Visatekstis Dokumentas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
TURINYS Darbo moteris kaime ir mieste .............................................. 49 Motinoms A. a. Prel. Dambrauskas-Jakštas …………………………….. 51 Mums reikia pasiaukojusių vadovių ir motinų ………………. 58 Tautos prisikėlimo šventovė — viso pasaulio lietuvių meilės Dr. O. N. Ar pasninkas tik suaugusiems? …………………. 58 židinys............................................................... 51 Kraitis J. Eckerskorn. Jeruzalės moterys.......................................... 52 M. S. Ar apsimoka namie austi ............................................ 60 Žodžiai, kurie nušviečia tikintiesiems ūkanotą ir audringą Šeimininkėlių naktį......................................................................... 54 Kad gėlės neprigertų ir neužtrokštų....................................... 63 A. Šilgalytė. Blizgantis brikelis ............................................. 55 Šis tas užgavėnėms................................................................. 63 Mes vyksime į savo Jubiliejinę Konferenciją ……………… 61 Mūsų veikimą. ……………… 64 ir viršelyje Mes norime Dr-jos namų, užtat ryžtamės Ir aukojame: Radviliškio skyr. — 15 lt., Lygumų skyr. — 10 lt., Meškuičių skyr. — 8 lt., Palangos skyr. — 9,50 lt., Pociūnėlių skyr. — 5 lt., Pandelio skyr. — 2 lt., Bartininkų skyr. — 10 lt., Kybartų skyr. — 50 lt. Už aukas nuoširdžiai dėkoja L. K. Moterų Dr-jos Socialinės Globos Fondas. Šie skyriai dar neužsimokėjo Jos jau atsiteisė už 1937 metus nario mok. Nario mokesčio nuošimčius už 1937 m. užsimo- kėjo: Meškuičių, Pociūnėlių, Grinkiškio, Nemunaičio, Palangos, Gižų, Kelmės, Užvenčio, S. Kalvarijos, Kauno Regijono Troškūnų, Viešintų, Šiaulių I skr., Stulgių, Pandėlio, Apytalaukis, Babtai, Baisogala, Balninkai, Del- Platelių, Laukuvos, Šančių, Kražių, Pabaisko, Švėkš- tuva, Eržvilkas, Gudžiūnai, Gruzdžiai, Josvainiai, Jo- nos, Sudargo, Pakuonio, Suosto, Kybartų, Betygalos nava, Kainai, Kauno „Pilis", Kovarskas, Krakės, Ku- ir Karklėnų skyriai. Ačiū, visoms labai ačiū! lautuva, Lioliai, Muniškiai, Palonai, Pašušvio, Pajes- lis, Maironių, Rumšiškė, Raudondvaris, Rūdiškė, Sie- Pirmosios šių metų kregždes: sikai, Skirsnemunė, Skiemių, Stakių, Seredžius, Šau- koto, Šėtos, Šventybrastis, Šipyliai, Stačiūnai, Taujė- Be minėtų Tūbinių pasirodė Nemunaičio ir Pan- nų, Vadžgirio, Veliuona, Veprių, Viduklė, Vosyliškis, dėlio skyriai. Garbė Jums! C. Valdyba sveikina Jus Žeimių, Žeimelio, Kužiai, Žemaitkiemis, Kalnujai, budinčias pareigos tarnyboje. Labūnava, Šimkaičiai, Skaistgirys, Kurtuvėnai, Pole- kėlė, Vertimai, Girdžiai, Panoteriai, Paberžė. Korektūros klaida. Kaišiadorių Regijono Ne kun. Baranauskas, o kun. K. Barauskas 1937 m. buvo Biržų L. K. Moterų Dr-jos Rajono Alovė, Birštonas, Butrimonys, Gegužinė, Gelvo- Dvasios Vadu. Jį ir matome Su Biržų Rajono valdy- nys, Kietaviškis, Kruonis, Molėtai, Punia, Šešuoliai, ba fotografijoje, kuri buvo įdėta š. m. „Moters" 3 Vievis, Žasliai, Zelva, Žiežmariai, Čiobiškis, Ryliškiai. nr. 46 puslapy. „Moteris“ eina 18-tus metus; pradedant 1937 m. eina du kartu per mėnesį. Kaina: metams 5 lt., pusei metų - 2,50 lt. Jei prenu- meruoja pusė skyriaus narių — 3 lt. met. Užsieny — 7 lt. Skaitytojos kasmet gauna priedų knygomis. Adresas: Kaunas, Mickevičiaus 28. Telef. 20514. Redaguoja J. Drungaitė. Leidžia Lietuvių Katalikių Moterų Draugija. Darbo laukuose nuo mažumės. Darbo moteris kaime ir mieste Jau visom žinoma rašytoja P. Orintaitė šiais me čiotus, prakaitu nulaistytus dirvonus, ir dainuodamos tais išleido knygą „KVIEČIAI IR RAUGĖS", kurioje klampoja purvą, skrybaudamos velka kupinus naš- svarstomi įvairūs moterų klausimai. Iš tos knygos čia čius ant savo pečių. Daugelis iš jų taip pamėgsta ir įdėjome vieną straipsnelį. Patartumėm perskaityti šią savo pareigų darbą, kad ne tik eina į jį neragina- knygelę visą. Red. mos ir pirmutinės, bet išmoksta atlikti jį su pamė- gimu, savo širdį įdedamos, — anot Vaižganto, savo Pas mus ryškiausi yra du luomai: žemės ūkio talentą jame parodydamos. Nepaprastai pasigėrėti- bei miesto darbininkės ir — apsišvietusios, dažniau- nos yra šitos Mortos, kurioms pareiga atlikti yra siai mieste gyvenančios šviesuolės. Apie kiekvieną svarbiau, kaip visas pasaulis. Jeigu jos sužinotų, luomą reikia skyrium kalbėti. pavyzdžiui, ateinant pabaigą pasaulio, tai, tur būt, Gausiausias ir pats senasis Lietuvoje yra pirmojo vistiek iki paskutinės minutės eitų namų apyvoką, skyriaus pagrindinis luomas — ūkininkės ir kitokios lygiai taip pat atsidėdamos šluotų asla, lesintų viš- žemės darbininkės. Apie jas kalbant, visai net nereiktų tas, ravėtų daržą ar baltintų drobę. Štai, kame pa- kelti klausimas: mėgsta jos darbą ar ne? Savaime jos sirodo tikras žmogus: dirbti ne vien, kad badas ne- jau negali nemėgti darbo: jos dirba iš tėvų užkluptų, ne vien, kad įsakyta, bet — kad ta darbo palikimo, iš įpratimo, iš būtinos pareigos, iš vargo pareiga yra brangi ir būtina, kad tik per ją mes iš- ir jos — negali nedirbti. Tačiau mums įdomu ir tai, reiškiame savo sielos dinamika, savo valios ryž- kaip reiškiasi tas jų nuolatinis veiklumas, virtęs jų tumą, kūrybines galias. Todėl kaimo darbininkės beveik antruoju prigimimu. dažnai pasirodo su ypatingais sugebėjimais ir Kaip darbo vergės, nuo anksčiausio ryto iki vė- intuityviai prisideda prie savos kultūros kūrimo: lybiausio vakaro jos eina ir eina be poilsio, vis prote- viena — išmintinga audėja, kita — naujus mezginius kiniais bėga, uždusdamos ir atsikvėpti negaudamos, išrezga, kita — daržą moka auginti kaip nė viena kita. ir vis dar nespėja, — vis dar negana. Bet jos tiek įpratę, O kiek yra tokių nepasiekiamu specialisčių, kurios per kartų kartas įsigimę į tą darbo baudžiavą, kad per pagarsi visoje apylinkėje mokėjimu greitai, gražiai ir daug nė neprotestuoja, jei tik sveikata tarnauja, jei be klaidų atlikti darbą: yra nepavejamos linų rovi- ypatingos nelaimės neužgriūva; nebent tik melan- kės, bulvių kasikės, melžėjos, skilandžių darytojos choliškos dainos, darbu užuito vergo žvilgsnis, kantry- ir kitokios. Kita taip įsimyli pareigą, kad jokiu be nudažyta šypsena — išduoda jų sunkią buitį. Jos būdu nenori pavesti kitam ar būti pavaduojama - tiki, kad taip reikia, tartum taip buvo ir bus... Todėl būtinai stengias pati atlikti (vežimus krauti, avis motinos savo jaunas dukteris pratina į darbą, kaip į kirpti ir kt.). Darbas įprasmina kaimiečių moterų kasdienę būtiną maldą, kaip į šventą žmogaus, no- gyvenimą, darbe jos parodo save visapusiškai, pa- rinčio pasaulyje gyventi, pareigą. Ir sveikos dvasios reiškia savo asmenybę, darbu jos išugdo savo dva- išauga tos dukros, ir pamėgsta šimtus kartų nuvaikš- sines vertybes. Todėl jos lig pat mirties, kol tik 50 kiek gali, stengiasi neatitrūkti nuo jo, nes galėjimas giau akis ir rūpestį nukreipti į tą visokių ydų ir dirbti beveik simbolizuoja kaimo moteriai ir jaunys- apgaulės kupiną aplinkumą ir kovoti su ja, nes gy- tę, ir dvasinę bei fizinę sveikatą, ir gyvybę, ir viso- venimo alternatyva — jei tu nenugalėsi, tai tave nu- keriopą žengimą priekin. galės; o ginklas visada naudingiausia derinti su prie- Gal būt, tos darbo pareigos, kurios slegia ir šo ginklu; jei jis piktomis gudrybėmis į tave kėsina- grūdina kaip baudžiava, išlaikė mums kaimo lietuvę si, tai ir tau reikia nuodugniai susipažinti su tomis moterį tokią natūralią — sveikos dvasios ir kilnios visokiomis priemonėmis, ištirti jas iš visų pusių — tik širdies. Juk tikrai mus stebina, kad ta bemokslė, tada pajėgsi su jomis kovoti. Taip pat čia nepakan- toliau savo parapijos nebuvusi sodietė lietuvė — per ka nuoširdaus jausmo, o reikia proto ir šaltumo. šimtmečius sugebėjo išlaikyti ir savo vaikams įdiegti Todėl miesto vargingoms darbo moterims yra daug tėvynės meilę, mokslo ir šviesos troškimą, atsparu- klaidesni gyvenimo keliai, daug sunkiau išlaikyti na- mą svetimųjų įtakoms, savarankiškumą. Ji pajėgė tūralumą, atsispirti piktoms įtakoms iš šalies. Mieste, suprasti ir aukštesniuosius idealus, ji tikėjo ir švie- tame įvairiausių subjektų chaose, daugiau blaškosi, sesne ateitimi. Ji prie ratelio savo vaiką mokė skai- nervinasi ir greičiau genda mūsų moteris. tyti, rusų priespaudos metu nešė ir platino savo Be to, miesto žmogų greit išmuša iš pusiausvy- spaudos žodį, ji mokėjo pasiaukoti, išsižadėti, eiti į ros tas didelis luomų ir turto skirtumas: už kelias- kalėjimą, žūti... Iš dalies tai buvo sunkus kasdienių dešimt žingsnių nuo purvinos be grindų lūšnos, kur pareigų darbas, kuris ją užgrūdino skaudžiam gyve- žmonės minta duona su vandeniu, spindi erdvūs rū- nimui, drąsai ir kantrybei, sveikam idealizmui ir pa- mai, kur asla, kaip veidrodis, kur ant stalo visas siaukojimui. Taip pat pastebėtina, kad mūsų sodietė tuzinas valgių, šimtais įkainuojamų. Todėl ir mies- lietuvė patapo didvyre ir nusipelnė padėkos ne tietė moteris jau nebeturi to ramaus pastovumo, tos gigantiškus žygius atlikdama, ne pasauliui savo genijų dvasinės sveikatos ir patvarumo laikytis savo vieto- rodydama, o tik čia pat, arti savęs, kūrybiškai ir je, o blaškosi ir dar daugiau klysta. Arba imasi giliai pareigas eidama, kilnia širdimi savo skurdžią dirbti labai smarkiai, aklai trokšdama trumpu buitį praskaidrindama. laiku tuč tuojau ką nors pasiekti, susilyginti su turtingesniais (ne vien dėl turto, bet kad turtin- Todėl daug ko mes turime pasimokyti iš mū- gam — ir pagarba, ir teisybė, ir laisvė plačiai atverta, sų sodietės. o vargšą — visi niekina) ir, žinoma, neilgai ištesi; Miesto juodadarbė moteris irgi darbo varge arba nusivylusi, nesulaukdama savo pastangų vaisių, praleidžia visą amžių, tik čia jau mechaniškesni nusimena, meta šalin tiesų kelią ir žengia tolyn jau darbai, čia trūksta tos plačios