Geležinkelių Infrastruktūros Direkcijos 2018 – 2022 M
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS DIREKCIJA GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS DIREKCIJOS 2018 – 2022 M. VEIKLOS PLANO PROJEKTO INFORMACIJA, SUSIJUSI SU NAUDOJIMOSI VIEŠĄJA GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA SĄLYGOMIS, VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS TECHNINĖMIS CHARAKTERISTIKOMIS, NAUDOJIMU IR PLĖTRA Vilnius 2018 m. 1 GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS DIREKCIJOS TEIKIAMOS PASLAUGOS IR NAUDOJIMOSI INFRASTRUKTŪRA SĄLYGOS Geležinkelių infrastruktūros direkcijos teikiamos paslaugos Geležinkelio įmonės (vežėjai) už Geležinkelių infrastruktūros direkcijos suteiktas paslaugas moka šias rinkliavas: 1. už minimalų prieigos paketą moka užmokestį, kurį sudaro: traukinių eismo įmoka; keleivių tranzito įmoka; krovinių tranzito įmoka; krovinių vežimo įmoka; kontaktinio elektros tinklo naudojimo įmoka. 2. už paslaugų įrenginiuose teikiamas paslaugas: naudojimasis keleivių įlaipinimo/išlaipinimo vietomis; naudojimasis bilietų pardavimo erdvėmis; naudojimasis Vilniaus / Kauno intermodaliniu terminalu; naudojimasis viešąja geležinkelių infrastruktūra prieigai prie krovos ir kitos paskirties vietų; naudojimasis traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiais; riedmenų laikymas viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose; naudojimasis tarpuvėžio keitimo mechanizmu; avarijų likvidavimas. 3. Kitas Geležinkelių infrastruktūros direkcijos teikiamas paslaugas, kurios teikiamos visoms įmonėms (ne tik geležinkelio įmonėms - vežėjams): elektros, šiluminės energijos, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas; valstybei priklausančio materialiojo turto nuoma (reguliuojamas tik nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą dydis); geležinkelio kelių techninė priežiūra ir remontas; geležinkelio muziejaus veikla; metalo laužo prekyba; avarijų likvidavimas; kitos paslaugos. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos nustatytos Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnyje, o detalizuotos Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2018–2019 metų tinklo nuostatuose (http://infrastructure.litrail.lt/tinklo-nuostatai). 2 VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS Geležinkelių infrastruktūros direkcija – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įpareigotas racionaliai valdyti, prižiūrėti ir plėtoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, sudaryti nediskriminacines sąlygas, teikiant paslaugas visiems krovinių ir keleivių vežėjams. Geležinkelio kelių vėžės pločiai yra 1520 mm (1796,1 km ilgio) ir 1435 mm (115,2 km ilgio). Nuo Mockavos iki Šeštokų geležinkelio stočių yra nutiesta 6,8 km sugretintos 1520 mm ir 1435 mm pločio vėžės (keturių bėgių) geležinkelio linija, o iš viso nuo valstybės sienos su Lenkijos Respublika iki Kauno geležinkelio stoties yra nutiesta 115,2 km ilgio 1435 mm pločio vėžės linija. Baltarusijos Respublika – N.Vilnia – Vilniaus, Vilniaus – Kauno ir Lentvario – Trakų geležinkelio linijos yra elektrifikuotos, jų eksploatacinis ilgis 152 km. Geležinkelio linijose 1520 mm yra leidžiama 23,5 t ašies apkrova, 1435 mm – 22,5 t. 2017 m. traukinių darbo apimtis sudarė 28,6 mlrd. tkm bruto (27,4 mlrd. tkm bruto krovininių traukinių ir 1,2 mlrd. tkm bruto keleivinių traukinių), pervežta 52,6 mln. t krovinių, 4,4 mln keleivių, traukinių rida sudarė 15,2 mln.tr-km (8,9 mln.tr-km krovininių traukinių, 6,2 mln.tr-km keleivinių traukinių). DI valdo viešuosius geležinkelių infrastruktūros objektus: pagrindinius, stoties ir privažiuojamuosius kelius, pervažas, tiltus ir tunelius, platformas, krovimo aikšteles, rampas, keleivių peronus, estakadas, paaukštintus kelius, pokraninius kelius, ryšių kabelines ir oro linijas, elektros kabelines linijas, geležinkelio kontaktinį tinklą ir kitus objektus. Pastatų gamybinių ir negamybinių plotas sudaro apie 140 tūkst. kv.m, kuris daugumoje yra naudojamas DI veiklai, nereikalingas plotas išnuomojamas. 2017 m. gruodžio 31 dienai visas DI turtas siekė 2.280,3 mln. Eur (45,9 tūkst. turto vienetų), nudėvėtas turtas siekė 319,3 mln. Eur (21,1 tūkst. turto vienetų) arba 46,2 proc. viso turto (pagal turto vienetus). DI veikloje naudojamo viešajai geležinkelių infrastruktūrai priskirtino turto vertė – 1,348 mlrd. Eur, iš jų patikėjimo teise valdomo turto vertė sudaro 900,03 mln. Eur (pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turto perdavimo patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutartį). Didžiausi leistini traukinių greičiai geležinkelio stočių keliais, tarpstotėmis ir privažiuojamaisiais keliais nustatyti TNN, įvertinus pakitimus geležinkelio keliuose ir kitas sąlygas Geležinkelių infrastruktūros direkcija nustato patikslintus greičius. Didžiausias leistinas traukinių greitis yra 120 km/h, prekinių 90 km/h. Keleivinių ir krovininių traukinių didžiausias leistinas važiavimo greitis, kuris 2017 m. daugelyje linijų buvo mažesnis, nei numatytas TNN, priklauso nuo geležinkelių infrastruktūros kelių būklės, taip pat nuo kelio statinių, ryšių, automatikos, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių būklės. 2017 m. didžiausi leistini traukinių važiavimo greičiai atskirose atkarpose, atsižvelgiant į geležinkelio įrenginių būklę pavaizduoti 1 lentelėje. 3 Lentelė 1. Didžiausi leistini traukinių važiavimo greičiai pagal ruožus 2017.01.01 4 Išanalizavus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tinklo panaudojimą ir palyginus geležinkelio tinklo panaudojimo rodiklius su kitomis Europos šalimis, nustatyta, kad geležinkelio panaudojimas Lietuvoje yra gan mažas dėl mažų keleivinių traukinių srautų ir traukinių, vežančių sunkesnius krovinius, tačiau išskirtinai didelė prekinių traukinių darbo apimtis – tai lemia Lietuvos geležinkelių tinklo valdymo, priežiūros ir eismo organizavimo specifiką. 1 pav. 1Geležinkelio tinklo panaudojimas Europos šalyse Geležinkelio keliai, kelio statiniai Geležinkelių infrastruktūros direkcijos prižiūrimas geležinkelių tinklas ribojasi su kitų šalių geležinkelių tinklais: Latvijos Respublikos (LDZ); Baltarusijos Respublikos (BČ); Lenkijos Respublikos (PLK); Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (RŽD). Lietuvos geležinkelių eksploatacinis kelių ilgis sudaro 1911,3 km, iš jų dvikelių 450,6 km. DI valdomų Geležinkelių išskleistas ilgis yra 3445,2 km, iš jų pagrindinių linijų kelių – 2335,7 km, (1816,2 km – valstybinės reikšmės magistralinės linijos ir 519,5 km – regioninės reikšmės geležinkelio linijos), stoties kelių – 881,7 km ir privažiuojamųjų kelių – 227,8 km. Eksploatuojamų pagrindinių kelių vėžės plotis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 1520 mm (2220,5 km) ir 1435 mm (115,2 km), elektrifikuotų kelių – 152 km, nenaudojamų linijų – 87,7 km. 5 2 pav. 2Lietuvos geležinkelių tinklas Lietuvos geležinkelio tinklo trijose linijose, išjungus ryšių, elektros ir automatikos įrenginius bei demontavus įrangą, eismas yra visiškai nutrauktas (taip pat yra nutrauktas eismas šių linijų Latvijos bei Baltarusijos teritorijoje): Marcinkonys – Valstybės siena nuo 2009 m. Darbėnai – Skuodas – Valstybės siena nuo 2009 m. Bugeniai – Valstybės siena (Vainuodės kryptis) nuo 1997 m. Laikinai nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki atstatymo ir remonto darbų atlikimo pabaigos eismas yra nutrauktas linijoje Mažeikiai – valstybės siena (Rengės kryptis). Kelio remontas numatytas 2019 metais. Lietuvos geležinkelių keliuose pagrindiniai statiniai yra šie: Sankasa – grunto statinys, atliekantis viršutinės kelio konstrukcijos pagrindo funkcijas. Įrengiamas iš atvežto grunto ir (arba) neišjudinto natūraliojo grunto. Viršutinė kelio konstrukcija – antpilo (balasto) sluoksnis, pabėgiai, bėgiai. Iešmas – įrenginys, nukreipiantis važiuojančius riedmenis iš vieno kelio į kitą. Jį sudaro rėminiai bėgiai, smailės, iešmo perjungimo įtaisas, kryžmės, atlankos, gretbėgiai ir jungiamieji keliai. Vandens pralaidos - tai hidrotechniniai statiniai vandeniui praleisti. Tiltas – statinys, jungiantis kelią per žemiau esančią upę, kanalą ir pan. Peronas – aikštelė geležinkelio stotyje, skirta išlaipinti iš traukinio ir į jį įlaipinti keleivius. Lietuvos geležinkelių keliuose yra 3 bėgių tipai (R-50, UIC-60 ir R-65), DI valdo ir prižiūri 543 vnt. pervažų, kurios skirstomos į keturias saugos kategorijas, 3,3 tūkst. vnt. iešmų (iš jų: LST EN 1,9 tūkst. vnt. ir GOST 1,4 tūkst. vnt.), 1,7 tūkst. vnt tiltų, viadukų ir kitų kelio statinių, 5 mln. vnt. gelžbetoninių pabėgių, 0,9 mln. vnt. medinių pabėgių. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvos geležinkelių tinkle buvo aptikta 2,8 tūkst. vnt defektinių ir itin defektinių bėgių; nustatyta 29 proc. netinkamų medinių pabėgių, 9 proc. defektinių tiltų, viadukų ir kitų kelio statinių. Kasmet siekiant užtikrinti krovinių ir keleivių vežimo 6 geležinkeliais kokybę ir greitį bei eismo saugumą būtini geležinkelių kelio remonto darbai. Esant nepakankamoms finansinėms galimybėms geležinkelio keliuose kasmet daugėja geležinkelio kelių, kuriuose yra uždelstas kelio kapitalinis remontas, - viena iš esminių geležinkelių keliuose defektų atsiradimo priežasčių. 2017 m. geležinkelio keliuose nustatyta 701,8 km (arba 20,3 proc.) kelių, kuriuose laiku neatliktas (uždelstas) kapitalinis kelio remontas, iš jų 294,9 km (42,0 proc.) – valstybinės reikšmės magistralinėse linijose (I ir IX Kretos koridoriai), o 406,9 km (58,0 proc.) – kitose linijose. Uždelstų kelio kapitalinių remontų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje pateikiamas 3 pav. KM 800 701,8 700 639,6 613,9 608 584,5 566,7 579,6 600 543,6 550,2 499,9 500 452,8 405,7 409,1 406,9 389,6 389,7 389,7 374,7 382,7 400 357,2 353,8 302,5 300 176,7 200 134,5 133,6 144,9 144,9 140,6 131,4 138,7 113,7