PAKRUOJO RAJONO SAVIYALDYBES TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Ai5kinamasis ra5tas
V. Sprendiniai (nauja redakcija)
Planavimo Pakruojo rajono savi
Plano rengdjas: I[,,Atkulos proj ektai"
s
Vilnius,2013m. PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
TURINYS
I. BENDROJO PLANO SPRENDINI Ų SUD ĖTIS IR TAIKYMO TVARKA ...... 3
II. BENDROJO PLANO SPRENDINIAI...... 4 1. BENDROSIOS NUOSTATOS...... 4 2. GAMTOS IR KULT ŪROS IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO SPRENDINIAI...... 8 2.1 KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA IR NAUDOJIMAS ...... 8 2.2 APLINKOS KOKYB Ė (nauja redakcija) ...... 9 2.3 KULT ŪROS PAVELDO NAUDOJIMAS IR APSAUGA ...... 9 3. GYVENVIE ČIŲ SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI ...... 13 3.1 CENTRINI Ų GYVENVIE ČIŲ SISTEMA ...... 13 3.2 SOCIALIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTOJIMAS...... 14 3.3 B ŪSTO PL ĖTROS SPRENDINIAI...... 15 3.4 PASLAUG Ų GYVENTOJAMS IR VERSLUI PL ĖTRA ...... 17 4. ŪKIO PL ĖTROS SPRENDINIAI ...... 17 4.1 ŽEM ĖS IR MIŠK Ų ŪKIO PL ĖTRA ...... 17 4.2 TURIZMO IR REKREACIJOS PL ĖTRA ...... 19 4.3 PRAMON ĖS IR VERSLO PL ĖTRA (nauja redakcija) ...... 21 5. ŽEM ĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI...... 22 5.1 ŽEM ĖS FONDO STRUKT ŪRA IR JOS POKY ČIŲ PROGNOZ Ė...... 22 5.2 PLANUOJAMI ŽEM ĖS NAUDOJIMO PRIORITETAI (KONCEPCIJA) ...... 24 5.3 BIOPRODUKCINIO ŪKIO PL ĖTRA...... 27 5.4 TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAI...... 28 6. SUSISIEKIMO SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI...... 51 6.1 AUTOMOBILI Ų KELIAI...... 51 6.2 PASIENIO KONTROL ĖS PUNKTAS...... 56 6.3 GELEŽINKELIS...... 56 6.4 DVIRA ČIŲ TAKAI IR TURIZMO TRASOS...... 56 6.5 TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS SUSISIEKIMO SISTEMOS PL ĖTRAI VALSTYB ĖS IR APSKRITIES SVARBOS OBJEKTAMS...... 57 7. INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS SISTEM Ų PL ĖTROS SPRENDINIAI ...... 57 7.1 BENDROSIOS NUOSTATOS ...... 57 7.2 VANDENTIEKA IR VANDENVALA ...... 57 7.3 ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS ...... 67 7.4 ŠILUMOS TIEKIMAS ...... 68 7.5 DUJ Ų TIEKIMAS...... 75 7.6 ATLIEK Ų TVARKYMAS...... 76 7.7 TELEKOMUNIKACIJOS IR RYŠIAI ...... 78 7.8 TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS SISTEM Ų PL ĖTRAI, VALSTYB ĖS IR APSKRITIES SVARBOS OBJEKTAMS ...... 79 8. TERITORIJOS, KURIOMS B ŪTINA PARENGTI VIETOS LYGMENS TERITORIJ Ų PLANAVIMO DOKUMENTUS...... 80
PRIEDAI...... 81
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 2 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
I. BENDROJO PLANO SPRENDINI Ų SUD ĖTIS IR TAIKYMO TVARKA
Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų sud ėtis:
• Bendrosios nuostatos (Bendrosios erdvin ės pl ėtros koncepcijos br ėžinys); • Gamtos ir kult ūros ištekli ų naudojimo sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys; Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys; Mišk ų išd ėstymo br ėžinys); • Veiklos apribojim ų sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys ir 5.4.2 lentel ė. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai); • Gyvenvie čių sistemos pl ėtros sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys); • Ūkio pl ėtros sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys ir Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys); • Žem ės naudojimo sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys, Mišk ų išd ėstymo br ėžinys, Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys ir Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys, 5.4.2 lentel ė. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai); • Susisiekimo sistemos pl ėtros sprendiniai (Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys); • Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai (Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys); • Teritorij ų rezervuojam ų visuomen ės poreikiams s ąrašai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys); • Teritorij ų, kurioms b ūtina parengti vietos lygmens teritorijų planavimo dokumentus sąrašas (schema).
Taikymo tvarka
Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis valstyb ės institucijos, savivaldyb ės, visuomenin ės ir nevyriausybin ės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys ar vykdantys veiklą šioje teritorijoje. Jeigu Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose n ėra suformuluotos aiškios nuostatos dėl konkre čios veiklos, tuomet reikia vadovautis bendrojo plano sprendini ų bendrosiomis nuostatomis (žr. II.1.skyri ų).
Gin čo atvejais prioritetas teikiamas viešajam interesui, t.y. žmogaus sveikatai, ekstremali ų situacij ų prevencijai, vieš ųjų paslaug ų pl ėtrai, aplinkos ir kult ūros paveldo vertybių apsaugai, žem ės ūkio naudmen ų ir miško ištekli ų apsaugai, infrastrukt ūros pl ėtrai.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 3 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
II. BENDROJO PLANO SPRENDINIAI
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
PL ĖTROS PRIELAIDOS IR TIKSLAI
Vadovaujantis parengtomis rajono pl ėtros prognoz ėmis nustatomos svarbiausios planuojamos teritorijos pl ėtros prielaidos, t. y. konkre čių objekt ų ar veiklos sri čių pl ėtra, kuri gal ėtų radikaliai paveikti ne tik konkre čią, nedidelio ploto teritorij ą (pvz., seni ūnij ą), ta čiau viso rajono veikl ų ir kraštovaizdžio strukt ūrą.
Prielaidos
• Gyvulininkyst ės pl ėtra . Pastar ųjų met ų išaug ę gyvulininkyst ės gamybos mastai tur ėjo teigiamos įtakos ekonominiams rajono rodikliams. Ši ą žem ės ūkio pl ėtros krypt į tikimasi išlaikyti iki planuojamo periodo pabaigos. Išvystytos žemdirbyst ės pagrindu planuojama pl ėtoti m ėsin ę galvijininkyst ę ir pieno ūkį, taip pat kiaulininkyst ę. Šios tendencijos darys didel ę įtak ą bendrai teritorijos raidai. Pl ėtojantis gyvulininkystei, svarbu imtis prevencini ų priemoni ų aplinkosaugin ėms problemoms išvengti. Tam tikslui numatomas rengti specialusis planas. Būtina ieškoti galimyb ės atliekas, kuriomis laistomi laukai, arba j ų dal į naudoti kaip atsinaujinant į energijos šaltin į, tuo pa čiu pl ėtojant ir rajono energetikos sektori ų.
• Paslaug ų gyventojams ir verslui pl ėtra . Gyventoj ų skai čius maž ėja visoje Lietuvoje, taip pat ir Pakruojo rajono savivaldyb ėje. Ta čiau prognozuojama, kad pl ėtojantis moderniam žem ės ūkiui, turizmui ir smulkiesiems verslams gyvenimo kokyb ė ger ės. Pakruojo rajono savivaldyb ėje tai bus susij ę su sparčia paslaug ų sektoriaus pl ėtra naudojant vietos išteklius.
• Buvusi ų karjer ų panaudojimas . Išeksploatuot ų karjer ų žem ės plotai gali b ūti panaudojami veiklai, kuri didint ų Pakruojo rajono patrauklum ą investuotojams, turistams, pvz. šioje žem ėje gali b ūti kuriami pramog ų centrai. Pramog ų pl ėtra šiose teritorijose tur ėtų lemti tiek ekonomin ės, tiek ir socialin ės aplinkos pager ėjim ą (naujos darbo vietos gyventojams, įdomesnis laisvalaikis).
• Rekreacijos ir turizmo pl ėtra . Ši ų sri čių pl ėtra turi b ūti nukreipiama į Pakruojo rajono kaip pramog ų ir laisvalaikio paslaug ų vietov ės populiarinim ą. Čia išpl ėtojus turizmo paslaugas ir infrastrukt ūrą, tik ėtina, kad malonaus laisvalaikio leidimo galimyb ės, tur ėtų privilioti turistus iš „intensyviai dirban čių“ aplinkini ų savivaldybi ų teritorij ų (Šiauli ų, Panev ėžio, Radviliškio rajon ų ir miest ų).
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 4 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
KRAŠTOTVARKIN ĖS AŠYS IR PL ĖTROS KRYPTYS (KONCEPCIJA)
Rajono erdvin ė pl ėtra
Svarbiausia rajono erdvin ės pl ėtros prielaida yra kokybin ė socialini ų ir ekonomini ų proces ų rajone pl ėtra, naudojant vietos išteklius, galimybes ir potencial ą. Erdvin ės pl ėtros koncepcijos paskirtis yra bendroms pl ėtros ašims ar branduoliams planuojamoje teritorijoje formuoti, bendriesiems pl ėtros ir apsaugos prioritetams, gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtros kryptims ir mastams nustatyti.
Ateityje, šalia šiuo metu stipriausio lokalinio pl ėtros centro Pakruojo miesto , siūloma stiprinti Linkuvos miest ą, kaip nauj ą pl ėtojam ą rajono lygmens aptarnavimo (paslaug ų pl ėtros) centr ą. Bendras Pakruojo – Linkuvos arealas plėtojamas Šiauli ų regiono pl ėtros tolygumui palaikyti. Taigi, vadovaujantis Šiauli ų apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcijos nuostatomis, si ūloma apjungti dviej ų rajono miest ų potencial ą ir suformuoti Pakruojo rajono savivaldyb ės pl ėtros branduol į, kuris apimt ų teritorij ą tarp Pakruojo ir Linkuvos miest ų, Petraši ūnų, Pakruojo, Rozalimo, Klovaini ų ir Balsi ų kaim ų.
Darniai rajono pl ėtrai svarb ūs yra koncepcijoje numatomi rajono pl ėtros pocentriai, kurie dekoncentruot ų pl ėtros potencial ą rajono teritorijoje ir b ūtų svarbiais vietin ės reikšm ės aptarnavimo (paslaug ų pl ėtros) centrais. Pl ėtros pocentriais Pakruojo rajone laikytini Klovainiai, Rozalimas, Žeimelis, Lygumai, Pašvitinys.
Visi rajono pl ėtros centrai ir pocentriai sujungti tarpusavyje įvairaus intensyvumo ir reikšm ės socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie pasiskleidžia planuojamos teritorijos keli ų tinkle. Ryši ų ir keli ų tinklo pagrindu rajono teritorijoje susiformuoja šie ekonomin ės ir socialin ės integracijos koridoriai (ašys) nuo pl ėtros centr ų Pakruojo ir Linkuvos: • per Ūdekus ar Guostagal į iki Žeimelio (krašto kelias Nr. 211 „Linkuva-Žeimelis“) ir toliau Bausk ės arba Joniškio link; • per Triškonius ar Gaiž ūnus iki Pašvitinio (krašto kelias Nr.152 „Joniškis-Linkuva“); • iki Lygum ų (rajoniniu keliu Nr. 2908 „Pakruojis-Lygumai-Naisiai“); • iki Rozalimo (krašto keliu Nr.149 „Smilgiai- Pakruojis“); • iki Klovaini ų (rajoniniu keliu Nr. 2909 „Pakruojis-Klovainiai“).
Rajono ekonomin ės ir socialin ės integracijos koridoriai susieja Pakruojo region ą su Šiauli ų regiono, Lietuvos ir Europos pl ėtros centrais, pocentriais, pl ėtros ašimis bei kitais ekonominio ir socialinio aktyvumo dariniais. Svarbiausios rajono urbanistin ės integracijos jungtys (ašys) yra šios: • Pakruojis – Smilgiai (krašto kelias Nr. 149„Smilgiai- Pakruojis“); • Šiauliai – Pasvalys (krašto kelias Nr. 150 „Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys“); • Pakruojis –Linkuva (krašto kelias Nr. 151 „Pakruojis-Linkuva“).
Esam ų gamtini ų ištekli ų naudojimas
Koncepcijoje formuojamos gamtin ės ašys , kuri ų paskirtis nurodyti teritorijas gamtos apsaugai bei ekologin ės žemdirbyst ės ir miškininkyst ės tam tikrose teritorijose pl ėtojimui. Gamtin ės ašys apjungia visas Pakruojo rajone esan čias saugomas teritorijas (NATURA 2000 paukš čių apsaugai svarbią teritorij ą – Gedži ūnų miško biosferos poligon ą; valstybinius Laumeki ų botanin į, Laumenio botanin į-zoologin į, Glebavo pedologin į, Linkuvos
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 5 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
geomorfologin į, Draum ėnų kraštovaizdžio, Daugyven ės hidrografin į draustinius; Rozalimo miško park ą) bei miško ūkiui ir ekologinei žemdirbystei svarbius miško plotus prie rajono pietrytin ės ribos, prie Linkuvos ir Pakruojo miest ų.
Žem ės plotai, esantys centrin ėje rajono dalyje prie rytin ės Gedži ūnų miško biosferos poligono ribos bei kelio Smilgiai-Pakruojis dešin ėje pus ėje tarp Rozalimo ir Klovaini ų, kuriuose išžvalgyti dolomito telkiniai, skiriami gavybos ir su ja susijusios pramon ės pl ėtrai . Gavybos infrastrukt ūros centrus, kuriuose turi b ūti kuriama gavybos infrastrukt ūra, si ūloma pl ėtoti Petraši ūnuose ir Klovainiuose.
Ūkio pl ėtra
Palaikyti ir stiprinti esam ą svarbiausi ą ūkio veikl ą – žem ės ūkį, didinti rajono žem ės ūkio gamybos konkurencingum ą. Šiuo poži ūriu svarbu yra pakankamai išpl ėtoti objekt ų, teikian čių paslaugas (konsultacines, finansines, socialines ir kt.) ūkininkams ir kaimo gyventojams, tinkl ą. Smulkaus ir vidutinio verslo paslaugas (finansines, konsultacines, komunikacij ų, nekilnojamojo turto ir kt.) si ūloma pl ėtoti Žeimelyje, Linkuvoje, Lygumuose ir Rozalime.
Rajono teritorijoje esamas pramon ės teritorijas prie Pakruojo ir Linkuvos miest ų si ūloma planuojamu laikotarpiu rezervuoti pramon ės bei smulkaus ir vidutinio verslo pl ėtrai.
Turizmas ir rekreacija
Pl ėtojant turizm ą planuojamoje teritorijoje si ūloma vadovautis pramog ų ir laisvalaikio paslaug ų pl ėtros id ėja, pasinaudojant Pakruojo rajono geografin ės vietos išskirtinum ą (vieta netoli svarbi ų Lietuvos turizmo rink ų Panev ėžio ir Šiauli ų miest ų). Formuojama bendra rajono turizmo pl ėtros zona , kuri sutampa su pagrindin ėmis turist ų sraut ų kryptimis (esamomis ir tik ėtinomis) ir apibr ėžia rajono teritorijas (2-3 km į abi puses nuo krašto kelio), kuriose pl ėtotinos turizmo paslaugos ir infrastrukt ūra. Turizmo zon ą papildo numatytos galimos rekreacijos pl ėtros teritorijos, esan čios prie rekreacijai tinkam ų vandens telkini ų (tvenkini ų, upi ų ir upeli ų), patraukli ų kult ūrinio paveldo objekt ų, kit ų koncepcijoje numatyt ų turizmo objekt ų. Prie kai kuri ų vandens telkini ų savivaldyb ės l ėšomis jau įrengti arba numatomi įrengti vieši papl ūdimiai (Paežeri ų tvenkinio pakrant ės), parinkta vieta kempingui, vasaros renginiams ir kt. Turizmo pl ėtrai numatytos zona ir rekreacijos pl ėtros teritorijos nužym ėtos erdvin ės pl ėtros koncepcijos br ėžinyje.
Atsižvelgiant į šiuo metu esam ą potencial ą ir turistin į interes ą, svarbiausiu rajono turizmo centru įvardijama Pakruojo dvaro sodyba . Vieš ąsias turizmo paslaugas ir infrastrukt ūrą si ūloma pl ėtoti gyvenviet ėse, patenkan čiose į bendr ą rajono turizmo pl ėtros zon ą, Žeimelyje, Linkuvoje, Lygumuose, Klovainiuose ir Rozalime. Siekiant efektyviai naudoti žem ę ir pl ėsti si ūlom ų turizmo paslaug ų spektr ą, si ūloma kurti pramog ų kompleksus išeksploatuot ų karjer ų teritorijose prie Petraši ūnų ir prie Klovaini ų.
Kita si ūloma konceptuali turizmo pl ėtros Pakruojo rajone kryptis - atgaivinti senas tradicijas. Siūloma gyvenamosiose vietov ėse, plano strukt ūroje turin čiose buvusias turgaus aikštes, – Žeimelyje, Pašvitinyje, Linkuvoje, Lygumuose, Rozalime – atgaivinti turgaus tradicij ą. Šiose gyvenviet ėse si ūloma atkurti tradicines turgaus aikštes, kuriose vykt ų nat ūriniai mainai (turg ūs ar jomarkai), tradicini ų amat ų pristatymai ir dirbini ų pardavimas bei kitokios krašto tradicijas reprezentuojan čios atrakcijos turistams ir vietos gyventojams.
Susisiekimo ir inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 6 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Viena svarbiausi ų prielaid ų Pakruojo rajono pl ėtrai kaimiškosiose vietov ėse yra galimyb ė kaimo gyventojams lengvai pasiekti jiems reikalingas socialines ir kitokias paslaugas. Esamos situacijos analiz ė parod ė, kad šiuo metu viešojo susisiekimo sistema skirtingose rajono teritorijose yra nevienodai išpl ėtota. Kai kurios seni ūnijos yra labiau atskirtos šiuo poži ūriu nuo pagrindini ų paslaug ų centr ų. Siekiant tolygiau paskirstyti viešojo transporto maršrutus, si ūloma viešojo ir privataus sektoriaus partneryst ės pagrindu sukurti papildomus viešojo susisiekimo transporto parkus – Žeimelyje ir Ga čioniuose.
Siekiant sudaryti geras s ąlygas rajono gyventojams ir ūkio subjektams nevaržomai pasiekti jiems reikalingas paslaugas, teikiamas rajono centre ir pocentriuose, si ūloma modernizuoti kelius , kurti vientis ą vietini ų ir rajonini ų keli ų tinkl ą.
Teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai
Bendrieji Pakruojo rajono teritorij ų tvarkymo principai: • Partneryst ės, lygi ų galimybi ų principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp seni ūnij ų ar kitokiais kriterijais išskiriam ų rajono teritorij ų; • Atsakomyb ės principu vadovaujamasi siekiant mažinti pagrindinių ūkio (žem ės ūkio, turizmo, pramon ės, energetikos, b ūsto) šak ų poveik į aplinkai; • Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principu vadovaujamasi siekiant efektyviau naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti atliekas. Gamyba ir paslaugos turi augti daug grei čiau nei naudojami gamtos ištekliai, tai yra tam pa čiam kiekiui gamini ų pagaminti ir paslaug ų suteikti turi b ūti sunaudojama vis mažiau energijos ir kit ų gamtos ištekli ų. • Lankstumo principu vadovaujantis pl ėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, j ų įgyvendinimo priemon ės turi b ūti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į spar čiai kintan čias rajono išor ės ir vidaus s ąlygas; • Nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologin ę įvairov ę, kult ūros vertybes. Kraštovaizdžio transformacijos turi būti nuoseklios ir neturi mažinti jo vert ės bei naikinti vert ės požymi ų. Vis ų planuojam ų veikl ų tipas, mastas ir intensyvumas turi atitikti planuojamos teritorijos nat ūralias pl ėtros galimybes.
Pakruojo rajono savivaldyb ės miest ų, miesteli ų ir kaim ų bendruosiuose planuose pažym ėtų kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kult ūros paveldo specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais. Visi Pakruojo savivaldyb ės rengiami planai, strategijos ir programos turi neprieštarauti išvardintiems principams. Pakruojo rajono savivaldyb ės miest ų, miesteli ų ir kaim ų bendr ųjų, speciali ųjų ir detali ųjų plan ų, taip pat žem ėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kit ų teritorij ų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir reng ėjai privalo laikytis ši ų planavimo princip ų:
• derinti visuomen ės socialin ės ir ekonomin ės pl ėtros bei ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventoj ų apr ūpinimo socialine ir inžinerine infrastrukt ūra norm ų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokyb ės; • saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus bei poreik į naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventoj ų poilsiui, sportui, pramogoms;
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 7 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
• numatyti visuomen ės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas transporto, inžinerinei ir socialinei infrastrukt ūrai pl ėtoti, atliekoms surinkti, r ūšiuoti, saugoti ir utilizuoti; • susieti planuojam ą ūkin ę veikl ą su transporto, inžinerin ės ir socialin ės infrastrukt ūros pl ėtra, pl ėtoti gyvenam ųjų nam ų statyb ą tik inžineriškai parengtose teritorijose; • nauj ų transporto infrastrukt ūros objekt ų k ūrimo zonoje strateginius planavimo ir pl ėtros klausimus spr ęsti savivaldyb ės ir seni ūnij ų bendruomeni ų bendru sutarimu.
2. GAMTOS IR KULT ŪROS IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO SPRENDINIAI
2.1 KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA IR NAUDOJIMAS
Gamtinio karkaso formavimas rajono teritorijoje. Gamtinis karkasas yra itin svarbi daugiafunkcin ė sistema, užtikrinanti bendr ą teritorijos kraštovaizdžio stabilum ą, gyvybingum ą bei jame vykstan čių migracini ų ryši ų nepertraukiamum ą. Gamtin ės aplinkos stabilumo užtikrinimas palaikant, formuojant ar gausinant gamtinio karkaso element ų kokyb ę teritorijoje savo ruožtu garantuoja didesn į teritorijos ūkin į potencial ą bei geresn ę gyvenamosios aplinkos kokyb ę. Pakruojo rajono teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama bendro šalies teritorijos gamtinio karkaso dalis. Visos gamtinio karkaso dalys, lokalizuotos Pakruojo rajono teritorijoje, užima 66500 ha ir sudaro 50,6 % bendro rajono ploto 1. Jos pavaizduotos Teritorijos tvarkymo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje. Gamtinio karkaso sistem ą sudaro šios dalys:
• geoekologin ės takoskyros; • geosistem ų stabilizavimo mazgai ir juostos; • migracijos koridoriai.
Geoekologin ės takoskyros – tai teritorijos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus bei požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo plotus. Jos palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą. Geoekologin ė takoskyra, beveik dalinanti Pakruojo rajono teritorij ą pusiau ir nusidriekianti iš ryt ų į vakarus per Linkuvos miest ą, priskiriama rajonin ės reikšm ės tarpsisteminio stabilizavimo ašiai. Palyginti nedidelio ploto (1506,4 ha) regionin ės reikšm ės geoekologin ės takoskyros dalis yra prie Pakruojo rajono teritorijos pietrytinio pakraš čio. Bendroje Pakruojo rajono gamtinio karkaso sistemoje geoekologin ės takoskyros užima 20,4 %, o visoje rajono teritorijoje – 10,3 % Rajonin ės reikšm ės geoekologin ė takoskyra sudaro 88,9 % nuo bendro geoekologini ų takoskyr ų ploto, o regionin ės svarbos – 11,1 %. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis geoekologini ų takoskyr ų teritorijose - kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čių element ų gr ąžinimas ir gausinimas.
Geosistem ų stabilizavimo mazgai ir juostos – tai teritorijos, užiman čios tarpin ę pad ėtį tarp geoekologini ų takoskyr ų ir migracijos koridori ų, galin čios pakeisti šoninius migracijos srautus (šonin į nuot ėkį), taip pat reikšmingos biologin ės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai bei grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms sistemoms.
1 Gamtinio karkaso teritorij ų dalis sutampa su konservacin ėmis, įvairaus pob ūdžio ir intensyvumo ūkinio naudojimo teritorijomis, tod ėl bendrai nesumuojama su teritorijomis, kuriose ribojama ūkin ė veikla.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 8 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Pakruojo rajone geosistem ų stabilizavimo mazgai ir juostos apima 30911,49 ha plot ą, kas sudaro 23,5 % rajono teritorijos ploto arba 46,5 % viso gamtinio karkaso ploto. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis - esamo nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio išlaikymas ir saugojimas. Tai teritorijos pietin ėje rajono dalyje apiman čios Gedži ūnų miško biosferos poligono teritorijas, Paežeri ų, Daum ėnų, Mažai čių, Kauksnuj ų, Žalgirio, Maldži ūnų, Birjagalos, Jomantoni ų, Klovaini ų, Legmini ų miškus, Rozalimo šil ą ir miško park ą; šiaurin ėje rajono dalyje – Laumenio botanin į-zoologin į draustin į ir dal į Laumenio miško, Glebavo pedologin į draustin į ir Glebavo mišk ą. Dalyje Pakruojo rajono geosistem ų stabilizavimo mazg ų ir juost ų numatytos kitos kraštovaizdžio formavimo kryptys: palaikyti ir stiprinti esam ą kraštovaizdžio nat ūralum ą reikia Ruoni ų, Kukariški ų ir Kratošino miškuose bei teritorijoje tarp Šukioni ų ir Prei čiūnų gyvenvie čių; gr ąžinti ir gausinti kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus b ūtina likusiame geosistem ų stabilizavimo mazg ų ir juost ų plote (Gedži ūnų miško biosferos poligono teritorijoje, išsid ėsčiusioje prie rajoninio kelio Nr. 2917; teritorijoje tarp Laumenio ir Glebavo mišk ų prie rajoninio kelio Nr. 2913).
Migracijos koridoriai – tai sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija. Pakruojo rajone migracijos koridoriai apima 16,7 % rajono teritorijos ploto arba 33,1 % viso gamtinio karkaso ploto. Regioniniai ir svarbiausi rajoniniai migracijos koridoriai apima 3453,63 ha teritorij ą, o kiti rajoniniai ir svarbiausi vietiniai migracijos koridoriai – 18557,78 ha. Pakruojo rajone migracijos koridoriai daugeliu atveju sutampa su rajono teritorijoje esam ų upi ų ir upeli ų (M ūša, Kruoja, Obel ė, Beržtalis, Viršytis, Švitinys ir kt.) sl ėniais. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis - gr ąžinti ir gausinti kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus.
2.2 APLINKOS KOKYB Ė (nauja redakcija)
Oro, vandens, dirvos tarša priklauso nuo ūkio pl ėtros ir žmoni ų veiklos intensyvumo planuojamoje teritorijoje. Pakruojo rajono teritorijoje numatyta pl ėtoti intensyv ų žem ės ūkį, rekreacij ą, turizm ą, gavybos pramon ę. Ger ėjant gyvenimo kokybei bus pl ėtojama inžinerin ė bei susisiekimo infrastrukt ūra, viešosios paslaugos. Atitinkamai intensyv ės teritorijos naudojimas ir did ės galimyb ės teršti or ą, vandenis ir dirv ą. Tod ėl sprendiniai, kurie pad ėtų sumažinti ši ą tarš ą arba jos išvengti (aplinkos kokyb ės sprendiniai) parengti ir išd ėstyti 7 skyriuje „Inžinerin ės infrastrukt ūros sistem ų pl ėtros sprendiniai“.
Buvusi ų legali ų ir nelegali ų s ąvartyn ų teritorijose gali b ūti vykdoma mišk ų ūkio ar žem ės ūkio veikla. Kitos ūkin ės veiklos gali b ūti vykdomos atlikus planuojamos ūkin ės veiklos poveikio aplinkai vertinim ą.
2.3 KULT ŪROS PAVELDO NAUDOJIMAS IR APSAUGA
Savivaldyb ės bendrojo plano kult ūros paveldo dalis apibr ėžia savivaldyb ės teritorijoje esamo nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkym ą ir naudojim ą bei prioritetines teritorin ės apsaugos priemones kult ūros paveldo vertyb ėms išsaugoti. S ąvokos ir sprendini ų turinys atitinka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatym ą (Žin., 2004, nr. 153-5571), Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 83- 3029), Lietuvos nacionalin ę darnaus vystimosi strategij ą (Žin., 2003, Nr. 89-2039) ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendr ąjį plan ą (Žin., 2002, Nr. 110-4852).
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 9 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 3 str. 1 p. visi objektai, saugotini kaip nekilnojamosios kult ūros vertyb ės pagal įstatymo „D ėl Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsn į, pripaž įstami Kult ūros vertybi ų registre registruotomis nekilnojamosiomis kult ūros vertyb ėmis.
Nekilnojamosios kult ūros vertyb ės yra bendrosios kraštovaizdžio formavimo politikos objektas. J ų išsaugojimas ir tvarkymas laikomas integralia Pakruojo rajono savivaldyb ės pl ėtros dalimi. Kult ūros paveldo išsaugojimas, atgaivinimas ir tinkamas naudojimas ypa č svarbus rajono savitumo raiškai. Registre įregistruot ų nekilnojam ųjų kult ūros paveldo vertybi ų skai čius Pakruojo rajone pagal j ų tipus pateiktas 2.1 lentel ėje .
2.1 lentel ė. Registruoti kult ūros paveldo objektai 2006 m. liepos 1 d. Valstyb ės saugomi Dalis bendrame Kult ūros Vertybi ų tipai Skai čius kult ūros skai čiuje % paminklai paveldo objektai Statiniai (bažny čios, sinagogos, 57 22,7 29 1 mal ūnai, kiti pastatai) ir statini ų kompleksai (dvarai) Urbanistikos objektai 3 1,2 0 0 Archeologijos ir mitologijos objektai 47 18,7 29 15 Memorialin ės ir įvyki ų vietos 7 2,8 7 0 Laidojimo vietos 131 52,2 37 2 Monumentai, turintys menin ę vert ę 6 2,4 2 0 IŠ VISO 251 100% 104 18
Apie pus ė kult ūros paveldo vertybi ų yra įvairi ų r ūši ų palaidojimai (laidojimo vietos, pilkapiai, kapinynai ir kt.). Tik dalis j ų tinkama pritaikyti turizmui. Didžioji dalis yra nelankytina, arba gali b ūti tik labai specializuotos r ūšies turizmo objektais. 41 % registruot ų kult ūros paveldo vertybi ų yra valstyb ės saugomi ir tik 7 % j ų yra suteiktas paminklo statusas. Dauguma paminklo status ą turin čių objekt ų yra archeologijos objektai (pilkapiai, kapinynai, senov ės gyvenviet ės, įtvirtinimai ir keletas piliakalni ų). Tarp paminkl ų status ą turin čių objekt ų išskirtinas statini ų kompleksas – Pakruojo dvaro sodyba. Kult ūros paveldo objektai užima 424,83 ha rajono teritorijos, iš j ų:
• Dvaro sodybos kaip kult ūros vertyb ės (Lašmenpam ūšio ir Pakruojo) 58,44 ha; • Kitos dvaro sodybos - 313,39 ha; • Kitos kult ūros vertyb ės - 53,00 ha. Veiklos apribojimai d ėl kult ūros paveldo vertybi ų apsaugos (kult ūros paveldo objekt ų vizualin ės apsaugos zonos) nustatyti 636,64 ha rajono teritorijos.
Lietuvos Respublikos ir Šiauli ų apskrities teritorij ų bendrieji planai kult ūros paveldo tvarkymo tipologini ų prioritet ų zonavimo aspektu Pakruojo rajono teritorij ą priskiria dvar ų sodyb ų ir statini ų prioriteto tvarkymo zonai. Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijoje išskirtuose kult ūros paveldo arealuose vyrauja: Linkuvos-Petraši ūnų, Pakruojo-Rozalimo – urbanistikos ir architekt ūros paveldas, Žeimelio – urbanistikos ir archeologijos paveldas, Plau čiški ų, Grikp ėdži ų – archeologijos paveldas, Pašvitinio, Lygum ų – istorinis paveldas, Sta čiūnų-Šukioni ų, Klovaini ų, Guostagalio arealuose n ėra nė vieno vyraujan čio kult ūros
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 10 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
paveldo objekt ų tipo. Pakruojo rajone didesni nekilnojamojo kult ūros paveldo kompleksin ės sankaupos arealai yra susiformav ę centrin ėje rajono dalyje bei palei kelius Linkuva - Žeimelis, Pakruojis – Linkuva, Pakruojis – Smilgiai (krašto keliai Nr. 211, 151, 149) ir rajonin į keli ą Pakruojis – Rozalimas - Palu čiškiai (Nr. 2906), kertan čius rajono teritorij ą piet ų-šiaur ės kryptimi. Prioriteto tvarka turi b ūti tvarkomi ir pritaikomi naudojimui kult ūros paveldo objektai, esantys Žeimelio, Linkuvos-Petraši ūnų ir Pakruojo-Rozalimo arealuose.
Apsaugos teritorin ės priemonės konkretizuojamos teritorij ų specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniai apsaugos reglamentai, jei individuali ų reglament ų n ėra nustatyta).
Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos zonoms yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo sąlyg ų XIX p. reikalavimai (Žin., 1992-08-10, Nr. 22-652). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str.). Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal Kapini ų tvarkymo taisykles. J ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė tikslin ė konservacin ė žem ės naudojimo paskirtis (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str.).
Jei objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos n ėra nustatytos, joms taikomi nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p. reikalavimai. „Institucija, pri ėmusi sprendim ą inicijuoti kult ūros paveldo objekto skelbim ą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savyb ės nustatym ą bei apsaugos reikalavim ų pakeitim ą, gali iki 6 m ėnesi ų apriboti ar uždrausti darbus, kurie pa čiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje gal ėtų pažeisti verting ąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metr ų atstumu nuo objekto. Jeigu d ėl nepalanki ų klimato s ąlyg ų tr ūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali b ūti prat ęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali b ūti ilgesnis negu 8 m ėnesiai. Per š į termin ą šio įstatymo nustatyta tvarka turi b ūti atlikti tr ūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos rib ų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kult ūros paveldo objekto skelbimo saugomu proced ūros veiksmai.“
Nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai naudojami, atsižvelgiant į j ų verting ąsias savybes ir teritorin į kontekst ą. Prioritetiniai tvarkomi reikšmingiausi valstyb ės ir savivaldyb ės saugomi nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai. Dvar ų sodyb ų naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo pl ėtra ir turizmu. Į Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų registr ą įtrauktos dvar ų sodybos tvarkomos pagal j ų apsaugos reikalavimus. Kult ūros objektai, įtraukti į turizmo maršrutus, ženklinami prioriteto tvarka ir rengiami intensyvesniam lankymui.
Buvusios dvar ų sodybos, esan čios rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo pl ėtros zonoje ir netoli jos pritaikomos turizmo infrastrukt ūros ir paslaug ų objektams kurti. Prioritetiškai lankymui pritaikomi kult ūros paveldo objektai, esantys turizmo pl ėtros zonoje ir arti jos:
• Pakruojo dvaro sodyba (statini ų kompleksas) – valstyb ės saugomas kult ūros paminklas; • Tri čių piliakalnis – valstyb ės saugomas kult ūros paveldo objektas; • Peleniški ų piliakalnis – valstyb ės saugomas kult ūros paminklas; • Žeimelio miestelio urbanizuota vietov ė.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 11 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Visi išlik ę vėjo mal ūnai turi b ūti konservuojami ir eksponuojami kaip išskirtin ė šio krašto kraštovaizdžio vertyb ė. Jie gali b ūti pritaikomi turizmo infrastrukt ūrai, paslaugoms kurti, eksponuojami kaip lankytini objektai.
Si ūloma lankymui parengti ( įrengti nuorodas, informacijos stendus, sutvarkyti prieigas, paruošti suvenyrus) rajono memorialinius paminklus: Lietuvos fiziko chemiko Teodoro Grotuso sodybos vieta, A.Vainausko, J Šliavo, V. Spudo palaidojimo vietas.
Pakruojo rajono savivaldyb ės kaimiškojoje teritorijoje žem ės ūkis yra b ūtina s ąlyga vertingosioms savyb ėms, b ūdingoms jos istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicin ės medžio architekt ūros paveldo objekt ų gausa ir autentiškumas, nedidel ės dvaro sodybos) išsaugoti (Lietuvos etnografini ų kaim ų išlikimo ilgalaikė programa, Žin., 2003, Nr. 89-4033).
Planuojama gyvenvie čių pl ėtra įgyvendinama atsižvelgiant į verting ąsias urbanistikos paveldo savybes. Saugotini vertingi istorin ės urbanistin ės erdvi ų strukt ūros bruožai, medinio architekt ūros paveldo objektai, vaizdingas gamtinis kraštovaizdis. Žeimelio, Linkuvos, Rozalimo miesto kult ūros paveldo tvarkyba reglamentuojama specialiaisiais planais. Rengiant detaliuosius planus privaloma iš esm ės nekeisti susiklos čiusios planin ės strukt ūros, verting ų gamtos ar kult ūros element ų, numatyti b ūdus jiems išryškinti ar atkurti.
Kult ūros paveldo objekt ų sankaupos arealai tvarkomi išryškinant dominuojan čių kult ūros paveldo objekt ų s ąveika su kitais kult ūros paveldo objektais ir gamtine aplinka. Areal ų teritorin ės apsaugos priemonės nustatomos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais (Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų rengimo taisykl ės, Žin., 2005, nr. 81-2973). Apsaugos teritorin ės priemonės konkretizuojamos teritorij ų specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniai apsaugos reglamentai, jei individuali ų reglament ų n ėra nustatyta).
Lėšos koncentruojamos svarbiausi ų objekt ų tvarkybai teis ės akt ų nustatyta tvarka. Atskiros investicijos skirtinos Pakruojo dvaro sodybai, Žeimelio ir Rozalimo miesteli ų bei Linkuvos miesto viešosioms erdv ėms saugomuose istorin ėse dalyse tvarkyti.
Siekiant išsaugoti Pakruojo rajono istorini ų miesteli ų ir kaimo gyvenvie čių patrauklum ą tikslinga numatyti ir įgyvendinti socialin ės pl ėtros priemones, skirtas:
• išlaikyti ir stiprinti vietos bendruomenes; • įtraukti bendruomenes į teritorij ų planavimo ir kult ūros paveldo išsaugojimo procesus; • pl ėtoti medžio statybos tradicijas; • atgaivinti turgaus tradicijas rajono miesteliuose; • stiprinti istoriškai susiklos čiusias kult ūrines religines tradicijas.
Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinyje Pakruojo rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo objektai pateikelimi pagal aiškinamojo rašto sprendini ų 1 PRIEDO 1 lentel ės numeracij ą. Bendrojo planavimo dokumentuose pažym ėtų kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 12 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
reglamentuojama saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais. Priede (žr. 1 PRIED Ą) pateikiami rajono teritorijoje esan čių kult ūros paveldo objekt ų s ąrašai.
3. GYVENVIE ČIŲ SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI
3.1 CENTRINI Ų GYVENVIE ČIŲ SISTEMA
Vadovaujantis Pakruojo rajono tarybos aprobuota Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrosios erdvin ės pl ėtros koncepcija savivaldyb ėje pl ėtojami du 3 lygmens lokaliniai a ir b kategorijos centrai: - Pakruojis ( a kategorija) – esamas savivaldyb ės centras, susiformav ęs mažas miestas, pakankamo pl ėtros potencialo, palyginti stiprus; - Linkuva (b kategorija) – naujas pl ėtojamas rajono lygmens aptarnavimo centras, formuojamas mažo miesto pagrindu, šiuo metu dar palyginti silpnas, ta čiau turintis pl ėtros potencial ą. Administracin ės reformos atveju Linkuvos miestas tur ėtų b ūti įvertintas kaip galimas naujos savivaldyb ės centras.
Kadangi šie du urbanistiniai rajono centrai išsid ėst ę nedideliu atstumu vienas nuo kito, si ūloma apjungti ši ų miest ų potencial ą. Tokiu b ūdu sudaromos s ąlygos lokaliam tolygumui palaikyti ir formuoti aktyvios pl ėtros branduol į (teritorija tarp Linkuvos, Petraši ūnų, Pakruojo, Rozalimo, Klovaini ų ir Balsi ų). Bendrai aktyvios pl ėtros teritorija apima 12413,4 ha plot ą ir sudaro apie 9,5 % rajono teritorijos. Šioje teritorijoje gali b ūti kei čiama žem ės naudojimo paskirtis iš žem ės ūkio į kit ą paskirt į ir žem ė naudojama intensyviai ne žem ės ūkio ir ne mišk ų ūkio veiklai.
4 lygmens a kategorija (polifunkciniai centrai) priskiriama šioms gyvenviet ėms: - Žeimelis (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – viešosios turizmo infrastrukt ūros ir paslaug ų centras, verslo paslaug ų centras, viešojo susisiekimo sistemos aptarnavimo centras); - Lygumai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – viešosios turizmo infrastrukt ūros ir paslaug ų centras, verslo paslaug ų centras, vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras); - Klovainiai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – viešosios turizmo infrastrukt ūros ir paslaug ų centras, vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras, gavybos infrastrukt ūros centras); - Petraši ūnai (prioritetin ės funkcijos – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras, gavybos infrastrukt ūros centras).
4 lygmens b kategorija (monofunkciniai) priskiriama šioms gyvenviet ėms: - Rozalimas (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – verslo paslaug ų centras); - Pašvitinys (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras); - Ga čioniai (prioritetin ės funkcijos – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras, viešojo susisiekimo sistemos aptarnavimo centras); - Guostagalis (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras).
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 13 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Centrini ų gyvenvie čių sistem ą papildo 4 lygmens c kategorijos lokalin ės reikšm ės centrai, kuri ų socialinis ekonominis potencialas yra silpnas. Ši ų centr ų pagrindin ė funkcija – gyventoj ų, žem ės ūkio ir smulkaus verslo subjekt ų aptarnavimas, tod ėl j ų sklaida rajono teritorijoje yra tolydi. Šiai kategorijai priskiriamos tokios Pakruojo rajono teritorijoje esan čios gyvenamosios vietov ės: Bardiškiai, Grikp ėdžiai, Ūdekai, Rimk ūnai, Mikni ūnai, Pam ūšis (Pašvitinio sen.), Triškoniai, Balsiai, Sta čiūnai, Šukioniai, Medikoniai, Plau čiškiai, Žvirbloniai, Degu čiai. Pakruojo rajono centrini ų gyvenvie čių sistemos gyvenamosiose vietov ėse rekomenduojama koncentruoti rajono kaimo gyventojus (nauj ų gyvenam ųjų nam ų statyb ą) kartu pl ėtojant inžinerin ę infrastrukt ūrą ir vieš ąsias paslaugas. Rengiant ši ų gyvenam ųjų vietovi ų detaliuosius planus turi b ūti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastrukt ūrai ir viešosioms paslaugoms pl ėtoti.
Rajono centrini ų gyvenvie čių sistemos pl ėtra yra daugiau kokybin ė socialini ų ir ekonomini ų proces ų pl ėtra, o ne kiekybin ė ar teritorin ė. Ta čiau sprendiniuose numatomos tik ėtinos iki planuojamo periodo pabaigos urbanizacijos pl ėtros teritorijos. Jos pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje.
Gyvenamosios vietovi ų, kurioms nesuteiktos gyvenvie čių sistemos kategorijos, tankiai apgyvendint ų smulki ų kaim ų teritorij ų, neturinčių pl ėtros potencialo, raid ą lems žem ės ir kitos rinkos santykiai bei demografini ų proces ų (nat ūralaus prieaugio, gyventoj ų sen ėjimo) tempai. Čia tik ėtina pavieni ų sodyb ų statyba.
Vadovaujantis Šiauli ų apskrities teritorijos bendruoju planu, Pakruojo rajono teritorijoje išskiriamos regionin ės ir lokalin ės svarbos urbanistin ės integracijos ašys (aprašytos II skyriaus 1 dalyje „Bendrosios nuostatos“). Jos tarpusavyje apjungia visus Pakruojo rajone išskirtus 3 ir 4 lygmens urbanistinius centrus ir yra siejamos su aukštesnio lygmens urbanistin ės integracijos ašimis.
3.2 SOCIALIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTOJIMAS
Socialin ės infrastrukt ūros (vieš ųjų paslaug ų) pl ėtojimo sprendiniai neatsiejami nuo urbanistini ų centr ų bei urbanistin ės integracijos aši ų sistemos pl ėtros sprendini ų.
Lietuvos 2007-2013 m. Europos S ąjungos strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategijos projekte (2006 m.) nurodoma, kad savivaldyb ės ir apskritys atsakingos ne tik už bendr ąjį lavinim ą, bet ir už profesin į mokym ą, special ųjį ugdym ą ir t ęstin į suaugusi ųjų mokym ą. Švietimo srityje ir ateityje turi b ūti remiama sistemos reforma ir švietimo institucij ų tinklo optimizavimas bei j ų infrastrukt ūros modernizavimas, siekiant gerinti teikiam ų paslaug ų kokyb ę. Rengiant miest ų bendruosius planus (esant poreikiui), miesteli ų ir kaim ų (kuriems suteiktos 3, 4 lygmens gyvenvie čių sistemos centro kategorijos) detaliuosius planus, gyvenam ųjų kvartal ų ar kompleks ų detaliuosius planus turi b ūti rezervuojamos teritorijos ar esami statiniai visuomen ės poreikiams (viešosioms paslaugoms teikti), t.y. ikimokyklin ėms, pradžios mokykloms ir kito pob ūdžio švietimo įstaigoms statyti, viešosios paskirties želdynams įrengti ar eksploatuoti.
Sveikatos prieži ūros srityje turi b ūti aktyviai investuojama į sveikatingumo veiklos tobulinim ą bei kokybiškesnes ir prieinamas sveikatos prieži ūros paslaugas. Rengiant miest ų bendruosius, miesteli ų ir kaim ų detaliuosius planus, gyvenam ųjų kvartal ų ar kompleks ų detaliuosius planus
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 14 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
turi b ūti numatytos teritorijos, bendro naudojimo želdynams, viešo naudojimo sporto įrenginiams įrengti.
Bendrojo lavinimo mokyklos pertvarkomos pagal sudarytus mokykl ų tinklo pertvarkos planus. Nauj ų bendrojo lavinimo mokykl ų steigimas Pakruojo rajone nenumatytas. Žeimelio žem ės ūkio mokyklos studij ų programas derinti su darbo rinkos poreikiais.
Socialini ų paslaug ų ir paramos infrastrukt ūra pl ėtojama didinant socialini ų paslaug ų įvairov ę ir kokyb ę, nemažinant stacionari ų paslaug ų apimties, pl ėtojant nestacionarias socialines paslaugas.
3.3 BŪSTO PL ĖTROS SPRENDINIAI
Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvum ą ir kelti gyvenimo kokyb ę daugiabu čiai gyvenamieji namai Pakruojo, Linkuvos miestuose ir Pakruojo rajono kaimo gyvenamosiose vietov ėse atnaujinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės patvirtinta „Lietuvos būsto strategija“ (2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, Žin., 2004, Nr. 13-387) ir „Daugiabu čių nam ų modernizavimo finansavimo programa“ (2004 m. rugs ėjo 23 d. nutarimas Nr.1213, 2005 m. birželio 21 d.).
Daugiabu čių nam ų modernizavimo finansavimo programoje numatoma sudaryti s ąlygas bendrijoms, įgyvendinan čioms daugiabu čio namo modernizavimo projektus, Vyriausyb ės įsteigtoje B ūsto paskol ų draudimo bendrov ėje gauti apdraudus ilgalaikius kreditus komerciniuose bankuose be turto įkeitimo. Valstyb ė remia mažas pajamas turin čius but ų savininkus, padengdama šio kredito draudimo įmokas ar j ų dal į bei pradin į įnaš ą projektui įgyvendinti. Asmenims (šeimoms), turintiems teis ę į kompensacij ą už šilumos energij ą, karšt ą bei šalt ą vanden į, kuri teikiama pagal Pinigin ės socialin ės paramos mažas pajamas gaunan čioms šeimoms įstatym ą, kompensuojama dalis išlaid ų, susijusi ų su kredito gr ąžinimu bei pal ūkanomis. Privatus mažaaukštis b ūstas atnaujinamas savinink ų iniciatyva, naudojantis Europos Sąjungos ir valstybin ės paramos (b ūsto atnaujinimo ir energijos taupymo programos) galimyb ėmis.
Savivaldyb ė teikia param ą daugiabu čių nam ų bendrijoms renovuojan čioms savo b ūst ą (kompensuoja dal į daugiabu čių renovacijai išleist ų l ėšų arba kitais teis ės aktuose nustatytais būdais).
Socialinis b ūstas. Si ūloma plėsti b ūsto pasirinkimo galimybes visoms Pakruojo rajono socialin ėms gyventoj ų grup ėms ir patenkinti socialinio b ūsto poreik į. Socialinio b ūsto fondo metin ę apimt į didinti nuosekliai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstyb ės biudžeto skiriam ų asignacij ų dyd į ir savivaldyb ės biudžeto galimybes. L ėšas planuoti programiniu principu.
Socialin į b ūst ą pl ėtoti pagal Socialinio b ūsto fondo pl ėtros program ą, parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstyb ės paramos b ūstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu čiams namams modernizuoti įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47- 1554), Lietuvos Respublikos valstyb ės paramos b ūstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu čiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 116- 5189; 2005, Nr. 47-1556), Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „D ėl Valstyb ės remiam ų b ūsto kredit ų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 15 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
1997, Nr. 97-2458; 2006, Nr. 27-886) ir Lietuvos b ūsto strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387).
Šios Programos tikslas – padidinti savivaldybi ų socialinio b ūsto fond ą, kuris b ūtų nuomojamas mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms), turintiems teis ę į socialin į būst ą pagal Lietuvos Respublikos valstyb ės paramos b ūstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu čiams namams modernizuoti įstatym ą, siekiant Lietuvos b ūsto strategijoje numatyt ų šio b ūsto fondo pl ėtros rodikli ų savivaldyb ėms pagal socialinio b ūsto poreik į, įvertinus savivaldybi ų pateiktus konkre čius šio fondo pl ėtros projektus.
Socialinio b ūsto fondo pl ėtrai gali būti panaudoti esami savivaldybei ar valstybei priklausantys pastatai ir patalpos, parengiant juos tinkamais gyventi.
Naujos gyvenam ųjų nam ų statybos pl ėtra. Pakruojo rajone si ūloma pl ėtoti daugiabu čių (iki 5 aukšt ų), dvibu čių ir vienbu čių mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyb ą.
Miestuose. Daugiabu čiai pastatai ir j ų grup ės pl ėtotinos tik miestuose Pakruojyje ir Linkuvoje. Daugiabu čių gyvenam ųjų pastat ų teritorijose žem ė gali b ūti naudojama gyvenamiesiems namas statyti, smulkaus verslo ir vieš ųjų paslaug ų (švietimo, sveikatos, sporto) patalpoms įrengti arba statiniams statyti, bendro naudojimo želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos ploto), gatv ėms ir inžineriniams tinklams, įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 5 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams – 0,8; negyvenamosios paskirties sklypams – 2,0. Kaimo vietov ėse. Nauja gyvenamoji statyba pl ėtotina prie kompaktiškai apstatyt ų (gatvinio, savaiminio ar padriko tipo) kaim ų ir miesteli ų išlaikant susiformavus į užstatymo pob ūdį ir statybos tradicijas. Naujai statomi kvartalai jungiami prie esamos inžinerin ės infrastrukt ūros arba diegiama nauja bendra (kaimo ir naujai statomo urbanistinio darinio) inžinerin ė infrastrukt ūra. Naujos nam ų valdos sklypas kaimo vietov ėje (kaimo, miestelio ribose ir už jų rib ų apibr ėžtose statybos pl ėtros zonose) turi b ūti ne mažesnis kaip 15 ar ų, o kaimo turizmo sodybos sklypas turi b ūti ne mažesnis kaip 50 ar ų. Prioritetas suteikiamas statybos pl ėtros zonoms, esan čioms prie kaim ų ir miesteli ų, kuriems suteiktos 4 lygmens a, b, c gyvenvie čių sistemos centr ų kategorijos. Kaimo turizmo paslaugos pl ėtotinos visoje rajono teritorijoje, ta čiau prioritetas teikiamas kaimo turizmo pl ėtrai br ėžiniuose nurodytose rekreacin ėse teritorijose.
Naujos statybos pl ėtros zon ų ribos nurodytos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje. Pl ėtojam ų teritorij ų reglamentai nustatomi pl ėtojam ų kaim ų ir miesteli ų detaliaisiais planais. Kaimo vietov ėse prie kompaktiškai apstatyt ų (gatvinio, savaiminio ar padriko tipo) kaim ų ir miesteli ų gyvenamai statybai skirtos teritorijos žem ė gali b ūti naudojama gyvenamiesiems namas statyti, smulkaus verslo ir vieš ųjų paslaug ų (švietimo, sveikatos, sporto) statiniams statyti arba patalpoms įrengti, bendro naudojimo želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos ploto), gatv ėms ir inžineriniams tinklams, įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams – 0,4; negyvenamosios paskirties sklypams – 1,2.
Žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose buvusios sodybos atkuriamos ir statomos naujos ūkininko sodybos vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (ferm ų, ūkio, šiltnami ų, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavyb ės teise priklausan čiame žem ės ūkio paskirties žem ės sklype, ne
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 16 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
mažesniame kaip 0,5 ha. Atstatomos sodybos statiniai neb ūtinai turi b ūti statomi ant buvusi ų statini ų pamat ų.
3.4 PASLAUG Ų GYVENTOJAMS IR VERSLUI PL ĖTRA
Paslaugos gyventojams ir verslui turi b ūti pl ėtojamos visuose Pakruojo rajono centrini ų gyvenvie čių sistemos centruose. Siekiant skatinti kaimo vietovi ų pl ėtr ą prioritet ą si ūloma teikti 4 lygmens c kategorijos centrams Bardiškiams, Grikp ėdžiams, Ūdekams, Rimk ūnams, Mikni ūnams, Pam ūšiui, Triškoniams, Balsiams, Sta čiūnams, Šukioniams, Medikoniams, Plau čiškiams, Žvirbloniams, Degu čiams.
Rengiant vis ų lygi ų ir kategorij ų centr ų detaliuosius planus juose numatyti teritorijas - „centro“ pl ėtros teritorijas, kuriose gal ėtų kurtis arba pl ėtotis esamos viešosios (švietimo, sveikatos, sporto, informacijos ir konsultacij ų, socialin ės globos ir r ūpybos, kt.) ir komercin ės (mažmenin ės prekybos, remonto, statybos, nekilnojamojo turto, finansin ės, teisin ės, sveikatos, ikimokyklinio ugdymo, maitinimo, apgyvendinimo, nuomos, kt.) paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams.
4. ŪKIO PL ĖTROS SPRENDINIAI
4.1 ŽEM ĖS IR MIŠK Ų ŪKIO PL ĖTRA
Žem ės ūkis. Pagal LR bendrojo plano sprendinius, Pakruojo rajonas priskiriamas IV potencialo Vidurio Lietuvos agrarinei zonai. Teritorijos Vidurio Lietuvos zonoje, tame tarpe Pakruojo rajonas, pasižymi dideliu agrarin ės teritorijos panaudojimu žem ės ūkiui. Dirvožemis nelabai jautrus intensyviam žem ės dirbimui, žem ės ūkio naudmen ų žem ė naši, yra galimyb ė suformuoti stambius ūkinink ų ir žem ės ūkio įmoni ų ūkius.
Įvertinus esam ą planuojamos teritorijos ekonomin ę situacij ą, esamus išteklius ir pl ėtros potencial ą, numatoma esamos svarbiausios ūkio veiklos – žem ės ūkio – palaikymas (stiprinimas). Svarbiausios kryptys, didinan čios Pakruojo rajono žem ės ūkio konkurencingum ą, yra įstaig ų, teiksian čių paslaugas (konsultacines, finansines, socialines ir kt.) ūkininkams ir kaimo gyventojams tinklo pl ėtra (žr. skyrel į „Pramon ės ir verslo pl ėtra“) bei ūki ų modernizavimas.
Ūkininkavimas leistinas visame Pakruojo rajono žem ės ūkio naudmen ų plote, kuris sudaro 71,4 % bendro Pakruojo rajono teritorijos ploto: gamtinio karkaso zonose – tausojantis ūkininkavimas, kitose teritorijose – intensyvus žem ės ūkis. Labiausiai žem ės ūkio pl ėtra rekomenduojama teritorijose Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendroje erdvin ės pl ėtros koncepcijoje įvardintose kaip žem ės ūkio pl ėtros teritorijos. Jos apima 86678,35 ha ploto teritorijas ir sudaro 65,9 % bendro Pakruojo rajono ploto.
Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos specializacijos: pagrindin ės augalininkyst ės šakos – kvie čių, cukrini ų runkeli ų, raps ų, pašarini ų kult ūrų auginimas, o pagalbin ė augalininkyst ės šaka – kit ų jav ų auginimas; pagrindin ės gyvulininkyst ės šakos – pienininkyst ė ir kiauli ų auginimas.
Nekilnojamojo turto registre Pakruojo rajone įregistruot ų žem ės sklyp ų vidutinis dirvožemi ų našumo balas yra didelis. Šiauli ų apskrities teritorijos bendrajame plane nurodyta, kad Pakruojo rajone vyraujantis reljefas – stambiai banguotoji arba sl ėniuotoji lyguma,
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 17 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
vyraujantys dirvožemiai – giliai karbonatingi arba sekliai karbonatingi sekliai gl ėjiški rudžemiai, kuri ų granuliometrin ė sud ėtis – lengvi priemoliai, vietomis – vidutinio sunkumo ir sunk ūs priemoliai. D ėl verting ų rajono dirvožemi ų, galimyb ės panaudoti ariamajai žemei (vienme čiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai pl ėtojam ą ūki ų specializacij ą. Ši specializacija – tai yra dirvai reikli ų žem ės ūkio augal ų auginimas pardavimui (kvie čiai, cukriniai runkeliai, linai, rapsai, miežiai) ir jav ų auginimas pašariniams gr ūdams. Kaip min ėta anks čiau, gamtinio karkaso teritorijoje rekomenduojamas tausojamasis ūkininkavimas, laikantis teis ės aktais nustatyt ų žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo reikalavim ų.
Siekiant išvengti aplinkosaugini ų problem ų ateityje si ūloma nekoncentruoti gyvulininkyst ės (m ėsin ės galvijininkyst ės, kiaulininkyst ės ir pieno ūkio objekt ų) vienoje kurioje rajono vietoje. Numatoma gyvulininkyst ę pl ėtoti visoje rajono teritorijoje, išskyrus ekologiškai jautrias teritorijas, naudojant buvusius kol ūki ų ūkinius statinius ir įrenginius. Gyvulininkyst ės kompleksai (nuo 12 t ūkst. iki 54 t ūkst. kiauli ų per metus, daugiau kaip 500 galvij ų) paukštynai (nuo 50 t ūkst. višt ų ar kit ų paukš čių), avi ų, žv ėreli ų ir triuši ų stambios (daugiau kaip 1000 vienet ų), pavien ės fermos, patenkan čios į gamtinio karkaso zonas, taip pat saugomas teritorijas, arba daran čios poveik į gyvenamosioms, kitoms teritorijoms, kuriose teikiamas prioritetas gamtai, rekreacijai, turizmui, privalo įsirengti įrenginius ir įdiegti technologijas, skirtas gamybos atliekoms (skystam ar kietam m ėšlui, srutoms, biologin ėms atliekoms ir kt.) nukenksminti bei dezodoruoti.
Gerinant Gedži ūnų miško biosferos poligone saugom ų maž ųjų ereli ų r ėksni ų maitinimosi sąlygas, poligono žem ės ūkio prioriteto zonoje skatinti ekologini ų ūki ų k ūrim ąsi, didinti nat ūrali ų piev ų ir ganykl ų plotus (ypa č pamiškes), saugoti juos nuo užaugimo ir suarimo. Šios priemonės skatintinos, remiantis 2004 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 patvirtintais Gedži ūnų miško biosferos poligono nuostatais.
Įvertinant naši ų dirvožemi ų apsaugos reikalavimus, rajono žem ės ūkio naudmen ų plotuose rekomenduojama planuoti subalansuot ą tr ęšim ą organin ėmis ir mineralin ėmis tr ąšomis, pirmaeil į apleist ų žemi ų gr ąžinim ą žem ės ūkio veiklai ir reikiam ą sausinimo sistem ų rekonstrukcij ą. Planuojant žem ės naudmen ų sud ėties pakeitim ą, gamtin ės įvairov ės padidinimas spr ęstinas b ūdais, kurie tik minimaliai mažint ų patogi ų mechanizuotam dirbimui nusausint ų žem ės ūkio naudmen ų plotus. Nauj ų teritorij ų iš miško ūkio paskirties žem ės ir kitos paskirties žem ės įsavinti žem ės ūkio veiklai nenumatoma.
Mišk ų ūkis. Pakruojo rajono miškininkyst ės pl ėtra numatoma, atsižvelgiant į pagrindinius Lietuvos mišk ų politikos tikslus, numatytus tiek Lietuvos Respublikos, tiek Šiauli ų apskrities teritorij ų bendruose planuose, t.y.: • daugiatiksl ės ir miško išteklius tausojan čios mišk ų ūkio veiklos užtikrinimas, subalansuojant ekonomines, socialines ir ekologines mišk ų funkcijas; • rajono teritorijos miškingumo didinimas; • biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojimas ir mišk ų rekreacinio potencialo didinimas; • pramon ės ir gyventoj ų apr ūpinimas mediena. Pakruojo rajono miškingumas yra 19,6 %. Rajono miškingum ą reik ėtų padidinti minimaliai bent 2%. Didži ąją dal į mišk ų sudaro ūkiniai miškai (97,6 %), atitinkamai rezervatiniai ir specialios paskirties miškai sudaro tik 2,4 %. Kaip nurodyta Šiauli ų apskrities teritorijos bendrajame plane, miško augavie čių našumas rajono teritorijoje yra artimas šalies vidutiniam – 5,8 m 3/ha. Rajono teritorijoje svarbiausios yra kiet ųjų lapuo čių – ąžuolo, uosio augaviet ės. Jų atk ūrimui reik ėtų skirti daugiausiai d ėmesio. Palaikant ar net didinant eglyn ų plotus miškuose, didesn į d ėmes į reik ėtų skirti vertingos beržo medienos auginimui.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 18 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Didinant bendr ą Pakruojo rajono miškingumo rodikl į, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Savivaldyb ės teritorij ų apželdinimas mišku turi b ūti vykdomas pagal V Į Valstybinio žem ėtvarkos instituto parengt ą Pakruojo rajono savivaldyb ės mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schem ą. Iš viso teritorijos, skirtos rajono miškingumui didinti, apima 12531,65 ha plot ą ir sudaro 9,5 % bendro savivaldyb ės ploto.
4.2 TURIZMO IR REKREACIJOS PL ĖTRA
Rekreacin ės teritorijos. Pakruojo rajono teritorijose, esan čiose prie rekreacijai tinkam ų vandens telkini ų (tvenkini ų, upi ų ir upeli ų), patraukli ų kult ūrinio paveldo objekt ų, kit ų turistinio patrauklumo objekt ų, numatyta rekreacijos pl ėtra. Rekreacijos pl ėtra numatyta šiose teritorijose:
• Rozalimo miško parke ir šalia jo, taip pat prie esamo Ežer ėlės up ės tvenkinio; • Prie Obel ės up ės tvenkinio (teritorija apie 2 km nutolusi nuo Sta čiūnų gyvenviet ės); • Prie M ūšos up ės užtvankos (apie 0,5 km nutolusi nuo Titoni ų gyvenviet ės), arealas apima ir Impolių dvaro teritorij ą; • Pam ūšyje palei M ūšos up ę; • Prie Šukionių gyvenviet ės esan čių tvenkini ų; • Prie Kruojos up ės tvenkinio, esan čio apie 2 km atstumu nuo Lygum ų; • Prie Beržtalio up ės tvenkinio, esan čio prie Žeimelio; • Prie Guostagalio tvenkini ų; • Žvirbloni ų gyvenviet ėje prie tvenkini ų; • Pakruojo mieste prie Kruojos up ės tvenkinio; • Mažesni ų plot ų teritorijos prie savivaldyb ėje esan čių tvenkini ų (prie Plau čiški ų, Ūdek ų, Pašvitinio ir kt.) (žr. Rekreacijos, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžin į). Konkre čios teritorijos, kuriose si ūloma pl ėtoti rekreacij ą, iš viso apima 1838,9 ha ploto. Ši ų teritorij ų žem ė naudojama kaimo turizmo pl ėtrai, viešiems papl ūdimiams įrengti bei eksploatuoti, kempingams, stovyklaviet ėms, poilsiaviet ėms ir kitiems rekreacijos objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Pastatai ne aukštesni kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai turi neviršyti 0,4.
Turizmo pl ėtros zona. Teritorijos, sutampan čios su pagrindin ėmis turist ų sraut ų kryptimis ir apiman čios teritorijas 2-3 km į abi puses nuo keli ų Linkuva – Žeimelis, Pakruojis - Linkuva, Pakruojis - Smilgiai (krašto keliai Nr. 211, 151, 149) ir keli ų Pakruojis – Rozalimas – Plau čiškiai, Pakruojis – Lygumai (rajoninio kelio Nr. 2906, 2908), pripaž įstamos turizmo pl ėtros zona. Ji apima 10284,7 ha ploto teritorijas. Turizmo pl ėtros zonoje žem ės naudojimo prioritetas skiriamas turizmo (viešo maitinimo, apgyvendinimo, informacijos ir kt.) paslaugas teikiantiems subjektams kurtis, viešajai turizmo ir pakel ės infrastrukt ūrai pl ėtoti.
Pl ėtotinas turizmo pob ūdis. Labiausiai Pakruojo rajone pl ėtotinas pažintinis turizmas (teikiamas platesnis, su vietos gamtine ir kult ūrine aplinka suderint ų paslaug ų spektras: maitinimas, apgyvendinimas, informacija apie vietos gamtin ę ir kult ūrin ę aplink ą, ekskursij ų organizavimas), taip pat skatintina poilsinio turizmo , tarp j ų ir kaimiškojoje aplinkoje (kaimo turizmas), pl ėtra (teikiamos bendrosios ir kai kurios specializuotos paslaugos: maitinimas, apgyvendinimas, poilsio ir pramog ų organizavimas, poilsiui ir pramogoms skirto inventoriaus nuoma). Kaimo turizmo sodybos plotas turi b ūti ne mažesnis kaip 50 ar ų.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 19 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Pramog ų pl ėtra. Vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldyb ės tarybos aprobuota Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos erdvine pl ėtros koncepcija, ple čiant si ūlom ų turizmo paslaug ų spektr ą, be pažintinio ir poilsinio turizmo paslaug ų savivaldyb ėje pl ėtotina pramogin ė rekreacija (poilsis gamtoje ar tam tikslui pritaikytoje dirbtin ėje aplinkoje, dalyvaujant įvairaus pob ūdžio pramogose). Siekiant efektyviai naudoti žem ę, kurti pramog ų kompleksus numatoma išeksploatuot ų karjer ų teritorijose prie Petraši ūnų ir prie Klovaini ų. Šios teritorijos apima 271,4 ha plot ą. Pramogin ės rekreacijos teritorij ų žem ė gali b ūti naudojama pramog ų kompleks ų, sporto įrengini ų statybai, viešojo naudojimo želdynams, papl ūdimiams įrengti, viešbu čiams, poilsio namams, viešojo maitino įstaigoms ir kitiems poilsio ir turizmo objektams statyti ir eksploatuoti.
Iš viso turizmo, rekreacijos, turizmo paslaug ų ir pramog ų pl ėtrai Pakruojo rajone si ūloma 12395 ha teritorijos, kas sudaro 9,4 % bendro Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos ploto.
Turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai užima svarbi ą viet ą bendroje Pakruojo rajono rekreacijos sistemoje. Pakruojo rajono teritorijoje turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai diferencijuojami pagal reikšm ę (regionin ės ir vietin ės reikšm ės). Pagrindinis regionin ės reikšm ės turizmo centras – prie Pakruojo miesto esanti Pakruojo dvaro sodyba. Vadovaujantis parengtu projektu „Pakruojo dvaro pritaikymas turizmo reikm ėms“, dvaro r ūmuose si ūloma įrengti ekspozicij ų sal ę, koncert ų ir konferencij ų sales, viešbut į, mobili ą kavin ę. Oficinoje, kiaulid ėje, spirito varykloje ir tarnautojo name si ūloma įkurti sporto ir pir čių kompleks ą, atkurti senovin į tradicin į alaus gamybos bravor ą ir alaus degustavimo sal ę.
Turizmo paslaugas ir vieš ąją turizmo infrastrukt ūrą si ūloma pl ėtoti ir kitose gyvenviet ėse, patenkan čiose į bendr ą rajono turizmo pl ėtros zon ą, kuria tik ėtina jud ės turist ų srautai: Žeimelyje, Linkuvoje, Petraši ūnuose, Lygumuose, Klovainiuose. Šios gyvenviet ės įvardijamos kaip rajonin ės reikšm ės turizmo aptarnavimo centrai .
Turizmo trasos ir takai. Be bendr ųjų tranzitini ų turist ų jud ėjimo keli ų, atitinkan čių svarbiausius autotransporto jud ėjimo kryptis, t.y. turizmo pl ėtros zon ų, pažintinio turizmo sistem ą Pakruojo rajone sudaro prioritetini ų nacionalin ės svarbos specializuoto pažintinio turizmo tras ų sistema (žr. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžin į). Į Pakruojo rajono teritorij ą patenka toki ų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduojam ų turistini ų maršrut ų atkarpos: • Nacionalinio reprezentacinio kult ūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kult ūros v ėrinys“ (šiaurin ėje savivaldyb ės dalyje per Ži čiūnus, Žeimel į ir Noreikius; pietin ėje rajono teritorijoje per Plau čiškius, Rozalim ą, Pakruoj į ir toliau krašto keliu Nr. 150 Pasvalio link; • Regioninio gamtinio-kult ūrinio pob ūdžio valstybini ų park ų žiedo „Vidurio Lietuvos park ų žiedas“ atkarpa, kuri Pakruojo rajone beveik atitinka maršruto „Lietuvos istorijos ir kult ūros v ėrinys“ atkarp ą (šiaurin ėje savivaldyb ės dalyje per Ži čiūnus, Žeimel į ir Noreikius; pietin ėje rajono teritorijoje per Plau čiškius, Rozalim ą, Pakruoj į, Klovainius ir Laipuškius).
Pakruojo rajono teritorij ą kerta pl ėtotina nacionalin ės dvira čių trasos atkarpa, tiesiama Ryt ų- Vakar ų kryptimi per Pam ūšį (Klovaini ų sen.), Petraši ūnus, Pakruoj į, Aleknai čius, Lygumus ir Bitai čius.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 20 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Greta nacionalin ės svarbos turistini ų tras ų, kuri ų atskiros dalys patenka į Pakruojo rajono teritorij ą, si ūloma pl ėtoti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savitumą ir išskirtin į kult ūros paveld ą – v ėjo mal ūnus – reprezentuojan čią turistin ę tras ą (maršrut ą, skirt ą įvairioms turizmo rūšims) „V ėjo mal ūnų kelias“ : Plau čiškiai – Padubysys – Rozalimas – Klovainiai – Balsiai – Pam ūšis (Klovaini ų sen.) – Pakruojis – Linkuva – Ūdekai – Steigviliai – Lauksodis – Žeimelis. Šis maršrutas yra apskrities lygmeniu pl ėtojamos perspektyvin ės regionin ės dvira čių tras ų sistemos dalis. Prie šios trasos si ūloma pl ėtoti ir vietin ės reikšm ės turistin ę tras ą Pakruojis – Lygumai – Degu čiai – Sta čiūnai – Šukioniai – Rozalimas. Si ūloma vietin ė trasa būtų skirta vietos gyventojams, moksleiviams, j ų sve čiams, siekiantiems p ėsčiomis ar dvira čiu pažinti Pakruojo apylinkes. Trasoje yra penki v ėjo mal ūnai, kraštovaizdžio draustinis, trys buvusios dvaro sodybos, keturios viešosios poilsio teritorijos.
Pažintinius takus si ūloma įrengti Daugyven ės hidrografiniame draustinyje, Draum ėnų kraštovaizdžio draustinyje, Linkuvos geomorfologiniame draustinyje, Glebavo pedologiniame draustinyje ir Gedži ūnų miško biosferos poligono teritorijoje. Tikslinga lankymui paruošti (įrengti nurodomuosius ženklus, informacinius stendus, sutvarkyti prieigas, paruošti suvenyrus) gamtos paveldo objektus: Raudonpam ūšio atodang ą, Kundro čių akmen į, Klovaini ų ąžuol ą.
4.3 PRAMON ĖS IR VERSLO PLĖTRA (nauja redakcija)
Rinkos ekonomikos s ąlygomis veikiant ūkio subjektams, ekonominiai procesai bet kokioje teritorijoje vyksta priklausomai nuo susiformavusi ų arba susiformuosian čių ekonomini ų interes ų toje teritorijoje, nuo išorini ų veiksni ų ir vidini ų savivaldyb ės ištekli ų. Tod ėl bendrajame plane n ėra tikslinga planuoti konkre čių pramon ės šak ų pl ėtr ą, jos mast ą ir pan. Tuo labiau Pakruojo rajone esant derlingoms žem ėms, tradiciškai žem ės ūkis yra pagrindin ė gyventoj ų ūkin ė veikla. Tr ūkstant vidini ų Pakruojo rajono ištekli ų, tinkam ų pramonei pl ėtoti, keisti tradiciškai susiklos čiusi ą ūkio strukt ūrą galima b ūtų tik skatinant gyventoj ų verslum ą, sudarant geresnes s ąlygas smulkiam verslui pl ėtoti. Taigi, pagrindinis šio teritorij ų planavimo dokumento uždavinys – išpl ėtoti verslo paslaugas (informavimo, konsultavimo, mokym ų, finansini ų, nekilnojamo turto, komunikacij ų ir kt.) teikian čių centr ų tinkl ą (žr. poskyr į Paslaug ų gyventojams ir verslui pl ėtra).
Pakruojo rajono teritorijoje esamas pramon ės teritorijas prie Pakruojo ir Linkuvos miest ų si ūloma planuojamu laikotarpiu rezervuoti pramonei bei smulkiam ir vidutiniam verslui pl ėtoti. Perspektyviomis dolomito gavybos ir su ja susijusios pramon ės teritorijoms priskirtini plotai centrin ėje rajono dalyje prie rytin ės Gedži ūnų miško biosferos poligono ribos (atitraukiant gavybos zon ą 500 m. nuo poligono ribos) bei teritorijos, esan čios kelio Smilgiai- Pakruojis dešin ėje pus ėje tarp Rozalimo ir Klovaini ų. Si ūloma nevykdyti sprogdinimo darb ų (arba sumažinti j ų intensyvum ą) saugom ų paukš čių veisimosi metu, nuo geguž ės 1 d. iki rugpj ūč io 1 d. Tikslesn ės gavybos teritorijos pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje. Iš viso Bendrojo plano koncepcijoje numatomų galimos dolomito gavybos pl ėtros teritorij ų plotas yra 4266,84 ha, tai sudaro 3,2 % viso rajono ploto. Sprendini ų įgyvendinimo laikotarpiu numatom ų gavybos pl ėtros teritorij ų plotas yra apie 1210 ha.
Priklausomai nuo parinkt ų prioritetini ų gavybos teritorij ų, numatyti trys galimi centrai, kuriuose turi b ūti kuriama gavybos infrastrukt ūra – Petraši ūnai, Klovainiai ir Krivai čiai. Dolomito gavyba vykdoma Petraši ūnų II, Krivai čių ir Klovaini ų telkiniuose. Lietuvos geologijos tarnybos 2012 m. duomenimis Klovaini ų telkinio sklypo plotas, kuriame koreguojant Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą atliekamas planavimas,
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 21 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
yra apie 460,70 ha. Dal į šios teritorijos užima rekultivuotas, išeksploatuotas ir eksploatuojamas karjeras. Numatoma gavybos pl ėtros teritorija Klovaini ų telkinyje apima 388,2 ha plot ą. Dolomito gavybos pl ėtra numatoma teritorijoje, kurioje naudingi ištekliai yra detaliai išžvalgyti. Buvusiuose ir apleistose kol ūki ų gamybiniuose centruose ir technikos kiemuose galima pl ėtoti smulk ų ir vidutin į versl ą (technikos remonto, medienos apdorojim ą, bald ų ar statybini ų medžiag ų gamyb ą, sand ėliavimo, komercijos ir kitas veiklas) kuris nedaro neigiamo poveikio aplinkin ės žem ės dirvožemio savyb ėms, gyventoj ų sveikatai.
Nauding ų iškasen ų gavyba NATURA 2000 teritorijoje nepl ėtojama, išeksploatuotoms teritorijoms numatomas rekultivavimo periodas. Siekiant, kad Pakruojo rajono savivaldyb ėje nemaž ėtų miškingumas, numatoma, prieš kei čiant mišk ų ūkio paskirties žem ę į nauding ų iškasen ų teritorijas, atkurti sunaikinto miško teritorij ą ( įveisiant mišk ą lygiaver čiame ar didesniame plote pažeistose ar apleistose žem ėse savivaldyb ės teritorijoje).
5. ŽEM ĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI
5.1 ŽEM ĖS FONDO STRUKT ŪRA IR JOS POKY ČIŲ PROGNOZ Ė
Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorija d ėl palanki ų gamtini ų s ąlyg ų didesn ėje dalyje įsavinta žem ės ūkio veiklai ir turi geras pl ėtros perspektyvas. Rajono teritorija priklauso M ūšos – Nemun ėlio lyguminiam rajonui, pasižymint į derlingais priemolio dirvožemiais. Pakruojo rajone dirvožemiai yra vieni derlingiausi ų Lietuvoje. Bendras žem ės ūkio naudmen ų našumo balas rajone – 44,6 (Lietuvos vidurkis – 39,1 balo).
Prioritetine žem ės naudotoj ų veikla rajono teritorijoje išlieka žem ės ūkis. Kitai veiklai žem ės plotus numatoma panaudoti didinant miškingum ą, pl ėsti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti nauding ąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus bei objektus. Šioms veiklos sritims reikaling ų žem ės plot ų tarpusavio proporcij ų dinamika pateikiama 5.1.1 lentel ėje .
5.1.1 lentel ė. Žem ės fondo strukt ūros poky čiai (%) Pagrindin ė tikslin ė žem ės Metai Poky čiai vidut. Prognoz ė Poky čiai naudojimo paskirtis 2005 2007 per metus 2027 m. per 20 m. Žem ės ūkio 75,92 75,93 +0,01 62,52 -13,41 Mišk ų ūkio 19,36 19,34 -0,02 28,14 +8,80 Vandens ūkio 0,91 0,91 - 0,91 - Konservacin ė 0,05 0,07 +0,02 0,07 - Kita 3,70 3,68 -0,02 8,36 +4,68 Laisvas žem ės fondas 0,07 0,07 - 0 - Iš viso: 100,00 100,00 X 100,00 X
Esama ir 2027 m. planuojama žem ės fondo strukt ūra pateikiamos atitinkamai 5.1.1 ir 5.1.2 paveiksluose.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 22 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
75,93% 19,34% Žem ės ūkio paskirties žem ė Mišk ų ūkio paskirties žem ė Vandens ūkio paskirties žem ė Konservacin ės paskirties žem ė Kitos paskirties žem ė 0,91% Laisvas žem ės fondas 0,07% 3,68% 0,07%
5.1.1 pav. Pakruojo rajono savivaldyb ės žem ės fondo sud ėtis 2007-01-01
62,52% Žem ės ūkio paskirties žem ė Mišk ų ūkio paskirties žem ė Vandens ūkio paskirties žem ė Konservacin ės paskirties žem ė Kitos paskirties žem ė 8,36% 28,14% 0,91% 0,07%
5.1.2 pav. Pakruojo rajono savivaldyb ės numatoma žem ės fondo sud ėtis 2027 m.
Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje Pakruojo rajono teritorijoje planuojama žem ės fondo naudojimo strukt ūra: • žem ės ūkio paskirties žem ės – 82,26 t ūkst. ha, • mišk ų ūkio paskirties žem ės – 37,02 t ūkst. ha, • vandens ūkio paskirties žem ės – 1,2 t ūkst. ha, • konservacin ės paskirties žem ės – apie 87 ha, • kitos paskirties žem ės – 10,99 t ūkst. ha.
Esamo žem ės naudojimo paskirties keitimas iš vienos paskirties į kit ą atliekamas teis ės akt ų nustatyta tvarka išduodant leidimus miško įveisimui ar rengiant detaliuosius planus ir j ų pagrindu pakei čiant pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į. Žem ės ūkio veiklos prioritetai svarbesni seni ūnijose (Pakruojo ir Klovaini ų seni ūnijos), kuriose yra našiausios žem ės ir intensyvesn ė žem ės ūkio gamyba.
Mišk ų ūkio paskirties žem ės did ėjimas siejamas su miško įveisimu, gavus leidim ą miškui įveisti, arba apleist ų žem ės ūkio naudmen ų ir kit ų naudmen ų savaiminio apaugimo mišku. Ta čiau šis padid ėjimas b ūtų planuojamas dar 0,74% didesnis, jeigu neb ūtų numatyta išeksploatuoti prognozini ų nauding ųjų iškasen ų telkini ų, kurie yra išžvalgyti ne tik žem ės ūkio, bet ir mišk ų paskirties žem ėje. Kitos paskirties žem ės plot ų did ėjimas siejamas su
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 23 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Pakruojo, Linkuvos miest ų ir perspektyvi ų vietin ės reikšm ės centr ų pl ėtra, ūkin ės- komercin ės, rekreacin ės, paslaug ų veiklos pl ėtra, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimu, vietin ės reikšm ės keli ų tinklo sutvarkymu, išjungiant juos iš žem ės ūkio ar mišk ų ūkio paskirties žem ės.
5.2 PLANUOJAMI ŽEM ĖS NAUDOJIMO PRIORITETAI (KONCEPCIJA) (Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinys)
Teritorijoms žem ės naudojimo paskirties (funkciniai) prioritetai yra nustatyti vadovaujantis bendojo plano sprendini ų II skyriaus 1 dalies „Kraštotvarkin ės ašys ir pl ėtros kryptys” nuostatomis, taip pat Šiauli ų apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytais teritorij ų funkcinio naudojimo prioritetais Pakruojo rajono teritorijai. Bendrojo plano sprendiniuose išskiriamose funkcini ų zon ų teritorijose žem ė naudojama pagal įvairias paskirtis, t.y. daug skirtingos žem ės naudojimo tikslin ės paskirties sklyp ų. Bendrojo plano Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje nustatomas tik žem ės naudojimo prioritetas, t.y. vyraujanti sklyp ų žem ės naudojimo paskirtis (pažymima indeksu). Greta indeksais pažymima ir kita leistina pagrindin ė žem ės naudojimo paskirtis – pavyzdžiui ŽPU, Ržm ir t.t. Indeks ų reikšm ės išaiškintos šiame skyriuje.
Didžiojoje Pakruojo rajono teritorijos dalyje kaip vienas iš teritorijos naudojimo prioritet ų išlieka intensyvus arba tausojantis (ekologinis) žem ės ūkis, intensyvus ( ūkininkavimas pagal IV grup ės mišk ų tvarkymo reikalavimus) arba tausojantis ( ūkininkavimas pagal II-III grup ės mišk ų tvarkymo reikalavimus) mišk ų ūkis. Intensyviai ūkinei veiklai (pramonei, infrastrukt ūrai, rekreacijai, gavybai, gyvulininkystei) naudotina teritorija, turinti didžiausi ą potencial ą pl ėtrai ir d ėl šios priežasties koncepcijoje priskirta svarbiausiam rajono pl ėtros branduoliui. Rekreacijos veikla yra skatinama teritorijose, turin čiose rekreacinius išteklius (upi ų ir tvenkini ų pakrant ėse).
Esant situacijai, kai toje pa čioje teritorijoje susikerta gamtosauginiai interesai (koncepcijoje įvardintos gamtin ės ašys) ir galimyb ė pl ėsti kitas sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai ir tausojimui. Tokiu b ūdu tokiose teritorijose visos veiklos dalinai apribojamos, nustatant tam tikrus reikalavimus (tausojantis žem ės ir mišk ų ūkis, konservacija).
Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos strukt ūra pagal ūkin ės veiklos prioritetus:
- Intensyvus žem ės ūkis, intensyvus mišk ų ūkis 71620,38 ha 54,44 %; - Konservacija, tausojantis mišk ų ūkis, tausojantis 15862,12 ha 12,06 %; žem ės ūkis - Tausojantis žem ės ūkis, tausojantis mišk ų ūkis, 24195,44 ha 18,39 %; konservacija - Intensyvus žem ės ūkis, pramon ės pl ėtra, infrastrukt ūros pl ėtra, intensyvi rekreacija, 7723,82 ha 5,87 %; urbanizacija - Intensyvi rekreacija, urbanizacija 3686,59 ha 2,80 %; - Intensyvi rekreacija, tausojantis žem ės ūkis, 3908,07 ha 2,97 %; tausojantis mišk ų ūkis - Pramon ės pl ėtra, infrastrukt ūros pl ėtra 4259,66 ha 3,24 %.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 24 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Kitos paskirties prioritetai:
- Rekreacijos pl ėtros teritorij ų 1838,9 ha 1,40 %; - Pramog ų kompleksai 271,39 ha 0,21 %; - Turizmo pl ėtros zonos 10284,7 ha 7,82 %; - Gavybos pl ėtros teritorijos 4266,84 ha 3,24 %; - Pl ėtros branduolio teritorijos plotas 12413,4 ha 3,24 %.
Žem ės ūkio veiklos prioriteto teritorijos. Intensyvaus ūkininkavimo zona. (brėžinyje pažym ėta indeksu Ž ) Dėl verting ų dirvožemi ų galimyb ės panaudoti ariamajai žemei (vienme čiams augalams), ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai vystom ą ūki ų specializacij ą. Tai – dirvai reikli ų žem ės ūkio augal ų auginimas pardavimui (kvie čiai, miežiai, cukriniai runkeliai, linai, rapsai) bei jav ų auginimas pašariniams gr ūdams, pienininkystei. Pagalbin ės gamybos šakos gali b ūti vystomos tik d ėl s ėjomainose b ūtin ų auginti neprekini ų žem ės ūkio pas ėli ų ir ūkiuose išauginam ų pašar ų pagrindu. Nepalankios s ąlygos rajone yra auginti grikius.
Zonose su rekomenduojama intensyvia žem ės ūkio veikla gamyba bus efektyvi tik pasiekus atitinkamus jos paj ėgumus ir sustambinus ūki ų žem ėvaldas. Perspektyvi ų ūki ų dydžiai priklauso nuo j ų verslo planuose numatyt ų gamybos apim čių. Esant tradiciniam ūkininkavimui, siektinas ūkio dydis turi b ūti ne mažesnis nei rekomenduojama ūkiuose, taip pat kiauli ų auginimui specializuotuose ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų, mišrios gyvulininkyst ės – augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų.
2006 metais daugiausia deklaruota: vasarini ų (nesalykini ų) mieži ų, žiemini ų kvie čių, ganykl ų – piev ų (iki 5 met ų), vasarini ų raps ų. Skatintinas ūki ų stamb ėjimas iki ekonomiškai efektyvi ų dydži ų (ne mažiau 100 ha žem ės ūkio naudmen ų). Tausojamojo žem ės ūkio zona (brėžinyje pažym ėta indeksu ž ) labai geros ir geros ūkin ės vert ės žem ėse. Žem ė naudotina intensyviai mišrios specializacijos ūki ų veiklai, auginant prekin ę augalininkyst ės produkcij ą ir dal į pašarini ų augal ų, reikaling ų gyvulininkystei pl ėtoti. Naudojant žem ę, rekomenduotina diegti tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas, laikytis Geros ūkininkavimo praktikos reikalavim ų: • ariamoje žem ėje turi b ūti auginami žem ės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis p ūdymas. Žem ės ūkio augal ų laukuose neturi b ūti juos stelbian čių piktžoli ų, išskyrus pavienes piktžoles ar pavienius j ų kupstus. Juod ąjį p ūdym ą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokyb ę; • ganyklos arba pievos, taip pat daugiamet ės ganyklos arba pievos turi b ūti geros būkl ės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpj ūč io 1 d. turi b ūti bent kart ą nuganytos) arba ne re čiau kaip kart ą per metus (iki rugpj ūč io 1 d.) nušienaujamos; • šienas ar žalioji mas ė ganyklose arba pievose, taip pat daugiamet ėse ganyklose arba pievose turi b ūti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpj ūč io 1 d.; • ariamoje žem ėje bei ganykl ų arba piev ų, taip pat daugiame čių ganykl ų arba piev ų plotuose neturi b ūti medži ų ir kr ūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis;
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 25 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
• ganykl ų arba piev ų, taip pat daugiame čių ganykl ų arba piev ų plotuose neturi b ūti sustabar ėjusi ų, taip pat s ėklas subrandinusi ų arba išbars čiusi ų piktžoli ų (kie čių, pelyn ų, usni ų, varnal ėšų, dilgeli ų ir kt.); • ganyklose arba pievose, daugiamet ėse ganyklose arba pievose žol ė negali b ūti deginama. Žol ės ir ražien ų deginimas laikomas ty činiu reikalavim ų pažeidimu.
Mišk ų ūkio veiklos prioriteto teritorijos. Intensyvaus ūkininkavimo zonai (br ėžinyje pažym ėta indeksu M) priskirti ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Mišk ų ūkio veikla turi skatinti efektyv ų daugiatiksl į mišk ų naudojim ą, siekiant užtikrinti ekonomin į gyvybingum ą ir plat ų aplinkosaugini ų bei socialinių funkcij ų spektr ą. Ta čiau kartu ūkin ė veikla šios grup ės miškuose turi išsaugoti biologin ę įvairov ę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožem į, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizd į, išlaikyti miško ekologines funkcijas bei mišk ų vientisum ą.
Tausojamojo ūkininkavimo zonai (br ėžinyje pažym ėti indeksu m) priskirti ekosistem ų apsaugos miškai (IIA mišk ų grup ė) – draustini ų miškai, buveini ų ir gamtos ištekli ų miškai ir priešeroziniai miškai, rekreaciniai miškai (IIB mišk ų grup ė) – miško park ų miškai bei rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III mišk ų grup ė) – draustiniuose esantys miškai, lauk ų apsauginiai miškai, miško s ėkliniai medelynai ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai. Tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrintu miško ekosistem ų stabilum ą, esam ų gamtini ų bei kult ūrini ų vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, o taip pat ekonomini ų klausim ų sprendim ą.
Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas b ūtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose.
Konservacin ės veiklos prioriteto teritorijos (brėžinyje pažym ėtos indeksu k). Joms priskirtos valstybini ų draustini ų ir biosferos poligono taip pat kit ų saugom ų teritorij ų ir gamtinio karkaso teritorijos. Šiose teritorijose galima pl ėtoti veikl ą tausojan čią gamtos išteklius, gausinan čią biologin ę įvairov ę, puosel ėjan čią vietos kraštovaizd į ir tradicin į ūkininkavim ą.
Kitos ūkin ės veiklos prioriteto teritorijos . Joms priskirtos: Gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtros teritorijos (brėžinyje pažym ėtos indeksu U). Tai teritorijos prie miest ų ir miesteli ų ir kaim ų, kuriose pagal parengtus miest ų bendruosius planus ir kaim ų bei miesteli ų detaliuosius planus ar urbanistin ės pl ėtros specialiuosius planus vystytina gyvenamoji, visuomenin ės, komercin ės, pramonin ės paskirties statyba bei kita ne žem ės ūkio veikla.
Teritorijos, skirtos nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui (brėžinyje pažym ėtos indeksu PI - pramon ės ir infrastrukt ūros pl ėtra). Tai žem ės plotai su balansiniais nauding ųjų iškasen ų telkiniais, kurie gali b ūti eksploatuojami teis ės akt ų nustatyta tvarka. Numatom ų tyrin ėti nauding ųjų iškasen ų telkini ų paieškos gali b ūti visoje rajono savivaldyb ės teritorijoje, išskyrus konservacin ės paskirties žem ę, draustini ų teritorijas ir gamtos bei kult ūros paveldo teritorijas. Gavus leidim ą eksploatuoti šias nauding ąsias iškasenas, žem ės sklypai leidim ą gavusiems asmenims įteisinami naudoti teis ės akt ų nustatyta tvarka.
Teritorijos, skirtos intensyviai rekreacijai (brėžinyje pažym ėtos indeksu R).
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 26 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Šios teritorijos išskirtos prie valstybin ės reikšm ės vandens telkini ų. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai (papl ūdimiams, poilsio infrastrukt ūrai ir paslaugoms pl ėtoti), turizmo infrastrukt ūros, pramog ų ir paslaug ų pl ėtrai. Nedideliais mastais gali b ūti pl ėtojamas ir tausojantis žem ės bei mišk ų ūkis, visuomenin ė (sporto kompleks ų, sveikatinimo įstaig ų) statyba.
Vandens ūkio veiklos prioriteto teritorijos (brėžinyje pažym ėti vandens telkiniai). Šios teritorijos – Pakruojo rajono teritorijoje esantys vandens telkiniai(up ės, tvenkiniai). Veikl ą juose reglamentuoja teis ės aktai.
5.3 BIOPRODUKCINIO ŪKIO PL ĖTRA (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys; Mišk ų išd ėstymo br ėžinys )
Žem ės ūkio veikla. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje nustatytos žem ės ūkio paskirties teritorijos. Orientacinis žem ės plotas, skirtas žem ės ūkio veiklai 2027 metais: 985,68 t ūkst. ha (79,93 % nuo viso rajono ploto), žem ės ūkio paskirties žem ės ūkio naudmenos sudarys apie 79 t ūkst. ha, t. y. 65,13 % nuo viso rajono ploto (2006 m. deklaruotas plotas sudaro 83,61 t ūkst., t. y. 85,8 % vis ų rajone esan čių žem ės ūkio naudmen ų). Žem ės ūkio paskirties teritorijose draudžiamas žem ės sklyp ų pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitimas į kit ą paskirt į, išskyrus sklypus, kuriuose yra apleisti, nenaudojami buvusi ų kol ūki ų, žem ės ūkio įmoni ų, ūkinink ų gamybiniai centrai, technikos kiemai, fermos, sand ėliai. Juose tikslinga ir leistina pl ėtoti smulk ų ir vidutin į versl ą, taip pat pagalbinius verslus ūkininkams ir bendrov ėms.
Rekomenduojama intensyvios žem ės ūkio paskirties teritorijose pl ėtoti prekin ę žem ės ūkio gamyba ir siekti ūkio dydžio, ne mažesnio nei numatyta Lietuvos Respublikos Žem ės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimal ūs racionalios žem ėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkyst ės-gyvulininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų, kiaulininkyst ės specializacijos arba vien augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų.
Siekiant įgyvendinti Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius žem ės ūkio paskirties teritorijoms rekomenduojama rengti kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus arba seni ūnij ų kompleksinius žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros planus, taip pat žem ės konsolidacijos projektus. Rekomenduojam ų teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniais nustatomas:
• vietin ės reikšm ės keli ų tinklas; • rekomenduojamas racionalus stambi ųjų ūki ų centr ų išd ėstymas bei jų gamybos apim čių ribos; • sausinimo sistem ų remonto ar rekonstrukcijos poreikis; • miško želdini ų detalesnis išd ėstymas ir j ų funkcijos (miško grup ė); • žem ės ūkio naudmen ų lauk ų masyvai, tinkami naudoti tam tikroms augal ų grup ėms; • žem ės gerinimo priemon ės; • nat ūrali ų kraštovaizdži ų, dirvožemio ir vandens apsaugos priemon ės.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 27 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Mišk ų ūkio veikl ą si ūloma pl ėtoti mišk ų ūkio paskirties teritorijose (Mišk ų išd ėstymo br ėžinys), taip pat miškuose, esan čiuose žem ės ūkio paskirties žem ėje. Bendr ą mišk ų plot ą numatoma padidinti nuo 25,4 t ūkst. ha 2007 m. iki 34,0 t ūkst. ha 2025 metais.
Mišk ų išd ėstymo br ėžinyje pažym ėtos teritorijos žem ės ūkio paskirties žem ėje, kuriose galima įveisti mišk ą vadovaujantis specialiuoju žem ėtvarkos teritorij ų planavimo dokumentu – Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos miškų išd ėstymo žem ėtvarkos schema M1:50 000.
Mišk ų ūkis Pakruojo rajono teritorijoje turi b ūti pl ėtojamas laikantis Lietuvos mišk ų ūkio politikos nuostat ų, iš kuri ų pažym ėtinos:
• miško ištekli ų išsaugojimas ir gausinimas; • racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokyb ės gerinimas; • mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; • miško ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; • biologin ės įvairov ės išsaugojimas bei mišk ų sveikatingumo gerinimas; • visuomen ės bendr ųjų su miškais susijusi ų visuomen ės bendr ųjų reikmi ų tenkinimas; • valstybinio ir privataus mišk ų ūkio pl ėtra bendrosios kaimo pl ėtros kontekste.
5.4 TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAI (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys)
Bendrosios nuostatos
Bendrojo plano žem ės naudojimo sprendiniai pagr įsti šiomis nuostatomis: • Teritorijose, kuriose nenumatoma galimyb ė keisti pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, žem ė turi b ūti naudojami pagal žem ės nuosavybės dokumentuose įrašyt ą pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, bendrojo plano reglamentais (žr. 5.4.2 lentel ę), kitais teritorij ų planavimo dokumentais bei teis ės aktais nustatyt ą naudojimo b ūdą ir pob ūdį;
• Teritorijose, kuriose numatoma galimyb ė keisti pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, žem ė, gali b ūti naudojama pagal žem ės nuosavyb ės dokumentuose įrašyt ą pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, naudojimo b ūdą ir pob ūdį arba gali b ūti kei čiama į kit ą paskirt į rengiant teritorij ų planavimo dokumentus. Pakruojo rajono teritorijos bendrojo plano reglament ų nuostatos (žr. 5.4.2 lentel ę) turi b ūti įrašytos išduodant s ąlygas teritorij ų planavimo dokumentams rengti;
• Pakruojo rajono teritorijos bendrajame plane numatytose rekreacin ėse teritorijose, turizmo zonoje, taip pat pl ėtros branduolio teritorijose, miest ų, miesteli ų ir kompaktiškai apstatyt ų kaim ų (gatvinio, savaiminio ar padriko tipo) statybos pl ėtros zonose žem ės naudojimo tikslin ė paskirtis gali b ūti kei čiama į kit ą tik savivaldybei parengus ši ų teritorij ų pl ėtros specialiuosius arba detaliuosius planus.
Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje rajono savivaldyb ės teritorija suskirstyta į zonas pagal vyraujan čią pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į. Čia pažym ėtos teritorijos (plotas ne mažesnis kaip 5 ha), kuriose galioja veiklos apribojimai (įvairi ų ūkini ų ir
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 28 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
komunalini ų objekt ų apsaugos zonos, saugomos teritorijos, išžvalgyti nauding ų iškasen ų telkiniai ir kt.).
Teritorija kitos paskirties objekt ų statybai (gyvenamajai statybai, infrastrukt ūros pl ėtrai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, tvenkini ų įrengimui, pramon ės ir ūkini ų objekt ų statybai ir kt.) gali b ūti parinkta ir projektuojama vadovaujantis 3 skyriuje išd ėstytais gyvenvie čių sistemos pl ėtros ir 4 skyriuje išd ėstytais ūkio pl ėtros sprendiniais Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje bei Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje nurodytose zonose, išskyrus nedidelius žem ės sklypus, kurie negali b ūti išreikšti ši ų br ėžini ų mastelyje (t.y. mažesnius kaip 5 ha).
Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje bei Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje žem ės ūkio paskirties teritorijose esan čios žem ės ūkio naudmenos ir žem ė su veikian čiais melioracijos įrenginiais turi b ūti naudojama žem ės ūkio veiklai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žem ės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje (didesnis kaip 39 balai) taip pat žem ė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ėtų jų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ėtų dirvožemio savyb ės“ (Žin., 2004, Nr. 28-868). Gamtinio karkaso teritorijos pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje , gamtinio prioriteto teritorijos pažym ėtos Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje. Siekiant jose nustatyti ekologiškai nuskurdint ų teritorij ų ribas turi b ūti atlikti papildomi skai čiavimai.
Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ė veikla ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ės, mišk ų ūkio ir agrarin ės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenam ųjų nam ų kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas. Veikla vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“(Žin., 2001, Nr. 108-3902), LR aplinkos ministro 2007-02-14 d, įsakymu Nr. D1-96 patvirtintais gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2007, Nr. 22-858) bei kitais teis ės aktais.
Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje nustatytose atitinkamos paskirties teritorijose veiklos reglamentai pateikti 5.4.2 lentel ėje.
Teritorijos rezervuojamos bendram naudojimui (visuomen ės poreikiams) pateiktos 5.4.1 lentel ėje, pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje; Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinyje. Šie žem ės sklypai negali b ūti parduodami, perleidžiami ar kaip nors kitai perduodami priva čion nuosavyb ėn iki 2027 m. Ši ų sklyp ų žem ė turi b ūti naudojama gyventoj ų ramiam ir aktyviam poilsiui, sportui, sveikatingumui stiprinti, kult ūros renginiams organizuoti, viešajai turizmo ir poilsio infrastrukt ūrai įrengti.
5.4.1 lentel ė. Pakruojo rajono savivaldyb ės naudojam ų ir rezervuojam ų visuomen ės poreikiams bendro naudojimo žem ės sklyp ų s ąrašas Sklypo plotas, Eil. Nr. Sklypo adresas Pastabos ha Guostagalio seni ūnija 1. Deg ėsi ų k. 0,80 Buvusio vaik ų darželio teritorija 2. Deg ėsi ų k. 1,4 Tvenkinys su teritorija 3. Deg ėsi ų k. 0,7 Tvenkinys ir teritorija
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 29 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
4. Guostagalio k. 0,33 Numatyta įrengti poilsio zon ą 5. Butni ūnų k. 0,35 Vasaros rengini ų teritorija Klovaini ų seni ūnija 6. Ga čioni ų k. 1,28 Parkas, poilsio zona prie buvusio vaik ų darželio 7. Klovaini ų mstl. 0,55 Parkas prie Klovaini ų ąžuolo Sklypas reikalingas stadionui bei bendruomen ės poilsio 8. Klovaini ų mstl. 1,13 zonai įrengti Linkuvos seni ūnija 9. Rimk ūnų k. 0,29 Prie buvusios mokyklos, planuojama įrengti sporto aikštel ę 10. Ūdek ų k. 0,37 Buvusios mokyklos stadionas 11. Judiški ų k. 5,41 Buv ęs parkas, poilsio vieta 12. Puodži ūnų k. 4,21 Pušynas Lygum ų seni ūnija 13. Lygumų mstl. 0,5 Tvenkinys ir teritorija prie bažny čios 14. Sta čiūnų k. 1,0 Parkas, poilsio zona 15. Kauksn ųjų k. 5,4 Žalia zona, rengini ų vieta 16. Dagu čių k. 1,6 Parkas 17. Šukioni ų k. 2,0 Rengini ų vieta Pakruojo seni ūnija 18. Sigut ėnų k. 0,09 Bendruomen ės rengini ų vieta 19. Sigut ėnų k. 0,12 Parkelis 20. Pakruojo k. 1,18 Parkas 21. Palie čių k. 0,66 Poilsio zona 22. Prei čiūnų k. 0,16 Parkas, poilsio zona 23. Mažeikoni ų k. 1,49 Tvenkinys, poilsio aikštynas 24. Linksmu čių k. 0,70 Poilsio zona apie tvenkin į Pašvitinio seni ūnija 25. Pašvitinio mstl. 0,19 Parkelis prieš bažny čią 26. Pašvitinio mstl. 0,25 Parkelis prie v ėjinio mal ūno 27. Pašvitinio mstl. 1,15 Parkas prie buvusios prities 28. Draudeli ų k. 1,50 Parkas aplink buvus į vaik ų daržel į 29. Pam ūšio k. 4,10 Parkas prie buvusio dvaro 30. Pam ūšio k. 0,19 Tvenkin ėlis su želdiniais 31. Peleniški ų k. 1,60 Parkas 32. Mikni ūnų k. 2,95 Tvenkinys su parku Rozalimo seni ūnija 33. Žvirbloni ų k. 5,00 Poilsio zona prie tvenkinio 34. Žvirbloni ų k. 5,30 Sporto aikštynas 35. Žvirbloni ų k. 2,701 Parkas 36. Žvirbloni ų k. 5,30 Parkas prie įvažiavimo į gyvenviet ę 37. Rozalimo mstl. 12,00 Parkas 38. Plau čiški ų k. 4,80 Parkas, poilsio, šven čių vieta 39. Plau čiški ų k. 0,40 Skveras 40. Plau čiški ų k. 1,30 Papl ūdimys prie tvenkinio 41. Plau čiški ų k. 1,20 Sporto aikštynas Žeimelio seni ūnija 42. Noreiki ų k. 0,20 Skveras 43. Noreiki ų k. 0,72 Teritorija prie tvenkinio 44. Mikoliškio k. 1,70 Parkas 45. Grikp ėdži ų k. 2,00 Parkas 46. Žeimelio mstl. 1,20 Žalia zona, poilsio teritorija 47. Žeimelio mstl. 0,35 Žalia zona, poilsio teritorija 48. Žeimelio mstl. 0,30 Skveras 49. Žeimelio mstl. 0,75 Žalia zona, poilsio teritorija 50. Žeimelio mstl. 0,44 Parkas 51. Bardiški ų k. 2,22 Poilsio zona prie tvenkinio 52. Lauksodžio k. 2,20 Poilsio zona prie buvusio žvyro karjero
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 30 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
5.4.2 lentel ė. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai (nauja redakcija) Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
1. Žem ės ūkio Intensyvios žem ės ūkio Ūkininkavimas leistinas visame Skatinama prekin ės augalininkyst ės produkcijos gamyba paskirties veiklos teritorijose Pakruojo rajono žem ės ūkio Pl ėtojama gyvulininkyst ė.
žem ė naudmen ų plote, kuris sudaro Žem ės sklypuose galima žem ės ūkio veikla: žem ės ūkio, maisto produkt ų gamyba ir Intensyvi žem ės ūkio veikla 71,4% bendro Pakruojo rajono apdorojimas, savo pagamint ų ir apdorot ų žem ės ūkio, maisto produkt ų perdirbimas ir ši ų (Žem ės teritorijos ploto. produkt ų realizavimas, taip pat paslaug ų žem ės ūkiui teikimas ir geros agrarin ės bei naudojimo ir aplinkosaugin ės žem ės b ūkl ės išlaikymas. Šiuose sklypuose galima ūkinink ų sodyb ų bei žem ės apsaugos Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų ūkio veiklai reikaling ų ūkini ų pastat ų statyba ar rekonstrukcija, kaimo turizmo veikla. reglament ų tinklo pl ėtra, kaimo turizmo veikla, br ėžinys) amatai ir smulk ūs pagalbiniai Gyvulininkyst ė pl ėtotina visoje rajono teritorijoje (išskyrus ekologiškai jautrias teritorijas), verslai (bitininkyst ė, žvejyba, nekoncentruojant jos vienoje kurioje nors vietoje, naudojant ir buvusius kol ūki ų ūkinius statinius į ė ė ė ė medžio apdirbimas, žem ės ūkio ir renginius. Gyvulininkyst pl tojama vadovaujantis Gyvulininkyst s pl tros Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijoje specialiuoju planu. produkcijos perdirbimas, technikos remontas ir kt.). Gyvulininkyst ės kompleksai (nuo 12 t ūkst. iki 54 t ūkst. kiauli ų per metus, daugiau kaip 500 galvij ų) paukštynai (nuo 50 t ūkst. višt ų ar kit ų paukš čių), avi ų, žv ėreli ų ir triuši ų stambios Vadovaujantis parengtais ir (daugiau kaip 1000 vienet ų), pavien ės fermos, patenkan čios į gamtinio karkaso zonas, taip pat patvirtintais detaliaisiais planais saugomas teritorijas, arba daran čios poveik į kitoms teritorijoms, kuriose teikiamas prioritetas buvusiuose ir apleistose kol ūki ų gamtai, rekreacijai, turizmui, privalo įsirengti įrenginius ir įdiegti technologijas, skirtas gamybos gamybiniuose centruose ir atliekoms (skystam ar kietam m ėšlui, srutoms, biologin ėms atliekoms ir kt.) nukenksminti bei ė technikos kiemuose galima pl ėtoti dezodoruoji, taip pat buitin ms ir paviršinio vandens nuotekoms valyti.
smulk ų ir vidutin į versl ą Žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose buvusios sodybos atkuriamos ir statomos naujos (mechanizm ų remonto, medienos ūkininko sodybos vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Ūkininko apdorojim ą, bald ų ar statybini ų sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (ferm ų, ūkio, šiltnami ų, kaimo turizmo) pastatai medžiag ų gamyb ą, sand ėliavimo, statomi nuosavyb ės teise priklausan čiame žem ės ūkio paskirties žem ės sklype, ne mažesniame komercijos ir kitas veiklas) kuris kaip 0,5 ha. Atstatomos sodybos statiniai neb ūtinai turi b ūti statomi ant buvusi ų statini ų pamat ų. nedaro neigiamo poveikio aplinkin ės žem ės dirvožemio savyb ėms, gyventoj ų sveikatai.
2. Žem ės ūkio Saugomose teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Skatintinas ekologini ų ūki ų k ūrimas. B ūtinas žem ėnaudos s ąskaidos didinimas, sukuriant paskirties tinklo pl ėtra, kaimo turizmo veikla, priešerozinius, lauk ų ir vandens apsauginius želdinius, taip pat mažesnio našumo žemi ų pavertimas į pievas ir ganyklas. žem ė Tausojanti žem ės ūkio amatai ir smulk ūs pagalbiniai
veikla verslai (bitininkyst ė, žvejyba, Pl ėtojant gamyb ą, gyvenam ąją statyb ą, amatus ir smulk ųjį versl ą b ūtina įrengti vietinius nuotek ų (Žem ės medžio apdirbimas, žem ės ūkio valymo įrenginius arba statomus objektus prijungti prie veikian čios centralizuotos nuotekyn ės. naudojimo ir produkcijos perdirbimas, technikos apsaugos remontas ir kt.). Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų bendrieji ir individual ūs nuostatai, taip pat saugom ų reglament ų teritorij ų planavimo dokumentai. br ėžinys) Draudžiama laistyti laukus gyvulininkyst ės kompleks ų gamybos atliekomis (skystu m ėšlu).
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 31 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
3. Žem ės ūkio Gamtinio karkaso teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2007 m. paskirties tinklo pl ėtra, kaimo turizmo veikla, vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin. 2007, 22-857).
žem ė Tausojanti žem ės ūkio amatai ir smulk ūs pagalbiniai Skatintinas ekologini ų ūki ų k ūrimas. Būtinas žem ėnaudos s ąskaidos didinimas, sukuriant veikla verslai (bitininkyst ė, žvejyba, priešerozinius, lauk ų ir vandens apsauginius želdinius, taip pat mažesnio našumo žemi ų (Žem ės medžio apdirbimas, žem ės ūkio pavertimas į pievas ir ganyklas. naudojimo ir produkcijos perdirbimas, technikos apsaugos remontas ir kt.). Pl ėtojant gamyb ą, gyvenam ąją statyb ą, amatus ir smulk ųjį versl ą b ūtina įrengti vietinius nuotek ų reglament ų valymo įrenginius arba statomus objektus prijungti prie veikian čios centralizuotos nuotekyn ės. br ėžinys) Draudžiama laistyti laukus gyvulininkyst ės kompleks ų gamybos atliekomis (skystu m ėšlu), statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus.
4. Žem ės ūkio Požemini ų vandens telkini ų Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties (vandenvie čių) sanitarin ės tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė apsaugos zonose ūkin ė veikla, neprieštaraujanti Nr. 2-43)
teis ės aktuose nustatytiems Pirmojoje (griežtojo režimo) požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: (Žem ės Teis ės aktais reglamentuota apribojimams. • vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrengini ų rekonstravimu, statyti naudojimo ir žemės ūkio veikla pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; apsaugos Antrojoje požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: reglament ų • teršti teritorij ą buitin ėmis, nuodingosiomis, pramonin ėmis atliekomis, m ėšlu; br ėžinys) • statyti tepal ų, degal ų, mineralini ų nuoding ųjų medžiag ų sand ėlius, degalines, atliek ų rinktuvus, pramonini ų atliek ų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; • steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, m ėšlo saugyklas, siloso tranš ėjas, statyti gyvulininkyst ės ir paukštininkyst ės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; • naudoti tr ąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; • imti iš up ės dugno sm ėlį, gilinti dugn ą; Tre čiojoje požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: • statyti mineralini ų tr ąšų, nuoding ųjų medžiag ų, degal ų ir tepal ų sand ėlius, įrengti nuoding ųjų atliek ų saugojimo aikšteles, s ąvartynus; naudoti chemikalus, kurie gali s ąlygoti vandenviet ės chemin ę tarš ą.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 32 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
5. Žem ės ūkio Gamybini ų ir komunalini ų Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties objekt ų (kapini ų, buitini ų tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996,
žem ė atliek ų surinkimo ir ūkin ė veikla, neprieštaraujanti Nr. 2-43)
utilizavimo įrengini ų, teis ės aktuose nustatytiems Gamybini ų ir komunalini ų objekt ų sanitarines apsaugos zonas gali tikslinti Lietuvos (Žem ės pramonin ės gyvulininkyst ės apribojimams. Respublikos teritorij ų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391 ) numatyti planavimo naudojimo ir objekt ų, buitini ų nuotek ų organizatoriai, turintys teis ę tvirtinti teritorij ų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, apsaugos valymo įrengini ų) sanitarin ės specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų poveik į reglament ų apsaugos ir taršos poveikio žmoni ų sveikatai bei aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos br ėžinys) zonose ministerija.
Gamybini objekt sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama : Teis ės aktais reglamentuota ų ų • statyti pramon ės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kuri ų gamybos teršalai gali žem ės ūkio veikla pakenkti jau esan čios įmon ės darbuotoj ų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkcij ą, taip pat padidinti gyvenamosios zonos tarš ą; • statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaik ų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. • Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir koki ų kenksming ų medžiag ų jose esama, gali b ūti leidžiama verstis žem ės ūkiu, reglamentuojant kult ūrų s ėjomain ą ir sud ėtį, ūkio pob ūdį, suderinus š į klausim ą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žem ės ūkio ministerija.
Gyvulininkyst ės, paukštininkyst ės ir žem ės ūkio įmoni ų pastat ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus . Esamos žem ės ūkio įmon ės ar objektai, kuri ų sanitarin ėse apsaugos zonose yra sodyb ų ar visuomenini ų objekt ų, gali būti rekonstruojami atsižvelgiant į vietos s ąlygas, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Aplinkos apsaugos ministerijai įvertinus neigiam ą poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 33 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
6. Žemės ūkio Infrastrukt ūros koridoriuose Leistina bet kuri ūkin ė veikla, Teritorijos skirtos inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, inžinerin ėms komunikacijoms paskirties neprieštaraujanti Specialiosiomis pl ėtoti.
žem ė Teis ės aktais reglamentuota žem ės ir miško naudojimo Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 ūkin ė veikla sąlygomis ir kitais teis ės aktais m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, (Žem ės nustatytiems reikalavimams. Nr. 2-43). naudojimo ir apsaugos Vietov ėse prie magistralini ų dujotieki ų turi b ūti ribojamas užstatymo intensyvumas po 200 m reglament ų atstumu į abi puses nuo esam ų magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Pakruojo rajono br ėžinys) savivaldyb ės teritorijoje magistraliniai dujotiekiai suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietov ės klas ės reikalavimus. Šioje vietov ės klas ėje galimas pastat ų, skirt ų žmon ėms b ūti, neturi viršyti 10 pastat ų 1600m išilgai vamzdyno ašies.
Planuojant 330 kV elektros linijos tras ą ir numatant jos apsaugos zon ą (infrastrukt ūros koridori ų) teritorijoje, kuri patenk ą į gavybos pl ėtros teritorij ą, AB LITGRID ir telkin į eksploatuojanti bendrov ė tarpusavyje suderina elektros linijos tiesimo ir eksploatacijos bei telkinio eksploatavimo s ąlygas ir tvark ą.
7. Žem ės ūkio Pl ėtros branduolyje Galimas žem ės ūkio žem ės Vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Pakruojo rajono pl ėtros branduolio specialiuoju planu paskirties (Pažym ėtas Bendros erdvin ės paskirties keitimas į kit ą paskirt į žem ė sklypai gali b ūti naudojami nauding ų iškasen ų gavybai, pramon ės ir infrastrukt ūros pl ėtrai, ų ų ų žem ė koncepcijos br ėžinyje) Teritorij ų planavimo įstatymo gyvenam j nam , komercinei ir kitai statybai, turizmo paslaugoms ir verslui, bendro naudojimo teritorijoms pl ėtoti, taip pat komercinei veiklai, smulkiam ir vidutiniam verslui. nustatyta tvarka, vadovaujantis (Žem ės Intensyvus žem ės ūkis; parengtu ir patvirtintu Pakruojo naudojimo ir Žem ės ūkio konversija į rajono pl ėtros branduolio apsaugos kit ą paskirt į specialiuoju planu. reglament ų br ėžinys) Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų tinklo pl ėtra, mišk ų, žem ės ūkio ir kita intensyvi ūkin ė veikla.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 34 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
8. Žem ės ūkio Statyb ų pl ėtros teritorijose Leistina veikla, numatyta Gyvenamoji statyba gali b ūti pl ėtojama, taip pat statomi pavieniai gyvenamieji pastatai ir paskirties prie kompaktiškai apstatyt ų galiojan čiame pl ėtojamo kaimo pavien ės sodybos prie kompaktiškai apstatyt ų (gatvinio, savaiminio ar padriko tipo) kaim ų ė ū ą žem ė (gatvinio, savaiminio ar teritorij ų planavimo dokumente. jungiant naujai statomus kvartalus prie esamos inžinerin s infrastrukt ros arba diegiant nauj bendr ą (kaimo ir naujai statomo urbanistinio darinio) inžinerin ę infrastrukt ūrą. padriko tipo) kaim ų (Žem ės Galimas žem ės ūkio žem ės Gali b ūti pl ėtojamas verslas, infrastrukt ūra ir paslaugos vadovaujantis miesto, miestelio ar kaimo naudojimo ir Žem ės ūkio konversija į paskirties keitimas į kit ą paskirt į pl ėtros patvirtintu teritorij ų planavimo dokumentu. apsaugos kit ą paskirt į parengus pl ėtojamo kaimo detal ųjį reglament ų plan ą. Rengiant miest ų bendruosius planus, miesteli ų ir kaim ų detaliuosius planus, gyvenam ųjų br ėžinys) kvartal ų ar kompleks ų detaliuosius planus turi b ūti numatytos teritorijos, bendro naudojimo želdynams, viešo naudojimo sporto įrenginiams įrengti, komunikacij ų koridoriams, komercinei veiklai.
Žem ės sklypuose pl ėtotina gyvenamoji statyba, rezervuojant teritorijas želdynams, sportui ir poilsiui, švietimo, sveikatos apsaugos, socialin ės globos įstaigoms pl ėtoti.
Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams – 0,4; negyvenamosios paskirties sklypams – 1,2.
9. Žem ės ūkio Nauding ų iškasen ų išžvalgyt ų Leistina inžinerin ės infrastrukt ūros Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos VLV 1992 paskirties telkini ų žem ėje (Pažym ėta ir keli ų tinklo pl ėtra, mišk ų, žem ės m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė mišk ų išd ėstymo br ėžinyje) ūkio ir kita ūkin ė veikla tol, kol bus Nr. 2-43).
prad ėta nauding ųjų ištekli ų gavyba. Išžvalgytuose nauding ųjų iškasen ų telkiniuose, kuri ų ištekliai patvirtinti, ir prie j ų esan čiuose (Žem ės Žem ės ūkio veikla ribojant perspektyviuose nauding ųjų iškasen ų plotuose žem ės savininkui, naudotojui draudžiama : naudojimo ir kapitalini ų statini ų statyb ą Ribojama kapitalini ų statini ų − statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; apsaugos statyba. − kasti nauding ąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikm ėms. reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 35 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
10. Žem ės ūkio Gavybos pl ėtros teritorija Išeksploatavus naudingas iškasenas Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos VLV 1992 paskirties karjerai turi b ūti rekultivuojami m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996,
žem ė teis ės akt ų nustatyta tvarka. Nr. 2-43).
Nauding ų iškasen ų gavyba vykdoma pagal parengtus ir patvirtintus teritorij ų (Žem ės planavimo dokumentus ir karjer ų kasybos projektus. naudojimo ir
apsaugos Prieš pradedant gavybos veikl ą teritorijoje, kuri patenka į planuojamos 330 kV reglament ų elektros linijos infrastrukt ūros koridori ų, telkin į eksploatuojanti bendrov ė ir AB br ėžinys) LITGRID tarpusavyje suderina elektros linijos tiesimo ir eksploatacijos bei telkinio eksploatavimo s ąlygas ir tvark ą.
11. Žem ės ūkio Pramon ės ir sand ėliavimo Komercin ės paskirties objektams, Pakruojo rajono teritorijoje esamas pramon ės teritorijas prie Pakruojo ir Linkuvos miest ų paskirties objekt ų teritorijos; inžinerinei infrastrukt ūrai pl ėtoti. si ūloma planuojamu laikotarpiu rezervuoti pramonei bei smulkiam ir vidutiniam verslui pl ėtoti. žem ė Žem ės ūkio konversija į kit ą paskirt į , skirt ą (Žem ės pramon ės ir smulkaus bei naudojimo ir vidutinio verslo pl ėtrai apsaugos reglament ų br ėžinys)
12. Žem ės ūkio Mėgėjišk ų sod ų žem ės Galimas žem ės ūkio žem ės Skatintina konversija į gyvenamuosius kvartalus pagal parengtus detaliuosius planus. Kartu paskirties sklypuose ir sodinink ų paskirties keitimas į kit ą paskirt į pl ėtojama inžinerin ė ir susisiekimo infrastrukt ūra. žem ė bendrij ų bendro naudojimo teis ės akt ų nustatyta tvarka.
žem ėje (Žem ės naudojimo ir Žem ės ūkio konversija į apsaugos kit ą paskirt į reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 36 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
13. Žem ės ūkio Rekreacijos pl ėtros zonoje ir Galimas žem ės ūkio žem ės Žem ės sklypuose pl ėtotina kaimo turizmo, viešbu čių, pramog ų veikla ir paslaugos, pl ėtojami paskirties teritorijoje paskirties keitimas į kit ą paskirt į amatai. Gali b ūti pl ėtojama ir kita ūkin ė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų žem ė rekreacin į žem ės naudojimo b ūdą, veikla.
Žem ės ūkio konversija į parengus rekreacini ų teritorij ų Rekreacin ėse teritorijose žem ės naudotojui draudžiama : (Žem ės kit ą paskirt į rekreacijos pl ėtros detaliuosius planus. • naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose j ų naudojimo naudojimo ir naudojimo b ūdą nuostatuose; apsaugos • statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir reglament ų įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacini ų teritorij ų normatyv ų bei teisini ų nuostat ų br ėžinys) (atstumas nuo vandens, aukštis, kult ūros paveldo naudojimas turizmo reikm ėms), išskyrus statyb ą esamose nam ų valdose; • teršti aplink ą ar kitaip trukdyti ils ėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavoj ų poilsiaujan čiųjų saugumui, naikinti esamas stovyklavietes ar j ų įrang ą; • užtverti nustatyt ąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirt ų vandens telkini ų, j ų pakran čių, papl ūdimi ų, lankytin ų objekt ų, apžvalgos aikšteli ų; .užtverti kelius ar takus, vedan čius į rekreacijos vietas iš poilsio nam ų, autobus ų stoteli ų, automobili ų aikšteli ų; trukdyti stovyklavie čių įrengimo, apželdinimo, turistini ų tak ų žym ėjimo ir įrengimo darbams, kai šie darbai vykdomi pagal parengtus projektus .
14. Žem ės ūkio Turizmo pl ėtros zonoje Galimas žem ės ūkio žem ės Žem ės sklypuose pl ėtotina kaimo turizmo, viešbu čių, pramog ų veikla ir paslaugos, pl ėtojami paskirties paskirties keitimas į kit ą paskirt į, amatai. Gali b ūti pl ėtojama ir kita ūkin ė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų veikla. žem ė Žem ės ūkio konversija į siekiant pl ėtoti turizmo
kit ą paskirt į infrastrukt ūrą ir paslaugas, Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba. (Žem ės parengus turizmo pl ėtros zonos naudojimo ir special ųjį plan ą. apsaugos reglament ų br ėžinys)
15. Žem ės ūkio Vandens telkini ų apsaugos Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties zonose m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). žem ė Tausojanti žem ės ūkio
veikla (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 37 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
16. Žem ės ūkio Kult ūros paveldo objekt ų Leistina žem ės, mišk ų ūkio ir kita Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos paskirties apsaugos zonos teritorija ūkin ė veikla, kuri neprieštarauja zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai patvirtinti LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 žem ė Teis ės aktais reglamentuota teis ės aktais nustatytiems d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma ūkin ė veikla apribojimam. konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). (Žem ės Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 naudojimo ir patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma apsaugos pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, kuri gali b ūti pakeista tik reglament ų pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos br ėžinys) įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).).
Bendrojo planavimo dokumentuose pažymėtų kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.
17. Mišk ų ūkio Intensyvios mišk ų ūkio Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties veiklos teritorijos tinklo pl ėtra m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). žem ė
(Mišk ų Pagal Lietuvos Respublikos mišk ų įstatym ą (Žin., 1994, Nr. 96-1872 ) miško naudojimo teis ės išd ėstymo gali b ūti apribotos visuomen ės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. br ėžinys) Privat ūs miškai turi b ūti tvarkomi pagal Priva čių mišk ų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 „D ėl Priva čių mišk ų tvarkymo ir naudojimo nuostat ų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 51-1256 ).
18. Mišk ų ūkio Tausojanti mišk ų ūkio Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties tinklo pl ėtra m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, veikla Nr. 2-43). žem ė (ekosistem ų
(Mišk ų apsauginiai Pagal Lietuvos Respublikos mišk ų įstatym ą (Žin., 1994, Nr. 96-1872 ) miško naudojimo teis ės išd ėstymo miškai) gali b ūti apribotos visuomen ės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. br ėžinys) Privat ūs miškai turi b ūti tvarkomi pagal Priva čių mišk ų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 „D ėl Priva čių mišk ų tvarkymo ir naudojimo nuostat ų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 51-1256 ).
(apsauginiai miškai)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 38 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
19. Mišk ų ūkio Rekreacin ėse teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Miško parkai, miesto miškai, ir kiti miškai, naudojami gyventoj ų poilsiui. paskirties Intensyvi mišk ų ūkio veikla tinklo pl ėtra, poilsio ir turizmo ą ė ą žem ė veikla. Veikl reglamentuoja Specialiosios žem s ir miško naudojimo s lygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). (Mišk ų išd ėstymo Vykdomi sanitariniai ir netaikant plyn ų kirtim ų, taip pat veikla, susijusi su racionaliu šalutini ų br ėžinys) miško ištekli ų panaudojimu, poilsinis turizmas bei kit ų pasyvesni ų rekreacijos kryp čių vystymas, derinant naudojim ą su konkre čios teritorijos naudojimo reglamentu.
20. Mišk ų ūkio Saugomose teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų planavimo dokumentai. paskirties Tausojanti mišk ų ūkio tinklo pl ėtra Ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose nat ūral ų ū į ą ų ų žem ė veikla kraštovaizdžio pob d bei ekologinio kompensavimo potencial . Ši teritorij perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo
išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose (Mišk ų įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms. išd ėstymo br ėžinys)
21. Mišk ų ūkio Gamtinio karkaso teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2007 m. paskirties Tausojanti mišk ų ūkio tinklo pl ėtra vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin. 2007, 22-857). žem ė veikla Skatinamas tausojamasis mišk ų ūkis; draudžiama keisti pagrindin ę tikslin ę konservacin ę ir mišk ų ūkio žem ės naudojimo paskirt į, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomen ės poreikiams (Mišk ų užtikrinti arba siekiant išsaugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), išd ėstymo jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugom ų teritorij ų tvarkymo plan ų (planavimo schem ų) br ėžinys) sprendiniams ir reglamentams.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 39 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
22. Mišk ų ūkio Vandens telkini ų apsaugos Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties zonose m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). žem ė Tausojanti mišk ų ūkio veikla (Mišk ų išd ėstymo br ėžinys)
23. Mišk ų ūkio Bet kuri veikla, kuri nesukuria Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties Nauding ų iškasen ų išžvalgyt ų naujo ilgalaikio nekilnojamojo m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė telkini ų žem ėje turto. Nr. 2-43). Ribojama veikla, kuri sukuria nauj ą ilgalaik į materialin į nekilnojam ąjį turt ą.
(Mišk ų Intensyvi mišk ų ūkio veikla išd ėstymo br ėžinys)
24. Mišk ų ūkio Gavybos pl ėtros teritorija Išeksploatavus naudingas iškasenas Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties karjerai turi b ūti rekultivuojami m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė teis ės akt ų nustatyta tvarka. Nr. 2-43).
Nauding ų iškasen ų gavyba vykdoma pagal parengtus ir patvirtintus teritorij ų (Mišk ų planavimo dokumentus ir karjer ų kasybos projektus. išd ėstymo
br ėžinys) Prieš pradedant gavybos veikl ą teritorijoje, kuri patenka į planuojamos 330 kV elektros linijos infrastrukt ūros koridori ų, telkin į eksploatuojanti bendrov ė ir AB LITGRID tarpusavyje suderina elektros linijos tiesimo ir eksploatacijos bei telkinio eksploatavimo s ąlygas ir tvark ą.
25. Mišk ų ūkio Pl ėtros branduolyje Leistina nauding ųjų iškasen ų Veikl ą reglamentuoja Pakruojo rajono pl ėtros branduolio specialusis planas. paskirties žvalgyba ir eksploatacija. žem ė Intensyvi mišk ų ūkio veikla
(Mišk ų (Pažym ėtas Bendrosios išd ėstymo erdvin ės pl ėtros koncepcijos br ėžinys) br ėžinyje)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 40 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
26. Mišk ų ūkio Požemini ų vandens telkini ų Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties (vandenvie čių) sanitarin ės tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė apsaugos zonose ūkin ė veikla, neprieštaraujanti Nr. 2-43).
teis ės aktuose nustatytiems (Mišk ų Teis ės aktais reglamentuota apribojimams. išd ėstymo mišk ų ūkio veikla br ėžinys)
27. Mišk ų ūkio Gamybini ų ir komunalini ų Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Apsauginio miško status ą turintys miškai. paskirties objekt ų (kapini ų, buitini ų tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ą ė ą žem ė atliek ų surinkimo ir ūkin ė veikla, neprieštaraujanti Veikl reglamentuoja Specialiosios žem s ir miško naudojimo s lygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, utilizavimo įrengini ų, teis ės aktuose nustatytiems Nr. 2-43). (Mišk ų pramonin ės gyvulininkyst ės apribojimams. išd ėstymo objekt ų, buitini ų nuotek ų Gamybini ų ir komunalini ų objekt ų sanitarines apsaugos zonas gali tikslinti Lietuvos br ėžinys) valymo įrengini ų) sanitarin ės Respublikos teritorij ų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391 ) numatyti planavimo apsaugos ir taršos poveikio organizatoriai, turintys teis ę tvirtinti teritorij ų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, zonose specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų poveik į Teis ės aktais reglamentuota žmoni ų sveikatai bei aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. mišk ų ūkio veikla
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 41 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
28. Mišk ų ūkio Infrastrukt ūros koridoriuose Leistina bet kuri ūkin ė veikla, Teritorijos skirtos inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, inžinerin ėms komunikacijoms paskirties neprieštaraujanti Specialiosiomis pl ėtoti.
žem ė Teis ės aktais reglamentuota žem ės ir miško naudojimo Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 ūkin ė veikla sąlygomis bei kitais teis ės aktais m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, (Mišk ų nustatytiems reikalavimams. Nr. 2-43). išd ėstymo br ėžinys) Vietov ėse prie magistralini ų dujotieki ų turi b ūti ribojamas užstatymo intensyvumas po 200 m atstumu į abi puses nuo esam ų magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijoje magistraliniai dujotiekiai suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietov ės klas ės reikalavimus. Šioje vietov ės klas ėje galimas pastat ų, skirt ų žmon ėms b ūti, neturi viršyti 10 pastat ų 1600 m išilgai vamzdyno ašies.
Planuojant 330 kV elektros linijos tras ą ir numatant jos apsaugos zon ą (infrastrukt ūros koridori ų) teritorijoje, kuri patenk ą į gavybos pl ėtros teritorij ą, AB LITGRID ir telkin į eksploatuojanti bendrov ė tarpusavyje suderina elektros linijos tiesimo ir eksploatacijos bei telkinio eksploatavimo s ąlygas ir tvark ą.
29. Mišk ų ūkio Kult ūros paveldo objekt ų Leistina žem ės, mišk ų ūkio ir kita Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos paskirties apsaugos zonos teritorija ūkin ė veikla, kuri neprieštarauja zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai patvirtinti LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 žem ė Teis ės aktais reglamentuota teis ės aktais nustatytiems d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma ūkin ė veikla apribojimam. konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). (Mišk ų Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 išd ėstymo patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma br ėžinys) pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, kuri gali b ūti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).).
Iki 25 metr ų plo čio kult ūros ir gamtos paminkl ų apsaugos zonose draudžiami vis ų r ūši ų miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medži ų, kuri ų šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus. Bendrojo planavimo dokumentuose pažym ėtų kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 42 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
30. Konservacin ės Kult ūros paveldo objekt ų Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra Apsaugos teritorin ės priemon ės konkretizuojamos teritorij ų specialiaisiais ir detaliaisiais planais paskirties teritorija bei objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniai apsaugos reglamentai, jei individuali ų reglament ų n ėra nustatyta). žem ė Teis ės aktais reglamentuota Leistina žem ės, mišk ų ūkio ir kita
ūkin ė veikla ūkin ė veikla, kuri neprieštarauja Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos (Žem ės teis ės aktais nustatytiems zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. naudojimo ir apribojimam. reikalavimai patvirtinti LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 apsaugos d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma reglament ų konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). br ėžinys) Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, kuri gali b ūti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).).
Jei objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos n ėra nustatytos, joms taikomi LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p. reikalavimai (Žin., 2004, Nr. 153-5571).
Iki 25 metr ų plo čio kult ūros ir gamtos paminkl ų apsaugos zonose draudžiami vis ų r ūši ų miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medži ų, kuri ų šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus.
Bendrojo planavimo dokumentuose pažym ėtų kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.
31. Konservacin ės Buvusios dvaro sodybos Leistina turizmo paslaug ų ir Saugom ų kult ūros paveldo objekt ų ar vietovi ų teritorijose suformuoti žem ės sklypai, kuriems paskirties teritorija viešosios infrastrukt ūros pl ėtra, nustatomos ši ų sklyp ų ir kit ų nekilnojam ųjų daikt ų tvarkymo ir naudojimo specialiosios s ąlygos žem ė Teis ės aktais reglamentuota gyvenamoji veikla, taip pat kita ūkin ė veikla veikla, kuri neprieštarauja teis ės (Žem ės aktais nustatytiems veiklos naudojimo ir apribojimams. apsaugos reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 43 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
32. Konservacin ės ] Vėjo mal ūnai Leistina turizmo paslaug ų ir Visi išlik ę v ėjo mal ūnai turi b ūti konservuojami ir eksponuojami kaip išskirtin ė šio krašto paskirties Teis ės aktais reglamentuota viešosios infrastrukt ūros pl ėtra, kraštovaizdžio vertyb ė. Jie gali b ūti pritaikomi turizmo infrastrukt ūrai, paslaugoms kurti, žem ė ūkin ė veikla gyvenamoji veikla, taip pat kita eksponuojami kaip lankytini objektai.
veikla, kuri neprieštarauja teis ės Saugom ų kult ūros paveldo objekt ų ar vietovi ų teritorijose suformuoti žem ės sklypai, kuriems (Žem ės aktais nustatytiems veiklos nustatomos ši ų sklyp ų ir kit ų nekilnojam ųjų daikt ų tvarkymo ir naudojimo specialiosios s ąlygos naudojimo ir apribojimams. apsaugos reglament ų br ėžinys)
33. Konservacin ės Urbanistikos kult ūros paveldo Leistina turizmo ir technin ės Planuojama gyvenvie čių pl ėtra įgyvendinama atsižvelgiant į verting ąsias urbanistikos paveldo paskirties objektai: infrastrukt ūros pl ėtra savybes. Saugotini vertingi istorin ės urbanistin ės erdvi ų strukt ūros bruožai, medinio ū žem ė - Linkuva; architekt ros paveldo objektai, vaizdingas gamtinis kraštovaizdis. Žeimelio, Linkuvos, Rozalimo miesto kult ūros paveldo tvarkyba reglamentuojama specialiaisiais apsaugos planais. - Rozalimas; Rengiant detaliuosius planus privaloma iš esm ės nekeisti susiklos čiusios planin ės strukt ūros, (Žem ės - Žeimelis; verting ų gamtos ar kult ūros element ų, numatyti b ūdus jiems išryškinti ar atkurti. naudojimo ir - Lygum ų miestelio apsaugos istorin ė dalis. reglament ų br ėžinys) Teis ės aktais reglamentuota ūkin ė veikla
34. Vandens ūkio Vandens telkiniai Visi Pakruojo rajono vandens telkiniai teis ės akt ų nustatyta tvarka naudojami plaukiojimo paskirties priemon ėms, m ėgėjiškai ž ūklei, vandens sportui, poilsiui, turizmui. žem ė Teis ės aktais reglamentuota vandens ūkio veikla (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 44 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
35. Kitos Užstatytos teritorijos Pakruojo mieste pl ėtojama daugiabu čių (iki 5 aukšt ų), dvibu čių ir vienbu čių mažaaukš čių paskirties Linkuvoje ir Pakruojyje gyvenam ųjų nam ų statyba bendrai sprendžiant j ų inžinerin ę infrastrukt ūrą bei pl ėtojant vieš ąsias žem ė paslaugas. Daugiabu čiai pastatai ir j ų grup ės pl ėtotinos tik miestuose Pakruojyje ir Linkuvoje. Užstatymo Ne žem ės ūkio ir ne mišk ų aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 5 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: (Žem ės ūkio veikla. gyvenamosios paskirties sklypams - 0,8; negyvenamosios paskirties sklypams – 2,0. naudojimo ir Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo apsaugos rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4; negyvenamosios paskirties reglament ų sklypams – 1,2. br ėžinys)
Gyvenam ųjų pastat ų teritorijose
žem ė gali b ūti naudojama 36. Kitos Užstatytos teritorijos Pl ėtojam ų teritorij ų reglamentai nustatomi pl ėtojam ų kaim ų galiojan čiais teritorij ų planavimo gyvenamiesiems namas statyti, dokumentais arba naujai parengtais detaliaisiais planais. paskirties pl ėtojamuose smulkaus verslo ir vieš ųjų paslaug ų žem ė kaimuose – gyvenvie čių (švietimo, sveikatos, sporto) Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo sistemos 3 lygmens centruose patalpoms įrengti arba statiniams rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4; negyvenamosios paskirties (Žem ės statyti, bendro naudojimo sklypams – 1,2. naudojimo ir Teis ės aktais ir teritorij ų želdynams (ne mažiau 10% apsaugos planavimo dokumentais teritorijos ploto), gatv ėms ir ų reglament reglamentuota veikla. inžineriniams tinklams, įrenginiams ė br žinys) statyti ir eksploatuoti.
Pl ėtojam ų teritorij ų reglamentai nustatomi pl ėtojam ų kaim ų galiojan čiais teritorij ų planavimo 37. Kitos paskirties Užstatytos teritorijos dokumentais arba naujai parengtais detaliaisiais planais. žem ė pl ėtojamuose Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo kaimuose – gyvenvie čių rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4; negyvenamosios paskirties (Žem ės sistemos 4 lygmens centruose sklypams – 1,2. naudojimo ir apsaugos Teis ės aktais ir teritorij ų reglament ų planavimo dokumentais br ėžinys) reglamentuota veikla
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 45 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
38. Kitos Rekreacin ės teritorijos Inžinerin ė infrastrukt ūros pl ėtros Pl ėtojamos turizmo ir verslo paslaugos, viešoji turizmo infrastrukt ūra. Gali b ūti pl ėtojama ir kita paskirties veikla ūkin ė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų veikla. žem ė Veikla teikianti turizmo ir Keli ų tinklo pl ėtros veikla Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rekreacijos paslaugas rodikliai neturi viršyti: rekreacin ės ir gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4; negyvenamosios (Žem ės paskirties sklypams – 1,2. naudojimo ir apsaugos Rekreacin ėse teritorijose žem ės naudotojui draudžiama : reglament ų • naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose j ų naudojimo br ėžinys) nuostatuose; • statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacini ų teritorij ų normatyv ų bei teisini ų nuostat ų (atstumas nuo vandens, aukštis, kult ūros paveldo naudojimas turizmo reikm ėms), išskyrus statyb ą esamose nam ų valdose; • teršti aplink ą ar kitaip trukdyti ils ėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavoj ų poilsiaujan čiųjų saugumui, naikinti esamas stovyklavietes ar j ų įrang ą; • užtverti nustatyt ąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirt ų vandens telkini ų, j ų pakran čių, papl ūdimi ų, lankytin ų objekt ų, apžvalgos aikšteli ų; .užtverti kelius ar takus, vedan čius į rekreacijos vietas iš poilsio nam ų, autobus ų stoteli ų, automobili ų aikšteli ų; trukdyti stovyklavie čių įrengimo, apželdinimo, turistini ų tak ų žym ėjimo ir įrengimo darbams, kai šie darbai vykdomi pagal parengtus projektus.
39. Kitos Nauding ų iškasen ų teritorijos, Pramon ės ir sand ėliavimo objekt ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties eksploatuojamas karjeras. statyba m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra Nr. 2-43).
Veikla susijusi su nauding ų Keli ų tinklo pl ėtra (Žem ės iškasen ų eksploatavimu. naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 46 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
39 1. Kitos Nauding ų iškasen ų teritorijos, Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra Išeksploatavus naudingas iškasenas karjerai turi b ūti rekultivuodami teis ės akt ų paskirties išeksploatuotas karjeras. Keli ų tinklo pl ėtra nustatyta tvarka. žem ė Veikla susijusi su nauding ų Esamos veiklos konversija į kit ą Rekultivavus išeksploatuot ą karjer ą, teritorija gali b ūti pritaikoma sporto, turizmo ir (Žem ės iškasen ų eksploatavimu veikl ą rekreacijos veiklai. naudojimo ir apsaugos reglamentų br ėžinys)
40. Kitos Pramog ų kompleks ų Inžinerin ė infrastrukt ūra Žem ės sklypai naudojami pramog ų ir poilsio verslui pl ėtoti vadovaujantis teritorijos detaliuoju paskirties teritorijos Keli ų ir gatvi ų tinklo pl ėtra planu.
žem ė Pramog ų turistams pl ėtra.
Rekreaciniai miškai
(Žem ės Rezervuojama visuomen ės poreikiams viešojo naudojimo poilsio teritorija . Ši ų naudojimo ir sklyp ų žem ė turi b ūti naudojama gyventoj ų ramiam ir aktyviam poilsiui, sportui, apsaugos ė Pakruojo rajono savivaldyb s sveikatingumui stiprinti, kult ūros renginiams organizuoti, viešajai turizmo ir poilsio reglament ų naudojam ų ir rezervuojam ų infrastrukt ūrai įrengti. br ėžinys) visuomen ės poreikiams bendro naudojimo žem ės
sklypai
Bendram naudojimui (sporto ir poilsio įrenginiams, papl ūdimiams, parkams, rengini ų aikšt ėms įrengti)
41. Kitos Pramon ės ir sand ėliavimo Komercin ės paskirties objektams, Pakruojo rajono teritorijoje esamas pramon ės teritorijas prie Pakruojo ir Linkuvos miest ų paskirties objekt ų teritorijos; inžinerinei infrastrukt ūrai pl ėtoti. si ūloma planuojamu laikotarpiu rezervuoti pramonei bei smulkiam ir vidutiniam verslui pl ėtoti. žem ė
(Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 47 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
42. Kitos Infrastrukt ūros koridoriai Leistina bet kuri ūkin ė veikla, Teritorijos skirtos inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, inžinerin ėms komunikacijoms paskirties Inžinerini ų komunikacij ų neprieštaraujanti Specialiosiomis plėtoti.
žem ė pl ėtros veikla žem ės ir miško naudojimo Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 sąlygomis bei kitais teis ės aktais m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, (Žem ės nustatytiems reikalavimams. Nr. 2-43). naudojimo ir apsaugos Vietov ėse prie magistralini ų dujotieki ų turi b ūti ribojamas užstatymo intensyvu,as po 200 m reglament ų atstumu į abi puses nuo esam ų magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Pakruojo rajono br ėžinys) savivaldyb ės teritorijoje magistraliniai dujotiekiai suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietov ės klas ės reikalavimus. Šioje vietov ės klas ėje galimas pastat ų, skirt ų žmon ėms b ūti, neturi viršyti 10 pastat ų 1600m išilgai vamzdyno ašies.
Planuojant 330 kV elektros linijos tras ą ir numatant jos apsaugos zon ą (infrastrukt ūros koridori ų) teritorijoje, kuri patenk ą į gavybos pl ėtros teritorij ą, AB LITGRID ir telkin į eksploatuojanti bendrov ė tarpusavyje suderina elektros linijos tiesimo ir eksploatacijos bei telkinio eksploatavimo s ąlygas ir tvark ą.
43. Kitos Kult ūros paveldo objekt ų Leistina žem ės, mišk ų ūkio ir kita Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos paskirties apsaugos zonos teritorija ūkin ė veikla, kuri neprieštarauja zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai patvirtinti LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 žem ė Teis ės aktais reglamentuota teis ės aktais nustatytiems d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma ūkin ė veikla apribojimam. konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). (Žem ės Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 naudojimo ir patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma apsaugos pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, kuri gali b ūti pakeista tik reglament ų pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos br ėžinys) įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).).
Bendrojo planavimo dokumentuose pažym ėtų kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais ir nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 48 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
44. Kitos Turizmo pl ėtros zonoje Inžinerin ės infrastrukt ūros, keli ų ir Žem ės sklypuose gali b ūti teikiamos kaimo turizmo, viešbu čių, pramog ų paslaugos, pl ėtojami paskirties gatvi ų tinklo pl ėtra, kita ūkin ė amatai. Gali b ūti pl ėtojama ir kita ūkin ė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų žem ė veikla, neprieštaraujanti teis ės veikla.
aktuose nustatytiems apribojimams. (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys)
45. Kitos Požemini ų vandens telkini ų Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties (vandenvie čių) sanitarin ės tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė apsaugos zonose ūkin ė veikla, neprieštaraujanti Nr. 2-43). Pirmojoje (griežtojo režimo) požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: teis ės aktuose nustatytiems • vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrengini ų rekonstravimu, statyti (Žem ės Teis ės aktais reglamentuota apribojimams. pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; naudojimo ir ūkin ė veikla Antrojoje požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: apsaugos • teršti teritorij ą buitin ėmis, nuodingosiomis, pramonin ėmis atliekomis, m ėšlu; reglament ų • statyti tepal ų, degal ų, mineralini ų nuoding ųjų medžiag ų sand ėlius, degalines, atliek ų br ėžinys) rinktuvus, pramonini ų atliek ų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; • steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, m ėšlo saugyklas, siloso tranš ėjas, statyti gyvulininkyst ės ir paukštininkyst ės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; • naudoti tr ąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; • imti iš up ės dugno sm ėlį, gilinti dugn ą; Tre čiojoje požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: • statyti mineralini ų tr ąšų, nuoding ųjų medžiag ų, degal ų ir tepal ų sand ėlius, įrengti nuoding ųjų atliek ų saugojimo aikšteles, s ąvartynus; naudoti chemikalus, kurie gali s ąlygoti vandenviet ės chemin ę tarš ą.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 49 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Tikslin ė Žym ėjimas Eil. žem ės Leistina kita naudojimo paskirtis, (Ženklas ir Teritorijos požymiai Reglamentai Nr. naudojimo būdai ir pob ūdžiai spalva) paskirtis
46. Kitos Leistina veikla, susijusi su atliek ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties surinkimu, saugojimu, r ūšiavimu ir m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, žem ė (rajoninis atliek ų Teritorijos skirtos atliekoms utilizavimu. Nr. 2-43), LAND, Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203). surinkimo laikinai saugoti ir r ūšiuoti (Žem ės punktas) Veikla, susijusi su atliek ų naudojimo ir surinkimu, saugojimu, apsaugos rūšiavimu ir utilizavimu reglament ų br ėžinys)
47. Kitos Gamybini ų ir komunalini ų Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV 1992 paskirties objekt ų (kapini ų, buitini ų tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, . žem ė atliek ų surinkimo ir ūkin ė veikla, neprieštaraujanti Nr. 2-43)
utilizavimo įrengini ų, teis ės aktuose nustatytiems Gamybini ų ir komunalini ų objekt ų sanitarines apsaugos zonas gali tikslinti Lietuvos (Žem ės pramonin ės gyvulininkyst ės apribojimams. Respublikos teritorij ų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391 ) numatyti planavimo naudojimo ir objekt ų, buitini ų nuotek ų organizatoriai, turintys teis ę tvirtinti teritorij ų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, apsaugos valymo įrengini ų) sanitarin ės specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų poveik į reglament ų apsaugos ir taršos poveikio žmoni ų sveikatai bei aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos br ėžinys) zonose ministerija.
Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama : Teis ės aktais reglamentuota • statyti pramon ės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kuri ų gamybos teršalai gali ūkin ė veikla pakenkti jau esan čios įmon ės darbuotoj ų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkcij ą, taip pat padidinti gyvenamosios zonos tarš ą; • statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaik ų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. • Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir koki ų kenksming ų medžiag ų jose esama, gali b ūti leidžiama verstis žem ės ūkiu, reglamentuojant kult ūrų s ėjomain ą ir sud ėtį, ūkio pob ūdį, suderinus š į klausim ą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žem ės ūkio ministerija.
Gyvulininkyst ės, paukštininkyst ės ir žem ės ūkio įmoni ų pastat ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus . Esamos žem ės ūkio įmon ės ar objektai, kuri ų sanitarin ėse apsaugos zonose yra sodyb ų ar visuomenini ų objekt ų, gali būti rekonstruojami atsižvelgiant į vietos s ąlygas, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Aplinkos apsaugos ministerijai įvertinus neigiam ą poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 50 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
6. SUSISIEKIMO SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI
6.1 AUTOMOBILI Ų KELIAI
Pakruojo rajono savivaldyb ėje tiesti nauj ų keli ų iki 2017 m. nenumatyta, tod ėl intensyviausias automobili ų eismas vyks septyniais krašto keliais. Valstybin ės reikšm ės keli ų tinklas yra pakankamas užtikrinti gerus transportinius ryšius tiek rajono viduje, tiek už jo rib ų.
Pakruojo rajono savivaldyb ės valstybini ų keli ų technin ė b ūkl ė gerinama rekonstruojant kelius, stiprinant ir atstatant dangas, asfaltuojant žvyrkelius, kaip tai numatyta 2002-2015 met ų Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės Strateginio planavimo komiteto 2002 m. kovo 7 d. pos ėdžio protokolo Nr. 8. Pagal keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą planuojama iki 2015 m. sumažinti žvyrkeli ų dal į Pakruojo rajono savivaldyb ės valstybin ės reikšm ės keliuose nuo 51,2 % iki 37,0 %.
Pakruojo rajono savivaldyb ės keli ų tinklo pl ėtros sprendiniai , užtikrinantys keli ų ir gatvi ų tinklo pl ėtr ą artimiausiems 10-čiai met ų, prioritetine tvarka b ūtų šie: • Gerinant susisiekimo kokyb ę tarp Europos S ąjungos (ES) vidaus valstybi ų, mažinant žvyrkeli ų skai čių pasienyje su Latvija, gerinant pasienio keli ų dang ų kokyb ę ir techninius parametrus, diegti eismo saugumo priemones rajonin ės reikšm ės kelyje Nr. 2912 „Žeimelis-Vileišiai-Adži ūniai“; • Rekonstruotais, stiprintos dangos ir asfaltuotais krašto ar rajoniniais keliais tarpusavyje sujungti 3 lygmens lokalinius a ir b kategorijos centrus (Pakruoj į ir Linkuv ą) bei 4 lygmens a, b ir c kategorij ų urbanistinius centrus (Žeimel į, Lygumus, Klovainius, Petraši ūnus, Rozalim ą, Pašvitin į, Ga čionius, Guostagal į, Bardiškius, Grikp ėdžius, Ūdekus, Rimk ūnus, Mikni ūnus, Pam ūšį, Triškonius, Balsius, Sta čiūnus, Šukionius, Medikonius, Plau čiškius, Žvirblonius); • Inventorizuoti Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čius vietinius kelius ir gatves. Sukurti vietin ės reikšm ės keli ų tinkl ą, parengus special ų Pakruojo rajono kaimo pl ėtros plan ą ir modernizuoti vietin ės reikšm ės kelius (atlikti kapitalinius remontus, atnaujinti kelio dang ą skalda arba žvyru, žvyruoti ar asfaltuoti kelius be dangos ir kt. (žr. 6.1 lentel ę)) ; • Gerinti (asfaltuoti žvyrkelius ir gruntkelius) kelių dangas, kuriais planuojami viešojo transporto maršrutai; • Asfaltuoti Pakruojo, Linkuvos miest ų ir kit ų kaimo gyvenam ųjų vietovi ų gatves, esan čias su žvyro danga ar be dangos, pagal atskirai sudarytus ir Pakruojo rajono savivaldyb ės tarybos patvirtintus priemoni ų planus; • Kaimo gyvenam ųjų vietovi ų grup ėse, turin čiose ne mažiau 50 gyventoj ų, išasfaltuoti svarbiausias gatves (rajoninio ar vietinio kelio ruožus per gyvenam ąją vietov ę), esan čias su žvyro danga ar be dangos.
Įvertinant esam ą situacij ą, atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas ir vadovaujantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Šiauli ų apskrities teritorijos bendruoju planu, kitais teritorij ų planavimo dokumentais, strateginiais ir kitais planais, 6.1 lentel ėje pateikiamos priemon ės Pakruojo rajono savivaldyb ės automobili ų keli ų sistemos sprendiniams įgyvendinti.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 51 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
6.1 lentel ė. Pakruojo rajono savivaldyb ės automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo sprendiniai Eil. Planuojami Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. darbai, m. 1. Kelias Nr. 151 „Pakruojis-Linkuva“ kelio ruož ų rekonstrukcija esama 20011-2015 2. Kelias Nr. 211 „Linkuva-Žemelis“ kelio ruož ų rekonstrukcija esama Po 2015 3. Kelias Nr. 209 „Joniškis-Žeimelis-Pasvalys“ kelio ruož ų rekonstrukcija esama 2011-2015/ Po 2015 4. Kelias Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“ kelio ruož ų rekonstrukcija esama 2007-2010 (V Į „Šiauli ų regiono keliai“) 5. Kelias Nr. 150 „Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys“ kelio stiprinimas esama 2007-2010 6. Kelias Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“ kelio stiprinimas esama Po 2015 7. Kelias Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“ kelio stiprinimas esama 2007-2010 8. Kelias Nr. 2904 „Linkuva-Joniškelis-Pump ėnai“ kelio stiprinimas esama Po 2015 9. Kelias Nr. 2916 „Triškoniai-Laborai“ kelio stiprinimas esama Po 2015 10. Kelias Nr. 2903 „Rimšoniai–Klovainiai–Rozalimas–Aukštelkai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama 2007-2010 0,91 km, 5,44 km ruožai žvyro danga 11. Kelias Nr. 4001 „Žeimiai-Pašvitinys-Lauksodis“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama 2007-2010 5,39 km, 3,30 km ir 10,30 km ruožai žvyro danga 12. Kelias Nr. 2905 „Pakruojis-Mikni ūnai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama 2011-2015 4,25 km ruožas žvyro danga 13. Kelias Nr. 2904 „Linkuva-Joniškelis-Pump ėnai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama 2011-2015 6,30 km ruožas žvyro danga 14. Kelias Nr. 2914 „Lygumai-Degu čiai-Sta čiūnai-Pav ėzgiai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 4,10 km ruožas žvyro danga 15. Kelias Nr. 2905 „Pakruojis-Mikni ūnai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 4,79 km ruožas žvyro danga 16. Kelias Nr. 2913 „Bardiškiai-Gedu čiai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 3,30 km ruožas žvyro danga 17. Kelias Nr. 3107 „Vaškai-Degesiai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 2,70 km ruožas žvyro danga 18. Kelias Nr. 1609 „Bari ūnai -Bu čiūnai-Pašvitinys-Linkuva“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 11,10 km ruožas žvyro danga 19. Kelias Nr. 2905 „Pakruojis-Mikni ūnai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 7,30 km ruožas žvyro danga 20. Kelias Nr. 2901„Rozalimas-Derveliai-Aukštelkiai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama 2011-2015 6,58 km ruožas žvyro danga (V Į „Šiauli ų regiono keliai“) 21. Kelias Nr. 2932„Pašvitinys-Lauksodis“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama 2011-2015 13,23 km ruožas žvyro danga (V Į „Šiauli ų regiono keliai“)
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 52 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Eil. Planuojami Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. darbai, m. 22. Kelias Nr. 2908 „Pakruojis-Lygumai-Naisiai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 9,70 km ruožas žvyro danga (V Į „Šiauli ų regiono keliai“) 23. Kelias Nr. 2901„Rozalimas-Derveliai-Aukštelkiai“ asfaltin ės dangos įrengimas keliuose su esama Po 2015 4,18 km ir 1,3 km ruožai žvyro danga (V Į „Šiauli ų regiono keliai“) 24. Si ūloma modernizuoti vietin ės reikšm ės keli ų ruožus (pateikiami keli ų ruožai atlikti kapitalinius remontus, atnaujinti esama pagal jungiamas gyvenvietes): kelio dang ą skalda arba žvyru, žvyruoti ar Kelias Ga čioniai-Medin ė-Vaitk ūnai-Žvirblioniai; asfaltuoti kelius be dangos (gruntkelius) Kelias Ga čioniai-Laimu čiai-Puodžiškiai; Kelio ruož ą Butnalaukis-Žvirblioniai-Tarvydai; Kelias Rozalimas-Simaniškiai-Gikoniai; Kelias Padubysys-Jomantoniai-Birjagala-Plau čiškiai; Vietiniai keliai ties Klovainiais link Margi ų, Beržini ų, Krivai čių; Kelias Paežeriai-Krumpiai; Kelias Jomantoniai-Dulkiškiai-Zigmantiškiai; Kelias Juosai čiai-Teterviškiai-kelias Nr. 150; Vietinis kelias Maišeliai - Baltausiai - Geru čiai; Kelias Šukioniai- kelias Nr. 150; Kelias Lygumai-Armonai čiai; Kelias Ąžuolyn ė-Armonai čiai-Juknai čiai; Kelias Sigut ėnai-Paverdeniai-Palie čiai-Daugšigaliai-Kirponiai-Mažeikoniai; Vietiniai keliai į šiaur ę nuo Pakruojo miesto, jungiantys tarpusavyje Pašilio, Noreikoni ų, Kvedar ų kaimus; Kelias Pakruojis-Vaišvydžiai-Padauguva; Kelias Vaišvydžiai-Meil ūnai-Petraši ūnai; Kelias Nr.150-Sie čiai-Balsiai-Augustavas-Lašmenpam ūšis; Kelias Pamukai-Tautk ūnai-Zimbiškiai-Laborai; Kelias Girbutkiai-Veselkiškiai-Linkuva; Kelias Titoniai-Pam ūšininkai; Kelias Med ėnai-Veselkiškiai-Linkuva; Kelias Dvariukai-Krupavi čiai; Kelias Jurgai čiai-Miciškiai-Tri čai-Linkavi čiai; Kelias Nr. 2902-Linkavi čiai-kelias Nr.211; Kelias Guostagalis-Palinkuv ė-Uni ūnai; Kelias Ūdekai-Gudži ūnai-Gatau čiai-Puodži ūnai; Kelias Deg ėsiai-Antkalniai; Kelias Mikoliškis-Plon ėnas;
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 53 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Eil. Planuojami Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. darbai, m. Kelias Noreikai-Plon ėnas; Kelias Maišeliai-Geru čiai; Kelias Žeimelis-Zyliai-Baltausiai; Kelias Žeimelis-Kaireliai; Kelias Stri ūkai-Liesai-Mažu čiai-kelias Nr. 2932-Šulai čiai-Grikp ėdžiai; Kelias Grikp ėdžiai-Stri ūkai-savivaldyb ės riba; Kelias Nr. 211-Laumenio botaninis-zoologinis draustinis ir kelias Nr. 2913- Laumenio botaninis-zoologinis draustinis ; Kelias Peleniškiai- keliasNr. 2932; Kelias Kalnuo čiai-Sodeliškiai-kelias Nr. 152-Vaiškoniai-Draudeliai; Kelias Trišoniai-Voroniai-Vaini ūnai; Kelias Vaini ūnai-Bin ėnai; Kelias Mikni ūnai-Trivalakiai; Kelias Sosdvaris-Mici ūnai-Mažioniai-Pam ūšis; Kelias Petroniai-kelias Nr. 2932. [Pastaba: Automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo priemoni ų įgyvendinimas gali b ūti koreguojamas atsižvelgiant į susisiekimo sistemos poky čius ar Vyriausyb ės nutarimais priimant program ų pakeitimus]
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 54 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Pakel ės infrastrukt ūros pl ėtra
Pl ėtoti degalini ų tinkl ą šalia intensyviausi ų krašto reikšm ės keli ų ir prie Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano erdvin ės pl ėtros koncepcijoje numatytas regiono jungtis: prie krašto keli ų Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“, Nr. 150 „Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys“, Nr. 151 „Pakruojis-Linkuva“, Nr. 211 „Linkuva-Žeimelis“, Nr. 152 „Joniškis-Linkuva“, Nr. 212 „Radviliškis-Pakruojis“ ir prie rajoninio kelio Nr. 2912 „Žeimelis-Vileišiai-Adži ūniai“. Degalin ės gali b ūti statomos teis ės akt ų nustatyta tvarka už valstybinio kelio juostos rib ų.
Pl ėtoti paslaug ų infrastrukt ūros objektus (maitinimo įstaig ų, automobili ų poilsio ir stov ėjimo aikšteli ų, viešbu čių (nakvyn ės nam ų, moteli ų ar kt.), parduotuvi ų ir techninio aptarnavimo sto čių tinkl ą turizmo pl ėtros zonoje: prie krašto reikšm ės keli ų Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“, Nr. 151 „Pakruojis-Linkuva“, Nr. 211 „Linkuva-Žeimelis“, Nr. 209 „Joniškis-Žeimelis-Pasvalys“ ir prie rajonini ų keli ų Nr. 2906 „Rozalimas-Plau čiškiai-Pakalniškiai“, Nr. 1908 „Pakruojis-Lygumai- Naisiai“, Nr. 2910 „Petraši ūnai-Titoniai-Gailioniai“, Nr. 2912 „Žeimelis-Vileišiai-Adži ūniai“. Paslaug ų infrastrukt ūros objektai gali b ūti planuojami teis ės akt ų nustatyta tvarka už valstybinio kelio juostos rib ų.
Pagal V Į Transporto ir keli ų tyrimo instituto parengt ą Poilsio ir stov ėjimo aikšteli ų pl ėtros programos įgyvendinimo priemoni ų plan ą 2017 m. Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijoje 2008 m. krašto kelyje Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“ (17,298 km) tur ėtų b ūti įrengta II klas ės poilsio aikštel ė ir krašto kelyje Nr. 150 „Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys“ (12,78 km) tur ėtų b ūti įrengta III klas ės poilsio aikštel ė.
Automobili ų stov ėjimo, laikymo aikšteli ų tinklas
Sukurti automobili ų stov ėjimo aikšteli ų tinkl ą Linkuvos ir Pakruojo miestuose prie daugiabu čių nam ų kvartal ų. Siekti, kad viet ų skai čius automobili ų stov ėjimo aikštel ėse Pakruojo ir Linkuvos miestuose b ūtų tolygus daugiabu čio namo but ų skai čiui.
Viešasis transportas
Šiauli ų apskrities teritorijos bendrajame plane numatyta didinti viešojo transporto vaidmen į susisiekimo sistemoje, suteikiant prioritet ą šiai transporto r ūšiai, atnaujinant transporto park ą, diegiant integruotas informavimo priemones, gerinant susisiekim ą su visuomeninio transporto stotimis.
Si ūloma tobulinti vieš ąjį susisiekim ą Pakruojo rajono gyvenvie čių sistemos centrini ų gyvenvie čių tinklo viduje - tarp Pakruojo ir Linkuvos (3 lygmens lokaliniai a ir b kategorijos centrai), 4 lygmens a kategorijos (Žeimelis, Lygumai, Klovainiai ir Petraši ūnai), b kategorijos (Rozalimas, Pašvitinys, Ga čioniai ir Guostagalis) bei c kategorijos (Bardiškiai, Grikp ėdžiai, Ūdekai, Rimk ūnai, Mikni ūnai, Pam ūšis, Triškoniai, Balsiai, Sta čiūnai, Šukioniai, Medikoniai, Plau čiškiai, Žvirbloniai) centr ų. Susisiekim ą viešuoju transportu si ūloma ypa č gerinti Klovaini ų, Pašvitinio ir Žeimelio seni ūnijose.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 55 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Si ūloma kurti viešojo susisiekimo vež ėjų bazes (mažos talpos autobusams ) Žeimelyje ir Ga čioniuose, aptarnaujan čias reguliaraus viešojo susisiekimo maršrutus. Tam tikslui si ūloma parengti Pakruojo rajono savivaldyb ės viešojo transporto sistemos projekt ą ir jo įgyvendinimo veiksm ų plan ą.
6.2 PASIENIO KONTROL ĖS PUNKTAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006 m. geguž ės 29 d. Nr. 477 patvirtinta Pasienio kontrol ės punkt ų pl ėtros strategija, Šiauli ų apskrityje numatoma panaikinti kli ūtis prie vidin ės Europos S ąjungos sienos, ir pagal Šengeno vykdomojo komiteto 1994 m balandžio 26 d. sprendim ą d ėl pritaikom ųjų priemoni ų eismo kli ūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sien ų, sutvarkyti pasienio kontrol ės punkt ų infrastrukt ūrą taip, kad prireikus b ūtų įmanoma atkurti pasienio tikrinim ą.
6.3 GELEŽINKELIS
Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijoje neplanuojama tiesti nauj ų geležinkelio atšak ų. naikinti esam ų ir eksploatuojam ų geležinkeli ų linij ų.
6.4 DVIRA ČIŲ TAKAI IR TURIZMO TRASOS
Dvira čių takai. Numatoma pagal galimybes pl ėtoti dvira čių takų tinkl ą siejant j į su krašto reikšm ės keli ų trasomis: Nr. 149 „Smilgiai-Pakruojis“, Nr. 151 „Pakruojis-Linkuva“, Nr. 211 „Linkuva-Žeimelis“, Nr. 209 „Joniškis-Žeimelis-Pasvalys“ ir rajonini ų keli ų trasomis Nr. 2906 „Rozalimas-Plau čiškiai-Pakalniškiai“, Nr. 1908 „Pakruojis-Lygumai-Naisiai“, Nr. 2910 „Petraši ūnai-Titoniai-Gailioniai“, Nr. 2912 „Žeimelis-Vileišiai-Adži ūniai“. Dvira čių takai planuojami ir įrengiami už valstybin ės reikšm ės kelio juostos rib ų, jeigu 2002-2015 met ų Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programoje nenumatyta kitaip.
Vietiniam susisiekimui ir rekreacijos pl ėtros tikslais si ūloma įrengti dvira čių takus jungian čius 3 lygmens lokalinius a ir b kategorijos Pakruojo rajono gyvenvie čių sistemos centrus bei 4 lygmens a, b ir c kategorij ų gyvenvie čių sistemos centrus. Numatoma įrengti dvira čių tak ą Pakruojis- Klovainiai ir dvira čių tak ą Petraši ūnai - Linkuva. Planuojama įrengti p ėsčiųjų - dvira čių takus: Pakruojis - Paežeri ų tvenkinys, Pakruojis - Petraši ūnai, Pakruojis - Jovar ų kaimas - Linksmu čiai (jungiant į tarpusavyje Linksmu čių pušyn ą, miesto park ą su sala ir Pakruojo dvaro užtvank ą su tvenkiniais).
Dvira čių turizmo trasos. Nacionalini ų dvira čių tras ų specialiajame plane (projektas) dvira čių turizmo tras ą si ūloma įrengti neeksploatuojamo siaurojo geležinkelio pylimu pakel ės infrastrukt ūrai naudojant buvusi ų geležinkelio sto čių pastatus.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 56 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
6.5 TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS SUSISIEKIMO SISTEMOS PL ĖTRAI VALSTYB ĖS IR APSKRITIES SVARBOS OBJEKTAMS
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nėra numatyta Pakruojo rajono savivaldyb ėje statyti nauj ų statini ų ir rezervuojam ų valstyb ės poreikiams teritorij ų susisiekimo sistemos pl ėtrai.
Šiauli ų apskrities teritorijos bendrajame plane autotransporto sistemos pl ėtros sprendiniuose numatoma techniškai pertvarkyti esamus žemesn ės technin ės kategorijos kelius. Vadovaujantis šiais sprendiniais rezervuojamos teritorijos esamiems krašto reikšm ės keliams Nr. 151 „Pakruojis-Linkuva“ ir Nr. 211 „Linkuva-Žemelis“ ir Nr. 209 „Joniškis-Žeimelis-Pasvalys“ rekonstruoti. Planuojami pakel ės infrastrukt ūros ir paslaug ų objekt ų statiniai bei įrenginiai nuo kelio juostos rib ų turi b ūti nutol ę ne mažiau kaip 20 metr ų. Tiksl ūs rezervuojam ų teritorij ų plotai nustatomi specialiaisiais ar detaliaisiais planais.
7. INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS SISTEM Ų PL ĖTROS SPRENDINIAI
7.1 BENDROSIOS NUOSTATOS
Artimiausiu metu nenumatomas žymus rajono nuolatinių gyventoj ų prieaugis, kuris padidint ų šilumos poreik į. Ta čiau turizmo ir rekreacijos sektoriaus pl ėtra rajone gali padidinti nenuolatini ų gyventoj ų skai čių, kuriems reik ės papildom ų šilumin ės energijos galingum ų. Be to centralizuoto šilumos tiekimo sistema, tokia kokia ji šiuo metu yra, mažuose miestuose yra nuostolinga ir brangi paslauga. Tik ėtina, kad per planuojamo periodo pabaigoje naudojant naujas technologijas ir atsinaujinan čius energijos išteklius ji iš esm ės pasikeis.
Tik ėtina, kad Europos S ąjungos aplinkos apsaugos politikos įtakoje bus išpl ėstos vandens tiekimo ir nuotek ų surinkimo sistemos ir rajono gyventojams bus tiekiamas geros kokyb ės geriamasis vanduo, o vandens telkiniai nebus teršiami nevalytomis ar mažai valytomis nuotekomis. Visuose pl ėtojamuose gyvenvie čių sistemos centruose (3 ir 4 lygmens gyvenvie čių sistemos centruose numatyta rekonstruoti esamas arba įrengti naujas nuotek ų surinkimo, valymo ir vandens tiekimo sistemas.
Lietaus kanalizacijos b ūkl ė yra bloga visame Pakruojo rajone, todėl numatoma lietaus nuotekyn ės pl ėtra ir vandens valymas. Nuo 2007 m. rajone prad ėjus veikti regioninei atliek ų tvarkymo sistemai uždaromi ir rekultivuojami esami s ąvartynai.
7.2 VANDENTIEKA IR VANDENVALA
Vandentiekos ir vandenvalos sektoriuje iki 2015 metų numatoma: • Iki 2008 m. birželio m ėn. 30d. rajono savivaldyb ė turi parengti ir patvirtinti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros programas; • Vandentvarkos priemoni ų įgyvendinim ą numatyti šia prioriteto tvarka: Nuotek ų valymo įrengini ų statyba ir rekonstrukcija pagal ES direktyv ų reikalavimus; Nuotek ų tinkl ų pl ėtra pagal ES direktyv ų reikalavimus;
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 57 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Vandentiekio tinkl ų pl ėtra, tik ple čiant lygiagre čiai su nuotek ų surinkimo sistem ų pl ėtra; Vandens gerinimo įrengini ų statyba ir rekonstrukcija; Vandentiekio tinkl ų pl ėtra, kuri vykdoma atskirai nuo nuotek ų surinkimo sistem ų pl ėtros, atsižvelgiant į gaisrinius reikalavimus. Vandentiekio ir nuotek ų surinkimo sistem ų rekonstrukcija.
• Parengti gyvenvie čių Pakruojo rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros vystymo plan ą, atskir ų gyvenvie čių vandentvarkos schemas ir planus, nustatyti tiksl ų modernizacijos ir nauj ų įrengini ų bei tinkl ų statybos poreik į; Šiuo planu siekiama nustatyti viešojo vandens tiek ėjo teritorijas ir iki 2015 met ų vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo paslaugomis apr ūpinti didži ąją Pakruojo rajono gyventoj ų dal į. • Numatyti teritorijas, kuriose bus pl ėtojama viešo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra, bei kuriose bus taikomas individualus vandens išgaravimas ir nuotek ų tvarkymas; • Uždaryti nenaudojamus gr ęžinius ne v ėliau kaip iki 2008 m., IV ketvir čio ir numatyti, kad savivaldyb ė užtikrint ų nenaudojam ų vandens gr ęžini ų sutvarkym ą, ne v ėliau kaip iki 2008 m. IV ketvir čio; • Vykdyti eksploatuojam ų požeminio vandens horizont ų monitoring ą ir teikti si ūlymus d ėl vandens kokyb ės pagerinimo. Siekiant išsaugoti geros kokyb ės požemin į vanden į, perži ūrėti ir, esant reikalui, performuoti esam ų vandenvie čių sanitarines apsaugos zonas. Griežto režimo apsaugos (arba – 1-oji juosta) juostos atstumai turi b ūti ne mažesni kaip: 5 m nuo I grup ės vandenvie čių; 10 m nuo II grup ės vandenvie čių; 25 m nuo III grup ės vandenvie čių ir infiltracini ų įrengini ų. Kit ų lygmen ų sanitarin ės apsaugos zon ų ribos nustatomos specialiojo planavimo metu.
• Į viešo vandens tiekimo teritorijas įtraukti visas gyvenam ąsias vietoves, kuriose geriamu vandeniu reikia apr ūpinti ne mažiau kaip 50 asmen ų, kuriose yra valstybei, savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei priklausanti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra, arba vietoves, kuriose gyventojai d ėl koki ų nors priežas čių negali b ūti apr ūpinami tinkamos kokyb ės geriamuoju vandeniu kitais b ūdais, išskyrus viešaj į tiekim ą, siekiant kad visose aglomeracijose (nepriklausomai nuo j ų dydžio) iki 2015 met ų b ūtų vykdoma reikalavimus atitinkanti vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų pl ėtra; • Veikian čioms vandenviet ėms, kuri ų ištekliai neaprobuoti, iki 2009 m., sausio 1d., turi b ūti atliktas požeminio vandens ištekli ų įvertinimas ir j ų aprobavimas; • Įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatym ą, užtikrinti, kad iki 2014 m., gruodžio 31d., ne mažiau kaip 95 % kiekvienos savivaldyb ės gyventoj ų b ūtų apr ūpinami viešojo vandens tiek ėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotek ų tvarkymo paslaugomis; • Pakruojo miesto aglomeracijoje nuotekos pagal nustatytus reikalavimus turi b ūti valomos nuo 2007 m. gruodžio 31d., o Linkuvos mieste – nuo 2009 m., gruodžio 31d.; • Planuojant didesnius kaip 25 nam ų (but ų) kvartalus, ten, kur n ėra centralizuotos nuotek ų tvarkymo sistemos, planuoti grupines nuotek ų tvarkymo sistemas, numatant galimyb ę j ą ateityje sujungti su centralizuota sistema; • Planuojant individualias nuotek ų tvarkymo ir apr ūpinimo vandeniu sistemas, gyvenam ųjų nam ų kvartaluose numatyti galimyb ę jas sujungti su centralizuotomis sistemomis;
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 58 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
• Vadovaujantis Ventos-Lielup ės baseino investicij ų programa, etapais modernizuoti Pakruojo rajono vandentvarkos ūkį:
I ETAPAS Pakruojo nuotek ų tinkl ų išpl ėtimas (Mokyklos, J.Paukštelio, Jaunimo, Vienuolio, Parko, Kruojos, P.Cvirkos, Vilniaus, prof. S. Ušinskio, Sodo ir K ęstu čio gatv ėmis) (2004- 2011m.); Jovar ų kvartalo nuotek ų tinkl ų išpl ėtimas ir prijungimas prie Pakruojo nuotek ų tinkl ų; Nuotek ų dviej ų siurblini ų statyba Jovar ų k.; Dumblo aikšteli ų įrengimas Pakruojo NV Į teritorijoje (2004-2011m.); Pakruojo vandens ruošyklos su geležies šalinimo įrenginiais statyba; Pakruojo vandentiekio tinkl ų išpl ėtimas (Mokyklos, J.Paukštelio, Jaunimo, Vienuolio, Parko, Kruojos gatv ėmis); Jovar ų kvartalo vandentiekio tinkl ų išpl ėtimas ir prijungimas prie Pakruojo vandentiekio tinkl ų.
II ETAPAS Linkuvos miesto vandentvarkos objektai (2013-2015 m.); Klovaini ų mstl. vandentvarkos objektai (2009-2010 m.); Vandentiekio tinkl ų statyba Pakruojo mieste, Jovar ų gyvenviet ėje, Pakruojo kaime.
III ETAPAS (remiantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo“ įstatymu šis etapas prieštarauja įstatymui ir turi b ūti persvarstomas ) Žeimelis (2017-2018 m.); Linkuvos miesto vandentvarkos objektai (2013-2015 m.); Lygum ų mst. (2017-2018 m.); Petraši ūnai (2017-2018 m.); Sta čiūnai (2017-2018 m.); Pašvitinys (2019-2020 m.); Šukoniai (2019-2020 m.); Pam ūšis (2019-2020 m.).
Atsižvelgiant į esam ą vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo sistem ų pad ėtį rajone apjungti/sukurti šias centralizuotas vandentvarkos sistemas: - Degu čių kaime; - Sosdvario kaime; - Mikni ūnų kaime; - Pam ūšio (Pašvitinio sen.) kaime; - Draudeli ų kaime; - Pašvitinio kaime; - Grikp ėdži ų kaime; - Linksmu čių kaime; - Lygum ų kaime; - Šukioni ų kaime; - Gedu čių kaime.
Taip pat numatyti centralizuot ų vandentiekio ir nuotek ų sistem ų suk ūrim ą ir atskiruose (nepriklausan čiuose UAB „Pakruojo vandentiekis“) objektuose.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 59 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Numatoma: • Modernizuoti požeminio vandens gerinimo įrenginius Petraši ūnų k.; • Pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Rozalimo, Plau čiški ų, Sta čiūnų, Sosdvario, Mikni ūnų, Pam ūšio (Pašvitinio sen), Draudeli ų, Pašvitinio, Grikp ėdži ų, Linksmu čių, Lygum ų, Gedu čių, Guostagalio, Žvirbloni ų kaimuose siekiant sumažinti geležies ir mangano koncentracij ą vandenyje iki ES standart ų; • 2007 m. statyti vandens gerinimo įrenginius Degu čių k., Šukioni ų k.; • Renovuoti magistralinius tinklus (be kit ų darb ų kei čiama armat ūra bei sužiedinamos strategin ės magistral ės). Vandens paskirstymo sistemoje, esant vamzdyn ų susid ėvėjimui iškyla problema d ėl vandens nutraukimo dideliam vartotoj ų skai čiui. Papildomo vandens padavimo sistemos įrengimas strategin ėse magistral ėse, sumažint ų vandens tiekimo nutraukimo rizik ą avarij ų vamzdynuose metu; • Vandentiekio vamzdyn ų renovacija: Pakruojo m., Linkuvos m., Klovaini ų mstl., Plau čiški ų, Žvirbloni ų, Degu čių, Draudeli ų, Mikni ūnų, Grikp ėdži ų, Sosdvario, Gedučių, Guostagalio, Linksmu čių kaimuose. Nuotek ų tinkl ų renovacija reikalinga: Pakruojo m., Linkuvos m., Klovaini ų mstl., Plau čiški ų, Žvirbloni ų kaimuose Žeimelio mstl. Rozalimo mstl., Petraši ūnų k., Padubysio k., Guostagalio k. , Sta čiūnų k.; • Statant ar rekonstruojant nuotek ų mechaninio ir biologinio valymo įrenginius, laikytis sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymo ir režimo taisykl ėse numatyt ų SAZ dydži ų priklausomai nuo įrengini ų našumo ir esamos pad ėties.
7.2.1 lentel ė. Nuotek ų valymo įrengini ų Sanitarin ės apsaugos zon ų (SAZ) parametrai [Pateikta iš - (LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB Ė NUTARIMAS 1995 m. gruodžio 29 d. Nr. 164 Vilnius, D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimo Nr.343 "D ėl Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo" dalinio pakeitimo) 64 punkte pateiktos lentel ės]
SAZ dydis metrais, kai valymo įrengini ų našumas t ūkst. kub. metr ų /per par ą iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50 100 150 200 400 500 [*Pastaba: Tikslus SAZ dydis tur ės b ūti nustatytas rengiant atskir ų nuotek ų valykl ų detaliuosius planus]
Nauji valymo įrenginiai reikalingi: Degu čių, Sosdvario, Mikni ūnų, Pam ūšio (Pašvitinio sen.), Draudeli ų, Pašvitinio, Grikp ėdži ų, Linksmu čių, Lygum ų, Šukioni ų, Gedu čių kaimuose. Žvirbloni ų kaime reikalinga nuotek ų valyklos rekonstrukcija.
Numatoma: • Pasiekti, kad vandenvalos įrengini ų galia b ūtų maksimaliai panaudota ir į atvirus vandens šaltinius išleidžiamos nuotekos b ūtų apvalytos kaip reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Pl ėsti nuotek ų surinkimo sistem ą į tas teritorijas, kur gyventojai išleidžia nuotekas į septikus arba per nelegalius išleistuvus į atvirus vandens telkinius; • Modernizuoti siurblines: Pakruojo m. siurblin ė Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Petraši ūnų k. siurblin ė Nr. 1, Nr. 2, Rozalimo, Padubysio, Sta čiūnų, Guostagalio nuotek ų siurblin ės, Žvirbloni ų Nr. 1, Nr. 2 siurblines; • Lietaus kanalizacijos pl ėtra ir esam ų tinkl ų išvalymas – kadangi lietaus nuotek ų sistema Pakruojo rajone yra labai mažai išvystyta, o esamai reikalinga renovacija b ūtina parengti gyvenvie čių Pakruojo rajono lietaus nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros vystymo plan ą, atskir ų gyvenvie čių lietaus nuotek ų schemas ir planus, nustatyti tiksl ų modernizacijos ir nauj ų įrengini ų bei tinkl ų statybos poreik į, remiantis toliau išvardintais reikalavimais;
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 60 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
• Paviršines nuotekas tvarkyti atskirai nuo buitini ų, komunalini ų ir gamybini ų nuotek ų. Paviršini ų nuotek ų išleidimas į komunalini ų, buitini ų, gamybini ų nuotek ų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotek ų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki (PAVIRŠINI Ų NUOTEK Ų TVARKYMO REGLAMENTAS 2007 m. balandžio 2d. įsakymas Nr.D1-193) įsigaliojimo. Mišri ųjų nuotek ų tvarkymo sistemoms taikomi visi teis ės aktuose nustatyti reikalavimai nuotek ų, kurios patenka į mišri ųjų nuotek ų sistem ą, tvarkymui; • Planuojant teritorijas ir jose numatom ą vykdyti ūkin ę veikl ą, projektuojant paviršini ų nuotek ų tvarkymo sistemas, išnagrin ėti ir, esant galimybei, taikyti techninius sprendimus: sumažinan čius paviršini ų nuotek ų susidarym ą ir (ar) surinkim ą (turi b ūti įrengiama kiek galima mažiau nelaidži ų pavirši ų (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švari ų paviršini ų nuotek ų sugerdinimo į grunt ą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesn ės galimai teršiamos teritorijos ir pan.); sumažinan čius kiek į centralizuotai į aplink ą išleidžiam ų paviršini ų nuotek ų (pvz., numatomas paviršini ų nuotek ų panaudojimas gamybos, žali ųjų plot ų laistymo, gaisr ų gesinimo reikm ėms ir pan.); sumažinan čius susidaran čių paviršini ų nuotek ų užterštum ą (pvz., numatyti saus ą galimai teršiam ų teritorij ų valym ą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).
• Pakruojo rajono gyvenviet ėse gaisrinio vandentiekio sistema turi b ūti pl ėtojama kartu su nauj ų teritorij ų pl ėtra ir turi b ūti pakankama, įrengta pagal galiojan čius reikalavimus. • Pagilinti, išvalyti, pagerinti privažiavimus ar kitaip sutvarkyti esamus priešgaisrinio vandens telkinius. Gyvenviet ėse neturin čiose priešgaisrini ų vandens telkini ų, įrengti juos remiantis – (LAUKO GAISRINIO VANDENTIEKIO TINKLAI IR STATINIAI. PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKL ĖS 2007 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 1- 66 ). • UAB „Pakruojo vandentiekis“ eksploatuojam ų vandenvie čių paj ėgumai užtikrina reikiam ą geriamojo vandens poreik į vartotojams. Išskyrus Lygum ų mstl. vandenviet ę, kuri neatitinka sanitarini ų zonos reikalavim ų (jau yra paruoštas detalus planas naujos vandenviet ės statybai).
Vandens poreikio ir nuotek ų susidarymo prognoz ė
Patvirtintos eksploatacin ės pagrindini ų Pakruojo rajono vandenvie čių požeminio vandens atsargos sudaro 1930 t ūkst. m 3/metus.
Dėl nestabilios demografin ės pad ėties Lietuvoje bei duomen ų tr ūkumo prognozuoti gyventoj ų, kurie perspektyviniu laikotarpiu naudosis vandentiekio paslaugomis, yra labai sunku. Šiuo metu Pakruojo rajone centralizuotu vandentiekiu naudojasi apie 50 % gyventoj ų, o vieš ąja nuotek ų tvarkymo sistema tik apie 45 % vis ų rajono gyventoj ų. Pajungimo lygis skirtingose rajono gyvenviet ėse smarkiai skiriasi. Duomenys apie gyventoj ų apr ūpinim ą viešuoju vandentiekiu bei prisijungim ą prie viešosios nuotek ų tvarkymo sistemos pateikti 7.2.3, 7.2.4 lentel ėse .
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 61 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.2.3 lentel ė. Gyventoj ų apr ūpinimas viešuoju vandentiekiu bei prisijungimas prie viešosios nuotekų tvarkymo sistemos. Vandens tinkl ų priklausan čių UAB „Pakruojo vandentiekis“ s ąrašas Prisijungimas Naudojasi Prisijungimas Įtraukiamas Eil. Gyvenviet ės Gyventoj ų Naudojasi Naudojasi prie Vandentiekiu prie nuotek ų į investicinius Nr. pavadinimas sk. šuliniais kanalizacija vandentiekio viso sistemos % projektus sistemos % 1. Lielup ės-Ventos baseino veiklos plane Pakruojo m. 5948 4259 1476 4399 71.6 74.0 2004-2011m. 2. Nėra Lielup ės-Ventos baseino veiklos plane Linkuvos m. 1739 685 410 39.4 23.6 duomen ų 2008-2010m. 3. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Žeimelis 1216 801 322 510 65.9 41.9 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 4. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Rozalimas 928 400 519 317 43.1 34.2 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 5. Išs ėmimo Lielup ės-Ventos baseino veiklos plane Lygum ų mstl. 664 234 659 35.2 0 duob ės 2017-2018m. 6. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Pakruojo k. 576 376 200 376 65.3 65.3 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 7. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Petraši ūnai 475 347 5 339 73.0 71.4 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 8. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Pašvitinys 440 164 446 37.3 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 9. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Šukioniai 436 168 268 61.5 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 10. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Sta čiūnai 433 136 331 42 76.4 9.7 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 11. Pateikta paraiška ES strukt ūrini ų fond ų Guostagalis 388 373 37 322 96.1 83.0 paramai gauti 12. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Plauciškiai 374 276 96 139 73.8 37.2 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 13. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Pam ūšis 373 141 306 37.8 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 14. Linksmučiai 366 197 16 Išs ėmimo 53.8 0 Pateikta paraiška ES strukt ūrini ų fond ų
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 62 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
duob ės paramai gauti 15. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Degu čiai 284 139 247 48.9 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 16. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Draudeliai 266 138 266 51.9 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 17. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Mikni ūnai 259 128 259 49.4 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 18. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Grikp ėdžiai 255 155 112 60.8 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 19. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Pam ūšio k. 247 72 200 113 29.1 45.7 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 20. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Padubysys 218 74 144 74 33.9 33.9 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 21. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Plento k. 210 130 210 70 61.9 33.3 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 22. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Sosdvaris 103 63 99 61.1 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 23. Klovaini ų mstl. Lielup ės-Ventos baseino veiklos plane 980 800 700 277 81.6 28.3 2008-2010m. 24. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Išs ėmimo Pam ūšis 373 141 306 37.8 0 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo duob ės infrastrukt ūros pl ėtros plan ą 25. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono Žvirbloniai 300 200 95 185 66.7 61.7 vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 63 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.2.4 lentel ė. Gyventoj ų apr ūpinimas viešuoju vandentiekiu bei prisijungimas prie viešosios nuotek ų tvarkymo sistemos. Vandens tinkl ų priklausan čių kitiems savininkams s ąrašas Naudojasi Prisijungimas prie Įtraukiamas Eil. Gyvenviet ės Gyventoj ų Naudojasi Naudojasi Prisijungimas prie Vandentiekiu vandentiekio į investicinius Nr. pavadinimas sk. šuliniais kanalizacija nuotek ų sistemos % viso sistemos % projektus 1. Lielup ės-Ventos baseino Linkavi čiai 526 526 - 526 100 100 veiklos plane 2009-2010m 2. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Ūdekai 387 222 387 Neveikianti 57.4 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 3. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Balsiai 377 350 30 - 92.8 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 4. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo Bardišiai - rajono vandens tiekimo ir 355 160 195 Išs ėmimo duob ės 45.0 0 Diržiai. nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 5. Pateikta paraiška ES Nėra Mažeikoniai 338 338 Išs ėmimo duob ės 32.5 0 strukt ūrini ų fond ų paramai vandentiekio gauti 6. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Ga čioniai 295 280 220 - 94.9 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 7. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Dvariškiai 286 - 286 Išs ėmimo duob ės 0 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 8. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Triškoniai 273 215 273 Vietin ė 78.8 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 9. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Titoniai 270 200 200 - 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 10. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Medikiniai 257 150 93 57 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 64 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
11. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Degesiai 245 140 105 30 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 12. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Prei čiūnai 236 85 236 Išs ėmimo duob ės 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 13. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Kalpokai 230 217 230 Išs ėmimo duob ės 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 14. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Laipuškiai 206 180 190 - 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 15. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Mikoliškis 199 140 59 Išs ėmimo duob ės 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 16. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Rimk ūnai 157 90 157 Vietin ė 57.3 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 17. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Šikšniai 155 48 107 - 31.0 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 18. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Kauksnujai 150 98 52 - 65.3 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 19. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Gegiedžiai 146 - 114 0 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 20. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Ruponiai 142 88 142 62.0 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 21. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo Butni ūnai 135 75 60 - 55.6 0 rajono vandens tiekimo ir
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 65 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 22. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Noreikiai 122 80 42 - 65.6 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 23. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Laborai 92 52 92 Vietin ė 56.5 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 24. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Lašmenpam ūšis 87 - 87 - 0 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 25. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Gaiži ūnai 77 1 77 - 1.3 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 26. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Gedu čiai 69 25 30 - 36.2 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 27. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Akmen ėliai 60 34 26 - 56.7 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 28. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Vaini ūnai 55 14 55 - 25.5 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 29. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Bin ėnai 53 50 53 - 94.3 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 30. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Gailioniai 51 51 51 - 100 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą 31. Turi b ūti įtraukta į Pakruojo rajono vandens tiekimo ir Blekoniai 22 22 3 - 100 0 nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros planą
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 66 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Ūdėkų, Balsi ų, Bardiški ų, Dirži ų,Mažeikoni ų, Ga čioni ų, Medikini ų, Trišoni ų, Titoni ų, Prei čiūnų, Laipuški ų, Mikoliškio, Rimk ūnų, Gegiedži ų, Noreiki ų, Ruponi ų, Kauksnuj ų ir kit ų maž ų kaimo gyvenvie čių vandentiekos ir vandenvalos objekt ų pl ėtros klausimai sprendžiami Pakruojo rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plane.
Pagal turimus duomenis vienas Pakruojo rajono gyventojas, besinaudojantis vieš ąja vandentiekio sistema, šiuo metu sunaudoja vidutiniškai tik 49.2 l/d. Vandens suvartojimas perspektyviniu laikotarpiu priklausys nuo daugelio veiksni ų, toki ų kaip paslaug ų (vandens tiekimo ir šalinimo) kokyb ė, gyventoj ų koncentracija tam tikruose rajono centruose, vartojimo. Akivaizdu, kad pajungus prie esam ų Pakruojo rajono centralizuoto vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų aplinkini ų gyvenvie čių vartotojus, suvartojamo vandens kiekis gali žymiau pasikeisti.
Numatyta, kad vandens suvartojimo ir nuotek ų susidarymo normos did ės. Iki 2014 m. pabaigos ji kasmet tur ėtų padid ėti apie 4-10 l/gyv./d, nuo 2019 iki 2028 met ų apie 4-5l/gyv./d.
7.2.5 lentel ė. Vandens poreikis bei nuotek ų susidarymas perspektyviniu laikotarpiu Metai 2008 2015 Vandens suvartojimo norma [l/gyv./d] 49,2 70-150 Nuotek ų susidarymo norma [l/gyv./d] 49,3 70-165
7.3 ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS
Numatoma: • Nekeisti esamos elektros energijos tiekimo sistemos rajone schemos; • Iki 2018 met ų Šikšni ų, Guostgalio, Degesi ų, Butni ūnų, Gedu čių kaimuose rekonstruoti esamas gatvi ų apšvietimo sistemas. Gatvi ų apšvietimui numatyti elektros energij ą tausojan čių priemoni ų įdiegim ą. Rekonstrukcijos darb ų atlikimui turi b ūti paskelbtas viešasis paslaugos pirkimo konkursas, kurio metu b ūtų nustatoma rekonstrukcijos darb ų investicijos. Si ūloma gatvi ų apšvietimo sistemos rekonstrukcijos darbus atlikti kartu su gatvi ų rekonstrukcijos darbais, kas leis optimaliai panaudoti l ėšas; • Iki 2018 met ų Dvariuk ų ir Javydoni ų kaimuose įrengti gatvi ų apšvietimo sistemas. Gatvi ų apšvietimui numatyti elektros energij ą tausojan čių priemoni ų įdiegim ą. Darb ų atlikimui turi būti paskelbtas viešasis paslaugos pirkimo konkursas, kurio metu b ūtų nustatoma įrengimo darb ų investicijos. Si ūloma gatvi ų apšvietimo sistemos įrengimo darbus atlikti kartu su gatvi ų rekonstrukcijos darbais, kas leis optimaliai panaudoti l ėšas; • Iki 2010 met ų parengti Pakruojo rajono elektros ūkio analiz ę, nustatyti pagrindines elektros energijos tiekimo problemas ir numatyti priemones didinti elektros energijos tiekimo bei vartojimo efektyvum ą. Studijos parengim ą tur ėtų inicijuoti elektros energij ą tiekianti įmon ė, tarpininkaujant su Pakruojo rajono savivaldybe, kurios vaidmuo b ūtų laiku pateikti reng ėjo prašom ą informacij ą; • 0,4 kV L-400 iš TR-11 „Centras“ OL (oro linija) keisti į KL (kabeline linija) Dariaus ir Gir ėno g. Pakruojo mieste 2009 m.; • 0,4 kV L-100; L-200 iš KT-24 „Vetrinarija“ OL (oro linija) keisti į KL (kabeline linija) KT-24 „Vetrinarija“ Taikos g. Pakruojo mieste 2010 m.; • 0,4 kV iš KT Rz-212 „Lapgiris“ trumpinti, statyti ST, Lapgirio k. Lygum ų sen. Pakruojo r. 2009 m.; • Nestatyti nauj ų pasto čių ir 35 kV elektros perdavimo linij ų iki 2013 m. • Iki 2018 met ų numatoma įrengti 10kV linij ą Mažeik ūnų apylink ėje, nes numatoma dolomit ų karjer ų pl ėtra.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 67 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Iki planuojamo periodo pabaigos planuojant įrengti naujas aukštos įtampos (35 kV, 65kV, 110 kV, 330 kV ir kt.) elektros perdavimo linijas, rekomenduojama j ų trasas parinkti viename iš si ūlom ų infrastrukt ūros koridori ų (žr. Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžin į, Bendrosios erdvinės pl ėtros koncepcijos br ėžin į).
7.4 ŠILUMOS TIEKIMAS
Tendencijos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje
Pagrindiniai CŠT vartotojai yra daugiabu čių gyvenam ųjų nam ų gyventojai. Kiti šilumos vartotojai yra nedidel ės įmon ės ir visuomeniniai pastatai. Kadangi dideli ų pramon ės įmoni ų ar stambi ų vartotoj ų n ėra ir gyventoj ų skai čius iki planuojamo periodo pabaigos pagal esamas tendencijas Pakruojo rajone netur ėtu ženkliai keistis, tai nenumatomas esminis šilumos poreikio išaugimas. Pagrindiniams CŠT vartotojams pilnai pakakt ų esam ų instaliuot ų galingum ų, juos modernizuojant ar pritaikant vietinio kuro panaudojimui.
UAB „Pakruojo šiluma“ gaminamos šilumin ės energijos kaina, kuri ą moka vartotojai yra aukštesn ė, negu Lietuvos vidurkis, nors ji turi tendencij ą maž ėti d ėl CŠT modernizacijos ir renovacijos.
Tendencija buitiniams vartotojams atsijungti nuo CŠT mažesniuose miesteliuose (Linkuva, Petraši ūnai jau atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo, Pakruojo kaimo gyventojai ketina tai nepadaryti) yra d ėl per ėjimo prie pigesnio šildymo b ūdo kieto kuro katilais. Tai didina CŠT sistemoje gaminamos energijos savikain ą: Pakruojo mieste, Pakruojo kaime dalis CŠT vamzdyn ų yra su pasenusia izoliacija, kas padidina šilumos nuostolius, be to realizuojamos šilumos kiekiams sumaž ėjus, atitinkamai sumaž ėja pajamos už parduot ą šilum ą. Taigi UAB „Pakruojo šiluma“ vartotoj ų atsijungimas nuo tinkl ų didina šilumos tiekimo įmon ės nuostolius.
Pakruojo rajono gyvenamosios vietov ės Pakruojo miestas, Pakruojo kaimas (kur egzistuoja šiandien centralizuoto šilumos tiekimo sistemos) pagal šilumin ės energijos tiekimo b ūdus gali būti skirstomos į centralizuoto šilumos tiekimo zon ą, mišraus šilumos tiekimo zon ą, decentralizuoto šilumos tiekimo zon ą. Centralizuoto šilumos tiekimo atsisakymas Pakruojo mieste iššaukt ų pažemin ės oro taršos padid ėjim ą - azoto oksid ų koncentracija pažemio sluoksnyje 1,24 karto viršyt ų didžiausi ą leistin ą koncentracij ą. Pakruojo kaime, kur egzistuoja centralizuotas šilumos tiekimas, reikia vertinti galimybes pereiti prie atsinaujinan čių šilumos šaltini ų panaudojimo.
Pagal atliktus CŠT objekt ų išmetam ų į aplink ą teršal ų sklaidos skai čiavimus (remiantis Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos dali ų šilumos ūkio specialiame plane pateikta detali informacija) Pakruojyje, Pakruojo kaime šiuo laikotarpiu anglies monoksido, azoto oksid ų, sieros dioksido, kiet ųjų daleli ų ir vanadžio peroksido koncentracija pažemio sluoksnyje neviršija didžiausi ų leistin ų koncentracij ų.
Atsinaujinan čių išteki ų panaudojimas šilumos poreikiams
Mediena, juos ruošos bei apdirbimo atliekos Kadangi pagal demografinius rodiklius Pakruojo rajonas yra „kaimiškasis“ rajonas (kaimo gyventoj ų dalis sudaro 73 %) didžioji dalis j ų šilumos poreikius tenkina deginant medien ą. Tai išlieka prieinamiausiais kuras pagal kainos lygį ir transportavimo išlaidas kaimiškoms
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 68 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS teritorijoms. Medienos kurui naudojama menkavert ė malkin ė mediena, kuri sudaro maždaug pus ė rajono miškuose iškertamos medienos. Valstybin ės įmon ės – Pakruojo mišk ų ur ėdijos priži ūrimas miško žem ės plotas sudaro apie 28 800 ha. Valstybiniuose miškuose iškertama vidutiniškai apie 77.000 ktm medienos, apytikriai 11.000ktm medienos lieka miškuose – tai ikikomercinio retinimo atliekos, plynojo kirtimo atliekos technini ų koridori ų formavimui, retinimo atliekos.
Atliekos, susidaran čios medienos perdirbimo įmon ėse, yra kitas kuro šaltinis. Didžiausio efekto galima tik ėtis naudojant medienos atliekas įmon ėse, kur jos buvo gautos. Medžio atliekas (pjuvenas, specialiai smulkintas medžio atliekas - skiedr ą) transportuojant didesniais atstumais, jos gali tapti nuostolingomis. Tod ėl statant naujas medien ą deginan čias katilines būtina atlikti kruopš čią analiz ę ir įvertinti galim ą kuro kainos pasikeitim ą ateityje, kad investicija į tokio projekto įgyvendinim ą ekonomiškai b ūtų pateisinama.
Šiaudai Kit ų šali ų patirtis rodo, kad apie (10-12) % bendro šiaud ų kiekio b ūtų galima panaudoti energijai gaminti. Lietuvoje yra keletas firm ų, kurios gamina katilus specialiai šiaudams deginti. Katil ų konstrukcija paprasta ir patogi aptarnauti.
Pakruojo rajone pas ėli ų plotai - apie 40000 ha, tai galima planuoti apie 115 000 t šiaud ų. Ta čiau šiaudai yra gana sud ėtinga kuro r ūšis. Juose pakankamai daug dr ėgm ės, jie užima pakankamai daug vietos, sunku pakrauti, iškrauti.
Kad sumažinti eksploatacini ų problem ų rizik ą, b ūtina, kad šiaudai b ūtų pakankamai sausi. Maksimalus leistinas dr ėgm ės kiekis šiauduose apie 20-22 %. Jei bus naudojami didesn į dr ėgm ės kiek į turintys šiaudai, tai gali sukelti sand ėliavimo problemas, įrangos gedimus, našumo sumaž ėjim ą. Taip pat šiaud ų kaloringumas priklauso nuo šiauduose esan čio dr ėgm ės kiekio. Did ėjant dr ėgnumui kaloringumas maž ėja: kai dr ėgnumas padid ėja 1%, kaloringumas sumaž ėja 1,5 %. Tod ėl planuojant šilumos panaudojim ą deginant šiaudus, b ūtina tinkamai spr ęsti j ų sand ėliavimo klausimus.
Nepanaudojami šiaudai gali tapti kuro ištekliais, ta čiau tai nereiškia, kad šiuos išteklius realiai tikslinga panaudoti, nes kai kuriais atvejais šiaudai yra nutolusiuose, nedideliuose, nevienoduose ir nederlinguose ūkiuose, tod ėl j ų atgabenimo kaina bus per daug didel ė ir ekonomiškai nepagrista. Dideliam šilumos galingumui generuoti reikalingi dideli biomas ės kiekiai, tod ėl gali atsirasti didel ė priklausomyb ė nuo regiono ištekli ų.
Gyvuli ų m ėšlas (biodujos) Gyvulininkyst ės pl ėtojim ą planuojama išlaikyti iki planuojamo periodo pabaigos. Kadangi per paskutinius tris metus atsinaujino kiaulininkyst ės komplekso veikla ir planuojama gyvulininkyst ės pl ėtros tendencija gali daryti didel ę įtak ą bendrai biokuro panaudojimo raidai rajone. Organini ų medžiag ų, naudotin ų biologin ėms dujoms gauti, ištekliai nuolat kaupiasi ir atsinaujina didesn ėse ar mažesn ėse fermose ir kompleksuose. Pl ėtojantis gyvuli ų auginimo sektoriui tik ėtina, kad galvij ų skerdimo sektorius rajone irgi did ės. Biodegraduojan čių atliek ų substrat ų energetin ė vert ė pateikiama 7.4.1 lentel ėje .
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 69 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.4.1 lentel ė. Biodegraduojan čių atliek ų energetin ė vert ė BIODEGRADUOJAN ČIŲ ATLIEK Ų (BDA) ENERGETIN Ė VERT Ė Saus ų medžiag ų kiekis BDA substratas Duj ų išeiga m3/kg sm % (sm) Daržovi ų atliekos 10-15 0,7-0,8 Skerdyklos 20-35 0,6-0,55 Galvij ų srutos 7-10 0,28-0,4 Kiauli ų srutos 5-7 0,3-0.55
Bioduj ų gamyba gal ėtų s ėkmingai pakeisti tam tikr ą gamtini ų duj ų poreik į, nesant išvystytam gamtini ų duj ų tinklui rajono teritorijose. Bioduj ų naudojimas sumažint ų CO2 ir SO2 išmetimus į or ą.
Bioduj ų ir gamtini ų duj ų sud ėties ir energetin ės vert ės palyginimas pateiktas 7.4.2 lentel ėje .
7.4.2 lentel ė. Bioduj ų ir gamtini ų duj ų sud ėties ir energetin ės vert ės palyginimas Duj ų sud ėtis Biodujos Gamtin ės dujos Sud ėtis Metanas 65 96 Etanas - 2 Anglies dvideginis 34 0,3 Kitos 1 1,7 Šilumin ė vert ė MJ/Nm3 24,5-27,6 35,8-39,9 Tankis Kg/Nm3 1,15 0,73
Ta čiau rentabilus gyvuli ų m ėšlo perdirbimas dujoms gauti įmanomas tik stambiuose gamybos kompleksuose: 6 – 30 t ūkstan čių viet ų kiaulininkyst ės kompleksai, stambesn ės kaip 200 viet ų ūkinink ų kiauli ų fermos, stambesn ės kaip 50 viet ų karvi ų – galvij ų. Taigi šis bioduj ų gamybos b ūdas rajone pasiteisint ų tik prie didesni ų nei aukš čiau išvardint ų gyvulininkyst ės gamybos apim čių. Numatant prad ėti bioduj ų gamyb ą, tur ėtų b ūti numatytas ir j ų panaudojimas.
Vėjo energija Pagal Lietuvos v ėjų atlas ą, sudaryta Danijos Roskilde nacionalin ėje laboratorijoje 27.10.2003 Lietuvos regionui, Pakruojo rajono metiniai vidutiniai v ėjo grei čiai yra (4,0-4,5)m/s. Tai iš esm ės mažiausi vidutiniai grei čiai respublikoje (mažesni vidutiniai grei čiai - tik nedidel ėje ryt ų Lietuvos teritorijoje). Metini ų vidutini ų v ėjo grei čių žem ėlapis pateiktas 7.4.1 paveiksle .
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 70 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.4.1 pav. Metini ų vidutini ų v ėjo grei čių Lietuvoje žem ėlapis
Tik ėtinas ekonomiškai stipriai nuostolingas šios energijos r ūšies panaudojimas rajone. Remiantis Lietuvos respublikos įstatymais vėjo j ėgaini ų statyba priskiriama prie veiklos, kuri gali daryti reikšming ą poveik į aplinkai, tad v ėjo j ėgaini ų įrengimui turi b ūti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo. Atrank ą atlik ęs regiono aplinkos apsaugos departamentas tur ės priimti išvad ą ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinim ą. V ėjo energetikos projektai daryt ų įtak ą kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmo lygiui, vizualiniam aspektui, socio – ekonominei situacijai, kult ūros paveldui. Tik išnagrin ėjus parengt ą poveikio aplinkai vertinimo ataskait ą, atsaking ų institucij ų išvadas, visuomen ės pasi ūlymus gali b ūti priimtas motyvuotas sprendimas d ėl v ėjo j ėgaini ų įrengimo.
Žem ės geotermin ės energijos panaudojimas yra sud ėtingai tik ėtinas d ėl brangaus geoterminio šildymo sistemos įdiegimo, ilgo atsipirkimo laiko ir poreikio tur ėti kit ą rezervin į šilumos generavimo šaltin į pilnai šilumos poreikiams patenkinti sud ėtingiausiu lauko oro s ąlyg ų periodu. Saul ės kolektoriai b ūtų pakankamai perspektyvus šilumos gavimo b ūdas d ėl rajono gyventoj ų demografin ės strukt ūros prognozuojam ų pasikeitim ų (jaun ėjimas ir konservatyvaus poži ūrio į naujoves silpn ėjimas), bet nepastovi energijos gamyba kintant saulės apšviestumui, ribotas saul ės energijos panaudojimo laikas priklausomai nuo sezono, ver čia įsirengti ir rezervin į šilumos šaltin į, kas padidin ą šildymo sistemos įrengimo išlaidas.
Kadangi Lietuvos Nacionalin ėje energetikos strategijoje nustatyta, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ) turi pasiekti 12 % pirminės energijos balanse, o šiuo met ų jie sudaro 9 %, siekiant užtikrinti AEŠ projekt ų patrauklum ą rajone, priimant sprendim ą d ėl AEŠ projekt ų įgyvendinimo, turi b ūti taikoma išpl ėstin ė išlaid ų - naudos analiz ė, kai šalia ekonomini ų rodikli ų įvertinami ir aplinkosauginiai rodikliai, t. y. išorin ės energijos gamybos sąnaudos. Kadangi AEŠ pasižymi mažiausiomis išorin ėmis energijos gamybos s ąnaudomis, j ų panaudojimo efektyvumas, lyginant su tradicin ėmis kuro r ūšimis (anglis, nafta, gamtin ės, suskystintos dujos, skal ūnai) išpl ėstin ės ekonomin ės analiz ės metu gali ženkliai išaugti. Atskir ų energijos r ūši ų išorin ės energijos gamybos s ąnaudos pateiktos 7.4.3 lentel ėje :
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 71 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.4.3 lentel ė. Atskir ų energijos r ūši ų išorin ės energijos gamybos s ąnaudos Išorin ės s ąnaudos be Klimato atšilimo Visos išorin ės s ąnaudos, Energijos r ūšis klimato atšilimo, ct / sąnaudos, ct / KWh ct / KWh KWh Anglis 16,9 4,83 21,7 Nafta 23,8 3,1 26,9 Dujos 3,8 2,07 5,9 Biomas ė 1,9 0 1,9 Branduolin ė energ. 0,69 0 0,7 Saul ės 1,72 0 1,7 Vėjo 1,4 0 1,4 Hidro 2,07 0 2,1
Kadangi rinka, valdoma konkurencini ų j ėgų, ne įvertina socialini ų ir aplinkosaugini ų energijos gamybos ir vartojimo s ąnaud ų, b ūtina parengti ir įgyvendinti energetikos politikos nuostatas, užtikrinan čias geresnes pozicijas AEŠ. Siekiant mažinti rinkos iškraipymus, kai išorin ės energijos gamybos s ąnaudos, paskirstant išteklius ne įvertinamos, reikia panaikinti subsidijas tradicin ėms energijos r ūšims ir socialini ų s ąnaud ų integravim ą į energijos kainas mokes čių ar prekybos emisijos pavidalu. Svarbu integruoti išorines energijos gamybos s ąnaudas ir priimant sprendimus d ėl konkre čių projekt ų efektyvumo.
Sprendžiant vartotoj ų apr ūpinimo šiluma problem ą pagrindin ės strategin ės nuostatos technin ės politikos srityje tur ėtų b ūti : • Nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudarant vartotojams galimyb ę reguliuoti šilumos kiek į savo nuoži ūra; • Skatinti esam ų centralizuoto šilumos tiekimo sistem ų modernizavim ą ( įskaitant ir atsinaujinan čių energijos šaltini ų panaudojim ą j ų modernizacijoje) ir ekonomiškai pagr įsti šildymo b ūdo bei naudojamo kuro parinkim ą; • Skatinti biokuro naudojim ą, taip mažinant priklausomyb ę nuo importuojam ų energetini ų resurs ų. • Remiantis Šilumos ūkio įstatymu, šilumin ės energijos tiekimo b ūdo parinkimas, išduodant detali ųjų plan ų ruošimo s ąlygas, turi užtikrinti žemiau pateiktus reikalavimus: • Mažiausiomis ilgalaik ėmis s ąnaudomis užtikrinti patikim ą ir kokybišk ą šilumos tiekim ą šilumos vartotojams; • Šilumos ūkyje įteisinti pagr įst ą konkurencij ą; • Ginti šilumos vartotoj ų teises ir teis ėtus interesus; • Didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvum ą; • Gaminant šilum ą, pla čiau panaudoti vietin į kur ą, atsinaujinan čius energijos išteklius; • Mažinti šilumos energetikos poveik į aplinkai.
Valdymo ir kainodaros politikos srityje pagrindin ės nuostatos tur ėtų b ūti: • Nepaisant šilumos sistem ų nuosavyb ės form ų, pagrindinis veiklos efektyvumo rodiklis ir pelno šaltinis turi b ūti ne energijos gamybos didinimas, o nuostoli ų mažinimas ir suteikt ų paslaug ų kokyb ė; • Skatinti energetini ų paslaug ų kompanij ų k ūrim ąsi; • Sudaryti s ąlygas, kad patys vartotojai b ūtų suinteresuoti tobulinti šilumos ūkį ir gal ėtų daryti įtak ą jo techninei bei ekonominei politikai. • Šilumos kain ų politika ir kainodaros sistema turi skatinti šilumos ūkio modernizavimo proces ą.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 72 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Beveik 90 % pirmin ės energijos gaunama iš vienintelio tiek ėjo. D ėl didel ės priklausomyb ės nuo pirmin ės energijos išteki ų importo Lietuvos ekonomika labai priklauso ir nuo bendros situacijos pasaulio energijos ištekli ų rinkose. Jei užsit ęst ų centralizuoto šilumos tiekimo sistem ų modernizavimas ir renovavimas, vis daugiau vartotoj ų nor ės nuo j ų atsijungti, tai sukelt ų rimt ų aplinkosaugini ų, ekonomini ų ir socialini ų problem ų.
Svarbiausieji faktoriai, lemiantys šildymo b ūdo nustatym ą atskiroms gyvenam ųjų teritorij ų zonoms:
Techninis – nagrin ėjant galimus šilumos tiekimo b ūdus, vertinamos technin ės esam ų šilumos tiekimo sistem ų charakteristikos bei technin ės galimyb ės šias sistemas modernizuoti. Taip pat vertinamos galimos decentralizacijos technin ės galimyb ės - alternatyvaus kuro (tame tarpe ir gamtini ų duj ų) buvimo galimyb ė; pastat ų aukštingumas, lemiantis individuali ų kieto kuro katil ų įrengimo pastatuose galimybes.
Ekonominis – siekiama organizuoti šilumos tiekim ą nagrin ėjamose gyvenamose teritorijose taip, kad būtų sudarytos prielaidos gaminti ir tiekti vartotojams šilum ą minimaliais kaštais.
Aplinkosauginis – šilumos gamyba organizuojama taip, kad neb ūtų viršijamas leistinas poveikis aplinkai. Ta prasme b ūtina vertinti CŠT decentralizacij ą gyvenamuosiuose rajonuose, nes tai didina vietin ę pažemin ę oro tarš ą gyvenamoje zonoje. Decentralizacijos atveju b ūtina neviršyti leistin ų gamtosaugini ų norm ų.
Atskirais atvejais gali b ūti vertinami ir kiti kriterijai: -architekt ūrinis; Siekiant išsaugoti dabartin į gyvenam ųjų vietovi ų įvaizd į, reikt ų riboti ši įvaizd į gadinan čių inžinierini ų statini ų – kamin ų, katilini ų su medienos sand ėliais gyvenviet ės centre ir pan. atsiradim ą. -šilumos tiekimo patikimumas; Šia prasme CŠT tiekimo pranašumas prieš vietines individualias katilines, naudojan čias vien ą kur ą, yra neabejotinas, kadangi esamos šilumos tinkl ų katilin ės paprastai gali naudoti kelias kuro r ūšis.
Pakruojo rajono gyvenamosios vietov ės Pakruojo miestas, Linkuvos miestas, Pakruojo kaimas, Petraši ūnų kaimas pagal šilumin ės energijos tiekimo b ūdus gali b ūti skirstomos į tokias zonas:
Centralizuoto šilumos tiekimo zona Siekiant maksimaliai naudoti esamus CŠT tinklus bei apriboti ir reguliuoti teršal ų išmetimus, CŠT zonos nuostatos zonos taikomos šiuo metu tankiai užstatytoms nagrin ėjamoms teritorijoms, kuriose vyrauja daugiaaukš čiai gyvenamieji pastatai ir yra gerai išvystyti CŠT tinklai.
Mišraus šilumos tiekimo zona(konkurencin ė šilumos tiekimo zona) Šios zonos nuostatos taikomos mikrorajonams, kuriuose pastat ų užstatymo tankis nedidelis ir nėra vyraujan čio šilumos tiekimo b ūdo. Dalis vartotoj ų šiose teritorijose turi galimyb ę naudotis CŠT sistemos paslaugomis ir ja naudojasi, kita vartotoj ų dalis galimyb ės naudotis CŠT sistemos paslaugomis neturi arba ja nesinaudoja ir šildymo tikslams naudoja individualias katilines. Gamtosauginiu poži ūriu apribojim ų naudoti individualias katiline šildymo tikslams šioje teritorijoje n ėra.
Decentralizuoto šilumos tiekimo zona Vis ų pirma šios nuostatos taikomos mikrorajonams, kuriuose vyrauja individual ūs gyvenamieji namai ir n ėra išvystytas CŠT. Čia si ūloma naudoti individualias katilines.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 73 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Ekologiškai švar ūs ir atsinaujinantys šilumos šaltiniai (elektros energija, geotermin ė, saul ės energija, mediena ir jos atliekos, šiaudai, biokuras ) galimi visoje rajono teritorijoje.
Sprendiniai Pakruojo miestui
Kadangi esama CŠT sistema gerai išvystyta, katilin ės yra modernizuotos, pritaikytos darbui sumaž ėjusio šilumos poreikio s ąlygomis, šilumos punktai renovuoti, gamtini ų duj ų tiekimas miesto teritorijoje išvystytas, aktualus yra ekonominis veiksnys – aukšta šilumos gamybos savikaina. Jos mažinimo potencialas - diegti biokuro deginim ą, keisti termofikacinius vamzdynus bei diegti kitas efektyvumo didinimo priemones. Decentralizuoti likusius neracionalius šilumos vartotojus.
Šiuo metu leistinas poveikis aplinkai d ėl šilumos gamybos neviršijamas. Decentralizacijos atveju pažemin ė oro tarša viršyt ų leistinas ribas: azoto oksid ų koncentracija pažemio sluoksnyje 1,24 karto viršyt ų (pagal Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos dali ų šilumos ūkio specialaus plano duomenis) didžiausi ą leistin ą koncentracij ą.
Sprendiniai Linkuvos miestui
Gyvenamieji namai dviej ų, trij ų aukšt ų: tai sudaro geras prielaidas decentralizuojant šilumos tiekim ą, pastatuose įrengti kieto kuro krosnis. Ekologiškai švar ūs ir atsinaujinantys šilumos šaltiniai (elektros energija, geotermin ė, saul ės energija, mediena ir jos atliekos, šiaudai, biokuras) prioritetiniai šilumos gamybos b ūdai.
Tik pasirinkus galimyb ę kurti aktyvų pl ėtros branduol į („dipol į“) Pakruojis – Linkuva ir atsiradus potencialiems didesniems šilumos vartotojams vertinti technin ės CŠT galimybes pirmiausiai panaudojant atsinaujinan čius energijos šaltinius.
Sprendiniai Pakruojo kaimui
CŠT vartojantys daugiaaukš čiai namai išsid ėst ę kompaktiškai. Pastatuose įrengti šilumos punktai. Katilin ė, tiekianti šilum ą Pakruojo kaimui yra dujofikuota ir šilumos gamybos kaštai sumažinti. Esamos CŠT sistemos yra per didel ės, nepritaikytos esamiems poreikiams. Kadangi šildomi pastatai didesni nei dviej ų aukšt ų, maksimaliai decentralizuoti šilumos tiekim ą, naudojant populiariausi ą ir pigiausi ą šiandien šildymo b ūdą - individualias medienos krosnis- techniškai sud ėtinga.
Rekomenduojama - ekologiškai švar ūs ir atsinaujinantys šilumos šaltiniai (dujos, elektros energija, geotermin ė, saul ės energija, mediena ir jos atliekos, šiaudai, biokuras) decentralizuojant šilumos tiekim ą arba vietin ės autonomin ės katilin ės, naudojan čios atsinaujinan čius šilumos šaltinius.
Šiuo metu leistinas poveikis aplinkai d ėl šilumos gamybos neviršijamas. Decentralizacijos atveju pažemin ė oro tarša neviršyt ų leistin ų rib ų.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 74 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Sprendiniai Petraši ūnų kaimui
Kadangi esama CŠT sistema fiziškai ir morališkai paseno (ypa č tai lie čia šilumos tinklus ir šildymo sistemas pas vartotojus) vartotojai atjungti nuo CŠT ir įsireng ę individualius mediena kūrenamus katilus. Gamtini ų duj ų kaime n ėra ir artimiausioje ateityje nenumatoma j ų įvesti. Ekologiškai švar ūs ir atsinaujinantys šilumos šaltiniai (elektros energija, geotermin ė, saul ės energija, mediena ir jos atliekos, šiaudai, biokuras) - prioritetiniai šilumos gamybos b ūdai. Ir kadangi pagal plano rekreacijos sprendinius si ūloma prie kaimo kurti pramog ų kompleks ą, si ūloma parko inžinerin ę infrastrukt ūra kurti panaudojant išskirtinai atsinaujinan čius šilumos šaltinius, viešai deklaruojant ši ų sprendini ų aplink ą tausojan čią id ėją ir taip atliekant svarbi ą pažintin ę - reklamin ę akcij ą.
Šiuo metu leistinas poveikis aplinkai d ėl šilumos gamybos neviršijamas. Decentralizacijos atveju pažemin ė oro tarša neviršyt ų leistin ų rib ų.
Sprendiniai Klovaini ų kaimui
Ekologiškai švar ūs ir atsinaujinantys šilumos šaltiniai (elektros energija, geotermin ė, saul ės energija, mediena ir jos atliekos, šiaudai, biokuras) - prioritetiniai šilumos gamybos b ūdai. Ir kadangi pagal plano rekreacijos sprendinius si ūloma prie kaimo kurti pramog ų kompleks ą, si ūloma parko inžinerin ę infrastrukt ūra kurti panaudojant išskirtinai atsinaujinan čius šilumos šaltinius, viešai deklaruojant ši ų sprendini ų aplink ą tausojan čią id ėją ir taip atliekant svarbi ą pažintin ę - reklamin ę akcij ą.
Šilumos tiekimo zonos CŠT veiklos zonose - Pakruojo m., Pakruojo km. – nurodyti Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinyje, vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos dali ų šilumos ūkio specialiuoju planu.
Sprendiniai sen ųjų amat ų atgaivinimo gyvenviet ėms (Žeimelis, Pašvitinis, Lygumai, Rozalimas). Įgyvendinant plane si ūlom ą konceptuali ą turizmo pl ėtros krypt į – gyvenviet ėms, turin čioms buvusias turgaus aikštes, atgaivinti turgaus tradicij ą su tradicini ų amat ų pristatymu, turgumis ir jomarkais bei kitokias krašto tradicijas reprezentuojan čiomis akcijomis – si ūloma tose zonose vystyti išskirtinai medienos ir jos atliek ų, šiaud ų, biokuro, kaip nat ūraliai aplinkai draugišk ą ir aplink ą tausojan čią id ėją, panaudojim ą šilumos gamybai.
7.5 DUJ Ų TIEKIMAS
Pakruojo mieste dujotiekio tinklas yra pakankamai išvystytas, atsiradus stambiems vartotojams ar grupei maž ų vartotoj ų, galin čių iš dalies finansuoti dujotiekio tinko tiesim ą, dujotiekio atvedimo galimyb ės realios. Didesnieji potencial ūs gamtini ų duj ų vartotojai gal ėtų būti CŠT sistemos.
Dujotiekio tinklas rajone n ėra stipriai išvystytas. Kitos Pakruojo rajono dujofikuotos vietov ės yra Pakruojo kaimas ir Žeimelis. Akivaizdaus ekonominio pagrindo pl ėsti skirstomojo dujotiekio tinkl ą juose kol kas n ėra, nes individual ūs buitiniai vartotojai teikia pirmenyb ę kietam kurui (malkoms) kaip pigiausiam kurui. Atsiradus stambiems vartotojams ar grupei maž ų vartotoj ų, duj ų pajungimas jiems lengvai išsprendžiamas.
Didesnieji potencial ūs gamtini ų duj ų vartotojai rajone gal ėtų b ūti miesteliai, kuriuose yra organizuotas centralizuotas šilumos vartojimas grupei šilumos vartotoj ų. Tai Linkuva,
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 75 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Petraši ūnai, Klovainiai. Juose yra veikian čios katilin ės, šilumai generuoti naudojan čios tarš ų ekologiniu poži ūriu kur ą - skal ūnų alyv ą ir krosni ų kur ą. Bet kadangi ši ų miesteli ų išmetam ų į aplinkos or ą teršal ų sklaidos skai čiavimai rodo, jog naudojant š į kur ą neviršijamos oro užterštumo leistinos normos, aktyvesnio poreikio dujofikuoti tas teritorijas n ėra. Akivaizdaus ekonominio pagrindo pl ėsti skirstomojo dujotiekio tinkl ą rajone kol kas n ėra. Pasirinkus galimyb ę kurti aktyv ų pl ėtros branduol į („dipol į“) Pakruojis – Linkuva ir atsiradus potencialiems didesniems vartotojams, vertinti dujotiekio tiesimo galimybes į Linkuv ą. Priva čių nam ų gyventojai teikia pirmenyb ę kietam kurui (malkoms) kaip pigiausiam kurui. Rajono miesteliuose atsiradus stambiems vartotojams ar grupei maž ų vartotoj ų, galin čių iš dalies finansuoti dujotiekio tinko tiesim ą, dujotiekio atvedimo galimyb ė išlieka. Suskystint ų propano – butano duj ų naudojimo apimtys ir realizavimo tinklas išvystytas ir yra augimo galimyb ės atsiradus duj ų poreikiui. Pagrindinis suskystint ų duj ų tiek ėjas AB „Suskystintos dujos“ suinteresuotas išnuomoti požeminius suskystin ų duj ų rezervuarus, taip pat atlieka j ų projektavimo, montavimo, techninio aptarnavimo darbus, ženklaus duj ų panaudojimo augimo tikimyb ė yra nedidel ė d ėl aukštos duj ų kainos ir požemini ų rezervuar ų įrengimo kainos.
Projekto grafin ėje dalyje vaizduojami esami magistraliniai dujotiekiai bei duj ų skirstymo stotis. Duj ų skirstymo sto čiai yra nustatyta normatyvin ė sanitarin ė apsaugos zona. Ji gali b ūti tikslinama, atliekant poveikio visuomen ės sveikatai ir aplinkai vertinim ą.
7.6 ATLIEK Ų TVARKYMAS
Šiuo metu rajone įvesta vietin ė rinkliava už komunalini ų atliek ų surinkim ą ir išvežim ą. Fiziniai bei juridiniai asmenys turi galimyb ę susikaupusias atliekas šalinti į turimus konteinerius, šiukšli ų maišus arba į konteinerines aikšteles ir atliek ų pri ėmimo punktus. Paguliankos ir Aleknavi čių s ąvartynai jau uždaryti ir galutinai bus rekultivuoti pagal parengtus projektus iki 2009 m. pabaigos. Komunalinės atliekos surenkamos ir vežamos į regionin į Aukštraki ų s ąvartyn ą. Antrin ės žaliavos renkamos atliek ų pri ėmimo punktuose, B tipo konteinerin ėse aikštel ėse ir 15 antrini ų atliek ų surinkimo aikštel ėse.
Šiauli ų apskrities savivaldybi ų pasirašytos sutarties pagrindu 2002 m. birželio 25 d. įsteigtas Šiauli ų regiono atliek ų tvarkymo centras. Šiauli ų regiono atliek ų tvarkymo centras organizuoja ir pl ėtoja regionin į komunalini ų atliek ų tvarkym ą, derinant veiklos apimtis su savivaldyb ėmis, įgyvendina regionin ės komunalini ų atliek ų tvarkymo sistemos k ūrimo projekt ą bei regionin ės atliek ų tvarkymo sistemos t ęstinum ą.
Laikotarpiu iki 2018 met ų savivaldyb ė atlieka šiuos darbus: • Renka duomenis apie atliek ų susidarym ą ir tur ėtojus; • Nustato vietin ės rinkliav ą už komunalini ų atliek ų surinkim ą ir tvarkym ą, rengia nuostatus ir įgyvendina kitas regionin ės komunalini ų atliek ų tvarkymo sistemos k ūrimo projekte numatytas priemones; • Organizuoja visuomenės ekologin į švietim ą ir informuoja visuomen ę apie regionin į komunalini ų atliek ų tvarkymo tvark ą; • Organizuoja konferencijas, seminarus ir kitokius renginius, užtikrina atliek ų tvarkytoj ų dalyvavim ą juose.
Šiuo metu yra įdiegta regionin ė komunalini ų atliek ų tvarkymo sistema, iš Europos S ąjungos gaut ų l ėšų pastatytas naujas ir pirmasis Lietuvoje regioninis s ąvartynas. Valstybinei komisijai 2007 m. vasario 23 d. pripažinus s ąvartyn ą tinkamu naudoti, Šiauli ų regiono atliek ų tvarkymo sistema gali jau pilnai funkcionuoti.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 76 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
Siekiant Pakruojo rajono atliek ų tvarkymo sistemos darnaus vystymosi iki 2018 m. Pakruojo rajono bendrajame plane numatyta: • Savivaldyb ės teritorijoje 2 etapais įdiegti funkcionali ą atliek ų surinkimo sistem ą: I-jame etape įrengiant atliek ų pri ėmimo punktus bei konteinerines aikšteles pagal esam ą apkrov ą, o II-ame etape - įrengiant papildomas aikšteles perspektyvinei apkrovai. Šiuo metu jau įrengta 17 A ir B tipo konteinerini ų aikšteli ų ir 5 atliek ų pri ėmimo punktai; • A ir B tipo konteinerini ų aikšteli ų įrengimo vietos: A tipo šiose gyvenviet ėse – Guostagalio, Balsi ų, Bardiški ų, Deg ėsi ų, Medikoni ų, Pam ūšio, Plau čiški ų, Sta čiūnų, Šukioni ų, Udek ų kaimuose, o B tipo šiose gyvenviet ėse – Linkuvos m., Petraši ūnų, Pašvitinio, Pakruojo (senamiestyje), Pakruojo (naujamiestyje), Jovaruose ir Pakruojo kaime; • Įdiegti atskirai antrini ų žaliav ų (popieriaus, plastiko ir stiklo) surinkimo sistem ą; • Įdiegti stambiagabari čių ir pavojing ų atliek ų surinkimo sistemas rajono teritorijoje, taikant specialias surinkimo priemones. Šios atliekos planuojamos rinkti atliek ų pri ėmimo punktuose ir apvažiavimo b ūdu iš gyventoj ų ir įmoni ų pagal patvirtintus grafikus; • Uždaryti visus iki šiol neuždarytus s ąvartynus Pakruojo rajone iki 2007 m lapkri čio m ėn. Į regionin į s ąvartyn ą atliekos vežamos nuo rinkliavos įvedimo pradžios (rinkliava planuota įvesti nuo 2007 m rugs ėjo 1 d.). Rekultivuoti užterštus plotus, senus šiukšlynus ir s ąvartynus, suteikiant galimyb ę j ų vietoje atsirasti pramoniniams, rekreacin ėms ar kitokios paskirties zonoms; • Organizuoti atliek ų surinkim ą ir išvežim ą iš miest ų ir gyvenvie čių vieš ųjų zon ų, toki ų kaip parkai, viešojo transporto stotel ės, gatv ės ir kt.. Šiose vietose pastatyti reikiam ą kiek į šiukšli ų d ėži ų skirt ų mišrioms atliekoms ar/ir antrin ėms žaliavoms (pvz. popieriui, stiklui, pakuot ėms); • Įrengti žali ų atliek ų kompostavimo aikštel ę ir stambiagabari čių atliek ų surinkimo aikštel ę Aleknai čių kaime, buvusio ir likviduojamo s ąvartyno vietoje.
Duomenys apie inventorizuotus uždarytinus Pakruojo rajono seni ūnij ų ir kaimo s ąvartynus bei šiukšlinus yra pateikti pirmame etape Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane (esamos b ūkl ės analiz ė) (žr. 8.3.6, 8.3.7, 8.3.8, 8.3.9 lenteles ).
Duomenys apie Pakruojo rajone numatom ų įrengini ų APP ir konteineri ų aikšteli ų skai čių pateikti žemiau 7.6.1.lentel ėje . Kaimo kategorijos s ąvartynai bus uždaromi iki 2010 met ų, bet tam b ūtina s ąlyg ą - įrengti visoje j ų aptarnavimo zonoje pakankam ą konteinerini ų aikšteli ų tinkl ą.
7.6.1 lentel ė. Duomenys apie Pakruojo rajone iki 2010 met ų numatom ą įrengti atliek ų pri ėmimo punktus ir konteineri ų aikšteles Eil Pakruojo rajonas Viso Vso Nr. Elemento pavadinimas I etapo Pastabos APP KA 1. Rajoninis atliek ų pri ėmimo punktas 1 Pakruojo m. 1 2. Seni ūnij ų atliek ų pri ėmimo punktas 4 4 3. Konteinerini ų aikšteli ų A tipo 10 10 4. Konteinerini ų aikšteli ų B tipo 7 7
Įvertinant rajone susidarant į atliek ų kiek į, atlikti konteineri ų poreikio skai čiavimai. 7.6.2 lentel ėje patekti galutiniai rezultatai.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 77 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.6.2 lentel ė. Reikalingas konteineri ų kiekis Pakruojo rajone Atliekos 2006 metais 2010 metais Komunalin ėms atliekoms 1,1 m3 217 268 0,12 m3 6493 8032 Antrin ėms žaliavom 1,1 m3 69 384
Komunalin ėms ir antrin ėms žaliavoms konteineri ų įrengimas vyks dviem etapais: iki 2006 met ų pabaigos ir iki 2010 met ų pabaigos.
7.6.3 lentel ė. Ilgalaik ė strategin ė veiksm ų programa Eil. Veikla Atsakinga institucija Terminas Nr. Atliek ų perkrovimo sto čių k ūrimo ŠRATC, Savivaldyb ė 2007 klausimo nagrin ėjimas ( įvertinant 1. pasikeitusi ą pad ėtį) Papildom ų konteineri ų aikšteli ų ŠRATC 2007-2010 2. įrengimas Papildomo atliek ų surinkimo ir Atliekas tvarkan čios įmon ės 2007-2014 3. pervežimo autotransporto įsigijimas Likusi ų s ąvartyn ų uždarymas ir ŠRATC 2010 4. rekultivavimas Atliek ų surinkimo maršrut ų Atliekas tvarkan čios įmon ės 2007 5. atnaujinimas Įrengti komunalini ų atliek ų ŠRATC 2007-2008 rūšiavimo linij ą, įsigaliojus
6. atitinkamai ES Direktyvai
Papildomas konteineri ų pirkimas Atliekas tvarkan čios įmon ės 2007-2010 7. vis ų r ūši ų atliekoms Statybini ų ir griovimo atliek ų ŠRATC 2008 8. perdirbimo įrengini ų įsigijimas Biodegraduojam ų atliek ų atskyrimo ŠRATC 2010 iš bendro srauto ir j ų perdirbimo 9. (bioreaktoriai, kompostavimas, deginiams) įgyvendinimas
7.7 TELEKOMUNIKACIJOS IR RYŠIAI
Prisijungimas prie AB TEO LT (buvusios AB „Lietuvos telekomas“) tinkl ų vykdomas pagal poreik į. Šiuo metu esan čiose stotyse laisv ų abonentini ų linij ų yra, o interneto tinklas pl ėtojamas atsižvelgiant į vartotoj ų poreikius. Fiksuoto laidinio ryšio ir interneto tinklo pl ėtrai/ įrengimui naujai planuojamose savivaldyb ės pl ėtros vietose reikia numatyti: • iki 20m 2 žem ės sklyp ą planuojamos teritorijos centrin ėje dalyje, skirt ą telekomunikacij ų įrengini ų pastatymui, kai potenciali ų vartotoj ų skai čius iki 1000; • iki 70m 2 žem ės sklyp ą planuojamos teritorijos centrin ėje dalyje, skirt ą telekomunikacij ų įrengini ų pastatymui, kai potenciali ų vartotoj ų skai čius virš 1000; Techninius koridorius inžineriniams tinklams patiesti nuo esam ų telekomunikacini ų tinkl ų iki planuojam ų įrengini ų vietos bei nuo įrengini ų iki vartotoj ų.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 78 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
7.8 TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS SISTEM Ų PL ĖTRAI, VALSTYB ĖS IR APSKRITIES SVARBOS OBJEKTAMS
Rezervuoti teritorijas naujai aukštos įtampos (330 kV galios) elektros perdavimo oro linijai tiesti nuo Panev ėžio TP iki M ūšos PP si ūloma infrastrukt ūros koridoriuje Įsoniai-Ąžuolyn ė – Radviliškio link. Konkret ūs rezervuojam ų teritorij ų plotai ir vietos nurodomos elektros linijos trasos specialiajame plane.
Inžinerini ų komunikacij ų pl ėtrai numatyti infrastrukt ūros koridoriai. J ų naudojimo reglamentai surašyti žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų 5.4.2 lentel ėje .
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 79 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
8. TERITORIJOS, KURIOMS B ŪTINA PARENGTI VIETOS LYGMENS TERITORIJ Ų PLANAVIMO DOKUMENTUS
Įgyvendinant Pakruojo rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius reikia koreguoti galiojan čius arba parengti naujus teritorij ų planavimo dokumentus: • Pakruojo miesto bendr ąjį plan ą*;
• Detaliuosius planus: - Linkuvos miestui, Žeimelio, Lygum ų, Klovaini ų, Petraši ūnų, Rozalimo, Pašvitinio, Ga čioni ų, Guostagalio, Bardiški ų, Grikp ėdži ų, Ūdek ų, Rimkūnų, Pam ūšio, Triškoni ų, Balsi ų, Sta čiūnų, Šukioni ų, Medikoni ų, Degu čių, Plau čiški ų, Žvirbloni ų kaimams – siekiant reguliuoti gyvenam ųjų nam ų ir kvartal ų statyb ą, inžinerin ės infrastrukt ūros, paslaug ų gyventojams ir verslo pl ėtr ą užstatytose teritorijose ir planuojamose statyb ų pl ėtros zonose; deklaruoti ir saugoti vieš ąjį interes ą šiose gyvenamosiose vietov ėse; - Parengti Linksmu čių gyvenviet ės užstatom ų teritorij ų detal ųjį plan ą; - Planuojamoms Pakruojo ir Linkuvos miest ų pramon ės zonoms – siekiant sudaryti palankias s ąlygas materialin ėms investicijoms į didel ės prid ėtin ės vert ės veiklas; - Planuojamoms pramog ų centr ų pl ėtros teritorijoms – siekiant sudaryti palankias sąlygas investicijoms į pramog ų versl ą Pakruojo rajone.
• Specialiuosius planus: - Gyvulininkyst ės pl ėtros Pakruojo rajono teritorijoje special ųjį plan ą; - Rekreacini ų teritorij ų pl ėtros specialiuosius planus (esant poreikiui) – siekiant reglamentuoti veikl ą planuojamose rekreacin ėse teritorijose; - Pakruojo teritorijoje esan čių septyni ų valstyb ės saugom ų teritorij ų gamtotvarkinius planus; - Pl ėtros branduolio vystymo special ųjį plan ą – siekiant reglamentuoti veiklos konversij ą planuojamo pl ėtros branduolio teritorijoje; - Seni ūnij ų kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus (esant poreikiui) – siekiant parengti rekomendacijas prekin ės žem ės ūkio veiklos pl ėtrai, žem ės gerinimo ir kraštovaizdžio apsaugos priemones, vietin ės reikšm ės keli ų tinklo pl ėtr ą ir kt.; - Pakel ės infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą (esant poreikiui) – siekiant reglamentuoti pakel ės infrastrukt ūros ir paslaug ų pl ėtr ą; - Pakruojo rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą (esant poreikiui)*.
• Kitus projektus ir programinius dokumentus: - Miest ų (Linkuvos ir Pakruojo) ir kaim ų gyvenam ųjų vietovi ų apšvietimo sistemos įrengimo ir rekonstrukcijos techninius projektus; - Miesto ir kaimo gyvenam ųjų vietovi ų gatvi ų asfaltavimo techninius projektus, pagal nustatytus prioritetus; - Parengti viešojo susisiekimo maršrut ų schem ą, susiet ą su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis; - Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo Pakruojo rajono energijos ūkio pl ėtrai galimybi ų studij ą.
* Šie teritorij ų planavimo dokumentai jau yra parengti ir patvirtinti Pakruojo rajono savivaldyb ės tarybos.
SPRENDINIAI. NAUJA REDAKCIJA 80