Lietuvos Geologijos Tarnybos 2017 Metų Veiklos Rezultatai Metinė Ataskaita

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

2017 METŲ ANNUAL REPORT VEIKLOS 2017 REZULTATAI

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

2017 METŲ ANNUAL REPORT VEIKLOS 2017 REZULTATAI Lietuvos geologijos tarnybos 2017 metų veiklos rezultatai Metinė ataskaita

Lithuanian Geological Survey Annual Report 2017

Redakcinė kolegija: R. Aleknienė, V. A. Januška, R. Radienė, R. Kanopienė, Editorial Board: J. Lazauskienė, J. Satkūnas, V. Ražinskas, V. Puronas

Atsakingoji redaktorė J. Čyžienė Editor-in-Chief

Lietuvos geologijos tarnyba Lithuanian Geological Survey 2017-aisiais 5 in 2017

Valstybinis žemės gelmių State Regulation of the Use of the naudojimo reguliavimas 2017 metais 7 Underground in 2017 V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, R. Radienė V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, R. Radienė

Lietuvos geologinis kartografavimas Geological Mapping in Lithuania 1:50 000 masteliu 12 at a scale of 1:50 000 R. Guobytė R. Guobytė

Erdvinis geologinis kartografavimas Spatial Geological Mapping 1:50 000 masteliu Jiezno plote 14 in Jieznas Area at a scale 1:50 000 D. Karmazienė D. Karmazienė

Erdvinis geologinis kartografavimas 19 Geological mapping of the Quaternary deposits 1:50 000 masteliu Anykščių plote in Anykščiai area at a scale 1:50 000 A. Grigienė A. Grigienė

Lietuvos piliakalnių geologinis pagrindas Geological foundation for mounds in Lithuania R. Guobytė 22 R. Guobytė

Gedimino kalno piliakalnio šlaitų Slopes failure of Gediminas Castle Hill. naujausių deformacijų apžvalga ir tyrimai 29 An overview of new deformation and investigations V. Mikulėnas, S. Antušas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas V. Mikulėnas, S. Antušas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas

Valstybinis požeminio vandens monitoringas National Groundwater Monitoring 2017 metais 39 in 2017 J. Arustienė, M. Bujanauskas J. Arustienė, M. Bujanauskas

Lietuvos pasienio Groundwater Monitoring in the požeminio vandens monitoringas 45 Lithuanian cross-border areas 2017 metais in 2017 J. Arustienė J. Arustienė

Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų 49 Investigative groundwater monitoring of active tiriamasis monitoringas gruntiniame vandenyje substances of plant protection products J. Arustienė J. Arustienė 53 Lietuvos seismologinis monitoringas 2017 metais Seismological monitoring in Lithuania in 2017 M. Norvaišaitė, A. Čečys M. Norvaišaitė, A. Čečys

Sekliosios Žemės gelmių geoterminės energijos The methods of assessment of išteklių skaičiavimo metodikos parengimas 57 shallow geothermal energy resources P. Pūtys P. Pūtys

Žemės gelmių geoterminės energijos išteklių Development of methodology skaičiavimo metodika 60 for deep geothermal resource estimation in Lithuania L. Balakauskas L. Balakauskas

3 Nauji karstiniai reiškiniai ir New karst phenomena and gipso cheminės denudacijos šuolis increase of gypsum denudation rate Šiaurės Lietuvos karstiniame regione 62 in the North Lithuanian Karst Region V. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Taminskas, V. Mikulėnas, V. Minkevičius, J. Taminskas, R. Linkevičienė, R. Linkevičienė, K. Dilys, B. Dagys K. Dilys, B. Dagys

Šiaurės Lietuvos karstinio regiono Amendment of the North Lithuania ribų patikslinimas 71 karst region borders R. Kanopienė R. Kanopienė

Sapropelio tyrimai Lietuvos Respublikos Researches on Sapropel in vandens telkiniuose 75 Surface Water Bodies of Lithuania V. Valskys, A. Damušytė V. Valskys, A. Damušytė

Afrikos geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas Geohazards training course (PanAfGeo) 78 in South Africa J. Satkūnas J. Satkūnas

Naujausi Lietuvos geologinio paveldo objektai, New Geotopes in Lithuania and Geotopų posistemio pildymas 81 Geotopes Database Support A. Grigienė A. Grigienė

Lietuvos geologijos tarnybos Trends of Lithuanian Geological Survey elektroninių paslaugų naudojimas 83 E-services usage R. Aleknienė R. Aleknienė

Geologijos fondas ir bibliofondas The Geological Fund and Bibliofund L. Ramanauskienė, I. Vilkanec 85 L. Ramanauskienė, I. Vilkanec

Visuomenės informavimas 89 Public Information I. Virbickienė I. Virbickienė

Žemės gelmių informacijos centras 91 Underground Information Centre V. Puronas V. Puronas

Laboratorija Laboratory V. Ražinskas 94 V. Ražinskas

PRIEDAI 97 Appendices

Komitetai, komisijos, tarybos, Committees, commissions, councils, tarpžinybinės darbo grupės 97 joint working groups

2017 metų renginiai 2017 Events Dalyvavimas simpoziumuose, 99 Participation at symposia, konferencijose, seminaruose conferences and workshops

2017 metų publikacijos 103 Publications on Lietuvos geologijos tematika Lithuanian geology in 2017

Lietuvos spauda apie Lithuanian press about Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 124 Lithuanian Geological Survey 2017 metais in 2017

4 LIETUVOS LITHUANIAN GEOLOGIJOS GEOLOGICAL TARNYBA SURVEY in 2017 2017-aisiais

Metai buvo kupini svarbių įvykių ir darbų, iš The year 2017 was full of remarkable events kurių pažymėtini šie: and achievements. Among them have to be mentioned as listed: Baigėme trejus metus trukusį Tarnybos pastato kapitalinį remontą ir po daugelio krausty- The reconstruction of the building of the Sur- mųsi, statybų triukšmo ir dulkių persmelkto oro vey, which lasted for 3 years was completed and dienų įsikūrėme puikiuose darbo kabinetuose. after many days of construction noise and dust all LGT employees finally entered fine offices. Aplinkos ministerijos pavedimu dėl pokyčių krepšelio formavimo, atsižvelgiant į sumažintus The budget assignments from the Ministry Tarnybos asignavimus 2018 metams, pristatėme of Environment to the Survey for the year 2018 sprendimus dėl struktūrinių pokyčių ir vykdomų were diminished implementing state policy and funkcijų. Tarnybos funkcijoms vykdyti pavyko proposals for structural and functional changes; išsaugoti pakankamą darbo užmokesčio fondą ir however, the number of employees was retained. etatų skaičių. We were actively involved in assessment and Buvome aktyvūs ir matomi atliekant Gedi- monitoring of slope deformations that badly mino kalną niokojusių nuošliaužų vertinimus ir damaged the Gediminas Hill. stebėjimą. The reconstruction works of the Under- Pradėjome LGT Žemės gelmių informacijos ground Information Centre were started. centro rekonstrukcijos darbus. The conditions for announcement of hydro- Parengėme sąlygas skelbti naftos darbų kon- carbons tender in the Šilutė–Tauragė licence kursą Šilutės–Tauragės plote bei plėtoti naftos area were prepared thus forming assumptions for žvalgybos ir gavybos darbus. development of hydrocarbon works. Užbaigėme penkerius metus trukusius žino- The 5-year-long investigations and inventory miausių Lietuvos šaltinių ir versmių tyrimus. Iš of most prominent natural springs was complet- viso ištirta 242 šaltiniai – jų cheminė sudėtis, ed. Chemical composition and physical proper- fizinės savybės, formavimosi sąlygos, surinktos ties of 242 springs were examined and folklore tautosakos žinios. Visa informacija apie ištirtus information collected. All data about springs šaltinius sudėta į 5 leidinius. were published in five books. Tvirtai įžengėme į Afriką – pagal projektą The project “PanAfGeo” (Geoscientific „Afrikos geologijos tarnybų geomokslinių žinių knowledge and skills in the African Geological ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) organiza- Surveys) was successfully launched and the LG- vome mokymo kursus Pietų Afrikoje. Torganised Geohazards training course in South Africa (November 2017). Vykdant projektą „Augalų apsaugos produk- tų veikliųjų medžiagų tyrimai gruntiniame van- Implementation of the project „Investiga- denyje 2015–2020 m.“ įrengtose trijose augalų tions of plant protection chemical substances in apsaugos produktų monitoringo požeminiame shallow groundwater for the period 2015–2020“ vandenyje aikštelėse (Trakų Vokės, Muniškių ir was started. Sampling of groundwater and soil Alksnėnų) buvo atlikti AAP (pesticidų) veiklio- was performed in three monitoring sites (Trakų sios medžiagos grunto ir vandens mėginiuose ty- Vokė, Muniškiai and Alksnėnai) and traces of rimai, nustatyta šių medžiagų pėdsakų. pesticides were determined. Lietuvos piliakalnių metams paminėti atliko- The assessment of geomorphological condi- me „Lietuvos piliakalnių geomorfologinių sąly- tions of all hillforts of Lithuania was carried out gų įvertinimą“. Parengta ataskaita ir sudarytas and a report with a map was elaborated devoting piliakalnių geomorfologinių sąlygų žemėlapis. this work to the Year of Hillforts. Įsigytas bepilotis orlaivis karjerų patikrini- The unmanned aerial vehicle was purchased mams, geologinių procesų ir reiškinių tyrimams. for measurements of quarries and investigations of geological processes and phenomena. Išleidome Lietuvos hidrogeologijos atlasą, kuriame tekstiniu ir kartografiniu pavidalu pa- The Hydrogeological Atlas of Lithuania con- teikti duomenys apie visos Lietuvos požeminio taining data on chemical composition, geother- vandens formavimosi ir gavybos sąlygas, tem- mal properties and quantities, formation con- peratūrą, cheminę sudėtį bei išteklius visuose ditions and extraction of groundwater, mineral vandeninguosiuose sluoksniuose, taip pat apie water and brines from all aquifers was published. mineralinį vandenį ir sūrymus. Fifty five communications on geological Parengti ir pateikti žiniasklaidai 55 praneši- topics were elaborated for publicising through mai aktualiomis geologijos temomis. mass-media. 2017 metais Lietuvos geologijos tarnybos The specialists from the LGS gave 25 lessons darbuotojai pravedė net 25 pamokas, skirtas Že- devoted to the World Water Day and the Earth mės dienai ir Pasaulinei vandens dienai. Day. Nuoširdžiai dėkoju visiems Lietuvos geologi- I sincerely thank all employees of the Lithua jos tarnybos darbuotojams už gerą darbą ir ben- nian Geological Survey for their good work and dradarbiavimą! cooperation.

Pagarbiai Jonas Satkūnas With respect, Jonas Satkūnas LGT direktorius Director of LGT Valstybinis žemės gelmių State Regulation of the naudojimo reguliavimas Use of the Underground in 2017 2017 metais

V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Žemės gelmių išteklių naudojimo State regulation of the use reguliavimas of the underground

Vadovaujantis Leidimų naudoti žemės gelmių (išskyrus In 2016, following „The delivery angliavandenilius) išteklius ir ertmes išdavimo taisyklėmis procedure of permissions to use min- 2017 metais išduota 60 leidimų (21 naujas ir 39 pakartoti- eral (except hydrocarbons), resources niai) naudoti kietųjų naudingųjų iškasenų ir 60 leidimų nau- and cavities of the underground“, per- doti požeminio vandens išteklius (51 naujas ir 9 pakartoti- missions to use mineral resources were niai), sudarytos 502 išteklių naudojimo sutartys (207 kietųjų granted to 60 enterprises, 502 contracts naudingųjų iškasenų ir 295 požeminio vandens išteklių). of the use of resources were concluded, Panaikintas 68 leidimų galiojimas (iš jų 39 leidimai – išduo- and 68 permissions were revoked (39 – dant pakartotinį leidimą, 3 – leidimo turėtojo pageidavimu, in the case of granting a reissued per- 10 – likvidavus leidimo turėtoją, 2 – nepašalinus pažeidi- mission). mų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, 11 – ne- By the end of December 2017, 321 pradėjus vykdyti arba 5 metus paeiliui nevykdant leidime enterprises, 2 natural persons and 2 nurodytos veiklos, 1 – išsekus ištekliams, 1 – netekus teisės groups of legal persons acting under the naudotis žeme. Panaikintas vienas požeminio vandens nau- contract of joint activity had permis- dojimo leidimas. sions to use resources of solid miner- 2017 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti kie- als and 107 enterprises and one natu- tųjų naudingųjų iškasenų išteklius turėjo 321 juridinis, du ral person had permissions to use of fiziniai asmenys ir dvi juridinių asmenų grupės, veikiančios groundwater resources. pagal jungtinės veiklos sutartį, požeminio vandens išteklius – Specialists from the Lithuanian 107 juridiniai asmenys ir vienas fizinis asmuo. Geological Survey (LGT) were taking LGT direktoriaus įsakymu aprobuoti vienas dolomito, part in 64 planned and 5 unplanned vienas klinties, du durpių, 3 sapropelio, 4 smėlio, 9 žvyro inspections at the places of potentially ir 17 smėlio ir žvyro telkinių arba naujų plotų prie anks- illegal exploitation of mineral resources. čiau išžvalgytų telkinių ištekliai. Thirty-one projects on the use of the underground resources and additions Atlikti 64 planiniai ir 5 neplaniniai ūkio subjektų, turin- to these projects were analysed and ap- čių leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir nau- proved. dojančių žemės gelmių išteklius, patikrinimai. Trys neplaniniai patikrinimai atlikti, siekiant išaiškinti galimai neteisėtą Annual reports of hydrocarbon naudingųjų iškasenų naudojimą, dviejuose neplaniniuose production in 2017, presented by the patikrinimuose dalyvauta kitų kontroliuojančių institucijų enterprises, were analysed and sum- prašymu. Visuose tikrintuose objektuose atliktų patikrinimų marized. Sixteen documents of the

7 rezultatai pateikti surašytuose nustatytos formos patikrinimo hydrocarbon exploration and produc- aktuose. tion were analysed and assessed: six hydrocarbon exploration reports, nine Išnagrinėti ir patvirtinti 34 kietųjų naudingųjų iškase- hydrocarbon exploration projects and nų telkinių naudojimo (kasybos ir rekultivacijos) projek- one project of hydrocarbon explora- tai arba žemės gelmių naudojimo planai. tion and production were assessed and Apibendrinti 2016 metų kietųjų naudingųjų iškase- approved. Fifteen Geophysical reports nų išteklių kasybos ir naftos bei vandens išteklių gavybos on geothermal heating system were as- statistinių ataskaitų (formos 2KN, 2KN durpės, 3ND ir sessed. The Baltic Sea offshore seismic 1PV) duomenys. Nuolat teiktos konsultacijos žodžiu ir surveying data were collected and pre- raštu žemės gelmių išteklių naudojimo klausimais, reng- sented by request of one of the petro- ti informaciniai raštai juridiniams ir fiziniams asmenims leum companies. apie nepatenkinamą arba ne laiku naudojimo sutarčių Control and supervision of the ex- tam tikrų punktų vykdymą, nustatytų trūkumų ištaisy- ploration and production activities car- mo terminus ir numatomas taikyti ar taikytas poveikio ried out in the hydrocarbon wells was priemones. carried out: two planned inspections of Išnagrinėta ir įvertinta 16 angliavandenilių išteklių 5 oil companies were performed at the tyrimo ir naudojimo dokumentų: išnagrinėtos 6 anglia- wells sites. The regular accountancy and vandenilių išteklių tyrimo ataskaitos, 9 angliavandeni- control of the hydrocarbon resources lių išteklių tyrimo projektai, išnagrinėtas ir patvirtintas was carried out: detailed oil production vienas angliavandenilių išteklių naudojimo projekto pa- data were monthly presented for the pildymas. Išnagrinėta 15 geofizinio tyrimo geoterminio Regional Departments of Environmen- šildymo sistemų ataskaitų; pagal ūkio subjekto prašymą tal Agency under the Ministry of Envi- parengti ir pateikti Baltijos jūros seisminės žvalgybos ronment and State Tax Inspection. Ac- duomenys. Nuolatos vykdyta angliavandenilių įrengimo tivities related to granting hydrocarbon ir gręžinių gręžimo priežiūra: kaupti, analizuoti ir vertinti production licenses and supervision of naftos įmonių teikiami duomenys. Vykdyta angliavande- the fulfilments of the obligations of the nilių įrengimo ir gręžinių gręžimo priežiūra darbų vie- licensing Agreements were carried out toje – atlikti du planiniai penkių naftos gavybos įmonių on a regular basis: procedures for two išgautos naftos apskaitos patikrinimai gavybos aikštelėse. applications to grant the hydrocarbon production license in three additional Vykdyta nuolatinė naftos gavybos duomenų analizė blocks were performed; fulfilments of ir apskaitos kontrolė. Šiaulių ir Klaipėdos regioniniams the obligations of the licensing Agree- aplinkos apsaugos departamentams bei Valstybinei mo- ments were regularly controlled. The kesčių inspekcijai teikti duomenys apie naftos išteklių kie- procedures of the organization of the kį, išgautą iš kiekvieno telkinio ir (ar) gręžinio. 2017 me- Conventional Hydrocarbon (oil) Li- tais vykdyta su leidimų naudoti angliavandenilių išteklius censing Tender in the Šilutė–Tauragė išdavimu susijusi veikla: vykdytos trijų naftos bendrovių block were carried out. pateiktų prašymų išduoti leidimus naudoti angliavande- nilių išteklius papildomame plote įgyvendinimo procedū- ros. Vykdyta angliavandenilių išteklių naudojimo sutar- tinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė. Buvo atliekams tradicinių angliavandenilių išteklių (naftos) naudojimo konkurso Šilutės–Tauragės plote rengimo procedūros.

8 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Žemės gelmių geologinio tyrimo Regulation of Underground reguliavimas Investigations

Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo Following “The order of issuing li- taisyklėmis 2017 metais išduota 12 leidimų tirti žemės cences for underground research” in gelmes: iš jų 6 leidimai tirti žemės gelmes naujoms įmo- 2017, licences for underground research nėms, 6 įmonėms, turėjusioms leidimą tirti žemės gelmes, were issued to 12 enterprises. išduoti nauji leidimai dėl tyrimų rūšies pasikeitimo, pa- naikinus anksčiau išduotų leidimų galiojimą. Panaikintas By December 31, 2017, 154 enterpris- 14 leidimų galiojimas, 6 leidimų duomenys patikslinti. es and 2 natural persons had had licences to carry out geological investigations. Metų pabaigoje leidimus tirti žemės gelmes turėjo 154 įmonės ir du fiziniai asmenys. In 2017, in compliance with “The order of approbation of explored solid Įvertinti 42 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių arba mineral resources”, 42 reports of detailed naujų plotų prie esamų telkinių detalios ir / arba papil- and supplementary exploration of solid domos geologinės žvalgybos ataskaitų duomenys. Išnagri- mineral resources were analysed and ap- nėta ir įvertinta 71 požeminio vandens detalios žvalgybos proved. ataskaita. According to technical construction Pagal statybos techninio reglamento STR regulation STR 1.04.02:2011 “Engineer- 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai ing geological and geotechnical investiga- tyrimai“ nuostatas 2017 metais įvertintos 989 (9,8 proc. tions, the quality of 989 reports (by 9.8 daugiau nei 2016 metais) inžinerinių geologinių ir percent more than in 2016) of engineer- geotechninių tyrimų ataskaitos, 63 inžinerinių geologinių ing geological and geotechnical investiga- ir geotechninių tyrimų darbų programos ir parengtos tions was checked in 2017. Sixty-three išvados apie jose numatytų darbų apimties ir sudėties programs of engineering geological and nustatytų reikalavimų atitiktį. Per metus parengtos 62 ver- geotechnical investigations were evalu- tinamosios išvados dėl atliktų inžinerinių geologinių ir ated according to legal documents and geotechninių tyrimų, atitinkančių trečiąją geotechninę conclusions on correspondence were pro- kategoriją, ataskaitų kokybės vertinimo. Atlikti 6 įmonių, vided. Sixty-two letters about the quality turinčių leidimus atlikti inžinerinius geologinius ir geo- of engineering geological and geotechni- techninius tyrimus, planiniai patikrinimai. cal investigations related with the projects of the third (difficult) geotechnical category were prepared. Six inspections of the enterprises that have the licence for engineering geological and geotechnical investigations were performed according to the plan.

Žemės gelmių registras Underground Register

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais ir Že- In accordance with “The Statute mės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis 2017 metais of Underground Register” and “The Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašyti Regulations of Underground Register 14 naujų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir 89 pože- Arrangement“ of December 31, 2017, minio vandens telkinių ir vandenviečių duomenys. Iš viso 3031 deposits of mineral resources and registro išteklių dalyje įregistruotas 3 031 kietųjų naudin- ground water were included into the chapter of underground resources. In

9 2017 metų mineralinių išteklių Exploitation of mineral resources 2017, 14 new deposits of mineral re- gavyba (parengė K. Griguolė, in 2017 (compiled by K. Griguolė, V. Stankevičienė) V. Stankevičienė) sources and 89deposits of underground water were included into the chapter

Išgauta išteklių of underground resources; 1573 bore- Naudingosios iškasenos rūšis Mato vnt. 2017 m. holes were included into the chapter of 1. Anhidritas / gipsas tūkst. m3 0/0 boreholes and 1291 objects of geologi- 2. Dolomitas tūkst. m3 1873 cal investigations were included into 3. Klintys tūkst. m3 704 the chapter of geological investigations. 4. Kreidos mergelis tūkst. m3 0 One hundred eighty one geothermal 5. Molis: tūkst. m3 208 wells were registered in the Register of devono tūkst. m3 0 Geothermal Drilling System (469 geo- triaso tūkst. m3 177 thermal wells were registered). kitas tūkst. m3 31 6. Opoka tūkst. m3 0 7. Sapropelis tūkst. m3 1 Co-ordination of Various 8. Žvyras tūkst. m3 8325 Projects and Documents 9. Smėlis: tūkst. m3 34 Related to the Use of moliui liesinti tūkst. m3 2856 stiklui gaminti tūkst. m3 10 Earth’s Underground silikatiniams dirbiniams tūkst. m3 202 statyboms tūkst. m3 2644 The technical project of low and Iš viso: smėlis+žvyras tūkst. m3 11181 intermediate level radioactive waste re- 10. Durpės: tūkst. m3 2583 pository was coordinated. mažaskaidės tūkst. m3 1471 In 2017, 20 projects of land reform gydymui ir sveikatinimui tūkst. m3 1 were implemented. The Lithuanian 11. Nafta tūkst. t 67,88 Geological Survey analysed 34 projects and documents and gave conclusions to the Environmental Protection Agen- cy on the admissibility of an intended gųjų iškasenų telkinys arba jų sklypai, angliavandenilių economic activity or restrictions in the telkiniai bei požeminio vandens telkiniai ir vandenvietės. case this activity was associated with Registro gręžinių dalyje 2017 metais įregistruoti the exploitation and protection of un- 1 573 gręžiniai (iš jų 1 485 gręžiniai, skirti požeminio derground resources. vandens gavybai). Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Registro Three hundred thirteen hydro- gręžinių dalyje įregistruoti 39 627 gręžiniai, o valstybi- geologically established water bodies nės geologijos informacinės sistemos Tyrimų gręžinių were registered and approved. The to- posistemyje įrašyti 24 975 gręžinių duomenys (iš viso tal of approved resources amounts to 64 602 gręžinių duomenys). 36,965 thous m3/day. Registro žemės gelmių tyrimų dalyje 2017 metais įre- Three hindered eighty groundwater- gistruota 1 291 žemės gelmių geologinis tyrimas. Iš viso monitoring programs were analysed šioje registro dalyje iki 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruo- and approved. ti 7 389 žemės gelmių geologiniai tyrimai. Eighty-two ecogeological research Registro geoterminių gręžinių sistemų dalyje įregis- reports were evaluated. truota 181 geoterminių gręžinių sistema. Šioje registro dalyje iki 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruotos 469 geo- The environmental geological con- terminių gręžinių sistemos. ditions of 107 planned artificial surface

10 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Įvairios paskirties projektų ir water bodies were evaluated and conclusions on the possibilities to arrange dokumentų, susijusių su žemės gelmių these bodies were provided. Twenty two naudojimu, derinimas letters provided recommendations for the burial of animal carrions. 2017 metais suderintas vienas branduolinės energetikos The LGT specialists participated objekto – mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų at three meetings of the delegation of atliekyno (B 25-1) – statybos techninis projektas. the Republic of Lithuania to present Išnagrinėta 20 įvairaus lygmens teritorijų planavimo do- the problematic issues related with the kumentų ir pateikta atitinkamų pasiūlymų šių dokumentų Astravets Nuclear Power Plant in the rengėjams ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Pateikti 34 pasiū- Republic of Belarus to international lymai teritorijų planavimo sąlygoms. institutions and European Commis- sion. Environmental impact and safe- Žemės gelmių registro (ŽGR) išteklių dalyje aprobuoti ir ty assessment documents, relating to įrašyti 313 vandenviečių požeminio vandens ištekliai. Ben- Astravets Nuclear Power Plant in the dras aprobuotų išteklių kiekis – 36,965 tūkst. m3/d. Republic of Belarus and Baltijskaja Suderinta 380 poveikio požeminiam vandeniui monito- Nuclear Power Plant in the Russian ringo programų. Federation were analysed. The reports and expert conclusions were prepared Įvertintos 82 ekogeologinių tyrimų ataskaitos. for the Ministry of Environment and Įvertintos 107 planuojamų įrengti dirbtinių neprateka- for the Ministry of Foreign Affairs. As mų paviršinių vandens telkinių vietų ekogeologinės sąlygos part of the delegation of the Republic ir pateiktos išvados dėl šių telkinių įrengimo galimybių. Pa- of Lithuania, specialists of the LGT teikta rekomendacijų dėl gyvūnų gaišenų užkasimo vietų participated in the Seventh Review (22 raštai). Meeting of the Contracting Parties to the Convention on Nuclear Safety in Vertinti dokumentai, rengtos ekspertinės išvados ir atas- Vienna. The specialists of the LGT, as kaitos dėl Lietuvos keliamų klausimų Baltarusijos Respubli- representatives of the Member State kai dėl Astravo atominės elektrinės ir Rusijos Federacijai dėl of Lithuania for the European Com- Baltijos atominės elektrinės. Lietuvos delegacijos sudėtyje mission, participated in the Technical dalyvauta trijuose įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose Working Group of Member States on ir posėdžiuose sprendžiant Astravo atominės elektrinės Bal- The Environmental aspects of Uncon- tarusijoje aplinkosaugos ir saugumo užtikrinimo klausimus. ventional fossil fuels, Technical Work- Aplinkos ministerijos įgaliojimu atstovauta Lietuvos Respu- ing Group the Hydrocarbons BREF of blikai Europos Komisijos angliavandenilių, o ypač skalūnų the European Commission. The LGT dujų, aplinkosauginių aspektų techninės darbo grupės ir participated in the activities of the As- angliavandenilių žvalgybos ir gavybos geriausių esamų me- sociation of European Geological Sur- todų rekomendacijų rengimo darbo grupės, angliavande- veys EuroGeoSurveys. nilių išteklių žvalgybos ir gavybos geriausių esamų metodų rekomendacijų (Hydrocarbon BREF) ir Europos Komisijos Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos komiteto techninės darbo grupės veiklose. Dalyvauta Europos geologijos tarny- bų (EGS) Geoenergijos ekspertų grupės veikloje. Dalyvauta Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos veikloje. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvauta septintajame Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) šalių susitikime.

11 Lietuvos geologinis Geological Mapping in kartografavimas Lithuania at a scale of 1:50 000 masteliu 1:50 000

R. Guobytė, Lietuvos geologijos tarnyba

Valstybinis geologinis kartografavimas The state geological mapping at a scale 1:50 000 masteliu vykdomas nuo 1964 metų. 1:50 000 has been performed since 1964. By 2017 metais, užbaigus kvartero nuogulų erdvi- 2017, when the spatial geological mapping of the nį geologinį kartografavimą 1919,2 km2 terito- Quaternary deposits was completed in an area rijoje (Jiezno, Anykščių ir Mažonų plotuose), of 1919.2 km2 (Jieznas, Anykščiai and Mažonai šiuo masteliu jau kartografuota 58,6 proc., arba areas), the total amount of the areas mapped at 38 090 km2, šalies ploto (be teritorijos, karto- that scale had reached 58.6 % or 38090 km2 of grafuotos aerofotogeologiniu būdu). Erdvinis the country (except for the areas mapped by aer- geologinis M 1:50 000 kartografavimas komp ial photogeologic method). The 25 047 km2 area

12 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

leksiniu būdu atliktas 25 047 km2 teritorijoje, was mapped using a complex method at a scale o 13 043 km2 plote atliktas tik kvartero story- 1:50 000, while in an area of 13 043 km2 only mės (9 986 km2) arba tik prekvartero darinių the Quaternary (9 986 km2) or pre-Quaternary (3 057 km2) erdvinis geologinis kartografavimas. (3 057 km2) deposits were mapped by a spatial geological mapping. Prekvartero darinių erdvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu atliekamas Spatial geological mapping of the pre-Quater- 1245 km2 teritorijoje (Mažonų ir Šilalės plo- nary deposits at a scale 1:50 000 is in progress in tai), o kvartero nuogulų erdvinis geologinis an area of 1245 km2 (Mažonai and Šilalė areas). kartografavimas vykdomas 6 262 km2 teritori- Meanwhile, mapping of the Quaternary depos- joje: Vakarų Žemaičių moreninėje lygumoje ir its is being performed in an area of 6 262 km2: pietinėje Žemaičių aukštumos dalyje (Žemaičių the West Samogitian morainic plain and south- Naumiesčio ir Pagėgių, Šilalės ir Skaudvilės plo- ern part of the Samogitian Upland (Žemaičių tai), Baltijos aukštumoje (Ukmergės, Širvintų, Naumiestis and Pagėgiai, Šilalė and Skaudvilė Prienų ir Stakliškių plotai) bei Šiaurės Nalšios areas), the Baltija Upland (Ukmergė, Širvintos, (Švenčionių) aukštumoje (Ignalinos plotas). Prienai and Stakliškės areas) as well as the North Nalšia (Švenčionys) Upland (Ignalina area).

13 Erdvinis geologinis Spatial Geological kartografavimas Mapping 1: 50 000 masteliu in Jieznas Area Jiezno plote at a scale 1:50 000

D. Karmazienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos In the period 2014–2017, the spa- „Geoenergetika ir saugi aplinka“ projektą „Erdvinis geo- tial geological mapping of the Jieznas loginis kartografavimas“ 2014–2017 metais Jiezno plote area (738.5 sq km) was carried out at (738,5 km2) atliktas erdvinis geologinis kartografavimas a scale 1:50 000. On the basis of the 1:50 000 masteliu. Sudaryti valstybiniai kartografiniai material collected in the course of map- dokumentai 1:50 000 masteliu – kvartero geologinis (su ping, the geological (with geological geologiniu pjūviu) ir geomorfologinis žemėlapiai. Taip cross-section) and geomorphological pat sudaryti to paties mastelio faktinės medžiagos ir lito- maps of the Quaternary deposits as morfogenetinio rajonavimo (su tipiniais litologiniais-ge- well as maps of factual data and litho- netiniais pjūviais) žemėlapiai. Parengtas žemėlapių kom- morphogenetic zoning (with 24 stand- plekto aiškinamasis raštas. ard lithological-genetic sections), were drawn at a scale 1:50 000. The set of Paskutiniaisiais metais geologinio turinio žemėlapių maps is supplemented with an explana- pagrindu pradėjus naudoti LIDAR’o duomenis, padidėjo tory note. minėtų žemėlapių detalumas ir tikslumas, ypač miškais apaugusių plotų, kur vien tik iš aerofotonuotraukų būtų The mapping resolution and preci- sunku nustatyti skirtingos litologinės sudėties nuogulų iš- sion has increased considerably during plitimo plotus. the last years when the LIDAR data has been supplemented. It especially con- Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus cerns the forested areas where bounda- mastelio aerofotonuotraukos, atlikti lauko geologiniai- ries of variable lithologies were difficult geomorfologiniai maršrutai, kurių metu aprašyti 1500 to discern on aerial photos. stebėjimo taškai, iškasta 80 šurfų. Iš šurfų buvo paimti mėginiai granuliometrinei analizei, skirtai paviršinių nuo- The compilation of maps was based gulų litologijai patikslinti. Darbų metu nuvalyta ir apra- on the aerial photo interpretation and šyta Liciškėnų limnokeimo atodanga. Kadangi projekte field observations in 1500 points (to a numatytiems 3 mėginiams OSL metodu, 2 mėginiams depth of 1.2 m), including 80 holes. C14 metodu bei 40 mėginių palinologiniams tyrimams Laboratory investigations were per- nebuvo skirtos numatytos lėšos, Jiezno projekte šie tyri- formed on granular composition of mai nebuvo atlikti. samples necessary to clarify the surface sediments lithology. The outcrop of the Kvartero geologiniame žemėlapyje pavaizduota po dir- Liciškėnai glaciolacustrine kame was vožemiu slūgsančių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, am- described. As the project provided three žius, kilmė ir litologinė sudėtis. Žemėlapį papildo geolo- samples by OSL method, two samples ginis pjūvis, kuris vaizduoja kvartero storymės nuogulų by the radiocarbon (C14) method and ir nuosėdų slūgsojimo sąlygas. Geomorfologiniame žemė-

14 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

40 samples by pollen analysis were not designed to provide funds, Jieznas project these studies have not been conducted. The Quaternary geological map outlines the sediments and deposits occurring under the soil, their distribution, age, origin and lithology. The geological structure of Quaternary is represented in the complementary geological cross- section. The geomorphological map represents the origin, age and morphos- culpture of the relief of the Jieznas area. The mapped area is subdivided into three lithomorfogenetic districts, which are separated into twenty-four micro- districts, in the lithomorphogenetic zoning map. As revealed by the deep mapping and other drillings in the study area, the thickness of the Quaternary sediment strata varies from 22 m (Nemunas valley) to 202 m (north of Stakliškės). The Quaternary sediment stratum domi- nates within 100–120 m. The thickness in the Kaunas–Kaišiadorys and Simnas–Balbieriškis plains is 60–70 m, in the Nemunas and Strėva valley – about 40 m. The thickness varies from 180–200 m in the centre of the Aukštadvaris–Beižionys Upland to 110–130 m at its flanks.

1 pav. Galimai seisminių procesų suformuotos nuosėdų tekstūros (seismitai) Liciškėnų limnokeime, 2014 (D. Karmazienės nuotr.)

Fig. 1. The texture of the sediments probably formed by seismic processes (seismites) in the glaciolacustrine kame of Liskiškės is possible, 2014 (photo by D. Karmazienė)

15 lapyje vaizduojama Jiezno ploto reljefo kilmė, amžius ir The Pleistocene deposits are sub- formų įvairovė. Litomorfogenetinio rajonavimo žemėla- divided into the Dzūkija, Dainava, pyje kartografuotas plotas padalytas į tris rajonus, kurie Žeimena (Middle Pleistocene) and suskirstyti į dvidešimt keturis mikrorajonus. Upper Nemunas (Upper Pleistocene) formations. The Žeimena forma- Pagal gilių kartografinių ir kitos paskirties gręžinių tion is subdivided into Žemaitija and duomenis kvartero nuogulų storis Jiezno plote kinta nuo Medininkai subformations. The Holo- 22 m (Nemuno slėnyje) iki 202 metrų (pietinėje darbų cene deposits are not subdivided strati- ploto dalyje šiauriau Stakliškių ir ties Vilūnų marginali- graphically. All deposits and sediments niu gūbriu). Vyraujantis kvartero nuogulų storis darbų of stratigraphic units are subdivided plote – 100–120 metrų. Kauno–Kaišiadorių ir Simno– into genetic types and surface deposits Balbieriškio limnoglacialinėse lygumose vyraujantis kvar- into genetic sub-types. tero nuogulų storis yra 60–70 m, jis plonesnis Nemuno ir Strėvos apyslėniuose – tik apie 40 m, kai tuo tarpu Aukš- The Quaternary cover is composed tadvario-Beižionių moreninio masyvo centrinėje dalyje of deposits of different origin, with gla- sudaro 180–200 m, o Dzūkų aukštumos vakarinėse ir pi- cial deposits prevailing. The upper part etinėse nuošlaitėse – 110–130 metrų. of the Quaternary cover is composed of glacial deposits and glaciolacustrine Pleistoceno nuogulos suskirstytos į vidurinio pleistoce- sediments (loam and sandy loam, sand, no Dzūkijos, Dainavos, Žeimenos ir viršutinio pleistoce- clay and silt). The textures observed in no Viršutinio Nemuno svitas. Žeimenos svita suskirstyta į the former quarry wall of Liciškėnai gla- Žemaitijos ir Medininkų posvites. Holoceno dariniai de- ciolacustrine kame (LKS: 513.380.54; taliau nesuskirstyti. Visų stratigrafinių vienetų nuogulos 6.051.731.26) resemble the sediment ir nuosėdos suskirstytos į genetinius tipus, o dalis pavir- texture of the seismites formed by seis- šiuje slūgsančių – ir į genetinius potipius. mic processes (Fig. 1). Kvartero nuogulų storymėje vyrauja glacialinės nuo- The glacier of the Late Nemunas gla- gulos. Jiezno plote paviršiuje paplitusios glacialinės nuo- ciation and its melt water formed the gulos, dažni vidinio ledo fliuvioglacialiniai ir limnogla- relief. In the Late Glacial and Holocene cialiniai dariniai, tačiau nemažą paviršiaus dalį sudaro ir period, the 4th, 3rd, 2nd, 1st flood plain limnoglacialinės nuosėdos bei fliuvioglacialinės nuogulos. terraces were formed. Different geolog- Liciškėnų limnokeime (LKS: 513.380,54; 6.051.731,26) ical processes transformed the surface: buvusio karjero sienelėje stebėtos tekstūros primena seis- glaciokarst, biogenic sediments for- minių procesų suformuotas nuosėdų tekstūras ‑ seismitus mation, gravitational processes in the (1 pav.). slopes, hydrographic set development, Jiezno ploto reljefą suformavo Vėlyvojo Nemuno ledy- etc. The Dzūkai Upland and Kaunas– nas bei pastarojo tirpsmo vanduo. Vėlyvojo ledynmečio Kaišiadorys and Simnas–Balbieriškis ir holoceno laikotarpiu formavosi IV-a, III-ia, II-a, I-a plains stand out in the study area. The viršsalpinės ir salpinė terasos. Dalis reljefo suformuota ir relation between the sub-Quaternary performuota poledynmečio egzogeninių procesų metu. surface and the present relief is one of Ledyninį reljefą iš dalies pakeitė ir vėliau vykę įvairūs geo- the most evident. The largest part of loginiai procesai: glaciokarstas, pelkėdara, šlaitų gravitaci- the area is located in the Dzūkai Up- niai procesai, upių tinklo formavimasis ir kt. land, next to which the Nemunas valley runs through the western edge. The Kartografuotoje teritorijoje ryškiai skiriasi reljefo Bartkūnai–Trečionys lineaments zone makroformos: Dzūkų aukštuma, Kauno–Kaišiadorių visible on the Quaternary Geological ir Simno–Balbieriškio limnoglacialinės lygumos. Taip and Geomorphological Maps is promi- pat išryškėjo akivaizdus paviršinių reljefo formų ir pre- nent in the Dzūkai Upland (Fig. 2). The kvartero uolienų struktūrų ryšys. Didesnioji ploto dalis character of the terrains in the study yra Dzūkų aukštumoje, greta kurios vakariniu pakraš-

16 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Meridianinės krypties Bartkūnų–Trečionių lineamentų zona Jiezno Fig. 2. Lineaments zone of the meridian trend plote ir jos santykis su pagrindinėmis geomorfologinėmis formomis bei jų Bartkūnai–Trečionys in the Jieznas area and its relation kompleksais with the main geomorphological forms and their complexes

čiu skrodžia Nemuno slėnis. Dzūkų aukštumoje ryški area is clearly different on the western Bartkūnų–Trečionių meridianinės krypties lineamentų and eastern sides of the lineaments zona, kuri tęsiasi toliau į šiaurę ir į pietus už kartografuo- zone. On the eastern side, the absolute to ploto ribos (2 pav.). Reljefo charakteris Jiezno plote height of the surface rises to the high- akivaizdžiai skirtingas vakarinėje ir rytinėje pusėse nuo est points of the Dzūkai Upland – the lineamentų zonos. Rytinėje pusėje paviršiaus absoliutusis Gedanonys Mountain – 257.4 m, indi- aukštis kyla iki aukščiausiųjų aukštumos taškų – Gedano- cating the former Grūda stage. In this nių kalnas – 257,4 m, žyminčių ankstesnės – Grūdos – section, a large 4-km-long, 4-km-wide, stadijos tarpplaštakinio masyvo kylį. Šioje dalyje aptikta carved-out configuration of the Nemai- stambi – 4 km ilgio ir 4 km pločio raižytos konfigūracijos tonys glaciolacustrine plateau-like hill, Nemaitonių limnoglacialinė plokščiakalvė virš aplinkinio located above the surrounding terrain reljefo iškilusi 30 m. at the edge of 30 meters, was discovered. The Dzūkai Upland is crosscut by Aukštadvario–Beižonių morenį masyvą ŠV–PR kryp- 11 subglation tunnel valley in the NW– timi kerta devynios rinos ir du rininiai kloniai. Ilgiau- SE direction. The longest is 7 km from sia – 7 km ilgio nuo 50 m iki 300–500 m pločio ir 30 m 50 m to 300–500 m in width and 30 m gylio yra Gabio rina, pietrytiniu galu atsiremianti į Ne- deep is Gabys tunnel valley, which end maitonių plokščiakalvę. Dabartiniame reljefe itin ryškus leaned against the Nemaitonys plateau- 17 km ilgio, 3–3,5 km pločio ir 10–20 m gylio Strėvos like hill. In the current relief, there is rininis klonis, esantis virš paleoįrėžio pokvarteriniame a extremely bright of the 17 km long, reljefe. Šiaurrytiniame darbų ploto kampe kartografuotas

17 Strošiūnų fliuvioglacialinis keiminis masyvas, virš aplin- 3–3,5 km wide, and 10-20 meter thick kinio reljefo iškilęs net 40 metrų. Jo pakraščiuose aptikti Strėva subglation tunnel valley, located smulkūs keimukai. above the paleo-subglation tunnel valley in the pre-Quaternary relief. The Kartografuotame plote išskirti 31 prognoziniai nau- Strošiūnai glaciofluvial massif of kames, dingųjų iškasenų plotai: iš jų 28 – smėlio ir žvyro, 3 – 40 m above the surrounding relief, is molio. mapped in the corner of the study area. Sudarytuose žemėlapiuose matyti kartografuotos teri- At its edges, small kames were found. torijos kvartero nuogulų storymės viršutinės dalies geolo- Thirty-one prognostic areas of min- ginė sandara, kuri yra svarbus tolesnių hidrogeologinių, eral resources were discovered in the inžinerinių geologinių, ekogeologinių tyrimų ir naudin- mapped area: 28 sites of sand and gra gųjų iškasenų paieškos pagrindas. vel and 3 sites of clay. Ataskaitos dokumentai saugomi LGT geologijos fonde The set of geological maps provides (Inv. Nr. 24419). important information on the geological structure of the Quaternary cover in the mapped area and serves as a basis for further hydrogeological, engineering and ecogeological mapping and prospecting of mineral resources. The report is stored at the geological archive of the Lithuanian Geological Survey (No 24419).

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos „Žemės gelmių....“ dalį „Erdvinis geologinis kartografavimas“, 2017 metais baigtas Anykščių ploto erdvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu.

18 Erdvinis geologinis Geological mapping kartografavimas of the Quaternary deposits in Anykščiai area, 1:50 000 masteliu scale 1:50 000 Anykščių plote

A. Grigienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų programos The Quaternary geological mapping „Geoenergetika ir saugi aplinka“ projektą „Erdvinis ge- of the Anykščiai area (557 km2) was ologinis kartografavimas“, Anykščių plote atliktas er- carried out at a scale 1:50 000. On the dvinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu. basis of the material collected in the Kartografuotas plotas sudaro 555,7 km2. Remiantis kar- course of mapping, geological (with tografavimo metu surinkta medžiaga sudaryti valstybiniai geological cross-sections) and geo- kartografiniai dokumentai – 1:50 000 mastelio kvartero morphological maps of the Quaternary geologinis (su geologiniais pjūviais) ir geomorfologinis deposits as well as maps of factual data žemėlapiai bei to paties mastelio faktinės medžiagos ir and lithomorphogenetic zoning, were litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapiai. Parengtas aiš- drawn at a scale 1:50 000. kinamasis raštas. The compilation of maps was ba- Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus sed on the aerial photo interpretation, mastelio aerofotonuotraukos, atlikti geologiniai ir geo- field observations (1065 points) and morfologiniai maršrutai, kurių metu aprašyti 1 065 ste- laboratory investigations. The Quater- bėjimo taškai ir 62 šurfai, iš jų paimti mėginiai granu- nary geological map outlines the de- liometrinei analizei; patikslinti trijų atodangų aprašymai, posits, their distribution, age, origin iš dviejų paimti mėginiai palinologinei analizei, aprašytos and lithology. The geological structure trijų karjerų sienelės ir šešios žvyrduobės. of the Quaternary, with lithology and mode of occurrence, is represented in Kvartero geologiniame žemėlapyje pavaizduotas pa- the complementary geological cross- viršinių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė sections. The geomorphological map ir litologinė sudėtis (Pav.). Nubraižytoms genetinėms represents the origin and morphosculp- ir litologinėms riboms patikslinti naudotas V. Minke- ture of the relief of the Anykščiai area. vičiaus parengtas lazerinis erdvinis paviršiaus modelis. The thickness of the Quaternary depo- Geologiniuose pjūviuose parodytas kvarteto storymės sits in the mapped area varies from 2.5 nuosėdų slūgsojimo sąlygos ir litologinė sudėtis. Geo- to 140 meters; the prevailing thickness morfologiniame žemėlapyje pavaizduota Anykščių ploto is 50–70 m. The Pleistocene deposits reljefo kilmė ir morfoskulptūra. are subdivided into the Dzūkija, Daina- Kartografuotame plote kvartero nuogulų storis yra va, Žeimena (Middle Pleistocene) and gana įvairus, kinta nuo 2,5 iki 140 metrų, vyraujantis sto- Upper Nemunas (Upper Pleistocene) ris yra 40–60 metrų. Geologiniuose pjūviuose pleistoceno formations. The Žeimena formation is nuogulos suskirstytos į vidurinio pleistoceno Dzūkijos, subdivided into Žemaitija and Medi- Dainavos, Žeimenos bei viršutinio pleistoceno viršutinio ninkai subformations. The Holocene Nemuno svitas. Žeimenos svita suskirstyta į Žemaitijos deposits are not subdivided stratigraphi-

19 Pav. Kvartero geologinio žemėlapio Fig. A Fragment of the Quaternary fragmentas (M 1:50 000) Geological Map (Scale 1:50 000)

20 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

ir Medininkų posvites. Holoceno dariniai detaliau strati- cally. The Quaternary deposits are lying grafiškai nesuskaidyti. Kvartero dariniai slūgso ant viršu- on Devonian and Neogene deposits. tinio devono uolienų ir vietomis ant neogeno nuogulų. The upper part of the Quaternary cover Viršutinėje kvartero nuogulų storymėje paplitusios vėly- is composed of deposits and sediments vojo pleistoceno nuogulos ir nuosėdos: glacialinės nuogu- of different origin, with glacial deposits los (moreninis priesmėlis ir priemolis), fliuvioglacialinės (loam and sandy loam), glaciofluvial nuogulos (žvirgždas, smėlis), limnoglacialinės nuosėdos (gravel and sand) and glaciolacustrine (smulkus, smulkutis, aleuritingas, molingas smėlis). Vėly- deposits (sand, silty sand and clayey vojo ledynmečio ir holoceno laikotarpio nuogulos ir nuo- sand) prevailing. The Holocene depo- sėdos: aliuvinės nuogulos (smėlis, dažniausiai smulkus), sits are sand, peat, and gytja. The relief eoliniai dariniai (smėlis smulkus), limninės nuosėdos was formed by the glacier of the Last (durpingas arba sapropelingas smėlis, rečiau sapropelis), Glaciation (Late Nemunas) and its melt biogeninės nuogulos (durpės), deliuviniai dariniai (mo- water. The sedimentation took place in lingas smėlis su retu žvirgždu) ir technogeninės nuogulos. the lakes and the hydrographic net was developing during the Late Glacial and Anykščių plote reljefą suformavo paskutiniojo – vė- Holocene. The relief transformed from lyvojo Nemuno – apledėjimo ledynas ir jo tirpsmo van- flat and slightly undulated plain to hilly duo. Vėlyvajame ledynmetyje ir holocene vyko nuosėdų plain with deep vallies. sedimentacija ežeruose, formavosi hidrografinis tinklas. Kartografuotame plote reljefas kaitus – nuo plokščios ir The set of geological maps provides silpnai banguotos lygumos iki stambiai kalvoto, išraižyto important information on the geolo- gilių klonių su stačiais šlaitais. gical structure of the upper part of the Quaternary cover of the mapped terri- Sudarytas žemėlapių komplektas teikia svarbią infor- tory and makes a basis for further hy- maciją apie kartografuotos teritorijos kvartero nuogulų drogeological, engineering geological, storymės viršutinės dalies geologinę sandarą ir yra pagrin- ecogeological mapping and prospecting das tolesniems hidrogeologiniams, inžineriniams-geologi- of mineral resources. niams, ekogeologiniams tyrimams ir naudingųjų iškasenų paieškai.

21 Lietuvos piliakalnių Geological foundations for geologinis pagrindas mounds in Lithuania

R. Guobytė, Lietuvos geologijos tarnyba

2017 metais baigtas projektas „Lietuvos pi- In 2017, a project „Evaluation of geo- liakalnių geomorfologinių sąlygų įvertinimas“, morphological conditions of the Lithuanian skirtas piliakalnių metams. Projektą vykdė In- mounds“ devoted to the „Year of Mounds“ in žinerinės geologijos skyriaus Kvartero geologi- Lithuania was completed. The project was car- jos poskyrio geologės: Rimantė Guobytė (atsa- ried out by geologists of the Quaternary Geo kingoji vykdytoja), Jolita Pocienė, Asta Jusienė, logy subdivision of the Engineering Geology di- Danguolė Karmazienė ir Eglė Šinkūnė. vision Rimantė Guobytė (project leader), Jolita Pocienė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė Patys archeologai pripažįsta, kad piliakalniais and Eglė Šinkūnė. vadinami labai skirtingi išorinės išvaizdos ir vidaus struktūros objektai. „Piliakalniais laikomi As it is widely recognized among archaeolo- uždaro tipo išorinius žemės įtvirtinimus turintys gists, the so-called „mounds“ differ greatly in reljefo dariniai su senosios juos įrengusių žmo- their appearance and inner architecture. Insular nių veiklos pėdsakais“, – teigia vienas iš Lietuvos relief objects featuring ramparts and other earth- piliakalnių atlaso autorių – G. Zabiela. ly fortifications and signs of ancient human activities on erection of those fortifications might be entitled „mounds” according to the author of the “Atlas of Lithuanian mounds” G. Zabiela.

Duomenys ir darbo esmė Data and aims of the project

Vertinant gamtinę Lietuvos piliakalnių kilmę For the study of natural origin of the Lithu- buvo naudota 2005 metais išleisto Lietuvos pi- anian mounds, an internet version of the Atlas liakalnių atlaso internetinė versija (http://www. of Lithuanian mounds issued in 2005 (http:// piliakalniai.lt), kurioje pateikiama informacija www.piliakalniai.lt), where information on 824 apie 824 piliakalnius ir Kultūros vertybių regis- mounds is given, and the data of the Register tro, kur užfiksuoti 857 piliakalniai, duomenys. of Cultural Valuable Objects where 857 mounds Analizuoti ir 56 piliakalniai, neįtraukti į Kultū- are registered, was used. The 56 mounds not in- ros vertybių registrą, bet nurodyti Lietuvos pilia- cluded in the Register but presented in the inter- kalnių atlaso internetinėje versijoje. Iš viso buvo net version of the Atlas were also studied. Thus, įvertintas 913 piliakalnių pagrindas. the geological origin of 913 mounds had been evaluated by the end of the project. Plotuose, kuriuose atliktas valstybinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu, pi- In the areas mapped by the State Geological liakalnių gamtinė kilmė buvo nustatyta pagal mapping at a scale of 1:50 000, the mound geo-

22 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Pav. Piliakalniai apžvalginiame Fig. Mounds in a Lietuvos kvartero geologiniame geomorphology map of žemėlapyje Lithuania

23 minėto mastelio geologinio ir geomorfologinio logical origin was established based on the data žemėlapių duomenis. Kitose vietose piliakalnių of geology and geomorhology maps of this scale. pirminei kilmei nusakyti panaudota bendra ge- In the remaining areas, geological and geomor- ologinė ir geomorfologinė informacija, pateikta phological information obtained from the Geo- Lietuvos geomorfologiniame ir kvartero geologi- morphology and Quaternary Geology maps at a niame žemėlapiuose M 1: 200 000. scale of 1: 200 000 was used to define a geological origin of the studied mounds. Projekto ataskaitoje pateiktos visų Lietu- vos apskričių rajonų ir savivaldybių piliakalnių In the final project report, tables on the geo- gamtinės kilmės lentelės. Kiekvienos apskrities logical origin of mound are presented for every sudarytas geologinio-geomorfologinio rajonavi- region and district of Lithuania. A map of geo- mo žemėlapis, jame nurodytos apskrityje aptiktų morphological-geological subdivisions with the piliakalnių vietos, o rajonų ir savivaldybių terito- mound locations was compiled for every region, rijų pateiktas geomorfologinis žemėlapis su pa- while geomorphological maps with the marked žymėtais piliakalniais. Ataskaitos grafinis priedas mound places were presented for every district – Lietuvos geomorfologiniame žemėlapyje (M and municipality. The report is supplemented 1:400 000) parodyti piliakalniai su jų geologinę with a graphical appendix, i.e. a geomorphology kilmę atspindinčiais simboliais (žr. Pav.). map of Lithuania at a scale of 1:400 000 where the studied mounds are shown by symbols cor- responding their geological origin (Fig.).

Geologinis-geomorfologinis Geological-geomorphological piliakalnių pagrindas foundations for the mounds

Atlikus Lietuvos piliakalnių pagrindo geolo- After a careful geological-geomorphological ginę ir geomorfologinę analizę, Lietuvos pilia- analysis of the Lithuanian mounds, they were kalniai pagal jų pagrindo kilmę suskirstyti į 13 subdivided into 13 groups according to their ori- grupių (žr. Pav.). gin (Fig.). Piliakalniai ant kraštinių glacialinių (mo- Mounds on marginal-glacial (morainic) reninių) ir fliuvioglacialinių gūbrių ir kal- and glaciofluvial ridges and hills. Over 158 vų. Net 158 piliakalniai įrengti ant glacialinių mounds were arranged on glacial (morainic) (moreninių) kalvų arba gūbrių, sudarytų iš le- hills and ridges composed of sediments left by dyno paliktų nuogulų (moreninio priesmėlio retreating glaciers (sandy and loamy till). These arba priemolio). Tai Kačėniškės, Stūglių (Šiaurės are Kačėniškės, Stūgliai (North Nalšia Upland), Nalšios aukštuma), Rudaminos, Daugėliškių, Rudamina, Daugėliškis, Ginučiai, Sėla (Baltija Ginučių, Sėlos (Baltijos aukštumos), Lieplau- Uplands), Lieplaukė, Rotinėnai, Džiuginėnai, kės, Rotinėnų, Džiuginėnų, Kalnėnų (Žemaičių Kalnėnai (Žemaičių Upland) etc. mounds. Hills aukštuma) ir kiti. Fliuvioglacialinėmis vadina- composed of variable sand and gravel are usually mos iš įvairaus smėlio ir žvyro supiltos kalvos. of glaciofluvial origin. Eighty nine mounds were Šių kalvų viršūnėse aptikti 89 piliakalniai. situated on such hills. Retesnės ir, sakytumėm, egzotiškos Lietuvos Mounds are more rarely found on specific and reljefo formos, kuriose yra piliakalnių – būtų: somehow exotic relief forms in Lithuania, i.e. keimai, plokščiakalvės ir ozai. kames, plateaus and eskers. Piliakalniai keimuose. Keimais vadinamos Mounds on kames. Single oval hills ore their pavienės ovalios kalvos arba jų grupės. Jos susi- chains are named kames. They were formed when darė tirpstančio sueižėjusio ledo properšose, er- sediments accumulated in lakes dammed in frac- tmėse ir plyšiuose pasitvenkusiuose ežerėliuose tures, holes and crevasses of the melting ice.

24 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

nusėdus įvairios sudėties nuosėdoms. Ledui iš- When the ice has melted, only hills remained. tirpus, paviršiuje liko kalvų. Keimas supiltas iš When kame is made up of fine and very-fine smulkaus ir smulkučio smėlio su aleurito ir mo- grained sand with minute silt and clay layers, it lio sluoksneliais, jis vadinamas limnoglacialiniu is called glaciolacustrine kame. A glaciofluvial keimu arba limnokeimu. Fliuvioglacialinis arba kame is made of a variably-grained, occasion- fliuviokeimas supiltas iš įvairaus grūdėtumo, ally gravel-bearing sand. Many of the kames are kartais – žvirgždingo smėlio. Daugelis pavienių surrounded by marshy lowlands, serving a good keimų apsupta pelkėtų pažemėjimų, todėl galėjo natural protection. Numerous kames are located tikti kaip natūraliai apsaugoti piliakalniai. Dau- in the Žemaičiai Upland and rather many feature giausia keimų yra Žemaičių aukštumoje, nema- the Baltija and North Nalšia Uplands. žai jų Baltijos ir Šiaurės Nalšios aukštumose. The most impressive by its height is Šatrija Įspūdingiausio dydžio keimas yra Šatrijos Mount (hill) whose architecture was implied from kalnas, kurio vidaus sandara yra spėjama pagal a drilling on the top of the nearby hill. Šaukštelis, šalia esančios kalvos viršūnėje išgręžtą gręžinį. Burbiškiai, Bilionys, Žvaginiai, Balcieriškis, Žemaičių aukštumoje fliuviokeimuose ir limno- Beižonys, Dungeriukai, Rubaičiai, Šiauraičiai, keimuose įrengti Šaukštelio, Burbiškių, Bilionių, Grigaičiai, Gegrėnai, Šarnelė, Pūčkoriai and many Žvaginių, Balcieriškių, Beižonių, Dungeriukų, other mounds were established on the glacioflu- Rubaičių, Šiauraičių, Grigaičių, Gegrėnų, Šar- vial and glaciolacustrine kames of the Žemaičiai nelės, Pūčkorių ir daugelis kitų piliakalnių. Bal- Upland. Velikuškiai, Mielėnai, Pūškos, Vitkūnai, tijos aukštumoje ant keimų yra Velikuškių, Mie- Verslava, Noreikiškės, Rokiškis, Daniliškiai, Ka- lėnų, Pūškų, Vitkūnų, Verslavos, Noreikiškių, masta and numerous other mounds are situated Rokiškių, Daniliškių, Kamastos ir dar daug kitų on the kames of the Baltija Upland. Picturescous piliakalnių. Gražūs Šiaurės Nalšios aukštumos kames of the North Nalšia Upland were turned keimai paversti Akvieriškės, Aučynų, Jaciūnų, into Akvieriškė, Aučynos, Jaciūnai, Kavalčiukai, Kavalčiukų, Reškutėnų, Žąsinų piliakalniais. Reškutėnai and Žąsinai mounds. Piliakalniai plokščiakalvėse. Plokščiaviršū- Mounds on plateau-like hills. Plateau- nės kalvos išplitusios aukščiausiuose Žemaičių like hills are common in the highest ridges of ir Baltijos aukštumų kalvynuose, o daugelio jų Žemaičiai and Baltija Uplands, their surface be- paviršius yra virš +200 m absoliučiojo aukščio ing higher than 200 m asl. Bodies of plateaus usu- žymų. Plokščiakalvių stuomuo dažniausia mo- ally are tills covered by a thin layer (0.5–1.5 m, reninis, tik apklotas nestoru (0,5–1,5, su vieto- in places reaching 3‒5 m) of variable sand, silt or mis –3–5 m storio) įvairaus smėlio, aleurito arba clay. The clay-topped hills are representing high molio sluoksniu. Moliu padengtos plokščiakal- morainic hills in the places of the former earliest vės – tai pačių ankstyviausių ledyninių ežerėlių glacier lakes. They are the highest among hills of vietose likusios aukštos moreninės kalvos. Jos yra the Lithuanian uplands. aukščiausios Lietuvos aukštumų kalvos. The famous in the Žemaičiai Upland Žinomiausi Žemaičių aukštumos piliakalniai Medvėgalis and Vembūtai mounds are situated Medvėgalis ir Vembūtai susidarė moreninėse on morainic and glaciolacustrine plateaus. The ir limnoglacialinėse plokščiakalvėse. Į vakarus Medsėdžiai mound was established on the slope nuo Platelių ežero iškilusios plokščiakalvės šlaite of a plateau-like hill to the west from Plate- įrengtas Medsėdžių piliakalnis. Vilkyškių gūbrio liai Lake. Vartūliškiai mound, also known as molingos plokščiaviršės kalvos pakopoje yra Var- Šventkalnis (holly mount) is located on a step of tūliškių piliakalnis, vadinamas Šventkalniu. Ant a clayey plateau in the Vilkyškiai ridge. Pakalniai, aukštų moreninių plokščiakalvių įrengti Pakal- Daugailiai II (Utena District) and Pazadvorija nių, Daugailių II (Utenos raj.) ir Pazadvorijos (Molėtai District) mounds are located on the (Molėtų raj.) piliakalniai. high morainic plateaus.

25 Piliakalniai ozų keterose. Ozai – viena iš Mounds on esker tops. Eskers are among the egzotiškesnių ledyno paliktų reljefo formų. Tai most peculiar surface forms left by glaciers. They ledynų plaštakų arba liežuvių pakraštinės zonos represent sandy and gravelly banks or small ridge tuneliuose ir kanjonuose ledo tirpsmo vandenų chains of variable length accumulated by melt- supilti įvairaus ilgio smėlingi ir žvyringi pylimai ing ice water in tunnels and channels of margin- arba gūbriukų virtinės. Ilgiausių ozų aptikta al ice sheet zones. The longest eskers are found Linkuvos ir Vidurio Lietuvos gūbrių apjuostose in morainic plains surrounded by the Linkuva moreninėse žemumose, spinduliškai išsidėsčiu- and Middle Lithuania ridges and fanning from sių minėtų gūbrių atžvilgiu. Ozų yra Žemaičių the above ridges. Eskers are present on plateaus aukštumos plynaukštėse, jų rasta Baltijos ir Šiau- of the Žemaičiai Upland as well as in the Baltija rės Nalšios aukštumose. Lietuvos paviršiuje ozų and North Nalšia Uplands. ir ozų tipo pylimų priskaičiuojama per 200, ta- There are more than 200 eskers or esker-type čiau piliakalniai įrengti tik ant keleto iš jų. Šiau- ridges in Lithuania. However, mounds are es- riausias Lietuvos ozas – Žagarės – vingiavo kai- tablished only on few of them. The northern- riajame Švėtės krante net į Latviją. Išliko tik ozo most in Lithuania Žagarė esker on the left bank pylimo fragmentų. Viename iš jų yra Žagarės pi- of the Švėtė River extends to Latvia. Only some liakalnis, dar kitaip vadinamas Žvelgaičio kalnu. relics of this esker have survived. The Žagarės Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, mums šiandien mound, also called Žvelgaičiai Mount, is located labiau žinomas kaip Kryžių kalnas, įrengtas vie- on one of such relics. The Jurgaičiai (Doman- noje iš 6 km ilgio Jurgaičių ozo pylimą sudaran- tai) mound, known to us as the Cross Mount čių kalvų. Netoli Baisogalos Serbentynės upelio (Kryžių Kalnas) occupies one of the hills belong- pusiasalio kalvoje esantis Diauderių piliakalnis ing to a 6 km long Jurgaičiai esker ridge. The yra Prastavonių ozą sudarančioje kalvoje. Barz- Serbentynė rivulet peninsula hill near Baisi- dos kalno vardu žinomo ozo ŠV pylimo (ozą ogala, where the Diauderiai mound is situated, sudaro 4 pylimų virtinė) pietinėje dalyje yra is one of the Prastavonys esker forming hills. Bartkūnų piliakalnis (Koplyčkalnis). Šiaurvaka- The Bartkūnai mound (Koplyčkalnis) occurs in riniame Liesėnų ozo gale įrengtas Liesėnų (Ben- the southern part of the NW ridge of an esker drių, Videniškių) piliakalnis. Dzūkų aukštumoje known as Barzdos Kalnas (mount). This esker ozų tipo pylimų „kuprose“ įrengti Bernotų, Mir- consists of four ridges. The Liesėnai (Bendriai, gelių (Nupronių), Paukščių (Dukurnonių, Bobų Videniškiai) mound was established at the north- Kalnas) piliakalniai. Ant ozo tipo pylimo Rytų western end of the Liesėnai esker. The Bernotai, Žemaičių plynaukštėje yra žinomas Zvėgių pi- Mirgeliai (Nupronys), Paukščiai (Dukurnonys, liakalnis (Pilies kalnas), o Šiaurryčių Žemaičių Bobų Kalnas) mounds are located on crests of plynaukštėje esančio Gardų ozo vienoje iš pie- esker-type ridges in the Dzūkai Upland. On an trytinių kalvų yra Varduvos arba Gardų piliakal- esker-type ridge in the Eastern Samogitian pla- nis. Šiaurės Nalšios aukštumoje ant Daukšių ozo teau, the famous Žvėgiai mound (Pilies kalnas) kupros yra Daukšių piliakalnis, dar žinomas kaip is located, while the Varduva or Gardai mound Papilių kalnas. occurs on one of the SE hills of the Gardai esker Glacialinėse, fliuvioglacialinėse ir limno- in the Northeastern Samogitian plateau. The glacialinėse lygumose rasta mažiausiai piliakal- Daukšiai mound, also known as Papilių Kalnas, nių pavienėse kalvose, dažnai šalia upių slėnių was established on the Daukšiai esker crest in the ar netoli ežerų. Dažniausiai minėtose lygumose North Nalšia Upland. nėra piliakalnių. In glacial, glaciofluvial and glaciolacus- Piliakalniai kopose. Fliuvioglacialinių ir trine plains only few mounds were found on limnoglacialinių smėlingų lygumų paviršus dau- single hills, usually near river valleys or lakes. gelyje vietų vėjo supustytas į kopų masyvus, bet, Mounds are lacking here in most cases. mūsų žiniomis, tik trys piliakalniai žinomi ant

26 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

kopų. Tai Birutės ir Naglio – pajūryje ir Greišių Mounds in dunes. A surface of glaciofluvial (Rūdupio) piliakalnis Kazlų Rūdos apylinkėse. and glaciolacustrine plains is blown by wind into dune ridges in many places, however only Upių paslėnių ir šlaitų kyšuliuose įrengti three mounds are known so far situated on these piliakalniai. Lietuvos paviršius savo raidoje pa- dunes: the Birutė and Naglis mounds on the Sea tyrė nuo neatmenamų laikų tebevykstantį proce- coast and the Greišiai (Rūdupis) mound in the są – eroziją – tekančio vandens ardomąją veiklą. Kazlų Rūda surroundings. Dėl upių erozijos atsirado vis žemėjančių terasų pakopos slėniuose, o prie staigesnių vingių – Mounds on protrusions of river valleys vaizdingų stačiašlaičių kyšulių, dažnai vadinamų slopes and riverbanks. From ancient times, the atragiais. Šaltinių, lietaus ir pavasarinio polaidžio surface of Lithuania has been experiencing long- vandens srautai lėkštino šlaitus, kai kur pamažu lasting erosion by flowing water. The river ero- išgraužė gilias griovas, kurios laikui bėgant virto sion resulted in a down-going terracing in river plokščiadugnėmis raguvomis. Būtent griovos ir valleys and in picturesque steep-sloped prom- raguvos suskaidė upių slėnių šlaitus, palikdamos ontories, often called as capes. Spring, rainfall toliau ardyti atsparesnius šlaitų erozinius reliktus and melt-water flows have lowered the steep- (palikuonis), įgijusius kyšulių ir ragių pavidalą. ness of slopes, in places scoured deep wash-outs Juos pagal nuardymo pobūdį sąlygiškai galima which gradually turned into flat-bottomed ra- suskirstyti į aukštesnio ir žemesnio lygio erozines vines. Those wash-outs and ravines have dissect- reljefo formas. Aukštesnio lygio erozinės formos ed slopes of river valleys, leaving behind more būtų tos, kurių paviršius artimas greta esančio resistant erosional relics (remnants) of slopes apyslėnio aukščiui, ir sudarytos šios formos iš shaped as promontories and capes for further tokių pat nuogulų. Žemesnio lygio erozinės for- erosion. They can be subdivided into higher and mos yra tos, kurių paviršius gerokai žemesnis, lower level erosional surface forms according to palyginti su apyslėnio reljefu, ir dažniausiai at- a degree of their disintegration. Structures with siradusios vandenų srautams ardant upės terasas. surfaces at the same level as river valleys tops and similar compositions are the higher-level Taigi, upių paslėnio eroziniuose kyšuliuose erosional structures. Erosional structures with (atragiuose arba raguose) aptikta daugiausia pi- much lower surfaces, usually originated from liakalnių. Tokių piliakalnių pavyzdžiais gali būti washed-out terraces are lower-level erosional netoli Anykščių esantis Šeimyniškėlių (Vorutos) structures. piliakalnis, įrengtas raguvų ir mažų upelių slėnių suraižyto moreninio Šventosios paslėnio kyšuly- To sum up, the largest number of mounds is je, arba Kernavės piliakalniai, įrengti Neries pa- situated on those erosional protrusions of river slėnio eroziniuose kyšuliuose. valleys slopes (promontories and capes). The Šeimyniškėliai (Voruta) mound near Anykščiai Piliakalniai eroziniuose palikuonyse upių on the promontory of the morainic Šventoji kloniuose ir slėniuose. Dažnai upių kloniuo- River valley slope dissected by numerous wash- se ir slėniuose rasti piliakalniai įrengti izoliuo- outs and ravines may serve a good example, as tas kalvas primenančiuose eroziniuose terasų well as the Kernavė mounds on erosional pro- fragmentuose. Tai Neravai, Stoniškės (Neries trusions of the Neris River valley slopes. up.), Pūčkoriai (Vilnios up.), Juodausiai, Laši- niai, Ukmergė (Šventosios up.), Papišiai (Nevė- Mounds on erosional relics in river valleys. žio up.), Gerduvėnai (Minijos up.), Lyduvėnai Mounds in river valleys often are established on (Dubysos up.), Indija (Akmenos up.) ir daugelis erosional terrace fragments resembling isolated kitų upių slėnių eroziniuose terasų fragmentuose hills. Such are Neravai, Stoniškės (Neris Rver.), įrengtų piliakalnių. Pūčkoriai (Vilnia River.), Juodausiai, Lašiniai, Ukmergė (Šventoji River), Papišiai (Nevėžis Technogeninės kalvos ir pakilumos – žmo- River), Gerduvėnai (Minija River), Lyduvėnai gaus supilti piliakalniai. Rasta ir tokių piliakal- (Dubysa River), Indija (Akmena River) and

27 nių, kurie, archeologų duomenimis, yra dirbti- many other mounds on erosional fragments in niai. Prie tokių, G. Zabielos teigimu, priklauso other river valleys. pajūryje aptinkami nedideli sukrauti iš apylinkės Mounds on human-made technogenic hills riedulių ir jotvingių supiltiniai iš vietinio grunto and elevations. There are some mounds that are bei griuvėsių, taip pat iškastiniai – grioviais „įrė- considered by archaeologists as artificial. Such mintos“ piliavietės ir vėliausiai atsiradusios nedi- examples are: small elevations made from sur- delės motų („tvirtovės kiemo“) tipo piliavietės. rounding erratic boulders on the Sea coast, raises from soil and debris erected by Jotvingiai, castle sites framed by ditches, and the latest bastion- type castle sites (according G. Zabiela).

Piliakalnių ateitis Future of the mounds

Iš gamtinių piliakalnius ardančių procesų, Among the natural processes destroying be abejo, grėsmingiausia yra erozija, kuri buvo mounds, the erosion, which earlier has created ir pirmoji daugelio jų kūrėja. Visų denudacinių many places suitable for mound establishment, procesų, iš jų ir erozijos galutinis „tikslas“ – išly- becomes the most powerful one. The erosion ginti žemės paviršių. Ir jeigu erozijos ar abrazijos as all the denudation processes is aimed at flat- priežastis – upė ar tvenkinys –nepasitraukia to- tening the Earth surface. And if the river or wa- liau nuo ardomų šlaitų, tai visų šlaitų ir erozinių ter basin that are major causes of erosion and reliktų likimas tėra vienas – būti nuplautiems. abrasion persist for a long time, river or basin Taip kentėjo ir kenčia Skirsnemunės, Darsū- slopes and erosional relics will inevitably be niškio, Rumšiškių, Dovainonių, Kumelionių, washed-out and destroyed. Such mounds as the Paverknių, Imbarės, Guogų, Mažųjų Žinėnų, Skirsnemunė, Darsūniškis, Rumšiškės, Dovain- Gaudučių, Vėlaičių, Burbainių, Veliuonos II onys, Kumelionys, Paverknai, Imbarė, Guogos, ir daug kitų piliakalniai. Todėl kai kurie pilia- Mažieji Žinėnai, Gaudučiai, Vėlaičiai, Burbain- kalniai gelbėjami sutvirtinant ar net atkuriant iai, Veliuona II and many others have been suf- griūvančius šlaitus, taikant įvairias priešerozines fering from the severe river erosion for a long priemones (riedulių barjerus, betono sieneles ir time. That is why many different measures are kt.). Barbarišku laikytinas žvyro ir smėlio kasi- taken to protect mounds from the erosion. mas piliakalniuose. Prie taip „nuskriaustų“ pri- These are: strengthening of slopes or their rec- klauso Žvelgaičio, Spitrėnų, Stirbaičių, Ramu- reation, anti-erosional boulder barriers, concrete lėnų, Lavoriškių, Dabintos ir daug kitų, kurių walls etc. Digging for sand and gravel is another iškasinėtos vietos turėtų būti užpiltos analogišku destroying factor. The Žvelgaičiai, Spitrėnai, gruntu ir sutvirtintos. Taip pataria V. Baltrūnas Stirbaičiai, Ramulėnai, Lavoriškės, Dabinta and 2011 metais išleistoje knygoje „Lietuvos pilys ir many other mounds have undergone such “bar- tvirtovės“. barian” behaviour. The holes should be fixed by adding similar soil and strengthening it as is ad- vised V. Baltrūnas in a book „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ published in 2011.

28 Gedimino kalno Slopes failure of piliakalnio šlaitų Gediminas Castle Hill. An overview of new naujausių deformacijų deformation and apžvalga ir tyrimai investigations

V. Mikulėnas, S. Antušas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

2016 m. vasaris. – deformacijų pradžia šiauriniame New landslides appeared on the šlaite. Sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje dėl north-western slope of Gediminas lietaus ir staigaus atlydžio, kai atitirpo ir įmirko dirvože- Castle Hill in late winter/early spring mis, o po juo esantis gruntas dar buvo įšalęs, šiaurinia- of 2016. It was preceded by a number me šlaite atsirado nuošliaužų grėsmės požymių (1 pav.). of cracks on ground surface. The first Apžiūros metu vasario 5 d. buvo įsitikinta, kad šio šlaito crack on the slope surface was noticed 50 m pločio ruožo viršutinėje dalyje toliau vystosi gruntų on February 1 (Fig. 1). It has developed deformaciniai procesai, nuošliaužų ir plyšių grunte pa- into a set of different deformations and vidalu. Lyginant su apžiūros, atliktos vasario mėn. 2 d., landslides over a period of two months. rezultatais, buvo matomas akivaizdus šių reiškinių pro- The most notable circular crack ap- gresas: gruntų masyvai pasislinko šlaitu žemyn 0,2–0,5 m peared next to the funicular on the bei atsirado naujų plyšių ir tuštumų ypač viršutinėje, slope surface; it developed into a land- geotekstile ir velėna padengtoje šlaito dalyje. Dėl to šis slide (volume 12 cub. m.) in a week šlaito ruožas pripažintas labai nestabiliu. Atliktas defor- and reached the administration build- muotų paviršių tvirtinimas mediniais kuolais buvo šlaito ing of the National Museum situated dangos slinkimo pristabdymo priemonė. LGT nuomone at the base of the slope. The direction buvo konstatuota, kad efektyvesnes priemones taikyti kol of the movement was parallel to the kas yra netikslinga dėl šlaito inžinerinių geologinių sąlygų track of funicular 3.5 m away from it neištyrimo ir geotechninių parametrų trūkumo. (Fig. 2). The volume and morphological features of the developed landslide Po savaitės prie keltuvo bėgių įvyko paviršinė nuoš- was estimated after slope scanning with liauža (2 pav.) ir, kaip tuoj paaiškėjo pasitelkus 3D ske- 3D “Trimble TX8” device. Scanning navimo techniką, šioje vietoje nuslinkusio technogeninio measurements were repeated two weeks grunto kiekis buvo 11,7 kub. m. Šiuos tyrimus inicijavo later. 3D models of the scans were com- Lietuvos geologijos tarnybos specialistai ir atlikus pakar- piled and compared (Fig. 3). totinį skenavimą po 2 savaičių, buvo gauti šlaite suside- formavusių paviršių skirtumai (3 pav.). However, it was only a documenta- tion the deformations that took place. Tačiau tai buvo tik profesionalus įvykusių deformacijų Then several times UAV mission was kiekybinis įamžinimas, vėliau ne syki kartotas bepiločiu performed for DEM of entire hill. Tele orlaiviu (UAB „GJ Magma“) siekiant sudaryti viso kalno metric ground monitoring system was erdvinį modelį. Per 2016 m. buvo suprastas poreikis ir established at the beginning of 2017. nuo 2017 m. pradžios įrengta (ir ne kartą praplėsta) tele- metrinė šlaitų paviršiaus ir statinių judesių stebėsenos sis- Soon after slope warning deforma- tema (UAB „GPS Partneris“ ir MTĮ Geomonitoringas). tions in 2016, the Lithuanian Geologi- cal Survey (LGT) elaborated an initial

29 1 pav. Kai dieną prieš Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos Fig. 1. The first crack on the slope surface next to specialistai pastebėjo įtrūkimą šlaite prie funikulieriaus, šis plyšys buvo the funicular was noticed in the 1st of February by mažiausiai dvigubai mažesnis. Taip pat teko konstatuoti it grybus lendančius specialists from Directorate of State Cultural Reserve betoninius plūktinius polius ir po velėna atsidengiančius geosintetinius tinklus, of Vilnius Castles. Below: uplift of vibro concrete po jais susidariusias tuštumas, 2016-02-02 (V. Mikulėno nuotr.) columns and uncovered geotextiles installed during the last slope reconstruction 5 years ago, 2016-02-02 (photo by V. Mikulėnas)

Kadangi šios naujausios destrukcinės apraiškos tik program of coherent investigations for priminė jog pavojingi geologiniai reiškiniai (nuošliaužos, a period of at least two years. The pro- plyšiai žemės paviršiuje, įgriuvos, įslūgos bei kiti) Gedi- gram for the first year suggested remote mino kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais radosi scanning and monitoring, compilation periodiškai, o pastaruoju metu jų grėsmė tik padidėjo, of DTM or DEM from airborne or LGT konstatavo, atėjo laikas planuoti veiksmus situacijai terrestrial LIDAR or photogrammetry valdyti: įrengti modernią geotechninės stebėsenos sistemą data; shallow geophysics (e.g. electroto- ir pradėti spręsti inžinerines geologines ir geotechnines mography, ground penetrating radar problemas Gedimino kalne ir artimiausioje aplinkoje pa- investigations), monitoring of slopes gal geologinių tyrimų programą. Pastarosios pagrindiniai and building deformations, periodic re- metmenys buvo apibrėžti dar 2016 m. kovo mėnesį. Nu- mote scanning and setting of the early

30 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Prieš kelias dienas įvykusios nuošliaužos masyvas pasiekė papėdėje Fig. 2. A few days old landslide reached the administration esančio pastato sieną. Gretimai toliau vystėsi įtrūkimai šlaito paviršiuje building of the National Museum situated at a base of the (nuotraukoje aukščiau ir dešinėje), 2016-02-15 (S. Patkausko nuotr.) slope. Development of the cracks continued, 2016-02-15 (photo by S. Patkauskas)

3 pav. Kairėje: nuošliaužos papėdėje dirba Vilniaus Gedimino technikos Fig. 3. Left: 3D “Trimble TX8” device performes universiteto Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ 3D skeneris measurements at a base of the damaged slope; right - an „Trimble TX8”; dešinėje – skenavimo rezultatų skirtumų vaizdas, kur paviršiaus image of differentials of 3D scanning results: red – -1.2 m, pakitimai intensyviausia raudona spalva iki -1.2 m, mėlyna +1.4 m blue – +1.4 m (after The Creativity and Innovation center (sudarė UAB „GeoNovus“ kompanijos specialistai) “LinkMenų fabrikas” and JSC “Geonovus”)

31 4 pav. Kritinė situacija susidarė šiaurės vakariniame šlaite Fig. 4. A critical situation arose in the northwest slope in 2016 m. spalio–lapkričio mėnesiais (V. Mikulėno nuotr.) 2016, October-November period (photo by V. Mikulėnas)

matytas pagrindinis uždavinys – atlikti išsamius inžine- warning system of slope deformations. rinius geologinius ir geotechninius tyrimus ir remiantis It should be noted, that suitable sites jų duomenimis kiekybiškai įvertinti šlaitų stabilumą; re- for direct geological research could be miantis šiais vertinimais parinkti ir suprojektuoti stabili- selected only after this phase. During zavimo priemones. Išsamus Gedimino kalno piliakalnio the second year, monitoring had to be ištyrimas yra sudėtingas kompleksinis uždavinys, todėl proceeded, geological research complet- Lietuvos geologijos tarnybos specialistai siūlė atlikti nuo- ed for purpose of stability assessment: seklius tyrimus 2016–2017 metais. Tenka apgailestauti, engineering geological and geotechni- kad taip neįvyko (išskyrus UAB „Geobaltic“ visam kalnui cal investigations (drilling, sampling, atliktus geofizinius ir keletą lokalių inžinerinių geologi- laboratory analysis, etc.), landslides nių geotechninių tyrimų), o šlaitų tvirtinimo darbai buvo susceptibility mapping, geotechnical organizuojami ir vykdomi. Metų pradžioje pradėjusios modelling of slope stability. It should ardyti šiaurės vakarinį šlaitą nuošliaužos apsijungė ir jį pabe emphasized that relevant methods vertė tiesiog avariniu „nušliaužų pažeistu šlaitu“, kuriam of Gediminas Hill slope stabilization paskutinį akcentą uždėjo spalio mėnesį iš po plėvelės iš- could be developed only based on the sliuogęs žymus kiekis išmirkusio grunto, apačioje buvo results of comprehensive investigations. apgriautas atraminės sienos viršus, iškilo didelis pavojus Quantitative techniques for the evalu- šlaito viršutinėje dalyje atidengtų rostverkų su poliais sto- ation of slope stability and further in- vumui. Metų gale buvo susirūpinta jų sutvirtinimu, tam buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai tyrimai (UAB „Geotestus“), kad remiantis jų duomenimis būtų galima kalno viršuje suprojektuoti 10 m gylio laikančiąją atramą. Šis įrenginys su 5 plieniniais lynais savo darbą atliko ir tebeatlieka, todėl buvo išvengta rostverkų griūties ir tuo pačiu sumažinta grėsmė šlaito apačioje ir viršuje esan- tiems statiniams.

Kiti moksliniai taikomojo pobūdžio darbai atlikti 2016 5 pav. Lapkričio pabaigoje Fig. 5. At the end of November, metais: geotechninės stebėsenos galimybių studiją (visam Vilniaus pilių valstybinio specialists of the State Castle of rezervatui) parengė UAB„Geoprojektas“ ir Ko; hidrogeo- kultūrinio rezervato direkcijos the Cultural Reserve of Vilnius darbuotojai pastebėjo pirmąjį loginę situaciją vertino ir teikė rekomendacijas šlaitų sta- Castle noticed the first sign that ženklą, kad gali deformuosis ir the SE slope could be deformed; bilumui gerinti UAB „Grota“; LMA darbo grupė parengė PR šlaitas; pirmoji nuošliauža the first landslide here was Gedimino pilies kalno šlaitų būklės ir jų tvarkymo pro- čia susiformavo 2016-12-22 formed on 22-06-2016 gramos vertinimo ataskaitą (GF Nr. 24317). Netrūko ir (S. Patkausko nuotr.) (photo by S. Patkauskas)

32 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

6 pav. Pirmo metų pusmečio deformacijų fone geltona užkartografuota linija Fig. 6. Yellow line marks the edge of main scarp formed žymi pav.aarį susidariusių ir vėliau apsijungusių nuošliaužų bendrą atotrūkio in 2017 July, after the range of translational landslides sienelės briauną peitrytiniame šlaite; mėlynais nemasteliniais ženklais pažymėtos has been merged; a new places of new groundwater naujos požeminio vandens iškrovos, 2017-07-27 discharges are marked by blue not scale signs

7 pav. Gedimino kalno piliakalnio centrinės dalies vaizdas su naujų deformacijų Fig. 7. Aerial photography of the Gediminas’s Castle Hill on the background matavimų lineamentais: 2017-10-30 (geltona), 2017-11-03 (raudona), (JSC „GJ Magma“). Linearity of new slope deformations: yellow (2017-10-30), 2017-11-06 (violetinė), 2017-11-13 (mėlyna). red (2017-11-03), purple (2017-11-06), blue (2017-11-13)

(6 ir 7 pav. panaudota aerofotonuotrauka, kurią 2017-04-28 bepiločio orlaivio skridimu atliko UAB „GJ Magma“)

33 8 pav. Pietrytinio šlaito griuvimo pradžia 2017 m. pav.sarį: atskiros Fig. 8. The beginning of the collapse of the southeastern slope in 2017 nuošliaužos iki joms susijungiant į vientisą 80 m ilgio deformuotą spring: shallow translational landslides are seen before forming of 80 m šlaitą; yranti nuogrinda gynybinės pseudoistorinės sienos papėdėje long deformational feature; in the right – significant deformations of the (V. Mikulėno nuotr.) elements of the constructions (photo by V. Mikulėnas)

kitų mokslininkų, projektuotojų, inžinierių siūlymų, ku- stallation of means for stabilization of rie buvo pristatomi LNM organizuotuose susitikimuose, slopes were strongly recommended. taip pat medijų erdvė buvo užpildyta straipsniais su įvai- The mentioned program was not riais pastebėjimais ir idėjomis, jų komentaruoses netrūko implemented except shallow geophys- ir visokių prasimanymų bei piktinimųsi srauto. ics and several engineering geologi- 2017 metai. Gedimino kalno piliakalnio šlaituose to- cal geotechnical investigations in local liau aktyviai vyko šlaitų erozijos ir grunto masyvų slinki- places. In addition, scientific applied mo procesai, dėl ko formavosi nuošliaužų, nuogriuvų bei works were carried out in 2016, as srautinių nuošliaužų reiškiniai. Lietuvos geologijos tar- well as suggestions of designers, engi- nybos specialistai šiuos reiškinius fiksavo periodiškai kar- neers and laymen were made public for tografuodami geodezine įranga bei matavimais natūroje broader discussions. (6 ir 7 pav.); duomenys patalpinti Geologinių procesų In 2017, on the slopes of the Gedi ir reiškinių posistemyje (7 reiškiniai). Jeigu 2016 metais minas Castle Hill, slope erosion and soil nuošliaužos labiausiai reiškėsi šiaurės vakariniame šlaite movement processes continued to be ir tų pačių metų rudenį apsijungė į deformacijų pažeis- active, which caused the phenomena of tą šlaitą, o metų pabaigoje nuslinko nedidelė nuošliauža landslides, falls and mudslides. The spe- pietrytiniame šlaite, tai 2017 m. įvairaus masto deforma- cialists of the LGS performed an inven- cijos žeidė beveik visus šlaitus ir gruodžio pabaigoje kaip tory of these phenomena periodically by dar vienas pavojaus pranašas Vakariniam bokštui pradėjo geodetic equipment (Fig. 6 and 7). The deformuotis vakarinio šlaito apačia (11 pav.). sub-system Geological Processes and Tvirtinamame šiaurės vakariniame šlaite nuardyto Phenomena was updated by 7 records. apatinio rostverko lygyje atidengtas geologinio pjūvio Different scale deformations damaged fragmentas su glaciotektoninėmis deformacijomis, kurios almost all slopes, even the bottom of the iki šiol kalno pjūvyje nebuvo pastebėtos (12 ir 13 pav.). Ši western slope was marked by new land sliding features (Fig. 11).

34 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

9 pav. Pietinio šlaito nuošliauža žiūrint iš viršaus nuo 30 m ilgio Fig. 9. The new landslide developed in the southern slope, 2017-10-18 briaunos (susidarė 2017-10-18) (V. Mikulėno nuotr.) (picture is taken from the crown of landslide), (photo by V. Mikulėnas)

10 pav. Vienpakopė nuošliauža, sudarydama 16 m aukščio Fig. 10. 16 m high scarp formed due to landslide occurrence in the atotrūkio sienelę dalinai sugriovė taką rytiniame šlaite 2017-11-04. base of eastern slope. It partly ruined the path in 2017-11-04. Išilgai šio tako grindinyje įtrūkimas buvo stebimas daug anksčiau Cracks were seen on the surface of this path much earlier (V. Mikulėno nuotr.) (photo by V. Mikulėnas)

35 11 pav. Dėl atmosferinių kritulių (paviršinio vandens) bei požeminio Fig. 11. New cracks in the lower part of the western slope vandens veiklos atsiradę nauji įtrūkiai vakarinio šlaito apatinėje dalyje caused a particularly high danger to the entire slope and sukėlė ypač didelį pavojų visam šlaitui ir tuo pačiu vakarinio bokšto at the same time the stability of the western tower of the stovumui, 2018-01-11 (V. Mikulėno nuotr.) Gediminas’s Castle, 2018-01-11 (photo by V. Mikulėnas)

vieta iš viršaus dengiama prieš keletą dešimtmečių supiltais Unfortunately, until now no ap- technogeniniais netankintais gruntais. propriate engineering geological geotechnical research has been car- Tenka apgailestauti, kad iki šiol nėra atlikti projektiniai ried out for improvement of the sta- inžineriniai geologiniai geotechniniai tyrimai skirti kom- bility of Gediminas Hill. Design and pleksiniam šlaitų tvirtinimui. O visi iki šiol priimti šlaitų installation of measures for surface tvirtinimo sprendiniai nėra suprojektuoti remiantis konkre- stabilization still are not based on čia tam skirta informacija. relevant geotechnical parameteriza- Birželio 28 – liepos 8 d. Lenkijos geologijos instituto tion. specialistai atliko kompleksinius geofizinius tyrimus ketu- In the period June 28–July 8, at riais metodais: elektrotomografijos (ERT), sekliosios seis- the invitation of the LGT the special- mikos (SRT), geolaidumo (GCM) ir georadaro (GPR). ists of the Polish Geological Institute Šių tyrimų pagrindinis tikslas buvo detalizuoti Gedimino carried out complex geophysical in- kalno geologinę sąrangą ir pagal galimybes išsiaiškinti pa- vestigations using four methods for dažnėjusių nuošliaužų susidarymo priežastis bei atsakyti į the itemization of Gediminas Castle klausimą, kokių apimčių inžinerinių geologinių geotechni- Hill geological section and finding nių tyrimų reikėtų piliakalnio šlaituose. Lietuvos geologi- out, as far as possible, the causes of jos tarnybos specialistai Lenkijos kolegoms teikė archyvinę landslides activation on the slopes. kalno geologinių tyrimų medžiagą, aiškino stratigrafinius The Lithuanian geologists provided ir litologinius, o taip pat geotechninius kalno geologinės the Polish colleagues with archi- struktūros aspektus. Atlikus šiuos geofizinius tyrimus ir val material of geological research, išanalizavus archyvinę medžiagą buvo parengti pasiūlymai stratigraphy and lithology, and geo- projektiniams tyrimams pietrytiniame piliakalnio šlaite technical aspects of the hill geologi- (vykdant LRV 2017 m. birželio 26 d. posėdžio protokolo cal structure. Proposals for detailed 1.2 papunktį, šių tyrimų rezultatų pagrindu buvo pareng- engineering geological geotechnical tos rekomendacijos Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvar- investigations in the south-eastern kymo veiksmams pagrįsti). Tyrimų eigoje Lenkijos kolegos

36 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

12 pav. Atidengti nuardyto apatinio rostverko poliai ir inkarai Fig. 12. Uncovered piles and anchors are elements of former (V. Mikulėno nuotr. ) reinforcing engineering (photo by V. Mikulėnas)

13 pav. Glaciotektoninės deformacijos atodangoje ties Fig. 13. Fragment of glaciotectonic deformation section excavated during apatinio rostverko vieta 125–129 m abs. a. implementation of stabilisation project (NW slope, 125-129 m a.s.l.) (V. Mikulėno nuotr.) (photo by V. Mikulėnas) pasidalino patirtimi šlaitų tvirtinimo procesuose, patei- slope of the hill were prepared following kė pasiūlymus kaip kuo greičiau būtų galima sumažinti these geophysical research results and gamtinių procesų daromą žalą piliakalniui. analysing of archival data and present condition. Polish colleagues shared their Siekiant nustatyti paviršinio vandens migracijos ke- experience in the stabilisation of slopes lius bei drėgmės migracijos greitį, liepos mėnesio pabai- affected by residual hazard, submitted goje Gedimino kalno viršutinėje dalyje LGT specialistai suggestions to interested responsible in- įrengė laikiną 3 m gylio gręžinį su filtru. Darbams atlikti stitutions on how to reduce the damage buvo naudotas Cole-Parmer firmos traseris Yellow/Green. caused by natural processes to the hill as Traseris buvo skiedžiamas su vandentiekio vandeniu ir tir- soon as possible. palas pilamas į gręžinį (ataskaitos Nr. 24245 LGT fonde).

37 14 pav. 2017-11-03 staiga susidariusios nuošliaužos, kurios atotrūkio sienelės Fig. 14. A new landslide formed in the SW slope, 2017-11-03; aukštis siekė net 10 m ir buvo virš 50 laipsnių statumo, vietoje įrengta skaldos right – the same place where sliced soil was removed and slope sampila (pietvakarinis šlaitas) (V. Mikulėno nuotr.) relief restored by break stone fillings (photo by V. Mikulėnas)

Gedimino kalno reljefo pokyčius du kartus (balandžio At the top of the Gediminas Hill, a ir lapkričio mėn.) aerodistanciniu metodu tyrė UAB „GJ temporal 3-meter deep well with a filter Magma“ specialistai. MTĮ Geomonitoringas parengė for tracer investigations purpose was in- Gedimino pilies kalno geotechninės stebėsenos plėtros stalled. Telemetric ground monitoring siūlymus su naujų stebėjimo metodų pritaikymu. Pasta- system was expanded; the results were ruoju metu yra telemetriškai stebimos geodezinės prizmės presented in periodical two-weekly re- (50 vnt.) ir dviašiai posvyrių davikliai (23 vnt.), iš gautų ports. Several evaluating works were duomenų yra sudaromos ir teikiamos periodinės statinių performed on archive geological inves- deformacijų ir šlaitų paviršinių poslinkių ataskaitos. Lap- tigations including recommendations kričio mėn. GTC specialistai parengė nuomonę dėl geo- for nearest future actions in the field of loginių tyrimų Gedimino pilies kalne Vilniuje apžvelgda- engineering geology-hydrogeology. mi inžinerinių geologinių, hidrogeologinių, geofizinių ir Preliminary engineering geological kitų tyrimų vykdytų praeityje apimtis ir numatomų vyk- and geotechnical researches of the Up- dyti ateityje poreikį ir tikslingumą. per Castle and the eastern part of the 2017 metų pačioje pradžioje buvo parengta įvertinamo- castle’s defensive wall was performed by ji išvada apie archyvinių ir 2016 m. atliktų inžinerinių ge- order of the Lithuanian National Muse- ologinių ir hidrogeologinių tyrimų Gedimino pilies kalno um, responsible body for restoring the piliakalniui ataskaitas (R. B. Mikšys ir kt.). LNM užsaky- hill. Besides geological and geotechni- mu buvo atlikti Aukštutinės pilies rūmų ir pilies gynybinės cal researches, sufficient engineering sienos rytinės dalies žvalgybiniai inžineriniai geologiniai ir investigations are necessary for the pur- geotechniniai (IGG) tyrimai (UAB „GeoFirma“, ataskaitos pose of checking earlier constructed re- Nr. 24447 LGT fonde), tačiau projektinių IGG tyrimų, inforcing measures. It is very likely that skirtų parengti pakilimo tako ir atsivėrusios nuošliaužos the coming spring time will highlight rytiniame šlaite sutvirtinimo projektą, nebuvo inicijuota. the most vulnerable segments and test Vykstant aktyviems procesams visuose piliakalnio šlaituose the slope relief restored by breakstone yra būtini ir inžineriniai tyrimai, skirti jau esamų tvirtini- fillings as well (Fig. 14). mų apžiūrai ar ekspertizei, siekiant nustatyti, ar jie įrengti tinkamai ir ar vis dar atlieka savo funkcijas, o 2017 m. pabaigoje nuošliaužų pažeistose vietose supiltų skaldos sam- pilų stovumą bei drenažo patikimumą „patikrins“ ateinan- čio pavasario atlydys ir lietūs.

38 Valstybinis požeminio National Groundwater vandens monitoringas Monitoring in 2017 2017

J. Arustienė, M. Bujanauskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens monitoringas 2017 metais The national groundwater monitoring in buvo vykdomas pagal Valstybinę aplinkos moni- 2017 was executed based on the State Environ- toringo programą 2011–2017 metams. Pagrindi- ment Monitoring Program for the period of nis šios programos uždavinys – vertinti požeminio 2011–2017. The main objective of this program vandens išteklių atsinaujinimo šaltinius, požemi- is to evaluate the sources of groundwater renew- nio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo ten- al, groundwater chemical status, trends of pol- dencijas ir jas lemiančius veiksnius. lutants and governing factors. In 2017, groundwater monitoring included measurements of Požeminio vandens monitoringo darbų pro- groundwater level, groundwater sampling and gramą 2017 metais sudarė nuolatiniai požeminio hydrochemical analysis. vandens lygio matavimai, požeminio vandens mė- ginių ėmimas ir jų laboratoriniai tyrimai. The daily measurements of groundwater le vels and temperature were carried out in 74 Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėji- observation wells. Nineteen observation wells mai – 1 kartą per parą – buvo vykdomi 74 grę- are equipped with telemetric data transmit- žiniuose, prie 19 gręžinių yra įrengta telemetrinė ters. The data of water levels and temperature duomenų perdavimo sistema. Kiekvieną dieną measurements are transmitted on a daily basis lygio ir temperatūros matavimo duomenys per- to the server located in the Geological Survey of duodami į Lietuvos geologijos tarnyboje esantį Lithuania. From the rest of the wells, the infor- serverį. Kituose gręžiniuose daviklių duomenys mation is retrieved once–twice per year. nuskaitomi atvykus prie gręžinio 1–2 kartus per metus. In 2017, meteorological conditions were favourable for groundwater recharge. The average 2017 metais meteorologinės sąlygos buvo pa- level of shallow groundwater in almost all obser- lankios požeminio vandens išteklių pasipildymui. vation wells – 89 % – was higher than the long- Apibendrinti požeminio vandens lygio matavimo term average. Only in two wells, the groundwater duomenys rodo, kad vidutinis 2017 metų grunti- level remained lower (Fig. 1). These are stations nio vandens lygis beveik visuose – 89 proc. – stebė- of Rykantai and Papilė, where groundwater oc- tų postų buvo didesnis už vidutinį daugiametį lygį curs at a depth of 6–9.5 and the infiltrating water ir tik 2 postuose lygis buvo žesmesnis arba artimas from the land surface reaches the groundwater jam (1 pav.). Tai Papilės ir Rykantų postai, kuriuo- table after some delay. In 2016, the groundwater se gruntinis vanduo slūgso gana giliai – 6–9,5 m level significantly rose up and continued during gylyje nuo žemės paviršiaus ir įsiskverbiantis van- 2017. Compared with the situation during the duo pasiekia jį gerokai pavėlavęs. Gruntinio van- period of the last twelve years (2006–2017), this dens lygio kilimas stebėtas 2016 metais ir toliau is a clear evidence that groundwater level rose up tęsesi 2017 metais. Lyginant 2017 metų duome-

39 -

1 pav. Gruntinio vandens lygio 2017 m. padėtis Fig. 1. Position of groundwater level in 2017 compared with the daugiamečio (2006–2017 m.) lygio atžvilgiu. long-term (2006–2017) average: 1 – aukščiau daugiamečio lygio; 1 – lower than long-term; 2 – žemiau daugiamečio lygio; 2 – higher than long-term; 3 – svyruoja apie daugiametį lygį; 3 – close to long-term; kairėje skaitiklyje – vidutinis gruntinio vandens lygis on the left in the numerator – average depth to groundwater (absoliutinio aukščio m) 2017 m., level in 2017, in the denominator – long term average depth to vardiklyje – vidutinis daugiametis; groundwater level; dešinėje skaitiklyje – aukščiausias lygis 2017 m., on the right in the numerator – the lowest groundwater level in vardiklyje – žemiausias lygis 2017 m. 2017, in the denominator – the highest groundwater level in 2017 MS – meteorologinė stotis, MS - meteorological station, VMS – vandens matavimo stotis. VMS - Water Metering Station. nis su pastarųjų 12 metų (2006–2017) duomenis throughout the year (Fig. 2). In the majority of matyti, kad gruntinio vandens lygis gerokai paki- observation wells (89 %), the groundwater level lęs. Didžiojoje dalyje postų (89 proc.) gruntinis was by 0.11–1.11 m closer to the ground sur- vanduo slūgso nuo 0,11 m iki 1,11 m aukščiau face. Only in the Papilė station, it was by 0.3 m vidutinio daugiamečio lygio. Ir tik Papilės poste deeper than the long-term average. lygis 0,3 m žemesnis už daugiametį vidurkį. In 2017, the groundwater level fluctuations Gruntinio vandens lygio kaita 2017 m. pože- varied and were predetermined by the thickness minio vandens monitoringo postuose priklausė of aeration zone and local meteorological con- nuo gruntinio vandens slūgsojimo gylio ir vie- ditions. At the beginning of the year, in Janu- tovės meteorologinių sąlygų. 2017 m. vasario ary, shallow groundwater rose up rapidly and mėn. gruntinio vandens lygis pradėjo sparčiai in March, it was close to the land surface. After kilti, vėliau po pavasario pakilimo kovo–balan- the spring rise, it began to fall and constantly džio mėnesiais ėmė kristi ir nuosekliai žemėjo iki was falling during the summer until July–Au- liepos – rugsėjo mėnesių. Lyginant su 2016 m. gust. Then, sudden autumn increase of water

40 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Gruntinio vandens lygio kaita požeminio vandens Fig. 2. Fluctuations of shallow groundwater level monitoringo postuose 2017 m. (m, from the land surface) in 2017

tolimesnis rudeninis gruntinio vandens lygio level started in September, two months earlier kilimas prasidėjo dviem mėnesiais anksčiau – than usually. The phase of water increase lasting rugsėjo mėnesį. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio until the end of the year was predetermined by beveik visose postuose stebimas staigus grunti- abundant precipitations during the summer and nio vandens lygio kilimas, kuris tęsėsi iki metų autumn months and was observed almost in all pabaigos (2 pav.). Tokį staigų gruntinio vandens stations. lygio kilimą ir menką kritimą įtakojo gausus kri- The groundwater-monitoring network for tulių kiekis vasaros bei rudens mėnesiais. hydro-chemical sampling is diverse. The net- Požeminio vandens stebėjimų tinklas, iš ku- work includes 70 single observation wells, 36 rio imti mėginiai hidrocheminiams tyrimams, natural springs, 26 observation wells located in yra įvairus, jį sudaro 70 pavienių gręžinių, 36 8 groups (wells are installed in the same aqui- natūralūs šaltiniai / versmės, 26 gręžiniai įrengti fer, but in the areas of different land-use) and 50 8 grupėse – į tą patį vandeningą sluoksnį, bet wells in 16 stations nested in different aquifers. skirtingo intensyvumo žemėnaudoje įrengti grę- Most of the samples (118 from 181) were taken

SO4 SO4 SO4  SO4 SO4 Joniškio Permo - viršutinio devono SO4  NH4 NO3  Biržų-Pasvalio NO3    SO4  Vakarų žemaičių NO3  kvartero  NO3 NO3 Virsutinio devono Stipinų Virsutinio-vidurinio devono   NH4 NH4 Cl, NO3 PS NO3  SO4 NO3  Cl NH4  NO3 PS, NH4 Kedainiu-Dotnuvos SO4 NO3  NO3 Viršutinės-apatinės kreidos  Cl, SO4 NO3  Pietryčių Lietuvos kvartero

Cl, PS  NH4 Suvalkijos NH4  NH4  NO3 PO4 PS NH4  NH4 Smelingosios pietryčių  NH4 NO3 lygumos Cl, PS NH4  NO3 NO3 NH4  NH4   PS NH4 

3 pav. Požeminio vandens kokybė pagal 2017 metų stebėjimų Fig. 3. Groundwater quality based on observation data in 2017. duomenis. Nurodyti rodikliai prastinantys vandens kokybę: Indicated parameters, which worsen the groundwater quality: SO – sulphates, Cl – chlorides, NH – ammonia, NO – nitrates, SO4 – sulfatai, Cl – chloridai, NH4 – amonis, NO3 – nitratai, 4 4 3 PS – organic matter, PO – phosphates; PS – organinės medžiagos, PO4 – fosfatai; 4 pabraukta – antropogeninė įtaka. underlined – due to anthropogenic impact.

žiniai ir 50 gręžinių iš 16 postų įrengtų į skir- from shallow groundwater, the rest of them from tingus vandeningus sluoksnius. Didžiausia dalis the Quaternary confined (28) and pre-Quater- mėginių 118 iš 181 paimta iš gruntinio vande- nary confined (35) aquifers. All samples were ningojo sluoksnio, 28 iš kvartero spūdinių ir 35 analysed for general chemical composition and iš prekvartero spūdinių vandeningųjų sluoksnių. nutrients at the Laboratory of the Lithuanian Visuose vandens mėginiuose Lietuvos geologijos Geological Survey. tarnybos laboratorijoje tirta bendroji vandens The groundwater is considered as a source of cheminė sudėtis (pagrindiniai anijonai ir kati- drinking water. Thus, the drinking water stand- jonai, iš to skaičiaus – nitritai, nitratai, fosfatai, ard is often used for assessment of groundwater amonis, taip pat sausoji liekana, bendrasis kietu- quality. In order to better understand the qual- mas, permanganato skaičius). ity of groundwater, three quality classes were Požeminis vanduo yra geriamojo vandens šal- derived. The groundwater in which the concen- tinis, todėl jo kokybei vertinti naudojami geria- tration of certain chemical compounds is lower mojo vandens rodikliai ir jų specifikuotos vertės than the drinking water standard and concentra-

42 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

(SRV). Vaizdumo dėlei buvo išskirtos trys koky- tion of manmade compounds (nitrates, organic bės klasės – geros, vidutinės ir prastos. Vanduo, compounds) is negligible was considered as kurio hidrocheminė sudėtis atitinka geriamojo good. In the cases when manmade compounds vandens reikalavimus ir kuriame nėra antro- were detected but their concentration was lower pogeninės kilmės junginių (nitratų, organinių than the drinking water standard or exceeded junginių), vertintas kaip geros kokybės. Jei van- it by compounds of natural origin (sulphates, denyje buvo nustatyta antropogeninių junginių chlorides and ammonium) the groundwater koncentracija, neviršijanti SRV arba SRV virši- was considered as of moderate quality. Mean- jo išimtinai gamtinės kilmės junginiai (sulfatai, while, when the concentration of anthropogenic chloridai, amonis), jis vertintas kaip vidutinės compounds was higher than the drinking water kokybės. Kai antropogeninės kilmės junginių standard and / or the concentration of natural koncentracija viršijo SRV arba gamtinių jungi- compounds was higher than the upper back- nių koncentracija viršijo hidrocheminio fono ground value, the groundwater was considered ribines reikšmes, vanduo buvo vertintas kaip as of poor quality. prastos kokybės. In Lithuania, most of the sampled ground- Įvertinus vandens kokybę pagal pasirinktus water is of good quality – 64 %. The ground- kriterijus, galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja water of poor quality accounts for 18 %. The geros kokybės požeminis vanduo – jis būdingas best quality is found in the Quaternary confined 64 proc. stebimų gręžinių, o prastos kokybės aquifers: in 89 % of sampled wells, the ground- vanduo randamas 18 proc. tirtų vietų. Geriau- water corresponded to requirements of good and sia požeminio vandens kokybe pasižymi kvarte- moderate quality; in shallow aquifer 81 % and ro spūdinių sluoksnių vanduo – 89 proc. tirtų in the pre-Quaternary confined aquifers 80 % of gręžinių vanduo yra geros ir vidutinės kokybės, sampled wells (Fig. 3). gruntinio vandens – 81 proc., o prekvartero spū- Groundwater quality is determined by natu- dinių – 80 proc. tirtų gręžinių (3 pav.). ral and anthropogenic factors. Groundwater Požeminio vandens kokybę lemia gamtiniai quality could be deteriorated by natural organics ir antropogeniniai veiksniai. Vandens kokybę from wetlands and marine deposits, sulphates in prastina natūralūs organiniai junginiai pelkinė- gypsum containing aquifers and chlorides in the se ir jūrinėse nuogulose, sulfatai gipsingų nuo- areas where deeper mineralized water discharg- gulų paplitimo zonose, chloridai ir natrio jonai es into fresh water aquifers. However, elevated mineralizuoto vandens iškrovos zonose. Tačiau concentrations of organic compounds, nitrates, urbanizuotose teritorijose ir dirbamos žemės chlorides, sulphates in the groundwater from ur- aplinkoje esamuose gręžiniuose organinių jungi- ban and agricultural areas are formed by anthro- nių, chloridų, sulfatų, azoto junginių reikšmės, pogenic pollution. Anthropogenic impact could viršijančios fonines, yra suformuotos antropoge- be traced in 21 % of samples taken from shallow ninės taršos. Gruntiniame vandenyje antropoge- groundwater and in 8 % of samples the water ninė įtaka jaučiama 21 proc. stebėjimo taškų iš was of poor quality; mainly due to high concen- jų 8 proc. kokybė yra prasta. Pagrindinė priežas- trations of nitrates (> 50 mg/l). The close cor- tis – didelės nitratų (> 50 mg/l) koncentracijos. relation between the intensity of land-use and Akivaizdus nitratų koncentracijos ir žemėnaudos concentrations of nitrates in shallow groundwa- intensyvumo ryšys matomas intensyvios žemdir- ter are demonstrated by the data received from bystės laukuose įrengtuose postuose. Daniliškėse the monitoring stations located in intensely used (Vilniaus m.) į dirbamus laukus atitekančiame agricultural fields. In the Daniliškės station (Vil- gruntiniame vandenyje nitratų koncentracija nius Mun.), the concentration of nitrates in the buvo nedidelė 3,5 mg/l, o lauke esančiuose grę- groundwater flowing to field was low (3.5 mg/l) žiniuose „išaugo“ iki 113–144 mg/l, Muniškiuo- yet significantly higher, up to 113–144 mg/l, se (Kauno r.) skirtumas ne toks didelis, bet taip in the wells located on arable land. In another

43 pat reišmingas, nitratų koncentracija padidėjo station – Muniškiai (Kaunas Distr.) – the differ- nuo 0,24 mg/l iki 88,3 mg/l. ence was not so big, but still significant, concentration of nitrates increased from 0.24 mg/l to Visuomenės susidomėjimą kelią natūralių šal- 88.3 mg/l. tinių ir versmių vanduo. Vandens mėginiai buvo paimti iš 36 šaltinių įvairiose Lietuvos vietose. The public currently is interested in ground- Yra keletas šaltinių besiformuojančių ypatingo- water quality from natural springs. The sam- se sąlygose, kurių vanduo mineralinis – Šiaurės pling was done in 36 spring located in different Lietuvos karstiniame rajone jis pasižymi didele places in Lithuania. Few of them are mineral sulfatų koncentracija iki 1300 mg/l, o Nemuno water springs: in the Northern Lithuania Karst slėnio šaltiniuose chloridų koncentracija siekia – region, spring water contains a high amount of 1060–1360 mg/l. Švarioje nuo žmogaus ūkinės sulphates (up to 1300 mg/l), while in the val- veiklos objektų nutolusioje aplinkoje formuojasi ley of the River Nemunas – chlorides (1060– gėlas, geros kokybės vanduo. Tačiau 8 šaltinių 1360 mg/l). If spring collects water from the vandenyje fiksuota nitratų koncentracija vir- natural environment, further from human ac- šijanti 10 mg/l ir įspėjanti, kad šaltinio forma- tivity, the water is fresh and of good quality. vimosi aplinkoje vykdoma ūkinė veikla veikia Yet, in the water of eight springs, the concen- šaltinio vandens kokybę, jame gali būti ir kitų tration of nitrates was higher than 10 mg/l and kenksmingų medžiagų, bakterijų. Didžiausia ni- this indicates that human activity could pose tratų koncentracija 76,5 mg/l nustatyta Arimai- risk to water quality and chemical and micro- čių šaltinio (Radviliškio r.) vandenyje. bial contamination is possible.

44 Lietuvos pasienio Groundwater požeminio vandens Monitoring in the Lithuanian cross-border monitoringas areas in 2017 2017 metais

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Bendra Lietuvos Respublikos valstybės sie- The Lithuanian state border extends on the land na sausuma ir pasienio vandenimis tęsiasi for 1643.41 km. The longest border is between 1643,41 km. Ilgiausias sienos ruožas su Baltaru- Lithuania and Belarus – 678.82 km, a bit short- sija – 678,82 km, kiek trumpesnis su Latvija – er between Lithuania and Latvia – 588.09 km, 588,09 km, su Rusijos Federacija – 253,7 km, between Lithuania and Russian Federation – o trumpiausias su Lenkija – 104,3 km. Tarpvals- 253.7 km, and the shortest between Lithuania tybinė siena kerta 13 antros eilės upių baseinų ir and Poland – 104.3 km. The state border crosses 7 vandeningųjų sluoksnių sistemas. Požeminio 13 river basins of second order and 7 transbound- vandens išteklių valdymą ir apsaugą bendruose ary aquifer systems. Management and protection vandeninguosiuose sluoksniuose atskiria adminis- of groundwater resources in transnational aqui- tracinis padalijimas. fers is predetermined not only by administrative and legal regulations, but also by traditions, use Tarpvalstybinių vandeningųjų sluoksnių mo- and history of groundwater investigations. nitoringas yra viena iš priemonių, prisidedanti prie šalių kaimynių bendradarbiavimo saugant Transboundary groundwater monitoring is a ir naudojant bendrus vandens telkinius. Skiriami tool for building relationships necessary for man- skirtingi bendradarbiavimo ir integracijos lygiai. agement and protection of common groundwa- Pirmas žingsnis yra bendri susitarimai tarp valsty- ter resources. Cooperation between countries in bių kaimynių dėl stebėjimų tinklo, periodiškumo, the field of groundwater monitoring is possible tiriamų komponentų sąrašo ir reguliaraus keiti- at different levels of integration. The first step is mosi duomenimis. Skirtingose šalyse naudojama an agreement between responsible institutions on požeminio vandens mėginių ėmimo, saugojimo ir the scope of monitoring program, selection and tyrimo metodika skiriasi, todėl, norint palyginti distribution of observation points and list of pa- gaunamus monitoringo rezultatus, vykdomi ben- rameters for joint monitoring as well as periodic- dri lauko darbai, kartu paimti mėginiai tiriami ity of monitoring data exchange. The countries bendradarbiaujančių šalių laboratorijose. Požemi- across the border use slightly different methods nio vandens išteklių būklės kiekybiniam ir koky- for groundwater sampling, preservation, stor- biniam vertinimui, žmogaus veiklos poveikiui ir age, transportation and laboratory investigation. jo dydžiui identifikuoti naudojami monitoringo In order to assess the impact on expected results duomenys, šalys yra nusistačiusios savus vertini- joint field investigations are carried out. Dupli- mo kriterijus ir ribines vertes. Bendra yra tai, kad cated samples are shared and investigated at dif- visose šalyse kaimynėse požeminis vanduo suvo- ferent laboratories. Assessment of the quantitative kiamas kaip geriamojo vandens šaltinis ir jo ko- and qualitative status of groundwater resources as kybė vertinama atsižvelgiant į geriamojo vandens well as identification of human impact is based standartus. on monitoring data and each country establishes

K, HCO3 NO3 SO4, Ca SO4 K, HCO3 SO4 SO4 PS SO4, Ca SO4, Ca HCO3 K

SO4, Ca

NO2 NO2

NO3, HCO3

NH4 Kokybės klasė PO4, HCO3, Ca II- gera (24)

III - vidutinė (31) HCO3 IV- nepatenkinama (9) PS V - prasta (21)

Pav. Požeminio vandens kokybė tarpvalstybiniuose Fig. Groundwater quality under water in vandeninguosiuose sluosniuose transboundary aquifers (nurodyti rodikliai, prastinantys vandens kokybę, (indicated parameters which worsens water quality:

SO4 – sulfatai, HCO3 – hidrokarbonatai, SO4 – sulphates, HCO3 – bicarbonates, Ca – calcium,

Ca – kalcis, K – kalis, NO3 – nitratai, NO2 – nitritai, K – potassium, NO3 – nitrates, NO2 –nitrites,

PS – organiniai junginiai, PO4 – fosfatai, PS – organic compounds, PO4 –phosphates, pabraukta – antropogeninė įtaka) underlined – anthropogenic influence)

Lietuvos geologijos tarnybos patirtis bendra- its own criteria and threshold values. All countries darbiaujant su gretimomis šalimis labai įvairi. neighbouring Lithuania regard groundwater as Požeminio vandens monitoringas su Lenkija ir an important drinking water source therefore its Latvija vyksta intensyviausiai, o su Rusijos Fede- quality is assessed based on drinking water stan racija (Kaliningrado sritimi) yra nutrūkęs. Lietu- dards. voje požeminio vandens monitoringas pasienio The experience of groundwater monitoring teritorijoje yra įtrauktas į valstybinę aplinkos mo- gained by the Lithuanian Geological Survey is nitoringo programą. different from that of its neighbours. The most Lietuvos ir Lenkijos pasienio monitoringas intensive cooperation takes place with Poland and vykdomas nuo 1994 metų. Lietuvos pusėje veikia Latvia. Unfortunately, the cooperation with the 15 monitoringo postų, kuriuos sudaro valstybinio Russian Federation in the Kaliningrad District požeminio vandens monitoringo gręžiniai (22 has been broken. The groundwater monitoring gręžiniai), įrengti į gruntinį vandeningąjį sluoks- in the cross-border area is carried out based on nį (7 gręžiniai), kvartero spūdinį vandeningąjį national environmental monitoring program of sluoksnį (12 gręžinių), paleogeno ir kreidos van- Lithuania. deninguosius sluoksnį (3 gręžiniai), taip pat Bal-

46 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

tojo ežero šaltinis. 2017 metais pasienio zonoje Groundwater monitoring in the Lithu- Lietuvoje buvo paimti požeminio vandens mėgi- anian–Polish cross-border area has been im- niai iš 16 stebimų taškų bendrajai cheminei su- plemented since 1994. In the Lithuania part, it dėčiai nustatyti (pagrindiniai anijonai ir katijonai, included 15 stations composed of 22 national sausoji liekana, bendrasis kietumas, permangana- groundwater monitoring wells installed in the to skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ir shallow aquifer (7 wells), Quaternary confined biogeninių elementų tyrimui. Lietuvos pasienio aquifer (12 wells), Palaeogenic and Cretaceous zonoje su Lenkija kasdieniai požeminio vandens aquifers (3 wells) and one natural spring. In 2017, lygio ir temperatūros matavimai 2017 metais samples were taken from 16 wells on the Lithu- vykdyti trijuose gruntinio vandens gręžiniuose anian side. Total ions, dry residue, total hardness, Aukštakalnio, Žuvinto ir Šelmentos postuose. chemical oxygen demand (COD) and the amount Gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose van- of biogenic elements (mineral and organic phos- dens lygis buvo matuojamas kartą per metus. Mo- phorus, mineral and organic nitrogen) were ana- nitoringo metodikai ir laboratoriniams tyrimams lysed. Daily measurements of groundwater level suderinti kartu su Lenkijos valstybinio geologijos and temperature are performed in 3 observation instituto darbuotojais buvo vykdomi bendri lau- wells – Aukštakalnis, Žuvintas and Šelmenta. ko darbai, apsikeista mėginiais (po tris mėginius For harmonization of monitoring metho iš Lietuvos ir Lenkijos), atlikti kontroliniai labo- dology and laboratory examination techniques, ratoriniai požeminio vandens bendros cheminės joint field investigations together with the Polish sudėties tyrimai. Cheminių analizių duomenų pa- colleagues were carried out, samples exchanged lyginimas rodo, kad yra gera rezultatų koreliacija (3 samples from Lithuania and 3 from Poland), ir analizių paklaida mažesnė negu 10 procentų. and control laboratory investigations performed. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio monitorin- Inter calibration shows a quite good correlation gas vykdomas nuo 2012 metų sutarus dėl moni- between samples; differences do not exceed 10 %. toringo tinklo ir keitimosi duomenimis. Lietuvo- Groundwater Monitoring in the Lithua je į požeminio vandens monitoringo programą nian–Belarusian cross-border area has been įtraukti 7 postai – pavieniai gręžiniai, 7 gręžinių carried out since 2012 based on the agreement krūmai (31 gręžinys), 10 vandenviečių ir vienas – on monitoring network and the obtained data ex- Puvočių – šaltinis. Bendrų lauko darbų nevyk- change. In the Lithuanian part, it includes seven doma, tačiau kartą per metus keičiamasi gautais stations with single observation wells, seven sta- duomenimis. 2017 metais pasienio zonoje Lietu- tions with 31 nested wells and 10 operational voje buvo paimti požeminio vandens mėginiai iš wells from small wellfields. Joint fieldworks are 23 stebimų gręžinių bendrajai cheminei sudėčiai not on the agenda, but once per year available nustatyti ir biogeninių elementų tyrimui. Baltaru- monitoring data are exchanged. In 2017, sam- sijos pasienio teritorijoje mėginiai imti tik iš dvie- pling was performed from 23 monitoring points jų stebėjimo gręžinių. for general chemistry and nutrients analysis. This Požeminio vandens monitoringas Lietuvos year just two samples were taken from the Bela- ir Latvijos pasienyje pradėtas vykdyti 2016 me- rusian side. tais. Kasmet pasirašomas susitarimas dėl stebė- Groundwater Monitoring in the Lithuani- jimo apimčių ir tiriamų komponenčių sąrašo, an–Latvian cross-border area started in 2016. numatomi taškai, kuriuose bus vykdomi bendri Each year a special agreement depicting a list of lauko darbai. 2017 metais Lietuvos pusėje į pa- observation points for data exchange and com- sienio monitoringą buvo įtraukti 28 gręžiniai, iš mon sampling is signed. In the Lithuania part kurių 12 gręžinių įrengta į gruntinį vandeningąjį monitoring network included 28 observation sluoksnį ir 16 gręžinių į spūdinį, taip pat įtraukti wells, – 12 wells installed in the shallow aquifer penki šaltiniai. Liepos mėnesį buvo vykdomi ben- and 16 into confined aquifers and five natural dri lauko darbai, mėginiai paimti iš 10 stebėjimo springs. The joint field works were carried out

47 taškų Lietuvos ir 10 Latvijos teritorijoje, apsikeis- in July; samples were taken from 10 observation ta mėginiais. Lietuvos pasienio zonoje su Latvija points in Latvian and 10 observation points in kasdieniai požeminio vandens lygio ir tempera- Lithuania for duplicate analysis. Daily measure- tūros matavimai 2017 metais vykdyti penkiuose ments of groundwater level and temperature are gruntinio vandens gręžiniuose. Gilesniuose van- performed in five observation wells. deninguosiuose sluoksniuose lygis buvo matuoja- The Polish methodology was applied in or- mas kartą per metus. der to evaluate the groundwater quality in cross- Požeminio vandens kokybei vertinti pasienio border aquifers. The groundwater is ascribed to teritorijoje buvo panaudota lenkų požeminio van- five quality classes from very good to poor, taking dens kokybės klasifikacijos metodika. Požeminio into account drinking water standard and natural vandens kokybė atsižvelgiant į fizinių ir cheminių background values of various compounds. Such parametrų reikšmes skirstoma į penkias klases approach enables evaluating water quality based (I – labai geros, II – geros, III – patenkinamos, on a greater number of compounds and demon- IV – nepatenkinamos ir V – prastos), taip pat at- strating variability of groundwater composition. sižvelgiant ne tik į reikalavimus geriamajam van- Evaluation of groundwater monitoring data deniui, bet ir į natūralų tam tikrų junginių pasis- obtained in 2017 shows that groundwater quality kirstymą gėlame požeminiame vandenyje. Tokiu in trans-boundary aquifers and aquifer system būdu išplečiamas vertinamų komponentų sąrašas varies (Fig.). In the northern part of Lithuania ir geriau perteikiama požeminio vandens, besifor- and southern part of Latvia, the groundwater of muojančio skirtingomis sąlygomis, įvairovė. the Upper Devonian aquifers with gypsum layers Įvertinus 2017 metais atliktų tyrimų is of poor quality. Such groundwater contains rezultatus pagal bendrą metodiką, matoma, kad high concentration of sulphates and calcium and požeminio vandens hidrocheminė sudėtis ir is very hard, what makes it unsuitable for using. kokybė tarpvalstybiniuose vandeninguosiuose The Trans-boundary Permian and terrigenous sluoksniuose skiriasi (pav.). Prastos kokybės Upper Devonian aquifers contain groundwater vanduo natūraliai formuojasi Šiaurės of good and satisfactory quality. The groundwater Lietuvoje–Pietų Latvijoje viršutinio devono from the Quaternary confined aquifers stretching karbonatiniuose sluoksniuose, kuriuose gausu across the border with Belarus and Poland is gipso. Tokiame vandenyje daug sulfatų, kalcio, mostly of good and satisfactory quality. Only jis yra labai kietas, tai sudaro nepatogumų in 17 % of sampled wells, the water quality was vandens vartotojams. Permo ir viršutinio devono unsatisfactory. terigeninio komplekso vandens kokybė yra gera The human impact could be traced out in arba patenkinama. Pasienio ruože su Baltarusija 20 % of sampled wells, installed in shallow or ir Lenkija kvartero vandeninguosiuose semi-open confined aquifers but unsatisfactory sluoksniuose vyrauja geros ir vidutinės kokybės water quality because of pollution was found only požeminis vanduo ir tik 17 proc. gręžinių in one third of them. Delineation of the areas vanduo buvo prastos kokybės. where groundwater pollution could have negative Žmogaus ūkinės veiklos įtaka matoma negiliai impact to water bodies of neighbour country re- slūgsančiame gruntiniame ir kartais atviresniuo- quires further detailed investigations. se spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose (20 proc. gręžinių), tačiau nepatenkinamos ko- kybės vanduo nustatytas tik trečdalyje jų. Norint išskirti plotus, kuriuose grutninio vandens tarša galėtų paveikti gretimos šalies vandenų būklę, reikėtų detalesnės analizės.

48 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Augalų apsaugos produktų veikliųjų Investigative groundwater monitoring medžiagų tiriamasis of active substances of plant protection monitoringas products gruntiniame vandenyje

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Lithuanian Geological Survey car- nuo 2015 metų vykdo augalų apsaugos produktų (AAP) ries out investigative monitoring of tiriamąjį monitoringą grunte ir gruntiniame vandenyje. plant protection products in soil and shallow groundwater since 2015. Stebėjimams įrengta po 5 gręžinius tyrimų laukuose, kurie priklauso Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Three investigative fields, which Žemės ūkio ministerijos augalų veislių tyrimo stotims – are owned by the State Plant Service Vilniaus (Daniliškės, Vilniaus m. sav.), Kauno (Muniškių and are used for plant varieties inves- k., Kauno r. sav.) ir Plungės (Alksnėnų k., Plungės r. sav.). tigation, are selected and equipped Skiriasi šių laukų geografinė padėtis, geologinės sąlygos with 5 observation wells each. Vilnius ir auginamos žemės ūkio kultūros. Daugiausia dėmesio (Daniliškės), Kaunas (Muniškis) and skiriama augalų apsaugos priemonių veikliųjų medžiagų Plungė (Alksnėnai) investigative fields metribuzino, metazachloro ir dimetachloro bei jų meta- are located in different geomorpho- bolitų tyrimams. logical regions with distinct geological- hydrogeological conditions and crop 2017 metų rugpjūčio mėn. paimti vandens, o lapkri- cultivation. The target substances are čio mėn. grunto ir vandens mėginiai – Plungės ir Kauno metribuzin, metazachlor, dimetachlor laukų mėginiuose atlikti metazachloro, dimetachloro ir jų and their metabolites. metabolitų, o Vilniaus – metribuzino ir jų metabolitų tyrimai. Taip pat cheminių tyrimų laboratorija atliko ~700 Sampling was carried out in August pavadinimų veikliųjų medžiagų „patikrinimą“ mėginiuo- and November. Chemical analysis in- se, o tyrimų protokoluose pateikė tų veikliųjų medžia- cluded investigation of metribuzin, gų, kurių koncentracija viršijo aptikimo ribą, rezultatus. metazachlor, dimetachlor and their AAP veikliųjų medžiagų laboratoriniai tyrimai finansuoti metabolites and screening of more than Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. (2 pav.). 700 active substances, which were re- ported in case they were found in con- Tyrimų rezultatai rodo, kad tirtų AAP veikliosios centrations higher than detection limit. medžiagos grunte nesikaupia, jų koncentracija išbandy- tame intervale nuo 10 iki 100 cm gylio buvo mažesnė Based on obtained results, conclu- už aptikimo ribą. O metazachloro ir dimetachloro skili- sion could be made that investigated mo produktai į gruntinį vandenį patenka ir jame išlieka. substances does not accumulate in soil, Požeminiame vandenyje tam tikro pesticido veikliosios as concentrations of active substances in

49 medžiagos, įskaitant ir jo reikšminguo- sius metabolitus, koncentracija negali būti didesnė už 0,1 µg/l, monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų tam tikrų pesticidų, jų reikšmingų metabolitų ir skilimo bei reakcijos produktų (netok- 0,84 0,45 sinių metabolitų) suma neturi viršyti 2,37 6,0 7,0 0,5 µg/l. 6,0

60 Muniškyje, Kauno stoties tyrimų 1,97 lauke, guntinis vanduo kaupiasi mo- 7,0 lingose nuogulose. Veikliųjų medžiagų skilimo produktų koncentracijų reikš- 12,6 mės pasiskirsčiusios netolygiai, tačiau 7,0 priklauso nuo stebėjimo gręžinių išdės- tymo dirbamos žemės lauko atžvilgiu ir gruntinio vandens srauto krypties 0 50 100 (1 pav.). Didžiausia skilimo produk- m tų koncentracija nustatyta vandenyje, paimtame iš gręžinio pačiame tyrimų 18 lauke. Koncentracijų sumos reikšmė 16 14 jame kito nuo 0,28 mkg/l 2015 metais 12 iki 15,79 mkg/l 2017 metais, matoma 10

mkg/l 8 didėjimo tendencija. Pagrindiniai ski- 6 limo produktai, rasti vandenyje, yra 4 metazachloras ESA (BH 479-8), meta- 2 0 zachloras OA (BH 479-4) ir dimetach- 2015.12 09 2016.06.12 2016.11.08 2017.08.28 2017.11.13 loras CGA 369873. Tų pačių skilimo data

produktų rasta ir kituose gręžiniuose, 60553 60554 60555 60556 60557 tačiau jų koncentracija mažesnė – vi- 1 pav. Metabolitų sumos reikšmių Fig. 1. Distribution and variation of dutinė skilimo produktų koncentraci- pasiskirstymas ir kaita Muniškių sum of metabolites in The Muniškis jų suma – 0,26–1,68 mkg/l (1 pav.). (Kauno r.) tyrimų lauke (Kaunas) investigative field 2017 metų rugpjūčio mėn. paimtuose vandens mėginiuose pirmą kartą per stebėjimų laikotarpį buvo rasta pačios veikliosios medžia- the tested interval from 10 till 100 cm gos – metazachloro – 0,014 ir 0,016 mkg/l. Taip pat visų depth were lower than detection limit. gręžinių vandenyje aptikta ir kitų veikliųjų medžiagų me- Meanwhile metabolites of metazachlor tabolitų – metildesfenilo chloridazono, desfenilo chlori- and dimetachlor are constantly found dazono ir tritosulfurono 635M01. Jų suma pavieniuose in observation wells. The threshold gręžiniuose buvo nuo 0,189 iki 1,9 mkg/l. value for individual pesticides and their relevant metabolites is 0.1 µg/l and Alksnėnuose, Plungės AVTS tyrimų lauke, gruntinis 0.5 µg/l for a sum of all substances. vanduo kaupiasi smėlingose nuogulose. Gruntiniame vandenyje rasta tų pačių metazachloro ir dimertachlo- The Muniškis (Kaunas) investiga- ro skilimo produktų kaip ir Kauno stotyje, papildomai tive field is located in a morainic plain; identifikuotas N,N-dimetilsulfamidas ir tritosulfurono the upper part consists of till deposits. 635M01. Didžiausia skilimo produktų koncentracijų The distribution of metabolites of ac- suma 2017 metais siekė 7,673 mkg/l. Ji nustatyta grę- tive substances in shallow groundwater žinyje, kuriame gruntinis vanduo kaupiasi arčiausiai is uneven, but corresponds to location

50 110

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

of observation wells in the field and groundwater flow direction (Fig. 1). The highest concentration of all metabolites is found in well located amid arable land. The value of summary concentration of metabolites in this well

0,63 varied between 0.28 mkg/l in 2015 and 6,0 2,85 15.79 mkg/l in 2017, trend of concen- 13,5 5,15 tration increase is visible. The main 7,67 13,5 metabolites found in ground water are 4,0 metazachlor ESA (BH 479-8), metazachlor OA (BH 479-4) and dimetachlor CGA 369873. The same substances are 1,26 found in other wells, but their concen- 6,0 trations are lower – average summary concentration was 0.26–1.68 mkg/l.

0 50 100 The first time concentration of metaza- m chlor higher than detection limit was

14 detected in the summer samples –

90 12 0.014 and 0.016 mkg/l. Other me-

10 tabolites detected in water were methyl

8 desphenil chloridazone, desphenil chlo-

mkg/l 6 ridazone and tritosulphurone 635M01.

4 The summary concentration in differ- 2 ent wells was from 0.189 to 1.9 mkg/l. 0 2015.12 09 2016.06.12 2016.11.08 2017.09.04 2017.11.20 The Alksnėnai (Plungė) investigative data field is located on the slope of a mo-

1s 2s 60560 60561 60562 rainic upland with sandy deposits. The same substances and metabolites are 2 pav. Metabolitų sumos reikšmių Fig. 2. Distribution and variation of pasiskirstymas ir kaita Alksnėnų sum of metabolites in The Alksnėnai found as in the Muniškis field, except (Plungės r.) tyrimų lauke (Plungė) investigative field of N,N-dimetilsulphamide and tritosulphurone 635M01. The maximal concentration of metabolites in 2017 žemės paviršiaus. Tačiau netikėta, kad gana reikšmin- was 7.673 and was detected in the well gų koncentracijų (vidutinė metabolitų sumos reikšmė) where groundwater is closest to land 2,8–4,3 mkg/l nustatyta gręžiniuose, kur vanduo slūgso surface. However quite significant con- santykinai giliai – 10–12 m gylyje (2 pav.). Tam tikrų me- centrations (summary concentration of tabolitų kaita aiškios tendencijos neturėjo (2 pav.). metabolites 2.8–4.3 mkg/l) are found Daniliškėse, Vilniaus stoties tyrimų lauke, nei me- relatively deep in the interval of 10– tribuzino, nei jo skilimo produktų nebuvo rasta, tačiau 12 m from land surface. No distinct šiame lauke didžiausia nustatyta nitratų koncentracija. trends could be detected yet. 2017 metais ji siekė 113–144 mg/l, palyginti Kauno lau- In the Daniliškė (Vilnius) inves- ke maksimali nitratų koncentracija buvo 88,3 mg/l, Plun- tigative field no metribuzine or its gės – 36,3 mg/l. metabolites were found in the soil or Remiantis gautais rezultatais galima daryti išvadą, kad groundwater samples, but agricul- metazachloro ir dimetachloro skilimo produktai į grunti- tural contamination can be traced by nį vandenį patenka ir jame išlieka, o norint nustatyti, kiek increased concentration of nitrates

80 laiko išlieka, reikia tęsti tyrimus. AAP medžiagų grunte amounting to 113–144 mg/l. For a tyrimų tęsti netikslinga, tačiau vertėtų išplėsti tyrimų comparison in Kaunas field maximal geografiją ir atlikti veikliųjų medžiagų „patikrinimą“ dir- concentration of nitrates was 88.3 mg/l bamoje žemėje įrengtų stebimųjų gręžinių gruntiniame and Plungė – 36.5 mg/l. vandenyje. The results of investigations show, that metabolites of metazachlor and dimetachlor tend to accumulate in groundwater, but in order to detect for how long, additional observations are needed.

52 Lietuvos seismologinis Seismological monitoringas monitoring in Lithuania 2017 metais in 2017

M. Norvaišaitė, A. Čečys, Lietuvos geologijos tarnyba

2017 metais Lietuvos geologijos tarnyba Seismological monitoring of Lithuania was (LGT) toliau vykdė Lietuvos ir gretimų teritorijų continued during 2017. This comprised acquir- seismologinį monitoringą (projektas „Lietuvos ing, processing, analysing and summarizing seis- seismologinis monitoringas“). Seisminių stebėji- mic data recorded by two broadband seismic mų duomenys (beveik) realiu laiku LGT seismi- stations PBUR (in Paburgė, Plungė District) nių stebėjimų centre (LGT SC) buvo gaunami and PABE (in Paberžė, Kėdainiai District) of iš LGT Paburgės (PBUR) ir Paberžės (PABE) Lithuanian Geological Survey and four seismic plataus diapazono seisminių stebėjimų stočių. Iš stations (IIGN, IDID, IZAR, ISAL) of the de- keturių Ignalinos atominės elektrinės (IAE) seis- commissioned Ignalina Nuclear Power Plant minio monitoringo sistemos (SMS) seisminių (INPP) (Fig. 1). The Seismological Centre of the stebėjimo stočių (IIGN, IDID, IZAR, ISAL) Lithuanian Geological Survey (LGT SC) in real seisminių stebėjimų duomenų į LGT SC buvo time received seismological data from broad- gaunama kartą per parą. Taip pat buvo naudo- band seismic stations of PBUR and PABE while jami seisminių stebėjimų duomenys iš gretimų the data from the INPP stations were received valstybių seisminių stočių: SLIT (Slitere, Latvi- once in 24 h. ja), VSU ir MTSE (Vasula ir Matsalu, Estija), Apart from the mentioned stations, seismic PUL (Pulkovo, Rusija), MEF ir RAF (Metsahovi data were collected and regularly analysed from ir Laitila, Suomija), UPP ir AAL (Upsala ir Alan- other seismic stations in the Baltic Sea region: dų salos, Švedija), BSD (Bornholm Skovbrynet, SLIT (Slitere, Latvia), VSU and MTSE (Vasula Danija), RGN ir RUE (Ruegen ir Ruedersdorf, and Matsalu, respectively, Estonia), PUL (Pulk- Vokietija), SUW ir GKP (Suvalkai ir Gorka ovo, Russia), MEF and RAF (Metsahovi and Klasztorna, Lenkija). Laitila, respectively, Finland), UPP, AAL, VIKU Seismologiniai duomenys iš šių stočių buvo and DEL (Upsala, Aland, Vikbolandet and De- apdorojami ir analizuojami LGT SC, buvo su- lary, respectively, Sweden), BSD (Bornholm daryti seisminių įvykių katalogai ir apibendrini- Skovbrynet, Denmark), RGN and RUE (Rue- mai mėnesiniuose ir metiniame biuleteniuose. gen and Ruedersdorf, respectively, Germany), 2017 metais užregistruoti, analizuoti ir seisminių SUW and GKP (Suwalki and Gorka Klasztorna, įvykių kataloge pateikti 1 635 seisminiai įvykiai: respectively, Poland). iš jų 804 įvykiai buvo tolimi (teleseisminiai; epi- The acquired seismological data were ana- centrai tolimesni nei 2200 km), 79 regioniniai lysed, catalogued and overviewed in monthly (epicentrai tolimesni nei 800 km, bet artimesni and yearly bulletins. In 2017, 1635 seismic nei 2200 km) ir 752 vietiniai seisminiai įvykiai events were identified, 804 of them were tel- (epicentrai artimesni nei 800 km). eseismic events (epicentres located more than 2200 km away), 79 regional (epicentres located

53 1 pav. 2017 metais LGT SC užregistruotų Fig. 1. Schematic map over Lithuania showing local seismic events vietinių seisminių įvykių žemėlapis. in 2017 identified by LGS SC. Larger triangles indicate locations of Didesni trikampiai rodo plataus diapazono seisminių stebėjimų the LGS broadband seismic stations, smaller triangles – Ignalina stočių vietas, mažesni trikampiai – Ignalinos AE seismines stotis, Nuclear Power Plant seismic monitoring system stations, stars – žvaigždės – natūralių ir indukuotų žemės drebėjimų vietas. natural and induced earthquakes. Blue circles show explosions; Mėlyni apskritimai rodo sprogdinimus, geltoni – sprogdinimus yellow circles point to sites of explosions in the “Petrašiūnai-II” and Petrašiūnų-II ir Klovainių karjeruose, žali – sprogdinimus Karpėnų “Klovainiai” quarries; green – explosions in the „Karpėnai“ quarry karjere, o raudonas – minos susprogdinimo vietą Baltijos jūroje, and red – mine clearance in the off-coast Curonian Spit, in the Lietuvos teritoriniuose vandenyse Lithuanian Baltic sea territory

54 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2 pav. Povandeninis M-06 jūrinės minos susprogdinimas, Fig. 2. An M-06 naval mine detonated in the Riga Bay of the įvykdytas senų sprogmenų naikinimo operacijos „Open Spirit Baltics Sea as part of the Operation OPEN SPIRIT 2017, an annual 2017“ metu Rygos įlankoje, Baltijos jūroje multinational operation dedicated to the clearance and disposal of Šaltinis: https://tridentnewspaper.com/explosive-clearing-op-open- explosive remnants from the First and Second World Wars spirit/ Source: https://tridentnewspaper.com/explosive-clearing-op-open- spirit/

Lietuvos seismologinio monitoringo projek- more than 800 km away) and 752 local (epicen- te daugiausia dėmesio yra skiriama vietiniams tres located within 800 km) events (Fig. 2). seisminiams įvykiams Baltijos ir aplinkiniuose The focus of Lithuanian seismic monitor- regionuose (1 pav.). Iš 752 vietinių seisminių ing is local seismic events within the Baltic and įvykių 11 buvo natūralūs žemės drebėjimai arba surrounding regions (Fig. 1). Out of 752 local indukuoti seisminiai įvykiai, o kiti – paviršiniai events, 11 were natural or induced earthquakes sprogdinimai. while the rest were surficial explosions. On 2017 metų kovo 22 dieną buvo užfiksuotas March 22, 2017, an earthquake of M=1.2 oc- M = 1,2 žemės drebėjimas į pietvakarius nuo curred southwest of Tallinn in Estonia. People Talino miesto, Estijoje. Tokio stiprio drebėjimų normally do not feel quakes of such magnitude. žmonės nejaučia (1 pav.). Eight earthquakes with magnitudes from Aštuoni žemės drebėjimai, kurių stipris buvo M=3.3 to M=4.8 occurred in southwestern Po- tarp M = 3,3 ir M = 4,8, buvo užregistruoti piet land. There, in the region to the west of Wroclaw vakarinėje Lenkijoje. Šioje Lenkijos dalyje, į city, induced earthquakes of such magnitude vakarus nuo Vroclavo miesto, atvirose šachtose are common because of lignite mining in open yra intensyviai išgaunamas lignitas (rudoji an- quarries (Fig. 1). glis), todėl čia indukuotų drebėjimų vyksta gana Several explosions were detected in the Riga daug. Tačiau dėl didelio atstumo nuo įvykių vie- bay of the Baltic Sea. These are the result of tos iki seisminių stebėjimų stočių Lietuvoje LGT operation OPEN SPIRIT 2017, an annual mul- SC yra identifikuojami tik stipriausi žemės dre- tinational operation dedicated to the clearance bėjimai (1 pav.). and disposal of explosive remnants from the Dalis paviršinių sprogdinimų buvo užregist First and Second World Wars, this year carried ruota Rygos įlankoje, Baltijos jūroje. Šie įvykiai out off-coast Latvia in August (Figs 1 and 2).

55 sietini su sprogmenų, likusių nuo Pirmojo ir An- The Lithuanian Navy also carried out clear- trojo pasaulinių karų ir esančių jūros dugne, nai- ance of old explosives and in 2017-05-23 de- kinimu (sprogdinimu) „Open Spirit 2017“ ope- stroyed a mine in the Baltic Sea, off-coast of the racijos, vykusios rugpjūčio mėnesį (1 ir 2 pav.). Curonian spit (Fig. 1). Lietuvos karinės jūrų pajėgos taip pat atlieka Explosions were also recorded off-coast Stock- senų sprogmenų naikinimą ir 2017 metų gegu- holm (Sweden), Estonia, Finland and Poland. žės 23 dieną susprogdino miną Baltijos jūroje, į Two hundred sixty four explosions were reg- rytus nuo Kuršių nerijos (1 pav.). istered in the northern part of Lithuania (Fig. 1). Be to, sprogdinimų jūroje buvo užregistruo- These were caused by routine work in mining of ta Stokholmo archipelage, Estijos, Suomijos ir dolomite in the quarries of “Petrašiūnai-II” and Lenkijos priekrantėse. “Klovainiai” in the Pakruojis District. Near the quarry of “Petrašiūnai-II”, within the frame of Šiaurės Lietuvoje buvo užregistruoti 264 LGS project “Preparation of methods for estima- sprogdinimai (1 pav.). Jie yra sukelti atliekant tion of anthropogenic seismicity” and in cooper- dolomito gavybą Petrašiūnų-II ir Klovainių ation with the company “Dolomitas”, the LGT dolomito karjeruose, Pakruojo rajone. Prie pir- installed a temporal seismic station in 2016. This mojo, vykdydama projektą „Lietuvos teritorijos contributed to better identification and localiza- antropogeninio seismingumo vertinimo meto- tion of local events and precise recording of ex- dikos parengimas“ ir bendradarbiaudama su AB plosions in the “Petrašiūnai-II” and “Klovainiai” „Dolomitas“, LGT 2016 metais įrengė laikiną quarries. In 2017, 264 explosions were identi- seisminių stebėjimų stotį. Dėl šios seisminės sto- fied: 113 explosions in “Petrašiūnai-II” and 151 ties vietiniai seisminiai įvykiai yra lokalizuojami in the “Klovainiai” quarries. tiksliau, be to, ji registruoja sprogdinimus, vykdomus Petrašiūnų-II ir Klovainių dolomito kar- Also, explosions were carried out in jeruose. 2017 metais Petrašiūnų-II karjere buvo “Karpėnai“ quarry near the town of Naujoji užregistruota 113 sprogdinimų, o Klovainių kar- Akmenė, where limestone is mined for cement jere – 151 sprogdinimas. production (Fig. 1). Sprogdinimų vyko ir Karpėnų karjere šalia Naujosios Akmenės, kur išgaunama klintis ce- mento gamybai (1 pav.).

56 Sekliosios Žemės gelmių The methods of assessment of geoterminės energijos shallow geothermal išteklių skaičiavimo energy resources metodikos parengimas

P. Pūtys, Lietuvos geologijos tarnyba

2017 m. baigtas projektas „Sekliosios Žemės gelmių geoter- This project was completed minės energijos išteklių skaičiavimo metodikos parengimas“. Pa- in 2017. The main aim of the grindinis jo tikslas – sudaryti sekliųjų geoterminių išteklių skai- project, i.e. development of as- čiavimo, kurį numatoma atlikti 2017–2020 metais, metodiką. sessment methods will proceed Kuriant metodiką išanalizuota Lietuvos ir užsienio šalių patirtis until 2020. The development skaičiuojant sekliuosius geoterminius išteklius, sudaryta šių ištek of the assessment methods in- lių klasifikacija, pati skaičiavimo metodika, pateiktos išvados ir cluded a review of the reference specialiame priede pateikta išteklių skaičiavimo pavyzdžių. Pa- literature, classification of the grindinės darbo išvados pateikiamos toliau. resources, analysis and calculations, the methods of geother- Gilioji geoterminė energija naudojama įvairiems tikslams jau mal assessment and conclusions keletą dešimtmečių, o jos ištekliams skaičiuoti sukurta nemažai as usual. Additionally, some metodinės medžiagos. Seklioji geotermija atsirado palyginti ne- examples of the calculations are seniai ir jos išteklių metodinė bazė nėra pakankamai išvystyta ir presented in a special appendix. apibendrinta – skirtingos šalys ir jų mokslo įstaigos dažnai nau- The main conclusions on the doja skirtingus metodus. Todėl sekliosios geoterminės energijos project follow below. ištekliams skaičiuoti reikia gilesnės analizės ir apibendrinimo. Recently, shallow geother- Skaičiuojant sekliuosius geoterminius išteklius remiamasi fizi- mal energy has been regarded kine hidrogeodinaminių parametrų (filtracijos koeficientas, tam- as one of the most perspective priosios talpos koeficientas, spūdžio laidumas, geofiltracinė varža ir kinds of energy. Therefore, the kt.) ir termodinaminių parametrų (šilumos laidumas, šilumos tal- assessment of its resources is of pa, temperatūros laidumas, terminė varža) analogija. Dėl to galima paramount importance. The naudotis gausia požeminio vandens išteklių skaičiavimo patirtimi. described technique is an at- Riba tarp sekliosios ir giliosios geotermijos sričių nėra griežtai tempt to assess the resources apibrėžta: įvairūs autoriai nurodo skirtingas ribas. Lietuvos sąly- using the experience of foreign gomis ši riba išryškėja pagal eksploatuoti naudojamus sluoksnius. science institutions. Giliosios geotermijos sritis prasideda aukštesnės temperatūros de- The technique is based on vono vandeningaisiais sluoksniais, slūgsančiais kelių šimtų metrų physical analogy between the gylyje, ir driekiasi gilyn. Seklioji (žemos temperatūros) energija different branches of science; išgaunama maždaug iki 150 metrų gylio. firstly between hydrogeodinam-

57 Klasifikuojant sekliuosius geoterminius išteklius, siūloma ics and thermodynamics with skirstyti juos pirmiausia pagal tai, ar nustatoma šių išteklių ener- their own scientific princip getinė vertė, ar energijos srautas per laiko vienetą (gelmių šilumos les and parameters being quite srautas pagal temperatūros gradientą). Pirmuosius išteklius dar common. This is why the meth- galima vadinti talpiniais (statiniais), o antruosius – dinaminiais. ods of groundwater resource as- Talpinių ir dinaminių išteklių dalis, kuri gali būti techniniu ir sessment for calculations of geo- ekonominiu požiūriu racionaliai panaudota, yra eksploataciniai thermal energy may be applied. (prognoziniai ir įvertintieji) seklieji geoterminiai ištekliai. One of the fundamental is- Grunto geoterminius sekliuosius išteklius formuoja kietųjų uo- sues related with geothermal lienų ir jame esančio požeminio vandens suminė šilumos energija, energy is the boundary between kuri kondukcijos būdu perduodama geoterminės sistemos kontū- the deep and the shallow geo- ro šilumnešiui. Jie skirstytini į pastoviųjų temperatūrų zonos (50– thermal energy fields. How- 150 m gylyje) išteklius ir kaičiųjų temperatūros zonos (1–0 m gy- ever, this issue is not relevant lyje) išteklius. Pirmuosius formuoja daugiausia statiniai (talpiniai) in the Lithuanian geothermal ištekliai, o dinaminiai – tik nedidele dalimi. Hidrogeoterminius practice because of the wide sekliuosius išteklius formuoja tik dalies požeminio vandens (gravi- gap between the layers of the tacinių ir tampriųjų išteklių) šilumos energija, kurią galima išgau- different kinds of energy. The ti šilumos siurbliais. Tokie ištekliai techniškai racionaliai gali būti shallow energy field reaches panaudoti tik tuose plotuose, kur ilgą eksploatacijos laiką gali būti up to 150 m whereas the deep pasiektas pastovus reikiamo dydžio vandens debitas, o vandens ko- ones even a few hundred me- kybė tenkina aplinkosaugos reikalavimus. Tiek talpiniai, tiek gam- ters in depth. Three main layers tiniai dinaminiai hidrogeoterminiai ištekliai turi būti traktuojami (zones) of shallow geothermal kaip grunto geoterminių išteklių dalis. energy should be marked out. They are the layer of relatively Geoterminių išteklių kategorijas yra prasminga priskirti tam stable temperature (within the tikroms pastoviųjų temperatūrų zonos geoterminėms sistemoms range of 20–100 m), the layer (su vienu ar daugiau gręžinių). Siūloma A ir B grunto geoterminių of changeable temperature (up išteklių kategorijas geoterminei sistemai priskirti tuo atveju, jeigu to 20 m in depth) and the layer sistema yra eksploatuojama reikiama galia ir tiesioginių tyrimų of shallow groundwater (con- metodais nustatytas gręžinio sluoksnių storymės ar paviršinio že- fined and unconfined). mės sluoksnio efektyvusis šilumos laidumas. Kitu atveju ji gali būti priskirta išteklių C kategorijai. Jeigu reikalavimai tenkinami, tai A Assessment of shallow geo- kategorijai gali būti priskirta sistemos eksploatacinio poreikio galia, thermal energy resources will o B kategorijai – maksimaliai įmanomi ištekliai po tam tikro eks- be based on evaluation of three ploatacijos laiko. Sekliesiems hidrogeoterminiams ištekliams kate- aspects: geothermal potential, gorizuoti turi būti taikomi griežtesni reikalavimai, nes yra svarbi heat flux and exploitation of vandens kokybė ir galimas poveikis požeminio vandens eksploata- resources. The latter one is of ciniams sluoksniams. Kadangi hidrogeoterminius išteklius eksploa great interests. tuoti apsimoka tik tada, kai vandens debitas yra ne mažesnis kaip Shallow geothermal resour 15 m3/d (tai atitinka maždaug 5 kW galią, pažeminus temperatūrą ces are represented by thermal 7 °C), o mažesni ištekliai (ir atitinkama energijos galia) laikomi potential of hard rocks and nekondiciniais ir A, B, C kategorijoms nepriskiriami. groundwater. This potential can Pastoviųjų temperatūrų sluoksnio grunto geoterminius ištek be static (capacity potential) or lius siūloma skaičiuoti 2400 valandų eksploatacijos laikotarpiui, dynamic in turn. Hydrogeo- nustatant minimalų šilumnešio temperatūros pažemėjimą – 3 °C, thermal resources are composed o tai atitinka reikiamą naudingojo veikimo koeficientą. Be to, to- of gravity and elastic storage of kia šilumnešio temperatūra turėtų lemti minimalų įšalusio grun- groundwater. Hydrogeothermal to sluoksnio susidarymą aplink gręžskylę po ilgesnės eksploa shallow resource assessment is

58 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

tacijos. Skaičiuojant išteklius būtina atsižvelgti į nepilną terminio well developed compared to lauko atsinaujinimą po buvusios eksploatacijos ir atsižvelgti į assessment of shallow geother- požeminio vandens šilumos advekcijos įtaką. Kaičiųjų tempera- mal resources. It is because of tūrų sluoksnio geoterminių išteklių skaičiavimas yra sudėtingas quite plentiful “account” of hy- dėl itin kaitaus temperatūrų profilio – tiek erdvėje (pjūvyje), tiek drogeodynamics. However, the ir laike. Po tam tikro laiko teminiam režimui tapus nuostoviam, big issue is detection of suitable šio sluoksnio terminė varža gali būti įvertinta remiantis superpo- groundwater reservoirs because zicijos principu. Įvertinti šio sluoksnio išteklius siūloma 2400 va- pumping rate of the well have landų eksploatacijos laikotarpiui (apimančiam šalčiausiąjį metų to be as high as suitable for heat periodą), atsižvelgiant į oro temperatūros svyravimus. Didelę dalį energy power to be extracted. kaičiųjų temperatūrų sluoksnio geoterminių išteklių sudaro slap- When ground temperature toji ledo kristalizacijos šiluma. Todėl šie energijos ištekliai turi is low, additional heat of fu- būti įtraukti į bendrąją išteklių sumą. Tačiau reikšmingesnis jų sion could be extracted while kiekis galimas tik tada, kai pradinė grunto temperatūra yra že- freezing the ground below zero mesnė nei maždaug 3 °C, o temperatūra šilumnešyje krinta kele- degrees Celsius. Moreover, tu laipsnių žemiau 0 °C. this additional heat composes Atvirojo kontūro (tiesioginio požeminio vandens naudojimo the best part of geothermal re- geotermijos tikslams) sistemos pasaulyje daugiau naudoja giliuo- courses in the horizontal heat sius hidrogeoterminius išteklius, nors kai kuriose šalyse (pvz., Grai- exchanger. The process takes kijoje) šio tipo sekliųjų geoterminių įrenginių naudojimas netgi the coldest season of the year labiau paplitęs. Sudarant hidrogeoterminių išteklių skaičiavimo (2400 hours) and the rest part metodiką, jau tiesiogiai galima naudotis didele požeminio vandens of the year is reserved for tem- išteklių skaičiavimo patirtimi. Šiuo atveju užduotį palengvina tai, perature recovery after running kad požeminis vanduo yra nedideliame gylyje, todėl yra gėlas ir, be the system. to, gana žemos temperatūros, vadinasi, jo geoterminiai parametrai The recent technique also kinta nedaug ir šių pokyčių galima nepaisyti. Skaičiuojant grun- provides for assessment of the tinio ir negilaus spūdinio vandens hidrogeoterminius išteklius, main geothermal parameters. siūloma naudoti didžiųjų talpų metodą, atsižvelgiant į infiltracinės They are temperature, thermal mitybos išteklius ir galimą pertekėjimą iš gretimų vandeningųjų conductivity, heat capacity and sluoksnių. Baigtinių skirtumų gardelėms, turinčiomis sąlytį su pa- thermal diffusivity. Assessment viršinio vandens telkiniais, siūloma taikyti I eilės ribinę sąlygą (H = can include both direct measur- const). Taip pat, skaičiuojant hidrogeoterminei energijai skirtą ing items and indirect calcula- požeminio vandens debitą, svarbu atsižvelgti į realųjį (ne gamtinį) tions that are referenced to cer- požeminio vandens lygį ar spūdį, kuris susiformuoja dėl geriamojo tain parameters. požeminio vandens eksploatavimo. Nustatant kai kuriuos aktyviosios temperatūrų apytakos zonos terminius parametrus – šilumos laidumą, temperatūros laidumą, galima naudotis esamais gruntinio vandens temperatūros lauko tyrimų rezultatais, taikant Furje dėsnius. O pastovių temperatū- rų zonos šilumos laidumui nustatyti jau reikia specialių tyrimų (pvz., naudoti TRT metodą). Tyrimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą tyrimo įrangą, o skaičiavimams privalu naudoti sertifikuotą kompiuterinę programinę įrangą.

59 Žemės gelmių geoterminės Development of methodology for deep energijos išteklių skaičiavimo geothermal resource metodika estimation in Lithuania

L. Balakauskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos Under the research program „Geo-Energy ministerijos, vykdydama Lietuvos valstybinių and the sustainable environment“ projects, the geologinių tyrimų 2016–2020 metų programos Lithuanian Geological Survey under the Minis- „Geoenergetika ir saugi aplinka“ priemonę „Že- try of Environment carried out studies on geo- mės gelmių geoterminės energijos išteklių skai- thermal energy potential, focussing on the re- čiavimo metodikos parengimas“, parengė Žemės assessment of the methodologies of evaluation gelmių (nuo 300 m gylio) geoterminės energijos geothermal resources, and prepared a Lithuanian išteklių vertinimo metodiką, optimaliai tinkamą guidelines for evaluation of the geothermal en- geoterminiams ištekliams skaičiuoti Lietuvos ergy, with major focus on deep reservoirs (from žemės gelmėse. Pasaulinėje praktikoje geoter- the depth of 300 m). minės energijos ištekliams vertinti naudojama In the worldwide practice, a wide variety of daug skirtingų geoterminių išteklių klasifikacijų, geothermal resource classifications are used for pagal kurias išskiriama dešimtys geoterminių iš- the evaluation of geothermal energy resources, teklių tipų. Kiekvieno tipo išteklius galima ver- which distinguish dozens types of geothermal re- tinti skirtingais metodais, todėl parinkti gali būti sources. Each type of resource can be evaluated by sudėtinga geoterminių išteklių klasifikacijos bei different methods, and therefore the selection of išteklių kiekio vertinimo metodiką, optimaliai geothermal resources classification and resource tinkamą konkrečios geologinės sandaros ir ištir- estimation techniques that are optimally suited tumo teritorijoms. Kyla sunkumų ir vertinant for the specific geological structure and site can skirtingomis metodikomis atliekamo išteklių be difficult. There are difficulties in assessing the vertinimo rezultatus. results of the evaluation of the resources used in Vykdant projektą „Žemės gelmių geotermi- the different methodologies. nės energijos išteklių skaičiavimo metodikos In the framework of the project „Develop- parengimas“ buvo nustatytos geoterminių iš- ment of methodology for deep geothermal re- teklių klasifikavimo bei vertinimo metodikos, source estimation in Lithuania“, the guidelines optimaliai tinkamos geoterminiams ištekliams for the classification and assessment of geother- skaičiuoti Lietuvos žemės gelmėse, rengimo mal resources were optimally suited for the cal- gairės; ištirtas turimų geologinių ir geofizinių culation of geothermal resources in the depths duomenų tinkamumas bei pakankamumas geo- of Lithuanian: the availability and adequacy of terminės energijos ištekliams vertinti; nustatyti available geological and geophysical data for the rekomenduojami fizikiniai ir geologiniai verti- assessment of geothermal energy resources were nimo modelių parametrai; parengtos greito ir investigated; the recommended physical and efektyvaus skirtingų tipų geoterminių išteklių geological parameters of evaluation models were vertinimo erdvinės analizės procedūros; atlikti

60 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Pav. Žemės gelmių šilumos iki 2 km gylio pasiskirstymas bandomųjų Fig. Distribution of underground heat up to 2 km in the pilot skaičiavimų plote, PJ (petadžauliais) calculation area, PJ (petajoules) bandomieji skaičiavimai 50×60 km plote vakarų determined; spatial analysis procedures for Lietuvoje, kuriais vertinti skirtingų tipų geotermi- the rapid and effective evaluation of different nės energijos ištekliai. Pavyzdžiui, žemės gelmių types of geothermal resources were developed šilumos (geologiniai) ištekliai iki 2 km gylio mi- and pilot calculations of 50×60 km in western nėtame plote sudaro 1 450 EJ (1,45×1021 džau- Lithuania were conducted, which assessed dif- lių; žr. pav.), geoterminių išteklių iki 5 km, skirtų ferent types of geothermal energy resources. elektros energijos gavybai, juos atšaldant iki 45 °C For example, the geothermal resources of ir 90 proc. energijos sunaudojant konvertavimui, up to 2 km depth are 1,450 EJ (1.45 x 1021 kiekis – apie 500 EJ. Joules, see Figure), Geothermal resources up to Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad Vakarų 5 km for the production of electricity, when Lietuva pasižymi dideliu geoterminių išteklių po- they are cooled down to 45 °C and 90 % of tencialu, tačiau, siekiant išaiškinti ekonomiškai the energy consumed for conversion is about perspektyvius plotus, reikia tolesnių techninių, 500 EJ. išgaunamųjų, ekonomiškai naudingų ir kitų geo- Previous studies have shown that western terminių išteklių vertinimo tyrimų. Lithuania has a high potential for geothermal resources, but further studies on the evaluation of technical, extractive, economically advantageous and other geothermal resources are required for identification of economically viable areas.

61 Nauji karstiniai reiškiniai New karst phenomena ir gipso cheminės and increase of gypsum denudacijos šuolis denudation rate in the North Lithuanian Šiaurės Lietuvos Karst Region karstiniame regione

V. Mikulėnas, V. Minkevičius, Lietuvos geologijos tarnyba J. Taminskas, R. Linkevičienė, K. Dilys, Gamtos tyrimų centras B. Dagys, Biržų regioninis parkas

Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama karstinio Lithuanian Geological Survey annu- kraštovaizdžio būklės monitoringą bei atlikdama karstinio ally carries out karst landscape moni- regiono ribų tikslinimo ir kitų pavojingų geologinių pro- toring by inventory of new karst sur- cesų tyrimo projektų darbus, inventorizavo atsivėrusias ir face phenomena. During fieldwork, surastas 2017 metais naujas karstines smegduobes. Kars- 14 sinkholes were measured and infor- tinių reiškinių surasta palyginti nedaug, netgi mažiausiai mation about some previous phenom- per praėjusį dešimtmetį. Pasitaikė nemažai karstinių reiš- ena renewed (Sub-system of Geological kinių inventorizavimo atvejų, paprastai dirbamuose lau- Processes and Phenomena updated by kuose, klaidinusių inventorizacijos vykdytojus, kai buvo 25 records). aptikta technogeninės kilmės sufozinių įgriuvų, susidariu- The first sinkhole appeared in the sių dėl sugriuvusių ar techniškai netvarkingų melioracijos industrial area of Pasvalys town, partly statinių (vamzdžiai, kauptuvai, grioviai). damaging a storehouse: pillars and roof Lauko darbų metu buvo atlikti 14 karstinių reiški- constructions subsided considerably nių morfometriniai matavimai, inventorizuota 10 naujų (Fig. 1). This karstic phenomenon was karstinių reiškinių ir atnaujinta informacija apie anksčiau about 7 m in diameter and 3 m in depth aptiktus reiškinius (iš viso 25 įrašai GEOLIS Geologinių before filling up. Nearby, a similar sink- procesų ir reiškinių posistemyje). hole in the yard of The Road Service appeared 8 year ago; then a truck fell Pirmas 2017 metais inventorizuotas karstinis reiškinys down in it half way. These geohazard- buvo kovo 1 dieną atsivėrusi didelė (apie 7 m skersmens ous events have been happening in the ir 3 m gylio) smegduobė Pasvalio mieste, Stoties g., AB last decade. They evidence high karst „Pasvalio žemtiekimas“ gamybinėje teritorijoje. Atsivė- activity and instability of the northern rus šiai smegduobei sandėlio viduje, įlūžo grindys, buvo part of the town. Recharge (spring) of apgadintos stogo laikančiosios konstrukcijos (1 pav.). karstic sulphurous water from an old Šioje karstinių procesų atžvilgiu nepastovioje miesto da- sinkhole was noticed in the central part lyje smegduobė buvo atsivėrusi prieš aštuonerius metus of Pasvalys, close to the Sinkholes Park (2009 01 22) Pasvalio kelių tarnybos teritorijoje metalo (Fig. 2). The spring is covered by veg- laužo sandėliavimo aikštelėje senos smegduobės vietoje ir etation during warm season. buvo iki 9,5 m pločio ir 2,1 m gylio, į ją buvo įsmukęs sunkvežimis (80 m į ŠR nuo dabartinės įgriuvos). Pasva- lyje, prie senųjų žydų kapinių Svalios upės dešiniajame

62 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

1 pav. Pasvalyje atsivėrusi karstinė įgriuva pridarė žalos sandėliavimo Fig. 1. In Pasvalys town a new sinkhole appeared inside paskirties statiniui (R. Kanopienės nuotr.) of storehouse effecting pillars and roof constructions (photo by R. Kanopienė) krante ir kitapus Panevėžio gatvės įsteigto Smegduobių Other new sinkholes were iden- parko, buvo atkreiptas dėmesys į karstinio vandens iškro- tified in the meadows, arable fields vą (šaltinį) senos smegduobės dugne (2 pav.). Šiltesniu and villages of Biržai District, Biržai metų laiku šis šaltinis būna sunkiai matomas dėl mažo Regional Park (Fig. 3) (Drąseikiai, vandens debito ir gausios žolinės augalijos. Naciūnai, Karajimiškis, Likėnai, Biržai and Daumėnai). The real estate and in- Kitų naujų karstinių reiškinių buvo surasta pamiškė- frastructure losses were lower than in se, pievose ir dirbamuose laukuose Biržų rajone, Biržų 2016. regioninio parko teritorijoje (3 pav.): Drąseikiuose, Na- ciūnuose, Karajimiškyje, Daumėnuose, Likėnų ir Biržų kaimuose. Ir, palyginti su karstiniais padariniais 2016 metais, mažiau buvo paveikta artimoji gyvenamoji aplinka ir infrastruktūra. Drąseikiuose balandžio pirmą savaitę

2 pav. Karstinio vandens iškrovos (šaltinio) sulfatų daug turintis vanduo Fig. 2. Noticeable recharge (spring) of karstic 20 metrų ilgio upeliu nuteka į Svalios upę sulphurous water from the old sinkhole flows to the (V. Mikulėno nuotr.) Svalia River by a 20 m long rivulet long (photo by V. Mikulėnas)

63 3 pav. Dokumentuotų naujų smegduobių skaičius 2006–2017 m. Fig. 3. Inventoried sinkholes during the period of (Biržų regioninio parko kraštovaizdžio monitoringo ataskaita, 2017 m.) 2006–2017 (source: Landscape monitoring report of the Biržai Regional Park area, 2017)

atsivėrė didžiausia 2017 metų karstinė įgriuva, kuri siekė The biggest deep karst sinkhole of 2,1 m gylį ir buvo 7,5 m skersmens, jos sienelės statme- 2017 appeared in the farmstead of the nos (4 pav.); Naciūnų kaimo šiauriniame pakraštyje tarp Drąseikiai village in April (Fig. 4). It senų smegduobių įsikūrusios sodybos kieme rudenį atsi- had a round shape, 7.5 m in diameter, vėrė 1 m gylio ir 1,5 m skersmens įgriuva, susidariusi apie up to 2.1 m in depth and by 2/3 filled 4 m pločio žemės paviršiaus įslūgimo viduryje prie namo with water. ir vėl sukėlusi gyventojų nerimą (5 pav.); Karajimiškyje A new sinkhole, 1 m deep and 1.5 m trys apraiškos: maža įgriuva poilsiavietėje ir Karvės Olos wide, appeared in the Naciūnai village teritorijoje nuo 2015 metų rudens atsinaujinanti kita ne- in the middle of superficial subsidence didelė įgriuva (6 pav.) ir 6 m gylio urvas prie Barsuko near the basement of a living house. The olos pažintinio tako (7 pav.); Biržų regioninio parko dar-

4 pav. Didžiausia 2017 metų smegduobė atsivėrė Drąseikių kaimo Fig. 4. The biggest sinkhole that emerged in the yard gyventojo kieme, kėlė pavojų pastatams ir žmonėms, todėl netrukus buvo of one farmstead in the Drąseikiai village is fixed on the leista ją užpilti gruntu (B. Dagio nuotr.) (photo by B. Dagys geologist of Biržai Regional Park)

64 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

buotojai Likėnų kaime išmatavo liepos mėnesį atsiradusią event has caused great concern among 1 m skersmens ir tik įgriuvus 1 m gylio buvusią įgriuvą, homeowners in the Karst Region. This kuri didesnių rūpesčių gyventojams nesukėlė (8 pav.), farmstead is situated in a highly karsti- Biržų kaimo laukuose surasta 2016 metų rudenį susida- fied area among old and very old sink- riusi nedidelė piltuvo formos 1,5 m skersmens ir 0,55 m holes (Fig. 5). gylio įgriuva; Daumėnų kaimo laukuose buvo pastebėta Three karstic phenomena were „neklusni“ karstinė įgriuva, kurios prieš porą metų atsi- documented in the Karajimiškis village: vėrusios ūkininkui nepavyko užarti – 2017 metų spalį ji a small sinkhole in the recreation area aiškiai liudijo karstinį aktyvumą šiame sklype (9 pav.). and one more not far from the famous Išskirtinės 2017 metų hidrometeorologinės sąlygos sinkhole Cow’s Hole. It keeps renewing lėmė rekordinę šių metų gipso cheminę denudaciją Šiau- from the autumn of 2015 (Fig. 6). The rės Lietuvos karstiniame regione. 2017 metai pasižymėjo third sinkhole, which was 6 m in depth ypač gausiais krituliais. Metinis kritulių kiekis Biržuose and close to vertical cave in shape, is (779 mm) net 29 proc. viršijo kritulių normą. Ypač daug situated near the educational trail not far from the Badger Hole (Fig. 7).

5 pav. Karstinė-sufozinė įgriuva prie pat namo Naciūnų kaime, kurios Fig. 5. A sinkhole of karst–suffosion origin formed near susidarymas buvo tikėtinas, nes periodiškai gyventojai girdėjo požeminius the foundations of a living house in the Naciūnai village. In bildesius kelis pastaruosius metus; nuotraukoje dešinėje užfiksuotas beveik the right picture one can see an almost 10 cm wide crack 10 cm pločio naujas plyšys palei priestato pamatą (V. Mikulėno nuotr.) extending along the foundation (photos by V. Mikulėnas)

6 pav. Nauji karstiniai reiškiniai Karajimiškyje Fig. 6. A new karstic phenomena in the Karajimiškis village (B. Dagio nuotr.) (photos by B. Dagys)

65 Specialists of the Biržai Regional Park measured a small (about one cub. m) sinkhole in the in the yard of farmstead situated near the Likėnai village. It did not cause bigger troubles to the farmstead residents (Fig. 8). Similar yet cone shaped phenomena was inventoried in the Biržai village field. It occurred in the autumn of 2016. A new sinkhole was observed in the field of Daumėnai village. A two-year- old sinkhole renewed in the same place. There is no possibility to hide karst 7 pav. Spalio mėnesį atsivėręs Fig. 7. A cave 6 m in depth formed phenomena by agricultural machinery urvas senos smegduobės šlaite in Karajimiškis near the Badger Hole in such active areas (Fig. 9). prie Barsuko olos pažintinio tako situated in the cognitive path area, Karajimiškyje (B. Dagio nuotr.) October (photo by V. Mikulėnas) Exceptional hydro-meteorological condi tions in 2017 determined a record- breaking gypsum chemical denudation of this year. In 2017, the Northern kritulių iškrito rudenį: rugsėjo mėnesio kritulių kiekis Lithuania karst region was characterized mėnesio normą viršijo daugiau nei dvigubai, o viso ru- by exceptionally high precipitation. The dens sezono kritulių kiekis buvo 72 proc. didesnis už nor- annual precipitation in Biržai (779 mm) mą. Žiemą ir gegužės–birželio mėnesiais krituliai buvo ne exceeded the precipitation climatic tokie gausūs: 2016–2017 metais. žiemos kritulių kiekis norm by 29 %. Extremely high precipi- normą viršijo tik 10 proc., o 2017 metų. gegužės–birželio tation was in autumn. In September, the mėnesiais buvo net 36 proc. mažesnis už normą. monthly precipitation more than dou- bled the precipitation climatic norm. The total precipitation of the autumn season was 72 % higher than the precipitation climatic normal. Relatively low precipitation was in the winter and in May–June. In 2016–2017, the winter precipitation exceeded the precipitation climatic normal by only 10 %, and in 2017 May–June the precipitation was even by 36 % lower than the precipitation climatic normal. The average annual air temperature in 2017 was lowest during the period of 2014–2017 – 6.9 °C. However, the average monthly temperature was nega- 8 pav. Nedidelė įgriuva Likėnų kaime Fig. 8. A new small karstic sinkhole, tive only in January and February. At Smardonės upelio kairiajame krante which emerged in the yard of the beginning of March, sudden warm- įsikūrusios sodybos kieme the farmstead situated near the ing and melting of snow and frost be- (B. Dagio nuotr.) Smardonė Rivulet in the Likėnai village (photo by B. Dagys) gan. During 2014–2017, the warmest period was in 2015, and the coldest was in 2017.

66 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

High precipitation, unusual annual distribution and decrease of evapora- tion during the warm season have led to a very specific change of water level in karst lakes, which characterizes the water table of the Įstras–Tatula aquifer. Due to the high level of precipitation, the water table in the Įstras-Tatula aquifer was relatively high throughout 2017 (Fig. 10). In spring of 2017, after a dry period of cold season, the water table of the Įstras–Tatula aquifer fell very lit- tle. Due to a relatively high water table, keeping the ridge above the karst

9 pav. Daumėnų kaime, įsikūrusiame Fig. 9. The Daumėnai village is cavities, conditions for development tarp labai senų ir senų smegduobių, situated in a strongly karstified area of sinkholes were not favourable. It nuo 2004 metų fiksuojamos naujos among old and very old sinkholes, was found during the detection of new karstinės įgriuvos (ortofotografinio there are a new sinkholes fixed since sinkholes in the karst region. However, žemėlapio fragmentas viršuje); 2004 (marked in the fragment of įdirbtame lauke matyti įgriuva, the orthophotografical map in the due to high precipitation and river run- kuri atsirado 2015 metų pavasarį ir top); in the right – for two years, an off in 2017, the conditions for gypsum tebebuvo aktyvi 2017 metų rudenį old sinkhole renewed in the same denudation were particularly favorable: (nuotr. viršuje) (V. Mikulėno nuotr.) place of the arable land (photos by the highest intensity of karst denuda- V. Mikulėnas) tion was observed during the whole observation period (Fig. 12). The average concentration of sulphates and calcium in Agluona river Vidutinė metinė oro temperatūra 2017 metais buvo upwards Biržai and Įstras at Stanioniai žemiausia per 2014–2017 metų laikotarpį – 6,9 °C. Nei- in 2014–2017 was very similar. Com- giama vidutinė mėnesio temperatūra buvo tik sausį ir va- pared to the concentration of calcium sarį. Kovo pradžioje prasidėjo staigus atšilimas ir sniego and sulphates in the aquifer of Įstras– bei įšalo tirpimas. Per 2014–2017 metų laikotarpį šilčiau- Tatula, it was relatively small. It indi- si buvo 2015-ieji, o šalčiausi – 2017 metai. cates that the gypsum denudation products do not get into these rivers above

67 10 pav. Vandens lygio (m) kaita Pelanio ežere (Kirkilų kaimas) Fig. 10. Water level fluctuations (m) in the Pelanis Lake 2009–2017 metais (Kirkilai Village) in 2009–2017

Didelis kritulių kiekis, nebūdingas metinis jų pasiskirs- the measuring points. A relatively small tymas ir garavimo sumažėjimas šiltuoju metų laikotarpiu average concentration of calcium and lėmė ir savitą 2017 metų vandens lygio kaitą karstiniuo- sulphates during 2014–2017 was also se ežeruose, atspindinčiuose Įstro–Tatulos vandeningojo in Tatula at Pabiržė. However, some- sluoksnio vandens lygį. Dėl gausių kritulių Įstro–Tatulos times calcium and sulphate content vandeningojo sluoksnio vandens lygis buvo santykinai was quite large, only slightly lower than aukštas visus 2017 metus, net pavasarį, po šaltojo sezono in the Įstras–Tatula aquifer. It indi- sausmečio, jis nukrito labai mažai (10 pav.). Dėl aukšto cates that gypsum denudation products vandens lygio, palaikančio virš karstinių tuštumų esantį were periodically detected in the Tatula uolienų kraigą, sąlygos smegduobėms susidaryti pavasarį River and upwards Pabiržė. Although nebuvo palankios, tai buvo nustatyta ir atliekant karsti- in Tatula at Trečionys, Smardonė at nio regiono naujų smegduobių rekognoskuotę. Tačiau Likėnai and Įstras at Talačkoniai the tolesnėje metų eigoje dėl gausių kritulių ir didelio upių run-off in 2017 was significantly high- nuotėkio sąlygos gipso denudacijai buvo ypač palankios – er than in 2014–2015, somewhat more nustatytas didžiausias karstinės denudacijos intensyvumas significant decrease of concentration of per visą stebėjimų laikotarpį (12 pav.). gypsum denudation products in 2017 was not found. Vidutinė sulfatų ir kalcio koncentracija Agluonoje aukščiau Biržų ir Įstre ties Stanioniais 2014–2017 metais In the period from 2014 to 2016, buvo labai panaši ir santykinai maža, palyginti su Įstro– the average runoff of Smardonė in Tatulos vandeningojo sluoksnio kalcio ir sulfatų koncen- January-November was quite similar. tracija. Tai rodo, kad aukščiau matavimo vietų į šias upes Meanwhile, in 2017 it was 40–46 % nepatenka gipso denudacijos produktų. Gana maža vi- higher. Such an exceptional runoff in dutinė kalcio ir sulfatų koncentracija 2014–2017 metais 2017 indicates favourable conditions buvo ir Tatuloje ties Pabirže, tačiau kartais kalcio ir sulfa- for increasing gypsum chemical denu- tų kiekis šioje upėje būdavo gana didelis, tik šiek tiek ma- dation even during remaining or par-

68 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2014 0.6 2015 2016 0.5 2017 Daugiametė norma 0.4

0.3

0.2

0.1

0 I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

11 pav. Nuotėkio pasiskirstymas Smardonėje ties Likėnais, m³/s Fig. 11. Distribution of run-off in Smardonė at Likėnai, 2014–2017 metais m³/s in 2014–2017

350

300 Išmatuota

250 Apskaičiuota

200

150

100

0 1963 1966 1969 1972 1975 1978 1981 1984 1987 1990 1993 1996 1999 2002 2005 2008 2011 2014 2017

12 pav. Gipso cheminės denudacijos kaita Tatulos baseine Fig. 12. Fluctuation of gypsum chemical denudation in 1963–2017 metais, m³/km² per metus the Tatula River Basin in 1963–2017, m³/km2 per year

žesnis nei Įstro–Tatulos vandeningajame sluoksnyje. Tai tially reducing concentration of gyp- rodo, kad gipso denudacijos produktai buvo periodiškai sum denudation products (calcium išnešami ir į Tatulos upę aukščiau Pabiržės. Nors Tatulo- and sulphates). During 2017, the mini- je ties Trečioniais, Smardonėje ties Likėnais ir Įstre ties mum runoff of Smardonė (0.22 m³/s) Talačkoniais 2017 metais nuotėkis buvo gerokai didesnis was measured on August 27, 29–31, nei 2014–2015 metais, tačiau kiek nors reikšmingesnės and September 1, the maximum on gipso denudacijos produktų koncentracijos sumažėjimo September 22 (0.67 m³/s). Especially 2017 metais nebuvo nustatyta. large runoff of Smardonė was in March, April, May, September, October and 2014–2016 metais sausio–lapkričio mėnesiais viduti- November, and lower than the long- nis Smardonės nuotėkio dydis buvo gana panašus. Šiuo term average was only the runoff in laikotarpiu 2017 metais jis buvo 40–46 proc. didesnis. February (Fig. 11). Toks išskirtinis 2017 metų nuotėkis lėmė palankias sąly- gas gipso cheminės denudacijos intensyvumui didėti, net In 2017, the highest annual water ir esant tai pačiai ar netgi mažesnei gipso denudacijos pro- level of the Pelanis Lake since 2009 and duktų (kalcio ir sulfatų) koncentracijai. 2017 metais mi- more than twice as high as in 2016, the nimalus Smardonės nuotėkis (0,22 m³/s) buvo rugpjūčio increased concentrations of calcium

69 27, 29–31 d. ir rugsėjo 1 d., maksimalus (0,67 m³/s) – and sulphates in Pelanis Lake, showed rugsėjo 22 d. Ypač didelis Smardonės nuotėkis buvo kovo, the variability of feeding of karst lakes, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, which is determined by the annual wa- o mažesnis už daugiametį vidurkį buvo tik vasario mėne- ter volume. In the dry years (e.g. in sio nuotėkis (11 pav.). 2016), most of the karst lakes are fed by shallow groundwater and surface water, 2017 metais buvo aukščiausias Pelanio ežero vandens and in the wet years (e.g. 2017) by the lygis nuo 2009 metų. Antra vertus, 2017 metais daugiau water of Įstras-Tatula aquifer with gyp- nei du kartus, palyginti su 2016 metais, padidėjo kalcio sum denudation products. ir sulfatų koncentracija Pelanio ežere. Tai rodo karsti- nių ežerų mitybos kintamumą, kurį lemia atskirų metų In the Tatula River Basin, the aver- vandeningumas. Sausais metais (pvz., 2016 m.) daugelį age gypsum chemical denudation rate karstinių ežerų maitina gruntinis ir paviršinis vanduo, during 2014–2017 was 189 m³/km². o vandeningais metais (pvz., 2017 m.) – Įstro–Tatu- The lowest denudation during this pe- los vandeningo sluoksnio vanduo su gipso denudacijos riod was in 2014 (124 m³/km²), the produktais. highest in 2017 (284 m³/km²). Similar ratios of gypsum chemical denudation Tatulos baseine vidutinis gipso cheminės denudacijos rates are observed in the basins of other greitis 2014–2017 metais buvo 189 m³/km². Lėčiausiai karst region rivers. During 1994–2017, denudacija vyko 2014 metais (124 m³/km²), sparčiau- the average measured gypsum chemi- siai – 2017 metais (284 m³/km²). Panašus gipso che- cal denudation was 179 m³/km². It was minės denudacijos greičio santykis nustatytas ir kitų by 54 % higher than in 1963–1979 karstinio regiono upių baseinuose. Tatulos baseino ak- (Fig. 12). Climate change, which essen- tyvaus sulfatinio karsto zonoje vidutinė išmatuota gipso tially changes the water balance of the cheminė denudacija 1994–2017 metų laikotarpiu buvo karst region, may be one of the main 179 m³/km² – 54 proc. didesnė nei 1963–1979 metais causes of the increasing rates of gypsum (12 pav.). Viena iš pagrindinių gipso cheminės denuda- chemical denudation. cijos šuoliško didėjimo priežasčių gali būti klimato kaita, kuri iš esmės keičia karstinio regiono vandens balansą.

70 Šiaurės Lietuvos Amendment of the karstinio regiono ribų North Lithuania karst region borders patikslinimas

R. Kanopienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – teritorija (dalis North Lithuania karst region is the Biržų, Panevėžio, Pasvalio ir Radviliškio administracinių territory (part of Biržai, Panevėžys, Pas- rajonų), kur dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuš- valys and Radviliškis districts) where tumos, o žemės paviršiuje aptinkamos senos ir atsiranda the underground cavities form due to naujos karstinės formos. gypsum dissolving, old surface forms have been discovered and new ones ap- Šiuo metu Šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritorija pear on the land surface. yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Šiaurės Lietuvos Now the territory of the North karstinio regiono teritorijos ir intensyvaus karsto žemių Lithuania karst region is established grupavimo nustatymo“, o šio regiono ribos yra patvir- by the resolution of the Government tintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. of Republic of Lithuania No 1246 of gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Šiaurės Lietuvos December the 2nd 2015 and the borders karstinio rajono ribų ir intensyvaus karsto žemių grupių of this region are approved by the Min- nustatymo“. istry of environment order No D1-665 of December 4 2008.

1 pav. Galimai karstinės įdubos į pietus nuo Kriklinių Fig. 1. Potentially karstic hollows to the south of kaimo (Pasvalio r.) Krikliniai village (Pasvalys district)

71 The need of the North Lithuania karst region borders amendment was caused by the appearance of a new sinkhole in Vilkų forest (Panevėžys dist.) in 2014. All the data collected in LGT (reports of geological mapping, data of digital information systems GEOLIS, results of specific investigations) and images of land surface produced according to remote methods had been used during the project. Sinkhole – appearance of karst deformation of any shape and age that formed by rock (soil) collapse into underground cav- ity. Deformations of land surface could be formed by several processes that act together. Those processes could be gypsum dissolving (sulphate karst), dolomite dissolving (carbonate karst), wash out of fine grained soils from the un- 2 pav. Galimai karstinis ežerėlis Fig. 2. Potentially karstic lake in derground cavities (karst – suffosion) Vilkų miške Vilkų forest or any combination of them. The criteria for the amendment of Būtinybė patikslinti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono the North Lithuania karst region bor- ribas iškilo tada, kai 2014 metais Panevėžio rajono pietva- ders were defined after the summariz- kariniame pakraštyje už karstinio regiono ribų esančiame ing of all mentioned data. The main Vilkų miške buvo identifikuota nauja įgriuva. criterion was the distribution of the sinkholes. Other criteria such as recent Vykdant projektą, buvo panaudota visa iki šiol su- land surface, hydrographic network, kaupta LGT saugoma geologinė informacija (Geologinio cover thickness, distribution and thick- kartografavimo ataskaitos, GEOLIS duomenys, specialių ness of gypsum, had been evaluated tyrimų Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ataskaitos) complexly. ir įvairiais distanciniais metodais gauti žemės paviršiaus vaizdai. Smegduobė – bet kokio pavidalo (piltuvo, du- Using the LIDAR scanning point bens, lėkštės ir kt.) ir bet kokio amžiaus karstinės defor- data the detailed terrain model was macijos apraiška, atsiradusi į požeminę ertmę įgriuvus ją performed and negative land surface dengiančiai uolienų (gruntų) storymei. Žemės paviršiaus forms had been distinguished. Nega- deformacijos (įgriuvos, įslūgos ir kt.) gali susiformuoti tive forms more than 0,5 m deep were ir keleto procesų pasėkoje. Tai gali būti gipso tirpinimas distinguished also on the land reclama- (sulfatinis karstas), dolomito tirpinimas (karbonatinis tion project maps at a scale 1:2000. All karstas), dolomitinių miltų išplovimas iš požeminių er- new negative land surface forms were tmių (karstinis- sufozinis procesas) ar visų šių procesų pa- transferred to MapInfo software inter- sireiškimas vienu metu. face and combined with orthophoto images. Forms occurring in the near- Apibendrinus minėtus duomenis, buvo identifikuoti est vicinities (up to 5 km) of the cur- Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų tikslinimo krite- rent North Lithuania karst region bor- rijai. Pagrindiniu kriterijumi buvo laikomas smegduobių ders were checked out during the field

72 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

3 pav. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribos: Fig. 3. Borders of the Noth Lithuania karst region: 1 – 2008 metais patvirtintos, 1 – approved in 2008, 2 – 2017 metais patikslintos 2 – amended in 2017

išsidėstymas. Kiti kriterijai (dabartinis reljefas, hidrogra- workings (Fig. 1). The field checking finis tinklas, dangos storis, gipso paplitimas bei storis) was performed near the North-eastern, buvo vertinami kompleksiškai. Eastern, South-eastern, Southern and South-westerns parts of the existing Projekto metu iš LIDAR (žemės paviršiaus lazerinio borders and in the separate areas of skenavimo) taškinių duomenų parengtas detalus že- North Lithuania karst region near the

73 mės paviršiaus aukščių žemėlapis. Išnagrinėjus minėtą Švaininkai, Labininkai, Vadaktai vil- detalų aukščių žemėlapį identifikuotos neigiamos relje- lages and Vilkų forest (Fig. 2). fo formos. Neigiamos (didesnio nei 0,5 m gylio) reljefo Karst rocks and thickness of the formos išskirtos ir buvusių kolūkių melioracijos projektų cover were evaluated according to the brėžiniuose M 1:2000. Visos išskirtos neigiamos reljefo boreholes descriptions and amended formos perkeltos į MapInfo programinės įrangos aplinką North Lithuania karst region borders ir sugretintos su ortofoto vaizdais. Esamų Šiaurės Lietu- were determined according to the dis- vos karstinio regiono ribų apylinkėse įvairiais metodais tribution of surface karst forms. Those identifikuotos neigiamos reljefo formos patikrintos lauko borders were corrected according to the darbų metu (1 pav.). Pažemėjimai buvo tikrinami esamos occurence of different objects that are karstinio regiono ribos šiaurės rytinėje, rytinėje, pietryti- visible on the maps. nėje, pietinėje ir pietvakarinėje dalyse ir atskiruose karstinio regiono plotuose Švaininkų, Labininkų, Vadaktų About 1300 negative land surface apylinkėse ir Vilkų miške (2 pav.). Išnagrinėti karstinio forms were identified according to LI- regiono ribų apylinkėse gręžtų gręžinių aprašymai, įver- DAR data outside the approved borders tintos galimai karstėjančios uolienos. Pagal galimai karsti- of the North Lithuania karst region and nių reljefo formų išsidėstymą pravestos patikslintos ribos, 785 of them were checked out during kurios pakoreguotos pagal esamą situaciją – gamtinių, the field workings. Analyzing available ūkinių, infrastruktūros objektų ribas. data sources 505 negative forms were called karstic. After the borders amend- Už patvirtintų Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų ment the area of the North Lithuania pagal žemės paviršiaus lazerinio skenavimo ir melioraci- karst region (Fig. 3) became by 112, jos projektų duomenis buvo išskirta apie 1300 neigiamų 145 km² larger (1046,087 before and reljefo formų, iš kurių 785 buvo patikrintos lauko darbų 1158,23 km² after the amendment). metu. Atlikus rekognoskuotę ir kompleksiškai įvertinus geologinių sąlygų palankumą karsto vystymosi atžvilgiu, The performed borders amendment 505 neigiamos reljefo formos įvardintos galimai karstinė- should be called preliminary. It was permis. Patikslinus Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribas formed according only to surface forms (3 pav.), jo plotas padidėjo 112,145 km² (nuo 1046,087 distribution and archive data of former iki 1158,23 km²). investigations. The modern geophysical, geological, hydrogeological and Atliktą karstinio regiono ribų patikslinimą reikėtų lai- engineering geological investigations kyti preliminariu, nes jis buvo atliktas remiantis tik pavir- should be performed for the predic- šinių karstinių formų ir anksčiau atliktų tyrimų rezultatų tion of karst phenomena scale and time analizės pagrindu. Siekiant prognozuoti karstinių reiški- and for the assurance of the safe Nothe nių atsiradimo mastą ir laiką bei užtikrinti saugų Šiaurės Lithuania karst region territory use. Lietuvos karstinio regiono teritorijos naudojimą, yra reikalingi šiuolaikiški geofiziniai, geologiniai, hidrogeologi- niai ir inžineriniai geologiniai karsto proceso tyrimai.

74 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Sapropelio tyrimai Researches on Sapropel Lietuvos Respublikos in Surface Water Bodies vandens telkiniuose of Lithuania

V. Valskys, VU Biomokslų institutas A. Damušytė, Lietuvos geologijos tarnyba

Sapropelio Lietuvos Respublikos vandens tel- Researches on sapropel in the water bodies kiniuose tyrimai buvo atlikti 2013–2015 metais. of the Republic of Lithuania were carried out Tyrimams pasirinkti Balsio, Didžiulio, Salotės ir in 2013–2015. The main object of the research Gineitiškių ežerai, kurie skiriasi plotu, gyliu, tū- is sapropel in lakes. Four lakes were selected as riu ir aplinkos antropogenizacijos laipsniu. Tirta the research object (Balsys, Didžiulis, Salotė and sapropelio geocheminė sudėtis, sporos ir žieda- Gineitiškės lakes), which differ in area, depth, dulkės, nustatytas absoliutusis nuosėdų amžius. volume and degree of anthropogenic load of Gauti rezultatai yra svarbūs siekiant suprasti the environment. The studies included physical ežerų sapropelio klodų formavimąsi, cheminę jų composition, geochemical, palaeobotanic and sudėtį ir panaudojimo galimybes. dating analysis of sapropel. The obtained results are important for understanding the formation Geocheminių tyrimų duomenimis antro- of sapropel in lakes, its chemical composition pogeninėje aplinkoje besivystantys Salotės ir and possibilities for the use. Gineitiškių ežerai yra teršiami sunkiaisiais metalais. Šiuos ežerus supa daug potencialių taršos The summary data show that Salotė and židinių (pesticidų sandėliai, naftos talpyklos, Gineitiškės lakes, which are developing in an an- garažai, autoservisai ir kt.), kurie ypač reikšmin- thropogenised environment, are polluted with gai paveikia tokius nedidelius ir seklius ežerus. heavy metals. A large number of potential pollu- Sąlygiškai natūraliuose ežeruose pagrindinę che- tion sources (pesticide warehouses, oil tanks, ga- minių elementų asociaciją sapropelio kloduo- rages, car parks, etc.) surround these lakes. Their se formuoja biofiliniai elementai Fe, Mn, Zn, impact on these small and shallow lakes is rather K, Ca, juos sieja stipriausi koreliaciniai ryšiai strong. In relatively natural lakes, the main as- (r = 0,75–0,98; p < 0,05) su minerogeniniais sociation of chemical elements in sapropel is elementais Sr ir Rb. Skirtingomis paleoaplin- composed of biophilic elements, Fe, Mn, Zn, K, kos sąlygomis besiformuojančių ežerų pagrin- and Ca in strongest correlation (r = 0.75–0.98; dinę sapropelio cheminių elementų asociaciją p < 0.05) with mineral elements Sr and Rb. The formuoja minerogeniniai elementai Ti, Rb, Zr minerogenic elements Ti, Rb, and Zr together kartu su biofiliniais elementais Zn, K, Mn, Fe with the biophilic elements Zn, K, Mn, and Fe (r = 0,67–0,97; p < 0,05). Cinko koncentraci- (r = 0.67–0.97; p < 0.05) form the main associa- jai pasiskirstyti lemiamą reikšmę turi organikos tion of sapropel chemical elements in different kaupimasis (r = 0,84; p < 0,05). Antropogeni- paleo environment conditions. The concentra- nės veiklos paveiktų ežerų sapropelio kloduose tion of zinc is determined by the accumulation esančių cheminių elementų koncentracijos ryšys of organic matter (r = 0.84; p < 0.05). The as- ir pasiskirstymas priklauso nuo mineralinės me- sociations and distribution of the chemical el- džiagos prietakos pokyčių ežero baseine, pakitu- ements in the sapropel of lakes that are influ-

75 sios žemėnaudos struktūros. Stipriausi koreliaciniai enced by anthropogenic activity depend on ryšiai (r = 0,62–0,97; p < 0,05) yra tokių judriųjų the changes of the amount of mineral matter elementų kaip antai Pb, Cr, Cu, ir minerogeninių and land use structure. Such mobile elements elementų Ti, Rb, Sr, Zr. as Pb, Cr, and Cu together with minerogenic elements Ti, Rb, Sr, and Zr are associated Pagal gautus sporų ir žiedadulkių duomenis with strongest correlations (r = 0.62–0.97; galima teigti, kad Balsio ežere sapropelis, esantis p < 0.05). 3,0–1,9 m gylyje, klostėsi subborealyje. Ežero apy- linkėse augo spygliuočių miškai, kuriuose vešėjo According to the data of spore-pollen pušys ir eglės. Sapropelis, esantis 1,9–0,38 m gyly- data, it can be stated that sapropel at a depths je, klostėsi subatlančio laikotarpiu. Tuomet labiau of 3.0–1.9 m in the Balsys Lake formed dur- suvešėjo mišrūs – pušų, beržų ir alksnių miškai. ing the Sub-Boreal period. In the surround- Subatlančio antroje pusėje atsirado daugiau atvi- ings of the lake, forests were composed main- rų landšaftų – rastos javų ir rūgštynių žiedadulkės ly of pine and spruce. Sapropel at a depth indikuoja žemdirbystės ir gyvulininkystės plitimą. of 1.9–0.38 m formed during the subcon- Remiantis sporų ir žiedadulkių tyrimais galima tinental period. Later, mixed – pine, birch teigti, kad Didžiulio ežere 4,1–0,2 m gylyje esan- and alder ‒ forests developed. In the second tis sapropelis klostėsi nuo atlančio pabaigos iki half of the Sub Atlantic, landscapes that are subatlančio. Ežero aplinkoje tuomet augo mišrūs more open appeared – cereal and sorrel pol- lapuočių ir spygliuočių miškai su lazdyno pomiš- lens found in the area indicate the spread of kiu. Subatlantyje dėl žmogaus ūkinės veiklos dau- farming and livestock breeding. According gėjo bemiškių plotų. Tai indikuoja randamos javų to the data of spore-pollen analysis, it can be ir rūgštynių žiedadulkės bei didelis žolinių augalų stated that sapropel at a depth of 4.1–0.2 m žiedadulkių kiekis. Remiantis sporų ir žiedadulkių in the Lake Didžiulis formed between the tyrimų rezultatais galima teigti, kad nuosėdos Sa- end of the Atlantic to the Sub Atlantic. In the lotės ežere kaupėsi nuo jaunojo driaso pabaigos iki surroundings of the lake, mixed deciduous- subatlančio. Jaunojo driaso pabaigoje klimatinės coniferous forests with hazelnut grew. In Sub sąlygos buvo atšiaurios, vyravo atviri landšaftai su Atlantic, due to human activity, the area of retmiškiais. Gausiai augo kiečiai, balandos. Prebo- forests decreased. It is evidenced by the pres- realyje, šiltėjant klimatui, keitėsi ir augalija. Miškai ence of cereals and sorrel pollen and a large tankėjo, juose plito beržai ir pušys, atsirado pavie- amount of herbaceous pollen. The data of nių lazdynų, guobų. Borealyje suvešėjo pušynai. spore pollen analysis imply that the sediments Tuo metu ežere kaupėsi terigeninė medžiaga – žvy- in Lake Salotė accumulated between the end ras, molis. Borealyje pradėjo kauptis organogeninė of the Early Dryas and the Sub Atlantic. At medžiaga – sapropelingos durpės, vėliau durpingas the end of the Early Dryas, climatic condi- sapropelis ir galiausiai sapropelis. Atlantyje, kuo- tions were severe for open landscapes. In the met klimatas buvo šilčiausias ir drėgniausias, miš- warmer climate of the Pre-Boreal, the vegeta- kuose išplito guobų, liepų, lazdynų. Atlančio pa- tion changed. Forests became denser, birches baigoje – subborealio pradžioje klimatas vėl vėso, and pine trees were spreading whereas in the keitėsi ir augalijos sudėtis. Suvešėjo mišrūs miškai, Boreal pine was dominant. Terrigenous ma- juose pasirodė skroblų. Subatlantyje dėl žmogaus terial – gravel and clay ‒ accumulated in the ūkinės veiklos, kurią atspindi rastos javų, rūgšty- lake. During the Boreal, organogenic mate- nių ir kitos žiedadulkės, miškų sumažėjo. Sporų ir rial started to accumulate – peat-sapropel, žiedadulkių tyrimai leidžia teigti, kad Gineitiškių then sapropel-peat and eventually sapropel. ežere sapropelis klostėsi subborealyje – subatlan- In the Atlantic, when the climate was hotter, tyje, kuomet aplink ežerą augo mišrūs miškai su elm and linden were spreading. At the end of lazdyno pomiškiu. Subatlančio pabaigoje išplito the Atlantic and beginning of the Sub-Boreal, atviri landšaftai. Randamos javų, gysločio, dilgėlės the climate was cool again, and the composition of the vegetation changed. Mixed for-

76 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

ir rūgštynių žiedadulkės rodo žemdirbystės ir gyvu- ests started to grow. In Sub-Atlantic, forests lininkystės plitimą. have declined due to human activity. Pollen related to their activity is found – cereals, Rengiant ežerų sapropelio išgavimo arba ežerų sorrels and others. Based on the spore-pollen valymo darbus turėtų būti atliekami detalūs nuo- data obtained it can be concluded that sap- sėdų geocheminiai tyrimai, kuriais remiantis būtų ropel in the Gineitiškės Lake formed in the galima įvertinti tolesnes sapropelio, kaip naudin- Sub-Boreal–Sub-Atlantic. The lakeside was gojo ištekliaus, panaudojimo galimybes. Atliekant overgrown with were mixed forests. At the geocheminius tyrimus būtų tikslinga imti mėginius end of the Sub-Atlantic, the open landscapes siauresniais intervalais, taip būtų gauta detalesnė dominated. The pollen of cereals, nettle and informacija apie cheminių elementų pasiskirstymą sorrels indicate the spread of farming and vertikaliame sapropelio klodų pjūvyje ir šių elemen- livestock breeding. tų pasiskirstymo priežastingumą. Siekiant įvertinti užterštų ežerų sapropelio poveikį hidrobiontams, During the preparation for extraction or tikslinga atlikti dugno nuosėdų toksiškumo tyrimus, excavation works of sapropel, detailed geo- taip pat genotoksinius hidrobiontų tyrimus. Šių ty- chemical studies of sapropel cores should be rimų rezultatai būtų svarbūs tiesioginiams užterštų carried out to evaluate further uses of sap- ežerų naudotojams, nes tokie ežerai yra intensyviai ropel as a useful resource. For geochemical naudojami žvejybos ir rekreacijos tikslais. studies, it would be advisable to collect samples spaced at shorter intervals, thus obtain- ing detailed information on the distribution of chemical elements in the vertical sapropel core and the distribution of these chemical elements. To assess the effect of sapropel in contaminated lakes on hydrobionts it is advisable to perform sediment toxicity studies, as well as genotoxicity tests on hydrobionts. The results of these studies would be important for direct users of contaminated lakes, since such lakes are intensively used for fish- ing and recreation purposes.

77 Afrikos geologijos tarnybų Geohazards training gebėjimų stiprinimas course in South Africa (PanAfGeo)

J. Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

2017 m. lapkričio 20–26 d. Pretorijoje The Geohazards trai vyko Europos geologijos tarnybų asociaci- ning course was held jos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologi- on November 20‒26 jos tarnybų organizacijos (OAGS) bendro in South Africa under projekto „Afrikos geologijos tarnybų geo- the implementation of mokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ PanAfGeo project. (PanAfGeo) mokymų kursai Geopavojų PanAfGeo is a project, which sup- tema. ports the training of geoscientific Kursuose dalyvavo 30 dalyvių iš 20 Afrikos šalių. Mo- staff from African Geological Surveys kymus vedė Lietuvos, Italijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Pie- through the development of an innova- tų Afrikos specialistai. tive training programme. Geoscientific experts coming from African and Euro- Lauko išvykų metu kursų dalyviai praktiškai susipa- pean Geological Surveys carry out the žino su Pietų Afrikos geologinių pavojų problemomis: training programme. aplinkos tarša aukso kasyklų rajone Witwaterstrande, su dolomitinio karsto procesais smegduobių rajone, in- PanAfGeo is co-funded by the Eu- dukuotų požeminės kasybos (Gautengo provincija), de- ropean Commission (Directorate-Gen- gančiomis požeminėmis akmens anglies kasyklomis ir že- eral of Development and International mės paviršiaus deformacijomis, rūgštaus vandens drenažu Cooperation) and by a Consortium iš kasyklų (Mpumalangos provincija). of 12 European Geological Surveys

78 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Pav. Geopavojų kursų dalyviai iš 20 Afrikos šalių. Mokymus vedė Fig. Participants of the PanAFGeo WP N5 Geohazards training Lietuvos, Italijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos specialistai. course in the Republic of South Africa, Pretoria, November 20- Pretorija, 2017 m. lapkričio 20 d. (J. Čyžienės nuotr.) 26, 2017. (Group photo taken by J. Čyžienė)

PanAfGeo projektas (http://panafgeo.euro- coordinated by the French Geological Survey geosurveys.org) yra finansuojamas Europos Ko- (BRGM). The PanAfGeo project consists of misijos Vystymo ir tarptautinio bendradarbia- eight 8 work packages. vimo Generalinio direktorato (DG DEVCO) “WP5 – Geohazards” is coordinated by the lėšomis. Projektą įgyvendina 12 Europos šalių Lithuanian Geological Survey (LGT) with the geologijos tarnybų konsorciumas. Projekto ko- close technical and scientific assistance of the ordinatorius – Prancūzijos geologijos tarnyba Council for Geoscience (CGS), Republic of (BRGM). South Africa. More support comes from the Projekto temos (work packages, WP): Geological Surveys of Lithuania (LGT), Italy (ISPRA), Slovenia (GeoZS) and Poland (PGI- Ε WP1 – Geologinis kartografavimas; Ε NRI). Ε WP2 – Mineraliniai ištekliai; Ε Thirty trainees attended the Geohazards ΕΕ WP3 – Mažoji kasyba; course from 20 African countries. Nine trainers from the European countries and two from the Ε WP4 – Kasyklų aplinkos valdymas; Ε Council for Geoscience, South Africa performed ΕΕ WP5 – Geopavojai; the training. ΕΕ WP6 – Geopaveldas; During the course, lectures and presentations of case studies were given covering the following Ε WP7 – Geologinės informacijos Ε geohazards: landslides, geopollution, erosion/ valdymas; desertification, land subsidence, flooding, seis- ΕΕ WP8 – Informacijos sklaida. mic and volcanic hazards (programme attached).

79 Bendra projekto vertė 10 mln eurų, trukmė – 2017– A comprehensive overview of geohaz- 2019 metai. Geopavojų temos vertė 652 tūkst. eurų. ards in South Africa was provided. Geopavojų temos koordinatorius – dr. Jonas Satkūnas, During the field trips in Gauteng Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), partneriai – specia- and Mpumalanga provinces, the geo- listai iš Italijos (ISPRA), Slovėnijos (GeoZS) ir Lenkijos hazards and environmental problems (PGI-NRI) geologijos tarnybų. Geopavojų temos koordi- related to geopollution due to gold natorius iš OAGS – dr. Souleymane Diop (Pietų Afrikos mining, karstic sinkholes, acid mine geologijos tarnyba – Council for Geosciece). drainage, underground combustion of coal and land subsidence were demon- Lietuvos geologijos tarnybos specialistai dalyvauja strated and discussed, with particular PanAfGeo projekto veikloje ir veda mokymus aplinkos attention to management of conse- taršos, žemės paviršiaus pokyčių stebėjimų satelitinės in- quences. terferometrijos metodais, potvynių, dykumėjimo ir dirvo- žemio degradacijos temomis. Next courses will be held in Tanza- nia, March 2018, Zambia, November 2018 metais šie kursai planuojami Tanzanijoje ir Zam- 2018 and Ethiopia, 2019. bijoje, 2019 metais – Etiopijoje.

80 Naujausi Lietuvos New Geotopes in geologinio paveldo Lithuania and Geotopes objektai, Geotopų Database Support posistemio pildymas

A. Grigienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų During 2017, the Geotope Da- posistemyje galima rasti informacijos apie 653 geologi- tabase was supplemented by 12 new nius, geomorfologinius, hidrogeologinius ir hidrografi- geotopes – 2 geological, 2 geomorpho- nius gamtos paveldo objektus. logical and 8 hydrogeological natural heritage objects. 2017 metais Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų posistemio duomenų bazė papildyta 12 The data of three geotopes were gamtos paveldo objektų duomenimis: updated. Presently, the mentioned database contains data on 653 different Ε 2 geologiniais: Avilių II kaimo rieduliu ir Šniukštų Ε valuable geological, geomorphological, rieduliu (Zarasų r.). hydrogeological and hydrographical ΕΕ 2 geomorfologiniais: Inkaklių žemynine kopa (Ši- objects. lutės r.) ir Šventos ozu (Sirvėtos RP).

Šventos ozas, 2016 (M. Semaškos nuotr.) Šventos escer, 2016 (Photo by M. Semaška)

81 Žvirblio šaltinis, 2016 Žvirblis spring, 2016 Šniukštų akmuo, 2017 Šniukštai rock, 2017 (Z. Zanevskij nuotr.) (Photo by Z. Zanevskij) (D. Bukausko nuotr.,) (Photo by D. Bukauskas)

ΕΕ 8 hidrogeologiniais: Grožio šaltiniu (Druskininkų The specialists from the Lithuanian mst.), Pušyno šaltiniu (Vievio sen.), Saidės šaltiniu Geological Survey supplied the admi (Neries RP), Sydeklio šaltiniu ir šaltiniu „Laumės nistrations of the protected areas with pėda“ (Varnių RP), Gintelės ir Medsėdžių šaltiniais geological information about geological (Žemaitijos NP) ir Žvirblio šaltiniu (Utenos r.). objects. Atnaujinti ir papildyti dviejų šaltinių aprašai (Saidžių Several field trips and workshops (Neries RP) ir Žiupos (Prienų r.)). Taip pat papildyta in- were organized in order to disseminate formacija apie gamtos paminklą Urbo kalną Kuršių neri- the information about geotopes among jos nacionaliniame parke. managers of protected areas, environmental protection and education spe- Metų eigoje buvo glaudžiai bendradarbiaujama su cialist, and mass media. Saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų admi- nistracijomis. Molėtų krašto švietimo darbuotojams birželio mėn. buvo organizuotas edukacinis lauko seminaras ir geolo- ginė pažintinė ekskursija Kuršių nerijos nacionaliniame parke „Amžinai keliaujančių Kuršių nerijos smėlynų praktinis pažinimas“. Rugsėjo mėnesį buvo organizuota VII Geologinio paveldo diena „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, skirta piliakalnių metams.

82 Lietuvos geologijos Trends of Lithuanian tarnybos elektroninių Geological Survey paslaugų naudojimas E-services usage

R. Aleknienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba jau daugiau nei dešimtme- For more than a decade, the Lithu- tį savo tinklapyje teikia aktualiausių geologinių duomenų ania Geological Survey has been provid- peržiūros elektronines paslaugas. Elektroninių paslaugų ing public access to the most relevant ge- naudojimas ypač suaktyvėjo 2014 metais įdiegus naują ological information through E-services elektroninių paslaugų portalą ir sukūrus naujas elektro- in its website. The usage of these E-ser- nines paslaugas. vices rocketed in 2014 after new services were introduced in a new website. 2017 metais naujo elektroninių paslaugų portalo duo- menų peržiūros paslaugomis buvo pasinaudota 44 665 During 2016, the resources of the E- kartus, t. y. tiek suformuota ataskaitų, domėtasi žemėla- services were used for 44 665 times. The piuose pateikiamais duomenimis. Registruoti vartotojai registered users made 19 821 requests; peržiūrėjo 19 821 pateiktį, o neregistruoti – 24 844 pa- the rest (24 844) came from the unreg- teiktis. Geologiniais duomenimis domėjosi 4 924 naudo- istered users. tojai, iš jų – 607 juridiniai ir fiziniai asmenys naudojosi Naudojimasis paslaugomis, List of most popular registruotiems vartotojams teikiamomis duomenų peržiū- pasiekiamomis naujajame maps during the ros paslaugomis. elektroninių paslaugų period between portale 2014–2017 metais 2014 and 2016 Populiariausia duomenų peržiūros pateiktis – gręži- nio pasas: 2017 metais peržiūrėti 7 383 gręžinių pasai. 2014 2015 2016 2017 Tikriausiai todėl populiariausias žemėlapis yra „Gręžinių metai metai metai metai žemėlapis“, kuriame galima greitai surasti reikalingą grę- Registruoti žinį, peržiūrėti viešai skelbiamus gręžinio duomenis, su- naudotojai 12000 45557 14 877 19 821 formuoti ir išspausdinti gręžinio pasą. Šiame žemėlapyje teikiami duomenys 2017 metais buvo peržiūrėti 7 926 Neregistruoti kartus. naudotojai 5778 13614 21 994 24 844

2017 metais naudotojams buvo pateikti nauji žemėla- Iš viso 17 778 58 171 36 871 44 665 piai: „Naudingųjų iškasenų telkiniai (su ribomis)“, „Po- žeminio vandens vandenvietės su VAZ ribomis“. Taip pat Generation of boreholes certificates buvo pertvarkyti anksčiau teikti žemėlapiai: „Geomor- was the most frequently used service; in fologinis žemėlapis M 1:200 000“, „Kvartero geologinis 2017 alone, it was used for 7383 times. žemėlapis M 1:200 000“, „Pelkių ir durpynų žemėlapis Most likely for this reason, the map of M 1:200 000“. Šie žemėlapiai buvo rekonstruoti ir nau- boreholes was the most popular one dotojai jau gali peržiūrėti detalius duomenis kaip atribu- (7926 views in 2017), since it is used for tinę erdvinių objektų informaciją. access to public data about boreholes, generation and printing of certificates.

83 Populiariausių 2017 metais žemėlapių sąrašas ir List of most popular maps in 2017 and their jų naudojimas 2014–2017 metais use in 2014–2017

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2016 m. Žemėlapio pavadinimas peržiūrų peržiūrų peržiūrų peržiūrų skaičius skaičius skaičius skaičius

Gręžinių žemėlapis 3 939 5 430 6 806 7 926 Požeminio vandens vandenviečių žemėlapis 271 1 511 3 679 3 540 Požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapis* - 270 3 324 4 286 Geotopų žemėlapis 300 1 100 2 195 1 906 Potencialių taršos židinių ir ekogeologinių tyrimų žemėlapis 536 1 118 1 226 1 246 Valstybinio geologinio kartografavimo žemėlapis 83 346 986 1 246 Naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapis 313 717 844 872 Hidrogeologinis žemėlapis 260 392 763 763 Žemės gelmių tyrimų žemėlapis 305 574 688 1 108 Geologiniai reiškiniai ir procesai 145 445 548 559 * – žemėlapis sukurtas ir pradėtas naudoti 2015 metais.

Populiariausios duomenų teikimo tarnybai Most popular E-services providing data to the elektroninės paslaugos Lithuanian Geological Survey

Pateikta el. Pateikta 2017 m. pateiktų paraiškų Paslaugos pavadinimas paraiškų paraiškų skaičiaus palyginimas su visais 2017 m. iš viso 2017 m. LGT pateiktais duomenimis Žemės gelmių tyrimų registravimas 1 085 1 396 78 % Ūkio subjektų monitoringo programos ir ataskaitos 420 746 56 % Kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos duomenų teikimas 559 2 157 26 % Gręžinių registravimas 409 1 631 25 %

Reikia atkreipti dėmesį, kad dalis tarnybos elektro- E-service website includes geological ninių paslaugų naudotojų dar vis naudojasi tik senomis data maps, statistical summaries of data duomenų peržiūros aplikacijomis, kurių peržiūros statis- in the form of reports or data itself. In tiniai duomenys į šią lentelę nėra įtraukti. 2017, several new maps were provided to users, as well as redefined previously Vis daugiau įmonių įsisavina elektroninio parašo sub- provided maps. These maps have been tilybes ir savo veiklos ataskaitas bei duomenis Lietuvos reconstructed and users can already view geologijos tarnybai teikia naudodami elektronines paslau- the details as attribute spatial object in- gas: 2015 metais Geologijos tarnybai buvo pateikta 1 581 formation. elektroninė paraiška, o 2017 metais – 2 493 elektroninės paraiškos, tai sudaro beveik 41 proc. visų tarnybai patei- A growing number of companies are kiamų duomenų. starting to use electronic signature in their workflow, which allows them to Belieka tikėtis, kad, nepaisant visų kylančių finansinių provide reports of their work and data ir žmogiškųjų problemų ir iššūkių, tarnybai pavyks ne tik using E-services. During 2015, the Lith- išlaikyti, bet ir plėtoti elektroninių paslaugų portalą, kur- uanian Geological Survey received 1581 ti ir diegti naujas paslaugas, didinti geologinių duomenų applications through this system; 2493 pasiekiamumą. in 2017 (almost 41 % all data provided to the Geological Survey).

84 Geologijos fondas ir The Geological Fund bibliofondas and Bibliofund

L. Ramanauskienė, I. Vilkanec, Lietuvos geologijos tarnyba

Žemės gelmių Regulation and usage of geologinių tyrimų geological information in dokumentai (ataskaitos) the Geological Fund

Geologijos fonde kaupiama, sisteminama ir teikiama The Geological Fund collects, valstybės institucijoms, mokslo įstaigoms ir visuomenei groups and delivers geological infor- informacija apie žemės gelmes. Geologinė informaci- mation to governmental institutions, ja teikiama vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos scientific organizations and public us- prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. lapkričio ers. The formation of the Geological 30 d. įsakymu Nr. 1-146 patvirtinta Lietuvos geologijos Fund began in 1945 and continued tarnyboje saugomos geologinės informacijos naudojimo to its completion in 2017. It gives ac- tvarka (Žin., 2007, Nr. 129-5253; 2013, Nr. 1-194). cess to collected and stored geological Geologijos fondas pradėtas komplektuoti 1945 metais. material from Lithuania and part of Fonde kaupiama Lietuvos teritorijoje ir dalies su ja besi- neighbouring areas. The stored ma- ribojančiose užsienio teritorijose geologinių tyrimų metu terial includes reports on geological gauta informacija – geologinių tyrimų dokumentai ir jų researches and parts of geological re- dalys (žemėlapiai, geologiniai ir techniniai pjūviai, sche- search documents, borehole passports, mos), gręžinių pasai, geofizinių tyrimų diagramos, žemė- geological maps, geological and tech- naudos planai ir kt. dokumentai. Šią informaciją Lietuvos nical sections, geophysical research geologijos tarnybai nuolat teikia visos geologinius tyrimus diagrams, schemes, land use plans. atliekančios įmonės. In 2017, the Fund was replenished 2017 metais fondas papildytas: with:

ΕΕ 1 610 geologinių tyrimų dokumentų, ΕΕ 1 610 reports on geological ΕΕ 187 geofizinių tyrimų diagramomis, researches, ΕΕ 154 gręžinių pasų knygomis. ΕΕ 187 diagrams of geophysical researches, 2017 metais 1 010 lankytojų išduota: 3 029 geologi- nių tyrimų ataskaitos, 149 lapai įvairaus mastelio topo- ΕΕ 154 books of borehole grafinių žemėlapių. Pagal įvairių įmonių, mokslo insti- passports. tucijų ir fizinių asmenų užsakymus padaryta 2 053 lapai The information accumulated in the dokumentų kopijų, nuskenuota 18 161 puslapis teksto ir Geological Fund is available to special- 1 558 lapai grafinių priedų. ists of Lithuanian geological and other

85 Geologijos fonde saugomų dokumentų aprašai su- vesti į Valstybinės geologijos informacinės sistemos „Bibliofondo“ posistemį. Suformuoti autorinis, terito- rinis ir dalykinis Geologijos fondo dokumentų elek- troniniai katalogai. 2017 metais „Bibliofondo“ katalogas papildytas 1 992 geologinių tyrimų dokumentų ir dokumentų sudedamųjų dalių aprašais. Posistemyje „Bibliofondas“ sukaupti 96 236 įrašai (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), saugomi UNIMARC formatu. Nuo 1999 metų kaupiami skaitmeniniai geologinių tyrimų dokumentų įrašai kompaktiniuose diskuose. 2017 metais gauti 1 559 kompaktiniai diskai (informacija iš CD perkelta į duomenų bazę).

Visi geologinės informacijos naudotojai gali rasti 1 pav. Lietuvos geologijos tarnybos internetinėje saugomus Geologijos fondo dokumentus per Lietuvos svetainėje veikia nuoroda į LGT Elektroninių paslaugų geologijos tarnybos teikiamas elektronines paslaugas svetainę, kurioje galima naudotis Geologijos fondo   dokumentų elektroniniais katalogais, visiems dumenų (http://www.lgt.lt El. paslaugos Bibliofondas) gavėjams Paieška Geologijos fondo dokumentų kataloge Fig. 1. An electronic catalog reachable for all users by Lithuanian Geological Survey E-service “Bibliofondas” (http://www.lgt.lt  Paslaugos  Informacinės rinkme- nos Informacinių sistemų duomenys Posistemiai) gali naudotis ir senesnių operacinių sistemų dumenų institutions (environment protection, naudotojai. landscape management, land management, research institutes, municipalities, Inžinerinius geologinius tyrimus atliekančioms etc.), students and foreign users from the įmonėms išduotos 306 pažymos apie Geologijos fonde EU countries in the frame of the Lithu- įregistruotas ataskaitas. anian Law. Geologijos fondo poskyris, bendradarbiaudamas In 2017, 3 029 reports were given to su Žemės gelmių išteklių, Inžinerinės geologijos, Hi- 1010 visitors. The specialists of the LGT drogeologijos ir Giluminių tyrimų skyriais, pagal and other enterprises often use the topo- 32 prašymus teikė geologinę informaciją, saugomą graphic maps stored at the Fund (over 149 Geologijos fonde ir Lietuvos geologijos tarnybos infor- maps were taken). macinėse sistemose (geologinių ataskaitų ir žemėlapių skaitmenines kopijas, duomenis apie naudingųjų iška- 1 992 bibliographical records for an senų telkinius, potencialius geologinės aplinkos taršos electronic catalogue supplemented the sub- židinius, požeminio vandens gręžinius, vandenvietes ir system “Bibliofondas” database in UNI- jų apsaugos zonas, geotopus). MARC format in 2017. On December 31, 2017, the stock of the sub-system „Bibli- Geologijos fonde sukaupta informacija naudojasi ofondas“ amounted to 96 236 records. Lietuvos geologijos tarnybos, kitų valstybės institucijų ir įstaigų (aplinkos apsaugos, kraštotvarkos, žemėtvar- Three hundred and six papers were sent kos, mokslo įstaigų, savivaldybių ir kt.), žemės gelmių to different institutions about the reports tyrimus atliekančių įmonių specialistai, aukštųjų ir of engineering geological researches regis- aukštesniųjų mokslo įstaigų studentai bei kiti juridi- tered at the Geological Fund. niai ir fiziniai asmenys. Informacija prieinama Euro- pos Sąjungos valstybių narių fiziniams, juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, kitiems užsienio subjektams, jei to nedraudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

86 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Publikuoti leidiniai Published documents (Bibliofondas) (Bibliofund)

Informacijos valdymo skyrius aprūpina spe- The Geological Fund provides scientif- cialistus naujausia geologine informacija. Tam tikslui ic geological information to specialists and kaupia Publikuotų leidinių informacinį fondą pagal disseminates the relevant geological infor- vykdomų geologinių tyrimų programų tematiką, rekla- mation to the public. For this purpose, it muoja, teikia ir platina geologinę informaciją visuome- compiles a specialized information stock nei, valstybės institucijoms, Lietuvos ir užsienio geolo- of published documents according to the gijos organizacijoms. main subjects of geological investigations (general and regional geology, hydrogeol- Publikuotų leidinių informaciniame fonde kaupiami ogy, mineral resources, engineering geol- spaudiniai: knygos (monografijos, vadovėliai, enciklope- ogy, oil geology, environmental geology, dijos, žodynai, žinynai ir kt.), konferencijų ir simpoziu- geochemistry and geological mapping) mų medžiaga, periodiniai ir tęstiniai leidiniai, žemėla- and supplies the geological information piai, kompaktiniai diskai, vaizdo filmai, normatyviniai to the general public, State institutions, ir kiti dokumentai. Daugiausiai dėmesio skiriama Lie- and Lithuanian and foreign organizations tuvoje vykdomų geologinių tyrimų kryptims: bendroji of geological sciences. The information ir regioninė geologija, taikomieji tyrimai (mineralinės stock of published documents is based on žaliavos, hidrogeologija, inžinerinė geologija, naftos geo- the stock of published documents, which logija, ekologinė geologija, geochemija, geoinformatika), was established in 1940 and continued to geologinis kartografavimas. its completion in 2017. Publikuotų leidinių informacinis fondas kaupiamas The sources for compilation are as fol- nuo Lietuvos geologijos tarnybos įsteigimo 1940 me- lows: Lithuanian publishers and suppli- tais. Po tarnybos pastato renovacijos 2017 metais ers, Lithuanian and foreign geoscience buvo atlikta fondo inventorizacija, išimta ir nurašyta organizations (buying, exchange based on 2 250 egz. inventorintų knygų ir 158 egz. neinven- cooperation agreement and acquisition as torintų dokumentų. Nurašymo priežastis: nepaklau- a present). sūs ir praradę aktualumą leidiniai, dubletai (Aktas Nr. TTNA-4, 2017-11-30; Aktas Nr. 1, 2017-12-07; After the renovation of the LGT Aktas Nr. 2, 2017-11-07). Šiuo metu informaciniame building in 2017, an inventory of the fonde yra 5 293 egz. inventorintų leidinių. Fund was made. The Fund embraces 2250 written copies of inventory books 2017 metais Publikuotų leidinių informacinis fon- and 158 ex. non-certified documents. At das papildytas: present, there are 5 293 copies in the in- ΕΕ 13 knygų, formation fund. ΕΕ 2 pavad. (3 egz.) konferencijų medžiaga, The necessary information is provided by fulfilment of the thematic and factual Ε 52 pavad. (94 egz.) periodiniais ir tęstiniais lei- Ε requests and traditional method of sup- diniais. plying the relevant information found Lietuvos geologijos tarnybos Publikuotų leidinių using various means of search. Fifty one informacinį fondą kaupia, tvarko, sistemina, dalykina titles of documents, 82 copies of books, Geologinės informacijos poskyris. Komplektavimo šal- periodical and continuous publications, tiniai: Lietuvos leidėjai, įvairios organizacijos, užsienio and 125 copies from various publications šalių informacijos centrai, žurnalų redakcijos, tarptau- were given to specialists in 2017. The tinės organizacijos, užsienio šalių geologijos organizaci- latest geological information and legal jos (keitimasis leidiniais, dovanojimas, pirkimas). Dau-

87 guma užsienio šalių leidinių gaunama mainais, sutarus su documents were given to specialists on 15 užsienio šalių geologijos organizacijomis. a regular basis. Informacija teikta: pagal specialistų darbų tematiką, The Geological Fund and Subdivi- vykdant užklausas, taikant tradicinius metodus – aptar- sion of Information provide and dis- naujant Publikuotų leidinių informaciniame fonde ir tribute the publications of the Lithu- teikiant einamąją aktualią informaciją. Specialistams tei- anian Geological Survey (LGT). In kiami naujų gautų leidinių bibliografiniai sąrašai. Pagal 2017, 250 copies of various LGT pub- specialistų užsakymus įvykdyta 13 užklausų (8 faktogra- lications were distributed. finės ir 5 teminės). Pateikta: 51 dokumentas; patikrinta One hundred ninety six biblio- ir sutvarkyta bibliografija įvairiems Lietuvos geologijos graphical records for an electronic tarnybos leidiniams (67 bibliografiniai aprašai). Padaryta catalogue and for bibliography of 125 puslapiai įvairių dokumentų kopijų. Iš Publikuotų Lithuanian geology supplemented the leidinių informacinio fondo specialistams išduota 82 egz. sub-system „Bibliofondas” database periodinių ir tęstinių leidinių, knygų, teisinių ir norminių in UNIMARC format. On December dokumentų. 31, 2017, the stock of the sub-system 2017 metais atrinkta, susisteminta, sudalykinta ir „Bibliofondas” included 17 970 re- įvesta į Valstybinės geologijos informacinės sistemos „Bi- cords. The formation of an electronic bliofondas“ posistemį 196 vnt. bibliografinių aprašų. catalogue was completed and now it is Duomenys Lietuvos geologijos bibliografijai renkami iš available on the Lithuanian Geological LGT gaunamų leidinių, taip pat iš Gamtos tyrimo centro Survey website for Lithuanian and for- Geologijos ir geografijos instituto ir Vilniaus universite- eign users (Bibliofondas). to mokslo publikacijų duomenų bazių. Posistemyje „Bi- The Geological Fund also compiles bliofondas“ sukaupta 17 970 įrašų (iki 2017 m. gruodžio information from the Lithuanian press: 31 d.), saugomų UNIMARC formatu (Bibliofondas). collects the articles about Lithuanian ge- Lietuvos spauda apie geologiją 2017 metais: surinkta ir ology and Lithuanian Geological Survey suvesta į atskirą bylą 169 straipsniai apie geologiją ir LGT activity from newspapers and journals. veiklą bibliografiniai aprašai iš laikraščių. One hundred sixty nine bibliographical entries were collected in 2017. Rengiama medžiaga el. laikraščiui „Geonaujienos“: bibliografiniai aprašai, teisiniai ir norminiai dokumentai. The information stock of published documents in the Lithuanian Geologi- Geologinės informacijos poskyris platina LGT leidi- cal Survey is open to Lithuanian and nius visuomenei, valstybės organizacijoms, miestų ir ra- foreign specialists and public. jonų savivaldybėms, Lietuvos ir užsienio šalių geologijos organizacijoms. Parenkami Lietuvos geologijos tarnybos leidiniai reprezentacijoms Lietuvos geologijai populiarinti, konferencijoms, seminarams, paskaitoms. 2017 metais išplatinta 250 egz. leidinių. Publikuotų leidinių informaciniu fondu gali naudotis visi Lietuvos ir užsienio piliečiai. Pirmenybė teikiama geologijos mokslo sričių specialistams. Leidiniai lankyto- Pageidaujančius gauti naujausią informaciją jams iš kitų organizacijų išduodami pateikus asmens do- prašome kreiptis: The most recent scientific information on geological kumentą. and environmental sciences and other subjects is available at: Tel./ Phone (+370 5) 233 5671 El. paštas / E-mail: [email protected], el. paštas: [email protected]

88 Visuomenės informavimas Public Information

I. Virbickienė, Lietuvos geologijos tarnyba

2017 metais parengti ir išplatinti 55 Lietuvos During 2016, there were released 52 im- geologijos tarnybos aktualūs pranešimai spaudai portant publications and announcements. The apie svarbius geologinius įvykius ir nuveiktus experts from the Lithuanian Geological Survey darbus. Veikla viešinta per žiniasklaidos prie- had their articles published in Lithuania and mones: Lietuvos ryto TV, LRT, Lietuvos radi- abroad in various scientific journals. It is also juje ir televizijoje, Delfi portale ir kt. Lietuvos worth mentioning that last year the Lithuanian geologijos tarnyba išleido 5 leidinius, surengė Geological Survey held three exhibitions. 2 parodas. Žemės ir vandens dienai paminėti Since 2016, the Lithuanian Geological Survey LGT specialistai pravedė 22 pamokas įvairiose has been publishing e-newspaper “Geonaujienos” Lietuvos mokyklose. Nuolatos konsultuojami which has over 620 subscribers. We are also proud asmenys įvairių riedulių ir uolienų atpažinimo of our website that is updated daily for the client’s ir identifikavimo klausimais. Aštuonerius metus convenience. The Lithuanian Geological Survey kiekvieną mėnesį leidžiamas elektroninis naujie- participated in 38 International events and orga- nų laikraštis „Geonaujienos“, turintis daugiau nized 25. Out of them, eleven were International. nei 620 adresatų. Lietuvos geologijos tarnybos The representatives of the Lithuanian Geological tinklalapis nuolat pildomas, atnaujinamas ir to- Survey representatives worked in 16 different In- bulinamas vartotojų patogumui ir informacijos ternational organizations. sklaidai. In 2017, art competition for 3rd to 6th class 2017 metais Lietuvos geologijos tarnyba daly- school kids “Our Earth in the Past, Present vavo 38 tarptautiniuose renginiuose, organizavo and in the Future” was held in Warsaw for the 25 renginius, iš jų 11 – tarptautinių renginių. Tar- 11th time. The Lithuanian–Polish theme of the nybos atstovai dirbo 16 tarptautinių organizacijų contest was “Geological Colours”. Lithuanian ir 10 tarpžinybinių komisijų ir darbo grupių. pupils won many prizes.

89 1 pav. Konkurso laureatės Fig. 1. The winners of the 3 pav. Indijos piliakalnis Fig 3. Indian Hill atlieka užduotis competition perform tasks (V. Mikulėno nuotr.) (photo by V. Mikulėnas) (E. Baranovskienės nuotr.) (photo by E. Baranovskienė)

2017 metais vienuoliktą kartą vyko Lietuvos On September 22–23 2017, the VIIth Day of ir Lenkijos III–VI klasių mokinių dailės darbų the Geological Heritage – “Nemunas – the ge- konkursas „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ological axle of the Hills”, dedicated to the Year ateityje“. Konkurso tema – „Geologinės žemės of the Hillforts, took place. Participants atten- spalvos“. ded the Kvesai Quarry. They visited the centre of the Panemunė Regional Park, Nemunas wa- Rugsėjo 22–23 d. vyko VII Geologinio pa- ter level measuring station in Smalininkai, and veldo diena – „Nemunas – geologinė piliakalnių the highest continental dunes of Kaskalnis geo- ašis“, skirta Piliakalnių metams. Aplankytas Kve- morphologic reserve. Other visited places were sų karjeras, dalyviai susipažino su smėlio ir žvyro Pagramantis exposure, water springs of Jonas kasimu, Kvesų deltos nuogulų susidarymu. Ap- (Seredžius) and Veliuona, the hillforts of Sere- lankytas Panemunių regioninio parko lankytojų džius, Rambynas, Indija and Pagramantis. centras, Nemuno vandens lygio matavimo stotis Smalininkuose, aukščiausios kontinentinės ko- pos Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje. Apžiūrėta Pagramančio atodanga, Didžioji Akmenos rėva, Šv. Jono (Seredžiaus) ir Veliuonos šaltiniai. Taip pat Seredžiaus, Rambyno, Indijos ir Pagramančio piliakalniai.

2 pav. Geologinio pav.ldo dienos dalyviai Tauragėje prie įspūdingo Fig 2. Participants of the Day of Geological Heritage in Tauragė riedulio (J. Čyžienės nuotr.) near the spectacular hill (photo by J. Čyžienė

90 Žemės gelmių Underground informacijos centras Information Centre

V. Puronas, Lietuvos geologijos tarnyba

Įgyvendinant projektą „Žemės gelmių infor- During the implementation of the project macijos centro rekonstrukcija“, įtrauktą į 2014– “Reconstruction of the Underground Infor- 2020 metų ES fondų investicijų veiksmų progra- mation Center (ŽGIC)” included in the list of mos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių State projects No. 1 of the measure 05.4.1-AP- darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato VA-V-017 “Environmental Information to the kaitos“ 05.4.1-APVA-V-017 priemonę „Visuo- Public and the management of environmental menės informavimas apie aplinką ir aplinkosau- recreational facilities” of Priority axis 5 “Envi- ginių rekreacinių objektų tvarkymas“ valstybės ronment, Sustainable Use of Natural Resources projektų sąrašą Nr. 1, pasirašytos statybos rangos and Adaptation to Climate Change” of the EU darbų, projekto administravimo, techninės prie- Funds Investment Action Program for 2014– žiūros, techninio projekto ekspertizės paslaugų 2020, signed contracts for construction works pirkimo sutartys. Rangovai parengė Žemės gel- and project administration, maintenance, tech- mių informacijos centro (ŽGIC) pastato rekons- nical project examination services. The contrac- trukcijos techninį projektą. tors have prepared a technical project for the reconstruction of the ŽGIC building. Sutvarkyta 4 206 vnt. eksponatų: Nivens- koje-1R gręžinio kerno pavyzdžių rinkinys, dr. 4,206 pcs. exhibits were revised: specimen P. Šimkevičiaus Lietuvos, Latvijos ir Karaliau- collection of Zhilino-1 borehole, collection of čiaus srities gręžinių, atodangų uolienų rentge- rock samples of crystalline basement collected nografinių, granuliometrinių, cheminių analizių by S. Marfin, collections from the researches of tyriniai, S. Marfino surinktų kristalinio pama- Cambrian organic matter from the Baltic Basin to pavyzdžių, V. Narbuto surinktų tyrinių iš de- by Dr. E. Kadūnienė. vono atodangų, E. Kadūnienės kambro uolienų 1,575.5 meters of drillcore, which was in organinės medžiagos tyrinių rinkiniai. temporary storage shelter were arranged for per- Nuolat saugoti saugykloje sutvarkyta manent storage. 1 575,5 m kerno, buvusio laikino saugojimo pa- To specify the data for wells processed during šiūrėse, sutvarkytas kernas nufotografuotas. the year 2016 and the data of researches in the Patikslinti per 2016 metus tvarkytų gręžinių collections catalogs. kerno ir tyrinių duomenys rinkinių kataloguose. Customers wished to use the cores or col- Klientams, pageidaujantiems pasinaudoti lections were supplied with a 2,914.8 m cores saugomu kernu ir rinkinių medžiaga, aptarnauti that were investigated by researchers at the Vil- pateikta 2 914,8 m kerno, kurį tyrė UAB „GJ nius University, Nature Research Center and Magma“, Vilniaus universiteto, Gamtos tyrimų UAB “Geoterma”. centro tyrėjai.

91 1 pav. Žemės gelmių informacijos Fig. 1. Underground 2 pav. Kerno saugykla Fig. 2. Permanant starage of centro (ŽGIC) pastatas Information Center (ŽGIC) (V. Purono nuotr.) drillcore (photo by V. Puronas) (V. Purono nuotr.) building (photo by V. Puronas)

Po susidomėjimo tarptautinėje Venecijos ar- 56 schoolchildren, undergraduate students, chitektūros bienalėje gautas architektų prašymas and individual visitors were trained at ŽGIC. eksponuoti parodoje Londone 2018 metais ša- The State Forest Service, Career Association, Sta- lies žemės gelmes reprezentuojantį kerną. I. Do- te Atomic Energy Inspectorate staff excursions meikos portretas iš ŽGIC rinkinių paskolintas have visited the Center. As a partner, the ŽGIC parodai LMA bibliotekoje. Prof. V. Baltrūno ju- participated in the project of the Elektrėnai kin- biliejui skirtai parodai Gamtos tyrimų centre pa- dergarten “Drugelis”, implementing a new edu- skolinta reprezentuojančių jo veiklą eksponatų. cational program for the pre-school group, con- sulting on the acquisition of tools and their use. Iš doc. V. Skuodžio, prof. P. Suveizdžio arti- A collection of Lithuanian minerals borrowed mųjų gauta daiktų, publikacijų, knygų rinkinių from ŽGIC was used for education by the orga- papildyti esamus ŽGIC archyvinius rinkinius. nizers of the environmental education program Žemės gelmių informacijos centre surengti “Gamtukai” by the Ministry of Environment. 56 edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, stu- Advice on geological information for journa- dentams ir pavieniams lankytojams. Lankėsi lists and educators, as well as rock identification Valstybinės miškų tarnybos, Karjerų asociacijos, services, have been addressed to interested par- Valstybinės atominės energetikos inspekcijos ties six times. darbuotojų ekskursijos. Following an interest in the 15th International Kaip partneris ŽGIC dalyvavo Elektrėnų vai- Architecture Exhibition in Venice, the request kų darželio „Drugelis“ antrą kartą vykdomame from architects to exhibit the core representing gamtotyros ugdymo projekte – įgyvendindamas the depths of the country in London next year edukacinę programą priešmokyklinei grupei, was received. Portrait of I. Domeyko from the konsultuodamas priemonių įsigijimo, jų naudo- collections of Center lent to the exhibition at the jimo klausimais. Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Teikta konsultacijų geologinės informacijos Exhibition dedicated to Prof. V. Baltrunas anni- klausimais žurnalistams, pedagogams, taip pat versary in the Nature Research Center exhibits uolienų atpažinimo paslaugų, dėl kurių intere- showing his activities in the core storage. santai kreipėsi šešis kartus. Memorial items, publications, books col- Lietuvos jaunųjų geologų stovykloje Dauguo- lections by Dr. V. Skuodis, Prof. P. Suveizdis were se (Alytaus r.) organizuoti geologiniai maršrutai obtained from their relatives for supplementing moksleiviams, suteikta metodinė pagalba Lie- the archives of ŽGIC. tuvos moksleivių neformaliojo švietimo centrui šalies jaunųjų geologų olimpiados organizavimo klausimais. 92 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

3 pav. Kerno pavyzdžių rinkinys (V. Purono nuotr.) Fig. 3. Samples of drillcore rocks (photo by V. Puronas)

Per metus buvo tvarkomi lauko ekspozicijos The geological routes for students were orga- želdiniai ir veja, ŽGIC darbuotojai padėjo su- nized in the summer camp of schoolchildren – tvarkyti ir Paburgės seisminės stoties (Žemaitijos young geologists in Daugai, Alytus municipali- nacionaliniame parke) teritoriją. ty, and methodological assistance was provided to the Lithuanian Center of Non-formal Youth Paskelbti du straipsniai apie Žemės gelmių Education on the organization of the National informacijos centro veiklą laikraštyje „Ūkinin- Young Geologists‘ Olympiad. ko patarėjas“. Dalyvauta trijose Lietuvos radijo ir televizijos reportažuose apie ŽGIC veiklą, During the year, the lawns of the field expo- duoti interviu radijo stotims M-1. Parašytas sition were mowed, and the employees of the straipsnis apie kerno saugyklos ir muziejaus is- Center helped to organize the care on territory toriją knygai „Mente et Malleo“, skirtai V. Bal- of the Paburgė seismic station, Žemaitija Natio- trūno jubiliejui. nal Park. Head of the Center participated in three Li- thuanian radio and television reports on the activities of the ŽGIC, interviewed by radio stations M-1, Saulės radijas. An article was written about the history of the core storage and the museum for the book “Mente et Malleo” dedicated to Prof. V. Baltrunas anniversary.

93 Laboratorija Laboratory

V. Ražinskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Laboratorija atlieka uo- Laboratory of the Lithuanian Geo- lienų ir gruntų litologinius, inžinerinius geologinius bei logical survey (LGT) performs main geotechninius laboratorinius tyrimus, skirtus geologinio laboratory tests for estimation of min- kartografavimo, naudingųjų iškasenų telkinių bei statybų eral deposit as well as rock and soil aikštelių įvertinimui, atlieka uolienų, grunto ir požeminio physical mechanical and engineering vandens cheminės sudėties tyrimus. geological indicators of the future construction sites. Rock, soil, groundwater Tyrimų metu šiuolaikine laboratorine įranga nustato- tests are carried out in Laboratory of me uolienų ir gruntų litologines savybes, inžinerinius geo- LGT. All tests were carried out accord- loginius rodiklius, fizikines mechanines savybes, uolienų, ing to the ISO and DIN international gruntų bei požeminio vandens cheminę sudėtį. Tyrimus standards, LST Lithuanian standards atliekame tarptautinių standartų ISO, Lietuvos standartų and LAND normative documents. LST bei normatyvinių dokumentų LAND pagrindu pa- rengtomis tyrimų metodikomis. Vadovaujantis standartu Quality of all tests is under control EN ISO 14688-2:2004 atliekame gruntų klasifikavimą. according to the international standards LST EN ISO / EC 17025:2005 Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimai atlieka- and LST EN ISO 9001:2008. mi vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros išduotu Leidimu Nr. 980037, leidžiančiu atlikti taršos šaltinių iš- Groundwater tests are carried out metamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose according to licence No. 980037. Soils matavimus ir tyrimus. classification is carried out according to standard EN ISO 14688-2 : 2004. Pagrindinė Laboratorijos užduotis bei strateginis tikslas – pilnai patenkinti užsakovų poreikį laboratoriniams In 2017 Laboratory of LGT par- tyrimams bei bandymams, atlikti juos savalaikiai ir ko- cipitated is such programs: “National kybiškai. groundwater monitoring“, “Ground- water monitoring at Lithuania – Po- Viso 2017 metais Laboratorijoje buvo ištirti 1555 uo- land and Lithuania–Latvia borders, lienų, grunto bei vandens pavyzdžiai: tame tarpe 1272 “Geoenergy and safe environment“ in uolienų ir gruntų bandiniai bei 283 vandens mėginiai. Iš Jieznas, Ukmergė, Žemaičių Naumies- jų, 365 grunto bandinių litologinių savybių tyrimų rezul- tis and Pagėgiai area. tatai buvo panaudoti LGT vykdomos programos „Geo- energetika ir saugi aplinka” Kvartero storymės Erdvinio Laboratory with LGT and Poland geologinio kartografavimo projektams masteliu 1:50 000 Geological Survey geologists parcipi- Jiezno, Ukmergės, Žemaičių Naumiesčio ir Pagėgių plo- tated in reseach on solving problems of tuose“. Gediminas Hill. Likusieji laboratoriniai tyrimai bei bandymai buvo In 2017 Lithuanian Geological Sur- naudojami įvertinant naudingųjų iškasenų telkinius, ti- vey Laboratory investigated 1555 rock, riant aikštelių ekogeologinę būklę, uolienų ir gruntų fizi- soil and water samples – 1272 rock and kinius mechaninius bei inžinerinius geologinius rodiklius, soil samples and 283 water samples. skirtus būsimų statybų aikštelių projektavimui.

94 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Laboratorija, aktyviai dalyvavo programos „Valsty- Laboratory of LGT is carying out binis aplinkos monitoringas 2011–2017 m.“ vykdyme. the following tests: Iš viso – „Valstybinio požeminio vandens monitoringo Ε Determination of particle size 2017 metais“ programai, bei „Monitoringų Lietuvos– Ε distribution (sieving, pipette Lenkijos pasienyje ir Lietuvos–Latvijos pasienyje“ buvo and laser difraction) method LS- atlikti 261 vandens mėginio bendroji cheminė analizė. TCEN ISO/TS 17892-4:2005, Kartu su Hidrogeologijos skyriaus specialistais buvo LST 1360 1, BS 1377-2:1990; dalyvauta programos „Geoenergetika ir saugi aplinka“ Ε Determination of water priemonės „Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžia- Ε content – LST CEN ISO/TS gų gruntiniame vandenyje tyrimai“. Šiam projektui buvo 17892-1:2005; atlikti 54 vandens mėginių bendrosios cheminės sudėties tyrimai. ΕΕ Determination of Atterberg limits – LST CEN ISO/TS Buvo dalyvauta kasmetiniame XX–me Eurachem- 17892-12:2005; Lietuva ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro organizuojamame seminare „Laboratorijos veiklos koky- ΕΕ Determination of particle densi- bės gerinimas“, kuriame buvo aptarti naujojo ISO / IEC ty (Pycnometer method) – LST 17025:2017 standarto pagrindiniai keitiniai, galimi rizi- CEN ISO/TS 17892-3:2005; kos veiksniai laboratorijose ir jų valdymas, naujas požiūris Ε Oedometer test – LST CEN į dujų chromatografiją, kokybės kontrolės bei kiti aktua- Ε ISO / TS 17892-5:2005; lūs tyrimų laboratorijoms klausimai. Ε Rocks and hard soils compres- Laboratorijos specialistai kartu su LGT Inžinerinės Ε sion tests; geologijos skyriaus bei Lenkijos geologijos tarnybos inži- nieriais atliko Gedimino kalno geofizinius ir kitus speci- ΕΕ Direct shear tests (ISO/TS aliuosius tyrimus. 17892-10:2004)

Tyrimams naudojamos matavimo priemonės yra re- ΕΕ Determination of density of ine- guliariai metrologiškai tikrinamos ir kalibruojamos, nau- grained soil – LST CEN ISO/ dojamos tik sertifikuotos cheminės medžiagos, reagentai TS 17892-2:2005; bei laboratoriniai indai. Laboratorinius tyrimus bei ban- Ε Determination of organic mat- dymus atlieka kvalifikuoti Vilniaus universitetą pabaigę Ε ter content and ash – LST EN specialistai. 13039:2012; Atliekant tyrimus vadovaujamės darbų kokybę, Ε Determination of filtration coef- darbuotojų saugą ir sveikatą bei aplinkosaugą reglamen- Ε ficient in sandy soils; tuojančiais ISO ir LST standartais, tyrimų bei bandymų kokybės valdymas atliekamas vadovaujantis tarptautinių ΕΕ Rocks and soils chemical com- standartų LST EN ISO / EC 17025:2005 bei LST EN position analysis; ISO 9001:2008 reikalavimais. ΕΕ Groundwater chemical compo- 2017 metais Laboratorijoje buvo atliekami šie pa- sition analysis. grindiniai laboratoriniai tyrimai bei bandymai:

ΕΕ Gruntų granuliometrinė analizė sietų bei kombi- nuotu (sietų ir lazeriniu) metodais – LST CEN ISO/TS 17892-4:2005, LST 1360.1 (Automobi- lių kelių gruntai), BS 1377-2:1990.

ΕΕ Gruntų natūraliojo drėgnio nustatymas – LST CEN ISO/TS 17892-1:2005;

95 ΕΕ Molinių gruntų plastingumo rodiklių (Aterber- go) ribų nustatymas – LST CEN ISO/TS 17892- 12:2005;

ΕΕ Grunto kietųjų dalelių tankio nustatymas pikno- metru – LST CEN ISO/TS 17892-3:2005;

ΕΕ Grunto kompresinio (oedometrinio) spūdumo bandymai – LST CEN ISO/TS 17892-5:2005;

ΕΕ Uolienų ir kietųjų gruntų atsparumo gniuždymui (tempimui) bandymai.

ΕΕ Grunto kerpamojo stiprumo bandymai tiesioginio kirpimo metodu – LST CEN ISO/TS 17892- 10:2005);

ΕΕ Uolienų ir gruntų gamtinio masės tankio nustatymas – LST CEN ISO/TS 17892-2:2005;

ΕΕ Organinių medžiagų ir pelenų kiekio nustatymas – LST EN 13039:2012;

ΕΕ Smėlingų gruntų filtracijos koeficiento sutankinta- me stovyje nustatymas laboratoriniu būdu.

ΕΕ Uolienų ir gruntų cheminės sudėties tyrimai. ΕΕ Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimai.

96 PRIEDAI Appendices

Komitetai, komisijos, Committees, tarybos, tarpžinybinės commissions, councils, darbo grupės joint working groups

LGT atstovai Pavadinimas Title Representatives of LGT Visuotinės branduolinių bandymų uždraudimo J. Lazauskienė Comprehensive Nuclear-Test-Ban Treaty Working Group sutarties nuostatų įgyvendinimo darbo grupė Lietuvos nacionalinis geologų komitetas, The Lithuanian National Committee of Geologists, atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje geologijos J. Lazauskienė Representing Lithuania in the International Union of mokslų sąjungoje Geological Sciences (IUGS) Commission on Geosciences for Environmental Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) J. Satkūnas Management (GEM) of the International Union of komisija – Geomokslai aplinkai formuoti Geological Sciences (IUGS) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos The Working Groups of the Government of the kosmoso agentūros bendradarbiaujančios J. Čyžienė Republic of Lithuania and the European Space Agency valstybės susitarimo įgyvendinimo darbo grupė Cooperating Space Agreement R. Guobytė A. Damušytė The Peribaltic Working Group of the Sub-Commission Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti D. Karmazienė on Glaciation of the International Apledėjimų subkomisijos Peribaltijos darbo grupė A. Jusienė Union for Quaternary Research (INQUA) A. Grigienė The North-Western Europe Working Group of the Tarptautinės sąjungos kvartero periodui A. Damušytė Sub-Commission on Coastal Processes and tirti Krantinių procesų ir jūros lygio kitimų A. Grigienė Sea-level changes of the International Union for subkomisijos Šiaurės–Vakarų Europos darbo grupė Quaternary Research (INQUA) J. Satkūnas EuroGeoSurveys Expert Group: Conservation of the Europos asociacija geologiniam paveldui išsaugoti V. Mikulėnas Geological Heritage Europos geologijos tarnybų asociacijos Geopavojų J. Satkūnas EuroGeoSurveys Expert Group: Geological GeoHazarts darbo grupė Europos geologijos tarnybų asociacijos V. Gregorauskienė EuroGeoSurveys Expert Group: Geochemistry Geochemijos darbo grupė Europos geologijos tarnybų asociacijos V. Gregorauskienė EuroGeoSurveys Expert Group: Soil Resource Dirvožemių darbo grupė J. Čyžienė V. Mikulėnas Europos geologijos tarnybų asociacijos INSPIRE EuroGeoSurveys Expert Group: Spatial Information – A. Damušytė Erdvinės informacijos darbo grupė INSPIRE J. Lazauskienė V. Gregorauskienė Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities Working Group of the Lithuanian–Kaliningrad Region pasienio regionų paviršinio ir požeminio vandens J. Satkūnas Cross-Border Area for Monitoring of Surface Water and monitoringo darbo grupė Groundwater Komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, ekonominei zonai Commission of the Republic of Lithuania for Baltijos jūroje nustatyti ir Lietuvos J. Satkūnas Delimitation and Demarcation of State Borders and for Respublikos valstybės sienos priežiūros Setting Economic Zone in the Baltic Sea klausimams spręsti

97 LGT atstovai Pavadinimas Title Representatives of LGT Darbo grupė WG 2C Požeminio vandens Working Group WG 2C for Development of the K. Kadūnas direktyvai 2006/118/EB įgyvendinti Groundwater Directive (GWD) 2006/118/EC J. Lazauskienė Lietuvos stratigrafijos komisija Commission on Lithuanian Stratigraphy J. Satkūnas Įgaliotasis atstovas: Lietuvos standartizacijos Technical Committee TK 57 “Fertilizers“ of V. Gregorauskienė tarybos technikos komitete LST TK 57 „Trąšos“ Lithuanian Standardization Council Estijos mokslų akademijos žurnalo „Estonian Advisory Board of the Journal “Estonian Journal of J. Satkūnas Journal of Earth Sciences“ patarėjų taryba Earth Sciences“ of the Estonian Academy of Sciences Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Editorial Board of the Journal of Vilnius University, Geologijos ir geografijos instituto, Lietuvos Lithuanian Academy of Sciences, Institute of Geology J. Satkūnas geologijos tarnybos žurnalo „Geologija. Geografija“ and Geography, Lithuanian Geological Survey redakcinė kolegija “Geology. Geography“ Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos R. Guobytė Editorial Board of the Journal of Geological Society of akiračiai“ redakcinė kolegija J. Satkūnas Lithuania “Geologijos akiračiai“

Lietuvos geologų sąjungos taryba A. Damušytė Council of Geological Society of Lithuania

INQA mokslo žurnalo „Quaternary International“ Editorial Commission of INQA Scientiic Journal J. Satkūnas redakcinė komisija “Quaternary International“ Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros International Science and Technology agency programų agentūros institucijų atstovų J. Satkūnas representatives (coordinators) information group (koordinatorių) informacijai grupė Projekto „Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių Monitoring Committee of the Project baseinų rajonų valdymo planų parengimas“ J. Arustienė “Management Plans for Lielupe, Venta, and the priežiūros komitetas Dauguva River Basin District“ Projekto „Baseino valdymo plano požeminio Monitoring Committee of the Project vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui K. Kadūnas “Basin Management Plan for the Groundwater of the parengimas ir integravimas į bendrą valdymo J. Arustienė Nemunas River Basin District, Development and planą“ priežiūros komitetas Integration in the Overall Management Plan“ Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, National Committee of the Convention on Wetlands of ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro J. Satkūnas International Importance (included birds’ habitats) konvencija), nacionalinis komitetas Augalų apsaugos produktų registracijos V. Gregorauskienė Plant protection products Advisory committee patariamasis komitetas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos National Research Institute for Nature Research Center J. Satkūnas tyrimų centro Mokslinė taryba Scientiic Council Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje A. Dumšienė Inovation Partnership for Raw materials. Working group darbo grupė Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi avarijos J. Satkūnas Working group for supervision of landslides of grėsmės pašalinimo darbų koordinavimo ir Gediminas Castlehill priežiūros darbo grupė

Mineralų Europoje projekto grupė J. Satkūnas Minerals Policy. Guidance group

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Geologinės informacijos poskyris Complited by the Subdivision of the Division of Geological Information Management

98 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2017 metų renginiai 2017 Events Dalyvavimas simpoziumuose, Participation at symposia, konferencijose, seminaruose conferences and workshops

Renginio pavadinimas / Event Laikas / Time Vieta / Place

Europos geologijos tarnybų pan-europinės tyrimų platformos GeoERA Utrechtas 1-asis susitikimas ir platformos valdymo, procedūrų ir įgyvendinimui būtinų Sausio 16–19 d. (Nyderlandai) reikalavimų aptarimas ES Žemės stebėjimo iš kosmoso programos „Copernicus“ informacinis ir Sausio 18 d. LR ūkio ministerija mokomasis seminaras Dr. Vytauto Narbuto knygos „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ Vilniaus Gedimino technikos Sausio 25 d. pristatymas universitetas

Radialinio gręžimo rezultatų pristatymas (UAB „Geoterma“) Sausio 28 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Vilniaus Gedimino technikos Konferencija „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateities perspektyvos“ Vasario 2 d. universitetas Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) projekto „Afrikos Keiptaunas geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)“ 1-asis darbinis Vasario 4–11 d. (Pietų Afrikos Respublika) susitikimas Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) organizuojama Viešbutis „Artis“ tarptautinė konferencija „Branduolinės energetikos saugos reguliavimo Vasario 9 d. (Vilnius) iššūkiai“ Prof. Maksim Bahdasarau paskaita „Gintaras ir kitos fosilinės dervos Šiaurės Vasario 22 d. Vilniaus universitetas Eurazijoje“

Parodos „Nacionaliniai įvairių šalių akmenys“ atidarymas Vasario 23 d. Vilniaus universitetas

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) Vykdomojo Briuselis komiteto 92-asis posėdis, Europos geologijos tarnybų asociacijos 42-asis Kovo 26–30 d. (Belgijos Karalystė) Generalinis susitikimas ir geologijos tarnybų direktorių seminaras Dalyvavimas Lietuvos delegacijos sudėtyje, atstovaujant Lietuvos Respubliką Kovo 28 d. – Viena Tarptautinės atominės energijos agentūros organizuojamame Branduolinės balandžio 1 d. (Austrijos Karalystė) saugos konvencijos peržiūros 7-ajame susitikime Tarptautinio projekto „Ukrainos nacionalinio geomokslų centro gebėjimų Kijevas Balandžio 2–6 d. stiprinimas“ seminaras (Ukraina) Manitobos universiteto (Kanada) profesoriaus dr. Antono Šachmuradiano paskaita „Retųjų žemių elementai ir kiti kritiniai metalai: ekonominė Balandžio 3 d. Lietuvos geologijos tarnyba geologija ir globalios perspektyvos“ Europos Komisijos Naftos ir dujų operacijų jūroje saugumo komiteto ir Ravena Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro organizuojamas seminaras Balandžio 4–8 d. (Italija) „Išorinių skubių veiksmų planavimas“ Susitikimas dėl Molėtų krašto fotomenininko Jono Danausko darbų parodos Balandžio 7 d. Molėtų krašto muziejus „Akmenės geoparko kontūrai“ Akad. prof. habil. dr. Algimanto Grigelio paskaita „Lietuvos gintaro prūsiškoji Baltijos gintaro meno centras Balandžio 12 d. kilmė: 35 milijonų metų istorija“ (Vilnius) Tarptautinio projekto „Ukrainos nacionalinio geomokslų centro gebėjimų Kijevas Balandžio 12 d. stiprinimas“ seminaras (Ukraina) Susitikimas su Geologijos įmonių asociacija Tarnybos ir įmonių Balandžio 13 d. Lietuvos geologijos tarnyba bendradarbiavimui aptarimas Molėtų krašto fotomenininko Jono Danausko parodos „Akmenės geoparko Balandžio 14 d. Molėtų krašto muziejus kontūrai“ atidarymas Aleksandro Stulginskio Mokslinė-praktinė konferencija „Dirvožemis ir aplinka – 2017“ Balandžio 20 d. universitetas

99 Renginio pavadinimas / Event Laikas / Time Vieta / Place

San Lavrenca Europos Komisijos Požeminio vandens darbo grupės plenarinis posėdis Balandžio 23–27 d. (Maltos Respublika) Seminaras profesinės Geologų dienos proga „Lietuvos geologija rytoj. Kur Vilnius Balandžio 26 d. link eisime ir ką darysime, kad būtume reikalingi visuomenei“ „Crowne Plaza“ viešbutis Valstybinio Lenkijos geologijos instituto – Nacionalinio tyrimų instituto Balandžio 26–28 d. Lietuvos geologijos tarnyba (PGI) delegacijos vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje Hidrogeologijos skyriaus Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėjos R. Balandžio 28 d. Lietuvos geologijos tarnyba Radienės paskaita Šiaurės licėjaus moksleiviams „Per mokslo kalnus“

Geologų dienos minėjimas Balandžio 28 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Anhidrito projekto pristatymas Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas

LGT direktoriaus J. Satkūno paskaita (ir diskusija) Gamtos fakulteto bendruomenei apie dabartines Gedimino kalno aktualijas „Vilniaus pilių Gegužės 3 d. Vilniaus universitetas kalvyno praeitis, dabartis bei ateitis“

Lietuvos karjerų asociacijos susirinkimas Gegužės 5 d. Viešbutis „Margis“

Nacionalinė Lietuvos jūrinės bendruomenės mokslinė-praktinė konferencija Gegužės 5 d. Klaipėdos universitetas „Jūrinė savivalda – „Mėlynojo augimo“ strategijos svertas“ Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) projekto „Afrikos Vindhukas geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)“ susitikimas Namibijos Gegužės 9–15 d. (Namibijos Respublika) geologijos tarnyboje Hidrogeologijos skyriaus Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja R. Gegužės 16 d. Lietuvos geologijos tarnyba Radienė skaitė paskaitą apie Žemę darželio „Klaužada“ vaikams

Seminaras „ArcGIS sprendimai INSPIRE direktyvos įgyvendinimui“ Gegužės 18 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Posėdis Vyriausybės komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai Gegužės 22 d. LR užsienio reikalų ministerija delimituoti ir demarkuoti Darbo susitikimas piliakalnių ir karjerų šlaitų stabilumo vertinimo ir Varšuva–Krokuva Gegužės 22–25 d. tvarkymo klausimais (Lenkijos Respublika) Sirvetos regioninio parko gamtos Renginys „Sirvetos regioninio parko geologinis pamatas“ Gegužės 25 d. mokykla (Švenčionių r.) Lietuvos liaudies buities muziejus Renginys „Lietuvos regioniniams parkams 25“ Gegužės 26 d. (Rumšiškės) Aplinkos ministro ir Seimo pirmininko organizuojamas išvažiuojamasis Buivydžiai posėdis, skirtas Lietuvoje reziduojantiems užsienio ambasadoriams ir jų Gegužės 26 d. (Vilniaus raj.) patarėjams Astravo AE problematikai pristatyti ir aptarti EOEG/EGS darbo grupės metinis susitikimas apžvelgiant nuošliaužų Gegužės 28 d. – Liubliana duomenų bazes ir metines ataskaitas, nuošliaužų pavojingumo valdymo birželio 7 d. (Slovėnijos Respublika) klausimus bei dalyvavimas 4-ajame pasauliniame nuošliaužų forume ESReDA PG CI-PR/MS&A-Data projekto susitikimas ir 52-asis ESReDA Lietuvos energetikos institutas Gegužės 29 d. projekto seminaras (Vilnius)

Aplinkos ministro vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje Gegužės 30 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Moksleivių konkurso „Mūsų Žemė praeityje, šiandien ir ateityje“ finalo Gegužės 31 – Varšuva renginiai Lenkijos geologijos instituto–Nacionalinio tyrimų centro birželio 3 d. (Lenkijos Respublika) Geologijos muziejuje

Pasaulinės aplinkos dienos minėjimas Birželio 5 d. Aplinkios ministerija

Konferencija „Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūros 20-ies metų pasiekimai ir iššukiai“, skirta Radiacijos saugos centro 20 metų veiklos Birželio 6 d. Viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“ sukakčiai Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) vykdomojo Porto Birželio 11–13 d. komiteto 93-asis posėdis (Portugalija)

100 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Renginio pavadinimas / Event Laikas / Time Vieta / Place

Tarptautinis VBBUS organizuotas seminaras „Nacionalinio duomenų centro Viena pajėgumų stiprinimas: IMC duomenų ir seismogramų kaupimas ir analizė Birželio 11–24 d. (Austrijos Respublika) bei IDC produktų analizė“ 7-as Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencijos dėl Minskas poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) Birželio 13–16 d. (Baltarusija) šalių susitikimas Lenkijos inžinierių-geologų ekspertų vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje dėl Birželio 19–21 d. Lietuvos geologijos tarnyba Gedimino kalno nuošliaužų Gedimino kalno kompleksiniai geofiziniai tyrimai, kuriuos atlieka Lenkijos Birželio 28 – Lietuvos geologijos tarnyba valstybinio geologijos instituto geologai ir geofizikai liepos 8 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų Mokslinė konferencija „Žemdirbystės mokslo raidos aspektai šiaurės Lietuvos Liepos 4 d. centro Joniškėlio bandymų stotis sunkiuose dirvožemiuose“, skirta Joniškėlio bandymų stoties 90-mečiui (Joniškėlio k., Pasvalio r.) Lenkijos geologijos instituto–Nacionalinio tyrimų instituto (PGI–NRI) delegacijos vizitas. Gedimino kalno kompleksinių geofizinių tyrimų Liepos 12–14 d. Lietuvos geologijos tarnyba preliminarių rezultatų pristatymas Susitikimas su AB „Geoterma“ darbuotojais susipažinti su geoterminės AB „Geoterma“ jėgainės energijos gavybos technologija ir sunkumais, iškilusiais naudojant Liepos 24–25 d. (Klaipėda) geoterminius išteklius bei jų sprendimo būdais Susitikimas su Ignalinos atominės elektrinės specialistais dėl seisminių stočių Ignalinos atominė elektrinė Liepos 31 d. perėmimo (Visaginas) Tarpinstitucinis ekspertinio lygio susitikimas su Financial Times žurnalistu Rugpjūčio 17 d. LR Užsienio reikalų ministerija Richard Milne Astravo AE klausimais Rovaniemi Kvartero geologijos tarptautinis lauko simpoziumas Rugpjūčio 19–26 d. (Suomijos Respublika) Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) projekto „Afrikos Pretorija Rugpjūčio 20–26 d. geologijos tarnybų gebėjimų stiprinimas (PanAfGeo)“ susitikimas (Pietų Afrikos Respublika) 39-asis Europos geologijos tarnybų nacionalinių atstovų susitikimas dėl Europos Komisijos remiamo tarptautinio projekto GeoERA paraiškų Viena Rugsėjo 4–8 d. įgyvendinimo strategijos ir bendradarbiavimo tarp dalyvaujančių šiame (Austrija) projekte Europos Geologijos tarnybų stiprinimo

10-oji Baltijos stratigrafijos konferencija Rugsėjo 9–16 d. Chęciny (Lenkija)

Šiaurės ir Baltijos šalių geologijos tarnybų direktorių susitikimas Rugsėjo 20–21 d. Trondheimas (Norvegija)

VII-oji Geologinio paveldo diena – „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, Rugsėjo 22–23 d. Panemunės kraštas skiriama Piliakalnių metams

Tarptautinio projekto EMODNET 3-Geology 2-asis darbinis susitikimas Rugsėjo 25–29 d. Roma (Italija)

Saugomų teritorijų nacionalinis Konferencija – diskusija „Žemaitijos nacionalinio parko ateitis“ Rugsėjo 27 d. lankytojų centras (Vilnius) Mokslinė konferencija-ekspedicija „Vidurinio pleistoceno aukštumų Kopenhaga Spalio 2–6 d. dirvožemio dangos ypatumai “ (Danija) Europos geologijos tarnybų asociacijos vykdomojo komiteto posėdis ir Spalio 9–15 d. Belgradas (Serbijos Respublika) metinis geologijos tarnybų direktorių generalinis pasitarimas

Lietuvos karjerų asociacijos visuotinis narių susirinkimas Spalio 20 d. Graužės k. (Molėtų r.)

Lenkijos ir Šveicarijos geologijos tarnybų geotermijos seminaras „Geoterminė Briuselis Spalio 22–24 d. energija ir Lenkijos pilotiniai projektai“ (Belgija)

Įvadinis projekto QWatera Seed money susitikimas Spalio 23–24 d. Ryga (Latvija)

5-asis Europos Sąjungos dirvožemio ekspertų grupės susitikimas Spalio 24 d. Briuselis (Belgija)

Seminaras „Ekologinio ūkininkavimo ir karstinio regiono aplinkosaugos Spalio 24 d. Biržai aktualijos“

101 Renginio pavadinimas / Event Laikas / Time Vieta / Place

Konferencija „Kvartero nuogulų pažinimas: keliai ir klystkeliai“ Spalio 27 d. Verkių rūmai (Vilnius)

Žemės gelmių geoterminės energijos išteklių skaičiavimo metodikos Spalio 27 d. Lietuvos geologijos tarnyba pristatymas VATESI darbuotojų dirbančių branduolinės ir radiacinės saugos srityje, Lapkričio 10 d. Lietuvos geologijos tarnyba ekskursija į Žemės gelmių informacijos centro Kerno saugykla Ataskaitos „Erdvinis geologinis kartografavimas M 1:50 000 Jiezno plote“ Lapkričio 10 d. Lietuvos geologijos tarnyba pristatymas. Autorė D. Karmazienė Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (vad. Kalnų parku) rengiamo Lapkričio 10 d. Kultūros ministerija tvarkybos darbų ir pritaikymo lankymui projekto pristatymas

Konferencija „Science Startup“ Lapkričio 16 d. Vilniaus universitetas

Konferencija „Prakalbinti akmenį“ ir Respublikinio Vaclovo Into akmenų Lapkričio 17 d. Mosėdis (Skuodo r.) muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into 10-ųjų mirties metinių minėjimo renginiai

Trečioji Lietuvos geologijos krypties doktorantų konferencija Lapkričio 17 d. Vilniaus universitetas

Europos šalių geologijos mokslų asociacijos (EuroGeoSurveys) ir Afrikos geologijos tarnybų organizacijos (OAGS) projekto „Afrikos geologijos Pretorija Lapkričio 18–28 d. tarnybų geomokslinių žinių ir gebėjimų stiprinimas“ (PanAfGeo) (Pietų Afrikos Respublika) Geologinių pavojų mokymo kursai

Šeštasis Šiaurės ir Baltijos šalių vandens ir sveikatos tinklo susitikimas Lapkričio 23–24 d, Vilnius

Geologinių įmonių asociacijos (GĮA) rudeninis seminaras „Aktualijos-2017“ Lapkričio 29–30 d. Ukmergės r.

Seminaras „Nauji sapropelio tyrimų rezultatai“ Lapkričio 30 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos Nacionalinė Martyno Seminaras „Statistikos sklaidos realijos ir vizijos. Skaičiai EMOJI kartai“ Gruodžio 1 d. Mažvydo biblioteka Ataskaitos „Lietuvos piliakalnių geomofologinis sąlygų vertinimas“ Gruodžio 5 d. Lietuvos geologijos tarnyba pristatymas Viešbutis Seminaras „Lietuvos užterštų teritorijų tvarkymas. Pasiekimai ir problemos“ Gruodžio 7 d. „Crowne Plaza Vilnius“

EuroGoSurvey vykdomojo komiteto ir PanAfGeo koordinatorių pasitarimai Gruodžio 7–8 d. Briuselis (Belgija)

Lietuvos geologų sąjungos XXVIII suvažiavimas Gruodžio 8 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Kalnakasių profesinė šventė – Šv. Barbora Gruodžio 8 d. Birštono Kurhauzas, (Birštonas)

Ataskaitos „Žemės gelmių geoterminės energijos (sekliosios) išteklių Gruodžio 12 d. Lietuvos geologijos tarnyba skaičiavimo metodikos parengimas“ pristatymas Lietuvos nacionalinė Martyno Knygos „100 klausimų apie klimato kaitą“ pristatymas Gruodžio 14 d. Mažvydo biblioteka Darbo grupės posėdis, dėl Lietuvos Respublikos kaimynystėje planuojamų Gruodžio 18 d. Užsienio reikalų ministerija statyti atominių elektrinių branduolinės ir radiacinės saugos ir aplinkosaugos Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (vad. Kalnų parku) tvarkybos Lietuvos mokslų akademijos Gruodžio 18 d. darbų bei pritaikymo lankymui projektas ir pateiktų pasiūlymų svarstymas Vrublevskių biblioteka

Ataskaitos „Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribų patikslinimas“ pristatymas Gruodžio 19 d. Lietuvos geologijos tarnyba

Vyriausybės komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir valstybės Gruodžio 20 d. Užsienio reikalų ministerija sienos priežiūros klausimams spręsti ekspertų Bendros Lietuvos–Rusijos demarkavimo komisijos baigiamasis posėdis UAB „Margasmiltė“ anhidrito kasyklos, esančios Pagiriuose, Kauno rajono Ilgakiemo kaimas savivaldybės teritorijoje, įrengimo projekto pripažinimo valstybei svarbiu Gruodžio 20 d. (Kauno r.) projektu, renginys

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Geologinės informacijos poskyris Complited by the Subdivision of the Division of Geological Information Management

102 2017 metų publikacijos Publications on Lietuvos geologijos Lithuanian geology in tematika 2017

I. Vilkanec, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fondo The Geological Fund Sub-Division compiled poskyris Valstybinės geologijos informacinės the publications: „Publications on Lithuanian sistemos posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos geology” and „Publications of Lithuanian geologijos bibliografija“) kaupia Lietuvos geo geologists” in the data base „Bibliography of logų publikacijas ir publikacijas Lietuvos geo Lituanian geology” sub-system „Bibliofondas”. logijos tematika. 2017 metais sukaupta ir įvesta 196 bibliographical records were prepared in 196 bibliografiniai aprašai. 2017 m. gruodžio 2017. „Bibliography of Lituanian geology” 31 d. „Lietuvos geologijos bibliografijoje“ buvo stores 17 970 records (state to 31st December 17 970 įrašų. 2017).

Bibliografinę informaciją ir publikacijas galima gauti: Bibliographical information is available at: Lietuvos geologijos tarnyba Lithuanian Geological Survey Geologinės informacijos poskyris (208 kab.) Geological information Sub-Division (off. 208), S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania Tel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56; Tel.: (+ 370 5) 233 15 35; Fax.: (+ 370 5) 233 61 56; http//www.lgt.lt http//www.lgt.lt

Publikacijų sisteminis išdėstymas Classsified arrangement of publications 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology 1.1 Paleontologija ir stratigrafija 1.1 Paleontology and Stratigraphy 1.2 Petrografija ir litologija 1.2 Petrography and Lithology 1.3 Tektonika ir geofizika 1.3 Tectonics and Geophysics 1.4 Kvartero geologija ir geomorfologija 1.4 Quaternary Geology and Geomorphology 1.5 Jūrų geologija ir krantotyra 1.5 Marine Geology and Coastal Research 1.6 Geologijos istorija 1.6 History of Geology 2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research 2.1 Mineralinės žaliavos 2.1 Mineral Resources 2.2 Hidrogeologija ir geotermika 2.2 Hydrogeology and Geothermics 2.3 Inžinerinė geologija 2.3 Engineering Geology 2.4 Naftos geologija 2.4 Oil Geology 2.5 Ekologinė geologija ir geochemija 2.5 Environmental Geology and Geochemistry 2.6 Geoinformatika 2.6 Geoinformatics 2.7 Geologinės informacijos sklaida visuomenei 2.7 Dissemination of the Geological Information to the Society 3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

103 1. Bendroji ir regioninė geologija 1. General and Regional Geology

Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2016 / ats. red. Čyžienė J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2017. – 112, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. Skridlaitė G. Japonija: vulkanai, žemės drebėjimai, granitų intruzijos arba kitoks kvarteras // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 34–45: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 45. Skridlaitė G., Šiliauskas L., Guobytė R. The deep Earth architecture beneath the Birstonas area, Southern Lithuania: does it influence surface structures? // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 118–122. Skridlaitė G., Šiliauskas L., Prušinskienė S. Remnants of the andean type continental margin in the Lithuanian precambrian: implications from geochemical and isotopic data // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 67–68. – Bibliogr. str. gale. Spiridonov A. Negandų laikai žemės gyvybės evoliucijai // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 53–54: iliustr. – Bibliogr.: p. 54.

1.1. Paleontologija ir stratigrafija /1.1. Paleontology and Stratigraphy

Andreev P. S., Coates M. I., Karatajūtė-Talimaa V., Shelton R. M., Cooper P. R., Sansom I. Elegestolepis and its kin, the earliest monodontode chondrichthyans // Journal of Vertebrate Paleontology. – 2017. – Vol. 37, No 1. – P. 1–16. Dankina D., Chahud A., Radzevičius S., Spiridonov A. The first microfossil record of ichthyofauna from the Naujoji Akmenė Formation (Lopingian), Karpėnai Quarry, northern Lithuania // Geological Quarterly. – 2017. – Vol. 61, No 3. – P. 602–610: iliustr. – Bibliogr.: p. 609–610. Dankina-Beyer D., Spiridonov A., Radzevičius S. Viršutinio permo Palaeoniscidae ir Euselachii dantų ir žvynų vidinės sandaros analizė naudojant ESM Lietuvos–Latvijos regione = Scanning electron microscope examination of the histology of the Upper Permian Palaeoniscidae and Euselachii scales and teeth from the Lithuanian–Latvian region // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 162–163. – Bibliogr.: p. 162, 163. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius). Dankina-Beyer D., Spiridonov A., Radzevičius S., Chahud A. Comparative analysis of Irati (Brazil) and Naujoji Akmenė (Lithuania) formations (permian) according to the ichthyofaunal assemblages // 2nd international meeting of early-stage researchers in palaeontology, Sigri (Lesvos) Greece, May 2017: conference proceedings. – 2017. – P. 148–149. Paplauskas E. Kambro periodo fosilijos Švento Kryžiaus kalnuose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 41–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46.

104 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Paškevičius J. About graptolite genus Lithuanograptus once more = Dar kartą apie graptolitų gentį Lituanograptus // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 2. – P. 91– 95: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 94. Paškevičius J. Nauji graptolitų taksonai Lietuvoje // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 141–156: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 154–156. Paškevičius J. Naujos brachiopodų rūšys Lietuvoje = New species of brachiopods in Lithuania // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 2. – P. 80–90: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 89. Radzevičius S. Lithuanian Commission on Stratigraphy: report for 2012–2017 // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017: Abstracts and Field Guide. – Warszawa, 2017. – P. 95. Radzevičius S., Brazauskas A., Musteikis P., Šilinskas T., Gečas T., Meidla T., Ainsaar L., Stankevič R., Spiridonov A. Integrated stratigraphy of the Ludlow (Silurian) in the Milaičiai-103 well (Lithuania // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017. – Warszawa, 2017. – P. 72–73. – Bibliogr.: p. 73. Radzevičius S., Ekleris A., Budginas R., Ainsaar L., Meidla T., Spiridonov A. The preliminary report on the integrated stratigraphy of the Ludlow in the Baubliai-2 well (west Lithuania). // Fourth International Conodont Symposium. ICOS IV: Progress on Conodont Investigation. – Madrid, 2017. – P. 93–94. – Bibliogr. str. gale. Radzevičius S., Spiridonov A., Brazauskas A. The revision of the Gėluva regional stage (Silurian, Homerian) in Lithuania // Aktual’nye problemy nauk o zemle: ispol’zovanie prirodnych resursov i sochranenie okružajuščej sredy: Meždunarodnaja naučno-praktičeskaja konferensija, 25–27 sentjabrja 2017 goda, Brest. – Brest, 2017. – P. 117–118. Radzevičius S., Tumakovaitė B., Spiridonov A. Upper Homerian (Silurian) high-resolution correlation using cyclostratigraphy: an example from western Lithuania // Acta Geologica Polonica. – 2017. – Vol. 67, No 2. – P. 307–322: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 319–322. Rudnickaitė E. Carbonates in the heterochronous tills of Lithuania as lithostratigraphic criterion // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 108–111. – Bibliogr. str. gale. Spiridonov A. Recurrence and Cross Recurrence Plots Reveal the Onset of the Mulde Event (Silurian) in the Abundance Data for Baltic Conodonts // The Journal of Geology. – 2017. – Vol. 125, No 3. – P. 381–398. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale. Spiridonov A., Brazauskas A., Radzevičius S. Dynamics of Abundance of the mid-to late Pridoli Conodonts from the eastern part of the Silurian Baltic Basin: Multifractals, state shifts, and oscillations // American Journal of Science. – 2017. – Vol. 317, Issue 3. – P. 411. – (Straipsnio, išspausdinto žurnale „American Journal of Science“ 2016, Vol. 316, P. 363, pataisa). Spiridonov A., Gečas T., Stankevič R., Šilinskas T., Meidla T., Ainsaar L., Brazauskas A., Musteikis P., Radzevičius S. Integrating conodont turnover, carbon isotopic excursions and the oceanic events in the Ludlow of the Southeastern Baltica (Milaičiai-103 core, Lithuania) // Fourth International Conodont Symposium. ICOS IV: Progress on Conodont Investigation. – Madrid, 2017. – P. 293–294.

105 Spiridonov A., Kaminskas D., Brazauskas A., Radzevičius S. Time hierarchical analysis of the conodont paleocommunities and environmental change before and during the onset of the lower Silurian Mulde bioevent – a preliminary report // Global and planetary change. – 2017. – Vol. 157. – P. 153–164: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale. Spiridonov A., Stankevič R., Gečas T., Šilinskas T., Brazauskas A., Meidla T., Ainsaar L., Musteikis P., Radzevičius S. Integrated record of Ludlow (Upper Silurian) oceanic geobioevents – Coordination of changes in conodont, and brachiopod faunas, and stable isotopes // Gondwana Research. – 2017. – Vol. 51. – P. 272–288: iliustr. – Bibliogr.: p. 286–288. Spiridonov A., Venckutė-Aleksienė A., Radzevičius S. Cyst size trends in the genus Leiosphaeridia across the Mulde (lower Silurian) biogeochemical event// Bulletin of Geosciences. – 2017. – Vol. 92, Issue 3. – P. 391–404. Srėbalienė G., Olenin S., Narščius A. Svetimkraštės rūšies dvigeldžio moliusko Rangia Cuneata invaziškumo potencialo ir rizikos vertinimas // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 204–205. – Bibliogr.: p. 205.

1.2. Petrografija ir litologija /1.2. Petrography and Lithology

Bičkauskas G. Minijos regioninio aukšto (silūras) karbonatų sedimentologija ir diagenezė Lietuvoje: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, geologija (05P) = Sedimentology and diagenesis of Minija regional stage (silurian) carbonates in Lithuania. – 2017. – 46 p.: iliustr. – Santr. angl. – (Aut. darbų sąrašas: p. 44–45). Bičkauskas G. Sedimentology and diagenesis of Minija regional stage (silurian) carbonates in Lithuania: doctoral dissertation: physical sciences, geology (05 P) = Minijos regioninio aukšto (silūras) karbonatų sedimentologija ir diagenezė Lietuvoje / mokslinis konsultantas: Molenaar N. – 2017. – 119 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 95–102. – (Aut. darbų sąrašas: p. 117–118). Bogdasarov M. Šiaurės Eurazijos gintaras ir kitos fosilinės dervos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 17–24: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 24. Lozovskis S. Petrofizinių ir mechaninių silūro skalūnų savybių koreliacija su gyliu ir mineraline sudėtimi = Correliation of the petrophysical and mechanical properties of Silurian shales with burial depths and mineralogical composition // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 174–177. – Bibliogr.: p.175, 177. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius). Motuza G. Nacionaliniai akmenys // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 49–56: iliustr. – Bibliogr.: p. 56. Prušinskienė S., Šiliauskas L., Skridlaitė G. Varieties and chemical composition of magnetite in the Varena Iron Ore Deposit // Chemija. – 2017. – T. 28, Nr. 1. – P. 39–57.

1.3. Tektonika ir geofizika /1.3. Tectonics and Geophysics

Čečys A. Orogeny at 1,45 Ga // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 57–58. – Bibliogr. str. gale.

106 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Druzhinina O., Bitinas A., Molodkov A., Kolesnik T. Palaeoseismic deformations in the Eastern Baltic region (Kaliningrad District of Russia) // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2017. – Vol. 66, No 3. – P. 119–129: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 128–129. Dundulis G., Kačianauskas R., Markauskas D., Stupak E., Stupak S., Šliaupa S. Reanalysis of the floor response spectra of the Ignalina Nuclear Power Plant Reactor Building // Nuclear Engineering and Design. – 2017. – Vol. 324. – P. 260–268. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale. Gerok D., Kaminskas D., Gibbard Ph. Seismic velocity anomalies in the infilling of tunnel valleys: influence on the interpretation of seismic data. An example from western Lithuania // GFF. – 2017. – Vol. 139, No 4. – P. 276–288: iliustr. – Bibliogr. str. gale. Lokutijevskis V., Lozovskis S., Skaisgirienė R. Geofizinių duomenų klasifikavimas ir tvarkymas = Geophysical Data Classification and Management // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 41–42: iliustr. Motuza Matuzevičius G., Šliaupa S. Paleogene volcanism in Central Afghanistan: Possible far- field effect of the India-Eurasia collision // Journal of Asian Earth Sciences. – 2017. – Vol. 147. – P. 502–515: iliustr. – Bibliogr.: str. gale. Pačėsa A., Čečys A. Lietuvos seismologinis monitoringas 2016 metais = Seismological monitoring in Lithuania in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 37–40: iliustr. Plado J., Ainsaar L., Kaasik A., Meidla T., Ots S., Radzevičius S. Middle and Upper Devonian of the Baltic Basin: sedimentary, stable isotope and magnetic features of the Skuodas-40 core (Lithuania) // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017: Abstracts and Field Guide. – Warszawa, 2017. – P. 68–69. – Bibliogr.: p. 69. Sidaras S. Geomagnetinės inversijos ir jų reikšmė žemės geologinėje raidoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 14–18: iliustr. – Bibliogr.: p. 18. Šliaupa S. Does the background magnetic and gravity fields have an impact on the human health? // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 77–79. Šliaupa S., Satkūnas J., Motuza G., Šliaupienė R. Morphotectonic implication of the Paleoproterozoic Mid-Lithuanian Suture Zone // Geological Quarterly. – 2017. – Vol. 61. – No 3. – P. 590–601: iliustr. – Bibliogr.: p. 600–601.

1.4. Kvartero geologija ir geomorfologija / 1.4. Quaternary Geology and Geomorphology

Baltrūnas V., Šliaupa S., Karmaza B. Geological setting of Birštonas – the great Nemunas loops // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 115–117: iliustr. Bitinas A., Damušytė A. Pietryčių Baltijos regiono hidrografinio tinklo raida poledynmečiu // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 37. Bitinas A., Druzhinina O., Damušytė A., Napreenko-Dorokhova T., Guobytė R., Mažeika J. The lower reaches of the Nemunas River at the end of the Last (Weichselian) Glacial and beginning

107 of the Holocene // Geological Quarterly. – 2017. – Vol. 61, No 1. – P. 156–165: iliustr. – Bibliogr.: p. 164–165. Daumantas L., Spiridonov A. Geologiniai ir geomorfologiniai priešistorinių žmonių gyvenviečių veiksniai = The influence of geological and geomorphological factors on the distribution of prehistoric human settlemants // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 164–165. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius). Gregorauskienė V., Bitinas A. Bendrieji Vidurinio pleistoceno aukštumų formavimosi geologiniai ypatumai // Vidurinio pleistoceno apledėjimo aukštumų dirvožemio dangos ypatumai, Kaunas–Vilnius–Eišiškės–Dieveniškės–Medininkai–Vilnius–Kaunas, 2017 09 28–29: mokslinės konferencijos ekspedicijos vadovas. – Akademija, 2017. – P. 19–23: iliustr. – Bibliogr.: p. 23. Guobytė R., Baltrūnas V. Kas supylė piliakalnius? // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 7–18: iliustr. – Bibliogr.: p. 18. Juzėnaitė E., Osadčij I. Sezoniniai dugno reljefo pokyčiai pietinėje Atmatos atšakos dalyje 2014–2015 metais // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 91–94: iliustr. – Bibliogr.: p. 94. Morkūnaitė R. Kuršių Nerija mokslo darbuose ir meno vaizdiniuose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 30–35: iliustr. – Bibliogr.: p. 35. Motuza G., Šliaupa S. Supracrustal suite of the Precambrian crystalline crust in the Ghor Province of Central Afghanistan // Geoscience Frontiers. – 2017. – Vol. 8, Issue 1. – P. 125–135: iliustr. Palaitis Ž. Evaluation of thermal conductivity in Quaternary glacial and fluvioglacial deposits of Lithuania // 10th Baltic Stratigraphic Conference, Chęciny, 12–14 September 2017: Abstracts and Field Guide. – Warszawa, 2017. – P. 67. Piličiauskas G., Kisielienė D., Piličiauskienė G. Deconstructing the concept of Subneolithic farming in the southeastern Baltic // Vegetation History and Archaeobotany. – 2017. – Vol. 26, Issue 2. – P. 183–193. Rudnickaitė E. Lithological variability in tills of the Švenčionys Upland (Lithuania) and their correlation // From past to present – Late Pleistocene, last deglaciation and modern glaciers in the centre of northern Fennoscandia. INQUA Peribaltic Working Group Meeting and Excursion, 20–25 August 2017: Excursion guide and abstracts. – Rovaniemi, Finland, 2017. – P. 147–148: iliustr. – Bibliogr.: p. 148. Vaikutienė G., Stančikaitė M., Druzhinina O., Kublitsky J., Arslanov Kh., Subetto D., Uogintas D. Palaeoenvironment of the SE Baltic region in Late Pleistocene and Holocene: results of the paleolimnological study of Kamyshovoe Lake, Kaliningrad Region // From past to present – Late Pleistocene, last deglaciation and modern glaciers in the centre of northern Fennoscandia. INQUA Peribaltic Working Group Meeting and Excursion, 20–25 August 2017: Excursion guide and Abstracts. – Rovaniemi, Finland, 2017. – P. 165–166. – Bibliogr.: p. 166.

108 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

1.5. Jūrų geologija ir krantotyra / 1.5. Marine Geology and Coastal Research

Bitinas A., Mažeika J., Buynevich I., Damušytė A., Molodkov A., Grigienė A. Constraints of Radiocarbon Dating in Southeastern Baltic Lagoons: Assessing the Vital Effects // Coastline Changes of the Baltic Sea from South to East: Past and Future Projection. – Cham, 2017. – P. 137–171. Buynevich I., Savarese M., Curran H. A., Bitinas A., Glumac B., Pupienis D., Kopcznski K., Dobrotin N., Gnivecki P., Boush L. P., Damušytė A. Sand incursion into temperate (Lithuania) and tropical (the Bahamas) maritime vegetation: Georadar visualization of target-rich aeolian lithosomes // Estuarine, Coastal and Shelf Science. – 2017. – Vol. 195. – P. 69–75: iliustr. – Bibliogr.: p. 73–75. Galinienė J., Navasinskienė J., Morkūnaitė R., Česnulevičius A. Heat, temperature and health aspects of coastal landscapes: Lithuania coastal extample // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 123–129. Jarmalavičius D., Žilinskas G., Pupienis D. Geologic framework as a factor controlling coastal morphometry and dynamics. Curonian Spit, Lithuania // International Journal of Sediment Research. – 2017. – Vol. 32, Issue 4. – P. 597–603: iliustr. Jefanova O., Mažeika J., Petrošius R., Visakavičius E., Paškauskas R. Tričio koncentracijų variacijos Šiaurės Atlanto jūrų paviršiniuose vandens horizontuose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 169–173: iliustr. – Bibliogr.: p. 173. Kaminskas D., Rudnickaitė E., Vaikutienė G., Bitinas A., Grigienė A., Buynevich I., Damušytė A., Pupienis D., Šinkūnas P. An integrated study on origin and development of the Curonian Lagoon based on Nida-VI borehole data // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 97–99. – Bibliogr.: p. 99. Moskalewicz D., Szczucinski W., Mroczek P., Vaikutienė G. Sedimentological trace of the historical, extreme storm surges on the selected SE Baltic coasts // From past to present – Late Pleistocene, last deglaciation and modern glaciers in the centre of northern Fennoscandia. INQUA Peribaltic Working Group Meeting and Excursion, 20–25 August 2017: Excursion guide and Abstracts. – Rovaniemi, Finland, 2017. – P. 129–130. – Bibliogr.: p. 130. Olenin S., Bitinas A., Kaunaitė D. Jūros mokslas Klaipėdos universitete: dabartis ir ateitis // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 153–156: iliustr. – Bibliogr.: p. 156. Pupienis D., Buynevich I., Ryabchuk D., Jarmalavičius D., Žilinskas G., Fedorovič J., Kovaleva O., Sergeev A., Cichon-Pupienis A. K. Spatial patterns in heavy–mineral concentrations along the Curonian Spit coast, southeastern Baltic Sea // Estuarine, Coastal and Shelf Science. – 2017. – Vol. 195. – P. 41–50: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale.

109 Sergeev A., Zhamoida V., Ryabchuk D., Buynevich I., Sivkov V., Dorokhov D., Bitinas A., Pupienis D. Genesis, distribution and dynamics of lagoon marl extrusions along the Curonian Spit, southeast Baltic Coast // Boreas. – 2017. – Vol. 46, Issue 1. – P. 69–82: iliustr. – Bibliogr.: p. 81–82. Suzdalev S., Jurkin V. Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 216–220: iliustr. – Bibliogr.: p. 220. Vaikutienė G., Skipitytė R., Mažeika J., Martma T., Garbar D., Barisevičiūtė R., Remeikis V. Environmental changes induced by human activities in the Northern Curonian Lagoon (Eastern Baltic): diatoms and stable isotope data // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2017. – Vol. 66, No 2. – P. 93–108: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 105–107. Žaromskis R., Blažauskas N. Klaipėdos uosto įplaukos vartų kaitos poveikis šiauriau sąsiaurio esančiai kranto zonai // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 243–244. Žaromskis R., Jurkin V., Milerienė R., Pavolis D. Povandeninių sėklių planinė padėtis kaip priekrantinės nešmenų cirkuliacijos pobūdžio rodiklis // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 245–246. – Bibliogr.: p. 246.

1.6. Geologijos istorija / 1.6. History of Geology

Akademik RAEN doktor geologo-mineralogičeskich nauk professor Zekcer Igor‘ Semenovič. – Moskva: Vaš format, 2017. – 187, [1] p.: iliustr. Augulytė L., Dundulis K. Su Gintautu Vaicekausku atsisveikinus (1939.10.12–2017.05.04) // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 66: iliustr. Baltrūnas V. Gamta kaip kultūros šaltinis. Įvadas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 162–163. Baltrūnas V. Gamtinė piliakalnių kilmė // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 171–178. Baltrūnas V. Ignoto Domeikos tėviškės gamtos istorija // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 487–508: iliustr. – Bibliogr.: p. 507–508. Baltrūnas V. Mente et malleo: mokslas kaip išskirtinis kultūros reiškinys // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 11–14: iliustr. Baltrūnas V. Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija: Pratarmė // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 87–88: iliustr. Baltrūnas V., Giedrikas H. Mykolo Bajarūno 135-metis // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 62–63: iliustr. Baltrūnas V., Giedrikas H. Sveikiname Lidiją ir Jevlampijų Laškovus! // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 60–61: iliustr.

110 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Banionis J. Ignoto Domeikos matematikos mokslų studijos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 195–211: iliustr. – Bibliogr.: p. 211. Bibliografijos rodyklė / parengė Dagienė S. // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 589–625. Bitinas A. Keletas štrichų bendražygio portretui // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 62–64: iliustr. Buitkus A. Apie draugystę visam gyvenimui // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 47–50: iliustr. Česnulevičius A. Gamtotyrinių nuostatų ir idėjų puoselėtojas Lietuvos edukologijos universitete // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 144–147: iliustr. Česnulevičius A., Dvareckas V. Ignoto Domeikos gamtotyros ir geografijos idėjos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 367–378: iliustr. – Bibliogr.: p. 377–378. Česnulevičius A., Grigelis A. Ignoto Domeikos studijų metai Vilniaus universitete // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 170–194. Dagienė S. Valentinas Baltrūnas: bibliografijos rodyklė. Pratarmė // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 200. Damušytė A. Geologui Juozui Butrimui 90! // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 19–22: iliustr. Domeyko P. Ignotas Domeika – šeimos žmogus // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 137–151: nuotr. – Bibliogr.: p. 151. Gaigalas A. Emigracija, studijos ir veikla Paryžiuje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 262–284: iliustr. – Bibliogr.: p. 283–284. Galinis T. Čia mūsų kiemas… Vėžio gaudymas ir kiti žygiai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 30–32: iliustr. Grigelis A. Čilė – Ignoto Domeikos laimės ir kančios šalis // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 25–31: iliustr. Grigelis A. Epilogas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 626–635: iliustr. Grigelis A. Ignacy Domeyko – geolog, mineralog, inżynier górnictwa: streszczenie książki: iš ispanų k. vertė Z. J. Ryn // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 646–653. Grigelis A. Ignacy Domeyko – Geologist, Mineralogist and Mining Engineer: a Short Compendium of the Book: išvertė M. A. Piesinas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 637–645: iliustr.

111 Grigelis A. Ignacy Domeyko for Lithuania: a new book story // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 30–32. Grigelis A. Ignacio Domeyko – Geólogo, Minerólogo, Ingeniero de Minas: un breve resumen del libro: vertė P. Domeyko ir C. Domeyko // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 654–662. Grigelis A. Ignotas Domeika – didysis XIX amžiaus švietėjas ir humanistas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 13– 108: iliustr., nuotr. Grigelis A. Ignoto Domeikos rankraštinis ir memuaristinis palikimas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 569– 576: iliustr. Grigelis A. Ignoto Domeikos takais: nuo Haradzėjos iki Žybartauščinos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 25–36: iliustr. – Bibliogr.: p. 36. Grigelis A. Ilgėjosi mūsų miškų ir plačiųjų laukų: [apie Ignotą Domeiką (1802–1889)] // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 9–12: iliustr. Grigelis A. Kelios mintys apie mokslo istorijos tyrinėjimus // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 164–166: iliustr. Grigelis A. Paleontologinės Ignoto Domeikos kolekcijos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 440–450: iliustr. – Bibliogr.: p. 450. Grigelis A. Paminklinės kapavietės LDK žemėse // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 577–587: nuotr. – Bibliogr.: p. 587. Grigelis A. Pirmoji tremtis Zapolės dvare // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 245–261: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: 260–261. Grigelis A., Gelumbauskaitė L. Ž. Ignoto Domeikos protėviai ir ainiai // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 152–169: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: p. 169. Grigelis A., Karatajūtė-Talimaa V., Užpalis D., Vienožinskis V. Išėjo dar vienas kurso draugas: Pranas Misius 1929.06.02–2016.11.07 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 63: iliustr. Grigelis A., Karmaza B. Ignoto Domeikos keliais nuo Haradzejos iki Žybartauščinos // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 509–530: iliustr. – Bibliogr.: p. 530. Griškaitė R. Ignoto Domeikos knygos „Araukania i jéj mieszkańcy“ vilnietiškojo leidimo istorija // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 379–404: iliustr. – Bibliogr.: p. 402–404.

112 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Jofré J. R. Ignotas Domeika Ancuta – išmintingas žmogus // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 131–136: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: p. 136. Machnač T. Ignotas Domeika Baltarusijos kultūroje = Ignat Damejka u belaruskaj kul’tury // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 559–568: iliustr. Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius / sudarytojas ir mokslinis redaktorius: Grigelis A.; Vilniaus universitetas, Lietuvos Ignoto Domeikos draugija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 725, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. rodyklė: p. 589–625. – (Skiriama Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms). Jonynas J. Sunki kuprinė… Arba – kas neša, tam ir krauna // Mente et malleo: Valentinas Baltrū nas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 91–96: iliustr. Jurgaitis A. Geologų bendruomenės elitas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 82–83: iliustr. Jurgaitis A. Monografija apie Lietuvos kvarterą: Naujas leidinys – V. Baltrūno knyga „Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija“ // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 89–90: iliustr. Juškevičiūtė A. Sektinas pavyzdys // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 61. Kabailienė M. Pedagogas, švietimo sistemos reformatorius, mokslininkas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 285–300: iliustr. – Bibliogr.: p. 300. Kadūnas V. Penktasis Geologijos instituto direktorius // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 76–81: iliustr. Karmaza B. Ateities darbai… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 131–133. Kavoliūtė F. Geografiškesnis už daugelį geografų // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 181–182: iliustr. Kazakauskas V. Valentinas ir Islandijos ledynai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 137–139: iliustr. Kisielienė D. Užkalbėtojas… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 157–159: iliustr. Kolegų žodis… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 17–19: iliustr. Kondratienė O. Pūdas druskos… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 84: iliustr. Košovska I., Volska A. Ignoto Domeikos mineralų kolekcijos Jogailaičių universitete Krokuvoje – nauji duomenys // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 451–462: iliustr. – Bibliogr.: p. 462.

113 Krikštopaitis J. A. Ignotas Domeika – plataus masto asmenybė // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 111–120: iliustr. – Bibliogr.: p. 120. Kučas V. Džiaugiuosi, kad susitikome… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 36–38. Kulbickas D. Apie titnagą // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 125–126: iliustr. Kulbickas D. Lietuvos geologija bendrojo ugdymo sistemoje 1918–1990 m. = Lithuanian geology in the system of general education in 1918–1990 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 19–23: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 23. Kulbickas D. Nepailstantis dėstytojas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 148–150: iliustr.. Laškovas J. Geologas naftininkas ir optimistas: Petras Lapinskas 1936.04.24–2017.01.21 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 65–66: iliustr. Linčius A. Gėriuosi didžiai mokslingu, visur spėjančiu profesoriumi Valentinu // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 184–189. Linčius A., Narbutas V. Atgimęs Raigardas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 113–116: iliustr. Mačionis Z. Ignotas Domeika – geochemijos pradininkas Čilėje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 405–413: iliustr. – Bibliogr.: p. 413. Marcinonis A. Hidrogeologui Jonui Kisieliui būtų 90 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 61–63: iliustr. Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė / sudarė ir redagavo Pukelytė V.; bibliografiją sudarė Dagienė S. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – 287, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 201–273. Motuza G. Čilės geologija ir mineralogija Ignoto Domeikos darbuose // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 324–345: iliustr. – Bibliogr.: p. 344–345. Motuza G. Studentiškas žydėjimas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 51–52: iliustr. Motuza G. Viktoras Masaitis – žmogus, suradęs trilijoną karatų deimantų // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 23–26: iliustr. – Bibliogr.: p. 26. Motuza G., Vitkauskas V. Didžiojo mokslininko ekspedicijų Čilėje keliaiis // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 346–364: iliustr. – Bibliogr.: p. 364. Motuza Matuzevičius G., Rudnickaitė E. The Collections of the Geological Museum of the Vilnius University as a Reflection of the History // There is no Future without the Past: science on the interface of XIX–XXI centuries: the international conference, dedicated to the 215th birth anniversary of Ignacy Domeyko: July 28–30, 2017, Vilnius, Lithuania: proceedings book. – Vilnius, 2017. – P. 44–47. – Bibliogr. str. gale.

114 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Narbutas V. Daugiaaukštis Vytauto Skuodžio rūmas: 1929.03.21–2016.12.07 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 59–62: iliustr.. Narbutas V. Raktiniai žodžiai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 85–86: iliustr. Orentaitė A. Ignoto Domeikos memuaristikos paminklas Lietuvoje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 531–548: iliustr. – Bibliogr.: p. 546–548. Pakalnis R. Ištikimybės vertybėms etalonas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 179–180: iliustr. Paškauskas S. Metai praleisti su iškiliu Lietuvos geologu // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 140–142. Paškevičius J. Geologijos studijos Vilniaus universitete // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 40–46: iliustr. Paškevičius J. Profesoriaus Algirdo Gaigalo nuopelnai Geologijos žurnalui // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 157–160: iliustr. Paškevičius J., Grigelis A., Motuza G. Ignoto Domeikos mokslo ir praktikos kelias // Ignotas Do meika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 419–439: iliustr. – Bibliogr.: p. 438–439. Paulo A., Rynas Z. J., Vujcikas Z. Mineraloginės Ignoto Domeikos kolekcijos Čilėje, Prancūzijoje ir Lenkijoje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 463–484: iliustr. – Bibliogr.: p. 481–484. Petrošius R. Mūsų mokslinis (antimokslinis?) bendradarbiavimas // Mente et malleo: Valenti nas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 118–120. Piročkinas A. Filomatų idėjų šviesa Vilniaus universitete // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P.: 212–221: iliustr. – Bibliogr.: p. 221. Poškienė B. Geologijos pradžių pradžia // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 167–170: iliustr. Pukelytė V. Mokykliniai metai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 34–35: iliustr. Pukelytė V. Septynios protėvių kartos… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 23–28: iliustr. Puronas V. Metai atiduoti kerno saugyklai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 65–70: iliustr. Railienė B. Ignotas Domeika Lietuvos visuomenės akiratyje // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 549–558: iliustr. – Bibliogr.: p. 557–558. Rudnickaitė E. Kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas: Vilniaus universiteto geologiniai rinkiniai Vilniaus senienų muziejuje = When Vilnius University was closed: the geological collections of Vilnius University in the Vilnius Museum of Antiquities // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo

115 ugdymo mokykloje-2017 = Natural science education in a comprehensive school-2017: XXIII nacionalinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys, Pakruojis, 2017 m. balandžio mėn. 21–22 d. – Šiauliai, 2017. – P. 46–58: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 55–57. Rudnickaitė E. Paskui ledyno pėdsakus // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 154–156: iliustr. Satkūnas J. Ignoto Domeikos Lenkijos ir Lietuvos geologinis žemėlapis // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 414–418: iliustr. – Bibliogr.: p. 417–418. Satkūnas J. Igor‘ Semenovič Zekcer, Pod flagom Meždunarodnogo sojuza geologičeskich nauk (IUGS) // Akademik RAEN doktor geologo-mineralogičeskich nauk professor Zekcer Igor‘ Semenovič. – Moskva: Vaš format, 2017. – P. 10–12. Satkūnas J. Lietuvos geologijos tarnyba 2016-aisiais = Lithuanian Geological Survey in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 5–6: iliustr. Sivkov V. Emelyan Mikhailovich Emelyanov (07.11.1934–02.10.2017) = Emilis Jemeljanovas (1934.11.07–2017.10.02) // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 64–65: iliustr. Skridlaitė G. Metai Geologijos instituto taryboje. Arba – paskutiniai instituto nepriklausomybės metai // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 117. Skridlaitė G., Baltrūnas V. Kazimieras Kepežinskas:1937.01.10–2016.12.29 // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 64: iliustr. Skuodis V. Ignotas Domeika filomatų veikloje Vilniaus universitete // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 222– 244: iliustr. – Bibliogr.: p. 244. Sveikiname dr. Augustiną Linčių!: [Spalio 3 d. Šv. Jonų bažnyčioje „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ komisijos sprendimu už asmeninį indėlį ir iniciatyvas, sudarant Vilniaus ir visos Lietuvos geologinių bei kraštovaizdžio objektų sąvadą, jų saugojimą, populiarinimą bei aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą aplinkosaugos srityje II laipsnio medaliu buvo apdovanotas geologas dr. Augustinas Linčius] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 54–56: iliustr. Svetur dirbę geologai iš Lietuvos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 6. Šeirienė V. „Crazy“ idėjos // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 135–136: iliustr. Šeirienė V. Toliaregiškumas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 183. Šinkūnas P. Prakalbinęs ledyną… Arba – nuo akmens amžiaus pietų Lietuvoje iki Grenlandijos ledynų šauksmo // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 127–130: iliustr. Šliaupa A. Dešimt metų geologinėje nuotraukoje // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 55–60: iliustr. Švedas K. Bendrų darbų akimirkos… // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 151–153: iliustr.

116 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Šviedrys R., Orentaitė A. Bandymas kurti Čilės mokslinio tyrinėjimo tradiciją // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 301–323: iliustr. – Bibliogr.: p. 323. Uktveris A. Optimizmo link… Pabendravimas su geologu ir mokslininku, habil. dr. Valentinu Balt rūnu // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 190–193: iliustr. Valentinas Baltrūnas: bibliografijos rodyklė; sudarė Dagienė S. // Mente et malleo: Valentinas Balt rūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 201–281. Valiūnas J. Ekogeologinių tyrimų Lietuvoje pradininkas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 71–74. Vujcikas Z. Ignotas Domeika – Čilės mokslo apaštalas // Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – P. 121–130: iliustr., nuotr. – Bibliogr.: p. 130. Zinkutė R. Kuo mane žavi ir stebina Valentinas // Mente et malleo: Valentinas Baltrūnas: Bibliografijos rodyklė. – Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2017. – P. 121–124. Žalūdienė G. Česlovo Chmielevskio 150-tosios gimimo metinės = Czeslaw Chmielewski 150-th birth anniversary // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 11–14: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 14.

2. Taikomieji tyrimai 2. Applied Research

2.1. Mineralinės žaliavos / 2.1. Mineral Resources

Gudonytė J., Januška V. A. Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių erdvinių duomenų atnaujinimas = Deposits of mineral resources in the Republic of Lithuania – spatial data update // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 14–16: iliustr. Januška V. A., Kanopienė R., Lazauskienė J., Kadūnas K. Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2016 metais = State Reguliation of the Use of the Underground in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 7–11. Valskys V. Sapropelio klodų formavimosi sąlygų įtaka jo cheminei sudėčiai ir užterštumui: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinkotyra (03B) / mokslinis vadovas: Satkūnas J.; Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras. – Vilnius, 2017. – 134 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 109–131. – (Mokslinių publ. sąrašas: p. 132–134). Valskys V. The Influence of conditions of sapropel formation on its chemical composition and contamination: summary of doctoral dissertation: biomedical sciences, ecology and environmental science (03B) = Sapropelio klodų formavimosi sąlygų įtaka jo cheminei sudėčiai ir užterštumui / mokslinis vadovas: Satkūnas J.; Vilnius University, Nature Research Centre. – Vilnius, 2017. – 58 p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr. disertacijos gale. – (Aut. darbų sąrašas: p. 48–50).

117 2.2. Hidrogeologija ir geotermika / 2.2. Hydrogeology and Geothermics

Arustienė J. Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2016 metais = National Groundwater Monitoring in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė atskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 17–23: iliustr. Arustienė J., Kadūnas K. Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų tiriamasis monitoringas gruntiniame vandenyje = Investigative groundwater monitoring of active substances of plant protection products // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 28–32: iliustr. Gedžiūnas P., Kadūnas K., Zanevskij Z., Balčiūnaitė D. Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Labanoro regioninis parkas / ats. red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2017. – 142, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 139–140. Gerber Ch., Vaikmäe R., Aeschbach W., Babre A., Jiang W., Leuenberger M., Lu Zh.-T., Mokrik R., Müller P., Raidla V., Saks T., Waber H.-N., Weissbach T., Zappala J.-C., Purtschert R. Using 81Kr and noble gases to characterize and date groundwater and brines in the Baltic Artesian Basin on the one-million-year timescale // Geochimica et Cosmochimica Acta. – 2017. – Vol. 205. – P. 187–210: iliustr. – Bibliogr. str. gale. Gregorauskas M., Kaušinis K., Bujanauskas M., Samalavičius V., Mokrik R. Cenomanio- apatinės kreidos sluoksnio požeminio vandens išteklių ir hidrocheminių anomalijų modelinis įvertinimas = Modelling Assesment of groundwater resources and hydrochemical anomalies of Cenomanian-Lower Cretaceous aquifer // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 2. – P. 73–79: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 79. Kadūnas K., Gedžiūnas P., Zanevskij Z., Guobytė R., Pūtys P., Balčiūnaitė D. Lietuvos šaltinių katalogas: 220 versmių ir šaltinių / ats. red.: Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba, VšĮ “Grunto valymo technologijos”. – Vilnius, 2017. – 479, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: 473–476. Kriukaitė J., Arustienė J., Zanevskij Z. Lietuvos pasienio požeminio vandens monitoringas 2016 metais = Groundwater Monitoring in the Lithuanian cross-border areas in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 24–27: iliustr. Palaitis Ž. Corealation of borehole heat exchanger heat conductivity and geological conditions // Open Readings 2017: 60th International Conference for Students of Physics and Natural Sciences, March 14–17, 2017, Vilnius, Lithuania: Programme and Abstracts. – Vilnius, 2017. – P. 384. Samalavičius V., Mokrik R. Tritium activity distribution by monitoring data in groundwater of quaternary aquifer system, Lithuania // Open Readings 2017: 60th International Conference for Students of Physics and Natural Sciences, March 14–17, 2017, Vilnius, Lithuania: Programme and Abstract. – Vilnius, 2017. – P. 394: iliustr. – Bibliogr.: p. 394. Štuopis A., Mokrik R., Gregorauskas M., Marcinonis A. Assessment of groundwater resources of Quaternary aquifer system in concordance with avoidable negative impact on geoenvironment, south-eastern part of Lithuania // Water resources. – 2017. – Vol. 44, Issue 1. – P. 52–60.

118 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

2.3. Inžinerinė geologija / 2.3. Engineering Geology

Gadeikis S., Dundulis K., Daukšytė A., Gadeikytė S. Vilniaus katedros gamtinių sąlygų ypatumai ir problemos // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 7–16: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 16. Lomtadze V. D. Inžinerinės geodinamikos teoriniai pagrindai // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 24–29: iliustr. – Bibliogr.: p. 29. Mikulėnas V., Minkevičius V., Satkūnas J. Gediminas’s Castle Hill (in Vilnius) Case: Slopes Failure Through Historical Times until Present // Advancing Culture of Living with Landslides. – 2017. – Vol. 5. – P. 69–76: iliustr. – Bibliogr.: p. 76. – (The Fourth World Landslide Forum, May 29 to June 2, 2017, Ljubljana, Slovenia). Mockuvienė J. Ar nugrius Gedimino bokštas? // Aplinkosauga. – 2017. – Nr. 1/2. – P. 8–13: iliustr. Skuodis Š., Karaman A. H., Dirgėlienė N. Comparison of one-step and step-wise compression tests = Vienos pakopos ir pakopinio spūdumo bandymų palyginamieji bandymai // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 1. – P. [1]–10: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 8–9. Taminskas J., Dilys K., Linkevičienė R., Mikulėnas V., Minkevičius V., Dagys B. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso cheminė denudacija ir nauji karstiniai reiškiniai = Monitoring in the North Lithuanian karst region: new phenomena on the land surface and gypsum denudation changes // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 43–51: iliustr.

2.4. Naftos geologija / 2.4. Oil Geology

2.5. Ekologinė geologija ir geochemija / 2.5. Environmental Geology and Geochemistry

Amžinai keliaujančių Kuršių nerijos smėlynų praktinis pažinimas, 2017 m. birželio 15–16 d.: išvykos temų ir objektų aprašas / sudarė: Satkūnas J., Mikulėnas V.; Lietuvos geologijos tarnyba, Molėtų švietimo centras. – Vilnius, 2017. – 30 p.: iliustr. Andronikov A. V., Andronikova I. E., Subetto D., Grekov I., Rudnickaitė E. Geochemical records of non-anthropogenic paleocontamination in lake sediments in Europe // Geografija arktičeskich regionov 2017: kollektivnaja monografija po materialam meždunarodnoi naučno-praktičeskoi konferencii, Sankt-Peterburg, RGPU im. A.I. Gercena, 9–10 nojabrja 2017 goda = Geography of the Arctic regions 2017: collective monograph on the materials of the International Scientific and Practical Conference, St. Peterburg, Herzen Russian State Pedagogical University, November 9–10, 2017. – Sankt–Peterburg, 2017. – P. 14–17. Astas V. Sakmė apie Pasaulio sutvėrimą, Nemuno kilpas ir sūrų vandenėlį // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 50–52: iliustr. Bartašiūnaitė B. Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais Vilniaus miesto Šnipiškių mikrorajone // 20-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“, 2017 m. kovo 20 d., Vilnius = Proceedings of the 20th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“, 20 March 2017, Vilnius,

119 Lithuania: Environmental protection engineering. – Vilnius, 2017. – P. 1–8: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 8. Čėsnienė T., Kleizaitė V., Bondzinskaitė S., Taraškevičius R., Žvingila D., Šiukšta R., Rančelis V. Metal bioaccumulation and mutagenesis in a Tradescantia clone following long-term exposure to soils from urban industrial areas and closed landfills // Mutation Research/GeneticTtoxicology and Environmental Mutagenesis. – 2017. – Vol. 823. – P. 65–72. Damušytė A. Gamtos ir žmogaus pėdomis: [VII Geologinio paveldo diena] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 36–39: iliustr. Gedminienė L., Uogintas D. Aplinkos sąlygų įtaka ežero vystymuisi vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpiu: Lieporių ežero, Šiaurės Lietuva, pavyzdžiu = Environmental drivers of Lateglacial and Holocene lake development: an example of Lieporiai lake, North Lithuania // Geologija. Geografija = Geology. Geography. – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 166–169: iliustr. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius). Grigienė A. Naujausi Lietuvos geologinio paveldo objektai, Geotopų posistemio pildymas = New Geotopes in Lithuania and Geotopes Database Support // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 52–53: iliustr. Ignatavičius G., Valskys V., Bulskaya I., Paliulis D., Zigmontienė A., Satkūnas J. Heavy metal contamination in surface runoff sediments of the urban area of Vilnius, Lithuania // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2017. – Vol. 66, Issue 1. – P. 13–20: iliustr. – Santr. est. – Bibliogr.: p. 19–20. Jefanova O., Mažeika J., Petrošius R., Visakavičius E., Paškauskas R. Tričio koncentracijų variacijos Šiaurės Atlanto jūrų paviršiniuose vandens horizontuose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 169–173: iliustr. – Bibliogr.: p. 173. Jokšas K., Galkus A., Stakėnienė R. Kuršių marių Lietuvos akvatorijos ir Nemuno deltos dugno nuosėdų užterštumas sunkiaisiais metalais // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 81–85. – Bibliogr.: p. 84, 85. Kirkliauskaitė V. Apatito apraiškos ir geochemija Varėnos rūdinėje juostoje = Apatite occurrences and geochemistry in Varėna Iron Ore Zone // Geologija. Geografija = Geology. Geography – 2017. – T. 3, Nr. 4. – P. 170–173: iliustr. – Bibliogr.: p. 171, 173. – (Kasmetinė geologijos krypties doktorantų konferencija = Annual Conference of PhD Geology Students, 2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius). Marčiulionienė D., Lukšienė B., Montvydienė D., Jefanova O., Mažeika J., Taraškevičius R., Stakėnienė R., Petrošius R., Maceika E., Tarasiuk N., Žukauskaitė Z., Kazakevičiūtė L., Volkova M. 137Cs and plutonium isotopes accumulation/retention in bottom sediments and soil in Lithuania: A case study of the activity concentration of anthropogenic radionuclides and their provenance before the start of operation of the Belarusian Nuclear Power Plant (NPP) // Journal of Environmental Radioactivity. – 2017. – Vol. 178–179. – P. 253–264: iliustr. Mikalauskienė R. Pelkių ir ežerų dabartinių nuosėdų chronologijos tyrimai radioizotopų metodais (Baltijos aukštumų pavyzdžiu): daktaro disertacijos santrauka: fiziniai mokslai, geologija (05P); Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2017. – 43 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 40–42. – (Aut. darbų sąrašas: p. 43).

120 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Mikalauskienė R. Radioisotope methods for bog and lake recent sediment chronology, Baltic uplands [Rankraštis]: doctoral dissertation: physical sciences; Vilniaus universitetas. – Vilnius, 2017. – 95 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 77–86. – (Aut. darbų sąrašas: p. 87). Nemunas – geologinė piliakalnių ašis: lauko išvykos vadovas, 2017 m. rugsėjo 22–23 d. – skiriama Piliakalnių metams / sudarė: Guobytė R., Grigienė A.; išvykos vadovai: Guobytė R., Skridlaitė G., Mikulėnas V.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2017. – 32 p.: iliustr. – (VII Geologinio paveldo diena). Petrošius R. Investigation of Aukštadvaris Devil’s hole by biogeophysical method // Earth’s Fields and their influence on organisms: the international conference, June 15–18, 2017, Birštonas: abstracts and materials. – Vilnius, 2017. – P. 102–109. Radienė R., Šugalskienė J. Potencialių taršos židinių inventorizavimas ir tyrimai = Inventory and investigation of potentially contaminated sites // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 33–36: iliustr. Stakėnienė R., Jokšas K., Galkus A., Raudonytė-Svirbutavičienė E. Angliavandenilių sklaidos ypatumai gėlo ir druskingo vandens maišymosi zonoje // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 206–210. – Bibliogr.: p. 209–210. Suzdalev S., Jurkin V. Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose // Jūros ir krantų tyrimai 2017: 10-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija, 2017 balandžio 26–28 d., Palanga: konferencijos medžiaga. – [Klaipėda], 2017. – P. 216–220: iliustr. – Bibliogr.: p. 220. Taraškevičius R., Motiejūnaitė J., Zinkutė R., Eigminienė A., Gedminienė L., Stankevičius Ž. Similarities and differences in geochemical distribution patterns in epiphytic lichens and topsoils from kindergarten grounds in Vilnius // Journal of geochemical exploration. – 2017. – Vol. 183. – P. 152–165: iliustr. Taraškevičius R., Zinkutė R., Gedminienė L., Stankevičius Ž. Hair geochemical composition of children from Vilnius kindergartens as an indicator of environmental conditions // Environmental Geochemistry and Health. – 2017. – P. 1–24. – (Prieiga per internetą). Parengė: Volungevičius J., Eidukevičienė M., Gregorauskienė V., Vaisvalavičius R. Ekspedicijos maršrutas // Vidurinio pleistoceno apledėjimo aukštumų dirvožemio dangos ypatumai, Kaunas– Vilnius–Eišiškės–Dieveniškės–Medininkai–Vilnius–Kaunas, 2017 09 28–29: mokslinės konferenci jos ekspedicijos vadovas. – Akademija, 2017. – P. 13–18: iliustr. Zinkutė R., Taraškevičius R., Jankauskaitė M., Stankevičius Ž. Methodological alternatives for calculation of enrichment factors used for assessment of topsoil contamination // Journal of soils and sediments. – 2017. – Vol. 17, Issue 2. – P. 440–452. – Bibliogr. str. gale.

2.6. Geoinformatika / 2.6. Geoinformatics

Aleknienė R. Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų naudojimas = Trends of Lithuanian Geological Survey E-services usage // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 58–59: iliustr.

121 2.7. Geologinės informacijos sklaida visuomenei 2.7. Dissemination of the Geological Information to the Society

Aliuškevičius M., Motuza G. Tarptautinė asteroido diena // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 58–59: iliustr. Baltrūnas V. Tai ne tik įamžinimas: Geopaminklai Irenos Valiulienės piešiniuose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 27–31: iliustr. Dalyvavimas simpoziumuose, konferencijose, seminaruose = Participation at symposia, conferences and workshops // Lietuvos geologijos tarnybos 2015 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita]. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 74–78. Damušytė A. … Bosvelijų aromato persmelktas kraštas: Iš Omano Sultonato sugrįžus // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 32–40: iliustr. Dankina D. Paleontologinė praktika Aragono regione, Ispanijoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 55–57: iliustr. – Bibliogr.: P. 57. Dankina D. Pirmasis jaunųjų paleontologų susitikimas Iberijos pusiasalyje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 47–49: iliustr. Dankina D. Praktika Peloponeso pusiasalyje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 42–46: iliustr. – Bibliogr.: p. 46. Dankina-Beyer D. Antrasis jaunųjų paleontologų suvažiavimas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 40–43: iliustr. Gadeikytė S. 13-oji Baltijos jūros regiono geotechnikos konferencija // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 57–58: iliustr. Gedminienė L. Jaunųjų geologų stovykla Dauguose // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 60–61: iliustr. Gedminienė L. Lietuvos geologų sąjungos XXVII suvažiavimas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 52–56: iliustr. Grendaitė D., Valaika G., Pašiškevičiūtė R., Garbenčiūtė R., Pupienis D., Meyer T., Grinevič K. Praktinė-pažintinė kelionė į Latvijos pajūrį // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 44–47: iliustr. – Bibliogr.: p. 47. Górniak A. Recenzija LGT leidiniui „Lietuvos šaltinių katalogas: 220 versmių ir šaltinių“ // Przegląd geologiczny. – 2017. – T. 65, Nr. 10/1. – P. 613: iliustr. Guobytė R. Sirvėtos regioninio parko geologinis pamatas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 64–66: iliustr. – Bibliogr.: P. 66. Karabanov A., Baltrūnas V., Bogdasarov M., Gaidukevič O., Ernickaja V., Karmaz B., Katinas V., Kisielienė D., Kurzo B., Rylova T., Savčenko I., Stančikaitė M., Šeirienė V., Šinkūnas P., Šinkūnė E. Osnovnye rezul’taty sovmestnych belorussko litovskich issledovanij v oblasti nauk o zemle // Aktual’nye problemy nauk o zemle: ispol’zovanie prirodnych resursov i sochranenie okružajuščej sredy: Meždunarodnaja naučno-praktičeskaja konferensija, 25–27 sentjabrja 2017 goda, Brest. – Brest, 2017. – P. 273–280. Klimka L. Vytauto Narbuto knygą „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ atsivertus // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 57–58: iliustr.

122 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Kolekcijos – mūsų sukauptas turtas // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 6. Komitetai, komisijos, tarybos, tarpžinybinės darbo grupės = Appendices // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita]. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 72–73. Krzeczynska M., Woźniak P. XVIII Ogólnopolski i XI Polsko-Litewski Konkurs „Nasza Ziemia – środowisko przyrodnicze wczoraj, dziś i jutro“ // Przegląd geologiczny. – 2017. – T. 65, Nr. 8. – P. 481: iliustr. Kur link eisime ir ką darysime, kad geologai būtų reikalingi visuomenei: [Seminaras: Lietuvos geologija rytoj] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 59–60: iliustr. Marcinonienė I. Atsivėrė turtingiausi klodai: Pristatyta Vytauto Narbuto knyga „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 58. Marcinonis A. Papūtė kitoks prisiminimų vėjas…: Pristatyta Vytauto Narbuto knyga „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“ // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 57–58. Matutis V. Studentai švenčia geologo dieną // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 62–63: iliustr. Mikoliūnaitė L., Kareiva A. Konferencija, skirta žymaus geologo ir mineralogo Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 32–33: iliustr. Poškienė B. Mokslo pasiekimai – raktas į praeitį: [Tyrėjų nakties renginys „Mokslininko asistentas“] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 50–52: iliustr. Poškienė B. Muziejaus lankytojų srautas nemažėja // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 64–66: iliustr. Puronas V. Žemės gelmių informacijos centras = Underground Information Center // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 66–68: iliustr. Radzevičius S., Palaitis Ž., Chihon-Pupienis A., Bitinas J. 10-osios Baltijos stratigrafų konferencijos atgarsiai iš Švento kryžiaus kalnų Lenkijoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 48–49: iliustr. Radzevičius S., Spiridonov A. Progresas konodontų tyrimuose: 4-asis tarptautinis simpoziumas Ispanijoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 48–49: iliustr. – Bibliogr.: P. 49. Ramanauskienė L., Vilkanec I. Geologijos fondas ir bibliofondas = The Geological Fund and Bibliofund // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 60–63. Ramanauskienė L., Vilkanec I. Lietuvos spauda apie geologiją ir Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 2016 metais = Lithuanian press about geology and Lithuanian Geological Survey in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 97–112. Ražinskas V. Laboratorija = The Laboratory // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 69–71: iliustr. Skridlaitė G. 35-as pasaulinis geologų kongresas Keiptaune, Pietų Afrikoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 50–51: iliustr.

123 Svečiuose pas kolekcininką: [2017 m. rugsėjį Gamtos tyrimų centro darbuotojai B. Poškienė, B. Karmaza ir V. Baltrūnas lankėsi pas Viktorą Zmitrovič (gim. 1975 m.), gyvenantį Vilniaus rajone, Uosininkų kaime. Pats Viktoras – buvęs apdailos specialistas, daug metų besidomintis artimų apylinkių akmenimis ir juos kolekcionuojantis] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 53: iliustr. Sveikiname Joną Mažeiką!: [J. Mažeika išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu] // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 6: iliustr. Tarptautinė konferencija Birštone „Žemės laukai ir jų įtaka organizmams“ // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 46–47: iliustr. Vilkanec I., Ramanauskienė L., Šenderovienė J. A. 2016 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publications on Lithuanian geology in 2016 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 79–96. Virbickienė I. Lietuvos ir Lenkijos moksleivių konkursui – 10 metų! = 10 Years of the Lithuanian – Polish Competition // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 54–57: iliustr. Virbickienė I. Visuomenės informavimas = Public Information // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 64–65: iliustr. Visakavičius E. Į Islandiją jūros keliu // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 2. – P. 37–48: iliustr. 2017-ieji – piliakalnių metai Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 4. – P. 6.

3. Geologinis kartografavimas 3. Geological Mapping

Guobytė R. Geologinio kartografavimo M 1:50 000 Švenčionių plote rezultatai // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 1. – P. 7–13: iliustr. – Bibliogr.: p. 13. Guobytė R. Lietuvos geologinis kartografavimas M 1:50 000 = Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey Annual Report 2016. – Vilnius: LGT, 2017. – P. 13: iliustr. Marcinkevičius V. Stambaus mastelio (1:50 000) geologinė nuotrauka Šiaurės Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 15–24: iliustr. – Bibliogr.: P. 24. Šliaupa A. Lietuvos kvartero nuogulų iki 50 m gylio rajonavimo žemėlapis = Map of regionalisation of the Quaternary deposits succession of up to 50 m thickness in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2017. – Nr. 3. – P. 7–10: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 10.

124 Lietuvos spauda Lithuanian press apie Lietuvos geologijos about Lithuanian tarnybos veiklą Geological Survey in 2017 2017 metais

Sausis

Atnaujintas naudingųjų iškasenų žemėlapis: [Atnaujintas žemėlapis supažindina su visais Lietuvoje detaliai išžvalgytais telkiniais – jų yra 801, taip pat su 945 parengtinai išžvalgytais ir 390 prognozinių išteklių plotų] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Sausio 3. – P. 5. Daugėja gręžinių: [Pernai Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre buvo įregistruoti 1 523 nauji gręžiniai – 65 daugiau negu 2015 m.] // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Sausio 7. – P. 8: iliustr. Gudavičiūtė D. Gedimino kalno nuo griūties neišgelbėjo net Algirdas Brazauskas: [Daugelis jo nu- rodymų būdavo vykdomi be projektų] // Lietuvos rytas, priedas „Sostinė“. – 2017. – Sausio 7.– P. 1, 2: iliustr. Dumalakas A. Miegoti ramiai neleidžia Šlepsčių smegduobė // Lietuvos rytas.– 2017. – Sau- sio 11. – P. 17. Minkevičienė A. Dėl Juodymo pelkės besipešantys verslininkai panoro tapti tetervinų tuoktuvių liudytojais: [Lietuvos Geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas sakė, jog blogiausia, kas Juodymo pelkės istorijoje gali nutikti, – dirbtinai sudarytos kliūtys pradėti durpyną eksploatuoti] // Gimtasis Rokiškis. – 2017. – Sausio 12. – P. 1, 2, 5: iliustr. Karklelienė E. Teks sumokėti mokesčius: [Karjerus eksploatuojančios įmonės bei asmenys pagal numatytą tvarką privalo deklaruoti iškasenas ir deklaracijas pateikti Lietuvos geologijos tarnybai ir VMI] – Šiaulių kraštas. – 2017. – Sausio 12.– P. 4. Lietuviška nafta baigia išsekti: [Vakarų Lietuvoje dirbančios naftos gavybos bendrovės pernai išgavo 77,37 tūkst. kubinių metrų naftos – 15 proc. mažiau nei 2015 metais] // Lietuvos rytas. – 2017. – Sausio 13. – P. 10. Dagys J. Nesąžiningiems verslininkams-gudručiams priskaičiuota 800 tūkstančių eurų mokesčių // Joniškio dienos. – 2017. – Sausio 13.– P. 5: iliustr. Šliužas K. Lietuvos naftos gavyba: matyti dugnas // Lietuvos žinios.– 2017. – Sausio 14.– P. 9: iliustr. Joneliūnienė D. Statybos buvusiose pramonės teritorijose: kodėl būtina griežtesnė kontrolė?: [Jei turima informacijos, kad tam tikroje teritorijoje gal būt buvo vykdoma veikla, kuri galėjo užteršti gruntą, statytojas įpareigojamas atlikti ekogeologinius tyrimus. Jei nustatoma tarša, tuomet būtina sutvarkyti teritoriją] // Statyba ir architektūra. – 2017. – Sausio 24. – P. 26, 27: iliustr.

125 Leščinskas V. Ir geologai turi globėją: [Tai – Šv. Barbora, kuri jau seniai garbinama kaip kalnakasių bei akmenskaldžių užtarėja] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Sausio 26. – P. 1, 7: iliustr. Kazakevičius K. Gedimino kalno gelbėjimas privertė sunerimti // Lietuvos žinios. – 2017. – Sau- sio 27. – P. 1, 4: iliustr. Juškevičius A. Klecininkų kaimo baubo nebeliks?: [Lietuvos geologijos tarnybos atlikto šalies už- terštų teritorijų sąraše buvusi asfaltbetonio bazė Klecininkuose minima kaip vienas pavojingiausių rajono objektų] // Švyturys. – 2017. – Sausio 28. – P. 1, 2: iliustr.

Vasaris

Minkevičienė A. Kam sapnuosis Juodymo pelkės turtai? // Gimtasis Rokiškis. – 2017. – Vasa- rio 2. – P. 5: iliustr. Informacija apie priimtą sprendimą dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu: [Lietuvos geologijos tarnyba informavo Agentūrą, kad tiek atlikti ir numatomi geologiniai tyrimai, tiek kons- trukcijų stiprinimo projektiniai sprendiniai gali tik sumažinti planuojamos ūkinės veiklos reikšmin- gą neigiamą poveikį dėl karstinių reiškinių, tačiau negali padėti šio poveikio išvengti] // Sekundė. – 2017. – Vasario 2. – P. 18, 19. Gedimino kalnas netrukus bus atidarytas // Panevėžio kraštas.– 2017. – Vasario 4. – P. 11: iliustr. Žemės gelmių registras vėl papilnėjo // Švyturys. – 2017. – Vasario 4. – P. 8: iliustr. Informacija apie priimtą sprendimą dėl UAB „NERETA“ Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos ūkinės veiklos galimybių // Gimtasis Rokiškis. – 2017. – Vasario 9. – P. 10. Lietuvos ir Lenkijos vaikai piešia geologines Žemės spalvas: [Šis konkursas vyks jau vienuoliktą kartą. Jis skiriamas Tarptautinei vaikų gynimo dienai ir Pasaulinei aplinkos dienai paminėti] // Santa- ka. – 2017. – Vasario 9. – P. 4. Kalno atidarymą nukėlė dar dviem mėnesiams // Panevėžio kraštas.– 2017. – Vasario 14. – P. 8: iliustr. Pasaulinei pelkių dienai paminėti – pelkių buveinės priežiūros darbai! // Dzūkų žinios. – 2017. – Vasario 15. – P. 3. Atidarys tik po Velykų: [Nuo praėjusių metų gruodžio uždarytas Gedimino kalnas Vilniuje bus tvarkomas dar apie porą mėnesių, lankytojams jį planuojama atverti tik po Velykų] // Lietuvos rytas. – 2017. – Vasario 17. – P. 16. Šmigelskas V. Teismai dėl šiltnamių – pasaka be galo // Anykšta. – 2017. – Vasario 18. – P. 1, 11: iliustr. Martinaitienė G. Verslininkas su plano rengėjais sunkiai rado bendrą kalbą: [UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius prašė plane Gelgaudiškio teritorijoje numatyti nau- dingų iškasenų teritoriją arba, kalbant paprasčiau, galimą karjerą] // Draugas. – 2017. – Vasario 21. – P. 1, 3: iliustr. Kazakevičius K. Dėmesio objektas – juodligės kapinynai: [Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje sukaupta duomenų apie 118 inventuorizuotų juodligės kapinynų] // Lietuvos žinios. – 2017. – Vasario 25. – P. 4: iliustr.

126 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Pavojinga: [Lietuvos geologijos tarnyba patikrino beveik pusę šalyje esančių juodligės kapiny- nų] // Vakaro žinios. – 2017. – Vasario 25. – P. 14. Aganauskienė L., Karklelienė E. Radviliškio bombą prigesino naujas gaisras // Šiaulių kraštas. – 2017. – Vasario 25. – P. 1, 3: iliustr. Musneckienė R. 90 arų teritorijai išvalyti – 429 tūkstančiai eurų: [Šiemet bus tvarkoma Kel- mės r. Želvių k. buvusi naftos bazė. Paskaičiavimus Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu atliko UAB „Grota“, įvertinusi teršalų poveikį aplinkai] // Krašto žinios. – 2017. – Vasario 28. – P. 1.

Kovas

Musneckienė R. 90 arų teritorijai išvalyti – 429 tūkstančiai eurų: [Šiemet bus tvarkoma Kel- mės r. Želvių k. buvusi naftos bazė. Paskaičiavimus Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu atliko UAB „Grota“, įvertinusi teršalų poveikį aplinkai] // Kelmės kraštas. – 2017. – Kovo 1. – P. 1. Laukiama visuomenės balso apie vandenų srities plėtrą // Šilokarčema. – 2017. – Kovo 7. – P. 2. Šalyje – seisminės žymės: [Netoli Vilniaus Buivydžių atodangoje neseniai nustatytos seisminės tekstūros patvirtina, kad šalies geologinėje praeityje būta žemės drebėjimų] // Šiaulių kraštas. – 2017. – Kovo 8. – P. 3. Murauskaitė A. Juvelyrai atsikvėpė – gintaras pinga // Lietuvos rytas. – 2017. – Kovo 8. – P. 9: iliustr. Aptiktos seisminės žymės netoli Vilniaus rodo, kad Lietuvoje būta žemės drebėjimų. // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 9 . – P. 11. Lietuvoje būta žemės drebėjimų // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Kovo 9 . – P. 12. Dumalakas A. Šlaitai išlaikė tik porą mėnesių: [Sostinės vakarinio aplinkkelio iškasa – išvagota lyg senio veidas raukšlių: užteko pirmojo pavasario lietaus, kad prasidėtų dirvožemio erozija] // Lie- tuvos rytas, priedas „Sostinė“. – 2017. – Kovo 10. – P. 1, 2: iliustr. Šlaitai slenka toliau: [Gedimino kalne Vilniuje vėl nuslinko dalis šlaito] // Kauno diena. – 2017. – Kovo 10. – P. 40. Juodkrantėje pradėti užterštos teritorijos tvarkymo darbai: [Tvarkoma teritorija, kurioje anksčiau buvo degalinė] // Vakarų ekspresas. – 2017. – Kovo 14. – P. 6: iliustr. Dolomito gavyba šalyje auga // Šilokarčema. – 2017. – Kovo 14. – P. 2. Kada sutvarkys Gedimino kalną?: [Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 m. pabaigos] // Kauno diena. – 2017. – Kovo 15. – P. 7. Kada sutvarkys Gedimino kalną? // Klaipėda. – 2017. – Kovo 15. – P. 7. Pasaulis ir mes: [Gedimino kalno Vilniuje tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos] // Gimtoji žemė. – 2017. – Kovo 16. – P. 6. Po rekonstrukcijos į žemės gelmių „biblioteką“ plūstelės gerokai daugiau lankytojų: [Vievyje įsi- kūręs Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių informacijos centras per trejus metus turėtų visiškai atsinaujinti] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 16. – P. 11. Dolomito gavyba šalyje auga // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 16. – P. 11.

127 Požeminiame vandenyje aptikta pesticidų // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 16 . – P. 11. Nuo- dai: [Kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba, tirianti požeminį vandenį, kai kurie tyrimų rezultatai kelia susirūpinimą – aptikta pesticidų skilimo produktų] // Vakaro žinios. – 2017. – Kovo 18. – P. 18. Steponėnaitė D. Šokome sveikindami Žemę: [Pasaulinės Žemės dienos paminėjimas Biržų rajone, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 23 . – P. 11: iliustr. Gudelienė B. „Šokis Žemei“: [Kovo 20 dieną, 12 valandą, vienu metu įvairiose vietose žmonės vienu ritmu šokdami sveikino Žemę su jos diena] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Kovo 23 . – P. 11. Nagrockienė I. Įgriuvos Panevėžio rajone užminė mįslę // Sekundė. – 2017. – Kovo 23. – P. 1, 4: iliustr. Mikučionytė R. Juodligės kapinynai rajone suskaičiuoti // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Kovo 23. – P. 1, 3: iliustr. Požeminiame vandenyje aptikta pesticidų: [Kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba, tirianti požeminį vandenį, kai kurie tyrimų rezultatai kelia susirūpinimą – aptikta pesticidų skilimo produk- tų] // Gimtoji žemė. – 2017. – Kovo 28. – P. 4.

Balandis

Rasta žemės drebėjimo Lietuvoje požymių: [Buivydžių atodangoje neseniai nustatytos seismi- nės tekstūros patvirtina, kad šalies geologinėje praeityje būta žemės drebėjimų] // Gimtoji žemė. – 2017. – Balandžio 1.– P. 12. Karklelienė E. Karjero gylis ir plotas viršijo leistiną // Šiaulių kraštas. – 2017. – Balandžio 11. – P. 9. Brangus karjeras: [Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai nustatė, kad per dvejus metus iš karjero buvo išgauta dar beveik 4 tūkst. kub. metrų žvyro. Už neteisėtai iš- gautą žvyro kiekį apskaičiuoti mokesčiai didesniu tarifu – daugiau kaip 20 tūkst. eurų] // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Balandžio 19. – P. 8: iliustr. Sireikienė A. Nubaudė už netinkamai eksploatuotą karjerą // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Ba- landžio 20. – P. 4: iliustr. Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau: [Kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis patenka į šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritoriją, dokumentus derins Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Balandžio 25. – P. 5. Sumažės dokumentų: [Vandens telkiniams tvarkymo projektas turi būti rengiamas, kai vandens telkinio, esančio saugojamoje teritorijoje, tvarkymo darbai atliekami didesniame kaip 0,04 ha plote arba kai nesaugojamoje teritorijoje esančiame vandens telkinyje planuojama išpjauti daugiau kaip 0,1 ha vandens augalijos] // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Balandžio 25. – P. 2. Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau // Šilokarčema. – 2017. – Balandžio 25. – P. 2. Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau // Santaka. – 2017. – Balandžio 25. – P. 4. Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau // Šiaulių kraštas. – 2017. – Balandžio 27. – P. 6. Trijų Kryžių kalno laukia Gedimino kalno likimas?: [Lietuvos geologijos tarnybos specialistai bendradarbiauja su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir periodiškai atlieka

128 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

problematiškiausių vietų apžiūrą, stebi, ar yra kokių kritinių vietų] // Vakaro žinios. – 2017. – Ba- landžio 28. – P. 4: iliustr. Vandens telkinius bus galima tvarkyti paprasčiau: [Kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis patenka į šiaurės Lietuvos karstinio regiono teritoriją, dokumentus derins Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Giružis. – 2017. – Balandžio 28. – P. 9. Inytė V. Piliakalnių laukia permainos. // Laikinoji sostinė. – 2017. – Balandžio 29. – P. 8

Gegužė

Čaplikas A. Sklypas su aukštos įtampos staigmena. // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Gegužės 3. – P. 1, 7, 8: iliustr. Bikauskaitė D. Kad dalis Smeltės pusiasalio nenušliaužtų į marias. // Vakarų ekspresas. – 2017. – Gegužės 4. – P. 8, 9: iliustr. Inspektoriai dūrė pirštu į avarijos kaltininkus: [Nuotekų avarija pernai Vilniuje įvyko dėl atra- minės sienos griūties, kurią sukėlė statybininkų pažeidimai ir projektuotojų klaidos] // Lietuvos rytas. – 2017. – Gegužės 4. – P. 1, 3: iliustr. Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 4. – P. 11. Uktveris A. Geologo diena paminėta seminaru // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 11. – P. 1, 11: iliustr. Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 11. – P. 11. Pasaulis ir mes: [Mūsų šalis turtinga požeminio mineralinio vandens ištekliais. Pernai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šio vandens išgauta beveik 134 tūkst. kubinių metrų – 10 proc. daugiau negu užpernai] // Gimtoji žemė. – 2017. – Gegužės 13. – P. 9. Bus paprasčiau: [Vandens telkiniams tvarkymo projektas turi būti rengiamas, kai vandens telkinio, esančio saugojamoje teritorijoje, tvarkymo darbai atliekami didesniame kaip 0,04 ha plote arba kai nesaugojamoje teritorijoje esančiame vandens telkinyje planuojama išpjauti daugiau kaip 0,1 ha vandens augalijos] // Rinkos aikštė. – 2017. – Gegužės 13. – P. 2. Branduolinius bandymus registruos ir Lietuva: [Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus] // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Gegužės 25. – P. 5. Sirvėtos regioninio parko geologinis pamatas // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gegužės 25. – P. 11. Pasaulis ir mes: [Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įsteigė specialų seismi- nių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus] // Gimtoji žemė. – 2017. – Gegužės 25. – P. 6.

Birželis

Pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus registruos ir Lietuva: [Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Birželio 1. – P. 11.

129 Šalčininkų rajonas įtraukiamas į pavojingą zoną: [Nustatyta, kad statant Astravo BE nėra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos bei radiacinės saugos reikalavimų] // Šalčios žinios. – 2017. – Birželio 16. – P. 1, 2. Tarptautiniame konkurse lydėjo sėkmė: [Jau vienuoliktą kartą vyko tradicija tapęs Lietuvos–Lenkijos III–VI klasių mokinių dailės darbų konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“] // Šilalės artojas. – 2017. – Birželio 21. – P. 6: iliustr. Reikės daugiau lėšų: [Kylant grėsmei pietrytiniame Gedimino kalno šlaite stovinčioms Aukštutinės pilies liekanoms, Vyriausybė dar šiemet ieškos papildomų lėšų kalnui tvarkyti] // Lietuvos žinios. – 2017. – Birželio 21. – P. 3. Prasideda Gedimino kalno šlaito tvarkymo darbai. Tik ar nebus jau per vėlu? // Vakaro žinios. – 2017. – Birželio 21. – P. 8: iliustr. Prie Papilės – į dinozaurų medžioklę: [Parkas unikalus geologine sandara. Niekur kitur Lietuvoje taip arti žemės paviršiaus nerasite fosilijomis garsaus juros periodo] // Lietuvos žinios. – 2017. – Birže- lio 22. – P. 12, 13: iliustr. Vanduo iš gręžinio kainuos ir smulkesniems ūkiams: [Aplinkos ministerijos rengiamame Žemės gelmių įstatymo pataisų projekte numatyta, kad visi nuosavų gręžinių savininkai, sunaudojantys per parą daugiau kaip po 10 kub. m požeminio vandens, turėtų gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą jį naudoti, o visi leidimo turėtojai tampa mokesčio mokėtojais] // Lietuvos žinios. – 2017. – Birže- lio 22. – P. 11: iliustr. Įstatymo pataisos priverstų jungtis prie vandentvarkos tinklų: [Aplinkos ministerija rengia Geria- mojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą] // Santaka. – 2017. – Birže- lio 22. – P. 1, 2: iliustr. Kalvarijoje geresnis geriamasis vanduo // Suvalkietis. – 2017. – Birželio 22. – P. 2. Talkino Lietuvos skautai: [Pačių riedulių kilmė ledyninė. Šis riedulynas yra unikalus Lietuvoje tuo, kad čia rieduliai apsaugojo statų šlaitą nuo griovimo] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Birželio 22. – P. 6: iliustr. Apie Gedimino kalno tvarkymą Geležinio vilko dantyse // Mūsų Respublika. – 2017. – Birže- lio 23. – P. 2, 3: iliustr. Gedimino kalną griauna dvi bėdos, gresia ir trečia // Verslo žinios. – 2017. – Birželio 23. – P. 12, 18. Gedimino kalnas: ar situacija – ekstremali? // Kauno diena. – 2017. – Birželio 27. – P. 8: iliustr. Gedimino kalnas: ar situacija – ekstremali? // Klaipėda. – 2017. – Birželio 27. – P. 9: iliustr. Gedimino kalne – tyrimai: [Lietuvos geologijos tarnyba ir Lenkijos geologijos institutai sutarė dėl bendrų Gedimino kalno tyrimų darbų. Tyrėjai nustatys kalno erdvinę geologinę sąrangą, šlaitų defor- macijų dydį ir įtrūkių gylį, per karą kalne įrengtų tunelių ir kitų patalpų vietą] // Savaitė. – 2017. – Birželio 29. – P. 4. Tvenkinys tuščias. Gyventojo žvilgsnis krypsta į geležinkelio kelio statybą // Telšių žinios. – Bir- želio 30. – P. 1, 9: iliustr.

130 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Liepa

Ar užterštų teritorijų valymas brangs?: [UAB „Biodegra“ pasirašydama sutartį, prisiėmė visą riziką ir turės sutvarkyti teritoriją taip, kad gautų teigiamą Lietuvos geologijos tarnybos išvadą, jog teritorija išvalyta tinkamai] // Bičiulis. – 2017. – Liepos 1. – P. 1, 2. Vanduo: [Aplinkos ministerijos rengiamame Žemės gelmių įstatymo pataisų projekte numatyta, kad visi nuosavų gręžinių savininkai, sunaudojantys per parą daugiau kaip po 10 kub. m požeminio vandens, turėtų gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą jį naudoti, o visi leidimo turėtojai tampa mokesčio mokėtojais] // Širvintų kraštas. – 2017. – Liepos 1. – P. 4. Baimė dėl Gedimino kalno tik didėja // Klaipėda.– 2017. – Liepos 3. – P. 8: iliustr. Baimė dėl Gedimino kalno tik didėja // Kauno diena.– 2017. – Liepos 3. – P. 7: iliustr. Gedimino kalnas: kol vieni gelbės, kiti ieškos kaltųjų // Veidas. – 2017. – Liepos 5. – P. 15-21: iliustr. Bielskienė M. Pagerbti Brolių akmens puoselėtojai: [Brolių akmuo yra šalia Žagarės regioninio parko ribos. Tad direkcija prie akmens sutvarkymo prisidėjo teikdama jį paskelbti gamtos paveldo objektu, pastatė tai liudijantį informacinį ženklą, o akmenį atkasusius ir lankymui pritaikiusius ūkininkus apdovanoti pristatė Aplinkos ministerijai] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 6. – P. 5: iliustr. Leščinkas V. Iš mūsų planetos istorijos: [11-asis Lietuvos ir Lenkijos moksleivių dailės darbelių konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 6. – P. 2, 12: iliustr. Mazuronis V. S. Skvernelis turėtų atsistatydinti ne dėl urėdijų, o dėl Gedimino kalno: [Praėjusią savaitę Vilniuje galinga liūtis neaplenkė ir taip jau stipriai pažeisto Gedimino kalno – paslinko dar vienas šlaitas] // Vakaro žinios. – 2017. – Liepos 7. – P. 5: iliustr. Žemė tavo, gręžinys tavo, bet už vandenį – mokėk! // Ūkininko patarėjas. – 2017. – Liepos 11. – P. 1, 5: iliustr. Uktveris A. Dovanok mums, Gedimine! // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 13. – P. 2: iliustr. Informacija apie priimtą sprendimą dėl Alytaus r. sav. Bogušiškių II žvyro ir smėlio telkinio naujų plotų naudojimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu // Alytaus naujienos. – 2017. – Liepos 15. – P. 6. Jonavos rajono fermoje utilizuota beveik pusė kiaulių: [VMVT specialistai pabrėžia, kad gyvūnų gaišenos laidojamos laikantis aplinkosaugos sąlygų, suderintoje vietoje su Lietuvos geologijos tarnyba] // Šiaulių kraštas. – 2017. – Liepos 18. – P. 16. Raseinių vanduo užnuodytas arsenu: [Formuojasi pagrindinė versija, kad tai gali būti žmogiško- sios veiklos faktorius. Tačiau kol kas visiškai atmesti negalime ir gamtinės kilmės taršos] // Vakaro žinios. – 2017. – Liepos 19. – P. 6: iliustr. Pasaulis ir mes: [Kelias savaites Gedimino kalną tyrę Lenkijos geologai su Lietuvos geologijos tarnyba iki liepos 26 dienos turėtų pristatyti analizės duomenis bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų daryti norint stabilizuoti kalną] // Gimtoji žemė. – 2017. – Liepos 19. – P. 9. Naujas mokestis, arba kaip priversti karvę gerti mažiau?: [Jei Seimas ir Vyriausybė pritars Aplin- kos ministerijos Žemės gelmių įstatymo pataisų projektui, požeminis vanduo gali tapti prabangos

131 preke. Ūkininkai bus priversti skaičiuoti kiekvieną sunaudotą litrą ir už jį susimokėti] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Liepos 20. – P. 1, 2: iliustr. Gyvename amžinoje sumaištyje?: [Žurnalisto Augusto Uktverio pasikalbėjimas su Antanu Mar- cinoniu, UAB „Grota“ direktoriumi] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 20. – P. 1, 2, 11: iliustr. Rusytė D. Vieta, kur saugoma Lietuvos žemės šerdis: [Žemės gelmių informacijos centras dažnai vadinamas „akmenų muziejumi“, tačiau šis pavadinimas slepia kur kas daugiau. Čia saugoma informacija apie tai, kaip atrodytų Lietuvos žemės gelmių pjūvis. Daugiau kaip prieš 30 metų įkurtoje kerno saugykloje sukaupta svarbiausia ir išsamiausia informacija apie mūsų valstybės žemės gelmes] // Klaipėda. – 2017. – Liepos 26. – P. 7: iliustr. Kuras S. Ledynas, kursai dovanojo…: [Retas tautinį paveldą vertina kaip žmonių veiklos ir gam- tinių procesų simbiozę. Apie tai kalbama su mokslininku-geografu Algimantu Česnulevičiumi] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Liepos 27. – P. 1, 3, 8 iliustr. Brazas A. Išsaugokime Gedimino pilį nuo sugriuvimo // Mūsų Respublika. – 2017. – Lie- pos 28. – P. 6: iliustr. Guiga V. Kenksmingos atliekos Dičiūnuose: planas sutvarkyti yra, bet pavojus nedingo // Utenos diena. – 2017. – Liepos 29. – P. 1, 3, 4: iliustr. Rado naftos. Dviejuose Kybartų seniūnijos kaimuose rasti naftos telkiniai: [Aplinkos ministerijos skelbtą naftos naudojimo Kudirkos-Kybartų plote konkursą laimėjusi UAB „Diseta“ sutartimi su Vyriausybe yra įpareigota ištirti, kiek naftos yra Vilkaviškio ir Šakių rajonuose plytinčiuose telkiniuose] // Santaka. – 2017. – Liepos 29. – P. 4. Kiaulininkystės kvapus mažina inovacijomis: [Kiaulininkystės įmonės nuolatos vykdo drenažinio ir požeminio vandens kokybės monitoringą ir atsiskaito Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Šie savo ruožtu tikrina ūkius dėl vandens užterštumo] // Sidabrė. – 2017. – Liepos 29. – P. 5: iliustr.

Rugpjūtis

Srėbalienė A. Užkardas aplinkos taršai: [Naujasis poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojantis įstatymas investuotojams yra gerokai palankesnis. Investuotojai privalo įvertinti, kokį poveikį būsi- ma jų veikla turės aplinkai] // Lietuvos rytas.– 2017. – Rugpjūčio 1. – P. 9: iliustr. Nikitenka D. Akmenų muziejui gresia paralyžius: [Aplinkos ministerija kuria planus Respubli- kinį Vaclovo Into akmenų muziejų, vieną lankomiausių Žemaitijoje, prijungti prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, įstaigai paliekant šio pavadinimą] // Lietuvos žinios. – 2017. – Rug- pjūčio 4. – P. 1, 5: iliustr. Petrauskaitė D. Ar bus leista V. Into vardui nugrimzti užmarštin?. // Mūsų žodis. – 2017. – Rug- pjūčio 4. – P. 1. Ar Vaclovo Into muziejų aplenks reorganizacija?..: [Respublikinio V. Into akmenų muziejaus tikslas yra kaupti, tirti, restauruoti, eksponuoti, populiarinti ir apsaugoti įdomiausius, mokslui vertin- giausius Lietuvos riedulius, atskleisti jų gamtinę įvairovę, prigimtį bei mokslinę pažintinę reikšmę, išryškinti gamtinį unikalumą. Aplinkos ministerijos kabinetuose rengiamas Lietuvos vyriausybės nutarimas, kad biudžetinė įstaiga Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus būtų reorganizuoja- mas jungimo būdu – prijungiant prie biudžetinė įstaigos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus] // Mūsų žodis. – 2017. – Rugpjūčio 4. – P. 2, 3.

132 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Netinkamai prižiūrimas mėšlas pasiekia net geriamojo vandens šulinius // Gatvė. – 2017. – Rug- pjūčio 4. – P. 7: iliustr. Stažytė K. Kiaulių kapinynas šiurpina Šilų kaimą: [Vieta kapinynui buvo numatyta dar 2012 m. Ji buvo suderinta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba. Sude- rinti vietas, kuriose, įvykus protrūkiui, būtų galima laidoti gyvulius, privalo visi stambesni ūkiai] // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 9: iliustr. Vasarą kviečia unikalus akmenų pasaulis: [Mosėdyje sukaupta itin turtinga ir vertinga akmenų kolekcija patalpinta seno malūno pastate, o didesni rieduliai buvo išdėstyti po atviru dangumi Bar- tuvos upės slėnyje, Akmenų parke] // Švyturys. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 9. Juškevičius A. Apie planus sujungti drugelius ir akmenis: [Nežinia kur ir kieno parengtame projekte numatyta, kad Vaclovo Into akmenų muziejaus kaip ir neliks, jis bus prijungtas prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus] // Švyturys. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 3: iliustr. Muziejus turi išlikti // Mūsų žodis.– 2017. – Rugpjūčio 8. – P. 2. Aplinkos ministerija kuria planus Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų prijungti prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus // Anykšta. – 2017. – Rugpjūčio 5. – P. 2. Ūkininkaujantiems: netinkamai prižiūrimas mėšlas pasiekia net geriamojo vandens šulinius: [Aplinkosaugos pareigūnus pasiekia ne vienas pranešimas apie netinkamai tvarkomą mėšlą. Šis gali ne tik skleisti nemalonų kvapą aplinkiniams gyventojams, bet ir pasiekti gruntinius vandenis, o jais – pakliūti į geriamojo vandens šulinius] // Nauja vaga. – 2017. – Rugpjūčio 9. – P. 5. Informacija apie priimtą sprendimą dėl Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomitų telkinio pra- plečiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu // Auksinė varpa. – 2017. – Rugpjūčio 23. – P. 3. Byčienė D. Valstybės lobiai gelmėse: [Didžiausi mūsų gelmių turtai yra žvyras ir smėlis. Tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Viena iš vertybių, kurią tikrai turime, yra labai vertingas mineralas anhidritas] // Vakaro žinios. – 2017. – Rugpjūčio 26. – P. 14: iliustr. Bauda: [Miškinių telkinio žvyro karjerą Trakų rajone eksploatuojanti UAB „Miškinių karjeras“ Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu įpareigota sumokėti 1,2 mln. eurų už neteisėtai naudotus gamtos išteklius] // Vakaro žinios. – 2017. – Rugpjūčio 26. – P. 14.

Rugsėjis

Vainalavičiūtė I. Kuršių neriją apsmaigstys naftos gręžiniais: [Netoli Kuršių nerijos naujus naftos gręžinius Baltijoje jau planuoja Rusijos energetikos kompanija „Lukoil“. Kokie „Lukoil“ planai dėl platformų, kompanija neatskleidė] // Lietuvos rytas. – 2017. – Rugsėjo 7. – P. 9: iliustr. Virbickienė I. Geologinio paveldo diena: [Rugsėjo 22–23 d. vyks 7-oji Geologinio paveldo diena: „Nemunas – geologinė piliakalnių ašis“, skiriama Piliakalnių metams] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Rugsėjo 14. – P. 12. Dirbanauskaitė L. Tarybos narys R. Docius nuoširdžiai gailisi: [R. Docius dar gegužės mėnesį, išsikasęs nelegalų karjerą, iš jo išgautą smėlį ar žvyrą pardavinėjo kelininkams. Buvo surašytas proto- kolas dėl padarytų pažeidimų] // Bičiulis. – Rugsėjo 16. – P. 1. Rambyno regioniniame parke – geologinio paveldo vertybės: [Šereitlaukio miške rastas klasikinis sufozinis cirkas yra apie 5 metrų gylio ir 20–30 metrų skersmens. Iš jo išteka šaltinis. Cirkas pavadintas Drąsučiu] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Rugsėjo 21. – P. 11.

133 Radiniai: [Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Rambyno regioniniame parke aptiko geologinio paveldo vertybių – Šereitlaukio miške rastas sufozinis cirkas (pavadintas Drąsučiu), maždaug 0,5 km ilgio Meškos vingio griova, 4 kalvos Bitėnų geomorfologiniame draustinyje] // Vakaro žinios. – 2017. – Rugsėjo 23. – P. 14.

Bagdonienė J. Sodyboje suaktyvėjo karsto reiškiniai: [Biržų r. Naciūnų k. S. Briedienės sodyboje šalia namo atsivėrė karstinė įgriuva. 2014 m. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai atliko sodybos elektrotomografiją, rado grunto anomalijas. Intervenciniai tyrimai labai brangūs, jų tarnyba savo lėšomis neatlieka, nes tokių lėšų ir neturi] // Biržiečių žodis. – 2017. – Rugsėjo 26. – P. 3: iliustr.

Rambyno regioniniame parke – geologinio paveldo vertybės: [Šereitlaukio miške rastas klasikinis sufozinis cirkas yra apie 5 metrų gylio ir 20–30 metrų skersmens. Iš jo išteka šaltinis. Cirkas pavadintas Drąsučiu] // Šilokarčema. – 2017. – Rugsėjo 26. – P. 9: iliustr.

Juodkrantėje išvalyta praeityje užteršta teritorija: [Tai, kad teršalų šalinimo priemonės buvo įvyk- dytos, patvirtino išvadą pateikusi Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos] // Vakarų ekspresas. – 2017. – Rugsėjo 28. – P. 11: iliustr. Spalis

Uktveris A. Šiek tiek romantikas!: [Pabendravimas su geologu ir mokslininku, habil. dr. Valen- tinu Baltrūnu prie 70-ojo jo gyvenimo upės slenksčio] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Spalio 19. – P. 1, 3, 10: iliustr.

Nerimas dėl Trijų kryžių kalno: [Ilgą laiką Lietuvos geologų stebėti plyšiai ant Trijų kryžių kalno šlaitų – kol kas pavojaus nekelia, nors pastaruoju metu jie yra suaktyvėję ir vis didėjantys. Tačiau vaikščioti šlaitais rizikinga] // Panevėžio kraštas. – 2017. – Spalio 24. – P. 6: iliustr.

Juškevičius A. Lauko akmenys: turtas ar kliuvinys ūkininkams?: [Geologams rieduliai yra visi akmenys, didesni nei 20 cm skersmens. Pasak J. Satkūno, LGT yra suskaičiavusi, kad Lietuvos že- mėje iki 200 m gylio gali būti ne mažiau kaip 16 kub. kilometrų (!) riedulių] // Švyturys. – 2017. – Spalio 25. – P. 1, 4: iliustr.

Medsėdžių piliakalnis pakeri neatskleistomis paslaptimis: [Pagal Lietuvos geologijos tarnybos specialistų pateiktą informaciją parengė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotyros skyriaus vyr. specialistas Saulius Sidabras] // Plungė. – 2017. – Spalio 27. – P. 4: iliustr.

Bagdonienė J. Sveikatos patarimai: [Pranešimą apie naujausias karsto apraiškas Šiaurės Lietuvos karstiniame regione skaitė Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas] // Biržiečių žodis. – Spalio 27. – P. 5: iliustr. Lapkritis

Uktveris A. Žėri gyvenimas laiko nuogulose: [2017-10-27 Verkių rūmų Baltojoje salėje Gamtos tyrimų centras surengė konferenciją, kurioje kalbėta apie kvartero nuogulų tyrimus] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Lapkričio 2. – P. 1, 7, 10: iliustr.

Galimos naujos nuošliaužos: [Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, be to, nuošliaužos galimos ir kitose vietose] // Lietuvos žinios. – 2017. – Lapkričio 9. – P. 3.

Dėl Gedimino kalno – neramu: [Lietuvos geologijos tarnyba pranešė, kad Gedimino kalne susidariusios deformacijos plečiasi, grunto poslinkiai ir įtrūkiai pastebimi beveik visose kalno pusėse, galimos naujos nuošliaužos, požeminis vanduo, iki kritinės ribos įmerkęs gruntą, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles] // Lietuvos rytas. – 2017. – Lapkričio 9. – P. 5: iliustr.

134 LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2017 YEAR ANNUAL REPORT

Geologai: Gedimino kalne galimos naujos nuošliaužos // Kauno diena. – 2017. – Lapkričio 9. – P. 7: iliustr. Ar suturės žemaitė slystantį Gedimino kalną? // Mūsų Respublika. – 2017. – Lapkričio 10. – P. 6, 7: iliustr. Geologai: Gedimino kalne galimos naujos nuošliaužos // Klaipėda. – 2017. – Lapkričio 10. – P. 8: iliustr. Martinaitienė G. Kudirkos Naumiestyje vyksta naftos žvalgyba // Draugas. – 2017. – Lapkri- čio 10. – P. 1, 5: iliustr. Ziabkus A. Akmenų Lietuvoje per akis, bet juos įsivežame // Lietuvos rytas. – 2017. – Lapkri- čio 11. – P. 18: iliustr. Gabšys K. Dėl vandens kokybės gavo pylos: [Kretingos rajone geriamasis vanduo tiekiamas iš 43 vandenviečių. 29-iose iš jų fluoridų kiekis viršija leistiną normą] // Švyturys. – 2017. – Lap- kričio 11. – P. 1, 2: iliustr. Juodzevičienė L. Piliakalnių statytojus glumina griūvančio kalno gelbėtojai // Sostinė. – 2017. – Lapkričio 11. – P. 1, 2: iliustr. Gedimino kalnui išsaugoti lėšų netrūks // Valstiečių laikraštis. – 2017. – Lapkričio 11. – P. 2: iliustr. Ieškant naftos – naujas gręžinys: [Kudirkos naftos telkinyje, kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pradėtas gręžti naujas gręžinys, skirtas parengtinei žvalgybai] // Kupiškėnų mintys. – 2017. – Lapkričio 14. – P. 5: iliustr. Ieškant naftos – naujas gręžinys // Nauja vaga. – 2017. – Lapkričio 15. – P. 5: iliustr. Pesticidų poveikis aplinkai: ką turime žinoti // Nauja vaga. – 2017. – Lapkričio 15. – P. 5, 6: iliustr. Pilaitienė A. Absurdas: dėstytojas dar turi primokėti, kad dirba // Lietuvos rytas. – 2017. – Lap- kričio 16. – P. 1, 6: iliustr. Pagerbtas Respublikinio akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas: [Apie akmeninės aplinkos daugialypę reikšmę ir išsaugojimo svarbą kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas. Vandens ir akmens dermę aptarė LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Jis pristatė leidinį „Lietuvos šaltiniai ir versmės“. Naująją šio muziejaus ekspoziciją pristatė LGT Informavimo poskyrio vedėja Indrė Virbickienė. Tai, ką pasakoja Mosėdžio akmenys, pagarsino Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vadovė Gražina Skridlaitė] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Lapkričio 23. – P. 11. Paminėta Vaclovo Into mirties sukaktis // Šaltinis. – 2017. – Lapkričio 24. – P. 1, 3: iliustr. Aleksėjūnaitė A. „Lidl“ statybos – su tvaiku: [Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė, konstatavo šokiruojančius faktus. „Šiuo adresu yra 2 potencialios taršos židiniai. Tai autobusų parko technikos kiemas, kuris yra vidutinio pavojingumo aplinkai objektas. Antras židinys – degalinė, kuri yra didelio pavojingumo objektas. Tačiau ši teritorija patenka į Šilutės vandenvietės apsaugos zoną ir tai yra jautri taršai teritorija. Jokia ataskaita apie atliktus tyrimus Geologijos tarnybai nebuvo pateikta“] // Klaipėda. – 2017. – Lapkričio 30. – P. 1, 4: iliustr.

135 Gruodis

Budrikienė V. Šilutė vėl nuskambėjo: „Lidl“ statybvietėje įtariama ekologinė katastrofa // Šilutės naujienos. – 2017. – Gruodžio 1. – P. 1, 4: iliustr. Neapsisprendžia dėl kalno: [Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus] // Panevėžio kraštas. – 2017. – Gruodžio 5. – P. 6. Nikitenka D. Akmenų muziejų įsuko politiniai verpetai // Lietuvos žinios. – 2017. – Gruodžio 7. – P. 1, 4: iliustr. Tyrimai patvirtino: naftos teršalų statybvietės grunte yra: [Aplinkosaugininkams teks bendradar- biauti su Lietuvos geologijos tarnyba, kurios specialistai vieninteliai gali pasakyti, kokios yra teršalų koncentracijos ir ar tiek jų, pagal normatyvus, gali būti šiame objekte. Būtent Geologijos tarnybos specialistai galės pasakyti ir ką reikia padaryti, kad šioje teritorijoje toliau būtų galima vykdyti darbus] // Klaipėda. – 2017. – Gruodžio 8. – P. 3. Šeškevičienė I. Rekonstruos aštuonias Kretingos rajono vandenvietes: [Iš 43 Kretingos rajone esan- čių vandenviečių fluoridų ir boro leidžiamos ribinės normos viršytos 30-yje vandenviečių: 27-ose – fluoro, 3-ose – boro] // Pajūrio naujienos. – 2017. – Gruodžio 12. – P. 3. Kitoks mastas: [Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija vakar pasiūlė dėl nuošliaužų nunioko- to sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu] // Lietuvos žinios. – 2017. – Gruodžio 13. – P. 2. Uktveris A. Prausti ir gydyti žaizdas…: [VšĮ „Grunto valymo technologijos“ veiklos 20-metį pažy- mint] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gruodžio 14. – P. 1, 2, 9: iliustr. Leščinskas V. Sapropelis: žvelgiant į perspektyvą: [Seminare „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“ pabuvojus] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gruodžio 14. – P. 1, 10: iliustr. Atlikta visos šalies piliakalnių geologinė analizė: [2017-12-05 Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LGT) pristatyta visos šalies piliakalnių geologinė analizė. Ją įgyvendino LGT Inžinerinės geologijos skyriaus Kvartero geologijos poskyrio specialistės Rimantė Guobytė, Jolita Pocie nė, Asta Jusienė, Danguolė Karmazienė ir Eglė Šinkūnė] // Žaliasis pasaulis. – 2017. – Gruodžio 14. – P. 11. „Akmenų muziejų įsuko politiniai verpetai“: [Geologai pripažįsta, kad V. Into kolekcijos – unika- lios. Jos svarbios ne siauru regioniniu, provincijos, o respublikiniu mastu, todėl šis muziejus negali būti prilygintas vietinės reikšmės muziejui] // Mūsų žodis. – 2017. – Gruodžio 15. – P. 3, 4: iliustr. Gedimino kalno gelbėjimo formalumai: [Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbia nuo gruodžio 30 d. ekstremalią situaciją valstybės mastu] // Klaipėda. – 2017. – Gruodžio 19. – P. 7. Gedimino kalno gelbėjimo formalumai // Kauno diena. – 2017. – Gruodžio 19. – P. 5. Skelbs ekstremalią situaciją: [Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbia nuo gruodžio 30 d. ekstremalią situaciją] // Panevėžio kraštas. – 2017. – Gruodžio 19. – P. 6. Šliužas K. Pradės kasti lietuvišką marmurą – anhidritą: [Anhidritas yra didžiausias kol kas nepa- naudotas Lietuvos žemės gelmių turtas. Leidimas statyti ir eksploatuoti anhidrito kasyklą suteiktas UAB „Margasmiltė“] // Lietuvos žinios. – 2017. – Gruodžio 28. – P. 8: iliustr.

136

Lietuvos geologijos tarnybos 2017 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2017 / ats. red. J. Čyžienė; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2018. – 136, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392–7272

Lietuvos geologijos tarnybos metinėje ataskaitoje pateikiami baigtų valstybinių geologinių tyrimų projektų – geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai. Taip pat apibūdinamas žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimas, teisės aktų rengimas), inžinerinių geologinių darbų priežiūra, monitoringo programų apskaita ir kt., pateikiamas publikacijų Lietuvos geologijos tematika sąrašas.

The Annual Report for 2017 of the Lithuanian Geological Survey contains results of completed national geological research projects: geological mapping, exploration of the earth crust, seismological monitoring, ecogeological research, hydrogeological research, monitoring of the undreground hydrosphere and the geological investigations of affected areas by karst process. The Report also contains information about state regulation of the use of the underground (issuing of premissions to investigate and use the undergroud, drafting of legal acts, etc.), supervision of engineering geo logical works, inventory of monitoring programme, etc. A list of publications about Lithuanian geology is included.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Metinė ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2017

Vilnius, 2018 Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė Viršelio dizainas A. Suginto Maketavo A. Sugintas, I. Antušienė

Išleido Lietuvos geologijos tarnyba S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt