Geologinis Potencialas Yra Geologinių Išteklių Originalas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJ Ų FAKULTETAS GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA Linas Redeckas PAKRUOJO RAJONO GEOLOGINIS POTENCIALAS IR JO APSAUGA The Geological Potential of Pakruojis District and Its Protection Magistro darbas Darbo vadovai: prof. habil. dr. V. Baltr ūnas lekt. D. Kulbickas Vilnius 2014 TURINYS 1. Įvadas ........................................................................................................................................................2 2. Ankstesni ų tyrim ų apžvalga.......................................................................................................................3 3. Tyrimo metodologija.................................................................................................................................4 4. Tyrimo rezultatai........................................................................................................................................7 4.1. Pakruojo rajono geologija ir geomorfologija.................................................................................8 4.2. Pakruojo rajono geologinis potencialas ir ištekliai......................................................................11 4.2.1.Strukt ūriniai-tektoniniai ir erdviniai ištekliai..............................................................11 4.2.2.Informaciniai ir rekreaciniai ištekliai..........................................................................12 4.2.2.1.Draustiniai.......................................................................................................13 4.2.2.2.Gamtos paveldo objektai.................................................................................14 4.2.2.3. Kult ūros paminklai.........................................................................................18 4.3. Nauding ųjų iškasen ų ištekliai...................................................................................................22 4.3.1.Prekvartero naudingosios iškasenos...........................................................................26 4.3.2.Kvartero naudingosios iškasenos................................................................................34 4.4. Geologinio potencialo apsauga Pakruojo rajone.......................................................................41 4.4.1.Kiet ųjų nauding ųjų iškasen ų telkini ų kasybos poveikis aplinkai Pakruojo rajone ....41 4.4.2.Tvarkymo ypatumai (rekultivacija) nauding ųjų iškasen ų karjeruose.........................50 4.4.3.Karjer ų rekultivacijos ypatumai Petraši ūnų ir Krivai čių karjeruose...........................57 5. Išvados.....................................................................................................................................................62 6. Literat ūra..................................................................................................................................................63 7. Santrauka lietuvi ų kalba...........................................................................................................................65 8. Santrauka angl ų kalba..............................................................................................................................66 9. Priedai......................................................................................................................................................68 1 1. Įvadas Geologin ė aplinka — žmogaus gyvenamosios aplinkos dalis. J ą sudaro reljefas, gruntai, uolienos ir jose sl ūgsantis požeminis vanduo, kurie yra arba gali b ūti veikiami žmogaus ūkin ės veiklos. Gavybos pramon ė – sunkiosios pramon ės dalis yra valstybi ų ekonomik ų pagrindas. Gamtin ės mineralin ės žaliavos – daugelio ūkio šak ų pagrindas. Nauding ųjų iškasen ų eksploatavimas nulemia ne tik pavieni ų infrastrukt ūrų vystym ąsi, bet ir suteikia pagrind ą vystytis daugeliui tarpusavyje susijusi ų infrastrukt ūrų, o tai lemia prioritetini ų ekonomini ų, socialini ų ir kit ų valstyb ės tiksl ų įgyvendinim ą. Geologinis potencialas yra geologini ų ištekli ų (objekt ų, s ąlyg ų, reiškini ų ir proces ų) visuma, galinti b ūti šiuo metu arba perspektyvoje įtraukta į ūkin ę veikl ą užtikrinant visuomen ės egzistencij ą ir nepabloginant gyvenamosios aplinkos kokyb ės. (Lietuvos Žem ės...,2004). S ąlyginai galima skirti penkias geologini ų ištekli ų grupes: nauding ųjų iškasen ų telkiniai (požeminis vanduo, kietosios naudingosios iškasenos, nafta bei dujos), strukt ūriniai-tektoniniai (neotektoninis aktyvumas, geotermin ės anomalijos), erdviniai (Žem ės gelmi ų dalis, naudojama kaip erdv ė), informaciniai (geologiniai objektai – informacijos šaltiniai: kernas, kolekcijos, atodangos, taip pat nat ūral ūs geologiniai objektai) ir rekreaciniai (geologiniai ištekliai, dažnai kartu su kitais gamtos komponentais turintys vienoki ą ar kitoki ą įtak ą žmogaus sveikatos ir darbingumo palaikymui bei gr ąžinimui (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, estetiškai vertingi kraštovaizdžiai, draustiniai ir kt.)). Detaliai išžvalgyt ų nauding ųjų iškasen ų s ąlygin ė vert ė labai didel ė, sudaro apie pus ę viso Lietuvos Respublikos nacionalinio turto. Pakruojo rajonas Lietuvoje išsiskiria didele nauding ųjų iškasen ų gavyba, kuri sėkmingai vystoma skirtingais ekonominiais laikotarpiais. Svarbu įvertinti Pakruojo rajono žem ės gelmi ų geologin į potencial ą ir ekogeologines s ąlygas, taip pat nustatyti geologin ės aplinkos ir jos ištekli ų kaitos tendencijas bei iškelti prognozavimo klausimus. Svarbus yra technogeninis poveikis geologinei aplinkai ir jos ištekliams, akcentuojant žmogaus ūkin ės veiklos pasekmes. Nesaikingas ištekli ų panaudojimas gali sukelti dideles aplinkos problemas, neigiamas pasekmes gyvajai gamtai. Pažym ėtina, kad Lietuvoje nauding ųjų iškasen ų telkiniai ir išskirti j ų paplitimo prognoziniai plotai užima apie 5% jos teritorijos, vertinant Pakruojo rajon ą seni ūnij ų lygmeniu, dalyje seni ūnij ų (pvz.: Klovaini ų) šis rodiklis žymiai didesnis. Kiekvienu atveju eksploatuojamo karjero poveikis aplinkai yra skirtingas, priklauso nuo nauding ųjų iškasen ų savybi ų, geologini ų ir vietov ės s ąlyg ų, naudojam ų mechanizm ų, gavybos masto. Labai svarbu, kad valstybin ė žem ės gelmi ų politika b ūtų įgyvendinama pagal darnaus vystymo principus. Visi gelmi ų ištekliai turi b ūti naudojami racionalumo principu. 2011 m. Lietuvoje pažeistos žem ės plotai siek ė 12400,95 ha, didžiosios dalies ši ų plot ų pažeidimo veiksnys – nauding ųjų iškasen ų gavyba. Pakruojo rajone šis rodiklis siek ė 349,26 ha. Eksploatuojant nauding ąsias iškasenas svarbu laikytis 2 ekogeologini ų s ąlyg ų – geologini ų s ąlyg ų, veikian čių žmogaus gyvenamosios aplinkos kokyb ę, ekonomin ę veikl ą ir žmogaus sveikat ą. Nagrin ėjant Pakruojo rajono strateginius pl ėtros planus, galima pasteb ėti, kad nepakankamai dėmesio skiriama geologinio potencialo ištekliams. Darbo tikslas - įvertinti pagrindinius Pakruojo rajono geologinio potencialo išteklius ir j ų apsaug ą. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: • Įvertinti pagrindinius potencialius geologinio potencialo išteklius; • Geopaveldo objekt ų įvairov ė ir sklaida Pakruojo rajone. • Nustatyti pagrindinius nauding ųjų iškasen ų išteklius Pakruojo rajone; • Dolomito telkini ų ištekliai (detaliai išžvalgyt ų, parengtini ų išžvalgyt ų ir prognozini ų telkini ų), j ų eksploatacijos mastai Petraši ūnų, Klovaini ų ir Krivai čių karjeruose, apžvelgti dolomito panaudojimo galimybes Lietuvos ūkyje; • Įvertinti dolomito gavybos poveik į aplinkai karjeruose, rekultivacijos tip ą ir eig ą. Vertinant pagrindinius Pakruojo rajono geologinio potencialo išteklius, nustatyti jo teritorinius pasiskirstymo dėsningumus ir j ų įtak ą rajono ūkio raidai ir perspektyvoms. 2. Ankstesni ų tyrim ų ir literat ūros šaltini ų apžvalga Lietuvos geologinio potencialo ir jo apsaugos tyrimus atliko J. Vali ūnas, J. Jonynas, A. Šliaupa ir kt. mokslininkai Devono stratigrafijos tyrimai susij ę su su J. Dalinkevi čiaus vardu. Lietuvos dolomit ą, kaip mineralin ę žaliav ą, pirmieji prad ėjo tirti M. Kaveckis ir A. Damušis. V ėliau tyrė V. Narbutas ir E. Vodzinskas. Dolomito telkini ų paieška ir žvalgyba užsi ėmė R. Rajeckas, V. Sakalauskas, P. Stonkus, E. Beniuševi čiūtė, M. Šumskas, V. Kolyta, V. Gasi ūnien ė, B. Kairys ir kt. Monografijose „Lietuvos geologija“ ir „Lietuvos Žem ės gelmi ų raida ir ištekliai“ apie devono stratigrafij ą ir paleogeografij ą, dolomito išteklius išsamiai apraš ė V. Narbutas. Leidinyje „Lietuvos Žem ės gelmi ų raida ir ištekliai“ gausu darbui svarbios informacijos apie geologin ės aplinkos ir jos išteklius, j ų kitim ą d ėl technogeninio poveikio, nagrin ėjamas nauding ųjų iškasen ų gavybos poveikis aplinkai. Daug d ėmesio skirta geologin ės aplinkos ir jos ištekli ų kitimo tendencijoms. Atskirus skyrius paraš ė J. Jonynas, G. Juozapavi čius, J. Vali ūnas. Šie autoriai taip pat nagrin ėjo kiet ųjų nauding ųjų iškasen ų gavybos poveik į aplinkai. Geologijos paminkl ų, geopaveldo tyrim ų srityje daug nuveik ė A. Lin čius, V. Baltr ūnas, B. Karmaza, V. Mikulėnas ir kiti autoriai. 3 Pakruojo rajono paviršiaus reljefo tyrimai ir informacija pateikta leidiniuose „Lietuvos gamtin ė geografija“, ‚Lietuvos TSR fizin ė geografija“. A. Basalyko, A. Česnulevi čiaus ir kt. autori ų publikacijose. Nagrin ėjant karjer ų eksploatavimo klausimus nagrin ėtos V. Vaitkevi čiaus, J. Deltuvos, V. Grybauskien ės, J. Bu čo, V. Bartulio leidiniai ir publikacijos. T. Šidiškio knygoje „Velniakalni ų kraštas“ aprašomi Žiemgalos krašto (Pasvalio, Pakruojo,