TURINYS

Darbo moteris kaime ir mieste ...... 49 Motinoms A. a. Prel. Dambrauskas-Jakštas …………………………….. 51 Mums reikia pasiaukojusių vadovių ir motinų ………………. 58 Tautos prisikėlimo šventovė — viso pasaulio lietuvių meilės Dr. O. N. Ar pasninkas tik suaugusiems? …………………. 58 židinys...... 51 Kraitis J. Eckerskorn. Jeruzalės moterys...... 52 M. S. Ar apsimoka namie austi ...... 60 Žodžiai, kurie nušviečia tikintiesiems ūkanotą ir audringą Šeimininkėlių naktį...... 54 Kad gėlės neprigertų ir neužtrokštų...... 63 A. Šilgalytė. Blizgantis brikelis ...... 55 Šis tas užgavėnėms...... 63 Mes vyksime į savo Jubiliejinę Konferenciją ……………… 61 Mūsų veikimą. ……………… 64 ir viršelyje

Mes norime Dr-jos namų, užtat ryžtamės Ir aukojame: Radviliškio skyr. — 15 lt., Lygumų skyr. — 10 lt., Meškuičių skyr. — 8 lt., Palangos skyr. — 9,50 lt., Pociūnėlių skyr. — 5 lt., Pandelio skyr. — 2 lt., Bartininkų skyr. — 10 lt., Kybartų skyr. — 50 lt. Už aukas nuoširdžiai dėkoja L. K. Moterų Dr-jos Socialinės Globos Fondas.

Šie skyriai dar neužsimokėjo Jos jau atsiteisė už 1937 metus nario mok. Nario mokesčio nuošimčius už 1937 m. užsimo- kėjo: Meškuičių, Pociūnėlių, Grinkiškio, Nemunaičio, Palangos, Gižų, Kelmės, Užvenčio, S. Kalvarijos, Kauno Regijono Troškūnų, Viešintų, Šiaulių I skr., Stulgių, Pandėlio, Apytalaukis, Babtai, Baisogala, Balninkai, Del- Platelių, Laukuvos, Šančių, Kražių, Pabaisko, Švėkš- tuva, Eržvilkas, Gudžiūnai, Gruzdžiai, Josvainiai, Jo- nos, Sudargo, Pakuonio, Suosto, Kybartų, Betygalos nava, Kainai, Kauno „Pilis", Kovarskas, Krakės, Ku- ir Karklėnų skyriai. Ačiū, visoms labai ačiū! lautuva, Lioliai, Muniškiai, Palonai, Pašušvio, Pajes- lis, Maironių, Rumšiškė, Raudondvaris, Rūdiškė, Sie- Pirmosios šių metų kregždes: sikai, Skirsnemunė, Skiemių, Stakių, Seredžius, Šau- koto, Šėtos, Šventybrastis, Šipyliai, Stačiūnai, Taujė- Be minėtų Tūbinių pasirodė Nemunaičio ir Pan- nų, Vadžgirio, Veliuona, Veprių, Viduklė, Vosyliškis, dėlio skyriai. Garbė Jums! C. Valdyba sveikina Jus Žeimių, Žeimelio, Kužiai, Žemaitkiemis, Kalnujai, budinčias pareigos tarnyboje. Labūnava, Šimkaičiai, Skaistgirys, Kurtuvėnai, Pole- kėlė, Vertimai, Girdžiai, Panoteriai, Paberžė. Korektūros klaida. Kaišiadorių Regijono Ne kun. Baranauskas, o kun. K. Barauskas 1937 m. buvo Biržų L. K. Moterų Dr-jos Rajono Alovė, Birštonas, Butrimonys, Gegužinė, Gelvo- Dvasios Vadu. Jį ir matome Su Biržų Rajono valdy- nys, Kietaviškis, Kruonis, Molėtai, Punia, Šešuoliai, ba fotografijoje, kuri buvo įdėta š. m. „Moters" 3 Vievis, Žasliai, Zelva, Žiežmariai, Čiobiškis, Ryliškiai. nr. 46 puslapy.

„Moteris“ eina 18-tus metus; pradedant 1937 m. eina du kartu per mėnesį. Kaina: metams 5 lt., pusei metų - 2,50 lt. Jei prenu- meruoja pusė skyriaus narių — 3 lt. met. Užsieny — 7 lt. Skaitytojos kasmet gauna priedų knygomis. Adresas: Kaunas, Mickevičiaus 28. Telef. 20514. Redaguoja J. Drungaitė. Leidžia Lietuvių Katalikių Moterų Draugija.

Darbo laukuose nuo mažumės.

Darbo moteris kaime ir mieste

Jau visom žinoma rašytoja P. Orintaitė šiais me čiotus, prakaitu nulaistytus dirvonus, ir dainuodamos tais išleido knygą „KVIEČIAI IR RAUGĖS", kurioje klampoja purvą, skrybaudamos velka kupinus naš- svarstomi įvairūs moterų klausimai. Iš tos knygos čia čius ant savo pečių. Daugelis iš jų taip pamėgsta ir įdėjome vieną straipsnelį. Patartumėm perskaityti šią savo pareigų darbą, kad ne tik eina į jį neragina- knygelę visą. Red. mos ir pirmutinės, bet išmoksta atlikti jį su pamė- gimu, savo širdį įdedamos, — anot Vaižganto, savo Pas mus ryškiausi yra du luomai: žemės ūkio talentą jame parodydamos. Nepaprastai pasigėrėti- bei miesto darbininkės ir — apsišvietusios, dažniau- nos yra šitos Mortos, kurioms pareiga atlikti yra siai mieste gyvenančios šviesuolės. Apie kiekvieną svarbiau, kaip visas pasaulis. Jeigu jos sužinotų, luomą reikia skyrium kalbėti. pavyzdžiui, ateinant pabaigą pasaulio, tai, tur būt, Gausiausias ir pats senasis Lietuvoje yra pirmojo vistiek iki paskutinės minutės eitų namų apyvoką, skyriaus pagrindinis luomas — ūkininkės ir kitokios lygiai taip pat atsidėdamos šluotų asla, lesintų viš- žemės darbininkės. Apie jas kalbant, visai net nereiktų tas, ravėtų daržą ar baltintų drobę. Štai, kame pa- kelti klausimas: mėgsta jos darbą ar ne? Savaime jos sirodo tikras žmogus: dirbti ne vien, kad badas ne- jau negali nemėgti darbo: jos dirba iš tėvų užkluptų, ne vien, kad įsakyta, bet — kad ta darbo palikimo, iš įpratimo, iš būtinos pareigos, iš vargo pareiga yra brangi ir būtina, kad tik per ją mes iš- ir jos — negali nedirbti. Tačiau mums įdomu ir tai, reiškiame savo sielos dinamika, savo valios ryž- kaip reiškiasi tas jų nuolatinis veiklumas, virtęs jų tumą, kūrybines galias. Todėl kaimo darbininkės beveik antruoju prigimimu. dažnai pasirodo su ypatingais sugebėjimais ir Kaip darbo vergės, nuo anksčiausio ryto iki vė- intuityviai prisideda prie savos kultūros kūrimo: lybiausio vakaro jos eina ir eina be poilsio, vis prote- viena — išmintinga audėja, kita — naujus mezginius kiniais bėga, uždusdamos ir atsikvėpti negaudamos, išrezga, kita — daržą moka auginti kaip nė viena kita. ir vis dar nespėja, — vis dar negana. Bet jos tiek įpratę, O kiek yra tokių nepasiekiamu specialisčių, kurios per kartų kartas įsigimę į tą darbo baudžiavą, kad per pagarsi visoje apylinkėje mokėjimu greitai, gražiai ir daug nė neprotestuoja, jei tik sveikata tarnauja, jei be klaidų atlikti darbą: yra nepavejamos linų rovi- ypatingos nelaimės neužgriūva; nebent tik melan- kės, bulvių kasikės, melžėjos, skilandžių darytojos choliškos dainos, darbu užuito vergo žvilgsnis, kantry- ir kitokios. Kita taip įsimyli pareigą, kad jokiu be nudažyta šypsena — išduoda jų sunkią buitį. Jos būdu nenori pavesti kitam ar būti pavaduojama - tiki, kad taip reikia, tartum taip buvo ir bus... Todėl būtinai stengias pati atlikti (vežimus krauti, avis motinos savo jaunas dukteris pratina į darbą, kaip į kirpti ir kt.). Darbas įprasmina kaimiečių moterų kasdienę būtiną maldą, kaip į šventą žmogaus, no- gyvenimą, darbe jos parodo save visapusiškai, pa- rinčio pasaulyje gyventi, pareigą. Ir sveikos dvasios reiškia savo asmenybę, darbu jos išugdo savo dva- išauga tos dukros, ir pamėgsta šimtus kartų nuvaikš- sines vertybes. Todėl jos lig pat mirties, kol tik 50

kiek gali, stengiasi neatitrūkti nuo jo, nes galėjimas giau akis ir rūpestį nukreipti į tą visokių ydų ir dirbti beveik simbolizuoja kaimo moteriai ir jaunys- apgaulės kupiną aplinkumą ir kovoti su ja, nes gy- tę, ir dvasinę bei fizinę sveikatą, ir gyvybę, ir viso- venimo alternatyva — jei tu nenugalėsi, tai tave nu- keriopą žengimą priekin. galės; o ginklas visada naudingiausia derinti su prie- Gal būt, tos darbo pareigos, kurios slegia ir šo ginklu; jei jis piktomis gudrybėmis į tave kėsina- grūdina kaip baudžiava, išlaikė mums kaimo lietuvę si, tai ir tau reikia nuodugniai susipažinti su tomis moterį tokią natūralią — sveikos dvasios ir kilnios visokiomis priemonėmis, ištirti jas iš visų pusių — tik širdies. Juk tikrai mus stebina, kad ta bemokslė, tada pajėgsi su jomis kovoti. Taip pat čia nepakan- toliau savo parapijos nebuvusi sodietė lietuvė — per ka nuoširdaus jausmo, o reikia proto ir šaltumo. šimtmečius sugebėjo išlaikyti ir savo vaikams įdiegti Todėl miesto vargingoms darbo moterims yra daug tėvynės meilę, mokslo ir šviesos troškimą, atsparu- klaidesni gyvenimo keliai, daug sunkiau išlaikyti na- mą svetimųjų įtakoms, savarankiškumą. Ji pajėgė tūralumą, atsispirti piktoms įtakoms iš šalies. Mieste, suprasti ir aukštesniuosius idealus, ji tikėjo ir švie- tame įvairiausių subjektų chaose, daugiau blaškosi, sesne ateitimi. Ji prie ratelio savo vaiką mokė skai- nervinasi ir greičiau genda mūsų moteris. tyti, rusų priespaudos metu nešė ir platino savo Be to, miesto žmogų greit išmuša iš pusiausvy- spaudos žodį, ji mokėjo pasiaukoti, išsižadėti, eiti į ros tas didelis luomų ir turto skirtumas: už kelias- kalėjimą, žūti... Iš dalies tai buvo sunkus kasdienių dešimt žingsnių nuo purvinos be grindų lūšnos, kur pareigų darbas, kuris ją užgrūdino skaudžiam gyve- žmonės minta duona su vandeniu, spindi erdvūs rū- nimui, drąsai ir kantrybei, sveikam idealizmui ir pa- mai, kur asla, kaip veidrodis, kur ant stalo visas siaukojimui. Taip pat pastebėtina, kad mūsų sodietė tuzinas valgių, šimtais įkainuojamų. Todėl ir mies- lietuvė patapo didvyre ir nusipelnė padėkos ne tietė moteris jau nebeturi to ramaus pastovumo, tos gigantiškus žygius atlikdama, ne pasauliui savo genijų dvasinės sveikatos ir patvarumo laikytis savo vieto- rodydama, o tik čia pat, arti savęs, kūrybiškai ir je, o blaškosi ir dar daugiau klysta. Arba imasi giliai pareigas eidama, kilnia širdimi savo skurdžią dirbti labai smarkiai, aklai trokšdama trumpu buitį praskaidrindama. laiku tuč tuojau ką nors pasiekti, susilyginti su turtingesniais (ne vien dėl turto, bet kad turtin- Todėl daug ko mes turime pasimokyti iš mū- gam — ir pagarba, ir teisybė, ir laisvė plačiai atverta, sų sodietės. o vargšą — visi niekina) ir, žinoma, neilgai ištesi; Miesto juodadarbė moteris irgi darbo varge arba nusivylusi, nesulaukdama savo pastangų vaisių, praleidžia visą amžių, tik čia jau mechaniškesni nusimena, meta šalin tiesų kelią ir žengia tolyn jau darbai, čia trūksta tos plačios laukų laisvės ir pa- šunkeliu, pati gerai nežinodama ką ir kodėl daranti. dangių erdvės, tos ramios gamtos aplinkumos, kuri Kaip sodietę moterį su jos natūralumu dabar reikia savaime ugdo žmogaus asmenybę teigiama linkme. tik apsaugoti nuo miesto žalingos įtakos, taip mies- Mieste prie didesnio žmonių susigrūdimo tenka dau- tietę darbininkę — reikia gelbėti, paremti sunkioje kovoje su žiauria ir ydinga aplinkuma. Ir kol ji dar nevengia darbo, kol brangina kad ir sunkias savo kasdienes pareigas — tol ji nėra dar pražuvusi. Ji gali suklysti, bet pirma proga vėl išeina į tikrą kelią. Tiktai kada joje dingsta noras dirbti, atlikti kokias nors pareigas, per savo prakaito darbą žengti priekin ir teisėtai ką nors gyvenime laimėti — ji ima kristi žemyn. Iš tokių jau gali atsirasti visokių nedorė- lių, kaip ir pats žemasis luomas — parsiduodančios moterys. Daug kam sunku suprasti: argi jos negalėtų kitokiu uždarbiu verstis, argi nepajėgtų pragyventi iš kokio kito, sunkaus, bet garbingo darbo? Kai kas klai- dingai aiškina, kad tikrai — iš skurdo ir bado jos ten nuėjusios. Bet tikroji priežastis glūdi ne išorinėse, materialinėse aplinkybėse, o viduje. Sugedusi ir apmirusi dvasia, nustojimas noro gyventi pareigų darbu, iš menkumo ar neturto savo pastangomis vis kilti aukštyn — nubloškia jas į tą biaurų luomą. Kada žmogus jau nejaučia savy dinamiškosios gy- vybės ir progreso, jo siela numiršta, jam darosi vis- kas visvien, jis ima merdėti ir nykti, pūdamas savo viduje ir dvokdamas aplink. Lietuva didmiesčių neturi, bedarbių irgi atsiranda tik žiemą ir, palygi- nant, nedaug; kiekviena miesto moteris galėtų kad ir skurdžiai, su sausa pluta — išgyventi iš padoraus darbo. Tiktai dvasinė nesveikata, vidujinis sutriki- mas — pirmiausia pasireiškęs vengimu darbo, noru nieko neveikti — nustumia daugelį miesto vargingų moterų į tą nelemtą kelią, kuris pasiūlo tuščia, tin- ginišką gyvenimą. Tad nors pareigų darbas ir nėra mūsų ideali- nių siekimų tikslas, bet jis yra natūralinė priemonė išlaikyti dvasinei sveikatai, ugdyti savyje kilnioms vertybėms ir pasitikrinti savo nuolatinį kilimą aukš- tyn. Vadinas, branginkime darbą, perdaug nedejuo- kime, kada sunkus pasitaiko, ir bijokime tinginystės, kaip dvasinės mirties, kaip pražūties. Tokią drobių galybę pagaminau savo rankomis. 51 A. † A.

Prel. Dambrauskas-Jakštas

Kauną ir visą kraštą sukrėtė liūdna žinia: š. m. miero draugijai, apsigyvena Kaune ir tos Draugijos vasario mėn. 19 d., šeštadienį, pusę dvylikos, Kaune, pirmininku išbūva iki savo mirties. Dr. Antano Gylio ligoninėje mirė prel. Aleksandras Dar seminarijoje būdamas jau redagavo „Lie- Dambrauskas Jakštas. Jo asmeny netekome dar vieno tuvos" rankraštinį laikraštį. Bendradarbiavo „Aušro- mūsų tautos atgimimo veterano, vieno įžymiausių je". Spaudą leidus, ir ypač tapęs Šv. Kazimiero Dr- senosios kartos veikėjų ir mokslininkų, Vytauto Di- jos pirmininku rūpinosi kuo daugiau išleisti lietuviš- džiojo Universiteto garbės profesoriaus, Kauno arki- kų knygų. 1907 m. pradėjo leisti literatūros mokslo vyskupijos kapitulos nario ir visos eilės katalikiškų ir politikos žurnalą „Draugiją". A. Jakštas buvo pir- organizacijų garbės nario. Velionis buvo ir L. K. muoju „Ateities" redaktorium. Moterų Draugijos garbės narys. Mūsų lietuviškoji visuomenė pažįsta A. Damb- 1914 m. pakeltas Žemaičių Vyskupijos Kapitulos rauską-Jakštą kaip garbingą kunigą, poetą, literatū- prelatu. Įsikūrus Lietuvos Universitetui 1922 m. iš- ros kritiką, mokslininką, žurnalistą, pedagogą - mo- rinktas Lietuvos universiteto garbės profesoriumi ir kytoją, visuomenininką. 1926 m. Teologijos — Filosofijos fakulteto garbės Gimė 1860 m. rugsėjo 9 d. Kuronių kaime, Pa- profesoriumi; 1929 m. Gamtos — Matematikos girių valsč., Ukmergės apskr. Gimnaziją baigė Uk- fakultetas suteikė jam matematikos garbės daktaro mergėje 1880 m. Po to Petrapily studijavo matema- laipsnį ir 1932 m. Humanitarinių mokslų fakultetas tiką, bet 1881 m. įstoja į Žemaičių Kunigų semina- suteikė filosofijos garbės daktaro laipsnį. Nuo 1926 riją Kaune. 1888 m. baigė Petrapily dvasinę akade- m. prel. A. Dambrauskas - Jakštas buvo Liet. Kat. miją teologijos magistro laipsniu ir birželio 29 d. Mokslo Akademijos pirmininku ir vėliau, 1933 m. įšventintas kunigu. Po to paskirtas Panevėžio gim- katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimo nazijos kapelionu rusams neįtiko, nes mokinių rusi- pakeltas pirmuoju akademiku. nimui pasipriešino, ir buvo 1889 m. ištremtas į Us- Tai tik skaitlinės iš a. a. Prel. A. Dambrausko- tiužną (Naugardo gub.). Grįžta Lietuvon tik po 5 Jakšto turiningo ir garbingo gyvenimo. Jei reiktų metų — būna Kaune kalėjimo kapelionu, karo kape- apibudinti jo visą veiklą, tektų parašyti storą, o gal lionu, šv. Gertrūdos bažnyčios klebonu. 1998 m. pa- ir ne vieną knygą. tvirtinamas Žemaičių Kunigų Seminarijos profeso- Šis garbingas vyras, kurio svarbiausiu gyveni- riumi. 1900 m. Žem. Vyskupo Paliulionio sekreto- mo uždaviniu buvo pareiga Bažnyčiai ir savo tautai, riumi. 1906 m. pakviestas pirmininkauti Šv. Kazi- visada mums tinka pavyzdžiu.

Tautos prisikėlimo šventovė — viso pasaulio lietuvių meilės židinys

Daug paminklų pastatėme visame krašte nepri- Ją pirmiausia pamatysi aukštai iškilusią, plauk- klausomybei pažymėti, bet toks paminklas, kaip Pri- dama į Kauną iš vakarų Nemunu, ji pirmoji tave pa- sikėlimo bažnyčia Kaune, bus pirmas. Todėl juo do- sveikins atvažiuojančią iš rytų, Ukmergės plentu. Iš misi netik kauniškiai, netik visa Lietuva, bet ir užsie- pietų šalies ar iš šiaurės artinsies prie Kauno, pirmoji nio lietuviai. Juk tai turės būti visų lietuvių meilės į tave žvilgters ji — Kristaus Prisikėlimo Bažnyčia. Dievui ir savo tautai židinys. Tos bažnyčios alto- Nedaili jinai dar dabar — paprastos raudonos plytos, riuose bus padėtos šventos mūsų tautos knygos, į ku- kartimis ir lentgaliais užgriozdintos sienos, bet stie- rias jau dabar pradėta rašyti organizacijų, švietimo piasi drąsiai virš miesto. įstaigų ir kitokių susibūrimų pasižadėjimai ir prie- Kun. dek. F. Kapočius, mūsų Draugijos Dvasios saikos Dievui ir tėvynei. Paskum tos priesaikos bus Vadas ir Kr. Prisikėlimo bažnyčios vyriausias staty- surašytos į marmuro lentas ir įmūrytos bažnyčios tojas, kaip jau žinome, neseniai grįžo iš Amerikos, sienose. Tai bus testamentas vaikų vaikams, kokį į kur buvo nuvykęs šios bažnyčios reikalu. Tai buvo vargu ar kuri kita tauta turi. Čia, už didžiojo alto- kelionė ne aukoms rinkti, kaip ligi šiol kad daryta, riaus bus paveikslas vaizduojąs Kristų iš kurio švč. bet meilės sutarčiai sudaryti. Kun. Kapočius aplankė Širdies plūsta šviesos ir meilės spinduliai ant mūsų visą eilę lietuvių kolonijų Amerikoje ir supažindino su besikeliančia krašto, ant kariuomenės. Tai bus di- statoma bažnyčia. Užjūrio lietuviai džiaugsmingai džiausias paveikslas, koks kada nors yra pasaulyje pritarė paminklinės bažnyčios statymui ir jau dabar buvęs. Bokštuose bus švč. Jėzaus Širdies ir šv. Ka- įrašė savo meilės ir ištikimybės aktus į šventąsias zimiero, Lietuvos patrono koplyčios. Ant stogo, kuris knygas. Su ašaromis akyse jie klausėsi meilės žodžių, padarytas plokščias, bus kryžiaus keliai ir po kiekvie- kuriuos jiem atvežė iš Lietuvos kun. dek. Kapočius, na stotim (stacija) atatinkamas vaizdas iš mūsų kovų ir tokią pat meilę įrašė į šventąsias knygas, kad tai už laisvę istorijos. Pavyzdžiui: po stotimi, kur Kristus būtų testamentas kartų kartoms, kurį ir po šimtų suklupęs po kryžiumi, apačioje bus pavaizduotas mūsų metų paskaičius matytųsi tėvynės ir Dievo meilė. lietuviškas knygnešis suklupęs po maldaknygių našta; Mūsų Draugijos pirmininkė p. Galdikienė, Gerb. kur Kristus miršta ant kryžiaus, apačioje bus sužeistas Dvasios Vado grįžimo proga sukvietė pas save jau- savanoris mirštąs už Lietuvos laisvę. Tokie kryžiaus kų pobūvį, kuriame ir girdėjome šias gražias mintis keliai irgi bus pirmas dalykas pasaulyje. apie mūsų tautos šventovę. Tikrai, jei viso pasaulio Kaip bus įrengti visi kiti dalykai, kaip bus bažny- lietuviai taip jos statyba domėsis, kaip Amerikos lie- čia išpuošta ir kita, matysime vėliau. O tuo tarpu ji tuviai, tai ši Bažnyčia bus tikras tautos ir Dievo mei- dar statoma, kraunamos plytos, minkomas cementas. lės židinys. To ir mes iš visos širdies trokštame. 52

J. ECKERSKORN

Jeruzalės moterys KETURIŲ VEIKSMŲ DRAMA. Sulietuvino M. Galdikienė Tęsinys iš 2 nr.

AFRA. Nei Jis, nei Jo geroji motina. Aš žinau, kad KLAUDIJA. Ar tai tiesa, Afra? Jam pariziejai prikiša tai, jog Jis lanko nusidėjėlius, AFRA. (Skubiai). Jis kilnus žmogus, Šventasis, Jis pav. Magdaleną: kaip Jį tada niekintų, jei Jis maloniai moko mylėti ir smerkia neapykantą. pakalbėtų su verge. Dėl Jo meilės aš nesiartinsiu. RUTA. Neklausyk jos, ponia; ką gali negrė išma- RUTA. Aš tavęs nesuprantu. nyti? (Išdidumo gestas). AFRA. Šventasis pasakęs, kad ne sveikieji reika- KLAUDIJA. (Galvoja). Aš daug apie Jį ir Jo Mo- lingi gydytojo, bet ligoniai. O kas yra labiau nesveikas tiną girdėjau. už mus, vargšus stabmeldžius? O jeigu Jis mus iš stab- AFRA. (Entuziastiškai). O, Jis geras, dėlto ir per- meldystės tamsumo išlaisvintų, kaip mes Jį mylėtume. sekioja Jį pariziejų neapykanta. RUTA. Tyliau, Afra. Aš manau, ponia ateina. RUTA. Jis esąs maištininkas, einąs prieš įstatymus. IV scena. Neramumas jaučiamas Galiliejoje. Jis nori karaliauti Je- RUTA, AFRA, KLAUDIJA. ruzalėje. Taip kalba pariziejai. (Klaudija, apsirengusi margais rūbais; tarnaitės, jai KLAUDIJA. (Karčiai šypsosi). Pariziejai. Nekalbėk beeinančiai nuvelka viršutinius rūbus). apie juos. KLAUDIJA. Nurenkit mane nakčiai, nes jau vėlu. AFRA. Nors aš vargšė stabmeldė, bet aš nemanau (Tarnaitės aprengia paprastais naktiniais rūbais, išima kad Jis piktadarys. Jis, ištiesų Dievo Sūnus, nes Jis mo- plunksnas ir perlų papuošalus iš plaukų. Plaukus už- ko tiesos ir meilės. dengia permatomu šydu, batus pakeičia lengvesniais RUTA. (Tyčiojasi). Na, kaip ta Afra moka gražiai ir t. t.). kalbėti. Kafira, Itamaro žmona, kalba kitaip. RUTA. (Nusilenkia). Viskas, brangioji ponia, jau KLAUDIJA. Aš pritariu Afrai. Afra teisingai kalba. parengta. (Ruta tvarko plaukus, o Afra atsiklaupia ir Ir aš tik gera apie Jį esu girdėjusi. Sapne aš dėl Jo labai nuriša batus). Naktis nerami, tegul tau duoda Dievai kentėjau. saldų miegą. RUTA. (Pečiais trukteli). Tai aš neturiu ko daugiau sakyti, kilnioji ponia. KLAUDIJA. (Stoja). Jau pabaigėt? RUTA. (Nusilenkia). Taip, Tegul tau Dievai atsiun- čia saldžių sapnų. KLAUDIJA. Dėkui, palikit dabar mane vieną. (Ruta ir Afra išeina). — Šis pasikalbėjimas su tarnaitėmis ypatingai mane nuteikė, aš žinau, Ruta pariziejų pusė- je, bet Afra eitų mirti dėl to stebukladario. — Aš pri- tariu Afrai ir jeigu šią naktį bus išduotas Šventasis pra- našas priešams, aš, jei tik sugebėsiu, bandysiu Jį gelbėti (sėdasi susimąsčiusi prie stalo; girdėti tyliai giedant trečią posmą): GIESMĖ Tada Jis ėjo mirti Prie kryžiaus su kančia, Mūs nuodėmių atpirkti Didžios aukos mirčia. V scena. KLAUDIJA, JUDITA. Ketvirtojo veiksmo trečia scena (vaidino Švč. Jėzaus Širdies JUDITA. (Išdraikytais plaukais, susijaudinusi įbėga Korigr. mokytojų seminarijos auklėtinės Kaune). ir puola Klaudijai po kojų). O kilnioji ponia, man taip baisu, taip baisu. KLAUDIJA. Taip, nerami. Ir keistas giesmes aš KLAUDIJA. Judita? Vaikeli, tu taip seniai bebuvai girdėjau, nors jų nesupratau. Bet ko rūmuose norėjo pas mane. Kodėl tu taip susijaudinus? Sakyk, kas įvyko? Hata? JUDITA. (Sudėjusi rankas). Gelbėk Jį, padėk Jam; RUTA. (Sumišus). Ji man norėjo šį tą pasakyti, jie Jį suėmė. ponia. KLAUDIJA. Ką suėmė? (Glosto Juditos išsidraikiu- KLAUDIJA. Aš nemėgstu to žmogžudžio sesers ma- sius plaukus). tyti savo vyro Piloto namuose. Žiūrėk, kad to vėliau ne- JUDITA. Taip, Jį. Judas Jį išdavė pabučiavimu, kai bebūtų, Ruta. Jis ėjo nuo Alyvų Kalno su savo mokiniais, (stoja) da- RUTA. (Žemai nusilenkia). Tavo noras — man įsa- bar jie Jį veda į aukščiausią tarybą. kymas, brangioji ponia. KLAUDIJA. (Taip pat susijaudinusi, pakyla ir vaikš- KLAUDIJA. Ką tau pasakė Hata? čioja). Tai vis dėlto, jie savo padarė. RUTA. Ji kalbėjo apie Nazarietį, kurio ji nemėgsta. JUDITA. (Gyvai). Aš mačiau Judą, kai jis ėjo per KLAUDIJA. Apie Nazarietį, tą stebukladarį? Ji krūmus; jis laikė rankoj piniginę su sidabriniais. Aš Jam nepalanki? Kogi nori iš Jo Hata? Juk tai teisin- mačiau, kaip Šventąjį surišo, kaip Jį tampė, ir Jo veidą gas žmogus. daužė. Tada man Jo labai pagailo. Mane pasaulis buvo RUTA. Hata nėra jau taip bloga. Ji net pasipik- sukvailinęs, ir aš neklausiau motinos žodžių. (Vėl nu- tino Judu, blogu Nazariečio mokiniu, kuris Jį, sako, siminusi klaupiasi) Išgelbėk Jį nes tu gali. išdavęs. KLAUDIJA. (Pasilenkia prie Juditos). Stok, mano AFRA. (Išsigrandus). Išdavęs? Šventąjį išdavė Jo vaikeli. Jau aš pati norėjau Jam padėti. Aš Jį mačiau mokinys? stebuklus darant. Prie manęs Jis išgydė raupsuotą mo- KLAUDIJA. O kas Afrai? terį. Dabar Jį riša virvėmis. RUTA. (Tyčiojasi). Ji svajoja apie tą stebukladarį, JUDITA. Išgelbėk Jį. Mane baisiai kankina sąžinė, nors Jo ir nepažįsta. nes aš nevisuomet buvau Jam palanki. 53

KLAUDIJA. Aš gerai žinau menką Piloto drąsą. Ar jis IX scena. išlaikys pariziejų audrą, sunku pasakyti. Bet vis dėlto MIRIJAM, VERONIKA. pabandysiu jį paprašyti. (Abi išeina). VERONIKA. (Susijaudinus). Mirijam, tai tu čia? VI scena. MIRIJAM. Aš ieškau Juditos. — Šie įvykiai mane KIPŠAS. labai jaudina. (Tolumoj girdėti balsai ir ginklų žvangėjimas). VERONIKA. (Susijaudinusi). Vargšas mūsų Moky- KIPŠAS. (Pasirodo: jis labai linksmas, žiūri i tolį tojas. Jau Jis buvo pas Kaifą. Ten Jį apšaukė įstatymo ir gestikuliuoja). O džiaugsme! Jis sugautas. Judo pa- priešu. bučiavimas skaudžiai įžeidė Jo širdį. Aš girdėjau karei- MIRIJAM. Jį kaltino tuo, kad Jis su velnio pagelba vių juoką, ginklų žvangėjimą, aš girdžiu, kaip skamba daręs stebuklus. trisdešimt sidabrinių ir matau Jį surišamą virvėmis. Cha, VERONIKA. Velniai padeda Jo priešams, bet ne Jam. cha. Kur tavo, Nazarieti, galia? — Juda, aukštoji ta- MIRIJAM. Jau paliudijo ir neteisingi liudininkai. ryba, Pilotas, Erodas, — visi jie mano tarnai, net moki- VERONIKA. Jį pasmerkė, kaip subatos niekintoją, niai, ir jie tave paliko. O tos, kuri norėjo sumindžioti nes Jis subatoje gydė ligonius. mano galvą, matau skausmo suspaustą širdį. O džiaugs- MIRIJAM. O kada Jis paklaustas atsakė, Kalchis me! — Veltui tavo pamokymai, veltui stebuklai, ku- sudavė Jam kumštimi per veidą. riuos darei, veltui paskutinė vakarienė, veltui tavo mal- VERONIKA. (Pravirksta). O šventasai veide, į kurį da Alyvų Kalne. Kas dabar galingesnis — tu ar aš vel- verti žiūrėti tik angelai, kaip tu biauriai buvai nias? — Tu prakeiktas sinagogos, pariziejų gauja dega įžeistas. neapykanta ir persekioja tave. Veltui tavo maldavimas, MIRIJAM. Žiūrėk, Veronika, ten ateina Jo Motina tavęs laukia skausmų taurė. Apleistas, begalo kentė- su Magdalena. damas tu mirsi ant kryžiaus. — (Juokiasi). Miegojo Jo VERONIKA. O vargšė. Bet vis dėlto jos negali so- mokiniai Alyvų Kalne, bet aš ir mano draugai nesnau- puliai palaužti; tai karžygiškas tvirtumas. dėmė. Aš nenurimsiu, kol Jis gyvas. Kurstysiu Jo MIRIJAM. Na, tai ir mes nugalėkime savo skausmą. priešus. X scena. VII scena. MIRIJAM, VERONIKA, MARIJA, MAGDALENA. KIPŠAS, KAFIRA. (Mirijam ir Veronika kukliai pasitraukia į šalį; (Įeina Kafira, atrodo pamišusi, gestikuliuoja; čia Magdalena lėtais žingsniais palydi Mariją į vidurį sce- vaikšto po sceną, čia sustoja, žiūri išplėstomis akimis, nos; ten Marija atsisėda; Magdalena klaupiasi prieš ją, kvailai juokiasi ir t. t. Kipšas, iš pradžių pasitraukęs į į paima jos rankas ir klausia). scenos užpakalį, stebi juokdamasis Kafiros elgesį). MARIJA. (Regėtojos žvilgsniu). „Aš nužudysiu pie- KAFIRA. Ar čia nėra Klaudijos? Kur ji būtų. Ar menį ir jo kaimenė pakriks", taip kalbėjo mokytojas. tik nemėgina ji Nazariečio išvaduoti, o gal įkalbinėja Kaip sopulių motina, aš galiu tik sekti paskui Jį ir Jį Pilotą pasigailėti? — (Surinka) Niekados. Aš jau pasi- mylėti, kada Jį paliks visi kiti. stengsiu tai sutrukdyti. — Vis tiek atkeršysiu. Jis dabar MAGDALENA. (Pravirksta). Jį nori nukryžiuoti. sugautas. Jis stovi prieš aukštąjį teismą. Kalchis sudavė Ar girdi, kaip jie šūkauja: „Prie kryžiaus Jį"? kumštimi į Jo veidą, Kaifas sudraskė savo rūbus. MARIJA. Jis ima kryžių, nes to nori Tėvas. KIPŠAS. (Iš užpakalio). Ir minia rėkia „Nukryžiuok MAGDALENA. O tu? Jį. Nukryžiuok Jį". (Lėtai eina priekin). MARIJA. Meile ir ašaromis gydysiu žaizdas, kurias KAFIRA. (Išsigąsta). Kas čia kalba? Tai aš ne viena? Jam padarys neapykanta. A, tai tu čia, Kipšas? MAGDALENA. Ir aš Jį karščiau vis mylėsiu, bran- KIPŠAS. (Šaiposi). Pragaro galybė. gioji motina ir tavęs nepaliksiu. KAFIRA.(Sudreba). Pragaro galybė? (Nurimsta). Ge- MIRIJAM. (Eina priekin su Veronika). Ir mes bū- rai. Jeigu Jis darė stebuklus šėtono vardu, kodėl mums sime su tavimi. nepasikviesti pragaro galios į kovą su Juo? VERONIKA. Motina, gal palydėti tave į Simano KIPŠAS. (Šaipydamasis). Taip, taip. namus? KAFIRA. (Kiek nusigręžia, bailiai). Kipšas, aš ži- MARIJA. (Atsistoja). Eikime, Jeruzalės dukros; bū- nau, tu esi mūsų draugas. Tu mums į rankas įdavei tą kime prie Jo, kada Jis eis kryžium nešinas. (Visos nori maištininką ir subatos niekintoją. Tai tu sugundei Ju- tyliai pasitraukti, bet įbėga Rūta ir, pamačius jas, dą. (Kipšas, sudėjęs rankas, stori ir žiuri su panieka). atšoka). Koks bus atlyginimas už tai? XI scena. KIPŠAS. Atlyginimas — tai Jo kraujas ir tavo siela. TOS PAČIOS IR RUTA. KAFIRA. (Sudreba). Jo kraujas tegul krinta ant RUTA. Jo Motina. — (Skubiai rodo į langą). Kaip mūsų ir mūsų vaikų; bet mano siela? — Ar tai neper- tik Jį veda pas Pilotą; Pilotas greit Jį teis. Mokinys didelė kaina? Petras Jo tris kartus išsigynė. KIPŠAS. Perdidelė? — Ar Judas Jo nepardavė už (Moterys susijaudina). 30 sidabrinių? (Kvatodomasis išeina). VERONIKA. Nejaugi galėjo Petras Jo išsiginti? Ar KAFIRA. (Iškelia galvą, tolumoj girdėti triukšmas; tai gali būti? atkakliai); Ir jei net prakeikimas gręstų, Jis turi žūti. RŪTA. Taip, tai tiesa. Tik Jo mirtis gali mano neapykantą nuraminti. (Klauso). MAGDALENA. O Dieve, kiek Jis turi kentėti. Prie kryžiaus Jį. (Girdėti rėkiant). Ir tai rėkia ta minia, MARIJA. „Piemuo nužudytas, o kaimenė išblaškyta", kuri taip neseniai Jam Hosana giedojo. Dabar Kafira pranašavimas pildosi. kartu su jumis (Suspiegia) „Nukryžiuot Jį" (ir išbėga). MIRIJAM. (Į Rutą). Kas tau tai sakė? VIII scena. RUTA. Aš pati girdėjau, kaip Petras Jo išsigynė. MIRIJAM. Tai įvyko kieme prie laužo, jis tenai šildėsi su tarnais. (Šioj scenoj ir tolimesnėj, girdėti triukšmas. Tolu- Aš jam tiesiai pasakiau, kad jis vienas iš Galiliejiečio moj šauksmai: „Nukryžiuot Jį". „Šalin piktadarį". „Jis mokinių. Tačiau jis tris kartus tai užginčijo. (Moterys niekino Dievą". Veskit Jį pas Pilotą. „Užmušt Naza- susijaudinusios išeina). rietį", ir t. t.). XII scena. MIRIJAM. (Susijaudinus, išsigandus). Aš savo duk- RUTA. relės Juditos (Ieško) Man sakė, kad ji čionai. Judita, RUTA. Jos eina vėl verkti. Gaila, kad aš Mariją dukrele, kur tu? — Niekas neatsako. (Tveriasi už gal- įskaudinau, bet kas buvo tai buvo. (Praskleidžia lango vos). O, Dieve, kokia baisi naktis. Mane baimė ima. Mo- užuolaidą; lauke nušvinta. Triukšmas didėja). Štai, jos kytojas išduotas, suimtas ir Juditos nėra namie. (Klau- sustojo prie rūmų. so) Ar tai pragaro balsai? Ar tai maištas? O, tai niekšų Ten aukštai matau kaltinamąjį, mano Dieve, kaip pasityčiojimas, pariziejų juokas, šėtono šauksmai. Ju- Jis atrodo. Baisus vaizdas. Štai dabar išeina Pilotas; jis dita, vaikeli, kur tu? kalba. PILOTO BALSAS. Jūs patys Jį teiskite pagal savo įstatymą. B. d. 54 Zodžiai, kurie nušviečia tikintiesiems ūkanotą ir audringą naktį

Kaip katalikai rėmė Lietuvos Nepriklausomybę? Religija moko tarnauti žemiškai ir dangiškai tėvynei Lietuvos nepriklausomybės 20 metų jubiliejų mi- Paskutiniu laiku kai kas pradėjo būkštauti, kad nint, Vyskupas Kazimieras Paltarokas išleido ganyto- žmonės, auklėjantieji religijos idealui, neišauklės tau- jišką raštą, kur kalba apie tikrąją tėvynės meilę, kuri tiškai, nes religijai rūpįs amžinumo dalykas, o tautai gaivina kraštą, ir apie netikusį patriotizmą, kurs tautą šio gyvenimo reikalai... Į tai atsakoma popiežiaus slopina. Turiningai išdėstęs tėvynės meilės supratimą, Leono XIII žodžiais: „Jūs neturite bijoti, kad parei- pabrėžęs, kad Bažnyčia tėvynės meilę vadina kilnia gos tėvynei gali būti trukdomos atsidavimais Bažny- dorybe ir toliau vaizdžiai nurodo, išskaičiuoja kaip čiai, tų abiejų bendruomenių Steigėjas ir Tvarkyto- katalikai rėmė Lietuvos Nepriklausomybę: čia suži- jas — Dievas nustatė tokią gražią tvarką, kad iš to nom, kad vyskupas Valančius rūpinos, kad būtų lie- gėrio, kas daroma Bažnyčiai, plaukia gausiausi gero- tuviška spauda, Vyskupas Baranauskas drąsiai meta vės vaisiai į kraštą, kuriam priklausome, kaip pilie- galingą protestą prieš rusus, prel. Maironis užtraukia čiai". „Nelaimė tautai, kuriai terūpėtų vien žemės rei- naują giesmę, kuria ragina: „petis tai į petį", na, vy- kalai. Tai būtų kurmiai, ne žmonės... Religija moko rai, už mylimą šalį; o katalikiškasis jaunimas: atei- žmones tarnauti žemiškai ir dangiškai tėvynei. Pa- tininkai ir pavasarininkai gražausią pasišventimą pa- reigos tautai ir valstybei yra krikščionio religinio gy- rodo Nepriklausomybės kovų darbe. Taigi katalikai venimo dalis". Te pabando, sako šv. Augus- darbais parodo, kad jie tėvynę myli. tinas, tie, kurie krikščionišką mokslą vadina pavojingu valstybei, duoti mums tokią kariuomenę, kokios reikalauja Kristaus mokslas, teduoda jie mums to- Bažnyčia įsako piliečiams darbuotis valstybei kius piliečius, tokius vyrus, tokias žmonas, tokius gim- dytojus, tokius vaikus, tokius šeimininkus, tokius tar- Katalikai turi rūpintis tėvynės ir valstybės rei- nus, tokius valdovus, tokius teisėjus, tokius mokė- kalais, nes ir Vyskupas savo Ganytojiškame laiške tojus mokesčių ir jų rinkėjus, kokiems liepia būti pastebi, kad „Bažnyčia įsako piliečiams darbuotis val- krikščioniškasis mokslas; jeigu jis turėtų pilną laisvę, stybei, nes tai tėvynės ir tautos idealas. Kiekvienas tai mes pamatytume, ar jie skųstųsi krikščionybe, ar katalikas turi sąžiningai eiti pilietines pareigas, nors nedvejodami pripažintų, kad ji tikras valstybei iš- jis nepritartų valstybės formai. Niekas negal valdžios ganymas. neklausyti vien tik dėl to, kad jam netinka vyriau- sybės atstovas. Priedermes laikytis įstatymų, mokėti Bažnyčia vykdo Kristaus politiką ir ekonomiją. mokesčius, tarnauti kariuomenėje, ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę uždeda katalikui jo sąžinė". Kiti sako, būk Bažnyčia perdaug susirūpinusi šio gyvenimo reikalais, ekonomika, politika. „Ne Bažny- čios dalykas veržtis į valdžią, nustatinėti valstybės Deja tautai, kai jos nariai darosi neveiklūs santvarką, ekonomijos gaires, politikos kryptį. Ta- čiau ji nepaleidžia iš akių politinių ir ekonominių Lietuviai katalikai turi būti tautos darbe ne ste- veiksmų, kiek jie yra geri ar blogi. Kai politikoje ar bėtojai, bet veikliai ir sumaniai prisidėti prie kūry- ekonomikoje kyla tikybiniai klausimai, kai nebojama binio darbo įvairiomis formomis. Ir čia su didžiausiu Dekalogo (Dešimties Dievo įsak.) kurs valstybei ly- rūpesčiu Vyskupas nurodo, kad „katalikybė liepia giai privalomas, kaip ir piliečiams, Bažnyčia turi tei- piliečiams stengtis, kad valstybė, kiek tai galima įgy- sės ir pareigos tarti savo žodį, smerkti, kas nedora". tų tokią santvarką, kuri tinkamiausia tautai, ir jos ribos maždaug sutaptų su tauta; ugdyti visa tai, kas „Bažnyčia vykdo Kristaus politiką ir ekonomiją, tautiška, kas būdinga visai tautai; pageidauti jai kul- kurių šūkis: „Tėve mūsų... Teateinie Tavo karalystė; tūrinės didybės, dėti pastangų, kad tauta būtų dora, teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir ant žemės; sveika, stipri, džiaugtųsi materialiniu gerbūviu, spin- kasdienės mūsų duonos duok mums"... Bažnyčia yra dėtų dvasios vertybėmis... Tėvynei, sako šv. Tomas, lojali kiekvienai valdymo formai, jei tik joje gali at- jokia auka neturi būti sunki, ne tik savo turtą, bet ir likti apaštališkąją savo pasiuntinybę. Amžiams slen- gyvybę privalome pašvęsti jai, kai to ji reikalauja". kant, Bažnyčia bendradarbiauja su monarchijomis Iš tų žodžių aišku, kad lietuviams katalikams reikia ir respublikomis, su autoriteto ir liaudies fronto re- gyvosios dvasios, nes be to katalikas yra negyvas, žimais, kur gerbiami pastovūs jos principai" (dėsniai). sustingęs raidės garbinime, paskendęs gyvenimo pil- kumoje, nesugebąs ginti savo tikybos ir parodyti su- Jei atiduodi, kas ciesoriaus ciesoriui, tai manumo kovoje. „Be dvasios, be širdies — griaučiai, atiduok ir kas Dievo Dievui. ne žmonės", visai teisingai sako poetas apie tokią žmonių rūšį. Taigi ugnies ir dar sykį katalikiškos ug- „Visuotinė Bažnyčia nesišalina nė nuo vienos nies gyvenime ir darbuose. O iš kitos pusės, didelis gyvenimo srities, bet ji nesutampa nė su viena poli- savo tautos mylėtojas Vyskupas Paltarokas su tėvišku tine grupe... Bažnyčia nesti nė vienos srovės tarny- rūpestingumu, rašo: „Deja tautai, kai jos nariai da- boje, o vien tik apaštališkąja savo valdžia yra tikėji- rosi pasyvūs (neveiklūs) įvykių stebėtojai, ne akty- mo ir dorovės saugotoja dėl bendro visuomenės vūs jų dalyviai, kai verčiami apsimesti, kai randasi labo". vieni privilegijuoti, kiti beveik beteisiai... Veidmai- Bažnyčia prisideda prie tvarkos palaikymo ir rū- ningas, ar aklas vienų paklusnumas, įkvepia noro pinasi Kristaus mokslo grynumu, nes, jei svarbiuose vartoti smurtą, varžyti kitų asmenybę, net brautis į jų dalykuose ardoma viešoji tvarka, griaunamas vyriau- sąžinę". (vysk. laiško, 9 pusl.). sybės orumas, Bažnyčia draudžia piliečiams Kristaus žodžiais „atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui". Bet, 55 jeigu valdžios atstovai neteisingais įsakymais, ar įsta- sileidžia ne principuose (ne esminiuos dalykuose). tymas varžo įgimtas vienetų, ar šeimų ar visuomenės Taip atsiranda dvišališkos sutartys, tarp Popiežiaus teises, laužo Viešpaties nuostatus, Bažnyčia turi jiems ir valstybės vyriausybės, — konkordatas, kurio reikia pasakyti: „Atiduokite... kas Dievo, Dievui" (Mat. 22, garbingai ir sąžiningai laikytis. 21). Kai valstybė netinkamai veržiasi tikybos sritin, Laiškas parašytas su didele meile, vyskupiškai Bažnyčia kelia savo balsą, ir tai nėra jokia politika". tėvišku rūpestingumu, kur daug dalykų tikintiesiems Užtat „Viršininkams, įsakiusiems nemokyti Jėzaus nušviečia ūkanota ir audringą naktį. K. S. B. vardu, apaštalai Petras ir Jonas tarė: „Jūs patys nu- tarsite, ar teisinga Dievo akivaizdoje labiau jūsų klau- Tėvynės meilė įsakyta Dievo syti kaip Dievo". (Apd. 4, 19). Neteisinga būtų lai- kytis įstatymo, kurs varžytų Bažnyčios pasiuntiny- Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, kuris yra bę vesti žmones išganymo keliu, saugoti juos nuo pasirašęs po L. Nepriklausomybės paskelbimo aktu, šuntakių. Klaidinga būtų klausyti konstitucijos, kuri Lietuvos 20 metų Nepriklausomybės sukaktį minint, tikybos laisvę siaurintų iki maldų, apeigų atlikimo, išleido ganytojišką raštą, kuris buvo perskaitytas š. nustatytų, kas Dievo namuose leistina kas ne. Tuo m. vasario m. 16 d. visose Telšių vyskupijos bažny- nebūtų atsakomas valdžiai privalomas paklusnumas, čiose: Laiškas kalba apie tas sąlygas, kurių reikia, tik būtų nevykdomas nuostatas, kuriam ji neturi kom- kad tauta būtų sveika ir valstybė stipri. petencijos" (teisės). Savo laiške pabrėžia, kad tėvynę reikia mylėti, Yra mišrių dalykų, kur vienu atžvilgiu liečia Baž- nes tėvynės meilė įsakyta Dievo, bet iš kitos pusės nyčią, kitu valstybę. Tokie abyšaliai dalykai esti: pastebi, kad toji tėvynės meilė nebūtų dievinama, nes šeima, vaikų ir jaunuomenės auklėjimas, mokyklos, pirmoj vietoj turi stovėti religijos ir sielos reikalai. klierikų seminarijos, universitetas, organizacijos, Tame pačiame laiške gražiai išvesta, kad katali- spauda. tais klausimais abidvi pusės turi sutartinai kai yra geri patrijotai. Ypač gražų patrijotizmą yra veikti. „Tais klausimais Bažnyčia noromis tariasi su parodę Lietuvos Nepriklausomybę atstatant ateiti- valstybe. Kur kliudoma Dievo garbė, žmonių išgany- ninkai ir pavasarininkai. mas, Bažnyčia negali daryti nuolaidų, o lengvai nu- K. S. B.

A. ŠILGALYTĖ

Blizgantis brikelis Pradžia l, 2 ir 3 nr. Pusantro mėnesio trumpų dienų ir juodų, kaip — Justuk, mano brangus, juk myli mane, — calūnas vakarų, sustojo išsirikiavę prieš Katrės akis. stipriai apkabindama jo galvą ir prispausdama lūpas Tada, kai tik per gaidžio žingsnelį pradės tysti die- prie jo akių sužnibždėjo. nos, kad virpėdamos sniegulės džiaugsis saule, turės Pajuto, kaip šiltos ašaros suvilgė jos lūpas. apmirti Katrės jaunystė. Dabar ji tik viešnia tėvų — Nedaryk taip, — pasakė. namuose, todėl taip mylima pasidarė ne tik motinos, — Nedarysiu, nes pašėlusiai esi man brangi, bet ir kitų. jeigu tai būtumei ne tu, Katrele, tai aš išeičiau ne kaip Vakare visi valgė žirnius su spirgučiais ir rūgusį elgeta iš tų namų, o kaip plėšikas su įsmeigtu žvilgs- pieną. Tai buvo gardus valgis, kaip šventėse — nes niu į tamsią naktį. Justinas, atbaigęs tarnystės laiką, jau ryt, prašvitus, — Justuk, juk tu žinai, ką aš manau, kodėl aš turėjo išvažiuoti. einu, kaip avelė į skerdyklą, lyg nenujausdama, kaip Vygantas ištraukęs iš kišenės pūslę su pinigais kvepia ir garuoja mano pačios kraujas. Tu žinai, ir prie visų akių atskaitęs 300 litų, paklojo ant stalo. nebesakysiu. — Kažin ar uždirbtai tiek, bet gaspadoriui mokėk, — Žinau, bet ir nieko nežinau. Man, rodos, kad kas suderėta! — pasakė. praeis metai, kiti ir tu visai priprasi prie to papūst- — Ką čia, tėve, dar kalbėti, juk Justinas dirbo, žandžio... mane pamirši ir, bijosi beatminti apie tą, kaip savas. Man negaila pinigų, bet gaila, kad jis jau ką dabar galvoji. O aš eisiu, eisiu toli iš čia pelnin- išeina iš mūsų, — švelniu jausmingu žvilgsniu paž- gesnio darbo ieškoti. velgė į savo Katrelę motina. — Justinai, eik mokytis amato, o aš Tau padė- — Dėkui už pinigus, gal ir perdaug už metų dar siu. — lyg atbudusi, ėmė šnekėti Katrė. bą... bet, aš nevaginėjau jums priklausiusio laiko, — E, nenoriu aš nieko dabar, tik noriu žinoti, esu ramus, — užkimusiu balsu iš didelio jausmo dau- kad esu ir, kad turėčiau ką atsiminti apie šią pasku- gybės vos ištarė Justinas. tinę naktį per visą gyvenimą. Tylus, juodas nakties šešėlis užkopė klėties laip- Paslaptingai tylėjo prieškalėdžio naktis, neišbu- tais ir pirštų galais pamažu pastukseno į duris. dindama, net budraus sargio. — Kažin ar uždirbta tiek, bet gaspadoriui mokėk, Klėtės tamsoje grūmėsi meilė su geismais, džiū- lovos, užsimetė drabužį ir atsklendė duris. Tą padarė vo ir vėl drėko nuo ašarų veidai ir mintys, kaip iš- be baimės, be galvojimo, nes tai buvo mylimas draskyti audros debesys mėtėsi nuo vieno prie kito Justinas. dalyko, nieko nenutardamos, nieko neužtikrindamos — Katryt, juk paskutinė naktis jūsų pastogėje — nelemtai krypstančio gyvenimo kelio. švelniai apkabindamas, atsisėdo ant lovos. Ūžtelėjo Paskutinį kartą prieš aušrą sugiedojo gaidys, o jo galvoje pasiutęs kraujas ir meilės pažaboti norai skirimosi valandėlė ašaromis plukdė jaunuolių akis. plėšėsi krūtinėje. Atslūgo Katrės energija, pasijuto, kaip ligonis, visai Katrė iš balso virpėjimo, iš karštų delnų ir pri- bejėgė gyventi, bet dar pasiutesne, įžūlesne meile siglaudimo suprato kiaurai jį visą. širdy. 56

Išraudusiomis akimis, kaip apsvaigęs, išėjo iš — Justuk, aš bejėgė... klėties Justinas ir, lyg pabaisos vejamas, skubėjo nu- — Bet aš su jėgomis! tolti nuo tų namų į kuriuos daugiau gal niekad nebe- — Noriu motinai viską pasakyti, nes ji man tik užsuks. gero nori, palaukim dienos. — Tad, pasimatysime, aš padarysiu visa, kaip Daugiau nė žodžio netarė Justinas, kaip sveti- sakiau! momis rankomis paglostė jos pečius ir drebančiais Skambėjo Katrės ausyse paskutinieji Justino žo- žingsniais nuėjo į galulaukę. džiai, kuriems ji protu netikėjo. Nykios dienos išbaidė Katrės veidus ir retai ko- kiam prisiminimui benusišypsodavo. Prailgo laikas, Šalta. Sniegas net dulka po arklių kojomis. Pro dienos virto amžiais. Monotoniškas ratelio tirtėjimas storus pilkus debesis prasilaužė saulės spindulėlis, lyg suko ir sekino jos mintis. Nieko daugiau nejautė Kat- norėdamas praskaidrinti grįžtančiosios iš bažnyčios rė, kaip ilgesį ir baimę, kuri, kaip giltinė, rodos, pa- po šliūbo jaunamartės Katrės Vygantaitės, jau da- žvelgdavo iš užkampio ir, klaikiai kvatodamos, nu- bar Miknienės, veidą. Susigėdo spindulėlis nelaiku atskridęs iš tolimo- bėgdavo ir įsikardavo į braškančias uosio šakas. sios saulės šalies. Katrės veide gedulo nuotaika stip- Tėvas buvo patenkintas, o motina kentė kartu priai įsitvėrus laikėsi. Spaudė neįpratusį pirštą aukso su dukteria, bet negalėjo priešintis tai, amžius įsise- grandis, perštelėjo akys nuo ašarų, o krūtinėje plas- nėjusiai tradicijai, įtikinėti dukterį sutikti su jai nu- tėjo jauna su išvogta meile širdis. skirta dalia. Ji buvo patenkinta, kad jos vyras toks stuobris, Kasnakt laukė Katrė Justino, tuo nerimu buvo kad jis nereaguoja ir nesupranta jos. Džiaugėsi ga- persisunkusios jos visos mintys. linti įsitraukti į savo vidaus kiaukutą ir klaidžioti nie- Nežinomas ateities gyvenimas, kaip šmėkla, kieno nepastebima po tas dienas, kada Justino akys skeryčiojos, tai baugindama vargais, tai karštus pa- ją sekiodavo. bučiavimus mylimojo parodydavo, už kuriuos nebe- Ašarotomis akimis pasitiko motina savo dukrą baisūs jokie vargai ir nedatekliai. amžinumo pažadais ir teisėmis nuo jos atplėštą. Šviesi tat buvo naktis, girgždėjo sniegas. Rimtas Reikšmingas kąsnelis duonos ir keli balti grū- mėnulio veidas stebėjo ir grožėjosi tuo didžiu pasiry- deliai druskos sustiprino Katrės valią visam gyve- žimu dviejų jaunų žmonių. nimui. Justinas gyveno su motina mažoje menkutėje Duona — stiprybės simbolis, o druska — tai vais- trobelėje prie miestelio. Jo uždarbis buvo vienintelė tas sielvartuos ir dvasios kančiose. motinai parama. Blizgančios varinės dūdos plyšdamos drožė linksmą Tad, Justino sugalvotosios vedybos nieko dau- maršą ir įraudę keturi dūdoriai be poilsio kėlė giau negalėjo į skurdžią gritelę įnešti, kaip dar di- pakilią vestuvininkų nuotaiką. G a l a s desnį vargą. Lėkė Justinas su dokumentais, gautais iš Kurijos, pas Katrę. Paskutiniai pranešimai apie Ir tuoj jiedu susijungs ir padarys galą didžioms kančioms ir prievartai. konferenciją — Aš įrodysiu, kaip myliu ir ką meilė gali, — 1. Skyriai siunčia vieną atstovę nuo kiekvienų stiprino save, užmiršdamas, kad nėra pinigų ištekliaus 50 narių, nuo likučio taip pat siunčia vieną atstovę. visiems reikalams aprūpinti. Pavyzdžiui skyrius, kuris turi 117 narių siunčia 3 at- Galulaukėj sustojo vežimėlis. Išlipo aukšto ūgio stoves, kuris turi 80 narių — 2 atstoves ir tt. Skyrių vyras, pasipurtė, pririšo arklį prie medelio, numetė valdybos aprūpina atstoves įgaliojimais. kuškį šieno ir skubiais žingsniais nuspyrė į Vygantų 2. Patartina konferencijos reikalams aptarti su- sodybą. šaukti susirinkimą, kuriame išrenkamos atstovės ir Kieme stabtelėjo, nes sargis amtelėjo, bijojo, painformuojamos narės apie Draugijos Jubiliejinę kad išgirdęs šeimininkas neužkluptų jo, kaip vagies, konferenciją, nurodoma kaip pasilikusios namie na- kuris rengiasi, tikrai didį turtą pavogti. rės prisidės prie Jubiliejinės konferencijos. Nutilo. Užkopė klėties prieangin ir pabeldė į 3. Nė vienas skyrius, net ir dėl labai svarbių prie duris. Išsižiojo klėties siena ir toje juodoje gerklėje žasčių, tegu nepasilieka neatsiuntęs į konferenciją dingo nakties keleivis. savo atstovių. Visi skyriai per savo atstoves privalo — Popierius turiu..., — jaudindamasis greit pa- dalyvauti savo konferencijoje — tai mūsų pareiga. sisakė. 4. Ten, kur specialus konferencijos reikalams — Dieve, — sudrebėjo Katrė. susirinkimas įvykti negalės, atstoves į konferenciją — Tu abejoji, — užkimusiu balsu vos ištarė Jus numato skyriaus valdyba. tinas, nebejausdamas nei rankų, nei kojų, nei kvėpa- 5. Nakvynes Centro Valdyba parūpins, prašoma vimo, tik širdis smarkiai dunksėjo ir pašėlimo nešio- atsivežti savo paklodes, rankšluosčius ir kit. Nakvy- jamas kraujas trenkė smegenyse. nės bus Zitiečių Namuose Seimo g. 8. Rekolekcijų dalyvės gaus nakvynes rekolekcijų — Aš bijau, juk tėvas prakeiks..., apkabindama namuose, Žemaičių g. 59. jo kaklą pravirko Katrė. Jos kančios ir slegiantis nu- 6. Konferencijos proga labai patogu atlikti įvai- jautimas taip susibūrė ir tas netikėtumas visai atėmė rius reikalus: 1) atsilyginti Centro Valdybai nario jai jėgas. mokesčio nuošimčius už 1937 ir 1938 metus 2) atsi- — Juokauti aš nemoku, rimtais dalykais žaidžia lyginti už „Moterį". kvailiai, nevargink manęs brangioji, sakyk ar man 7. Skyriai ir veikėjos, kurios dar neturi Draugi- gyventi, ar... jos istorijos „Tiesos ir Meilės tarnyboje", prašom — Ką kalbi, aš Tavo, — glostydama drėgną nuo Jubiliejaus proga įsigyti. pergyvenimų jo kaktą, negalėdama apsispręsti, 8. Draugijos ženklelių, nario bilietų, antspaudų kalbėjo. ir štampų, pareiškimo blankų, Draugijos vėliavos — Katryt, laikas bėga, nakties įmigis baigiasi, — kotą ir viršūnę galima užsisakyti per Centro Valdybą. skubino Justinas. Paminklai Kunigaikštienei Birutei Pirmą paminklą pastatė L. K. Moterų Dr-jos Lauksodžio sky- rius 1931 m. Lauksody pagerbti Vy- tauto Didžiojo motinai Birutei. Pa- minklą projektavo, ir padarė moky- tojas Antanas Nesavas. Paminklo stovylos aukštis — 2 metrai 30 cm., apimtis — 5 metr. 20 cm., priedėstalo kraštinė — l metr. 40 cm., pried. aukštis — 2 metrai. Buvo atvežta 50 vežimų žvyro, 120 vežimų akmenų, 8 statinės cemento ir iš tos medžiagos pastatytas šis paminklas. Kainavo 2000 litų. Ant. pried. yra šie barelje- fai: l Vaidilutė po ąžuolais saugo šv. ugnį; 2. Kęstutis susitinka Birutę; 3. Kryžius, saulės spinduliai ir lelija kyla iš jūros bangų; 4. Paminklo statytojų įrašas ir data. O štai ir antram Birutės pamink- lui projektas. Jį padarė skulptorius Vincas Grybas. Paminklas jau pra- dėtas statyti. 1937 m. liepos mėn. pašventintas kertinis akmuo. Pa- minklas bus 9 metrų aukščio, 8 ilgio ir 16 — pločio. Dvi didesnės paminklo statulos vaizduos pirmą Kęstučio su- sitikimą su Birute, mažesnės statu- los — viena vaizduos seną kanklinin- ką, kita — amžiną ugnį saugančią vaidilutę. Statulos bus liedinamos iš žalvario, kit. iš granito. Aukos renka- mos paminklui iš visuomenės. Pa- minklas statomas Kar. šeinių moterų Birutės Dr-jos ir šaulių moterų ini- cijatyva. (Projektas apačioje).

pasislėpti negalima, jis visur randąs. Aš bijodama, ži- noma, Pečiuko ir mėsos nereikalaudavau. Tik daug Mums reikia pasiaukoju- vėliau, jau suaugusi, aš supratau tikrąją pasninko pras- sių vadovių ir molinų mę ir sąmonigai pasninkaudavau. Šiandien, kai pagalvoju apie vaikystės dienas, aš visai esu patenkinta, kad mane pratino pasninkauti, Po konferencijos i uždaras rekolekcijas. tik man atrodo neprotinga šauktis Pečiuką į pagalbą Kaip jau visos žinome specialios katalikėms mo- ir tokiu būdu gązdinant versti pasninkauti. Kažin, terims uždaros rekolekcijos įvyks tuojau po Drau- ar tie žmonės, kurie dabar suaugę nebelaiko pasnin- gijos Jubiliejinės konferencijos š. m. kovo mėn. 23 — kų, ar tik ne dėl to penktadieniais ir valgo mėsą, kad 24 dieną. Jas vesti maloniai sutiko, visų mylimas pa- jiems nebuvo progos suprasti tikrąją pasninko pras- mokslininkas, Tėvas Venckus S. J. Kiek sąlygos leis, mę, o Pečiuko baimės visam gyvenimui neužteko..., kodidesnis katalikių moterų skaičius turėtų pasinau- mat, suaugęs Pečiuko nebebijo, doti šiomis rekolekcijomis —sekmingiausia dvasinio atsinaujinimo priemone. Tik šventa, religinga motina gali duoti Kat. Bažnyčiai ir lietuvių tautai sąmonin- Pasninkas striprina valią ir ugdo dvasią gų katalikų, gerų tautiečių. Tos moterys, kurios daly- vaus šioje dvasinio atgimimo puotoje, reikia manyti, Daugelio šiandienių žmonių nelaimių kaltininkė geriausiai paminės ir šiuos jubiliejaus metus. Šeimos yra žmogaus silpna valia. Žmonėms trūksta n o r o, motina dažniausiai taip užimta dienos rūpesčiais, kad trūksta v a l i o s save nugalėti, atsisakyti nuo kūniš- ji savo dvasiniam gyvenimui tik labai maža laiko gali ko malonumo. Jeigu šiandien visi dejuojame, kad skirti. O jėgų, pasiaukojimo iš jos gyvenimas labai mūsų šeima pakrikusi, kad žmonės nedoresni, tai daug reikalauja. Kur ji ras tą pasiaukojimo šaltinį, tarp kaltininkų reikia ieškoti ankstyvesnių auklėtojų: iš kurio pasisems reikalingų jėgų? Tas šaltinis — tai tėvų, kunigų, mokytojų, kurie permažai kreipė dė- nuolatinis bendravimas su Dievu. Kad tas bendravi- mesio į žmogaus valios grūdinimą nuo pačių anksty- mas būtų gyvas, kad lietuvė motina tikrai karštai pa- vosios vaikystės dienų. miltų Dievą ir savo kasdienį gyvenimą pagal Die- Pasninkas yra viena iš daugelio senųjų Bažny- vo mintį tvarkytų, reikia nuolat atsinaujinti. Tai čios priemonių ugdyti, grūdinti žmogaus valia. Pas- svarbu ypač šiais laikais, kada nukrikščioninimas to- ninkas nėra tik mėsos nevalgymas, ne; pasninkas yra kiu smarkiu tempu vyksta mūsų šalyje, kada net šei- atsisakymas nuo kokio nors kūniško malonumo. Atsi- mos motina yra išstatyta nukrikščionėjimo pavojun. sakyti nuo saldainio ar kitokio skanaus kąsnelio, taip Jau buvo rašyta, kad už visą rekolekcijų laiką pat pasninkas. Tokiu būdu sutaupytus pinigus geram (23 — 24 d. kovo mėn.) reikia mokėti už valgį, butą panaudoti — vargšą sušelpti yra geras darbas, už ir patarnavimą 8 litai (galima atsilyginti ir produk- kurį Kristus žada gausiai atlyginti. tais). Seserys Pranciškonės, suprasdamos nelengvą kaimo moterų padėtį, sutiko priimti nakvynėn už tą Pasninkauti pratinkime ir mažus patį atlyginimą rekolektantes ir visą konferencijos laiką, t. y. kovo mėn. 20, 21 ir 22 dieną. Tik prašoma Tiesa, Bažnyčia, būdama labai atsargi su žmo- atsivežti savo paklodes, rankšluosčius, užvalkalus. gaus silpnybėmis, nustato kraštutinę amžiaus ribą: Skyriai, kurie dar neparašė, kas dalyvaus reko- ji net iki 7 - rių metų nereikalauja pasninko, bet tai lekcijose, prašomi greitai pranešti iki kovo mėn. 10 d. nereiškia, kad ji nepritartų mažo vaiko valios ugdy- Geležinkelio papiginimais galės pasinaudoti rekolek- mui, kad ji nemanytų, jog ir mažą vaiką galima pra- cijų dalyvės nors ir vėliau grįš namo. tinti nugalėti save. DR. O. N. Kodėl ketvirtadienį sūris, o penktadienį dešra? Ar pasninkas tik suau- Jeigu kas manytų, kad dėl vaiko sveikatos, dėl jo augimo reikalo neleistina vaikui pasninkauti, tai gusiems? būtų netikslu. Dažnai tenka matyti vaiką ketvirta- dienį priešpiečiams valgant duoną su sūriu, o penk- Pečiukas tadienį su dešra. Vadinasi, suprantama, kad vaiko maistą reikia keisti, bet trūksta tvarkos ir gero Kai buvau maža, tai pasninko dienomis man ne- noro. Vaikas galėtų visai gerai vieną dieną savai- duodavo mėsos. O kai prašydavau būtinai mėsos, tai tėje valgyti kiaušinį, sūrį, blyną, pieno sriubą ir kitus sakydavo, kad naktį ateisiąs Pečiukas ir nupiausiąs pasninko valgius. Jeigu motina tinkamai paaiškins. liežuvį tam, kas penktadienį mėsą valgo. Beabejo, tada tai vaikas ir neprašys mėsos, priešingai, jis kratysis aš dar tikėjau, kad toks Pečiukas tikrai yra, ir klausi- jos, nes jam bus paaiškinta, kad ne bet kas sugeba nėdavau kaip jis atrodo ir planuodavau, kaip galėčiau pasninkauti, tik stiprūs žmonės; jo dėmesys bus at- nuo jo pasislėpti. Tačiau man sakydavo, kad nuo jo kreiptas į tai, kad vyresni broliai — seserys, tėvai ir visi kiti suaugę nevalgo mėsos, skanumynų. Kuris gi

Kristus tyruose meldėsi ir pasninkavo. vaikas nenori būti didelis, stiprus, kuris nenori taip Mažiesiems užteks mėsos pasninko dienos savaitėje. daryti, kaip vyresni, suaugę daro. Pagaliau galim pa- Mes pasirūpinsime taip pat, kad jų maistas būtų so- sakyti vaikui, kad visi katalikai (visi žmonės, kurie į tus, maistingas. Tačiau svarbu, kad jie jau sąmonin- bažnyčią eina, kurie moka žegnotis ir poterius kal- gai pasninkautų, t. y. kad žinotų, kodėl mėsos, sal- bėti) tą dieną nevalgo mėsos. Jeigu tinkamu momen- dainio ar kito nevalgo. Kada vaikas turėtų pradėti tu mokėsim tai vaikui pasakyti, tai, beabejo, vaikui pasninkauti, motina pati galės geriau numatyti, nes padarys įspūdžio, ir jis norės taip daryti kaip visi ka- pasninkas tada teturi reikšmės, kada vaikas jį sąmo- talikai daro. ningai išgyvena. Prieš didelę šventę ir prieš didelį darbą reikia pasninkauti Vaikystės pasninko įspūdžiai lieka visam gyvenimui Paaiškinkim vaikams, kad ir prieš didelį darbą, Šie pasninko valgiai, gavėnios nuotaika palieka ar prieš didelę šventę taip pat reikia pasninkauti, prisiminimus visam gyvenimui. Ir negalima sakyti, nes taip pasirengę darbą geriau atliksim, šventę bus kad šie prisiminimai būtų labai nemalonūs. Štai vie- linksmiau švęsti. Pasninką vaikams priminti labai pa- na žymi mūsų laikais moteris sako: „prisimenu, kaip togus yra gavėnios laikas. Papasakokim vaikams, kad vaikščiodama suolais valgiau duoną apteptą aliejumi Kristus užaugęs rengėsi eiti žmones mokyti, (kaip jie ir druska apibarstytą. Niekad duona nebuvo tokia turi Dievą mylėt), rengėsi stebuklus daryt. Prieš ši skani mano gyvenime, kaip tada!" Aukštas valdinin- didelį darbą ir Kristus — pats Dievas išėjo į tyrus kas pasakoja: „čelaką (grūsti svogūnai apipilti van- (kur smėlis tik baltuoja, kaip akis užmato, akmenų deniu) valgydavau su bulvėmis. Hm... galas žino, ir kalnai riogso, o nei upelio, nei žolytės nesimato), ten skanu būdavo!" Vienas miesto viršininkas ginasi: nei vieno žmogaus nematydamas meldėsi ir pasnin- „skaniausias valgis, tai barščiai su grybais. Mama kavo. Po ilgų maldų ir ilgo pasninko Jis sustiprėjo gavėnioj vis virdavo. Bet tik mano motutė ir mokė- dvasioje ir išėjo žmonių mokyti, stebuklų daryti, davo tokius barščius išvirti, dabar niekas tokių neiš- nebaisu Jam buvo ir mirti. — Kristus pasninkavo, verda". O senukai, kurie tais laikais dar buvo jauni, vaikai, tai ir mums reikia pasninkaut ir laukt didelės kai žmonės visas savaites mėsos nei pieno (tik sek- madieniais su pienu) nevalgydavo, pasakoja, kad Velykų šventės. Tada ir Velykos bus linksmesnės! tikrai tais laikais šeimininkės išgalvodavo įvairių ir Padariusios šią gavėnios pasninko įžangą, pa- skanių valgių. Jie stebisi, kad dabar kartais Šeimi- sistengsime per visą gavėnią papasakoti vaikams apie ninkės dejuoja penktadienį neturinčios ką virti. Be tikrai didingus Kristaus darbus. abejo, juo daugiau pasninkaudavo, juo daugiau rei- Kalėdų Kūdikėliu vaikai džiaugėsi, jį mylėjo, o kėdavo prasimanyti, o šiandien tik mėsa visų gudry- gavėnioj tegul jiems iškyla didingas galingo, garbin- bių šaltinis. go Kristaus paveikslas, tegul jie stebisi, žavisi nuos- Taigi, atrodo, kad ir pasninkas, kai jis išsiskiria tabiais Kristaus darbais. ypač iš kitų dienų, palieka malonių prisiminimų, ri- ša tais prisiminimais su šeima, su ta pastoge, kur Pasninką vaikam pritaikysime basomis kojomis su duonos rieke „suolais vaikščiota". Be abejo, pasninkas ne visiems turi būti lygus, Jeigu šie prisiminimai sujungti su gerais įpročiais, nes ne visų kūnas ir dvasia, valia lygaus stiprumo, jeigu jie paremia žmogaus valios veiksmus, tai galim atsparumo. Jeigu suaugę žmonės pasninkaudami at- tikėti, kad žmogus nuo tų įpročių sunkiai atsisakys. sisako ne tik nuo mėsos, bet ir nedavalgo, tai mo- Kas nori būti geras meisteris, tai anksti turi kyklinio amžiaus vaikams, vis dėlto, duosime sočiai pradėti mokytis. Kas nori būti geras žmogus, turi pavalgyti, nors ir pasninko valgių, bet jie pasninkaus anksti pradėt savo valią ugdyti, turi anksti išmokti gavėnioje drauge su suaugusiais — visas pasninko save, savo kūną nugalėti. dienas.

M. S. suderinimu, nei spalvų patvarumu nepasižymi. Ir daugelis mūsų moterų turi dėvėti nuo saulės ir lie- taus nublukusiomis suknelėmis, skaromis. Bet, tos Ar apsimoka namie austi pigiosios medžiagos ir nestiprios. Dažniausiai išeina taip, kaip pinigus balon sumetus. Daugelis šeimininkių pačios nebeaudžia, o sten- Nors ir pigiai pirktosios medžiagos tekaštuoja, giasi pinigų sugriebti ir krautuvėse pirkti. Pirktas ne bet vis tiek tam susidaro išlaidų, kurias šiais laikais toks gražus ir ne taip praktiškas. Namuose rūpestin- ūkis sunkiai pakelia. Kiek turi vištos kiaušinių pa- giau išausti audeklai yra labai gražūs ir patvarūs. dėti, ar kiek pieno į pienines nuvežti, kol vienai suk- Dabar ir miesčionys, pav. baldų apmušalams, ieško nelei ar paltui medžiagos nupirksi. Turint ūkyje avių pirkti kaime išaustų audeklų. ir linų, o kad dar truputį bovelnos pridėjus, puikiau- sius audeklus reikia austi. Nereikia norėti viską greit pasidaryti, bet galima ir pamažu susiverpti ir išsiaus- ti. Tuo bus padaryta didelė ekonomija netik savo ūkiui, bet ir visam kraštui. Dabar pats laikas austi. Būtų galima pagalvoti ir apie audimo konkursą narių tarpe. Būtų labai įdo- mu, kuri šiais metais gražiausį audeklą išaus. Pava- sariui artėjant reikėtų pagalvoti ir apie naminius da- žus. Apie juos buvo rašyta praeitų metų „Motery". Vertėtų pasiskaityti ir pratintis naminių dažų pasi- rūpinti. Lovatiesės Seniau jos buvo šalia moterų rūbų, spalvingiau- si audeklai. Ir spalvų suderinimas ir audimo bū- das labai gražūs. Dar ir dabar daug audžia. Bet dar daug mūsų jaunamarčių būtinai turi nusipirkti „kro- minę" lovatiesę. Pirktos dažniausiai būna baltos ir kaimo sąlygose jos greit savo gražumo nustoja. Ten

Per 8 nytis ir 6 pakojas išausta lovatiesė

Šeimos gyvenime daug rūpesčių ir išlaidų sudaro jos narių drabužiai, baltiniai, lovos ir stalo baltiniai. Nors ir skurdžiausioj šeimoj turi būti nors būtiniausi rūbai žmogaus kūnui apdengti. Kiekviena šeimininkė rūpinasi, kaip tą reika, pigiausiu ir geriausiu būdu sutvarkyti. Neturėtų būti užmirštas tiek drabužių, tiek baltinių gražumas, t. y. jų audimo būdas ir spalvos. Kad ir paprastas audeklas, jei tik jis gražiai išaustas ir gražios spalvos suderintos, jis puošia vis- ką, kur tik jis būna pritaikytas. Reikia atvirai pripažinti, kad kol mūsų ūkinin- kės pačios gamindavosi drabužius, tol kaimas išrodė linksmesnis, matėsi jo ūpas, nuotaika. Tai matosi iš surinktų likusių audeklų, skarų ir moterų kostiumų. Kaip tada turėjo būti gražu! Dabar pirktų audeklų drabužiai žmonių nepuošia, o juos prastina, darko. Ūkininkas, daug pinigų neturėdamas, stengiasi pirkti kuo pigiausias medžiagas, kurios nei savo spalvą Kitokio rašto per 8 nytis ir 6 pakojas išausta lovatiesė. 61

gviausiai audžiami dimai, keturnyčiai. Baldų apmu- šalams audeklas turi būti gana platus, apie 135 cm. Geriausiai tinka dvi spalvos, pav. pilka ir mėlyna, smėlio su ruda arba raudona ir kit. Baldų apmušalų gijos turi būti gerais dažais dažytos, kad nuo šviesos nenubluktų.

Dimais austi baldams apmušalai. ir musės ir vorai, greit „sutvarko". Tuo tarpu nami- nė lovatiesė nieko nebijo ir pilkąsias ūkininko sekly- čias ir grįčias puošia. Lovatiesės dar ir tam reikalin- gos, kad dieną pridengia lovos patalinę nuo dulkiu ir ją paslepia, nes ne visada gražiai jos baltiniai at- rodo. Lovatiesės daugiausia audžiamos keturnytės (dimais) ir aštuonytės, rečiau rinktinės. Jų ilgis būna 160 cm. X 168 cm. 160 cm. X 190 cm.; 170 cm. X 200 cm. Ilgesnės patogesnės, nes galima kartu ir pa- galvę uždengti. Audeklas baldams apmušti Panašūs lovatiesių raštai gali būti pritaikyti baldų apmušalams austi. Gražiausiai atrodo ir len- Kitokio rašto dimais austi baldams apmušalai

Mes vyksime į savo Jubiliejinę Konferenciją Draugijos Jubiliejinė konferencija jau čia pat. rinko sau Globėja Mariją Nuolatinės Pagelbos. Visi Katalikės moterys rūpestingai ruošiasi šiai savo kon- minėti jubiliejai, taip brangūs lietuvei motinai, gražiai ferencijai. Trisdešimt metų dirbusios, dabar važiuo- supuolė į tuos pačius metus. jame savo veikimą apvainikuoti. Nepaprastai gražu, Todėl mes ne tik visos, kurios galime vyksime į kad Draugijos konferencija įvyksta kaip tik tą pačią savo didžiąją šventę — Jubiliejinę konferenciją, bet dieną, kada Draugija buvo įkurta. Tas reikšmingas per kovo mėnesį melsimės ir aukosime Dievui savo Draugijos įkūrimo faktas įvyko rusų priespaudos lai- darbus Draugijos intencija. Prašysime Dievo palai- kais, o savo Jubiliejų minime laisvoj Nepriklausomoj mos savo brangiai Draugijai, jos vadovėms ir narėms. tėvynėje. Reikšmingas yra ir mūsų Draugijos 30 metų Mes melsimės už Draugijos Jubiliejinę konferenciją, Jubiliejaus sutapimas su krikščionybės, Nepriklauso- dorinio auklėjimo kursus ir rekolekcijas, kad visa ge- mybės ir Šiluvos Marijos jubiliejais. Atrodo, kad pati riausiai pasisektų, kad būtų kuodaugiausia naudos Dievo Apvaizda taip sutvarkė. Štai lietuvė motina Katalikų Bažnyčiai ir mūsų tautai. Kiekvieną dieną visumet buvo ištikima Katalikų Bažnyčios dukra, bent vieną Sveika Marija sukalbėsime už Draugiją. kovotoja dėl katalikybės, uoli Kristaus mokslo sklei- Graži ir didinga bus mūsų konferencija. Visos dėja. Ji taip pat, ar tik ne daugiausia, prisidėjo prie norėtumėm joje dalyvauti. Bet nėra jokios abejonės, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Ji mokė vai- kad visos 40.000 lietuvių katalikių nesuvažiuos. Ir kučius lietuviškai kalbėti, ji skiepijo jų širdyse tėvy- Kaunas negalėtų tiek daug sutalpinti. Tai kaip nės meilės ugnį. Savo varguose ir rūpesčiuose lietuvė minės jubiliejų tos, kurios neturės laimės dalyvauti motina šaukėsi Marijos globos. O Marija lietuvei mo- bendroje šventėje. Likusios namie katalikės moterys tinai ir visai lietuvių tautai parodė savo jautrią globą jungiasi su Jubiliejinėje konferencijoje dalyvaujan- prieš 325 metus apsireikšdama Šiluvoj. Ir šiandien čiomis, už Draugijos Jubiliejų klauso šv. Mišių, eina tūkstančiai moterų kasmet plaukia į Šiluvą pasivesti prie šv. Komunijos. Draugijos konferencijos iškilmin- Marijos globai. Todėl ir L. K. Moterų Draugija išsi- gos pamaldos kovo mėn. 20 dieną bus transliuoja- 62 mos per radio. Pamokslą sakys Katalikų Spaudos 4. Šiluvos Marijos 325 m. jubiliejaus minėjimas: Biuro Direktorius, žinomas mūsų visuomenei savo Marija mūsų Globėja — kun. dek. Kapočius. III. raštais ir pamokslais, kun. K. Barauskas. Kurios tik 19 val. Religinio susikaupimo valanda, Tėvų Jė- galės, būtų labai naudinga paklausyti šio pamokslo. zuitų bažnyčioje. Konferenciją sako Tėvas Venc- kus S. J.

Per dorinį auklėjimą — į tautos atgimimą Kovo 21 d. IV. Mūsų Draugijos Jubiliejinės konferencijos metu 7 val. Šv. Mišios už mirusius Draugijos narius — organizuojami dorinio auklėjimo kursai. Šiuose kur- Tėvų Jėzuitų bažnyčioje. suose panagrinėsime savęs ir vaikų dorinio auklėjimo V. klausimus. Kaip neatskiriamas vaikas nuo motinos, 8 val. 30 min. Konferencijos plenumo posėdis taip lygiai susieja motinos, tėvų, visuomenės ir vai- Tėvų Jėzuitų salėje. kų dora. Jeigu šiandien skundžiamasi taip sunkiu vai- 1. Pranešimai apie Draugijos veikimą. kų doriniu auklėjimu, tai priežasčių tektų paieškoti 2. Diskusijos dėl pranešimų. mūsų šeimose, mūsų visuomenėje. Šių kursų pirmoje 3. Rinkimai: a) Centro Valdybos, b) Sekcijų dalyje ir bus nagrinėjama mūsų pačių dorinis auklėji- Centro Komitetų, c) Socialinės Globos Fondo, d) mas, ieškoma priemonių kaip užgydyti skaudžiausias Garbės Teismo, e) Revizijos Komisijos. šių laikų žaizdas ir kokios dorybės šiandien labiau- 4. Draugijos ateities veikimo planai. siai reikalinga ugdyti. Bent vienu sakiniu prisiminki- 5. Organizacinės dalies užbaigimas. me, kaip trūksta mūsų krašte sąžiningumo, kiek išeik- vojimų, kiek neteisybės. O ką byloja mums Salako, Pietų pertrauka. Svėdasų istorijos. Ar ne dorinį supuvimą, visišką sa- 1. 15 val. Dorinimosi ir dorinimo reikalas — vysk. vęs nevaldymą. Juk tai baisūs išsigimimo pavyzdžiai, Pr. Bučys. Jautresnis žmogus negali ramiai prisiminti ir bylas 2. 16 val. Svarbesnės dorinimosi sąlygos ir prie- vaikų su tėvais, motinomis dėl jų išlaikymo senatvėje. monės — Dr. M. Ruginienė. Pasaulyje negirdėtas chamizmas, aukščiausias stor- 3. 17 val. Labiausia ugdytinos dorybės — M. žieviškumas, kad vaikai nebenori senatvėje aprūpinti Sidaravičienė. savo tėvų. Artimo meilės, gerumo mums labai trūksta. 4. 18 val. Šeimos gyvenimo skaistumas. Šių kursų antroje dalyje bus plačiau nagrinėjama apie kūdikių ir vaikų dorinį auklėjimą. Bus iškelta Katalikų Bažnyčios ir žymiausių auklėtojų siūlomos Kovo mėn. 22 d. priemonės vaikų doriniam auklėjimui. Taigi motinos 5. 8 val. Moters sveikata ir dorinis auklėjimas — turėtų dėti visas pastangas šiuose kursuose dalyvauti. gyd. J. Meškauskienė. Vaikų auklėjimo darbas sunkus ir labai atsakin- 6. 9 val. dorinis auklėjimas ir tautos sveikata — gas, o pasiruošimo tam darbui lietuvė motina neturi. Dr. Gylienė. Niekas tam darbui iki šiol jos neruošė: nei mokykla, 7. 10 val. Seksualinio auklėjimo svarba socialiniu mažai tuos klausimus kėlė spauda ir organizacija. Da- atžvilgiu — O. Beleckienė. bar vienas didžiausių Kat. Moterų Draugijos rūpes- 8. 11 val. Katalikų Bažnyčia ir seksualinis auklė čių yra auklėjimo klausimai, o šiuo momentu dorinis jimas — kun. Dr. Brizgys. auklėjimas. Mūsų šūkis — per dorinį auklėjimą — į 9. 12 val. Vaiko seksualinis auklėjimas — Dr. V. tautos atgimimą. Nesakykime, kad seniau mūsų mo- Karvelienė. tinų niekas neruošė vaikų auklėjimo darbui, nelankė Pietų pertrauka jos jokių kursų, neskaitė knygų ir buvo gerai. Bet ar ne geriau būtų buvę, ar ne kur kas daugiau būtų pa- 10. 15 val. Vaiko seksualinis auklėjimas -- Dr. siekta, jei būtų seniau susirūpinta lietuvės moters V. Karvelienė. paruošimu auklėjimo darbui. Gal ir šiandien mūsų ša- 11. 16 val. 6 ir 9 Dievo įsakymo aiškinimas — E. lyje nebūtų tokių liūdnų reiškinių, gal ir katalikai Starkienė. būtų sąmoningesni, stiprūs ir nepalaužiami. Gal Ka- 12. 17 val. Šeimos gyvenimas religijos ir dorovės talikų Bažnyčia Lietuvoje būtų triumfuojanti, galin- normų šviesoje — Dr. A. Maceina. ga. Tiesa, seniau mes negalėjome rūpintis motinų pa- 13. Dorinio auklėjimo kursų ir konferencijos už ruošimu auklėjimo darbui, neturėjome jėgų, bet užtai darymas. šiandien turime dirbti su padvigubintu uolumu. Registracija prasidės kovo mėn. 20 d. 8 val. rytą Ateitininkų salėje, Laisvės Al. 3. L. K. Moterų Draugijos Jubiliejinės Konferencijos 1938 m. kovo mėn. 20 — 21 — 22 d. Maldos apaštalavimo intencijos kovo mėnesiui. Programa 1) Kad visame viešajame gyvenime būtų išpažįsta Kovo 20 d. mas ir garbinamas Dievas, visų Kūrėjas ir Tėvas. I. 2) Už Kunigų Seminarijas Kinijoje. 10 val. 30 min. Iškilmingos pamaldos Katedroje Šv. Mišias laiko vysk. Matulionis, pamokslą sako - kun. Barauskas. M. Baltrukėnienei, II. 14 val. Iškilmingas posėdis Ateitininkų salėje, mylimam sūneliui Vladui tragingai mirus, Laisvės al. 3 b. skausmo valandoje nuoširdžiai atjaučiame. 1. Atidarymas. — Žvilgsnis į Dr-jos 30 metų veikimą — M. Galdikienė. L. K. Moterų Dr-jos 2. Prezidiumo sudarymas ir sveikinimai. Pasvalio Skyrius. 3. Paskaita „Mūsų tautos didieji jubiliejai ir mo- terys" Dr. V. Karvelienė.

purkštuvėliu labai gerai nuo gėlių nuplauti dulkes, Kad gėlės neprigertų ir nes kambariuose laikomos gėlės apdulka, ir dulkės neužtrokštų puode užkemša lapų skylutes, pro kurias augalai kvėpuoja ir išgarina vandenį. Nepašalinus nešvarumų gėlė su serga ir skursta. Be to, nešvarios gėlės — menkas Svarbiausia gėlių priežiūra yra tinkamos drėg- kambarių papuošalas. S t. Paškonytė mės palaikymas. Netinkamai laistomos gėlės greičiau suserga įvairiomis ligomis, ir gėlių kenkėjų greičiau privystą. Gėles reikia laistyti tik tada, kai jos tikrai to reikalingos. Laistymo dažnumas pareina nuo są- Šis tas Užgavėnėms lygų. Juo kambary, kur gėlės laikomos, oras sauses- nis, šiltesnis, tuo vandens daugiau išgaruoja ir gė- Obuolių pyragaičiai lėms tenka tą trūkumą laiku papildyt. Kada puode — 200 gr. miltų, stiklinė pieno, 2 kiaušiniai, žemė išdžiūsta ir augalų šaknys vandens nebegauna, žiupsnelis druskos, šaukštelis kepimo miltelių, rūgš- tada lapai iš savęs išgarina vandenį. Lapuose suma- čių obuolių, taukų. žėjus vandeniui, lapų gyslelės pasidaro silpnesnės, la- Iš miltų, trynių ir druskos sumaišome tešlą, de- pai svyra ir pradeda vysti. Bet iki tolei laukti, neap- dame į ją kepimo miltelius ir sausai išplaktus balty- liejus gėlių, nepatartina, galima pastebėti vandens mus. Obuolius nulupam, į ½ cm. storumo skilteles reikalingumą ir anksčiau, būtent: žemių šviesesnė supiaustome, apibarstome cukrumi, ir pašlakstome spalva, indo mažesnis svoris, pabarškinus pirštų višnine. Po pusvalandžio dedame skilteles i tešlą ir krumpliais į puodo šoną, girdėti aiškus ir plonas skam- verdame tuos pyragaičius taukuose. Dar karštus, api- besys, kas rodo vandens trūkumą, o kurčias ir ne- barstome cukrumi su cinamonu. aiškus garsas — pakankamą vandens kiekį. Sausas indas skamba dėl to, kad išdžiūvusi žemė kiek susi- traukia ir tarp indo sienelių ir žemių pasidaro tuš- tuma. Žemė, prisigėrusi vandens užima visą indą, ir dėl to puodas neskamba, pagaliau pirštais patrinta indo paviršiaus byranti žemė rodo, kad indo žemėse yra per maža drėgmės ir augalas jau kenčia troškulį. Laistymo darbą reikia atlikti stropiai ir atsargiai. Daug kas mylimiausias gėles nutroškina arba prigir- do, nes nemoka laistyti. Vanduo gėlėms laistyti ge- riausiai tinka minkštas — upių arba lietaus, kur nėra kalkių ir kitokių druskų. Laistymui vanduo turi būti Obuolių pyragaičiai, vaisiai tešloje, piršteliai. nešaltesnis už kambario temperatūrą. Laistant van- duo turi persisunkti kiaurai per visą indo žemę. Per- Piršteliai dažnas apliejimas po truputį, gėlėms kenksmingas, nes tada viršutinis žemių sluogsnis esti per drėgnas, 400 gr. miltų, 175 gr. cukraus, 3 kiaušiniai, l ke- o apatinis — persausas. Labai gausus laistymas, taip pimo miltelis, vienos citrinos trinta žievė, druskos. pat gali pakenkti gėlėms. Nuo perdidelės drėgmės Cukrų, kiaušinius ir citr. žiev. sumaišome ir sukame plonosios, reikalingiausios šaknelės nupūva, žemės iki putojimo, suminkome miltus, druską ir kepimo pradeda rūgti ir gėlė žūva. Kartais pasitaiko, kad už- miltelius. Leidžiame tešlai pasilsėti ir po to išploja- sikemša indo skylelė ir vanduo nebegali išbėgti. Tada me ją piršto storumo, pjaustome piršto ilgumo gaba- viršutinė žemė lieka sausa, o apatinė indo dalis ap- lėliais, apvaliai pavoliojame ir verdame taukuose. sitraukia balzganais pelėsiais ir jaučiama drėgmė. Vaisiai tešloj Toks augalas tenka persodinti į šviežią žemę. 120 gr. miltų, ½ stiklinės pieno, 2 kiaušinių try- Žiemą, kada augimas beveik sustojęs, laistyti rei- niai, žiupsnelis druskos, l valg. šaukštas alyvos — kia rečiau ir mažiau kaip vasarą. Rudenį ir žiemą ge- viską sumaišome padarydamos tirštoką omleto teš- riau laistyti rytais, kad vandens perteklius dieną iš- lą. Sudedame į ją sausai išplaktus baltymus. Po to garuotų, o pavasarį ir vasarą — vakarais, kad vė- imame vaisius — vyšnias, slyvas, ar kit. po 3 — 4 sesnę naktį drėgmė geriau atgaivintų visas augalo ap- už kotelių, mirkome į tešlą ir dedame į karštus tau- vytusias dalis. Šiltesniu laiku gera, gėles apliejus, dar kus. Išvirtus iki geltonumo apibarstome cukrum ir apipurkšti drungnu vandeniu jų lapus. Tam reikalui cinamonu. Dabar žalius vaisius pavaduos virti, ve- geriausia turėti nors nedidelį purkštuvėlį. Su tuo kuoti, marinuoti.

KĄ MŪSŲ SKYRIUS VEIKĖ 1937 M. Kaune, Kristaus Prisikėlimo parapijoj 1938 m. vasario 6 d. įvyko L. K. M. Draugijos metinis susirinkimas, kuris praėjo gana sklandžiai. Susirinkime paskaitą skaitė kun. Dek. Kapočius - „Amerikos moterys". Susirinkimui energingai pirmininkavo kun. S. Morkūnas. Skyriaus pirmininkė perskaitė 1937 metų veikimo apyskaitą. Po to ėjo valdybos rinkimai sekantiems metams. Valdybon išrinkta: pirmininkė — A. Stripinienė, vice- p. -M. Garunkštienė, sekretorė — T. Jusio- nienė, iždininkė — T. Narbutienė, archi- vininkė — E. Viščiuvienė. Prisikėlimo skyrius turi arti 200 narių. Kas pažymėtina, kad beveik visos narės skaito savo draugijos organą „Moterį". Praeitais metais, kiek tik aplinkybės leido, iškilmingai paminėta motinos diena. Rytmetyje iškilmingos Mišios už mirusias motinas, po to bendra šv. Komunija narėms. Iš surinktųjų aukų lapais bei dėžutėmis po miestą, sušelpta tą dieną neturtingųjų narių bei kitų vargšių motinų 120 asmenų ir 20 šeimų. Sušelpta gausiai — viso sumoj 538 litų. Sergančioms motinoms tą dieną skirtos dovanos nuneštos į namus. Kauno Kr. Prisikėlimo sk. valdyba. Vidury Religijos Vad. Kun. Burneika, jam iš kairės vicepirm. M. Garunkštienė, dešinėje — Pereitais metais skyrius įsteigė pirmininkė A. Stripinienė. Užpakaly stovi (iš kairės į dešinę): laidotuvių fondą, kad, jei pasitaikytų nu- kasininkė T. Narbutienė, sekr. T. Jusionienė, arch. Em. Viščiuvienė. mirti neturtingai narei, būtų iš kur ją žmoniškai palaidoti. Į laidotuvių fondą — Padaryta keletas įdomių ekskur- narės jau sudėjo 50 litų, sekančiais metais sijų: į karo muziejų, į stiklo fabriką, į žada gausiau remti tą kasą — fondą. maisto skerdyklą, į botanikos sodą. praėjo su rytmetinėmis pamaldomis ir šv. — Padaryta įdomios iškilos į ange- Komunija. — Įsteigta ligonių lankymo sekcija. laičių šventę Panemunėje. — Skyrius nutarė įrengti naujoje mū- Ligonių lankymo komisija savo pareigas ėjo — Skyrius metų bėgyje turėjo gra- gražiai lankydamos sergančias nares bei žias bendras vaišes — agapė, kur.da- sų parapijos statomoj prieglaudoje savo kitas ligones. Sergantiems teikiama piniginė lyvaujant svečiams, jaukiai ir maloniai vardu kambarį, aukodamas tam tikslui pašalpa: perkami vaistai, maistas ar atšvęsta metinė šventė,kuri pavyzdingai 2000 lt. Reikalui esant, skyriaus narės sumokama už butą. lengvai galės pasinaudoti patalpa prie- glaudoje. Paminėtina, kad visa skyriaus Valdyba ir daugelis iš narių su pasišven- timu dirba vargšų naudai prisijungusios prie šv. Vincento Pauliečio draugijos. Skyrius ryžtasi sekančiais metais visu smarkumu, kiek tik aplinkybės leis, žengti dar smarkesniu žingsniu pirmyn prie sa- vo kilniųjų tikslų. A. S t r i p i n i e n ė

RŪPINASI BLAIVINIMU Smilgiai. Š. m. vasario mėn. 6 d. įvyko L. K. Mot. Dr-jos visuotinis na- rių susirinkimas, kuriame skyr. pirminin- kė p. Dziadravčienė davė metinę veiki- mo apyskaitą. Metų bėgyje draugijos nemažai buvo nuveikta: Sušaukta nemažai susirinkimų, kurie vyko gana gyvai ir naudingai. Su- rengta keletas vakarų, kurių pelnas pas- kirtas išmokėti skolą už parapijos salę. Gražiai paminėta Motinos diena ir ta proga sušelpta dovanomis daug betur- čių motinų. Teresė ir Mykolas Narbutai sidabrinių vestuvių jubiliatai Pažymėtina, kad miestelis nedidelis, (vidury), jų du sūnūs (žemai), aplink Kat. Moterų Dr-jos Kr. o restoranai yra du, dar ir trečią žada Prisikėlimo parap. sk. valdyba, įkūrusi parapijos priegl. kam- atidaryti. Skyr. narės ir valdyba dėjo pas- bario įrengimo fondą. tangas, uždaryti šias smukles, bet veltui. Be to, skyr. turi įsteigęs savo arba- sios vado kun. klebono, M. Veclovo, jos SENOVIŠKOS VESTUVES SCENOJE tinę, duodamas progos sušilti geros va- gali daug gero padaryti parapijoje. lios žmonėms. Išrinkome valdybą: P. Dalyvė Gižai. Liet. Katalikių Moterų sky- Dziadravčienė — pirmin., K. Dirkienė — rius š. m. vasario 2 d. parapijos salėje su- vicepir., O. Jermolavčienė — sekret., O. IŠRINKO NAUJĄ VALDYBĄ rengė viešą vakarą „Senoviškos vestuvės". Marcinkevičienė — iždinin., ir O. Vai- Vaidinimas pavyko gerai, ypatingai gra- čiunenė. Revizijos komisijon: Žigienė, Tryškiai. Sausio 30 d. katalikių mote- žiai suvaidino motinos rolę skyriaus pir- Aulinkienė ir Kriaučiūnienė. rų skyrius išsirinko naują valdybą, į ku- min. O. Danilevičienė. Publikos buvo Naujomis jėgomis ir pasiryžimu, ža- rią įeina Dv. vadas kan. J. Stankaitis, pilna salė. Režisavo kleb. kun. J. Gri- da valdyba stoti į darbą, kad šiais me pirmininkė — Ona Stupurienė, vicepirmi- gaitis. tais daugiau nuveiktų „Tiesos ir Meilės" ninkė — P. Glodenienė, kasininkė — A. tarnyboje. Narė Zablockienė, sekretorė — B. Jaugytė. Zarasai. Moterėlės iš miego pabun- Naujoji valdyba pasiryžo energingai da. Vasario mėn. 13-tą d. gražus L. K. SIDABRINIS ŠEIMOS JUBILIEJUS veikti ir sekančiais metais įsigyti naują Moterų Dr-jos sk. narių susirinkimas. bažnytinę vėliavą. Įsirašė penkios nau- Paskaitą apie vaikų auklėjimą skaitė 1938 m. vasario m. 3 d. Kaune p. p. jos narės. Dalyvė . Teresė ir Mykolas Narbutai atšventė si- kun. kan. J. Mozūra. Kalbėta dėl „Mo- dabrinį vestuvių jubiliejų. Rytmetį 9 val. ters". Yra viltis kad Zarasuose, dėka p. Tauragės skyriaus valdyba pasiskirs- A. Žagrakalienės, kuri daro visokius Prisikėlimo bažnyčiai skęstant šviesų jū- tė pareigomis: Stasė Šimkienė — pirmi- roj dek. kun. Kapočius p. p. Narbutams ninkė, Michalina Čegienė — vicepirm., palengvinimus išrašant „Moterį", mažai suteikė sidabrinių sutuoktuvių palaimini- Bronė Žobakienė -- sekretorė, Sofija liks narių be savo laikraščio. Taip pat mą, po to atlaikė iškilmingas šv. Mišias, Tamošauskienė — iždininkė ir Marija padeda tame darbe kun. J. Zenkevičius, kurių metu jubiliatai ir jų kviestieji da- Urbonienė — valdybos narė. E. Juodinienė, ir Al. Košetienė. Dieve, lyviai priėmė šventą Komuniją. Pamaldų jiems padėk! Pabaigoje susirinkimo bu- metu giedojo valstybės teatro solistai. STEIGS KAIMUOSE KUOPELES vo meniškoji dalis, kur pačios narės Ponai Narbutai yra netik geri kata- deklamavo, dainavo ir gražiai suvaidi- likai, bet ir dideli vargšų prieteliai. Pavž., Plungė. L. K. Moterų D-jos Plun- no „Te tris litus". Rudens l a p a s šių iškilmių proga jubiliatai Prisikėlimo gės skyr. Valdybą 1938 m. sudaro Dva- parapijos senelių prieglaudai paaukojo sios Vadas — kan. Pukys, pirm. — p. 2000 lt. — bus įrengta jų vardu kambarys. Radimonienė. Vicepirm. — Gieštautienė, RAMYBĖ JOMS VIEŠPATYJE! Ponia Teresė Narbutienė yra uoli sekr.— Šimkienė, ižd. — Ciparaitė ir katalikiškų organizacijų veikėja. nariu — Struopienė. Narių yra 80. Laik- Krosna. Sausio mėn. 30 dieną, vie- Nuo 1921 m., dar Rokiškyje gyvenda- raščio „Moters" išplatino — Šimkienė: tos kapuose, palaidota skyriaus ir Tre- ma (gimė 1891 m. Ragelių kaime, Jūžintų 33 egz., Mikalauskienė — 23 egz. ir Gieš- tininkų Kongregacijos narė Elžbieta Ale- valsčiuje Rokiškio apskr.), p. Narbutienė tautienė — 18 egz. Ginklų fondui paau- ksandravičienė. Velionė kurį laiką buvo įstoja į L. K. M. Draugiją kurioje su pa- kota 10 litų. Valdyba nutarė šiais metais skyriaus Revizijos k-joj, be to, ypač pir- sišventimu, malonumu dirba net iki šių steigti kaimuose kuopeles. mais skyriaus gyvenimo metais, savo dienų. O 1935 m. Kauno Prisikėlimo pa- Moterų iniciatyva K. V. C. Plungės lėšomis dalyvaudama įvairiuose suvažia- rapijos L. K. M. D-joj išrenkama sekreto- skyrius paminėjo vasario 2 dieną Blai- vimuose, daug prisidėjo prie skyriaus re, vėliau iždininke. vybės savaitę; p. Gvildys, pakviestas iš piniginio sustiprėjimo. Ramybė jai Vieš- 1927 m. p. Narbutienė jau sekreto- Kauno, laikė paskaitą, kurioje dalyvavo patyje, Kurį čia žemėje mokėjo sekti. riauja L. K. M. D. Kauno rajono valdy- apie 350 žmonių. Gerb. prelegentas, pa- P. A. boj. Be to, jubiliatė labai nuoširdžiai įsi- smerkęs visus rūkomus ir geriamus nuo- jungia į šv. Vicento pauliečio draugijos dus, pamokė šeimininkes, kaip pigiu bū- Prisikėlimo parapijos skyriaus veikimą. du pasigaminti gardžių vaisių sulčių. TEGYVUOJA KRISTUS! SAUKIA Čia ji remia vargšus, eina kuratorės Kun. Olšauskas, su savo jaunesniais, ata- JAUNIMAS pareigas, kas mėnuo rinkdama vargšams tinkamomis dainomis ir vaidinimais pa- Jubiliejinis „Pavasario" Kongresas ne- aukas. linksmino publiką. toli. Su intensyvumu ruošiasi Centro ko- Pažymėtina, kad p. Narbutai yra ne- Gaila, kad tie, kuriems reikėjo da- mitetas, komisijos, rajonai ir kuopos. Ja- tik uolūs katalikai, bet ir pavyzdingi šei- lyvauti paskaitoje, neprivertė savęs me triumfuosime, džiaugsimės jaunuolišku mos tėvai. Gražiai tesėdami moterystės užeiti. Žemaič i ų Vence džiaugsmu ir ugningais pasiryžimais pareigas, jie susilaukia trijų dukterų ir deklaruosime naujus siekius bei darbus! dviejų sūnų. Tačiau nejautri likimo ranka KALINIAMS IR VARGŠAMS Be to Jubiliejinis Kongresas tebūnie aksti- pareikalavo iš jų didelės aukos, pasiimda- nu mums į religinę kultūrą. Greta religi- ma sau į amžinatvę jau gerai paūgėjusias Mažeikiškės. Krutame... nio susipratimo, pamaldumo, dorovingu- tris dukteris. mo, pabrėžkime su visu jaunatvės entu- Likusieji sūnūs dabar lanko aukštes- — Suruošėmė Velykų švenčių proga 40-čiai kalinių turtingą Velykų Stalą, su ziazmu — ištikimybę Kristui! Religinė nes mokyklas: vyresnysis — Jėzuitų gim- Komisija susidedanti iš Tėvo Paukščio naziją, jaunesnysis — Pranciškonų gimna- jais pasidalinom mintimis, padainavom. Taigi šių švenčių proga maistu sušelpėm S. J., Kun. Kap. Railos, Kun. Kap. Zaka- ziją Kretingoje. rausko, turi paruošusi programą: 28 d. Tų katalikiškos šeimos iškilmių pro 15 neturtingų šeimų. Nors daugelio uja- mos ir nepritariamos, bet įvedėm jau 6 v. Bazilikoj šv. Mišios ir bendra visų ga, maloniems Jubiliatams linkiu gražios pav-kų Komunija. Šv. Mišias laikys vie- sveikatos, tokių pat kilnių visuomeniškų tokią tradiciją ir jau kelinti metai vis padarom kaliniams šį malonumą. nas iš neoprezbiterių — primicijantų, ka- ir artimo meilės darbų — šviesios jaukios me jaunas levitas, žengdamas pirmąjį ateities! A. Stripinienė . — Įsitaisėm naują bažnytinę vėlia- vą, kainavusią virš 400 litų. Vėliavą per žingsnį prie Dievo altoriaus, savo nekal- tomis rankomis palaimins tą gražųjį, visa PIGINA NARĖMS LAIKRAŠTĮ procesiją neša uniformuotos tautiškais rūbais, su gražiais nuometais, narės. širdžia atsidavusį Kristui ir Lietuvai jau- Kairiai. S. m. sausio mėn. 30 d. L. K. — Suruošėm (rugs. mėn. 26 d.) įdo- nimą — pavasarininkiją. Moterų Dr-jos Kairių skyrius surengė viešą mią metinę šventę, su pamaldomis, iš- 29 d. didžiausiųjų Kristaus Apaštalų vakarą. Suvaidino iš „Moters" „Nu- kilmingu posėdžiu, bendrais užkandžiais Šv. Petro ir Povilo dienoje 10 val. skaity- kryžiuotasis nugalėjo" dviejų veiksmų ir vaidinimu: „Jocio Marti". Šventėj da- tos Pontifikalinės šv. Mišios. Čia apart vaizdelį, ir „Svetimi laikraščiai". Vaidi- lyvavo Telšių Moterų Regijono Dvasios mūsų širdžiai artimų ir brangių giesmelių, nimai pasisekė gerai. Pelnas paskirtas Vadas Kun. Dr. Olšauskas ir skaitė pas- didingais religiniais šūkiais deklaruosime „Moters" laikraščio narėms papiginimui. kaitą apie tai, ką moteriai yra davusi Kristui ir Jo Bažnyčiai ištikimybę, meilę Kairietė krikščionybė. ir religinį susipratimą. Mūsų ugningos, — Energingu narių pasidarbavimu jaunuoliška dvasia persunktos maldos ir PAŠVENTINO PARAPIJOS SALĘ „Moters" pareis šiemet arti 100 egz. Jos Ganytojų palaiminimai perskros debesis platinime ypač pasidarbavo p. I. Petke- ir pasieks Aukščiausiojo Sostą. Dabšioniai. Sausio 30 dieną čia buvo vičienė. iškilmingai pašventinta parapijos salė. Praeitais metais skyriui energingai Pavasarininkija — mylėtoja gražių re- Ir, kaip daugiausia prisidėjusios prie šios vadovavo didelį narėse pasitikėjimą tu- liginių ir tautinių tradicijų. Ypatingai salės statybos, L. K. Moterys buvo su- rinti p. O. Janulienė. Šiems metams branginame lietuviškus, liaudies kūrybos rengusios bendrus užkandžius, į kuriuos išrinkta irgi daug žadanti valdyba: pirm. kryžius. Jie puošia mūsų sesių darželius, buvo kviesti kitų organizacijų atstovai. p. Br. Knabikienė, vicepirm. p. E. Gal- pav-kų sodybas, kryžkeles ir t. t. Tat, Dabartiniu laiku minėtas Moterų Draug. minienė, sekr. p. J. Savickienė, iždininkė švęsdami 25 m. Jubiliejų, šią sukaktį pa- skyrius labai gražiai veikia. Duok Dieve, p. E. Normantienė, vald. narė E. Kon- siryžome įamžinti liaudies kūrybos kry- kad ir toliau K. M. Draugija tobulėtų čienė. Dvasios Vadas yra Kun. V. Mar- žiumi. Jis bus pastatytas per Kongresą ir nenustotų energijos. Padedamos dva- tinkus. vakare prie savo namų, Perkūno al. Nr. 2. Atvažiavusios į Jubiliejinę L. K. Moterų Dr-jos Konferenciją įsigykite šias labai naudingas knygas: „Tiesos ir meilės tarnyboje“ — 6 litai „Krikščioniškoji šeima“ . — 50 centų „Ką valgome“ . . . — 1,50 lt. ,,Mūsų rūbai“ . . . — 1,50 „ „Namai ir moteris“ . — 1.50 „

Minėdamas L. K. Moterų Dr-jos 30 metų jubiliejų susipažin- kime su mūsų pirmtakūnių nuveiktais darbais. Ką nudirbo katalikės moterys per pirmą šimtmečio ketvirtį, rasime knygoje

„TIESOS IR MEILĖS TARNYBOJE“ Šioje knygoje aprašyta L. K. Moterų Dr-jos veikla sunkiais rusų prie- spaudos laikais, vokiečių okupacijos, nepriklausomybės kovų metu ir laisvoj Lietuvoj. Kiekvienos L. K. Moterų Dr-jos narės, kiekvienos pavasarininkės, kiekvienos moters veikėjos knygynėlyje turi būti „TIESOS IR MEILĖS TARNYBOJE“ Kiekvienas skyriaus Religijos Vadovas, kiekvienas kat. organizacijų veikėjas turi susipažinti su L. K. Moterų Dr-jos istorija. Visuos kat. organizacijų knygynuos turi būti knyga „TIESOS IR MEILĖS TARNYBOJE“

Naujos knygos

ATSIUSTA PAMINĖTI NAUJI SAKALO LEIDINIAI: vaizdžiai aprašoma jauno idealisto, tiesos ieškotojo isto- rija, siekiant mokslo. Tai kiekvieno didelio teisybės ieš- B r. Buivydaitė, Trys bičiuliai. Apysaka jau- kotojo likimo simbolis. nimui. Meniškai D. Tarabildaitės iliustruota. Lt. 2,50. P. Arenskis, Laukinių žmonių salose. Miklu- Šioje apysakoje žinoma jaunimo literat. rašytoja gražiai cho Maklajaus kelionės. Vertė V. O i k i n i s. Iliustruo- pavaizduoja pavyzdingą jaunuolių veržimąsi i savaran- ta paties keliautojo piešiniais. 240 psl. Lt. 2. Šioje kny- kišką gyvenimą. goje aprašoma ne išgalvoti, bet tikri garsaus vieno žy- J. Mackevičius-Nord, Peliukės micės laiš- miausių XIX šimtmečio keliautojo nuotykiai ir įspūdžiai, vaizduojama laukinių žmonių papročai ir jų gyvenimo kai iš Latvijos. Iliustravo graf. E. Totlebenaitė. Lt. 2,50. būdas, ilgus metus gyvenus jų tarpe ir moksliškai ištyrus. Jauniesiems skaitytojams gerai pažįstama peliukė Micė 8. K. Č u k o v s k i s, Daktaras Aiskauda ir jo žvė- pasakoja savo kelionę, pilną įvairiausių nuotykių, po rys. Vertė V. O š k i n i s. 92 psl. Lt. 2. Sis labai gausiai Latvijos kraštą ir miestus. Tai gražiausia knyga mūsų iliustruotas pasakojimas apie gerąjį daktarą,kuris gydė- jaunimui apie brolių latvių tautą. žvėris ir keliaudamas su jais per daugelį kraštų turėjo Motiejus Lukšys, Gailestingoji sesutė. Gra- įvairiausių nuotykių, originale išleistas šimtais tūkstan- žiai V. Z. Stančikaitės iliustruota apysaka. 84 psl. Lt. čių egzempliorių. Tai gražios pedagoginės minties, fanta- 1,80. Su antru veikalu jaunimui pasirodąs autorius šioje stiškų nuotykių viena įdomiausių mažiesiems knygų. apysakaitėje įdomiai pasakoja apie gyvulių meilę ir apie 9. S. M a r š a k a s, Gaisras. Vertė K. Jakubėnas. mergytę, kuri pasiryžusi užaugus būti gailestingąja se- Iliustravo R. Kalpokas. Lt. 1. Šioje poemėlėje patiems sute ir visiems tik gera tedaryti. Aut. gerai pažįsta vai- mažiesiems skaitytojams piešiamas ugniagesių sąžiningas kų psichologiją ir moka rašyti jiems įdomia kalba. savo pareigų ėjimas ir drąsumas — jie Be tik gaisrą Stepas Zobarskas, Paukščio likimas. No- užgesina, bet neužmiršta išgelbėti ir mažos mergaitės mylimos Katytės. velės jauniesiems. Iliustravo T. Kulakauskas. 118 psl. Lt. 2. Autorius meniškai sukuria lietuvišką peisažą ir 10. R e d. d r. V. T e r c i j o n a s, Sveiki vaikai. Kū- apgaubia jį lyriška nuotaika. Gamta, jos gyventojai, kai- dikių priežiūra. Iš N. F. Althauzeno sulietuvino V. Ge- mas, jo vaikai šiame rinkinyje vaizduojama gražiu lite- čius. 100 psl. Lt. 1,50. Tai labai naudinga, praktiška kny- ratūriniu stilium, įdomiai ir jauniesiems ir suaugusiems gutė kaip auginti vaikus iki vienerių ir vienerių metų. skaitytojams. Su iliustracijom. M. Springborn, Paskutinis Prūsų sukilėlis 11. O. Graurogkienė, Šypsančios akys. 4 v. ko Herkus Mantas. Romanas iš didžiojo prūsų sukilimo prieš medija. Liaudies Teatras Nr. 5. 80 psl. Lt. 1. Ši komedi- kryžiuočius. „Jaunimo Biblioteka" Nr. 1. Vertė P. And- ja, vaizduojanti valdininkų gyvenimą, labai tinkama vi- riušis. 196 psl. Lt. 2. Heroiškumas ir pasiaukojimas savo siems scenos mėgėjų teatrams, kupina linksmų scenų ir gimtinei puošia kiekvieną prūsų vadą ir karį. Tai pui- sąmojaus. kus pavyzdys šių dienų jaunimui, iš kurio tėvynė kiek- KITŲ LEIDINIAI vienu momentu gali pareikalauti garbingo gimtosios ša- K u n. D r. Jonas K. Navickas M. I. C., lies meilės įrodymo. Si knyga daugiau, negu beprasmiški Du vainiku. Tragedija penkiuose veiksmuose. 1938 m. nuotykių ieškojimai — tai meniškas karžygių paveikslas. Kaina lt. 1,50. Sudrabu Edžus, Kvaišas Dauka. Pajūrio Linksmas kalendorius. „Maldos" b-vės leid. 1938 m., berniuko nuotykiai ieškant mokslo. Iš latvių k. vertė Kaunas. O. Borutienė. 118 psl. Lt. 1,50. Kvaišas Dauka — P. O r i n t a i t ė, Kviečiai ir rauges. Moterų kul- viena populiariausių latvių jaunimo apysaka, kurioje tūros problemos. Autorės leidinys. „Šešupės“ sp. Marijampolėje.