IŠRASTA LIETUVOJE: Daiktai, Idėjos, Žmonės Nuo Bendruomenės Individo Link (XII–XVII A.)
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
3 IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės Nuo bendruomenės individo link (XII–XVII a.) IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras PRINTĖJA Kaišiadorys, 2018 2 IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės Knygos leidimą finansavo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (Sut. Nr. 1F-2017-54) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo tarybos posėdyje 2018-03-19 (Prot. Nr. 170000-TP-1) pritarta skelbti kaip kolektyvinę mokslo studiją Recenzavo: Dr. Mindaugas Nefas Dr. Andrej Ryčkov Kalbos redaktorė Akvilė Rėklaitytė Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). © Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, 2018 © Aelita Ambrulevičiūtė, Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Martynas Jakulis, Giedrė Milerytė-Japertienė, Vytautas Volungevičius, 2018 ISBN 978-609-445-444-8 Nuo bendruomenės individo link (XII–XVII a.) 3 TURINYS Įžanga 5 I. Nuo bendruomenės individo link (XII–XVII a.) Vytautas Volungevičius 11 II. Nuo „matematinių instrumentų“ iki „naudingų mašinų“ (XVIII a.) Martynas Jakulis 37 III. „Niekad nemislijau, kad prastas artojas tokią štuką padarytų“ (XIX a.) Aelita Ambrulevičiūtė 59 IV. Lietuviškojo Edisono paieškos (1918–1940) Norbertas Černiauskas 81 V. „Išrasti šviesų rytojų“: išradimai komunizmo išradėjų žemėje (1940–1990) Marius Ėmužis 111 VI. Nuo žemės gelmių iki kosmoso: išradėjai ir išradimai išeivijoje Giedrė Milerytė-Japertienė 139 VII. Inovatyvioji Lietuva (nuo 1990 m.) Marius Ėmužis 163 Santrauka/Summary 185 I š r a s t a L i e t u v o j e : d a i k t a i , i d ė j o s , ž m o n ė s 1 8 6 Invented in Lithuania: things, ideas, people 195 Iliustracijų sąrašas 205 Asmenvardžių rodyklė 207 Vietovardžių rodyklė 212 4 IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės Įžanga 5 ĮŽANGA 6 IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės Europoje XIX a. pabaigoje vis aiškesnius disciplininius kon- tūrus įgyjanti sociologija siekė suprasti, kas dėjosi tuometinėje vi- suomenėje, kuri netikėtai susidūrė akistata su savo pačios naujai sukurtomis ekonominėmis ir socialinėmis institucijomis. Industria- lizacija, urbanizacija, visuomenės demokratizacija, nedarbas – tai reiškiniai, sudarę modernybės šerdį ir iš esmės keitę per šimtme- čius nusistovėjusią agrarinės visuomenės sanklodą. Šie pokyčiai skatino nuovoką, kad žmogus savo veikla (idėjomis ir daiktais) kei- čia gamtinę aplinką ir socialinį pasaulį. Beveik tuo pat metu, amžių sandūroje, dienos šviesą išvydo pirmieji teoriniai darbai, siekę pa- aiškinti, kas yra išradimai, inovacijos, kokiomis sąlygomis jie atsiran- da ir kokią reikšmę turi visuomenei. Ieškant atsakymų į šiuos klausi- mus, siekta susiorientuoti vis labiau greitėjančioje kasdienybėje, vis spartesniuose ir masiškesniuose pokyčiuose, taip pat – identifikuoti žmogaus veiklą laike. XX a. pradžioje pasirodę pirmieji profesiona- lūs mokslo istorijos tyrimai liudija, jog žmogaus intelektinė veikla ir pasiekimai tapo žmogiškosios savižinos objektu. Netrukus susido- mėta technologijos ir technikos istorija. Žmogaus sukurti daiktai ir mechanizmai vertinti kaip civilizaciniai pasiekimai, reikšmingai keitę individo ir visuomenės būklę. Ką galima pasakyti apie išradėjus ir išradimus Lietuvos istorijoje? Lietuvos istoriografijoje mokslo ir technologijos istorijos tyri- mų tradicija skaičiuoja daugiau nei pusšimtį metų, tačiau iki šiol nė nemėginta apibendrintai aptarti išradėjo reikšmę, išradimo svarbą visuomenei ir šiuos dalykus apibrėžiančią teisinę sistemą Lietuvos istorijoje. Tai padaryti bus bandoma čia. Knygoje temos aptariamos chronologiškai nuo ikivalstybinių, pagoniškų-gentinių baltų visuomenės laikų ir užbaigiama šiandie- ninės Lietuvos išradėjais bei išradimais. Vidinis teminis struktūra- vimas iš esmės remiasi Lietuvos valstybingumo lūžiais. Kita vertus, toks chronologinis dėstymas pasirinktas ir dėl Lietuvos politinės is- torijos niuansų, kadangi skirtingais laikais skyrėsi kiekvieno aptaria- mo politinio darinio teisinė aplinka, intelektinės nuosavybės teisė, patentų išdavimo tvarka, išradėjo ir išradimo samprata. Knygoje kiekvienas autorius išryškina esmingiausias su išradėjais ir išradi- mais skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais susijusias plotmes: Įžanga 7 sąlygas, daiktus, įstatymus, idėjas, asmenis, institucijas. Vytautas Volungevičius aptaria kelių šimtmečių Lietuvos vi- suomenės pobūdį, kurio nežinant, būtų sudėtinga suprasti, kokių sąlygų būta ir ko trūko išradėjams ir išradimams ankstyvojoje Lietu- vos istorijoje. Skiriami trys kokybiškai skirtingi periodai: pagoniškos neraštingos visuomenės iki XIV a. pabaigos; rašto radimosi ir sklai- dos iki XVI a. antrosios pusės; ir etapas nuo Vilniaus universiteto įkūrimo 1579 m. iki XVII a. pabaigos. Raštingumo sklaida ir mokslo lygis bei pobūdis suvokiami kaip pamatinės išradimų prielaidos. Gamtos mokslų svarbos augimas XVI–XVII a. Europos uni- versitetuose ir visuomenėje pastebėtinas ir XVIII a. Lietuvoje. XVII– XVIII a. sandūroje vykę intensyvūs pokyčiai gamtos moksluose ir moksliniuose tyrimuose knygoje interpretuojami kaip perėjimas į kokybiškai naują pasaulėžiūros tipą. Martynas Jakulis siekia paro- dyti aktyvų XVIII a. mokslininkų, kilmingųjų ir plačiosios visuomenės dalies susidomėjimą įvairiais naujai atsiradusiais prietaisais ir me- chanizmais. Lietuvos mokslininkai, dirbę Vilniaus universitete, buvo susipažinę su naujausiomis Europos mokslinėmis madomis, siekė įsigyti įvairių mechanizmų moksliniams tyrimams, eksperimentams. Kilmingieji domėjosi to laiko mokslo pasiekimais, o visuomenė akty- viai dalyvavo viešuose mokslo pasiekimų demonstravimuose. Pokyčius po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo analizuo- ja Aelita Ambrulevičiūtė. Anot jos, nuo XIX a. pradžios Rusijos im- perijoje atradimams ir išradimams buvo teikiamos privilegijos. Ne- paisant biurokratinio mechanizmo nelankstumo, bent jau formaliai siekta apsaugoti išradėjo teises į jo nuosavybę. Vis dėlto didžioji dalis išradimų taip ir liko neįteisinti – svarstoma, jog greičiausiai dėl jų specifikos, susijusios su agrarine technika. 1918 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, viena iš pirmųjų spręstinų problemų buvo teisinės bazės kūrimas, o tai tiesiogiai su patentų teise susijęs dalykas. Nusakydamas šiam laikui būdingus bruožus, Norbertas Černiauskas atskleidžia ne mažiau svarbų vi- suomenės požiūrį į išradimus kaip išskirtinės vertės kūrinius, po- kyčius ir vidinę išradėjų bei išradimų skatinimo propagandą. Anot Černiausko, svarbiausia tai, kad tarpukario Lietuvoje radosi naujos idėjos ir galimybės kurti. 8 IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės Sovietų Lietuvoje nuo 1940 m. įsigalėjo ne tik Sovietų Są- jungos įstatymai, bet ir absoliučiai nauja mokslininkų bei išradėjų kaip visuomenei praktinę naudą teikiančių specialistų samprata, implikavusi jų funkcijas sovietinėje visuomenėje. Marius Ėmužis, at- sižvelgdamas į tai, kad Sovietų Sąjungoje formaliai neegzistavo pri- vati nuosavybė, svarsto, kokį statusą visuomenėje per visą sovietinį laikotarpį turėjo išradėjai, kaip jis kito ir kokių galimybių bei sąlygų būta asmeniui gauti patentą už atliktą išradimą. Į chronologiškai vientisą pasakojimą įsiterpia Giedrės Milery- tės-Japertienės tekstas, kuriame aptariama integrali Lietuvos isto- rijos dalis – išeivija. Parodoma, kad kiekviena lietuvių išeivių banga nuo XIX a. pabaigos yra palikusi ženklų pėdsaką išradimų istorijo- je. Lietuvių išradimai apima sritis nuo kasdienės buities problemų sprendimų iki kosminių technologijų plėtojimo. Paskutinė knygos dalis skirta nepriklausomos Lietuvos teisinės patentų sistemos for- mavimuisi, šiandienos Lietuvos išradėjams ir jų išradimams. Kaip teigia Ėmužis, nuo pat Nepriklausomybės pradžios kryptingai sie- kiama integruotis į europinę patentų sistemos erdvę ir užtikrinti iš- radėjo teises į sukurtą intelektinį produktą. Chronologinė problemos apimtis, istorinių laikotarpių įvai- rovė, teisinių dalykų įvairavimai neleido suformuluoti vienos išradi- mo sampratos. Tiesa, net ir nesiekta griežtai teoriškai apibrėžti nei išradėjo, nei išradimo ar patento. Šiame darbe išradėju laikomas asmuo, kuris savo tikslinga veikla, neretai besiremiančia mokslinė- mis technikomis, siekia sukurti kokybiškai naują daiktą ar techno- logiją, skirtą konkrečioms problemoms spręsti. Patentas – teisinis instrumentas, reguliuojantis intelektinės nuosavybės dalykus ir api- brėžiantis išradėjo statusą, teisę į išradimą, jo naudojimą ir kt. Kita vertus, apžvelgus išradimo reikšmių ir problematikos spektrą, kuris knygoje akivaizdus, vargu, ar tokio pobūdžio veikale prasminga lau- žyti galvą ieškant bendrojo vardiklio. Verta tik paminėti koncepci- nius laikotarpių skirtumus, kurie parodo išradėjo, išradimo ir šiuos dalykus reglamentuojančios teisinės sistemos įvairavimus konkre- čioje visuomenėje. Lietuviškų žodžių išradėjas (radėjas) ir išradimas (radimas) funkcionavimas XVII a. Lietuvos visuomenėje neabejotinas, tačiau Įžanga 9 nėra aiškus jų turinys. Akivaizdu viena – kad nuo XVII a. vidurio su Lietuva ir Vilniaus universitetu susiję mokslininkai samprotauja apie išradimą kaip apie išskirtinės vertės ir neretai daug laiko reikalau- jantį dalyką. XVIII a. Vilniaus universiteto mokslininkai suprato nau- jų įrenginių ir mechanizmų vertę, tačiau nesulaukė paramos iš kil- mingųjų, disponavusių materialiniais ištekliais. Tokiomis sąlygomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje vargiai galėjo rastis išradimus reglamentuojantys įstatymai. XIX a. Rusijos imperijoje į besiformuojančią teisinę bazę buvo įtraukti ne tik išradimai,