pav. MÞlv2 36: puslapio apaèioje áraðyta veiksmaþodþio bendratis buti, µeyn; LMAB: LK–18/5/II

nicht allein, µondern auch, Ne tiktay, bet ir MÞvl1 20;

ausf÷hren eine Sache, Ißwedu Prówà, I Sam. XXIV, 16. Ißbylinëju MÞvl1 58;

ausf÷hren ein Werk, Pabaigiu, Ißteµµu Darbà MÞvl1 58;

behaupten, ¦weikiu, Ißgalu, Ißteµu MÞvl1 77;

bereiten µich, Paµitaiµau, Paµigatåwiju, Priµiprówiju MÞvl1 82;

Pa‡adu, Nulémju, Paµkiru, U‡dëmi, Nuµtaibina MÞvl1 90;

Davor, daf÷r, U‡ tai MÞvl1 127;

Kaum, Wôs. Wôs ne wôs, Ledway, Wargiey MÞvl1 294;

kur¸, Adv. Trumpay, Po ne ilgu MÞvl1 313;

÷berwinden, ¦weikiu, Pérgalu MÞvl1 484;

Werk¸eug, Padarinë, nês, f. Rykai, kû, m. pl. Dåiktas, to, m. I Petr. III, 7 MÞvl1 537.

6. PRIERAÐAI ANTRAJAME LMAB EGZEMPLIORIUJE. Antrajame þo- dyno egzemplioriuje rasti tik 4 prieraðai, visi MÞlv2 dalyje. Ðalia þodþiø straips- niø Bûtybë, ês, f. das Weµen MÞlv2 36, Bûtinay <...>; Bûtë, tês, f. MÞlv2 69 yra priera-

ðas buti, µeyn MÞlv2 36 (plg. 5 pav.). Reikia paminëti, kad þodyne yra Eµmi, buwau, bûµu, bûti, ich bin MÞlv2 67. Taigi ðie prieraðai pleèia giminiðkø þodþiø lizdà. Kadangi antraðtiniai vokieèiø kalbos veiksmaþodþiai Milkaus pateikiami esamo- jo laiko forma, tai ðia tvarka suraðomi ir jø lietuviðki atitikmenys. Todël nors supletyvinë forma bûti ir eina ketvirtàja veiksmaþodþio forma, ji dar iðkeliama specialiai. Antras prieraðas skirtas þodþio formai tikslinti – spausdintame þodyje C¸ëpas iðbraukta raidë . Treèias prieraðas gaiwinu, ich erfriµche MÞlv2 69 kartoja gi- miniðkø þodþiø lizdà (þr. MÞlv2 91). Paskutinis prieraðas kocÃçs, weil, indem

MÞlv2 125 irgi nëra visai naujas straipsnis, nes MÞvl2 yra weil, indem, Koc¸ës

MÞvl2 533.

77 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 7. IÐVADOS. Kristijono Gotlybo Milkaus (1736–1806) rankraðtiniai prieraðai dviejuose jo paties iðleisto þodyno Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wær- ter=Buch (1800) egzemplioriuose, saugomuose Lietuvos mokslø akademijos biblio- tekoje, padëjo ne tik nustatyti Milkaus svarbiausio groþinio kûrinio – poemos Pil- kainis – autorystæ, bet ir nuðviesti tolesná jo darbà prie þodyno. Ið viso abiejuose þodyno egzemplioriuose rasti 246 prieraðai ir 29 pabraukti þodþiai. Prieraðai rodo, kad Milkus nekeitë savo þodyno leksikografinës sanda- ros, taèiau þodynà vertino kritiðkai ir stengësi atskiras jo vietas patikslinti bei iðplësti. Pagrindinë jo vëlesnio darbo su þodynu kryptis – papildymai, ið kuriø svarbiausi ðie: a) prie þodyno lietuviðkø atitikmenø pridedama naujø ðnekamosios kalbos ati- tikmenø, þodþiø junginiø arba vartosenos iliustracijø; b) priraðoma naujø þodyno straipsniø; c) tikslinama lietuviðkø atitikmenø gramatinë charakteristika: priraðomos pa- grindiniø veiksmaþodþio formø galûnës, atskiriami morfologiniai homonimai. Ne visi prieraðai leksikografiðkai nauji: rasti 29 pavyzdþiai, kurie net ir toje paèioje þodyno dalyje kartoja vokiðkà þodá ar (daþniau) lietuviðkà atitikmená, jau fiksuotà þodyno kito registro abëcëlinëje vietoje. Tokie prieraðai rodo Milkø savo þodynà skaièius ir papildinëjus ne vienà syká, taigi ávairiu laiku. Nors Milkaus papildymai tebuvo prieraðai sau, jie rodo, kokiõs lietuvininkø ðne- kamosios kalbos leksikos buvo Milkaus kalbinëje aplinkoje ir kà Milkus manë esant tinkama panaudoti savo þodynui tobulinti. Deja, to Milkus dël senyvo amþiaus ávykdyti netesëjo.

Literatûra ir ðaltiniai:

2 G AUSE, FRITZ, 1996: Die Geschichte der Stadts Königsberg in Preußen, Köln; Weimar; Wien: Böhlau Verlag.

I GNATJEVA, JADVYGA, 2003a: Kristijono Gotlybo Milkaus rankraðèiø, saugomø Lietuvos moks- lø akademijos bibliotekoje Vilniuje ir Prûsijos kultûros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, ekspertizës aktas, Vilnius; LLTIB: F 1 – 7700; maðinraðtis.

I GNATJEVA, JADVYGA, 2003b: „K. Donelaièio amþininko – Kristijono Gotlybo Milkaus rankraðèiø tyrimas“, Mokslas ir gyvenimas 6, 29–31.

MÞ1, MÞlv1, MÞvl1 – þr. ALt Indices, 00; LMAB: LK–18/5/I.

MÞ2, MÞlv2, MÞvl2 – þr. ALt Indices, 00; LMAB: LK–18/5/II. R UBINAS, ALGIS, 1995: „Pilypo Ruigio ir Kristijono Gotlybo Milkaus leksikografiniai

darbai“, LKK 35, 221– 225.

78 Archivum Lithuanicum 7 S IDABRAITË, ÞAVINTA, 2003: „Milkø ðeimos vieta XVIII amþiaus Maþosios Lietuvos raðtijoje“, ALt 5, 97–126.

S IDABRAITË, ÞAVINTA, 2004: Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir kûryba (daktaro disertacija, maðinraðtis), Vilniaus universitetas, Lietuviø literatûros ir tautosakos insti- tutas, Vilnius.

U RBUTIS, VINCAS, 1986: „K. G. Milkaus þodyno rankraðtinis perdirbinys“, Blt 22(1), 76–85.

Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas.

Z UBAITIENË, VILMA, 2003: „Kristijono Milkaus (1800) pakeitimai Pilypo Ruigio (1747) þodyne“, ALt 5, 127–178.

Vincentas Drotvinas Auðra Rimkutë MARGINAL INSCRIPTIONS BY KRISTIJONAS GOTLYBAS MILKUS IN HIS DICTIONARY: LITTAUISCH=DEUTSCHES UND DEUTSCH=LITTAUISCHES e WORTER=BUCH (1800)

Summary

Our article deals with the marginal manuscript inscriptions of Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807) in two copies of his own printed dictionary Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (Königsberg, 1800), which are kept in the Library of Lithuanian Academy of Sciences (call numbers: LK–18/5/I and LK–18/5/II). In all we have found 246 inscriptions and 29 underlined words. The inscriptions served to prove the authorship of Milkus’ main fictional work – the poem Pilkainis (the analysis of Milkus handwriting was done by Jadvyga Ignatjeva). They also served to trace the type of Milkus’ work with his dictionary after it was printed. The inscriptions prove that Milkus did not intend to alter the structure of his printed dictionary. On the other hand they demonstrate that Milkus approached his text critically and at- tempted to expand or make certain places of the dictionary more precise. The primary goal of Milkus’ work with the dictionary after it was published was supplementation. The following main additions were made: (a) Lithuanian equivalents in the dictionary were added as well as word combinations and illustrative patterns from the spoken language; (b) New dictionary entries were created; (c) Grammatical information was revised: certain main forms of verb inflection were added; certain morphological homonyms were separated.

79 Rankraðtiniai Kristijono Gotlybo Milkaus prieraðai jo þodyne Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch (1800) 0 0 0 Not all the inscriptions are new lexical data – we found 29 examples of the repetition of German or (more often) Lithuanian words. This means that in the margins Milkus wrote the words that were already present in the printed version of the dictionary (in different places in the dictionary). Such inscriptions prove that Milkus had read and corrected his dictionary more than once, i.e. he had worked at different periods.

V INCENTAS DROTVINAS Gauta 2004 m. gruodþio 27 d. Vilniaus pedagoginis universitetas Ðevèenkos g. 31 LT-03111 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

A UÐRA RIMKUTË Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

80 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Robertas Gedrimas Ðiauliø universitetas

Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843)

1816-aisiais, bûdamas 45 metø amþiaus, altaristas Jurgis Pabrëþa (1771–1849) ástojo tretininku á Kretingos bernardinø ir pranciðkonø vienuolynà. Po metø jis gavo pranciðkonø abità ir vienuolio Ambraziejaus vardà. Nuo maþumës domëjæsis au- galais, Pabrëþa vienuolyne galëjo atsidëti mokslo tyrimams. Èia jis paraðë botani- kos, medicinos ir geografijos veikalø. Didþiausias ir svarbiausias Pabrëþos mokslo veikalas – visõs Þemaièiø augalijos apraðymas Tayslós augumyynis (toliau – PaTA)1. Jis baigtas 1843-iaisiais, bet autoriui gyvam esant neiðspausdintas. Pavadinime, matyt, bus ásivëlusi klaida – turëtø bûti Tayslós augimyynis, t. y. Augalø (augalinë) sistema. Augalà Pabrëþa vadino terminu augimy. PaTA – pirmas ir vienintelis toks iðsamus ir sistemingas botanikos darbas, pa- raðytas þemaitiðkai – ðiaurës þemaièiø kretingiðkiø ðnekta. Botaniko Jono Dagio nuomone, ðiuo metu PaTA augalø sistematika botanikos mokslui vertinga trimis poþiûriais: 1) kaip lietuviðkø augalø pavadinimø ðaltinis; 2) dël surastø ir pirmà kartà apraðytø augalø; 3) dël parodyto augalø paplitimo Þemaièiuose2.

1. PaTA SANDARA. PaTA susideda ið dviejø daliø. Pirmoje, ávadinëje, kurià sudaro 61 puslapis (puslapiai numeruoti romëniðkais skaitmenimis), aptariama augalø sandara, aiðkinami jø morfologijos terminai. Èia Pabrëþa iðdësto motyvus,

1 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] Tayslós au- kays. Par kónyga Ambroziejó Paabreýa gumyynis kóremy taalpynas augimys lig- bówósiiy koznadyiy yr mookitoii Kretin- szioù raastosys teyp muusosys kayp nekó- gos mokslyniiãêioy, tercyorió z. Sz. T. rios swetszaalys só prijungymó abùadny Pràczyszkaus yszdóuts Meetusy 1843; prajoowa weykaùa yr sóraaúêima waar- LNB RS: f. 124 – 1; rankraðtis. duu paprastuuju teyp ýemaytyszku, 2 Jonas Dagys, „J. Pabrëþos gyvenimas ir kaypo pruusyszku, ùaatwyszku, yr waar- darbai“, Jurgis Pabrëþa (1771–1849), Vil- duu tayslyyniu êemaytyszku só ùótiinysz- nius: Mintis, 1972, 19.

81 Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843) 0 0 0 kodël ëmësi ðio darbo, nusako jo paskirtá: „pradiejau geysty ýemaytyszkamy Lyiýówiey paraúêiity Augmyniiãêy, kórioy galietu kyikwyins pramokits paêinty yr daeyty Augimes“ PaTA II. Taèiau tai nebuvo populiarus augalø apraðas, kurá bûtø supratæs kiekvienas ûkininkas. Tai gero mokslinio lygio darbas, atitikæs to meto aukðtosios mokyklos augalø sistematikos ir morfologijos vadovëliø reikalavimus ir ne daug kuo skyræsis nuo kitø, pavyzdþiui, Stanislovo Bonifaco Jundzilo Vilniuje iðleistø lenkiðkø botanikos vadovëliø ir „Florø“3. 1900-aisiais, praëjus daugiau kaip 50 metø po Pabrëþos mirties, JAV buvo iðspausdinta pirmoji PaTA dalis. Ji pava- dinta Botanika arba Taislius auguminis4. Pabrëþa pirmoje PaTA dalyje paaiðkina, kaip reikia taisyti kai kuriuos terminus. Daugelis taisymø pagrásti, pavyzdþiui, siûloma trumpinti kamienà bûdvardþiø, padarytø su priesaga -inis ið daiktavardþiø, turinèiø priesagà -ija: austryjyynis, austryjenyynis taisomas á austryynis, o podolyjyynis – á podolyynis. Antroji PaTA dalis (980 puslapiø) skirta augalø sistematikai. Èia, remiantis ðvedø botaniko Karolio Linëjaus dvinare augalø nomenklatûra, apraðoma visa Þemaièiø flora. Pagal kuokeliø skaièiø ir jø santyká su kitomis þiedo dalimis Linë- jus visus augalus suskirstë á 24 klases (classis), ið kuriø 23 klasës apëmë þiedinius, o paskutinë – beþiedþius (sporinius) augalus. Kiekvienà klasæ Linëjus dar suskirstë á eiles (ordo), eiles – á gentis (genus), o gentis – á rûðis (species)5. Pabrëþa vartojo tokius augalø sistematikos taksonominiø vienetø pavadinimus: gaujy ‘klasë’, rieda ‘eilë’, weysly ‘gentis’, skyrtys ‘rûðis’, atmayna ‘varietetas’. PaTA apraðytos 643 þiediniø augalø ir 158 sporiniø augalø bei grybø gentys, iliustruotos pieðiniais (plg. 1 pav.). Tuo Pabrëþa gerokai pralenkë Juozo Jundzilo darbà Opisania roúlin w Litwie6, kuriame apraðyta 519 þiediniø augalø genèiø (Da- gys 1972, 19). Pabrëþa vengë sinonimø: PaTA vartojami 643 þiediniø augalø genèiø pavadinimai – kiek genèiø, tiek pavadinimø. Pabrëþa, kilæs ið Veèiø kaimo (Lenkimø parapija, Skuodo valsèius), sàmoningai raðë tik tarmiðkai – gimtàja ðiaurës þemaièiø kretingiðkiø ðnekta. Svarbiausios ðios ðnektos fonetikos ypatybës atsispindi ir PaTA augalø pavadinimuose. Antai dvibal- sius [uo] ir [ie], tarmëje tariamus [¹u] ir [¼i], Pabrëþa þymëjo <óu> ir , pvz.: óuluuny ~ uolûnë (Azalea) 118, pyinuuny ~ pienûnë (Sonchus) 564. Trumpuosius balsius [u], [i] þemaièiai kretingiðkiai dësningai platina ir taria [¹] ir [¼]. Ðie garsai PaTA þymimi raidëmis <ó> ir , pvz.: êwyrbùóty ~ þvirblutë (Passerina) 266, pypyyrne ~ pipirnë (Lepidium) 443.

3 Karolis Jankevièius, Algirdas Lekavièius, 5 Vytautas Galinis, Aukðtesniøjø augalø siste- „Áþymus Lietuvos gamtininkas Jurgis Pa- matika, Vilnius: Mokslas, 1984, 8. brëþa“, Jurgis Pabrëþa (1771–1849), Vil- 6 Józef Jundziùù, Opisania roúlin w Litwie, na nius: Mintis, 1972, 6. Woùyniu, Podolu i Ukrainie dziko rosnàcych, 4 Jurgis Ambraþiejus Pabrieþa, Botanika arba iako i oswoionych [...] Wilno: J. Zawadzki, Taislius auguminis, Shenandoah, Pa.: A. M. 1830. Milukas, 1900.

82 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. PaTA (ne Pabrëþos, o bibliotekos foliacija – 40r): Pabrëþos pieðti þiedai ir þiedø dalys; LNB RS: f. 124 – 1.

83 Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843) 0 0 0 Pabrëþa savo raðtø kalbos në nemëgino derinti prie kitø tarmiø. Jis nesistengë, kad jo veikalai bûtø suprantami visiems Lietuvos þmonëms, kaip vëliau darë ið tos paèios parapijos kilæs Simonas Daukantas ar kiti ano meto raðytojai. Giedriaus Su- baèiaus nuomone, Pabrëþa tuo metu jau màstë apie bendrinës raðomosios þemaièiø kalbos kûrimà gimtosios ðiaurës þemaièiø patarmës pagrindu7. Vadinasi, ir jo mokslo darbuose vartojami terminai turëjo tapti svarbia bendrinës raðomosios þe- maièiø kalbos dalimi. Dël to Pabrëþa terminus kûrë itin atidþiai ir stengësi, kad jie atitiktø tarmës dvasià, bûtø priimtini jos vartotojams, kitaip sakant, galëtø ásigalëti bûsimojoje bendrinëje kalboje.

2. PRIESAGINIAI ÞIEDINIØ AUGALØ PAVADINIMAI. Pabrëþa rë- mësi trimis pagrindiniais terminø kûrimo bûdais: 1) terminologizacija, 2) naujadarø daryba, 3) skolinimusi ið kitø kalbø. Apie 400 PaTA þiediniø augalø genèiø pava- dinimø yra dariniai – tai sudaro beveik du treèdalius visø pavadinimø. Daugiausia pavadinimø (apie 175) sudaryta sudurtiniu bûdu8. Ðio straipsnio tikslas – iðanalizuoti vienà naujadarø kûrimo bûdà – augalø pavadinimø darybà su priesagomis. Tai antras pagal darumà (po dûrybos) PaTA augalø pavadinimø darybos bûdas. Su priesagomis rasta apie 110 terminø (tai sudaro 27% visø dariniø). Tiksliai nustatyti, kurie dariniai paimti ið tarmës (t. y. terminologizuoti), o kurie sukurti Pabrëþos, nelengva, nes nëra patikimø duomenø, kokie augalø pavadinimai buvo vartojami XIX amþiaus pradþioje ðiaurës þemaièiø plote. Nustatant pirmiau- sia remtasi LKÞ duomenimis – jei pavadinimas uþraðytas ið gyvosios kalbos, jis nelaikomas Pabrëþos naujadaru. Taèiau ne visi gyvosios kalbos þodþiai yra uþfik- suoti LKÞ. Be to, teoriðkai svarstant, kai kurie augalø pavadinimai vëliau galëjo tarmëje paplisti ir ið paties Pabrëþos raðtø. Panaðius autoriniø naujadarø nustaty- mo principus taiko Subaèius studijoje apie Daukanto naujadarus9 ir Albina Auk- soriûtë daktaro disertacijoje analizuodama Lauryno Ivinskio terminus10. Kalbant apie PaTA kaip lietuviø botanikos terminø ðaltiná, neiðleistinas ið akiø jo poveikis dabartinei terminijai. Á dabartinæ terminijà buvo perimta daugiau kaip 20 priesaginiø PaTA vartojamø þiediniø augalø pavadinimø, tai sudaro 18% visø priesaginiø vediniø, pvz.: boksztiity ~ bokðtytë (Turritis), ãêesnakuuny ~ èesnakûnë (Alliaria), diguuny ~ dygûnë (Torilis), dumpùuuny ~ dumplûnë (Physalis), gwayzduu-

7 Giedrius Subaèius, „Jurgio Ambraziejaus 9 Giedrius Subaèius, „Simono Daukanto Pabrëþos þemaièiø kalba“, Asmuo: tarp didþiojo lenkø–lietuviø kalbø þodyno tautos ir valstybës. LAIS 8, Vilnius: Mokslo naujadarai: individuali þodþiø daryba“, ir enciklopedijø leidykla, 1996, 43. Liaudis virsta tauta. LAIS 4, Vilnius: Baltoji 8 Robertas Gedrimas, „Sudurtiniai þiediniø varnelë, 1993, 135–216. augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus 10 Albina Auksoriûtë, Lauryno Ivinskio termi- Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis“, nologijos darbai (daktaro disertacija, ma- Terminologijos istorijos ir dabarties proble- ðinraðtis), Lietuviø kalbos institutas, Vil- mos, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto lei- nius, 2000. dykla, 2004, 182–196.

84 Archivum Lithuanicum 7 2 pav. PaTA 289: puslapio fragmentas su terminu Móyùuuny; LNB RS: f. 124 – 1

ny ~ gvaizdûnë (Zinnia), roýuuny ~ roþûnë (Lavatera), úêimtuuny ~ ðimtûnë (Centun- culus), waystutis ~ vaistutis (Arabis) ir kiti. Vienas formaliø kriterijø skaièiuojant prigijusius Pabrëþos terminus – Lietuviðko botanikos þodyno (toliau – LBÞ)11 duome- nys. Ðiame þodyne ðalia terminø nurodomas ðaltinis. Þinoma, Pabrëþos terminai perimti ne visai tokio pavidalo, koks vartotas PaTA, jie fonetiðkai ir grafiðkai trans- ponuoti á bendrinæ lietuviø kalbà. Augalø pavadinimus Pabrëþa sudarë su 25 priesagomis ir jø variantais. Ið jø kiek produktyvesnës tik keturios: -ûnas (-ë), -utis (-ë), -ytë, -elis (-ë). Su ðiomis priesa- gomis padaryta penki ir daugiau terminø, su kitomis – po vienà kità. Laurynas Ivinskis – kitas XIX amþiaus þemaièiø botanikos kûrëjas – augalø ir grybø pava- dinimams vartojo apie 50 priesagø ir jø variantø, ið kuriø dariausios -enë, -enis ir -ûnis12. Dabartinëje lietuviø botanikos terminijoje priesaginiai augalø pavadinimai padaryti irgi beveik su 50 priesagø ir jø variantø, dariausios ið jø -enis (-ë), -ûnas (-ë), -utis (-ë), -uolë13. Daug priesaginiø augalø pavadinimø Pabrëþa sukûrë sekdamas lotyniðkosios nomenklatûros pavadinimais, pvz.: pyrsztuuns ~ pirðtûnas ‘rusmenë’ (Digitalis) 405, plg. lot. digitus ‘pirðtas’, móyùuuny ~ muilûnë ‘putoklis’ (Saponaria) 289, plg. lot. sapo ‘muilas’ (plg. 2 pav.), úêimtuuny ~ ðimtûnë (Centunculus) 38, plg. lot. centum ‘ðimtas’, êwyrbùóty ~ þvirblutë (Passerina) 266, plg. lot. passer ‘þvirblis’ ir kt. Kai kuriuos lotyniðkosios nomenklatûros þodþius Pabrëþa iðvertë gana laisvai, pvz.: lyýayny ~ liþainë ‘krienas’ (Cochlearia) 443 (: liþë), plg. lot. cochlear ‘ðaukðtas’, apatiniai ðio augalo lapai ðaukðto pavidalo (LBÞ 97). PaTA rasta ir ne visai aiðkiø þiedinius augalus þyminèiø vediniø, kuriuose galima áþvelgti darybos formantà, bet sunku ar visai neámanoma nustatyti pamatiná

11 Lietuviðkas botanikos þodynas, sudarë Bota- 13 Kazimieras Gaivenis, „Lietuvos augalø nikos þodyno komisija, red. J[onas] Da- genèiø ir rûðiø pavadinimai“, LKK 24, gys, Kaunas: Varpas, 1938. 1985, 170–173. 0 0 0 12 Auksoriûtës (2000, 131) nuomone, Ivins- kis þinojo apie Pabrëþos botanikos dar- bus, bet jais nesirëmë.

85 Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843) 0 0 0 þodá, pavyzdþiui, pavadinimuose ýarotuuny ~ þarotûnë (Radiola) 91 (plg. 3 pav.), êlugmóóty ~ þliûgmutë ‘rieskë’ (Holosteum) 40 galima skirti formantà -ûnë, -utë, bet pamatinis þodis neaiðkus. Nemaþai tokiø augalø pavadinimø, kuriø lotyniðkosios nomenklatûros pavadinimas dabar nebevartojamas – jis nefiksuotas nei LBÞ, nei Lietuvos TSR floroje14 (toliau – LF), nei Botanikos vardø þodyne15 (toliau – BVÞ), dël to sudëtinga nustatyti, kokià augalo gentá Pabrëþa taip pavadino, pvz.: póukyyny ~ puokinë ‘?’ (Archariterium) 556, warliiny ~ varlynë ‘?’ (Buffonia) 90. Priesaginius vedinius áprasta nagrinëti atsiþvelgiant á jø darybinæ reikðmæ ir pamatinio þodþio pobûdá. Aptariamuosius priesaginius PaTA augalø pavadini- mus galima sàlygiðkai suskirstyti á tris darybos kategorijas: 1) ypatybës turëtojø pavadinimai (nomina atributiva), 2) deminutyvai, 3) veikëjø pavadinimai (nomina agentis).

2.1. YPATYBËS TURËTOJAI. Pabrëþos augalø pavadinimø darybos siste- moje gausiausia ypatybës turëtojø pavadinimø kategorija. Dabartinëje lietuviø kal- boje jø taip pat nemaþai, jiems irgi bûdinga didelë darybos tipø ávairovë16. Su 15 ðios kategorijos priesagø – -ûnas (-ë), -okë, -ainë, -inykas, -ynë, -inis (-ë), -ara, -aunykas, -ëlë, -ylis, -ma, -në, -sva, -uonë, -uolë – padaryti 75 pavadinimai. Daugiausia PaTA vediniø (35) augalø gentims pavadinti turi priesagà -ûnas (-ë). Priesagos -ûnas (-ë) bendriniai daiktavardþiø vediniai paplito neseniai, XVI–XVII amþiaus raðtuose jø uþfiksuota vos keli17. Dauguma augalø genèiø pavadinimø su priesaga -ûnas (-ë) PaTA, kaip ir dabartinëje bendrinëje lietuviø kalboje, iðvesta ið daiktavardþiø, pvz.: balàduuny ~ balandûnë (Atriplex) 705 (: balanda), bytuuny ~ bitûnë ‘salieras’ (Apium) 123 (: bitë), cynawaduuns ~ cinavadûnas ‘?’ (Siler) 129 (: cinavadas), ãêesnakuuny ~ èesnakûnë (Alliaria) 447 (: èesnakas), dumpùuuny ~ dumplûnë (Physalis) 119 (: dumplas ‘dumblas’), gwayzduuny ~ gvaizdûnë (Zinnia) 560 (: gvaizdë ‘pliumba- giniø ðeimos augalas’ [Armeria]), jakszuuny ~ jakðûnë (Hedysarum, dab. Desmo- dium, þr. LBÞ 163) 503 (: jakðis ‘kirvis’), kàkaùuuny ~ kankalûnë ‘katilëlis’ (Campanu- la) 120 (: kankalas ‘varpelis’), ùauruuny ~ laurûnë ‘þiemë’ (Vinca) 118 (: lauras ‘prie- skoninis augalas’ [Laurus]), lædruuny ~ lendrûnë ‘smiltlendrë’ (Psamna, dab. Am- mophila, þr. LBÞ 283) 39 (: lendrë ‘nendrë’), maksznuuns ~ makðnûnas ‘paprika’ (Cap- sidum) 118 (: makðna), malawuuny ~ maliavûnë ‘alkana’ (Alkanna) 114 (: maliava ‘da- þai’), moteruuny ~ moterûnë ‘ramunë’ (Matricaria) 561 (: moteris), móyùuuny ~ muilûnë ‘putoklis’ (Saponaria) 289 (: muilas), óksuuny ~ uksûnë ‘kiðkiakopûstis’ (Oxalis) 291 (: uksus ‘actas’), óuluuny ~ uolûnë ‘?’ (Azalea) 118 (: uola), pyinuuny ~ pienûnë ‘pienë’ (Sonchus) 564 (: pienë), pyrsztuuns ~ pirðtûnas ‘rusmenë’ (Digitalis) 405 (: pirðtas),

14 Lietuvos TSR flora 1–3, Vilnius: Valstybinë 16 Vincas Urbutis, „Daiktavardþiø daryba“, politinës ir mokslinës literatûros leidykla, Lietuviø kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1959–1963; 4, Vilnius: Mintis, 1971; 5–6, 1965, 340. Vilnius: Mokslas, 1976–1980. 17 Saulius Ambrazas, Daiktavardþiø darybos 15 Botanikos vardø þodynas, sudarë Ramunëlë raida 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø Jankevièienë, Vilnius: Botanikos instituto leidybos institutas, 2000, 158–159. leidykla, 1998.

86 Archivum Lithuanicum 7 3 pav. PaTA 91: puslapio fragmentas su terminais Penóóty, Ýarotuuny; LNB RS: f. 124 – 1.

87 Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843) 0 0 0 roýuuny ~ roþûnë (Lavatera) 479 (: roþë), tyùtuuny ~ tiltûnë ‘kalija’ (Zantedeschia) 646 (: tiltas), unduuny ~ undûnë ‘menuva’ (Montia) 40 (: unduo ‘vanduo’), waynykuns ~ vai- nikûnas ‘lauras’ (Laurus) 282 (: vainikas), wartinkùuuny ~ vartinklûnë ‘ðiaudenis’ (An- thericum) 228 (: vartinklis ‘voratinklis’), wyùnuuny ~ vilnûnë ‘?’ (Poterium) 364 (: vil- na)18, ýwayzduuny ~ þvaizdûnë ‘þvaigþdûnë’ (Asterocepha) 87 (: þvaizdë ‘þvaigþdë’). Keturi pavadinimai su priesaga -ûnas (-ë) padaryti ið bûdvardþiø: diguuny ~ dygûnë (Torilis) 131 (: dygus), dóbóùtuuny ~ dubultûnë ‘ðatreinis’ (Diplotaxis) 447 (: dubultas ‘dvigubas’), dêióguuny ~ dþiugûnë (Hypochoeris) 566 (: dþiugus), saùduu- ny ~ saldûnë ‘monaþolë’ (Glyceria) 38 (: saldus). Tik vienas pavadinimas su priesaga -ûnas (-ë) padarytas ið skaitvardþio: úêimtuu- ny ~ ðimtûnë (Centunculus) 38 (: ðimtas). Keleto ðios priesagos vediniø neaiðkus pamatinis þodis, pavyzdþiui, aùdruuny ~ aldrûnë (Aldrovanda) 138 pamatas gali bûti lotyniðkas terminas Aldrovanda; vedinio saùkuuny ~ salkûnë ‘medutë’ (Maianthemum) 89 pamatinis þodis galëtø bûti bûdvar- dis salkanas ‘salstelëjæs, saldokas’. Dar neaiðkesnis terminø wædruuny ~ vendrûnë ‘?’ (Cacalia) 554, plienuuny ~ plënûnë (Asphodelus) 227, ýarotuuny ~ þarotûnë ‘?’ (Radio- la) 91 pamatinis þodis. Prie ðios priesagos vediniø minëtinas ir vedinys su -ûna: aszruna ~ aðrûna ‘pro- snis’ (Asperugo) 114 (: aðrus ‘aðtrus’), plg. lot. asper ‘ðiurkðtus, aðtrus’. Kaip teigia Saulius Ambrazas (2000, 72–73), greta priesagos -(i)ûnas kadaise galëjo egzistuoti jos moteriðkoji forma -(i)ûna, kurià vëliau iðstûmë priesaga -(i)ûnë. Tad aszruna gali bûti priesagos -(i)ûnas senojo varianto -ûna vedinys. Neaiðkus augalo pavadinimo byretuna ~ biretûna ‘nikandra’ (Nicandra) 119, kuriame irgi galima áþvelgti tà paèià priesagà -ûna, pamatinis þodis. Ypatybës turëtojø pavadinimø su kitomis priesagomis padaryta gerokai maþiau. Dauguma jø remiasi daiktavardþiais: -okë: gaúêioky ~ gaðiokë (Amaryllis, dab. Sprekelia, þr. LBÞ 19) 225 (: gaðas ‘pa- puoðalas’), lynooky ~ linokë (Linaria, dab. Chaenorium, þr. LF V 430) 406 (: linas), sorooky ~ sorokë (Milium) 32 (: sora), undooky ~ undokë ‘plukenis’ (Najas) 647 (: un- duo ‘vanduo’); -ainë: lyýayny ~ liþainë ‘krienas’ (Cochlearia) 443 (: liþë); -ara: dààtara ~ dantara ‘dantaþolë’ (Dentaria) 445 (: dantis), kwiinara ~ kvynara ‘pelkinis saliavas’ (Thysselium) 130 (: kvynas); -aunykas (-ë): medauniiks ~ medaunykas (Herminium) 632 (: medus); -inykas (-ë): pyyrsztyniiks ~ pirðtinykas ‘sûdras’ (Comarum) 326 (: pirðtas), ýaalty- niiks ~ þaltinykas ‘þalèialunkis’ (Daphne) 266 (: þaltys), ýwayzdyniky ~ þvaizdinykë ‘þliûgë’ (Stellaria) 290 (: þvaizdë ‘þvaigþdë’); -ynë: oýùapiiny ~ oþlapynë ‘sausmedis’ (Caprifolium) 121 (: oþlapis ‘pupalaiðkis’ [Menyanthes]), walgiiny ~ valgynë ‘artiðokas’ (Cynara) 551 (: valgis), warliiny ~ var- lynë ‘?’ (Buffonia) 90 (: varlë);

18 Terminu vilnûnë dabar botanikoje vadina- ma migliniø ðeimos gentis Holcus.

88 Archivum Lithuanicum 7 -inis (-ë): póukyyny ~ puokinë ‘?’ (Archariterium) 556 (: puokas ‘pûkas’), êemyy- ny ~ þeminë ‘þemuogë’ (Fragaria) 326 (: þemë), ýwagyynis ~ þvaginis ‘kûpolis’ (Melam- pyrum)19 405 (: þvagëti); -ma: êiaudma ~ þiaudma ‘krunë’ (Asperula) 87 (: þiaudus ‘ðiurkðtus, kietas’), plg. lot. asper ‘ðiurkðtus’; -në: pypyyrne ~ pipirnë (Lepidium) 443 (: pipiras); -sva: krauswa ~ krausva ‘raudoklë’ (Lythrum) 316 (: kraujas, þem. kraus), plg. gr. lythron ‘ið þaizdø bëgantis kraujas’; pavadinimuose ùakswa ~ laksva ‘gedutis’ (Ma- laxis) 634, ùàkswa ~ lanksva (Spiraea) 324 irgi galima áþiûrëti formantà -sva, taèiau neaiðkus jø darybos pamatas; -uonë: ùazdóuny ~ lazduonë ‘legëstas’ (Silphium) 563 (: lazda); -uotë: pyrsztóóuty ~ pirðtuotë (Digitaria) 33 (: pirðtas), waszkóuty ~ vaðkuotë ‘cerintë’ (Cerinthe) 112 (: vaðkas), plg. gr. kerinthos ‘bièiø duona’ BVÞ 79. Keletas pavadinimø padaryta ið bûdvardþiø: -ainë: bierayny ~ bërainë ‘juodgalvë’ (Prunella) 397 (: bëras), giwayny ~ gyvainë ‘tuja’ (Thuia, dab. Thuja) 397 (: gyvas), plg. lenk. ýywotnik; -ëlë: kaartielie ~ kartëlë ‘gencijonas’ (Gentiana) 124 (: kartus); -ylis: kartiilis ~ kartylis (Picris) 565 (: kartus).

2.2. DEMINUTYVAI. Antroji gausi darybinë kategorija – deminutyvai. Gyvo- joje kalboje augalø pavadinimø deminutyvai uþima didþiausià grupæ ið visø prie- sagø vediniø20 . Pabrëþa augalø pavadinimus kûrë su penkiomis deminutyvinëmis priesagomis: -utis (-ë), -elis (-ë), -ytë, -aitë, -ukas. Dar minëtini terminai su deminuty- vinëmis priesagomis, turintys specialiàjà reikðmæ, t. y. ávardijantys tam tikrà augalø gentá ir semantiðkai artimi ypatybës turëtojø pavadinimams. Pagal darumà pirmà vietà uþima priesaga -utis (-ë). Su ja padaryta 10 augalø pavadinimø. Keturi padaryti ið daiktavardþiø: kaspynóty ~ kaspinutë ‘ðiurpis’ (Spar- ganium) 648 (: kaspinas), perkuunóty ~ perkûnutë ‘ðilokas’ (Sedum) 291 (: perkûnas), waystutis ~ vaistutis (Arabis) 445 (: vaistas), êwyrbùóty ~ þvirblutë ‘?’ (Passerina) 266 (: þvirblis), plg. lot. passer ‘þvirblis’. Keturi pavadinimai padaryti ið bûdvardþiø: akùuutis ~ aklutis ‘geltonþiedë notrë- lë’ (Lamium galeobdolon) 401 (: aklas), diwnóty ~ dyvnutë ‘dyvinutë’ (Mirabilis) 112 (: dyvnas ‘nuostabus, keistas’), lepnóty ~ lepnutë ‘tolpis’ (Tolpis) 566 (: lepnus), pyùkó- ty ~ pilkutë ‘?’ (Cineraria) 559 (: pilkas). Du pavadinimai padaryti ið veiksmaþodþiø: penóty ~ penutë ‘þemenë’ (Sagina) 91 (: penëti), plg. lot. sagina ‘paðaras’, nemyróty ~ nemirutë ‘ðlamutis’ (Elichrysum, dab. Helichrysum) 556 (: nemirti).

19 Terminu þvaginë dabar botanikoje vadina- panevëþiðkiø ir kitø lietuviø tarmiø lygi- ma kryþmaþiedþiø ðeimos piktþolë Cap- namasis aspektas“, Leksikografijos ir leksi- sella. kologijos problemos, Vilnius: Lietuviø kal- 20 Aurelija Genelytë, „Augalø liaudiðkø pa- bos instituto leidykla, 2003, 303. vadinimø darybinë motyvacija: ðiaurës

89 Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843) 0 0 0 Neaiðkûs terminø rakinóty ~ rakinutë ‘ðpinatas’ (Spinacia) 700 ir êlugmóóty ~ þliûgmutë ‘rieskë’ (Holosteum) 40, turinèiø formantà -utë, pamatiniai þodþiai. Pabrëþa savo darbe vartoja ir gyvosios kalbos vediniø su ðia priesaga: bùóýnó- ty ~ bluþnutë (Chrysosplenium) 289 (: bluþnis), augalas vartojamas bluþnies ligoms gydyti; pakaùnóty ~ pakalnutë (Convallaria) 228 (: pakalnë). Jie minimi akademinëje Lietuviø kalbos gramatikoje (Urbutis 1965, 352). Su priesaga -elis (-ë) PaTA padaryti 7 augalø pavadinimai. Trijø vediniø pama- tiniai þodþiai – daiktavardþiai: aweely ~ avelë ‘kraujalakë’ (Sanguisorba) 88 (: avis), dobyleelis ~ dobilelis ‘saulutë’ (Bellis) 560 (: dobilas), oêeelis ~ oþelis ‘oþiaþolë’ (Pim- pinella) 126 (: oþys), dviejø – bûdvardþiai: graêely ~ graþelë ‘gludas’ (Coreopsis) 562 (: graþus), jóusweely ~ juosvelë ‘juodukë’ (Nigritella) 632 (: juosvas). Vieno ðios grupës pavadinimo neaiðkus pamatinis þodis: úêióyúêely ~ ðiuiðelë ‘ðiuðelë’ (Erigeron) 557. Taip pat dari deminutyvinë priesaga -ytë. Jà turi 6 daiktavardiniai PaTA augalø pavadinimai: barboriity ~ barborytë (Barbarea) 446 (: Barbora), boksztiity ~ bokðtytë (Turritis) 445 (: bokðtas), plg. lot. turris ‘bokðtas’, gæmbiity ~ gembytë ‘?’ (Uncinia) 648 (: gembë), plg. lot. uncus ‘kablys, vàðas’, óusiity ~ uosytë ‘diktonas’ (Dictamnus) 288 (: uosis), úêylingiity ~ ðilingytë ‘plûdena’ (Lemna) 20 (: ðilingë ‘raktaþoliniø ðeimos augalas’ [Lysimachia]), úêeriity ~ ðerytë (Setaria) 35 (: ðerys). Su kitomis deminutyvinëmis priesagomis iðvesta po vienà terminà: -aitë: ùazdayty ~ lazdaitë ‘devyndrekis’ (Ferula) 134 (: lazda); -ukas: reýóks ~ rëþukas ‘rëþiukas’ (Nasturtium) 444 (: rëþis).

2.3. VEIKËJØ PAVADINIMAI. Veikëjø pavadinimai paprastai þymi gyvà bûtybæ, daþniausiai asmená (Urbutis 1965, 317). Pabrëþa su 6 ðios reikðmës priesa- gomis sukûrë 8 augalø pavadinimus: -ara: kiimbara ~ kimbara ‘lipikas’ (Galium) 87 (: kibti); -ykla: baydikùa ~ baidykla ‘?’ (Himantoglossum) 632 (: baidyti); -eklë: badekly ~ badeklë ‘keimerûnas’ (Tribulus) 288 (: badyti), dêiowekly ~ dþioveklë (Orobanche) 406 (: dþiovinti [parazituojant]); -ena: ryityna ~ rietena ‘perkûnropë’ (Sempervivum) 318 (: riestis); -la (-ë): smóóklie ~ smuklë ‘meldas’ (Scirpus) 30 (: smukti), tóklie ~ tuklë (Pinguicula) 22 (: tukti); -ris: ýwagris ~ þvagris ‘maþasis barðkutis’ (Rhinanthus) 404 (: þvagëti ‘barðkëti’). Ið veiksmaþodþio su deminutyvine priesaga -utë padaryti du jau minëti vediniai: penóty ~ penutë ‘þemenë’ (Sagina) 91 ir nemyróty ~ nemirutë ‘ðlamutis’ (Elichrysum, dab. Helichrysum) 556.

3. IÐVADOS. Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (PaTA) apraðytos 643 þiediniø augalø gentys, tiek pat pateikiama ir terminø joms pavadin- ti. Beveik du treèdaliai PaTA augalø pavadinimø yra dariniai. Priesaginë daryba – antras pagal darumà (po dûrybos) PaTA þiediniø augalø pavadinimø darybos bûdas. Su priesagomis padaryta apie 110 pavadinimø, tai sudaro 27% visø dariniø.

90 Archivum Lithuanicum 7 Augalø pavadinimams sudaryti Pabrëþa vartojo 25 priesagas ir jø variantus, bet ið jø kiek produktyvesnës tik keturios: -ûnas (-ë), -utis (-ë), -ytë, -elis (-ë), o su kitomis padaryta tik po vienà kità terminà. Priesaginiai PaTA augalø pavadinimai yra trijø darybos kategorijø. Gausiausia kategorija – ypatybës turëtojø pavadinimai (75 terminai), su deminutyvinëmis prie- sagomis sudaryta apie 25 terminus, veikëjø pavadinimø yra apie 10. Kiek daugiau nei 20 (18%) Pabrëþos sukurtø priesaginiø augalø pavadinimø ásitvirtino dabartinëje botanikos terminijoje. Pabrëþa terminus kûrë itin atidþiai ir stengësi, kad jie atitiktø tarmës dvasià, bûtø priimtini jos vartotojams ir ásigalëtø bendrinëje raðomojoje þemaièiø kalboje, apie kurià, kaip manoma, jis tuomet jau màstë. Dauguma Pabrëþos naujadarø atitinka lietuviø kalbos darybos polinkius, nors nemaþai jø sukurta sekant lotynið- kàja nomenklatûra.

Literatûra ir ðaltiniai:

A MBRAZAS, SAULIUS, 2000: Daiktavardþiø darybos raida 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. A UKSORIÛTË, ALBINA, 2000: Lauryno Ivinskio terminologijos darbai (daktaro disertacija, maðinraðtis), Lietuviø kalbos institutas, Vilnius. BVÞ – Botanikos vardø þodynas, sudarë Ramunëlë Jankevièienë, Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1998. D AGYS, JONAS, 1972: „J. Pabrëþos gyvenimas ir darbai“, Jurgis Pabrëþa (1771–1849), Vilnius: Mintis, 8–26. G AIVENIS, KAZIMIERAS, 1985: „Lietuvos augalø genèiø ir rûðiø pavadinimai“, LKK 24, Vilnius, 165–178. G ALINIS, VYTAUTAS, 1984: Aukðtesniøjø augalø sistematika, Vilnius: Mokslas. G EDRIMAS, ROBERTAS, 2004: „Sudurtiniai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambrazie- jaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis“, Terminologijos istorijos ir dabarties problemos, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, 182–196. G ENELYTË, AURELIJA, 2003: „Augalø liaudiðkø pavadinimø darybinë motyvacija: ðiaurës panevëþiðkiø ir kitø lietuviø tarmiø lyginamasis aspektas“, Leksikografijos ir leksikologijos problemos, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, 271–306. J ANKEVIÈIUS, KAROLIS; ALGIRDAS LEKAVIÈIUS, 1972: „Áþymus Lietuvos gamtininkas Jurgis Pabrëþa“, Jurgis Pabrëþa (1771–1849), Vilnius: Mintis, 3–7. J UNDZIÙÙ, JÓZEF, 1830: Opisania roúlin w Litwie, na Woùyniu, Podolu i Ukrainie dziko rosnàcych, iako i oswoionych [...] Wilno: J. Zawadzki. LBÞ – Lietuviðkas botanikos þodynas, sudarë Botanikos þodyno komisija, red. J[onas] Dagys, Kaunas: Varpas, 1938. LF – Lietuvos TSR flora 1–3, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 1959–1963; 4, Vilnius: Mintis, 1971; 5–6, Vilnius: Mokslas, 1976–1980. P ABRIEÞA, JURGIS AMBRAÞIEJUS, 1900: Botanika arba Taislius auguminis, Shenandoah, Pa.: A. M. Milukas.

91 Priesaginiai þiediniø augalø pavadinimai Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos veikale Tayslós augumyynis (1843) 0 0 0 PaTA – [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] Tayslós augumyynis kóremy taalpynas augimys ligszioù raastosys teyp muusosys kayp nekórios swetszaalys só prijungymó abùadny prajoowa weykaùa yr sóraaúêima waarduu paprastuuju teyp ýemaytyszku, kaypo pruusyszku, ùaatwyszku, yr waarduu tayslyyniu êemaytyszku só ùótiinyszkays. Par kónyga Ambroziejó Paabreýa bówósiiy koznadyiy yr mookitoii Kretingos moksly- niiãêioy, tercyorió z. Sz. T. Pràczyszkaus yszdóuts Meetusy 1843; LNB RS: f. 124 – 1; rankraðtis. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1993: „Simono Daukanto didþiojo lenkø–lietuviø kalbø þodyno naujadarai: individuali þodþiø daryba“, Liaudis virsta tauta. LAIS 4, Vilnius: Baltoji varnelë, 135–216. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, Asmuo: tarp tautos ir valstybës. LAIS 8, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 10–113. U RBUTIS, VINCAS, 1965: „Daiktavardþiø daryba“, Lietuviø kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 251–473.

Robertas Gedrimas SUFFIXAL NAMES OF PHANEROGAMS IN THE BOTANICAL WORK TAYSLÓS AUGUMYYNIS (1843) BY JURGIS AMBRAZIEJUS PABRËÞA

Summary

Jurgis Ambraziejus Pabrëþa (1771–1849), a famous Samogitian (Lowland Lithuanian) naturalist and Franciscan Father, wrote the fundamental botanical work Tayslós Augumyynis (The System of Plants) in his native Northern Lowland subdialect of Kretinga in 1843 (the manuscript is kept in the Lithuanian National Library: f. 124 – 1). In this book he described 643 phanerogams and over 150 cryptogams and funguses. Tayslós Augumyynis was not entirely published, but later it became the basic work for modern Lithuanian botanical terminology. Pabrëþa created terms by three means: 1) making terms out of folk lexis, 2) producing neologisms, 3) borrowing terms (from other languages). This article deals with suffixal names (neologisms) of phanerogams in Tayslós Augumyynis. The suffixal names make up 27% of all the derivatives in his work. Pabrëþa creates suffixal names of phanerogams with 25 suffixes and their variants. Four suffixes are the most productive: -ûnas (-ë); -utis (-ë); -ytë; -elis (-ë); with each of these suffixes Pabrëþa created at least five names. Over 20 of Pabrëþa’s suffixal names of phanerogams made their way into modern Lithuanian botanical terminology.

R OBERTAS GEDRIMAS Gauta 2004 m. balandþio 8 d. Ðiauliø universitetas P. Viðinskio g. 38 LT-76352 Ðiauliai, Lietuva el. p.: [email protected]

92 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Jurgita Venckienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius, Vytauto Didþiojo universitetas, Kaunas

Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida

XIX amþiaus paskutiniaisiais deðimtmeèiais lietuviø kalbos standartà raðyti pietiniø vakarø aukðtaièiø tarme formavo du átakingi periodiniai leidiniai – Auðra (1883–1886) ir Varpas (1889–1905). To standarto laikësi visi Maþojoje Lietuvoje spausdinti Didþiajai Lietuvai skirti laikraðèiai bei þurnalai. Taèiau pasaulietiniø ir katalikiðkø periodiniø leidiniø redaktoriai iki pat XX amþiaus pradþios konkuravo dël ortografijos. Abiejø krypèiø atstovams rûpëjo átvirtinti savo raðybà: pasaulie- èiams – Vinco Kudirkos, katalikams – tradicinæ religiniø raðtø. Átakos raidynui turëjo ir skaitytojai – leidëjai stengësi vartoti jiems „tinkamus“ raðmenis1, spausdi- no ávairius kalbos problemoms skirtus straipsnius. Periodikos leidëjø konkurencijà nutraukë Petro Kriauðaièio (Jono Jablonskio) Lietuviðkos kalbos gramatika2: katalikið- kojo Tëvynës sargo leidëjai, susipaþinæ su gramatikos rankraðèiu3, 1900-aisiais pa- reiðkë priimà Jablonskio raðybà4. Katalikiðkø knygø leidëjai laikësi Baþnyèios vyresnybës pozicijos, kad lietuviø kalba „bûtina tik liaudies poreikiams patenkinti, o kaipo tokia nereikalinga tobu- lëjimo“5. Ði nuostata reiðkë sieká iðlaikyti savo kalbos standartà, prasidëjusá Mika- lojaus Daukðos Katekizmu ir net XIX amþiaus pirmoje pusëje palaikytà vyskupo

1 Plaèiau þr. Jurgita Venckienë, „Dvejopa 3 Petras Jonikas, Lietuviø kalba ir tauta amþiø XIX a. pabaigos lietuviðkø laikraðèiø raðy- bûvyje, Chicago: Lituanistikos instituto ba“, Raidþiø draudimo metai, Vilnius: Lie- leidykla, 1987, 336. tuvos istorijos instituto leidykla, 2004a, 4 „‘Lietuviszkos kalbos Gramatika.’ Raszyto- 207–213. jams ir skaitytojams vadovëlis. Paraðë 2 [Jonas Jablonskis] Petras Kriauðaitis, Lietu- Petras Kriauszaitis“, Tëvynës sargas 8, viðkos kalbos gramatika. Raðytojams ir skaity- 1900, 68–69. 0 0 0 tojams vadovëlis, Tilþëje: Spauzdinta pas 5 Juozapas Stakauskas, „Vyskupas Otto v. Mauderode, 1901. M. L. Paliulionis ir lietuviðkasis klausi- mas“, Þidinys 8–9, 1939, 232.

93 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida Arnulfo Giedraièio ir þemaièiø kunigø6. Be to, leidëjus veikë ir vyskupo Motiejaus Valanèiaus idëjos laikytis katalikiðkø raðtø tradicijos ir taikytis prie aukðtaièiø7. Paskutiniaisiais XIX amþiaus deðimtmeèiais religiniø knygø kalbà ëmë veikti be- siformuojanèios bendrinës kalbos – pasaulieèiø kuriamo standarto – normos, imta aukðtaitinti þemaitiðkø katalikiðkø maldaknygiø kalbà. Daþniausiai aukðtaitinimo procesas siejamas su lietuviðka periodika, ypaè Auðra ir Varpu, taèiau bûtø netikslu manyti, kad religinës literatûros rengëjai pasirinko pietiniø vak. a. tarmæ vien dël laikraðèiø, ypaè pasaulietiniø, átakos. Tradiciniais religiniø raðtø raðmenimis mal- daknygës spausdintos ir paèioje XX amþiaus pradþioje, nors ne vienas katalikiðko- sios aplinkos atstovas tuo metu vartojo Antano Baranausko ar Kazimiero Jauniaus raidynà. Jauniaus mokinys kunigas Povilas Januðevièius 1904 metø gruodþio 3 die- nà apie giesmynø ir maldaknygiø leidimà raðë Aleksandrui Jakðtui-Dambrauskui: „Su g¿smynu ir maldaknágemis iðeina nei ðis, nei tas, – JM. Vyskupas nedave ap- robatos [...]. Visi j¿ nori uþlaikyti senàjà raðybà ir sen¾sjus þodþjus“8 . Nors katalikø dvasininkija ar bent jos vyresnybë dar ir XX amþiaus pradþioje mëgino konkuruoti su pasaulieèiø inteligentø kalbos variantu, ðiems ágyjant vis daugiau valdþios ir áta- kos visuomenëje netrukus ásigalëjo ir jø bendrinës kalbos variantas. Ðiuo straipsniu mëginama nustatyti, kaip besiformuojanèios bendrinës kalbos normos veikë religiniø knygø kalbà, koká poveiká joms darë lietuviðka periodika, pasaulietiniai leidiniai, kodël maldaknygiø raðybos, fonetikos ir kai kurios morfo- logijos normos kito palyginti lëèiau nei kai kuriø kitø þanrø kalba. Serafino Lauryno Kuðeliausko (1820 08 11–1889 09 27) parengta katalikiðka, pranciðkonams tretininkams skirta maldaknygë Aukso altorius arba ðaltinis dangiðkø skarbø 1879–19049 metais Maþojoje Lietuvoje iðleista 40 kartø (iðliko 30 leidimø egzemplioriø10 ). Ji spausdinta ir vëliau, panaikinus lotyniðkø spaudmenø draudi- mà. Iki 1907 metø, kada á maldaknygæ ásivesti periodikoje vartoti ir Jablonskio kodifikuoti raðmenys, pasirodë dar ðeði jos leidimai11 . Tiksliø biografiniø þiniø apie Aukso altoriaus parengëjà Kuðeliauskà nëra daug. Juozas Tumas-Vaiþgantas raðë, jog jø parinkti gana keblu, „nes ir jis pats, ir jo

6 Giedrius Subaèius, „Standartinë kalba – P. Plk., „Sidaravièius, Martynas“, LE 27, valdþios nuosavybë“, Kultûros barai 12, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 2003, 64. 1962, 379; LB II(1), 150. 7 Plg. Petras Jonikas, Lietuviø bendrinës raðo- 10 Ið iðlikusiø spaudos draudimo laikotarpio mosios kalbos kûrimasis antrojoje XIX a. pu- leidimø aðtuoniolika iðspausdinta Otto sëje, Èikaga: Pedagoginis lituanistikos ins- von Mauderode’s spaustuvëje (1885– titutas, 1972, 134. 1904), septyni – Ernsto Weyerio ir Luiso 8 Povilas Januðevièius, Laiðkas Dambraus- Arnoldto (1887–1889), keturi – 1890-ai- kui, 1904 12 03; VUB RS: f. 1 – E 206. siais Weyerio ir Arnoldto spaustuvæ per- 9 Tiksli pirmojo leidimo data nëra þinoma. Ið ëmusio Juliaus Schönke’s (1892–1896), Lietuviø enciklopedijos (toliau – LE) galima vienas, spëjama, Martyno Jankaus spaus- spræsti, kad tai buvo ne anksèiau kaip tuvëje (1892); LB II(1), 150–159. 1880-aisiais, o Lietuvos TSR bibliografijoje 11 Knygos lietuviø kalba: 1905–1917 1, Vilnius: (toliau – LB) nurodyta 1879 metø data; LTSR knygø rûmai, 1977, 538–539. [Juozas Vaiðnora] J. V., [Pr. Pauliukonis?]

94 Archivum Lithuanicum 7 artimieji prideda labai daug fantastiðkumø. Kuðeliauskis – Þemaièiø bajoras, dvari- ninkas, rusø valdininkas, kuo ne vienuolis (tretininkas), liaudininkas, literato- rius“12 . Kuðeliauskas gimë Þaliûkuose, netoli Ðiauliø, ilgà laikà gyveno Rusijoje, gráþæs á Lietuvà dirbo Ukmergës ir Raseiniø apskrièiø policijoje13 . 1878-aisiais pra- dëjo bendradarbiauti su kunigu Martynu Sederavièiumi: ëmë rengti lietuviðkas, daugiausia katalikiðkas, knygas, rûpintis jø leidimu ir platinimu, ðiam darbui finansuoti ásteigë Knyginá amþinà bankà lietuviðkos raðliavos (literatûros)14 . Vaiþganto þiniomis, „Sederavièius ir Kuðeliauskis raðë (daugiausia vertë), Antanavièius per- raðinëjo, ir taip buvo sudaræ lietuviðkø knygø fabrikacijà. Prie jø prisidëjo ir kun. A. Vytartas, visiðkai jaunutis, bet niekuo neiðsiskiriàs ið tos ‘pabaþnøjø’ grupës“ (Vaiþgantas 1929, 190). Antanas Vytartas, kilæs ið lenkiðkai kalbanèios bajorø ðeimos, gyvenanèios Su- radgalio kaime, Ramygalos valsèiuje, Panevëþio apskrityje, mokæsis Þemaièiø ku- nigø seminarijoje Kaune, pertvarkë ir papildë anksèiausià iðlikusá Aukso altoriaus 1885 metø leidimà (toliau – Aa M188515 ). Lietuviø enciklopedijoje uþsiminta, kad Vytartas redagavo ir kitus Aukso altoriaus leidimus16 , taèiau tikslesniø þiniø nëra. Ne vienas maldaknygës leidimas galëjo bûti iðleistas neredaguotas, be autoriaus ar dvasininkø sutikimo17 .

1. RAÐYBOS IR FONETIKOS RAIDA. Pirmøjø Aukso altoriaus leidimø kal- ba labai ávairuoja, gausu þemaièiø tarmës ypatybiø. Kai kurios ið jø – dvibalsis [ie] vietoj pietiniø vak. a. (arba dbk) [ë], atviros nekirèiuotos galûnës balsis [a] (dbk [o]), galûniø trumpinimas – bûdingos ir Kuðeliausko gimtajai vak. a. ðiauliðkiø tarmei18 , tad galëjo bûti vartojamos paties autoriaus. Reèiau pasitaikanèios þemaitiðkos be- afrikatës formos, formos su , , , (dbk <à>, <æ>, <á>, <ø>) tikriausiai yra perimtos ið neþinomø ðaltiniø – tekstus Kuðeliauskas ne tik vertë ið

12 [Juozas Tumas] Vaiþgantas, „Auðrininkai, Schönke’s, WA – Weyerio ir Arnoldto) ir Ðviesininkai“, Vaiþganto raðtai 12. Mûsø li- leidimo metai; tais paèiais metais ið- teratûros istorijai, Kaunas: Humanitariniø spausdintø keliø leidimø numeris nuro- mokslø fakulteto leidinys, 1929, 184. dytas skaitmenëliu virðuje, kairëje leidimo 13 Vytautas Merkys, Lietuvos valstieèiai ir metø pusëje. spauda XIX a. pabaigoje–XX a. pradþioje, 16 [Antanas Maþiulis] A. Mþ., „Vytartas, Vilnius: Mokslas, 1982, 85. Antanas“, LE 34, 1966, 370–371. 14 [Juozas Prunskis] J. Pr., „Kuðeliauskas, 17 Antanas Maþiulis teigia, kad net ir Otto Serafinas Laurynas“, LE 13, 1958, 440– von Mauderode, „sàþiningesnis uþ kitus 441. Tilþës spaustuvininkus“, perspausdinda- 15 AUKSA ALTORIUS arba SZALTINIS DAN- mas knygas ne visada klausdavo auto- GISZKU SKARBU, ir MEDITACIJES DEÙ riaus ar buvusio leidëjo sutikimo; [Anta- PENKIU DIENU REKOLEKCIJU. PENK- nas Maþiulis] A. Mþ., „Mauderode, Otto TA KARTA ISZSPAUSTA, Wilniuje, Kasz- von“, LE 17, 1959, 537. tu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 18 Lietuviø kalbos tarmiø chrestomatija, sudarë 1879 [Mauderode’s spaustuvë, 1885]; Rima Bacevièiûtë, Audra Ivanauskienë,

VUB: LR 1138. Maldaknygiø pavadinimø Asta Leskauskaitë, Edmundas Trumpa, santrumpose nurodyta spaustuvë (J – Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, Jankaus, M – Mauderode’s, Sch – 2004, 62 (toliau – LKTCh).

95 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida lenkø kalbos, bet ir rinko ið ávairiø lietuviðkø knygø (Prunskis 1958, 440). Kai kuriø gimtosios tarmës ypatybiø Kuðeliauskas akivaizdþiai vengë – nekirèiuotos uþdaros gen. sg. f. galûnës þemaièiø ir ðiauliðkiø balsá [a] (po minkðtojo priebalsio [e]; LKA II, 40 þemël.) ir Aukso altoriuje, ir kitose knygose þymëjo grafema . Þemaièiø ir ðiauriniø vak. a. tarmiø lytis Aukso altoriuje nuo 1887 metø ëmë keisti pietiniø vak. a. lytys. Jono Palionio teigimu, pöstarosios neperiodiniuose leidiniuo- se imtos vartoti nusiþiûrëjus á laikraðèiø ir þurnalø kalbà19 . Taèiau abejotina, ar dël Auðros átakos maldaknygës parengëjai galëjo rinktis pietiniø vak. a. tarmës lytis – Kuðeliausko ir Vytarto bendraþygis Sederavièius savo knygneðiams draudë platinti tiek Auðrà, tiek kitus nekatalikiðkus leidinius (Merkys 1982, 87), tad manytina, kad ðie leidiniai jiems nebuvo sektini. Kuðeliausko nusistatymas raðyti ne viena kuria tarme, o taip, kad visø tarmiø lietuviai suprastø, matyti ið 1885 metø gruodþio 23 dienos laiðko kunigui Aleksandrui Burbai: „raszant del lietuwiu ir þemajcziu, rejk tajkintis su kaùba abeùna, o ne wienos kokios norints apygardos. [...] Tame dalike rejk didþios atsargos ir þinojimo wisu apigardu-parapiju kaùbos. [...] Rejk kad tikraj butu grina kaùba ir kad wisi ta kaùba suprastu“20 . Tokios katalikiðkas knygas rengusio Kuðeliausko paþiûros galëjo susiformuoti ir be periodiniø leidiniø átakos. Tik vëlesniø, po Auðros leistø laikraðèiø átaka nuoseklesniam Aukso altoriaus kalbos vakarietinimui darosi labiau tikëtina.

1.1. () ´ . Pirmuosiuose iðlikusiuose Kuðeliausko Aukso altoriaus leidimuose vartotos gen. sg. m., 3 praes. ir praet. formos su galûne -a (dbk -o).

1.1.1. G E N. S G. M. Aa M1885 ir Weyerio bei Arnoldto 1887 metø Aukso alto- riaus leidime (toliau – Aa WA188721 ) (§)o kamieno atviros nekirèiuotos gen. sg. galûnës þemaièiø balsis [a] ir vak. a. ðiauliðkiø [a] (dbk [o]; LKA II, 38 þemël.) þy- mëtas grafema , po minkðtojo priebalsio – . Mauderode’s 1888-øjø (toliau – Aa M188822 ) ir 1889-øjø (toliau – Aa M188923 ) bei Weyerio ir Arnoldto leidimuo- se jau pasitaiko gen. sg. m. formø su vak. a. pietieèiø galûne -o, taèiau nenuosek-

19 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbos is- 22 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS torija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei- DANGISZKU SKARBU. DEWINTA KAR- dykla, 1995, 228. TA ISZSPAUSTAS, WILNIUJE, Kasztu 20 „S. Kuðelevskio laiðkas kun. A. Burbai“, ir spaustuwieje Juoz. Zawadzkia, 1879 ‘AUÐROS’ 40 M. SUKAKTUVËSE (IÐ SPA- [Mauderode’s spaustuvë, 1888]; VUB:

LIU M. 1923 ‘ÞVAIGÞDËS.’), Philadel- LR 8869. phia, 1923, 112–113. 23 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS 21 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU. Tikra deszimta DANGISZKU SKARBU SU NAUJEJ PAR- spaudima pagal szeszta, WILNIUJE, DETUMS STACIJUMS IR APIE ATPUS- Kasztu ir Spaustuweje Juoz. Zawadzkia, KUS ROÝANCZIAUS. SZESZTA KARTA 1879 [Mauderode’s spaustuvë, 1889];

ISZSPAUSTA, WILNIUJE, KASZTU IR VUB: LR 4157, Kauno vieðoji biblioteka SPAUSTUWIEJE JUOZAPA ZAWADZ- (toliau – KVB): I R 17030. KIA, 1879 [Weyerio ir Arnoldto spaustu-

vë, 1887]; VUB: LR 4145.

96 Archivum Lithuanicum 7 liai. Atidþiau redaguotas Mauderode’s 1891 metø antrasis leidimas (toliau – Aa M2189124), gen. sg. m. galûnës -a, -e beveik iðtisai pakeistos -o (þr. 1 lentelæ).

Aa M1885 Aa M1888 Aa M1889 ir Aa M21891 Aa M1189125 Diewa 91 Diewa 57 Diewa 93 ´ Diewo 106 iszganima 91 iszganima 57 iszganima 93 ´ iszganimo 106 gaùa 92 gaùa 58 gaùa 93 ´ gaùo 107 Diewa Tiewa 257 ´ Diewo Tëwo 359 Diewo Tëwo 409 Diewo Tëwo 624 wisa sutwierima 257 wisa sutwerima 359 wisa sutwerima 409 ´ wiso sutwerimo 624 atpirkima 258 atpirkima 360 atpirkima 410 ´ atpirkimo 625 didze palinksminima ´ didêio palinksminima didêio palinksmini- ´ didþio palinksmini- 258 360 ma 410 mo 625 wisokie sutwierima ´ wisokio sutwerimo wisokio sutwerimo wisokio sutwerimo 258 360 410 625 amêina praêuwima ´ amêino praêuwimo amêino praêuwimo amþino praþuwimo 259 361 411 626 Tiewa amêinoje 260 Tëwa amêinoje 361 Tëwa amêinoje 411 ´ Tewo amþinojo 626

1 lentelë. Gen. sg. m. formø redagavimas Aa M1885, Aa M1888, Aa M1889, Aa M11891, Aa M21891; rodyklës rodo lûþio momentà

Aa M1885, Aa M1888, Aa M1889–Aa M11891 ir Aa M21891 leidimø nei vienas lankas nesutampa, tekstai perrinkti ið naujo, tad nëra pagrindo tokios gen. sg. m. formø vartosenos sieti su senesniø rinkiniø naudojimu naujiesiems leidimams. Iki Aa M21891 formos redaguotos nenuosekliai, tad redaguotojai tikriausiai ir nesiekë jø suvienodinti. 1892 metø Jankaus leidime (toliau – Aa J189226) vyrauja formos su galûne -a (po minkðtojo priebalsio -e): atstojencze 589, dajkta 589, didêia palinksminima 265, giwe- nima 368, Pona 589, Tewa Amêinoja 266, wisokia sutwierima 265. Lietuvos TSR biblio- grafijoje nurodyta ir kita galima ðios maldaknygës leidimo vieta ir data: tai galëtø bûti vieno ið pirmøjø – 1879 metø Müge’s ar 1882–1884 metø Reyländerio ir Sûnaus spaustuviø leidimø egzempliorius (LB II[1], 156).

24 NAUJAS SZALTINIS. PIRMAS SPAUDI- liginime pagal Naujaji Szaltini pirmo MAS KURIAME DAUG ISZGULDIMU IR spaudimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaus- NAUJU MALDU SU ATLAJDAJS IRA tuweje J. Zawadskio, 1879 [Mauderode’s PATALPÁTA, Wilniuje, Kasztu ir spaustu- spaustuvë, apie 1891]; LNB: A 44/891? . wieje Juozapa Zawadþkia, 1879 [Maudero- Aa M1889 ir Aa M11891 rinkiniai sutampa. 2 de’s spaustuvë, 1891]; VUB: LR 1202. 26 AUKSA AÙTORIUS arba SZALTINIS apie 25 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS Dangiszkus Skarbus, Wilniuje, Kasztu ir DANGISZKU SKARBU. Naujausis spau- spaustuwi Jozopa Zawedzke, 1863 [Jan-

dimas pagal tikra deszimta ir szeszta su- kaus spaustuvë?, 1892]; VUB: LR 9506.

97 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida 1.1.2. GEN. SG. F. (§)â kamieno vardaþodþiø nekirèiuotos uþdaros gen. sg. galûnës þemaièiø ir ðiauliðkiø balsis [a] (po minkðtojo priebalsio – [e]; LKA II, 40 þemël.) Aa M1885 þymëtas : Baêniczios 20, Elzbietos 25, intencijos 25, motinos 39, prisiegos 22, Reguùos 37, swejkatos 227, szwencziausios P. Marijos 21, tejsingos 23, wietos 88, wiùnos 53, pasitaiko ir hipernormalizmø: paskutinios waùandos 111. Tarmi- niø lyèiø su () èia pavartojama reèiau: Asabas 260, Baêniczes 260, Duonas 81. Tikëtinas formø su autorius yra pats Kuðeliauskas, nes tokios formos vyrauja ir kitose jo knygose, pvz., 1881 metais Juliaus Reyländerio iðspausdintoje knygoje I. Liekarsta Bajmes smerties. II. Baùsas Dusziu cziszcziaus27: motinos 8, swietiszkos 5, werksmingos 6, greta gen. sg. m. lyèiø su (po minkðtojo priebalsio ): amêina giwenima 5, gajlese 8, paklidima 7, wisoke buda 6. Tad visai tikëtina, kad taip vienodai savo knygose gen. sg. f. ir gen. sg. m. formas vartojo pats Kuðeliauskas.

1.1.3. 3 PRAES. IR PRAET. Veiksmaþodþiø praes. ir praet. treèiojo asmens formos Aa M1885 ir Aa WA1887 daþniausiai raðytos su galûne -a (þemaièiø ir ðiauliðkiø [a], dbk [o]; LKTCh 62, 196), pvz., Aa M1885 3 praes.: iszmoka 11, mata 88, ne klausa 39, piùda 39, prisaka 37; 3 praet.: atpirka 89(2x), 108, neaplejda 491, palika 912, wadawa 428. Vëlesniuose Weyerio ir Arnoldto bei Mauderode’s leidimuose ðiø formø galûnë -a kai kur pakeista á -o, o nuosekliau redaguotas 1892-øjø Schönke’s spaustuvës Aukso altorius (toliau – Aa Sch189228; þr. 2 lentelæ).

Aa M1885 Aa M1888 Aa M3189129 Aa Sch1892 apùanka 25 apùanka 31 apùanka 29 ´ aplanko 29 gida 842 gida 757 ´ gido 942 gydo 942 gimda 11 gimda 19 gimda 17 ´ gimdo 17 iszsklida 12 ´ paskido [sic!] 20 pasklido 18 pasklido 18 nebuwa 22 ´ nebuwo 28 nebuwo 26 nebuvo 26 paroda 11 paroda 19 paroda 17 ´ parodo 36 patika 12 ´ patiko 20 patiko 18 patiko 18 roda 842 roda 757 ´ rodo 942 rodo 942 saka 841 saka 757 ´ sako 941 sako 941

2 lentelë. 3 praes. ir praet. formø redagavimas Aa M1885, Aa M1888, Aa M31891, Aa Sch1892; rodyklës rodo lûþio momentà

27 [Serafinas Laurynas Kuðeliauskas,] I. Lie- spaustuvë, 1892?]; LNB Bibliografijos ir karsta Bajmes smerties. II. Baùsas Dusziu knygotyros centras (toliau – BKC): C cziszcziaus, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwi 486261, KVB: I R 16565-2. Juozapa Zavadzke [Reyländerio spaustu- 29 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS

vë, 1881]; VUB: LR 6287. DANGISZKU SKARBU. Naujausis spau- 28 AUKSO ALTORIUS ARBA SZALTINIS dimas pagal tikra deszimta ir szeszta su- DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spau- liginime pagal Naujaji Szaltini pirmo dimas pagal tikrà deszimtà ir szeszta su- spaudimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaus- lyginime pagal Naujajá Szaltiná pirmo tuweje J. Zawadskio, 1879 [Mauderode’s 3 spaudimo, VILNIUJE, Kasztu ir spaus- spaustuvë, 1891]; VUB: LR 6360. tuvçje J¾zapa Zavadzkio, 1879 [Schönke’s

98 Archivum Lithuanicum 7 Ið Aa M21891 rinkinio, kuriame 3 praes. ir praet. formos dar nebuvo nuosekliai redaguotos, Mauderode perspausdino 1891–1899 metø leidimus. Vienu ið ðiø Mau- derode’s leidimø rëmësi Schönke, spausdindamas 1895–1896 metø Aukso altorius, tad iki XX amþiaus pradþios maldaknygëse pramaiðiui vartotos formos su -o ir su -a. Jos pataisytos tik Mauderode’s 1900 metø leidime (toliau – Aa M190030 ). Aa J1892 vyrauja praes. ir praet. formos su -a (-e), pvz., praes.: bije 590, dara 590, draska 589, gimda 11, iszgida 589, iszmoka 11, neskajta 11, nekùausa 11, paroda 11, pripiùda 590, praet.: Apstoje 592, kenteje 127, Ne pritilpa 589, palika 11, susimileje 590. Kaip matyti, nekirèiuotos galûnës þemaièiø balsis [a] (po minkðtojo priebalsio [e], dbk [o]) Aukso altoriuje þymëtas nevienodai. Uþdaroje gen. sg. f. galûnëje jau anksèiausiame iðlikusiame leidime paprastai raðyta , o atviros gen. sg. m. ir 3 praes., praet. galûnës (dbk [o]) pradëta taisyti 1888–1889 metais.

1.2. ´ , <ë>. Aa M1885 ir Aa WA1887 tekstuose daþnos þemaièiams ir paþemaitei – vakarinei ðiauliðkiø daliai ir patiems Ðiauliams, bûdingos lytys su [ie] (dbk [ë]; LKTCh 62), pvz., Aa M1885: diekawodami 508, Garbies 285, gieradiejus 259, iszgielbiek 259, kalbieima 189, kientieimus 189, miekstantis 190, padieimu 259, sunkibiese 128, tiewine 576, Tiewuj 259, uêturietus 259. Weyerio ir Arnoldto 1888 metø leidimas buvo paredaguotas, þemaitiðkasis [ie] keistas grafema , taèiau neatidþiai, liko formø ir su . Ðios formos kiek paredaguotos 1889 metø pirmajame leidime (toliau – Aa WA1188931), ið kurio rin- kiniø vëliau perspausdintas stereotipinis antrasis (toliau – Aa WA2188932). Treèiasis tø metø leidimas (toliau – Aa WA3188933), atrodo, perrinktas ið naujo34. Jame liko þodþiø su (þr. 3 lentelæ), taèiau kai kur, taisant ankstesnio leidimo klaidas, pakeista grafema , plg. Aa WA21889 ir Aa WA31889: Apginiejau 738 ´

30 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS 33 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spau- DANGISZKU SKARBU. DEWINTA KAR- dimas pagal tikrà deszimtà ir szesztà TA ISZSPAUSTAS, Wilniuje, Kasztu ir parspaustas isz naujo, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadþkia, 1879 spaustuwçje J¾zapa Zawadzkio, 1879 [Weyerio ir Arnoldto spaustuvë, 31889];

[Mauderode’s spaustuvë, 1900?]; LNB VUB: LR 9500, KVB: I R 7688. BKC: C 486247. 0 0 0 34 Dalies Aa WA31889 lankø puslapiø ir eilu- 31 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS èiø lauþymas sutampa su Aa WA21889. DANGISZKU SKARBU. Asztunta karta isz- Taèiau treèiojo leidimo lankuose ne tik spaustas, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje taisytos ankstesnio leidimo korektûros Juozapa Zawadzkia, 1879 [Weyerio ir Ar- klaidos, bet ir padaryta naujø – tad tik- 1 noldto spaustuvë, 1889]; VUB: LR 6501. riausiai visas tekstas perrinktas ið naujo, 32 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS plg. þodþius ið sutampanèiø Aa WA21889 DANGISZKU SKARBU. DEWINTA KAR- ir Aa WA31889 lankø: girdete 2 praes. pl. TA ISZSPAUSTAS, Wilniuje, Kasztu ir 81 ´ girdeti 2 praes. pl. 81, poteriu 52 ´ spaustuwieje Juozapa Zawadþkia, 1879 potieru 52. [Weyerio ir Arnoldto spaustuvë, 21889];

VUB: LR 4152.

99 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida Apginejau 738, penietojau 709 ´ penetojau 709, sutwierima gen. sg. 718, 720 ´ sutwerima gen. sg. 718, 720, sutwierimas 699 ´ sutwerimas 699. Ið Aa WA31889 rinkiniø perspausdinti ketvirtasis ir penktasis tø paèiø metø leidimai.

Aa WA1887 Aa WA1888 Aa WA11889 Aa WA31889 sutwierima gen. sg. 223 sutwierima 211 sutwierima 250 sutwierima 247 padiek 223 ´ padek 211 padek 250 padek 247 garbies 223 ´ garbes 211 garbes 250 garbes 248 Tiewa 223 Tiewa 211 Tiewa 250 Tiewa 248 þwiùkterietu 223 ´ þwiùgteretu 212 þwiùgteretu 250 þwiùgteretu 248 tiewiszkomis 223 tiewiszkomis 212 tiewiszkomis 250 tiewiszkomis 248 Tiewiszka 223 tiewiszka 212 tiewiszka 250 tiewiszka 248 sutwierima acc. sg. 223 sutwierima 212 sutwierima 250 sutwierima 248 garbie 224 ´ garbe 212 garbe 251 garbe 248 kalbieti 224 ´ kaùbeti 212 kaùbeti 251 kaùbeti 248 garbies 224 ´ garbes 212 garbes 251 garbes 248 gieradieistes 224 ´ geradejistes 213 geradejistes 251 geradejistes 249 uþturietus 224 uþturietus 213 ´ uþturetus 251 uþturetus 251

3 lentelë. Formø su (þemaièiø ir ðiauliðkiø [ie], dbk [ë]) redagavimas Weyerio ir Arnoldto leidimuose Aa WA1887, Aa WA1888, Aa WA11889, Aa WA31889; rodyklës rodo lûþio momentà

Grafema Weyeriui ir Arnoldtui tikriausiai atstojo <ë> – pastaroji jø spaus- tuvës Aukso altoriaus leidimuose nevartota. Spausdindami Vytarto redaguotà laik- raðtá Ðviesa35, 1887-aisiais Weyeris ir Arnoldtas vertësi su grafemomis ir <ç>, tad galbût tuo metu ði spaustuvë raidës <ë> ðriftø rinkiniuose neturëjo. 1888 metø treèiame Ðviesos numeryje greta <ç> ásivesta <ë>, nevartota iki tol ëjusiuose Auð- roje ir Garse. Ðià raidæ galëjo ávesti pats Vytartas, nusiþiûrëjæs jà ið Antano Bara- nausko – Þemaièiø kunigø seminarijoje Vytartas buvo klausæsis jo lietuviø kal- bos paskaitø36. Ankstesnio Mauderode’s spaustuvës leidimo Aa M1888 buvo keièiama <ë>, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: dieù 91(2x) ´ dëù 57(2x), garbie 258 ´ garbë 360, gieradiejus 259 ´ geradëjus 361, kalbieti 258 ´ kalbëti 360, kalbietu 91 ´ kalbëtu 57, padieimu 259 ´ padëjimu 361, padiek 257 ´ padëk 359, sutwierej 91 ´ sutwërej 57, Tiewa gen. sg. 257 ´ Tëwo 359, êwilkterietu 258 ´ êwiùkterëtu 359, pramaiðiui su <ë> vartota ir : menesi 28, nusidejimu 29, prasidejima gen. sg. 28, 30, sukalbejimà 57, sutwerimo 360, tikejimo 533. Kai kur liko : apwejzietu instr. sg. 29, mienesi 57,

35 [Pr. Pauliukonis?] P. Plk., „Ðviesa“, LE 30, 36 Juozas Tumas, Lietuviø Literatûros Paskai- 1964, 241–242. 0 0 0 tos. Draudþiamasis laikas. „Ðviesos“ grupë, Kaunas: „Minties“ B-vës leidinys Nr. 2, 1924, 17.

100 Archivum Lithuanicum 7 mienesije 57, miesiszku gen. pl. 28, sutwierima gen. sg. 361, sutwierimà 360, Tiewa acc. sg. 30, Tiewe 31, Tiewuj 31, uêdietu 29. 1891 metø leidimuose digrafas taisytas á <ë> ar kiek nuosekliau, pvz., Aa M21891 p. 145 (ið eilës): dël, kentëjimus, nekalbetu, kaùbëjimas, pakëlimas, draugistëje, wel, pakëùus, wejzëti, tikëjimu, Tëwuj, ap- rejszkë, þwiùgterës, wejzëk, tikëjimu, regëjæ, Regëjau; p. 608: Tëwo, Jezau, Atpirkëjau, nedëkingumà, gëribe voc. sg., mejlës, geradejistes, dalinëti, Negalësiu, gëribe voc. sg., pëdu gen. pl., dël; taèiau p. 25: graþibeje, uþdetu, dëù, senowes, priemimà, tikejimo, Tekejusios, prisitureti. Ið Aa M21891 rinkinio (iðskyrus vis atnaujinamà antràjá lankà) Mauderode spausdino savo leidimus iki 1900 metø. Aa M1900 tekstas jau redaguo- tas, [ë] imta nuosekliai þymëti <ë>. Schönke’s spaustuvës Aa Sch1892, nors taip pat ne visai nuosekliai, ankstesniø Aukso altoriaus leidimø pakeitë grafema <ë>, plg. Aa M31891 ir Aa Sch1892: apsiejimus 26 ´ apsiëjimus 26, minejimà 48 ´ minëjimà 48, prisiturejimas 81 ´ prisiturëjimas 81, priþadejej 272 ´ priþadëjei 272, sutwerimà 624 ´ sutvërimà 624, Tekejusios 25 ´ Tekëjusios 25, bet liko ir nepakeista: apwejzeti 27 ´ apveizeti 27, menesio 28, prasidejimo 26, Rugsejo 28. 1893 metø Schönke’s leidime (toliau Aa Sch189337) grafema <ë> jau vyrauja, plg. Aa Sch1892 ir Aa Sch1893: drausmes 26 ´ drausmës 26, Garbe 26 ´ Garbë 26, gerim¾se 26 ´ gërim¾se 26, kalbeti 26 ´ kalbëti 26, menesi 26 ´ mënesá 26, prasidejimo 26 ´ prasidëjimo 26, prisituretu 26 ´ prisiturëtu 26. 1895 ir 1896 metø leidimai (toliau – Aa Sch189538 ir Aa Sch189639) iðspausdinti su <ë> ir retesne [ë]; ðiø grafemø vartosena Schönke’s leidimuose sutampa su Mauderode’s 1891–1899 metø leidimø, plg. Aa M189640 ir Aa Sch1896 p. 177 (ið ei- lës): atejæs – atejæs, kalbëk – kalbëk, pradës – pradës, pasakë – pasakë, kalbëk – kalbëk, galëcziau – galëcziau, atejej – atejej, iszdawë – iszdawë, kalbëk – kalbëk, p. 705: prilenkë – prilenkë, Suspaudë – Suspaudë, iszgelbek – iszgelbek, iszgelbejo – iszgelbejo, padarë – pa- darë, isztraukë – isztraukë, Bëda – Bëda, iszkùausë – iszkùausë. Tik maþesniu, pusjuodþiu ar kursyviniu ðriftu spausdintame tekste vietoj Mauderode’s <ë> Schönke spausdi-

37 AUKSO ALTORIUS ARBA SZALTINIS 39 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spau- DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spau- dimas pagal tikrà deszimtà ir szeszta su- dimas pagal tikrà deszimtà ir szesztà lyginime pagal Naujajá Szaltiná pirmo perspaustas isz naujo, Wilniuje, Kasztu ir spaudimo, VILNIUJE, Kasztu ir spaus- spaustuwçje J¾zapa Zawadzkio, 1879 tuvçje J¾zapa Zavadzkio, 1879 [Schönke’s [Schönke’s spaustuvë, 1896]; VUB:

spaustuvë, 1893]; VUB: LR 4153. LR 4129, KVB: I R 5746. 38 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS 40 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Naujausis spau- DANGISZKU SKARBU. Naujausis spau- dimas pagal tikra deszimta ir szeszta su- dimas pagal tikra deszimta ir szeszta su- liginime pagal Naujaji Szaltini pirmo liginime pagal Naujaji Szaltini pirmo spaudimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaus- spaudimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaus- tuweje J. Zawadskio, 1879 [Schönke’s tuweje J. Zawadskio, 1879 [Mauderode’s spaustuvë, 1895]; LNB: A 16/894. spaustuvë, 1896]; KVB: I R 16565.

101 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida no <ç>. Ðiø Schönke’s ir Mauderode’s leidimø rinkiniai nesutampa, taèiau akivaiz- du, kad Schönke 1895-øjø ir 1896-øjø Aukso altoriø spausdino pagal vienà ið 1891– 1899 metø Mauderode’s leidimø. Lyèiø su gausumu ið kitø iðsiskiria Aa J1892: garbie 265, 266, kalbieti 265, Norieczio 396, padieje 592, stowies 416, sutwiere 593, turietumem 267, êwilkterietu 264. Taèiau þodis tëvas ir jo vediniai Aa J1892 daþniau raðomi su (plg. 1 pav.), o anksèiausiame iðlikusiame leidime Aa M1885 ðie þodþiai raðyti su , plg. Aa M1885 ir Aa J1892: Tiewa gen. sg. 258, 260 – Tewa gen. sg. 264, 266, Tiewas 91 – Tewas 126, Tiewe 258 – Tewe 264, Tiewiszka acc. sg. 258 – Tewiszka acc. sg. 264. Tad ðis Jankaus leidimas tikriausiai yra vëlesnis uþ Aa M1885, taèiau iðspausdintas pagal kurá nors ankstesná neiðlikusá, dar „nesuaukðtaitintà“ Aukso altoriø (1879-øjø Müge’s, 1882–1884-øjø Reyländerio ir Sûnaus, 1884-øjø Hartungo ar tø paèiø metø Mauderode’s). Grafema <ë> lietuviðkoje periodikoje ir Aukso altoriuje pradëta vartoti maþdaug tuo pat metu. Maldaknygëje <ë> ásivesta 1888 metais, taèiau pramaiðiui su ji vartota iki 1900-øjø, iðskyrus tik Aa Sch1893. 1888-aisiais ði grafema pasirodë Ðviesoje, taèiau vartota taip pat pramaiðiui su . Varpe 1889-aisiais skirtingu ðriftu spausdintuose tekstuose vartota <ë> ar <ç>, 1890–1891 metais – tik <ç>, 1892–1893-aisiais greta <ç> pasitaiko ir <ë>, taèiau nuosekliai <ë> imta vartoti tik 1893-øjø pabaigoje.

1.3. ´ <û>. Balsiai [u] ir [û] Aukso altoriuje þymëti viena raide – . <û> ásivesta tik 1907 metø Mauderode’s spaustuvës leidime (toliau – Aa M190741): dûðià 17, nuliûdusià 17, sûdyti 70, sûnumis 71. Periodikoje <û> pasirodë gerokai anksèiau, nors ið pradþiø jà vartojo ne visi autoriai: Varpe 1892–1895 metais – tik Jablonskis, Kudirka, Motiejus Lozoraitis, Pranas Maðiotas ir dar keli kiti autoriai; visuotinai priimta tik 1903 metais. Kata- likiðkoje Þemaièiø ir Lietuvos apþvalgoje grafema <û> pramaiðiui su [û] pavar- tojama nuo 1894-øjø, Tëvynës sargas <û> ásivedë tik 1900 metø pabaigoje. Varpas bei Þemaièiø ir Lietuvos apþvalga tuo metu buvo spausdinami Mauderode’s, Tëvynës sargas – Schönke’s spaustuvëje. Vadinasi, spaustuvininkai buvo ásigijæ grafemos <û> ðriftø. Tikëtina, kad jie nepradëjo rinkti maldaknygiø su naujàja raide, nes katalikø dvasininkijos vyresnybë, su kuria maldaknygiø leidimas turëjo bûti deri- namas, palaikë tradiciná religiniø raðtø raidynà.

1.4. ´ <è>, ´ <ð>. Aukso altoriaus leidëjai digrafus , , kaip ir [û], vartojo iki pat 1907 metø, plg. 1906-øjø Mauderode’s leidimà (toliau –

41 Aukso Altorius arba Ðaltinis Dangiðkø Skar- dimo, Tilþëje, 1907 [Mauderode’s spaus- bø. Naujausis spaudimas pagal tikrà 10 ir tuvë]; LLTIB: 2229. 6 sulyginime pagal naujàjá Ðaltiná 1 spau-

102 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. Aa J1892, 264: puslapis su formomis Tewe, Tewa, Tewuj, garbie, sutwierima,

padiek, garbies, Tewa, Tewas, êwilkterietu, tiewiszkomis, Tewiszka, Tewe; VUB: LR 9506

Aa M190642) ir Aa M1907, : Baþnyczia 107 ´ Baþnyèia 113, galëcziau 223 ´ galëèiau 228, kanczias 841 ´ kanèias 841, skaisczei adv. 636 ´ skaisèiai 636; : iszkùausyk 511 ´ iðklausyk 511, paszventë 657 ´ paðventë 657, ryksztelë 377 ´ rykðtelë 377, szviesybë 670 ´ ðviesybë 670.

42 Aukso Altorius arba Szaltinis Dangiszkø Skar- spaudimo, Tilþëje, Spaustuveje Otto v. bø. Naujausis spaudimas pagal tikra 10 ir Mauderodes, 1906; LLTIB: 160. 6 sulyginime pagal Naujaji Szaltiná 1

103 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida Periodikoje grafemos <è>, <ð> digrafus , buvo pakeitusios jau prieð keliolika metø: 1890 metais Varpe, po ketveriø metø Ûkininke, 1896–1897-aisiais Tëvynës sarge. Be to, su <è>, <ð> buvo iðspausdintas ir penktasis 1883 metø Auðros numeris. Tad Mauderode, spausdinæs varpininkø leidinius, ir Schönke, spausdinæs Tëvynës sargà, ðriftø rinkiniuose <è>, <ð> turëjo ir jei bûtø norëjæ, bûtø galëjæ juos vartoti maldaknygëse. Grafemos <è>, <ð> Aukso altoriuje turbût nevartotos dël tø paèiø prieþasèiø kaip ir <û> – konservatyvioje katalikiðkoje aplinkoje ðioms pasau- lieèiø ásivestoms raidëms nebuvo pritarta.

1.5. [g], [k] MINKÐTUMO ÞYMËJIMAS. Priebalsiø [g], [k] palatalizacija prieð e tipo vokalizmà daþniau þymëta tik pirmuosiuose maldaknygës leidimuose, pvz., Aa WA1887: iszgieùbiek 225, gieradiejus 224, gieraj 18, kielejwius 224, kielu 513, tejkiejs 73. Po 1887 metø pasirodþiusiose maldaknygëse tokio þymëjimo leidëjai atsisakë, pvz., Weyerio ir Arnoldto 1888-øjø leidime (toliau – Aa WA188843 ): apùan- ken 24, gera instr. sg. 23, iszgelbek 213, kejkimu 22, kelejwius 213, kenteje 74, Paszùowinkem 211, smarkej 213. Aa J1892 grafema po , þymëta, taèiau ne visada, pvz., p. 341–342 (ið eilës): kentet 341, dêiaugesi 341, sukakes 341, dêiaugesi 341, pasibajge 341, gencziu 342, regiejo 342, kentet 342; p. 608–610: neapkenstas 608, kiencz 608(3x), kienteti 608, melskies 609, gieriausis 610. Periodinëje spaudoje priebalsiø [g], [k] minkðtumas nebuvo þymimas.

1.6. <ù> ´ . Grafema <ù> Aukso altoriaus leidimuose vartota iki XX amþiaus pradþios, iðskyrus tik 1892 ir 1893 metø Schönke’s spaustuvës leidimus, kuriuose <ù> nëra (þr. 2 pav.), pvz., Aa Sch1892: Apasztalø 795, aplanko 29, galo 107, klausiti 25, lankimo 25, Lapkriczio 29, nekalto 28, n¾pelnø 107, Paszlovinkim 624, pekloje 107, stebuklø 795. Ðie du skirtingø rinkiniø leidimai iðspausdinti Schönke’s lëðomis44 , tad galbût pats spaustuvininkas ir mëgino reformuoti maldaknygës raidynà. Juo labiau kad inteligentija spaudë spaustuvininkus labiau rûpintis maldaknygiø kal- ba. 1892 metais Vienybëje Lietuvninkø P. Zambrukas (Petras Mikolainis) raðë: „Man regis, jegu p. Schoenkë nori gerà prëkystæ daryti su Szaltiniais, tai priderëtø jam kitaip tà darbà atlikti, ne kaip ikisziolei buvo atliekamas ant paveikslo jovalo, kuriame yra visokiø sziukszliø primaiszyta, ir t. t. Tegul nemislija p. S., kad, kaip pirma, galës, kà nori, daryti su ‘dumer polak’ais’. Jau dabar ágavo gudrybës ir lietuviai“45.

43 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS 44 [Jonas Angrabaitis] Jonas Zanavikutis, DANGISZKU SKARBU. SEPTINTA KAR- Suskaita arba statistika visø lietuviszkø kny- TA ISZSPAUSTAS, Wilniuje, Kasztu ir gø atspaustø Prusuose nuo 1864 metø iki spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 1879 pabaigai 1896 metø, Tilþë, 1897, 37; VUB:

[Weyerio ir Arnoldto spaustuvë, 1888]; LR 475.

VUB: LR 1211. 45 [Petras Mikolainis] P. Zambrukas, „Ið Lietuvos. Tilþë“, Vienybë Lietuvninkø 22, 1892, 257. 0 0 0

104 Archivum Lithuanicum 7 Taèiau 1895-øjø ir 1896-øjø leidimus Schönke iðspausdino su <ù> – taip, kaip Aukso altorius buvo spausdinamas kitose spaustuvëse, pvz., Aa Sch1895: Apasztaùu 795, apùanka 29, gaùo 107, kùausiti 25, Ùapkriczio 29, nekaùta gen. sg. 28, nuopeùnu gen. pl. 106, Paszùowinkim 624, pekùoje 107, stebukùu gen. pl. 795. Sunku tiksliai pasakyti, kodël Schönke sugráþo prie tradiciniø raidþiø, taèiau tikriausiai jam teko taikytis prie leidëjø, t. y. prie Katalikø Baþnyèios vyresnybës reikalavimø. Be grafemos <ù> Schönke Aukso altoriø vël iðleido tik 1906 metais. Mauderode grafemà <ù> pakeitë 1907-øjø leidime, plg. Aa M1906 ir Aa M1907: kaùnai 478 ´ kalnai 478, ùapkriczo 47 ´ lapkrièio 47, maùonæ 882 ´ malo- næ 882. Periodikoje <ù> atsisakyta anksèiau: nuo 1883 metø ðeðto numerio <ù> nebevar- tojo Auðros, nuo 1887-øjø – Garso leidëjai, <ù> nevartota ir Varpe. Katalikiðkieji leidiniai ðià grafemà iðlaikë kiek ilgiau: Ðviesoje ji, pramaiðiui su , vartota ir 1890-aisiais, Þemaièiø ir Lietuvos apþvalga <ù> atsisakë 1895 metais, o Tëvynës sargas, 1896-aisiais spausdintas be <ù>, nuo 1897-øjø ðià grafemà vël sugràþino ir vartojo iki 1899-øjø; tad Baþnyèios átaka ávairiø katalikiðkø leidiniø raidynui yra labai tikëtina.

1.7. ´ . Su grafema Aukso altorius spausdintas iki XX amþiaus pradþios, tik 1892 ir 1893 metø Schönke’s spaustuvës leidimuose vietoj grafemos vartota (juose nevartota ir <ù>, þr. ir 2 pav.), pvz., Aa Sch1892: apveizeti part. 27, Dievà Tëvà 624, Paszlovinkim 624, senoves 26, spaviednæ 28, sutvërei 106, Szvencziausios 624, Valgim¾se 26, Velikø 28. Vëlesni Schönke’s leidimai Aa Sch1895 ir Aa Sch1896 iðspausdinti su grafema , pvz., Aa Sch1895: apwejþeti [sic!] 27, Diewà Tëwà 624, senowes 26, spawiednæ 28, sutwërej 106, Szwencziausios 624, Wajkelio 561, Walgimuose 26, Weliku 28. Mauderode grafemà pakeitë 1900-aisiais, plg. Aa M1899 ir Aa M1900: Dwasia szwentà 624 ´ Dvasià Szventà 633, pakutawojentiems 107 ´ pakutavojentiems 107, sutwërei 106 ´ sutvërei 106, Wardan Diewo Tëwo 624 ´ Vardan Dievo Tëvo 633. Grafemos , kaip ir <ù>, periodiniuose leidiniuose atsisakyta anksèiau: Auð- roje imta vartoti nuo 1883 metø ketvirtojo numerio, Garse , greta grafemos , tepasitaiko 1886-aisiais. Ðviesoje ir pirmaisiais leidimo metais Þemaièiø ir Lie- tuvos apþvalgoje vartota pramaiðiui su . Varpe, Tëvynës sarge raidë nebevartota. Tad spaustuvininkai grafemà , kaip ir <è>, <ð>, <û>, savo rinki- niuose turëjo: Varpà su nuo 1890 metø 8-ojo iki 1892 metø 4/5-ojo numerio spausdino Jankus, vëliau Varpà ir Þemaièiø ir Lietuvos apþvalgà – Mauderode, 1898-aisiais su iðspausdinæs ir maldaknygæ Auksa Aùtorius, senas ir naujas46. Ávairius leidinius su 1889-aisiais spausdino Weyeris ir Arnoldtas, tarp jø ir

46 AUKSA AÙTORIUS senas ir naujas arba di- Vilniuje, Kasztu ir spaust. J. Zavadskio, dþiausis skarbas dël krikszczioniszkø dusziø su 1879 [Mauderode’s spaustuvë, 1898]; pridëjimu visokiø maùdø. Isz naujo isz- KVB: II R 8638. spausta ir aiszkei perveizëta par Kuniga,

105 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida Vytarto parengtà knygà Kaip nuspakajiti sumene. (Kaip nutilditi sanþinæ)47: dvasiszkà 5, giventoju 7, szventvagiszkas acc. pl. 5, vartus 7 – tad Vytartas tikriausiai rinkosi , o ne Aukso altoriaus .

1.8. ´ , ´ . Dvibalsiai [ai], [ei] Weyerio ir Arnoldto bei Jankaus maldaknygëse þymëti digrafais , , pvz., Aa WA5188948 , : bajmes 250, geraj adv. 28, ùajka gen. sg. 30, neùajkiti 29; : brolej 702, kelejwius 249, nuþengej 249, rejkaùa gen. sg. 29, smarkej 249, þodzejs 702, Aa J1892, : auksztajs 594, gajlej adv. 741, ùajminsiu 588, wajkszczios 592; : iszkùausej 592, paszaukiej 66, petejs 594 ~ peèiais, rejk 28. Aa M1885 [ai], [ei] þymëjimas kiek ávairuoja, pvz., 28–36 puslapiuose, skyriuje „Parejszkinimaj Prowincijoùa Rejsa ape tretiji zokana Szw. Pranciszkaus“ pramai- ðiui vartojama , ir , , pvz. (ið eilës): taj 28(2x), diewobaimingos 28, meiles 29, darbai 29, didesnej 29, nekaip 29, ùajke 29, ùajko 29, szimtai 29, Koksai 29, turtais 29, ubagaj 29, ùabiausei 29, kursaj 29, teipogi 29, tai 29, meiles 29, paùaimintu 30, skaitose 30, skaitos 30, paùaimintuju 30, Ùabai 30, eidawo 30, ukwotnej 30, reikaùà 30, Popieêei 30, istatimai 30, parweizieje 30, skaitlu 30, aiszkei 30, eiùos 30 ir t. t. 36– 40 puslapiai, „Ape elgimos arba uêsiùaikima tretiniku“, iðspausdinti beveik vien su , (ið eilës): ne daleid 36, ipatingai 36, suejgu 36, Tretinikai 36, uêsiùaikiti 37, wieêliwai 37, uêùaikiti 37, bùaiwistæ 37, uêùaikiti 37, tretinikai 37, uêùaikiti 37, tankej 37, tretinikai 37, istatimai 37, tretinikai 37, nei 37(2x), poterais 37, Sweika 37, apleisti 37, reik 37. „Adinø Ape Sopulinga Pana Szwæcziausia“ pirmuosiuose, 426–428 pusla- piuose dvibalsiai [ai], [ei] ir [ui] þymëti digrafais , , (ið eilës): ap- reyksztas 426, êodeys 426, nobaênay adv. 426, Diewuy Tiewuy 426, Sunuy 426, Dwasey Szwætay 426, Kaypo 426, teypo 426, Kayp 426, skayszcziausie 426, szirdey 426, kaypo 426, palayminima 426, apsireyksztu 426, kursaj 427, Diewuy Tiewuy 427, Ponuy 427, teyp 427, apsireyksztu 427, Diewuj Tiewuj 428, nustojey 428, teyp 42, jeszkojey 428, apleysta 428, Christusuy 428, Diewuy Tiewuy 428, uêeydama 428, Tironiszkay 428, gilej 428, Nekaùtay 428, sunkiey 428, gaùway 428. Taèiau [ai], [ei] taip þymima ne kuriam nors lanke (galima bûtø átarti já esant senesnio rinkinio), o tik 426–429 puslapiuose, p. 429 grafemà keièia , pvz. (ið eilës): Diewuy Tiewuy, Êiurejej, mejle, danguj, Diewuj Tiewuj. Visame Aa M1885 vyrauja , . Senovinis dvibalsiø þymëjimas su turbût bus prasprûdæs paëmus tekstus ið kitø knygø. Vëlesniuose leidimuo- se ðiø dvibalsiø þymëjimas suvienodintas – vartoti tik , . Digrafus , Mauderode ásivedë 1900 metø leidime (kartu su ). Pvz., : atgaivintojas 799, baimës 636, baisià 910, gailei 909, nepabaigta 107, verks-

47 [Antanas Vytartas], KAIP NUSPAKAJITI 48 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS SUMENE. (KAIP NUTILDITI SANÞINÆ). DANGISZKU SKARBU. Tikra deszimta ANTRAS SPAUDIMAS, VILNIUJE, spaudima pagal szeszta, Wilniuje, Kasz- KASZTU IR SPAUSTUWE JÜZAPA ZA- tu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, WADZKIA, 1860 [Weyerio ir Arnoldto 1879 [Weyerio ir Arnoldto spaustuvë, 5 spaustuve, 1889]; VUB: LR 10108. 1889]; VUB: LR 4155.

106 Archivum Lithuanicum 7 2 pav. Aa Sch1892, 19: puslapio fragmentas su raðmenimis (vietoj kitø leidimø <ù>), , , ; KVB: I R 16565-2

mai 909, þemai 634; : atleidimà 633, brolei 800, gausei 635, meilæ 799, Numirë- lei 909, sutvërei 106, þodþeis 800. Iðimtinës raðybos Aa Sch1892 ir Aa Sch1893 (kuriuose nevartotos raidës <ù> ir ) dvibalsiai [ai], [ei] taip pat þymëti naujoviðkai , (þr. ir 2 pav.), pvz., Aa Sch1892, : atgaivintojas 795, baimës 626, domojimais [sic!] 28, gailesá 28, ligoniai 27, palaiminimà 28, þemai adv. 625; : atleidima 28, keleivius 625, kentëjei 795, meilæ 627, reikalo 26, sutvërei 106, þodþeis 795. Aa Sch1895 ir Aa Sch1896 Schönke iðspausdino su digrafais , , pvz., Aa Sch1895, : atgajwintojas 795, bajmes 626, gajlesá 28, paùajminimà 28, skajtiti 26, tretininkaj 28, þemaj adv. 625; : atlejdima acc. sg. 28, kentçjej 795, mejlës 611, Numirelej 909, rejkaùo 26, tankej adv. 795, þodþejs 795.

1.9. <¾>, . Aa M1885, greta aukðtaitiðkø lyèiø su , pvz., duod 11, juosta 782, meùuodamas 804, ne pasiduosu 941, nupuolima gen. sg. 22, priepuoluose 260, pasitaiko nemaþai ir þemaitiðkø su (dbk [uo]), pvz., jaunumene 47, 48, justa 20, Juzapa 25, Juzdamos ‘juosdamasis’ 782, ku 21, 783(2x), nerokujes 23, nu 21, 37, 44, 427, nuùatej 25, nupeùnu gen. pl. 91, 92, tukart 23, wisumet 44, 46, wisutinius 24, 91. Aa M1885 aukðtaièiø [uo] paþymima ir : iszl¾soji 21, no 11, 12, 21(2x), 23(3x), suêedotine 51, wisotinej 52. Ið ðiø formø galima spræsti, kad maldaknygës ar jos ðaltiniø autoriai orientavosi á aukðtaièiø tarmæ, taèiau nesugebëjo tiksliai aukðtai- tiðko dvibalsio uþraðyti. Aa WA1887, Aa M1888 þemaitiðkas formas imta aukðtaitinti, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: asztunes 25 ´ asztuones 30, Juzapa gen. sg. 25 ´ Juozapa gen. sg. 30,

107 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida 3 pav. Aa M1885, 49: puslapio fragmentas su forma tus; VUB:

LR 1138

ku 21, 783(2x) ´ kuo 27, 738(2x), nerokujes 23 ´ nerokuojes 29, nuùatej 25 ´ nuoùatej 30, tukart 23 ´ tuokart 29. Redaguotos ir formos su : gajùos 783 ´ gajluos 738, no 21(2x), 23(3x), ´ nuo 28(2x), 29(3x). Weyerio ir Arnoldto leidimuose vartotas tik digrafas , o Aa M1888 papil- dytas naujais tekstais su <¾> (greta ið ankstesnio leidimo perspausdintø tekstø su ). Be to, vienu kitu atveju redaguojant þemaitiðkas Aa M1885 lytis, pakeis- ta ne , bet <¾>: nu 427 ´ n¾ 428. Èia grafema <¾> tikriausiai yra atsiradusi tada, kai perrenkant rinkiná norëta iðlaikyti ankstesnio leidimo eiluèiø lauþymà. Tokios pat tendencijos matyti ir po metø iðspausdintame Aa M1889: èia, iðlaikant toká pat eiluèiø lauþymà kaip ankstesniame leidime, grafema <¾> vietoj ankstesniø ar pavartojama dar daþniau (plg. 3 ir 4 pav.), be to, kai kur ja pakeistas ir digrafas . Pvz.:

Aa M1885: Aa M1888: idant / idant / skajste szirdi uêùajkidami nuog sutepima Tawe / skajszczej szirdis aêùajkidami n¾ sutepima Tawæ / turietumem palinksmintoje, apczistitoje 261 turëtumem palinksmintojæ apczistitojæ 362

Aa M1885: Aa M188949 : Benediktas XIII. / Benediktas XIII. / wadina szwentu, garbingu tikru êokanu; o / wadina szwentu, garbingu tikru zokonu; o/ Leonas XIII. wadin anus graêibemis ir ram-/ Leonas XIII. wadin an¾s graêibemis ir ram-/ teis baêniczios; 45 czejs baêniczios; 44

Kajp tus poterius kalbeti, ar dalimis / Kajp t¾s poterius kaùbeti, ar dalimis / ar wisus wienu trukiu? 49 ar wisus wienu trukiu? 48

Aa M1888: Aa M1889: wisose krikszczioniszkose istatimose regeme wis¾se krikszczioniszk¾se istatim¾se regeme diw-/ diw-/ nus mejùumus... 24 nus mejùumus... 22

Mokiti-/ Mokiti-/ niems kaùbëjo tus êodêius Melskites, idant ne / niems kaùbëjo t¾s êodêius Melskites, idant ne / ipuùtumet á pagundinimà 133 ipuùtumet á pagundinimà 169

49 Ðio teksto Aa M1888 nëra, todël lyginama Aa M1885 ir Aa M1889.

108 Archivum Lithuanicum 7 4 pav. Aa M1889, 48: puslapio fragmentas su redaguota Aa M1885 forma t¾s (plg. 3 pav.); KVB: I R 17030

Grafema keièiama , kai naujojo leidimo teksto iðdëstymas puslapyje nesutampa su ankstesniojo (plg. 5 ir 6 pav.), pvz.:

Aa M1885: Aa M1889: O wisus atpuskus wisumet / O wisus / reik apierawoti uê duszes cziszcziaus. 44 atpuskus wisuomet rejk apierawoti uê duszes / cziszcziaus. 43

5. Szalintis nu kar-/ 5. Szalintis nuo karcze-/ czeminiu weczeruszku wakariniu ir nu wiso-/ miniu weczeruszku wakariniu ir nuo wisokiu / kiu nepriderancziu sueigu 46 nepriderancziu suejgu 45

Vadinasi, <¾> ir vartosena priklausë nuo raidþiø rinkëjo: taupant vietà galëjo bûti dedama <¾>, kitais atvejais – . Aa M1900 [uo] þymëjimas suvienodintas, vartota tik grafema <¾>: d¾di 107, d¾nos 641, J¾zapo 555, n¾peùnø 106, ¾ùos 909. Su <¾> Mauderode spausdino ir vëlesnius Aukso altoriaus leidimus, pasaulieèiø vartotas digrafas nukonkuravo <¾> tik 1907 metais, Aa M1907: duonos 74, neatiduoda 143, nuodëmëmis 730, puolanèio 269. Katalikiðkoje aplinkoje <¾> vartota ir XX amþiaus pradþioje50, Tëvynës sargo leidëjai <¾> buvo atsisakæ 1897-aisiais. Pasaulieèiø periodiniuose leidiniuose pasi- rodë anksèiau: 1890-aisiais ðá digrafà rekomendavo Kudirka51, tais metais vietoj <¾> imtas vartoti ir Varpe bei Ûkininke. Aa Sch1892 ir Aa Sch1893 spausdinti su <¾>, pvz., Aa Sch1893: Atid¾du 945, gaili¾s 905, j¾kavimai 238, n¾ 902, n¾pelnus 624, p¾lu 813, ¾los 576, vis¾met 478. Grafema <¾> èia isivesta kartu su vietoj <ù>, ir , , tad ji turëjo atrodyti tokia pat moderni, kaip ir ðie raðmenys, tuo metu nevartoti kitø spaustuviø Aukso altoriaus leidimuose. Ðiø Schönke’s leidimø raidynas tikriausiai pakeistas nusiþiûrëjus á Augusto Schleicherio gramatikà52, kurioje vartoti tokie raðmenys.

50 Pavyzdþiui, iki 1905 metø savo knygose 51 Vincas Kudirka, Statraðos ramðèiai, 1890; grafemà <¾> vartojo kunigas Povilas Ja- VUB RS: f. 1 – E 333. nuðevièius; plg. Jurgita Venckienë, „Povilo 52 August Schleicher, Handbuch der Litaui- Januðevièiaus raðomoji kalba“, Povilas Ja- schen Sprache 1. Grammatik, Prag: J. G. Cal- nuðevièius. Visokiø atsitikimø sàrasza: 1895– ve’sche Verlagsbuchhandlung, 1856; 1898, parengë Vilma Þaltauskaitë, Vil- LLTIB: B 4382. nius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004b, 32.

109 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida 5 pav. Aa M1885, 46: puslapio fragmentas su forma nu (2x);

VUB: LR 1138

Vëlesniuose Schönke’s spaustuvës leidimuose [uo] þymëtas dvejopai – ir <¾>, kaip ir Mauderode’s spaustuvës 1891–1899 metø maldaknygëse (þr. 4 lentelæ).

Aa M189553 Aa Sch1895 miszioùuose 29 miszioùuose 29 n¾ 29 n¾ 29 namuosnà 29 namuosnà 29 T¾s 30 T¾s 30 klosztori¾se 33 klosztori¾se 33 meùuoti 33 meùuoti 33 n¾peùnà 232 n¾peùnà 232 kuriuos 232 kuriuos 232 paduoda 232, 233 paduoda 232, 233 n¾ 233(2x) n¾ 233(2x) kuriuos 233 kuriuos 233

4 lentelë. Dvibalsio [uo] þymëjimas Aa M1895 ir Aa Sch1895

2. MORFOLOGIJOS RAIDA. 1885–1887 metø Aukso altoriaus leidimuose pa- sitaiko þemaièiø bei ðiauliðkiø morfologijos ypatybiø, taèiau kai kurios lytys pa- vartojamos labai retai, pavyzdþiui, sangràþiniø pusdalyviø formos su -damos, te- vartojamos þemaièiø54, Aa M1885: Kialdamos 781, Wiùkdamos 781, êegnodamos 781; þemaièiams ir ðiauliðkiams bûdingos veiksmaþodþiø atematinio asmenavimo for- mos (LKTCh 64, 202): palektu 783, pasilektame 708, siargst 782. Daþniau vartotos þemaitiðkos ir ðiauriniø vak. a. vardaþodþiø loc. pl., ávardþiø anas, kuris, tas acc. pl., veiksmaþodþiø 3 praes., 1 cond. sg., 1, 2 pl. imp. lytys, jas imta redaguoti nuo 1888 metø.

53 AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS tuweje J. Zawadskio, 1879 [Mauderode’s DANGISZKU SKARBU. Naujausis spau- spaustuvë, 1895]; LNB BKC: C 389166. dimas pagal tikra deszimta ir szeszta su- 54 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija, liginime pagal Naujaji Szaltini pirmo Vilnius: Mintis, 1966, 388. spaudimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaus-

110 Archivum Lithuanicum 7 6 pav. Aa M1889, 45: puslapio fragmentas su redaguota Aa M1885 forma nuo (2x) (plg. 5 pav.); KVB: I R 17030

2.1. LOC. PL. Aa M1885 vartojama aukðtaitiðkø (§)o kamieno vardaþodþiø loc. pl. lyèiø, pvz., dalikuose 37, kituose susirinkimuose 36, priepuoluose 260, taip pat su grafema : atsitikimose 24, gierimose 21, istatimose 20, ùajkrasziose [sic!] 51, namose 22, nekuriose woêniose atsitikimose 20, paszaukimose 52, uêsijemimose 52, Walgimose 21. Pasitaiko nemaþai ir þemaitiðkø formø, pvz., dwasiszkuse dajktuse 85, grabuse 709, griekuse 85, metuse 25, 28, trecziuse 28. Aa M1888 ðias formas imta aukðtaitinti, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: erszkiecziusi 429 ´ erszkiecziuose 430, metuse 25, 28 ´ metuose 30, 32, miszoùuse 26 ´ miszoùuose 31, grafema imta keisti : at- sitikimose 24 ´ atsitikimuose 27, istatimose 20 ´ istatimuose 27, namose 22 ´ namuose 28, Walgimose 21 ´ Walgimuose 27.

2.2. ÁVARDÞIØ ANAS, KURIS, TAS ACC. PL. Aa M1885 vartotos þemaitiðkos, bûdingos ir vakarinei ðiauliðkiø daliai, ávardþiø anas, kuris, tas daugiskaitos aku- zatyvo formos55: anus 90, 91, 709, 841, kurius 84, 92(2x), 781, tus 708(2x), 782, taèiau ne visame tekste, pvz., skyriuje „Ape elgimos arba uêsiùaikima tretiniku“ greta anus 37, 39 raðoma kuriuos 37, tuos 37(2x), 38. Nuosekliau þemaitiðkosios formos pakeis- tos aukðtaitiðkomis antrajame 1891-øjø Mauderode’s leidime, pvz.: anuos 942, an¾s 27, kuriuos 107, tuos 115, t¾s 25.

2.3. VEIKSMAÞODÞIØ FORMØ TRUMPINIMAS. Aa M1885 vyravu- sios þemaièiams ir ðiauliðkiams bûdingos trumposios veiksmaþodþiø praes. (§)o kamieno 3 asmens formos (LKA II, 3 þemël.) nuo Mauderode’s 1888-øjø leidimo imtos keisti ilgosiomis, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: duod 11 ´ d¾da 19, iszpaêinst 546(4x) ´ iszpaêinsta 480(4x), Najkin 842 ´ Najkina 757, Padaugin 842 ´ Padaugi- na 757, Pagraêin 842 ´ Pagraêina 757, paùajmin 547(2x) ´ paùajmina 480(2x), pastip- rin 11 ´ pastiprina 19, pùatin 11 ´ pùatina 19, prikeù 11 ´ prikela 19. Weyerio ir Arnoldto spaustuvës leidimuose vartotos trumposios 3 praes. for- mos, pvz., Aa WA1887: duod 17, iszpaþinst 472(4x), Najkin 716, Padaugin 716, Pagra- þin 716, paùajmin 472(2x), pastiprin 17, pùatin 17, prikeù 17, Sutejk 716. Taèiau Aa WA31889 prakalboje jau vartojamos ilgosios (þr. 7 ir 8 pav.), plg. Aa WA21889 ir

55 A[ldona] Jonaitytë, „Þemaitiðkos morfolo- ginës ypatybës Ðakynos tarmëje“, LKK 7, 1964, 169; Zinkevièius 1966, 310.

111 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida 7 pav. Aa WA21889, 19: prakalba su formomis pen, apszwiet, iczepij, patwirtin, prikeù, duod, prisotin, palinksmin,

nupùaun, numazgoj; VUB: LR 4152

WA31889: apszwiet 19 ´ apszwieczia 19, duod 19 ´ duoda 19, numazgoj 19 ´ numaz- goja 20, nupùaun 19 ´ nupùauna 20, palinksmin 19 ´ palinksmina 20, prikeù 19 ´ prikeùa 19, prisotin 19 ´ prisotina 20. Vadinasi, parengëjas pirmenybæ teikë ilgosioms formoms, nors maldaknygës tekstuose trumpøjø formø netaisë. Trumposios 3 praes. formos vartotos ir Aa J1892: apszwiet 11, atnesz 11, duod 11, iszpaêinst 443, palajmin 443, pastiprin 11, prided 678, susimiùst 442, uêjem 11.

112 Archivum Lithuanicum 7 8 pav. Aa WA31889, 19: prakalba su redaguotomis AaWA21889 formomis apszwieczia, prikeùa, duoda; KVB: I R 7688

2.4. 1 COND. SG. Aa M1885, Aa WA1887 ir Aa WA1888 tariamosios nuosakos 1 asmens formos ávairavo, Aa M1885 vartotos a) vakarø ir rytø aukðtaièiø formos su -èia: atmincze 782, gaùecze 137, b) ðiaurës þemaièiø su -èio: galieczio 429, nepa- sijudinczo 171, c) pietø ir vakarø þemaièiø bei vakarø aukðtaièiø pietinës dalies su -èiau (LKA III, 103 þemël.): bucziau 142 (nebucziau 728), galecziau 142. Kai kuriuose, tikriausiai ið kitø knygø paimtuose, tekstuose vartojamos tik vienos kurios 1 cond.

113 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida sg. lytys, pvz., skyriuje „Apdumojimas Mukos pona Jezusa par Miszes szwentas“ vartojamos formos (ið eilës): atiduoczio 167, gaùeczio 167, atwerczio 167, iszlieczio 168, apmeluczio 168, ataduoczio 168, pildiczio 169, ne duoczios 169, atsiwoêiczio 170, ap- werkczio 170, uêsiginczio 170, nepasijudinczo 171, neiszreikszczio 171, nebijoczios 171, atraszczio 171, uêdirbczio 172, priimczio 172, nepùakczio 172; „Nowenose prie Szirdies W. Jezaus“: galecziau 725, ne jeszkocziau 727, nebucziau 728. Aa M1888 1 cond. sg. formos imtos vienodinti – pasirinktas variantas su -èiau, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: atmincze 782 ´ atmincziau 738, galeczio 482 ´ gale- cziau 700 (gaùecze 137 ´ galecziau 118), ne nutroticze 129 ´ ne nutroticziau 111, turiecze 142 ´ turecziau 124 (apturecze 143 ´ apturecziau 125). Taèiau, pavyzdþiui, Aa M11891 „Maùdos Szwentos Brigitos“ liko neredaguotos (ið eilës): bijocze 195, mileczia 195, galeczia 199, skajticzia 200, atminczia 200, galeczia 200, degczia 200, galeczia 202. Jos pakeistos nuosekliau redaguotame Aa M21891: bijocziau 595, mi- lecziau 595, galecziau 599, skajticziau 600, atmincziau 600, galecziau 600, degcziau 600, galecziau 602. Aa J1892 taip pat vartojamos 1 cond. sg. formos su galûnëmis -èio, -èia, -èiau, pvz., „Maldose misziu“ (ið eilës): sakicziau 159, galeczio 160, mileczau 161, galecze 166, ne parêenkcze 173, pildicze 173, turiecze 175, galecziau 175, bucziau 175, galecziau 175, apturecze 176; skyriuje „Stacijas arba Kaùwaria“: stoczios 716, galeczio 718, galecziau 719(2x), 721, stoczios 723, negejszcziau 724, galecziau 725, 727, turecziau 728, galecziau 730, 731, bucziau 733, turiecziau 734, gajlecziaus 736, wajkszcziocziau 736, atrasczio 736.

2.5. 1, 2 P L. I M P. Aa M1885, Aa WA1887 ir Aa WA1888 vartota þemaitiðkø daugiskaitos 1 ir 2 asmens liepiamosios nuosakos formø su (§)o kamieno galûnëmis, tokios formos bûdingos ir ðiaurinei ðiauliðkiø daliai (LKA III, 108 þemël.; þr. 9 pav.), pvz., Aa M1885, 1 pl.: Biekiam 338, Melskiemos 109, Pradiekiem 426, Priejkiam 337, pulkiam 337, Suspauskiam 337; 2 pl.: Atwerkiet 337, bukete 12, Dziauketes 403, Ejkiet 337, Iszpraszikete 406, jeszkokete 100, linksminketes 403, neuêmirskiet 337, Nulejskete 402, Pulkiet 337, turiekiet 338, Werkiete 479. Aukðtaitiðkos formos retos, pvz.: atsi- werkite 402, Kùausikit 337. Nuo 1888-øjø Mauderode’s leidimo þemaitiðkàsias formas imta aukðtaitinti, pvz., 1 pl.: Biegkim 251, Priejkim 250, pulkim 250, Suspauskim 250; 2 pl.: Atwerkit 251, garbinkit 251, jieszkokite 65, Kùausikit 251, neuêmirskit 251, Nu- lejskite 339, Pulkit 251, turëkit 251, Werkit 697, Êenkit 697. Þemaitiðkosios imp. formos redaguotos ir Weyerio bei Arnoldto spaustuvës 1889 metø leidimuose, plg. Aa WA1888 ir Aa WA11889, 1 pl.: Biekiam 284 ´ Biegkim 316, Pradiekiem 362 ´ Pradekim 398, Priejkiam 284 ´ Priejkim 316, pulkiam 284 ´ pulkim 316, Suspauskiam 284 ´ Suspauskim 316; 2 pl.: Atwerkiet 284 ´ Atwerkit 316, Ejkiet 284 ´ Ejkit 316, garbinkiet 284 ´ garbinkit 316, neuþmirszkiet 284 ´ neuþmirszkit 316, Pulkiet 284 ´ Pulkit 316, turiekiet 284 ´ turekit 316, werket 414 ´ werkit 450. Aa J1892 vartotos liepiamosios nuosakos formos su (§)o kamieno galûnëmis, pvz., 1 pl.: Ejkiem 170, Melskiem 765, turekiem 765; 2 pl.: kùausket 766, pasiskubinkiet 395,

114 Archivum Lithuanicum 7 9 pav. Aa M1885, 544: puslapis su formomis tarnaukiet, Ejkiete, Êinokiet, ejkiet, iszpaêinkiet, Garbinkiet;

VUB: LR 1138

Prisiýiureket 766, werkiet 715, Êenkiet 715. Taèiau skyriuje „Pasibudinimas prie apmisliimo mukos Jezuso Christuso“ vartojamos tik aukðtaitiðkos formos: iszlekit 741, parwerkite 741, pribukite 741, werkit 741.

3. IÐVADOS. 1. Seniausias iðlikæs maldaknygës Aukso altorius arba ðaltinis dan- giðkø skarbø leidimas iðspausdintas 1885 metais. Ðiame leidime vartotas þemaièiø ir ðiauriniø vakarø aukðtaièiø tarmiø lytis netrukus imta keisti pietiniø vakarø aukð- taièiø lytimis, kurios lietuviðkoje periodinëje spaudoje ásigalëjo sulig Auðra ir Varpu. 1887 metais iðspausdintame Weyerio ir Arnoldto Aukso altoriuje pareda- guotos ankstesnio leidimo þemaitiðkos lytys su (dbk [uo]), plg. Aa M1885 ir

115 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida Aa WA1887: asztunes ´ asztuones. Po metø iðleistuose Aa M1888 ir Aa WA1888 þemaièiø ir ðiauliðkiø (dbk [ë]) imta keisti grafemomis ar <ë>, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: gieradiejus ´ geradëjus, viena kita gen. sg. m. ir 3 praes., praet. galûnë -a (-e) pakeista -o, plg. Aa M1885 ir Aa M1888, gen. sg. m.: koêna walgima ´ koêno walgimo; 3 praet.: nebuwa ´ nebuwo. Aa M1888 paredaguotos ir vardaþodþiø loc. pl. m. galûnës -use ar -ose, trumposios veiksmaþodþiø 3 praes., þemaitiðkos 1 cond., 1, 2 imp. formos, plg. Aa M1885 ir Aa M1888: loc. pl.: metuse ´ metuose; 3 praes.: Padaugin ´ Padaugina; 1 cond.: apturecze ´ apturecziau; 1, 2 imp.: Biekiam ´ Biegkim, turiekiet ´ turëkit. Be to, Aa WA1888 atsisakyta priebalsiø [g], [k] minkðtumo prieð e tipo vokalizmà þymëjimo, plg. Aa WA1887 ir Aa WA1888: iszgieùbiek ´ iszgelbek, kientieje ´ kenteje. Taèiau maldaknygës redaguotos nenuosekliai, pramai- ðiui liko pavartota ir þemaitiðkø bei ðiauliðkiø lyèiø. Tad ðios knygos neturëjo rimtesnio leidëjo ar redaktoriaus. Ðiuo laikotarpiu periodiniai leidiniai didesnës átakos maldaknygiø kalbai negalëjo turëti – pasaulieèiø Auðra ir Garsas jiems nebu- vo autoritetingi (Ðviesà leido Aukso altoriaus leidëjai). Tikëtiniau, kad katalikiðkø raðtø leidëjus veikë vyskupo Motiejaus Valanèiaus idëjos laikytis katalikiðkø raðtø tradicijos ir taikytis prie aukðtaièiø. Paskutiniajame XIX amþiaus deðimtmetyje maldaknygiø kalbai skirta daugiau dëmesio. Aa M21891 nuosekliau vartotas gen. sg. m. su , redaguotos þemaitiðkos ávardþiø anas, kuris, tas acc. pl. ir veiksmaþodþiø 1 cond. sg. lytys. Taèiau ðio leidimo redaktoriaus nepastebëtos þemaitiðkos ir ðiauriniø vak. a. tarmiø lytys Mauderode’s spausdintose maldaknygëse iðliko iki XX amþiaus pradþios – 1891–1899 metais ðioje spaustuvëje perspausdintas Aa M21891 rinkinys. Ðiuose leidimuose likusios nepakeistos þemaièiø ir ðiauriniø vak. a. lytys redaguotos Aa M1900. Aa Sch1892 ásivyravo veiksmaþodþiø praes. ir praet. â kamieno 3 asmens formos su galûne -o vietoj ankstesnës -a, o Aa Sch1893 – grafema <ë> vietoj ankstesniø ir (dbk [ë]). Vëlesnius leidimus Schönke spausdino pagal Mauderode’s 1891–1899 metø Aukso altoriø. XX amþiaus pradþios maldaknygëse ásivyravo vak. a. tarmës lytys – tikriausiai buvo orientuojamasi á kitus, ypaè katalikiðkus, periodinius leidinius, kuriuose ði tarmë jau buvo ásigalëjusi. 2. Maldaknygiø raidynas ir raðyba reformuoti vëliau, nei imtos taisyti þemaitið- kos ir ðiauliðkiø lytys. Iki pat XX amþiaus pradþios vartoti Baþnyèios vyresnybës palaikyti tradiciniai religiniø raðtø raðmenys , , <ù>, , , . Bandymø keisti Aukso altoriaus ortografijà bûta 1892–1893 metais: Schönke, tikriau- siai skatinamas visuomenës, Aa Sch1892 ir Aa Sch1893 leidimus iðspausdino ne tradiciniais, o Schleicherio vartotais raðmenimis: grafemà <ù> pakeitë , – , , – , , vietoj Mauderode’s spausdintø <¾> ir vartojo tik <¾>. Vëlesnius leidimus tiek Schönke’s, tiek kitos spaustuvës spausdino tradici- niais raðmenimis. Tikëtina, kad Schönke prie jø sugráþo dël Baþnyèios vyresnybës reikalavimø. Pasaulieèiø jau XIX amþiaus paskutiniaisiais deðimtmeèiais pradëtos vartoti raidës maldaknygiø raðmenis nukonkuravo tik XX pradþioje:

116 Archivum Lithuanicum 7 a) Aa M1900 ásivesta grafema (sutvërei). Auðros leidëjai atsisakë nuo 1883 metø ketvirtojo numerio, ji nevartota Varpe ir Tëvynës sarge. Tad Aukso altoriuje grafema pradëta vartoti septyniolika metø vëliau negu periodiniuose leidi- niuose. b) Tame paèiame Aa M1900 leidime digrafai , pakeisti , (bai- mës). Periodikoje, iðskyrus tik Ðviesà, dvibalsiai [ai], [ei] þymëti , . Nuo periodiniø leidiniø atsilikta septyniolika metø. c) 1907 metø Aukso altoriø Mauderode iðspausdino su grafema <û> (dûðià). Varpe <û> pasirodë 1892 metais, taèiau jà vartojo tik keletas autoriø; visuotinai <û> varpininkai ásivedë 1903 metais. Katalikiðkasis Tëvynës sargas grafemà <û> pradëjo vartoti ankstëliau – 1900 metø pabaigoje. Aukso altorius nuo periodikos atsiliko septyneriais metais. d) Aa M1907 ásivestos ir raidës <è>, <ð> (èysèiaus, iðganymo). Su <è>, <ð> mëginta leisti Auðrà – taip iðspausdintas penktasis 1883 metø numeris. Varpe <è>, <ð> pasirodë 1890 metais, Ûkininke – 1894-aisiais, Tëvynës sargas su ðiomis grafemomis spausdintas 1896–1897 metais, paskui 1901-aisiais. Nuo Varpo atsilikta septynio- lika metø. e) Aa M1907 grafemà <ù> pakeitë (nuopelnus). Auðros leidëjai <ù> buvo atsi- sakæ prieð dvideðimt ketverius metus – 1883-iaisiais. <ù> nevartota ir varpininkø leidiniuose. Katalikiðkoji periodika ðià grafemà iðlaikë kiek ilgiau: Þemaièiø ir Lie- tuvos apþvalga <ù> atsisakë 1895 metais, o Tëvynës sargas, 1896-aisiais spausdintas be <ù>, nuo 1897-øjø ðià grafemà vël sugràþino ir vartojo iki 1899-øjø. f) Nuo Aa M1900 dvibalsis [uo] nuosekliai þymimas grafema <¾>, Aa M1907 ðià grafemà pakeitë . Nuo pasaulietinës periodikos atsilikta deðimèia metø: var- pininkai ásivedë 1890-aisiais (tik nuo 1892 metø 4/5 numerio iki 1893 metø 1-ojo Varpas ir Ûkininkas spausdinti su <¾>). Katalikiðkoje aplinkoje <¾> vartota ir XX amþiaus pradþioje, Tëvynës sargo leidëjai jos buvo atsisakæ 1897-aisiais. Vëlyvà Aukso altoriaus ortografijos reformavimà turëjo nulemti dvasininkijos vy- resnybës, palaikiusios tradiciná raidynà, nuostatos. Katalikiðkø knygø rengëjai, paklusæ Baþnyèios vyresnybës nuostatoms, XIX amþiaus pabaigoje ignoravo stip- rëjantá pasaulieèiø kuriamà bendrinës kalbos standartà. Kadangi kalbos standarto turëjimas yra susijæs su valdþia (Subaèius 2003, 64), tokia Katalikø Baþnyèios atstovø pozicija sietina su intencijomis iðlaikyti ankstesnæ átakà. 1907 metais matyti lûþio momentas – Katalikø Baþnyèia atsisakë savo tradicinio standarto, pripaþino ásigalëjusá pasaulietiná variantà, já priëmë ir pati ëmë skleisti.

Literatûra ir ðaltiniai:

Aa J1892 – AUKSA AÙTORIUS arba SZALTINIS apie Dangiszkus Skarbus, Wilniuje, Kasztu

ir spaustuwi Jozopa Zawedzke, 1863; VUB: LR 9506. Aa M1885 – AUKSA ALTORIUS arba SZALTINIS DANGISZKU SKARBU, ir MEDITACIJES DEÙ PENKIU DIENU REKOLEKCIJU. PENKTA KARTA ISZSPAUSTA, Wilniuje, Kasztu

ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 1879; VUB: LR 1138.

117 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida Aa M1888 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. DEWINTA KARTA ISZSPAUSTAS, WILNIUJE, Kasztu ir spaustuwieje Juoz. Zawadzkia, 1879; VUB:

LR 8869. Aa M1889 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Tikra deszimta spaudima pagal szeszta, WILNIUJE, Kasztu ir Spaustuweje Juoz. Zawadzkia, 1879; VUB:

LR 4157, KVB: I R 17030. Aa M11891 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Naujausis spaudimas pagal tikra deszimta ir szeszta suliginime pagal Naujaji Szaltini pirmo spau- dimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaustuweje J. Zawadskio, 1879; LNB: A 44/891? . Aa M21891 – NAUJAS SZALTINIS. PIRMAS SPAUDIMAS KURIAME DAUG ISZGULDIMU IR NAUJU MALDU SU ATLAJDAJS IRA PATALPÁTA, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje

Juozapa Zawadþkia, 1879; VUB: LR 1202. Aa M31891 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Naujausis spaudimas pagal tikra deszimta ir szeszta suliginime pagal Naujaji Szaltini pirmo spau-

dimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaustuweje J. Zawadskio, 1879; VUB: LR 6360. Aa M1895 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Naujausis spaudimas pagal tikra deszimta ir szeszta suliginime pagal Naujaji Szaltini pirmo spau- dimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaustuweje J. Zawadskio, 1879; LNB BKC: C 389166. Aa M1896 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Naujausis spaudimas pagal tikra deszimta ir szeszta suliginime pagal Naujaji Szaltini pirmo spau- dimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaustuweje J. Zawadskio, 1879; KVB: I R 16565. Aa M1900 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spaudimas pagal tikrà deszimtà ir szesztà parspaustas isz naujo, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwçje J¾zapa Zawadzkio, 1879; LNB BKC: C 486247. Aa M1906 – Aukso Altorius arba Szaltinis Dangiszkø Skarbø. Naujausis spaudimas pagal tikra 10 ir 6 sulyginime pagal Naujaji Szaltiná 1 spaudimo, Tilþëje; LLTIB: 160. Aa M1907 – Aukso Altorius arba Ðaltinis Dangiðkø Skarbø. Naujausis spaudimas pagal tikrà 10 ir 6 sulyginime pagal naujàjá Ðaltiná 1 spaudimo, Tilþëje; LLTIB: 2229. Aa Sch1892 – AUKSO ALTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKØ SKARBØ. Naujau- sis spaudimas pagal tikrà deszimtà ir szeszta sulyginime pagal Naujajá Szaltiná pir- mo spaudimo, VILNIUJE, Kasztu ir spaustuvçje J¾zapa Zavadzkio, 1879; LNB BKC: C 486261, KVB: I R 16565-2. Aa Sch1893 – AUKSO ALTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spaudimas pagal tikrà deszimtà ir szeszta sulyginime pagal Naujajá Szaltiná pirmo

spaudimo, VILNIUJE, Kasztu ir spaustuvçje J¾zapa Zavadzkio, 1879; VUB: LR 4153. Aa Sch1895 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKU SKARBU. Naujausis spaudimas pagal tikra deszimta ir szeszta suliginime pagal Naujaji Szaltini pirmo spau- dimo, WILNIUJE, Kasztu ir Spaustuweje J. Zawadskio, 1879; LNB: A 16/894. Aa Sch1896 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZALTINIS DANGISZKØ SKARBØ. Naujausis spaudimas pagal tikrà deszimtà ir szesztà perspaustas isz naujo, Wilniuje, Kasztu ir

spaustuwçje J¾zapa Zawadzkio, 1879; VUB: LR 4129, KVB: I R 5746.

118 Archivum Lithuanicum 7 Aa WA1887 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU SU NAUJEJ PARDETUMS STACIJUMS IR APIE ATPUSKUS ROÝANCZIAUS. SZESZTA KARTA ISZSPAUSTA, WILNIUJE, KASZTU IR SPAUSTUWIEJE JUOZAPA ZAWADZKIA, 1879;

VUB: LR 4145. Aa WA1888 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU. SEPTINTA KARTA ISZSPAUSTAS, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 1879;

VUB: LR 1211. Aa WA11889 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU. Asztunta karta iszspaustas, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 1879; VUB:

LR 6501. Aa WA21889 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU. DEWINTA KARTA ISZSPAUSTAS, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadþkia, 1879;

VUB: LR 4152. Aa WA31889 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU. DEWINTA KARTA ISZSPAUSTAS, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadþkia, 1879;

VUB: LR 9500, KVB: I R 7688. Aa WA51889 – AUKSA AÙTORIUS ARBA SZAÙTINIS DANGISZKU SKARBU. Tikra de- szimta spaudima pagal szeszta, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia,

1879; VUB: LR 4155. [ANGRABAITIS, JONAS] ZANAVIKUTIS, JONAS, 1897: Suskaita arba statistika visø lietu-

viszkø knygø atspaustø Prusuose nuo 1864 metø iki pabaigai 1896 metø, Tilþë; VUB: LR 475. AUKSA AÙTORIUS senas ir naujas arba didþiausis skarbas dël krikszczioniszkø dusziø su pridëjimu visokiø maùdø. Isz naujo iszspausta ir aiszkei perveizëta par Kuniga, Vilniuje, Kasztu ir spaust. J. Zavadskio, 1879; KVB: II R 8638.

[JABLONSKIS, JONAS] KRIAUÐAITIS, PETRAS, 1901: Lietuviðkos kalbos gramatika. Raðyto- jams ir skaitytojams vadovëlis, Tilþëje: Spauzdinta pas Otto v. Mauderode.

J ANUÐEVIÈIUS, POVILAS, 1904 12 03: Laiðkas Dambrauskui; VUB RS: f. 1 – E 206.

J ONAITYTË, A[LDONA] , 1964: „Þemaitiðkos morfologinës ypatybës Ðakynos tarmëje“, LKK 7, 165–177.

J ONIKAS, PETRAS, 1972: Lietuviø bendrinës raðomosios kalbos kûrimasis antrojoje XIX a. pusëje, Èikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas.

J ONIKAS, PETRAS, 1987: Lietuviø kalba ir tauta amþiø bûvyje, Chicago: Lituanistikos insti- tuto leidykla. Knygos lietuviø kalba: 1905–1917 1, Vilnius: LTSR knygø rûmai, 1977.

K UDIRKA, VINCAS, 1890: Statraðos ramðèiai; VUB RS: f. 1 – E 333.

[KUÐELIAUSKAS, SERAFINAS LAURYNAS, 1881]: I. Liekarsta Bajmes smerties. II. Baùsas

Dusziu cziszcziaus, Wilniuje, Kasztu ir spaustuwi Juozapa Zavadzke; VUB: LR 6287. „‘Lietuviszkos kalbos Gramatika.’ Raszytojams ir skaitytojams vadovëlis. Paraðë Petras Kriauszaitis“, Tëvynës sargas 8, 1900, 68–69.

119 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida LKTCh – Lietuviø kalbos tarmiø chrestomatija, sudarë Rima Bacevièiûtë, Audra Ivanauskienë, Asta Leskauskaitë, Edmundas Trumpa, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, 2004.

[MAÞIULIS, ANTANAS] A. MÞ., 1959: „Mauderode, Otto von“, LE 17, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 536–537.

[MAÞIULIS, ANTANAS] A. MÞ., 1966: „Vytartas, Antanas“, LE 34, Boston: Lietuviø en- ciklopedijos leidykla, 370–371.

M ERKYS, VYTAUTAS, 1982: Lietuvos valstieèiai ir spauda XIX a. pabaigoje–XX a. pradþioje, Vilnius: Mokslas.

[MIKOLAINIS, PETRAS] ZAMBRUKAS, P . , 1892: „Ið Lietuvos. Tilþë“, Vienybë Lietuvnin- kø 22, 257.

P ALIONIS, JONAS, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla.

[PAULIUKONIS, PR.?] P. PLK., 1964: „Ðviesa“, LE 30, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 241–242.

[PRUNSKIS, JUOZAS] J. PR., 1958: „Kuðeliauskas, Serafinas Laurynas“, LE 13, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 440–441.

S CHLEICHER, AUGUST, 1856: Handbuch der Litauischen Sprache 1. Grammatik, Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung; LLTIB: B 4382. „S. Kuðelevskio laiðkas kun. A. Burbai“, ‘AUÐROS’ 40 M. SUKAKTUVËSE (IÐ SPALIU M. 1923 ‘ÞVAIGÞDËS.’), Philadelphia, 1923, 112–113.

S TAKAUSKAS, JUOZAPAS, 1939: „Vyskupas M. L. Paliulionis ir lietuviðkasis klausimas“, Þidinys 8-9, 230–262.

S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2003: „Standartinë kalba – valdþios nuosavybë“, Kultûros barai 12, 63–64.

T UMAS, JUOZAS, 1924: Lietuviø Literatûros Paskaitos. Draudþiamasis laikas. „Ðviesos“ grupë, Kaunas: „Minties“ B-vës leidinys Nr. 2.

[TUMAS, JUOZAS] VAIÞGANTAS, 1929: „Auðrininkai, Ðviesininkai“, Vaiþganto raðtai 12. Mûsø literatûros istorijai, Kaunas: Humanitariniø mokslø fakulteto leidinys, 150–201.

[VAIÐNORA, JUOZAS] J. V.; [ P AULIUKONIS, PR.?] P. PLK., 1962: „Sidaravièius, Marty- nas“, LE 27, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 378–380.

V ENCKIENË, JURGITA, 2004a: „Dvejopa XIX a. pabaigos lietuviðkø laikraðèiø raðyba“, Raidþiø draudimo metai, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 207–213.

V ENCKIENË, JURGITA, 2004b: „Povilo Januðevièiaus raðomoji kalba“, Povilas Januðevièius. Visokiø atsitikimø sàrasza: 1895–1898, parengë Vilma Þaltauskaitë, Vilnius: Lietuvos is- torijos instituto leidykla, 11–41.

[VYTARTAS, ANTANAS, 1889]: KAIP NUSPAKAJITI SUMENE. (KAIP NUTILDITI SANÞI- NÆ). ANTRAS SPAUDIMAS, VILNIUJE, KASZTU IR SPAUSTUWE JÜZAPA ZAWADZ-

KIA, 1860; VUB: LR 10108. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis.

120 Archivum Lithuanicum 7 Jurgita Venckienë THIRTY SIX EDITIONS OF THE PRAYER-BOOK AUKSO ALTORIUS (GOLDEN ALTAR; 1885–1907) AND THE DEVELOPMENT OF STANDARD LITHUANIAN

Summary

This article covers thirty six editions of Serafinas Laurynas Kuðeliauskas’ (1820–1889) Aukso Altorius (a Lithuanian Catholic prayer-book), which were printed in the years 1879 to 1907. The Catholic Church in Lithuania was developing its written standardized variety from the sixteenth century on. Nevertheless at the end of the nineteenth century the language of religious texts was subject to the impact of the norms of the developing “secular” Lithuanian standard. The article raises the question as to why orthographical, phonetic, and certain morphological norms were changing slower in the prayer-books than in some other genres. The oldest surviving edition of the prayer-book Aukso altorius was published in 1885. This edition encompassed certain Lowland Lithuanian and certain Northern West Highland Lithuanian dialectal forms (from the Ðiauliai region). In later editions these forms were gradually substituted for Southern West Highland dialectal equivalents. Traditionally it was believed that the language of various publications (prayer-books among them) was influenced by the prestigious secular periodicals. However, the newspaper Auðra was not necessarily prestigious for the editors of the prayer-books, and their intention to use the Southern West Highland dialect for writing might have occurred relatively independently. Still, those periodicals which were published after Auðra ceased to exist (after 1886) and which used this dialect quite consistently might have impacted to a certain degree the transition of the prayer-books to the more Southern West Highland dialectal forms, especially in the last decade of the nineteenth century and in the beginning of the twen- tieth. The orthography of the prayer-books was reformed later than the Lowland and Northern West Highland Lithuanian (from the Ðiauliai region) dialectal forms started to disappear––only in the beginning of the twentieth the century. Still there were earlier isolated efforts to change the orthography: in 1892–1893 the printer Schönke (probably under the influence of the readers) published two editions of Aukso altorius in the different (not traditional) orthography, which was developed by August Schleicher: the grapheme <ù> replaced ; replaced ; , replaced , . Instead of the two <¾> and (used by the printer Mauderode) Schönke used merely <¾>. Later editions were printed by Schönke in traditional letters again––most probably he was forced to adjust to the requirements of the Catholic Church. The alphabet that was implemented by Jonas Jablonskis and was used by secular intellectuals found its place in prayer-books compara- tively late: Mauderode introduced the letters and the digraphs , , and in the

121 Trisdeðimt ðeði Aukso altoriaus maldaknygës leidimai (1885–1907): santykis su bendrinës kalbos raida edition of 1900; and <û>, <è>, <ð>, and ––only in the edition of 1907. The delay of the reform in the prayer-books was caused by the Catholic Church authorities, who supported the traditional orthography for a long time. Only when the “secular” orthography became almost ubiquitous, did the editors of prayer-books cease to keep the old spelling tradition.

J URGITA VENCKIENË Gauta 2005 m. kovo 11 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

Vytauto Didþiojo universitetas Donelaièio g. 58 LT-44248 Kaunas, Lietuva

122 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Daiva Litvinskaitë University of Illinois at Chicago

Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis

1. Maþø tautø istorijoje nereti atvejai, kai didesni ir stipresni kaimynai diktuoja ne tik politiná, bet ir kultûriná jø gyvenimà. Anksèiau ar vëliau, susiklosèius nau- joms politinëms aplinkybëms, priverstinë kultûra nustumiama á paribius, ignoruo- jama ar net ið viso pamirðtama. Per spaudos lotyniðkais ir gotikiniais raðmenimis draudimo keturiasdeðimtmetá (1864–1904) iðëjo apie 60 kirilika raðytø lietuviðkø knygø. Filologiniu poþiûriu plaèiau ávertinti rusiðkais raðmenimis iðleistas knygas bene pirmasis ëmësi Giedrius Subaèius1. Ðiek tiek apie lietuviø kalbos kirilikà filologiniu aspektu yra raðæs Vytautas Merkys2, Petras Jonikas3. Ðiame straipsnyje analizuoju kirilika parengtos knygos Åâàíãåëiåñú àíòú íåäºëiîñú äåíóíú4 (1865) (toliau – Evangelijos), kuri remiasi Juozapo Arnulfo Gied- raièio Nauju Ástatymu5 (1816), rusø ortografijos ypatybes ir perraðinëtojo kalbinës sistemos modelá. Antanas Alekna6 ir Merkys (Merkys 1994, 53) mano, kad ðià knygà

1 Giedrius Subaèius, „Lietuviðka ir rusiðka 5 [Juozapas Arnulfas Giedraitis,] NAUJAS lietuviðkø spaudiniø kirilika 1864–1866 ISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS metais“, Raidþiø draudimo metai, sudarë WIESZPATIES MUSU LIETUWISZKU Darius Staliûnas, Vilnius: Lietuvos istori- LEÝUWIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA jos institutas, 2004, 139–173. ARNULPA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI 2 Vytautas Merkys, Knygneðiø laikai. 1864– WISKUPA ÝIEMAYCZIU, ÝENKLINIKA 1904, Vilnius: Valstybinis leidybos cen- S. STANISLOWO, ISZSPAUSTAS PAS tras, 1994, 40, 91. KUNIGUS MISSIONORIUS WILNIUJE 3 Petras Jonikas, Lietuviø kalba ir tauta amþiø 1816; LLTIB: B 4167 Remiantis Aldonos bûvyje. Visuomeniniai lietuviø kalbos istorijos Praðmantaitës analize, jog Giedraièio bruoþai, Èikaga: Lituanistikos instituto lei- Naujas Ástatymas buvo ne du sykius per- dykla, 1987, 209–212. leistas, bet perrinktas, ðis Naujo Ástaty- 4 ÅÂÀÍÃÅËIÅÑÚ ÀÍÒÚ ÍÅĪËIÎÑÚ ÄÅ- mo egzempliorius yra pirmojo rinkimo. ÍÓÍÚ ÈÐÚ ÊÈÒÓÍÚ ØÂÅÍ×Þ, Êó- Þr. Aldona Praðmantaitë, Þemaièiø vysku- ðiîñú èðà ñêàéòîìàñú Áàæíèöiîñº Øâåí- pas Juozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius: òîñº ïàðú èøòèñóñú ìåòóñú, ïàãàëú Ðè- Diemedis, 2000, 255–257. ìà èðåäèìà. ËÅÒÓÂÈØÊÀÉ ÏÀÐÀ- 6 Antanas Alekna, Þemaièiø vyskupas Motiejus ØÈÒÀÑÚ. ÂÈËÜÍÞÉ, ÑÏÀÓÑÒÓÂÅÍÚ Valanèius, Èikaga: Lituanistikos institutas, Ð. Ì. ÐÎÌÌÀ. 1865; LLTIB: 23404. 21975, 184.

123 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 parengë Laurynas Ivinskis, taèiau palyginus Evangelijø rusiðkà ortografijà su sava- rankiðkai Ivinskio parengtu kiriliniu 1865 metø Kalendoriumi7, kaip paaiðkës ið ðio straipsnio, matyti akivaizdþiø rusø abëcëlës taikymo koncepcijos skirtumø. Todël remdamasi Subaèiaus sudarytu kirilikos ortografijos ypatybiø modeliu (Subaèius 2004, 171), bandysiu palyginti Evangelijø kirilikos ortografijos (reikalui esant ir fonetines) ypatybes su kitais Ivinskio darbais, taip pat ir platesniu to laikotarpio darbø kontekstu. Bus lyginama Evangelijø perraðinëtojo-sudarytojo nors ir ne iðtisai ir ne ið eilës imto teksto ið Giedraièio Naujo Ástatymo ortografija, vertinama, kiek ir kaip keistas transkribuojamas tekstas bei perraðinëtojo koncepcija.

2. EVANGELIJØ PARENGIMO PROBLEMA. Merkio teigimu, Evangelijos buvo iðspausdintos 1865 metø gruodþio pradþioje (Merkys 1994, 53). Apie jø atsiradimà kunigas Alekna raðo:

Vilniaus Mokslo Apskritis buvo atsiuntæs Valanèiui percenzûruoti naujà leidimà Evangelijø, skaitomø baþnyèiose. Valanèius atraðë inspektoriui Novikovui: „[...] ið- leistoji Vilniuje Evangelijø knyga atspausta su daugybe klaidø ir atsiøstas cenzûrai ekzempliorius, perraðytas ið anos knygos rusiðkomis raidëmis, labai klaidingas. Taigi ar neteiksies Tamsta pavesti Ivinskiui, kad paimtø nuo manæs instrukcijà apie sustatymà kito geresnio egzemplioriaus Evangelijø pagal þemaitiðkà Biblijà Naujo Ástatymo, iðleistà vyskupo Juozapo Giedraièio“. Valanèiui atsakë Vilniaus Mokslo Apskrièio inspektorius Novikov: „[...] delei Tamstos raðto 9. VI. Nr. 1374 að pave- dþiau P. Ivinskiui þodis á þodá perraðyti rusiðkomis raidëmis vartojamus katalikø baþnyèioje perskyrimus þemaitiðkos Evangelijos ið egzemplioriaus Naujo Ástaty- mo, vertimo vyskupo Giedraièio“. Siunèiama tà Ivinskio rankraðtá ir praðoma pa- dëti cenzûros paraðà. Valanèius já suteikë [...] (Alekna 21975, 184). Vadinasi, Evangelijas perraðyti Valanèius rekomendavo Ivinská, kurá paþinojo ið anksèiau. Valanèius buvo, anot Danutës Petkevièiûtës, „vienas ið rimèiausiø talki- ninkø“8 platinant Ivinskio kalendorius. Merkys taip pat neabejoja, kad Evangelijas kirilika perraðë Ivinskis. Jis raðo, kad „dar 1865 m. kovo 10 d. I. Ðulginas ragino Kornilovà greièiau spausdinti evangelijas. I. Kornilovas tam pritarë ir Ivinskis gavo uþduotá perraðyti jas rusiðku raidynu“ (Merkys 1994, 53). Akivaizdþiai vyrauja nuomonë, kad Evangelijø perraðinëtojas ir sudarytojas esàs Laurynas Ivinskis. No- rint tuo ásitikinti, reikëtø palyginti Ivinskio savarankiðkai parengtà 1865 metø ki- riliná Kalendoriø (vëlesni Ivinskio kalendoriai perdaryti ar sudaryti Jono Kreèinskio) su Evangelijø raðybos ypatybëmis.

7 ÊÀËÅÍÄÎÐÞÑÚ ÓÊÈØÊÀÑÚ ÀÍÒÚ 8 Danutë Petkevièiûtë, Laurynas Ivinskis, Vil- ÌÝÒÓ ÂªØÏÀÒªÑÚ 1865, ÂÈËÜÍÀ, nius: Mokslas, 1988, 126. âú Òèïîãðàôié À. Ñûðêèíà. 1865;

VUB: LR 2532. 0 0 0

124 Archivum Lithuanicum 7 3. EVANGELIJØ KIRILIKOS ORTOGRAFIJOS BRUOÞAI. 3.1. Ðioje knygoje kirilikos raide þymima keletas garsø (pirmi pateikiami pavyzdþiai ið Giedraièio Naujo Ástatymo, antri – ið Evangelijø): (a) vakarø aukðtaièiø [e]: bet 16 – áåòú 4, giwenimà 141 – ãèâåíèìà 56, iszgirdæs 16 – èøãèðäåñú 4, kélasi 16 – êåëÿñè 4, néndræ 16 – íåíäðå 5, Newerk 97 – Íå âåðêú 77, seseri 107 – ñåñåðè 124, werpia 9 – âåðïÿ 76, êenkùus 40 – æåíêëóñú 90; (b) ði grafema vartojama ir toje pozicijoje, kur vakarø aukðtaièiai taria garsà [ë], o þemaièiai – dvibalsá [ie] ir redukuotà garsà [¼]: dukte 13 – äóêòå 88, kalbieti 16 – êàëáåòè 5, Kieles 163 – êåëåñú 39, paeme 147 – ïàåìå 34, pawargielems 16 – ïàâàðãåëåìñú 5, pradiejo 16 – ïðàäå³î 5, tewas 88 – òåâàñú 17; (c) taip pat raide þymimas vakarø aukðtaièiø dvibalsis [ie]: anie 16 – àíå 5, Diewo 128 – Äåâî 4, kwieãiu 21 – êâå÷þ 21, kiekwiena 108 – êåêâåíà 32, Liepkit 147 – ëåïêèòú 34, priesz 108 – ïðåøú 32, uêtiesa 141 – óæòåñà 56, wieszpaties 34 – Âåøïàòåñú 38. Toks raidës raðymas trijose skirtingose pozicijose Ivinskiui nebuvo bûdin- gas. Pavyzdþiui, savarankiðkai parengtame 1865 metø kiriliniame Kalendoriuje gra- fema jis þymëjo dvi pozicijas – vak. a. garso [e] ir [ë] (þemaièiø [ie]), bet ne vak. a. dvibalsio [ie] (Subaèius 2004, 153): êóð³îñå ‘kuriose’ 4, ïàãåëüáºòó ‘pagelbëtø’ 23, ïðèêåëòó ‘prikeltø’ 24; äåëú ‘dël’ 12, ñàóëå ‘saulë’ 13, èíòèêå³î ‘átikëjo’ 20. Stanis- lovo Mikuckio ir Ivinskio kartu sudarytoje 1864 metø ÀÁÅÖÅËÅ ÆÅÌÀÉÒÈØ- ÊÀÉ-˪ÒÓÂÈØÊÀ9 (plaèiau þr. Subaèius 2004, 141–142), kaip ir Kalendoriuje, ðia raide þymimi tie patys du garsai – aukðtaièiø [e] ir [ë]. Tokiose pat dviejose pozi- cijose raidæ vartoja Tomas Þilinskis 1865 metø ÀÁÅÖÅËŠ˪ÒÓÂÈØÊÀÉ- ÐÓÑÈØÊÀ10, taip pat ir vëlesni vertëjai – Otonas Praniauskas11, Jokûbas Liuto- stanskis12, Kazimieras Lelis13 ir kiti. Taèiau toks þymëjimas trijose pozicijose (ir

9 ÀÁÅÖÅËÅ ÆÅÌÀÉÒÈØÊÀÉ- 12 ÈØËÀÉÄÅÍÑÚ ÓÃÍÈ, ÍÅ ÁÅ ÓÆÃß- ˪ÒÓÂÈØÊÀ. Èøäôòà ïàð èñàêèìà Iî ÑÈÍÑÈ. ÂÈËÜÍÀ. Èçäàíiå Ðóññêîé Ìèëåñòàñ Âèðÿ¢ñioÿ Ðåäèòîÿ øÿ¢ðåñ- Êíèæíîé Òîðãîâëè À. Ñûðêèíà, Áîëü- âàêàðî øàëºñ Ì. Í. ÌÓÐÀÂÜÅÂÀ. øàÿ óë., ñîáñòâ. äîìú ¹ 88. 1888; VUB:

ÂÈËÜÍÞÅ. Ñïà¢ñòóâåå À. Êèðêîðà. LR 1074. Taip pat yra perraðæs kirilika –

1864; VUB: LR 72. ÊÀÓÊÀÇÀ ÍÅÂÀËÜÍÈÊÀÑÚ. ËßÎÍÀ 10 ÀÁÅÖÅËŠ˪ÒÓÂÈØÊÀÉ-ÐÓÑÈØÊÀ, ÒÎËÑÒÎÈ (Ïàðòëóìî÷èòà èøú ðóñ- ÄÅË ÍÀÓÄÎÑ ËÅÌÝÍÒÎÐÈØÊÓ êèøêà). ÂÈËÜÍÀ. Òèïîãðàôiÿ À. Ñûð- ÌÎÊÑËÈÍÈÉ×Þ ñóäåòà Íî êèíà, Áîëüøàÿ óë., ñîá. ä., ¹ 88. 1891;

Êàììèññèioñ Ðóíäàâîñ Ïóáëè÷íî VUB: LR 57. Àïøâºòèìî èð ïàëåé ïàñòàíàâèéèìà 13 ˪ÒÓÂÎÑÚ ÊÐßÓתÌÚ ÄÐÀÏÀÍÓ Êîìèòåòî Ðåäàí÷io Êàðàëèñòåå Ëåíêó ÑÓÊÈÐÏÈÌÀ ÌÎÊÑËÀÑÚ ñêèðèìú èøñïà¢ñòà. ÂÀÐØÀÂÀ. Ñïà¢ñòóâåå äåëü ïàòüìîêèìàñè. Ñóñòàòèòàñú èðú Êîìèññèioñ Àïøâºòèìî Ïóáëè÷íî. èøäóîòàñú íóîãú ÊÀÇÈÌßÐÀ Â. Ëß-

1865; VUB: LR 4923. ËÈÑÚ. ÑÏÀÓÑÒÓÂÅ À. ÐÅÉÍÁÅÐÃß. 11 ÈØÃÓËÜÄÈÌÀÉ ØÂÅÍÒÓ ÅÂÀÍÅËIÞ Ìèíòàóio, àíòú äiäæioñioñú óëè÷ioñú

ÀÍÒÚ ÂÈÑÓ ÍÅĪËÞ ÈÐÚ ØÂÅÍ×Þ ¹ 17. 1887; VUB: LR 2239. ÈØÒÈÑÓ ÌÅÒÓ. ÄÀËÈÑÚ ÒÐÅ×ß. ÂÈËÜÍÞÉ Ñïàéñòóâåº À. Ã. Ñûðêèíà. 1870; LLTIB: B 2389-III.

125 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 vak. a. [ie]) bûdingas Kreèinskio suformuotai kirilikos ortografijos sistemai, niekas kitas ið minëtø autoriø grafiðkai trijø skirtingø garsø viena raide neþymëjo. Tiesa, trijø pozicijø þymëjimas viena raide bûdingas Ivinskio rengtam ir po to Kreèinskio redaguotam 1866 metø Kalendoriui (liudijama, kad já rengë Ivinskis, o spausdinimu rûpinosi Kreèinskis; Merkys 1994, 92). Gali kilti klausimas, ar reng- damas Evangelijas Ivinskis nebuvo paveiktas Kreèinskio ortografijos modelio. Subaèius raðo, kad abiejø vertëjø kirilikos taikymo lietuviø kalbai koncepcija stipriai skyrësi: „tiek Ivinskis, tiek Kreèinskis þinojo, kad taiko kirilikos abëcëlæ skirtingai, kad jø sistemos nëra suderinamos“ (Subaèius 2004, 162), o minëtame 1866 metø kalendoriuje Kreèinskio ortografijos ypatybës akivaizdþiai uþgoþë Ivins- kio. Ivinskio ir Kreèinskio ortografijø santykis kiek paaiðkëja palyginus keletà daþ- nai pasitaikanèiø þodþiø ið ankstesniø Ivinskio ir Kreèinskio14 darbø su 1866 metø Kalendoriaus bei analizuojamos Evangelijø knygos pavyzdþiais (þr. 1 lentelæ).

Daþnai Ivinskio Evange- Ivinskio Kreèinskio Trumpas Senas pasitai- 1865 me- lijos ir Kre- Kantièkos15 Katekiz- aukso kantys tø Kalen- (1865) èinskio mas16 altorius17 þodþiai dorius 1866 me- (1865) (1866) tø Kalen- dorius [ë] dël äåëú 23, 24, äºëú 3, 60, äºëú 28, äºëú 19, äºëú 4, 5, äºëú 31, 28, 38, 41 Êîäºëú 21, 31, 36, 55 22, 23, 29 10, 11 32(2õ), 42, êîäºëú 44 45 turëti Àïòóðåäà- òóðºñú 75, òópºäaìè àïòóðºñìà èøòóðºå àïòóðåè- âà 24, òóðºiî 32, 36, òóðºå 17, òóðºå 21, òóðºåìà 69, àïòóðåèìà 34, 85 66, 68, 15, 17, 18, 19, 20, òóðº- 38, 41, óæòóðº- 19 òóðºòó- äàìñú 27, òóðåòè 29 òååé 28 ìåìú 25 òóðºêú 51

14 Prof. Giedriaus Subaèiaus vedamø pa- 15 [Êàíòû÷êàñú àðáà êíèíãà ãºñìþ ïàðú skaitø-seminarø „Lietuviø kalbos istori- Ìîòºþ Âîëîí÷åâñêè âèñêóïà ïàðâåéçºòà ja“ metu (Ilinojaus universitete Èikagoje) èðú èøíàóå èøñïàóñòà. Âèëüíþé, ñïàóñ-

kirilika perraðytø knygø Trumpas Katekiz- òóâåèº À. Ñûðêèíà 1865]; VUB: LR 1283. mas bei Senas aukso altorius preliminari fi- 16 ÒÐÓÌÏÀÑÚ ÊÀÒÅÕÈÇÌÀÑÚ Àóêùÿó- lologinë analizë parodë, kad ðiø tekstø ki- ñåé êðàøòà âèðåñíèáåé ë³éïàíòú ïàðà- rilikos ortografijos modeliai labai panaðûs øèòàñú äºëú êàòàëèêó ÿóíóìåíåñú è á Kreèinskio suformuluotàjá modelá. Mer- ìîêñëóñú ëåéäàìîñú ÈØÑÏÀÓÑÒÀÑÚ kys raðo, kad Senas aukso altorius perraðyti ÂÈËÜÍÞÉ, Cïàóñòóâåíú Ð. Ì. ÐÎÌÌÀ. rusiðku raidynu buvo pavestas Ivinskiui, 1865; LLTIB: 909. bet vëliau, jau Ivinskio perraðytà, taisë 17 ÑÅÍÀÑÚ ÀÓÊÑÀ ÀËÒÎÐÞÑÚ ÀÐÁÀ Kreèinskis (Merkys 1994, 50–51). Norëda- ÑÓÐÈÍÊÈÌÀÑÚ ÈÂÀÉÐÞ ÌÀËÄÓÍÚ ma ásitikinti, ar ðiose knygose atsispindi ÈÐÚ ÃªÑÌÞÍÚ [...] ÂÈËÜÍÞª ñïàóñ- Kreèinskio ar Ivinskio kirilikos ortografijos òóâåíú Ð. Ì. Ðîììà. 1866; LMAB: 63847. modelis, átraukiau jas á daþnai pasitai- kanèiø þodþiø lentelæ.

126 Archivum Lithuanicum 7 Daþnai Ivinskio Evange- Ivinskio Kreèinskio Trumpas Senas pasitai- 1865 me- lijos ir Kre- Kantièkos Katekiz- aukso kantys tø Kalen- (1865) èinskio mas altorius þodþiai dorius 1866 me- (1865) (1866) tø Kalen- dorius [ë] tëvas Òºâà 15, 25, Òåâà 38, 55, òåâóíú 31 Òåâà 13, 28, Òåâà 25, 30, Òåâà 26, Òºâàñú 11, òåâàñú 17, Òåâå 43, Òåâàñú 5, 27, 36, 20 38, 46, 48 Òåâóé 42 Òåâå 6, Òåâå 40 Òåâó 25, 30 [ie] diena äºíà 6, 11, äåíîº 16, äåía 6, 7, äåíîñú 10, äåíîé 9, äåíà 7, 33, 12, 13, äåíó 16, 8, 9, øåíäåíà 24, 34, 41, ĺíàñú 4, äºíàñú 58, äåíà 31, 39, 65 äåíó 25 äåíîº 27 66 äåíóíú 28 Dievas ĺâà 10, 12 Äåâå 70, 71, (vienintelë Äåâà 61, Äåâà 6, 7, Äåâà 27, Äåâî 4, 63 iðimtis: èia 66, 68, 10, 29, 33, 34, ði leksema Äåâå 9(4õ), Äåâàñú 4, 5 Äåâàñú 36, raðoma Äåâñú 45 Äåâóé 35 dvejopai) Äåâà 29; ĺâà 70, ĺâå 72 niekas Íåêàñú 75, íåêà 66 íåêàäîñú íåêà 6, 8, íåêà 40, íåêî 63 50, 13, íåêàäîñú íåêñú 62 íåêóìåòú 44, 52, 6 íåêàäú 40 vienas âºíàìú 28, âåíà 25, âåíà 36, âåíà 68(2x), âåíàñú 5, âåíà 40, âºíó 28 âåíàñú 34, âåíàñú 41 71, âåíè âåíàòèíè Âåíà 7, âåíî 63, 102, âåíñú 9, âåíèáå 28, âåíîêú 63 96 âåíîñú 5 êåêâå- íàñú 38 Vieðpaties ºøïàòºñú Âåøïàòå Âåøïàòåñú Âåøïàòè Âåøïàòåñú Âåøïàòå 5, 8, 12 64, 67(2x), 31 11, 6(2õ) 37, 38, 46, Âåøïàòåñú Âåøïàòcú Âåøïàòè 38 12 36

1 lentelë. Ivinskio ir Kreèinskio kirilika perraðytuose darbuose daþnai pasitaikanèiø þodþiø ir <º> ortografijos pavyzdþiai

127 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 1 pav. [Juozapas Arnulfas Giedrai- tis,] Naujas Ástatymas, 1816, 36: ávar- dis tau Evangelijose perraðytas òàâú, o ið þodþiø doni, donies sukuriami hi- pernormalizmai; LLTIB: 4167

Nors lentelëje pateikiama tik keletas tuose darbuose vartojamø þodþiø, bet jie yra tarp daþnesniøjø. Lentelës pavyzdþiai gali atrodyti gana netikëti, nes ne Ivinskio, o Kreèinskio pavyzdþiai gana tiksliai atitinka Evangelijø pavyzdþius. Daugumos Evangelijø þodþiø ir <º> raðyba skiriasi nuo Ivinskio raðybos modelio, vartoto 1865 metø Kalendoriuje, o turi labai daug panaðumø su Ivinskio ir Kreèinskio 1866 metø Kalendoriumi bei su Kreèinskio suformuluota raðymo sistema. Mintis apie jødviejø vëlesná bendradarbiavimà galëtø neatrodyti visai nereali18.

3.2. Evangelijose tam paèiam vak. a. garsui [e] þymëti vartojama ir raidë <ÿ>: (a) atsigieria 140 – àòñèãåðÿ 18, didzia 128 – äèäæÿ 3, giarà 140 – ãÿðà 18, ùabiaus 109 – ëàáÿóñú 33, pakialkite 128 – ïàêÿëüêèòå 3, tolausias 11 – òîëÿóñÿñú 20, êiames 128 – æÿìåñú 3; (b) raide <ÿ> taip pat þymimas vak. a. [ja]: gunditojas 4 – ãóíäèòîÿñú 29, kùausi- niejanti 88 – ê[ë]àóñèíåÿíòè 16, Mokitojau 163 – Ìîêèòîÿó 40, numazgojau 163 – íóìàçãîÿó 40, saugoja 109 – ñàóãîÿ 33, stojas 11 – ñòîÿñú 20, tuojaus 123 – òóîÿóñú 28. Ið ðiø pavyzdþiø galima pastebëti Evangelijø perraðinëtojà stengusis raðyti gra- femà <ÿ> ne kaip papuolë, bet orientavusis á lotyniðkà grafikà. Daþniausiai <ÿ> raðomas ten, kur lotyniðkais raðmenimis Giedraièio 1816 metø Naujame Ástatyme esti atspausdinta ar . Tik retkarèiais perraðinëjant ið Naujo Ástatymo nepaisoma lotyniðkos grafinës iðraiðkos variacijø ir stengiamasi vienodinti (plg. gieray 163 – ãÿðàé 40, kieturias 4 – êÿòóðåñú 29, waykielis 3 – âàéêÿëècú 15). Konkurencija tarp grafemø <ÿ> ir tam paèiam garsui [e] þymëti bûdinga visiems minëtiems Praniausko, Liutostanskio, Lelio kirilika raðytiems darbams. Apie Ivinskio grafiná apsisprendimà raðyti raidæ <ÿ> ten, kur lotyniðkame variante yra ar gana keblu, nes nëra iðlikusio 1865 metø Kalendoriaus lotyniðkojo varianto rankraðèio, taèiau matyti, kad tam tikrus þodþius jis stengësi raðyti nuo- sekliai. Tuo tarpu Kreèinskis paraidþiui perraðinëdamas kirilika originalø tekstà neiðvengë <ÿ> ir varijavimo. Plg. Ivinskio 1865 metø Kalendoriaus: Ãÿðàäåÿ 25,

18 Tai liudytø ir du draugiðki Kreèinskio laið- ratûros ir tautosakos institutas, 1995, kai Ivinskiui, iðspausdinti knygoje Laury- 506–507. nas Ivinskis, Raðtai, Vilnius: Lietuviø lite-

128 Archivum Lithuanicum 7 2 pav. Evangelijos, 1865, 87: ávardis òàâú, hipernormalizmai äóîíè, äóîíåñú; LLTIB: 23404

ãÿðýñíýé 26; Kreèinskio Kantièkø: ãÿðà 10, 11, ãåðó 12, ãåðÿóñú 30; Seno aukso altoriaus: ãÿðà 30, ãÿðàäºèñòåñú 26 (ir ãåðà 30, ãåðàéñú 30).

3.3. Raidë <ý> Evangelijose vartojama keliose pozicijose – daþniausiai þodþiø eiti, esti ðaknyse ir apskritai þodþio pradþioje, pavyzdþiui: (a) ateimas 40 – àòýièìàñú 90, ateys 128 – aòýéñú 3, ateywis 135 – àòýéâèñú 42, ejo 88 – ý³î 16, 17; ir esanti 135 – ýñàíòè 42, esi 16, 141 – ýñè 4, 113; elgietaudamas 123 – ýëüãåòàóäàìàñú 28, elgetauti 118 – ýëüãåòàóòè 68, Eliosziumi 26 – Ýë³³øþìè 116, Elz- bieta 84 – Ýëüçáåòà 109 (plg. Kantièkose: Åëüæáåòà 15, Ýëüæáåòà 42), ereley 40 – ýðåëåé 90, erszkecziu 100 – ýðøêå÷þ 26, 67, 150 (plg. Kantièkose: ýðøêåòåéñú 40, 52, ýðøêå÷þñú 59), Ewangelià 82 – Ýâàíãåë³ÿ 135, Ýâàíãåë³åñú 145, eêiero 93 – ýæÿðî 63; (b) grafema <ý> taip pat paþymimas ir dvibalsio [ei] pirmasis dëmuo, nors tokiø atvejø nëra daug: paweyksùà 163 – ïàâýéêñëà 40 (plg. Ivinskio 1865 metø Kalendoriuje: Ïàâýéêñëà 25[4õ]; Sename aukso altoriuje: ïàâeéêñëà 40, 61), teysuju 13 – òýéñóþ 128, weydmayniey 8 – âåéäìàéíýé 142; (c) garsui [e] þymëti ne þodþio pradþioje vos keli atvejai: Grekiszkay 173 – ãðýêîíèøêàé 153 (pakeistas þodis, nors ðaknis ta pati), penia 9 – ïýíà 76. Raidæ <ý> þodþiø eiti ir esti vediniuose ir þodþio pradþioje raðydavo beveik visi to meto perraðinëtojai. Taip raðoma Mikuckio ir Ivinskio Abëcëlëje, Þilinskio Abëcë- lëje, Kreèinskio redaguotame Sename aukso altoriuje, Trumpame Katekizme, taip pat kartu su Ivinskiu parengtame kalendoriuje (nors plg. ið 1866 metø Kalendoriaus – ïýíà 50, ýæÿðà 82, kurie galëtø bûti likæ Kreèinskio nepastebëti redaguojant Ivins- kio tekstà). Savarankiðkai rengtame Ivinskio 1865 metø Kalendoriuje ðios raidës vartojimas ryðkiai skiriasi nuo minëtøjø. Pasak Subaèiaus, „raidës <ý> kiekybiniai parametrai akivaizdþiai daug didesni“ (Subaèius 2004, 154). Ivinskis ðià raidæ vartojo ávairiose pozicijose, o ne tik minëtuose þodþiuose ar jø vediniuose, pavyz- dþiui, àïðýéøêèìàñú 5, Êàðàëåíýñú 5, ìýòó 4, øâýíòýñú 4. Subaèius teigia, kad Ivinskis buvo nusistatæs þymëti visus [ei] dvibalsio atvejus raide <ý> (ir <é>), todël pavyzdþiai ið Evangelijø su ðiuo dvibalsiu tarsi patvirtintø ðiokià tokià jo autorys- tæ. Bet apskritai <ý> vartosena Evangelijose daug panaðesnë á Kreèinskio kirilikos modelá.

129 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 3.4. Grafema jatj <º> Evangelijose þymima keletas fonetiniø pozicijø: (a) vak. a. dvibalsis [ie]: abiejems 21 – àáºeìñú 22, aniems 106 – àíºìñú 123, mieùas 17 – ìºëàñú 106, pietus 36 – ïºòóñú 82, sniegas 27 – cíºãàñú 30, swieto 128 – câºòî 3, szwiesus 27 – øâºñóñú 30, wietà 175 – âºòà 97; (b) vak. a. [ë] (þemaièiø [ie]): bega 156 – áºãà 57, beda 40 – áºäà 89, del 128 – äºëú 3, Kodel 12 – Êîäºëú 21, menesio 128 – ìºíåñ³î 3, menuo 40 – ìºíóî 90, netu- rejo 100 – íå òóðº³î 26, niera 3 – íºðà 101, sekùà 21 – ñºêëà 21, wejus 12 – âºþñú 21; (c) vak. a. [e]: didesnis 21, 154 – äèäºñèíñú [sic!] 22, äèäºñíèñú 36, jeys 88 – ºéñú 17, ùetesnis 140 – ëåòºñíèñú 18, nereges 154 – íå ðºãåñú 36, sekie 33 – ñºêå 38. Gali- ma skirti morfologinæ <º> raðymo pozicijà – Evangelijø perraðinëtojas tarsi buvo ap- sisprendæs raidæ <º> raðyti vietininko linksnyje: anose denose 40 – àíîñº äåíîñº 89, dayktuose 88 – äàéêòóîñº 17, metuose 88 – ìåòóîñº 17, namuose 16 – íàìóîñº 5. Lyginant toká grafemos <º> vartojimà Evangelijose su kitø kirilikà taikiusiøjø ortografijos modeliais matyti, kad Mikuckis, Þilinskis ja þymëjo vak. aukðtaièiø garsà [ie]. Ivinskis 1865 metø Kalendoriuje jà raðë dar ir aukðtaièiø [ë] garsui þymëti. Kreèinskio rengtuose darbuose – Kantièkose, Sename aukso altoriuje, Trumpame Kate- kizme – ðia grafema, panaðiai kaip , þymimos trys skirtingos pozicijos: aukðtai- èiø [ë], [e] ir dvibalsis [ie], nes transkribuojant Kreèinskiui svarbiausia buvo ne kuo tiksliau uþraðyti garsus, bet ieðkoti panaðumø su rusø ortografija (þr. Subaèius 2004, 165). Tokios pat fonetinës pozicijos <º> þymimos ir 1866 metø Kalendoriuje. Kreèinskis daþnai raidæ <º> raðë þodþio gale (vietininko linksnyje) ir dvibalsyje [ei]. Pavyzdþiui, Sename aukso altoriuje: ø³îº äåíîº 27, òð³³îñº àñàáîñº 28; àïðºéøêè 35, äèäåñíºé 73. Ivinskiui toks dvibalsio [ei] þymëjimas nebuvo bûdingas, todël keletas Evangelijose pasitaikanèiø „kreèinskiðkai“ uþraðytø dvibalsio [ei] pavyz- dþiø (èøøâºéñòóñú 33, íå àïðºéøêå 116, ìàæàòèêºé 76) bei grafemos <º> raðy- mas trijose skirtingose fonetinëse pozicijose galëtø bûti dar viena jungtis tarp Evan- gelijø ir Kreèinskio darbø.

3.5. Evangelijose þodþio pabaigoje raðomas jeras <ú>: ant 128 – aíòú 3, bus 128 – Áóñú 3, baymes 128 – áàéìåñú 3, isztark 11 – èøòàðêú 20, Liepkit 147 – Ëåïêèòú 34, szwentes 88 – øâåíòåñú 16, tarnas 11 – òàðíàñú 20, tarp 88 – òàðïú 16, tewas 88 – òåâàñú 17. Jo nëra Mikuckio, Þilinskio darbuose, bet jis vartotas tiek Ivinskio, tiek Kreèinskio perraðuose.

3.6. Minkðtoji afrikata nuosekliai keièiama raidëmis <äæ>: apùaydzia 157 – àïëàéäæÿ 47, didzia 128 – äèäæÿ 3, dziaugsmu 100 – äæÿóãñìó 26, dzius 128 – äæþñú 3, ùaydzias 40 – ëàéäæÿñú 91, medziu 128 – ìåäæþ 4, meldziu 116 – ìåëüäæþ 61, êodzey 128 – æîäæåé 4, êwayzdziu 128 – æâàéçäæþ 3. Taip afrikata buvo raðoma Mikuckio, Þilinskio, individualiuose Ivinskio darbuose, bet Kreèinskis kai kuriuose tekstuose minkðtàjà afrikatà þymëjo dvejopai – <äæ> ir <äç> – priklausomai nuo originalo raðybos (plaèiau þr. Subaèius 2004, 160).

130 Archivum Lithuanicum 7 Raidë Garsas Ivinsk. Mikuck. Þilinsk. Evan- Ivinsk. Kreè. Kreè. Kreè. 1865 ir Abëcëlë gelijos ir Kreè. Kan- Senas Trum- Kalen- Ivinsk. 1866 tièkos aukso pas Ka- dorius Abëcëlë Kalend. altorius tekiz- mas (3.1.) : (a) [e] + + + + + + + + (b) [ë] + + + + + + + + (c) [ie] - - - + + + + + (3.2.) <ÿ>: (a) [e] + + + + + + + + (3.3.) <ý>: (a) þ. pradþ., + + + + + + + + eiti, esti (b) dvi- bals. [ei] + - - + - - - - (c) [e] + + + + + + + + (d) [ë] - - + - - - - - (3.4.) <º>: (a) [ie] + + + + + + + + (b) [ë] + - - + + + + + (c) [e] - - - + + + + + (3.5.) <ú>– + - - + + + + + (3.6.) <äç> [dþ’] - - - - - + - - <äæ> + + + + (+) + (+) (+) (3.7.) <ô> [uo] + + + - - - - - <¢> [au] + + + - - - - - <û>-----+++

2 lentelë. Evangelijø ortografijos palyginimas su kitø to meto perraðinëtojø kirilikos ortogra- fijos modeliais

3.7. Reikia pridurti, kad 1865 metø Kalendoriuje Ivinskis dvibalsá [uo] raðë raide <ô>, dvibalsá [au] þymëjo raide <¢>, kurios dingsta jau 1866 metu Kalendoriuje, jø taip pat nëra nei Evangelijose, nei Kreèinskio ortografijos modelyje. Tuo tarpu Kre- èinskis Kantièkose, Sename aukso altoriuje, Trumpame Katekizme buvo ásivedæs raidæ <û>, kurios ðioje knygoje taip pat nëra. Greièiausiai jos nevartojimà galima paaið- kinti tuo, kad Kreèinskis nuosekliai sekë originalo lotyniðkomis raidëmis raðybà, o Giedraièio Naujame Ástatyme raidës , þyminèios paplatëjusá þemaièiø [¼], kurià Kreèinskis bûtø galëjæs þymëti <û>, nëra.

131 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 4. IVINSKIO IR KREÈINSKIO INDËLIS RENGIANT EVANGELIJAS. Evangelijø analizë ir kirilikos ortografijos ypatybiø lyginimas su kitø autoriø kirili- kos ortografijos modeliais verèia stipriai abejoti, jog Ivinskis Evangelijas rengë pats vienas. Nedera pamirðti, kad, Merkio þodþiais, 1864 metais Ivinskio perraðomos knygos – Tado Juzumo ir Jeronimo Kiprijono Raèkauskio sudarytosios maldakny- gës Senas aukso altorius – ortografija nepatiko Kauno ðvietimo apygardos inspekto- riui Novikovui: „1865 m. vasario 12 d. N. Novikovas I. Kornilovui skundë Ivinská, kad ðis blogai atlieka jam duotà darbà“ (Merkys 1994, 53). Tuomet ði knyga buvo perduota Kreèinskiui, kurio darbu Kauno gubernatorius, atrodo, buvo patenkintas: „Kreèinskis neatsitiesdamas sëdëjo prie ðio darbo, man reikalaujant, taisë raudonu raðalu [...], kad galima bûtø matyti, kaip labai niekam vertas Ivinskio darbas“ (Merkys 1994, 53). Ðios citatos ið laiðkø prieðtarautø ankstesnei Novikovo nuomo- nei, iðdëstytai laiðke Valanèiui, kur jis sakosi siunèiàs Valanèiui perþiûrëti Ivins- kio darbà. Juo labiau kad Evangelijø knyga pradëta rengti ið karto po to, kai Novi- kovas apskundë Ivinská Kornilovui. Ið teksto analizës matyti, kad nemaþai prisidë- jæs prie Evangelijø turëjo bûti ir Kreèinskis – tam tikri ortografijos bruoþai, atskirø þodþiø raðymas bûdingas tik Kreèinskui, o ne Ivinskiui ar kam kitam. Kad bûtø dar akivaizdþiau, palyginkime keletà paties Ivinskio rengto 1865 metø Kalendoriaus citatø ið Evangelijø, kurios Ivinskio parenkamos kiekvienai savaitei, su atitinkamais pavyzdþiais ið Evangelijø:

Evangelijos 1865 Ivinskio 1865 Kalendorius áåòú êóðå áóâî ïàêâåñòè, íå áóâî Áåòú êóðº áóâî ïàêâºñòè, íý áóâî âåðòàéñú. 83 âýðòàéñú. 20

Âåøïàòå! ãÿëüáåêú ìóñú, æóñòàìå. 21 ºøïàòº! ãýëüáºêú ìóñú, æóâàìý. 21

Èíòèêºio æìîãóñú êàëáàé, êóðåíú ÿìú Èíòèêåio æìîãóñú êàëáàé, êóðýíú ÿìú ïàñàêå Iåçóñú. 84 ïàñàêå Iåçóñú. 20

Ìèëåñè Âåøïàòè Äåâà òàâî, èøú âèñîñú Ìèëåñè ºøïàòè ĺâà òàâà, èøú âèñîñú øèðäåñú òàâî. 73 øèðäºñú òàâî. 18

ïàêâåñòàñú àíòú ñâîäáîñú, íå ñºñêèñú Ïàêâºñòàñú àíòú ñâîäáîñú, íý ñºñêèñú àíòú ïèðìîñú âºòîñú. 78 àíòú ïèðìîñú âºòàñú. 19

ïàëàéìèíòè, êóðå íå ðåãºio, î èíòèêºio. Ïàëàéìèíòè, êóðº íý ðýãåio î èíòèêåio. 14 97

øòàé òåâàñú òàâî èðú àøú ãàéëåñèíãè Øòàé Òºâàñú òàâî, èðú àøú ãàéëºäàìè åøêîioìå òàâåñú. 17 ºøêîåìú òàâºñú. 11

3 lentelë. Evangelijø ortografijos palyginimas su Ivinskio 1865 metø Kalendoriaus ortografija

Matyti, kad Evangelijose vyrauja Kreèinskio kirilikos ortografijos modelis, ne Ivinskio. Kyla klausimas, ar jie bendradarbiavo? Kaip jiedu dirbo? Sprendþiant ið

132 Archivum Lithuanicum 7 istoriografiniø ðaltiniø ir ortografijos analizës rezultatø galima manyti, kad Ivinskis gavo uþduotá perraðyti kirilika Giedraièio Naujà Ástatymà, o vëliau Kreèinskis já redagavo.

5. EVANGELIJØ PARENGIMAS. Evangelijas sudarantys skyriai ið Giedraièio Naujo Ástatymo imti ne ið eilës. Pramaiðiui parinkti tekstai ið keturiø apaðtalø Evan- gelijø, kurios iðdëstytos skirtingose Naujo Ástatymo vietose; perraðyti ne iðtisiniai pasakojimai, o parinktos iðtraukos. Ivinskis tiesiog galëjo parengti visai naujà lei- diná, tad veikiausiai jis perraðë tekstà kirilikos raidëmis sava ranka. Greièiausiai Kreèinskis Ivinskio tekstà tik redagavo19, pats iðtisai neperraðinëjo. Kaip argumen- tas tokio darbo metodui árodyti galëtø bûti minëtoji raidë <ý>: Kreèinskis jos niekur kitur neraðë, tik þodþiuose eiti, esti bei þodþio pradþioje, kitaip raðyti jis visai neturëjo ágûdþiø. Todël tikëtina, kad tik taisydamas galëjo nepastebëti, palikti Ivins- kiui bûdingø raidës <ý> raðymo atvejø – perraðydamas iðtisai greièiausiai jas bûtø pakeitæs savaip.

6. PERRAÐYMO PAKEITIMAI. Perraðytame tekste nemaþa pakeitimø – ne- retai lotyniðkomis raidëmis parengto varianto vak. aukðtaièiø lytys perraðomos þemaitiðkai. Kaip jau minëta, Kreèinskiui tarmë nerûpëjo, jis buvæs labiau paveiktas originalo raðybos, o ne garsø; orientavæsis á rusø ortografijos sistemà. Tekstas transkribuotas gana kruopðèiai, stengtasi atidþiai sekti lotyniðkàjá va- riantà, taèiau ne visada perraðinëtojas (regis, Ivinskis) iðliko objektyvus perraðo- mam tekstui. Vietomis atsiranda lotyniðkojo varianto pataisymø: akminis 154 – àêìåíèñú 37, prigùopsti 96 – ïðèãëîáñòè 59. Þodþiai, ávardijantys Dievà, raðomi didþiosiomis raidëmis, nors Giedraièio tekste – maþosiomis. Kai kurios fonetinës ypatybës þemaitinamos. Gausiausià þemaitinimø grupæ sudaro aukðtaièiø dvibal- sio [uo] perraðymas þemaitiðkai dûnininkiðkai – raide : duobe 96 – äóáå 59, duoda 10 – äóäà 67, juo 2 – þ 15, juos 5 – þñú 93, parpuolæ 3 – ïàðïóëåíú 16; arba raide , kuri þemaièiui galëjo atrodyti kaip grafinë garso [uo] iðraiðka: apsiiuose 163 – àïñiiîñå 39, juos 87 – iîñú 9, prilyginimuose 21 – ïðèëèãèíèìîñº 23, raupuoti 16 – pàóïîòè 4. Taèiau pasitaiko tokiø atvejø, kai Giedraièio knygos raidës ir Evange- lijose pakeièiamos dvibalsiu , taip sukurta nemaþa hipernormalizmø: dan- gun 141 – äàíãóoíú 114, doni 36 – äóîíè 87 (plg. 1 ir 2 pav.), donies 36 – äóîíåñú 87 (plg. 1 ir 2 pav.), nubegæs 123 – íóîáºãåíñú 136, numyùeiæs 163 – íóîìèëååñú 38, nuwiùko 163 – íóîâèëêî 39, tukstanczius 64 – òóîêñòàí÷þñú 66, òóîêñòàí÷þ 138. Pakeitimai daryti dûnininko, o Ivinskis ir buvo dûnininkas. Ypaè á akis krinta prieðdëlio nuo- vietoj nu- raðymas, kuris bûdingas tik Ivinskiui20. Evangelijose pasi-

19 Plg. anksèiau minëtà Novikovo citatà apie 20 Petras Jonikas, Lietuviø bendrinës raðomosios Ivinskio darbà, kurá raudonu raðalu taisë kalbos kûrimasis antroje XIX a. pusëje, Èika- Kreèinskis. ga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1972, 67. 0 0 0

133 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 3 pav. [Juozapas Arnulfas Giedraitis,] Naujas Ástatymas, 1816, 9: þodis dwiem Evangelijose paþemaitintas; nëra brûkðnelio tarp neigiamosios dalelytës ir veiksmaþodþio bei prieð postpozicinæ dalelytæ; LLTIB: 4167

taikantis þodis tûkstantis (òóîêñòàí÷þñú 66, òóîêñòàí÷þ 138) uþraðytas kaip Ivinskio – savo lenkø–lietuviø kalbø þodyno rankraðtyje jis raðë tuókstanãzic 234, 25121 , todël galima manyti, jog perraðinëdamas Evangelijø tekstà kai kuriø þodþiø formas pakeitë Ivinskis. Kartais aukðtaitiðkà dvibalsá [ie] pakeièia þemaièiø [î], pvz.: dwieju 37 – äâiþ 80, prie 9 – ïðè 76. Taip pat iðsiskiria ávardþiø sau, tau raðymas – Giedraièio sau, tau kirilika perra- ðomi atitinkamai ñàâú (p. 31, 69, 102), òàâú (p. 18, 25, 87; plg. 1 ir 2 pav.). Toks neáprastas ávardþio tau uþraðymas retas, bet randamas Ivinskio ir Kreèinskio 1866 metø Kalendoriuje: êàñú òàâú ðóïú ñêóñòå? 74, taip pat Kreèinskio Kantièkose: Ïàííà êàäà òàé ãèðäåå, / Äóìîäàìà càâú ñòåáåå, / Êîêñàé áóòó ñâåéêèíèìàñú 14 bei Ivinskio savarankiðkai rengtame 1865 metø Kalendoriuje: òàâú ñàêàó 19, todël sunku pasa- kyti, kuris ið jødviejø nusprendë taip raðyti ávardþius Evangelijose. Be to, naujas Evangelijø raðybos bruoþas – brûkðnelis tarp dalelyèiø, kurio ne- bûdavæ Giedraièio Naujame Ástatyme. Brûkðnelis pradedamas raðyti ne nuo Evange- lijø pradþios, tik nuo 35 puslapio, o nuo 56 puslapio jis imamas þymëti dar ir tarp neigiamo veiksmaþodþio, t. y. tarp dalelytës íå ir veiksmaþodþio: íå-àòñèðàäî 75, íå- ãàëèòå 75 (plg. 3 ir 4 pav.), íå-ãèðäåio 72. Jis raðomas nenuosekliai ir neilgai – iki 76 puslapio, o toliau iki pat knygos pabaigos brûkðnelis þymimas tik prieð postpo- zicines dalelytes, pavyzdþiui: áåãú-íå 75, êóðèñú-ãè 127, òåéïî-ãè 78. Kai Evangelijos buvo iðspausdintos, Valanèius nepatenkintas raðë Novikovui:

Perþiûrëdamas iðnaujo atspausdintà rusiðkomis raidëmis þemaitiðkà knygà „Åâàíãåëiîñú“, Tamstos man atsiustà [...], atradau ðiuos trûkumus: 1. Paprastas spaudos klaidas (jos nurodomos); 2. Spaudos klaidas, permainanèias prasmæ;

21 Aèiû Onai Kaþukauskaitei, padëjusiai pa- lyginti tam tikrus Evangelijø þodþius su esanèiais Ivinskio rankraðtiniame þodyne.

134 Archivum Lithuanicum 7 4 pav. Evangelijos, 1865, 75: paþemaitintas þodis äóìú; tarp neigiamosios dalelytës ir veiksmaþodþio Íå-ãàëèòå, prieð postpozicinæ dalelytæ ĺëú-òî raðomas brûkðnelis, kurio nëra Giedraièio Naujame Ástatyme; LLTIB: 23404

3. Spaudos klaidas, permainanèias prasmæ ir pasidariûsias delto, kad rusiðkos raidës netinka iðreikðti kaikuriems lietuviðkos kalbos garsams; 4. Praleidimus. (Alekna 21975, 186). Alekna priduria:

Toliau Valanèius iðaiðkinæs, [...] kad dël klaidø paminëtoji Evangelijø laida negalinti bûti vartojama katalikø Baþnyèioje, delto, kad pilna esant visokiø klaidø, kurios iðkraipo Ðventojo Raðto tekstà. Beto, kaip virðuje esàs nurodæs, kaikuriø þemaitið- kos kalbos garsø negalima esà iðreikðti rusiðkomis raidëmis. Del tos prieþasties þodþiai galá ágauti kitokià prasmæ, ið to kartais galint pasidaryti net herezija prieð dogmatus (Alekna 21975, 186). Þinoma, toks laiðkas Kauno gubernatoriui atspindi Valanèiaus nepasitenkinimà spaudos draudimu. Teiginys, kad rusø ortografija netinka þemaièiø kalbai bei at- sisakymas naudoti Evangelijas skamba kaip Valanèiaus kovos su draudimu spaus- dinti lotyniðkomis raidëmis pradþia. Þinoma, korektûros klaidø pasitaiko, bet jos nëra labai daþnos; yra keletas þodþiø, kurie perraðant buvo pakeisti, praleisti – galbût tai nepatiko Valanèiui, pavyzdþiui: þodis Pascha (Pirm dienos szwentos Pascha [weliku] [...]) 163 Evangelijose praleidþiamas: Ïèðìú äåíîñú øâåíòîñú Âåëèêó [...] 38; perraðant pakeista viena raidë, dël to þodis ágavæs kità reikðmæ: wienoy isz sabatu 175 – âåíîº èøú ñóáàòó 45; vartojamas visiðkai kitas þodis: negal regiet Karalistes Diewo 140 – íå ãàëú ðåãºòú êàðàëèñòåñú äàíãàóñú 113. Taèiau apskritai Valanèiaus susakyti Evangelijos perraðymo trûkumai nëra labai krintantys á akis, pakeitimø nëra tiek daug, kaip galëtø atrodyti ið jo laiðko.

7. IÐVADOS. Pagal Juozapo Arnulfo Giedraièio Naujà Ástatymà (1816) parengtø Evangelijø (1865) autoriumi buvo laikomas Laurynas Ivinskis, taèiau atlikta filolo- ginë analizë verèia tuo abejoti. Palyginus Evangelijø kirilikos ortografijos ypatybes su savarankiðkai parengto 1865 metø Ivinskio Kalendoriaus kirilikos raðybos mode- liu, matyti, kad ðiø darbø rusiðkos ortografijos taikymo lietuviø kalbai koncepcija

135 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 skiriasi. Taip pat Evangelijø raðybos ypatybës skiriasi ir nuo daugelio kitø to meto perraðinëtojø darbø, pavyzdþiui, Mikuckio, Þilinskio, Praniausko, Liutostanskio, Lelio, bet yra labai panaðios á Kreèinskio ortografijos ypatybes, o kai kuriø þodþiø raðymas rusiðkais raðmenimis akivaizdþiai sutampa su Kreèinskio. Kad Evangelijas parengë ne vienas Ivinskis, bet ir Kreèinskis, rodo ne tik istori- niai ðaltiniai, bet ir kai kurie individualûs rusø abëcëlës taikymo bruoþai: Ivinskis labai daþnai vartojo raidæ <ý>, jà raðë ir dvibalsyje . Kreèinskis jà raðë tik þodþiø eiti, esti ðaknyse ir þodþio pradþioje. Evangelijose grafemos <ý> þymëjimas labai panaðus á Kreèinskio, bet pasitaiko keletas pavyzdþiø su , bûdingø tik Ivinskiui. Evangelijø tekstas nuoseklus, pakeitimø perraðant tekstà rusø raidëmis nëra daug. Daþniausiai perraðomi þodþiai þemaitinami, kartais sukuriami hipernorma- lizmai (prieðdëlis nuo- vietoj nu-; þodþio tûkstantis raðymas tuokstantis), kurios liudija vienà ið Evangelijø rengëjø tikrai buvus Ivinská. Ivinskis pirmasis turëjo perraðyti tekstà, o vëliau Kreèinskis turbût tik redagavo jo ortografijà. Jei pats Ivinskis bûtø redagavæs galutiná tekstà, jam bûdingø raðybos ypatybiø turëtø bûti daugiau, taèiau Evangelijose dominuoja Kreèinskio ortografijos sistema.

Literatûra ir ðaltiniai:

2 A LEKNA, ANTANAS, 1975: Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, Èikaga: Lituanistikos institutas. [GIEDRAITIS, JUOZAPAS ARNULFAS, ] NAUJAS ISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS WIESZPATIES MUSU LIETUWISZKU LEÝUWIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA ARNUL- PA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI WISKUPA ÝIEMAYCZIU, ÝENKLINIKA S. STANIS- LOWO, ISZSPAUSTAS PAS KUNIGUS MISSIONORIUS WILNIUJE 1816; LLTIB: B 4167. J ONIKAS, PETRAS, 1972: Lietuviø bendrinës raðomosios kalbos kûrimasis antroje XIX a. pusëje, Èikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas. J ONIKAS, PETRAS, 1987: Lietuviø kalba ir tauta amþiø bûvyje. Visuomeniniai lietuviø kalbos istorijos bruoþai, Èikaga: Lituanistikos instituto leidykla. M ERKYS, VYTAUTAS, 1994: Knygneðiø laikai. 1864–1904, Vilnius: Valstybinis leidybos centras. P ETKEVIÈIÛTË, DANUTË, 1988: Laurynas Ivinskis, Vilnius: Mokslas. P RAÐMANTAITË, ALDONA, 2000: Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius: Diemedis. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2004: „Lietuviðka ir rusiðka lietuviðkø spaudiniø kirilika 1864–1866 metais“, Raidþiø draudimo metai, sudarë Darius Staliûnas, Vilnius: Lietuvos istorijos ins- titutas, 139–173. ÀÁÅÖÅËŠ˪ÒÓÂÈØÊÀÉ-ÐÓÑÈØÊÀ, ÄÅË ÍÀÓÄÎÑ ËÅÌÝÍÒÎÐÈØÊÓ ÌÎÊÑËÈ- ÍÈÉ×Þ ñóäåòà Íî Êàììèññèioñ Ðóíäàâîñ Ïóáëè÷íî Àïøâºòèìî èð ïàëåé ïàñ-

136 Archivum Lithuanicum 7 òàíàâèéèìà Êîìèòåòî Ðåäàí÷io Êàðàëèñòåå Ëåíêó èøñïà¢ñòà. ÂÀÐØÀÂÀ. Ñïà¢ñ-

òóâåå Êîìèññèioñ Àïøâºòèìî Ïóáëè÷íî. 1865; VUB: LR 4923. ÀÁÅÖÅËÅ ÆÅÌÀÉÒÈØÊÀÉ-˪ÒÓÂÈØÊÀ. Èøäôòà ïàð èñàêèìà Iî Ìèëåñòàñ Âè- ðÿ¢ñioÿ Ðåäèòîÿ øÿ¢ðåñ-âàêàðî øàëºñ Ì. Í. ÌÓÐÀÂÜÅÂÀ. ÂÈËÜÍÞÅ. Ñïà¢ñòóâåå

À. Êèðêîðà. 1864; VUB: LR 72. ÅÂÀÍÃÅËIÅÑÚ ÀÍÒÚ ÍÅĪËIÎÑÚ ÄÅÍÓÍÚ ÈÐÚ ÊÈÒÓÍÚ ØÂÅÍ×Þ, Êóðiîñú èðà ñêàéòîìàñú Áàæíèöiîñº Øâåíòîñº ïàðú èøòèñóñú ìåòóñú, ïàãàëú Ðèìà èðåäèìà. ËÅÒÓÂÈØÊÀÉ ÏÀÐÀØÈÒÀÑÚ. ÂÈËÜÍÞÉ, ÑÏÀÓÑÒÓÂÅÍÚ Ð. Ì. ÐÎÌÌÀ. 1865; LLTIB: 23404. ÈØÃÓËÜÄÈÌÀÉ ØÂÅÍÒÓ ÅÂÀÍÅËIÞ ÀÍÒÚ ÂÈÑÓ ÍÅĪËÞ ÈÐÚ ØÂÅÍ×Þ ÈØ- ÒÈÑÓ ÌÅÒÓ. ÄÀËÈÑÚ ÒÐÅ×ß. ÂÈËÜÍÞÉ Ñïàéñòóâåº À. Ã. Ñûðêèíà. 1870; LLTIB: B 2389-III. ÈØËÀÉÄÅÍÑÚ ÓÃÍÈ, ÍÅ ÁÅ ÓÆÃßÑÈÍÑÈ. ÂÈËÜÍÀ. Èçäàíiå Ðóññêîé Êíèæíîé

Òîðãîâëè À. Ñûðêèíà, Áîëüøàÿ óë., ñîáñòâ. äîìú ¹ 88. 1888; VUB: LR 1074. ÊÀËÅÍÄÎÐÞÑÚ ÓÊÈØÊÀÑÚ ÀÍÒÚ ÌÝÒÓ ÂªØÏÀÒªÑÚ 1865, ÂÈËÜÍÀ, âú Òèïî-

ãðàôié À. Ñûðêèíà. 1865; VUB: LR 2532. [Êàíòû÷êàñú àðáà êíèíãà ãºñìþ ïàðú Ìîòºþ Âîëîí÷åâñêè âèñêóïà ïàðâåéçºòà èðú

èøíàóå èøñïàóñòà. Âèëüíþé, ñïàóñòóâåèº À. Ñûðêèíà 1865]; VUB: LR 1283. ÊÀÓÊÀÇÀ ÍÅÂÀËÜÍÈÊÀÑÚ. ËßÎÍÀ ÒÎËÑÒÎÈ (Ïàðòëóìî÷èòà èøú ðóñêèøêà).

ÂÈËÜÍÀ. Òèïîãðàôiÿ À. Ñûðêèíà, Áîëüøàÿ óë., ñîá. ä., ¹ 88. 1891; VUB: LR 57. ˪ÒÓÂÎÑÚ ÊÐßÓתÌÚ ÄÐÀÏÀÍÓ ÑÓÊÈÐÏÈÌÀ ÌÎÊÑËÀÑÚ ñêèðèìú äåëü ïàòüìîêèìàñè. Ñóñòàòèòàñú èðú èøäóîòàñú íóîãú ÊÀÇÈÌßÐÀ Â. ËßËÈÑÚ. ÑÏÀÓÑÒÓÂÅ À. ÐÅÉÍÁÅÐÃß. Ìèíòàóio, àíòú äiäæioñioñú óëè÷ioñú ¹ 17. 1887; VUB:

LR 2239. ÑÅÍÀÑÚ ÀÓÊÑÀ ÀËÒÎÐÞÑÚ ÀÐÁÀ ÑÓÐÈÍÊÈÌÀÑÚ ÈÂÀÉÐÞ ÌÀËÄÓÍÚ ÈÐÚ ÃªÑÌÞÍÚ [...] ÂÈËÜÍÞª ñïàóñòóâåíú Ð. Ì. Ðîììà. 1866; LMAB: 63847. ÒÐÓÌÏÀÑÚ ÊÀÒÅÕÈÇÌÀÑÚ Àóêùÿóñåé êðàøòà âèðåñíèáåé ë³éïàíòú ïàðàøèòàñú äºëú êàòàëèêó ÿóíóìåíåñú è ìîêñëóñú ëåéäàìîñú ÈØÑÏÀÓÑÒÀÑÚ ÂÈËÜÍÞÉ, Ñïàóñòóâåíú Ð. Ì. ÐÎÌÌÀ. 1865; LLTIB: 909.

Daiva Litvinskaitë THE ORTHOGRAPHY OF THE LITHUANIAN CYRILLIC EÂÀÍÃÅËIÅÑÚ (1865): LAURYNAS IVINSKIS AND JONAS KREÈINSKIS

Summary

The Evangelijos (1865) is a Lithuanian book compiled in the Cyrillic alphabet. It is based on an earlier Lithuanian book by Juozapas Arnulfas Giedraitis (1757–1838) Naujas Istatimas (1816), which was printed in Latin letters. Laurynas Ivinskis (1810–1881) was thought to

137 Kirilikos Evangelijø (Åâàíãåëiåñú, 1865) raðyba: Laurynas Ivinskis ir Jonas Kreèinskis 0 0 0 be a compiler of the Evangelijos. However, a comparison of its orthography with the spelling of the autonomously written Kalendorius of Ivinskis of 1865 demonstrates that the concept of Cyrillic orthography diverges greatly in those two Lithuanian texts. Still the orthography of the Evangelijos is analogous to Ivinskis’ Kalendorius of 1866 that was compiled in collaboration a year later with Jonas Kreèinskis (ca. 1820–after 1884). The most frequent words found in the Cyrillic based Lithuanian works by Ivinskis and Kreèinskis have clearly demonstrated that the orthography of the Evangelijos was very similar to Kreèinskis’ model of that orthography. Philological analysis has shown that Ivinskis and Kreèinskis might have worked together on the text of the Lithuanian Evangelijos in Cyrillic.

D AIVA LITVINSKAITË Gauta 2005 m. vasario 25 d. University of Illinois at Chicago Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures UH 1628, MC/306 601 S. Morgan St. Chicago IL 60607, U.S.A. el. p.: [email protected]

138 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Anna Verschik Tallinn University

The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers

A HISTORICAL BACKGROUND. In 1923, the Jewish population of the independent Republic of Lithuania constituted 153,700 persons, or approximately 7.6 percent of the whole population (Vilnius and Klaipëda areas are not included). All in all, minorities constituted 15.5 percent of the population.1 Although Jews had settled on the territory of the Grand Duchy of Lithuania already in the fourteenth century, they lived predominantly among Slavic peoples, and their contacts with ethnic Lithuanians and the Lithuanian language started several centuries later.2 There is little if any research on older language and cultural contacts between Jews and Lithuanians. It is reasonable to assume that at least some Jews had a working command of Lithuanian, while some Lithuanians that lived side by side with Jews and interacted with them on an everyday basis, had a certain proficiency in Yiddish. Although, on a larger scale, both peoples remained cultural strangers for each other3, the picture started to change in the beginning of the twentieth century. A group of Jewish intellectuals, such as the writer, translator and essayist Urija Kacenelenbogenas (Urye Katsenelengboygen), the poet Leyb Naydus, the lite- rary critic Shmuel Niger (Tsharni) and some others entertained the idea of cultural symbiosis with the local peoples.4 Kacenelenbogenas edited a pro-Lithuanian jour-

1 Solomonas Atamukas, Lietuvos þydø ke- dëlis, “The Historical Sources for lias: nuo XIV amþiaus iki XX a. pabaigos, Antisemitism in Lithuania and Vilnius: Alma littera, 1998, 132. Jewish-Lithuanian Relation during the 2 Chackelis Lemchenas (=Khatskl Lemkh- 1930s”, The Vanished World of Lithua- en), “Di hashpoe fun litvish oyfn yi- nian Jews, Ed. Alvydas Nikþentaitis, dishn dialekt in Lite”, Oxforder yidish 3, Stefan Schreiner, Darius Staliûnas, 1995, 16–17. 0 0 0 Amsterdam-New York: Rodopi, 2004, 3 Saulius Suþiedëlis, [Rec.:] “Solomonas 120–121. Atamukas, ‘Lietuvos þydø kelias: nuo 4 Mindaugas Kvietkauskas, “Vilniaus kul- XIV amþiaus iki XX a. pabaigos’, Vil- tûrø sambûvis þydø raðytojø akimis nius: Alma littera”, Journal of Baltic (XX a. pradþia)”, Ðiaurës Atënai 46 Studies 30(2), 1999, 188; Saulius Suþie- (680), 2003 12 13, 6, 11.

139 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers nal Lite (Lithuania), three volumes of which appeared in 1914, 1919 and 1922. Intellectual and cultural cooperation between the intellectuals named and Lithua- nian democratic intelligentsia (for instance, Mykolas Römer, Gabrielë Petkevièaitë- Bitë, Mykolas Birþiðka, Jonas Biliûnas) resulted in translations of fiction and essays, review articles and anthologies of Lithuanian literature for Yiddish-speakers and those of Yiddish literature for Lithuanians, and joint political activities (Atamukas 1998, 159–163; Kvietkauskas 2003, 6). Despite differences in cultural and/or religious orientation among Jews (i.e., Zionists or non-Zionists, Yiddishists, Hebraists, strictly orthodox or non-observant people, etc.), Lithuania was probably the only country where the Yiddish language was used in everyday life by Jews of all social strata and all kinds of political persuasion, even by the most fervent anti-Yiddishists—virtually all Jews of Lithua- nia were speakers of Yiddish5, many being Yiddish monolinguals. According to Ezra Mendelsohn, the Jewry of Lithuania formed a homogenous community and belonged to a so-called East European type (i.e., non-acculturated, residing mostly in small towns, forming a lower-middle class community, preserving the Yiddish language and religious orthodoxy).6 Still, even in the very beginning of the indepen- dence era some Jews were highly proficient in Lithuanian and acted as mediators between the two cultures, for instance, Kacenelenbogenas, whose contribution to the development of cultural contacts between Lithuanians and Jews deserves a separate study (see details described in the article by Kvietkauskas, 2003, 6, 11). There were even successful students of Lithuanistics among Jews. For instance, Chackelis Lemchenas (1904–2001), or Khatskl Lemkhen in Yiddish, was a student of the famous Jonas Jablonskis, and Izidoras Kisinas studied under the guidance of another prominent scholar, Juozas Balèikonis (Atamukas 1998, 161). The skills and knowledge of such people became indispensable when it came to the teaching of the Lithuanian language, culture, and literature to Yiddish-speakers, both schoolchildren and adults. For instance, Lemchenas worked as a teacher of Lithua- nian in Yiddish and Hebrew schools of Ukmergë, Kaunas and Ðiauliai from 1924 till 1940. Benjaminas Sereiskis (1895–1972), also Jablonskis’s student, wrote sev- eral textbooks of Lithuanian for Russian-speakers and two Lithuanian-Russian dictionaries.7

5 Yudl Mark, “Undzer litvisher yidish”, Benjaminas Sereiskis, Lietuviðkai-rusiðkas Lite 1, Ed. Mendl Sudarski, New-York: þodynas, Kaunas: A. Lapinas ir G. Vol- Kulturgezelshaft fun litvishe yidn, fas, 1933; Benjaminas Sereiskis, Prakti- 1951, 430. 0 0 0 nis lietuviø kalbos kursas, Kaunas: Spau- 6 Ezra Mendelsohn, The Jews of East Cen- dos fondas, 1940; Benjaminas Sereiskis, tral Europe between the World Wars, Lietuviø kalbos vadovëlis, Kaunas: Vals- Bloomington: Indiana University Press, tybinë pedagoginës literatûros leidykla, 1983, 215. 0 0 0 1947; Benjaminas Sereiskis, Trumpas lie- 7 Benjaminas Sereiskis, Sistematièeskoje ru- tuviðkai-rusiðkas þodynas, Kaunas: Vals- kovodstvo k izuèeniju litovskogo jazyka, tybinë enciklopedijø, þodynø ir mokslo Kaunas: Spaudos fondas, 1929; literatûros leidykla, 1948.

140 Archivum Lithuanicum 7 Plate 1. The title page of Shulman’s Litvish, 1923; LNB: A 413/923

141 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers As Lithuanian became the state language and, therefore, a compulsory subject in non-Lithuanian schools, a need for textbooks, experienced teachers both for children and adults became evident. Several researchers, for instance, Janina Kurec- kytë, Jonas Anièas, and Solomonas Atamukas emphasize that a poor command of Lithuanian among the Jewish population was a serious problem.8 The topic of the current article is the only textbook of Lithuanian meant espe- cially for Yiddish-speakers. It may appear strange that, apart from the textbook, nothing was produced for Yiddish-speakers learning Lithuanian as their second language, although Jews constituted the largest ethnic minority. At first, I will describe the structure of the textbook, the presentation of grammar, texts, exercises, and the linguistic terminology. Afterwards I will discuss the problems of teaching Lithuanian as a second language (L2) in a broader context.

1. THE TEXTBOOK BY AVROM SHULMAN (1923). To the best of my knowledge, this is the only textbook of Lithuanian written in Yiddish (cf. plate 1). Apart from this, some Yiddish-Lithuanian dictionaries (for instance, the dictionary by brothers Kolodniai) and conversation books were published, but they contained a minimum if any grammatical information and, therefore, should not be considered on the same level as full-fledged textbooks with detailed grammar explanations, rules, exercises etc.9 Avrom Shulman (or Avromas Ðulmanas in Lithuanian) was a teacher of Lithua- nian at the Higher Courses for Jews (Yidishe hekhere kursn) in Kaunas. He was an intellectual of the type described in the previous section, i.e., he sought links between the Yiddish and the Lithuanian culture and translated several works of Lithuanian writers (Lazdynø Pelëda, Ignas Ðeinius, Konstantinas Jasiukaitis) into Yiddish and a fragment of the novel Arum shtal by Peysakh Markish into Lithuanian.10 According to the information on the title page, it was the first part of the text- book. Judging by several references in the text, the second part was shortly due but,

8 Atamukas 1998, 131; Jonas Anièas, 9 Lietuviðkai-þydiðkas þodynas. Litvish-yidi- “Lietuvos þydø kariø sàjungos kultûri- sher verternik, surinko br. Kolodniai, në veikla”, Lietuvos þydø ðvietimas ir Kaunas: Kultûra, 1923; Itskhok Yanke- kultûra iki Katastrofos, mokslinës konfe- lovits et al. (= Ic. Jankelovièius, S. Ka- rencijos medþiaga, Vilnius: Lituanus, èergis), Shlisl tsu der litvisher shprakh un 1991, 203–204; Janina Kureckytë, “Þy- yidish-litvisher tashn-verterbukh. Kiðeninis dø aukðtesniøjø mokyklø raidos bruo- Lietuviø Kalbos Raktas. Þydiðkai-lietuvið- þai Lietuvos respublikoje”, Lietuvos þy- kas þodynas, Kaunas: C. Kagan, 1940. dø ðvietimas ir kultûra iki Katastrofos, 10 Berl Kahan, Leksikon fun yidish-shraybers: mokslinës konferencijos medþiaga, Vil- mit hesofes un tikunim tsum Leksikon fun nius: Lituanus, 1991, 35. der nayer yidisher literatur, un 5800 psevdonimn, Nyu-York: R. Ilman-Kohen, 1986, 520.

142 Archivum Lithuanicum 7 in fact, it never appeared. The text on the title page informs us that it is a systematic course that may be used for self-study, i.e., without a teacher’s help. The textbook is based on the lecture material that had been composed and systematized by the author earlier during his work at the Higher Courses. Unfortunately, there is no information about the number of copies published. The structure of the textbook is as follows. In the preface, the author emphasizes the importance of a good proficiency in Lithuanian, since it is the official language of the country. Without a sufficient knowledge of the state language, Jews could only be second-class citizens. Shulman states that as Lithuanian is an archaic language and, thus, rich in forms, one needs a good theoretical basis (including the proper pronunciation and stress).11 Afterwards, the practical side (probably, conver- sational skills and fluency are meant here) will come “on its own” (aleyn fun zikh). The introduction contains a short outline of the Lithuanian orthography and pronunciation. The author mentions again that the acquisition of a proper pronun- ciation and stress rules is crucial for beginners. The stressed vowels are systemati- cally marked in bold script throughout the book. However, it appears that Shulman is more concerned with where the stress is placed and how it moves within declen- sion paradigms, rather than with the quality of the tones. He just admits that the tone is a most important factor in the acquisition of Lithuanian. Shulman claims that there are no strict rules for the tones and that the picture is rather diverse across the dialects of Lithuanian. The difference between the tones is not explained and the traditional diacritics to designate the Lithuanian tones (acute and circumflex) are not even introduced. Notably, the use of Yiddish-language terms for “stress” and “tone” is somewhat unclear (see the discussion of terms below). The main body of the book consists of ten units (Lithuanian pamoka, Yiddish lektsye). The grammar topic of a given unit is outlined in a couple of sentences in Yiddish in the beginning. It is followed by a text. Then the grammar is explained and appropriate tables and/or paradigms are presented. Later, all new grammatical information is summarized in the conclusion (oysfir) section. Then come exercises, and each unit is concluded with a short vocabulary. All declension paradigms and a small Lithuanian-Yiddish vocabulary are given at the end of the book. The author uses contrastive approach to some extent (mainly in the introduc- tion); however, it remains sporadic. In grammar explanations, it might have been helpful to draw students’ attention to certain common features in the grammatical structure of both languages (prefixed verbs, the habitual past tense). Unfortunately,

11 Avrom Shulman (=Avromas Ðulmanas), tingos pamokos þydø kalba skiriamos Litvish. A sistematisher kurs oystsulernen lietuviø kalbos mokslui, Kaunas: Licht, di litvishe shprakh on der hilf fun a 1923, 4. 0 0 0 lerer. Lietuviø kalbos vadovëlis: sistema-

143 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers this useful potential is not touched upon at all, partly because the author never got to the Lithuanian verb. Shulman does point at the differences between the two languages; for instance, on p. 7 in the introduction, he warns that the Lithuanian grapheme should be pronounced as [i:] and must not be confused with a similar Polish or Russian vowel, and on p. 10 he mentions the absence of grammat- ical article in Lithuanian as opposed to Yiddish. Still, observations of this kind are scarce in the book. The book covers more or less the following grammar topics: noun declension (all noun classes) in singular, dual and plural, adjective declension (all declension types), definite adjectives, the neuter gender of adjectives, degrees of adjective com- parison, and very little information about the infinitive. The explanations of grammar are concentrated on forms but not on functions. The reader is given the rules of, say, noun declension but not the semantics or the range of functions of a particular grammatical case. This may be confusing at times, since there are three grammatical cases in Yiddish as opposed to seven in Lithuanian, and Yiddish often has a prepositional phrase that corresponds to a case form in Lithuanian, cf. Yiddish af der gas ‘in the street’ (preposition + def. art. fem., dative + noun) and Lithuanian gatvëje ‘ibid.’ (locative singular). There is no information on prepositions and government rules, and the reader can only guess why, for example, in the sentence að einu á posëdá ‘I am going to a meeting’ the accusative case is used (Shulman 1923, 45). In the word lists of each unit, as well as in the Lithuanian-Yiddish vocabulary in the end, all Yiddish equivalents of Lithuanian nouns are presented with the indefinite article a, an. This somewhat contradicts the earlier observation that Lithuanian lacks articles and, therefore, a Lithuanian noun may correspond to both a definite and indefinite Yiddish noun. The few verbs in the word-lists are pre- sented not strictly in the infinitive but in a variety of forms (Shulman 1923, 10). Only a few coherent texts are offered to the students. These are two poems (by Adomas Jakðtas on p. 27 and by Faustas Kirða on p. 52) and two dialogues (a conversation in a bookstore on p. 24 and in a stationary store on p. 30). Reading materials consist of a sequence of isolated sentences that are not linked to each other and do not form a story. The sentences are often verbless, for instance: Kokia gëlë? ‘which flower?’ Balta ‘white’. Ar gëlë juoda? ‘is the flower black?’ Ne, gëlë ne juoda, bet balta ‘no, the flower is not black but white’. Ar kedë aukðta? ‘is the chair tall?’ Ne, kedë þema ‘no, the chair is low’. Jokia laimë nëra amþina ‘no happiness is eternal’ (Shulman 1923, 17, unit three; cf. plate 2). Occasionally, one can find some proverbs among the sentences: juoda duona – ne badas ‘black bread does not mean hunger’ (Shulman 1923, 10). There are no exercises in the strict sense of the term. Instead, the student is asked to read sentences that are very much like the sentences in the main part of each unit.

144 Archivum Lithuanicum 7 Plate 2. Shulman’s Litvish 17: Sequences of isolated sentences that are not linked to each other and do not form a story: Kokia gëlë? ‘which flower?’ Balta ‘white’. Ar gëlë juoda? ‘is the flower black?’ Ne, gëlë ne juoda, bet balta ‘no, the flower is not black but white’. Ar kedë aukðta? ‘is the chair tall?’ Ne, kedë þema ‘no, the chair is low’. Jokia laimë nëra amþina ‘no happiness is eternal’; LNB: A 413/923

145 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers Apparently, the student is required to read and analyze the given sentences rather than to decline a noun, to insert an appropriate form, to supply a suitable lexical item or to make a sentence. A striking feature of the textbook is the almost complete lack of information about the verb. The only description of verbs merely mentions the infinitive ending -ti and vowels that may precede it (Shulman 1923, 26). In the vocabulary different forms of the same verb form separate entries, for instance: bijo ‘is/ are afraid, fears/ fear’ (the present tense, third person singular and plural) with hot moyre, shrekt zikh ‘ibid.’ as the Yiddish equivalents, and bijoti ‘to fear, to be afraid’ (the infinitive) with the Yiddish equivalents moyre hobn, zikh shrekn ‘ibid.’ (Shulman 1923, 53). When various verb forms occur, they are accompanied by a footnote comment ‘the form will be explained later’ (for instance, a note in Shulman 1923, 18). Apparently, the author had planned to deal with the noun and the adjective declension in the first part of the book and with the verb and the remaining parts of speech in the second (which, as we know, never appeared). This leads to the following question: what was known at that time about the order of teaching grammar? In a language rich in forms, with a highly developed inflectional morphology, such as Lithuanian, it presents a methodological problem. At this point, I do not have an answer. Apparently, Shulman was not concerned with this problem and planned to consider the grammar of one part of speech at a time, starting with nouns and adjectives and possibly moving later on to the verb, the pronoun, etc. The use of Yiddish as the meta-language for the description of the Lithuanian grammar leads us to the question of Yiddish linguistics terms. In general, the grammar explanations are clear and the terms are appropriate. Certain terms used in the textbook sound somewhat archaic in present day Yiddish linguistics, for instance, mithilkhike ‘consonants’, zakhvort ‘noun’, bayvort ‘adjective’, cf. with konsonantn, substantiv and adyektiv respectively. The latter terms were introduced into and became a part of the Yiddish linguistic tradition approximately in 1920s– 1930s. Sometimes Shulman offers both terms, the modern ones parenthetically. Apart from what may be called universal terms, i.e., referring to the categories and phenomena that exist in many languages (noun, verb, vowel, consonant, sentence etc.), there is a question of labelling the features that are specific to Lithuanian and that Yiddish lacks. While describing the Lithuanian grammatical cases for the first time, Shulman uses international terms in Yiddish, which is in accordance with the Yiddish grammar tradition: Yiddish has three cases, and there are no other terms beside nominativ ‘nominative’, dativ ‘dative’, and akuzativ ‘ac- cusative’ (Shulman 1923, 12, 18). Therefore, it is logical to use the terms genitiv ‘genitive’, instrumental ‘instrumental’, etc. Unlike elsewhere in the book, Shulman

146 Archivum Lithuanicum 7 Plate 3. Shulman’s Litvish 19: Lithuanian terms for the cases; LNB: A 413/923

147 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers immediately introduces Lithuanian terms for the cases, i.e., vardininkas ‘nomina- tive’, kilmininkas ‘genitive’ etc. (cf. plate 3). Starting from that point the Yiddish names of cases are not used, instead the author either transliterates the Lithuanian terms into Yiddish or even leaves them in their original form (that is, Lithuanian case names in Lithuanian orthography in the midst of a Yiddish text). I could not find any reasonable explanation for such an inconsistent treatment. However, this inconsistency does not hinder reading and understanding of the grammatical material. A more serious problem is the treatment of stress and tones. As mentioned before, the author only marks the stressed vowels but does not discuss tones. This may be a reason why the terms for ‘stress’ and ‘tones’ are unclear. Shulman employs the Yiddish terms batonung ‘stress, accent’, trop ‘ibid.’ and negine ‘tune, tone’. The latter is mentioned parenthetically as a parallel term to batonung and trop (Shulman 1923, 3). The first two terms may designate in Yiddish both stress and tone. As the Yiddish language does not have tones, both batonung and trop mean ‘stress’ when used as strictly linguistic terms for a description of Yiddish. The term negine sounds strange; to the best of my knowledge, it is not used in Yiddish linguistics. As Lithuanian does and Yiddish does not distinguish between different tones, there might have been an additional difficulty in choosing/ coining suitable Yiddish-language terms. It is important that stress and tone are not the same in Lithuanian, and it would have been reasonable to look for two different terms in Yiddish. Regretfully, Shulman uses all the three terms (batonung, trop, negine) almost synonymously and rather unsystematically. From the modern point of view, the textbook looks rather naive and incomplete. However, it would be methodologically wrong to judge it according to the present standards and contemporary understanding of second language teaching and sec- ond language acquisition. The next section is an attempt to place the textbook in a broader context of teaching Lithuanian as the second language (L2) in the first republic.

2. A BROADER CONTEXT: THE PROBLEMS OF TEACHING LI- THUANIAN AS L2. In search of appropriate guidelines and criteria, let us turn to the work of Lemchenas who was a pioneer of Lithuanian as L2 teaching meth- ods. He clearly identified the problems and the objectives, and expressed them in several articles.12 The idea that L2 teaching at school is different from L1 teaching

12 Chackelis Lemchenas, “Lietuviø kal- lyko mokymo lietuviø mokykoje”, Ðvie- bos vadovëlio reikalu”, Mûsø garsas, timo darbas 9, 1928, 1210–1227; Chac- 1924 03 23, 3–4; Chackelis Lemchenas, kelis Lemchenas (=Khatskl Lemkhen), “Kuo skiriasi lietuviø kalbos mokymas “A vikhtiker bukh”, Di yidishe shtime, nelietuviø mokykloje nuo to paties da- 1929 09 13. 0 0 0

148 Archivum Lithuanicum 7 and, therefore, special curriculum and textbooks are required, seemed to be new at that time. It was Lemchenas who repeatedly brought this problem to the attention of Lithuanian language teachers. In several articles he stated that so far there were no satisfactory textbooks and curricula. Lemchenas also mentioned the Lithuanian-Yiddish dictionary by Kolod- niai but warned that it should not be used because of numerous mistakes and inaccuracies (Lemchenas 1924, 4). Lemchenas dedicated one paragraph to the text- book under discussion (Lemchenas 1924, 3–4). He was skeptical concerning the presentation of lexical items: while somewhat “exotic” words like badas ‘hunger’ and ridikas ‘radish’ are introduced already in the beginning, more basic everyday lexicon is lacking. Lemchenas doubted whether the presentation of the entire para- digms of noun and adjective declensions as well as the degrees of comparison is justified from the methodological point of view but, nevertheless, expressed hope that further sequential volumes of the textbook would soon be published (Lemche- nas 1924, 4). Although Lemchenas does not use the term contrastive, it is exactly what he means in the article dedicated to the problems of teaching Lithuanian as a foreign/ second language. Behind the somewhat obscure label formal logic there is, as it becomes clear from further explanations, a cross-linguistic comparison between Lithuanian synthetic forms and German/ Yiddish analytic ones (Lemchenas 1928). In a later article published in the Yiddish-language newspaper Di yidishe shtime, Lemchenas gives an extensive review of a textbook by Sereiskis. The very fact that the review of the textbook for a Russian-speaking audience was published in a Yiddish-language newspaper speaks for itself (Lemchenas 1929). This is an important piece of information that, first, sheds some light on what was considered a comprehensive and suitable foreign language textbook and, sec- ond, provides us with a basis for comparison with Shulman’s book. Sereiskis’s textbook was published in 1929. It is less well known than his Lithuanian-Russian dictionary (Sereiskis 1933). The review is clearly positive: Lemchenas claims that learners of Lithuanian desperately need such a compre- hensive textbook, while all earlier published textbooks are unsatisfactory. Lem- chenas stresses that Sereiskis is highly competent in the Lithuanian language and grammatical theory. Nevertheless, in the reviewer’s opinion, the book has several drawbacks. One is the lack of coherent texts, i.e., the student is offered only isolated sentences instead of stories. The second is a predominant emphasis on the theoretical grammar and translation. In this manner, Lemchenas believes, only dead languages may be taught. Today it is a well-known fact in second language pedagogy that the so-called grammar-translation method leads to a passive command of a language. The textbook was written for Russian-speakers,

149 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers but according to Lemchenas, Sereiskis had promised to translate it into Yiddish for the needs of Yiddish-speaking learners of Lithuanian. Unfortunately, this was never done. It seems that Lemchenas’s critique may very well apply to Shulman’s book as well: as mentioned above, there are no coherent texts, and we find description of forms rather than that of functions. Apparently, the lack of coherent texts might have been a common trait in the textbooks of that period, and only people very well advanced in L2 pedagogy, like Lemchenas, would argue for a different ap- proach. We know now that the situation with the teaching materials for Yiddish-speak- ers was unsatisfactory. However, as important changes in the sociolinguistic profile of Lithuania’s Jews took place during the 1920s, the command of Lithuanian as L2 increased remarkably. In the 1930s all Jews of a younger generation had at least some proficiency in Lithuanian. There were even Jewish schools with Lithuanian as a language of instruction. Atamukas mentions at least one private Lithuanian- medium Jewish school, established in 1933 in Kaunas (Atamukas 1998, 149). Prob- ably, this very school was described by Þana Ranaitë-Èarnienë in her memoirs.13 This was a new phenomenon and, for instance, neighboring Latvia did not have Latvian-medium Jewish schools. However, as Mendl Mark emphasizes, the number of Jewish students in schools with Latvian as the language of instruction steadily increased at the expense of Russian and German-medium schools.14 In the early years of Lithuania’s independence 97 percent of Jewish children attended Jewish schools. At that time very few Jews studied in Lithuanian schools. However, the number of Jews in Lithuanian schools was increasing (differently from Latvia and Estonia, this happened at the expense of Jewish schools) and made up to 20 percent in 1938–1939.15 While Lithuania is often called a bastion of Jewish politics, changes in the cultural orientation at least among certain segments of the Jewish population be- came noticeable in the mid-1930s. Atamukas is probably right when he states that Jewish-Lithuanian cultural contacts are a major topic that should not be underes- timated and requires more investigation (Atamukas 1998, 159). Lithuanian-lan- guage Jewish periodicals such as Mûsø garsas (Our voice, 1924–1925), a supplement

13 Þana Ranaitë-Èarnienë, Neátikëtina tiesa, Lite 2, Ed. H. Laykovich, Tel Aviv: Vilnius: Ðvyturys, 1994, 15, 17. Farlag Y. L. Peretz, 308; Mendelsohn 14 Mendl Mark, Di yidish-veltlekhe shul in 1983, 235; Anna Verschik, “The Yid- Letland, New-York and Tel-Aviv: Ha- dish Language in Estonia: Past and menora, 1973. Present”, Journal of Baltic Studies 30(2), 15 Dov Lipets, “Hebreish shul-vezn un 1999, 121. 0 0 0 kultur-bavegung in Lite (1919–1939)”,

150 Archivum Lithuanicum 7 for Di yidishe shtime, and Apþvalga (Review, 1935–1940), translations of poetry and fiction from Yiddish into Lithuanian and vice versa, anthologies and reviews of Yiddish and Lithuanian literature, clubs and associations for cultural cooperation, such as Lietuviø ir þydø bendradarbiavimo draugija (Association for cooperation be- tween Lithuanians and Jews) and Lietuvos þydø kariø sàjunga (Union of Lithuania’s Jewish soldiers, 1933–1940), and, last but not least, emerging Jewish writers and poets that wrote in Lithuanian give evidence of changes in the socio-cultural profile of Lithuanian Jewry. In this light, Mendelsohn’s conclusion that, on the one hand, Lithuanian culture held little attraction for Jews, and, on the other, that had Lithuania’s independence lasted longer, most Jews would have attended the institutions of the majority cul- ture, sounds somewhat contradictory (Mendelsohn 1983, 234, 235). Instead, it may be suggested that, compared to the first years of Lithuania’s independence, Lithuanian Jewry became more differentiated as far as cultural orientation and degree of identification with the co-territorial majority is concerned. It remains to be investigated, whether the ideas and key-points in methodology of teaching Lithuanian as L2 formulated by Lemchenas were implemented in prac- tice. The first impression is that it was not the case. In the summer of 2004 I asked a graduate from the Kaunas Yiddish Gymnasium, a fluent speaker of both Yiddish and Lithuanian, nowadays a renowned Yiddish bibliographer Fira Bramsonai- të-Alpernienë, what kind of Lithuanian textbooks were used at her school. She told me that the standard of teaching was rather high and that the textbooks of Lithuanian for Lithuanian children (i.e., for those whose mother tongue was Lithuanian) were used throughout her studies. It seems that the new language situation, upward mobility and, in some cases, growing identification with the Lithuanian language and culture had played their role, and the potential students of Lithuanian had acquired the language of the country before some advanced methods of L2 pedagogy were elaborated and imple- mented. Although more information is needed for the final conclusions, neverthe- less, we have at least some indirect evidence that, despite the pioneering efforts of Lemchenas and the needs of the society, the methodology of Lithuanian as L2 did not reach schools, and numerous learners of Lithuanian had to do their best with the existing options. Shulman’s textbook with all its flaws and merits is the first and probably the last attempt to meet the needs of Yiddish-speaking students of Lithuanian. Acknowledgements. I am grateful to Dovid Katz (Vilnius) for discussion of Yiddish linguistic terms. I also wish to thank Mindaugas Kvietkauskas (Vilnius) for making available his article on Kacenelenbogenas.

151 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers Literature:

A NIÈAS, JONAS, 1991: “Lietuvos þydø kariø sàjungos kultûrinë veikla”, Lietuvos þydø ðvietimas ir kultûra iki Katastrofos, mokslinës konferencijos medþiaga, Vilnius: Lituanus, 202–208.

A TAMUKAS, SOLOMONAS, 1998: Lietuvos þydø kelias: nuo XIV amþiaus iki XX a. pabaigos, Vilnius: Alma littera.

K AHAN, BERL, 1986: Leksikon fun yidish-shraybers: mit hesofes un tikunim tsum Leksikon fun der nayer yidisher literatur, un 5800 psevdonimen, Nyu-York: R. Ilman-Kohen.

K URECKYTË, JANINA, 1991: “Þydø aukðtesniøjø mokyklø raidos bruoþai Lietuvos res- publikoje”, Lietuvos þydø ðvietimas ir kultûra iki Katastrofos, mokslinës konferencijos medþiaga, Vilnius: Lituanus, 30–43.

K VIETKAUSKAS, MINDAUGAS, 2003 12 13: “Vilniaus kultûrø sambûvis þydø raðytojø akimis (XX a. pradþia)”, Ðiaurës Atënai 46(680), 6, 11.

L EMCHENAS, CHACKELIS, 1924 03 23: “Lietuviø kalbos vadovëlio reikalu”, Mûsø gar- sas, 3–4.

L EMCHENAS, CHACKELIS, 1928: “Kuo skiriasi lietuviø kalbos mokymas nelietuviø mo- kykloje nuo to paties dalyko mokymo lietuviø mokykoje”, Ðvietimo darbas 9, 1210–1227.

L EMCHENAS, CHACKELIS (=LEMKHEN, KHATSKL) , 1929 09 13: “A vikhtiker bukh”, Di yidishe shtime.

L EMCHENAS, CHACKELIS (=LEMKHEN, KHATSKL) , 1995: “Di hashpoe fun litvish oyfn yidishn dialekt in Lite”, Oxforder yidish 3, 6–130. Lietuviðkai-þydiðkas þodynas. Litvish-yidisher verternik, surinko br. Kolodniai, Kaunas: Kultûra, 1923.

L IPETS, DOV, 1965: “Hebreish shul-vezn un kultur-bavegung in Lite (1919–1939)”, Lite 2, Ed. H. Laykovich, Tel Aviv: Farlag Y. L. Peretz, 293–323.

M ARK, YUDL, 1951: “Undzer litvisher yidish”, Lite 1, Ed. Mendl Sudarski, New-York: Kulturgezelshaft fun litvishe yidn, 429–472.

M ARK, MENDL, 1973: Di yidish-veltlekhe shul in Letland, New-York and Tel-Aviv: Ha-me- nora.

M ENDELSOHN, EZRA, 1983: The Jews of East Central Europe between the World Wars, Bloomington: Indiana University Press.

R ANAITË-ÈARNIENË, ÞANA, 1994: Neátikëtina tiesa, Vilnius: Ðvyturys.

S EREISKIS, BENJAMINAS, 1929: Sistematièeskoje rukovodstvo k izuèeniju litovskogo jazyka, Kaunas: Spaudos fondas.

S EREISKIS, BENJAMINAS, 1933: Lietuviðkai-rusiðkas þodynas, Kaunas: A. Lapinas ir G. Volfas.

S EREISKIS, BENJAMINAS, 1940: Praktinis lietuviø kalbos kursas, Kaunas: Spaudos fondas.

S EREISKIS, BENJAMINAS, 1947: Lietuviø kalbos vadovëlis, Kaunas: Valstybinë pedagoginës literatûros leidykla.

152 Archivum Lithuanicum 7 SEREISKIS, BENJAMINAS, 1948: Trumpas lietuviðkai-rusiðkas þodynas, Kaunas: Valstybinë enciklopedijø, þodynø ir mokslo literatûros leidykla. S UÞIEDËLIS, SAULIUS, 1999: “Solomonas Atamukas, ‘Lietuvos þydø kelias: nuo XIV amþiaus iki XX a. pabaigos’, Vilnius: Alma littera”, Journal of Baltic Studies 30(2), 188– 194. S UÞIEDËLIS, SAULIUS, 2004: [Rec.:] “The Historical Sources for Antisemitism in Lithuania and Jewish-Lithuanian Relation during the 1930s”, The Vanished World of Lithuanian Jews, Ed. Alvydas Nikþentaitis, Stefan Schreiner, Darius Staliûnas, Amsterdam-New York: Rodopi, 119–154. S HULMAN, AVROM (=ÐULMANAS, AVROMAS) , 1923: Litvish. A sistematisher kurs oystsulernen di litvishe shprakh on der hilf fun a lerer. Lietuviø kalbos vadovëlis: sistematingos pamokos þydø kalba skiriamos lietuviø kalbos mokslui, Kaunas: Licht. V ERSCHIK, ANNA, 1999: “The Yiddish Language in Estonia: Past and Present”, Journal of Baltic Studies 30(2), 117–128. Y ANKELOVITS, ITSKHOK et al. (= J ANKELOVIÈIUS, IC., KAÈERGIS, S.), 1940: Shlisl tsu der litvisher shprakh un yidish-litvisher tashn-verterbukh. Kiðeninis Lietuviø Kalbos Raktas. Þydiðkai-lietuviðkas þodynas, Kaunas: C. Kagan.

Anna Verschik PIRMAS LIETUVIØ KALBOS VADOVËLIS KALBANTIEMS JIDIÐ

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas Avromo Ðulmano lietuviø kalbos vadovëlis, iðleistas 1923 metais Kaune bûtent jidið kalbantiems mokiniams. Ákûrus nepriklausomà Lietuvos Res- publikà, paaiðkëjo, kad dauguma Lietuvos þydø beveik nemoka arba labai menkai moka lietuviðkai. Nors þydai atvyko á LDK XIV amþiuje, jie gyvendavo daþniausiai tarp slavø, todël kontaktai su lietuviais ir lietuviø kalba prasidëjo vëliau. 1923 metais þydai sudarë 7,6% Lietuvos gyventojø, taigi buvo didesnioji maþuma. Lietuviø kaip antrosios kalbos dëstymas këlë problemø kalbos mokymo praktikams ir teoretikams. Pasak Chackelio Lemcheno, tuo metu nebuvo tinkamø lietuviø kalbos vadovëliø nelietuviams. Ðulmanas labai sistemingai aiðkino gramatikà, bet, deja, vadovëlyje beveik nëra kontrastyvinës (lyginamosios) gramatikos elementø. Autorius vartojo áprastà jidið gramatikos terminolo- gijà, bet, atrodo, jam nepavyko sukurti jidið terminø lietuviø kalbos prozodijai apraðyti. Apie kirèiavimà jis beveik nieko neraðë. Ádomu, kad ten, kur netgi buvo galima vartoti tarptautinius terminus (pvz., linksniø pavadinimus jidið kalba), jis ádëjo lietuviðkus termi- nus (vardininkas, kilmininkas ir pan.) á jidið tekstà. Ðulmanas pradeda gramatikà nuo daiktavardþiø ir bûdvardþiø në neuþsimindamas apie veiksmaþodá. Beveik visi sakiniai yra be veiksmaþodþiø, nes jis ketino apie tai raðyti

153 The First Textbook of Lithuanian for Yiddish-speakers vadovëlio antroje dalyje (jos, deja, neiðleido). Vietoj riðliø tekstø autorius pateikia atskirus sakinius. Atrodo, kad tai tuomet buvo bendra praktika. Lemchenas, kuris aktyviai uþsiëmë lietuviø kaip antrosios kalbos dëstymo metodika, tokià praktikà labai kritikavo ir teigë, kad bûtinai reikia duoti mokiniams tekstø, pasakø ir pan., kitaip negalima iðmokyti kalbëti. Nors ir turi trûkumø, Ðulmano vadovëlis yra ádomus ir svarbus to meto didaktinës literatûros paminklas.

A NNA VERSCHIK Gauta 2005 m. birþelio 15 d. Dept. of Estonian Philology Faculty of Philology Tallinn University Narva Rd. 25 10120 Tallinn, Estonia el. p.: [email protected]

154 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Giedrius Subaèius University of Illinois at Chicago Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852

Vilniuje saugomus Stanislovo Moravskio (1802–1853), bajoro, gydytojo, garsiø Vilniaus memuarø1 autoriaus, rankraðèius apraðë Reda Griðkaitë2. Tarp kitø ji nurodë vienà rankraðtá, kuriame daug dainø pavadinimø uþraðyta lietuviðkai („Dainos“3, Griðkaitë 2002, 101–104). Griðkaitë publikavo daugumà tø pavadini- mø ir taip apibûdino patá Moravskio rankraðtá: „Folkloristinæ savo apylinkiø me- dþiagà S. Moravskis rinko gana seniai, taèiau tik 1850 m. vasarà ëmë galvoti apie jos tvarkymà ir sisteminimà. Tø paèiø metø gruodþio pradþioje duomenys jau buvo apdoroti. Tai rodo data. Tai patvirtina ir 1852 m. gruodþio 29 (sausio 10) d. korespondencija Elenai Malevskienei, kurioje, be kita ko, S. Moravskis raðë: ‘Tamstos laiðkà gavau prieð dvi savaites, kai ilsëjausi kà tik paraðæs èionykðèiø valstieèiø „Vestuves ir dainas“’“ (Griðkaitë 2002, 103). „Dainø“ tëra iðlikæs tik juodraðtis. Griðkaitë ir paskatino mane iðnagrinëti Moravskio uþraðytus lietuviðkus þo- dþius, pamëginti nustatyti, ar Moravskis nors ðiek tiek mokëjo lietuviðkai. 2004 metø liepos 22 dienà apie Moravskio lietuviø kalbà skaièiau paskaità kasmetiniuo- se „Stanislovo Moravskio skaitymuose“, Birðtono savivaldybëje, Jundeliðkiø kaimo salëje (t. y. Moravskio dvare, jo laikais vadintame Ustrone)4. Ðis straipsnis parengtas pagal tà paskaità.

1 Stanislovas Moravskis, Keleri mano jaunystës 3 [Stanislovas Moravskis,] Pieúni, ca. 1850– metai Vilniuje. Atsiskyrëlio atsiminimai 1852; LMAB RS: f. 165 – 404. (1818–1825), ið lenkø kalbos vertë Reda 4 Plaèiau apie „Stanislovo Moravskio skaity- Griðkaitë, Vilnius: Mintis, 1994. mus“ þr. Ramutë Ðimukauskaitë, „Nuo 2 Reda Griðkaitë, „Stanislovo Moravskio Moravskio... iki Moravskio“, Birðtono ver- rankraðtinis palikimas Vilniaus biblioteko- smës, 2004 07 31, 3–4; Inga Juronytë, „Sta- se“, Lietuvos istorijos metraðtis 2001, Vil- nislovas Moravskis ir lietuvybë“, Naujasis nius: LII leidykla, 2002, 87–114. Gëlupis, 2004 07 31.

155 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 Mëginti nustatyti, koks buvo Moravskio lietuviø kalbos mokëjimo lygis – tai tarsi spræsti lygtá su keliais neþinomaisiais5. Jis uþraðë dainø pavadinimus lietuviðkai, vadinasi, galëtø atrodyti, kad juos suprato. Be to, pateikë ir iðtisø dainø vertimø á lenkø kalbà. Antra vertus, kas nors mokantis ir lietuviðkai, ir lenkiðkai galëjo Moravskiui padëti dainas versti. Visø pirma patys dainininkai galëjo jam padëti aiðkintis dainø tekstus ar net juos versti. Moravskio asmeninis (t. y. jo asmens, svarbiausiasis) tarnas buvo þemaitis Jamontas („Jak Ýmujdzin, chytry do niepodobieñststwa, do samogo nielzja, jak mówià Rosjanie“6). Moravskis já atleido tik 1853 metø vasarà uþ nesusitvardymà nelaimingos meilës istorijoje su tarnaite vaistininke – taigi tada, kai rengë lietuviðkø dainø rankraðèius, þemaitis Jamontas dar galëjo bûti ðeiminin- kui po ranka. Pastabos prie dainø Pieúni wùoúcian nadniemeñskich ‘Panemunës vals- tieèiø dainos’ greièiausiai rodo Ustronës apylinkes, kaip kad ir paèios dainos Moravskio vadintos „èionykðèiø valstieèiø dainomis“, taèiau pastaba Pieún Ýmudz- ka ‘þemaitiðka daina’ gali rodyti tikëtinà kad ir Jamonto átakà. Moravskio tekste suskaièiavau 269 lietuviðkø þodþiø uþraðymo atvejus, o paèiø þodþiø, kurie kartojasi – 151. Tad yra iðlikæ apie pusantro ðimto Moravskio ranka uþraðytø lietuviðkø þodþiø. Tai tarsi nedaug, taèiau tam tikrà nuomonæ galima susidaryti ir ið tiek.

1. MORAVSKIO PASTABUMAS, TIKSLUMAS. Skeptikas sakytø netikás, kad Moravskis galëjo mokëti lietuviðkai, greièiausiai jis tik turëjæs koká nors þmogø (kad ir tarnà Jamontà), kuris bus dainas uþraðinëjæs lietuviðkai, o Moravskis jas tik nusiraðæs (juk tam nebûtina gerai mokëti kalbà). Taip pat galëjæs ne pats versti. Ieðkojau argumentø prieð toká skepticizmà. Pavyzdþiui, skeptiko nuomonei bent ið dalies prieðtarautø iðlikæ kad ir labai trumpi Moravskio kalbinio pobûdþio ko- mentarai apie kelis lietuviðkus þodþius.

1.1. ÞODIS ratielu. Ðtai Moravskis bando iðsiaiðkinti (kai kur nepavyko áskai- tyti jo juodraðtinës raðysenos) þodþio Ratielu reikðmæ ar net kilmæ: „Zoo [..] tac¸ [?] nikt nie wie, co wrz [?] Ratielu znac¸? Dr // [.....] siæ ýe to pochodzi od koùa. Ratas i od onego // objeýdzania pola.“ (11r). Tiksliai negalima iðversti dël tø neáskaitytø vietø, bet mintis maþdaug tokia: „[...] niekas neþino, kà þ[odis] Ratielu reiðkia? K[iti mano], kad tai kilæ ið þodþio Ratas ‘koùo’, ir ið to, kad juo apvaþiuojamas laukas“.

5 Panaðià uþduotá – nustatyti, kiek mokëjo 6 Stanisùaw Morawski, Z wiejskiej samotni: Lis- lietuviðkai Adomas Mickevièius – buvo ið- ty do Heleny i Franciszka Malewskich, opra- sikëlæ Zigmas Zinkevièius ir Aleksas Gir- cowaù Zbigniew Sudolski, Warszawa: denis. Jie rëmësi Mickevièiaus autografu ir Pañstwowy Instytut Wydawniczy, 1981, savo fonetinio eksperimento rezultatais. 262. Nuoðirdþiai aèiû dr. Redai Griðkaitei Plg. Zigmas Zinkevièius, „Lietuviðkas ir dr. Zitai Mediðauskienei, nurodþiu- Adomo Mickevièiaus autografas“, Blt sioms Moravská turëjus tarnà þemaitá. 19(1), 1983, 74–90.

156 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. [Stanislovas Moravskis,] Pieúni, ca. 1850–1852, 19r: fragmentas su þodþiais Ratielu (3x), Mars¸oùkas, Palidnikas (3x; vienà kartà taisytas ið Palignikas), Anksti, Karwialis, ¡wirblis (iðbrauktas), ùauku (iðbrauktas); LMAB RS: f. 165 – 404

Ratielu pavartotas ir l. 19r (3x, plg. 1 pav.), o su kirèio þenklu (graviu) virð Ratiela minëtame l. 11r uþraðytas dar keturis, l. 3r – du, l. 26r – dar du kartus. Ið viso 11 kartø. Ðiuo atveju svarbiausia pastebëti, kad Moravskiui labai rûpëjo su- prasti lietuviðkà þodá. Rezultatas – þodis Ratielu liko neiðverstas, plg. lenk. atitikmenis:

Ratiela! Ratiela!Ratiela! Ratiela! Kas kieùalu waýiawu Kto drogà jechaù? [26r]

157 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 Ir ið komentaro, ir ið gravio þenklo matyti, kad Moravskis 1) stengësi kuo tiksliau atpaþinti ir suprasti lietuviðkos dainos þodþius; 2) teiravosi þmoniø, tikëjosi, kad kas nors padës iðversti („niekas neþino“, „kiti mano“).

1.2. ÞODIS palidnikas. Kitoje vietoje Moravskiui parûpo, kaip lietuviðkai ið- versti lenkiðkà þodá Mar¸aùek. Moravskis raðtu savæs klausë: „Iak Mar¸aùek po Litewsku?“ (19r). Vëliau lenkiðko þodþio virðuje uþraðë: „(Mars¸oùkas po Litewµk)“. Gal kas jam taip patarë? Taèiau vëliau prie to uþraðo pridûrë – Palidnikas. Vadinasi, ko nors iðklåusë ar pats nugirdo kità þodá. Ir vël, to paties puslapio pabaigoje, paraðë: „Morszaùka Palidnikas [tais. ið Palignikas]. Palidnikas“ (plg. 1 pav.). Vadi- nasi, tame paèiame puslapyje Moravskis kaip svarbø atradimà tris kartus ásiraðë þodá Palidnikas. Palydninkas (-nykas) LKÞ IX 258 fiksuotas ið trijø vietø: Kabeliø (Varënos raj., pavyzdys ið liaudies dainos), Varënos ir Nydermano þodyno (NdÞ); jo reikðmë nurodyta ‘palydovas’. Marszaùek lenkiðkai tada nereiðkë ‘palydovo’. Artimiausia ið lenkiðko þodþio reikðmiø galbût bûtø Marszaùek weselny (jei èia kalbama apie ves- tuves): „gospodarz wesela, starszy druýba, niosàcy rózgæ weselnà“ (Sùownik War- szawski7 2, 887). Ðiaip ar taip, Palidnikas yra þodis tø vietø, kur buvo Moravskio Ustronës dvaras, ir tai liaudies dainos þodis. Apskritai ðitas Moravskio uþraðytas þodis nusipelno patekti ir á naujesnius LKÞ leidimus ar papildymus. Neþinoma, kad palydnykas bûtø kieno nors anksèiau uþ Moravská uþfiksuotas raðtu. Tai, kad vienà ið trijø kartø Moravskis buvo paraðæs su klaida – Palignikas, dar kartà gali patvirtinti, jog jam tas þodis buvo naujas, kà tik suþinotas.

1.3. ÞODÞIAI dobiùas, dobieùelis. Màstë Moravskis ir apie þodá dobilas. Ðtai jo pastaba:

NB. Gdzie siæ mówi o chùopcu jak o kwiatku, wµzædzie tam uýywajà naêwiska kwiatu dziæsietiny, czyli koninyny, Dobiùas. I ten wyraz u najro¸maitszych pies¸c¸otliwych zakoñc¸eniach zmieniajà. Na przykùad w pierwµzym wierµzu pieúni nastæpujàcej: [24r] “Atjoje biernalis, baùtas dobieùelis” Przyjeýdýa chùopiec, mój biaùy [taisyta ið miùy] kwiateczek. [24v] Moravskio paaiðkinimas tikslus – „Kur kalbama apie vaikinà kaip apie gëlelæ, ten visur vartojamas dobilo pavadinimas Dobiùas. Ir ðis þodis kaitomas ávairiausio- mis maloninëmis galûnëmis“. Pavyzdyje þodis ir pateikiamas su malonine priesa- ga – dobieùelis (kad ir ne visai tiksliai uþraðytas).

7 Jan Karùowicz, Adam Kryñski, Wùadysùaw kai ðá þodynà tradiciðkai vadina Sùownik Niedêwiedzki, Sùownik jæzyka polskiego 1– Warszawski. 8, Warszawa, 1900–1927. Lenkø kalbinin-

158 Archivum Lithuanicum 7 1.4. Prie Moravskio lingvistiniø svarstymø galima skirti ir tokius uþraðus (plg. 1 pav.):

Anksti? czy tak Dokoñc¸ i Karwialis. Marµ¸aùek? [19r] Visos trys eilutës paraðytos viena po kita tame paèiame puslapyje. Matyt, Mo- ravskis abejojo þodþio Anksti raðymu – klausë „ar taip?“ (nors ir gimtakalbis lietu- vis tiksliau nebûtø galëjæs uþraðyti). Neaiðku, kà jis norëjo pasiþymëti prie þodþio Karwialis („Pabaik ir Karwialis“), galbût tiesiog sau priminë, kad reikia baigti (nu- raðyti?, versti?) dainà Karwialis. O apie þodþio Marµ¸aùek vertimà þr. 1.2.

1.5. Apskritai ið tokiø Moravskio minèiø matyti, kad jis ypaè domëjosi lietuviø kalbos þodþiø vartojimu ir jø semantika (tai akivaizdþiausia ið Ratiela, Palidnikas, Dobiùas, dobieùelis, Anksti), nors tai ir nebuvo pagrindinis jo rankraðèio raðymo tiks- las. Moravskis teiravosi þmoniø nuomonës – ar tai ne tam tìkros lietuviø kalbos studijos?

1.6. SUKIETËJUSIO <ù> ÞYMËJIMAS PRIEÐ e TIPO VOKALIZMÀ. Skeptikui, kuris netikëtø Moravská mokëjus lietuviðkai, taip pat galima bûtø pateikti fonetikos argumentø. Pavyzdþiui, Moravskis gerai iðlaikë <ù> kietàjá prieð e tipo vokalizmà, bûdingà ir Ustronës apylinkiø ðnektai (tradiciðkai vadinama vidurio aukðtaièiø tarme). Pagrindinës ðios ðnektos ypatybës (kaip ir dabartinëje bk) – iðlaikyti nepakitæ dvigarsiai an, am, en, em ir ið nosiniø à, æ kilæ ilgieji balsiai, taèiau kietinamas priebalsis [l] prieð e tipo vokalizmà. Moravskis gana tiksliai fiksavo tà [l] kietinimo ypatybæ, pvz.: Alenieùa ‘Elenëlë’ 13r, Arieùkieùa ‘arielkële’ 25v, Atùakja ‘atlëkë’ 7r, broùalej ‘brolelei’ 9v(2x), 15r, dobieùelis ‘dobilëlis’ 24v, kieùalu ‘keleliu’ 11r, 26r, kùajtiaùaj ‘klëtelëj’ 11r, 26r, Ùeki ‘lëkë’ 9r, Ùeleju ‘lelijø’ 12r, miergiaùa ‘mergelæ’ 16r, 24r, Miergiaùas ‘mergelës’ 9r, mierguýiùa voc. sg. ‘merguþële’ 5r, 19v, Pokieùeje ‘pakelëje’ 4v, 13r, Pokieùejo ‘pakelëje’ 13v, rutiaùa ‘rûtelæ’ 11v, 26r, sauùalej ‘saulelei’ 19r, suneùelis ‘sûnelëlis’ 15r, s¸aùaùa ‘ðalelæ’ 12v. Tai rodytø já suvokus tà Ustronës apylinkiø ðnektos ypatybæ. Tiesa, pasitaikë ir iðimèiø su minkðtuoju [l’], bet jø labai maþai – nas¸lale ‘nað- lele’ 19r, Rutiale ‘rûtele’ 18r (plg. 2 pav.). Kadangi tokiø minkðtojo [l’] atvejø dau- giau nematyti, tikëtiniausia, kad Moravskis èia, juodraðtiniame tekste, tiesiog nebu- vo visada pakankamai atidus, nors ir buvo apsisprendæs tà <ù> prieð e tipo voka- lizmà þymëti. Dar plg. Szala [tais. ið Szaùa] dwaru S¸altinielis ‘ðalia dvaro ðaltinëlis’ (25r). Taisymas Szaùa ´ Szala rodo, kad Moravskis sàmoningai suprato ir kreipë dëmesá á tà ypatybæ.

1.7. ÞODIS kab. Skeptikui nurodytinas ir Moravskio tiksliai uþraðytas (turbût ir iðgirstas) siauros geografijos tarminis þodis Kab ‘kaip’: Kab warisi paùszus jauczas

159 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 2 pav. [Stanislovas Moravskis,] Pieúni, ca. 1850–1852, 18r: fragmentas su dviem lietuviðkais posmais; LMAB RS: f. 165 – 404

24v, lenk. vertimas Iak popædzis¸ pùowe woùy (plg. Druskininkø tarmës þodynà8, 129; LKÞ V 3; Zietelos ðnektos þodynà9, 252). Akivaizdu, kad nors tai ne visø lietuviø ðnektø þodis, bet turbût buvæs þinomas ir Moravskio Ustronës apylinkëse.

1.8. Ið tokiø Moravskio áþvalgiai suprastn, tiksliai pateiktø ir paaiðkintø kalbos bruoþø norint galima bûtø susidaryti áspûdá, kad jis buvo visai neblogas lietuviø kalbos mokovas, gal net ðioks toks specialistas...

2. MORAVSKIO NETIKSLUMAI. Taèiau ið pradþiø nudaþius ðviesiomis spalvomis, reikëtø atskleisti ir tamsesniàsias – ant kitos svarstykliø lëkðtës dëti tai, kas rodytø Moravská gerai nesupratus lietuviø kalbos formø, abejojus, klydus. T. y. paèiam tapti skeptiku.

2.1. RAÐYBA, FONETIKA. Tik apytiksliai paþinta atrodo Moravskio lietuviø kalbos raðyba ir su ja susijæs fonetiniø ypatybiø pastebëjimas.

2.1.1. D I G R A F A S . Pagal lenkø (ir DL lietuviø) raðybos tradicijà Morav- skis raðydavo prieð (e tipo vokalizmà) po priebalsiø , : Arieùkieùa

8 Gertrûda Naktinienë, Aldona Paulauskienë, 9 Aloyzas Vidugiris, Zietelos ðnektos þodynas, Vytautas Vitkauskas, Druskininkø tarmës Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos þodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. institutas, 1998. 0 0 0

160 Archivum Lithuanicum 7 ‘arielkële’ 25v, gieri ‘gërë’ 20r, kieùalu ‘keleliu’ 11r, 26r, kieùelu ‘keleliu’ 9v, kieleus ‘këliaus’ 8r, Pokieùeje ‘pakelëje’ 13r, Pokieùejo ‘pakelëje’ 4v, 13v. Tuo metu tai buvo labai áprastas ir lietuviø raðybos bruoþas. Taip pat digrafà Moravskis paþymëdavo ten, kur Ustronës lietuviai (kaip ir didþiuma aukðtaièiø) tarë [ie]: mieùas ‘mielas’ 18r (plg. 2 pav.), powierzejo ‘pavie- ðëje’ 4v, Powier¸ejo ‘pavieðëje’ 13v, powieszoje ‘pavieðëje’ 13r, prieý ‘prieð’ 18v, sie- rotele ‘sierotële’ 19r, sziena ‘ðienà’ 15r, wienu ‘vienu’ 9v. Taèiau Moravskis labai daþnai þymëjo ir kitas, ne taip paprastai lenkø ir lietuviø tradicija pagrindþiamas pozicijas, pavyzdþiui, garsà [e] po kitø priebalsiø (ne po , ): Bie ‘be’ 2r, biernali 9v, biernalis 24v, manies ‘manæs’ 2r(2x), mier- giaùa ‘mergelæ’ 16r, 24r, Miergiaùas ‘mergelës’ 9r, mierguýiùa ‘merguþële’ 5r, 19v, Niedela ‘nedëlià’ 18v, niebagielis ‘nabagëlis’ 18r (plg. 2 pav.), niematau ‘nematau’ 2r, Niemonajcziu 6r, 24r, Pienki ‘penki’ 15r, pier ‘per’ 9r, Ratielu ‘rateliu’ 11r, 19r(2x), Ratiela ‘rateliu’ 3r(2x), 11r(6x), 26r(2x) (bet ir suneùelis ‘sûnelëlis’ 15r). Kai kuriø ðiø þodþiø interpretacijà dël lenkø kalbos átakos þr. toliau, 2.3.1.tt. Be áprastiniø pozicijø po , – þymëjo [ë] ir po kitokiø priebalsiø: Alenieùa ‘Alenëlë’ 13r, apienielis ‘apynëlis’ 3r, babutie ‘bobutë’ 11v, 26r, diekuj ‘dëkui’ 19r, lewandielis ‘levandëlis(?)’ 12r, pasisiesiu ‘pasisësiu’ 11v, 26r, pastiewa ‘pas tëvà’ 15r, rowie ‘rovë’ 13r, S¸altinielis ‘ðaltinëlis’ 25r, wandenielis ‘vandenëlis’ 25r. Digrafu paþenklino netgi garsà [i]: apienielis ‘apynëlis’ 3r, Apienis ‘apynys’ 3r, dobieùelis ‘dobilëlis’ 24v, kùonie ‘klony’ 20r, szaùawiejus ‘ðalavijais’ 18r (plg. 2 pav.; LKÞ XIV 431–432 nurodo ávairius variantus tik su , ne su : ðalavija, ðalavijas, ðalavijus). Atrodo, kad taip galëjo girdëti tik prie lietuviø kalbos nepratusi ausis, bent jau neiðlavinta aplinkoje, kur lietuviø tarmë skamba kaip gimtoji. Pavyzdþiui, neskirti aukðtaièiø dvibalsio [ie] nuo [ë] – daþna besimokanèiø lietuviø kaip negimtàjà kalbà problema.

2.1.2. , -o. Kaip rodo LKA II 37–38 þemëlapiai, galûnë -o (turima dabartinëje bk) vartojama ir Moravskio Ustronës dvaro plote tarp Prienø bei Jiezno. Ten taip pat tariama [o.] ar plaèiau [š.] (pvz., gen. sg. tëvo arba praet. 3 ðoko). Moravskis kai kada jà uþraðë tiksliai – An smejgo ‘ant smeigo’ 3r; Augo ‘augo’ 20v. Taèiau daug daþniau galûnës -o garso [o.] ar [š.] Moravskis turbût negirdëjo tiksliai ir uþraðydavo jà raide : an dwaru ‘ant dvaro’ 20v, An ýergialu ‘ant þirgelio’ 18r (plg. 2 pav.), Augu ‘augo’ 15r, ùauku ‘lauko’ 18r (plg. 2 pav.), 19r, manu ‘mano’ 9r(2x), 18r (plg. 2 pav.), Pamigu ‘pamigo’ 19r, pamigu 26r(2x), Szala dwaru ‘ðalia dvaro’ 25r, Usz jezioraucziu ‘uþ eþeraièio’ 6r, Us¸ jezioraucziu ‘t. p.’ 24r, usz Niemonajcziu ‘uþ Nemunaièio’ 6r, us¸ Niemonajcziu ‘t. p.’ 24r, waýiawu ‘vaþiavo’ 26r, waýjawu ‘t. p.’ 11r. Tokie paraðymai, regis, atsirado dël nenugirstø galûniø. Nekirèiuotà galûnës [o] (bet ilgà!) Moravskis galëjo girdëti kaip [u], jei raðë . Yra iðlikusios Moravskio svarstymo nuotrupos su klaustukais, tarsi jis aiðkintøsi savo raðomos galûnës -u reikðmæ:

161 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 Czy nie saniami Ratielu odµ[...] µiæ Pamigu? Ratielu? [19r] Vis dëlto tai, kad greta dominuojanèio raidës kartais paþymëta ir , rodo, jog Moravskis gal nebuvo labai tvirtai apsisprendæs, kaip galûnës garsà uþraðyti. Antra vertus, -u (ne -o) daþnumas taip pat liudija, jog Moravskio ðaltinis buvo garsai, bet ne lietuviðki raðtai.

2.1.3. [uo]. Vietoj vakarø aukðtaièiø dvibalsio [uo] Moravskis kartais pa- raðydavo tik raidæ : Atwaýios ‘atvaþiuos’ 11v, 26r, szùota ‘ðluota’ 12r. Lenkø kalba neturi dvibalsio [uo], tad tà kalbà gerai mokëjusiam Moravskiui garsas [o] ir dvibalsis [uo] galëjo atrodyti labai panaðûs ar visai nesiskiriantys. Kai kuriø lietu- viø tarmiø atstovams (pavyzdþiui, þemaièiams) ir ðiandien ðiuos niuansus sunku skirti; taip pat sunku tiems, kurie mokosi lietuviø kalbos kaip negimtosios.

2.1.4. [au], [an?], [ai]. Nekirèiuotoje pozicijoje dvibalsio (ar ir dvi- garsio?) pirmàjá dëmená [a] Moravskis kartais paraðydavo raide : Adomoy ‘Ado- mai’ (lenk. Adamie) 2r, Minskou ‘ið Minsko’ (lenk. z Miñska) 11v, 26r, nouja ‘nauja’ 4v, noujo ‘t. p.’ 13v. Turbût netiksli yra forma Minskou (gal *Minskan?; plg. toliau 2.2.1.). Nors daþniausiai dvibalsá [au] Moravskis ir nekirèiuotà paraðydavo tiksliai, plg. iµ¸ùawiau ‘iððlaviau’ (lenk. zamiataùam) 12r, sauùalej ‘saulelei’ 19r.

2.1.5. [ir]. Pasitaikë tik vienas atvejis, kur Moravskis vietoj tarmës dvigar- sio [ir] paraðë – An ýergialu ‘ant þirgelio’ 18r (plg. 2 pav.).

2.1.6. Tokie tad raðte atsispindintys fonetikos netikslumai, kaip nekirèiuotø dvibalsiø [ie], [uo], [ai], [au], dvigarsiø [an?], [ir], galûnës -o neatpaþinimas, bûtinai turëtø suteikti dþiaugsmo skeptikui.

2.2. VERTIMAS, ÞODÞIØ FORMOS, TAISYMAI. Moravskis taip pat kai kà netiksliai iðvertë.

2.2.1. Du kartus Moravskis paraðë dainos eilutæ Atwaýios babutie Minskou 11v, 26r (abu kartus uþraðyta identiðkai) ir iðvertë jà Przyjechaùa baba z Miñska, t. y. ‘atvaþiavo boba ið Minsko’. Netiksliai iðverstas laikas (bûsimasis bûtuoju), netiks- liai iðversta forma Minskou ‘ið Minsko’. Galbût galima bûtø tà formà rekonstruoti á *Minskan, t. y. ‘Minskan, á Minskà’, nes raidë rankraðtyje gali bûti labai panaði á , bet vis tiek vertimas bûtø netikslus. Ðiaip ar taip, bent jau aiðku, kad taip, kaip uþraðyta, Moravskio galûnë nëra identifikuojama kaip aukðtaitiðka.

2.2.2. Tris kartus Moravskis pasiþymëjo dabar sunkokai atpaþástamà þodþiø junginá Pokieùejo, powierzejo 4v (variantas Pokieùejo, Powier¸ejo 13v, ir labiau nutolæs

162 Archivum Lithuanicum 7 variantas Pokieùeje, powieszoje 13r). Matyt, tai reiðkë ‘pakelëje, pavieðëje’. Þodis pa- kelë ir dabar vartojamas bk. O pavieðë LKÞ IX 693 aiðkinamas kaip jo sinonimas – kaip ‘pakelë, pavieðkelë’, ir yra uþraðytas ið liaudies dainø (pvz., Pakelëj, pavieðëj linai derëjo, tæ jauna mergelë linelius rovë; plg. Moravskio Pokieùeje, powieszoje Alenieùa linus rowie). Aiðku, kad Moravskis neatpaþino ne tik antrojo þodþio, bet ir pirmojo. Neatpaþinæs ir vertë ne visai tiksliai – Po tej drodze, po droýynie 4v, 13v, Przy droýce, przy droýynie 13r. Lietuviðkai bûtø maþdaug ‘prie kelelio, keluþëlio’. Matyt, Moravskiui nebuvo lengva ðiuos þodþius suprasti. Èia svarbu pridurti, kad þodis pavieðë bûdingas tik Pietø Lietuvai, LKÞ uþraðytas tik ið Punsko, Seinø, Marcinkoniø ir Kabeliø (Varënos raj.), Lazdijø, Seirijø (Lazdijø raj.). Tad nereikëtø abejoti, kad toji dainos formulë ‘pakelëje, pavieðëje’ uþraðyta kur nors netoli nuo Moravskio Ustronës.

2.2.3. Nesuprastas ánagininko (vienaskaitos?) linksnis: Ùeleju szùota dwariali iµ¸ùawiau // O lewandielis graýej iýbarszcziau 12r. Lenkiðkai iðversta Z Liliow miotùà dwor zamiataùam // A lewandà piæknie wysypaùam. Tad galûnë -is (lewandielis) turëtø bûti arba vienaskaitos, arba daugiskaitos ánagininkas (tikëtinesnë gal bûtø daugis- kaita *lewandieliais ar pan.), bet ánagininko galûnës -is tarmëse nëra. Jeigu Morav- skis vietoj [eis] iðgirdo ir uþraðë , jis galbût nemokëjo gerai atpaþinti ánagininko linksnio formos – bent jau ðios §Q kamieno paradigmos.

2.2.4. Netiksliai uþraðytas lietuviðkas þodis at(s)igráþti – Asz atigrizti in ta s¸aùaùa 12v. Turëtø bûti bent atsigriztu. Nors þodþio reikðmë, regis, suprasta tiksliai (plg. lenk. vertimà Ia odwracam siæ w tæ stronæ). Galbût tai tik Moravskio riktas.

2.2.5. Netiksliai iðversta forma (vienaskaita suprasta kaip daugiskaita): Ùeki pauksztis pier Soda 9r, lenkiðkai – Leciaùy ptas¸ki przez ogrod (t. y. ‘lëkë paukðèiai per sodà’). Nebent paukðtis bûtø priskirtas i kamieno paradigmai (*paukðtys nom. pl.).

2.2.6. Netiksliai uþraðyta praes. 3 forma, plg. frazæ Tris antialis pùaukau 18r (plg. 2 pav.), lenkiðkai – Trzy kaczec¸ki pùynà (t. y. ‘trys antelës plauko’). Matyt, Moravskis èia supainiojo asmenø galûnes ir vietoj treèiojo asmens paraðë pirmàjá su galûne -au.

2.2.7. Frazë anam gale (lauko) Moravskio raðyta skirtingai tris kartus, ir visus tris kartus pirmasis þodis anam liko neatpaþintas: An, am gala ùauku 18r (plg. 2 pav.); An’am gale 19r, An am gala ùauku 19r. Anam suskaidytas per pusæ, net kablelis ar apostrofas þodþio viduryje paraðytas. Á lenkø kalbà versta Tam na koñcu pola (t. y. ‘ten, lauko gale’), tad taip pat ne visai tiksliai.

2.2.8. Frazë Atjoje biernalis, baùtas dobieùelis 24v Moravskio iðversta gana tiks- liai – Przyjeýdýa chùopiec, mój biaùy kwiateczek (t. y. ‘atjoja bernelis, mano baltas þiedelis’), bet tik po pasitaisymo. Þodis baùtas ið pradþiø buvo verstas lenkiðku miùy

163 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 ‘mielas’, bet ðis nubrauktas ir pataisytas á biaùy ‘baltas’. Galbût ið karto nesumota baùtas reikðmë.

2.2.9. Viena Moravskio uþraðyta lietuviðka frazë taisyta net du kartus (tad bandyti net trys lenkiðko vertimo variantai). T. y. Anksti ritialu kieleus 8r ið pradþiø buvo versta Bardzo ranno wstaùam, tada pirmieji du þodþiai pataisyti á Rannym rankiem, ir pagaliau pasirinkta Z rannà zorzà. Èia Moravskis turbût tiesiog ieðkojo tikslesnio atitikmens – mintá turëjo bûti supratæs ið karto.

2.3. LENKØ KALBOS ÁTAKA KAI KURIEMS ÞODÞIAMS. Kai kurie Moravskio lietuviðki þodþiai turbût buvo paveikti lenkø kalbos garsyno ir ortogra- fijos. Neápratusi prie lietuviðkos tarties Moravskio ausis kartais panaðiuose á len- kiðkus þodþiuose galëjo iðgirsti tai, kà buvo ápratusi girdëti lenkiðkai, o ranka – taip ir uþraðyti. Taigi Moravskis turëjo atspëjinëti, tie þodþiai nebuvo jam savaime skaidrûs.

2.3.1. Moravskis du kartus paraðë þodþiø junginá Usz jezioraucziu, usz Niemo- najcziu 6r (kitas variantas Us¸ jezioraucziu, us¸ Niemonajcziu 24r); á lenkø kalbà iðvertë atitinkamai Tam Za jeziorem, za Niemnem ir Za jeziorem i za Niemnem. Matyti, kad lietuviðkø þodþiø jezioraucziu ‘eþeraièio’ ir Niemonajcziu ‘Nemunaièio’ pra- dþios jezior- ir Niem- visiðkai sutampa su lenkiðkø atitikmenø pradþiomis: jezior-, Niem-, bet ne su atitinkamø lietuviðkø þodþiø eþeraitis, Nemunaitis pradþiomis. Aið- ku, kad Moravskis buvo paveiktas lenkiðkø þodþiø; jei bûtø mokëjæs gerai lietuvið- kuosius, tikëtina, kad bûtø tiksliai juos ir uþraðæs.

2.3.2. Visai analogiðkas lenkø kalbos paveiktas yra dainos pavadinimo pra- dþios þodis – Podobajau sau miergiaùa 16r (iðverstas Podobaùem Pokochaùem dziewczy- neczkæ). Kità kartà raðydamas ðios dainos pradþià Moravskis jau nesuklupo, paraðë taip, kaip sakoma tarmëse (LKÞ III 206 rodomas plaèiai paplitæs skolinys padaboti, bet niekur nefiksuota *podoboti): Padabojau sau miergiaùa 24r (lenk. Pokochaùem dziew- czyneczkæ).

2.3.3. Dar vienas panaðus lenkø kalbos sugestijos atvejis – Sobotas prieý Nie- dela 18v, iðversta W Sobotæ przed Niedzielà. Vietoj tarmëms áprasto subata ‘ðeðtadie- nis’ (LKÞ XIV 20–21 fiksuotas ið ávairiø raðtø ir tarmiø) paraðë Sobotas (LKÞ *sobotas nefiksuotas)!? T. y. ið naujo skolinosi þodá ið lenkø kalbos ir suteikë jam o kamieno linksniavimo paradigmà.

2.3.4. To paties sakinio þodis Niedela ‘sekmadienᒠ18v turbût irgi buvo paveik- tas lenkiðko prototipo Niedzielà. Tarmëse ðis skolinys paprastai pradedamas tarti ne-, o ne nie- (LKÞ VIII 610 fiksuotas tik nedëlia, bet ne *niedëlia). Analogiðkai ir þodis niebagielis ‘vargðelis, nabagëlis’ 18r (plg. 2 pav.), verstas á lenkø kalbà nieborankæ,

164 Archivum Lithuanicum 7 nors lietuviø tarmëse daþnai sakoma nabagëlis (LKÞ VIII 493–494 þodis nabagas fiksuotas ið ávairiø tarmiø, LKÞ VIII 602 kelis kartus fiksuotas ir nebagas, bet niekur nenurodomas *niebagas). Lenkø kalbos raðybos átaka turbût matyti ir þodþio Pienki ‘penki’ 15r ortografijoje (lenk. Piæciu); taip pat niematau ‘nematau’ 2r (lenk. niewidzæ); galbût netgi miergiaùa ‘mergelæ’ 16r, 24r, Miergiaùas ‘mergelës’ 9r, mierguýiùa ‘merguþële’ 5r, 19v (lenk. dziewczyneczkæ, Dziewczæta, dziewczyneczko, dziewczynko).

2.3.5. Akivaizdu, kad ne taip maþai þodþiø buvo paveikta lenkø ortografijos: jezioraucziu, Niemonajcziu, Podobajau, Sobotas, Niedela, niebagielis, Pienki, niematau, miergiaùa. Skeptikas turëtø jaustis tvirtas.

3. PABAIGA. Taigi Stanislovas Moravskis gilinosi á þodþiø Ratiela, Palidni- kas reikðmæ, á þodþio Anksti formà, á pamatinio þodþio Dobiùas ir iðvestinio do- bieùelis santyká, buvo neblogai ásisàmoninæs kietojo [ù] vartojimà prieð e tipo voka- lizmà (Ùeki ‘lëkë’, miergiaùa ‘mergelæ’), atpaþino tarminá þodá Kab ‘kaip’. Atrodytø, kad kai kuriuos lietuviø kalbos bruoþus Moravskis vertino ar suprato kaip ne- naujokas. Bet kartu Moravskis nepajëgë tiksliai atpaþinti (nugirsti) þodþiø Nemunas, eþe- raitis, subata, anam, nedëlia, nabagëlis, penki, nematau, mergelë, gerai neatpaþino galû- nës -o (gen. sg. ar 3 praes.), dvibalsio [ie] neskyrë nuo [ë], [e], dvibalsio [uo] (raðë ) – nuo [o], nenugirsdavo nekirèiuoto dvibalsio [au] (paraðydavo ), darë vertimo á lenkø kalbà klaidø. Tokia Moravskio tekstø specifika leistø manyti prie- ðingai, kad iki gero lietuviø kalbos mokëjimo jam dar buvo tolimas kelias. Dedant ant svarstykliø Moravskio gerai suprastus ir neatpaþintus lietuviø tar- miø bruoþus galima sakyti, jog tiesø yra dvi: 1) Moravskis lietuviðkai mokëjo; 2) tas mokëjimas tebuvo pavirðutiniðkas. Vertindami lietuviðkus Moravskio uþraðymus turime turëti galvoje, kad kai kur galëjo padëti lietuviai (asmeninis tarnas þemaitis Jamontas?), tad tikrasis jo mokëjimas galëjo bûti ir kiek prastesnis, nei atrodo ið jo tekstø. Moravskiui nerûpëjo tø dainø parengti originalo (t. y. lietuviø) kalba, jis labiausiai rûpinosi lenkiðkais vertimais. Tedþiûgauja (saikingai) skeptikas – pa- virsti optimistu jam pavojaus nëra. Galima ásivaizduoti, kad girdëdamas ðnekanèius lietuvius valstieèius, Morav- skis galëjo ið garsø srauto skirti daug þodþiø; dalá jø, taip pat kai kurias frazes, teksto gabalëlius galëjo ir suprasti. Taèiau taip pat tikëtina, kad sekti iðtisinio lietuviðko pasakojimo Moravskis bûtø nesugebëjæs. Tuo metu buvo kuriami ávairûs lietuviø bendrinës raðomosios kalbos modeliai, taèiau visai nematyti, kad Moravskis bûtø paþinæs kokià nors tokiø raðtø tradicijà. Jo tekstai akivaizdþiai paremti ðnekamàja, o ne raðomàja to meto kalba. Moravskis rëmësi tik tarmiø garsais ir lenkø (ne lietuviø) ortografija. Matyt, skaityti lietuviðkai Moravskis neskaitydavo, o ir raðyti galbût teraðë tiek, kiek jam reikëjo pasiþymëti lietuviðkas dainas. Nepratusio lietuviðkai raðyti Moravskio ortografija labai nenu- spëjama.

165 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 Literatûra ir ðaltiniai:

G RIÐKAITË, REDA, 2002: „Stanislovo Moravskio rankraðtinis palikimas Vilniaus bibliote- kose“, Lietuvos istorijos metraðtis 2001, Vilnius: LII leidykla, 87–114. J URONYTË, INGA, 2004 07 31: „Stanislovas Moravskis ir lietuvybë“, Naujasis Gëlupis. K ARÙOWICZ, JAN; ADAM KRYÑSKI, WÙADYSÙAW NIEDÊWIEDZKI, 1900–1927: Sùow- nik jæzyka polskiego 1–8, Warszawa (t. y. Sùownik Warszawski). M ORAVSKIS, STANISLOVAS, 1994: Keleri mano jaunystës metai Vilniuje. Atsiskyrëlio atsimi- nimai (1818–1825), ið lenkø kalbos vertë Reda Griðkaitë, Vilnius: Mintis. [M ORAVSKIS, STANISLOVAS,] Pieúni, ca. 1850–1852; LMAB RS: f. 165 – 404. M ORAWSKI, STANISÙAW, 1981: Z wiejskiej samotni: Listy do Heleny i Franciszka Malewskich, opracowaù Zbigniew Sudolski, Warszawa: Pañstwowy Instytut Wydawniczy, 262. N AKTINIENË, GERTRÛDA; ALDONA PAULAUSKIENË, VYTAUTAS VITKAUSKAS, 1988: Druskininkø tarmës þodynas, Vilnius: Mokslas. Ð IMUKAUSKAITË, RAMUTË, 2004 07 31: „Nuo Moravskio... iki Moravskio“, Birðtono versmës, 3–4. V IDUGIRIS, ALOYZAS, 1998: Zietelos ðnektos þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1983: „Lietuviðkas Adomo Mickevièiaus autografas“, Blt 19(1), 74–90.

Giedrius Subaèius THE LITHUANIAN OF STANISLOVAS MORAVSKIS: 1850–1852

Summary

Stanislovas Moravskis (Stanisùaw Morawski, 1802–1853) was the well-known author of Vilnius’ memoirs (Several Years from My Young Days in Vilnius, 1818–1825). He wrote predominantly in Polish, but in the rough draft of his “Pieúni” (“Songs”), ca. 1850–1852 (preserved in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius: f. 165 – 404) Moravskis wrote some Lithuanian texts, phrases, and words (151 Lith. words with a total of 269 occurrences). Moravskis was curious about the meaning and the form of the Lith. words Anksti, Dobiùas and its derivative dobieùelis, Palidnikas, Ratiela. He knew well how to use the velar (nonpalatal) consonant [l] before the e type vocalism (Ùeki ‘lëkë; flew’), etc. It might seem that Moravskis had mastered certain characteristics of the Lithuanian language better than a novice. On the other hand, Moravskis was unable to hear the exact phonetics of the words anam, eþeraitis, mergelë, nabagëlis, nedëlia, nematau, Nemunas, penki, subata; he could not identify exactly the ending -o (gen. sg. and praes. 3); he did not clearly differentiate between the diphthong [ie] and the vowels [ë], [e], or between the diphthong [uo] and

166 Archivum Lithuanicum 7 the vowel [o] (he wrote ); he did not perceive precisely the unstressed diphthong [au] (sometimes he wrote it as ) and there are some inaccuracies in his translations from Lithuanian into Polish. These characteristics of Moravskis’s texts could suggest the opposite view—that Moravskis was far from being a specialist in Lithuanian. Trying to determine how well Moravskis understood Lithuanian, one can come up with a two-fold conclusion: (1) Moravskis knew Lithuanian; but (2) his knowledge of Lithuanian was very superficial. More than that, some of his Lithuanian phrases might have been written with help of Lithuanians (e.g. his personal servant Lowland Lithuanian Jamont), which makes it possible that Moravskis’s knowledge of Lithuanian was even worse than one might judge from his texts. Besides, Moravskis did not care about the original language (Lithuanian) of the songs; his main focus was the Polish translations. One may assume that Moravskis was able to identify many Lithuanian words in the speech of Lithuanian farmers. Probably he could understand certain words and phrases in their speech. But it is also plausible that any longer spoken coherent Lithuanian dis- course would have remained beyond the comprehension of Moravskis. In the middle of the nineteenth century there were many different models proposed for the development of Standard Lithuanian. Moravskis, however, does not seem to have known any Lithuanian writing tradition. Moravskis’s orthography is very unconventional. His texts were obviously based on the spoken varieties of Lithuanian, rather than on any written patterns. His basic sources for writing Lithuanian were certainly Lithuanian dia- lects, and Polish (not Lithuanian) orthography. Moravskis was not used to reading Lithuanian books, and most probably he wrote Lithuanian merely to make notes of some folk song lyrics.

G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2005 m. kovo 1 d. University of Illinois at Chicago Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures UH 1608, MC/306 601 S. Morgan St. Chicago IL 60607, U.S.A. el. p.: [email protected]

Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

167 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 1 PRIEDAS. MORAVSKIO „DAINؓ LIETUVIÐKØ ÞODÞIØ IN- DEKSAS. 151 þodis (269 pavartojimo atvejai). Tarp skliaustø pateiktas pavarto- jimø skaièius. Foliacija nurodoma pagal rankraðèio originalà.

Adomas (1) s. m. propr. – Adomoy voc. sg. da (2) refr. – Da 11r, 26r 2r dëkui (1) interj. – diekuj 19r Alenëlë (1) s. f. propr. – Alenieùa nom. sg. dobilas (1) s. m. – Dobiùas nom. sg. 24r 13r dobilëlis (1) s. m. – dobieùelis nom. sg. 24v anas, -a (4) pron. demonstr., pron. pers. – du (2) num. card. – Du nom. sg. m. 17r, 20r ans nom. sg. m. 18r, An, am ines. sg. m. dvaras (2) s. m. – dwaru gen. sg. 20v, 25r 18r, An’am ines. sg. m. 19r, An am ines. dvarelis (1) s. m. – dwariali acc. sg. 12r sg. m. 19r eþeraitis (2) s. m. – jezioraucziu gen. sg. 6r, anksti (3) adv. – Anksti 8r, 19r(2x) 24r ant (3) praep. – An 3r, 18r, an 20v galas (3) s. m. – gala ines. sg. 18r, 19r, gale antelë (1) s. f. – antialis nom. pl. 18r ines. sg. 19r apynëlis (1) s. m. – apienielis nom. sg. 3r gerti (1) tr. – gieri praet. 3 20r apynys (1) s. m. – Apienis nom. sg. 3r graþiai (1) adv. – graýej 12r apþelti (1) intr. – abýyùy praet. 3 18r ievaras (3) s. m. – Jeworas nom. sg. 20v, arielkëlë (1) s. f. – Arieùkieùa nom. sg. 25v Ieworas nom. sg. 20v(2x) að (5) pron. pers. – Asz nom. sg. 11v, 12v, igaraivo (2) refr. – Igarajwo 17r(2x) 26r, manies gen. sg. 2r(2x) ilgas, -a (1) adj. – iùgas nom. sg. m. 2r atajoti (2) intr. – Atajoi [tais. ið Atjajo] praet. imti (2) tr. – ima praes. 3 2r(2x) 3 17r(2x) in (1) praep. – in 12v atjoti (2) intr. – atioje praes. 3 18r, Atjoje ir (1) conj. – Ir 18r praes. 3 24v iðbarstyti (1) tr. – iýbarszcziau praet. 1 sg. atlëkti (1) – Atùakja praet. 3 7r 12r atsigráþti (1) intr. refl. – atigrizti praes. 1 sg. iððluoti (1) tr. – iµ¸ùawiau praet. 1 sg. 12r 12v jaunas, -a (1) – jaunosjos voc. pl. f. em. 9r atskambinti (1) intr. – atskambina 3 praet. 7r jautis (1) s. m. – jauczas acc. pl. 24v atvaþiuoti (2) intr. – Atwaýios fut. 3 11v, 26r jenerolas (1) s. m. – Ieneroùas nom. sg. 13r augti (2) intr. – Augu praet. 3 15r, Augo joistelë (2) refr. – joistieùy 17r(2x) praet. 3 20v joti (2) intr. – Iokim imp. 1 pl. 9v, jokit imp. baltas, -a (1) adj. – baùtas nom. sg. m. 24v 2 pl. 9v be (1) praep. – Bie 2r kab (1) conj. – Kab 24v bernelis (2) s. m. – biernalis nom. sg. 24v, kad (1) conj. – Kat 2r biernali voc. sg. 9v kalbëti (1) intr. – kaùba praes. 3 3r bybis (1) s. m. – bibis nom. sg. 18r karèema (2) s. f. – Karczema nom. sg. 13v, bobutë (2) s. f. – babutie nom. sg. 11v, 26r karczema nom. sg. 4v brolelis (3) s. m. – broùalej nom. pl. 15r, karvelis (4) s. m. – Karwialis nom. sg. broùalej voc. pl. 9v(2x) 19r(2x), 20r, karwialej nom. pl. 20r bûti (4) intr. – ira praes. 3 2r, 18r, buwaj kas (7) pron. inter., pron. rel. – Kas nom. praet. 2 sg. 25r, budamas part. cont. sg. 11r(2x), 26r(2x), Ko gen. sg. 9v, ko gen. m. 3r sg. 9v, Ka acc. 3r èësas (1) s. m. – czesas nom. pl. 2r kelelis (3) s. m. – kieùalu instr. sg. 11r, 26r, èystas, -a (1) adj. – Czystas nom. sg. m. 25r kieùelu instr. sg. 9v

168 Archivum Lithuanicum 7 keltis (1) intr. refl. – kielecs praet. 1 sg. 8r pakelë (3) s. f. – Pokieùejo ines. sg. 4v, 13v, klëtelë (?) (2) s. f. – kùajtiaùaj ines. sg. 11r, 26r Pokieùeje ines. sg. 13r klonis (1) s. m. – kùonie ines. sg. 20r palydnykas (3) s. m. – Palidnikas nom. sg. krapas (1) s. m. – Krapajs instr. pl. 18r 19r(3x) krekva (1) s. f. – kriakwa instr. sg. 4r palðas, -a (1) adj. – paùszus acc. pl. m. 24v kriugu (1) refr. – Kriugu 9v pamigti (4) intr. – Pamigu praet. 3 19r, pami- kukû (2) interj. – kuku 4r(2x) gu praet. 3 11r, 26r(2x), pomigu praet. 3 kunigas (1) s. m. – Kunigaj nom. pl. 17r 11r kunigëlis (1) s. m. – Kunigele nom. pl. 17r pas (2) praep. – pas 15r kur (2) adv. – Kur 4r, 25r pasisëti (2) tr. refl. – pasisiesiu fut. 1 sg. 11v, labai (1) adv. – ùabij 15r 26r labas, -a (2) adj. – Ùabas nom. sg. m. 5r, 19v paukðtis (1) s. m. – pauksztis nom. sg. 9r ladom (4) refr. – ùadom 11r(2x), 26r(2x) pautas (1) s. m. – Pautaj nom. pl. 18r laukas (2) s. m. – ùauku gen. sg. 18r, 19r pavieðë (3) s. f. – powier¸ejo ines. sg. 4v, laukas, -a (1) adj. – ùauku gen. sg. 18r Powier¸ejo ines. sg. 13v, powieszoje ines. Lauras (1) s. m. propr. – Ùauraj voc. sg. 25r sg. 13r lëkti (1) intr. – Ùeki praet. 3 9r penki (1) num. card. – Pienki nom. m. 15r lelija (1) s. f. – Ùeleju gen. pl. 12r per (1) praep. – pier 9r levandëlis (?) (1) s. m. – lewandielis instr. pl. pilkas, -a (1) adj. – piùkoje voc. sg. f. em. 25v 12r pjauti (1) tr. – pjowi praet. 3 15r linas (1) s. m. – linus acc. pl. 13r plaukyti (1) intr. – pùaukau praet. 3 18r liûdëti (2) – ludi praes. 2 sg. 9v(2x) po (1) praep. – po 4r mano (3) pron. poss. indecl. – manu 9r(2x), prieð (1) praep. – prieý 18v 18r ratas (1) s. m. – Ratas nom. sg. 11r marðolkas (1) s. m. – Mars¸oùkas nom. sg. ratelis (11) s. m. – Ratiela 3r(2x), 11r(4x), 19r 26r(2x), Ratielu 11r, 19r(2x) mergelë (3) s. f. – miergiaùa acc. sg. 16r, 24r, rauti (1) tr. – rowie praet. 3 13r Miergiaùas voc. pl. 9r rytas (2) s. m. – ritas nom. sg. 5r, 19v merguþëlë (2) s. f. – mierguýiùa voc. sg. 5r, rytelis (2) s. m. – ritialu instr. sg. 8r, 19r 19v mielas, -a (1) adj. – mieùas nom. sg. m. 18r rugu (1) refr. – rugu 9v Minskas (2) s. m. propr. – Minskou ill. sg. (?) rûta (2) s. f. – Ruta nom. sg. 20v, Rute nom. 11v, 26r sg. 19r naðlelë (1) s. f. – nas¸lale voc. sg. 19r rûtelë (3) s. f. – rutiaùa acc. sg. 11v, 26r, naujas, -a (2) adj. – nouja nom. sg. f. 4v, Rutiale instr. sg. 18r noujo nom. sg. f. 13v sakalas (1) s. m. – Sakaùas nom. sg. 7r nebagëlis (1) s. m. – niebagielis nom. sg. 18r saulelë (1) s. f. – sauùalej dat. sg. 19r nedëlia (1) s. f. – Niedela acc. sg. 18v savæs (2) pron. refl. – sau dat. sg. 16r, 24r nematyti (1) tr. – niematau praes. 1 sg. 2r sierotëlë (1) s. f. – sierotele voc. sg. 19r Nemunaitis (2) s. m. propr. – Niemonajcziu smeigas (1) s. m. – smejgo gen. sg. 3r gen. sg. 6r, 24r smûtkas (2) s. m. – Smutkas 2r, smutkas 2r o (2) conj. – O 12r, 18r sobotas (1) s. m. – Sobotas nom. sg. 18v oi (5) interj. – Oj 15r, 17r(2x), 19r(2x) sodas (1) s. m. – Soda acc. sg. 9r padaboti (2) tr. – Podobajau praet. 1 sg. 16r, sûnelëlis (2) s. m. – suneùelis nom. sg. Padabojau praet. 1 sg. 24r 15r (2x)

169 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 ðalavijas (1) s. m. – szaùawiejus instr. pl. 18r uþ (4) praep. – Usz 6r, usz 6r, Us¸ 24r, us¸ ðalelë (1) s. f. – s¸aùaùa acc. sg. 12v 24r ðalia (1) adv. – Szala 25r vandenëlis (1) s. m. – wandenielis nom. sg. ðaltinëlis (1) s. m. – S¸altinielis nom. sg. 25r 25r ðienas (1) s. m. – sziena acc. sg. 15r varyti (1) tr. – warisi fut. 2 sg. 24v ðikna (1) s. f. – szykna nom. sg. 18r vaþiuoti (2) intr. – waýiawu praet. 3 26r, ðluota (1) s. f. – szùota instr. sg. 12r waýjawu 3 praet. 11r tas, -a (1) – ta acc. sg. f. 12v vienas, -a (1) num. card. – wienu instr. sg. tæ (1) adv. – ti 4v, Ti 13v m. 9v tei (1) prt. – Tej 19r vyras (1) s. m. – wirej nom. pl. 18r tëvas (1) s. m. – tiewa acc. sg. 15r visas, -a (1) pron. def. – Wisu gen. pl. f. 18r toli (5) adv. – toli 15r(3x), 19r(2x) þalias, -ia (3) adj. – ýeloje instr. sg. f. em. 18r, trys (1) num. card. – Tris nom. 18r 19r, 20v tu (5) pron. pers. – tu nom. sg. 4r, 25r, 25v, þirgelis (1) s. m. – ýergialu gen. sg. 18r tawjes gen. sg. 2r(2x) þvirblis (5) s. m. – Ýwirblis nom. sg. 4r, 19r, tupëti (1) intr. – tupi praes. 2 sg. 4r ¡wirblis nom. sg. 19r, Ýwirbli voc. sg. 4r(2x)

2 PRIEDAS. MORAVSKIO „DAINؓ LIETUVIÐKI TEKSTAI IR ÞODÞIAI. Iðtraukos pateikiamos ið eilës (kaip originale, ne pagal abëcëlæ), su minimaliu kontekstu. Greta nurodomi lenkiðki vertimai, jei tokiø esama. Pusjuodþiu ðriftu iðryðkinti Moravskio pabraukimai.

Psl. Liet. tekstas ir lenk. komentarai Lenk. vertimas (ten, kur pateiktas) 2r “Bie tawjes Adomoy, czesas iùgas ira Bez ciebie Adamie, czas dùugim siæ staje Kat tawjes niematau, smutkas manies Kiedy ciebie niewidzæ, smutek mnie ima ogarnia Smutkas manies ima!” Smutek mnie ogarnia. 3r Apienis. Chmiel. “Ka kaùba, apienielis, A co mówi mùody chmielek, An smejgo budamas?” Póki jest na tyczce? 3r Ratiela, Ratiela, 4r Ýwirblis. Wróbel “Ýwirbli, Ýwirbli kuku, kuku, Wróblu, wróblu, kuku, kuku Kur tu tupi, po kriakwa?10” Gdziæ ty siedzisz pod krokwià? 4v “Pokieùejo, powier¸ejo, ti nouja Po tej drodze, po droýynie, nowa stoi karczema.” karc¸ma11

10 Taisyta ið po kriukwa? 11 Taisyta ið on tam gdzies jest karc¸ma.

170 Archivum Lithuanicum 7 Psl. Liet. tekstas ir lenk. komentarai Lenk. vertimas (ten, kur pateiktas) 5r “Ùabas ritas, mierguýiùa” Dzieñ dobry ci, dziewczyneczko!– 6r “Usz jezioraucziu, usz Niemonajcziu[”]. Tam Za jeziorem, za Niemnem 7r “Atùakja Sakaùas atskambina” Przyleciaù sokoù dzwoniàc skrzydùami. 8r “Anksti ritialu kielecs” Z rannà zorzà wstaùam [pirmiausia taisyta ið Bardzo ranno, po to – ið Rannym rankiem] 9r “Ùeki pauksztis pier Soda” Leciaùy ptas¸ki przez ogrod 9r “Miergiaùas manu, jaunosjos manu!” Dziewczæta moje, mùodziutkie moje! 9v “Ko ludi biernali, ko ludi?” Czego siæ smucis¸, chlopcze, czego smucis¸? 9v “Kriugu, rugu, broùalej jokit” W kóùko, sùupkiem, bracia jedêcie 9v “Iokim broùalej wienu kieùelu.” Pojedziem bracia jednà droýkà 11r “Kas kùajtiaùaj pamigu?.. Kto† to tak zasnàù w ùoýec¸ku? Da ùadom ùadom, pomigu!“ Klac¸ne klac¸ne12, ýe zasnæùa? 11r “Ratiela! Ratiela! Kas kieùalu waýjawu? Kto† tà drogà jechaù?” Ratiela! Ratiela! Ratiela! Ratiela! 11r Zoo [..] tac¸ [?] nikt nie wie, co wrz [?] Ratielu znac¸? Dr[.....] siæ ýe to pochodzi od koùa. Ratas i od onego objeýdzania pola. 11v “Asz pasisiesiu rutiaùa” Ia posiejæ rutenkæ 11v “Atwaýios babutie Minskou” Przyjechaùa baba z Miñska 12r Ùeleju szùota dwariali iµ¸ùawiau Z Liliow miotùà dwor zamiataùam O lewandielis graýej iýbarszcziau A lewandà piæknie wysypaùam 12v Asz atigrizti in ta s¸aùaùa Ia odwracam siæ w tæ stronæ 13r Ieneroùas “Pokieùeje, powieszoje Tam Przy droýce, przy droýynie Alenieùa linus rowie” Helenka len rwaùa. 13v “Pokieùejo, Powier¸ejo Po tej drodze. po droýynie Ti noujo Karczema” Oúc [?] tam gdzieú jest karc¸ma.13

12 Taisyta ið w dùonie (?) 13 Moravskis neiðvertë þodþio noujo.

171 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 Psl. Liet. tekstas ir lenk. komentarai Lenk. vertimas (ten, kur pateiktas) 15r Augu pastiewa suneùelis14. Syn rosù i wyrosù u Ojca 15r Oj toli, toli ùabij; Daleko, daleko, bardzo daleko, toli Pienki broùalej sziena pjowi Piæciu bracis¸kow siano kosiùo: 16r “Podobajau sau miergiaùa” Podobaùem Pokochaùem dziewczyneczkæ 17r Atajoi15 joistieùy Przyjeýdýa bardzo wielu Atajoi joistieùy16 Oj, Igarajwo! Oi, Igarajwo! Du Kunigaj, Kunigele Dwoj Ksiàýæta, ksiàýàtka Oj, Igarajwo! Oj, Igarajwo! 18r An, am gala ùauku, Tam na koñcu pola Tris antialis pùaukau; Trzy kaczec¸ki pùynà; Ir atioje manu mieùas Tutaj jedzie mój kochanek, An ýergialu ùauku. Na ùysym koniku.

Krapajs szykna abýyùy, Koprem ma zad porosùy Pautaj szaùawiejus, A jàdra Szalwijà; O ans bibis niebagielis A kusieczkæ nieborankæ Rutiale ýeloje. Ruteczkà zielonà. 18r “Wisu wirej ira” Wszystkich mæýczyzni sà, 18v Sobotas prieý Niedela W Sobotæ przed Niedzielà 19r 1. Oj, nas¸lale, sierotele17 2. Anksti ritialu 19r 4. Oj toli toli. 5ciu braciszkow 19r 13. ¡wirblis Wrobel 19r 1. Karwialis 2. Rute ýeloje 3. Tej diekuj sauùalej 1. An’am gale 19r Iak Marµaùek [...]la po Litewsku? Palidnikas (Mars¸oùkas po Litewµk)18 19r Co úpiewajà maùe dziewczæta pastuµki?– O krokwiach? ¡wirblis. An am gala ùauku?

14 Iðbrauktas, po to vël paraðytas þodis. 17 Þodis taisytas. 15 Ið pradþiø paraðyta Atjajo, bet po to pa- 18 Palidnikas uþraðytas kiek vëliau, o anks- taisyta. èiau, virð lenk. þodþio, uþraðyta 16 Èia vël ryðkiau pakartota Atajoi joistieùy. (Mars¸oùkas po Litewµk).

172 Archivum Lithuanicum 7 Psl. Liet. tekstas ir lenk. komentarai Lenk. vertimas (ten, kur pateiktas) 19r Morszaùka Palidnikas19. Palidnikas 19r Anksti? czy tak Dokoñc¸ i Karwialis. Marµ¸aùek? 19r Czy nie saniami Ratielu odµ[...] µiæ Pamigu? Ratielu? 19v Ùabas ritas mierguýiùa Dzieñ dobry dziewczynko. 20r /Karwialis/ Goùàb’ “Du karwialej kùonie gieri” Dwaj goùæbie w doùku piùy, 20v /Ruta ýeloja/ Ruta zielona 20v Pieúñ Jeworas Iawor/ /:Ieworas/ Rosù jawor na dworze, “Augo Ieworas an dwaru” 24r Padabojau sau miergiaùa Pokochaùem dziewczyneczkæ20 24r Us¸ jezioraucziu, us¸ Niemonajcziu Za jeziorem i za Niemnem 24r NB. Gdzie siæ mówi o chùopcu jak o kwiatku, wµzædzie tam uýywajà naêwiska kwiatu dziæsietiny, czyli koninyny, Dobiùas. I ten wyraz u naj- ro¸maitszych pies¸c¸otliwych zakoñ- c¸eniach zmieniajà. Na przykùad w pierwµzym wierµzu pieúni nastæpujàcej: 24v “Atjoje biernalis, baùtas dobieùelis” Przyjeýdýa chùopiec, mój biaùy21 kwiateczek, 24v Kab warisi paùszus jauczas. Iak popædzis¸ pùowe woùy 25r “Kur tu buwaj Ùauraj?” Gdzie† byùeú, mój Wawrusiu 25r Szala22 dwaru S¸altinielis, Koùo dworu jest krynica Czystas wandenielis. I jest czysta woda. 25v “Arieùkieùa tu piùkoje[”] O, wódko, ty siwy trunku, 26r “Ratiela! Ratiela! Ratiela! Ratiela! Kas kieùalu waýiawu Kto drogà jechaù?“

19 Taisyta ið Palignikas. 21 Taisyta ið miùy. 20 Taisyta ið dziewczynkæ. 22 Taisyta ið Szaùa.

173 Stanislovo Moravskio lietuviø kalba: 1850–1852 0 0 0 0 Psl. Liet. tekstas ir lenk. komentarai Lenk. vertimas (ten, kur pateiktas) 26r “Kas kùajtiaùaj pamigu?” Kto w przædie23 zasnàù? Da ùadom ùadom pamigu” 26r “Atwaýios babutie Minskou” Przyjechaùa baba z Miñµka 26r “Asz pasisiesiu rutiaùa” Ia poµiejæ rutæ

23 Buvo paraðyta w ùoýec¸ku, tada tais. á klatce, bet abu nubraukti ir pataisyta á w przædie.

174 Archivum Lithuanicum 7 Publikacijos (Publications)

175 176 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Mikas Vaicekauskas Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Vilnius

Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864)

Lietuviø literatûros istoriografijoje daþnai kartojama, kad vyskupas Motiejus III Valanèius (1801–1875) 1864 metais uþdraudë Mykolo Olðevskio (apie 1712–apie 1779) knygà Broma atverta ing vieènastá, nedavæs jai aprobatos. Kartu prisimenama ir neigiama Valanèiaus nuomonë apie ðià knygà ið Þemaièiø vyskupystës. Apie aprobatos nedavimà Bromai spaudoje jau buvo uþsiminta, kalbant apie paskutiniàjà Valanèiaus knygà, taèiau nebuvo atkreiptas specialus dëmesys, nesiekta apþvelgti kalbamojo klausimo istoriografijos, taip pat nebuvo publikuoti su ðiuo klausimu susijæ dokumentai bei jø vertimai1. Toliau ðiame tekste ir paþiûrësime, kaip lietuviø literatûros istorikai vertina ðiuos faktus ir ar taip jau ið tikrøjø Valanèius ir uþdrau- dë Bromà?

1. Pirmà kartà 1753 metais iðleista Olðevskio Broma atverta ing vieènastá tapo paèiu tikriausiu senosios lietuviø raðtijos „bestseleriu“ – iki paskutinio 1851 metø leidimo ið viso ji buvo iðleista 17 kartø. Kartu nuo pat XIX amþiaus pradþios jà lydëjo ir kritinës pastabos, kuriose ið pradþiø kreiptas dëmesys á jos turiná, vëliau á kalbà, stiliø ir t. t. Pirmasis èia pasiþymëjo Kristijonas Gotlybas Milkus (1733– 1807), gramatikoje Lietuviø kalbos gramatikos pradmenys (Anfangs-Gr÷nde einer Lit- tauiµchen Sprach-Lehre, 1800) neigiamai Bromà ávertinæs tarp kitø lietuviðkø katalikið- kø knygø, dëmesá kreipæs á jos ugdomàjà ir dvasinæ vertæ (MG 168). Vëliau apie jà kritiðkai atsiliepë Liudvikas Adomas Jucevièius (1813–1846) lenkiðkoje rankraðtinë- je knygoje Biografinës ir literatûrinës þinios apie mokytus þemaièius (Wiadomoúci biogra-

1 Þr. Mikas Vaicekauskas, „Valanèius ir Ol- literatûra 18, sudarytojai ir redaktoriai ðevskis, arba niekur nedingæs rankraðtis“, Auðra Jurgutienë, Sigitas Narbutas, Vil- Knygø aidai 1–2, 2003a, 7–8; Mikas Vaice- nius: Lietuviø literatûros ir tautosakos kauskas, „Paskutinë Valanèiaus knyga“, institutas, 2004a, 270–271. Istorijos raðymo horizontai, Senoji Lietuvos

177 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) ficzne i literackie o uczonych ýmudzinach, 1841), kur net siûlë Olðevskio knygà „sude- ginti“2. Panaðus vertinimas tapo tradicija, kuri buvo tæsiama ir XIX amþiaus pabai- goje (Jonas Ðliûpas), ir XX amþiaus pirmoje pusëje (Mykolas Birþiðka, Vincas Ma- ciûnas), o ypaè sovietmeèiu (Kostas Korsakas, Jurgis Lebedys, Leonas Gineitis, Jonas Palionis, Zigmas Zinkevièius), taip pat ir vëliau3. Dar 1848 metais neigiamai Bromà ávertino ir Valanèius Þemaièiø vyskupystëje, kur apie Olðevskio knygà áraðë tokius þodþius: „Kningas tos ira nieka lieczes, nes tur sawiep daug netikamu pasaku“4 (ðioje vietoje þodis pasakos turëtø bûti suprantamas kaip ‘pasakojimai, istorijos’). Nurodydami tokià Valanèiaus nuomonæ, Olðevská savaip, neigiamai vertino kai kurie lietuviø literatûros istorikai. Daugelyje savo raðtø Valanèiumi rëmësi Mykolas Birþiðka (1882–1962). Minëdamas Bromà, jis vis pabrëþdavo, kad ði knyga buvo pajuokiama ir pasaulieèiø, ir dvasininkø (tarp jø ir Valanèiaus)5; primindavo Valanèiaus þodþius apie knygoje esanèias „netika- mas pasakas“6; galø gale pabrëþdamas, kad tik Valanèius Bromà sumenkino, t. y. „paniekino“7. Sovietmeèiu 1848 metø Valanèiaus teiginá vartojo Leonas Gineitis (1920–2004)8.

2 Liudvikas Jucevièius, Mokyti þemaièiai, Litu- „Ðvyturio“ B-vë Kaune, 1920, 15; tas pats anistinë biblioteka 14, parengë Meilë Lukðie- praplëstas teiginys jau su Valanèiaus pa- në, Vytautas Raudeliûnas, Vilnius: Vaga, varde kartojamas: Mykolas Birþiðka, Mûsø 1975, 111. raðtø istorija 1. Ligi 1864 m., Kaunas: Ðvie- 3 Plaèiau apie Bromos vertinimus lietuviø li- timo ministerijos Knygø leidimo komisijos teratûros istorijoje þr. Vaicekauskas leidinys, 21925, 36. 2004a, 266–270. 6 [Mykolas Birþiðka,] M. B–ka, „Lietuviø lite- 4 VaÞV II 69; pakartota: ZEMAICZIU / VYS- ratûra Vilniaus universitëto metu (Istori- KUPYSTE. / PARASZE / VYSKUPAS jos pieðinëlis)“, Visuomenë 11–12, mënesi- MOTIEJUS VOLONCZAUSKAS. / Isz- nis laikraðtis, 1910, 363; pakartota: Myko- leista kasztais Kun. V. Matulaiczio. / las Birþiðka, Lietuviø literatûra Vilniaus 1897. / Spaustuvçje „Garso Amerikos Universito metu, Vilnius; Kaunas: Lietuviø Lietuviø“. / Shenandoah, Pa., 157; BIS- Mokslo Draugijos leidinys, 1921, 35; My- KUPSTWO ÝMUJDZKIE / OPISAÙ / Ks. kolas Birþiðka, „Lietuviø literatûra Vil- BISKUP MACIEJ WOÙONCZEWSKI. / niaus universiteto metu“, Mykolas Birþiðka, ZE ÝMUJDZKIEGO NA JÆZYK POLSKI Ið mûsø kultûros ir literatûros istorijos 1, PRZEÙOÊYÙ I NIEKTÓRE PRZYPISY Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto HISTORYCZNE DODAÙ / M. HRYSZ- Humanitariniø mokslø fakulteto leidinys, KIEWICZ. / Z PRZEDMOWÀ STANIS- 1931, 189. ÙAWA SMOLKI. / KRAKÓW. / NAKÙA- 7 Mykolas Birþiðka, Senasis Vilniaus Universi- . DEM KSIÆGARNI GEBETHNERA I SPOÙ- tetas 1579–1842 m. Vardø ir raðtø atranka, KI. / Drukarnia Uniwersytetu Jagielloñskie- Vilnius: Vilniaus Universiteto leidinys, go, pod zarz. J. Filipowskiego. / 1898, 157; 1940, 21; pakartota: Mykolas Birþiðka, Se- Motiejus Valanèius, „Þemaièiø vyskupys- nasis Vilniaus Universitetas. Vardø ir Veikalø të“, Motiejus Valanèius, Raðtai 2, Lituanisti- Atranka, London: Nida, 21955, 21. në biblioteka 12, tekstà paruoðë Birutë Va- 8 Leonas Gineitis, Kristijonas Donelaitis ir jo nagienë, ávadas ir paaiðkinimai Vytauto epocha, Vilnius: Valstybinë politinës ir Merkio, Vilnius: Vaga, 1972, 272. mokslinës literatûros leidykla, 1964, 18; 5 M. Birýyszka, Skrót dziejów piúmiennictwa li- Leonas Gineitis, Lietuviø literatûros isto- tewskiego, Wilno: Wydawnictwo „Gùosu riografija. Ligi 1940 m., Vilnius: Vaga, 1982, Litwy“, 1919, 10; Mykolas Birþiðka, Mûsø 150; Leonas Gineitis, Kristijonas Donelaitis ir raðtø istorija. 1547 m.–1904 m., Kaunas: jo epocha, Vilnius: Vaga, 21990, 20.

178 Archivum Lithuanicum 7 2. Kitas Olðevskio Bromos vertinimo, susijusio su Valanèiaus vardu, etapas pra- sidëjo XX amþiaus pirmoje pusëje. 1920 metais Antanas Alekna (1872–1930) „Drau- gijoje“ paskelbë straipsná „Valanèius kaipo raðytojas ir lietuviðkos raðtijos palaiky- tojas“, kuriame pirmà kartà paskelbë informacijà apie 1864 metø Bromos aprobatà: „Apie knygà ‘Broma atwerta i wecznasti’ paduotà dvasiðkai cenzurai. Valanèius raðe Cenzuros Komitetui Vilniuje 28.II.1864 ¹ 453 negalás duoti aprobatos, delto kad toje knygoje daug esà pasakø ir nesamoniø pasakojimø, skleidþianèiø burtus“9. Valanèiaus raðtas buvo rastas Þemaièiø vyskupijos archyve Kaune (Alekna 1922, 4); ðiuo metu saugomas Lietuvos valstybës istorijos archyve. Neduotos aprobatos fakto Alekna niekaip nekomentavo ir neinterpretavo. Vëliau ðia þinia daugiausia pasinaudojo Vaclovas Birþiðka (1884–1956) ir kiti lietuviø literatûros istorijos tyrëjai, taèiau nëra þinoma, ar buvo tikrintas pats Va- lanèiaus raðto originalas. Birþiðka ðià informacijà pirmà kartà pateikë tiesiogiai perëmæs ið Aleknos: „Ðià knygà, dvasinei cenzûrai áduotà 1864 m., Valanèius atsi- sakæs aprobuoti del daugybës pasakø ir nesàmoniø“10. Vëliau tokius paèius duo- menis jis kartojo ávairiuose kituose tekstuose: „Dar 1864 m. ji [Broma, – M. V.] norëta atspausdinti, tik Valanèius jai savo aprobatos nedavë“11; „kai kam susirûpinus pagarsçjusios ‘Bromos atwertos ing wiecznasti’ pakartojimu, Valanèius neleido jos ið naujo spausdinti dçl ávairiø, jau savo laikà atgyvenusiø, ten ádçtø ‘pasakø’“12; „1864 m. leidçjams áteikus projektuojamà naujà leidimà vyskupo M. Valanèiaus aprobatai, jis jà dçl daugybçs tikybiniø nesàmoniø ir ‘pasakø’ atsisakç aprobuoti“13;

9 Antanas Alekna, „Valanèius kaipo raðyto- „Bibliografijos Þiniø“ priedas, 1929–1930, jas ir lietuviðkos raðtijos palaikytojas. (Ið Kaunas: „Spaudos Fondo“ leidinys, 1930 raðtø Þemaièiø vyskupo archivo)“, Drau- Vytauto Didþiojo metai, 126. gija 5–6 (113–114), 1920, 202 (1 iðn.); pa- 12 Vaclovas Birþiðka, „Vyskupo Motiejaus kartota: Antanas Alekna, Þemaièiø Vysku- Valanèiaus biografijos bruoþai: Jojo 150 pas Motiejus Valanèius, Klaipëda: Lituania, metø gimimo, 100 metø ásivyskupavimo Ðv. Kazimiero Draugija, 1922, 176 (1 iðn.); ir 75 metø mirties sukakties proga“, Aidai Antanas Alekna, Þemaièiø Vyskupas Motie- 9, 1951, 413; pakartota: Vaclovas Birþið- jus Valanèius, 2 leidimas su Vinco Trum- ka, Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos pos ávadu ir dokumentø priedais, Èikaga: bruoþai, Jo 150 metø gimimo, 100 metø ási- Lituanistikos institutas, 1975, 176 (1 iðn.); vyskupavimo ir 75 metø mirties sukakties Antanas Alekna, „Valanèius kaipo raðyto- proga, Aidø leidinys, T. T. Pranciðkonø jas ir lietuviðkos raðtijos palaikytojas“, spaustuvë Brooklyne, 1952, 51. Motiejus Valanèius ið arti ir ið tolo, straips- 13 Vaclovas Birþiðka, Senøjø lietuviðkø knygø niø rinkinys, sudarë Juozas Jasaitis, Vil- istorija 2, Chicagos Lietuviø literatûros nius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, draugijos leidinys, Chicago: spaudë 2001, 76 (iðn.). 0 0 0 „Naujienos“, 1957, 127–128; pakartota: 10 Vaclovas Birþiðka, „Lietuviø Bibliografijos Vaclovas Birþiðka, „Senøjø lietuviðkø I-sios dalies papildymai ir pataisos“, Lie- knygø istorija“, Vaclovas Birþiðka, Knygo- tuviø bibliografija 2. 1800–1864 metai, tyros darbai, sudarë, pratarmæ ir ávadà pa- „Knygø“ 7 Nr. priedas, sudarë Vaclovas raðë Genovaitë Raguotienë, Bronius Ra- Birþiðka, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos guotis, Vilnius: Pradai, 1998, 260. leidinys, 1926, XL; ár. 193. 11 Vaclovas Birþiðka, Senosios lietuviðkos kny- gos, Lietuviðkø knygø istorijos bruoþai 1,

179 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) „Kai 1864 vël norëta Bromà perspausdinti, vysk. M. Valanèius atsisakë jai duoti leidimà“14. Atkreiptinas dëmesys á cituotose vietose áraðytus tokius þodþius: „kai kam susirûpinus“, „leidçjams áteikus“, „vël norëta Bromà perspausdinti“. Nieko panaðaus neminëjo Alekna, tad bûtø galima átarti Birþiðkà maèius ar bent iðsamiau þinant kalbamà dokumentà, taèiau jis pats jokiø nuorodø nëra davæs. Kiek vëliau aprobatos nedavimo faktà nekritiðkai, t. y. já átraukdamas á neigiamai apibûdintà XVIII amþiaus lietuviø raðtijos kontekstà, perëmë Vincas Maciûnas (1909–2003) ir kartojo ávairiuose tekstuose: „toji knyga [Broma] susilaukë nemaþiau kaip dvideðimt leidimø, kol pagaliau vysk. Valanèius uþdraudë jà bespausdinti, nes ji tik prietarus þmonëse skleidusi“15; „Valanèiaus dël jos prietaringumo uþ- drausta spausdinti ‘Broma atverta ing vieènastᒓ16; „kol vysk. Valanèius nebeda- vë jai spausdinti aprobatos“17. Panaðiai teigë ir Vladas Kulbokas (1908–2000): „No- rëdamas pakelti religiniø raðtø lygá, [Valanèius] nedavë aprobatos persenusios M. Olðevskio Bromos atvertos ing vieènasti naujam leidimui, ir pats raðo eilæ reli- giniø knygø“18. Kaip bibliografinë informacija Valanèiaus Bromai neduotoji aprobata minima ir Lietuvos TSR bibliografijoje: „Yra þinoma, kad 1864 m. M. Valanèius atsisakë apro- buoti ðios knygos spausdinimà“ (LB I 297). Jurgis Lebedys (1913–1970) Senojoje lietuviø literatûroje itin neigiamai vertinæs Bromà19, á vienà vietà suliejo abu faktus – Valanèiaus nuomonæ ið Þemaièiø vysku- pystës ir aprobatos nedavimà – lyg aprobatos nedavimas 1864 metais priklausë nuo Þemaièiø vyskupystëje 1848 metais pareikðtos nuomonës: „Tiktai M. Valanèius ðià knygà sulaikë, neleido jos toliau perspausdinëti, nes, kaip paþymëjo ‘Þemaièiø vyskupystëje’, joje buvo daug netikimø pasakø“20.

14 [Vaclovas Birþiðka?,] „Olðevskis Myko- leidimas: Vincas Maciûnas, „Senoji lietu- las“, LE 21, Boston: Lietuviø enciklopedi- viø literatûra“, LE 15. Lietuva, Vilnius: jos leidykla, 1960, 102. Lietuvos enciklopedijø redakcija, 21990, 15 Vincas Maciûnas, „Mûsø literatûra tautos 602. tarnyboje“, Aidai 12, 1948b, 106; pakarto- 18 Vladas Kulbokas, „Valanèius Motiejus. ta: Vincas Maciûnas, „Mûsø literatûra Raðytojas“, LE 32, 1965, 527. tautos tarnyboje“, Vincas Maciûnas, Rinkti- 19 Apie tai plaèiau þr. Mikas Vaicekauskas, niai raðtai, Senoji Lietuvos literatûra 14, su- „Vienos minties pëdsakais: Jurgio Lebe- darytojas ir baigiamojo straipsnio auto- dþio poþiûris á XVII a. antros pusës ir rius Jonas Ðlekys, Vilnius: Lietuviø litera- XVIII a. katalikiðkàjà lietuviø literatûrà“, tûros ir tautosakos institutas, 2003b, 55. Literatûros istorija ir jos kûrëjai, Senoji Lie- 16 Vincas Maciûnas, „Keturi Maþosios Lietu- tuvos literatûra 17, sudarytojas ir redak- vos didieji“, Aidai 18, 1948a, 360–361; torius Sigitas Narbutas, Vilnius: Lietuviø pakartota: Vincas Maciûnas, „Keturi Ma- literatûros ir tautosakos institutas, þosios Lietuvos didieji“, Vincas Maciûnas, 2004b, 37–40. 0 0 0 Rinktiniai raðtai, Senoji Lietuvos literatûra 20 Jurgis Lebedys, Senoji lietuviø literatûra, 14, sudarytojas ir baigiamojo straipsnio paruoðë Juozas Girdzijauskas, Vilnius: autorius Jonas Ðlekys, 2003a, 176. Mokslas, 1977, 142. Ði knyga parengta pa- 17 Vincas Maciûnas, „Senoji lietuviø literatû- gal Lebedþio Vilniaus universitete 1948– ra“, LE 15. Lietuva, 1968, 602; fotografinis 1961 metais skaitytas paskaitas.

180 Archivum Lithuanicum 7 Nesigilinant á kontekstà, kritiðkai neávertinant pateikiamos informacijos Bromos aprobatos tema varijuojama ir dabartinëje nepriklausomoje Lietuvoje. Domas Kau- nas: „Þinoma, pasitaikydavo ir tokia [prasta, – M. V.] raðtijos bûkle nepatenkintø asmenø. Labiau apsiðvietæ kunigai ‘Bromos...’ nevertino, o jos leidimà visiðkai sustabdë vyskupas M. Valanèius, atsisakæs duoti aprobatà“21. Tie „labiau apsiðvie- tæ“ kunigai tegalëjo bûti Jucevièius (1841) ir pats Valanèius (1848). Auðra Navickie- në: „M. Valanèius, kuriam rûpëjo religiniø raðtø tobulinimas, 1864 m. atsisakë aprobuoti ðios knygos spausdinimà, ir ji daugiau nebepasirodë“22. Perþiûrëjæs archyvinius dokumentus, Bromos aprobatos istorijà kiek naujai ban- dë apraðyti Vytautas Merkys monografijoje Motiejus Valanèius. Èia jis pabrëþë, kad aprobuodamas spausdinamas knygas Valanèius kreipæs dëmesio á jø kokybæ, „o menkavertes ir savo amþiø seniai atgyvenusias sulaikydavo“. Tokia ir buvusi Olðevskio Broma. Dar Merkys pasiremia (be nuorodø) kalbininkais ir literatûros istorikais: „Filologai jà nurodo kaip baisiai svetimybiø uþterðtos kalbos pavyzdá“. Ir èia pat daro iðvadà, kad Valanèiui Broma uþkliuvusi ne vien dël kalbos, nes „1864 m. pradþioje gavæs jà Valanèius grieþtai atsiliepë: ‘Ji negali bûti perspaus- dinta, nes jos prasimanymai ir absurdiðki pasakojimai padeda plisti paprastos liaudies prietaringumui’“23 (èia Merkys cituoja Valanèiaus raðtà Vilniaus cenzûros komitetui). Kitø „atgyvenusiø“ Valanèiaus sulaikytø knygø Merkys nemini. Kaip matysime vëliau, minimo dokumento interpretacija gali bûti ir kiek kitokia, o ir dokumentas buvo ne vienas. Merkiu rëmësi Laima Arnatkevièiûtë, pakartodama informacijà apie aprobatos nedavimà, kartu lyg primindama 1848 metø vertinimà: „Apie ‘Bromà’ M. Valan- èius atsiliepë labai negatyviai, 1864 m. nedavë aprobatos naujam jos leidimui“24. Dar vienas nekritiðkas – Nomedos Gaiþiûtës – komentaras: „1864 m. norëta pa- rengti naujà (21-àjá!) ‘Bromos’ leidimà, tik Valanèius ‘jai savo aprobatos nedavë, pats jà perdirbæs stengësi iðspausdinti’“ [cit. ið Birþiðka 1930, 126]25. Aprobatos

21 Domas Kaunas, „Lietuviðkoji knyga Lie- 23 Vytautas Merkys, Motiejus Valanèius. Tarp tuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje“, Aud- katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo, ronë Glosienë, Domas Kaunas, Auðra Navic- Vilnius: Mintis, 1999, 301. kienë, Vanda Stonienë, Lietuviðkoji knyga. Is- 24 Laima Arnatkevièiûtë, Ilona Èiuþauskaitë, torijos metmenys. Nuo raðto atsiradimo Lie- „Paaiðkinimai“, Vaiþgantas, Raðtai 14. Lite- tuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje iki Lietuvos ratûros istorija, 1899–1933, parengë Laima nepriklausomybës atkûrimo 1990 metais, Vil- Arnatkevièiûtë, Ilona Èiuþauskaitë, vyr. nius: AB „Vilspa“, 1996, 78. redaktorius Vytautas Vanagas, Vilnius: 22 Auðra Navickienë, „Knygos raida 1795– Lietuviø literatûros ir tautosakos institu- 1864 metais“, Audronë Glosienë, Domas tas, 2002, 537. Kaunas, Auðra Navickienë, Vanda Stonienë, 25 Nomeda Gaiþiûtë, „Mykolo Alðauskio ‘Bro- Lietuviðkoji knyga. Istorijos metmenys. Nuo ma’“, XVIII amþiaus antrosios pusës–XIX am- raðto atsiradimo Lietuvos Didþiojoje Kuni- þiaus pradþios lietuviðkoji religinë proza, Ið se- gaikðtystëje iki Lietuvos nepriklausomybës at- nosios Lietuvos literatûros, chrestomatija, pa- kûrimo 1990 metais, Vilnius: AB „Vilspa“, rengë Ramunë Bleizgienë, Nomeda Gaiþiûtë, 1996, 117. 0 0 0 Rita Pilkauskaitë, Vaidas Ðeferis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, 12.

181 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) nedavimas, kaip ir Lebedþio, argumentuojamas Valanèiaus nuomone ið Þemaièiø vyskupystës26. Apþvelgus literatûrà, mininèià Valanèiaus Bromai neduotà aprobatà, galima pa- daryti kelis apibendrinimus: 1) aprobavimo istorijà á mokslinæ apyvartà átraukë Alekna 1920 metais; 2) ið jo ðià informacijà (daþnai nekritiðkai) perëmë kiti tyrëjai; 3) aprobatos neduodantá dokumentà matë Alekna, Vaclovas Birþiðka (galima spëti), Merkys; 4) aprobatos istorija daþnai susiejama su Valanèiaus nuomone ið Þemaièiø vyskupystës (Lebedys, Arnatkevièiûtë, Gaiþiûtë); 5) vieni mokslininkai aprobatos nedavimo fakto patys nekomentuoja (Alekna, Vaclovas Birþiðka, bibliografai), kiti ásiveda vertinimo aspektà (Maciûnas, Kulbokas, Lebedys, Kaunas, Merkys, Arnat- kevièiûtë, Gaiþiûtë). Ið visø cituotø ir nurodytø autoriø turëtø susidaryti vaizdas, kad Valanèius, 1848 metais Þemaièiø vyskupystëje neigiamai atsiliepæs apie Olðevs- kio Bromà, 1864 metais nedavë jai aprobatos, vadinasi, ðià knygà uþdraudë. Taèiau ið tikrøjø ði istorija buvo ðiek tiek kitokia.

3. 1864 metø sausio 28 dienà Vilniaus cenzûros komiteto pirmininkas Pavelas Kukolnikas (1795–1884), ðias pareigas ëjæs 1863–1865 metais27, Valanèiui iðsiuntë du raðtus Nr. 42 ir Nr. 43 (raðtus raðë Vilniaus cenzûros komiteto sekretorius Juozapas Sudzilovskis [~1817–po 1865]28), kuriuose praðë perþiûrëti keletà norimø perspausdinti knygø ir duoti joms baþnytinæ aprobatà. Pirmiausia buvo iðsiøstas raðtas Nr. 42, kuriame Valanèius informuojamas, kad Vilniaus spaustuvininkas Simcha Leiba Solcas (Ñîëüöú)29 Vilniaus cenzûros komi- teto papraðë leidimo perspausdinti dvi lietuviðkas knygas: Roþanèiø Ðvenèiausios

26 Plaèiau apie ðià publikacijà ir Gaiþiûtës Íàòàëüÿ Ãðèí÷åíêî, Âëàäåí Èçìîçèê, komentarus, jø klaidas bei netikslumus Íàòàëüÿ Ïàòðóøåâà, Äìèòðèé Ýëüÿøå- þr. recenzijoje: Mikas Vaicekauskas, âè÷, Äàâèä Ðàñêèí, „Èñòîðèÿ öåíçóðíûõ „Znoènei apkolieèyti senieji lietuviðki teks- ó÷ðåæäåíèé â Âèëåíñêîé ãóáåðíèè â íà- tai“, Literatûros tyrimø erdvës. Studijos pro- ÷àëå XX âåêà“, Knygotyra 43, 2004, 68. fesoriaus Juozo Girdzijausko 70-meèiui, Senoji 28 Juozapas Sudzilovskis, Mikalojaus sûnus, Lietuvos literatûra 19, sudarë Sigitas Nar- kilæs ið katalikø dvarininkø ðeimos, mokë- butas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tau- si Rogaèiovo bajorø mokykloje, tarnavo tosakos institutas, 2005 [áteikta]. Baltarusijos ðvietimo apygardos valdybos 27 Kukolnikas buvo Vilniaus universiteto vi- kanceliarijoje, vëliau Vilniaus ðvietimo suotinës istorijos ir statistikos profeso- apygardos valdybos kanceliarijoje, 1860– rius, Medicinos-chirurgijos akademijos ru- 1865 metais Vilniaus cenzûros komiteto sø kalbos dëstytojas, Vilniaus Romos ka- sekretorius (Ãðèí÷åíêî, Èçìîçèê, Ïàòðó- talikø dvasinës akademijos profesorius, øåâà, Ýëüÿøåâè÷, Ðàñêèí 2004, 73). raðë eilëraðèius, eiliuotas apysakas ir tra- 29 Simcha Leiba Solcas – Lydos pirklio sû- gedijas, istorinius veikalus Lietuvos tema- nus. Jo spaustuvë veikë 1861–1865 metais tika, 1829–1841 ir 1851–1863 metais tar- Uþupyje, nuosavuose namuose. Daugiau- navo cenzoriumi Vilniaus cenzûros komi- sia spausdino þydiðkas, taip pat lenkið- tete, 1863–1865 metais Vilniaus cenzûros kas, lotyniðkas, lietuviðkas knygas. Mer- komiteto pirmininkas, pasiþymëjo kaip kys pateikia duomenø, kad pradëjus atlaidus cenzorius; plaèiau apie já þr. Pa- drausti lietuviðkas knygas Solco spaustu- vel Lavrinec, „Rusø netyèinë lietuvybë“, vëje buvo rasta ir uþantspauduota lietu- Naujasis Þidinys-Aidai 4, 1996, 200–204; viðkø knygø: Aukso altoriaus – 900 egz.

182 Archivum Lithuanicum 7 Marijos Panos ir Senà aukso altoriø. Tad Vilniaus cenzûros komitetas ðias knygas persiunèia Valanèiui, praðo jas perþiûrëti bei suteikti baþnytinës cenzûros leidimà joms perspausdinti ir informuoti apie sprendimà30. Tà paèià dienà buvo iðsiøstas ir raðtas Nr. 43, kuriame Vilniaus cenzûros komi- tetas informavo apie Vilniaus gyventojo Ðevelio Neimano (Neumanas, Noimanas, Íåéìàíú)31 praðymà gauti leidimà perspausdinti penkias lietuviðkas knygas: Bro- mà atvertà ing vieènastá, Kalvarijà, arba Kelià Kryþiaus sopuliø Jëzuso Kristuso, Kantièkas, arba Knygà giesmiø, Roþanèiø Ðvenèiausios Marijos Panos ir Senà aukso altoriø32. Taip pat, kaip ir ankstesniame raðte, praðoma knygas perþiûrëti, suteikti baþnytinës cenzûros leidimà ir praneðti apie sprendimà. Taigi vienà dienà á Valanèiø buvo kreiptasi dël penkiø lietuviðkø knygø per- spausdinimo, ið kuriø dvi – Roþanèiø ir Senà aukso altoriø – norëjo iðleisti abu praðytojai.

4. Á ðiuos du Vilniaus cenzûros komiteto raðtus Nr. 42 ir Nr. 43 (raðtai buvo gauti, manytina, 1864 metø vasario 18 dienà) Valanèius atsakë 1864 metø vasario 28 dienos raðtu Nr. 453. Ðiame raðte vyskupas Vilniaus cenzûros komitetà informa- vo, kad Solcui ir Neimanui, kiekvienam atskirai, duoda leidimus perspausdinti Roþanèiø ir Senà aukso altoriø. Dviem knygoms – Kalvarijai ir Kantièkoms – leidimo Valanèius Neimanui perspausdinti nedavë, nes teisæ jas spausdinti pats buvo da- væs Zavadzkiui: „Kitos dvi, bûtent Kantyczkas ir Kaùwarya, nors ir nusipelno pri- tarimo perspausdinti, bet ið pagarbos spaustuvininkui Zavadzkiui, kurio nuosavy- bën yra perduotos ðios knygos, að negaliu á jas áraðyti priklausanèio patvirtinimo, kol Neimanas ðiø knygø perspausdinimui nepateiks aukðèiau minëto spaustuvi- ninko sutikimo“33. Ir vienai knygai – Bromai – Valanèius leidimo Neimanui per- spausdinti nedavë, motyvuodamas, kad „viena ið jø, vadinama Broma, negali bûti

baigtø ir 3250 egz. nebaigtø spausdinti, komiteto raðte jis minimas kaip Vilniaus Jëzaus Marijos Juozapo ðvento – 50 egz., Ro- gyventojas. Merkys nurodo, kad XIX am- þanèiaus – 300 egz.; Ludwik Abramowicz, þiaus viduryje Vilniuje jis turëjo knygynà. Cztery wieki drukarstwa w Wilnie: Zarys his- Prasidëjus spaudos draudimui, jo knygy- toryczny (1525–1925), Wilno: Nakùadem i ne buvo uþantspauduota 28 160 egz. kny- drukiem Ludwika Chomiñskiego, Tùocznia gø. Manoma, kad nemaþai lietuviðkø kny- „Lux“, 1925, 109; Vytautas Merkys, „Lie- gø pavyko iðparduoti. Vëliau – 1874 me- tuvos poligrafijos ámonës 1795–1915 m.“, tais – Neimanas dar rûpinosi gauti leidi- Spauda ir spaustuvës, Ið lietuviø kultûros is- mà iðplatinti 5000 egz. Roþanèiaus, pate- torijos 7, ats. redaktorius Juozas Jurginis, kusio á specialø draudþiamø knygø sàra- Vilnius: Mintis, 1972, 224; Vilius Uþtu- ðà, taèiau jo negavo (Merkys 1972, 210; pas, Lietuvos spaustuvës. 1522–1997, Vil- Uþtupas 1998, 418). nius; Kaunas: XXVII knygos mëgëjai, Vi- 32 Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Motie- liaus Uþtupo leidykla, 1998, 449–450. jui Valanèiui Nr. 43, 1864 01 28; LVIA: 30 Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Motie- f. 1671, ap. 4, b. 98, 221–221v. jui Valanèiui Nr. 42, 1864 01 28; LVIA: 33 Motiejaus Valanèiaus raðtas Vilniaus cen- f. 1671, ap. 4, b. 98, 222–222v. zûros komitetui Nr. 453, 1864 02 28; 31 Literatûroje tikslesniø duomenø apie Ðe- LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 223. velá Neimanà nerasta. Vilniaus cenzûros

183 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) perspausdinama dël joje esanèiø prasimanymø ir paikø pasakojimø, skatinanèiø tarp paprastø þmoniø plisti prietaringumà“ (Motiejaus Valanèiaus raðtas Vilniaus cenzûros komitetui Nr. 453, 1864 02 28, 223).

5. Vilnieèiø Solco ir Neimano buvo praðoma perspausdinti penkiø pavadini- mø knygas. Valanèius raðte Nr. 453 minëjo „Baþnytinei cenzûrai skirtas septynias knygas“, bet, matyt, Solcas su Neimanu kiekvienas pateikë savo norimus per- spausdinti egzempliorius. 1861 metais Solcas jau buvo vienà kartà iðleidæs Senà aukso altoriø – tai, matyt, savo ankstesná leidimà ir pateikë Vilniaus cenzûros komitetui. O Neimanas galëjo pateikti ir Solco, ir Zavadzkio leidimus (dar apie tai þr. toliau). Toliau apþvelgsime Vilniaus cenzûros komiteto raðtuose Nr. 42 ir Nr. 43 paminëtas norimas perspausdinti knygas34. BROMA ATVERTA ING VIEÈNASTÁ. Mykolo Olðevskio Broma pirmà kartà buvo iðleista 1753 metais35. Vëliau spausdinta 1759, 1764?, 1766, 1777, 1779, 1785, 1789, 1793, 1795, 1799, 1806, 1811, 1824, 1846, 1847, 1851 (2x) metais. Abu 1851 metø leidimus iðleido Abraomas Dvorèius. Vilniaus cenzûros komitetui praðant leidimo, Neimanas greièiausiai pateikë pas- kutiná – 1851 metø Dvorèiaus – leidimà36. Valanèius Neimanui leidimo Bromos perspausdinti nedavë, motyvuodamas netinkamu turiniu. Daugiau Olðevskio Bro- ma iðleista nebebuvo. KALVARIJA, ARBA KELIAS KRYÞIAUS SOPULIØ JËZAUS KRISTAUS. Pirmas ðios knygos leidimas turëjo pasirodyti Vilniuje prieð 1797 metus. Autorius ar ver- tëjas neþinomas. Anksèiausias þinomas iðlikæs leidimas yra iðspausdintas 1797 metais Vilniuje, Bazilijonø spaustuvëje37. Vëliau knyga buvo iðleista 1820, 1834, 1848, 1854 metais. Naujà pataisytà ðios knygos leidimà 1855 metais parengë Va-

34 Ðiai bibliografinei apþvalgai naudotasi: LB ãziu, ant szczieúliwa smerczia, yr rata-/ I; LBP; LB II (1); LB II (2). woima Duúziu Czysciuy kientanãziu. / 35 [Mykolas Olðevskis,] BROMA / ATWER- Teypogi apey Artykuùus Wieros S. su TA / Ing / WIECZNASTI, / PAR / At- trun-/pays Pamoksùays, yr Prikùodays, minima paµkutiniu dayktu. / Su µpaµa- isz pawo-/êniun Authoriu iszrinktays. / bays Diµponawojma mir-/sztanciu, ant par / KUNIGA MIKOÙA OLSZEWSKI / úãiesliwa µmercia. / Su µpaµabays ratawojma Theologa Absoluta Kanaunika Regular-/ duµiu Ciúãiu kien-/tanciu. Teypogi ape kitus na BB. MM. de poenit: / Su Medytacyjomis Artykuùus Wie-/ros Szwætos, µu trumpays pa- ant cieùos Nedielies. / WILNIUJ. / KASZ- mokµùays, ir pri-/kùodays, iß pawoýniu Autho- TU YR DRUKU A. DWORCA. / 1851. riu iµzrinktays. / Par Kuniga / MIKOÙA / 37 KAÙWARYA / ARBA / KIALEY KRY- OLSZEWSKI / Theologa Abµoluta Kanaw- ZIAUS / KARALAUS SOPULU / JEZUSA nika Regu-/larna BB. MM. De pœnitentia; CHRYSTUSA, / JZGANITOJA MUSU, / su Me-/dytacyomis ant cieùos Nedieles. / JSZ NUMU PYÙOTA ÀNT KAÙNA / Metuose nuog Uµzgimima JEZUSA P. KAÙWARYOS / EYNÀNTE. / Dieù Dwa- 1753. / WILNIUY / Drukarnie J. K. M. syszka paýitka wy-/µu wiernu, par nobaýna / Kunigu Franciµzkonu. uwoýoima µprowos at-/pyrkima, yr iýgani-/ 36 [Mykolas Olðevskis,] BROMA / ATWER- ma µawa. / PARDRUKAWOTA / SU TA / ING / WIECZNASTI / PAR ATMI- DAZWALIIMU WIRESNIBES, / METUSE NIMA PASKUTINIUN DAYKTU. / Su 1797. / w Wilniuy Drukarnioy KK. Bazy- spasabays Dysponawoima mirsztan-/ lionu.

184 Archivum Lithuanicum 7 lanèius, o iðleido Juozapas Zavadzkis38. Iki spaudos draudimo Zavadzkis ðià knygà iðleido 1855 (3x), 1858, 1860, 1861 ir 1862 metais. Vëliau, spëjama, kad nuo 1865-øjø, prasidëjo kontrafakciniai Kalvarijos leidimai Tilþëje: 1865?, ~1867 (2x), 1868 (2x), 1869, 1870? (2x), 1871?, 1871, 1872? (2x), 1873, 1873?, 1875? metais. Iki Neimano praðymo paskutinysis buvo 1862 metø Zavadzkio leidimas. Vilniaus cenzûros komitetui Neimanas greièiausiai pateikë paskutiná – 1862 metø Zavadzkio – leidimà39. Valanèius Neimanui leidimo perspausdinti nedavë, motyvuodamas tuo, kad teisæ Kalvarijà spausdinti turi Zavadzkis. Siûlë gauti leidi- mà ið Zavadzkio, tada ir jis duotø. Neimanas ið Zavadzkio leidimo perspausdinti, matyt, negavo arba net ir nepraðë, nes po 1864 metø buvo leidþiami tik kontrafak- ciniai leidimai Tilþëje, leidëju buvo þymimas Zavadzkis ar Abraomas Dvorèius. KANTIÈKOS, ARBA KNYGA GIESMIØ. Giesmynà Kantièkos þemaitiðkos, arba Gies- mës nobaþnos pirmà kartà iðleido Vilniaus katedros vikaras (nuo 1822-øjø vicekan- torius), kun. Vincentas Valmikas (apie 1778–1836) 1820 metais. Kantièkø pagrindà sudarë perredaguotas Pranciðkaus Ðrubauskio (1620–1680) giesmynas Balsas ðirdies (leistas ~1679, ~1681–1725?, 1726, 1752, 1757, 1762, 1768?, 1774, 1780, 1784, 1790, 1793, 1798, 1801, 1802, 1806, 1808, 1814, 1817, 1818, 1852 [neiðlikæs] metais). Valmiko Kantièkos buvo leistos 1820, 1823, 1825, 1826, 1829–1830?, 1831, 1834, 1837, 1840 (2x), 1844 (2x), 1850, 1855, 1856 (2x), 1858, 1860, 1861 metais. 1855, 1856 (2x), 1860, 1861 metais iðleistos pavadinimu Ðventos giesmës dël krikðèioniø katalikø. Naujà pertvarkytà giesmyno leidimà 1860 metais parengë Valanèius, iðleido Za- vadzkis40. Iki spaudos draudimo Zavadzkis giesmynà iðleido 1860, 1862, 1863, 1864 (2x) metais. Abelis Syrkinas 1865 metais – ir graþdanka. Vëliau giesmynas leistas Tilþëje ir vienà kartà Karaliauèiuje: 1867?, 1868?, 1869?, 1870?, 1872? (2x), 1873, 1875, 1878? (Karaliauèius), 1885, 1890, 1891 (2x), 1892 (2x), 1893?, 1894 (2x), 1894?, 1895?, 1896?, 1897?, 1899?, 1900?, 1904 metais. XIX amþiaus pabaigoje buvo kiek keièiamas giesmyno pavadinimas – 1890, 1891, 1894, 1894? metais leistas pavadinimu Knyga giesmiø, arba Kantièkos, ~1891, 1892 (2x), 1894, 1904 metais – Giesmiø knyga, arba Kantièkos. Iki Neimano praðymo paskutinysis buvo 1863 metø Zavadzkio leidimas. Vilniaus cenzûros komitetui praðant leidimo, Neimanas greièiausiai pateikë kurá nors ið 1860–1863 metø leidimø. Neimanas Kantièkø neiðleido. Su ðia knyga atsitiko taip pat, kaip ir su Kalvarija. Taèiau dar tais paèiais 1864 metais pasirodë du ðios

38 KAÙWARIA / ARBA / KIALAS KRIZIAUS namu Piùota ant kaùna / KAÙWARIOS / SOPULUN / JEZUSA KRISTUSA / isz TURENCZIA KIATURIOLIKA STACIU / namun Piùota ont kaùna / KAÙWARIOS / diel Diewa-Bajmingu Ýiamajcziu suprasti- TURENCZIA KIATURIOLIKA STACIU. / naj / partajsita ir isz nauja spaustuwien DIEÙ DIEWA-BAJMINGU ÝIAMAJCZIU paduota. / WILNIUJ. / KASZTU IR SPAUS- SUPRASTINAJ / PARTAJSITA, IR ISZ TUWI JOZAPA ZAWADZKIE. / 1862. NAUJA SPAUSTU-WIEN / PADUOTA. / 40 KANTYCZKAS / ARBA / KNINGA GIES- WILNIUJ. / KASZTU IR SPAUSTUWI MIU. / par / Moteju Woùonczewski / Êe- JUZAPA ZAWADZKIE. / 1855. majcziu Wiskupa. / parwejzieta / ir isz- 39 KAÙWARIA / ARBA / KIALAS KRIÝIUS nauje iszspausta / WILNIUJ. / Spaustu- SUOPULU / JEZUSA KRISTUSA / isz wiej Jozapa Zawadzkia. / 1860.

185 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) knygos Zavadzkio leidimai. Abiejø 1864 metø leidimø aprobatos (1857 07 22, 1864 02 09) ir cenzûros leidimai (1864 02 09, 1864 02 22) vëlesni negu 1864 metø sausio 28 dienos Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Valanèiui, kuriame praðyta leisti tà knygà perspausdinti Neimanui. ROÞANÈIUS ÐVENÈIAUSIOS MARIJOS PANOS. Roþanèius – tai dominikono Jur- gio Kasakauskio (apie 1650–po 1722) parengta pirmoji katalikø maldaknygë lietu- viø kalba, iðleista 1681 metais41. Ið viso ji iðleista 46 kartus: 1681, 1691, 1708, 1715, 172642, ~1737, ~1746, ~1753–1754, ~1762, ~1769, 1773, ~1776, 1779, ~1782, ~1785, ~1788, 1791, ~1794, 1797, 1805, 1817, 1824, 1826, 1828, 1832, 1835, 1837, 1840 (2x), 1845, 1849, 1851 (2x), 1852, 1853, 1855, 1856, 1858, 1859 (2x), 1860, 1861 (2x), 1862, 1864 (2x) metais. Ankstyviausias iðlikæs su visu pavadinimu 1779 metø leidimas43. Iki Solco ir Neimano praðymo paskutinysis buvo 1862 metø Zavadzkio leidimas44. Valanèius leidimà Neimanui Roþanèiø perspausdinti davë. Ðis maldaknygæ ið- spausdino Abelio Syrkino45 spaustuvëje46. Kurá leidimà savajam parengti ëmë Nei- manas, neþinoma. 1864 metais Vilniuje iðëjo dar vienas – Zavadzkio – Roþanèiaus leidimas47. Tai buvo paskutinieji Roþanèiaus leidimai. Anksèiau turëjo pasirodyti Neimano iðleista knyga, nes jis anksèiau gavo Vilniaus cenzûros komiteto leidimà.

41 [Jurgis Kasakauskis,] Kossakowski Geor- ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUO- gius Ord. Praed. / Roýancius Szwæciau- TAS. / WILNIUJE. / KASZTU IR SPAUS- sios Maryos / Pannos yr saldziausya war- TUWI JOZAPAS ZAWADZKIA. / 1862. da / Jezusa teypogi spasabas apwaykú- 45 Vilniaus spaustuvininkas Abelis Syrkinas ciojima / kaùnu Kaùwaryos Ziamayciu su spaustuvæ ásigijo 1859 metais, iki tol ver- modlitwomis / yr giesmemis anto sùuêijæ- tësi knygø prekyba, savo lëðomis leido ãiomis. / Wilniuj 1681. Ðio leidimo ant- knygas. 1864 metais spaustuvë veikë Vo- raðtë pateikiama kaip LMAB RS skyriuje kieèiø g., Þdanovièiaus namuose, spaus- saugomame mikrofilme, sign.: Mf 385; ja- dino keliomis kalbomis. Syrkinas laikësi me antraðtë vëlesnë, áraðyta ranka. prorusiðkø paþiûrø, tad po 1863 metø 42 Ðis egzempliorius defektuotas, LB I 183 sukilimo ið valdþios gavo ávairiø privilegi- nurodoma 1727 metø leidimo data. Leidi- jø – 1868-aisiais ásigijo rusiðkø knygø mo datos patikslinimà þr. Mikas Vaice- knygynà, leido vadovëlius bei mokymo kauskas, „Dël vieno J. Kasakauskio ‘Ro- priemones, lietuviø spaudos draudimo þanèiaus’ leidimo datos“, Tarp knygø 4, metais buvo svarbiausias lietuviðkø leidi- 1994, 27. niø graþdanka spausdintojas (Abramo- 43 [Jurgis Kasakauskis,] ROZANCIUS / wicz 1925, 109, 118; Merkys 1972, 222– SZWÆNCIAUSIOS / MARYOS PANNOS, / 223; Uþtupas 1998, 445–446). YR / SALDZIAUSY WARDA JEZUS. / 46 [Jurgis Kasakauskis,] ROÝANCZIUS / TEYPOGI / Spaµabas apwaykúciojima SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / Kaùnu / KAÙWORYJOS ZIAMAYCIU / IR / SALDZIAUSI WARDA / JEZUSA / Su Madlitwomis yr Gieµmiemis / ant to SU REJKALINGIASNIOMIS MAÙDO- µùuêijænãiomis. / PAR PAZWALIIMA / MIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ / WIRESNIBYS DWASYSZKOS / 13 karta ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUO- pardrukawotas / WILNIUY / DRUKAR- TAS. / WILNIUJE. / Kasztu S. Neuma- NIEY K.J.M. AKADEMI: / METU 1779. na. / SPAUSTUWI A. SYRKINA. / 1864. 44 [Jurgis Kasakauskis,] ROÝANCZIUS / 47 [Jurgis Kasakauskis,] ROÝANCZIUS / SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / IR / SALDÝIAUSI WARDA / JEZUSA / IR / SALDZIAUSI WARDA / JEZUSA. / SU REJKALINGIASNIOMIS MAÙDO- SU REJKALINGIAUSNIOMIS MAÙDO- MIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ / MIS / DIEWABAJMINGAM KATALI-

186 Archivum Lithuanicum 7 Valanèiaus aprobata abiem leidëjams pasiraðyta 1864 metø vasario 20 dienà, o cenzûros leidimai Neimanui – 1864 metø birþelio 2 dienà, Zavadzkiui – 1864 metø liepos 3 dienà. Po deðimties metø – 1874 metais – Neimanas dar turëjo neiðparduo- tø Roþanèiaus egzemplioriø, kuriems, kaip jau buvo minëta, rûpinosi gauti leidimà iðplatinti, taèiau negavo. Solcas Roþanèiø jau buvo iðleidæs 1861 metais48. Neþinia, ar iðspausdino naujà leidimà, kai 1864 metais gavo Valanèiaus sutikimà. (Jo spaustuvë uþsidarë 1865 metø rugsëjo 20 dienà [Merkys 1972, 224].) Lietuvos TSR bibliografija apie toká lei- dimà duomenø nepateikia. Anksèiau minëti jo spaustuvëje uþantspauduoti Roþan- èiaus egzemplioriai galëjo bûti ir neiðparduoti ið 1861 metø leidimo. SENAS AUKSO ALTORIUS. Maldaknygæ Senas aukso altorius parengë Tadas Ju- zumas (1810–1851) ir Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis (1825–1889)49. Buvo iðleista 1848, 1849, 1850, 1851 (2x), 1852, 1853 (2x), 1854, 1856, 1858, 1859, 1860, 1861 (3x), 1864 (2x), 1865, 1879 metais. Vienas leidimas graþdanka 1865 metais. Senas aukso altorius buvo parengtas pagal dar XVIII amþiuje leistà maldaknygæ Aukso altorius, ið pradþiø ëjusià Altoriaus duchauno pavadinimu. Altorius duchaunas buvo leistas ~1733–1751 ad50, 1752 ad, 1759 ad, ~1760–1762 ad, ~1771–1773 ad, 1778 ad, ~1780 ad, ~1783 ad, ~1785 ad, 1787 aa, ~1790 aa, 1793 ad, 1793 aa, 1796 aa, 1798 aa, 1802 ad, 1805 ad, 1812 ad, 1813–1819 ad, 1820 ad, 1821 aa, 1824 aa, 1830 aa, 1832 aa, 1834 aa, 1837 aa, 1840 aa, 1841 aa, 1843 aa, 1845 aa metais. 1861 metais Senas aukso altorius buvo iðleistas 3 kartus. 2 kartus iðleido Zavadzkis51 ir vienà Solcas Zime- liovièiaus spaustuvëje52.

KUJ. / Isz nauja spaustuwien / paduo- 50 Altorius duchaunas – ad, Aukso altorius – aa. tas. / WILNIUJE. / KASZTU IR SPAUS- 51 [Tadas Juzumas, Jeronimas Kiprijonas TUWI JOZAPAS ZAWADZKIA / 1864. Raèkauskis,] SENAS / AUKSA AÙTO- 48 [Jurgis Kasakauskis,] ROÝANCZIUS / RIUS / ARBA / SURYNKIMAS IWAYRIU SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / MAÙDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA BAY- IR / SALDZIAUSI WARDA / JEZUSA / MINGAM KATALIKUY / WYSOKIUNSY SU REJKALINGIASNIOMIS MAÙDO- ATSYEJIMUNSY REYKALINGU / parwey- MIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ / zietas / ir su pridieimu trumpu pamokima ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUO- apey Sakra-/menta Pakutos S. ir nekuriun TAS. / WILNIUJE / KASZTU S. L. SOL- reykalingesniu / Maùdun ir Giesmiun. / CA. [Drukiem M. Zymelowicza Typogra- YSZ NAUJA / SPAUSTUWIEN PADUO- fa.] / 1861. TAS / WILNIUJE. / KASZTU IR SPAUS- 49 [Tadas Juzumas, Jeronimas Kiprijonas TUWI JOZAPAS ZAWADZKI. / 1861. Raèkauskis,] SENAS / AUKSA AÙTO- 52 [Tadas Juzumas, Jeronimas Kiprijonas RIUS / ARBA / SURINKYMAS IWAYRIU Raèkauskis,] SENAS / AUKSA AÙTO- MAÙDUN / YR GIESMIUN. / DIEWA- RIUS / ARBA / SURYNKIMAS IWAYRIU BAYMINGAM KATALYKUY / WYSO- MAÙDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA KIUNSY ATSYEJIMUNSY / REYKALIN- BAYMINGAM KATALIKUY / WYSO- GU / PARWEYZIETAS / YR / su pridiei- KIUNSY ATSYEJIMUNSY / REYKALIN- mu trumpa pamokima apey / Sakramæta GU / parweyzietas / ir su pridieima Pakutos S. yr nekuriun rey-/kalingesniu trumpu pamokima apey / Sakramenta maùdun yr giesmiun. / YSZ NAUJA / Pakutos S. ir nekuriun rey-/kalingesniu SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WIL- Maùdun ir Giesmiun / YSZ NAUJA / NIUJE. / KASZTU YR SPAUSTUWY A. SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WIL- DWORCZIAUS / YR M. ROMMA. / 1848. NIUJE. / KASZTU S. L. SOLCA. / 1861.

187 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) Valanèius leidimà Senà aukso altoriø Neimanui perspausdinti davë. Neimanas maldaknygæ iðspausdino Syrkino spaustuvëje53. Valanèiaus aprobata buvo duota 1864 metø vasario 20 dienà, cenzûros leidimas – 1864 metø birþelio 2 dienà. Tais paèiais metais iðëjo dar vienas Seno aukso altoriaus leidimas, iðleistas Zavadzkio54. Valanèiaus aprobata buvo duota 1864 metø kovo 8 dienà, cenzûros leidimas – 1864 metø balandþio 9 dienà. 1865 metais Zavadzkis iðleido kontrafakciná leidimà, pa- þymëdamas 1864 metø datà55. Ið Solco ir Neimano praðytøjø perspausdinti septyniø knygø buvo iðleistos tik dvi – Roþanèius ir Senas aukso altorius, ir abi jas iðleido Neimanas.

6. Taigi Valanèius 1864 metø vasario 28 dienà atsisakë aprobuoti Bromos per- spausdinimà „dël joje esanèiø prasimanymø ir paikø pasakojimø, skatinanèiø tarp paprastø þmoniø plisti prietaringumà“. Taip buvo neduotas leidimas Neimanui bûtent perspausdinti konkretaus leidinio – manytina, 1851 metø Bromos leidimo, t. y. perspausdinti be pataisymø seno knygos varianto, o ne apskritai uþdrausta Olðev-

53 [Tadas Juzumas, Jeronimas Kiprijonas 1897, 1898?, 1899, 1904); Maþas aukso al- Raèkauskis,] SENAS / AUKSA ALTO- torius (1872?, 1875?, 1878?, 1878, 1879?, RIUS / ARBA / SURINKIMAS IWAJRIU 1881, 1884?, 1887?, 1888 [2x], 1895, 1896 MALDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA [2x], 1897?); Maþas senas aukso altorius BAJMINGAM KATALIKUJ / WYSO- (1876 [2x]); Maþas naujas aukso altorius KIUNSY ATSYEIMUNSY REYKALINGU / (1894, 1895 [2x], 1896? [2x], 1896 [3x], parwejzietas / ir su pridieimu trumpa pa- 1897? [2x], 1897 [2x], 1897?, ~1898, mokima apej Sakramenta / Pakutos S. ir 1898? [2x], 1899, 1901, 1904); Serafino nekuriun rejkalingesniu Maldun / ir Gies- Lauryno Kuðeliausko (1820–1889) ir Mar- miun. / ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PA- tyno Sederavièiaus (1829–1907) Ðaltinis DUOTAS. / WILNIUJE. / Kasztu S. Neu- dieviðkos loskos, arba Vidutinis aukso altorius mana. / SPAUSTUWI A. SYRKINA. / 1864. (1883, 1885, 1887, 1888, 1889?, 1894?); 54 [Tadas Juzumas, Jeronimas Kiprijonas Kuðeliausko ir Sederavièiaus Maþas ðaltinis Raèkauskis,] SENAS / AUKSA AÙTO- dieviðkos loskos, arba Vidutinis aukso altorius RIUS / ARBA SURINKIMAS IWAYRIU (1887); Aukso altorius, arba ðaltinis dangiðkø MAÙDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA skarbø (1879, 1882, 1884 [3x], 1885, 1887 BAYMINGAM KATALIKUY / WYSO- [2x], 1888 [3x], 1889 [3x], 1889?, 1889 KIUNSY ATSYEJIMUNSY REYKALIN- [3x], 1890 [2x], 1891, ~1891 [Naujas ðalti- GU / parwejzietas / ir su pridieimu trum- nis], 1891, 1892 [2x], 1892?, 1893 [2x], pu pamokima apey Sakra-/menta Paku- 1894, 1895 [2x], 1896 [2x], 1898 [2x], tos S. ir nekuriun rejkalingesniu / Maùdun 1899, 1900?, 1901?, 1904 [2x]); Aukso alto- ir Giesmiun. / YSZ NAUJA / SPAUSTU- rius (maþas) su pridëjimu (1878?, 1881, WIEN PADUOTAS. / WILNIUJE / Kasz- 1887?); Naujas aukso altorius, arba Naujas tu ir spaustuwi Jozapa Zawadzki. / ðaltinis dangiðkø skarbø (1890, 1892?, 1864. 1894?). Kiek panaði á Juzumo ir Raèkaus- 55 Tokios maldaknygës buvo itin populiarios. kio maldaknygæ buvo Kazimiero Prial- Á Aukso altoriø ar Senà aukso altoriø panaðiø gauskio (1814–1856) Naujas altorius, arba maldaknygiø iðleista nemaþai. Pavyz- Surinkimas persergëjimø ir maldø (1847, dþiui, bibliografijose randama tokiø: Auk- 1859, 1861, 1864, 1865?, 1867?, ~1867, so altorius, senas ir naujas (1866?, 1867?, 1868?, 1869?, 1870?, 1871, 1872? [2x], 1869?, 1870?, 1871, 1871? [2x], 1872? 1872, 1873, 1873? [2x], 1874 [2x], 1876?, [2x], 1874?, 1874, 1875?, 1877, 1878, po 1877? [2x], 1878?, 1879, po 1879 [2x]). 1879, 1881, 1882, 1883, 1884, 1890, 1895,

188 Archivum Lithuanicum 7 skio Broma. Þinoma, Valanèiaus raðtas Vilniaus cenzûros komitetui nekalba ir apie galimybæ iðleisti Olðevskio Bromà jà pataisius, taèiau neminimas ir draudimas Bro- mai apskritai. Neatmestina galimybë, kad tuo metu – 1864 metais – Valanèiui Broma galëjusi ir nepatikti, nors raðtas Vilniaus cenzûros komitetui to ir nerodo. Taip pat kol kas neaptikta ir kitø tokià alternatyvà patvirtinanèiø duomenø. Draudimà per- spausdinti Neimanui savo raðte Valanèius argumentavo prietaringumo plitimo pavojumi ir netinkamais dorovingo bei pamaldaus gyvenimo pavyzdþiais, pateik- tais prikloduose. Du kartus – 1848 ir 1864 metais – Valanèius minëjo tik Bromos turinio dalykus (ne jos kalbà), kuriuos nuo pirmojo jos pasirodymo 1753 metais Valanèiaus laikais jau reikëjo koreguoti. Jo netenkino kai kurie „paiki pasakojimai“, t. y. priklodai. Vyskupo, matyt, turëjo netenkinti ir aukðtaitiðka Bromos kalba, kuria jos tekstas buvo paraðytas daugiau kaip prieð ðimtà metø, jau nebeatitinkanti tuo- metiniø Valanèiaus lietuviðkoms knygoms keliamø reikalavimø. Valanèius puikiai þinojo, kad Broma populiari, suvokë lietuviðkø knygø situa- cijà, matyt, vertino ir suprato paèios knygos dvasiná turiná ir ugdomàjà vertæ apskri- tai, tad kodël gi vëliau jam neturëjo kilti mintis Bromà dar kartà iðleisti, þinoma, savaip – valanèiðkai – suredaguotà, pataisytà ir papildytà savais privedimais. Taip 1874–1875 metais ir buvo paraðyta paskutinë vyskupo Motiejaus III Valanèiaus knyga – Broma atidaryta ing vieènastá56.

Literatûra ir ðaltiniai:

A BRAMOWICZ, LUDWIK, 1925: Cztery wieki drukarstwa w Wilnie: Zarys historyczny (1525– 1925), Wilno: Nakùadem i drukiem Ludwika Chomiñskiego, Tùocznia „Lux“. A LEKNA, ANTANAS, 1920: „Valanèius kaipo raðytojas ir lietuviðkos raðtijos palaikytojas. (Ið raðtø Þemaièiø vyskupo archivo)“, Draugija 5–6 (113–114), 200–213. A LEKNA, ANTANAS, 1922: Þemaièiø Vyskupas Motiejus Valanèius, Klaipëda: Lituania, Ðv. Kazimiero Draugija. A LEKNA, ANTANAS, 1975: Þemaièiø Vyskupas Motiejus Valanèius, 2 leidimas su Vinco Trumpos ávadu ir dokumentø priedais, Èikaga: Lituanistikos institutas. A LEKNA, ANTANAS, 2001: „Valanèius kaipo raðytojas ir lietuviðkos raðtijos palaikytojas“, Motiejus Valanèius ið arti ir ið tolo, straipsniø rinkinys, sudarë Juozas Jasaitis, Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 73–85. A RNATKEVIÈIÛTË, LAIMA; ILONA ÈIUÞAUSKAITË, 2002: „Paaiðkinimai“, Vaiþgantas, Raðtai 14. Literatûros istorija, 1899–1933, parengë Laima Arnatkevièiûtë, Ilona Èiuþaus- kaitë, vyr. redaktorius Vytautas Vanagas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 485–543.

56 Apie Valanèiaus rankraðtá – perraðytà Ol- kiti rankraðèiai. ‘Bromos atvertos ing vieè- ðevskio Bromà – plaèiau þr. Vaicekauskas nastᒠ250-osioms iðleidimo metinëms“, 2003a, 5–10; Mikas Vaicekauskas, „Va- Knygø aidai 4, 2003b, 10–18; Vaicekaus- lanèius ir Olðevskis II, arba tikslinimai ir kas 2004a, 266–294.

189 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) [BIRÞIÐKA, MYKOLAS,] M. B–KA, 1910: „Lietuviø literatûra Vilniaus universitëto metu (Istorijos pieðinëlis)“, Visuomenë 11–12, mënesinis laikraðtis, 358–365. B IRÝYSZKA, M . , 1919: Skrót dziejów piúmiennictwa litewskiego, Wilno: Wydawnictwo „Gùosu Litwy“. B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1920: Mûsø raðtø istorija. 1547 m.–1904 m., Kaunas: „Ðvyturio“ B-vë Kaune. B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1921: Lietuviø literatûra Vilniaus Universito metu, Vilnius; Kaunas: Lietuviø Mokslo Draugijos leidinys. 2 B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1925: Mûsø raðtø istorija 1. Ligi 1864 m., Kaunas: Ðvietimo minis- terijos Knygø leidimo komisijos leidinys. B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1931: „Lietuviø literatûra Vilniaus universiteto metu“, Mykolas Birþiðka, Ið mûsø kultûros ir literatûros istorijos 1, Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto Humanitariniø mokslø fakulteto leidinys, 150–231. B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1940: Senasis Vilniaus Universitetas 1579–1842 m. Vardø ir raðtø atranka, Vilnius: Vilniaus Universiteto leidinys. 2 B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1955: Senasis Vilniaus Universitetas. Vardø ir Veikalø Atranka, Lon- don: Nida. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1926: „Lietuviø Bibliografijos I-sios dalies papildymai ir pataisos“, Lietuviø bibliografija 2. 1800–1864 metai, „Knygø“ 7 Nr. priedas, sudarë Vaclovas Birþiðka, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos leidinys, I–LXXVIII. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1930: Senosios lietuviðkos knygos, Lietuviðkø knygø istorijos bruoþai 1, „Bibliografijos Þiniø“ priedas, 1929–1930, Kaunas: „Spaudos Fondo“ leidinys. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1951: „Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai: Jojo 150 metø gimimo, 100 metø ásivyskupavimo ir 75 metø mirties sukakties proga“, Aidai 9, 408–419. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1952: Vyskupo Motiejaus Valanèiaus biografijos bruoþai, Jo 150 me- tø gimimo, 100 metø ásivyskupavimo ir 75 metø mirties sukakties proga, Aidø leidinys, T. T. Pranciðkonø spaustuvë Brooklyne. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1957: Senøjø lietuviðkø knygø istorija 2, Chicagos Lietuviø litera- tûros draugijos leidinys, Chicago: spaudë „Naujienos“. [BIRÞIÐKA, VACLOVAS ?,] 1960: „Olðevskis Mykolas“, LE 21, Boston: Lietuviø enciklope- dijos leidykla, 102. B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1998: „Senøjø lietuviðkø knygø istorija“, Vaclovas Birþiðka, Knygo- tyros darbai, sudarë, pratarmæ ir ávadà paraðë Genovaitë Raguotienë, Bronius Raguotis, Vilnius: Pradai, 29–320. G AIÞIÛTË, NOMEDA, 2003: „Mykolo Alðauskio ‘Broma’“, XVIII amþiaus antrosios pusës– XIX amþiaus pradþios lietuviðkoji religinë proza, Ið senosios Lietuvos literatûros, chrestoma- tija, parengë Ramunë Bleizgienë, Nomeda Gaiþiûtë, Rita Pilkauskaitë, Vaidas Ðeferis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 12–15. G INEITIS, LEONAS, 1964: Kristijonas Donelaitis ir jo epocha, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla.

190 Archivum Lithuanicum 7 GINEITIS, LEONAS, 1982: Lietuviø literatûros istoriografija. Ligi 1940 m., Vilnius: Vaga. 2 G INEITIS, LEONAS, 1990: Kristijonas Donelaitis ir jo epocha, Vilnius: Vaga. J UCEVIÈIUS, LIUDVIKAS, 1975: Mokyti þemaièiai, Lituanistinë biblioteka 14, parengë Meilë Lukðienë, Vytautas Raudeliûnas, Vilnius: Vaga. [JUZUMAS, TADAS; JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS,] SENAS / AUKSA AÙTO- RIUS / ARBA / SURINKYMAS IWAYRIU MAÙDUN / YR GIESMIUN. / DIEWABAY- MINGAM KATALYKUY / WYSOKIUNSY ATSYEJIMUNSY / REYKALINGU / PAR- WEYZIETAS / YR / su pridieimu trumpa pamokima apey / Sakramæta Pakutos S. yr nekuriun rey-/kalingesniu maùdun yr giesmiun. / YSZ NAUJA / SPAUSTUWIEN PA- DUOTAS. / WILNIUJE. / KASZTU YR SPAUSTUWY A. DWORCZIAUS / YR M. ROMMA. / 1848. [JUZUMAS, TADAS; JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS,] SENAS / AUKSA AÙTO- RIUS / ARBA / SURYNKIMAS IWAYRIU MAÙDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA BAY- MINGAM KATALIKUY / WYSOKIUNSY ATSYEJIMUNSY REYKALINGU / parweyzie- tas / ir su pridieimu trumpu pamokima apey Sakra-/menta Pakutos S. ir nekuriun reykalingesniu / Maùdun ir Giesmiun. / YSZ NAUJA / SPAUSTUWIEN PADUOTAS / WILNIUJE. / KASZTU IR SPAUSTUWI JOZAPAS ZAWADZKI. / 1861. [JUZUMAS, TADAS; JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS, ] SENAS / AUKSA AÙTO- RIUS / ARBA / SURYNKIMAS IWAYRIU MAÙDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA BAY- MINGAM KATALIKUY / WYSOKIUNSY ATSYEJIMUNSY / REYKALINGU / parwey- zietas / ir su pridieima trumpu pamokima apey / Sakramenta Pakutos S. ir nekuriun rey-/kalingesniu Maùdun ir Giesmiun / YSZ NAUJA / SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WILNIUJE. / KASZTU S. L. SOLCA. / 1861. [JUZUMAS, TADAS; JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS,] SENAS / AUKSA AÙTO- RIUS / ARBA SURINKIMAS IWAYRIU MAÙDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA BAYMIN- GAM KATALIKUY / WYSOKIUNSY ATSYEJIMUNSY REYKALINGU / parwejzietas / ir su pridieimu trumpu pamokima apey Sakra-/menta Pakutos S. ir nekuriun rejkalin- gesniu / Maùdun ir Giesmiun. / YSZ NAUJA / SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WIL- NIUJE / Kasztu ir spaustuwi Jozapa Zawadzki. / 1864. [JUZUMAS, TADAS; JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS,] SENAS / AUKSA ALTO- RIUS / ARBA / SURINKIMAS IWAJRIU MALDUN / IR GIESMIUN, / DIEWA BAJMIN- GAM KATALIKUJ / WYSOKIUNSY ATSYEIMUNSY REYKALINGU / parwejzietas / ir su pridieimu trumpa pamokima apej Sakramenta / Pakutos S. ir nekuriun rejkalinges- niu Maldun / ir Giesmiun. / ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WILNIUJE. / Kasztu S. Neumana. / SPAUSTUWI A. SYRKINA. / 1864. KAÙWARYA / ARBA / KIALEY KRYZIAUS / KARALAUS SOPULU / JEZUSA CHRYS- TUSA, / JZGANITOJA MUSU, / JSZ NUMU PYÙOTA ÀNT KAÙNA / KAÙWA- RYOS / EYNÀNTE. / Dieù Dwasyszka paýitka wy-/µu wiernu, par nobaýna / uwoýoima µprowos at-/pyrkima, yr iýgani-/ma µawa. / PARDRUKAWOTA / SU DAZWALIIMU WI- RESNIBES, / METUSE 1797. / w Wilniuy Drukarnioy KK. Bazylionu. KAÙWARIA / ARBA / KIALAS KRIZIAUS SOPULUN / JEZUSA KRISTUSA / isz namun Piùota ont kaùna / KAÙWARIOS / TURENCZIA KIATURIOLIKA STACIU. / DIEÙ DIE-

191 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) WA-BAJMINGU ÝIAMAJCZIU SUPRASTINAJ / PARTAJSITA, IR ISZ NAUJA SPAUS- TUWIEN / PADUOTA. / WILNIUJ. / Kasztu ir spaustuwi Juzapa Zawadzkie. / 1855. KAÙWARIA / ARBA / KIALAS KRIÝIUS SUOPULU / JEZUSA KRISTUSA / isz namu Piùota ant kaùna / KAÙWARIOS / TURENCZIA KIATURIOLIKA STACIU / diel Die- wa-Bajmingu Ýiamajcziu suprastinaj / partajsita ir isz nauja spaustuwien paduota. / WILNIUJ. / KASZTU IR SPAUSTUWI JOZAPA ZAWADZKIE. / 1862. [KASAKAUSKIS, JURGIS,] Kossakowski Georgius Ord. Praed. / Roýancius Szwæciausios Maryos / Pannos yr saldziausya warda / Jezusa teypogi spasabas apwaykúciojima / kaùnu Kaùwaryos Ziamayciu su modlitwomis / yr giesmemis anto sùuêijæãiomis. / Wilniuj 1681. [KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROZANCIUS / SZWÆNCIAUSIOS / MARYOS PANNOS, / YR / SALDZIAUSY WARDA JEZUS. / TEYPOGI / Spaµabas apwaykúciojima Kaùnu / KAÙWO- RYJOS ZIAMAYCIU / Su Madlitwomis yr Gieµmiemis / ant to µùuêijænãiomis. / PAR PAZWALIIMA / WIRESNIBYS DWASYSZKOS / 13 karta pardrukawotas / WILNIUY / DRUKARNIEY K.J.M. AKADEMI: / METU 1779. [KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROÝANCZIUS / SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / IR / SALDZIAUSI WARDA / JEZUSA / SU REJKALINGIASNIOMIS MAÙDOMIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ / ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WIL- NIUJE / KASZTU S. L. SOLCA. [Drukiem M. Zymelowicza Typografa.] / 1861. [KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROÝANCZIUS / SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / IR / SALDÝIAUSI WARDA / JEZUSA / SU REJKALINGIASNIOMIS MAÙDOMIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ / ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WIL- NIUJE. / KASZTU IR SPAUSTUWI JOZAPAS ZAWADZKIA. / 1862. [KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROÝANCZIUS / SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / IR / SALDZIAUSI WARDA / JEZUSA. / SU REJKALINGIAUSNIOMIS MAÙDOMIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ. / Isz nauja spaustuwien / paduotas. / WILNIUJE. / KASZTU IR SPAUSTUWI JOZAPAS ZAWADZKIA / 1864. [KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROÝANCZIUS / SZWENCZIAUSIOS / MARYJOS PANOS / IR / SALDZIAUSI WARDA / JEZUSA / SU REJKALINGIASNIOMIS MAÙDOMIS / DIEWABAJMINGAM KATALIKUJ / ISZ NAUJA SPAUSTUWIEN PADUOTAS. / WIL- NIUJE. / Kasztu S. Neumana. / SPAUSTUWI A. SYRKINA. / 1864. K AUNAS, DOMAS, 1996: „Lietuviðkoji knyga Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje“, Aud- ronë Glosienë, Domas Kaunas, Auðra Navickienë, Vanda Stonienë, Lietuviðkoji knyga. Istorijos metmenys. Nuo raðto atsiradimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje iki Lietuvos nepriklauso- mybës atkûrimo 1990 metais, Vilnius: AB „Vilspa“, 30–86. K ULBOKAS, VLADAS, 1965: „Valanèius Motiejus. Raðytojas“, LE 32, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 527–528. L AVRINEC, PAVEL, 1996: „Rusø netyèinë lietuvybë“, Naujasis Þidinys-Aidai 4, 196–204. L EBEDYS, JURGIS, 1977: Senoji lietuviø literatûra, paruoðë Juozas Girdzijauskas, Vilnius: Mokslas. M ACIÛNAS, VINCAS, 1948a: „Keturi Maþosios Lietuvos didieji“, Aidai 18, 360–365. M ACIÛNAS, VINCAS, 1948b: „Mûsø literatûra tautos tarnyboje“, Aidai 12, 104–113.

192 Archivum Lithuanicum 7 MACIÛNAS, VINCAS, 1968: „Senoji lietuviø literatûra“, LE 15. Lietuva, Boston: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 597–607. 2 M ACIÛNAS, VINCAS, 1990: „Senoji lietuviø literatûra“, LE 15. Lietuva, Vilnius: Lietuvos enciklopedijø redakcija, 597–607. M ACIÛNAS, VINCAS, 2003a: „Keturi Maþosios Lietuvos didieji“, Vincas Maciûnas, Rink- tiniai raðtai, Senoji Lietuvos literatûra 14, sudarytojas ir baigiamojo straipsnio autorius Jonas Ðlekys, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 176–186. M ACIÛNAS, VINCAS, 2003b: „Mûsø literatûra tautos tarnyboje“, Vincas Maciûnas, Rink- tiniai raðtai, Senoji Lietuvos literatûra 14, sudarytojas ir baigiamojo straipsnio autorius Jonas Ðlekys, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 51–69. M ERKYS, VYTAUTAS, 1972: „Lietuvos poligrafijos ámonës 1795–1915 m.“, Spauda ir spaus- tuvës, Ið lietuviø kultûros istorijos 7, ats. redaktorius Juozas Jurginis, Vilnius: Mintis, 142– 249. M ERKYS, VYTAUTAS, 1999: Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo, Vilnius: Mintis. Motiejaus Valanèiaus raðtas Vilniaus cenzûros komitetui Nr. 453, 1864 02 28; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 223. N AVICKIENË, AUÐRA, 1996: „Knygos raida 1795–1864 metais“, Audronë Glosienë, Domas Kaunas, Auðra Navickienë, Vanda Stonienë, Lietuviðkoji knyga. Istorijos metmenys. Nuo raðto atsiradimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje iki Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 1990 metais, Vilnius: AB „Vilspa“, 87–130. [OLÐEVSKIS, MYKOLAS,] BROMA / ATWERTA / Ing / WIECZNASTI, / PAR / Atmi- nima paµkutiniu dayktu. / Su µpaµabays Diµponawojma mir-/µztanciu, ant úãiesliwa µmercia. / Su µpaµabays ratawojma duµiu Ciúãiu kien-/tanciu. Teypogi ape kitus Artykuùus Wie-/ros Szwætos, µu trumpays pamokµùays, ir pri-/kùodays, iß pawoýniu Authoriu iµzrink- tays. / Par Kuniga / MIKOÙA / OLSZEWSKI / Theologa Abµoluta Kanawnika Regu-/ larna BB. MM. De pœnitentia; µu Me-/dytacyomis ant cieùos Nedieles. / Metuoµe nuog Uµzgimima JEZUSA P. 1753. / WILNIUY / Drukarnie J. K. M. Kunigu Franciµzkonu. [OLÐEVSKIS, MYKOLAS,] BROMA / ATWERTA / ING / WIECZNASTI / PAR ATMINI- MA PASKUTINIUN DAYKTU. / Su spasabays Dysponawoima mirsztan-/ãziu, ant szczieúliwa smerczia, yr rata-/woima Duúziu Czysciuy kientanãziu. / Teypogi apey Artykuùus Wieros S. su trun-/pays Pamoksùays, yr Prikùodays, isz pawo-/êniun Au- thoriu iszrinktays. / par / KUNIGA MIKOÙA OLSZEWSKI / Theologa Absoluta Ka- naunika Regular-/na BB. MM. de poenit: / Su Medytacyjomis ant cieùos Nedielies. / WIL- NIUJ. / KASZTU YR DRUKU A. DWORCA. / 1851. U ÞTUPAS, VILIUS, 1998: Lietuvos spaustuvës. 1522–1997, Vilnius; Kaunas: XXVII knygos mëgëjai, Viliaus Uþtupo leidykla. V AICEKAUSKAS, MIKAS, 1994: „Dël vieno J. Kasakauskio ‘Roþanèiaus’ leidimo datos“, Tarp knygø 4, 27. V AICEKAUSKAS, MIKAS, 2003a: „Valanèius ir Olðevskis, arba niekur nedingæs rankrað- tis“, Knygø aidai 1–2, 5–10.

193 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) V AICEKAUSKAS, MIKAS, 2003b: „Valanèius ir Olðevskis II, arba tikslinimai ir kiti rankrað- èiai. ‘Bromos atvertos ing vieènastᒠ250-osioms iðleidimo metinëms“, Knygø aidai 4, 10–18. V AICEKAUSKAS, MIKAS, 2004a: „Paskutinë Valanèiaus knyga“, Istorijos raðymo horizontai, Senoji Lietuvos literatûra 18, sudarytojai ir redaktoriai Auðra Jurgutienë, Sigitas Narbu- tas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 266–294. V AICEKAUSKAS, MIKAS, 2004b: „Vienos minties pëdsakais: Jurgio Lebedþio poþiûris á XVII a. antros pusës–XVIII a. katalikiðkàjà lietuviø literatûrà“, Literatûros istorija ir jos kûrëjai, Senoji Lietuvos literatûra 17, sudarytojas ir redaktorius Sigitas Narbutas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 34–44. V AICEKAUSKAS, MIKAS, 2005: „Znoènei apkolieèyti senieji lietuviðki tekstai“, Literatûros tyrimø erdvës. Studijos profesoriaus Juozo Girdzijausko 70-meèiui, Senoji Lietuvos literatûra 19, sudarë Sigitas Narbutas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas [áteikta]. [VALANÈIUS, MOTIEJUS,] KANTYCZKAS / ARBA / KNINGA GIESMIU. / par / Moteju Woùonczewski / Êemajcziu Wiskupa. / parwejzieta / ir isznauje iszspausta / WILNIUJ. / Spaustuwiej Jozapa Zawadzkia. / 1860. [VALANÈIUS, MOTIEJUS,] ZEMAICZIU / VYSKUPYSTE. / PARASZE / VYSKUPAS MO- TIEJUS VOLONCZAUSKAS. / Iszleista kasztais Kun. V. Matulaiczio. / 1897. / Spaus- tuvçje „Garso Amerikos Lietuviø“. / Shenandoah, Pa. [VALANÈIUS, MOTIEJUS,] BISKUPSTWO ÝMUJDZKIE / OPISAÙ / Ks. BISKUP MACIEJ WOÙONCZEWSKI. / ZE ÝMUJDZKIEGO NA JÆZYK POLSKI PRZEÙOÊYÙ I NIEKTÓ- RE PRZYPISY HISTORYCZNE DODAÙ / M. HRYSZKIEWICZ. / Z PRZEDMOWÀ STANISÙAWA SMOLKI. / KRAKÓW. / NAKÙADEM KSIÆGARNI GEBETHNERA I . SPOÙKI. / Drukarnia Uniwersytetu Jagielloñskiego, pod zarz. J. Filipowskiego. / 1898. V ALANÈIUS, MOTIEJUS, „Þemaièiø vyskupystë“, Motiejus Valanèius, Raðtai 2, Lituanistinë biblioteka 12, tekstà paruoðë Birutë Vanagienë, ávadas ir paaiðkinimai Vytauto Merkio, Vilnius: Vaga, 1972, 21–402. Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Motiejui Valanèiui Nr. 42, 1864 01 28; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 222–222v. Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Motiejui Valanèiui Nr. 43, 1864 01 28; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 221–221v. à ÐÈÍ÷ÅÍÊÎ, ÍÀÒÀËÜÿ;  ËÀÄÅÍ ÈÇÌÎÇÈÊ, ÍÀÒÀËÜÿ ÏÀÒÐÓØÅÂÀ, ÄÌÈÒÐÈÉ ÝËÜÿØÅÂÈ÷, ÄÀÂÈÄ ÐÀÑÊÈÍ, 2004: „Èñòîðèÿ öåíçóðíûõ ó÷ðåæäåíèé â Âè- ëåíñêîé ãóáåðíèè â íà÷àëå XX âåêà“, Knygotyra 43, 58–86.

M IKAS VAICEKAUSKAS Gauta 2005 m. birþelio 17 d. Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas Antakalnio g. 6 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

194 Archivum Lithuanicum 7 195 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) 196 Archivum Lithuanicum 7 VILNIAUS CENZÛROS KOMITETO RAÐTAS MOTIEJUI VALANÈIUI, 1864 01 28

Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Motiejui Valanèiui Nr. 42, 1864 01 28; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 222–222v. Raðyta sekretoriaus Juozapo Sudzilovskio ranka juodu raðalu ant Vilniaus cenzûros komiteto blanko.

ÌÈÍÈÑÒÅÐÑÒÂÎ ÂÍÓÒÐÅÍÍÈÕÚ ÄªËÚ. 0 0 0 ÂÈËÅÍÑÊIÉ ÖÅÍÑÓÐÍÛÉ ÊÎÌÈÒÅÒÚ 0 0 0 28 ßíâàðÿ 1864. ãîäà. ¹ 42.57 Ã. Âèëüíî.

18 Ôåâðàëÿ 1864 ã.58

Ãîñïîäèíó Òåëüøåâñêî- ìó Ðèìñêî-Êàòîëè÷å- ñêîìó Åïèñêîïó Âîëîí÷åâñêîìó

Âèëåíñêié Òèïîãðàôùèêú Ñîëüö, ïðåäñòàâèëú âî Âè- ëåíñêié Öåíñóðíûé Êîìè- òåòú äëÿ îäîáðåíiÿ êú ïå- ðåïå÷àòàíiþ ä⺠êíèãè íà Ñàìîãèòñêîìú ÿçûêº: îäíó ïîäú çàãëàâiåìú „Senas Auêsa Aùtorius“ à äðóãóþ „Ro- zanczius Szwencziausios Maryos Panos“.

Âèëåíñêié Öåíñóðíûé Êîìèòåòú ïðåïðîâàæäàÿ ïðè ñåìú îçíà÷åííûÿ èçäàíiÿ êú Âàøåìó Ïðåî- ñâÿùåíñòâó, ïîêîðíºé øå ïðîñèòú ïîðó÷èòü ðàçñìîòðºòü îíûÿ // âú îòíîøåíiè Äóõîâíîé Öåíñóðû è î ïîñëºäóþùåìú ïî ñäºëà-

57 Ðiose dviejose eilutëse kursyvu paþymëti 58 Ði data áraðyta Valanèiaus ranka. Grei- skaièiai ir þodis raðte áraðyti ranka cenzû- èiausiai tai yra raðto gavimo data. ros komiteto blanko spausdintoje dalyje.

197 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) íiè íà íèõú íàäëåæàùàãî çàâºðåíiÿ, ïî÷òèòü óâºäîì- ëåíiåìú ñú âîçâðàùåíiåìú è ñàìûõú êíèãú. –

Ïðåäñºäàòåëüñòâóþùié Ï. Êóêîëüíèêú59

Ñåêðåòàðü Ñóäçèëîâñêié60

Vertimas

VIDAUS REIKALØ 0 0 0 MINISTERIJA VILNIAUS CENZÛROS KOMITETAS 0 0 0 1864 m. sausio 28 d. Nr. 42. Vilnius 1864 m. vasario 18 d.

Ponui Telðiø Romos Katalikø vyskupui Valanèiauskui

Vilniaus spaustuvininkas Solcas Vilniaus cenzûros komitetui pateikë dvi knygas þemaièiø kalba, praðydamas leidimo jas perspausdinti: viena vadinasi „Senas Auksa Aùtorius“, o kita – „Rozanczius Szwencziau- sios Maryos Panos“.

Vilniaus cenzûros komitetas, Jûsø Ðvente- nybei persiøsdamas nurodytus leidinius, nuolankiausiai praðo pavesti juos perþiûrëti Baþnytinës cenzûros poþiûriu ir apie tai, padarius reikiamà patvirtinimà, pagerbti praneðant ir kartu gràþinant paèias knygas.

Pirmininkaujantis P. Kukolnikas

Sekretorius Sudzilovskis

59 Pirmininko pavardë uþraðyta kita, ne sek- 60 Pavardë sunkiai áskaitoma; nustatyta pa- retoriaus, ranka. Matyt, paties Kukolniko. gal: Ãðèí÷åíêî, Èçìîçèê, Ïàòðóøåâà, Ýëüÿøåâè÷, Ðàñêèí, 2004, 73.

198 Archivum Lithuanicum 7 199 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) 200 Archivum Lithuanicum 7 VILNIAUS CENZÛROS KOMITETO RAÐTAS MOTIEJUI VALANÈIUI, 1864 01 28

Vilniaus cenzûros komiteto raðtas Motiejui Valanèiui Nr. 43, 1864 01 28; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 221–221v. Raðyta sekretoriaus Juozapo Sudzilovskio ranka juodu raðalu ant Vilniaus cenzûros komiteto blanko. Literatûra: Vaicekauskas 2003a, 8; Vaicekauskas 2004a, 271.

ÌÈÍÈÑÒÅÐÑÒÂÎ ÂÍÓÒÐÅÍÍÈÕÚ ÄªËÚ. 0 0 0 ÂÈËÅÍÑÊIÉ ÖÅÍÑÓÐÍÛÉ ÊÎÌÈÒÅÒÚ 0 0 0 28 ßíâàðÿ 1864. ãîäà. ¹ 43.61 Ã. Âèëüíî.

18 Ôåâðàëÿ 1864 ã.62

Ãîñïîäèíó Òåëüøåâñêîìó Ðèìñêî-Êàòîëè÷åñêîìó Åïèñêîïó Âîëîí÷åâñêîìó.

Âèëåíñêié æèòåëü Íåéìàíú ïðåäñòàâèëú âî Âèëåíñêié Öåíñóðíûé Êîìèòåòú äëÿ îäîáðå- íiÿ êú ïåðåïå÷àòàíiþ ïÿòü êíèãú íà Ñàìî- ãèòñêîìú ÿçûêº ïîäú çà- ãëàâèåìú: 1.) Kantyczêas arba Kninga Gesmiu 2.) Rozanczius Swiæciausios Maryos Panos. 3.) Broma Atwierta ing wiecznasti 4.) Senas Auêsa Aùtorius è 5.) Kal waria arba Kialas Kriziaus Sopulun Jezusa Kristusa.

Âèëåíñêié Öåíñóðíûé Êî- ìèòåòú ïðåïðîâàæäàÿ ïðè ñåìú îçíà÷åííûÿ èçäàíiÿ êú Âàøåìó Ïðåîñâÿùåíñòâó //

61 Ðiose dviejose eilutëse kursyvu paþymëti 62 Ði data áraðyta Valanèiaus ranka. Grei- skaièiai ir þodis raðte áraðyti ranka cenzû- èiausiai tai yra raðto gavimo data. ros komiteto blanko spausdintoje dalyje.

201 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) ïîêîðíåéøå ïðîñèòú ïîðó÷èòü ðàçñìîòðºòü îíûÿ âú îòíîøå- íiè Äóõîâíîé Öåíñóðû, è î ïîñëº- äóþùåìú ïî ñäºëàíiè íà íèõú íàäëåæàùàãî çàâºðåíiÿ, ïî÷òèòü óâºäîìëåíiåìú, ñú âîçâðàùåíiåìú è ñàìûõú êíèãú.

Ïðåäñºäàòåëüñòâóþùié Ï. Êóêîëüíèêú63

Ñåêðåòàðü Ñóäçèëîâñêié 64

Vertimas

VIDAUS REIKALØ 0 0 0 MINISTERIJA VILNIAUS CENZÛROS KOMITETAS 0 0 0 1864 m. sausio 28 d. Nr. 43. Vilnius 1864 m. vasario 18 d.

Ponui Telðiø Romos Katalikø vyskupui Valanèiauskui

Vilniaus gyventojas Neimanas Vilniaus cenzûros komitetui pateikë penkias knygas þemaièiø kalba, praðydamas leidimo jas perspausdinti: 1) Kantyczkas arba Kninga Gesmiu, 2) Rozanczius Szwiæciausios Maryos Panos, 3) Broma Atwierta ing wiecznasti, 4) Senas Auksa Aùtorius ir 5) Kalwaria arba Kialas Kriziaus Sopulun Jezusa Kristusa.

Vilniaus cenzûros komitetas, Jûsø Ðventenybei per- siøsdamas nurodytus leidinius, nuolankiausiai praðo pavesti juos perþiûrëti Baþnytinës cenzûros poþiûriu ir apie tai, padarius reikiamà patvirtinimà, pagerbti praneðant ir kartu gràþinant paèias knygas.

Pirmininkaujantis P. Kukolnikas

Sekretorius Sudzilovskis

63 Pirmininko pavardë uþraðyta kita, ne sek- 64 Pavardë sunkiai áskaitoma; nustatyta pa- retoriaus, ranka. Matyt, paties Kukolniko. gal: Ãðèí÷åíêî, Èçìîçèê, Ïàòðóøåâà, Ýëüÿøåâè÷, Ðàñêèí 2004, 73.

202 Archivum Lithuanicum 7 203 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) MOTIEJAUS VALANÈIAUS ATSAKYMAS VILNIAUS CENZÛROS KOMITETUI, 1864 02 28

Motiejaus Valanèiaus raðtas Vilniaus cenzûros komitetui Nr. 453, 1864 02 28; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 98, 22365. Be paraðo; raðyta Valanèiaus ranka juodu, blunkanèiu (rusvëjanèiu) raðalu ant paprasto (ne vyskupijos blanko) popieriaus lapo. Literatûra: Alekna 1920, 202 (1 iðn.); pakartota: Alekna 1922, 176 (1 iðn.); Alekna 1975, 176 (1 iðn.); Alekna 2001, 76 (iðn.); Merkys 1999, 301; Vaicekauskas 2003a, 8; Vaicekauskas 2004a, 271.

N 453 28 Ôåâðàëÿ 1864 ã.

Âú Âèëåíñêié Öåíñóðíûé Êîìèòåòú.

Ïîñëº ðàçñìîòðºíiÿ âú îòíîøåíiè Äó- õîâíîé öåíñóðû ñåìè66 êíèãú íà Ñà- ìîãèòñêîìú ÿçûêº67 , îêàçàëîñü ÷òî îäíà èçú íèõú68 ïîäú çàãëàâiåìú Bro- ma ïåðåïå÷àòàíà áûòü íå ìîæåòú ïî ïðè÷èíº çàêëþ÷àþùèõñÿ âú íåé áà- ñåíú è íåëºïûõú ðàñêàçîâú ñïîñîáñòâóþ- ùèõú69 ðàñøèðåíiþ70 âú ïðîñòîíàðîäiè ñóå- âºðiÿ; äðóãiÿ äâº, èìåííî: Kantyczkas i Kaùwarya, õîòÿ è óäîñòîèâàþòñÿ îäîáðåíiÿ êú ïåðåïå÷àòàíiþ; íî èçú ó- âàæåíiÿ ÷òî ñiè êíèãè ïåðåäàíû ìíîþ íà ñîáñòâåííîñòü Òèïîãðàôó Çàâàäçêîìó, ÿ íå ìîãú íà íèõú çàïèñàòü íàäëåæàùàãî çàâºðåíiÿ; äîêîëº71 Íåéìàíú íå ïðåä- ñòàâèòú íà ïåðåïå÷àòàíiÿ èõú ñîãëà- ñiÿ ñî ñòîðîíû ñêàçàííîãî ñåé÷àñú Òèïîãðàôà. Îñòàëüíûÿ ÷åòûðå72 , âïîëíº îäîáðåííûÿ ìíîþ, óäîñòî-

65 Merkys nurodo klaidingà LVIA fondo nu- 68 Ðioje vietoje buvo áraðyti, bet paskui ið- merá – turi bûti ne f. 1241, kaip paþymëta braukti þodþiai ïî ïðè÷èíº. jo knygoje, o f. 1671. Taip pat Merkys su- 69 Taisytos raidës <âó>. klydo ir nuraðydamas datà – turi bûti ne 70 Taisyta raidë <þ>. 25, o 28 diena (Merkys 1999, 301). 71 Buvo paraðyti þodþiai ïðî÷iÿ òàêú êàêú, 66 Buvo paraðytas þodis øåñòè, paskui uþ- paskui uþbraukti ir paraðyta äîêîëº. brauktas ir virðuje paraðyta ñåìè. 72 Buvo paraðytas þodis òðè, paskui uþ- 67 Virðuje áterptas þodis. brauktas ir paraðyta ÷åòûðå.

204 Archivum Lithuanicum 7 èëèñü çàâºðåíiÿ è ïîñëœ ñäºëàííîé íà íèõú íàäëåæàùåé73 íàäïèñè74 âìºñòº ñú ïðî÷è- ìè ïðè ñåìú ïðåïðîâîæäàþòñÿ, âú ó- äîâëåòâîðåíiå îòçûâó Êîìèòåòà îòú 28 ßíâàðÿ çà N 42 è 43.

Vertimas

Nr. 453 1864 m. vasario 28 d.

Vilniaus cenzûros komitetui

Perþiûrëjus Baþnytinei cenzûrai skirtas septynias knygas þemaièiø kalba pasirodë, kad viena ið jø, vadinama Broma, negali bûti perspausdinama dël joje esanèiø prasimanymø ir paikø pasakojimø, skati- nanèiø tarp paprastø þmoniø plisti prieta- ringumà. Kitos dvi, bûtent Kantyczkas ir Kaùwarya, nors ir nusipelno pritarimo perspausdinti, bet ið pagarbos spaustuvinin- kui Zavadzkiui, kurio nuosavybën yra perduotos ðios knygos, að negaliu á jas áraðyti priklausanèio patvirtinimo, kol Neimanas ðiø knygø perspausdinimui nepateiks aukðèiau minëto spaustuvininko sutikimo. Kitoms keturioms að visiðkai pritariu. Jos nusipelno patvirtinimo ir, á jas áraðius reikiamus áraðus, kartu su kitomis persiunèiamos, patenkinant sausio 28 d. Komiteto paklausimà Nr. 42 ir 43.

73 Þodis áterptas virðuje. 74 Taisyta þodþio pradþia.

205 Motiejaus Valanèiaus draudimas perspausdinti Bromà (1864) 206 Archivum Lithuanicum 7 Recenzijos (Reviews) 208 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Jonas Palionis, XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankinis þodynas

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2004, 572 p. ISBN 5-420-01542-0

Istorinis lietuviø kalbos þodynas yra jau nebe tik sena kalbos istorikø svajonë, bet vis aktualesnis ir vienas ið svarbiausiø lietuviø kalbos istorijos mokslo deside- ratum. Taèiau pati istorinio þodyno, apimanèio visus senuosius ir senesniuosius tekstus, koncepcija yra daug sudëtingesnë, nei gali pasirodyti ið pirmo þvilgsnio. Kompiuterinë mechaninë raðtø reprodukcija ir pagal paraidiná perraðà parengta þodþiø formø konkordancija yra tik pirmas ir parengiamasis etapas, ið principo prilygstantis teksto faksimilinei kopijai ir atitinkamai abëcëliniam þodþiø formø registrui. Tolesni þingsniai, turintys atvesti prie tikslo – istorinio lietuviø kalbos þodyno, – apima dar du kur kas sudëtingesnius ir gerokai daugiau laiko bei pastan- gø reikalaujanèius koreliatyvius darbo etapus: gramatiná þodþiø formø apraðymà ir nustatymà tikslios reikðmës, kurios specifiniai aspektai yra lemiami ðaltinio, ið kurio ar pagal kurá lietuviðkas tekstas iðverstas (tai ir pagrindinis ðaltinis, ir dau- geliu atvejø gretutinis ðaltinis, ir eksplicitinës bei implicitinës citatos, pvz., Biblijos ir autoriø citatos, sentencijos, aliuzijos ir pan.)1. Taigi ðie etapai yra besàlygiðkai susijæ su istoriniu kritiniu paties teksto apdorojimu. Kol nëra kruopðèiai parengtø kritiniø komentuotø atskirø tekstø leidimø, kuriais remiantis bûtø galima atskirti verstinius bei originalius teksto sluoksnius ir kuriuose sudëtingesniais atvejais vertimai bûtø sugretinti su originalais, identifikuota kiek ámanoma daugiau citatø bei kuriuose bûtø nustatytos aiðkios lietuviðko teksto (vertimo) klaidos ir nurodytos spëjamos, istorinis lietuviø kalbos þodynas ir bus tik svajonë arba neperþengs

1 Lietuviø kalbos institute vykdomi bei nu- razas, Ona Aleknavièienë, Vytautas Zin- matomi senøjø raðtø kompiuterizavimo kevièius, „Istorinis lietuviø kalbos þody- bei elektroninio duomenø banko rengimo nas ir senøjø raðtø kompiuterizavimas“, darbai apraðyti straipsnyje: Saulius Amb- LKK 39, 1998, 192–210.

209 Jonas Palionis, XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankinis þodynas þodþiø formø konkordancijos rëmø2. Mat net ir kelis kartus viename tekste pasi- kartojantis þodis ne visuose kontekstuose turi tà paèià reikðmæ ir ne visuose vertimo ðaltiniuose toká patá atitikmená. Jono Palionio parengtas atrankinis XVI–XVII amþiaus lietuviðkø raðtø þodynas, kurá pats autorius apibûdina kaip daugiau praktinio, o ne mokslinio pobûdþio (p. 7), vertintinas ne tik kaip per Palionio ilgà mokslinæ veiklà sukauptos medþiagos paskelbimas, bet ir kaip gairës istoriniam þodynui bei ið mokslinës praktikos radæ- sis bandomasis jo variantas. Þodyno struktûra yra aiðki, todël juo patogu naudotis. Pirmiausia pateiktas pats þodis (kaitomøjø kalbos daliø vardininko ar atitinkamai bendraties forma) ir trum- pa jo gramatinë charakteristika (kalbos dalis, giminë, tranzityvumas ir pan.), jeigu yra, ir frazeologiniai junginiai. Toliau kabutëse nurodyta þodþio reikðmë ir skliaus- teliuose áraðytas vokiðkas, lenkiðkas ar lotyniðkas atitikmuo, jeigu aiðku, koks jis yra vertimo ðaltinyje (originale). Kiekvienas þodis iliustruojamas vienu ar keliais pavyzdþiais. Pateikiant pavyzdþius laikomasi dokumentinio paraidinio perraðo principø, atspindëti specifiniai þenklai, iðskyrus tai, kad fraktûra perteikta antikvi- niais spaudmenimis. Palionio parengtas þodynas, apimantis apie 10 000 þodþiø, „remiasi pedagogi- niams tikslams ávairiais laikotarpiais autoriaus sukaupta medþiaga“ (p. 5) ir yra daugelio metø darbo rezultatas, jau aprioriðkai sveikintinas. Autorius pratarmëje áspëja, kad ðis þodynas „neatstoja istorinio lietuviø kalbos þodyno“, nes jis „neap- ima visø to meto raðtuose esamø dabar nevartojamø þodþiø, o ypaè jø reikðmiø“ (p. 5). Taigi Palionio tikslas buvo suregistruoti „labiau á aká kritusius XVI–XVII a. þodþius bei þodþiø reikðmes, pasitraukusias ið dabartinës bendrinës kalbos varto- senos“, o medþiagos atrankinis kriterijus – „þodþio ar þodþio reikðmës nebuvimas ‘Dabartinës lietuviø kalbos þodyno’ 3-iajame leidime (1993 m.)“ (p. 5), taèiau taip pat „ir ávairûs naujadariniai okazionalizmai, tarp kuriø esama ir neátrauktø á LKޓ (p. 6). Palionio parengtas þodynas aktualina iki tol tik kalbos istorikams þinomus þodþius, pateikia jø reikðmes bei nurodo originalo atitikmenis, „jeigu raðto pamink- las yra verstinis ir originalas buvo prieinamas þodyno autoriui“ (p. 6), ir, aiðku, iliustruoja atitinkamais pavyzdþiais. Ðiuo atþvilgiu þodynas yra informatyvus ir ádomus skaityti. Á þodynà surinktos lemos ið XVI–XVII amþiaus lietuviðkø raðtø pagal tekstø originalus, fotokopijas ar faksimilinius bei transkribuotus jø leidimus. Deja, auto-

2 Verstinio ir originalaus teksto sluoksniø ið- priskiriami paèiam Jonui Bretkûnui, plg.: skyrimas turi padëti iðvengti tokiø klaidø „Kaip sakë viename Postilës pamoksle kaip paties teksto ir jo vertimo autorystës J. Bretkûnas, Piuwe ira dide / O maá darbi- supainiojimo, pvz., Kristaus þodþiai ið niku (II 62,8)“ (Ambrazas, Aleknavièienë, Evangelijos pagal Matà (Mt 9,37=Lk 10,2) Zinkevièius 1998, 200; þr. iðn. 1).

210 Archivum Lithuanicum 7 rius nesirëmë Lietuviø kalbos institute kaupiama senøjø raðtø duomenø baze, o tai bûtø padëjæ ne tik iðvengti korektûros klaidø pavyzdþiuose, bet ir laikytis tiksliø lapø, puslapiø bei eiluèiø nuorodø3. Palionio teigimu, þodyne pateikiama puslapiø numeracija „yra tokia pat, kaip ir originalø ar jø fotokopijø“, iðskyrus Konstantino Sirvydo hipotetiná pirmàjá þodynà (SD1, ~ 1629; Palionis vartoja santrumpà SD I, p. 6) ir rankraðtinius Lexicon Lithuanicum (Lex) bei Clavis Germanico-Lithvana (C). Nesuprantamas autoriaus pasirinkimo SD1 cituoti pagal Kazio Pakalkos 1997 metø leidimo puslapiø numeracijà argumentavimas: „originale numeruoti tik lapai“ (p. 6). Foliacijos praktika yra áprasta ne tik Renesanso ar Baroko, bet ir vëlesniais laikais, o lapai tokiais atvejais nurodytini prie lapo numerio pridedant lapo pusës nuorodà „r“ (recto) ar „v“ (verso). Jeigu lapai apskritai neturi nei paginacijos, nei foliacijos, cituotina pagal lankø signatûras. Naujos sistemos ávedimas tokiu atveju yra ne tik nereikalingas, bet netgi klaidingas ir klaidinantis. Atrodo, kad cituojant ið faksimilinio leidimo iðvengti numeracijos painiavos (kurià numeracijà pasirink- ti – originalià ar faksimilinio leidimo?) bûtø galima tik tada, jeigu spausdinant faksimilæ ið viso nebûtø skiriama jokia moderni lapø numeracija. Pratarmëje nenu- rodyta, taèiau Palionio parengtame þodyne pavyzdþiai ið rankraðtinës Wolfenbütte- lio postilës (WP, 1573) taip pat pateikiami ne pagal originalo inventorinæ foliacijà (t. y. XIX amþiuje suraðytus lapø numerius), bet pagal Juozo Karaciejaus 1995 metø leidimo puslapius ir eilutes, nors ðiame leidime originalo lapø numeriai yra atspin- dëti, be to, pagal originalà netgi sunumeruotos visos kiekvieno puslapio eilutës. Kita nereikalinga naujovë Palionio þodyne yra ta, kad prie Biblijos citatø nuro- domos ne standartinës Biblijos knygø santrumpos, bet vartojamos paties iðgalvotos okazinës (þr. „Kiti sutrumpinimai“, p. 13–15), pvz.: „Ap. d.“ vietoj Apd, „Hag“ vietoj Ag, „Hiob“ vietoj Job, „Jono apr.“ vietoj Apr, „L. þyd.“ vietoj Hbr, „Ob“ vietoj Abd, „Pov. l. gal.“ (iðskleista: „Povilo laiðkas galatënams“, p. 14) vietoj Gal, „Pov. l. rym.“ („Povilo laiðkas rymieèiams“) vietoj Rom, „Sal. kalb.“ („Saliamono kalbesiai“) vietoj Pat ir t. t. Toks mëginimas prisitaikyti prie paèiame þodyne pateik- tø Biblijos citatø leksikos bei stiliaus yra sunkiai pateisinamas, ypaè turint omeny, kad leidinio adresatas yra ne vien mokslininkai (jie tokias santrumpas supras kaip geraðirdiðkà autoriaus pokðtà), bet ir pedagogai, raðytojai, apskritai visi mokslo ir kultûros darbuotojai. Palionio parengtame þodyne reikðmës pateikiamos ne visada sistemingai, pvz., þodis Blovieðèiai (DP 1599, 437) aiðkinamas kaip „Marijos apreiðkimo ðventë“ (p. 65), o Kristaus paaukojimo ðventë gramnyèia (vasario 2-àjà) apibûdinama jau tik kaip „tokia baþnytinë ðventë, Grabnyèios“ (p. 127). Neaiðkiais atvejais prie reikð-

3 Gaila, kad ir LKI internetinë svetainë nepa- mus senøjø raðtø elektroninius variantus teikia jokios informacijos nei apie patá (http://www.lki.lt/index.php?pad=3 projektà, nei apie jau parengtus ar rengia- [2005 06 17]).

211 Jonas Palionis, XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankinis þodynas mës padëtas klaustuko þenklas, pvz., veiksmaþodis apmarmenti paimtas ið Wol- fenbüttelio postilës ir jo reikðmë nusakyta ‘paðventinti?’ (p. 30). Ið esmës apibendrinta reikðmë gali bûti tokia, taèiau pateiktame fragmente „c¸iµtas a prigimtaµis º wando neapmarmentas nei apkalbetas“ (WP 1573, 287v19–20; Palionio nuoroda pagal Kara- ciejaus leidimà „WP 38819“) kalbama apie krikðto vandená, kurá katalikai patys paðventina, o liuteronai já laiko jau paties Kristaus krikðtu paðventintu4; plg. toliau: „Kadangi m: k: ne daugia marmenimi º kaplan» uáguli µchwetaµti baánic¸ias bet º

áadi a priµakimi pana Diewa ir nuáade=ºimi ia“ (WP 1573, 287v24–27). Taigi ðiuo konkreèiu atveju apmarmenti vartojamas pejoratyvine apmurmenimo, t. y. uþkalbë- jimo, reikðme. Tarp þodþiø griekas ‘nuodëmë’ ir griekavimas ‘iðpaþintis’ (p. 129) pateiktas ádo- mus sangràþinis veiksmaþodis griekautis, kurio reikðmë apibrëþta kaip ‘nusidëti’ ir kuris iliustruojamas tik Wolfenbüttelio postilës pavyzdþiu: „...µpawedaiaµi ir grekau- ieµsi panui Diewui... WP 17214“. Kaip matyti, Palionio þodyne neteisingai kaip su- jungiamasis jungtukas „ir“ iðskleista stenografinë santrumpa (vad. Tirono þenklas) „:“, kuris reiðkia ‘tai yra’, plg.: „µpawedaiaµsi : grekauieµsi panui De=ºwui“

(WP 1573, 102v25–26), o paties þodþio reikðmë pateikta antonimiðka – ið tiesø ðis, atrodo, tik Wolfenbüttelio postilëje vartojamas þodis reiðkia ne ‘nusidëti’, bet prieðin- gai, ‘iðpaþinti nuodëmes’, ‘atlikti iðpaþintá’. Kartais neteisingai perskaitæs þodá teksto leidime þodyno autorius prieina ne tik prie lingvistiðkai nebûtø, bet jau net ir teologiðkai klaidingø iðvadø. Pvz., lema pakormas apibrëþiama kaip ‘maistas’ ir iliustruojama vëlgi pavyzdþiu ið Wol- fenbüttelio postilës: „Dewas giwena [...] pakormu Dwaµias... WP 5528“ (p. 301). Tik pats þodis postilëje esanèioje citatoje ið Izaijo knygos (Iz 57,15) yra pakarnas (Kara- ciejaus leidime pakornas), tai yra ‘prislëgtas’, ‘nusiþeminæs’, plg.: „Eµa: pra: 57. cap: kalba teip tardams: De=ºwas giwena. µuµpauµtu tas eµti. µutrintu a pa=ºkarnu Dwaµias, Jdant atgidit» dwaµ¼ pa=ºkarn»i»; Jdant atgidit» áirdÓ µutrint»i»“ 5 (WP 1573, 16v13–16) . Þodyno pratarmëje Palionis áspëja, kad prie lietuviðkø lemø ir jø reikðmiø pa- teikiant originalo atitikmenis neiðvengta trûkumø (p. 7). Mat jeigu jø skliausteliuose keli, skaitytojas neþino, prie kurio toliau cituojamo pavyzdþio kiekvienas ið jø priskirtinas. Ðis sunkumas aiðkinamas tuo, jog „prieð raðydamas toká þodynà au- torius ið pradþios visai nemanë pateikti originalo atitikmenø“ (p. 7), o „senøjø raðtø

4 Plg. WP 1573, 287v28–31: „kaipagi panas rum“ (Is 57,15) ir ekumeniná Biblijos leidi- muµ» Jeµus º Chus µawa krikátimu ir mà (1999): „Ðventose aukðtybëse gyve- paµsimirkimi º wandenia Vpes Jordana, nu / ir su sugniuþdytaisiais bei prislëgtai- ira wiµsus wâ=ºdenis paµchwentes“. siais bûnu, / kad pakelèiau prislëgtøjø 5 Plg. Vulgatà: „in sancto habitans et cum dvasià / ir atgaivinèiau sugniuþdytøjø contrito et humili spiritu ut vivicet spiri- dràsà“. tum humilium et vivificet cor contrito-

212 Archivum Lithuanicum 7 tyrëjams paprastai þinoma, kokia kalba raðytas originalas, be to, ji matyti ir ið pridëto ðaltiniø sàraðo“ (p. 8). Taèiau ið kokios kalbos vienas ar kitas lietuviðkas tekstas iðverstas, ðaltiniø santrumpø sàraðe matyti tik ið keleto pavadinimø, kitais atvejais skaitytojai (ne visi juk jie yra lietuviø kalbos istorikai) taip ir negauna iðsamios informacijos. Kaip sakoma pratarmëje (p. 7), þodþiø reikðmëms nustatyti autorius rëmësi LKÞ, Samuelio Bogumiùo Linde’s (1771–1847) Sùownik jæzyka polskiego (pirmas leidimas 1808–1814) bei XVII amþiaus lietuviø kalbos þodynais. Pratarmëje nenurodyta, taèiau ið ðaltiniø santrumpø sàraðe átrauktos Lutherio Biblijos (LB, 1549 [?], p. 11) bei paèiame þodyne pateiktø vokiðkø atitikmenø matyti, kad tam tikrais atvejais þodþiø reikðmës ir atitikmenys pateikti remiantis ir Lutherio vokiðku vertimu. Ne- dësningai autorius net laikosi Lutherio ortografijos, nors skaitytojo apie tai neáspë- ja. Pvz., þodis latrysta turi vokiðkà atitikmená Schalckheit, o iðkart po jo einantis latrystë jau raðomas be Schalkheit (p. 217). Ortografijos nevienodumai skaitytojà trikdo. Nustatant reikðmes tø lietuviðkø þodþiø, kurie paimti ið XVI–XVII amþiaus tekstø, verstø ið vokieèiø ar ið lotynø bei vokieèiø kalbos, buvo bûtina atsiþvelgti á Jacobo ir Wilhelmo Grimmø vokieèiø kalbos þodynà, kuriame nurodomi reikðmiø kitimai ávairiais vokieèiø kalbos laikotarpiais6. Remtis vien tik vokiðku Lutherio Biblijos tekstu ðiuo atveju gana pavojinga, nes Lutherio leksika daþnai yra indivi- duali, jo paties aiðkinama Biblijos glosose. Abi jau minëtos formos latrysta ir latrystë Palionio þodyne aiðkinamos kaip „latravimas“, o kiek aukðèiau prie lemos latravi- mas pateikta reikðmë ‘valkatavimas’. Taigi latrysta/latrystë turi tik tà vienà reikðmæ. Taèiau jà iliustruojantys pavyzdþiai rodo kà kita. Lemà latrysta iliustruoja Ef 4,14 citata ið Baltramiejaus Vilento Evangelijø bei epistolø (EE 1579, 17222–23): „....per lat- riµta ámogaus ir wiliu.... EE 18022“, plg. Lutherio vertimà: „durch schalckheit der Menschen vnd teuscherey“ ir Vulgatà: „in fallacia hominum, in astutia“ (atitinka- mai graikiðkame originale „æn t² kube%’ tän ànqr_pwn, æn panourg%’“). Bet þodá Schalckheit kaip bûtent ðiame kontekste turintá specifinæ reikðmæ eksplikuoja ir Lu- therio Biblijos glosa7, pagal kurià aiðku, jog þodis èia vartojamas reikðme ‘klasta, apgaulë’. Bretkûno Biblijos vertime þodá Schalckheit atitinka smirdysta: „per µmirdiµt¼ S¸moni» ir wili»“. Prie lemos smirdysta/smirdystë ir Palionio þodyne, be kitø, pateik- ta reikðmë ‘klasta’ (p. 428).

6 Deutsches Wörterbuch von Jacob Grimm und 7 „(Schalckheit) Das ist, Wie die Spitzbuben Wilhelm Grimm 1–16 [=32 Teilbände], mit dem würffel vmbgehen, Also gehen Leipzig: Verlag von S. Hirzel, 1854–1960 die mit der Schrifft vmb, die Menschenlere [perspaudas – München: Deutscher Ta- fur geben“ (WA.DB 7, 1931, 203). schenbuch Verlag, 1999]. Þodynas taip pat prieinamas internete adresu: http:// www.dwb.uni-trier.de/ [2005 06 17].

213 Jonas Palionis, XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankinis þodynas Palionio parengtame atrankiniame þodyne surinkta iðties daug ðiandien visai pamirðtø, bet tikrai vertø tam tikro stiliaus tekstuose ir kontekstuose vartoti þodþiø. Ðis þodynas turëtø priartinti senuosius lietuviðkus tekstus prie dabarties, padaryti juos suprantamesnius ir raginti skaitytojà be baimës imtis skaityti prieð tris ar keturis ðimtus metø paraðytø veikalø: tolle, lege.

Jolanta Gelumbeckaitë

J OLANTA GELUMBECKAITË Gauta 2005 birþelio 17 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10380 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

214 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Lozorius Zengðtokas, Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jø ðaltiniai, parengë prof. habil. dr. Guido Michelini

Vilnius: Baltos lankos, 2004, 584 p. ISBN 9955-584-71-8

1. Guido Michelini tæsia senøjø Maþosios Lietuvos giesmynø publikavimà ir lietuviðkø giesmiø ðaltiniø paieðkas. 2000 metais pasirodë jo parengti Martyno Maþvydo raðtai1, 2001-aisiais – Jono Bretkûno knygø perspaudas2 su ðaltiniais. 2005 metø sausio 12 dienà Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciðkaus Smugle- vièiaus salëje buvo pristatytas Michelini’o parengto Lozoriaus Zengðtoko giesmyno Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos (1612) perspaudas su ðaltiniais. Gies- myno kalbà aptarë Jonas Palionis, apie knygos pasirodymo aplinkybes kalbëjo Domas Kaunas. XVII amþiaus pradþioje iðleistus religinius raðtus uþsakë ir finan- savo Prûsijos kunigaikðtis. XXI amþiuje knygø leidyba valstybiniø institucijø ne taip gausiai remiama. Michelini’o knygos rengimà ir leidimà rëmë Valstybinë lie- tuviø kalbos komisija (þr. p. 4), taèiau, kaip knygos pristatyme tvirtino leidëjai („Baltø lankø“ vyriausioji redaktorë Gintautë Lidþiuvienë), pinigø uþteko tik ma- ketui. Lëðø trûkumas lëmë ir netinkamà knygos áriðimà bei labai maþà tiraþà, kuris Vilniaus knygynø, atrodo, net nepasiekë. Zengðtoko giesmynas (toliau – ZG) svarbus senøjø lietuviø raðtø tyrëjams. Jame átvirtinta Bretkûno giesmyne (toliau – BGD) pradëta tradicija ðalia lietuviðkø gies-

1 Guido Michelini, Martyno Maþvydo raðtai ir 1589 m. Giesmes Duchaunas: Lutherio Geist- jø ðaltiniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedi- liche Lieder lietuviø kalba, Vilnius: Versus jø leidybos institutas, 2000. aureus, 2005, þr. p. 16–18, plg. p. 165– 2 Jonas Bretkûnas, Giesmes duchaunas ir kitos 167. Èia Bretkûno naujai ádëtø giesmiø 1589 metø liturginës knygos. Tekstai ir jø ðaltiniai pateikiami ið neseniai surasto ðaltiniai, parengë Guido Michelini, Vilnius: giesmyno Geistliche Lieder und Psalmen Baltos lankos, 2001. Bretkûno 34 giesmiø durch D. Mart. Luther, iðleisto 1588 metais ðaltinius Michelini patikslino neseniai pa- Karaliauèiuje (plg. Michelini 2001). sirodþiusioje knygoje Guido Michelini,

215 Lozorius Zengðtokas, Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jø ðaltiniai miø pateikti kolektas bei versikulus3 ir parafrazá, taèiau atsisakyta giesmiø numera- vimo, gráþta prie Maþvydo giesmynuose (toliau – MþG) buvusios tekstø pateikimo tvarkos pagal baþnytines ðventes ir giesmiø temas. Tokià struktûrà perëmë 1666 metø giesmyno rengëjas Danielius Kleinas, 1685-øjø – Jonas Rikovijus, jos laikytasi ir vëlesniuose giesmynuose. Recenzuojamà leidiná sudaro Michelini’o ávadas lietuviø (p. 7–13) ir anglø (p. 14–21) kalbomis, giesmyno faksimilë su ðaltiniø perraðais (p. 22–523), giesmiø, áraðytø ranka Berlyne esanèiame egzemplioriuje4, ir jø ðaltiniø perraðai (p. 524– 526). Knygos pabaigoje pateikiami priedai, kuriuose yra Vilniaus egzemplioriuje trûkstamø lapø faksimilës, nufotografuotos ið Berlyno egzemplioriaus (p. 528–545), minëtø rankraðtiniø giesmiø faksimilës (p. 546–548) bei faksimilës ið vokiðkø gies- mynø (skyriuose „Keli pavyzdþiai ið 1588 m. Karaliauèiuje iðleisto giesmyno Geist- liche Lieder und Psalmen“, p. 550–558 ir „Keli pavyzdþiai ið 1599 m. Niurnberge iðleisto giesmyno Geistliche Lieder und Psalmen“, p. 560–571), ðaltiniø, perspaudø ir literatûros sàraðas (p. 572–573). Paskutiniuose puslapiuose skaitytojo patogumui ádëtas „Giedamø tekstø sàraðas pagal pirmàsias eilutes“ (p. 574–584). Jame paþy- mëta, ar giesmë spausdinama pirmà kartà (santrumpa NG), ar ið naujo iðversta, neatsiþvelgiant á ankstesniuose giesmynuose buvusá vertimà (NV), ar perspausdin- ta ið Bretkûno ar/ir Maþvydo giesmynø (P).

2. Ðiuo metu þinomi du iðlikæ Zengðtoko giesmyno egzemplioriai (plg. LB I 459), iðspausdinti 1612 metø pabaigoje (pratarmë paraðyta lapkrièio 6 dienà). Vienas yra Vilniuje, Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje (LMAB: LK–17/8), kitas – Berly- ne, Valstybinëje Prûsijos kultûros paveldo bibliotekoje (StB PK: Ep 10200). Abu defektiniai, tik skirtingose vietose: Vilniaus egzemplioriuje trûksta 50, 51, 94, 95, 104 ir dar paskutiniø penkiø lapø 123–127 (puslapiai [12–21]), Berlyno egzemplio- riuje iðplëðti 105, 106, 107 ir 108 lapai (p. 13, 44 iðn.). Zengðtokas tais paèiais metais perleido Baltramiejaus Vilento Enchiridionà ir Evangelijas bei Epistolas (skirtumus 1882 metais suregistravo Fritzas Bechtelis5). Jie abiejuose iðlikusiuose konvoliutuose áriðti kartu su giesmynu, tik, atrodo, skirtinga

3 Kolektø bei versikulø puslapiai Zengðtoko Berlyno valstybinës bibliotekos Sengstacko giesmyne nenumeruoti, bet tekstai ið- originale“, Archivum Philologicum 7, 1938, spausdinti kartu su giesmynu (tai rodo 88–101. lankø signatûros ir kt.), tad bûtø buvæ ga- 5 [Fritz Bechtel,] Bartholomäus Willent’s litau- lima tæsti giesmyno lapø numeracijà ische Uebersetzung des Luther’schen Enchiri- (116v, 117r, 117v etc.). Michelini’o leidi- dions und der Episteln und Evangelien, nebst nyje puslapiai sunumeruoti lauþtiniuose den Varianten der von Lazarus Sengstock be- skliaustuose: [1], [2], [3] etc. sorgten Ausgabe dieser Schriften, mit einer 4 Ðias ir kitas (Michelini’o leidinyje nepatei- Einleitung hrsg. von Fritz Bechtel (Litaui- kiamas, keletas áraðø matyti p. 530 ir 540) sche und Lettische Drucke des 16. Jahrhun- rankraðtines giesmes ir teksto taisymus derts 3, hrsg. von Adalbert Bezzenberger), pirmasis pastebëjo Jurgis Gerullis. Juos Göttingen: Robert Peppmüller, 1882. apraðë Izabelë Matusevièiûtë, „Prieraðai

216 Archivum Lithuanicum 7 tvarka. Vilniaus egzemplioriuje pirmasis yra Enchiridionas, paskutinis giesmynas6, Berlyno egzemplioriuje (jei bibliotekos interneto kataloge apraðyta teisingai) gies- mynas áriðtas viduryje, tarp katekizmo ir Evangelijø bei Epistolø. Á Vilniø konvoliutas pateko ið Wallenrodtø bibliotekos (tebëra ekslibrisas ir sig- natûra D 22)7 po Antrojo pasaulinio karo, veikiausiai 1946-øjø sausio pradþioje8. Þinotas dar treèias konvoliutas9, kuris Karaliauèiaus universiteto bibliotekos lenty- noje (sign.: Cb 1774) stovëjo ðalia 1579 metø Vilento Enchiridiono ir Evangelijø bei Epistolø (abiejø signatûra Cb 1764) ir 1625 metø Jono Rëzos Psaltero Dovydo (sign.: Cb 1754). Visos ðios knygos buvo nukeliavusios á Göttingenà (Niedersächsisches Staatsarchiv), kur 1970 metø spalá jas matë Davidas F. Robinsonas10. Ðio egzemplio- riaus paieðkos Vokietijos bibliotekose kol kas rezultatø nedavë.

3. Ið Michelini’o ávado suþinome, kad Zengðtokas á giesmynà sudëjo 152 gies- mes (jei du keliø eiluèiø tekstai bûtø laikomi giesmës priedais arba trumpomis maldelëmis, jø bûtø lygiai 150, þr. p. 12, 5 iðn.). Visas jas Michelini suskirstë á dvi grupes: perimtas ið ankstesniø giesmynø ir iðspausdintas pirmà kartà. Du treèdaliai giesmiø Zengðtoko giesmyne pakartotos (p. 7–8). 50 kûriniø jau buvo iðspausdinta tiek Maþvydo giesmynuose, tiek Bretkûno knygose. Zengðtokas daþniau rëmæsis paskutiniuoju jø leidimu, t. y. 1589 metø, todël Michelini ðalia fotografuotinio giesmyno teksto kaip ðaltiná pateikia giesmes ið Bretkûno knygø. Zengðtokas pakartojo 25 giesmes, pirmà kartà iðspausdintas Bretkûno giesmyne. 26 Bretkûno atmestas giesmes jis gràþino ið Maþvydo giesmynø. Ið pirmà kartà 1612 metais iðspausdintø tekstø (51 giesmë) Michelini iðskyrë tris naujus vertimus ið tø paèiø ðaltiniø, kuriais rëmësi anksèiau pasirodþiusiø lietuvið-

6 LMAB konvoliutas sovietmeèiu buvo áver- Tekstai su ávadais, sutaisë Jurgis Gerullis, tintas viso labo 85 rubliais: giesmynas – Kaunas: Lietuvos universiteto leidinys, „25 rub.“ (mëlynu raðalu uþraðyta Kolektø 1927, 199–206). Gerullio (1927, 199) teigi- [11] = 121v puslapio virðuje, þr. recen- mu, „teiðliko du egzemplioriai, abu dabar zuojamo leidinio p. 516), Evangelijos – Karaliauèiaus universiteto bibliotekoj“. „40 rub.“ (mëlynu raðalu ZEE 222), kate- Du egzempliorius buvus Karaliauèiaus kizmas – „20 ðóá.“ (pieðtuku ZE 82). universiteto bibliotekoje nurodo ir Vaclo- 7 Karaliauèiuje juo naudojosi Adalbertas vas Birþiðka, Lietuviø bibliografija 1. XVI– Bezzenbergeris, þr. jo Beiträge zur Geschich- XVIII a., I-osios dalies papildymai ir patai- te der litauischen Sprache auf Grund litaui- sos, Kaunas: Ðvietimo Ministerijos leidi- scher Texte des XVI. und des XVII. Jahrhun- nys, 1926 (Knygø 7 nr. priedas), xi. Jei ið derts, Göttingen: Robert Peppmüller, 1877, tikrøjø Karaliauèiuje buvo trys egzem- XXIII–XXIV (plg. Bechtel 1882, II). plioriai (plg. Vaclovas Birþiðka, Lietuviø 8 Þr. Juozas Marcinkevièius, „Lituanistikos bibliografija 1. XVI–XVIII a., Kaunas: Ðvie- paieðkos Rytø Prûsijoje ir Klaipëdos krað- timo Ministerijos leidinys, 1924, 18), vie- te po Antrojo pasaulinio karo“, Knygotyra nas ið jø dingæs. 36, 2000, 189. 10 David F. Robinson, „The Göttingen (ex- 9 Juo rëmësi Fritzas Bechtelis (þr. Bechtel Königsberg) collection of old Lithuanian 1882, II), Jurgis Gerullis ir kiti. Ið ðio eg- and old Prussian books“, General Linguis- zemplioriaus Gerullis perraðë keturias tics, 12, 3, 1972, 146–147. giesmes (þr. Senieji lietuviø skaitymai 1.

217 Lozorius Zengðtokas, Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jø ðaltiniai kø giesmynø sudarytojai (p. 8). Likusias giesmes suskirstë á keturias grupes: 1) 27 giesmës, verstos ið vokieèiø kalbos (ðaltiniai pateikiami daugiausia ið 1588 metais Karaliauèiuje iðleisto giesmyno Geistliche Lieder und Psalmen), 2) 6 giesmës, verstos ið lenkø kalbos (ne visø jø ðaltiniai aiðkûs), 3) 5 giesmës, verstos ið lotynø kalbos, 4) 10 giesmiø, kuriø tiksliø atitikmenø kitomis kalbomis Michelini’ui nustatyti nepavyko. Kai kurios ið jø galëtø bûti laisvi perdirbimai pagal skirtingus ðaltinius (p. 10) ar originalios giesmës (þr. p. 575). Per 30 Zengðtoko giesmyne pirmà kartà iðspausdintø giesmiø buvo perimta á vëlesnius giesmynus. Jei giesmë ið Bretkûno knygø, ðalia jos Michelini’o perspaude pateikiamas ir tolimasis ðaltinis, ið kurio giesmæ vertæs Maþvydas ar jo talkininkai. Toks pateiki- mas nëra pakankamai pagrástas. Zengðtokas nesirëmë Maþvydo naudotais kitakal- biais ðaltiniais, tad buvo galima pateikti arba visà giesmës „kelià“ (Bretkûno gies- mynas ÷ Maþvydo giesmynas ÷ vertimo ðaltinis), arba tik tiesioginá ðaltiná (kaip kad, pvz., ðalia giesmës „GIme mumus Bernelis“ ZG 11v–12r11 pateikiamas ne Maþvydo katekizme esantis tekstas, o tik 1566 metø redakcija12). Lietuviø kalbos ir literatûros istorijai svarbios ne tik pirmà kartà spausdinamos giesmës, bet ir vëliau nebepakartotos (plg. p. 8). Tokios yra ið ankstesniø giesmynø perspausdintos giesmës ZG 7*, 8*–5r, 18v–19r, 19v–20v, 25v–26v, 35r–35v, 35v–36r, 42v, 46r, 49r–49v, 38v–39r, 62v–63v, 71v–72v, 76v–77r, 81v–82r, 107v–108r, 110v– 111v, 115v–116r. Pirmà ir paskutiná kartà Zengðtoko giesmyne randame tekstus 13r–14r, 15r, 39r–39v, 48r–49r, 72v–73v, 74v–75v, 89r–89v, 92v, 93v–94r, 94v–95r, 102v–103r, 111v–112v. Giesmæ „CHriµtus dangun áenge“ ZG 33r–34r Kleinas su- trumpino (ið 11 posmø paliko tik 4). Kai kurias Kleinas ar jo talkininkai ið naujo iðvertë, pvz.: „TAwe Diewan nusitikiu“ (pagal Ps 31) ZG 102r–102v, „ACh kaip biednas ir muµu c¸eµas“ 78v–79r, „D¨iaukites mieli krikµchc¸onis“ 86r–87r. Kodël ðios giesmës vëliau nebekartotos13, trumpintos ar verstos ið naujo, ávade nesvarsto- ma. Tai, reikia manyti, Michelini ketina aptarti kitose publikacijose, kaip kad atski- roje monografijoje (Michelini 2005, 37–46) nagrinëja Bretkûno giesmiø likimà, prie- þastis, kodël Zengðtokas kai kuriø vertimø atsisakë ar juos perdirbo, taip pat kai kuriuos kitus su Zengðtoko giesmynu susijusius dalykus. 1612 metø giesmynas svarbus dël jame paminëtø senosios lietuviø raðtijos vei- këjø, vertëjø ir autoriø. Zengðtokas pakartojo Bretkûno nuorodà (þr. Michelini 2001, 156), kad Parafrazá iðvertæs Martynas Maþvydas (ZG 54v), nurodë (ið MþG 270, 415, 441, 450), kad giesmæ „GIedokem nu ligu balµu“ iðvertë Baltramiejus Vilentas (ZG

11 Zengðtoko giesmyne numeruoti lapai. Mi- Strungytë, „Maþvydo Katekizmo giesmiø chelini’o leidinyje lapo pusës nurodomos redakcijos XVI–XVII a. Rytø Prûsijos gies- raidëmis a arba b, pirmøjø giesmyno lapø mynuose“, ALL 51, 2004, 73. numeracija (kur numeruojami puslapiai) 13 Kai kurios ið ðiø giesmiø kalvinistiðkos, iðskiriama þvaigþdutëmis. þr. Dainora Pociûtë, XVI–XVII a. protes- 12 Keletà atvejø, kai Zengðtokas rëmësi tiek tantø baþnytinës giesmës, Vilnius: Pradai, Maþvydo giesmyne, tiek katekizme ið- 1995, 64. 0 0 0 spausdintais tekstais, pastebëjo Inga

218 Archivum Lithuanicum 7 28v), „IAu µmertis eµt iµchgaleta“ – Mikalojus Blotnas vyresnysis (ZG 81v), „DIewa Tiewa iµchmintis“ – Stanislovas Rapolionis (ZG 18v), giesmæ „ISchmintis Tiewa amáina“ ið lenkø kalbos vertæs Jonas Ðeduikionis (ZG 22v). Ðias nuorodas Zengð- tokas perraðë ið ankstesniø giesmynø, gaila, kad jos, iðskyrus Kolektø antraðtiná puslapá su Jono Bretkûno vardu (116v = [1]), nepateikiamos ðalia ðaltiniø perraðø (kaip ir atitinkamø giesmiø pìrmosios eilutës kitomis kalbomis ar pastabos apie giesmiø melodijas; jos taip pat yra savotiðki ðaltiniai). Jas pateikus iðryðkëtø, jog Maþvydo autorystë, 1612 metø giesmyne nurodyta ir prie giesmës „C¨eµtis buk Diewui“ (ZG 27r), Zengðtokui buvo þinoma, taèiau ne ið Maþvydo giesmyno (plg. MþG 275–281, ðios giesmës Bretkûnas nespausdino), o ið kitø dabar neþinomø ðaltiniø. Zengðtokas nurodë ir kai kuriuos savo bendradarbius. Tai Augustinas Jomantas (trys giesmës: ZG 53v–54v, 109r–110v, 111v–112v), Aleksandras Rodûnionis jau- nesnysis (85r–86r), Simonas Vaiðnoras (ZG 29v–30v), Stanislovas Virèinskis (ZG 114v–115r), ðalia vienos giesmës tëra inicialai „S. W.“ (ZG 95r–95v)14. Michelini juos pamini „Giedamø tekstø sàraðe“ p. 575–584.

4. Tiek lietuviðki, tiek kitakalbiai giesmiø ðaltiniai perraðyti „laikantis ankstes- nëse G. Michelini’o publikacijose priimtø principø“ (p. 11): neskiriama ir <µ>; vokiðko teksto <Õ>, <æ>, <÷> perraðoma <ä>, <ö>, <ü>15; lotyniðko teksto ligatûra <¿> raðoma 16, <±> ir <²> perraðomos <à>, <æ>; neatsiþvelgiama á skirtingus <¾> ir <÷>17 diakritikus, neskiriama specialiõs formos kietoji <ù>, pasitaikanti Maþ- vydo giesmyne18. , prieð priebalsá perraðomos , 19. XVI–XVII amþiu- je gotikinio stiliaus ðriftuose grafiðkai dar neskirtos ir dìdþiosios raidës perraðomos . Abreviatûros iðskleidþiamos to specialiai nepaþymint (pvz., etc. ið

ãc. ar &c., unn p. 32729 ið v^ 55320). Rekonstruotos neryðkios teksto raidës pateikiamos lauþtiniuose skliaustuose (pvz., p. 69, 105). Nereikëtø tokiais pat skliaustais taisyti

Bretkûno, Zengðtoko ar vokiðkø giesmynø klaidø (pvz., Amßi[n]s Ponas p. 6522, mir[k]snia 717, Maria[i] 2343, mach[t]s 34714, plg. Amáis Ponas BGD nr. 48 prieðpasku- tinë eil., mirµnia BGD nr. 50, 5-os strofos 2 eil., Maria p. 5303, machs 57014). Be reikalo antroji didþioji raidë þodþio pradþioje keièiama maþàja, nes tokie atvejai, kaip

14 Tai galëtø bûti Simonas Vaiðnoras arba 18 Plg. MþG 16915 ir recenzuojamo leidinio

Stanislovas Virèinskis. Michelini vertimà p. 3731, MþG 1719 ir p. 3924, MþG 16514 ir

priskiria Vaiðnorui (þr. p. 582). p. 4922, MþG 1666 ir p. 4930.

15 Plg. p. 55223, 5509, 12 ir 32710, 8312, 14 arba 19 Lotyniðkame tekste perraðoma ir ne prieð

p. 4914 ir MþG 1652. priebalsá, pvz., Puer 7313 (plg. PVer BGD

16 Pvz., 7317, plg. BGD nr. 51. nr. 51, 1 eil.), ir atvirkðèiai, perraðo- 17 Plg. ZG 50 ir kitø trûkstamø lapø perra- ma formose Cognovit, veniunt, virgi-

ðus (p. 230 ir kt.) arba recenzuojamo lei- ne, virili, vulnere, venit 7321,25,29,33,34 (plg.

dinio p. 432, 434 ir MþG 54317, 5441. Cognouit, ueniunt, uirgine, uirili, uulnere, uenit BGD nr. 51), taèiau neperraðyta san-

guine 7334.

219 Lozorius Zengðtokas, Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jø ðaltiniai perraðymas Nug (p. 7) vietoje NUg arba NVg (Bretkûnas, Maþvydas ar Kleinas ðià giesmæ pradeda N¾g, þr. p. 60, 61), Djewe (p. 232) vietoje DIewe ar DJewe (plg. p. 529), kiek klaidina. Juk didþiøjø raidþiø su diakritikais spaustuvë neturëjo, o ir vizualiai nesiskyrë20. Nenuosekliai vartojamas kursyvas, pvz., p. 49 kursyvu patei- kiamas Maþvydo giesmyne antikva iðspausdintas lotyniðkas tekstas, bet p. 73 at- virkðèiai – kursyvu pateikiamas lietuviðkas tekstas ðalia lotyniðkø eiluèiø, Bretkûno giesmyne surinktø antikvinëmis raidëmis.

Giesmiø perraðuose ið Bretkûno knygø pasitaiko klaidø, pvz.: teip p. 353 (turi bûti taip), esti 353, 6511 (est), Nùg 3517 (Nug), muku 4518 (muka), Kyreeleis. 5322 (Kyrieleis.), est 592 (esti), Diews 5916 (Diewas), butu sidabrins 612 (butu ir sidabrins), gesme 6117

(giesme), palinksmink 6913 (Palinksmink); p. 73, 75 netiksliai perraðyti skyrybos þenklai ir pan. Maþvydo giesmynø giesmës perraðytos gana tiksliai, taèiau apsirikimø ir èia 21 neiðvengta, pvz.: iiem p. 4117 (turi bûti „: iem“ ), Ka 4917 (Kà), Miliausis 796 (Milausis), dàngusu 7925 (dàgusu) ir pan. Pasitaiko korektûros klaidø, pvz., Maþvydo giesmyne yra Tok² MþG 4444 (perraðe iðspausdinta Tokú 107), kur² MþG 4451 (kurIƒ 107), pri¿me

MþG 4445 (pri¸me 107). Tokiø apmaudþiø spaudos klaidø yra ir Zengðtoko teksto perraðuose (juose kai kuriø ávade aptartø transliteracijos principø nesilaikoma), pvz.: DÛkem 2302, PÛliu 23420, Tà 2303, atmin’s 23218, Linkµmin’s 23218, perraðo klaida

Togidelei 23411 (turi bûti Togdelei); š vietoje ã p. 381 ir pan. Korektûra nepasirûpinta visame recenzuojamame leidinyje. Maþvydo ir Bretkûno giesmynø tekstai perraðomi pataisant Karaliauèiaus spaustuviø klaidas, o buvusi klaidinga forma pateikiama iðnaðoje. Perraðe pataisy- tos ir tos korektûros klaidos, kurios buvo nurodytos ir 1589 metø giesmyno klaidø atitaisyme (þr. Michelini 2001, 155), taèiau jos nepakomentuotos, pvz., perraðe yra reikschdams 5518, tawe 6117, ischrascha 13114 ir t. t., taèiau nepaþymëta, kad Bretkûno giesmyne ðios formos iðspausdintos klaidingai: Reiµchkdams, µtawe, iµchraµa ir t. t. Vokiðki ðaltiniai perraðyti gana tiksliai, pastebëtas vienas kitas netikslumas

(patikrinta tik su prieduose pateiktomis faksimilëmis): in 3292 (turi bûti im), Bezahlen

33112 (Bezalen), sach Gott 34713 (sach zu Gott), gerahten 4156 (gerathen – þr. p. 557; gerahten yra 1599 metø giesmyne – þr. p. 563), Und 34113 (und, plg. p. 568), jm 34725

(jhm, þr. p. 570), reichtumb 3491 (reichthumb), und 34920 (unnd, plg. p. 571).

5. Michelini’o darbas ypaè vertingas dël pateikiamø giesmiø ðaltiniø. Jø paieð- kos ir atranka reikalauja ilgo ir kruopðtaus darbo. Tikruosius giesmiø ðaltinius

20 Vokiðkas þodis herr kai kur galëtø bûti ‘ponas’ – þr. Hornschuch’s Orthotypogra- skirtingai paraðytas ne be reikalo, pvz., phia 1608, edited and translated by Philip 1608 metais Leipcige iðleistoje spaustuvi- Gaskell and Patricia Bradford, Cam- ninkams skirtoje knygoje Hieronymas bridge: The University Library, 1972, 25. Hornschuchas siûlo raðyti HErr, kai turi- 21 Klaidingai siûloma skaityti ir Michelini mas omenyje Dievas, bet Herr reikðme 2000, 605. 0 0 0

220 Archivum Lithuanicum 7 daþnai nustatyti sunku, nes tos pöèios giesmës be didesniø pakeitimø buvo karto- jamos skirtinguose vokiðkuose giesmynuose. Tuo galima ásitikinti, pvz., palyginus giesmës „ICh weiá mir ein Bl÷mlein“ perraðà ið 1588 metø giesmyno (p. 489t.) ir pateikiamà ðios giesmës fotokopijà ið 1599-øjø leidimo (p. 561–562), arba giesmës „NEkalts Diewa Awineli“ 63v ðaltinio perraðà ið 1588 metø giesmyno (p. 285) ir to paties ðaltinio fotokopijà ið 1599-øjø giesmyno (p. 560). Ryðkesni ðaltiniø skir- tumai gana reti: toks atvejis iliustruojamas priede pateikiant 1588 metø Karaliau- èiaus giesmyne iðspausdintos giesmës faksimilæ (þr. p. 556, tekstas prasideda kus- todu p. 555). Ji negali bûti lietuviðkos giesmës „IAu aµch Diewui n÷µµid÷mi“ ðalti- nis (plg. p. 347t. pateikiamà originalà ið 1599 metø Nürnbergo giesmyno). Kodël dauguma kitø (þr. p. 9) ið vokieèiø kalbos verstø giesmiø atitikmenø pateikiama ið 1588-øjø giesmyno? Tokiam pasirinkimui daþniausiai neprieðtarauja jame esanèiø giesmiø palyginimas su lietuviðkais vertimais, be to, Michelini’o manymu, Kara- liauèiuje 1612 metais iðspausdinto giesmyno vertëjai „galëjo po ranka turëti 1588 m. Karaliauèiuje iðëjusá giesmynà“ (p. 9). Vis dëlto pateikiant vokiðkus originalus, buvo galima elgtis kiek atsargiau. Giesmës „IEµau Chriµte ámogau Diewe“ 80r–81r eiluèiø Ir mana auµis nebgirdes / Kad Lieáuwis nebekalbes 81r4–5 vertimas lyg ir artimes- nis 1599 metø giesmyne esanèioms vnd meine Ohren hæren nicht / wenn meine ¨un- ge nichts mehr µpricht (þr. p. 5698–9) nei 1588-øjø giesmyno Und meine ohren hæren nicht / Und meine ¨unge nicht mehr µpricht (þr. p. 3535–6). Giesmës „KAm µmutijes µchirdis mana“ 74r–74v kelios eilutës artimesnës 1588 metø giesmyne iðspausdintai giesmei (þr. p. 327, 329 ir 552–553), taèiau yra daugiau vietø, kuriø lietuviðkas tekstas atitinka 1599-øjø giesmyne esanèià giesmæ (þr. p. 564–565 ir p. 327, 329 iðnaðas). Gal vertëjas naudojosi keliais vokiðkais giesmynais ar iðvertæs ið vieno ðaltinio taisë pagal kità?

6. Recenzuojamame leidinyje, kaip minëta, pateikiama Vilniaus egzemplioriaus faksimilë. Jo trûkstami puslapiai nufotografuoti ið Berlyno egzemplioriaus ir nukelti á priedà. Apmaudu, kad neiðspausdinta [19]=126v puslapio, kurio Vilniaus egzem- plioriuje nëra, nuotrauka (þr. kustodà p. 544). Ne Berlyne gyvenantiems tyrëjams teks pasikliauti p. 523 esanèiu registro perraðu22. Giesmyno nuotraukos pateikiamos originalaus dydþio. Popieriaus „fonas“, ne- 23 lygumai (pvz., 54v, 79r kolontituluose, [6]=119r1), kiaurymës ir kitokie Vilniaus egzemplioriaus defektai nëra paðalinti, tekstas neretuðuotas (pvz., 110v ir kitur). Blankiau Jono Fabricijaus spaustuvëje atspausto teksto vietos neparyðkintos (pvz., lanko H vienà pusæ sudarantys puslapiai 25v, 26r, 28v, 29r; tekstas 93r kampe24). Tai laikytina recenzuojamojo leidinio privalumais.

22 Jame pasitaiko klaidø: Dwaµ 5227 (turi bû- 23 Jei jos trukdo skaityti, tekstas perraðomas

ti Dwaµµe), taw 52220 (tau), C 52226 (reikia iðnaðose, pvz.: 13r–v, 20r–v, 49r–v, 73r–v.

iðbraukti), Dzaukites 52243 (turi bûti Dziau- 24 Ðá puslapá, jei tekstas jame ryðkesnis, bûtø

kities), mums 52214 (mumus), mumus 52226 buvæ gerai pakartotinai perspausdinti ið

(mums), nepagelbäs 52236 (nepagelbàs) ir Berlyno egzemplioriaus. pan.

221 Lozorius Zengðtokas, Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jø ðaltiniai Mano manymu, iðspausdintø nuotraukø kokybë prastoka. Ar tai leidyklos, ar fotografo kaltë, paaiðkës ið spalvotø skaitmeniniø giesmyno nuotraukø, kurias ke- tinama (deja, tik 50 kopijø) atskirai iðleisti kompaktine plokðtele. Reikia tikëtis, kad èia matysis ir lapø kraðtai (perspaude jie yra kiek „apkarpyti“), tikëtina, kad paryð- kës ir ne tokie svarbûs, taèiau kai kuriems knygotyrininkams ádomûs Vilniaus egzemplioriaus restauratoriø (pvz., 13r, 27v, 73v, 93r kustode)25 ar skaitytojø palikti pëdsakai: senesni pakeverzojimai raðalu (103v apaèioje, prieð iðplëðtà lapà) ar neseni braukymai pieðtuku Parafrazyje (55r, 55v, 56r, 58r) ir 112r, 112v. Faksimilë dël prastokos kokybës raðybai tirti netinkama. „Nosines“ raides þo- dþiuose dar±s ZG 21v9, adv. dr±µei 23r2, Ion± (antr. psl.), T± 13v7, t± 13v18, 19, 20r1, Trec¸i± dien± 20r15, K± 23r17, k± 22v13, µchit± 25v10 galima áþiûrëti, taèiau formose atlik²s ZG

20r5, i² 14r17, k± 14r21, l²pei ‘liepei’ 16r6, 3 praet. n÷gr²áe 12v20, Schi² 15v15, Schwent±i²

26v16, t± 20r1, 3, 23, Th² 10r1, 17r21, th² 15v8, 17r18, t² 9v20 ‘ten’, trokµcht±s 18v21 ir t. t. ( ir ³ 1612 metø giesmyne nëra), taip pat antikviniø raidþiø diakritikus gen. iò

ZG 5*22, 5r10, 12v4, jò 12v11, iö[?] 12v11 faksimilëje áþiûrëti sunku. Kartà formà mir²µis

ZG 73v5 iðnaðoje be reikalo siûloma skaityti miresis (p. 325).

Zengðtoko Giesmiø Chriksczionischkø ir Duchaunischkø ir nustatytø jø ðaltiniø publikavimas, nepaisant paminëtø trûkumø, yra labai svarbus senøjø lietuviðkø raðtø tyrimams. Michelini’o rengiamuose Kleino ir vëlesniø giesmynø perspauduo- se dar bus ne kartà uþsiminta apie Zengðtoko ir jo talkininkø parengtas giesmes.

Mindaugas Ðinkûnas

M INDAUGAS ÐINKÛNAS Gauta 2005 m. liepos 1 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

25 LMAB egzempliorius restauruotas ir per- liuto paskutiniajame prieðlapyje). Iðriðtas riðtas 2002 metais (tai paþymëta konvo- konvoliutas nukopijuotas nebuvo.

222 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Giacomo Devoto, Baltistikos raðtai. Scritti baltistici, parengë Pietro U. Dini, Bonifacas Stundþia

Vilnius: Tyto alba, 2004, 264 p. ISBN 9986-16-383-8

Knygos pradþioje Pietro U. Dini (p. 13–29) ir Bonifacas Stundþia (p. 30–34) aptaria þymaus indoeuropeisto – neolingvistinës mokyklos atstovo – Giacomo De- voto (1897–1974) baltistinæ veiklà. Devoto prieð mûsø akis pirmiausia iðkyla kaip pirmojo tarptautinio baltistikos þurnalo Studi Baltici (1931–1942) redaktorius. Ðiame þurnale bendradarbiavo visas indoeuropeistikos bei baltistikos þvaigþdynas: Antoi- ne’as Meillet, Émile’is Benveniste’as, Ernstas Fraenkelis, Janis Endzelynas, Pranas Skardþius bei daugelis kitø. Þurnalas buvo plataus profilio. Èia buvo spausdinami ne tik kalbotyros, bet ir filologijos, literatûros bei kitø srièiø straipsniai. Kai kurios temos dabar patenka ir á Archivum Lithuanicum akiratá. Devoto kûrë baltistikos tradicijas Italijoje. Jo dëka baltistika kaip atskiras dalykas imtas dëstyti Florencijos universitete. Devoto rûpesèiu su trumpais jo paties para- ðytais pristatymais (p. 120–123, 124–128) iðëjo kelios Baltijos ðaliø literatûros isto- rijos laidos1. Studi Baltici tradicijas dabar tæsia naujas tarptautinis baltistikos þur- nalas Res Balticae. Tuoj sulauksime deðimtojo tomo. Ir dabar Italijos mokslininkai, kaip kadaise Devoto, vyksta á Lietuvà gilinti lietuviø kalbotyros þiniø, rinkti savo darbams duomenø. Neretai èia spausdinami jø straipsniai bei knygos. Pamaþu daugëja baltistikos þidiniø ir paèioje Italijoje. Tiesa, baltistikos darbø Devoto paliko ne tiek daug – 10 straipsniø ir straipsne- liø. Taèiau dalis jø neprarado aktualumo ir ðiandien (non multo sed multum). Tad labai gerai, kad jie surinkti ir paskelbti vienoje knygoje lietuviø bei italø kalbomis ir tampa lengviau prieinami abiejø valstybiø mokslininkams.

1 Storia delle letterature baltiche, Milano: Nuo- nia, Firenze: Sansoni, Milano: Accademia, va Accademia, 1957; Le letterature dei Paesi 1963; 21969. 0 0 0 Baltici. Finlandia, Estonia, Lettonia, Litua-

223 Giacomo Devoto, Baltistikos raðtai. Scritti baltistici 1. Pirmiausia siûlyèiau atkreipti dëmesá á straipsná „Tauta ir ïaudis“ (p. 51–57). Èia nagrinëjama ðiø dviejø socialiniø terminø istorija. Devoto nuomone, juose slypi du skirtingo senumo poþiûriai á þmoniø bendrijà. Þodþio liåudis prototipas, palikæs pëdsakø tiek ðiaurëje – germanø ir baltø, tiek pietuose – graikø ir lotynø kalbose, esàs chronologiðkai senesnis, padarytas ið veiksmaþodþio *leudh- ‘augti’ (plg. s. ind. rôƒhati ‘auga’, lot. Liber ‘augmenijos, þy- dëjimo, augimo dievas’), áprasminusio gamtinæ gyvûnijos bei augmenijos daugini- mosi sampratà. Jis þymëjo þmones kaip etninæ kiltá. Þodis tautä, turintis atitikmenø germanø, keltø, italikø, ilyrø kalbose, kilæs kaip ‘galëti’ (plg. s. ind. tåvîti ‘turi galios’) abstrakcija, nusakë pirminæ valstybës uþuo- mazgà:

Valstybë gal ir labai primityvi bei ribota, taèiau reiðkusi naujovës uþuomazgà, ið esmës pakeitusi (kada ir kaip, tiksliai neþinoma) visuomenës struktûrà paèiame indoeuropietiðkøjø genèiø centre bei pergalëjusi didikø ir þyniø santvarkà, ku- rià liudija tik indø-iranënø, lotynø, oskø-umbrø bei keltø kalbose uþsilikæ þo- dþiai (p. 57).

Ir kai kurie vëlesni tyrëjai mano, kad lot. rex prototipas (nepalikæs jokiø atitik- menø baltø kalbose) ide. laikais þymëjæs ‘ðventàjá karaliø’, kuris buvæs panaðesnis á þyná negu á valdovà ðiuolaikine prasme2. Èia aptariamu Devoto straipsniu rëmësi Ernstas Fraenkelis (LEW 360–361), Ole- gas Trubaèiovas3, o pastaruoju metu – jaunas Prancûzijos baltistas bei indoeuro- peistas Danielis Petit4, kritiðkai ávertinæs Simo Karaliûno5 bandymus etimologiðkai susieti taftà su tafsti ‘ilgëtis’, liåudá – su liûdEti. Panaðiai kaip Devoto, liåudies, tautõs sàvokø kilmæ aiðkino ir Émile’is Benvenis- te’as6. Tiesa, jo nuomone, liåudies prototipas *leudho- þymëjæs visø pirma laisvus þmones (plg. lot. liber, gr. æle&qeroV), t. y. priklausanèius giminei, genèiai, apsau- gotus nuo ligø, kanèiø ir susilaukianèius tik teisëtø, santuokiniø vaikø (plg. lot. liberi).

2 Émile Benveniste, Le vocabulaire des institu- 4 Daniel Petit, „Lituanien tafsti, èiatnas et le tions indo-européennes 2, Paris: Les Éditions nom du ‘peuple’ en indo-européen“, Bul- de Minuit, 1970a; Òîìàñ Â. Ãàìêðåëèäçå, letin de la Société de Linguistique de Paris 95, Âÿ÷åñëàâ Âñ. Èâàíîâ, Èíäîåâðîïåéñêèé 2000, 119–146. ÿçûê è èíäîåâðîïåéöû 2, Òáèëèñè: 5 Simas Karaliûnas, „Lie. èiatnas ‘dailus, Èçäàòåëüñòâî Òáèëèññêîãî óíèâåðñèòåòà, ðvarus, tvarkingas...’, tafsti(-ia) ‘ilgëtis, 1984, 751–752 ir lit. liûdëti’“, Blt 12(1), 1976, 85–94. 3 Îëåã Í. Òðóáà÷åâ, Èñòîðèÿ ñëàâÿíñêèõ 6 Émile Benveniste, Le vocabulaire des institu- òåðìèíîâ ðîäñòâà è íåêîòîðûõ tions indo-européennes 1, Paris: Les Édi- äðåâíåéøèõ òåðìèíîâ îáùåñòâåííîãî tions de Minuit, 1970b, 322–323, 366. ñòðîÿ, Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Àêàäåìèè Íàóê ÑÑÑÐ, 1954, 168–170.

224 Archivum Lithuanicum 7 Ðiuo poþiûriu èia minëtina ir prabaltiðka deivë Lauma / Laumë. Ji áprasmina baltams ypaè bûdingà Þemës kultà. Be to, ji susijusi su vaikø gimimu bei auginimu ir veikiausiai yra vedinys ið to paties ide. veiksmaþodþio *leudh- ‘augti, auginti’, kaip ir liåudis7. Tad neatmestina galimybë, kad ðis pamatinis veiksmaþodis kadaise egzistavæs ne tik indoiranënø bei germanø (plg. got. liudan ‘auginti’), bet ir baltø kalbose. Kai kuriø, nors ir tolimø giminaièiø (kilusiø ið veiksmaþodþio *te™- / t™- / tû-) baltø kalbose turi ir tautä, pvz.: liet. ta-kti, tv-ìnti, tu-ñtas ‘bûrys’, tt-kstantis (ðis skaitvardis turi atitikmenø ir kitose baltø, taip pat slavø, germanø kalbose), tt-las, pr. tû-lan ‘daug’ (viel) III 58–9 (plg. LEW 1135tt.), lat. tû-te ‘jëga, energija’ (Petit 2000). Jie galbût bent ið dalies atspindi senàjà tautÂs sampratà, kuri galëjusi bûti ‘didelë, galinga genèiø sàjunga’ (plg. dar Ãàìêðåëèäçå, Èâàíîâ 1984, 749). Èia dar reikia turëti omenyje, kad panaðiame senøjø indoeuropieèiø dialektø regione, kur buvo paplitæs þodis *teutâ, vartotas ir kitas valstybës „atributas“ – veiksmaþo- dis *™el(dh)- ‘valdyti’8. Galbût ðiame regione ir galima bûtø pradëti ieðkoti baltø ðaknø?

2. Tiek semantikos, tiek darybos poþiûriu gana motyvuotas ir Devoto bandymas þodá liet. soðvis (lat. uôs[v]is) sieti su lot. uxor ‘þmona’ (p. 58–64). Tik visa bëda, kad kol kas nepaaiðkëjo lotyniðkojo þodþio kilmë (plg. Benveniste 1970b, 248). Taèiau, kita vertus, geresnqs soðvio etimologijos ligi ðiol irgi, rodos, dar niekas nepasiûlë9. Ypaè aktualiai skamba Devoto straipsnyje „Lietuviø soðvis, latviø uôsvis“ trum- pai nusakytas svarbiausias ðiuolaikinës etimologijos principas:

Vis dëlto etimologija nëra vien etimologinës sàsajos aptikimas, – ðis turëtø bûti tik baigiamoji darbo dalis. Etimologija visø pirma reiðkia dviejø ar keleto þodþiø – priklausanèiø bendros kilmës arba istoriniø ryðiø siejamoms kalboms – analizæ ir istorijà (p. 58). Daugelis etimologijos specialistø pabrëþia þodþiø darybos bei semantikos ir apskritai iðsamiø þodþiø istorijos tyrimø svarbà, norint patikimai nustatyti vieno ar kito þodþio kilmæ10.

7 Þr. Âëàäèìèð Í. Òîïîðîâ, Ïðóññêèé ÿçûê. 10 Þr., pvz.: Vincas Urbutis, Baltø etimologijos Ñëîâàðü L, Ìîñêâà: Íàóêà, 1990, 156tt. etiudai, Vilnius: Mokslas, 1981; Oswald ir lit. 0 0 0 Szemerényi, „Principles of etymological 8 Plg. Walter Porzig, Die Gliederung des indo- research in the Indo-European languages“, germanischen Sprachgebiets, Heidelberg: Etymologie, hrsg. von Rüdiger Schmitt, Carl Winter, 1954, 200. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesel- 9 Plg. Rûta Buivydienë, Lietuviø kalbos vedybø lschaft, 1977, 286–346; Þðèé Â. Îòêóï- giminystës pavadinimai, Vilnius: Mokslo ir ùèêîâ, Èç èñòîðèè èíäîåâðîïåéñêîãî ñëî- enciklopedijø leidybos institutas, 1997, âîîáðàçîâàíèÿ, Ëåíèíãðàä: Èçäàòåëüñòâî 118–119 ir lit. Ëåíèíãðàäñêîãî óíèâåðñèòåòà, 1967,

225 Giacomo Devoto, Baltistikos raðtai. Scritti baltistici 3. Atidesnio þvilgsnio nusipelno Devoto poþiûris á baltø ir slavø senuosius santykius (juolab kad dël jø aiðkinimo ir dabar tebelauþomos ietys). Jis pirmiausia trumpai iðdëstytas straipsnyje „Kvietimas á baltø filologijà“ (p. 82–93) ir vëliau kiek iðsamiau knygoje – Indoeuropieèiø iðtakos11 (p. 94–106). Labai svarbu, kad èia kalbõs duomenys lyginami su archeologø tyrimø rezultatais, padedanèiais suvokti civili- zacijø bei kultûrø poslinkius prieðistoriniais laikais. Be to, izoglosas (daugiausia leksines) stengiamasi iðdëlioti ne pagal gramatinæ svarbà, bet pagal jø paplitimà. Visa tai leidþia nustatyti baltiðkojo arealo vietà kitø ið ide. prokalbës kilusiø senøjø dialektø atþvilgiu. Antai Devoto atkreipë dëmesá, kad kai kuriø senøjø þodþiø iðlaikymas rodo, jog baltø ryðiai su germanais glaudesni negu su slavais (plg. liet. didvas, tautä ir pan.). Kitais atvejais ðiuo poþiûriu baltai skiriasi ir nuo slavø, ir nuo germanø, bet pri- artëja prie tolimesniø giminaièiø. Pavyzdþiui, liet. piemuõ turi atitikmená graikø, vyras, sdnas – lotynø, ìrklas, pilìs – sanskrito ir graikø kalbose. Be to, kai kurios fonetinës inovacijos nevienodai palietë baltø ir slavø kalbas (pvz., gomuriniø prie- balsiø polinkis virsti palataliniais, plg. *k’ ´ ð). Dël to Devoto, panaðiai kaip ir Janis Endzelynas12 bei nemaþä dalis kitø tyrëjø13, möno, kad Karlo Brugmanno14 minimø inovacijø nepakanka pagrásti baltø-slavø prokalbei ir kad vadinamoji baltø-slavø vienybë egzistavusi ne ið karto po ide. skilimo, o gerokai vëliau:

Ðiø duomenø nepakanka pagrásti tokiai ypatingai istorinës-kultûrinës raidos fa- zei, kuri tæstøsi daugiau kaip 3000 metø, nuo indoeuropieèiø bendrystës laiko- tarpio iki paliudytø kalbø periodo. Taèiau jø gana, norint árodyti tokià fazæ buvus iðkart po skitø ásiverþimo. Kaip teisingai manë J. Endzelynas, baltø-slavø vienybë yra vienas baltø ir slavø prieðistorës laikotarpiø, taèiau ne pats seniau- sias (p. 100–101).

Remdamasis savo tyrimais, galëèiau pridurti, kad þodþiø darybos inovacijos15 irgi atspindi ne bendrà baltø-slavø prokalbæ, o tik ilgalaikius arealinius kontaktus

192tt.; Î÷åðêè ïî ýòèìîëîãèè, Ñàíêò-Ïå- 13 Plg., pvz.: Simas Karaliûnas, „Kai kurie òåðáóðã: Èçäàòåëüñòâî Ñ.-Ïåòåðáóðãñêî- baltø ir slavø kalbø seniausiøjø santykiø ãî óíèâåðñèòåòà, 2001 ir lit.; Vytautas klausimai“, LKK 10, 1968, 7–187 ir lit. Maþiulis, Prûsø kalbos etimologijos þodynas 14 Karl Brugmann, Grundriss der vergleichen- 1, Vilnius: Mokslas, 1988, 6. den Grammatik der indogermanischen 11 Giacomo Devoto, Origini indoeuropee, Fi- Sprachen 1, Strassburg: Karl J. Trübner, renze: Sansoni, 1962, 352–359. 21897, 20t. 0 0 0 12 ßí Ýíäçåëèí, Áàëòî-ñëàâÿíñêèå ýòþäû, 15 Plg., pvz.: Âèêòîð Â. Ìàðòûíîâ, Ïðàñëà- Õàðüêîâ: Çèëüáåðáåðã, 1911; âÿíñêàÿ è áàëòî-ñëàâÿíñêàÿ ñóôôèêñàëüíàÿ „Äðåâíåéøèå ñëàâÿíî-áàëòèéñêèå äåðèâàöèÿ èìåí, Ìèíñê: Íàóêà è òåõíè- ÿçûêîâûå îòíîøåíèÿ“, Èçâåñòèÿ ÀÍ êà, 1973. 0 0 0 Ëàòâèéñêîé ÑÑÐ 3, 1952, 33–46.

226 Archivum Lithuanicum 7 tarp ðiø, nors ir labai artimø, bet vis dëlto skirtingø kalbø grupiø. Be to, pastaruoju metu vis labiau aiðkëja nemaþas vakarø baltø aktyvumas prieðistoriniais laikais. Tai rodo ðios aplinkybës: 1) ankstyvas turtingos pilkapiø kultûros iðkilimas Sem- boje, Notangoje ir kai kuriose kitose vakarø baltø þemëse; seni jø ryðiai su germa- nais, slavais, o per „gintaro kelià“ – ir su tolimesnëmis tuometinës Europos tauto- mis; 2) galimä vakarø baltø átaka lietuviø kalbõs (ypaè vakariniø bei pietiniø jos tarmiø) formavimuisi pradiniame raidos etape16. Tad vertä dëmesio Devoto mintis apie baltø vienybës skilimo prieþastá:

Sàveika su germanais vakarinëje baltiðkøjø þemiø pusëje bei gotø spaudimas sukëlë ir ankstyvà baltø kalbinës vienybës skilimà (p. 101).

Taèiau ir po ðio skilimo ryðiai tarp vakarø ir rytø baltø galutinai nenutrûko17.

4. Kiti aptariamoje knygoje skelbiami Devoto straipsniai yra daugiau apþvalgi- nio, ðvieèiamojo pobûdþio. Taèiau ir ten galima rasti ádomiø minèiø bei puikaus stiliaus pavyzdþiø. Antai straipsnyje „Lietuviø kalba“ labai vaizdþiai plaèiame Europos kultûros fone nusakyta lietuviø bendrinës kalbõs kûrimo specifika:

Bet jeigu prisimeni, jog prireikë Dantës autoriteto ir didþiøjø Toskanos menininkø, kad Italijoje susiformuotø literatûrinë kalba, ir jog Prancûzijos karaliams teko ðimtmeèiais kautis, kol buvo pripaþinta politinë Paryþiaus miesto virðenybë bei jo tarmës prestiþas, lieki suþavëtas ir priblokðtas to ryþto, kurio apimti lietuviai patriotai, neturëdami genijaus literato ir þengdami tik pirmus politinio savarankið- kumo þingsnius, uþsimojo patys dirbtiniu bûdu sukurti ðias sàlygas ir pamëginti pirmàsyk ðiltnamyje iðauginti medá, kuris auga tik ðimtmeèiais, ið lëto ir þmogaus valios neveikiamas (p. 40).

Taigi reikia tik sveikinti Pietro U. Dini ir Bonifaco Stundþios sumanymà 30-øjø mirties metiniø proga surinkti ir iðleisti visus Lietuvoje dar maþai þinomus Giaco- mo Devoto baltistikos raðtus, kuriø dalis, kaip matëme, ir ðiandien dar gali stimu- liuoti lingvistinæ mintá. Be to, tai akivaizdus pastaruoju metu stiprëjanèio Lietuvos ir Italijos baltistø bendradarbiavimo pavyzdys. Kad minëtas sumanymas taptø

16 Plg. Saulius Ambrazas, „Baltique 17 Plg. Wolfgang P. Schmid, „Altpreussisch- oriental et baltique occidental, baltique lettische Sprachbeziehungen“, Blt 33(2), et slave: le probléme de leurs relations 1998, 199–208. 0 0 0 anciennes du point de vue de la for- mation des mots“, Histoire Épistémolo- gie Langage 26(2), 2004, 43–79 ir lit.

227 Giacomo Devoto, Baltistikos raðtai. Scritti baltistici graþia knyga, prisidëjo dar bûrelis vertëjø (Dainius Bûrë, Paola Fertoli, Anna Kar- piè, Rasa Klioðtoraitytë), Pisos universitetas, Italø kultûros institutas Vilniuje ir leidykla „Tyto alba“. O viso to rezultatas – puikus paminklas þymiam italø moks- lininkui. Saulius Ambrazas

S AULIUS AMBRAZAS Gauta 2005 m. balandþio 4 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

228 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Liucija Citavièiûtë, Karaliauèiaus universiteto lietuviø kalbos seminaras. Istorija ir reikðmë lietuviø kultûrai. Senosios literatûros studijos

Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2004, 394 p. ISBN 9955-475-82-X

In the introduction (p. 25) the author writes that the aim of this book is to reconstruct the long and complicated history of the Lithuanian seminar of the University of Königsberg, to get an inside look at the work of the seminar, to reveal the influence of the seminar on the cultural and social life of Lithuania Minor in the spreading of Lithuanian literacy and book culture in the awakening of national consciousness. The author writes that the book does not analyze the entire time of the Lithuanian seminar’s existence but only 165 years of its activity from its found- ing in 1718 until 1883 when Prof. F. Kurðaitis retired. Other factors determining this date are the formation of the German state in 1871, the subsequent ban on the Lithuanian language in Lithuania Minor, and the founding in Tilsit of the Lithuanian literary society as an independent center for the study and support of the Lithuanian language (pp. 17–18). In 1525 the last grand master of the Knights of the Cross, Albert of Brandenburg (Albrecht von Brandenburg), converted to the Protestant faith, created the first Protestant country, Prussia, and proclaimed himself as duke (Herzog). The founding act of the University of Königsberg was signed on July 20th, 1544 and on August 17th of the same year the ceremonial opening took place (p. 27). The university was first called Academia Regiomontana, then later after its founder Albertus-Universität, but at the beginning of the 18th century simply Albertina. This university is the eighth oldest German university and was an important reformation-humanistic scholarly center. According to the founding decree: ‘we wish that our academy will bring benefit to many of those nations which border on Prussia in the east and west’ (p. 27). A large proportion of the population of the new Prussian duchy consisted of descendants of the pagan Baltic peoples who had lived there for a long time and looked askance at the foreign religion brought by the German conquerors. Use was

229 Liucija Citavièiûtë, Karaliauèiaus universiteto lietuviø kalbos seminaras. Istorija ir reikðmë lietuviø kultûrai. Senosios literatûros studijos made of interpreters (tolken, tulken), but these were not really satisfactory and al- though the duke appointed refugee reformed clergy from Lithuania Major, they frequently lacked appropriate training (p. 28). In order to prepare clergy with the proper language skills the Lithuanian seminar of the University of Königsberg was founded in 1718 by Friedrich Wilhelm I in consultation with the supporter of the pietistic movement, H. Lysius, who was appointed the first inspector. The first students were Germans who came from East Prussian Lithuanian parishes and who had already studied in the theology faculty and expressed the wish to work in Lithuanian parishes. In 1723 Friedrich Wilhelm I confirmed the first statute of the seminar prepared by the antipietist J. J. Quandt, who was appointed the new inspector (p. 10). According to this statute (Reglement) the impecunious students should receive free board and lodging. This should be especially for Germans who wish to study the Lithuanian language. The director should be the senior preacher and he should live close to the student dormitory so that he can oversee their work. A docent should examine the students on a monthly basis and the director on a quarterly basis in order to evaluate the student’s knowledge of theology and the language. Diligent students should be encouraged. Those who are not diligent, play games, get drunk or are lazy and make no effort to improve after repeated warnings should not only lose all their privileges, but neither would they have any hope of finding a position in the future. Those with a good knowledge of theology, know Lithuanian well and are of good behavior will get a certificate from the seminar director, but before that they must give a sermon and demonstrate to the public their ability to catechize in the presence of two Lithuanian preachers. Only then may they take the examination in the consistory. This statute gave the seminar juridical standing and is the earliest document with essential information about the organi- zation of the seminar and its tasks during the first stage of its history (pp. 52–54). Internal strife between the pietists and antipietists led to the dismissal of the antipietist J. J. Quandt and the appointment of the pietist A. Wolff, who does not seem to have been very popular (p. 70). Following Wolff’s death in 1731 the ar- dent pietist G. F. Rogallis was appointed the director of the seminar, but his unexpected early demise in 1733 left the position open again (p. 66, 80). Soon the pietist F. A. Schultz was appointed and he also experienced the same opposition on the part of the students as his predecessors. Going out of the house in the evening he was met by insults and songs in which they called Schultz the devil’s angel and even threatened him with hanging (pp. 82–83). Nevertheless Schultz was able in a short time to attract followers and to strengthen the seminar, and he created the Königsberg spiritual atmosphere. He was a clever tactician, rejected the limitations of pietism and gained authority in the eyes of the academic youth for his stubborn attempts to protect the students from recruitment into the army (p. 83). During Schultz’s term as director of the seminar the new teaching gram- mar of Lithuanian by the student P. F. Ruigys replaced the grammar of D. Klein

230 Archivum Lithuanicum 7 which had been used for almost 100 years (Grammatica Lituanica, 1653; Compen- dium Lituanico-Germanicum, 1654) (p. 84). When F. A. Schultz died in 1763 D. H. Arnoldt, the last famous universi- ty professor inclined to pietism, was appointed as director but he avoided any confrontations with the opponents of pietism (p. 92). Following the death of D. H. Arnoldt in 1776 J. A. Starck from the German lands was appointed but only lasted three semesters (p. 94). When J. A. Starck left Königsberg the duties of the director of the Lithuanian seminar were temporarily delegated to Th. Ch. Lilienthal, the dean of the theology faculty. In 1778 the direction of the Lithuanian seminar was entrusted to J. E. Schultz who served for 28 years until his death in 1806. The new inspector was rather lax and the very existence of the seminar was threatened, but warned by the king J. E. Schultz tried to raise the level of the seminar and annual reports began to be written (p. 97). After the death of J. E. Schultz in 1806 S. G. Wald directed the seminar either from 1807 or 1809 to 1810 (p. 104). At the end of the 18th and the beginning of the 19th century the level of the University of Königsberg had badly deteriorated, many students had been drafted into the Prussian army, lectures were held irregularly and professors whose salaries were small were hunting for outside work to supplement their income. In 1809 the curator of the university, Hans Jacob von Auerswald, proposed to the ministry in Berlin that reforms be undertaken immediately. In 1810 Friedrich Wilhelm III re- scinded the decree preventing East Prussian young people from study in foreign universities and famous professors were invited from other German cities (p. 105). In the same year the former docent M. L. Rëza was appointed director of the Lithuanian language seminar. M. L. Rëza did not strive to preserve the status quo of the seminar, but to turn it into an independent academic center for the study of the Lithuanian language. He proposed that all students of Lithuanian origin entering the theological faculty should take an elementary half-year exhaustive practical and theoretical Lithuanian grammar course, which could be taught by some student who knew Lithuanian well. For the advanced course Rëza offered himself as teacher (p. 108). He wrote that only by reforming the seminar would the people’s need be met. He criticized the notion that one could learn Lithuanian in the province from some farmer or preacher. The reformed seminar began in the middle of the winter semes- ter of the academic year 1809–1810, not waiting for the beginning of the new semester. The seminar began with eight students but soon grew to fifteen (p. 113). Rëza had a clear vision of what the seminar should be like. He himself taught the advanced course and demanded a written Lithuanian exercise once a month, either a translation from German or a sermon and he marked errors in red ink (p. 114). He also increased the size of the seminar library from four volumes when he took over to 26 some time after 1814 (p. 115). By the middle of the 19th century the Lithuanian language seminar was well known in certain east and west European countries and the University of

231 Liucija Citavièiûtë, Karaliauèiaus universiteto lietuviø kalbos seminaras. Istorija ir reikðmë lietuviø kultûrai. Senosios literatûros studijos Königsberg professor M. L. Rëza had broad and significant contacts with other European scholars (p. 151). He served several times as university rector (president) and as dean of the theological faculty, but the exhausting work and his experiences during the Napoleonic war left their mark and he died at the age of 64 in 1840. Frydrichas Kurðaitis (Friedrich Kurschat) studied in the Lithuanian language seminar from 1836–1840 and from 1841 until 1883 he himself directed the seminar. From the very beginning Kurðaitis had to defend the seminar. In 1842 the Leipziger Allgemeine Zeitung (nr. 425) wrote: (translation from Lithuanian, p. 172): ‘The Polish language seminar in Königsberg founded in 1728 by Friedrich Wilhelm supplies in part clergy who know the local language. However, it is poorly funded and even more poorly funded is the Lithuanian language seminar. In two hours a week of exercises they cannot teach students the subtleties of German homiletics (because the Polish and Lithuanian students are of low birth). In Königsberg there aren’t enough specialists being prepared, so that for practical preparation it would be worth while founding an institute similar to the Wittenberg preachers’ seminar.’ In 1843 in a supplement to his annual report to the theology faculty Kurðaitis wrote that the Lithuanian language seminar should prepare clergy who could speak understandable and fluent Lithuanian and offer spiritual service to the Lithuanian people. One of the problems was that those coming to the seminar had an insufficient knowledge of Lithuanian from their primary and secondary schools. Another was that two hours a week were just not sufficient, because much of the time had to be spent on fundamental elements of the language. Kurðaitis volunteered without extra compensation to teach two extra hours a week and to begin the analysis of Donelaitis’ Metai and M. L. Rëza’s Dainos. Kurðaitis feared, however, that the seminar library might lack the appropriate books and suggested the purchase of several copies of M. L. Rëza’s edition of Donelaitis’ Metai. The faculty of theology approved Kurðaitis’ requests which were later at least partially satisfied (p. 175). As a result of Kurðaitis’ efforts the Lithuanian language courses expanded beyond the domain of the theology faculty to the whole university (p. 179). He got permission to give without recompense in a university lecture hall a course in the Lithuanian language (3–4 hours a week) and a course in Donelaitis’ Metai (1–2 hours a week). Still there is some ambivalence about Kurðaitis’ dedication to the Lithuanian cause. Once, in answer to a Lithuanian request to prevent Germanization he re- plied: ‘The higher administration did not appoint me to be a Lithuanian advocate, I have to teach clergy and to write a grammar and dictionaries’ (p. 193). In 1883 Kurðaitis resigned from his position as preacher and university lecturer and went into retirement and for long service was awarded the IVth degree of the Red Eagle order. In the following year he died, leaving behind unfinished works, a large number of preachers, philologists, contributors to Lithuanian literature, revivers of national consciousness, all of whom he had trained (p. 198).

232 Archivum Lithuanicum 7 Following F. Kurðaitis’ departure from the seminar the directors were M. Lackner, Jurgis Gerulis, Paulius Salopiata and Viktor Falkenhahn. In the winter semester of 1936–1937 the Lithuanian seminar moved to the philosophy faculty and was merged with the Balto-Slavic seminar which in turn was later united with the Institute for the Study of East Europe. In 1945 when the war reached Königsberg the university was ordered to move to Greifswald and with that the university’s existence in Königsberg effectively ceased (pp. 199–204). The special chapter (pp. 205–218) devoted to the participants in the seminar includes chronological tables with names and titles of the directors (p. 206) and docents (pp. 211–212). No document showing that K. Donelaitis was a seminar docent has been found, but there are circumstances which make it seem likely that he attended the seminar. On July 4th 1733 the emperor issued an edict requiring all theology students from Lithuanian districts to attend the Lithuanian seminar. Donelaitis entered the university’s theology department in 1736 and he made use of the boarding-school privileges for four years, privileges extended only to those who attended the seminar (p. 207). Neither have there been found authentic docu- ments proving that K. G. Milkus attended the seminar. Still at the beginning of the 19th century M. L. Rëza wrote that the Lithuanian seminar had produced such luminaries for Lithuanian as P. Schroederis, Ostermejeris, and Milkus. This chapter also contains paragraphs on the social origin of the students, the length of time of their study, their age, reasons for leaving, privileges and punishments. Further chapters include information on teaching materials (pp. 219–222), content and methodology (pp. 223–225). The second part of the book (pp. 226–319) is devoted to the seminar’s graduates’ contributions to Lithuanian literature and culture. Although significant contribu- tions were made to religious literature, folklore and belles-lettres, for me the most interesting were the contributions to linguistics (pp. 251–266). In 1747 the 22-year old student, P. F. Ruigys, published a practical Lithuanian grammar in Königsberg, and according to Ruigys not because of errors in previous grammars, but rather because of the lack of grammars in the local book-stores. He writes that his aim was not a scientific grammar, but one which would supply to his beloved countrymen studying theology, especially beginners, the skills to con- vey appropriately the word of God (p. 252). In addition the young man had a splendid advisor and consultant, viz., his father Pil. Ruigys (p. 253). In 1791 G. Ostermejeris published in Königsberg his Neue Littauische Grammatik which was oriented towards the theology students. In 1800 K. G. Milkus published his Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-buch and his Anfangsgründe einer Littauischen Sprach-Lehre. F. Kurðaitis’ Wörterbuch der Littauischen Sprache (1870, 1874, 1883) and his Grammatik der littauischen Sprache (1876) are old standbys of Lithuanian historical linguistics (pp. 260–262). A section is also devoted to the writings of the seminar graduates in German (pp. 295–306). Here we read that in the Jenaische Allgemeine Literaturzeitung (1814,

233 Liucija Citavièiûtë, Karaliauèiaus universiteto lietuviø kalbos seminaras. Istorija ir reikðmë lietuviø kultûrai. Senosios literatûros studijos no. 49) an anonymous article appeared which categorically declared that the Lithuanian language was without value, has no future, has become a hindrance to education and that the time has come for Lithuanians themselves to give up the language. The author asserts that it would not be difficult to do except for the opposition of self-serving clergy who want to keep their profitable positions. In 1817 Z. Ostermejeris answered this, saying (pp. 301–302) that a language is given by God, so that each nation retains its language like its life and will only give up its language with its life. If there is an intention to steal the language, then any kind of thievery is justified. It is not up to humans to reject a language; this decision is for the Almighty. The native language upholds the nation’s morality and helps to attain higher culture and knowledge. As a consequence the clergy occupy themselves with it, thereby making their own lives more difficult, since it would be much easier for them to use just one language. The book also contains the following supplements: brief (several lines) biographies of seminar students (pp. 330–355); a list of books used in the University of Königsberg Lithuanian language seminar (pp. 356–359); a bibliography of source material (pp. 361–370); an index of personal names (pp. 371–378); an index of place names (pp. 379–381); a summary in German (pp. 385–393). Dispersed throughout the book are numerous well-chosen and interesting pictures of various scholars, documents, etc. all carefully catalogued in the list of illustrations (pp. 383–384). I have noticed only several misprints. On p. 84–86 kuris ilgà laikë teikë informaci- jà > kuris ilgà laikà teikë informacijà; p. 265 Artëjant fronui > Artëjant frontui; p. 214 nebejotinai > neabejotinai. I couldn’t find nebejotinai in the LKÞ, although to my (untrained) American ear in Lithuanian speech neabejotinai frequently sounds like nebejotinai. It would be difficult to praise this book too much. It is a very careful, thoroughgoing, thoughtful, extremely well prepared volume with state of the art knowledge of the Lithuanian seminar of the University of Königsberg. In addition to the vast store of information about the seminar there is a great deal of information about the cultural situation of the periods under study. In fact the book is almost an abbreviated cultural encyclopedia of Lithuania Minor. In my opinion the book under review here is an extremely significant contribution to scholarship. William R. Schmalstieg

W ILLIAM R. SCHMALSTIEG Gauta 2005 m. birþelio 5 d. 814 Cornwall Road State College PA 16803, U.S.A. el. p. [email protected]

234 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Vacys Vaivada, Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruoþai

Klaipëda: Klaipëdos universiteto leidykla, 2004, 248 p. ISBN 9955-585-85-4

Lietuviðkàjà Reformacijos istoriografijà, nepasiþyminèià darbø gausa, juolab au- toriø ávairove, papildë naujas mokslinis leidinys. Vacio Vaivados darbas po turin- èiø daug ádomiø áþvalgø, taèiau mëgëjiðkø bei konfesiðkai angaþuotø Jono Ðepeèio, Jokûbo Kregþdës, Antano Musteikio tekstø, rankraðtynuose „paskendusios“ Alfre- do Bumblausko disertacijos bei fundamentalaus Ingës Lukðaitës tyrimo1 yra naujas monografinis Lietuvos Reformacijos sintezës bandymas. Lietuvos istoriografijai, o ypaè kultûros, apskritai stinga sinteziø. Ðia prasme Vaivados darbas jau vertingas, nes siekta moksliðkai, remiantis ðaltiniais atskleisti turbût svarbiausio visuomeni- nio religinio sàjûdþio naujøjø amþiø visuomenëje raiðkos LDK aspektus. Knyga didþiàja dalimi parengta 1995 metais Vilniaus universitete apgintos dak- taro disertacijos (vadovas prof. Alfredas Bumblauskas) pagrindu2. Disertacijos tu- rinio struktûra ir tekstas beveik identiðki, su neþymiomis korekcijomis: panaudoti kai kurie naujausi istoriografø darbai (apie bajorø elito formavimàsi XV amþiuje) skyriuose apie bajorijà, evangelikø bendruomeniø tinklo susidarymà bei áterpti du nedideli nauji skyriai. Taèiau knygos pavadinimo formuluotë skaitytojà nuteikia visiðkai kitokiai problematikai nei disertacijos pavadinimas. Net neskaièiusiam autoriaus disertacijos pirmiausia kyla mintis, jog bus raðoma apie kontrreformacijà

1 J[onas] Ðepetys, Reformacijos istorija Lietuvo- nezë LDK (daktaro disertacija, rankraðtis), je 1. Ligi jezuitø atsikraustymui á Vilniø Vilnius, 1987; VUB RS: f. 76, b. 2939; 1569, Vilnius: Milda, 1922; J[okûbas] I[ngë] Lukðaitë, Reformacija Lietuvos Di- Kregþdë, Reformacija Lietuvoje, istorinë dþiojoje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvo- apybraiþa, Chicago: Deveniø kultûrinis je. XVI a. treèias deðimtmetis–XVII a. pirmas fondas, 1980; A[ntanas] Musteikis, The deðimtmetis, Vilnius: Baltos lankos, 1999. Reformation in Lithuania. Religious Fluctua- 2 V[acys] Vaivada, Reformacija Þemaitijoje tions in the Sixteenth Century, New York: XVI a. II pusëje (daktaro disertacija, rank- Boulder, Columbia University Press, 1988; raðtis), Vilnius, 1995; LNB RS: f. 132, A[lfredas] Bumblauskas, Reformacijos ge- b. 180. 0 0 0

235 Vacys Vaivada, Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruoþai (arba katalikø reformà) Þemaitijoje, nors tam knygoje beveik neskirta vietos. Vis dëlto knygos pavadinimas labiau nei disertacijos atspindi atlikto tyrimo turiná. Monografijoje daug kalbama apie bendràjá kultûriná-konfesiná XVI amþiaus katali- kiðkos Þemaitijos kontekstà, apie katalikø baþnyèiø tinklo situacijà, lieèiama netgi XV–XVI amþiø kraðto christianizacijos tema. Autorius surinko medþiagà ne visa- pusiðkai Þemaitijos Reformacijos istorijai, bet jos genezës motyvams, prielaidoms, sàlygoms atskleisti, sociokultûrinio arealo, kuriame ima reikðtis Reformacija, kon- tûrams nustatyti. Paèiai Reformacijos problematikai tiek teorine, tiek faktografine prasme skirta nedidelë knygos dalis. Skaitant tenka ieðkoti protestantiðkosios Þe- maitijos katalikiðkoje, o ne prieðingai. Tai nëra trûkumas, nes bent dvi svarbios objektyvios, tarpusavyje susijusios aplinkybës – kaustantis pasirinkto tirti regiono apibrëþtumas bei palyginti skurdi XVI amþiaus ðaltiniø bazë – ribojo autoriaus galimybes. Lietuviø istoriografams turbût reikëtø susitaikyti su mintimi, jog ðaltiniø tyrimo aspektu Reformacijos mikroistoriniuose tyrimuose jie niekada neprilygs, pavyzdþiui, vokieèiø istoriografams, atskirø regionø temomis disponuojantiems reprezentatyvesne ðaltiniø baze nei mes visos LDK mastu3. Iðskirtinis teigiamas veikalo bruoþas, darantis já novaciná – regionalumo dimen- sija. Iki ðiol lietuviø istoriografai arba nagrinëjo Reformacijà vien makroregioniu aspektu, arba tik atskiras jos problemas. Èia pirmà kartà pamëginta rekonstruoti Reformacijos sklaidà viename istoriniame mikroregione – Þemaitijoje. Jà autorius suvokia kaip Þemaièiø vyskupystæ argumentuodamas tuo, jog Reformacija savo esme buvo reiðkinys, pirmiausia susijæs su Katalikø Baþnyèia. Tokiu atveju tirta Reformacija Þemaièiø vyskupystëje, nebûtinai visoje Þemaitijoje, nes tiesmukai ta- patinti Þemaièiø kunigaikðtystæ su Þemaièiø vyskupyste be istoriografø specialiø kartografiniø bei istoriniø ir geografiniø tyrimø yra pernelyg skubota ir rizikinga. Vis dëlto svarbu, jog knygos autorius regionalumo faktoriø suvokë kaip tyrimo privalumà, sudarantá sàlygas autentiðkiau atskleisti Reformacijos plitimo prielai- das. Gaila, kad autorius tik paminëjo konfesionalizacijos teorijà, bet nesiryþo jà taikyti XVI amþiaus Þemaitijai. Kalbant apie religiniø santykiø naujøjø amþiø visuomenëje tyrimus, novatoriðka moderniosios vokieèiø istoriografijos XX am- þiaus 9 deðimtmeèio pradþioje pasiûlyta regionø konfesionalizacijos teorija, kuri, ne- paisant jos metodologiniø trûkumø ir, kai kuriø autoritetingø mokslininkø many- mu, netinkamumo Lenkijos-Lietuvos regiono kontekstui4, vis dëlto teikia daug nau- jø galimybiø apibûdinti XVI amþiaus pabaigoje–XVII amþiaus pradþioje privaèiose

3 Pvz., Sabine Holtz tyrimas apie Ðvabijos re- 4 A[nja] Moritz, H[ans]-J[oachim] Müller, giono protestantiðkàjà teologijà, paremtas M[atthias] Pohlig, „Konfesjonalizacja daugiau kaip 1000 parapiniø pamokslø Rzeczypospolitej szlacheckiej w XVI i tekstø analize; S[abine] Holtz, Theologie XVII wieku?“, Kwartalnik Historyczny 1, und Alltag. Lehre und Leben in der Predigten 2001, 37–46. 0 0 0 der Tübingen Theologen 1550–1750, Tübin- gen: J. C. B. Mohr (Paul Siebeck), 1993.

236 Archivum Lithuanicum 7 protestantø didikø valdose vykusius procesus. Ðie procesai paspartino konfesiná teritorijø pasiskirstymà ir svarbiausiø krikðèionybës postulatø ásitvirtinimà visuose socialiniuose sluoksniuose, áskaitant ir valstieèius. Konfesionalizacijos paradigmai taikyti bûtini bent du kriterijai – tirtinos teritorijos atskirumas ir skirtingø konfesijø siauroje erdvëje konkuravimas5. Þemaitija ir jà supusios teritorijos (valdos) XVI amþiaus antroje pusëje–XVII amþiaus pradþioje atitinka abu minëtus kriterijus. Kita vertus, ðiuolaikinë vokieèiø istoriografija projektuoja Rytø Europos regiono konfe- sionalizacijos tyrimus, konkreèiai – ir Lenkijos-Lietuvos valstybës. Bus siekiama nustatyti, kokià átakà tiek protestantø, tiek katalikø konfesionalizacija darë susi- klosèiusiam didikø socialiniam ir politiniam vyravimui, lyginama „nedideliø regio- nø ir miestø identiteto kûrimo veikla“, kur greta kitø veiksniø didþiulá vaidmená atliko ir religija6. Þemaitija kalbamu laikotarpiu yra puikus atskiro multikonfesinio regiono pavyzdys, teikiantis galimybæ religiniø santykiø tyrimui taikyti konfesiona- lizacijos koncepcijà. Rekonstruoti bendrà LDK visuomenës konfesionalizacijos pro- cesà gali padëti tik konfesiðkai atskirø teritorijø, pavyzdþiui, Þemaitijos, tyrimai. Tà rodo ir Vaivados monografijos duomenys, net ir nevertinant jø konfesionalizacijos aspektu. Dviprasmiø minèiø kelia knygos chronologinio pobûdþio postulatai. Pagirtina, jog apibrëþdamas chronologines tyrimo ribas autorius nesinaudoja politinës isto- rijos periodizacija, bet virðutinæ laiko ribà, t. y. XVII amþiaus pirmàjá deðimtmetá, nustato remdamasis Katalikø Baþnyèios istorijos faktais (Þemaièiø vyskupo Merke- lio Giedraièio mirtimi; Kelmës baþnyèios bylos pradþia ir pan.). Kita vertus, tyrimo pabaigoje pateiktos Reformacijos Þemaitijoje periodizacijos schema laikytina nepa- kankamai pagrásta. Pirma, apskritai abejotina, ar tikslinga mëginti atskirais etapais periodizuoti nagrinëjamà problemà, nes faktografiniø duomenø turima maþai, jie fragmentiðki ir neiðsamûs, taigi ðios aplinkybës bet kokià periodizacinæ schemà iðkart daro perdëm dirbtinæ ir hipotetinæ. Antra, autorius tapatina aktyvios Refor- macijos Þemaitijoje pradþià su evangelikø bendruomeniø/baþnyèiø steigimo ten- dencija (p. 181). Remiantis tokia argumentacija, reikëtø tvirtinti, jog, pavyzdþiui, XVI amþiaus 4 ir 5 deðimtmeèiais ið viso LDK nebuvo pirmosios Reformacijos bangõs, nes Abraomo Kulvieèio ir Stanislovo Rapolionio karta Lietuvoje neásteigë protestantiðkos baþnyèios kaip institucijos, o tik mokyklà. Tiek Reformacijos plëtros genezë Vokietijoje, tiek paèios krikðèionybës sklaida I amþiuje Palestinoje liudija, jog esmine naujo ir dinamiðko religinio sàjûdþio pradþios atspirtimi pirmiausia yra

5 S[ophia] Kemlein, „Konfesjonalizacja Rze- Alltag in der Frühen Neuzeit 3, München: czypospolitej szlacheckiej w XVII/XVIII C. H. Bech, 1994, 108–109. w.?“, tarptautinio seminaro Varðuvos uni- 6 „Konfessionalisierung in Ostmitteleuropa versitete 1999 metais apþvalga, http:// 1550–1700: Identitätsbildung und kultu- www.dhi.waw.pl/bulletin7/bp7_12.htm; relle Modernisierung in multikonfessionel- R[ichard] van Dülmen, Religion, Magie, len Regionen“, http://www.uni-leipzig.de/ Aufklärung 16.–18. Jahrhundert, Kultur und gwzo/Projekte/Konfess.htm.

237 Vacys Vaivada, Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruoþai ne institucijø steigimas, bet naujø idëjø skelbimas ir jø apytaka. Treèia, tekste ne kartà, remiantis tik vienu faktu, formuluojami konceptualûs, bet nepasverti teigi- niai. Antai teigiama, kad imant Jonà Tortylavièiø Batakietá kaip pavyzdá ámanu tvirtinti, jog á Reformacijos procesà buvo ásitraukiama sàmoningai, suvokiant net teologinius niuansus (p. 189). Tekste ði tendencija taikoma ne tik Batakieèiui, bet ir visai Þemaitijai iki XVI amþiaus vidurio, kalbant apie tariamàjá esminiø Reforma- cijos nuostatø adaptacijos laikotarpá. Ið to meto ðaltiniø sunku spræsti, ar Batakietis 4 deðimtmetyje Þemaitijoje buvo iðimtis ir jo veikla bendrame Reformacijos konteks- te labiau prilygsta liuteronizmo idëjø plitimui 1518–1522 metais Vilniuje tarp ber- nardinø ir pranciðkonø, kas taip ir netapo Reformacijos LDK kibirkðtimi, juolab tendencija, ar vis dëlto vienas ið daugelio. Svarstymai apie teologijos suvokimo lyg- mená iðvis spekuliatyvûs, nes teologinei analizei nëra iðlikusio në vieno Batakieèio pamokslo teksto. Ir ketvirta. Mëginimas lyginti savo periodizacinæ schemà su Luk- ðaitës sudaryta visos LDK Reformacijos schema ir taip demonstruoti savosios sa- vitumà, iðkyla kaip perdëm originalus, nors autorius ið keturiø Reformacijos isto- rijos klasikës pateiktø etapø (Lukðaitë 1999, 55–56) pamatë tik tris (p. 190). Vaivada buvo uþsibrëþæs patikrinti ankstesniø istoriografiniø teiginiø apie Re- formacijos raidà Þemaitijoje pagrástumà naudodamas platesnæ ðaltiniø bazæ (p. 32). Ar autoriui pavyko atlikti tokià revizijà ir ar galëjo jis objektyviai tai padaryti? Pirmiausia reikia pasakyti, jog kai kuriø dalykø apie Reformacijà Þemaitijoje XVI amþiuje niekada nesuþinosime paprasèiausiai todël, jog kai kurios svarbios to meto ðaltiniø grupës neiðliko. Stinga baþnyèiø fundacijø aktø, nors tais laikais jie buvo ypaè tvarkingai kaupiami ir saugomi. Neiðliko në vieno Þemaitijos XVI am- þiaus antrosios pusës lokalinës evangelikø reformatø baþnyèios ar klebonijos in- ventoriaus, nors jie preciziðkai buvo sudarinëjami sinodø nutarimu. Inventoriuose fiksuotas klebonijos turtas: ritualiniai indai, valdiniai, pastatai, gyvuliai, fundato- riø dovanota þemë. Juos ministrai privalëjo rodyti superintendentams kiekvienos vizitacijos metu. Tas pats pasakytina apie baþnyèiø knygas, kuriose buvo suraðo- mos fundacijos, ministrø ordinavimai, krikðtai, santuokos7. Taip pat neturime iðli- kusiø superintendentø ir ministrø vizitacijø Þemaitijos distrikte apraðymø. Vizita- cijø ðaltiniai bene informatyviausiai atskleistø religiniø santykiø realybæ provinci- joje8. Reformatø pamokslininkø pamokslø tekstø ir panaðiø konfesinës kilmës ðal- tiniø stygius vertë tyrinëtojà ieðkoti duomenø kitokio pobûdþio ðaltiniuose. Vertin- ga veikalo ypatybë – Þemaitijos pavietø teismø medþiagos panaudojimas. Tenka apgailestauti, jog menkai naudotasi XVI amþiaus dvarø/valdø inventoriais ir vi-

7 1635, 1644, 1645 metø Lietuvos Vienetos 8 E[rnst] W[alter] Zeeden, P[eter] sinodø nutarimai; LMAB RS: f. 267, T[haddäus] Lang, Kirche und Visitation. b. 2901, 82, 114v, 118v. Beitrage zur Erforschung des frühneuzeitli- chen Visitationswesens in Europa, Stuttgart: Klett-Cotta, 1984. 0 0 0

238 Archivum Lithuanicum 7 siðkai ignoruota Lietuvos Metrikos medþiaga, galëjusi suteikti nemaþai informaci- jos, ypaè apie XVI amþiaus Þemaitijos bajorijos þemëvaldà. Knygos autorius pui- kiai iðmano ðiø ðaltiniø medþiagà ir kituose savo tekstuose yra juos naudojæs9. Didþiausiu ðaltiniø tyrimo nesusipratimu laikytinas knygoje skelbiamas Kon- stantino Jablonskio sudarytas Þemaitijos tijûnø sàraðas (p. 95–100) be nuorodø á Jablonskio pateiktus ðaltinius (taip iðkart sumaþëja publikacijos vertë). Be to, auto- rius kaþkodël nusprendë, kad á knygoje pateikiamà sàraðà neátrauktini XVI am- þiaus pirmosios pusës tijûnai, tik vëlesni. Dël to suiro Jablonskio darbo struktûra ir publikacija tapo fragmentiðka. Vaivada nesilaiko ir savos chronologijos, vis dëlto ið Jablonskio sàraðo skelbdamas kai kuriuos XVI amþiaus pirmosios pusës urëdi- ninkus (Berþënø tijûnà Jonà Stankevièiø Bilevièiø, Kraþiø – Jonà Bartoðevièiø, Rie- tavo – Merkelá Ðemetà). Publikacijoje netiksliai nurodytos tijûnavimo datos: Sebas- tijonas Kæstartas – Birþinënø tijûnas nuo 1554 metø (p. 96), bet Luokës baþnyèios aktuose áraðytas jau nuo 1550 metø; Abraomas Vnuèka – Grûstës tijûnas nuo 1554 metø (p. 97), Jablonskio rankraðtyje – nuo 1555 metø; Stanislovas Ðiukðta – Kar- klënø tijûnas nuo 1561 metø (p. 97), rankraðtyje – nuo 1560 metø; Stanislovas Guba – Uþvenèio tijûnas nuo 1563 metø (p. 98), rankraðtyje – nuo 1556 metø; Stanislovas Guba – Vieðvënø tijûnas 1563 metais (p. 100), rankraðtyje – iki 1565 metø; Ivanas Ilgovskis – iki 1570, rankraðtyje iki 1571 metø. Kai kurie urëdininkai praleisti – Leonas Sapiega – Pajûrio tijûnas 1594 metais, Jokûbas Petravièius – Viduklës tijûnas 1558 metais. Galø gale nepaaiðkinama, kodël á publikacijà ne- átraukti kitø Þemaitijos vietoviø (Batakiø, Telðiø, Gintaliðkës, Pavandenës, Kelmës, Plateliø, Palangos, Gargþdø, Raseiniø, Skirsnemunës ir kt.) tijûnai ir vietininkai. Istoriografinei monografijos bazei priekaiðtø nedaug. Gal tik tai, jog apeiti archi- tektûros istorikø, kraðtotyrininkø darbai, teikiantys kai kuriø autentiðkø duomenø ar ádomiø teoriniø áþvalgø apie lokaliniø Þemaitijos baþnyèiø istorijà. Antai raðy- damas apie Linkuvos reformatø baþnyèios ásteigimà (p. 137–138), Vaivada pateikia jam þinomus faktus apie baþnyèios genezæ 1588–1596 metais, o Algimanto Miðki- nio, Vytauto Didþpetrio tekstai apie Linkuvà, paremti pirminiais ðaltiniais, liko nepastebëti. Jau Þemaièiø vyskupo Giedraièio dokumentuose, pateiktuose Upy- tës pavieto teismui, teigta, kad vietinë katalikø baþnyèia uþgrobta dar 1564 metais, t. y. iðkart po Onos Sangailovaitës-Belozorienës mirties. Miðkinis, remdamasis mi- nëtu teisminiu aktu, teigia, jog tikëtina, kad ið pradþiø evangelikø reformatø apei- gos atlikinëtos medinëje katalikø baþnyèioje ir tik vëliau pastatyta nauja mûrinë10.

9 V[acys] Vaivada, „Über die Beziehungen 10 A[lgimantas] Miðkinis, Linkuva. Istorinë ur- zwischen Þemaitija und Herzogtum banistinë raida (iki 1969 m.), Þiemgalos krað- Preussen im 16. Jahrhundert“, Annaberger to praeitis 1, Kaunas: Morkûnas ir Ko, Annalen 4, 1996, 93–106; V[acys] Vaiva- 1999, 14–15; V[ytautas] Didþpetris, Lin- da, „Sedos dvaro raida XVI a.“, Seda, Þe- kuvos karmelitø baþnyèia ir vienuolynas. Isto- maièiø praeitis 5, Vilnius: Dailës akademi- rija ir kultûra, Vilnius: Kraðtieèiø kultûros jos leidykla, 1997, 31–36. klubas „Linkava“, 1993.

239 Vacys Vaivada, Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruoþai Sunku galutinai teigti, ar Linkuvos kalvinistø baþnyèia atsirado Lietuvos didþia- jam kunigaikðèiui perdavus Belozorams valdas su koliacijos teise, ar ðiems ëmusis iniciatyvos dël savo tikybiniø poreikiø. Remiantis viso Þemaitijos regiono realios baþnyèiø bûklës tyrimø analogija labiau tikëtinas antrasis variantas (Lukðaitë 1999, 276–280). Toká aiðkinimà patvirtina ir 1599–1601 metais kilæs teisminis procesas tarp katalikø ir protestantø dël Linkuvos baþnyèios pastato priklausomybës, labai primenantis garsiàsias, istoriografijoje plaèiai apþvelgtas bylas dël Këdainiø (1600– 1627) ir Kelmës (1606–1609) baþnyèiø priklausomybës11. Þemaitijos vyskupas Gied- raitis buvo atvykæs á Linkuvà ir praðë Belozorø gràþinti baþnyèià katalikams. Ne- pavykus susitarti, katalikai kreipësi á Upytës pakamarës teismà, kuris 1606 metø geguþës 5 dienà nusprendë, jog baþnyèia turi bûti gràþinta katalikams ir atstatytos jos teisës á funduotas þemes. Ðá teismo sprendimà vëliau patvirtino valdovas Jonas III Sobieskis12. Tada kalvinistai pasistatë naujà mûriná baþnyèios pastatà. Rëmimasis Bumblausku ne visur (p. 117) pamatuotas. Globaliø iðvadø apie Reformacijà visoje LDK pasitelkimas, pamirðtant specifikà gudiðkø þemiø, kuriose protestantizmo sklaida buvo silpna13, istoriðkai nëra tikslus. Svarstymams apie XVI amþiaus antrosios pusës Þemaitijos didikø religinës konversijos atvejus bû- tø pravertæ Genutës Kirkienës14 ir kitø istorikø tekstai. Pasitaiko painiavos, ne- nuoseklumø ir kontaminacijø terminijoje: vartojamas lenkiðkas terminas magnatai (p. 28, 78), taip pat ponija (p. 29, 78), kaþkodël vengiant áprastos didikø sàvokos. Manytume, jog nusprendus raðyti skyriø apie bajorijà kaip socialinæ Reformacijos atramà, buvo tiesiog privalu susipaþinti su pagrindiniais darbais, lieèianèiais ba- jorijos socialinës stratifikacijos problematikà. Atsiþvelgimas á Stanisùawo Tworeko, iðkilaus Reformacijos tyrinëtojo, bet neparaðiusio në vieno teksto socialinës istori- jos tema, teiginius apie turtingàjà ir vidutinæ bajorijà (p. 79–80) rodo, kad tai ne- buvo padaryta. Dël to nukentëjo ne tik knygos terminija. Kalbant apie bajorijos vidiná susisluoksniavimà, nepagrástai iðkeliamas seniûnø ir tijûnø kontekstas, ta- èiau tai yra ne bajorø stratifikacijos, bet urëdø pasiskirstymo segmentas. Stratifi- kacijos kriterijai ir galimos bajorø grupiø schemos lenkø istoriografijoje jau ne

11 J[an] Seredyka, „Dzieje zatargów i ugody „Linkuva“, LE 16, Boston: Lietuviø encik- o koúcióù kiejdanski w XVI–XVII w.“, Od- lopedijos leidykla, 1958, 244; Didþpetris rodzenie i Reformacja w Polsce 21, 1976, 81– 1993, 31. 109; Lukðaitë 1999, 436–439. Evangelikø 13 Ì[èõàë] Â[ëàäèìèðîâè÷] Äìèòðèåâ, reformatø sinodo archyve saugoma dar Ïðàâîñëàâèå è ðåôîðìàöèÿ: ðåôîðìàöèîí- neiðtirta 1634–1644 metø byla dël Balbie- íûå äâèæåíèÿ â âîñòî÷íîñëàâÿíñêèõ çåìëÿõ riðkio baþnyèios uþpuolimo ir jos priklau- Ðå÷è Ïîñïîëèòîé âî âòîðîé ïîëîâèíå XVI somybës; LNB RS: f. 93, b. 117–120, 122– â., Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Ìîñêîâñêîãî 126, taip pat 1643–1646 metø byla dël óíèâåðñèòåòà, 1990. 0 0 0 Dubingiø baþnyèios; LMAB RS: f. 40, 14 G[enutë] Kirkienë, „Dël Chodkevièiø kon- b. 342. 0 0 0 fesiniø orientacijø XVI a.“, Lietuviø katali- 12 [A. Bagdþiûnas] A. B., [Juozas Lingis] kø mokslo akademijos metraðtis 12, 1998, J. Lng., [Rapolas Krasauskas] R. Krs., 341–347. 0 0 0

240 Archivum Lithuanicum 7 kartà yra aptartos. Ponø þemininkø sluoksná autoriui kvalifikuotai bûtø pristatæ Witoldo Sienkiewicziaus tyrimai15. Faktografinio iðtyrimo prasme stipriausia veikalo dalimi laikytume Descriptio (1592–1596 metø Þemaièiø vyskupijos baþnyèiø sàraðo) akto analizæ, kurios duo- menys matyti ne viename knygos skyriuje. Ádomiai ir argumentuotai nagrinëjamas Tauragës baþnyèios fundacijos teksto autentiðkumas (p. 42–55). Realizuotas uþsi- brëþtas tikslas nustatyti evangelikø bendruomeniø tinklà Þemaitijoje ir papildyti Henryko Merczyngo ir Lukðaitës anksèiau publikuotus bendruomeniø sàraðus nau- jais duomenimis. Vertingi ir kai kurie paminëti, nors iki galo ir neiðtirti dalykai. Áþvalgiai pastebëta, jog kalbamu laikotarpiu atskirø teritorijø konfesinë priklauso- mybë buvo skirtinga (p. 10). Knygoje teigiama, kad spartaus Reformacijos plitimo Þemaitijoje prielaida – Katalikø Baþnyèios organizacinis silpnumas (p. 65). Many- tume, kad vis dëlto tai nebuvo esminis veiksnys. Pvz., Ðiaurës Lietuvoje Katalikø Baþnyèia irgi nepasiþymëjo organizuotumu, taèiau protestantiðkos bendruomenës steigësi vangiau. Ðvietimas. Pirma, svarstytina, kiek prasmingas autoriaus pasirinkimas, kalbant apie ðvietimà kaip Reformacijos raidos veiksná, tame paèiame skyriuje dëti infor- macijà tiek apie katalikiðkas, tiek apie protestantiðkas ðvietimo institucijas (uni- versitetus, kolegijas, parapines mokyklas). Kadangi knygoje nëra atskiro skyriaus apie Þemaitijoje XVI amþiuje veikusias reformatø mokyklas bei prieglaudas prie baþnyèiø, ði labai svarbi protestantiðkø bendruomeniø gyvensenos dalis liko neat- skleista, juolab kad þiniø apie tai ðaltiniuose yra. Autorius nepastebëjo jau atliktø kai kuriø protestantiðko Þemaitijos ðvietimo tyrimø, baþnyèiø fundacijø analizës pagrindu teikianèiø duomenø apie reformatø mokyklø mokymo turiná, tikslus, mokytojus16. Keistai atrodo 1586 metø Naujamiesèio dvaro mokyklos faktografijos pateikimas (p. 106–108), nes ði vietovë priklausë Upytës pavietui, taigi su Þemai- tija nesietina. Knygos problematika liudija, jog autorius tikrai nesiima lyginamo- sios su kitais LDK regionais ðvietimo procesø Þemaitijoje analizës. Kita vertus, aptariama Eustachijaus Valavièiaus funduota mokykla jau buvo reformatø statu- so, taèiau ið teksto skaitytojas to tikrai nesupras. Galø gale minëtos mokyklos paskirties apibrëþtis, perfrazuojant Grzegorzà Blaszczykà, o ne remiantis autentið- ku, seniai publikuotu fundaciniu aktu, taip pat akademiðkai skurdina monografi- jos tekstà. Nediskutuotina, jog Reformacija á LDK atëjo tik kaip kultûrinis skolinys ið Va- karø Europos. Pristatæs Þemaitijos atstovø, studijavusiø Krokuvoje ir Karaliauèiuje statistikà, autorius daro iðvadà, jog neprasminga analizuoti þemaièiø edukaciniø

15 W[itold] Sienkiewicz, „Bojarzy-szlachta i 16 A[lfonsas] Vaiðvila, „Ðvietimo tradicijos ziemianie w dobrach prywatnych w Wiel- Ðiluvoje 1592–1940 metais“, Kraðtotyra 24, kim Ksiæstwie Litewskim w pierwszej 1990, 12–13. 0 0 0 poùowie XVI wieku“, Zapiski Historyczne 4, 1983, 31–64 ir kiti jo darbai.

241 Vacys Vaivada, Katalikø Baþnyèia ir Reformacija Þemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruoþai kelioniø á kitus Europos universitetus, nes tai nepakeistø nustatytø tendencijø. Manytume, jog pastaroji tezë mokslinës analizës prasme kritikuotina, nes nuvertina monografijoje pristatomà skyriø apie Reformacijos atsiradimo Þemaitijoje edukaci- nes prielaidas. Nekalbant jau apie tai, jog nebuvo paieðkota þemaièiø publikuotose Vakarø Europos universitetø matrikulø knygose, nepasinaudota gausia, ar bent naujausia lenkø ðvietimo istorijos istoriografija, tiesiogiai skirta XVI amþiaus LDK arealui17. Reziumuojant norëtume pabrëþti, jog aukðèiau iðsakyti pastebëjimai bei kritinës pastabos jokiu bûdu nemenkina autoriaus atlikto darbo, bet tik patvirtina, kad Vaivados tyrinëjimas vertas kultûros ir baþnyèios istorikø dëmesio. Kylanèios pa- stabos ir diskutuotini klausimai, gilinantis á monografijos tekstà, verèia skaitytojà kontempliuoti naujus Þemaitijos Reformacijos tyrimo aspektus arba modeliuoti jau apraðytø korekcijas. Ðia prasme knyga priimtina pagal tai, ko neturi. Akademine prasme knyga dar labiau priimtina pagal tai, kà savyje turi, nes tikrai teikia naujø duomenø. Ðios tendencijos ir stumia istoriografijà á prieká. Manytume, jog kiekvie- nas besirausiantis Lietuvos protestantizmo ar Þemaitijos praeities griuvësiuose privalo susipaþinti su ðiuo tekstu. Nepaisant spragø, be kuriø nëra jokio veikalo, lietuviø istoriografija tik laimëjo, kad ðis darbas nesudûlëjo rankraðtyne, bet buvo publikuotas. Deimantas Karvelis

D EIMANTAS KARVELIS Gauta 2005 birþelio 22 d. Vilniaus pedagoginis universitetas a. d. 2991, LT-00803 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

17 Z[dzisùaw] Pietrzyk, W krægu Strasburga. Strzelczyk, Peregrinatio academica. Studia Z peregrynacji mùodzieýy z Rzeczypospolitej mùodzieýy polskiej z Korony i Litwy na akade- polsko-litewskiej w latach 1538–1621, Bib- miach i uniwersytetach niemieckich w XVI i liotheca Iagellonica 7, Kraków: Biblioteka pierwszej poùowie XVII wieku, Poznañ: Wy- Jagielloñska, 1997; D[orota] Ýoùàdê- dawnictwo Naukowe UAM, 1996.

242 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Jurgis Pakerys, XVI a. Maþosios Lietuvos spaudiniø miðriøjø ir priesaginiø veiksmaþodþiø daryba

Daktaro disertacija, Vilnius, 2005, 275 p.

2005 metø balandþio 14 dienà Vilniaus universitete Jurgis Pakerys apgynë dak- taro disertacijà. Darbo vadovë prof. habil. dr. Evalda Jakaitienë. Ðioje disertacijoje sinchroniniu poþiûriu tiriamä miðriøjø ir priesaginiø veiksmaþodþiø daryba spausdintuose Martyno Maþvydo, Baltramiejaus Vilento, Jono Bretkûno ir Simono Vaiðnoro tekstuose. Be to, èia pateikiamä nauja veiksmaþodþiø darybos kategorijø klasifikacija. Pir- miausia iðskiriamos dvi didelës klasës – modifikacinës ir transpozicinës kategori- jos. Pirmajai klasei priklauso deverbatyvai, daromi ið veiksmaþodþiø, o antrajai – nedeverbatyvai, daþniausiai besiremiantys vardaþodþiais. Deverbatyvai turi 4 da- rybos kategorijas: 1) kauzatyvus, arba prieþastinius veiksmaþodþius, pvz.: gesyti : gesti; ramdyti : rimti; gaiðinti : gaiðti (p. 50–70); 2) rezultatyvus, arba pasekmës bûsenos veiksmaþodþius, pvz.: gulëti : gulti (p. 70–77); 3) iteratyvus, arba kartotinius veiksmaþodþius, pvz.: spandyti : spæsti; tekinëti ‘bëgioti pirmyn ir atgal’ : tekëti; lekioti : lëkti (p. 77–93); 4) semelfaktyvus, arba akimirkos veiksmaþodþius, pvz.: mirkterëti : merkti (p. 93– 95). Nedeverbatyvai aptariami pagal sintaksinius poþymius1 remiantis Hanso Mar- chando teze, kad „denominatyviniai veiksmaþodþiai – tai suveiksmaþodinti saki- niai“2. Dël to èia iðskiriamos 4 darybos kategorijø grupës:

1 Plg. dar Jurgis Pakerys, „Dël lietuviø 2 Hans Marchand, The Categories and Types kalbos priesaginiø denominatyviniø of Present-Day English Word-Formation. veiksmaþodþiø semantikos“, ALL 50, A Synchronic-Diachronic Approach, 2004, 55–77. 0 0 0 München: C. H. Beck’sche Verlagsbuch- handlung, 1969, 368.

243 Jurgis Pakerys, XVI a. Maþosios Lietuvos spaudiniø miðriøjø ir priesaginiø veiksmaþodþiø daryba 1) predikatyvinë, pvz.: kunigauti : kunigas; dugsinti ‘dauginti, didinti, gausinti’ : dugsus ‘gausus, daugus’ (p. 97–115); 2) subjektinë, pvz.: pûliuoti : pûliai; reikëti : reika (p. 115–118); 3) objektinë, pvz.: þenklinti : þenklas; dovanoti : dovana; sylvartauti : sylvartas; keliau- ti : kelias; vaidyti(s) : vaidas (p. 118–135); 4) aplinkybinë, pvz.: nutolinti : toli; atantrinti : antras; ásikûnyti : kûnas (p. 136– 137). Ði klasifikacija ádomi, bet turi ir trûkumø. Mat, regis, ne vìsos iðskirtosios kate- gorijos turi joms specifiniø darybos afiksø. O apie darybos kategorijà, mano galva, prasminga kalbëti tik tada, kai: 1) ávardinta bendra vìsai vediniø klasei darybos reikðmë; 2) rastas bent vienas tik tåi kategorijai bûdingas darybos afiksas3. Be to, reikia turëti omenyje, kad toli graþu ne visada sintaksinis ir darybinis poþiûris sutampa4. Þinoma, veiksmaþodþiø sistemoje á didþiulá kamuolá susivijæ kaitybos, darybos bei sintaksës reiðkiniai. Visa tai iðpainioti – tikrai sunkus uþdavinys. Tad sprendþiant ðià problemà, sveikintinas kiekvienas þingsnis á prieká. Disertacijoje naujoviðkai paþvelgta ir á miðriøjø veiksmaþodþiø morfologinæ struktûrà (p. 40–45)5. Atkreiptas dëmesys á fonologines bei morfonologines kaitas veiksmaþodþiuose (p. 35tt.). Ði disertacija ið daugelio kitø tokio pobûdþio darbø iðsiskiria ir labai iðsamia ankstesniø tyrimø apþvalga (p. 11–20): ji pradedama nuo pirmøjø lietuviø kalbõs gramatikø ir baigiama pastarojo meto darbais, skirtais veiksmaþodþiø darybai. Aiðku, svarbûs ir senøjø raðtø duomenys. Disertacijos priede (p. 156–275) rasime visus XVI amþiaus Maþosios Lietuvos spaudiniuose uþfiksuotus miðriuosius ir priesaginius veiksmaþodþius. Disertacijoje nagrinëjami tik tie ið jø, kurie minëtuose ðaltiniuose turi pamatiniø þodþiø. Taèiau surinktõs medþiagos vertæ maþina tai, kad prie vediniø bei jø pamatiniø þodþiø nepaþymëtas pavartojimø skaièius atski- ruose tekstuose, kaip tai áprasta seniesiems raðtams skirtuose darbuose. O ðis po- þymis labai svarbus norint nustatyti anuomet buvusá vediniø statusà darybos tipo viduje. Rengiant disertacijà spaudai, siûlyèiau statistikai skirtose lentelëse (jø yra nema- þai) nurodyti ne tik bendrà vienam ar kitam darybos tipui priklausanèiø vediniø skaièiø, bet ir atspindëti vediniø pasiskirstymà atskiruose tekstuose. Mat apraðant

3 Plg. Saulius Ambrazas, Daiktavardþiø 5 Plg. dar Jurgis Pakerys, „Dël lietuviø darybos raida. Lietuviø kalbos veiksmaþo- kalbos miðriøjø veiksmaþodþiø kamie- diniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir encik- nø santykiø ir darybos“, Blt 37(2), lopedijø leidykla, 1993, 10, 13. 2003, 233–244. 0 0 0 4 Plg. Vincas Urbutis, Þodþiø darybos teori- ja, Vilnius: Mokslas, 1978, 39tt. ir lit.

244 Archivum Lithuanicum 7 darybos sistemà senojoje lietuviø kalboje, daþnai iðkalbingesni bûna ne absoliutûs skaièiai, o jø santykiai. Ypaè svarbu nustatyti, kurie èia aptariamø veiksmaþodþiø darybos bruoþai bûdingi visai lietuviø kalbai, o kurie tik Maþvydo, Vilento, Bret- kûno ir Vaiðnoro raðtams. Antai dauguma pateiktø priesagos -dinti parûpinamøjø veiksmaþodþiø (p. 65tt.) nebûdingi dabartinei lietuviø kalbai. Jie vartoti tik kai kuriuose èia tiriamuose tekstuose, pvz.: ádëdinti ‘pasirûpinti, kad bûtø ámesta (á kalëjimà)’ Vilento Evange- lijose bei Epistolose, o duodinti ‘rûpintis, liepti, kad bûtø duodama, tiekiama’ Bretkû- no Giesmëse Duchaunose ir t. t. Ties ðiais ir panaðiais pavyzdþiais derëtø stabtelëti kiek ilgëliau, palyginti juos su didþiojo Lietuviø kalbos þodyno bei kitø ðaltiniø duomenimis. Mat specifiniai, tik kai kuriems mûsø raðtijos kûrëjams bûdingi vedi- niai gali rodyti darybos tipo produktyvumà senojoje lietuviø kalboje ar kurioje nors jos tarmëje6. Kitas produktyvumo rodiklis – tai hibridø, ypaè padarytø ið retesniø slavizmø, kiekis. Retesnius vedinius bei hibridus vertëtø aptarti atskirai nuo atitinkamø áprastiniø vediniø, bûdingø ir dabartinei kalbai. Apskritai dìdelës iki galo neiðnag- rinëtø pavyzdþiø sankaupos mokslinio darbo nepuoðia. Nemöþa problemø kelia su visa priesaga á senuosius raðtus atkeliavæ iðvestiniai slavizmai, greta kuriø tuose paèiuose tekstuose vartojami ir jø pamatiniai þodþiai. Gölima ið dalies pritarti disertacijos autoriui (p. 29), kad jie trauktini á sinchroniná darybos apraðà. Mat pagal grynøjø slavizmø (pvz., ponavoti) modelá su slaviðka priesaga -avoti anuomet bûdavo nukalamas ir vienas kitas lietuviðkais pamatiniais þodþiais besiremiantis vedinys, pvz.: puikavoti ‘girtis, pûstis, didþiuotis, puikuotis’, padarytas ið bûdvardþio puikus, tada turëjusio reikðmæ ‘iðdidus, pasipûtæs, áþûlus’ (p. 100). Taèiau galbût jau XVI amþiuje buvo jauèiama, kad þodþiai su -avoti yra svetimkûniai lietuviø kalboje. Antai greta ponavoti buvo vartojamas ir ponauti, greta prarakavoti – prarakauti ‘skelbti Dievo valià, ateitá, pranaðauti’, greta puikavoti – puikauti (p. 100) su lietuviðka priesaga -auti. Þinoma, èia, kaip ir daugeliu kitø atvejø, bûtø svarbu þinoti tokiø vediniø daþnumà tiriamuose ðaltiniuose. Ateityje vertëtø iðsamiau patyrinëti vertinius ir nustatyti galimà originalø átakà senøjø raðtø veiksmaþodþiø darybai bei semantikai. Èia iðsakytos pastabos, aiðku, nepaneigia atlikto darbo esmës. Tai tarsi kelio þenklai bûsimõs monografijos link. Jau ðiandien galima teigti, kad Jurgio Pakerio

6 Plg. Ambrazas 1993, 11. Remdamasis mono Daukanto didþiojo lenkø–lietuviø panaðiu kriterijumi, Giedrius Subaèius kalbø þodyno naujadarai: individuali identifikavo ir tyrë Simono Daukanto þodþiø daryba“, Liaudis virsta tauta. naujadarus, þr. Giedrius Subaèius, „Si- LAIS 4, 1993, 135–216.

245 Jurgis Pakerys, XVI a. Maþosios Lietuvos spaudiniø miðriøjø ir priesaginiø veiksmaþodþiø daryba disertacija yra pakankamai rimtas, nors kol kas ir be pilnutinio spindesio, litua- nistikos veikalas, klojantis pamatus naujam moderniam lietuviø kalbõs veiksmaþo- dþiø darybos tyrimui. Saulius Ambrazas

S AULIUS AMBRAZAS Gauta 2005 m. geguþës 3 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

246 Archivum Lithuanicum 7 Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, Notes)

247 248 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Ona Aleknavièienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose

Senøjø lietuviðkø raðtø tyrëjams, norintiems apraðyti rankraðtá ar spaudiná pa- gal ðiuolaikinius tekstologijos reikalavimus, nuolat iðkyla sunkumø dël popieriaus, áriðimo ir kitø ðaltinio, kaip fizinio objekto, ypatybiø. Gana problemiðka nustatyti spaudos bûdà, raðto ir ðrifto tipus. Galbût dël to net ir pastaruoju deðimtmeèiu, leidþiant faksimilinius senosios lietuviø raðtijos leidimus, jiems dëmesio beveik neskiriama. Þinios apie tam tikru laikotarpiu tam tikroje spaustuvëje vartotus ðriftus tampa atspirtimi leidybos duomenims nustatyti, kai jie nenurodyti, neiðlikæs knygos ant- raðtinis puslapis ar kolofonas. Ðriftø analizë itin svarbi kontrafakcijoms identifi- kuoti, tikrajai leidimo vietai ir metams atpaþinti. Taigi ðriftai yra vienas ið atribu- cijos poþymiø. Dël to naujausioje tekstologijos literatûroje ðalia kitø ðaltinio ypaty- biø rekomenduojama apraðyti ir spaudos bûdà bei ðriftus1. Ðrifto tyrimai ne tik padeda identifikuoti senuosius leidinius ar iðlikusius jø fragmentus, bet ir duoda medþiagos raðybos analizei. Naujausiuose lietuviø raðo- mosios kalbos istorijos darbuose pagrástai keliamas klausimas dël spaustuviø áta- kos ortografijai ir jos standartams. Giedrius Subaèius, lygindamas XIX amþiaus rankraðèius ir pagal juos iðleistas knygas, árodë, kad spaustuvininkai siekë keisti ir sàmoningai keitë raðybà bei skyrybà, standartizavo ortografijà ir ið dalies diktavo sàlygas savo darbus norëjusiems publikuoti autoriams2. Galimybës reformuoti or-

1 Plg. Paulius Subaèius, Tekstologija. Teorijos , “, ALt 5, 2003, 227–262; Giedrius ir praktikos gairës, Vilnius: Aidai, 2001, Subaèius, „Grafemos <µ> netektis Lietu- 470–472. vos µpaudiniuose“, ALt 6, 2004, 239–264; 2 Giedrius Subaèius, „Spaustuvininkø átaka Giedrius Subaèius, „Grafemos <µ> netek- raðybai ir jos standartams“ ALt 3, 2001, tis Lietuvos rankraµzèiuose“, ALt 6, 2004, 129–152; Giedrius Subaèius, „XVIII–XIX 265–286. amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos

249 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose tografijà, realizuoti savo „autorinæ“ raðybà priklausë nuo konkreèios spaustuvës turimø garnitûrø, o kartais ir nuo autoriaus sugebëjimo átikinti spaustuviø savinin- kus naujø spaudmenø bûtinumu. Danieliaus Kleino Gramatikos (1653) ir Kompen- diumo (1654) spausdinimo istorija liudija, kad Kleino pageidaujamos raidës su diakritiniais þenklais spaustuvininkui Johannui Reussneriui këlë rimtø problemø. Laiðke Karaliauèiaus universiteto rektoriui ir senato nariams Reussneris skundësi, kad, Kleinui reikalaujant, buvo uþsakæs iðraiþyti ir iðliedinti lietuviðkas raides, bet ðis jas net tris kartus keitë ir padarë jam dideliø nuostoliø3. Dël to strigo spaudos darbai4, didëjo iðlaidos, o Kleino gramatikos esà neturëjo paklausos. Senøjø lietuviðkø knygø ðriftai iki ðiol nagrinëti tik epizodiðkai. Lietuvos TSR bibliografijoje (1969; LB I) ir jos Papildymuose (1990; LBP) vartojami apibendrinti terminai gotiðkasis ir lotyniðkasis ðriftas, jø rûðys nekonkretizuojamos. Prie vienø XVI amþiaus knygø yra nuoroda „Got. ir lot. ðriftas“: prie Martyno Maþvydo Katekizmo (MþK), Formos Chrikðtymo (MþF), Giesmiø Chrikðèioniðkø (MþG I–II) (LB I 239–243), Baltramiejaus Vilento Enchiridiono (E), Evangelijø bei Epistolø (EE) (LB I 450–451), Jono Bretkûno Giesmiø Duchaunø (BG), Kancionalo (BKa), Kolektø (BKo), Postilës (BP) (LB I 63–65). Prie kitø pridëta nuoroda „Got. ðriftas“: prie Maþvydo Giesmës Ðv. Ambraziejaus (MþGA), Parafrazio (MþP) (LB I 241–243), Merkelio Petkevièiaus Katekiz- mo (PK) (LB I 319), Mikalojaus Daukðos Katekizmo (DK), Postilës (DP) (LB I 83–85), Morkûno Postilës (MP) (LB I 276). Vaclovas Birþiðka Lietuviø bibliografijoje, apraðydamas XVI amþiaus spaudinius, irgi ribojasi nuoroda, kad ðriftas gotikinis, plg. santrumpà „got.“ prie MþK, MþGA, MþF, EE, BG, BKo, BP arba „got. r.“ prie DK, DP, MT, MTP, MP; prie E ir PK nëra jokios nuorodos5. Senesnëse bibliografijose spaudiniø ðriftas apibûdinamas panaðiai. Maurycijus Stankiewiczius, bibliografinëje studijoje Bibliografia litewska od 1547 do 1701 (1889) palyginti iðsamiai apraðæs lietuviðkas knygas, MþK, MþF, E, EE, BG, DK, DP, MT ir MTP ðriftà irgi apibûdina kaip gotikiná: „Druk gocki“6. Kiek iðsiskiria tik Bretkûno Postilës charakteristika: „Druk gocki z wyjàtkiem przedmowy ùaciñskiej przy tomie pierwszym“ (Stankiewicz 1889, 16). Prie MþP, PK, BKa ir BKo nëra jokiø nuorodø. Silvestro Baltramaièio bibliografijoje Ñïèñîêú ëèòîâñêèõú è äðåâíå-ïðóññêèõú êíèãú, èçäàííûõú ñú 1553 ïî 1903 ãîäú prie MþK, MþF, MþP, EE, BG, BKa, BKo, DP, MT, MP

3 Laiðkas saugomas GStA PK: XX. HA. EM., 5 Vac[lovas] Birþiðka, Lietuviø bibliografija Tit. 139k, Nr. 169, Bl. 43, jo perraðas ir XVI–XVIII amþ., Kaunas: Ðvietimo Minis- vertimas: Domas Kaunas, „Archyviniai terijos Knygø Leidimo Komisija, 1924, dokumentai apie Maþosios Lietuvos seno- 2–15. 0 0 0 sios raðtijos ir spaudos darbuotojus“, 6 Maurycy Stankiewicz, Studya bibliograficzne Knygotyra 25(32), 1998, 454–456. nad literaturà litewskà 2. Bibliografia litews- 4 Elizabeth Novickas, „The printer and the ka od 1547 do 1701, Kraków: Ksiægarnia scholar: the making of Daniel Klein’s G. Gebethnera i Spólki, 1889, 1–23. Grammatica Litvanica“, ALt 6, 2004, 17–42.

250 Archivum Lithuanicum 7 priraðyta „øð. ã.“, prie kitø nëra jokiø nuorodø7. Kai kuriose naujausiose biblio- grafijose ir kataloguose senøjø spaudiniø ðriftas visai nenurodomas8. XIX amþiuje iðëjusiose knygose ir straipsniuose, nagrinëjusiuose spaudos ir spaustuviø istorijà, XVI amþiaus leidiniø ðriftas daþniausiai apibûdinamas kaip gotikinis arba antikvinis9. Gausiai lietuviðkø knygø faksimilëmis iliustruotame Eduardo Volterio straipsnyje, paskelbtame 1903 metais Peterburge10, irgi tenurodo- ma, kad visi lietuviðki XVI amþiaus veikalai, kaip ir to laikotarpio lenkiðki, „íàáðàíû íºìåöêî-ãîòè÷åñêèìè áóêâàìè“. Ðiame ir vëlesniuose XX pirmoje pu- sëje publikuotuose kitø autoriø darbuose á spaudos raidà paprastai þiûrima kaip á literatûros ir kultûros istorijos reiðkiná11, o ið knygos dizaino elementø daþniausiai apraðomas antraðtinis puslapis, frontispisas, inicialai, vinjetës, nurodomas forma- tas, lankø ir puslapiø skaièius. Daugiau dëmesio senøjø lietuviðkø knygø ðriftams skiriama Viliaus Uþtupo straipsnyje „Lotyniðkojo ðrifto ásigalëjimas lietuviø poligrafijoje“, monografijoje Lie- tuvos spaustuvës ir kartu su Antanu Buraèu parengtoje knygoje Senieji Lietuvos spaud- menys. XVI–XVIII amþiaus faksimilës12. Pastarojoje autoriai siekë apþvelgti bendrà XVI–XVIII amþiaus ðriftø raidà ir iliustruoti jà faksimilëmis, parodyti kaitos tenden- cijas, modernëjimà veikiant europinei spaudai, bet nekëlë uþdavinio detalizuoti konkreèiø spaustuviø ir spaudiniø ðriftø – tam reikia specialiø tyrimø. Svarbiausiu LDK spaudos evoliucijos poþymiu tiek Uþtupas (1975, 132–143; 1998, 55–58), tiek Buraèas ir Uþtupas (2004, 19) laiko palaipsná spaustuviø perëji- mà nuo gotikinio ðrifto prie antikvos. Á ðá perëjimà þiûrima kaip á paþangos kelià ir nuolat sekama, ar spaudiniuose yra ir kiek yra antikvos. Taèiau didþioji daugu- ma XVI–XVII amþiaus lietuviðkø knygø tiek Maþojoje, tiek Didþiojoje Lietuvoje bu-

7 Ñ[èëâåñòðú] Áàëòðàìàéòèñú, Ñïèñîêú ëè- âú XVI âºêº“, Ïå÷àòíîå èñêóññòâî, Ñ.-Ïå- òîâñêèõú è äðåâíå-ïðóññêèõú êíèãú, èçäàí- òåðáóðãú: Èçäàòåëú I. I. Ëåìàíú, 1903 íûõú ñú 1553 ïî 1903 ãîäú, Ñ.-Ïåòåð- ìàðòú, 191–196. áóðãú: Òèïîãðàôiÿ Â. Áåçîáðàçîâà è 11 Plg. dar Vyt[autas] Alantas, „Vilniaus Êîìï., 1904, 1–5. Akademijos spaustuvë 1583–1803“, Lie- 8 Plg. K[onstancija] Èepienë, I[rena] Petraus- tuvos þurnalistø sàjungos metraðtis 3, 1940, kienë, Vilniaus akademijos spaustuvës leidi- 17–19; Wùadysùaw Abramowicz, Piúmien- niai 1576–1805. Bibliografija, Vilnius: Lie- nictwo i ksiàýka na Litwie, Wilnius: tuvos TSR Mokslø Akademijos Centrinë Pañstwowe wydawnictwo literatury poli- biblioteka, 1979; Vilniaus universiteto bib- tycznej i naukowej, 1957; A[ëåêñàíäð] liotekos paleotipai. Katalogas, sudarë Nojus Àíóøêèí, Íà çàðå êíèãîïå÷àòàíèÿ â Feigelmanas, Irena Daugirdaitë, Petras Ëèòâå, Âèëüíþñ: Mèíòèñ, 1970, 34–47. Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûros ir 12 Vilius Uþtupas, „Lotyniðkojo ðrifto ásiga- tautosakos institutas, 2003 ir kt. lëjimas lietuviø poligrafijoje“, Knygotyra 9 Plg. Jerzy Samuel Bandtkie, Historya dru- 5(12), 1975, 132–143; Vilius Uþtupas, Lie- karn w Krolestwie Polskiem i Wielkiem Xiæst- tuvos spaustuvës. 1522–1997, Vilnius: Vi- wie Litewskiem jako i w kraiach zagranicz- liaus Uþtupo leidykla, 1998, 55–58; Anta- nych, w których Polskie dzieùa wychodziùy nas Buraèas, Vilius Uþtupas, Senieji Lietu- 1–3, W Krakowie: w drukarni Jozefa Ma- vos spaudmenys. XVI–XVIII amþiaus faksi- teckiego, 1826. milës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei- 10 Ý[äóàðäú] Âîëüòåðú, „Ëèòîâñêàÿ ïå÷àòú dybos institutas, 2004.

251 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose vo iðspausdinta ne antikva, o gotikiniu ðriftu. Antikva jose vartota tik kaip teksto iðskiriamasis ðriftas (apie terminus þr. 1.). Didesnëse LDK spaustuvëse lietuviðkas knygas rinkti antikva pradëta tik XVII amþiaus antroje pusëje, maþesnëse – XVIII amþiuje. Iki tol ji tevartota tiktai antraðtëms, lotyniðkoms pratarmëms ir kai kuriems þodþiams pagrindiniame tekste iðskirti. Maþojoje Lietuvoje gotikinis ðriftas iðsilaikë iki Antrojo pasaulinio karo. Taigi lietuviðki spaudiniai minëtame Uþtupo straipsnyje ir abiejose knygose vertinami ne pagal pagrindiná, o pagal „periferinᓠðriftà, todël objektyvi visuma nepateikiama. Tai pasakytina tiek apie atskiras knygas, tiek apie bendrà ðrifto raidos charakteristikà, ypaè XVI–XVII amþiuje. Gotikinis ðriftas vadinamas konser- vatyviu ir archajiðku. Net apibûdinant pirmàjà LDK lietuviðkà knygà – Daukðos Katekizmà (1595) – sakoma: „Artëjant prie ðimtmeèiø ribos baþnytiniuose leidiniuo- se vis dar tæsiama konservatyvi gotiðkø spaudmenø tradicija“ (Buraèas, Uþtupas 2004, 102). Pirmøjø lietuviðkø knygø gotikinio ðrifto rûðys þodynuose, þinynuose ir encik- lopedijose ávardijamos skirtingai. Antai 1997 metais iðëjusiame enciklopediniame þodyne Knygotyra13 Maþvydo Katekizmo ðriftas nusakomas dvejopai: 1) buvo ið- spausdintas „fraktûra (su antikvos elementais)“ (KEÞ 118); 2) iðspausdintas „ðva- bacheriu“ (KEÞ 360). Naujoji Buraèo ir Uþtupo knyga irgi pasëjo nemaþai abejoniø. Komentarai po faksimilëmis joje suformuoja vaizdà, kad lotyniðkosios abëcëlës knygos XVI–XVIII amþiuje tiek LDK, tiek Maþojoje Lietuvoje buvo spausdinamos arba antikva, arba ðvabachu. Jokia kita gotikinio ðrifto rûðis – nei rotunda, nei fraktûra – komentaruose neminima. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti gotikinio ðrifto raidà lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose, nustatyti pagrindinius raidos etapus, ðriftø sàsajas Maþojoje ir Di- dþiojoje Lietuvoje, ávertinti ðrifto átakà ortografijos principams. Analizuojant XVI– XVIII amþiaus lietuviðkø knygø ðriftus, stengiamasi atkreipti dëmesá ir á kai kuriuos netikslumus ir dviprasmybes, atsirandanèias dël iðsamesniø studijø stygiaus, ir, þinoma, norima dar kartà priminti, kad ði daugeliui humanitariniø mokslø svarbi sritis per maþai tiriama14. Vis dar ávairuojanti terminija15, skirtinga klasifikacija verèia pirmiausia apibrëþti svarbiausias sàvokas ir bent trumpai apibûdinti gotikinio ðrifto rûðis bei raidà XV– XVI amþiuje16.

13 Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, redakto- 15 Ið lietuviðkø knygø apie bendràjà ðriftø is- rius Feliksas Jukna, Vilnius: Alma littera, torijà, be Uþtupo darbø, dar minëtini: 1997 (toliau – KEÞ). St[asys] Braðiðkis, Raðtas. Jo mokymo nau- 14 Straipsnyje neanalizuojami ðriftø dydþiai. jieji keliai ir 19 rankos raðto pavyzdþiø, Ðiau- Senuosius jø pavadinimus þr. Horn- liai: „Kultûros“ bendrovë, 1922; Levas schuch’s Orthotypographia 1608, edited and Vladimirovas, Knygos istorija, Vilnius: translated by Phillip Gaskell, Patricia Mokslas, 1979 ir kt. Bradford, Cambridge: The University Lib- 16 Dëkoju Vilniaus dailës akademijos profe- rary, 1972; Domas Kaunas, Maþosios Lie- soriui Albertui Gurskui uþ konsultacijas ir tuvos knyga. Lietuviðkos knygos raida. 1547– leidimà naudotis asmenine biblioteka. 1940, Vilnius: Baltos lankos, 1996, 86, 88.

252 Archivum Lithuanicum 7 1. SPAUSDINTINIS ÐRIFTAS PAGAL PASKIRTÁ. Senosiose knygose, kaip ir dabartinëse, paprastai bûdavo derinami keliø stiliø ðriftai: pagrindiniam tekstui pasirenkamas vienoks, o antraðtëms, reikðmingoms teksto vietoms (citatoms, Dievo ir ðventøjø vardams), kita kalba raðomiems þodþiams, marginalijoms bei komunikaciniams knygos elementams – kitoks. Spausdintiná ðriftà pagal paskirtá Lietuvoje áprasta skirstyti á: 1) tekstiná; 2) antraðtiná; 3) akcidentiná17. Laikantis tokio skirstymo suprantama, kad tekstiniu ðriftu spausdinamas pagrindinis leidinio teks- tas, antraðtiniu – antraðtës, akcidentiniu – skelbimai, diplomai, etiketës ir pan. Kadangi antraðèiø ir teksto iðskiriamasis ðriftas senuosiuose spaudiniuose daþ- nai sutampa, ðiame straipsnyje laikomasi leidinyje Lexikon der Buchkunst und Bib- liophilie siûlomos klasifikacijos: 1) tekstinis ðriftas (vok. Werckschrift, anksèiau va- dintas Brotschrift); 2) teksto iðskiriamasis (vok. Auszeichnungsschrift); 3) akcidentinis (vok. Akzidenzschrift); 4) plakatinis (vok. Plakatschrift)18. Kalbant apie senàsias lietu- viðkas knygas, þinoma, svarbiausi pirmieji du. Pagrindiniu knygos ðriftu ðiame straipsnyje laikomas tekstinis ðriftas. Su pa- grindiniu nesutampantis kito garnitûro ðriftas, kuriuo daþniausiai renkamos ant- raðtës, á tekstà áterpti kitø kalbø þodþiai, svarbûs ar, atvirkðèiai, pagalbiniai frag- mentai, vadinamas teksto iðskiriamuoju ðriftu. Teksto iðskiriamajam ðriftui priskir- tinas ir pratarmiø ðriftas, nes jis daþniausiai skiriasi nuo pagrindinio ir sutampa su vienu ið iðskiriamøjø ðriftø. Visas to paties stiliaus, bet ávairaus dydþio, pasvirimo ir kontrastingumo spaus- dintinio ðrifto komplektas vadinamas garnitûru (pranc. garniture ‘komplektas’) (Le- xikon 150; DÞ 136).

2. ÐRIFTØ RÛÐYS PAGAL STILISTIKÀ. Ðriftø klasifikacija ávairiose vals- tybëse ir skirtingais laikotarpiais nevienoda19. Jie skirstomi pagal atsiradimo laikà ir stilistikà: linijø storá, iðkeltiniø ir nuleistiniø ilgá, tarpus tarp raidþiø ir þodþiø, pasvirumà bei reljefà, viduriniosios juostos raidþiø aukðèio ir ploèio santyká, iðori- niø raidës linijø tolygumà (Juda 2001, 18). Lotynø abëcëlës pagrindu paremtà gotikos stiliaus rankraðtiná raðtà, galutinai susiformavusá Europoje XIII amþiuje, Lietuvoje áprasta vadinti gotikiniu, arba gotið- kuoju, raðtu. Tiek rankraðtiniam raðtui, tiek pagal jo pavyzdá sukurtam spausdin- tiniam ðriftui bûdingos vertikalios, siauros, storø lauþtiniø linijø raidës. Gotikinio ðrifto antipodu laikomi lotyniðkieji ðriftai (DÞ 31, plg. Vladimirovas 1979, 170). Jiems priskiriama antikva ir kursyvas. Ðioms ðrifto rûðims bûdingas pagrindiniø

17 Dailës þodynas, ats. redaktorë Jolita Mule- liographisches Institut Leipzig, 1987, 146 vièiûtë, Vilnius: Vilniaus dailës akade- (toliau – Lexikon). mijos leidykla, 1999, 412 (toliau – DÞ); 19 Apie ðriftø klasifikacijos istorijà, kriterijus KEÞ 346. 0 0 0 ir problemas þr. Maria Juda, Pismo druko- 18 Lexikon der Buchkunst und Bibliophilie, hrsg. wane w Polsce XV–XVIII wieku, Lublin: von Karl Klaus Walther, Leipzig: VEB bib- Wydawnictwo Universytetu Marii Curie- Skùodowskiej, 2001, 23–53 ir lit.

253 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose raidës elementø proporcingumas, aiðkumas, apvalûs kontûrai, plonos linijos. Ka- dangi antikvos ðriftais pirmiausia spausdinti lotyniðki graikø ir romënø klasikø raðtai, ðie ðriftai imti vadinti klasikiniais, arba lotyniðkaisiais, ðriftais (Uþtupas 1975, 135). Lietuvoje paprastai skiriamos 4 arba 5 gotikinio ðrifto rûðys. Dailës þodyne nu- rodomos penkios: 1) bastårda, 2) fraktûrä, 3) rotanda, 4) ðvöbachas, 5) tekstûrä (DÞ 144), o Knygotyroje – keturios: 1) tekstûrä; 2) fraktûrä; 3) ðvöbacheris, 4) gòtiðkoji antikvä (KEÞ 118; rotunda KEÞ 318 pateikiama atskirai ir apibûdinama kaip „su- apvalintas gotiðkasis fraktûros atmainos ðriftas“). Lenkø literatûroje skiriamos 4–6 gotikinio spausdintinio ðrifto rûðys: 1) tekstûra; 2) rotunda; 3) gotikinë antikva; 4) ðvabachas; 5) fraktûra20. Kai kurie tyrëjai gotikinës antikvos gotikiniam ðriftui nepriskiria (plg. Juda 2001, 19–20), kiti prie penkiø minëtøjø dar prideda bastardà21. Ðvabachas ir fraktûra, atsiþvelgiant á atsiradimo laikà ir stilistikos kaità, traktuojami kaip postgotikiniai (lenk. postgotycki, neogotycki; Juda 2001, 19–20, 339). Vokieèiø literatûroje ðriftai daþniausiai skirstomi á: 1) apvaliuosius (vok. runde Schriften); 2) lauþytuosius (vok. gebrochene Schriften); 3) svetimuosius (graikø, heb- rajø, arabø, kirilikos ir kt.) (Lexikon 146). Apvaliesiems ðriftams priskiriamos visos antikvos ir kursyvo rûðys, o lauþytiesiems – tekstûra (vok. Gotisch) rotunda (vok. Rundgotisch), ðvabachas (vok. Schwabacher) ir fraktûra (vok. Fraktur). Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad vokieèiø literatûroje gotikiniu ðriftu daþnai vadinamas tik anks- tyvasis spausdintinis ðriftas tekstûra22, tuo tarpu Lietuvoje terminas gotikinis ðriftas vartojamas visoms gotikinio stiliaus ðrifto rûðims ávardyti. Vokieèiø literatûroje, kaip minëta, apibendrintas terminas daþniausiai yra lauþytasis ðriftas. Ðiek tiek painiavos kelia anksèiau dviem reikðmëmis vartotas terminas fraktûra: 1) plaèiàja – kaip gotikinis raðtas ir ðriftas apskritai23; 2) siauràja – kaip tam tikra gotikinio ðrifto rûðis. Dabartinëje literatûroje fraktûros terminas suprantamas siau- ràja prasme.

20 Andrzej Tomaszewski, Leksykon pism dru- 23 Plg. Carl Faulmann, Das Buch der Schrift karskich, Warszawa: Wydawnictwo enthaltend die Schriftzeichen und Alphabete Krupski i S-ka, 1996, 184–185. aller Zeiten und aller Völker des Erdkreises, 21 Encyklopedia wiedzy o ksiàzce, redakcja na- Wien: Druck und Verlag der Kaiserlich- czelna: Aleksander Birkenmajer [et al.], Königlichen Hof- und Staatsdruckerei, Wrocùaw: Ossolineum, 1971, 1249–1250. 1880, 205, 209, 208, 227; Braðiðkis 1922, 22 Plg. Albert Kapr, Deutsche Schriftkunst. Ein 20; Abramowicz 1957, 19–20: „Na zacho- Fachbuch für Schriftschaffende. Versuch einer dzie w XV wieku byùy szczególnie roz- neuen historischen Darstellung, Dresden: powszechnione dwa style pisma ùaciñskie- VEB Verlag der Kunst, 1955, 93: „Die go – antykwa (wskrzeszona minuskuùa ka- Gruppe der gebrochenen Schriften umfaßt roliñska) i fraktura (pismo gotyckie). Przy die Gotisch, Die Rundgotisch, die Schwa- czym fraktura, która utrzymaùa siæ w bacher und die Fraktur“; Hans Peter Will- Niemczech w odmianie zwanej szwabachà, berg, Wegweiser Schrift, Mainz: Verlag Her- przeszùa do Polski, a stàd rozpowszech- mann Schmidt, 2001, 76. niùa siæ po Litwie“.

254 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. Hans Peter Willberg, Wegweiser Schrift, 2001: tipiðkos tekstûros, rotundos, ðvabacho ir fraktûros raidës; Alberto Gursko asmeninë biblioteka

2.1. GOTIKINIO ÐRIFTO RÛÐYS. Ðiame straipsnyje gotikinis ðriftas skirs- tomas á 4 rûðis: 1) tekstûrä; 2) rotanda; 3) ðvöbachas, arba ðvöbacheris; 4) fraktûrä, taigi laikomasi vokieèiø literatûroje áprasto skirstymo, tik terminas gotikinis ðriftas suprantamas kaip apibendrintas ir netaikomas vien tekstûrai. Tai labai dìdelës ðriftø grupës, turëjusios daug variantø ir tarpiniø formø. Gotikinio ðrifto rûðys paprastai atpaþástamos pagal maþosios formà, taèiau norint atskirti pereinamàsias formas, svarbu lyginti ir kitas raides (þr. 2.1.1.–2.1.4.; plg. 1 pav.).

2.1.1. TEKSTÛRA. Tekstûra (lot. textura ‘audimas, pynimas’) pirmà kartà ið- leista vadinamoji Johanno Gutenbergo 42 eiluèiø Biblija. Tekstûros prototipas – rankraðtiniø knygø raðtas. Veikiant gotikos architektûrai, karolingø minuskulo rai-

255 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose dës XI–XII amþiuje siaurëjo, leñktosios linijos virto kampuotomis, vidurinioji juosta darësi aukðtesnë, ëmë dominuoti virðutiniosios ir apatiniosios atþvilgiu. Ið ðio ankstyvojo gotikinio raðto XII amþiaus pabaigoje ðiaurës Prancûzijos vienuolynuo- se iðsirutuliojo tekstûra24. Kadangi pagrindinë literatûra – lotyniðka Biblija ir litur- ginës knygos – vienuolynø skriptoriumuose raðytos daugiausia tekstûra, ji tapo pavyzdþiu ir pirmiesiems spaustuvininkams. Spausdintinës tekstûros maþoji kampuota, jos ðoninës linijos nelenktos, lauþtos pereinant nuo áþambaus pagrindo prie vertikalës tiek virðuje, tiek apaèioje (plg. 1 pav., þr. Juda 2001, 73). Maþoji susideda ið dviejø daliø (kaip dabartinë antikvinë nekursyvinë , plg. Juda 2001, 65), <µ> ir neturi nuleistiniø, bai- giasi ties pagrindine linija (plg. Juda 2001, 75). Kitø raidþiø iðkeltinës ir nuleistinës neilgos, linijos storos, vertikaliø galai rombo formos, tarpai tarp þodþiø ir eiluèiø maþi, daug ligatûrø, dël to teksto visuma primena tankø audiná (Korger 1972, 90). Lietuviðkuose spaudiniuose tekstûra nevartota.

2.1.2. ROTUNDA. Italijoje ir Ispanijoje tekstûra kaip raðtas laikësi neilgai – XIV amþiaus pabaigos rankraðèiuose jà iðstûmë lotyniðkajai raðto tradicijai artimes- në rotunda (lot. rotundus ‘apvalus’). Kiek vëliau ji kurá laikà buvo vyraujanèiu raðtu, paskui ir ðriftu visoje Europoje25. Tai suapvalintas gotikinis raðtas, atsiradæs Italijoje XIII amþiuje ir tapæs pereinamàja forma nuo gotikinio prie antikvinio raðto. Rotun- da – seniausias Italijos spausdintinis ðriftas. Vëliau sukurta daug atmainø, papli- tusiø toli uþ Italijos, XV–XVI amþiuje vartotø Vokietijoje, Anglijoje, Lenkijoje (Kor- ger 1972, 90). Vokietijoje ðios rûðies ðriftu Augsburgo spaustuvininkas Güntheris Zaineris spausdino jau 1472 metais26. Lenkijoje rotunda pirmà kartà pasirodë 1473-iaisiais Krokuvos spaustuvininko Kaspero Staube’s spaustuvëje, taèiau tipiðkø formø ágavo XVI amþiaus pradþioje Krokuvos spaustuvininko Kaspero Hochfederio leistose knygose (Juda 2001, 63, 96–97, 339). Iki XVI amþiaus treèiojo deðimtmeèio vidurio rotunda buvo pagrindinis lenkø spausdintinis ðriftas – ið pradþiø ja rinktas ir tekstas, ir antraðtës, vëliau – tik antraðtës (Juda 2001, 82, 95–98, 339). Rotunda vartota ir Karaliauèiaus spaustuvëse (þr. 3.). Rotundos möþosios raidës ið dalies suapvalintos. Rotundai, kaip ir tekstûrai, bûdingos storos vertiköliosios linijos, trumpos iðkeltinës bei nuleistinës ir atitinka- mai aukðta vidurinioji juosta, taèiau rotundos raidës platesnës ir apvalesnës. Nors rotundoje irgi daug ligatûrø, bet ji lengviau skaitoma negu tekstûra (Korger

24 Hildegard Korger, Schrift und Schreiben, 26 Handbücher zur Sprach- und Kommunika- Leipzig: VEB Fachbuchverlag, 1972, 90; tionswissenschaft 10.1. Schrift und Schrift- Kapr 1955, 33–35. lichkeit. Ein interdisziplinäres Handbuch in- 25 Hans Jensen, Die Schrift in Vergangenheit ternationaler Forschung, hrsg. von Hartmut und Gegenwart, Berlin: VEB Deutscher Ver- Günther, Otto Ludwig, Berlin; New York: lag der Wissenschaften, 1969, 532. de Gruyter, 1994, 214, 216.

256 Archivum Lithuanicum 7 1972, 90). Maþoji suapvalinta deðinëje pusëje virðuje ir kairëje pusëje apaèio- je, o lauþtinës linijos iðlaikytos deðinëje pusëje apaèioje ir kairëje pusëje virðuje (plg. 1 pav.; þr. Juda 2001, 89). Maþoji , kaip ir tekstûroje, susideda ið dviejø daliø, tik virðutinioji didesnë uþ apatiniàjà (Juda 2001, 82; Kapr 1955, 35). Raidës <µ> ir irgi be nuleistiniø (plg. Juda 2001, 91), vertikalës nesibaigia rombo formos antgaliais, <¸> primena arabiðkà skaitmená <3>. Dìdþiosios raidës artimos antikvai (Kapr 1955, 94).

2.1.3. ÐVABACHAS. Ðvöbachas, arba ðvöbacheris27, – vokieèiø ankstyvojo Renesanso ðriftas, atsiradæs XV amþiaus viduryje ið frankiðkosios bastardos raðto. Ðá raðtà iðpopuliarino kanceliarijø raðtininkai ir pirkliai: jiems buvo aktualu raðymo greitis, lengvas skaitomumas, todël labiau uþ tekstûrà tam tiko kiek skubota, bet lankstesnë ir paprastesnë bastarda; skirtinguose regionuose ji ágavo savitø bruoþø (Kapr 1955, 47–48, 54–55). Pagal bastardos raðtà buvo kuriami ir spausdintiniai bastardos ðriftai. Ðvabachas plito ið Nürnbergo ir Augsburgo. XVI amþiaus pradþioje vidutiniuose ir maþuose Vokietijos miestuose atsirado daug spausdintiniø ðvabacho stiliaus ðriftø. Nafjos, tvirtos ir dràsios formos atitiko reformoms nusiteikusiø visuomenës sluoksniø estetiná skoná (Kapr 1955, 48). Ðvabachas ypaè pamëgtas per Valstieèiø karà (1525). XVI amþiaus pirmàjá ketvirtá ðis ðriftas buvo pats populiariausias, juo plito tûkstanèiai skrajuèiø su socialiniais ir religiniais reikalavimais. Tekstûra ir rotunda, kaip lotyniðkø Biblijø ir liturginiø knygø ðriftas, prasidëjus kovai su Romos katalikø popieþiaus institucija, buvo pamaþu iðstumiamos (Kapr 1955, 47– 48). Ðvabachas iðplito daug plaèiau nei tekstûra ir rotunda tiek chronologiniu, tiek teritoriniu atþvilgiu. Lenkijoje ðvabachas, dar labai artimas bastardai, pasirodë 1492 metais Marien- burge (lenk. Malbork), Jakobo Karweysso spaustuvëje, o tipiðkø formø – 1522-aisiais Krokuvoje, Floriano Unglerio spaustuvëje; ið pradþiø juo rinktos antraðtës, paskui ir tekstas (Juda 2001, 111, 339). Ðvabachas buvo populiarus keletà amþiø tiek Maþojoje, tiek Didþiojoje Lietuvoje (þr. 3.–4.). Tipiðkomis ðvabacho raidëmis laikomos , , , ir (plg. 1 pav.). Maþoji virðuje ir apaèioje smaila, ðoninës linijos apvalios (Kapr 1955, 94; Juda 2001, 104). Maþoji sudaryta nebe ið dviejø daliø kaip tekstûros ir rotundos, o ið vienos (panaðiai kaip dabartiniame kursyve, plg. ir ; þr. Juda 2001, 114). Iðsiskiria ðvabachas ir maþàja : virðuje deðinëje pusëje linijos sukryþiuojamos (Kapr 1955, 48, 94; Juda 2001, 118). Ilgoji <µ> ir su nuleistinëmis (Juda 2001, 98–113).

27 Jo pavadinimo kilmë nëra iki galo iðaiðkin- jo ðá ðriftà naudoti Nürnberge, o ið èia ta. Manoma, kad ið frankø vietovës jis plito á Augsburgà ir toliau (Kapr Schwabacho kilæs spaustuvininkas pradë- 1955, 48). 0 0 0

257 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose Ðvabachas palyginti aiðkus ir lengvai skaitomas. Tam turi átakos ilgesnës nei tekstûros ir rotundos iðkeltinës bei nuleistinës, þemesnë vidurinioji juosta (x linija), didesni tarpai tarp raidþiø ir þodþiø, maþiau ligatûrø. Ryðkûs bruoþai, stabilumas, lenktø bei tiesiø linijø dermë, didþiøjø ir maþøjø raidþiø harmonija darë ðriftà patrauklø. Funkcionavo daug variantø, ið jø svarbesni Aukðtutiniojo Reino (vok. Oberrheinische) ir Wittenbergo ðvabachas (Korger 1972, 89).

2.1.4. FRAKTÛRA. Fraktûra (lot. fractura ‘lûþis’) vadinama dar ir vokiðkuoju ðriftu (deutsche Schrift; Kapr 1955, 94, 48–49). Fraktûrai irgi bûdingos á bastardà panaðios kai kuriø maþøjø ir didþiøjø raidþiø formos. Spausdintinë fraktûra atsirado po tekstûros, bastardos ir ðvabacho permainin- gos kaitos. 1507–1510 metais benediktinø vienuolis ir kaligrafas Leonhardas Wag- neris sudarë ðriftø pavyzdþiø rinkiná, kuriame buvo formø, vëliau pritaikytø lei- dþiant kaizerio Maksimiliano I maldaknygæ (1513). Jà Augsburge iðspausdino Han- sas Schönspergeris spaudmenimis, pagamintais pagal Vincento Rocknerio eskizus (Kapr 1955, 48–49). Beveik tuo paèiu metu Nürnberge dirbo kitas ðrifto meistras – Hansas Neudörferis, pagal kurio eskizà Jeronimas Andrea (Hieronymus Andrä) pa- gamino fraktûrinius spaudmenis. Jais Nürnberge spausdinti vadinamieji Dürerio spaudiniai (1522, 1526, 1527) (Jensen 1969, 535; Kapr 1955, 49). Po Valstieèiø karo ypaè plito vadinamoji Wittenbergo fraktûra. Jos populiarumà, be abejo, lëmë Refor- macijos pradininkø kultûrinë ir literatûrinë veikla (Kapr 1955, 51). Lenkijoje Schönspergerio variantas pasirodë 1521 metais Jano Hallerio spaustuvëje ir tapo dominuojanèiu ðriftu; Neudörferio ir Andrea fraktûra buvo ne tokia populiari (Juda 2001, 133–137). 0 0 0 Fraktûros möþosios raidës siauresnës ir grieþtesnës negu ðvabacho, bet didþio- sios platesnës ir dekoratyvesnës (Korger 98, 101, plg. Juda 2001, 114–137). MaþÂsios ðoninë kairioji linija virðuje ir apaèioje lauþta, o deðinioji suapvalinta (plg. 1 pav.), taèiau buvo formø, primenanèiø ðvabacho (þr. Juda 2001, 122). Kaip ir ðvabacho, fraktûros ilgoji <µ> ir su nuleistinëmis (þr. Juda 2001, 124). Maþøjø raidþiø iðkeltinës kai kuriuose variantuose baigiasi atsiðakojimais arba „snape- liais“. Kaip ir tekstûros, fraktûros raidþiø vertiköliosios linijos prasideda ir baigiasi rombo formos smaigaliais. Dìdþiosios raidës atpaþástamos ið tipiðkø uþraitø, vadi- namø dramblio straubliais (vok. Elefantenrüssel; Kapr 1955, 94). Palyginti siaurø ir grieþtø maþøjø bei iðraiðkingø didþiøjø derinys fraktûrai suteikia dinamiðko ir prabangaus ðrifto áspûdá. Fraktûrà romaniðkuose kraðtuose, Nyderlanduose, Anglijoje, Lenkijoje, Didþiojo- je Lietuvoje ir kitur nuo XVII amþiaus vidurio pamaþu iðstûmë antikva. Vokietijoje ir jos átakai priklausiusiuose kraðtuose ðriftø raida rutuliojosi kiek kitaip: fraktûra Baroko ir Klasicizmo epochose ágavo naujø formø ir buvo vartojama iki 1941-øjø, kol jà uþdraudë Hitlerio vadovaujami nacionalsocialistai. Ðriftø uþdraudimas – diktatûriniams reþimams bûdingas faktas. Fraktûra buvo ypaè populiari Maþojoje Lietuvoje (þr. 3.).

258 Archivum Lithuanicum 7 2.2. LOTYNIÐKOJO ÐRIFTO RÛÐYS. Perëjimas nuo gotikinio raðto prie antikvos, gráþimas prie romënø ir karolingø epochos formø aiðkinamas ávairiomis prieþastimis: pasikeitusi raðomoji medþiaga (vietoj pergamento plintantis pigesnis popierius), permainos architektûros stiliuje, vietoj vienuolynuose veikusiø skripto- riumø, perraðinëjusiø religinius rankraðèius, prekybos miestuose atsiradæ profesio- nalûs skriptoriumai, greitam raðymui dël kampuotø formø netinkamas gotikinis raðtas ir kt. (Kapr 1955, 39–40). Svarbus veiksnys – senieji romënø áraðai, Italijoje matomi ant antikiniø architektûros paminklø. Ið Karolio Didþiojo laikø iðlikæ loty- niðki ir graikiðki rankraðèiai traktuoti kaip originalûs graikø ir romënø rankraðèiai. Taèiau praktiðkiems Renesanso epochos þmonëms lemiamos reikðmës galëjo turë- ti tai, kad karolingiðkuoju minuskulu galima greièiau raðyti, já lengviau skaityti. XV amþiuje jo pagrindu atsiradæs humanistinis minuskulas ir humanistinis kur- syvas tapo pavyzdþiu spausdintinei antikvai ir kursyvui (Kapr 1955, 40).

2.2.1. ANTIKVA. XV amþiaus antroje pusëje lotynø abëcëlës pagrindu sukur- tas spausdintinis ðriftas vadinamas lotyniðkàja antikva arba tiesiog antikva (lot. antiqua ‘senovinë’). Jai bûdingi apvalûs kontûrai, pagrindiniø raidës elementø pro- porcingumas, aiðkumas, neaukðta vidurinioji juosta (x linija), ilgesnës negu gotiki- niø ðriftø raidþiø iðkeltinës ir nuleistinës (þr. Juda 2001, 154–188). Antikva laikoma gotikinio ðrifto antipodu, istoriðkai skirstoma á Renesanso, Baroko ir Klasicizmo, o jos rûðys vadinamos kûrëjø arba spaustuvininkø vardais (DÞ 31). Pirmieji antikva spausdinti pradëjo pirmieji Italijos spaustuvininkai Konradas Sweynheimas ir Arnoldas Pannartzas nuo 1465-øjø, o Strasbûro spaustuvininkas Adolfas Ruschas – apie 1467-uosius. Taèiau lemiamas posûkis prasidëjo nuo 1470- øjø, kai Venecijoje Nicolas Jensonas sukûrë antikvos variantà, tapusá pavyzdþiu vëlesniems (Kapr 1955, 40–41, 51). Antikvà ypaè iðpopuliarino Venecijos spaustu- vininkai ir leidëjai Aldus Manucijus (Aldus Manutius) ir Petrus Bembo spausdinda- mi knygas Fransesco Griffo ið Bolonijos iðraiþytais spaudmenimis28. Lenkijoje pir- mieji venecijietiðka antikva pradëjo spausdinti Krokuvos spaustuvininkai Fabianas Ungleris ir Wolfgangas Lernas, o Nicolo Jensono antikva – Hieronimas Wietoras; ði iki XVI amþiaus devintojo deðimtmeèio Lenkijoje buvo vyraujantis antikvos va- riantas (Juda 2001, 340). Vokietijoje XV amþiaus antroje pusëje ir XVI pradþioje spausdintose knygose prieðprieða tarp gotikinio ðrifto ir lotyniðkojo formavosi pagal þanrus: teologinës ir juridinës knygos – literatûros paveldo ir tradicijø perdavëjos – buvo spausdinamos tekstûra ir rotunda, kitos – daþniausiai antikva (Kapr 1955, 46–47). Kilus Reforma- cijos judëjimui, dariusiam didelæ átakà ir spaudos plëtotei, atsirado nemaþai tarpi- niø formø tarp gotikinio ðrifto atmainø ir antikvos, jos pradëjo varþytis su tekstûra ir rotunda, ðriftø raida pasidarë dinamiðkesnë. Antikva itin daþnai vartota kaip teksto iðskiriamasis ðriftas.

28 Handbücher zur Sprach- und Kommunika- lichkeit. Ein interdisziplinäres Handbuch in- tionswissenschaft 10.1. Schrift und Schrift- ternationaler Forschung, 1994, 216–221.

259 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 2.2.2. KURSYVAS. Tas pats Fransesco Griffo, Venecijos spaustuvininkui ir leidëjui Aldui Manucijui uþsakius, apie 1500-uosius pagal Italijos humanistinio kursyvo pavyzdþius sukûrë ir spausdintiná kursyvà (lot. cursivus ‘bëgantis’; spausdintinis kursyvas vadinamas ir italika) (Korger 1972, 112). Tai á deðinæ pa- sviræs ðriftas, panaðus á ranka raðytas raides. Pirmàjà knygà kursyvu iðspausdino Manucijus 1501-aisiais. Kursyvas ið pradþiø laikytas savarankiðku knygø ðriftu ir vertintas kaip vietà taupantis, taèiau XVI amþiaus pabaigoje jo paskirtis pasikeitë: kaip ir dabar, jis tapo daugiausia teksto iðskiriamuoju ðriftu (Kapr 1955, 41). Vo- kietijoje kursyvu pirmà kartà iðspausdinta 1525 metais neþinomo spaustuvininko spaustuvëje Baselyje (Kapr 1955, 51). Lenkijoje kursyvas pirmà kartà pasirodë 1523 metais Wietoro spausdintose knygose; vëliau ávairiose ðalyse atsirado daug jo variantø, daþniausiai vadinamø kûrëjø vardais (plaèiau þr. Juda 2001, 188– 221, 341). 0 0 0

3. LIETUVIÐKØ XVI AMÞIAUS MAÞOSIOS LIETUVOS SPAUDI- NIØ ÐRIFTAS. XVI amþiuje Karaliauèiuje iðspausdinta 17 lietuviðkø knygø: 2 – Hanso Weinreicho, 3 – Jano Daubmanno, 12 – Georgo Osterbergerio spaustuvëje29. Visos knygos parengtos evangelikø liuteronø kunigø, iðleistos Prûsijos kunigaikð- èio lëðomis.

3.1. Jau minëta, kad pirmõsios lietuviðkos knygos – Maþvydo Katekizmo – ðriftas apibûdinamas skirtingai: kaip ðvabachas ir kaip fraktûra (plg. KEÞ 118 ir KEÞ 360). Vladimirovas (1979, 350) MþK ðriftus apraðo taip: „dvi kiek sudëvëtos gotiðkos fraktûros ðrifto garnitûros su antikvos, t. y. lotyniðko ðrifto, intarpais“. Buraèo ir Uþtupo leidinyje (2004, 19) sakoma, kad pirmoji Maþvydo knyga iðspausdinta „gotiðkuoju (ðvabacho) ðriftu, taèiau joje nemaþai ir antikvos elementø“ (plg. Uþtu- pas 1975, 135). Ðie autoriai detalizuoja, kas surinkta lotyniðkàja antikva: pìrmosios dvi antraðtinio puslapio eilutës, lotyniðka pratarmë, pirmoji kiekvienos giesmës raidë, dìdþiosios raidës abëcëlëje, kai kurie antraðèiø þodþiai. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad, be ðvabacho (tekstinio ðrifto), antikvos ir kursyvo (teksto iðskiriamojo ðrifto), MþK yra dar viena gotikinio ðrifto rûðis. Tai rotunda. Ji lieka nepaminëta, nors ðiuo ðriftu surinkta didþioji dauguma antraðèiø arba bent pìrmosios jø eilutës, taip pat pìrmosios kai kuriø pastraipø raidës, visas 26 pusla- pis (iðskyrus pirmàjà eilutæ ir kustodà), pusë 27 puslapio, t. y. visas Eucharistijos tekstas30. Rotunda Maþvydo Katekizme laikytina teksto iðskiriamuoju ðriftu (plg. 2 pav.). Visus tris jame vartotus ðriftus galima matyti MþK 17, 25, 33 ir kt.31

29 Domas Kaunas, Maþosios Lietuvos spaustu- formuojama: „lietuviðko raidyno pusla- vës 1524–1940 metais, Vilnius: Mokslas, pis: didþiosios raidës lotyniðkos, kitas 1987, 48–49. 0 0 0 tekstas – gotiðkas“ (Buraèas, Uþtupas 30 Rotundinë eilutë matyti Buraèo ir Uþtupo 2004, 361). 0 0 0 knygos priede esanèiame puslapyje, ku- 31 Daugiau rotundos pavyzdþiø þr. Vilniaus riame iðspausdinta lietuviðka abëcëlë universiteto bibliotekos paleotipai, 2003.

(MþK 131), taèiau komentare apie tai nein-

260 Archivum Lithuanicum 7 2 pav. MþK 18: tekstinis ðriftas – ðvabachas, teksto iðskiriamasis – rotunda;

VUB: LR 5650

261 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose Michalas Brensztejnas, apraðydamas MþK, atkreipia dëmesá á ðrifto átakà raðy- bai, kuri tiek lietuviø, tiek lenkø knygose formavosi priklausomai nuo gotikiniø spaudmenø:

Pisownia jest wybitnie polska z maùà domieszkà niemieckiej, której wpùyw, razem z szcionkami gockiemi, odbiù siæ do pewnego stopnia i na ówczesnem drukarstwie polskiem.32 Bûtent spaudmenø < > ir <³> nebuvimu aiðkinamas nosiniø balsiø [á] ir [ø] raðymas grafemomis ir 33. Balsiai [à] ir [æ] þymëti raidëmis su skersine ðake- le – <±> ir <²>, nes jie turëti tiek ðvabacho, tiek rotundos garnitûruose, vartoti lenkiðkuose spaudiniuose. MþK rotundinio spaudmens <±> su skersine ðakele for- ma skiriasi nuo áprastos – rotundinë sudaryta ne ið dviejø daliø, o ið vienos, kad geriau iðsiskirtø skersinë ðakelë (panaði á dabartinæ kursyvinæ <±>, tik tiesi), plg. d±nguµu MþK 236. Weinreicho spaustuvëje iðëjæs vienas ið Maþvydo Katekizmo ðaltiniø – paleoti- pams irgi priklausantis lenkiðkas Jano Seklucjano katekizmas Katechiµmv text proµti dla proµtego lvdv (1545)34 – surinktas taip pat daugiausia rotunda. Ðvabachinë jame tik pratarmë, antroji ir tolesnës antraðèiø eilutës, kai kurios smulkesnës antraðtëlës ir aiðkinamieji fragmentai (plg. skyrius „O µwi±toµci oùthar¸a“ SeK 12, „Napomina- nie“ SeK 15 ir kt.).

3.2. Ðiek tiek rotundos dar yra ir antrojoje Maþvydo knygoje Giesmë Ðv. Ambra- ziejaus (1549). Ði knygelë nedidelë – tekstas su gaidomis tesudaro 13 puslapiø, tad joje rotunda surinktos tik trys eilutës: MþGA 3(80)1, MþGA 11(90)4 ir MþGA 12(91)19. Kaip ir Katekizme, rotunda – teksto iðskiriamasis ðriftas. Pagrindinis MþGA tekstas iðspausdintas ðvabachu.

3.3. Pìrmosios dvi Maþvydo knygos – vieninteliai lietuviðki paleotipai. Abi iðspausdintos Hanso Weinreicho spaustuvëje, darbà Karaliauèiuje pradëjusioje 1524 metais Sembos vyskupo Georgo von Polentzo kalëdinio pamokslo iðleidimu ir baigusioje apie 1553-iuosius35. Dvejais metais anksèiau uþ Maþvydo Katekizmà joje iðëjæ pirmieji du prûsø katekizmai Catechiµmus jn preüßniµcher µprach (11545; 21545)36 surinkti beveik iðtisai rotunda, taèiau Vytautas Maþiulis (1966, 35, 36) nurodo, kad

32 Michal Brensztejn, „Druki litewskie. Stu- drucks in Königsberg, Königsberg: Verlag dyum historyczno-statystyczne“, Przeglàd von Ferd. Beyer’s Buchhandlung (Thomas historyczny 3(1), 1906, 97. & Oppermann), 1896. 33 J[onas] Palionis, Lietuviø literatûrinë kalba 36 Catechiµmus jn preüßniµcher µprach \ vnd XVI–XVII a., Vilnius: Mintis, 1967, 21. da gegen das deüdµche. 1.5.45. [Kolofo- 34 [Jan Seklucjan,] Katechiµmv text proµti dla ne:] Gedruckt ¸u Kænigßberg jnn Preüµµen proµtego lvdv wkrolewc¸v. 1.5.4.5 [Kolo- durch Hans weinreich. M. D. XIv; per- fone:] w Prvµkim Krolewc¸v wyciµniono w spaudas: Vytautas Maþiulis, Prûsø kalbos drvkarni Ian± Weynreicha (toliau – SeK). paminklai, Vilnius: Mintis, 1966, 81–111. 35 Apie Weinreicho veiklà þr. Paul Schwenke, Hans Weinreich und die Anfänge des Buch-

262 Archivum Lithuanicum 7 pirmasis prûsø katekizmas iðspausdintas „didesniu ir maþesniu ðvabacho ðriftu“, o antrojo ðriftas esàs toks pat kaip pirmojo. Vladimirovas (1979, 344–345) abiejø katekizmø ðriftus apibûdina panaðiai: pirmasis „iðspausdintas dviem ðriftais (di- desniu ir maþesniu ðvabachu)“, o antrasis në kiek nesiskiriàs nuo pirmojo. Ið tiesø pagrindinis abiejø katekizmø ðriftas – tiek vokiðko teksto (lyginiame puslapyje), tiek prûsiðko (nelyginiame) – yra rotunda, o ðvabachas – tik teksto iðskiriamasis ðriftas (plg. 3 ir 4 pav.). Ðvabachinës tëra tik abiejø katekizmø pratar- mës (tesudaranèios po du puslapius) ir kai kurios antraðtës.

3.4. Vëlesnes Maþvydo knygas spausdino Johannas Daubmannas, 1553 metais Prûsijos kunigaikðèio Albrechto Brandenburgieèio pasikviestas ið Nürnbergo, 1564- aisiais gavæs privilegijà bûti vieninteliu Prûsijos Kunigaikðtystës spaustuvininku ir knygø pardavëju, dirbæs Karaliauèiuje iki 1573-iøjø37. Jo spausdintose Maþvydo knygose rotundos nebëra. Treèiajame prûsø katekizme Enchiridion. Der Kleine Catechiµmus Doctor Martin Luthers, iðleistame irgi Daubmanno spaustuvëje 1561 metais38, ðis ðriftas taip pat nebevartojamas. Taèiau Daubmannas rotundos garnitûrà turëjo: ja surinktas loty- niðkas fragmentas matyti Daubmanno ðriftø kataloge, iðspausdintame 1572-aisiais (katalogo, saugomo GStA PK: XX EM, Abt. 139k, Nr. 47, Bl. 48–49, perspaudà þr. Kaunas 1996, 85). Tad rotunda, dar randama lietuviðkuose, prûsiðkuose ir lenkið- kuose paleotipuose, nuo XVI amþiaus vidurio Karaliauèiuje – jau nykstanti gotiki- nio ðrifto rûðis.

3.5. Pirmasis lietuviðkas spaudinys, kuriame atsiranda fraktûros, – 1559 metais Daubmanno spaustuvëje iðleista Maþvydo Forma Chrikðtymo, taèiau pagrindinis jos ðriftas dar ðvabachas. Fraktûrinës tik antraðtës arba pìrmosios jø eilutës, taip pat pìrmosios pastraipø eilutës, o keliose vietose fraktûra surinktas ir pagrindinis teks- tas, plg. MþF 4(96)–5(97), 19(111), 30(122), 35(127). Lotyniðkosios antikvos ne- daug39. Uþtupo (1975, 136) teigimu, þodis Chrikµtima antraðtiniame lape pirmà kartà lietuviðkose knygose iðspausdintas Nicolo Jensono antikva.

3.6. Maþvydo Giesmiø Chrikðèioniðkø pirmojoje dalyje (1566) ðriftø sistema tokia: tekstinis ðriftas – ðvabachas, teksto iðskiriamasis – antikva bei fraktûra. Antikva surinkta lotyniðka pratarmë, pagrindiniame tekste iðskirti lotyniðki fragmentai (plg. MþG I 163–167, 194–197, 212–213), surinktos lotyniðkos antraðtës (plg. MþG I 152, 159, 174–175, 203, 206, 209–213) ir viena lietuviðka (MþG I 227).

37 [Friedrik Adolf Meckelburg,] Geschichte der Preuµµen durch Iohann Daubman. M. D. Buchdruckereien in Königsberg, Königsberg: LXI; perspaudas: Maþiulis 1966, 113–246. Hartungsche Hofbuchdruckerei, 1840, 39 Antikva surinktos dvi pìrmosios antraðti- 6–7, 49. 0 0 0 nio puslapio eilutës, dvi lotyniðkos Bibli- 38 ENCHIRIDION. Der Kleine Catechiµmus jos citatos MþF 2(94), du inicialai A ir K Doctor Martin Luthers, Teutµch vnd MþF 3(95), 26(118), þodis Nota paraðtëje Preuµµiµch. Gedruckt ¸u Kænigsperg in MþF 3(95), 12(104). 0 0 0

263 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 3 pav. Catechiµmus jn preüßniµcher µprach, 11545, 16: vokiðkas katekizmo tekstas surinktas rotunda, ðvabachu – tik smulkesniosios antraðtës;

VUB: LR 1389

264 Archivum Lithuanicum 7 4 pav. Catechiµmus jn preüßniµcher µprach, 11545, 17: prûsiðkas katekizmo tekstas surinktas rotunda, ðvabachu – tik smulkesniosios antraðtës;

VUB: LR 1389

265 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose Treèiajame prûsø katekizme (1561) pagrindinis tekstas – tiek vokiðkas (lyginia- me puslapyje), tiek prûsiðkas (nelyginiame) – taip pat ðvabachinis. Ðis ðriftas var- totas ir marginalijoms, ir komunikaciniams knygos elementams rinkti, taèiau kate- kizme jau gana daug fraktûros. Ja iðspausdintas antraðtinis puslapis (iðskyrus þodá Enchiridion ir leidimo metus), vokiðka 14 puslapiø kunigaikðèio Albrechto Branden- burgieèio prakalba, vokiðka 6 puslapiø Abelio Vilio dedikacija ir dar vieno puslapio pamokymas, kaip reikia skaityti, taip pat palyginti ilgos pagrindinio teksto antrað- tës (daþniausiai tai katekizmo klausimai ir katekizmo daliø pavadinimai), bet frak- tûra – tik teksto iðskiriamasis ðriftas. Ðio katekizmo skirtingø këgeliø ðvabacho ir fraktûros derinys kartais ávardijamas taip pat netiksliai (plg. Maþiulis 1966, 38: „keturiø didumø ðriftas – ðvabacho“).

3.7. Maþvydo Giesmiø Chrikðèioniðkø antrojoje dalyje (1570) situacija keièiasi ið esmës: èia pagrindinis ðriftas jau nebe ðvabachas, o fraktûra. Teksto iðskiriamasis ðriftas – antikva. Ja daugiausia surinktos lotyniðkos antraðtës (plg. MþG II 248, 254, 260, 263, 267, 270 ir pan. ) ir lotyniðki fragmentai giesmëse (plg. MþG II 246, 250– 251, 254–255, 300–305 ir pan.). Daug daþniau nei pirmojoje giesmyno dalyje antik- va surinktos lietuviðkos antraðtës (MþG II 263, 267, 269, 270, 283, 298, 305, 309, 336, 340, 346, 385, 422, 456–459, 461). Ðiame leidinyje vartojama ðiek tiek kursyvo, daþniausiai lotyniðkoms antraðtëms iðskirti (plg. MþG II 250–251, 258, 272, 321, 376 ir pan.), reèiau lietuviðkoms (MþG II 376, 380). Lietuviðkos, vokiðkos, retkarèiais ir lenkiðkos antraðtës spausdinamos ir fraktû- ra. Ðvabachas MþG II nebevartojamas, tad Karaliauèiuje leistø senøjø lietuviðkø knygø istorijoje 1570-ieji laikytini perëjimo nuo ðvabacho prie fraktûros metais.

3.8. Ðvabacho nebëra ir Maþvydo Parafrazyje, kurá 1589 metais iðleido Jonas Bretkûnas kartu su Giesmëmis Duchaunomis, Kancionalu ir Kolektomis (apie jas þr. toliau). Parafrazio ðriftø sistema tokia: pagrindinis tekstas surinktas fraktûra, o antikva – tik dvi lietuviðkos antraðtës (MþP 135, 138) ir lotyniðka nuoroda Vel sic. (MþP 147), taigi antikva vartota kaip teksto iðskiriamasis ðriftas.

3.9. Baltramiejaus Vilento Enchiridionà ir Evangelijas bei Epistolas (1579) spaus- dino Daubmanno þentas Georgas Osterbergeris, kilæs ið Frankijos ir dirbæs Kara- liauèiuje iki 1602-øjø. Prûsijos kunigaikðtis jam ir jo ápëdiniams taip pat buvo suteikæs privilegijà vieninteliems Prûsijos Kunigaikðtystëje turëti spaustuvæ ir kny- gynà, laikyti knygriðá (Meckelburg 1840, 8–9). 1585 metais suteikta privilegija ápa- reigojo Osterbergerá spausdinti knygas korektiðkai ir tvarkingai, pardavinëti pagal nustatytà kainà, þiûrëti spaustuvës pajëgumo ir poreikiø40.

40 Meckelburgas (1840, 8) pateikë citatà ið Taxe, die feµtgeµtellt werden wird, verkau- 1585 metø privilegijos: „correct, µauber fen und die Druckerei rüµtig, richtig und und auf reinem Papier drucken, nach der nothdürftig halten“.

266 Archivum Lithuanicum 7 5 pav. EE 166: pagrindinis tekstas surinktas fraktûra, antraðtë – antikva;

VUB: LR 1387

267 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 6 pav. E 55: ávadinë skyriaus „Chrikµchtima Knigeles“ dalis surinkta ðvabachu, iðskyrus fraktûrinæ antraðtæ ir pirmàjà pastraipos eilutæ (E 551–8);

VUB: sign. LR 1386

268 Archivum Lithuanicum 7 1579 metais iðspausdintose Vilento knygose vyrauja fraktûra. Tuo tarpu Uþtu- pas (1975, 136) ir Buraèas bei Uþtupas (2004, 21) tvirtina, kad ðiuose leidiniuose tebedominuojàs ðvabachas: „1579 m. G. Osterbergerio spaustuvëje iðleistose B. Vi- lento knygose Enchiridion, Katechismas maþas [...] ir Euangelias bei epistolas [...] vyrauja gotiðkasis ðvabacho ðriftas, taèiau antraðtës, skyriø pavadinimai iðspausdinti loty- niðkuoju ðriftu“ (Buraèas, Uþtupas 2004, 21). Vilento Evangelijose bei Epistolose ðvabachas, galima sakyti, nevartojamas visai: pagrindinis tekstas surinktas fraktûra, pratarmë – kursyvu, antraðtës – antikva ir fraktûra (plg. 5 pav.). Iðimtis – ðvabachu surinkta keturiø eiluèiø pastaba, ko- kià evangelijà reikëtø skaityti, jei pasitaikytø 27 sekmadienis po Ðvè. Trejybës

(EE 13313–16). Enchiridione fraktûra iðspausdinti 58 puslapiai, o ðvabachu – tik 15. Ðvabachu èia rinktas pagalbinis tekstas: 1) áþanga (jos iðlikæ 6 puslapiai E 5–10); 2) sky- riaus „Wenc¸avoghima Knigeles“ ávadinë dalis (E 45–48); tolesnis tekstas, ant- raðtës ir pirmoji áþangos eilutë rinkta fraktûra (E 49–54); 3) skyriaus „Chrikµchti- ma Knigeles“ ávadinë dalis (E 55–59; plg. 6 pav.); tolesnis tekstas ir antraðtës – fraktûra (E 59–64). Taigi ðvabachas – tik teksto iðskiriamasis ðriftas. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad Vilento knygose atsiranda raidþiø su lietuviðko- se knygose iki tol beveik nevartotais diakritiniais þenklais: 1) graviu, akûtu, stogelio formos cirkumfleksu – <ó>, <ò>, <ô>; 2) brûkðniu – <û>. Diakritiniai þenklai ant daþniausiai þymi: 1) (i)â kamieno ávardþiø ir vardaþodþiø vienaskaitos kilmi- 41 ninko linksná, plg.: walnôs EE 497 ; S±µparós EE 1687; iµch tikròs º Tiewiµchkôs ir

Deiwiµchkòs gieribes E 1714; 2) kirèio vietà (i)â kamieno ávardþiø ir vardaþodþiø sutrumpëjusio vienaskaitos inesyvo formose, plg.: Ir paµwei= º ka iôs dukte tó pa- c¸ô hadino EE 469–10; idanti iµch wiµµos µchir= º dies µtiprò wieró prieg tokio waikela µto- we= º tumbim E 5624–26; 3) kirèio vietà sutrumpëjusio esamojo laiko treèiojo asmens formose, plg.: neno= º proµnai kalawije neµchò E 4021; Welnas taipaieg baiµei º apie tatai 42 dumò E 715–16; d¿lto pik= º tais paµtô E 576–7 . Diakritikai kilmininko ir sutrumpëjusio inesyvo formø galûnëse atlieka distinktyvinæ funkcijà: jie atskiria homografus, bet nebûtinai sutampa su tikruoju kirèiuotu skiemeniu ir priegaide43.

41 Èia ir toliau remiamasi EE ir E elektro- 42 Iðsamiau þr. Birutë Kabaðinskaitë, „Dia- ninëmis atvirkðtinëmis þodþiø formø kritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento En- konkordancijomis, kurias 1998 metais chiridione ir Evangelijose bei Epistolose parengë Ona Aleknavièienë ir Vytautas (1579): , <ô>, <ò>, <ó>“, ðiame ALt Zinkevièius (programuotojas) Valstybinës tome, p. 55–61. 0 0 0 lietuviø kalbos komisijos lëðomis pagal 43 Apie distinktyvinæ diakritikø funkcijà hu- Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos manistinëje lotynø raðyboje ir poveiká se- vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø niesiems lietuviðkiems raðtams þr. Min- programà; saugomos Lietuviø kalbos ins- daugas Strockis, „Graikø ir lotynø kirèia- tituto Kalbos istorijos ir dialektologijos vimo átaka lietuviø kirèio þymëjimui“, skyriuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, Blt 39(2), 2004, 289–307. 0 0 0 EE konkordancijos inventorinis Nr. K-2-2, E – Nr. K-2-3.

269 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 7 pav. EE 6416: spaudmuo <ô> þodyje iô imtas ið antikvos garnitûro, plg. su þodyje c¸onai;

VUB: LR 1387

Kirèiuoti spaudmenys <ô>, <ò>, <ó>, tiek fraktûriniame, tiek ðvabachiniame rinkinyje (kaip minëta, jo kiek daugiau tik Enchiridione) imti ið antikvos garnitûro (plg. 7 pav.). EE daþniausias antikvinis <ô> (153x), retesnis <ò> (88x), reèiausias <ó> (37x); daþnumas panaðus ir E: <ô> – 62x, <ò> – 45x, <ó> – 12x. Ið viso su diakritikais EE ir E pavartota 398 kartus. Spaudmuo <û> (EE – 641x, E – 47x ), þymintis daþniausiai daugiskaitos kilmi- ninko formà (plg. ne= º wienû tû daiktu ne eµme werti E 2322–241), ilgàjá [û] (plg. jûs

EE 3813; bûti EE 494; dûmos EE 541) ir kt., atitinka gotikinio ðrifto stiliø. Taigi Osterbergerio spaustuvë nei fraktûros, nei ðvabacho garnitûruose neturëjo Vilentui reikiamø spaudmenø, taèiau pirmà kartà lietuviðkos spaudos istorijoje atsiþvelgë á specifines lietuviø raðomosios kalbos ypatybes – homografø gausà – ir trûkstamus spaudmenis ákëlë ið antikvos ðrifto. Tikëtina, kad to pageidavo pats autorius. Tokios tradicijos Karaliauèiuje laikytasi ir XVII amþiuje spausdinant Jono Rëzos Psalterà Dovydo (1625), Danieliaus Kleino Gramatikà (1653) ir Kompendiumà (1654), Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco Kompendiumà (1673), Johanno Rikovijaus giesmynà Naujos giesmiø knygos ir maldynà Maldø knygelës (1685) bei vëlesnes knygas. Ið antikvos imtas ir spaudmuo <¿>. Jis maþesnis uþ ðvabacho ir fraktûros raides, bet atitinka antikvos dydá, EE vartojamas lotyniðkuose antraðèiø þodþiuose

(plg.: Euangelium Matth¿i XXI EE 116; Euangelium Luc¿ XXI EE 321; Epiµtola Hebr¿orum

IX EE 5118; IN DIE PVRIFICATIONIS º Mari¿, Epiµtola Malachi¿ III EE 388–9). Ðiuo spaudmeniu lietuviðkuose þodþiuose daþniausiai þymimas balsis [ë], reèiau [e.] ir

[e], plg.: vß µtala µ¿deia EE 16117; S¿µkieteµi c¸onai EE 1898; Ach ir b¿da ant yuµµu kakla

E 213; d¿l teiµibes EE 18017; µ¿k awineli EE 1407; B¿s netiki tu EE 19215; teiµibej¿ E 286.

3.10. Jono Bretkûno knygose, iðleistose toje paèioje Osterbergerio spaustuvëje, spaudmenø rinkinys daug paprastesnis negu Vilento. Nebëra ne tik antikviniø <ó>, <ò>, <ô>, Vilento knygose daþniausiai þymëjusiø kilmininko linksná ir sutrumpë- jusias formas, bet ir spaudmenø <±>, <²>44, <û>45.

44 BP spaudmuo <²> pastebëtas tik dviejuo- 45 BP spaudmuo <û> rastas tik vienà kartà

se þodþiuose: bek²lliauient BP II 2118 ir t²ip kaip abreviatûra: Idant º praµti ¸mones /

BP II 2217. iµch permanamuiu daiktu tatai paiûk= º tu

iµchmokti BP I 2449–10.

270 Archivum Lithuanicum 7 8 pav. BP I 233: pagrindinis tekstas surinktas fraktûra, puslapinë antraðtë – antikva, antraðtës (iðskyrus „Ant Trec¸io“) ir Biblijos knygos nuoroda paraðtëje – ðvabachu; LMAB: LK–16/1–2

271 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 9 pav. BP I 189: fraktûriniame tekste vokiðkas þodis die Gicht iðskirtas ðvabachu; LMAB: LK–16/1–2

1589 metais iðëjusiø Giesmiø Duchaunø, Kancionalo ir Kolektø tekstinis ðriftas – fraktûra, teksto iðskiriamasis – antikva ir kursyvas. Tad senõsios raðtijos tyrëjus klaidins toks Buraèo ir Uþtupo teiginys apie Bretkûno parengtø knygø ðriftus: „Gotiðkasis ðvabacho ðriftas dominuoja ir G. Osterbergerio iðspausdintose J. Bret- kûno knygose: Kancionalas nekuriø giesmiø (1585 m.)46, Giesmes Duchaunas (1589 m.), Kollectas alba Paspalitas Maldas (1589 m.) ir Postilla (1591 m.)“ (Buraèas, Uþtupas 2004, 21; plg. ir Uþtupas 1975, 136). Bretkûno Postilëje pagrindinis tekstas iðspausdintas irgi fraktûra. Pamokslø pa- vadinimai ir puslapinës antraðtës, arba kolontitulai, vienas kitas lotyniðkas áraðas paraðtëje ar lotyniðkas þodis pagrindiniame tekste surinktas antikva, lotyniðka Bretkûno pratarmë – kursyvu. Ðvabachu surinktos tiktai pamokslø antraðtëlës, Bib- lijos knygø nuorodos paraðtëse, vienas kitas vokiðkas þodis tekste. Taigi ðvabachas Bretkûno Postilëje – tik antraðèiø, marginalijø ir þodþiø iðskiriamasis ðriftas (plg. 8 ir 9 pav.). Kai kur pasitaiko á fraktûriná rinkiná patekusiø ðvabacho raidþiø, taèiau jø palyginti nedaug. Ypaè aiðkiai iðsiskiria ðvabachinës <ß> ir <¸> (plg. 10 ir 11 pav.). Kalbant apie Postilæ, reikëtø atkreipti dëmesá á vienà kol kas sunkiai paaiðkinamà faktà. Postilës perikopëse ir jø citatose pamoksluose dvibalsis [uo] þymimas arba raide , arba (reèiau) , bet ne dviaukðèiu spaudmeniu <¾>47, nors pamoks- luose <¾> vartojamas gana nuosekliai. Vìsos Postilës perikopës iðspausdintos aukð- tesniu ðriftu (~ 20 punktø) nei pamokslai. Dvibalsis [uo] ðio dydþio ðrifte du kartus

46 Klaidingai nurodyta data: Kancionalas iðëjo 47 Spaudmuo <¾> pirmà kartà atsiranda tik 1589 metais (plg. taip pat Uþtupas 1975, Maþvydo Formoje Chrikðtymo (1559). 136).

272 Archivum Lithuanicum 7 10 pav. BP II 48612: á fraktûriná rinkiná þodyje ßmogui áterptas ðvabachinis <ß>, plg. ßmogus; LMAB: LK–16/1–2

48 atspindëtas spaudmeniu <÷>: ¸elm÷ BP I 2062 ir d÷s BP II 9622 . Vadinasi, Postilës rankraðtyje, kaip ir Biblijoje, Bretkûnas galëjo bûti raðæs <¾>, taèiau rinkëjas vietoj jo rinkæs arba , o dviejuose þodþiuose radæs kompromisà – ádëjæs vokiðkuo- se spaudiniuose vartotà <÷>. Ðis spaudmuo vietoj <¾> pasitaiko ir pamokslø tekste, 49 plg. d÷µiu BP I 1311; µchwent÷µius BP II 10111; n÷g BP II 40114 . Á tokià ekstralingvistiniø veiksniø nulemtà raðybà reikia atkreipti dëmesá tiriant Postilës fonologinæ sistemà. Atliekant statistinæ [uo], [o], [u], [u.] vartosenos anali- zæ, pavyzdþiai ið perikopiø ir pamokslø turëtø bûti skaièiuojami ir analizuojami atskirai. Vilento Evangelijose bei Epistolose ir Enchiridione <¾> vartotas ir aukðtesniajame ðrifte, tad kol kas neáminta máslë lieka toks klausimas: ar galëjo Osterbergerio spaustuvëje per 12 metø bûti susidëvëjæs ir ið rinkimo kasø iðimtas spaudmuo <¾>? Keltinas ir dar vienas klausimas: ar tai, kad 1589 ir 1591 metais iðleistose Bretkûno knygose nebevartojami antikviniai kirèiuoti spaudmenys <ó>, <ò>, <ô>, raidës su skersine ðakele <±>, <²> bei <û>, nëra susijæ su 1585-øjø privilegija, ápareigojusia Osterbergerá ir jo spaustuvës paveldëtojus spausdinti knygas korek- tiðkai ir tvarkingai. Osterbergeris stengësi leisti graþias knygas, spaustuvei parûpi- no naujø ðriftø, ypaè dekoratyvûs buvo antraðtiniai. Bretkûno Postilë ið lietuviðkø XVI amþiaus knygø iðsiskiria meniðkumu: ji iliustruota ksilografijomis, tekstas puoðtas daugybe inicialø ir uþsklandø. Osterbergerio spaudiniai poligrafijos koky- be lenkë dar ne itin profesionaliai leistas Weinreicho ir Daubmanno knygas.

3.11. Simono Vaiðnoro verstoje Adomo Francisci’o Þemèiûgoje Teologiðkoje (1600), iðleistoje irgi Osterbergerio spaustuvëje, pagrindinis tekstas surinktas frak-

48 Remtasi BP elektroniniu tekstu, saugomu 49 Plaèiau þr. Ona Aleknavièienë, Jono Bretkû- Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos no Postilës perikopiø ðaltiniai (daktaro di- ir dialektologijos skyriaus Senøjø raðtø sertacija, maðinraðtis), Vilnius; Kaunas, duomenø bazëje, Nr. T-1-1; tekstà 2003– 1999, 54–55, 67–69. 2004 metais pagal LMAB egzemplioriø (sign.: LK–16/1–2) parengë Ona Alekna- vièienë.

273 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 11 pav. BP II 2949–10: á fraktûra surinktà þodá pa= º c¸iam áterpta

ðvabachinë <¸>, plg. meld¸¾s BP II 2947; LMAB: LK–16/1–2

tûra. Teksto iðskiriamasis ðriftas – antikva, kursyvas, ðvabachas ir graikø abëcëlës ðriftas. Tai pirmoji lietuviðka knyga, kurioje yra graikiðko ðrifto (plg. 12 pav.). Kartu iðleistame Egidijaus Hunnijaus traktato vertime Apie popieþiðkàjà miðià (1600) kiek daugiau ðvabacho: juo vietomis surinkta po keletà ar keliolika eiluèiø, plg. MTP 112–12, 1315–19 ir kt., taèiau vyraujantis abiejø knygø ðriftas – vis dëlto fraktûra (plg. 13 pav.). Atkreiptinas dëmesys á pratarmes. Lotyniðka Vaiðnoro pratarmë surinkta kur- syvu (antraðtë – tiesia antikva), lietuviðka Tilþës kunigo Zacharijaus Blotno septy- niø puslapiø pratarmë – fraktûra (lotyniðki þodþiai joje iðskirti kursyvu), o lietu- viðka vienuolikos puslapiø Vaiðnoro pratarmë – antikva. Pastaroji pratarmë ðriftø poþiûriu gana marga. Antikviniame rinkinyje iðsiskiria: 1) dvejopas priebalsio [þ] þymëjimas: antikviniu <µz> ir ðvabachiniu <†>; 2) kursyvinë (kai kur kursyvi- në matyti ir digrafuose <µz> bei , t. y. <µz> bei ); 3) fraktûrinis <±>, reèiau <²>; 4) fraktûrinis ; 5) fraktûrinis <¾>; 6) ðvabachui bûdinga ligatûra (plg. 14 pav.). Tai leidþia daryti prielaidà, kad antikva dar nebuvo pritaikyta lietuviðkiems tekstams rinkti taip, kaip fraktûra ir ðvabachas. Norëdama realizuoti ragainiðkio Vaiðnoro raðybà, spaustuvë turëjo derinti skirtingus garnitûrus ir á antikviná rinkiná áterpti ðvabacho bei fraktûros spaudmenø.

4. XVI AMÞIAUS LDK LIETUVIÐKØ KNYGØ ÐRIFTAI. Ið faksimiliø Buraèo ir Uþtupo knygoje matyti, kad fraktûros garnitûrø LDK spaustuvës ásigijo gana anksti. Fraktûros jau yra antraðtiniame Brastos Biblijos (1563), iðspausdintos Radvilø spaustuvëje Brastoje, puslapyje. Ið ðalia ádëto teksto puslapio matyti, kad fraktûra surinktos Biblijos knygø ir skyriø antraðtës bei pìrmosios kai kuriø pastrai- pø eilutës, taèiau pagrindinis tekstas iðspausdintas ðvabachu (Buraèas, Uþtupas 2004, 44–45). Kito ðios spaustuvës leidinio – Kiprijono Bazyliko Historya o srogiem

274 Archivum Lithuanicum 7 12 pav. MT 82: fraktûros, antikvos ir graikiðkojo ðrifto derinys;

VUB: LR 1379

275 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 13 pav. MTP 23: ðvabachu surinkta 17–23 eilutë ásiterpia á fraktûriná tekstà, puslapinë antraðtë antikvinë, kustodas ðvabachinis;

VUB: LR 1379

276 Archivum Lithuanicum 7 14 pav. MT XV: antikviniame Vaiðnoro lietuviðkos prakalbos rinkinyje matyti fraktûriniø ir ðvabachiniø raidþiø;

VUB: LR 1379

277 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose 15 pav. DK 9: tekstinis ðriftas – ðvabachas, teksto iðskiriamasis – antikva, fraktûra ir kursyvas;

VUB: LR 4165

przesladowaniu Kosciola (1567) – antraðtiniame lape ðvabachas taip pat derinamas su fraktûra50. Fraktûra rinktos kai kurios antraðtiniø puslapiø eilutës Jano Karcano spaustu- vëje Vilniuje, plg. 1593 metais iðleistà Marko Tulijaus Cicerono knygos vertimà á lenkø kalbà O powinnoúãiach wszech stanow ludýi (Buraèas, Uþtupas 2004, 96). Ant-

50 Faksimiliø komentaruose ðie ðriftai ávar- dyti kaip „skirtingø dydþiø ðvabacho ðrif- tai“ (Buraèas, Uþtupas 2004, 44–47).

278 Archivum Lithuanicum 7 16 pav. DP 21: tekstinis ðriftas – ðvabachas, teksto iðskiriamasis – fraktûra, antikva ir kursyvas;

VUB: LR 1618

279 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose raðtinis puslapis trijø ðriftø rûðiø – antikvos, ðvabacho ir fraktûros51. Ðalia ádëta vieno puslapio faksimilë leidþia manyti, kad pagrindinis tekstas – ðvabachinis (Buraèas, Uþtupas 2004, 97).

4.1. Pirmoji lietuviðka LDK knyga – Daukðos Katekizmas, iðleistas 1595 metais Vilniaus akademijos spaustuvëje, – surinkta ðvabachu (Uþtupas 1975, 137). Teksto iðskiriamasis ðriftas – fraktûra, antikva ir kursyvas (plg. 15 pav.).

4.2. Ðvabachu iðspausdinta ir didþiausia katalikiðka XVI amþiaus LDK kny- ga – Daukðos Postilë (1599), iðleista toje paèioje spaustuvëje52, taèiau jos antraðtës (daþniausiai dvi pirmosios eilutës) ir puslapinës antraðtës fraktûrinës. Fraktûra spausdinama ir pirmoji perikopiø ir kai kuriø pastraipø eilutë, plg. DP 1, 12, 17, 21, 37 ir t. t. Antikva renkamas pamokslà ávardijantis þodis „IZGVLDIMAS“, kai kurie komentarai paraðtëse, plg. DP 74, 79, 80, lotyniðka epigrama, o kursyvu – Biblijos knygø nuorodos paraðtëse (plg. 16 pav.).

4.3. Analogiðkas gotikiniø ðriftø derinys (tekstinis ðriftas – ðvabachas, teksto iðskiriamasis – fraktûra ir kursyvas) yra ir pirmajame evangelikø reformatø leidi- nyje – Merkelio Petkevièiaus Katekizme, iðleistame 1598 metais Vilniuje, Merkelio Petkevièiaus spaustuvëje53, tik fraktûros èia daug maþiau (daþniausiai – pirmoji stambiausiø antraðèiø eilutë), labai maþai ir antikvos bei kursyvo. Tad fraktûra nelaikytina pagrindiniu Katekizmo ðriftu, plg. Vladimirovo (1979, 478) teiginá: „Kaip ir Morkûno leidiniuose, pagrindinis ðriftas – gotiðkoji fraktûra su retais lotyniðko ðrifto intarpais“. Ðriftø poþiûriu Petkevièiaus Katekizmas – gana vientisas spaudinys.

4.4. Vadinamosios Morkûno Postilës (1600), iðëjusios Vilniuje, Jokûbo Morkûno spaustuvëje54, tekstinis ðriftas – ðvabachas. Vladimirovas (1979, 476) MP dizainà lygina su DP: „Ið iðorës J. Morkûno postilë yra M. Daukðos postilës gana tiksli imitacija. Tas pats P. Mstislaveco frontispisas, tekste ta pati gotiðkoji fraktûra, kur ne kur áterpta lotyniðkojo ðrifto“. MP ið tiesø gana daug fraktûros: ja spausdinamos ne tik antraðtës (daþniausiai pìrmosios eilutës) ir puslapinës antraðtës, bet ir peri-

51 Jo komentare ávardijami tik du: „antikvos wicz 1925, 39–43; Petrauskienë 1976, ir vyraujanèiø gotiðkø ðvabacho spaudme- 30–33. nø derinys“ (Buraèas, Uþtupas 2004, 96). 53 Antraðtiniame Petkevièiaus Katekizmo pus- 52 Spaustuvë veikë 1586–1805 metais, apie lapyje nurodytas spaustuvininkas „W jà þr. Ludwik Abramowicz, Cztery Wieki Wilnie. Drukowal Stanislaw Wierzeyski. drukarstwa w Wilnie. Zarys Historyczny Roku 1598“. Petkevièiaus spaustuvëje (1525–1925), Wilno: Polska drukarnia teiðleistos tik dvi knygos (Abramowicz nakl. „Lux“, 1925, 60–69; Irena Petraus- 1925, 51–52). 0 0 0 kienë, Vilniaus akademijos spaustuvë. 1575– 54 Morkûno spaustuvë veikë 1592–1607 me- 1773, Vilnius: Mokslas, 1976. Apie spaus- tais, ji leido daugiausia evangelikø refor- tuvininkà Danieliø Lenèická þr. Abramo- matø knygas (Abramowicz 1925, 55–58).

280 Archivum Lithuanicum 7 17 pav. MP 198: pamokslø ðriftas – ðvabachas, antraðèiø (pìrmosios dvi eilutës) ir perikopiø – fraktûra;

VUB: LR 1620

281 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose kopës, plg. MP 24r–24v; 43r–43v; 53r ir kt. (plg. 17 pav.). Vis dëlto fraktûra laikytina ne tekstiniu MP ðriftu, o tik teksto iðskiriamuoju. Taigi pagrindinis LDK lietuviðkø knygø ðriftas nuo raðtijos pradþios – ðvaba- chas. Ðiuo ðriftu lietuviðkos knygos LDK spausdintos ir beveik visà XVII amþiø.

5. IÐVADOS. 1. Lietuviðkiems XVI amþiaus Maþosios Lietuvos spaudiniams bûdingos trys gotikinio stiliaus rûðys: rotunda, ðvabachas ir fraktûra. Ðvabachas ir fraktûra vartoti ir kaip tekstiniai ðriftai, ir kaip teksto iðskiriamieji, o rotunda ir lotyniðkieji ðriftai – antikva bei kursyvas – tik kaip teksto iðskiriamieji. 1.1. Rotunda vartota kaip teksto iðskiriamasis ðriftas Hanso Weinreicho spaus- tuvëje spausdintose pirmosiose Martyno Maþvydo knygose: Katekizme (1547) ir Giesmëje Ðv. Ambraziejaus (1549). Pagrindinis abiejø knygø ðriftas – ðvabachas. Rotunda, randama ne tik lietuviðkuose, bet ir lenkiðkuose bei prûsiðkuose paleoti- puose, nuo XVI amþiaus vidurio Karaliauèiuje – jau nykstanti gotikinio ðrifto rûðis. 1.2. Pirmasis lietuviðkas spaudinys, kuriame atsiranda fraktûros, – Johanno Daubmanno spaustuvëje iðleista Maþvydo Forma Chrikðtymo (1559). Taèiau jos ir Giesmiø Chrikðèioniðkø pirmosios dalies (1566) tekstinis ðriftas – ðvabachas, o teksto iðskiriamasis – fraktûra bei antikva. 1.3. Karaliauèiuje leistø senøjø lietuviðkø knygø istorijoje 1570-ieji laikytini per- ëjimo nuo ðvabacho prie fraktûros metais. Maþvydo Giesmiø Chrikðèioniðkø antrojoje dalyje (1570) pagrindinis ðriftas – jau fraktûra, teksto iðskiriamasis – lotyniðkoji antikva (kai kur jos kursyvas) ir fraktûra. 1.4. Fraktûra – pagrindinis ðriftas Georgo Osterbergerio spaustuvëje iðleistose knygose: Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579), Jono Bretkûno Giesmëse Duchaunose, Kancionale ir Kolektose (1589) bei Postilëje (1591), Simono Vaiðnoro Þemèiûgoje teologiðkoje (1600). Ðvabachas ir antikva ðiose knygose vartojama tik kaip teksto iðskiriamieji ðriftai. Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose raidës su diakritiniais þenklais – <ó>, <ò>, <ô> – ir <¿> imtos ið antikvos rinkinio. 2. LDK leistø knygø pagrindinis ðriftas – ðvabachas. Juo knygas spausdino ir katalikai, ir evangelikai reformatai. Fraktûra, antikva ir kursyvas jose vartojami tik kaip teksto iðskiriamieji ðriftai. Ðvabachu iðspausdintas katalikiðkas Mikalojaus Daukðos Katekizmas (1595) ir Postilë (1599), evangelikø reformatø leidiniai: Merkelio Petkevièiaus Katekizmas (1598) ir Morkûno Postilë (1600).

Literatûra ir ðaltiniai:

A BRAMOWICZ, LUDWIK, 1925: Cztery Wieki drukarstwa w Wilnie. Zarys Historyczny (1525– 1925), Wilno: Polska drukarnia nakl. „Lux“. A BRAMOWICZ, WÙADYSÙAW, 1957: Piúmiennictwo i ksiàýka na Litwie, Wilnius: Pañstwowe wydawnictwo literatury politycznej i naukowej. A LANTAS, VYT[AUTAS] , 1940: „Vilniaus Akademijos spaustuvë 1583–1803“, Lietuvos þur- nalistø sàjungos metraðtis 3, 17–19.

282 Archivum Lithuanicum 7 ALEKNAVIÈIENË, ONA, 1999: Jono Bretkûno Postilës perikopiø ðaltiniai (daktaro disertacija, maðinraðtis), Vilnius; Kaunas. B ANDTKIE, JERZY SAMUEL, 1826: Historya drukarn w Krolestwie Polskiem i Wielkiem Xiæst- wie Litewskiem jako i w kraiach zagranicznych, w których Polskie dzieùa wychodziùy 1–3, W Krakowie: w drukarni Jozefa Mateckiego. B IRÞIÐKA, VAC[LOVAS] , 1924: Lietuviø bibliografija XVI–XVIII amþ., Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisija. BP I–II – þr. ALt Indices; remtasi ir BP elektroniniu tekstu, saugomu Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, Nr. T-1-1; tekstà 2003–2004 metais pagal LMAB egzemplioriø (sign.: LK–16/1–2) paren- gë Ona Aleknavièienë. B RAÐIÐKIS, ST[ASYS] , 1922: Raðtas. Jo mokymo naujieji keliai ir 19 rankos raðto pavyzdþiø, Ðiauliai: „Kultûros“ bendrovë. B RENSZTEJN, MICHAL, 1906: „Druki litewskie. Studyum historyczno-statystyczne“, Przeglàd historyczny 3(1), 95–115. B URAÈAS, ANTANAS; V ILIUS UÞTUPAS, 2004: Senieji Lietuvos spaudmenys. XVI–XVIII amþiaus faksimilës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. Catechiµmus jn preüßniµcher µprach \ vnd da gegen das deüdµche. 1.5.45. [Kolofone:] Gedruckt ¸u Kænigßberg jnn Preüµµen durch Hans weinreich. M. D. XIv. È EPIENË K[ONSTANCIJA]; I[RENA] PETRAUSKIENË, 1979: Vilniaus akademijos spaustu- vës leidiniai 1576–1805. Bibliografija, Vilnius: Lietuvos TSR Mokslø Akademijos Centrinë biblioteka. DK, DP – þr. ALt Indices. DÞ – Dailës þodynas, ats. redaktorë Jolita Mulevièiûtë, Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla, 1999. E – þr. ALt Indices; remtasi ir E elektronine atvirkðtine þodþiø formø konkordancija, kurià 1998 metais parengë Ona Aleknavièienë ir Vytautas Zinkevièius (programuotojas) Vals- tybinës lietuviø kalbos komisijos lëðomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programà; saugoma Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, inventorinis Nr. K-2-3. EE – þr. ALt Indices; remtasi ir EE elektronine atvirkðtine þodþiø formø konkordancija, kurià 1998 metais parengë Ona Aleknavièienë ir Vytautas Zinkevièius (programuotojas) Valstybinës lietuviø kalbos komisijos lëðomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programà; saugoma Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, inventorinis Nr. K-2-2. ENCHIRIDION. Der Kleine Catechiµmus Doctor Martin Luthers, Teutµch vnd Preuµµiµch. Gedruckt ¸u Kænigsperg in Preuµµen durch Iohann Daubman. M. D. LXI; perspaudas: Maþiulis 1966, 113–246. Encyklopedia wiedzy o ksiàýce, redakcja naczelna: Aleksander Birkenmajer [et al.], Wrocùaw: Ossolineum, 1971.

283 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose Handbücher zur Sprach- und Kommunikationswissenschaft 10.1. Schrift und Schriftlichkeit. Ein interdisziplinäres Handbuch internationaler Forschung, hrsg. von Hartmut Günther, Otto Ludwig, Berlin; New York: de Gruyter, 1994. Hornschuch’s Orthotypographia 1608, edited and translated by Phillip Gaskell, Patricia Brad- ford, Cambridge: The University Library, 1972. J ENSEN, HANS, 1969: Die Schrift in Vergangenheit und Gegenwart, Berlin: VEB Deutscher Verlag der Wissenschaften. J UDA, MARIA, 2001: Pismo drukowane w Polsce XV–XVIII wieku, Lublin: Wydawnictwo Universytetu Marii Curie-Skùodowskiej. F AULMANN, CARL, 1880: Das Buch der Schrift enthaltend die Schriftzeichen und Alphabete aller Zeiten und aller Völker des Erdkreises, Wien: Druck und Verlag der Kaiserlich- Königlichen Hof- und Staatsdruckerei. K ABAÐINSKAITË, BIRUTË, 2005: „Diakritiniai þenklai Baltramiejaus Vilento Enchiridione ir Evangelijose bei Epistolose (1579): , <ô>, <ò>, <ó>“, ALt 7, 45–61. K APR, ALBERT, 1955: Deutsche Schriftkunst. Ein Fachbuch für Schriftschaffende. Versuch einer neuen historischen Darstellung, Dresden: VEB Verlag der Kunst. K AUNAS, DOMAS, 1987: Maþosios Lietuvos spaustuvës 1524–1940 metais, Vilnius: Mokslas. K AUNAS, DOMAS, 1996: Maþosios Lietuvos knyga. Lietuviðkos knygos raida. 1547–1940, Vil- nius: Baltos lankos. K AUNAS, DOMAS, 1998: „Archyviniai dokumentai apie Maþosios Lietuvos senosios rað- tijos ir spaudos darbuotojus“, Knygotyra 25(32), 431–460. KEÞ – Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, redaktorius Feliksas Jukna, Vilnius: Alma littera, 1997. K ORGER, HILDEGARD, 1972: Schrift und Schreiben, Leipzig: VEB Fachbuchverlag. Lexikon – Lexikon der Buchkunst und Bibliophilie, hrsg. von Karl Klaus Walther, Leipzig: VEB bibliographisches Institut Leipzig, 1987. M AÞIULIS, VYTAUTAS, 1966: Prûsø kalbos paminklai, Vilnius: Mintis. [MECKELBURG, FRIEDRIK ADOLF, ] 1840: Geschichte der Buchdruckereien in Königsberg, Königsberg: Hartungsche Hofbuchdruckerei. MP – þr. ALt Indices. MT, MTP – þr. ALt Indices. MþG I–II, MþGA, MþF, MþK – þr. ALt Indices. N OVICKAS, ELIZABETH, 2004: „The printer and the scholar: the making of Daniel Klein’s Grammatica Litvanica“, ALt 6, 17–42. P ALIONIS, J[ONAS] , 1967: Lietuviø literatûrinë kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. P ETRAUSKIENË, IRENA, Vilniaus akademijos spaustuvë. 1575–1773, Vilnius: Mokslas, 1976. PK – þr. ALt Indices. S CHWENKE, PAUL, 1896: Hans Weinreich und die Anfänge des Buchdrucks in Königsberg, Königsberg: Verlag von Ferd. Beyer’s Buchhandlung (Thomas & Oppermann). SeK – [Jan Seklucjan,] Katechiµmv text proµti dla proµtego lvdv wkrolewc¸v. 1.5.4.5 [Ko- lofone:] w Prvµkim Krolewc¸v wyciµniono w drvkarni Ian± Weynreicha. S TANKIEWICZ, MAURYCY, 1889: Studya bibliograficzne nad literaturà litewskà 2. Bibliografia litewska od 1547 do 1701, Kraków: Ksiægarnia G. Gebethnera i Spólki.

284 Archivum Lithuanicum 7 STROCKIS, MINDAUGAS, 2004: „Graikø ir lotynø kirèiavimo átaka lietuviø kirèio þymë- jimui“, Blt 39(2), 289–307. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001: „Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams“ ALt 3, 129–152. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2003: „XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , “, ALt 5, 227–262. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2004: „Grafemos <µ> netektis Lietuvos µpaudiniuose“, ALt 6, 239–264. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2004: „Grafemos <µ> netektis Lietuvos rankraµzèiuose“, ALt 6, 265–286. S UBAÈIUS, PAULIUS, 2001: Tekstologija. Teorijos ir praktikos gairës, Vilnius: Aidai. T OMASZEWSKI, ANDRZEJ, 1996: Leksikon pism drukarskich, Warszawa: Wydawnictwo Krupski i S-ka. U ÞTUPAS, VILIUS, 1975: „Lotyniðkojo ðrifto ásigalëjimas lietuviø poligrafijoje“, Knygotyra 5(12), 132–143. U ÞTUPAS, VILIUS, 1998: Lietuvos spaustuvës. 1522–1997, Vilnius: Viliaus Uþtupo leidykla. W ILLBERG, HANS PETER, 2001: Wegweiser Schrift, Mainz: Verlag Hermann Schmidt. Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarë Nojus Feigelmanas, Irena Dau- girdaitë, Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2003. V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija, Vilnius: Mokslas. À ÍÓØÊÈÍ, A[ËÅÊÑÀÍÄÐ], 1970: Íà çàðå êíèãîïå÷àòàíèÿ â Ëèòâå, Âèëüíþñ: Mèíòèñ. 2 Á ÀËÒÐÀÌÀÉÒÈÑÚ, Ñ[ÈËÂÅÑÒÐÚ], 1904: Ñïèñîêú ëèòîâñêèõú è äðåâíå-ïðóññêèõú êíèãú, èçäàííûõú ñú 1553 ïî 1903 ãîäú, Ñ.-Ïåòåðáóðãú: Òèïîãðàôiÿ Â. Áåçîáðàçîâà è Êîìï.  ÎËÜÒÅÐÚ, Ý[ÄÓÀÐÄÚ], 1903 ìàðò: „Ëèòîâñêàÿ ïå÷àòú âú XVI âºêº“, Ïå÷àòíîå èñêóññòâî, Ñ.-Ïåòåðáóðãú: Èçäàòåëú I. I. Ëåìàíú, 191–196.

Ona Aleknavièienë ROTUNDA, SCHWABACHER, FRAKTUR, LATIN ANTIQUA AND ITALIC IN LITHUANIAN PRINTS OF THE SIXTEENTH CENTURY

Summary

The article covers the development and delineates the main stages of the black-letter or gothic types in printed Lithuanian texts of the sixteenth century in East Prussia (Lithuania Minor) and in Grand Duchy of Lithuania (Lithuania Major). Three kinds of the gothic types were used in Lithuanian prints of the sixteenth century in East Prussia: Rotunda, Schwabacher, and Fraktur. Hans Weinreich used Rotunda in his printshop for the first two Lithuanian printed books: Martynas Maþvydas’ Catechism (1547)

285 Rotunda, ðvabachas, fraktûra, antikva ir kursyvas lietuviðkuose XVI amþiaus spaudiniuose and Hymn of St. Ambrose (1549); still the major typeface used for both books was Schwa- bacher. We can find Rotunda in Lithuanian, Polish, and Old Prussian early sixteenth century prints; however, from the middle of the sixteenth century it begins to disappear from the Königsberg printers’ books. The first Lithuanian text to contain a Fraktur typeface was Maþvydas’ The Form of Christening (1559) from Johann Daubmann printshop. Still the main text of the book was set in Schwabacher (like in the other important book by Maþvydas – Christian Hymns, Part 1, 1566); Fraktur along with the Latin Antiqua typeface were used only for certain emphasizing. In the history of Lithuanian books printed in Königsberg the year 1570 must be considered transitional from Schwabacher to Fraktur. In Maþvydas’ Christian Hymns part two (1570) the main typeface of the text became Fraktur. Latin Antiqua (Italic in certain places) and also Fraktur was used as emphasizing type. Fraktur was the main typeface in the books printed at Georg Osterberger’s printshop: Enchiridion and Gospels and Letters of Baltramiejus Vilentas (1579); Spiritual Hymns, Cancional and Collectas (1589) and Sermons (1591) of Jonas Bretkûnas; Theological Pearl (1600) of Simonas Vaiðnoras. In Vilentas’ Enchiridion and Gospels and Letters the letter <¿> and with diacritics (<ó>, <ò>, <ô>) were taken from the Latin Antiqua typeface. In Grand Duchy of Lithuania books were mainly set in Schwabacher: (a) Catholic – Mikalojus Daukða’s Catechism (1595) and Sermons (1599); (b) Calvinist – Merkelis Petkevièius’ Catechism (1598) and Morkûnas’ Sermons (1600). The faces used for emphasis were either Fraktur or Latin Antiqua.

O NA ALEKNAVIÈIENË Gauta 2005 m. birþelio 22 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

286 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Daiva Kriðtopaitienë Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Vilnius

Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai

Kristijono Donelaièio fenomenas – iki galo neáminta máslë lietuviø kalbos ir literatûros tyrinëtojams. Monumentali poeto kûryba, ypaè jo poema Metai, „tartum milþiniðkas kalnas iðkyla XVIII amþiaus lietuviø literatûroje“1. Panaðiai bûrø dai- niø apibûdina ir lietuviø iðeivijos raðytojas Antanas Musteikis: „Donelaitis yra vieniðas milþinas, neturëjæs sau lygiø lietuviø literatûros pirmtakø, kuriais jis bûtø galëjæs sekti“2. Donelaitis, pradëjæs naujà epochà lietuviø literatûros istorijoje, tapo pirmuoju lietuviø groþinës literatûros klasiku. Didelis jo indëlis á lietuviø raðomo- sios kalbos raidà. Domëjimàsi Donelaièiu rodo gausûs jo kûriniø leidimai. Tai daþniausiai publi- kuojamas lietuviø raðytojas – iki mûsø dienø jau pasirodë 15 iðsamiø ar apyiðsa- miø Donelaièio kûrybos leidimø. Ne visi jie vienodai svarbûs ir tinkamai parengti. Skirtingos epochos, besikeièianti kultûrinë aplinka, kiti adresatai lëmë vis kitoká Donelaièio kûrybos pateikimà. Be to, leidþiant jo kûrinius, daþnai lemiamu veiksniu tapdavo rengëjo, paprastai vadinamo redaktoriumi, erudicija ir jo nuostatos. Todël spausdinti tekstai daugiau ar maþiau nutolæ nuo originalo, skiriasi vienas nuo kito. Turbût neámanoma nustatyti „visais atþvilgiais pastovius ir nekintamus raðytojo kûriniø tekstus“3. Pauliaus Subaèiaus teigimu,

bûtent siekiu pateikti, átvirtinti „galutinai“ parengtà, nuolatiniam, ilgam vartojimui „visiðkai tinkamà“ tekstà daþniausiai grindþiami ar teisinami atvejai, kai tekstolo- gas ryþtingai kiðasi, pertvarko ðaltiniø liudijimus, besistengdamas suteikti veikalui tariamai vieningà ir uþbaigtà pavidalà4.

1 Kostas Korsakas, „Kristijonas Donelaitis ir Donelaitá, sudarë ir parengë Mikas Vaice- jo ‘Metai’“, Kristijonas Donelaitis literatûros kauskas, Vilnius: Aidai, 2001, 60. moksle ir kritikoje, sudarë Kostas Doveika, 3 Aleksandras Ðeðelgis, „Donelaièio raðtø re- Vilnius: Vaga, 1990, 29. dagavimo ir leidimo praktika“, LiK 7, 2 Antanas Musteikis, „Thomsono ‘The Sea- 1965, 301. 0 0 0 sons’ ir Donelaièio ‘Metai’“, Egzodo Done- 4 Paulius Subaèius, Tekstologija: teorijos ir laitis. Lietuviø iðeiviø tekstai apie Kristijonà praktikos gairës, Vilnius: Aidai, 2001, 199.

287 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai Kanoninis veikalo tekstas tëra viena ið galimø tekstologo veiklos siekiamybiø (Subaèius 2001, 198). Taèiau turint omeny, kad Donelaièio kûryba ateityje dar ne kartà bus leidþiama, juo labiau kad artëja reikðminga 300 metø gimimo sukaktis, siekti kuo patikimiau parengto ir kuo autentiðkesnio leidimo bûtina. Tam reikia ávertinti ankstesniàsias poeto kûriniø publikacijas, jø privalumus bei trûkumus, iðryðkinti vyravusias redagavimo tendencijas ir dëti pagrindus naujojo leidimo rengimo principams. Ðiame straipsnyje bus bendriausiais bruoþais apþvelgta Do- nelaièio raðtø leidybos istorija ir plaèiau aptarti du – 1977 ir 1994 metø – leidimai5: tai paskutiniai moksliniai leidimai, kuriuose buvo siekiama pateikti kuo maþiau nuo originalo nutolusá kûriniø tekstà ir kuriais galima remtis rengiant naujas publikacijas. Donelaièiui gyvam esant, në vienas jo kûrinys nebuvo paskelbtas. Po jo mirties Gerviðkënø parapijos pastorius Johannas Friedrichas Hohlfeldtas (1767–1829) pa- sidarë pasakëèiø, „Prièkaus pasakos apie lietuviðkà svodbà“ ir poemos Metai nuo- raðus. Per karà (1812) dingus „Rudenio gërybiø“ ir „Þiemos rûpesèiø“ autogra- fams, ðie nuoraðai tapo labai svarbiu teksto ðaltiniu. Prieð pat Antràjá pasauliná karà jie buvo saugomi Karaliauèiaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriuje. Ðiuo metu Hohlfeldto nuoraðø likimas neaiðkus. Pastangos surasti juos tuometiniø VDR ir VFR bibliotekø rankraðtynuose buvo bevaisës6. Didþiuliai nuopelnai Donelaièio kûrybos leidybinëje praktikoje priklauso trims apie já vokiðkai raðiusiems mokslininkams – Liudvikui Rëzai (1776–1840), Augus- tui Schleicheriui (1821–1868) ir Georgui Heinrichui Ferdinandui Nesselmannui (1811–1881). Kiekvieno jø darbas reikðmingas savaip.

1. DAS JAHR IN VIER GESÄNGEN (1818). Rëza buvo pirmasis Donelaièio kûriniø publikuotojas: 1818 metais iðleido poemà Metai7, o 1824-aisiais – pasakëèias. Savo mintis apie Metus jis iðdëstë ávadiniame straipsnyje. Rëza suprato Donelaièio svar- biausiojo kûrinio vertæ, laikë já „iðliekanèiu kalbos, paproèiø, dvasinës kultûros,

5 Apie Donelaièio redagavimo ir leidimo 6 Þr. Leonas Gineitis, „Ávadas“, Kristijonas praktikà yra raðæ: Ðeðelgis 1965, 301–319; Donelaitis, Raðtai, redakcinë komisija: Jurgis Lebedys, „K. Donelaièio raðtø reda- K[ostas] Korsakas, K[ostas] Doveika, gavimas“, Jurgis Lebedys, Lituanistikos ba- L[eonas] Gineitis, J[onas] Kabelka, ruose 1. Studijos ir straipsniai, parengë J[uo- K[azys] Ulvydas, Vilnius: Vaga, 1977, zas] Girdzijauskas, Vilnius: Vaga, 1972, 16–17. 228–236; Jurgis Lebedys, „K. Donelaièio 7 Das Jahr in vier Gesängen, ein ländliches Epos raðtø vertimai ir leidimai“, Lebedys 1972, aus dem Litthauischen des Christian Dona- 237–262; Jurgis Lebedys, Jonas Kabelka, leitis, genannt Donalitius, in gleichem „Keletas pastabø tekstologiniais klausi- Versmaaß ins Deutsche übertragen von mais“, Lebedys 1972, 334–336; Aleksan- D. L. J. Rhesa, Prof. d. Theol. Königsberg, dras Þirgulys, Tekstologijos bruoþai, Vil- gedruckt in der Königl. Hartungschen nius: Mokslas, 1989, 21–30; Juozas Bra- Hofbuchdrukkerei, 1818. zaitis, „Donelaitis praeityje ir dabartyje“, Egzodo Donelaitis, 2001, 95–109.

288 Archivum Lithuanicum 7 tautybinio savitumo paminklu“8, todël siekë pristatyti já platiems visuomenës sluoksniams kaip lietuviø tautos ir jos kultûros reprezentantà9. Reprezentacinis leidinio pobûdis, taip pat romantinë XIX amþiaus pradþios dvasia lëmë Rëzos redakciniø pataisø radikalumà. Norëdamas kuo palankiausiai parodyti Donelaièio kûriná ir jame vaizduojamà lietuvá baudþiauninkà, Rëza ðalino, jo manymu, perne- lyg drastiðkus, ðiurkðèius pasakymus, kartais net iðtisus epizodus (ið viso iðbrauk- tos net 468 Metø eilutës), taisë þodynà, áterpinëjo þodþius ar net eilutes, keitë asmenvardþius. Atskiroms giesmëms jis suteikë bendrà pavadinimà ir, prieðingai negu Hohlfeldto nuoraðe, poemà pradëjo „Pavasario linksmybëmis“ (toliau – Pl) ir baigë „Þiemos rûpesèiais“ (toliau – Þr). Pöstarosios pataisos (bendras pavadinimas bei giesmiø eilës tvarka) tapo tradicinës, jos iðlaikytos visuose vëlesniuose Donelai- èio kûrybos leidimuose, iðskyrus Nesselmanno.

2. LITAUISCHE DICHTUNGEN (1865). Antrasis Donelaièio raðtø leidëjas – þymus vokieèiø kalbininkas Schleicheris – savo leidimà10 iðplëtë: ðalia poemos Metai á já átraukë visus kitus kûrinius – fragmentà „Tæsinys“ (toliau – Fr), ðeðias pasakëèias, „Prièkaus pasakà apie lietuviðkà svodbà“ (toliau – Pp) ir du iðlikusius laiðkus. Jis atstatë Rëzos praleistas poemos vietas ir pateikë beveik pilnà, autentiðkà tekstà, nors visiðkai nuoseklus nebuvo: praleido dvi eilutes ið „Rudenio gërybiø“ (186, 291; toliau – Rg), pakartojo dvi Rëzos sukurtas eilutes (Rg 541, Þr 642), be to, remdama- sis ne tik rankraðèiais, bet ir Rëzos leidimu, paliko kai kurias jo pataisas ir padarë naujø. Schleicheriui Donelaièio kûryba daugiausia rûpëjo kalbos poþiûriu, todël jo leidime daug dëmesio skiriama raðybai, kirèiavimui ir þodynui. Schleicherio leidi- mas svarbus kaip pirmasis mokslinis Donelaièio raðtø leidimas, pateikæs visà jo groþinæ kûrybà lietuviø kalba.

3. LITTAUISCHE DICHTUNGEN (1869). Dar vienà pilnà Donelaièio raðtø leidimà parengë kitas vokieèiø kalbininkas – Nesselmannas11. Pratarmëje jis labai kritikavo ankstesniuosius leidëjus: Rëzà uþ savavaliðkà ir daþniausiai nemotyvuotà Donelai- èio teksto iðkraipymà, o Schleicherá uþ tai, kad „taip pasidavë Rëzai, jog sàmonin- gai pastarojo tekstø iðkraipymams teikë pirmenybæ prieð rankraðtiná variantà“ (Gi- neitis 2002, 52). Savàjá leidimà Nesselmannas parengë labai kruopðèiai ir kvalifi- kuotai, stengdamasis kuo maþiau nukrypti nuo originalo. Jis atsisakë ankstesniuo-

8 Ið vokiðkøjø raðtø apie Kristijonà Donelaitá, Se- missionäre der Kaiserlichen Akademie der noji Lietuvos literatûra 13, parengë Leonas Wissenschaften, 1865. Gineitis, Vilnius: Lietuviø literatûros ir 11 Christian Donalitius Littauische Dichtungen tautosakos institutas, 2002, 16. nach den Königberger Handschriften mit met- 9 Albinas Jovaiðas, Liudvikas Rëza, Vilnius: rischer Übersetzung, kritischen Anmerkungen Vaga, 1969, 100. und genauem Glossar, herausgegeben von 10 Christian Donaleitis Litauische Dichtungen. G. H. F. Nesselmann, Königsberg: Verlag Erste volständige Ausgabe mit Glossar, von von Hübner und Matz, 1869 (toliau – N). Aug[ust] Schleicher, St. Petersburg: Com-

289 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai siuose leidimuose padarytø teksto pataisø: kupiûrø, þodþiø ir jø formø keitimo, eiluèiø perdirbinëjimo; Metø dalis sugrupavo Hohlfeldto nuoraðo eilës tvarka („Ru- denio gërybës“ – „Vasaros darbai“ [toliau – Vd]), iðlaikë Donelaièio kirèiavimà (já Schleicheris buvo sunorminæs), pateikë iðsamø þodynà. Autografø nesilaikë tik raðyboje ir skyryboje. Jurgio Lebedþio teigimu, „tai buvo tobulas aniems laikams Donelaièio raðtø leidimas“12. Vokiðkieji Donelaièio leidimai ir mûsø dienomis ne- praranda savo reikðmës. Jie pirmieji átvirtino Donelaitá lietuviø literatûroje ir ilgà laikà buvo pagrindiniai ðaltiniai jo kûrybai paþinti ir gimtajai kalbai studijuoti (Jovaiðas 1969, 104).

4. RAÐTAI (1897). XIX amþiaus pabaigoje ir XX amþiaus pradþioje pasirodë dar keli Donelaièio kûriniø leidimai, taèiau ankstyviesiems jie neprilygo. 1897 metais Aleksandro Burbos ir Antano Miluko lëðomis Amerikoje iðleisti Donelaièio raðtai13 buvo skirti „negausiam ir neiðprususiam to meto skaitytojui“ (Brazaitis 2001, 101). Juose praleista pasakëèia „Pasaka apie ðûdvabalá“, atskirai neádëtas fragmentas „Tæsinys“ (jo epizodas [6, 7, 22–29 eil.] „Rudenio gërybëse“ áterptas tarp 855 ir 856 eil.). Metuose praleistos 23 eilutës. Tekstai imti ið Schleicherio leidimo, daþnai pa- liekant jo redakcines pataisas. Leidinyje labai daug nevienodumø, vienos tarmybës iðlaikomos, kitos norminamos. Atrodo, kad leidinio rengëjai nebuvo nusistatæ aið- kesniø teksto rengimo principø.

5. RAÐTAI (1914). 1909 metais kalbininkas, kultûros veikëjas Jurgis Ðlapelis pradëjo rengti dar vienà Donelaièio raðtø leidimà, kurá baigë 1914-aisiais, minint 200 metø gimimo sukaktá14. Á já sudëti visi kûriniai (24 fragmento „Tæsinys“ eilutës [6–29] „Rudenio gërybëse“ áterptos tarp 855 ir 856 eil.) ir abu laiðkai, rengta remian- tis Rëzos, Schleicherio ir Nesselmanno leidimais. Reikðminga tai, jog tekstai pateikti be kupiûrø, taèiau juose, ypaè pirmojoje Metø dalyje – „Pavasario linksmybëse“ – gana daug nenuoseklumo, svyravimø, Donelaièiui bûdingø tarmybiø norminimo.

6. METAI (1940; 21941; 31983). Dar vienas Metø leidimas pasirodë tik 1940- aisiais15. Sumanytas nepriklausomos Lietuvos ðvietimo ministerijos, parengtas Juo- zo Ambrazevièiaus, iliustruotas Vytauto Kazimiero Jonyno medþio raiþiniais, ðis leidinys iðëjo sovietams jau okupavus Lietuvà ir, anot Kosto Korsako, „tiktai tary-

12 Jurgis Lebedys, Senoji lietuviø literatûra, 14 Kristijono Duonelaièio Raðtai. Pagal Rëzos, parengë J[uozas] Girdzijauskas, Vilnius: Ðleicherio ir Neselmano sutaisë J[urgis] Mokslas, 1977, 311–316. Ðlapelis. Penktasis iðleidimas, Vilnius: 13 Kristijono Donelaiczio Rasztai. Iszleista M. Kuktos spaustuvë, 1909. Raðtai pradë- Kasztais Kunágø A[leksandro] Burbos, ti rengti 1909, baigti 1914 metais, antra- A[ntano] M. Miluko, Shenandoah, PA: ðtiniame lape nurodyti 1909-ieji. Spaustuvëje „Garso Amerikos Lietuviø“, 15 Kristijonas Donelaitis, Metai, spaudai pa- 1897. ruoðë Juozas Ambrazevièius, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komi- sija, 1940. 0 0 0

290 Archivum Lithuanicum 7 binës valdþios dëka“16. Visas ankstesnis parengimo darbas nutylëtas. Leidimas turëjo bûti reprezentacinis. Rengëjas siekë iðlaikyti autentiðkà tekstà17, todël rengë ið rankraðèiø – Donelaièio autografo ir Hohlfeldto nuoraðo – lygindamas su anks- tesniaisiais leidimais, ypaè Nesselmanno. Stengtasi iðlaikyti poeto þodynà, sintak- sæ, jam bûdingas tarmines formas ir skyrybos savybes, atsisakyta tik Donelaièio raðybos – ji pakeista tuometine normine. Pridëtas redakcinis straipsnis, kuriame apþvelgiami ankstesni leidimai, þodynëlis ir Metø giesmiø turinys, kur giesmës suskirstytos atskiromis temomis. 1940-øjø leidimas Donelaièio kûrybos leidybinëje praktikoje uþima svarbià vie- tà, taèiau kai kurie jo vertinimai (matyt, atiduodant duoklæ kaip pirmajam Done- laièio kûrybos leidimui, iðëjusiam sovietinës valdþios metais) nëra visiðkai tikslûs. Ðtai, pavyzdþiui, Þirgulys (1989, 22) teigia, jog „ðiame leidime [...] duota pradþia K. Donelaièio tekstø kalbos tvarkymo korektyvams“, Ðeðelgis (1965, 314) raðo, kad „paremtas pirminiais teksto ðaltiniais, ðis ‘Metø’ leidimas tapo visiðkai nepriklau- somas nuo daugelio ankstesniøjø redakcijø ir laisvas nuo klaidø, pasitaikiusiø buvusiøjø redaktoriø darbe“. Vis dëlto jame daþnai nukrypstama nuo originalo: praleistos net 4 Metø eilutës (Pl 312, 313, 453, Rg 52), „ðvelninama“ Donelaièio kalba pakeièiant obsceniðkos reikðmës þodþius, kai kurie þodþiai praleidþiami arba iðkraipomi, neiðvengta nenuoseklumo norminant tarmines formas. Todël teisus Le- bedys (1972, 228) sakydamas, kad 1940-øjø leidime „ið esmës redagavimo klausi- mas nespræstas ir nuosekliai vienodø principø nesilaikyta“. 1941-aisiais tos paèios redakcijos Metai buvo iðleisti antrà kartà, padarius kai kuriø smulkiø pataisø, taèiau dauguma klaidø bei netikslumø neiðtaisyta. Leidinys tik papildytas Ambrazevièiaus straipsniu „Bûrø kultûros poetas“. Reprezentacinis 1940-øjø Metø leidimas dar kartà pakartojamas 1983-iaisiais – 270 metø Donelaièio gimimo sukakèiai.

7. METAI IR PASAKËÈIOS (1945). Du kiti sovietiniais metais iðëjæ Donelaièio leidimai – Metai ir pasakëèios (1945)18 bei Raðtai (1950)19 – buvo skirti plaèiam skai- tytojø sluoksniui ir pasiþymëjo gausiomis redakcinëmis pataisomis. Knygos pabai- goje kaip atsakingasis redaktorius nurodytas Valys Drazdauskas. Metø ir pasakë- èiø tekstai imti ið 1940 ir 1941 metø leidimø paliekant buvusias klaidas ir padarant naujø; labai daug nevienodumø norminant tarmines formas. Vargu ar galima sutikti su Ðeðelgio nuomone, jog vienai, radikalaus redagavimo tendencijai, atstovauja Rëza, o kitai, autentiðkumo siekianèiajai, greta Schleicherio ir Nesselmanno, – sovietinio laikotarpio leidimai, juo labiau kad pats vëliau iðvar- dija gausius ðiø dviejø minëtø leidiniø nukrypimus nuo originalo (þr. Ðeðelgis 1965,

16 Kostas Korsakas, „Aktualieji donelaitikos 18 Kristijonas Donelaitis, Metai ir pasakëèios, uþdaviniai“, LiK 7, 1965, 17. Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros 17 Þr. Juozas Ambrazevièius, „Metø lei- leidykla, 1945. dimai“, Kristijonas Donelaitis, Metai, 19 Kristijonas Donelaitis, Raðtai, Vilnius: 1940, 182. 0 0 0 Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1950.

291 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai 304). Juose labai jauèiamas redaktoriø „ðeimininkavimas“, á autentiðkumà èia net nepretenduojama. 1945 metø leidime ið Metø teksto praleistos 49 eilutës; 3 eiluèiø (17, 29, 40) trûksta ir pasakëèioje „Auþuols gyrpelnys“ (toliau – Ag). 1945 ir 1950 metø leidimuose pedagoginiais sumetimais ðalinami arba keièiami kitais obsceniðki þodþiai. Sovietmeèio dvasia atsispindi ðiø leidimø redakciniuose straipsniuose. Juozo Brazaièio (2001, 102–109) nuomone, toje epochoje Donelaitis buvo vertinamas pagal ið anksto nustatytà schemà ir paverèiamas árankiu sovieti- nio reþimo ideologijai plësti. 1945 metø leidimui paraðytame Korsako áþanginiame straipsnyje iðryðkinamos Donelaièio tautinës paþiûros, jo pasiprieðinimas vokieèiø kolonizatoriams. Karo metais tai buvo aktualu.

8. RAÐTAI (1950). 1950 metø Raðtø leidimo atsakingasis redaktorius – Aleksan- dras Þirgulys (jo pavardë nurodyta knygos pabaigoje). Ið Metø iðbrauktos 59 eilutës; 2 eiluèiø (107, 108) nëra „Prièkaus pasakoje apie lietuviðkà svodbà“. Ypaè ryðkios norminimo tendencijos. Èia Donelaièio kalba perdëm suredaguota, atsisakoma bû- dingiausiø jo fonetiniø ir morfologiniø ypatybiø. Ðio leidimo áþangoje, kurios autorius Bronius Pranskus, Donelaièio kûryba so- ciologizuojama, ja pasinaudojama kaip tribûna „klasiø kovos“ idëjoms propaguoti.

9. METAI (1956; 21966). 1956 metais pasirodæs Metø leidimas20 svarbus tuo, kad jame, kaip ir Nesselmanno bei Ðlapelio leidimuose, tekstas pateikiamas be kupiûrø. Be to, jis yra pirmasis ið sovietiniais metais iðëjusiø leidimø, kuriame atsisakoma tradicijos „gerinti“ poeto kalbà ðalinant obsceniðkus þodþius. Taèiau rengiant ðá leidimà, irgi nesilaikyta kokiø nors grieþtesniø kalbos redagavimo prin- cipø – vienos tarminës formos iðlaikomos, kitos jau keièiamos bendrinës kalbos formomis. Pasitaiko teksto iðkraipymø ir netikslumø, patekusiø ið kitø leidimø (þr. Lebedys, Kabelka 1972, 334–336). Metus iliustravo Vytautas Jurkûnas. Remiantis 1956 metø leidimu, Donelaièio Metai dar kartà buvo iðleisti 1966 metais.

10. RAÐTAI (1977) IR METAI IR PASAKËÈIOS (1994). Sovietiniais metais iðëjo kritinis Donelaièio Raðtø leidimas (1977), 1983-iaisiais – 270 metø klasiko gimimo sukakèiai – pakartotas prieðkarinis (1940) reprezentacinis Metø leidimas21, o pas- kutinë poeto kûrybos rinktinë pasirodë jau nepriklausomoje Lietuvoje (1994)22. Ið- samiau aptarsime 1977 ir 1994 metø leidimus, jø parengimo principus, iðkelsime tuos kalbinius dalykus, kurie minëtø leidimø redaktoriø buvo nevienodai traktuo- jami ir pateikiami; iðryðkinsime atsiradusius nenuoseklumus ir netikslumus, kad jø bûtø iðvengta naujuose Donelaièio raðtø leidimuose.

20 Kristijonas Donelaitis, Metai, Vilnius: 22 Kristijonas Donelaitis, Metai ir pasakëèios, Valstybinë groþinës literatûros leidykla, redaktorius Vytautas Vitkauskas, Vil- 1956. nius : Baltos lankos, 1994. 21 Kristijonas Donelaitis, Metai, redaktorius Kazys Ulvydas, Vilnius: Vaga, 1983.

292 Archivum Lithuanicum 7 1977 metais iðëjæ Donelaièio Raðtai – kolektyvinis darbas. Já rengë Lietuviø kal- bos ir literatûros instituto mokslininkø donelaitininkø bûrys. Leidinyje pateikiama ne tik visa poeto groþinë kûryba, bet ir jo laiðkai, vertimai, archyvinë medþiaga. Groþinæ kûrybà, laiðkus, broðiûros apie separacijos naudà vertimà, ávadiná straips- ná, þodynëlá ir komentarus parengë Leonas Gineitis, archyvinæ medþiagà ir jos komentarus – Kostas Doveika, Metø ir pasakëèiø tekstus kalbiniu poþiûriu redaga- vo Kazys Ulvydas, jis paraðë ir straipsná „K. Donelaièio kûriniø kalbinis redaga- vimas“. 1977 metø leidimas pasiþymi itin plaèiais ir iðsamiais komentarais. „Ávade“ Gineitis (1977, 6) nusakë ðiø Raðtø iðleidimo prieþastis (Donelaièio rað- tai „tebëra iðsklaidyti ávairaus tipo ir paskirties leidiniuose“, todël „pribrendo rei- kalas turëti juos visus sutelktus viename leidinyje“, be to, „bûtina pasiekti ir teksto- loginio publikacijø pilnumo“, nes iki ðiol dar neturëjome „pagal mokslinius teksto- logijos principus parengto autentiðko ir pilno ‘Metø’ teksto“), aptarë jø rengimo principus. Pirmiausia paaiðkinta leidinio struktûra (pirmojoje dalyje dedama poeto groþinë kûryba, antrojoje – archyvinë medþiaga), pabrëþta, kad joje siekiama derinti chronologiná ir þanriná principà (Gineitis 1977, 15). Anot Gineièio, daugiausia prob- lemø kilo dël pirmosios dalies publikacijø. Pasitelkiant biografinius, istorinius, gra- fologinius ir psichologinius argumentus, dar kartà svarstoma Donelaièio kûriniø chronologija: konstatuojama, kad pasakëèios – jaunystës darbai (Stalupënø laikotar- pis), o pagrindinis kûrinys Metai bus raðyti maþdaug 1765–1775 metais. Aptariamas Metø atskirø giesmiø sekos ir bendro pavadinimo klausimas, nurodoma, jog atsiþvel- giant á poemos meninæ siuþeto vienovæ, bus laikomasi Rëzos ávestosios tradicijos. „Ávade“ duodamas iðsamus pagrindiniø publikuojamo teksto ðaltiniø, autografø apraðas, pateikiama paleografiniø duomenø: apibûdinamas autografø ðriftas, raða- las, popierius. Þirgulio (1989, 27) manymu, „bendràjá autografø apraðà galima laikyti tikrai pavyzdine autografø charakteristika“. „Ávade“ plaèiai nagrinëjama ir prozodiniø þenklø autorystës problema. Lietuvos TSR teismo ekspertizës mokslinio tyrimo institute buvo atlikta laboratorinë Donelaièio autografø analizë. „Ávade“ skelbiami ir aptariami rezultatai. Gineitis (1977, 27) teigë, jog apskritai ekspertizës iðvada, kad prozodiniai þenklai þymëti vieno asmens – Donelaièio, turi gana átiki- namà pagrindà, taèiau èia pat tuo lyg ir suabejoja: „klausimas, ar prozodiniai þenklai Donelaièio autografuose yra autentiðki, [...] tebelieka atviras tolimesniems tyrinëjimams ir aiðkinimams“. Þirgulys (1989, 27) pasigedo aiðkesnës pozicijos: „po to, kai tame paèiame ávade atsargiai pritariama ekspertizës iðvadai [...], reikëjo laikyti, kad klausimas baigtas – prozodiniø þenklø autentiðkumas, ðiaip ar taip, árodytas, ir ‘Ávado’ komentaras dël to galëjo bûti tiesesnis“. Gineièio (1977, 23) nuomone, kai kurie ekspertø analizës duomenys perða svarbias iðvadas apie Do- nelaièio kûrybinæ laboratorijà: pavyzdþiui, rankraðèiø taisymai rodo, jog Metø ra- ðymas buvo ilgas procesas, o iðtisinis tekstø retuðavimas leidþia manyti, kad

poetas savo rankraðèius bus rengæs ne sau paèiam [...], o kaþkam kitam. Gal savo bièiuliui J. Jordanui, kuriam skaitydavo „Metø“ iðtraukas ir su kuriuo keisdavosi literatûriniais laiðkais. O gal ir Karaliauèiaus literatams, tikëdamasis iðvysti savo kûriná iðspausdintà kuriame nors ano meto Rytø Prûsijos savaitraðtyje.

293 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai „Ávade“ sprendþiama rimta tekstologinë problema – kà laikyti neiðlikusios Do- nelaièio groþinës kûrybos dalies pagrindiniu tekstu. Tam reikëjo nustatyti, kuris ið keturiø, tiesiogiai rankraðèiais grindþiamø ankstesniøjø poeto raðtø leidimø (Rë- zos, Schleicherio, Nesselmanno ir 1940 metø), maþiausiai nutolæs nuo Hohlfeldto nuoraðo. Minëti leidimai buvo palyginti su Hohlfeldto nuoraðu bei tarpusavyje ir konstatuota, kad liko vienintelë reali iðeitis: „stingamø rankraðtiniø tekstø ekviva- lentu imti nuo J. Holfeldo nuoraðo, vadinasi ir nuo originalo, maþiausiai nutolusá G. Neselmano iðspausdintàjá tekstà“ (Gineitis 1977, 31). Kadangi 1977 metø leidimas skirtas ne tik specialistams filologams, bet ir eili- niam skaitytojui, tekstai pateikiami dvejopu pavidalu: autentiðku ir pertvarkytu pagal dabartinæ raðmenø sistemà, fonetikos, morfologijos ir skyrybos normas23. Redagavimo principus aptarë Ulvydas minëtame straipsnyje „K. Donelaièio kûri- niø kalbinis redagavimas“. Pabrëþdamas, kad „ðio K. Donelaièio kûriniø leidimo redaguotuoju tekstu ir stengtasi prisidëti prie jø kalbos stabilumo sustiprinimo“24, jis nurodo, kurie kalbos dalykai keièiami, o kurie iðlaikomi. Norint padaryti Do- nelaièio kûrinius lengviau prieinamus skaitytojams ir laikantis jo kûriniø leidimo tradicijos, norminama poeto raðyba, daugelis fonetiniø reiðkiniø, prie ðiuolaikinës derinama ir skyryba, taèiau iðlaikomi individualûs jos bruoþai (ðauktuko dëjimas po jaustukø, dalelyèiø ir kreipiniø, dvitaðkio raðymas prieð jungtukà nës), ski- riamieji þenklai dëliojami pagal Donelaièiui bûdingà fakultatyvumo principà, ne- prieðtaraujantá dabartinei skyrybos praktikai. Ulvydas (1977, 295) atkreipia dëme- sá á tai, jog

toje teksto dalyje, kurios autografø neiðliko, teko paisyti ir G. Neselmano leidimo skyrybos ypatybiø. [...] Todël [...] toje redaguotojo teksto dalyje, kuri orientuota á autografus, skaitytojas ras ðiokiø tokiø neesminiø skyrybos skirtumø, palyginti su ta dalimi, kurios autografø neiðliko. Paþymima, kad ðiame leidime stengtasi iðlaikyti kiek galint originalesnæ poeto leksikà, nes jo raðtø kalbai taikytini kitokie literatûriðkumo kriterijai negu dabarti- niø groþiniø kûriniø kalbai: „Donelaièio kalba ir ðiandien turi iðlaikyti jo gyventos epochos kalbos skambëjimà, joje turi likti visi barbarizmai bei tarminiai þodþiai“, – teigë Ulvydas (1977, 305). Jis leksikai priskyrë ir tokias þodþiø formas, kurios ðiame straipsnyje, detaliau aptariant Donelaièio kalbos redagavimà 1977 metø leidime, traktuojamos kaip fonetiniai ir morfologiniai reiðkiniai. Siekiama iðlaikyti morfolo- giniø formø originalumà, taèiau „vienà antrà morfologiná reiðkiná teko vis dëlto pa- keisti dabar vartojamu norminiu, áprastiniu“ (pvz.: ávardþiai tav, sav pakeisti normi- niais tau, sau), bet iðtisai iðlaikoma Donelaièio sintaksë: „sintaksës poþiûriu jo kalba yra tiesiog klasiðkai aiðki, darni ir iðbaigta“ (Ulvydas 1977, 312). Leidinyje pateikiama itin svarbiø tekstologiniø komentarø, atskleidþianèiø pa- ties autoriaus redagavimo procesà. Skaitytojui parodoma, kaip Donelaitis taisë

23 Ðiame straipsnyje su 1994-øjø metø leidi- 24 Kazys Ulvydas, „K. Donelaièio kûriniø mu bus lyginamas pastarasis, adaptuo- kalbinis redagavimas“, Kristijonas Donelai- tasis. tis, Raðtai, 1977, 294.

294 Archivum Lithuanicum 7 „Prièkaus pasakos apie lietuviðkà svodbà“ ir fragmento „Tæsinys“ tekstus, kurie vëliau buvo panaudoti Metø dalyse „Rudenio gërybës“ ir „Þiemos rûpesèiai“. Pau- liaus Subaèiaus (2001, 474–475) nuomone, tai daroma „gana paprastu, bet pavaiz- dþiu bûdu“ ðiø tekstø atkarpas spausdinant paraleliai prieðprieðiniuose pusla- piuose. Visiðkai adekvaèios teksto vietos iðryðkinamos pusjuodþiu ðriftu, leksiðkai sutampanèios, taèiau redaguotos gramatiniu (morfologiniu ir sintaksiniu) atþvil- giu – paprastu kursyvu, plg.:

„Prièkaus pasaka apie lietuviðkà svodbà“ „Rudenio gërybës“ Pirm visø pirðlys apsirijæs spiria kumelæ Irgi beklykaudams kumelës nugarà dauþë. Ir bevemdams jau ðuoliais dar mëgina ðokti. Tu nelabs þmogau, kam spardai vieþlybà Tu nenaudëli, kam spardai kumelio ðonus? kuinà? Ar neþinai, kaip já vos gyvà baudþiava Ar negana, kad já vos gyvà baudþiava lupo? lupo? O tu dar kaip ðuo daugiaus jam barðkini O tu su pentinais jam dar daugsini vargà? kaulus? Jok pamaþi; rytoj reikës á giræ vaþiuoti, Jok pamaþi, þioply, nemuðk be reikalo kuinà! Juk girdi, rytoj reikës á giræ vaþiuoti, O poryt maþu reiks koká didpilvá parveþti. O poryt maþu reiks parveþint didelá pilvà. Taip beklykaudami, kaip girdit, parveþa Taip jam, kaip girdëjot, bûriðkai besispar- marèià dant, Ir su jaunikiu á Krizo áveda butà. Ðtai tuo pro vartus rëdytà parveþë porà, Uoðvis su sveèiais visais pasveikina porà, Ant kurios klebons kaip reik þegnonæ pa- Ant kurios ðvents vyskups pas dievstalá dëjo. ðventà (Pp 29–39, p. 334) Vinèiavodams kaip reik þegnonæ buvo pa- dëjæs. Gentys ir kaimynai, jau visi susibëgæ Ir jauniká su marèia pasveikinæ dailiai, Tuo gardþiai pavitot á Krizo suvedë namà. (Rg 123–136, p. 335)

Pastebëtina, kad vis dëlto neiðvengta nevienodumø: ne visada nurodomi grama- tiðkai besiskiriantys þodþiai, plg.: girdit ´ girdëjot, marèià ´ marèia. Èia neiðryðkinti ir sutampantys nekaitomi þodeliai taip, kaip. Leidinyje pateikiamos nuorodos á Donelaièio darytus taisymus autografuose, pvz.: Pl 72 pluszkëjo: bûta iszpluszkëjo, isz nutrinta, paliekant raidþiø pëdsakus*25;

25 „Autoriaus taisymai ir netikslumai auto- 1977, 346; þvaigþdute þymimi mokslinës grafuose“, Kristijonas Donelaitis, Raðtai, ekspertizës nustatyti dalykai.

295 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai Vd 333 saugójos: galûninës jos vietoje bûta kitø raðmenø (atrodo, si)*; iðtaisyta derinant prie Vd 332 veiksmaþodþio laiko26. Rengëjø teigimu, „kadangi paèiame spausdintame tekste tokie autoriaus redak- ciniai taisymai negalëjo bûti perteikti, jø nuorodos komentaruose leis ‘atgaminti’ originalo tekstà“ (Gineitis 1977, 32). Subaèius (2001, 416) ðiø pastabø atskyrimà nuo pagrindinio teksto ir jø pateikimà komentaruose, o ne tekstologiniame aparate, laiko nesëkmingomis pastangomis. Jo manymu, tai sàlygoja apraðomàjá stiliø, ne- tinkamà tik specialistams skirtoms pastaboms; komentaruose poligrafiniais sume- timais nevartojami gotikiniai raðmenys, todël neaiðku, koks buvo pirminis uþraðy- mas tekste, be to, naudotis komentarais nepatogu, nes norint susirasti reikiamas eilutes tenka nuolat vartyti knygà. Leidime duodama redakciniø teksto kitimø paaiðkinimø, kuriuose nurodomi reikðmingesni taisymai ir pakeitimai, padaryti Hohlfeldto nuoraðuose, Rëzos, Schleicherio, Nesselmanno, 1940, 1941 ir 1950 metø leidimuose. Ðie tekstologiniai komentarai pateikiami kartu su Donelaièio groþinës kûrybos realijø komentarais, nes jie, anot rengëjø, „daugeliu atveju siejasi tarpusavyje – papildo ir paaiðkina vieni kitus“ (Gineitis 1977, 32). Remiantis Jono Kabelkos sudarytu Donelaièio raðtø þodynu27 parengtas þodynë- lis. Jame aiðkinami istorizmai, buitiniai ir etnografiniai terminai, svetimybës (nuro- doma jø kilmë), archaizmai, perkeltine reikðme vartoti þodþiai, kai kurie saviti Metø veikëjø vardai ir pravardës. Þodynëlis skirtas ne specialistams filologams, todël þodþiai nekirèiuoti, nenurodomos kirèiuotës, kaitybinës formos, nepateikiama iliustraciniø pavyzdþiø, aiðkinamos ne visos þodþiø reikðmës, o tik tos, kurios tiesiogiai siejasi su Donelaièio raðtais. 1977 metø leidimo komentarai, nepaisant vienos kitos aukðèiau minëtos kritinës pastabos, parengti kruopðèiai ir atidþiai, jø mokslinë ir paþintinë vertë neabejotina. Þirgulio (1989, 29) nuomone, „jokiame kitame leidime tiek plaèiai ir nuodugniai K. Donelaitis nekomentuotas“. 1994 metais iðëjusiame Donelaièio raðtø leidime publikuota tik jo groþinë kûry- ba: Metai, abu poemos fragmentai ir pasakëèios. Komentarai èia minimalûs. Trumpa Sauliaus Þuko pratarmë – tai pasvarstymai apie Donelaièio Metø fenomenà ir pastoviàjà ðio kûrinio vertæ. Jis pabrëþë, jog bëgant laikui ir keièiantis literatûrinëms madoms, Metai nesensta, jø tekstas „vis labiau atsiskleidþia, kviesdamas á já gilin- tis“28 ir keldamas skaitytojui naujus klausimus. Anot Þuko (1994, 7), neatsitiktinis dalykas ir tai, kad spaudai rengiamas Metø tekstas „kaskart ‘tobulinamas’, stengia- masi pateikti vis autentiðkesnæ jo redakcijà; kokios nors ribos èia, regis, irgi neuþ- brëði“. Ðis Donelaièio Metø ir jo pasakëèiø rinkinys pradëjo „Baltø lankø“ leidyklos

26 [Leonas Gineitis,] „K. Donelaièio raðtø ko- 28 Saulius Þukas, „Pratarmë“, Kristijonas Do- mentarai“, Kristijonas Donelaitis, Raðtai, nelaitis, Metai ir pasakëèios, 1994, 6. 1977, 353. 27 Jonas Kabelka, Kristijono Donelaièio raðtø leksika, Vilnius: Mintis, 1964.

296 Archivum Lithuanicum 7 literatûros kolekcijà, kurioje skelbiami vertingiausi lietuviø ir pasaulinës literatûros kûriniai (Þukas 1994, 7). Leidinyje pateiktos jo redaktoriaus Vytauto Vitkausko pastabos dël kai kuriø èia iðsaugotø Donelaièio tekstø tarminiø ypatybiø: dvigarsio in keitimo á veiksma- þodþiuose, turinèiuose priesagà -inti, veiksmaþodþiø su -yti, -ija, -ijo raðymo, galû- nës -su iðlaikymo veiksmaþodþiø bûsimojo laiko vienaskaitos pirmajame asmenyje. Taip pat pridedamas þodynëlis, kuriame aiðkinami svarbesni, bendrinës kalbos vartotojui sunkiau suprantami Donelaièio raðtø þodþiai (vardai ir pravardës á þo- dynëlá neátraukti). Þodþiai sukirèiuoti, nurodomos jø kirèiuotës, nevartotinos sve- timybës paþymimos pagal Juozà Balèikoná kryþeliu. 1977 metø leidime, kaip ir dera, Gineièio nuomone, moksliniam leidimui, Done- laièio kûriniai grupuojami laikantis chronologijos principo ir siekiant parodyti poeto kûrybos evoliucijà29: pirmiausia dedamos pasakëèios, po jø fragmentai „Priè- kaus pasaka apie lietuviðkà svodbà“ bei „Tæsinys“ ir galiausiai Metai. 1994 metais iðëjusioje Donelaièio kûriniø rinktinëje chronologinës sekos nesilaikoma; pirmiau- sia dedamas svarbiausias kûrinys Metai, po jø abu fragmentai ir pasakëèios. Abiejuose leidimuose pateikiamas pilnas, nekupiûruotas Metø tekstas, taèiau pasitaiko keletas praleistø ir priraðytø þodþiø: 1977, 1994 – praleistas þodis savo; 1977 – áterptas þodelis ir:

1977, 1994 Að, rankas bûriðkas kaip reik susiëmæs Rg 299 30 N Ãsz rankàs süwQ bsriszkas, kaip reìk’, scs{ëmæs Rg 299 1977 Bet jau ir taip visur, kol sviete kûdikiai augo Pl 332 Da31 Bét jau taip wiµµsr, kôl’ SwietÍ Ksd{kÍi asgo Pl 332 Ir 1977, ir 1994 metø leidimuose, siekiant tekstø autentiðkumo ir stabilumo, Donelaièio kalbà stengtasi kuo maþiau norminti. Vis dëlto kai kurios Donelaièio raðtø kalbos ypatybës juose traktuojamos ir redaguojamos nevienodai, be to, abie- juose leidimuose neiðvengta tam tikrø netikslumø ir nenuoseklumø32.

10.1. R A Ð Y B A. Abiejuose leidimuose Donelaièio raðyba norminama laikantis ðiuolaikinës lietuviø kalbos raðybos taisykliø. Paminëtinos tik kelios skirtybës ir ávairavimai.

10.1.1. 1977 metø leidime, kaip ir Donelaièio autografuose, veiksmaþodþiø su -yti, -ija, -ijo pagrindinëse formose esamajame ir bûtajame kartiniame laike raðoma

29 Leonas Gineitis, „Kristijono Donelaièio kû- paitienë, „Neiginio ne/ne- raðymas K. Do- rybos mokslinis leidimas“, LMAD 3(52), nelaièio autografuose ir jo raðtø leidimuo- 1975, 168. 0 0 0 se“, Lt 2(54), 2003, 72–81; Daiva Kriðto- 30 Tekstai, kuriø autografø neiðliko, cituoja- paitienë, „K. Donelaièio raðtø fonetikos mi ið Nesselmanno leidimo. redagavimas“, Lt 2(58), 2004, 39–49; Dai- 31 Santrumpa Da þymimi fragmentai ið va Kriðtopaitienë, „Kristijono Donelaièio 1977-øjø leidime pateikto autentiðko per- raðtø leksika ir jos redagavimas“, Istori- raðo. jos raðymo horizontai, Senoji Lietuvos litera- 32 Apie Donelaièio kalbos redagavimà jo rað- tûra 18, 2005, 252–265. tø leidimuose plaèiau þr.: Daiva Kriðto-

297 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai trumpoji , pvz.: neliûbiji Pl 134, dyvijaus Vd 341, paprovijæs Vd 256. 1994 metø leidime ðitokios formos turi ilgàjá , pvz.: mislyja Pl 251, dyvyjaus Vd 341. Redak- torius Vitkauskas tokià raðybà motyvavo tuo, jog Maþojoje Lietuvoje visos trys pagrindinës formos turi dël analogijos, be to, Lietuviø kalbos þodyne ir „visoje kalbos istorijos literatûroje“ nuo Kurðaièio ir Schleicherio laikø èia paprastai raðo- ma -yja, -yjo33 (beje, viena forma palikta su trumpàja : ásitëmijau Pl 613, bet ásitëmyjau Rg 269). Vis dëlto bûtina pridurti, kad Maþosios Lietuvos kai kuriose buvusiose lietuviø ðnektose ðio tipo veiksmaþodþiø minëtosios formos buvo taria- mos tiek su trumpuoju priesagos balsiu (-i-), tiek ir su ilguoju balsiu (-y-), pvz.: kafliju, mìsliju, zauniju ir kaulyju, mislyju, zaunyju34.

10.1.2. Þodis dievas 1977 metø leidime raðomas maþàja raide, o 1994 metø leidime, kaip ir autografuose, – didþiàja. Didþiàja raide èia raðomas ir dalyvis visgalásis (Dievs Visgalásis Vd 660; autografuose – maþàja).

10.1.3. Ávairuoja neiginio ne raðymas (vienais atvejais su tuo paèiu þodþiu jis raðomas atskirai, kitais – kartu):

1994 Juk ne daugio reik, ðtai jau galvijø neteksim Þr 98 Vei! nedaugio reiks, tuo [...] / Uostysim ir garbysim pavasará margà Pl 402–403 1977, 1994 Ar ne gerai, kad pats sau greènà nuveji virvæ Pl 594 Ar ne gerai [...] Vd 561, Rg 390, 907, Fr 18 Ar negerai, kad dievs (Dievs) ugnelæ mums dovanojo? Þr 219 Ar ne gana, kad að jums varnø nuneðu kojas Þr 350 Ar ne gana pons amtsrots [...] Þr 363 Ar negana, kad já vos gyvà baudþiava lupo? Rg 125.

10.2. FONETIKA. 10.2.1. 1977 metø leidime atsisakoma labai bûdingos Donelaièio raðtø foneti- nës ypatybës – veiksmaþodþiø, turinèiø bendratyje -inti, priesagos -in- vertimo il- guoju [i.] (raðoma <á>, ) paèioje bendratyje ir ið jos iðvestose formose, plg.: Da – µwéikát’ Pl 12, ütµ{mák Pl 265, pümQkyt’ Pl 76, kwåráys Pl 344, gaiáádüm{ Vd 83. Minëto- sios formos 1977-øjø leidime sudabartintos – jos raðomos su priesaga -in: sveikink, atsimink, gaiðindami, pamokint, kvarðins. Taip pat -en- verèiamas ilgasis [e.] ([æ]) þodyje sugabensim (plg.: Da – µcgübwµim Pl 406). 1994-øjø leidime gràþinamos Donelaièio vartotos formos su ilguoju [i.], kuris èia þymimas , pvz.: judykimës Pl 410, gaiðy- dami Vd 83, linksmyk Rg 411, pasirûpyt Þr 279. Originalo raðyba iðlaikoma ir veiks- maþodyje sugabæsim.

33 Vytautas Vitkauskas, „Pastabos dël Do- 34 Plg. Jurgis Gerullis, Christianas Stangas, nelaièio tekstø tarmiðkøjø dalykø“, Kristi- Lietuviø þvejø tarmë Prûsuose, Kaunas: jonas Donelaitis, Metai ir pasakëèios, 1994, Ðvietimo ministerijos leidinys, 1933, 55. 169–170.

298 Archivum Lithuanicum 7 10.2.2. Abiejuose leidimuose iðlaikoma „kieta“ Donelaièio raðyba þodþiuose, kurie suteikia poeto kalbai tam tikro stilistinio spalvingumo ir skiriasi nuo normi- niø atitikmenø ðaknies priebalsio kietumu, pvz.: bluznyti, knûpsèias, krunëti, nurnëti, surbti, strokas, sukroðti, trûbyti, trûsas, trûsinëti. Taèiau 1977-øjø leidime neiðvengta svyravimø. Nors redakciniame straipsnyje sakoma, jog ðie þodþiai paliktini nekai- talioti (Ulvydas 1977, 308–309), kai kurie ið jø paraðomi ir su minkðtinamuo- ju þenklu: nurnëti Rg 712, bet niurni Pl 153, niurnëjimø Rg 820; prisisurbæ Vd 486, bet prisisiurbusi Vd 481; kniûpsèius Vd 412, pargriaudama Pl 2, pargriautø Rg 713. 1994-øjø leidime tokiø nevienodumø nebëra, raðoma knûpsèius, be to, paliekama dar keliø þodþiø „kieta“ raðyba: pilonys Pl 247, srubà Vd 271, pargraudama Pl 2, pargrautø Rg 713.

10.2.3. 1977 metø leidime, galbût dël redagavimo nenuoseklumo, pavartoja- mas pusdalyvis be judriojo : padarydams Rg 410 (plg.: N – püdürydümüs). 1994 metø leidime gràþinta pilna ðio pusdalyvio forma.

10.2.4. 1977 metø leidime þodþiø bjaurus, pjauti, spjauti ir jø formø bei vediniø ðaknyse neraðomas (plg.: biaurybiø Vd 326, biaurias Rg 17, besipiaujant Þr 50, piautuvà Vd 477, spiaudyt Pl 124), nors redakciniame straipsnyje teigiama, kad dabartinëje bendrinëje kalboje tokiais atvejais [j] aiðkiai tariamas (Ulvydas 1977, 301). Be to, 1976 metais iðëjusiame leidinyje Lietuviø kalbos raðyba ir skyryba paþy- mima, jog minëtø trijø þodþiø ðaknyse po priebalsiø ,

raðytinas35. 1994- øjø leidime ðiø þodþiø ðaknyse raðomas pagal tarimà.

10.3. MORFOLOGIJA. 10.3.1. Nors 1977 metø leidime iðlaikoma daugelis Donelaièiui bûdingø þo- dþiø formø (pvz.: aluèius, amþis, àsuoèius, debesys, girë, grikas, krepðas, kruopas, morkas, neprietelis, pypkis, pravardis, rieðutys, rudenis, skrynë, didë, skûpas, ðauna), kai kurios keièiamos norminiais variantais. Antai vietoj originalo daiktavardþiø mylë, procë, kulðës, stonës vartojamos bendrinei kalbai bûdingesnës formos mylia, procia, kulðys, stonios (plg.: acc. sg. kulðis Rg 98, stonias Rg 899), vietoj bûdvardþio tykas – tykus (plg.: tykiam kampe Þr 62), vietoj prieveiksmio dosnai – dosniai Vd 405, 410, Rg 184, 434, 736 (galbût taip daryta todël, kad Donelaièio raðtuose vartojamas tik bûdvardis dosnus Rg 373, o varianto dosnas nëra; be to, autografuose yra ir forma doµney Vd 663). 1994-øjø leidime atstatomos autentiðkos minëtø daiktavardþiø (iðskyrus my- læ), bûdvardþio ir prieveiksmio formos, plg.: procæ, kulðes, stones, tykam, dosnai. Palie- kami ir dar du u kamieno bûdvardþiai su a-kamiene fleksija: acc. pl. brangus Pl 235 ir gen. pl. tamsø Vd 451 (plg.: 1977 – brangius, tamsiø). Taèiau visiðko nuoseklumo ir èia nëra, nes kiti tokio tipo bûdvardþiai keièiami norminiais variantais, pvz.: bjauriø Pl 208, neðvankiø Vd 539 (plg.: Da – biaurû, neáwånkû).

35 Lietuviø kalbos raðyba ir skyryba, ats. redak- torë Adelë Valeckienë, Vilnius: Mokslas, 1976, 41.

299 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai Abiejuose leidimuose atsisakyta donelaitiðkø ávardþiø formø sav, tav. Þirgulys (1989, 23–24) dël ðiø ávardþiø raðë:

ne vienas yra gërëjæsis, kad senos formos iðliko 1940 ir 1941 metø leidimuose. Ðios autentiðkos, autografuose paliudytos formos galëjo likti tolesniuose K. Donelaièio leidimuose, jeigu kalbininkas nebûtø taikæs savo meto gramatiniø áproèiø. Kalbine tradicija galima remtis dabartinëje kalbos kultûros praktikoje, bet ji negali bûti taikoma donelaitiðkiems sav, tav [...] taisymams.

10.3.2. 1977 metø leidime neiðlaikomos Donelaièio vartotos bûsimojo laiko vienaskaitos 1 asmens atematinës lytys su galûne -su. Jos keièiamos tematinëmis su galûne -siu, pvz.: krutësiu, paminësiu Pl 454, pridabosiu Vd 146, pasakysiu Vd 187, pradësiu Vd 697 (plg.: Da – kruttëµu, püm{nëµu, pr{dübóµu, püµükyµu, prüdëµu). 1994 metø leidime gràþinamos autentiðkos lytys su galûne -su.

10.3.3. 1977 metø leidime vietoj veiksmaþodþio bûtojo kartinio laiko pasidarë (taip raðoma Rëzos, Schleicherio, Nesselmano, 1994 metø leidimuose) pavartota dalyvio forma pasidaræ, plg.: Taigi dabar, èesnis lietuviðkai pasidaræ / Ir vargus visus uþmirðæ, vël atsigausim Rg 352. Motyvuojama tuo, jog dalyvis derinasi su lietuviðkai (ne lietuviðka) ir kitos eilutës uþmirðæ (þr. Gineitis 1977, 378).

10.3.4. Leidimuose pavartojama skirtingø þodþiø darybiniø formø, plg.: 1977 – þyniavimo Rg 764, smaguriaut Pl 201, smaguriaudams Pl 465, visagalásis Vd 660, o 1994 (kaip ir Da, N) – þynavimo, smaguraut, smaguraudams, Visgalásis; 1977 (kaip ir Da) – pasivalgiusios Pl 72, atlankyt Pl 149, Vd 33, o 1994 – keièiamos á prisivalgiusios, aplankyt. Kartais þodþiø formos keièiamos abiejuose leidimuose, plg.: 1977, 1994 – stikliorius Þr 4 (N – stiklórius), guiniodams Vd 195, 474 (Da – guinódams), kariavæs Ag 2 (N – küråwæs), pavalgant Pp 53 (N – bewålgant), iðauðtant Vd 124 (Da – iáauáant). Paminëtina, kad abiejuose leidimuose priesaga -ukas paliekama tik bendriniuose daiktavardþiuose, iðskyrus kuiliukà Þr 82 (su minkðtumo þenklu ðá þodá raðë ir Schleicheris, Nesselmannas). Tikriniai daiktavardþiai, iðskyrus Pauluks Rg 149, raðomi su priesaga -iukas, pvz.: Merèiuks Vd 156, Kairiuks Rg 225, Doèiukà Rg 760. Lebedþio (1972, 234) nuomone, priesaga -ukas paliktina ne tik bendriniuose daik- tavardþiuose, bet ir varduose.

10.4. SINTAKSË. Donelaièio raðtø sintaksë abiejuose leidimuose ið esmës iðlaikoma iðtisai nekeista. Pastebëti tik du taisymai: 1977 metø leidime vietomis sukeisti þodþiai, plg.: Bet, kas dar þiemai reikës, trumpai pasakykim Þr 210 (N – Bét, kas zëmai dår reikës, trumpay püsükykim); 1994-øjø leidime originalo jungtukas pa- keistas kitu, plg.: Verkdams ir dûsaudams mus lankyt nesugráþo Pl 28 (Da – Werkdams, ar duµåudams mas lankyt’ nÍ scgry†o).

300 Archivum Lithuanicum 7 10.5. SKYRYBA. Pagal dabartines skyrybos taisykles redaguojama ir Donelai- èio skyryba. Taèiau kai kurie individualûs jos bruoþai leidimuose traktuojami ne- vienodai.

10.5.1. 1977 metø leidime paliekamas Donelaièiui bûdingas dvitaðkio (arba kabliataðkio) vartojimas prieð jungtukà nës (redaktoriaus Ulvydo [1977, 297–298] nuomone, kadangi Donelaièio raðtø kalboje jis turi dalelytës reikðmës atspalvá, tai nës vartosena po ðiø þenklø ámanoma), o 1994-øjø leidime ðie þenklai keièiami kableliu, plg.:

1977 Su darbais ir rûpesèiais savo pleðkino puodà: / Nës be trûso dievs mus iðmaitint neþadëjo Pl 473–474 Garbæ su ðiaudø kûliu padarydami rëkë; / Nës grûdelius lauke jau vëjai buvo nudauþæ Vd 512–513 1994 Su darbais ir rûpesèiais savo pleðkino puodà, / Nës be trûso Dievs mus iðmaityt neþadëjo Pl 473–474 Garbæ su ðiaudø kûliu padarydami rëkë, / Nës grûdelius lauke jau vëjai buvo nudauþæ Vd 512–513

10.5.2. 1977 metø leidime nuosekliau iðlaikomas kabliataðkis sudëtiniuose sakiniuose, 1994-øjø jis, ypaè prieð jungtukà o, daþniau keièiamas kableliu, plg.:

1977 Ak! kiek trûso reiks, ik á skûnes sugabensim, / Kas ant aukðto [...] guli be diego; / Ir kiek dar palûkëti reikës, iki ðiupiná virsim Pl 406–408 1994 Ak! kiek trûso reiks, ik á skûnes sugabæsim, / Kas ant aukðto [...] guli be diego, / Ir kiek dar palûkëti reikës, iki ðiupiná virsim Pl 406–408 1977 Man ðykðtums klasta, kad ðutinu didelá puodà; / O kad reik padalyt, ðmotus vis kyðteriu riebius Vd 371–372 1994 Man ðykðtums klasta, kad ðutinu didelá puodà, / O kad reik padalyt, ðmotus vis kyðteriu riebius Vd 371–372

10.5.3. Abiejuose leidimuose ið esmës iðlaikoma Donelaièiui bûdinga laisva iðskirtiniø sakinio daliø skyryba. 1994 metø leidime gal kiek grieþèiau nei 1977-øjø skiriamas priedëlis, plg.:

1977 Mes vaikai ant ûlyèiø krûvoms susibëgæ Pl 299 Rods tiesa, pons amtsrots mûsø nabaðninkëlis, / Sveiks dar Vd 247–248 Mes suskretæ bûrai, mes vyþoti nabagai, / Ðen ir ten vis stumdyti Rg 312–313 1994 Mes, vaikai, ant ûlyèiø krûvoms susibëgæ Pl 299 Rods tiesa, pons amtsrots, mûsø nabaðninkëlis, / Sveiks dar Vd 247–248 Mes, suskretæ bûrai, mes, vyþoti nabagai, / Ðen ir ten vis stumdyti Rg 312–313

10.5.4. 1977 metø leidime, kaip ir Donelaièio raðtuose, jaustukai ir antrojo asmens ávardþiai nuo kreipiniø neskiriami. 1994 metø leidime tokiø sintaksiniø vienetø skyryba ávairuoja, plg.:

301 Kristijono Donelaièio raðtø rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metø leidimai 1977 Tu þmogau niekings! mokinkis èia pasikakint Pl 63 Ak Adom! Tu pirms þmogau iðdykusio svieto Pl 363 O jûs mergos, vël, minau, n’uþsigeiskite kykø! Rg 108 1994 Tu, þmogau niekings! mokykis èia pasikakyt Pl 63 O jûs, mergos, vël, minau, n’uþsigeiskite kykø Rg 108 Ak, tëtuti! Tavæs kasdien kiekviens paminëdams Vd 219 Tu nenaudëli! dël ko taip iðkeli nosá? Pl 259 Ak mano gaidûs! juk ir mums taip jau pasidaro Pl 524.

10.6. LEKSIKA. Donelaièio raðtø leksika abiejuose leidimuose, galima sakyti, nekeièiama. Paminëtina tik viena gana reikðminga redakcinë pataisa. 1977 metø leidime á Donelaièio raðtø kalbà gràþintas jo labai nuosekliai vartotas daiktavardis biedþius. Taèiau 1994-øjø leidime kaþkodël (galbût remiamasi 1983 metø leidimu) pasirenkamas Donelaièiui nebûdingas norminis variantas bëdþius, esantis ir 1909, 1940, 1941, 1945, 1950, 1956, 1966 bei 1983 metø leidimuose (dël bëdþius ir biedþius þr. Ulvydas 1977, 308). Taip pat diskutuotinas dalykas, ar verta vienodinti Done- laièio vartojamas dvejopas prielinksniø formas nuo, prie ir nu, pri (þr. Lebedys, Kabelka 1972, 335). Ir 1977, ir 1994 metø leidimuose variantø nu, pri atsisakyta, paliekami tik bendrinei kalbai áprastesni nuo, prie.

11. IÐVADOS. 1. 1977 metø kritinis Donelaièio raðtø leidimas uþima reikðmin- gà vietà poeto kûrybos leidybinëje praktikoje kaip vienintelis Lietuvoje baigtas ðios rûðies veikalas, apimantis visus Donelaièio raðytinius tekstus ir pateikiantis iðsa- mius komentarus. Raðtuose stengtasi iðlaikyti kuo autentiðkesná tekstà, pavyzdþiui, sëkmingiau nei kituose leidimuose suvokta ir perteikta Donelaièio individuali sky- ryba. Vis dëlto leidime pasitaiko ir nereikalingo norminimo, atsisakoma kai kuriø Donelaièio kalbai bûdingø fonetiniø ir morfologiniø ypatybiø. Todël turbût galime teigti, jog 1977 metø Raðtuose stabilus kanoninis tekstas nëra pateiktas. 2. 1994 metø leidimas skirtas platesniam skaitytojø sluoksniui, jame apsiriboja- ma minimaliais komentarais, dëmesys sutelkiamas á teksto parengimo kokybæ. At- sisakyta kai kuriø 1977 metø leidimo redakciniø pataisø, norminimø, daugiau paliekama autentiðkø þodþiø formø, taèiau ir èia neiðvengta redakciniø taisymø ar klaidø: neiðlaikomos Donelaièiui bûdingos skyrybos, leksikos ypatybës (dvitaðkio vartojimas prieð nës, daiktavardis biedþius), ið 1977 metø leidimo yra praslydæ kai kuriø redagavimo netikslumø ir nenuoseklumø. 3. Në vienas ið minëtuose leidimuose pateiktø tekstø nëra visiðkai be priekaiðtø ir absoliuèiai patikimas. Todël, rengiant kitas Donelaièio raðtø publikacijas, bûtina ávertinti 1977 ir 1994 metø leidimø privalumus bei trûkumus ir formuoti naujà, kuo maþiau nuo autentiðkojo nutolusá tekstà.

D AIVA KRIÐTOPAITIENË Gauta 2005 m. geguþës 17 d. Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas Antakalnio g. 6 LT-10308 Vilnius, Lietuva

302 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Ona Aleknavièienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Laima Grumadienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Kompiuterinis ðriftas Palemonas filologams

Straipsnyje pristatomas kompiuterinis ðriftas, pavadintas Palemono vardu. Jis sukurtas lotynø, graikø ir kirilikos abëcëliø pagrindu pagal Unikodo (Unicode) stan- dartà1, skirtas lituanistikos reikmëms. Pasak vienos ið renesansiniø lietuviø kilmës teorijø, Lietuvos kunigaikðèiø pirm- taku buvæs Romos didikas Palemonas, su ðeima ir valdiniais atplaukæs á Lietuvà ir ásikûræs prie Nemuno, Jûros bei Dubysos. Ði legenda veikiausiai atsirado ne tiek dël pastebëto lietuviø ir lotynø kalbø panaðumo, kiek dël noro turëti mitinës gene- alogijos uþnugará. Palemono vardas keletà amþiø buvo simbolis, siejantis Lietuvos valstybës istorijà su lotyniðkàja Europos tradicija. Geopolitinis Lietuvos valstybës buvimas Europoje dabar jau garantuotas, taèiau etninis, kalbinis ir kultûrinis da- rosi vis aktualesnis. Darbo grupæ lituanistiniam ðriftui kurti subûrë Valstybinë lietuviø kalbos komi- sija. Grupei vadovavo doc. dr. Vladas Tumasonis, joje dirbo Mindaugas Strockis, doc. dr. Petras Skirmantas (visi ið Vilniaus universiteto), dr. Ona Aleknavièienë, doc. dr. Laima Grumadienë (abi ið Lietuviø kalbos instituto) bei prof. Albertas Gurskas (ið Vilniaus dailës akademijos). Eksperimentinë Palemono versija visuome- nei pateikta lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo ðimtmeèio proga ir nuo 2004-øjø geguþës skelbiama Valstybinës lietuviø kalbos komisijos tinklala- pyje www.vlkk.lt. Ðriftas nekomercinis, platinamas nemokamai2. Dabar parengta

1 Plaèiau apie Unikodà þr.: http://www.unico- dynas, kompaktinë plokðtelë su Antano de.org/. Lyberio Lietuviø–rusø kalbø þodynu (2001) 2 Palemono ðriftu jau iðspausdinta: Poezijos ir Chackelio Lemcheno bei Jono Macaièio pavasaris 2004, Vilnius: Lietuvos raðytojø Rusø–lietuviø kalbø þodynu (2003), Vilnius: sàjungos leidykla, 2004; Petras Leonas, Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu- Raðtai, Vilnius: Teisinës informacijos cen- tas, 2004 ir kt. tras, 2004; Lietuviø–rusø–lietuviø kalbø þo-

303 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 iðplëstinë versija, kuri bus pateikta kartu su knyga Lituanistinis ðriftas Palemonas3. Remdamiesi joje pateiktu apraðu, vartotojai galës susidaryti reikiamus specialiøjø þenklø rinkinius ir pasirinkti tinkamiausià taikymo metodikà. Dirbant tarpdisciplininëje grupëje, kildavo nemaþai klausimø ir diskusijø – tiek dël ðrifto kûrimo principø, tiek dël metodikos. Todël norëtume nors trumpai supa- þindinti filologus – pagrindinius naujojo ðrifto vartotojus – su svarbiausiomis ðrifto kûrimo nuostatomis bei taikymo galimybëmis, kitaip sakant, paþvelgti á já ið filolo- giniø pozicijø. Palemono kûrëjai be iðlygø pripaþásta, kad Ciceronas teisus: Nihil est simul et inventum et perfectum (Brutus 71; „Joks iðradimas ið karto nebûna tobulas“), todël praðo sakyti pastabas ir teikti siûlymus. Darbo grupë á tai atsiþvelgs rengdama papildymus. Tikëdamiesi tolesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo, laukiame siû- lymø minëtuoju adresu: www.vlkk.lt4.

1. ÐRIFTO KÛRIMO PRIEÞASTYS IR MOTYVAI. Be abejonës, jau su- kurta daugybë ðriftø, kuriais galima raðyti lietuviðkai. Ar reikëjo dar vieno? Árodyti, kad mums reikia savito, nacionalinio, graþesnio, nepavyktø turbût niekam, nes visuomet galima sakyti, kad de gustibus et de coloribus non est disputandum. Vienas svarbiausiø motyvø, skatinusiø kurti lituanistiná ðriftà, – raðmenø aibë.

1.1. SPECIALIØJØ ÞENKLØ POREIKIS. Filologijoje vartojama daug daugiau grafiniø þenklø negu kituose moksluose. Vien seniesiems raðtams publi- kuoti originalia raðyba reikia ne vieno ir ne dviejø skirtingø tos paèios raidës variantø – ta pati fonema net ir to paties autoriaus tekste daþnai realizuojama keletu alografø. Transkribuojant tarmiø tekstus pagal vienà sistemà, vartojami vie- nokie þenklai, pagal kità – kitokie. Tos sistemos gali bûti naujesnës ar senesnës, konservatyvesnës ar lojalesnës, taèiau realiai egzistavusios ir egzistuojanèios, todël jø þenklø prisireikia tiek dabar rengiant tarmiø tekstus, tiek remiantis anksèiau uþraðytais. O kur dar þenklai indoeuropeistø bei baltistø rekonstruotoms formoms fiksuoti. Kai kurie raðmenys ðioms sritims bendri, taèiau kiekviena ið jø turi ir tik jai bûdingø. Specifiniø þenklø yra tiek rankraðtiniuose, tiek spausdintuose ðaltiniuose. Nors spauda buvo svarbus veiksnys, stûmæs raðtijà þenklø sistemos paprastinimo kryptimi, taèiau net ir ne mokslo knygose, leistose iki susiformuojant bendrinei lietuviø kalbai, jø ávairovë didþiulë.

3 Knyga baigiama rengti spaudai. Apie Pale- 4 Dëkojame Valstybinei lietuviø kalbos komi- mono ðriftà raðyta: Ona Aleknavièienë, sijai uþ visokeriopà paramà, visiems var- Laima Grumadienë, Albertas Gurskas, totojams uþ skatinimà gerinti ðrifto dizai- Petras Skirmantas, Mindaugas Strockis, nà ir pildyti iðplëstinæ versijà. Vladas Tumasonis, „Lituanistinis ðriftas Palemonas“, Informacijos mokslai 31, 2004, 150–170.

304 Archivum Lithuanicum 7 Leidyklos ir mokslo ástaigos konkretiems filologiniams darbams turi pasidariu- sios individualaus kodavimo 8 bitø ðriftø. Jie visiðkai tinka tradicinei leidybai. Tokiais ðriftais surinktus tekstus galima spausdinti, bet daþniausiai tik tos konkre- èios leidyklos ar mokslo ástaigos leidiniuose. Dël to autoriams nuolat kyla problemø rengiant savo publikacijas spaudai – vienà ðriftà tenka konvertuoti á kità ir iki paskutinio maketo varianto tikrinti, ar „neiðsimuðë“ specialieji, nestandartiniai þenklai. Individualaus kodavimo ðriftais surinktø tekstø neámanoma skelbti HTML formatu, apdoroti duomenø baziø programomis, atlikti sudëtingesnius programi- nius tyrimus. Daþniausiai jais surinkti elektroniniai tekstai, iðspausdinus knygà, nebesaugomi5. Nestandartiniø ðriftø kuriamasi, kai prisireikia raðmenø, nesanèiø þenklø koda- vimo standartuose, vadinasi, neturinèiø ir nuolatiniø kodø. Kodai priskiriami savo nuoþiûra – atsitiktinai ir chaotiðkai. Tokia praktika paverèia niekais norus apdoroti tekstus programiðkai, keistis elektroninëmis versijomis, sudaro sunkumø lietuvið- koms duomenø bazëms funkcionuoti internete. Nesant visuotinai suderintø kodø, darosi ribotos lingvistiniø tekstø sklaidos galimybës, lëtëja tiek tiriamieji, tiek kau- piamieji mokslo darbai. Tai ypaè aktualu lituanistikai, kuri, kaip skelbiama, yra prioritetinë Lietuvos mokslo ðaka. Ji ne tik nuolat kaupia, analizuoja raðytiná ir sakytiná kalbos paveldà, bet ir siekia integruotis á pasaulio þiniø visuomenæ. Tam stinga moderniø árankiø. Taigi nors ðiuolaikinës technologijos ir leidþia programiðkai apdoroti ávairiau- sius tekstus ir duomenø bazes, lituanistams tai daryti kol kas sunku dël dviejø prieþasèiø. Pirma, bet kokius sudëtingesnius raðmenis vos ne kiekvienas mokslinin- kas susikûræs ir uþsikodavæs savaip. Antra, atsiradus 16 bitø kodavimà remian- èioms programoms, 8 bitø individualiais ðriftais surinkti tekstai su jomis nebesu- derinami6. Visuose ðiuolaikiniuose kompiuteriniuose ðriftuose, tarp jø ir Palemone, þenklai koduojami jau 16 bitø, t. y. 2 baitais (iðsamiau þr. 3.2. „Þenklø kodavimas pagal standartus“). Programos, kodø erdvæ apribojanèios 8 bitais, moraliai pasenu- sios, taèiau Lietuvoje jø dar nemaþai (apie tai þr. 4.2. „Su Palemonu nederanèios programos“). Apie unikodinio ðrifto poreiká kalbama jau keletas metø – já vis labiau aktuali- zuoja nuolat didëjanti lyginamoji elektroniniø produktø dalis. Taèiau visi mëgini- mai tartis dël bendrø ðrifto rengimo principø iki ðiol nedavë rezultatø. Palemono

5 Lietuviðki kirèiuoti tekstai pastaraisiais piuteriniø ðriftø seniesiems raðtams rinkti metais leidþiami keliais skirtingais ðrif- ir tarmiø tekstams uþraðyti. Jø kodai tar- tais. Ið jø minëtini TimesLT Accented ir pusavyje taip pat nesuderinti. Specialø grupë ðriftø, parengtø Vilniaus universite- ðriftø rinkiná turi ir Archivum Lithuanicum. to Filologijos fakultete lingvistikos þurna- 6 Daugelis skaitytojø turbût prisimena 8 bitø lams Baltistica bei Kalbotyra. Ðiuose ðrif- ðriftø, tokiø kaip TimesLT, disfunkcijà tuose tø paèiø raidþiø, net ir kirèiuotø lie- programoje Word97 (apie ðriftø nesuderi- tuviðkø, kodavimas neretai skiriasi. Lietu- namumà þr. dar 3. „Kodavimas“). viø kalbos institutas irgi turi savø kom-

305 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 kûrimo grupë dabar supranta, kad suvienyti tokiam darbui skirtingø institucijø ir specialybiø þmones be socialinio uþsakymo ir valstybës paramos neámanoma. Pa- naðiu keliu einama Lenkijoje ir Latvijoje – ten irgi jau suburtos ðrifto kûrimo grupës. Lituanistinis ðriftas Palemonas – pirmasis bandymas sutelkti vienon vieton di- dþiumà lietuviø filologijai reikalingø specialiøjø þenklø, suteikti jiems vientiso kompiuterinio ðrifto formà ðiuolaikinëje 16 bitø erdvëje ir, svarbiausia, stabilizuoti kodavimà.

1.2. RAÐMENØ IR KALBOS VIZUALIOJI DERMË. Ðiandienëje Europo- je ir, þinoma, Lietuvoje ásitvirtinusi fonografinë raðto sistema. Garsinis, arba fone- minis, raðtas leidþia perteikti konkreèios kalbos struktûrà: raðmuo þymi tam tikrà fonemà arba garsà. Tekste susidarantys grafiniai deriniai tiesiogiai priklauso nuo konkreèios kalbos garsø junginiø ir ðiek tiek nuo raðybos taisykliø. Kad ðriftas tiktø lietuviø kalbai, raðmenø grafiniai vaizdai negali bûti mechaniðkai perimti ið kitoms kalboms sukurtø ðriftø. Þenklus reikia modeliuoti taip, kad tekste estetiðkai atrody- tø bûtent lietuviø kalbai bûdingi deriniai, kitaip tariant, kad þenklø grafika atitiktø kalbos savitumà. Kol kas tokiø ðriftø dar labai trûksta. Kuriant Palemonà, pirmiausia nustatyti daþniausi lietuviø kalbos raidþiø jungi- niai, atitinkamai reprezentuojantys daþniausius lietuviø kalbos garsø junginius. Juos nustatë Petras Skirmantas pagal ávairaus þanro tekstus7. Jo sudaryti daþniausi raidþiø junginiai ið esmës atitinka Laimos Grumadienës bei Vidos Þilinskienës Daþninio dabartinës raðomosios lietuviø kalbos þodyno, sudaryto 1 200 000 þodþiø pavartojimø pagrindu, duomenis8. Labiausiai þiûrëta, kad estetiðkai derëtø daþ- niausiai vienos ðalia kitø atsidurianèios raidës. Pavyzdþiui, lietuviø kalbai ypaè bûdingi junginiai , , , , , , , , daug retesni <ðri>, , , , ir pan. Daugelyje dabar vartojamø lituanizuotø ðriftø neatsiþvelgta á standartiniø lietu- viðkø raidþiø su diakritiniais þenklais (nosinëmis, paukðèiukais, brûkðniais, tað- kais) ir greta einanèiø raidþiø, ypaè su , , , , , dermæ. Palyginkime nosiniø raidþiø <à>, <á>, <ø> sandûrà su , ir kableliu þodþiuose, surink- tuose Times New Roman ir Palemono ðriftu:

Times New Roman Palemonas

7 Apie raidþiø daþnumø tyrimo metodikà þr. 8 Laima Grumadienë, Vida Þilinskienë, Daþ- Petras Skirmantas, „Raidþiø daþnumas ninis dabartinës raðomosios lietuviø kalbos þo- bendrinës lietuviø kalbos riðliuose teks- dynas, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas; tuose“, Kalbotyra 46(1), 1997, 81–96; Vida Matematikos ir informatikos institutas, Þilinskienë, „Lietuviø kalbos raidþiø daþ- 1997, 1998. 0 0 0 numas publicistikos tekstuose“, Kalbotyra 29(1), 1978, 83–95.

306 Archivum Lithuanicum 7 Tai tik vienas ið pavyzdþiø, rodanèiø, kad estetiniai ðrifto reikalavimai turi atitikti kalbos specifikà. Dël to Palemone nosinës raidës specialiai derintos su ðalia esanèiomis ir atitinkamai modeliuota raidþiø iðvaizda. Problemø kelia raidës su keliais diakritiniais þenklais. Kadangi virð raidës turi tilpti keli diakritikai, vidurinioji zona daryta maþesnë. Dedant kirèio þenklus virð raidþiø <ë>, <û>, , þiûrëta áprastinës þenklø iðsidëstymo tvarkos. Þenklai deda- mi virð jau esamø diakritiniø þenklø, o ne ðalia. Ðrifto dailininkas Albertas Gurskas pagrindiniø raðmenø eskizus pieðë á visa tai atsiþvelgdamas. Palemono ðrifto stilius artimas XV amþiaus italø antikvos ðriftams. Santykis tarp raidþiø storøjø ir plonøjø elementø, siaurø ir plaèiø raidþiø, maþøjø raidþiø iðkeltiniø (ascender) ir nuleistiniø (descender) sudaro teksto ðviesumo áspû- dá9. Itin þiûrëta, kad akis greitai atpaþintø raides ir þenklus, t. y. siekta lengvo skaitomumo. Nors Palemonas orientuotas á mokslo literatûrà, taèiau jis, be abejo, tiks ir groþi- nei literatûrai, vadovëliams, þodynams, þinynams.

1.3. LEGALUMAS. Individualaus kodavimo ðriftai paprastai daromi ið kitø firmø jau sukurtø kompiuteriniø ðriftø – þenklai modifikuojami, pridedami trûks- tamieji. Tokia ðrifto transformacija paþeidþia autoriø teises, sauganèias elektroni- nius ðriftus kaip ir kiekvienà meno kûriná, kompiuterio programà ar jos komponen- tà. Dël to kilo poreikis turëti savà kompiuteriná ðriftà, kurá bûtø galima teisëtai transformuoti ir dràsiai pildyti naujais grafiniais þenklais kaip savo paèiø kûriná. Raðmenø inventoriø sudarinëjo ðio straipsnio autorës ir iðdëstë lentelëse-uþsa- kymuose, kad kiekvienam þenklui bûtø suteiktas standartinis ir specialusis kodas. Eskizus, kaip minëta, specialiai ðiam ðriftui kûrë Albertas Gurskas. Visi Palemono þenklai turi originalius „glifus“, t. y. kiekvienas bûsimasis elektroninis þenklas buvo parengtas átvirtinti elektroninëje erdvëje. Ðá darbà atliko Petras Skirmantas. Á elektroninæ erdvæ juos perkëlë Mindaugas Strockis. Standartinius ir specialiuosius kodus þenklams suteikë Vladas Tumasonis.

2. ÞENKLØ INVENTORIUS. Palemono þenklø aibë susideda ið keliø poai- biø: 1) áprastiniø dabartinës lietuviø kalbos abëcëlës raidþiø; 2) lietuviðkø kirèiuotø raidþiø; 3) lituanistiniø raðmenø; 4) graikø abëcëlës; 5) kirilikos; 6) skaitmenø ir simboliø. Didþiausià aibës dalá sudaro lietuviø filologijoje vartojami specialieji þenklai: 1) senøjø raðtø; 2) tarmiø fonetinës transkripcijos; 3) baltistikos ir indoeu- ropeistikos.

9 Plg. Albert Kapr, Deutsche Schriftkunst. Ein Korger, Schrift und Schreiben, Leipzig: VEB Fachbuch für Schriftschaffende. Versuch einer Fachbuchverlag, 1972; Andrzej Toma- neuen historischen Darstellung, Dresden: szewski, Leksikon pism drukarskich, War- VEB Verlag der Kunst, 1955; Albert Kapr, szawa: Wydawnictwo Krupski i S-ka, Schriftkunst. Geschichte, Anatomie und 1996; Peter Karow, Schrifttechnologie. Me- Schönheit der lateinischen Buchstaben, Dres- thoden und Werkzeuge, Berlin [u.a.]: Sprin- den: Verlag der Kunst, 1971; Hildegard ger-Verlag, 1992.

307 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 Palemone yra visi lotynø abëcëlës raðmenys, esantys kodavimo lentelëse Windows- 1252 (Latin 1) ir Windows-1257 (Baltic), taip pat Unikodo standarto numatyta seno- sios ir naujosios graikø kalbos abëcëlë bei kirilika, skirta tiek senøjø, tiek dabartiniø ðià abëcëlæ vartojanèiø kalbø raðybai. Á Palemonà átraukta ir apie 2 540 specialiøjø þenklø, uþkoduotø Privaèiojoje srityje (Private Use Area, PUA; apie jà þr. 3.2.1. „Pri- vaèiõsios srities kodai“). Ið viso Palemone ðiuo metu yra apie 3 440 raðmenø. Sudarant inventoriø, daugiausia remtasi senaisiais lietuviðkais raðtais ir transk- ribuotais tarminiais tekstais, tiek spausdintais, tiek rankraðtiniais. Atsiþvelgiant á baltistø bei indoeuropeistø poreikius, á Palemonà átraukta ne tik graikø abëcëlë bei kirilika, bet ir kitokie lingvistikos knygose bei þurnaluose vartojami specialieji þen- klai10. Ádëti ir populiariausi skandinavø bei kitø kalbø raðmenys – jø reikia visø pirma asmenvardþiams bei vietovardþiams raðyti originalo kalba. Á Palemonà dar bus traukiami kirilikos raðmenys, vartoti spaudos draudimo laikotarpiu lietuviø kalba spausdintuose leidiniuose. Dabartinëje lietuviø dialektologijoje jau nusistovëjusi fonetinës tarmiø transkrip- cijos sistema. Tai ið dalies lëmë tvirta profesoriaus Alekso Girdenio mokykla. Gau- sybë Girdenio mokiniø iðplatino jo ir jo bendradarbiø parengtus Fontros variantus11 ne tik Vilniaus universitete, bet ir Lietuviø kalbos institute, Vilniaus pedagoginiame universitete, Ðiauliø ir Klaipëdos universitetuose, Latvijoje ir kitur. Fontra remiasi kopenhagine fonetine raðyba, lietuviø tarmëms pritaikyta Jurgio Gerulio. Fontros ásigalëjimas leido ne tik gerokai standartizuoti dialektologinæ transkrip- cijà, bet ir padarë jà daug iðsamesnæ, geriau atspindinèià subtilius ðnektø niuansus. Teisybës dëlei reikëtø priminti, kad praëjusio amþiaus 7–10 deðimtmetyje iðleistø fundamentiniø lietuviø kalbos dialektologijos darbø autoriai12, daræ didþiausià áta- kà ne tik mokslo minèiai, bet ir transkribavimo praktikai, buvo priversti koreguoti ir paprastinti transkripcijà dël ribotø spaustuviø galimybiø. Pavyzdþiui, anksèiau spaustuvës vengdavo „dviaukðèiø“ raidþiø, ypaè turinèiø iðkeltines, t. y. , , , , , todël minkðtumas paprastai þymëtas apostrofu ðalia priebalsio, o

10 Ið svarbesniø ðaltiniø minëtini: Jonas Pa- nys“, Kalbotyra 47(1), 1998, 107–120; Pe- lionis, Lietuviø literatûrinë kalba XVI–XVII a., ter von Polenz, Deutsche Sprachgeschichte Vilnius: Mintis, 1967; Zigmas Zinkevi- vom Spätmittelalter bis zum Gegenwart 1, èius, Lietuviø dialektologija, Vilnius: Min- Berlin; New York: Walter de Gruyter, tis, 1966; J[onas] Kazlauskas, Lietuviø kal- 2000 ir kt. 0 0 0 bos istorinë gramatika, Vilnius: Mintis, 11 Apie juos iðsamiau þr. Skirmantas, Girde- 1968; Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos nis 1998, 107–120. istorinë gramatika 1–2, Vilnius: Mokslas, 12 Zinkevièius 1966; Lietuviø kalbos tarmës 1980–1981; Zenon Klemensiewicz, Historia (chrestomatija), redagavo Kazys Morkûnas jæzyka polskiego 2, Warszawa: Pañstwowe ir Elena Grinaveckienë, Vilnius: Mintis, wydawnictwo naukowe, 1985; A[nna] 1970; V[ladas] Grinaveckis, Þemaièiø tar- Bergmane, A[ina] Blinkena, Latvieðu rakstî- miø istorija, Vilnius: Mintis, 1973; Lietuviø bas attîstîba, Rîga: Zinâtne, 1986; Petras kalbos atlasas I–III, atsak. redaktorius Ka- Skirmantas, Aleksas Girdenis, „Naujesni zys Morkûnas, Vilnius: Mokslas, 1977– tarmiø fonetinës transkripcijos raðme- 1991.

308 Archivum Lithuanicum 7 dabar beveik visuotinai ásigalëjo priebalsiø minkðtumo þymëjimas iðgaubtuoju lan- keliu virð raidës. Esama ir kitø prieþasèiø, kodël mokslo darbuose pateikiant dialektologinius faktus kartais atsisakoma sudëtingesnës fonetinës transkripcijos: kai dëmesys tel- kiamas á kitus kalbos lygmenis arba darbas skiriamas ir tiems skaitytojams, kurie nëra pakankamai susipaþinæ su Lietuvos dialektologijos mokyklomis. Kai kurie transkripcijos þenklai nevartojami arba maþai tevartojami atsisakius pretenzijø di- ferencijuoti jais þymimà reiðkiná. Visø pirma tai pasakytina apie frazës intonacijø þymëjimà. Lietuviø dialektologijoje ðiuo metu jas nuosekliai þymi tik Girdenis. Èia minëtina jo ðiaurës þemaièiø telðiðkiø tarmës tekstø knyga Taip ðneka tirkðliðkiai13. Lietuvoje dabar yra kelios dialektologijos mokyklos – arealinës, geografinës, struktûrinës lingvistikos, gyvosios fonologijos – ir jos remiasi ðiek tiek skirtinga ideologija. Daugelis jø reikalauja tarminius tekstus uþraðyti kaip atitinkanèius sis- temà, o naujausios siekia atspindëti gyvàjà vartosenà14. Laikantis pirmosios ideo- logijos, sudaromas baigtinis kuriai nors tarmei ar ðnektai reikalingø transkripcijos þenklø sàraðas, nes pripaþástama, kad tam tikroje pozicijoje gali bûti atstovaujami tik tam tikri garsai arba tam tikri tos paèios fonemos alofonai. Nesilaikant sistemi- nio tarmës ar ðnektos atspindëjimo principo ir liberalizuojant transkripcijà, randasi bûtinybë vartoti ne tik tai ðnektai bûdingus, bet ir jai „nebûdingus“ transkripcijos þenklus. Taèiau tada ypaè aktualus tampa transkripcijos þenklø standartizavimas siekiant, kad visi þenklai bûtø suprantami adekvaèiai bet kuriame, o ne tik konkre- èios ðnektos tekste. Antai vis dar kyla neaiðkumø interpretuojant [ë] ar [o] tarimà, nes ðiø garsø siaurumo laipsná kol kas galima paþymëti vienu arba dviem taðkais apaèioje: <¼>, <¹> ir , . Vargu, ar tokio paties siaurumo yra garsai, þymimi vienu taðku apaèioje vakarø ir pietø aukðtaièiø tekstuose15. Dël ðiø prieþasèiø gali prireikti ir naujø, iki ðiol lituanistikoje dar nevartotø transkripcijos þenklø. Vis labiau niveliuojantis priegaidëms, gali bûti tikslinga vartoti apibendrintà kirèiuoto skiemens þenklà < ' >. Yra bandymø ir komponuoti tradicinës dialektologijos poþiû- riu neámanomus derinius: pusilgio (þymimo taðku deðinëje apaèioje) balsio kirtá þymëti kairinio kirèio þenklu16.

13 Aleksas Girdenis, Taip ðneka tirkðliðkiai. minëti Dieveniðkiø ðnektos tekstai, taip pat Ðiaurës þemaièiø telðiðkiø tarmës tekstai su Lietuviø kalbos tarmiø chrestomatija, sudarë komentarais, Vilnius: Mokslo ir enciklope- Rima Bacevièiûtë, Audra Ivanauskienë, dijø leidykla, 1996. Mokytojo pëdomis se- Asta Leskauskaitë, Edmundas Trumpa, ka Edmundas Trumpa (plg. Edmundas mokslinë redaktorë Laima Grumadienë, Trumpa, Pelesos ðnektos balsinës fonemos ir Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, jø variantai (daktaro disertacija, maðinrað- 2004. tis), Lietuviø kalbos institutas, Vilnius, 15 Plg. Rima Bacevièiûtë, Ðakiø ðnektos prozo- 2005, 167–180). Paprastesnis frazës into- dija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuviø kalbos nacijø þymëjimo variantas pasirinktas: institutas, 2004; Asta Leskauskaitë, Pietø Danguolë Mikulënienë, Kazys Morkûnas, aukðtaièiø vokalizmo ir prozodijos bruoþai, Dieveniðkiø ðnektos tekstai, Vilnius: Mokslo Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 2004. ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997. 16 Kazimieras Garðva, „Lietuviø kalbos prie- 14 Vienas ið pirmøjø tokiø bandymø – jau gaidës“, Kalbø studijos 4, 2003, 12–16.

309 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 Palemono kûrëjai, ið dalies standartizuodami elektroninëje terpëje vartojamus þenklus, atsisakë minties norminti paèià transkripcijos þenklø vartosenà. Tai du ið esmës besiskiriantys dalykai. Ðis ðriftas rengtas visø pirma laikantis nuostatos, kad jis turi bûti tinkamas, kiek tik ámanoma, visais laikais lituanistikoje vartotiems rað- menims perteikti. Pastarieji ávairiø autoriø darbuose gali sutapti forma, bet skirtis reikðme. Absoliuti dauguma dabartinei dialektologijai reikalingø þenklø perimta ið Fon- tros ðrifto inventoriaus, kurá, apgalvotai susistemintà, yra pateikæs Aleksas Girde- nis. Principinis skirtumas tarp Fontros ir Palemono þenklø – kodavimas. Palemonas papildytas dar ir istorinës dialektologijos þenklais, kuriuos vartojo Antanas Bara- nauskas, Kazimieras Jaunius, Kazimieras Bûga ir kiti. Anksèiau vartotø þenklø neabejotinai prireiks cituojant ar perleidþiant senesniuosius autoriø darbus, re- miantis seniau spausdintais tarmiø tekstais. Problemiðkas tebelieka lietuviø tarmiø transkripcijos sistemos santykis su IPA – Tarptautine fonetinës transkripcijos abëcële, kurià sukûrë 1886 metais Paryþiuje ásteig- tos Tarptautinës fonetikø asociacijos (irgi IPA) nariai. Standartinë IPA abëcëlë17 pritai- kyta Unikodui, taèiau ji negali visiðkai patenkinti në vienos kalbos poreikiø, todël visø jà priëmusiø ðaliø mokslininkai papildo savais þenklais. Lietuvoje IPA kol kas beveik nëra vartojama. Pas mus paplitusi ir toliau tobulinama Kopenhagos mokyk- los principais paremta transkripcija. Ji turi tradicijas Europoje, bet vis dëlto keltinas klausimas, ar nevertëtø ir lietuviams tobulinti IPA? Problema susijusi su elektroni- nës erdvës atvirumu ir pasauline þiniø bei mokslo apyvarta. Visa tai reikalauja standartizavimo – vienodo tam tikrø þenklø suvokimo ir vartojimo ne tik naciona- linëje terpëje, bet ir plaèiau. Jau dabar tenka sukti galvà, kaip atspindëti tekstà taip, kad já adekvaèiai suprastø ne tik vienos mokyklos atstovai, bet ir kiti tos srities specialistai visame pasaulyje. Antai dvibalsinimui þymëti Lietuvoje dabar vartojami visai kitokie diakritikai nei kitose ðalyse. Galbût vartoti IPA (ar „versti“ á IPA) pasaulinëje mokslo komunikacijoje bus taip pat áprasta, kaip ðiandien anglø kalbà. Turint tai galvoje, Palemone pateikiami ir pagrindiniai bei kai kurie papildomieji IPA raðmenys. Turbût tik laikas nuspræs, ar verta tobulinti IPA, ar geriau laikytis savo- sios tradicinës transkripcijos principø. Didþioji dauguma lietuviø dialektologijoje ir senuosiuose raðtuose vartojamø diakritiniø þenklø turi Unikodo standarto reglamentuotus kodus, taèiau pasitaikë ir nereglamentuotø. Norint átraukti naujà þenklà á Unikodo standartà, reikia pateikti oficialià paraiðkà, o ar jà tenkinti, sprendþia Unikodo konsorciumas balsuodamas. Palemono kûrëjø grupë 2004 metais konsorciumui pateikë paraiðkà átraukti á Unikodo standartà kirstinës priegaidës þenklà, vartojamà fonetinëje tarmiø transkripcijoje.

17 Plaèiau þr.: http://www2.arts.gla.ac.uk/ IPA/ipachart.html.

310 Archivum Lithuanicum 7 Dabartiniuose dialektologijos darbuose lietuviø kalbos priegaidëms þymëti vartoja- mi 7 kirèio þenklai: trys pagrindiniai < ƒ >, < ˜ >, < ` >, trys variantai <  >, < s >, < > ir þenklas apibendrintai kirèio vietai þymëti < ' >. Vieno ið jø, skirto kirstinei prie- gaidei < >, Unikodo standarte nebuvo. Ði tvirtagalës priesagos atmaina bûdinga ðiaurrytinëms Lietuvos ðnektoms (apie Birþus, Kupiðká, Anykðèius ir kitur): tvirta- galë ilgø balsiø ir monoftongizuotø þodþio galo dvibalsiø priegaidë èia tariama gana trumpai ir staigiai nukertant18. Kirstinë priegaidë transkribuojamuose tekstuo- se iki ðiol þymëta á raidæ panaðiu þenklu. Raðant paraiðkà Unikodo konsorciu- mui motyvuota tuo, kad ðis þenklas reikalingas lietuviø kalbos priegaidþiø sistemai atspindëti ir vartojamas fundamentiniuose lietuviø dialektologijos veikaluose (chrestomatijose, atlasuose, lingvistikos knygose), pateikta vartojimo pavyzdþiø. Argumentai konsorciumui pasirodë pakankamai svarûs ir þenklas buvo átrauktas. Þenklui Unikodo standartas priskyrë kodà, ðeðioliktaine skaièiø raiðka uþraðomà 035B, ir suteikë oficialø pavadinimà COMBINING ZIGZAG ABOVE19. Lietuviðkas jo pavadinimas – KOMBINACINIS ZIGZAGAS VIRÐUJE (Aleknavièienë, Grumadie- në, Gurskas, Skirmantas, Strockis, Tumasonis 2004, 154). Artimiausiu metu planuo- jama pateikti paraiðkà dar dël keleto diakritiniø þenklø. Kaip Unikodo standarto nereglamentuoti þenklai, minëtini du sudëtiniai istori- nës dialektologijos diakritikai. Vienas jø susideda ið brûkðnio ir ágaubtojo lankelio, o kitas – ið ágaubtojo lankelio ir brûkðnio. Jie Antano Baranausko darbuose þymëti virð balsiø, dvigarsiø ar dvibalsiø20. Ðie diakritikai polifunkciniai: 1) brûkðnys su ágaubtuoju lankeliu þymi nekirèiuotà trijø morø ilgumà su krintanèiàja intonacija (pvz., þmogus), o ágaubtas lankelis su brûkðniu – nekirèiuotà trijø morø ilgumà su kylanèia intonacija (pvz., sûnus); 2) ðiais diakritiniais þenklais þymimas ir kirèiuoto dvigarsio pirmasis sandas skoliniuose ið slavø kalbø (pvz.: gorèius, èerka, baronka); 3) jais taip pat þymimas dvigarsiø, atsiradusiø sutrumpëjus galûnei, pirmasis san- das (pvz., vienon ulyèion) (Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski 2, 25– 26; plg. 1 pav.). Atsiþvelgiant á tai, kad ðiuos diakritinius þenklus vartojo vienas pirmøjø XIX amþiaus lietuviø kalbos tarmiø tyrëjø vyskupas Antanas Baranauskas, o jo uþraðyti tarmiø tekstai ir originalioji poezija dabar reikalinga diachroninei ir sinchroninei lietuviø kalbos tarmiø analizei, á Palemonà stengtasi sudëti ir juos. Be to, publikuo-

18 Plg. Zinkevièius 1966, 36–37; Zigmas Zin- nowski 1. Texte, aus dem Weberschen kevièius, Lietuviø kalbos dialektologija, Vil- Nachlass hrsg. von Dr. Franz Specht, nius: Mokslas, 1978, 70, 72, 162–165. Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1920. 19 Pagal Unikodo standarto nuostatas raðme- Ðiø diakritiniø þenklø vertæ analizavo ir nø pavadinimai raðomi didþiosiomis rai- apraðë Franzas Spechtas: Litauische Mund- dëmis. 0 0 0 arten gesammelt von A. Baranowski 2. Gram- 20 Baranausko tekstai skelbti 1922 metais ið- matische Einleitung mit lexikalischem An- laikant minëtus diakritinius þenklus: Li- hang, bearbeitet von Dr. Franz Specht, tauische Mundarten gesammelt von A. Bara- Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1922.

311 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 1 pav. Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski 1, 65: samèio formos diakritiniai þenklai; LLTIB: 510399

312 Archivum Lithuanicum 7 2 pav. Kazimiero Jauniaus Lietuvjø kalbos gramatika, 29: pateikta balsiø ir dvibalsiø sistema; LLTIB: 46703

jant kultûros paveldà, paprastai laikomasi dokumentinio tekstø perteikimo princi- po, t. y. iðlaikomi autentiðki þenklai21. Kadangi samèio formos diakritikai Unikodo standarto nenumatyti, parengta paraiðka, kad jie bûtø átraukti. Kol kas jiems suteik- ti kodai ið Privaèiõsios srities ir duoti truputá proziðki pavadinimai: kairysis samtis ir deðinysis samtis. Istorinës dialektologijos ir kalbos istorijos darbuose vartoti raðmenys ðrifto kû- rëjams kelia ir kitokiø problemø. Kazimiero Jauniaus gramatikoje ðalia varto- jamas ir apverstos formos raðmuo, vietoj ilgojo – á apverstà panaðus raðmuo22 (plg. 2 pav.). Nors jø unikodiniai pavadinimai juos ávardija kaip apverstàjá ir , Palemono apraðe jie priskirti ir ðeimoms. Specifiniais raðmenimis iðsiskiria Mikalojaus Akelaièio lietuviø kalbos gramati- ka Gramatyka jæzyka Litewskiego, iðëjusi 1890 metais Poznanëje23 (plg. 3 pav.). Eduardas Volteris, 1904 metais Peterburge leisdamas Puðkino dramø Ðykðtusis riteris ir Undinë vertimus á lietuviø kalbà (vertë Pranas Vaièaitis), raðmenø poþiûriu

21 Ðie þenklai vartojami ir kritiniame leidime: 23 [Mikalojus Akelaitis,] GRAMATYKA JÆ- Antanas Baranauskas, Raðtai 1. Poezija, ZYKA LITEWSKIEGO. GÙOSOWNIA. parengë Regina Mikðytë, Marius Daðkus, NAPISAÙ MIKOÙAJ AKIELEWICZ. POZ- Vilnius: Baltos lankos, 1995. NAÑ: NAKÙADEM BIBLIOTEKI 22 Kazimieras Jaunius, Lietuvjø kalbos grama- KÓRNICKIEJ. 1890. tika, Peterburgas: Mokslø Akademijos spaustuvë, 1911.

313 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 3 pav. Mikalojaus Akelaièio Gramatyka jæzyka Litewskiego, 42: kablelis priebalsës apaèioje reiðkia minkðtumà; Giedriaus Subaèiaus asmeninë biblioteka

buvo taip pat labai iðradingas – knygoje vartojamos didþiosios raidës net su dviem diakritiniais þenklais24 (plg. 4 pav.). Pasak Volterio (1904, 5), ágaubtasis lankelis virð raidës þymi skiemens trumpumà, tildë – tvirtapradá kirtá, o brûkðnys – tvirtagalá. Viena iðtrauka ið Eugenijaus Onegino, pavadinta „Ruduo“, spausdinama Jauniaus raðmenimis. Jà á lietuviø kalbà buvo iðvertæs Stanislovas Dagilis, o perraðë Jaunius (Volteris 1904, 42–43). Rankraðtiniuose Lauryno Ivinskio þodynuose virð raidës raðomi diakriti- kai, panaðûs á matematikos þenklus „daugiau“ < > > ir „maþiau“ < < >. Lotyniðkà abëcëlæ vartojanèioms kalboms numatytas tik þenklas „daugiau“. Antràjá teko pritaikyti ið hebrajø kalbai skirtø diakritiniø þenklø rinkinio (jo kodas 05AB, Unikodo pavadinimas HEBREW ACCENT OLE, Palemono – HEBRAJØ KIRÈIO ÞENKLAS OLE). XVI–XVIII amþiaus lietuviðkø raðtø þenklai buvo ið dalies suregistruoti Lietuviø kalbos institute kuriant senøjø raðtø duomenø bazæ, taip pat remiamà Valstybinës lietuviø kalbos komisijos. Tekstynas rengiamas pagal dokumentiná principà: at- spindima originali raðyba, iðlaikomi diakritiniai þenklai, ilgosios <µ> bei <¸>, rað- menys su skersine ðakele <±>, <²>, < >, <³> ir taðkais po raidëmis <¼>, <¼>, <Ó>, <»> (nekeièiami á dabartines nosines raides) ir pan. Dialektologai remiasi Jurgio Gerulio lietuviø kalbos tarmëms pritaikyta kopenhagine fonetine raðyba, o senøjø raðtø rengëjams ir tyrëjams priimtina jo nuostata, suformuluota chrestomatijoje Senieji lietuviø skaitymai: „Juk mes norim patirti, kaip anais laikais ið tikrøjø kalbëjo ir raðë, o ne kaip kas nors ið mûsø Maþvydo, Daukðos arba Ðirvydo vietoj, sakos,

24 [Eduardas Volteris,] ÏÓØÊÈÍÚ âú ËÈ- Ý. À. Âîëüòåðà. ÑÀÍÊÒÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ. ÒÎÂÑÊÎÌÚ ÏÅÐÅÂÎĪ Ñú êðàòêè- ÒÈÏÎÃÐÀÔIß ÈÌÏÅÐÀÒÎÐÑÊÎÉ ìè ïðèìº÷àíiÿìè è ïðåäèñëîâiåìú ÀÊÀÄÅÌIÈ ÍÀÓÊÚ. 1904.

314 Archivum Lithuanicum 7 4 pav. Eduardo Volterio Ïóøêèíú âú ëèòîâñêîìú ïåðåâîäº, 23: vartojamos ir didþiosios raidës su dviem diakritikais; LLTIB: B 410

315 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 raðæs bûtø“25. Þinoma, rengiant lituanistinius tekstus spaudai, atsiþvelgiama ir á ðiuolaikinës tekstologijos reikalavimus26. Nespecialistams kai kurie raðmenys atrodo egzotiðkai. Net ir lituanistui gali bûti keista, kad vidurinës priegaidës þenklas – statmenas riestinis kirtis – dedamas ir virð kai kuriø didþiøjø raidþiø. Tarmiø transkripcijoje áprasta vartoti tik maþàsias. Tokie raðmenys – abreviatûros þenklai, bûdingi lotyniðkiems ðaltiniams27. Nestandartiniai þenklai, kaip ir áprastiniai, bûna nevienodai daþni: vieni jø randami daugelyje ávairios paskirties dokumentø, kiti – tik pavieniuose tekstuose, pavyzdþiui, vieno autoriaus raðtuose. Bûtent dël to neámanoma uþfiksuoti absoliu- èiai visø raðmenø ir nustatyti tikslø jø skaièiø. Þenklø aibë nëra ir turbût negali bûti baigtinë. Jau minëta, kad, tarkim, dialektologas, pastebëjæs retø, dar neapraðytø kokios nors tarmës fonetiniø ypatybiø, gali susikurti naujø, iki ðiol nevartotø fone- tinës transkripcijos þenklø. Gali bûti rasta ir senoviniø áraðø, dokumentø, ypaè rankraðtiniø, kuriuose bûtø niekur kitur dar nevartotø raðmenø. Tad Palemonas, kaip ir Unikodo standartas, turëtø bûti nuolat pildomas ir atnaujinamas. Tolesnis ðrifto grupës darbas – specialiøjø kirilikos raðmenø inventorinimas ir átraukimas á Palemonà. Jau minëta, kad Unikodo standarto reglamentuoti kirilikos raðmenys á ðá ðriftà átraukti. Ateina eilë raðmenims, vartotiems XIX amþiaus vidu- ryje ir XX pradþioje vadinamàja „graþdanka“ leistuose lietuviðkuose leidiniuose28. Ypaè daug neáprastø raidþiø randama gramatikose, Jono Juðkos Lietuviø liaudies dainose, Dieviðkoje liturgijoje ðvento Jono Auksaburnio29 ir kt. (plg. 5 pav.). Tokiø lei- diniø spaudos draudimo laikotarpiu iðëjo apie 60. Jau minëta, kad kuriant Palemonà stengtasi sukaupti kuo daugiau lituanistikoje vartotø ir vartojamø þenklø, taèiau laikytasi nuostatos neátraukti niekur nevartotø,

25 Jurgis Gerullis, Senieji lietuviø skaitymai 1. mø sàrasza: 1895–1898, Vilnius: Lietuvos Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvos uni- istorijos instituto leidykla, 2004. versitetas, 1927, [IV]. Ðioje chrestomatijo- 27 Þr. Adriano Capelli, Manuali Hoepli Lexicon je tekstai skelbiami autentiðka raðyba, ne- abbreviaturarum. Dizionario di abbreviature taisant nei kalbos, nei raðybos. latine ed italiane, Milano: Editore Ulrico 26 Plg. naujausias kalbininkø ir istorikø pub- Hoepli, 61967. likacijas, leidþiamas prie ALt ákurtoje seri- 28 Dëkojame Giedriui Subaèiui uþ konsulta- joje Bibliotheca Archivi Lithuanici: Giedrius cijas XIX–XX amþiaus literatûros, leistos Subaèius, Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø kirilikos raðmenimis, klausimais. bendrinës kalbos konjunktûra, Vilnius: Lietu- 29 Plg. [Jonas Juðka,] ËÈÒÎÂÑÊIß ÍÀÐÎÄ- viø kalbos institutas, 2001; Vaidotas Rim- ÍÛß ÏªÑÍÈ. ÑÚ ÏÅÐÅÂÎÄÎÌÚ ÍÀ ða, Jano Maleckio ir Jano Sekluciano polemika ÐÓÑÑÊIÉ ßÇÛÊÚ. È. À. ÞØÊÅÂÈ×À. dël katekizmo kanoninio vertimo, Vilnius: ÑÀÍÊÒÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ, 1867; ÁÎÆÅÑÒ- Lietuviø kalbos instituto leidykla, 2001; ÂÅÍÍÀß ËÈÒÓÐÃIß ÑÂßÒÀÃÎ IÎÀÍ- Giedrius Subaèius (par.), X.D.K.P.S. lietu- ÍÀ ÇËÀÒÎÓÑÒÀ. ÄIƒåÂIØÊÀ ËIÒÓÐÃIJÀ viø kalbos gramatika. XIX amþiaus pradþia, ØÂÝ̓ ÒÎ JÓÍÎ ÀÓ|ÊÑÎÁӃÐÍIÎ. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos ÑÀÍÊÒÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ. Øâýíƒòàì Ïåòåð- institutas, 2002; Vilma Þaltauskaitë áóðãå, Ìåòy ° ñå 1887. (par.), Povilas Januðevièius. Visokiø atsitiki-

316 Archivum Lithuanicum 7 5 pav. ÄIƒåÂIØÊÀ ËIÒÓÐÃIJÀ ØÂÝ̓ÒÎ JÓÍÎ ÀÓÊÑÎÁӃÐÍIÎ, 24: | nestandartiniai kirilikos raðmenys; LLTIB: B 1770

317 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 t. y. atsisakyta struktûrinio þenklø aibës formavimo principo. Taip daryti nuspræs- ta dël dviejø prieþasèiø: pirma, formuota reali lituanistiniø þenklø aibë, antra, mechaninë þenklø generavimo sistema labai iðplëstø Palemonà. Taigi kartu atliktas inventorizavimas, kuris turëtø sudaryti prielaidas labiau standartizuoti raðmenø vartosenà.

3. KODAVIMAS. Informacijos technologijos poþiûriu raðto þenklas apibrëþia- mas keliais aspektais. Tai yra: 1) grafema (raidë ar koks kitas þenklas nepriklauso- mai nuo jo iðvaizdos konkreèiame garnitûre; kompiuteriniame ðrifte grafemos pa- prastai identifikuojamos vardais); 2) grafemos vaizdas (pieðinys); 3) skaitmeninis þenklo identifikatorius (kodas). Kompiuterinës sistemos viduje tekstas saugomas tik skaitmeniniu pavidalu, t. y. já sudarantys raðto þenklai èia reprezentuojami kodais. Tekstà rodant ekrane ar spausdinant, kodai iðreiðkiami grafiniais vaizdais. Þenklø kodavimas – skaitmeninio kodo priskyrimas grafemai. Kompiuteriniame ðrifte kiek- vienà grafemà (kitaip tariant, jai skirtà kodà) atitinka konkretus grafinis þenklo vaizdas.

3.1. KODØ SUDERINAMUMO PROBLEMA. Ðriftai skiriasi: 1) grafemø rinkiniu (aibe); 2) grafemø ir kodø atitikties tvarka; 3) grafiniais vaizdais. Jei dviem pirmaisiais atþvilgiais ðriftai nesiskiria, tai jie tarpusavyje suderinti ir bet kurá tekstà, parengtà vienu ið jø, galima pavaizduoti kitu: skirsis tik ðrifto stilistika. Jei ðriftai ðiais atþvilgiais nesuderinti, jie vienas kito visaverèiai pakeisti negali – keièiant ðriftà kai kurios grafemos virsta kitomis, tekstas iðkraipomas. Siekiant ðriftø suderinamumo, sudaromi kodavimo standartai.

3.2. ÞENKLØ KODAVIMAS PAGAL STANDARTUS. Mûsø dienomis visuotinai taikomas Unikodo standartas (The Unicode Standard Version 4.0, 2003). Unikodo standarto virðaibis yra tarptautinis standartas ISO/IEC 1064630 (þr. ISO/ IEC 10646, 2003). Jis apibrëþia þenklø kodavimà 32 bitais (4 baitais) ir leidþia uþkoduoti per 4 milijardus þenklø. Tikslus galimø kodø kiekis èia 232, nes vienam þenklui koduoti skiriami 4 baitai – 32 dvejetainiai skaitmenys. Standartas ISO/IEC 10646 leidþia du alternatyvius kodavimo bûdus: 1) 4 baitø kodavimà; 2) 2 bai- tø (16 bitø) kodavimà, koduojantá vadinamàjà Pagrindinæ daugiakalbæ lentelæ (Basic Multilingual Plane – BMP). Ðioje lentelëje yra 65 536 kodai (nuo 0 iki 65 535 – deðimtaine raiðka, nuo 0 iki FFFF – ðeðioliktaine raiðka). Unikodo standartas apima tà paèià Pagrindinæ daugiakalbæ lentelæ, kurioje kodai identiðki ISO/IEC 10646 dvibaièiams kodams. Standarto nuostatos papildytos svar- biais apdorojimo algoritmais, þenklø savybëmis ir kitokia semantine informacija.

30 ISO/IEC 10646:2003, Information Technolo- ter Set (UCS) – Architecture and Basic Multi- gy – Universal Multiple-Octet Coded Charac- lingual Plane, Supplementary Planes, 2003.

318 Archivum Lithuanicum 7 Taigi visi Unikodo þenklai yra ir standarte ISO/IEC 10646, jø kodø pirmieji 16 bitø lygûs nuliui, o kitø 16 bitø Unikodo kodai sutampa su ISO/IEC 10646 kodais. Ðios dvi kodavimo sistemos ið esmës nesiskiria. Unikodo standartà kuria Unikodo kon- sorciumas, nepriklausantis Tarptautinei standartø organizacijai, taèiau abi organi- zacijos glaudþiai bendradarbiauja, todël þenklø kodavimas standarte ISO/IEC 10646 ir Unikode suderintas (plaèiau þr. Aleknavièienë, Grumadienë, Gurskas, Skir- mantas, Strockis, Tumasonis 2004, 152–157). Unikodo sistemos apibrëþti þenklø ðeðiolikabièiai (2 baitø) kodai iðreiðkiami ke- turþenkliais ðeðioliktainiais skaièiais. Jais galima uþkoduoti apie 65 tûkstanèius þenklø, todël á Unikodo standartà átraukta daugelio kalbø abëcëliø raðmenys. Dalis Palemono þenklø irgi turi ðio standarto reglamentuotus kodus, tad jø kodavimas nekelia jokiø problemø, pvz., <åƒ> kodas 01FB, <ñ> – 00F1, – 1E4B, <¹ƒ`> – 1ED9 ƒ` ir pan. Taèiau Unikodo kodø neturi net 35 bendrinës lietuviø kalbos kirèiuotos raidës31. Ðiame standarte nereglamentuoti ir daugelio lituanistiniø þenklø kodai, todël Palemono kûrëjai juos turëjo parinkti patys ir sudëti á Privaèiàjà sritá (þr. 3.2.1. „Privaèiõsios srities kodai“). Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto TK 4 Informacijos technologija pirmininkas Vladas Tumasonis këlë klausimà átraukti á Unikodo stan- dartà visas kirèiuotas bendrinës lietuviø kalbos raides. Siûlymas svarstytas Euro- pos standartizacijos komiteto Technikos komiteto TC 304 plenariniuose posëdþiuo- se, vykusiuose 1999 metø balandþio 19–23 dienà Tiubingene. 1999 metø vasarà Tumasonis parengë ir oficialø siûlymà, kuriame Lietuvos standartizacijos departa- mento vardu kreiptasi á ISO Jungtinio technikos komiteto Nr. 1 (JTC1) darbo grupæ SC2/WG2, tvarkanèià tarptautiná standartà ISO/IEC 10646, dël trûkstamø raidþiø átraukimo. Siûlymas32 svarstytas darbo grupës pasitarime 1999-øjø rugsëjo 13–16 dienà Kopenhagoje, taèiau nepriimtas. Pagrindinis motyvas toks: trûkstamosios lietuviðkos kirèiuotos raidës yra kompozicinës ir jas galima iðreikðti kompozicinë- mis kodø sekomis. 1999 metø birþelio 21 dienà komiteto TC 304 sekretorius Þorgeir Sigurðsson pateikë Lietuvos siûlymà kaip ðio komiteto dokumentà N906 komiteto nariams. Komitetas priëmë rezoliucijà, rekomenduojanèià visas lietuviðkas kirèiuotas raides átraukti á Unikodo standartà, taèiau á tai irgi nebuvo atsiþvelgta. Siûlymas buvo pakartotinai pateiktas per minëto ISO Jungtinio technikos komiteto JTC1 darbo grupës SC2/WG2 pasitarimà 2001 metø balandá Mountain View (JAV), taèiau Uni- kodo konsorciumas á naujø þenklø priëmimo taisykles áraðë nuostatà, kad gali bûti traukiami tik nekompoziciniai þenklai.

31 Vladas Tumasonis, „Encoding of Lithua- 32 Þr. http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/ nian Accented Letters“, Proc. of the Int. docs/n2075.htm. Conf. „Multilingual Corpora: Encoding, Structuring, Analysis“, Frankfurt a/Main, 1999, 15–20. 0 0 0

319 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 Dauguma lituanistiniø raðmenø yra kompoziciniai, arba sudëtiniai: juos sudaro raidë, vadinama pamatine raide, ir diakritiniai þenklai virðuje bei apaèioje. Diakri- tiniai þenklai vadinami kombinaciniais þenklais. Visi sudëtiniai Palemono raðmenys koduojami dvejopai: 1) keturþenkliu ðeðioliktainiu kodu; 2) kompozicine kodø seka. Lituanistiniams raðmenims suteikti sistemiðki pavadinimai, t. y. pagal vienodus principus ávardijami visi sudëtiniai lituanistinës paskirties Palemono raðmenys. Kaip minëta, dauguma jø buvo nenumatyti Unikodo standarto ir dël to neturëjo ne tik reglamentuotø keturþenkliø kodø, bet ir oficialiø pavadinimø.

3.2.1. PRIVAÈIÕSIOS SRITIES KODAI. Unikodo standarte yra speciali kodø erd- vë nuo E000 iki F8FF, vadinama Privaèiàja sritimi (Private Use Area, PUA). Joje ðeðioliktainiais kodais galima uþkoduoti 6 400 þenklø. Ðià sritá vartotojas (ðrifto autoriai) gali naudoti savo reikmëms, t. y. savo þenklams koduoti. Visi sudëtiniai Palemono raðmenys, Unikodo standarte neturintys kodø, uþkoduoti bûtent ðioje sri- tyje, pvz., raðmuo <‡> joje gavæs kodà EE93; <¾> – EA8E, <±> – E19D ir pan. Dabartiniu metu tokiø raðmenø Palemone yra apie 2 540. Kai kurios senesnës programos þenklø, turinèiø Privaèiosios srities kodus, nelaiko „tikrais“ raðto þenklais ir neatlieka su jais áprastø teksto dorojimo operacijø33. Á tai reikia atsiþvelgti ir, jei reikia, vietoj Privaèiõsios srities kodø taikyti atskirø sudëtinio raðmens dëmenø kodø sekas (apie tai þr. 4. „Kaip taikyti Palemonà“).

~ 3.2.2. KOMPOZICINËS KODØ SEKOS. Visos pamatinës raidës bei diakri- tiniai þenklai turi savarankiðkus keturþenklius kodus. Antai raðmená <‡> sudaro pamatinë raidë , brûkðnys virðuje ir deðininis kirtis. Pagal Unikodo standarto nuostatas <‡> galima iðreikðti tokia kodø seka: <0061 0304 0301>, èia 0061 – kodas, 0304 – kombinacinio brûkðnio kodas, 0301 – kombinacinio deðininio kirèio kodas. Dëmenø kodø seka vadinama kompozicine kodø seka arba tiesiog kodø seka. Kodø seka grieþtai reglamentuota. Pirmasis eina pamatinës raidës kodas. Jei virð jos yra keli diakritiniai þenklai, tai jø kodai rikiuojami pagal aukðtus: po raidës ko- do pirmiausia eina pirmajame aukðte (arèiausiai raidës) esanèio diakritinio þenklo kodas, o po jo – antrajame aukðte esanèio diakritinio þenklo kodas ir t. t. (pvz., rað- mens <çƒ`> kodø seka tokia: <0065 0304 0302>, èia 0065 – kodas, 0304 – brûkð- nio kodas; 0302 – stogelio kodas). Jei diakritinis þenklas yra dar ir po raide, jo ko- das eina sekos pabaigoje, pvz., <¢œƒ > kodø seka tokia: <006D 0304 0301 0325>, èia 006D – kodas, 0304 – brûkðnio kodas, 0301 – deðininio kirèio kodas, 0325 – þiedo apaèioje kodas). Tai galima pavaizduoti tokia schema:

33 Palemono kûrëjams buvo ne kartà priekaið- nei internetui, nei ðiuolaikinëms progra- tauta dël kodavimo Privaèiojoje srityje: esà moms. Atsisakant Privaèiõsios srities, kaip ðiø kodø neremiàs internetas ir kai kurios tai padarë kai kuriø lietuviðkø ðriftø kûrë- kompiuterinës programos. Kuriant ðá ðrif- jai, tenka ribotis vos keliomis deðimtimis tà þvelgta á prieká, o ne atgal. Kompiuteri- naujø þenklø. Lituanistikai jø reikia kur ja pastaruoju metu taip paþengë, kad Pri- kas daugiau. vaèiõsios srities kodai nebekelia problemø

320 Archivum Lithuanicum 7 m < œ > < ƒ > < > ° ¢œƒ = + + + 006D 0304 0301 0325

Kodø seka galima iðreikðti raides, Unikodo standarte turinèias kodus ir jø netu- rinèias, pvz., <ü. >, kurios Unikodo kodas 1EB7, gali bûti koduojama ir taip: <0061 0306 0323>. Teoriðkai kompozicinë kodø seka yra lygiavertë ið jos komponentø sudarytam vienam þenklui, taèiau praktiðkai dauguma iki ðiol tebevartojamø senesniø progra- mø dar negali tinkamai rodyti ekrane ar atspausdinti raðmenø, surinktø kompozi- cine kodø seka, t. y. negali pakeisti vientisu þenklu (apie tai daugiau þr. 4. „Kaip taikyti Palemonà“). Palemone visoms kodø sekoms yra numatytas OpenType techno- logijà atitinkantis keitinys, todël su ðia technologija suderintos taikomosios progra- mos rodo ir spausdina tuos paèius grafinius sudëtiniø raðmenø vaizdus nepriklau- somai nuo to, kaip elektroniniame dokumente jie reprezentuojami – keturþenkliais ðeðiolikabièiais kodais ar kompozicinëmis kodø sekomis.

4. KAIP TAIKYTI PALEMONÀ. Darbui su Palemonu reikalinga ðiuolaikiðka programinë áranga: ðeðiolikabièius þenklø kodus tiesiogiai remianti operacinës sis- temos Windows versija (NT, 2000, XP) ir taikomosios programos, uþtikrinanèios þenklø kodavimà ðeðiolikos bitø kodais. Kad vartotojams bûtø patogiau, Palemono apraðe lituanistiniai raðmenys suskirs- tyti á ðeimas ir iðdëstyti pagal abëcëlæ34. Raðmenys ir jø kodai pateikiami trejopai: 1) raðmenø sandaros lentelëse; 2) po jomis einanèiuose sàraðuose; 3) iðklotinëse. Graikø ir kirilikos abëcëlë pateikiama tik iðklotinëse, iðskyrus tas raides, kurios vartojamos tarmiø transkripcijoje, – jos átrauktos ir á ðeimas. Remdamasis ðia infor- macija, vartotojas gali susidaryti jam reikalingus raðmenø rinkinius. Jau minëta, kad raides su diakritiniais þenklais galima iðreikðti pavieniais ðeðio- liktainiais kodais arba kompozicinëmis sekomis.

~ 4.1. PRIVAÈIÕSIOS SRITIES KODAI AR KOMPOZICINËS KODØ SEKOS? Kol visuotinai nepaplito OpenType technologija, rekomenduojama naudoti Privaèio- sios srities kodus. Jei OpenType iðtobulës ir paplis, bus galima sudëtinius raðmenis reikðti tik kompozicinëmis sekomis, o Privaèiõsios srities visai atsisakyti. Dirbant su programomis, kurios jau dabar numato OpenType (InDesign, Word 2003), galima vartoti kodø sekas.

34 Ðeimà Palemono apraðe sudaro tradicinës dës variantais. Vienõs pamatinës raidës va- lietuviø abëcëlës raidës, jø grafiniai va- riantai sudaro variantø grupæ. Variantø riantai ir tos graikø bei kirilikos abëcëlës grupës iðskirtos atsiþvelgiant dar ir á tai, raidës, kuriø reikia tarmiø tekstams ar jø pamatinës raidës Unikodo standarte transkribuoti. Jø fonetinë vertë artima lie- turi savarankiðko nedekomponuojamo tuviðkai pagrindinei tos ðeimos raidei. raðmens statusà. Antai raidës ðeimà Raidës, gautos pamatinæ raidæ papildþius sudaro 9 variantø grupës: , <Æ>, <Ë>, diakritiniais þenklais, vadinamos tos rai- <¯>, <Œ>, <Î>, , ir <ý>.

321 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 Word XP (2002) ar Word 2003 programose galima surinkti bet kurá Palemono þenklà pagal jo ðeðioliktainá (hexadecimal, hex) kodà. Palemono apraðe susiradus reikiamà raðmená, Word dokumente reikia surinkti jo ðeðioliktainá kodà ir, palikus þymeklá uþ kodo, kartu paspausti mygtukus „Alt“ ir „x“. Pavyzdþiui, norint surink- ti raðmená <¾>, reikia surinkti kodà EA8E ir kartu paspausti „Alt“ bei „x“. Kodà galima rinkti ir maþosiomis raidëmis, t. y. g = EA50 ir „Alt“ + „x“ arba g = ea50 ir „Alt“ + „x“ ó. = 1EAD ir „Alt“ + „x“ arba ó. = 1ead ir „Alt“ + „x“ Surinktas kodas pavirs þenklu. Taip pat galima suþinoti bet kurio þenklo kodà: palikus þymeklá uþ þenklo, reikia kartu paspausti tuos paèius mygtukus „Alt“ bei „x“ ir þenklas pavirs kodu. Ásidëmëtina, kad ðie bûdai neveikia Word versijose, ankstesnëse uþ Word XP (2002). Èia vertëtø uþsiminti dar ir apie principinæ galimybæ paèiam vartotojui „susidës- tyti“ trûkstamus sudëtinius raðmenis ið Palemone jau esanèiø ir individualius kodus turinèiø dëmenø. Vartotojas, neradæs ðrifte reikiamo raðmens, gali surinkti jo pama- tinës raidës ir diakritiniø þenklø kodus pagal dëmenø sekà (apie kodø sekà iðsa- miau þr. 3.2.2. „Kompozicinës kodø sekos“). Taip bus reprezentuojamas Palemono ðrifte realiai neegzistuojantis raðmuo. Tokius paèiø vartotojø susidarytus sudëti- nius raðmenis tiktø vadinti þenklais su nenumatytu vaizdu. Suprantama, jie nëra visaverèiai, nes elektroninis jø vaizdas nëra ið anksto apdorotas – nenupieðtas vadinamasis „glifas“ ir neperkeltas á elektroninæ erdvæ. Esant dar nepakankamai iðtobulintai OpenType technologijai, kompozitai gali „sulipti“ vienas ant kito. Tai ne ðrifto, bet dokumento lygmens sudëtiniai þenklai, todël iðvesties árenginiai juos gali vaizduoti kaip gana atsitiktinai vienas prie kito priðlietus dëmenis. Palemonà galima taikyti ir kitais bûdais. Dialektologui pravartu susidaryti þen- klø inventoriø kiekvienai ðnektai, kalbos istorikui – daþniausiø senøjø raðtø þenklø rinkiná (tam ir bus publikuojamas Palemono apraðas). Reikiamus þenklus galima susirasti ir Windows programoje Character Map ir áterpti á renkamà tekstà. Tà patá galima padaryti programos Word langelyje Insert Symbol. Daþniausius raðmenis naudinga susidëti ir á atmintinæ Shortcut key. Pavieniai mokslininkai ir institucijos jau turi parengæ nemaþai senøjø raðtø ir tarmiø tekstø. Be abejo, kyla klausimas, kà daryti su jau surinktais tekstais. Iðeitis – turimø tekstø konvertavimas. Yra ir psichologinë problema – ápratimas prie savo ðriftø ir rinkimo metodikos. Jei kam nepatiktø dizainas, bûtø maþesnë bëda. Tokiu atveju galima pieðti naujus grafinius vaizdus, bet naudoti Palemono kodus. Dar kar- tà pabrëþtina, jog visø svarbiausia, kad nesiskirtø kodai.

4.2. S U PALEMONU NEDERANÈIOS PROGRAMOS. Palemonas neveiks pro- gramose, kurios neremia Unikodo standarto. Tai ið praeities perimtos, bet dar paly- ginti intensyviai tebetaikomos programos ir jø versijos, kurios leidþia dirbti tik su tais kompiuteriniais ðriftais, kuriø þenklai koduojami vienu baitu (8 bitais), kitaip

322 Archivum Lithuanicum 7 tariant, kuriuose þenklø kodai iðreikðti deðimtaine skaièiø raiðka ir gali bûti nuo 0 iki 255 (taigi jais galima uþkoduoti tik 256 þenklus). Tokiø programø gana nemaþai kompiuteriuose, valdomuose operaciniø sistemø Windows95 ir Windows98. Ið þino- mesniø minëtinos tekstø procesoriaus Word for Windows 6-oji ir 7-oji versija, taip pat Lietuvoje ir ðiandien spaudiniams maketuoti itin populiari kompiuterinës leidybos programa PageMaker: visos jos versijos pritaikytos dirbti su þenklø kodais, sudary- tais tik ið 8 bitø. Palemone, kaip ir visuose ðiuolaikiniuose kompiuteriniuose ðriftuo- se, þenklai koduojami pagal Unikodo standartà dviem baitais (kodai nuo 0 iki 65535). Todël programos, þenklø kodø erdvæ ribojanèios 8 bitais, ið principo nelei- dþia panaudoti visø tokio ðrifto þenklø (plaèiau þr. Aleknavièienë, Grumadienë, Gurskas, Skirmantas, Strockis, Tumasonis 2004, 165–169).

5. IÐVADOS. Pagrindinë Palemono atsiradimo prieþastis – lingvistiniø þenklø poreikis ir pribrendusi bûtinybë „susikalbëti“ elektroniniais tekstais, sakytiniam ir raðytiniam lietuviø kalbos paveldui funkcionuoti internete. Ðis ðriftas suteikia tokià galimybæ. Ðiuo metu Palemonas ið kitø kompiuteriniø ðriftø iðsiskiria tuo, kad: 1) turi didelá specialiøjø þenklø inventoriø; 2) yra originalus, taigi ir legalus; 3) raðmenø grafinis vaizdas pritaikytas specialiai lietuviø kalbai; 4) parengtas pagal Unikodo standarto principus; 5) koduotas moderniausia 16 bitø sistema, todël gerai dera su ðiuolaikiðkomis taikomosiomis programomis. Palemono inventoriø sudaro apie 3 440 raðmenø, ið jø apie 2 540 uþkoduota Pri- vaèiojoje srityje (Private Use Area, PUA). Palemone yra visi lotynø abëcëlës raðmenys, esantys kodavimo lentelëse Windows-1252 (Latin 1) ir Windows-1257 (Baltic), taip pat Unikodo standarto numatyta senosios ir naujosios graikø kalbos abëcëlë bei kirilika, skirta tiek senøjø, tiek dabartiniø ðià abëcëlæ vartojanèiø kalbø raðybai. Didþiausià aibës dalá sudaro lietuviø filologijoje vartojami nestandartiniai raðmenys: 1) senøjø raðtø; 2) tarmiø fonetinës transkripcijos; 3) baltistikos ir indoeuropeistikos. Dauguma lituanistiniø raðmenø yra kompoziciniai, arba sudëtiniai: juos sudaro raidë, vadinama pamatine raide, ir diakritiniai þenklai virðuje bei apaèioje. Visi sudëtiniai Palemono raðmenys koduojami dvejopai: 1) keturþenkliu ðeðioliktainiu kodu; 2) kompozicine kodø seka. Darbui su Palemonu reikalinga ðiuolaikinë programinë áranga: ðeðiolikabièius þenklø kodus tiesiogiai remianti operacinës sistemos Windows versija (NT, 2000, XP) ir taikomosios programos, uþtikrinanèios þenklø kodavimà ðeðiolikos bitø kodais.

Literatûra:

[AKELAITIS, MIKALOJUS,] 1890: GRAMATYKA JÆZYKA LITEWSKIEGO. GÙOSOW- NIA. NAPISAÙ MIKOÙAJ AKIELEWICZ. POZNAÑ: NAKÙADEM BIBLIOTEKI KÓR- NICKIEJ. A LEKNAVIÈIENË, ONA; LAIMA GRUMADIENË, ALBERTAS GURSKAS, PETRAS SKIR- MANTAS, MINDAUGAS STROCKIS, VLADAS TUMASONIS, 2004: „Lituanistinis ðriftas Palemonas“, Informacijos mokslai 31, 150–170.

323 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 B ACEVIÈIÛTË, RIMA, 2004: Ðakiø ðnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas. B ARANAUSKAS, ANTANAS, Raðtai 1. Poezija, parengë Regina Mikðytë, Marius Daðkus, Vilnius: Baltos lankos, 1995. B ERGMANE, A[NNA]; A[INA] BLINKENA, 1986: Latvieðu rakstîbas attîstîba, Rîga: Zinâtne. 6 C APELLI, ADRIANO, 1967: Manuali Hoepli Lexicon abbreviaturarum. Dizionario di abbrevia- ture latine ed italiane, Milano: Editore Ulrico Hoepli. G ARÐVA, KAZIMIERAS, 2003: „Lietuviø kalbos priegaidës“, Kalbø studijos 4, 12–16. G ERULLIS, JURGIS, 1927: Senieji lietuviø skaitymai 1. Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvos universitetas. G IRDENIS, ALEKSAS, 1996: Taip ðneka tirkðliðkiai. Ðiaurës þemaièiø tirkðliðkiø tarmës tekstai su komentarais, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. G RINAVECKIS, V[LADAS], 1973: Þemaièiø tarmiø istorija, Vilnius: Mintis. G RUMADIENË, LAIMA; VIDA ÞILINSKIENË, 1997, 1998: Daþninis dabartinës raðomosios lietuviø kalbos þodynas, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas; Matematikos ir informatikos institutas. ISO/IEC 10646:2003, Information Technology – Universal Multiple-Octet Coded Character Set (UCS) – Architecture and Basic Multilingual Plane, Supplementary Planes, 2003. J AUNIUS, KAZIMIERAS, Lietuvjø kalbos gramatika, Peterburgas: Mokslø Akademijos spaus- tuvë, 1911. [JUÐKA, JONAS,] 1867: ËÈÒÎÂÑÊIß ÍÀÐÎÄÍÛß ÏªÑÍÈ. ÑÚ ÏÅÐÅÂÎÄÎÌÚ ÍÀ ÐÓÑÑÊIÉ ßÇÛÊÚ. È. À. ÞØÊÅÂÈ×À. ÑÀÍÊÒÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ. K APR, ALBERT, 1955: Deutsche Schriftkunst. Ein Fachbuch für Schriftschaffende. Versuch einer neuen historischen Darstellung, Dresden: VEB Verlag der Kunst. K APR, ALBERT, 1971: Schriftkunst. Geschichte, Anatomie und Schönheit der lateinischen Buchstaben, Dresden: Verlag der Kunst. K AROW, PETER, 1992: Schrifttechnologie. Methoden und Werkzeuge, Berlin [u.a.]: Springer- Verlag. K AZLAUSKAS, J[ONAS], 1968: Lietuviø kalbos istorinë gramatika, Vilnius: Mintis. K LEMENSIEWICZ, ZENON, 1985: Historia jæzyka polskiego 2, Warszawa: Pañstwowe wy- dawnictwo naukowe. K ORGER, HILDEGARD, 1972: Schrift und Schreiben, Leipzig: VEB Fachbuchverlag. L ESKAUSKAITË, ASTA, 2004: Pietø aukðtaièiø vokalizmo ir prozodijos bruoþai, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas. Lietuviø kalbos atlasas I–III, ats. red. Kazys Morkûnas, Vilnius: Mokslas, 1977–1991. Lietuviø kalbos tarmës (chrestomatija), redagavo Kazys Morkûnas, Elena Grinaveckienë, Vilnius: Mintis, 1970. Lietuviø kalbos tarmiø chrestomatija, sudarë Rima Bacevièiûtë, Audra Ivanauskienë, Asta Leskauskaitë, Edmundas Trumpa, mokslinë redaktorë Laima Grumadienë, Vilnius: Lie- tuviø kalbos instituto leidykla, 2004.

324 Archivum Lithuanicum 7 Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski 1. Texte, aus dem Weberschen Nachlass hrsg. von Dr. Franz Specht, Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1920. Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski 2. Grammatische Einleitung mit lexikalischem Anhang, bearbeitet von Dr. Franz Specht, Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1922. LST 1590-4. Informacijos technologija. Þenklø kodavimas 8 bitais. Lietuviðkø kirèiuotø raidþiø ir transkripcijos þenklø rinkinys Windows terpei, 2000. M IKULËNIENË, DANGUOLË; KAZYS MORKÛNAS, 1997: Dieveniðkiø ðnektos tekstai. Vil- nius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. P ALIONIS, JONAS, 1967: Lietuviø literatûrinë kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. P OLENZ, PETER VON, 2000: Deutsche Sprachgeschichte vom Spätmittelalter bis zum Gegen- wart 1, Berlin; New York: Walter de Gruyter. R IMÐA, VAIDOTAS, 2001: Jano Maleckio ir Jano Sekluciano polemika dël katekizmo kanoninio vertimo, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla. S KIRMANTAS, PETRAS, 1997: „Raidþiø daþnumas bendrinës lietuviø kalbos riðliuose teks- tuose“, Kalbotyra 46(1), 81–96. S KIRMANTAS, PETRAS; ALEKSAS GIRDENIS, 1998: „Naujesni tarmiø fonetinës transk- ripcijos raðmenys“, Kalbotyra 47(1), 107–120. S UBAÈIUS, GIEDRIUS (par.), 2002: X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001: Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas. T OMASZEWSKI, ANDRZEJ, 1996: Leksikon pism drukarskich, Warszawa: Wydawnictwo Krupski i S-ka. T RUMPA, EDMUNDAS, 2005: Pelesos ðnektos balsinës fonemos ir jø variantai (daktaro diser- tacija, maðinraðtis), Lietuviø kalbos institutas, Vilnius. T UMASONIS, VLADAS, 1999: „Encoding of Lithuanian Accented Letters“, Proc. of the Int. Conf. „Multilingual Corpora: Encoding, Structuring, Analysis“, Frankfurt a/Main, 15–20. The Unicode Standard. Version 4.0. The Unicode Consortium, Boston, Mass.: Addison-Wesley, 2003. [VOLTERIS, EDUARDAS,] 1904: ÏÓØÊÈÍÚ âú ËÈÒÎÂÑÊÎÌÚ ÏÅÐÅÂÎĪ Ñú êðàòêèìè ïðèìº÷àíiÿìè è ïðåäèñëîâiåìú Ý. À. Âîëüòåðà. ÑÀÍÊÒÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ. ÒÈÏÎÃÐÀÔIß ÈÌÏÅÐÀÒÎÐÑÊÎÉ ÀÊÀÄÅÌIÈ ÍÀÓÊÚ. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1978: Lietuviø kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslas. Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1980–1981: Lietuviø kalbos istorinë gramatika 1–2, Vilnius: Mokslas. Þ ALTAUSKAITË, VILMA (par.), 2004: Povilas Januðevièius. Visokiø atsitikimø sàrasza: 1895– 1898, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. Þ ILINSKIENË, VIDA, 1978: „Lietuviø kalbos raidþiø daþnumas publicistikos tekstuose“, Kalbotyra 29(1), 83–95. ÁÎÆÅÑÒÂÅÍÍÀß ËÈÒÓÐÃIß ÑÂßÒÀÃÎ IÎÀÍÍÀ ÇËÀÒÎÓÑÒÀ. ÄIƒåÂIØÊÀ ËIÒÓÐÃIJÀ ØÂÝ̓ ÒÎ JÓÍÎ ÀÓ|ÊÑÎÁYƒÐÍIÎ. ÑÀÍÊÒÏÅÒÅÐÁÓÐÃÚ. Øâýíƒòàì Ïåòåðáóðãå, Ìåòy° ñå 1887.

325 Kompiuterinis ðriftas 0 0 0 Palemonas filologams 0 0 0 Ona Aleknavièienë, Laima Grumadienë PALEMONAS, A COMPUTER FONT FOR LITHUANIAN PHILOLOGY

Summary

The authors of this article discuss the computer font Palemonas, which was specially created for the requirements of Lithuanian philology. The creation of the font was initiated and supported by the State Commission for the Lithuanian Language. Experimental versions of the font, which at present contain a subset of all the linguistic symbols needed for Lithuanian language studies, have been made freely available on the internet since May 2004. The font files can be downloaded from the Commission website at www.vlkk.lt. The font can also serve general purposes. The article covers the encoding problems of all the special characters, the aesthetics of the typeface, and the sphere of its application.

O NA ALEKNAVIÈIENË Gauta 2005 m. liepos 23 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

L AIMA GRUMADIENË Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

326 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Saulius Ambrazas Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Tarptautinë konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“

2004 metø rugsëjo 20–22 dienà Lietuviø kalbos institute vyko didelë tarptautinë konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“. Jà organi- zavo Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius, vadovaujamas Danguolës Mikulë- nienës, rëmë Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos mokslininkai tiek ið Lietuviø kalbos instituto, tiek ið Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos aukðtøjø mokyklø. Be to, sulaukta sveèiø ið Latvijos (Andrejas Bankavas, Brigita Buðmane, Ilga Jansone, Evija Liparte, Anna Stafecka, Vilma Ðau- dinia, Edmundas Trumpa), Lenkijos (Galina Kutyriowa-Czubala), Rusijos (Anna Daugaviete, Anzhalika Dubasava), Vokietijos (Gertas Klingenschmittas). Ið viso perskaityti 46 praneðimai. Surengti ðià konferencijà skatino dvi svarbios sukaktys: Kalbos istorijos ir dia- lektologijos skyriaus ákûrimo 50-metis ir 75-asis iðkiliausiø ðio skyriaus darbuoto- jø – Kazio Morkûno, Algirdo Sabaliausko ir Aloyzo Vidugirio1 – jubiliejus. Neat- sitiktinai pirmàjà konferencijos dienà Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje ati- daryta jubiliejinë Sabaliausko darbø paroda bei pristatyta bibliografija (joje net 1802 pozicijos!)2. Konferencijos pradþioje Danguolë MIKULËNIENË apþvelgë Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus kelià nuo iðtakø ligi ðiø dienø. Ið praneðimo matyti, kad kalbõs istorijos ir dialektologijos tyrimais buvo rûpinamasi nuo pat Lietuviø kalbos instituto ákûrimo 1941 metais. Kai kurie Prano Skardþiaus, Antano Salio, Juozo Balèikonio raðyti mokslinio darbo planai aktualûs ir ðiandien. Taèiau oficialiai Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius (kurá laikà vadintas sektoriumi, jame tada dirbo 5 mokslo darbuotojai) ákurtas 1953 metais, kai Lietuviø kalbos institutas jau

1 2004 metais iðëjo didelis jo veikalas: Aloy- 2 Algirdas Sabaliauskas, Bibliografija, sudarë zas Vidugiris, Zietelos lietuviø ðnekta, Vil- Inga Kukuèionytë, Vilnius: Lietuviø kal- nius: Presvika, 2004, 404 p. bos instituto leidykla, 2004.

327 Tarptautinë konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“ buvo dirbtinai sujungtas su Lietuviø literatûros institutu3 ir pavadintas Lietuviø kalbos ir literatûros institutu (plg. 1 pav.). Pirmuoju skyriaus vadovu tapo Rusijos mokslininkas Borisas Larinas. Vëliau skyriui po keletà metø vadovavo Kazys Ulvydas (1953–1955), Jonas Kruopas (1955– 1960), Elena Grinaveckienë (1960–1966). Ypaè daug jëgø stiprindamas skyriø ati- davë Kazys Morkûnas, vadovavæs jam daugiau kaip tris deðimtmeèius (1966–2000). Tuo metu iðleisti 3 Lietuviø kalbos atlaso tomai, paraðyta nemöþa kitø reikðmingø darbø (svarbiausius ið jø konferencijos dalyviai galëjo pamatyti Lietuviø kalbos institute surengtoje specialioje ekspozicijoje). Á jo vadovaujamà skyriø atëjo naujø kûrybingø mokslininkø, o po Nepriklausomybës atgavimo – ir bûrys gabaus jauni- mo (absoliuti dauguma jau apgynë ar baigia rengti daktaro disertacijas). Skyrius tapo didþiausias Lietuviø kalbos institute. Þvilgsnis á praeities tyrimus krypo ir kituose praneðimuose. Kaip ir ankstesnëje konferencijoje (plg. ALt 5, 2003, 429tt.), èia vël prisiminti Kazimiero Jauniaus ir Roberto Gauthiot darbai. Bendrame Danguolës MIKULËNIENËS ir Edmundo TRUMPOS praneðime ið naujo ávertinta Jauniaus lietuviø tarmiø klasifikacija bei nurodyti jos ryðiai su dabartiniu – Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevièiaus – tarmiø skirstymu4. Gintautas AKELAITIS kalbëjo apie Jauniaus poþiûrá á tariná ir jo sintaksiná ryðá su veiksniu. Juozas KARACIEJUS apþvelgë Gauthiot bandymus eksperimentiðkai tirti lietu- viø kalbõs kirtá ir balsiø kokybæ5. Kaip smarkiai jie skiriasi nuo dabartiniø tyrimø, konferencijos dalyviai turëjo progà ásitikinti klausydamiesi Girdenio praneðimo apie ðiaurës þemaièiø priegaides. Saulius AMBRAZAS aptarë bûdvardþiø darybos tyrimo istorijà nuo pirmøjø gramatikø ligi ðiø dienø ir pasiûlë naujà lietuviø kalbõs bûdvardþiø darybos ka- tegorijø klasifikacijà. Jis iðskyrë tris kategorijas: 1) veiksmo ir rezultato ypatybiø bûdvardþiai; 2) atributiniø ypatybiø bûdvardþiai; 3) deminutyvai. Anna DAUGAVIETE nurodë Annos Abelës (1881–1975) darbø reikðmæ dabarti- niams latviø kalbõs skiemens tyrimams. Kitä Peterburgo universiteto doktorantë Anzhalika DUBASAVA, remdamasi ankstesniais kalbininkø (ypaè Valerijaus Èek- mono) darbais, kalbëjo apie baltø prokalbës rekonstrukcijà.

3 Tai ávyko 1952 metø rugpjûèio 12 dienà. tuviø ir latviø garsus bei kirtá bandë ir vo- Savarankiðkas Lietuviø kalbos institutas kieèiø kalbininkas Hansas M. Schmidtas- vël atkurtas 1990 metø balandþio 16-àjà, Wartenbergas (þr. Algirdas Sabaliauskas, Lietuvai jau atgavus Nepriklausomybæ. „Hans M. Schmidt-Wartenberg, a forgot- 4 Apie pastaràjá þr. Aleksas Girdenis, Zigmas ten Balticist“, Studies in Baltic and Indo- Zinkevièius, „Dël lietuviø kalbos tarmiø European Linguistics, ed. by Philip Baldi, klasifikacijos“, Klb 14, 1966, 139–147. Pietro U. Dini, Amsterdam-Philadelphia: 5 Èia galima bûtø priminti, kad jau XIX am- John Benjamins Publishing Company, þiaus pabaigoje eksperimentiðkai tirti lie- 2004, 153–156). 0 0 0

328 Archivum Lithuanicum 7 1 pav. Lietuviø kalbos ir literatûros instituto dialektologø pirmosios konferencijos programa; LMAB RS: f. 129 (Povilo Pakarklio fondas)

329 Tarptautinë konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“ Evija LIPARTE apþvelgë Martos Rudzytës (1924–1996)6, o Andrejas BANKA- VAS – kitõs latviø kalbininkës Apolonijos Bojatës (1904–1976) gyvenimà ir darbus. Konferencijoje keltos ir platésnës baltistikos problemos. Albertas ROSINAS iðryð- kino ir latviø kalbõs pavyzdþiais pailiustravo bendruosius fleksinës morfologijos kitimo veiksnius bei jø vidinius motyvus, lëmusius baltø kalbø linksniavimo siste- mos raidà. Ir kituose darbuose Rosinas pabrëþia, kad tiriant atskirø morfologiniø reiðkiniø raidà, bûtina nustatyti vidinius kitimø motyvus7. Ypaè plaèiai ðiuolaiki- nëmis diachroninës morfologijos teorijomis remiamasi naujausioje, dabar spausdi- namoje jo monografijoje Latviø kalbos daiktavardþio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija. Gertas KLINGENSCHMITTAS atkreipë dëmesá á galimà kirèio ir balsiø kaitõs átakà kai kuriems lietuviø kalbõs morfologiniams procesams. Dalia PAKALNIÐKIENË analizavo lietuviø, o Audronë KAUKIENË – prûsø kalbõs veiksmaþodþiø kilmæ. Jûratë S. LAUÈIÛTË kalbëjo apie istorinës leksikolo- gijos reikðmæ baltø etnogenezës, ypaè baltø substrato, reiðkiniams tirti slaviðkose teritorijose. Keli praneðimai skirti seniesiems raðtams. Turint omenyje bendrà XVI–XVII am- þiaus raðtø tyrimo bei leidybos perspektyvà, ypaè aktualiai skambëjo Jolantos GE- LUMBECKAITËS praneðimas. Rengdama moksliná Wolfenbüttelio postilës (WP) leidi- mà8, ji atliko iðsamià ðio rankraðèio filologinæ ir tekstologinæ analizæ. Ið jos matyti, kad WP – sudëtingos struktûros, istoriðkai þiûrint, modernus pamokslø rinkinys. Jame remiamasi keliomis iðkiliausiomis XVI amþiaus lotyniðkomis postilëmis. Be to, veista, kaip anuomet áprasta, gana laisvai, á WP tekstà ápinant naujø Biblijos, Antikos bei Baþnyèios Tëvø citatø ar kitaip iðpleèiant vertimà. Tad nuolat kyla problemø nustatant vertimo ðaltinius. Rankraðtyje yra ir lotyniðkø bei vokiðkø citatø. Be to, WP – ne originalas, o nuoraðas (veikiausiai darytas Jono Bylaukio). Tokiems tekstams bûdingi praleidimai bei kitokios skaitymo klaidos. Nuoraðas taisytas dar dviejø asmenø: Patroklo Velverio ir Mykolo Sapûno. Nenusistovëjusi ir WP raðyba. Be lotyniðkosios antikvos, èia esama ir gotiðkajam greitraðèiui bûdin- gø elementø. Visus ðiuos ir panaðius dalykus numatoma aptarti jau baigiamame rengti WP leidime.

6 Ðios þymiõs baltistës 80-osioms gimimo der Motivierung des morphologischen metinëms paminëti 2004 metø lapkrièio Wandels in den baltischen Sprachen“, Bal- 25–27 dienà Rygoje Latvijos universitete tistik: Aufgaben und Methoden, hrsg. von surengta tarptautinë konferencija „Aktua- Alfred Bammesberger, Heidelberg: lûs baltø kalbø istorijos ir dialektologijos C. Winter, 1998, 17–22. klausimai“. Joje dalyvavo ir grupelë Lie- 8 Apie já dar þr. Jolanta Gelumbeckaitë, „Pir- tuvos kalbininkø. mas lietuviðkas pamokslø rinkinys – Wol- 7 Albertas Rosinas, Baltø kalbø ávardþiai: mor- fenbüttelio postilë (1573). Rankraðèio kriti- fologijos raida, Vilnius: Vilniaus universite- nio komentuoto leidimo principai ir tyri- tas, 1995; Albertas Rosinas, „Zur Frage mo strategija“, ALt 5, 2003, 51–96.

330 Archivum Lithuanicum 7 Milda LUÈINSKIENË tiria Jono Jaknavièiaus Evangelijø, kurios buvo daug kartø perleistos ir redaguotos, raidà. Ðioje konferencijoje ji kalbëjo apie Jaknavièiaus lek- sikos gretybiø likimà 1674 metø Evangelijø leidime. Jaknavièius, panaðiai kaip ir Mikalojus Daukða9, vietoj vieno lenkiðko originalo þodþio neretai greta pateikdavo du (kartais tris) lietuviðkus sinonimus, paprastai vienà ið jø skliaustuose. Tokiø gretybiø 1647 metø Evangelijø leidime Luèinskienë priskaièiavo apie 150. Tuo tarpu 1674 metø leidime neþinomas redaktorius visas gretybes panaikino, t. y. ið Jakna- vièiaus vertime buvusiø dviejø ar trijø sinonimø paliko vienà, paprastai tuomet labiausiai paplitusá þodá10. Dalia JAKULYTË aptarë galimybes morfologijos tyrimams pritaikyti kuriamà Knygos Nobaþnystës (1653) reliacinæ duomenø bazæ. Ta proga galima priminti, kad Lietuviø kalbos institute senøjø lietuviø raðtø kompiuterizavimas jau gerokai ásibë- gëjæs. Parengta nemaþai XVI–XVII amþiaus knygø elektroniniø tekstø ir þodþiø formø konkordancijø11. Ðiam lituanistikai svarbiam darbui nuo 2000 metø vadovau- ja Ona Aleknavièienë, já finansuoja Valstybinë lietuviø kalbos komisija. Be to, Ins- titute kompiuterizuojamas ir didysis Lietuviø kalbos þodynas bei jo papildymø kar- toteka. Ðá darbà konferencijoje pristatë Gertrûda NAKTINIENË. Birutë TRIÐKAITË atkreipë dëmesá á tai, kad XVII amþiaus rankraðtiniame þody- ne Clavis Germanico-Lithvana pateiktuose iliustraciniuose pavyzdþiuose (daþniau- siai Biblijos iðtraukose) yra tokiø lietuviðkø þodþiø, kurie nenurodyti prie vokiðkøjø atitikmenø straipsniø pradþioje. Apskritai ðio svarbaus lietuviø kalbos paminklo sudarymo istorija bei autorystë dar nëra iki galo paaiðkëjusi12. Virginija VASILIAUSKIENË aptarë 1883 metø Auðros kalbà. Ji nustatë, kad tuo- met þurnale ávairavo tiek raðyba, tiek morfologija, tiek sintaksë. Kartais èia dar bûdavo sdkama ið senøjø raðtø paveldëta tradicija, bet pasitaikydavo ir ávairiø naujoviø, kurias, be kita ko, lëmë ir autoriø gimtoji tarmë. Pirmaisiais Auðros ëjimo metais redaktoriai, matyt, dar nesiekë labiau vienodinti lietuviø kalbõs, rimèiau norminti ihta vëliau.

9 Apie Daukðos gretybes þr. Eberhard Tangl, dime“, ALt 3, 2001, 117–128; „1674 metø Der Accusativus und Nominativus cum Par- Ewangelie polskie i litewskie tekstø, priski- ticipio im Altlitauischen, Weimar: Druck riamø ne Jaknavièiui, leksikos redagavi- Hermann Böhlaus Nachfolger, 1928, 8tt.; mas“, ALL 45, 2001, 113–121; „Raðybos Pranas Skardþius, Rinktiniai raðtai 2, Vil- norminimo apraiðkos Ewangelie polskie i li- nius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins- tewskie 1647 ir 1674 metø leidimuose“, titutas, 1997, 121tt.; Jonas Kruopas, Rink- ALL 49, 2003, 51–59. tiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedi- 11 Apie jø sudarymo principus þr. Saulius jø leidybos institutas, 1998, 23tt.; Jurgis Ambrazas, Ona Aleknavièienë, Vytautas Lebedys, Mikalojus Daukða, Vilnius: Mintis, Zinkevièius, „Istorinis lietuviø kalbos þo- 1963, 308tt. dynas ir senøjø raðtø kompiuterizavi- 10 Apie 1674 metø Evangelijø leidimo reda- mas“, LKK 39, 1998, 192–210. gavimà dar þr. Milda Luèinskienë, „Rytie- 12 Plg. Christiane Schiller, „Clavis Germanico- tybiø redagavimas Jono Jaknavièiaus Lithvana – ein Werk von Friedrich Präto- Ewangelie polskie i litewskie 1674 metø lei- rius d. Ä.?“, LgB 10, 2003, 159–172.

331 Tarptautinë konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“ Vilma ÐAUDINIA nagrinëjo latvybes, pastebëtas kraðtotyrininko Jano Kulitano (1890–1974) apie 1965 metus sudarytame rankraðtiniame Garsenës lietuviø ðnektõs Latvijoje þodynëlyje. Nijolë ÈEPIENË pateikë diskusiniø pastabø apie ûkio matus þyminèius lietuviø kalbõs germanizmus. Brigita BUÐMANE ir Ilga JANSONE nagrinëjo kai kuriuos XVII–XIX amþiaus latviø kalbõs þodynus. Anna STAFECKA, kaip ir ankstesniuose savo darbuose, kalbëjo apie latgaliø raðtijà. Ðá kartà jos tyrimo objektas – XIX amþiaus pabaigoje plitæ rankraðtiniai religiniai tekstai (juose pastebëta ávairiø tarmybiø). Jie anuomet, caro valdþiai uþdraudus latgaliðkà raðtà, buvo tarsi savitas kovõs su rusinimu bûdas. Daugiau kaip pusë konferencijoje perskaitytø praneðimø skirti sinchroniniams lietuviø tarmiø tyrimams. Jie rodo, kaip auga ir stiprëja Alekso Girdenio iðugdyta eksperimentinës fonetikos bei fonologijos mokykla. Be to, nagrinëti ir kai kurie morfologijos, sintaksës, leksikos, onomastikos, sociolingvistikos dalykai, reèiau su- laukiantys dialektologø dëmesio. Konferencijos rezultatai taps dar aiðkesni, kai perskaitytø praneðimø pagrindu bus parengtas leidinio Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos antrasis tomas. Konferencijos dalyviams koncertavo „Lietuvos“ ansamblio birbynininkai, atmin- tyje iðliks ir iðvyka á nuolat atsinaujinantá Lietuvos liaudies buities muziejø Ruh- ðiðkëse.

S AULIUS AMBRAZAS Gauta 2005 m. kovo 17 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

332 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Roma Bonèkutë Klaipëdos universitetas

Mokslinë konferencija Þemaitijoje, skirta Dionizo Poðkos 240-osioms gimimo metinëms paminëti

Dionizo Poðkos, kaip ir kurio nors kito senosios literatûros kûrëjo, kûryba retai patenka á konceptualiø konferencijø praneðëjø referatus. Lietuviø literatûros pradi- ninkams daugiausia dëmesio skiriama tik per jø jubiliejus. 2004 metø spalio 11–12 dienomis Poðkos tëviðkënai suteikë progà Lietuvos mokslininkams pabûti kartu su kûrëjo giminaièiais, gerbëjais, skaitytojais. Dviejø dienø vos pakako aptarti tai, kas naujausio Poðkos tyrinëjimuose, aplankyti graþias poeto gimtinës apylinkes, pasi- mëgauti þemaièiø vaiðingumu. Po 1994 metø, kai Vytautas Vanagas monografijoje Dionizas Poðka1 ankstesnius tyrimus apibendrino, o daug kà ir naujo paskelbë, nieko apie Poðkos kûrybà lite- ratûrologai nebuvo pasakæ. Kalbininkø atliktus Poðkos raðtø kalbos tyrimus iðplëtë ir 1998 metais knygoje Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos susistemino Giedrius Suba- èius2. Po to, atrodo, niekas apie Þemaièiø kultûrintojo kalbà neraðë. 2004 metais ávykusi mokslinë konferencija, skirta Poðkos 240-osioms gimimo metinëms, rodo, jog vis dëlto jis nëra marginalinis mûsø senosios literatûros autorius, o filologai gana áprastu mokslui periodiðkumu pateikia naujø tyrinëjimø rezultatø. Uþ tai, kad Poðkos tyrinëtojai galëjo padirbëti ir pasiþvalgyti po graþias Þemai- tijos vietas, reikia dëkoti ne vienam. Pirmasis daug kà Maþeikiø rajone iðjudino Vanagas, jau 1987 metais paraðæs, o 1994 metais argumentuotai árodæs, kad Poðka gimë Lëlaièiø dvare, Þemalës parapijoje. Tai suþinojæ þemaliðkiai sutvarkë dvarvie- tæ, pasodino dvare àþuolynà, kraðtieèio ákvëpti nuolat bûrësi vietos literatai – þo- dþiu, Lëlaièiuose ir Þemalëje praeitis atëjo á dabartá, kartø jungtis ávyko. Antrasis, garsinantis Poðkos vardà, – Povilas Ðverebas, Fortûnos pastûmëtas iðsiaiðkino, kada Þemaièiø kultûrininko tiksliai gimta. Vanago buvo spëta – apie

1 Vytautas Vanagas, Dionizas Poðka, Vilnius: 2 Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos Pradai, 1994. 0 0 0 idëjos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei- dybos institutas, 1998, p. 214–312.

333 Mokslinë konferencija Þemaitijoje, skirta Dionizo Poðkos 240-osioms gimimo metinëms paminëti 1764–1766 metus. Ðverebas, iðtyræs iðlikusá Þemalës parapijos archyvà, 2004 metais paskelbë3 radæs Poðkos krikðto datà: 1764 metø spalio 13 diena. Tyrëjas iðkëlë mintá, kad Poðka turëjo bûti gimæs spalio 9 dienà, nes ði diena kalendoriuje paþymëta Dionizo vardu. Ðverebas kaip argumentà nurodo poeto brolio Mykolo krikðtà 1767 metø spalio 4 dienà, o Mykolinës – rugsëjo 29 dienà. Pateikia ir kitø panaðiø pavyzdþiø, ið kuriø matyti ðeimos tradicija vaikus krikðtyti ne tà paèià dienà. Kai tiek nemaþai buvo nuveikta, þemaièiai nusprendë, kad jie pajëgûs patys surengti konferencijà ir parodyti, kaip dabar Þemaièiø veikëjo kraðtieèiai gyvena, tvarkosi, taip pat iðklausyti mokslininkø. Praneðëjus sutelkti padëjo Lietuviø lite- ratûros ir tautosakos institutas, daugiausia – Rimantas Skeivys. Po konferencijos dalyviø laukë kaimo bendruomenës organizuota keliø etapø programa, parengta Maþeikiø muziejaus direktorës Adelës Cholodinskienës, Þema- lës bendruomenës pirmininkës Anitos Avdaljan ir mokyklos mokytojø bei mokiniø, Ðerkðnënø seniûnijos atstovø ir, þinoma, vietos poetø, muzikantø. Konferencija prasidëjo, kaip programoje ir buvo numatyta, Ðv. Miðiomis, kurias aukojo Maþeikiø dekanas kun. Zenonas Degutis ir Tirkðliø bei Þemalës baþnyèios klebonas kun. Antanas Beniuðis. Po Ðv. Miðiø ir soèiø pietø kelias valandas buvo dirbama pilnutëlëje klausytojø kaimo salëje. Artimesnë paþintis su Baublio ákûrëjo tëviðkënais ir mokslininkais prasidëjo trumpu spektakliu pagal Poðkos eiles. Nuo- ðirdi kaimo aktoriø vaidyba, dainos mokslininkus tarsi parengë neáprastai audito- rijai, nuteikë atvirai bendrauti, ne vienas kreipësi á salæ þemaitiðkai. Áþanginá þodá tarë Rimantas Skeivys. Juozas Girdzijauskas praneðime4 „Dionizas Poðka – Þemaièiø kultûrinio sàjû- dþio centrinë figûra“ apþvelgë svarbiausius kûrëjo gyvenimo ir veiklos etapus. Jis akcentavo, kad Poðka „pirmasis suformulavo naujøjø laikø Lietuvos istoriko uþda- vinius“, kurie vëliau buvo Simono Daukanto orientyru. Praneðëjas neabejodamas pareiðkë, kad Poðkos darbai ir jo Baublys iki ðiol atlieka tà paèià misijà – saugo ir gina mûsø tautà. Praneðimo pabaigoje apibendrinant Poðkos veiklos mastus, buvo pasakyta, dël ko bûtent jis laikytinas Þemaièiø kultûrinio sàjûdþio pradinio etapo centrine figûra: „Juk istorija, archeologija bei kraðtotyra – tai tautos praeities paþi- nimo bûdas; kartu noras matyti tà praeitá autentiðkà ir vertà pasididþiavimo; kalba, pastangos jà paþinti, kaupti jos turtus ir jà tyrinëti; noras sugràþinti prie gimtosios kalbos nutautusià ir nutaustanèià bajorijà; siekimas áteisinti lietuviø kalbà kultûri- niame gyvenime ir literatûroje, – ir visø tø problemø bei pastangø centre iðaugæs galingas àþuolas, á savo avilá renkantis tautos kalbos turtus, – visa tai davë pagreitá, postûmá ir kryptá XIX a. lietuviø kultûrai“. Ðverebas, be to, kas buvo jau minëta, savo referate „Keletas ðtrichø Dionizo Poðkos biografiniam portretui“ glaustai priminë, kà buvo 2003 metais skelbæs dël

3 Povilas Ðverebas, „Keletas ðtrichø Dionizo 4 Dëkoju visiems konferencijos dalyviams uþ Poðkos biografijai“, Metai 4, 2004, 11–118. pateiktus rankraðtinius praneðimø tekstus.

334 Archivum Lithuanicum 7 baþnyèios knygose rastø Poðkos krikðto áraðø; taip pat sakësi radæs iki ðiol neþinotø duomenø apie ðià garsià Þemaitijos giminæ. Istorikas atsekë Poðkos motinos Barbo- ros Lopataitës trijø santuokø istorijà, surado jos vaikø krikðto áraðus, ið baþnyèios knygø áraðø daug kà suþinojo apie poeto tikrø broliø tolesná likimà. Praneðëjas iðsamiai papasakojo, kaip buvo pradëta tvarkyti poeto gimtinë, paminëjo þmones, daugiausia prisidëjusius prie dvaro sutvarkymo. Brigita Speièytë praneðime „Kas uþsodino Poðkos Darþelá?“ pateikë naujos me- dþiagos apie Bardþiø–Bijotø dvaro istorijà, kartu patikslindama kai kuriuos Poðkos biografijos faktus. Remdamasi Viktorijos Daujotytës giminës istorijos archyvo duo- menimis, ji akcentavo, kad Poðka dvarà pirko ið Jurgio Daujoèio ir Onos ið Zdana- vièiø Daujotienës. Ið pirkimo dokumentø paaiðkëjo, jog dvaro parkas, Darþelis, koká Poðka apraðë ir mums paliko, didþia dalimi galëjo bûti uþsodintas ankstesniøjø ðeimininkø. Speièytë priminë, kad tuo metu „[p]arkas – tai bûdas, kuriuo bajoras ásiterpia á savojo kraðto kultûriná þemëlapá, asmeniðkai ir kûrybiðkai ásiraðo á gyve- namà kraðtovaizdá, palieka jame, tarsi knygoje, individualø pëdsakà“. Ilona Èiuþauskaitë, tarsi papildydama naujus kûrëjo biografijos duomenis, ga- lima sakyti, bandë pateikti kultûrininko dvasinio portreto eskizus. Ji rankraðtinia- me literatûros rinkinyje Bitelë Baublyje tyrë áraðytø tekstø, sentencijø (tiek originaliø, tiek verstiniø) pobûdá. Èiuþauskaitës pastebëta, kad rankraðtyje vyrauja tekstai, „kuriuose aptariama Ðvieèiamajai epochai bûdingos asmens laisvës ir moralës pro- blemos, istorinë praeitis, prarasto Lenkijos ir Lietuvos valstybingumo, dël kurio Poðka sielojosi, atgarsiai, einamieji to meto reikalai – Baublio istorija, sukëlusi nepalankiø atgarsiø XIX amþiaus pradþioje lenkiðkoje spaudoje“. Praneðimo autorë pastebëjo, kad rankraðtyje esanèios sentencijos „daugiau atspindi rinkinio auto- riaus moralines, filosofines, o ne socialines nuostatas“. Tyrinëtoja pastebi, kad „[e]pigramose ir sentencijose siekiama sàmojingos pabaigos, retsykiais atsiranda liaudiðkø prieþodþiø nuotrupos“. Svarbi ir kita literatûrologës mintis: „giliamintið- kumu nepasiþyminèios epigramos bylotø tai, kad Poðkos dvieiliai ar ketureiliai priartëja prie fraðkomis arba niekeliais vadinamø ðio þanro pavyzdþiø“. Akivaiz- du, kad kûrëjo literatûriniame palikime tyrinëtoja rado paliudijimø, kaip aristokra- tiðkieji kultûros modeliai, egzistavæ su nedideliais pakitimais nuo Senovës Graiki- jos laikø, buvo asimiliuojami ir vulgarizuojami. Dar plaèiau apie tai kalbëta kituose praneðimuose. Roma Bonèkutë konferencijoje kalbëjo apie Dionizo Poðkos tekstuose atspindëtà aukðtesniojo luomo tradiciniø vertybiø, mentaliniø vaizdiniø sistemos virsmà. Pra- neðime konkreèiai apsiribota aptarti klasikinës aukðèiausio luomo simbolinës ben- dravimo sistemos, pasireiðkusios per þodþiø garbë, ðlovë, narystës sampratos kitimo atspindþius. Bonèkutë pabrëþë, kad Poðkos tekstai rodo retorinës kultûros nykimo bûdus, iliustruoja, kaip kultûroje ir literatûroje vertikalën orientuotà kûrybà ëmë keisti horizontalë. Poðkos kûryboje tai, kas gyvenimiðka, paimta ið XIX amþiaus kasdienybës, dar glaudþiai susijæ su retorine raiðka, su tuo, kas dirbtina, didinga,

335 Mokslinë konferencija Þemaitijoje, skirta Dionizo Poðkos 240-osioms gimimo metinëms paminëti vertikaliai nukreipta. Taèiau aristokratiðkas garbës ir ðlovës supratimas, paminant individualios sàþinës atsakomybæ, tuo metu ëmë darytis nebemadingas, ypaè ma- þutëliø (liaudies), kurie gamina ponø vartojamà produkcijà, atþvilgiu. Praneðëja akcentavo, jog Poðkos tekstuose tradiciniø vertybiø perkainavimas labiau siejamas su paèiu þemiausiu tautos sluoksniu, su liaudimi. Bajorijai atstovaujantis poetas savo tekstuose radikaliai nepaneigia per tûkstanèius metø susiformavusios luomi- nës struktûros virðûnëse esanèiø atgyvenusiø santykiø. Pavyzdþiui, naujø atspal- viø ágavæs þodis laisvë ið pradþiø siejamas su liaudies, o ne aukðtesnio luomo atstovais. Tyrinëtoja pabrëþë, jog dël retorikos ir literatûriniø formø „spaudimo“ nemokëta gyvenimiðkos medþiagos sieti su tautos „geraisiais“, su aristokratija. Mat XIX amþiaus literatai turëjo tik retorinës tradicijos paruoðtus, nugludintus þodþius, pasakymus, galinèius perteikti grieþtai vertikalën orientuotà, sumitologintà realybæ, kurioje neegzistavo þemesnieji visuomenës sluoksniai, kurie ankstesnëje literatûri- nëje tradicijoje bûdavo pavaizduojami nebent komedijose. Todël XIX amþiuje su- braðkëjus tradicinei vertikalei, tapus svarbiems horizontaliesiems ryðiams, dëmesys pirmiausia krypo á tautos prastuomenæ. Naudojantis ja kaip rupia medþiaga, netu- rëjusià suformuotø, parengtø pasakymø, buvo mëginama apraðyti naujus santy- kius, perteikti naujas idëjas. Pavyzdþiui, þodþiams ðlovë, garbë, dora, tauta buvo suteikiamos naujos reikðmës ir konotacijos. Ypaè plaèiai sàmoningà Poðkos kûrybos orientacijà á horizontaliuosius santy- kius aptarë Rimantas Skeivys praneðime „Baudþiavos vaizdo paradigma Dionizo Poðkos poemoje Muþikas Þemaièiø ir Lietuvos“. Praneðimo autorius pastebëjo, jog Poðkos kûrinys „nëra groþinis kûrinys, jo vaizdas pajungtas iðankstinëms tiesoms“ nusakyti. Skeivys sako: „Skaitydami poemà, iðvystame apibendrintà baudþiavos realybæ, apibendrintà taip reljefingai ir iðkiliai, jog vaizdinio visumos atodangos nesunkiai klostosi á modelá – baudþiavos vaizdo paradigmà, vienokiø ar kitokiø sintagmø pavidalais pasikartojanèià ir kitø mûsø raðytojø, vaizdavusiø baudþiavà, kûriniuose“. Skeivys, kaip ir kiti Poðkos kûrybos tyrinëtojai, pastebi, jog sunkiausia buvo iðsiverþti ið retorinës tradicijos spaudimo, todël Poðkos „sukurtas muþiko paveikslas, bûdamas konkretus, tuo pat metu yra apibendrintas, tipizuotas“. Tyri- nëtojas mano, kad dël pastarøjø bruoþø ðis kûrinys labiausiai veikë vëlesnius raðytojus, o paralelës tarp Poðkos kûrinio ir vëlesniø tekstø praneðime iliustruoja- mos Juozo Tumo-Vaiþganto epopëjos Pragiedruliai vaizdais. Irenos Skurdenienës praneðimas „Dionizas Poðka: racionalus þvilgsnis á pago- niðkàsias vertybes“ taip pat buvo skirtas Poðkos kûrybos santykiui tarp tradicinës formos ir prasiverþianèiø naujø, romantizmui bûdingø, idëjø. Tyrëja atskleidë, kaip kûrëjas derina klasicistines nuostatas ir romantiná þavëjimàsi Lietuvos praeitimi. Ji pastebëjo, kad Poðkos kûryboje romantines idëjas vis dar dengia klasicistinë reto- rika, taèiau randama jau ir maironiðkøjø temø uþuomazgø, pavyzdþiui, þiûrëjimas á Lietuvà nuo kalno, bëganèio laiko nostalgija, mûðiø su kryþiuoèiais tema ir ðiø mûðiø „scenovaizdis“, senelio, pasakojanèio apie praeitá, motyvas...

336 Archivum Lithuanicum 7 Auðros Martiðiûtës praneðimas „Dionizas Poðka dramoje ir teatre“ atspindëjo Poðkos kûrybos iðtakø ir jo gyvenimo ir raðtø recepcijos vëlesnëje mûsø dramatur- gijoje paieðkas. Tyrëja mano, jog Lietuvoje buvusi didelë mokyklinio teatro reikðmë mokymo sistemoje negalëjo nedaryti átakos to laiko kûrëjams. Pastebima, kad „Mo- kykliniame teatre vaidinamos dramos Lietuvos istorijos tematika galëjo inspiruoti tikresnës, pilnakraujiðkesnës ir tikslesnës Lietuvos istorijos projektus. Dionizas Poð- ka uþsimoja paraðyti istorijà, rinkti jà „dokumentuojanèius“ senovës radinius, ir juos apgyvendinti ne muziejuje, o pagoniðkas apeigas menanèiame àþuole – Baub- lyje. Lietuvos istorija, pagoniðkosios kultûros vertës suvokimas pirmà kartà plaèiai reflektuojamas taip pat mokykliniame teatre. Nuo XVII amþiaus mokykliniame te- atre didþiausià reikðmæ ágauna istorinë dramos tematika. Tuo metu paraðytus teks- tus vaidinimams apie Lietuvos praeitá galima laikyti pirmaisiais istorinës dramos bandymais Lietuvoje“. Martiðiûtës nuomone, Poðka siekë iðplëtoti, „iki savarankið- kø lietuviø kultûros atðakø subrandinti mokykliniame teatre nuþymëtas bendrà- sias, epizodines lietuviø kultûros uþuomazgas“. Alma Lapinskienë, tarsi patvirtindama, jog visa tai, kas kitø praneðimuose pa- sakyta – Poðkos kûryba dar ne iki galo iðsemta, ádomi – aptarë jai þinomus kûrinio Muþikas Þemaièiø ir Lietuvos vertimus. Praneðimo pradþioje autorë konstatavo, jog jai yra þinomi trys ðio Poðkos kûrinio vertimai: du – á rusø, vienas – á vokieèiø kalbà. Praneðëja pastebëjo, jog tik vokiðkas vertimas mûsø literatûrologø (V. Vana- go5) „buvo pastebëtas ir ávertintas“, todël ji ëmësi plaèiau aptarti rusiðkuosius vertimus. 1950 metais pirmà kartà poemà Muþikas Þemaièiø ir Lietuvos iðvertë Alek- sandras Oislenderis. Praneðime sakoma, kad „vertëjas iðlaikë 13-skiemená originalo metrà, gana tiksliai perteikë poemos turiná, atkûrë siuþeto vingius, kûrinio tenden- cijà“. Taèiau 1962 metais iðëjo Davido Brodskio, Kristijono Donelaièio Metø vertëjo, naujas Poðkos kûrinio vertimas. Lapinskienë teigë, kad „mokëdamas lietuviø kalbà, D. Brodskis, aiðku, pajuto, jog D. Poðkos poemos vertimo á rusø kalbà galimybës toli graþu neiðsemtos, jog esama erdvës kûrybiniams ieðkojimams, ir ëmësi juos ágyven- dinti“. Praneðëja priëjo prie iðvados, kad Brodskio vertimas „semantika ir stiliumi artimesnis originalui“ ir, manoma, „antrasis vertimas sëkmingesnis“. Buvo pabrëþ- ta, kad Brodskis „su smulkiàja materija susidorojo geriau, didþiàja dalimi sëkmin- gai atkûrë originalo þodiná, vaizdiná, stilistiná savitumà“. Kaip matyti ið praneðimø apþvalgos, konferencijoje buvo pateiktas ne vienas naujesnis archyvinis faktas, gerokai papildantis ligðiolinæ Poðkos biografijà, o jo kûrybos tyrëjai beveik vienu balsu kalbëjo apie tradicijos ir modernumo koreliacijà, retorikos ir beuþgimstanèio individualaus raðymo santyká. Akcentuota, jog Poðkos tekstai svarbûs ne tik dël to, jog paraðyti lietuviø kalba, bet ir dël uþfiksuotø XVIII– XIX amþiø sandûroje Europoje vykusiø mentaliniø pokyèiø. Praneðëjai pastebëjo,

5 Vytautas Vanagas, „Muþikas Þemaièiø ir Lie- tuvos vokiðkai“, Pergalë 6, 1968, 161–162.

337 Mokslinë konferencija Þemaitijoje, skirta Dionizo Poðkos 240-osioms gimimo metinëms paminëti kad Poðkos tekstuose atsispindi, kaip tradicinëje literatûroje egzistavusios normos patyrë kaità, kokiu bûdu nauja realybë verþësi á tekstus, ignoruodama ankstesnës kultûros „paruoðtà, nukaltà þodá“. Atsisveikindami konferencijos organizatoriai ir dalyviai vieningai sutarë, kad verta rengti tokio pobûdþio mokslines konferencijas. Pasidalinta naujais atradimais ir tyrinëjimø duomenimis, kurie, kaip reèiau Lietuvoje bûna, pirmiausia buvo iðsa- kyti plaèiajai skaitytojø, mokytojø ir mokiniø bei kaimo gyventojø auditorijai, pa- jëgusiai suprasti savo Tëviðkëno kûrybos platumas ir aukðtumas, nusiteikusiai ir toliau rûpintis poeto tëviðke ir jo palikimo garsinimu. Konferencijos dalyviai kalbëjo apie panaðios konferencijos, skirtos Antanui Baranauskui, rengimà Sedoje, kur poetas gyveno, raðtininkavo ir augino sparnus bûsimam skrydþiui.

R OMA BONÈKUTË Gauta 2005 m. kovo 1 d. Literatûros katedra Klaipëdos universitetas Herkaus Manto g. 84 LT-92294 Klaipëda, Lietuva el. p.: [email protected]

338 Archivum Lithuanicum 7 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09440-0

Giedrius Subaèius University of Illinois at Chicago Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Iðorinës kalbos istorijos lubos

Skaitydamas iðorinei kalbos istorijai skirtus ar su ja susijusius tekstus kartais uþverèiu galvà ir ásistebeiliju á lubas. Bandau galvoti. Mano senelis sakydavo po pietø reikiant iðsitiesti ant peèiaus, idant riebalai aplink bambà susisuktø. Min- tys – ne riebalai (nors kà þinai?), bet irgi sukasi... Ðio teksto þanrà nusakyèiau kaip pokalbá su lietuviø iðorinës kalbos istorikais. Norëdamas vìltis, kad daug svarbiau ne autorius, o pokalbio turinys, neblaðkysiu dëmesio paðnekovø pavardëmis ar pokalbio ðaltiniais, kalbësiu ið lubø. Tik iðsitar- siu, kad paðnekesiui mintis rinkau ið svarumu paþenklintø mokslo þurnalø ir kitø mokslo veikalø.

1. Ðtai skaitau straipsná. Po vienintelës áþanginës pastraipos randu trumputá sakiná: „Iðtyrus slavizmus ðiuose tekstuose prieita prie tokiø iðvadø: [...]“. Ir toliau tø iðvadø iðvardyta 17. Ir tai visas straipsnis. Ar jam nebereikia jokios analizës? Ar, tiksliau, gal pakanka „paslëptos“ anali- zës, padarytos kur nors uþ straipsnio ribø? Kuo tada mokslo straipsnis skiriasi nuo populiarinamojo? Tarsi netyèia tarp ALt redkolegijos laiðkø randu mintá: „Kalbëjau su autorium dar dël analizës, tai sakë, o kà ten analizuot. Esà eiliniai þodþiai“. Ar analizë tapo nebemoderniðka? Ar tai nëra kokie nors „analizës krizës“ þenklai?

2. Kito straipsnio baigiamoji dalis – apie Ðventojo Raðto svarbà: Baigiant galima apibendrinti, kad skirtingø laikotarpiø Ðventojo Raðto vertimai bei jø lyginimas yra labai perspektyvus lietuviø kalbos diachroniniø tyrinëjimø objek- tas. Tai tekstas, kurio turinys iðlieka nepakitæs ðimtmeèius, o forma paklûsta kalbos raidai. Skaitant Ðventàjá Raðtà, lyginant ávairiø laikotarpiø jo leidimus, galima matyti, kaip keitësi ir keièiasi mûsø kalba. Ar tai mokslo straipsnio iðvada, kad Ðventojo Raðto vertimai yra labai perspektyvus tyrinëjimo objektas? Kuo tada ji turëtø skirtis nuo ðiaip kokio þinojimo?

339 Iðorinës kalbos istorijos lubos Kalbininkas mëgëjas ir kolekcionierius princas Louis-Lucien Bonaparte (1815– 1891), imperatoriaus Napoleono I sûnënas, devynioliktajame amþiuje rinko knygas ávairiausiomis kalbomis ir ásivaizdavo, kad lygindamas Biblijos vertimus galës tas kalbas iðtirti – tas pats turinys, o kalbos kitos... Klausimas, kodël ðiandien vël ið naujo gali imti rodytis, kad tai mokslo straipsnio iðvados verta mintis? Daroma ir kita iðvada – kad skaitant Ðventàjá Raðtà, lyginant ávairiø laikotarpiø jo leidimus galima matyti, kaip keitësi ir keièiasi mûsø kalba. Ar ir tai esàs analizës rezultatas? Pavartæs kito þanro, populiarià Algirdo Sabaliausko knygà Ðimtas kalbos másliø randu paraðyta: „Turbût visi sutiks, kad raðtas yra vienas didþiausiø þmonijos iðradimø“; taip pat „Ar jûs iðkæsite, pavyzdþiui, nesiðypsojæ, skaitydami pirmojo lietuviø kalbos þodyno, iðleisto Jungtinëse Amerikos Valstijose, antraðtæ“. Supran- tu, kodël mokiniai laiko Sabaliauskà garsiausiu Lietuvos kalbininku. Bet ar ano mokslo straipsnio iðvados neturëtø bûti maþiau panaðios á populiarius tekstus? Ar nereikia mokslo tekstuose kalbëti argumentais? Taip pat sakoma, kad teksto turinys iðlieka nepakitæs ðimtmeèius. Kaipgi tekstas susijæs su turiniu? Ar bûtø galima kalbëti apie teksto turinio kitimà atskirai nuo paties (nekintanèio) teksto? Turbût gali kisti mûsø supratimas apie tà tekstà, ávairëti jo interpretavimas, bet ar tai reikðtø, kad kinta teksto turinys?

3. Komentaras iðnaðoje: Ðio straipsnio ekstralingvistinis pobûdis leidþia citatas pateikti paprasta perraða, nenaudojant specialiø þenklø. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø aiðku, kad paprasta perraða galëtø nusakyti perraðy- mà dabartinës lietuviø bendrinës kalbos abëcële. Pridûrimas nenaudojant specialiø þenklø tai tarsi patvirtintø – specialûs þenklai galëtø reikðti raides, kuriø nëra dabartinëje abëcëlëje; taèiau, pavyzdþiui, iðkarpëlë wisas storawojims uþ lietuwiðkaji kalba noprosnas bus rodo kà kità – èia gausiai vartojama lietuviø kalbos abëcëlëje nesanti raidë . Tad specialûs þenklai tarsi nereiðkia nedabartiniø lietuviðkø raidþiø – bet tada kà? Ten pat cituojama ir: Keleivis uþ lietuvininkus storavoj; tad matyti daug ir dabartinës lietuviø abëcëlës raidës vartojimo atvejø. Sukasi mintis, ar tai originalus ano devynioliktojo amþiaus pabaigos autoriaus raidþiø painiojimas? O gal dvideðimt pirmojo amþiaus autoriaus máslingas bandymas de- rinti? Tarsi turëtø bûti savaime aiðku, kas yra „specialûs þenklai“, bet kontekstas nepadeda to suprasti. Þvilgsnis noprosnai èiuoþinëja po lubas.

4. Raðomosios kalbos variantai: Rankraðtis, kurá sudaro 179 lapai ranka raðyto teksto, priskirtinas vidurio raðomo- sios kalbos variantui, kitaip dar vadinamam rytietiðkajam kalbos variantui. Ðaltiniai, kuriais remtasi formuluojant toká teiginá – Jono Palionio, Zigmo Zin- kevièiaus ir kt. autoriø darbai, bet puslapiai nenurodomi. Kiek esu skaitæs jø

340 Archivum Lithuanicum 7 darbø, tokios formuluotës neatsimenu – pastebëjau tekalbant apie visai atskirus vidurietiðkàjá ar viduriná (ne vidurio) bei rytietiðkàjá variantus. Ir Juozas Karacie- jus, 1998 metais atskiru straipsniu diskutavæs su ðiais autoriais dël XVIII amþiaus kalbos pavadinimo, niekur neprasitarë, kad bûtø suradæs vidurietiðkà variantà kur nors pavadintà dar ir rytietiðkuoju. Tad lieka máslë – ar Palionio, Zinkevièiaus ir kt. autoriø knygø puslapiai yra nenurodyti ne todël, kad nëra në kà nurodyti? O jei vidurietiðkà raðomosios kalbos variantà kas ima paraleliai vadinti ir rytietiðkuoju – ar turëtume tai laikyti mûsø terminologijos evoliucija ar revoliucija? Slidu.

5. Apie vienà-nevienà gramatikà: Rankraðtinë Kazimiero Kristupo Daukðos lietuviø kalbos gramatika, kaip pirmoji paraðyta lietuviðkai, iðties yra originalus kalbos mokslo veikalas ir ádomus grama- tikos tyrinëjimo etapas bei ðaltinis. Jau daugiau nei prieð deðimtmetá buvo atlikta ðio gramatikos rankraðèio raðy- senos ekspertizë (teismo ekspertizës aktas saugomas kartu su paèiu rankraðèiu VUB). Ji parodë, kad rankraðtis raðytas ne Kazimiero Kristupo Daukðos ranka, raðysena yra jo sûnaus Edvardo Jokûbo Daukðos. Kodël neabejojant manoma, kad gramatika – tik tëvo, o ne sûnaus darbas? Rankraðèio popierius netoks, nei buvo bûdinga devynioliktojo amþiaus pradþiai ir viduriui, gerokai naujesnis, tad já pa- rinkti irgi greièiausiai turëjo sûnus, o ne tëvas. Be to, esama ir lenkiðko tos paèios gramatikos rankraðèio, taip pat raðyto sûnaus Edvardo ranka. Tai kuri ið tø gramatikø originali, kuri – vertimas? Jei visi ðie dalykai nepatenka á akiratá, tai visai neaiðku, apie koká gi gramatikos tyrinëjimo etapà (naujà) uþsimenama? Ir dël lietuviðkai paraðytos gramatikos pirmumo. Simono Daukanto Prasmoje (1837) lietuviø kalbos gramatika yra iðdëstyta lietuviðkai (þemaitiðkai), ir nëra ga- limybiø manyti, kad minimasis Edvardo Daukðos rankraðtis uþ jà bûtø ankstesnis.

6. Apie dvibalsinimà: Tekstuose lengvai pastebimos kai kurios þemaitiðkajam kalbos variantui bûdin- gos ypatybës: 1. balsiø ë, i, o dvibalsinimas: atsiwejzieket, apwajksztiniejome, diesma, þwakies, jeszkuoti. Kas yra þemaitiðkasis kalbos variantas? Ar turimas galvoje koks þemaièiø tarme grástas raðomasis variantas (bet jø devynioliktojo amþiaus viduryje bûta gana ávai- riø), ar pötarmës ir ðndktos (kodël jø nevadinti tiesiog þemaièiø tarme)? Vis dëlto tikëtiniau, kad galvoje turëtas apytiksliai ásivaizduotas, kaþkaip lyg apibendrintas raðomasis variantas – minimi tekstai, vartojami terminai kalba (ne tarmë) ir variantas (ne patarmë ar pan.). Ir todël, kai imama apibûdinti ypatybë – balsiø ë, i, o dvibalsinimas – skaitytojas nusiteikæs tikëtis, kad bus domimasi raðomàja kalba, raidëmis (balsëmis, ne bal-

341 Jonas Palionis, XVI–XVII a. lietuviðkø raðtø atrankinis þodynas siais). Bet terminas dvibalsinimas tradiciðkai taikomas garsø kalbai – nusakyti tai, kaip þemaièiø tarmëje atsirado [ie], [uo]. Tai, matyt, èia ir turëta galvoje. Tik iðeina, kad mintis pradëta raðomosios kalbos sugestija, o baigta – ðnekamosios? Gal ap- skritai tø variantø skirtumas nepastebëtas, gal tiesiog sinkretiðkai teásivaizduota viena kalba – ar paraðyta, ar iðtarta? Sukasi mintys ir apie nurodytus leksinius vienetus. Visi pavyzdþiai, iðskyrus paskutinájá, turbût parinkti dël [ie] dvibalsinimo (tik paskutinysis jeszkuoti demonst- ruoja kito dvibalsio – [uo] atsiradimà). Bet negaliu surasti pavyzdþio, kuris rodytø deklaruotàjá i (tad garso [i]) dvibalsinimà. Nebent autorius vël bûtø ásivaizdavæs kokius nors ne garsinës, o raðomosios kalbos aspektus, tarkim, kad paraðymo atsiwejzieket priesagos grafema , (ne , kuri bûdavo áprasta aukðtaitiðkiems tekstams) gal esanti kokios nors dvibalsinës prigimties? Arba kad paraðymo jeszkuo- ti raidë galëtø bûti neva kokio nors atsiradusio naujo dvibalsio pradinis þen- klas. Bet juk nei grafema sudaro, nei raidë pradeda koká dvibalsá. Kad ir kiek minèiø sûkuriuoja palubëmis – neaptinka [i] dvibalsinimo.

7. Ið bendrinës tarties istorijos:

Nepaisant visø pastangø teoriðkai ir praktiniu lygmeniu norminti bendrinës kalbos tartá, iki Antrojo pasaulinio karo nepasiekta reikiamos sakomojo þodþio kultûros. Kà galëtø reikðti – pasiekti reikiamà sakomojo þodþio kultûrà? Koks bûtø reikia- mumo atskaitos taðkas? Kas ir kaip nustato reikëjimà ar reikëjimo ávykdymà? Ar autorius mano, kad reikiama kultûra prieð Antràjá pasauliná karà buvo vienokia, o dabar – kitokia, ar dabar jos reikià daugiau? Tas reikëjimas tarsi suponuotø autoriø þinant kokià nors teorijà (atskaitos sistemà), pagal kurià bûtø galima nustatyti reikëjimo lygá konkreèiu istorijos tarpsniu... Spëlioju, ar nëra taip, kad autorius lygina ano amþiaus ketvirtojo deðimtmeèio tarties mokëjimà su dvideðimt pirmojo amþiaus. Tokiu atveju reikëjimo lygis (galbût intuityviai) lyginamas su savo patir- timi. Bet ar taip manyti bûtø istoriðka? Ar ðitaip lygindami neturëtume pasmerkti ir Danieliaus Kleino ar Jono Jablonskio, kad nesukûrë tokios „reikiamos“ gramati- kos kaip tritomë akademinë LKG? Lubose atsakymas neparaðytas.

8. Daryba ir literatûra:

priesagos -tojas (-tojus) daiktavardiniai vediniai yra vartoti kalboje ir paremti ávai- riais kalbos faktais ið raðytinës literatûros ðaltiniø ir ðnekamosios kalbos. Tiek Vincas Urbutis, tiek Saulius Ambrazas -tojas vedinius laiko ne daiktavar- diniais, o veiksmaþodiniais, nes jie padaryti ið veiksmaþodþiø. Ar sugalvotas nau- joviðkas interpretavimas? Taip pat rûpëtø svarstyti, kas bûtø raðytinë literatûra ir kuo ji skirtøsi nuo nera- ðytinës? DÞ apibrëþia literatûrà visø pirma kaip „raðytiniø ir spausdintiniø kûri-

342 Archivum Lithuanicum 7 niø visumà, raðtijà“; ar be epiteto neaiðku, kad literatûra yra raðytinë? Ar gal mano paties mintys per daug aptukusios?

9. Raðtijos pradþios ypatybë: Kadangi tai buvo lietuviðkos raðtijos pradþia, bûdingas to laikotarpio bruoþas – svetimybiø gausa. Nusakytas prieþastinis ryðys – þodis kadangi ápareigoja. Ar raðtijos pradþia yra svetimybiø gausos prieþastis? T. y. ar toks prieþastinis ryðys yra privalomas visø kalbø pradþioms – ar norima pasakyti, kad tai lingvistinë universalija? Ar albanø, hetitø, majø kalbos raðtija ið pradþiø irgi pasiþymëjo skoliniø gausa? Jei taip, tai iðeitø, kad raðymo pradþia kokiu nors bûdu bûtinai verèia intensyviai skolintis (skirtingai nuo vëlesniø etapø). O gal tai tik lietuviø kalbos raðymo pradþios ypatybë? T. y. gal reikëtø suprasti, kad pradþios lietuviðkumas buvo prieþastis beatodairiðkai skolintis? Bet ir tai atro- dytø keista – turëtø reikðti, kad kokios nors kitos kalbos rusiðkumas, japoniðkumas ar svahiliðkumas galëtø bûti ypatybë, nulemianti labai maþà skolinimosi mastà. Rasoja kakta, tepasi lubos, bet nesugebu tokio ryðio motyvuoti.

* * * Taip bespoksant á lubas ir paèiam ima rodytis, kad èia ne koks pasiþadëtas dialogas su iðorinës kalbotyros istorikais, o vien marmëjimas sau po nosimi. Gal uþuot niurzgus verèiau nusivalyti iðterlintas lubas (vos nepasakiau lûpas)? Arba perdaþyti kokiais nealiejiniais daþais?..

G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2005 m. liepos 24 d. University of Illinois at Chicago Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures UH 1608, MC/306 601 S. Morgan St. Chicago IL 60607, U.S.A. el. p.: [email protected]

Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva el. p.: [email protected]

343 Iðorinës kalbos istorijos lubos ARCHIVUM Lithuanicum 7, 2005 Leidþiamas kartà per metus / Annual

D AILININKAS Alfonsas Þvilius

M AKETUOTOJAI Nijolë Juozapaitienë Saulius Juozapaitis

STILISTË Aldona Kaluinienë

Ðiam ALt tomui spausdinti dalá lëðø skyrë Valstybinë lietuviø kalbos komisija pagal Valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programà

R EDAKTORIØ KOLEGIJA / EDITORIAL BOARD

ARCHIVUM Lithuanicum Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva www.lki.lt Tel. (+370 5) 263 76 90 Faksas (+370 5) 234 72 00

L EIDYKLA / PUBLISHING HOUSE Harrassowitz Verlag, 0 0 0 The Harrassowitz Publishing House Kreuzberger Ring 7b-d, 65205 Wiesbaden, Germany Mail Address: 65174 Wiesbaden, Germany www.harrassowitz.de/verlag Tel. (+49 [0]611) 530 999 Faksas (+49 [0]611) 530 999

S PAUSTUVË / PRINTER UAB Petro ofsetas Þalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, Lietuva Tel./faksas (+370 5) 273 33 47

2005-08-16. 26,16 leidyb. apsk. l. Tiraþas 600 egz. 0 0 0