ŠIAULIŲ

TOLYGAUS TURIZMO GALIMYBIŲ STUDIJA ŠIAULIŲ TOLYGAUS TURIZMO GALIMYBIŲ STUDIJA

Projektas: VP1-4.2-VRM-02-R-61-010 „Šiaulių regiono turizmo sektoriaus plėtros planavimo tobulinimas“ Paslaugų Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos parengimas (su 2007 – 2016 metų Šiaulių miesto pavadinimas: strateginio plėtros plano atnaujinimu) Užsakovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracija Rengėjas: UAB „Lyderio grupė“

Šiauliai 2011 TURINYS

SANTRAUKA...... 6 SUMMARY ...... 16 I. ŠIAULIŲ REGIONO SAVIVALDYBIŲ ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA IR TURIZMO IŠVYSTYMO ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ...... 26 1.1. Įvadas 26 1.2. Šiaulių regiono savivaldybių esamos situacijos apžvalga ir analizė 29 1.3. Kultūrinio, gamtinio ekologinio, socialinio ir aktyvaus turizmo apžvalga 45 1.4. Paslaugų ir pramogų potencialo bei pasiūlos ir paklausos įvertinimas ir analizė 80 1.5. Turistinės infrastruktūros poreikio, išvystymo ir jos plėtojimo galimybių analizė 100 1.6. Išskirtinių turizmo centrų bei objektų įvertinimas ir analizė 114 1.7. Turizmo klasterių vystymo regione analizė 122 1.8. Papildomų paslaugų prie esamų turizmo objektų poreikio ir plėtojimo analizė 130 1.9. Turizmo produktų analizė 137 1.10. Turizmo vartotojų grupių analizė ir įvertinimas bei turistų kitimo prognozė iki 2016 metų 146 1.11. Investavimo rizikos analizė ir įvertinimas 162 1.12. Esamos turizmo informacijos ir rinkodaros veiklos analizė ir įvertinimas 164 1.13. Investicijų turizmo plėtrai analizė ir poreikio nustatymas 177 1.14. Regiono turizmo dokumentų planavimo apžvalga 195 1.15. Šiaulių regiono turizmo sektoriaus ir turizmo rūšių įvertinimas 204 1.16. SSGG analizė 207 II. ŠIAULIŲ REGIONO TURIZMO PLĖTROS PASIŪLYMAI IR STRATEGIJOS FORMAVIMAS...... 218 2.1. Pasiūlymai konkurencingiems turizmo produktams ir paslaugoms plėtoti Šiaulių regione 222 2.2. Pasiūlymai viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimui Šiaulių regione 226 2.3. Investicijų poreikio paskaičiavimas ir prioritetai numatomai viešajai turizmo infrastruktūrai sukurti, atsižvelgiant į galimybes finansuoti infrastruktūros įrengimą ES struktūrinių fondų lėšomis 229 2.4. Pasiūlymai turizmo rinkodaros priemonėms ir veiklai plėtoti 237 2.5. Pasiūlymai valstybės institucijoms, savivaldybėms ir kitiems partneriams dėl infrastruktūros plėtros ir bendradarbiavimo bei galimų finansavimo šaltinių panaudojimo 242 III. PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS...... 248 IV. PASIŪLYMAI DĖL 2007-2016 METŲ ŠIAULIŲ MIESTO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ATNAUJINIMO...... 260 1 PRIEDAS...... 264 SANTRAUKA Darbo struktūra. Darbą sudaro 4 pagrindinės dalys ir priedai: Gyventojų nuomonės Verslo subjektų apklausa Turistų apklausa apklausa (priedas) (priedas) (priedas) Ši galimybių studija parengta vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Lyderio grupė“ 2011 m. sausio 31 d. pasirašytą projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-61-010 „Šiaulių regiono turizmo sektoriaus plėtros planavimo tobulinimas“ I DALIS. Situacijos apžvalga ir turizmo išvystymo esamos padėties analizė Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos parengimo (su 2007 – 2016 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano atnaujinimu) paslaugos pirkimo sutartį Nr. SŽ-65. II DALIS. Šiaulių regiono turizmo plėtros pasiūlymai atsižvelgiant į atliką esamos situacijos analizę Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija siekiama ištirti Šiaulių regiono turizmo potencialą bei identifikuoti turizmo plėtros galimybes. III DALIS. Pasiūlymų įgyvendinimo priemonių planas Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos tikslas – nustatyti Šiaulių miesto ir regiono turizmo plėtros galimybes, prioritetus ir priemones bei atnaujinti 2007–2016 metų Šiaulių miesto strateginį IV DALIS. Pasiūlymai dėl 2007-2016 metų Šiaulių miesto plėtros planą. Šio tikslo buvo siekiama tiriant ir analizuojant Šiaulių strateginio plėtros plano atnaujinimo miesto ir viso Šiaulių regiono turizmo potencialą, objektų ir paslaugų esamą būklę, identifikuojant problemas ir nustatant jų sprendimo būdus, nagrinėjant ekonomines ir fizines turizmo sektoriaus plėtros Rekomenduojami turistiniai maršrutai Šiaulių regiono skaitmeninis žemėlapis galimybes bei numatant tikslingus plėtros veiksmus ir strategines Šiaulių regione (priedas) (priedas) alternatyvas. Pirmoje šios studijos dalyje pateikiama esamos situacijos apžvalga ir analizė. Joje surinkta ir išanalizuota informacija apie turizmo išteklius, turizmo infrastruktūrą, turizmo paslaugas, turizmo rinkodarą ir turizmo plėtros planus Šiaulių regione ir atskirose jo savivaldybėse. Siekiant objektyviai įvertinti regiono turizmo situaciją ir perspektyvas buvo organizuoti susitikimai savivaldybėse ir kitose su turizmu susijusią veiklą vykdančiose įstaigose. Taip pat norint sužinoti esamą turizmo paslaugų kokybę, pasiūlos ir paklausos parametrus, turizmo rinkodaros priemones ir veiklą, infrastruktūros plėtros galimybes, identifikuoti turistų rinkas, verslo poreikius bei verslo aplinką buvo atlikti regiono gyventojų, turistų, regiono verslo subjektų, šalies turizmo agentūrų ir kelionių organizatorių nuomonių tyrimai. Ši informacija leidžia susidaryti bendrą Šiaulių regiono vaizdą apie turizmo išvystymo dabartinę situaciją.

Esamos situacijos apžvalga ir analizė apibendrinama pateikiant SSGG analizę, kuri atskleidžia pagrindines Šiaulių regiono rajonų turizmo potencialo plėtros stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Tarp svarbiausių Šiaulių regiono stiprybių paminėtinos šios: gamtinių ir kultūrinio paveldo išteklių gausa, patogi geografinė padėtis, gerai išvystyta sausumos transporto infrastruktūra. Kaip silpnybės išskiriamas Šiaulių regiono turizmo sektoriaus veiklai būdingas sezoniškumas, nepakankama turizmo sektoriaus rinkodaros veikla, nepakankamai išvystyta turizmo infrastruktūra, maža turistams skirtų produktų ir paslaugų pasiūla, ryškėjančios turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių kiekybės ir kokybės problemos.

Šiaulių regionas turi pakankamai gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių, kurių pagrindu galima plėtoti turizmo verslą. Siekiant pritraukti turistų srautus, būtina plėtoti išskirtines turizmo paslaugas ir infrastruktūrą.

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 7 Šiaulių tolygaus turizmo studijos antroje dalyje siekiama apibrėžti Šiaulių regiono turizmo • Kražių kolegija; plėtros galimybes, atsižvelgiant į Šiaulių regiono poreikius bei tikslines vietoves, pateikiami Šiaulių • Regioniniai parkai; regiono turizmo plėtros pasiūlymai dėl racionalaus turizmo tinklo formavimo Šiaulių regione • Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. bei formuojama strategija. Tai atliekama atsižvelgiant į atliktą aplinkos analizę, susitikimų su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis metu sukauptą informaciją, ekspertine asmenų, susijusių su Regione yra daug vertingų turizmo objektų, bet dėl prastos jų būklės, neišplėtotos turizmu regione, nuomone bei į apklausos metu gautus rezultatus. paslaugų ir rinkodaros veiklos šis vertingas kultūrinis ir istorinis palikimas vis dar nėra labai patrauklus turistams. Taip pat pažymėtina, jog nepakanka išvardintus ar išskirtus turizmo Pagrindinis viso regiono turizmo plėtros tikslas – tapti konkurencingu tiek Lietuvos, tiek visos objektus sutvarkyti ir pritaikyti turizmo poreikiams, nes patys savaime jie turizmo plėtros Europos turizmo rinkoje regionu, pasižyminčiu stabiliais vietinio ir užsienio turistų srautais. Norint ir turistų srautų neužtikrina. Tam būtina sukurti ir vykdyti efektyvią, patrauklią, prieinamą įgyvendinti šį tikslą, būtina atsižvelgti į nustatytus pagrindinių tikslinių grupių – vietinių turistų ir ir išskirtinę rinkodaros / viešinimo / informavimo kampaniją. Be to, visi objektai turi būti užsienio lankytojų – poreikius. sujungti į skirtingų tikslinių grupių poreikius atitinkančius turizmo maršrutus. Esamos situacijos analizė parodė, kad pagrindiniai turizmo ištekliai regione yra: kultūros Atsižvelgiant į visus aukščiau įvardintus aspektus, siūloma formuoti Šiaulių regiono turizmo paveldo, sakraliniai, gamtos objektai, taip pat išplėtota sporto infrastruktūra, nacionalinės ir plėtros strategiją, kurioje būtų numatyta Šiaulių regiono turizmo vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai. tarptautinės reikšmės renginiai. Atsižvelgiant į tai, siūloma regiono turizmo plėtrą vystyti šiomis kryptimis: Siūloma Šiaulių regiono turizmo vizija pateikiama toliau. • sakralinis turizmas; • gamtinis – pažintinis turizmas; • kultūrinis – pažintinis turizmas; Šiaulių regionas – tai: • aktyvus turizmas. • turistų traukos centras su išvystyta infrastruktūra ir siūlomais turizmo paslaugų paketais, patrauklus vietos ir užsienio turistams; Siekiant užtikrinti stabilius vietinių ir užsienio turistų srautus ir būti konkurencingu regionu tiek Lietuvoje tiek Europoje, reikėtų vystyti numatytas kryptis plėtojant turizmo infrastruktūrą ir • svetingas regionas, draugiškas turistui, skatinantis iniciatyvių bendruomenių paslaugas, skirtas: idėjų įgyvendinimą; • aktyviam savaitgalio poilsiui; • sakralinių išteklių reprezentavimui; • bendradarbiaujantis regionas, valstybinių, verslo ir visuomeninių institucijų koordinuota veikla pritraukiantis nacionalines ir užsienio investicijas turizmo • regiono kultūros, kultūrinio paveldo, amatų reprezentavimui; plėtrai, skatinantis turizmo paslaugų įmonių steigimą; • gamtinių išteklių reprezentavimui ir panaudojimui aktyvaus poilsio reikmėms; • trumpalaikėms atrakcijoms ir įspūdžiams bei nuotykiams (tradiciniai ir išskirtiniai • kuriantis regionas, respublikiniais ir tarptautiniais kultūros bei sporto renginiais, renginiai, žūklė, medžioklė, nuotykių parkai ir kt.); puoselėjamais tradiciniais amatais garsinantis Saulės kraštą. • patogiam turistų judėjimui regione svarbiausiais keliais ir maršrutais; • paslaugų infrastruktūrai tranzitu pro Šiaulių regioną vykstantiems turistams.

Kuriant konkurencingus turizmo produktus, siūloma didžiausią dėmesį skirti prioritetiniams viso regiono objektams, kurie atrinkti atsižvelgiant į atliktas gyventojų ir turistų apklausas bei ekspertinį su turizmu susijusių asmenų vertinimą. Siūlomas prioritetinių objektų sąrašas: • Kryžių kalnas; • Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis; • Burbiškio dvaro sodyba; • Kleboniškių kaimo buities muziejus; • Pakruojo dvaras; • Aušros muziejus (Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnininko sodyba); • Žagarės miestas; • Kelmės dvaro sodyba;

8 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 9 Šiai vizijai pasiekti, siūloma tokia prioritetų, tikslų ir uždavinių struktūra: VIZIJA

I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą II PRIORITETAS. Didint regiono patrauklumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos prieinamumą

1.1 TIKSLAS. 1.2 TIKSLAS. 1.3 TIKSLAS. 2.1 TIKSLAS. 2.12 TIKSLAS. Efektyvinti regiono įstaigų Kurti Užtikrinti sklandžią Gerinti viešąją Skatinti privataus bendradarbiavimą ir jų konkurencingus regiono turizmo infrastruktūrą ir pritaikyti sektoriaus įstaigų, veiklą, gerinti regiono produktus bei informacijos sklaidą. ją turizmo reikmėms. susijusių su tirzmu, turizmo plėtros planavimą. paslaugas. plėtrą.

Uždaviniai: Uždaviniai: Uždaviniai: Uždaviniai: Uždaviniai:

1.1.1. Kurti palankią 1.2.1. Skatinti 1.3.1. Didinti Šiaulių 2.1.1. Vystyti turizmo 2.1.1. Sudaryti aplinką turizmo papildomų regiono žinomumą objektų infrastruktūrą ir jų palankias sąlygas įstaigų bendradarbi- konkurencingų bei skatinti turizmo, pritaikymą turizmo įstaigų, teikiančių avimui ir formuoti produktų ir verslo institucijų reiklmėms. paslaugas partnerystės tinklą. paslaugų bendradarbiavimą. turistams, plėtojimą. 1.3.2. Plėtoti turizmo infrastruktūros 1.1.2. Plėtoti verslo 1.3.2. Plėtoti informacijos infrastruktūrą sukūrimui ir informavimo sistemą, 1.2.2. Formuoti ir vientisą Šiaulių vystymui. kelti verslininkų viešinti naujus regiono turizmo 2.1.3. Gerinti ir plėtoti kompetenciją. turistinius rinkodaros veiklą. kelių, turistinių trasų, maršrutus. poilsio zonų infrastuktūrą.

Įgyvendinant pirmąjį prioritetą, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimui, bendros regiono turizmo politikos formavimui ir už tai Pagrindinis Šiaulių regiono konkurencingų turizmo produktų (maršrutų) tikslas yra turizmo atsakingos institucijos veiklai, turizmo produktų rinkodaros/viešinimo/informavimo kampanijos plėtros regione didinimas ir efektyvus Šiaulių regiono turistinių išteklių panaudojimas, atsižvelgiant įgyvendinimui. į bendrą Lietuvos turizmo plėtros sistemą. Turizmo produktų ir paslaugų tinklo išvystymo Šiaulių regione galimybės turėtų būti grindžiamos išskirtų svarbiausių regiono turizmo objektų plėtra ir Antruoju prioritetu yra siekiama gerinti viešąją turizmo infrastruktūrą, pritaikyti ją turizmo visapusiška integracija turizmo sektoriuje, kuri galėtų padėti sėkmingai integruoti Šiaulių regioną į poreikiams bei sudaryti prielaidas privačios turizmo infrastruktūros plėtrai. nacionalinio ir regioninio lygmens analogiškų turizmo objektų sistemą. Šiaulių regiono turizmo plėtros pasiūlymai. Siekiant užtikrinti efektyvią ir darnią viso Šiaulių regionas turi geras prielaidas sukurti stiprią turizmo rinką dėl savo geografinės Šiaulių regiono turizmo plėtrą, šioje galimybių studijos dalyje pateikiami pasiūlymai iškeltiems padėties, turizmo išteklių gausos, tačiau visų pirma būtinos investicijos į jau turimos infrastruktūros uždaviniams įgyvendinti: sutvarkymą, informacijos apie turizmo paslaugas sklaidą. Pasiūlymai viešosios turizmo infrastruktūros • Konkurencingiems turizmo produktams ir paslaugoms plėtoti; plėtojimui išskiria tris pagrindines plėtros kryptis: • Viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimui; • Turistinių objektų infrastruktūra; • Investicijų poreikiui numatomai viešajai turizmo infrastruktūrai sukurti; • Turizmo informacijos infrastruktūra (informaciniai stendai, ženklai, nuorodos į lankytinas • Turizmo rinkodaros priemonėms ir veiklai plėtoti; vietas ir paslaugų objektus); • Valstybės institucijoms, savivaldybėms bei kitiems partneriams dėl infrastruktūros plėtros • Turistinių trasų infrastruktūra: keliai, takai, poilsio aikštelės, apžvalgos aikštelės, turistinės ir bendradarbiavimo bei galimų finansavimo šaltinių panaudojimo. stovyklavietės.

Pasiūlymai konkurencingiems turizmo produktams ir paslaugoms plėtoti apima 10 turizmo Siekiant efektyvesnės turizmo sektoriaus plėtros, Šiaulių regiono savivaldybėms siūloma maršrutų, į kuriuos įtraukti prioritetiniai viso regiono objektai ir juose organizuojami renginiai: „Amatų savivaldybių biudžetuose numatyti didesnes lėšas minėtoms sritims, ypač į šių sričių infrastruktūrą, turas”, „Dvarų alėja“, „Gamtos lobiai“, „Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais“, „Šiaulių regiono žiedas”, kadangi jų būklė ir situacija tiesiogiai didina savivaldybių patrauklumą turistams. „Vykstantiems tranzitu”, „Istorijos pėdsakais“, „Dviračio taku”, „Didysis ratas“, „Mažasis ratas“. Pasiūlymai reikalingoms investicijoms pateikiami remiantis atlikta esamos situacijos analize,

10 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 11 Šiaulių regionui būtina vizitinė kortelė – prekės ženklas, padedantis identifikuoti krašto turizmo produktus, tačiau akcentuotina, kad jis, pateikiamas įvairiomis komunikacijos priemonėmis, turi būti emocijas, prisiminimus keliantis veiksnys. Svarbu pažymėti Šiaulių regiono išskirtinumą užsienyje, pozicionuoti unikalius, išskirtinius turizmo produktus, etnines, kultūrines regiono vertybes, papročius bei kraštovaizdžio išskirtinumą. Suderintų rinkodaros priemonių visuma prisideda prie konkurencingo turizmo sektoriuje Šiaulių regiono turistinio potencialo įvaizdžio formavimo.

Darni turizmo plėtra galima tik esant glaudžiam bendradarbiavimui tarp viešojo ir privataus sektorių ir bendradarbiaujant su turizmu susijusiais partneriais Lietuvoje ir už jos ribų. Taip pat, formuojant regiono turizmo plėtros politiką, būtinas kompleksinis požiūris ir Šiaulių regiono, kaip vientiso darinio, vertinimas. Būtina stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp vietos valdžios institucijų, pagrindinių regiono turizmo ir su tuo susijusių paslaugų tiekėjų.

Pasiūlymai valstybės institucijoms, savivaldybėms bei kitiems partneriams, atsižvelgiant į sprendimų priėmimo galimybes, suskirstyti į du lygmenis.

Regioniniu lygmeniu siūloma atkurti Šiaulių regiono turizmo tarybą, kuri būtų atsakinga už bendrą viso regiono turizmo politikos formavimą ir vykdymą, nes regiono konkurencingumas gali būti užtikrintas tik esant bendrai regiono turizmo politikai. Ši taryba galėtų būti sudaryta iš Šiaulių regiono savivaldybių bei mokslo įstaigų deleguotų atstovų.

Tarybai suformavus regioninę politiką, siūlomas sekantis žingsnis – paskirti politiką įgyvendinančiąją instituciją, kuri būtų atsakinga už regiono turizmo rinkodaros priemonių vykdymą, bendros interneto svetainės administravimą, bendrų projektų rengimą ir įgyvendinimą, bendradarbiavimo tarp regiono savivaldybių, institucijų, privataus sektoriaus įmonių, susijusių su turizmu, koordinavimą. Tai galėtų būti arba naujai sukurta institucija (Šiaulių regiono turizmo informacijos centras) arba šių funkcijų atlikimą deleguoti kuriai nors iš dabar veikiančių TIC/TVIC. gyventojų apklausa, ekspertiniu su turizmu susijusių asmenų vertinimu bei atliktais skaičiavimais. Sprendimas dėl pasiūlymo įgyvendinimo turėtų būti priimtas solidariai visų Šiaulių apskrities Finansavimo poreikis pateiktas kiekvieno prioriteto atskiram tikslui pasiekti. savivaldybių, numatant tokios institucijos išlaikymą ir finansavimą. Galimi tokios įstaigos ir jos veiklos Kadangi investicijos yra ilgalaikės arba vidutinės trukmės, todėl pateikiami tik preliminarūs finansavimo šaltiniai: savivaldybių biudžetai (solidariai arba diferencijuojant kiekvienos savivaldybės investicijų poreikio vertinimai, kurie bus tikslinami rengiant kiekvienos atskiros priemonės projektinę, indėlį pagal tam tikrus rodiklius, pvz. savivaldybės gyventojų skaičių), projektinė veikla (projektų techninę dokumentaciją, sąmatas ir pan. bei atsižvelgiant į 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos rengimas ir įgyvendinimas), projektų administravimo (konsultacinė) veikla (pvz. kitų įstaigų / įmonių panaudojimo strategiją bei kitų finansinių mechanizmų panaudojimo galimybes. turizmo projektų administravimas), kitos pajamos (pajamos iš privačių įmonių ir fizinių asmenų už reklamą, seminarų, mokymų, kursų organizavimą). Pagrindiniai turizmo projektų finansavimo šaltiniai yra savivaldybių biudžetų lėšos, privataus kapitalo lėšos ir įvairių fondų lėšos. 2010-2013 metais numatoma įgyvendinti projektų, skirtų tobulinti Savivaldybių lygmeniu siūloma Šiaulių regiono savivaldybių administracijoms įsteigti turizmo infrastruktūrą už 74,13 mln. Lt. Dalis investicijų yra skirta studijoje numatytiems prioritetams etatus ar paskirti specialistus, atsakingus už turizmo funkcijų vykdymą. Taip pat siekiant efektyvesnės įgyvendinti. turizmo sektoriaus plėtros Šiaulių regiono savivaldybėms siūloma savivaldybių biudžetuose numatyti didesnes lėšas turizmo funkcijų įgyvendinimui. Siekiant padidinti vietinių ir užsienio turistų srautą, vienas svarbiausių uždavinių yra tikslingos, savalaikės ir efektyvios turizmo rinkodaros strategijos formavimas ir vykdymas. Kaip buvo nustatyta Kitas pasiūlymas – efektyvinti savivaldybių TIC/TVIC veiklą, steigiant TIC/TVIC savivaldybėse, aplinkos analizės rengimo metu, Šiaulių regiono savivaldybėse skiriamas nepakankamas dėmesys kuriose šiuo metu tokių veikiančių įstaigų nėra. rinkodaros ir viešųjų ryšių kampanijų vykdymui ir plėtrai. Ryšiai su turizmo informacijos vartotojais Esant efektyviai savivaldybių koordinuojamų institucijų veiklai, galimas ir efektyvesnis dažnai yra savaiminiai, neplaningi, atsitiktiniai. Dėl to nekuriamas tiek atskirų savivaldybių, tiek viso visų kitų su turizmo sektoriumi susijusių įstaigų bendradarbiavimo koordinavimas. Sąveika tarp regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizdis. savivaldybių administracijų ir joms pavaldžių institucijų, turizmo operatorių, papildomų paslaugų Pagrindinės turizmo rinkodaros priemonės turi būti orientuotos į sukurtų konkurencingų teikėjų, bendruomenių, mokslo institucijų gali pasireikšti įvairiomis formomis: organizuojant bendrus turizmo produktų ir paslaugų pristatymą ir reklamavimą, informacijos sklaidą įvairiais kanalais, seminarus, konferencijas, forumus, diskusijas, mokymus, informacijos sklaidos renginius, keičiantis orientuojantis į tikslinių grupių pasiekiamumą. informacija, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus; teikiant finansinę paramą su turizmu susijusių iniciatyvų įgyvendinimui, nemokamas konsultacijas ir pan., o visų pirma – vykdant bendras

12 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 13 rinkodaros priemones. Šioje galimybių studijos dalyje siūloma toliau tęsti renginių, reprezentuojančių regioną, orientuotų į regiono kultūrą, etninį paveldą, sporto kultūrą, organizavimą. Bendradarbiaujant Labai svarbi turizmo plėtros sritis – glaudesnio bendradarbiavimo su kaimyninių šalių įvairioms institucijoms siūloma sudaryti kalendorinį viso regiono renginių grafiką bei jį viešinti, itin (Latvijos, Rusijos, Baltarusijos) vietos valdžios institucijomis, jose veikiančiais turizmo informacijos didelį dėmesį skiriant viešinimui elektroninėje erdvėje, ypač svetainėse, kuriose dažniausiai lankosi centrais ir kelionių organizatoriais bei Lietuvos turizmo informacijos centrais, veikiančiais užsienyje, asmenys, planuojantys atostogas, keliones. vystymas. Šią funkciją siūloma deleguoti Šiaulių regiono TIC (jei tokia įstaiga bus įkurta) arba institucijai, kuriai bus perduotos regioninio TIC funkcijos. Siekiant paskatinti greitesnę turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą siūloma motyvuoti verslininkus suteikiant palankesnes sąlygas tokių verslų kūrimui regiono savivaldybėse Turisto kortelė – tai turizmo produktas, skatinantis bendradarbiavimą regioniniu lygiu. Į (pvz. žemės sklypų nuoma lengvatinėmis sąlygomis, iniciatyva ir parama ugdant sektoriaus šio produkto kūrimą būtina įtraukti turistus aptarnaujančias įmones ir įstaigas, kurios pateiktų savo darbuotojus ir pan.). Privačių iniciatyvų skatinimas gali prisidėti gerinant turizmo paslaugų pasiūlymus naudotis jų paslaugomis sumažinta kaina. Tai TIC/TVIC, maitinimo, apgyvendinimo, kokybę ir įvairovę, sudarant didesnes pasirinkimo galimybes turistams keliaujant po Lietuvą. pervežimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės bei muziejų ir turistinių objektų administratoriai. Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos trečioje ir ketvirtoje dalyse pateikiami Toks bendradarbiavimas ir įstaigų bei įmonių, draugiškų turistui, tinklo sukūrimas sudarytų pasiūlymų įgyvendinimo priemonių planas bei pasiūlymai 2007-2016 metų Šiaulių miesto apčiuopiamą regioninį turizmo klasterį. strateginio plėtros plano atnaujinimui. Taip pat studijos rengimo metu, remiantis Lietuvos Kita siūloma bendradarbiavimo forma – suinteresuotų įstaigų, įmonių, asmenų forumo georeferencinėmis duomenų bazėmis ir atsižvelgiant į integralios geoinformacinės sistemos kūrimas regioninio turizmo informacijos centro internetiniame tinklalapyje, kuris prieinamas specifikacijos reikalavimus, parengtas Šiaulių regiono skaitmeninis žemėlapis. tik registruotiems turizmo sektoriaus tinklo nariams. Forumas apjungtų bendradarbiavimu suinteresuotas šalis. Pradžioje tai galėtų būti neoficialiai suburta grupė, kuri, pasiteisinus bendradarbiavimui, galėtų būti įteisinta kaip asociacija. Tokio forumo tikslas – dalintis patirtimi, organizuoti bendras veiklas, rengti ir įgyvendinti bendrus projektus, kurti bendrus produktus bei paslaugas.

14 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 15 SUMMARY The Structure of the Paper. The paper consists of 4 main parts and annexes: Survey of business entities Population opinion (Annex) subjektų apklausa Tourist poll survey (Annex) (priedas) (Annex) Šiauliai Sustainable Tourism Feasibility Study is aimed to research the tourism potential of Šiauliai Region and to identify the opportunities of tourism development. PART I. The overview of the situation and the analysis of the current condition of The objective of Šiauliai Sustainable Tourism Feasibility tourism development Study is to establish the opportunities, priorities and measures of tourism development in Šiauliai City and Region as well as to renew the Strategic development Plan of Šiauliai City for 2007–2016. PART II. Suggestions and proposals for tourism development in Šiauliai Region in consideration of the performed analysis of the current situation This objective has been pursued investigating and analysing the tourism potential of Šiauliai City and the whole Šiauliai Region, the existing condition of objects and services, identifying the problems PART III. The plan of the measures of proposals implementation and establishing the methods of solving thereof, considering the economical and physical opportunities of the development of the tourism sector as well as foreseeing the actions and strategic alternatives of such development. PART IV. Proposals regarding the renewal of Šiauliai City Strategic Development Plan for 2007-2016

Recommended touring routes in Digital map of Šiauliai Region Šiauliai Region (Annex) (Annex)

In the first part of the study, there is presented the overview and analysis of the situation. The information about tourism resources, tourism infrastructure, tourism services, tourism marketing and tourism development plans in Šiauliai Region and in different municipalities was collected and analysed in it. Pursuing to asses objectively the situation of the regional tourism and the perspectives thereof, meetings were organised in municipalities and other institutions engaged in activities in relation with tourism. Furthermore, striving to know the existing quality of tourism services and the parameters of demand and supply, tourism marketing measures and activities, the opportunities of tourism development, to identify tourist markets, business needs and business environment, the researches of the opinions of the population, tourists, business entities of the region, tourism agencies and travel organisers of the country were performed. This information allows making a general view about the current situation of tourism development in Šiauliai Region.

The overview and analysis of the existing situation is generalised presenting a SWOT analysis, which reveals the major strengths, weaknesses, opportunities and threats of the tourism potential of the districts of Šiauliai Region. The following strengths are subject to mentioning between the most important strengths of Šiauliai Region: the abundance of natural and cultural heritage resources, convenient geographical location, well developed infrastructure of land transport. As weaknesses are distinguished: the seasonality characteristic to the activities of tourism in Šiauliai Region, insufficient activities of marketing of the tourism sector, the insufficiently developed tourism infrastructure, low supply of products and services designated to tourists, emerging problems of the quantity and quality of human resources in the tourism sector.

Šiauliai Region has sufficient natural and cultural tourism resources, based on which the development of tourism business is possible. In order to attract tourists’ flows, it is necessary to

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 17 develop the exceptional services and infrastructure of business. • Aušra Museum (Ch. Frenkelis’s Villa, Žaliūkiai miller’s homestead); • Žagarė Town; In the second part of Šiauliai Sustainable Tourism Study, it is intended to define the tourism development opportunities of Šiauliai Region in consideration of the needs and target locations of • Kražiai College Šiauliai Region. There are presented suggestions and proposals for tourism development in Šiauliai • Homestead of Kelmė Estate Region regarding rational formation of the network of tourism objects in Šiauliai Region and there • Regional parks; is formed the strategy. It is performed in consideration of the environmental analysis, information • Kamanos State Nature Reserve. collected in meetings with concerned people and institutions, expert opinion of people in relation with tourism in the region as well as the survey results. In the region, there are lots of other valuable tourism objects, however due to their poor condition, undeveloped service and marketing activities this valuable cultural and historical heritage The main objective of the development of the whole region is to become a competitive has not been attractive to tourists so far. Furthermore, it shall be emphasised that it is not enough region both in Lithuanian and European tourism markets distinguished for its stable flows of local and to get the listed or distinguished objects in trim and adapt them to tourism needs, whereas the foreign tourism. In order to implement this objective, it is necessary to consider the need of target objects themselves do not ensure tourism development or flows of tourists. It is necessary to develop groups – local tourists and foreign visitors. and implement the efficient, attractive, available ir exceptional marketing/publicising/informing The analysis of current situation demonstrated that the main tourism resources in the campaign. Moreover, all objects must be connected to touring routes meeting the needs of different region were as follows: the objects of cultural heritage, sacral, natural objects, the developed sports target groups. infrastructure and events of national and international significance. In consideration of that, it is In consideration of all aspects listed above, it is suggested to form the strategy of Šiauliai suggested to develop the development of the region as follows: it has been proposed to develop Region tourism development, which would foresee the tourism vision of Šiauliai Region, its priorities, tourism in the region in the following directions: objectives, tasks. • Sacral tourism; The following Tourism Vision of Šiauliai Region is hereby presented. • Natural tourism; • Cultural tourism; • Active tourism. Šiauliai Region is: Striving to ensure stable flows of local and foreign tourists and be a competitive region both in Lithuania and Europe, it would be necessary to develop the foreseen directions expanding the • The centre of tourist attraction with the developed infrastructure and offered infrastructure and services designated to: packages of tourism services attractive to local and foreign tourists; • Active weekend relaxation; • A hospitable region, friendly to a tourist, encouraging implementing of • Easy movement of tourists in the region on the most important roads and routes; initiative communal ideas; • Representing of sacral resources; • A cooperating region attracting national and foreign investments into tourism • Representing of the regional culture, cultural heritage, crafts; development by the coordinated activities of the state, business and non- • Representing of natural resources and using for the needs of active relaxation; governmental institutions, encouraging the establishment of the enterprises of • Short-term attractions and impressions and adventures (traditional and exceptional tourism services; events, fishing, hunting, adventure parks and etc.); • Service infrastructure to tourists transiting Šiauliai Region. • A creating region proclaiming the region of the Sun by republican and international cultural and sports events, cherished traditional arts and crafts. Developing competitive tourism products, it is suggested to pay the most of attention to the priority objects of the whole region, which were selected in consideration of the performed surveys of population, expert assessment of persons engaged in tourism: • The Hill of Crosses; • Tytuvėnai Church of the Blessed Virgin Mary and Bernadine Monastery • Burbiškis Manor, held events ; • Kleboniškiai Rural Life Museum; • Pakruojis manor house;

18 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 19 In order to achieve this vision, the following structure of priorities, objectives and tasks is proposed: VISION

PRIORITY I. To stimulate the competitive ability of tourism in Šiauliai Region PRIORITY II. To increase the attractiveness of forming and implementing the united regional policy of tourism development the region by improving tourism infrastructure and its availability

OBJECTIVE 1.1 OBJECTIVE 1.2 OBJECTIVE 1.3. OBJECTIVE 2.1. OBJECTIVE 2.2. To improve the cooperation To develop To ensure smooth To improve the public To stimulate the of regional institutions and competitive spread of the infrastructure and adapt it development of their activities, to improve products and regional tourism to tourism needs private sector planning of regional tourism services establishments in development relation with tourism

Tasks: Tasks: Tasks: Tasks: Tasks:

1.1.1 To create a favourable 1.2.1. To encourage 1.3.1. To increase the 2.1.1 To develop the 2.2.1. To make environment to the the development of notoriety of Šiauliai infrastructure of tourism favourable cooperation of tourism additional Region and to encourage objects and the adaptation conditions to the establishments and to form competitive the cooperation of thereof to tourism needs establishment and the network of partnership products and business institutions development of the services 2.1.2 To develop the infrastructure of 1.2.2 To develop the system 1.3.2. To develop the infrastructure of tourism institutions of business informing and 1.2.2. To form and integral activities of information supplying services consulting, to raise the publicise new tourism marketing of . to tourists competences of touring routes Šiauliai Region 2.1.3 To improve and develop businessmen the infrastructure of roads, touring routes, relaxation zones

Implementing the first priority, the main attention shall be paid to encouraging of inter- The main objective of the competitive tourism products (routes) of Šiauliai Region is to cooperation of municipalities, forming of the joint tourism policy of the region and to the activities increase of the tourism development in the region and efficient usage of the tourism resources of the institution responsible for it, to the implementation of marketing/ publicising/ informing of of Šiauliai Region in consideration of the general system of tourism development in Lithuania. tourism products. The opportunities of the development of the network of tourism products and services in Šiauliai Region should be based on the distinguished most important tourism objects of the region and The second priority is designated to improve the public tourism infrastructure to adapt it to the comprehensive integration in the tourism sector, which would be able to help to integrate tourism needs as well as to make assumptions to the development of private tourism infrastructure. successfully Šiauliai Region into the system of the analogical objects of national and regional level. Proposals for tourism development in Šiauliai Region. Striving to ensure the efficient and Šiauliai Region has a good background to develop a strong tourism market due to its harmonious tourism development of the whole Šiauliai Region, in this part of the feasibility study geographical location, abundance of tourism resources, however investments to trimming of the there are presented the proposals to implement the raised tasks: existing infrastructure, informing about tourism services are first of all are required. The proposals for • To develop competitive tourism products and services; development of the public tourism infrastructure distinguish three major directions of development: • To the development of the public tourism infrastructure; • The infrastructure of tourism objects; • For the need for investments to establish the public tourism infrastructure; • Tourism information infrastructure: information stands, signs, references to the points of • To develop tourism marketing measures and activities; interest, sightseeing places and service objects; • To the state institutions, municipalities and other partners regarding the development of • The infrastructure of touring routes: roads, paths, recreation sites, review sites, tourist the infrastructure and cooperation as well as using of possible financing sources. campsites.

The proposals to develop competitive tourism products and services cover 10 touring routes, Pursuing for the more efficient development of tourism sector, the municipalities of Šiauliai which include priority objects of the whole region and the events organised there: “The Tour of Crafts”, Region are advised to foresee more considerable financing to the mentioned areas in their budgets, “Manor Avenue“, The Treasures of Nature“, “Northern Lithuania Christian Paths “, “Šiauliai Region Ring”, especially to the infrastructure of these areas, whereas their condition and situation increase directly “Travelling in Transit”, “Footsteps of History“, “Bicycle Path”, “The Great Circle“, “The Small Circle“. the attractiveness of municipalities to tourists.

20 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 21 Proposals for the required investments are based on the performed analysis of the existing The main tourism marketing measures shall be oriented to the introduction and advertising situation, population survey, and expert assessment by persons in relation with tourism as well as on of the created competitive products and services, spread of information using various channels the performed calculations. The need for financing is presented to achieve the separate objective of oriented towards the availability of target groups. each of the priorities. Šiauliai Region needs a visit card – trade mark helping to identify the tourism products of the Whereas the investments are long-term or of medium duration, therefore only preliminary region; however it shall be emphasised that it, being presented by various communication means, assessments of the need for investments are presented. Such assessments will be revised developing must be a factor raising emotions, memories. It is important to emphasise the exceptionality of the project and technical documentation, estimates and etc. of each of the measures as well Šiauliai Region abroad, to position the unique, exceptional tourism products, ethnic, cultural values as in consideration of the strategy of using of the EU structural support for 2014-2020 and the of the district, customs as well as the exceptionality of the landscape. The totality of harmonised opportunities of using of other financial mechanisms. marketing measures contributes to forming of the image of the competitive tourism potential of Šiauliai Region in the sector of tourism. The main financing sources of tourism objects are the means of municipal budgets, the means of private capital and the means of various funds. In 2010-2013, it is foreseen to implement Sustainable tourism development is possible only in presence of close cooperation between some projects designated to improve the tourism infrastructure for 74.13 million Lt. Some part of the the public and private sectors and cooperating with partners in relation with tourism in Lithuania and investments has been designated to implement the priorities foreseen in the study. abroad. Furthermore, forming the tourism development policy of the region, the complex approach and assessment of Šiauliai region as an integral unit are necessary. It is necessary to enhance In order to increase the flows of local and foreign tourists, one of the most important tasks cooperation relationships between the local authorities, main suppliers of tourism services and is to form and implement the purposeful, timely and efficient strategy of tourism marketing. As services in relation with tourism. it was established during the development of the environmental analysis, the municipalities of Šiauliai Region pay insufficient attention to the performance and development of marketing and The proposals to the state authorities, municipalities and other partners have been classified public relations campaigns. Relations with the users of tourism information are usually spontaneous, into two levels in consideration to the opportunities of decision taking. unplanned, and casual. Therefore, the image of individual municipalities and the whole region as a unique unit has not been developed. On the regional level, it is proposed to restore the Tourism Council of Šiauliai Region, which

22 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 23 would be responsible for general forming and performing of the tourism policy of the whole region, product. These enterprises and institutions would submit their offers to use their services under whereas the competitive ability of the region may be ensured only in presence of the general regional a reduced price. These are the TIC/TBIC, catering, accommodation, transportation, entertainment tourism policy. This service would be made of the delegated representatives of the municipalities and services and museums and the administrators of tourism objects. Such cooperation and science institutions of Šiauliai Region. establishment of the network of tourist friendly institutions and enterprises would make a tangible cluster of the regional tourism. When the council forms its regional policy, the second suggested step is to assign the institution, which would implement the policy, which would be responsible for the coordination of Another form of cooperation is the establishment of the forum of stakeholders, enterprises, the performance of tourism marketing measures, administering of the joint website, development persons on the website of the tourism information centre, which is available only to the registered and implementation of joint projects, cooperation between the municipalities, institutions, private members of the tourism sector network. The forum would join the parties concerned in cooperation. enterprises related with tourism of the region. It could be a newly established institution (Šiauliai At the beginning, it could be a non-official group, which, in case of successful cooperation, would Region Tourism Information Centre) or the performance of these functions could be delegated to be legalised as an association. The objective of such forum is to share experience, organise joint someone of the existing Tourism Information Centres / Tourism and Business Information Centres activities, prepare and implement joint projects, create joint products and services. (hereinafter TIC/TBICes). In this part of the feasibility study, it is suggested to continue further organisation of events The decision regarding the implementation of the proposal should be taken solidary by all representing the region, oriented towards the culture, ethnical heritage, sports culture of the region. municipalities of Šiauliai County foreseeing the maintenance and financing of such institution. The In cooperation with various institutions, it is suggested to make the calendar schedule of the events possible sources of financing of such institution and its activities are municipal budgets (solidary of the whole region and to publicise it paying special attention to advertisements in electronic space, or differentiating the contribution of each of the municipalities by some particular indicators, for especially on sites, which are usually visited by persons planning their holidays and travels. example, the population of the municipality), project activities (development and implementation of projects), project administration (consultative) activities (for example, administering of the tourism Pursuing to stimulate the faster development of the sector of tourism services, it is suggested projects of other institutions/enterprises), other income (income from private enterprises and natural to motivate businessmen giving more favourable conditions to establishment of such businesses in persons for advertising, organising of seminars, training, courses). the municipalities of the region (for example, land lease on favourable terms, initiative and support educating the employees of the sector and etc.). Encouraging of private initiatives may contribute On the municipal level, it is suggested to the administrations of the municipalities of improving the quality and variety of tourism services, making wider opportunities of selection to Šiauliai Region to establish positions or assign specialists responsible for the performance of tourists travelling in Lithuania. tourism functions. Furthermore, pursuing for the more efficient development of tourism sector, it is suggested to the municipalities of Šiauliai Region to foresee higher investments to the In the third and fourth parts of the tourism feasibility study, there is presented the plan implementation of tourism functions. of the implementation of the measures of the proposals and the proposals for the renewal of the Strategic development Plan of Šiauliai City for 2007-2016. Moreover, during the development of Another proposal is to increase the efficiency of the activities of the municipal TIC/ the study, the digital map of Šiauliai Region was developed with reference to the geo-reference data TBICes establishing TIC/TBICes in the municipalities, which do not have in present such operating bases of Lithuania and in consideration of the requirements of the integral geo-information system institutions. specification.

In presence of the efficient activities of the institutions coordinated by the municipalities, the more efficient coordination of the cooperation of all other institutions in relation with the tourism sector is possible. The correlation between municipal administrations and institutions subordinate to them, tourism operators, suppliers of additional services, communities, science institutions may be expressed in various forms: organising joint seminars, conferences, forums, discussions, training, information spread events, exchanging the information, developing and implementing joint projects; giving financial support to the implementation of initiatives in relation with tourism, free of charge consultations and etc., and first of all - performing joint marketing measures.

A very important area of tourism development is the development of closer cooperation with the local institutions of neighbouring countries (Latvia, Russia, Belorussia), tourism information centres and travel organisers operating there as well as with Lithuanian tourism information centres performing their activities abroad. This function is suggested to be delegated to Šiauliai Region TIC (if such is established) or the institution, which will perform the functions of the regional TIC.

A tourist card is the tourism product stimulating cooperation on the regional level. It is necessary to involve enterprises and institutions servicing tourists into the development of this

24 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 25 kaip ir kitos Lietuvos teritorijos, pasižymi savo specifika, susijusia su kultūriniu, gamtiniu, istoriniu I. ŠIAULIŲ REGIONO SAVIVALDYBIŲ paveldu; susiklosčiusiomis tradicijomis, būdingoms tik šiam regionui arba netgi atskirai jo daliai; čia gimusiais ar gyvenusiais įžymiais žmonėmis; tam tikromis meno kryptimis ar veiklos sritimis. Tačiau ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA analizuojant iki šiol šalies mastu atliktus ar atskirų turizmo sričių tiriamuosius darbus ir turizmo politiką formuojančią teisinę bazę, tenka konstatuoti, kad Šiaulių regionas dažnai nėra minimas kaip IR TURIZMO IŠVYSTYMO ESAMOS vienas patraukliausių turistams lankytinų regionų. Lietuvos mastu regionas, siekdamas įtvirtinti savo pozicijas turizmo rinkose, visų pirma susiduria su lyderiaujančiomis Vilniaus, Klaipėdos, Kauno regionų PADĖTIES ANALIZĖ turizmo pozicijomis, didžiųjų Lietuvos miestų ir kurortų bei kurortinių teritorijų konkurencija.

Nepaisant aukščiau paminėtų faktorių, Šiaulių regionas turi potencialą didinti turizmo veiklos apimtis ir pajamas iš šio ir susijusių sektorių. Tam visų pirma sąlygas sudaro patogi Šiaulių apskrities 1.1. Įvadas geografinė padėtis – apskritį kerta Via Hanza kelias, aptarnaujantis ne tik vietinius, bet ir tarptautinius transporto srautus. Apskritis geografiniu požiūriu yra viduryje tarp trijų didelių turistų traukos centrų: Europa dėl savo įvairiapusiškumo garsėja kaip patrauklus Vilniaus, Klaipėdos ir Rygos miestų o šiuose didmiesčiuose besilankančius turistus, keliaujančius iš turistams žemynas. Tuo tarpu Lietuva kaip savarankiška valstybė vieno minėto miesto į kitą, traukia pasauliniu lygiu unikalus paminklas – Šiaulių rajone esantis Kryžių yra gana jauna, neturinti ilgalaikės patirties ir gilių tradicijų turizmo kalnas. Būtent šio objekto lankymas suteikia galimybę sudominti turistus ir kitais regione lankytinais paslaugų organizavimo ir teikimo srityje. Per pastaruosius dvidešimt objektais, organizuojamais renginiais ir teikiamomis paslaugomis. Nepaisant to, dažniausiai Šiaulių metų Lietuvoje atsiradęs ir besiplėtojantis turizmas, veikiantis regionas turistams yra tik trumpas sustojimas, kuris yra ne tiek lankomas, kiek pravažiuojamas. komerciniais pagrindais, yra gana nauja ūkio šaka. Šaliai masinis turizmas, kaip reiškinys, vis dar nėra būdingas. Natūralu, kad čia Siekiant didinti regiono patrauklumą turistams, būtinas visų apskrities savivaldybių dar tik formuojasi šiuolaikiškas turizmo sektorius, susiduriantis su bendradarbiavimas kuriant bendrus produktus ir paslaugas, išnaudojant kiekvienos savivaldybės būtinybe konkuruoti Europos ir pasaulio rinkose. privalumus ir potencialą. Iki šiol kiekviena savivaldybė turizmo plėtrą planavo atskirai; bendravimas vyko epizodiškai, paviršutiniškai. Dauguma regiono savivaldybių turi pasirengusios atskiras Šiaulių apskritis pagal plotą yra antra apskritis Lietuvoje, turizmo plėtros programas, galimybių studijas, savo strateginiuose planuose įtraukę priemones, joje gyvena apie 10 proc. šalies gyventojų. Šiaulių regionas, skirtas turizmo plėtrai, tačiau iki šiol nebuvo parengtas dokumentas, kuriame kompleksiškai būtų analizuojama ir vertinama esama Šiaulių regiono turizmo situacija, numatomos jo plėtros galimybės. Dėl šių priežasčių turizmo plėtra regione vykdoma neplaningai, nenuosekliai ir nesistemingai. Tik kompleksiškas regiono vystymas gali sudaryti palankias sąlygas stabiliam ir subalansuotam ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui, didesnių mokesčių surinkimui ir didesnio turistų srauto pritraukimui.

Siekiant ištirti Šiaulių regiono turizmo potencialą ir identifikuoti turizmo plėtros galimybes, buvo inicijuotas Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos rengimas.

Ši galimybių studija parengta vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Lyderio grupė“ 2011 m. sausio 31 d. pasirašytą projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-61-010 „Šiaulių regiono turizmo sektoriaus plėtros planavimo tobulinimas“ Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos parengimo (su 2007 – 2016 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano atnaujinimu) paslaugos pirkimo sutartį Nr. SŽ-65 (toliau – Sutartis).

Sutarties objektas – projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-61-010 „Šiaulių regiono turizmo sektoriaus plėtros planavimo tobulinimas“ Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos parengimo (su 2007 – 2016 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano atnaujinimu) paslauga (Darbas).

Darbo tikslas: parengti Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studiją, kurioje būtų nustatytos Šiaulių miesto ir regiono turizmo plėtros galimybės, prioritetai ir priemonės bei atnaujintas 2007 – 2016 metų Šiaulių miesto strateginis plėtros planas.

Darbo uždaviniai: ištirti ir išanalizuoti Šiaulių miesto ir viso Šiaulių regiono turizmo potencialą, objektų ir paslaugų esamą būklę; identifikuoti problemas, nustatyti jų sprendimo būdus;

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 27 išnagrinėti ekonomines ir finansines turizmo sektoriaus plėtros galimybes; numatyti tikslingus plėtros veiksmus ir strategines alternatyvas.

Darbą sudaro 4 dalys:

I. Šiaulių regiono savivaldybių esamos situacijos apžvalga ir turizmo išvystymo esamos padėties analizė; II. Šiaulių regiono turizmo plėtros pasiūlymai, atsižvelgiant į atliktą esamos situacijos analizę; III. Pasiūlymų įgyvendinimo priemonių planas; IV. Pasiūlymai dėl 2007-2016 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano atnaujinimo. Taip pat studijos rengimo metu, remiantis Lietuvos georeferencinėmis duomenų bazėmis ir atsižvelgiant į integralios geoinformacinės sistemos specifikacijos reikalavimus, parengtas Šiaulių regiono skaitmeninis žemėlapis; sukurta 10 regioną apimančių turistinių maršrutų.

Darbo rengimo metodika. I-oje dalyje atliekant nagrinėjamos teritorijos esamos būklės analizę pagal techninę užduotį, surinkta ir išanalizuota informacija apie turizmo išteklius, turizmo 1.2. Šiaulių regiono savivaldybių esamos situacijos apžvalga ir analizė infrastruktūrą, turizmo paslaugas, turizmo rinkodarą ir turizmo plėtros planus Šiaulių regione ir atskirose jo savivaldybėse. Siekiant objektyviai įvertinti regiono turizmo situaciją ir perspektyvas Šiaulių apskritis yra antra pagal teritorijos plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių tarp 10 organizuoti susitikimai savivaldybėse ir kitose su turizmu susijusią veiklą vykdančiose įstaigose. Lietuvos Respublikos apskričių. Regionas yra Lietuvos šiaurinėje dalyje, ribojasi su Latvijos Respublika Susitikimų metu diskutuota apie regiono turizmo srities stiprybes ir silpnybės, aktualias problemas, bei Panevėžio, Kauno, Tauragės, Klaipėdos apskritimis. vystymo galimybes. Siekiant išsiaiškinti turizmo verslo poreikius, verslo aplinką, taip pat turizmo paslaugų kokybę, pasiūlos ir paklausos parametrus, turizmo rinkodaros priemones ir veiklą, infrastruktūros plėtros galimybes, identifikuoti turistų rinkas atlikti regiono gyventojų, turistų, regiono verslo subjektų, šalies turizmo agentūrų ir kelionių organizatorių nuomonių tyrimai; įvertinta turizmo srityje dirbančių asmenų ekspertinė nuomonė. Analitinio darbo rezultatai pateikiami galimybių 1.2.1 pav. Šiaulių apskrities žemėlapis studijoje ir jos prieduose.

Atliktos analizės ir tyrimų rezultatų pagrindu II-oje galimybių studijos dalyje suformuoti pasiūlymai regiono turizmo plėtros planavimui, turizmo sektoriaus vystymui, suformuota Šiaulių regiono turizmo plėtros strategija. Darbe pateikiami apibendrinti pasiūlymai, kurie detalizuojami priemonių plane (III-ia galimybių studijos dalis). Išskyrus pagrindinius traukos centrus regione, suformuoti pasiūlymai dėl bendrų visą regioną apimančių maršrutų sudarymo, išanalizuoti šių maršrutų konkurencingumo aspektai ir tikslinės grupės, pateikiami siūlymai šių produktų pozicionavimui ir viešinimui Lietuvoje bei užsienyje. Pateikiami pasiūlymai dėl infrastruktūros, reikalingos skatinant turizmą, plėtros; taip pat išanalizuotos bendradarbiavimo ir klasterizacijos turizmo sektoriuje galimybės bei būdai bendradarbiavimo vystymui.

Galimybių studijos rengėjai dėkoja Šiaulių regiono savivaldybių politikams, administracijų darbuotojams, TIC/TVIC darbuotojams, įvairių su turizmu susijusių institucijų darbuotojams už bendradarbiavimą, suteiktą informaciją, konsultacijas, išreikštą ekspertinę nuomonę bei pasidalinimą Šaltinis:parengta pagal http://neris.mii.lt/LT/MIESTAI/apskritys.php, http://www.atliekos.org patirtimi ir pasiūlymais. Bendras Šiaulių apskrities plotas – 8540 km2. Apskritis teritoriniu požiūriu suskirstyta į 7 Tikimasi, kad parengta galimybių studija sudarys prielaidas turizmo vystymui Šiaulių regione, savivaldybes: Šiaulių miesto, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų. įgyvendinti sprendimai didins regiono patrauklumą turistams, kas sąlygotų jų srautų didėjimą, Remiantis Statistikos departamento 2011 m. pradžios duomenimis, Šiaulių regione gyveno 329063 viešnagės regione trukmės ilgėjimą, taip prisidedant prie regiono pajamų didinimo, subalansuotos ir gyventojai – tai 10 proc. Lietuvos gyventojų. Šiaulių mieste 2011 m. pradžios duomenimis gyveno stabilios ekonomikos kūrimo. apie 121 tūkst. asmenų, tai sudarė apie 37 proc. apskrities gyventojų.

28 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 29 Šiaulių apskričiai priklausančios savivaldybės, jų plotas, gyventojų skaičius bei tankis sektorių. Tam visų pirma sąlygas sudaro patogi Šiaulių apskrities geografinė padėtis – apskritį kerta pateikiami 1.2.1 lentelėje: Via Hanza kelias, aptarnaujantis ne tik vietinius, bet ir tarptautinius transporto srautus. Apskritis geografiniu požiūriu yra viduryje tarp trijų didelių turistų traukos centrų: Vilniaus, Klaipėdos ir Rygos 1.2.1 lentelė. Šiaulių apskrities rajonai miestų; o šiuose didmiesčiuose besilankančius turistus, keliaujančius iš vieno minėto miesto į kitą, Gyventojų skaičius metų Gyventojų tankis Teritorija, kv.km traukia pasauliniu lygiu unikalus paminklas – Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas. Būtent šio objekto Teritorija pradžioje (2011 m.) (2010 m.) (2010 m.) lankymas suteikia galimybę sudominti turistus ir kitais regione lankytinais objektais ir teikiamomis Lietuvos Respublika 3244929 51 65300 paslaugomis. Šiaulių apskritis 329063 40 8540 Akmenės r. sav. 25729 31,7 844 Kaip buvo minėta, kiekviena Šiaulių regiono savivaldybė pasižymi tam tikrais jai būdingais Joniškio r. sav. 28266 25,4 1152 bruožais bei unikalumu kitų regiono savivaldybių atžvilgiu. Kelmės r. sav. 35570 21,6 1705 Pakruojo r. sav. 25740 20,2 1316 Šiaulių miestas – apskrities centras, vienas didžiausių miestų šalyje. Miestas ne vieną Radviliškio r. sav. 45772 29,1 1635 dešimtmetį buvo minimas kaip dviračių miestas, paskutiniu metu jis labiau žinomas kaip sporto, ypač Šiaulių m. sav. 120934 1548,8 81 tam tikrų sporto šakų, buveinė. Mieste labiau nei bet kurioje kitoje apskrities savivaldybėje išvystyta Šiaulių r. sav. 47052 27,2 1807 sporto infrastruktūra – čia esanti Šiaulių arena bei sporto maniežo kompleksas sudaro galimybes Šaltinis: LR statistikos departamentas. organizuoti ne tik respublikinius bet ir tarptautinius renginius. Šiauliai taip pat žinomi kaip pramonės Vidutinis gyventojų tankumas regione – 40 gyv./1 kv.km, tai penktadaliu mažiau nei šalies miestas (dėl susiklosčiusių pramonės tradicijų, taip pat čia kuriama pramoninė zona), kurio vienas iš vidurkis. Be abejo, tankiausiai apgyvendinta Šiaulių miesto savivaldybė, kuri pagal šį rodiklį yra penkta išskirtinumų – čia esantis karinis–civilinis Šiaulių oro uostas. Šie išvardinti aspektai bei tai, kad miestas šalyje (2010 m. duomenimis). Kitose apskrities savivaldybėse gyventojų tankumo rodiklis siekia nuo yra strategiškai patogioje geografinėje padėtyje (Šiauliai yra viduryje tarp trijų didžiųjų miestų: 20,2 (Pakruojo r. sav.) iki 31,7 (Akmenės r. sav.) gyv./1 kv.km. Pagal plotą mažiausia yra Šiaulių miesto Vilniaus, Klaipėdos ir Rygos) sudaro palankias sąlygas verslo (konferencinio) turizmo vystymui. savivaldybė. Kitų regiono savivaldybių plotai svyruoja nuo 844 (Akmenės r. sav.) iki 1807 (Šiaulių r. sav.) Turbūt daugiausia sulaukianti turistų vieta Šiauliuose yra Šiaulių katedra. Ne mažiau svarbūs kv.km. Beje, Šiaulių rajonas pagal plotą priskiriamas prie didžiausių Lietuvos rajonų – jam pagal plotą objektai Šiauliuose: Žaliūkių malūnininko sodyba, dviračių muziejus, fotografijos muziejus, Ch. Lietuvoje artimas tik Rokiškio rajonas, o didesni tik Varėnos, Panevėžio ir Vilniaus rajonai. Frenkelio vila, Aušros alėjos rūmai ir kt. Šiaulių apskrities centras – Šiaulių miestas – ketvirtas pagal gyventojų skaičių miestas Šiaulių rajonas yra žiedinė savivaldybė, supanti Šiaulių miestą. Rajono teritorijoje esantis Lietuvoje. Miestą žiedu juosia Šiaulių rajono savivaldybė. Kaip minima Šiaulių regiono 2007-2013 Kryžių kalnas – bene labiausiai apskritį garsinantis ir daugiausiai lankytojų sulaukiantis objektas metų plėtros plane, Šiaulių miestas darė ir daro didelę įtaką viso regiono formavimuisi. Vienas regione. Kadangi rajono strategiškai itin palanki geografinė padėtis – rajonas žiedu juosia apskrities didžiausių šalies miestų ne tik pats turi stiprų traukos lauką, bet ir natūraliai integruoja regiono centrą – Šiaulių rajono savivaldybė turi itin didelį potencialą vystyti turizmo sektorių ir su juo susijusias potencialą į vieningą ekonominį ir socialinį branduolį. Šiauliai turi gilias pramonės ir verslo, kultūros, veiklas. Šiaulių rajone esantis Kurtuvėnų regioninis parkas bei jam priklausantis kempingas bendruomeninės veiklos tradicijas. Šiuo metu beveik pusė regiono ekonomikos potencialo glūdi suteikia didesnes galimybes siekiant pritraukti aktyvaus poilsio mylėtojus ir keliautojus. Dėl Šiaulių mieste. Lietuvos bendrajame plane nurodyta, kad Šiauliai yra Šiaurės Lietuvos švietimo ir mažesnės gyventojų ir lankytojų apkrovos ši savivaldybė turi potencialą vystyti kaimo turizmo bei mokslo centras. apgyvendinimo ir maitinimo sektorius, ypač arčiausiai Šiaulių miesto esančiose rajono teritorijose. Be abejo, Šiaulių regionas, kaip ir visi Lietuvos regionai, pasižymi savo specifika, susijusia su Akmenės rajonas – pasienio savivaldybė, besiribojanti su Latvijos Respublika. Šis rajonas kultūriniu, gamtiniu, istoriniu paveldu; susiklosčiusiomis tradicijomis, būdingoms tik šiam regionui pasižymi unikaliomis žemės gelmėmis, yra garsus dėl savo geologinio paveldo bei gamtinės arba netgi atskirai jo daliai; čia gimusiais ar gyvenusiais įžymiais žmonėmis; tam tikromis meno aplinkos. Išskirtiniais objektais laikomi ankstyvųjų periodų atodangos, kurios siejamos su kryptimis ar veiklos sritimis. Nepaisant to, dažniausiai regionas nėra išskiriamas kaip turizmo traukos dinozaurų era ir Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas su savo išskirtinėmis pelkėmis ir savita centras Lietuvoje – šiuo atžvilgiu kitos šalies apskritys turi daugiau privalumų. Vilniaus apskrityje aplinka bei būsimu apžvalgos bokštu, kuris bus aukščiausias Šiaulių regione, taip pat Ventos labiausiai turistus traukia apskrities centras – Vilniaus miestas, Lietuvos sostinė. Šis miestas traukia regioninis parkas. Didelį potencialą vystant turizmą šiame rajone turi išeksploatuoti karjerai, savo architektūra ir jos paminklais, kultūriniu gyvenimu ir pramogomis, išvystyta turistų aptarnavimo kuriuos būtų galima „išnaudoti“ pažintiniais – pramoginiais tikslais. Tinkamos idėjos ir investicijos infrastruktūra. Vilniaus ir Utenos apskritys pasižymi savo gamtiniais ištekliais – čia esantys ežerai su į šių vietų panaudojimą turistinei rekreacijai gali išpopuliarinti rajoną Šiaurės Lietuvos dalyje (įrengti išvystyta infrastruktūra traukia ne tik vietinius, bet ir kitų apskričių bei šalių gyventojus. Panašios slidinėjimo ar motokroso trasas, nuotykių parką ir kt.). Taip pat Akmenės rajono savivaldybė dėl čia tendencijos ir pajūrio regione – Klaipėdos apskrityje, kurioje esantis uostas pritraukia itin daug turistų, susiformavusios infrastruktūros turi potencialą plėtoti pramoninį turizmą. keliaujančių vandens transportu, nemažai atvyksta poilsio bei sveikatinimosi tikslais. Dėl patrauklaus kraštovaizdžio bei išvystytos infrastruktūros Lietuvos pajūris patrauklus tiek vietos, tiek užsienio Joniškio rajonas. Pagrindiniai Joniškio rajono turistinės traukos objektai – Žagarės apylinkės keliautojams. ir Žagarės regioninis parkas, kur sukoncentruota didelė dalis gamtinių, istorinių, kultūrinių ir religinių turistinių objektų. Žagarės miestas yra urbanistinis paminklas, kurį supa Raktuvės ir Šiaulių apskritis, nepaisant to, kad nėra regionas, kurio pagrindinės pajamos būtų gaunamos Žvelgaičio piliakalniai, turtingi archeologiniais radiniais; Mūšos tyrelio telmologinis draustinis vystant turizmo sektorių, turi potencialą didinti turizmo veiklos apimtis bei pajamas iš šio ir susijusių su savo turtinga gamtine ir zoologine įvairove. Žagarės dvaro ansamblis ir bažnyčios su Barboros

30 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 31 Umiastauskaitės legenda pritraukia gan nemažai lankytojų. Labiausiai šį kraštą garsina „Žagarės apskrityje sukuriama šiek tiek daugiau nei 7 proc. šalies BVP (2008 m. – 7,44 proc. (8202 mln. Lt), vyšnių festivalis“, kasmet sutraukiantis vis didesnį lankytojų skaičių ir pamažu tampantis tarptautiniu 2009 m. – 7,25 proc. (6639,2 mln. Lt)). Pagal šį rodiklį apskritis yra ketvirta šalies apskričių kontekste renginiu. (daugiausia BVP sukuriama Vilniaus apskrityje – 39 proc., Kauno apskrityje – 19 proc., Klaipėdos apskrityje – 12,2 proc.). Vertinant vienam gyventojui tenkantį BVP, Šiaulių apskritis užima šeštą vietą Radviliškio rajonas. Radviliškio rajonas turistus traukia Daugyvenės kultūros istorijos – 2009 m. šis rodiklis siekė 70,44 proc. (2008 m. – 71,77 proc.) šalies vidurkio. Daugiausia pridėtinės muziejaus – draustinio veikla. Jo filialai – Burbiškio dvaro istorijos ekspozicija ir Kleboniškių kaimo vertės (apie 30 proc.) tiek Lietuvoje, tiek Šiaulių apskrityje sukuriama paslaugų sektoriuje (šį sektorių buities ekspozicija – labiausiai lankomi turistiniai objektai Radviliškio rajone. Burbiškio dvaras garsėja sudaro tokios veiklos kaip prekyba, viešbučiai ir restoranai, transportas, sandėliavimas ir ryšiai). nuostabiu parku ir kasmet organizuojamomis „Tulpių žydėjimo šventėmis“. Ši vieta išnaudojama teminių švenčių, įvairių kultūrinių festivalių ir renginių organizavimui. Kleboniškių kaimas pristato Kiekvienos teritorijos plėtrai aktualus veiksnys – tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI). Lietuvos istorinį paveldą, šią vietą galima būtų išnaudoti siekiant supažindinti turistus su Lietuvos TUI Šiaulių regione yra gana mažos – 2005-2009 m. jos sudarė apie 1,16-1,53 proc. visų Lietuvos TUI. kulinariniu paveldu ir tradiciniais šio krašto amatais. Dar vienas Radviliškio rajono traukos centras – Be abejo, daugiausia tokių investicijų pritraukia labiausiai išsivysčiusios ir užsienio investuotojams Šeduvos miestelis, urbanistikos paminklas. patraukliausios teritorijos. Lietuvos atveju didžiausias TUI srautas nukreiptas į Vilniaus apskritį, ypač į Vilniaus miestą. Šiaulių regione didžioji dalis TUI tenka Šiaulių miestui (2005-2009 m. tai sudarė ~49-62 Kelmės rajonas. Didžioji dalis rajono priklauso didelio ar vidutinio rekreacinių arealų proc.). resursinio potencialo kategorijai, išsiskiria savo gamtovaizdžiu, miškais, vandens telkiniais, upėmis. Kelmės krašto muziejus turistus sudomina edukacinėmis programomis. Kiti turistų traukos centrai 1.2.1.1 lentelė. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika, mln. Lt. rajone – Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras ir Kražių Pokytis 2005- Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 bažnyčia, Tytuvėnų ir Kurtuvėnų regioniniai parkai. Rajone vyksta daug tarptautinių kultūrinių 2009, proc. renginių, festivalių, didelės galimybės vystyti aktyvų ir sporto turizmą, pvz. išnaudoti upes ir ežerus Lietuvos Respublika 23895,8 28924,6 35503,9 32040,4 33695,9 41,0 vandens sportui; plėtoti automobilių sportą panaudojant tinkamus kelius. Alytaus apskritis 396,6 417,2 445,4 373,9 346 -12,8 Kauno apskritis 2584,5 2455,8 3925,2 3189,3 3939,1 52,4 Pakruojo rajonas. Šiuo metu patraukliausias Pakruojo rajono turistinis objektas – Klaipėdos apskritis 2159,3 2158,5 2890,6 3259,3 3168 46,7 Pakruojo dvaro ansamblis. Jis tampa žinomiausiu kultūriniu centru rajone, kuriame vyksta įvairios Marijampolės 100,8 98,3 92,8 138 322,1 219,5 apskritis šventės, rengiamos kulinarinio paveldo ekskursijos, įrengtos konferencinės salės tinkamos verslo Panevėžio apskritis 683,5 522,1 588,5 571,9 466,9 -31,7 (konferencinio) turizmo vystymui. Pakruojo rajonas nuo seno garsėja kaip malūnų ir alaus kraštas. Šiaulių apskritis 276,6 387,6 434,2 490,2 486,8 76,0 Tai dar viena turizmo sritis, turinti didžiulį plėtros potencialą. Amatų ir kulinarinio paveldo sintezė, Akmenės r. sav. 32 42,7 62,6 104,7 97,9 205,9 sutvarkius ir lankymui pritaikius tokius architektūrinio paveldo objektus kaip malūnus ir buvusias Joniškio r. sav. 2,7 2,9 3,6 2,3 3,1 14,8 dvarvietes, sudaro prielaidas kultūrinio - pažintinio turizmo vystymui, tokios veiklos pastaruoju metu Kelmės r. sav. 0,7 13,1 8,1 11,1 11,7 1571,4 labai populiarėja Lietuvoje ir Europoje. Pakruojo r. sav. 55,2 63,1 71,5 97,2 106,4 92,8 Radviliškio r. sav. 6,7 9,4 9,7 11,3 12,5 86,6 Pakruojo rajonas pasižymi ir dideliu sportinio, pramoginio turizmo potencialu. Plėtojant Šiaulių m. sav. 170,8 225,5 251 242,1 231,9 35,8 Šiaulių r. sav. 8,5 30,9 27,7 21,5 23,3 174,1 dviračių, motokroso sporto šakas, pramogoms pritaikius išeksploatuotų karjerų teritorijas, Pakruojo Tauragės apskritis 27 32,4 63,5 56,9 47,5 75,9 rajonas turi galimybę tapti populiariu turistinės traukos objektu Šiaurės Lietuvoje. Telšių apskritis 3825,3 6316,5 5878,2 1510,5 3045,6 -20,4 Utenos apskritis 266,4 239,7 329,9 340,3 346,8 30,2 Vilniaus apskritis 13575,8 16296,5 20855,6 22110,1 21527,1 58,6 1.2.1. Ekonominės aplinkos apžvalga Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Turizmas yra vienas svarbiausių sektorių Europos ekonomikoje. ES turizmo pramonė sukuria Nepaisant to, kad TUI vienam gyventojui rodiklis Šiaulių regione buvo mažas, tačiau 2005- daugiau nei 5 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), 1,8 mln. įmonių 2009 m. jis gana sparčiai augo. Minėtu laikotarpiu rodiklio augimas siekė 84 proc., kai tuo tarpu šalyje veikiančių šioje srityje dirba apie 5,2 proc. visos darbo jėgos (apytikriai 9,7 milijono darbo vietų). – 44 proc. Šiaulių apskrities rodikliui artimas tik Tauragės apskrities rodiklis, kuris siekė 83 proc., o Vertinant su turizmu susijusių sektorių rodiklius, šie skaičiai dar padidėja: turizmas netiesiogiai sukuria sparčiau TUI vienam gyventojui augo tik Marijampolės apskrityje (229 proc.). daugiau kaip 10 proc. Europos Sąjungos BVP, o su turizmu susijusiuose sektoriuose dirba apie 12 proc. TUI vienam gyventojui regione 2005-2009 m. siekė nuo 775 iki 1425 Lt., arba apie 14,1 proc. visos darbo jėgos. Lietuvos vidurkio. Beveik visu analizuojamu laikotarpiu regione didžiausios TUI vienam gyventojui Siekiant įvertinti Šiaulių regiono ekonominį potencialą, šiame poskyryje trumpai apžvelgiami buvo Akmenės ir Pakruojo rajonų savivaldybėse, šiek tiek mažesnės – Šiaulių miesto savivaldybėje. TUI apskrities makroekonominiai rodikliai juos lyginant su šalies rodikliais. vienam gyventojui dinamika regione pateikiama 1.2.1.1 paveiksle.

Bendrasis vidaus produktas yra vienas iš rodiklių, parodantis tam tikros administracinės teritorijos išsivystymo lygį ir raidos tendencijas. BVP parodo per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų vertę. Lietuvoje šis rodiklis yra analizuojamas tik šalies ir apskričių lygmeniu. Šiaulių

32 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 33 1.2.1.1 pav. TUI, tenkančių 1-am gyventojui, dinamika Šiaulių regione, Lt. Akivaizdu, kad daugiausia MI tenka regiono centrui – Šiaulių miestui. MI kiekis, tenkantis 12000 vienam gyventojui Šiaulių regione 2005-2009 m. siekė 48,67 – 79,9 proc. Lietuvos vidurkio, taip pat pastebima, kad ši dalis kasmet didėjo. Arčiausiai Lietuvos vidurkio (MI/gyventojui) arba jį viršija 10000 Akmenės ir Joniškio rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybių rodikliai (1.2.1.3 pav.).

8000 1.2.1.3 pav. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, dinamika, Lt.

6000 10000 9000 4000 8000 7000 2000 6000 5000

0 4000 3000 Lietuvos Šiaulių Akmenės r. Joniškio r. Kelmės r. Pakruojo r. Radviliškio Šiaulių m. Šiaulių r. 2000 Respublika apskritis sav. sav. sav. sav. r. sav. sav. sav. 1000 0 2005 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Šiaulių Akmenės r. Joniškio r. Kelmės r. Pakruojo r. Radviliškio r. Šiaulių m. Šiaulių r. sav. Šaltinis: LR statistikos departamentas. Respublika apskritis sav. sav. sav. sav. sav. sav.

Daugiausia TUI Šiaulių regione analizuojamu laikotarpiu pritraukta iš Danijos, Vokietijos ir 2005 2006 2007 2008 2009 Nyderlandų. Pastebimas TUI srauto didėjimas iš Islandijos, Estijos, Švedijos bei Norvegijos. Daugiausiai Šaltinis: LR statistikos departamentas. yra investuojama į apdirbamąją gamybą; žemės ūkį, medžioklę, miškininkystę ir žuvininkystę; nekilnojamąjį turtą, nuomą ir kt. verslo veiklas. Tuo tarpu į viešbučių ir restoranų verslą užsieniečiai Apgyvendinimo ir maitinimo veiklų vystymui Lietuvoje 2005-2008 m. vidutiniškai teko 1,46 2005-2009 m. laikotarpiu investavo tik apie 0,4-0,5 mln. Lt. kasmet. Apie TUI į poilsio organizavimo, proc. visų materialinių investicijų (atitinkamai 1,41; 1,89; 1,28; 1,26 proc. paeiliui kasmet), tuo tarpu kultūrinę ir sportinę veiklą duomenų nėra. Šiaulių apskrityje – tik 0,73 proc. visų MI (atitinkamai 0,86; 0,56; 1,11; 0,41 proc. kasmet). Santykinai didesnė MI dalis apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui tenka Šiaulių miesto (vid. 1,02 proc.), Tuo tarpu materialinės investicijos (toliau – MI) Šiaulių regione, priešingai nei bendras Radviliškio (0,59 proc.) ir Šiaulių (0,58 proc.) rajonų savivaldybėse negu kituose rajonuose, kur minėti Lietuvos rodiklis, 2005-2009 m. didėjo. Be abejo, didžiausias MI srautas daugelyje rajonų ir apskričių rodikliai siekia vos iki 0,2 proc. buvo 2007 m., tai būdinga ir Šiaulių apskričiai bei didžiajai daliai jos savivaldybių. Per minėtą laikotarpį Šiaulių apskritis buvo viena iš dviejų Lietuvoje, kurioje MI ne mažėjo, bet padidėjo 27 proc. (Šiaulių Veikiantys ūkio subjektai. Kaip pažymima 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų apskrityje MI padidėjo 27 proc., o Utenos – 30 proc.). Kitose apskrityse MI mažėjimas sudarė nuo 0,3 iki programoje, Lietuva patenka į pasaulio šalių, turinčių palankiausią verslo aplinką, dvidešimtuką, 48 proc., vidutiniškai Lietuvoje MI sumažėjo 20 proc. ką didele dalimi sąlygoja stabili makroekonominė aplinka (Pasaulio Banko ir Tarptautinės Finansų Korporacijos duomenys). Nepaisant to, verslo rodikliai tiek visoje Lietuvoje, tiek Šiaulių apskrityje Šiaulių regione sparčiausiai MI minimu laikotarpiu augo Akmenės (273,3 proc.), Joniškio (172 ženkliai atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Šiaulių apskrityje 2011 m. pradžioje veikė 7004 verslo subjektai proc.) rajonų savivaldybėse. Šiaulių rajono (16,2 proc.) MI augo lėčiau, o Šiaulių miesto (0,3 proc.) – tai sudarė 8 proc. visų šalies veikiančių ūkio subjektų. Daugiau nei pusė visų regiono ūkio subjektų Kelmės (18,8 proc.), Radviliškio (16,4 proc.) ir Pakruojo (8,4 proc.) rajonų savivaldybėse MI mažėjo. veikė Šiaulių m. savivaldybėje. Nuo 2005 m. pradžios veikiančių ūkio objektų skaičius augo Šiaulių Materialinių investicijų dinamika pateikta 1.2.1.2 paveiksle. rajono bei Šiaulių miesto savivaldybėse, o Radviliškio, Joniškio bei Akmenės rajonų savivaldybėse jis mažėjo (1.2.1.2 lentelė). 1.2.1.2 pav. Materialinių investicijų dinamika Šiaulių regione, mln. Lt. 1400000 1.2.1.2 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus dinamika

1200000 Pokytis 2005-2011, Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 proc. 1000000 Lietuvos Respublika 72330 73344 76516 81376 84574 83201 86987 20,3

800000 Šiaulių apskritis 6184 6297 6359 6625 6825 6665 7004 13,3 Akmenės r. sav. 361 362 351 347 348 346 346 -4,2 600000 Joniškio r. sav. 482 474 442 450 455 446 449 -6,8

400000 Kelmės r. sav. 487 502 496 524 523 499 538 10,5 Pakruojo r. sav. 402 400 365 382 385 376 402 0,0 200000 Radviliškio r. sav. 607 606 591 623 601 579 590 -2,8

0 Šiaulių m. sav. 3195 3276 3443 3586 3745 3660 3840 20,2 Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. Šiaulių r. sav. 650 677 671 713 768 759 839 29,1 sav. Šaltinis: LR statistikos departamentas.

2005 2006 2007 2008 2009 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

34 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 35 Europos Sąjungos šalyse 1000-iui gyventojų tenka 50-60 įmonių, tuo tarpu Lietuvoje – apie 27, Šiaulių apskrityje – 21 įmonė. Nors šie rodikliai yra linkę didėti, tačiau didėjimo tempas nėra didelis. Suprantama, didžiausias rodiklis apskrityje fiksuojamas Šiaulių mieste, tačiau jis beveik 50 proc. atsilieka nuo ES vidurkio.

1.2.1.3 lentelė. 1000-iui gyventojų tenkantis veikiančių ūkio subjektų skaičius 2005–2011 m., vnt. Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Lietuvos Respublika 21,1 21,6 22,6 24,2 25,2 25,0 26,8 Šiaulių apskritis 17,1 17,6 18,0 18,9 19,7 19,5 21,3 Akmenės r. sav. 12,4 12,7 12,4 12,5 12,8 12,9 13,4 Joniškio r. sav. 15,4 15,4 14,5 14,9 15,3 15,2 15,9 Kelmės r. sav. 12,3 12,8 12,8 13,8 14,0 13,6 15,1 Pakruojo r. sav. 14,0 14,1 13,1 13,9 14,3 14,2 15,6 Radviliškio r. sav. 12,0 12,1 11,9 12,6 12,4 12,2 12,9 Šiaulių m. sav. 24,6 25,4 26,8 28,2 29,7 29,2 31,8 Šiaulių r. sav. 12,7 13,3 13,3 14,2 15,3 15,4 17,8 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Daugiausia ūkio subjektų veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto, nekilnojamojo turto nuomos ir kitos verslo veiklos, transporto ir saugojimo, kitos aptarnavimo veiklos srityse. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius Šiaulių apskrityje 2011 m. pradžioje sudarė vos 2,86 proc. (200 vnt.) visų veikiančių ūkio subjektų (2005 m. – 3,14 proc.), kai tuo tarpu Lietuvoje – 3,54 proc. (2005 m. – 3,66 proc.). 1.2.1.4 lentelėje pateikiami 2005-2011 m. pradžios duomenys apie Šiaulių apskrityje veikiančias apgyvendinimo bei maitinimo įstaigas bei procentinė jų dalis visoje veikiančių verslo subjektų struktūroje.

1.2.1.4 lentelė. Šiaulių apskrityje veikiančios apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Teritorija minimalią dalį visų investicijų, šis rodiklis ženkliai atsilieka nuo šalies atitinkamo rodiklio. Apskrityje Vnt. proc. Vnt. proc. Vnt. proc. Vnt. proc. Vnt. proc. Vnt. proc. Vnt. proc. veikia santykinai mažas verslo subjektų skaičius, ypač maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų. Šiaulių Lietuvos 2648 3,7 2706 3,7 2994 3,9 3067 3,8 3069 3,6 3011 3,6 3080 3,5 regiono makroekonominiai rodikliai, lyginant su kitomis šalies apskritimis, yra vidutiniai, nors Šiaulių Respublika mieste šie rodikliai dažnai aukštesni, kai tuo tarpu labiau periferinių apskrities savivaldybių rodikliai Šiaulių 194 3,1 196 3,1 191 3,0 188 2,8 188 2,8 191 2,9 200 2,9 dažnai nesiekia šalies vidurkio. apskritis Akmenės r. 7 1,9 6 1,7 11 3,1 10 2,9 12 3,4 11 3,2 12 3,5 sav. 1.2.2. Socialinės aplinkos apžvalga Joniškio r. sav. 13 2,7 16 3,4 18 4,1 17 3,8 18 4,0 18 4,0 18 4,0 Kelmės r. sav. 18 3,7 15 3,0 17 3,4 18 3,4 16 3,1 15 3,0 15 2,8 Pakruojo r. 9 2,2 9 2,3 9 2,5 7 1,8 7 1,8 7 1,9 7 1,7 Kaip buvo minėta anksčiau, Šiaulių apskrityje gyvena apie 10 proc. Lietuvos gyventojų (329 sav. tūkst.). 36,8 proc. jų gyvena regiono centre – Šiaulių mieste. Miesto gyvenamojoje vietoje gyvena Radviliškio r. 29 4,8 29 4,8 24 4,1 24 3,9 24 4,0 26 4,5 25 4,2 kiek daugiau nei 61 proc. visų gyventojų, apie 39 proc. gyvena kaimuose. Kaip ir visoje Lietuvoje, sav. gyventojų skaičius apskrityje yra linkęs mažėti. Per 2005-2011 m. laikotarpį, apskrityje gyventojų Šiaulių m. sav. 106 3,3 110 3,4 100 2,9 100 2,8 97 2,6 97 2,7 102 2,7 skaičius sumažėjo 8,8 proc., tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį – 5,27 proc.. Sparčiausiai Šiaulių r. sav. 12 1,8 11 1,6 12 1,8 12 1,7 14 1,8 17 2,2 21 2,5 gyventojų skaičius mažėjo Akmenės (11,5 proc.), Kelmės (10,4 proc.), Pakruojo (10,24 proc.) rajonuose, Šaltinis: LR Statistikos departamentas. mažiausiai – Šiaulių mieste – 7 proc.. Gyventojų skaičiaus dinamika pateikiama 1.2.2.1 paveiksle. Apibendrinimas. Vertinant ekonominę situaciją, Šiaulių apskritis šalies kontekste nėra lyderė, nors pagal plotą yra antra Lietuvoje, čia gyvena apie 10 proc. šalies gyventojų, sukuriama apie 8 proc. šalies BVP. Regionas nėra patrauklus investuotojams – apskrities TUI vienam gyventojui 7 kartus atsilieka nuo šalies rodiklio, tuo tarpu MI vienam gyventojui sudaro apie 78 proc. šalies vidurkio. Regiono verslo rodikliai ženkliai atsilieka nuo lyderiaujančių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų. Tiek tiesioginės, tiek materialinės investicijos į apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro

36 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 37 1.2.2.1 pav. Šiaulių apskrities gyventojų skaičiaus dinamika 2005-2011 m. pradžioje 1.2.2.2 pav. Šiaulių apskrities savivaldybių gyventojų sudėtis pagal amžių 2010 m. 140000 Šiaulių r. sav. 7833 33319 8047 120000 Šiaulių m. sav. 17228 89904 18321 100000 Radviliškio r. sav. 7620 31801 8205

80000 Pakruojo r. sav. 4308 17722 4531

60000 Kelmės r. sav. 5700 24068 7033

Joniškio r. sav. 40000 4615 19689 5006 Akmenės r. sav. 4252 17773 4712 20000 Šiaulių apskritis 51556 234276 55855 0 Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. Lietuvos Respublika 499299 2295339 534401 sav. 0% 20% 40% 60% 80% 100% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 0-14 m. 15-64 m. Vyresni nei 64 m. Šaltinis: LR statistikos departamentas. Šaltinis: LR statistikos departamentas. Vidutinis gyventojų amžius apskrityje 2011 m. pradžioje siekė 39,4 metų (kaip ir šalies rodiklis), 1.2.2.3 pav. Šiaulių apskrities gyventojų sudėties pagal amžių kitimas 2005-2010 m. nors 2005-2010 m. vidutinis amžius apskrityje buvo mažesnis nei šalyje. Tai rodo, kad Šiaulių apskrityje visuomenė „sensta“ sparčiau nei šalyje. 300000 241164 240419 239919 238702 236958

250000 234276 Kaip ir visoje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje moterų skaičius lenkia vyrų skaičių – šalyje šis santykis siekia 46,5 proc. ir 53,5 proc.; o apskrityje – 45,65 proc. ir 53,35 proc. 200000

Analizuojant 2005-2010 m. laikotarpį, gimstamumas Lietuvoje padidėjo 16,65 proc., Šiaulių 150000 apskrityje – 8,94 proc. Sparčiausiai gimstamumas augo Šiaulių miesto savivaldybėje (26,5 proc.), taip pat nežymiai augo Akmenės (3,7 proc.), Kelmės (5,44 proc.) ir Radviliškio (2,86 proc.) rajonų 100000 64720 61531 58353 56191 savivaldybėse. Tuo tarpu gimstamumas mažėjo Pakruojo (9,9 proc.), Joniškio (7 proc.) ir Šiaulių (0,23 54871 55065 55441 55165 56009 55855 52949 51556 proc.) rajonų savivaldybėse. Panašiai kito ir gimusiųjų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų. 2009 m. 50000 (tai paskutiniai metai, kuriais Statistikos departamentas pateikia šią informaciją) Lietuvoje šis rodiklis 0 siekė 11, o apskrityje – 10,1 gimusiųjų. Labiausiai šis rodiklis išaugo Šiaulių mieste – nuo 8,2 gimusiųjų, 2005 2006 2007 2008 2009 2010 tenkančių 1000-iui gyventojų 2005 m. (tai žemiausias rodiklis tarp visų apskrities savivaldybių tais metais) iki 10,8 2009 m. Taip pat rodiklis didėjo Akmenės (nuo 8,4 iki 9,7), Joniškio (nuo 8,8 iki 9,6), 0-14 m. 15-64 m. Vyresni nei 64 m. Kelmės (nuo 8,4 iki 10,3), Radviliškio (nuo 9 iki 9,4), Šiaulių (nuo 8,5 iki 10,2) rajonų savivaldybėse; o Šaltinis: LR statistikos departamentas. sumažėjo tik Pakruojo rajone (nuo 9,6 iki 9,3). 2010 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sudarė 68,6 proc. (šalyje – 69 proc.), kai Mirtingumas tiek šalyje (-3,8 proc.), tiek apskrityje (-5,8 proc.) mažėjo. Labiausiai jis sumažėjo tuo tarpu 2005 m. – 66,8 proc. (šalyje – 68 proc.). Taigi, darbingo amžiaus gyventojų grupės dalis Akmenės (18,3 proc.), Šiaulių (17,4 proc.) ir Pakruojo (14 proc.) rajonų savivaldybėse, šiek tiek mažiau bendrame kontekste didėja, kaip ir pensinio amžiaus gyventojų dalis, itin sparčiai mažėja gyventojų – Joniškio r. (3 proc.), Šiaulių m. (0,5 proc.) ir Kelmės r. (0,35 proc.) savivaldybėse, o padidėjo tik iki 15 m. amžiaus dalis. Gyventojai iki 15 metų yra pagrindinė grupė, turinti užtikrinti darbingo Radviliškio rajono savivaldybėje (3,5 proc.). Analizuojant 1000-iui gyventojų tenkantį mirusiųjų skaičių amžiaus žmonių grupės ir pensinio amžiaus grupės balansą, o kartu ir gyventojų skaičiaus stabilumą tenka pastebėti, kad tiek šalyje, tiek apskrityje 2005-2009 m. laikotarpiu jis buvo didesnis už 1000-iui regione. Spartus gyventojų iki 15 m. amžiaus skaičiaus mažėjimas ateityje gali lemti spartų gyventojų tekusį gimusiųjų skaičių. Visoje apskrityje tik vieninteliame Šiaulių mieste 2009 m. 1000-iui darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą, pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimą. Tokios gyventojų tenkančių gimusiųjų skaičius buvo didesnis už mirusiųjų skaičių (atitinkamai 10,8 ir 10,5). tendencijos gali lemti rimtas socialines, ekonomines ir demografines problemas ateityje. Detalus gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes pokytis pateiktas 1.2.2.1 lentelėje. Analizuojant gyventojų skaičiaus kitimą pagal amžiaus grupes Šiaulių regione matyti, kad 2005-2010 metais itin sumažėjo 0-14 m. amžiaus grupės gyventojų skaičius – net 20 proc. Ne taip sparčiai mažėjo darbingo amžiaus gyventojų – 2,9 proc. Tuo tarpu pensinio amžiaus (vyresni nei 64 m.) gyventojų skaičius padidėjo 1,8 proc. (paveikslai toliau).

38 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 39 1.2.2.1 lentelė. Gyventojų skaičiaus pokytis 2005-2010 m. laikotarpiu (23,2 proc.) apskričių rodiklių. 0-15 m. amžiaus Darbingo amžiaus Pensinio amžiaus gyventojų pokytis gyventojų pokytis gyventojų pokytis Atitinkamai 66,6 proc. Šiaulių apskrities gyventojų 2010 m. turėjo vidurinį išsilavinimą (šalyje Teritorija – 59,4 proc.) ir 10,3 proc. – žemesnį už vidurinį išsilavinimą (šalyje – 8 proc.). Pagal vidurinį išsilavinimą Skaičiaus Pokytis, Skaičiaus Pokytis, Skaičiaus Pokytis, pokytis proc. pokytis proc. pokytis proc. turinčių gyventojų skaičių Šiaulių apskritis yra šešta tarp visų Lietuvos apskričių. Žemesnį už vidurinį Lietuvos Respublika -24731 -4,2 -2084 -0,1 4775 0,9 išsilavinimą turinčių žmonių dalis Šiaulių apskrityje yra didesnis nei šalies vidurkis, šiuo atžvilgiu ji Šiaulių apskritis -3189 -4,9 -745 -0,3 194 0,4 lenkia tik Telšių ir Tauragės apskritis. Akmenės r. sav. -288 -5,1 -1108 -5,9 150 3,3 1.2.2.4 pav. Gyventojai pagal išsilavinimą (25–64 metų) 2010 m., proc. Joniškio r. sav. -1370 -22,9 -599 -3,0 69 1,4 Kelmės r. sav. -1576 -21,7 -1071 -4,3 -259 -3,6 Vilniaus apskritis5,6% 49,4% 44,9% Pakruojo r. sav. -1162 -21,2 -904 -4,9 -50 -1,1 Utenos apskritis 7,7% 66,7% 25,6% Radviliškio r. sav. -1798 -19,1 -1230 -3,7 -101 -1,2 Šiaulių m. sav. -3725 -17,8 -1991 -2,2 1149 6,7 Telšių apskritis 10,6% 66,2% 23,2% Šiaulių r. sav. -2158 -21,6 15 0,0 26 0,3 Tauragės apskritis 16,7% 67,6% 15,7% Šaltinis: LR statistikos departamentas. Šiaulių apskritis 10,3% 66,6% 23,1% Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia ne tik didelis mirtingumas, bet ir vidinė bei tarptautinė Panevėžio apskritis 9,6% 67,6% 22,8% migracija. Nuo 2005 m. migracijos saldo Šiaulių apskrityje ir jos savivaldybėse buvo neigiamas. Marijampolės apskritis 9,9% 72,4% 17,7% Neigiamas migracijos saldo itin padidėjo 2009-2010 metais. Daugiausiai gyventojai Šiaulių apskritį Klaipėdos apskritis 8,2% 59,5% 32,4%

palieka emigruodami į užsienį. Kauno apskritis 7,0% 54,3% 38,7%

1.2.2.2 lentelė. Migracijos saldo Šiaulių apskrityje Alytaus apskritis5,8% 70,8% 23,4% Lietuvos Respublika 8,0% 59,4% 32,6% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Vidinė ir tarptautinė migracija 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Šiaulių apskritis -2052 -1439 -2167 -2554 -3472 -11428 Akmenės r. sav. -250 -195 -225 -345 -419 -874 Žemesnis (ISCED 0, 1, 2) Vidutinis (ISCED 3, 4) Aukščiausias (ISCED 5, 6) Joniškio r. sav. -223 -191 -104 -238 -307 -879 Šaltinis: LR statistikos departamentas. Kelmės r. sav. -321 -256 -307 -435 -379 -1005 *Duomenų savivaldybių lygmeniu Statistikos departamentas nepateikia. Pakruojo r. sav. -202 -226 -237 -249 -286 -694 Radviliškio r. sav. -274 -228 -205 -573 -550 -1571 Lyginant su 2005 m., Šiaulių apskrityje asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis šiek tiek Šiaulių m. sav. -662 -240 -1067 -764 -799 -4451 padidėjo (nuo 22,2 iki 23,1 proc., nors absoliutus skaičius sumažėjo 3,9 proc.), tačiau šalies kontekste Šiaulių r. sav. -120 -103 -22 50 -732 -1954 apskritis iš penktos-šeštos vietos (kurią dalijosi su Utenos apskritimi) krito į septintą; tai reiškia, kad Tarptautinė migracija kitose apskrityse aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius augo sparčiau. Šiaulių apskritis -1061 -474 -903 -1318 -2533 -10572 Akmenės r. sav. -62 -31 -53 -120 -237 -649 1.2.2.5 pav. Šiaulių apskrities gyventojų (25-64 m.) išsilavinimas 2005-2010 m. (tūkst. gyv.) Joniškio r. sav. -86 -44 -19 -105 -155 -739 140 120,1 118,8 120,5 119,4 Kelmės r. sav. -63 -48 -47 -134 -140 -794 116,2 113,9 120 Pakruojo r. sav. -61 -15 -41 -69 -125 -500 Radviliškio r. sav. -91 -72 -89 -238 -376 -1381 100 Šiaulių m. sav. -569 -168 -514 -409 -1040 -4800 80

Šiaulių r. sav. -129 -96 -140 -243 -460 -1709 60 43,2 42,5 41,5 Šaltinis: LR statistikos departamentas. 40,7 40,1 41,1 40

Gyventojų išsilavinimas. Regiono žmogiškųjų išteklių kokybiniai aspektai yra itin svarbūs 20 31,1 33,5 27,7 24 20,7 18,4 kalbant apie regiono ekonominę bei socialinę plėtrą. Tai svarbi prielaida ir turizmo, kaip verslo, plėtrai. 0 Gyventojų išsilavinimas yra vienas iš rodiklių, apibrėžiančių žmogiškųjų išteklių kokybę tam tikroje 2005 2006 2007 2008 2009 2010

teritorijoje. Žemesnis (ISCED 0, 1, 2) Vidutinis (ISCED 3, 4) Aukščiausias (ISCED 5, 6)

2010 metais 23,1 proc. 25–64 metų amžiaus Šiaulių apskrities gyventojų turėjo aukštąjį Šaltinis: LR statistikos departamentas. išsilavinimą (šalyje – 32,6 proc.). Tarp dešimties Lietuvos apskričių tai septintas rodiklis po Vilniaus Tuo tarpu apskrities gyventojų, turinčių vidutinį išsilavinimą, skaičius sumažėjo 0,58 proc., (44,9 proc.), Kauno (38,7 proc.), Klaipėdos (32,4 proc.) Utenos (25,6 proc.), Alytaus (23,4 proc.) ir Telšių turinčių žemesnį išsilavinimą – 40,8 proc.

40 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 41 Užimtųjų skaičius 2005-2010 m. Šiaulių apskrityje sumažėjo nuo 153,1 iki 127,9 tūkst. gyventojų. Didžiausias užimtųjų skaičius apskrityje buvo 2008 m. ir siekė 158,8 tūkst.. Minėtu laikotarpiu sparčiausiai užimtųjų skaičius mažėjo Pakruojo (37,6 proc., nuo 11,7 iki 7,3 tūkst.) ir Joniškio (32,8 proc., nuo 13,1 iki 8,8 tūkst.) rajonų savivaldybėse. Kitose apskrities savivaldybėse užimtųjų skaičius mažėjo 10-18 proc.

1.2.2.7 pav. Užimtųjų skaičiaus dinamika Šiaulių apskrities savivaldybėse (tūkst. gyv.) 80

70 66,8 63,4 63,1 62,4 62,1

60 55,9

50

40

30 21,8 20,7 20,5 20,1 19,2 18,9 18,8 18,9 18,4 18,1 16,6 16,8 16,2 20 16,4 14,7 14,3 14,2 13,8 13,2 13,1 12,3 12,2 11,6 11,7 11,4 10,9 10,9 10,4 10,4 10,4 9,8 10,2 8,9 8,8 8,5 10 7,3

0 Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. sav. 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Nedarbas. 2005 – 2007 metais šalyje ir visose apskrityse nedarbo lygis mažėjo. Nuo 2007 m. tiek šalies mastu, tiek atskirose apskrityse, taip pat ir Šiaulių apskrityje, nedarbo lygis pradėjo didėti. Vertinant 2005-2010 laikotarpį, nedarbo lygis šalyje padidėjo daugiau nei dvigubai ir siekė 115 proc. Labiausiai nedarbas išaugo Marijampolės apskrityje – 5 kartus, mažiausiai – Šiaulių apskrityje – 87 proc., šis rodiklis artimas Vilniaus, Tauragės, Kauno apskričių rodikliams, kurie siekė atitinkamai 88,4, Gyventojų (15-64 m.) užimtumas. Užimtumo lygis Lietuvoje, didėjęs iki 2007 metų, 2008 m. 88,3 ir 89,9 proc. nežymiai sumažėjo, o 2009-2010 m. smuko žemiau nei 2005 m. rodiklis. 2005 m. užimtumo lygis siekė 62,6 proc., o 2010 m. – 57,8 proc. Šiaulių apskrityje rodikliai šiek tiek mažesni ir minėtais metais siekė 2005 metais Šiaulių apskritis buvo II-a pagal nedarbo lygį šalyje. Šis rodiklis čia siekė 10,1 proc., atitinkamai 60,5 ir 54,5 proc. Tai vieni mažiausių rodiklių šalyje ir 2010 m. lenkė tik Telšių, Panevėžio bei jį lenkė tik Panevėžio apskrities rodiklis (10,8 proc.). Tuo tarpu šalyje nedarbas siekė 8,3 proc. 2010 m. Utenos apskrities rodiklius, kurie atitinkamai siekė 52,6, 52,9 ir 53,9 proc. situacija kiek pasikeitė – Šiaulių apskritis tapo IV-a pagal šį rodiklį tarp visų apskričių. Nedarbo lygis minėtais metais apskrityje siekė 18,9 proc. (šalyje – 17,8 proc.). 1.2.2.6 pav. Užimtumo lygis Lietuvos apskrityse 2005-2010 m., proc. 80 1.2.2.8 pav. Nedarbo lygis Lietuvos apskrityse 2005-2010 m., proc. 7 4 1 2 , , , , 2 , 4 4 7 3 2 , , 7 7 7 9 , , 3 4 4 , 2 2 1 , , , 6 6 6 6 9 , , 4 4 2 5 4 3 3 6 , , , , 5 5 1 1 6 6 6 , , , , , , , , 5 5 5 5 6 6 5 , , 4 2 2 , , , 4 4 70 4 6 , , 4 4 4 5 3 3 3 4 4 3 1 6 6 , 3 3 3 3 3 3 3 3 6 6 6 6 , , , , 3 3 2 4 5 6 6 2 2 2 1 6 6 6 , , , 2 2 9 6 6 6 3

, 25 6 6 6 6 , 1 6 6 6 6 6 6 6 , 1 1 1 1 7 7 6 2 , 6 6 5 3 2 6 6 6 , , , 0 0 0 1 6 6 , , 0 8 7 8 , 9 3 3 3 6 , , , 9 1 6 6 6 6 , , , 1 , 8 8 8 6 6 6 8 8 6 8 5 7 7 7 1 5 7 7 7 , 7 5 5 5 5 2 5 5 , 9 9 9 5 5 5 5 , , 2 5 5 5 , 5 9 6 5 , , , 4 60 2 3 3 , 5 8 8 3 2 2 5 , 3 5 5 2 8 , 5 9 1 , 5 5 7 20 , 2 1 7 7 , 1 6 6 1 , 1 6 1 4 5 2 50 3 1 1 , , 5 7 1 1 4 4 1 14 , 1 1 14 , 13 ,

15 3 13 , 40 8 1 1 11 , 9 1 0 10 , , 9 10 , 1 9 , 6 3 2 , 9 , , 8 , 8 30 10 2 8 8 , 8 8 7 6 5 , 3 , , 7 , 9 9 9 7 8 7 7 6 6 6 6 , , , 5 4 , 6 , , 6 , , , 1 6 , , 6 , 6 5 5 5 5 5 5 5 4 4 5 5 5 3 2 3 2 5 5 , 1 1 , , 5 , , , , 5 , , 4 4 3 4 4 4 4 4 4 20 , 4 4 , 8 6 ,

5 , 3 3 3 2 2 2 10 0 0 Lietuvos Alytaus Kauno apskritisKlaipėdos MarijampolėsPanevėžioŠiaulių apskritisTauragės Telšių apskritiUstenos apskritisVilniaus Lietuvos Alytaus Kauno apskritis Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių apskritis Tauragės Telšių Utenos apskritis Vilniaus Respublika apskritis apskritis apskritis apskritis apskritis apskritis Respublika apskritis apskritis apskritis apskritis apskritis apskritis apskritis 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Šaltinis: LR statistikos departamentas.

42 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 43 Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2010 m. siekė 14,5 proc., kai tuo tarpu 2005 m. jis buvo 4,8 proc., taigi per šį laikotarpį rodiklis padidėjo 9,7 procentinio punkto. Šiaulių apskrityje šis rodiklis padidėjo šiek tiek mažiau – 8,7 proc. p. (nuo 5,1 iki 13,8 proc.). Labiausiai registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis regione padidėjo Šiaulių m. ir Šiaulių r. savivaldybėse – beveik 10 proc. , atitinkamai nuo 2,7 iki 12,2 proc. ir nuo 4,2 iki 13,9 proc. Aukščiausias rodiklis 2010 m. fiksuojamas Kelmės (18,2 proc.) ir Akmenės (18 proc.) rajonų savivaldybėse. Išsamesni duomenys pateikiami 1.2.2.9 paveiksle.

1.2.2.9 pav. Registruotų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių apskrityje 2

20 , 8 8 1 1 18 4 , 5 1

16 9 8 , 6 , , 3 3 3 9 , 1 1 1 4 2 2 , ,

14 9 1 2 , 2 4 , 1 1 1 1 1

12 1 9 0 , 6 , 1 9 9 8 7 6 , 5 ,

10 , 9 , 2 8 , 8 8 8 8 1 , 8 ,

8 7 1.3. Kultūrinio, gamtinio ekologinio, socialinio ir aktyvaus turizmo 2 2 6 , , 6 6 5 , 2 1 , , 9 5 7 , 5 , 5 6 4 apžvalga , 4 2 4 , 4 7 5 , 4 , 2 2 3 , , 3 8 8 8 8 8 8 7 7 , , , , , , , , 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1.3.1. Kultūrinio turizmo išteklių ir situacijos apžvalga 0 Šiaulių Akmenės r. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. apskritis sav. sav. sav. Gausūs šalies kultūros ištekliai yra viena iš svarbiausių prielaidų siekiant išsaugoti ir plėtoti 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Apibendrinant Šiaulių regiono demografines tendencijas, nedarbo ir užimtumo situaciją, šalies ir atskirų regionų kultūrinį identitetą bei savitumą. Lietuvos, o ypač jos kaimiškųjų regionų, galima teigti, kad regioną, kaip ir visą šalį, neigiamai paveikė ekonominė krizė, kurios padariniai – turizmo konkurencingumo srityje lemiamą vaidmenį vaidina istorinė praeitis ir išlikęs kultūrinis sumažėjęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius, jo dalis bendroje struktūroje, padidėjęs nedarbo paveldas bei natūrali gamta. Lietuvoje dar nėra galutinai suformuoti kultūros išteklių tinkamumo lygis. Nerimą kelia demografinė regiono situacija – gyventojų skaičius ženkliai mažėja, ypač tai rekreacijai ir turizmui vertinimo kriterijai, tačiau galima įvertinti naudą, išreikštą bendravimo su būdinga mažesnėms rajoninėms savivaldybėms. Nors regione gimusiųjų skaičius linkęs didėti, tačiau gamta dažnumu, nulemtą poilsiautojų skaičiaus, rekreacinių teritorijų pasiekiamumu ir patrauklumu. gimstamumo rodikliai vis dar mažesnis nei mirtingumo rodikliai. Didėja ir vidutinis gyventojų amžius Rekreacinės teritorijos naudojimo intensyvumas matuojamas pagal poilsiautojų tankumą, kuris – tai rodo visuomenės „senėjimo“ tendencijas. Aukštas nedarbo lygis bei maža darbo vietų pasiūla nustatomas vienkartinių žmonių skaičiumi ploto vienete ir poilsiniu apkrovimu, matuojamu žmonių ekonominiu sunkmečiu paskatino rajono gyventojų emigraciją, kas sumažino darbo jėgos, tame tarpe praleisto laiko suma ploto vienete per laikotarpį. ir kvalifikuotos, pasiūlą. Kultūrinio turizmo sąvoką aiškiai apibrėžia 2006 m. UNESCO patvirtintas „Baltijos šalių Kultūrinio turizmo dokumentas“, kuriame „kultūrinis turizmas“ suvokiamas kaip „kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirti vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus“.

Tiksliausias turizmo išteklių apibūdinimas pateiktas Lietuvos Respublikos Turizmo įstatyme1, kuriame teigiama, kad turizmo ištekliai – tai turistinį interesą turintys objektai ir vietovės. Rekreaciniai ištekliai įvardinti kaip gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

Kultūrinis turizmas – turizmo rūšis, kai keliaujama susipažinti su vietos kultūra (menu, kalba, architektūra, papročiais ir kt.), dalyvauti meno renginiuose. Pagal kelionės tikslą gali būti skirstomas į

1- 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211 redakcija

44 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 45 smulkesnius porūšius (lingvistinis, pilių, pramonės, kulinarinis ir kt.).

Šioje galimybių studijos dalyje bus analizuojami esami visų Šiaulių regiono savivaldybių (išskiriant Šiaulių miesto savivaldybę) kultūrinio turizmo ištekliai, išskiriant juos į tokias grupes: sakraliniai objektai, architektūros paminklai, archeologinio paveldo objektai, technikos paminklai, dailės paminklai.

Pridėtinę kultūrinio turizmo objektų vertę didina jų įtraukimas į kultūros vertybių registrą. Šiaulių regiono objektai, įtraukti į paminėtą sąrašą, pateikti 1.3.1.1 lentelėje.

1.3.1.1 lentelė. Šiaulių regiono kultūros paveldo objektai, registruoti kultūros vertybių registre Šiaulių m. sav. Akmenės Joniškio Kelmės Pakruojo Radviliškio Objekto tipas ir Šiaulių r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. Archeologijos 50 11 30 46 33 49 Įvykių vietos 11 - 4 5 7 5 Mitologinės 9 4 3 20 14 10 Monumentai 22 6 3 4 4 10 Statiniai, statinių 151 28 20 69 103 110 kompleksai, statinių priklausiniai Laidojimo vietos 193 67 12 37 40 9 Urbanistikos - - 2 2 4 1 Kilnojamieji 1 1 1 192 224 - Šaltinis: Kultūros vertybių registras. Prieiga http://kvr.kpd.lt/heritage/

Šiuose sąrašuose esantys ir lankymui pritaikyti objektai didina regiono patrauklumą bei labiau traukia turistus. Objektus galima pritaikyti kompleksinei turizmo veiklai, kaip apgyvendinimo, maitinimo, aktyvaus poilsio ir kitos veiklos organizavimą, sukuriant didesnę regionui pridedamąją turizmo vertę. Tinkamai juos panaudojus būtų mažinamas turizmo sezoniškumas. Didžiausia tarptautiniai kultūriniai festivaliai. galimybė išnaudoti kultūros paveldo objektus, esančius Šiaulių regione, tai formuoti autoturizmo, dviračių, pėsčiųjų tras as kultūros paveldo objektų pagrindu. Didelė dalis Pakruojo rajono kultūros paveldo objektų yra arba gali būti pritaikyti turizmo poreikiams. Rajone nemažai kultūrinio paveldo objektų, architektūrinių paminklų, sakralinių bei Pagal Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, Šiaulių rajonas priskirtas vidurio Lietuvos parkų istorinių objektų. žiedui, kuriam būdingas vidutinis rekreacinių išteklių potencialas. Šiaulių rajone yra gana gausu archeologinių paveldo objektų, architektūros paminklų, sakralinių objektų, literatūrinių vietovių, Radviliškio rajono pagrindiniai turistų traukos centrai – Burbiškio dvaras, Šeduvos miestelis ir gamtos objektų. Kleboniškių kaimo buities ekspozicija ir renginiai, organizuojami šiuose objektuose.

Akmenės rajono architektūros paveldas nepasižymi gausiais ir reprezentatyviais Šiaulių regiono svarbiausias sakralinis kultūrinis objektas yra Kryžių kalnas. Kasmet jis traukia objektais, nėra stambių ir istoriškai susiformavusių urbanistinių centrų. didelius vietos ir užsienio šalių turistų srautus. Pažymėtina, kad ši vieta yra išskirtinė ne tik Šiaulių rajono ar regiono turistinė vieta, bet ir visos Lietuvos turizmo traukos objektas. Joniškio rajonas geografiškai priskiriamas Šiaurės vidurio Lietuvos regionui, kuriame gausu turizmui tinkamų kultūros paveldo objektų. Tačiau Lietuvos turizmo sistemoje Joniškio rajoną galima Šiaulių regiono savivaldybėse gausu įdomių, išsaugojusių autentiškumą, išskirtinių sakralinių apibūdinti kaip tranzitinį rajoną, kuriame turizmo paslaugos neišvystytos, fragmentiškos ir netolygiai objektų: Sereikių, Šakynos archajiška, Pakapės ir Radvilų koplyčios (Šiaulių rajonas); Šv. Onos išsidėsčiusios rajono teritorijoje. Joniškio kraštas priklauso istorinei Žiemgalos sričiai, buvusiai Bažnyčios statinių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos religinių pastatų kompleksas, Klykolių Švč. dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Pilkapių su akmenų vainiku kultūrai būdingi radiniai, aptikti Marijos Apsilankymo, Papilės Šv. Juozapo ir Kruopių Šv. Onos bažnyčių religinių pastatų kompleksai Joniškio krašte, liudija, kad žmonių čia būta jau II a. po Kr. Žiemgalių gentys V–XIII a. paliko nemažai (Akmenės rajonas); Joniškio sinagogų kompleksas, kurį sudaro Baltoji ir Raudonoji sinagogos, Joniškio, savo gyvavimo ženklų Žagarės ir Joniškio apylinkėse. Žagarės Šv. Petro ir Povilo (senoji), Žagarės Šv. Petro ir Povilo (naujoji), Skaistgirio, Jakiškių-Maironių, Milvydžių ir Kurmaičių bažnyčios, (Joniškio rajonas); Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo, Verpenos Šv. Kelmės rajone gausu kultūrinių objektų kompleksų, išskirtinių turistinių traukos centrų, Onos, Užvenčio Švč. Mergelės Magdalietės, Kražių Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Liolių turinčių didelį potencialą kultūrinio, pažintinio, edukacinio turizmo plėtrai. Kiekvienais metais Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Kelmės evangelikų–reformatų vis daugiau turistų sulaukia Kražių miestelis ir Tytuvėnų miestas, kuriuose kasmet organizuojami bažnyčios bei Liolių kapinių ir Tytuvėnuose esanti Kristaus Gelbėtojo koplyčia–mauzoliejus, Palendrių

46 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 47 vienuolynas (Kelmės rajonas); Linkuvos karmelitų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, Rozalimo Švč. sektoriui. Vandens malūnai yra patrauklūs turistiniai objektai formuojant vandens turizmo paslaugas. Mergelės Marijos vardo ir Stačiūnų Šv. Lauryno, Pašvitinio Švč. Trejybės, Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Lygumų Švč. Trejybės bažnyčios (Pakruojo rajonas); Pašušvio visų Šventųjų bažnyčia ir Kalbant apie architektūrinius paminklus verta paminėti Pakruojo rajone esančias Žeimelio varpinė, Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo ir Šeduvos bažnyčios, Alksnupių kapinių koplyčia (Radviliškio Didžiąją ir Mažąją smukles, Mikniūnų užvažiuojamąjį kiemą (karčema ir kalvė), gaisrinės pastatą, rajonas). Kelmės rajone buvusią Kražių kolegiją (žymus XVII-XIX a. švietimo centras Lietuvoje).

Iš architektūrinių paminklų gausos išsiskiria buvusios dvarų sodybos ar jų fragmentai: Regione nemažai archeologijos ir mitologijos objektų, tačiau turizmo plėtros atžvilgiu Aleksandrijos, Kairių, Milvydų ir Paliesių ir buvusių dvarų sodybų fragmentai, Kurtuvėnų ir Bubių įdomiausi yra tie objektai, kuriuos galima pamatyti ir aplankyti. Iš šios grupės objektų galima išskirti buvusios dvarų sodybos, Gruzdžių ir Varputėnų dvarai (Šiaulių rajonas); Paragių dvaro sodyba piliakalnius, alkakalnius ir pilkapius: Jurgaičių, Domantų (Kryžių kalnas) ir Luponių piliakalniai (Šiaulių (Akmenės rajonas); Žagarės, Martyniškių, Jurdaičių, Jakiškių, Daunoravos, Paudruvės, Malgūžių, rajonas); Piliakalnis (vad. Pilale), Papilės II (vad. Pašalpos kalnu) ir Luokavos-Kerėžių piliakalniai Lazdyniškių, Raudondvario palivarko dvarai (Joniškio rajonas); Akmenėlių I, Akmenėlių II, (Akmenės rajonas); Burbaičių, Kubilių, Pagryžuvio, Gudelių, Plūsčių, Bukantiškės, Galinių, Papilių, Aukštadvario, Dovydiškio, Geručių (Glebavos), Impolių, Klovainių (Krivaičių), Lašmenpamūšio, Papilalio, Gauciškės ir Kalniškių, Bulavėnų, Kalniškių, Šankių, Paspasčio, Puikiškės, Tytuvėnų, Vainagių, Linksmučių, Pakruojo, Pamūšio I, Pamūšio II, Pavezgių, Rimkūnų, Vileišių buvusios dvarų sodybos Šeduviškės, Šilgalio ir Šimkaičių piliakalniai, Perkūniškės pilkapynas ir senkapiai, Žalpių alkakalnis (Pakruojo rajonas); Baisogalos, Burbiškio, Diktariškių, Raudondvario ir Maldžiūno dvarų sodybos ir Šventragių alkavietė, Bumbuliukų ir Pašimšės senovės gynybiniai įtvirtinimai, Tolišių kapinynas (Radviliškio rajonas). ir pilkapis, Medžiokalnis (Kelmės rajonas); Žeimelio (vad. Žydkapiu), Tričių, Peleniškių (Kalnuočių) piliakalniai su gyvenvietėmis, Paežerių alkakalnis, vadinamas Koplyčkalniu (Pakruojo rajonas); Kiti regiono savitumą pabrėžiantys architektūros paminklai – malūnai: Augustaičių ir Rudikių Raginėnų (vad. Raganų kalnu), Kudinų (vad. Šiaulės kalnu) ir, Vaitiekūnų piliakalniai, Kleboniškių (Papartynės) kaimo vandens malūnai (Akmenės rajonas); Melnių, Mekių, Plikiškių, Žagarės ir Jakiškių piliakalnis su gyvenviete, Pakalniškių, Kleboniškių ir Raginėnų pilkapynai (Radviliškio rajonas). (Joniškio rajonas), Bačiūnų, Diržių, Guostagalio, Kalpokų, Stačiūnų, Starkonių ir Vaišvydžių (Pakruojo rajonas), J. Basanavičiaus gatvėje esantis vėjo malūnas, bei Giedraičių, Kleboniškių, Voskonių, Paežerių Iš mitologinių objektų galima paminėti mitologinius akmenis, kurie senovėje turėjo religinę vėjo malūnai (Radviliškio rajonas). Didžiąją dalį šių objektų sudaro vėjo malūnai, tačiau yra ir vandens, prasmę, o iki šių dienų išlikę gausybė pasakojimų, padavimų, legendų ir mitų apie šių akmenų garinių ar motorinių malūnų. Kai kurie malūnai yra sutvarkyti ir pritaikyti turizmui, tačiau didžioji dalis paskirtį. Šiaulių rajone legendomis apipinti mitologiniai Martyno, Laumės, Velnio kurpės akmenys šių architektūros paminklų yra blogos ar netgi avarinės būklės. Nemažai malūnų priklauso privačiam ir dubenuotieji akmenys esantys Kurtuvėnuose ir Jusaičių kaime. Net 16 dubenuotųjų akmenų yra

48 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 49 Pakruojo rajone, įdomūs objektai čia – „Velnio krėslas“, „akmuo su Marijos pėda“. Kelmės rajone yra kompoziciją, o Radviliškio rajone – Šeduvos miestelis, Kelmės rajone – Kražių miestelis ir Vaiguvos 12 mitologinių ir dubeniuotųjų akmenų, įdomesni yra Maironių k. yra šaltinis ir akmuo su „Vaiko gyvenvietė. pėda“, Junkilų akmuo su „velnio pėda“ ir kiti. Radviliškio rajone - Kleboniškių akmuo su dubenėliais, Valatkonių akmenys, iš kurių vienas vadinamas Angelo, o kitas – Velnio akmenimis, Ramytės aukuru Lietuvos teritorijos bendrajame plane Šiaulių miestas įvardintas kaip regioninės svarbos vadinamas akmuo bei Verdulių akmenys. rekreacijos ir turizmo aptarnavimo centras, su bendrojo ir pažintinio turizmo specializacija. Remiantis turizmo ekspertų nuomonėmis ir teoriniu (leidiniai, tyrimai, pranešimai ir kt.) bei praktiniu (ekskursijų Šiaulių regione taip pat gausu įvairių istorijos paminklų. Tai kraštą garsinusių žmonių maršrutų skaičiumi, ekskursijas po Lietuvą organizuojančių agentūrų) požiūriu, Šiaulių mieste būtų gimtinės, sodybos, kapai, įvairūs paminklai, žydų genocido aukų kapai. Ypač daug yra regioną galima išskirti šiuos lankomiausius objektus: garsinusių žmonių sodybų ir gimtinių. Šiaulių rajone yra rašytojo Augustino Griciaus gimtinė Šiupylių kaime, rašytojo Albino Vaitkaus – Mariaus Katiliškio gimtinė Gruzdžių miestelyje, poeto Sakraliniai objektai: Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia. Jovaro Krikščiūno gimtinė ir rašytojo dramaturgo Juozo Grušo gimtosios sodybos vieta Kalniškių Architektūros paminklai: Rūdės fontanas, fontanai „Motinystė“, „Pelikanai“ ir „Saulės diskai“, kaime, poeto Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės gimtinė Naisių kaime. Akmenės rajone įrengtas Akmenės skulptūros „Aušra“, „Mergaitė su dūdele“, „Skaitantis žmogus“ ir „Trys nykštukai“, skulptūrinė grupė krašto muziejus, Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus, S. Daukanto memorialinis muziejus- „Senelis su anūkais“, skulptūrinė kompozicija „Trys paukščiai“, paminklas Saulės mūšiui, saulės kapas. Kelmės rajone Ušnėnų kaime stovi namas-muziejus, kuriame gimė Lietuvos kultūros veikėjas, laikrodžio aikštė, vitražas „Saulės mūšis“, „Gaidžio“ laikrodžio aikštė, Frenkelio odos fabriko pastatų publicistas Povilas Višinskis, Jono Garalevičiaus kapas mauzoliejus, Mykolo Girdvainio kapas, Miknių kompleksas, Chaimo Frenkelio namas, Šiaulių dvaro sodyba. sodyba. Pakruojo rajone – kompozitoriaus J. Pakalnio gimtinė, pirmojo Lietuvos fiziko chemiko T. Grotuso sodyba. Radviliškio rajone –etnografo, kraštotyrininko Balio Buračo sodyba, dailininko Jono Archeologiniai paveldo objektai. Šiaulių mieste yra turizmo plėtrai svarbus Šiaulių, Žuvininkų Buračo gimtinė. piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Salduvės kalnu. Tai puikus kraštovaizdžio akcentas, pagyvinantis jo estetinę vertę, turintis didelį potencialą turizmo plėtrai Šiauliuose ir galintis pritraukti Regione galima aplankyti nemažai įvairių paminklų: Šiaulių rajone stovi paminklai Povilui nemažai turistų. Višinskiui, Augustinui Griciui, Jonui Šliūpui, Atlanto nugalėtojui lakūnui Feliksui Vaitkui, Laurynui Ivinskiui, paminklas „Dievui ir Tėvynei“, kryžius lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui ir Lietuvos Technikos paminklai. Šiuo metu Šiaulių mieste yra vienas technikos paminklas. Tai Žaliūkių Nepriklausomybės dešimtmečiui; Kelmės rajone išlikęs paminklinis akmuo, žymintis rašytojos vėjo malūnas su technologine įranga, kuris lankytojams yra atvertas nuo 2011 metų vasario mėnesio. Žemaitės buvusios sodybos vietą; Pakruojo rajone galima išskirti Vytauto Didžiojo paminklus Lygumų Malūnas tapo Šiaulių miesto etnografijos centru, siūlančiu pasigrožėti savita ekspozicija, dalyvauti miestelyje ir Bardiškių kaime bei Birutės paminklą; Radviliškio rajone yra paminklas Lietuvos kariams edukacinėse programose, iš kurių viena įdomiausių – duonos kepimas. savanoriams, poeto A. Mickevičiaus paminklas, kunigaikščio Vytauto paminklas, Šv. Mergelės Marijos skulptūra Burbiškio dvare. Taip pat galima aplankyti įvairias palaidojimo vietas: Pakruojo rajone yra Dailės paminklai. Šiaulių miestas garsėja savo mažąja architektūra, kurią sudaro po visą liaudies menininko J. Danausko, kraštotyrininko J. Šliavo ir pirmojo partizano A.Vainausko kapai, miestą išskirstyti dailės paminklai. Jie yra įtraukti į daugelį turistinių maršrutų. Kiekviena iš šių pasaulinius karus ir okupacijas krašte mena 5 žydų genocido aukų kapai bei 16 laidojimo vietų; skulptūrų turi savitą istoriją, todėl yra patraukli turistams. Šiaulių mieste yra šie dailės paminklai: Radviliškio rajone – Lietuvos partizanų kapinės. mažosios skulptūros, dramos teatro afišos lenta, dailės ir meno kūriniai Šiaulių dvaro sodybos, vad. Didžiadvariu parke, meno kūriniai Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare, paminklai Povilui Višinskiui, Taip pat galima pasigrožėti dailės paminklais. Akmenės rajone iš tokių paminklų galima katinai ant „Valerijono“ vaistinės stogo, „Retro moteris“ esanti prie „Retro“ kavinės, „Skaitantis žmogus“ išskirti koplytstulpį su Nazaretiečio, Kristaus nešančio kryžių, skulptūrėle, koplytėlę su Pietos, Šv. prie Šiaulių dramos teatro, V. Purono meno kūriniai tokie kaip karvė ant stogo. Didelio susidomėjimo Barboros ir nežinomos šventosios skulptūra, dekoratyvines skulptūras „Šokėjas“ ir „Lietuvaitė“, S. sulaukia Talkšos ežero pakrantėje pastatyta V. Purono „Lapė“ ir kt. Daukanto paminklą, Lietuvos didžiojo kunigaikščio paminklą, dailės paminklą „Darbininkas“ o Radviliškio rajone – Nirtaičių skulptūrinį antkapinių paminklų ansamblį, Šeduvos bažnyčioje esantį Šiaulių mieste ateityje planuojami papildomi kultūriniai / architektūriniai objektai, kurie varpą, altorių su 2 skulptūromis. Kelmės rajone – Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – 1944 prisidės prie Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų dalies patrauklumo turistams didinimo. Šiaulių m. Zigmo Petravičiaus tapytas paveikslas „Šventoji Trejybė virš Vilniaus katedros“ bei šventoriuje miesto savivaldybės administracija skelbė du atvirus konkursus dėl idėjų naujiems meniniams koplytstulpis su 4 ornamentuotais kryželiais, Nukryžiuotojo skulptūra ir kiti dailės paminklai. dekoratyviniams akcentams įrengti Vilniaus gatvėje (rekonstruotame pėsčiųjų take). Po pirmojo konkurso Vilniaus-Varpo gatvių sankirtoje įrengtas „Sufleris“ o Varpo gatvių sankirtoje (prie Turizmo Galima paminėti atskiruose Šiaulių regiono rajonuose esančius išskirtinius kultūros paveldo informacijos centro) buvo įrengtas „Amžinas keliautojas“. Po antrojo konkurso įrengti 3 nauji meniniai objektus. Joniškio rajone, Jauniūnų kaime esanti istorinė Saulės mūšio įvykio vieta, kurioje šiuo metu dekoratyviniai tūriniai akcentai: „Iš kur varpų balsai pareina“ (numatoma įrengti Vilniaus-Varpo gatvių yra kuriamas memorialinis parkas, ateityje būsiantis vienu iš svarbiausių Joniškio rajono turizmo sankirtoje prie kavinės „Varpas“), „Bėgantis laikas“ (numatoma įrengti 2012 m. Vilniaus g. 160, ant traukos objektų. Radviliškio rajonas didžiuojasi Kleboniškių kaimo buities muziejumi bei Daugyvenės Šiaulių apskrities archyvo sienos) ir „Tikras partneris“ (numatyta vieta – Tilžės g. 149, ant Šiaulių banko kultūros istorijos muziejumi-draustiniu. sienos).

Kai kuriuose Šiaulių regiono rajonuose išskiriamas urbanistinis paveldas, kurį sudaro atskiros Šiaulių miestas pasižymi dideliu ir turtingu kultūros paveldu, kurį miestas gali labiau gyvenvietės ar jų dalys. Joniškio rajono urbanistinį paveldą sudaro nedideli miesteliai, tokie kaip pabrėžti puoselėdamas amatus, organizuodamas etnografines šventes, populiarindamas Joniškio ir Žagarės miestai, Pakruojo rajone – Žeimelio, Linkuvos ir Rozalimo urbanistikos centrai ir edukacines programas kultūros įstaigose. Pagerinus kultūros įstaigų infrastruktūrą ir pritaikius Lygumų miestelio istorinė dalis, kiekviena turinti išskirtinę raidą ir savitą miestelio centro ir aikštės juos didesnio masto kultūriniams renginiams, Šiaulių miestas gali pritraukti į miestą dar didesnį

50 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 51 kasmet sutraukiantis didelius vietos ir užsienio šalių turistus. Taip pat lankytojus traukia rajono puodžių kūriniai. Vieni žymiausių puodžių - Bronė ir Bronius Radeckai. Jų gyvenamoji vieta, esanti Kuršėnuose, tampa tautodailės centru, pritraukiančiu vis didesnius vietos ir užsienio turistų srautus.

• Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo registro duomenis, Akmenės rajone iš viso yra 194 kultūros paveldo objektai. Į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašą įtraukta 17 paminklų, 36 kilnojamos kultūros vertybės, 11 archeologinių vietų, 76 laidojimo vietos, 1 mitologinė vieta, 34 monumentai, 24 statinių kompleksai ir 12 statinių. Iš kultūros paveldo objektų reikšmingiausi ir labiausiai vertinami urbanistikos paveldo objektai, archeologinės vertybės ir architektūros paveldo objektai (Piliakalnis, vadinamas Pilale; Papilės piliakalnis II, vadinamas Pašalpos kalnu; Luokavos - Kerėžių piliakalnis, vadinamas Luokavos kalnu).

Nors Akmenės rajone kultūros paveldo objektai yra įtraukti į turistinius maršrutus, lankytinų vietų sąrašus, tačiau pastebima, kad ne visi objektai yra tinkami ir pritaikyti turistų poreikiams. Dėl menkos priežiūros, restauravimo darbų, neišvystytų paslaugų, turistų lūkesčiai nėra pilnai patenkinami ir patys objektai nėra jiems patrauklūs.

• Joniškio rajone iš viso yra 304 saugomi kultūros paveldo objektai, iš kurių 15 yra paskelbti Lietuvos Respublikos kultūros paminklais, 90 yra saugomi valstybės, o likusieji – vietinės reikšmės (registriniai). Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje yra 3 piliakalniai su senovės gyvenvietėmis: Žvelgaičio, Raktuvės ir Kalnelio (Sidabros) kalnelio. 2 piliakalniai, Kalnelio ir Raktuvės, yra paversti kapinėmis.

Joniškio senamiesčio kultūrinę urbanistinę vertę sumenkino XX a. 7 ir 8 dešimtmečių pastatai ir plano struktūros pakeitimai. Žagarės urbanistinę kultūrinę vertę lemia vaizdingas Švėtės upės slėnio kraštovaizdis, urbanistinių erdvių struktūra, išlikę senieji raudonų plytų mūro pastatai, akmens grindiniai. Joniškio rajone būtina stiprinti jo istorinių, kultūrinių centrų patrauklumą ir turistų būrį, kaip kad „Saulės žiedo“ tarptautinis folkloro festivalis–konkursas. gyvybingumą. Siekiant stiprinti Žagarės ir Joniškio istorinių centrų patrauklumą ir gyvybingumą, tikslinga numatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas išlaikyti ir stiprinti vietos bendruomenes, aktyviau Šiaulių regione esantys kultūros paveldo objektai yra svarbūs ne tik įtraukti vietos gyventojus į aplinkos planavimo ir kultūros paveldo išsaugojimo procesus. išliekamąja verte, bet ir kaip rekreacijos mastui ir intensyvumui darantys įtaką veiksniai. Kultūriniai ištekliai sudaro galimybę pažinti krašto istoriją, tradicinę gyvenseną, papročius, amatus, pažinti Svarbu puoselėti rajono tradicijas, amatus, etnografines šventes. Prie šio tikslo įgyvendinimo kūrybinių ir kultūrinių procesų pokyčius, sudaro prielaidas turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrai. gali prisidėti „Joniškio krašto amatai“ asociacijoje esančios susivienijusios įstaigos, kurios galėtų siūlyti Šiaulių regione yra daug įvairių kultūros paveldo išteklių, kurie palankiai veikia regiono turizmo plėtrą: turistams su amatais, etnografija susijusius edukacinius, švietėjiškus užsiėmimus, rengti suvažiavimus, ekspozicijas ar konferencijas. Joniškio rajonas ateityje gali tapti amatų centru Lietuvoje. • Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra 87 kultūros paveldo objektai: 8 archeologinės vietos, 2 įvykių vietos, 7 statinių kompleksų vietos, 28 laidojimo vietos, 3 laidojimo vietos, neįtrauktos • Kelmės rajone iš viso yra 370 kultūros paveldo objektų. Iš jų reikšmingiausi ir labiausiai į Kultūros vertybių registrą, 15 statinių, 14 monumentų, 2 puošybos ir įrangos vietos, 8 Šiaulių miesto vertinami urbanistikos paveldo objektai, archeologinės vertybės ir architektūros paveldo objektai. vietinės nekilnojamos kultūros vertybės. 5 iš jų paskelbti Lietuvos respublikos kultūros paminklais: Kražių Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčios kompleksas, Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios kompleksas, Šiaulių mieste ateityje planuojami papildomi kultūriniai / architektūriniai objektai, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis, J. Smilgevičiaus kapas prisidėsiantys prie Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų dalies patrauklumo turistams didinimo. Užventyje, Kražių kolegijos pastatas.

• Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje – per 470 kultūros paveldo objektų, esančių Kelmės rajone organizuojami tarptautiniai ir respublikiniai kultūros renginiai didina rajono kultūros paveldo registre, 214 iš jų yra valstybės saugomų sąraše, 13 nekilnojamojo kultūros paveldo kultūros paveldo puoselėjimą ir savitumo išsaugojimą. Rajone palyginti tankus turizmo objektų objektų paskelbti kultūros paminklais. Didžiausią rajono nekilnojamojo kultūros paveldo dalį, apie 200 (etnografijos, istorijos, gamtos, architektūros ir meno paminklų, kultūros įstaigų) tinklas sukuria objektų, sudaro senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos. Monumentų sąraše daugiau kaip 50 kryžių, rajonui palankias sąlygas amatų puoselėjimo, etnografinių švenčių, paminėjimų, tradicijų išsaugojimo koplytstulpių ir stogastulpių Kryžių kalne. renginių organizavimui ir įgyvendinimui, taip pat yra įkurtas tradicinių amatų centras.

Išskirtinis ne tik Šiaulių rajono, bet visos Lietuvos turizmo traukos centras – Kryžių kalnas, Rajone daug dėmesio skiriama svarbių kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui

52 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 53 turizmo bei kultūros reikmėms, tačiau dalis objektų priklauso privatiems savininkams. Dauguma jų yra nuolat tvarkomi, prižiūrimi, tačiau ne reti atveji, kai objektų savininkai sužaloja kultūros paveldo objektus taip pažeisdami paminklosaugos reikalavimus. Kelmės rajono savivaldybės administracijos teigimu, turizmo plėtrą rajone stabdo ir tai, kad paveldo objektų sutvarkymo ir pritaikymo turizmui projektams skiriamo finansavimo nepakanka pilnai sutvarkyti objektus, toks neišbaigtumas mažina regiono (rajono) patrauklumą ir lankomumą.

• Pakruojo rajone kultūros vertybių registre įregistruotos 399 nekilnojamos kultūros vertybės: urbanistikos paminklai, buvusios dvarų sodybos, malūnai, architektūros paminklai, istorijos, dailės, archeologijos ir mitologijos objektai. Vienam iš rajono kultūros paveldo objektų – Pakruojo dvaro sodybai, yra suteiktas kultūros paminklo statusas.

Pakruojo rajone yra prielaidos skatinti kultūrinio pažintinio turizmo plėtrą. Taip pat pažymėtina, kad atnaujinus religinius statinius bei pagyvinus juose senąsias tradicijas, amatus, būtų sudarytos sąlygos plėtoti religinį turizmą. Architektūrinius paminklus, tokius kaip Žeimelio smuklių kompleksas ar Mikniūnų užvažiuojamas kiemas, adaptavus ir pritaikius kultūriniam turizmui, ženkliai padidėtų Pakruojo rajono turistinis potencialas.

• Radviliškio rajone yra 315 kultūros vertybėmis pripažintų objektų: 43 archeologijos, 47 architektūros, 78 dailės, 22 istorijos objektai, 5 laidojimo, 5 mitologijos, 1 urbanistikos vietos, 114 neveikiančių kapinių.

Išskirtinai reikšmingas Radviliškio rajono Šeduvos kultūros vertybių sankaupos arealas, patenkantis į maršrutą „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys” ir valstybinių parkų maršrutą „Vidurio Lietuvos parkų žiedas”. Pagrindinis šių maršrutų objektas rajone yra Daugyvenės kultūros muziejus – draustinis. Radviliškio rajone gausu kultūros paveldo objektų, kuriuos restauravus galima būtų pritaikyti turizmo plėtrai ir turistų poreikių patenkinimui. Kultūriniam turizmui gali būti pritaikyti ir vizualiai matomi archeologijos ir mitologijos objektai, apipinti legendomis ir padavimais, o edukacinių rengiamos parodos, pateikiami 1.3.1.2 lentelėje. programų plėtojimas Radviliškio rajono muziejuose didintų kultūrinio turizmo patrauklumą. 1.3.1.2 lentelė. Šiaulių regiono muziejai Į kultūrinio turizmo lankytinus objektus (muziejai, galerijos, parodos, teatrai ir kt.) taip Muziejų skaičius Muziejuose vykdomi Muziejuose Muziejai pat įeina įvairios šventės, renginiai – festivaliai, karnavalai. Dažnai kultūrinio turizmo objektai yra (įskaitant padalinius) edukaciniai užsiėmimai rengiamos parodos pateikiami su kultūriniais, istoriniais įvykiais, edukaciniais užsiėmimais ar tiesiog ekskursijomis. Šiaulių m. sav. ir Šiaulių r. sav. 37 + + Akmenės r. sav. 8 + + Svarbi vieno pagrindinių kultūrinio turizmo objektų – muziejaus – traukos priemonė yra jo Joniškio r. sav. 5 + + aplinka, personalo suteikiamų paslaugų kokybė, paslaugumas, informacijos prieinamumas. Papildomi Kelmės r. sav. 12 + + muziejuose vykdomi užsiėmimai, kaip edukacinės programos, teigiamai veikia turistus ir artimiau Pakruojo r. sav. 10 + + supažindina juos su vietos praeitimi, svarbiausiais istorijos įvykiais. Muziejai galėtų būti susibūrimo Radviliškio r. sav. 12 + + vieta ir / ar vieta, kur siūlomi kiti kelionių maršrutai, teikiama informacija apie turistus dominančias Šaltinis: parengta pagal www.muziejus.lt paslaugas (restoranai, transportas, amatininkų produkcija ir kt.). Šiaulių regiono muziejuose rengiami edukaciniai užsiėmimai bei parodos, kaip traukos Šiaulių regione esantys muziejai yra svarbūs šaltiniai kultūriniam turizmui, kurie labiau elementai, teigiamai veikia jų turistų srautus bei prisideda prie sezoniškumo įtakos turizmui mažinimo. plėtodami tarpusavio bendradarbiavimo ryšius gali skatinti jų lankomumą. Kultūros vertybė yra unikali ir nepakeičiama, todėl didelį dėmesį reikia skirti jos saugumui. Planuojant kultūrinį turizmą Šiaulių regiono rekreaciniai ištekliai ir tinkamas jų panaudojamas integruojant papildomas būtina įvertinti lankytojų daromą poveikį ir reguliuoti turistų srautus muziejuose. Žinoma, Šiaulių paslaugas sudaro galimybes skatinti kultūrinio, pažintinio, profesinio ir poilsinio turizmo plėtrą. apskrityje kol kas nėra itin gausių turistų srautų muziejuose, kad juose esančios kultūros vertybės Siekiant labiau išnaudoti Šiaulių regiono turizmo išteklius ir pritaikyti juos prie turistų ir rinkos gautų naikinantį poveikį. Tačiau ekonominiu požiūriu kultūrinio turizmo, besinaudojančio paveldo poreikių tendencijų, regionas turi: turtais, pavertimas komercinio pobūdžio, turi būti naudingas ekonominiu, socialiniu, aplinkosaugos • investuoti į pastatų, turizmo objektų restauravimą bei priežiūrą; aspektu. • plėsti pažintinių, kultūrinių, profesinių ir poilsinių trasų (maršrutų) pasiūlą; Šiaulių regione esančių muziejų skaičius ir / ar juose vykdomi edukaciniai užsiėmimai bei • plėsti regiono turizmo duomenų bazę;

54 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 55 plėtodami veiklą kultūros paveldo objekte. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės dėl neišmanymo ar nežinojimo sužaloja kultūros paveldo objektus ar juos tvarko pažeisdami paminklosauginius reikalavimus.

1.3.1.3 lentelė. Kultūrinio paveldo panaudojimo turizme galimybės Objekto Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės pavadinimas Sakraliniai Būtina restauruoti, prižiūrėti ir turizmo poreikiams pritaikyti sakralinį-kultūrinį paveldą. objektai Tikslinga formuoti atskirus šių objektų maršrutus, skirtus religinio turizmo plėtojimui, bei įtraukti atskirus objektus į regioninės ir nacionalinės reikšmės mišrius turizmo maršrutus. Archeologiniai Vizualiai pastebimi archeologiniai objektai, tinkamai sutvarkius prieigas, įrengus objektai informacinius stendus, apžvalgos bei trumpalaikio poilsio aikšteles gali būti pritaikomi kultūriniam turizmui ir sudaryti prielaidas didesnių turistų srautų pritraukimui. Pagrindinės galimos archeologiniuose objektuose turizmo galimybės: pažintinių trasų įrengimas, rekreacinių erdvių suformavimas, pėsčiųjų ir dviračių takų bei informacinės infrastruktūros plėtra, kraštovaizdžio eksponavimo priemonių įgyvendinimas. Architektūros Objektai yra patrauklūs įrengtų (naujai rengiamų) autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų trasų ir urbanistiniai lankytinoms vietoms papildyti. Papildoma jų pritaikymo kryptis – ekologinis ir pažintinis paminklai turizmas. Mitologijos Mitologiniai objektai, apipinti padavimais ir legendomis, traukia lankytojų dėmesį ir gali objektai tapti patraukliais turizmo objektais, ypač jaunesnio amžiaus lankytojų Istorijos objektai Šiuos objektus galima pritaikyti pažintiniam turizmui, įtraukiant juos į pažintinius maršrutus, panaudoti organizuotų turistų ar moksleivių grupių aptarnavimui, edukacinių projektų rengimui, įvairių renginių organizavimui. Kultūros objektai Objektus galima panaudoti juose plėtojant edukacinių paslaugų teikimą, įtraukiant juos į turizmo trasų maršrutus, plėtojant kultūrinį, edukacinį bei aktyvaus poilsio turizmą. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

Apibendrinant galima teigti, kad Šiaulių mieste yra lankomų kultūrinių vietų, kurios supažindina su Šiaulių miesto istorija, tradicijomis, žymiausiais statiniais bei kultūriniais objektais, • pristatyti regioną nacionalinėse, tarptautinėse turizmo parodose; tačiau ne visi objektai pilnai sutvarkyti, renovuoti ar paruošti lankymui, juose neteikiamos papildomos • leisti leidinius apie Šiaulių regiono turizmo produktus ir jų galimybes. paslaugos. Miesto veidas niūrus dėl spalvinio miesto įvaizdžio, nes namų fasaduose vyrauja pilka Šiaulių regiono rekreaciniai, kultūriniai objektai nėra pakankamai aktyviai išnaudojami asfalto spalva, kuri nesuteikia miestui gaivumo ir patrauklumo. Būtina sutvarkyti priėjimus prie turizmo plėtrai bei regiono turistinio patrauklumo stiprinimui. Apjungiant šiuos regiono turizmo lankytinų objektų, išvystyti informacinę turizmo infrastruktūrą. išteklius galima būtų kurti naujus turistams patrauklius produktus – pažintinius maršrutus turistams Pagrindiniai poreikiai siekiant darnios viso regiono turizmo plėtros – pažintinių trasų po vaizdingas regiono apylinkes. Taip turistai būtų artimiau supažindinami su regione esančiais įrengimas, rekreacinių erdvių suformavimas, pėsčiųjų, dviračių bei informacinės infrastruktūros plėtra, lankytinais objektais, kurie dažnai šiuo metu jų yra pravažiuojami. poilsiaviečių, privažiavimų ir automobilių stovėjimo vietų įrengimas, kraštovaizdžio išeksponavimo Pažymėtina, kad edukaciniai ir papildomi užsiėmimai (amatai, tradicinis menas, renginiai, priemonių įgyvendinimas. Kai kurie kultūros paveldo objektai yra gausiai lankomi turistų, o kai kurie šventės ir kt.) Šiaulių regiono kultūriniuose objektuose yra svarbūs turizmo ištekliai, kurie turėtų itin apleisti, suniokoti. Rekonstravus svarbiausius paminklus, juos būtų galima pritaikyti turizmo būti intensyviai išnaudojami kaip visų regiono kitų išteklių jungiamoji grandis. Tai stiprintų regiono poreikiams, taip skatinant turistų srautų augimą Šiaulių mieste bei vietos ir užsienio investicijų turizmo patrauklumą, kas savo ruožtu didintų turistų srautus. Šiaulių regionui derėtų panaudoti pritraukimą. Šiaulių miesto, kaip viso regiono turizmo traukos centro, plėtra, sudarytų sąlygas vystyti kultūros paveldo objektus kultūriniams renginiams skatinti. turizmą ir pritraukti didesnius turistų srautus į visą regioną.

Kultūros paveldo, kaip funkcinės-foninės struktūros kraštotvarkinėje erdvinėje koncepcijoje, Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas padeda formuoti regiono įvaizdį, samprata kiek sudėtingesnė nei agrarinių ar rekreacinių teritorijų. Ypatingą reikšmę kraštovaizdžio prisideda prie turizmo plėtojimo, gyventojų verslumo skatinimo. Nuo Kryžių kalno, kuris yra sulaukęs vizualinėje struktūroje turi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinė sklaida, istoriškai susiklosčiusių pasaulinio pripažinimo, infrastruktūros ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms, tvarkymo ir kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų ir tradicinės architektūros paveldo regioniniam savitumui priežiūros, priklauso viso Šiaulių regiono bei Lietuvos įvaizdis pasaulyje. Dalis Šiaulių regiono kultūros išlikimas. paveldo objektų yra prastos fizinės būklės, kyla grėsmė statinių ir juose saugomų kultūros vertybių išsaugojimui, jų sunykimui. Nemaža dalis kultūros paveldo objektų yra privatūs. Jų savininkai pagal išgales juos prižiūri. Kasmet daugėja savininkų, kurie konsultuojasi su kultūros paveldo tarnybos specialistais Akmenės rajone technikos paminklų objektų stoka riboja turizmo plėtrą ir tinkamą infrastruktūros išplėtojimą. Architektūros paminklus Akmenės rajone reikėtų išnaudoti pažintinio

56 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 57 turizmo ir edukacinės veiklos plėtrai, įtraukiant šiuos paminklus į pažintinius maršrutus bei pritaikant vienas kito supratimą; remia kultūrą bei sudaro prielaidas turizmo plėtrai. Visi aptarti veiksniai skatina mokomųjų išvykų organizavimui. plėtoti kultūrinį turizmą dėl jo sukuriamos pridėtinės vertės.

Papilės apylinkėse yra niša atsirasti kaimo turizmo sodyboms. Čia yra galimybė formuoti gamtinio–pažintinio arba pažintinio–poilsinio turizmo centrus, plėtoti turizmo informacijos 1.3.2. Gamtinio ekologinio turizmo apžvalga paslaugas, siekiant pritraukti ir išlaikyti kuo didesnius turistų srautus. Kraštovaizdžio estetinę vertę lemia gamtinių komponentų – miškų masyvų, ežerų, tvenkinių, Didelė problema yra tai, kad Joniškio rajono dalis dvarų neturi savininkų arba savininkai upių ir jų slėnių, išlikusių natūralių pievų ir ganyklų, kitų natūralių biotopų, kurie užtikrina biologinę nepajėgūs visiškai apsaugoti šias paveldo vertybes, kurios ilgainiui nyksta ir praranda savo istorinę įvairovę ir jos išsaugojimą, gausa. vertę. Problematiški yra ir rajone esantys malūnai, kurių būklė yra ganėtinai bloga ar net avarinė (Mekių, Plikiškių). Neprižiūrimi, nerekonstruojami Joniškio rajono kultūros objektai nyksta, tampa Lietuvos gamtinis turizmo potencialas yra didelis ir patrauklus, tačiau šiuo metu nėra pilnai neįdomūs turistams ir nebėra įtraukiami į turistinius maršrutus. išnaudojamas dėl kelių pagrindinių priežasčių:

Kultūrines vietas Kelmės rajone reikėtų išnaudoti pažintinio turizmo bei edukacinės veiklos • Pirma, egzistuoja ryškus rinkodaros, taip pat turizmo informacijos, nepakankamumas; plėtrai, įtraukiant jas į pažintinius maršrutus, atnaujinant jau esamus maršrutus ir papildant juos • Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai užsienio turistų srauto į Lietuvą apribojimai: papildomomis paslaugomis bei pritaikant mokomųjų išvykų organizavimui. žema geležinkelio paslaugų kokybė, neišvystyta jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūra; Vizualiai matomi archeologijos ir mitologijos objektai, apipinti legendomis ir padavimais, • Trečia, akivaizdūs struktūriniai ir išsidėstymo trūkumai turizmo paslaugų srityje: traukia lankytojų dėmesį ir gali būti pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui. Kai kurie neracionali apgyvendinimo infrastruktūra, skurdi laisvalaikio pramogų pasiūla, kt. Radviliškio rajono kultūros objektai, tokie kaip Diktariškių bei Šiaulėnų dvaro sodybos, nyksta, tačiau rekonstravus paminklus, juos būtų galima pritaikyti turizmo poreikiams. Kiekvienos Šiaulių regiono savivaldybės (išskiriant Šiaulių miestą) gamtinio ekologinio turizmo apžvalga pateikiama atskirai tokia tvarka: Šiaulių miestas, Šiaulių rajonas, Akmenės rajonas, Joniškio Kultūros išteklių panaudojimas turizmui yra efektyvi kultūros išteklių išsaugojimo ir rajonas, Kelmės rajonas, Pakruojo rajonas ir Radviliškio rajonas. propagavimo priemonė. Analizuojant Lietuvos kultūrinio turizmo svarbą pagrindžiančius dokumentus, galima teigti, kad kultūrinis turizmas svarbus turizmo sektoriaus vystymui, kuris yra 1.3.2.1 lentelė. Šiaulių regiono gamtiniai ištekliai orientuotas ne vien į šalies ar regiono etninio paveldo išsaugojimą – juo siekiama supažindinti vietos Šiaulių miestas Aprašymas ir užsienio svečius. Gamtinis karkasas Šiaulių miesto administracinėse ribose ir prieigose formaliai identifikuojamos regioninės ir rajoninės svarbos geoekologinės takoskyros (aplink miestą esančios 1.3.1.1 pav. Kultūros išteklių svarba ir panaudojimas neurbanizuotos teritorijos). Šiauliai – tai miestas stambių geosistemų sandūroje. Pritaikant turizmo paslaugų Regioninės svarbos takoskyra apima pietinėje miesto dalyje esantį Rėkyvos ežerą (pagal infrastruktūrai: apgyvendinimui, LR Bendrąjį planą). Šiaulių miesto pietinė dalis patenka į Lietuvos nacionalinės svarbos maitinimui, kultūriniams centrams, gamtinio karkaso teritoriją. konferencijų ir renginių centrams, Upės, ežerai ir kiti Rėkyvos ežero plotas – 11,8 kv.km; maitinančio baseino plotas – 7,3 kv.km; didžiausias mokymo centrams, gyvajai vandens telkiniai gylis – 4,8 m, vidutinis gylis – 2,0 m. Rėkyvos ežeras, didesnė dalis Piktmiškio durpyno ir etnokultūrinei veiklai ir pan. visas Pabalių durpynas priklauso miestui. Ekspoziciniais tikslais: Kulpės upės ilgis 25,8 km, nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva muziejams, galerijoms, maždaug iki Prūdelio. Ji sujungia Talkšos ir Ginkūnų ežerus, o už Šiaulių įteka į Mūšą. parodoms, kultūriniams renginiams, kompleksinėms Kompleksinio bei Kulpė yra dešinysis Mūšos intakas. ekspozicinėms netiesioginio pobūdžio Prūdelio tvenkinys yra pačiame mieste, įduboje, užima 4 ha. 1880 m. statant Chaimo programoms. Šis kultūros KULTŪROS IŠTEKLIŲ priemonėms: šalies ir Frenkelio odos fabriką, gamybos procesui reikėjo daug vandens, buvo užtvenktas išteklių panaudojimas PANAUDOJIMAS turizmo įvaizdžio Kulpės upelis ir susidarė Prūdelio tvenkinys. Tvenkinio pylimu nutiesta gatvė, dabar – formavimo priemonėms populiariausias steigiant Vilniaus gatvė. Miesto valdžios rūpesčiu tvenkinio pietinėje dalyje įrengtos maudyklės su įvairaus pobūdžio muziejus (leidiniams, video nenaudojamuose medžiagai ir pan.). persirengimo kabinomis. objektuose. Šis faktorius Šalia Prūdelio telkšo 2000 m iš šiaurės į pietus ištįsęs Talkšos ežeras. Jo plotas - 56,2 ha. taip pat viena iš kultūros Į šiaurę nuo Talkšos yra 16,6 ha ploto Ginkūnų ežeras. Rytinę Šiaulių pusę puošia Švedės paveldo objektų Tyrimų tikslais (Ginkūnų) tvenkinys, įrengtas Švedės pelkėje, išnaudoto durpyno vietoje. išsaugojimo formų. Dirvožemis Šiaulių apylinkėse vyrauja dirvožemiai: priemolio užmirkę šlynžemiai - Meškuičių, Bridų, Kužių apylinkėse, priesmėlio ir geriau drenuojami glėjiški jauražemiai - Bubių, Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų remiantis G. Indriūnas (2003). Dirvonėnų, Varputėnų apylinkėse, smėliuose susiformavę paprastieji jauražemiai - Kurtuvėnų apylinkėse; aukštapelkėse ir žemapelkėse susiformavę durpžemiai - Rėkyvos, Apibendrinant galima teigti, kad kultūrinis turizmas svarbus dėl daugelio priežasčių: jis Tyrulio, Radviliškio, Laikšių apylinkėse. teigiamai veikia regionų ekonomiką ir socialinę sritį; nustato ir sutvirtina identitetą; padeda kurti Saugomos Šiaulių mieste į saugomų teritorijų sąrašus įtrauktos šios vietos: Rėkyvos ežeras, Šiaulių įvaizdį; saugoja kultūrinį ir istorinį paveldą; kultūra, tarsi įrankiu, palengvina deramą bendravimą bei teritorijos miesto centrinis parkas (Šiaulių dvaro sodybos, vad. Didžiadvariu, parkas), Gubernijos parkas.

58 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 59 Reljefas Miesto teritorija yra labai skirtingų žemėvaizdžių sandūroje, todėl reljefo mezoformų reiklios žemės ūkio kultūros: linai, rapsas, cukriniai runkeliai, javai (ypač kviečiai). įvairovė yra gana didelė, o paviršiaus aukščio skirtumas miesto teritorijoje siekia 48 m, Saugomos Rajone gana daug saugomų teritorijų: draustiniai – Šakynos geomorfologinis, neskaitant vandens telkinių gylio. Antropogeninis paviršiaus pertvarkymas santykinai teritorijos Varputėnų geomorfologinis, Švendrės botaninis, Vijolių entomologinis, Gelžės nėra didelis, nes antropogeninių gamtinio reljefo pakeitimų amplitudė siekia tik apie 10 botaninis-zoologinis, Rėkyvos botaninis-zoologinis, Tyrulių botaninis-zoologinis, m. Didžiausia miesto teritorijos dalis yra kalvotų moreninių aukštumų ir molingųjų lygumų Karniškių telmologinis, Šilkalnių geomorfologinis, Vijurkų geomorfologinis, Dubysos ir žemėvaizdyje. Miestas patenka net į keletą geomorfologinių mikrorajonų. Būdingiausios Ventos perkaso hidrografinis, Gudmoniškės botaninis, Pabijočių botaninis-zoologinis, reljefo formos yra priemolingos lėkštašlaitės kalvos, pelkėti kloniai, žemos bangos. Pietinė Padubysio botaninis-zoologinis, Linartų genetinis, Sodeliukų genetinis, Bulėnų ir pietrytinė teritorijos dalis pasižymi plokščiuoju stambiai pelkėtu priesmėlingosios telmologinis, Girnikų kraštovaizdžio, Pageluvio kraštovaizdžio, Raudos kraštovaizdžio, lygumos vietovaizdžiu. Rytinėje miesto teritorijos dalyje vyrauja kraštiniai kalvotieji Svilės kraštovaizdžio, Vainagių kraštovaizdžio, Ventos kraštovaizdžio; parkai – Kurtuvėnų moreniniai dariniai, šiaurės vakarinėje miesto dalyje yra pamatinės moreninės lygumos regioninis, Ventos regioninis, Gubernijos miško biosferos poligonas, Grafo D. Zubovo fragmentų. Miesto reljefo įvairovę kiek padidina pakraštinių kalvų ir bangų elementai. ąžuolų alėja, Naisių barsukų kolonija, Bulėnų pelkė, Dubysos upės slėnis ties Bazilionais, Kraštovaizdis ir Salduvės kalnas yra 10 – 14 m. aukščio. Nuo jo atsiveria gražus kraštovaizdis – miškai ir Gudmoniškės pelkė, Lygė, Pagėluvio ežerynas, Paraudžių miškas, Rėkyvos pelkė, miškai laukai, Salduvės – Malavėnų tvenkinys, matyti Šiaulių oro uostas, skrydžių valdymo bokštas. Varputėnų miškas, Ventos upė, Ventos upės slėnis aukščiau Papilės, Gubernijos miškas, Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį Šiaulių Tyrulių pelkė, Ventos upės slėnis. miesto miškai priskiriami rekreacinių miškų grupei. Pagal rekreacijos pobūdį ir žmonių Reljefas Šiaulių rajonas išsidėstęs Žemaičių aukštumoje ir Mūšos-Nemunėlio žemumoje. lankymosi intensyvumą, šie miškai išskiriami į du pogrupius – miško parkų (intensyvaus Kraštovaizdis ir Daugiau nei trečdalį Šiaulių rajono ploto sudaro miškai. Rajono klimatas ir kitos pritaikymo rekreaciniai miškai) ir miesto miškų (ekstensyvaus pritaikymo rekreaciniai miškai). miškai gamtinės sąlygos yra palankios miškams augti, todėl rajono miškingumas siekia Miško parkai: Pabalių, Rėkyvos, Margių, Zoknių yra išskiriami 631,9 ha plote. 34,7 proc. ir yra šiek tiek didesnis už šalies (33,1 proc.) ir apskrities (27,3 proc.) vidurkį. Nustatytuose miško parkuose galima didelė užsiėmimų-poilsiavimo formų įvairovė Šiaulių rajono savivaldybė yra miškingiausia apskrityje. Šiaulių miškų urėdijos teritorija atitinkamose zonose: ramus pasivaikščiojimas, iškylavimas, lauko žaidimai, mokomasis yra šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje ir apima 116 tūkst. ha plotą. Didžiausias miškų lankymas, sportinis pasivaikščiojimas arba sportinis lavinimas, sveikatingumo takai, masyvas yra pietvakarinėje dalyje (Kurtuvėnų regioninio parko miškai). Miškų urėdija orientacinis sportas, pasivažinėjimas dviračiu, ramus poilsis, slidinėjimas žiemą ir kt. apima didžiąją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos dalį. Šiaulių rajone esantys miškai Miesto miškai išskiriami 151,9 ha plote. priklauso mišriųjų plačialapių-eglynų miškų zonai. Miškai yra labai išskaidyti ir didelių Kraštovaizdis ir Miesto miškų pagrindinė funkcinė paskirtis yra tenkinti gyventojų rekreacinius poreikius, masyvų nesudaro. Šiaulių miškų urėdijos, apimančios Šiaulių rajoną, teritorijoje auga miškai sudaryti palankias sąlygas rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų 45897 ha miškų, iš jų valstybinės reikšmės miškai sudaro 60 proc., privatūs – 26 proc. ir orą, gerinti estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamus medynus. Šiuose miškuose 14 proc. – rezervuoti privatizavimui. Valstybinių miškų rūšinė sudėtis yra tokia: pušynai palaikoma artima natūraliai miško struktūra. – 19 proc., eglynai – 41 proc., beržynai – 32 proc., juodalksnynai – 3 proc., drebulynai Teritorijų Prioritetas teikiamas ekstensyviai rekreacijai. Galima naujų rekreacinių ir komercinių – 3 proc., baltalksnynai – daugiau nei 1 proc., uosynai – 1 proc., ąžuolynai – 0,1 proc.. funkciniai objektų, susijusių su poilsiu, pramogomis ir rekreacija, statyba. Pagal medynų sudėtį ir amžių panašias dalis sudaro brandūs (30 proc.), pribręstantys (27 prioritetai Šiauliuose labai silpnai išreikštas istorinis centras, t.y. miesto struktūrinis branduolys. proc.) bei jaunuolynų (26 proc.) miškai. Pusamžių miškų yra 17 proc. Pagal miško grupes, Reprezentacinio centro (senamiesčio) ribos yra neidentifikuotos, todėl prioritetinis didžiąją dalį sudaro IV grupės – ūkiniai miškai (67 proc.). III grupės – apsauginiai miškai – sprendinys – senamiesčio struktūrinių ribų identifikavimas ir jų įteisinimas kaip užima 17 proc. viso miškų ploto, II grupės – specialios paskirties miškai (A– ekosistemų saugomos kultūros paveldo teritorijos. apsaugos miškai, B – rekreaciniai miškai) – sudaro 16 proc.. Šiaulių rajonas Aprašymas Teritorijų Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Šiaulių rajone išskiriami šie Gamtinis karkasas Šiaulių rajono savivaldybėje nėra europinės reikšmės gamtinio karkaso, ją kerta tik funkciniai funkciniai prioritetai: tausojantis miškų ūkis; instituciškai organizuota konservacija; šiaurės Lietuvos nacionalinės svarbos geoekologinė takoskyra. Migracijos koridorių prioritetai intensyvi rekreacija. ir vidinio stabilizavimo arealų nacionalinės svarbos taip pat nėra. Regioninės svarbos Akmenės rajonas Aprašymas geoekologinės takoskyros: Šiaurės Lietuvos geoekologinėje erdvėje yra Ventos- Gamtinis karkasas Akmenės rajono gamtinis karkasas yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis Lielupės mažųjų intakų; Ventos-Mūšos; Mūšos-Lielupės mažųjų intakų. Šiaulių rajone formuojanti tiek rajono, tiek bendrai Respublikos bendrąją erdvinę koncepciją. Bendrai vidinio stabilizavimo arealai apima Gruzdžių apylinkes, geoekologinės takoskyros Akmenės rajone lokalizuotos gamtinio karkaso dalys užima apie 55 proc. teritorijos apima Meškuičių ir Kužių apylinkes, palaikomas ir stiprinamas esamo kraštovaizdžio ploto. Jos persidengia su įvairaus pobūdžio konservacinėmis, intensyvaus ūkinio natūralumas – Kurtuvėnų apylinkes, vidinio stabilizavimo arealai – Bazilionų apylinkes. naudojimo, o vietomis, su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis. Pietinė Šiaulių rajono dalis priskiriama tarptautinės svarbos gamtiniam karkasui. Upės, ežerai ir kiti Rajone galima išskirti tokias upes kaip: Venta, Uogys, Agluona bei Gumbakių, yra du Upės, ežerai ir kiti Šiaulių rajonas yra mažo ežeringumo kraštas (0,1 proc.). Jame yra 23 ežerai, kurie užima vandens telkiniai tvenkiniai – Augustaičių kaimo vandens malūno ir Rudikių (Papartynės) kaimo vandens vandens telkiniai apie 1,8 tūkst. ha plotą. Dauguma rajono ežerų yra stipriai eutrofikuoti (Bijotės, Geluvos, malūno. Ventos upės stambiausi intakai, tekantys per Akmenės rajoną – Vadakstis ir Gudelių, Kairių, Paežerių, Širvos ir kt. ežerai). Distrofinių ežerų grupei priskiriami Bulėnų, Virvytė. Akmenės rajone yra apie 20 valstybinės reikšmės vandens telkinių. Didžiuosius Dubuko ir Ešerinio ežerai. Rajone yra daugiau kaip 50 tvenkinių, kurie užima apie 1 tūkst. tvenkinius, kurių plotas didesnis nei 30 ha (Sabaliauskių, Kivylių, Klykolių ir Šaltiškių), ha plotą. Per rajono teritoriją teka 35 upės, kurios priklauso 4 upių baseinams: Nemuno, būtų galima panaudoti turizmo plėtrai ir poilsio zonų formavimui. Nors Akmenės rajono Ventos, Mūšos ir Nevėžio. Visų upių bendras ilgis – apie 474 km. Iš viso vandens telkiniai vandens telkinių rekreacinis potencialas ir nėra labai didelis, jie yra labai svarbūs turizmo užima daugiau kaip 4,5 tūkst. ha arba beveik 3 proc. Šiaulių rajono teritorijos. plėtroje, ypač formuojant rekreacines zonas. Akmenės rajone yra tik vienas ežeras Kamanų valstybinio gamtinio rezervato Dirvožemis Rajono dirvožemiai daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio rudžemiai, palankūs teritorijoje. Upių tinklas Akmenės rajone yra vidutinis. įvairioms žemės ūkio kultūroms ir sodams auginti. Taip pat rajone vyrauja silpnai jauriniai, velėniniai–glėjiniai dirvožemiai. Fragmentiškai aptinkami velėniniai- Dirvožemis Daugiausia vyrauja jauriniai ir jauriniai pelkiniai dirvožemiai. Daug durpynų ir karbonatiniai, pelkiniai ir aliuviniai dirvožemiai. Rajonas priskiriamas Vidurio Lietuvos ir supelkėjusių įdubimų. Vyrauja ariamoji žemė su našiais nusausintu rudžemiu Žemaitijos plynaukščių agarinių teritorijų zonoms, eroduojantys dirvožemiai išsidėstę dirvožemiais. Žemė naudotina intensyviai žemės ūkio veiklai, auginant kviečius, miežius, rajono šiaurinėje bei vakarinėje dalyje. Dėl aukšto dirvožemio derlingumo auginamos rapsus, cukrinius runkelius ir kitus prekinei produkcijai skirtus augalus.

60 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 61 Saugomos Akmenės rajone saugomos teritorijos užima 14 proc. visos rajono teritorijos ploto. Saugomos Joniškio rajone įsteigti Mūšos tyrelio, Vilkijos hidrografinis, Pabalių botanikos, teritorijos Rajone yra Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas (3938 ha), Ventos regioninio parko teritorijos Eglynlaukio botaninis, Satkūnų botaninis, Švėtės slėnio botaninis draustiniai. Apie dalis (6005 tūkst. ha), 3 valstybiniai gamtiniai draustiniai: botaninis Pavirvyčio (27 ha), 35 augalų rūšys yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai plačialapė telmologiniai Girkančių (159 ha) ir Karniškių (181 ha). Rajone yra 7 gamtos paveldo klumpaitė, didžioji astrancija, juodgalvė bajorė ir kt. Joniškio rajone yra šios saugomos objektai, iš kurių žinomiausi: Penkiolikakamienė liepa, Purvėnų geomorfologinis teritorijos: Žagarės regioninis parkas – pagrindinis rajono gamtinio pažintinio ir draustinis ir Purvių gamtinis rezervatas. Papilės atodanga yra Papilės miestelyje, t.y. kultūrinio istorinio turizmo arealas; Mūšos tyrelio kraštovaizdžio draustinis; Vilkijos potencialiai patenka į planuojamos infrastruktūros teritorijas. Akmenės rajone yra 2 hidrografinis draustinis; Pabalių botaninis draustinis. gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos: Kamanų pelkė ir Ventos upė, 2 paukščių Reljefas Joniškio rajono teritorija yra Baltijos artezinio baseino rytinės dalies mitybos srityje. apsaugai svarbios teritorijos: jau minėta Kamanų pelkė ir Ventos upės slėnis. Joniškio rajono paviršiaus reljefas nepasižymi didele įvairove. Rajono teritorijoje vyrauja Reljefas Daugumoje savivaldybės teritorijos vietų vyrauja moreninės lygumos (94 proc.), kurias stambiai banguotos arba nenuotakios molingos lygumos, suskaidytos sekliais slėniais, skaido Ventos, Virvytės ir Dabikinės slėninis žemėvaizdis (3-4 proc.). Likusios teritorijos nutįsusiais šiaurės ir pietų kryptimis. Rajono plotuose aplink paviršinio vandens telkinius, – prieledyninių ežerinių lygumų žemėvaizdis. Didžioji dalis savivaldybės teritorijos pelkes, žemumose ir lėkštuose reljefo pažemėjimuose dėl prastų drenažo sąlygų priskiriama Ventos vidurupio lygumai. gruntinis vanduo slūgso negiliai – nuo kelių centimetrų iki 2 m gylyje. Kraštovaizdis ir Rajono miškingumas siekia 32,4 proc. ir tai beveik nesiskiria nuo Lietuvos vidurkio (33,1 Kraštovaizdis ir Didžiausi Joniškio rajono miškai: Girkančių, Tyrelio, Beržėnų, Žagarės, Didmiškio, miškai proc.). Didžiausi rajono miškai – Pragalvojų, Kamanų, Latveliškių, Girkančių, Lydmiškio. miškai Jurdaičių, Reibiniškių, Beržynės, Maldenių, Rukuižių, Daunoravos, Satkūnų. Dauguma Miškuose daugiausiai vyrauja eglynai, pušynai ir beržynai. Daugiau kaip trečdalį miškų išsidėstę rajono rytinėje dalyje. Miškai sudaro apie 16 proc. rajono teritorijos, teritorijos užima girios. Plačiose lygumose iškyla mažos kalvelės, savitumu išsiskiriantys todėl Joniškio rajonas priskiriamas mažiausiai miškingų Lietuvos rajonų grupei. Joniškio miesteliai, miškai, girios pelkynai ir molingi karjerai. Jame dažniausiai vyrauja nukalkėję rajone vyrauja plačialapiai miškai, kas būdinga visam Lielupės baseinui, vyrauja moreniniai priemoliai, žemės plotą dengia ištirpusių ledynų paliktos nuosėdos. beržynai, alksnynai, eglynai. Miškuose esantis medienos tūris sudaro 3860 tūkst. m3 Kraštovaizdį pagyvina Ventos ir jos intakų slėniai. Savo estetinėmis savybėmis Akmenės (2009 m. duomenys). rajono kraštovaizdis nusileidžia labiau į pietryčius esantiems Žemaitijos aukštumos Svarbiausi Joniškio rajono gamtiniai rekreaciniai ištekliai yra moreninės lygumos, rajonams. Čia galima išskirti tris kraštovaizdžio tipus – negilūs upių slėniai su lapuočių suskaidytos teritoriją kertančių upių slėniais, miškų masyvai, švarus oras bei vyraujantis šilais, moreninės lygumos su mišriais lapuočių-eglynų miškais, moreninės lygumos su sąlyginai natūralus agrarinis kraštovaizdis. Gamtinių rekreacinių išteklių išsaugojimas nedideliais lapuočių šilais. ir racionalus naudojimas Joniškio rajone yra neatsiejamas nuo reikiamos rekreacinės Miškingiausia rajono dalis – Kamanų pelkės miškų masyvas, Ventos gyvenvietės infrastruktūros lankytinuose objektuose įrengimo. apylinkės bei miškų masyvai tarp Kruopių ir Papilės gyvenviečių, pietrytinėje Naujosios Teritorijų Tausojantis žemės ir miškų ūkis. Intensyvi žemės ūkio veikla teritorijose su labai geros Akmenės dalyje. Didžiausią rekreacinį potencialą turi Ventos gyvenvietės apylinkių funkciniai ir geros ūkinės vertės dirvožemiais. Tausojamasis žemės ūkis saugomose teritorijose bei miškų masyvai (Purvių, Viliošių, Skabeikių, Vervedžių, Balsių miškai) bei Papilės-Kruopių prioritetai gamtinio karkaso teritorijose. Intensyvi žemės ūkio veikla perspektyvių gyvenamųjų (Klaišių, Gamėnų, Latveliškių, Rudausių, Pagervių, Girkančių miškai) miškų masyvai. Kitų vietovių įtakos zonose, rekreacinių vietovių zonose bei urbanistinės-ūkinės integracijos didesnių miškų masyvų – Kamanų valstybinio gamtinio rezervato miškai, Naujosios ašių zonose. Akmenės pietrytinių apylinkių miškai – rekreacinis potencialas yra mažas. Kelmės rajonas Aprašymas Teritorijų funkciniai Geresnio žemės gamtinių ir ūkinio savybių panaudojimo, taip pat natūralių Gamtinis karkasas Gamtinio karkaso teritorijos susideda iš geoekologinių takoskyrų, geosistemų prioritetai kraštovaizdžių apsaugos prioritetai. vidinio stabilizavimo arealų ir ašių bei migracinių koridorių. Kelmės rajono teritorijoje Joniškio rajonas Aprašymas gamtiniam karkasui priklauso Kražantės ir Vilbėno slėniai bei mažesni jų intakai kaip Gamtinis karkasas Joniškio rajono teritorijoje lokalizuotos gamtinio karkaso dalys bendrai užima apie migracijos koridoriai. Kelmės rajono teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama 53 proc. jo ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos rėžimo konservacinėmis, miškų bendro Lietuvos Respublikos teritorijos gamtinio karkaso dalis. Visos gamtinio karkaso ir žemės ūkio paskirties, o taip pat daugelyje vietų ir su antropogeniškai aktyviomis dalys, lokalizuotos Kelmės rajono teritorijoje, užima apie 57 proc. teritorijos ploto. Jos (urbanizuotomis) teritorijomis. Pastarosios bei intensyvaus žemės ūkio sankirtos su persidengia su konservacinėmis bei įvairaus pobūdžio ir intensyvumo ūkinio naudojimo gamtinio karkaso teritorijomis, aplinkosauginiu požiūriu yra problematiškiausios teritorijomis. Puslankiu per Kelmės rajono vakarinę ir centrinę dalį nusidriekia Žemaičių Joniškio rajono gamtinio karkaso dalys. Joniškio rajono gamtiniam karkasui būdinga aukštumos vandenskyrinio masyvo rytinė dalis ir Kurtuvėnų moreninis masyvas nacionalinė ir mikroregioninė svarba. Vakarine ir pietvakarine rajono teritorija driekiasi formuoja pagrindinę nacionalinės svarbos geoekologinę takoskyrą. geoekologinės takoskyros, o šiaurinis ir šiaurės rytinis rajono teritorijos gamtinis Upės, ežerai ir kiti Savivaldybės teritorija teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos karkasas priskiriamas vidinio stabilizavimo arealams. vandens telkiniai aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, o pietvakariniu pakraščiu – Ančia Upės, ežerai ir kiti Rajono teritorijoje teka šios upės: Mūša, Platonis, Vilkija, Audruvis, Sidabra, Švėtė. (Šešuvies intakas). Kelmės rajone yra 47 ežerai, didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, vandens telkiniai Tyvuliuoja 2 ežerai – Miknaičių ir Žvelgaičio. Svarbūs gamtosauginiai objektai – Karklėnų ežeras, 10 tvenkinių iš kurių didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių. Pelkės Pabalių botaninis, Vilkijos hidrografinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustiniai, Žagarės užima 6000 ha, didžiausia – Tytuvėnų tyrelis. regioninis ir Skaistgirio parkai. Yra 28 tvenkiniai, iš kurių didžiausi: Žvelgaičių, Ramoškių, Dirvožemis Vidurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose – Beržėnų. smėlžemiai, rytuose ir vakaruose – išplautžemiai, pelkėse – durpžemis. Dirvožemis Joniškio rajono teritorijoje paplitę aukščiausio našumo (45–50) balais įvertinti Saugomos Kelmės rajone yra 13 saugomų teritorijų, kurių bendras plotas sudaro apie 11 proc. dirvožemiai. Dirvožemių danga vienoda, vietomis labai vienoda, nekontrastinga arba teritorijos visos Kelmės rajono teritorijos, todėl rajonas priskiriamas teritorijų grupei, kurios savo labai nekontrastinga. Šio rajono dirvožemiai yra tinkamiausi žemės ūkiui. Joniškio gamtine specifika yra svarbios dėl kraštovaizdžio ir bioįvairovės apsaugos. Kelmės rajono teritorija apima Žiemgalos, Mūšos ir Nemunėlio lygumų dalis, kurioms būdingas rajone yra 9 valstybiniai draustiniai: 3 kraštovaizdžio, 1 botanikos, 2 hidrografiniai, labai mažas (0,2-1,9 proc.) arba mažas (1,9-3,8 proc.) žemės ūkio naudmenų erozinis 1 geomorfologinis ir 2 telmologiniai. Krašte yra 10 parkų, daug valstybės saugomų pažeistumas (eroduotumas). Įvairaus laipsnio erozijos pažeistų žemės ūkio naudmenų gamtos paveldo objektų: 11 medžių, 3 akmenys, iš kurių didžiausias - Vileikių akmuo, kiekis Joniškio rajono teritorijoje sudaro 2 proc.

62 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 63 savo dydžiu pranokstantis Puntuko akmenį. Unikalumu išsiskiria Svilės šaltiniai esantys iškyla mažos kalvelės, Žiemgalos ir Mūšos-Nemunėlio žemumas skiria Linkuvos Šaukėnų seniūnijoje. Taip pat išskiriamos ir LR valstybės saugomos teritorijos: Tytuvėnų, kalvagūbris, iškilęs į šiaurę nuo Pakruojo miesto, savitumu išsiskiriantys miesteliai, maži Dubysos, Kurtuvėnų ir Varnių regioniniai parkai, Kražių Medžiokalnio botaninis miškai ir Petrašiūnų bei Klovainių karjerai. Ypatingos vertės kraštovaizdžio išteklius draustinis, Šilkalnių geomorfologinis draustinis, Ventos ištakų hidrografinis draustinis, Pakruojo rajone sudaro Laumekių botaninis, Laumėnio botaninis-zoologinis, Glėbavo Kražantės hidrografinis draustinis, Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, Girgždutės pedologinis, Linkuvos geomorfologinis, Draumėnų kraštovaizdžio, Daugyvenės hidrografinis kraštovaizdžio draustinis, Gomertos kraštovaizdžio draustinis, Pakėvės telmologinis valstybiniai draustiniai, Gedžiūnų miško biosferos poligonas ir gamtos paveldo objektai. draustinis ir Paginskių telmologinis draustinis. Rajono miškų masyvų miškingumas yra skirtingas – vienur lygumos ištisai apaugusios Reljefas Pietvakarinėje dalyje vyrauja smulkiai kalvoto dauboto moreninio kraštinių darinių miškais, kitur likę tik pavieniai medžiai. Didžioji dalis miškų (62 proc., 18,3 tūkst. ha) yra reljefo plotai su retomis kalvomis. Šiaurinėje dalyje išplitę lėkštašlaičiai moreniniai valstybiniai, kita dalis (38 proc., 11,3 tūkst. ha) priklauso privatiems žemės valdytojams masyvai, kurių paviršius smulkiai kalvotas bei ištęstos kalvos. Pietrytinėje dalyje tęsiasi arba rezervuoti privatizavimui. Valstybinius miškus valdo Pakruojo miškų urėdija, kurią lėkštašlaičių moreninių gubrių grandinė. sudaro 6 girininkijos, valdančios 18.294,16 ha valstybinių miškų. Vyraujantys mišrūs lapuočių Kraštovaizdis ir Miškingumas Kelmės rajone siekia 28,4 proc. Didžiausi miškai: Vyčių-Patytlaukio, ir eglynų medynai sudaro palankias sąlygas kanopinių žvėrių veisimuisi ir dauginimuisi. miškai Užpelkių, Papušio, Kūprės-Lembartiškės, Plykšilio, Žukiškės. 61,2 proc. miškų ploto užima Teritorijų Pagrindiniu funkciniu Pakruojo rajono teritorijos naudojimo prioritetu išlieka intensyvus spygliuočiai, 38,8 proc. – lapuočiai. Kelmės rajonas turi unikalų kraštovaizdį – regioninius funkciniai ar tausojantis žemės ir miškų ūkis. Planingai stiprinami miesteliai, kuriami turizmo ir parkus, ežerus, miškus, draustinius ir kitas saugomas teritorijas. Yra 16 gamtos paminklų prioritetai rekreacijos objektai, atnaujinama inžinerinė infrastruktūra, modernizuojami gamybiniai – 12 botaninių (Pabutkalnio, Panūdžių, Reibių, Spunsčio, Didysis, Elbarių, Kiaunorių, objektai kels urbanizuotų zonų patrauklumą, antra vertus, teritorijoje dominuojantis Pakarčemio, Šventragių ąžuolai, Martyno ir Perkūnkalnio pušys), 3 geologiniai (Ėrtelio, agrarinis kraštovaizdis, atgaivinti dvarų statiniai bei vėjo malūnai leis išlaikyti Žiemgalos Oreliškės, Kriaučiaus akmenys), 1 hidrogeologinis (Svilės šaltinis). krašto etnokultūrinį identitetą. Teritorijų Intensyvi žemės ūkio veikla našiose, vidutinėse ir mažiau palankiose ūkininkauti Radviliškio rajonas Aprašymas funkciniai žemėse. Specializuota žemės ūkio veikla tvenkininės žuvininkystės ūkiuose. Intensyvi Gamtinis karkasas Gamtinį karkasą Radviliškio rajone sudaro geologinės takoskyros išvestos Nevėžio prioritetai žemės ūkio veikla nusausintoje žemėje su vyraujančiais durpiniais ir puveningais ir Dubysos vandenskyroje, geosistemų vidiniai stabilizavimo arealai, migraciniais dirvožemiais. Urbanizuotinų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra. Iš jų esančiose: koridoriais išvestų Kruojos, Obelės, Ežerėlės, Daugyvenės, Banko kanalo, Beržės, Kiršino, prie miestų ir perspektyvių kaimo gyvenamųjų vietovių. Liaudės, Dotnuvėlės, Gomertos ir Šušvės upių slėniai ir geoekologinė takoskyra, esanti Pakruojo rajonas Aprašymas Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje. Pagal svarbą gamtinio karkaso dalys skirstomos į Gamtinis karkasas Strateginė gamtinės aplinkos stabilumo užtikrinimo nuostata – gamtinio karkaso, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės. apimančio 50 proc. rajono teritorijos, elementų kokybės palaikymas, formavimas ar Upės, ežerai ir kiti Per Radviliškio rajoną teka Šušvė (Nevėžio intakas). Yra 9 ežerai (didžiausias – Arimaičių), gausinimas. Gamtinio karkaso teritorijos persidengia su konservacinėmis ir įvairaus vandens telkiniai 29 tvenkiniai, pelkė – Didysis Tyrulis. Vandens turizmo vystymui Radviliškio rajonas yra pobūdžio ir intensyvumo ūkinio naudojimo teritorijomis. visiškai nepalankus, nes rajone yra tik upių aukštupiai, kurie dėl savo mažų gylių ir mažo Upės, ežerai ir kiti Rajono vandens išteklius sudaro Mūšos bei Lielupės mažųjų intakų baseinų upės bei debito yra nepritaikomi vandens turizmui. vandens telkiniai dirbtiniai vandens telkiniai. Pakruojo rajonas neturi nei vieno natūralaus ežero, todėl Arimaičių ežeras yra Radviliškio r. 6 km. į šiaurės vakarus nuo Šeduvos, į šiaurę nuo ežerų trūkumą bent iš dalies kompensuoja dirbtinai suformuoti 27 vandens telkiniai. Radviliškio-Šeduvos plento. Plotas 290 ha, ilgis 4,7 km. didžiausias plotis 1,1 km, Didžiausi yra Dvariukų (136,4 ha), Baltausių (79,9 ha), Petraičių (58,9 ha), Pakruojo (52,0 didžiausias gylis 18,7 m, kranto linija vingiuota (ilgis 12,4 km). Prie Arimaičių ežero yra ha) ir Laičių II (48,4 ha). Kiti tvekiniai mažesni nei 20 ha. Paežerių ir Sedūnų kaimai. Arimaičių ežeras 1967 m. paskelbtas vandens paukščių Pakruojo rajone vandens ištekliai sudaro tik 2 proc. rajono teritorijos, kuomet Lietuvos draustiniu. Radviliškio-Baisogalos rekreaciniame areale yra išskirta Arimaičių ežero vidurkis yra apie 4 proc. Hidrografinį tinklą sudaro Lielupės ir mažųjų jos intakų bei rekreacinė teritorija ir Arimaičių ežero rekreacinės teritorijos apsaugos zona, nes Arimaičių Mūšos baseinų upės ir dirbtinai suformuoti vandens telkiniai. Lielupės ir mažųjų jos ežeras yra didžiausias natūralus vandens telkinys Radviliškio rajone, tinkantis rekreacijai. intakų baseinas užima 1750 kv.km, jo upeliai lėti. Dirvožemis Vyrauja derlingas dirvožemis, todėl gerai išvystytas žemės ūkis. Radviliškio rajone Didžiausia rajone upė – Mūša, kuri teka rajono teritorijos viduriu iš vakarų į rytus ir naudingųjų iškasenų yra nedaug, aptinkama tik žvyro, smėlio ir durpių. tartum dalina rajoną į šiaurinę dalį ir miškingą pietinę dalį. Lietuvoje Mūšos baseino plotas Saugomos Radviliškio rajone saugomų teritorijų sistemą sudaro Tytuvėnų regioninis parkas, 5297 kv.m., ilgis 139,7 m. Mūšos baseino ežeringumas tik 0,5 proc., iš viso 38 ežerai didesni teritorijos valstybiniai draustiniai, atkuriamasis sklypas, Natura 2000 gamtinės teritorijos ir miško nei 0,5 ha. Didžiausi Mūšos intakai, tekantys Pakruojo rajone – Kruoja ir Daugyvenė. genetiniai draustiniai. Tytuvėnų regioninis parkas užima 18,2 tūkst. ha plotą, iš jų Dirvožemis Dirvožemiai palankūs įvairioms žemės ūkio kultūroms auginti. Tai svarbus žemės ūkio ir Radviliškio rajone yra 4,2 tūkst.ha. statybinių medžiagų gamybos rajonas. Draustiniai ir parkai: Gomertos kraštovaizdžio draustinis, Daugyvenės Kraštovaizdžio, Saugomos Svarbiausius Pakruojo rajono kraštovaizdžio išteklius sudaro valstybiniai draustiniai, Šušvės hidrografinis, Liepinės pedologinis, Radvilionių Botaninis, Strazdynės botaninis, teritorijos biosferos poligonas ir gamtos paveldo objektai. Valstybiniai draustiniai (bendras plotas Liepiškių botaninis zoologinis, Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis, Tyrulių botaninis – 1769 ha): Linkuvos geomorfologinis draustinis, Daugyvenės hidrografinis draustinis, zoologinis, Sulinkių ornitologinis draustiniai. Glebavo pedologinis draustinis, Laumekių botaninis draustinis, Laumenio botaninis Natura 2000 teritorijos: Papušynio miškas, Praviršulio tyrelis, Sulinkių durpynas, Tyrulių zoologinis draustinis, Draumėnų kraštovaizdžio draustinis, Gedžiūnų miško biosferos pelkė ir Šimšų miškas. poligonas (plotas – 13693 ha). Gamtos paveldo objektai: geologiniai – Bulotiškio Reljefas Didžioji Radviliškio rajono dalis yra išsidėsčiusi Rytų Žemaičių plynaukštėje, rajono pakraščiai akmuo, Kundročių akmuo, Raudonpamūšio atodanga; geomorfologiniai – Lapgirio ozas; išsidėstę Mūšos-Nemunėlio ir Nevėžio žemumose. Reljefas įvairus yra ir kalvų, ir lygumų, slėnių. botaniniai – Klovainių ąžuolas, Klovainių storasis ąžuolas, Rozalimo ąžuolas, Pamūšio Kraštovaizdis ir Didžiausi miškai – Baisogalos, Varnionių, Radvilonių, Bargailių. Vyrauja mišrieji ir eglynai. storasis ąžuolas, Šilų ąžuolas. miškai Žemės ūkio naudmenos sudaro 63,2 proc., miškai – 25,4 proc.. Reljefas Šiaurinė rajono dalis išsidėsčiusi Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje, o rajono pietinė Teritorijų Radviliškio rajono teritorijų funkciniai prioritetai orientuoti į rajono plėtrą, išmetamų dalis – Mūšos-Nemunėlio žemumos vakarinėje dalyje. funkciniai teršalų mažinimą, kultūros ir gamtinio paveldo pritaikymą ir platesnį naudojimą turizme, Kraštovaizdis ir Pakruojo rajonas – vienas šiauriausių Lietuvos rajonų, patenkančių į Žiemgalos prioritetai jo mokslinį, techninį tyrinėjimą, bei išsaugojimą. miškai žemumos etnokultūrinį regioną. Pakruojis turi unikalų kraštovaizdį – plačiose lygumose Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

64 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 65 • rekreacinės ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra (paplūdimiai, stovyklavietės, kempingai, poilsio aikštelės, parkai, sveikatingumo ir poilsio centrai, viešieji tualetai, papildomos paslaugos); • pažintinio turizmo, pėsčiųjų ir dviračių bei poilsio gamtoje, stovyklavimo, vandens turizmo skatinimas; • aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas, modernizavimas (prieplaukos, vandens, pėsčiųjų ir kitos trasos, sporto aikštelės, vandens dviračiai, baidarės bei kt.); • tikslinga regiono vandens telkinius panaudoti kaimo turizmo paslaugų paketui didinti, juose pritaikant pramogines ir sportines veiklas; • turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas; • turizmo rinkodaros priemonių vykdymas įvairiomis kalbomis (turistiniai leidiniai, video informacija, parodų organizavimas, reklaminės kampanijos ir kt.).

Įgyvendinant šiuos veiksmus, galima tikėtis turistų ir lankytojų skaičiaus padidėjimo, turizmo informacijos leidinių tiražų augimo, naujų turizmo informacijos centrų steigimosi užuomazgų. Visa tai gerina Šiaulių regiono ir šalies turizmo įvaizdį.

1.3.3. Socialinis turizmas

Remiantis 2010 m. LR statistikos departamento duomenimis, galima išskirti svarbiausias priežastis, dėl kurių asmenys negali atostogauti – tai yra nepakankamos pajamos (29 %), sveikatos problemos (15%) ir didelis užimtumas (22%). Asmenys, patiriantys finansinius sunkumus ir turintys sveikatos problemų įeina į socialinio turizmo vartotojų grupę.

Neįgaliems asmenims nesudarytos palankios sąlygos turizmui dėl nepritaikytos turizmo infrastruktūros. Tinkamas šio turizmo pavyzdys yra Vokietija, kurioje veikia Federalinė Apibendrinant visus Šiaulių regiono krašto gamtinius ekologinius išteklius galima teigti, kad pagalbos neįgaliesiems organizacija (BSK) ir valstybinė turizmo koordinavimo agentūra (Natko), rajonams reikia išplėsti šių išteklių panaudojimą turizmui, sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam organizuojančios keliones žmonėms su fiziniais trūkumais. Kiekvieną kelionę lydi specialus vadovas, poilsiui ir paslaugų plėtrai bei skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą. Tai galima įgyvendinti sukuriant iš anksto yra patikrinamos apgyvendinimo paslaugų įmonės, ekskursijos ir su neįgaliųjų keliavimo tinkamą turizmo infrastruktūrą, kuri sudarytų prielaidas turizmo pasiūlos plėtrai ir paklausos problemomis susijusi informacija. Tokios interneto svetainės, kaip www.you-too.com, informuoja didėjimui. Naujų turistinių traukos objektų formavimas panaudojant gamtinius ir kultūros paveldo neįgaliuosius apie galimybę patekti į visuomeninius pastatus, renginius, lankomas vietoves. Kitas objektus taip pat didintų turistų srautus. Būtina išvystyti turizmo informacijos sistemos galimybes bei pavyzdys yra Vokietijos geležinkeliai (Deutsche Bahn), kurie teikia paslaugas neįgaliesiems, pradedant suaktyvinti rinkodaros veiklą. kelionės planavimu, įlipimu, išlipimu, persėdimu ir baigiant kėdei su ratukais pritaikyta įranga traukiniuose bei traukinių stotyse ir t.t. Kaip sėkmingą gamtinio turizmo pavyzdį galima pateikti kaimyninės Latvijos patirtį. Šioje šalyje yra daug tradicinių pažintinių takų nacionaliniuose parkuose ir saugotinose teritorijose. Tačiau Socialinio turizmo užuomazgos pradėjo reikštis po II pasaulinio karo, kuomet prasidėjo rekreaciniuose miškuose Latvijoje yra įkurta daug teminių takų, kurie sutraukia daug lankytojų. Tai judėjimai už šeimą, darbo sąlygas bei aplinką. Socialinis turizmas – tai turizmas su pridėtine moraline Tervetės nacionaliniame parke esantis „Pasakų miško“ parkas, Laumas gamtos parke (Talsi) įkurti verte, kurio pagrindinis uždavinys suteikti abipusę naudą tiek paslaugos teikėjui, tiek paslaugos teminiai pažintiniai takai – Bičių takas, Paukščių takas, Augalų takas, Miško takas, Miunhauseno takas gavėjui turizmo paslaugų mainuose. (Dunte). Šiaulių regione taip pat yra tinkamos galimybės kurti panašius teminius takus. Socialinio turizmo sąvoka neturi vieno apibrėžimo. Skirtingų autorių ji įvardijama nevienodai Rajonų gamtinės aplinkos charakteristikos būdingos Šiaurės Lietuvos gamtiniam arealui. Šiaulių (žr. 1.3.3.1 lentelę). regiono gamtinio karkaso teritorijose yra būtina didinti miškingumą, tokie žemėnaudos pakitimai pagerintų gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio stabilumą, o taip pat skatintų naujų dviračių, pėsčiųjų trasų vystymąsi bei galimų sveikatingumo centrų atsiradimą.

Skatinti Šiaulių regiono gamtinį ekologinį turizmą galima atlikus šiuos veiksmus:

66 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 67 1.3.3.1 lentelė Socialinio turizmo sąvoka situacija: Lankytinų objektų infrastruktūra, jų aplinka, transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo Autorius Sąvoka paslaugų, informacijos prieinamumo bei bendravimo problemos. Hunziker (1958) Socialinį turizmą įvardijo kaip taurų idealą prieš diskriminaciją ir integravimosi 2. Reikėtų įtraukti humanistines, švietėjiškas, kultūrines ir su asmenybės vystymusi iššūkius šiandieniniame pasaulyje. L. Minnaert, R. Teigia, kad socialinis turizmas – tai turizmas su pridėtine moraline verte, kurio susijusias iniciatyvas bei tikslus. Šiaulių regiono situacija: svarbu pabrėžti, kad Šiaulių regione nėra Maitland ir G. Miller pagrindinis uždavinys suteikti abipusę naudą tiek paslaugos teikėjui, tiek paslaugos sukurtų specialių socialinio turizmo maršrutų, kurie būtų užtikrinami paruoštų gidų bei turizmo skyrių (2006) gavėjui turizmo paslaugų mainuose. aptarnaujančio personalo kompetencija, teikiamų paslaugų lygiu (taigi šio sektoriaus darbuotojai turi C. Hall (2000) Socialinį turizmą apibrėžė kaip turizmo srities fenomeno rezultatą, kuris būti specialiai rengiami šiam darbui). visuomenėje tapo ekonomiškai nenaudingu elementu. Tarptautinis socialinio Tai yra visos sąvokos ir reiškiniai, atsirandantys turizme dalyvaujant mažas pajamas 3. Socialinio turizmo produktas neturėtų būti siejamas tik su pinigine verte. Šiaulių turizmo biuras (2001) gaunantiems visuomenės sluoksniams, religiniais tikslais keliaujantiems žmonėms, regiono situacija: socialinis turizmas skatina tam tikrų grupių asmenų integraciją, žinias ir asmenybės pagyvenusiems žmonėms, jaunimui ir neįgaliesiems, kai jų dalyvavimas yra galimas vystymąsi, kas teigiamai veikia asmens pasitenkinimą paslauga. tik dėl tam tikrų taikomų socialinių priemonių. I. Žalienė ir A. Socialinis turizmas – tai kelionės, už kurias mokama iš profsąjungų lėšų, skiriamų 4. Socialinio turizmo informacijos prieinamumas. Šiaulių regiono situacija: 1.3.3.2 Sabaliauskaitė (2002) socialinėms reikmėms. Tai dotuojamas turizmas ir dotacijas gali skirti valstybinės, lentelėje pateikti rajonų savivaldybių ir turizmo informacijos bei turizmo ir verslo informacijos centrų visuomeninės ir komercinės struktūros, kad įtrauktų į turistinį judėjimą ir socialiai remtinus visuomenės sluoksnius. internetiniai tinklalapiai ir jų prieinamumas negalią turintiems asmenims. R. Bikmanienė (2004) Socialinis turizmas apibrėžiamas kaip paslauga, apmokama paslaugos gavėjo, 1.3.3.2 lentelė. Interneto svetainių prieinamumas negalią turintiems asmenims rėmėjų, valstybinių institucijų, privačių organizacijų ir kitų struktūrų, teikiama bendruomenės nariams, keliaujantiems pažintiniais, profesiniais, dalykiniais, Svetainės savybės ir nuorodos Svetainė etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, poilsio, reabilitacijos ar kitais Nuoroda į socialinį turizmą Pritaikyta/versija neįgaliesiems tikslais, sudaranti sąlygas stiprinti ryšius tarp bendruomenės narių, padedanti Apie Šiaulių m. ir r. sav. jiems bendrauti tarpusavyje, geriau suprasti vienas kitą ir integruotis į visuomenę, http://www.siauliai.lt - + švelninti socialinę atskirtį. http://www.siauliai-r.sav.lt - + Šaltinis: Remigijus Kinderis, „Socialinio turizmo, kaip alternatyvios turizmo formos, adaptacija Europoje, 2010/6. http://tic.siauliai.lt/ - - Vis dėlto, nepaisant skirtingų sąvokų įvardijimo, socialinio turizmo turinys išlieka nepakitęs: http://www.siauliurajonas.lt/ - - visi asmenys vienodai turi teisę į poilsį ir laisvą laiką po darbo kasdien, kas savaitę, kasmet, kitaip Apie Kelmės r. http://www.kelmevic.lt/ - - tariant – visuotinė teisė į turizmą, kuri užtikrinama laikantis solidarumo, darnumo principų. http://www.kelme.lt/ - + Didelę patirtį vystant socialinį turizmą turi Belgija. Straipsnyje „Tourism as a form of social Apie Akmenės r. http://www.akmene.lt - - intervention:the holiday participation centre in Flanders“2 pristatoma sėkmingai veikianti socialinio Apie Joniškio r. turizmo sistema: organizacija „Holiday Participation Centre“ yra tarpininkas tarp privataus sektoriaus, http://jvic.lt - - siūlančio žemesnes kainas tikslinės grupės asmenų kelionėms ir socialinių organizacijų bei kelionių http://www.joniskis.lt - + organizatorių, kurie reklamuoja šias paslaugas. Tokiu būdu privatus sektorius gauna nemokamą Apie Pakruojo r. reklamą ir įgyja naujų vartotojų, o socialiai remtinos grupės nariams tampa prieinamas turistinis http://www.pakruojis.lt - - poilsis. Tokių priemonių pagalba socialinis turizmas vystosi labai sparčiai. http://www.pakruojistic.lt - - Apie Radviliškio r. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo3, kad socialinio turizmo skatinimui labai svarbus http://www.radviliskis.lt + - valstybinių, privačių ir labdaros organizacijų bendradarbiavimas. Socialiai remtinoms šeimoms Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. priimtiniausias yra trumpas 1-3 dienų poilsis. Jungtinės Karalystės tyrėjai pastebėjo, kad kartais didesnė problema yra ne finansinių lėšų stoka, o kelionės organizavimo įgūdžių nebuvimas. Todėl Atlikus Šiaulių regiono turizmo informacijos centrų, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir visuomeninių organizacijų pagalba planuojant atostogas tikslinės grupės žmonėms yra svarbus Ventos regioninio parko direkcijų darbuotojų apklausą, apie neįgaliųjų galimybes keliauti po regioną, socialinio turizmo skatinimo veiksnys. paaiškėjo, kad tik į Šiaulių miesto turizmo informacijos centrą, Kamanų valstybinio gamtinio rezervatą bei Ventos regioninį parką kreipėsi interesantai dėl turizmo objektų, pritaikytų neįgaliesiems, pasiūlos. Remiantis tarptautinio socialinio turizmo biuro nustatytais kriterijais socialiniam turizmui, Apklausos rezultatai pateikti 1.3.3.3 lentelėje. atitinkamai yra analizuojamas šio turizmo išsivystymo potencialas Šiaulių regione.

1. Socialinio turizmo pagrindinis tikslas yra jo prieinamumo didinimas visoms grupėms, kurioms sunku naudotis joms teikiamomis paslaugomis, arba vienai atskirai grupei. Šiaulių regiono

2 http://www.holidayparticipation.be/downloads/journalofsocialintervention.pdf 3 Holidays for Families in Need: Policies and Practice on UK, 2006 m., http://www.fhaonline.org.uk/Documents/Prog 06PRBHolidaysForFam iliesInNeedFinalReport_0.32Mb.pdf

68 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 69 1.3.3.3 lentelė. Apklausos rezultatai

Klausimas parkas Šiaulių r. sav. Šiaulių r. Kelmės r. sav. r. Kelmės Šiaulių m. sav. Joniškio r. sav. Joniškio r. Pakruojo r. sav. r. Pakruojo Ventos regioninis regioninis Ventos Kamanų valstybinis Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas gamtinis Ar į Jus kreipiasi interesantai dėl turizmo objektų, pritaikytų + - - - + + - neįgaliesiems? Ar yra pas Jus judėjimo negalią turintiems asmenims - - - - - + - pritaikytų (ar iš anksto paruoštų) maršrutų? Ar Jūsų nuomone, turimi maršrutai yra pakankamai ------pritaikyti neįgaliesiems? Ar turite (arba galite pasiūlyti) paruoštų gidų klausos ------sutrikimus turintiems asmenims? Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

Konstatuojama, kad socialinis turizmas Šiaulių regione nėra išvystytas. Tai gali būti pagrindinis veiksnys, įtakojantis lankytinų turistinių vietų infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems plėtojimo nebuvimą. Šiaulių regiono centras, Šiaulių miestas turi neįgaliesiems pritaikytų maršrutų ir bent kartą metuose sulaukia šios turizmo formos interesantų susidomėjimo. Dažniausiai jie teiraujasi, kokie mieste yra neįgaliesiems privažiuojami muziejai.

Apibendrinant paaiškėja, kad socialinis turizmas, kaip nauja turizmo forma, tinkamai išplėtota gali padėti ne tik integruotis socialiai atstumtiems asmenims, o kartu ir skatinti regiono turizmo patrauklumą. Socialiniu turizmu turėtų būti laikomos šios turizmo formos: kelionės ir veikla, kurią organizuoja profesinės sąjungos, šeimos kelionės, kelionės religiniais tikslais (sakralinis turizmas), Siekiant sukurti turistinių lankomų objektų aplinką, tinkamą keliauti visoms visuomenės įmonių savo darbuotojams rengiamos kelionės/ekskursijos, visuomeninių institucijų organizuojamos grupėms, įskaitant neįgaliuosius, svarbu siekti, kad šių objektų infrastruktūra būtų pritaikyta ir kelionės / ekskursijos, kelionės žmonėms su negalia (atsižvelgiant į tai, ar yra lankytinose vietose didinti jų pasiekiamumą. Deramai išvystyta turistinė infrastruktūra, laisvas judėjimas ir priėjimas ne jiems pritaikyta infrastruktūra), jaunimui ar senyvo amžiaus žmonėms, turintiems mažas pajamas ir tik patenkintų įvairių turistų grupių poreikius, bet ir pagerintų negalią turinčių žmonių reabilitacijos esantiems įvairiose kitose situacijose. procesą. 1.3.3.4 lentelėje pateikiamos socialinio turizmo Šiaulių regione pagrindinės problemos, jų Transportavimo į turistinius lankomus objektus trūkumo problema labiau aktuali pavieniams įtaka turizmui, bei priemonės joms mažinti. negalią turintiems asmenims, siekiantiems aplankyti turizmo objektus. Jiems gali būti per brangu 1.3.3.4 lentelė. Socialinio turizmo (neįgaliesiems) plėtojimo problemos samdyti transporto priemonę, padėsiančią pasiekti turizmo išteklių. Tam būtina skatinti socialinių grupių domėjimąsi turizmu ir didinti negalią turinčių asmenų poreikius tenkinančių ekskursijų Problemos Įtaka turizmui Priemonės pasiūlą. Norint pasiekti didesnio socialinės grupės turistų skaičiaus, turizmo objektus galima pritaikyti • Aplinkos bei daugumos • Neįgaliųjų keliavimas • Universalios infrastruktūros reabilitacijos procesų gerinimui. turizmo objektų nepritaikomumas populiarėja nesparčiai; taikymas visoms asmenų grupėms neįgaliųjų žmonių poreikiams; • Menkas socialinių (neįgaliesiems, vyresnio amžiaus • Transportavimo į turistinius grupių domėjimasis turizmu; žmonėms, vaikams ir kt.); Lėtas integracijos procesas silpnina visuomenės suvokimą turistinius lankomus objektus lankomus objektus trūkumas; • Nepakankamas • Gamtinius ekologinius turistinius pritaikyti negalią turinčių žmonių poreikiams. Tačiau ir pačių neįgaliųjų mažas suinteresuotumas • Lėtas turizmo neįgaliesiems visuomenės suvokimas kad objektus orientuoti į reabilitacijos turizmu taip pat neigiamai veikia jo plėtros tendencijas būtent šios socialinės grupės žmonių tarpe. integracijos procesas; lankomus objektus būtina procesų gerinimą; Skirtingos rinkodaros priemonės ir informacijos sklaida apie jau pritaikytus esamus turizmo objektus • Informacijos stoka pritaikyti socialinėms turistų • Mokestinių ekskursijų lengvatų neįgaliesiems su tinkama infrastruktūra, didintų jų susidomėjimą turizmu. apie pritaikytus neįgaliesiems grupėms; įvedimas socialinių grupių turizmui lankomus objektus; • Nepopuliarus neįgaliųjų skatinti; Poskyrio apibendrinimas. Socialinis turizmas Šiaulių regione nėra pakankamai pritaikytas • Menkas neįgaliųjų turizmas. • Rinkodaros priemonių dėka neįgaliesiems. Nėra reikiamų aikštelių, liftų, specialių įrengimų. suinteresuotumas turizmu. didinti turistinių objektų, pritaikytų neįgaliesiems informatyvumą. Europos Sąjunga inicijuoja neįgaliesiems pritaikytų projektų įgyvendinimą, kur stipriai Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

70 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 71 skatinamas socialinis turizmas. ES turizmo politika į socialinį turizmą atsigręžia nuo 1996 m. ir nuo to laiko šiai turizmo krypčiai skiria nuolatinį dėmesį visuose svarbesniuose dokumentuose, o Lietuvos teisės aktuose apie socialinį turizmą retai užsimenama. Per mažas dėmesys šiai turizmo rūšiai skiriamas ir Lietuvos turizmo įstatyme ar apskritai neįvardijamas kitų institucijų. Lietuvoje šio turizmo forma skatinama Calypso programa, kuria siekiama pakviesti bendradarbiauti suinteresuotas organizacijas, vykdančias veiklą socialinėje srityje, rengiant galimybių studijas, o vėliau ir siunčiant tikslines grupes atostogoms ne turistinio sezono metu į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Socialinis turizmas Šiaulių regione yra alternatyvios turizmo formos vystymo problema. Svarbiausios regiono priežastys, neigiamai veikiančios socialinio turizmo integraciją jame, yra: įstatyminės bazės nebuvimas, populiarinimo stoka, netinkama infrastruktūra, materialinių išteklių stoka. Socialinis turizmas Šiaulių regionui gali būti papildoma alternatyva Šiaulių regiono turizmo modelyje.

1.3.4 Aktyvus turizmas

Aktyvus turizmo sąvoka apima sportinės ir fizinės veiklos užsiėmimus. Tai dalyvavimas dviračių, vandens pramogų, slidinėjimo, golfo, jodinėjimo ir panašiuose užsiėmimuose. Šioje galimybių studijos dalyje pateikiama informacija apie esamą aktyvaus poilsio ir sporto paslaugų infrastruktūrą Šiaulių regione ir aktyviam poilsiui priskiriamas esamas dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmo trasas.

1.3.4.1. Šiaulių regiono aktyvaus poilsio ir sporto paslaugos

Šiaulių mieste sporto veiklą vykdo 9 sporto mokymo įstaigos, kuriose kultivuojamos 25 dangos aikštelė prie Gytarių mokyklos. sporto šakos, ir 8 sporto bazės. Sporto mokyklose yra ratifikuotos 304 mokomosios grupės, kuriose sportuoja 3803 sportininkai, dirba 159 treneriai. Dengti teniso kortai, kurių plotas 4000 kv. m, yra vieni geriausių šalyje. Juose organizuojami Tarptautinės teniso federacijos bei Europos teniso asociacijos turnyrai. Teniso kortų teikiamos 2006 metais, švenčiant Šiaulių miesto 770-uosius metus, mieste atsirado naujas statinys paslaugos: sauna, kaskados, masažas, trenerio paslaugos, inventoriaus nuoma, konferencijų salė, – Šiaulių arena. Viduje esanti sporto salė vienu metu gali talpinti apie 5700 žiūrovų, o kai parteryje kavinė. siūlomos stovimos vietos, arena talpina apie 7400 žiūrovų. Šiaulių arenoje rengiami sporto, kultūros, meno, pramoginiai ir verslo renginiai, įvairūs teatro spektakliai, verslo seminarai, kongresai, parodos Aleksandrijoje įrengta motokroso trasa yra licencijuota tarptautinės Europos motokroso ir mugės. Visa tai skirta Šiaulių miesto, regiono ir visos Lietuvos skirtingoms vartotojų grupėms. sąjungos, suteikiančios išskirtinę teisę kasmet joje organizuoti Europos motokroso čempionatų vieno Pagrindinės arenoje kultivuojamos varžybos yra krepšinis, tinklinis, rankinis, boksas, tenisas bei etapo varžybas. Taip pat 2012 metais Šiaulių regione bus rengiamos didelės apimties TAFISA žaidynių futbolas. Arena atitinka tarptautinio ir nacionalinio lygio saugumo ir kitus reikalavimus, kuriuos visiems renginys, apimantis visus 7 Šiaulių regiono rajonus4. yra nustatę tarptautinės uždarų patalpų sporto rūšių federacijos, lygos ir pan. Papildomai arenoje yra įrengta atskira krepšinio treniruočių salė bei multifunkcinis kompleksas. Statinys yra gero 2011 m. Šiauliuose vyks šie tarptautiniai sporto renginiai: Europos teniso asociacijos (TE) pasiekiamumo zonoje, įsikūręs Šiaulių miesto viduryje. Vienu metu parkuotis gali apie 600 arenos turnyrai „Toyota Cup 2011“ 14&U, 12&U ir 16&U, tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Aivaras Balzekas lankytojų automobilių. Šiaulių arenos atsiradimas ne tik didina pramoginių ir laisvalaikio renginių Memorial Cup“ turnyras 18&U ir senjorų turnyras „Lithuanian Open Championship 2011“, bokso turnyras skaičių, bet ir gerina turizmo infrastruktūrą bei socialinę aplinką Šiaulių regione. Vaclovo Peleckio 100-čiui paminėti, vaikų futbolo turnyras, XI vaikų plaukimo fiesta, atviros Šiaulių m. veteranų plaukimo varžybos, Europos ledrogių čempionatas, šaškių turnyras sporto klubo „Perkūnas“ Sporto rūmai „Šiauliai“ pastatyti 1976 m. Juose yra įrengta treniruoklių ir žaidimų sporto salės. taurei laimėti, II Europos žaidynės, šoudauno turnyras, sporto žaidynės „Saulės miestas – 2011“, Rūmuose teikiamos saunos paslaugos, galima salės nuoma. Specializuotas žolės riedulio stadionas, pasaulio čempiono S. Kulikausko vardo jaunių sambo turnyras, irklavimo „Salduvės“ regata, buriavimo kurio plotas 7500 kv. m., šiuo metu yra ypač geros būklės. Aikštėje vasaros metu organizuojami šalies „Olego Truchano“ regata, Šiaulių dviračių maratonas, baidarių ir kanojų irklavimo „Talkšos“ regata, čempionatai bei daugelis tarptautinių varžybų. Lengvosios atletikos maniežas, kurio plotas 5600 kv. Baltijos kelio daugiadienių lenktynių etapas 8 d., Europos vyrų krepšinio čempionato grupės varžybos, m, yra pastatytas 1973 m. Šiuo metu yra atliekami jo rekonstrukcijos darbai. Teikiamos paslaugos: XV A.Dambrausko taurės varžybos, graikų-romėnų ir moterų imtynių turnyras „Atžalynas“. Tokie sauna, trenerio paslaugos, inventoriaus nuoma, kavinė. Taip pat Šiaulių mieste yra įrengta dirbtinės 4 http://www.siauliai2012.lt/programa.html.

72 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 73 tarptautinio lygio sporto renginiai skatina užsienio svečių pritraukimą į kraštą. 182 varžybos, jose dalyvavo 2880 dalyvių, suorganizuoti 36 sporto renginiai, kuriuose dalyvavo 1330 dalyvių. Joniškio rajone aktyviai sportuoja apie 5 proc. gyventojų. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Šiaulių rajone 2008 metais buvo 16 sporto organizacijų, kuriose sportavo 1751 rajono gyventojas – Skatinant Joniškio rajono gyventojų sportinį aktyvumą, sveikos gyvensenos ir judėjimo tai 3,5 proc. visų rajono gyventojų. Rajone plėtojama 21 sporto šaka, bendrojo lavinimo mokyklose propagavimą, organizuojami tradiciniai sporto renginiai ir varžybos. Kasmet vyksta Joniškio rajono dirba 40 kūno kultūros mokytojų, Kuršėnų sporto mokykloje – 17 trenerių, veikia bokso, futbolo, šeimų sporto žaidynės, seniūnijų sporto šventės, neįgalių žmonių sporto šventė, krepšinio, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, dziudo, graikų-romėnų imtynių, žirginio sporto skyriai, treniruotes stalo teniso taurių varžybos. Rajone propaguojama apie 15 sporto šakų. lanko 468 mokiniai. Šiaulių rajone yra 22 sporto aikštynai, vienas jų – Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos stadionas su 2000 sėdimų vietų žiūrovams, futbolo aikštė ir bėgimo takais, 25 sporto salės, Joniškio rajone veikiančio sporto centro tikslas – per sportą skatinti vaikų, jaunimo ir 32 krepšinio, 18 tinklinio aikštelių. suaugusiųjų saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, galinčių deramai atstovauti rajonui Lietuvos varžybose, sporto renginiuose, sudaryti sąlygas rajono gyventojams dalyvauti kūno kultūros, sveikos Pagrindinės Šiaulių rajone plėtojamos sporto šakos: šratasvydis, boksas, dziudo imtynės, gyvensenos veikloje, ugdyti didelio meistriškumo sportininkus, remti sporto žaidimų komandas. futbolas, graikų-romėnų imtynės, jėgos trikovė, kyokushin karate, krepšinis, kultūrizmas ir fitnesas Sporto centre kultivuojamos šios sporto šakos: krepšinis, futbolas, graikų romėnų imtynės, lengvoji (kūno rengyba), laisvosios imtynės, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, radijo sportas, stalo atletika, žolės riedulys, stalo tenisas, šachmatai. tenisas, svarsčių kilnojimas, sveikuolių grupės, tinklinis, virvės traukimas, žirgų sportas. 2010 metai Kelmės rajono sportininkams buvo itin sėkmingi, nes Lietuvos čempionatuose ir 2010 metais Šiaulių rajone, bendradarbiaujant su sporto klubais, seniūnijomis, Kuršėnų sporto pirmenybėse iškovoti 57 aukso, sidabro ir bronzos medaliai. 2012 m. Visame Šiaulių regione, įskaitant mokykla, bendrojo lavinimo mokyklomis, organizuotos 257 varžybos, kuriose dalyvavo 14980 dalyvių. Kelmės rajoną vyks penktosios pasaulio „Sportas visiems“ TAFISA žaidynės. Pagrindiniai sporto renginiai šioje seniūnijoje: Šiaulių rajono seniūnijų sporto žaidynės, sporto šventė „Sportas – jauniems, kūno kultūra – visiems“, svarsčių kilnojimo varžybų tarpzoninės varžybos, atviras Kaip ir kiekvienais metais, 2010 metais buvo vykdomos įvairių sporto šakų rajono pirmenybės: vaikų graikų-romėnų bei moterų imtynių turnyras, „Žalgiris open 2010“ sporto žaidynių zoninės futbolo stalo teniso, tinklinio, futbolo, krepšinio, šachmatų, šaškių, žvejybos. Taip pat vyko seniūnijų žaidynės, varžybos, Lietuvos imtynių komandinis čempionatas, tinklinio turnyras ir kt. neįgaliųjų varžybos. Iš viso rajono pirmenybėse dalyvavo apie 600 sportuojančių rajono gyventojų. Kelmės rajone vyksta motokroso varžybos „Dubysos slėnis“, Kelmės rajono seniūnijų tinklinio ir Šiaulių rajone veikia šie sporto klubai: Gruzdžių žemės ūkio mokyklos „Žemyna“, Aukštelkės futbolo varžybos ir kt. specialiosios olimpiados, Kuršėnų kyokushin karate „DAO“, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos „Savi“, Kuršėnų mokinių „MUSTANGAS“, Kuršėnų miesto futbolo klubas „Venta“, Kuršėnų miesto Pakruojo rajone sporto paslaugas teikia Sporto centras – savivaldybės įstaiga. Pakruojo sveikuolių bendruomenė „Aušra“, Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubas „Žėrutis“, Kuršėnų mokinių rajone veikia 15 sporto klubų, iš kurių aktyviausi yra „Vėjas“, „Cunami“, „Jėga“ „Svarelis“. Pagrindinės „Flamingas“, Kuršėnų politechnikos mokyklos krepšinio klubas „Politechnika“, Laisvųjų imtynių klubas kultivuojamos sporto šakos yra krepšinis, futbolas, BMX dviračių sportas, lengvoji atletika. „Gintaras“, Meškuičių vidurinės mokyklos sporto klubas, Moksleivių klubas „Šviesulys“, „Dvikova“, Petrašiūnuose 1981 m. įrengus autokroso trasą, ši sporto šaka itin išpopuliarėjo. Pakruojo mieste yra „Kristalas“, „Kuršėnai“, „Raudėnai“, „SK KAIRIAI“, „Kuršėnų senukai“, „Lapių medžioklė“, Šiaulių rajono įrengta kokybiška BMX trasa, kurioje besitreniruojantys sportininkai dalyvauja Europos ir Pasaulio sporto klubas „Lukas“, Viešoji įstaiga futbolo klubas „Savanoris“. BMX dviračių čempionatuose, o taip pat ir Pakruojo BMX trasoje organizuojamos įvairios tarptautinės varžybos. Pasijodinėjimo žirgais paslaugas Šiaulių rajone teikia Kurtuvėnų regioninio parko jojimo centras, R. Gendvilaitės žirgynas (Dapkūnų kaimas, Meškuičių seniūnija) ir sporto klubo „Miražas“ 2009 m. Pakruojo rajone sporto varžybose ir sveikatingumo renginiuose dalyvavo daugiau žirgynas (Žačių kaimas, Meškuičių seniūnija). kaip 6370 dalyvių. Rajone kasmet apdovanojami geriausi sportininkai – 2009 m. jais tapo BMX dviračių kroso, lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo, karate, svarsčių kilnojimo atstovai. 2011 m. Akmenės rajone kūno kultūros ir sporto veiklą vykdo Akmenės rajono sporto centras planuojami tokie išskirtiniai sportiniai renginiai: tarptautinių sporto žaidynių „Saulės miestas – 2011“ (savivaldybės biudžetinė neformaliojo ugdymo įstaiga) ir 11 sporto klubų. Savivaldybėje šaudymo iš lanko varžybos, 2011 m. Lietuvos senjorų futbolo pirmenybių II turas, mažųjų dviračių organizuojami tokie tradiciniai renginiai: tarptautinės kyokušin karate varžybos; bėgimas „S. Daukanto kroso čempionato I–III etapai ir kt. takais“ Papilėje; kultivuojamų sporto šakų rajono pirmenybės (krepšinio, salės futbolo, šachmatų, šaškių, štangos spaudimo, stalo teniso, autokroso). Pakruojo rajone veikia futbolo komanda „Kruoja“, kuri dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos A lygos varžybose; rajono krepšinio komanda „Meresta“ dalyvauja krepšinio pirmenybių I ir II lygose. Akmenės sporto centre organizuojami penkių sporto šakų užsiėmimai: bokso, krepšinio, lengvosios atletikos, stalo teniso, futbolo. 2010 m. pradžioje užsiėmimus lankė 418 moksleivių. Kasmet Iš lengvosios atletikos srities rajone praktikuojamas bėgimas „Pakruojo dvaro takais“. Renginį sporto centro vykdomuose sporto renginiuose dalyvauja daugiau kaip 2000 rajono gyventojų. organizuoja Pakruojo rajono sporto centras, Pakruojo rajono savivaldybė, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, viešoji įstaiga „Tarptautinis maratonas“ bei Lietuvos bėgimo taurės ir šiaurietiško ėjimo Akmenės rajone yra 13 sporto salių, 20 lauko krepšinio-tinklinio aikštelių, 1 standartinis taurės organizatoriai. stadionas, 11 futbolo aikštelių, vienas aerodromas ir viena automobilių kroso trasa. Radviliškio rajone pagrindiniai sporto objektai yra sporto arena ir miesto centrinis Joniškio rajone veikia 23 sporto klubai, kuriuose 2009 metų duomenimis, sportavo 856 stadionas. Radviliškio sporto arenos plotas - per 3000 kv.m. Arenoje vyksta rajoniniai, respublikiniai bei rajono gyventojai. Veikia sporto centras, kurį lanko daugiau kaip 300 moksleivių. Per metus surengtos tarptautiniai renginiai. Pagrindinėje salėje ir balkone įrengta 500 vietų žiūrovams. Arena pastatyta

74 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 75 (laisvosios imtynės), jaunimo asociacija „Antilopė“ (krepšinis), teniso klubas, jaunimo sporto klubas „Iskera“ (motociklų žiedinės lenktynės, krepšinis).

Radviliškio rajone nuolat organizuojami įvairūs sporto renginiai, kurių metu jų dalyviai turi įveikti įvairias sportines rungtis: rankos lenkimas, vikrumo, hel-pong rungtis ir išspręsti galvosūkius- šaradas. Radviliškio rajone taip pat organizuojama sporto šventė, regiono krepšinio lygos finalas, rajono I lygos vyrų krepšinio čempionato žvaigždžių diena, Lietuvos moterų A lygos krepšinio čempionato finalinės varžybos, šachmatų turnyras „Mero taurė“, Radviliškio rajono I lygos čempionato varžybos, Lietuvos jaunimo laisvųjų imtynių čempionatas, Radviliškio rajono stalo teniso varžybos, Lietuvos Shotokan karatė jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatas, Radviliškio rajono vyrų ir moterų tinklinio čempionatas, rajono bendrojo lavinimo mokyklų lengvosios atletikos pavasario kroso estafečių varžybos, ir kt. Konstatuojama, kad Radviliškio rajono sportiniai renginiai yra lokalūs, mažai orientuoti į nacionalinį lygmenį, beveik nevyksta tarptautinių sportinių renginių, tačiau turi galimybių plėtoti sportinį turizmą.

1.3.4.2. Šiaulių regiono dviračių, pėsčiųjų ir vandens maršrutai

Šiaulių miestas vietos ir užsienio svečiams siūlo dviračių ir pėsčiųjų maršrutus. Vandens trasos gali būti formuojamos esamuose ežeruose, tačiau šiais vandens telkiniais naudojasi miesto sportininkai, jie nepritaikyti turizmo reikmėms.

Šiaulių rajonas išsiskiria dviračių trasų gausa. Pažymėtina, kad rajone yra ir du pėsčiųjų takai bei vandens turizmo trasa. Aktyviu rekreaciniu atžvilgiu Šiaulių rajonas vis dėlto nėra pakankamai patrauklus turistams kraštas dėl infrastruktūros neišvystymo ir turizmo išteklių stokos. Tačiau identifikuota, kad Šiaulių miestą ir rajoną kerta bendros dviračių trasos: „Šiauliai-Kairiai“, „Šiauliai- Kryžių kalnas“, „Šiauliai-Bubiai“, „Šiauliai-Kurtuvėnų regioninis parkas“.

kaip Radviliškio Vinco Kudirkos mokyklos priestatas, tad arenoje vyksta ir kūno kultūros lavinimo Akmenės rajonas visame Šiaulių regione išsiskiria savo turimų trasų pasiūla. Poilsiautojui, pamokos, o po pamokų treniruojasi sportininkai bei vyksta varžybos. Arenoje įrengta moderni, norinčiam pasimėgauti aktyviu poilsiu, rajonas gali pasiūlyti pėsčiųjų ir dviračių trasas, o labiau atitinkanti visus standartus ir reikalavimus pagrindinė aikštelė varžyboms (krepšinio, rankinio, mėgstantiems vandens pramogas – vandens trasas. Šių trasų maršrutų gerinimui, ir gamtinio tinklinio), 2 krepšinio aikštelės treniruotėms, choreografijos ir aerobikos, sunkiosios atletikos ir imtynių pažintinio turizmo plėtrai rajonas gali pritaikyti parkus, esančius prie buvusių Daubiškių, Kruopių salės. Įėjimas į pagrindinę salę yra pritaikytas žmonėms su negalia. Arenoje veikia sporto klubas „Ir sodybų, ar Dabikinės. Pasirinkęs šias trasas, vietos ar užsienio svečias gali artimiau susipažinti su imperijalas“ kur visiems suteiktos galimybės sportuoti bei pataisyti sveikatą prižiūrint kvalifikuotiems Akmenės kraštu ir turizmo potencialu jame. specialistams. Joniškio rajonas vietos ir užsienio lankytojams siūlo dviračių, pėsčiųjų maršrutus. Rajono upių Radviliškio miesto centrinis stadionas – futbolo ir lengvosios atletikos stadionas Radviliškio potencialas nėra išnaudojamas, todėl vandens trasų šiame rajone nėra. mieste. Jis priklauso Radviliškio rajono savivaldybei ir yra prižiūrimas Radviliškio rajono sporto centro. Jame įrengta futbolo aikštė, bėgimo takai, tribūnos su pagalbinėmis patalpomis. 2006 m. Kelmės rajonas, kaip ir Akmenės rajonas, turtingas turizmo trasomis, kurios ne tik pritraukia į jį stadione įrengta dirbtinės dangos futbolo aikštelė. Miesto stadione kiekvienais metais vyksta apie daugiau krašto lankytojų ar poilsiautojų, o kartu prisideda prie teigiamo turizmo įvaizdžio formavimo. 200 sportinių renginių: miesto šventės, rajono, apskrities, respublikinės, zoninės ir tarpzoninės futbolo varžybos, bendrojo lavinimo mokyklų lengvosios atletikos varžybos, tarptautiniai susitikimai. Pakruojo rajonas nėra gausus siūlomomis turizmo trasomis, tačiau pažymėtina, kad jame yra tiek dviračių, tiek pėsčiųjų, tiek vandens maršrutai. Taip pat pažymėtina, kad Radviliškio rajone veikia 19 sporto klubų: asociacija „TK Žarija“ (tinklinis), „Salikalnis“ (krepšinis, tinklinis, stalo tenisas, aerobika), Radviliškio šachmatų klubas, Radviliškio rajonas, taip pat, kaip ir Joniškio rajonas, neturi vandens trasų. Lankytojams Šeduvos karatė klubas „Tigriukai“, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos sporto klubas „Startas“ (krepšinis, Radviliškio rajono savivaldybė gali pasiūlyti dviračių trasas ir pėsčiųjų takus, kurių dėka svečiai lengvoji atletika, aerobika), Šeduvos sporto klubas „Šeduva“ (futbolas, krepšinis, bilijardas), krepšinio artimiau susipažįsta su krašto kraštovaizdžiu, kultūra. klubas, Radviliškio futbolo klubas, Radviliškio kosminio modeliavimo sporto klubas, Radviliškio technikos sporto klubas (futbolas, tinklinis, krepšinis, techninio sporto šakos), Radviliškio sporto Žemiau esančioje 1.3.4.2.1 lentelėje pateikiamos Šiaulių regiono savivaldybių dviračių, klubas „Žalgiris“, Radviliškio bokso klubas, Radviliškio karatė klubas „Kentauras“, VšĮ Krepšinio klubas pėsčiųjų ir vandens trasos. „Radviliškis“ (krepšinis), imtynių sporto klubas „Radviliškio laisvūnas“, sporto klubas „Fortūna“

76 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 77 1.3.4.2.1 lentelė. Šiaulių regiono dviračių, pėsčiųjų ir vandens trasos nutiesta 13,5 km ilgio dviračių trasa, „Tytuvėnų dviračių trasa“, „Pro akmenų ruožus“, „Pro Šiaulių m. sav. durpynus ir Šiluvą“, „Pro durpynus ir Šiluvą (sutrumpintas)“. Dviračių trasos Šiauliuose ir jų apylinkėse yra apie 56 km dviračių takų, kurių tinklas kasmet plečiamas. Pėsčiųjų takai Parengti 3 pėsčiųjų takai: Tytuvėnų girininkijoje - ilgis – 3 km ( tako danga: natūrali – 2,1 Šiandien Šiaulių miestas siūlo dviračių maršrutus: „Dviračiais po Šiaulius“, „Rėkyvos ežeras“. km, medžio - 0,5 km, sukietinto grunto – 0,4 km, 2 stendai, 2 rodyklės, 12 suolų, 3 stalai, 2 pavėsinės, 3 tilteliai, 2 tualetai, 3 laužavietes, 7 šiukšliadėžės), Juodlės pėsčiųjų pažintinis Pėsčiųjų takai „Romantiškieji Šiauliai“, „775 metai per 775 sekundes”, „Šiauliai-Saulės miestas“, „Talkšos takas. Dar viena turistinė pėsčiųjų trasa - Akmenų rūžos turistinė trasa - taip vadinama velnio ekologinis takas“. akmenų sąnaša. Vandens trasos Šiaulių mieste nėra vandens trasų, kurios būtų patrauklios turistams ir trauktų juos į miestą Vandens trasos Kelmės rajone vandens turizmo trasos yra: Dubysos, Ventos, Kražantės upėse. mėgautis vandens pramogomis. Pakruojo r. sav. Šiaulių r. sav. Dviračių trasos „Vėjo malūnų kelias“: Plauciškiai-Padubysys-Rozalimas-Klovainiai-Balsiai-Pamūšis-Pakruojis- Dviračių trasos „Milžinų takas“, „Kurtuvėnų regioninio parko takas I ir takas II“, „Bubiai-Kurtuvėnai, „Dviračiu Linkuva-Ūdekai-Steigviliai-Lauksodis-Žeimelis. Šiaurės Žemaitijos keliais“, „Kurtuvėnų žiedas“, „Piligrimų maršrutas“, „Nacionalinių parkų Rytų-Vakarų kryptimi per Pamūšį, Šiaurės Lietuvos maršrutas“. maršruto atkarpa, Nacionalinių parkų maršrutas. Pėsčiųjų takai Pėstiesiems skirtas takas: „Vainagių gamtos pažintinis takas“. Pėsčiųjų takai Pažintiniai pėsčiųjų takai yra tik Pakruojo dvaro sodybos komplekse. Vandens trasos Dubysa-Nemuno žemupio intakas, kurios versmės yra Šiaulių rajone, tai viena įdomiausių Vandens trasos Kruojos sveikatingumo trasa, baidarių maršrutas Mūšos upėje „nuo Pamūšio iki Pamūšio“. vandens turizmo trasų. Radviliškio r. sav. Akmenės r. sav. Dviračių trasos „Nacionalinių parkų maršrutas“, „Karčemų pėsčiųjų-dviračių takas“; „Šiaulėnų ir Tytuvėnų Dviračių trasos „Kalnų ratas“ trasos: istorinės praeities ir architektūros kelias“; „Dvarų alėja“: Šiaulaičiai-Šiaulėnai-Kunigiškiai- 1. Biliūniškės-Papilė-Šiaudinė-Paragiai-Kairiškiai-Venta-Akmenė-Agluonai-Kivyliai- Šaukotas-Giedraičiai-Pašušvys-Grinkiškis-Kubiliūnai-Baisogala-Šeduva-Raudondvaris- Burbiškis. Klykoliai-Naujoji Akmenė-Alkiškiai-Menčiai-Kruopiai-Žagarė. Burbiškio dvaro sodyba. 2. Kruopiai-Eglesiai-Papilė-Šiaudinė-Paragiai-Kairiškiai-Venta-Akmenė-Agluonai- Kivyliai-Klykoliai-Naujoji Akmenė-Alkiškiai-Menčiai-Žagarė. Pėsčiųjų takai Radviliškio miestas siūlo pėsčiųjų taką; „Baisogalos dvaro parko kelias“, „Karčemų pėsčiųjų - 3. Žagarė-Alkiškiai-Kruopiai-Eglesiai-Papilė-Šiaudinė-Paragiai-Kairiškiai-Venta- dviračių takas“. Akmenė-Agluonai-Kivyliai-Klykoliai-Naujoji Akmenė-Vegeriai (Kalnų rato trasos siekia Vandens trasos Vandens turizmo vystymui Radviliškio rajonas yra nepalankus, nes rajone yra tik upių Joniškio rajoną). aukštupiai, kurie dėl savo mažų gylių ir mažo debito yra nepritaikomi. Akmenė siūlo dviračių maršrutą: 35 kilometrų ratu. Taip pat papildomą dviračių trasą siūlo Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Ventos regioninis parkas. Pėsčiųjų takai Kamanų mokomasis-pažintinis takas; Poskyrio apibendrinimas. Šiaulių regiono aktyvaus turizmo ištekliai skirtingai pasiskirstę. Ventos regioninio parko pažintiniai takai: Turistinių trasų infrastruktūrą sudaro pėsčiųjų, dviračių takai ir vandens trasos. Regiono mastu nėra Jurakalnio istorinis-pažintinis takas (Papilės piliakalnis-Regykla-Lauko klasė-Lauko riedulių galerija). pakankamai plėtojama šių turizmo produktų rinkodara. Pažymėtina, kad nepakankamas turizmo Papilės takas (S. Daukanto muziejus-S. Daukanto paminklas-penkiolikakamienė liepa- informacinės infrastruktūros išvystymas formuoja nepatrauklų regiono įvaizdį. Platesnis esamų Jurakalnis (Daubiškių km.)-II-asis Papilės piliakalnis-Juros periodo atodanga-Raudonskardis aktyvaus turizmo išteklių panaudojimas pritaikant juose papildomas pramogas, kaip mobilias pirtis, (Gendviliškių km.)-Augustaičių malūnas ( Augustaičių km.)-Daubiškių km.-Papilė. kanojų ir baidarių maršrutus, rekreacinę žvejybą, medžioklę, turistinius žygius, nardymą, paukščių Vandens trasos Ventos upės maršrutai (pažymėtina, kad keletas jų siekia Mažeikių rajono teritoriją): stebėjimą ar įvairias sporto pramogas kaip burlentes, vandens motociklus, jėgos aitvarus bei įvairias 1. Rudikių (Papartynės) kaimo vandens malūnas-Augustaičių kaimo vandens rungtis, estafetes didintų aktyvaus turizmo potencialą Šiaulių regione. malūnas-Papilė-Venta-Santeklių tiltas-Gyvoliai-Viekšniai. 2. Rekčių piliakalnis - Rudikių (Papartynės) kaimo malūnas-Augustaičių malūnas- Dviračių trasų trūkumas yra ne tik Lietuvos, bet ir Šiaulių regiono problema. Siūloma plėtoti Raudonskardis (Gendviliškių km.)-Papilės atodanga-Papilė-Venta-Gyvoliai-Viekšniai. jų tinklą įtraukiant vietinius, regioninius ir nacionalinius turizmo traukos objektus, o taip pat vystyti jų Joniškio r. sav. infrastruktūrą. Dviračių trasos Dviračių maršrutai: „Žagarės dvaro sodybos dendrologinis takas“, „Joniškio krašto istorijos vingiai“, „Romantikų ratas“: Kriukai- Vandens turizmo gausa Šiaulių regionas negali išsiskirti. Būtina ieškoti galimybių suformuoti Mindaugai-Bariūnai-Joniškis-Kalnelis-Skaistgirys-Reibiniai-Žagarė. naujus vandens turizmo trasų maršrutus įtraukiant į juos lankytinus objektus, plėtoti jų infrastruktūrą, Žagarės pėsčiųjų / dviračių maršrutai: „Žagarės gamtos turtų kelias“, „Maldos kelias“, „Poilsio kelias“, „Žydų kultūros paveldo kelias“, „Unikali Žagarės istorinė aura“. taip prisidedant prie turistų skaičiaus didinimo bei paties vandens turizmo įvaizdžio gerinimo. Pėsčiųjų takai Žagarės pėsčiųjų maršrutai: „Žagarės dvaro sodybos kelias“, „Žagarės archeologijos objektų kelias“, „Žagarės gamtos turtų kelias“, „Poilsio kelias“, „Žagarės ozo pažintinis takas“, „Žagarės Dauguma Šiaulių regiono pėsčiųjų takų įrengti saugomose teritorijose, draustiniuose. Apie dvaro pažintinis dendrologinis takas“, „Žagarės dviračių kelias“. Žagarės pėsčiųjų/dviračių juos pateikiama per mažai informacijos. Regiono aplinka yra tinkama pėsčiųjų turizmo vystymui, kurią maršrutai: „Žagarės gamtos turtų kelias“, „Maldos kelias“, „Poilsio kelias“, „Žydų kultūros kuria miškai, ežerai, upės, draustiniai bei kiti svarbūs turistiniai objektai. paveldo kelias“, „Unikali Žagarės istorinė aura“. Vandens trasos Joniškio rajonas neturi vandens trasų Šiaulių regione yra plačiai propaguojamos įvairios sporto šakos, tačiau pažymėtina, kad Kelmės r. sav. regione trūksta sporto ir laisvalaikio komplekso, kuriame būtų įrengtas baseinas, universali sporto Dviračių trasos „Ežerų ir miškų juosta“: Beržėnai-Kalniškiai-Ušėnai-Užventis-Junkilai-Pagiai-Petrališkė- salė, įvairių sporto šakų treniruočių salės, konferencijų salė, žiūrovų tribūnos ir visos reikalingos Kražiai-Butkiškė-Naudvaris-Kelmė-Maneikiai-Maironiai-Lyduvėnai-Šiluva-Tytuvėnai-Ty- pagalbinės patalpos. Būtina ne tik renovuoti senąsias sporto bazes, bet taip pat kurti, statyti naujas, tuvėnų regioninis parkas-Šedbarai-Kelmė-Kukečiai-Grimziai-Pašiaušė-Pikeliškė-Bazilionai. tuomet regione atsirastų galimybė organizuoti aukšto lygio sporto renginius, kas didintų turizmo Tytuvėnų regioninis parkas siūlo šias dviračių trasas: aplink Gyliaus ir Bridvaišio ežerus plėtrą, pritrauktų investicijas.

78 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 79 1.4.1.1 pav. Šiaulių regiono kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių bei jų darbuotojų skaičiaus dinamika

93 87 88 91 86 87 87 30 81 85 80 100 76 75 78 74 76 25 61 58 80 55 56 52 56 56 20 51 48 50 60 15 40 10 12 12 12 13 13 12 13 13 13 12 12 12 20 5 11 11 11 11 11 11 10 10 11 8 8 9 0 7 0 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2005 K 2005 K 2005 K 2005 K 2006 K 2006 K 2006 K 2006 K 2007 K 2007 K 2007 K 2007 K 2008 K 2008 K 2008 K 2008 K 2009 K 2009 K 2009 K 2009 K 2010 K 2010 K 2010 K 2010 K 2011 K

Įmonių skaičius Darbuotojų skaičius

Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Vienas iš informacijos šaltinių, plačiai prieinamų ir naudojamų tiek vietos, tiek užsienio turistų, yra Lietuvos turizmo produktų vadovas 2011. Jame įvardijami 235 Lietuvos kelionių agentūros 1.4. Paslaugų ir pramogų potencialo bei pasiūlos ir paklausos įvertinimas ir kelionių organizatoriai, iš jų tik 5 įstaigos, veikiančios Šiaulių regione: UAB „Busturas“, kelionių ir analizė agentūra „Paralelė“, „Kelionių centras“, „West Express“ Šiaulių filialas, kelionių agentūra „Travevita“. Keliones po Šiaulių regioną organizuoja ir kitų regionų turizmo agentūros ir kelionių organizatoriai. Šioje galimybių studijos dalyje yra identifikuojamos pagrindinės turizmo paslaugos regione Taip pat atskiri regiono lankytini objektai gali būti įtraukiami į kelis regionus apimančius maršrutus. bei pateikiama jų pasiūlos ir paklausos analizė, analizuojami turizmo sektoriaus ir jį aptarnaujančių sektorių įstaigų veiklos duomenys. Rengiant šią galimybių studiją ir atliekant suinteresuotų verslo subjektų apklausą, buvo apklausta 61 turizmo agentūra, dirbanti įvairiuose Lietuvos regionuose. Turizmo agentūrų darbuotojams buvo užduodami atviri klausimai apie turizmo plėtros Šiaulių krašte galimybes, buvo prašoma išsakyti savo pastabas ir pageidavimus. 83 proc. respondentų patvirtino, kad juos domina ekskursijos į Šiaulių regioną, 93 proc. iš jų atsakė, kad domina visas regionas, neišskiriant regiono centro – Šiaulių miesto ar labiausiai regione žinomo lankytino objekto – Kryžių kalno. Respondentai 1.4.1. Kelionių organizavimas dažniausiai akcentavo, kad siekiant didinti regiono lankomumą, į tai įtraukiant kelionių agentūras bei kelionių organizatorius, būtina didinti informacijos kiekį ir plėsti informacijos sklaidos kanalus, taip pat Kelionių planavimas ir organizavimas, laisvalaikio organizavimas išskiriant turistines lankytinas pažymėjo apgyvendinimo paslaugų ir specialių, išskirtinių maršrutų trūkumą. vietas, sudarant maršrutus bei teikiant kompleksines paslaugas turistams, suteikiant jiems informaciją, kur tokias paslaugas gauti, yra svari vietinių ir užsienio svečių pritraukimo priemonė, didinanti Šiaulių 1.4.2. Turizmo informacija regiono turizmo plėtrą ir paties regiono teigiamo įvaizdžio formavimą. Įvairių maršrutų, programų įvairovė gali būti papildyta menininkų pasirodymais, ekskursijomis ar išskirtinėmis pramogomis. Šiaulių apskrityje informaciją, susijusią su turizmo galimybėmis regione teikia ir viešosios Šiaulių regione kelionių organizavimu dažniausiai užsiima turizmo informacijos centrai bei valstybės ir savivaldybių įstaigos. 2011 m. pradžioje penkiose iš 7 Šiaulių regiono savivaldybių kelionių agentūros. LR Statistikos departamento duomenimis 2011 m. pradžioje Lietuvoje veikė 325 veikė turizmo arba turizmo ir verslo informacijos centrai (tame tarpe ir Kelmės r. sav., nors jame jau kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, kur dirbo 2252 darbuotojai. Daugiau negu pusė šių kuris laikas darbuotojo, atsakingo už turizmo informacijos teikimą, nėra, todėl įstaiga šios funkcijos įstaigų veikė Vilniaus apskrityje (176 įmonės arba ~54 proc.). Kauno apskrityje veikė 21,5 proc. (70), laikinai nevykdo). Informaciją taip pat galima gauti savivaldybių administracijose, nors šis procesas Klaipėdos – 10,8 proc. (35) tokios įstaigos. dažniausiai yra gana komplikuotas dėl tiesiogiai už tai atsakingų specialistų trūkumo.

Šiaulių apskrityje nurodytu laikotarpiu veikė 11 kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių, Šiaulių regione turizmo informaciją teikia šios įstaigos: kur dirbo apie 50 asmenų, tai sudaro atitinkamai 3,38 ir 2,22 proc. šalies rodiklių. Stebint kelionių • VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centras; agentūrų ir organizatorių tinklo pokyčius Šiaulių regione, pastebima tendencija, kad darbuotojų skaičius šiose įstaigose kito dinamiškiau nei pačių įstaigų skaičius (žr. 1.4.1.1 pav.); šias tendencijas • VšĮ Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras; galima sieti su ekonominės-finansinės krizės pasekmėmis ir šios veiklos jautrumu bendrai ekonominei • VšĮ Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras; situacijai šalyje ir regione. • VšĮ Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras; • VšĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centras; • Šiaulių regiono savivaldybių administracijos;

80 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 81 • gamtinio rezervato, regioninių parkų direkcijos ir juose esantys informacijos/lankytojų Apgyvendinimo Šiaulių Akmenės Joniškio Kelmės Pakruojo Radviliškio r. Šiaulių Šiaulių centrai (Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas, Žagarės RP, Ventos RP, Kurtuvėnų RP, įstaigos tipas / apskritis r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. sav. m. sav. r. sav. Tytuvėnų RP); metai • turizmo informacijos centrai ar punktai, veikiantys kitų įstaigų struktūrose (pvz. Kražių M. 2008 24 1 2 - 1 3 15 2 K. Sarbievijaus kultūros centras); 2009 24 1 2 - 1 3 14 3 Moteliai • pagal poreikį ir situaciją, informaciją teikia ir kitų įstaigų darbuotojai (pvz. muziejuose). 2005 8 1 - 3 - 1 1 2 Informacija teikiama tiesiogiai turistams, atvykusiems į vietą, telefonu, elektroniniu paštu, 2006 7 1 - 3 - 1 - 2 įstaigų interneto svetainėse. Šiaulių regiono turizmo informacija ir rinkodara plačiau analizuojama 2007 7 1 - 3 - 1 - 2 2008 7 1 - 3 - 1 - 2 1.12 poskyryje. 2009 7 1 - 3 - 1 - 2 Poilsio namai (nameliai) 1.4.3. Apgyvendinimas ir kaimo turizmas 2005 2 - - 2 - - - - 2006 2 - - 2 - - - - 2007 2 - - 2 - - - - Valstybinis turizmo departamentas apgyvendinimo paslaugas įvardina kaip būtinas 2008 2 - - 2 - - - - apgyvendinti sąlygas ir veiklą, kuria tenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo, poilsio poreikiai. 2009 3 - - 2 - - - 1 Kempingai Šiaulių regione esančių apgyvendinimo įstaigų skaičiaus dinamika nuo 2005 m. iki 2009 m. 2005 ------pavaizduota 1.4.3.1 lentelėje. 2006 ------2007 ------1.4.3.1 lentelė. Apgyvendinimo įstaigos Šiaulių regione 2008 ------Apgyvendinimo įstaigų skaičius 2005 2006 2007 2008 2009 2009 1 ------1 Iš viso 33 32 36 37 39 Nakvynės namai Viešbučiai 18 19 22 24 24 2005 1 - - - - - 1 - Moteliai 8 7 7 7 7 2006 1 - - - - - 1 - Poilsio namai (nameliai) 2 2 2 2 3 2007 2 - - - - - 1 1 Kempingai - - - - 1 2008 2 - - - - - 1 1 Nakvynės namai 1 1 2 2 2 2009 2 - - - - - 1 1 Sveikatingumo įstaigos Sveikatingumo įstaigos 1 1 1 1 1 2005 1 1 ------Vaikų vasaros poilsio stovyklos 2 2 2 1 1 2006 1 1 ------Privatus apgyvendinimo sektorius 1 - - - - 2007 1 1 ------Šaltinis: LR statistikos departamentas. 2008 1 1 ------Pažymėtina, kad apgyvendinimo įstaigų tinklas Šiaulių regione 2006 sumažėjo 1 vnt., o jau 2009 1 1 ------2007 m. jų skaičius didėjo ir 2009 m. apskrityje veikė 39 apgyvendinimo įstaigos. 2005 – 2009 m. Vaikų vasaros poilsio stovyklos 2005 2 ------2 laikotarpiu apgyvendinimo įstaigų skaičius Šiaulių regione padidėjo 18,18 proc. (1.4.3.2 lentelė). 2006 2 ------2 1.4.3.2 lentelė. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Šiaulių regiono rajonų savivaldybėse 2007 2 ------2 2008 1 ------1 Apgyvendinimo Šiaulių Akmenės Joniškio Kelmės Pakruojo Radviliškio r. Šiaulių Šiaulių 2009 1 ------1 įstaigos tipas / apskritis r. sav. r. sav. r. sav. r. sav. sav. m. sav. r. sav. metai Šaltinis: LR statistikos departamentas. Iš viso apgyvendinimo įstaigų Didžiausią Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų dalį sudaro viešbučiai, kurių skaičius iki 2005 33 3 2 5 1 3 13 6 2008 m. didėjo, 2009 m. išliko nepakitęs ir siekė 24. Motelių skaičius Šiaulių regione beveik visą 2006 32 3 2 5 1 3 11 7 2007 36 3 2 5 1 3 15 7 laikotarpį išliko vienodas ir siekė 7. Šiaulių regione 2005-2008 m. laikotarpiu veikė 2 poilsio namai, 2008 37 3 2 5 1 4 16 6 2009 m. pradėjo veikti dar viena tokios rūšies apgyvendinimo įstaiga. 2009 m. atidarytas vienintelis 2009 39 3 2 5 1 4 15 9 regione kempingas. Viešbučiai 2005 18 1 2 - 1 2 10 2 Didžiausia apgyvendinimo įstaigų tinklo koncentracija yra Šiaulių mieste, kur šių įstaigų dalis 2006 19 1 2 - 1 2 10 3 sudaro apie 38 – 41 proc. viso regiono apgyvendinimo įstaigų skaičiaus. Mažiausiai vietos ir užsienio 2007 22 1 2 - 1 2 14 2 turistų apgyvendinti gali Pakruojo rajonas, kuris turi tik 1 apgyvendinimo įstaigą ir Joniškio rajonas,

82 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 83 turintis 2 apgyvendinimo įstaigas. Pažymėtina, kad šiuose rajonuose, kaip ir Akmenės bei Kelmės užsieniečių. LR statistikos departamento duomenimis 2005-2009 m. laikotarpiu labiausiai padaugėjo rajonuose, apgyvendinimo įstaigų skaičius nepakito, o Šiaulių rajone 2005 – 2009 m. laikotarpiu svečių iš Čekijos Respublikos (515 svečių daugiau) ir Danijos (447 svečiais). Tuo tarpu Rusijos, įstaigų skaičius kito neženkliai (išaugo 3 įstaigom). Jungtinių valstijų turistų skaičius Lietuvoje atitinkamai sumažėjo 1097 ir 422 svečiais.

Didžiąją daugumą apgyvendinimo įstaigų sudaro viešbučiai ir moteliai. Alternatyvios 1.4.3.5 lentelėje pateikti Šiaulių apskrities savivaldybių apgyvendinimo įstaigų rodikliai. 2005- apgyvendinimo įstaigos veikia Akmenės rajone – sveikatingumo įstaiga, Kelmės rajone – poilsio 2009 m. didžiausias apgyvendintų svečių augimo pokytis pastebimas Pakruojo r. savivaldybėje (augo namai (nameliai), Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse – nakvynės namai. 148,6 proc.), o labiausiai sumažėjo Kelmės rajone (11,5 proc.).

2005-2009 m. laikotarpiu Šiaulių regiono numerių ir vietų skaičius augo iki 2008 1.4.3.5 lentelė. Šiaulių apskrities savivaldybių apgyvendinimo įstaigų rodikliai metų. Pakruojo rajone rodiklis nekito, Radviliškio – augo, o Šiaulių mieste jis sumažėjo. Detali Pokytis 2005 – Apgyvendinta svečių Suteikta nakvynių numerių ir vietų skaičiaus Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigose dinamika pateikiama 1.4.3.3 Teritorija 2009 m., proc. lentelėje. 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 Svečiai Nak-vynės Akmenės r. sav. 1114 1277 1585 2242 1717 6733 6611 7094 6899 4145 54,1 -38,4 1.4.3.3 lentelė Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų numerių ir vietų skaičius Joniškio r. sav. 1271 1884 978 959 2130 1902 3490 2414 2671 6449 67,6 239,1 Numerių skaičius Vietų skaičius Kelmės r. sav. 2736 6399 5528 3847 2420 4797 7300 8670 4616 3348 -11,5 -30,2 Teritorija 216 406 665 551 537 963 830 1413 1611 1344 148,6 39,6 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 Pakruojo r. sav. Radviliškio r. sav. 4831 6608 6709 9798 8702 10395 15626 17207 13316 10747 80,1 3,4 Šiaulių apskritis 637 712 754 706 773 1466 1559 1620 1403 1629 Šiaulių m. sav. 31473 47733 50387 48140 33154 75875 90642 107088 99756 75402 5,3 -0,6 Akmenės r. sav. 30 31 44 38 38 52 58 73 65 65 Šiaulių r. sav. 2563 4730 3603 3378 4014 29893 29893 11111 12605 15987 56,6 -46,5 Joniškio r. sav. 19 24 19 31 31 34 49 34 58 61 Šaltinis: LR statistikos departamentas. Kelmės r. sav. 111 111 111 100 100 188 188 188 192 192 Pakruojo r. sav. 7 7 7 7 7 10 10 10 10 10 Analizuojant Šiaulių apskrities savivaldybių apgyvendinimo įstaigų 2005-2009 m. suteiktų Radviliškio r. sav. 43 47 48 56 56 87 108 109 130 132 nakvynių pokytį nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės rodiklis padidėjo 239,1 proc., o Akmenės Šiaulių m. sav. 350 357 390 401 390 640 641 703 754 708 rajono savivaldybės 38,4 proc. sumažėjo. Apskritai, tiek apgyvendintų svečių, tiek suteiktų nakvynių Šiaulių r. sav. 113 135 135 73 151 455 505 503 194 461 skaičius sumažėjo Kelmės rajono savivaldybėje, o Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonų savivaldybėse Šaltinis: LR statistikos departamentas. padidėjo. Didžiausia numerių ir vietų skaičiaus koncentracija yra Šiaulių mieste. Mažiausiai svečių priimti gali Pakruojo rajonas, kurio apgyvendinimo įstaigų tinklo numerių skaičiaus pasiūla analizuojamu Vertinant apgyvendintų svečių pasiskirstymą pagal nakvynės trukmę 2005-2009 m. laikotarpiu nekito ir buvo 7, o vietų skaičius lygus 10. Joniškio rajono numerių skaičius 2005-2009 laikotarpiu nustatyta, kad 2005 m. ilgiausiai (vidutiniškai 11,7 nakvynės) poilsiautojai praleisdavo m. laikotarpiu svyruoja nuo 19 iki 31, o vietų skaičius tuo pačiu metu svyruoja nuo 34 iki 61. Šiaulių Šiaulių r. savivaldybėje, kurioje jau 2009 m. šis rodiklis krito iki 4 nakvynių per metus. Mažiausias regione vyrauja nedidelės apgyvendinimo įstaigos, kurių kiekvienoje vidutiniškai įrengtas 21 vidutinis nakvynių skaičius 2005 m. buvo Joniškio r. sav. (1,5), o 2009 m. Radviliškio r. savivaldybėje kambarys ir yra 41-42 vietos. (1,2). Didžiausias 2005-2009 m. laikotarpio vidutinis nakvynės trukmės pokytis pastebimas Joniškio r. savivaldybėje (pakilo apie 102 proc.), o mažiausias Šiaulių r. savivaldybėje (sumažėjo 66 proc.). Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų svečių skaičius 2005-2008 m. Rezultatai atskleidžia visų rajonų, išskyrus Joniškio r. savivaldybėje apsistojusių turistų nakvynės laikotarpiu išaugo 55,90 proc., o 2009 m. – sumažėjo 23,56 proc. Tuo tarpu suteiktų nakvynių skaičius trukmės sumažėjimą. Tuo tarpu 2010 m. statistikos departamento duomenimis vidutinė nakvynės augo iki 2007 m. ir siekė 33,85 proc., o nuo 2008 m. iki 2009 m. krito 17 proc. (1.4.3.4 lentelė). trukmė Lietuvoje 2005 m buvo 3,9 naktys, 2009 m. sumažėjo 13 proc. ir siekė 3,4 nakties.

1.4.3.4 lentelė. Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų paslaugų paklausa Daugiausia svečių regione apgyvendinama Šiaulių mieste – 63-72 proc. visų apskrityje apsistojusių nakvynei svečių. Tuo tarpu Pakruojo, Joniškio ir Akmenės rajonų savivaldybių Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009 apgyvendintų svečių ir suteiktų nakvynių rodikliai atitinkamu laikotarpiu yra mažiausi (1.4.3.6 lentelė). Apgyvendinta svečių, iš viso Šiaulių regione 44204 69037 69455 68915 52674 Apgyvendinta Lietuvos gyventojų 28705 51335 50004 50405 36384 Šiaulių regione numerių užimtumas iki 2008 m. padidėjo 31,1 proc., o jau 2009 m. krito 24,5 Apgyvendinta užsieniečių 15499 17702 19451 18510 16290 proc. Panaši situacija tuo metu vyravo ir kitose regiono rajonų savivaldybėse, išskyrus Joniškio rajono Suteikta nakvynių, iš viso Šiaulių regione 115799 154392 154997 141474 117422 savivaldybę, kur šis rodiklis padidėjo 7,2 proc. Suteikta nakvynių Lietuvos gyventojams 58351 94452 83790 80496 55962 Suteikta nakvynių užsieniečiams 57448 59940 71207 60978 61460 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Pastebima, kad analizuojamu 2005-2009 m. laikotarpiu Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų paslaugomis naudojosi daugiau Lietuvos gyventojų nei užsieniečių, tačiau analizuojant nakvynių skaičių, pastebima priešinga tendencija. Vadinasi, lietuvių viešnagė viešbučiuose yra trumpesnė nei

84 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 85 1.4.3.7 lentelė. Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų numerių ir vietų užimtumo dinamika 2005 – 2009 m. lyginant su kitomis Lietuvos apskritimis (proc.) Numerių užimtumas, proc. Vietų užimtumas, proc. Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika 40,8 42,3 46,2 45 34 31,9 33,1 36 34 26 Alytaus apskritis 32,7 33,6 44,4 43 34 27,9 26,3 35 35 30 Kauno apskritis 41,1 45,5 48,2 37 31 31,6 33,4 33 26 21 Klaipėdos apskritis 38,2 38,9 39,6 42 29 31,9 33,1 34 34 23 Marijampolės apskritis 26,2 34,2 32,9 27 19 19,1 27,3 15 17 12 Panevėžio apskritis 23,5 26,5 36,3 35 23 20,2 20,9 28 25 16 Vilniaus apskritis 48,8 49,9 52,1 51,9 41,0 36,3 37,2 39,4 39,3 29,8 Šiaulių apskritis 38,9 48,2 48,1 51 39 32,6 43,1 45 38 29 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

2005-2009 m. laikotarpiu Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų numerių užimtumo koeficientas iki 2008 m. padidėjo 12,1 proc. punkto., o jau 2009 m., lyginant su 2008 m., analizuojamas rodiklis sumažėjo 12 proc. punktų. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis iki 2008 m. padidėjo ir siekė 4,2 proc. punkto, o 2009 m. sumažėjo 11 proc. punkto. Panaši numerių užimtumo skaičiaus dinamika vyravo ir kitose Lietuvos apskrityse. Didžiausia numerių užimtumo koncentracija yra Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausia – Panevėžio ir Alytaus apskrityse.

Vietų užimtumo rodiklis 2005-2009 m. laikotarpiu Lietuvoje bei Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse atitinkamai sumažėjo, o Alytaus apskrityje augo. Didžiausias vietų užimtumo skaičiaus procentinis pokytis pastebimas Kauno apskrityje.

Analizuojant apgyvendinimo įstaigų rodiklius didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2005- 2009 m., beveik visu laikotarpiu didžiausias numerių užimtumas fiksuojamas Vilniaus mieste 1.4.3.6 lentelė. Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigų numerių ir vietų užimtumo dinamika 2005-2009 (išskyrus 2008 m., kuomet Vilniaus m. rodiklį 0,1 proc. punktu lenkė Šiaulių m. rodiklis) (žr. 1.4.3.8 m. (proc.) lentelė). Numerių užimtumas, proc. Vietų užimtumas, proc. 1.4.3.8 lentelė. Numerių ir vietų užimtumas Lietuvos didžiuosiuose miestuose 2005 – 2009 m. Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 Numerių užimtumas, proc. Vietų užimtumas, proc. Šiaulių apskritis 38,9 48,2 48,1 51,0 38,5 32,6 43,1 44,7 38,2 29,2 Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 Akmenės r. sav. 19,6 42,3 43,8 34,6 26,7 18,1 31,5 49,6 31,1 20,0 Lietuvos Respublika 40,8 42,3 46,2 44,9 34,3 31,9 33,1 36,1 34,4 25,8 Joniškio r. sav. 18,1 21,5 20,4 17,4 25,3 15,3 21,1 19,5 15,9 29,2 Vilniaus m. sav. 51 52,3 54,8 54,5 44 38,3 39,1 42,1 41,3 32,4 Kelmės r. sav. ------Kauno m. sav. 45,4 51,1 54,6 41,4 34,5 35,3 38 38,1 28,8 24,2 Pakruojo r. sav. 47,9 31,1 55,2 52,7 52,6 35,1 22,7 38,7 44,0 36,8 Klaipėdos m. sav. 48,4 47,9 45,2 52 34,1 38,3 38,5 36,9 41 24,9 Radviliškio r. sav. 49,6 58,8 60,9 56,8 34,0 42,5 55,5 52,0 36,6 26,4 Šiaulių m. sav. 41,9 50,2 51,3 54,6 41,1 34,5 45,7 49,3 42,4 30,6 Šiaulių m. sav. 41,9 50,2 51,3 54,6 41,1 34,5 45,7 49,3 42,4 30,6 Panevėžio m. sav. 21,9 25,5 35 34,2 28,3 17,1 17,5 25,1 22,2 17,2 Šiaulių r. sav. 15,7 45,3 20,1 44,6 38,1 13,1 33,7 10,4 23,2 25,6 Alytaus m. sav. 22,6 23,5 28,7 23,8 16,5 19 17,4 19,7 16,9 11,8 Šaltinis: LR statistikos departamentas. Šaltinis: LR statistikos departamentas. Kaip matome iš pateiktų duomenų, Šiaulių regiono didžiausia vietų užimtumo dinamika 2005- Kituose miestuose numerių užimtumas pasižymi panašiomis tendencijomis: iki 2008 m. jie 2009 m. laikotarpiu pastebima Akmenės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių r. savivaldybėse, Šiaulių mieste didėjo (išskyrus Kauno m.), o 2009 m. ženkliai sumažėjo. Pažymėtina, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rodiklis taip pat didėjo nuo 10,4 proc. iki 33,7 proc., o mažiausia vietų užimtumo skaičiaus dinamika miestuose numerių užimtumas sumažėjo atitinkamai 7; 10,9 ir 14,3 proc. punkto lyginant su 2005 m. buvo Joniškio r. savivaldybėje. Šiaulių ir Panevėžio m. numerių užimtumo rodikliai buvo mažiau jautrūs pasaulinei finansinei krizei 1.4.3.7 lentelėje pateikti duomenys apie apgyvendintų svečių ir suteiktų nakvynių skaičių ir jos padariniams: Šiaulių m. rodiklis grįžo į 2005 m. lygį, o Panevėžio mieste, lyginant su 2005 m., jis Lietuvoje ir kitose apskrityse 2005-2009 m.. padidėjo 6,4 proc. punkto. Įdomu tai, kad didžiausias vietų užimtumas 2006-2008 m. fiksuojamas Šiaulių miesto

86 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 87 apgyvendinimo įstaigose, kurį sąlygoti galėjo 2006 m. mieste atidarytas multifunkcinis kompleksas kaina viešbutyje buvo Alytaus miesto savivaldybėje (1.4.3.11 lentelė). „Šiaulių arena“, kasmet vietos ir užsienio svečiams siūlantis ne tik įvairius renginius, koncertus, bet ir sporto varžybas bei kitas pramogas. 1.4.3.11 lentelė. Vidutinė numerio kaina didžiuosiuose Lietuvos miestų viešbučiuose Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 Šiaulių regione vidutinė numerio kaina viešbučiuose 2005-2009 m. laikotarpiu padidėjo 40 Lietuvos Respublika 241 240 255 266 244 Lt. Aukščiausia 2005 m. vidutinė numerio kaina buvo Joniškio rajone (190 Lt), o žemiausia Pakruojo Vilniaus m. sav. 295 303 301 315 273 rajone (61 Lt). Tuo tarpu 2009 m. aukščiausia kaina buvo Šiaulių rajono savivaldybėje (185 Lt), o Kauno m. sav. 285 302 319 273 215 žemiausia – Pakruojo rajono savivaldybėje (57 Lt). Ryškiausi vidutinės numerio kainos viešbučio Klaipėdos m. sav. 248 250 272 287 305 pokyčiai pastebimi Akmenės rajone, kuris nuo 2005 m. iki 2009 m. padidėjo 54 Lt, Šiaulių miesto Šiaulių m. sav. 125 141 147 163 172 savivaldybėje padidėjo 47 Lt, o Šiaulių rajono savivaldybėje padidėjo 44 Lt. Tuo tarpu kituose Panevėžio m. sav. 223 214 209 237 267 rajonuose kainos padidėjimas nėra didelis. Išskiriamas Joniškio rajonas, kur vidutinė numerio kaina Alytaus m. sav. 140 132 131 131 132 viešbutyje priešingai, sumažėjo 25 Lt. Šaltinis: LR statistikos departamentas.

1.4.3.9 lentelė. Šiaulių regiono vidutinė numerio kaina viešbučiuose Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų vidutinė numerio kaina 2005-2009 m. laikotarpiu Vilniuje, Kaune, Alytuje atitinkamai 22 Lt, 70 Lt ir 8 Lt mažėjo, Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 o kituose miestuose augo, ypač Klaipėdos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, kur padidėjo atitinkamai 57 Šiaulių regionas 122 138 144 156 162 Lt ir 47 Lt. Akmenės r. sav. 67 64 72 124 121 Joniškio r. sav. 190 192 192 194 165 Kaimo turizmas – papildoma turizmo sektoriaus forma, dažnai apibrėžiama kaip Kelmės r. sav. - - - - - turizmo rūšis, kai keliautojai apgyvendinami kaimo vietovėje ir čia jiems teikiamas turizmo paslaugų Pakruojo r. sav. 61 58 58 58 57 rinkinys. Ši turizmo šaka yra patraukli poilsio gamtoje ieškantiems asmenims. Dažniausiai papildomos Radviliškio r. sav. 80 88 92 95 93 sodybų siūlomos paslaugos yra: Šiaulių m. sav. 125 141 147 163 172 Šiaulių r. sav. 141 181 197 175 185 • įvairios vandens pramogos: plaukiojimas valtimis, baidarėmis, valčių bei vandens dviračių Šaltinis: LR statistikos departamentas. nuoma, plukdymas kateriu arba katamaranu; • oro balionai (norintys skraidinami, kilnojami), triračiai motociklai bei senoviniai Lyginant numerių kainas tarp visų Lietuvos apskričių, aukščiausia vidutinė numerio kaina automobiliai (vežami jaunieji, mergvakario / bernvakario dalyviai); yra Vilniaus (307 Lt), Kauno (225 Lt) ir Klaipėdos (122 Lt) apskričių viešbučiuose, o mažiausia – • įvairios pramogos: tinklinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, židinys ant kranto, staliukai Šiaulių apskrityje (122 Lt). Analizuojant Lietuvos apskričių viešbučių vidutinės kainos 2005-2009 m. prie fontano, šiaudinės lauko pavėsinės, pirtys, žvejyba, šaudymas iš lankų, grybavimas, laikotarpio pokytį, identifikuojama, kad Vilniaus ir Kauno apskrityse kaina sumažėjo, o Klaipėdos, uogavimas, jodinėjimas. Šiaulių, Panevėžio, Alytaus apskrityse kaina padidėjo (1.4.3.10 lentelė). Vertinant Lietuvos Respublikos viešbučių vidutinės kainos pokytį, atskleista, kad analizuojamu laikotarpiu ji padidėjo 4 Lt. Šiaulių regione daugiausiai kaimo turizmo sodybų yra Šiaulių (16) ir Kelmės (9) rajonų savivaldybėse, o mažiausiai jų yra Pakruojo (1), Joniškio ir Akmenės (po 3) rajonų savivaldybėse (žr. 1.4.3.10 lentelė. Lietuvos apskričių vidutinė numerio kaina viešbučiuose 1.4.3.12 lentelę). Šiaulių mieste kaimo turizmo sodybų nėra. Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 1.4.3.12 lentelė. Kaimo turizmo sodybos Šiaulių regione Lietuvos Respublika 241 240 255 266 244 Vilniaus apskritis 307 312 309 325 277 Teritorija Skaičius Kaimo turizmo sodybų pavadinimai Kauno apskritis 255 269 276 256 208 Šiaulių r. sav. 16 Pageluvio Šilas, Genadijaus Ananjevo sodyba „Meškių dvarkiemis“, sodyba Klaipėdos apskritis 222 233 254 264 268 „Girelė“, Rolando Raščiaus kaimo sodyba, Vila „Janus“, Onos Gutkauskienės Šiaulių apskritis 122 138 144 156 162 sodyba, Z. ir A. Jocų sodyba, „Verda Bell“, Jono Jankevičiaus sodyba, Lionės Panevėžio apskritis 161 160 155 168 175 Abromavičienės sodyba, A. ir L. Sabaliauskų sodyba, Gervėnų sodyba, svetainė Alytaus apskritis 139 132 175 206 205 prie Kryžių kalno, kaimo turizmo sodyba „Žemaitiška pastogė“, Aloyzo Joco, Šaltinis: LR statistikos departamentas. Janinos Gedminienės kaimo turizmo sodyba. Akmenės r. sav. 3 Rasutės Gžimailienės, Algirdo Martyšiaus agroturizmo paslaugų sodyba Didžiausias kainos pokytis pastebimas Alytaus apskrityje (66 Lt), siejamas su Druskininkų „Svajoklių slėnis“, „Viliošių“. vandens parko atidarymu 2006 m. gruodžio 26 d., kuris sąlygojo turizmo potencialo padidėjimą, Joniškio r. sav. 3 V. Krištopaičio, S. Gylio, „Ąžuolynas“, V. Žilinsko kaimo turizmo sodyba „Nojus“. naujų turizmo produktų įvedimą į rinką. Kelmės r. sav. 9 „Miego klinika“, „Penktas sezonas“, „Ąžuolų slėnis“, „Liepynė“, „Prienų vienkiemis“, „Akmenukė“ ir „Draugų slėnis“. Lyginant didžiųjų Lietuvos miestų vidutinę numerio kainą, matome, kad 2005 m. aukščiausia Pakruojo r. sav. 1 S. Laurikiečio sodyba. vidutinė paslaugos kaina buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, o 2009 m. Vilniaus, Radviliškio r. sav. 6 „Pušyno vila“, „Pirčių slėnis“, „Zigmo Daukšo kaimo turizmo sodyba „Šeduvos Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėse. 2005-2009 m. laikotarpiu mažiausia vidutinė numerio malūnas”.„Žarija” „Žinėnai“, „Prie ąžuolų“. Šaltinis: LR statistikos departamentas.

88 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 89 padidėjo 3 tūkst. Apgyvendintų Lietuvos gyventojų skaičius išaugo 2,6 tūkst. svečių, o užsienio – 0,3 tūkst. Šiaulių regione 2005-2009 m. laikotarpiu Lietuvos gyventojų apgyvendinta beveik 8 kartus daugiau nei užsienio svečių. Rodikliai liudija, kad Šiaulių kraštas nėra pakankamai patrauklus užsienio svečiams ar atitinkantis turistinius poreikius, todėl jų atvykimas yra ženkliai mažesnis. Lygiagrečiai suteiktų nakvynių skaičius Lietuvos gyventojams išaugo 2,6 tūkst., o užsienio svečiams – 0,4 tūkst.

Tuo tarpu vidutinė vieno poilsiautojo nakvynė nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 1,67. Vidutinis vieno Lietuvos gyventojo nakvynės skaičius krito 1,67, o užsieniečių – 1,69. Tuometinę vidutinę vieno poilsiautojo nakvynę sąlygoti galėjo menka Šiaulių regiono kompleksinių savaitgalinių turizmo produktų pasiūla.

Lyginant Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybų skaičių su kitomis Lietuvos Respublikos apskritimis išryškėja lėtas sodybų potencialo vystymasis Šiaulių krašte, kuris 2005-2009 m. laikotarpiu padidėjo vos 8 sodybomis (žr. 1.4.3.14 lentelė). Tuo tarpu Alytaus apskrityje jis išaugo 41 vnt., Kauno apskrityje 29 vnt., Marijampolės apskrityje 12 vnt., Telšių apskrityje 20 vnt., Utenos apskrityje 42 vnt. ir Vilniaus apskrityje 24 vnt.

1.4.3.14 lentelė. Kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvos respublikoje Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 Lietuvos respublika 398 531 538 546 588 Alytaus apskritis 61 76 76 84 102 Kauno apskritis 37 47 56 64 66 Klaipėdos apskritis 34 55 50 43 37 Marijampolės apskritis 9 16 17 21 21 Panevėžio apskritis 15 27 26 21 19 Šiaulių apskritis 8 12 12 10 16 2005-2009 m. bendras regiono kaimo turizmo sodybų skaičius padidėjo 8 sodybomis, o Tauragės apskritis 11 15 14 9 18 vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje analizuojamu laikotarpiu padidėjo 9 vnt. Tuo tarpu vietų Telšių apskritis 21 34 31 32 41 skaičius išaugo 249 vnt. (1.4.3.13 lentelė). Identifikuota, kad Šiaulių regiono kaimo turizmo sodybų Utenos apskritis 142 186 186 185 184 patrauklumas svečiams yra teigiamas bei skatina jų srautų didėjimą. Vilniaus apskritis 60 63 70 77 84 Šaltinis: LR statistikos departamentas. 1.4.3.13 lentelė. Šiaulių regiono kaimo turizmo rodikliai Kaimo turizmo sodybos 2005 2006 2007 2008 2009 Kitose Lietuvos Respublikos apskrityse kaimo turizmo sodybų skaičius didėjo, tačiau ne Kaimo turizmo sodybų skaičius 8 12 12 10 16 dešimtimis. Klaipėdos apskrityje jų skaičius išaugo 3 vnt., Panevėžio apskrityje 4 vnt., Tauragės Vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje 14 41 24 25 23 apskrityje 7 vnt. Duomenys rodo nevienodą kaimo turizmo sodybų potencialo pasiskirstymą Lietuvos Respublikos apskrityse. Vietų skaičius 115 487 289 245 364 Apgyvendinta poilsiautojų, tūkstančiai 1,3 7,2 4,8 4,7 4,3 2005 – 2009 m. laikotarpiu Šiaulių apskrityje vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje padidėjo Apgyvendinta Lietuvos gyventojų, tūkstančiai 1,2 6,1 3,8 4,3 3,7 9 vnt., tuo tarpu Lietuvos Respublikoje jis išaugo 4 vnt. (1.4.3.15 lentelė). Didžiausias kaimo turizmo Apgyvendinta užsieniečių, tūkstančiai 0,2 1,1 1 0,4 0,5 sodybų vidutinis vietų skaičius matomas Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, kuris siekė atitinkamai 7 ir Suteikta nakvynių, tūkstančiai 4,7 14,7 12,8 8,9 7,7 6 vnt. Mažiausias vidutinis vietų skaičiaus didėjimo potencialas pastebimas Alytaus ir Marijampolės Suteikta nakvynių Lietuvos gyventojams, tūkstančiai 4,1 11,8 11,2 8,1 6,7 apskrityse, po 2 vnt. Panevėžio ir Telšių apskrityse analizuojamu laikotarpiu rodiklis nepakito, o Suteikta nakvynių užsieniečiams, tūkstančiai 0,6 2,9 1,6 0,8 1 Tauragės apskrityje jis sumažėjo 3 vnt. Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynės skaičius 3,48 2,05 2,66 1,87 1,81 Vidutinis vieno Lietuvos gyventojo nakvynių skaičius 3,46 1,95 2,93 1,87 1,79 Vidutinis vieno užsieniečio nakvynių skaičius 3,64 2,63 1,63 1,88 1,95 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Apgyvendintų poilsiautojų skaičius ir suteiktų nakvynių skaičius analizuojamu laikotarpiu

90 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 91 1.4.3.15 lentelė. Vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje Lietuvos Respublikos apskrityse • Vystyti kaimo turizmo bei verslo sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimą, taip skatinant verslo turizmą kaimo vietovėje. Tam kaimo turizmo sodybose įrengti konferencijų sales Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 pasitarimams organizuoti. Lietuvos respublika 17 17 18 19 21 Alytaus apskritis 21 21 21 22 23 Šiaulių regiono kaimo turizmas galėtų orientuotis ne tik į su svečių apgyvendinimu susijusias Kauno apskritis 18 18 21 20 22 paslaugas, bet į kompleksinį paslaugų paketą. Šiaulių regiono kaimo turizmo sodybos savo svečiams Klaipėdos apskritis 15 17 17 20 21 galėtų siūlyti pėsčiųjų ir dviračių turizmo maršrutus po apylinkes, papildomai siūlant dviračių nuomą, Marijampolės apskritis 17 21 22 22 19 o kartu įvairias papildomas pramogas ar tiesiog ramų poilsį. Taip pat Šiaulių kraštas turi palankius Panevėžio apskritis 18 13 13 15 18 rekreacinius gamtos išteklius kaimo turizmo sodybų plėtrai ir veiklų įvairovės didinimui. Šiaulių apskritis 14 41 24 25 23 Tauragės apskritis 16 14 11 13 13 Pažymėtina, kad kaimo turizmas skatina liaudies amatus, tradicijų išsaugojimą, kaimo Telšių apskritis 20 15 14 18 20 gyvensenos, papročių ir etnokultūrinio palikimo demonstravimą. Galima teigti, kad kaimo turizmo Utenos apskritis 14 15 15 15 17 stiprybė turizme yra krašto gyventojų materialinio ir dvasinio paveldo panaudojimas ir kūrybinis Vilniaus apskritis 20 21 22 22 27 pritaikymas šiandienos visuomenės aplinkoje. Šaltinis: LR statistikos departamentas. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas bendras apgyvendinimo įstaigų ir kaimo turizmo Bendras vietų skaičius, kaip ir vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje visose Lietuvos sodybų skaičius (1.4.3.17 lentelė). apskrityse 2005-2009 m. laikotarpiu, kito panašiai. Daugiausiai vietų skaičius išaugo Utenos apskrityje ir siekė 1246 vnt., o mažiausiai – Tauragės apskrityje 59 vnt., Šiaulių apskrityje rodiklis padidėjo 249 1.4.3.17 lentelė. Apgyvendinimo įstaigos Šiaulių regione 2010 m. vietomis (1.4.3.16 lentelė). Teritorija Kiekis Apgyvendinimo įstaigos 1.4.3.16 lentelė. Vietų skaičius kaimo turizmo sodybose Lietuvos respublikos apskrityse Šiaulių m. 17 Viešbučiai ir apartamentai: „Šaulys“, „Turnė“, „Saulininkas“, „Šiaulių krašto medžiotojų sav. užeiga“, „Tomas“, „Šiaulių viešbutis“, „Vaivorykštė“, „Mobusta“, „Salduvė“, „Skaistažiedė“. Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 Svečių namai: „Mūsų verbena“, „Norna“. Moteliai: „Saurida“. Jaunimo nakvynės namai Lietuvos respublika 6 735 9 273 9 637 10 229 12 230 ir privatus sektorius: „Šiaulių kolegijos“ jaunimo nakvynės namai, „Jaunųjų turistų Alytaus apskritis 1 282 1 589 1 609 1 876 2 320 centro“, „Naktynė Šiauliuose“, „Pigi nakvynė“. Kauno apskritis 669 839 1 150 1 276 1 477 Šiaulių r. sav. 28 Viešbutis „Romuva“, Meškių svečių namai, Kurtuvėnų regioninio parko svečių namai, Viešbutis- restoranas “Grafaitės svetainė“, 4 žvaigždučių „Grafo Zubovo“ viešbutis- Klaipėdos apskritis 516 933 868 867 790 restoranas „Dvarkiemis“, „Geltona“, „Smakų Smakas“. Kaimo turizmo sodybos: Marijampolės apskritis 151 338 366 462 400 „Girelė“, „Aloyzo Joco kaimo turizmo sodyba“, „Onos Gutauskienės kaimo turizmo Panevėžio apskritis 266 352 331 318 340 sodyba“, „Antano ir Lionijos Sabaliauskų sodyba“, „Lakštingalų sala“, „Kaimo klėtis“, Šiaulių apskritis 115 487 289 245 364 „Žemaitiška pastogė“, „Lionės Abromavičienės sodyba“, „Vila Janus“, „Pageluvio šilas“, Tauragės apskritis 177 215 160 115 236 „Nijolės Kačiuškienės sodyba“, „Bridų vienkiemis“, „Verda Bell“, „Rolando Raščiaus kaimo sodyba“, „TopNet“, „Jono Jankevičiaus sodyba“, „Šalia Miško“, „Gervėnų sodyba“, Telšių apskritis 419 495 443 563 823 „Žemaitiška pastogė“, „Pageluvio šilas“. Utenos apskritis 1 955 2 717 2 850 2 817 3 201 Akmenės r. 6 VŠĮ „Naujosios Akmenės sanatorija – viešbutis“, Motelis - kavinė „Saurida“, VŠĮ „Balsių Vilniaus apskritis 1 185 1 308 1 571 1 690 2 279 sav. poilsiavietė“. Kaimo turizmo sodybos: Rasutės Gžimailienės, Algirdo Martyšiaus Šaltinis: LR statistikos departamentas. agroturizmo paslaugų sodyba „Svajoklių slėnis“, „Viliošių“. Joniškio r. 5 Svečių namai „Šiaurės vartai“, „Audruvis“. Kaimo turizmo sodybos: V. Krištopaičio, S. Šiaulių regiono kaimo turizmo sodybų plėtrai skatinti, jose galėtų būti: sav. Gylio, „Ąžuolynas“, V. Žilinsko kaimo turizmo sodyba „Nojus“. Kelmės r. sav. 17 Poilsiavietė „Sedula”, „Užvenčio malūnas“, „Miško užeiga“, „J.Dambrauskienės svečių • Sveikatingumo paslaugų programų integracija; namai“, „Petrališkės svečių namai“, motelis „Agrotech“, „Abromika“, „Samana“. Kaimo • Teikiamos papildomos paslaugos: kulinarinio paveldo, papročių, amatų pažinimo, turizmo sodybos: „Miego klinika“, „Penktas sezonas“, „Ąžuolų slėnis“, „Liepynė“, „Prienų edukacinės veiklos, maitinimo; vienkiemis“, „Akmenukė“ ir „Draugų slėnis“. • Populiarinti etnokultūros tradicijų panaudojimą, gerinti paslaugų kokybę ir svetingumą, Pakruojo r. 4 Svečių namai „Kruoja“ bei viešbutis, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos bendrabutis bei tuo pačiu ugdant verslumą; sav. VšĮ Pakruojo neįgaliųjų užimtumo centras ir S. Laurikiečio kaimo turizmo sodyba. Radviliškio r. 11 Viešbutis - restoranas „Prie ežero“, „Šeduvos malūnas“, Smuklė „Žarija“, Kempingas • Organizuoti kaimo tradicijų, amatų, papročių ekspozicijas; sav. „Arimaitis“, viešbutis – kavinė „Puriena“. Kaimo turizmo sodybos: „Pušyno vila“, „Pirčių slėnis“, • Papildyti kaimo turizmo sodybų paslaugų paketą aktyviu ir pasyviu turizmu (vandens „Zigmo Daukšo kaimo turizmo sodyba „Šeduvos malūnas”.„Žarija” „Žinėnai“, „Prie ąžuolų“. pramogos, ekologinis, kultūrinis, pažintinis turizmas); Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. • Gydimas vaistiniais augalais, sveikos gyvensenos edukacija; Šiaulių regione didžiausias apgyvendinimo įstaigų skaičius yra Šiaulių rajone (28). Beveik • Dalykinio turizmo skatinimas – konferencijų, mokymų, seminarų organizavimas; visos apgyvendinimo įstaigos siūlo papildomas paslaugas – pirties, maitinimo, konferencijų salių • Įvairių renginių ir švenčių paminėjimai; nuomos. Pažymėtina, kad Šiaulių regione nėra vienos bendros, visuose regiono rajonuose paplitusios apgyvendinimo įstaigos, kaip tarkim Europoje plačiai išsivystę atostogų centrai (kempingai, • Tikslinga pastatyti daugiau informacinių – nukreipiamųjų ženklų;

92 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 93 stovyklavietės ir kt.). Viena iš sėkmingai savo tinklą Europoje sukūrusių, veikiančių ir turinčių 26 tūkst.) ir Radviliškio rajono savivaldybė (1 tūkst.), kuriose šis rodiklis buvo didžiausias ir 2009 m. 2005 kurortus yra „Center Parcs“, kuris pritraukia vietos ir užsienio turistus. m. lyginant su 2009 m. šis rodiklis išaugo Šiaulių miesto savivaldybėje (0,4 tūkst.), Akmenės rajone (0,3 tūkst.) sumažėjo Kelmės rajone (0,2 tūkst.) ir Radviliškio rajone (0,1 tūkst.), o Joniškio, Pakruojo ir Šiaulių miesto savivaldybėse – išliko nepakitęs. Bendras vietų skaičius regione 2009 m. lyginant su 1.4.4 Maitinimas 2005 m. padidėjo 0,4 tūkst. vietų.

Šiaulių regione 2005 metais veikė 225 maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, 2009 metais Vietų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius Šiaulių apskrityje 2009 m. lyginant su 2005 m. – 215 (sumažėjo 10 įstaigų) (žr. 1.4.4..1 lentelę). Įstaigų skaičiaus kritimą galėjo įtakoti sumažėjęs padidėjo 2 vnt. Didžiausias jų pokytis pastebimas Akmenės rajone, kuris siekė 13 vietų augimą ir lankytojų skaičius, ar susiklosčiusi rinkos situacija – recesija. Šiaulių miesto savivaldybėje, kur vietų skaičius išaugo 4 vietomis.

1.4.4.1 lentelė. Restoranų, barų, valgyklų skaičius. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas maitinimo paslaugų sąrašas ir aprašymas pagal 2011 m. duomenis (žr. 1.4.4.3 lentelę). 1000 gyventojų tenka restoranų, barų, Restoranų, barų, valgyklų skaičius valgyklų Teritorija 1.4.4.3 lentelė. Maitinimo įstaigos Šiaulių regiono savivaldybėse 2011 m. 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 Teritorija Kiekis Maitinimo įstaigų detalizavimas Šiaulių apskritis 225 226 232 231 215 0,6 0,6 0,7 0,7 0,6 Šiaulių m. sav. 94 Veiklą vykdo apie 94 maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios turi tendencija Akmenės r. sav. 7 8 11 12 12 0,2 0,3 0,4 0,4 0,4 keistis. Daugelis jų išsidėsčiusios centrinėje miesto dalyje – Viliaus gatvės pėsčiųjų Joniškio r. sav. 16 16 18 13 12 0,5 0,5 0,6 0,4 0,4 dalyje, kita dalis didžiuosiuose prekybos centruose PC „Akropolis“, PC „Saulės miestas“ Kelmės r. sav. 18 19 23 17 15 0,5 0,5 0,6 0,4 0,4 ir PC „Tilžė“, bei PC „Bruklinas“. Prekybos centruose esančios maitinimo įstaigos Pakruojo r. sav. 14 14 12 12 11 0,5 0,5 0,4 0,4 0,4 sulaukia gausiausio klientų skaičiaus dėl įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių, gero privažiavimo, papildomų paslaugų infrastruktūros. Tuo tarpu centrinėje miesto Radviliškio r. sav. 29 27 28 27 25 0,6 0,5 0,6 0,5 0,5 dalyje išsidėsčiusios maitinimo įstaigos priklausomos nuo sezoniškumo. Didžiausio Šiaulių m. sav. 122 124 122 132 124 0,9 1 1 1,1 1 lankytojų srauto sulaukia: „Bernelių užeiga“, restoranas „Žemaitis“, „Juonė Pastogė“. Šiaulių r. sav. 19 18 18 18 16 0,4 0,4 0,4 0,4 0,3 Kitos pamėgtos maitinimo įstaigos, esančios Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare, labai Šaltinis: LR statistikos departamentas. pamėgtos tiek miesto svečių, tiek vietinių gyventojų yra kavinės: „Arkos“, „Retro“ restoranas, „Kapitonas Morganas“, „Presto“ arbatinė, desertų restoranas „AJ Šokoladas“, Daugiausia restoranų, barų ir valgyklų 2005 m. veikė Šiaulių mieste (122) ir Radviliškio rajone kur galima paragauti rankų darbo šokoladinių saldumynų, „Čili pica“ ir kt. Taip pat (29), o mažiausiai šias paslaugas teikiančių įstaigų buvo Akmenės ir Pakruojo rajonuose. Tuo tarpu centrinėje poilsio zonoje galima rasti ir egzotiško maisto maitinimo įstaigų, tokių kaip „Salingas“ ir „Sushi Express“, greito maisto restoranas. 2009 metų rodikliai šiek tiek pakito – Akmenės rajone ir Šiaulių miesto savivaldybėje maitinimo Šiaulių r. sav. 13 Restoranas ,,Grafo Zubovo“, užeiga ,,Smakų smakas“, kavinė-picerija „Geltona“, įstaigų skaičius išaugo, o kituose rajonuose sumažėjo. kavinė „Seklyčia“, kavinė-baras „Užeiga“, alaus baras „Karčiama“, kavinė „Kryžkelė“, kavinė „Gudelių svetainė“, kavinė-baras „Smuklė Kryžkelė“, kavinė „Bernelių užeiga“, kavinė-užeiga Analizuojant 1000 gyventojų tenkančių restoranų, barų ir valgyklų skaičių 2005-2009 m. ,,Pakeleiviai“, restoranas „Romuva“, viešbutis-restoranas ,,Grafaitės svetainė“ ir kt. laikotarpiu duomenis pastebima, kad jų kiekis Akmenės rajone padidėjo, kituose rajonuose sumažėjo, Akmenės r. 5 Dianos Jokimčienės-Kachabrišvili kavinė „Erodija“, Raimondo Grotuzo kavinė, kavinė o Šiaulių miesto savivaldybėje ir Radviliškio rajone išliko nepakitęs. sav. „Prie židinio“, Raimondo Grotuzo restoranas „Luokava”, „Viliošių“ kaimo turizmo sodyba-kavinė. Žemiau esančioje 1.4.4.2 lentelėje pateikiami duomenys apie 2005-2009 m. Šiaulių regione Joniškio r. sav. 6 Kavinė „Romos svetainė“, „Audruvis“, kavinė „Medžiotojų užeiga“, kavinė- veikiančių maitinimo įstaigų vietų skaičių ir jų dinamiką. motelis „Plūgo broliai“, pramogų centras „Žilvinas“, kavinė „Fortūna“. Kelmės r. sav. 9 Restoranas „Vilbėnas“, restoranas „Sedula“, kavinė „Žara“, kavinė „Agrotech“, kavinė 1.4.4.2 lentelė. Restoranų, barų, valgyklų vietų skaičius. „Šnekoriai“, kavinė „Nijolė“, kavinė „Abromika“, kavinė „Miško užeiga“, kavinė „Fragmentas“. Pakruojo r. 22 Restoranas „Kruoja“, kavinė „Gluosnis“, esanti Pakruojo mieste, kavinė-baras „Gojus“, Restoranų, barų, valgyklų vietų 1000 gyventojų tenka restoranų, sav. R. Tamašauskienės IĮ, esanti Linkuvoje, A. Grigonio IĮ alaus baras, veikiantis Pakruojo Teritorija skaičius, tūkst. barų, valgyklų vietų mieste, Linksmučių kaime, Jovarų kaime, Rozalime, K. Ignaciūno IĮ, esanti Mažeikonių 2005 2006 2007 2008 2009 2005 2006 2007 2008 2009 k., S. Indrišiūnienės IĮ, esanti Pašvitinyje, alaus baras „Karčema“, V. Jokantienės IĮ Šiaulių apskritis 7,9 7,9 8,7 8,8 8,3 22 22 25 25 24 „Vigrira“, įsikūrusi Pakruojo mieste, „Klevas“, esantis Kuosiškio k., S. Maurušaitienė IĮ, Akmenės r. sav. 0,3 0,3 0,6 0,6 0,6 9 10 19 22 22 D. Krikščiūnio IĮ, alaus baras, esantis Rozalime, Kavinė „Medenė“, UAB Vigrira, esanti Joniškio r. sav. 0,4 0,4 0,6 0,4 0,4 14 12 21 14 14 Pakruojo mieste, D. Michailovienės IĮ, esanti Lygumuose, Naujamiesčio g., „Vigrira“, Kelmės r. sav. 0,7 6 0,9 0,5 0,5 16 15 22 15 13 IĮ kavinė, esanti Klovainiuose, kavinė-baras „Vygantas“, esantis Pakruojo mieste, Pakruojo r. sav. 0,3 0,3 0,2 0,3 0,3 11 10 9 11 11 „Užuovėja“, A.Kairio IĮ, esanti Pakruojo mieste, Padubysio kaime, Pakruojo dvaro Radviliškio r. sav. 1 0,9 1,1 1 0,9 20 17 21 20 19 karčema „Traktierius“, esantis Pakruojo kaime. Šiaulių m. sav. 4,6 4,8 4,7 5,3 5 36 37 37 42 40 Radviliškio r. 12 Viešbutis-restoranas „Prie ežero“, „Šeduvos malūnas“, smuklė „Žarija“, restoranas- sav. klubas „Savas kampas“, restoranas „Gaiva“, viešbutis-kavinė „Puriena“, „Laukinės katės Šiaulių r. sav. 0,6 0,6 0,6 0,7 0,6 13 12 13 13 13 smuklė“, Inesos Šimkuvienės kavinė, kavinė „LOK“, picerija-restoranas „da Piero“, kavinė Šaltinis: LR statistikos departamentas. „Linda“, picerija „Charlie pizza“. Daugiausiai 2005 m. vietos ir užsienio svečių sutalpinti galėjo Šiaulių miesto savivaldybė (4,6 Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

94 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 95 Nustatyta, kad apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklas Šiaulių regione išvystytas netolygiai. Šio tinklo išdėstymą lemia ne tik turizmo traukos objektų geografinė padėtis, bet ir naudojamos rinkodaros priemonės lankytinoms vietoms pozicionuoti ir tuo pačiu pritraukti turistų srautus. Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų labiau bendradarbiauti tarpusavyje ir plėtoti bei didinti siūlomų paslaugų kompleksinį paketą.

1.4.5 Pramogos

Plėtojant pramogų infrastruktūrą teritoriniu lygmeniu, teritorijoje skatinamas verslumas, prisidedama prie ekonominių rodiklių gerinimo, svečių į teritoriją pritraukimo. Šiaulių regiono pramogos labiausiai koncentruojasi regiono centre – Šiaulių mieste. Šiaulių regione galima išbandyti įvairias pramogas: • vandens pramogos: baidarės, vandens batutas bei įvairūs vandens maršrutai; • oro pramogos: oreivystė, sportinė aviacija; • kitos pramogos: medžioklė, pasivaikščiojimai, kartingų nuoma, šaudymas, įvairios žaidimo aikštelės, dviračiai, riedučiai, jodinėjimas, lenktynės automobiliais, dažasvydis, čiuožimas ledo arenose, SPA, motokrosas; • edukacinės pramogos: siejamos su kitomis pramogomis, tik išskirtinai jose papildomai pritaikyti įvairūs edukaciniai užsiėmimai; • tradicinės šventės: koncertai, spektakliai, parodos, diskotekos, įvairūs renginiai; • kompleksinės pramogos: sporto klubai, boulingas, biliardas, naktiniai klubai.

Žemiau esančioje 1.4.5.1 lentelėje pavaizduotas šių pramogų pasiskirstymas Šiaulių apskrities savivaldybėse.

1.4.5.1 lentelė. Pramogos Šiaulių regione pasiūlos didinimo, investicijų į Šiaulių regioną skatinimo, pritraukimo, verslo ir turizmo plėtros, Šiaulių regiono patrauklumo turistams didinimo. Pramogų rūšys Teritorija Aktyvios pramogos Edukacinės Tradicinės Kompleksinės Vienas iš būdų išplėsti pramogų ir paslaugų pasiūlą Šiaulių regione būtų aktyvaus turizmo Vandens Oro Kitos pramogos šventės pramogos centrų kūrimas. Šiuo metu tokios rūšies turizmo paslaugas siūlo turizmo informacijos centrai, kaimo Šiaulių m. sav. + - + + + + turizmo sodybos ar privatūs verslininkai. Tačiau jų siūlomos paslaugos yra specializuotos – siūloma Šiaulių r. sav. + - + + + + paprastai tik vienos ar dviejų sričių veiklos. Lietuvoje buvo įgyvendinama keletas projektų pavadinimu Akmenės r. sav. + + + + + + „Aktyvaus turizmo centro įkūrimas“. Vienas jų įgyvendintas Šiaulių rajone „Aktyvaus turizmo traukos Joniškio r. sav. + - + + + + centro sukūrimas prie Pašvinio ežero Šiaulių rajone“, kuris buvo orientuotas į ežero infrastruktūros Kelmės r. sav. + - + + + + sutvarkymą. Marijampolėje panašus centras buvo kuriamas kartingų sporto paslaugoms plėtoti. Pakruojo r. sav. + - + + + + Radviliškio r. sav. - + + + + + Siūlomo aktyvaus sporto centro idėja yra platesnė. Tai centras, kuris organizuotų ir siūlytų Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. įvairias pramogas: žygius pėsčiomis, dviračiais, vandens žygius, teminius žaidimus ir nuotykių programas įvairiais metų laikais pavieniams turistams ir jų grupėms. Šio centro funkcijas galėtų atlikti Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad Radviliškio rajone nėra vandens pramogų, oro privataus sektoriaus įstaigos, taip pat galimi vykdytojai – Šiaulių turizmo centras ar viena iš apskrities pramogomis galima naudotis tik Akmenės ir Radviliškio rajonuose. Geriausiai aktyvios pramogos regioninių parkų direkcijų. yra išvystytos Akmenės rajone, kur yra visų aktyvių pramogų pasiūla. Kitos, edukacinės pramogos ir tradicinės šventės dominuoja visame Šiaulių regione, nors jų pasiskirstymas nevienodas. Didžiausia Tokio centro pavyzdys yra Latvijos aktyvaus turizmo centrai „Eži“5. Lietuvoje taip pat veikia pramogų koncentracija yra Šiaulių mieste. keletas pramogų / nuotykių parkų, kurių sąrašas bei geografinis išsidėstymas pateikiamas 1.4.5.2 lentelėje ir 1.4.5.1 paveiksle. Daugumą regiono pramogų galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Jie traukia lankytojus dėl gero privažiavimo, automobilių stovėjimo aikštelių ir pačių pramogų gausos. Šiaulių

regione organizuojamos ir įgyvendinamos šventės bei renginiai taip pat prisideda prie pramogų 5 (http://www.ezi.lv/), „Escape“ (http://www.viss.lv/en/?p=150255)

96 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 97 1.4.5.2 lentelė. Pramogų/nuotykių parkai Lietuvoje Išeksploatavus dolomito karjerą didžioji dalis jo teritorijos atsidurs po vandeniu, todėl siūloma Nutolęs nuo formuoti vandens kanalais ir sąsiauriais sujungtą vandens telkinių darinį. Formuojamos tokios Pavadinimas Rajonas Detalesnė vieta Šiaulių miesto (~) akvatorijos atskiros dalys bus naudojamos skirtingoms funkcijoms: giliausios vietos nardymui, LABAS nuotykių parkas Vilniaus m. Lizdeikos g., Antakalnis, Vilnius 214 km povandeniniam plaukiojimui, irklavimui, seklesnės – maudymosi ir kitų vandens pramogų vietoms ONE nuotykių parkas Druskininkų m. 200 m nuo „Druskininkų vandens 295 km įrengti. Pagrindinis jungiamasis teritorijos komponentas – raižytos plano konfigūracijos vandens parko”. telkinys, kurį supa skirtingo rekreacinio naudojimo pobūdžio, intensyvumo ir aktyvumo funkcinės Ąžuolynės pramogų parkas Trakų r. Krakės Vienkiemis, Aukštadvario sen., 250 km zonos. LT-21034 Trakų r. „Lūšies kelias“ (HBH) Kretingos r. Žibininkai, Kretingos r. 150 km „Petrašiūnų II“ pramogų parkų komplekso koncepcijoje numatyta įrengti 10 teminių pramogų Poilsio ir pramogų parkas Trakų r. Anupriškių km. Trakų r. 215 km parkų: dolomito muziejų; golfo aikštyną; sausumos ir vandens atrakcionų; motociklų ir oro; vandens ,,Anupriškės“ (rekreacijos) pramogų; kalnų pramogų; pažinimo; kultūrinių, šventinių renginių bei sporto; nuotykių; Nuotykių parkas „Lokės Jonavos r. Lokėnėlių kaimas, Jonavos r. 131 km pramoginės žūklės, ramaus poilsio ir relaksacijos parkus. Koncepcijoje taip pat numatyta įrengti pėda“ viešbučių, motelių ir kempingų sektorių. Visoje šioje teritorijoje siūloma formuoti gana „rūstoką“ Nuotykių parkas TARZANIJA Alytaus r. Radžiūnai, Alytaus r. 243 km Nuotykių parkas „Belmontas“ Vilnius Belmonto g.17, Vilnius 220 km atitinkantį savitą „akmens parko“ įvaizdį, todėl planuojama, kad beveik visi parko statiniai būtų Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. statomi panaudojant dolomitą. Įgyvendinus šią koncepciją, būtų sukurti ir vystomi turizmo produktai ir paslaugos, kurie patrauklūs tiek vietiniams, tiek užsienio turistams ne tik Lietuvos, bet ir Europos 1.4.5.1 pav. Pramogų/nuotykių parkai Lietuvoje rinkoje.

Šiaulių regiono pramogų sektoriui būdingas sezoniškumas. Daugiausiai turistų sezono ir ne sezono metu sulaukiama Šiaulių mieste, nes čia yra didžiausia pramogų pasiūla. Siūloma pramogų sektoriaus plėtrą susieti su maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų tinklo plėtra ir turistams paruošti kompleksinius turizmo produktų paketus.

Šaltinis: parengta studijos rengėjų, naudojantis www.maps.lt žemėlapiu.

Iš pramogų / nuotykių parko išsidėstymo matyti, kad Šiaurės Lietuvoje nėra įrengta nei vieno didesnio ir plačiau save reklamuojančio nuotykių parko. Radviliškio rajono savivaldybėje Pociūnėliuose 2009 m. pabaigoje jaunimo grupė „100 procentų merginos“ ES programos „Veiklus jaunimas“ projekto „Kartu mes galime daug!“ lėšomis įrengė Nuotykių taką. Tačiau šis Nuotykių takas labiau orientuotas į vietos jaunimo, bendruomenės laisvalaikio leidimą ir užimtumą. Turizmui šis parkas kol kas nėra pritaikytas, jis nėra reklamuojamas, apie jį sužinoma „iš lūpų į lūpas“. Ateityje parko kūrėjai planuoja reklaminę kampaniją bei ketina plėsti veiklos mastą.

Pakruojo rajono savivaldybė 2010 m. kovo 25 d. sprendimu leido UAB „Dolomitas“ rengti „Petrašiūnų II“ dolomito telkinio specialųjį planą, pagal kurį numatyta išeksploatuotame karjere įrengti rekreacinį kompleksą – „Petrašiūnų II“ pramogų parkų kompleksą. 2010 m. lapkričio mėn. pristatytoje specialiojo plano koncepcijoje siūloma išnaudotą, naudojamą ir planuojamą naudoti dolomito telkinio teritoriją palaipsniui, pradedant nuo išnaudotos teritorijos, pritaikyti rekreacijai.

98 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 99 Nacionalinio autoturizmo trasų sistema suformuota vadovaujantis šiais principais (kriterijais): • jungti svarbiausias turizmo rinkas (didieji Lietuvos miestai) su svarbiausiais Lietuvos rekreacijos išteklių arealais; • apjungti svarbiausius arealus, reprezentuojančius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą; • apjungti nacionalinius ir regioninius parkus, reprezentuojančius Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę; • jungti tarpusavyje Lietuvos didžiuosius miestus ir kurortus, kuriuose kompleksiškai plėtojamos turizmo infrastruktūra bei paslaugos; • nacionalinio autoturizmo trasų sistemą susieti su Lietuvos krašto kelių tinklu, kuriame plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos; • vadovautis darnios plėtros principais.

Visos pasiūlytos nacionalinio autoturizmo trasos formuoja nuoseklų trasų tinklą, apimantį visus Lietuvos regionus, didžiausio rekreacinio potencialo vietoves, atveriančias keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais. Toks 1.5. Turistinės infrastruktūros poreikio, išvystymo ir jos plėtojimo vientisas trasų tinklas sudaro geras galimybes kurti įvairius turizmo rinkos produktus, lanksčiai galimybių analizė komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių turistams. Šiaulių regiono turistinis infrastruktūros potencialas yra patogus autoturizmo, dviračių, Šiaulių regiono savivaldybės patenka į šias minėtame dokumente suplanuotas autoturizmo pėsčiųjų ir vandens trasų infrastruktūros plėtojimui. Per Šiaulių regiono teritoriją tęsiasi vietinės ir trasas: nacionalinės reikšmės autoturizmo trasos, taip pat regione įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, vandens turizmo trasos. 1) Jono Pauliaus II piligrimų kelias (Marijampolė – Pivašiūnai – Trakai – Vilnius – Kaunas – Šiluva – Tytuvėnai – Žemaičių Kalvarija – Šiauliai – Kryžių kalnas); 2) Via Hanseatica kelias (Bitėnai – Tauragė – Skaudvilė – Kelmė – Šiauliai – Joniškis – Žagarė). Trasa reprezentuoja Lietuvą tarptautinėje turizmo trasoje VIA Hanziatica; 1.5.1. Šiaulių regiono autoturizmo trasos 3) Vidurio Lietuvos kelias (Kaunas – Babtai – Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys – (Subačius) – Pasvalys – Biržai arba Pakruojis – Šeduva – Radviliškis – Šiauliai). Trasa 2009 m. vasario 23 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4 – 68 patvirtintas Nacionalinio lygmens reprezentuoja Nevėžio slėnių ir agrarinį vidurio Lietuvos kraštovaizdį bei žemdirbystės autoturizmo specialusis planas, kuriuo siekiama suformuoti didelį kultūrinį ir rekreacinį potencialą kultūrą (malūnai, miestelių tinklas, turgavietės ir kt.); turinčių autoturizmo trasų tinklą, tai yra, išplėtoti jose viešąją turizmo infrastruktūrą, taip sudarant palankias sąlygas Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais. Sukūrus patrauklią 4) Žemaitijos keliai (Palanga – Kretinga (Salantai – Mosėdis) – Plungė (Plungė – automobilių trasų infrastruktūrą bus sudarytos sąlygos pritraukti bei išlaikyti turistus, tuo pačiu bus Rietavas – Kaltinėnai) – Telšiai – Varniai – Kaltinėnai – Kražiai – Kelmė – Kurtuvėnai skatinama teritorijų ekonominė ir socialinė raida, aktyvinama turizmo veikla Lietuvoje. arba Tytuvėnai – Šiluva – Raseiniai). Trasa reprezentuoja Žemaitijos istoriją, kultūrą ir kraštovaizdžio įvairovę. Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiajame plane suformuota 10 autoturizmo trasų, reprezentuojančių Lietuvos istorijos, kultūros paveldo, kraštovaizdžio, archeologinius ir kitus objektus: 1) Jono Pauliaus II piligrimų kelias; 2) Via Hanseatica kelias; 3) Keturių sostinių kelias; 4) Aukštaitijos keliai; 5) Vidurio Lietuvos kelias; 6) Žemaitijos keliai; 7) Nemuno kelias; 8) Sūduvos keliai; 9) Kuršių kelias; 10) Gintaro kelias.

100 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 101 1.5.1.1 pav. Senasis Hansos maršrutas Senasis Hansos maršrutas. Keliaujant šiuo maršrutu iki Tauragės, galima išvysti savitą Mažosios Lietuvos kraštą, jo paveldą. Rambyno regioniniame parke saugomas Nemuno žemupio kraštovaizdis, unikalios gamtos ir kultūros vertybės. Per Tauragę galima pasiekti Kryžkalnį – didžiąją Lietuvos kryžkelę ir pusiaukelę tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tarp Kelmės ir Šiaulių – įspūdingi Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžiai. Šiauliai – ketvirtas pagal dydį šalies miestas, kurį puošia renesansinė Šv. Petro ir Pauliaus katedra su aukštu bokštu, Saulės laikrodžio aikštė su auksine „Šaulio“ skulptūra, pėsčiųjų bulvaras, įdomūs muziejai. Pakeliui į Joniškį – garsusis Kryžių kalnas – piligrimystės centras, kuriame 1994 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Žagarės miestelis – urbanistikos paminklas, išsaugojęs XVI a. gatvių struktūrą ir akmeninius grindinius. Keliaujant šiuo maršrutu Šiaulių regione nuo Kryžkalnio siūloma aplankyti Kražius, Tytuvėnus, Kelmę, Kurtuvėnus, Šiaulius, Joniškį, Žagarę ir pakeliui esančius objektus (žr. 1.5.1.2 pav.).

1.5.1.2 pav. Senasis Hansos maršrutas

Šaltinis: parengta pagal http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_sritys/turizmas/aktai/Autotrasu_sistema.png Šaltinis: parengta pagal www.lietuvosmarsrutai.eu

Siekiant didinti autoturizmo apimtis Lietuvoje, VšĮ “Lietuvos ekonominės plėtros agentūra” Vakarų Žemaitijos maršrutas. (žr. 1.5.1.7 pav.). Šis maršrutas supažindina su Žemaitijos įgyvendino ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamą projektą „Multimedinės Lietuvos dvarų istorija (Kretingos, Platelių, Plungės, Džiuginėnų dvarai ir muziejai, parkai), Mosėdžio turistinių maršrutų prezentacijos sukūrimas, jos rinkodaros taktinio veiksmų plano parengimas“. akmenų muziejumi: lauko riedulių ekspozicija kraštovaizdžio parke ir iš įvairių pasaulio kampelių Tai viena reprezentatyviausių priemonių Lietuvoje, skatinanti autoturizmo plėtrą šalyje. Minėto surinktais rieduliais, mineralais, uolienomis, taip pat unikalia akmenskaldžių ir skulptorių Orvidų projekto tikslas – pagerinti Lietuvos, kaip turizmui palankios šalies, įvaizdį tikslinėse rinkose, sodyba ir muziejumi. Platelių ežeryno peizažas – vienas gražiausių Lietuvoje. Itin daug gamtos ir sukuriant multimedinę Lietuvos turistinių maršrutų prezentaciją, jos rinkodaros taktinį veiksmų kultūros paveldo vertybių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jo centras – Platelių miestelis, įkurtas planą, tuo pačiu mažinant sezoniškumo poveikį, populiarinant ne vasaros sezono aktyvaus turizmo šalia didžiausio ir gražiausio regione Platelių ežero. Populiari Plokštinės militarizmo ekspozicija galimybes Lietuvoje bei patraukliai reprezentuojant turizmo galimybes turistiniais maršrutais, ypač (buvusi sovietų karinė raketų bazė). Mėgstama užsukti pas rajono medžio drožėjus ir menininkus, probleminiuose regionuose. Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta multimedinė Lietuvos pasivaikščioti pažintiniais gamtos takais, iškylauti jachtomis ir laiveliais, aplankyti Žemaitijos Kalvariją. turistinių maršrutų prezentacija internete www.lithuanianroutes.eu / www.lietuvosmarsrutai.eu / www. Keliaujant šiuo maršrutu Šiaulių regione nuo Telšių pusės siūloma aplankyti Kuršėnus, Šiaulius, Joniškį, reiserouteninlitauen.eu, pateikianti informaciją apie 19 galimų Lietuvos turistinių maršrutų. Atskiri Žagarę ir pakeliui esančius objektus (žr. 1.5.1.2 pav.). Šiaulių regiono savivaldybių objektai patenka į 6 iš 19 siūlomų maršrutų: 1.5.1.3 pav. Vakarų Žemaitijos maršrutas • Senasis Hanzos maršrutas; • Vakarų Žemaitijos maršrutas; • Sostinių maršrutas; • Žemaitijos – Aukštaitijos žiedas; • Žemaitijos – Aukštaitijos maršrutas; • Piligrimų maršrutas.

Informacija apie šiuos maršrutus pateikiama toliau (maršrutų aprašymai pateikti remiantis minėta interneto svetaine). Šaltinis: parengta pagal www.lietuvosmarsrutai.eu

102 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 103 Senųjų Lietuvos sostinių maršrutas. Šį maršrutą siūloma pradėti Druskininkuose, 1.5.1.5 pav. Žemaitijos – Aukštaitijos žiedas aplankyti Trakus, Kernavę, o užbaigti Šiaulių apskrityje. Lietuvos pietuose įkurtas didžiausias kurortas Druskininkai, o netoliese – Grūto sovietinių skulptūrų parkas. Nuo Nemuno slėnio į rytus – Dainavos giria. Senoji Lietuvos sostinė Trakai su įspūdinga salos pilimi – istorinė Lietuvos vietovė. Kernavė – pagoniškos Lietuvos sostinė ir vienas lietuvių valstybingumo simbolių, saugoma UNESCO. Važiuojant nuo penkto pagal dydį miesto Panevėžio link Šiaulių galima užsukti į senąjį Kleboniškio kaimą – muziejų, atkurtą Burbiškio dvarą, kur kasmet rengiamos įspūdingos tulpių žydėjimo šventės. Ketvirtą pagal dydį šalies miestą Šiaulius puošia renesansinė Šv. Petro ir Pauliaus katedra su aukštu bokštu, pėsčiųjų bulvaras, įdomūs muziejai. Pakeliui į Joniškį – garsusis Kryžių kalnas – piligrimystės centras, kuriame 1994 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Žagarės pasididžiavimas – dvaro rūmų ansamblis su senuoju parku ir žirgynas (žr. 1.5.1.4 pav.).

1.5.1.4 pav. Senųjų Lietuvos sostinių maršrutas

Šaltinis: parengta pagal www.lietuvosmarsrutai.eu

Žemaitijos – Aukštaitijos maršrutas. Šis maršrutas nuo Baltijos pajūryje įkurto Klaipėdos uostamiesčio iki rytinio šalies pakraščio Zarasų driekiasi skersai Lietuvos. Jis veda pro įdomiausias ir gražiausias Žemaitijos vietas: kunigaikščių Oginskių rūmų ansamblį ir parku besipuikuojančią Plungę, legendomis apipintą ir įspūdingiausių Lietuvos piliakalnių kupromis pasipuošusią kalvotąją Žemaitiją, mažus jos bažnytkaimius ir senus dvarus. Nuo Šiaulių suka į šiaurę pro Kryžių kalną ir pro Pakruojį su įspūdingu dvaro ansambliu, tada – į naminiu alumi, malūnais ir karstinėmis įgriuvomis garsų Pasvalio ir Biržų kraštą. Pasisvečiavus Radvilų tvirtove – muziejumi garsėjančiuose Biržuose, galima keliauti į vieną gražiausių ir įspūdingiausių Lietuvos dvarų Rokiškyje. Toliau kelias nuveda į ežerais ir miškais žavintį Zarasų kraštą (žr. 1.5.1.6 pav.).

1.5.1.6 pav. Žemaitijos – Aukštaitijos maršrutas

Šaltinis: parengta pagal www.lietuvosmarsrutai.eu

Žemaitijos – Aukštaitijos žiedas. Maršrutas apima šias vietoves: Pakruojis, Šeduva, Tytuvėnai, Šiluva, Lyduvėnai, Kelmė, Kražiai, Užventis, Kurtuvėnai, Šiauliai. Vienas didžiausių Lietuvoje – Pakruojo dvaro ansamblis su atstatytu originaliu arkliniu tiltu per Kruojos upę ir užtvanka. Kraštas garsus alaus tradicijomis. Verta užsukti į Kleboniškių kaimo buities ekspoziciją, kurią žymi Kleboniškių vėjo malūnas. Radviliškio rajono kultūros paveldo perlas – Burbiškio dvaras ir jo peizažinis parkas, kur kasmet rengiamos tulpių žydėjimo šventės. Tytuvėnai ir šalia esantis Šiluvos miestelis – piligrimystės Šaltinis: parengta pagal www.lietuvosmarsrutai.eu vietos. Kelmėje, barokiniame dvaro rūmų ansamblyje, yra įdomus krašto muziejus ir vienintelė šalyje Piligrimų maršrutas. Tai svarbiausios sakralinės Lietuvos vietos: Marijampolės mažoji Amerikos indėnų etnografinė ekspozicija. Per Rytų Žemaitiją teka viena gražiausių Lietuvos upių – bazilika, Pivašiūnų ir Trakų bažnyčios, Vilniaus Aušros Vartai, Arkikatedra bazilika, 7 km ilgio Vilniaus Dubysa. Lyduvėnų tiltas per Dubysos slėnį – vienas ilgiausių ir aukščiausių geležinkelio tiltų šalyje. Nuo Kalvarijos (35 kryžiaus kelio stotys – XVII a. statytos koplyčios). Toliau keliaujant galima aplankyti Kelmės link Šiaulių driekiasi gražūs Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžiai (žr. 1.5.1.5 pav.). Kauno marių pusiasalyje esantį Pažaislio vienuolyną, vadinamą Lietuvos baroko perlu, Kauno prisikėlimo bažnyčią – didžiausią monumentalios architektūros baziliką Baltijos šalyse. Šiluvoje piligrimai lanko Švč. Mergelės Marijos gimimo baziliką ir apsireiškimo koplyčia, Jono Pauliaus II namus. Tytuvėnuose esantis Kryžiaus kelias – ypatinga piligrimų traukos vieta. Netoli Šiaulių stūksantis Kryžių kalnas yra vienas garsiausių katalikiškos Lietuvos simbolių. Vakarų Lietuvos piligrimų centras – Žemaičių Kalvarija (žr. 1.5.1.7 pav.).

104 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 105 1.5.1.7 pav. Piligrimų maršrutas išlikę per 20 dvaro pastatų, čia įsikūrė ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Kurtuvėnų regioniniame parke lankomi pažintiniai takai, įdomios reljefo formos, medžiai, rieduliai, šaltiniai, piliakalniai, senkapiai, sakraliniai pastatai, dvarvietės, vandens malūnai, paminklai. • Lyduvėnai. Lyduvėnai – pasakiškai graži gyvenvietė prie Maironio apdainuotos Dubysos. Miestelis spindulinio plano, yra Lyduvėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, pastatyta 1761 m. Per Dubysą nutiestas ilgiausias (599 m) ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje. • Pakruojis. Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai – Pasvalys. Nepaprasto grožio Pakruojo dvaro teritorijoje yra išsidėstę 43 įspūdingos architektūros pastatai ir unikalus šimtamečių medžių parkas. Pagrindinis Pakruojo dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos. • Radviliškis. Svarbus geležinkelio mazgas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Pastatyta 1878 metais, du kartus degusi, atstatyta 1984 m. Radviliškio parapijos Švenčiausios Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčios medinė varpinė – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Šalia varpinės – kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta Šaltinis: parengta pagal www.lietuvosmarsrutai.eu prisiminti Lietuvos kankinius, tremtinius, politinius kalinius, žuvusius Sibiro platybėse. Ši kompozicija atidengta 1989 metais. Pagrindinės siūlomos aplankyti vietos minėtose maršrutuose yra šios: • Šeduva. Pats seniausias XVII a. objektas ir kultūros vertybė yra Šeduvos Šv. Kryžiaus • Burbiškis. Burbiškio dvaro istorijos ekspozicija įkurta sename Baženskių dvare, kuris Atradimo bažnyčia. Įspūdinga aplinka pasižymi Šeduvos malūnas, kuriame įrengti istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Peizažinio tipo dvaro parkas, užimantis 28 modernūs svečių namai, kavinė su tradicine lietuvių virtuve. ha, pasižymi įspūdingais tvenkiniais, kuriuose yra 15 salų. Atstatytame rūmų svečių • Šiauliai. Miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. korpuse įrengti svečių namai, rūmų verandoje įrengta dvaro istorijos ekspozicija. Parke Šiaulių katedra yra viena iš lankomiausių piligrimų maldos namų Lietuvoje. Katedra įrengti takai, tvenkinių salos sujungtos 20 tiltelių. Parko gėlių daigyne auga įvairių augalų įsikūrusi netoli nuo pagrindinio piligrimų traukos centro – Kryžių kalno. Piligrimai atvyksta kolekcijos. Šiuo metu planuojama atstatyti buvusią karvidę, įrengiant ten maitinimo ir 20 į katedrą po kelionės į Kryžių kalną arba atvirkščiai – prieš keliaudami į Kryžių kalną. vietų apgyvendinimo įstaigą. Šiauliuose lankomi muziejai, architektūros ir dailės paminklai, kultūros ir sporto renginiai. • Joniškis. Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1901 m.), • Šiluva. Šiluva žinoma kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje (8–15 dienomis) sinagogų kompleksas (kultūros paminklas). vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje (Šilinės arba Švč. Mergelės Marijos gimimo • Kelmė. Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, šventė). Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje (kitos – Fatima Portugalijoje, Lurdas vertinamas kaip reta baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Kelmės krašto Prancūzijoje, Čenstakava Lenkijoje, Sarovas Rusijoje), kur Marijos pasirodymas oficialiai muziejus įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos trijuose šio pripažįstamas katalikų bažnyčios. Šiluvoje stovi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo ansamblio pastatuose: rūmuose, vartuose ir svirne. bazilika (pastatyta 1760–1775 m.), yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas bažnyčios didžiajame altoriuje, minimas nuo 1646 m., iškilmingai kanonizuotas 1786 m.), koplyčia • Kleboniškiai. Radviliškio rajono pasididžiavimas – Daugyvenės kultūros istorijos Švč. Marijos apsireiškimo garbei, pastatyta 1924 m. Marijos apsireiškimo vietoje. Miestelis muziejus – draustinis. Gražiame Daugyvenės upės slėnyje, senoje kaimavietėje, 18 ha įeina į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją. plote, kuriamas kaimo buities muziejus, į kurį iš apylinkių perkeliami XIX a. ir XX a. pr. būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės ir kt. Atkuriamos buvusios • Tytuvėnai. Miestas ypatingas tuo, jog laikomas piligrimystės centru, jame – stulbinantis Kleboniškių kaimo sodybos, kurias išryškina įvairios tvoros. Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas yra architektūrinis šedevras, laikomas vienu gražiausių baroko paminklų • Kražiai. Turistų lankomos vietos: Kražių kolegija, kur dabar įsikūręs Kražių Motiejaus šiaurės rytų Europoje, dėl to pritraukiantis piligrimus iš viso pasaulio. Tytuvėnų regioninis Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras; Kražių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti kalvotų, pelkėtų, ežeringų apylinkių kraštovaizdį, bažnyčia; Vytauto kalnas; Medžiokalnio botaninis draustinis. savitą gamtą bei kultūros paveldo vertybes. • Kryžių kalnas. Dvylika kilometrų nuo Šiaulių, šalia Šiaulių – Rygos plento ir • Žagarė. Miestas Joniškio rajone, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos sienos. Senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas. Stovi mūrinė gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Žagarės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, įsikūrusi Žagarės regioninio parko direkcija, Kryžių kalnas – tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis. veikia žirgynas. Miesto teritorijoje yra 2 archeologijos paminklai (Žagarės piliakalnis, Jis traukia žmones, visus tikinčiuosius savo ramybe, dvasingumu, autentiška ir sakraline akmuo su dubeniu), architektūros, istorijos (pilkapiai) ir dailės paminklų, Žagarės dvaro būtimi. architektūrinis ansamblis. Mieste išlikęs XVI a. gatvių tinklas, beveik nesuardyta XIX a. • Kurtuvėnai. Miestelis šalia kelio Šiauliai – Užventis, 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. architektūra, įdomūs pastatai. Miestelio architektūrinė dominantė – Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. XVIII a. Kurtuvėnus įsigijo J. Nagurskis ir įkūrė Kurtuvėnų dvarą. Įdomiausias dvarvietės pastatas – medinis Nacionalinės autoturizmo trasos iš arčiau supažindina vietos ir užsienio lankytojus su dviejų aukštų svirnas su kolonomis ir ornamentuotomis durimis. Senojoje dvarvietėje, Lietuvos ir Šiaulių regiono krašto gamtos, kultūros objektais, istorija.

106 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 107 Šiaulių regiono autoturizmo trasos neturi atskiros, tik į šią turizmo infrastruktūrą orientuotos rinkodaros, kurios dėka vietos ir užsienio turistai labiau susipažintų su regiono gamta, bei joje esančiais traukos objektais. Atskiruose šaltiniuose (interneto svetainėse, spausdintinėje turizmo agentūrų ir turizmo informacijos centrų išleistoje medžiagoje, ir kt.) aptinkami atskirų autoturizmo trasų aprašymai, pvz.: • „Šiauliai – Akmenės rajonas – Šiauliai“ (šis autoturizmo maršrutas siekia Šiaulių bei Akmenės rajonų teritorijas); • „Akmenės amžių žiedas“: Naujoji Akmenė – Alkiškiai – Akmenė – Venta – Papilė – Klaišiai – Spaigiai – Kruopiai – Pakalniškiai – Gaušiai – Naujoji Akmenė; • „Žaliasis Akmenės žiedas“: Rudikių (Papartynės) kaimo vandens malūnas – Šaltiškių molio karjeras – Augustaičių kaimo vandens malūnas – Papilės liepa – Juros periodo atodanga – Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas – Akmenės gamtos ir kultūros parkas – Menčių klinčių karjeras – Antano Čiapo botanikos sodas – Karpėnų klinčių karjeras; • Ventos regioninio parko automaršrutas: Rekčių piliakalnis – Rudikių kaimo vandens malūnas – Augustaičių kaimo vandens malūnas – Juros periodo atodanga (Papilės mst.) – Jurakalnis (Daubiškių km.) – Vasaros lauko estrada (Ventos mieste) – Santeklių poilsiavietė (Santeklių km., Mažeikių r.) – Gyvolių piliakalnis (Gyvolių km., Mažeikių r.) – J. Miltinio tėviškė (Ramoniškės km., Mažeikių r.) – Skleipių akmuo (Skleipių km., Mažeikių r.) – Gudų malūnas (Gudų km., Mažeikių r.) – Juodasis (Meilės) akmuo Žibikų pušyne (Mažeikių r.) – Viekšniai (Mažeikių r.); • „Magiškas žiedas“: Joniškis – Milvydžiai – Balkaičiai – Pošupės – Kurmaičiai – Ivoškiai – Maironiai – Mergiūnai; • „Paslaptingieji piligrimų takai“: Gasčiūnų Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia – Ivoškių Šv. Jono Nepamuko kaimo kapinių koplyčia – Rudiškių Šv. Pilypo ir Jokūbo apaštalų bažnyčia – Maironių Šv. Ignaco kaimo kapinių koplyčia – Kalnelio Šv. Jono Krikštytojo kaimo kapinių koplyčia – Kurmaičių Šv. Mato apaštalo kaimo kapinių koplyčia. • „Žydų kultūrinis ir religinis paveldas“: Joniškio sinagogų kompleksas – Žagarės sinagogos – Žydų kapinės – Holokaustas. Rengiant galimybių studiją ir analizuojant statistinę informaciją, taip pat pokalbių su asmenimis, dirbančiais lankytinuose objektuose, metu paaiškėjo, kad kasmet pastebimas nemažas • „Skaisčios girios takais“: Kalnelis – Mergiūnai – Taučiūnai – Skaistgiris – Reibiniai. užsienio turistų srautas, kurie keliauja savarankiškai „kemperiais“. Tai dažniausiai tranzitiniai turistai, • „Pats sau gidas“: Ziniūnai – Joniškis – Mūšos pelkė – Jurdaičiai – Maldeniai – Mergiūnai – kurie vienoje vietoje ilgiau nei vienai dienai retai kada apsistoja, nes nėra įrengtų kemperių stovėjimo Buivydžiai. aikštelių, trūksta kempingų su pilnai įrengta infrastruktūra, o taip pat didelė problema yra su mašinų, • „Joniškio krašto istorijos vingiai“: Joniškis – Sidabrės piliakalnis – Kalnelio kaimas – autobusų ar kemperių parkavimu miestų teritorijose. Krampiai – Jauneikiai – Jakiškiai – Vilkiaušio ežeras (Hitlerizmo aukų kapai) – kavinė – motelis „Plūgo broliai“. Taip pat kaip viena problemų dažnai minima daugumos trasų ženklinimo ir pakelės • „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“: Tytuvėnai – Kelmė – Kražiai – Užventis; infrastruktūros trūkumas. Išplėtojus viešąją ir aptarnavimo infrastruktūrą, būtų sudarytos sąlygos • „Jono Pauliaus II piligrimų kelias“: Tytuvėnai – Kelmė – Kražiai; didesnių turistų srautų pritraukimui ir kokybiškų turizmo paslaugų užtikrinimui. • „Žemaitijos keliai: Užventis“: Kražiai – Kelmė – Tytuvėnai; • „Via Hanseatica trasa“: Kelmė – Tytuvėnai; 1.5.2. Šiaulių regiono dviračių turizmo trasos • „Lietuvos Baroko kelias“: Tytuvėnai – Lioliai – Kelmė – Kražiai. Dviračių turizmas pastebimai plėtojamas Lietuvoje. Šiaulių regiono dviračių turizmo trasų • „Tytuvėnų regioninis parkas“: Kukečiai – Burbaičių piliakalnis, Šaukėnai, Svilės šaltiniai, Užventis Švento Martyno pušis, Kražiai – Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo išvystymas yra menkas. Mažas trasų pasirinkimas, o ir esamų trasų būklė neypatingai gera. Trūksta bažnyčia, Pakražančio seniūnija – Kriaučiaus akmuo. kelio ženklinimo, nuorodų, poilsio aikštelių, informacinės infrastruktūros. Lankymui paruošti ir įrengti pažintinius takus būtų tikslinga Šiaulių regione esančiuose draustiniuose, išeksploatuotuose • Pakruojis – Gedučiai – Žeimelis; Pakruojis – Rozalimas – Klovainiai – Balsiai; Pakruojis – Peleniškiai – Pašvitinys – Vainiūnai; Pakruojis – Lygumai – Pakruojis; Pakruojis – Kareiviškis karjeruose ir gamtos paveldo objektuose. – Balsiai – Titoniai – Lumbeliai – Linkuva – Pakruojis; Šiauliai – Pakruojo rajonas – Šiauliai; „Vėjo malūnų kelias“. Rajonuose esančios dviračių trasos pateiktos 1.5.2.1 lentelėje. Dalis jų yra tarpusavyje susijusios ar kertančios kito rajono teritorijas. • „Šiaulėnų ir Tytuvėnų istorinės praeities ir architektūros kelias“.

108 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 109 1.5.2.1 lentelė. Šiaulių regiono dviračių turizmo trasos Dubysa - Nemuno žemupio intakas, kurios versmės yra Šiaulių rajone. Viena įdomiausių Šiaulių r. Šiauliuose ir jų apylinkėse yra apie 56 km dviračių takų, kurių tinklas kasmet plečiamas. Šiuo vandens turizmo trasų. metu Šiaulių miestas siūlo dviračių maršrutus: „Dviračiais po Šiaulius“, „Rėkyvos ežeras“. Ventos upės maršrutai (pažymėtina, kad dalis jų siekia Mažeikių rajoną): Šiaulių m. Kiti dviračių maršrutai, kurie jungiasi su Šiaulių rajonu, tai: „Šiauliai-Kairiai“, „Šiauliai-Kryžių Rudikių (Papartynės) kaimo vandens malūnas-Augustaičių malūnas-Papilė-Venta-Santeklių kalnas“, „Šiauliai-Bubiai“, „Šiauliai-Rėkyvos ežeras“, „Šiauliai-Kurtuvėnų regioninis parkas“. Akmenės r. tiltas-Gyvoliai-Viekšniai. „Milžinų takas“, „Šiauliai-Kairiai“, „Kurtuvėnų regioninio parko takas I ir takas II“, „Bubiai- Rekčių piliakalnis-Rudikų kaimo vandens malūnas-Augustaičių malūnas-Raudonskardis Kurtuvėnai, „Dviračiu Šiaurės Žemaitijos keliais“, „Šiauliai-Bubiai“, „Kurtuvėnų žiedas“, (Gendviliškių km.)-Papilės atodanga-Papilė-Venta-Gyvoliai-Viekšniai. Šiaulių r. „Nacionalinių parkų maršrutas“, „Piligrimų maršrutas“, taip pat įrengtas dviračių takas nuo Šiaulių Joniškio r. Joniškio rajone nėra vandens telkinių, tinkamų vandens trasų vystymui. iki Kryžių kalno. Kelmės r. Kelmės rajone vandens turizmui išnaudojamos Dubysos, Ventos ir Kražantės upės. „Kalnų ratas“ trasos: Pakruojo r. „Kruojos sveikatingumo trasa“, baidarių maršrutas Mūšos upėje „nuo Pamūšio iki Pamūšio“. 1. Biliūniškės-Papilė-Šiaudinė-Paragiai-Kairiškiai-Venta-Akmenė-Agluonai-Kivyliai- Akmenės r. Klykoliai-Naujoji Akmenė-Alkiškiai-Menčiai-Kruopiai-Žagarė. Radviliškio Vandens turizmo vystymui Radviliškio rajonas yra nepalankus, nes rajone yra tik upių 2. Kruopiai-Eglesiai-Papilė-Šiaudinė-Paragiai-Kairiškiai-Venta-Akmenė-Agluonai- r. aukštupiai, kurie dėl savo mažų gylių ir mažo debito yra nepritaikomi. Kivyliai-Klykoliai-Naujoji Akmenė-Alkiškiai-Menčiai-Žagarė Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. 3. Žagarė-Alkiškiai-Kruopiai-Eglesiai-Papilė-Šiaudinė-Paragiai-Kairiškiai-Venta-Akmenė- Agluonai-Kivyliai-Klykoliai-Naujoji Akmenė-Vegeriai. Daugiausia Šiaulių regione vandens trasos driekiasi Akmenės, Pakruojo ir Kelmės rajonuose. Akmenė siūlo dviračių maršrutą 35 km ratu. Taip pat papildomą dviračių trasą siūlo Ventos Juose teka ilgiausios regiono upės, tinkamos vandens turizmui vystyti. Būtina pažymėti, kad šie regioninis parkas. maršrutai jaučia stiprų sezoniškumą. Didžiausia jų paklausa yra vasaros sezonu. Siekiant labiau „Žagarės dvaro sodybos dendrologinis takas“, „Joniškio krašto istorijos vingiai“, „Romantikų išnaudoti Šiaulių regiono upių potencialą, siūloma skatinti ekstremalų pavasario vandens turizmą. ratas“: Kriukai-Mindaugai-Bariūnai-Joniškis-Kalnelis-Skaistgirys-Reibiniai-Žagarė. Joniškio r. Patvinus upėms pakyla jų lygis ir jos tampa žymiai sraunesnės. Taip pat rekomenduojama įrengti Žagarės pėsčiųjų/dviračių maršrutai: „Žagarės gamtos turtų kelias“, „Maldos kelias“, „Poilsio dirbtines ar tobulinti natūralias vandens kliūtis. kelias“, „Žydų kultūros paveldo kelias“, „Unikali Žagarės istorinė aura“. „Ežerų ir miškų juosta“: Beržėnai-Kalniškiai-Ušėnai-Užventis-Junkilai-Pagiai-Petrališkė-Kražiai- Papildomai vystant vandens turizmą, galima išnaudoti ir kitus Šiaulių regiono vandens Butkiškė-Naudvaris-Kelmė-Maneikiai-Maironiai-Lyduvėnai-Šiluva-Tytuvėnai-Tytuvėnų regioninis išteklius: ežerus, tvenkinius, kuriuose įrengus poilsiavietes, prieplaukas ir kitą vandens turizmui parkas-Šedbarai-Kelmė-Kukečiai-Grimziai-Pašiaušė-Pikeliškė-Bazilionai. Kelmės r. Tytuvėnų regioninis parkas siūlo šias dviračių trasas: aplink Gyliaus ir Bridvaišio ežerus nutiesta reikiamą infrastruktūrą būtų skatinamas turizmas ir ilgainiui vietos taptų vienos iš turizmo traukos 13,5 km ilgio dviračių trasa, „Tytuvėnų dviračių trasa“, „Pro akmenų ruožus“, „Pro durpynus ir centrų. Į vandens turizmo pramogas siūloma integruoti alternatyvias pramogas, tokias kaip žvejyba, Šiluvą“, „Pro durpynus ir Šiluvą (sutrumpintas)“. nardymas, vandens motociklai ir kt. Racionalus turimų Šiaulių regiono vandens išteklių panaudojimas „Vėjo malūnų kelias“: Plauciškiai-Padubysys-Rozalimas-Klovainiai-Balsiai-Pamūšis-Pakruojis- stipriai priklauso nuo viso regiono turizmo plėtros strategijos. Pakruojo r. Linkuva-Ūdekai-Steigviliai-Lauksodis-Žeimelis. Rytų-Vakarų kryptimi „per Pamūšį“, „Šiaurės Lietuvos maršruto“ atkarpa, „Nacionalinių parkų maršrutas“. „Nacionalinių parkų maršrutas“, „Karčemų pėsčiųjų-dviračių takas“; „Šiaulėnų ir Tytuvėnų 1.5.4. Šiaulių regiono pėsčiųjų turizmo trasos Radviliškio istorinės praeities ir architektūros kelias“; „Dvarų alėja“: Šiaulaičiai-Šiaulėnai-Kunigiškiai- r. Šaukotas-Giedraičiai-Pašušvys-Grinkiškis-Kubiliūnai-Baisogala-Šeduva-Raudondvaris- Burbiškis; Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos Šiaulių regiono savivaldybėse esančios pėsčiųjų Burbiškio dvaro sodyba. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. turizmo trasos.

Šiaulių regionas turi lankytinų turistinių objektų, tinkamų gamtos sąlygų, vaizdingo 1.5.4.1 lentelė. Šiaulių regiono pėsčiųjų turizmo trasos kraštovaizdžio, išplėtoto saugomų teritorijų tinklo bei lankytinų įdomių kultūros ir istorijos paminklų „Romantiškieji Šiauliai“, „775 metai per 775 sekundes”, „Šiauliai – Saulės miestas“, „Talkšos Šiaulių m. vietų, tačiau jų pasiekiamumas ribotas, nepatogus. Taip pat neišplėtota šių maršrutų rinkodara bei ekologinis takas“. pati infrastruktūra. Trasose trūksta jos kelio ženklinimo ir informacinių ženklų, nuorodų į lankytinus Šiaulių r. „Vainagių gamtos pažintiniai takas“. objektus, kad turistams būtų lengviau orientuotis bei dviračių stovų, poilsio aikštelių. Reikia atkreipti Kamanų mokomasis-pažintinis takas; Ventos regioninio parko pažintiniai takai: Jurakalnio Akmenės r. dėmesį, kad Šiaulių regiono dviračių turizmo trasų dangos kokybė turi būti prižiūrima ir gerinama bei istorinis-pažintinis takas ir Papilės takas. privaloma atsižvelgti į eismo saugumą ir važiavimo sąlygas. Tvarkingai įrengtose trasose žiemos metu Žagarės pėsčiųjų maršrutai: „Žagarės dvaro sodybos kelias“, „Žagarės archeologijos objektų būtų galima slidinėti. kelias“, „Žagarės gamtos turtų kelias“, „Poilsio kelias“, „Žagarės ozo pažintinis takas“, „Žagarės Joniškio r. dvaro pažintinis dendrologinis takas“, „Žagarės švenčių kelias“, „Žagarės dviračių kelias“. Žagarės pėsčiųjų/dviračių maršrutai: „Žagarės gamtos turtų kelias“, „Maldos kelias“, „Poilsio 1.5.3. Šiaulių regiono vandens turizmo trasos kelias“, „Žydų kultūros paveldo kelias“, „Unikali Žagarės istorinė aura“. Parengti 4 pėsčiųjų takai. Tytuvėnų girininkijoje – ilgis 3 km, šiame take įrengti 2 stendai, 2 rodyklės, 12 suolų, 3 stalai, 2 pavėsinės, 3 tilteliai, 2 tualetai, 3 laužavietes, 7 šiukšliadėžės, 1.5.3.1 lentelė. Šiaulių regiono vandens turizmo trasos Kelmės r. Juodlės ir Šiluvos girininkijoje pėsčiųjų pažintiniai takai. Dar viena „Akmenų rūžos turistinė Šiaulių mieste nėra vandens trasų, kurios būtų patrauklios turistams ir trauktų juos į miestą trasa“ taip vadinama velnio akmenų sąnaša. Šiaulių m. mėgautis vandens pramogomis. Tačiau turizmo rekreacijai tinkami Rėkyvos ir Talkšos ežerai, Pakruojo r. Pažintiniai pėsčiųjų takai yra tik Pakruojo dvaro sodybos komplekse. kuriuose kultivuojamos vandens pramogos, kaip irklavimas, buriavimas. Radviliškio miestas siūlo pėsčiųjų taką; „Baisogalos dvaro parko kelias“, „Karčemų pėsčiųjų- Radviliškio r. dviračių takas“. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

110 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 111 Dauguma pėsčiųjų turizmo trasų maršrutų įrengti saugomose teritorijose, parkuose. Jose objektus, esančius atskirose savivaldybėse, kas juos ne itin domina ir rajonai tampa pravažiuojamais. trūksta kelio ženklinimo, infrastruktūros ir rinkodaros išplėtojimo. Regiono gamtinė aplinka turtinga lankytinomis vietomis, kurias reikia labiau integruoti į turizmo sektorių. Siūloma bendradarbiauti su Poskyrio apibendrinimas. Šiaulių regiono kraštovaizdis išsiskiria savita gamta, kuriai miškų urėdijomis ir drauge vystyti rekreacinę infrastruktūrą bei pažintinius takus. būdingos išskirtinės rekreacinių teritorijų savybės, vandens telkinių ir miškų augalijos įvairovė. Didelė šių objektų gausa ir pritaikymas turizmui lemia geras poilsiavimo galimybes.

1.5.5. Turizmo informacinė infrastruktūra Šiaulių regiono turistinę infrastruktūrą galima įvardinti kaip turizmo įrankį, kurį būtina vystyti. Šiaulių regiono infrastruktūrai gerinti bei turizmui skatinti pateikiami šie pasiūlymai: Ši rinkodaros priemonė turi didelę svarbą ir poveikį pirmąkart vietovėje besilankančio turisto • Skirtingomis užsienio kalbomis paruošti turistams lankstinukus su pagrindine lankytinų arba potencialaus turisto sprendimui dėl toje vietovėje siūlomų turizmo produktų panaudojimo. Šio vietų informacija bei žemėlapiais; tipo rinkodaros priemonė padeda formuoti vietovės įvaizdį, lengviau lankytojams orientuotis bei rasti • Didinti trasų skaičių, nes proporcingas jų didėjimas lygus tokiam pačiam jų lankytojų juos dominančius objektus. Šiaulių regiono savivaldybėse naudojama lauko reklama: skaičiaus didėjimui; • Labiau prižiūrėti turistinę infrastruktūrą; 1.5.5.1 lentelė. Šiaulių regiono savivaldybėse esama turizmo informacinė infrastruktūra • Paruošti aiškias Šiaulių regiono turistinės infrastruktūros rinkodaros priemones; Savivaldybė Apibūdinimas Šiaulių m. sav. Šiauliai turi vieną ekologinį maršrutą po Talkšos apylinkes „Talkšos ekologinis takas“, • Būtina modernizuoti pakelės aptarnavimo infrastruktūrą; kurį sudaro 23 stotelės, jose pastatyti informaciniai stendai, parengta tako schema, kurioje • Labiau panaudoti turimas trasas sudarant ekskursines programas, bei integruoti į jas pažymėtos visos stotelės, kiekvienai stotelei parengta informacinė medžiaga apie Talkšos edukacinius užsiėmimus; ežero pakrančių augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdžių įvairovę bei šios vietovės istoriją. Taip pat mieste yra pastatyti informaciniai stendai su aprašymais, nuorodomis, informuojantys • Geografiškai tarpusavyje susieti Šiaulių regiono trasas; apie turizmo traukos objektus. Šiaulių miesto Vilniaus gatvės mažosios architektūros formos, • Sukurti Šiaulių regiono turistinės infrastruktūros internetinį tinklalapį su visa reikiama stendai, suolai, inžineriniai mazgai ir kt. informacija apie kelionės transporto priemonės keliauti pasirinkimu ir numatomais Šiaulių r. Šiaulių rajone yra pastatyti keli informaciniai stendai. Pagrindiniai yra prie Kurtuvėnų turistiniais objektais maršrutų metu. regioninio parko ežerų bei lankytinose vietose: prie Geluvos ežero, Girnikų kalno, Zuikiškės ąžuolo. Šiaulių rajone dėl lėšų stokos, trūksta informacinių stendų, nuorodų (ženklų), Svarbiausi veiksniai, stabdantys turizmo paslaugų plėtrą Šiaulių regione – tinkamos turizmo nepakankamai dėmesio skiriama turizmo rinkodarai, nepakankamai reklamuojami vietovės informacijos trūkumas ir maža informacijos sklaida, prasta daugelio kultūros paveldo objektų fizinė turistiniai objektai ir kultūrinės bei gamtinės vertybės. būklė. Esamus maršrutus reikėtų peržiūrėti ir papildyti naujais objektais, atrakcijomis, pramogomis ir Akmenės r. Akmenės rajone nėra sistemingai išdėstyti kelio ženklai, informaciniai/kartografiniai edukaciniais užsiėmimais. Sukurti kelių dienų maršrutai labiau integruotų vietos apgyvendinimo ir stendai, miestų schemos su lankytinų vietų ir turizmo paslaugų atžymomis, rajono planai, maitinimo paslaugų teikėjus į turizmo sektorių. informacinės rodyklės sankryžose. Esama situacija neleidžia nuosekliai informuoti turistų apie lankytinus objektus, ženklinimui naudojami skirtingi dizaino sprendiniai, neatspindintys Siekiant pritraukti didesnius turistų srautus būtina vystyti Šiaulių regiono, Latvijos ir savivaldybės specifikos, nėra vieningo stiliaus. Lietuvos pasienio bendrus maršrutus. Latvijos oficialiame turizmo tinklapyje http://www.latvia.travel/ Joniškio r. 2010 m. Joniškio rajone buvo 49 į turizmo lankytinus objektus nukreipiantys kelio ženklai. Taip pat rajone įrengti 3 stendai – žemėlapiai: prie kavinių „Plūgo broliai“, „Medžiotojų užeiga“ en yra pateikta gana daug įvairių turistinių maršrutų žemėlapių (http://www.celotajs.lv/cont/cntr/ ir Joniškio mieste, Livonijos g. 3. Prie 11 lankomų objektų yra stovai su artimiausių lankomų publications_en.html). Bendradarbiaujant su Žiemgalos regiono turizmo informacijos centrais galima objektų maršrutais. Sisteminis turizmo maršrutas yra „Paslaptingi piligrimų takai“ kelio Via- parengti įvairius teminius maršrutus, apimančius pasienio regioną – Šiaulių apskritį ir Žiemgalos Hanza atkarpoje ties posūkiu į Gasčiūnus. Nuorodų į lankomus objektus yra daugiau negu regioną. Vienas iš maršrutų galėtų būti Karinės istorijos maršrutas. Sovietiniu periodu ši tema buvo veikiančių lankomų objektų. Taip pat rajone įrengti informaciniai stendai Žagarės regioninio labai populiari, tačiau šiais laikais primiršta. Latvijos ir Lietuvos teritorijose galima rasti daug antro parko teritorijoje. pasaulinio karo laikų istorinių karinių objektų, tarybinio laikotarpio objektų. Į ši maršrutą galima būtų Kelmės r. Kelmės rajone sistemingai išdėstyti kelio ženklai, informaciniai/kartografiniai stendai, miestų įtraukti ir šiuolaikinį karybos pavyzdį Šiaulių Zoknių karinį oro uostą. schemos su lankytinų vietų ir turizmo paslaugų atžymomis, rajono planai, informacinės rodyklės sankryžose. Tytuvėnų girininkijoje yra 2 stendai. Tačiau visos tos infrastruktūros labai trūksta arčiau pagrindinių kelių ir kitomis užsienio kalbomis. Kita maršruto idėja „Egzotiškos gyvūnijos“ maršrutas. Nuo Kelmės rajone esančios kavinės, Pakruojo r. Šioje savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas turizmo informacijos sistemos laikančios laukinius gyvūnus, pro Šiaulių katinų muziejų ir gamtininkų stotį, Joniškio „Audruvio“ įrengimui ir plėtrai. Trūksta informacinių nuorodų, rodyklių į turizmo objektus. Šiuo metu pramogų kompleksą, kur auginami žirgai, laukiniai elniai ir danieliai, Akmenės krašto muziejų su daugelį objektų galima rasti su vietinių gyventojų pagalba. unikalia drugelių kolekcija į Latvijos Triušių miestelį Vecumnieki, Dobuli mini zoologijos sodą ir Radviliškio r. Šioje savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas turizmo informacijos sistemos „Zemitani“ ūkį, kur auginama daug laukinių gyvūnų. įrengimui ir plėtrai. Pažymėtinas vizualinės informacijos trūkumas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

Pažymėtina, kad Šiaulių regiono savivaldybėse turizmo informacijos sistema (lauko reklamos stendai) išvystyta netolygiai (trūksta kempingų, atokvėpio aikštelių, informacinių stendų lietuvių ir užsienio kalbomis), dėl to turistams nėra pateikiama visa būtina informacija apie turizmo traukos

112 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 113 1.6.1 lentelė. Šiaulių miesto turizmo traukos centrai

Turizmo Aprašymas traukos centras Šv. Petro ir Katedra pirmoji pasitinka visus keliautojus. Regis, visi keliai, vedantys į Šiaulius, orientuoti Povilo katedra tiksliai į 70-ties metrų aukščio šios katedros bokštą. Katedra nuolat buvo siaubiama karų, gaisrų, vėtrų, bet kiekvienąkart atstačius, ji likdavo beveik tokia pat, kokia buvo pastatyta XVII a. pradžioje - baltai tinkuota, su labai aukštu bokštu ir raudonų čerpių stogu. Medžių apsuptyje stovintis renesanso architektūros pastatas turi daug viduramžių statybai charakteringų elementų. Saulės laikrodis, esantis ant Šv. Petro ir Pauliaus katedros pietinės fasado sienos, yra vienas iš seniausių ir geriausiai išlikusių laikrodžių Lietuvoje. Jo įrengimo data - apie 1625 m. Laikrodis rodo laiką nuo 7 valandos ryto iki 17 vakaro, o jeigu laikrodį reiktų pristatyti miesto svečiui, tai galima sakyti, kad tai vienintelis laikrodis Lietuvoje, rodantis tikslų astronominį Šiaulių žemės laiką. Geras privažiavimas. Lankymas nemokamas. Saulės Saulės laikrodžio aikštė pastatyta Šiauliuose minint miesto 750 m. sukaktį. Laikrodžio laikrodžio aikštė pagrindas - apvali amfiteatrinė aikštė, kurios viduryje stovi 17 m. aukščio klasikinio stiliaus kolona, o ant jos pastatyta beveik 4 m. aukščio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos bronzinė 1.6. Išskirtinių turizmo centrų bei objektų įvertinimas ir analizė auksuota šaulio skulptūra. Visa aikštė - laikrodžio ciferblatas su lietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6). Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus - 1236 m., o per juos slenkantis kolonos šešėlis rodo laiką. Turizmo traukos centrų įtaka vietos ir užsienio svečiams gali būti dvejopa: teigiama Aušros sukius ir Žaliūkių malūnininko sodyba. Malūnininko name įkurta bendra lankytojų priėmimo (atskleidžiamos vietovių stiprybės, silpnybės, turizmo galimybės jose; įvertinama turimų turizmo jo padaliniai erdvė su naujais baldais ir modernia informacinio centro kompiuterine įranga, suvenyrų išteklių gausa ir infrastruktūra; konstatuojamas pačios vietovės patrauklumas, pateikiamas įvaizdis ir muziejinių leidinių krautuvėle. Atlikus visus remonto ir rekonstrukcijos darbus malūną turistams) ir neigiama (dideli turizmo traukos centrai reikalauja nemažų investicijų ir lėšų jų veiklai apšvies speciali apšvietimo sistema – jis tarsi švyturys iš tolo matysis pietiniame miesto vykdyti bei tinkamos kompleksinės rinkodaros lankytojams pritraukti). rajone ir taps savitu XIX ir XXI amžiaus Šiaulius jungiančiu ryšiu. Malūno kieme vyksta istorinių amatų dienos. Jis tapo Šiaulių miesto etnografijos centru. Lankytojai kviečiami išsikepti duonos, vyksta edukacinės programos. Ch. Frenkelio vila. Pastatytas 1908 m. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje recesijos stiliaus pastatų. Už rūmų suformuotas parkas, kurio centre stovi fontanas. Rūmų viduje svarbiausias leitmotyvas – medžio apdaila. Medžiu puoštas Atsižvelgiant į atliktas gyventojų apklausas, ekspertinį su turizmu susijusių asmenų vertinimą, reprezentacinis vestibiulis, bokštelio laiptinės holas ir dvi salės su erkeriais, atgręžtos į parką. naudojant parengtą turizmo objektų vertinimo metodiką, buvo išskirti šie prioritetiniai viso Šiaulių Kiti padaliniai: Venclauskių namai, Aušros al. rūmai, Fotografijos muziejus, Dviračių regiono turizmo objektai: muziejus, Radijo ir televizijos muziejus, Poeto Jovaro namas. Kt. Šiaulių Fotografijos, Šiaulių dailės galerija, Šiaulių sporto, gaisrininkų automobilių, priešgaisrinės • Kryžių kalnas; miesto muziejai apsaugos, Šiaulių patologinės anatomijos, geležinkelio, policijos, vandentvarkos, katinų ir • Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis; kt. Talkšos ežeras • Burbiškio dvaro sodyba, vykstantys renginiai; „LAPĖ“, Šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys, Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir jo krantinėje paminėti, stovi Talkšos ežero pakrantėje. Skulptūros ilgis - 25 metrai, aukštis - 6,6 metro, • Kleboniškio kaimo buities muziejus; stovinti „LAPĖ“ masė ~ 7 tonos. Pagaminimo medžiaga - skarda. Lapėje įmontuota plieninė širdis (aukštis – • Pakruojo dvaras; 1,2 m; plotis – 0,9 m), joje įdėta kapsulė. Kapsulėje - vario plokštė su iškaltais palinkėjimais ateities kartoms ir keliais faktais iš dabarties epochos. Tai didelis traukos objektas, tačiau • Aušros muziejus (Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnininko sodyba); nėra aplinkui sutvarkytos infrastruktūros, tinkamo priėjimo. Taip pat nėra parkavimuisi • Žagarės miestas; tinkamos vietos autobusui. Sunku privažiuoti negalią turintiems žmonėms. Šiaulių miesto Centrinis miesto laikrodis „Gaidys“, Šiaulių bulvaras – Vilniaus gatvė, prisikėlimo aikštė, • Kelmės dvaro sodyba; centrinė dalis fontanas „Saulės diskai“, Paminklas Povilui Višinskiui, skulptūra „Aušra“, „Sufleris” bei mažoji • Kražių kolegija; ir jo meniniai miesto architektūra. akcentai • Regioniniai parkai; „Šiaulių arena“ „Šiaulių arena“ miesto gyventojams ir svečiams siūlo aktyvias pramogas vaikams ir šeimai, • Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. bei specializuotas pramogas tam tikram žmonių segmentui, turinčiam savo specifinius pomėgius ar propaguojančiam tam tikras sporto šakas. Toliau esančiose šio poskyrio dalyse, pateikiami kiekvienos Šiaulių regiono savivaldybės Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. turizmo traukos centrai, atrinkti atsižvelgiant į turizmo įstaigų bei turizmo srityje dirbančių specialistų pasiūlymus. Galimi papildomi Šiaulių miesto turizmo traukos centrai būtų: • Salduvės parkas. Sutvarkius turistinę infrastruktūrą ir pritaikius turizmo reikmėms parkas galėtų būti labai dideliu traukos centru. Dabartinė būklė - apleistas, infrastruktūros nėra.

114 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 115 Aplink piliakalnius žvyruoti takeliai, laipteliai į piliakalnį avarinės būklės. Turizmo traukos Aprašymas • Vaikų žaidimų ir laisvalaikio parkas „Beržynėlis“. Parkas pradėtas kurti 2004 m. pelkėtoje centras vietoje greta BMX dviračių trasos. Parke įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, riedlenčių trasa, Ventos regioninis Ventos regioninis parkas yra didžiausią rekreacinę vertę Akmenės rajonui sukuriantis veikia mini zoologijos sodas, iš medžio suręstos erdvinės gyvūnų skulptūros „Karvė“, parkas objektas. Ši teritorija yra perspektyviausia plėtojant kaimo turizmą, gamtinį - pažintinį „Arklys“, „Kiaulė“. Specialioje aikštelėje galima išsinuomoti ir pažaisti didžiuliais šachmatais, turizmą, poilsį gamtoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.), medžioklės šaškėmis. Šalia jo nėra galimybės sustoti autobusams. Lankymas nemokamas. Viešoji organizavimą, žvejybą, grybavimą, uogavimą, vaistažolių rinkimą bei su šiomis erdvė. veiklomis susijusias paslaugas. • Dainų parkas. Dainų parko prieigų plėtros projekto įgyvendinimas sukurtų palankias Bažnyčios Papilės Šv. Juozapo bažnyčia, Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia, Šiaudinės Švč. sąlygas aktyviam poilsiui, sportui, kultūrai, rekreacijai ir turizmui. Siekiama esamos Mergelės Marijos bažnyčia, Klykolių Švč. Marijos apsilankymo, Kruopių Švč. Onos ir N. viešosios infrastruktūros efektyvesnio panaudojimo ir jo patrauklumo didinimo miesto ir Akmenės Šventosios Dvasios atsiuntimo bažnyčios. užsienio svečiams. Gamtos paveldo Karpėnų klinčių karjeras, Penkiolikakamienė liepa (dabar tėra likę 13 kamienų), Šaltiškių ištekliai molio karjeras (specifinis objektas dėl sunkaus priėjimo), Menčių klinčių karjerai, – 1.6.2 lentelė. Šiaulių rajono turizmo traukos centrai Papilės (Juros) periodo atodanga (tai unikalus geologinis gamtos paminklas). Turizmo traukos Antano Čiapo Sode gausu įvairių rūšių dekoratyvinių augalų ir sukurtų akmeninių kompozicijų. Aprašymas centras botanikos sodas Augustaičių Kryžių kalnas Gausu gyvosios istorijos kultūros paveldo objektų: stogastulpiai, koplytstulpiai, Malūnas yra istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas. vandens malūnas ir pranciškonų monumentiniai kryžiai, skulptūros Kryžių kalne (53 kryžiai ir koplytstulpiai įtraukti Akmenės gamtos ir Dabikinės upės kairiuoju krantu siaura juosta tęsiasi 70 ha. ploto parkas. Jį sudaro vienuolynas į išaiškinamų kultūros paveldo objektų sąrašą). Privažiavimas geras. Infrastruktūra kultūros parkas pušynas, Dabikinės upės slėnis, buvęs smėlio karjeras ir tvenkinio pakrantė. Parke sutvarkyta. Lankymas nemokamas. išdėstytos medinės skulptūros, keturi ypatingi akmenys įtraukti į saugomų objektų sąrašą. Gruževskių dvaras Dvare įsikūręs muziejus, būklė prastoka, dėl pastato dalies privatizavimo nevykdoma Muziejai Akmenės krašto muziejus - jame eksponuojama vienintelė ir didžiausia tokia visoje (Kuršėnai) renovacija. Lietuvoje dieninių drugelių kolekcija, taip pat galima išvysti akmenų kolekciją, lankyti Gruzdžiai - juodoji Dvaras statytas XVIII a., tačiau XIX a. pradžioje rekonstruotas. Tai viena didžiausių jame organizuojamus edukacinius užsiėmimus ir parodas. Lazdynų Pelėdos muziejus keramika, dvaras architektūros vertybių Šiaulių rajone ir vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Buvusio dvaro - eksponuojamos nuotraukos, knygos ir dokumentai supažindinantys su rašytojais pieninės pastate įrengta juodosios keramikos dirbtuvė. Iš viso išlikę 24 dvaro pastatai. Sofija Ivanauskaite-Pšibiliauskiene (1867–1926) ir Marija Ivanauskaite-Lastauskiene Buvusiame prievaizdo namelyje šiuo metu gyvena žmonės. Kiti žymesni dvaro pastatai (1872–1957). S. Daukanto muziejus lankomas iš anksto sutarus. Muziejai pateikia dideles - ratinė, karvidės. Pagrindinis dvaro pastatas, griūvantis, apleistas. Šiuo metu didžioji ekspozicijas ir daugiausia organizuoja kultūrinius renginius bei edukacines programas. dalis buvusio dvaro pastatų priklauso Gruzdžių žemės ūkio mokyklai. Norint aplankyti Paragiai Paragių dvaro sodyba – būdingas XVIII a. planinės struktūros dvaro ansamblis. Tai šią vietą, būtina iš anksto susisiekti su juodosios keramikos meistru, kuris pavedžioja po rašytojų Sofijos Ivanauskaitės - Pšibiliauskienės (1867–1926) ir Marijos Ivanauskaitės - vieną, renovuotą dvaro pusę, parodo kaip dirbama su juodąja keramika. Lastauskienės (1872–1957) tėviškė. Kurtuvėnų miestelis Miestelio didžiausi turizmo traukos objektai yra: Svirnas, Kurtuvėnų piliakalnis, bažnyčia, žirgynas. Visi objektai, išskyrus piliakalnį yra lengvai prieinami. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Grafo Zubovo Manoma, kad dvaras statytas XIX a. pradžioje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios 1.6.4 lentelė. Joniškio rajono turizmo traukos centrai dvaras (Bubių lietuviškos šiauliečių gegužinės. Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo Turizmo traukos dvaras) stambiu kultūriniu ir ūkiniu centru. Šiuo metu atstatyta nuosavybės teisė į išlikusius Aprašymas dvaro pastatus. Dabar įsikūręs viešbutis. centras Gamtos paveldo Bubių, Repčių piliakalniai, Girininkų kalnas. Šiuose gamtos paveldo objektuose Žagarės miestas Žagarės apylinkių objektai: Žagarės dvaro sodyba ir parkas, žirgyno pastatas, Žagarės objektai infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta turizmui. Pašvinio ežero rekreacinė teritorija Šv. Petro ir Povilo senoji bažnyčia, Žagarės senamiestis. Žagarės urbanistinę kultūrinę sutvarkyta ir pagal projektą parengta infrastruktūra. vertę lemia vaizdingas Švėtės upės slėnio kraštovaizdis, urbanistinių erdvių struktūra, Dargaičių kaimas Gatvinis kaimas, reprezentuojantis valakinį kraštovaizdį. Pastatų amžius 100 – 150 išlikę senieji raudonų plytų mūro pastatai, akmens grindiniai. Tvarkomos viešosios metų. Kaimo teritorijai priklauso apie 400 ha žemės, iš viso yra 47 sodybos. Seniausia senosios Žagarės miesto dalies erdvės, kurios papuoš miestelį. Iš anksto sutarus su sodyba 200 metų amžiaus, kurioje kepama duona, mušamas sviestas. Šioje sodyboje Žagarės regioninio parko gidais galima užsisakyti ekskursiją. perspektyvoje planuojama įrengti muziejų. Visi senieji pastatai pasukti į gatvę apie 13 laipsnių Žagarės ozo Žagarės ozo pažintinis mokomasis ir poilsinis takas kviečia susipažinti su regioninio kampu pagal rėžio kryptį, ūkiniai pastatai - kitoje gatvės pusėje. Kaime norima atgaivinti pėsčiųjų pažintinis parko gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, pasivaikščioti savo kalvomis ir pasigrožėti senuosius tradicinius amatus, norima, kad kiekviena kaimo sodyba turėtų savo amatą. mokomasis ir unikalia gamta bei atsiveriančiais vaizdais. Lankytojų patogumui jame yra įrengtos Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. poilsio takas naujos pavėsinės su lauko baldais, laiptai ir bokštai, lieptai, automobilių stovėjimo aikštelės. Skaisgirio miestelis Tvarkomas pagal projektą. Bažnyčia, senosios kapinės, paminklas „Motinai“ ir medinių 1.6.3 lentelė. Akmenės rajono turizmo traukos centrai skulptūrų parkas - visus šiuos objektus galima aplankyti einant ratu. Priėjimas prie jų Turizmo traukos geras, tinkamas neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims. Aprašymas centras Kalnelio kaimelis Vienoje pusėje paminklas Sidabros piliai, kitoje pusėje Sidabros piliakalnis su Kamanų valstybinis Reprezentuoja Šiaurės Lietuvos lygumų didžiausią pelkinį kompleksą su jį supančiais kapinėmis. Privažiavimas yra, tačiau infrastruktūra dar iki galo nesutvarkyta, todėl gamtinis rezervatas mišriais miškais. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato miškų masyvas, perspektyvus tinkamas ne visiems ekskursantams. vystyti gamtinį – pažintinį turizmą bei edukacinę veiklą, įrengiant pažintinius takus bei Joniškio miestas Joniškio Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas. visą reikalingą infrastruktūrą. Privažiavimas prie šių objektų yra geras.

116 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 117 Turizmo traukos Turizmo traukos Aprašymas Aprašymas centras centras Žydų sinagogų Kompleksą galima pažinti dėka „Žydų kultūrinis ir religinis paveldas“ maršruto, kurio pateikiama medžiaga apie Užvenčio miestelio istoriją. kompleksas lankytinos vietos yra: Joniškio sinagogų kompleksas–Žagarės sinagogos–Žydų kapinės – „Užvenčio malūnas“ Užvenčio vandens malūno ir spirito varyklos pastatas - vienas Holokaustas. Maršruto ilgis siekia apie 66 km. Šiuo metu sinagogos yra restauruojamos. iš buvusio Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje išlikusių pastatų. Vandens malūnas Privažiavimas prie šių objektų yra geras. pastatytas vaizdingame dvaro parke, ant Ventos upės. Dabar jame sveikatingumo Saulės mūšio vieta Yra tik lentelė žyminti šią istorinę vietą, kuri yra tvarkoma. Šiuo metu šioje vietoje yra centras, mini viešbutis, sveikatingumo paslaugos, seminarų, konferencijų galimybės, kuriamas memorialinis parkas, kuris ateityje bus vienas iš svarbiausių Joniškio rajono banketai, furšetai. Privažiavimas geras. turizmo traukos objektų. Kelmės Švč. Kelmė - Šv. Mergelės Marijos Ėmimo dangun bažnyčia – XX a. pradžios neogotikos Žagarės „Barbora Šitos kriptos lankymas galimas iš anksto sutarus su kunigu ar su Žagarės regioninio Mergelės Marijos stiliaus statinys. Evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1615 m. žemaičių seniūno Žagarietė“ parko gidais užsakomosios ekskursijos po Žagarės miestą metu. ėmimo į dangų Jurgio Gruževskio lėšomis, yra vienas gražiausių Lietuvoje išlikusių mišraus gotikos ir „Plūgo broliai“ „Plūgo broliai“ – turistų laisvalaikiui įrengtas skulptūrų parkas su mini zoologijos sodu, bažnyčia renesanso stiliaus pastatų. Privažiavimas geras. Infrastruktūra yra pritaikyta negalią senovinių ūkio rakandų muziejus. Privažiavimas geras. Miško teritorija. Nutiesti takeliai. turintiems turistams. Privatus muziejus Galima pasižiūrėti neužėjus į vidų. Lankymas (į puodynę metama „auka“) jai nemetama Gamtos paveldo Rajono turistinį patrauklumą didina Dubysos upės vandens trasos, akmenų rūžos takas, „Puodų namas“ –vis tiek galima pasižiūrėti. ištekliai Burbaičių piliakalnis ir kt. turistų mėgstamos vietos. Joniškio istorijos ir Muziejaus fonduose sukaupta virš trylikos tūkstančių eksponatų: žmonių dvasiniai Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. kultūros muziejus kultūriniai reliktai, dokumentai, nuotraukos, buities ir gamybos veiklos daiktai. Saugoma nemažai vertingų rinkinių: išeivijos dailininko, kraštiečio Adomo Varno ant skardos 1.6.6 lentelė. Pakruojo rajono turizmo traukos centrai tapytos stacijos, bažnyčių religinė atributika, krašto meistrų darbai, kasinėjimo metu Turizmo traukos Aprašymas sukauptas gausus archeologinių radinių fondas ir kita. Lankomas iš anksto sutarus. centras Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Pakruojo dvaras ir Pakruojo dvaras yra pagrindinis turistų traukos centras Pakruojo rajone. Pakruojo parkas (Barono fon dvaras yra didžiausia Lietuvoje paminklosauginė dvaro sodyba, turinti architektūrinę, 1.6.5 lentelė. Kelmės rajono turizmo traukos centrai Ropo dvaras) istorinę ir kraštovaizdinę vertę, pritaikyta turizmui ir rekreacijai. Pakruojo dvarvietė Turizmo traukos rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1531 m., dabartinis ansamblis pradėtas kurti 18 Aprašymas centras a. pabaigoje Barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Šiuo metu Pakruojo dvaro Tytuvėnų regioninis Lankomiausi parko teritorijoje esantys objektai: „Miško muziejus“, Giliaus ežero sodyboje yra 43 statiniai užimantys 48,2 ha plotą. Dvaras tvarkomas, restauruojamas. parkas pažintinis takas (3,3 km), Giliaus ir Bridvaišio ežero dviračių takas (13,5 km ilgio, trasa Šiuo metu restauruotas centrinių rūmų 1 aukštas, pilnai restauruoti ir veikloms pritaikyti: tinka žmonėms su negalia), Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras, 15 metrų malūnininko namas, vėjo malūnas, vandens malūnas, karčema, anglių degykla, kalvė, aukščio apžvalgos bokštas, Bridvaišio piliakalnis. arkinis tiltas – užtvanka. Ateityje žmonėms su negalia bus atidarytas ir liftas. Tytuvėnų bažnyčios Veikia sakralinio paveldo muziejus, ansamblis garsus sienine tapyba, arkadomis, Linkuva Linkuva - urbanistinis paveldas. Miestelio pagrindinis architektūrinis akcentas – Švč. ir vienuolyno uždarais kiemais, senoviniais pastatais, originalus 17–18 a. meno paminklas ne tik Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir buvęs karmelitų vienuolynas. Pakruojo rajono ansamblis Lietuvoje, bet ir Šiaurės rytų Europos meno kontekste. Linkuvos miestelis yra vienas iš šiaurės Lietuvos senosios kultūros ir tautiškumo lopšių. Šalia įsikūręs Tytuvėnų piligrimų centras bei Tytuvėnų sakralinio paveldo muziejus. Per Škaplierinės atlaidus organizuojamos mugės, kurių metu rajono bendruomenės Privažiavimas iki vienuolyno yra geras. kviečiamos atsigręžti į senovės Lietuvos dvasines ir materialines vertybes, sukauptą Palendriai Palendriai - Palendrių Aušros Vartų Šv. Mergelės Marijos vieša oratorija yra monolitinė patirtį, tautiškumą ir paveldo autentiškumą. vienbokštė bažnyčia, pašventinta 1938 m., prie šoninių durų sunykusiame antkapyje Žeimelis Taip pat vienas iš urbanistikos paminklų. Lankymui rekomenduojama ekskursija iškaltas čia palaidoto jos statytojo, kun. Kazimiero Ambrozaičio vardas ir gyvenimo metai apžiūrint dviejų smuklių kompleksą, Evangelikų liuteronų bažnyčią. (1859–1947); Šv. Benedikto vienuolynas – jame tarp iškilių kalvų, Vainagių girios pakraštyje, Alaus daryklos Šiandien daugelis alaus daryklų yra šeimyninis verslas ir atitinka kulinarinio paveldo įsikūrę prancūzų vienuoliai. Privažiavimas geras, lankymas nemokamas, nuorodos yra. produktų gamybos reikalavimus. Pakruojo rajone veikiančios alaus daryklos siūlo Kražių kolegija, Kražiai - Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – mūrinė dvibokštė unikalią pramogą – alaus degustacijas, kurios yra vertinamos mėgstančių senas Šv. Mergelės vėlyvojo baroko stiliaus vienuolėms benediktinėms statyta bažnyčia dominuoja tradicijas. Rajone alaus degustacijos siūlomos: Pakruojo dvaro karčemoje „Traktierius“; A. Marijos Nekaltojo miestelio panoramoje. Ji mena Kražių skerdynių įvykius. Privažiavimas iki Kražių yra Udrienės IĮ, „Jovarų“ alaus darykloje; A.Grigonio IĮ; alaus darykla „Davra“. Alaus daryklose Prasidėjimo geras. Objektai sutvarkyti. Negalią turintiems asmenims Kražių kolegijoje yra liftas. lankytojai gali stebėti alaus gaminimo procesą. Siekiant išlaikyti alaus gaminimo bažnyčia , miestelis tradicijas ir pritraukti daugiau turistų, aludariai imasi ir naujų priemonių – seka kitų ir jo apylinkės aludarių darbą ir metodus, rinkos pokyčius, kuria šiuolaikiniam gyventojui aktualias Kelmės krašto Kelmės krašto muziejus įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose, renovuotas. Muziejaus pramogas degustuojant alų. muziejus ekspozicijos išdėstytos trijuose šio ansamblio pastatuose: rūmuose, vartuose ir svirne. Stačiūnų vėjo Stačiūnų vėjo malūne veikia etnografinė malimo ekspozicija. Gerai išsilaikęs. Privažiavimas Papilių piliakalnis Kukečių seniūnija. Yra laiptai, stalas, suolai, skirti poilsiui. Privažiavimas geras. malūnas geras, dėl savo nepatogios maršrutams geografinės vietos ši vieta yra retai lankoma. vadinamas pilimi Pakruojo Muziejus įkurtas 1959 m. Jame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją Užvenčio objektai Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia, suburianti pasisemti ramybės, spėjama, pastatyta krašto muziejus ir kultūrą. Archeologijos, etnografijos ir istorijos rinkinių ekspozicija pasakoja apie XVI a. pab. – XVII a. pr. miestelį valdant Matui Vainai. Užvenčio kraštotyros muziejus „ŽIEMGALA“ žemgalių gyvenimą. Muziejus įkurtas Žeimelio miestelyje. įkurtas 1965 m., o nuo 1973 m. jo ekspozicija perkelta į restauruotą Užvenčio dvaro Petrašiūnų ir Tai didžiausi devono periodo dolomito karjerai. Išeksploatuotuose karjeruose svirną. Dvare 1887–1898 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Vėliau Klovainių dolomito įrengti dirbtiniai vandens telkiniai, kurie naudojami daugiausia vietinių gyventojų. dvaras priklausė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Smilgevičiui (1870– karjerai Pakruojo rajono savivaldybė 2010 m. kovo 25 d. sprendimu leido UAB „Dolomitas“ 1942). Muziejuje parengtos ekspozicijos pasakoja apie šiuos žymius žmones, taip pat rengti „Petrašiūnų II“ dolomito telkinio specialųjį planą, pagal kurį numatyta

118 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 119 Turizmo traukos Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Aprašymas centras Pažymėtina, kad Šiaulių regiono savivaldybių traukos centrai skirtingi ir yra ne vienodai išeksploatuotame karjere įrengti rekreacinį kompleksą. Šio komplekso įrengimas pasiskirstę turizme pagal jo rūšis (žr. 1.6.8 lentelė). ženkliai prisidėtų ne tik prie didesnių turistų srautų pritraukimo, bet ir prie sezoniškumo įtakos mažinimo Pakruojo rajono turizmo plėtrai. 1.6.8 lentelė. Šiaulių regiono turizmo traukos centrų pasiskirstymas pagal turizmo rūšį Siaurojo Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija, geležinkelio kurioje eksponuojamos fotografijos bei daiktai primenantys laikotarpį, kuomet gyvavo ekspozicija siaurasis geležinkelis, įamžinta geležinkelio ir geležinkelininkų darbo ir gyvenimo akimirkos. Lankytojams, kurie susitaria iš anksto buvęs geležinkelininkas veda ekskursijas. Turizmo traukos centrų pasiūlos rūšys sav. sav. sav. sav. sav. sav. r. sav. r. Šiaulių r. Šiaulių r. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. r. Kelmės Šiaulių m. Joniškio r. Joniškio r. Radviliškio Pakruojo r. r. Pakruojo Akmenės r. Akmenės r. 1.6.7 lentelė. Radviliškio rajono turizmo traukos centrai Kultūrinis + + + + + + + Pažintinis + + + + + + + Turizmo traukos Aprašymas centras Sveikatingumo - - - - + - - Burbiškio dvaras Burbiškio dvaro istorijos ekspozicija įkurta sename Baženskių dvare, istoriniuose Verslo - - - - - + - šaltiniuose minimame nuo XVII a. Peizažinio tipo dvaro parkas, užimantis 28 ha, pasižymi Kaimo - + - - - + + įspūdingais tvenkiniais, kuriuose yra 15 salų. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudaro Profesinis - - - - - + - didelį uždarą kiemą, todėl primena tvirtovę. Atstatytame rūmų svečių korpuse veikia Etninis (tautos / tautinis) + + - + - + + svečių namai, rūmų verandoje įrengta dvaro istorijos ekspozicija. Gražiai sutvarkyta Kulinarinio paveldo + - - - - + - aplinka. Geras privažiavimas. Yra nuorodos. Sportinis + ------Kleboniškių Pastatuose įrengtose ekspozicijose atkurta ūkininkų buitis nukelia į XIX a. pabaigą. Religinis (sakralinis) + + + + + + + muziejus Įrengta veikianti kaimo pirtis. Eksponuojamos ąsočių, bezmėnų, muštokių, ližių, linų Nuotykių ------šukų, motorų kolekcijos, 1926 m. pagamintas traktorius. Muziejuje takai žvyruoti. Į kai Poilsio + + + + + + + kurias ekspozicijas sunku patekti didesnę negalia turintiems lankytojams. Edukacinis + + + + - + - Raginėnų Raginėnų archeologijos radiniams XIX a. buvo suteiktas „Raginėnų kultūros“ vardas. Iki Konferencinis ------archeologijos mūsų dienų išlikę senovės piliakalniai, gyvenvietės, pilkapynai, senkapiai, mitologiniai Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. paminklų akmenys. Raginėnų pušyne yra 93 įspūdingi pilkapiai, kai kurie jų yra net dviejų metrų kompleksas aukščio. Konstatuojama, kad Šiaulių regione nėra nei vieno konferencijų, nuotykių turizmo traukos Šeduvos malūnas Tai pramogų kompleksas su labai gražiai sutvarkyta infrastruktūra. Šeduva garsėja ir centro. Sveikatingumą skatinantį turistinį objektą siūlo Kelmės rajonas ir jame esantis Užvenčio savo senuoju mūriniu vėjo malūnu, kuris dar 1967 m. paverstas kavine tapo svetinga užuovėja keliautojams ir ekskursantams. Įspūdinga aplinka, modernūs svečių namai, malūnas. Verslo, profesinį ir nuotykių turizmą vysto Pakruojo rajonas, kuris taip pat pasižymi savo lietuviškas tradicijas puoselėjanti kavinė. alaus daryklomis, jose rengiamomis ir turistus traukiančiomis alaus degustacijomis bei alaus Šeduvos Šv. Renesansinė mūrinė bažnyčia, pastatyta 1649 m., turi baroko bruožų, yra kryžminio gaminimo procedūra. Kryžiaus atradimo plano, žemomis zakristijomis, dvibokštė. Viduje yra 3 navos, 5 altoriai. Skliautai bažnyčia cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, jame palaidotas klebonas prelatas M. Rajonai nėra pilnai turizmui pritaikę turimų savo išteklių, arba dėl finansų / lėšų stokos neišgali Karosas (1878–1955), kunigas Augustinas Pronskietis (1886–1986). Tinkama turizmui jų panaudoti turizmo plėtrai regione vystyti. Pilnai neišnaudotas regiono turizmo potencialas mažina kaip sakralinis objektas. Lankymas nemokamas. turistų srautų atvykimą, privataus verslo sektoriaus bei užsienio kapitalo investuotojų susidomėjimą Arimaičių ežeras Arimaičių ežeras 1967 m. paskelbtas vandens paukščių draustiniu. Radviliškio – bei regiono įvaizdžio plėtojimą. Baisogalos rekreaciniame areale yra išskirta Arimaičių ežero rekreacinė teritorija ir Arimaičių ežero rekreacinės teritorijos apsaugos zona, nes Arimaičių ežeras yra vienintelis didelis natūralus vandens telkinys Radviliškio rajone, tinkantis rekreacijai. Baisogalos dvaro Baisogalos dvaro rūmai yra vertingas XIX a. architektūros statinys. Tai didelė ir rūmai puošni buvusi Komarų giminės rezidencija. Dabar dvaro rūmuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, kuriame rengiamos tarptautinės konferencijos, simpoziumai, dailės parodos, koncertai. Dvarą supa didelis parkas. Dvaro ansamblio pastatus galima apžiūrėti iš išorės, instituto darbo valandomis - iš vidaus. Galima organizuoti nedidelius renginius rūmų kolonų salėje ir parko teritorijoje. Rūmai renovuoti. Privažiavimas geras. Radviliškio Švč. Sakralinis objektas tinkamas lankymui. Bažnyčia mūrinė, įrengta 1945 m. 1597 m. Mergelės Marijos minima Radviliškio katalikų bažnyčia ir parapinė mokykla. 1619 m. įsteigta parapija. gimimo bažnyčia Ji miestelyje gavo sklypą mokyklai ir klebonijai statyti, prieglaudai kurti. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Ji 1945 m. įrengta mūriniame, vokiečių belaisvių statytame pastate. 1991 m. rekonstruota. Išliko liaudies architektūros formų 5 tarpsnių varpinė, statyta 1876 m. Šalia bažnyčios – trys kryžiai nesugrįžusiems iš tremties atminti. Šios kompozicijos autorius V. Vaicekauskas.

120 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 121 Mokslo pasaulyje dar nėra prieita prie vieningos ir universalios klasterio sąvokos. Didžioji dalis klasterio apibrėžimų tik paliečia ar apima atskirus klasterių aspektus – ryšių tinklus, aglomeracijų ekonomiką, ekonominę geografiją, urbanistinę ir regioninę ekonomiką, nacionalines inovacijų sistemas, regioninius mokslo ir pramoninių rajonų tinklus. Taigi, didžioji dalis egzistuojančių teorijų orientuojasi į tam tikrus klasterių aspektus arba atitinkamos rūšies klasterius6. Taip pat skiriasi mokslininkų nuomonė dėl esminių charakteristikų, kurios apibrėžiamos daugelyje mokslinėje literatūroje pateiktų sąvokų. Pavyzdžiui, vieni autoriai daugiau pabrėžia geografinį klasterio susidarymo aspektą, kiti, ignoruodami geografinį elementą, didesnį dėmesį skiria klasteryje bendradarbiaujančių organizacijų įvairovei.

Toliau atliekant turizmo klasterių vystymo Šiaulių regione analizę, bus naudojamasi M. Porter apibrėžimu, laikant, kad, klasteris – tai tarpusavyje susijusių įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų teikėjų bei asocijuotų institucijų (pvz., universitetų, standartizavimo agentūrų, profesinių sąjungų), kurios tarpusavyje tiek konkuruoja, tiek kooperuojasi, geografine koncentracija.

Analizuojant tam tikro sektoriaus klasterio susidarymą konkrečioje geografinėje vietovėje, 1.7. Turizmo klasterių vystymo regione analizė tikslinga ištirti jo gyvavimo ciklo etapus ir nustatyti, kuriame etape šiuo metu yra klasteris. Pažymėtina, jog klasterių poveikis konkurencingumui nevienodas skirtingais jų gyvavimo ciklo Daugelio ekonomiškai išsivysčiusių ir besivystančių pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, etapais. Aukščiausias klasterio įmonių konkurencingumas pasiekiamas plėtojimosi, arba augimo, tikslas – sukurti konkurencingą žinių ekonomiką, kurioje išskirtinę vietą užima klasteriai ir jų etapo pabaigoje, klasteriui pereinant į brandos fazę. Brandus klasteris, mažėjant lankstumui formavimu grįsta ekonominė politika. Nuo konkretaus ekonomikos sektoriaus klasterizacijos ir plečiantis tarporganizacinėms struktūroms, tampa mažiau efektyvus informacijos sklaidos, lygio labai priklauso jo produktyvumas, inovatyvumas ir kitos konkurencinės charakteristikos. komunikacijos, reagavimo į aplinkos pokyčius, koordinavimo ir administravimo požiūriu. Pradinių klasterio gyvavimo ciklo etapų (atsiradimo, plėtojimosi, arba augimo) metu konkurencinis Siekiant ištirti turizmo klasterio vystymosi Šiaulių regione galimybes, tikslinga pirmiausia pranašumas atsiranda jo įmonėms-narėms gebant specializacija, išteklių prieinamumu ir vertikalia apibrėžti klasterio sąvoką. Sąvokos pateikiamos lentelėje, sąvokų analizė atliekama toliau. integracija pasiekti masto ekonomijos efektą. Vėliau didesnę reikšmę įgyja naujų verslų kūrimas(is), mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, inovacijų diegimas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tuo pačiu metu šalies turizmo sektoriuje gali veikti ne vienas, bet keli klasteriai, esantys skirtinguose 1.7.1 lentelė. Klasterių sąvokų analizė gyvavimo ciklo etapuose (pvz., įmanoma situacija, kai rinkoje veikia vienas brandus turizmo klasteris Autorius ir šaltinis Sąvoka ir pradeda formuotis keli nauji „antriniai” klasteriai). Klasterizacijos lygis turėtų įvertinti visų šių Michael E. Porter Remiantis šiuo autoriumi, klasterį galima laikyti klasterių konkurencinį poveikį skirtingais laiko periodais ir įvairiuose jų gyvavimo ciklų etapuose. Šaltiniai: (1) Porter, M. 1998. The Microeconomic „vienoje vietoje sutelkta išskirtinės sėkmės tam tikrose Klasterizacijos lygiui įvertinti būtina sudaryti atitinkamo ekonomikos sektoriaus specifiką atitinkančių Foundations of Economic Development [parts I and verslo srityse sulaukusių įmonių ir organizacijų kritine kriterijų sistemą. Pvz., turizmo sektoriuje klasterizacijos lygio kriterijai galėtų būti: 1) ryšiai tarp II]. The global competitiveness report. Geneva: World mase“ arba „tarpusavyje susijusių įmonių, specializuotų turizmo ir susijusių paslaugų sektorių: šių ryšių buvimas / nebuvimas / stiprumas / išplėtojimo lygis Economic Forum. (2) Porter, M. 2000. Location, tiekėjų, paslaugų teikėjų bei asocijuotų institucijų (pvz., competition, and economic development: local universitetų, standartizavimo agentūrų, profesinių ir mastas; 2) ryšiai tarp įmonių, (ne)vyriausybinių institucijų ir asocijuotų organizacijų: šių ryšių clusters in a global economy, Economic Development sąjungų), kurios tarpusavyje tiek konkuruoja, tiek buvimas / nebuvimas / stiprumas / išvystymo lygis ir mastas; 3) valstybinio, arba nacionalinio, lygmens Quarterly 14(1): 1–10. kooperuojasi, geografine koncentracija“. turizmo sektoriaus institucijos (Lietuvoje šias funkcijas atlieka Valstybinis turizmo departamentas) Edward Joseph Feser Ekonominiai klasteriai yra „susijusios, viena kitą koordinuojantis ir aktyvus vaidmuo šalies turizmo sektoriuje; 4) jungtinės komunikacijos ir rinkodaros Feser, E. J. 1998. Old and New Theories of Industry remiančios verslo šakos ir institucijos, kurios dėl tokio veiksmų apraiškos šalies turizmo sektoriuje; 5) vieningo šalies turizmo produkto, arba komplekso Clusters, in Steiner, M. (ed.) Clusters and Regional santykių pobūdžio tampa konkurencingesnės“. (nuo restoranų ir parduotuvių tinklo iki rekreacijos infrastruktūros), susiformavimo lygis šalies turizmo Specialization: On Geography. Technology and Networks. London: Pion, 34–39. sektoriuje ir kt. Visi šie klasterizacijos lygio požymiai, arba kriterijai, gali būti vertinami bet kurioje Roelandt, Gilsing ir Sinderen Šie autoriai klasterius charakterizuoja kaip „tvirtai pasirinktoje sistemoje (pvz., dešimties balų skalėje, kur 1 - itin silpnas požymis turizmo sektoriuje, Šaltinis: Roelandt, Th. J. A.; Gilsing, V. A.; Sinderen, J. tarpusavyje susijusių priklausomų įmonių (įskaitant 10 – labai stiprus). Kadangi pasirinktų klasterizacijos lygio požymių, arba kriterijų, reikšmingumas 2000. Cluster-based Innovation Policy: International specializuotus tiekėjus) tinklus, kurių pagrindas yra yra skirtingas, t. y. vieni iš jų geriau ar tipiškiau apibūdina klasterizacijos lygį nei kiti, klasterizacijos Experiences. Erasmus University, Rotterdam, Research vertę generuojančios gamybos grandinės“. indekso skaičiavimo formulėje visiems kriterijams būtina suteikti reikšmingumo, t. y. svorio, Memorandum 0012, 34–36. koeficientus7. Bekar ir Lipsey Autoriai klasteriu laiko „didelę regioninę geografiškai Šaltinis: Bekar, C.; Lipsey, R. G. 2001. Clusters and artimų inovatyvių įmonių grupę, kurios narės ne tik Economic Policy. Montreal: Policies for the New bendradarbiauja tarpusavyje, bet ir palaiko tvirtus 6 Economy. Bernat, A. G. 1999. Industry clusters and rural ryšius su vietinėmis mokslo bei tyrimų organizacijomis, Pagal V. Navicko ir A. Malakauskaitės straipsnį „Nauji makroekonominės politikos svertai: klasterių fenomenas“ (Verslas: Teorija ir praktika 2008 labor markets, Southern Rural Sociology 15: 13–23. nacionalinėmis laboratorijomis, finansų institucijomis ir 9(4): 245–252) kitais verslo infrastruktūros elementais“. 7 A. Malakauskaitė, V. Navickas „Relation between the Level of Clusterization and Tourism Sector Competitiveness“ ISSN 1392 – 2785 Inzinerine Šaltinis: parengta pagal V. Navicko ir A. Malakauskaitės straipsnį „Nauji makroekonominės politikos svertai: klasterių fenomenas“ Ekonomika-Engineering Economics, 2010, 21(1) (Verslas: Teorija ir praktika 2008 9(4): 245–252)

122 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 123 Toliau šiame poskyryje bus atliekamas turizmo klasterio Šiaulių regione susiformavimo Balas Aspektas Pagrindimas vertinimas, t.y. pagal aukščiau pateiktą metodiką, siekiama atsakyti į šiuos klausimus: (1) ar Šiaulių (1-10) regione yra susiformavęs / formuojasi turizmo klasteris; (2) jei taip, tai koks yra šio klasterio gyvavimo Ryšiai tarp 2 Bendradarbiavimas minimalus – dažnai vyksta savivaldybių atsakingų etapas. Analizė atliekama remiantis informacija, gauta susitikimų / diskusijų metu su Šiaulių regiono turizmo paslaugas atstovų ir TIC/TVIC lygmenyje: organizuojami susitikimai, bendri seminarai, TIC/TVIC, savivaldybių, maitinimo ir apgyvendinimo, švietimo įstaigų atstovais. teikiančių įstaigų įstaigos bendrauja atskirais klausimais. Kartu dalyvauja parodose, esant ir organizacijų užklausimui, platina vieni apie kitus informaciją. Klasterio gyvavimas regione bus vertinamas šiais aspektais: skirtingose regiono Apie apgyvendinimo, maitinimo įstaigų ir kelionių organizatorių ryšius savivaldybėse duomenų nėra. 1) ryšiai tarp tiesiogiai turistams paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų (TVIC, TIC, Apibendrinimas: šių ryšių buvimas / nebuvimas: yra; maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, lankytinų objektų (pvz. muziejai, dvarai, regioniniai stiprumas: silpnas; parkai ir pan.) informacijos centrai): šių ryšių buvimas / nebuvimas / stiprumas / išplėtojimo lygis: žemas; išplėtojimo lygis ir mastas; išplėtojimo mastas: vidutinis. 2) ryšiai tarp tiesiogiai turistams paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų skirtingose Bendradarbiavimą 1 Tokios institucijos šiuo metu regione nėra. turizmo sektoriuje Nuo 2010 m. liepos mėn. panaikintos Lietuvos apskričių administracijos, regiono savivaldybėse: šių ryšių buvimas / nebuvimas / stiprumas / išplėtojimo lygis ir koordinuojanti iki to laiko Šiaulių regione veikė Šiaulių apskrities turizmo taryba, kurios mastas; institucija funkcijos buvo koordinuoti bendras regiono savivaldybių veiklas turizmo 3) bendradarbiavimą turizmo sektoriuje koordinuojančios institucijos regione buvimas / srityje, kurti regiono turizmo rinkodaros strategiją, skatinti turizmo verslo bei mokslo institucijų atstovų bendradarbiavimą. nebuvimas / veiklos išplėtojimo lygis ir mastas; Šiuo metu, Šiaulių regione nesant bendradarbiavimą turizmo sektoriuje 4) jungtinės komunikacijos ir rinkodaros veiksmų apraiškos regiono turizmo sektoriuje; koordinuojančios institucijos, bendradarbiavimas nevyksta arba vyksta vangiai. 5) vieningo regiono turizmo produkto, arba komplekso (nuo restoranų ir parduotuvių Jungtinė 3 Apibendrinus sukauptą informaciją galima teigti, kad Šiaulių regione tinklo iki rekreacijos infrastruktūros), susiformavimo lygis regiono turizmo sektoriuje. komunikacija ir pastebimos jungtinės rinkodaros apraiškos turizmo sektoriuje. Šių veiklų rinkodara iniciatoriai dažniausiai yra savivaldybių atstovai, susiję su turizmo veiklomis Aukščiau pateikiami aspektai bus vertinami dešimties balų sistemoje (1 – žemiausias arba savivaldybių TIC/TVIC. Kiti galimi klasterio dalyviai dažniausiai įvertinimas, blogai, ryšių nėra; 10 – aukščiausias įvertinimas, l. gerai, stiprus bendradarbiavimas ir rinkodaros priemones planuoja ir vykdo individualiai arba išvis nevykdo. pan.), darant prielaidą, kad visi aukščiau minėti aspektai yra vienodos svarbos. Įstaigos pagal poreikį dalinasi informacija, tačiau bendras veiklas vykdo labai retai. Pavieniuose šaltiniuose galima rasti bendrą turizmo informaciją, Šiaulių regiono turizmo klasterio susidarymo įvertinimas pateiktas 1.7.2 lentelėje. apimančią lankytinus objektus, renginius, apgyvendinimą ir maitinimą, tačiau dažniausiai būna apie atskiras savivaldybes arba kaip bendros informacijos 1.7.2 lentelė. Šiaulių regiono turizmo klasterio susidarymo vertinimas apie Lietuvą dalis (tokios informacijos (t.y. leidiniai, interneto svetainės ir pan.) parengimas ir sklaida dažniausiai yra inicijuojama ne Šiaulių regiono įstaigų, Balas Aspektas Pagrindimas bet valstybiniu mastu, todėl informacija apie Šiaulių regioną yra „sausa“ ir (1-10) epizodinė. Ryšiai tarp tiesiogiai 2-3 Renkant informaciją šios studijos rengimui ir bendraujant su turizmo Vieningo regiono 1-2 Kaip buvo minėta anksčiau, su turizmu susijusių įstaigų ir organizacijų turistams paslaugas paslaugų teikėjais regione, paaiškėjo, kad bendradarbiavimas tarp rajonų turizmo produkto santykiai dažniausiai nėra sutartiniai, paremti neoficialiu bendradarbiavimu, teikiančių įstaigų ir TVIC, TIC, savivaldybių atstovų, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų, lankytinų arba komplekso yra silpni ir epizodiniai. Šiaulių regione yra sukurta keletas bendrų, ne vieną organizacijų objektų (pvz. muziejai, dvarai, regioniniai parkai ir pan.) informacijos centrų formavimas rajoną apimančių maršrutų, tačiau jie nėra populiarinami, kad pateikti bendrą yra minimalus. Dažniausiai didesnės bendradarbiavimo apraiškos pastebimos produktą rinkai trūksta įdirbio, produktai nėra galutinai suformuoti, jų tose regiono savivaldybėse, kuriose vis dar veikia turizmo informacijos kompleksiškumas mažas, dažnai atsitiktinis. centrai, kurie pagal galimybes organizuoja bendras veiklas (dalyvavimas Įstaigos ir įmonės, paklaustos apie bendrų turizmo produktų kūrimą, į parodose, bendros rinkodaros priemonės, renginiai ir pan.). Šios veiklos tai nežiūri skeptiškai, tačiau mėginimai praeityje kurti bendrus produktus vykdomos minimaliai, nes šie centrai susiduria su finansavimo problemomis. nepasiteisino, buvo nuostolingi. Bendradarbiavimas su apgyvendinimo ir maitinimo įstaigomis yra minimalus, Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. dažniausiai apsiriboja tik informacijos platinimu (patalpinimu į interneto svetainę, lankstinukų / skrajučių platinimu). Sutartinių santykių tarp įstaigų Iš aukščiau atlikto vertinimo matome, kad Šiaulių regiono įstaigų ir organizacijų turizmo dažniausiai nėra, bendradarbiavimas neoficialus. Atskirais atvejais atskirose sektoriuje klasterio susiformavimas skirtingais apsektais vertinamas gana žemais balais. Tai reiškia, kad savivaldybėse įstaigos bendrai organizuoja didesnius renginius, tačiau tai daugiau epizodinis bendradarbiavimas. klasteris nėra veikiantis, arba matomos labai nedidelės jo užuomazgos. Studijos rengėjų nuomone, Apibendrinimas: susiklosčiusi situacija gali būti sąlygota šių veiksnių: šių ryšių buvimas / nebuvimas: yra; stiprumas: silpnas; 1. Šiaulių apskrityje gana žemas turizmo potencialas (Lietuvos Respublikos teritorijos išplėtojimo lygis: žemas; bendrajame plane pažymėta, kad Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonai priklauso gana mažo išplėtojimo mastas: vidutinis. ir mažo potencialo kategorijai; Akmenės rajonas priklauso gana mažo potencialo grupei; Kelmės, Šiaulių rajonai bei Šiaulių miestas priklauso gana mažo ar vidutinio potencialo

124 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 125 kategorijai), tai tiesiogiai įtakoja turizmo paslaugas teikiančių verslo subjektų rodiklius: jų skaičių, paslaugų mastą, įvairovę, kokybę ir pan. Rinkoje nesant lyderiui, niekas neinicijuoja ir neskatina bendradarbiavimo. Trūksta iniciatyvos. 2. Šiaulių regione nėra bendradarbiavimą koordinuojančios institucijos. 3. Finansavimo trūkumas. Su šia problema susiduria savivaldybės bei TIC/TVIC, kuriems būtų galima prisikirti bendradarbiavimo koordinavimo funkciją, tačiau dėl finansavimo trūkumo šios įstaigos neturi pakankamai lėšų išlaikyti didesnį skaičių etatų bei įgyvendinti tam tikras veiklas (pvz. rinkodaros ir pan.). Savo ruožtu privačios įstaigos finansiniu požiūriu prisideda minimaliai ir yra linkę šias išlaidas mažinti. Siekiant skatinti turizmo klasterio kūrimą ir vystymąsi Šiaulių regione, siūloma turizmo klasterį vystyti pagal toliau pateiktą schemą.

1.7.1 pav. Turizmo klasterio modelis

APTARNAUJANTI INFRASTRUKTŪRA IR ASOCIJUOTOS ORGANIZACIJOS

Klasterio branduolys SU TURIZMU SUSIJUSIŲ SEKTORIŲ ĮSTAIGOS IR ORGANIZACIJOS Turizmo agentūros Maitinimo įstaigos

Kelionių organizatoriai Kultūra ir sportas

Apgyvendinimo įstaigos Laisvalaikis, pramogos savivaldybių ar valstybinės struktūros priklauso klasterį aptarnaujančiai infrastruktūrai. Dėl šios

TURIZMO SEKTORIUS priežasties būtinas glaudus savivaldybių ir verslo bendradarbiavimas, nuolatinis poreikių aiškinimasis, Sveikatingumo įstaigos Prekyba, transportas bendradarbiavimo formų paieška ir kaita. Siekiant skatinti turizmo klasterio regione formavimą, būtina skatinti verslo atstovus bendradarbiauti sudarant tam palankias sąlygas ir sukuriant palankią aplinką. Skatinant klasterio vystymąsi, savivaldybių lygmeniu būtų tikslinga atsižvelgti į šiuos veiksnius: TIC/TVIC Akademinės Šakinės Savivaldybių įstaigos asociacijos turizmo spec. 1. Turizmo ir susijusių sektorių žmogiškieji ištekliai. Siekiant didinti bendradarbiavimo potencialą, būtų tikslinga vykdyti įstaigų ir organizacijų, ypač privataus sektoriaus atstovų, Verslo Turizmo inkubatoriai Konsultantai departamentas mokymą bei informavimą. 2. Tikslinga įkurti bendradarbiavimą koordinuojančią instituciją, kuri būtų atsakinga už Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. bendrų veiksmų įgyvendinimą (pvz. rinkodaros srityje ir pan.), turizmo vystymo strategijos Klasterį siūloma formuoti „sluoksniais“. Klasterio branduolys – turizmo ir susijusių sektorių kūrimą, įvairiomis priemonėmis skatintų vietines ir regionines iniciatyvas. Taip pat būtų įmonės (turizmo sektoriui priklauso turizmo agentūros ir kelionių organizatoriai, apgyvendinimo galima šias funkcijas perduoti vykdyti kitai institucijai, pvz. vienam iš TIC. įstaigos ir sveikatinimo įstaigos; susijusiems sektoriams priklauso maitinimo įstaigos, pramogų ir 3. Siekiant sukurti turizmo plėtrai palankesnę aplinką savivaldybėse, būtina stiprinti TIC/ laisvalaikio paslaugų teikėjai, transporto ir ryšių įmonės, prekybos įmonės – suvenyrai, laisvalaikio TVIC bei savivaldybių administracijų už turizmą atsakingų skyrių ar specialistų veiklas, prekes, kita mažmeninė prekyba). Už klasterio branduolio yra aptarnaujanti infrastruktūra ir skirti turizmo reikmėms didesnį finansavimą, ypač veikloms, susijusioms su rinkodara, asocijuotos organizacijos – akademinės įstaigos, Turizmo informacijos centrai, šakinės asociacijos t.y. leidinių ir kitų informacijos šaltinių (pvz. duomenų bazių) sukūrimo finansavimui, (SPA, kaimo turizmo ir pan.), savivaldybių turizmo reikalų skyriai ar atsakingi specialistai, turizmo dalyvavimui parodose ir pan. departamentas ir pan. Labiausiai nuo klasterio branduolio nutolęs lygmuo yra LR Ūkio ministerija. 4. Būtina nuolat sekti rinkos tendencijas bei atlikti įvairaus masto turizmo ir su tuo susijusių Be abejo, pagrindiniai klasterio veikėjai – privačios struktūros – sudaro klasterio branduolį, o sektorių įstaigų ir organizacijų poreikių tyrimus, rengti susitikimus, diskusijas su šių įstaigų

126 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 127 ir įmonių atstovais, siekti juos įtraukti į planavimo veiklas ir pan. vykdymu – infrastruktūros gerinimu: tualetai, gatvės, keliai ir pan.

Užsienio šalyse klasterių kūrimas turizmo paslaugų plėtojimui jau turi senas tradicijas. Galima Moksliniame darbe, nagrinėjančiame šį pavyzdį, kaip viena iš problemų, stabdančių turizmo rasti įvairių sėkmingų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Daugumoje sėkmingų turizmo klasterių plėtrą, paminėtas vietinės valdžios ir bendruomenės dialogo nebuvimas, taigi valdžios priimami veiklos aprašymų yra akcentuojamas regiono bendruomenės aktyvus dalyvavimas kuriant ir plėtojant sprendimai neatspindėjo bendruomenės lūkesčių. klasterio veiklą, inicijuojant įvairius projektus. Kaip konkretų pavyzdį galima pateikti Wirksworth miestelį Anglijoje, kuris iš nepatrauklios ir neišskirtinės vietovės, sukūrus turizmo klasterį, virto turistų Projekto, kurio metu buvo kuriamas Wirksworth turizmo klasteris ir turizmo strategija, buvo traukos centru. Miestelio bendruomenė, padedama Derbio universiteto Peak rajono darnaus turizmo siekiama suburti įvairius suinteresuotus asmenis, sukurti bendrų išlaidų pasidalijimo mechanizmą, forumo projekto darbuotojų, atliko tokius veiksmus: rinkodaros kampaniją bei bendrus turizmo produktus, kurie reprezentuotų miestelį kaip patrauklią turizmui vietovę, numatytas bendrų projektų įgyvendinimas.

1.7.2 pav. Wirksworth miestelio Didžiojoje Britanijoje turizmo klasterio kūrimosi pavyzdys Projekto metu buvo sukurtas vietinių maitinimo įstaigų klasteris, kuris įsijungė į regioninį klasterį. Panašūs klasteriai vystėsi spontaniškai – bažnyčios, kaimo turistiniai takai, anglies kasyklų, Tyrimas, kokią naudą suteiks klasterio sukūrimas ir kaip jį plėtoti ryšių su kitais miestais ir pan.

Nepavykę kitų klasterių pavyzdžiai: Turizmo strategijos parengimas Matlock & Matlock Bath: Į pirmąjį susitikimą susirinko po 2 kiekvienos verslo rūšies atstovus, buvo išdiskutuoti turizmo paslaugų teikimo trūkumai. Iš pradžių kilo susidomėjimas, bet paskui jis Naujų maršrutų sudarymas ir turizmo paslaugų bei produktų sukūrimas sumažėjo ir konkrečių veiksmų imtasi nebuvo.

Ashbourne: susirinkimai prasidėjo su tokiu pat entuziazmu, kaip ir Wirksworth, bet išvykus

Veiklos viešinimas lyderiams, kurie inicijavo projektą, entuziazmas užgeso. Nors ir susidomėjimas „virė po vandeniu”, universitetas teikė konsultacijas bendruomenei, bet laukiamo rezultato nebuvo pasiekta.

Klasterio narių skaičiaus didinimas skleidžiant informaciją kitoms turizmo Hope Valley: susiformavo stipri smulkiųjų verslininkų grupė, bet neatsirado stipraus struktūroms bendruomenės lyderio, kuris koordinuotų visą veiklą.

Pagal apteiktą pavyzdį kuriamo klasterio sėkmė yra įtakojama ir priklauso nuo šių faktorių: Konsultacijos individualiems klasterio nariams • Teritorijoje vykdoma politika, susijusi su turizmo plėtra; • Žiniasklaidos požiūris;

Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų pagal The Case for Community-Led Tourism Development: Engaging & supporting • Visuomenės sąmoningumas; entrepreneurial communities, Peter Robinson, 2008 • Laiko ir pinigų ištekliai; (http://wlv.openrepository.com/wlv/bitstream/2436/80773/1/The%20Case%20for%20Community%20FINAL.pdf) • Galimybės užtikrinti lygias galimybes reprezentuojant visą bendruomenę; Bendruomenės parodyta iniciatyva paskatino ir vietinės valdžios aktyvesnį dalyvavimą • Kompleksinio planavimo priežasčių ir procesų supratimas. turizmo sektoriaus plėtroje. Minėtame pavyzdyje yra keliama keletas privalomų sąlygų: visos veiklos turi būti vykdomos su bendruomenės pritarimu ir įsitraukimu, kuris tiesiogiai siejasi su idėja apie bendruomenės dalyvavimą; sąžiningai dalytis pelną su vietos bendruomene, dažniau įtraukti bendruomenę, nei individualius asmenis.

Pagrindinė problema, su kuria susidūrė Wirksworth miestelis – didelis vienos dienos turistų skaičius, kurie generavo gana mažas pajamas. Įgyvendinto projekto metu buvo siekiama ne tik padidinti vietovės lankytojų – turistų srautą, bet ir prailginti jų viešnagės trukmę.

Wirksworth turėjo daug istorinių, literatūrinių ir gamtinių vertingų išteklių, bet bendra turizmo pasiūla nebuvo socialiai ir geografiškai darni. Miestelyje esančios patrauklios turistinės vietos išsibarsčiusios ir konkuruojančios viena su kita. Iškilo klausimas, kaip turistus sudominti turimomis vertybėmis ir vietovę padaryti patrauklią turistams. Bendruomenė kritikavo vietinę valdžią, kad ši per mažai reklamuoja miestelį. Valdžios institucijos buvo labiau suinteresuotos savo tiesioginių pareigų

128 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 129 1.8.1 lentelė. Turizmo paslaugos Šiaulių regione

Turizmo paslaugos sav. sav. sav. sav. sav. sav. r. sav. r. Šiaulių r. Šiaulių r. Kelmės r. r. Kelmės Šiaulių m. Joniškio r. Joniškio r. Pakruojo r. r. Pakruojo Akmenės r. Akmenės r. Radviliškio Kelionės organizavimo: -- Kelionių organizatoriai - - - - - + - -- Kelionių agentūros - - - + + + - -- Konferencijos + + + + + + + Turizmo informacijos: -- Gidai + + + + + + + -- Kelionių vadovai + + + + + + + -- Kelionių agentūros - - - + + + - -- Turizmo informacijos centrai - + - + - + + -- Turizmo objektai (ištekliai) + + + + + + + 1.8. Papildomų paslaugų prie esamų turizmo objektų poreikio ir Apgyvendinimo (maitinimo): -- Viešbučiai + + - + + + + plėtojimo analizė -- Moteliai - - + - + + + -- Svečių namai - + + + + + + Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, turizmo paslaugų rūšys yra: -- Kaimo turizmo sodybos + + + + + + + -- Kempingai - - - - + - + • Kelionės organizavimo paslaugos. Šias paslaugas teikia kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros. Prie kelionės organizavimo paslaugų priskiriama: turistinės kelionės, jų -- Turizmo informacijos centų informacija - + - + - + + rengimas, viešinimas, pardavimas, vietų rezervavimas, konferencijų ir kitų dalykinių -- Poilsio namai ------+ renginių organizavimas -- Jaunimo nakvynės namai - - - - - + - -- Sanatorija + ------Turistinės stovyklos - - + - - - - Vandens turizmo + - + + - - + • Turizmo informacijos paslaugos. Šias paslaugas teikia gidas, kelionių agentūros, turizmo Vežimo, maitinimo, pramogų ir kt. + + + + + + + informacijos centai ar patys turizmo objektai (draustiniai, parkai ir kt.). Dažnai ekskursijos Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. metu informacijos paslaugas teikia gidas, kelionių vadovai ar organizatoriai. Šiaulių regione nemaža gidų, kelionių vadovų pasiūla, pačiuose turizmo objektuose • Apgyvendinimo paslaugos. Šias paslaugas teikia apgyvendinimo įstaigos: viešbučiai, moteliai, svečių namai, kaimo turizmo sodybos, kempingai, turizmo informacijos centrai, intensyviai teikiamos turizmo informacijos paslaugas. Nepaisant to, kad regionas nepasižymi kelionių poilsio namai, jaunimo nakvynės namai bei kiti specialaus apgyvendinimo paslaugų agentūrų gausa, o Akmenės, Kelmės ir Radviliškio rajonuose nėra turizmo informacijos centrų, teikėjai. Papildomai prie šios paslaugos galima ir dar viena – išankstinis apgyvendinimo stipriausiai Šiaulių regione išplėtotos turizmo informacijos paslaugos. paslaugų užsakymas (rezervavimas). Papildomai šios įstaigos gali teikti ir maitinimo paslaugas. Didžiausia kelionės organizavimo paslaugų koncentracija yra Šiaulių mieste, kuriame įsikūrę • Turistinės stovyklos paslaugos. Tai poilsio organizavimas suteikiant nakvynės, pagrindiniai kelionių organizatoriai, turizmo paslaugas siūlantys visame Šiaulių regione. Jos savo apgyvendinimo paslaugas. Šios paslaugos infrastruktūra turi būti tinkamai pritaikyta veiklą taip pat vykdo Šiaulių mieste, Pakruojo bei Radviliškio rajonuose. Pastebima, kad konferencijų visapusiškam turisto poreikių patenkinimui. paslaugas Šiaulių regione teikiančių įstaigų yra, tačiau tokių paslaugų paklausa Šiaulių regiono • Vandens turizmo paslaugos. Šias paslaugas sudaro įvairūs turistų vežimai laivais turistiniais turizmo kontekste yra labai maža dėl šių paslaugų nepatrauklumo, o pasiūla – menkai išplėtota. maršrutais, galimos papildomos apgyvendinimo ir maitinimo juose paslaugos. Šios Tai neišnaudota niša Šiaulių regione vystant turizmą, nes tinkamai organizuojant ir įgyvendinant paslaugos vystymui ir plėtojimui būtini ypač gausūs vandens ištekliai bei tinkamos konferencijų rengimo paslaugas, regionas gali tapti patrauklus dalykinio turizmo organizatoriams. infrastruktūros įrengimas (prieplaukos, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo, sanitarijos punktai). Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos teikiamos visuose Šiaulių regiono rajonuose, tačiau • Vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Vežimo paslaugos apima turistų jų tinklo tankumas ir išsidėstymas yra skirtingas. Regione trūksta kempingų, poilsio namų, jaunimo pervežimą ar perkėlimą tam tikra transporto priemone nustatytais maršrutais. Pramogų nakvynės namų bei sanatorijų. Pastarajai paslaugai plėtoti regiono ištekliai nėra pakankami, bet paslaugas formuoja bei kuria turizmo rekreaciniai ištekliai ir jų teikėjai. vis dėlto su modernia infrastruktūra ši kryptis efektyviai gali būti realizuojama turizme. Didesnė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų pasiūla yra orientuota į poilsinį turizmą, kuris yra aktualus ir Detaliau esamos Šiaulių regiono turizmo paslaugos pateikiamos 1.8.1. lentelėje. mėgstamas turistų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad šioms paslaugoms vystyti Šiaulių regionas turi

130 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 131 tinkamas sąlygas. Turistinių stovyklų paslaugų stoka regione sąlygoja vietos ir užsienio svečių aktyvaus poilsio pasirinkimą šiame krašte bei silpnina regiono įvaizdį ir menkina turizmo sektoriaus diversifikuotų paslaugų paketo pasiūlą. Paslaugos / Priemonės Vandens bei kitų turizmo paslaugų pasiūla Šiaulių regione yra gana maža, nes regionas ištekliai

nepasižymi gausiais vandens ištekliais, ypač tokiais, kuriuos būtų galima pritaikyti turizmo poreikiams. įstaigos Gamtiniai ir Apgyvendinimo Kultūros įstaigos Kultūros Kultūros ištekliai Kultūros Maitinimo įstaigos Socialiniai ištekliai Pramogų, sporto ir Pramogų, laisvalaikio įstaigos Svarbu Šiaulių regione teikiamas paslaugas orientuoti į sezoniškumo įtakos turizmo plėtojimui ištekliai rekreaciniai mažinimą, esamus išteklius ir infrastruktūrą pritaikyti įvairiais metų laikais teikiamoms paslaugoms. organizatoriai Kelionių Dalykinis – - + - + + + + - Rengiami įvairūs seminarai, mokymai, Turizmo išteklius ir paslaugas sudaro: konferencinis priėmimai ir kiti protokoliniai renginiai. • gamtiniai ir rekreaciniai ištekliai – klimatas, kraštovaizdžio kompleksai, saugomos turizmas teritorijos, ekosistemos, vandens telkiniai, miškai; Svetingumo + + + + + + + + Teikiamos patrauklios ir malonios paslaugos apgyvendinimo, maitinimo, • kultūros ištekliai – urbanistinis ir architektūrinis paveldas, archeologijos paminklai, meno aptarnavimo paslaugos. vertybės; Vaistažolininkystės + - + - - + - - Rengiamos informacinės – pažintinės • socialiniai ištekliai – vietos bendruomenė, tradicijos, vertybės, subkultūros. paslaugos ekskursijos, užsiėmimai, edukacinė • apgyvendinimo įstaigos – viešbučiai, moteliai, nakvynės namai, kempingai, svečių namai veikla. ir kt. Etninio turizmo + + + + + + + + Kulinarinio paveldo, tradicinės išsaugojimas gyvensenos, papročių, amatų pažinimo • maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai, užkandinės, valgyklos, barai ir kt. veiklos, renginiai ir kt. • kelionių organizatoriai – agentūros, kelionių operatoriai, ekskursijų organizatoriai; Ekspozicijos, - + - + + + + - Skatinti įvairių tematikų išraišką parodos vizualiomis priemonėmis, didinti šio • kultūros įstaigos – kultūros centrai, kultūros namai, muziejai, koncertų salės, teatrai ir kt. turizmo sektoriaus plėtros galimybes. • pramogų, sporto ir laisvalaikio įstaigos – sporto klubai, naktiniai klubai, žirgynai ir kt. Kultūros pažinimo + + + + + + + - Įrengti gyvenseną iliustruojančias renginiai ekspozicijas, bei organizuoti gyvenseną Šiaulių regionas pasižymi turizmo išteklių ir paslaugų įvairove, kuriems galimos pritaikyti apibūdinančias veiklas – puotas ir pan. kompleksinės papildomos paslaugos. 1.8.2 lentelėje pateikiamos turizmo ištekliams pritaikyti Literatūros - + + + + + + - Skaitovų, istorikų, literatų klubai bei tinkamos (galimos) paslaugos ir nurodyta būtent kuriems ištekliams yra galimas tokių paslaugų skaitymo renginiai konkursai. paketo pritaikomumas. Festivaliai, + + + + + + + + Vasaros estradų įrengimas bei lankomų renginiai, objektų pritaikymas renginiams. 1.8.2 lentelė. Paslaugos ir jų pritaikomumas (tradicinių) šventės, paminėjimai Aktyvaus poilsio ar + - - - - + - + Sporto ir laisvalaikio užsiėmimai, sporto stovyklos stovyklavietės, kempingai. Aktyvios + - - - - + - + Dažasvydis, kartingai, skrydžiai Paslaugos / pramogos parasparnių ir kt. Priemonės ištekliai Gido paslaugos + + + + + + + + Turizmo produktų patrauklumą didina įstaigos tinkamas jų istorinis pristatymas, kuriam Gamtiniai ir

Apgyvendinimo būtini kompetentingi ir kvalifikuoti Kultūros įstaigos Kultūros Kultūros ištekliai Kultūros Maitinimo įstaigos Socialiniai ištekliai Pramogų, sporto ir Pramogų, laisvalaikio įstaigos rekreaciniai ištekliai rekreaciniai turizmo specialistai. Kelionių organizatoriai Kelionių Informacinės + + - + + + + + Bukletai, lankstinukai, brošiūros ir kt. Poilsio gamtoje + + - + + - + + Suoliukai, stalai, viešos sanitarinės paslaugos rinkodaros priemonės. infrastruktūros paslaugos, stovėjimo aikštelės, paslaugos informaciniai ženklai ir kt. Priežiūra, tvarkos + + + + + + + + Nuolatinė turizmo objektų priežiūra ir palaikymas tvarka formuoja tvarkingos, darbščios Edukacinė veikla + + + + + + + + Įvairūs skirtingomis tematikomis šalies įvaizdį, bei kelia pasitikėjimo vykdomi užsiėmimai, darbo grupės, jausmą, skatina gerus atsiliepimus. būreliai. Slidinėjimas + - - - - + - + Slidinėjimo trasų įrengimas su reikiama Ekologinis – + + + - - + + + Socialiai atsakingo turizmo plėtojimas įranga. pažintinis turizmas (ekskursijos, pažintiniai žygiai ir kt.). Ekstremalios + - - - - + - + Formulės vairavimas, šaudymas, Sveikatingumo + + + + + + + + Sveikos gyvensenos mokymas, pramogos sniego motociklai, laipiojimas uolomis, skatinimas sveikatinimo programos, vandens lenktynės ir kt. procedūros. Patogios + + - + + + + + Kreditinėmis kortelėmis ar pavedimu Vandens turizmas + - - - - + - + Baidarės, vandens dviračiai, irklavimo atsiskaitymo per banką atsiskaitymų paslauga. bazė. paslaugos

132 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 133 Paslaugos / Priemonės ištekliai įstaigos Gamtiniai ir Apgyvendinimo Kultūros įstaigos Kultūros Kultūros ištekliai Kultūros Maitinimo įstaigos Socialiniai ištekliai Pramogų, sporto ir Pramogų, laisvalaikio įstaigos rekreaciniai ištekliai rekreaciniai Kelionių organizatoriai Kelionių Išankstinio + + - + + + + + Turisto visapusiškas pasirengimas rezervavimo kelionei, išankstinis jo poreikių internetu patenkinimas, patogumas virtualios paslaugos erdvės dėka. Specialių suvenyrų - + + + + + + + Įrengti suvenyrų kioskelius, pardavimo pardavimo vietas. paslaugos Vaikų žaidimų + - - + + + + + Svarbi vaikams skirta infrastruktūra - aikštelės supynės, lipynės, čiuožynės ir kt. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

Šiaulių regiono turizmo paslaugų apimtį galima būtų išplėsti teikiant tokias esamas bei papildomas paslaugas: • Gamtiniams ir rekreaciniams ištekliams – aktyvaus poilsio, kultūrinės aplinkos, edukacinių veiklų pasiūlos didinimas, sveikatingumo paslaugų paketo formavimas, vandens turizmo paslaugų plėtojimas bei ekstremalių pramogų kūrimas bei aktyvinimas.

• Kultūros ištekliams – edukaciniai, etniniai, pažintiniai užsiėmimai, šventės, renginiai, parodos, ekspozicijos.

• Socialiniams ištekliams – edukacinės, sveikatinimo programų paslaugos, literatų renginiai, • Pramogų, sporto ir laisvalaikio įstaigoms būtina rekreacinių, vandens turizmo, paminėjimai. sveikatinimo, poilsinio, pažintinio bei įvairių pramogų paslaugų plėtra, jos intensyvinimas.

• Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose svarbu vystyti konferencinį turizmą, kurio Visoms Šiaulių regione teikiamoms turizmo paslaugoms, kaip ir turizmo ištekliams, yra infrastruktūrai būtina konferencijų salė su visa reikiama įranga. Taip pat būtina racionaliai aktuali išankstinio rezervavimo internetu bei atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis ar pavedimu išnaudoti turimas konferencijų organizavimo paslaugas bei esamas konferencijų ir turizmo plėtros galimybes. Pažymėtina, kad konferencinio turizmo plėtojimas yra galimybė, svarbi aplinkos priežiūra, tvarkos palaikymas, vaikų aikštelių infrastruktūros įrengimas, svarbus kiekvienai Šiaulių regiono savivaldybei. Perspektyvu būtų Šiaulių regione turėti informacinės ir gido paslaugos. Taip pat, siekiant pritraukti daugiau vietos ir užsienio svečių, būtina vieną didelę ir modernią konferencijų salę, išsiskiriančią iš kitų, bei ilgainiui tampančia užtikrinti veiksmingą informacijos sklaidą ir vykdyti efektyvesnes rinkodaros priemones. Pabrėžiama, pagrindiniu konferencinio turizmo traukos centru. Konferencijų salę būtų galima kad visiems turizmo ištekliams svetingumo, gido paslaugos taip pat yra svarios turizmo traukos panaudoti pritaikius ne tik dalykiniam, konferenciniam turizmui, bet ir regioninio, priemonės. Svarbūs yra ir vaikai, kuriems aktualu yra įrengti žaidimų aikšteles su visa reikiama nacionalinio ar tarptautinio masto renginiams organizuoti bei vietos, užsienio svečiams infrastruktūra. pritraukti. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose turistams taip pat būtų galima teikti sveikatinimo, etninio išsaugojimo paslaugas, rengti ekspozicijas, parodas, renginius, šventes. Plėtojant į turistų poreikius orientuotas papildomas paslaugas, Šiaulių regiono turizmo traukos objektai daugiau pritrauktų vietos ir užsienio svečių. Šiaulių regione galima išskirti šiuos • Kelionių organizavimo paslaugas visame Šiaulių regione teikia Šiaulių mieste esančios didžiausius turistų srautus pritraukiančius objektus bei galimas papildomas paslaugas juose: įmonės. Prie šių paslaugų vystymo prisidėtų visos paminėtos papildomos paslaugos, kurias teikdami ar siūlydami turizmo produktų vartotojams, kelionių organizatoriai Šiaulių mieste išskiriami tokie pagrindiniai turizmo traukos centrai: didintų jų patrauklumą, skatintų užsienio bei vietos svečių srautų skaičiaus didėjimą, o taip pat prisidėtų prie viso Šiaulių regiono teigiamo įvaizdžio formavimo bei investicijų • Šv. Petro ir Povilo katedra – kultūrinio turizmo vystymas, religinės šventės, pritraukimo. paminėjimai, kurie būtų svarbūs turistams, katedros atviručių, bei religinių suvenyrų • Kultūros įstaigoms labiau akcentuojamos papildomos paslaugos, susietos su įvairiais pardavinėjimas. kultūriniais renginiais, užsiėmimais, paminėjimais bei etninio Šiaulių regiono bei visos • Žaliūkių malūnininko sodyba (Šiaulių miesto etnografijos centras) – galimos turizmo Lietuvos paveldo išsaugojimu švenčių, paminėjimų ar edukacinių veiklų organizavimų informacijos, kelionės organizavimo bei pramogų paslaugos: įvairios edukacinės metu. programos papročių tęstinumo pagrindu bei naujų adaptavimas, kultūrinis turizmas,

134 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 135 amatų ir papročių tematikomis organizuojamos šventės ir renginiai, kultūrinio paveldo ir tradicijų užsiėmimai, etninio pažinimo veiklos, produkcijos gaminimas ir jos pardavimas. • Ch. Frenkelio vila – galimos turizmo informacijos, kelionės organizavimo bei pramogų paslaugos: kultūrinis ir pažintinis turizmas, įrengiant buvusių jos gyventojų gyvenseną iliustruojančias ekspozicijas, parodas, organizuojant jų gyvenseną apibūdinančias veiklas (pvz. puotos, kaukių balius ir kt.), literatūros skaitymo renginių, skaitovų, istorikų, literatų konkursų rengimas, klasikinės muzikos vakarų organizavimas. • „Šiaulių arena“ – galimos turizmo informacijos bei pramogų paslaugos, tokios kaip edukacinė veikla, sveikos gyvensenos mokymas, sporto švenčių, varžybų, pramogų, renginių, dalykinių renginių, konferencijų, seminarų, mokymų bei kitų protokolinių renginių organizavimas, parodos, koncertai, inscenizuotų renginių vedimas (spektakliai).

Svarbiausias Šiaulių rajono turizmo traukos centras yra Kryžių kalnas ir pranciškonų vienuolynas. Šiose vietose yra galimybė plėtoti ne tik pažintinį, kultūrinį ir etninį turizmą, bet ir edukacinę piligrimams skirtą veiklą ar organizuoti sakralinius renginius, paminėjimus.

Akmenės rajono turizmo traukos centrai: Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas bei Ventos regioninis parkas yra patrauklūs pažintiniam turizmui. Akmenės rajone taip pat galima išskirti Papilės 1.9. Turizmo produktų analizė (Juros) periodo atodangą. Tai unikalus geologinis gamtos paminklas, kuris gali būti pritaikytas pažintiniam turizmui, šioje vietoje tikslinga būtų organizuoti vietos ir užsienio geologų suvažiavimus, Šiaulių regiono gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai bei objektai sukuria palankias sąlygas tyrinėjimus, siekiant labiau pažinti Akmenės krašto ypatumus. Akmenės rajonas patrauklus turizmo turizmo produktų plėtojimuisi ir vietos bei užsienio svečių pritraukimo didinimui. Turizmo produktų informacijos, kelionės organizavimo bei pramogų paslaugų plėtojimui. plėtojimą labiausiai skatina siekis patenkinti atvykstančių turistų poreikius bei būdai ir priemonės, kaip to siekiama. Joniškio rajono turizmo traukos centrais galima išskirti Žagarės miestą, Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinį mokomąjį ir poilsio taką, kuriuose tikslinga būtų papildomai teikti kultūrinio ir edukacinio Šiaulių regiono gamtinių ir kultūrinių išteklių pasiūla sudaro palankias sąlygas turistams siūlyti turizmo paslaugas, o taip pat ir švenčių, paminėjimų rengimą. Saulės mūšio vietoje yra kuriamas memorialinis parkas, kuris ateityje bus vienas iš svarbiausių Joniškio rajono turizmo traukos objektų. Papildomai šioje vietoje būtų galima turistams siūlyti gido, etninio išsaugojimo ar kultūrinio- edukacinio turizmo paslaugas. patrauklius turizmo produktus, kurie yra svarbūs turizmo traukos objektai, skatinantys atvykstamąjį turizmą. Pagrindiniai Kelmės rajono turizmo traukos centrai yra Tytuvėnų regioninis parkas ir Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis ir Kražių miestelis bei čia vykstantys renginiai. Šie objektai tinkami ne Šiaulių regiono turizmo produktus galima suskirstyti pagal pobūdį: tik rekreacijai, bet ir poilsiui gamtoje, pažintiniam turizmui. • aktyvaus poilsio turizmas; Svarbiausias Pakruojo rajono turizmo traukos centras – Pakruojo dvaras, kuriame svarbu • ekoturizmas; skatinti pažintinio, edukacinio bei kultūrinio turizmo plėtrą. Jo lankytojams papildomai siūlyti • kultūrinis-pažintinis turizmas; įvairius užsiėmimus, edukacines programas, ar rengti ekspozicijas, parodas. Pagrindinis rajono • etninis turizmas; etninis paveldas yra alaus daryklos, kurias vertėtų pritaikyti platesnių renginių, tradicijų ar papročių išsaugojimui. Rajone galimas turizmo informacijos bei pramogų paslaugų vystymas. • kaimo turizmas. Aktyvaus poilsio turizmo produktas apibrėžiamas kaip keliavimas naudojant savo fizines ir Radviliškio rajone pagrindinis turizmo traukos centras – Daugyvenės kultūros istorijos dvasines jėgas (dviračių, slidžių, žygeivių, vandens ir kitų formų turizmas). Taip pat tai gali būti muziejus – draustinis, ypač jam priklausantys Burbiškio dvaras, Kleboniškių kaimo buities muziejus. įvairios pramogos, tokios kaip boulingas, biliardas, įvairios sporto pramogos, pramogų centrų pasiūla, Čia galima vystyti poilsio gamtoje infrastruktūrą, vykdyti edukacinius užsiėmimus, rengti skaitovų ar tenisas bei kiti aktyvūs užsiėmimai. literatų konkursus. Ekoturizmas tai ekologinis turizmas, kuriuo metu turistai tausoja gamtos, kultūros, Kiekvieno Šiaulių regione esančio rajono turizmo traukos centras išsiskiria savitumu ir visuomeninius resursus. Ši turizmo kryptis dažnai mėgstama pavienių asmenų ar šeimų, kurie skirtingų paslaugų paketų pasiūla, o tai sąlygoja diferencijuotą kiekvieno rajono turizmo krypties aktyviai keliauja, nakvoja gamtoje. Pagrindiniai ekoturizmo principai pabrėžia minimalų poveikį formavimą. Kiekvieno centro žinomumas ir lankomumas priklauso nuo veiksmingai taikomų gamtai, orientuojamasi į jos išsaugojimą, didelis dėmesys skiriamas lankomo krašto kultūrai, istorijai, rinkodaros priemonių, turizmo objekte teikiamų paslaugų paketo įvairovės, o taip pat unikalių, ar papročiams. Ekoturizmo pagrindiniai lankymo objektai yra gamtos ir kultūros ištekliai. etninių vertybių akcentavimo. Atskirų rajonų turizmo produktų strateginis orientavimas į bendrą Šiaulių regiono turizmo potencialą, atsižvelgiant į esamų turizmo išteklių koncentravimąsi, gali Kultūrinis-pažintinis turizmas orientuojasi į išlikusius praeities istorinius, architektūrinius, paskatinti naujų maršrutų, turizmo produktų, bendrų turizmo traukos centrų atsiradimą.

136 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 137 kultūrinius paminklus. Šios rūšies turizmo produktų pasiūla Šiaulių regione koncentruojasi muziejuose, dvaruose. Kultūrinio-pažintinio turizmo produktai tai ne tik turistinių objektų lankymas, bet ir susipažinimas su kultūra ir vietos papročiais dalyvaujant liaudies šventėse, mugėse ir kituose kultūriniuose renginiuose.

Etninio turizmo produktas apima įvairius su papročiais, tradicijomis siejamus užsiėmimus, mokymo programas, amatus. Visa, kas susiję su istoriniu šalies, žmonių kultūros paveldu, formuoja etninio turizmo produktą. Šio turizmo produkto centrais dažnai tampa dvarai, muziejai.

Kaimo turizmo produkto reikšmė formuojama gamtos išteklių bei klimato dėka, kurie yra sudėtinės šio produkto dalys. Gera aplinka, natūraliai susiformavę gamtos ištekliai bei oro sąlygos yra pagrindiniai veiksniai skatinantys, arba priešingai – atstumiantys turistų srautus. Tai lyg traukos priemonės, labiausiai įtakojančios produkto patrauklumą vietos ir užsienio svečiams.

Svarbu paminėti ir maitinimo, apgyvendinimo, transporto paslaugas, kurios yra turizmo produktų sudedamosios dalys, kuriančios Šiaulių regiono turizmo patrauklumą. Taip pat yra ir papildomi, į smulkesnes grupes skirstomi turizmo produktai, tokie kaip religinis, nuotykių, profesinis, dalykinis – konferencijų, sportinis, pramoginis (dviračių, vandens, autoturizmas).

1.9.1 lentelė pateikia Šiaulių regiono turizmo produktų pasiūlą, kur 1 reiškia mažą pasiūlą, 2 vidutinę pasiūlą, 3 gausią pasiūlą. Toks rangavimas taikomas siekiant atskleisti Šiaulių regiono turizmo produktų pasiskirstymą atskirai savivaldybėse.

1.9.1 lentelė. Šiaulių regiono turizmo produktų pasiūla

Turizmo produktai sav. sav. sav. sav. sav. sav. Kelmės r. r. Kelmės Šiaulių m. Joniškio r. Joniškio r. Pakruojo r. r. Pakruojo Akmenės r. Akmenės r. Turizmo produktų įvairovės bei papildomų paslaugų prie jų identifikavimas gali būti Radviliškio r. Radviliškio r. Šiaulių r. sav. Šiaulių r. Aktyvaus poilsio turizmas 1 3 3 2 3 3 2 atliekamas remiantis į šiuos veiksnius: orientuotais tyrimais, lankytojų srautų dydžiu, jų atsiliepimais. Šiaulių miesto turizmo informacijos centras savo internetinio tinklalapio lankytojų prašė nurodyti, Ekoturizmas 2 3 3 3 3 3 3 kokios informacijos jie dažniausiai ieško svetainėje. Nuomonę išreiškė 872 lankytojai. Atsakymų Kultūrinis-pažintinis turizmas 3 3 3 3 3 3 3 variantai parodė, kad dažniausiai Šiaulių miesto turizmo centro virtualioje erdvėje turistai domisi Etninis turizmas 3 3 2 2 2 3 3 lankytinomis vietomis (475 balsai, 54 proc.), pramogos rūpi 204 lankytojams (23 proc.), 95 lankytojai Kaimo turizmas 1 3 1 1 3 1 2 (11 proc.) ieško apgyvendinimo paslaugų, 98 lankytojai – kitų paslaugų. Šiaulių miesto turizmo Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. produktai domina svečius bei kuria miesto turizmo įvaizdžio patrauklumą, o kartu ir atskleidžia Aktyvaus poilsio turizmas Šiaulių regione pasiskirstęs gana tolygiai, išskyrus Joniškio rajoną ir patraukliausius turizmo produktus. Šiaulių miestą, kur aktyvaus poilsio pasiūla, dėl gamtos išteklių ir pramogų stokos, yra ganėtinai maža. Šiaulių mieste vykusių sporto antrųjų Europos žaidynių ir tarptautinių „Saulės miesto Šiaulių regione ekoturizmas ir kultūrinis-pažintinis turizmas išsiskiria kaip didžiausią turizmo produktų 2011“ žaidynių metu buvo apklausti užsienio svečiai. Anketoje pateiktais klausimais buvo siekiama pasiūlą turistams teikiančios turizmo rūšys. Etninio turizmo pasiūlos stoka pasireiškia Akmenės, identifikuoti užsienio svečių turizmo produktų patrauklumą Šiaulių mieste. Į anketas atsakė Joniškio, Kelmės rajonuose, kuriuose amatus, kultūrą, papročius atspindinčių renginių, užsiėmimų Baltarusijos, Irano ir Rusijos svečiai: veikla nėra pakankamai išplėtota. Kaimo turizmas silpniausiai išvystytas Pakruojo, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kurių teritorijose yra mažiausiai įsikūrusių ir turistinę infrastruktūrą išplėtojusių kaimo • Baltarusijos atstovai lankėsi pagrindinėje miesto Vilniaus gatvėje bei Akropolyje. Apie turizmo sodybų. šias vietas jie sužinojo iš kitų sporto žaidynių dalyvių. Labiausiai svečius domino aktyvios pramogos. Šios šalies atstovai nurodė, kad Šiaulių mieste trūksta pramogų, skirtų vyresnio Galima pridurti, kad Šiaulių regiono turizmo produktų lankomumą labiausiai įtakoja: amžiaus žmonėms, sutvarkytų kultūros paveldo objektų, išvystytos infrastruktūros bei dviračių takų. • turizmo produktų įvairovė; • Irano atstovai lankėsi Kryžių kalne, apie šią vietą informacijos jiems suteikė kiti žaidynių • papildomos paslaugos prie turizmo produktų; dalyviai. Kaip turizmo skatinimo problemas dalyviai įvardino viešąjį transportą nuo Šiaulių • sezoniškumas. miesto iki Kryžių kalno, išvystytos infrastruktūros stoką, lankomų objektų pritaikomumą užsienio svečiams.

138 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 139 • Rusijos svečiai lankėsi prie Talkšos krantinėje esančios „Lapės“, pagrindinėje miesto 1.9.1 pav. Nuomonių pasiskirstymas į klausimą: Kaip manote, kokios turizmo formos turi didžiausias pasivaikščiojimo zonoje – Vilniaus gatvėje bei saulės laikrodžio aikštėje. Šios šalies atstovai perspektyvas Jūsų rajone (bendri Šiaulių regiono duomenys 5 balų skalėje)? neigiamai atsiliepė apie Salduvės viešbutį, bei pažymėjo infrastruktūros, dviračių takų ir 3,9 nesutvarkytų kultūrinių objektų trūkumus. 4 3,7 3,6 3,5 3,5 3,5 3,4 3,1 3,0 3,1 Užsienio svečiai mieste praleido daugiau nei 3 dienas. Būtina paminėti, kad dėl įtempto 3 2,8 žaidynių grafiko, svečiai turėjo labai ribotą laisvą laiką, todėl neturėjo galimybių artimiau susipažinti 2,3 su Šiaulių miestu. Svarbu paminėti, kad visi respondentai nurodė jog norėtų vėl aplankyti Šiaulių 2 miestą.

Šiaulių regiono turizmo traukos objektų žinomumas bei turizmo produktų naudotojų skaičius 1 labai priklauso nuo paties produkto kokybės. Svarbu nuolat prižiūrėti, gerinti, rūpintis turizmo

infrastruktūra ir asmenų, susijusių su turizmo produktų pateikimu turistams, kompetencijos lygiu. 0 Siekiant pagerinti Šiaulių regiono turizmo produktų įvaizdį ir pritraukti daugiau vietos ir užsienio Tranzitu vykstančių turistų sustojimas nakvynei Kultūrinių renginių lankymas svečių, ne mažiau svarbi yra rinkodara, kurioje pateikiami Šiaulių regiono turizmo produktai turi būti Sporto turizmas Pramogavimas adekvatūs lankytojų poreikių patenkinimui. Vandens turizmas Nuotykių turizmas Kaimo turizmas Religinis turizmas Poilsio turizmas Verslo turizmas Siekiant atskleisti pačių Šiaulių regiono gyventojų turizmo produkto vertinimą, buvo atliktas Sanatorinis turizmas Kultūrinis - pažintinis turizmas jų nuomonės tyrimas, kurio metu identifikuotos didžiausią perspektyvą regione turinčios turizmo formos. Buvo išskirtos šios galimos turizmo formos: Paveikslas atskleidžia, kad tyrime dalyvavę respondentai mato įvairių turizmo formų • kultūrinis-pažintinis turizmas – kai keliaujama pažinimo tikslu, norint susipažinti su galimybes Šiaulių regione. Mažiausias perspektyvas turi sanatorinis turizmas (2,3 balo) ir verslo kultūrinėmis, istorinėmis vertybėmis; turizmas (2,8 balo). Didžiausios perspektyvos matomos kultūrinių renginių lankyme (3,9 balo).

• sanatorinis turizmas – kai keliaujama, norint sustiprinti sveikatą; Atskirai pagal Šiaulių regiono rajonus, respondentų nuomonė buvo: • verslo turizmas – kelionės profesiniais interesais; Šiaulių miestas. Šiauliečiai didžiausias perspektyvas mato kultūrinių renginių lankyme • poilsio turizmas – kelionės, kurių metu siekiama pailsėti, pakeisti aplinką; (3,8 balo) ir religiniame turizme (3,7 balo). Taip pat svarbu sporto turizmas ir pramogavimas miesto • religinis turizmas – kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis misijomis, šventų vietų pasilinksminimo įstaigose. Mažiausias perspektyvas turi sanatorinis turizmas. Aukščiausių šiauliečių lankymu, dalyvavimu atlaiduose ir pan.; vertinimų sulaukė Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (4,4 balo), kitos bažnyčios (3,9 balo), • kaimo turizmas – kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu, Ch. Frenkelio vila (3,9 balo), Šiaulių universiteto botanikos sodas (3,9 balo). Tai objektai, galintys šviežiu maistu, pagyventi kaimo sodyboje; dominti religinio ir kultūrinio turizmo atstovus. Galimybė pramogauti taip pat įvertinta gana aukštais • nuotykių turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas, pajusti įtampą, balais (3,7 balo). Miesto gyventojams mažiausiai patrauklios lankytinos turizmo vietos yra Šiaulių išbandyti save; miesto centrinis parkas ir paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke. • vandens turizmas – žygiai baidarėmis, guminėmis valtimis; Šiaulių rajonas. Šiaulių rajono gyventojai visų pirma akcentuoja poilsio galimybes (3,9 balo), • pramogavimas – lankymasis pasilinksminimo įstaigose, įvairių pobūvių rengimas; kaimo turizmą (3,8 balo), kultūrinius renginius (3,7 balo), galinčius pritraukti turistus. Įdomu tai, kad • sporto turizmas – tai kelionės dalyvauti sporto varžybose; religinis turizmas Šiaulių rajono gyventojų neišskiriamas kaip perspektyvinio turizmo sritis, bet Kryžių • kultūrinių renginių lankymas (koncertai, festivaliai, šventės, kt.); kalnas ir Kryžių kalno aplinka (Jurgaičių, Domantų piliakalnio), kaip turistų traukos centras, vertinama aukščiausiai (4,6 balo). Iš to galima daryti išvadą, kad Kryžių kalnas nėra siejamas su sakraliniu turizmu. • tranzitu vykstančių turistų sustojimas nakvynei. Mažiausias perspektyvas, respondentų manymu, turi sanatorinis turizmas ir vandens trasos. Šiaulių Gauti duomenys pateikti 1.9.1 paveiksle. rajono gyventojai aukštai vertina rekreacines savo rajono galimybes. Kurtuvėnų regioninis parkas, kaip turistų traukos vieta, įvertintas 4,1 balo.

Akmenės rajonas. Respondentai iš Akmenės rajono, kurie gana aukštai vertina savo rajono potencialą pritraukti turistus, svarbiausiais laiko kultūrinių renginių lankymą (4,3 balo), vandens turizmą (4,2 balo) ir poilsio turizmą (4,2 balo). Mažiausias turizmo perspektyvas rajone turi verslo ir sanatorinis turizmas (po 2,8 balo). Labai aukštai vertinamos Kamanų valstybinio gamtinio rezervato (4,8 balo) ir Akmenės krašto muziejaus (4,6 balo) galimybės patraukti turistus. Kitų turistams potencialiai patrauklių objektų vertinimai žemesni: Papilės atodanga (2,7 balo), vandens malūnai (Augustaičių, Rudikių (Papartynės) kaimo ir kt.) (2,7 balo).

140 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 141 Joniškio rajonas. Joniškio rajono respondentai gana kritiškai vertino savo rajono galimybes tik šiam kraštui būdingais renginiais, turistus traukti turėtų Kryžių kalnas, Kryžių kalnas; Šiaulių oro tapti turistų traukos centru. Priimtiniausia veiklos forma – kaimo turizmas (4,0 balai). Antroje vietoje uostas, Burbiškio dvaras, Saulės mūšio vieta. (3,9 balo) – kultūrinių renginių lankymas (Žagarėje). Mažiausias turizmo perspektyvas rajone turi vandens (2,4 balo), ir sanatorinis turizmas (2,8 balo). Turistų vizitai dažniau siejami su Žagare. Joniškio Kokiems turistams gali būti patrauklus Šiaulių kraštas – svarbus klausimas, nuo kurio priklauso rajono gyventojai labai aukštai vertina Žagarės vyšnių šventę (4,9 balo). Manoma, kad turistams ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų poreikis ir reikalavimai infrastruktūrai. Gyventojų, kurie gali būti įdomus ir Žagarės dvaro parkas (4,3 balo) bei Žagarės piliakalniai (4,2 balo). Mažiausiai betarpiškai stebi turistų atvykimą į rajoną, vertinimai gali suteikti vertingos informacijos. Gautus patraukliais objektais gyventojai laiko Joniškio rajono hidrografinius bei botaninius draustinius (3,3 duomenis iliustruoja žemiau pateiktas 1.9.2 paveikslas. balo). 1.9.2 pav. Atsakymai į tyrimo klausimą „Kokie turistai dažniau atvyksta į Jūsų rajoną?“ (bendri Kelmės rajonas. Kelmės rajono respondentai labiausiai akcentuoja turizmą, siejamą su duomenys) gamtos resursais – poilsio (4,5 balo), vandens (4,3 balo) ir kaimo turizmą (4,3 balo). Aukštai vertinamos 3000 ir kultūrinių renginių lankymo galimybės (4,2 balo). Mažiausias turizmo rajone perspektyvas turi 2504,3 2497,2 tranzitu vykstančių turistų sustojimas nakvynei (3,1 balo) bei verslo turizmas (3,2 balo). Aukštai 2500 2141,7 vertinamos Dubysos, Ventos ir kt. vandens trasos (4,5 balo). Tiek pat vertinimo balų surinko ir Kelmės 2095,7 2087,1 dvaras-muziejus, Beržėnų ir Pagryžuvio dvaro ansambliai (4,5 balo). Aukštai (4,4 balo) vertinamos ir 2000 religinio turizmo galimybės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis, Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, kiti religinio turizmo objektai. Gerai vertinamas poilsis gamtoje 1500 prie ežerų (4,3 balo), ekologinis takas apie Giliaus ežerą (4,3 balo), žūklės, uogavimo, grybavimo, 1000 medžioklės galimybės (4,1 balo). Silpniausiai vertinami geležies amžiaus pilkapynai, senieji kapinynai (2,3 balo) bei galimybės apsistoti nakvynės prie Via Hanza trasos (3,4 balo). 500 24 166,1 204,6 0,7 179,4 178,2 Pakruojo rajonas. Dauguma Pakruojo rajono gyventojų susilaikė nuo savo rajono turistinių galimybių vertinimo. Paklausti, kokias turizmo formas savo rajone jie laikytų pagrindinėmis, jie taip 0 pat negalėjo išskirti aiškių prioritetų. Geriausiai respondentų vertinamos kultūrinių renginių lankymo 2006 2007 2008 2009 2010

galimybės (3,9 balo), sporto turizmas (3,5 balo), kultūrinis-pažintinis turizmas (3,4 balo). Mažiausias Šiaulių apskritis Lietuvos Respublika turizmo perspektyvas rajone turi sanatorinis turizmas (1,6 balo) ir verslo turizmas ir vandens turizmas (po 2,3 balo). Pakruojo respondentai akcentuoja visuomeninių–kultūrinių renginių svarbą (4,5 balo), Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus (4,2 balo), vėjo malūnų, buvusių dvaro sodybų Šiaulių regiono 62,5 proc. respondentų nurodė, kad Šiaulių regioną dažniau lanko užsieniečiai lankymą (4,1 balo). Įdomu pastebėti, kad alaus degustacijos bei kiti su alaus gamybos tradicijomis (sustoja tranzitu vykdami kitur 13,9 proc., iš užsienio 23,6 proc. bei iš artimųjų šalių (Latvija, susiję renginiai turistų pritraukimo į rajoną kontekste buvo įvertinti tik 3,8 balo. Mažiausiais balais Baltarusija) 25,0 proc.). 37,5 proc. respondentų nurodė, kad dažniau atvykstama iš tolimesnių Lietuvos vertinamos vandens trasos ir galimybė apsistoti prie trasos Via Hanza (po 2,5 balo). vietų (iš gretimų rajonų tik 16,8 proc.). Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad Šiaulių regioną dažniausiai lanko užsieniečiai bei lietuviai iš tolimesnių Lietuvos regionų. Vadinasi Šiaulių regiono Radviliškio rajonas. Radviliškio rajono respondentai mano, kad šiame rajone turistams turizmo paslaugos ir produktai turi tinkamai vietos ir užsienio turistų poreikiams pritaikyti visą su patraukliausia yra kultūrinių renginių lankymas (4 balai). Mažiausias turizmo perspektyvas rajone turi turizmu susijusią infrastruktūrą, o taip pat pritaikyti užsienio turizmo gerųjų pavyzdžių patirtį Šiaulių sanatorinis turizmas. Burbiškio dvaras vertinamas kaip labiausiai turistams patrauklus objektas (4,6 regiono turizmo sektoriuje. balo), o antroje vietoje – Šeduvos malūnas (4,4 balo). Taip pat palankiai vertinami ir daugiau nei 4 balus gavo Kleboniškių kaimas – kaimo buities muziejus (4,2 balo) ir Baisogalos dvaro parko kelias (4 Tinkamai pritaikius ir veiksmingai adaptavus turimus regiono gamtinius ir kultūrinius išteklius, balai). Kudinų piliakalnis surinko 2,3 balo. juos būtų galima pozicionuoti kaip patrauklius turizmo traukos objektus. 1.9.2 lentelėje pateikiamos Šiaulių regiono turizmo produktų pritaikymo turistų poreikiams problemos ir galimybės. Apibendrinant visų rajono turizmo objektų paklausą, pačių vietos krašto gyventojų manymu, didžiausia Šiaulių regiono silpnybė – sanatorinis turizmas, verslo turizmas, silpnai išvystytas vandens turizmas, o patraukliąsias ir geriausiai išvystytas – kultūrinis–pažintinis ir poilsio turizmas.

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, ko reikia Šiaulių kraštui, siekiant pritraukti daugiau turistų. Į šį klausimą dažniausiai atsakyta, kad trūksta informacijos, per mažai reklamos, įdomių, lankytinų, rekreacinių vietų stoka, neišvystyta infrastruktūra, trūksta apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, išskirtinių pramogų, renginių, aktyvaus poilsio paslaugų, nestandartinių sprendimų.

Tyrimo metu į klausimą „Kuo Šiaulių kraštas gali patraukti turistus iš užsienio“ daugiausia atsakyta, kad lietuvius ir užsieniečius galima pritraukti skaniu (regioniniu) maistu, alaus šventėmis,

142 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 143 1.9.2 lentelė. Šiaulių regiono turizmo produktų problemos ir galimybės savo PROBLEMOS GALIMYBĖS • Šiaulių regionas priskiriamas žemo ir vidutinio • Pritaikant turimus gamtinius, rekreacinius turistinio potencialo teritorijoms; turizmo išteklius, gerinti turizmo infrastruktūrą ir • dauguma turizmo produktų išteklių yra plėtoti turistinius maršrutus; gamtiniai, kultūriniai, pažintiniai objektai, trūksta kaimo • gerinti vandens telkinių pakrančių turizmo, pramogų, rekreacijos produktų potencialo infrastruktūrą; išnaudojimo; • skatinti kompleksinių turizmo produktų • ne visi regiono turizmo ištekliai yra pritaikyti kūrimą ir taip mažinti sezoniškumo įtaką; turizmo tikslams; • kaimiškose vietovėse vystyti kaimo turizmo • nepakankamai išplėtota turizmo trasų sodybų ir paslaugų sektorius, kurie sudarytų infrastruktūra; prielaidas aktyvų, etninį turizmą mėgstančių turistų • dauguma kultūrinių, istorinių objektų nyksta ir srautų intensyvėjimui; nepanaudojami turizmo tikslais; • išnaudoti geografinę Šiaulių regiono padėtį • silpnas regiono vietos gyventojų įsitraukimas į bei tranzito potencialą, plėtoti infrastruktūrą ir turizmo produktų vystymą, bei patį jų lankymą; turizmo produktus, skatinančius vietos ir užsienio • nepakankamai išvystyta konferencijų turizmo svečių viešnagės laiko ilgėjimą; infrastruktūra. • intensyviau skatinti naujų turizmo produktų plėtrą, taip didinant regiono konkurencingumą ir gerinant jo įvaizdį. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

Pažymėtina, kad plėtojami turizmo produktai ir gerinama infrastruktūra sudarytų geresnes sąlygas teikti kokybiškesnes ir labiau turistų poreikius atitinkančias turizmo paslaugas. Išsamesnė ir efektyvesnė informacijos sklaida, pateikiama skirtingais rinkodaros kanalais į Šiaulių regioną atvykstantiems vietos ir užsienio turistams, didintų krašto turizmo žinomumą bei gerintų įvaizdį. Šiaulių regiono turizmo sektoriuje būtina prioritetizuoti esamas ir potencialias turizmo kryptis, adaptuojant esamus, bei diegiant naujus turizmo produktus, kurie tenkintų didesnio turistų skaičiaus poreikius ir mažintų sezoniškumo įtaką turizmo plėtrai.

Sezoniškumo įtaką turizmui jaučia didžioji dauguma Europos šalių. Valstybinės institucijos ir pomėgį – šaudymą į molines lėkštutes – pavertė turizmo paslauga, kuri sulaukia vis didesnio privatus sektorius deda daug pastangų mažinant sezoniškumą „ramiuoju“ periodu siekiant pritraukti turistų susidomėjimo, ypač ne turistinio sezono metu. Antrasis verslininkas turistams žiemos metu kuo daugiau lankytojų. Islandijos studijų instituto pateiktame darbe8 yra nagrinėjamos turizmo nusprendė pasiūlyti naują paslaugą – ekstremalų pasivažinėjimą senu autobusiuku po sniegynus ir sezoniškumo priežastys ir sąlygos, kurios gali padėti jį sumažinti. Studijos autorė išskiria žmonių ledynus. Ši pramoga ypač mėgstama verslo konferencijų dalyvių. grupes, kurios linkusios atostogauti ir keliauti ne sezono metu: pavasarį ir žiemą keliauja jauni, Atsižvelgiant į šią patirtį galima daryti prielaidas, kad kaimo sodybų, konferencijų, kultūrinio vidutinio amžiaus vienišiai ar šeimos, mėgstančios aktyvias pramogas, rudenį aktyvesni vyresnio turizmo sričių vystymas yra viena iš galimų priemonių, mažinanti sezoniškumo poveikį Šiaulių regiono amžiaus žmonės, labiau išsilavinę ir pageidaujantys intelektualios, kultūrinės-pažintinės veiklos. turizmo sektoriui, nes būtent šiems turizmo produktams sezoniškumas turi mažesnę įtaką. Autorės nuomone, kuriant ir plėtojant turistinius produktus reikia atsižvelgti į vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupę, kadangi Europos komisijos duomenis iki 2020 m. 1 iš 5 europiečių bus Sezoniškumo mažinimo priemonės, kurios skatintų Šiaulių regiono turizmo produktų vyresnis nei 65 metų. Studijoje pateikiamos dar 3 grupės potencialių, ne sezono metu keliaujančių tolimesnį plėtojimąsi ir didintų juose turizmo potencialą būtų: didesnis rajono kultūros paveldo ir asmenų: 1) verslininkai, 2) bevaikės ar jau vaikus užauginusios šeimos ir 3) moksleiviai bei studentai, gamtos išteklių panaudojimas, pritaikant juos lankymui; intensyvesnis paslaugų turizmo vystymas keliaujantys mokslo atostogų metu. (apgyvendinimo, maitinimo, transporto paslaugų plėtojimas); ekologinio turizmo vystymas; įvairių laisvalaikio, pramogų pasiūlos plėtra. Kaip sėkmingą sezoniškumo mažinimo turizmo sektoriuje pavyzdį galima pateikti Škotijos patirtį, kur, siekiant paskatinti turizmą rudens periodu, turizmo informacijos centrai vykdo „Auksinio Siekiant didesnio turizmo sektoriaus Šiaulių regione veiklos efektyvumo, būtina tarpusavyje rudens kampaniją“. Nustatytu metu (spalio ir lapkričio mėnesiais) yra platinamos „Auksinio rudens“ kompleksiškai susieti skirtingus turizmo produktus bei prie jų esančias paslaugas (konferencinį kortelės, suteikiančios nuolaidas daugeliui turizmo paslaugų. turizmą su kultūriniu, aktyvų poilsį su pažintiniu bei edukaciniu ir pan.). Toks kompleksiškumas teigiamai veiktų lankytojų srautus. Siekiant mažinti sezoniškumo įtaką, dažnai taikomi nestandartiniai sprendimai. Kaip pavyzdį galima pateikti dviejų Isle of Man salų verslininkų išradingumą9. Pirmasis verslininkas

8 „Seasonality in tourism in the small islands of the North Atlantic“, Laura Hagen-Grant, 1998 9 http://www.upei.ca/iis/rep_lhg_1#profile

144 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 145 1.10.1.1 pav. Turistų skaičius, tūkst. 3000

2504,3 2497,2 2500 2095,7 2087,1 2141,7 2000

1500

1000

500 2 166,1 204,6 40,7 179,4 178,2

0 2006 2007 2008 2009 2010

Šiaulių apskritis Lietuvos Respublika 1.10. Turizmo vartotojų grupių analizė ir įvertinimas bei turistų kitimo prognozė iki 2016 metų Šaltinis: LR statistikos departamentas. Lyginant turistų srautų duomenis pagal apskritis, vidutiniškai per pastaruosius penkerius Šioje galimybių studijos dalyje, remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, metus daugiausiai turistų apsilankė Klaipėdos (23,18 proc.), Vilniaus (16,43 proc.), Kauno (15,10 proc.) turizmo informacinių centrų ar savivaldybių darbuotojų duomenimis apie esamus lankytojų srautus, apskrityse, mažiausiai Tauragės (3,02 proc.) ir Telšių (3,52 proc.) apskrityse. Šiaulių regione turistų bei remiantis atliktu anketiniu tyrimu bei ekspertine apklausa, pateikiami duomenys apie turistų apsilankė apie 8,56 proc., tai yra penkta apskritis pagal turistų skaičių, šiek tiek daugiau apsilankė poreikius ir lankomiausias vietas pagal rajonus (detalesnė turizmo objektų įvertinimas ir analizė Utenos apskrityje (9,32 proc.) ir gana panašus turistų skaičiaus sulaukė Alytaus apskritis (11,34 proc.) (1.10.1.2. pav.).

1.10.1.2 pav. Turistų skaičius pagal apskritis, proc.

25 23,18 pateikiama 1.6 skyriuje). 20 16,43 1.10.1. Turizmo vartotojų grupių analizė ir įvertinimas 15,1 15

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus į 9,77 9,32 Lietuvą kasmet atvyksta nuo 2087, 1 tūkst. turistų (2009 metais) iki 2504,3 tūkst. turistų (2007 metais). 10 8,56 6,42 Iš šio turistų srauto į Šiaulių apskritį atvyko 166,1 tūkst. turistų (2006 metais) iki 240,7 tūkst. turistų 4,43 (2008 metais) (1.10.1.1 pav.). Vidutiniškai nuo bendro į Lietuvą atvykusių turistų srauto, į Šiaulių 5 3,02 3,52 apskritį atvyksta apie 8,5 proc. turistų. 0

Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Nagrinėjant Lietuvos Statistikos departamento duomenis pagal turistų apsilankymo tikslus, į Lietuvą daugiausia turistų atvyksta draugų ir giminių lankymo tikslais (37,14 proc.) bei laisvalaikio ir poilsio tikslais (30,48 proc.) (1.10.1.3 pav.).

146 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 147 1.10.1.3 pav. Lietuvos turistų skaičius pagal kelionės tikslus, proc.

40 37,14 35 30,48 30

25

20 14,24 15

10 6,92 5,64 5 3,08 1,14 0

Laisvalaikis, poilsis Verslas, profesiniai interesai Draugų ir giminių lankymas Sveikatingumo tikslai Apsipirkti Nuosavo sodo namelio, sodybos lankymas Kitas Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Šiaulių apskrityje turistų lankymosi tikslai pasiskirstė šiek tiek kitaip nei Lietuvos: daugiausia, net 62 procentai Šiaulių regiono turistų tikslas buvo draugų ir giminių lankymas. Laisvalaikio ir poilsio tikslais atkeliavo 13,97 proc. turistų, o verslo ir profesiniais tikslais 12,43 proc. (1.10.1.4 pav.). Kitais tikslais atvykusių turistų skaičius buvo mažesnis nei 10 proc. Lyginant turistų tikslus Lietuvos ir Šiaulių regiono mastu, į Šiaulių kraštą žymiai daugiau turistų atvyksta draugų ir giminių lankymo tikslais nei laisvalaikio ir poilsio tikslais, kai tuo tarpu į Lietuvą atvykstančių turistų srautai pagal atvykimo tikslus pasiskirsto gana panašiai: draugų ir giminių lankymas bei laisvalaikis ir poilsis. Galima daryti prielaidas, kad Šiaulių regionas šiuo metu nėra itin patrauklus turistams laisvalaikio ir poilsio tikslais.

1.10.1.4 pav. Šiaulių regiono turistų skaičius pagal kelionės tikslus, proc. vadinasi tik trečdalis regiono turistų apsistoja apgyvendinimo įstaigose (1.10.1.5 pav.).

70 1.10.1.5 pav. Šiaulių regiono turistų srautas ir apgyvendintų turistų srautas, tūkst. 62 60 300 50 240,7 250 204,6 40 179,4 200 166,1 30 150 20 13,97 12,43 100 69,037 69,455 68,915 52,674 10 3,78 5,38 50 0,33 0,99 0 0 Laisvalaikis, poilsis Verslas, profesiniai interesai 2006 2007 2008 2009 Draugų ir giminių lankymas Sveikatingumo tikslai Apsipirkti Nuosavo sodo namelio, sodybos lankymas Apgyvendinta turistų Atvyko turistų Kitas Šaltinis: LR statistikos departamentas. Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis apie apgyvendintus svečius pagal Nagrinėjant duomenis pagal rajonuose apgyvendintų turistų skaičių, vidutiškai daugiausia visus apgyvendinimo įstaigų tipus, Šiaulių regione 2006 metais apsigyveno 69037 turistai arba 41,46 per 2006-2009 metus apgyvendinta Šiaulių mieste, net 68,98 proc., 12,23 proc. turistų apgyvendinta proc., tuo tarpu 2009 metais tik 52674 arba 29,36 proc. regiono svečių nuo bendro turistų skaičiaus, Radviliškio rajone, 7,00 proc. Kelmės rajone, o kituose rajonuose apgyvendinta dar mažiau (1.10.1.6

148 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 149 pav.). Tokios tendencijos yra todėl, kad didžiausia apgyvendinimo įstaigų pasiūla yra Šiaulių mieste, Išskiriant kitų Lietuvos Respublikų svečių pasiskirstymą viešbučiuose ir moteliuose pagal todėl ir didžiausias apgyvendintų turistų skaičius tenka Šiaulių miestui. atvykimo tikslą matoma, kad atostogų ir poilsio tikslais 2009 m. daugiausia apsistojo Alytaus (86,1 1.10.1.6 pav. Šiaulių regione apgyvendinti turistai pagal rajonus, proc. proc.), Klaipėdos (56,9 proc.) ir Utenos (44,4 proc.) apskrityse, o verslo tikslais daugiausia apsistoja Kauno (50,3 proc.), Marijampolės (59,6 proc.), Panevėžio (57,2 proc.), Tauragės (90,2 proc.), Telšių (66,4 proc.) ir Vilniaus apskrityse (44,5 proc.). 68,98 70 1.10.1.2 lentelėje pateikiami užsienio svečių, apsistojusių viešbučiuose ir moteliuose atvykimo 60 tikslai į Lietuvos Respublikos apskritis. Kaip matome iš pateiktų duomenų, daugiausia užsienio svečių 50 apsistoja atostogauti, poilsio tikslais ir tik po to su verslo motyvais. Daugiausia užsienio svečių lankosi 40 Alytaus apskrities apgyvendinimo įstaigose (viešbučiuose ir moteliuose), kurių 2008 m. buvo 88,1 30 proc., o 2009 m. – 92,5 proc. Poilsio ir atostogų turizmo rūšys mažiausiai turistus domina Telšių ir

20 12,23 Panevėžio apskrityse. 7 6,05 10 2,62 2,29 0,83 1.10.1.2 lentelė. Užsienio svečių pasiskirstymas viešbučiuose ir moteliuose pagal atvykimo tikslą, proc. 0 Atostogos, Giminių Verslas Kitas Nenustatyta Lietuvos Respublikos poilsis lankymas Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. apskritys Radviliškio r. sav. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Užsieniečiai iš viso 49,0 49,4 38,7 39,0 1,6 1,8 9,8 8,8 0,1 1,0 Šaltinis: LR statistikos departamentas. Alytaus apskritis 88,1 92,5 9,5 6,0 0,5 0,2 1,9 1,3 - 0,1 Nagrinėjant duomenis apie apsistojusių turistų tikslus apgyvendinimo įstaigose, buvo Kauno apskritis 29,3 33,2 45,7 51,6 3,2 2,4 21,2 11,2 0,7 1,5 naudojamasi Statistikos departamento metinio leidinio „Turizmas Lietuvoje 2009“ duomenimis (žr. Klaipėdos apskritis 71,5 64,6 21,9 24,8 1,3 1,5 4,1 6,0 1,2 3,1 1.10.1.1 lentelė). Marijampolės apskritis 19,8 30,5 74,6 59,4 2,7 7,8 3,0 2,2 - 0,0 Panevėžio apskritis 14,5 13,6 48,6 48,8 6,1 4,6 30,7 32,6 - 0,3 1.10.1.1 lentelė. Svečių pasiskirstymas viešbučiuose ir moteliuose pagal atvykimo tikslą Šiaulių apskritis 15,5 22,6 60,3 48,0 2,9 2,9 21,2 26,2 - 0,2 Atostogos, Giminių Verslas Kitas Nenustatyta Tauragės apskritis 16,9 8,0 69,6 77,0 5,0 4,0 8,5 11,0 - - Lietuvos Respublikos poilsis lankymas apskritys Telšių apskritis 11,3 14,6 85,0 80,5 0,7 0,4 2,9 4,3 - 0,3 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 Utenos apskritis 40,3 35,1 42,5 52,8 0,6 0,4 16,6 11,6 - 0,0 Iš viso 44,7 46,1 42,1 40,4 1,5 1,7 10,9 10,8 0,8 0,9 Vilniaus apskritis 46,2 46,5 42,4 42,4 1,4 1,8 9,1 8,8 1,0 0,5 Alytaus apskritis 79,7 86,1 15,9 10,6 0,4 0,4 4,0 2,9 - 0,1 Šaltinis: „Lietuvos turizmas 2009“ leidinio duomenys. Kauno apskritis 29,4 29,9 47,1 50,3 2,9 2,3 19,8 15,6 0,8 1,8 Klaipėdos apskritis 59,0 56,9 32,8 30,4 1,1 1,4 6,1 8,9 1,1 2,3 Pagrindiniai daugelio užsieniečių, apsistojusių Šiaulių apskrities viešbučiuose ir moteliuose Marijampolės apskritis 13,8 18,6 63,7 59,6 2,3 5,6 20,1 16,0 - 0,2 atvykimo tikslai 2008 ir 2009 m. buvo verslas (atitinkamai 60,3 proc. ir 48,0 proc.). Atostogos ir poilsis Panevėžio apskritis 13,1 10,5 55,0 57,2 5,4 3,2 26,6 29,0 - 0,1 domino 15,5 proc. – 2008 m. ir 22,6 proc. 2009 m. Tuo tarpu dėl kitų neįvardintų priežasčių, 2008-2009 Šiaulių apskritis 10,3 13,6 66,0 62,3 2,4 3,4 21,2 20,6 - 0,1 m. laikotarpiu, vidutiniškai atvyko 23,7 proc. užsienio svečių. Tauragės apskritis 6,0 3,1 89,7 90,2 0,7 0,8 3,6 5,8 - - Lyginant regiono viešbučiuose ir moteliuose apsistojusių svečių apsilankymo krašte motyvus Telšių apskritis 18,9 27 73,9 66,4 0,3 0,3 6,9 5,9 - 0,3 su bendrais turistų tikslais, matome, jog daugiausia vietos ir užsienio svečiai 2006-2010 m. laikotarpiu Utenos apskritis 41,3 44,4 35,1 46,8 0,3 1,3 23,3 6,8 - 0,7 atvyko aplankyti draugus ir gimines, kiek mažiau dėl laisvalaikio ir poilsio tikslų, o rečiausiai verslo- Vilniaus apskritis 40,7 42,2 46,2 44,5 1,4 1,9 10,7 10,9 0,9 0,6 profesiniais interesais. Tuo tarpu viešbučiuose ir moteliuose apsistojusių turistų tikslai siejosi su verslu, Šaltinis: „Lietuvos turizmas 2009“ leidinio duomenys. o mažesnės jų dalies - su atostogomis ir poilsiu. Pagrindiniai Šiaulių regiono lankytojų, apsistojusiųjų viešbučiuose ir moteliuose atvykimo Pagal Lietuvos turizmo informacijos centrų duomenis (Lietuvos Statistikos departamentas), tikslai yra: Lietuvos turizmo informaciniuose centruose 2010 metais apsilankė iš viso 619344 turistai, iš kurių • 2008 m. – verslas. Dėl šios priežasties Šiaulių regione apsigyveno 66 proc. turistų. 342644 užsieniečiai, tai yra 55,32 proc. (1.10.1.7 pav.). Užsieniečių lankytojų skaičius, imant duomenis • 2009 m. – verslas. Nors šis rodiklis sumažėja 3,7 proc. ir siekia 62,3 proc., tačiau vis dėlto nuo 2006 metų, nuolat didėjo, išskyrus 2010 metais nedidelį sumažėjimą (2,93 proc.), kai tuo tarpu išlieka pagrindiniu motyvu, į Šiaulių rajoną pritraukiančiu didžiausius turistų srautus, kurie bendras lankytojų skaičius sumažėjo 3,42 proc. apsistoja viešbučiuose arba moteliuose. Galima teigti, kad verslo, dalykinis, konferencinis turizmas turi didžiausią įtaką apgyvendinimo įstaigų užimtumui, nes jo dalyviai sudaro daugiau nei pusę apsistojusiųjų viešbučiuose ir moteliuose krašto turistų skaičiaus.

150 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 151 1.10.1.7 pav. Lankytojų skaičius Lietuvos turizmo informacijos centruose 1.10.1.9 pav. Užsieniečių lankytojų skaičius Lietuvos turizmo informacijos centruose pagal apskritis

40 34,78 641244 619344 582667 35 610000 537394 30 25,38 510000 460852 25 352993 410000 342644 17,41 305232 20 264551 310000 12,85 219007 15 210000 10 6,36

110000 1,34 5 0,19 0,89 0,51 10000 0

2006 2007 2008 2009 2010 Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Viso lankytojų skaičius Užsieniečių lankytojų skaičius Tauragės apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis Šaltinis: LR statistikos departamentas Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Lietuvių lankytojų Lietuvos turizmo informacijos centruose vidutiniškai pastarųjų penkerių Tuo tarpu Šiaulių regionas gana vienodai mėgstamas tiek Lietuvos (10,03 proc.), tiek užsienio metų laikotarpiu daugiausiai apsilankė Kauno (24,23 proc.), Alytaus (16,67 proc.) apskrityse (1.10.1.8 turistų (12,85 proc.). Galima teigti, kad Šiaulių regiono turizmo informacijos centrai dirba efektyviai, pav.). Kitokios tendencijos yra dėl užsieniečių lankytojų Lietuvos turizmo informacijos centruose nes Šiaulių regionui tenka 8,56 proc. bendro turistų srauto, o lankytojų srauto dalis, kuri apsilanko (1.10.1.9 pav.) – daugiausia užsieniečių lankytojų sulaukia Klaipėdos (34,78 proc.), Vilniaus (25,38 proc.) Lietuvos turizmo informacijos centruose sudaro daugiau nei 11,50 proc. ir Kauno (17,41 proc.) apskritys. Galima daryti išvadą, kad užsienio lankytojai mėgsta Pajūrio regioną, Kauno kraštą, o Lietuvos lankytojai atranda Alytaus regioną. Šiaulių regione turizmo informacijos ar verslo ir turizmo informacijos centrai per pastaruosius penkerius metus ne visose savivaldybėse veikė ir teikė informaciją apie turistų srautus Lietuvos 1.10.1.8 pav. Lietuvių lankytojų skaičius Lietuvos turizmo informacijos centruose pagal apskritis Statistikos departamentui. Toliau pateikiama informacija apie turistų srautus remiantis turizmo informacijos centrų duomenis bei įstaigomis, kurios registruoja lankytojus.

30 Šiaulių miestas. Šiaulių mieste apie apsilankiusių turistų skaičių informacija yra renkama 24,23 Šiaulių turizmo informacijos centre ir pateikiama Lietuvos Statistikos departamentui. 25

20 16,76 1.10.1.3 lentelė. Turistų srautai 2006-2010 metais, lietuviai ir užsieniečiai

15 12,88 Turistai 2006 2007 2008 2009 2010 11,21 10,03 Užsieniečiai lankytojai 18441 5423 6889 4787 4615 8,24 8,57 10 Lietuviai lankytojai 14403 9369 11667 10439 9479 IŠ VISO 32844 14792 18556 15226 14094 5 2,42 1,82 Šaltinis: Šiaulių turizmo informacijos centras. 0 Lyginant 2006 metų ir 2010 metų duomenis, turistų skaičius sumažėjo 57,14 proc., o iš šio Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis skaičiaus turistų iš užsienio sumažėjo 74,97 proc.. 2010 m. daugiausia turistų iš užsienio šalių atvyko

Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis iš Latvijos (26,4 proc.), taip pat nemažai – 14,6 proc. iš Vokietijos, 8,8 proc. turistų iš Prancūzijos ir Monako. Tauragės apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis Remiantis anketiniu tyrimu, Šiaulių miesto gyventojai didžiausias turizmo srities perspektyvas Šaltinis: LR statistikos departamentas. įžvelgia kultūrinių renginių lankymo (3,8 balo), sakralinio turizmo (3,7 balo) srityse, gana palankiai vertina sportinį turizmą (3,6 balo), tačiau atsižvelgiant į bendrą Šiaulių miesto situaciją, vis dėl to Šiaulių miestas turi didžiausias perspektyvas sporto srities turizme, ypač užsienio turistams, dėl gana gerai išvystytos sportui reikalingos infrastruktūros. Aukščiausių šiauliečių vertinimų dėl patraukliausių turistams objektų, sulaukė Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (4,4 balo), kitos bažnyčios (3,9 balo),

152 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 153 latviai, lenkai, vokiečiai, suomiai, prancūzai ir rusai.

Apklausus Šiaulių rajono gyventojus dėl turizmo formos, kuri turi didžiausią potencialą, gyventojai visų pirma akcentuoja poilsio galimybes (3,9 balo), kaimo turizmą (3,8 balo), kultūrinius renginius, galinčius pritraukti turistus (3,7 balo). Įdomu tai, kad religinis turizmas (Kryžių kalno lankymas) Šiaulių rajono gyventojų akcentuojamas mažiau. Tačiau kada yra vertinami objektai, kaip traukos centrai turistams, aukštu vertinimo balu išskiriamas Kryžių kalnas (4,6 balo), Taip pat Šiaulių rajono gyventojai akcentuoja rekreacines savo rajono galimybes. Kurtuvėnų regioninio parko, kaip turistų traukos vietos, vertinimai taip pat aukšti (4,1 balo).

Akmenės rajonas. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis (1.10.1.5 lentelė), Akmenės turizmo informaciniame centre (šiuo metu įstaiga nevykdo veiklos) užsienio turistai sudarė apie 30 procentų lankytojų srauto, tačiau kasmet užsieniečių turistų srautas tendencingai mažėjo. Lietuvių lankytojai irgi pradėjo mažėti nuo 2008 metų (59,72 proc.).

1.10.1.5 lentelė. Turistų srautai 2006-2010 metais, lietuviai ir užsieniečiai Turistai 2006 2007 2008 2009 2010 Užsieniečiai lankytojai 189 179 194 141 54 Lietuviai lankytojai 643 716 814 492 355 IŠ VISO 832 895 1008 633 409 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Akmenės rajone nėra turizmo informacijos centro, informaciją turistams teikia savivaldybės darbuotojai (tačiau čia sulaukiama mažai besidominčių turizmu), daugiau lankytojams informacijos teikia Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai (yra informacijos biuras). Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate 2010 m. apsilankė 1718 lankytojų, tai yra 27 proc. mažiau nei 2008 metais (2182 lankytojai) ir 26,9 proc. mažiau nei 2009 metais (2180 lankytojų). Čia pateikiami lankytojų srautai, kurie apsilankė Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate, tačiau labai Ch. Frenkelio vila (3,9 balo), Šiaulių universiteto botanikos sodas (3,9 balo), Šiaulių dailės galerija, tikėtina, kad dalis lankytojų srauto lankėsi Akmenės rajone, tačiau nebuvo rezervate. Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“, kitos galerijos. Tai objektai, galintys dominti religinio ir kultūrinio turizmo atstovus. Remiantis anketiniu tyrimu, kuriame Akmenės rajono gyventojai vertino turizmo objektų galimybes pritraukti turistus, vienas iš patraukliausių turizmo objektų įvardijamas Kamanų valstybinis Šiaulių rajonas. Šiaulių rajono turizmo informacijos centras atidarytas prie Kryžių kalno gamtinis rezervatas – surinko 4,8 balus iš 5 galimų balų, taip pat kaip labai patrauklus turizmui Domantų kaime, Šiaulių rajone ir pradėjo veikti 2008 metų vasarą. Todėl duomenys apie lankytojų objektas įvardijamas Akmenės krašto muziejus – 4,6 balo, pakankamai gerai kaip turizmui patrauklūs skaičių yra pateikiami už 2009-2010 metus (1.10.1.4 lentelė). objektai įvardijami Ventos regioninis parkas (kaimo turizmas, poilsis gamtoje), ekstremalios lauko pramogos, parkai esantys prie buvusių dvarų sodybų, sakraliniai objektai. Kitų objektų vertinimai 1.10.1.4 lentelė. Turistų srautai 2009-2010 metais, lietuviai ir užsieniečiai žemesni. Respondentai iš Akmenės rajono didžiausias perspektyvas mato turistams pritraukti kaip Turistai 2009 2010 kultūrinių renginių lankymą (4,3 balo), vandens turizmą (4,2 balo) ir poilsio turizmą (4,2 balo). Užsienio svečiai: 73813 54352 Todėl vertinant kompleksiškai, Akmenės rajonas turi potencialą pažintinio – ekologinio, -Azija 4313 3388 -Vidurio ir Rytų Europa 33548 23488 aktyvaus turizmo srityse. -Šiaurės Europa 8832 2514 Joniškio rajonas. Joniškio rajone yra Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, tačiau -Vakarų Europa 25613 20348 turizmo objektuose nėra registruojamas lankymas, tokia informacija yra kaupiama tik Žagarės -Kitos šalys 1507 4614 Lietuviai 39352 30235 regioninio parko direkcijoje. 2010 m. ekskursijų skaičius Žagarės regioniniame parke šiek tiek IŠ VISO 113165 84587 padidėjo lyginant su 2009 m., tačiau mažesnis nei 2008 m. Pastebima tendencija, jog dėl sudėtingos Šaltinis: Šiaulių rajono turizmo informacijos centras. ekonominės situacijos ir dėl nuolat didėjančios informacijos sklaidos apie regioninį parką, atvykę lankytojai dažnai renkasi savarankišką kelionę po Žagarę bei Žagarės regioninį parką. 2010 metais Lankytojų skaičius lyginant 2009 m. ir 2010 metus sumažėjo 25,3 procentų, iš jų užsieniečių bendras lankytojų skaičius Žagarės regioniniame parke buvo apie 88000 lankytojų. Turistų buvo ne 26,4 proc., lietuvių – 23,2 proc. Daugiausia turistų sulaukiama iš Europos šalių, gausiausiai rajoną lankė tik iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų bei miestelių, bet ir iš užsienio šalių, tokių kaip Anglija, Olandija,

154 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 155 Airija, JAV, Prancūzija, Brazilija, Latvija ir kt. Nuolatinį lankytojų skaičiaus didėjimą įtakoja informacijos dauguma Pakruojo rajono gyventojų susilaikė nuo savo rajono turistinių galimybių vertinimo. sklaidos priemonės – lankstinukai, skrajutės, kalendoriai, knygos, albumai, TV ir radio reportažai ir t.t. Paklausti, kokias turizmo formas savo rajone jie laikytų pagrindinėmis, jie taip pat negalėjo išskirti aiškių prioritetų, tačiau palankiausio įvertinimo sulaukė kultūrinių renginių lankymas – 3,9 balo, Remiantis anketiniu tyrimu, Joniškio rajono gyventojai didžiausias perspektyvas mato kaimo sporto turizmas (3,5 balo), kultūrinis-pažintinis turizmas (3,4 balo). Nagrinėjant lankomiausius turizme ir kultūrinių renginių lankyme Žagarėje. Kaip turizmo objektus, kurie turi galimybes pritraukti Pakruojo rajono turistinius objektus, respondentai išskyrė visuomeninių-kultūrinių renginių svarbą turistus, Joniškio rajono gyventojai įvardijo Žagarės vyšnių šventę, Žagarės dvaro parką, piliakalnius. (4,5 balo), Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus (4,2 balo), vėjo malūnų, buvusių dvaro sodybų Joniškio rajone didžiausią turistinį potencialą, kaip įvertinimo respondentai ir esamas lankytojų lankymą (4,1 balo). Įdomu pastebėti, kad alaus degustacijos bei kiti su alaus gamybos tradicijomis srautas, turi Žagarės apylinkės. susiję renginiai turistų pritraukimo į rajoną kontekste buvo įvertinti tik 3,8 balo. Apibendrinant turimus duomenis, vis dėl to, daugiausiai turistų sulaukia Pakruojo rajono dvaras, ir kaip viena iš Kelmės rajonas. Kelmės rajone yra Kelmės turizmo ir informacijos centras, tačiau pasak vystomų turizmo sričių turėtų būti su alaus gamybos tradicijomis susiję renginiai, kuriuose būtų savivaldybės, daugiau užsiima verslo konsultavimu. Kelmės TVIC lankytojų neregistruoja, statistikos atskleidžiamos savitos Pakruojo krašto tradicijos ir istorija. apie juos nekaupia ir nepateikia. Rajono lankytojų skaičiai pateikti 1.10.1.6 lentelėje surinkus informaciją iš Tytuvėnų regioninio parko, Kelmės krašto muziejaus ir jo filialų, Tytuvėnų bažnyčios ir Radviliškio rajonas. Radviliškio rajone turizmo informacijos centro nėra, informacija apie vienuolyno ansamblio bei M.K. Sarbievijaus kultūros centro Kražiuose. turistų srautus nekaupiama, o turistams informaciją (jei yra besidominčių) teikia savivaldybės darbuotojai. Informaciją apie lankytojus pateikė Daugyvenės kultūros istorijos muziejus – draustinis 1.10.1.6 lentelė. Kelmės rajono turistų srautai (1.10.1.7 lentelė). Objektas 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Kelmės krašto muziejus ir filialai 6200 6840 6740 8260 6850 7690 1.10.1.7 lentelė. Radviliškio rajono lankytojų srautai Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis 3400 3590 4100 7400 8270 11200 Objektas 2008 2009 2010 Kražių kolegija - - - - 2460 3890 Burbiškio dvaras 27317 56609 62235 Tytuvėnų regioninis parkas 11200 12450 10 16900 14900 18200 Kleboniškių kaimo buities muziejus 13986 15920 13663 IŠ VISO 20800 22880 24840 32560 32480 40980 IŠ VISO 41303 72529 75898 Šaltinis: Kelmės rajono savivaldybės administracija. Šaltinis: Radviliškio rajono savivaldybės administracija.

Nagrinėjant Kelmės rajono turistų srautus, matyti, kad turistų srautas nuolat didėja, išskyrus Kaip matyti iš lankytojų skaičiaus, jis nuolat auga, lyginant 2008 m. ir 2010 m. – augimas 2008-2009 metus, kuomet lankytojų skaičius išliko nepakitęs, tačiau 2010 metų duomenimis rajono daugiau nei 83 proc., šis augimas susijęs su organizuojamais renginiais ir gera rinkodara Burbiškio lankytojų skaičius lyginant su 2008 ar 2009 metais padidėjo beveik 21 proc. dvare, nes čia lankytojų skaičius didėja stabiliai ir nuosekliai.

Taip pat matyti, kad lankomiausi objektai Kelmės rajone yra Tytuvėnų regioninis parkas bei Radviliškio rajono gyventojai, kaip ir Pakruojo rajono gyventojai, paklausti kokias turizmo Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Vis daugiau turistų sulaukia Kražių miestelis, kuris turi formas laikytų pagrindinėmis, dauguma taip pat negalėjo išskirti aiškių prioritetų, tačiau palankiausio išskirtinę urbanistinę, kultūrinę, gamtinę ir dvasinę darną. įvertinimo sulaukė kultūrinių renginių lankymas (4,0 balai), sporto turizmas (3,6 balo), kultūrinis- pažintinis turizmas, pramogavimo, poilsio turizmas (3,3 balo). Kaip patraukliausią turizmo objektą Remiantis anketiniu tyrimu, Kelmės rajono respondentai gana aukštais balais vertina įvardino Burbiškio dvarą – 4,6 balo, antroje vietoje – Šeduvos malūnas (4,4 balo). Taip pat palankiai Kelmės dvarą-muziejų, Beržėnų ir Pagryžuvio dvarų ansamblius, vandens trasas (Venta, Dubysa). vertinami ir daugiau nei 4 balus gavo Kleboniškių kaimas-kaimo buities muziejus (4,16 balo) bei Respondentai iš Kelmės rajono didžiausias perspektyvas turistams pritraukti mato poilsio turizmo (4,5 Baisogalos dvaro parko kelias (4 balai). Kitų objektų vertinimai žemesni. Tai sietina su radviliškiečių balo), vandens turizmo (4,3 balo) ir kaimo turizmo (4,3 balo) vystyme. Todėl vertinant kompleksiškai, išskirtu kultūrinių renginių lankymu, kaip galimybe pritraukti turistus. Kelmės rajone didžiausias turizmo potencialo galimybes turi Tytuvėnų ir Kražių apylinkės – vandens trasos, ežerai, kultūriniai objektai, tarptautiniai renginiai, sakralinis turizmas, o keliaujant turistui iš Apibendrinant gautus duomenis, Šiaulių regioną aplanko apie 8,5 proc. turistų visos vienos apylinkės į kitą, būtina nukreipti turistus į Kelmės dvarą-muziejų, Beržėnų ir Pagryžuvio dvarų Lietuvos atžvilgiu, iš kurių beveik 33 procentai apsigyvena Šiaulių regiono apgyvendinimo įstaigose. ansamblius, Užvenčio malūną ir kitus lankomus objektus. Populiariausi turistų tikslai yra draugų ir giminių lankymas (62,00 proc.), laisvalaikis, poilsis (beveik 14 procentų. Šiaulių regiono viešbučiuose daugiausia turistų apsigyveno verslo reikalais – daugiau kaip Pakruojo rajonas. Pakruojo poilsio ir turizmo centro (toliau – TIC) duomenimis Pakruojo 60 procentų. Taip pat galima teigti, kad Šiaulių regiono turizmo informacijos centrai dirba efektyviai, rajone per 2009 m. apsilankė 738 turistai. Pagrindinės kryptys – HAV atrakcija ir ekskursija po Pakruojo nes Šiaulių regionui tenka 8,56 proc. bendro turistų srauto, o lankytojų srauto dalis, kuri apsilanko rajono dvaro sodybą. Per 2010 m. TIC duomenimis Pakruojo rajone apsilankė 2900 asmenys – t.y. 4 Lietuvos turizmo informacijos centruose daugiau nei 11,50 proc.. kartus daugiau negu ankstesniais metais. 2010 m. daugiausia užregistruota vietinių turistų, o užsienio turistai sudaro tik kiek daugiau nei 5 proc. Tačiau TIC duomenys neparodo realaus turistų skaičiaus Atlikus analizę remiantis Lietuvos Statistikos departamento, TIC, TVIC ar savivaldybių Pakruojo rajone, kadangi TIC registruojami tik centre apsilankiusieji asmenys. Todėl šis rodiklis darbuotojų duomenimis didžiausio turistų srauto sulaukia Šiaulių rajonas (Kryžių kalnas) bei Žagarės tik parodo tendenciją, kad Pakruojo rajone turistų skaičius didėja ir Pakruojo rajonas tampa vis regioninis parkas, nemažai turistų sulaukia Radviliškio ir Kelmės rajonai. Žinoma, tikslesnių išvadų patrauklesnis lankytojams. negalima daryti dėl informacijos šaltinių skirtumo (kai kuriuose rajonuose informacija renkama tik tam tikruose turistiniuose objektuose), rinkimo, pateikimo skirtumų, tačiau iš esamų duomenų galima Apklausus Pakruojo rajono gyventojus dėl turizmo formos, kuri turi didžiausią potencialą,

156 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 157 lankytojų srauto sulaukia Šiaulių miestas.

Nagrinėjant pastarųjų 5 metų Statistikos departamento duomenis apie turistų, atvykstančių į Šiaulių apskritį, skaičių, matyti, kad šis rodiklis sparčiai išaugo 2007-2008 metais, tačiau 2009-2010 metais, turistų srautas sumažėjo daugiau nei 25 proc. (1.10.2.1 lentelė).

1.10.2.1 lentelė. Turistų, atvykusių į Šiaulių apskritį, skaičius tūkst. Teritorija 2006 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 2095,7 2504,3 2497,2 2087,1 2141,7 Šiaulių apskritis 166,10 204,6 240,7 179,4 178,2 Šiaulių apskritis, proc. 7,93 8,17 9,64 8,60 8,32 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad sumažėjus turistų srautui Lietuvoje, šis srautas atitinkamai sumažėjo ir Šiaulių apskrityje, tačiau išlaikė pastovią turistų srauto dalį nuo visoje Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičiaus, t.y. apie 8 proc. visų Lietuvą aplankančių turistų. Tačiau lyginant visų apskričių duomenis, Šiaulių regionas sulaukia gerokai mažiau turistų ne tik už Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos apskritį, bet mažiau ir už Utenos ir Alytaus apskritis 2010 metų duomenimis (1.10.2.2 lentelė).

1.10.2.2 lentelė. Turistų skaičius pagal apskritis, tūkst. Teritorija 2006 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 2095,7 2504,3 2497,2 2087,1 2141,7 Alytaus apskritis 178,2 322,8 291,9 236,5 255,3 Kauno apskritis 315,4 357 366,3 335,9 335,7 Klaipėdos apskritis 445,4 790,9 527,8 405,5 455,3 Marijampolės apskritis 91,9 101 114,7 101,7 92,7 Panevėžio apskritis 149,3 117,4 176,2 143,1 141,1 pastebėti bendras tendencijas. Pastebima, kad turistų srautai daugelyje savivaldybių sumažėjo, kaip ir Šiaulių apskritis 166,1 204,6 240,7 179,4 178,2 visoje Lietuvoje, tačiau kai kurie rajonai, kaip Radviliškio ar Kelmės, sugebėjo padidinti turistų srautus Tauragės apskritis 64,1 75,7 83,3 62,5 56,5 dėl kokybiškų kultūrinių renginių, efektyvios informacijos sklaidos. Telšių apskritis 82,2 83,1 102,8 61 70 Utenos apskritis 242,6 201,1 197,8 214 199,8 Išnagrinėjus anketinę apklausą matyti, kad Šiaulių regiono rajonų gyventojai didžiausias Vilniaus apskritis 360,8 400,4 394,9 347,3 357,2 turizmo srities perspektyvas įžvelgia kultūrinių renginių lankyme, sakraliniame turizme, kultūriniame- Šaltinis: LR statistikos departamentas. pažintiniame turizme. Tikėtina, kad tokie duomenys gauti dėl to, kad tai yra žinomiausios ir tradicinės turizmo sritys, o respondentai atliekant telefoninę apklausą, neturėjo laiko labiau įsigilinti Remiantis turistų srautais per pastaruosius 5 metus tiek Šiaulių apskrityje, tiek Lietuvoje, į užduodamų klausimų esmę. Siūloma vystyti ne tik tradicines turizmo sritis, bet ir nuotykių, sporto prognozuojant turistų srautus iki 2016 metų, reikia atsižvelgti į esamą ekonominę situaciją, verslo turizmo kryptis, alaus degustacijas, kitus su alaus gamyba susijusius renginius bei kitas pramogas, plėtrą, numatomus įgyvendinti projektus, susijusius su turizmo infrastruktūra, organizuojamus ir kurių metu atskleidžiamas krašto autentiškumas, savitumas, sudaroma galimybė turistams stebėti ir numatomus renginius Šiaulių regione. išbandyti kiekvienam rajonui būdingus tradicinius amatus. 1.10.2.3 lentelėje pateikiami prognostiniai turistų srautai. 1.10.2. Turistų rinkų vertinimas bei turistų srauto kitimo prognozė laikotarpiui iki 2016 metų

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Šiaulių apskrityje 2010 m. gyveno 341687 gyventojai, per 2010 m. apskritį aplankė 178200 turistų, 1000-iui apskrities gyventojų vidutiniškai teko 522 turistų. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių kiekviename rajone ir 1000-iui apskrities gyventojų tenkantį vidutinį 522 lankytojų skaičių, daroma prielaida, kad Akmenės rajoną vidutiniškai aplankė 13900 lankytojų, Joniškio rajoną – 15300 lankytojų, Kelmės rajoną – 19200 lankytojų, Pakruojo rajoną –13900 lankytojų, Radviliškio rajoną – 24800 lankytojų, Šiaulių miestą – 65400 lankytojų, Šiaulių rajoną – 25700 lankytojų. Tačiau dėl turizmo sektoriaus išplėtojimo netolygumo, vis dėl to didžiausio

158 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 159 1.10.2.3 lentelė. Prognostiniai turistų srautai Šiaulių apskrityje Lankytojų Augimas, Lankytojų Metai skaičius, Priežastys Augimas, proc. Metai skaičius, Priežastys tūkst.. proc. tūkst.. • Didėjantys turistų srautai dėl populiarėjančių regiono švenčių 2011 m. 15 proc. 204,9 Numatomas turistų srauto didėjimas 15 proc. dėl šių priežasčių: ir renginių (Žagarės vyšnių festivalis, tarptautinis Tytuvėnų vasaros • Europos vyrų krepšinio čempionatas, grupės varžybos vyks festivalis, Kražių festivalis, tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos Šiauliuose; vasaros festivalis, tarptautinis velykinis muzikos festivalis ,,Resurexit“ • Didėjantys turistų srautai Radviliškio, Kelmės, Joniškio rajonuose (Prisikėlimas), tarptautinis folkloro konkursas-festivalis ,,Saulės žiedas“, dėl reikšmingų įgyvendintų projektų turizmo sektoriaus srityje Pakruojo dvare vykstantys renginiai, Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio (lankytojų centro įkūrimas Tytuvėnuose, Kelmės dvaro sodybos svirno dvaro parke ir kt. renginiai bei tradicinės šventės. restauravimas ir pritaikymas muziejinei, kultūrinei ir švietimo paskirčiai, 2014 m. 10 proc. 285,2 Numatomas turistų srauto didėjimas 10 proc. dėl šių priežasčių: Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinio, mokomojo ir poilsio tako įrengimas, • Didėjantys turistų srautai dėl reikšmingų įgyvendintų projektų Žaliūkių malūnas ir kt. ir remiantis pateikta informacija 1.10.1. skyriuje). turizmo sektoriaus srityje – Jurakalnio geologinio - pažintinio tako • Didėjantys turistų srautai dėl populiarėjančių regiono švenčių įrengimas Akmenės rajono Papilės seniūnijoje, Tytuvėnų bernardinų ir renginių (Žagarės vyšnių festivalis, tarptautinis Tytuvėnų vasaros bažnyčios ir vienuolyno ansamblio tvenkinio sutvarkymas ir pritaikymas festivalis, Kražių festivalis, tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos poilsiui ir rekreacijai, Kražantės upės slėnio Kelmės mieste pritaikymas vasaros festivalis, tarptautinis velykinis muzikos festivalis ,,Resurexit“ rekreacijai ir turizmui, Šaukėnų parko pritaikymas rekreacijai ir turizmo (Prisikėlimas), tarptautinis folkloro konkursas-festivalis ,,Saulės žiedas“, reikmėms, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio teritorijos Pakruojo dvare vykstantys renginiai, Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio sutvarkymo darbai, Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies sutvarkymas dvaro parke ir kt. renginiai bei tradicinės šventės. ir pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms, ekologinio ir pažintinio 2012 m. 15 proc. 235,7 Numatomas turistų srauto didėjimas 10 proc. dėl šių priežasčių: turizmo infrastruktūros plėtra Tytuvėnų regioniniame parke, poilsiavietės • TAFISA sporto žaidynės „Šiauliai 2012“, kiti sportiniai renginiai; prie Giliaus ežero sutvarkymas, viešojo transporto infrastruktūros • Didėjantys turistų srautai dėl reikšmingų įgyvendintų projektų modernizavimas Šiaulių mieste (dviračių takai ir stotelių įvažos bei turizmo sektoriaus srityje – Žagarės regioninio parko įvykdyti paviljonai), Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas, Talkšos ežero šiaurinės projektai (Žagarės dvaro parko tvarkymo projekto parengimas, dalies valymas ir prieigų sutvarkymas, Pakruojo dvaro sodybos ir Žagarės atodangos tvarkymo darbai, kultūros paveldo objektų dolomito telkinio „Petrašiūnai-II“ dalinis pritaikymas turizmui; sutvarkymas ir pritaikymas lankymui, sporto aikštyno ŽRP rekreacinėje • Didėjantys turistų srautai dėl populiarėjančių regiono švenčių ir zonoje įrengimas), Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimas renginių. turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonuose, Tytuvėnų bernardinų 2015 m. 5 proc. 299,4 Numatomas turistų srauto didėjimas 5 proc. kasmet dėl šių priežasčių: vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms, Užvenčio • Dėl bendro Šiaulių regiono patrauklumo turizmo srityje, kurį muziejaus restauravimas ir jo pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms, įtakoja pakankamai gerai išvystyta turizmo infrastruktūra; Daugyvenės kraštovaizdžio draustinio kultūros pažintinio turizmo • Dėl vystomos bendros turizmo politikos regione, glaudaus infrastruktūros plėtra ir pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams, bendradarbiavimo viešajam ir privačiam turizmo sektoriui. Radviliškio rajono savivaldybės Kleboniškių kaimo vėjo malūno • Dėl unikalių, tradicinių regiono švenčių, renginių. pritaikymas ir tvarkybos darbai, viešosios turizmo infrastruktūros Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. plėtra prie Šiaulių miesto esančių vandens telkinių, siekiant sukurti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas ir tinkamai naudoti gamtos išteklius ,viešosios infrastruktūros sukūrimas prie Pakumulšių tvenkinio Šiaulių rajone. • Didėjantys turistų srautai dėl populiarėjančių regiono švenčių ir renginių (Žagarės vyšnių festivalis, tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis, Kražių festivalis, tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis, tarptautinis velykinis muzikos festivalis ,,Resurexit“ (Prisikėlimas), tarptautinis folkloro konkursas-festivalis ,,Saulės žiedas“, Pakruojo dvare vykstantys renginiai, Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvaro parke ir kt. renginiai bei tradicinės šventės. 2013 m 10 proc. 259,2 Numatomas turistų srauto didėjimas 10 proc. dėl šių priežasčių: • Didėjantys turistų srautai dėl reikšmingų įgyvendintų projektų turizmo sektoriaus srityje – viešosios turizmo infrastruktūros įrengimas Joniškio miesto poilsio zonoje „Sidabra“, Ventos slėnio teritorijos pritaikymas turizmo reikmėms, Kuršėnų dvaro teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas turizmo poreikiams, Paragių dvaro tvarkyba ir jo pritaikymas turizmo reikmėms.

160 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 161 ekonominės padėties, gali sumažėti savivaldybės biudžetas bei išlaidos turizmo sektoriui.

Šią riziką galima sumažinti stiprinant bendradarbiavimo ryšius tarp viešojo ir privataus sektoriaus, siekiant pritraukti didesnes privataus kapitalo lėšas. Rizika taip pat gali būti mažinama stebint įgyvendinamiems sprendiniams įtakos turinčių Lietuvos strateginių dokumentų, įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus bei užtikrinant, kad planuojami sprendiniai atitiktų šių dokumentų nuostatas. Riziką taip pat galima sumažinti inicijuojant daugiau ES paramos projektų ir aktyviai juose dalyvaujant.

Kitas finansinės rizikos apsektas – dėl įvairių priežasčių galinti išaugti investicijų vertė. Tai gali sąlygoti infliacija, minimalaus darbo užmokesčio, mokesčių kilimas bei kiti makroekonominiai veiksniai. Ekonominio pakilimo metais gana sparčiai augusios statybų darbų ir įvairių paslaugų kainos paskutiniais metais įgavo priešingas tendencijas – pradėjo mažėti ar stabilizavosi. Tačiau šiuo metu statybos darbų ir medžiagų kainos vėl pradėjo didėti, todėl prognozuojant investicijų vertę būsimais laikotarpiais reikia itin atidžiai įvertinti kainų kitimo tendencijas. 1.11. Investavimo rizikos analizė ir įvertinimas Šią riziką įmanoma sumažinti tik detaliai planuojant kiekvieno konkretaus sprendinio biudžetus (atlikus tiekėjų apklausas, sudarius tikslias sąmatas, techninius projektus, sekant kainų augimus / kritimus), parengiant reikalingus techninius projektus ir organizuojant viešuosius pirkimus. Planuojamų turizmo plėtros sprendinių įgyvendinimą gali įtakoti įvairūs vidaus ir išorės aplinkos rizikos faktoriai. Visiškai rizikos išvengti neįmanoma, todėl būtina ją identifikuoti ir, jei Technologinė rizika. Technologinę sprendinių įgyvendinimo riziką sudaro rangos darbų įmanoma, numatyti atitinkamas rizikos mažinimo priemones. Toliau pateikiamos galimos rizikos, jų ir kitų paslaugų sudėtingumas bei atlikimas laiku. Norint sumažinti šią riziką, reikia pasirinkti apibūdinimas ir numatomos rizikos mažinimo priemonės. kompetentingus ir aukštos kvalifikacijos specialistus šiems darbams atlikti ir paslaugoms teikti. Vykdant viešuosius pirkimus, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tiekėjų patirčiai panašiuose Politinė rizika. Politinė rizika yra suprantama, kaip politinių veiksnių įtaka: mokesčių sistemos, projektuose. Atliekamų darbų kokybės reikalavimai turėtų būti nustatyti sutartyse, už kurių nesilaikymą numatytos sankcijos. Sutartyse turėtų būti numatytas darbų planas, pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams. Taip pat numatomos draudimo sąlygos ir išlaidos draudimo paslaugoms. vidaus politikos reguliavimo pokyčiai, šalies nestabilumas, įstatymų pasikeitimai ir pan. Šiuo atveju politinė rizika vienodai veikia visus rinkos dalyvius, tačiau turizmo sektoriui ji yra minimali. Turizmas Aplinkosauginė rizika. Aplinkosauginė sprendinių įgyvendinimo rizika yra galimas laikomas prioritetine ir plėtotina Lietuvos ekonomikos sritimi, rengiama ir yra patvirtinta daugybė sprendinių neigiamas poveikis aplinkai. Siekiant eliminuoti šią riziką, kai tai privaloma, būtina atlikti įstatymų, strategijų, koncepcijų ir kt. strateginių dokumentų, kurie reglamentuoja turizmo sektoriaus poveikio aplinkai vertinimą, numatant poveikio aplinkai išvengimo ar mažinimo priemones. veiklą ir plėtrą, rengiami nauji įstatymai ir teisės aktai, galintys palengvinti šio sektoriaus spartesnę ir Socialinė rizika. Socialinė–ekonominė rizika siejama su mažesniu nei planuojama turistų efektyvesnę plėtrą. srauto padidėjimu. Turizmo paslaugos priskiriamos ne pirmojo būtinumo paslaugoms. Pastaraisiais Šią riziką galima sumažinti stebint įgyvendinamiems sprendiniams įtakos turinčių Lietuvos metais Lietuvoje augo tiek vietinio, tiek užsienio turistų srautai, tačiau prasidėjusi pasaulinė strateginių dokumentų, įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus bei užtikrinant, kad planuojami ekonominė krizė privertė gyventojus efektyviau planuoti savo išlaidas atsisakant ne pirmo būtinumo sprendiniai, atitiktų šių dokumentų nuostatas. Pasireiškus politinės rizikos veiksniams, jų įtaką prekių ir paslaugų. Šią riziką tikimasi sumažinti turistams siūlant turizmo paslaugas mažesnėmis nei turizmo plėtrai taip pat mažins Šiaulių regiono savivaldybių administracijų ir politikų lankstumas ir aplinkinėse apskrityse kainomis. Tam tikslui reikia nuolat analizuoti rinkos pokyčius, kaimyninių sugebėjimas adekvačiai įvertinti pokyčius bei greitai prie jų prisitaikyti. regionų atitinkamų paslaugų rinkodarą ir kainodarą. Didesnius turistų srautus pritraukti padės sukurta įvairi turizmo infrastruktūra, plati turizmo paslaugų ir pramogų pasiūla. Kitas šios rizikos aspektas – neigiamas regiono savivaldybių politikų ir administracijų požiūris į bendros visos regiono turizmo politikos formavimą. Ši rizika gali pasireikšti tuo, kad kiekviena Taip pat socialinė rizika siejama su galimu neigiamu gyventojų požiūriu į savivaldybės atskira savivaldybė ir toliau vykdys turizmo politiką, orientuotą tik į savo rajono turizmo plėtrą, siūlomus ir įgyvendinamus sprendinius. Norint sumažinti šią riziką, reikia tinkamai informuoti neatsižvelgiant į viso regiono kontekstą. Šią riziką bus galima sumažinti įkūrus bendradarbiavimą visuomenę apie numatytus sprendinius ir jų teikiamą naudą. Tuo tikslu būtina vykdyti viešinimo koordinuojančią instituciją, kurios pagrindinis tikslas bus formuoti, prižiūrėti ir įgyvendinti bendrą viso veiklas: rengti visuomenei informacinius pranešimus spaudoje, internete, radijuje bei televizijoje, regiono turizmo politiką. stiprinti bendradarbiavimą su rajono bendruomeninėmis organizacijomis ir pan.

Finansinė rizika. Ši rizika gali būti kelių rūšių: išaugusi investicijų vertė bei finansavimo Kitas socialinės rizikos aspektas – galimas kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių trūkumas. trūkumas. Finansinė sprendinių įgyvendinimo rizika yra viena didžiausių ir susijusi su finansavimo Egzistuoja rizika, kad kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių trūkumas turizmo sektoriuje (tiek viešajame, šaltiniais. Jeigu turizmo plėtros sprendiniams įgyvendinti bus skiriamas mažesnis finansavimas, tokiu tiek privačiame sektoriuje) gali neigiamai sąlygoti Šiaulių regiono turizmo plėtrą. Siekiant išvengti atveju iškils grėsmė, kad nebus pasiekti visi numatomi rezultatai. Taip pat, dėl prastėjančios šalies šios rizikos, būtina didesnį dėmesį skirti naujų darbuotojų kvalifikacijai ir darbo patirčiai, regiono

162 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 163 žmogiškųjų išteklių plėtrai. Tam būtinas glaudus savivaldybių tarpusavio, verslo ir profesinio rengimo skatina reklamą plėsti. Tinkama reklama – veiksmingas instrumentas turizmo sektoriaus rinkodaros bei aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimas. veiklai įgyvendinti, siekiant paskleisti informaciją klientams, keisti jų elgesį ir atkreipti dėmesį į siūlomą produktą, sukurti gerą įvaizdį.

1.12. Esamos turizmo informacijos ir rinkodaros veiklos analizė ir 1.12.1.1.1 lentelė. Pagrindiniai reklamos būdai ir reklamos platinimo priemonių klasifikacija įvertinimas Reklamos būdai ir Privalumai Trūkumai priemonės Turizmo informacijos rinkodaros veiksmai ir sprendimai priklauso nuo rajono verslo Reklama spaudoje: Lankstumas, platus aprėpimas, didelis Nepakankamas operatyvumas, orientacijos. Tinkamas turizmo informacijos pateikimas skatina atvykstančiųjų turistų srautų didėjimą, -- Laikraščiai; pasitikėjimas informacija. trumpalaikiškumas, palyginti o taip pat ir ilgiau pasilikti vietovėje bei naudotis joje teikiamomis paslaugomis. Lietuvoje turizmo -- Žurnalai. didelė kaina. informacijos paslaugas teikia: gidai ir kelionių vadovai; turizmo informacijos centrai bei savivaldybių Išspausdinta reklama: Didelis patrauklumas, plačios galimybės Didelis darbo imlumas, palyginti paskirti atsakingi asmenys. -- Prospektai, katalogai; paskleisti idėjas per menines komunikacijos didelė pagaminimo kaina, -- Žinynai; priemones, ilgalaikis naudojimas, menkavertis įvaizdis, platinimo potencialios galimybės aprėpti skaitytojų sunkumai. Lankytinų vietų populiarinimas ir paklausa stipriai priklauso nuo turizmo infrastruktūros -- Brošiūros, bukletai, elementų pritaikymo rinkodaroje. Tinkamas jų panaudojimas suteikia daug naudingos informacijos auditoriją. Šiuos reklaminius leidinius plakatai, reklaminiai prasminga platinti turizmo agentūrose, turistams, taip prisidedant prie jų nuomonės, o kartu ir turistinių vietų įvaizdžio sukūrimo. Siekiant lapeliai, kalendoriai; turizmo informacijos centruose, turizmo informacijos teikimo efektyvumo, būtina užtikrinti bendradarbiavimą ir informacijos mainus -- Informaciniai laiškai ir viešbučiuose ir kitose rekreacijos bei tarp turizmo informacijos teikėjų, veiklą vykdančių tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. pan. turizmo įstaigose, kurios tiesiogiai bendrauja su vietiniais ir užsienio turistais. Tenkinant vartotojų poreikius, kartu puoselėjant visuomenės interesus (aplinkosaugą, Reklama per komunikacijos Masinės auditorijos aprėpimas, operatyvus Nėra reklaminių pranešimų kultūros paveldo išsaugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir t.t.), kuriamas komunikacinis procesas ir priemones: išleidimas į eterį, galimybė pasirinkti pasirinkimo galimybės, jis valdomas pasitelkus keturias rinkodaros elemento rėmimo veiksmų rūšis: reklamą, asmeninį -- Radijas; išleidimo laiką, plati auditorija, veiksmingas trumpalaikis poveikis, poveikis įjungiant garso, judesio ir vaizdo brangumas. pardavimą, pardavimų skatinimą, ryšių su visuomene palaikymą / populiarinimą. Kiekvienam rėmimo -- Televizija. elementui būdingi saviti bruožai, tačiau visi jie nukreipti į vieną tikslą – marketingo koncepcijos sistemas. realizavimą. Teisingai suderinus ir panaudojus 4 rėmimo elementus, garantuojama sėkminga turizmo Reklama tiesiogiai paštu: Turi asmenišką poveikį apibrėžtam Sukelia ne tik susidomėjimą bet vartotojų segmentui, sudaro sąlygas ir kategorišką nepaisymą. Skirta veikla rinkoje. -- (telefonas, faksas, el. paštas) individualiai kreiptis ir tikėtis užsimezgančio siauram vartotojų būriui. Brangu, ryšio. Perduoda smulkią informaciją jeigu siekiama dažnai parduoti, -- Tiesiogiai išspausdintos reikiamu laiku. neefektyvus būdas kuriant 1.12.1. Šiaulių regiono rinkodara medžiagos įmonės įvaizdį. išsiuntinėjimas; Siekiant padidinti turistų srautus Šiaulių regione, pagerinti turizmo sektoriaus įvaizdį, būtina -- Tiesiogiai vaizdo kasečių suformuoti ir įgyvendinti Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programą. Šios programos išsiuntinėjimas ir pan. suformavimui ir įgyvendinimui būtina speciali organizacija ar tam paskirta atsakinga grupė, kurioje Išorinė reklama: Lankstumas ir operatyvumas, didelis Nėra auditorijos pasirinkimo pakartotinai užsimezgančių ryšių galimybės, dažnai ribotos būtų aiškiai pasidalinta veiklos funkcijomis ir atsakomybe, užtikrinta partnerystė tarp verslo ir vietos -- Didelių / mažų matmenų plakatai; dažnumas, silpna konkurencija. meninės ypatybės ir pateikimo valdžios institucijų. galimybės. -- Šviečianti reklama; Taip pat pabrėžiama, kad Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos -- Stendai; veikla turėtų būti vykdoma tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos lygmenimis. Esminis -- Reklama ant transporto organizacijos veikimo principas – partnerystės tarp suinteresuotųjų šalių užtikrinimas. Pagrindinis priemonių ir pan. veiklos uždavinys – Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos formavimas ir Kino (vaizdo) reklama: Veiksmingas poveikis auditorijai, aukštas Nepakankamas gamybos įgyvendinimas. -- Kino filmai; atrankos lygis žiūrovų specializuotų operatyvumas, palyginti didelė -- Skaidrės. peržiūru metu, galimybė nedelsiant kaina, sunkumai organizuojant Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos tikslai turi būti įgyvendinami užmegzti ryšius. tikslines peržiūros grupes. tenkinant turistų poreikius, kartu puoselėjant visuomenės interesus: aplinkosaugą, kultūros paveldo Reklama pardavimų vietose: Didelė veiksminga, priemonė padedanti Palyginti didelė kaina platinant išsaugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir t.t. Rinkodaroje komunikacinis procesas kuriamas ir valdomas -- Reklaminiai suvenyrai; stiprėti dalykiniams ryšiams, daugkartinis masiškai, riboti reklaminio naudojimas. sumanymo būdai. pasitelkus 4 rinkodaros rėmimo veiksmų rūšis: reklamą, asmeninį pardavimą, pardavimų skatinimą ir -- Vitrinos; ryšių su visuomene palaikymą ir populiarinimą. -- Iškabos, dėmesį patraukiantys užrašai; -- Darbuotojų apranga; 1.12.1.1. Reklama -- Pakuotė. Šaltinis: „Turizmo marketingas“, Irena Svetikienė, 2002 m. Reklamą galima traktuoti kaip savarankišką verslą, kurio šaltiniai, vadinamos priemonės,

164 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 165 Reklamos svarba turizmo versle: Svetainės savybės ir nuorodos Informacija Galimybė Pirma, reklama pateikia informaciją pirkėjams. Visuomenė supažindinama su nauju produktu, apie Papildoma Informacija Aiški Informacija bendrauti su Naujienos, naujų kelionių ypatybėmis ir kitais potencialiais plėtojimo laimėjimais. siūlomus informacija Svetainė bent viena nuoroda apie potencialiais akcijos, turizmo potencialiems užsienio į turizmo projektinę lankytojais: renginių produktus verslo Antra, reklama sustiprina bendradarbiavimo sėkmę su vartotoju ir skatina jų pasitikėjimą. kalba informaciją veiklą forumai, katalogas ir partneriams Kuriama reklama didina patirtį. diskusijos paslaugas Trečia, reklama visų pirma veikia tuos, kurie ją remia. Jei vartotojus nuolat veikia reklama, http://turizmas.w3.lt + + - + - - + sužadinamas jų smalsumas ir įgyjama rėmėjų. Jei pirmas svečias patiria malonumą, kito rėmimo www.kamanos.lt - + + + - - + http://www. + + - + - - + sėkmė garantuota. ventosparkas.lt Apie Joniškio r. Ketvirta, reklama sukuria turizmo paslaugų įvaizdį. Reklama ne visada turi skatinti įsigyti http://jvic.lt/lt/ + + + + + - + specifinį produktą ar paslaugą, taip pat galima siekti kurti ar stiprinti vartotojams įmonės įvaizdį. turizmas/joniskio_ Žodžiai ar frazės dažnai padeda kurti šį įvaizdį. krastas http://www.joniskis. + + + + + - + 1.12.1.2. Elektroninė rinkodara lt http://www. + + - + - - + vysniufestivalis.lt/ Populiariausia elektroninės rinkodaros priemonė yra internetinė svetainė. Ji suteikia http://zagaresrp. + + - + - - + galimybę suformuoti gerą įvaizdį, informuoti lankytojus apie vietovėje siūlomus potencialius turizmo am.lt/VI/index.php produktus, pateikti papildomą su turizmu susijusią informaciją. Apie Kelmės r. http://www. - + + + - - + Vieningos, specializuotos viso Šiaulių regiono turizmo sektoriaus galimybes kelmevic.lt/ reprezentuojančios internetinės svetainės šiuo metu nėra. 1.12.1.2.1 lentelėje pateikiami Šiaulių http://www.kraziai.lt/ + + - + - - + regiono rajonų turizmo sektorių reprezentuojančių internetinių svetainių analizės duomenys. http://www. - + - + - - - tytuvenai.eu/lt 1.12.1.2.1 lentelė. Internetinių svetainių, reprezentuojančių Šiaulių regiono savivaldybių turizmo www.Kurtuva.lt + + - + - - + sektoriaus galimybes, analizė www. + - + + - - + kelmesmuziejus.lt Svetainės savybės ir nuorodos www.trp.lt + + - + - - + Informacija Galimybė http://www.kelme.lt/ + + + + + - + apie Papildoma Informacija Aiški Informacija bendrauti su Naujienos, Apie Pakruojo r. siūlomus informacija Svetainė bent viena nuoroda apie potencialiais akcijos, www.pakruojis.lt + + + + + - + turizmo potencialiems užsienio į turizmo projektinę lankytojais: renginių produktus verslo www.pakruojistic.lt - + - + - - + kalba informaciją veiklą forumai, katalogas ir partneriams diskusijos www.pakruojo- - + - + + - - paslaugas dvaras.lt Apie Šiaulių m. ir r. sav. Apie Radviliškio r. www.siauliai.lt + + + + + - + www.radviliskis.lt + + + - - - + www.siauliair-vic.lt - - + + - - - Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. www.siauliai-r.sav.lt + + + + + + + http://www. - - - + - - - Pažymėtina, jog daugiau kaip 20 internetinių svetainių reprezentuoja Šiaulių regiono pailsekime.lt/Kaimo- turizmo sektoriaus galimybes. Pateikiama informacija keliomis užsienio kalbomis, kas užsienio šalių turizmas-sodybos/ lankytojams daro ją patrauklia. Visos internetinės svetainės pateikia pagrindinę turizmo informaciją, Siauliu-apskritis/ Siauliu-r/ t.y. informaciją apie siūlomus turizmo produktus bei naujienas, kuri galėtų būti išsamesnė, paįvairinta http://tic.siauliai.lt/ + + - + - - + nuotraukomis, klientų, svečių atsiliepimais. Taip pat internetinių Šiaulių regiono svetainių patrauklumą http://www. + - - + - - + didintų ir įdiegtos virtualios kelionės po lankytinus objektus, vietų rezervavimo paslaugos bei kryziukalnas.lt/ galimybė pasiklausyti liaudies muzikos, menančios krašto etninį paveldą. http://www. + + - + - - + siauliurajonas.lt/ Internetinėse svetainėse neišnaudojamos galimybės potencialių verslo partnerių pritraukimui Apie Akmenės r. bei bendravimui su svetainių lankytojais (grįžtamojo ryšio užtikrinimas). Nėra forumų, diskusijų, kur www.akmene.lt + + + + + - + svetainių lankytojai laisvai galėtų reikšti savo nuomonę, teikti idėjas ir pasiūlymus regiono turizmo tobulinimui ir plėtrai skatinti.

166 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 167 1.12.1.3.1 lentelė. Turizmo informacijos centrai TIC/TVIC Aprašymas Šiaulių rajono Nuo 2008 metų TVIC pradėtos teikti turizmo paslaugos. Centras renka, kaupia ir turizmo ir verslo turistams bei Šiaulių rajono svečiams nemokamai teikia informaciją apie rajone teikiamas informacijos turizmo paslaugas, lankytinas Šiaulių rajono savivaldybės vietoves ir objektus, taip centras pat skleidžia informaciją apie Šiaulių rajoną, rengia, leidžia ir platina informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus, vietoves. Šiaulių rajono TVIC organizuoja informacijos ir viešinimo renginius, kurių metu viešinami sėkmingi verslo pavyzdžiai, dalyvavimai įvairiose tarptautinėse parodose, konferencijose, seminaruose. 2010 metais suorganizuota 12 verslo informacijos sklaidos renginių. Pažymėtina, kad šis TVIC įsikūręs prie Kryžių kalno, o dar vienas yra Kuršėnuose – Basanavičiaus g. 7. Šiaulių rajone esantis Kurtuvėnų regioninis parkas vysto stiprią rinkodarą. Į Kurtuvėnų regioninio parko uždavinius įeina turizmo informacijos teikimas, kelionių organizavimas ir pan., jis teikia lankytojų aptarnavimo (informacijos) paslaugas įvairiomis priemonėmis. Viešoji įstaiga Centro veiklos tikslas yra rinkti, kaupti ir turistams bei Šiaulių miesto svečiams Šiaulių turizmo teikti informaciją apie siūlomas turizmo paslaugas, lankytinas Šiaulių vietoves ir informacijos objektus, taip pat skleisti informaciją apie Šiaulius. Centras pardavinėja turistinius centras leidinius, atvirukus, knygas, pašto ženklus, marškinėlius, suvenyrus su Šiaulių, Kryžių kalno, Lietuvos atributika, keltų bilietus. Akmenės rajonas Akmenės rajone nėra turizmo (ir verslo) informacijos centro. Visa su turizmu susijusi informacija pateikiama savivaldybės kultūros skyriuje. Taip pat informacijos sklaidą vykdo esantys kultūros įstaigų darbuotojai: Simono Daukanto memorialinio muziejaus ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai, Ventos regioninio parko direkcija. VšĮ Joniškio Centras renka ir skleidžia informaciją apie rajono turistinius objektus, rengia ir viešina turizmo ir verslo turistinius maršrutus, apimančius įdomiausias turistines vietoves, viešina informaciją informacijos apie rajone vykstančius vietinius, respublikinius ir tarptautinius renginius. Viena iš centro centras funkcijų – rengti ir įgyvendinti projektus, skatinančius tradicinių amatų gaivinimą ir puoselėjimą. Viešoji įstaiga Centro tikslas – rinkti, kaupti ir turistams bei Kelmės rajono svečiams nemokamai teikti Kelmės turizmo ir informaciją apie teikiamas turizmo paslaugas, lankytinas Kelmės savivaldybės vietoves ir Daugumos paminėtų internetinių svetainių apipavidalinimas paprastas, nepasižymi išskirtiniu verslo informacijos objektus, skleisti informaciją apie Kelmės rajoną, rengti, leisti ir platinti informacinius bei dizainu (internetinis puslapis yra statiškas, nėra akiai patrauklių judančių elementų). Mažai kur centras kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves. interneto puslapiuose pateikiama informacija yra išversta į daugiau kaip dvi užsienio kalbas. Galima Viešoji įstaiga Įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. teigti, kad internetinės rinkodaros galimybės nėra išnaudojamos optimaliai ir internetinė informacija Pakruojo poilsio ir Pagrindiniai Centro veiklos tikslai: plėtoti Pakruojo rajono turizmą, kaupti ir skleisti yra orientuota į vienadienius vietinius turistus, kurie informaciją apie turizmo objektus gali gauti iš turizmo centras turizmo informaciją, reprezentuoti Pakruojo rajoną, rajono įžymias vietas bei kultūros paminklus. Centre galima įsigyti turistinių leidinių, atvirukų, marškinėlių, suvenyrų su Pakruojo giminių arba draugų. miesto, Pakruojo dvaro sodybos bei Lietuvos atributika. Kitos teikiamos centro paslaugos: gido, kelionių vadovo, maršrutų sudarymo, turistinio inventoriaus nuoma. Negausi Šiaulių regiono internetinėse svetainėse pateikiama informacija apie turizmo Radviliškio rajonas Viešoji įstaiga Radviliškio turizmo informacinis centras Radviliškio rajone uždarytas, todėl produktus ir paslaugas gali lemti mažą turistinį susidomėjimą regionu. Didžiąją dalį informacijos turistams, atvykusiems į rajoną, išsami informacija, sukoncentruota į vieną vietą, nėra galima rasti pagrindiniuose Lietuvos turizmo portaluose. Tokiu būdu šias svetaines gali pasiekti ir jų prieinama. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės internetinio tinklalapio skyriuje paslaugomis pasinaudoti didesnis turistų srautas. Taip pat Šiaulių regionui pravartu būtų sukurti ir „Turizmas“ skiltyje informacija nepateikiama. Už visą su turizmu susijusią informaciją, palaikyti specializuotą bendrą regiono turizmo galimybes reprezentuojančią internetinę svetainę informacinių leidinių platinimą atsakingas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos lietuvių ir užsienio šalių kalbomis. architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas. Šaltinis: Šiaulių regiono savivaldybių, Turizmo informacijos centrų bei lankytojų centrų interneto svetainės duomenys.

1.12.1.3. Leidyba Dažniausiai naudojama turizmo reklamos priemonė – spausdintinė reklama. Turizmo informacijos centrai, savivaldybių administracijos ir kitos įstaigos rengia ir leidžia įvairius lankstinukus, Leidybos priemonės įgalina susipažinti su vietovės ypatybėmis, turizmo traukos objektais brošiūras, žemėlapius, kuriuose pateikiama turistui aktuali informacija – objektai, jų aprašymai, bei produktais. Šiaulių regione spausdintinių leidinių, filmų ir t.t. leidyba užsiima vietos savivaldybių maršrutai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos bei kt. Žemiau esančioje 1.2.1.3.2. lentelėje administracijos, turizmo informacijos teikėjai (TIC, TVIC). Šie leidiniai – tai lankstinukai, skrajutės, pateikiama informacija apie Šiaulių regiono savivaldybių spausdintinę reklamą. brošiūros, žemėlapiai, turistiniai gidai ir t.t.

168 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 169 1.12.1.3.2 lentelė. Spausdinta reklama Šiaulių regione turizmui – vandens ir dviračių trasoms, paplūdimiams. Šiaulių miestas 2. Parengti ir išleisti leidiniai lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Tai labai aktualu turistams iš užsienio, 1. Dėl itin nepalankios finansinės situacijos 2009 m. nebuvo išleistas nei vienas leidinys, tačiau Šiaulių kurie atvyksta į Kelmės rajoną. Jie platinami po Lietuvos bei užsienio turizmo informacijos centrus. turizmo informacijos centras aktyviai išnaudoja elektroninės rinkodaros priemones, pvz. interneto Pakruojo rajonas svetainėje www.siauliai.lt/tic buvo patalpinti elektroniniai turizmo informacijos leidiniai, žemėlapiai, 1. Pakruojo rajono savivaldybės ir Viešosios įstaigos Pakruojo poilsio ir turizmo centro išleisti leidiniai yra sukurta miesto fotografijų bei vaizdo įrašų galerija. ganėtinai aukštos kokybės. Didžioji dalis leidinių yra pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių 2. Informaciniai lankstinukai apie Šiaulių miestą. „Šiauliai – gražiausios miesto vietos”, kurie išleisti anglų, rusų kalbomis, tai yra aktualu užsienio turistams, kurie atvyksta į Pakruojo rajoną. ir lietuvių kalbomis, be to jų galima atsisiųsti ir PDF formatu. Radviliškio rajonas 3. Lankstinukai „11 objektų Šiauliuose“, „Kur apsistoti Šiaulių krašte“, „Piligrimų kelias“ – išleisti PDF formatu 1. VIVATTUR 2011 ir BALLTOUR 2011 parodų metu buvo dalinama informacinė medžiaga apie Radviliškio lietuvių, anglų, rusų, lenkų, vokiečių, latvių, prancūzų kalbomis. rajoną – skrajutė su žemėlapiu. Išleistame lankstinuke-žemėlapyje „Radviliškio rajonas“ pateiktas 4. 2012 TAFISA informacinis leidinys, kuriame galima apžvelgti Šiaulių miestą, peržiūrėti fotografijų bei įrašų detalus Radviliškio rajono žemėlapis, sutartiniais ženklais paženklinti lankytini turizmo objektai, pažymėtos galeriją, video apie Šiaulius. Šis leidinys pateikiamas Šiaulių turizmo informacinio centro internetinėje svetainėje. teikiamos paslaugos, viešbučiai, maitinimo įstaigos kviečiančios jas aplankyti. Lankstinukas-žemėlapis išleistas Šiaulių rajonas lietuvių kalba su vertimu į anglų ir rusų kalbas. Leidinio tiražas – 3000 vnt., pakartotinas tiražas – 5000 vnt. 1. Kurtuvėnų regioninio parko spalvotas bukletas-schema (lietuvių, anglų kalbomis); Dviračių tako Šaltinis. Šiaulių regiono savivaldybių, Turizmo informacijos centrų bei lankytojų centrų interneto svetainės duomenys. lankstinukas, paslaugų lankstinukai: „Žygiai su žirgais“, „Jojimo stovykla“, „Pagauk Kurtuvėnų karpį“, „Poilsis Spausdintoje reklamoje pateikiama išsami informacija apie turizmo produktą. Šią spausdintą su žirgais“, „Susitaupyk atostogoms“, „Poilsis Kurtuvėnuose 2005“. medžiagą turistas gali parsinešti namo ar parsigabenti į savo šalį, tačiau tuo pačiu ši rinkodaros 2. Informacija apie Kurtuvėnų regioninį parką informaciniuose kataloguose; Ekskursijų informaciniai lapai 2 priemonė yra nepakankamai efektyvi. kartus per metus pateikiami Šiaulių, Šiaulių r., Panevėžio, Kelmės mokykloms. 3. Šiaulių rajono TVIC kaupiami ir platinami įvairūs turistams skirti leidiniai, teikiama informacija ne tik Video reklama – patraukli reklamos forma pateikiama interneto virtualioje erdvėje, televizijoje. apie Šiaulių rajoną, bet ir apie kitus Lietuvos regionus, sudaromi rajono turizmo maršrutai. Kaupiama ir Ši rinkodaros priemonė efektyvi dėl informacijos pateikimi su garsu, kas įtraukia vartotoją, skatina jo papildoma informacija apie Šiaulių rajone teikiamas paslaugas turistams, rajono lankytinus objektus. susidomėjimą, todėl poveikis vartotojui yra žymiai didesnis nei paprasto reklaminio skydelio. 4. Savivaldybė per 2006 - 2009 metus yra išleidusi: Šiaulių rajono žemėlapius (lietuvių ir anglų kalbomis) - 6000 egz.; Leidinys ,,Gidas po Kryžių kalną“ - 10 000 egz.; Skrajutės su Šiaulių rajono ir Kuršėnų miesto 1.12.1.3.3 lentelė. Vaizdo ir audio reklama101112 žemėlapiais (lietuvių ir anglų kalbomis) - 10 000 egz.; Informaciniai lankstinukai apie apgyvendinimo ir Šiaulių miestas maitinimo paslaugas Šiaulių rajone (lietuvių ir anglų k.) - 5000 egz.; Kryžių kalno lankstinukas (lietuvių, 2009 m. Šiauliuose lankėsi prancūzų žurnalistė, vienintelė Prancūzijoje turizmo gido „Petit fute“ apie Lietuvą anglų, prancūzų kalbomis) - 1000 egz. autorė, bei žurnalistų grupė iš Maskvos. 2009 m. rugsėjo 20 d. atvyko garsaus kelionių kanalo „Travel Channel“ Akmenės rajonas kūrybinė grupė, kuri 2010 m kovo mėnesį pristatė du filmus apie Lietuvos turizmo galimybes „Lietuva iš esmės“ 1. 2003 metais Akmenės rajono savivaldybė išleido knygą „Būkime pažįstami: Akmenės kraštas“. į kurį įtrauktas ir Šiaulių miestas. Šiaulių miestas taip pat turi sukurtą DVD filmą apie savo kraštą. 2. 2004 m. Akmenės rajono savivaldybė išleido A2 formato leidinį „Keliaukime po Akmenės kraštą“ ir leidinį Šiaulių rajonas apie vandens maršrutą Ventos upe ,,Nuo Rudikų kaimo vandens malūno iki Viekšnių“. Kurtuvėnų regioninio parko reklaminis klipas leidžiamas 1 mėnesį per metus „Saulės radijuje“. 3. 2008 metais išleistas informacinis leidinys „Dinozauriukė Venta laukia Jūsų Akmenės krašte“, pristatantis Akmenės rajonas turizmo galimybes Akmenės rajone. 2004 m. Akmenės rajone lankėsi Lietuvos televizijos laidos „Kelionės“ žurnalistai, kurie aplankė ir sukūrė 4. Savivaldybė prisidėjo prie Šiaulių turizmo informacijos centro leidinio „Via Hansa“, „Sveiki atvykę į Šiaulių reportažą apie Akmenės rajono gražiausias ir žymiausias lankytinas vietas. apskritį“ išleidimo. Joniškio rajonas Joniškio rajonas Joniškio rajonas turi išleidęs DVD filmą, pavadinimu: „Joniškis – Žiemgalos širdis“. Joniškio rajone surengta pirmoji šiaurės Lietuvos kleckų šventė sulaukė Lietuvos ryto televizijos, kuri apie 1. Joniškio turizmo ir verslo informacijos centre (Žemaičių g. 9) vyko naujojo Joniškio istorijos ir kultūros vykusią šventę parengė reportažą.10 muziejaus leidinio-katalogo „Medinis Joniškio krašto mažosios architektūros paveldas“ ir kraštotyrinių Kelmės rajonas ekspedicijų metu darytų fotografijų parodos pristatymas. Išleistas filmukas apie Kelmės kraštą DVD formatu.11 2. Nuo 2008 m. Joniškio rajono savivaldybė pagamino 10000 egz. įvairių žemėlapių lietuvių ir anglų Pakruojo rajonas kalbomis, 8000 egz. maršrutų aprašymų, 2000 egz. rajono renginių ir turizmo naujienų lankstinukų Socialiniame tinkle „Facebook“ VšĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centras yra įdėjęs trumpą filmuką apie Pakruojo lietuvių, anglų, rusų ir latvių kalbomis. dvarą, kurį parengė Imantas Boiko.12 3. Turizmo sezono metu kas mėnesį siunčiamos rajono turizmo aktualijos užsienio turizmo centrams, Radviliškio rajonas rengiami teminiai naujienlaikšraščiai turizmo agentūroms. DVD filmas „Radviliškis atviras žmonėms ir investicijoms“ lietuvių, rusų ir anglų kalbomis pristato Radviliškio Kelmės rajonas rajono savivaldybę kaip besivystančią, modernėjančią, skatinančią turizmą, verslo plėtrą, saugančią savo 1. Leidybinė medžiaga orientuota į atvykstančius turistus: leidiniuose pateikiama pakankamai istorinį paveldą, kuris yra vienas iš svarbiausių turistų traukos šaltinių. DVD filmo tiražas – 500 vnt. informacijos apie turistų apgyvendinimo galimybes rajone, kaimo turizmo pasirinkimo galimybes, Šaltinis: Šiaulių regiono savivaldybių, Turizmo informacijos centrų bei lankytojų centrų interneto svetainės duomenys. kempingo galimybes (neinformuojama apie papildomas turizmo paslaugas). Šiuo metu rajono savivaldybės 10 platinama turizmo informacija ir rinkodaros priemonės daugiausiai orientuotos į kultūrinius rajono objektus http://www.joniskiovvg.lt/Naujienos/Pirmas-kleckas-neprisvilo 11 http://tytuvenai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=86 – dvarų išskirtinę architektūrą, muziejus, kitas lankytinas vietas. Nedaug dėmesio skiriama aktyviam 12 http://www.youtube.com/watch?v=d1V3n8EsKP8

170 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 171 Nors reklama per televiziją yra viena galingiausių ir brangiausių reklamos priemonių, tačiau šio tipo reklamos poveikis tėra trumpalaikis ir epizodinis.

Spausdinti Šiaulių regiono turizmo reklamos ištekliai yra riboti ir nepakankami. Informacinių leidinių, skirtų turistų pritraukimui, turinys apsiriboja skurdžiais kultūrinių objektų pavadinimais ir trumpomis charakteristikomis. Specialiai užsieniečiams skirtų leidinių nėra gausu. Turimi leidiniai yra tradiciniai – juose įvardinami turistiniai objektai, pateikiama jų charakteristika ir pan. Pasigendama rajono ypatybių išryškinimo, originalumo akcentavimo. Taip pat nustatyta, kad trūksta informacinių žemėlapių Šiaulių regiono rajoninių miestų centrinėse dalyse, autobusų ir traukinių stotyse.

Rinkodaros komunikacijos uždaviniai nebus sėkmingai įgyvendinti, jeigu rekreacijos ir turizmo veikla nebus suderinta su marketingo komplekso elementais: preke, kaina, paskirstymu ir rėmimu. Aktyvi rinkodaros veikla gali prailginti sezoną, padidinti paklausą. Todėl intensyvi kokybiška ir apgalvota reklama, nuolatinis ryšių su visuomene palaikymas, asmeninio pardavimo ir kitos marketingo rėmimo priemonės yra būtina sąlyga užtikrinti tinkamą realizavimo rezultatą.

1.12.1.4. Turizmo mugės ir parodos

Vienas iš pagrindinių įrankių atkreipti potencialių turistų ir kelionių organizatorių, atvežančių turistus į vietovę, dėmesį – dalyvavimas tarptautinėse turizmo mugėse (parodose). Šiaulių regione šias veiklas įgyvendina TIC ir TVIC. Pateikiami duomenys apie Šiaulių regiono rajonų dalyvavimą tarptautiniuose turizmo renginiuose pagal šalis.

1.12.1.4.1 lentelė. Šiaulių regiono savivaldybių dalyvavimas vietinėse ir tarptautinėse turizmo parodose Savivaldybė/ Lietuva Latvija Anglija Rusija Prancūzija Šalis Šiaulių m. Vilnius, Vivattur Ryga, Balttur 2009 Londonas, Maskva, sav. 2008, 2009, Vivattur „World Travel INTURMARKET‘08 koordinuojami nepakankamai, dėl to regionas nėra pristatomas kaip unikalus vienetas. Tikslinga 2011. Market 2008“ koordinuoti regiono savivaldybių veiksmus, dalyvaujant turizmo parodose. Savivaldybių veiksmus dėl Šiaulių r. Vilnius, Vivattur Ryga, Balttur Port-Sur-Saone, jų dalyvavimo turizmo mugėse koordinuoti tikslinga, siekiant suinteresuotoms pusėms pateikti labiau 2004-2010, Šiauliai 2009 „Foire exposition koncentruotą informaciją. „Šiauliai-2010“, 2006 artisanale“ 2007, Agrobalt 2008, 2010 Vienas iš pagrindinių parodų privalumų yra jų tarptautinis lygmuo bei galimas glaudžių ryšių ir Akmenės r. Vilnius, Vivattur 2008 Ryga, Balttur 2008 bendradarbiavimo užmezgimas. Papildomą privalumą suteikia savo šalies, regiono pozicionavimas ir Joniškio r. Vilnius, Vivattur 2010 Ryga, Balttur 2011 turistų srauto pritraukimas. Kelmės r. Vilnius, Vivattur 2007, 2009 „ŠIAULIAI 2008“ 1.12.2. Asmeninis pardavimas ir pardavimų skatinimas Pakruojo r. Vilnius, Vivattur 2009, 2010, Šiauliai „Šiauliai-2010“ Asmeniškai parduodama per kelionių agentūras, viešbučius, restoranus bei kitas paslaugų Radviliškio r. Vilnius, Vivattur 2011 Ryga, Balttur 2011 įmones ar įstaigas. Šiai pardavimo rūšiai būdinga artimas bendravimas su vartotoju, išsamios Šaltinis: Šiaulių regiono savivaldybių, Turizmo informacijos centrų bei lankytojų centrų interneto svetainės duomenys. informacijos teikimas ir, be to, vartotojas įtikinamas, kad siūlomas produktas yra naudingas. Ši priemonė orientuota į turizmo produktų pardavimą, informacijos sklaidą per potencialių santykių su Parodų metu rajonai lankytojams keliomis kalbomis siūlė žemėlapius, informacinius žurnalus, vartotojais užmezgimą ir tiesioginio realizavimo operacijos atlikimo metu. amatų maršrutus, išklotines ir kt. Pažymėtina, kad Šiaulių regiono savivaldybės didelį dėmesį skiria Latvijos, Anglijos, Rusijos, Prancūzijos šalių turizmo parodoms. Šis dėmesys tiesiogiai proporcingas Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodara asmeniniu pardavimu dažniausiai vykdoma regione apsilankančių turistų iš minėtų šalių skaičiui. Taip pat Šiaulių regiono rajonai kasmet dalyvauja per paslaugas teikiančių įstaigų personalą, kuris privalo mokėti teikti informaciją ne tik lietuvių, bet ir vietinėse savo rajono, savivaldybės parodose. ir užsienio šalių (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir t.t.) kalbomis. Asmeninio pardavimo sėkmę dažnai lemia pardavėjo išvaizda, profesionali orientacija, išprusimas ir mokėjimas bendrauti. Konstatuotina, jog regiono savivaldybių veiksmai, dalyvaujant turizmo parodose,

172 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 173 Pagrindines dvi asmeninio pardavimo priemones galima išskirti kaip: pirmoji, reklama Detali informacija, susijusi su Šiaulių miesto turizmu, išskirtinai pristatoma Prancūzijos „iš lūpų į lūpas“. Ši priemonė yra viena efektyviausių, kuri pateikiama tiesiogiai kontaktuojant su TIC internetiniame tinklalapyje. Taip pat miestas pristatomas ir Ispanijos, Italijos, Jungtinės turistais, vedant atsiliepimų knygą ir t.t. Antroji, poreikių nustatymas vedant kartoteką, kurios dėka Karalystės, Vokietijos internetiniuose tinklalapiuose, o kaimyninės Lenkijos ir Suomijos TIC galima identifikuoti turistų poreikius, lūkesčius. Ši informacija labai svarbi tolimesniuose asmeninio internetinėse svetainėse nei Šiaulių miestas, nei regionas, kaip patrauklaus turizmo traukos kraštas, pardavimo etapuose ir teikiamų turizmo paslaugų įvaizdžio formavime. neakcentuojamas. Nustatyta, kad užsienyje esančių Lietuvos TIC tinklalapiuose dažniausiai pateikiama informacija apie Šiaulių miestą, o ne regioną. Kitos regiono savivaldybės neminimos visai. Tikslinga efektyvų asmeninio pardavimo procesą organizuoti naudojantis Šiaulių regiono TIC ir TVIC tinklo paslaugomis. Šiuo atveju TIC ir TVIC tinklas ne tik surinks ir apdoros pirminę informaciją, Tikslinga sukurti koncentruotą viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo programą, kuri turėtų būti bet ir prisidės prie teigiamo Šiaulių regiono įvaizdžio formavimo, jo produktų pristatymo turistams. įgyvendinta Šiaulių regiono mastu. Šios programos formavimą ir įgyvendinimą turėtų koordinuoti specialiai paskirta atsakingų asmenų grupė. Pardavimų skatinimas – tai visuma į pirkėjus nukreiptų veiksmų, kuriais, sudarius palankesnes prekių ar paslaugų įsigijimo, vartojimo sąlygas, siekiama didinti jų pardavimą. Šios rinkodaros Ryšiai su visuomene – tai veikla, kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse priemonės naudojimas orientuotas į turistų noro įsigyti Šiaulių regione siūlomus turizmo produktus suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo bei supratimo atmosferą. Ši priemonė padidinimą. Rekomenduojamos naudoti pardavimų skatinimo priemonės: skatina informacijos perdavimą išorėje (visuomenėje) ir viduje (tikslinėje auditorijoje, darbuotojų tarpe). • Nemokamas produkto išbandymas (šiuo atveju turistui sudaromos sąlygos trumpam laikotarpiui nemokamai pasinaudoti regione siūlomu turizmo produktu); Nuolatinis pasikeitimas informacija yra būtinas, siekiant užmegzti ir palaikyti abipusius • Priedo prie įsigyto produkto suteikimas (turistams dovanojama dovana prie jau įsigytos kontaktus su svarbiomis visuomenės gyvenimo sritimis bei grupėmis. Ši rinkodaros priemonė yra itin prekės ar paslaugos); svarbi populiarinant turizmo sektorių ir jo produktus. Svarbiausi Šiaulių regiono turizmo sektoriaus • Kainos sumažinimas (švenčių progos, sezoniškumas); populiarinimo instrumentai: • Nuolaidos (perkant didesnį produkto kiekį ar užsakant iš anksto); • Darbas su žiniasklaida: interviu spaudos leidiniams, radijui, televizijai, spaudos • Lojalumo programos (narystės kortelės ar pažymėjimai); konferencijos, laidos apie turizmą per radiją ir televiziją, redakciniai straipsniai, reportažai ir pan.; • Žaidimai, konkursai (prekės, paslaugos vartojimo skatinimas su motyvacija). • Ryšių su visuomene renginiai: konferencijos, seminarai, jubiliejinės šventės, apdovanojimų Tikslingas pardavimų skatinimo priemonių naudojimas sudaro sąlygas įsigyti didesnį įteikimas, atvirų durų dienos ir pan.; regione teikiamų produktų kiekį patraukliomis sąlygomis bei įvairiais metų laikais didesniam turistų • Ryšių su visuomene kampanijos: konkursai, aukcionai, socialinės akcijos ir pan. skaičiui. Tai leidžia mažinti sezoniškumo poveikį Šiaulių regiono turizmo sektoriui, o taip pat skatina • Publikacijos: ataskaitos apie turizmo sektoriaus būklę, prospektai, brošiūros ir pan. ; konkurencingumą. • Pokalbiai: pranešimai, pristatymai, pokalbių renginiai, diskusijos ir pan. ; • Dalyvavimas parodose, organizacijai ir visuomenei svarbiuose renginiuose bei akcijose; 1.12.3. Viešieji ryšiai ir bendradarbiavimas • Dalyvavimas tarptautinių turizmo organizacijų veikloje: Baltic Sea Tourism Commision, ESPA ir kt. Šiaulių regiono savivaldybėse nepakankamas dėmesys skiriamas viešųjų ryšių kampanijų vykdymui ir plėtrai. Konstatuotina, kad regiono savivaldybių administracijos, turizmo informacijos Tikslingas ryšių su visuomene palaikymas ir populiarinimas padidintų Šiaulių regiono turizmo centrai palaiko savaiminius, neplaningus, atsitiktinius, kartais – neįsisąmonintus ryšius su visuomene. įvaizdžio efektyvumą. Dėl to nekuriamas tiek atskirų savivaldybių, tiek viso regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizdis. Apibendrinant Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodaros veiklą, konstatuotina, kad: Pažymėtina, kad Šiaulių regiono savivaldybės palaiko ryšius su nemažai užsienio partnerių • Turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimui ir rinkodaros veiklai vykdyti turi būti formuojama turizmo sektoriaus vystymo srityje, todėl užmezgami tarptautiniai ryšiai, lemiantys turistų srautų kaitą speciali darbo grupė; atskirose savivaldybėse. Dažniausios šalys, su kuriomis palaikomi atskirų Šiaulių regiono rajonų ryšiai • Šiaulių regiono turizmo sektoriaus įvaizdis turėtų būti formuojamas vieningai yra: Baltijos šalys, Lenkija, Nyderlandai, Danija, Švedija, JAV, Ukraina, Baltarusija, Rusija ir kt. akcentuojant bei išryškinant patraukliausius ir būdingiausius Šiaulių regiono bruožus; Svarbus Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje vaidmuo. Jų pagalba turizmo • Siekiant didesnio rinkodaros priemonių efektyvumo, būtina suplanuoti rinkodaros priemonių kiekį bei pobūdį, parengti jo įgyvendinimo etapų planą; informacija apie Lietuvą lengviau pasiekia keliauti suinteresuotus užsienio šalių gyventojus. Užsienyje veikiančių Lietuvos turizmo informacijos centrų veiklą galima išskirti kaip potencialią Šiaulių regiono • Svarbu ypatingą dėmesį skirti Šiaulių regiono internetinės svetainės sukūrimui bei turizmo galimybių pristatymo nišą. Kadangi Lietuvos turizmo informacijos centrai veikia Ispanijoje, nuolatiniam palaikymui. Būtina pateikti kuo daugiau informacijos apie turizmo sektoriaus produktus įvairiomis kalbomis, kokybiškai ir tinkamai reprezentuoti regioną. Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje ir Vokietijoje, Šiaulių regionas gali prezentuoti save kaip turizmui patrauklų Šiaurės Lietuvos regioną ir taip skatinti regiono žinomumą bei turistų srautų didėjimą.

174 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 175 1.12.4. Pasiūlymai

Pateiktas detalus Šiaulių regiono turizmo rinkodarai taikytinas modelis konstatuoja, kad norint sėkmingai įgyvendinti rinkodaros programą būtina suderinti jos veiklas tarpusavyje. Tikslingai įgyvendinama Šiaulių regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programa gali padidinti turizmo paklausą ir kokybę. Remiantis Šiaulių regiono esamos turizmo informacijos ir rinkodaros veiklos analize ir įvertinimu pateikiami Šiaulių regionui pasiūlymai: • Siekiant tinkamai vystyti ir plėtoti regiono rinkodarą, būtina nuosekliai ir nenutrūkstamai palaikyti nuolatinius ryšius regiono savivaldybėms tarpusavyje, bet ir su visuomene. • Prasminga sukurti Šiaulių regiono turizmo produktų pasiūlos vaizdo klipą, bendrą informacinį leidinį. • Formuojant ir įgyvendinant Šiaulių regiono turizmo sektoriaus reklaminę kampaniją pagrindinį dėmesį tikslinga skirti regiono ypatybes atspindinčių produktų rėmimui, tai prisidės ir prie teigiamo regiono įvaizdžio formavimo. • Skatinti privataus verslo investicijas ir bendradarbiavimą su savivaldybėmis bei kitomis su turizmu susijusiomis įstaigomis siekiant turizmo paslaugų kompleksiškumo. 1.13. Investicijų turizmo plėtrai analizė ir poreikio nustatymas • Aktyvinti dalyvavimą tarptautinėse parodose, taip prisidedant prie Šiaulių regiono įvaizdžio gerinimo, o kartu ir užsienio turistų bei investicijų pritraukimo. Šiame skyriuje pateikiama valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų regiono • Būtina tobulinti, efektyviau išnaudoti rajonuose esančią turizmo informacijos sistemą, turizmo plėtrai, bei privačių investicijų į turizmo sektorių 2005-2009 m. analizė ir poreikio prognozė suvienodinti ją, dalintis gerąja patirtimi ir jos veiksmingumu. laikotarpiui iki 2016 m. • Visą su turizmu susijusią informaciją pateikti skirtingomis užsienio kalbomis. Taip pat įdiegti virtualias keliones po lankytinus objektus bei vietų rezervavimo paslaugas. • Sukurti bendrą Šiaulių regiono turizmo internetinį tinklalapį, kur būtų pateikta visa turizmo ir papildomų paslaugų informacija. Tinkamo informacijos pateikimo nebuvimas sąlygoja Šiaulių regiono lankytinų vietų nežinomumą, mažus turistų srautus bei paties regiono įvaizdžio pateikimo vietos ir užsienio lankytojams. 1.13.1. Savivaldybių lėšos turizmo plėtrai • Šiaulių regiono turizmo informavimo ir vadybos veikla yra nukreipta į vidaus rinką. Palaikomų ryšių su užsienio turistinėmis firmomis ar tikslinėmis institucijomis, įstaigomis yra ganėtinai mažai, siūloma į tai atsižvelgti ir labiau orientuoti veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka • Virtualios parodos įdiegimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas ir savivaldybių institucijos. Ūkio ministerija kartu su Valstybiniu turizmo departamentu ir kitomis institucijomis • Kiekvieno turizmo sezono pradžioje tikslinga išleisti visapusišką ir informatyvų gidą – dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos valstybės turizmo ir kurortų plėtros politiką. vadovą po Šiaulių regioną. Jame būtų pateikiama visa turistams būtina informacija. Savivaldybėse turizmo plėtros politiką formuoja ir įgyvendina savivaldybių administracijos. Savivaldybės strateginiuose plėtros ir veiklos planuose numatytas priemones įgyvendina ir savivaldybių turizmo (arba turizmo ir verslo) informacijos centrai (TIC arba TVIC). Šių įstaigų veikla dalinai finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat iš projektinės veiklos bei kitų įstaigos pajamų.

Šiame poskyryje bus analizuojamos Šiaulių regiono savivaldybių išlaidos turizmo plėtrai bei su tuo susijusioms sritims. Kadangi turizmas, kaip savivaldybės veiklos sritis, yra glaudžiai susijusi su daugeliu kitų savivaldybės veiklos sričių ir kitomis funkcijomis, poskyryje pateikiami duomenys ir apie savivaldybės išlaidas šioms susijusioms veiklos sritimis: kultūra, religija, poilsiu. Taip pat nagrinėjant savivaldybių išlaidas konkrečiai sričiai, vertinga apžvelgti ir savivaldybių biudžetų pajamų dinamiką, nes nuo to priklauso konkrečios savivaldybės galimybės skirti didesnį finansavimą tam tikrai sričiai.

Šiaulių apskrities savivaldybių pajamų kitimo tendencijos 2005-2008 m. buvo panašios: visose Šiaulių apskrities savivaldybėse pajamos gana sparčiai didėjo. Jų augimas visose savivaldybėse viršijo

176 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 177 50 proc. – sparčiausiai pajamos didėjo Joniškio r. sav. – 65 proc., mažiausiai – Kelmės r. sav. – 50,5 1.13.1.2 pav. Šiaulių apskrities savivaldybių biudžetų išlaidos, mln. Lt., 2005-2010 m. proc. Tuo tarpu Šiaulių miesto sav. 2005-2008 m. laikotarpiu savivaldybės pajamos didėjo 55,2 proc. 300 3 ,

nuo 164,6 iki 255,5 mln. Lt. Nuo 2009 m. tendencijos pasikeitė – vienose savivaldybėse jos ženkliai 0 6 7 , 6 5 4 2 2 4 6

sumažėjo, kitur išliko stabilios, o kai kur nežymiai padidėjo. , 2 250 3 7 2 , 2 5 0

Labiausiai minėtu laikotarpiu savivaldybės pajamos sumažėjo Šiaulių m. savivaldybėje – 2 3

200 ,

7,7 proc., Pakruojo r. sav. – 6,8 proc., Joniškio r. sav. – 6,04 proc. Tuo tarpu bendras Lietuvos rodiklio 1 6 sumažėjimas siekė -5,7 proc., apskrities - -3,6 proc. Pajamos nežymiai padidėjo Akmenės r. sav. – 1,3 1 3

150 9 , , 1 9 , , proc., Kelmės r. sav. – 1,15 proc., Šiaulių r. sav. – 1,07 proc. 7 3 1 0 0 2 0 10 8 6 1 4 , 6 1 , 1 1 9 , 10 1 9 8 4 6 4 9 , 92 , 8 2 8 4 3 , 9 1 8 100 7 8 5 9 , , 5 , 8 82 , 82 , , , 2 6 1 0 77 , 3 7 7 7 3 6 5 5 2010 m., lyginant su 2009 m., situacija vėlgi keitėsi: po skaudaus nuosmukio praėjusiais 4 72 , 7 7 1 7 , 68 , 69 , 6 6 6 4 6 6 6 9 6 2 61 , 60 , 0 58 , 5 56 , 54 , 5 52 , metais, Šiaulių m. biudžeto pajamos padidėjo beveik 13 proc. Taipogi padidėjo ir Pakruojo 5 46 , 41 , 50 42 , r. sav. biudžeto pajamos (1,9 proc.). Tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse fiksuojamas nežymus, iki 1 proc. pajamų sumažėjimas, išskyrus Šiaulių m. sav., kurios biudžeto pajamos sumažėjo 0 6,9 proc. Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. sav. Nepaisant ekonominio nuosmukio metu patirtų sunkumų, per visą 6-erių metų laikotarpį 2005 2006 2007 2008 2009 2010 (2005-2010 m.) fiksuojamas ženklus visų apskrities savivaldybių biudžeto pajamų didėjimas. Šalyje šis rodiklis siekė 47,9 proc., tuo tarpu apskrityje – 54,5 proc. Labiausiai per šį laikotarpį išaugo Šiaulių m. Šaltinis: LR statistikos departamentas. savivaldybės biudžeto pajamos – 61,6 proc. Kaip ir visoje Lietuvoje, didžioji dalis biudžeto išlaidų savivaldybėse patiriama švietimui - ~50 1.13.1.1 pav. Šiaulių apskrities savivaldybių biudžetų pajamos, mln. Lt., 2005-2010 m. proc. visų išlaidų. Kita sritis, kurioje patiriama gana nemažai išlaidų – socialinė apsauga. Išnagrinėjus Šiaulių apskrities savivaldybių išlaidas šiai sričiai, pastebima, kad didesnės savivaldybės patiria 300 5 , santykinai mažiau išlaidų šiai sričiai, o mažesnės – santykinai daugiau, pvz. Šiaulių m. sav. šios išlaidos 26 6 7 , 25 5

8 2005-2010 m. laikotarpiu siekė 7,8 – 15,5 proc., Šiaulių r. sav. – 7,7 – 17,25 proc., o tuo tarpu Akmenės r. ,

250 23 5 7

, sav. – 16,7 - 28,7 proc., Joniškio r. sav. – 12,7 – 24,36 proc., Kelmės r. sav. – 11,34 - 21,97 proc., Pakruojo 22 2

20 3 r. sav. – 9,8 – 18 proc., Radviliškio r. sav. – 7,9 – 20,62 proc. Kitų funkcijų vykdymui visose savivaldybėse 6 200 , tenka santykinai mažesnė biudžeto išlaidų dalis. 16 4

150 7 1

5 Vertinant absoliučius dydžius, didžiausios išlaidos poilsiui, kultūrai ir religijai skiriamos Šiaulių , , 4 3 , , 6 2 08 , 1 0 3 , 0 1 0

10 7 miesto savivaldybėje. Santykinai didžiausia išlaidų dalis buvo patirta 2007 m. (9,5 proc.) ir siekė 1 1 5 3 6 3 , 1 1 , , 7 , 6 , , 9 8 9 2 4 4 5 , , 1 3 4 1 6 7 8 6 5 , , 7 , 100 , 8 8 8 , , 5 5 6 , 4

8 daugiau nei 21 mln. Lt. Vertinant absoliučius dydžius, daugiausia minėtoms išlaidoms skirta 2008 m. – 1 8 , , 1 1 4 , 0 0 3 8 8 , 7 7 7 7 , 4 5 2 , 7 7 4 2 7 7 1 , 6 6 1 1 , 6 0 8 , , 6 6 7 , 6 6 4 3 6 3 6 2 5 ,

1 22,2 mln. Lt (8,1 proc. visų biudžeto išlaidų). 2010 m. šios išlaidos sumažėjo iki 8 mln. Lt. ir siekė vos 3,3 5 8 , 5 5 6 5 5 3 5 4 1 4 4 50 4 proc. visų savivaldybės biudžeto išlaidų.

0 Šiaulių apskrities savivaldybių biudžetų išlaidos poilsiui, kultūrai ir religijai pateikiamos Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. lentelėje toliau. sav. 1.13.1.1 lentelė. Savivaldybių biudžetų lėšos poilsiui, kultūrai ir religijai, 2005-2010 m., tūkst. Lt 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Teritorija 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Šaltinis: LR statistikos departamentas. Lietuvos Respublika 282157,7 357460,8 402415,7 496101,2 448015,8 325895,8 Šiaulių apskritis 33860,3 44691,3 47801 56322,5 48528,8 31033,6 Minėtu laikotarpiu atitinkamai kito ir apskrities savivaldybių biudžetų išlaidos, bei išlaidos Akmenės r. sav. 1723,8 2018,3 3375,1 4945,5 3488,9 3145,1 poilsiui, kultūrai ir religijai (duomenys imami pagal Valstybės funkcijų klasifikatorių COFOG). Minėtos Joniškio r. sav. 2466,2 2921,4 3466,6 5276,2 3792,8 2771,3 išlaidos nėra tiesioginės išlaidos turizmui, tačiau glaudžiai susijusios su šiuo sektoriumi ir tiesiogiai Kelmės r. sav. 3667,3 4003,5 4070,7 5397,4 5823,1 4095,7 įtakoja vietovės patrauklumą turistams. Pakruojo r. sav. 3018,7 3853,8 3519,5 4083,4 3208,4 3208,2 Radviliškio r. sav. 5518,9 7422,8 6843,7 8064,1 7284 5487,4 Apskrities savivaldybių biudžetų visų išlaidų kitimo tendencijos identiškos biudžetų pajamų Šiaulių m. sav. 13673,7 18595,2 21193,8 22208 19901,7 8456,3 kitimo tendencijoms (paveikslas toliau). Šiaulių r. sav. 3791,7 5876,3 5331,6 6347,9 5029,9 3869,6 Šaltinis: LR statistikos departamentas.

178 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 179 Poilsiui, kultūrai ir religijai Šiaulių apskrityje iki 2008 m. teko santykinai didesnė jų dalis nuo viso savivaldybės metinio biudžeto. išlaidų dalis nei šalyje, tačiau 2009 m. rodikliai tapo vienodi ir siekė 6,5 proc., o jau 2010 m. Šiaulių apskrities rodiklis tapo mažesnis nei šalies. 1.13.1.2 lentelė. Savivaldybių biudžetų lėšos turizmui, 2005-2010 m., tūkst. Lt Teritorija Išlaidos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 1.13.1.3 pav. Poilsiui, kultūrai ir religijai skiriamų lėšų dalis nuo viso biudžeto 2004-2010 m. Turizmo funkcijoms vykdyti 0 0 0 0 0 0 4,2% TIC/TVIC veiklai 200 296 287 270,8 70 112,5 4,9% 6,3% Šiaulių m. Šiaulių r. sav. 6,5% Iš jų „Beržynėlis“ priežiūrai 50 150 101,7 120 11,5 11,5 7,5% sav. 5,7% Savivaldybės metinio biudžeto 0,15 0,22 0,17 0,15 0,03 0,05 3,3% 8,1% dalis, skirta turizmo veikloms proc. proc. proc. proc. proc. proc. 8,7% Šiaulių m. sav. 9,5% 9,0% Turizmo funkcijoms vykdyti 13 15 35 30 15 5 8,5% Šiaulių r. TIC/TVIC veiklai * * * 110,8 91,8 89,3 5,3% 6,7% sav. 7,4% Savivaldybės metinio biudžeto 0,02 0,02 0,04 0,14 0,10 0,10 Radviliškio r. sav. 7,7% 9,1% dalis, skirta turizmo veikloms proc. proc. proc. proc. proc. proc. 7,9% Turizmo funkcijoms vykdyti 0 0 0 0 0 0 5,3% 5,2% 6,3% Akmenės r. TIC/TVIC veiklai * * * * * * Pakruojo r. sav. 6,8% 7,7% sav. 7,2% Savivaldybės metinio biudžeto ------4,9% dalis, skirta turizmo veikloms 6,7% 6,4% Turizmo funkcijoms vykdyti 10 50 29,5 0 0 0 Kelmės r. sav. 5,7% 6,1% 6,5% Joniškio r. TIC/TVIC veiklai * * * 92 124 145 4,0% sav. Savivaldybės metinio biudžeto 0,02 0,09 0,05 0,12 0,17 0,21 5,2% 7,0% Joniškio r. sav. 5,9% dalis, skirta turizmo veikloms proc. proc. proc. proc. proc. proc. 5,4% 5,3% Turizmo funkcijoms vykdyti 40 60 60 80 96 80 4,7% 5,1% Kelmės r. TIC/TVIC veiklai 45 40 45 60 210 82 7,3% Akmenės r. sav. 6,0% sav. 3,8% Savivaldybės metinio biudžeto 0,15 0,15 0,15 0,17 0,35 0,20 4,1% dalis, skirta turizmo veikloms proc. proc. proc. proc. proc. proc. 4,2% 6,5% Turizmo funkcijoms vykdyti 2 3 12 3 2 2 7,4% Šiaulių apskritis 7,6% 7,6% Pakruojo r. TIC/TVIC veiklai 70 75 95,7 101,4 58,9 66 7,0% sav. Savivaldybės metinio biudžeto 0,17 0,16 0,21 0,16 0,10 0,11 4,8% 6,5% 7,0% dalis, skirta turizmo veikloms proc. proc. proc. proc. proc. proc. Lietuvos Respublika 6,9% 6,3% 6,1% Turizmo funkcijoms vykdyti 30 30 50 84,3 54 0 Radviliškio TIC/TVIC veiklai * * * * * * 0,00% 1,00% 2,00% 3,00% 4,00% 5,00% 6,00% 7,00% 8,00% 9,00% 10,00 r. sav. Savivaldybės metinio biudžeto 0,04 0,04 0,06 0,08 0,05 - % 2005 2006 2007 2008 2009 2010 dalis, skirta turizmo veikloms proc. proc. proc. proc. proc. Šaltinis: Šiaulių apskrities savivaldybių administracijos. Šaltinis: LR statistikos departamentas. *nėra duomenų arba tokių išlaidų patirta nebuvo.

Siekiant efektyvesnės turizmo sektoriaus plėtros, Šiaulių regiono savivaldybėms siūloma Pateikti duomenys rodo, kad lėšos, skiriamos turizmui (tiesiogiai su tuo susijusių funkcijų savivaldybių biudžetuose numatyti didesnes lėšas minėtoms sritims, ypač į šių sričių infrastruktūrą, įgyvendinimui savarankiškai arba per pavaldžias įstaigas), yra itin mažos – vidutiniškai kasmet kadangi jų būklė ir situacija tiesiogiai didina savivaldybių patrauklumą turistams. Efektyviai visose savivaldybėse skiriama vos 0,12 proc. viso biudžeto. Daugelyje savivaldybių dėl ekonominio naudojamos investicijos į šį sektorių gali savivaldybei atnešti didesnes pajamas. Turizmo sektoriaus sunkmečio šios lėšos itin sumažėjo arba jų nebuvo skiriama visai – mažesnėse savivaldybėse buvo veiklos sėkmė daug priklauso nuo to, kaip kituose ūkio ir valdymo sektoriuose atsižvelgiama į uždaryti turizmo informacijos centrai (pvz. Akmenės ir Radviliškio r.), panaikinti turizmo specialistų turizmo plėtojimo poreikius ir kiek kitų sektorių plėtojimo prioritetai ir ekonominė bei teisinė etatai. Šiuo metu turizmo veikloms skiriamas finansavimas nesudaro sąlygų veiksmingai veiklai. aplinka yra palanki turizmo verslo subjektams. Sutvarkyta, prieinama, kokybiška, patraukli turistams Siekiant didinti turistinį regiono ir atskirų jo rajonų potencialą, rekomenduojama didinti savivaldybėse infrastruktūra prisidės prie verslumo skatinimo (tuo pačiu ir verslų, susijusių su turizmu), taip bus už turizmo sektoriaus plėtrą atsakingų asmenų darbo efektyvumą, skiriant daugiau dėmesio ir lėšų prisidedama prie darbo vietų kūrimo, rajono ekonominės-socialinės situacijos gerinimo bei skirtumų veiklos vykdymui ir turizmo plėtros politikos formavimui. tarp Lietuvos regionų mažinimo. Didesnės lėšos turizmo ir susijusiems sektoriams sudarytų prielaidas investicinės aplinkos Šiaulių regione gerinimui ir didesnių privačių investicijų pritraukimui. 1.13.2. Projektinė veikla ir jos finansavimas Savivaldybių lėšos tiesiogiai turizmo veikloms vykdyti. Kaip buvo minėta anksčiau, kai kurios Šiaulių apskrities savivaldybės yra įsteigusios turizmo informacijos centrus (TIC) arba Turizmo ir verslo 2004-2006 m. laikotarpis informacijos centrus (TVIC). Taip pat savivaldybės patiria išlaidų pačioms turizmo funkcijoms vykdyti. Toliau lentelėje pateikiami duomenys apie regiono savivaldybių išlaidas turizmo veikloms vykdyti bei Lietuvos pasirengimas narystei ir narystė Europos Sąjungoje suteikė daug galimybių

180 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 181 1.13.2.1 lentelė. Šiaulių regione įgyvendinti projektai 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu Įgyvendinimo Projekto Projekto Nr. Projekto pavadinimas vieta vykdytojas vertė 1. Aukštabalio multifunkcinio komplekso statyba Šiaulių m. Šiaulių m. sav. 43,5 mln. Lt. administracija 2. Viešosios infrastruktūros, pritaikytos turizmo Šiaulių r. Šiaulių r. sav. 1,3 mln. Lt. reikmėms Kryžių kalne, sukūrimas administracija 3. Multimedinės Lietuvos turistinių maršrutų Šiaulių apskritis VšĮ Investuok 0,64 mln. Lt. prezentacijos sukūrimas, jos rinkodaros taktinio Lietuvoje veiksmų plano parengimas 4. Kražių kolegijos pritaikymas turizmo reikmėms Kelmės r. Kelmės r. sav. 3,78 mln. Lt. administracija 5. Pakruojo dvaro sodybos pritaikymas turizmo Pakruojo r. Pakruojo r. sav. 6,16 mln. Lt. reikmėms administracija 6. Aktyvaus turizmo infrastruktūros plėtra Tytuvėnų Kelmės r. Tytuvėnų regioninio 1,77 mln. Lt. regioniniame parke – naujos verslo galimybės parko direkcija 7. Aktyvaus turizmo traukos centro sukūrimas prie Šiaulių r. Šiaulių rajono sav. 1,32 mln. Lt. Pašvinio ežero Šiaulių rajone administracija 8. Pakruojo dvaro sodybos pastatų ir jos teritorijoje Pakruojo r. Pakruojo r. sav. 8,56 mln. Lt. esančios Kruojos upės pritaikymas viešiems administracija turizmo poreikiams 9. Burbiškio dvaro sodybos infrastruktūros plėtra ir Radviliškio r. Radviliškio r. sav. 9,42 mln. Lt. pritaikymas viešiems turizmo poreikiams administracija 10. Kurtuvėnų dvaro sodybos atkūrimas ir Šiaulių r. Kurtuvėnų 4,75 mln. Lt. pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai regioninio parko direkcija Šaltinis: parengta studijos autorių pagal www.esparama.lt duomenis.

1.13.2.1 pav. Pagal BPD įgyvendintų Šiaulių regione projektų žemėlapis pasinaudoti specialiųjų Europos Sąjungos programų ir struktūrinių fondų parama. Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 metų programoje minima, kad bendra Europos Sąjungos parama turizmo plėtrai 2004–2006 metais buvo beveik 520 mln. litų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 88 proc., PHARE – 6 proc., INTERREG – 5 proc., SAPARD – 1 proc.

Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), turizmo plėtrai skirta 410 mln. litų, iš jų 332 mln. litų parama suteikta 45 viešosios turizmo infrastruktūros projektams ir 78 mln. litų 14 turizmo paslaugų infrastruktūros projektų. Parama buvo teikiama pagal III prioriteto „Gamybos sektoriaus plėtra“ 3.4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“. Buvo pateikta 15 kultūros paveldo objektų pritaikymo viešiesiems turizmo poreikiams projektų, tam skirta daugiau kaip 80 mln. litų paramos, iš jų 50 mln. litų – 9 dvarų sodybų pritaikymo viešiesiems turizmo poreikiams ir 3,5 mln. litų – vienam privačiam projektui įgyvendinti. Tačiau paramos, skirtos kultūros paveldo objektų pritaikymui, nepakako ir neužbaigti objektai netapo turizmo traukos centrais.

2004–2006 metų programavimo laikotarpiu pagal 3.4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ Šiaulių regione buvo įgyvendinta 10 projektų už 80,6 mln. Lt., iš jų 55,2 mln. Lt. – ES parama. Įgyvendintų projektų žemėlapis ir informacija apie juos pateikiama toliau. 1.13.2.1 pav. 2004- Šaltinis: parengta studijos autorių pagal www.esparama.lt duomenis. 2006 m. BPD programavimo laikotarpiu Šiaulių regione su turizmo plėtra susiję įgyvendinti projektai. Pagal pateiktą informaciją matyti, kad minėtu laikotarpiu su turizmo plėtra susiję projektai, finansuojami ES lėšomis, įgyvendinti daugiausia Šiaulių apskrities pietvakariuose: Šiaulių m., Šiaulių r., Pakruojo r., Kelmės r., Radviliškio r. savivaldybėse. Tuo tarpu Joniškio r. ir Akmenės r. savivaldybėse ES finansuojamų turizmo projektų įgyvendinta nebuvo.

182 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 183 2007–2013 m. laikotarpis Galimi pareiškėjai ir Projekto dydis Priemonė Remiamos veiklos partneriai ir finansavimas 2007–2013 metais Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyta skirti beveik 828 vandenį ir kitų sveikatos gerinimo paslaugų priemonės finansavimas mln. litų turizmui plėtoti. Turizmo plėtrą papildomai iki 2013 metų remia INTERREG, Kaimo plėtros infrastruktūros statyba, rekonstravimas ir įgyvendinimą atsakingos gali siekti nuo 50 programa ir kitos tarptautinės programos. Turizmo plėtrai skirtos lėšos skatins viešosios turizmo remontas; institucijos nustatytas iki 70 proc. infrastruktūros plėtrą kuriant aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo, kultūrinio turizmo produktus, taip • viešosios ledo arenų infrastruktūros paramos teikimo sąlygas. pat bus plėtojama renginių (sporto ir konferencijų) infrastruktūra įgyvendinant nacionalinės svarbos statyba, rekonstravimas ir remontas; • nurodytų viešosios turizmo turizmo infrastruktūros projektus ir kartu skatinama turizmo informacinių paslaugų bei turizmo infrastruktūros statinių projektavimas. rinkodaros veikla. Viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą kompleksiškai papildys privataus turizmo VP3-1.3-ŪM- • viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo Pareiškėjai: valstybės ir Finansuojami paslaugų sektoriaus įgyvendinami projektai naudojant ES paramą, kurie padės gerinti paslaugų 02-V „Viešųjų objektų tvarkomieji statybos darbai, skirti savivaldybių biudžetinės projektai nuo 0,2 kokybę ir įvairovę, sudarys didesnes pasirinkimo galimybes turistams keliaujant po Lietuvą.13 nekilnojamųjų minėtus objektus pritaikyti turizmui; įstaigos, viešieji iki 10,0 mln. Lt. kultūros • viešosios turizmo infrastruktūros juridiniai asmenys, Finansuojama Šiaulių regiono savivaldybių turizmo projektai, arba projektai, susiję su turizmu, t.y. jų paveldo statinių projektavimas. kurių nors vienas iki 100 proc. įgyvendinimas, tiesiogiai prisidėtų prie vietovės patrauklumo didinimo ir turizmo skatinimo, gali objektų dalyvis yra valstybės ar tinkamų būti finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos kompleksiškas savivaldybės biudžetinė finansuoti 3.1. prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas pritaikymas įstaiga, atitinkantys už projekto išlaidų, turizmo priemonės įgyvendinimą o kai projektas turizmo plėtrai“. Galimos priemonės pateikiamos lentelėje toliau. reikmėms“ atsakingos institucijos įgyvendinamas nustatytas paramos kaip valstybės 1.13.2.2 lentelė. Šiaulių apskrities savivaldybių turizmo projektų finansavimo galimybės ES struktūrinės teikimo sąlygas. pagalba, paramos fondų lėšomis Partneriai: juridiniai juridiniam Galimi pareiškėjai ir Projekto dydis asmenys, atitinkantys už asmeniui skirtas Priemonė Remiamos veiklos partneriai ir finansavimas priemonės įgyvendinimą finansavimas atsakingos institucijos gali siekti nuo 50 VP3-1.2-VRM- • esamų viešųjų pastatų kaimo Pareiškėjai: savivaldybių Finansuojami nustatytas paramos iki 70 proc. 01-R „Prielaidų vietovėse modernizavimas: viešųjų pastatų administracijos. projektai nuo 0,7 teikimo sąlygas. spartesnei (taip pat ir nenaudojamų) pritaikymas Partneriai: viešosios iki 172,6 mln. Lt. ūkinės veiklos kuriamam smulkiajam verslui (amatams) ir įstaigos, kurių Finansuojama VP3-1.3-ŪM- • nacionalinių turizmo maršrutų, Pareiškėjai: Valstybinis Finansuojami diversifikacijai (arba) bendruomenės poreikiams ir (arba) dalininkai – valstybė iki 92,5 proc. 04-V „Turizmo nacionalinių turizmo trasų ir unikalių objektų turizmo departamentas projektai nuo kaimo socialinėms paslaugoms; arba savivaldybė; visų tinkamų informacinių rinkodara; prie Ūkio ministerijos, 0,2 iki 6,0 mln. vietovėse • bendruomeninės infrastruktūros biudžetinės įstaigos, finansuoti paslaugų ir • įvairių Lietuvos turizmo produktų, viešoji įstaiga Lietuvos Lt. Finansuojama sudarymas“ gerinimas (viešųjų erdvių plėtra – viešosios religinės bendrijos / projekto išlaidų. infrastruktūros rinkodaros priemonių, atitinkančių turizmo plėtros iki 100 proc. poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros bendruomenės, religiniai plėtra ir Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų agentūra, savivaldybės tinkamų infrastruktūros sukūrimas, atnaujinimas); centrai. turizmo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos administracija arba finansuoti • gyvenamosios aplinkos gerinimas rinkodaros Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu savivaldybės valdomas projekto išlaidų. (apšvietimo, šaligatvių, aikščių, stovėjimo skatinimas“ Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2008, Nr. 82- turizmo (ir verslo) aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, 3253), nuostatas, įgyvendinimas; informacijos centras, privažiuojamųjų kelių įrengimas ar • nacionalinės turizmo informacijos jeigu projekto partneris atnaujinimas); sistemos plėtra; yra Valstybinis turizmo • techninės dokumentacijos pagal • informacinių stendų ir ženklų techninių departamentas prie priemonės remiamas veiklas rengimas. projektų parengimas, jų įrengimas ir bendros Ūkio ministerijos arba ženklinimo sistemos diegimas. viešoji įstaiga Lietuvos VP3-1.3- • vandens, dviračių, atvirų ir uždarų Pareiškėjai: valstybės ir Finansuojami turizmo plėtros agentūra ŪM-01-V slidinėjimo trasų, pėsčiųjų takų, paplūdimių, savivaldybių biudžetinės projektai nuo 0,2 ir pareiškėjas atitinka už „Ekologinio prieplaukų, poilsio parkų, stovyklaviečių, įstaigos, viešieji iki 45,0 mln. Lt. priemonės įgyvendinimą (pažintinio) poilsio ir atokvėpio vietų, poilsio ir sustojimo juridiniai asmenys, Finansuojama atsakingos institucijos turizmo, aikštelių įrengimas, įskaitant informacijos, kurių nors vienas iki 100 proc. nustatytas paramos aktyvaus higienos ir kitų statinių ar įrenginių statybą, dalyvis yra valstybės ar tinkamų teikimo sąlygas. poilsio ir rekonstravimą ir remontą; savivaldybės biudžetinė finansuoti Partneriai: valstybės ir sveikatos • viešosios hipodromų infrastruktūros įstaiga, atitinkantys už projekto išlaidų, savivaldybių biudžetinės gerinimo statyba, rekonstravimas ir remontas; priemonės įgyvendinimą o kai projektas įstaigos, viešieji infrastruktūros • viešosios kempingų infrastruktūros atsakingos institucijos įgyvendinamas juridiniai asmenys, kūrimas ir statyba, rekonstravimas ir remontas; nustatytas paramos kaip valstybės kurių nors vienas plėtra” • viešosios kurortų ir kurortinių teikimo sąlygas. pagalba, dalyvis yra valstybės ar teritorijų sanatorijų, kurortų ir kurortinių Partneriai: juridiniai juridiniam savivaldybės biudžetinė teritorijų reabilitacijos centrų, sveikatos per asmenys, atitinkantys už asmeniui skirtas įstaiga, atitinkantys už 13 Nacionalinė turizmo plėtros 2010-2013 m. programa, nauja redakcija patvirtinta LRV 2010 liepos 14 d. nutarimu Nr. 1051

184 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 185 Galimi pareiškėjai ir Projekto dydis Priemonė Remiamos veiklos partneriai ir finansavimas priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas. VP3-1.3-ŪM- • viešosios turizmo infrastruktūros Pareiškėjai: savivaldybių Finansuojami 05-R „Viešosios įrengimas, įskaitant informacijos, higienos ir biudžetinės įstaigos, projektai nuo 0,1 turizmo kitų statinių ar įrenginių statybą, rekonstravimą viešieji juridiniai asmenys, iki 1,0 mln. Lt. infrastruktūros ir remontą; kurių nors vienas Finansuojama iki ir paslaugų • viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo dalyvis yra valstybė ar 85 proc. tinkamų plėtra objektų tvarkomieji statybos darbai, skirti savivaldybės, atitinkantys finansuoti regionuose“ minėtus objektus pritaikyti turizmui; už priemonės projekto išlaidų, • pirmiau nurodytų viešosios turizmo įgyvendinimą atsakingos o kai projektas infrastruktūros statinių projektavimas; institucijos nustatytas įgyvendinamas • įvairių regiono turizmo produktų paramos teikimo sąlygas. kaip valstybės rinkodaros priemonių ar veiksmų Partneriai: juridiniai pagalba, įgyvendinimas. asmenys, atitinkantys už juridiniam priemonės įgyvendinimą asmeniui skirtas atsakingos institucijos finansavimas nustatytas paramos gali siekti nuo 50 teikimo sąlygas. iki 70 proc. VP3-1.3-ŪM- • privačių kultūros paveldo objektų Pareiškėjai: privatieji Finansuojami 06-K tvarkomieji statybos darbai, skirti minėtus juridiniai asmenys, projektai nuo 0,2 „Turizmo objektus pritaikyti turizmui; atitinkantys už iki 1,0 mln. Lt. paslaugų/ • turistinės klasės apgyvendinimo priemonės įgyvendinimą Finansuojama iki produktų, paslaugų infrastruktūros statyba ir atsakingos institucijos 50 arba 65 proc. įvairovės plėtra rekonstravimas; nustatytas paramos atskirais atvejais. ir turizmo • kurortų ir kurortinių teritorijų teikimo sąlygas. paslaugų sanatorijų, kurortų ir kurortinių teritorijų kokybės reabilitacijos centrų, sveikatos per vandenį ir Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa įgyvendinama pagal 2007–2013 gerinimas“ kitų sveikatos gerinimo paslaugų, konferencijų m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, dalinai finansuojama Europos regioninės plėtros infrastruktūros statyba ir rekonstravimas; • ekologinio (pažintinio), aktyvaus fondo lėšomis. Turizmo plėtros projektai gali būti remiami pagal šios programos 2 prioriteto „Patraukli poilsio turizmo infrastruktūros statyba ir gyvenamoji aplinka ir darni bendruomenė“ priemonę „Didinti pasienio regionų patrauklumą“. rekonstravimas; Paramą pagal šią priemonę gali gauti: vietos ir regioninės valdžios institucijos; nacionalinės valdžios • hipodromų infrastruktūros statyba, institucijos; įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė; nevyriausybinės organizacijos. rekonstravimas ir remontas; Projektuose turi dalyvauti bent po vieną partnerį iš Lietuvos ir Latvijos. Pagal šią programą ERPF • infrastruktūrinių projektų veiklas lėšomis finansuojama iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. papildančių Lietuvos turizmo produktų rinkodaros priemonių ar veiksmų Taip pat galima inicijuoti turizmo plėtros projektus pagal bendradarbiavimo per sieną įgyvendinimas Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos programos 2 prioritetą „Skatinti socialinę, ekonominę ir VP3-1.4-AM- • vandens telkinių (tarpinių vandenų, Pareiškėjai: savivaldybių Maksimali 04-R „Vandens upių ir ežerų) būklės gerinimo priemonių administracijos. parama – erdvinę plėtrą“. Šiuo prioritetu siekiama prisidėti prie pagrindinio regiono potencialo, turizmo ir telkinių būklės (valymas ir tvarkymas; artimo natūraliam 2,5 mln. Lt. žmogiškųjų išteklių, vystymo, remiami veiksmai, nukreipti į turizmo plėtrą, žmogiškojo potencialo gerinimas“ hidrologinio režimo atkūrimas; teršalų Finansuojama vystymą, gerinant socialinių sąlygų valdymą ir mokymosi galimybes, smulkaus ir vidutinio verslo prietakos į telkinius mažinimo priemonių iki 85 proc. konkurencingumo didinimą ir darbo rinkos plėtrą, bendrą erdvinį ir socialinį ir ekonominį planavimą. taikymas; gamtosauginis pakrančių valymas ir visų tinkamų Pagal šią programą finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. sutvarkymas) įgyvendinimas. finansuoti projekto išlaidų. Turizmo plėtros projektai gali būti finansuojami pagal Tarpregioninio bendradarbiavimo VP3-1.4-AM- • praeityje užterštų teritorijų išvalymas Pareiškėjai: savivaldybių Maksimali (INTERREG IVC) programos 2 prioritetą, kuriuo siekiama tobulinti regioninę ir vietos politiką aplinkos 06-R „Praeityje nuo aplinkai pavojingų medžiagų ir būklės administracijos. parama - 3 mln. užterštų atkūrimas. Lt. Finansuojama apsaugos ir pavojų prevencijos srityse, daugiau dėmesio skiriant gamtinių ir technologijų pavojų teritorijų iki 85 proc. prevencijai ir valdymui, vandentvarkai ir pakrančių valdymui, atliekų tvarkymui, biologinei įvairovei tvarkymas“ visų tinkamų ir gamtos paveldo išsaugojimui, energijos efektyvumui ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, finansuoti švariam ir tvariam visuomeniniam transportui, kultūriniam paveldui. Pagal šią programą finansuojama projekto išlaidų. iki 85 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Šaltinis: parengta pagal www.esparama.lt

186 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 187 2007-2013 metų ES paramos laikotarpiu Šiaulių regiono savivaldybėse buvo įgyvendinta ir Pagrindinis Projekto Bendra Projekto dabar įgyvendinama eilė projektų, susijusių su turizmu, ir galinčių tiesiogiai įtakoti turizmo situaciją Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto vykdytojas regione. Išsami informacija apie kiekvienoje savivaldybėje įgyvendinamus projektus pateikiama šaltinis / priemonė laikotarpis vertė šios galimybių studijos prieduose (kiekvieno rajono apžvalgose). Toliau lentelėje pateikta glausta, Joniškio sinagogų komplekso Baltosios Kultūros paveldo 2009 JRSA 0,33 mln. Lt. apibendrinta informacija apie savivaldybėse įgyvendinamus projektus, tiesiogiai susijusius su turizmo sinagogos (Miesto a. 4A, Joniškis) departamentas prie tęstiniai avarinės būklės likvidavimo ir Kultūros ministerijos plėtra savivaldybėse ir regione. restauravimo darbai 1.13.2.3 lentelė. Šiaulių apskrities savivaldybėse įgyvendinti ir ketinami įgyvendinti su turizmu susiję Baltosios sinagogos tęstiniai avarinės Kultūros paveldo 2010 JRSA 0,34 mln. Lt. būklės likvidavimo ir restauravimo darbai departamentas prie projektai Kultūros ministerijos Pagrindinis Projekto Bendra Joniškio Raudonosios sinagogos EEE finansinis2009-2011 JRSA 1,87 mln. Lt. Projekto Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto vykdytojas išsaugojimas ir pritaikymas viešosioms mechanizmas šaltinis / priemonė laikotarpis vertė reikmėms Šiaulių m. savivaldybė „Viešosios turizmo infrastruktūros VP3-1.3-ŪM-05-R 2011-2012 JRSA 0,3 mln. Lt. Viešojo transporto infrastruktūros VP3-3.3-SM-01-V 2011-2013 ŠMSA 6,79 mln. Lt. įrengimas Joniškio miesto poilsio zonoje modernizavimas Šiaulių mieste (dviračių „Sidabra“ takai ir stotelių įvažos bei paviljonai) ,,Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinio, ERPF, Sanglaudos 2009 ŽRPD 0,34 mln. Lt. Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas VP2-2.2-ŪM-02-V 2010-2012 ŠRPA 10,1 mln. Lt. mokomojo ir poilsio tako įrengimas“ skatinimo veiksmų (Žagarės Buvusio „Elnio“ fabriko praeityje VP3-1.4-AM-07-V 2010-2012 ŠMSA 3,4 mln. Lt. programa regioninio užterštos teritorijos sutvarkymas parko Talkšos ežero šiaurinės dalies valymas ir VP3-1.4-AM-04-R 2010-2013 ŠMSA 6,27 mln. Lt. direkcija) prieigų sutvarkymas ,,Patalpų lankytojams įrengimas ir Europos žemės ūkio 2010 ŽRPD 1 mln. Lt. Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra VP3-1.3-ŪM-05-R 2009-2011 ŠMSA 1,18 mln. aplinkos sutvarkymas“ fondas kaimo plėtrai prie Šiaulių miesto esančių vandens Lt. ŽRP lankytojų centro įrengimo techninio N/d 2010-2011 ŽRPD 0,46 mln. Lt. telkinių, siekiant sukurti palankesnes projekto parengimas aktyvaus poilsio sąlygas ir tinkamai Žagarės dvaro parko tvarkymo projekto N/d 2011 ŽRPD, 0,39 mln. Lt. naudoti gamtos išteklius parengimas Valstybinė Šiaulių miesto lengvosios atletikos VP3-3.4-ŪM-04-R 2011-2012 ŠMSA 2,3 mln. saugomų maniežo pastato rekonstravimas Lt. teritorijų Šiaulių r. avivaldybė tarnyba Šiaurės Lietuvos ir pietų centrinės ES PHARE 2005 ŠRSA 0,18 mln. Lt. Žagarės atodangos tvarkymo darbai N/d 2011 ŽRPD, 0,1 mln. Lt. Latvijos regiono turizmo išteklių analizė 2002 programa Valstybinė ir plėtros galimybių studija Bendradarbiavimo saugomų abipus sienos teritorijų Baltijos jūros regione tarnyba Turizmo informacijos centro pastato VIP 2006- 2007 ŠRSA 2,54 mln. Lt. Kultūros paveldo objektų (Žvelgaičio N/d 2011 ŽRPD 0,2 mln. lt. su sanitarinėmis patalpomis prie Kryžių piliakalnio ir Vytauto Didžiojo paminklo kalno statyba Juodeikiuose) sutvarkymas ir pritaikymas Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir 2007 ŠRSA 0,74 mln. Lt. lankymui jo objektų pritaikymo turizmo reikmėms Sporto aikštyno ŽRP rekreacinėje zonoje N/d 2011 ŽRPD 0,07 mln. Lt. 2007-2013 metų programa įrengimas Viešosios infrastruktūros sukūrimas prie KPP 2010-2011 ŠRSA 0,59 mln. Lt. Autokempingo aikštelės su N/d 2011-2012 ŽRPD 0,4 mln. Lt. Pakumulšių tvenkinio Šiaulių rajone infrastruktūra įrengimas Kuršėnų dvaro teritorijos sutvarkymas ir VP3-1.3-ŪM-05-R 2010-2012 ŠRSA 0,88 mln. Lt. Kelmės r. savivaldybė pritaikymas turizmo poreikiams Ventos slėnio teritorijos pritaikymas KPP 2011-2012 KRSA 0,66 mln. Lt. Akmenės r. savivaldybė turizmo reikmėms Paragių dvaro tvarkyba ir jo pritaikymas VP3-1.3-ŪM-05-R 2009-2012 ARSA 0,93 mln. Lt. Dubysos upės gamtinių išteklių VP3-1.3-ŪM-01-V-01 2010-2011 KRSA 1,5 mln. Lt. turizmo reikmėms panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių ir Jurakalnio geologinio-pažintinio tako VP3-1.3-ŪM-05-R 2011-2013 ARSA 0,25 mln. Lt. Kelmės rajonuose įrengimas Akmenės rajono Papilės Tytuvėnų bernardinų vienuolyno VP3-1.3-ŪM-02-V-01 2009-2011 KRSA 10,14 mln. seniūnijoje ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms Lt. Joniškio r. savivaldybė Užvenčio muziejaus restauravimas ir jo VP3-1.3-ŪM-05-R 2010-2011 KRSA 0,8 mln. Lt. Saulės mūšio pergalės įamžinimas Valstybės biudžetas 2007-2012 JRSA 3,2 mln. Lt. pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms memorialiniu kompleksu Kelmės tradicinių amatų centro įkūrimas KPP 2010-2011 KRSA 0,69 mln. Lt. ir plėtra

188 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 189 Pagrindinis Projekto Bendra Pagrindinis Projekto Bendra Projekto Projekto Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto vykdytojas vykdytojas šaltinis / priemonė laikotarpis vertė šaltinis / priemonė laikotarpis vertė Kražių kolegijos rūsio pritaikymas KPP 2011-2012 KRSA 0,54 mln. Lt. Arimaičių ežero dalies išvalymas ir VP3-1.4-AM-04-R 2009-2012 RRSA 1,02 mln. Lt. visuomenės poreikiams pakrantės sutvarkymas Kelio Tytuvėnai (Sedulos g.)- Skogalio VP2-4.4-SM-02-R 2011-2012 KRSA 5,5 mln. Lt. Daugyvenės kraštovaizdžio VP3-1.3-ŪM-02-V 2009-2011 RRSA 3,9 mln. Lt. k. (Bridvaišio ežeras) rekonstrukcija ir draustinio kultūros pažintinio turizmo trijų stovėjimo aikštelių automobiliams infrastruktūros plėtra ir pritaikymas įrengimas. viešiesiems turizmo poreikiams Lankytojų informacinio centro N/d 2009-2010 Tytuvėnų 3 mln. Lt. Radviliškio rajono savivaldybės KPP 2010-2011 RRSA 0,8 mln. Lt. įrengimas Tytuvėnuose regioninis Kleboniškių kaimo vėjo malūno parkas pritaikymas ir tvarkybos darbai Kelmės dvaro sodybos svirno Europos 2008-2010 KRSA 1,27 mln. Lt. Radviliškio rajono savivaldybės KPP 2010-2011 RRSA 0,84 mln. Lt. restauravimas ir pritaikymas muziejinei, ekonominės erdvės Šiaulėnų miestelio kapinių koplyčios kultūrinei ir švietimo paskirčiai. ir Norvegijos rekonstravimas ir tvarkybos darbai finansiniai Viešosios turizmo infrastruktūros ir VP3-1.3-ŪM-05-R 2010-2011 RRSA, 1,17 mln. Lt. mechanizmai paslaugų plėtra Radviliškio rajono Daugyvenės Kražių kolegijos restauravimas, N/d 2008-2010 KRSA 2,75 mln. Lt. Kleboniškių kaimo buities ekspozicijoje kultūros rekonstravimas ir pritaikymas kultūrinei istorijos visuomeninei paskirčiai muziejus- Pažintinio tako įrengimas Tytuvėnų N/d 2008 Tytuvėnų 0,4 mln. Lt. draustinis regioniniame parke regioninis Šaltinis: Šiaulių apskrities savivaldybių administracijos. parkas Apibendrinant pateiktą informaciją apie įgyvendintus ir ketinamus įgyvendinti projektus Tytuvėnų Bernardinų bažnyčios ir N/d 2012-2013 Kelmės 1,2 mln. Lt. Šiaulių apskrities savivaldybėse, galima daryti išvadą, kad didžioji dauguma projektų įgyvendinama vienuolyno ansamblio tvenkinio rajono išorinės pagalbos dėka, t.y. didžioji dalis lėšų projektinei veiklai yra skiriama iš įvairių užsienio fondų sutvarkymas ir pritaikymas poilsiui ir savivaldybė rekreacijai Tytuvėnų (tame tarpe ES struktūrinė parama), vien valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis įgyvendinama regioninis tik nedidelė dalis visų, ypač didesnės vertės projektų. Dažniausiai projektų metu investuojama į parkas jau esančių objektų atnaujinimą, rekonstrukciją, atstatymą, prieinamumo didinimą, o ne į naujos Kražantės upės slėnio Kelmės mieste N/d 2013 KRSA 2,5 mln. Lt. infrastruktūros sukūrimą. Sąlyginai tai yra privalumas, nes taip atnaujinami ir pritaikomi visuomenės pritaikymas rekreacijai ir turizmui bei turizmo reikmėms paveldo, kultūros ir istorine prasme vertingi objektai. Tačiau kaip trūkumą Šaukėnų parko pritaikymas rekreacijai ir N/d 2013 KRSA 0,15 mln. Lt. galima akcentuoti tai, kad pasigendama daugiau investicijų į viešosios poilsio infrastruktūros turizmo reikmėms sukūrimą, pvz. kempingų, viešųjų poilsio vietų įrengimą. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno N/d 2013 KRSA, 1,2 mln. Lt. ansamblio teritorijos sutvarkymo darbai Tytuvėnų Taip pat pastebima, kad didesniąją dalį didelės apimties projektų įgyvendina regiono regioninis parkas savivaldybių administracijos, pasigendama daugiau privačių iniciatyvų. Be abejo, tai ribojama Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies N/d 2012-2013 KRSA, 0,35 mln. Lt. projektų finansavimo mechanizmų politikos, be to, projektus įgyvendinant privačiame sektoriuje, sutvarkymas ir pritaikymas kultūrinio Kelmės dažnai jų finansavimo intensyvumas būna mažesnis nei valstybės ir savivaldybių institucijų turizmo reikmėms krašto įgyvendinamų projektų. Taip pat reikia paminėti, kad privataus sektoriaus projektų finansavimo muziejus konkursai dažnai pasižymi didele konkurencija. Ekologinio ir pažintinio turizmo N/d 2013 Tytuvėnų 4,25 mln. Lt. infrastruktūros plėtra Tytuvėnų regioninis Kaip buvo minėta anksčiau, didesnės apimties projektus regione dažniausiai įgyvendina regioniniame parke parkas savivaldybių administracijos. Tačiau gana nemažai pakankamai didelių infrastruktūrinių projektų Poilsiavietės prie Giliaus ežero N/d 2013 Tytuvėnų 0,7 mln. lt. įgyvendina ir kitos savivaldybėse esančios institucijos, pvz. Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Žagarės regioniniai sutvarkymas regioninis parkai, Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. Šios įstaigos kasmet įgyvendina ir nemažai parkas Pakruojo r. savivaldybė smulkesnių, mažesnės vertės projektų. Tai itin naudinga savivaldybėms, kadangi šių įstaigų buvimas Dalies Pakruojo dvaro sodybos pastatų EEE ir Norvegijos 2008-2010 PRSA 1,9 mln. Lt. ir jų priežiūroje esančios infrastruktūros sutvarkymas ženkliai padidina savivaldybės patrauklumą bei rekonstrukcija ir pritaikymas kultūros ir finansiniai susidomėjimą regionu. viešosioms reikmėms mechanizmai Pakruojo rajono turizmo plėtros studija 2010-2011 PRSA 0,04 mln. Lt. 2014–2020 m. laikotarpis Didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro VP3-1.3-ŪM-06-K UAB 2,3 mln. Lt. pritaikymas daugiafunkcinio viešojo „Pakruojo Planuojama, kad 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų paramą pakeis 2014-2020 m. ES turizmo reikmėms parkai“ Radviliškio r. savivaldybė

190 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 191 struktūrinės paramos finansavimas. Atlikus „Lietuvos plėtros prioritetų 2014–2020 m. Europos Materialinės investicijos apibrėžiamos kaip išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu vertinimą“, numatyta, jog šiuo laikotarpiu bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti turizmo plėtrai bus skiriama mažesnė nei šiuo metu skiriama parama (žr. lentelę). (rekonstravimas, remontas). Kaip buvo minėta, LR Statistikos departamentas prie LRV apskričių ir rajonų lygmeniu pateikia tik materialinių investicijų (MI) rodiklius. Materialinių investicijų rodikliai 1.13.2.4 lentelė. Planuojama 2014-2020 m. struktūrinė parama pagal prioritetus ( proc.) atskirai į apgyvendinimo sektorių nepateikiami, taip pat nepateikiami investicijų rodikliai į kelionių Optimistinis Pesimistinis organizatorių ir agentūrų bei sveikatinimo (sanatorinių) įstaigų sektorių. Šiaulių rajone sanatorinis 2007-2013 m. 2014-2020 m. 2014-2020 m. Veiksmų programos ir prioritetai turizmas nėra plėtojimas, o turizmo agentūrų ir kelionių organizatorių vykdoma veikla nėra imli paskirstymas finansavimo finansavimo scenarijus scenarijus didelėms investicijoms, todėl didžiausias dėmesys skiriamas investicijoms apgyvendinimo sektoriuje. Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių 13,80 13,60 9,0 Vieninteliai duomenys, prieinami analizei yra materialinės investicijos į apgyvendinimo ir maitinimo visuomenei sektorių 2005-2008 metais. Nors į turizmo sektorių maitinimo sektorius nepatenka, tačiau šių įstaigų 1. Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis 5,50 6,70 5,00 veikla vaidina svarbų vaidmenį kalbant apie regiono patrauklumą turistams ir jo didinimą, todėl 2. Mokymasis visą gyvenimą 3,76 2,50 1,00 šiame poskyryje bus analizuojamos MI į apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą. Paveiksle toliau 3. Tyrėjų gebėjimų stiprinimas 1,74 2,10 1,70 pateikiami materialinių investicijų į apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą Lietuvoje. 4. Administracinių gebėjimų stiprinimas ir 2,50 2,00 1,00 viešojo administravimo efektyvumo didinimas 1.13.3.1 pav. Materialinės investicijos į apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą Lietuvoje 2005-2008 5. Techninė parama 0,30 0,30 0,30 metais, tūkst. Lt. Konkurencinga ekonomika 45,74 50,00 53,60 4 7 6 0 2 1. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos 10,00 10,50 13,60 250000 1 29 8 19 2 05 6 2 augimui skirti moksliniai tyrimai ir 2 2 technologinė plėtra 200000

2. Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos 6,82 5,50 6,00 7 verslui gerinimas 150000 1242 8 3. Informacinė visuomenė visiems 3,54 3,30 3,30 0 7 4 920 6 4. Esminė ekonominė infrastruktūra 8,66 14,00 14,00 100000 4 6 4 686 5 655 6 5 592 5 4

5. Transeuropinių transporto tinklų plėtra 16,05 16,00 16,00 9 8 3 0 6 9 8 7 9 418 9 2 412 9 7 334 6 3 2 5 1 4 8 9 6 2

50000 7 284 1 4 0 4 7 21 6 3 8 4 21 1 0 18 2 4 6 3 4 175 7 8 57 6 83 4 78 2 74 6 14 8 0 0 4 7 119 8 4 7 3 3 107 4 74 0 10 6 6 89 7 81 1 92 6 91 5 91 9 85 2 7 7 7 7 6 6 6 4 2 2 3 3 1 1 6. Techninė parama 0,66 0,70 0,70 9 Darni plėtra 39,09 35,00 36,00 0 Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių apskritis Tauragės Telšių apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis 1. Vietinė plėtra ir urbanistinė plėtra, 11,14 8,00 7,00 apskritis apskritis apskritis apskritis kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai 2005 2006 2007 2008 2. Viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, 10,63 11,30 12,30 socialinių) kokybė ir prieinamumas Šaltinis: LR statistikos departamentas. 3. Aplinka ir darnus vystymasis 16,65 15,00 16,00 Iš pateikto paveikslo duomenų matyti, kad apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius 4. Techninė parama 0,66 0,70 0,70 pasižymėjo skirtingomis tendencijomis skirtingose regionuose. Lietuvoje MI į šį sektorių per minėtą Techninės paramos veiksmų programa 1,38 1,40 1,40 laikotarpį padidėjo 44,52 proc. Šiuo laiku labiausiai išaugo šio sektoriaus MI Marijampolės apskrityje Šaltinis: Lietuvos plėtros prioritetų 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpių vertinimas. (29 kartus), tai siejama ne tiek su apskrities orientacija į šio sektoriaus vystymą, tačiau su tuo, kad tradiciškai Marijampolės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus investicijos būna 1.13.3. Privačios investicijos į turizmo sektorių labai mažos, o 2008 m. jų staigus išaugimas gali būti siejamas su vieno ar kelių stambių projektų įgyvendinimu. Be abejo, daugiausia MI į minėtą sektorių atliekama Vilniaus apskrityje ir jos centre – Vilniaus mieste. Tuo tarpu Šiaulių regionui 2005-2008 metais teko atitinkamai vos 3,1 proc., 1,8 Šiame poskyryje siekiama įvertinti privataus sektoriaus investicijas į turizmo sektorių. proc., 5,36 proc. ir 2,1 proc. visų Lietuvos sektoriaus materialinių investicijų. Per minėtą laikotarpį Literatūroje apibrėžiama, kad turizmo sektorius susideda iš šių sektorių: apgyvendinimo įmonės, jos regione sumažėjo 2,65 proc. (nuo 7,78 iki 7,58 mln. Lt.). Didžiausios sektoriaus MI Šiaulių regione sveikatingumo įmonės ir kelionių agentūros bei ekskursijų organizatoriai14. Šiame poskyryje buvo 2007 metais, kuomet jos siekė apie 21,7 mln. Lt.). Iš jų daugiau nei 18 mln. Lt. buvo investuota nagrinėjamos materialinės investicijos į turizmo sektorių. Nematerialinės investicijos nenagrinėjamos Šiaulių mieste, tai sudarė apie 85,5 proc. visų apskrities investicijų. Duomenys apie Šiaulių apskrities dėl duomenų nepakankamumo, be to, manoma, kad jos Šiaulių apskrityje yra gana mažos (Lietuvoje savivaldybių MI į apgyvendinimo ir maitinimo veiklą pateikiami paveiksle toliau. šis rodiklis 2008 m. siekė 1,2 mln. Lt, 2009 – 1,7 mln. Lt, 2010 m. – 0,65 mln. Lt, apskričių lygmeniu informacija nepateikiama. Įvertinus šių MI Lietuvoje dydį, daroma prielaida, kad atsižvelgiant į Lietuvos regionų specifiką, Šiaulių apskričiai teko menka ir nereikšminga jų dalis).

14 Turizmo sektoriaus studija. Dar­buo­to­jų ir jų kvalifi­kacijos kaitos prog­no­zių ty­rimo ataskaita. Profesinio mokymo metodikos centras, 2008.

192 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 193 1.13.3.2 pav. Materialinės investicijos į apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą Šiaulių apskrityje 2005-2008 metais, tūkst. Lt.

20000

18000 1856 2 16000 14000 12000 10000

8000 758 8 6000 580 5

4000 356 9 359 0 198 6 9 9 91 5 0 7 9 8 4 2000 76 5 49 0 46 9 20 3 10 4 13 4 12 8 14 2 8 7 11 6 2 6 1 3 9 5 1 2 0 1 Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. sav.

2005 2006 2007 2008

Šaltinis: LR statistikos departamentas. 1.14. Regiono turizmo dokumentų planavimo apžvalga

Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad Šiaulių regione daugiausia MI į minėtą sektorių Turizmo veiklą Lietuvos Respublikoje koordinuoja ir turizmo politiką formuoja LR ūkio pritraukė Šiaulių miesto savivaldybė: 2005 m. rodiklis siekė 97,5 proc., 2006 – 46,6 proc. (šiais metais ministerija. Šiaulių regiono turizmo sektoriaus plėtra susijusi su: 45,8 proc. regiono sektoriaus MI buvo pritraukta Šiaulių r. sav.), kaip minėta, 2007 m. – 85,5 proc., 2008 m. – 76, 62 proc. visų regiono apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus MI. Tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse ši veikla nėra išvystyta, čia MI yra labai mažos, ir nors jų didėjimo tempai itin spartūs, Nacionalinio lygmens turizmo plėtros dokumentais: tačiau vertinant absoliučius dydžius, šių rajonų apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus negalima vertinti kaip vieno labiausiai besiplečiančių.

Kalbant apie turizmo sektorių Šiaulių regione ir atskirose jos savivaldybėse bei analizuojant prieinamus duomenis ir informaciją, galima teigti, kad regione dirbama sektoriaus vystymo • Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. linkme, tačiau gana vangiai. Analizuojant investicijas į apgyvendinimo ir maitinimo sektorių, lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX–1187; tenka konstatuoti, kad apskrityje įgyvendinama mažai stambių projektų, dažniausiai vykdomi • Nacionalinė turizmo plėtros 2010-2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos nedidelės vertės projektai. Siekiant pakeisti susidariusią situaciją ir skatinti verslininkus kurti Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės naujas apgyvendinimo bei maitinimo įstaigas, būtų galima skatinti šio sektoriaus vystymą – 2010 m. liepos 14d. nutarimo Nr.1051 redakcija); suteikti palankesnes sąlygas tokių verslų kūrimui regiono savivaldybėse (pvz. žemės sklypų nuoma • Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija patvirtinta Lietuvos lengvatinėmis sąlygomis, iniciatyva ir parama ugdant sektoriaus darbuotojus ir pan.). Privačių Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853, šio dokumento viena iš iniciatyvų skatinimas gali prisidėti gerinant turizmo paslaugų kokybę ir įvairovę, sudarant didesnes dalių yra „Turizmo plėtros strategija iki 2015 metų“; pasirinkimo galimybes turistams keliaujant po Lietuvą. • Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX–1154;

Regioninio lygmens dokumentais: • Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (LRV, 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1042); • Šiaulių regiono plėtros planas.

Savivaldybių lygmens dokumentais: • Akmenės rajono savivaldybės 2010-2015 metų strateginis plėtros planas; • Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas; • Joniškio rajono savivaldybės 2008-2013 metų strateginis plėtros planas;

194 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 195 • Joniškio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas; Pavadinimas, Pastabos • Kelmės rajono savivaldybės plėtros priemonių planas 2008-2012 metams; patvirtinimo data socialinės raidos klausimus. • Kelmės rajono teritorijos bendrasis planas; Nustatomi tokie Programos tikslai ir uždaviniai: • Radviliškio rajono savivaldybės 2007–2013 metų strateginis plėtros planas Pirmasis tikslas – sukurti konkurencingų turizmo produktų plėtrai palankią aplinką. Įgyvendinami šie uždaviniai: • Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas; • plėtoti paklausių turizmo produktų kūrimą skatinančią viešąją turizmo • Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas; infrastruktūrą; • Pakruojo rajono savivaldybės 2007-2013 m. strateginiu plėtros planas; • didinti kurortų ir kurortinių teritorijų turizmo bei sveikatos turizmo galimybes; • Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2011–2017 metams; • remti privataus turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą; • Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas; • tobulinti turizmo sektoriaus teisinį reguliavimą ir planavimą; • plėtoti turizmo sektoriaus specialistų gebėjimus. • 2007-2016 metų Šiaulių miesto strateginis plėtros planas; Antrasis tikslas – užtikrinti nuolatinį turistų srautų didėjimą. Įgyvendinami šie uždaviniai: • Šiaulių miesto bendrasis planas. • skatinti vietinį turizmą; Detalus paminėtų nacionalinių, regioninių ir savivaldybių lygmens dokumentų sąrašas • skatinti atvykstamąjį turizmą; • vykdyti turizmo sektoriaus stebėseną. pateikiamas 1.14.1 lentelėje. Dokumentas apibrėžia turizmo plėtros sferas ir gaires, bendras visai šaliai, neatsižvelgiant į konkrečios teritorijos specifiką ir ypatumus, turimus išteklius, 1.14.1 lentelė. Nacionalinio, regioninio ir savivaldybių lygmens turizmo plėtros dokumentų sąrašas. resursus turizmo sektoriuje. Pavadinimas, Lietuvos ūkio Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos sudėtinėje Pastabos patvirtinimo data (ekonomikos) plėtros dalyje Turizmo plėtotės strategijoje numatomos ilgalaikės prioritetinės turizmo Valstybės ilgalaikės Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje įtvirtintas pagrindinis tikslas – sukurti iki 2015 metų ilgalaikė plėtotės kryptys, būtinos šalies ir jos regionų turizmo verslo plėtotei skatinti ir raidos strategija, aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako strategija, patvirtinta efektyviai panaudoti šalies turistinį potencialą (gamtinius, kultūrinius, rekreacinius, patvirtinta Lietuvos žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Šioje strategijoje Lietuvos Respublikos žmogiškuosius bei verslo infrastruktūros išteklius), tikslai, uždaviniai ir siektini Respublikos Seimo užfiksuota šalies vizija – konkurencinga ekonomika, gali būti pasiekiama Vyriausybės 2002 m. rezultatai. Strategijoje skiriami svarbiausi „vietinio turizmo ir atvykstamojo turizmo 2002 m. lapkričio 12 d. įgyvendinant 8 turizmo prioritetų kryptį. Šioje strategijoje turizmas yra sudėtinė visos birželio 12 d. nutarimu plėtotės“ prioritetai bei numatoma šių prioritetinių turizmo rūšių plėtotė: kultūrinis nutarimu Nr. IX–1187 šalies ekonomikos plėtotės dalis, sėkmingas turizmo vystymas prisidės ir prie kaimo Nr. 853. Šio dokumento ir pažintinis turizmas; verslo ir dalykinis turizmas; kurortinis turizmas; vandens (jūrų ir bei žemės ūkio plėtros, regioninių skirtumų šalies viduje mažinimo. Remiantis šios viena iš dalių yra upių) turizmas; ekologinis ir kaimo turizmas. strategijos nuostata, Lietuva „taps didelių ekonominių ir kultūrinių galimybių turizmo „Turizmo plėtros Turizmo plėtotė strategijoje numatoma atsižvelgiant į Lietuvos ūkio raidą, įvertinant šalimi“. Siekiant pasiekti iškeltą tikslą, turėtų būti kuriama ir įgyvendinama racionali strategija iki 2015 ekonominės plėtros galimybes. Yra tiksliai įvardintos turizmo srities plėtotinos turizmo politika. metų“ kryptys, neišskiriant atskirų regionų ir teritorijų. Dokumentas apibrėžia bendruosius šalies ekonominės plėtros principus, į kuriuos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra vienas svarbiausių šalies įeina ir turizmo plėtra. teritorijos bendrasis regioninę politiką formuojančių dokumentų, kurio svarbiausias principas užtikrinti Nacionalinė Nacionalinės turizmo plėtros programoje numatomas pagrindinis turizmo planas, patvirtintas šalies teritorijos tvarią ir pusiausvirą raidą. Plane numatomi uždaviniai, kuriais turi turizmo plėtros sektoriaus plėtros tikslas – pasiekti, kad Lietuva taptų populiari ir žinoma turizmo Lietuvos Respublikos būti įgyvendinta rekreacijos (ir turizmo) teritorinė plėtra. Šalies rekreaciniai ištekliai 2010–2013 metų traukos vietovė Europos turizmo rinkoje, pasižyminti stabiliu atvykstamojo ir Seimo 2002 m. spalio bei jų savybės formuoja rekreacinį teritorijų patrauklumą. Nustatytos penkios išskirtų programa, patvirtinta vietinio turizmo srauto augimu, kuris užtikrintų paslaugų verslui pajamų didėjimą 29 d. nutarimu Nr. IX– rekreacinių arealų resursinio potencialo kategorijos: 1) labai didelis; 2) didelis; 3) Lietuvos Respublikos ir taip stiprintų turizmo sektoriaus reikšmę šalies ekonomikos raidai. Valstybė gali 1154 vidutinis; 4) gana mažas ir 5) mažas. Pagal tokią Lietuvos Respublikos aplinkos Vyriausybės 2007 tai pasiekti sutelkdama žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir sukurdama palankią ministerijos koncepciją, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonai priklauso gana mažo m. rugpjūčio 29 d. teisinę aplinką plėstis verslui, veiksmingiau panaudoti šalies turizmo išteklius ir ir mažo potencialo kategorijai. Akmenės rajonas priklauso gana mažo potencialo nutarimu Nr. 944 sukurti patrauklią turizmo veiklą, siūlydama paklausius, kokybiškus ir konkurencingus grupei. Kelmės, Šiaulių rajonai bei Šiaulių miestas priklauso gana mažo ar vidutinio (Lietuvos Respublikos produktus užsienio ir vidaus turizmo rinkose. Valstybės investicijos pirmiausia turi potencialo kategorijai. Vyriausybės 2010 m. būti skiriamos šalies turizmo galimybėms ir konkurencingumui didinti: formuoti Dokumentas sukonkretina plėtotinas turizmo kryptis pagal išskirtas rekreacinių liepos 14d. Nutarimo daugiafunkcines turizmo traukos vietoves ir centrus, plėtoti kurortus ir kurortines arealų resursinio potencialo kategorijas. Nr.1051 redakcija) teritorijas, įrengti turizmo trasas ir kitą viešąją infrastruktūrą, pritaikyti turizmui Šiaulių apskrities Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, pagal kurį strateginės kultūros paveldo objektus. Turizmo infrastruktūra pirmiausia turi būti plėtojama teritorijos bendrasis vystymo kryptys ir erdvinės raidos koncepcija yra parengta 20 metų, o konkretizuoti gamtos ir kultūros turizmo išteklių turtingose šalies vietovėse, skatinama darni (generaliniu) planas sprendiniai – 10 metų. Vienas iš apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų regionų plėtra, taip siekiant išsaugoti ir panaudoti paveldo objektus ar saugomas (LRV, 2008 m. rugsėjo sistemos sudedamųjų elementų yra „9.4. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritorijas šalies ir užsienio turistų poreikiams tenkinti. Turizmo skatinimo veiklos 24 d. nutarimas Nr. teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, naudoti poilsio organizavimo prioritetu turi tapti nuoseklus Lietuvos ir jos turizmo galimybių žinomumo, 1042); kaime potencialą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, turizmo infrastruktūrą ir turizmo populiarumo didinimas, užtikrinant aktyvią informacijos sklaidą šiuolaikiškomis ir verslą.“. veiksmingomis informacinėmis technologijomis. Ekonominė turizmo sektoriaus Bendrasis (generalinis) planas numato tokią rekreacijos aptarnavimo centrų plėtros plėtra turi padėti spręsti gyventojų, ypač jaunimo, pajamų ir užimtumo didinimo, sistemą: naujų verslo nišų kūrimo, privačių investicijų pritraukimo, regionų ekonominės ir • Šiaulių miestas – nacionalinės svarbos turizmo centras;

196 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 197 Pavadinimas, Pavadinimas, Pastabos Pastabos patvirtinimo data patvirtinimo data • bendrieji regioninės svarbos turistinės infrastruktūros aptarnavimo rekonstrukcija sudaro galimybes miesto gyventojams plėtoti aktyvų poilsį ir skatinta centrai – perspektyvinių savivaldybių centrai (esamų ir galimų), kurie atlieka ir atliks jų sveiką gyvenseną, turizmą. Priemonės tiesiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus poilsiautojų ir turistų aptarnavimo funkcijas; atitinka Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos tikslus. • numatomi plėtoti perspektyviniai aptarnavimo centrai (galimų naujų Akmenės rajono Akmenės rajono savivaldybės 2010-2015 strateginis plėtros plane yra numatytas savivaldybių centruose) – Tytuvėnai, Žagarė, Šeduva. Jie atliks ir specialias rekreacinio savivaldybės 2010- 2 prioritetas – Ekonomikos skatinimas, 2.4. tikslas – Plėtoti turizmo paslaugas centro funkcijas, specializuosis organizuodami poilsį gamtoje (sveikatingumo, 2015 strateginis bei vystyti turizmo infrastruktūrą, 2.4.1 uždavinys- Skatinti atvykstamąjį ir vietos laisvalaikio, kaimo turizmas) ir piligriminį turizmą. Šie centrai nurodyti kaip plėtros planas turizmą, vykdant aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtrą, bei 2.4.2. uždavinys - Vykdyti specializuoti rekreacinio aptarnavimo centrai; (patvirtintas Akmenės informacinių priemonių, skatinančių turizmo paslaugų plėtrą, sklaidą. Pagal šiuos • numatyti specialūs regioninės svarbos rekreacinės (turistinės) infrastruktūros rajono savivaldybės uždavinius yra įgyvendinamos priemonės susijusios su vandens trasų, aviacijos aptarnavimo centrai mažų miestų, miestelių, kaimų pagrindu, regioniniuose tarybos 2010 m. sporto, automobilių sporto, pramogų industrijos, turizmo infrastruktūros plėtra, taip parkuose ir prie jų, kitose saugomose gamtinėse teritorijose. Tai Kurtuvėnai, Bubiai, lapkričio 24 d., pat numatoma skatinti informacinių priemonių apie turizmo paslaugas sklaidą. Kražiai, Papilė. Be laisvalaikio turistų aptarnavimo, jie specializuosis organizuodami sprendimu Nr. T-237) poilsį gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) ir piligriminį turizmą ( Akmenės rajono Remiantis Akmenės rajono savivaldybės bendruoju planu, norint Akmenės rajone Kražiai); savivaldybės suaktyvinti turizmo veiklą iki 2017 m. siūloma atlikti šiuos būtiniausius darbus: • regioninio rekreacijos žiedo svarbesni lokaliniai rekreacinio aptarnavimo teritorijos bendrasis • pastatyti trūkstamus informacijos stendus, schemas, nuorodas, kelio ženklus; centrai – Žeimelis, Akmenė, Grinkiškis ir Šaukėnai. planas (patvirtintas • įrengti viešuosius tualetus; Bendrajame plane nurodytos numatomos plėtoti kryptys apskrities mastu. Akmenės rajono • įrengti privažiavimus ir sustojimo aikšteles prie turistinių objektų; Šiaulių regiono Šiaulių regiono plėtros plane teigiama, kad vienas svarbiausių turizmo sektoriaus savivaldybės tarybos • įrengti aikšteles su komunikacijomis turistams su poilsio nameliais ant ratų ir plėtros planas tikslų – skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą, kuriant palankesnes sąlygas aktyviam 2008-06-27 sprendimu kt.; (atnaujintas Šiaulių poilsiui ir pažintiniam bei kultūriniam turizmui. Išvystytas turizmo sektorius sudaro Nr. T-163). • įsteigti valčių, baidarių, dviračių ir kt. nuomos ir remonto punktus; regiono 2007-2013 geresnes sąlygas efektyviai žemėnaudai, gyventojų užimtumui didinti, padeda • skatinti apgyvendinimo vietų: viešbučių, kempingų, motelių, palapinių metų plėtros planas išsaugoti kultūros paveldo objektus ir pritaikyti juos turizmo reikmėms. Vietinės miestelių, kaimo turizmo sodybų, dirbančių ištisus metus, steigimą; patvirtintas Šiaulių bendruomenės turi pasirinkti būdus tinkamai saugomų teritorijų priežiūrai ir • skatinti parodų salių ir paveikslų galerijų veiklą; regiono plėtros tarybos prieinamumui didinti. Teritorijų sutvarkymas, jų pritaikymas turizmui ir didesnis • siūlyti daugiau pramogų, renginių ir atrakcijų; 2010 m. gegužės 28 d. gyvenamosios aplinkos patrauklumas kelia užsienio ir vietinių turistų susidomėjimą, • sutvarkyti kuo daugiau lankymui tinkamų kultūros paveldo objektų; sprendimu Nr. R-39). taip sudaromos sąlygos naujiems verslams atsirasti, rajonų ekonominei raidai Išvardintus būtiniausius darbus atlikti svarbiausiuose turizmo objektuose: Kamanų spartinti. Pastaraisiais metais nemažai dėmesio turizmo infrastruktūrai skyrė valstybiniame gamtiniame rezervate (bet kokia galima veikla vykdoma atsižvelgiant į beveik visi apskrities rajonai. Stambesni projektai vykdomi Pakruojo rajone, griežtą rezervato ir jo buferinių zonų apsaugos rėžimą bei teritorijoje galiojančius kuriant Žiemgalos krašto kultūros ir turizmo centrą Pakruojo dvaro sodyboje, apribojimus), Ventos regioniniame parke, Karpėnų klinčių karjere, Antano Čiapo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus rekonstrukcija Radviliškio rajone, botanikos sode, turizmo maršrutuose, prie vandens telkinių, Lazdynų Pelėdos ir Joniškio sinagogos komplekso pritaikymas turizmui, o Kurtuvėnų dvaro sodybos – Simono Daukanto memorialiniuose muziejuose ir kt. Siūloma aplink šias vietas plėtoti kultūrinei veiklai. Daug vertingų objektų yra Kelmės rajone, kuris įdomus dėl jame stovėjimo aikšteles, poilsiavietes, kempingus, iškabas ir nuorodas, padidinant turizmo esančios biologinės įvairovės bei vykstančių renginių Tytuvėnuose ir tradicinių patrauklumą Akmenės rajone. renginių Kražiuose. Išskirtinis objektas – Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas Joniškio rajono Joniškio rajono savivaldybės 2008-2013 metų strateginiame plėtros plane yra Akmenės rajone. Jame yra parengtas pažintinis takas, kuriuo einant galima savivaldybės 2008- numatytas II prioritetas – Subalansuotas infrastruktūros vystymas, 2.4 tikslas – susipažinti su Kamanų valstybinio gamtinio rezervato gamtinėmis vertybėmis 2013 metų strateginis gerinti rekreacinių zonų ir gyvenamųjų vietovių aplinkos būklę, bei vykdyti jų plėtrą, (žmogaus neliestos gamtos vaizdais, retais augalais ir gyvūnais, aukštapelkėmis). plėtros planas 2.4.1 uždavinys. Sutvarkyti bei plėsti viešąsias erdves ir poilsio zonas rajone. Taip Šiaulių regionas turi didelį ir patrauklų kultūros ir gamtinį turizmo potencialą, todėl (Joniškio rajono pat numatytas su turizmo infrastruktūra susijęs III. prioritetas – Aplinkos, palankios reikėtų tvarkyti esamus ir kurti naujus turizmo traukos centrus, įtraukiant gamtinių savivaldybės tarybos verslo, žemės ūkio ir turizmo plėtrai, kūrimas, 3.2. tikslas – Didinti rajono turistinį ir kultūrinių požiūriu unikalias vietoves.Tai numatyta ir Šiaulių apskrities bendrajame 2007 m. gruodžio patrauklumą, 3.2.1. uždavinys - Užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir pritaikymą teritorijos plane. 20 d. sprendimu Nr. viešiesiems poreikiams. Pagal šiuos uždavinius yra įgyvendinamos priemonės Šiaulių regiono plėtros plane įvardintas prioritetas – III. Šiaulių regiono sanglaudos T-248 (Joniškio rajono susijusios su viešųjų erdvių ir poilsio zonų sutvarkymu, Joniškio sinagogų, rajono skatinimas, 3.1. vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas savivaldybės tarybos kultūros ir sakralinių paveldo objektų išsaugojimu, memorialinio parko Saulės mūšio bei pritaikymas visuomenės poreikiams, 3.1.3. uždavinys – Plėtoti viešąją turizmo 2011 m. vasario 3 d. pergalei paminėti įkūrimu, Žagarės dvaro sodybos pritaikymu turizmo reikmėms. infrastruktūrą, pritraukiant privačias investicijas ir skatinant atvykstamąjį turizmą, sprendimu Nr. T-6 šiam uždaviniui yra numatytos 52 priemonės; 3.1.5. uždavinys - Apsaugoti kultūros patvirtinta redakcija)). paveldo objektus, pritaikyti juos visuomenės poreikiams ir turizmo reikmėms. Joniškio rajono Remiantis Joniškio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu yra numatyti Dokumente pristatomi stambesni esami ir potencialūs turizmo traukos objektai savivaldybės Joniškio rajono plėtros tikslai ekonominiu požiūriu: kurti ir plėtoti turizmui palankias bei apžvelgiama jų vystymo perspektyva, pvz. kultūros paveldo objektų tvarkymas teritorijos bendrasis sąlygas rajone, sukuriant prielaidas investicijoms iš šios veiklos pritraukti. rajonuose vyksta pagal priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra planas (patvirtintas Joniškio rajonas turtingas kultūros paveldo objektais (sakraliniais), latvių bei regionuose“. Joniškio rajono žiemgalių kultūros refleksija, nemažai iniciatyvių žmonių, tačiau dėl neišplėtotos Taip pat yra II prioritetas – Šiaulių regiono ekonomikos augimas, 2.4 tikslas – savivaldybės tarybos turizmo infrastruktūros ir lėšų stygiaus kultūros paveldo objektai ir vietovės nėra Transporto tinklo plėtra, 2.4.6. uždavinys – Vystyti privažiavimo, dviračių ir pėsčiųjų 2008 m. balandžio 10d. veiksmingai pritaikyti turizmui. Investicijos į kultūros paveldo objektus paskatintų takų tinklą. Planuojamas rezultatas - dviratininkų-pėsčiųjų takų tiesimas, senųjų sprendimu Nr. T-61). turizmo infrastruktūros plėtrą ir didintų rajonų turistinį potencialą nacionaliniame ir

198 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 199 Pavadinimas, Pavadinimas, Pastabos Pastabos patvirtinimo data patvirtinimo data tarptautiniame lygmenyse. veiklas. Bendrajame plane siūloma dėl saugomų teritorijų ir kultūros vertybių gausos rajono Didžioji rajono dalis pagal Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos planą teritorijoje vystyti rekreacinį, kultūrinį pažintinį turizmą. priskiriama mažam arba gana mažam rekreaciniam potencialui, tik nedidelė rajono Kelmės rajono Kelmės rajono savivaldybės plėtros priemonių plane 2008-2012 metams yra dalis priklauso vidutiniam rekreaciniam potencialui. savivaldybės plėtros numatyta priemonė Nr. 9. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas, pritaikant juos Pakruojo rajono Pakruojo rajono savivaldybės 2007- 2013 m. strateginio plėtros plano vienas priemonių planas turizmui, Uždavinys - Atkurti kultūros paveldo objektus ir panaudoti juos visuomenės savivaldybės 2007- iš prioritetų: I Progresyvi rajono pramonės, verslo ir turizmo plėtra. I.3. tikslas – 2008-2012 metams poreikiams bei turizmo reikmėms ir kitas uždavinys - Išsaugoti gamtos išteklius, 2013 m. strateginio didinti turizmo potencialą ir efektyviau išnaudoti turizmo išteklius, I.3.1. uždavinys (patvirtintas Kelmės sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms bei turizmo plėtros planas – pritaikyti paveldo objektus ir gamtos vertybes efektyviam turizmui; I.3.2. plėtoti rajono savivaldybės poreikiams. Remiantis plėtros planu numatytos priemonės yra skirtos Kelmės krašto (patvirtintas Pakruojo turizmo informacinę sistemą Pakruojo rajone; I.3.3. plėtoti konferencinio, rekreacinio, tarybos 2007 m. muziejui, Kelmės dvaro sodybai, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui, rajono savivaldybės sportinio, kultūrinio turizmo infrastruktūrą. rugsėjo 28 d., Dubysos upės slėnio Maironių kaime pritaikymui turizmo ir sporto reikmėms, Kražių tarybos 2008 m. Strateginiame plane įvertinama, kad „Pakruojo rajono kultūrinis ir gamtinis turizmo sprendimu Nr. T-28). bažnyčios ir koplyčios ansambliui, informacinių terminalų įrengimui, Užvenčio gruodžio 29 d., potencialas nėra pilnai išnaudotas. Rajone gausu kultūros paveldo objektų, tačiau jie dvarui, piliakalnių, ežerų, upių pakrančių sutvarkymui ir kitų objektų pritaikymui sprendimu Nr. T-430). nėra pritaikyti turizmui. Pagrindiniai veiksniai, stabdantys turizmo plėtrą, yra prastai rekreacinėms ir turizmo reikmėms. išplėtota aktyvaus poilsio bei sporto infrastruktūra, nepakankama teikiamų paslaugų Kelmės rajono Remiantis Kelmės rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu matyti, kad įvairovė bei maža turizmo informacijos sklaida.“ teritorijos bendrasis didžioji rajono dalis priklauso rekreacinių arealų resursinio didelio ar vidutinio Šiame dokumente išsamiai aprašomi svarbiausi Pakruojo rajono kultūros paveldo planas (patvirtintas potencialo kategorijai. Išskirti šie rekreaciniai arealai, atitinkantys šias plėtros objektai; identifikuojama nuostata, kad Pakruojo rajono plėtroje viena iš strateginio Kelmės rajono potencialo kategorijas: didelio, vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai vystymo krypčių – turizmo vystymas, susietas su naujo įvaizdžio formavimu, savivaldybės tarybos arealai: orientuotu į tarprajoninį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą. 2007 m. vasario 14 d., • didelio potencialo rekreaciniai arealai, Kelmės rajone sudarantys Dokumente detaliai aprašoma, kokius kultūros paveldo objektus, istorinius ir sprendimu Nr. T-43). nacionalinės svarbos rekreacinių sistemų dalį: Užvenčio – Kolainių – Pašilės bei gamtinius paminklus tikslinga pritaikyti turizmui, kad Pakruojo rajonas taptų turizmo rytinės rajono dalies teritorijos – Tytuvėnų–Kiaunorių; traukos centru regione. • vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, Kelmės rajone sudarantys Pakruojo rajono Pakruojo rajono bendrajame teritorijos plane pateikiama turizmo objektų ir regioninės reikšmės rekreacinių sistemų dalį: Vaiguvos – Kražių – Stulgių, Šaukėnų – bendrasis teritorijos turizmo infrastruktūros esamos būklės analizė, rajono turizmo plėtros sprendiniai ir Maironių; planas (patvirtintas įvardijamos pagrindinės turizmo plėtrą ribojančios problemos. • gana mažo potencialo rekreaciniai arealai, Kelmės rajone sudarantys lokalios Pakruojo rajono Turizmo srityje nustatomi šie sprendiniai: „pramogom pritaikyti išeksploatuotų svarbos rekreacinių sistemų dalį: Kelmės – Liolių – Pakražančio; savivaldybės tarybos karjerų teritorijas, ramaus pobūdžio rekreacijai – esamus tvenkinius, buvusias dvarų • mažo potencialo rekreaciniai arealai, Kelmės rajone sudarantys lokalios 2008 m. rugsėjo 25 d., sodybas, ūkininkų sodybas, esančias prie upelių ir tvenkinių. Tikslinga turizmo svarbos rekreacinių sistemų dalį: Vidsodžio – Lykšilio – Laikšių; Pašiaušės – Šedbarų. sprendimu Nr. T-291). plėtrai panaudoti rajono kultūros ir gamtos paveldą (ypač išlikusius vėjo malūnus)“, Radviliškio rajono Radviliškio rajono savivaldybės 2007-2013 metų strateginiame plėtros plane yra įvardijama dabartinė problema – neišplėtota turizmo infrastruktūra. savivaldybės 2007– numatytas II prioritetas – Ekonomikos vystymas, 2.1. tikslas – Didinti vietos gyventojų Plane pateikiamos ir turizmo sektoriaus plėtros prognozės, pagal kurias esami 2013 metų strateginis ekonominį užimtumą, 2.1.3. uždavinys – Skatinti kaimo gyventojus užsiimti negausūs rajono turizmo ištekliai turėtų būti panaudoti tikslingai dėl palankios plėtros planą alternatyviomis žemės ūkiui veiklomis, bei 2.1.4. uždavinys – Pritraukti į rajono geografinės padėties, rajoną aplenkiančių svarbiausių ekonominės plėtros ir (patvirtintas Radviliškio savivaldybę turistus plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą. Pagal priemonę „Kaimo infrastruktūros koridorių. rajono savivaldybės turizmo paslaugų plėtojimas Radviliškio rajono savivaldybėje“ jau yra įgyvendinta 16 Dokumente išsamiai pateikiamos Pakruojo rajono turizmo plėtros prielaidos ir tikslai, tarybos 2011 m. kovo projektų, investicijų vertė 10 mln. Lt. Pagal priemonę „Stovyklaviečių įkūrimas kaimo galimybės, konkrečiai įvardijant vietoves, atsižvelgiant į turimus išteklius, resursus. 24 d., sprendimu Nr. vietovėse“, įrengta 10 stovyklaviečių kaimo vietovėse. Pagal kitas priemones taip pat Šiaulių rajono Šiaulių rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane 2011-2017 metams T-1165). įgyvendinami projektai. savivaldybės yra numatyta turizmo plėtrai II prioritetas – Verslo aplinkos ir verslumo plėtra, Radviliškio rajono Remiantis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais yra strateginis plėtros 2.3 tikslas - Didinti rajono turizmo potencialą, uždaviniai - 2.3.1. Gerinti turizmo savivaldybės siūloma : planas 2011–2017 infrastruktūrą, kompleksiškai tvarkyti paveldo objektus ir 2.3.2. Formuoti rajono teritorijos bendrasis • Ieškoti finansavimo šaltinių rajone esantiems lankytiniems objektams, metams (patvirtintas įvaizdį, įgyvendinant turizmo produktų rinkodaros priemones. Dokumente detaliai planas (patvirtintas kompleksiškai pritaikyti turizmo reikmėms; Šiaulių rajono aprašoma, kokius kultūros paveldo objektus, istorinius ir gamtinius paminklus Radviliškio rajono • Kompleksiškai pritaikyti Burbiškio dvaro sodybą viešojo turizmo reikmėms, savivaldybės tarybos tikslinga pritaikyti turizmui, kad Šiaulių rajonas taptų turizmo traukos centru regione. savivaldybės tarybos ieškant galimų finansavimo šaltinių trūkstamiems darbams atlikti; 2011 m. vasario 10 2009 m. balandžio • Didinti Radviliškio rajono turizmo sektorių pristatančios informacijos kiekį d., sprendimu Nr. 24 d., sprendimu Nr. (informaciniai leidiniai, bukletai, turistinės schemos ir kt.); T-11(1.1)). T-677). • Prie pagrindinių į Radviliškio rajoną vedančių kelių (magistralinio kelio Šiaulių rajono Šio plano vienas iš tikslų buvo nustatyti ir prognozuoti pramonės ir gamybos Panevėžys– Šiauliai, krašto kelių Jonava – Kėdainiai – Šeduva, Radviliškis – Pakruojis, savivaldybės restruktūrizavimo ir plėtojimo, vidutinio ir smulkaus verslo, žemės ūkio, miškų ūkio, Raseiniai – Baisogala, Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis), ties rajono savivaldybės bendrasis planas medžioklės, žuvininkystės, turizmo ir poilsio bei kitos veiklos plėtojimo kryptis. riba pastatyti informacinius stendus, kuriuose būtų pažymėti lankytini objektai, (patvirtintas Šiaulių Numatomi 3 intensyvaus vystymo rekreaciniai arealai: maitinimo, apgyvendinimo įstaigos, siūlomi turistiniai maršrutai. rajono savivaldybės • teritorija ties Varputėnais ir Kuršėnų miestu; • Plėtoti pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutus. tarybos 2008 m. • teritorija ties Leičiais; • Patraukliose vietovėse skatinti kaimo turizmo sodybų steigimąsi. rugpjūčio 17 d., • Bubių tvenkiniai ir prieigos; • Plėtoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, vystant turizmo sprendimu Nr. T-207). Šiuose arealuose prioritetas teikiamas visų rekreacijos formų plėtrai ir pažintiniam

200 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 201 Pavadinimas, Pastabos patvirtinimo data turizmui; dalinai ribojamas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį gyvenamai statybai (konkretizuojama sprendinių stadijoje); draudžiama pramonės įmonių plėtra ir statyba; ribojama intensyvaus žemės ūkio plėtra; papildomas prioritetas teikiamas apsauginių želdynų formavimui; rekomenduojama didinti miškingumą keičiant žemės ūkio paskirties į miškų ūkio paskirties; draudžiama veikla, keičianti saugomų urbanistinių ir architektūrinių kompleksų bei kitų saugomų objektų vertės požymius. 2007-2016 metų Remiantis 2007-2016 metų Šiaulių miesto strateginiu plėtros planu, yra numatyti Šiaulių miesto šie prioritetai, tikslai ir uždaviniai turizmo potencialo plėtrai: I prioritetas – Atvira, strateginis plėtros kūrybinga ir atsakinga bendruomenė, 1.2. tikslas – Stiprinti miesto kultūros ir meno planas (patvirtintas potencialą, atitinkantį Šiaulių – Šiaurės Lietuvos regiono kultūros centro – poreikius, Šiaulių miesto gerinti sąlygas miesto bendruomenės kultūrinei veiklai, plėsti kultūros paslaugų savivaldybės tarybos pasiūlą, yra numatyti ir įgyvendinami šie uždaviniai 1.2.4 – Užtikrinti miesto kultūros 2006 m. rugsėjo 28 d., paveldo kaupimą, saugojimą ir eksponavimą, 1.2.5 – Gerinti etninės kultūros sklaidos sprendimu Nr. T-313). sąlygas, 1.2.6 – Plėtoti ir tobulinti miesto kultūros įstaigų infrastruktūrą. Pagal 1.3. tikslą – Pagerinti sąlygas profesionaliojo sporto potencialui didinti ir jam realizuoti, išplėtoti sporto visiems veiklą, numatoma vykdyti ir jau vykdomi projektai, kurių metu atnaujinama ir išplėtojama sportinė bazė, didinamas sporto visiems prieinamumas. Pagal II prioritetą - Miesto ekonomikos konkurencingumas, 2.5. tikslą – Stiprinti Šiaulių miesto turizmo sektorių, numatyti uždaviniai kaip viešosios turizmo infrastruktūros išplėtojimas, skatinti turizmo paslaugų plėtrą, padidinti miesto minimumą vietos ir užsienio turizmo rinkose. Pagal III prioritetą – Gyvenamosios aplinkos kokybė, 3.4 tikslą – Tvarkyti ir saugoti miesto gamtinę aplinką, pritaikyti ją turizmo ir viešiesiems poreikiams, numatyti uždaviniai kaip sutvarkyti miesto želdynus, pritaikyti vandens telkinius rekreacijai, išsaugoti vertingas gamtines teritorijas ir organizuoti tinkamą jų priežiūrą. Dokumente išsamiai pateikiamos Šiaulių miesto turizmo plėtros prielaidos ir tikslai, veiksmai, konkrečiai įvardijant vietoves, objektus. Šiaulių miesto Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose planuojama žaliųjų plotų bendrasis planas sistema nustatoma: regiono specifiką, turimus gamtinius, kultūrinio paveldo, rekreacinius išteklius, panaudojamus (patvirtintas Šiaulių 1) maksimaliai išsaugant miesto gamtinę aplinką ir žalio miesto įvaizdį bei toliau jį turizmo plėtrai. Šiuose dokumentuose įvardijamos bendros regiono problemos, bei nusakomos miesto savivaldybės stiprinant; tarybos 2009 m. sausio 2) sustabdant statybų skverbimąsi į gamtosauginiu požiūriu reikšmingas gamtinio bendros regiono turizmo plėtros kryptys, galimybės ir reikalingi pokyčiai joms pasiekti. 29 d., sprendimu Nr. karkaso teritorijas – regioninės svarbos geoekologinę takoskyrą, Talkšos – Kulpės T-1). ir kitus migracinius koridorius, rajoninės ir vietinės svarbos vidinio stabilizavimo Savivaldybių lygmens dokumentuose turizmo plėtros galimybės pristatomos išsamiausiai, arealus, miško medynais ir kitais želdiniais apaugusias teritorijas, ypatingą dėmesį dokumentuose konkretizuojami daugelis rajonuose esančių objekų, nurodant jų specifiką ir skiriant įtraukimui į žaliųjų plotų sistemą tų gamtinio karkaso teritorijų, kurios yra pritaikymo turizmo reikmėms galimybes. išlaikiusios natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį; 3) formuojant atskiruosius rekreacinės paskirties želdynus naujai įsavinamose miesto Išnagrinėjus turizmo planavimo dokumentus visais lygiais, matyti, kad turizmo plėtros zonose ir įjungiant juos į esamą žaliųjų plotų sistemą; planavimas remiasi vertikaliu principu ir vystomas nuosekliai. Tačiau regione trūksta kompleksiškos 4) formuojant atskiruosius apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus pramoninių, studijos, kuria remiantis, būtų nustatyti potencialių lankytojų poreikiai, įvertinta, ar dokumentuose komunalinių ir infrastruktūros teritorijų aplinkoje; užfiksuotas problemas ir turizmo plėtros kryptis tikslinga plėtoti, siekiant vystyti kaip bendrą Šiaulių 5) reikiamą dėmesį skiriant mažiausiai išvystytų žaliųjų plotų sistemos grandžių - žaliųjų jungčių ir apsauginių želdynų kūrimui. regiono turizmo sektorių ir didinti jo patrauklumą. Šiaulių miesto teritorijos bendrajame plane Šiaulių miesto miško parkų ir atskirtųjų želdinių siūloma funkcija - rekreacinės paskirties ar kultūrinės paskirties - pažintiniam lankymui, ramiam poilsiui. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

Nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentai apima visą šalies teritoriją ir kuria bendrą šalies turizmo plėtros kryptį. Jose nėra atsižvelgiama į šalį sudarančių regionų ypatumus, turizmo sričiai pritaikomų objektų teritorinį pasiskirstymą – dokumentai yra bendrojo pobūdžio, kuriais remiantis yra apibrėžiamos regioninio lygmens turizmo plėtros kryptys.

Regioninio lygmens dokumentuose išsamiau nagrinėjama regiono situacija, atsižvelgiama į

202 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 203 Požymis Pranašumai Trūkumai vdvarų sodybos, malūnai). gamtiniai, rekreaciniai ir kiti ištekliai. 2. Gausūs rekreaciniai 2. Trūksta informacinių stendų, nuorodų prie ištekliai (ežerai, upės, miškai). turizmo traukos objektų. 3. Kryžių kalnas (Jurgaičių 3. Prastai išvystyta pakelės infrastruktūra – (Domantų) piliakalnis) – garsiausias trūksta poilsio aikštelių, tualetų, maitinimo įstaigų, turistinis objektas Šiaulių regione, kempingų. gausiai lankomas užsienio ir vietos 4. Prastai išnaudojami bei trūksta informacijos turistų. apie etnokultūros edukacinius užsiėmimus. Paslaugų 1. Palyginus su Vakarų Europa 1. Nepakankama turizmo produktų kokybė. kokybės ir kainos santykinai nedidelės turizmo 2. Gana aukštos apgyvendinimo paslaugų santykis produktų kainos. kainos. Įvaizdis 1. Turizmo informacija 1. Neformuojamas Šiaulių regiono, kaip ir turizmo pateikiama spausdintiniuose patrauklaus turizmui regiono, įvaizdis. informacija leidiniuose, interneto tinklapiuose, 2. Viešosios infrastruktūros trūkumas ir video filmuose. ženklinimo nebuvimas prie pagrindinių regiono kelių 2. Dalyvaujama turizmo mažina turistų srautus bei klaidina juos. parodose. 3. Informacijos užsienio kalbomis trūkumas. 1.15. Šiaulių regiono turizmo sektoriaus ir turizmo rūšių įvertinimas 4. Žemėlapių ir kitokios informacijos trūkumas informaciniuose šaltiniuose mažina turistų skaičių regione. Šiame skyriuje atliekama Šiaulių regiono turizmo sektoriaus ir turizmo rūšių 5. Nekoordinuojami turizmo sektoriaus konkurencingumo analizė. Konkurenciniai regiono turizmo sektoriaus pranašumų ir trūkumų rinkodaros veiksniai. 6. Nevykdoma turizmo produktų rinkotyra. įvertinimai pateikti 1.15.1 lentelėje. Žmogiškieji 1. Šiaulių valstybinėje 1. Didelė personalo kaita turizmo sektoriuje. ištekliai kolegijoje rengiami turizmo 2. Trūksta iniciatyvos kuriant naujus turizmo administravimo specialistai. produktus. 2. Turizmo agentūrose dirba 3. Menkas gyventojų skatinimas užsiimti pakankamai geri specialistai. turizmo verslu. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

1.15.1 lentelė. Šiaulių regiono turizmo sektoriaus konkurencinių pranašumų ir trūkumų įvertinimas Vertinant Šiaulių regiono konkurencingumo mastą, galima teigti, kad regionas įsikūręs geroje geografinėje padėtyje – kraštą kerta Europos kelių tinklo koridoriaus atšaka Nr. I A ir magistraliniai Požymis Pranašumai Trūkumai keliai, tačiau neišnaudojamas Šiaulių oro uosto potencialas. Regione dideli kultūrinio ir gamtinio Geografinė 1. Regioną kerta Europos 1. Nepalankus vizų režimas ne ES šalių padėtis, kelių tinklo koridoriaus atšaka piliečiams. turizmo ištekliai, rengiami turizmo administravimo specialistai. Šie veiksniai sudaro geras sąlygas susisiekimas Nr. I A, kuri jungia Taliną – Rygą – 2. Silpnai išplėtotos keleivinio geležinkelio turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui, bet silpnai išplėtota turizmo infrastruktūra, trūksta Šiaulius – Tauragę – Kaliningradą. transporto paslaugos. apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, neišvystyta pakelės infrastruktūra, prastai plėtojama turizmo 2. Netoli regiono yra didelės 3. Prasta aplinkinių šalių – Latvijos ir Lenkijos informacijos sklaida. turizmo rinkos – Baltijos šalys, kelių būklė. Skandinavijos šalys, Lenkija, 4. Neišnaudotos Šiaulių oro uosto galimybės. 1.15.2 lentelėje pateikiami Šiaulių regiono turizmo rūšių stipriosios ir silpnosios pusės Vokietija, Rusija. tarptautiniame kontekste. 3. Gerai sutvarkyti automobilių keliai. 1.15.2 lentelė. Šiaulių regione plėtojamų turizmo rūšių konkurenciniai pranašumai ir trūkumai 4. Regioną kerta geležinkelio tarptautiniame kontekste keliai. Turizmo 1. Šiauliuose, Šiaulių rajone, 1. Nepakankamai išvystyta turizmo Turizmo rūšis Pranašumai Trūkumai infrastruktūra ir Joniškyje, Pakruojyje, Kelmėje veikia infrastruktūra: autoturizmo, dviračių turizmo ir t.t.. Autoturizmas 1. Potencialios galimybės 1. Nesusisteminti autoturizmo trasų žemėlapiai, paslaugos turizmo informacijos centrai. 2. Trūksta svarbių turizmo produktų (kempingų, autoturizmo plėtrai. trūksta informacijos. 2. Suformuoti nacionalinės pramogų, aktyvios rekreacijos ir t.t.). 2. Netoliese – didelės turizmo 2. Nepakankama ženklinimo kokybė. ir regioninės reikšmės turizmo 3. Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir rinkos (Baltijos šalys, Skandinavijos 3. Nepakankama kelių kokybė. maršrutai. pramogų įvairovė. šalys, Lenkija, Vokietija, Rusija). 4. Neišvystyta pakelės infrastruktūra. 4. Turizmo produktams būdingas sezoniškumas. 3. Pakankamai išplėtotas kelių 5. Prasta kaimyninių šalių kelių būklė. 5. Nepakankamai išplėtota regiono turizmo tinklas. informacijos sistema. Sportinis 1. Respublikiniai ir regioniniai 1. Neišvystyta sportinio turizmo (dviračių takų, Turizmo ištekliai 1. Gausūs kultūros paveldo 1. Nepakankamai išnaudojami ir tvarkomi turizmas dviračių maršrutai. kempingų, aikštynų ir t.t.) infrastruktūra. ištekliai (architektūra, muziejai, turistų lankymui reikšmingi kultūros paveldo, 2. Šiaulių regionas patrauklus 2. Didelė sezoniškumo įtaka turizmo srautams.

204 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 205 Turizmo rūšis Pranašumai Trūkumai sportiniam turizmui gausiais 3. Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir gamtos ir kultūros ištekliais. pramogų įvairovė. 3. Palanki sportinio turizmo 4. Informacijos trūkumas. plėtrai geografinė padėtis ir susisiekimo infrastruktūra. Ekologinis– 1. Regione daug saugomų 1. Ekologinio turizmo produktas mažai žinomas pažintinis teritorijų: rezervatai, draustiniai, užsienio rinkose. turizmas regioniniai parkai. 2. Saugomų teritorijų sistema nėra pritaikyta 2. Gausu gamtos paveldo priimti ir aptarnauti didesnį skaičių turistų. objektų. 3. Viešosios infrastruktūros trūkumas. 4. Informacijos ir edukacinės veiklos trūkumas ekologinio turizmo vystyme. Kaimo turizmas 1. Gausūs rekreaciniai ištekliai. 1. Nepakankamai panaudojami ir parengti 2. Mažai urbanizuotas kaimo turistų lankymui kultūros paveldo, gamtiniai, kraštovaizdis. rekreaciniai ir kiti ištekliai. 3. Kaimo gyventojų 2. Silpnai plėtojamas kaimo turizmas ir svetingumas. tradiciniai amatai. 4. Išlaikytos autentiškos 3. Kaimo turizmo paslaugų sezoniškumas. 1.16. SSGG analizė tradicijos ir senieji tradiciniai amatai. 4. Neišvystyta dviračių, vandens turizmo ir 5. Geras kaimo turizmo autoturizmo trasų infrastruktūra. Galimybių studijos rengimo metu suformuota Šiaulių regiono turizmo plėtros SSGG analizė. paslaugų kokybės ir kainos santykis. 5. Kaimo vietovėse trūksta laisvalaikio ir Šiame skyriuje pateikiama visų Šiaulių regiono savivaldybių turizmo SSGG analizė (bendra regiono ir pramogų įvairovės. kiekvienos savivaldybės). 6. Nepakankamas dėmesys rinkodaros priemonėms. Kultūrinis 1. Gausūs kultūros paveldo 1. Nepakankamai panaudojami ir parengti turizmas ištekliai. turistų lankymui kultūros paveldo ištekliai. 2. Parengti kultūriniai 2. Nepakankamai išplėtota turizmo informacinė maršrutai. sistema. 3. Informacijos užsienio kalbomis trūkumas. Sveikatingumo Gausūs gamtiniai rekreaciniai Nepakankamai išvystyta rekreacinių paslaugų 1.16.1. Bendra Šiaulių regiono turizmo SSGG analizė turizmas ištekliai. infrastruktūra. Neišvystyta poilsio zonų infrastruktūra. Stiprybės Silpnybės Vandens 1. Gausūs rekreaciniai ištekliai 1. Pramogų, tame tarpe vandens, kompleksų Šiaulių regionas dėl patogios geografinės padėties, Nesuformuotas Šiaulių regiono kaip patrauklaus turizmas (ežerai, upės, miškai). trūkumas. geros susisiekimo infrastruktūros yra tranzitinis, turizmui regiono įvaizdis. 2. Vandens turizmo maršrutai 2. Sezoniškumas. sutinkantis didelius pravažiuojančių turistų srautus upėmis. 3. Informacijos apie teikiamas paslaugas ir palankus turizmo plėtrai. Šiaulių regiono teritoriją trūkumas. kerta ES prioritetiniai transporto koridoriai. 4. Neišvystyta vandens turizmo infrastruktūra. Su turizmu susijusiame paslaugų sektoriuje Maža tiesioginių užsienio investicijų ir materialinių Dalykinis 1. Patraukli geografinė1. Nepakankamai išplėtota konferencijų turizmo sukuriama 30 proc. regiono bendrojo vidaus investicijų dalis, tenkanti turizmo rinkai ir su ja susijusių (konferencijų) padėtis. infrastruktūra. produkto. paslaugų plėtrai. turizmas 2. Geras susisiekimas. 2. Trūksta konferencijų salių, ypač organizuoti didelio masto konferencijas. Regione esantys sakraliniai objektai sudaro Nepakankamai koordinuojami savivaldybių institucijų 3. Su konferencijų turizmu susijusių papildomų palankias sąlygas šios srities turizmui vystyti. veiksmai turizmo sektoriaus vystyme. produktų trūkumas. Išskirtinis sakralinis kultūros paveldo objektas – 4. Informacijos trūkumas. Kryžių kalnas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Regione plačiai pristatomas krašto etnokultūrinis Stipri sezoniškumo įtaka turizmo sektoriui, sąlygojanti paveldas. lankytojų srauto sezoniškus svyravimus. Nepakankama Norint didinti Šiaulių regiono turizmo sektoriaus konkurencingumą aplinkinių užsienio turizmo produktų ir paslaugų pasiūla sezoniškumui valstybių kontekste, būtina gerinti turizmo sektoriaus produktų kokybę, plėsti turizmo produktų mažinti. Šiaulių regionas patrauklus turizmui savo gamtos Nepakankamai išnaudojamas Šiaulių regiono kaip įvairovę, modernizuoti turizmo infrastruktūrą, gerinti informacijos sklaidą, ypač tarp užsienio turistų. ir kultūros ištekliais. Šiaulių regiono kraštovaizdis pravažiuojamojo krašto potencialas turizme. Siūloma atlikti turizmo sektoriaus rinkotyrą, vertinant Šiaulių regiono ir kitų šalies regionų bei užsienio tinkamas įvairiapusiam turizmui ir rekreacijai plėtoti, šalių turizmo produktus, kultūrinius-gamtinius-rekreacinius išteklius, turizmo infrastruktūrą, turistų ypač vertingi piliakalniai, saugomos teritorijos, skaičių. Atlikto tyrimo rezultatai leistų įvertinti Šiaulių regiono turizmo sektoriaus konkurencingumą draustiniai, dvarai bei išlikusių dvarų fragmentai, bei būtų formuojama turizmo vystymo ir konkurencingumo didinimo strategija. sakraliniai objektai, etnografiniai kaimai, istorinės bei literatūrinės vietovės.

206 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 207 Regiono miškai yra tinkami komercinei medžioklei Informacinių žemėlapių regiono autobusų ir traukinių Išlikusių vėjo malūnų restauravimas, pritaikymas Ženklinimo nebuvimas prie pagrindinių regiono kelių, organizuoti, pramoginei rekreacijai, poilsiui gamtoje stotyse trūkumas. Turistinių informacinių stendų turizmo poreikiams ir kaip išskirtinės kraštovaizdžio mažinantis turistų srautus ir klaidinantis juos. ir kitoms poilsio formoms. centrinėse regiono miestų dalyse ir tinkamai išplėtotos vertybės eksponavimas, skatinant juose amatus, turizmo informacijos infrastruktūros (ženklinimas, kelių etnografines šventes, krašto tradicijas. nuorodos, teritorijų schemos ir pan.) trūkumas. Įvairių sportinių – turistinių kompleksų įrengimas, Didžiosios regiono upės yra tinkamos vandens Silpnas pakelės infrastruktūros išvystymas – dviračių turizmo plėtotė, prieplaukų, kempingų, trasoms plėtoti, o ežerai ir tvenkiniai – rekreacinėms automobilių stovėjimo aikštelių, tualetų, atokvėpio vandens turizmo infrastruktūros vystymas. paslaugoms vystyti. aikštelių, kempingų, pakelės kavinių, ypač kelio Via Nebrangaus apgyvendinimo įstaigų tinklo plėtra. Hanza atkarpoje, kertančioje Šiaulių regioną trūkumas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Regione organizuojama daug rajoninių, regioninių, Nepakankamas gamtos ir kultūros išteklių tarptautinių renginių. išnaudojimas rentabiliems komerciniams turizmo produktams plėtoti ir paslaugų paketo įvairovei didinti, 1.16.2. Šiaulių miesto SSGG analizė rekreacinėms turistinėms veikloms skatinti, kaimo turizmui vystyti. Stiprybės Silpnybės Išsaugotos ir įvairiuose renginiuose, šventėse ar Apribotas daugelio mažesnių muziejų lankymas. Miestą kertantys du tarptautiniai magistraliniai ir Informacinių žemėlapių Šiaulių miesto autobusų užsiėmimuose pristatomos krašto amatų tradicijos, Lankytojai įleidžiami tik iš anksto susitarus. kiti Europinės reikšmės keliai, kuriais keliauja turistai. ir traukinių stotyse, informacinių turizmo stendų papročiai. centrinėje miesto dalyje, trūkumas. Šiaulių regioną kerta tarptautinės ir nacionalinės Viešoji turizmo infrastruktūra nepritaikyta Šiaulių miesto mažosios architektūros, įtrauktos Turizmo objektai dažnai nepritaikyti neįgaliesiems, reikšmės reprezentaciniai turizmo maršrutai ir neįgaliesiems. Dalis turizmo išteklių neparengti į turistinius maršrutus, kurią sudaro po visą miestą mažai orientuojamasi į socialinio turizmo idėjos turistiniai objektai. lankymui. išskirstyti dailės paminklai, patrauklumas. Kiekviena iš įgyvendinimą. Netolygus apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių šių skulptūrų turi savitą istoriją, todėl yra įdomi turistams. tinklas regione. Didžiausia tokių įmonių koncentracija – Tradicinių kultūrinių renginių ir švenčių vietiniu, Parkavimo vietų mieste, pritaikytų turistiniams apskrities centre. nacionaliniu ir tarptautiniu mastu reprezentuojančių autobusams ir kemperiams, trūkumas. Mažiausias kaimo turizmo sodybų potencialas lyginant miesto ir Šiaurės Lietuvos kultūrines tradicijas bei su kitomis Lietuvos Respublikos apskritimis. papročius mieste gausa. Nepakankamai efektyvi regiono informacijos sklaidos Plačiai išvystytas muziejų tinklas, siūlantis Daugelio Šiaulių miesto poilsinių zonų ir maudyklų sistema. Trūksta informacijos pateikimo skirtingais edukacinius užsiėmimus. nepritaikymas poilsiui: nesutvarkyti privažiavimo rinkodaros kanalais ir informacijos keliomis užsienio keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, būtinos kalbomis. turizmo infrastruktūros, turizmo informacijos trūkumas, Galimybės Grėsmės papildomų turistinių paslaugų stoka. Šiaulių regiono kaip patrauklaus turizmui regiono Turizmo klasterių nebuvimas riboja šio sektoriaus plėtrą Stiprus, edukacines programas siūlantis Šiaulių Nesusisteminta ir nepakankamai informatyvi Šiaulių įvaizdžio plėtojimas. Šiaulių regione. miesto etnografijos centras – Žaliūkių malūnininko miesto turistinių maršrutų informacija. Neefektyviai ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų platesnis Dėl nepakankamų investicijų į turizmą ir regiono sodyba, pripažinta trečia pagal patrauklumą veikiantys informacijos sklaidos kanalai. Informacijos panaudojimas regiono turizmo plėtrai. nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir kitų Lietuvoje turizmo traukos vietove 2011 m. apie turizmo infrastruktūrą trūkumas, silpnas turizmo užsienio paramos fondų lėšomis riboja turizmo plėtrą. objektų viešinimas. Turizmo potencialo didinimas vystant turizmo Auganti užsienio ir kaimyninių regionų konkurencija Šiaulių miesto ribose esančių 3 ežerų (Rėkyvos, Aukštos klasės viešbučių stoka. infrastruktūrą. turizmo srityje. Ginkūnų, Talkšos) reikšmingumas rekreaciniu Platesnis buvusių dvarų sodybų kompleksų, Teisinės bazės, reglamentuojančios gamtinių – požiūriu. regioninių parkų pritaikymas turizmui. kultūrinių išteklių panaudojimą rekreacijai ir turizmo Išvystyta sporto infrastruktūra (multifunkcinis plėtrai įtaka (pvz. į Natura 2000 sąrašą įtrauktuose kompleksas „Šiaulių Arena“, teniso kortai, žolės turizmo objektuose rekreacinė veikla yra ribojama). riedulio stadionas, BMX trasa ir kitos sporto Turizmo informacijos centrų (Akmenės ir Radviliškio Vietinių gyventojų nesuinteresuotumas, skeptiškas plėtojimui pritaikytos vietos). rajonuose) steigimas. požiūris į turizmo verslo plėtros galimybes, iniciatyvų ir Didžiausia apgyvendinimo įstaigų koncentracija naujų idėjų trūkumas. regione. Specialiųjų turizmo krypčių vystymas: konferencijų, Kultūrinio, istorinio paveldo objektų ir rekreacinių Aktyvus Šiaulių miesto dalyvavimas tarptautinėse kaimo, ekologinis, aktyvus, kultūrinis pažintinis, išteklių potencialo mažėjimas bei prastėjanti turizmo parodose, kuriose yra pristatomas ne tik ekstremalus turizmas. objektų būklė. Nesubalansuotas išteklių naudojimas, Šiaulių miestas, bet ir visas Šiaulių regionas. sąlygojantis jų nykimą. Galimybės Grėsmės Naujų turizmo produktų ir papildomų paslaugų Neigiama gyventojų skaičiaus mažėjimo regione įtaka Privataus ir užsienio kapitalo investicijų Dėl bendradarbiavimo tarp turizmo paslaugų formavimas panaudojant regiono išteklius. naujų verslo subjektų atsiradimui (taip pat ir turizmo pritraukimas turistinės rekreacinės infrastruktūros sektoriaus ir su tuo susijusių institucijų bei įstaigų sektoriaus) ir vietinio turizmo plėtrai. plėtrai. ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų trūkumo susilpnėjęs regiono turizmo potencialas. Galimybių plėtoti turizmo verslą, kurti Viešosios infrastruktūros trūkumas, neskatinantis panaudojimas turizmo plėtros projektams kompleksinius komercinius turizmo produktus, turistų pakartotinio atvykimo į regioną. įgyvendinti. paslaugas, išnaudojant gamtinius ir kultūrinius išteklius sudarymas.

208 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 209 Edukacinės veiklos, užsiėmimų plėtojimas, Finansavimo šaltinių trūkumas turizmo plėtros Tarptautinių ir nacionalinių kultūrinių renginių, amatų, etnografinių švenčių ir krašto tradicijų,projektams įgyvendinti. sporto varžybų gausa. puoselėjimas, teatralizuotų bei teminių ekskursijų Tarptautinės ir nacionalinės reikšmės rengimas Šiaulių miesto muziejuose. reprezentacinių turizmo maršrutų ir turistinių Informacinių turistinių stendų įrengimas ir Vilniaus Menkas miesto kultūrinių, istorinių paveldo objektų objektų pasiūla. gatvės, kaip istorinio miesto trakto palikimo, ir rekreacinių išteklių išnaudojimas ir priežiūra, jų Dviejų turizmo ir verslo informacijos centrų populiarinimas, laisvalaikio leidimo pramogų patrauklumo mažėjimas. Kuršėnuose ir Kryžių kalne įsteigimas. aktyvinimas Šiaulių miesto pagrindinėje Vilniaus Dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse turizmo gatvėje. parodose Kultūrinio paveldo – nacionalinės virtuvės patiekalų Kompleksiškas turizmo objektų ir infrastruktūros Galimybės Grėsmės asortimento siūlymas Šiaulių miesto maitinimo neplėtojimas gali suformuoti neigiamą miesto turizmo Verslininkų, siekiančių plėtoti turizmo verslą, naudotis Menkas vietos įmonių investicinis susidomėjimas įstaigose, kas domintų ir trauktų užsienio svečius. įvaizdį ir stabdyti turizmo sektoriaus plėtrą. ES teikiamos paramos galimybėmis, savivaldybių rajono turizmu ir žemas rajono investicinis Parkų, želdinių ir Salduvės kalno teritorijų Nukreipiamųjų, informacinių ženklų trūkumas (išskyrus teikiama teisine ir finansine parama, skatinimas. patrauklumas. atnaujinimas ir pritaikymas rekreaciniam turizmui, centrinę miesto dalį) klaidinantis turistus, mažinantis jų Investicijos į etninės kultūros ir tradicijų, senųjų Kelio Via Hanza tarptautinės reikšmės mažėjimas dėl įrengiant suoliukus, viešuosius tualetus, šiukšlių srautus, menkinantis miesto įvaizdį. amatų atgaivinimą ir puoselėjimą, su jais susijusių kelio Via Baltica konkurencinio pranašumo. dėžes, žaidimo aikšteles vaikams. turizmo produktų ir paslaugų vystymas. Vandens telkinių pritaikymas rekreacijai, sportui, Įvairiapusės informacijos trūkumas virtualioje erdvėje, Sakralinio turizmo plėtra piligrimų srautams Kultūrinio, istorinio paveldo objektų ir rekreacinių tarptautinių renginių organizavimui (irklavimo bazės sąlygojantis Šiaulių miesto lankytinų vietų nežinomumą, pritraukti. išteklių potencialo visuomenės ir turizmo poreikiams įrengimas). mažus turistų srautus, nepatrauklų patį miesto įvaizdį tenkinti mažėjimas. vietos ir užsienio lankytojams. Vandens turizmo skatinimas, esamų maršrutų Privatiems asmenims priklausančio unikalaus kultūros Dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtra ir gatvių papildymas dirbtinėmis kliūtimis, sustojimo, paveldo nykimas dėl jų savininkų abejingumo ir infrastruktūros gerinimas. apžvalgos aikštelių įrengimas, infrastruktūros neryžtingumo bei finansinių problemų. Nerestauruojant Šiaulių miesto sporto infrastruktūros pritaikymas gerinimas. kyla grėsmė neišsaugoti šių kultūros paveldo objektų. tarptautinių renginių organizavimui. Esamos rekreacijos, pažintinio, poilsinio turizmo Eutrofikacijos grėsmė Šiaulių rajono vandens ištekliams. Turizmo informacijos internetinėse miesto turizmo infrastruktūros vystymas Kurtuvėnų regioniniame svetainėse papildymas virtualiomis kelionėmis po parke. lankytinus objektus, vietų rezervavimo paslaugos Rekreacinio nuotykių parko, didinančio rajono Nesubalansuotos turizmo plėtros ir rinkodaros galimas įdiegimas. paslaugų ir pramogų pasiūlą, turistinį patrauklumą, neigiamas poveikis turizmo ištekliams, jų lankomumui, Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. įrengimas. turistų srautams. Dviračių trasos nuo Kryžių kalno iki Joniškio rajono įrengimas. 1.16.3. Šiaulių rajono SSGG analizė Kaimo turizmo vystymas ir paslaugų paketo įvairovės didinimas dėl palankaus rajono kaimiško Stiprybės Silpnybės tipo kraštovaizdžio. Teritoriją kertančios tarptautinės ir nacionalinės Šiaulių rajono identiteto nebuvimas dėl tapatinimo su Turizmo infrastruktūros vystymas ir kokybiškų magistralės, geležinkelio linijos. Pakankamai gerai Šiaulių miestu. turizmo paslaugų teikimas, siekiant pritraukti išvystytas kelių tinklas. pravažiuojančius turistus. Sakralinių kultūros paveldo objektų gausa: Informacinių žemėlapių Šiaulių rajono miesto ir Susisiekimo, rekreacinės infrastruktūros pagrindinis traukos centras – Kryžių kalnas, taip pat miestelių centrinėse dalyse, autobusų ir traukinių modernizavimas, turizmo įstaigų ir rinkodaros vertingos Sereikių, Šakynos, Pakapės, Radvilų kaimų stotyse stoka. gerinimas panaudojant ES struktūrinių fondų ir kapinių koplyčios. programų paramą. Etnografinis kultūros paveldas ir jo išskirtinumas, Nepakankamai plačiai išvystytas paslaugų sektorius, Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. pritraukiantis ir dominantis kitų šalių turistus. nepakankamai gera aptarnavimo kokybė. Kurtuvėnų regioninio parko gamtos rekreacinių ir Sezoninių pramogų nebuvimas, sąlygojantis lankytojų turizmo išteklių gausa, sutraukianti didelius vietos ir srauto sezoniškus svyravimus. 1.16.4. Akmenės rajono SSGG analizė užsienio turistų srautus. Rajono puodžių (Bronės ir Broniaus Radeckų) Dalies lankytinų objektų nepritaikymas turizmo Stiprybės Silpnybės dalyvavimas parodose, mugėse, konkursuose, poreikiams dėl tinkamos infrastruktūros nebuvimo Palyginti tankus turizmo objektų (etnografijos, Rajono teritorijos nutolimas nuo respublikinių didinantis rajono žinomumą, įkurto tautodailės (automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas, esamų istorijos, gamtos, architektūros ir meno paminklų, automobilių kelių ir geležinkelio linijos. centro patrauklumas vietos ir užsienio turistams. aikštelių prasta būklė, autobusų ir kemperių parkavimo kultūros įstaigų) tinklas. galimybių trūkumas, viešųjų tualetų, atokvėpio aikštelių Pagrindiniai rajono kultūros paveldo traukos Nepakankamas archeologijos paveldo objektų vizualus pakelėse stoka). objektai yra Akmenės Šv. Onos bažnyčios statinių matomumas dėl kultūrinių sluoksnių, ūkinės veiklos, Vandens turizmo Ventos ir Dubysos upėse Informacijos sklaidos kanalų neefektyvumas: kompleksas, Paragių dvaro sodyba, Akmenės krašto augmenijos. plėtojimas, baidarių nuomos paslaugos teikimas. informacija fragmentiška, pasiekianti mažą turizmo muziejus, Simono Daukanto, Lazdynų Pelėdos Skirtingo sudėtingumo maršrutų pasiūla. vartotojų grupę. muziejai, traukiantys į rajoną didelius turistų srautus.

210 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 211 Unikalus rajono kraštovaizdis, žemės gelmių Ribotos muziejų lankymo galimybės dėl poreikio iš Medžioklės turizmo pritaikymas kasmetiniam kelias išteklių, tinkančių turizmui, gausa. anksto susitarti dėl vizito. dienas trunkančiam renginiui organizuoti, siekiant Kamanų valstybinio gamtinio rezervato Turistinės veiklos ribojimas Ventos upėje ir Kamanų pritraukti daugiau vietos ir užsienio svečių. infrastruktūros gerinimas, didinantis jo kaip turizmo valstybiniame gamtiniame rezervate dėl šių objektų Virtualių kelionių po lankytinus objektus rajone objekto patrauklumą. įtraukimo į Natura 2000 saugomų teritorijų sąrašą. internetinio tinklalapio turizmo skiltyje, vietų Ventos regioninis parkas – didžiausią rekreacinę Mažas pietrytinių apylinkių miškų rekreacinis rezervavimo paslaugos ar galimybės paklausyti vertę Akmenės rajonui sukuriantis objektas. potencialas. liaudies muzikos, menančios krašto etninį paveldą, Išskirtinė ir vienintelė Lietuvoje esanti dieninių Privažiavimo kelių, automobilių stovėjimo aikštelių įdiegimas. drugių kolekcija, kuri yra Akmenės krašto muziejuje. nepakankamas sutvarkymas, būtinos turizmo Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Taip pat jame galima išvysti akmenų kolekciją, infrastruktūros stoka, ypač dviratininkams skirtos lankyti organizuojamus edukacinius užsiėmimus ir infrastruktūros, turizmo informacijos, integruotos parodas. objektų ženklinimo sistemos. 1.16.5. Joniškio rajono SSGG analizė Ekoturizmo plėtojimas, skatinantis viso turizmo Apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros vystymąsi krašte. nepakankamas plėtojimas, šias paslaugas teikiančių Stiprybės Silpnybės įstaigų, kurios būtų įsikūrusios ne tik mieste, o ir prie Patogi geografinė padėtis, pasienis su Latvijos Joniškio rajono priklausymas mažo ir gana mažo pagrindinių rajono kelių stoka. Respublika. Geros sąlygos tranzitiniams turistų rekreacinio potencialo grupei. Nėra Turizmo informacijos centro. pervežimams vykdyti dėl per Joniškio rajoną nutiestų Turistinių ir informacinių leidinių apie lankytinas vietas tarptautinių kelių ir geležinkelių transporto koridorių. ir turizmo išteklius trūkumas, silpna esamų leidinių Gerai išvystyta rajoninių kelių sistema – rajono sklaida. gyvenvietės tolygiai sujungtos keliais. Galimybės Grėsmės Pagrindinis turizmo traukos objektas – Žagarės Dalies rajono dvarų savininkų nebuvimas arba jų Pažintinių trasų įrengimas piliakalniuose, Finansavimo šaltinių turizmo plėtros projektams regioninis parkas ir Žagarės miestas, išsiskiriantys negebėjimas išsaugoti turimą paveldą. rekreacinių erdvių formavimas, dviračių įgyvendinti trūkumas. savo archeologijos, gamtos paminklais, draustiniais, informacinės infrastruktūros plėtra. unikaliu kraštovaizdžiu, turtingu architektūriniu Išlikusių malūnų pritaikymas turizmo Investicijų į rajono gamtos, kultūros ir paveldo išteklių paveldu, istorija ir autentiškumu. poreikiams ir kaip išskirtinės kraštovaizdžio išsaugojimą trūkumas ateityje gali sąlygoti išteklių Turizmo paslaugų koncentravimas palei Rajono malūnų priklausymas privačiam sektoriui. vertybės eksponavimas, jų kaip sustojimo taško sunykimą ir ilgainiui sumažinti turistų srautus. kelią Via Hanza, kas ypač patrauklu ir patogu Bloga, o kai kurių malūnų avarinė būklė, sąlygojama panaudojimas pažintiniuose pėsčiųjų, dviračių takų pravažiuojantiems turistams. nepakankamos priežiūros. bei vandens trasų maršrutuose. Joniškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro Ribotos muziejų lankymo Joniškio mieste ir rajone Literatūros centro, pritaikyto viso regiono Akmenės rajono kaip unikalaus istorinio, geologinio veikla, stipriai orientuota į turizmo plėtrą, didelio galimybės dėl išankstinio susitarimo dėl vizito literatūrinių renginių organizavimui, įkūrimas. rajono kultūros paveldo nykimas. skaičiaus turistinių maršrutų parengimas. būtinumo. Kaimo turizmo, gamtinio-pažintinio turizmo, poilsio Menkas kaimo turizmo paslaugų paketo pasiūlos Aiškus ir tikslus informacijos apie Joniškio rajoną Nepakankamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo gamtoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.), išvystymas, mažinantis rajono gamtos išteklių pateikimas internetiniuose puslapiuose. išvystymas. medžioklės organizavimo, žvejybos, grybavimo, panaudojimo turizmo paslaugų paketuose galimybes. Turistų srautų didėjimo neskatinimas, sąlygojamas uogavimo, vaistažolių rinkimo ir su šiomis veiklomis silpnai išplėtotų kaimo turizmo, maitinimo ir susijusių paslaugų plėtojimas Ventos regioninio apgyvendinimo paslaugų. parko teritorijoje. Turizmo informacijos pateikimo užsienio kalbomis Gamtinio pažintinio, aktyvaus turizmo ir Rajono turistinio patrauklumo mažėjimas dėl trūkumas, sudarantis kliūtis užsienio turistams artimiau edukacinės veiklos rajono miškuose vystymas, nevystomos turizmo infrastruktūros ir neintegruojamų susipažinti su Joniškio rajonu. pažintinių takų su reikalinga infrastruktūra turizmo maršrutų į bendrą regiono turizmo maršrutų Galimybės Grėsmės įrengimas. sistemą. Rajono istorinių, kultūrinių centrų patrauklumo ir Finansavimo šaltinių turizmo plėtros projektams Parkų, esančių prie buvusių dvarų sodybų Turizmo informacinio centro nebuvimas, sąlygojantis gyvybingumo stiprinimas. įgyvendinti trūkumas. (Daubiškių, Kruopių ir kt.) ar naujai pasodintų ir turizmo sektoriaus plėtros lėtėjimą ir turistų srautų Nuoseklus sakralinių objektų tvarkymas, Silpnėjantis Joniškio rajono turistinis potencialas, sutvarkytų parkų (Dabikinės ir kt.) panaudojimas mažėjimą. restauravimas, pritaikymas viešosioms reikmėms, neintegruojant gamtinio ir kultūrinio turizmo maršrutų gamtinio turizmo plėtrai. įtraukimas į turistinius maršrutus. Sakralinio turizmo su viso regiono maršrutais ir kaimynais Latvijos Kaimiško tipo kraštovaizdžio išnaudojimas kaimo Mažas aktyvumas dalyvaujant nacionalinėse ir vystymas, didinantis piligrimų srautus rajone. regionais. turizmo vystymui. tarptautinėse specializuotose turizmo parodose, Išlikusių malūnų restauravimas, pritaikymas turizmo Gamtos ir kultūros vertybių rajone privatizavimas, pristatant Akmenės rajono turizmo galimybes, poreikiams ir kaip išskirtinės kraštovaizdžio vertybės stabdantis turizmo plėtros procesus. nedidinantis rajono žinomumo, neišnaudojantis turizmo eksponavimas. potencialo. Edukacinių, švietėjiškų užsiėmimų, susijusių su Rajono turistinio patrauklumo mažinimas, Sunkiai pravažiuojamų trasų visureigiais, Silpna rinkodaros veikla, mažinanti vietos ir užsienio amatais, etnografija, vystymas, identišką potraukį nesistemingai išdėstant kelio ženklus, informacinius/ keturračiais motociklais, ekstremalaus slidinėjimo verslininkų investicijas, o kartu ir neprisidedanti prie amatams turinčių asmenų suvažiavimų rengimas, kartografinius stendus, miestų schemas su lankytinų trasų įrengimas, lauko dažasvydžio organizavimas, teigiamo rajono turizmo įvaizdžio formavimo. ekspozicijų ar konferencijų organizavimas. Joniškio vietų ir turizmo paslaugų atžymomis, rajono planus, „Dinozaurų tako“ Menčių, Karpėnų ir Šaltiškių rajono tapimas amatų centru Lietuvoje. informacines rodykles sankryžose. karjeruose įrengimas.

212 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 213 Rajono muziejų sukauptų eksponatų gausa ir juose Kelmės rajono Tytuvėnų regioninio parko pelkynų, rengiamos istorijos pamokos, organizuojamos pasižyminčių savita gamta, didele augalų ir gyvūnų konferencijos, edukacinės programos, tampančios įvairove, pritaikymas pažintinio turizmo edukacinėse stipria turistų traukos priemone. programose. Žagarės miestas – tarptautinis Šiaurės Lietuvos ir Vandens turizmo vystymas, pritaikant papildomas Pietų Vidurio Latvijos kultūrinio pažintinio turizmo rekreacines paslaugas, įrengiant dirbtines vandens centras su turizmui pritaikytais gyvosios istorijos pramogoms pritaikytas kliūtis, papildomas atrakcijas. objektais ir vietovėmis. Naujų turistinių pramogų formavimas panaudojant Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. regiono išteklius. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. 1.16.6. Kelmės rajono SSGG analizė 1.16.7. Pakruojo rajono SSGG analizė Stiprybės Silpnybės Didžiosios teritorijos dalies pagal Lietuvos bendrąjį Silpnas susidomėjimas turizmo sektoriaus plėtra Stiprybės Silpnybės planą priklausymas rekreacinių arealų resursinio rajone, stabdantis jo vystymąsi ir potencialo pritaikymą, Regiono geografinės padėties tinkamumasDidelės dalies kultūros paveldo objektų apleistumas, didelio ir vidutinio potencialo kategorijai. sąlygojantis projektų neišbaigtumą. tranzitinių turistų srautų aptarnavimui dėl netoliese sunykimas ir nepritaikymas turizmui. Tankus turizmo objektų (etnografijos, istorijos,Nepilnas regiono gamtinių ir kultūrinių išteklių esančios sienos su kaimynine Latvijos Respublika. gamtos, architektūros ir meno paminklų, kultūros) išnaudojamas, kai kurių jų apleistumas ar negrįžtamas Kultūros paveldo objektų gausa (urbanistinis Nemažos rajono kultūros paveldo objektų dalies tinklas. sunaikinimas. paveldas, bažnyčios, architektūriniai paminklai, privatizavimas, paminklosaugos reikalavimų Kelmės rajono muziejaus įkūrimas Kelmės dvare, Silpnas pakelės infrastruktūros sektoriaus išvystymas archeologijos ir mitologijos objektai). Svarbių pažeidimas renovuojant pastatus ir taip žalojant lankytinoje, patrauklioje turistams ir visuomenei – automobilių stovėjimo aikštelių, tualetų, atokvėpio kultūros paveldo objektų atnaujinimas ir kultūros paveldo objektus. vietoje. aikštelių, kempingų keliautojams, pakelės kavinių pritaikomumas turizmo bei kultūros reikmėms. trūkumas, ypač kelio Via Hanza atkarpoje. Didelis Pakruojo dvaro sodybos komplekso Daugumos malūnų nepatrauklumas turistams dėl Pagrindiniai regioniniai sakraliniai traukos centrai, Informacinių stendų vietos ir užsienio kalbomis, kelio patrauklumas, sąlygojamas išskirtinio statinių apleistumo, avarinės būklės arba tik išlikusių fragmentų. traukiantys piligrimus: Tytuvėnų Švč. Mergelės ženklų, informacinių rodyklių trūkumas. komplekso išlikimu, jame organizuojamų tarptautinių Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ir respublikinių renginių. ansamblis, Palendrių vienuolynas, Kražių jėzuitų Išskirtinės kultūros paveldo dalies – vėjo malūnų Daugumos Pakruojo muziejų lankymo apribojimas dėl kolegija. pritaikymas poilsio, kultūrinėms reikmėms ir tapimas būtinybės tartis apžiūrėti ekspozicijas. Kražių miestelio išskirtinumas savo istorija ir Sezoninių turizmo produktų ir paslaugų stoka, svarbia turizmo infrastruktūros dalis. autentiškumu Kelmės rajone ir Lietuvoje. sąlygojanti lankytojų srauto sezoniškus svyravimus. Nuolatinių amatininkų švenčių organizavimas. Vandens turizmo plėtojimo ribotumas dėl vandens Dalies vandens telkinių pritaikymas turizmui ir Nepakankamas maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų Žymiausias iš amatų – alaus gamyba. išteklių mažo potencialo. poilsiui. skaičius palei kelią Via Hanza. Aktyvus sportinės veiklos plėtojimas, didelis Apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų trūkumas, Tarptautinių ir respublikinių kultūros renginių Silpna informacijos sklaida, mažinanti vietos ir užsienio organizuojamų regioninių, respublikinių sportinių ekstensyvus kaimo turizmo plėtojimas. organizavimas. turistų susidomėjimą ir lankymąsi rajone. renginių skaičius. Galimybės Grėsmės Medžioklės, varyminės medžioklės, kurios pritraukia Pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo neišvystymas, poilsio Tinkamų sąlygų turizmo verslo plėtrai sudarymas, Dėl nepakankamo finansavimo galimas kultūros užsienio turistus, organizavimas ir vystymas. aikštelių, stovyklaviečių, nuorodų trūkumas, esamos tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas ir paslaugų kokybės blogėjimas ir kultūros paveldo infrastruktūros modernizavimo būtinumas. Turizmo tarptautinių projektų turizmo srityje įgyvendinimas. objektų būklės prastėjimas. plėtros ribojimas dėl prastos vietinių kelių kokybės. Turizmo infrastruktūros plėtros skatinimas ir rajono Turistinių projektų neišbaigtumas, sąlygojantis turizmo Platinamų turizmo informacijos ir rinkodaros turistinio potencialo nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu sektoriaus plėtros lėtėjimą. priemonių didesnis orientavimas į kultūrinius objektus, didinimas investuojant į kultūros paveldo objektus. per mažas dėmesio skyrimas aktyviam turizmui. Tranzitinių keleivių aptarnavimo sektoriaus vystymas Vyraujantis trumpas vidutinis turistų viešnagės Kelmės Parengtų spausdintinių leidinių mažas prieinamumas dėl geografiškai patogios Kelmės rajono vietos ir rajono apgyvendinimo įstaigose laikas, neskatinantis vartotojams. eismo intensyvumo. turizmo paslaugų vystymosi. Galimybės Grėsmės Pakruojo dvaro kaip dalykinio turizmo, aktyvaus Iniciatyvų trūkumas, žemas paslaugų lygis, aplinkinių Religinio ir kultūrinio turizmo skatinimas, piligrimų Ženklinimo nebuvimas prie pagrindinių rajono kelių poilsio, sveikatingumo paslaugų centro vystymas. rajonų (taip pat ir Latvijos) konkurencija turizmo srautų pritraukimas siūlant papildomas pažintines mažina turistų srautus ir nenukreipia jų lankytinų rinkoje, finansinių lėšų trūkumas. ekskursijas, tematinius užsiėmimus. objektų link. Religinių statinių atnaujinimas ir senųjų tradicijų, Kultūros paveldo ir rekreacinių objektų būklės Pažintinių trasų piliakalniuose įrengimas, Maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų trūkumas amatų pagyvinimas, siekiant plėtoti religinį ir nuolatinis blogėjimas dėl nevykdomų atnaujinimo rekreacinių erdvių suformavimas, pėsčiųjų, dviračių ir palei kelią Via Hanza sąlygoja pravažiuojančių, bet etninį turizmą, architektūrinių paminklų, tokių darbų. informacinės infrastruktūros plėtojimas, poilsiaviečių, nesustojančių turistų srautus. kaip Žeimelio smuklių kompleksas ar Mikniūnų privažiavimų ir automobilių stovėjimo vietų užvažiuojamasis kiemas pritaikymas kultūriniam įrengimas, kraštovaizdžio išeksponavimo, papildomų turizmui. paslaugų infrastruktūros priemonių įgyvendinimas.

214 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 215 Stiprybės Silpnybės Regioninės reikšmės reprezentacinio kultūrinio Vandens turizmo vystymo plėtros galimybių ir Archeologijos paveldo objektų sutvarkymas, Dalies malūnų priklausymas privatiems asmenims ir jų turistinio maršruto, kertančio rajoną, svarba. pritaikomumo vandens turizmui nebuvimas dėl upių išlikusių vėjo malūnų restauravimas, pritaikymas nykimas dėl lėšų restauravimui ir atstatymui trūkumo. mažo gylio ir debito. turizmo poreikiams ir eksponavimas kaip išskirtinės Silpnas paslaugų sektoriaus išvystymas ir kompleksinių kraštovaizdžio vertybės. paslaugų stoka, neskatinanti turistų srautų didėjimo. Išlikusių dvarų ir jų sodybų rekonstravimas, Turizmo informacijos stygius internete ir kituose Nepakankama laisvalaikio praleidimo formų įvairovė, atstatymas ir pritaikymas turizmo bei kultūros rinkodaros kanaluose lietuvių ir užsienio kalbomis pramogų stoka, neišvystyta pramogų infrastruktūra. poreikiams, muziejų jose įrengimas, pritaikymas mažinantis turistų domėjimąsi turizmo galimybėmis Neefektyvi informacijos sklaidos kanalų veikla. apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų veiklai, įvairių rajone. Informacijos apie turizmo maršrutus nesusisteminimas, renginių, švenčių organizavimas, edukacinių pateikimas atskiruose šaltiniuose. Informacijos apie programų parengimas. lankytinus objektus trūkumas. Sveikatos turizmo plėtojimas Pakruojo dvaro Neigiama didžiųjų gamintojų, galinčių pasiūlyti Galimybės Grėsmės sodyboje, įkuriant pirčių ir sveikatingumo kompleksą. palankesnes ir lankstesnes alaus pardavimo sąlygas, Turizmo projektų įgyvendinimas ir struktūrinių Nepakankamai išplėtota rekreacinė infrastruktūra ir jos įtaka vietinių aludarių verslo plėtros galimybėms. fondų lėšų panaudojimas didinantis turistų srautus ir plėtros sulėtėjimas, neskatinantis turistų srautų augimo. Turimų rajono poilsio zonų ir maudyklų pritaikymas kartu plėtojantis turizmo paslaugų sektorių. rekreacijai: privažiavimo kelių, automobilių stovėjimo Kultūros paveldo paminklų pritaikymas turizmo Konkurencinis kitų regionų rekreacinis pranašumas. aikštelių bei visos būtinos infrastruktūros sutvarkymas. poreikiams rekonstravus juos. Kultūros ir meno Parkų, esančių prie buvusių dvarų sodybų ir naujai renginių skaičiaus didinimas juose, edukacinių, pasodintų parkų pritaikymas ir panaudojimas etninių užsiėmimų skatinimas. gamtiniam turizmui, pėsčiųjų takų su suoliukais, Etninių amatų, edukacinių užsiėmimų Kleboniškių Mažas kultūrinio, istorinio paveldo objektų ir automobilių stovėjimo aikštelių ir pan. įrengimas. kaime plėtojimas. rekreacinių išteklių panaudojimas, silpninantis jų Aktyvaus poilsio ir pramogų turizmo vystymas, turistinį patrauklumą. įrengiant „Petrašiūnų II“ teminių parkų kompleksą, Kaimiško tipo kraštovaizdis palankus kaimo Ženklinimo prie pagrindinių regiono kelių ir kuriame būtų sudarytos sąlygos įvairioms aktyvaus turizmui vystyti, papildomai įrengiant poilsiavietes, nukreipiamųjų ženklų į lankomus objektus nebuvimas, poilsio paslaugoms plėtoti. stovyklavietes, sukuriant juose pramogų pasiūlos mažinantis turistų srautus. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. paketą, didinant kempingų teritorijų skaičių. Valstybinių Radviliškio rajono draustinių Turizmo informacinio centro Radviliškyje, kuriame pritaikymas turizmo poreikiams, gyvūnų ir dirbtų kompetentingi turizmo specialistai, trūkumas. 1.16.8. Radviliškio rajono SSGG analizė augalų stebėjimo bokštelių įrengimas, pažintinių edukacinių ekskursijų organizavimas. Draustinių Stiprybės Silpnybės pritaikymas turizmui, infrastruktūros paruošimas: Patogios Radviliškio rajono geografinės padėties Didelis neprižiūrimų ir nykstančių dvarų ir sodybų informaciniai stendai, apžvalginiai takai, poilsio sąlygojamas rajono turistinių vietų pasiekiamumas skaičius. Kultūros paveldo objektų ir vietovių zonos su visa reikalinga infrastruktūra. dėl Radviliškio mieste esančio svarbaus geležinkelio nepritaikomumas turizmui dėl neišplėtotos turizmo Pakelės aptarnavimo infrastruktūros, Kaimo turizmo sektoriaus nepakankamas išvystymas mazgo ir rajone išplėtotos kelių infrastruktūros. infrastruktūros ir lėšų stygiaus. apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklo išplėtimo ir turizmo klasterių nebuvimas, neigiamai veikiantis Keturių rekreacinių aptarnavimo centrų (regioninės Silpnas infrastruktūros išvystymas: turizmo objektų ir modernizavimo turizmo produktų klasterių turizmo plėtros tendencijas rajone. reikšmės centrai yra Radviliškis ir Šeduva, o vietinės nepritaikymas neįgaliesiems, automobilių stovėjimo vystymo būtinybė. reikšmės centrai yra Baisogala ir Grinkiškis) įtaka aikštelių, tualetų, atokvėpio aikštelių, kempingų Sportinės rekreacijos (aktyvaus poilsio) skatinimas. pažintinio, poilsinio turizmo vystymui rajone, keliautojams „nameliais ant ratų“ trūkumas. Maršrutų vystymas rajone. Tam būtina dviračių ekskursijų organizavimui. turizmo maršrutų plėtotė, pritaikant esamus ir Rajono kultūros paveldo objektų gausa. Svarbiausių Mažas veikiančių muziejų skaičius ir prasta jų tiesiant naujus dviračių takus. kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo ir materialinė bazė. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. kultūros reikmėms. Burbiškio dvaro rūmų pritaikymas kultūriniams Jaučiama didelė turizmo sezoniškumo įtaka. renginiams, užsiėmimams, parodoms, koncertams, jame vykstanti kasmetinė tulpių žydėjimo šventė ir įvairūs festivaliai. Arimaičių ežeras – vandens paukščių draustinis, Nehomogeniški gamtiniai ištekliai, sudarantys traukiantis vietos ir užsienio turistus. nepalankias sąlygas formuotis didelio turistinio potencialo rekreacinėms teritorijoms. Įvairių respublikinių ir tarptautinių renginių Parkų turizmo infrastruktūros neišvystymas: pėsčiųjų, organizavimas Radviliškio sporto arenoje. dviračių takų su suoliukais ir apšvietimu, automobilių stovėjimo aikštelių, nukreipiamųjų kelio ženklų, nuorodų trūkumas.

216 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 217 1. Šiaulių regionas – patrauklus kraštas, siūlantis turistui visapusiškas galimybes keliauti, II. ŠIAULIŲ REGIONO TURIZMO pramogauti, ilsėtis ir susipažinti su unikaliais sakraliniais, gamtiniais ir kultūriniais ištekliais.

PLĖTROS PASIŪLYMAI IR 2. Šiaulių regionas – unikaliu kraštovaizdžiu išsiskiriantis Šiaurės Lietuvos turizmo traukos centras, siūlantis susipažinti su savita regiono kultūra, paveldu, patrauklus savo tarptautiniais STRATEGIJOS FORMAVIMAS renginiais ir pramogų įvairove.

3. Šiaulių regionas – turistų traukos centras, išvystyta infrastruktūra ir siūlomais turizmo paslaugų paketais patrauklus vietos ir užsienio turistams. Siekiant užtikrinti efektyvią ir darnią viso Šiaulių regiono turizmo plėtrą, šioje galimybių studijos dalyje pateikiami pasiūlymai: 4. Šiaulių regionas: • konkurencingiems turizmo produktams ir paslaugoms plėtoti; o turistų traukos centras su išvystyta infrastruktūra ir siūlomais turizmo paslaugų • viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimui; paketais, patrauklus vietos ir užsienio turistams; • investicijų poreikio numatomai viešajai turizmo o svetingas regionas, draugiškas turistui, skatinantis iniciatyvių bendruomenių idėjų infrastruktūrai sukurti; įgyvendinimą; • turizmo rinkodaros priemonėms ir veiklai plėtoti; • valstybės institucijoms, savivaldybėms bei o bendradarbiaujantis regionas, valstybinių, verslo ir visuomeninių institucijų kitiems partneriams dėl infrastruktūros plėtros ir koordinuota veikla pritraukiantis nacionalines ir užsienio investicijas turizmo plėtrai, bendradarbiavimo bei galimų finansavimo šaltinių skatinantis turizmo paslaugų įmonių steigimą; panaudojimo. o kuriantis regionas, respublikiniais ir tarptautiniais kultūros bei sporto renginiais, Visoms šioms sritims pasiūlymai parinkti atsižvelgiant į puoselėjamais tradiciniais amatais garsinantis Saulės kraštą. parengtą Šiaulių regiono turizmo plėtros strategiją ir pirmiausia – į suformuotą viziją. Studijos rengėjų siūlymai: Studijos rengėjai rekomenduoja pasirinkti 4 vizijos variantą.

Šiaulių regiono turizmo plėtros strategija formuojama ir joje integruojami pasiūlymai atsižvelgiant į pirmoje galimybių studijos dalyje atliktą aplinkos analizę, susitikimų su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis metu sukauptą informaciją, ekspertine asmenų, susijusių su turizmu regione, nuomone bei atsižvelgiant į apklausos metu gautus rezultatus.

Pagrindinis viso regiono turizmo plėtros tikslas – tapti konkurencingu tiek Lietuvos, tiek visos Europos turizmo rinkoje regionu, pasižyminčiu stabiliais vietinio ir užsienio turistų srautais. Norint įgyvendinti šį tikslą, būtina atsižvelgti į nustatytus pagrindinių tikslinių grupių – vietinių turistų ir užsienio lankytojų – poreikius.

Esamos situacijos analizė parodė, kad pagrindiniai turizmo ištekliai regione yra: kultūros paveldo, sakraliniai, gamtos objektai, taip pat išplėtota sporto infrastruktūra, nacionalinės ir tarptautinės reikšmės renginiai. Atsižvelgiant į tai, siūloma regiono turizmo plėtrą vystyti šiomis kryptimis: • sakralinis turizmas; • gamtinis-pažintinis turizmas; • kultūrinis-pažintinis turizmas; • aktyvus turizmas.

Siekiant užtikrinti stabilius vietinių ir užsienio turistų srautus ir būti konkurencingu regionu tiek Lietuvoje, tiek Europoje, reikėtų vystyti numatytas kryptis plėtojant turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, skirtas: • aktyviam savaitgalio poilsiui;

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 219 • patogiam turistų judėjimui regione svarbiausiais keliais ir maršrutais; II PRIORITETAS. Didinti regiono patrauklumą gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos • sakralinių išteklių reprezentavimui; prieinamumą. • regiono kultūros, kultūrinio paveldo, amatų reprezentavimui; Šiuo prioritetu yra siekiama gerinti viešąją turizmo infrastruktūrą, pritaikyti ją turizmo • gamtinių išteklių reprezentavimui ir panaudojimui aktyvaus poilsio reikmėms; poreikiams bei sudaryti prielaidas privačios turizmo infrastruktūros plėtrai. • trumpalaikėms atrakcijoms ir įspūdžiams bei nuotykiams (tradiciniai ir išskirtiniai renginiai, žūklė, medžioklė, nuotykių parkai ir kt.); Schemoje žemiau pateikiami siūlomos Šiaulių regiono turizmo plėtros strategijos metmenys: • paslaugų infrastruktūrai tranzitu pro Šiaulių regioną vykstantiems turistams. VIZIJA Kuriant konkurencingus turizmo produktus, siūloma didžiausią dėmesį skirti prioritetiniams viso regiono objektams, kurie atrinkti atsižvelgiant į atliktas gyventojų apklausas, ekspertinį su turizmu susijusių asmenų vertinimą, naudojant parengtą Turizmo objektų vertinimo metodiką: I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą II PRIORITETAS. Didint regiono patrauklumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos • Kryžių kalnas; prieinamumą • Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis; • Burbiškio dvaro sodyba, vykstantys renginiai; 1.1 TIKSLAS. 1.2 TIKSLAS. 1.3 TIKSLAS. 2.1 TIKSLAS. 2.12 TIKSLAS. • Kleboniškių kaimo buities muziejus; Efektyvinti regiono įstaigų Kurti Užtikrinti sklandžią Gerinti viešąją Skatinti privataus bendradarbiavimą ir jų konkurencingus regiono turizmo infrastruktūrą ir pritaikyti sektoriaus įstaigų, • Pakruojo dvaras; veiklą, gerinti regiono produktus bei informacijos sklaidą. ją turizmo reikmėms. susijusių su tirzmu, turizmo plėtros planavimą. paslaugas. plėtrą. • Aušros muziejus (Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnininko sodyba); • Žagarės miestas; Uždaviniai: Uždaviniai: Uždaviniai: Uždaviniai: Uždaviniai: • Kelmės dvaro sodyba; 1.1.1. Kurti palankią 1.2.1. Skatinti 1.3.1. Didinti Šiaulių 2.1.1. Vystyti turizmo 2.1.1. Sudaryti • Kražių kolegija; aplinką turizmo papildomų regiono žinomumą objektų infrastruktūrą ir jų palankias sąlygas įstaigų bendradarbi- konkurencingų bei skatinti turizmo, pritaikymą turizmo įstaigų, teikiančių • Regioniniai parkai; avimui ir formuoti produktų ir verslo institucijų reiklmėms. paslaugas partnerystės tinklą. paslaugų bendradarbiavimą. turistams, • Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. plėtojimą. 1.3.2. Plėtoti turizmo infrastruktūros 1.1.2. Plėtoti verslo 1.3.2. Plėtoti informacijos infrastruktūrą sukūrimui ir Tačiau konstatuotina, jog nepakanka išvardintus ar išskirtus turizmo objektus sutvarkyti informavimo sistemą, 1.2.2. Formuoti ir vientisą Šiaulių vystymui. kelti verslininkų viešinti naujus regiono turizmo 2.1.3. Gerinti ir plėtoti ir pritaikyti turizmo poreikiams, nes patys savaime jie turizmo plėtros ir turistų srautų neužtikrina. kompetenciją. turistinius rinkodaros veiklą. kelių, turistinių trasų, Tam būtina sukurti ir vykdyti efektyvią, patrauklią, prieinamą ir išskirtinę rinkodaros / viešinimo / maršrutus. poilsio zonų infrastuktūrą. informavimo kampaniją. Be to, visi objektai turi būti sujungti į skirtingų tikslinių grupių poreikius atitinkančius turizmo maršrutus.

Būtina pažymėti, kad regiono konkurencingumas gali būti užtikrintas tik esant bendrai regiono turizmo politikai. Šiuo metu regiono savivaldybės turizmo politiką formuoja kiekviena savarankiškai ir dažniausiai nepaisant bendro regiono konteksto. Atsižvelgiant į šią problemą, siūloma atkurti Šiaulių regiono turizmo tarybą, kuri būtų atsakinga už bendrą viso regiono turizmo politikos formavimą ir vykdymą.

Atsižvelgiant į visus aukščiau įvardintus aspektus, siekiant įgyvendinti numatytą viziją ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, vizijos įgyvendinimui numatyti 2 Šiaulių regiono turizmo plėtros prioritetai:

I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką.

Įgyvendinant šį prioritetą, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimui, bendros regiono turizmo politikos formavimui ir už tai atsakingos institucijos veiklai, turizmo produktų rinkodaros / viešinimo / informavimo kampanijos įgyvendinimui.

220 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 221 formavimas. Šiaulių regiono turimi turistiniai ištekliai sudaro tinkamas sąlygas naujiems turistiniams maršrutams vystytis. Siūloma konkurencingų turizmo produktų ir paslaugų koncepcija siejama su: • Esamų gamtos išteklių panaudojimu formuojant naujus turistinius maršrutus, įtraukiant į juos tradicines, unikalias regiono šventes bei skatinant privačius asmenis bendradarbiauti dėl papildomų paslaugų teikimo turistams (jodinėjimas, žvejyba, medžioklė, dviračių, baidarių nuoma, originalios edukacinės programos, apgyvendinimas, maitinimas ir kt.). • Kultūrinio, etninio ir sakralinio paveldo palikimo pagrindu siūlyti naujus turizmo maršrutus, į kurios taip pat įtraukti tradicines, unikalias regiono šventes, bei skatinant privačius asmenis bendradarbiauti dėl papildomų paslaugų teikimo turistams (jodinėjimas, žvejyba, medžioklė, dviračių, baidarių nuoma, originalios edukacinės programos, apgyvendinimas, maitinimas ir kt.). Kultūrinio turizmo produktai gali būti labai įvairūs, o jų konkurencingumas turi būti stiprinamas investicijomis į objektų pritaikymą turistų lankymui ir turistų aptarnavimo geros kokybės standartams užtikrinti, taip pat visapusišku informatyvumu (rašytine informacija, nuorodų, ženklų, stendų ir kita sistema).

Kuriant konkurencingus turizmo produktus Šiaulių regione, didžiausią dėmesį siūloma skirti prioritetiniams viso regiono objektams ir juose organizuojamiems renginiams, kurie atrinkti 2.1. Pasiūlymai konkurencingiems turizmo produktams ir paslaugoms atsižvelgiant į atliktas gyventojų apklausas, ekspertinį su turizmu susijusių asmenų vertinimą: plėtoti Šiaulių regione • Kryžių kalnas; • Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis; Detali Šiaulių regiono turizmo infrastruktūros būklės ir jos galimybių analizė leidžia suformuluoti ir įvertinti šios veiklos plėtojimo pagrindines priemones. Šiame skyriuje • Burbiškio dvaro sodyba, vykstantys renginiai; aptariamos konkurencingų turizmo produktų ir paslaugų plėtojimo galimybės, atskleidžiama jų • Kleboniškių kaimo buities muziejus; konkurencingumo įtaka turizmo sektoriui. Pasiūlymų vieta siūlomoje strategijoje: • Pakruojo dvaras; • Aušros muziejus (Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnininko sodyba); • Žagarės miestas; • Regioniniai parkai; VIZIJA • Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. Siūloma naudojantis minėtų objektų ir organizuojamų renginių dideliu potencialu parengti skirtingų tikslinių grupių poreikius atitinkančius turizmo maršrutus, įtraukiant ne tik prioritetinius, bet I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą II PRIORITETAS. Didint regiono patrauklumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos ir kitus regiono reikšmingus objektus, kurie būtų patrauklūs vietos ir užsienio turistams. Į maršrutų prieinamumą paketą būtina įtraukti privatų sektorių, teikiantį papildomas paslaugas ir pramogas.

Sudaryti maršrutai atitinka I prioritetą „Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą 1.1 TIKSLAS. 1.2 TIKSLAS. 1.3 TIKSLAS. 2.1 TIKSLAS. 2.12 TIKSLAS. Efektyvinti regiono įstaigų Kurti Užtikrinti sklandžią Gerinti viešąją Skatinti privataus formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką“, 1.2 tikslą - Kurti bendradarbiavimą ir jų konkurencingus regiono turizmo infrastruktūrą ir pritaikyti sektoriaus įstaigų, veiklą, gerinti regiono produktus bei informacijos sklaidą. ją turizmo reikmėms. susijusių su tirzmu, konkurencingus produktus bei paslaugas. turizmo plėtros planavimą. paslaugas. plėtrą. Toliau 2.1.1 lentelėje pateikiami siūlomi formuoti maršrutai Šiaulių regione, nagrinėjamas kiekvieno maršruto konkurencingumas ir įtaka turizmo sektoriui. Detalūs maršrutų aprašymai Siekiant į Šiaulių regioną pritraukti daugiau vietos ir užsienio turistų, kad jie turėtų galimybę pateikiami priede Nr.1. keliaudami turiningai praleisti laisvalaikį, savaitgalius ir atostogas bei noriai pasinaudotų siūlomomis turizmo paslaugomis ir produktais, regione turi būti deramai turizmo sektoriui pritaikyti gamtos ir kultūros paveldo ištekliai, renginiai, patobulinta infrastruktūra. Svarbu sukurti turizmo produktų ir paslaugų paketą, atitinkantį rinkos poreikius bei perkamąją galią.

Šiaulių regionas išsiskiria itin vertingais ir unikaliais gamtos ir kultūros, etninio paveldo ištekliais, renginiais, kurie yra patrauklūs Lietuvos ir užsienio turistų rinkoms. Galima gamtinių ir kultūrinių, etninio paveldo, renginių išteklių panaudojimo kryptis yra naujų turizmo maršrutų

222 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 223 2.1.1 lentelė. Konkurencingų turizmo produktų ir paslaugų plėtojimo pasiūlyma Eil. Pasiūlymai Konkurencingumo aspektai Įtaka turizmo plėtrai Eil. Nr. Pasiūlymai Konkurencingumo aspektai Įtaka turizmo plėtrai Nr. 7. „Istorijos • Siūlomas pažintinis – kultūrinis „Amatų turas“ • Reprezentuoja Šiaurės Lietuvos regiono • Šiaulių regiono gamtos pėdsakais“ maršrutas supažindina su Kelmės, Radviliškio, etninio kultūrinio paveldo autentiškumą, jo rekreaciniai, kultūriniai ištekliai Pakruojo, Šiaulių, Joniškio rajonų karine istorija išskirtinumą ir savitumą; integruojami į Lietuvos pažintinio ir dabartimi susijusiais turizmo ištekliais; • Supažindina turistus su Šiaulių turizmo sistemą, formuojasi Lietuvos • Maršrutas išsiskiria autentiškumu, regionui būdingais amatais, autentiškomis regiono išskirtinumas ir pažintinio pažintinio ir aktyvaus turizmo suderinamumu, ir tradicinėmis šventėmis bei kitais turimais turizmo įvaizdis; dominančiu įvairius poreikius turinčius turizmo ištekliais; • Puoselėjamas kultūros lankytojus. • Perteikia turistams žinias bei patirtį apie paveldas, tradicijos, kuriasi amatų 8. „Dviračio taku“ • Skatinamas Šiaulių miesto ir rajono etninio paveldo istoriją ir sampratą. dirbtuvės ir centrai; gilesnis pažinimas; • Skatinamas viešojo • Propaguojamas aktyvumas turizmas, „Dvarų alėja“ • Supažindina turistus su Šiaulių regiono ir privataus sektoriaus skirtas įvairaus amžiaus lankytojams. dvarų istorija, autentiškomis ir tradicinėmis bendradarbiavimas teikiant 9. „Didysis ratas“ • Siūlomas maršrutas supažindina su šventėmis bei kitais turimais turizmo ištekliais; konkurencingas paslaugas turistams; pagrindiniais, svarbiausiais Šiaulių regiono • Reprezentuoja Šiaulių regiono kultūrinio • Skatinamas pasienio regionų objektais, kultūriniu, sakraliniu, etniniu, gamtos paveldo autentiškumą, jo išskirtinumą ir bendradarbiavimas kultūrinio – paveldu, regiono istorija. savitumą; pažintinio turizmo sektoriaus 10. „Mažasis ratas“ • Siūlomas pažintinis – kultūrinis • Maršruto „Dvarų alėja“ vertę turizmo plėtroje; maršrutas supažindina su Šiaulių rajono ir rinkoje stiprintų jo integravimas su panašaus • Ugdomos vietos gyventojų miesto gamtos, kultūros rekreaciniais ištekliais. ir kaimyninių apskričių rajonų pobūdžio maršrutais artimiausiuose Latvijos Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. rajonuose. gyventojų kultūrinio pažintinio „Gamtos lobiai“ • Siūlomas pažintinis – gamtinis – turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus iš kitų Pagrindinis Šiaulių regiono konkurencingų turizmo produktų (maršrutų) tikslas yra turizmo kultūrinis maršrutas supažindina su gausiais plėtros regione didinimas ir efektyvus Šiaulių regiono turistinių išteklių panaudojimas, atsižvelgiant regioninių parkų gamtiniais – rekreaciniais Lietuvos regionų ir užsienio; į bendrą Lietuvos turizmo plėtros sistemą. Svarbu yra sutvarkyti objektų infrastruktūrą ir pritaikyti ištekliais; • Remiama turizmo • Yra galimybė turistams susipažinti infrastruktūros tolesnė plėtra juos turistų lankymui, užtikrinti gerą lankytojų aptarnavimo kokybę, taip pat užtikrinti visapusišką su Šiaulių regionui būdingais amatais, saugomose teritorijose, informatyvumą (rašytinė informacija, nuorodų, ženklų, stendų ir kita sistema). autentiškomis ir tradicinėmis šventėmis bei regioniniuose parkuose bei kitais turimais turizmo ištekliais. kituose rekreaciniuose arealuose, Apibendrinant galima teigti, jog konkurencinių turizmo produktų ir paslaugų tinklo išvystymo puoselėjamas kultūros paveldas, 4. „Šiaurės • Sakralinio pažintinio turizmo ekskursinis Šiaulių regione galimybės turėtų būti grindžiamos išskirtų svarbiausių regiono turizmo objektų plėtra gerinama aptarnavimo sektoriaus Lietuvos maršrutas supažindina su pagrindiniais Šiaulių paslaugų kokybė; ir visapusiška integracija turizmo sektoriuje, kuri galėtų padėti sėkmingai integruoti Šiaulių regioną į krikščionybės regiono sakralinio turizmo ištekliais, kurie • Konkurencingų paslaugų nacionalinio lygmens analogiškų turizmo objektų sistemą. takais“ reprezentuoja tiek Šiaurės Lietuvos, tiek visos įgyvendinimas skatina Šiaulių Lietuvos unikalų religinį paveldą; regiono rajonų savivaldybių • Yra galimybė turistams susipažinti bei kitų valstybinių institucijų su Šiaulių regionui būdingais amatais, bendradarbiavimą; autentiškomis ir tradicinėmis šventėmis bei • Remiama dviračių turizmo kitais turimais turizmo ištekliais. infrastruktūros tolesnė plėtra bei 5. „Šiaulių • Maršrutas gali būti lengvai skatinamas aktyvus turizmas; regiono žiedas“ įkomponuojamas kaip tarptautinių maršrutų • Stiprinamas kelio Via Hanza dalis; turistinis patrauklumas. • Lankytojai supažindinami su Šiaulių • Lankytojai ilgiau užsibūna regiono kraštovaizdžiu, kultūriniu, etniniu lankomose vietovėse, privačiose paveldu, turimais turizmo ištekliais. ir valstybinėse verslo struktūrose 6. „Vykstantiems • Pažintinis ekskursinis turizmo maršrutas kuriama pridėtinė ekonominė vertė. tranzitu“ supažindina su Šiaulių miesto, Šiaulių, • Šiaulių regiono turizmo Joniškio ir Kelmės rajonų gamtos ir kultūros ištekliai integruojami į Lietuvos rekreaciniais ir turizmo ištekliais; pažintinio turizmo sistemą; • Maršrutas išsiskiria pažintinio ir aktyvaus turizmo suderinamumu, dominančiu įvairius poreikius turinčius lankytojus; • Tarptautinį konkurencingumą turizmo rinkoje stiprintų maršruto integravimas su panašaus pobūdžio maršrutais Latvijos Dobelės, Jelgavos ir Bauskos rajonuose.

224 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 225 Pasiūlymų vieta siūlomoje strategijoje: VIZIJA

I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą II PRIORITETAS. Didint regiono patrauklumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos prieinamumą

1.1 TIKSLAS. 1.2 TIKSLAS. 1.3 TIKSLAS. 2.1 TIKSLAS. 2.12 TIKSLAS. Efektyvinti regiono įstaigų Kurti Užtikrinti sklandžią Gerinti viešąją Skatinti privataus bendradarbiavimą ir jų konkurencingus regiono turizmo infrastruktūrą ir pritaikyti sektoriaus įstaigų, veiklą, gerinti regiono produktus bei informacijos sklaidą. ją turizmo reikmėms. susijusių su tirzmu, turizmo plėtros planavimą. paslaugas. plėtrą.

2.2. Pasiūlymai viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimui Šiaulių regione Toliau 2.2.1 lentelėje pateikiamos siūlomos tobulintinos viešosios turizmo infrastruktūros kryptys, pateikiami pasiūlymai ir jų įtaka turizmui.

Turizmo sektoriaus plėtra ir turistinių paslaugų paketų pasiūla yra labai priklausoma nuo 2.2.1 lentelė. Viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimo pasiūlymai žmogiškųjų išteklių, dirbančių turizmo sferoje, rinkodaros organizavimo, papildomų turizmo paslaugų Eil. Nr. Kryptis Pasiūlymai Įtaka turizmui pasiūlos ir turizmo infrastruktūros išvystymo. Šių sričių kokybiška sąveika tiesiogiai įtakoja vietos ir 1. Turizmo objektų 1.1.Renovuoti ir pritaikyti • Didinamas kultūros ir gamtos užsienio turistų srautų pokyčius atvykstamojo turizmo sektoriuje. infrastruktūros kultūrinio – pažintinio turizmo turizmo objektų patrauklumas; vystymas reikmėms Šiaulių regiono • Skatinamas Lietuvos ir užsienio patraukliausius kultūros paveldo turistų srautų didėjimas; objektus. • Formuojamas patrauklus Šiaulių 1.2. Gerinti ar įrengti reikiamą regiono, kaip patrauklios turizmo Turizmo infrastruktūros išvystymo lygis yra vienas iš svarbių veiksnių, galintis įtakoti turistų infrastruktūrą gamtos vietovės, įvaizdis; atvykimą į Šiaulių regioną. Išnagrinėjus esamą turizmo infrastruktūros situaciją, atsižvelgiant į atliktas objektuose, pritaikant juos • Šiaulių regiono turizmo ištekliai apklausas, ekspertinį su turizmu susijusių asmenų vertinimą, išskiriamos šios tobulintinos viešosios turizmo poreikiams. integruojami į Lietuvos pažintinio turizmo infrastruktūros sritys: turizmo sistemą; • Sukuriamos sąlygos socialinio • Turistinių objektų infrastruktūra; turizmo plėtrai. • Turizmo informacijos infrastruktūra (informaciniai stendai, ženklai, nuorodos į lankytinas 2. Turizmo informacijos 2.1. Gerinti patraukliausių Šiaulių • Gerinamas informacijos apie vietas ir paslaugų objektus); infrastruktūros regiono kultūros ir gamtos esamus turistinius objektus pateikimas; plėtojimas turizmo vietovių bei objektų • Skatinamas tranzitinių keleivių • Turistinių trasų infrastruktūra: keliai, takai, poilsio aikštelės, apžvalgos aikštelės, turistinės (informaciniai stendai, ženklinimo sistemą. domėjimasis kelionės atkarpoje esančiais stovyklavietės. ženklai, nuorodos į 2.2. Įrengti turizmo informacinius turistiniais objektais; lankytinas vietas ir žemėlapius pagrindiniuose • Turistams pateikiami esminiai Remiantis atlikta Šiaulių regiono savivaldybių esamos turizmo situacijos analize galima paslaugų objektus) regiono turizmo maršrutų faktai, žinios apie lankomą objektą konstatuoti, kad Šiaulių regione turizmo infrastruktūros išvystymas nėra pakankamas ir reikalauja keliuose. (svarbu, jei į objektą galima patekti tik iš investicijų visose minėtose srityse. Svarbiausias turizmo infrastruktūros gerinimo Šiaulių regione 2.3. Įrengti informacinius anksto susitarus); tikslas – padidinti Šiaulių regiono turistinių kultūros ir gamtos objektų pasiekiamumą ir žinomumą, stendus prie kultūros ir gamtos • Skatinama domėtis Šiaulių pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, paspartinti Šiaulių regiono integraciją į Lietuvos ir Europos objektų. regiono turizmo galimybėmis, siūlomais turizmo produktais; turizmo sistemas. Šio tikslo siūloma siekti gerinant kultūrinių ir gamtinių objektų būklę, kelių ir • Sprendinio įgyvendinimas didintų pakelės infrastruktūrą bei plečiant ir gerinant papildomų paslaugų kokybę. informacijos prieinamumą, tai sudarytų prielaidas turistų srautų didėjimui bei Siūlomos gerinti viešosios turizmo infrastruktūros sritys atitinka Šiaulių regiono turizmo papildomų turizmo paslaugų ir produktų plėtros strategijos II prioritetą „Didinti regiono patrauklumą gerinant turizmo infrastruktūrą bei vystymui. jos prieinamumą“, 2.1 tikslą - Gerinti viešąją infrastruktūrą ir pritaikyti ją turizmo reikmėms.

226 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 227 Eil. Nr. Kryptis Pasiūlymai Įtaka turizmui 3. Turistinių trasų 3.1. Gerinti kelių, vedančių į • Gerinamas Lietuvos ir Šiaulių infrastruktūros pagrindinius turistinius objektus, regiono, kaip patrauklios turistinės plėtojimas (keliai, būklę. vietovės, įvaizdis; takai, poilsio 3.2. Įrengti naują ar gerinti • Skatinama kurti turizmo aikštelės, apžvalgos esamą automobilių stovėjimo produktus, įtraukiant objektus, esančius aikštelės, turistinės aikštelių infrastruktūrą. šalia sutvarkytos kelių infrastruktūros; stovyklavietės) 3.3. Įrengti naujas ar plėsti • Didinamas Šiaulių regiono esamas pėsčiųjų, dviračių turistinis konkurencingumas, lyginant su turistines trasas. kitais Lietuvos regionais ir kaimyninėmis 3.4. Įrengti naują ar gerinti valstybėmis, ypač Latvija; esamų turistinių stovyklaviečių, • Ugdomos vietos ir kaimyninių apžvalgos aikštelių infrastruktūrą. regionų rajonų gyventojų aktyvaus poilsio turizmo tradicijos; • Skatinama plėsti aktyvaus poilsio turizmo produktų pasiūlą. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų

Siekiant efektyvesnės turizmo sektoriaus plėtros, Šiaulių regiono savivaldybėms siūloma 2.3. Investicijų poreikio paskaičiavimas ir prioritetai numatomai viešajai savivaldybių biudžetuose numatyti didesnes lėšas minėtoms kryptims, ypač į šių sričių infrastruktūrą, turizmo infrastruktūrai sukurti, atsižvelgiant į galimybes finansuoti kadangi jų būklė ir situacija tiesiogiai didina savivaldybių patrauklumą turistams. Efektyviai infrastruktūros įrengimą ES struktūrinių fondų lėšomis naudojamos investicijos į šį sektorių gali savivaldybėms atnešti didesnes pajamas. Sutvarkyta, prieinama, kokybiška, patraukli turistams infrastruktūra prisidės prie verslumo skatinimo, taip pat bus Šiame skyriuje pateikiami investicijų poreikio paskaičiavimai remiantis atlikta esamos prisidedama prie darbo vietų kūrimo, rajonų ekonominės-socialinės situacijos gerinimo bei skirtumų situacijos analize, gyventojų apklausa, ekspertiniu su turizmu susijusių asmenų vertinimu. tarp Lietuvos regionų mažinimo. Didesnės lėšos turizmo ir susijusiems sektoriams sudarytų prielaidas Finansavimo galimybių 2007-2013 metų laikotarpiu bei investicijų turizmo plėtrai analizė ir poreikio investicinės aplinkos Šiaulių regione gerinimui ir didesnių privačių investicijų pritraukimui.

Turizmo infrastruktūros plėtojimo ir gerinimo sukuriamą vertę galima įvertinti ir šiais aspektais: nustatymas pateikiamas studijos 1.13 dalyje. • Sinergetinis efektas. Darni turizmo plėtra regione galima tuo atveju, kai turizmo vystymo sąlygos yra panašios visuose regiono segmentuose ir kuo daugiau turizmo objektų galima Pagrindiniai Šiaulių regiono rajono turizmo projektų finansavimo šaltiniai gali būti: apjungti į bendrus turizmo paketus. • Regiono plėtra. Tolygus turizmo veiklos plėtojimas visuose Šiaulių regiono rajonuose • savivaldybės nuosavos ar skolintos lėšos; prisideda prie viso regiono plėtros. • privataus kapitalo lėšos; • Ekonominė nauda. Kelių infrastruktūros ir kultūros bei gamtos objektų infrastruktūros • paramos lėšos (ES struktūrinės paramos 2007-2013 m., Latvijos-Lietuvos gerinimas ir plėtra skatina plėsti ir įmonių, teikiančių papildomas paslaugas, tinklą. Tai bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m., INTERREG, valstybės kapitalo didina su turizmu susijusio paslaugų sektorius sukuriamos pridėtinės vertės dalį regione, investicijų, kitų programų ir fondų lėšos). sukuria papildomų darbo vietų ir taip prisidedama prie regiono ekonomikos kilimo. 2.3.1 lentelėje pateikiami 2010-2013 metais numatomi įgyvendinti projektai Šiaulių regiono Apibendrinant poskyrį galima teigti, kad turizmo infrastruktūros tvarkymas atskleidžia savivaldybėse. regiono bendruomenės ir visos šalies požiūrį į savo turimus kultūros ir gamtos turtus, jos siekį kelti regiono ir šalies ekonomiką.

228 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 229 2.3.1 lentelė. Šiaulių apskrities savivaldybėse įgyvendinami ir ketinami įgyvendinti su turizmu susiję Pagrindinis Projekto Bendra Projekto projektai Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto vykdytojas šaltinis/ priemonė laikotarpis vertė Pagrindinis Projekto Bendra Projekto Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto ,,Patalpų lankytojams įrengimas ir Europos žemės ūkio 2010 ŽRPD 1 mln. Lt vykdytojas šaltinis/ priemonė laikotarpis vertė aplinkos sutvarkymas“ fondas kaimo plėtrai Šiaulių m. savivaldybė ŽRP lankytojų centro įrengimo N/d 2010-2011 ŽRPD 0,46 mln. Lt Viešojo transporto infrastruktūros VP3-3.3-SM-01-V 2011-2013 ŠMSA 6,79 mln. Lt techninio projekto parengimas modernizavimas Šiaulių mieste Žagarės dvaro parko tvarkymo N/d 2011 ŽRPD, 0,39 mln. Lt (dviračių takai ir stotelių įvažos bei projekto parengimas Valstybinė paviljonai) saugomų Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas VP2-2.2-ŪM-02-V 2010-2012 ŠRPA 10,1 mln. Lt teritorijų Buvusio „Elnio“ fabriko praeityje VP3-1.4-AM-07-V 2010-2012 ŠMSA 3,4 mln. Lt. tarnyba užterštos teritorijos sutvarkymas Žagarės atodangos tvarkymo darbai N/d 2011 ŽRPD, 0,1 mln. Lt Talkšos ežero šiaurinės dalies valymas VP3-1.4-AM-04-R 2010-2013 ŠMSA 6,27 mln. Lt Valstybinė ir prieigų sutvarkymas saugomų Viešosios turizmo infrastruktūros VP3-1.3-ŪM-05-R 2009-2011 ŠMSA 1,18 mln. Lt teritorijų plėtra prie Šiaulių miesto esančių tarnyba vandens telkinių, siekiant sukurti Kultūros paveldo objektų (Žvelgaičio N/d 2011 ŽRPD 0,2 mln. Lt palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas ir piliakalnio ir Vytauto Didžiojo tinkamai naudoti gamtos išteklius paminklo Juodeikiuose) sutvarkymas ir Šiaulių miesto lengvosios atletikos VP3-3.4-ŪM-04-R 2011-2012 ŠMSA 2,3 mln. Lt pritaikymas lankymui maniežo pastato rekonstravimas Sporto aikštyno ŽRP rekreacinėje N/d 2011 ŽRPD 0,07 mln. Lt Šiaulių r. Savivaldybė zonoje įrengimas Viešosios infrastruktūros sukūrimas KPP 2010-2011 ŠRSA 0,59 mln. Lt Autokempingo aikštelės su N/d 2011-2012 ŽRPD 0,4 mln. Lt prie Pakumulšių tvenkinio Šiaulių infrastruktūra įrengimas rajone Kelmės r. savivaldybė Kuršėnų dvaro teritorijos sutvarkymas VP3-1.3-ŪM-05-R 2010-2012 ŠRSA 0,88 mln. Lt Ventos slėnio teritorijos pritaikymas KPP 2011-2012 KRSA 0,66 mln. Lt ir pritaikymas turizmo poreikiams turizmo reikmėms Akmenės r. savivaldybė Dubysos upės gamtinių išteklių VP3-1.3-ŪM-01-V-01 2010-2011 KRSA 1,5 mln. Lt Paragių dvaro tvarkyba ir jo VP3-1.3-ŪM-05-R 2009-2012 ARSA 0,93 mln. Lt panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių pritaikymas turizmo reikmėms ir Kelmės rajonuose Jurakalnio geologinio-pažintinio tako VP3-1.3-ŪM-05-R 2011-2013 ARSA 0,25 mln. Lt Užvenčio muziejaus restauravimas VP3-1.3-ŪM-05-R 2010-2011 KRSA 0,8 mln. Lt įrengimas Akmenės rajono Papilės ir jo pritaikymas kultūrinio turizmo seniūnijoje reikmėms Šaltiškių ir Menčių karjerų pritaikymas N/d 2014-2020 Verslo sektorius 2,00 mln. Lt Kelmės tradicinių amatų centro KPP 2010-2011 KRSA 0,69 mln. Lt geologiniam pažintiniam turizmui įkūrimas ir plėtra Kamanų gamtinio rezervato KPP 2013 Kamanų 0,208 mln. Lt Kražių kolegijos rūsio pritaikymas KPP 2011-2012 KRSA 0,54 mln. Lt. infrastruktūros pritaikymas neįgaliųjų valstybinio visuomenės poreikiams ekologiniam- pažintiniam lankymui) gamtinio rezervato Kelio Tytuvėnai (Sedulos g.)- Skogalio VP2-4.4-SM-02-R 2011-2012 KRSA 5,5 mln. Lt direkcija k. (Bridvaišio ežeras) rekonstrukcija ir Joniškio r. savivaldybė trijų stovėjimo aikštelių automobiliams Saulės mūšio pergalės įamžinimas Valstybės biudžetas 2007-2012 JRSA 3,2 mln. Lt įrengimas. memorialiniu kompleksu Lankytojų informacinio centro N/d 2009-2010 Tytuvėnų RP 3 mln. Lt Baltosios sinagogos tęstiniai avarinės Kultūros paveldo 2010 JRSA 0,34 mln. Lt įrengimas Tytuvėnuose būklės likvidavimo ir restauravimo departamentas prie Tytuvėnų Bernardinų bažnyčios ir N/d 2012-2013 Kelmės rajono 1,2 mln. Lt darbai Kultūros ministerijos vienuolyno ansamblio tvenkinio savivaldybė Joniškio Raudonosios sinagogos EEE finansinis 2009-2011 JRSA 1,87 mln. Lt sutvarkymas ir pritaikymas poilsiui ir Tytuvėnų RP išsaugojimas ir pritaikymas viešosioms mechanizmas rekreacijai reikmėms Kražantės upės slėnio Kelmės mieste N/d 2013 KRSA 2,5 mln. Lt „Viešosios turizmo infrastruktūros VP3-1.3-ŪM-05-R 2011-2012 JRSA 0,3 mln. Lt pritaikymas rekreacijai ir turizmui įrengimas Joniškio miesto poilsio Šaukėnų parko pritaikymas rekreacijai N/d 2013 KRSA 0,15 mln. Lt zonoje „Sidabra“ ir turizmo reikmėms

230 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 231 Pagrindinis Projekto Bendra Projekto Projekto pavadinimas finansavimo įgyvendinimo projekto vykdytojas šaltinis/ priemonė laikotarpis vertė Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno N/d 2013 KRSA, 1,2 mln. Lt ansamblio teritorijos sutvarkymo Tytuvėnų darbai regioninis parkas Kelmės dvaro sodybos parterinės N/d 2012-2013 KRSA, 0,35 mln. Lt dalies sutvarkymas ir pritaikymas Kelmės krašto kultūrinio turizmo reikmėms muziejus Ekologinio ir pažintinio turizmo N/d 2013 Tytuvėnų RP 4,25 mln. Lt infrastruktūros plėtra Tytuvėnų regioniniame parke

Poilsiavietės prie Giliaus ežero N/d 2013 Tytuvėnų RP 0,7 mln. Lt sutvarkymas Pakruojo r. savivaldybė Pakruojo rajono turizmo plėtros 2010-2011 PRSA 0,04 mln. Lt studija Didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro VP3-1.3-ŪM-06-K UAB „Pakruojo 2,3 mln. Lt pritaikymas daugiafunkcinio viešojo parkai“ turizmo reikmėms Radviliškio r. savivaldybė Arimaičių ežero dalies išvalymas ir VP3-1.4-AM-04-R 2009-2012 RRSA 1,02 mln. Lt pakrantės sutvarkymas Daugyvenės kraštovaizdžio VP3-1.3-ŪM-02-V 2009-2011 RRSA 3,9 mln. Lt draustinio kultūros pažintinio turizmo infrastruktūros plėtra ir pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams Radviliškio rajono savivaldybės KPP 2010-2011 RRSA 0,8 mln. Lt 2.3.2 lentelė. I prioriteto „Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą formuojant ir įgyvendinant Kleboniškių kaimo vėjo malūno vieningą regioninę turizmo plėtros politiką“ tikslų ir uždavinių matrica pritaikymas ir tvarkybos darbai Radviliškio rajono savivaldybės KPP 2010-2011 RRSA 0,84 mln. Lt 1–as tikslas: „Efektyvinti regiono įstaigų bendradarbiavimą ir jų veiklą, Šiaulėnų miestelio kapinių koplyčios gerinti regiono turizmo plėtros planavimą“ Finansinių rekonstravimas ir tvarkybos darbai Planuojamas išteklių Viešosios turizmo infrastruktūros VP3-1.3-ŪM-05-R 2010-2011 RRSA, 1,17 mln. Lt Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai įgyvendinimo poreikis, ir paslaugų plėtra Radviliškio Daugyvenės laikas, m. tūkst. Lt rajono Kleboniškių kaimo buities kultūros ekspozicijoje istorijos 1.1. Kurti palankią • Suformuota ir veikianti Šiaulių regiono 96,0 2011–2016 muziejus- aplinką turizmo įstaigų turizmo taryba; draustinis bendradarbiavimui ir • Įkurtas ir veiklą vykdantis Šiaulių regiono VISO 74,13 mln. Lt formuoti partnerystės turizmo informacijos centras; tinklą • Parengta koncepcija su partnerystės Šaltinis: Šiaulių apskrities savivaldybių administracijos. • tinklo formavimo ir veiklos gairėmis; 2010-2013 metais numatoma įgyvendinti projektų, skirtų tobulinti turizmo infrastruktūrą, už • Vykdomi susitikimai, diskusijos ir informaciniai renginiai; 74,13 mln. Lt. Dalis investicijų yra skirta studijoje numatytiems prioritetams įgyvendinti, kurie buvo • Užmegzti ryšiai su Lietuvos turizmo pateikti remiantis esamos situacijos analize, gyventojų apklausa, ekspertiniu su turizmu susijusių informacijos centrais; asmenų vertinimu. I prioriteto „Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą formuojant • Sukurtas forumas. ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką“ įgyvendinimui pateikiami tikslai ir 1.2. Plėtoti verslo • 115 konsultuotų asmenų ir 40 įmonių 232,0 2011–2016 uždaviniai (2.3.2.lentelė). informavimo ir kasmet; konsultavimo sistemą, • Leidžiami kasmet leidiniai, straipsniai; kelti verslininkų • Apmokyti 200 darbuotojų kasmet. kompetenciją

232 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 233 2–as tikslas: „Kurti konkurencingus produktus bei paslaugas“ II prioriteto „Didinti regiono patrauklumą gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos prieinamumą“ įgyvendinimui pateikiami tikslai ir uždaviniai (2.3.2.lentelė). Finansinių Planuojamas išteklių Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai įgyvendinimo poreikis, 2.3.3 lentelė. II prioriteto „Didinti regiono patrauklumą gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos laikas, m. tūkst. Lt prieinamumą“ Tikslų ir uždavinių matrica 2.1. Skatinti papildomų • Sukurta turisto kortelė – bendras Šiaulių 560,0 2011–2016 1–as tikslas: „Gerinti viešąją infrastruktūrą ir pritaikyti ją turizmo konkurencingų produktų regiono produktas; reikmėms“ ir paslaugų plėtojimą • Sudarytas renginių metinis kalendorius; Finansinių • Suorganizuotos turizmo kasmetinės Planuojamas išteklių Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai įgyvendinimo dienos. poreikis, laikas, m. 2.2. Formuoti ir viešinti • Sukurti ir viešinami turizmo maršrutai 100,0 2011–2016 tūkst. Lt naujus turistinius „Amatų turas“; „Dvarų alėja“; „Gamtos lobiai“; 1.1 Vystyti turizmo • Restauruoti sakralinio paveldo objektai – 266 220 2011–2016 maršrutus „Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais“; „Šiaulių objektų infrastruktūrą 21 vnt.; regiono žiedas”; „Vykstantiems tranzitu“; „Istorijos ir jų pritaikymą turizmo • Atnaujinta Šiaulių regiono dvarų sodybų pėdsakais“; „Dviračio taku“; „Didysis ratas“; reikmėms infrastruktūra – 13 vnt.; „Mažasis ratas“. • Atnaujinti ir išplėsti sporto objektai – 20 3–as tikslas: Užtikrinti sklandžią regiono turizmo informacijos sklaidą vnt.; Finansinių • Atnaujinti Šiaulių regiono muziejai 15 Planuojamas išteklių vnt.; Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai įgyvendinimo poreikis, • Turizmo poreikiams pritaikyti piliakalniai laikas, m. tūkst. Lt – 12 vnt.; 3.1. Didinti Šiaulių • Sudalyvauta kasmet 4 tarptautinėse 200,0 2011–2016 • Restauruoti malūnai – 3 vnt.; regiono žinomumą turizmo parodose ir 4 mugėse (kartą į ketvirtį); • Rekonstruotos miestų aikštės – 5 vnt.; bei skatinti turizmo, • Didžiuosiuose Latvijos ir Estijos miestuose • Įrengta parkų infrastruktūra (suoleliai, verslo institucijų surengtos kasmetinės Šiaulių regiono turizmo apšvietimas, vaikščiojimo ir dviračių takai) – 3 bendradarbiavimą. galimybių populiarinimo kampanijos; vnt. • Institucijų, su kuriomis 1.2. Plėtoti • Įrengtos informacinės rodyklės; 700 2011–2016 bendradarbiaujama, skaičius, informacijos turizmo informacijos • Pastatyti turizmo informaciniai atnaujinimo ir teikimo periodiškumas; infrastruktūrą žemėlapiai; • Parengtas Šiaulių regiono turizmo • Pastatyti turizmo informaciniai stendai. informacijos paketas užsienio turizmo leidiniams 1.3. Gerinti ir plėtoti • Sutvarkyti ir viešajam turizmui pritaikyti 73 800 2011–2016 (kartą per metus). kelių, turistinių trasų, vandens telkiniai – 18 vnt.; 3.2. Plėtoti vientisą • Sukurtas ir įvestas Šiaulių regiono 186,0 2011–2016 poilsio zonų infrastruktūrą • Įrengti pažintiniai takai – 3 vnt.; Šiaulių regiono turizmo turistinis prekinis ženklas (logotipas); • Sutvarkytos ir įrengtos poilsio zonos – 9 rinkodaros veiklą. • Parengta internetinė turizmo svetainė vnt.; Šiaulių regionui; • Įrengti kempingai – 7 vnt.; • Įsteigti turizmo ir verslo informaciniai • Rekonstruotų ir atnaujintų bevariklio centrai Radviliškio, Akmenės rajonų transporto takų ilgis (km); savivaldybėse; • Įrengtos ir rekonstruotos pakelės aikštelės • Pateikti pranešimai spaudai su įdomiais – 7 vnt. regiono turizmo faktais; 2–as tikslas: „Sudaryti sąlygas privataus sektoriaus vystymuisi“ • Išleisti reklaminiai informaciniai leidiniai Finansinių (lankstinukai, bukletai) keliomis užsienio Planuojamas išteklių Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai įgyvendinimo kalbomis, bendras 10 000 tiražas; poreikis, laikas, m. • Atlikti turistų poreikių tyrimai, parengtos tūkst. Lt ataskaitos; 2.1. Sudaryti palankias • Sukurta ir veikianti mokestinių lengvatų 45,0 2011–2016 • Sukurta naujienlaiškių koncepcija, sąlygas įstaigų, teikiančių sistema; naujienlaiškių periodiškumas; paslaugas turistams, • Sukurta,veikianti, nuolat atnaujinama • Nuolat atnaujinama turizmo informacija infrastruktūros sukūrimui duomenų bazė; regiono savivaldybių, Šiaulių regiono TIC ir ir vystymui • Sukurta ir įgyvendinama verslo skatinimo savivaldybių TIC/TVIC interneto svetainėse; programa; • Įstaigų, su kuriomis bendradarbiaujama, • Parengti pasiūlymai dėl turizmo skaičius; svetainių, kuriose talpinama informacija, infrastruktūros plėtros privatiems skaičius. investuotojams. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

234 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 235 Investicijų biudžetas, pagal I ir II prioriteto tikslus ir uždavinius yra preliminarus, kadangi investicijos yra ilgalaikės arba vidutinės trukmės, todėl pateikiami tik preliminarūs investicijų poreikio vertinimai, kurie bus tikslinami rengiant kiekvienos atskiros priemonės projektinę, techninę dokumentaciją, sąmatas, atsižvelgiant į 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei kitų finansinių mechanizmų panaudojimo galimybes.

Detalus priemonių planas pateikiamas 3 galimybių studijos dalyje „Priemonių planas“.

Vertinant investicijų į Šiaulių regiono turizmo patrauklumą didinančias veiklas prioritetiškumą, ypač planuojant 2014-2020 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos panaudojimą Šiaulių regione, rekomenduojama vadovautis nurodytais kriterijais ir siūloma metodika:

1) Visų pirma, prioritetiniais regiono turizmo objektais siūloma laikyti tuos objektus, kurie patenka į patraukliausių lankytinų objektų sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į ekspertinį vertinimą susitikimų su regiono savivaldybių metu (apibendrinimas pateikiamas II dalies pradžioje, taip pat pateikiami dalyvių sąrašai); taip pat yra įtraukti į daugumą siūlomų turistinių maršrutų po regioną; kaip patraukliausi regione yra vertinami Lietuvos bei 2.4. Pasiūlymai turizmo rinkodaros priemonėms ir veiklai plėtoti užsienio lankytojų (turistų apklausos tyrimo ataskaita pateikiama III priede; apklausą rekomenduojama atnaujinti kas 1-2 metus); Siekiant padidinti vietinių ir užsienio turistų srautą, vienas svarbiausių uždavinių yra tikslingos, 2) Objektų vertinimui siūloma naudoti patraukliausių turizmo objektų ir renginių vertinimo savalaikės ir efektyvios turizmo rinkodaros strategijos formavimas ir vykdymas. Turizmo informacija modelį (modelis ir jo aprašymas pateikiamas atskirai); yra viena reikšmingiausių turizmo struktūros dalių. Nuo jos veiksmingumo ir sklandaus funkcionavimo itin priklauso regiono žinomumas, patrauklumas ir lankomumas. 3) Taip pat siūloma pagrindiniuose keliuose, kurie patenka į daugumą suplanuotų maršrutų, Pasiūlymų vieta siūlomoje strategijoje: atnaujinti pakelės infrastruktūrą – poilsio aikšteles. Taip pat vienu iš prioritetų turėtų būti laikomas informacinės pakelės infrastruktūros atnaujinimas.

Šios galimybių studijos rengėjų siūlymu, kuriant konkurencingus turizmo produktus Šiaulių regione, didžiausią dėmesį siūloma skirti prioritetiniams viso regiono objektams ir juose organizuojamiems renginiams bei aptarnaujančiai infrastruktūrai, kurie atrinkti atsižvelgiant į VIZIJA atliktas gyventojų apklausas, ekspertinį su turizmu susijusių asmenų vertinimą: • Kryžių kalnas; • Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis; I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą II PRIORITETAS. Didint regiono patrauklumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos • Burbiškio dvaro sodyba; prieinamumą • Kleboniškių kaimo buities muziejus;

• Pakruojo dvaras; 1.1 TIKSLAS. 1.2 TIKSLAS. 1.3 TIKSLAS. 2.1 TIKSLAS. 2.12 TIKSLAS. Efektyvinti regiono įstaigų Kurti Užtikrinti sklandžią Gerinti viešąją Skatinti privataus • Aušros muziejus (Ch. Frenkelio vila, Žaliūkių malūnininko sodyba); bendradarbiavimą ir jų konkurencingus regiono turizmo infrastruktūrą ir pritaikyti sektoriaus įstaigų, veiklą, gerinti regiono produktus bei informacijos sklaidą. ją turizmo reikmėms. susijusių su tirzmu, • Žagarės miestas; turizmo plėtros planavimą. paslaugas. plėtrą. • Kelmės dvaro sodyba; • Kražių kolegija; Kaip buvo nustatyta aplinkos analizės rengimo metu, Šiaulių regiono savivaldybėse skiriamas • Regioniniai parkai ir jų direkcijos; nepakankamas dėmesys rinkodaros ir viešųjų ryšių kampanijų vykdymui ir plėtrai. Ryšiai su turizmo • Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. informacijos vartotojais dažnai yra savaiminiai, neplaningi, atsitiktiniai. Dėl to nekuriamas tiek atskirų savivaldybių, tiek viso regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizdis. Kaip parodė kelionių organizatorių ir turizmo agentūrų apklausa, pagrindinė problema, su kuria susiduriama organizuojant keliones ir ekskursijas po Šiaulių regioną – informacijos apie lankytinus objektus, maršrutus, apgyvendinimo ir maitinimo galimybes, trūkumas.

236 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 237 Šiaulių regione neišvystyta turizmo informacijos infrastruktūra, savivaldybėse trūksta Eil. Sritis Pasiūlymai Įtaka turizmo plėtrai informacinių nuorodų, žyminčių gamtos paminklus, vertingus kultūros paveldo objektus, trūksta Nr. informacinių stendų ir atokvėpio aikštelių magistraliniuose ir krašto keliuose. Taip pat trūksta 2. Institucijų Šiaulių regione dirbantiems Bendradarbiavimo su minėtomis įstaigomis nuorodų, rodyklių atskiruose kelio ruožuose, miškų keliuose bei keliuose su žvyro danga, o tai bendradarbiavimas turizmo specialistams siūloma plėtra sudarys palankesnes sąlygas keistis apsunkina keliavimo sąlygas po rajonus turizmo bei kitais pažintiniais tikslais. bendradarbiauti su: informacija tarpusavyje, padidins jos sklaidos • Kitų apskričių TIC/TVIC, galimybes, pasiekiamumą turistams ir kelionių Pagrindinės turizmo rinkodaros priemonės turi būti orientuotos į sukurtų konkurencingų savivaldybių administracijomis; organizatoriams. Skatinant tiesioginį darbą • užsienio šalių turizmo su kelionių agentūromis, organizatoriais, turizmo produktų ir paslaugų pristatymą ir reklamavimą, informacijos sklaidą įvairiais kanalais, informacijos centrais; apgyvendinimo ir maitinimo įstaigomis orientuojantis į tikslinių grupių pasiekiamumą. Tai atitinka siūlomos Šiaulių regiono turizmo plėtros • turizmo agentūromis; tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, sudaromos strategijos I prioriteto „Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą formuojant ir • kelionių organizatoriais; prielaidos efektyvesniam veiklos vykdymui įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką“ 3 tikslą – Užtikrinti sklandžią • verslo atstovais; ir konkurencingesnių produktų bei paslaugų regiono turizmo informacijos sklaidą. Pagrindinės turizmo informacinės infrastruktūros plėtros • Lietuvos ambasadomis, kūrimui. priemonės turėtų būti turizmo informacijos ženklinimo sistemos įdiegimas bei turizmo informacijos esančiomis užsienyje. Turizmo institucijų ir verslo atstovų bendradarbiavimas sudarys sąlygas aiškiau centrų ir jų padalinių įkūrimas, tai atitinka siūlomos strategijos II prioriteto „Didinti regiono identifikuoti strategines turizmo vystymosi patrauklumą gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos prieinamumą“ 1 tikslą – Gerinti viešąją kryptis ir taikyti efektyviausias rinkodaros infrastruktūrą ir pritaikyti ją turizmo reikmėms. priemones. 3. Monitoringas Atlikti Šiaulių regiono turistų Tyrimo rezultatai prisidės prie patrauklaus Formuojant Šiaulių regiono turizmo rinkodaros politiką reikia įvertinti tai, kad turizmo apsilankymo Šiaulių krašte tyrimus turistinio Šiaulių regiono įvaizdžio formavimo rinkodara yra nepertraukiamas procesas, kurio metu tiriami vartotojų poreikiai ir turizmo objektų (apklausa žodžiu, tiesioginiu bei padės identifikuoti ir pagal turistų lankomumo su paslaugų teikimu suderinamumas. Rinkodaros procesą galima įvardinti kaip tikslą, interviu, anketavimu, atsiliepimų poreikius adaptuoti turizmo produktus ir kuris yra nukreiptas į turistus, jų poreikių tenkinimą, sistemos veiksnių valdymą ir informacijos – pageidavimų, skundų, paslaugas. pasiekiamumą. svečių knyga, bei atsiliepimais, forumu internete, turistų rekomendacijomis, pakartotinais Siekiant didinti Šiaulių regiono patrauklumą turizmo rinkose, formuoti teigiamą regiono užsakymais, apsilankymais, gido įvaizdį, turi būti vykdoma vientisa rinkodaros veikla. Išskiriamos pagrindinės Šiaulių regionui atsiliepimais) bei muziejų, parodų taikytinos rinkodaros priemonės, prisidedančios prie teigiamo turistinio regiono įvaizdžio formavimo. lankytojų monitoringą. 4. Elektroninė • Sukurti vieną bendrą Šiaulių Elektroninė rinkodara skatina turizmo Šiaulių regionui siekiant efektyviai įgyvendinti rinkodaros planus, svarbu palaikyti jų uždavinių rinkodara regiono turizmo informacijos produktų vartojimą; padeda užmegzti ir priemonių tarpusavio sąveiką norimiems rezultatams pasiekti. 2.4.1 lentelėje pateikiami Šiaulių internetinį tinklalapį; ilgalaikius ryšius su vartotojais; didina regiono turizmo produktų rinkodaros skatinimo priemonių pasiūlymai. • Pristatyti regiono turizmo tikimybę, kad lankytojas pasinaudos potencialą Lietuvos turizmo siūlomomis turizmo paslaugomis; objektų/ portale travel.lt bei kituose turistų maršrutų pristatymas ir išsami, lengvai 2.4.1 lentelė. Šiaulių regiono turizmo rinkodaros pasiūlymai lankomuose tinklalapiuose, kaip prieinama informacija sudarys prielaidas lastminute.com, lonelyplanet.com, ne tik regione ilgiau išlaikyti „tranzitu“ Eil. Sritis Pasiūlymai Įtaka turizmo plėtrai tripadvisor.com; pravažiuojantį turistą, bet ir didinti vietinių bei Nr. • Labiau išnaudoti socialinius užsienio turistų srautus. 1. Specializuotos Šiaulių regiono turizmo produktų Dalyvavimas tarptautinėse parodose suteikia tinklapius (pvz.: Facebook, Twitter, turizmo parodos potencialą pristatyti kasmetinėse progą reklamuoti regioną ir galimybes jame MySpace); socialiniuose tinkluose tarptautinėse turizmo parodose keliauti bei ilsėtis. Tai vienas iš būdų pasiekti kurti forumus, diskusijas su (Vivattour (Vilniuje), Balttour kelionių ir ekskursijų organizatorius bei įtikinti Šiaulių regioną aplankiusių turistų (Rygoje), MITT (Maskvoje), Jantour juos įtraukti Šiaulių regioną į jų organizuojamų įspūdžiais bei įdiegti dažniausiai (Kaliningrade), Matka (Helsinkyje), kelionių maršrutus. Taip pat dalyvavimas užduodamų klausimų sekciją, ITB (Berlyne). tokiose parodose suteikia didesnes galimybes kurioje galima rasti atsakymus į užmegzti ryšius su užsienio partneriais ir prieš tai jau užduotus klausimus planuoti bendras veiklas. Turizmo parodų arba užduoti naujus; metu galima susipažinti su kitų šalių • Nacionalinėje turizmo vykdomomis rinkodaros priemonėmis ir informacijos sistemoje pateikti naudojamais šalių / regionų pozicionavimo informaciją apie turizmą ir amatus būdais. etnografiniuose kaimuose; Parodų metu taip pat siūloma vykdyti kelionių • Plėtoti turizmo reklamą organizatorių, potencialių turistų bei kitų elektroniniu paštu ir naujienų turizmo informacijos vartotojų ir suinteresuotų prenumeravimo galimybę asmenų apklausas apie Šiaulių regiono krašto elektroniniu paštu; žinomumą ir įvaizdį, turizmo paslaugų poreikį.

238 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 239 Eil. Eil. Sritis Pasiūlymai Įtaka turizmo plėtrai Sritis Pasiūlymai Įtaka turizmo plėtrai Nr. Nr. • Šiaulių regiono savivaldybių • pateikta ir labiausiai puslapiuose patalpinti regiono ir lankomuose Latvijos, Estijos, rajonų turizmo traukos objektų Lenkijos miestų senamiesčiuose; reklaminius skydelius (angl. • Reklama ant viešojo banner); transporto. • Integruoti galimybę 8. Asmeninis • Didinti turizmo sektoriaus Aptarnavimo kokybė yra reikšmingas veiksnys paklausyti muzikos, artimiau pardavimas ir su turizmu susijusių įmonių bei formuojant patrauklaus keliauti regiono įvaizdį susipažinti su krašto kultūra, įstaigų darbuotojų kompetenciją – būtina, kad turistas, apsilankęs regione, papročiais, tradicijomis; ir gebėjimus rengiant darbuotojų „parsivežtų“ teigiamus įspūdžius bei patirtį. • Pateikti vaizdingus regiono apmokymų programas bei Tai itin svarbu, siekiant užtikrinti pozityvios turizmo maršrutų aprašymus organizuojant mokymus ir patrauklios informacijos „iš lūpų į lūpas“ su nuotraukomis, maršrutų keliavimui (dalis žmonių keliauja į tam tikras schemomis, maršruto trukme bei vietoves išgirdę teigiamus savo giminaičių, paslaugomis; draugų, pažįstamų atsiliepimus), palankiems • Visą informaciją, esančią atsiliepimams visuomenės informavimo virtualioje erdvėje, pateikti priemonėse bei interneto terpėje, įvairiuose įvairiomis užsienio kalbomis. forumuose ir specializuotose interneto 5. Spausdinti • Išleisti bendrą Šiaulių Šių leidinių tikslas informuoti apie galimas svetainėse, kur vartotojai išreiškia savo leidiniai regiono turizmo galimybių leidinį, laiko praleidimo formas ir skatinti turistus nuomonę. kuriame aprašomas kraštas, apsilankyti regione. Šiuose leidiniuose 9. Pardavimų • Įvesti į rinką naują produktą Įgyvendinus šį pasiūlymą, lankytojai būtų lankytinos vietos, pabrėžiamas pateikiamos galimų turizmo maršrutų skatinimas – turisto kortelę, kuri suteikia skatinami aplankyti daugiau turistinių objektų krašto išskirtinumas, pramogų schemos, maršrutų trukmė, lankytinų vietų papildomų nuolaidų ar galimybę bei įsigyti daugiau jiems reikalingų prekių galimybės; platinamą vietos, nuotraukos ir aprašymai. Leidinyje aprašomi nemokamai naudotis įvairiomis ir paslaugų. Papildomai gali būti sukurta regiono, nacionaliniu ar net turizmo paslaugų tiekėjai. Išleistuose turistui reikalingomis paslaugomis taškų sistema, pvz. surinkęs atitinkamą jų Pabaltijo šalių mastu; leidiniuose orientuojantis ne į atskirų objektų, Šiaulių regione (nuolaidos kiekį, turistas gali būti apdovanotas turistiniu • Leisti specializuotus tačiau į maršrutų pristatymą, kartu įtraukiant maitinimui, apgyvendinimui, informaciniu leidiniu ar turistine papildoma, turistinius leidinius, išskirtinai ir informaciją apie maitinimosi, nakvynės ar bilietams į lankytinus objektus, nemokama paslauga. Taip būtų sukurtos orientuotus į regiono atskirus pramogų galimybes, sudaromos prielaidos transportui ir pan.). prielaidos turisto viešnagės trukmės ilginimui lankytinų vietų maršrutus bei regione ilgiau išlaikyti tranzitu pravažiuojantį bei skatinamas pakartotinis Šiaulių regiono turizmo rūšis; turistą. Tokie leidiniai galėtų būti platinami ir lankymas. • Lankstinukai kelte Helsinkis– elektroninėje terpėje. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Talinas, Ryga–Stokholmas, Kylis – Klaipėda. Aktyvus interaktyviųjų technologijų naudojimas (internetas, virtualūs socialiniai tinklai) 6. Ryšiai su • Aktyviau kviesti vietos ir Tikslingas ryšių su visuomene palaikymas yra efektyvus Šiaulių regiono turizmo informacijos sklaidos ir įvaizdžio formavimo įrankis ir turistų visuomene ir užsienio žiniasklaidą ir pristatyti ir populiarinimas kuria ir skleidžia teigiamą poreikius atitinkančių turizmo produktų paieškos kanalas. Pabrėžtina, kad globalizacijos veiksnių žiniasklaida Šiaulių regiono išskirtinus turizmo Šiaulių regiono turizmo įvaizdį, informuoja įtakojama rinkodara virtualioje erdvėje vis labiau reikalauja būti tobulinama ir daroma skirtingai nuo produktų akcentus; turizmo sektoriaus vartotojus apie Šiaulių • Komunikuoti su žiniasklaida regiono turizmo veiklą, jos produktus ir kitų, inovatyvesne, išsiskiriančia. informuojant ją apie regiono paslaugas. turizmo galimybes; Svarbu informaciją pateikti skirtingomis rinkodaros priemonėmis kuo įvairesnėmis užsienio • Pristatyti Šiaulių regiono kalbomis, kas padėtų informuoti ir supažindinti potencialius lankytojus su Šiaulių regiono turizmo turizmo galimybes nacionalinėje produktais. televizijoje, specializuotose turizmo laidose; Šiaulių regiono turizmui būtina vizitinė kortelė – prekės ženklas, padedantis identifikuoti • Regiono turizmo krašto turizmo produktus, tačiau akcentuotina, kad jis, pateikiamas įvairiomis komunikacijos populiarinimo kampanijos priemonėmis, turi būti emocijas, prisiminimus keliantis veiksnys. Svarbu pažymėti Šiaulių regiono organizuojant konferencijas, seminarus, paminėjimus, šventes. išskirtinumą užsienyje, pozicionuoti unikalius, išskirtinius turizmo produktus, etnines, kultūrines 7. Reklama • Reklaminiai Šiaulių Šio pasiūlymo įgyvendinimas prisidėtų prie rajono vertybes, papročius, bei kraštovaizdžio išskirtinumą. Suderintų rinkodaros priemonių visuma regiono turistiniai stendai regiono pozicionavimo artimiausiose užsienio prisideda prie konkurencingo Šiaulių regiono turistinio potencialo įvaizdžio formavimo. artimiausiuose tarptautiniuose šalyse bei regiono įvaizdžio formavimo. oro uostose, pvz. tokiuose kaip Išvardinti pasiūlymai prisidės prie uždavinio – Skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tam Vilniaus, Kauno, Rygos, Varšuvos. tinkamai naudoti gamtos išteklius, kultūros paveldą ir sukurti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas – Turizmo informacija gali būti įgyvendinimo. Pagrindinis priemonių tikslas – skatinti turizmo rinkodarą ir vykdyti informacijos apie turizmo galimybes Lietuvoje ir Šiaulių regione sklaidą.

240 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 241 regiono turizmo plėtros strategijoje visų pirma siūloma orientuotis į konkurencingų turizmo produktų bei paslaugų kūrimą, plėtrą bei jų pozicionavimą. Būtina pažymėti, jog darni turizmo plėtra galima tik esant glaudžiam bendradarbiavimui tarp viešojo ir privataus sektorių ir bendradarbiaujant su turizmu susijusiais partneriais Lietuvoje ir už jos ribų. Taip pat, formuojant regiono turizmo plėtros politiką, būtinas kompleksinis požiūris ir Šiaulių regiono, kaip vientiso darinio, vertinimas. Būtina stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp vietos valdžios institucijų, pagrindinių regiono turizmo ir su tuo susijusių paslaugų tiekėjų.

Pasiūlymų vieta siūlomoje strategijoje: VIZIJA

I PRIORITETAS. Skatinti Šiaulių regiono turizmo konkurencingumą II PRIORITETAS. Didint regiono patrauklumą formuojant ir įgyvendinant vieningą regioninę turizmo plėtros politiką gerinant turizmo infrastruktūrą bei jos 2.5. Pasiūlymai valstybės institucijoms, savivaldybėms ir kitiems prieinamumą partneriams dėl infrastruktūros plėtros ir bendradarbiavimo bei galimų finansavimo šaltinių panaudojimo 1.1 TIKSLAS. 1.2 TIKSLAS. 1.3 TIKSLAS. 2.1 TIKSLAS. 2.12 TIKSLAS. Efektyvinti regiono įstaigų Kurti Užtikrinti sklandžią Gerinti viešąją Skatinti privataus bendradarbiavimą ir jų konkurencingus regiono turizmo infrastruktūrą ir pritaikyti sektoriaus įstaigų, veiklą, gerinti regiono produktus bei informacijos sklaidą. ją turizmo reikmėms. susijusių su tirzmu, turizmo plėtros planavimą. paslaugas. plėtrą. Lietuvoje turizmo valdymo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas ir savivaldybių administracijos. Tačiau efektyvi turizmo plėtra Siekiant užtikrinti efektyvią turizmo plėtrą ir įgyvendinti anksčiau minėtas sąlygas, pateikiami šie pasiūlymai.

Regioninis lygmuo: regione priklauso ne tik nuo politiką formuojančių valstybinio ir vietinio lygmens institucijų veiklos ir priimamų sprendimų, bet ir nuo kitų sektorių plėtros bei privataus sektoriaus dalyvavimo • Šiaulių regione siūloma atnaujinti Šiaulių regiono turizmo politiką formuojančio darinio – Šiaulių regiono turizmo tarybos – veiklą. Šios institucijos poreikis grindžiamas tuo, suformuotos politikos įgyvendinime. kad taip bus užtikrinama efektyvesnė regiono, kaip vieno vieneto, turizmo plėtra. Ši taryba galėtų būti sudaryta iš Šiaulių regiono savivaldybių turizmo ir mokslo įstaigų Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 metų programoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos deleguotų atstovų. Šiaulių regiono turizmo taryba formuotų regiono turizmo plėtros Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1051 redakcija) numatyta, kad pagrindinis turizmo politiką, priimtų su tuo susijusius sprendimus, atliktų įstatymų jai nustatytas funkcijas. sektoriaus plėtros tikslas – pasiekti, kad Lietuva taptų populiari ir žinoma turizmo traukos vietovė Taryba būtų atsakinga už regiono turizmo rinkodaros strategijos formavimą ir regiono Europos turizmo rinkoje, pasižyminti stabiliu atvykstamojo ir vietinio turizmo srauto augimu, kuris savivaldybių veiklų turizmo srityje koordinavimą. Šiaulių regiono turizmo tarybos veikla užtikrintų paslaugų verslui pajamų didėjimą ir taip stiprintų turizmo sektoriaus reikšmę šalies sudarytų palankesnes sąlygas subalansuotai ir tolygiai regiono turizmo plėtrai, bendrų ekonomikos raidai. Valstybė gali tai pasiekti sutelkdama žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir projektų įgyvendinimui, taip pat užtikrintų suformuotos politikos metmenų perkėlimą į nacionalinės reikšmės perspektyvinius dokumentus. sukurdama palankią teisinę aplinką verslui plėstis, veiksmingiau panaudoti šalies turizmo išteklius ir sukurti patrauklią turizmo veiklą, siūlydama paklausius, kokybiškus ir konkurencingus produktus • Siekiant efektyviai įgyvendinti bendrai suformuotą regioninę politiką, rekomenduojama paskirti politiką įgyvendinančiąją instituciją, kuri veiktų įgyvendindama regioninio užsienio ir vidaus turizmo rinkose. Valstybės investicijos pirmiausia turi būti skiriamos šalies turizmo turizmo informacijos centro idėją. Galimos kelios siūlymo įgyvendinimo alternatyvos: galimybėms ir konkurencingumui didinti: formuoti daugiafunkces turizmo traukos vietoves ir centrus, plėtoti kurortus ir kurortines teritorijas, įrengti turizmo trasas ir kitą viešąją infrastruktūrą, pritaikyti --Įkurti naują įstaigą – Šiaulių regiono turizmo informacijos centrą (Šiaulių regiono TIC); turizmui kultūros paveldo objektus. Turizmo infrastruktūra pirmiausia turi būti plėtojama gamtos --Perduoti regioninio TIC funkcijas vienai iš šiuo metu veikiančių savivaldybių TIC/TVIC. ir kultūros turizmo išteklių turtingose šalies vietovėse, skatinama darni regionų plėtra, taip siekiant Sprendimas dėl pasiūlymo įgyvendinimo turėtų būti priimtas solidariai visų Šiaulių apskrities išsaugoti ir panaudoti paveldo objektus ar saugomas teritorijas šalies ir užsienio turistų poreikiams savivaldybių, numatant tokios institucijos išlaikymą ir finansavimą. Galimi tokios įstaigos ir jos veiklos tenkinti. Turizmo skatinimo veiklos prioritetu turi tapti nuoseklus Lietuvos ir jos turizmo galimybių finansavimo šaltiniai: savivaldybių biudžetai (solidariai arba diferencijuojant kiekvienos savivaldybės žinomumo, populiarumo didinimas, užtikrinant aktyvią informacijos sklaidą šiuolaikiškomis ir indėlį pagal tam tikrus rodiklius, pvz. savivaldybės gyventojų skaičių), projektinė veikla (projektų veiksmingomis informacinėmis technologijomis. rengimas ir įgyvendinimas), projektų administravimo (konsultacinė) veikla (pvz. kitų įstaigų / įmonių turizmo projektų administravimas), kitos pajamos (pajamos iš privačių įmonių už reklamą, pajamos Kaip buvo minėta ankstesniuose šios galimybių studijos II dalies skyriuose, rengiamoje Šiaulių

242 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 243 iš fizinių asmenų, seminarų, mokymų, kursų organizavimas). Tokia įstaiga būtų atsakinga už regiono Savivaldybė Dabartinė situacija Pasiūlymas turizmo rinkodaros priemonių vykdymą, bendros interneto svetainės administravimą, bendrų Kelmės r. sav. -- Veikiančiame TVIC turizmo informacija Veikiančiame TVIC užtikrinti specialisto, projektų rengimą ir įgyvendinimą, bendradarbiavimo tarp regiono savivaldybių, institucijų, privataus neteikiama; atsakingo už turizmo veiklų vykdymą, sektoriaus įmonių, susijusių su turizmu, koordinavimą. -- Turizmo informacija teikiama Kražių M. K. darbą. Sarbievijaus kultūros centre ir Tytuvėnų RP Savivaldybių lygmuo: lankytojų centre. • Šiaulių regiono savivaldybių administracijoms siūloma įsteigti etatus ar paskirti Pakruojo r. sav. -- Veikia VšĮ Pakruojo poilsio ir turizmo centras. - specialistus, atsakingus už turizmo funkcijų vykdymą: Radviliškio r. sav. -- Veikiančio TIC/TVIC – nėra. Įsteigti TIC arba perduoti jo funkcijas Radviliškyje veikiančiai įstaigai (pvz. 2.5.1 lentelė. Pasiūlymas Šiaulių regiono savivaldybių administracijoms dėl specialistų, atsakingų už Radviliškio kultūros centrui). turizmo funkcijų vykdymą Šiaulių m. sav. -- Veikia Šiaulių TIC. - Savivaldybė Dabartinė situacija Pasiūlymas Šiaulių r. sav. -- Veikia Šiaulių rajono TVIC; - Akmenės r. sav. Specialisto, tiesiogiai atsakingo už funkcijų Paskirti specialistą, atsakingą už -- Turizmo informacija teikiama Kurtuvėnų RP įgyvendinimą, nėra. Šiuo metu funkcijos perduotos turizmo funkcijų vykdymą direkcijoje. kitos srities darbuotojui kaip šalutinės. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Joniškio r. sav. Specialisto, tiesiogiai atsakingo už funkcijų Paskirti specialistą, atsakingą įgyvendinimą, nėra. Funkcijos perduotos Joniškio r. už turizmo funkcijų vykdymą Nuo aukščiau paminėtų pasiūlymų įgyvendinimo priklauso ir šių viešojo bei privataus TVIC. Už projektų, susijusių su turizmu, įgyvendinimą, (Ekonominės plėtros ir sektoriaus bendradarbiavimo sėkmė. Kuriant ir tobulinant sukurtus turizmo produktus ir paslaugas atsakingas Ekonominės plėtros ir investicijų skyrius. investicijų skyriuje) bei juos pozicionuojant potencialioms rinkoms, būtinas glaudus šių įstaigų bendradarbiavimas: Kelmės r. sav. Už turizmo funkcijų įgyvendinimą atsakingas - Paveldosaugos skyriaus vyr. specialistas turizmui. --regiono savivaldybių administracijos; Pakruojo r. sav. Specialisto, tiesiogiai atsakingo už funkcijų Paskirti specialistą, atsakingą už --regioninis TIC; įgyvendinimą, nėra. Šiuo metu funkcijos perduotos turizmo funkcijų vykdymą --savivaldybių TIC/TVIC; kitos srities darbuotojui kaip šalutinės. --esamų ir potencialių lankytinų vietų / objektų administratoriai / prižiūrėtojai / valdytojai / Radviliškio r. sav. Specialisto, tiesiogiai atsakingo už funkcijų Paskirti specialistą, atsakingą už operatoriai; įgyvendinimą, nėra. Šiuo metu funkcijos perduotos turizmo funkcijų vykdymą --apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įstaigos; kitos srities darbuotojui kaip šalutinės. --ekskursijų ir kelionių organizatoriai, turizmo agentūros; Šiaulių m. sav. Specialisto, tiesiogiai atsakingo už funkcijų Paskirti specialistą, atsakingą --laisvalaikio paslaugų teikėjai, renginių ir švenčių organizatoriai; įgyvendinimą, nėra. Funkcijos perduotos Šiaulių TIC. už turizmo funkcijų vykdymą (Investicijų ir miesto plėtros --savivaldybės įmonės, vykdančios keleivių pervežimo veiklas ir privatūs vežėjai; skyriuje) --sporto ir kultūros klubai, įstaigos; Šiaulių r. sav. Už turizmo funkcijų įgyvendinimą atsakingas vyr. - --bendruomenės; specialistas turizmui ir ryšiams su užsieniu. --mokslo įstaigos; Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. --kt. įstaigos, susijusios su turizmo veikla ir turizmo sektoriaus plėtra regione. --Bendradarbiavimas tarp šių įstaigų, institucijų ir įmonių gali pasireikšti įvairiomis formomis: Taip pat, siekiant efektyvesnės turizmo sektoriaus plėtros, Šiaulių regiono savivaldybėms organizuojant bendrus seminarus, konferencijas, forumus, diskusijas, mokymus, informacijos siūloma savivaldybių biudžetuose numatyti didesnes lėšas turizmo funkcijų įgyvendinimui ir veikloms sklaidos renginius, keičiantis informacija, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus; teikiant – visų pirma, minėtų darbuotojų – turizmo specialistų – darbo užmokesčiui, antra – rinkodarinėms finansinę paramą su turizmu susijusių iniciatyvų įgyvendinimui, nemokamas konsultacijas ir veikloms: leidybai, dalyvavimui parodose ir kitoms veikloms. pan., o visų pirma – vykdant bendras rinkodaros priemones. • Siūloma efektyvinti savivaldybių TIC/TVIC veiklą, steigiant TIC/TVIC savivaldybėse, kuriose šiuo metu tokių veikiančių įstaigų nėra (arba apsvarstant galimybę šių įstaigų funkcijas Siekiant pritraukti didesnius turistų srautus, būtina vystyti bendradarbiavimo ryšius su visos perduoti regioniniam TIC). Lietuvos turizmo paslaugų teikėjais bei su turizmu susijusiomis įstaigomis ar organizacijomis:

2.5.2 lentelė. Pasiūlymas Šiaulių regiono savivaldybių administracijoms dėl TIC/TVIC veiklos • kitose Lietuvos apskrityse veikiančiomis savivaldybėmis ir jų turizmo ir informacijos centrais; Savivaldybė Dabartinė situacija Pasiūlymas • kelionių organizatoriais, turizmo agentūromis; Akmenės r. sav. -- Veikiančio TIC/TVIC – nėra; Įsteigti TIC arba perduoti jo funkcijas -- Veikia Kamanų valstybinio gamtinio Akmenės mieste veikiančiai įstaigai • pagrindiniais keliautojų ir turistų klubais; rezervato lankytojų centras. (Akmenės kultūros centrui arba Akmenės • turizmo srityje veikiančiomis asociacijomis (pvz., Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos krašto muziejui). kaimo turizmo asociacija ir kt.). Joniškio r. sav. -- Veikia Joniškio rajono TVIC; - -- Turizmo informaciją teikia Žagarės Taip pat būtina vystyti glaudesnį bendradarbiavimą su kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos, regioninio parko direkcija. Rusijos, Baltarusijos) vietos valdžios institucijomis, jose veikiančiais turizmo informacijos centrais ir

244 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 245 kelionių organizatoriais. Svarbu palaikyti ryšius ir su užsienio valstybėse veikiančiais Lietuvos turizmo Sritis Siūlomi partneriai Pasiūlymai dėl produkto sukūrimo informacijos centrais, kurie dalyvauja įvairiuose rinkodaros projektuose, bendradarbiauja su Lietuvos Kt. veikla Įvairios įstaigos Turistui gali būti siūlomos nuolaidos įsigyjant leidinius (pvz. ir užsienio žiniasklaidos atstovais, rengia ir platina pranešimus spaudai, publikuoja straipsnius apie ir įmonės, pvz. kelionių vadovus), suvenyrus ir pan. Lietuvos turizmo galimybes, organizuoja pažintinius turus po Lietuvą užsienio žurnalistams, teikia knygynai, suvenyrų turizmo informaciją, konsultacijas, pagalbą turizmo įmonėms, žiniasklaidos atstovams, pavieniams parduotuvės ir pan. fiziniams asmenims, mokymus, skirtus užsienio kelionių organizavimo agentūroms, ir vykdo kitą su Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. turizmu susijusią veiklą. Šiuo metu Lietuvos turizmo informacijos centrai veikia tokiose šalyse kaip Kita siūloma bendradarbiavimo forma – suinteresuotų įstaigų, įmonių, asmenų forumo Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Rusija, Suomija ir Vokietija. kūrimas regioninio turizmo informacijos centro internetiniame tinklalapyje, kuris prieinamas Užmegzti ryšius ir koordinuoti bendradarbiavimą su minėtomis įstaigomis, organizacijomis tik registruotiems turizmo sektoriaus tinklo nariams. Forumas apjungtų bendradarbiavimu ir įmonėmis siūloma naujai įkurtam Šiaulių regiono TIC (jei tokia įstaiga bus įkurta) arba institucijai, suinteresuotas šalis. Pradžioje tai galėtų būti neoficialiai suburta grupė, kuri, pasiteisinus kuriai bus perduotos regioninio TIC funkcijos. bendradarbiavimui, galėtų būti įteisinta kaip asociacija. Tokio forumo tikslas – dalintis patirtimi, organizuoti bendras veiklas, rengti ir įgyvendinti bendrus projektus, kurti bendrus produktus bei Kiti pasiūlymai dėl bendradarbiavimo. Viena bendradarbiavimo formų – bendro produkto – paslaugas. Tokio forumo subūrimui būtina iniciatyva regiono lygmeniu iš regiono savivaldybių turisto kortelės sukūrimas (apie tai minėta 2.4 skyriuje). Į šio produkto kūrimą būtina įtraukti turistus administracijos, organizuojami susitikimai, diskusijos. Šią funkciją būtų galima deleguoti regioniniam aptarnaujančias įmones ir įstaigas, kurie pateiktų savo pasiūlymus naudotis jų paslaugomis sumažinta TIC arba tokios TIC funkcijas perėmusiai įstaigai. Verta pažymėti, kad, kaip parodė užsienio pavyzdžių kaina. Toks bendradarbiavimas ir įstaigų bei įmonių, draugiškų turistui, tinklo sukūrimas sudarytų analizė (1.7 galimybių studijos skyrius), tokia neformalizuota sistema yra mažiau patraukli alternatyva apčiuopiamą regioninį turizmo klasterį. Pasiūlymai dėl klasterio sudėties pateikiami lentelėje. formalizuotam bendravimui, nes dažnai bendruomenės (tame tarpe ir verslo) iniciatyva greitai išblėsta dėl greito rezultato nebuvimo. Pasiūlymai dėl regiono turizmo klasterio naujo produkto - Turisto kortelės – sukūrimo pagrindu Sritis Siūlomi partneriai Pasiūlymai dėl produkto sukūrimo Įgyvendinant pasiūlymus valstybinėms institucijoms, regiono savivaldybėms bei kitiems partneriams siūloma tęsti renginių, reprezentuojančių regioną, orientuotų į regiono kultūrą, Kortelės platinimas Turizmo Šio produkto sukūrimą galėtų inicijuoti regioninis TIC, informacijos centrai, ieškodamas partnerių bei tardamasis dėl jų dalyvavimo etninį paveldą, sporto kultūrą, organizavimą. Bendradarbiaujant įvairioms institucijoms siūloma kitos įstaigos, programoje sąlygų. sudaryti kalendorinį viso regiono renginių grafiką bei jį viešinti, itin didelį dėmesį skiriant viešinimui kuriose lankosi Kortelė galėtų būti platinama visų savivaldybių TIC/TVIC, taip pat elektroninėje erdvėje, ypač svetainėse, kuriose dažniausiai lankosi asmenys, planuojantys atostogas, turistai regioninių parkų lankytojų centruose, muziejuose, kt. lankytinose keliones. objektuose, autobusų ir geležinkelių stotyse, prekybos vietose. Taip pat turi būti sudaryta galimybė kortelę įsigyti internetu. Kaip pastebėta analizuojant investicijas į apgyvendinimo ir maitinimo sektorių, regione Kartu su kortele turistas gautų kelionių vadovą, kuriame būtų įgyvendinama mažai stambių projektų, dažniausiai vykdomi nedidelės vertės projektai. Siekiant pateikiama informacija apie lankytinas vietas, poilsio ir pramogų, apgyvendinimo ir maitinimo galimybes. Jei kortelė užsakoma pakeisti susidariusią situaciją ir skatinti verslininkus kurti naujas apgyvendinimo bei maitinimo internetu, vadovas atsiunčiamas el. paštu pdf formatu. įstaigas, būtų galima skatinti šio sektoriaus vystymą – suteikti palankesnes sąlygas tokių verslų Transportas Savivaldybės ir Įsigijus Turisto kortelę, nustatomas jos galiojimo laikas, pvz. 1, kūrimui regiono savivaldybėse (pvz. žemės sklypų nuoma lengvatinėmis sąlygomis, iniciatyva ir privatūs vežėjai 2 dienos ar savaitė, kuomet turistas gali regiono miestų viešuoju parama ugdant sektoriaus darbuotojus ir pan.). Privačių iniciatyvų skatinimas gali prisidėti gerinant (autobusai, taksi) transportu (t.y. autobusais) naudotis nemokamai, važiuojant turizmo paslaugų kokybę ir įvairovę, sudarant didesnes pasirinkimo galimybes turistams keliaujant po tarpmiestiniais maršrutais gauti ženklią nuolaidą, taip pat gauti Šiaulių regioną. nuolaidą naudojantis taksi paslaugomis. Maitinimas ir Maitinimo ir Įsigijus Turisto kortelę, įvairiose apgyvendinimo ir maitinimo apgyvendinimas apgyvendinimo įstaigose siūlomos paslaugos su tam tikra, su partneriu iš įstaigos anksto suderėta, nuolaida arba tam tikros prekės ar paslaugos nemokamai, pvz. su Turisto kortele apsigyvenus tam tikrame viešbutyje, nemokamai galima naudotis interneto paslaugomis arba svečias nemokamai pavaišinamas vakariene. Lankytinos vietos Muziejai, dvarai, Turisto kortelės turėtojams galėtų būti siūlomos nuolaidos regioniniai parkai kt. įsigyjant bilietus (arba muziejų lankymas galėtų būti nemokamas) įstaigos bei užsisakant gido paslaugas lankytinuose objektuose ir įstaigose. Renginiai Renginių Kortelės turėtojams gali būti taikomos nuolaidos bilietams į organizatoriai apmokamus renginius. Pramogos Naktiniai klubai, Kortelės turėtojams galėtų būti siūlomos nuolaidos naudojantis pramogų, tam tikromis paslaugomis (pvz. jodinėjimas, baidarių, dviračių nuotykių parkai, nuoma, boulingas ir pan.) ar įsigyjant tam tikras prekes (pvz. kitos pramogines nuolaida maistui, gėrimams ir pan.). paslaugas teikiančios įstaigos

246 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 247 I PRIORITETAS. SKATINTI ŠIAULIŲ REGIONO TURIZMO KONKURENCINGUMĄ FORMUOJANT IR III. PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMO ĮGYVENDINANT VIENINGĄ REGIONINĘ TURIZMO PLĖTROS POLITIKĄ

PRIEMONIŲ PLANAS Tikslas 1.1. Efektyvinti regiono įstaigų bendradarbiavimą ir jų veiklą, gerinti regiono turizmo plėtros planavimą Lt Nr. metai šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis,

1.1.1 uždavinys. Kurti palankią aplinką turizmo įstaigų bendradarbiavimui ir formuoti partnerystės tinklą 1.1.1.1 Atnaujinti Šiaulių Suformuota ir Šiaulių regiono 2011- - - regiono turizmo veikianti Šiaulių savivaldybių 2012 tarybos veiklą regiono turizmo administracijos taryba 1.1.1.2 Įkurti Šiaulių Įkurtas ir veiklą Šiaulių regiono 2011- Regiono 50,0 regiono turizmo vykdantis Šiaulių savivaldybių 2012 savivaldybių informacijos centrą regiono turizmo administracijos administracijos informacijos ir TIC/TVIC lėšos centras 1.1.1.3 Parengti lanksčiai Parengta Šiaulių regiono 2011- - - veikiančių koncepcija su savivaldybių 2012 partnerystės partnerystės tinklo administracijos, tinklų koncepciją, formavimo ir Šiaulių regiono atsižvelgiant į veiklos gairėmis TIC, savivaldybių Šiaulių regiono TIC/TVIC, savivaldybių ir kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotumą turizmo plėtros klausimais 1.1.1.4 Stiprinti turizmo Įvykdyti 12 Šiaulių regiono 2012- - - sektoriaus atstovų susitikimų ir 6 savivaldybių 2016 bendradarbiavimo informaciniai administracijos, ryšius ir skatinti jų renginiai Šiaulių regiono veiklos iniciatyvas TIC 1.1.1.5 Organizuoti Surengti 8 Šiaulių regiono 2012– Regiono 12,0 susitikimus ir susitikimai ir savivaldybių 2016 savivaldybių diskusijas su diskusijos administracijos, administracijos potencialiais turizmo Šiaulių regiono lėšos investuotojais TIC 1.1.1.6 Plėtoti ryšius su Užmegzti ryšiai su Šiaulių regiono 2012– Regiono 24,0 Lietuvos turizmo Lietuvos turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių informacijos informacijos TIC/TVIC administracijos centrais veikiančiais centrais lėšos Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje ir Vokietijoje

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 249 Lt Lt Nr. Nr. metai metai šaltinis šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Pasiekimo Pasiekimo Priemonės Priemonės laikotarpis, laikotarpis, laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo įgyvendinimą Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, poreikis, tūkst. tūkst. poreikis,

1.1.1.7 Sukurti viešą Sukurtas forumas Šiaulių regiono 2012– Regiono 10 1.2.1.2 Sudaryti ir platinti Sudarytas renginių Šiaulių regiono 2012- - - elektroninėje TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių Šiaulių regiono metinis kalendorius TIC, savivaldybių 2016 erdvėje TIC/TVIC administracijos renginių kalendorinį TIC/TVIC suinteresuotų lėšos grafiką turizmo įstaigų, 1.2.1.3 Organizuoti regiono Suorganizuotos Šiaulių regiono 2012- Regiono 60,0 įmonių, asmenų turizmo dienas turizmo kasmetinės TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių forumą dienos TIC/TVIC administracijos, 1.1.2 uždavinys. Plėtoti verslo informavimo ir konsultavimo sistemą, kelti verslininkų kompetenciją privačios lėšos 1.1.2.1 Konsultuoti SVV 100 konsultuotų Šiaulių regiono 2012– Regiono 60,0 1.2.2 uždavinys. Formuoti ir viešinti naujus turistinius maršrutus atstovus turizmo asmenų ir 40 TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.2.2.1 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 plėtros klausimais įmonių kasmet TIC/TVIC administracijos, „Amatų turas” viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių privačios lėšos maršrutas „Amatų TIC/TVIC administracijos 1.1.2.2 Konsultuoti 15 konsultuotų Šiaulių regiono 2012– Regiono 16,0 turas“ lėšos asmenis, ketinančius asmenų kasmet TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.2.2.2 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 pradėti turizmo TIC/TVIC administracijos, „Dvarų alėja“ viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių verslą privačios lėšos maršrutas „Dvarų TIC/TVIC administracijos 1.1.2.3 Didinti informacijos Leidžiami kasmet Šiaulių regiono 2012– Regiono 30,0 alėja“ lėšos turizmo plėtros leidiniai, straipsniai TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.2.2.3 Vystyti Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 klausimais sklaidą TIC/TVIC administracijos maršrutą„Gamtos viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių lėšos lobiai“ maršrutas „Gamtos TIC/TVIC administracijos 1.1.2.4 Rengti ir įgyvendinti Apmokyti 200 Šiaulių regiono 2012– Regiono 120 lobiai“ lėšos kvalifikacijos darbuotojų TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.2.2.4 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 kėlimo kursus, TIC/TVIC administracijos, „Šiaurės Lietuvos viešinamas TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių didinančius turizmo privačios lėšos krikščionybės takais“ turizmo maršrutas TIC/TVIC administracijos įmonių personalo „Šiaurės Lietuvos lėšos kompetenciją krikščionybės 1.1.2.5 Organizuoti Suorganizuoti per Šiaulių regiono 2012– Regiono 6,0 takais“ „Gerosios praktikos“ metus 2 seminarai TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.2.2.5 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 seminarus, į TIC/TVIC administracijos, „Šiaulių regiono viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių kuriuos pasikviesti privačios lėšos žiedas” maršrutas „Šiaulių TIC/TVIC administracijos sėkmingai dirbančių regiono žiedas“ lėšos turizmo įstaigų kurį sudaro: atstovus „Šiaurinis žiedas“, „Vakarinis žiedas“, „Pietinis žiedas“, Tikslas 1.2. Kurti konkurencingus produktus bei paslaugas „Rytinis žiedas“ 1.2.2.6 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 „Vykstantiems viešinamas TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių tranzitu” turizmo maršrutas TIC/TVIC administracijos „Vykstantiems lėšos

Lt tranzitu“ Nr. metai

šaltinis 1.2.2.7 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo

įgyvendinimą „Istorijos pėdsakais“ viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, maršrutas „Istorijos TIC/TVIC administracijos 1.2.1 uždavinys. Skatinti papildomų konkurencingų produktų ir paslaugų plėtojimą pėdsakais“ lėšos 1.2.1.1 Sukurti turistinę Sukurta turisto Šiaulių regiono 2012- Regiono 500 1.2.2.8 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 kortelę kortelė - bendras TIC 2016 savivaldybių „Dviračio taku” viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių Šiaulių regiono administracijos, maršrutas „Dviračio TIC/TVIC administracijos produktas privačios lėšos taku“ lėšos

250 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 251 Lt Nr. metai šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis,

1.2.2.9 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 „Didysis ratas“ viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių maršrutas „Didysis TIC/TVIC administracijos ratas“ lėšos 1.2.2.10 Vystyti maršrutą Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 10 „Mažasis ratas“ viešinamas turizmo TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių maršrutas „Mažasis TIC/TVIC administracijos ratas“ lėšos

Tikslas 1.3. Užtikrinti sklandžią regiono turizmo informacijos sklaidą. Lt Nr. metai šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis,

1.3.1 uždavinys. Didinti Šiaulių regiono žinomumą bei skatinti turizmo, verslo institucijų bendradarbiavimą 1.3.1.1 Pristatyti Šiaulių Sudalyvauta Šiaulių regiono 2012– Regiono 50 regiono turizmo kasmet 4 TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių galimybes tarptautinėse TIC/TVIC administracijos specializuotose turizmo parodose lėšos tarptautinėse ir 4 mugėse (kartą ir regioninėse per ketvirtį) Lt turizmo parodose, Nr. metai mugėse (Lietuvoje ir šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą užsienyje) Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, 1.3.1.2 Rengti Šiaulių Didžiuosiuose Šiaulių regiono 2012– Regiono 20 regiono Latvijos ir Estijos TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių galimybes, nuolat komunikacijos miestuose TIC/TVIC administracijos teikti atnaujintą kampaniją Pabaltijo surengtos lėšos informaciją šalyse kasmetinės (informaciniai Šiaulių regiono biuleteniai, turizmo galimybių naujienlaiškiai) populiarinimo 1.3.1.4 Pristatyti regiono Surengiami 2 Šiaulių regiono 2012– Regiono 100 kampanijos turizmo galimybes susitikimai ir 2 TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.3.1.3 Bendradarbiauti Institucijų, Šiaulių regiono 2012– - - užsienio ambasadų reprezentuojantys TIC/TVIC administracijos su kitų regionų su kuriomis TIC, savivaldybių 2016 Lietuvoje atstovams turai kasmet lėšos savivaldybių bendradarbiaujama, TIC/TVIC 1.3.1.5 Plėtoti turizmo Parengtas Šiaulių regiono 2012– Regiono 30,0 bei užsienio skaičius, informacijos sklaidą kartą per metus TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių TIC ir kelionių informacijos užsienio agentūrų informacijos TIC/TVIC administracijos organizatoriais atnaujinimo leidiniuose paketas apie lėšos ir nuolat juos ir teikimo Šiaulių regiono informuoti periodiškumas turizmą, užsienio apie Šiaulių turizmo leidiniams regiono turizmo

252 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 253 Lt Lt Nr. Nr. metai metai šaltinis šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Pasiekimo Priemonės Priemonės laikotarpis, laikotarpis, laikotarpis, indikatorius indikatorius Atsakingi už Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą įgyvendinimą Įgyvendinimo Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, tūkst. poreikis,

1.3.2 uždavinys. Plėtoti vientisą Šiaulių regiono turizmo rinkodaros veiklą informuoti apie 1.3.2.1 Sukurti Šiaulių Sukurtas ir Šiaulių regiono 2012– Regiono 15 tai suinteresuotas regiono turistinį įdiegtas Šiaulių TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių Lietuvos ir užsienio prekinį ženklą regiono turistinis TIC/TVIC administracijos įstaigas prekinis ženklas lėšos 1.3.2.9 Parengti išsamią Nuolat Šiaulių regiono 2012– Regiono 1,0 (logotipas) informaciją atnaujinama TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių 1.3.2.2 Sukurti Šiaulių Veikianti Šiaulių regiono 2012– Regiono 10 apie turizmo turizmo TIC/TVIC administracijos regiono bendrą internetinė TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių galimybes regiono informacija lėšos turizmo internetinį turizmo svetainė TIC/TVIC administracijos savivaldybėse 4 regiono tinklalapį lėšos užsienio kalbomis, savivaldybių, 1.3.2.3 Įkurti turizmo ir Įsteigti ir Radviliškio, 2012– Radviliškio, 60,0 pateikti savivaldybių, Šiaulių regiono verslo informacinius veikiantys Akmenės rajonų 2016 Akmenės Šiaulių regiono TIC TIC ir savivaldybių centrus Radviliškio, turizmo ir verslo savivaldybių rajonų ir savivaldybių TIC/ TIC/TVIC interneto Akmenės rajonų informaciniai administracija, savivaldybių TVIC interneto svetainėse savivaldybėse arba centrai Radviliškio, Šiaulių regiono administracijų svetainėse regioninio TIC filialus Akmenės rajonų TIC lėšos 1.3.2.10 Bendradarbiauti Įstaigų, su Šiaulių regiono 2012– savivaldybėse su Šiaulių regiono kuriomis TIC, savivaldybių 2016 1.3.2.4 Teikti rajonų, Surengtos Šiaulių regiono 2012– Regiono 18,0 apgyvendinimo bendradarbiaujama, TIC/TVIC regiono ir 2 spaudos TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių ir maitinimo skaičius; svetainių, nacionalinei konferencijas per TIC/TVIC administracijos įstaigomis, skatinti kuriose talpinama žiniasklaidai metus. Pateikti lėšos juos pateikti apie informacija, informaciją apie pranešimai save informaciją skaičius Šiaulių regiono spaudai apie tarptautinėse su turizmo naujoves įdomius regiono turizmu susijusiose turizmo faktus interneto svetainėse 1.3.2.5 Rengti, platinti Išleisti reklaminiai Šiaulių regiono 2012– Regiono 10 ir periodiškai informaciniai TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių atnaujinti turizmo leidiniai TIC/TVIC administracijos II PRIORITETAS. DIDINTI REGIONO PATRAUKLUMĄ GERINANT TURIZMO INFRASTRUKTŪRĄ IR JOS produktų ir paslaugų (lankstinukai, lėšos PRIEINAMUMĄ informacinius bukletai) keliomis leidinius užsienio kalbomis, (lankstinukus, bendras 10 000 Tikslas 2.1. Gerinti viešąją infrastruktūrą ir pritaikyti ją turizmo reikmėms bukletus) vnt. tiražas 1.3.2.6 Kasmet periodiškai Atlikti tyrimai, Šiaulių regiono 2012– Regiono 50,0 atlikti turistų parengtos TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių poreikių tyrimą ataskaitos TIC/TVIC administracijos

(apklausas) lėšos Lt Nr. metai

1.3.2.7 Sukurti Šiaulių Parengtas 1-2 min Šiaulių regiono 2012– Regiono 10 šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi regiono turizmo Šiaulių regiono TIC, savivaldybių 2016 savivaldybių Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo video reklamą video anonsas TIC/TVIC administracijos tūkst. poreikis, lėšos 2.1.1 uždavinys. Vystyti turizmo objektų infrastruktūrą ir jų pritaikymą turizmo reikmėms 1.3.2.8 Periodiškai rengti Sukurta Šiaulių regiono 2012– - 12,0 2.1.1.1 Užtikrinti Restauruoti Kultūros 2012– Regiono 31 500 ir platinti el. erdvėje naujienlaiškių TIC, savivaldybių 2016 sakralinio paveldo sakralinio paveldo paveldo 2016 savivaldybių naujienlaiškius apie koncepcija, TIC/TVIC objektų apsaugą objektai – 21 vnt. departamentas, administracijos turizmo galimybes; naujienlaiškių ir pritaikymą regiono lėšos, ES sudaryti galimybę periodiškumas viešiesiems savivaldybių parama juos prenumeruoti poreikiams administracijos el. paštu,

254 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 255 Lt Lt Nr. Nr. metai metai šaltinis šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Pasiekimo Priemonės Priemonės laikotarpis, laikotarpis, laikotarpis, indikatorius indikatorius Atsakingi už Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą įgyvendinimą Įgyvendinimo Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, tūkst. poreikis,

2.1.1.2 Pritaikyti Šiaulių Atnaujinta Kultūros 2012– Regiono 32 500 2.1.1.10 Pritaikyti turizmo Įrengta parkų Akmenės, 2013– Akmenės, 300 regiono dvarų Šiaulių regiono paveldo 2016 savivaldybių reikmėms buvusių infrastruktūra Radviliškio, 2015 Radviliškio, sodybas turizmo dvarų sodybų departamentas, administracijos dvarų parkus (suoleliai, Kelmės rajonų Kelmės rajonų reikmėms infrastruktūra – 13 regiono lėšos, ES apšvietimas, Regiono savivaldybių vnt. savivaldybių parama vaikščiojimo ir savivaldybių administracijos administracijos, dviračių takai) – 3 administracijos lėšos, ES 2.1.1.3 Atnaujinti ir plėsti Atnaujinti ir Regiono 2012– Regiono 160 vnt. parama sporto objektų išplėsti sporto savivaldybių 2016 savivaldybių 000 2.1.2 uždavinys. Plėtoti turizmo informacijos infrastruktūrą infrastruktūrą objektai – 20 vnt. administracijos administracijos 2.1.2.1 Gerinti Šiaulių Įrengtos rodyklės Regiono 2012– Regiono 200 lėšos, ES regiono kultūros savivaldybių 2016 savivaldybių parama ir gamtos turizmo administracijos, administracijos 2.1.1.4 Įkurti, atnaujinti ir Atnaujinti Šiaulių Regiono 2012– Regiono 21 000 vietovių bei objektų Šiaulių regiono lėšos, ES plėsti Šiaulių regiono regiono muziejai savivaldybių 2016 savivaldybių ženklinimo sistemą TIC, savivaldybių parama muziejus 15 vnt. administracijos, administracijos TIC/TVIC muziejai lėšos, ES 2.1.2.2 Diegti turizmo Pastatyti turizmo Regiono 2012– Regiono 200 parama informacinių informaciniai savivaldybių 2016 savivaldybių 2.1.1.5 Sutvarkyti Pritaikyti turizmo Regiono 2012– Regiono 1 200 žemėlapių žemėlapiai - 25 vnt. administracijos, administracijos piliakalnių poreikiams savivaldybių 2016 savivaldybių tinklą regiono Šiaulių regiono lėšos, ES infrastruktūrą ir piliakalniai – 12 administracijos, administracijos pagrindiniuose TIC, savivaldybių parama pritaikyti juos vnt. regioniniai parkai lėšos, ES turizmo maršrutų TIC/TVIC viešajam turizmui parama keliuose 2.1.1.6 Restauruoti Restauruoti Radviliškio ir 2012– Radviliškio 3 600 2.1.2.3 Įrengti Pastatyti turizmo Regiono 2012– Regiono 300 malūnus ir pritaikyti malūnai – 3 vnt. Pakruojo rajonų 2015 ir Pakruojo informacinius informaciniai savivaldybių 2016 savivaldybių juos efektyviai savivaldybių rajonų stendus prie kultūros stendai – 300 vnt. administracijos, administracijos turizmo plėtrai administracijos savivaldybių ir gamtos objektų Šiaulių regiono lėšos, ES administracijos TIC, savivaldybių parama lėšos, ES TIC/TVIC parama 2.1.3 uždavinys. Gerinti ir plėtoti kelių, turistinių trasų, poilsio zonų infrastruktūrą 2.1.1.7 Rekonstruoti Rekonstruotos Regiono 2012– Regiono 14 000 2.1.3.1 Pritaikyti vandens Sutvarkyti ir Regiono 2012- Regiono 39 600 viešąsias miesto miestų aikštės – 5 savivaldybių 2015 savivaldybių telkinius viešajam pritaikyti viešajam savivaldybių 2016 savivaldybių erdves ir pritaikyti vnt. administracijos administracijos turizmui turizmui vandens administracijos administracijos jas rekreacijai lėšos, ES telkiniai – 18 vnt. lėšos, ES parama parama 2.1.1.8 Parengti teminių Parengta 1 Pakruojo rajono 2012– Pakruojo 120 pramogų parkų galimybių studija, savivaldybės 2013 rajono komplekso 1 techninis administracija, savivaldybės 2.1.3.2 Panaudoti Įrengti pažintiniai Regiono 2012– Regiono 3 500 įrengimo techninę projektas UAB „Dolomitas“ administracijos gamtinius išteklius takai – 3 vnt. savivaldybių 2016 savivaldybių dokumentaciją lėšos, ES poilsio bei Parengti teritorijų administracijos administracijos parama, sveikatingumo ir tvarkymo planai – lėšos, ES privačios lėšos turizmo plėtrai 5 vnt. parama 2.1.1.9 Pritaikyti Įrengtos Akmenės rajono 2014- Akmenės 2 000 2.1.3.3 Įrengti aktyvaus Sutvarkytos ir Regiono 2012– Regiono 10 800 geologiniam apžvalgos savivaldybės 2020 rajono poilsio zonas įrengtos poilsio savivaldybių 2016 savivaldybių pažintiniam turizmui aikštelės, bei Juros administracija, savivaldybės zonos – 9 vnt. administracijos administracijos Šaltiškių ir Menčių periodo parkas - 1 verslo sektorius administracijos lėšos, ES karjerus vnt. lėšos, ES parama parama, 2.1.3.4 Įrengti kempingus Įrengti kempingai Regiono 2012– Regiono 4 200 privačios lėšos – 7 vnt. savivaldybių 2016 savivaldybių administracijos administracijos lėšos, ES parama

256 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 257 Tikslas 2.2. Skatinti privataus sektoriaus įstaigų, susijusių su turizmu, plėtrą Lt Nr. metai šaltinis Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, 2.2.1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas įstaigų, teikiančių paslaugas turistams, infrastruktūros sukūrimui ir vystymui 2.2.1.1 Sukurti mokestinių Sukurta ir veikianti Šiaulių regiono 2012- - - lengvatų sistemą sistema turizmo taryba, 2016 turizmo sektoriaus Šiaulių regiono verslininkams savivaldybių ir užtikrinti jos administracijos stabilumą 2.2.1.2 Suformuoti su Sukurta, Šiaulių regiono 2012- Regiono 15,0 turizmu susijusiam veikianti, nuolat turizmo taryba, 2016 savivaldybių verslui tinkamų atnaujinama Šiaulių regiono administracijos, teritorijų ir pastatų / duomenų bazė savivaldybių privačios lėšos patalpų informacinę administracijos, duomenų bazę Šiaulių regiono potencialiems TIC investuotojams ir ją viešinti 2.2.1.3 Sukurti verslo, Sukurta ir Šiaulių regiono 2012- Regiono 30,0 susijusio su turizmu, įgyvendinama turizmo taryba, 2016 savivaldybių kūrimo ir plėtros programa Šiaulių regiono administracijos, skatinimo programą savivaldybių privačios lėšos administracijos, Šiaulių regiono TIC 2.2.1.4 Parengti pasiūlymus Parengti Šiaulių regiono 2012- - - Lt Nr. dėl turizmo pasiūlymai TIC, Šiaulių 2016 metai šaltinis infrastruktūros regiono Pasiekimo Pasiekimo Priemonės laikotarpis, laikotarpis, indikatorius Atsakingi už Atsakingi Finansavimo Finansavimo Finansavimo įgyvendinimą Įgyvendinimo

poreikis, tūkst. tūkst. poreikis, plėtros privatiems turizmo taryba, investuotojams Šiaulių regiono 2.1.3.5 Įrengti ir Rekonstruotų Regiono 2012– Regiono 15 000 savivaldybių rekonstruoti dviračių ir atnaujintų savivaldybių 2016 savivaldybių administracijos ir pėsčiųjų takus bevariklio administracijos, administracijos transporto takų regioniniai parkai lėšos, ES ilgis (km) parama 2.1.3.6 Įrengti ir Įrengtos ir Regiono 2012 Regiono 700 modernizuoti rekonstruotos savivaldybių –2016 savivaldybių pakelės pakelės aikštelės – administracijos administracijos infrastruktūrą 7 vnt. lėšos, ES parama

258 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 259 su miesto žemėlapiais ir turizmo trasų (lankytinų vietų) schemomis bei informacines rodykles į turistinius IV. PASIŪLYMAI DĖL 2007-2016 objektus. -- 2.5.1.4. Įrengti 3 specializuotus turizmo informacinius terminalus (prie autobusų stoties, prie geležinkelio METŲ ŠIAULIŲ MIESTO STRATEGINIO stoties ir prie Kryžių kalno). -- 2.5.2.2. Paskirti Savivaldybės darbuotoją Lietuvos turizmo įstatyme numatytoms funkcijos vykdyti. PLĖTROS PLANO ATNAUJINIMO -- 2.5.2.5. Inicijuoti europinius standartus atitinkančio kempingo statybą.

Šias priemones siūloma išdėstyti tokia redakcija: Rekomendacijos strateginio plano priemonių Organizatoriai, Terminai Pastaba / Eil. Nr. Veiksmai Rodikliai koregavimui. 2007-2016 metų Šiaulių miesto strateginį plėtros vykdytojai (metais) pakeitimai plano priemonių planą siūloma koreguoti atsižvelgiant į galimybių 1.2.4.14. Parengti projektavimo Šiaulių m. sav. 2012- Parengta Pakeistas studijoje atliktą esamos situacijos analizę ir pateiktus pasiūlymus, dokumentaciją Salduvės administracijos 2016 dokumentacija, terminas ir kurie susiję su Šiaulių mieste vykdoma veikla, objektais, reiškiniais, piliakalniui, kaip istoriniam Architektūros atlikti tvarkymo rodikliai procesais. Siūloma koreguoti ketinamas įgyvendinti bei įtraukti paveldui, sutvarkyti ir pritaikyti ir urbanistikos darbai. naujas priemones. turistams lankyti. Organizuoti skyrius, Miesto piliakalnio tvarkymo darbus. infrastruktūros Siūloma pakoreguoti šias priemones: skyrius. 1.2.4.16. Parengti ir pateikti paraišką Šiaulių m. sav. 2012- Gautas Pakeistas -- 1.2.4.14. Parengti projektavimo dokumentaciją Salduvės kalnui, kaip tarptautiniams ar užsienio administracijos 2016 finansavimas terminas, istoriniam paveldui, sutvarkyti ir pritaikyti turistams lankyti. Organizuoti fondams dėl G. Bagdonavičiaus Investicijų ir rekonstrukcijai, rodiklis piliakalnio tvarkymo darbus. namo rekonstrukcijos techninės miesto plėtros įgyvendintas -- 1.2.4.16. Parengti ir pateikti paraišką tarptautiniams ar užsienio dokumentacijos parengimo skyrius, Statybos projektas, atlikta finansavimo. skyrius. rekonstrukcija. fondams dėl G. Bagdonavičiaus namo rekonstrukcijos techninės 1.2.6.9. Atstatyti parko estradą. Šiaulių m. sav. 2012- Parengta Pakeistas dokumentacijos parengimo finansavimo. administracija. 2016 dokumentacija, terminas -- 1.2.6.9. Atstatyti parko estradą. atlikti tvarkymo -- 2.5.1.1. Įrengti stendus (prie Šiaulių TIC‘o ir pietiniame miesto rajone) darbai. 2.5.1.1. Įrengti stendus (miesto centre Šiaulių m. sav. 2012- Įrengti 2 stendai; Pakeista ir pietiniame miesto rajone) administracija, 2013 parengta formuluotė su miesto žemėlapiais ir ŠTIC. informacija, ir terminas turizmo trasų (lankytinų vietų) įrengtų rodyklių schemomis bei informacines skaičius. rodykles į turistinius objektus. 2.5.1.4. Įrengti 3 specializuotus turizmo Šiaulių m. sav. 2013- Įrengti 3 Pakeista informacinius terminalus (prie administracija, 2014 informaciniai formuluotė, autobusų stoties, geležinkelio ŠTIC. terminalai. terminas ir stoties ir Kryžių kalno). rodiklis 2.5.2.2. Paskirti Savivaldybės darbuotoją Šiaulių m. sav. 2012 Sprendimas Pakeistas Lietuvos turizmo įstatyme administracija. dėl darbuotojo terminas numatytoms funkcijos vykdyti. paskyrimo. 2.5.2.5. Inicijuoti europinius standartus Šiaulių m. sav. 2012- Įrengtas Pakeistas atitinkančio kempingo statybą. administracija, 2015 kempingas; vietų terminas ŠTIC. skaičius.

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 261 Rekomenduojama įterpti šias priemones: Eil. Nr. Eil. Galimi šaltiniai poreikis (metais) Terminai Rodikliai Veiksmai vykdytojai finansavimo finansavimo Finansavimo Finansavimo Eil. Nr. Eil. Galimi šaltiniai Organizatoriai, poreikis (metais) Terminai Rodikliai Veiksmai vykdytojai finansavimo finansavimo Finansavimo Finansavimo

Organizatoriai, 2.5.3.8. Stiprinti bendradarbiavimą Šiaulių m. sav. 2012- Surengtų seminarų, - - 2.5.2.6. Inicijuoti aukštos Šiaulių m. sav. 2012- Pritraukta ~100 ŠMSA su privačiu sektoriumi, administracija, 2016 diskusijų, susitikimų klasės apgyvendinimo administracija 2016 investuotojų, naujai tūkst. Lt. biudžetas organizuojant susitikimus, ŠTIC. konferencijų skaičius įstaigų plėtrą sudarant pradėjusios veikti kasmet diskusijas, seminarus, tam palankias sąlygas apgyvendinimo konferencijas, leidžiant (mokestinės lengvatos, įstaigos bendrus leidinius, žemės sklypo nuoma atstovaujant juos turizmo lengvatinėmis sąlygomis parodose ir mugėse. tam tikrą laikotarpį ir pan.). 2.5.3.9. Dalyvauti įgyvendinant Šiaulių m. sav. 2012- Įgyvendintų 100 ŠMSA 2.5.3.5. Bendradarbiauti su Šiaulių Šiaulių m. sav. 2012- Institucijų, - - tarptautinius turizmo administracija, 2016 projektų skaičius tūkst. Lt. biudžetas, ir kitų regionų savivaldybių administracija, 2016 su kuriomis rinkodaros projektus ŠTIC. kasmet ES parama bei užsienio TIC ir kelionių ŠTIC. bendradarbiaujama, (pvz. su Latvija, Lenkija; organizatoriais ir nuolat skaičius, dalyvavimas tarptautinėse juos informuoti apie Šiaulių informacijos specializuotose turizmo regiono ir miesto turizmo atnaujinimo parodose; kartu su galimybes, nuolat teikti ir teikimo užsienio TIC‘ais leisti atnaujintą informaciją periodiškumas bendrus leidinius; skatinti (informaciniai biuleteniai, tarptautinių ryšių turizmo naujienlaiškiai). sektoriuje užmezgimą; sistemingai vykdyti 2.5.3.6. Kasmet periodiškai atlikti Šiaulių m. sav. 2012- Atlikti tyrimai, 5-15 ŠMSA turizmo statistinius turistų poreikių tyrimą administracija, 2016 parengtos tūkst. Lt. biudžetas tyrimus; tarptautinių (apklausas). ŠTIC. ataskaitos, rezultatai kasmet renginių organizavimas integruoti į ŠTIC ir ir dalyvavimas ŠMSA veiklos planus užsienyje vykstančiuose 2.5.3.7. Bendradarbiauti su Šiaulių Šiaulių m. sav. 2012- Įstaigų, su kuriomis - - tarptautiniuose renginiuose). miesto apgyvendinimo administracija, 2016 bendradarbiaujama, 2.5.3.11. Periodiškai rengti ir platinti ŠTIC 2012- Naujienlaiškių - - ir maitinimo įstaigomis, ŠTIC. skaičius; svetainių, el. erdvėje naujienlaiškius 2016 periodiškumas, skatinti juos pateikti kuriose talpinama apie turizmo galimybes; prenumeratorių apie save informaciją informacija, skaičius sudaryti galimybę juos skaičius tarptautinėse su turizmu prenumeruoti el. paštu, susijusiose interneto informuoti apie tai svetainėse. suinteresuotas Lietuvos ir užsienio įstaigas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

262 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 263 1 PRIEDAS Įvadas

Vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Lyderio akademija“ 2011 m. sausio 31 d. pasirašytą projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-61-010 „Šiaulių regiono turizmo sektoriaus plėtros planavimo tobulinimas“ Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos parengimo (su 2007 – 2016 REKOMENDUOJAMI TURISTINIAI metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano atnaujinimu) paslaugos pirkimo sutartį Nr. SŽ-65 (toliau – Sutartis) yra pateikiami pasiūlymai dėl bendrų regione produktų vystymo – tai sudaryti turistiniai MARŠRUTAI ŠIAULIŲ REGIONE maršrutai, kurie yra parengti išnagrinėjus esamą situaciją, turizmo infrastruktūros, vykdomų renginių, edukacinių programų išteklius.

Pateikiama 10 maršrutų:

1. Turistinis maršrutas automobiliu „Šiaulių regiono žiedas“;

2. Turistinis maršrutas automobiliu „Vykstantiems tranzitu“;

3. Turistinis maršrutas automobiliu „Didysis ratas“;

4. Turistinis maršrutas dviračiu „Dviračio taku“;

5. Turistinis maršrutas automobiliu „Amatų turas“;

6. Turistinis maršrutas automobiliu „Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais“;

7. Turistinis maršrutas automobiliu „Dvarų alėja“;

8. Turistinis maršrutas automobiliu „Gamtos lobiai“;

9. Turistinis maršrutas automobiliu „Istorijos pėdsakais“;

10. Turistinis maršrutas automobiliu „Mažasis žiedas“.

Siūlomų maršrutų metu turistai gali susipažinti su unikaliais Šiaulių regiono amatais, tradicijomis, istorija, gamta. Atsižvelgiant į turistų poreikius, galimybes, metų laikus, tuo metu vykstančius renginius, maršrutus galima koreguoti pagal esamą situaciją. Ypatingai siūloma atsižvelgti į renginius ir edukacines programas, kurių metu turistai supažindinami su turtinga Šiaurės Lietuvos istorija, gamta. Taip pat keliaujant pagal sudarytus maršrutus, galima juos modifikuoti įtraukiant ar praleidžiant pakeliui esančius objektus, atsižvelgiant į maršrutų trukmę, keliavimo priemonę, turistų poreikius bei galimybes.

Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 265 1. Turistinis maršrutas automobiliu „Šiaulių regiono žiedas“ reprezentuojami. Siūlomas „Šiaulių regiono žiedas“ maršrutas prisidėtų prie Šiaulių regiono turistinio įvaizdžio formavimo, o ir turistai turėtų galimybę patys pasirinkti, kuria regiono kryptimi keliauti (šiaurė, vakarai, pietūs, rytai). Maršrutas populiarina Šiaulių regioną ir jo gamtinius bei kultūrinius Maršrutą jungia keturi žiedai: turizmo išteklius. Analogiškus maršrutus siūlo Kauno, Klaipėdos, Utenos regionai, kurie taip pat siekia „Šiaurinis žiedas“ maršruto taškai: Šiauliai – Joniškis – Žagarė – Akmenė – Venta – Papilė – pritraukti vietos ir užsienio lankytojus supažindinant juos su išskirtiniais regiono turizmo produktais ir Kuršėnai – Šiauliai. ~ 171 km; paslaugomis. Maršruto „Šiaulių regiono žiedas“ „Vakarinis žiedas“ maršruto taškai: Šiauliai – Kuršėnai – Šaukėnai – Užventis – Kražiai – Kelmė – pavadinimas Kurtuvėnai – Šiauliai ~ 163 km; „Šiaurinis žiedas“: Šiauliai – Joniškis – Žagarė – Akmenė – Venta – Papilė – Kuršėnai – Šiauliai. „Pietinis žiedas“ maršruto taškai: Šiauliai – Kurtuvėnai – Kelmė – Tytuvėnai – Šiaulėnai – Taškai (pagrindiniai „Vakarinis žiedas“: Šiauliai – Kuršėnai – Šaukėnai – Užventis – Kražiai – Kelmė – Šaukotas – Grinkiškis – Baisogala – Šeduva – Burbiškis – Radviliškis – Šiauliai ~ 216 km; miestai, gyvenvietės), Kurtuvėnai – Šiauliai. kurie patenka į „Pietinis žiedas“: Šiauliai – Kurtuvėnai – Kelmė – Tytuvėnai – Šiaulėnai – Šaukotas – „Rytinis žiedas“ maršruto taškai: Šiauliai – Radviliškis – Šeduva – Kleboniškiai – Burbiškis – maršrutą: Grinkiškis – Baisogala – Šeduva – Burbiškis – Radviliškis – Šiauliai. Pakruojis – Linkuva – Žeimelis – Kriukai – Joniškis – Šiauliai ~ 190 km. „Rytinis žiedas“: Šiauliai – Radviliškis – Šeduva – Kleboniškiai – Burbiškis – Pakruojis – Linkuva – Žeimelis – Kriukai – Joniškis – Šiauliai. 1.1 pav. Šiaulių regiono žiedas Preliminari maršruto 3 – 4 Maršruto bendras 740 km (iš jų ~ 38 km žvyrkeliu) trukmė (dienomis): ilgis: „Šiaurinis žiedas“: Šiauliai, Domantai, Dargiai, Joniškis, Žagarė, N. Akmenė, Akmenė, Venta, Kuršėnai, Šiauliai. „Vakarinis žiedas“: Šiauliai, Kuršėnai, Kražiai, Kuršukai, Kelmė, Meškiai, Kryžbarkas, Kurtuvėnai, Bubiai, Aukštelkė, Beržynė. Maitinimas: „Pietinis žiedas“: Šiauliai, Beržynė, Aukštelkė, Bubiai, Kurtuvėnai, Kryžbarkas, Meškiai, Kelmė, Pavydai, Tytuvėnai, Raudondvaris, Baisogala, Karčemos, Šeduva, Burbiškis, Velžiai, Radviliškis, Gudeliai, Šiauliai. „Rytinis žiedas“: Šiauliai, Gudeliai, Radviliškis, Velžiai, Šeduva, Burbiškis, Klovainiai, Jovarai, Pakruojis, Pašvintys, Joniškis, Kirnaičiai, Dargiai, Domantai, Gruzdžiai, Šiauliai. „Šiaurinis žiedas“: Šiauliai, Ginkūnai, Zinūnai, Joniškis, Naujoji Akmenė, Balsiai, Kuršėnai, Toliočiai, Šiauliai. „Vakarinis žiedas“: Šiauliai, Toliočiai, Kuršėnai, Kelmė, Beržynė, Bubiai, Šiauliai. Nakvynė: „Pietinis žiedas“: Šiauliai, Bubiai, Beržynė, Kelmė, Tytuvėnai, Raudondvaris, Šeduva, Burbiškis, Velžiai, Radviliškis, Šiauliai. „Rytinis žiedas“: Šiauliai, Radviliškis, Velžiai, Šeduva, Burbiškis, Pakruojis, Joniškis, Ziniūnai, Ginkūnai, Šiauliai. -- Lietuvos regionų ir užsienio šalių turistai norintys susipažinti su kraštovaizdžiu, Segmentai turizmo architektūra, kultūriniu paveldu; rinkoje (kam skirta, į -- Šiaulių regiono lankytojai, kurie siekia praleisti laisvalaikį pagal savo interesus; ką orientuojamasi) -- Perspektyvūs lankytojai iš kitų Lietuvos regionų, Latvijos, Suomijos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kitų šalių. -- Paruoštas ir įgyvendintas Šiaulių regiono pažintinis maršrutas reprezentuoja Šiaurės Lietuvos regiono istorijos raidą bei įdomybes; -- Maršrutas gali būti lengvai įkomponuojamas kaip tarptautinių maršrutų dalis; Maršruto -- Lankytojai supažindinami su Šiaulių regiono kraštovaizdžiu, kultūriniu, etniniu konkurencingumo aspektai paveldu, turimais turizmo ištekliais; -- Siūlomas maršrutas išsiskiria autentiškumu, savita kultūra ir unikalumu; -- Pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. -- Šiaulių regiono gamtos rekreaciniai, kultūriniai ir turizmo ištekliai integruojami į Maršruto įtaka Lietuvos pažintinio turizmo sistemą, formuojasi Lietuvos regiono išskirtinumas ir turizmo plėtrai pažintinio turizmo įvaizdis; Šiaulių regione gausu saugomų kultūros paveldo ir unikalių gamtos išteklių, NATURA -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių apskričių rajonų gyventojų aktyvaus 2000, istorinio paveldo objektų, tačiau jie nėra apjungti į vieningą turistinį maršrutą ir visapusiškai

266 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 267 poilsio, gamtinio, kultūrinio – pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos potencialius lankytojus iš kitų Lietuvos regionų ir užsienio; Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir -- Trijų - keturių dienų maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo ir maitinimo nuo šio taško iki kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) paslaugų teikėjus; maldos kelias, poilsio kelias, žydų kultūros -- Pažintinio turizmo sukurtos pridėtinės vertės didžioji dalis lieka Šiaulių regiono paveldo kelias, unikali Žagarės istorinė aura, svetingumo paslaugų sistemoje; Žagarės ozo pažintinis mokomasis ir poilsinis -- Remiama turizmo infrastruktūros tolesnė plėtra saugomose teritorijose, takas, Žagarės dvaro sodybos dendrologinis regioniniuose parkuose bei kituose rekreaciniuose arealuose, puoselėjamas takas, E. Vaičiulio privatus puodų namas- kultūros paveldas, gerinama aptarnavimo sektoriaus paslaugų kokybė; muziejus. -- Formuojasi Šiaurės Lietuvos Šiaulių regiono pažintinio turizmo įvaizdis Lietuvoje; Kasmet liepos mėnesį rengiamas „Žagarės vyšnių festivalis“, birželio mėn. – Kleckų šventė, -- Skatinama domėtis Šiaulių regiono kultūra, menu, istorija, gamta bei kitais žiemos palydų šventė, poledinės žūklės turizmo ištekliais; varžybos. -- Šiaulių regiono lankytojai ilgiau užsibūna lankomose vietovėse, privačiose ir Papildomos pramogos: žvejyba. valstybinėse verslo struktūrose kuriama pažintinio turizmo pridėtinė ekonominė 4 Akmenė Akmenės Šv. Onos bažnyčia, Akmenės Dabikinės dvaras. vertė; vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus, Stasio -- Šio maršruto pagrindu Šiaulių regionas aktyviau integruojamas į Baltijos regiono Adomaičio paveikslų galerija, Akmenės krašto tarptautinio turizmo rinką. muziejuje turistai gali apžiūrėti vienintelę Lietuvoje esančią dieninių drugių kolekciją taip -- Maršruto įgyvendinimas skatina Šiaulių regiono rajonų, savivaldybių bei kitų pat galima išvysti akmenų kolekciją, lankyti valstybinių institucijų bendradarbiavimą pažintinio turizmo srityje. jame organizuojamus edukacinius užsiėmimus Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. ir parodas, apsilankyti Kamanų valstybinio 1.1. „Šiaurinis žiedas“: Šiauliai – Joniškis – Žagarė – Akmenė – Venta – Papilė – Kuršėnai – gamtinio rezervato lankytojų centre. Šiauliai ~ 171 km Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate kasmet minima Pasaulinė Žemės diena, vasario Maršruto metu lankomi objektai / veiklos mėnesio 2-ąją dieną minima Pasaulinė pelkių diena, spalio pirmąjį savaitgalį rengiamos Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos paukščių palydos. Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant Pažintiniai pėsčiųjų takai: Kamanų mokomasis objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir nuo šio taško iki kito pažintinis takas, Jurakalnio istorinis-pažintinis pan.), pažintiniai takai ir t.t.) takas, Papilė. Papildomos paslaugos – baidarių 1 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė Kryžių kalnas, Naisiai - poeto nuoma, jodinėjimas žirgais. miesto Vilniaus g. su mažąja architektūra, Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės 5 Venta Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Šiaudinės Šv. Mergelės Marijos Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Saulės literatūros muziejus, Saulės Prasidėjimo bažnyčia. Ventos mieste esantis bažnyčia su varpine, Kairiškių laikrodžio aikštė, šalia esantis Talkšos ežeras su mūšio vieta, Jakiškiai - Jakiškių Ventos baidarių centras siūlo aktyvias dvaro vandens malūnas (veikianti pakrantėje stovinčia metaline skulptūra „LAPĖ“, dvaras, Maironiai – Šv. Ignaco pramogas. hidroelektrinė), Lazdynų Pelėdos miesto muziejai. Renginiai: tarptautinis folkloro koplyčia, Gasčiūnai - Gasčiūnų Šv. memorialinis muziejus. konkursas-festivalis „Saulės žiedas“, folkloro Stanislovo Kostkos bažnyčia. 6 Papilė Simono Daukanto memorialinis muziejus, Kelio atkarpoje Kuršėnai – Papilė, festivalis „Ant rubežiaus“; miesto šventė; įvairios Papilės Simono Daukanto vidurinės mokyklos turistas netoli Romučių gali sporto varžybos. kraštotyros muziejus, Simono Daukanto aplankyti Romučių piliakalnį, 2 Joniškis Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Kalnelio piliakalnis, Kalnelio Šv. paminklas, Papilės atodanga. Jono Stankaus Laumės, Martyno akmenis, Šilėnų bažnyčia, Raudonoji sinagoga, Baltoji sinagoga, Jono Krikštytojo kaimo kapinių baidarių nuoma Papilėje siūlo aktyvias vandens vandens malūną, Šilėnų piliakalnį. Nepriklausomybės paminklas, Joniškio istorijos koplyčia, M. Slančiausko sodyba pramogas. Taip pat mieste siūlomos jodinėjimo ir kultūros muziejus. (JIKM filialas), Dvikamienis paslaugos. ąžuolas, Skaistgirys - Vilkijos 7 Kuršėnai Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Kužių Švč. Mergelės Marijos hidrografinis draustinis, Kuršėnų kalendorių muziejus, Kuršėnų Gimimo bažnyčia, Smilgių Šv. Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia, Krepšinio muziejus. tautodailės ir amatų centras, B. ir B. Jono Krikštytojo cerkvė. 3 Žagarė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Raktuvės Naujoji Akmenė - Šv. Dvasios Radeckų keramikos muziejus, Kuršėnų koplyčia, Dolomitų atodanga, Raktuvės ir Atsiuntimo bažnyčia, Kultūros buvusio dvaro sodyba, paminklas Žvelgaičio piliakalniai, Žagarės ozas, Žagarės rūmai su parodų ekspozicija, kalendorių leidėjui Laurynui Ivinskiui, dvaras. Kamanų valstybinis gamtinis bei Vyčio paminklas, Vertelių šeimos Siūlomi maršrutai pėsčiomis ir dviračiu: Žagarės rezervatas. keramikos muziejus – studija. dvaro sodybos kelias, Žagarės archeologijos objektų kelias, Žagarės gamtos turtų kelias, Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

268 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 269 1.2 pav. Šiaurinis žiedas Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) 2 Kuršėnai Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Kuršėnų Beržėnai - Beržėnų dvaras, kalendorių muziejus, Kuršėnų tautodailės ir amatų Varputėnai - Varputėnų dvaro centras, B. ir B. Radeckų keramikos muziejus, sodyba, Varputėnų Šv. Antano Kuršėnų buvusio dvaro sodyba, paminklas Paduviečio bažnyčia, Micaičiai - kalendorių leidėjui Laurynui Ivinskiui, bei Vyčio Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus paminklas, Vertelių šeimos keramikos muziejus- bažnyčia. studija. 3 Šaukėnai Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia, Šaukėnų Ušnėnai - Povilo Višinskio kraštotyros muziejus. memorialinis muziejus. 4 Užventis Užvenčio malūnas, Užvenčio dvaras, Užvenčio Kolainiai - Kolainių Švč. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Renginiai: Mergelės Marijos, Karmelio kalno respublikinis renginys „Venta, Venta, Venta – tu karalienės bažnyčia, Karklėnai žemaičiui šventa“ (liepos mėn.), vaikų ir jaunimo - Karklėnų Šv. Baltramiejaus teatrų kolektyvų festivalis „Vaidiname draugams“ bažnyčia, Vaiguva - Vaiguvos Šv. (gegužės mėn.). Jono Krikštytojo bažnyčia. 5 Kražiai Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo - bažnyčia, Kražių kolegija, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus, Medžiokalnis. Tarptautinis Kražių festivalis sulaukia gausaus Lietuvos ir užsienio turistų susidomėjimo. 6 Kelmė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų - bažnyčia, Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kelmės dvaro sodyba ir muziejus. Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio-Putvinskio ekspozicija, Kelmės rajono istorijos ekspozicija, Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija. Edukacinės programos: „Kelmės miesto 1.2. „Vakarinis žiedas“: Šiauliai – Kuršėnai – Šaukėnai – Užventis – Kražiai – Kelmė – istorija“, „Kaip lietuviai prieš 100 metų Kurtuvėnai – Šiauliai ~ 163 km; gyveno“, audimo mokymo užsiėmimai, „Lietuvių tradiciniai piemenavimo papročiai“, Maršruto metu lankomi objektai / veiklos „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūsių Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos prietemoje“, „Indėnų buitis ir žaidimai“, Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas“, objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) „Užgavėnių vaidinimai“. 1 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė miesto Smilgiai - Smilgių Šv. Jono Renginiai: Respublikinis vaikų ir jaunimo Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Apaštalų Krikštytojo cerkvė, Kužių Švč. sportinių šokių festivalis „Aitvaras“, rajono Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Mergelės Marijos Gimimo folkloro kolektyvų šventę „Graži mūsų šalia esantis Talkšos ežeras su pakrantėje stovinčia bažnyčia. metaline skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai. šeimynėlė“, rajono kaimo kapelų šventė „Graži Renginiai: tarptautinis folkloro konkursas-festivalis mūsų šeimynėlė“, Liaudies meno šventė, „Saulės žiedas“, folkloro festivalis „Ant rubežiaus“; Tradicinis akmentašių simpoziumas. miesto šventė; įvairios sporto varžybos.

270 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 271 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos 1.3. „Pietinis žiedas“: Šiauliai – Kurtuvėnai – Kelmė – Tytuvėnai – Šiaulėnai – Šaukotas – Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Grinkiškis – Baisogala – Šeduva – Burbiškis – Šeduva – Radviliškis – Šiauliai. ~ 216 Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito km. pažintiniai takai ir t.t.) 7 Kurtuvėnai Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, Aukštelkė - Aukštelkės Šv. Maršruto metu lankomi objektai / veiklos Kurtuvėnų regioninis parkas, Kurtuvėnų piliakalnis, Antano Paduviečio bažnyčia, Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos akmuo su dubeniu, Raizgių alkakalnis, Kurtuvėnų Bubiai - Bubių piliakalnis, Bubių Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant svirnas, Kurtuvėnų dvaro sodyba. Mėgstantiems tuopos, šešiakamienė eglė, Bubių objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito aktyvias pramogas Kurtuvėnų regioninis parkas dvaro sodyba. pažintiniai takai ir t.t.) siūlo pasijodinėjimą žirgais. 1 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė miesto Aukštelkė - Aukštelkės Šv. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Apaštalų Antano Paduviečio bažnyčia, Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Bubiai- Bubių piliakalnis, Bubių 1.3 pav. Vakarinis žiedas šalia esantis Talkšos ežeras su pakrantėje stovinčia tuopos, šešiakamienė eglė, metaline skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai. Bubių dvaro sodyba. Renginiai: tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“, folkloro festivalis „Ant rubežiaus“; miesto šventė; įvairios sporto varžybos. 2 Kurtuvėnai Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, - Kurtuvėnų regioninis parkas, Kurtuvėnų piliakalnis, akmuo su dubeniu, Raizgių alkakalnis, Kurtuvėnų svirnas, Kurtuvėnų dvaro sodyba. Mėgstantiems aktyvias pramogas Kurtuvėnų regioninis parkas siūlo pasijodinėjimą žirgais. Papildomos paslaugos: edukacinės programos (pusiaužiemio šaltis ir šiluma, senieji amatai, piemenėlių pramanai, naudingi augalai, naktigonė, molis gamtoje ir buityje, bundančių paukščių balsai, vandens paukščiai, milžinų takais, medienos karalystė, laukinių pievų augalai, Jautmalkės gamtos centras). Renginiai: Kurtuvėnų užgavėnės, Rasos, Jokūbinės, Baltų vienybės diena. Dviračių, pėsčiųjų trasos: „Kurtuvėnų žiedas“, Kurtuvėnų regioninio parko takais 1, Kurtuvėnų regioninio parko takais 2, Vainagių miško takas. Ekskursijos: Kurtuvėnų regioninio parko įdomybės, Kurtuvėnų dvaro istorija I, Kurtuvėnų dvaro istorija II, Laimės pasaga. 3 Kelmė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Lioliai - Liolių Šv. apaštalų bažnyčia, Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia, Simono ir Judo Tado bažnyčios Kelmės dvaro sodyba, Kelmės dvaro muziejus. kompleksas. Maironiai - Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos Maironių Šv. Mergelės Marijos istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities bažnyčia. ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio- Kiaunoriai - Kiaunorių Šv. Putvinskio ekspozicija, Kelmės rajono istorijos Juozapo bažnyčia, Burbaičiai ekspozicija, Amerikos indėnų etnografijos- Burbaičių piliakalnis, ekspozicija. Pagryžuvys - Pagryžuvio dvaras. Edukacinės programos: „Kelmės miesto istorija“, „Kaip lietuviai prieš 100 metų gyveno“, audimo mokymo užsiėmimai, „Lietuvių tradiciniai piemenavimo papročiai“, „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūsių prietemoje“, „Indėnų buitis ir žaidimai“, „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas“, „Užgavėnių vaidinimai“. Renginiai: Respublikinis vaikų ir jaunimo sportinių šokių festivalis „Aitvaras“, rajono folkloro kolektyvų

272 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 273 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) pažintiniai takai ir t.t.) šventę „Graži mūsų šeimynėlė“, rajono kaimo malūnas, varpinė, geležinkelio stoties statinių kapelų šventė „Graži mūsų šeimynėlė“, Liaudies kompleksas ir garvežys, J. Marcinkevičiaus muziejus, meno šventė, Tradicinis akmentašių simpoziumas. Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. 4 Tytuvėnai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir - Renginiai: tarptautinis garbaus amžiaus žmonių Bernardinų vienuolyno ansamblis, Tytuvėnų tautinių šokių festivalis “Ir ne tik iš Lietuvos”, cirkų regioninis parkas, Giliaus pažintinis takas, Bridvaišio festivalis “Mus vienija arena”, miesto šventė, meno piliakalnis, Kokmaniškės apžvalgos bokštas. šventė. Papildomos paslaugos: Ekskursijos po Tytuvėnų Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. miestelį, ekskursijos po Tytuvėnų Bernardinų vienuolyną. 1.4 pav. Pietinis žiedas Renginiai: tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. 5 Šiaulėnai Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia ir Šiaulėnų krašto Kudinų piliakalnis (planuojama muziejus, dvarininkų Šemetų asmeninė koplyčia statyti apžvalgos bokštą, kapinėse. piliakalnis šiuo metu tvarkomas). 6 Šaukotas Šaukoto Švč.Trejybės bažnyčia. Mėnaičiai - Lietuvos partizanų ryšininkų Miknių sodyba, vyriausiosios vadavietės bunkerio vieta, Giedraičiai - vėjo malūnas, Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia. 7 Grinkiškis Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo Pociūnėliai - Pociūnėlių Šv. bažnyčia. Jono Krikštytojo bažnyčia. 8 Baisogala Baisogalos geležinkelio stoties statinių kompleksas, Palonai - Palonų Dievo Baisogalos dvaro rūmai, Baisogalos Šv. Trejybės Apvaizdos bažnyčia, Pakiršinis - bažnyčia, Baisogalos dvaro vėjo malūnas. Pakiršinio dvaras.

9 Šeduva Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (altorius), Dambavos Dievo Apvaizdos Šeduvos malūnas, Šeduvos urbanistinis paminklas. bažnyčia, Raudondvaris - vandens malūnas, Raudondvario dvaras, Dapšioniai - Dapšionių Dievo apvaizdos bažnyčia, Dapšionių ąžuolas. Raudondvario antrojo pasaulinio karo laikų aerodromas, Šiaulių sporto 1.4. „Rytinis žiedas“: Šiauliai – Radviliškis – Šeduva – Kleboniškiai – Burbiškis – Pakruojis aviacijos bazė – Linkuva – Žeimelis – Kriukai – Joniškis – Šiauliai. ~ 190 km. 10 Burbiškis Dvaro pagrindiniai rūmai, peizažinio tipo dvaro Dambavos Dievo Apvaizdos parkas, su takais, tvenkinių salomis sujungtomis bažnyčia, Raudondvaris Maršruto metu lankomi objektai / veiklos 20 tiltelių, įvairių augalų kolekcijos. Skulptoriaus - vandens malūnas, Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, Kazimiero Uliansko darbų: poeto Adomo Raudondvario dvaras, Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus poilsio kuriuos galima apžiūrėti, Nr. Mickevičiaus paminklas (pastatytas 1911 m.), Pakalniškiai - Pakalniškių objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), pažintiniai važiuojant nuo šio taško Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas senovės gyvenvietė, Dapšioniai takai ir t.t.) iki kito (pastatytas 1912 m.), Šv. M. Marijos skulptūra, - Dapšionių Dievo apvaizdos 1 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė miesto Voskoniai - vėjo malūnas. didingi parko vartai, liūtų tiltas. bažnyčia. Alksniupiai - vėjo Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Apaštalų Renginiai: Kasmetinė „Tulpių žydėjimo šventė“, malūnas su technologine Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, koncertai. įranga. šalia esantis Talkšos ežeras su pakrantėje stovinčia 11 Kleboniškiai Kleboniškių kaimo buities muziejus, vėjo malūnas - metaline skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai. su technologine įranga. Renginiai: tarptautinis folkloro konkursas-festivalis Renginiai: Užgavėnės. „Saulės žiedas“, folkloro festivalis „Ant rubežiaus“; 12 Radviliškis Radviliškio miesto parko medinių skulptūrų alėja, Voskoniai - vėjo malūnas. miesto šventė; įvairios sporto varžybos. skulptūros „Akcentas“ ir „Aušrinė“, Radviliškio vėjo

274 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 275 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus poilsio kuriuos galima apžiūrėti, Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus poilsio kuriuos galima apžiūrėti, Nr. Nr. objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), pažintiniai važiuojant nuo šio taško objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), pažintiniai važiuojant nuo šio taško takai ir t.t.) iki kito takai ir t.t.) iki kito 2 Radviliškis Radviliškio miesto parko medinių skulptūrų alėja, Alksniupiai - vėjo malūnas 10 Joniškis Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Gasčiūnai - Gasčiūnų Šv. skulptūros „Akcentas“ ir „Aušrinė“, Radviliškio vėjo su technologine įranga. bažnyčia, Raudonoji sinagoga, Baltoji sinagoga, Stanislovo Kostkos bažnyčia, malūnas, varpinė, geležinkelio stoties statinių Nepriklausomybės paminklas, Joniškio istorijos ir Jakiškiai - Jakiškių dvaras, kompleksas ir garvežys, J. Marcinkevičiaus muziejus, kultūros muziejus, krepšinio muziejus. Maironiai - Maironių kaimo Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Renginiai: Respublikinė tautodailininkų tapybos Šv. Ignaco koplyčia. Taip Renginiai: tarptautinis garbaus amžiaus žmonių darbų paroda, skirta Adomo Varno premijai laimėti, pat turistai gali užsukti į tautinių šokių festivalis “Ir ne tik iš Lietuvos”, cirkų Pavasarinė sodinukų mugė „Jurginių kermošius“, netoliese esančią Saulės festivalis “Mus vienija arena”, miesto šventė, meno Joniškio miesto šventė, Tradicinė Šiaurės Lietuvos mūšio vietą ir į Naisiuose šventė. paroda -mugė „Joniškis“. įkurtą poeto Zigmo 3 Šeduva Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (altorius), Raudondvaris - vandens Gaidamavičiaus – Gėlės Šeduvos malūnas, Šeduvos urbanistinis paminklas. malūnas, Raudondvario literatūros muziejų bei šalia dvaras, Dapšioniai - esantį Kryžių kalną. Dapšionių Dievo apvaizdos Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. bažnyčia, Dapšionių ąžuolas. Raudondvario 1.5 pav. Rytinis žiedas antrojo pasaulinio karo laikų aerodromas, Šiaulių sporto aviacijos bazė 4 Kleboniškiai Kleboniškių kaimo buities muziejus, vėjo malūnas su Dambavos Dievo Apvaizdos technologine įranga. bažnyčia. 5 Burbiškis Dvaro pagrindiniai rūmai, peizažinio tipo dvaro Plaučiškiai - Daugyvenės parkas, su takais, tvenkinių salomis sujungtomis krašto ekspozicija, Rozalimas 20 tiltelių, įvairių augalų kolekcijos. Skulptoriaus - Švč. M. Marijos bažnyčia, Kazimiero Uliansko darbų: poeto Adomo Rozalimo muziejaus Mickevičiaus paminklas (pastatytas 1911 m.), ekspozicija, Zigmantiškių Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas akmuo su „Marijos pėda“. (pastatytas 1912 m.), Šv. M. Marijos skulptūra, didingi parko vartai, liūtų tiltas. Renginiai: Kasmetinė „Tulpių žydėjimo šventė“, koncertai. 6 Pakruojis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Akmenėlių buv. dvaro Petrašiūnai - siaurojo sodyba, Profesoriaus Stasio Ušinsko memorialinis geležinkelio ekspozicija, kambarys, Pakruojo dvaro sodyba. Titoniai - Juozo Paukštelio Renginiai: miesto šventė (rugpjūčio mėn.) memorialinis kambarys, Pamūšis - Pamūšio storasis ąžuolas. 7 Linkuva Tričių piliakalnis su gyvenviete, Pamūšio ir Rimkūnų Raudonpamūšis - buv. dvaro sodybos, Linkuvos buvusi senosios Raudonpamūšio dolomito Regulos Karmelitų vienuolynas, Švč. Mergelės Marijos atodanga, Rimkūnai - Škaplierinės bažnyčią. Linkuvoje turistų dėmesį Rimkūnų buv. dvaro sodyba, traukia joje vykstantys garsūs Škaplierinės atlaidai. Ūdekai - vėjo malūnas, Lauksodis - Šv. Aloyzo bažnyčia, Birutės paminklas, Bardiškiai - LDK Vytauto paminklas. 8 Žeimelis Evangelikų liuteronų bažnyčia, didžioji ir mažoji - smuklės, Mikniūnų užvažiuojamasis kiemas (karčema ir kalvė). 9 Kriukai Bažnyčios varpinė, senosios žydų kapinės Pošupės kaimo koplyčia

276 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 277 2. Turistinis maršrutas automobiliu „Vykstantiems tranzitu“ Maršruto metu lankomi objektai / veiklos Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Maršrutas skirtas aktyvų poilsį mėgstantiems keliautojams. Maršruto taškai: Joniškis – Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito Šiauliai – Kurtuvėnai – Šiauliai – Kelmė ~ 127 km. pažintiniai takai ir t.t.) 1 Joniškis Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Gasčiūnai - Gasčiūnų Šv. Maršrutas siūlomas siekiant suformuoti įdomią ir patrauklią alternatyvą tranzitu vykstantiems bažnyčia, Raudonoji sinagoga, Baltoji sinagoga, Stanislovo Kostkos bažnyčia, turistams bei paskatinanti Lietuvos ir užsienio turistus lankyti regioną. „Vykstantiems tranzitu“ Nepriklausomybės paminklas, Joniškio istorijos ir Jakiškiai - Jakiškių dvaras, turistinio maršruto išpopuliarinimas sukurtų prielaidas Šiaulių regiono integravimui į Lietuvos ir kultūros muziejus, krepšinio muziejus. Maironiai - Maironių kaimo Pabaltijo šalių tarptautinio tranzitinio autoturizmo trasos tinklą. Renginiai: Respublikinė tautodailininkų tapybos Šv. Ignaco koplyčia. Taip pat darbų paroda, skirta Adomo Varno premijai turistai gali užsukti į netoliese Maršruto pavadinimas „Vykstantiems tranzitu “ laimėti, Pavasarinė sodinukų mugė „Jurginių esančią Saulės mūšio vietą, Taškai (pagrindiniai Joniškis – Šiauliai – Kurtuvėnai – Kelmė. kermošius“, Joniškio miesto šventė, Tradicinė Naisiuose įkurtą poeto Zigmo miestai, gyvenvietės), Šiaurės Lietuvos paroda -mugė „Joniškis“. Gaidamavičiaus – Gėlės kurie patenka į maršrutą: literatūros muziejų, bei į šalia Preliminari maršruto 1 – 2 Maršruto bendras ~ 127 km (iš jų 0 km žvyrkeliu) esantį Kryžių kalną. trukmė (dienomis): ilgis: 2 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė miesto Aukštelkė - Aukštelkės Šv. Joniškis, Vilkiauškis, Dargiai, Ziniūnai, Domantai, Gruzdžiai, Šiauliai, Beržynė, Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Apaštalų Antano Paduviečio bažnyčia, Maitinimas: Aukštelkė, Bubiai, Kurtuvėnai, Kryžbarkas, Meškiai, Kelmė. Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Bubiai - Bubių piliakalnis, Bubių Nakvynė: Joniškis, Ziniūnai, Ginkūnai, Šiauliai, Šiauliai, Bubiai, Beržynė, Kelmė. šalia esantis Talkšos ežeras su pakrantėje stovinčia tuopos, šešiakamienė eglė, metaline skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai. Bubių dvaro sodyba. -- Lietuvos regionų bei užsienio šalių turistai norintys susipažinti su Renginiai: tarptautinis folkloro konkursas- kraštovaizdžiu, architektūra, kultūriniu paveldu; festivalis „Saulės žiedas“, folkloro festivalis -- Moksleivių grupės, popamokinės veiklos būrelių vadovai ir moksleiviai, „Ant rubežiaus“; miesto šventė; įvairios sporto Segmentai turizmo mėgstantys aktyvų, pažintinį poilsį; varžybos. rinkoje (kam skirta, į ką orientuojamasi) -- Perspektyvūs lankytojai iš kitų Lietuvos regionų, Latvijos, Suomijos, Rusijos, 3 Kurtuvėnai Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, Aukštelkė - Aukštelkės Šv. Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kt. šalių. Kurtuvėnų regioninis parkas, Kurtuvėnų Antano Paduviečio bažnyčia, -- Pažintinis maršrutas itin patrauklus organizuotoms jaunuolių grupėms, piliakalnis, akmuo su dubeniu, Raizgių alkakalnis, Bubiai - Bubių piliakalnis, Bubių Kurtuvėnų svirnas, Kurtuvėnų dvaro sodyba. tuopos, šešiakamienė eglė, ieškančioms originalių laisvalaikio praleidimo formų. Mėgstantiems aktyvias pramogas Kurtuvėnų Bubių dvaro sodyba. -- Siūlomas maršrutas išsiskiria autentiškumu, pažintinio ir aktyvaus turizmo regioninis parkas siūlo pasijodinėjimą žirgais. suderinamumu, dominančiu įvairius poreikius turinčius lankytojus. Papildomos paslaugos: edukacinės programos -- Siūlomas pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, (pusiaužiemio šaltis ir šiluma, senieji amatai, piemenėlių pramanai, naudingi augalai, Maršruto socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. konkurencingumo -- Tarptautinį konkurencingumą turizmo rinkoje stiprintų maršruto naktigonė, molis gamtoje ir buityje, bundančių paukščių balsai, vandens paukščiai, milžinų aspektai integravimas su panašaus pobūdžio maršrutais Latvijos Dobele, Jelgava ir takais, medienos karalystė, laukinių pievų augalai, Bauska rajonuose. Jautmalkės gamtos centras). -- Siūlomas pažintinis ekskursinis turizmo maršrutas supažindina su Šiaulių miesto, Renginiai: Kurtuvėnų užgavėnės, Rasos, Šiaulių, Joniškio ir Kelmės rajonų gamtos ir kultūros rekreaciniais ir turizmo ištekliais. Jokūbinės, Baltų vienybės diena. -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių regionų rajonų bei Latvijos regionų Dviračių, pėsčiųjų trasos: „Kurtuvėnų žiedas“, gyventojų aktyvaus poilsio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius Kurtuvėnų regioninio parko takais 1, Kurtuvėnų regioninio parko takais 2, Vainagių miško takas. lankytojus iš kitų Lietuvos ir Latvijos regionų; Ekskursijos: Kurtuvėnų regioninio parko -- Vienos ar dviejų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos įdomybės, Kurtuvėnų dvaro istorija I, Kurtuvėnų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjus; dvaro istorija II, Laimės pasaga. -- Skatinamas tranzitu vykstančių poilsiautojų domėjimasis Šiaulių regionu. 4 Kelmė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Pakėvis - Pakėvio dvaras, Maršruto įtaka turizmo Lankytojai ilgiau užsibūna lankomose vietovėse, privačiose ir valstybinėse bažnyčia, Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia, Pakražantis - Pakražančio plėtrai verslo struktūrose kuriama pridėtinė turizmo ekonominė vertė, kurios didžioji Kelmės dvaro sodyba, Kelmės dvaro muziejus. apreiškimo Šv. Mergelės Marijos dalis lieka apskrityje; Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos bažnyčia, Lioliai - Liolių Šv. istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities apaštalų Simono ir Judo Tado -- Šio maršruto pagrindu Šiaulių miestas, Šiaulių, Kelmės bei Joniškio rajonai ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio- bažnyčios kompleksas, Maironiai aktyviau integruojami į turizmo rinką; Putvinskio ekspozicija, Kelmės rajono istorijos - Maironių Šv. Mergelės -- Maršruto įgyvendinimas skatina Lietuvos ir Latvijos savivaldybių bei kitų valstybinių ekspozicija, Amerikos indėnų etnografijosMarijos bažnyčia, Pagryžuvys - institucijų bendradarbiavimą abipus sienos tarptautinio pažintinio turizmo srityje; ekspozicija. Pagryžuvio dvaras. -- Stiprinamas kelio Via Hanza turistinis patrauklumas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

278 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 279 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos 3. Turistinis maršrutas automobiliu „Didysis ratas“ Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) Turistinio maršruto automobiliu „Didysis ratas“ metu aplankomi pagrindiniai Šiaulių regiono Edukacinės programos: „Kelmės miesto istorija“, objektai, pasižymintys išskirtiniais kraštovaizdžiais, reprezentuojančiais Lietuvos gamtinės aplinkos „Kaip lietuviai prieš 100 metų gyveno“, audimo savitumą ir įvairovę. Siūlomas maršrutas skirtas apžvalginei ir pažintinei (urbanistika, architektūra, mokymo užsiėmimai, „Lietuvių tradiciniai muziejai, parkai) kelionei Šiaulių regione. Jis taip pat yra orientuotas į socialinius ir etninius turistų piemenavimo papročiai“, „Kalėdiniai burtai poreikius bei edukacines programas, su kuriomis turistai gali iš arčiau susipažinti vykdami siūlomu Kelmės dvaro rūsių prietemoje“, „Indėnų buitis ir žaidimai“, „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas“, maršrutu. „Užgavėnių vaidinimai“. Maršruto pavadinimas „Didysis ratas“ Renginiai: Respublikinis vaikų ir jaunimo Šiauliai – Kelmė – Kražiai – Užventis – Šaukėnai – Kuršėnai – Papilė – Venta sportinių šokių festivalis „Aitvaras“, rajono Taškai (pagrindiniai – Akmenė – N. Akmenė – Žagarė – Skaistgirys – Joniškis – Žeimelis – Linkuva – folkloro kolektyvų šventę „Graži mūsų šeimynėlė“, miestai, gyvenvietės), kurie patenka į Pakruojis – Klovainiai – Burbiškis – Kleboniškiai – Šeduva – Baisogala – Grinkiškis rajono kaimo kapelų šventė „Graži mūsų maršrutą: – Šaukotas – Šiaulėnai – Tytuvėnai – Kelmė – Šiauliai. šeimynėlė“, Liaudies meno šventė, Tradicinis akmentašių simpoziumas. Preliminari maršruto 2 – 3 Maršruto bendras 440 km (iš jų ~ 23 km žvyrkeliu) trukmė (dienomis): ilgis: Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Šiauliai, Beržynė, Aukštelkė, Bubiai, Kurtuvėnai, Kryžbarkas Meškiai, Kelmė, Kuršukai, Kražiai, Kuršėnai, Venta, Akmenė, N. Akmenė, Žagarė, Joniškis, Maitinimas: Pašvintys, Pakruojis, Jovarai, Klovainiai, Burbiškis, Karčemos, Baisogala, 2.1 pav. Vykstantiems tranzitu Raudondvaris, Tytuvėnai, Pavydai, Kelmė, Meškiai, Kryžbarkas, Kurtuvėnai, Bubiai, Aukštelkė, Beržynė, Šiauliai. Šiauliai, Bubiai, Beržynė, Kelmė, Kuršėnai, Balsiai, Naujoji Akmenė, Joniškis, Nakvynė: Pakruojis, Burbiškis, Šeduva, Raudondvaris, Tytuvėnai, Kelmė, Beržynė, Bubiai, Šiauliai. -- Perspektyvūs lankytojai iš kitų Lietuvos regionų, Latvijos, Suomijos, Rusijos, Segmentai turizmo Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kt. šalių. rinkoje (kam skirta, į ką -- Šiaulių regiono lankytojai, kurie siekia praleisti laisvalaikį pagal savo interesus; orientuojamasi) -- Lietuvos regionų bei užsienio šalių turistai norintys susipažinti su kraštovaizdžiu, architektūra, kultūriniu paveldu. -- Maršrutas gali būti lengvai įkomponuojamas kaip tarptautinių maršrutų dalis; -- Šiaulių regiono turizmo išteklių įvairovė išsiskiria dėmesio vertu turizmo potencialu, stiprinančiu Šiaulių regiono turizmo produktų konkurencingumą; -- Išlikusios regiono autentiškos kaimo koplyčios, tradiciniai renginiai, etninis, sakralinis, kultūrinis paveldas, kraštovaizdžio išskirtinumas reprezentuoja Šiaurės Lietuvos Šiaulių regiono turistinio potencialo galimybes; Maršruto -- Siūlomas pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, konkurencingumo socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui; aspektai -- Taip pat tarptautinį konkurencingumą turizmo rinkoje stiprintų maršruto integravimas su panašaus pobūdžio maršrutais Latvijos Dobele, Jelgava ir Bauska rajonuose; -- Siūlomas pažintinio turizmo ekskursinis maršrutas supažindina su pagrindiniais Šiaulių regiono rajonų gamtiniais, kultūriniais, sakraliniais rekreaciniais ir turizmo ištekliais, kurie kompaktiškai susitelkę rajonų teritorijose. -- Šiaulių regiono turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos pažintinio turizmo sistemą; Maršruto įtaka turizmo -- Dviejų – trijų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo plėtrai ir maitinimo paslaugų teikėjus, pažintinio turizmo sukurtos pridėtinės vertės didžioji dalis lieka vietos svetingumo paslaugų sistemoje; -- Remiama turizmo infrastruktūros tolesnė plėtra saugomose teritorijose,

280 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 281 regioniniuose parkuose bei kituose rekreaciniuose arealuose, puoselėjamas Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos kultūros paveldas; Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), -- Skatinama domėtis Šiaulių regiono turizmo potencialu; šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) -- Šiaulių regiono lankytojai ilgiau užsibūna lankomose vietovėse, privačiose šeimynėlė“, rajono kaimo kapelų šventė „Graži ir valstybinėse verslo struktūrose kuriama pridėtinė pažintinio turizmo mūsų šeimynėlė“, Liaudies meno šventė, ekonominė vertė, kurios didžioji dalis lieka regione; Tradicinis akmentašių simpoziumas. -- Šio maršruto pagrindu Šiaulių regionas aktyviau integruojamas į Lietuvos ir 3 Kražiai Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Karklėnai - Karklėnų Šv. Baltijos regiono tarptautinio turizmo rinką; Prasidėjimo bažnyčia, Kražių kolegija, Kražių Baltramiejaus bažnyčia, Vaiguva -- Maršruto įgyvendinimas skatina Šiaulių regiono rajonų savivaldybių bei kitų M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus, - Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo valstybinių institucijų bendradarbiavimą pažintinio turizmo srityje; Medžiokalnis. Tarptautinis Kražių festivalis bažnyčia, Kolainiai - Kolainių Švč. -- Stiprinamas kelio Via Hanza turistinis patrauklumas. sulaukia vietos ir užsienio turistų susidomėjimo. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. 4 Užventis Užvenčio malūnas, Užvenčio Šv. Marijos Ušnėnai - Povilo Višinskio Maršruto metu lankomi objektai / veiklos Magdalietės bažnyčia. memorialinis muziejus. 5 Šaukėnai Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia, Šaukėnų Beržėnai - Beržėnų dvaras, Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos kraštotyros muziejus. Varputėnai - Varputėnų dvaro Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo sodyba, Varputėnų Šv. Antano objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), šio taško iki kito Paduviečio bažnyčia, Micaičiai - pažintiniai takai ir t.t.) Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus 1 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė miesto Kurtuvėnai - Kurtuvėnų Šv. bažnyčia. Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Apaštalų Apaštalo Jokūbo bažnyčia, 6 Kuršėnai Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Kuršėnų Romučiai - Romučių piliakalnis, Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Kurtuvėnų regioninis parkas, kalendorių muziejus, Kuršėnų tautodailės Laumės, Martyno akmenys, Šilėnų šalia esantis Talkšos ežeras su pakrantėje stovinčia Kurtuvėnų piliakalnis, akmuo ir amatų centras, B. ir B. Radeckų keramikos vandens malūnas, Šilėnų piliakalnis. metaline skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai, bei su dubeniu ir Raizgių alkakalnis, muziejus, Kuršėnų buvusio dvaro sodyba, kiti turistiniai objektai. Kurtuvėnų svirnas, Kurtuvėnų paminklas kalendorių leidėjui Laurynui Ivinskiui, Renginiai: tarptautinis folkloro konkursas- dvaro sodyba. Mėgstantiems bei Vyčio paminklas. festivalis „Saulės žiedas“, folkloro festivalis aktyvias pramogas Kurtuvėnų 7 Papilė Simono Daukanto memorialinis muziejus, Šiaudinė - Šiaudinės Šv. Mergelės „Ant rubežiaus“; miesto šventė; įvairios sporto regioninis parkas svečiams siūlo Papilės Simono Daukanto vidurinės mokyklos Marijos bažnyčia su varpine, varžybos. pasijodinėjimą žirgais. kraštotyros muziejus, Simono Daukanto Kairiškiai - Kairiškių dvaro vandens Aukštelkė - Aukštelkės Šv. Antano paminklas, Papilės atodanga. Jono Stankaus malūnas (veikianti hidroelektrinė), Paduviečio bažnyčia, Bubiai - baidarių nuoma Papilėje siūlo aktyvias vandens Paragiai - Lazdynų Pelėdos Bubių piliakalnis, Bubių tuopos, pramogas. Taip pat mieste siūlomos jodinėjimo memorialinis muziejus. šešiakamienė eglė, Bubių dvaro paslaugos. sodyba. 8 Venta Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Dabikinės dvaras. 2 Kelmė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų - Prasidėjimo bažnyčia. Ventos mieste esantis bažnyčia, Kelmės dvaro sodyba, Kelmės Ventos baidarių centras siūlo aktyvias pramogas, evangelikų liuteronų bažnyčia, Kelmės dvaro pasiplaukiojimą baidarėmis Ventos upėje. muziejus. 9 Akmenė Akmenės Šv. Onos bažnyčia, Akmenės vidurinės Padvarėlių kaimo Ramybės slėnis, Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos mokyklos kraštotyros muziejus, Stasio Adomaičio Kamanų valstybinis gamtinis istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities paveikslų galerija, Akmenės krašto muziejuje rezervatas, Vladimiro Zubovo ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio- turistas gali susipažinti su vienintele Lietuvoje kapas, Antano Čiapo botanikos Putvinskio ekspozicija, Kelmės rajono istorijos esančia dieninių drugių kolekcija, apsilankyti sodas, LDK Kęstučio paminklas, ekspozicija, Amerikos indėnų etnografijos Kamanų valstybinio gamtinio rezervato lankytojų Kivykių pagrindinės mokyklos ekspozicija. centre. buities muziejus „Žemaitiška Edukacinės programos: „Kelmės miesto istorija“, Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate troba“, Klykoklių kaimo buities „Kaip lietuviai prieš 100 metų gyveno“, audimo kasmet minima Pasaulinė Žemės diena, vasario muziejus, Klykokių Švč. Mergelės mokymo užsiėmimai, „Lietuvių tradiciniai mėnesio 2-ąją dieną minima Pasaulinė pelkių Marijos Apsilankymo bažnyčia, piemenavimo papročiai“, „Kalėdiniai burtai diena, spalio pirmąjį savaitgalį rengiamos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių Kelmės dvaro rūsių prietemoje“, „Indėnų buitis ir paukščių palydos. karių kapinės, Alkiškių Evangelikų žaidimai“, „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas“, Pažintiniai pėsčiųjų takai: Kamanų mokomasis liuteronų bažnyčia, Menčių klinčių „Užgavėnių vaidinimai“. pažintinis takas, Jurakalnio istorinis-pažintinis karjeras. Renginiai: Respublikinis vaikų ir jaunimo takas, Papilė. Papildomos paslaugos – baidarių sportinių šokių festivalis „Aitvaras“, rajono nuoma, jodinėjimas žirgais. folkloro kolektyvų šventę „Graži mūsų

282 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 283 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), šio taško iki kito šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) pažintiniai takai ir t.t.) 10 N. Akmenė Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo Kruopių Šv. Onos bažnyčia, 16 Pakruojis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Pakruojo dvaro - bažnyčia, parodų salonas, kultūros rūmai su Kruopių kapinės, Kristaus sodyba, profesoriaus Stasio Ušinsko memorialinis parodų ekspozicijomis, Antano Čiapo botanikos skulptūra, Luokavos piliakalnis, kambarys. sodas. Martyniškių dvaras, Juodeikių Šv. 17 Klovainiai Švč. Trejybės bažnyčia, Šv. Antano Paduviečio Rozalimas - Švč. M.Marijos Jono Krikštytojo bažnyčia, Tėvo bažnyčia, Lurdas, siauroji geležinkelio ekspozicija, bažnyčia, Rozalimo muziejaus Stanislovo namelis, paminklas storasis Klovainių ąžuolas. ekspozicija, Daugyvenės krašto Vytautui Didžiajam, Veršių ąžuolas. ekspozicija, Zigmantiškių akmuo su 11 Žagarė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Raktuvės M. Slančiausko sodyba (JIKM “Marijos pėda”. koplyčia, Dolomitų atodanga, Raktuvės ir filialas), Dvikamienis ąžuolas. Plaučiškių kaimas - Daugyvenės Žvelgaičio piliakalniai, Žagarės ozas, Žagarės krašto ekspozicija. dvaras. Pramogas siūlo „Žagarės žirgynas“. 18 Burbiškis Dvaro pagrindiniai rūmai, peizažinio tipo dvaro Dambavos Dievo Apvaizdos Kasmetinis „Žagarės vyšnių festivalis“ sulaukia parkas, su takais, tvenkinių salomis sujungtomis bažnyčia. didėjančio turistų susidomėjimo. 20 tiltelių, įvairių augalų kolekcijos. Skulptoriaus Siūlomi maršrutai pėsčiomis ir dviračiu: Žagarės Kazimiero Uliansko darbų: poeto Adomo dvaro sodybos kelias, Žagarės archeologijos Mickevičiaus paminklas (pastatytas 1911 m.), objektų kelias, Žagarės gamtos turtų kelias, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas maldos kelias, poilsio kelias, žydų kultūros (pastatytas 1912 m.), Šv. M. Marijos skulptūra, paveldo kelias, unikali Žagarės istorinė aura, didingi parko vartai, liūtų tiltas. Žagarės ozo pažintinis mokomasis ir poilsinis Renginiai: Kasmetinė „Tulpių žydėjimo šventė“, takas, Žagarės dvaro sodybos dendrologinis koncertai. takas, E. Vaičiulio privatus puodų namas-muziejus. 19 Kleboniškiai Kleboniškių kaimo buities muziejus, vėjo Dapšioniai - Dapšionių Dievo Kasmet liepos mėnesį rengiamas „Žagarės vyšnių malūnas su technologine įranga. apvaizdos bažnyčia, Raudondvaris festivalis“, birželio mėn. – Kleckų šventė, žiemos - vandens malūnas, Raudondvario palydų šventė, poledinės žūklės varžybos. dvaras. Raudondvario antrojo Papildomos pramogos: žvejyba. pasaulinio karo laikų aerodromas, 12 Skaistgirys Vilkijos hidrografinis draustinis, Skaistgirio Šv. Kalnelio piliakalnis, Kalnelio Šv. Šiaulių sporto aviacijos bazė. Jurgio bažnyčia. Jono Krikštytojo kaimo kapinių 20 Šeduva Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Šeduvos Pakiršinis - Pakiršinio dvaras, Palonai koplyčia. malūnas, Šeduvos urbanistinis paminklas. - Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia. 13 Joniškis Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Kelio atkarpoje Joniškis – Žeimelis 21 Baisogala Baisogalos geležinkelio stoties statinių Pociūnėliai - Pociūnėlių Šv. Jono bažnyčia, Raudonoji sinagoga, Baltoji sinagoga, yra Pošupės kaimo koplyčia, Kriukai kompleksas, Baisogalos dvaro rūmai, Baisogalos Krikštytojo bažnyčia. Nepriklausomybės paminklas, Joniškio istorijos ir - Kriukų Šv. Lauryno bažnyčia. Šv. Trejybės bažnyčia, Baisogalos dvaro vėjo kultūros muziejus, krepšinio muziejus. malūnas. Renginiai: Respublikinė tautodailininkų tapybos 22 Grinkiškis Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia, darbų paroda, skirta Adomo Varno premijai bažnyčia. Giedraičiai - vėjo malūnas, laimėti, Pavasarinė sodinukų mugė „Jurginių Mėnaičiai - Lietuvos partizanų kermošius“, Joniškio miesto šventė, Tradicinė ryšininkų Miknių sodyba, Šiaurės Lietuvos paroda -mugė „Joniškis“. vyriausiosios vadavietės bunkerio 14 Žeimelis Evangelikų liuteronų bažnyčia, didžioji ir mažoji Lauksodis - Šv. Aloyzo bažnyčia, vieta. smuklės, Mikniūnų užvažiuojamasis kiemas Birutės paminklas, Bardiškiai - LDK 23 Šaukotas Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia. Kudinų piliakalnis (planuojama (karčema ir kalvė). Vytauto paminklas, Ūdekai - vėjo statyti apžvalgos bokštą, piliakalnis malūnas, Rimkūnai - Rimkūnų buv. šiuo metu tvarkomas). dvaro sodyba, Raudonpamūšis 24 Šiaulėnai Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia ir Šiaulėnų krašto - - Raudonpamūšio dolomito muziejus, dvarininkų Šemetų asmeninė koplyčia atodanga. kapinėse. 15 Linkuva Linkuvos miestelis, kaip urbanistikos paminklas, Petrašiūnai - siaurojo geležinkelio 25 Tytuvėnai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Pagryžuvys - Pagryžuvio dvaras, Tričių piliakalnis su gyvenviete, Pamūšio ir ekspozicija, Titoniai - Juozo Bernardinų vienuolyno ansamblis, Tytuvėnų Burbaičių kaimas - Burbaičių Rimkūnų buv. dvaro sodybos, Linkuvos buvusi Paukštelio memorialinis kambarys, regioninis parkas, Giliaus pažintinis takas, piliakalnis, Kiaunoriai - Kiaunorių senosios Regulos Karmelitų vienuolynas, Švč. Pamūšis - Pamūšio storasis ąžuolas. Bridvaišio piliakalnis, Kokmaniškės apžvalgos Šv. Juozapo bažnyčia, Maironiai Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Linkuvoje bokštas. Tytuvėnų vasaros festivalis, kuris sulaukia - Maironių Šv. Mergelės Marijos turistų dėmesį traukia joje vykstantys garsūs gausaus užsienio ir vietos turistų susidomėjimo. bažnyčia, Lioliai - Liolių Šv. apaštalų Škaplierinės atlaidai. Simono ir Judo Tado bažnyčios kompleksas.

284 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 285 3.1 pav. Didysis ratas

Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) 26 Kelmė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Grįžtant į Šiaulius, galima aplankyti bažnyčia, Kelmės dvaro sodyba, Kelmės evangelikų Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo liuteronų bažnyčia, Kelmės dvaro muziejus. bažnyčią, Kurtuvėnų regioninis Iš šio maršruto atkarpos Šeduva – Žeimelis (20 – 14 punktai) gali būti formuojamas atskiras Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos parką, Kurtuvėnų piliakalnį, akmenį maršrutas arba kito, tarptautinio, maršruto dalis. Maršrutas galėtų tęstis Latvijos Respublikoje link istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities su dubeniu ir Raizgių alkakalnį, Bauskės. Maršrutą būtų galima pavadinti „Napoleono“ arba „Prekybos“ keliu, nes tai istorinis kelias, ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio-Putvinskio Kurtuvėnų svirną, Kurtuvėnų kuriuo keliavo Napoleonas, taip pat tai senas prekybos kelias. Galimo maršruto (atkarpos) aprašymas ekspozicija, Kelmės rajono istorijos ekspozicija, dvaro sodybą. Mėgstantiems Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija.aktyvias pramogas Kurtuvėnų pateikiamas toliau. Edukacinės programos: „Kelmės miesto istorija“, regioninis parkas svečiams siūlo Maršruto pavadinimas „Napoleono keliu“ „Kaip lietuviai prieš 100 metų gyveno“, audimo pasijodinėjimą žirgais. Aukštelkės Šeduva-Kleboniškis-Burbiškis-Rozalimas-Klovainiai-Pakruojis- Linkuva- mokymo užsiėmimai, „Lietuvių tradiciniai Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Taškai (pagrindiniai miestai, gyvenvietės), Žeimelis-Bauskė piemenavimo papročiai“, „Kalėdiniai burtai Bubių piliakalnis, Bubių tuopos, kurie patenka į maršrutą: Kelmės dvaro rūsių prietemoje“, „Indėnų buitis ir Šešiakamienė eglė, Bubių dvaro žaidimai“, „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas“, sodyba. Preliminari maršruto 1-2 dienos Maršruto bendras ~110 km (iš jų žvyrkelio „Užgavėnių vaidinimai“. trukmė (dienomis): ilgis: apie 7 km) Baisogala, Raudondvaris Šeduva, Velžių k., Klovainiai, Jovarų k., Pakruojis, Renginiai: Respublikinis vaikų ir jaunimo Maitinimas: sportinių šokių festivalis „Aitvaras“, rajono Bauskė folkloro kolektyvų šventę „Graži mūsų šeimynėlė“, Nakvynė: Raudondvaris, Šeduva, Velžių k., Pakruojis, Bauskė rajono kaimo kapelų šventė „Graži mūsų Segmentai turizmo Lietuvos ir užsienio (ypač Latvijos) moksleivių grupės, suaugusiųjų grupės, šeimynėlė“, Liaudies meno šventė, Tradicinis rinkoje (kam skirta, į ką pavieniai turistai, keliaujantys automobiliais, dviračiais. akmentašių simpoziumas. orientuojamasi) Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

286 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 287 -- Siūlomas pažintinis – kultūrinis maršrutas supažindina su Radviliškio ir Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, Papildomi objektai, kuriuos galimos šventės, edukacinės programos, Pakruojo kultūriniais turizmo ištekliais. Nr. Lankomi objektai galima apžiūrėti, važiuojant aktyvaus poilsio galimybės (baidarės, Maršruto -- Rekreaciniai kultūrinio – pažintinio turizmo arealai išsidėstę palei nuo šio taško iki kito konkurencingumo dviračiai ir pan.), pažintiniai takai ir t.t.) pagrindinius krašto kelius. aspektai 3 Burbiškio dvaras Dvaro pagrindiniai rūmai, peizažinio Dapšionių Dievo apvaizdos -- Siūlomas pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, tipo dvaro parkas, su takais, tvenkinių bažnyčia, Meldinių, Plaučiškių išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. salomis sujungtomis 20 tiltelių, įvairių pilkapiai -- Radviliškio, Pakruojo rajonų bei Latvijos Respublikos kultūros rekreaciniai augalų kolekcijos. Skulptoriaus Kazimiero ir turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos kultūrinio pažintinio turizmo sistemą, formuojasi Šiaurės Lietuvos kultūrinio pažintinio turizmo įvaizdis; Uliansko darbų: poeto Adomo -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių apskričių bei valstybių gyventojų Mickevičiaus paminklas (pastatytas 1911 m.), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto kultūrinio pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus paminklas (pastatytas 1912 m.), Šv. M. Marijos iš kitų Lietuvos regionų ir Latvijos; skulptūra, didingi parko vartai, liūtų tiltas. -- Dviejų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo Renginiai: Kasmetinė „Tulpių žydėjimo ir maitinimo paslaugų teikėjus, kultūrinio pažintinio turizmo sukurtos šventė“, koncertai. ekonominės pridėtinės vertės didžioji dalis lieka vietos svetingumo 4 Rozalimas Rozalimo centrinė miesto gatvė – Zigmantiškiai- akmuo su paslaugų sistemoje; urbanistikos paminklas, Nepriklausomybės „Marijos pėda“, Paežerių akmuo paminklas, Dviaukštė koplytėlė Rozalimo su dubenėliais. Maršruto įtaka turizmo -- Remiama turizmo infrastruktūros tolesnė plėtra Šiaulių regiono miestelio kapinėse Rozalimo kraštotyros plėtrai rekreaciniuose arealuose. muziejus, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, -- Formuojasi Šiaurės Lietuvos Šiaulių regiono pažintinio turizmo įvaizdis Rozalimo miško parkas. Lietuvoje; 5 Klovainiai Šv. Trejybės bažnyčia, Klovainių ąžuolas, Kareiviškio akmuo. Lygumai -- Skatinama domėtis Šiaulių regiono kultūra, menu, istorija, gamta bei kitais Klovainių karjeras, Klovainių dvaras, - miesto istorinė dalis, kapinių turizmo ištekliais; koplyčia, Švč. Trejybės bažnyčia, -- Šio maršruto pagrindu Šiaulių regionas aktyviau integruojami į Baltijos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio regiono tarptautinio turizmo rinką. Vytauto paminklas. 6 Pakruojis Pakruojo dvaras – dviaukščiai rūmai, Petrašiūnai – siaurojo -- Maršruto įgyvendinimas skatina Šiaulių regiono rajonų savivaldybių , su šokių (dar vadinama veidrodžių) sale geležinkelio muziejus, kitų valstybinių institucijų bei kaimyninių valstybių bendradarbiavimą su elipsine kolonada, išsiskirianti puikia geležinkelio stotis, prekių pažintinio turizmo srityje. akustika, evangelikų bažnyčia, ledainė, sandėlis ir geležinkelio tiltas. oficina, tarnautojo namas, spirito varykla, Pamūšis – Šv. Antano Paduviečio 2 svirnai, meistrų namas, vaistinė, arklidės, bažnyčia, Lurdas. Titoniai vežiminė, kiaulidės, pieninė, daržinė, - Rašytojo J. Paukštelio muziejus. Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, sarginė ir 6 tvartai, peizažinis dvaro parkas, Veselkiškiai – žydų genocido Papildomi objektai, kuriuos galimos šventės, edukacinės programos, vandens ir vėjo malūnai. aukų kapai, kompozitoriaus J. Nr. Lankomi objektai galima apžiūrėti, važiuojant aktyvaus poilsio galimybės (baidarės, Šiuo metu rūmuose kuriamas Pakruojo Pakalnio memorialinė sodyba. nuo šio taško iki kito dviračiai ir pan.), pažintiniai takai ir t.t.) muziejus Ekskursijos: Pakruojo dvaro 1 Šeduva Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Dambavos Dievo Apvaizdos istorija. „Svečiuose pas malūnininką – Šeduvos malūnas, Šeduvos urbanistinis bažnyčia. Raudondvaris - duonos kelio pažinimas“, Ekspozicijos: Tadas paminklas, vandens malūnas, Raudondvario Blinda, Malūnų muziejus. Vilnų karšykla su technologine įranga. dvaras. Papildomos pramogos: Jodinėjimas, Dapšioniai - Dapšionių Dievo šaudymas iš lanko, riteriškos estafetės, apvaizdos bažnyčia, Dapšonių skrydis oro balionu, gėrimų degustacija, ąžuolas. šokolado gaminimas. Raudondvaris - vandens Renginiai: Pakruojo miesto šventė. malūnas, Raudondvario dvaras. Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, sinagoga, Raudondvario antrojo pasaulinio gaisrinės pastatas. karo laikų aerodromas, Šiaulių 7 Linkuva Linkuvos miesto urbanistikos centras, Tričių piliakalnis su gyvenviete, sporto aviacijos bazė Linkuvos bažnyčia ir karmelitų vienuolynas, Ūdekų vėjo malūnas, Rimkūnų 2 Kleboniškiai Kleboniškių kaimo buities muziejus, vėjo Pakalniškių pilkapynas, Linkuvos kapinių koplyčia, kalvė, Buvusi buvusio dvaro sodyba, Diržiai – malūnas su technologine įranga. piliakalnis, Raginėnų žydų sinagoga, siaurojo geležinkelio vėjo malūnas, Lietuvos Didžiojo archeologijos paminklų kompleksas: „Lietūkio“ Linkuvos Kunigaikščio Vytauto paminklas. kompleksas sandėlininko pastatas, „Lietūkio“ Linkuvos Lauksodis – Šv. Aloyzo bažnyčia, sandėlis, buvusi geležinkelio stotis. Birutės paminklas. Akmenėlių buvusio dvaro sodyba.

288 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 289 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, Papildomi objektai, kuriuos 4. Turistinis maršrutas dviračiu „Dviračio taku“ galimos šventės, edukacinės programos, Nr. Lankomi objektai galima apžiūrėti, važiuojant aktyvaus poilsio galimybės (baidarės, nuo šio taško iki kito dviračiai ir pan.), pažintiniai takai ir t.t.) Turistinis maršrutas dviračiu „Dviračio taku“. Maršruto taškai: Šiauliai – Kryžių kalnas – 8 Žeimelis Miesto centras – urbanistikos paminklas, Geručiai – buvusi dvaro sodyba, Meškuičiai – Gruzdžiai – Šiauliai. Evangelikų liuteronų bažnyčia, Šv. Apaštalų senovės gyvybinis įtvirtinimas. Petro ir Povilo bažnyčia, didžioji ir mažoji Šis maršrutas siūlomas todėl, kad dviračių turizmas yra sparčiai populiarėjantis aktyvaus smuklės, Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, poilsio būdas, dominantis Lietuvos ir užsienio poilsiautojus. Tačiau jį stabdo dviračių takų trūkumas, Mikniūnų užvažiuojamasis kiemas (karčema ir netinkama esamų takų kokybė, paslaugų infrastruktūros stygius, nepakankama informacija. Siūlomu kalvė), Žeimelio piliakalnis. maršrutu siekiama skatinti šių trūkumų pašalinimą ir dviračių turizmo patrauklumo didinimą Šiaulių 9 Bauskė Bauskės pilis, muziejus, Liuteronų Šv. Uzvara – Kaimo sodybos ir Dvasios bažnyčia, Katalikų Romėnų žemės ūkio technikos muziejus, regione, kuriame yra daug lankytinų vietų, tarp kurių atstumai santykinai nedideli. Šiaulių rajone bažnyčia, Ortodoksų Šv. Georgijaus Rundalės pilis, Mežotnės pilis, esantis Kryžių kalnas išsiskiria dėmesio vertu piligriminio turizmo potencialu, papildančiu bei bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas, Mežotnės piliakalnis, Miško stiprinančiu Šiaulių regiono religinio turizmo produktų konkurencingumą. Petro Didžiojo akmuo, Technikos muziejus, Išminties takas. „Dviračių taku“ Bauskės alaus daryklas, kalvio dirbtuvės Maršruto pavadinimas „U&A”. Taškai (pagrindiniai Šiauliai – Kryžių kalnas – Meškuičiai – Gruzdžiai – Šiauliai. miestai, gyvenvietės), kurie patenka į maršrutą: 1 ~ 60 km (iš jų ~ 15 km žvyrkeliu) 3.2 pav. Napoleono keliu Preliminari maršruto Maršruto bendras trukmė (dienomis): ilgis: Maitinimas: Šiauliai, Domantai, Vinkšnėnai, Gruzdžiai, Šakyna, Šiauliai Nakvynė: Šiauliai, Ginkūnai -- Šiaulių miesto, rajono, regiono, Lietuvos bei užsienio svečiai; -- Moksleivių grupės (šiai auditorijai siūloma dviračiais vykti per Jurgaičių kaimą, mažesnio intensyvumo keliais), popamokinės veiklos būrelių vadovai Segmentai turizmo ir moksleiviai, mėgstantys aktyvų, pažintinį poilsį; rinkoje (kam skirta, į ką orientuojamasi) -- Šiaulių miesto lankytojai, kurie siekia praleisti laisvalaikį pagal savo interesus; -- Asmenys, išskirtinai mėgstantys keliones dviračiu; -- Pažintinis maršrutas itin patrauklus organizuotoms jaunuolių grupėms, ieškančioms originalių laisvalaikio praleidimo formų; -- Ugdomas jaunimo ir kitų lankytojų aktyvumas, Šiaulių miesto ir rajono geresnis pažinimas, taip pat siūloma susipažinti su etniniu, kultūriniu, Maršruto sakraliniu krašto paveldu; konkurencingumo -- Kryžių kalnas reprezentuoja tiek Šiaurės Lietuvos, tiek visos Lietuvos unikalų aspektai religinį paveldą. Siūlomas maršrutas išsiskiria autentiškumu; -- Siūlomas pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. -- Ugdomos vietos ir kaimyninių regionų rajonų gyventojų aktyvaus poilsio ir gamtinio, sakralinio, bei kultūrinio pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus iš kitų Lietuvos ir užsienio regionų; -- Remiama dviračių turizmo infrastruktūros plėtra; -- Šio maršruto pagrindu Šiaulių miestas ir Šiaulių rajonas aktyviau skatinami Maršruto įtaka turizmo plėsti bendrų maršrutų pasiūlą; plėtrai -- Maršrutu vykstantys poilsiautojai artimiau susipažįsta su Šiaulių miesto ir rajono lankomomis vietovėmis, kurios išskiria sakralinio, gamtinio, kultūrinio pažintinio turizmo objektais. -- Skatinama domėtis aktyviu poilsiu, dviračių maršrutais; -- Stiprinamas kelio Via Hanza, atkarpos Šiauliai - Meškuičiai turistinis patrauklumas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

290 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 291 Maršruto metu lankomi objektai / veiklos 4.1 pav. Dviračio taku

Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus 3 galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir nuo šio taško iki kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) 1 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė - miesto Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, šalia esantis Talkšos ežeras su pakrantėje stovinčia metaline skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai, bei kiti turistiniai objektai. Renginiai: tarptautinis folkloro konkursas- festivalis „Saulės žiedas“, folkloro festivalis „Ant rubežiaus“; miesto šventė; įvairios sporto varžybos. 2 Kryžių kalnas Susipažinimas su Kryžių kalnu, vienuolyno Vykstant link Meškuičių turistai koplyčios lankymas. Šiaulių rajone gali aplankyti Naisiuose įkurtą poeto Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės literatūros muziejų. Taip pat galima užsukti ir į autentišką senovinį Jurgaičių kaimą. 3 Meškuičiai Meškuičių Šv. Stanislovo bažnyčia, Meškuičių Meškučiai – Grudžiai, turistams vėjo malūnas, paminklas „Laisvės angelas“. siūloma pasigrožėti gamtos ištekliais: Draskų ir Medenos miškais. 4 Gruzdžiai Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, Gruzdžių Kelio atkarpa: Grudžiai – dvaro vandentiekio bokštas, Gruzdžių Šiauliai, turistams siūloma gimnazijos kraštotyros muziejus, Gruzdžių pasigrožėti gamtos ištekliais: dvaro sodyba, „Baltojo kryžiaus“ koplytstulpis, Šilelio ir Gubernijos miškais. R. ir V. Mataičių juodosios keramikos dirbtuvės. Rekomenduojama aplankyti Dargaičių kaimą - senovinis gatvinis kaimas, kuris gyvuoja jau ne vieną šimtmetį, garsėja savo medine architektūra, išlikusia valakų sistema, amatų šventėmis. Taip pat Dargaičių kaime organizuojamos įvairios edukacinės programos: „Molinių švilpynių lipdymas“, „Molinių puodynių dažymas“, „Bandelių kepimas“, „Senovinių valgių degustavimas“. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

292 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 293 5. Turistinis maršrutas automobiliu „Amatų turas“ -- Šiaulių regiono amatų pažintinis maršrutas integruojamas į Lietuvos etninį paveldą išsaugančią turizmo sistemą, formuojasi Lietuvos kultūros, etninio paveldo pažintinio turizmo įvaizdis ne tik Šiaulių regione, bet ir Lietuvoje ar Turistinis maršrutas automobiliu „Amatų turas“. Maršruto taškai: Šiauliai – Gruzdžiai – kaimyninėse Baltijos šalyse; Akmenė – Žagarė – Pakruojis – Burbiškis – Kleboniškiai – Kelmė – Šiauliai. -- Ugdomos etninio turizmo tradicijos, pritraukiančios potencialius lankytojus iš Maršrutas išsiskiria įdomiu regioniniu kultūriniu paveldu ir jo autentiškumu. Siūlomame kitų Lietuvos ar Latvijos regionų; maršrute Šiaulių regiono amatai akcentuojami kaip pagrindiniai užsiėmimai plėtojamuose turistų -- Dviejų, trijų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo ir traukos centruose. „Amatų turas“ padės išlaikyti tradicijas, kultūrinę ir etninę veiklą bei rems turizmo maitinimo paslaugų teikėjus; paslaugų plėtojimąsi. Maršrutas įdomus Lietuvos ir užsienio turistams, kurie atvyksta į Šiaulių regioną Maršruto įtaka turizmo -- Puoselėjamas kultūros paveldas, tradicijos, kuriasi amatų dirbtuvės ir centrai; aplankyti etninio paveldo vietų, o taip pat svarbus plėtojant bendradarbiavimo ryšius tarp turizmo, plėtrai -- Skatinama domėtis Lietuvos, Šiaulių regiono kultūra, menu, istorija, verslo institucijų ir paslaugų teikėjų. Numatomas teigiamas turizmo poveikis regioninei ekonomikai. papročiais; Siūlomas maršrutas sudaro prielaidas turizmo sezoniškumo mažinimui. -- Sukuriamos turizmo ekonominės pridėtinės vertės didžioji dalis lieka Šiaulių regione; „Amatų turas“ Maršruto pavadinimas -- “Amatų turo” maršruto, Šiaulių regiono lankytojai ilgiau užsibūna lankomose Taškai (pagrindiniai Šiauliai – Gruzdžiai – Akmenė – Žagarė – Pakruojis – Burbiškis –Kleboniškiai – vietovėse, taip regione kuriama etninio paveldo pridėtine turizme vertė; miestai, gyvenvietės), Kelmė – Šiauliai. -- Šio maršruto pagrindu Šiaulių regionas aktyviau integruojamas į Baltijos šalių kurie patenka į maršrutą: regiono tarptautinio turizmo rinką bei skatina tarpusavio bendradarbiavimą Preliminari maršruto 2 – 3 Maršruto bendras 383 km (iš jų ~ 25 km žvyrkeliu) trukmė (dienomis): ilgis: abipus sienos tarptautinio kultūrinio pažintinio turizmo srityje. Šiauliai, Domantai, Vinkšnėnai, Gruzdžiai, Šakyna, Akmenė, N. Akmenė, Žagarė, Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Joniškis, Pašvintys, Pakruojis, Jovarai, Klovainiai, Burbiškis, Karčemos, Baisogala, Maitinimas: Maršruto metu lankomi objektai / veiklos Raudondvaris, Tytuvėnai, Pavydai, Kelmė, Meškiai, Kryžbarkas, Kurtuvėnai, Bubiai, Aukštelkė, Beržynė, Šiauliai. Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, Šiauliai, Ginkūnai, Naujoji Akmenė, Joniškis, Pakruojis, Burbiškis, Šeduva, galimos šventės, edukacinės Papildomi objektai, kuriuos galima Nakvynė: Lankomi Raudondvaris, Tytuvėnai, Kelmė, Beržynė, Bubiai, Šiauliai. Nr. programos, aktyvaus poilsio apžiūrėti, važiuojant nuo šio taško iki objektai -- Lietuvos regionų bei užsienio amatininkai, etninio paveldo saugotojai; galimybės (baidarės, dviračiai ir kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) -- Asmenys, išskirtinai besidomintys krašto kultūros, papročių vertybėmis; 1 Šiauliai - Žaliūkių Susipažinimas su duonos kepimo Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė -- Šiaulių regiono lankytojai, kurie siekia praleisti laisvalaikį pagal savo interesus, malūnininko tradicijomis. Lankytojai ne tik išgirsta miesto Vilniaus g. su mažąja architektūra, užsiimdami edukacinėmis amatų programomis; sodyba bei pasakojimą apie duonos kepimo Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Segmentai turizmo -- Perspektyvūs užsienio šalių (Latvijos, Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ar rinkoje (kam skirta, į ką Šiaulių Aušros papročius, ritualus, bet taip pat turi Saulės laikrodžio aikštė, šalia esantis Talkšos orientuojamasi) kitų valstybių) turistai, ar jų grupės; muziejus galimybę kartu su gaspadine ruošti ežeras su pakrantėje stovinčia metaline -- Moksleivių grupės, norinčios artimiau susipažinti su Šiaulių krašto amatais; tešlą ir kepti, ragauti pačių iškeptą skulptūra „LAPĖ“, miesto muziejai. Vykstant -- Amatų maršrutas ypač patrauklus įvairių sričių amatininkams, duoną. Šiaulių Aušros muziejuje taip į Gruzdžius, Joniškio kryptimi, turistai gali pat gausu edukacinių programų, užsukti į Kryžių kalną. besidomintiems etninio paveldo raida, jo išsaugojimu, bendradarbiavimo kurių metu galima susipažinti ne tik galimybėmis. su ekspozicijomis, bet sudalyvauti -- Paruoštas ir įgyvintas maršrutas būtų pirmas tokio pobūdžio Šiaulių regione, įvairiose edukacinėse programose. kuris reprezentuoja Šiaurės Lietuvos regiono etninio kultūrinio paveldo 2 Gruzdžiai Susipažinimas su juodosios keramikos Gruzdžių miesto lankytinos vietos: autentiškumą, jo išskirtinumą ir savitumą. - Mataičių ypatybėmis, taip pat edukciniai Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, Gruzdžių -- Siūlomas kultūrinio pažintinio turizmo ekskursinis maršrutas supažindina juodosios užsiėmimai: molio minkymas, formų dvaro vandentiekio bokštas, Gruzdžių lankytojus su pagrindiniais Šiaulių regiono kultūros ir papročių vertybes keramikos darymas, demonstravimas. gimnazijos kraštotyros muziejus, dirbtuvės Gruzdžių dvaro sodyba, „Baltojo kryžiaus“ atspindinčiais amatais bei turimais turizmo ištekliais. koplytstulpis, Mataičių juodosios keramikos Maršruto -- Ugdomos lankytojų žinios bei patirtis apie etninio paveldo istoriją ir dirbtuvės. Pakeliui į Akmenę galima konkurencingumo sampratą; sustoti: Kuršėnuose – Kuršėnų Šv. Jono aspektai -- Atstumuose, esančiuose tarp pagrindinių amatų susikoncentravimo vietų, Krikštytojo bažnyčia, Vertelių šeimos turistas gali susipažinti ir su kitais lankomais gamtos objektais ir vietovėmis keramikos muziejus – studija, Kuršėnų regione. kalendorių muziejus, Kuršėnų tautodailės ir amatų centras, B. ir B. Radeckų keramikos -- Taip pat šio maršruto vertę turizmo rinkoje stiprintų maršruto integravimas su muziejus, Kuršėnų buvusio dvaro panašaus pobūdžio maršrutais artimiausiose Latvijos rajonuose. sodyba, paminklas kalendorių leidėjui -- Siūlomas kultūrinio, etninio pažinimo maršrutas tinka įvairaus amžiaus, Laurynui Ivinskiui, bei Vyčio paminklas. profesijos, išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. Šakynoje - Šakynos Šv. Arkangelo Mykolo

294 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 295 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos šventės, edukacinės Papildomi objektai, kuriuos galima galimos šventės, edukacinės Papildomi objektai, kuriuos galima Lankomi Lankomi Nr. programos, aktyvaus poilsio apžiūrėti, važiuojant nuo šio taško iki Nr. programos, aktyvaus poilsio apžiūrėti, važiuojant nuo šio taško iki objektai objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir kito galimybės (baidarės, dviračiai ir kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) pan.), pažintiniai takai ir t.t.) bažnyčia. Papilėje: Simono Daukanto Tričių piliakalniu su gyvenviete, Pamūšio ir memorialinis muziejus, Papilės Simono Rimkūnų buv. dvaro sodybomis, Linkuvos Daukanto vidurinės mokyklos kraštotyros buvusi senosios Regulos Karmelitų muziejus, Simono Daukanto paminklas, 5 Pakruojis – Turistai supažindinami su alaus Pakruojo miesto lankytino vietos: Šv. Jono Papilės atodanga. Jono Stankaus baidarių alaus gaminimo gaminimo tradicijomis. Pakruojo dvare Krikštytojo bažnyčia, profesoriaus Stasio nuoma Papilėje siūlo aktyvias vandens tradicijos ir lankytojams siūloma susipažinti su Ušinsko memorialinis kambarys. Pakeliui pramogas. Taip pat mieste siūlomos kalvystė anglių degykla, kalvystės įrankiais, link Burbiškių dvaro turistai gali aplankyti jodinėjimo paslaugos. Rekomenduojama aplankyti kalvystės fotografijų- Klovainių Švč.Trejybės bažnyčią, Šv. aplankyti Dargaičių kaimą - senovinis ekspoziciją, garso ir vaizdo kambarius, Antano Paduviečio bažnyčią, Lurdą, siauroji gatvinis kaimas, kuris gyvuoja jau ne vieną ekspoziciją „Geležies kelias“. geležinkelio ekspoziciją, storąjį Klovainių šimtmetį, garsėja savo medine architektūra, ąžuolą. Rozalimo mieste turistai gali išlikusia valakų sistema, amatų šventėmis. pamatyti Daugyvenės krašto ekspoziciją, Taip pat Dargaičių kaime organizuojamos Zigmantiškių akmenį su „Marijos pėda“, Švč. įvairios edukacinės programos: „Molinių M.Marijos bažnyčią, Rozalimo muziejaus švilpynių lipdymas“, „Molinių puodynių ekspoziciją. Pakalniškiuose - Pakalniškių dažymas“, „Bandelių kepimas“, „Senovinių senovės gyvenvietė. Titoniuose - Juozo valgių degustavimas“. Paukštelio memorialinis kambarį. Pamūšyje 3 Akmenės Medžio apdirbimo, drožybos Akmenės miesto lankytinos vietos: - Pamūšio storąjį ąžuolą. rajono medžio užsiėmimai. Akmenės Šv.Onos bažnyčia, Akmenės 6 Burbiškis - Liaudies meistrų amatų mugės metų Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčia. apdirbimo vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus, Burbiškio dvaras lankytojai gali įsigyti etninį paveldą amatininkai Stasio Adomaičio paveikslų galerija, menančius gaminius. Akmenės krašto muziejuje turistas gali 7 Kleboniškiai – Kaimo buities muziejuje perkeliami Pakeliui į Kelmę turistai gali aplankyti: susipažinti su vienintele Lietuvoje esančia kaimo buities XIX a. ir XX a. pradžiai būdingi kaimų Šeduvą (Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo dieninių drugių kolekcija. Pakeliui į Žagarę ekspozicija pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, bažnyčia, Šeduvos malūnas, Šeduvos svečiai gali aplankyti Kamanų valstybinį klojimai, daržinės ir kt. Įrengtose urbanistinis paminklas), Baisogalą gamtinį rezervatą ir jo lankytojų centrą, ekspozicijose atkurta ūkininkų buitis. (Baisogalos geležinkelio stoties statinių Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo Eksponuojamos ąsočių, bezmėnų, kompleksas, Baisogalos dvaro rūmai, bažnyčią, kultūros rūmus su parodų muštokių, ližių, linų šukų, motorų Baisogalos Šv. Trejybės bažnyčia, Baisogalos ekspozicijomis. kolekcijos, 1926 m. pagamintas dvaro vėjo malūnas), Grinkiškį (Grinkiškio 4 Žagarė – „Kaliausių fabrikėlis“ siūlantis Žagarėje svečiai gali apsilankyti: Žagarės traktorius, XIX a. pab. Anglijoje Švč. Mergelės Marijos apsilankymo „Kaliausių galimybę pačiam sukurti savo kaliausę, dvare, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo pagamintas lokomobilis (garo katilas). bažnyčia), Šaukotą (Šaukoto Švč.Trejybės fabrikėlis“ kuri yra autentiška ir atskleidžia kūrėjo bažnyčioje, Raktuvės koplyčioje, išvysti Kaime yra veikiantis 1884 m. statytas bažnyčia), Šiaulėnus (Šiaulėnų Šv. Onos asmenybę, jo charakterį. Liepos Dolomitų atodangą, Raktuvės ir Žvelgaičio vėjo malūnas. bažnyčia ir Šiaulėnų krašto muziejus, mėnesį rengiama „Kaliausių stovykla“, piliakalnius, pasivaikščioti Žagarės oze, dvarininkų Šemetų asmeninė koplyčia kur lankytojai patys gali pasigaminti pajodinėti žirgais „Žagarės žirgyne“. kapinėse.), Tytuvėnus – (Tytuvėnų Švč. kaliausę, išmokti lėlių siuvimo, Pakeliui į Pakruojį pravažiuojama per Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų puošimo meno. Kasmetinis „Žagarės Joniškį ir Linkuvą. Joniškyje: Joniškio Švč. vienuolyno ansamblis, Tytuvėnų regioninis vyšnių festivalis“ sulaukia didėjančio Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, parkas, Giliaus pažintinis takas, Bridvaišio turistų susidomėjimo. Raudonoji sinagoga, Baltoji sinagoga, piliakalnis, Kokmaniškės apžvalgos Nepriklausomybės paminklas, Joniškio bokštas). istorijos ir kultūros muziejus. Taip pat 8 km 8 Kelmė - Kelmėje įsikūrus tradicinių amatų Kelmės miestas. Svečiams siūloma nuo Joniškio link Šiaulių galima aplankyti akmentašystė centrui ir akmentašių dirbtuvėms, apsilankyti Kelmės Švč. Mergelės Marijos kavinės „Plūgo broliai“ rakandų muziejų. bus galimybė rengti edukacines Ėmimo į dangų bažnyčioje, Kelmės dvaro Linkuva yra urbanistinis paminklas, svečiai programas apie tradicinius amatus, sodyboje, Kelmės dvaro muziejuje, Kelmės gali iš arčiau susipažinti su pačiu miesteliu, ypač akmentašybos srityje. evangelikų liuteronų bažnyčioje. Grįžtant vienuolynu, Švč. Mergelės Marijos į Šiaulių miestą, turistai gali užsukti į Škaplierinės bažnyčia. Linkuvoje turistų Kurtuvėnus ir ten aplankyti Kurtuvėnų dėmesį traukia joje vykstantys garsūs Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, Kurtuvėnų Škaplierinės atlaidai. Pakeliui link Pakruojo regioninį parką, Kurtuvėnų piliakalnį, galima pamatyti Siaurojo geležinkelio akmenį su dubeniu ir Raizgių alkakalnį, ekspoziciją, esančią Petrašiūnų kaime. Kurtuvėnų svirną, Kurtuvėnų dvaro

296 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 297 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos šventės, edukacinės Papildomi objektai, kuriuos galima Lankomi Nr. programos, aktyvaus poilsio apžiūrėti, važiuojant nuo šio taško iki objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) sodybą. Mėgstantiems aktyvias pramogas Kurtuvėnų regioninis parkas svečiams siūlo pasijodinėjimą žirgais. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

5.1 pav. Amatų turas

6. Turistinis maršrutas automobiliu „Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais“

Turistinis maršrutas automobiliu „Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais“. Maršruto taškai: Žagarė – Joniškis – Kryžių kalnas – Šiauliai – Kurtuvėnai – Užventis – Kražiai – Kelmė – Tytuvėnai.

Šiaulių regiono religinis paveldas išsiskiria katalikų ir judaizmo religinių objektų įvairove ir gausa. Tokia situacija sudaro puikias galimybes šioje zonoje formuoti teminius pažintinius religinius maršrutus, vystyti piligrimystę, kultūrinio turizmo plėtrai panaudoti religines šventes bei apeigas. Maršrutas „Krikščionybės takais“ apima pagrindinius religinius objektus Šiaulių regione, tame tarpe ir Kryžių kalną (Jurgaičių piliakalnį), kuris yra įvardijamas kaip žinomiausias ir turistų dažniausiai lankomas objektas visame regione.

Maršruto pavadinimas Turistinis maršrutas automobiliu „Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais“ Taškai (pagrindiniai Žagarė – Joniškis – Kryžių kalnas – Šiauliai – Kurtuvėnai – Užventis – Kražiai – miestai, gyvenvietės), Kelmė – Tytuvėnai. kurie patenka į maršrutą: Preliminari maršruto 2 Maršruto bendras 177 km (iš jų ~ 16 km trukmė (dienomis): ilgis: žvyrkeliu) Maitinimas: Joniškis, Šiauliai, Kelmė, Kražiai, Tytuvėnai

298 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 299 Maršruto metu lankomi objektai / veiklos

Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir šio taško iki kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) 1 Žagarė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (N. Kalnelio piliakalnis, Kalnelio Šv. Jono Žagarė), Raktuvės koplyčia. Taip pat galima Krikštytojo kaimo kapinių koplyčia, aplankyti Senosios Žagarės Šv. Apaštalų Petro Skaistgirys - Skaistgirio Šv. Jurgio ir Povilo bažnyčią ir Barboros Žagarietės kripta. bažnyčia. Birželio mėn. – Šv. Petro ir Povilo atlaidai. 2 Joniškis Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Saulės mūšio vieta. bažnyčia, Raudonoji sinagoga, Baltoji sinagoga. Rugpjūčio mėn. - Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai. 3 Kryžių kalnas Susipažinimas su Kryžių kalnu, vienuolyno Papildomų objektų nėra. koplyčios lankymas. Liepos mėn. – kryžių kalno atlaidai. 4 Šiauliai Šiaulių miesto lankytinos vietos: centrinė Aukštelkė - Aukštelkės Šv. Antano miesto Vilniaus g. su mažąja architektūra, Šv. Paduviečio bažnyčia. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Petro ir Povilo cerkvė, sentikių cerkvė, Šv. Jurgio bažnyčia, Ignaco Lojolos bažnyčia ir kitos bažnyčios. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra: Šventosios Dvasios Atsiuntimo – Sekminių atlaidai, birželio mėn. – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai. Šv. Jurgio bažnyčia: Šv. Jurgio atlaidai balandžio mėn., Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos atlaidai gegužės mėn., Švč. Jėzaus Širdies atlaidai birželio mėn. Nakvynė: Šiauliai, Kelmė, Tytuvėnai 5 Kurtuvėnai Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Šaukėnai - Šaukėnų Švč. Trejybės Segmentai turizmo Maršrutas skirtas Lietuvos ir užsienio turistams, kurie domisi sakraliniais Liepos mėn. – Šv. Apaštalo Jokūbo atlaidai. bažnyčia rinkoje (kam skirta, į ką objektais, nori pažinti senąją Lietuvos bažnyčių architektūrą, istoriją. 6 Užventis Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Kolainiai - Kolainių Švč. Mergelės orientuojamasi) Liepos mėn. – Škaplierinės atlaidai. Marijos, Karmelio kalno karalienės Siūlomas sakralinio pažintinio turizmo ekskursinis maršrutas supažindina su bažnyčia, Karklėnai - Karklėnų Šv. Maršruto pagrindiniais Šiaulių regiono sakralinio turizmo ištekliais, bei išskirtiniu objektu Baltramiejaus bažnyčia. konkurencingumo aspektai – Kryžių kalnu. Maršruto metu taip pat yra galimybė susipažinti su Šiaulių 7 Kražiai Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo - regionu, būdingu jam kraštovaizdžiu bei kultūra. Prasidėjimo bažnyčia, Kražių kolegija, Kražių M. -- Šiaulių regiono sakralinio turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos turizmo K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus, Kražių sistemą ir formuojasi Lietuvos regiono išskirtinumas; festivalis, kuris sulaukia gausaus užsienio ir Maršruto įtaka turizmo -- Dviejų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo ir vietos turistų susidomėjimo. Rugpjūčio mėn. – Šv. Roko atlaidai. plėtrai maitinimo paslaugų teikėjus, sakralinio turizmo sukurtos pridėtinės vertės 8 Kelmė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Lioliai - Liolių Šv. apaštalų Simono didžioji dalis lieka vietos svetingumo paslaugų sistemoje; dangų bažnyčia, Kelmės evangelikų liuteronų ir Judo Tado bažnyčios kompleksas, -- Remiama turizmo infrastruktūros tolesnė plėtra. bažnyčia, Kelmės dvaro sodyba, Kelmės dvaro Maironiai - Maironių Šv. Mergelės Marijos Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. muziejus. bažnyčia, Padubysio koplytėlė. Kiaunoriai Rugpjūčio mėn. – Žolinės atlaidai. - Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia.

9 Tytuvėnai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Baigiant sakralinį pažintinį maršrutą Bernardinų vienuolyno ansamblis, Tytuvėnų Tytuvėnuose siūloma susipažinti su sakralinio paveldo muziejus, Tytuvėnų vasaros Giliaus pažintiniu taku, Bridvaišio festivalis, kuris sulaukia gausaus užsienio ir piliakalniu, Kokmaniškės apžvalgos vietos turistų susidomėjimo. bokštu, skirti laiką aktyvioms Atlaidai: Šv. Kazimiero atlaidai – kovo pramogoms, poilsiui.

300 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 301 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos 7. Turistinis maršrutas automobiliu „Dvarų alėja“ Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant nuo objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir šio taško iki kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) Turistinis maršrutas automobiliu „Dvarų alėja“. Maršruto taškai: Kelmė – Baisogala – mėn., Šv. Jurgio – balandžio mėn., Šv. Antano Burbiškis – Pakruojis – Šiauliai – Kurtuvėnai. – birželio mėn., Šv. Jono Krikštytojo – birželio mėn., Švč. M. Marijos Apsilankymo šventė – Dvarai – vienas iš patraukliausių ir dažnai turistų pageidaujamų lankyti kultūrinių objektų. liepos mėn., Šv. Mergelė Marija – Angeliškoji „Dvarų alėjos“ maršrutas apima įdomiausius, turistų lankymui pritaikytus dvarus, kurie siūlo nemažai – rugpjūčio mėn., Šv. Pranciškaus Asyžiečio – edukacinių programų ir pramogų. Siūlomų veiklų įvairovė dvaruose gali prisidėti prie turizmo spalio mėn. sezoniškumo mažinimo. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Kadangi didžioji Šiaulių regiono dalis priskiriama Žiemgalos istorinei teritorijai, yra galimybė šį teminį maršrutą pratęsti Žiemgalos teritorijoje Latvijoje, kuri pasižymi išskirtinių dvarų gausa. Tokiu 6.1 pav. Šiaurės Lietuvos krikščionybės takais būdu būtų reprezentuojama ne vien tik Šiaulių apskritis, bet ir platesnė teritorija – Pabaltijo regionas. Tai didintų viso regiono patrauklumą užsienio turistams.

Maršruto pavadinimas „Dvarų alėja“ Taškai (pagrindiniai Kelmė – Baisogala – Burbiškis – Pakruojis – Šiauliai – Kurtuvėnai. miestai, gyvenvietės), kurie patenka į maršrutą: Preliminari maršruto 2 Maršruto bendras 175 km (iš jų ~ 22 km žvyrkeliu) trukmė (dienomis): ilgis: Kelmė, Tytuvėnai, Pavydai, Raudondvaris, Šeduva, Velžiai, Baisogala, Radviliškis, Maitinimas: Klovainiai, Jovarai, Pakruojis, Šiauliai, Bubiai, Beržynė, Aukštelkė, Meškiai Kurtuvėnai. Kelmė, Rėžaliai, Bulavėnai, Laugalis, Kalniškiai, Tytuvėnai, Baisogala, Žinėnai, Nakvynė: Šeduva, Linkaičiai, Raudondvaris, Burbiškis, Velžiai, Radviliškis, Pakruojis, Žalgiris, Šiauliai, Verduliai, Gegužiai, Meškiai Paežeriai, Pageluvis, Skaudviliai, Kurtuvėnai. -- Maršrutas skirtas Lietuvos ir užsienio turistams, kurie domisi senosios Segmentai turizmo Lietuvos dvarais, jų kultūra; rinkoje (kam skirta, į ką orientuojamasi) -- Lietuvos ir užsienio (ypač Latvijos) moksleivių grupės, suaugusiųjų grupės, pavieniai turistai automobiliais, dviračiais. -- Siūlomas pažintinis – kultūrinis maršrutas supažindina su Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių rajonų istorine praeitimi ir dabartimi susijusiais turizmo ištekliais; -- Rekreaciniai kultūrinio – pažintinio turizmo arealai išsidėstę palei Maršruto pagrindinius krašto kelius ir Via Hanza kelią; konkurencingumo aspektai -- Siūlomas pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui; -- Taip pat šio maršruto vertę turizmo rinkoje stiprintų maršruto integravimas su panašaus pobūdžio maršrutais artimiausiose Latvijos rajonuose. -- Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių rajonų kultūros rekreaciniai ir turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos kultūrinio pažintinio turizmo sistemą, formuojasi Šiaurės Lietuvos kultūrinio pažintinio turizmo įvaizdis; -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių apskričių rajonų gyventojų kultūrinio pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus iš Maršruto įtaka turizmo kitų Lietuvos regionų ir užsienio; plėtrai -- Dviejų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjus, kultūrinio pažintinio turizmo sukurtos ekonominės pridėtinės vertės didžioji dalis lieka vietos svetingumo paslaugų sistemoje; -- Remiama turizmo infrastruktūros tolesnė plėtra Šiaulių regiono rekreaciniuose arealuose. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

302 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 303 Maršruto metu lankomi objektai / veiklos

Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus poilsio kuriuos galima apžiūrėti, Nr. objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), pažintiniai važiuojant nuo šio taško takai ir t.t.) iki kito 1 Kelmės dvaro Lietuvos provincijos dvaro sodyba, devyni šios sodybos Maironiai – koplytėlė, ansamblis dvaro laikotarpio pastatai. Svarbiausi jų – seniausias akmuo su įspaudais, Lietuvos svirnas (1716m.), pagrindiniai rūmai, vartai, plaukiojimas baidarėmis parkas. Šiuo metu jame – Kelmės krašto muziejus. Dubysos upe, Pagryžuvys - Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos Pagryžuvio dvaras, Tytuvėnų istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities Švč. Mergelės Marijos ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio-Putvinskio bažnyčios ir Bernardinų ekspozicija, Kelmės rajono istorijos ekspozicija, vienuolyno ansamblis, Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija. Tytuvėnų miestas, Mėnaičiai Edukacinės programos: „Kelmės miesto istorija“, „Kaip -Lietuvos Laisvės Kovos lietuviai prieš 100 metų gyveno“, audimo mokymo Sąjūdžio vyriausiosios užsiėmimai, „Lietuvių tradiciniai piemenavimo vadovybės būstinės papročiai“, „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūsių prietemoje“, „Indėnų buitis ir žaidimai“, „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas“, „Užgavėnių vaidinimai“. 2 Baisogalos 19 sodybą formuojančių elementų: dvaro rūmai, Šeduvos malūnas, Pakalniškių dvaras kumetynas, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, pilkapynas, piliakalnis, Raginėnų ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo archeologijos paminklų malūnas, šulinys, vartai, kiti ūkiniai pastatai, parkas. kompleksas. Raudondvario Papildomos pramogos – žirgynas ir jodinėjimas. antrojo pasaulinio karo laikų aerodromas, Šiaulių sporto aviacijos bazė 3 Burbiškio Dvaro pagrindiniai rūmai, peizažinio tipo dvaro Kleboniškių etnografinė dvaras parkas, su takais, tvenkinių salomis sujungtomis ekspozicija, Klovainių 20 tiltelių, įvairių augalų kolekcijos. Skulptoriaus karjeras, Klovainių ąžuolas, Kazimiero Uliansko darbų: poeto Adomo Klovainių dvaras, Siaurojo Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, Mickevičiaus paminklas (pastatytas 1911 m.), Lietuvos geležinkelio ekspozicija. Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus poilsio kuriuos galima apžiūrėti, Nr. Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas (pastatytas objektai galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), pažintiniai važiuojant nuo šio taško 1912 m.), Šv. M. Marijos skulptūra, didingi parko takai ir t.t.) iki kito vartai, liūtų tiltas. portretų galerija ir Galerija). Ekspozicijos: „Provincijos į Kuršėnus ir aplankyti Renginiai: Kasmetinė „Tulpių žydėjimo šventė“, dvaras“ (baldai, paveikslai, taikomojo meno kūriniai, Kuršėnų dvarą. koncertai. knygos, ginklų, laikrodžių ir kt. kolekcijos); japonų 4 Pakruojo Dviaukščiai rūmai, su šokių (dar vadinama Šv. Trejybės bažnyčia, graviūrų kolekcija, tapybos darbai. dvaras veidrodžių) sale ir elipsine kolonada, išsiskirianti Vytauto Didžiojo paminklas, Renginiai: Ch. Frenkelio vilos festivalis, koncertai, puikia akustika, evangelikų bažnyčia, ledainė, oficina, medžio skulptūra „Pieta“ ir parodos. tarnautojo namas, spirito varykla, 2 svirnai, meistrų paminklinė lenta Lygumų 6 Kurtuvėnų Dvaro kompleksui priklauso parkas, oficina, svirnas, Šiaurės Lietuvos namas, vaistinė, arklidės, vežiminė, kiaulidės, pieninė, partizanams. dvaras karvidė, arklidė, virtuvė, daržinė, rūsys ir du kumetynai. kraštovaizdis daržinė, sarginė ir 6 tvartai, peizažinis dvaro parkas, Papildomos paslaugos: edukacinės programos vandens ir vėjo malūnai. (pusiaužiemio šaltis ir šiluma, senieji amatai, Šiuo metu rūmuose kuriamas Pakruojo muziejus. piemenėlių pramanai, naudingi augalai, naktigonė, Ekskursijos: Pakruojo dvaro istorija, „Svečiuose molis gamtoje ir buityje, bundančių paukščių balsai, pas malūnininką – duonos kelio pažinimas“. vandens paukščiai, milžinų takais, medienos karalystė, Renginiai: Pakruojo miesto šventė. laukinių pievų augalai, Jautmalkės gamtos centras). Ekspozicijos: Tadas Blinda, Malūnų muziejus. Renginiai: Kurtuvėnų užgavėnės, Rasos, Jokūbinės, Papildomos pramogos: Jodinėjimas, šaudymas iš Baltų vienybės diena. lanko, riteriškos estafetės, skrydis oro balionu, gėrimų Dviračių, pėsčiųjų trasos: „Kurtuvėnų žiedas“, degustacija, šokolado gaminimas. Kurtuvėnų regioninio parko takais 1, Kurtuvėnų 5 Ch. Frenkelio Recesijos stiliaus pastatas su suformuotu parku už Šiaulių miestas, Bubių dvaro regioninio parko takais 2, Vainagių miško takas. vila rūmų. Įrengtos trys interjerinės (Biblioteka, Geltonoji sodyba, Bubių piliakalnis, Ekskursijos: Kurtuvėnų regioninio parko įdomybės, svetainė ir Mėlynoji svetainė) ir keturios galerinės šešiakamienė eglė. Kurtuvėnų dvaro istorija I, Kurtuvėnų dvaro istorija II, salės (Rytų meno salė, Karalių salė, Dvarininkų Papildomai galima užsukti Laimės pasaga. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

304 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 305 7.1 pav. Dvarų alėja 8. Turistinis maršrutas automobiliu „Gamtos lobiai“

Turistinis maršrutas automobiliu „Gamtos lobiai“. Maršruto taškai: Žagarės regioninis parkas – Ventos regioninis parkas – Kurtuvėnų regioninis parkas – Tytuvėnų regioninis parkas.

Šiaulių regiono teritorijoje esantys regioninių parkų gamtos turtai ir šių parkų aktyviai veikiančios direkcijos sudaro puikias prielaidas pristatyti regioną gamtinio ir ekologinio turizmo mėgėjams. Lankant kiekvieną regioninį parką, susipažinimui su juo reikėtų paskirti bent jau pusdienį ar net visą dieną, nes kiekvieno parko direkcija siūlo net po keletą maršrutų pėsčiomis ar dviračiu. Visi regioniniai parkai panašūs saugomu Šiaurės Lietuvos kraštovaizdžiu, tačiau kiekvienas išsiskiria ir tik jam būdingais gamtos turtais. Žagarės regioninį parką reprezentuoja Žagarės ozas, Ventos regioninis parkas lankytojus vilioja Kamanų valstybiniu gamtiniu rezervatu ir Papilės atodanga. Kurtuvėnų regioniniame parke gausu piliakalnių, nuo kurių galima grožėtis Šiaurės Lietuvos vaizdais. Tytuvėnų regioniniame parke turistus vilioja paslaptingosios akmenų rūžos ir Tytuvėnai – urbanistinis paminklas. Visi šie objektai yra sujungti į regioninių parkų maršrutą.

Maršruto pavadinimas „Gamtos lobiai“ maršrutas Taškai (pagrindiniai Žagarės regioninis parkas – Ventos regioninis parkas – Kurtuvėnų regioninis miestai, gyvenvietės), parkas – Tytuvėnų regioninis parkas. kurie patenka į maršrutą: Preliminari maršruto 3 Maršruto bendras 147 km (iš jų 0 km žvyrkeliu) trukmė (dienomis): ilgis: Žagarė, Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta, Viliošiai, Verduliai, Kurtuvėnai, Kelmė, Maitinimas: Tytuvėnai, Pavydai. Naujoji Akmenė, Kadagiai, Papilė, Skaudviliai, Raudsparnė, Bubiai, Kurtuvėnai, Nakvynė: Beržynė, Targauskiai, Rėžaliai, Bulavėnai, Laugalis. -- Lietuvos ir užsienio suaugusių ir moksleivių turistų grupės, pavieniai turistai, Segmentai turizmo keliaujantys automobiliu; rinkoje (kam skirta, į ką orientuojamasi) -- Asmenys, išskirtinai besidomintys gamta, norintys susipažinti su unikalia Šiaurės Lietuvos gamta. -- Siūlomas pažintinis –gamtinis maršrutas supažindina su regioninių parkų gamtiniais – rekreaciniais ištekliais; Maršruto -- Rekreaciniai gamtinio – pažintinio turizmo arealai išsidėstę Šiaulių regione; konkurencingumo -- Taip pat šio maršruto vertę turizmo rinkoje stiprintų maršruto integravimas aspektai su panašaus pobūdžio maršrutais artimiausiose Latvijos rajonuose. -- Maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. -- Šiaulių regiono gamtiniai rekreaciniai ir turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos gamtinio pažintinio turizmo sistemą, formuojasi Šiaurės Lietuvos gamtinio pažintinio turizmo įvaizdis; -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių apskričių rajonų gyventojų gamtinio pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus iš Maršruto įtaka turizmo kitų Lietuvos regionų ir užsienio; plėtrai -- Trijų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos nakvynės ir maitinimo paslaugų teikėjus, kultūrinio pažintinio turizmo sukurtos ekonominės pridėtinės vertės didžioji dalis lieka vietos svetingumo paslaugų sistemoje; -- Remiama turizmo infrastruktūros tolesnė plėtra regioniniuose parkuose bei kituose rekreaciniuose arealuose. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

306 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 307 Maršruto metu lankomi objektai / veiklos

Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) 1 Žagarės Žagarės ozas, Žvelgaičio piliakalnis, Raktuvės Akmenė - Šv. Onos bažnyčia, regioninis piliakalnis, Švėtės upės dolomitinės atodangos, Akmenės krašto muziejus su parkas Tyrelio pelkė, Švedlaukio šaltinis, Senosios Žagarės išskirtine ir vienintele dieninių centras, Žagarės dvaras su pastatais ir parku. drugelių kolekcija Lietuvoje. Siūlomi maršrutai pėsčiomis ir dviračiu: Žagarės dvaro sodybos kelias, Žagarės archeologijos objektų kelias, Žagarės gamtos turtų kelias, maldos kelias, poilsio kelias, žydų kultūros paveldo kelias, unikali Žagarės istorinė aura, Žagarės ozo pažintinis mokomasis ir poilsinis takas, Žagarės dvaro sodybos dendrologinis takas, E. Vaičiulio privatus puodų namas-muziejus. Kasmet liepos mėnesį rengiamas „Žagarės vyšnių festivalis“, birželio mėn. – kleckų šventė, žiemos palydų šventė, poledinės žūklės varžybos. Papildomos pramogos: žvejyba. 2 Ventos Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas Kuršėnų dvaras, kalendorių regioninis ir lankytojų centras, Papilės atodanga, muziejus, tautodailės ir amatų parkas penkiolikakamienė liepa, senkapis, Rudikių centras, B. ir B. Radeckų (Papartynės) malūnas, Rudikių ąžuolas, mitologinis keramikos muziejus, paminklas akmuo, Repčių piliakalnis, Augustaičių kaimo kalendorių leidėjui Laurynui malūnas, Papilės I ir II piliakalniai, Viliošių Ivinskiui, Vyčio paminklas, piliakalnis, Augustaičių malūnas, Kalniškių Vertelių šeimos keramikos dvarvietė, Gumbakių ir Šemetaičių koplyčios. muziejus studija. Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate Micaičiai - Nukryžiuotojo Jėzaus kasmet minima Pasaulinė Žemės diena, vasario bažnyčia, Varputėnų Šv. Antano Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos mėnesio 2-ąją dieną minima Pasaulinė pelkių Paduviečio bažnyčia. Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant diena, spalio pirmąjį savaitgalį rengiamos paukščių objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito palydos. pažintiniai takai ir t.t.) Pažintiniai pėsčiųjų takai: Kamanų mokomasis Renginiai: Kurtuvėnų užgavėnės, Rasos, Jokūbinės, pažintinis takas, Jurakalnio istorinis-pažintinis Baltų vienybės diena. takas, Papilė. Dviračių, pėsčiųjų trasos: Kurtuvėnų žiedas, Papildomos paslaugos – baidarių nuoma, Kurtuvėnų regioninio parko takais 1, Kurtuvėnų jodinėjimas žirgais. regioninio parko takais 2, Vainagių miško takas. 3 Kurtuvėnų Svilės šaltiniai, Bubių tuopos, Bubių šešiakamienė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ekskursijos: Kurtuvėnų regioninio parko įdomybės, regioninis tuopa, Targių ozai, Pustlaukio duobė, Martyno Ėmimo į dangų bažnyčia, Kelmės Kurtuvėnų dvaro istorija I, Kurtuvėnų dvaro istorija parkas akmuo, Girnikų kalnas, Ventos - Dubysos perkasas, evangelikų liuteronų bažnyčia, II, Laimės pasaga. Kurtuvėnų piliakalnis, Bubių piliakalnis, Ilgežerio Kelmės dvaro sodyba- Kelmės Papildomos paslaugos: Jodinėjimas, žvejyba. duburio pelkė, Pūstmalkio duobės, Akmenų krašto muziejus. 4 Tytuvėnų Giliaus, Bridvaišio, Gauštvinio ežerai, Bridvaišio Baisogalos dvaras, papildoma kalnelis, Juodlės ežeras, Vainagių piliakalnis, regioninis piliakalnis, akmenų juosta „Velniakelis“, akmuo pramoga – jodinėjimas; Šv. Varputėnų dvaro sodyba ir parkas, Varputėnų parkas su įspaudais ir koplytėlė. Tytuvėnų bažnyčios- Kryžiaus atradimo bažnyčia; geomorfologinis draustinis, Laumės akmuo, Bubių vienuolyno ansamblis, Tytuvėnų miestas, Radviliškio varpinė ir dvaras, bažnyčia, Šilo Pavėžupio, Gėlučių, Mirsiškės Tytuvėnėlės ir Pašakarnio dvarvietės, Tytuvėnų memorialas „Skausmo ir kančios dvarai, Ventos-Dubysos perkasas, Mirsiškės miškų uėdijos „Miško muziejus“. Ekspozicijoje: kelias“, „Nikės“ skulptūra. vandens malūnas, Kurtuvėnų dvaras. Edukacinės paukščių inkilai, medžio drožiniai, paukščių lizdai, programos: Pusiaužiemio šaltis ir šiluma, Senieji miško žvėrių ir paukščių iškamšos. amatai, Piemenėlių pramanai, naudingi augalai, Pėsčiųjų ir dviračių takai: Gyliaus pažintinis takas, naktigonė, molis gamtoje it buityje, bundančių Akmenų rūžos turistinis takas, Juodlės pažintinis takas, paukščių balsai, vandens paukščiai, milžinų Susipažinimo su Tytuvėnų regioniniu parku maršrutas. takais, medienos karalystė, laukinių pievų augalai, Kasmet rengiamas Tytuvėnų vasaros muzikos (Jautmalkės gamtos centras).

308 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 309 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos 9. Turistinis maršrutas automobiliu „Istorijos pėdsakais“ Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) Turistinis maršrutas automobiliu „Istorijos pėdsakais“. Maršruto taškai: Kelmė – Radviliškis – festivalis, Užgavėnės, Rasos, Linų šventė. Pakruojis – Šiauliai – Joniškis – galima maršruto tąsa Latvijoje. Paslaugos: valčių, vandens dviračių nuoma, paukščių stebėjimas, žvejyba. Istorinis maršrutas yra skirtas turistams, besidomintiems Lietuvos laisvės kovų keliais Šiaulių Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. regione. Jo tikslas yra skatinti Lietuvos gyventojų pilietiškumą bei supažindinti užsienio svečius su įvairiapusišku Laisvės kovų istoriniu palikimu. Šis maršrutas gali būti ne tik kultūrinio turizmo 8.1 pav. Gamtos lobiai produktas, bet ir edukacinio švietimo programa Šiaulių regiono, aplinkinių Lietuvos regionų bei Latvijos moksleiviams. Siūlant Istorinį turizmo maršrutą taip pat numatyta galimybė jį sujungti su Latvijos respublikoje siūlomu „Militaristiniu maršrutu“, tokiu būdu skatinant Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų turizmo institucijų bendradarbiavimą.

Maršruto pavadinimas „Istorijos pėdsakais“ Taškai (pagrindiniai Kelmė – Radviliškis – Pakruojis – Šiauliai – Joniškis – galima maršruto tąsa miestai, gyvenvietės), Latvijoje kurie patenka į maršrutą: Preliminari maršruto 2 Maršruto bendras 165 km (iš jų 0 km žvyrkeliu) trukmė (dienomis): ilgis: Kelmė, Tytuvėnai, Pavydai, Radviliškis, Klovainiai, Jovarai, Pakruojis, Šiauliai, Maitinimas: Vinkšnynai, Domantai, Rudiškiai, Joniškis. Kelmė, Tytuvėnai, Rėželiai, Bulavėnai, Laugalis, Kudinai, Radviliškis, Pakruojis, Nakvynė: Žalgiris, Šiauliai, Sutkūnai, Žačiai, Bridai, Ginkūnai, Domantai, Joniškis. -- Lietuvos ir užsienio suaugusių ir moksleivių turistų grupės, pavieniai turistai, Segmentai turizmo keliaujantys automobiliu, dviračiais. rinkoje (kam skirta, į ką orientuojamasi) -- Asmenys, išskirtinai besidomintysis istorija, kultūros pavedu, taip pat yra galimybė susipažinti su unikalia Šiaurės Lietuvos gamta. -- Siūlomas pažintinis – istorinis maršrutas supažindina su Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių, Joniškio rajonų karine istorine praeitimi ir dabartimi Maršruto susijusiais turizmo ištekliais; konkurencingumo -- Rekreaciniai kultūrinio – pažintinio turizmo arealai išsidėstę palei aspektai pagrindinius krašto kelius ir Via Hanza kelią; -- Maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. -- Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių ir Joniškio rajonų kultūros rekreaciniai ir turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos kultūrinio pažintinio turizmo sistemą, formuojasi Šiaurės Lietuvos kultūrinio pažintinio turizmo įvaizdis; -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių apskričių rajonų gyventojų Maršruto įtaka turizmo kultūrinio pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus iš plėtrai kitų Lietuvos regionų ir Latvijos; -- Dviejų dienų ekskursinis maršrutas integruoja vietos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjus, kultūrinio pažintinio turizmo sukurtos ekonominės pridėtinės vertės didžioji dalis lieka vietos svetingumo paslaugų sistemoje. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų.

310 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 311 Maršruto metu lankomi objektai / veiklos 9.1 pav. Istorijos pėdsakais Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir nuo šio taško iki kito pan.), pažintiniai takai ir t.t.) 1 Kelmės krašto Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija,Maironiai – koplytėlė, akmuo muziejus edukacinė programa „Indėnų buitis ir žaidimai“. su įspaudais, plaukiojimas Ekspozicijos: Kelmės dvaro ir Ruževskių šeimos baidarėmis Dubysos upe, istorijos ekspozicija, Liaudies meno ir buities Pagryžuvys - Pagryžuvio ekspozicija, Šaulių organizacijos Vl. Pūtvio- dvaras, Tytuvėnų Švč. Mergelės Putvinskio ekspozicija, Kelmės rajono istorijos Marijos bažnyčios ir Bernardinų ekspozicija. Edukacinės programos: „Kelmės vienuolyno ansamblis, Mėnaičiai miesto istorija“, „Kaip lietuviai prieš 100 metų - Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gyveno“, audimo mokymo užsiėmimai, „Lietuvių vyriausiosios vadovybės būstinės. tradiciniai piemenavimo papročiai“, „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūsių prietemoje“, „Kelmės dvaro baudžiavinis kalėjimas, „Užgavėnių vaidinimai“. 2 Radviliškis, Ekskursija po aerodromą. Galimybė paskraidyti Stačiūnų Šv. Lauryno parapinės Raudondvario lėktuvu. Apžvalginiai skrydžiai „Radviliškio bažnyčios kompleksas, vėjo antrojo malūnai“, „Šeduva“. malūnas Šukiniuose, Klovainių pasaulinio 2011 m. lapkričio 21 d. - pėsčiųjų žygis karjeras, Klovainių ąžuolas, karo laikų partizanų keliu. 2012 m. liepos mėn. – Mūšio Klovainių dvaras, siaurojo aerodromas, su bermontininkais ties Radviliškiu mūšio geležinkelio ekspozicija. Šiaulių sporto rekonstrukcija. aviacijos bazė 3 Pakruojo Tado Blindos ekspozicija dvaro Karčiamoje. Šv. Trejybės bažnyčia, Vytauto dvaras Papildomos ekskursijos: Pakruojo dvaro Didžiojo paminklas, medžio istorija. „Svečiuose pas malūnininką – skulptūra „Pieta“ ir paminklinė duonos kelio pažinimas“. Ekspozicijos: Tadas lenta Lygumų partizanams. Blinda, Malūnų muziejus. Papildomos pramogos: jodinėjimas, šaudymas iš lanko, riteriškos estafetės, skrydis oro balionu, gėrimų degustacija, šokolado gaminimas. Renginiai: Pakruojo miesto šventė. 4 Šiauliai Ekskursija po Šiaulių karinį aerodromą, „Aušros Šiaulių miestas, Kryžių kalnas, al. rūmai“: Lietuvos istoriją atspindinčios Naisių dvaras, Meškuičių ekspozicijos, Lietuvos partizanų ir tremtinių bažnyčia, malūnas, II pasaulinio likimą iliustruojantys eksponatų rinkiniai, karo rusų karių kapinės. kareiviškos atributikos ir karinių uniformų rinkiniai. Venclauskių namai: faleristikos rinkiniai (medaliai, pasižymėjimo ženklai) ir ginklų rinkiniai. 5 Joniškio raj. Saulės mūšio memorialas. Kiekvienais Jakiškių dvaras, Joniškio miestas, Saulės mūšio metais rugsėjo mėn. rengiamas Saulės mūšio Šv. Mergelės Marijos dangun vieta paminėjimas. ėmimo bažnyčia, Sinagogų kompleksas. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų

312 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 313 Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos 10. Turistinis maršrutas automobiliu „Mažasis žiedas“ Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito Turistinis maršrutas automobiliu „Mažasis žiedas“. Maršruto taškai: Šiauliai – Meškuičiai – pažintiniai takai ir t.t.) Gruzdžiai – Kuršėnai – Kurtuvėnai – Šiauliai. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Vilniaus gatvės mažosios skulptūros. Maršrutas siūlomas, nes jį pasirinkę turistai gali susipažinti su sakraliniu, etniniu, urbanistiniu Žaliūkių malūnas. Edukacinis užsiėmimas – Šiaulių regiono paveldu, o taip pat gali pasijodinėti žirgais ir iš arčiau susipažinti su kraštovaizdžiu. duonos kepimas, paroda „Duonos istorija“. Ateityje siūlomas maršrutas galėtų būti Via Hanza maršruto dalis. Taip pat siūlomas maršrutas skatintų 2 Meškuičiai Ekskursija po Meškuičių Šv. Stanislovo bažnyčią, Kaimo kraštovaizdis. plėsti apgyvendinimo, maitinimo, dviračių nuomos, suvenyrų gamybos paslaugas. Šių paslaugų plėtra Meškuičių vėjo malūną, paminklas „Laisvės angelas“. prisidėtų prie naujų turizmo produktų sukūrimo. 3 Gruzdžiai Gruzdžių dvaras, Gruzdžių dvaro vandentiekio Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia. Maršruto pavadinimas „Mažasis žiedas“ bokštas, „Baltojo kryžiaus“ koplytstulpis, V. ir R. Rekomenduojama aplankyti Mataičių juodosios keramikos dirbtuvės. Dargaičių kaimą - senovinis Taškai (pagrindiniai Šiauliai – Meškuičiai – Gruzdžiai – Kuršėnai – Kurtuvėnai – Šiauliai gatvinis kaimas, kuris gyvuoja miestai, gyvenvietės), kurie patenka į maršrutą: jau ne vieną šimtmetį, garsėja savo medine architektūra, 1 – 2 100 km (iš jų ~ 32 km žvyrkeliu) Preliminari maršruto Maršruto bendras išlikusia valakų sistema, amatų trukmė (dienomis): ilgis: šventėmis. Taip pat Dargaičių Maitinimas: Šiauliai, Meškuičiai, Gruzdžiai, Kuršėnai, Kurtuvėnai. kaime organizuojamos įvairios Nakvynė: Šiauliai, Domantai, Kuršėnai, Kurtuvėnai, Bubiai. edukacinės programos: „Molinių -- Lietuvos ir užsienio suaugusių ir moksleivių turistų grupės, pavieniai turistai, švilpynių lipdymas“, „Molinių Segmentai turizmo puodynių dažymas“, „Bandelių rinkoje (kam skirta, į ką keliaujantys automobiliu, dviračiais. kepimas“, „Senovinių valgių orientuojamasi) -- Šiaulių regiono lankytojai, kurie siekia praleisti laisvalaikį pagal savo interesus. degustavimas“. -- Siūlomas pažintinis – kultūrinis maršrutas supažindina su Šiaulių rajono ir 4 Kuršėnai Kuršėnų dvaras, kalendorių muziejus, paminklas Micaičiai - Nukryžiuotojo Jėzaus miesto kultūros rekreaciniais ištekliais; kalendorių leidėjui Laurynui Ivinskiui, tautodailės bažnyčia, Varputėnų Šv. Antano Maršruto -- Rekreaciniai kultūrinio – pažintinio turizmo arealai išsidėstę Šiaulių rajone, ir amatų centras, B. ir B. Radeckų keramikos Paduviečio bažnyčia, Varputėnų konkurencingumo muziejus, Vyčio paminklas, Vertelių šeimos dvaro sodyba ir parkas, aspektai ratu aplink Šiaulių miestą; -- Siūlomas pažintinis maršrutas tinka įvairaus amžiaus, profesijos, išsilavinimo, keramikos muziejus studija, Šv. Jono krikštytojo Varputėnų geomorfologinis bažnyčia. draustinis, Laumės akmuo, socialinės grupės, įvairias pajamas gaunančiam lankytojui. Paslaugos: baidarių nuoma. Girnikų kalnas. -- Šiaulių rajono kultūros rekreaciniai ir turizmo ištekliai integruojami į Lietuvos 5 Kurtuvėnai Kurtuvėnų regioninis parkas, Kurtuvėnų Šv. Bubių dvaro sodyba, Bubių kultūrinio pažintinio turizmo sistemą, formuojasi Šiaurės Lietuvos kultūrinio Apaštalo Jokūbo bažnyčia, Kurtuvėnų piliakalnis, piliakalnis, šešiakamienė eglė. pažintinio turizmo įvaizdis; akmuo su dubeniu ir Raizgių alkakalnis, -- Ugdomos vietos gyventojų ir kaimyninių apskričių rajonų gyventojų Kurtuvėnų dvaro sodyba, svirnas, paminklas P. Maršruto įtaka turizmo kultūrinio pažintinio turizmo tradicijos, pritraukiant potencialius lankytojus iš Višinskiui. plėtrai kitų Lietuvos regionų ir užsienio; Paslaugos: jodinėjimas Kurtuvėnų žirgyne. -- Vienos dienos ekskursiniai maršrutai integruoja vietos ir maitinimo paslaugų Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. teikėjus, kultūrinio pažintinio turizmo sukurtos ekonominės pridėtinės vertės didžioji dalis lieka vietos svetingumo paslaugų sistemoje. Šaltinis: sudaryta studijos rengėjų. Maršruto metu lankomi objektai / veiklos

Veikla (ekspozicijos apžiūrėjimas, galimos Papildomi objektai, kuriuos Lankomi šventės, edukacinės programos, aktyvaus Nr. galima apžiūrėti, važiuojant objektai poilsio galimybės (baidarės, dviračiai ir pan.), nuo šio taško iki kito pažintiniai takai ir t.t.) 1 Šiaulių Ch. Frenkelio vila. Kryžių kalnas, Naisių dvaras, miestas Ekspozicijos: „Provincijos dvaras“ (baldai, Z. Gaidamavičiaus – Gėlės paveikslai, taikomojo meno kūriniai, knygos, memorialinis muziejus. ginklų, laikrodžių ir kt. kolekcijos); japonų graviūrų kolekcija, tapybos darbai Renginiai: Ch. Frenkelio vilos festivalis, koncertai, parodos.

314 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 315 10.1 pav. Mažasis žiedas

316 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 317 318 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 319 320 Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studija 321