Vytautas Èesnulis

VARËNOS KRAÐTO ÐAULIAI 1919-1940 Vytautas Èesnulis

VARËNOS KRAÐTO ÐAULIAI 1919-1940

VILNIUS 2008

1 © Vytautas Česnulis, 2008 TURINYS

S. Jegelevièius. IÐ UÞMARÐTIES PRIKELTI ÐAULIAI ...... 5

ÁVADAS ...... 9

1. IÐ ÐAULIØ SÀJUNGOS ISTORIJOS ...... 12

2. ÐAULIØ RINKTINËS ...... 19 XIX Alytaus ðauliø rinktinë ...... 19 V Trakø rinktinë ...... 32 XXIII Vilniaus rinktinë ...... 36

3. NEPRIKLAUSOMYBËS KOVØ ÐAULIAI PARTIZANAI 40

4. NEUTRALIOJI JUOSTA ...... 99 Neutralios juostos milicija ...... 99 Gardino procesas ...... 107

5. ÐAULIAI IR JØ KASDIENYBË ...... 112 Ðauliai ypatingesniais atvejais ...... 112 Ðauliai ir Respublikos Prezidentai ...... 121 Ðauliai ugniagesiai ...... 124 Manevrai, pratybos ...... 137 Ðauliø ðventës ðaudymai ...... 143 Rinkliavos ...... 158 Ðauliø orkestrai. Kita kultûrinë veikla ...... 162 Spaudos platinimas. „Trimitas” ...... 168

6. KRAÐTO ÐAULIØ BÛRIAI IR JØ VEIKLA ...... 172 Perlojos bûrys ...... 172 Nedzingës bûrys ...... 212 Akmens bûrys ...... 249

3 Merkinës bûrys ...... 269 Liðkiavos bûrys ...... 317 Varënos I bûrys ...... 351 Puvoèiø bûrys ...... 373 Babriðkiø bûrys ...... 385 Merkinës raiteliø bûrys ...... 393 Pilvingiø bûrys ...... 396 Kibyðiø bûrys ...... 402 Noruliø bûrys ...... 408 Giraitës bûrys ...... 422 Geidukoniø bûrys ...... 435 Þilinø ir Kaniûkø bûriai ...... 438 Valkininkø bûrys ...... 449 Varënos II bûrys ...... 453 Valkininkø geleþinkelio stoties bûrys ...... 463 Bandymai organizuoti kitus bûrius ...... 469

7. MINËTINI IÐ VARËNOS KRAÐTO KILÆ ÐAULIAI . . . . 475

8. ÐAULIØ PASTANGOS GAUTI ÞEMËS ...... 482

9. ÐAULIÐKO GYVENIMO ÁVAIRENYBËS ...... 492

10. ÐAULIØ SÀJUNGOS LIKVIDAVIMAS IR KAI KURIØ ÐAULIØ LIKIMAI ...... 505

ÐAULIØ VAIDINIMAI ...... 515

ÐALTINIØ IR LITERATÛROS SÀRAÐAS ...... 518 Archyviniai ðaltiniai ...... 518 Periodinë spauda ...... 520 Papildoma literatûra ...... 522

4 IÐ UÞMARÐTIES PRIKELTI ÐAULIAI (Pratarmës vietoje)

Smalsusis Skaitytojau, rankose turite Vytauto Èesnulio parengtà isto- rijos studijà, galinèià pretenduoti á monografijos statusà. Ðios studijos autorius valstybës archyvuose ne vienerius metus kruopðèiai rinko pir- minæ dokumentinæ informacijà, jà sistemino, analizavo, kol pagaliau tekstà atidavë á spaustuvæ. Kuo ði knyga ádomi bei vertinga? Prieð 68 metus, paèioje sovietinës okupacijos pradþioje, sovietø re- þimas uþdraudë ir per kelias savaites sunaikino bene populiariausià ir vienà didþiausiø visuomenës organizacijø – Lietuvos ðauliø sàjungà, pa- likusià þenklø pëdsakà Nepriklausomybës kovose, o vëliau vaisingai be- sidarbavusià visuomenës patriotinio auklëjimo baruose, kartu su Lietu- vos kariuomene rengusià Tëvynës gynëjus, pagaliau áneðusià indëlá ir á kraðto kultûros plëtotæ, leidusià „Trimità“, – kitados labiausiai skaitytà þurnalà. Ði istorijos studija skirta Lietuvos ðauliø sàjûdþio uþuomazgai, jo plët- rai ir tolesnei raidai didelëje Pietø ir Pietryèiø Lietuvos dalyje – demarka- cijos linijos paribyje, uþ kurios plytëjo Lenkijos okupuota Lietuvos dalis. Tai Lietuvos ðauliø sàjungos iðtakø, organizavimosi, kovø ir kasdienybës istorija. Atskleidþiami ne tik pasiekimai, bet ir praradimai, nesëkmës. Stu- dijos autorius ðauliø kovas bei laimëjimus, neretai gana kuklius, stengësi skaitytojui pristatyti objektyviai, be perdëto heroizavimo ar patetikos. Tai padës geriau suvokti ðauliø kovos metø tikrovæ, jos realijas, padës iðsklai- dyti kai kuriuos anksèiau sklandþiusius mitus. Kiekvienas laikmetis turi savà specifikà. Nuo apraðomø ávykiø mus skiria 70 – 90 metø. Taigi jau laikas kritiðkai, bet atlaidþiai paþvelgti á tuomet gyvavusias propagandi- nes kliðes, tiems laikams bûdingà periodikos leksikà, kuri tuomet buvusi neiðvengiama, objektyviai ávertinti ávykius bei juose dalyvavusius þmo- nes. Ið esmës autorius ðaulius prikëlë ið uþmarðties. Jeigu tokias knygas bûtume galëjæ leisti prieð 50 ar bent 30 metø! Ádomi ir itin vertinga informacija sukaupta skyreliuose apie atskirus ðauliø bûrius: jø organizavimasis, persitvarkymai pagal laikmeèio rei-

5 kalavimus, personalinë sudëtis bei jos kaita, veikla, sunkumai. Ðauliø gyvenimas, veikla, elgesys knygoje apraðyti nevengiant ir pasitaikiusiø negatyviø momentø ar dalykø iðkëlimo. Gyvenimas visuomet buvo su- dëtingas ir ganëtinai margas. Iðryðkinti, bet nesureikðminti ir tie þmo- nës, kurie dangstydamiesi ðaulio vardu padarë vienokius ar kitokius pra- siþengimus ar net nusikaltimus ir taip þmoniø akyse kompromitavo Lie- tuvos ðauliø sàjungà. Apmaudu, bet buvo ir tokiø. Nutylëti apie tokius þmones bei jø negraþius poelgius taip pat reikðtø istorijos klastojimà. Manytina, kad ðioje knygoje pateiktas vaizdas labai artimas tikrovei. Tai gal ir nepatiks skaitytojams, mëgstantiems ar pripaþástantiems tik „graþià istorijà“. Niekuomet nesuþinosime visos tiesos, visø realios tik- rovës niuansø, vienokiø ar kitokiø poelgiø prieþasèiø bei pasekmiø. At- kreiptinas dëmesys ir á tai, kad knygos autorius ganëtinai kritiðkai þiûri á iðlikusià dokumentinæ informacijà, neretai pagrástai suabejodamas do- kumentuose uþtiktais kai kuriais teiginiais ar faktais. Dël to autoriaus pasakojimas atrodo dar patikimesnis. Knygoje minima daugybë pavardþiø. Daugelyje teksto vietø domi- nuoja pavardës. Kai kuriø ðauliø pavardës ávairiais aspektais pasikarto- ja keletà kartø. Kaip vertinti toká pavardþiø gausumà? Kai kam gal tai apsunkins sklandø teksto skaitymà. Dël to nemaþa knygos teksto dalis gal pasirodys nuobodi kitø Lietuvos regionø skaitytojui. Vis tik knyga dël to nebus nuobodi Merkinës ar Perlojos, Nedzingës ar Varënos, Ja- kënø ar Valkininkø skaitytojui. Jis èia susidurs su savo apylinkiø prikel- tais ið uþmarðties ðauliais. Vienas svarbiausiø ðios knygos momentø ir yra Atmintis. Gal Atmintis netgi yra pagrindinë knygos idëja. Tai At- mintis þmoniø, pagal savo jëgas ir galimybes daug padariusiø ginant Lietuvos nepriklausomybæ bei savos Valstybës teritoriná vientisumà, siekusiø apginti ne tik Tëviðkæ, bet ir Tëvynës ribas. Apginti ir prak- tiðkai átvirtinti Pietø ir Rytø Lietuvos sienas nepavyko dël nuo jø bei Lietuvos apskritai nepriklausiusiø prieþasèiø. Knygos autorius, suminëdamas anø laikø ðauliø pavardes, prikelia juos ið nepelnytos ir priverstinës uþmarðties. Tie þmonës lyg sugràþina- mi ar sugráþta ið praeities á dabartá. Tik nebeliko jø bendraþygiø ir ben- draminèiø. Nebëra ir jø artimøjø. Nedaug likæ artimesniø giminaièiø. Vis tik ne vien dël natûralios kartø kaitos daugelio ðauliø atminimas lyg

6 ir iðdilæs, skendi praeities ûkuose. Pusæ ðimtmeèio buvo draudþiama nagrinëti ar aptarinëti Nepriklausomybës kovas ir dël to buvo bijomasi ar vengiama netgi buitinëje aplinkoje minëti tuose ávykiuose dalyvavu- sius artimuosius, giminaièius, kaimynus, kad nebûtø pakenkta jiems ar bent jø palikuonims. Juolab, sovietmeèiu jau nuo 1940 m. liepos Lietu- vos ðauliø sàjunga buvusi áraðyta á labiausiai juodinamø Lietuvos visuo- menës organizacijø sàraðà, nes nuo pat sovietinës okupacijos pradþios Ðauliø sàjunga buvo suvokiama kaip viena pavojingiausiø sovietiniam reþimui jëgø. Ðauliø persekiojimas atsinaujino ið karto po sovietinës re- okupacijos 1944 m. vasarà, o kartu pasipylë antiðauliðkø ðmeiþtø srautas. Knygoje ávairiais aspektais paminëtos ðauliø pavardës suþadins te- gul ir miglotus ðauliø palikuoniø atsiminimus, praturtins tikromis, do- kumentaliai paremtomis þiniomis ðeimos, giminës, kaimo istorijà, kels pasididþiavimà tëvais, seneliais ir proseneliais, gimtojo kaimo, mieste- lio, parapijos, valsèiaus, apylinkës vyrais, susitelkusiais á Ðauliø sàjun- gà – vienà populiariausiø ir didþiausiø 1919 – 1940 metø Lietuvos vi- suomeniniø organizacijø. Ðauliai, ypaè Pietø ir Pietryèiø Lietuvoje, Ne- priklausomybës kovø metu ir dar kurá laikà joms pasibaigus, rizikavo ne tik savo sveikata ir gyvybe, bet ir savo turtu, ir namiðkiø gerove bei svei- kata, o kartais ir jø gyvybe. Vytauto Èesnulio parengta ðauliø istorijos studija neabejotinai turi mokslinës vertës, nes gerai dokumentuota. Dar didesnë ðios knygos pa- þintinë vertë. Reikðminga kaip ugdanti patriotizmà, pasididþiavimà sa- vo regionu ir jo þmonëmis, kûrusiais bei stiprinusiais mûsø Valstybæ. Ði knyga bus graþiu paminklu praëjusio ðimtmeèio treèiojo ir ketvirtojo deðimtmeèiø ðauliams, ypaè Nepriklausomybës kovø dalyviams. Ið uþmarðties prikelti ðauliai savo gyvenimu liudija ið kur mes at- ëjome.

2008 m. liepos 6 d. Doc. dr. Sigitas Jegelevièius

7 Oi lekia lekia gulbiø pulkelis, Tëvynæ ginti ragin bernelius Liaudies daina

Petys á petá uþ tëvynæ! Nuo Palangos lig Varënos, Sulaukæ puotos kruvinos, Kaip mûsø proseniai jà gynë, Taip ginsme sûnûs ðios dienos. Maironis

Kai mus paðaukë tëvynë – Stojom gint jos ir – apgynëm. Þinom Ðirvintas, Perlojà – Ðie vardai kai kà atstoja! Liudas Gira

... Matë prieðas mus visur... Pylëm lenkui ties Giedraièiais, Ties Varëna ir kitur. Liudas Þukauskas

8 ÁVADAS

Ðiame darbe stengiamasi pateikti sukarintos patriotinës visuomeni- nës organizacijos – Lietuvos ðauliø sàjungos (LÐS) nariø veiklos Varë- nos kraðte 1919 - 1940 metais apþvalgà daugiausia pagal Lietuvos cen- triniame valstybës archyve saugomus LÐS fondø, pirmiausia 561 ir 555, dokumentus. Taipogi pasiremta visa eile spausdintø ðaltiniø – knygø bei periodiniø leidiniø, ypaè LÐS þurnalu „Trimitas“; tiesa, pastarieji ðalti- niai tekste nurodomi ne visur, jie yra tik naudotos literatûros sàraðe. Ið pradþiø teikiama Lietuvos ðauliø sàjungos istorijos santrauka, trumpai supaþindinama su trijø rinktiniø, kurioms priklausë Varënos kraðto ðau- liai, veikimu; tai turëtø padëti geriau orientuotis istoriniø ávykiø raido- je. Kai kuriø ðauliø bûriø, pvz., Þiûrø, Mergeþerio, Samûniðkiø, Þeimiø ir t.t., bei moterø bûriø pavadinimai daþnai yra sàlyginiai: tokie ðauliø padaliniai kaip atskiri vienetai oficialiai nebûdavo áforminti arba jie veikë su kitais bûriais. Kai kur, ypaè besikuriant ðauliø bûriams anksèiau len- kø okupuotos Rytø Lietuvos kaimuose, tëra tik ðauliais bûti norëjusiø asmenø sàraðai. Taèiau kur bus geresnë proga tuos þmones paminëti? Lietuvos valstybës atgimimo metø partizanø ir ðauliø dokumentuo- se daþnai ávairuoja tø paèiø asmenø pavardþiø raðyba, pvz., Lukoðevi- èius ir Lukaðevièius, Sèesnulevièius ir Èesnulevièius, Kerðis ir Kerðys ir pan., nekalbant apie skirtingas vieno þmogaus vardo formas (Bolius, Balys ir Boleslovas; Motiejus, Matas, Maèys ir Mateuðas; Mikas ir My- kolas ir pan.); sàraðuose ir kitur þmoniø vardø kartais visai nëra, tik pavardës, apstu ávairiø klaidø, neraðomos datos. Daþnai sunkiai supran- tamas raðtø autoriø minties formulavimas. Nori nenori darbe vietomis teko palikti originalo raðybà ir minèiø dëstymà, nors jie ir keltø kai ku- riø abejoniø. Ne visuomet patikima ávairiø tikrintojø ar informatoriø nuomonë vienu ar kitu klausimu. Daug netikslumø ir painiavos yra ðau- liø vadovybës – rinktiniø ir paèios Ðauliø sàjungos – raðtvedyboje. Ása- kymai apie bûriø ar jø vadø patvirtinimà, þmoniø priëmimà á ðaulius ir t.t., kaip taisyklë, vëluodavo (kartais net metais ar ilgiau). Apie tuos paèius dalykus net oficialiuose dokumentuose kartais kalbama skirtin-

9 gai. Kai kur jau nebelikæ seniau buvusiø kaimø arba pasikeitæ jø vardai, be to, senuosiuose dokumentuose gyvenvieèiø pavadinimai labai daþ- nai surusinti ar sulenkinti. Todël ir operatyviniuose praneðimuose bei kitur kaimø vardai daþnai iðdarkyti; tas pats pasakytina ir apie þmoniø pavardes. Tokius dalykus pagal iðgales stengtasi atitaisyti. Taèiau doku- mentas lieka dokumentu, ir belieka juo pasiremti tokiu, koks jis iðlikæs. Kai kurie darbe minimi kaimai ðiuo metu priklauso Lazdijø, Alytaus, Trakø ar Ðalèininkø rajonams, Druskininkø savivaldybei ar kaimyninei Baltarusijai. Spausdintuose ðaltiniuose taipogi pasitaiko apsirikimø ir klaidingø teiginiø. Vargu ar buvo galima iðvengti kai kuriø netikslumø bei neaiðkumø ir ðiame darbe. Bûtent tuo galima pagrási ðen ten tekste esanèius klaustukus bei ðauktukus. Kone visur sàmoningai palikti þmo- niø tëvø vardai: ne tik lengvesniam asmenybiø nustatymui ið dabarties pozicijø, bet ir todël, kad kartais tame paèiame bûryje bûdavo du ar net trys ne tik bendravardþiai ar bendrapavardþiai ðauliai, bet ir jø tëvø var- dai buvo tokie patys. Nemaþai ðauliø yra buvæ keliuose bûriuose; tai daugiausia ið vienos tarnybos vietos á kità kilnoti valstybës tarnautojai (mokytojai, pasienio policininkai ir kt.) ar ið Okupuotos Lietuvos pasi- traukæ þmonës. Gan daþnai á ðaulius vël bûdavo priimami dël ávairiø prieþasèiø ið LÐS paðalinti ar ið jos iðstojæ asmenys. Ne apie visus bûrius ir ne visais jø gyvavimo metais yra vienodai iðlikusios dokumentinës informacijos: kai kurie tø ðauliø veiklos tarpsniai tarsi iðkritæ ið istorijos vyksmo, todël ir darbe laiko poþiûriu vietomis likusios spragos. Nors ðiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai, atrodo, geri kaip nie- kada anksèiau, taèiau ne tik XX a. 2-ro ir 3-èio deðimtmeèiø sandûroje, bet ir vëliau Lenkijos valdþia, ypaè Lietuvos duona jaunystëje iðpenëto Lenkijos nacionalinio didvyrio Juzefo Pilsudskio ir jo ðalininkø inspi- ruojama, buvo Lietuvos prieðas Nr. 1. Beje, Lenkijos pretenzijas á Lie- tuvos þemes rodo ir kai kuriø to meto Lenkijos kariuomenës daliø pa- vadinimai: Lietuviø ir baltarusiø divizija (tai jos maiðtà 1920 m. spalá inscenizavo generolas L. Þeligovskis), 77 Kauno ðauliø (pëstininkø) pul- kas, 4 Uþnemunës ulonø pulkas, 10 lietuviø ulonø pulkas, 13 Vilniaus ulonø pulkas, Vilniaus apsaugos ulonø pulkas, 29 lietuviø-baltarusiø lauko artilerijos pulkas... Ano meto partizanai ir ðauliai Varënos kraðte Lietuvà daugiausia gynë nuo tuometinës Lenkijos këslø. Apskritai,

10 1919-1923 metø laikotarpis ðiame kraðte labiausiai pasiþymëjo lietuviø ginkluota kova su lenkø grobikais. Kita vertus, buvo Lietuvoje inteli- gentø lenkø, sugebëjusiø teigiamai ávertinti lietuviø tautiná atgimimà ir jam simpatizavusiø. Kas buvo, tas buvo: istorijos nereikia graþinti, o tautos skauduliø nevalia pamirðti. Archyviniø ðaltiniø santrumpos reiðkia: LCVA – Lietuvos centrinis valstybës archyvas, LYA LKP – Lietuvos ypatingojo archyvo LKP doku- mentø skyrius; skaièiai reiðkia archyvinio fondo, apyraðo ir bylos nume- rius, pvz., LCVA 561-19-114 = Lietuvos centrinio valstybës archyvo fon- das 561, apyraðas 19, byla 114. Bylø lapai nurodomi labai retai. Kiti daþnesni sutrumpinimai: LÐS – Lietuvos ðauliø sàjunga, CV – Centro Valdyba, ð. – ðaulys, ðauliø, b. – bûrys, bûrio, sk. – skyrius, gr. – grupë, g. – gimæs, gyv. – gyvena, slapyv. – slapyvardis, LDK – Lietuvos didþiojo kunigaikðèio (pulkas), KOP – lenkø pasienio apsaugos korpusas...

11 1. IÐ ÐAULIØ SÀJUNGOS ISTORIJOS

Ðauliø organizacijai pradþià davë Lietuvos valstybës atsikûrimo laiko- tarpiu susispietæs þurnalisto, visuomenës ir kultûros veikëjo Mato Ðal- èiaus vadovaujamas ginkluotas Kauno vyrø bûrelis. M. Ðalèiaus 1919 m. birþelio 27 d. suðauktas Kauno valstybës ástaigø tarnautojø susirinkimas organizacijà pavadino ðauliø vardu. Ði data laikoma Lietuvos ðauliø sà- jungos (LÐS) gimimo diena. Ið pradþiø LÐS áëjo á Lietuvos sporto sàjungà kaip jos sekcija. Visus ginkluotus partizaniðkus Lietuvos bûrelius sujung- ti á vienà organizacijà mintis kilo visuomenës veikëjui Vladui Putvinskiui. Pirmajame ðauliø susirinkime Kaune 1919 m. rugpjûèio 8 d. apsvarstyti ðauliø ástatai ir aptarti pirmieji darbai. Rugpjûèio 20 d. iðrinkta organiza- cinë komisija rûpintis ðauliø veikimu, iðrinkta pirmoji LÐS valdyba. Kai kas pirmuoju rimtu ðauliø darbu laiko lenkø karinës organizaci- jos POW (Polska Organizacja Wojskowa, peoviakai) rengto puèo likvi- davimà. Mat 1919 m. á Kaunà atvykæs lenkø kariuomenës poruènikas (leitenantas) Raimundas Kovalecas, prisidengæs Adamo Juzviko slapy- vardþiu, ákûrë èia POW, pavaldþià vyriausiajai vadovybei Suvalkuose. (Prie demarkacinës linijos sukurta kita lenkø organizacija – Organizac- ja Strzelców Nadniemeñskich (Panemunës ðauliø organizacija), suskirs- tyta á tris apskritis: Suvalkø, Trakø ir Maiðiagalos; ði organizacija palai- kë glaudþius ryðius su lenkø kariuomene prie demarklinijos; palei Ne- munà abipus upës lenkø Panemunës ðauliai veikë nuo Gardino ir Sa- packinës iki Prienø ir Rumðiðkiø.) Ið tikrøjø, mûsø ðauliai prisidëjo prie POW likvidavimo: saugojo valstybës ástaigas, dalyvavo darant kratas, moterys budëjo ðauliø ðtabe ir kt. Taèiau ðauliø vaidmens POW likvida- vime nereikëtø pervertinti: peoviakø planuoto sukilimo, turëjusio ávyk- ti 1919 m. rugpjûèio 28-29 d.d. naktá, rengëjai buvo suimti ir organizaci- ja likviduota anksèiau. Ðauliø organizacinë komisija 1919 m. rugsëjo 5 d. priëmë „Pagrin- diniø Lietuvos Ðauliø Sàjungos Ástatø” projektà, su kuriuo rugsëjo 12 d. sutiko vyriausiasis karo vadas gen. Silvestras Þukauskas, o rugsëjo 15 d. juos patvirtino kraðto apsaugos ministras Povilas Þadeikis. 1920 m. ge-

12 guþës 5 d. visiems ðauliams pafrontëje leista namie laikyti kariná ðautu- và. Rugsëjo 2 d. á lenkø pafrontæ iðvyko 15 organizatoriø. Iðsiplëtus ko- voms su lenkais, ðauliø kovoms fronte ir uþfrontëje koordinuoti rugsëjo 17 d. ásteigtas Ðauliø fronto ðtabas, kurio virðininku paskirtas Matas Ðalèius. Pafrontëje susikûrë tankus ðauliø partizanø tinklas. Rugsëjo 20 d. ávyko LÐS Centro Valdybos pirmasis posëdis. LÐS Centro Valdybos pir- mininkas buvo Vladas Putvinskis (ilgainiui pavardæ jis pakeitë á Pûtvis ar Putvys, taèiau Lietuvos centriniame valstybës archyve neteko aptikti dokumentø su ðitokia LÐS kûrëjo pavarde). 1920 m. lapkrièio 1 d. ásteig- tas LÐS þvalgybos padalinys – Þiniø koncentracijos biuras. LÐS veikë pagal Seimo priimtà ástatymà ir Vidaus tvarkos statutà. Tvarkësi dviem barais – kariniu ir visuomeniniu. Karinæ vadovybæ, tarp jø bûriø vadus, karinio ir sportinio ðauliø rengimo instruktorius, tvirti- no kraðto apsaugos ministras. Visuomeniniam barui atstovavo visuoti- nio ðauliø suvaþiavimo renkama Centro Valdyba su rinktiniø ir bûriø valdybomis bei ávairiomis sekcijomis. LÐS nariais galëjo bûti Lietuvos pilieèiai nuo 17 metø amþiaus. Jaunesni stoti á ðaulius galëjo tik tëvams ar globëjams sutikus. LÐS 1921 m. gruodþio 11 d. iðsiuntinëjo telefonogramà, kad pafron- tës ðauliai jokiu bûdu neperþengtø demarkacinës linijos ir 10 km atstu- mu nuo jos nevykdytø jokiø ðauliø ar partizanø ginkluotø veiksmø, jei- gu nëra atviro karo; vejantis lenkø kareivius ar persirengusius civilius, grieþtai drausta perþengti demarklinijà be kariuomenës vado ásakymo (LCVA 561-19-727). 1922 m. birþelio 29 - liepos 3 d.d. vyko LÐS bûriø atstovø visuotinis suvaþiavimas. Vasaros pabaigoje LÐS gyvenime ádiegtas sustiprinto slaptumo principas. LÐS 1922 m. rugpjûèio 27 d. ásakymo Nr. 2 p. 2 nuo ðio ásakymo gavimo dienos visuose oficialiuose ir neoficialiuose raðtuose uþdrausta nurodyti skyriaus arba bûrio bûstinæ. Skyrius ar bûrys þymëtas be vietos pavadinimo, pvz., IX ðauliø skyrius, 215 bû- rys. Ðauliø grandys bûriuose vadintos ne kaimø vardais, o abëcëlës raidëmis: a, b, c grandis ir t.t. Susiraðinëjime vengta kaimø pavadini- mø, vietoj NN kaimo grandis raðyta a grandis ir pan. Visuose þenkluo- se, uniformoje, iðkabose ir kt. vartoti tik numeriai. Pilnà bûriø pavadi- nimà leista minëti tik vëliavose, kurios yra gerai apsaugotos ir naudo-

13 jamos iðkilminguose paraduose bei ðventëse. Visuose susiraðinëjimuo- se, ásakymuose ir nutarimuose vietoj ðauliø tikrøjø pavardþiø ir vardø ásakyta vartoti nario liudijimo numerius. Kiekvienas ðaulys privalëjo gerai atsiminti savo liudijimo numerá ir tik juo vadintis. Tikrieji ðauliø vardai ir pavardës skelbti tik LÐS ásakymuose, ir tai tik iðimtinais atve- jais, pvz., paðalinant ðaulá ið LÐS nariø, baudþiant uþ prasikaltimus ir t.t. (LCVA 561-2-4302). LÐS Centro Valdyba 1922 m. spalio 2 d. priëmë Vl. Putvinskio atsi- statydinimà ið Centro Valdybos pirmininko pareigø. Ávesta LÐS virði- ninko pareigybë. Nuo 1923 m. sausio 1 d. ið buvusiø Sàjungos 19-kos vietos skyriø suformuoti 8 batalioniniai ir 11 kuopiniø skyriø, tarp jø – XIX Alytaus batalioninis skyrius ir V Trakø kuopinis skyrius Kaiðiadoryse (LÐS 1922 12 30 ásakymas). Partizanø grupiø þinioje iki ðiol buvæ ðauliø bû- riai perduoti atitinkamø ðauliø skyriø vadams (LÐS 1923 05 15 ásaky- mas). Nuo geguþës 15 d. bûriai vadinti: Nedzingës – 224, Liðkiavos – 293, Akmens – 297, Perlojos – 300, Merkinës – 302 (XIX skyrius), Onuð- kio – 295 (V skyrius) bûriai (LCVA 561-2-4303). Ilgainiui ðauliø skyriai pavadinti rinktinëmis. 1925 m. kovo 1-3 d.d. Kaune vykæs IV visuotinis LÐS bûriø atstovø suvaþiavimas nurodë daugiau remti pasienio ðaulius, kovojusius ðaulius aprûpinti þeme. Pirmasis Lietuvos ðauliø sàjungos statutas paskelbtas LÐS 1925 m. rugpjûèio 20 d. ásakymu. Statute raðoma, kad Ðauliø sàjunga yra neparti- në organizacija. Pats Vl. Putvinskis irgi buvo prieð ðauliø organizacijos partiðkumà. Straipsnyje „Kuriuo krypsniu?“ 1922 metais jis raðë: „Mano iðmanymu, ðauliø darbas turi bûti grynai idëjinio visuomeninio pobûdþio“. Vl. Putvinskio sveikinime visuotiniam LÐS bûriø atstovø suvaþiavimui 1925 m. vasario 28 d. taipogi sakoma: „Tevedie mus lietuviø tautos þvaigþdë idëja pro ðalá partinës politinës kovos“. Taèiau po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo LÐS, kaip ir keliø kitø tautiðkø organizacijø, ðefu tapo A. Sme- tona. Buvo toleruojamas ðauliø priklausymas tik Lietuviø tautininkø sà- jungai ar jos kontroliuojamoms kitoms organizacijoms. Pavyzdþiui, ðau- lio priklausymas ar pritarimas Lietuvos valstieèiø liaudininkø sàjungai buvo nesuderinamas su buvimu LÐS gretose. Savo ruoþtu nelegali Lie-

14 tuvos komunistø partija stengësi savo þmones infiltruoti á ðauliø gretas. Kitos slaptai veikusios organizacijos – nacionalistinës Lietuviø tautinës apsaugos „Geleþinis Vilkas“ 1928 m. sausio 5 d. ásakyme duotas visiems vilkams privalomas nurodymas ástoti á Ðauliø sàjungà (LCVA 563-1-1). Geleþinis Vilkas (oficialiai – Lietuviø Tautinë Apsauga „Geleþinis Vilkas“) – tai pusiau sukarinta organizacija, po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo tautininkø slaptai ákurta kovai su opozicija. Oficialiai veikë 1927-1930 metais. Ið pradþiø organizacijos ðefas buvo A. Smetona, o globëjas – A. Voldemaras. Prasidëjus pastarøjø kivirèams, GV 1929 m. suskilo, o 1930 05 24 A. Smetona iðleido ásakymà dël GV paleidimo. Po smetonininkø perversmo stipriausia prieð juos nusiteikusi politi- në jëga buvo á valdþià besiverþæ krikðèionys demokratai. Tad nenuosta- bu, jog tarp Trakø grupës GV agentûriniø praneðimø nemaþai yra apie kai kuriø kunigø veiklà ar Kaiðiadoriø vyskupà Juozapà Kuktà (atseit, ðis vyskupijos pinigais dengæs brolio verslininko skolas). JAV iðleistoje „Lietuviø enciklopedijoje“ (t. VII, p. 101) GV vadina- mas nacionalistine lietuviø organizacija, o tarybinëje literatûroje vadin- tas faðistine organizacija. Ir ne be pagrindo. Pavyzdþiui, instrukcijoje „L.T.A. „Geleþinis Vilkas“ iðorinis veikimas“ sakoma: „Faðistinës dar- bininkø organizacijos sudarymas ir jos rëmimas dar per ankstyvas klau- simas: tai atlikti Apsauga dar neturi jëgø. Á tai betgi turi bûti atsiþvelgta, varant paèios Apsaugos organizavimosi darbà“ (LCVA 563–1–4). Uþ ðaulio narystës dokumentà – ðaulio liudijimà – nustatytas 2,50 Lt þyminis mokestis (tam tikras þenklas). Neturtingi ðauliai per bûrio val- dybà galëjo praðyti rinktinës atleisti juos nuo ðio mokesèio (pvz., XIX rinktinës vado A. Þemaièio 1925 12 22 raðtas). Vëliavas bûriai ásigydavo uþ savo pinigus, taèiau jas oficialiai áteik- davo daþniausiai skyriaus, o vëliau rinktinës vadas. LÐS 1939 m. balan- dþio 12 d. ásakymu patvirtinta vienoda visiems bûriams vëliava ir jos koto virðûnë. Nuo 1928 m. rugsëjo pabaigos pasikeitë ðauliø bûriø numeracija. Naujasis numeris reiðkë bûrio eilës numerá rinktinëje, pvz., 293 (Liðkia- vos) bûrys tapo 18 Liðkiavos bûriu. Savus ginklus visi ðauliai privalëjo registruoti rinktinëje. Rinktinës numeruotos romëniðkais skaitmenimis: I Kauno, II Ute-

15 nos, III Telðiø, IV Tauragës, V Trakø, VI Ukmergës, VII Ðiauliø, VIII Vil- kaviðkio, IX Seinø, X Rokiðkio, XI Raseiniø, XII Panevëþio, XIII Ma- þeikiø, XIV Marijampolës, XV Kretingos, XVI Këdainiø, XVII Ðakiø, XVIII Birþø, XIX Alytaus, XX Klaipëdos, XXI Zarasø, XXII Geleþin- keliø (ásteigta 1936 04 16), XXIII Vilniaus (1939 m.) ir XXIV Ðvenèio- nëliø (1940 m.). Sporto varþybose ðauliai pirmà kartà dalyvavo jau 1921 metais. Nuo 1925 m. veikë ðauliø saviðalpa. Nuo 1930 m. imta rengti pirmosios pa- galbos sanitarinius kursus. LÐS nuo 1930 m. atkreipë dëmesá á cheminio karo pavojø; 1935 03 15 prasidëjo pirmieji degazatoriø kursai. Pagal 1935 m. liepos 15 d. naujàjá LÐS ástatymà Ðauliø sàjunga buvo visuomeninë kariðka organizacija, tiesiogiai priklausanti nuo kariuome- nës vado. Sàjungà valdë Kraðto apsaugos ministerija (KAM), ginklus ir karo medþiagà LÐS gaudavo ið KAM. Ðauliø rinktinës vadas bûdavo atitinkamos apskrities karo komendantas. Sàjungos turtas atleistas nuo valstybiniø mokesèiø. Kolektyviniai ðauliø skundai, ypaè centrinëms ástai- goms, neleisti. Anot prezidento Smetonos 1936 m. balandþio 23 d. pa- tvirtinto ir nuo tos dienos ásigaliojusio naujojo LÐS statuto, aukðèiau- sias ðaulio tiesioginis virðininkas buvo Respublikos Prezidentas. LÐS tiks- las – kad kiekvienas lietuvis bûtø ðaulys! Ar ne per daug uþsimota?! Pamirðtas Vl. Putvinskio aukðèiau minëtame straipsnyje „Kuriuo kryps- niu?“ iðreikðtas patarimas: „Maþesnë, bet geresnës sudëties organizaci- ja, daugiau nuveiks, negu didelë ðlamðtiðka“. Norà atstovauti visai tau- tai rodë ir ant daugelio ðauliø namø buvæs uþraðas: „Ðauliø namai – tautos namai”. Nedalyvavimas Vasario 16-osios ðventëje, o juo labiau darbas tà dienà laikytas rimtu nusiþengimu. Pvz., remdamasis Antne- munio (Rumboniø) ð. bûrio vado Sinicko raportu, XIX rinktinës vadas Navikevièius 1934 m. balandþio 12 d. pareiðkë papeikimà 4-riems bûrio ðauliams, nedalyvavusiems Vasario 16-osios minëjime; du ðauliai – Mi- kas Baranauskas ið Praniûnø kaimo ir Simas Balynas ið Kriauniø k. – ðventës dienà dirbo. „Áspëti, kad pasikartojus panaðiems prasikaltimams ið jø pusës, bus nubausti visu grieþtumu” (LCVA 561-19-177). Naujajame LÐS statute sukonkretinti kai kurie organizaciniai ðauliø momentai. Bûrys galëjo bûti ásteigtas, kai susiraðydavo 24 kandidatai; bûrio skyriuje 12 nariø, grandyje 6 ðauliai. Daugiau kaip 100-tà rikiuo-

16 tës ðauliø turintis bûrys galëjo bûti pavadintas kuopa, eskadronu ar kito- kiu daliniu. Ðaulys galëjo bûti renkamas tik á vienà kurá organà: tarybà, kontrolës komisijà, garbës teismà; kokias kitas pareigas eiti paskirtas ðaulys negalëjo bûti renkamas á kolektyvinius vadovavimo organus. Naujajame statute jau nëra bausmës „po ðautuvu” ir daboklës. Saviþudþiams pagar- ba neatiduodama – juos laidojant nesaliutuojama. Laidojant ðaules mo- teris, dalinys laidotuvëse dalyvaudavo be ginklø. Beje, uniformuotos ðau- lës kai kam apskritai nepatiko. Antai Linkuvos (Pakruojo raj.) kunigas 1931 m. geguþës 3 d. jas uþ tai net per pamokslà peikë. LÐS Centro Valdyba 1932 m. kovo 11 d. iðleido aplinkraðtá, kuriame paskelbë ðauliø þiniai, jog Ministrø Kabinetas vasario 25 d. nutarë leisti Þemës ûkio ministerijai (ÞÛM) iðdavinëti miðko medþiagà be vieðo par- davimo Ðauliø sàjungai ðauliø namams statyti, piliakalniams aptverti ir kitoms visuomeninio pobûdþio reikmëms. Miðko medþiaga iðduodama uþ 50 % kainos, o sumokëjimas iðdëstomas 5 metams. Reikalingà mið- ko medþiagos kieká nustatë ÞÛM pagal LÐS sàmatà. Todël LÐS vadovy- bë paragino visus bûrius susirûpinti savo namø statyba. LÐS Centro Val- dyba nurodë, kad didesniuose miesteliuose ðauliø namai bûtø statomi ið nedegios medþiagos. Namai turëjo bûti pritaikyti kultûros ir karo rei- kalams. Pirmame aukðte turëjo bûti salë, virtuvë, patalpos administra- ciniam darbui, rûsy – ginklø sandëlis ir kt.; reikëjo numatyti patalpas skaityklai, archyvui, prieðdujinei slëptuvei... Bûriø ð. namai negalëjo bûti statomi be rinktinës sutikimo. Lietuvoje 1939 m. vasarà buvo 79 ðauliø namai, apie kuriuos daþnai spietësi visas apylinkiø kultûrinis gyveni- mas. Buvo 105 ðauliø orkestrai, 125 chorai, 400 vaidintojø kuopeliø. 1938 m. lapkrièio mën. uþdarius Vilniui vaduoti sàjungà, jos turtas 1939 m. vasario mën. perduotas ðauliø daliniams. Ðauliai aktyviai dalyvaudavo ávairiose akcijose: ðvaros savaitëse, prieð- gaisrinës apsaugos renginiuose, blaivybës savaitëse ir kt. Bûta ir gana pretenzingø uþmojø. 1936 m. vasario 23-25 d.d. Kaune vyko moterø ðauliø rinktiniø vadþiø ir atstoviø suvaþiavimas. LÐS virðininkas P. Sala- dþius jame kalbëjo: „Turime pasivyti kultûringumo laipsná Vokietijos ir já pralenkti” (LCVA 561-2-999). LÐS 1936 m. rugsëjo 23 d. slaptu aplinkraðèiu rinktiniø vadams nu- rodë stiprinti ryðius tarp visuomenës ir kariuomenës, per ðventes ka-

17 riuomenæ pagerbti ovacijomis, ið pratybø gráþtanèius kariuomenës dali- nius sutikti iðkilmingai: su sveikinimais, gëlëmis ir pan. Tø paèiø metø spalio 15 d. aplinkraðèiu LÐS vadovybë rinktiniø vadams rekomendavo rengti naujokø palydëtuves á kariuomenæ su orkestrais, linkëjimais, ap- raðyti tai spaudoje. 1939 m. geguþës 7-15 d.d. visoje Lietuvoje minëta Motinos diena ir rengta Ðeimos savaitë, kurioje dalyvavo ir LÐS. Renginio vykdomojo komiteto pir- mininkë – buvusio ministro pirmininko J. Tûbelio þmona J. Tûbelienë. Rengta rinkliava gausioms ðeimoms paremti; rinkliavos premijø fondo ko- misijos pirmininkas buvo Lietuvos eksprezidentas dr. K. Grinius. Didþiulis ðauliø bûriø vadø ir atstovø suvaþiavimas surengtas 1940 m. kovo 4-5 d.d.; pirmà dienà jis vyko Kaune, antrà – Vilniuje. LÐS likvida- cijos iðvakarëse, 1940 metø pradþioje, su ðauliais rëmëjais Sàjungoje buvo 58 tûkst. nariø (LCVA 561-2-4440). Socialiniu poþiûriu organiza- cija atrodë taip: valstieèiai – 27 %, tarnautojai – 19 %, samdiniai – 13 %, amatininkai – 8 %, mokytojai ir kt. – 5 % (LCVA 561-2-956). LÐS Centro Valdybos pirmininkai buvo: iki 1922 m. spalio ir 1928- 1929 m. – Vladas Putvinskis, 1922-1924 m. – Vincas Krëvë, 1924-1925 m. – Stasys Ðilingas, 1925-1926 m. – Matas Ðalèius, kelis mënesius 1926 m. – Teodoras Daukantas, 1926-1927 m. ir 1934-1935 m. – Liudas Vailionis, 1927-1928 m. – Rapolas Skipitis, 1929-1934 m. – Antanas Þmuidzinavièius. 1922 m. rudená ávedus LÐS virðininko pareigybæ, pir- muoju LÐS virðininku paskirtas kapitonas Pranas Klimaitis (pareigas ëjo iki 1925 m.), toliau – pulkininkas Mykolas Kalmatavièius-Kalman- tas (1925-1935 m.). Nuo 1935 m. Centro Valdybos pirmininkas ir Sàjun- gos virðininkas buvo pulkininkas Pranas Saladþius (beveik visà pirmo- sios bolðevikø okupacijos laikà praleidæs kalëjime, iðvaduotas 1941 m. birþelio 23 d.; 1944 m. pasitraukë á Vokietijà, vëliau nuvyko á JAV).

18 2. ÐAULIØ RINKTINËS

XIX Alytaus ðauliø rinktinë Varënos kraðto ðauliø didþioji dalis priklausë Alytaus skyriui, vëliau rinktinei. Alytaus ðauliø skyrius ásteigtas 1919 m. spalio 22 d. (LÐS pa- tvirtintas spalio 29 d.). Skyriaus valdybos pirmasis pirmininkas (iki 1924 m.) buvo Sim. Janavièius. Jau 1920 m. pradþioje á Alytø atsikëlë IV lauko ðtabas ir vadovavo ðauliø partizanø karo veiksmams; vëliau ðtabas persikëlë á Merkinæ. 1920 m. vasario 25 d. á Alytø pirmà kartà suvaþiavo skyriaus bûriø atstovai. 1921 m. rudená Alytaus ðauliø skyrius padalintas á rajonus. II Perlojos ðauliø rajonui priklausë Perlojos, Ne- dzingës ir Daugø ðauliai. III Merkinës rajono þinioje buvo Merkinë, Ryliðkiai, Liðkiava, Seirijai, Meteliai ir Nemunaitis; Merkinës rajono vadas buvo III laipsnio instruktorius Andrius Glaveckas, ið einamø pa- reigø atleistas nuo 1922 01 15. Bene pirmuoju Alytaus ð. skyriaus vadovu 1919 m. rudená tapo P. J. Marcinkevièius. Nuo 1921 m. sausio 1 d. skyriaus vadu paskirtas Ado- mas Dþiuvë; birþelio mën. já pakeitë Feliksas Urnevièius, o nuo lapkrièio 1 d. – III laipsnio instruktorius Pranas Ðileika. 1922 m. geguþës 15 d. sky- riø ir raðtinæ jis perdavë naujam vadui, taip pat III laipsnio instruktoriui Adolfui Venclauskui (skyriaus 1922 05 31 ásakymas). A.Venclauskas ið pareigø atleistas 1923 m. birþelio 15 d., o á jo vietà paskirtas Antanas Þemaitis (A. Venclauskas vëliau buvo Alytaus I pradinës mokyklos ve- dëjas). 1926 metais rinktinei pusdevinto mënesio vadovavo Pranas Puèe- kas ir beveik dvi savaites – Vaclovas Alksninis (vëliau jis buvo LÐS sporto instruktorius, I Kauno rinktinës vadas, uþ antinacinæ rezistencijà daugiau kaip du mënesius 1943 m. kalintas, pasitraukë á Vakarus ir mirë JAV 1970 m.). Nuo 1926 m. rugsëjo Alytaus rinktinës vadu paskirtas Antanas Petruðkevièius (gimæs 1896 m. JAV, suðaudytas Sverdlovske, Rusijoje, 1942 m. lapkrièio 21 d.; á LÐS ástojæs 1926 m.). 1929 m. spalio 27 d. minëtas XIX Alytaus rinktinës deðimtmetis. Iðëjo rinktinës sukakèiai skirtas LÐS þurnalo „Trimitas” numeris.

19 XIX rinktinës vadu 1933 m. birþelio 1 d. paskirtas kapitonas Juozas Navikevièius, ligi tol dirbæs XVIII Birþø rinktinëje (pareigas ið Petruð- kevièiaus perëmë 1933 05 29). A. Petruðkevièius liepos mën. perkeltas á Panevëþá XII rinktinës vado padëjëju. Navikevièius 1935 m. rugpjûèio 19 d. XIX rinktinæ perdavë pulki- ninkui leitenantui Broniui Basiuliui (rinktinës vadu paskirtam nuo lie- pos 15 d.); anksèiau Basiulis buvo IX Seinø rinktinës vadas, o 1932 m. kovo 12 d. paskirtas Alytaus apskr. karo komendantu. (B. Basiulis – 1895-1986 – gimæs Kalesninkuose, dabartiniame Ðalèininkø raj., 1944 m. pasitraukë á Vakarus; nuo 1949 m. gyveno JAV, Kalifornijos valstijos Long Bièo mieste, kur 1975 m. ástojo á Los Anþelo Juozo Daumanto ðauliø kuopà.) LÐS likvidavimo laikotarpiu 1940 metais XIX rinktinës vadas buvo pulkininkas leitenantas Iðlinskas, jo padëjëjas – Pranas Ta- mulevièius. Ilgokai (1929-1935 m.), iki LÐS grieþtesnio sukarinimo, XIX rinkti- nës valdybos pirmininkas buvo þinomas Lietuvos miðkininkas Antanas Rukuiþa – Alytaus miðkø urëdas revizorius ir Alytaus aukðtesniosios miðkø mokyklos direktorius, vëliau Miðkø departamento direktorius. XIX rinktinës 1929 m. sausio 21 d. ásakymu Pafrontës ðauliø bûriø (kuopos) vadu paskirtas Bronius Bilmanas. Á kuopà áëjo Akmens, Varë- nos I, Perlojos, Nedzingës, Meðkuèiø, Puvoèiø, Merkinës, Raitininkø ir Gailiûnø (Liðkiavos) bûriai (LCVA 561-17-49). Pasak rinktinës 1929 m. rugsëjo 10 d. ásakymo, ðventadieniais ir turgaus dienomis nuo 10 val. iki 16 val. bûriai privalëjo skirti po du ðaulius patruliais Alytuje, Butrimo- nyse, Merkinëje, Jiezne, Seirijuose, Simne, Dauguose, o kitur per atlai- dus vietos baþnyèiose. Patruliai turëjo bûti uniformuoti ir su raiðèiais ant rankoviø. Pagal naujàjá bûriø suskirstymà á kuopas á 2-rà kuopà áëjo Perlojos, Varënos I, Akmens, Nedzingës, Meðkuèiø bûriai; kuopos va- das Andrius Ryliðkis. 3-èià kuopà sudarë Ryliðkiø, Merkinës, Raitinin- kø, Liðkiavos, Puvoèiø, Seirijø, Krikðtoniø bûriai; vadas Zigmas Pra- piestis, pavaduotojas – Merkinës b. vadas Leonas Èaplikas. Vëliau bû- riø skirstymas á kuopas keitësi. Rinktinës vado 1930 m. vasario 22 d. aplinkraðèiu patvirtintas pavyzdys, kaip reikia vesti bûrio dienynà. Kraðto apsaugos ministerijos Artilerijos skyriaus virðininko ásaky- mu pulkininkas Lisovenka 1930 m. birþelio 30 - liepos 4 d.d. tikrino

20 ginklus Alytaus rinktinëje ir bûriuose. Tikrinti ðautuvai, revolveriai, kul- kosvaidþiai, ðoviniai, sprogstamoji medþiaga ir kt.; tikrinti valdiðki ir nuosavi ginklai. Liepos 1 d. Liðkiavos valsèiaus salëje tikrinti Liðkiavos ir Guobiniø bûriø ginklai, liepos 2 d. Merkinës policijos nuovados bûs- tinëje – Merkinës, Puvoèiø, Raitininkø ir Ryliðkiø bûriø ginklai. Perlo- joje pas pasienio policijos rajono virðininkà patikrinti Perlojos, Meðku- èiø ir Nedzingës bûriø, o Varënos I pradinëje mokykloje – Varënos I ir Akmens bûriø ginklai. Babriðkiø ir Geidukoniø bûriai ginklø neturëjo (LCVA 561-19-86). Karinio parengimo instruktoriø kursus prie 5 pëst. LDK Kæstuèio pulko 1930 m. spalio 12-30 d.d. baigë: ats. grandinis Vincas Volungevi- èius (Puvoèiø b.), ats. eilinis Julius Jevaiðis (Puvoèiø b.), ats. grandinis Juozas Ruckis (Liðkiavos b.), ats. jaun. pusk. Vincas Kumpa (Varë- nos I b.), ats. grandinis Alfonsas Karpavièius (Varënos I b.), ats. gran- dinis Jonas Kerðys (Akmens b.), ats. eilinis Povilas Èaplikas (Merki- nës b.), ats. jaun. pusk. Petras Milinavièius (Perlojos b.). Nedzingës bûrio vadui teko pasiaiðkinti, kodël nepasiuntë þmogaus á kursus. Rinktinë 1931 m. balandþio 11 d. raðtu ápareigojo ðauliø bûrius 7-iose vietovëse rinktinës ribose globoti kariø kapus, tarp jø – Babrið- këse, Varënoje I, Mardasave, Merkinëje ir Gudakiemyje (Kariø kapams tvarkyti komisijos vyriausiasis ðtabas buvo Kaune). XIX rinktinës 853 ðauliai dalyvavo prezidento Smetonos sutikime Alytuje 1931 m. rugpjûèio 30 d. Dalyvavo pësti, raiti ir su dviraèiais (rinktinës 1931 08 31 ásakymas, LCVA 561-17-49). Alytuje vyko tautið- køjø organizacijø kongresas. Be Alytaus apskrities dalyviø, atvyko at- stovai ið Seinø, Trakø, Ðakiø, Vilkaviðkio, Marijampolës ir Kauno ap- skrièiø. Rinktinës vadas 1932 01 08 aplinkraðèiu visø bûriø vadams ir valdy- boms praneðë, kad sausio-kovo mënesiais jis lankys bûrius ir tikrins ka- riná pasirengimà, ginklus, raðtiniø tvarkymà ir egzaminuos kariuome- nëje netarnavusius ðaulius. Nuo sausio 21 d. iki kovo 8 d. ðauliø egzaminai vyko Varënos I, Puvoèiø, Merkinës, Nedzingës, Akmens, Liðkiavos, Guo- biniø ir Babriðkiø bûriuose, o kovo 20-22 d. d. – praktiniai uþsiëmimai Perlojos, Geidukoniø ir Babriðkiø bûriuose (LCVA 561-19-825).

21 XIX Alytaus rinktinës ðauliø moterø instruktoriø kursø dalyvës paþymëjimas. 1932 m.

22 Alytaus ðauliø moterø rinktinës valdyba 1932 m. kovo 29 d.- balan- dþio 2 d. Alytuje suruoðë 40 valandø moterø instruktoriø kursus. Ið kiekvieno bûrio praðyta atvykti ne maþiau kaip 2-jø atstoviø. Kursø programoje – ðauliø ideologija, propaganda, tautinis auklëjimas, spor- tas, namø ruoða, karinis parengimas (1932 03 07 raðtas, LCVA 561-19-825).1 1932 m. geguþës 5 d. XIX rinktinës bûriø vadø suvaþiavime praneð- ta apie numatomà birþelio 9-23 d.d. Alytaus miðke ðauliø stovyklà. Pa- vyzdþiui, Puvoèiø bûriui reikëjo atsiøsti ne maþiau kaip 4 ðaulius. Á sto- vyklà vykta savo lëðomis (neturtingiems ðauliams kelionës iðlaidas leis- ta apmokëti ið bûriø kasø). Maitinimas nemokamas. Reikëjo vykti su ginklais. Stovyklos tikslas – ðauliams iðeiti nustatytà karinio parengimo programà. Stovyklavimui baigiantis surengta ðaudymo ir sporto ðventë, birþelio 23-àjà – Joniniø sutikimas, t.y. ðvæsta metinë ðauliø ðventë (LCVA 561-19-825). Nuo 1933 m. vasario 1 d. ásigaliojo XIX rinktinës bûriø naujas su- skirstymas á kuopas (1933 01 28 rinktinës raðtas kuopø ir bûriø vadams, LCVA 561-19-607). Rinktinëje buvo 10 kuopø, ið kuriø: 6 kuopa – Daugø, Pivaðiûnø, Nedzingës, Meðkuèiø, Pilvingiø bûriai, vadas Gediminas Balèius; 7 kuopa – Varënos I, Perlojos, Akmens, Babriðkiø bûriai, vadas An- drius Ryliðkis; 8 kuopa – Merkinës, Puvoèiø, Raitininkø, Ryliðkiø, Merkinës raite- liø bûriai, vadas Juozas Kaèiulis; 9 kuopa – Liðkiavos, Guobiniø ir Kibyðiø bûriai, vadas Mykolas Lu- koðiûnas. 1936 m. birþelio 3 d. 7 ðauliø kuopà ið A. Ryliðkio perëmë ats. leite- nantas Kostas Skinkis. Ðauliø sàjungai persitvarkius pagal 1935 m. liepos 15 d. ástatymà, XIX rinktinës 1935 09 31 ásakymu ëjusieji bûriø vadø pareigas nuo rug- sëjo 1 d. atleisti ir nuo tos dienos paskirti kiti bûriø vadai (LCVA 561- 19-607): 19 Akmens bûryje Jonà Kerðá pakeitë Aleksandras Ðirka, 20 Per- lojos b. – Juozà Lukoðevièiø Vladas Aravièius, 26 Varënos b. – Boliø Poðkø Andrius Ryliðkis, 38 Merkinës raiteliø b.– Stepà Galkauskà Jo- nas Vajëga, 43 Giraitës b. – Juozà Grigaravièiø Mikas Rapkauskas,

23 44 Noruliø b. – Jonà Sinickà pakeitë Antanas Dubauskas, Geidukoniø bûrio vadu paskirtas Ignas Runta. Pagal 1936 m. sausio 11 d. bûklæ statistiniai duomenys apie mûsø kraðto ðaulius XIX rinktinës bûriuose tokie (LCVA 561-19-226): Nedzingës bûryje yra 37 ðauliai, visi lietuviai ir katalikai; aukðtesnájá iðsilavinimà turi 7, viduriná 1, pradiná 12, mokanèiø skaityti ir raðyti (t.y. savamoksliø) yra 15, beraðèiø 2; tarp bûrio ðauliø 6 mokytojai ir 26 ûki- ninkai; Liðkiavos b. 28 ðauliai, irgi visi lietuviai bei katalikai; su aukðtesniuoju iðsilavinimu 2, viduriniu 4, pradiniu 9, mokanèiø skaityti ir raðyti 12, beraðtis 1; 3 ðauliai mokytojai, 13 ûkininkø, 3 policininkai; Akmens b. visi 39 ðauliai yra lietuviai ir katalikai; 7 turi aukðtesnájá, 3 viduriná, 4 pradiná iðsilavinimà, savamoksliai 25, beraðèiø nëra; 4 mo- kytojai, 8 policininkai, 23 ûkininkai; Perlojos b. ið 48 ðauliø visi lietuviai ir katalikai; su viduriniu iðsilavi- nimu 1, pradþios mokslà baigæs taipogi 1, 44 savamoksliai, 2 beraðèiai; 5 ðauliai yra policininkai ir 1 mokytojas; Merkinës b. visi 38 ðauliai yra lietuviai ir katalikai; su aukðtesniuoju iðsilavinimu 7, viduriniu 8, pradiniu 16, 7 savamoksliai, beraðèiø nëra; 5 mokytojai, 2 policininkai, 12 valdininkø ir tarnautojø, 3 ûkininkai, 15 ûkio darbininkø; Varënos I b. visi 80 ðauliø yra lietuviai ir katalikai; 4 su viduriniu iðsilavinimu, 37 pradiniu, 3 savamoksliai, beraðèiø nëra; 2 mokytojai, 8 policininkai, 4 ûkininkai, 64 ûkio darbininkai; Puvoèiø b. ið 18 ðauliø taip pat visi lietuviai ir katalikai; viduriná moks- là baigæ 2, pradiná 2, savamoksliø 14; 1 mokytojas, 6 policininkai, 10 ûki- ninkø; Babriðkiø b. visi 40 ðauliø lietuviai; su viduriniu iðsilavinimu 2, pra- diniu 7, 31 savamokslis; 2 mokytojai, 1 policininkas, 30 ûkininkø; Merkinës raiteliø bûryje visi 17 ðauliø yra lietuviai; viduriná iðsilavi- nimà turi 4, savamoksliø 13; 3 policininkai, 9 ûkininkai, 1 valdininkas, 2 siuvëjai, 2 kalviai; Pilvingiø b. visi 27 ðauliai lietuviai; aukðtesnájá iðsilavinimà turi 1, pradiná 3, 22 savamoksliai, 1 beraðtis; 1 mokytojas, 21 ûkininkas, 3 ûkio darbininkai. Kibyðiø b. visi 18 ðauliø lietuviai; 3 su aukðtesniuoju iðsilavinimu,

24 1 su viduriniu, 2 su pradiniu, 12 savamoksliø; 2 mokytojai, 6 ûkininkai, 8 ûkio darbininkai; Giraitës bûryje ið 25 ðauliø 1 yra su viduriniu iðsilavinimu, 1 su pra- diniu, 23 savamoksliai; 1 mokytojas, 6 ûkininkai, 14 ûkio darbininkø; Noruliø b. visi 43 ðauliai yra lietuviai; viduriná mokslà turi 3, pradiná 9, savamoksliai 29, beraðèiai 2; 1 mokytojas, 10 policininkø, 31 ûkininkas; Geidukoniø bûryje 21 ðaulys, visi lietuviai; aukðtesnájá mokslà baigæs 1, 20 savamoksliø; 1 mokytojas, 15 ûkininkø, kiti amatininkai. Ðauliø eilës jau „iðgrynintos”, ypaè pagal tautinæ sudëtá. Anksèiau tarp ðauliø pasitaikydavo vienas kitas þydas ar baltarusis, vietos rusas, Liðkiavoje buvo vokietis E. Ðneideris... LCVA 561-17-130 yra 1936 metais parengtos þinios apie XIX rinkti- nës ðaulius, Nepriklausomybës kovø dalyvius. Tø kovø dalyviø buvo dau- giau, bet kiti vëliau ðauliø veikloje nedalyvavo. 16 Nedzingës ðauliø bûrio veiklos teritorijoje buvo þinomi 38 kovo- se pasiþymëjæ asmenys, taèiau ðauliais 1936 m. tebuvo tik 14: Vladas Barysas, Tomo, gyvenæs Vadënuose, tarnavæs eiliniu 1 pësti- ninkø pulke, dalyvavo kautynëse su lenkais ties Noèia ir su bermonti- ninkais ties Radviliðkiu; Juozas Olechnavièius, Juozo, gyv. Tolkûnuose, tarnavæs atskirame gudø batalione, dalyvavo kautynëse su lenkais; Zigmas Zurlys, Martyno ið Nedzingës, tarnaudamas 1 pëst. pulke kovojo su bolðevikais ties Alytum ir Zarasais, su lenkais prie Ðirvintø ir Giedraièiø; Julius Makarevièius (Makaraitis), Motiejaus ið Panedzingio, tarna- væs 11 pëst. pulke ir dirbæs pulko ðtabo raðtinëje, kautynëse nedalyvavo; Rokas Mikalauskas (Mikalonis) ið Vinkðniniø, ðaulys partizanas, tar- navæs 10 pëst. pulke, kovojæs su lenkais ties Perloja ir Babriðkëmis; Juozas Makarevièius (Makaraitis), Vinco ið Panedzingio, 1919 m. platinæs proklamacijas tarp bolðevikø, 1920 m. dalyvavæs kautynëse su lenkais ties Perloja, o paskui ëjæs sargybà Dakuèkos-Vartavalakio bare; Vincas Celencevièius, Juozo ið Panedzingio, partizanas, 1919 m. ga- benæs partizanams sprogmenis ir kt., tarnavæs elektrotechnikos bata- lione ir 1920 m. dalyvavæs kovose su lenkais ties Perloja, o 1921 m. ëjæs sargybà Dakuèkos-Vartavalakio ir Babriðkiø baruose;

25 Jonas Pigaga, Vinco ið Vadënø, partizanas, dalyvavo kovose prieð lenkus 1919 ir 1920 m. ties Perloja bei Babriðkëmis, paskui ëjæs sargybà Dakuèkos-Vartavalakio bare, tarnavæs policininku Kapèiamiestyje; Ignas Balèiûnas, Kazio, gyvenæs Alovëje, bûdamas Vadënø kaimo mokytojas, 1919 m. rudená organizavo partizanus; 1920 m. persikëlæs á Nedzingæ, su Roku Mikaloniu suorganizavo Nedzingës ð. bûrá, 1920- 1921 m. ëjo sargybà Dakuèkos-Vartavalakio ir Babriðkiø baruose; Motiejus Vinkevièius, Bernardo ið Vartavalakio, partizanas nuo 1919 m. rugpjûèio, 1920 m. dalyvavo mûðiuose su lenkais ties Vartava- lakiu, Perloja, Babriðkëmis ir Martinava, ëjo sargybà Dakuèkos-Varta- valakio bare; Petras Graþulis, Domininko, kilæs ið Varënos I, partizanas nuo 1919 m. rudens, tarnavæs 6 pëst. pulke, 1920 m. kovæsis su lenkais ties Perloja, Babriðkëmis, Martinava ir Puvoèiais, ëjæs sargybà Dakuèkos- Vartavalakio bare; Juozas Celencevièius, Juliaus, policininkas, tarnavæs 4 artilerijos pul- ke, 1920 m. dalyvavæs kautynëse su lenkais ties Perloja, paskui ëjæs sar- gybà Dakuèkos-Vartavalakio bare; Jonas Baranauskas, Simono ið Sapiegiðkës, 1920 m. partizanas Vie- vio-Onuðkio bare, tarnavæs 3 atskirame pasienio batalione ir 1922 m. kovojæs su lenkais ties Varviðke ir Kapèiamiesèiu; Vincas Patackas, Jono ið Vaisietiðkës (Rokanèiø), 1919 m. bolðevikø suèiuptas ir nuvarytas á Lydà, ið kur pabëgo; kaip kariuomenës savano- ris dalyvavo mûðiuose su prieðu ties Daugais, Varëna, Taujënais, Ka- varsku, Anykðèiais, Antaliepte, Utena ir kt., prie Zarasø suþeistas pate- ko bolðevikø nelaisvën, ið Kijevo pabëgo. 18 Liðkiavos bûrio teritorijoje gyveno 5 buvæ savanoriai, Lietuvos ka- riuomenës kûrëjai, taèiau në vienas ðauliø darbe 1936 metais nedalyvavo. 19 Akmens bûrio teritorijoje gyveno 22 Nepriklausomybës kovø da- lyviai, bet ðauliø veikloje dalyvavo tik 15: Andrius Buðniauskas, Leonardo ið Karpiðkiø, kaip rusø kariuome- nës kareivis dalyvavæs kovose su vokieèiais ir austrais, paskui 1920 m. kovësi su lenkais ties Þiûrais, 1920-1923 m. – ties Perloja, Varëna I, Babriðkëmis; Leonardas Baublys, Petro, Alytaus baro VI rajono pasienio polici-

26 ninkas, 1920 m. dalyvavæs kovose su lenkais Perlojos-Babriðkiø ruoþe, 1922 m. – ties Kapèiamiesèiu ir Varviðke, 1923 m. – Klaipëdos atvada- vime; Adomas Baublys, Petro, VI rajono pasienio policininkas, tarnavæs 3 karo apygardoje, 1920 m. kovojæs Perlojos-Babriðkiø ruoþe, 1922 m. – ties Varviðke ir Kapèiamiesèiu, 1923 m. – Klaipëdos atvadavime; Kostas Auryla, Antano, VI raj. pasienio policininkas, tarnavæs 10 pëst. pulke, 1919 m. dalyvavæs kovose su lenkais ties Seinais; Stepas Pigaga, Miko ið Þiûrø, VI raj. pasienio policininkas, anks- èiau gyvenæs Vadënuose ir priklausæs Nedzingës bûriui, 1920-1922 m. partizanas, tarnavæs 3 artilerijos pulke, 1920 m. kovojæs su lenkais ties Manèiagire, 1922 m. Perlojos-Purpliø ruoþe ir ties Trakiðkiais; Jonas Kaðëta, Juozo, VI raj. pasienio policininkas, buvæs partizanas, 1920-1922 m. kovojæs su lenkais ties Perloja, 1923 m. dalyvavæs Klaipë- dos atvadavime; Justas Blaþevièius, Adomo, kilæs ið Vidþiø valsèiaus, VI raj. pasienio policininkas, savanoris, 1919 m. kovojo su bolðevikais ties Daugpiliu, 1920 m. su lenkais prie Seinø; Petras Valentukevièius, Viktoro, VI raj. pasienio policininkas, bu- væs IV grupës partizanas, 1920-1922 m. dalyvavæs kovose su lenkais Per- lojos-Merkinës bare; Jonas Milinavièius, Juozo, VI raj. pasienio policininkas, buvæs parti- zanas, 1920-1922 m. kovæsis su lenkais Perlojos-Varënos I bare; Andrius Putys, Andriaus ið Laukiapuðio, buvæs partizanas, 1920-1922 m. kovæsis su lenkais Valkininkø-Varënos ruoþe; Adomas Dobrovolskas, Onos, gyvena Zakoriø kaime, eigulys, sava- noris, tarnavæs 1 pëstininkø pulke, Vyèio kryþiaus kavalierius, kovæsis su bolðevikais 1919 m. Zarasø-Daugpilio ruoþe, 1920 m. su lenkais; Juozas Kairys, Ipolito ið Maskaukos, buvæs partizanas; Jonas Aldonis, Juozo ið Jakënø, savanoris, vëliau partizanas, 1919 m. kovojæs su bolðevikais prie Daugpilio, Alytaus, Jiezno, su lenkais prie Seinø, su bermontininkais prie Radviliðkio, 1920-1922 m. su lenkais Va- rënos-Valkininkø ruoþe; Vincas Kerðys, Motiejaus ið Jakënø, buvæs partizanas, 1920 m. kovæ- sis su lenkais Varënos-Valkininkø bare;

27 Vincas Lubas, Juozo (1932 m. miræs Jakënuose), buvæs partizanas, 1920-1922 m. kovæsis su lenkais Valkininkø-Varënos ruoþe, 1922 m. pa- tekæs lenkø nelaisvën. Èia dar tenka paminëti Vincà Kerðá, Vinco, kilusá ið Jakënø, Ak- mens ð. bûrio steigëjà, tuomet gyvenusá Obelninkø kaime ir priklausiusá Seirijø ð. bûriui; 1920 metais kirviu uþmuðë jo suimti atëjusius du lenkø þandarus, paskui vadovavo partizanams plaèiame pamerkio ruoþe. 26 Varënos I ð. bûrio teritorijoje buvo 16 Nepriklausomybës kovø dalyviø, ið kuriø 12 ðauliai. Ðauliø darbe nedalyvavo Daminas Peteðka ið Uþumelnyèio kaimo, buvæs partizanas ir kovojæs su lenkais prie Ak- mens, vëliau tarnavæs 4 pasienio pulke; nebuvo ðaulys Vyèio kryþiaus kavalierius Valentinas Oðkutis (po II pasaul. karo – stribas) ir kt. Ðauliø veikloje dalyvavo: Simas Poðkus, Antano, gyvenæs Dvarèiuose, tarnavæs 1 pëst. pulke; Julius Ðilanskas, Vinco, gyv. Varënoje I, pasienio policininkas, tar- navæs 1 pëst. pulke; Vincas Jaskelevièius, Juozo, vieðosios policijos policininkas, gyv. Va- rënoje I; Zenonas Mikluðis, Petro, gyv. Martinavoje, tarnavæs 1 pëst. pulke, Vyèio kryþiaus kavalierius; Pranas Ðupienis, Mykolo, Varënos valsèiaus sekretorius, tarnavæs 1 pëst. pulke, kovæsis su bolðevikais ir bermontininkais; Antanas Mikluðis, Jono ið Uþumelnyèio, buvæs partizanas, kovojæs prie Ðirvintø, Giedraièiø ir kitur; Jonas Dobrodziejus, Viktoro (ne Jono!) ið Salovartës, buvæs Perlo- jos bûrio partizanas, kovæsis su lenkais Varënos-Perlojos ruoþe; Juozas Luþys, Adomo, gyv. Varënoje I, tarnavæs 2 artilerijos pulke, kovæsis su lenkais prie Giedraièiø, kovæsis su bolðevikais; Mamertas Bagdþius, Petro, gyv. Martinavoje, tarnavæs 1 pëst. pulke; Vincas Subaèius, Mykolo, gyv. Varënoje I, pasienio policininkas, tar- navæs 1 pëst. pulke; Petras Bartkevièius, Petro, buvæs partizanas, 1919-1923 m. kovæsis su lenkais Varënos-Valkininkø ruoþe; Antanas Grëbliûnas, Prano, gyv. Varënoje I, pasienio policininkas, tarnavæs 5 pëst. pulke, 1920 m. kovæsis su lenkais ties Varëna ir Dau-

28 gais, 1923 m. dalyvavæs Klaipëdos atvadavime, anksèiau priklausæs Sei- rijø ð. bûriui. 29 Puvoèiø ð. bûrio teritorijoje gyveno 11 Nepriklausomybës kovø dalyviø ir buvusiø partizanø, taèiau ðauliø veikloje dalyvavo tik 3: Juozas Rizauskas, Motiejaus, gyv. Kaibuèiø kaime, pasienio polici- ninkas, tarnavæs 1 pëst. pulke, dalyvavo kovose su bermontininkais, bol- ðevikais ir lenkais; Jonas Kvaraciejus, Simo ið Lankininkø, buvæs partizanas, 1923 m. dalyvavæs kovose su lenkais Puvoèiuose ir Liðkiavoje; Vincas Kvaraciejus, Simo, buvæs partizanas, 1923 m. kovæsis ties Pu- voèiais ir Liðkiava. 43 Giraitës ð. bûrio teritorijoje gyveno 3 Nepriklausomybës kovø dalyviai, bet ðauliø darbe jie nedalyvavo. Noruliø ð. bûrio teritorijoje ið viso gyveno 16 Nepriklausomybës ko- vø dalyviø, taèiau ðauliø veikloje dalyvavo tik 9, o kiti, net ir buvæ parti- zanai, ne. Ðauliai tebebuvo: Stasys Vaitkus, Jono, pasienio policijos tarnautojas, gyv. Trasninke, buvæs savanoris, Vyèio kryþiaus kavalierius, 1919 m. kovæsis su bermon- tininkais prie Ðilalës ir Tauragës, vëliau su lenkais; Cezaris Jurkevièius, Nikodemo ið Rodukos, tarnavæs 1 pëst. pulke, kovæsis su bolðevikais prie Alytaus 1919 m. ir su lenkais ties Varëna 1920 m.; Pranas Janavièius, Liucijaus, pasienio policininkas, gyv. Noruliuose, tarnavæs 4 artilerijos pulke, kovæsis su lenkais 1920 m. ties Vieviu ir Varviðke; Kostas Kerðulis, Jono, pasienio policininkas, gyv. Noruliuose, tar- navæs Marijampolës komendantûroje, dalyvavæs kautynëse su bolðevi- kais 1919 m. ties Alytum; Juozas Baublys, Vaclo, pasienio policininkas, gyv. Utiekoje, buvæs partizanas, kovæsis su lenkais 1923 m. ties Perloja; Jonas Kalanta, Raulo, pasienio policininkas, gyv. Utiekoje, buvæs partizanas, kovæsis su lenkais 1923 m. ties Perloja; Petras Vainilavièius, Jono, pasienio policininkas, gyv. Trasninke, bu- væs partizanas, tarnavæs II karo apygardoje, kovæsis su lenkais ties Per- loja 1920 m.;

29 Liudvikas Baublys, Jurgio ið Salovartës, pasienio policininkas, gyv. Trasninke, buvæs partizanas, dalyvavæs kautynëse su lenkais 1920 m. ties Varëna. Minëtinas kariuomenës savanoris ið Arèiûnø kaimo, Daugø bûrio ðaulys Pranas Stoðkus, Jokûbo; tarnaudamas artilerijos brigadoje, jis 1920 m. dalyvavo kautynëse su lenkais ties Seinais ir Giedraièiais. Seiri- jø ð. bûriui priklausë policininkas, buvæs Perlojos ðaulys Karolis Mar- èinskas, Motiejaus, buvæs partizanas, 1920 m. rugsëjo-spalio mën. ko- væsis su lenkais ties Perloja ir 1923 m. dalyvavæs Klaipëdos atvada- vime. 1936 m. pradþioje Alytuje, þemës ûkio parodoje, vyko tradicinis rai- tøjø sujojimas – Dzûkø þirgo diena. Tarp apskrity paskirtø valsèiø ðimti- niø vadø (jø 12) buvo: Varënos – Varënos I policijos nuovados virðinin- kas J. Venckus, Merkinës – Merkinës policijos nuovados virðininkas J. Vajëga. Ðia proga verta priminti LÐS virðininko P. Saladþiaus 1936 11 18 raðtà rinktiniø vadams dël ðauliø raiteliø plëtojimo ir raitøjø sporto vystymo (LCVA 561-19-565): „Kur negalima ákurti ðauliø raiteliø eskadronø ar atskirø raiteliø bû- riø, prie esamø vietos ðauliø bûriø valsèiaus ribose organizuoti raiteliø ðauliø skyrius, raitus ryðininkus. Jiems vadovauti paskirti mûsø raiteliø pulkø atsarginius”. Rambyno kalne 1936 m. birþelio 20-21 d.d. vyko tradicinës Joniniø iðkilmës. IX ir XIX rinktiniø vadai birþelio 13 d. ápareigojo visus kuopø ir bûriø vadus á iðkilmes pasiøsti bent po vienà uniformuotà ðaulá (re- gistruotis per XX Klaipëdos rinktinës pareigûnus). Kai kurie ðauliø bûriai ilgà laikà buvo menkai apsiginklavæ. Pavyz- dþiui, pagal 1938 m. vasario 1 d. þinias (LCVA 561-17-132) Babriðkiø bûryje turëti tik 2 ðautuvai ir 4 revolveriai, Pilvingiø b. – 2 ðautuvai ir 1 pistoletas, Kibyðiø b. – 2 ðautuvai ir 5 revolveriai, Noruliø b. – 2 ðautu- vai ir 15 revolveriø, Geidukoniø b. – 3 ðautuvai ir 3 revolveriai, Nedzin- gës bûryje ðautuvø visai nebuvo, tik 8 revolveriai. Dalis ginklø, ypaè revolveriø, nuosavi. Ðauliø apginklavimas, lyginant su 1938 m. pradþia, gerokai pagerëjæs 1939 metais (þiûr. 1939 04 30 patvirtintà mobilizaci- næ darbo tvarkà skirsnyje „Ðauliai ypatingesniais atvejais”). XIX rinktinës 1938 07 15 ásakymu Nr. 93 sl. buvæs bûriø suskirsty-

30 mas á kuopas panaikintas ir ðauliai á 9 kuopas perskirstyti ið naujo, tarp kuriø: 5 kuopa – 26 Varënos I, 19 Akmens, 20 Perlojos, 16 Nedzingës, 4 Daugø, 47 Bukauèiðkiø, 46 Geidukoniø ir 35 Babriðkiø bûriai, 6 kuo- pa – 21 Merkinës, 38 Merkinës raiteliø, 29 Puvoèiø, 44 Noruliø, 18 Lið- kiavos, 40 Kibyðiø, 12 Ryliðkiø, 9 Raitininkø, 43 Giraitës ir 39 Pilvingiø bûriai (LCVA 561-19-570 ir 806). Prie kariuomenës daliø rengtus kursus bûriø vadams ir jø padëjë- jams 1938 metais, tarp kitø, baigë mûsø kraðto ðauliai Bronius Èyras, Alfonsas Kleponis, Alfonsas Liaukevièius, Mikas Rapkauskas, Kazys Skuèas, Aleksandras Ðirka. Sanitarijos kursus moterø ðauliø stovykloje Palangoje 1938 m. rugpjûèio1-20 d.d. baigë Marija Pangonytë ið Pilvin- giø. Sporto instruktoriø kursus stovykloje Klaipëdoje liepos 31- rugpjû- èio 21 d.d. baigë ir ágijo sporto instruktoriaus vardà Perlojos ðaulys Sta- sys Valiukevièius. LÐS 1939 m. balandþio 13 d. ásakymu Nr. 4 ðauliø rinktinës pertvar- kytos. XIX rinktinës ð. padaliniai administraciðkai laikomi nebeveikian- èiais ir jie palikti tik kaip mokymo vienetai, sujungti á naujai steigiamus administracinius padalinius, tarp jø: 21 Merkinës bûrys ir 38 Merkinës raiteliø bûrys – á 4 Merkinës kuopà; 16 Nedzingës, 24 Meðkuèiø, 39 Pil- vingiø ir 43 Giraitës bûriai – á 5 Nedzingës kuopà; 35 Babriðkiø ir 46 Gei- dukoniø bûriai – á 13 Babriðkiø bûrá. Ryðium su rinktinës pertvarkymu atleisti vadai: 16 Nedzingës bûrio – Petras Makarevièius, 21 Merkinës bûrio – Vitalius Matulaitis; P. Makarevièius paskirtas 5 Nedzingë kuo- pos vadu, o V. Matulaitis – 4 Merkinës kuopos vadu. XIX Alytaus rinktinë 1940 m. birþelio 3-12 d.d. surengë 10-ties die- nø kariuomenëje netarnavusiø ðauliø mokymosi ir kliûèiø ardymo kur- sus (rinktinës vado 1940 05 20 praneðimas LÐS ðtabo virðininkui, LCVA 561-19-331). Kursai vyko dviem atskiromis grupëmis, ðauliai gyveno 15-oje palapiniø. Kursuose dalyvavo ir ðauliai ið neseniai susikûrusiø bûriø buvusioje lenkø okupuotoje Vilnijoje. Kliûèiø ardymo kursus baigë ir paþymëjimus gavo 41 ðaulys, tarp jø: Merkinës kuopos – Stepas Þibaitis, Jonas Jankauskas ir Ksaveras Dë- dinas, Nedzingës kuopos – Juozas Sakalauskas ir Jonas Sinkevièius, Ak- mens bûrio – Petras Rumskas, Babriðkiø b. – Jonas Èesnulevièius ir Pranas Jarmalavièius, Zervynø b. – Juozas Davidonis, Kamorûnø b. –

31 Juozas Mikluðis, Varënos I b. – Jonas Batulevièius, Varënos II b. – Bo- lius Poðkus, Kibyðiø b. – Juozas Granatauskas, Liðkiavos b. – Jonas Veè- kys, Noðkûnø bûrio – Stasys Butkevièius. Kariuomenëje netarnavusiø ðauliø mokymo stovykloje lavinosi 96 rinktinës ðauliai, tarp kuriø: Merkinës kuopos – Morkus Pinkevièius ir Petras Maèiulskas; Nedzingës kuopos – Alfonsas Sluðkonis, Stasys Aleknavièius, Jonas Sakalauskas ir Adolfas Pleskevièius; Varënos II bû- rio – Jonas Budënas, Kristupas Èesnulaitis, Adolfas Petruðis ir Petras Vaitkus; Babriðkiø b. – Jonas Jarmalavièius ir Rapolas Kavaliauskas; Kamorûnø b. – Aleksas Ðimukonis ir Balys Stankus; Zervynø b. – Ste- pas Tamulaitis, Rapolas Milius, Jonas Tamulaitis ir Jonas Tamulis; Ak- mens b. – Vaclas Þemaitis ir Juozas Zubrickas; Noðkûnø b. – Jonas Rat- kevièius, Jonas Kairavièius, Stasys Latvys ir Stepas Stonys; Perlojos b. – Zigmas Baublys ir Jonas Ikasala; Varënos I b. – Bronius Vëlyvis; Liðkia- vos b. – Jonas Èibinskas; Kibyðiø bûrio – Pranas Janulevièius ir Anta- nas Valukynas. 1940 m. vasarà XIX rinktinë norëjo pagloboti Vilniaus kraðto netur- tingus vaikus. Taèiau norinèiø juos globoti maþai atsirado. Pavyzdþiui, Varënos I ir Merkinës bûriuose niekas nenorëjo vaikø priimti. Ðauliø bûriuose prie demarkacinës linijos itin aktyvø vaidmená turë- jo pasienio policininkai. Pasienio policijos Alytaus baro bûstinë buvo Merkinëje. Visas baras suskirstytas á 6 pasienio policijos rajonus. I rajo- no bûstinë buvo Liðkiavoje, II – Trasninke, III – Mardasave, IV – Perlo- joje, V – Varënoje I, VI rajono – Þilinëliuose.

V Trakø rinktinë Dalis dabartinio Varënos rajono ðauliø priklausë V Trakø rinktinei (jos ðtabas buvo Kaiðiadoryse). Tai Lietuvos Rytø ðauliai partizanai ir neutralios juostos milicininkai, vëliau Þilinø ir Kaniûkø bûriø ðauliai bei Lietuvai sugráþusios Rytø Lietuvos Valkininkø ir kiti ð. bûriai. XX a. 3-èio deðimtmeèio pradþioje V Trakø rinktinës teritorijoje, dabar pri- klausanèioje Varënos rajonui arba su juo besiribojanèioje, ðauliø bûriø nebuvo. Bene artimiausi buvo Aukðtadvario (patvirtintas 1921 09 17) ir Semeliðkiø (patvirtintas 1922 02 15) bûriai. Netrukus susikûrë 295 Onuð-

32 kio ð. bûrys. Jis, buvæs II partizanø grupës þinioje, LÐS 1923 m. geguþës 15 d. ásakymu perduotas V Trakø ðauliø skyriaus vadui. Pirmasis V Trakø skyriaus vadas (iki 1921 m.) buvo Morkûnas; já pakeitë Jonas Lozoraitis (1921 m.), o ðá – Jurgis Bruvelaitis. Pastarasis nuo 1923 m. kovo 18 d. atleistas ið pareigø ir paskirtas XX Klaipëdos ðauliø skyriaus, vëliau rinktinës vadu (1939 m. pavasará Bruvelaitis ið Klaipëdos nepasitraukë, o likæs prisitaikë prie naciø valdþios). Toliau Trakø skyriui (rinktinei) vadovavo Juozas Grybauskas, trumpai 1925 m. – J. Rûðkys, 1925-1929 m. – leit. Sabaliauskas; paskui rinktinës vadas bu- vo kapitonas J. Balickaitis (1929-1933 m.). Jis nuo 1933 10 01 atleistas, perkeltas LÐS ðtaban ir paskirtas ginklø priþiûrëtoju. Beje, LÐS Centro Valdyba 1934 11 04 ásakymu J. Balickaièiui pareiðkusi papeikimà uþ ap- sileidimà – „su áspëjimu, kad ateityje bus baudþiamas iki paþeminimo vietoje”. Nuo 1933 m. spalio 1 d. perkeltas á LÐS ir V rinktinës vadu paskirtas 1 pëstininkø LDK Gedimino pulko kapitonas Petras Ciunis. Paskutinysis V rinktinës vadas buvo Ciuná pakeitæs pulk. leit. Vladas Þutautas. (V. Þutautas 1941 d. birþelio 14 d. bolðevikø suimtas ir iðveþ- tas á Sibirà; mirë neþinia kada Norilsko lageryje. 1933 metais iðleistas Þutauto darbas „Kautyniø pratimai eiliniui, grandþiai, skyriui“. Ið Per- lojos kilæs P. Ciunis (g. 1898 m.) 1939 m. spalá perkeltas á 2 pëstininkø pulkà ir paskirtas kuopos vadu. Rusams okupavus Lietuvà, tarnavo vad. Lietuvos liaudies kariuomenëje, karo metais Rusijoje baigë karininkø tobulinimosi kursus, tarnavo 16 Lietuviðkojoje divizijoje. Po karo dëstë Vilniaus universiteto karinëje katedroje. Á atsargà paleistas 1950 m., turëdamas papulkininkio laipsná. Mirë 1979 m.) V rinktinës vadas 1934 m. sausio 12 d. iðleido visiðkai slaptà aplin- kraðtá ðauliø batalionø, kuopø ir bûriø vadams. Pasak aplinkraðèio, á mûsø teritorijà patekdavo daug lenkø paðto karveliø; ypaè daug jø klai- dþiojo Trakø apskrityje, arèiau demarkacinës linijos. Reikëjo ðauliams iðaiðkinti apie tokius karvelius kaip apie galimà lenkø ðnipinëjimo priemonæ, sekti karveliø atsiradimà; paukðtá pagavus, nedelsiant per- duoti artimiausiai policijos nuovadai, paþymëti, kur, kada ir kas karvelá sugavo. Liepta sekti nepatikimus asmenis, tarp jø ir auginanèius karve- lius (LCVA 555-1-463). Pluoðtas asmens pareiðkimø ir tarnybos lapø ðauliø, kilusiø daugiau-

33 sia ið ðiaurrytinio Varënos rajono pakraðèio kaimø ir stojusiø á ávairius bûrius, yra LCVA f. 555, ap. 1. Aleksas Dragûnas, Krisiaus ið Aukðtakalnio, Onuðkio valsèiaus Gu- dakiemio pradinës mokyklos mokytojas. Priimtas á ðaulius 1933 11 05 V rinktinës 17 Gudakiemio bûryje (byla 48). Petras Dambrauskas, Andriaus ið Kareivoniø. Pareiðkimà uþpildæs 1938 09 28 Gruzdþiuose (Ðiauliø raj.), kur mokësi vidurinëje gyvulinin- kystës mokykloje. Á ðaulius priimtas 1939 02 02 VII Ðiauliø rinktinës 62 Gruzdþiø bûryje (b. 83). Andrius Verseckas, Jono ið Kurðiø kaimo. 1919 04 - 1922 10 tarna- væs eiliniu kareiviu 1 pëst. LDK Gedimino pulke, dalyvavæs kovose su bolðevikais 1919 m. ir su lenkais 1920 m.; 1922 - 1927 m. tarnavæs Trakø apskrities policijoje. Vëliau Kruonio girininkijos eigulys, gyvenæs Kruo- nio valsè. Kleboniðkio ir Þiûronø kaimuose. Priimtas á Kruonio (dabar Kaiðiadoriø raj.) bûrá 1934 08 02 (b. 121). Juozas Jarmalavièius, Martyno ið Eþeriekø, 1927 11 - 1929 04 tarna- væs Lietuvos kariuomenëje jaunesniuoju puskarininkiu. Pasienio poli- cijos eilinis sargybinis Trakø baro IV rajone, Daugirdiðkëse. Priimtas nariu á V rinktinës 37 Trakø pilies bûrá 1936 12 15 (b. 128). Anelë Jarmalavièienë, Tamoðiaus, taipogi ið Eþeriekø. Gyvena Se- meliðkiø valsè. Daugirdiðkiø kaime. Pareiðkimà uþpildþiusi 1936 05 30 ir priimta á 37 Trakø pilies bûrá (b. 170). Jonas Jankauskas, Benedikto ið Darguþiø. Policijos tarnautojas Þasliø miestelyje. 1929 05 - 1930 05 tarnavæs kariuomenëje. Priimtas á Þasliø bûrá 1932 12 06 (b. 151). Juozas Jankauskas, Felikso ið Darguþiø, Kaiðiadoriø vidurinës mo- kyklos mokytojas. Priimtas kandidatu á 1 Kaiðiadoriø bûrá 1929 11 27 (b. 154). Juozas Jarmalavièius, Apolinaro ið Babriðkiø. Þemdirbys. Kandida- tu ástojo á XIX rinktinës Akmens bûrá; á narius priimtas 1933 08 29 (b. 157). Damijonas Jaskevièius, Prano ið Perlojos. Priimtas á kandidatus Perlojos bûryje 1920 09 01. Rekomendavo ðauliai P. Marèinskas ir P. Nadzeika (pastarasis ir pasiraðæs asmens pareiðkime uþ beraðtá Jas- kevièiø). Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio meda-

34 liu (1928 05 15). Iðvykæs gyventi á V Trakø rinktinës ribas 1939 02 22 (b. 235). Feliksas Zalieckas, Vinco ið Pamusiø kaimo. Tarnavæs kariuomenë- je 1928 05 - 1929 04. Á ðaulius priimtas 1930 06 19 V rinktinës 14 Dus- menø bûryje. Paþemintas ðeðiems mënesiams nuo 1936 12 31 iki 1937 06 31 „uþ pasyvumà ðauliðkame darbe” (b. 293). Stasys Èenkus, Lauryno, gim. 1901 m. Valkininkø geleþinkelio sto- tyje. Pasienio policijos Trakø baro pasienio apsaugos rajono virðinin- kas. Iki 1918 m. trejus metus gyvenæs Rusijoje, vëliau 5 metus vyres- niuoju leitenantu tarnavæs Lietuvos kariuomenëje. Gyvena Kalënø kai- me. Priimtas kandidatu 1925 11 15 á 295 Onuðkio ð. bûrá (b. 308). V rinktinës 1940 05 08 ásakymu ið XXIII Vilniaus rinktinës perimti bûriai: Kurðiø, Valkininkø, Rûdiðkiø, Eiðiðkiø, Naujadvario, Darþinin- kø, Pamerkiø J. Bakanausko ir Kalesninkø. Rinktinës vadas V. Þutau- tas geguþës pabaigoje ir birþelio pradþioje lankë á rinktinæ naujai priim- tus bûrius. Geguþës 26 d. Valkininkø ðauliø namuose susirinko Valki- ninkø, Kurðiø ir Darþininkø bûriai, o birþelio 2 d. Valkininkø geleþinke- lio stotyje – Pamerkiø J. Bakanausko ir Pûèkorniø bûriai. Rinktinës ge- guþës 28 d. ásakymu Nr. 17 patvirtinta ið XXIII rinktinës perimtø bûriø numeracija, tarp kuriø: 4 Valkininkø, 27 Darþininkø, 43 Pamerkiø, 44 Kalesninkø, 45 Kurðiø, 49 Pûèkorniø, 50 Giniûnø bûriai. Einantis rink- tinës vado padëjëjo pareigas leit. Þukas birþelio 2 d. lankë 48 Miðtûnø (dabar Ðalèininkø raj.) ir 50 Giniûnø bûrius. Pagal V rinktinës suskirs- tymà batalionais á 2 batalionà áëjo ðie bûriai: 44 Kalesninkø, 22 Eiðiðkiø, 25 Naujadvario, 47 Ðauliø kaimo, 4 Valkininkø, 45 Kurðiø, 43 Pamerkiø J. Bakanausko, 49 Pûèkorniø, 27 Darþininkø, 48 Miðtûnø ir 50 Giniûnø bûriai. Ið 2 pëstininkø pulko á V rinktinës ðtabà komandiruotas jaun. leit. Jonas Gradinskas 1940 m. geguþës 19 d. atliko karinius uþsiëmimus Ka- niûkø ir Þilinø bûriuose; ðauliø instruktavimo reikalais birþelio 5-6 d.d. jis vaþinëjo á Varënos ir Valkininkø geleþinkelio stotis, birþelio 9 d. su- rengë karinius uþsiëmimus Kaniûkø, Onuðkio ir Tolkiðkiø bûriuose, bir- þelio 13-15 d.d. dalyvavo ðauliø daliniø vadø tarnybiniuose susirinki- muose Onuðkyje, Trakuose, Valkininkuose, Varënoje II ir Eiðiðkëse. Pagal V rinktinës 1940 05 14 aplinkraðtá kuopø ir bûriø vadams rink-

35 tinës ðaudymo pirmenybës buvo numatytos trijose vietose. Vienoje ið jø, Onuðkyje, birþelio 16 d. turëjo dalyvauti 29 Kaniûkø, 15 Þilinø, 4 Val- kininkø ir kiti bûriai. Kiekvienos grupës rezultatus vertintø 4 teisëjai: vyriausiasis teisëjas, ugnies linijos teisëjas, taikiniø linijos teisëjas ir tei- sëjas vertintojas. Pastaruoju Onuðkyje turëjo bûti Valkininkø ð. bûrio vadas J. Giraitis. Rinktinës 1940 05 18 raðtu bûriø vadams praneðta, kad ðaudymo visø klasiø ir grupiø 1 ir 2 pratimai bus atliekami Valki- ninkø rajone liepos 14 d. Ðaudymo vadovas – J. Giraitis. Su Valkininkø bûriu ðaudys Pûèkorniø, Darþininkø ir Kurðiø bûriai. Rugpjûèio 11 d. ten pat numatomas 3 ir 4 pratimø ðaudymas; vadovai – rinktinës atsto- vas ir J. Giraitis. Ðaudys Valkininkø, Pûèkorniø, Darþininkø, Kurðiø, Mið- tûnø ir Giniûnø bûriai. Deja, politinë padëtis kraðte planus pakeitë: 1940 m. birþelio 15 d. á Lietuvà áþengæ Raudonosios armijos papildomi daliniai okupavo ðalá. V rinktinës vadas birþelio 25 d. visiems bûriø vadams nurodë: „... Dël susidëjusiø aplinkybiø iki mano atskiro parëdymo nevykdyti: 1) bet ko- kiø mokomøjø ðaudymø ir 2) laukuose lauko pratimø ir manevravimø. Pagrindas – LÐS raðtas Nr. 7235“ (LCVA 555-1-640).

XXIII Vilniaus rinktinë Lietuvos kariuomenës áþengimo á Vilniø dienà – 1939 m. spalio 28-àjà – ásteigta XXIII Vilniaus ðauliø rinktinë. Jos spalio 29 d. ásakyme skelbiama, kad rinktinës vado pareigas pradëjo eiti pulkininkas Pranas Kaunas, Vilniaus karo komendantas. (P. Kaunas yra buvæs Lietuvos ka- riuomenës 10 pëst. pulko vadu, Karo mokyklos virðininku ir kt. Lietuvà okupavus bolðevikams, 1940 07 26 suimtas ir 8 mënesius iðbuvo kalëji- me. 1941-1949 m. gyveno Vokietijoje, paskui persikëlë á Kanadà. To- ronte organizavo lietuviø kariø veteranø sàjungos „Ramovë“ skyriø ir jam vadovavo.) 1939 m. spalio 29 d. Vilniaus lietuviø studentø sàjungos bûstinëje (Vilniaus g. 28) atgaivintas Vilniaus ðauliø bûrys (LÐS 1939 m. spalio 30 d. ásakymas); bûrys paskui vadinosi 1-uoju Vilniaus bûriu. Su- sirinkimà atidarë ir jam vadovavo Vilniaus universiteto studentas ðau- lys Petras Viðèinis; dalyvavo daugiau kaip 500 Vilniaus lietuviø. Ðiame bûryje buvo gana daug ið Varënos kraðto kilusiø vyrø: Petras ir Juozas

36 Averkos, Jonas Biekða, Vincas Matuiza, Petras Viðèinis, Teofilius Su- kackas, Juozas Budënas, Jonas Kruðas, Antanas Ðimukonis, Motiejus Karlonas, Domininkas Sukackas, Julius Kalanta ir kiti. Nuo pat bûrio ásisteigimo jo vadas buvo P. Viðèinis. Ið Ðarkiðkiø kilæs T. Sukackas, lenkø laikais buvæs „Ryto“ draugijos mokyklø mokytojas Musteikoje, Kapiniðkiuose, Marcinkonyse, lietuviðko kooperatyvo Marcinkonyse organizatorius, nuo 1939 11 04 buvo bûrio tarybos pirmininko pava- duotojas; V. Matuiza, taipogi „Ryto“ mokytojas, dirbæs Kabeliuose, Ðume, Drucminuose, buvo ðvietimo vadovas, sporto organizatorius (LCVA 561-18-495, XXIII rinktinës 1939 12 31 ásakymas). Dominin- kas Sukackas – sûnus ir brolis Varënos II bûriui priklausiusios Mor- kaus Sukacko ðauliø ðeimos nariams. Varënos kraðto þmoniø buvo ir tarp kitø bûriø ðauliø. Minëtu 1939 m. gruodþio 31 d. ásakymu XXIII rinktinës moterø ðauliø vade paskirta Jadvyga Kazlauskaitë, irgi bu- vusi „Ryto“ mokytoja, dirbusi Rudnios baþnytkaimyje ir Darguþiuose. Vilniaus geleþinkelio stoties ð. bûryje buvo stoties tarnautojas Anta- nas Tertelis, Kazio. Á ðaulius stojo kai kurie Vilniaus ir Vilniaus kraðto kunigai, visuome- nës ir kultûros veikëjai. Antai þinomas Vilniaus lietuviø kunigas Kristu- pas Èibiras buvo XXIII rinktinës kultûros-ðvietimo komisijos narys. Kun. K. Èibirà 1 Vilniaus ð. bûrys 1940 m. sausio 22 d. iðrinko garbës ðauliu. Eiðiðkëse á ðaulius ástojo kunigas Konstantinas Gajauskas-Miðkinis. XXIII rinktinës kultûros-ðvietimo komisijai vadovavo kultûros veikëjas ir pedagogas Antanas Krutulys; komisijos narys buvo ið Paàþuolës kilæs XX a. tarpukario Vilniaus lietuviø visuomenës veikëjas, þurnalistas ir raðytojas Rapolas Mackevièius-Mackonis (XXIII rinkt. 1940 02 09 ása- kymas). Nauji ðauliø bûriai kûrësi vienas po kito. 1939 m. lapkrièio 3 d. ási- steigë (tiksliau, buvo atgaivintas) Valkininkø ð. bûrys. XXIII rinktinës 1940 01 10 ásakymu bûrio vadu paskirtas ats. leitenantas Juozas Girai- tis. Lapkrièio 4 d. ásteigtas Kurðiø ð. bûrys, jo vadas – ats. puskarininkis Stasys Verbickas; bûryje 1940 m. sausio 5 d. lankësi rinktinës vado ant- rasis padëjëjas V. Alksninis. 1939 m. lapkrièio 12 d. susikûrë 2 Varënos II vyrø ð. bûrys, o lapkrièio 26 d. pradëjo organizuotis Varënos II mote- rø bûrys.

37 1939 m. gruodþio 10 d. LÐS Vilniuje surengë ðauliø bûriø atstovø suvaþiavimà. Mûsø kraðto XXIII Vilniaus rinktinei priklausæ ðauliø bû- riai 1940 m. pavasará perduoti V Trakø ir XIX Alytaus rinktinëms. 1939 m. gruodþio 7 d. XXIII rinktinës þinion perëjo Vilniaus lietu- viø miðrus choras „Varpas”. Jo vedëju paskirtas ðaulys, chorø dirigentas ir kompozitorius Julius Sinius. Ið Klaipëdos á Vilniø persikëlæs buvæs Klaipëdos Giedotojø draugijos choro ir XX Klaipëdos rinktinës ðauliø choro dirigentas Alfonsas Mikulskis 1940 01 15 subûrë XXIII rinktinës ðauliø chorà; jau kovo 2 d. choras dainavo Ðauliø sàjungos rinktiniø atstovø susirinkime Vilniaus karininkø ramovëje („Trimitas“, 1940 03 08 Nr. 10). 1940 m. sausio 6 d. ásisteigë 19 Eiðiðkiø ð. bûrys, vadas – ats. leit. Jurgis Greblikas, anksèiau buvæs keliuose XIX rinktinës bûriuose. 1940 01 07 yra 26 Naujadvario (Ðalèininkø raj.) bûrio gimimo diena. Sausio 25 d. ásisteigë 28 Darþininkø bûrys, vadas – Petras Këkðtas. Sau- sio 27 d. atkurtas 29 Kamorûnø bûrys. Sausio 28 d. ásisteigë Valkininkø moterø ð. bûrys, vadë Linartienë (þiûr. jau V rinktinës 1940 07 08 ásaky- mà). Sausio 30 d. susikûrë 30 Pamerkiø Juozo Bakanausko vardo bûrys (steigiamasis susirinkimas vyko Barteliø kaime). Bûriø steigiamuosiuo- se susirinkimuose Darþininkuose, Kamorûnuose, Valkininkuose ir Bar- teliuose dalyvavo XXIII rinktinës vado antrasis padëjëjas V. Alksninis. Vasario 4 d. ávyko 31 Kalesninkø bûrio steigiamasis susirinkimas, b. va- das – Kazys Morkûnas. Á bûrio tarybà ðvietimo vadovu iðrinktas buvæs Varënos I b. ðaulys Daminas Oðkutis. Vasario 15 d. susikûrë Giniûnø ð. bûrys; 1940 06 05 jau V rinktinës ásakymu bûrio vadu paskirtas Bernar- das Maèiulis. Kovo 10 d. ásisteigë 49 Pûèkorniø bûrys; jo vadu nuo pat ásikûrimo paskirtas Ignas Ðidlauskas (V Trakø rinktinës 1940 05 30 ása- kymas); kai b. vadas nuo birþelio 26 d. iðëjo atostogø, já laikinai pavada- vo padëjëjas Jonas Sabalionis. Balandþio 28 d. ásisteigë Kalesninkø mo- terø ð. bûrys. Moterø ðauliø bûriai ar skyriai kûrësi ir kitur: Pamerkiuo- se (vadë Miliauskienë), Kurðiuose (vadë Þemaitytë)... 1940 m. vasario 25 d. XXIII rinktinës bûriø atstovø susirinkime Vil- niuje dalyvavo: 2 Varënos II b. vadas ats. leit. Vladas Grigaliûnas, 4 Val- kininkø b. vadas ats. leit. Juozas Giraitis, 5 Kurðiø b. v. ats. jaun. leit. Leonardas Ðilys (pakeitæs S. Verbickà), 28 Darþininkø b. – ats. eilinis

38 Petras Këkðtas, 29 Kamorûnø b. – ats. jaun. pusk. Jonas Siaurukas, 30 Pa- merkiø b. – ats. eilinis Pranas Garnevièius, 31 Kalesninkø b. – ats. leit. Kazys Morkûnas, 20 Vilniaus m. savivaldybës b. – ats. pulk. leit. Juozas Graþulis ir kiti. Dviejø ið Varënos kraðto kilusiø ðauliø, 1940 m. persikëlusiø á XXIII rinktinæ, bylos yra LCVA f. 1135, ap. 1. Á kokius bûrius ðauliai atsikëlæ, deja, neraðoma. Zigmas Èesnulevièius, Petro ið Þiûrø, asmens pareiðkimà raðæs dar 1938 06 29 Perlojoje (rekomendavo Pranas Lukðys ir Juozas Lukoðevi- èius). 1939 m. birþelio 5 d. priimtas á 23 Alytaus ð. bûrá, o 1940 m. balan- dþio 20 d. persikëlæs á Vilniaus rinktinæ. Mikas Uþdavinys, Antano, gimæs Paruèiø kaime, tarnavæs policijos Ûdrijos nuovadoje. Ðauliu patvirtintas XIX rinktinëje 1934 m. rugpjû- èio 27 d. Bent 1939 m. pradþioje buvæs 5 Birðtono ð. bûryje. 1940 m. geguþës 10 d. persikëlæs á XXIII Vilniaus rinktinæ. Pagal apskrièiø ir valsèiø naujàjá sàraðà dalis XXIII Vilniaus rinkti- nei priklausiusiø ð. bûriø perëjo V Trakø ir XIX Alytaus rinktiniø þi- nion (XXIII rinktinës 1940 04 02 ásakymas). Kitame rinktinës ásakyme (1940 05 11) raðoma, jog pagal Ðauliø sàjungos ásakymà Nr. 15 su visu turtu perduoti bûriai: balandþio 27 d. – V Trakø rinktinei: 4 Valkininkø, 5 Kurðiø, 28 Darþininkø, 30 Pamerkiø, 31 Kalesninkø bûriai; geguþës 10 d. – XIX Alytaus rinktinei: 2 Varënos II, 29 Kamorûnø ir Varënos II moterø bûriai. Perëjus á kitas rinktines, buvusiø XXIII rinktinës Varë- nos kraðto ðauliø bûriø numeriai pasikeitë pagal ðiø rinktiniø bûriø nu- meracijà. 1940 m. pradþioje nuo XXIII Vilniaus ðauliø rinktinës atsiskyrë XXIV Ðvenèionëliø rinktinë.

39 3. NEPRIKLAUSOMYBËS KOVØ ÐAULIAI PARTIZANAI

Partizaninio judëjimo Varënos kraðte pradþia Lietuvos valstybës at- sikûrimo laikotarpiu laikomas 1918 metø ruduo. Atseit, tø metø rugsë- jo pabaigoje ëmë burtis ginkluoti Perlojos vyrai, o spalio antrojoje pu- sëje pradëjo veikti partizanø bûrys, nors apie jo veiklà iðsamesniø þiniø, paremtø archyviniais dokumentais, neturime. Perlojos partizanø orga- nizatoriumi laikytinas Jonas Èesnulevièius (vad. Marèiulis), tarnavæs Rusijos kariuomenëje ir baigæs pagreitintus jaunesniøjø karininkø ruo- ðimo kursus. Vienas pirmøjø ir rimtesniøjø partizanø pasireiðkimø Pietø Lietu- voje buvo jø dalyvavimas kovose dël Seinø 1919 m. vasarà, nors apskri- tai partizanai Lietuvoje plaèiau ir organizuoèiau ëmë reikðtis tik 1919 m. rudená kovose su bermontininkais. 1919 m. sausio 5 d. rusø bolðevikø kariuomenë uþëmë Vilniø. Sau- sio 22 d. ji buvo Dauguose. Vasario 13 d. ankstyvà rytà raudonarmieèiai kelioms dienoms uþëmë Alytø; èia tà dienà ant tilto per Nemunà þuvo pirmasis Lietuvos kariuomenës karininkas, 1 pëstininkø pulko vadas leitenantas Antanas Juozapavièius. 1919 m. kovo mënesá Raudonosios armijos dalys pradëjo trauktis link Eiðiðkiø. Bolðevikø ðtabas buvo Maskaukoje ir Darguþiuose. Kovo 19 d. lenkai sumuðë rusus ties Marcinkonimis. Balandþio 7 d. lenkai uþëmë Varënà, bolðevikai ëmë trauktis nuo Valkininkø. Naktá ið balan- dþio 9-osios á 10-àjà lenkai iðvarë bolðevikus ið Eiðiðkiø, balandþio 13 d. lenkai su jais susirëmë ties Èebatoriø ir Jakënø (Vydeniø seniûnija) kaimais. Balandþio 20-àjà lenkai iðstûmë raudonarmieèius ið Vilniaus, o balandþio 21 d. èia atvyko pats lenkø vadas J. Pilsudskis. Dabartinio Varënos rajono pietinëje dalyje 1919 m. pavasará ypaè siautëjo lenkø „Tatarska jazda” – totoriø raiteliø dalinys, nors jame tarnavo ne vien totoriai. Nuðautas jaunas musteikiðkis Mikas Gaidys ir kt. Ðtai kaip atrodë tuomet padëtis mûsø kraðte: Varënoje I visa valdþia buvo vietos lietuviø milicija, Varënos stotyje – lenkai, Merkinëje – vo-

40 kieèiø kariuomenë; pastaroji savo sargybas statë iki Perlojos, lietuviø valdþià ið èia kuriam laikui iðvariusi á Masaliðkes. 1919 m. vasarà lenkø raiteliø eskadronas buvo apsistojæs Gudakiemyje (Merkinës seniûnija). Kareiviø saugomi arkliai ganësi pievose. Taèiau vienà naktá jauni kaimo vyrai, pakurstyti Juliaus Þalnierausko, kai merginos lenkø raitelius ðok- dino vakarëlyje, apie 30 jø arkliø, kai kuriuos net pabalnotus, pristatë Alytaus lietuviø komendantûrai (arkliai nuvaryti kairiuoju Nemuno krantu, ties Krikðtonimis perplukdþius juos per upæ). 1919 m. liepos 7 d. vokieèiai pasitraukë ið Merkinës. Mënesio pabai- goje dvarininko Vlado Stodolkevièiaus atvesti lenkø legionieriai suèiu- po Merkinës komendantà karininkà Jonà Grëbliauskà (kilusá ið Veive- riø valsèiaus Ðilënø kaimo), su kareiviais saugojusá tiltà per Nemunà. Lenkai Grëbliauskà su kareiviais nusivarë á Druskininkus, kur karinin- kà uþmuðë ðautuvø buoþëmis. Vokieèiams 1919 m. liepos 8 d. pasitrau- kus ið Alytaus, prie jo priartëjo lenkai, savo rankose jau turëjæ Merkinæ, Daugus, pasiekæ net Butrimonis, Pivaðiûnus, Stakliðkes. Partizaniðkumas Perlojoje ëmë reikðtis anksti: jau 1915 m. Jokûbas Vaisieta ið vokieèiø kariuomenës nugvelbë 80 ðautuvø ir uþkasæs iðlaikë juos iki 1918 m. Tuomet 57 ðautuvus atidavë Alytuje stovëjusiam Lietu- vos kariuomenës 1 pëstininkø pulkui, o kitus ginklus pasiliko sau. Kele- tà ðautuvø ir nemaþa ðoviniø ið vokieèiø nupirko Perlojos klebonas Ig- nas Ðopara. Pirmà kartà perlojiðkiai susikovë su vokieèiais 1918 metais. Tø metø pabaigoje, vokieèiams imant rekvizicijà, nukautas Povilas Buðniauskas. Bene dar 1918 m. pabaigoje Perlojos partizanai pirmà kartà susidûrë ir su lenkais. 1919 m. naktá ið sausio 6-osios á 7-àjà perlojiðkiai atrëmë lenkø kuopà. Paskui Perlojoje ðeimininkavo bolðevikai; gyventojams at- sisakius duoti jiems pastotes, nuðautas Martynas Stoðkus. Perlojà 1919 m. kovo 27 d. uþëmë lenkø „Tatarska jazda“ eskadronas; ið èia jis pa- siekdavo net Nedzingæ ir Gudakiemá. Tai buvo jau „Perlojos respubli- kos” laikai. Vëliau á Perlojà atvykus Lietuvos centrinës valdþios atsto- vams, ávyko nesusipratimø, net susiðaudyta. Taèiau 1919 m. perlojiðkiai partizanai neturëjo progø plaèiau pasireikðti. Kas kita 1920 metai. 1920 m. pradþioje Perlojoje ðeimininkavo lenkai. Uþgavëtàjà savai- tæ (Uþgavënës buvo vasario 17 d.) Perlojoje buvusios lenkø kulkosvai-

41 dininkø kuopos kareiviai atëjo plëðikauti á Salovartæ. Jie sudegino ma- lûnà prie Vardaunios upelio, nuþudydami malûne dirbusá Jonà Èes- nulevièiø ið kairiakrantës Perlojos, malûno nuomininkà þydà Mauðà ir dar tris èia buvusius vyrus (malûne taipogi dirbæs J. Èesnulevièiaus sûnus Bonifacas tà vakarà parëjo namo ir liko gyvas; paskui Bonifacas Èesnulevièius buvo Perlojos ir kitø bûriø ðaulys, tarnavo pasienio po- licijoje). Kovo mënesá perlojiðkiai Krivas su Petru Lukðiu iðplëðë kai- me buvusá lenkø ginklø sandëlá, pasiëmë 6 ðautuvus, 15 granatø ir daug ðoviniø. Uþ tai ir telefono laidø gadinimà lenkai Perlojai uþdëjo 20 tûkst. markiø pabaudà. Rugpjûèio mënesá perlojiðkiai nuginklavo 15 lenkø policininkø ir ginklus pristatë lietuviø komendantûrai Varë- noje I. Pasak J. Matuso „Ðauliø sàjungos istorijos”, Perlojos partiza- nai pagal IV lauko ðtabo nurodymus 1920 m. rugsëjo 29 d. persitvarkë á ðauliø bûrá. Jis turëjo ir kulkosvaidá. Bûrio veikla apëmë ruoþà nuo Merkinës iki Valkininkø. Rugsëjo-spalio mënesiais, lenkams puolant Varënos-Perlojos rajonà, Perlojos bûrys laikë barà su kariuomenës 1 pëst. LDK Gedimino pulku, paskui su 6 pëstininkø pulku. Apkasuo- se su dviem kareiviais bûdavo vienas ðaulys. Nuo tos pareigos bûrys atleistas gruodþio 7 d. Su 1 pëstininkø pulko 4 kuopa perlojiðkiai veikë prie Noèios, ið èia per Rudnià, Zervynas, Manèiagiræ, Þiûrus traukë iki Perlojos. 1920 m. spalio 3 d. ávyko kautynës ant Merkio tilto. Á kairájá Merkio krantà per- bëgæ 15 ðauliø buvo paëmæ net prieðo kulkosvaidá, bet lenkams spau- dþiant turëjo já palikti. Durtuvu suþeistas ðaulys Jonas Jonytis gydësi Kauno ligoninëje. Spalio 4 d. lenkai puolë ties Burokaraistële ir Varta- valakiu, bet Lietuvos kariuomenë su ðauliais atsilaikë. Spalio 8 d. ðau- liai gynë gimtàjà Perlojà, paëmë á nelaisvæ 6 lenkus. Du kartus 1920 m. perlojiðkiai vyko á Þiûrus, susiðaudë su prieðais ir paëmë jø kulkosvaidá. Susprogdino geleþinkelio tiltà per Merká aukðèiau Varënos I; èia 3 len- kai nukauti, o 2 suþeisti. Paimtas ir pristatytas á Alytø lenkø lengvasis automobilis. Suimta nuo bolðevikø bëgusiø 15 lenkø raiteliø. 18 perlo- jiðkiø dalyvavo Valkininkø kautynëse 1920 m. spalio 16 d. 1920 metais lenkai nukovë perlojiðká Adomà Ankðtutá. Spalio më- nesá jie sustiprino þvalgybà ties Varëna; ieðkodami partizanø, darë kra- tas Varënoje I.

42 Perlojos ðauliai buvo Babriðkëse, kai lenkai èia puolë 1920 m. lap- krièio 17 d. vakarà. Mat lenkuojantys vietos gyventojai prieðui praneðæ apie þymiø asmenø atvykimà ið Kauno. Laukta Steigiamojo Seimo na- rio ir II lauko ðtabo virðininko Antano Matulaièio, prie IV lauko ðtabo virðininko padëjëju paskirto Antano Þmuidzinavièiaus ir filmuoti atva- þiavusio Amerikos lietuvio, JAV pilieèio Rapolo Kruèo. Leitenantas A. Matulaitis ir IV ðauliø lauko ðtabo karininkas vyresn. leitenantas Le- onas Kybartas mirtinai suþeisti: pirmasis mirë lapkrièio 20 d. Alytuje (palaidotas Marijampolëje), o antrasis lenkø nelaisvëje lapkrièio 30 d. apskrities ligoninëje Gardine; Kybartas buvo palaidotas Gardine gruo- dþio 7 d., o vëliau artimieji já perlaidojo Tauragës miesto kapinëse. Sun- kiai suþeisti raðtvedys Vytautas Lukoðius-Lukoðevièius ir ðoferis Jonas Vaðkelis. Suþeista namo ðeimininkë; viena jos duktë þuvo vietoje, antra suþeista. Á nelaisvæ dar pateko A. Þmuidzinavièius, IV lauko ðtabo kari- ninkas Kukutis, suþeistieji V. Lukoðius, J. Vaðkelis bei R. Kruèas su au- tomobiliu ir 14 kareiviø. Á treèià dienà A. Þmuidzinavièiui pavyko pa- bëgti; perbridæs Merká, atvyko á Jakënus, o lapkrièio 20 d. á Alytø. Gruo- dþio 20 d. gráþo V. Lukoðius (jis buvo Ðeduvos progimnazijos mokinys) ir R. Kruèas; atgautas ir automobilis, nes lenkai nenorëjo nesusiprati- mø su JAV. Perlojos ðauliai partizanai Babriðkëse veikë neryþtingai, nors turëjo kulkosvaidá ir granatø. Atseit, lenkai troboje laikë mûsø suim- tuosius, tad bijota ðaudyti. Be perlojiðkiø, Babriðkëse dar buvo Semelið- kiø ðauliai. Apie Perlojos savivaldà, vadinamàjà „Perlojos respublikà”, bei 1920-1923 metø ðaulius partizanus nemaþai þiniø paskelbta ávairiuose leidiniuose (þiûr., pvz., Vl. Aravièiaus ir K. Tumpos raðinius leidinyje „Karo archyvas”, tomai X ir XII, Kaunas 1939 ir 1940 m., knygas: Ant. Rukða, „Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës”, t. III, Cleveland; Pet- ronëlë Èesnulevièiûtë, „Kovojanti Perloja 1918-1923”, Varëna, 1998 ir kt.), raðyta anos nepriklausomos Lietuvos spaudoje. 1920 m. spalio 15 d. ávyko kautynës Darguþiø kaime. Alytaus ðauliø skyriaus vado padëjëjo Felikso Ðemetos bûrys, turëjæs 26 vyrus, susirë- më su keliskart didesniu bûriu lenkø raiteliø ir pëstininkø. Ðauliai kovë- si, kol iðsibaigë ðoviniai, paskui prasimuðë. Nukauti 8 prieðai, á nelaisvæ pateko 2 mûsiðkiai. (F. Ðemeta vadovavo Onuðkio ð. bûriui ir priklausë

43 Kaiðiadoriø VI ðauliø lauko ðtabui. Gimæs 1897 m. Ðiauliuose. Po pasi- kësinimo á K. Griniaus ministrø kabineto finansø, prekybos ir pramo- nës ministrà Ernestà Galvanauskà 1921 11 25, pasitraukë á Latvijà, o 1923 m. lapkrièio mën. – á Rusijà. Ten 1924 m. suimtas, kalintas Lubian- koje Maskvoje, paskui Solovkø lageryje, buvo tremtyje Sibire ir 1936 m. suðaudytas Derbente, Dagestane.) Valkininkø ðauliai ir kitos pajëgos buvo gavæ IV lauko ðtabo ásaky- mà atsitraukti, bet delsë, nenorëdami leisti lenkams greitai uþimti Val- kininkø geleþinkelio stoties. Spalio 16 d. 8 val. ryto lenkø raiteliai puolë Valkininkø miestelá (uþpuolikø skaièius ðaltiniuose nurodomas labai skirtingas: vienur tik 50, kitur net 200 raiteliø). Kaip ir á Darguþius, prieðus atvedë lenkuojantys vietos gyventojai. Staigiai uþklupta karei- viø sargyba paimta á nelaisvæ. Atsiðaudydami ðauliai pasitraukë (tarp jø buvo ir gamtininkas Tadas Ivanauskas). Ypaè pasiþymëjo ið Kauno at- vykæs ðauliø moksleiviø bûrys – 8 jaunuoliai su vadu, „Saulës” gimnazi- jos VII klasës gimnazistu Vincu Dovydaièiu (profesoriaus filosofo ne- otomisto Prano Dovydaièio broliu). Bûrio kulkosvaidininkas buvo bû- simasis Perlojos ðauliø vadas Kazys Tumpa. Kitiems pasitraukus, prie ðventoriaus mûrinës tvoros pasiliko ðauliai moksleiviai V. Dovydaitis, Viktoras Jasaitis ir Juozas Leimonas. Tàkart 2 lenkai nukauti, o 8 su- þeisti, nuðauti 8 arkliai. Suþeistas á kairæ rankà Dovydaitis atsiðaudë, bet kulka pataikë ir á deðinájá ðonà. Á suþeistàjá lenkai paskui dar ðovë ið revolveriø; iðkratæ paliko. Sunkiai suþeistà ðaulá paëmë draugai. V. Ja- saitis pateko á nelaisvæ, bet ið jos gráþo sveikas: já iðgelbëjo belaisviai kareiviai, sakæ, kad jis yra kareivis naujokas. Atveþtas á Alytaus ligoni- næ, V. Dovydaitis spalio 20 d. mirë. Kûnas perveþtas á Kaunà ir iðkilmin- gai palaidotas. V. Dovydaitis buvo pirmasis þuvæs Lietuvos ðauliø bûrio vadas. LÐS vado 1940 04 19 ásakymu I Kauno rinktinës „Auðros” vals- tybinës berniukø gimnazijos mokiniø ðauliø bûrys pavadintas Vinco Do- vydaièio bûriu. (V. Dovydaitis kilæs ið Runkiø sodþiaus netoli Viðakio Rûdos. Jo palaikai 1960 m. ið Kauno Centriniø kapiniø perkelti á Viða- kio Rûdà, o 1991 m. gruodþio 1 d. perlaidoti Kauno Aukðtøjø Ðanèiø kariø kapinëse.) Paëmæ Valkininkus, lenkai iðplëðë visas krautuves ir klebonijà, ið- plëðë vietos þydø bankà. Prisiplëðta manta iðsiveþta keliolika veþimø.

44 Su savimi lenkai iðsivarë Valkininkø klebonà Jonà Karvelá, vikarà Izidoriø Cibulská, vaistininkà ir rabinà. 1920 m. lapkrièio 15 d. tarp Darguþiø ir Pirèiupiø þuvo 23 metø ðau- lys nuo Ðeðtokø Vincas Milius. Jau suþeistas, prisiðliejæs prie puðaitës, jis dar nukovë lenkø raiteliø virðilà. Uþpuolæ prieðai Miliø subadë dur- tuvais ir dvi savaites neleido vietos gyventojams jo palaidoti. V. Miliaus palaikai ilsisi Darguþiø kapinëse. LÐS 1921 m. sausio 5 d. ásakyme visiems Lietuvos ðauliams sa- koma: „Nuoþmiems lenkams uþpuolus mûsø þemæ, Lietuvos ðauliai stojo kovon, pasiryþæ geriau þûti, bet nepasiduoti lenkø ponø vergovën. [...] Kovojant ðauliø jëgos ûmai padidëjo. Perlojus ir Valkininkas, kur pra- lieta pirmøjø ðauliø kraujas, amþinai bus minimi ne vien dël to, kad tose vietose narsieji ðauliai Jonytis ir Dovydaitis garbingai kovësi su ðimte- riopai galingesniu prieðu ir pirmasai savo krauju, o antrasai paèia savo gyvybe patvirtina kietà ðauliø pasiryþimà pergalëti Lietuvos nepriklau- somybës prieðininkus...” Nedzingëje partizanø uþuomazgø irgi bûta jau 1918 metø rudená. Lapkrièio pabaigoje apie 35 Nedzingës apylinkës vyrai, paraginti mo- kytojo Vinco Kopkos ir kunigo Kazimiero Steberiako (Steberioko?), nuginklavo okupacinæ vokieèiø administracijà. Taip pasielgta su Nedzin- gës dvaro ûkvedþiu, pienininku ir ûkio darbus priþiûrëjusiais kareiviais. Veiksmams vadovavo Jokûbas Sluðkonis ið Pilvingiø kaimo. Iðrinktas komitetas, kuris þmonëms gràþino okupantø ið jø paimtus gyvulius. Ið Merkinës atvykus didesniam vokieèiø bûriui, visi iðsislapstë, tik J. Sluð- konis suþeistas ir uþdarytas á Alytaus kalëjimà. Vëliau, bent jau 1930-1940 metø laikotarpiu, Jokûbas Sluðkonis pri- klausë slaptai Pilvingiø ir Vadënø kaimø komunistø kuopelei; buvo kai- mo seniûnas (LYA LKP dokumentø skyrius, 3377-22-151). Kaip komu- nistø veikëjas plaèiau þinomas ir Vincas Kopka, Juliaus (1892 - 1938) ið Mikniûnø kaimo. Mokytojavæs Vilniuje, Sedoje, Utenoje. Ylakiø (Skuo- do raj.) revoliucinio komiteto narys 1918-1919 m. Kuopininkø kandida- tas 1922-1923 m. á I ir II Seimà. Kelis kartus kalintas Kaune ir Ðiauliuo- se. 1927 metais iðvyko á TSRS, gyveno Baltarusijoje. Buvo Dimanovo lietuviø 7-metës mokyklos direktorius, paskui dirbo laikraðtyje „Rau-

45 donasis artojas”. Poetas. Stalininio teroro auka: 1937 m. areðtuotas ir 1938 11 27 Minske suðaudytas. 1918 m. gruodþio mënesá lietuviai Nedzingëje plëðë lenkø agitatoriaus atsiðaukimus ir já patá iðvijo. Mat lenkai stengësi priversti kaimø þmones pareikðti, kad nori dëtis prie Lenkijos. Vienas tokiø agitatoriø buvo Ne- dzingës miestelio gyventojas Vincas Janauskas (LCVA 561-19-733). Par- tizanai veikë bolðevikø valdþios laikotarpiu nuo 1919 m. sausio vidurio iki Velykø (balandþio 20 d.). Partizanai platino proklamacijas, kuriø gau- davo per Antanà Kunkulá. Savo darbà toliau varë Vincas Kopka (jo vaidmuo pabrëþtas Ne- dzingës ð. bûrio tarybos 1936 03 10 posëdyje, LCVA 561-18-274). Ne- dzingëje tebesant bolðevikams, apie 1919 m. vasario pabaigà èia ëmë rodytis lenkø kareiviai. Partizanai prieð lenkus sukirðino Merkinëje sto- vëjusius vokieèius. Ðie kartà nuðovë á Nedzingæ jojusá lenkø raitelá su arkliu. Tuo laiku partizanai sugavo ir lenkø ðnipà Morkø Baliukevièiø ið Burokaraisèio kaimo. Taèiau lenkai Nedzingës apylinkæ vis tik uþëmë. Jø kariuomenë stovëjo Nedzingës ir Lesagûrø dvaruose, o pora þanda- rø Nedzingës baþnytkaimyje. Veikë ir lenkuojantys gyventojai, ypaè Ro- mualdas Venckevièius ið Lesagûrø dvaro. Iðrinkæ savo „gminà” – tarybà jie skelbë, kad visi vietos þmonës prijauèia lenkams. Labiausiai pasi- prieðinusius Benediktà Makarevièiø ið Vadënø ir Juozà Celencevièiø ið Panedzingio lenkai kelias dienas iðlaikë daboklëje. Partizanø eilës pagausëjo. Ið atskirø bûreliø 1919 m. rudená sudary- tas slaptas Nedzingës partizanø bûrys. Jo steigëjas ir vadas – Vadënø mokytojas Ignas Balèiûnas. Ið Alytaus gauta ginklø. 1920 m. þiemà par- tizanai buvo pasirengæ pulti lenkus Meðkuèiø kaime, taèiau anuos ið èia iðvarë Lietuvos kariuomenë; pasitraukë lenkai ir ið Nedzingës. Beje, 1919 m. gruodþio mënesá lenkai buvo paskelbæ Valkininkø pa- rapijos 6000 lietuviø ir lenkø tariamojo susirinkimo nutarimà, neva rei- kalavusá, kad Vilniaus kraðtas bûtø prijungtas prie Lenkijos; ið tikrøjø jokio susirinkimo nebuvo. Akmens ir Jakënø apylinkëse partizanø veikla prasidëjo apie 1919 m. rugpjûèio pabaigà. Iniciatoriai – ið Marijampolës mokytojø kursø kà tik gráþæ pusbroliai Vincas Kerðys ir Motiejus Aldonis. Organizacinis susi- rinkimas ávyko rugsëjo 1 d. miðkelyje netoli Jakënø. Susirinkime daly-

46 vavo Jonas Staknys, Jonas Belevièius, Pranas Jadzevièius, Antanas Ma- tukevièius, Motiejus Aldonis su broliu, Pranas Kerðys, S. Maèionis; pa- gal kitus ðaltinius dar dalyvavæs Andrius Putys. Pirmasis partizanø va- das buvo seminaristas Vincas Kerðys. Bûrys pasiskirstë á tris grandis po penkis vyrus. Kraðtà uþëmusiø lenkø valdþia vertë gyventojus dëtis prie Lenkijos. Tada, ypaè M. Aldonio dëka, atsirado raðtas: „1919 m. rugsëjo 5 d. mes, Jakënø seniûnijos – Pabezninkø, Vazgir- doniø, I Paruèiø, II Paruèiø ir Jakënø kaimø gyventojai, susirinkæ I Pa- ruèiø kaime, Felikso Gimbuèio namuose, lenkø revirui ásakius iðrinkti atstovà á Varënos valsèiaus tarybà, vienu balsu nutarëme: 1) kadangi lenkai, paneigdami apsisprendimo teises, prieð gyventojø norus verþia- si á Lietuvà, 2) kadangi jie, lenkai, nesiskaitydami su vietos gyventojø valia, nuginklavo Varënos milicijà ir iðvaikë valsèiaus savivaldybæ, – tai rinkti jø reikalaujamà atstovà atsisakome ir grieþtai protestuojame prieð ðio nutarimo I ir II punktuose paþymëtus veiksmus. Ágaliojame Andriø Abramavièiø, Vazgirdoniø kaimo gyventojà, ir Jonà Zapolskà, II Paruèiø kaimo gyventojà, áteikti ðá nutarimà lenkø Varënos valsèiaus revirui” (cituota pagal Jono Matuso knygà „Ðauliø sàjungos istorija”, antrasis leidimas, Sydney, 1966, p. 41). Raðtà pasiraðius, jis buvo áteiktas Varënos I revirui – lenkø policijos nuovados virðininkui. Akmens baþnytkaimyje 1919 m. rugsëjo 8 d., per Ðvè. Mergelës Ma- rijos gimimo ðventæ, iðlipinti antilenkiðki atsiðaukimai. Rugsëjo 9 d. len- kø þandarai atvyko á Jakënus suimti Motiejaus Aldonio ir Vinco Kerðio. Pirmiausia du þandarai uþëjo pas M. Aldoná, paskui jø virðininkas, mo- këjæs lietuviðkai, su kitu – pas V. Kerðá. Kvoèiamas Kerðys griebë kirvá ir jo aðmenis vienam þandarui suvarë á peèius, kitam kirvapente tvojo á kaktà, paèiupo jo ðautuvà ir pabëgo á miðkà; ið paskos pabëgo V. Kerðio tëvas. Kastuvo griebæsis M. Aldonis taipogi paspruko. Taèiau be vadø likæs Jakënø bei Akmens apylinkiø patizanø bûrys pakriko, vyrai prieði- nosi kaip kas iðmanë. Vël organizuotis partizanai ëmë tik 1920 metais. Vincas Kerðys vëliau, 1922 metais, pradëjo vadovauti Valkininkø sto- ties liaudies milicijai. Bûdavo susidûrimø tarp paèiø plëðikaujanèiø lenkø kareiviø. Antai

47 1920 m. geguþës 19 d. ið Perlojos á Gudakiemá atjojo kelios deðimtys lenkø raiteliø ir ëmë plëðti gyventojus. Suþinojæs apie tai, Merkinës len- kø komendantas pasiuntë bent dvigubai didesnes pëstininkø pajëgas raiteliams sudrausti. Per susiðaudymà abiejose pusëse buvo suþeistø. Viso prisiplëðto turto raiteliai negalëjo iðsigabenti, tad jo dalá pëstinin- kai pasiliko sau. Taèiau 1920 m. vasarà á Lietuvà, iðstumdama lenkus, sugráþo rusø bol- ðevikø kariuomenë. Liepos 15 d. ji ir kai kurios lietuviø dalys áþengë á Vilniø. Raudonarmieèiai Lietuvos sostinæ paliko lietuviams, o patys nu- skubëjo link Lenkijos. Pro Varënà praëjo Michailo Tuchaèevskio pësti- ninkai ir Gajos Gajaus kavaleristai. Liepos 16 d. lietuviai uþëmë Varënà, o liepos 17-18 d.d. – Druskininkus. Po poros dienø pro Druskininkus per- ëjo rusø kariuomenë, iðstûmusi lenkus ið Gardino. Lietuvos kariuomenës padëtis ypaè pasunkëjo, kai lenkai rugsëjo 23 d. ties Druskininkais persikëlë per Nemunà ir uþëjo lietuviams uþ kairiojo sparno. Dalis lietuviø kariuomenës buvo visai atkirsta. Rugsëjo 30 d. lenkai þymiai pastûmëjo lietuvius Varënos rajone. Spalio 4 d. len- kai po visà dienà vykusiø kovø uþëmë Varënos geleþinkelio stotá. Èia þuvo mûsø ðarvuotas traukinys „Gediminas”. Ieðmus perkëlë geleþin- kelio tarnautojai, tëvas ir sûnus Molotokai: pimasis – ieðmininkas, ant- rasis – traukiniø formuotojas. „Gediminà” ir Varënos geleþ. stotá paë- më lenkø 205 savanoriø pëstininkø Jano Kilinskio vardo pulko kuopa, vadovaujama lenkø kariuomenëje tarnavusio ruso poruèiko Ðuvajevo (tarnavo svetima Rejtano pavarde). Kità dienà, spalio 5-àjà, lietuviai stotá buvo atsiëmæ, bet lenkai vël jà atëmë. Tautø Sàjungos komisijai pasiûlius, mûðiai Varënos ruoþe spalio 6 d. ið abiejø pusiø sustabdyti. Spalio 7 d. Suvalkuose pasiraðyta lenkø ir lietuviø sutartis, kurioje len- kai pasiþadëjo lietuviø nebepulti. Taèiau spalio 8 d. ne maþiau kaip dviem divizijomis lenkai puolë lietuvius Vilniaus-Lydos geleþinkelio ruoþe. Su- lauþæ Suvalkø sutartá, generolo L. Þeligovskio „maiðtininkø” pajëgo- mis lenkai spalio 9 d. uþëmë Vilniø ir galutinai ásitvirtino Varënos sto- tyje. Apie padëtá mûsø kraðte 1920 m. spalio mënesá konkretesniø þiniø esama Lietuvos ðauliø sàjungos instruktoriø ir kitø pareigûnø praneði- muose LÐS ðtabui ar Centro Valdybai (LCVA 561-19-3).

48 L. e. p. ðauliø II lauko ðtabo virðininkas A. Matulaitis 1920 m. spalio 7 d. LÐS Centro Valdybai praneðë, jog ðtabas spalio 2 d. apsistojo Valki- ninkø miestelyje. Þmoniø nedaug, nes atvyko maþai kaiðiadoriðkiø, ku- riø laukta. Trûksta ðautuvø ir ðoviniø. Praðoma prisiøsti bent 100 ðautu- vø ir po 100-200 ðoviniø kiekvienam ðautuvui. Daugiau pasiprieðinimo bûreliø manoma suorganizuoti ið vietos þmoniø. Visà laikà vyksta þval- gyba. Spalio 5 d. mûsø þvalgai sutiko lenkø þvalgus raitelius ties Valki- ninkais ir Poðalèiais; apðaudyti lenkai pasitraukë. Tà paèià dienà mûsø þvalgai pasiekë Èebatorius, netoli jø esanèius Jakënus, Krûminius ir Jurgiðkes. LÐS instruktoriai Kazys Geina ir Antanas Tamoðiûnas spalio 13 d. nuvyko á Merkinæ, o kità dienà á Gudakiemá, kur suorganizavo 22 þmo- niø ðauliø bûrá (deja, tas bûrys tiek ir teegzistavo...). Per Perlojà spalio 15 d. nuvyko á Milioniðkæ. Spalio 16 d., palikæ ðautuvus, persikëlë per Merká, norëdami suþinoti apie lenkus. Nenuëjus 2 varstø iki Lavyso, sutiktas þmogus pasakë, kad Lavyse stovi 50 lenkø kareiviø, Þiûruose – 10 ir 4 virtuvës; Trakiðkiuose yra pusantro ðimto lenkø. Spalio 17 d. instruktoriai suorganizavo (?) ðauliø bûrá Mardasave ir spalio 18 d. grá- þo á Alytø. Kur pabuvo lenkai, ten maisto ir paðaro maþai beliko. Pasak LÐS ðtabo instruktoriø J. Lelio ir S. Ðimoliûno, spalio 13 d. Giraitëje prie Matuizø stovëjo lenkø 205 pulko trys kuopos po 65 þmo- nes ir viena 4 patrankø baterija. Ið ten jø þvalgai ateina á Smalninkus. Varënos stotyje – to paties pulko keturios kuopos ir 6 patrankos, Molia- dugnyje – viena kuopa. Iki tol tose vietose buvo lenkø 201 pulkas. Pësti ir raiti lenkø þvalgai lanko visus kaimus kairiajame Merkio ðone ir plë- ðia gyventojus. Giraitës kaimui ásakë iki spalio 14 d. suneðti 14 kailiniø. Ið kiekvieno ûkininko kasdien imama nuo 3 kg iki pûdo bulviø ir kitokio maisto. Spalio 16 d. 2 val. dienos prie geleþinkelio per Merká (Pamer- kiuose) lenkø þvalgai apðaudë mûsø sargybà. LÐS instruktoriai A. Petrauskas ir J. Niauronis taipogi spalio 13 d. buvo Merkinëje, paskui aplankë Èesukø, Paðilingës, Maksimø, Utie- kos, Dubaklonio, Bingeliø, Lankininkø, Kasèiûnø, Puvoèiø kaimus ir Kruðevos bei Utiekos dvarus. Suþinojo, kad Èesukuose, Bingeliuose, Dubaklonyje ir Lankininkuose lenkø kariuomenë nestovëjo, tik ateida- vo pasiplëðti ðieno, javø, gyvuliø ir kt. Paðilingëje stovëjo 14 pëst. pulko

49 batalionas. Á Utiekà pasigrobti lenkai ateidavo ið Randamoniø ir Ðunu- pio kaimø. Juose stovëjo pusantro bataliono kareiviø. Randamonis len- kai tyèia sudegino. Puvoèiuose stovëjo 201 pulko 2 batalionas. Karei- viai ið gyventojø paëmë du arklius dykai, o tris apmainë á serganèius. Paëmë visas dar nekultas aviþas ir pas ûkininkà Jurgá Dvareckà iðkûlë, palikæ jam ðiaudus ir dalá nekultø aviþø. Be to, ið gyventojø be uþmokes- èio atëmë daug ðieno ir ðiaudø. Lenkai stovëjo Marcinkonyse ir Zervy- nose (Zervynose yra 5 virtuvës). Aplankytuose kaimuose buvo ðauliø, taèiau neapginkluotø. Jais rûpinosi Liðkiavos, Perlojos ir Ryliðkiø ðau- liø bûriai. Kaimø gyventojai grieþtai nusistatæ prieð lenkus. Merkinëje spalio 17 d. ávyko antilenkiðkas mitingas. LÐS instruktoriai P. Lomanas ir A. Kubilius 1920 m. spalio 17 d. praneðë, kad lenkø sargyba stovëjo ant Merkio tilto Varënos miestelyje, sustiprinta sargyba Perlojos-Matuizø ruoþe. Tai 205 poznanieèiø pulko sargyba. Ties Varënos miesteliu spalio 15 d. sargybà lenkai sustiprino kulkosvaidþiais. Varënos stotyje daug pëstininkø kariuomenës, bet ji kas- dien keitësi ir traukë Lydos link. Varënos miestelyje lenkø kareiviai at- iminëjo ið þmoniø maisto produktus, nieko nemokëdami. Pas virðaitá ir pilietá Lapurkà ieðkojo lietuviø ðauliø. Miestelyje buvo du mûsø milici- ninkai, o pakiemiais slankiojo ginkluoti lenkø kareiviai. Spalio 15 d. Varënos stotyje dar buvo mûsø ðarvuotas traukinys (spalio 4 d. lenkø paimto „Gedimino” likuèiai. – V. È.). Abipus Lietuvos-Lenkijos demarkacinës linijos Tautø Sàjunga 1920 m. vëlyvà rudená buvo nustaèiusi 16 km ploèio neutralià juostà, kurioje abi pusës neturëjo teisës laikyti kariuomeniø; jos ið tos juostos turëjo pasi- traukti gruodþio 3 d. Taèiau lenkai terorizavo ne tik Varënos apylinkiø kaimus, bet ir rengë daþnus iðpuolius á kità neutralios juostos pusæ. Da- bartinio Varënos rajono teritorijoje demarkacinë linija nuo Barteliø kai- mo iki Trasninko ëjo Merkiu, kitur – maþesniais upeliais arba sausuma. Neutrali juosta padalinta 1921 m. vasario 3 d., kà santarvininkai patvirti- no kovo 15 d., lenkams palikdami uþgrobtà Rytø Lietuvà su Vilniumi. Geguþës 14 ir 23 d.d. Lietuvai skirtà juostos dalá uþëmë mûsø kariuo- menë. Lietuvos karinë vadovybë 1921 m. geguþës 21 d. ásakë, kad pafron- tës ðauliai laikytøsi neutralios juostos ir nevykdytø kovos veiksmø, ku-

50 riuos lenkai galëtø aiðkinti savo naudai. Per 10 km nuo juostos ðauliai negalëjo neðioti ir vartoti ginklo, su ginklais daryti rikiuotës pamokø. Neklusniesiems grësë karo teismas. Taèiau kità dienà paaiðkinta, kad neutralioje juostoje draudþiama tik pulti, o nuo lenkø banditø uþpuldi- nëjimø gintis galima. Apie lenkø kariniø daliniø siautëjimà neutralioje juostoje gan smul- kiø þiniø pateikiama LCVA 561-12-1702 (Okupuotos Lietuvos ir neut- ralios juostos byla). Tiesa, ne viskà èia galima priimti kaip grynà pinigà: kaip paprastai esti propagandinëje kovoje, apstu perdëjimø, sutirðtini- mø, ypaè iðskaièiuojant lenkø ið kaimieèiø atimtà turtà. Vietomis abejo- tina lenkø kariniø daliniø numeracija. Kalbamos bylos 97-108 lapai – tai didoka apþvalga „Lenkø darbai Pavergtojoje Lietuvoje” (be autoriaus ir be datos, nebaigta – baigiasi skyrelio pavadinimu „Gardino apskrit. Karecos valsè. Darþinëliø sodþ.”; matyt, turëtø bûti Parieèës valsè.): „...Èia tenka kiek smulkiau nurodyti grynus faktus, paimtus ið þmoniø skundø bei memorialø, savarankið- kais jø paraðais uþtvirtintø, kaip lenkai elgiasi su pavergtø kraðtø þmo- nëmis. Nuo pat pavergimo pradþios lenkai daugiausiai ágráso þmonëms: rekvizicijomis, imdami iki paskutinio grûdo; pastotëmis, varinëdami po kelias deðimtis myliø, kol pavargsta þmogus ir arklys taip, kad kitam netenka ir namo gráþti; kankinimais, varinëdami be jokio atlyginimo dirbti sunkiausius darbus; þmogþudþiavimais, palydëdami þmoniø gy- vastá amþinastin ir t.t.” Merkinës valsèiaus Kapiniðkiø sodþiuje 1920 m. rugsëjo 20 d. apsi- stojo 1-oji þeligovskininkø divizija. Pasak apþvalgos, tai gal vienas pa- siuèiausiø daliniø, nes kareiviai visi kaip vienas nepaþásta kas yra dora. „Jøjø vadai jiems pasakë, kad tarpe chamø turit valià, tai ir ëmë lauþyti duris, spynas bei langus, plëðti stogus”. Ið V. Mazgelio atëmë kone visà turtà. O ið visø 40 gyventojø atëmë: 1165 pûdus grûdø (tuo metu kaina- vusiø po 28 rub uþ pûdà), bulviø 3802 pûdus po 7 rub. Ið Simono Kruðo atëmë 100 pûdø bulviø, 5 kapas rugiø, 10 viðtø, 1000 sieksniø audeklo, 6 dideles skepetas, 1 kiaulæ, 6 maþas skepetas, 5 paklodes, 6 sijonus ir iðdauþë visus langus. Ið viso kaimo atëmë 1442 metrus audeklo, 17 eiliø pasiûtø rûbø (Julijonai Kruðienei ir Rozalijai Èesnulevièienei juos nu- plëðë nuo peèiø), 18 porø batø, 46 skareles susiriðti moterims galvas

51 þiemos metu. Ið gyvuliø atëmë: 31 kiaulæ, 93 avis, 10 karviø, 1 arklá. Atëmë padargø, 20 pûdø mësos, 80 svarø sviesto, o ið Adomo Kruðo 3 puodus medaus. Be jokio atlyginimo lenkø karininkai surijo 241 paukð- tá. Ið Adomo Kruðo atëmë 300 sidabro rubliø, Petro Bagdzevièiaus – 300 sid. rubliø ir kelis veþimus ðieno, Simono Lukðo – 100 rub ir 3890 pûdø ðieno, Stiprijono Saulevièiaus – 100 rub ir 2226 pûdus ðiaudø, Mar- tyno Bukausko – 200 rub ir 12 pûdø grikiø. Kai Jonas Valentukevièius vagiliams á akis pasakë, kad svirno duris iðlauþë vagystei, tai já sumuðë, padaræ dideles þaizdas galvoje. Atiminëdami laikrodëlá ið Marcelinos Valentukevièienës, sumuðë krûtinæ. 78 metø senelis Simonas Kruðas buvo sumuðtas ir mirë þaizdose uþ tai, kad pasiprieðino jo turto plëðikams. 70-metis Viktoras Valentukevièius sumuðtas neþinia uþ kà. Vladà Sau- levièiø, Vincà Mazgelá, Juozapà Saulevièiø, Jonà Juðkevièiø, Motiejø Gaibø, þydà Chaimà Gorbikà suëmë ir be jokios prieþasties nusivarë á kalëjimà. Kapiniðkiø kaimà lenkai vël plëðë 1921 m. sausio 11 d. Juos apðaudë vietos ðauliai; 5 lenkai nukauti. 1920 m. rugsëjo 20 d. á Kabelius atsibaladojo lenkø „Tatarska jazda”, o po keliø dienø sodþiø nusiaubë 37 pulko, 4 artilerijos brigados ir 18 pul- ko daliniai (padarytø eibiø ir atimto turto sàraðas uþima beveik pusan- tro didelio puslapio). Kaip ir Kabelius, tø paèiø lenkø daliniø kareiviai apiplëðë Musteikos kaimà. Stumdami raudonarmieèius, Þeligovskio „didvyriai” aplankë ir apiplëðë Ðklëriø kaimà. Mykolà Kubickà sumuðë uþ tai, kad nëjo parody- ti, kur yra paslëpti þmoniø arkliai. Musteikoje Jonas Tamulevièius taipogi sumuðtas uþ tai, kad nepasakë, kur yra kaimynø arkliai. Vincà Miðkiná ið Marcinkoniø 1920 m. rugsëjo 24 d. lenkai privertë valyti jø ginklus, o paskui be niekur nieko nuðovë. Naðle likusi moteris lenkø valdþios pa- praðë bent paðalpos, bet jai buvo atsakyta: „Litwini dadzà” („Lietuviai duos”). Ðklëriø kaime lenkø kareiviai pabuvo ilgëliau – 7 savaites. Þmo- nes varinëjo á ávairius darbus ir „atlygino”: dviem vyrams davë vienà papi- rosà, dviem lazda per peèius, o kitiems nieko. Kaip þmonës paþymi savo skunde, lenkai glosto lazdomis, kiðenëse ieðko arkliø, duonos ir mësos. Biþø kaime „Tatarska jazda” plëðikavo ir muðë þmones rugsëjo 26 d. Dalinora (?) Pacinkevièius, sulauþius rankas ir kojas, sudauþius galvà,

52 netrukus pasimirë, palikæs þmonà su 5 maþais vaikais ir be duonos kàs- nio. Siautëjo lenkø kareiviai ir Þiûruose. Mergeþeryje veikë 5-osios Varðuvos savanoriø divizijos pulkai. Jie atëmë ið gyventojø: javø – 500 pûdø rugiø, 600 pûdø mieþiø, 300 pûdø grikiø, 150 pûdø þirniø, 600 pûdø aviþø, 200 pûdø læðiø; 4000 pûdø bul- viø; drabuþiø – 25 kailinius, 20 porø batø, 50 kelniø, 80 marðkiniø, 100 ar- ðinø audeklo; gyvuliø – 40 karviø, 15 kiauliø, 100 aviø, 15 arkliø; paukð- èiø – 100 viðtø, 200 anèiø, 80 þàsø, 30 kalakutø; kito turto – 20 kelmø bièiø, 500 ràstø, 15 laikrodþiø, 20 pûdø grybø, 50 pûdø svogûnø, nuardë 1000 sieksniø tvorø, paëmë 20 ratø (gal veþimø? – V. È.). Sudegino 8 tvartus ir nuplëðë 4 naujø trobø stogus. Antanà Kaðëtà smarkiai plakë ir dauþë ðautuvais uþ tai, kad nedavë ðieno. Juozà Kaðëtà norëjo apiplëðti nakties metu, bet tai pastebëjæs Adomas Kaðëta pradëjo ðaukti, uþ kà jam lenkai durtuvu pradûrë þaiz- dà rankoje. Vincui Karlonui iðmuðë dantis, kad nedavë ðieno, o Vladà Leikauskà muðë per veidà, kad lietuvis esàs. Areðtavo: Jonà Vaitkevi- èiø – uþ skundo pasiraðymà savo valsèiaus valdybai, Domininkà Vaitke- vièiø – uþ þodþius „Nenoriu lenkø”, Vaclà Kasavièiø – kam padëjo lietu- viui kareiviui pabëgti ið lenkø nelaisvës, Antanà Kaðëtà – uþ nestojimà lenkø kariuomenën. Baisiausia diena mergeþeriðkiams buvo 1920 m. spalio 5 d., kai len- kai muðdami ëmë juos varyti su pastotëmis darbø dirbti. Adolfà Karpa- vièiø, Petrà Vainilavièiø, Zigmà Kalká, Vincà Vainilavièiø ir Zigmà Na- vickà gruodþio 9 d. privertë nulupti pastipusiam arkliui odà; uþ darbà neatlygino, dar ðaipësi, kad praðo atlyginimo. Á akis krinta kone astronomiðki ið þmoniø atimto kai kurio turto dy- dþiai Kapiniðkiuose, Mergeþeryje ir kituose kaimuose. Kapiniðkiuose ið Simono Kruðo atimta 1000 sieksniø audeklo. Matuojant paprastaisiais sieksniais (po 1,95 m), susidarytø vos ne 2 km audeklo. Jeigu tai bûtø namuose austa drobë, jà sudarytø ne maþiau kaip 300 rietimø! Ið Simo- no Lukðo paimta 3890 pûdø arba apie 64 tonos ðieno. Ið kur vienam Ðilø ûkininkui jo tiek turëti? Mergeþeryje paimta 100 aviø. Vargu ar èia kiekvienas ûkininkas laikë po 3-4 avis (nebent su ðiømeèiais ërais!). Kai- mas neteko 15-kos laikrodþiø... Neátikëtina, kad anuomet kas antroje pirkioje bûtø buvæs laikrodis; þmonës laikà nustatydavo daþniausiai pa-

53 gal saulæ ir gaidþius. Abejotina, kad Mergeþerio smëlynuose auginta daug læðiø (paimta 200 pûdø arba daugiau kaip 3 tonos); galbût læðiais palaikyti paðariniai þirniai – peliuðkos. Galima abejoti ir daugeliu kitø skaièiø. 1921 m. naktá ið spalio 18-osios á 19-àjà lenkai uþpuolë Klepoèiø kai- mà (prie geleþinkelio, dabar Trakø raj.). Gyventojai gynësi ir uþpuoli- kus iðvijo. Taèiau Vincà Maèioná lenkai ðautuvais mirtinai sudauþë. Zervynose lenkø þandarai 1922 m. ið Mykolo Tamulevièiaus atëmë arklá, karvæ, verðá ir kiaulæ. Grasindami revolveriu, privertë pasiraðyti raðtelá, jog viskà jiems pardavæs savo noru (LCVA 561-1-172). Kita vertus, okupantai kartais bandë prisigerinti vietos gyventojams. Pavyzdþiui, 1921 m. rudená Marcinkoniø ir Kabeliø parapijose jie ëmë mokëti þmonëms uþ pernai padarytus nuostolius. Uþ arklá mokëjo 20 tûkst. lenkø markiø, uþ karvæ – 10 tûkst. Uþ atimtus negyvus daiktus nemokëjo. Nors lenkø markë tuomet, atrodo, dar nebuvo paliesta hiperinfliacijos, taèiau ji buvo menkavertis pinigas (100 lenkø markiø prilygo 1 lietuviø auksinui; 1 JAV doleris 1921 12 31 prilygintas 2922 markëms). Kai 1923 m. birþelio mënesá Lenkijoje planuota ávesti zlotà, buvo numatytà á 1 zlotà keisti 17500 markiø (uþ 1 JAV dolerá – 173 tûkst. markiø; 1923 12 31 vienas doleris buvo vertas 6 milijonø 375 tûkstanèiø lenkø markiø). Ta- èiau naujoji valiuta – zlotas – ávesta tik nuo 1924 m. geguþës 1 d. Ano meto lietuviø spaudoje buvo spausdinama daug vietos gyvento- jø protestø prieð Tautø Sàjungos pirmininko, Belgijos uþsienio reikalø ministro P. Himanso planà padalinti Lietuvà á Kauno ir Vilniaus kanto- nus, o ið tikrøjø prijungti prie Lenkijos (pagal ðá planà geleþinkelis Vil- nius-Varëna bûtø tekæs Vilniaus kantonui). „Trimito” 1921 m. Nr. 28 (liepos 23 d.) yra Nedzingës ir Perlojos apylinkiø gyventojø susirinki- muose priimti protestai prieð bet kokià vienybæ su grobikais lenkais. Þurnalo Nr. 30 (rugpjûèio 6 d.) yra net 4 mûsø kraðto þmoniø – Merki- nës, Perlojos, Nedzingës ir Varënos I miesteliø ir apylinkiø gyventojø – protestai prieð pasiûlymus jungtis su lenkais; iðspausdinti panaðûs pa- reiðkimai ið 16-kos kitø Lietuvos vietoviø. Tam tikrà vaizdà apie padëtá ðauliø bûriuose galima susidaryti ið Per- lojos ir Merkinës rajonø vadø praneðimø Alytaus skyriaus vadui apie lankymàsi bûriuose (LCVA 561-19-3).

54 Perlojos rajono vadas, LÐS instruktorius J. Bartnikas, 1921 m. rug- sëjo 1 d. aplankæs Perlojos ir Nedzingës bûrius, paþymëjo, kad buvæs Perlojos bûrio valdybos pirmininkas Zigmas Krivas nevedë nei kasos, nei kitø knygø, tad nebuvo galima patikrinti, kaip paskirstytos ir ið Ame- rikos gautos aukos. Z. Krivas ne tik nevykdë LÐS Centro Valdybos nu- tarimø, bet buvo prieð juos nusistatæs: „Mes ir be Kauno galime valdy- tis”, – sakydavæs kitiems ðauliams. Dabar valdyba nauja, ðauliai prade- da geriau eiti savo pareigas. Bûrio valdybos pirmininkas – Jonas Jony- tis, iþdininkas – Jonas Jaskonis, ginklininkas – Adomas Kasiulynas, bû- rio vadas – Vaclovas Vaþgys. Bûryje yra 90 nariø; ginkluotë – 89 ðautu- vai: 65 rusiðki, 11 vokiðkø, 8 prancûziðki, 4 austriðki (vieno ðautuvo trûks- ta!). Vietos klebono (L. Petkelio. – V. È.) darbðtumo dëka geguþës më- nesá surengtas vakaras, vaidinta „Dumblynë”. „...Kuomet tapo perrink- tas valdybos pirmininkas ir vietoje bandito tapo iðrinktas iðtikimas vy- ras, tad banditai ðauliai pradeda nusileisti, bet kartais kelia riauðes, iðti- kimus ðaulius vadindami Lietuvos iðgamomis...”. „Banditø” prieky – Jo- nas Svirskas, Juozas ir Adomas Navickai, Petras Baublys, Petras Mar- èinskas. Rajono vadas epitetø nestokoja... Milicijos Perlojoje nebuvo. Nedzingës bûrys veikë neblogai. Bûryje buvo 37 ðautuvai: 32 rusiðki ir 5 prancûziðki, kurie visi gauti ið Alytaus ð. skyriaus. Turëta 950 ðoviniø ir 20 granatø. Visi buvæ bûrio grandininkai paimti kariuomenën. Valdy- bos pirmininkas – Ignas Balèiûnas, Nedzingës mokytojas, sekretorius – Rokas Mikalonis ið Vinkðniniø, iþdininkas – Jurgis Dobrovolskas ið Dob- rovolës, bûrio vadas – J. Makaraitis ið Panedzingio kaimo. Su milicija sugyventa gerai, ypaè paðalinus ið jos vienà jaunà milicininkà, kuris daug kur elgësi neteisingai. Tik po bûrio surengto paskutinio vaidinimo „Eks- propriatorius” Nedzingës klebonas taip sugëdino mëgusias vaidinti mer- ginas, atseit, ðios scenà paleistuviams papuoðusios, kad tos paskui jokiu bûdu nesutiko vaidinti; klebonas net ið sakyklos liepë tëvams neleisti mergaitëms darbuotis scenoje. J. Bartniko 1921 09 09 praneðime raðoma apie rugsëjo 4 d. surengtà Perlojos bûrio susirinkimà. Jame praneðta, kad Alytaus ð. skyrius ne- tvirtino bûrio valdybos liepos 14 d. posëdþio protokolo 5-to punkto dël gautø ið Amerikos pinigø, avalynës ir maisto paskirstymo. Mat paskirs- tymà tikrino tie patys asmenys, kurie gërybes dalino. J. Svirskas, A. Na-

55 vickas, P. Baublys ir P. Marèinskas pakëlë triukðmà, kad jais nepasitiki- ma, kà sugriebæ, iðsivedë lauk, ir susirinkimas iðiro. Aiðkiai matyti, kad Z. Krivas, J. ir A. Navickai, J. Svirskas, P. Marèinskas sau pasiliko dau- giau. Aiðkinama, kad rajono vadas galëtø bûti ir vietos ðaulys, o ne ið kitur atvaþiavæs. J. Bartnikas 1921 m. rugsëjo 17 d. praðë Alytaus sky- riaus vado Perlojos, Mergeþerio ir Nedzingës bûriø ðauliams duoti 2 sva- rus ðautuvø tepalo (LCVA 561-5-442). Perlojos rajono vado rugsëjo 27 d. praneðime Alytaus skyriaus vadui informuojama, jog Perlojos ðauliai seka Lietuvos lenkø darbus ir sklei- dþia mûsø propagandà uþfrontëje. Tarp ðauliø buvo pykèio dël ðmuge- lio (kontrabandos) ir neteisingo ið Amerikos gautø aukø padalinimo. Uþsiëmë ðmugeliu ir kai kurie ðauliai. Ðvietimas ir kariðkas mokymas vyko vidutiniðkai; knygø nebuvo ið kur gauti, o dël vasaros darbø – kada jø skaityti. Nedzingëje ðvietimas aukðtesnio lygio, buvo knygynas (biblioteka) su daugiau kaip ðimtu knygø, vyko karinio lavinimo pamokos. Ðauliai këlë þmoniø pilietiná ir tautiná susipratimà, dorà. Bûta nesusipratimø tarp ðauliø ir 11 pëstininkø pulko 2 kuopos kareiviø, nes kareiviai kaip su kitais pilieèiais, taip ir su ðauliais elgësi þiauriai. Lankësi J. Bartnikas Perlojos bei Nedzingës ð. bûriuose ir 1921 m. spalio mënesá. Savo raðte rajono vadas dar kartà paþymëjo, kad Perlo- jos bûryje dël keliø neiðtikimø ðauliø pastebima suirutë. Jeigu jie nebus paðalinti, tai jø poveikis gali atsiliepti aplinkiniams bûriams, nes jau gir- dëti kalbant, kad perlojiðkiai gerai daro, nesiskaitydami su savo virði- ninkais ir su paèia valdþia... Tik bûrio valdyba ir vadas labai iðtikimi þmonës. „Iþdininkas (J. Jaskonis. – V. È.) buvo pradëjæs vaþinëti su ðmu- geliais, bet tapo perspëtas ir metë ðmugelius, o dabar yra gan iðtikimas ðaulys”. Tiesa, kasoje pinigø nëra. Apie Nedzingës bûrá naujo tepasakyta tik tiek, jog jis susideda ið 3- jø grandþiø: Vadënø, Rokanèiø ir Vartavalakio. Merkinës rajono vado A. Glavecko þinios kuklesnës. Rugsëjo 25 d. buvo nuvykæs á Liðkiavos bûrá; èia valdybos pirmininkas susirinkimus ðau- kë du kartus per mënesá. Rugsëjo 29 d. aplankæs Merkinës bûrá, rajono vadas rado viskà tvarkoje. Liðkiavos bûrá A. Glaveckas vël aplankë spalio 18 d.; suþinojo, kad bûrio valdyba rengia antrà vakarëlá bûrio naudai.

56 Toje pat LCVA 561-19-3 byloje yra 1921 m. rugpjûèio 28 d. du skun- dai Alytaus skyriaus ðauliø vadui. Skundus pasiraðæ kelios deðimtys þmo- niø ið Mantvilø, Masaliðkiø, Kuèiûnø ir Gudakiemio kaimø. Daugiau- sia skundþiamasi Navikø viensëdþio gyventojais, kurie ðnipinëja lenkams, perduoda jiems þinias á Marcinkonis ir Parieèæ; viensëdþio gyventojai kaltinami daugeliu vagysèiø ir kitais nusikaltimais. Jauna Lietuvos valstybë prieð lenkø invazijà bandë kovoti iðvien su gudais (baltarusiais). 1918 m. lapkrièio 23 d. susikûrus Lietuvos kariuo- menei, greitai susiorganizavo baltarusiø 1-sis Gardino pulkas ir 1-sis baltarusiø eskadronas. Savanoriams verbuoti Kaune susikûrë Baltaru- siø karinis stalas (Áåëàðóñêi âàéñêîâû ñòîë – ÁÂÑ, BVS). 1919 m. vasario 27 d. prie BVS suformuota savanoriø kuopa, o balandþio 17 d. – ypatingoji komanda. Baltarusiø daliniø vadas buvo majoras Aleksan- dras Ruþancovas, 1919 m. balandþio mën. gráþæs ið Rusijos, kur tarnavo bolðevikø kariuomenëje. Matyt, dël to já, kaip netinkamà bendradarbá Ðauliø sàjungoje, 1922 m. lapkrièio 30 d. nepalankiai vertino LÐS Þiniø koncentracijos biuro vedëjas V. Daudzvardas. Anot jo, Ruþancovas tin- ka ramiam kultûros darbui, bet ne politinei veiklai. Vëliau A. Ruþanco- vas buvo Lietuvos kariuomenës ugniagesiø inspektorius. 1920 m. lapkrièio 11 d. Lietuva ir Baltarusijos Liaudies Respublika pasiraðë sutartá, kuria Lietuva pripaþino BLR V. Lastovskio (Lastous- kio) vyriausybæ, suteikë jai eksteritorialø prieglobstá Kaune ir á Lietu- vos valstybæ áëjusioms baltarusiø þemëms paþadëjo autonomijà (LCVA 561-17-406). Pagal 1922 02 21 sutartá su Lastovskio vyriausybe Lietuva suteikë jai 1 milijono auksinø paskolà 5 metams su 5 % palûkanomis. Lietuvai tarpininkaujant, gudø partizanams finansuoti gauta 40 milijo- nø markiø paskola ið Vokietijos. Vilniaus ir Gardino kraðtuose plaèià propagandà varë Baltarusiø nacionalinis komitetas, palaikæs glaudø ry- ðá su Lastovskiu. Vëliau Baltarusiø nac. komitetas nedalyvao lenkø reng- tuose rinkimuose á Vilniaus seimà. Vaclavas Lastovskis – katalikas, paðalintas ið eserø partijos. Jo vy- riausybë vertinta nevienodai. Anot V. Daudzvardo 1922 m. saplio 14 d. praneðimo Lietuvos kraðto apsaugos ministrui („Medþiaga baltgudþiø reikalu”, LCVA 908-1-172), Lastovskio vyriausybë nekëlë pasitikëjimo; ji neturëjo ryðio su baltarusiø tauta, labai marga partine sudëtimi, ne-

57 nutraukusi santykiø su Lenkija ir palaikiusi ryðius su Sovietø vyriausy- be. Baltgudþiø reikalø ministerijos veikla Lietuvoje ne tik betikslë, bet ir nepakenèiama; jai vadovavo buvæs Vilniaus miesto brandmeisteris D. Semaðka, menkos doros ir moralës þmogus. Be þalos valstybei, Balt- gudþiø miniterija dabar daugiau nieko neduos. Beje, V. Lastovskis buvo lietuviø raðytojos Marijos Lastauskienës-Lazdynø Pelëdos vyras. Pati- këjæs Sovietø paþadais, jis 1927 m. persikëlë á Minskà (su Marija jau buvo iðsiskyræs), tapo Baltarusijos Mokslø akademijos akademiku, ta- èiau vëliau iðtremtas á Saratovà, kur 1937 m. suimtas ir suðaudytas. 1923 m. rudená egzilinë baltarusiø vyriausybë ið Kauno persikëlë á Prahà. Mat baltarusiø ir lietuviø santykiai dël ávairiø politiniø prieþas- èiø jau buvo atðalæ. Ið tikrøjø, ne visi baltarusiø veikëjai ilgainiui pasirodë esà patikimi ir dori þmonës. Ne ið karto juos perprato atitinkamos lietuviø tarnybos. Verta atkreipti dëmesá bent á du tokius veikëjus – Viaèeslavà Razumo- vièiø ir Simonà Jakoviukà. Baltarusiø bataliono karininkas V. Razumovièius, pasak kapitono A. Dþiuvës 1921 06 15 slapto raðto LÐS valdybai, nors þmogus karðtas, nervuotas ir kartais galás pasielgti netaktiðkai, bet nusiteikæs prieð len- kus, padëjæs Dþiuvei suorganizuoti kontrþvalgybà prieð juos, todël ne- kelia átarimo. Nuo 1921 m. lapkrièio 15 d. leitenantas V. Razumovièius (slapyvardis Chmara), turëjæs Lietuvos karininko statusà, ëmë vado- vauti partizanø IV lauko grupei Merkinëje (grupës sekretorius buvo mokytojas Jonas Miðkinis, iþdininkas – mokyt. Juozas Bloznelis). Iki I pasaul. karo Razumovièius buvo kalëjimo priþiûrëtojas Gardine. „Gy- veno palaidà gyvenimà, turëjo per didelá potrauká pinigams” (versta ið rusø k., LCVA 908-1-172, 1922 m. pabaigos þinios apie V. Razumovi- èiø). Á baltarusiø pulkà ástojo 1919 m.; kai buvo nuspræsta skirstytis á namus ar vykti á Kaunà su lietuviais, pasirinko antràjá kelià. Po keleriø metø Razumovièius pabëgo á Lenkijà, ten áskundë daug lietuviø. Þval- gybos tikslais per Rygà atvyko á Lietuvà, bet buvo atpaþintas ir suimtas („Trimitas”, 1926, Nr. 41). S. Jakoviukas (Kaèanovskis), buvæs Mostø geleþinkelio stoties virði- ninkas, turëjæs „nuodëmiø”, kai dirbo baltarusiø kooperatyvø sàjungo- je Gardine, taèiau, pasak A. Dþiuvës, „darbuojasi lietuviø-baltgudþiø

58 susiartinimo dirvoje”. S. Jakoviukas, vienas ið sukilimo komiteto Gar- dine vadovø, buvo Lenkijos seimo deputatas. Ið Lietuvos valdþios gavæs 70 tûkst. vokieèiø markiø, uþ tuos pinigus Gardine nusipirko du namus. Atskiras baltarusiø (gudø pëstininkø) batalionas, priklausæs Lietu- vos Kraðto apsaugos ministerijai, 1921 m. pabaigoje - 1922 m. pradþioje stovëjo Vilkaviðkyje, paskui dalinio vadovybë buvo Marijampolëje. At- skira kuopa bazavosi Alytuje, 1923 m. kurá laikà buvusi Babriðkëse (LCVA 908-1-209). Varënos geleþinkelio stotyje baltarusiø atstovas 1921 metais buvo kaþkoks Zaranka. Lietuva stengësi sutrukdyti Þeligovskio sukurtos vadinamosios Vi- durinës Lietuvos – Vilniaus seimo rinkimus 1922 m. pradþioje. Atrodo, neapsieita ir be Sovietø patarimø. Imta planuoti ginkluotus veiksmus Vilniaus kraðte ir Gardino apylinkëse. Jau 1921 m. birþelio pabaigoje prasidëjo valstieèiø sukilimas Lydos ir Voloþino rajonuose, iðsprogdin- tas geleþinkelio tiltas. Pagal Lietuvos generalinio ðtabo planà sukilimas – lietuviø Vilnijoje ir baltarusiø Gardino kraðte – buvo numatytas 1922 m. kovà; sukilimà, be Lietuvos, turëjo paremti Vokietija. Sukilimui koordinuoti Lietuvos teritorijoje sudarytos keturios gru- pës. Pirmosios ðtabas buvo Kaune; jam buvo pavaldþios pogrindinës lietuviø ir gudø organizacijos apie Vilniø, Trakus, Ðvenèionis. Antro- sios ir treèiosios grupiø ðtabai ásikûrë Varënoje I ir Utenoje; jie turëjo iðplësti savo veiklà Aðmenos ir Breslaujos apskrityse. Ketvirtoji grupë ið Merkinës turëjo vadovauti veiksmams Gardino, Balstogës, Belsko, Sokulkos, Volkovysko ir Lydos apskrityse, kur buvo daugiausia baltaru- siø partizanø (plaèiau þiûr. Edmundo Gimþausko knygoje „Baltarusiø veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915 - 1923 m.”, V., 2003). Rinkimai á Vilniau seimà buvo rengiami apgaulës, grasinimø, teroro sàlygomis, pasitelkus milicijà ir þandarus. Lenkø valdininkai á rinkimø komisijas kaimuose áraðinëjo þmones, visai neklausdami jø sutikimo. Kaniavos valsèiuje á rinkimø komisijà per prievartà áraðyti Kaðëta ið Ka- niaukos (Kaniavëlës) ir Kazys Jazukevièius ið Darþininkø. Kabeliø rin- kimø rajone ðitaip áraðyti Jurgis Akstinas ið Kabeliø, Mikas Gaidys ið Musteikos, Klemensas Svirskis ið Ðklëriø, Silvestras Jazukevièius ið Mar- gioniø ir kt. Valdþios siøstas „lenkas su balta kepure” Paàþuolëje á rinki-

59 kø sàraðus suraðë net 16-17 metø pusbernius. Panoèiø kaime Vincas Vaðkelis areðtuotas. Prieð rinkimus á Marcinkonis atvaþiavo kariuome- nës ðarvuotis ir apie 80 milicininkø. Ðarvuotas traukinys kelias dienas vaþinëjo tarp Varënos ir Parieèës stoèiø. Kaimuose buvo kariuomenës ir milicijos. Okupacinë valdþia á pagalbà pasitelkë jai iðtikimus baþny- èios tarnus. Ið Merkinës kilæs Rodûnios klebonas Viktoras Kochanskis (1873 - 1948) net vietoj Evangelijos agitavo uþ endekø sàraðà. Vilniaus kurijos kancleris Chaleckis 1921 m. gruodþio 30 d. raðtu ásakë baþnyèiø klebonams ir rektoriams Vidurinës Lietuvos teritorijoje áprastas sek- madienio pamaldas 1922 m. sausio 8 d. atlaikyti anksèiau, kad þmonës nuo 10 val. galëtø dalyvauti rinkimuose (Chaleckis pasiraðë uþ vyskupà Jurgá, t.y. uþ vyskupà Jurgá Matulaitá, LCVA 383-7-352). Gyventojai lietuviai protestavo prieð jø átraukimà á rinkimø komisi- jas ir kitas lenkø valdþios klastotes. Marcinkoniðkiai lietuviai suraðë pro- tokolà ir nutarë nedalyvauti rinkimuose. „Mûsø lietuviø valia ir noras bûti drauge su lietuviø valdþia. Prieð neteisingà ir pajëgos seimà, kuris nori uþgrobti mûsø tëvynës dalá, protestuojame. Ðiuomi pareiðkiame, kad nieko bendra neturime su rajono virðininko iðstatytais kandidatais á seimà” („Garsas”, 1922, Nr. 3). LCVA 383-7-352 ir 353 yra Juozo Jonio ið Dubièiø, Prano Stasionio ið Sluèajaus, Adomo Butrimo ið Bieliûnø, Simo Tamulevièiaus ið Krukliø, Juozo Ðadreikos ir Vinco Suþiedëlio ið Ulbinø, Antano Smaliuko ið Ðvendubrës informacijos apie lenkø rinki- kø skaièiaus didinimà, agitatoriø kurstymus prieð lietuvius ir kaimieèiø mulkinimà, bandymus juos papirkti. Vilniaus seimo rinkimuose lietu- viai praktiðkai nedalyvavo. Uþ atsisakymà dalyvauti rinkimuose lenkø valdþia uþdëjo kontribucijas: Darguþiø kaimui – 52 tûkst. markiø, Kur- ðiams – 50 tûkst., Miðtûnams – 60 tûkst. markiø. Taigi lenkai uþbëgo sukilimo prieð juos rengëjams uþ akiø. Rinki- mai á Vilniaus seimà 1922 m. sausio 8 d. ávyko. Po jø Kaniavos valsèiaus 33 kaimø atstovai sausio 9 d. pasiraðë protesto aktà ir pasiuntë á Kaunà Lietuvos vyriausybei. „Jokia jëga mus neprivers prigulëti prie Lenkijos. Gyvename Lietuvoje, pasiryþæ ir mirti ir nedaleisime draskyti savo Të- vynës”, – raðoma proteste. „...Meldþiame mûsø pasiryþimà ir karðtà pro- testà praneðti visai Europai, jog lenkai ir jø sëbrai galës turëti savo Len- kijà tik ant mûsø lavonø. Trokðtame visi kaip vienas susivienyti su ne-

60 priklausoma ir nedalinama Lietuva. Apie joká ðmuklá ir federacijà su Lenkija ir girdëti nenorime, kà ir paþenkliname savo paraðais, ágalioti nuo kiekvieno sodþiaus”. Pasiraðë Paàþuolës, Drucminø, Kaziukoniø, Darþininkø, Jasauskø, Kaniûkø, Bagoèiø, Sluèajaus, Panoèiø, Mikal- èiûnø, Bieliûnø, Strëþiûnø, Papiðkiø, Kriviliø, Senkoniø, Vydeniø, Ka- morûnø, Barèiø, Dainavos, Krukliø, Dalinos, Kaniavos, Kaniaukos, Mil- vydos, Podubièiø, Kalviø, Mantotø, Noðkûnø, Gribaðos, Rudnios, Du- bièiø, Stoniûnø ir Lyneþerio atstovai (LCVA 383-7-274). Nuo sodþiaus pasiraðë po 1-2 atstovus, tik nuo Lyneþerio 3. Tiesa, kai kur galima átar- ti protesto autorius padirbëjus „ið akies”. Antai nuo Milvydos kaimo pasiraðæ Jonas Valentukevièius ir Florijonas Tamulevièius. Taèiau Jono Valentukevièiaus Milvydoje niekada nebuvo; èia gyvenæs tik Raulas Va- lentukevièius, net brolio Jono neturëjæs. NepripaþinoVilniaus seimo rinkimø rezultatø ir Lydos, Balstogës bei kitø apskrièiø gyventojai baltarusiai. Tautø Sàjunga 1922 m. sausio 13 d. nustojo tarpininkauti lietuviø ir lenkø konflikte. Daugiausia ið lenkø dvarininkø sudarytas Vilniaus sei- mas 1922 02 20 nutarë Viduriniàjà Lietuvà prijungti prie Lenkijos, o po metø, 1923 m. vasario 3 d., Tautø Sàjungos taryba panaikino Lietuvos ir Lenkijos neutraliàjà zonà, o Ambasadoriø konferencija Paryþiuje, kovo 14 d. nustaèiusi Lietuvos ir Lenkijos sienà, Vilniø, Varënà ir kt. paliko lenkams. 1923 m. geguþës mën. Balstogëje ávyko „45-kiø”, o 1925 m. balan- dþio mën. Gardine „72-jø” teismo procesai, kuriuose deðimtys baltaru- siø ir lietuviø partizanø, daugiausia kaimieèiø, nuteisti ilgiems metams kalëjimo. Pasak Vilniaus lenkø laikraðèio „Sùowo” (1923 05 20, Nr. 109), 1923 m. geguþës 14 d. Balstogëje apygardos teismas pradëjo nagrinëti bylà dël dalyvavimo sàmoksle, kurio tikslas buvo su Lietuvos pagalba sukelti ginkluotà sukilimà prieð Lenkijà ir sukurti nuo Rusijos ir Lenki- jos nepriklausomà baltarusiø valstybæ. Ið teistø 45 asmenø visi buvo bal- tarusiai nuo 19 iki 56 metø amþiaus. Apie Gardino „72-jø” procesà kal- bësime atskirai. 1925 m. kovo mënesá kaip lietuviø ðaulá lenkai suëmë Petrà Grieþæ ið Poðalèiø kaimo. Vyriðkis iðsëdëjo kalëjime metus be vie- nos dienos, o 1926 09 10 vël buvo suimtas ir uþdarytas á Lukiðkes. Mirties nuosprendþius skelbë nepaprastieji karo lauko teismai. Ka-

61 ro lauko teismas Balstogëje 1923 m. geguþës 23 d. uþ policijos poskyrio uþpuolimà nuteisë suðaudyti baltarusiø partizanus Demjanà Martyniu- kà (38 metø), Janà Piteliukà (20 m.), Andrejø Tomaðukà (21 m.) ir Janà Zacharèiukà (24 m.); nuosprendis ávykdytas kità dienà. Karo lauko teis- mo sprendimu Gardine 1923 m. liepos 16 d. suðaudyti IV grupës parti- zanai Edvardas Gaidys ir Jonas Valentukevièius. Lenkijoje 1923 metais mirties bausmei pasmerkti 109 þmonës; dauguma jø – Vakarø Baltaru- sijos, Vilnijos bei Volynës (Vakarø Ukraina) gyventojai. Tiesa, ypaè vëliau, partizanø veiksmus ëmë savintis komunistai: at- seit, didelá vaidmená kovoje turëjusi Vakarø Baltarusijos komunistø par- tijos propagandinë ir organizacinë veikla. Apie paprastø kaimieèiø po- litiná nusistatymà spræsti sunku; daþnai jie ir patys ðito nesuvokë. Kar- tais jø siekiai ir veiksmai ið tikrøjø sutapo su komunistø linija: juk dva- rininkas lenkas buvo ne tik okupacinës valdþios ramstis, bet ir nuo seno paþástamas beþemio ar maþaþemio kaimieèio engëjas. Taigi lietuviai partizanai arba ðauliai veikë kartu su baltarusiais. Lie- tuvos centrinio valstybës archyvo bylose daugelis dokumentø iðtisai ar- ba ið dalies raðyti baltarusiðkai arba rusiðkai. Ðiandien tuos dokumentus ne visur galima aiðkiai suprasti: dideliu raðtingumu nepasiþymëjo ne tik ano meto kaimø vyrai, eiliniai ðauliai partizanai, bet ir jø vadai. Taèiau ðiuos beraðèius ir maþaraðèius þmonelius á kovà su prieðu þadino meilë Lietuvai, gimtam kraðtui, troðkimas matyti savo ðalá nepriklausomà nuo kaimynø okupantø. Daugelis jaunø vyrø á miðkus ëjo, sukdamiesi nuo mobilizacijos á lenkø kariuomenæ. Antai Pranas Miðkinis, buvæs uþfrontës 2 rajono pa- siuntinys, pabëgæs nuo lenkø mobilizacijos, 1921 m. gruodþio 10 d. pra- ðë IV lauko ðtabo: „...Nesant galimybës pragyventi be tarnystës, taigi praðau tamstø parëdymo, priimant mane, duoti kokià nors tarnystæ prie pavesto tamstom ðtabo...” (kalba taisyta. – V. È.). P. Miðkiniui suteikta sargo vieta prie ðtabo su 700 auksinø mënesine alga. Tà paèià dienà á IV lauko ðtabo virðininkà kreipësi Jonas Valasinavièius ið Rudnios baþnyt- kaimio: „Praðau Tamstos parëdymo priimti mane á Jums pavestà ðtabà ant tarnystos, kadangi namuose nëra galimybës gyventi, nes lenkai ðau- kia kaipo naujokà á kariuomenæ...” Priimtas pasiuntiniu su 800 auksinø mënesine alga (LCVA 561-5-420). 1 pëst. pulko kulkosvaidininkø kuo-

62 poje savanoriu tarnavæs Vincas Nadzeika ið Kaniavos valsè. Kaðëtø kai- mo 1922 m. spalio mën. praðë tarnybos Perlojos rajono ðauliø vado (LCVA 561-5-442). Pagal IV grupës vado ir ðtabo virðininko visiðkai slaptà neutralios ir pafrontës zonos daliniø 1921 m. pabaigos sàraðà be tikslesnës datos (LCVA 561-5-420), grupëje buvo 495 ginkluoti vyrai. Þmoniø skaièius bûriuose visur pateikiamas be jø vadø. I Liðkiavos bûryje 43 partizanai, vadas Vaclovas Balèius ið Liðkiavos (slapyv. Augustaitis). Smulkesniems padaliniams vadovavo: Ringëlið- kës kaimo (6 þmonës) – Andrius Glatkauskas, Guobiniø (3) – Jonas Ðanas, Rûsingës dvaro (3) – Adolfas Veèkys, Gailiûnø (3) – Ipolitas Balèius, Kudrënø dvaro (2) – Zinkevièius, Radyðèiaus (12) – Þeikas (?) Balèius, Kibyðiø (2) – Granatauskas, Jakubiðkiø (2) – Antanas Þemai- tis, Verasniko (?) – Kalanta; po vienà ðaulá buvo ið Ricieliø (Antanas Minevièius), Sarkajiedø (Motiejus Bendorius) ir Aukðtojo dvaro (Bab- kevièius). II Utiekos bûryje 25 ðauliai, vadas Petras Jevaiðis ið Utiekos (slapyv. Gelþkelis). Smulkesniems padaliniams vadovavo: Utiekos (5 ðauliai) – Antanas Sinkevièius, Randamoniø (12) – Juozas Èaplikas, Noruliø (8) – Vincas Èaplikas. III Merkinës bûryje 57 ðauliai, vadas Jonas Dvareckas ið Puvoèiø. Smulkesniø padaliniø vadovai: Puvoèiø (21 ðaulys) – Petras Bingelis, Kasèiûnø (4) – Vladas Barysas, Lankininkø (7) – Antanas Stanevièius, Trasninko (4) – Juozas Karsokas, Mardasavo (21) – Jonas Kondratas. IV Darþeliø bûryje 76 ðauliai, vadas Jonas Grigas. Darþeliø ðauliø (21 vyras) vadas Kazimieras Miðkinis, Musteikos (19) – Jokûbas Gai- dys, Kabeliø (17) – Valentas Paèkauskas, Kapiniðkiø (16) – Jonas Kru- ðas, Ðklëriø (3) – Jonas Karlonas. V Þiûrø bûryje 40 ðauliø, vadas Juozas Èesnulevièius (slapyv. Gai- dys), jo pavaduotojas Juozas Kaðëta (slapyv. Katinëlis). Þiûrø padali- niui (16 ðauliø) vadovauja Valentas Sèesnulevièius su Pranu Pigaga ið Biþø. Þiûrø ðauliai turi kulkosvaidá. Trakiðkiø ðauliø (9) vadovas – Jo- nas Èiras, Manèiagirës (6) – Jonas Èesnulevièius, Marcinkoniø (6) – Tomas Sèesnulevièius, Lavyso (3) – Vincas Sèesnulevièius. Pagal kità dokumentà Trakiðkiuose bûta 12 ðauliø, Þiûruose 15, Marcinkonyse 35,

63 Paûliuose 1; Ðvedui ið Trakiðkiø dar pavaldûs Rudnios prie Skroblaus ir Ðunupio partizanai; Manèiagirëje 10 ðauliø, o jø vadas Leikauskas. VI Perlojos bûryje 107 ðauliai, vadas Kazys Tumpa. Perlojos padali- nio (100 ðauliø) vadas buvo Juozas Lukðys, Milionðkiø (7) – Juozas Stan- kauskas. VII Mergeþerio bûryje buvo 36 ðauliai, vadas Juozas Venslavièius (kitoje vietoje raðoma Mergeþeryje esant 28 ðaulius). VIII Kaibuèiø bûryje 20 ðauliø, o jø vadas Juozas Sviklas. IX Lyneþerio (Lipnicos, Linnicos) rajono vadas buvo Domininkas Vidzbelis ið Lyneþerio. Jo þinioje buvo 47 ðauliai. Padaliniø vadovai: Linnicos (12 ðauliø) – Jonas Karsokas, Lyneþerio (5) – Varovik (?), Du- biniø (3) – Antanas Geleþinis, Pelesos (5) – Jonas Radziulis, Pavalakës (6) – Andrius Kanevièius, Rudnios (11) – Pranas Valasinavièius, Krokð- lio (4) – Julius Maranis; Ðume buvo ðaulys Jonas Ðvedas. Kitoje vietoje Lyneþerio b. vadu vadinamas Adomas Badaras, o bûryje yra 50 ðauliø. Tame paèiame sàraðe á atrskirus X ir XI bûrius iðskirti Musteikos (19 asmenø, vadas J. Gaidys) ir Kabeliø (23 asmenys, vadas A. Paèkaus- kas) ðauliai, nors sàraðo pradþioje jie áraðyti á IV Darþeliø bûrá; anoje vietoje Kabeliø ðauliø skaièius ir vadas kitokie. Kabeliø bûrio vadas 1922 m. balandþio 17 d. praðë IV gr. vado iðduoti ðauliø liudijimus jo bûryje registruotiems vyrams: Jonui Saulevièiui, Jokûbui Mazgeliui, Jo- nui Jaremièiui, Antanui Kavaliauskui, Jonui Gaidþiui, Jonui Kruðui, Jo- nui Bagdevièiui, Antanui Valentukevièiui ir Eidukoniui. Tarp tø metø dokumentø yra Mergeþerio ðauliø bûrio sàraðas (LCVA 561-5-442): Domininkas Vaitkevièius, Vincas Karlonas, Adol- fas Karpavièius, Vaclas Karpavièius, Petras Vainilavièius, Vladas Lei- kauskas, Feliksas Karlonas, Jonas Kaðëta, Juozas Karlonas, Zigmas Karlonas, Antanas Kaðëta, Juozas Kaðëta, Adolfas Kaðëta, Petras Mið- kinis, Vincas Valentukevièius, Zenonas Balionis, Klimas Karlonas, Jo- nas Vainilavièius, Zigmas Navickas, Adomas Kaðëta. Visi 20 ðauliø buvo Mergeþerio gyventojai. Vyrø amþius – nuo 17 metø (Juozas Ka- ðëta) iki 34 m. (Adomas Kaðëta). Du – Feliksas Karlonas ir Klimas Karlonas – tarnavæ rusø kariuomenëje: pirmasis 6, antrasis 3 metus. Jonas Vainilavièius turëjo net du ðautuvus. Visi mergeþeriðkiai á ðau- liø komandà ástojæ 1921 m. birþelio 1 d. Tad kaip iliustracija pateiktas

64 Mergeþerio ðauliø organizatoriaus Jono Vainilavièiaus raðtas. Apie 1921 m.

65 J. Vainilavièiaus raðtas be datos „ketvirto lauko ðauliø virðininkui” gal- bût raðytas 1921 06 01? Raðtas paraðytas po ranka pasitaikiusiame ame- rikietiðkos organizacijos blanke. 2 Ðio raðto datà netiesiogiai tarsi patvirtintø kitas dokumentas – Mer- geþerio bûrio vado Jono Vainilavièiaus 1922 m. rugsëjo 14 d. praðymas LÐS CentroValdybai (LCVA 561-5-442). J. Vainilavièius raðo: „... Mel- dþiu gerbiamo pono Lietuvos Ðauliø Centro Valdybos pirmininko pasi- stengti kono greièiausiai apmokëti man tinkamà uþmokesná uþ valdymà man pavesto bûrio”. Uþfrontës Mergeþerio bûrio vadu jis buvæs nuo 1921 m. geguþës 10 d. iki 1922 m. rugsëjo 14 d. Praðyme yra IV grupës vadui adresuota 1922 09 22 rezoliucija: „Jei tikrai pasitarnavæs, iðduo- kite, einant Konsp. skyr. ásakymu N. 97a p. 11, premijà ir kartu iðaiðkin- ti jam, kad einant virð nurodytu Konsp. sk. ásakymu bûrio vadai nuolati- niø algø negauna”. Toje paèioje byloje yra neutralios ir pafrontës zonos atskiro Lyneþe- rio rajono ðauliø bûriø sàraðas (be datos). Jame iðvardinti bûriai apëmë Musteikos, Kabeliø, Dubo, Moroèkø, Ðklëriø, Margioniø, Kaimiðkiø (gal Kapiniðkiø?), Darþeliø, Ratnyèios, Kermuðijos, Randamoniø, Utie- kos, Þiûrø, Trakiðkiø, Rudnios (prie Skroblaus), Ðunupio, Paûliø, Mar- cinkoniø, Manèiagirës, Biþø, Mergeþerio, Lyneþerio, Krokðlio, Griba- ðos, Dubièiø, Sobakencø (dabar Perðamaiskas, Pervomaiskas), Pelesos, Dubiniø, Klaniðiø (Klaiðø) ir Krakovdø (Kargaudø) kaimus; áraðytas ir pabrauktas dar vienas neiððifruojamas kaimo pavadinimas. Daugiausia ðauliø buvo Pelesos (47 þmonës), Marcinkoniø ir Sobakencø (po 35), Mergeþerio (28), Musteikos (26), Randamoniø (18), Darþeliø (17) bû- riuose. Kai kuriuose kaimuose ðauliø maþai: Paûliuose 1, Biþuose 3, Dube, Utiekoje ir Kermuðijoje po 4, Margionyse 5. Ginklus, po 5-7 ðau- tuvus, pasak sàraðo, turëjo Darþeliø, Þiûrø, Trakiðkiø, Sobakencø, Pe- lesos ðauliai. Tiesa, tiek ðauliø, tiek jø turimø ginklø skaièius net tos paèios bylos dokumentuose ávairuoja, juolab, kad dokumentai daþnai neturi tikslesniø datø. Daþnai neaiðkûs ðauliø padaliniø pavadinimai: bûriai ar grandys, kartais, matyt, nurodomas tik apskritai kaime esan- èiø ðauliø skaièius. Þiûrø bûriui vadovavo Sèesnulevièius (be vardo, slapyvardis Gai- dys), o Trakiðkiø grandþiai (çâåíî) Ðvedas, Manèiagirës – Leikauskas,

66 Biþø – Pigaga, Lyneþerio – Adomas Badaras (slapyv. Baravykas), Dar- þeliø – Grigas (slapyv. Markevièius), Kapiniðkiø – Kruðas ir t.t. Þiûrø partizanø bûryje 6 grandys: Trakiðkiø – 10 vyrø, Þiûrø – 13, Marcinko- niø – 35, Manèiagirës – 10, Mergeþerio – 28 (taigi Mergeþerio ðauliai priskirti prie Þiûrø bûrio); 7 vyrai buvo kaime, kurio vardas neiððifruo- jamas. Þiûrø bûryje ið viso 103 þmonës. 1922 m. kovo 22 d. Þiûrø kaimo ðauliø sàraðe iðvardinta 13 vyrø (7 Sèesnulevièiai – Juozas, Valentas, du Zidarai, Julijonas, Mikas ir Pet- ras, 3 Pigagos – Jonas, Pranas ir Steponas, Juozas Kaðëta, Juozas Jaske- levièius ir Antanas Valasinavièius), o Trakiðkiø – 6 ðauliai (Zigmas Rau- luðkevièius, Jonas ir Zigmas Èirai, Zigmas ir Vincas Ðvedai, Jonas Saule- vièius). Taèiau toliau paþymëta, kad Þiûrø grandyje yra 18 ðauliø. Vadas Juozas Sèesnulevièius (slapyv. Gaidys), pavaduotojas Juozas Kaðëta (sla- pyv. Katinëlis). Grandþiai iðduoti 6 ðautuvai ir 50 ðoviniø, 10 vokiðkø bom. (matyt, granatø) ir 2 íîâèöêàãî (?). Visiðkai slaptame neutralios juostos ir pafrontës ðauliø bûriø sàraðe be datos nurodoma, jog V Þiûrø bûryje yra 40 ðauliø (Þiûrø grandy 16, Trakiðkiø – 9, Manèiagirës – 6, Marcinkoniø – 6, Lavyso – 3). Visi ðau- liai turi ginklus; Þiûrø grandyje yra kulkosvaidis. VI Perlojos bûryje – 107 vyrai: 100 Perlojos grandyje (vadas Juozas Lukðys) ir 7 Milioniðkiø grandyje (vadas Juozas Stankauskas). Sàraðo blankas lietuviðkas, bet uþpildytas rusiðkai. Pagal 1922 m. registracijos lapus Þiûrø bûryje buvo (be vado Juozo Èesnulevièiaus) 33 ðauliai ið Þiûrø, Trakiðkiø, Manèiagirës, Marcinko- niø ir Biþø (LCVA 561-5-414). Vienintelis Biþø ðaulys Pranas Pigaga, Prano ir Vincas Èesnulevièius, Petro ið Þiûrø á sàraðà áraðyti du kartus. Kiti ðauliai: ið Þiûrø – Juozas Kaðëta, Jono; Jonas Valasinavièius, Petro; Julijonas Sèesnulevièius, Motiejaus; Stepas Pigaga, Miko; Valentas Sèes- nulevièius, Juozo; Zidaras Sèesnulevièius, Karolio; Juozas Sèesnulevi- èius, Petro; Zidaras Èesnulevièius, Simo; Petras Sèesnulevièius; Mikas Sèesnulevièius, Karolio; Jonas Pigaga, Igno; Antanas Valasinavièius, Pet- ro; ið Trakiðkiø – Zigmas Èiras, Krisiaus; Jonas Saulevièius, Jono; Zig- mas Rauluðkevièius, Petro; Juozas Jaskelevièius; Vincas Ðvedas, Jono; Zigmas Ðvedas, Simo; Jonas Èiras, Jono; Jonas Baublys, Vinco; ið Man- èiagirës – Motiejus Sèesnulevièius, Motiejaus; Vaclas Ruseckas, Vaclo;

67 Jonas Sèesnulevièius, Simo; Petras Èesnulevièius, Vaitiekaus; Vincas Seliuta, Vinco; Feliksas Èesnulevièius, Augusto; Jonas Leikauskas, Juo- zo; Adolfas Seliuta, Damino; Tamoðius Burinskas, Vinco; Vincas Va- lentukevièius, Jurgio; bûryje buvo marcinkoniðkis Tamoðius Èesnulevi- èius, Stasio (g. 1870 m.). Vëliau 1922 m. Þiûrø bûryje uþregistruotas Petras Urbonavièius. LCVA 561-5-414 yra 1922 m. Þiûrø bûrio ðauliø 35 registracijos lapai. Tai stojanèiøjø á ðaulius anketos – pasiþadëjimai (pasiþadëjimai yra re- gistracijos lapø kitoje pusëje). Daugelio ðiø dokumentø blankai parengti baltarusiðkai (ðåãiñòðàöûéíû ëiñò ir äàêëÿðàâàíüå) ir padauginti hek- tografu, taciau uþpildyti lietuviðkai. Iliustracijai pateikiame Jono Èesnu- levièiaus ið Lavyso 1922 01 28 uþpildytà registracijos lapà. Pasiþadëjimo lietuviðkas tekstas kitø ðauliø registracijos lapuose toksai: „1922 m. ... d. Að, pil. ..., pastojau savanoriu á Ðauliø Sàjungos IV gru- pës Ðtabà tame, kad nesigailëdamas jëgø ir gyvastës darbuotis naudai savo Tëvynës ir organizuotis iðgelbëti lietuviø-baltgudþiø þmonijà ið lenkø oku- pacijos. Tame, kad sàþiningai pildysiu visas ant manæs uþdëtas pareigas, priþa- du ir uþtvirtinu savarankiðku paraðu. Man praneðta, kad uþ neuþlaikymà paslapèiø, vagystæ, pabëgimà, kiek- vienas narys Sàjungos bus baudþiamas sulig karo ástatymø. Paraðas: ...” Vinco Èesnulevièiaus, Petro registracijos lapas uþpildytas 1922 m. vasario 15 d. Kovo 27 ir 28 d.d. registracijos lapus uþpildæ (tik ne savo ranka) Pranas Pigaga ið Biþø ir Juozas Kaðëta ið Þiûrø, geguþës 3, 6, 8 ir 10 d.d. – Motiejus Sèesnulevièius ið Manèiagirës, Vincas Sèesnulevièius ið Þiûrø, Vaclas Ruseckas ið Manèiagirës ir Jonas Valasinavièius ið Þiû- rø. Pareiðkimø blankai vëliau jau atspausdinti spaustuvëje lietuviðkai. Marcinkoniðkio Tamoðiaus Èesnulevièiaus pasiþadëjimo lapo blankas, pildytas 1922 06 11, suraðytas ranka baltarusiðkai ir nukopijuotas hek- tografu. Á ðaulius stojanèiø vyrø paraðai yra ne visuose registracijos lapuose. Stojantájá rekomenduodavo vienas ar du kiti ðauliai, daþniausiai drau- gai ið to paties kaimo.

68 Ðaulio Jono Èesnulevièiaus ið Lavyso registracijos lapas.

69 J. Èesnulevièiaus pasiþadëjimas (registracijos lapo antroji pusë). 1922 01 28

70 Á 1922 m. birþelio 29 d. Kaune rengtà bûriø atstovø suvaþiavimà vy- ko Þiûrø bûrio ðaulys Petras Urbonavièius, bet pavëlavo ir Alytaus ð. skyriaus vadas já sugràþino atgal. Ðautuvus tuo metu turëjo 5 bûrio ðau- liai: Pranas Pigaga, Zidaras ir Juozas Sèesnulevièiai, Zigmas Rauluðke- vièius bei Juozas Jaskelevièius. 1922 m. birþelio 26 d. dokumente (LCVA 561-5-420) paþymëta, jog prie Kaniaukos (Kaniavëlës) bûrio prisidëjo naujø ðauliø – 16 vyrø – ið Kaniavos: Jonas Bankauskas, Jonas Vilèinskas, Banadas Pekorius, Ma- tas Vaitkûnas, Domininkas Puzelevièius, Leonardas Puzelevièius, Juo- zas Pekorius, Anastazas Vaicekauskas, Matas Èenys, Juozas Vaitkûnas, Mateuðas Suþiedëlis, Mikas Kavaliauskas, Julijonas Suþiedëlis, Mateu- ðas Kaðëta, Kasparas Suþiedëlis, Augustas Ðaukimas. Bûta ðauliø Paà- þuolëje, Dalinoje, Senkonyse, Dainavoje, Noðkûnuose. Rudnios bûrio vadas Klevas 1922 07 18 paliudijo, kad Adomas Kaðëta tikrai yra uþ- frontës Rudnios bûrio ðaulys (LCVA 561-5-442). Daugumos ðauliø ginkluotë nepavydëtina. Antai Pelesos 27 ðauliai turëjo 3 rusiðkus ðautuvus, 3 prancûziðkus, po 1 vokiðkà ir austriðkà; ðoviniø: 50 rusiðkø, 30 prancûziðkø, „vokiðkø ir austriðkø visai nebër”. LCVA 561-5-420 esanèiame viename 1922 m. be tikslesnës datos Pelesos bûrio nariø sàraðe yra tokie ðauliai: Jonas Radziulis (bûrio va- das), Karolis Kruopis, Laurynas Sielila, Vladislovas Èiuika, Jurgis Sie- lila, Viktoras Radziulis, Stanislovas Sielila, Juozas Sielila, Augustinas Ladyðius, Vincas Kruopis, Mykolas Kamenèius, Viktoras Straèinskas, Antanas Straèinskas, Jurgis Ðiðka, Stanislovas Sielila, Viktoras Straèins- kas, Antanas Doda, Jonas Doda, Jonas Kaliauskas, Augustas Ðimelio- nis, Antanas Ðimelionis, Mykolas Scipinas, Steponas Paulavièius, Sta- nislovas Galvelë, Petras Paulavièius, Juozas Paulavièius ir Kazimieras Kaliauskas. Kitame 20-ties ðauliø sàraðe be datos yra dalis tø paèiø pa- vardþiø, bet yra ir naujø: Vincas Petruðis, Juozas Andrukonis, Stanislo- vas Tunkelis, Juozas Galvelë; paþymëta, kad bûrio raðtvedys yra Vikto- ras Straèinskas, o bûrio vado pagalbininkas – Juozas Bauðys. Yra dar Pelesos bûriui priklausanèiø 11-kos ðauliø ið Piliûnø sodþiaus sàraðëlis: Adomas Paulavièius, Jonas Paulavièius, Aleksandras Paulavièius, Sta- nislovas Pakulis, Jonas Pakulis, Andrijus Pakulis, Mykolas Statkevièius, Antanas Pakulis, Stanislovas Pakulis, Antanas Zibola ir Jonas Pakulis.

71 Pavalakës ðauliø grupës vadas buvo Andrius Kanevièius. Turëjo ðauliai partizanai savo slaptaþodþius (parolius). Pavyzdþiui, 26-iø þmoniø Musteikos bûrio, kuriam vadovavo Jokûbas Gaidys (sla- pyv. Pakalnis), parolis buvo „ñàáëÿ” (kardas), adresas – „ïî ñåðåäèíå äåðåâíè îêîëî êðåñòà” (kaimo viduryje palei kryþiø). Musteikos ðauliø bûrys turëjo tiesioginá ryðá su Berðtø partizanø vadu. Ádomus dokumentas LCVA 561-5-420 yra schema Nr. 16 – lenkø kariuomenës iðsidëstymas 1922 m. rudená ruoþe nuo Druskininkø iki Varënos. Nurodyti daliniø numeriai ir þmoniø skaièius. Paminëtos gy- venvietës: Druskininkai, Neravai, Vieèiûnai, Þiogeliai, Utieka, Ðunu- pis, Kliuèi (?), Rudnia prie Skroblaus, Marcinkonys, Manèiagirë, Mer- geþeris, Gireþeris ir Varëna. Spalio 15 d. Manèiagiræ, Mergeþerá ir Gi- reþerá uþëmë lenkø 7 pasienio batalionas, atvykæs nuo Èekoslovakijos pasienio. Á Marcinkonis ið Gardino atvyko 76 pulko 1 kuopa. Manèiagi- rëje stovëjo 150 lenkø kariø, Mergeþeryje taipogi 150, Gireþeryje 50, Varënoje II – 150 þmoniø ir ðtabas. LCVA 561-5-420 ir 413 yra visas pluoðtas IV uþfrontës rajono vado Grybo praneðimø IV partizanø grupës vadui á Merkinæ. Gaila, kad ne visi praneðimai datuoti, ir apie jø paraðymo laikà galima spræsti tik apy- tikriai. 1922 m. kovo 29 d. Grybas praneðë, jog du jø ðauliai kovo 28 d. Noèioje sutrukdë lenkø milicijai uþpulti Rudnios baþnytkaimá ir gaudy- ti naujokus. Balandþio 1 d. praneðta, kad á partizanø bûrá priimtas ið lenkø 19 divizijos 77 pëstininkø pulko 3 bataliono pabëgæs kareivis, ki- læs ið Lydos apskr. Sobakencø valsèiaus. 1922 m. balandþio 26 d. praneðimas: ðaulys Zidaras Èesnulevièius ið Kaðëtø (prie Grûdos) buvo áduotas Marcinkoniø þandarams. Þandaras klausia, ar jis yra ðaulys partizanas: „Nebijok, ir að esu toks pat, kaip ir jûs”. Tuomet ðaulys davë þandarui du buteliukus degtinës. Þandaras sako: „Dirbk kà nori, tik saugokis, kad tavæs nesugautø”, „jeigu tik ka- ras, tai ir mes eisime á Lietuvà”. Greièiausiai 1922 m. geguþës mënesá Grybas praneðë, jog Lyneþe- rio, Krokðlio, Kaðëtø, Rudnios (abu pastarieji kaimai yra prie Ûlos upës), Drucminø ir Paàþuolës ðauliai, slëpdamiesi nuo lenkø þandarø, privers- ti gyventi miðkuose. Mat þandarai verèia vyrus eiti á lenkø kariuomenæ. Pavalgyti ðauliams á miðkus atneða seserys arba motinos.

72 Ið Grybo geguþës 9 d. praneðimo suvokiame, jog Zervynose ið Kaðë- tos lenkø kareiviai buvo paëmæ karvæ; zervyniðkiai paraðë skundà. Ka- reiviai savo ruoþtu paraðë á Gardinà, kad Zervynø vyrai norëjo sudegin- ti geleþinkelio tiltà ir kareiviai apsigynë ðaudydami; savo raðte jie praðë á Zervynas atsiøsti daugiau kareiviø. Geguþës 30 d. Grybas praneðë, kad þandarai suëmë naujokus Dubinèiø (gal Dubièiø ar Dubininko?) kaime. Vyrus nuvarë á Zervynas, „uþdëjo ant rankø lenciûgëlius ir sura- kino, kad nepabëgtø ið jø nagø”. Birþelio 4 d. praneðta, kad birþelio 3 d. á Manèiagiræ atvyko 11 lenkø þandarø, o Barèiuose stovi 45 þandarai. Kitame tos paèios dienos praneðime raðoma, kad á Varënos geleþinke- lio stotá atgabenti nauji lenkø ginklai; èia ir Marcinkoniø stotyje buvo po vienà kulkosvaidá. Birþelio 5 d. Þiûrø bûrio vadas praneðë IV grupës vadui, kad lenkø þandarai stengësi, jog á Dubièiø ir Krokðlio kaimus bûtø atsiøstas kavalerijos eskadronas. Mat þandarai bijojo po miðkus iðsislapsèiusiø Lietuvos ðauliø... Rugpjûèio 16 d. apie 100 lenkø karei- viø puolë Trakiðkius. Mûðis tæsësi valandà. Suþeisti du ðauliai iðsiøsti á Alytø. Merkinës ðauliø bûrio vadas 1922 m. rugsëjo 17 d. praneðë IV gru- pës vadui, jog sargybiniai naktá norëjo sugauti iðdavikà ið Kaðëtø prie Grûdos – Klimà Kaðëtà, kuris iðdavë lenkams visus Kaðëtø ir Puvoèiø ðaulius; iðdavikas visiems grasinæs atiduoti ginklus, o ne, tai su lenkais visus sugaudys ir nuveð Gardinan. Taèiau tamsià naktá, per lietø, K. Ka- ðëta pabëgo. Bûrio vadas praðë duoti ginklø, granatø. Pasak IV lauko ðtabo virðininko praneðimo LÐS Konspiraciniam skyriui, lenkø bûrys iki 150 þmoniø kaþkurià 1922 m. rugsëjo dienà uþ- puolë Puvoèius, ir tik energingo partizanø pasiprieðinimo dëka prieðai buvo nuvyti. Partizanø ðtabo narys Merkinës kunigas J. Bakðys rugsëjo 22 d. praneðë, kad lenkai planuoja uþimti Merkinæ (LCVA 561-5-430). Naktá ið rugsëjo 23-osios á 24-àjà lenkai uþpuolë Þiûrus. Partizanams paleidus signalinæ raketà, prieðas pasitraukë be ðûvio, taèiau vël sugráþo kità naktá. Á kojà suþeistas Þiûrø bûrio ðaulys iðgabentas ið kaimo. Susi- ðaudymas su lenkais ávyko Noruliuose. 1922 m. lapkrièio 30 d. Krokðlio kaime ðauliai likvidavo lenkø parti- zanø ðtabà su Aleksandru Sereièiku prieðakyje. Á kaimà pasiøsta 10 ðau- liø ið baudþiamojo bûrio. Apsupus namà, Sereièikas ir jo pagalbininkas

73 pasiprieðino. Abu nukauti. Paimti dokumentai, ðautuvas, arklys ir bal- nas. Krokðlio partizanas Stasys Radkevièius paskui dvejus metus dirbo LÐS pasiuntiniu Kaune, vëliau tarnavo pasienio policijoje. Partizanø ryðininkas ir informatorius buvo Kabeliø kunigas Pranas Èaglys. Labiau nusipelnæ ðauliai ar bûriø vadai bûdavo paskatinami – pre- mijuojami. Grybas praðë (praðymas be datos) IV lauko ðtabo premijuo- ti Rudnios ðauliø vadà, kuris apylinkëje susekë lenkø partizanø ðtabà ir jø slaptà pamokinimà (agitacijà. – V. È.). 1922 m. vasario 17 d. Grybas praneðë II grupës vadui, jog „Kamorûnø bûrio vadas pasidarbavo ir vertas gauti premijà” „uþ vedimà agitacijos”. 1922 m. 21 d. (atrodo, ge- guþës 21 d.) Grybas IV grupës vadui raðë: „Praðau Tamstos parëdymo uþ jo gerà pasielgimà ir uþ jo susektas þinias ir drausmæ iðmokëti premi- jas 600 auksinø”. Kartu pasiraðæs Lyneþerio bûrio vadas Baravykas. Deja, kas nusipelnë ir uþ kà tiksliau, daugiau dokumentø nëra. Sukilëliø partizanø judëjimas itin sustiprëjo 1922 m. balandþio më- nesá, ir tik ginklø trûkumas neleido jam labiau iðsiplësti. Ypaè kovingai buvo nusiteikæ baltarusiø partizanai, 1922 m. pavasará ir vasaros pra- dþioje veikæ Gardino, Naugarduko, Nesvyþiaus rajonuose. Baltarusiø partizanø kovoje ryðkus socialinis bruoþas – maþaþemiø ir beþemiø kai- mieèiø prieðiðkumas dvarininkams lenkams. Pelenais pavirto deðimtys dvarø sodybø bei atskirø pastatø. Partizanø IV lauko ðtabo praneðimuose LÐS Centro Valdybos Konspiraciniam skyriui yra þiniø apie sprogmenø (piroksilino) sandëlius Musteikos, Berðtø ir Verciliðkiø rajonuose. Par- tizanai planavo liepos mënesá iðardyti siauruosius geleþinkelius Parie- èë-Salotë ir Gardinas-Oziorai, susprogdinti geleþinkelio tiltus – per Ne- munà Mostuose ir per Katrà Gardino-Skidliaus ruoþe, sudeginti Lenki- jos seimo nario Mikulskio dvarà, terorizuoti legionierius, uþmuðinëti lenkø þvalgus ir t.t. Norëta pritraukti Beloveþo girioje dirbusius inter- nuotus kazokus ið buv. Breslavo bûrio. Prieð lenkus labai nusiteikæ ka- zokai galëtø susprogdinti tris tiltus per Narevo upæ, o tai sutrukdytø lenkams permesti kariumenæ á Gardino ir Vilniaus rajonus. Tuos veiks- mus reikëtø organizuoti per Belsko skyriaus vadà. 1922 m. rugpjûèio mënesá baltarusiø partizanai tebeveikë Gardino, Stolino, Volkovysko, Belsko rajonuose. Bene neramiausia lenkams buvo Lydos apskritis. Ki-

74 Henricho Skomorocho (Hermano Ðimaniuko) junginio leistas baltarusiø partizanø laikraðtis

75 Baltarusiø partizanø uniformos projektas

76 ta vertus, tiek baltarusiø, tiek lietuviø partizanø bûklë nebuvo lengva ne tik dël ginklø stygiaus. Anot IV lauko ðtabo 1922 11 01 praneðimo LÐS Konspiraciniam skyriui, partizanai guli ant plikø gultø, trûksta bal- tiniø ir kitø drabuþiø, gresia susirgimai, ligos. 1922 m. pavasará á partizanus raðësi ypaè daug vyrø. Iðlikæ keliø bû- riø nepilni sàraðai. Viename Musteikos bûrio sàraðe, kuriame registra- cijos lapai uþpildyti 1922 m. balandþio-geguþës mënesiais, yra 15 Mus- teikos kaimo vyrø: Matas Tamulevièius, Tamoðiaus; Juozas Ðastavickas, Juozo; Daminas Tamulevièius, Mato (gimæs Zervynose); Kazys Miðki- nis, Jono; Edvardas Gaidys, Martyno; Makaras Chrenauskas, Jono (ki- tur jis Kranovskis); Daminas Averka, Andriaus; Jonas Vilèinskas, Pet- ro; Jonas Tamulevièius, Vinco; Jonas Ðastavickas, Jono; Vincas Siauru- sevièius, Mato (gimæs Rudnioje); Matas Gaidys, Martyno; Jonas Miðki- nis, Vinco; Jonas Balevièius, Adomo; Juozas Tamulevièius, Simo (LCVA 561-5-424). Kitame Musteikos ðauliø sàraðe (LCVA 561-5-420) be dau- gumos aukðèiau iðvardintø dar yra: Mykolas Gaidys, Jonas Gaidys, Au- gustas Kruðas, Jokûbas Tamulevièius, Kazimieras Tamulevièius, Vincas Tamulevièius, Martynas Ðastavickas, Alfonsas Ðastavickas, Vincas Gar- bus, Jonas Garbus, Vladas Miðkinis, Alfonsas Miðkinis, Petras Val... (gal Valentukevièius?) – ið viso 26 ðauliai. Bûrio vadas Jokûbas Gaidys (sla- pyvardis Jonas Pakalnis, parolis „ñàáëÿ”). Jam dar pavaldûs Kabeliø (16 vyrø), Dubo (4), Moroèkø (7), Ðklëriø (8) kaimø ðauliai. Pagal Kabeliø bûrio registracijos dokumentus, uþpildytus taipogi 1922 m. balandþio-geguþës mënesiais (LCVA 561-5-436), bûryje buvo: Adolfas Grigas, Vinco ir Kazys Grigas, Juozo ið Kabeliø, Juozas Puga- èiauskas, Petro, Juozas Tamulevièius, Tamoðiaus, Kazys Balevièius, Petro ir Juozas Balevièius, Jono ið Margioniø. Darþeliø bûryje 1922 m. kovo-geguþës mënesiais uþsiregistravo 10 ðauliø (LCVA 561-5-415): Mikas Grigas, Tamoðiaus; Simas Grigas, Miko; Simas Valentukevièius, Kajetono; Motiejus Kibirkðtis, Dominin- ko; Antanas Grigas, Mykolo; Julius Kibirkðtis, Mykolo; Vincas Jaskevi- èius, Jokûbo ir Juozapas Miliauskas, Juozapo ið Darþeliø; Silvestras Kar- lonas, Juozo ið Ðklëriø bei Vincas Marcevièius, Jurgio ið Gribanaukos (Grybaulios). Þinios apie bûrio vadà skirtingos. Pagal vienà ðaltiná b. va- das Darþeliuose buvo Kazimieras Miðkinis (slapyv. Trainelis, parolis

77 „øòûê”); pasak kito ðaltinio, b. vadui Grigui (slapyv. Markevièius) be 17-kos Darþeliø ðauliø dar pavaldûs Ratnyèios (13 vyrø), Kermuðijos (4), Randamoniø (18) ir Utiekos (4) ðauliai partizanai. O. Jovarauskienës raðtelyje ið Utiekos IV ðauliø ðtabui raðoma: „Kai- mas stengiasi prie ðauliø susijungti. Paskui bus ir daugiau. Dabar tik ðitie”, t.y. P. Jevaiðis („kareivijoj tarnavo ir iðmokintas”, já visi renka vadu), Jonas, Liudvikas ir Antanas Sinkevièiai. Dar labai norëtø prisi- dëti Boleslovas Kruðas ið Kapiniðkiø. Neaiðki Margioniø (5 vyrai, vadovas Kazimieras) ir Kapiniðkiø (14 vy- rø, vadovas Kruðas) ðauliø partizanø priklausomybë. Utiekos bûryje 1922 m. kovo 12 d. ir balandþio 11 d. uþsiregistravæ tik trys vyrai: Liud- vikas Sinkevièius, Raulo ir Jonas Sinkevièius, Juozo ið Utiekos bei bal- tarusis Povilas Cibinskas, Kazio ið Lydos apskr. Cibarø kaimo (LCVA 561-5-429). Kapiniðkiø bûryje 1922 m. kovo-balandþio mën. pareiðki- mus uþpildæ 7 Kapiniðkiø kaimo vyrai (LCVA 561-5-435): Mykolas Sau- levièius, Mykolo; Bolius Kruðas, Simono; Macius Navickas, Motiejaus; Jonas Kruðas, Martyno (g. 1885 m.); Martynas Bukauskas, Karolio; Jo- nas Èesnulevièius, Petro (gimæs Marcinkonyse) ir Vladislovas Saulevi- èius, Martyno (40 metø). 1923 m. sausio 22 d. Baltarusiø ðauliø sàjungos (Áåëàðóñêi ñòðàëåöêi ñàþç) Centro Valdyba pranesë IV gr. partizanø vadui, kad lietuviø partizanø veikla baltarusiø teritorijoje turi vykti laikantis Bal- tarusiø ÐS CV uþsibrëþtø uþdaviniø ir direktyvø (LCVA 561-5-479). Bal- tarusiai ir lietuviai toliau kovos prieð lenkø okupantus, prie atskirø Lie- tuvos partizanø grupiø kuriant autonominius baltarusiø skyrius. Balta- rusiai padës lietuviams jø kovoje atgauti Vilniø. 1922 m. pabaigoje ar 1923 m. pradþioje IV grupës 40 partizanø per- kelti á atskirà gudø batalionà. Didesnioji partizanø dalis buvo baltaru- siai ið kaimyninës Lydos apskrities ar nuo Balstogës. Taèiau tarp jø bu- vo ir 14 lietuviø: Adomas Bruzgelevièius, Motiejaus ir Juozas Bruzgys, Adomo ið Dainavos kaimo, Juozas Balcevièius, Juozo ið Klaiðø (Pelesos bûrio), Juozas Kaðëta, Adomo ið Mergeþerio (registracijos lape paþy- mëta, kad 1922 02 09 atvyko pas Karolá Èaplikà á Norulius), Vincas Macevièius, Raulo ið Kaniavos, Daminas Nedzveckas, Adomo ir Petras Ðablinskas, Jono ið Senkoniø, Aleksas Palavinka, Jurgio ið Paditvio kai-

78 mo (Pelesos b.), Aleksas Paulavièius, Adomo, Jonas Pakulis, Juozo ir Mykolas Sladkevièius, Jurgio ið Piliûnø (Pelesos b.), Karolis Ruselevi- èius, Adomo ið Dubiniø (Pelesos b.), Viktoras Straèinskas ið Pelesos, Vincas Vilèinskas, Petro ið Musteikos (LCVA 561-5-440). Uþ ryðius su partizanais nukentëjo ne vienas gyventojas. 1922 me- tais Kaðëtose prie Ûlos lenkø policija mirtinai sumuðë Vincà Sèesnule- vièiø (vad. Blaðkø) átardama, kad ðis remiàs lietuviø partizanus. Darþe- liuose suimtas Kazys Miðkinis kaltintas, neva jis susipaþásta su partiza- nø vadu Karpavièiumi. Per kratà policija nieko nerado, tik paëmë 5 svarus sviesto. 1921 04 11 nukautas ðaulys Petras Ðvedas, o 1922 07 24 lenkø partizanai neutralioje juostoje nuðovë ðaulá Petrà Mockevièiø. Ka- niavoje 1922 m. liepos 14 d. lenkø policija ligi mirties primuðë Juozà Èená, Praudos kaime 1922 12 30 nuþudytas ûkininkas Juozas Budnikas- Nedzveckas ir t.t. 1922 m. gruodþio pradþioje laukta lenkø puolimo Kapèiamiesèio- Liðkiavos-Merkinës-Perlojos rajone. IV ðauliø grupës visiðkai slaptame gruodþio 4 d. ásakyme ðauliø bûriams ásakyta bûtinai patruliuoti nakti- mis, átartinus asmenis sulaikyti ir siøsti ðtaban. Liðkiavos bûriui sekti padëtá Mizarø-Gailiûnø-Liðkiavos-Utiekos ruoþe, palaikyti ryðá su Pa- nara, Vieèiûnais ir Gudeliais, sekti kelius apie Kibyðius, Sarkajiedus ir Jakubiðkius, palaikyti ryðius su karo patruliais. Utiekos bûrys turëjo sekti persikëlimà per Nemunà ir turëti ryðá su karo sargyba, o prie Noruliø iðsiøsti patrulá stebëti plento, palaikyti ryðá su Lankininkais ir Randa- monimis. Puvoèiø bûrys per Trasninkà ir Kasèiûnus palaikys ryðá su Lan- kininkais ir seks pervaþiavimà per Merká. Þiûrø bûrys per Trakiðkius palaikys ryðá su Puvoèiø bûriu, per Lavysà – su Perloja ir palei Ûlà – su Manèiagire. Perlojos bûrys siuntë patrulius prie Merkio upës Perlojos- Milioniðkës-Kaibuèiø-Mardasavo linijoje (LCVA 561-413). Perlojos ðauliø rajono raðtininkas M. Nalivaika 1922 m. gruodþio 5 d. praneðë Perlojos rajono ð. vadui apie jam tikrai þinomus lenkø ðni- pus. Tokie yra Kaminskas ir Ðukevièius Juoèiuose, Jundzila Bieliûnuo- se, Arlauskas ir Pranas Kaðëta Kaðëtose prie Ûlos, Pranas Juknevièius ir Kazys Mackevièius Rudnios baþnytkaimyje (LCVA 561-5-413). Len- kø agentø ir ðnipø bûta ir daugiau. Kai kuriø pavardës yra 1923 m. „juo- dojoje knygoje” (rusiðkai, LCVA 561-2-4305). Tai ið Merkinës á Druski-

79 ninkus pabëgæs 19-metis Josifas Michailovskis („viena akimi þvairas, maþo ûgio, storas, blondinas”); Izabelë Sakalauskaitë (Sokolovskaja) ið Merkinës tarnavo lenkø defenzyvoje (politinëje policijoje, þvalgyboje) Druskininkuose. Áskundus Adomui Nedzveckui ið Bûdø kaimo, susekta Kaniavos valsèiaus slapta organizacija, suimti rajono ir bûrio vadai bei du partizanai. Marcinkonyse ðnipui Valasinavièiui talkino Steponas Ta- mulevièius, Simonas Karalevièius, Vaclovas Rulevièius ir Ona Navic- kaitë (Novickaja). Kalviuose (Kaniavos seniûnija) lenkø agentai buvo Jonas Senkonis ir Gabrielius Senevièius, Pakuliðkëse – seserys Naruse- vièiûtës ir kt. Bûdavo iðdavikø net ið lietuviø karininkø tarpo. Balstogës kalëjimo politiniø kaliniø praneðime (LCVA 908-1-172) minimas Lie- tuvos karininkas Vaitkevièius; bûdamas baro virðininku Merkinëjë, jis 1921 m. su þirgu pabëgo á Lenkijà. Pasitaikydavo ginèytinø, abejotinø dalykø ar net nesusipratimø, nors ið esamø dokumentø ne visada apie tai galima padaryti tikslesnæ iðvadà. Antai 1922 m. kovo 27 d. Þiûrø ðauliø bûrio vadas ir pasiraðæ 20 ðauliø ið Þiûrø, Trakiðkiø ir Biþø praðo IV grupës ðauliø virðininko paleisti ið kalëjimo þiûriðkæ Elenà Sèesnulevièiûtæ, kovo 22 d. suimtà Merkinëje. Pasak pasiraðiusiøjø, sulaikytoji „nëra kokia tëvynës skriaudikë”, „yra neprieðinga mûsø tëvynës veikimui ir darbui”. Taèiau uþ kà Sèesnulevi- èiûtë areðtuota, neraðoma. Tà paèià dienà – kovo 22 d. – ðauliø ðtabe Merkinëje sulaikytas Manèiagirës kaimo gyventojas Juozas Leikauskas. Þiûrø, Trakiðkiø ir Biþø 26 ðauliai savo paraðais (tiesa, pasiraðyti mokë- jo ne visi), patvirtino IV grupës ðauliø virðininkui, kad jie sulaikæ lenkø agentà, uþ kurá stojo Puvoèiø ir Mardasavo ðauliai, su kuriais J. Lei- kauskas spekuliavo, ir uþtarëjai stengësi iðlaisvinti já ið kalëjimo. Savo ruoþtu Manèiagirës kaimo gyventojai (19 paraðø) liudijo uþ Juozà Lei- kauskà, kad jis sulaikytas nekaltai: „ysai yra Tikras lietuvis ir nekokis lenkas ir ysai neturei jokio patraukimo uþ lenkus. Ale ysai buvo salty- ðius parinktas Musu kaimo Manèiagires ir Mes uþ ij pasiraðom visi At- sakanèi...” 1922 m. balandþio 16 d. Liðkiavos bûrio ðauliai Mizarø kaime susi- dûrë tiek su lenkø, tiek su Lietuvos kariuomene. Ne visada palankiai á ðaulius þiûrëjo administracinë valdþia. 1922 m. liepos 15-19 d.d. Kaune vyko treèiasis Lietuvos apskrièiø virðininkø su-

80 vaþiavimas (Alytaus apskr. virðininkas – Povilas Brazdþius). Visi buvo vieningos nuomonës, kad ðaulius reikia neatidëliotinai pertvarkyti. Su- vaþiavimo priimta rezoliucija skelbë: „1) Priimti ðauliø tarpan tiktai asmenis, apie kuriuos apskr. virðinin- kas duos palankià atestacijà. 2) Nesant karo veiksmø, atimti ið ðauliø ginklus ir laikyti juos pas apskrièiø komendantus sandëliuose. 3) Ávesti kieèiausià drausmæ ir bausti ðaulius disciplinariniu bûdu” („Milicijos þinios”, 1922, Nr. 1). Pasak laikraðèio, ðauliø laiku neper- tvarkius, ið jø galima susilaukti staèiai prieðvalstybinës organizacijos ar- ba bent nesuvaldomo sambûrio. Kariai paðiepdavo ðaulius dël jø aprangos (ðie rengësi kas kuo turë- jo: savo sermëgomis, daþnas avëjo klumpes), kad nëra tokios drausmës kaip kariuomenëje ir pan. Ne paslaptis, kad ûkio suirutës ir sunkios ekonominës bûklës sàly- gomis þmonës verèiasi kaip iðmanydami. Kartais griebiamasi net nusi- kalstamos veiklos. Ne be dëmiø ðiuo poþiûriu buvo ir ðauliø gretos bei jauna Lietuvos kariuomenë. Alytaus ðauliø skyriaus ðvietimo instrukto- rius 1921 m. geguþës 6 d. skyriaus valdybai ið Merkinës praneðë (LCVA 561-5-442), jog „Mardasave yra sutverta spekuliantø ið 11 pulko karei- viø (kurie sargyboje Mardasave stovi) „spekuliacijos draugija”, t.y. ku- rie patys spekuliacijà varo ir kitus spekuliantus per tiltà praleidþia”. Ið- vardinti „draugijos” nariai – 10 þmoniø, tarp kuriø 4 ðauliai. Kiekvienà dienà per Mardasavà perveþama ne maþiau kaip po 6-8 veþimus prekiø. Dokumentø apie prieðiðkus ðauliø ir kareiviø santykius, apie vienø ir kitø ar net administracinës valdþios pareigûnø dalyvavimà kontra- bandinëje veikloje bei kitoká nesàþiningumà esama ir daugiau. LÐS re- vizijos komisijos pirmininkas kapitonas A. Dþiuvë slaptame praneðime Sàjungos Centro Valdybai raðë, kad 1921 m. sausio 17 d. revizavo Mer- kinës (Puvoèiø, Mardasavo, Masaliðkiø) ðauliø bûrá (LCVA 561-12- 1693). Pasak praneðëjo, „per rubeþiø eina didelis ðmugelis”. Merkinëje stovëjæs raiteliø eskadronas turëjo savo muitinæ, ðauliai savo. Raiteliai iðdavinëjo leidimus perveþimui visokiø prekiø tiek ið lenkø, tiek ið Lie- tuvos pusës. Korèiukë (leidimas) kainavo 5 auksinus. „Ið lenkø eina ga- na smarkiai degtinë, þibalas, silkës ir kitokie daiktai. Galanterijos, odos,

81 ðeriai ir Lietuvos, druska ir dël vietiniø duona” (reikia suprasti, jog ið Lietuvos veþami galanterijos gaminiai, druska, duona, nors dël druskos galima abejoti: juk Lenkija nuo seno garsëja Velièkos druskos kasyklo- mis! – V. È.). Po savaitës, sausio 25 d., kitame slaptame praneðime Dþiuvë praneðë, kad Merkinëje vyr. leitenantas Tumas nusiteikæs prieð ðaulius; kareiviai raiteliai sumuðë kelis Ryliðkiø bûrio ðaulius. „Merkinëje eina baisus ðmugelis”. „Turiu praneðimà, kad Perlojos bûry eina bolðevikið- ka agitacija”. Ðauliø sàjungos þvalgas (informatorius) Prakapas, ið Kauno pasiøs- tas Sàjungos instruktorius, LÐS Þiniø koncentracijos biurui 1921 m. ko- vo 5 d. praneðë ið Dobrovolës kaimo, kad Nedzingës valsèiaus virðaitis Vincas Pigaga veþæs javus uþfrontën savo giminëms Marcinkonyse (LCVA 561-12-1685). Kovo 10 d. praneðime ið Babriðkiø Prakapas ra- ðë, kà Kirklioniø kaime girdëjæs apie Varënos miðkø urëdijos Perlojos girininkà Juozà Makselæ (ðis gyveno Kazimierave). Girininkas su savo medþioklininkais giminaièiais (pavardës suminëtos) ið Vazgirdoniø, Druckûnø ir Tolkûnø kaimø – sesers þentu, tetos ir dëdës sûnumis – medþiojo, miðkus pardavinëjo be jokiø koncesijø. „Kol sekasi, tai gy- vuoju”, – sako Makselë. Tai galëtø patvirtinti daugelis Varënos ir Ne- dzingës valsèiø gyventojø. Varënos I Lageriuose stovëjusi cerkvë su pa- sidabruotu (!) bokðtu, brangiu stogu, graþiais stiklais, varinëmis spyno- mis, be to, buvæs daugiau kaip milijono auksinø vertës vokieèiø atstaty- tas karininkø klubas. Dabar, patekus Makselës globai, viskas iðneðiota arba, Makselei paliepus, sudeginta. Kiek èia teisybës, kas nustatys?! Pa- vyzdþiui, þinoma, jog kai kas ið Lageriuose stovëjusios staèiatikiø ðvè. Trejybës cerkvës panaudota atstatytai ir 1921 m. geguþës 3 d. paðven- tintai Varënos I baþnyèiai. (Lietuvos ðauliø sàjungos Þiniø koncentracijos biuro vedëjas tuo- met buvo Vincas Daudzvardas (vëliau Daugvardas). Visuomenininkas, þurnalistas. Ðaulys nuo 1919 m rugsëjo. LÐS dirbo iki bolðevikmeèio. Nuo 1927 m. buvo LÐS ðtabo Kultûros ir ðvietimo skyriaus virðininkas, paskui Tautinio auklëjimo ir propagandos skyriaus vedëjas. Gimæs 1893 m. Subatës valsè. Latvijoje. 1941 m. birþelio 23 d. bolðevikø iðveþ- tas á Minskà ir naktá ið birþelio 26-osios á 27-àjà suðaudytas prie Èer- venës.)

82 1922 m. IV lauko ðtabas LÐS CV Konspiraciniam skyriui praneðë, kad ant Merkio tilto prie Jablanavo stovintys 12 pulko kareiviai, nepai- sydami Merkinës baro virðininko iðduotø leidimø, sulaikydavo á uþfron- tæ ir atgal vykstanèius atsakingus darbuotojus, reikalavo pinigø. Sulai- kytieji net vedami á pulko ðtabà. Be to, nepaisydamas LÐS ásakymo, 12 pulkas neteikë maisto produktø ið baltarusiø bataliono atvykstan- tiems kariams. Darþeliø kaime pas Motiejø Grigà buvo literatûros uþ- frontës skyriø virðininkams sandëlis. Taèiau Grigas atsisakë toliau vaþi- nëti á Merkinæ, nes kareiviai ant Merkio tilto kiekvienà kartà reikalavo pinigø, krëtë; kartà turgaus dienà ið rogiø iðvertë visà literatûrà, kà ma- të visi pravaþiuojantys, tarp kuriø galëjo bûti ir lenkø ðnipø (LCVA 561- 5-430). Beje, Motiejus Grigas 1922 m. vasario 2 d. buvo lenkø suimtas. Dar suimti Darþeliø ð. bûrio vadas Jonas Grigas bei partizanas Domi- ninkas Miðkinis. Areðtuotas Mikas Grigas iðtrûko ir su dviem broliais pabëgo á Nepriklausomà Lietuvà. Kita vertus, kaþkoks lietuviø kariuomenës karininkas skundësi LÐS CV Konspiraciniam skyriui, kad á ðaulius nepalankiai þiûrëjo Mer- kinës milicijos nuovados virðininkas Vilkinaitis ir jo pagalbininkas Ba- ranauskas, atvykstanèius ið uþfrontës ar ten vykstanèius ðaulius klausi- nëjo, ko jiems ten reikia, o tai gali pakenkti paslapèiø iðlaikymui. Apie Merkinës milicijos nuovados virðininko ir jo pagalbininko nepalanku- mà ðauliams LÐS informavo ir IV lauko ðtabas. Slaptiems dokumentams ir þinioms perduoti ar ágyti bûdavo panau- dojami prekybininkai þydai, ið Merkinës vykstantys prekiø á Gardinà. Vienas ið tokiø ryðininkø buvo Jokûbas Morgenðteinas (LCVA 561-5- 430, IV lauko ðtabo 1922 07 03 raðtas LÐS Konspiraciniam skyriui). IV lauko ðtabo virðininkas J. Miðkinis 1921 10 16 iðraðë leidimà Elijui Gordonui ið Liðkiavos, kad jis IV lauko ðtabo reikalais siunèiamas per demarkacijos linijà; sargybos praðyta nedaryti jam jokiø kliûèiø (LCVA 561-19-633). Uþgrobtà Rytø Lietuvà (vad. Viduriniàjà Lietuvà) galutinai prijun- gus prie Lenkijos valstybës, lenkø valdþia lietuvius vyrus ëmë ðaukti á savo kariuomenæ. Pavyzdþiui, vyriausybës atstovas (delegat rzàdu) Vil- niuje 1923 m. sausio 10 d. paskelbë praneðimà, kad pagal Vidaus reika- lø ministerijos 1922 m. gruodþio 30 d. reskriptà (raðtà) skelbiama visø

83 vyrø, gimusiø nuo 1883 m. iki 1899 m. imtinai, registracija – iki vasario 1 d. turi bûti suregistruoti visi vyrai nuo 23 iki 40 metø amþiaus. Vil- niaus ir Gardino kraðtuose 1923 m. kovo 2-3 d.d. vyko 25-26 metø am- þiaus vyrø mobilizacija; kovo 10 d. ðaukti 27-28 metø vyrai; 29-38 metø vyrams atimti visi dokumentai, sustabdytas pasø iðdavimas. Bûtinam reikalui buvo iðduodami liudijimai dviem dienoms. Mobilizuotieji ið- siøsti á Poznanæ ir Galicijà. Vengdami tarnybos Lenkijos kariuomenëje,vyrai bëgdavo á Lietuvà, dezertyruodavo á kariuomenæ jau paimti jaunuoliai. LCVA 55-2-231 yra keliø buv. Kaniavos valsèiaus asmenø – pabëgëliø ir dezertyrø – bylos; jiems atimta Lenkijos pilietybë. 1922 metais á Lietuvà iðbëgo Jonas Va- liukonis, Aleksandro (g. 1902 m.) ir Adolfas Ðimukonis, Vinco (g. 1901 m.) ið Kamorûnø kaimo, Dionyzas Bliznevièius, Tomo (g. 1901 m.) ið Noðkûnø. 1923 m. liepos 9 d. á Lietuvà perëjo Jonas Kalanta, Raulo (g. 1902 m.) ið Milioniðkiø; tai paaiðkëjo, kai 1924 10 08 bandyta já ðaukti á lenkø kariuomenæ. Á Lietuvà be paso 1922 m. liepos 26 d. ið Vilniuje dislokuoto 3 pionieriø pulko pabëgo Mykolas Bruzgelevièius, Petro (g. 1899 m.) ið Panoèiø. Ið 77 ðauliø pulko puskarininkiø mokyklos kuopos 1923 4 02 á Lietuvà dezertyravo ið Paàþuolës kaimo kilæs, taèiau Uþubalio (Zabolotjës) valsè. Saltoniðkiø palivarke gyvenæs ir ið ten á kariuomenæ paimtas Julijonas Kondratas, Pranciðkaus (g. 1900 m.). 1924 m. vasario 4 d. á Lietuvà pabëgo 3 sunkiosios artilerijos pulko 7 baterijoje tarnavæs Jonas Matijoðka, Leonardo (g. 1902 m.) ið Strieþiûnø. Adolfas Ziemerauskas, Vinco (g. 1902 m.) ið Kalviø kaimo 1924 m. spalio 26 d. dezertyravo ið to paties pulko puskarininkiø mo- kyklos; kelis mënesius prasislapstæs, 1925 m. vasario mën. jis iðvyko á Amerikà. LCVA 561-12-1699 ir 1702 randame daug medþiagos apie kovas su lenkais 1923 m. þiemà ir pavasará Gardino-Vilniaus geleþinkelio ruoþe, ypaè tarp Varënos ir Rûdiðkiø. Anuomet buvo labai suaktyvëjusi lenkø veikla, siekiant uþgrobti kuo daugiau oficialiai kà tik panaikintos neut- ralios juostos teritorijos. Ypaè aktyvûs kariniai lenkø veiksmai Varënos kraðte buvo 1923 m. vasario mënesá. Reguliariems kariniams daliniams talkino lenkø partizanai, tarp kuriø nemaþai buvo ir sulenkëjusiø lietu- viø. Pvz., LCVA 561-12-1700 yra Rûdiðkiø rajono lenkø partizanø ir

84 milicininkø sàraðas; jame pavardës 25-kiø 17-27 metø amþiaus vyrø ið Rûdiðkiø miestelio, Eþerënø, Bajoriðkiø, Vizgirdø ir kitø kaimø. IV uþ- frontës rajono vadas Grybas 1923 m. geguþës 6 d. praneðë IV ðauliø grupës vadui apie susektus lenkø partizanus Kaniavos valsèiaus Bûdø kaime – Adomà, Vità ir Anuprá Nedzveckus bei Adomà Namaikà (LCVA 561-12-1699). Kaip lenkø okupantai á savo pajëgas telkë uþgrobto kraðto gyvento- jus, vaizdþiai parodo vienas pavyzdys (LCVA 561-12-1700). 1923 m. kovo 11 d. á Trasninko kaimà pas Vincà Karsokà nakvynës praðyti uþëjo nepaþástamas vaikas. Vietos ðauliai já sulaikë ir kità dienà atvedë IV grupës ðtaban á Merkinæ. Leitenantas Alksninis vaikà apklau- së. Pasirodo, trylikametis Antanas Navikevièius ið Eiðiðkiø valsè. Zubið- kiø kaimo, beraðtis, buvo paimtas lenkø milicijon. Maþdaug prieð pus- treèio mënesio Eiðiðkëse buvo surinkta apie 170 11-15 metø amþiaus vaikø ið 7 kaimø: Zubiðkiø, Anciûnø, Balandiðkiø, Matuizø (Eiðiðkiø valsè.), Pajëdupio ir kitø. Iðduoti ðautuvai ir pradëtas apmokymas – kas- dien po 5 valandas: mat reikës kariauti su lietuviais. Berniokas priklau- së 6-tai milicijos kuopai, turëjo vokiðkà ðautuvà. Lenkai paþadëjo pa- augliams mokëti po 60 tûkst. markiø mënesinës algos ir davë maistà. Mûðyje ties Valkininkais 4 „legionieriai” nukauti. Eiðiðkëse prabuvus dvi savaites, vaikinus atveþë á Marcinkonis; èia po 5 dienø atëmë ðautu- vus ir liepë eiti namo. Antanas Navikevièius sumanë eiti á Lietuvà: gal kur pristos tarnauti. Berniukas dar pabuvo lietuviø I lauko ligoninëje, paskui pasiøstas kvotai á LÐS Þvalgybos skyriø ir gráþo á Zubiðkes pas motinà, kampininkavusià pas Mikà Cickevièiø, nes jø namai per karà buvo sudegæ. Tëvas miræs; 18-metis brolis gyveno su motina, antras brolis tarnavo Merkinës valsèiaus Kurmiðkiø kaime. Beje, archyvo bylose keliskart aptinkame, jog ðauliø partizanø bû- riams iðsiuntinëta Klembovskio knygelë „Partizanø kova”. Taèiau lietu- viðkai iðleistos tokios knygos jokiose bibliografijose nepavyko rasti. Yra þinoma Sankt Peterburge 1894 m. iðëjusi 282 puslapiø V. N. Klembov- skio knyga „Ïàðòèçàíñêèå äåéñòâèÿ” („Partizanu veiksmai”) – rusø kavalerijos pulkininko (vëliau generolo) veikalas, analizuojantis rusø partizanø veiklà kovose su Napoleonu 1812 metais, F. K. Geismaro ant- puolá ið Belgijos á Prancûzijà 1814 metais per sàjungininkø kovas prieð

85 Napoleonà, taip pat partizanø veiksmus 1870-1871 m. prancûzø-prûsø kare ir generolo Dembinskio veiksmus nuo Ðiauliø iki Varðuvos Lenki- jos ir Lietuvos sukilime 1831 metais. Vargu ar beveik po 30 metø Lietu- vos ðauliø vadovybë galëjo turëti daugiau tos knygos originalo egzem- plioriø. Greièiausiai buvo parengtas sutrumpintas knygos variantas ir, padaugintas hektografu, iðplatintas tarp ðauliø bûriø. Apie lietuviø kariø ir ðauliø partizanø bei vietos gyventojø susidûri- mus su lenkø kariniais daliniais, mûðius dabartinio Varënos rajono ryti- nëje dalyje gana daug informacijos teikia Lietuvos Rytø partizanø vado Juozo Mikuckio praneðimai Lietuvos ðauliø sàjungos virðininkui, taip pat partizanø praneðimai LÐS Þiniø koncentracijos biurui bei kiti ðalti- niai. Tik tenka apgailestauti, kad J. Mikuckio skubiuose praneðimuose nëra jø datø. Ávairuoja skirtinguose dokumentuose minimø kai kuriø mûðiø bei kitø faktø laikas. Juozas Mikuckis (1891-1970) – karininkas, poetas, 1919-1921 m. Kau- no miesto ir valsèiaus karo komendantas, 1922-1923 m. Lietuvos Rytø partizanø vadas, anot „Lietuviø enciklopedijos” (t. XVIII, Bostonas, 1959), „pasiþymëjæs nepaprastu kovingumu ir dràsa”. LÐS tarnavo nuo 1922 m. sausio 1 d. iki 1924 m. liepos 19 d. Neutralios juostos milicijos organizatorius. Tarnaudamas Vidaus reikalø ministerijoje, buvo vienas ið pasienio policijos organizatoriø. Vëliau – Kauno kalëjimo virðinin- kas, Kauno apskrities policijos vadas. Dar 1921 m. kovo 23 d. teismo sprendimu baustas pagal Baudþiamojo kodekso 458 str. 2 d., atimant karininko vardà bei laipsná, taèiau Respublikos Prezidento 1929 m. va- sario 19 d. aktu bausmë dovanota ir kapitono laipsnis gràþintas. Pensi- jos byloje (LCVA 1787-3-938) J. Mikuckis niekur nevadinamas Lietu- vos Rytø partizanø vadu, o tik liaudies milicijos vyriausiuoju komen- dantu. 1941-1968 m. gyvendamas Vakaruose – Vokietijoje ir JAV – bu- vo uþverbuotas tarybinis þvalgas (ðnipas). Vilniuje 1974 m. iðëjusioje J. Mikuckio atsiminimø knygoje „Ðioje ir anoje pusëje” apie partizana- vimà Rytø Lietuvoje autorius net neuþsimena, tepastebëdamas: „Nuo 1921 m. buvau tada besikurianèios Ketvirtosios pëstininkø divizijos ðta- bo virðininku...” (p. 21). Lietuvos Rytø partizanø ðtabas veikë nuo 1923 m. sausio 1 d. Ðtabo virðininkas buvo pulkininkas Aleksandras Uspenskis, atðauktas ið at-

86 sargos ir paskirtas á Ðauliø sàjungos VI grupæ. Pareigas pradëjo eiti nuo sausio 1 d. (paskirtas atgaline data – 1923 01 10 ásakymu). Taèiau jau geguþës mënesá prasidëjo Lietuvos Rytø partizanø likvidavimas. Beje, jø nereikëtø painioti su Lietuvos Ðiaurës rytø partizanais. Tautø Sàjungos Tarybai 1923 m. vasario mënesá iðsprendus neutra- lios juostos klausimà ir Lietuvos vyriausybei atmetus Tautø Sàjungos pasiûlymà, LÐS virðininkas nurodë partizanams atsitraukiant ið Valki- ninkø-Rûdiðkiø ruoþo geleþinkelá iðardyti ir Lenkijai priskirtø punktø, kuriuose yra partizanø, be mûðiø neatiduoti. 3 pëstininkø divizijos vado pasiûlymu partizanams sustiprinti jø vado þinion perduota civiliai per- rengtø 60 kareiviø, 3 karininkai ir 2 lengvieji kulkosvaidþiai; jie naktá ið vasario 12-osios á 13-àjà ávesti á neutralià juostà Lieponiø rajone. Tokiu bûdu tarp Valkininkø ir Rûdiðkiø stoèiø susidarë jëga ið II partizanø grupës su 90 ginkluotø þmoniø bei 1 lengv. kulkosvaidþiu ir VI partiza- nø grupës 60 þmoniø su 2 lengv. kulkosvaidþiais. Tautø Sàjungai pasiû- lius atiduoti lenkams neutralià juostà nuo Rûdiðkiø stoties ðiaurëje iki Pamerkiø pietuose (lenkai ruoþà norëjo uþimti iki vasario 15 d.), Lietu- vos Rytø partizanø vadas J. Mikuckis vasario 13 d. ásakë II partizanø grupës vadui sudeginti vandentieká ir sugadinti ieðmus Valkininkø sto- tyje, susprogdinti geleþinkelio tiltà per Spenglà ties Vaitakarèmiu, iðar- dyti geleþinkelá apie 200 m á ðiauræ nuo Klepoèiø. Neutralià juostà Rû- diðkiø-Valkininkø rajone uþimti ir ginti partizanø jëgomis. Tiltas per Spenglà susprogdintas vasario 14 d., tos paèios dienos vakare Valkinin- kø stotyje sugadintas vandentiekis. Pasak ðauliø þurnalo „Trimitas” 1923 m. vasario 14 d. telegramos, lenkai jau vasario 12 d. puolë Pûèkorniø kaimà. Mûðis tæsësi apie valan- dà. Vietos gyventojams pasiprieðinus, lenkai gráþo á Valkininkø mieste- lá. Toje pat telegramoje paþymëta, kad Tautø Sàjungos neryþtingumo paskatinti, lenkai vasario 15 d. pradës karà prieð Lietuvà. Policijos uni- forma perrengta viena lenkø divizija siunèiama neutralion juoston. Va- sario 14 d. á Vilniø atvyks Pilsudskis ir Þeligovskis (praneðimas gautas telefonu ið Vievio). Perrengtos lenkø kariuomenës þymi dalis sutelkta Valkininkø rajone. 15 pasienio batalionas ateinanèià naktá puls Leipû- nø (Lieponiø) kaimà. 1923 m. vasario 15 d. „Lietuvos þiniø” telegramø lape raðyta, kad

87 vasario 14 d. apie 14 val. lenkai uþëmë Pûèkorniø kaimà. Á Degsniø kaimà pasiøsta lietuviø þvalgyba susiðaudë su lenkais. Taèiau Pûèkornë- se lenkai iðbuvo neilgai, nes tà dienà vakarop vietos gyventojai juos ið- muðë atgal. VI partizanø grupës papildymui vasario 14 d. á Lieponis atvyko 40 partizanø su sunkiuoju kulkosvaidþiu. LÐS Þiniø koncentra- cijos biurui ið Onuðkio praneðta, kad vasario 15 d. 14 val. 23 min. lenkai, norëdami uþimti neutralià juostà, vël puolë Pûèkornes su dviem kul- kosvaidþiais. Puolë jie ir Lieponis. Pûèkornëse paimtas vienas lenkø belaisvis, o Lieponyse apie 15 val. du. Apie tà laikà Pûèkornëse nukau- tas lenkø poruèikas, 16 bataliono 2 kuopos vadas. Mûsø ðauliai nuosto- liø neturëjo. Vasario 15 d. apie 18 val. Lieponis puolë du lenkø pëstinin- kø batalionai ir vienas raiteliø eskadronas. Mûsø ðauliai atkakliai gynë- si. Po keliø valandø kovos lenkai buvo atmuðti. Vienas ðaulys sunkiai suþeistas, nukauti 4 lenkai, suþeisti 6, o 2 paimti belaisvën. Tuo pat me- tu, uþëmæ Klepoèiø ir Vaikðteniø kaimus, lenkai ëmësi taisyti iðardytà geleþinkelá, kad nuo Rûdiðkiø galëtø paleisti ðarvuotà traukiná. Lietu- viø partizanai vasario 15 d. paëmë vienà lenkø raitelá. Uþëmæ Puèkor- nes, lenkai ëjo pirmyn á Valkininkø stotá, kurià uþëmë vasario 15 d. (pa- sak kito praneðimo, uþëmë vasario 16 d.). Taèiau per Lieponiø puolimà vasario 16 d. partizanai turëjo rimtø nuostoliø: du partizanai nukauti, du sunkiai suþeisti, paliktas vienas lengvasis kulkosvaidis. Traukiantis link Spenglininkø ir atakuojant lenkø raiteliams, paliktas dar vienas lengv. kulkosvaidis, vienas partizanas þuvo, o du dingo be þinios. Nuo Spenglininkø traukiantis link Smaliø, baltarusiø bûrys buvo palikæs sun- køjá kulkosvaidá, kurá vëliau paëmë mûsø kariuomenë (LCVA 561-5- 1026). Lenkai Lieponis uþëmë ið treèio karto. Vasario 15 d. praneðime LÐS Þiniø koncentracijos biuro virðininkas V. Daudzvardas raðë, kad neutralioje zonoje telkiama lenkø kariuome- në. Parieèëje, Marcinkonyse ir Varënoje nuimami telefonai. Ið Gardino á Marcinkonis traukia 76 lenkø pëstininkø pulkas. Neutralià zonà len- kai planavo uþimti vasario 15-16 d.d. Panaðûs ir J. Mikuckio praneðimai. Pasak þvalgø praneðimø (LCVA 561-2-1026), 1923 m. vasario 14 d. lenkai uþëmë Kaðëtas prie Grûdos, Þiûrus, Trasninkà, Mitraukà, Smal- ninkus, Molius. Varënos stotyje buvo lenkø ðarvuotas traukinys, o naktá ið vasario 14-osios á 15-àjà èia atvyko eðelonas su 400 policininkø ir arti-

88 lerija. Sustiprintas visas geleþinkelio ruoþas nuo Sapackinës iki Rûdið- kiø. Ið Gardino á Varënà perkeltas 76 pulkas, o ið Lydos á Merkinës rajonà – 77 pulkas; jø tikslas – uþimti Varënà I ir Merkinæ. Sapackinës miestelio (netoli Gardino) rajone sutelkti lenkø partizanai. Apie 3 tûks- tanèius civiliais persirengusiø lenkø þandarø tuo pat metu dislokuota ties Ðirvintomis: jie ruoðësi uþimti neutralià juostà ir Ðirvintø miestelá (kai kurie IV partizanø grupës praneðimai ið Merkinës á Kaunà raðyti baltarusiðkai.) Valkininkuose buvo ásikûræs lenkø 15 bataliono ðtabas. Batalionas ëjo pasienio sargybà nuo Varënos iki Rûdiðkiø geleþinkelio stoties. Aukð- èiau minëtame „Lietuvos þiniø” telegramø lape irgi raðyta, kad, prisi- dengdami Tautø Sàjungos nutarimu, lenkai norëjo uþimti neutralià juostà ir ásibrauti á Nepriklausomos Lietuvos þemæ. Puolimo tikëtasi vasario 16 dienà. Jau vasario 14 d. uþëmusi Þiûrø, Kaðëtø ir Dulseninkø (ranka iðtaisyta á Kalesninkus) kaimus Marcinkoniø rajone (kas tie Dulsenin- kai? galbût Dubininkas, tik ne Kalesninkai), lenkø kariuomenë ëjo Mer- kinës link. Ties Varëna stovëjo lenkø ðarvuotas traukinys. 76 pëst. pul- ko dalis ið Marcinkoniø-Varënos rajono iðvyko á Valkininkus. Gauta þinia, kad vasario 16 d. þadëta pulti Varënos miestelá (t.y. dabartinæ Se- nàjà Varënà). Á Varënos apylinkæ atvyko 500 tariamø lenkø policininkø, kurie turëjo uþimti Pamereèæ (t.y. Pamerkius), Kuklës (Kukliø) kaimà, Valkininkø geleþinkelio stotá ir Treliðká (?). Puolimo laukta dar vasario 15-àjà. Á Varënos geleþ. stotá buvo atveþta lenkø artilerija, bet ji susi- kraustë atgal á vagonus. Vasario 16-àjà lenkai ið tikrøjø puolë. Sustiprintomis pajëgomis 16 val. lenkø 15 batalionas uþëmë Valkininkø geleþ. stotá. Anot J. Mi- kuckio telefonogramos LÐS virðininkui, Lieponiø kaimà mûsø partiza- nai apleido apie 9 val. ir susilaikë neutralioj juostoj Strielèiðkiø rajone. Vasario 17 d. LÐS Þiniø koncentracijos biuro virðininkas Daudzvardas praneðë Þvalgø dalies virðininkui, kad tàdien 12 val. lenkai uþëmë tiltà per Nemunà Merkinëje. Pasiøsta þmoniø pasiprieðinimui. Vaizdà apie kalbamo meto bûklæ Varënos kraðte papildo lenkø pa- sienio apsaugos Varënos ruoþo telefonogramos (LCVA 1239-1-2). Pa- sienio ðiaurës baro bataliono adjutantas Gliajcas 1923 m. vasario 14 d. 17 val. praneðë Varënos grupës vadui Zagurskiui á Marcinkonis, kad

89 batalionas á Varënos stotá atvyko tàdien apie 10 val. ir laukia tolimes- niø nurodymø, kuriø ligi ðiol negauta. Adjutantas nusiskundë, kad kul- kosvaidþiams trûko ðaudmenø – vienam kulkosvaidþiui tëra tik po 1200 ðoviniø, be to, trûksta tepalo ir glicerino. Batalione buvo 7 kari- ninkai, 24 puskarininkiai, 303 eiliniai kareiviai; ginkluotë: 339 ðautu- vai su 33900 ðoviniø, 4 kulkosvaidþiai su 4750 ðoviniø; yra 7 jojamieji ir 3 gurguolës arkliai bei 2 virtuvës. Tas pats Gliajcas vasario 15 d. 2 val. nakties praneðë operatyvinës grupës vadovybei á Vilniø, jog pa- laiko telefono ryðá su majoru Zagurskiu. Neutralioje juostoje permai- nø nëra. Lietuviø postai buvo prie Merkio. Pasak informacijos, lietu- viø águla pasitraukë 2 km á ðiaurës vakarus nuo Varënos ir apsikasë. Lietuviø pajëgos neþinomos, gali bûti apie 500 pëstininkø. Lenkø sie- nø apsaugos 7 batalionas taip pat buvo Varënoje II, tik jo 1-ma kuopa buvo Mergeþeryje. Vasario 15 d. 12 val. lenkø 1 bataliono vadas Bronakovskis praneðë grupës vadui, kad jo vadovaujamas batalionas su 7 sienø apsaugos bata- lionu 7 val. ryto pradëjo kovos veiksmus ir 9 val. uþëmë linijà palei Mer- ká nuo Moliadugnio kaimo pro Mitraukà, Smalninkus, Molius, Biekðias iki Pamerkiø. Be pasiprieðinimo ir be ðûviø uþimti Mergeþerio, Gireþe- rio, Moliadugnio, Mitraukos, Smalninkø ir Moliø kaimai. Ryðiai linijo- je veikia, minëtuose kaimuose iðstatyti policijos postai. Varënoje I buvo viena lietuviø kuopa su keturiais kulkosvaidþiais. Policijos postams Mo- liadugnyje, Smalninkuose ir Moliuose 1 bataliono vadas nurodë: „Ka- dangi, ypaè naktá, galimi lietuviø partizanø antpuoliai, kuopa privalo sustiprinti budrumà, uþtikrindama já patruliavimu teritorijoje, kaip ir uþimtose vietovëse”. Visà eilæ mûsø kaimø lenkai vasario 15 d. uþëmë, perëjæ demarkacijos linijà Onuðkio-Valkininkø bare. 1923 m. vasario 16-osios vakare lenkø 1 bataliono vadas davë nuro- dymà 3 kuopos vadui Moliuose, kad, siekiant apsaugoti telegrafo ir ge- leþinkelio ryðá nuo Biekðiø tilto per Matuizas ir Varënà iki vandens siur- blinës uþ Varënos, 3 kuopa privalo kas tris valandas iðsiøsti pëstininkø patrulá, nepaisant jo gráþimo laiko, t.y. po 3-jø valandø nuo Biekðiø tilto turi bûti pasiøstas kitas patrulis, be to, kiekvienas patrulis privalo pasi- rodyti bataliono inspekciniam karininkui Varënoje. Nepriklausomai nuo pësèiøjø patruliø, kas 6 valandos bus iðsiunèiami raitieji patruliai po

90 2 raitelius ið bataliono 3 ir 2 kuopø, kurie taip pat turëjo prisistatyti karininkui Varënoje. „Akcijà pradëti nedelsiant iki jos nutraukimo”. 1 bataliono vadas vasario 21 d. Varënos ðiaurës ruoþo vadui prane- ðë, kad naktá ið vasario 20-osios á 21-àjà ið Valkininkø atvykusi 1 batalio- no 3 kuopa iðsidëstë taip: 74 þmonës su kuopos vadu yra Pamerkiuose, 40 – Giraitëje, 10 – ant tilto per Merká. Kulkosvaidininkø bûrys su 4 kul- kosvaidþiais yra Pamerkiuose, o ant tilto esà kareiviai ginkluoti ðautu- vais. Ið 2 kuopos 11 þmoniø yra Moliadugnyje, 51 Mitraukoje, o ðtabas su 43 þmonëmis Perlojoje. 1-oji kuopa su 66 þmonëmis esanti Varëno- je II. Jau nuo 1923 m. vasario 1 d. lenkø pasienio kareiviø ir partizanø sargybos buvo daugelyje kaimø nuo Druskininkø á Varënos pusæ: Nera- vuose, Utiekoje, Ðunupyje, Þiogeliuose, Vieèiûnuose, Marcinkonyse, Rudnioje prie Skroblaus, Manèiagirëje, Zervynose, Mergeþeryje, Gire- þeryje ir kitur. Ásitvirtinæ Varënos stotyje, lenkai 1923 m. kovo 8 d. baigë taisyti geleþinkelio tiltà Pamerkiuose ir traukiniai nuo Gardino ëmë va- þinëti á Vilniø. Kareiviø grupës – nuo 9 iki 35 þmoniø – stovëjo Mitrau- koje, ant sugadinto geleþinkelio tilto per Merká aukðèiau Varënos I, Smal- ninkuose, Moliuose, Barteliuose, Biekðiose, Karpiðkëse, Kukliuose, Vai- takarèmyje, Lieponyse, Kalviuose ir t.t. (LCVA 561-5-1025). Palei gele- þinkelá tarp sargybø kas trys valandos praeidavo patruliai. (XX a. tarpukario Lenkijoje valstybës sienø saugumu rûpinosi dvi struktûros: Pasienio apsaugos korpusas (Korpus Ochrony Pogranicza = KOP, nuo 1924 m.) ir Sienø apsaugos korpusas (Korpus Straýy Granicz- nej = KSG). KOP, kuris saugojo rytines valstybës sienas – su Lietuva, Latvija, TSRS ir ið dalies su Rumunija, – buvo vidaus reikalø ministro þinioje; korpuso pagrindiná kontingentà sudarë ðauktiniai kareiviai. KSG, organizuotas taipogi kariðku principu, buvo pavaldus finansø ministrui; korpuso svarbiausias uþdavinys buvo kova su kontrabanda, o korpusas komplektuotas daugiausia ið kariuomenëje atitarnavusiø atsargos ka- riø; jis saugojo sienas su Rumunija, Èekoslovakija, Vokietija ir laisvuo- ju Dancigo miestu. Abi sukarintos struktûros praktinëje veikloje glau- dþiai bendradarbiavo.) Varënos kraðto ðauliai ir partizanai áneðë savo indëlá á Klaipëdos at- vadavimà 1923 m. sausio-vasario mënesiais. Buvo sukurta ypatingo pa-

91 skyrimo rinktinë Klaipëdos kraðtui vaduoti, kurios II grupei vadovavo buvæs 8 pëst. pulko karininkas kapitonas Mykolas Kalmanavièius (vë- liau Kalmantas, slapyvardis Mykolas Bajoras). Sukilimas prasidëjo sau- sio 9 d., o Klaipëdà sukilëliai uþëmë sausio 15 d.; sausio 20 d. á miestà áþengë mûsø kariuomenë. Sàjungininkai, I pasaul. karo laimëtojai, sau- sio 10 d. buvo uþëmæ Vokietijos Ruro kraðtà, todël visø dëmesys krypo ten, o maþiau á Klaipëdà. Kaip teigiama archyviniuose ðaltiniuose, Klai- pëdos atvadavimo kampanijoje (sukilime) dalyvavo 121 IV partizanø grupës ðaulys. LCVA 561-5-477 yra tø ðauliø sàraðas. Tik jame vienur raðoma, ið kokio valsèiaus ar kaimo esàs ðaulys, o kitur – kokiam bûriui priklausæs. Ðtai tie ðauliai: ið Rudnios baþnytkaimio – Antanas Klevas (Radzevièius), Pranas Nalivaika, Vincas Nalivaika, Juozas Saulevièius, Kazys Jazepèikas, Jonas Navickas; ið Kaniavos valsè. – Vincas Navic- kas, Zidaras Èesnulevièius, Elijus Barcys, Jonas Marozas, Rokas La- dzevièius, Jonas Kaðëta, Juozo, Vincas Valentukevièius, Zigmas Navic- kas; ið Kapiniðkiø – Juozas Urbanavièius, Jonas Kruðas, Simas Antonèi- kas, Adomas Valentukevièius, Jonas Gudaitis; ið Marcinkoniø – Pranas Liolë; ið Merkinës valsè. – Juozas Sergeièikas, Tomas Svirnelis, Julius Karsokas, Vincas Volungevièius, Vincas Jakavonis, Vaclas Jakavonis, Vincas Kvaraciejus; ið Krokðlio – Leonas Kaziukevièius, Karolis Kaziu- kevièius, Simas Ratkevièius, Petras Èesnulevièius, Vincas Jasukevièius, Jonas Kraulaidis; ið Zabolotjës – Stasys Ivanauskas; ið Kaðëtø prie Ûlos – Petras Urbanavièius; ið Kargaudø (Rodûnios valsè.) – Daminas Vaitkû- nas; ið Pelesos – Juozas Galvelë; ið Musteikos – Jonas Makarevièius, Juozas Zinkevièius, Jokûbas Mazgelis; ið Parieèës valsè. Svinilës (Svi- nø?) kaimo – Romas Valentukevièius; ið Kabeliø – Jonas Volungevi- èius; ið Darþeliø – Augustas Grigas, Juozas Kibirkðtis, Jonas Grigas, Jonas Trainavièius; ið Margioniø – Jonas Tamulevièius; ið Puvoèiø – Jo- nas Dvareckas, Maèius Dvareckas, Dionyzas Bingelis, antras Jonas Dva- reckas, Vincas Maþykas; ið Lankininkø – Petras Kvaraciejus, Pranas Kva- raciejus, Antanas Stanevièius, Valentas Jakavonis, Rokas Riselis, Bro- nius Galèius; ið Perlojos bûrio – Juozas Lukðys, Adomas Jonytis, Mikas Vaþgys, Kostas Lukðys, Jonas Èaplikas, Martynas Balionis, kitas Juozas Lukðys, Vincas Kaminskas, Kazys Ruseckas, Karolis Navickas, Gabrys Lukðys, Bronius Ankðtutis, Antanas Vaisieta, Petras Lukðys, Antanas

92 Krivas, Bonifacas Èesnulevièius, Vincas Stoðkus, Leonas Baublys, Jo- nas Baublys, Juozas Ikasala, antras Jonas Baublys, Pranas Lukðys, Ka- rolis Verbickas, Pranas Krivas, Andrius Lukðys, Jonas Dobrodziejus, Vincas Gecevièius, Juozas Kasiulynas, Leonas Buèinskas, Adomas Baub- lys, Barnasius Baublys, Zigmas Stoðkus, Zigmas Milinavièius, Juozas Stankauskas, Zigmas Valanevièius, Daminas Jaskevièius, Rokas Ikasa- la, Jonas Èesnulevièius, Karolis Marèinskas; ið Liðkiavos bûrio – Vaclo- vas Balèius, Antanas Balèius, Kazys Jaskelevièius, Valeris Rutkevièius, Petras Balevièius, Juozas Junda, Antanas Stonkus, Bronius Burba, An- tanas Grigas, Bolius Balèius, Andrius Jurkonis, Bronius Glatkauskas, Pranas Sinkevièius, Feliksas Vidûnas, Jurgis Grigas, Adolfas Èaplikas, Juozas Vaicekutis, Jonas Veèkys, Jonas Èesnulevièius, Jonas Balèius, Bolius Sabaliauskas, Bolius Vilkelis, Kostas Miliauskas. Sàraðe – 120 þmoniø; 121-uoju, matyt, tektø laikyti ekspedicijoje dalyvavusá Perlojos rajono vadà Kazá Tumpà. Taèiau yra painiava þi- niose apie Klaipëdos atvadavime dalyvavusius Liðkiavos bûrio ðau- lius. Ne vienoje vietoje kalbama, kad grupë ðio bûrio ðauliø ið Klaipë- dos ekspedicijos pabëgo. LCVA 561-17-49 yra 18-kos pabëgusiø ir VI partizanø grupëje nuginkluotø Liðkiavos bûrio ðauliø sàraðas: tai – B. Glatkauskas, F. Vidûnas ir P. Sinkevièius ið Baltaðiðkës, A. Balèius, J. Èesnulevièius, B. Sabaliauskas, V. Rutkevièius, J. Veèkys ir B. Vil- kelis ið Liðkiavos, J. Balèius, B. Balèius ir K. Miliauskas ið Ringëlið- kës, P. Balevièius ið Gudeliø, J. Vaicekutis ið Voveriø; trijø ðauliø var- dai pabëgëliø sàraðe kitokie: tai Motiejus Stonkus ið Liepiðkiø, Al- fonsas Èaplikas ið Liðkiavos ir Jonas Jurkonis ið Ringëliðkës; dar pa- bëgæs Jonas Mockevièius ið Baltaðiðkës, kurio taipogi nëra 120 ðauliø sàraðe. Niekas ið IV rajono (grupës) partizanø Klaipëdoje neþuvo. Grá- þæ namo greitai þuvo liðkiavietis Jurgis Grigas ir Perlojos bûrio ðaulys Vincas Kaminskas. Toká pat IV grupës partizanø, dalyvavusiø Klaipëdos atvadavimo kampanijoje, sàraðà (su K. Tumpa) 1923 m. rugsëjo 21 d. ásakymu pa- tvirtino Lietuvos ðauliø sàjunga (LCVA 561-2-4303, slapti ásakymai). Tik ðiame sàraðe klaidingai raðomos dvi pavardës: J. Kraulaidis pava- dintas Kraujalaidþiu, o J. Trainavièius – Trajanavièiumi. Tame paèiame ásakyme kaip Klaipëdos kampanijos dalyviai dar paminëti XIX ðauliø

93 grupës etatinis darbuotojas, vyresnysis puskarininkis bûrininkas Jonas Plokðtys ir skyriaus vadas Adolfas Venclauskas. Be IV rajono vyrø, Klaipëdos atvadavime dalyvavo ir daugiau Varë- nos kraðto ðauliø. Tai Akmens bûrio ðauliai broliai Leonardas ir Ado- mas Baubliai, Seirijø, o paskiau Varënos I bûryje buvæs Antanas Grëb- liûnas. Prie jø reikëtø pridëti LÐS etatinius darbuotojus, V skyriaus bû- rininkus Vladà Barysà (pirmàjá Merkinës ð. bûrio vadà) ir Juozà Mont- vilà bei V grupës ðaulá Juozà Grybauskà. Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliais apdovanotøjø sàraðe (LCVA 561-17-134) Klaipë- dos atvadavimo dalyviais vadinami 7 perlojiðkiai: Pranas Beruèka, Vin- cas Nadzeika, Zigmas Èesnulevièius, Bronius Ankðtutis, Karolis Stoð- kus, Adomas Kaðëta ir Vincas Valentukevièius, taèiau neaiðku, kur jie tarnavæ, kadangi jø IV rajono partizanø sàraðe nëra. Klaipëdos atvadavimo dalyvis Jonas Kaðëta ið Kaniavos valsèiaus, 1928 metais buvæs 1 Alytaus ðauliø bûryje, tø metø rugsëjo 18 d. raðë pareiðkimà LÐS vadovybei gauti kaþkoká medalá (LCVA 561-19-55). Ar jis nebuvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliu, o galbût norëjo gauti Klaipëdos iðvadavimo medalá? Kai kurie 1920-1923 metø partizanai vadinosi slapyvardþiais. Jais tie partizanai figûravo oficialiuose sàraðuose, todël vëliau bûta ir painia- vos. Antai beveik pusantrø metø (1929 09 - 1931 01) tæsësi susiraðinëji- mas su LÐS dël liudijimo apie dalyvavimà Klaipëdos atvadavime Lið- kiavos bûrio ðauliui Antanui Radzevièiui, kilusiam ið Rudnios baþnyt- kaimio. Mat pagal visus dokumentus Klaipëdos kampanijoje dalyvavæs Antanas Klevas... Anot Liðkiavos bûrio 1933 01 15 susirinkimo protokolo, jø ðaulys, Klaipëdos atvadavimo dalyvis Vincas Balèius buvo ið Trasninko. Dalis partizanø vëliau ðauliø veikloje visai nedalyvavo arba po kele- riø metø ið Ðauliø sàjungos iðstojo ar buvo ið jos dël ávairiø prieþasèiø paðalinti. Tarp tokiø buvo ir Klaipëdos atvadavimo dalyviø. Liðkiavos miestelio gyventojas Jonas Veèkys, á LÐS ástojæs 1921 m. spalio mënesá, dalyvavæs Klaipëdos kampanijoje ir kovose su lenkais ties Varviðke, 1927 m. lapkritá ið ðauliø iðstojo, o paskui vël stojo 1929 m. geguþës mën. Perlojos ðaulys Karolis Verbickas, Krisiaus 1931 02 22 skundësi XIX Aly- taus rinktinës vadui, kad neþinia uþ kà yra iðbrauktas ið ðauliø, nors LÐS

94 narys buvo nuo pat jos susikûrimo ir dalyvavo Klaipëdos sukilime. Per- lojos bûrio sekretorius Jonytis 1931 09 29 rinktinei atsakë, kad K. Ver- bickas bûrio valdybos posëdyje tø metø sausio 27 d. (protokolas Nr. 4) „yra paðalintas ið ðauliø tarpo uþ girtuokliavimà ir peðtynes” (LCVA 561-19-116). Panaðiø atvejø bûta ir daugiau. Vienas kitas Klaipëdos su- kilimo dalyvis vëliau ásipainiojo á oficialiai valdþiai nepriimtinus politi- nius ávykius ir pan. Minëtina Varviðkës (dabar Lazdijø raj.) ekspedicija 1923 m. prieð Velykas. Ten, neutralioje juostoje, buvo lenkiðka Varviðkës „savivalda“, o ið tikrøjø tik susiorganizavusi banditø gauja, turëjusi savo vadà ir len- kiðkà antspaudà. Gerai ásitvirtinæ, aplink kaimà iðsikasæ apkasus, ban- ditai plëðë apylinkiø gyventojus. Varviðkæ 1923 m. kovo 23 d. anksti rytà uþëmë 11 pëst. Vilniaus pulko 1 batalionas. Banditø águla apsupta, átvrti- nimai sugriauti; águlos likuèiai pabëgo pas lenkus, kurie juos nuginkla- vo. Varviðkë buvo ir lenkø partizanø lizdas. Kuèiûnuose 1922 m. gruodþio 3 d. jie nuðovë 7 kaimieèius. Lenkø partizanams, pasivadinusiems liau- dies milicija, vadovavo ið Lietuvos pabëgæs valdininkas Virbalis, oficia- liai vadinæsis Sartonovu. Jis nukautas dar 1923 m. vasario 24 d. ties Pa- ðirvinèio dvaru netoli Ðirvintø. Varviðkës ekspedicijoje Lietuvos kariuo- menei talkino Merkinës ir Liðkiavos bûriø ðauliai. Mûsø partizanai galutinai likviduoti 1923 m. birþelio 15 d., jø archy- vai perduoti Lietuvos ðauliø sàjungai. Dabartinio Varënos rajono teritorijoje su prieðu kovësi ir kitø, arti- mesniø ir tolimesniø regionø partizanai ir ðauliai. Jau kalbëjome apie kai kuriuos ið Kauno ir kitur atvykusius ðaulius, 1920 metø rudená kovojusius Valkininkuose ir jø apylinkëse, Babriðkëse. Ryliðkiø partizanai 1920 m. rudená kovësi su lenkais dël Merkinës, o kad prieðas nemëgintø gráþti, ëjo sargybà ant Merkio tilto prie Jablanavo. Ryliðkiø partizanai perëjo Lan- kininkø, Kasèiûnø, Trasninko, Rodukos, Virðurodukio kaimus; nuo Ran- damoniø, kur buvo daug lenkø, per Ðunupá gráþo atgal. Èia susiðaudë su atvykusiais lenkais, vienà nukovë. Per Norulius ryliðkieèiai gráþo Merki- nën. Po to juos greitai pakeitë Nemunaièio partizanai. Á IV lauko ðtabà 1920 m. lapkrièio pradþioje atvyko 9 Kauno ðauliai moksleiviai su vadu Kaziu Petkevièiumi. Jie turëjo du lengvuosius kul- kosvaidþius, du tûkst. ðoviniø ir du ðimtus granatø.

95 Nuo Aukðtadvario (ið Jurgeniø kaimo) kilæs partizanas Petras June- vièius, buvæs Þasliø partizanø bûrio vadas, 1920 m. rudená kovojo su lenkais Babriðkëse. Tø metø gruodþio mënesá jis veikë prieð lenkus Per- lojoje. Vëliau Junevièius gyveno Semeliðkëse (Trakø raj.). 13 Seirijø bûrio ðaulys Antanas Zautra, Vinco 1920 m. dalyvavo ko- vose su lenkais ties Varëna, Lyda. Kitas to paties bûrio ðaulys Antanas Grëbliûnas, Jono kovësi ties Varëna ir Daugais (vëliau jis buvo Varënos I bûryje). 1920 m. prie Varënos ir Trakø kovësi 6 Jiezno bûrio ðaulys Juozas Veremiejus, Vinco. LÐS Centro Valdyba 1921 m. rugpjûèio 12 d. aplinkraðèiu papraðë bûriø surinkti þinias apie þuvusius ir kovose nukentëjusius ðaulius (LCVA 561-19-12). Perlojos bûrys þinias iðsiuntæs gruodþio 19 d., Merkinës ra- jono vadas A. Glaveckas – 1922 m. sausio 11 d., Akmens b. valdybos pirmininkas 1922 01 23 paþadëjo sàraðus atsiøsti, o Nedzingës bûrys 1922 01 04 paraðë, kad jø bûryje jokiø þuvusiø ar nukentëjusiø ðauliø nëra. Deja, kalbamoje byloje nëra jokiø sàraðø. Pasak „Ðauliø kalendoriaus 1939 metams”, Nepriklausomybës ko- vose ið viso þuvo 79 partizanai ir ðauliai, 146 suþeisti. Be abejo, nemaþai jø buvo ið mûsø kraðto. Neturëdami tiksliø sàraðø, apsiribosime tik kai kuriomis þiniomis. Lenkø karo lauko teismo sprendimu 1922 m. liepos 16 d. Gardine suðaudyti IV grupës partizanai Edvardas Gaidys ið Musteikos ir Jonas Valentukevièius ið Berðtø valsèiaus Svinø kaimo (kitur – Parieèës valsè. Svinilës kaimo). Nuteisus Gardino teismui, 1922 m. suðaudytas Juozas Stanèikas ið Kaniavos valsè. Veðkoniø (gal Noðkûnø?) kaimo. 1922 m. rugsëjo 1 d. ties Parieèe þuvo partizanas Simas Grigas ið Darþeliø (bir- þelio 26 d. lenkai já buvo areðtavæ). Lapkrièio 17 d. Marcinkonyse lenkø nuðautas Tomas Sèesnulevièius. Boleslovà Kruðà ið Kapiniðkiø, nenorë- jusá tarnauti lenkø kariuomenëje, 1922 08 29 lenkø kareivis nuðovë, o Vaclovas Kruðas rugsëjo 27 d. mirë nuo sumuðimo. Per vakaruðkas Tra- kiðkiø kaime 1922 07 16 lenkø perðautas ðaulys Adolfas Seliuta ið Man- èiagirës po dviejø dienø mirë; palaidotas Alytuje (pasak J. Matuso, A. Se- liuta suþeistas rugpjûèio 8 d.). Nuo suþeidimo 1922 06 13 mirë Jonas Molis; palaidotas taipogi Alytuje.

96 Ðirvintø apylinkëse 1923 01 06 þuvo savanoris ðaulys Jonas Sukackas (kilæs jis ið Varënos I, kur gyveno su motina ir seserimi; anksti likæs be tëvo, vaikystëje piemenavo pas svetimus, pavyzdþiui, vienà vasarà – Gi- reþeryje pas Liudvikà Dvareckà; pirmà kartà suþeistas á kojà, pasigydë ir vël savanoriu iðëjo á frontà; iki antrosios bolðevikø okupacijos Varë- noje I buvo Þuvusio savanorio Sukacko gatvë – taip vadinosi dabartinës Antakalnio gatvës pradþia). 1923 m. vasario 16 d. ties Perloja þuvo ir èia palaidotas Pranas Ðumskis. Perlojoje 1923 02 26 þuvo Adomas Dabril- ka ið Marcinkoniø ir Vincas Kaminskas. Naktá ið vasario 26-osios á 27-àjà lenkams uþpuolus Liðkiavos miestelá, su tëvu Ignotu þuvo ið Klai- pëdos atvadavimo vasario 21 d. gráþæs Jurgis Grigas; tais paèiais metais lenkai suðaudë Liðkiavos bûrio ðaulá Antanà Grigà. Utiekos mokytojà Juozà Bloznelá 1923 m. vasario 8-osios naktá atëjæ lenkø kareiviai iðsivedë á savo pusæ ir nuðovë, kûnà ámetæ Nemunan. Pavasará lavonas iðplaukë; jis palaidotas Alytuje, ðv. Angelø sargø baþ- nyèios ðventoriuje, o 1926 m. spalio 17 d. ant kapo atidengtas pamin- klas. J. Bloznelis 1895 m. gimæs Ryliðkiuose, mokytojavæs Druskininkø kaime, Ryliðkiuose, Merkinëje. 1920 metais buvo suþeisti Perlojos partizanai Jonas Jonytis, Andrius Buðniauskas, Andrius Stoðkus ir Juozas Stankauskas, partizanai ið Mer- kinës bûrio Vaclovas Martukas ir Petras Kvaraciejus. Babriðkëse su- þeisti Jonas Vaðkelis ir Vytautas Lukoðius-Lukoðevièius. 1922 m. suþeistas IV gr. partizanas Vincas Ðvedas, o kalëti iki gyvos galvos nuteistas IV gr. partizanas baltarusis Panteleimonas Neèiporu- kas mirë Balstogës kalëjime nuo dþiovos. Tarp apdovanotøjø Ðauliø þvaigþdës ordinu po mirties yra grupë par- tizanø ir ðauliø, kilusiø ið Varënos kraðto arba èia kovojusiø. Tai 1920 m. spalio 16 d. Valkininkuose lenkø suþeistas ir spalio 19 d. miræs Vincas Dovydaitis; vyresn. leitenantas Leonas Kybartas, 1920 m. lapkrièio 17 d. Merkinëje lenkø suþeistas ir lapkrièio 30 d. miræs Gardine; taipogi 1920 m. lapkrièio 17 d. Babriðkëse sunkiai suþeistas ir po trijø dienø miræs leit. Antanas Matulaitis; lenkø þandarø 1922 m. lapkrièio 17 d. Marcinkonyse nuðautas partizanas Tomas Sèesnulevièius; 1923 m. sau- sio 6 d. prie Ðirvintø þuvæs varënis Jonas Sukackas; 1923 m. prie Utie- kos lenkø nuðautas ðaulys mokytojas Juozas Bloznelis; Merkinës kuni-

97 gas ðaulys Juozas Bakðys, 1924 m. gruodþio 17 d. lenkø þvalgybos agen- tø suþeistas ir miræs 1925 m. sausio 7 d.; 1930 m. apdovanoti 1923 m. vasario 26 d. Perlojoje þuvæ Vincas Kaminskas ir Adomas Dabrilka. Suþeistø ir kitø partizanø neaplenkdavo ligos. Anot LCVA 561-5- 477, 1923 m. kovo mën. á karo lauko ligoninæ nusiøstas viduriø ðiltine susirgæs Pranas Pigaga ir Jonas Tamulevièius; balandþio mën. ligoninë- je buvo partizanas Domininkas Tamulevièius. I lauko ligoninëje Alytuje 1922 m kovo mën. paguldytas Perlojos bûrio ðaulys Kazys Ruseckas, o 1923 03 31 – Jonas Èesnulevièius. Ligoninëje Kaiðiadoryse 1923 m. spa- lio mën. gydësi Lietuvos Rytø partizanas Aleksandras Kerðys.

98 4. NEUTRALIOJI JUOSTA

Neutralios juostos milicija Lietuvos valstybei stojantis ant kojø, tvarkai uþtikrinti miesteliuose ir didesniuose kaimuose kûrësi milicija. Jà paprastai organizuodavo ak- tyvesnieji vietos visuomenës veikëjai ir parapijø komitetai. Ðtai Varëno- je I veikliausi milicijos organizatoriai buvo kunigas Juozas Staðys, giri- ninkas Juozas Makselë ir Jonas Kaziulionis. Merkinëje milicijos nuovada ásisteigë 1919 m. liepos mënesá. Res- publikos Prezidentas Lietuvos Nepriklausomybës 10-meèio medaliu uþ pasidarbavimà atkuriant Lietuvos nepriklausomybæ apdovanojo sava- noriais milicijoje tarnavusius Merkinës valsèiaus gyventojus Zigmà Bin- gelá, Berkæ Kadiðà, Mendelá Draznerá, Alfonsà Paðukoná, Ðliomà Kot- nická, Juozà Þaunierauskà ir Jonà Vitkauskà („Policija”, 1936, Nr. 7). 1919 m. vasaros gale uþplûdusi lenkø kariuomenë Varënos I ir Mar- cinkoniø milicijà nuginklavo. Tautø Sàjungai á 1920 m. pabaigà tarp Lietuvos ir Lenkijos nustaèius neutralià juostà (zonà), joje veikë tiek lietuviø ðauliai partizanai, tiek lenkø partizanai. Lenkai savo partizanus pavadino neutralios juostos liaudies milicija (Milicja Ludowa Pasa Neutralnego). Jai vadovavo ið Lie- tuvos pabëgæs Virbalis-Sartonovas. Lenkø veiksmai neutralioje juostoje vertë vietos gyventojus susirû- pinti savo apsauga. Apsaugos bûriai 1921 metais veikë Ðirvintose, Gied- raièiuose ir Valkininkø rajone (Valkininkø miestelis buvo lenkø uþim- tas). Valkininkø rajone apsaugos vadas buvo Feliksas Ðemeta. Daugely- je kaimø keliø ar keliolikos vyrø milicininkø grupës veikë kone savaran- kiðkai ir daþnai dalyvaudavo kautynëse su prieðu. Ðirvintø valsèiaus virðaitis Povilas Þukauskas, kartu buvæs ir santar- vininkø ágaliotinis neutralioje juostoje, jau 1922 m. geguþës 10 d. ákûrë lietuviðkà liaudies milicijà. Birþelio mënesá prie Lietuvos uþsienio rei- kalø ministerijos sukurta tarpþinybinë komisija – Rytø Taryba (kitaip – Lietuvos þemiø atvadavimo komisija) ëmësi organizuoti neutralios zo-

99 nos milicijà. Jos vyriausiuoju komendantu paskirtas Juozas Mikuckis (slapyv. Liaudanskis); jis – ir Lietuvos Rytø partizanø vadas. J. Mikuc- kis pirmiausia suorganizavo ðtabà Kaiðiadoryse (èia buvo ir VI ðauliø grupës ðtabas), svarbesnëse vietose – Ðirvintose, Giedraièiuose ir Valki- ninkø geleþinkelio stotyje – ásteigë komendantûras (nuovadas), nors pa- gal Pilieèiø apsaugos departamento 1922 05 14 nusistatymà neutralios zonos milicijos klausimu nuovadas steigti numatyta Giedraièiuose, Ðir- vintose, Padvaronyse ir Jakënuose (dabar seniûnijos centras). Vienoje nuovadoje – iki 40 vyrø milicininkø. Nuovadai vadovavo virðininkas ir 4 padëjëjai. Geistina milicininkus turëti ið ðauliø tarpo ir veikti prisiden- gus partizanø grupës vardu. Pageidauta, kad milicijos darbas bûtø deri- namas su ðauliø veikla. Visi milicijos etatai priklausë valstybës vidaus policijai – tiesiogiai Vidaus reikalø ministerijai. Varënos kraðte liaudies milicija veikë daugiau dabartinio rajono ðiaur- rytinëje dalyje. Ði milicija buvo vidaus tvarkos uþtikrinimo ir pasiprieði- nimo lenkø invazijai specifinë forma. Jos veikla ne tik persipynusi su partizanø ir ðauliø veiksmais, bet daug kur su jais visiðkai sutapo. Mili- cininkai figûruoja partizanø bei ðauliø dokumentuose, milicininkai daþ- nai vadinti partizanais. Milicijà likvidavus, daugelá jos vyrø vëliau sutik- sime tarp ðauliø, kiti tarnavo vidaus ar pasienio policijoje. Sava milicija „Perlojos respublikoje” buvo dar iki neutralios juostos laikø. Taèiau anos nepriklausomos Lietuvos oficialiuose leidiniuose apie tà milicijà nieko neraðyta. Pavyzdþiui, 1930 m. iðëjusioje knygoje „Lie- tuvos policija 1918-1928”, apie Perlojos milicijà në þodþiu neuþsiminta. Neutrali juosta nuo Akmens kaimo iki Latvijos sienos dalijosi á tris rajonus: I – Valkininkø stoties, II – Ðirvintø, III – Giedraièiø. Mus, be abejo, labiausiai domina Valkininkø stoties komendantûrai priklausiu- sios liaudies milicijos veikla. Komendantas èia buvo mokytojas Vincas Kerðys (Kerðis), milicijos virðininkas Stasys Puzas. Valkininkø stoties komendantûra kitaip dar vadinosi I rajono komendantûra arba Varë- nos-Rûdiðkiø neutralios juostos milicija. Beje, jos centras buvo ne tiek Valkininkø geleþinkelio stotis, kiek Jakënø kaimas. Milicininkai buvo neutralios juostos ir ið lenkø okupuotos Lietuvos dalies atbëgæ vyrai. LCVA 1219-1-1 yra 1922 m. birþelio 1 d. á milicijà ástojusiø neutra- lios juostos Varënos-Rûdiðkiø ruoþo vyrø sàraðas (32 milicininkai;

100 skliaustuose áraðytas gyvenvietës pavadinimas rodo milicininko kilmës ar gyvenamàjà vietà): Motiejus Aldonis (Jakënai), Mozë Stadalninkas (Genionys), Jonas Ðilanskas (Lieponys), Petras Kieras (Urkionys), Juo- zas Lukðys (Perloja), Simas Taraila, Andrius Taraila (abu ið Kukliø), Jonas Barysas (Biekðios), Juozas Taraila, Jonas Taraila, Julius Taraila, Jokûbas Lebednykas, Simas Bariðauskas, Vincas Banuðkevièius, Jonas Radzevièius, Vincas Taraðkevièius (visi 8 ið Valkininkø geleþ. stoties), Jonas Kondratavièius (Valkininkai), Antanas Zalieckas (Vaitakarèmis), Simas Staknys, Aleksandras Ðpokas (abu ið Darguþiø), Povilas Karuþas (Geèionys), Juozas Stanèikas (Vaikðteniai), Stasys Karpièius (Klepo- èiai), Jonas Karpièius, Simas Karpièius, Andrius Karpièius, Juozas Kas- peravièius, Jonas Kasperavièius (visi 5 ið Panoðiðkiø), Jonas Noreika (Kaniûkai), Aleksandras Aliðauskas (Kalviai), Stasys Bariðauskas (Spenglininkai), Antanas Geina (Lieponys). M. Aldonis – komendanto padëjëjas, Stasys Bariðauskas – raðtvedys. Jauniausias – 19 metø – Si- mas Karpièius. Po 20 metø turëjo P. Kieras, A. Zalieckas, Juozas Kas- peravièius ir raðtvedys Bariðauskas. Vyriausias buvo J. Lebednykas (55 m.). Kitame sàraðe (30 þmoniø) pavardës daugiausia tos paèios. Kai ku- riø, áraðytø á ankstesná sàraðà, nëra, uþtat yra naujø: Povilas Kamþa (Ge- ciûniðkës), Jonas Puzas (Klepoèiai), Salva Kazlauskas, Antanas Vièkaè- ka, Jurgis Grigûnas ir Vincas Biekða ið Kalviø, Aleksas Rizgelis (Èiþiû- nai prie Valkininkø), Vincas Nedzinskas (Valkininkø geleþ. stotis). Pa- gal ðá sàraðà buvo 4 komendanto padëjëjai: M. Aldonis, J. Ðilanskas, M. Stadalninkas ir P. Kieras. Nurodytas ir milicininkø uþsiëmimas. Dau- giausia – ûkininkai; ðeði geleþinkelio darbininkai (visi ið Valkininkø ge- leþ. stoties), tik M. Aldonis – liaudies mokytojas, o M. Stadalninkas – vargoninkas. Kituose 1922 m. vasarà V. Kerðio sudarytuose milicininkø sàraðuose dar yra Jurgis Adlys ið Kalënø, Jurgis Biþokas ir Jonas Þarkauskas ið Pamerkiø, Andrius Didika ið Paruèiø, Jurgis Geèius ið Vaitakarèmio, Antanas Virganavièius ið Lauceniðkiø, Ipolitas Gelusevièius ið Perlojos, Stasys Markevièius ið Èiþiûnø ir kiti – ið viso 40 tarnautojø (LCVA 1212- 1-33). Nemaþai ið mûsø kraðto kilusiø milicininkø buvo Giedraièiø III rajono sàraðe (Aleksandras Uèkuronis, Jonas Jonys ir kt.) bei Ðirvintø

101 miestelio milicijos sàraðe (Morkus Rasimavièius, Augustas Akulavièius, Aleksas Palevièius, Jonas Sukackas ir kt.). Ypaè daug vyrø á milicijà stojo 1922 m. rudená. Jø pavardes randame LCVA 1219-1-2 ir 3. Praðymai adresuoti neutralios juostos liaudies mi- licijos vyriausiajam komendantui. Kaip palengvinimas maþaraðèiams ar- ba visai beraðèiams þmonëms dalies ranka suraðytø praðymø tekstai atspausdinti hektografu. Yra ðtai toks praðymas: „Ðiuomi kreipdams prie Tamstos turiu garbës nuolankiai praðyti su- teikti man tarnystæ Jums pavestoj neitralinëj zonoj. Pasiþadu visuomet bût disciplinuotu: visus ásakymus pildyti sàþinin- gai ir visas paslaptis uþlaikyti ðventai – paslapty; reikalui esant dràsiai stosiu á mûðá. Tuo tarpu pasiþadu tarnauti trims mënesiams ir po trijø mënesiø tik gavæs Tamstos sutikimà pasiliuosuosiu”. Tokie yra Leono Èapliko, Morico Butrimavièiaus, Alekso Versecko, Kazio Vièkaèkos, Juozo Staknio ir t.t. praðymai. Nuo 1922 m. rugsëjo 1 d. milicininkais laikyti: Jonas Peciukonis, Jo- nas Jankauskas ir Stasys Puzas ið Darguþiø, Aleksandras Rizgelis ið Èi- þiûnø, Andrius Taraila ir Stasys Vilkiðius ið Kukliø, Stasys Galinis ið Mið- tûnø, taip pat Juozas Aleksa, Vincas Sinkevièius ir Petras Kaðeliauskas (praðymai raðyti rugpjûèio 22 d. - rugsëjo 2 d.). Praðymà rugsëjo 9 d. paraðë Jurgis Peciukonis ið Darguþiø. Nuo rugsëjo 24 d. á milicijos atsargà siûlyti priimti ið lenkø pusës pabëgæ vyrai: Bolius Genevièius, Juozas Àþuolas (Mikluðis), Adomas Budënas, Vincas Turonis, Klimas Turonis, Vincas Ðimukonis, Adomas Ðimukonis, Mikas Bruzgelevièius, Juozas Bruzgelevièius, Aleksas Gu- dzinevièius, Zidaras Sèesnulevièius, Juozas Nedzveckas, Vincas Valiu- kevièius, Vincas Nalivaika, Motiejus Stavarys ir Stasys Paðkauskas. Rug- sëjo 20 d. priimamas á milicininkus praðësi Pranciðkus Babravièius ið Darþininkø (Valkininkø valsè.), spalio 1 d. – Andrius ir Jonas Èesnule- vièiai ið Dzegcioriø (Mielupiø). Ryðininku nuo spalio 20 d. priimtas Bo- lius Kraulaidis. Spalio 25 d. priimti á milicijà I rajono virðininko praðë 8 Lyneþerio vyrai: Rokas Radzevièius, Jonas Aviþonis, Jonas Mortû- nas, Vincas Mortûnas, Pranas Badaras, Vincas Vilkinis, Aleksas Raziu- kevièius ir Edvardas Vidzbelis. Deja, greitai – nuo gruodþio 1 d. – I ra-

102 jono milicijos virðininko F. Ðemetos siûlymu visi jie buvo atleisti (prie- þastys dokumentuose nenurodytos). Spalio 30 d. á milicininkus pasipra- ðë aukðèiau minëtas Aleksas Gudzinevièius ið Paàþuolës. Daug vyrø á milicijà stojo 1922 m. lapkrièio mënesá. Nuo lapkrièio 1 d. milicijos virðininko padëjëjo I rajone pareigas pradëjo eiti Jurgis Akutis. Milicininkais nuo tos dienos laikyti Aleksas Antulis ið Krûminiø ir ið Jiezno kilæs Stasys Jakimavièius. 1922 m. lapkrièio 4 d. II rajono komendantui praðymus padavë Jo- nas Dvareckas, Juozas Balevièius, Kazys Blusevièius ir Juozas Rizaus- kas, lapkrièio 9 d. – Stasys Mikelionis ið Kurðiø, lapkrièio 26 d. – Klimas Akulavièius, Stasys Kaziukonis ir Kostas Simonavièius ið Noðkûnø, Au- gustas Lupkevièius ir Jonas Vilkinis ið Palkabalio, Juozas Èerniauskas ið Krûminiø, lapkrièio 27 d. – Vincas Taraila ið Valkininkø geleþ. stoties, Daminas Svirskas ir Aleksas Sinkevièius ið Palkabalio, Stasys Marcin- kevièius ið Èebatoriø, Jonas Èerniauskas ir Matas Norkûnas ið Krûmi- niø, lapkrièio 28 d. – Juozas Uþdavinys ið Darguþiø, Vincas Gilvinaus- kas ið Èiþiûnø, Vincas Norkûnas ir Salva Zalieckas ið Krûminiø, lapkri- èio 29 d. – Matas Baranauskas, Mykolas Bukða ir Stasys Norkûnas ið Krûminiø, lapkrièio 30 d. – Stasys Blaþelionis ið Uþuperkasio, Juozas Saulënas ið Vaikðteniø ir Kastantas Gliebus ið Lieponiø, taip pat 4 vyrai ið Onuðkio valsèiaus (kaimai nenurodyti): Motiejus Andriulionis, Vin- cas Kasperavièius, Jonas Andriulionis ir Petras Zajankauskas. Tà paèià dienà vël praðë priimamas á milicijà P. Kieras ið Urkioniø, anksèiau bu- væs net virðininko padëjëju. Gruodþio 1 d. milicininku priimtas Stasys Baniuðkevièius ið Vaitakarèmio, o gruodþio 9 d. priimti pasipraðë Vin- cas Budrevièius ið Visinèiø ir Ambraziejus Petruðis ið Èebatoriø. Pasta- rasis, partizanas, su kitu partizanu Stasiu Stakniu gruodþio 28 d. kreipë- si ir á VI ðauliø grupës vadà, praðydami atleisti juos ið komandos ir pri- skirti prie liaudies milicijos. Kaip matysime vëliau, S. Staknys ið partiza- nø dezertyravo. Atleisti ið ðauliø grupës ir priskirti prie Valkininkø milicijos VI ðau- liø grupës vado praðë partizanai Stepas Ulbinas ir Jonas Barcys; jiedu buvo áraðyti á milicijos kandidatus. I rajono komendanto padëjëjai keitësi. LCVA 1219-1-1 yra du ágalio- jimai komendanto padëjëjui Petrui Kaðeliauskui paimti ið vyriausiojo ko-

103 mendanto: 1) 10 rusiðkø ðautuvø ir 1000 rusiðkø ðoviniø, 2) maisto pro- duktus uþ rugsëjo mënesá 40-èiai milicininkø. Ágaliojimus pasiraðæ komen- dantas V. Kerðys ir raðtvedys I. Gelusevièius (pasiraðæs Gelucevièium). Þinoma, ne viskas milicijoje vyko sklandþiai. Milicininkas nelygu mi- licininkui, buvo tarp jø ir nedrausmingø. Pasitaikydavo milicininkø ne- sutarimø su ðauliais. Anot I rajono komendanto V. Kerðio 1922 10 16 raðto neutralios juostos liaudies milicijos vyriausiajam komendantui, mi- licijos santykiai su visais kaimais geri, tik ne su Pûèkornëmis. Èia ðauliai (jø yra 4), dar buvusio Lieponiø rajono ðauliø vado A. Glavecko (anks- èiau buvusio Merkinës rajono vado) sukurstyti, nesiskaitë su milicija, boikotavo jos ásakymus ir valdþia nepripaþino; A. Glavecko veiklà apy- linkëje tæsë J. Navickas. Tuo tarpu pagal A. Glavecko VI ðauliø grupës vadui 1922 07 05 raðytà pareiðkimà milicininkas Antanas Geina supir- kinëjæs javus ir veþæs á lenkø pusæ; kai Pûèkorniø ðauliai já sulaikë, tai Geina grasino juos nuðauti. Taèiau Geinà lenkai rugpjûèio 8 d. suëmë ir laikë Vilniaus kalëjime. Á Panoðiðkes atvykæs milicininkas J. Lukðys prisistatë milicijos ko- mendanto padëjëju; vienus spekuliantus jis gaudo, kitus paleidþia... Kas dabar supras, kur kieno teisybë? 1922 09 30 praðyta nuo rugpjûèio 31 d. ið milicininkø iðbraukti Mo- tiejø Aldoná, Juozà Navickà, Petrà Kierà, Aleksandrà Aliðauskà, Anta- nà Virganavièiø ir Aleksandrà Biþokà; iðbraukimo prieþastys nenuro- dytos. Rudená kaþkuo prasikalto Simas Bariðauskas ir Vincas Nedzins- kas. Jie negavo algos uþ rugsëjo-lapkrièio mënesius, taèiau praðë ið mi- licininkø jø nebraukti ir uþ darbà atlyginti. Ið Varënos I miestelio kilæs Aleksas Palevièius nuo spalio 9 d. buvo leistas 10-èiai dienø atostogø, taèiau lapkrièio 2 d. á tarnybà negráþo, todël laikytas pabëgusiu ir nuo spalio 20 d. ið milicininkø iðbrauktas. Lapkrièio-gruodþio mënesiais ið partizanø gretø su valdiðka mundiruote pabëgo 9 asmenys, tarp kuriø – Simas Karpièius, Motiejus ir Jonas Andriulioniai, Stasys Staknys... (LCVA 1219-1-2). Gràþinti á tarnybà 1922 m. spalio 22 d. praðë Jonas Peciukonis, ta- èiau, anot spalio 25 d. rezoliucijos, nuo lapkrièio 1 d. jis buvo atleistas. VI ðauliø grupës vadas 1922 10 05 raðtu ið Kaiðiadoriø praneðë vyriau- siajam komendantui, kad partizanai Augustas Akulavièius ir Morkus

104 Arasimavièius nusiøsti LÐS Konspiracinio skyriaus virðininkui uþdaryti juos á koncentracijos lagerá uþ nusikaltimà vagyste (raðtas gautas tik spalio 22 d.). Nuo spalio 20 d. ið tarnybos atleistas I rajono milicijos raðtvedys Ipolitas Gelusevièius. Atleistas uþ neteisëtà ðtampø ir antspaudo nau- dojimà privaèiam susiraðinëjimui ir pasiraðymà laikinai einanèiu I rajo- no komendanto pareigas. Yra taip pasiraðytas ir antspauduotas rugsëjo 19 d. jo raðtas Seinø apskrities milicijos vadui. Raðte sakoma: „Ðá pas- kutiná laikà pildau pareigas laikinai komendanto milicijos”. Tai buvo jau antras I. Gelusevièiaus raðtas Seinø apskr. milicijos vadui. Pirmaja- me – 1922 07 02 – raðte jis praðë priimti á tarnybà vyresniuoju milicinin- ku arba nuovados virðininko padëjëju (baigæs rusø mokyklos dvi klases, praktikavæsis dvimetëje Miðkø departamento mokykloje, rusø kariuo- menëje buvæs jaunesniuoju puskarininkiu, 1920 m. mobilizuotas á Lie- tuvos kariuomenæ, kurioje buvo vachmistru, 1921 m. ið kariuomenës paleistas). Trakø apskr. komendanto ásakymu Gelusevièius netgi buvo suimtas ir uþdarytas á daboklæ, taèiau dël komendantûros etatø sumaþi- nimo daboklëje iðbuvo tik vienà parà ir atleistas ið tarnybos. Beje, Seinø apskrityje paprastu milicininku nuo rugpjûèio 1 d. jau tarnavo Jurgis Janulevièius ið Masaliðkiø kaimo. Rajono komendantas V. Kerðys 1922 11 04 raðtu praneðë vyriausia- jam komendantui, jog rugsëjo 30 d. ið tarnybos atleisti milicininkai Juo- zas Kasperavièius ir Stasys Vilkiðius, o spalio 31 d. – Aleksandras Riz- gelis ir Juozas Aleksa. Gaila, kad dokumentuose daug kur neraðoma, ið kur milicininkas ar partizanas kilæs. Apytikræ þmoniø gimtinæ galima tik numanyti: jø pa- vardës sutinkamos kituose dokumentuose arba tikrai þinoma, kad jie yra ið mûsø kraðto; kai kurie buvæ Lietuvos Rytø partizanai ir milicinin- kai lenkø valdþios 1925 m. teisti Gardine arba vëliau tarnavo pasienio policijoje, buvo ávairiø bûriø ðauliai. 1923 m. vasario 1 d. II partizanø grupës vadui ið neutralios zonos I rajono perduoti 85 partizanai; tarp jø daugelis yra ið 1922 m. milici- ninkø sàraðø (LCVA 1219-1-2). Kità dienà, vasario 2-àjà, II partizanø grupei, tarp kitø, perduoti: Jonas Lukðys, Julius Kibildis, Jonas Èesnu- levièius, Adomas Kaðëta ir t.t., kitur priraðyti Domininkas Sukackas ir Augustas Akulavièius (LCVA 561-5-1009). VI partizanø grupëje mini-

105 mi: Motiejus Mackonis, Stasys Molis, Pranas Miðkinis, Stepas Ulbinas, Jonas Èioèys, Jonas Barcys, Ambrazas Petruðis, Motiejus Pilius, Mikas Molis, Pranas Mikelevièius, Aleksandras Kerðys, Simas Sukackas, Jo- nas Miðkinis, Vacekas Vëlyvis, Kostas Nedzveckas, Rimas Ramoðka, Domininkas Ramoðka, Juozas Uþdavinys... Vasario 9 d. VII partizanø grupës vadui ið II rajono liaudies milicijos perduoti 78 milicininkai, tarp jø: Juozas Arlauskas, Jonas Dvareckas, Martynas Jonytis, Juozas Ri- zauskas, Pranas Palevièius, Povilas Þukauskas (komendantas)... VII par- tizanø grupës vadui ið III rajono perduoti 26 milicininkai, tarp kuriø: Aleksandras Uèkuronis, Vincas Kerðys (komendanto padëjëjas), Kazys Bernotas (komendantas), Jonas Jonytis ir kt. Tà paèià vasario 9 d. Lie- tuvos Rytø partizanø ðtabui perduoti 36 milicininkai: Aleksandras Ker- ðys, Ambroziejus Petruðis, Stasys Staknys, Jonas Uþdavinys, Stepas Ul- binas ir t.t. Kovo 3 d. ið II grupës á VII partizanø grupæ perkelti: Simo- nas Ðvedas, Kipras Nedzveckas, Nikodemas Ðvedas, Juozas Jakelevi- èius, Pranas Palevièius, Vladas Molis, Feliksas Miðkinis, Aleksandras Uèkuronis, Pranas Miðkinis, Petras Milinavièius, Juozas Balevièius ir kt. Neþinia kokiø metø dokumente (LCVA 561-5-1011), be kitø, mini- mi partizanai: Kazys Luneckas, Julius Kibirkðtis, Jonas Mikelevièius, Leonas Èaplikas (1922 m. rudená buvæs Vidaus reikalø ministerijos Pi- lieèiø apsaugos departamento sàskaitininkas), Juozas Akstinas, Petras Kvaraciejus, Vincas Kibirkðtis, Pilypas Èaplikas, Martynas Linkevièius. Partizanas Aleksandras Kerðys 1922 m. spalio 17 d. – lapkrièio 1 d. gy- dësi Trakø apskr. ligoninëje, o vëliau dviem paroms uþ kaþkà buvo uþ- darytas á daboklæ; uþ vienà dienà jam ið algos iðskaityta 1,67 Lt (LCVA 561-5-1011). Juokingu nesusipratimu tenka pavadinti ið Paàþuolës kaimo kilusio milicininko Augusto Kirkliausko bylà (LCVA 1219-1-5). 41-eriø metø vyras, 1922 m. gruodþio 14-15 d.d. bûdamas komandiruotëje vyriausia- jame ðtabe Kaiðiadoryse, ið vyriaus. komendanto gavo algà – 50 litø. Tokius pinigus þmogus matë pirmà kartà ir jø nepaþindamas manë, kad 10 banknotø yra tik po 1 lità, o ne po 5-kis. Tad gruodþio 17 d. paraðë pareiðkimà I rajono milicijos virðininkui, kad bûtø gràþinta dar 40 litø. Apsiþiûrëjæs, kad apsiriko, ið Varënos skambino milicijos virðininkui, jog ðis pareiðkimà sunaikintø. Taèiau dël to pareiðkimo Neutralios zo-

106 nos liaudies milicijos vyriausiojo ðtabo raðtvedys B. Pupalaigis kvotë A. Kirkliauskà dar 1923 03 10. 1923 m. kovo 15 d. panaikinus neutralià zonà, geguþës 20 d. likvi- duota ir jos milicija. Pasienio apsauga pavesta Vidaus reikalø ministe- rijai.

Gardino procesas 1925 m. balandþio 20 d. Gardino apygardos teisme prasidëjo vadi- namasis „72-jø” – 54 gudø ir 18 lietuviø – procesas. Bylos dalyviai – partizanai, kaltinti sukilimo prieð lenkø valdþià rengimu, siekiant at- plëðti nuo Lenkijos Vilniaus ir Gardino kraðtus (Baudþiamojo statuto p. 102). Visi kaltinamieji buvo suimti dar 1922 ir 1923 metais, ið jø lietu- viai: Jonas Valentukevièius ið Darþinëliø kaimo – 1922 07 22, Ignas Ber- natavièius ið Paàþuolës – 1922 07 30, Simas Grigas ið Darþeliø – 1922 08 20, Jonas Volungevièius ir Kazys Grigas ið Kabeliø – 1922 08 28, Aleksandras Linkevièius ið Pauosupës, Boleslovas Miðkinis ið Gri- baðos, Kazys Miðkinis ir Juozas Klimavièius ið Krokðlio, Daminas Mið- kinis ir Leonas Ðvedas ið Mikalèiûnø – 1922 09 10 (J. Klimavièius buvæs suimtas ir liepos pabaigoje, bet po 3 dienø paleistas), Leonas Pilinka ið Krukliø – 1922 10 09, Antanas Jurkonis ið Mizarø – 1922 12 12, Jonas Kruðas ið Kapiniðkiø – 1923 06 05, Daminas Vidzbelis ið Lyneþerio – 1923 09 17, Mykolas Molis ið Krukliø – 1923 09 20, Leonas Kaziukevi- èius ið Ðumo – 1923 11 17 (pasak kitø ðaltiniø, jis suimtas 09 17), Jonas Lukðys ið Kabeliø – 1923 11 19 (kitur raðoma, kad jis suimtas 09 19). Antràjà proceso dienà prie teisiamøjø prisidëjo Florijonas Turonis ið Dalinos. Tad teisiamøjø lietuviø skaièius iðaugo iki 19-kos, o bendras proceso dalyviø skaièius – iki 73-jø, nors ðaltiniuose procesas visur vadi- namas 72-jø byla. Vëliau tarp proceso dalyviø sutiksime dar vienà tei- siamàjá – Vladimirà Bortnikovà (jis – ir Vladas Bortnikas, Bartnikas ar Bartininkas). Beje, ne visi suimtieji, tarp jø keturi lietuviai, sulaukë teis- mo. Dar prieð teismà Gardino kalëjime mirë Antanas Vencius, Klimas Volungevièius ir Adolfas Grigas, o Edvardas Gaidys 1922 m. suðaudy- tas. Iki teismo mirë gudas Michailas Rudziakas, o Aleksandras Bosko iðëjo ið proto. A. Vencius suimtas bûdamas vos 17 metø. Suëmimo metu

107 buvæ ir daugiau jaunø vyrø: A. Jurkonis – 18 metø, J. Klimavièius – 19-kos, A. Grigas ir S. Grigas – 21 m. Buvæs partizanø rajono virðinin- kas D. Vidzbelis suimtas irgi tik 24 m. amþiaus (kalëjime budeliai jam iðlupo aká). Kaip matome, ið 19 teistø lietuviø 18 yra ið dabartinio Varë- nos rajono; ið Druskininkø savivaldybës, Uþnemunës, yra vienintelis A. Jurkonis. Kai kurie kaltinamieji atsisakë teisme kalbëti lenkiðkai: lietuviai kal- bëjo lietuviðkai, gudai gudiðkai. Dalyvavo apie pusantro ðimto liudyto- jø. Kai antrà proceso dienà neatvyko liudytojas Motiejus Lukðys, nutar- ta já suimti. Kaltinamieji ir liudytojai teismui pareiðkë, jog buvo þiauriai kankinami. Dalis visiðkai atsisakë ankstesniø parodymø. Prieð kaltina- muosius liudijo lenkø policijos agentai, provokatoriai ir ðnipai. Lenki- jos spauda procesà smarkiai iðpûtë. Kaltinamuosius gynë 20 advokatø, tarp jø – þymus Vilniaus visuo- menës ir kultûros veikëjas Tadas Vrublevskis (kaltinamuosius jis gynë ir „45-iø” procese Balstogëje 1923 m.). Praëjus dviem mënesiams nuo proceso pabaigos, T. Vrublevskis mirë (1925 07 03). 17 gynëjø buvo val- dþios skirti. Suëmimø ir tardymø grandinë prasidëjo nuo partizanu prisimetusio iðdaviko. 1922 m. liepos 5 d. ties Druskininkais buvo suimtas per sienà ið Lietuvos ëjæs Krinkø miestelio (Lenkija, Balstogës kraðtas) gyvento- jas Kostas Ðygalovièius. Ðis, neva pabëgæs nuo tarnybos lenkø kariuo- menëje, tarnavæs Merkinëje prie IV partizanø grupës ðtabo ir paþinojæs daug partizanø veikëjø. Ðygalovièius papasakojo, kad, bûdamas Merki- nës ðtabo sargybinis, matydavæs, kaip á ðtabà ateidavæs I. Bernatavièius, gaudavæs pinigø ir sprogmenø sukilimo reikalams. Su Kaunu ryðius ðta- bas palaikydavæs per IV partizanø grupës vado Razumovièiaus (slapyv. Chmara) adjutantà Vladimirà Bortnikovà. Merkinëje Ðygalovièius su- raðinëjæs visø partizanø pavardes, kad vëliau praneðtø lenkams. Deðimtà proceso dienà kaltinamiesiems suteiktas paskutinis þodis. Dauguma nieko nepasakë, tik Bortnikovas buvo pradëjæs kalbëti: „...Að pakliuvau á budeliø rankas, kurie mane kankino ávairiausiais bûdais. Prokuroras kalbëjo, kad Lietuvoje að gyniau Lietuvos burþuazijos rei- kalus. Bet tai netiesa, að gyniau proletariato reikalus, gyniau þmoniø teises. Ateis valanda, kada mes teisime, o ne jûs. Tegyvuoja proletaria-

108 tas! Tegyvuoja...” Èia teismo pirmininkas kalbëtojà nutraukë ir atëmë þodá. Dabar sunku spræsti, ar kalbëtojas ið tikrøjø buvo komunistuojan- tis, juolab, kad apie ðá nuteistàjá vëliau dar kai kas paaiðkës. Tarp teistø 19-kos lietuviø panaðiø nebuvo. Antra vertus, tarp baltarusiø partizanø buvo ir kita antilenkiðka, ta- èiau prokomunistinë srovë. Anie partizanai, atrodo, daugiau veikë tuo- metinës Vakarø Baltarusijos pietrytinëje dalyje – Baranovièiø, Pinsko, Lunineco rajonuose. O galbût okupantø jungà kentæ bemoksliai þmo- neliai kartais paprasèiausiai nesusigaudë politiniø sroviø verpetuose?! Procesas Gardine baigësi 1925 m. balandþio 30 d. Nuteista 12 lietu- viø (be V. Bortnikovo): L. Kaziukevièius – 12 metø sunkiøjø darbø ka- lëjimo (kitur vadinamø katorga), I. Bernatavièius, F. Turonis ir D. Vidz- belis – 4 m. s. d. kalëjimo, M. Molis – 3 m. kalëjimo, atskaitant nuo 1923 09 20 atsëdëtà laikà, J. Valentukevièius, S. Grigas, J. Klimavièius, B. Miðkinis, L. Pilinka ir A. Jurkonis – 2 m. kalëjimo, atskaitant nuo 1922 m. liepos, rugpjûèio, rugsëjo, spalio ir gruodþio atsëdëtà laikà, J. Kruðas – 2 m., atskaitant nuo 1923 06 05 atsëdëtà laikà. Septyni lietu- viai iðteisinti: J. Lukðys, J. Volungevièius, K. Grigas, A. Linkevièius, K. Miðkinis, L. Ðvedas ir D. Miðkinis, iki teismo iðkalëjæ po 2-3 metus. Nuteistieji kalëjo Vilniaus Lukiðkëse. Tik D. Vidzbelis ir F. Turonis 1927 m. spalio 27 d. iðveþti á Gardino, o I. Bernatavièius – á Lomþos kalëjimus. 1925 m. spalio 23 d. ties Varëna I ant Merkio tilto Lietuvos ir Lenki- jos Raudonieji kryþiai pasikeitë politiniais kaliniais. Lietuva atidavë 13 Varðuvos ir Vilniaus kraðto lenkø, o Lenkija ið Vilniaus, Gardino, Balstogës ir Varðuvos kalëjimø atveþë 17 (kitur nurodoma 18) kaliniø. Tarp jø 6 buvo nuteisti „72-jø” byloje: M. Molis, S. Grigas, J. Klimavi- èius, J. Kruðas, J. Valentukevièius ir A. Jurkonis. Lietuvai perduotas ir V. Bortnikovas. Kiti politkaliniai buvo daugiausia ið Ðvenèioniø kraðto. Ið pradþiø numatyta, kad Lenkija atiduos 24 kalinius. Taèiau vienas ið gudø pasimirë, du atsisakë vaþiuoti á Lietuvà, dar trys bausmæ jau buvo atsëdëjæ ir paleisti. Lietuvai perduotas ir Andrius Putys ið Pûèkorniø kaimo. Jis 1924 m. rugsëjo 5 d. buvo nuteistas 6 metams sunkiøjø darbø kalëjimo uþ tai, kad 1921-1923 m. vadovavæs vietos ðauliø bûriui. A. Puèio bylà 1925 m.

109 sausio 8 d. nagrinëjo Vilniaus apeliacinis teismas; po gynëjo T. Vrublev- skio kalbos byla atidëta ir atnaujinta geguþës 26 d. Kartu perduoti len- kø prieglaudoje buvæ 2 lietuviukai vaikai. Atveþtuosius lietuvius Varënoje I pasitiko Perlojos ðauliai (Varëno- je ðauliø bûrio dar nebuvo), o Ðauliø sàjungos atstovas ið Kauno majo- ras Adomas Dþiuvë pasveikino prakalba. Varënoje papietavæ, iðvaduo- tieji kaliniai per Alytø iðvyko á Kaunà. Èia spalio 25 d. jiems pagerbti LÐS-ga surengë vaiðiø vakarienæ, kurioje dalyvavo uþsienio reikalø mi- nistras prof. kanauninkas Meèislovas Reinys (vëliau vyskupas). Buvæs lenkø kalëjimo kalinys Meèislovas Þemaitis perskaitë Lenkijos kalëji- muose mirusiø kovotojø uþ Vilniø sàraðà. Visi atsistojæ pagerbë jø at- minimà. Dalyvaujant Tarptautinio Raudonojo kryþiaus atstovui, politiniais kaliniais Varënoje I pasikeista 1927 m. vasario 3 d. Dalyvavo Lietuvos Raudonojo kryþiaus ágaliotinis, Lietuvos Raudonojo kryþiaus draugijos steigëjas (1919 m.) dr. Rokas Ðliûpas (1865 - 1959, visuomenës veikëjo ir literato Jono Ðliûpo brolis). Ið Lietuvos pusës atiduoti 6, ið Lenkijos – 5 kaliniai, amnestuoti su sàlyga, kad iðvyks ið vienos ar kitos ðalies. Be to, lenkai þadëjo paleisti dar 23 kalinius. Á Lietuvà norëjo pereiti 10 as- menø, paleistø ið kalëjimø be aukðèiau minëtos sàlygos. Taèiau Lietu- vos pusei uþprotestavus dël Lenkijos paþadø netesëjimo, pusë tø asme- nø nutarë gráþti á Okupuotà Lietuvà ir buvo lenkø priimti. Deja, oficia- liojoje informacijoje neminimos kaliniø pavardës. Trys lietuviai ið nuteistøjø „72-jø” byloje – I. Bernatavièius, L. Ka- ziukevièius ir F. Turonis – Lietuvai perduoti 1928 m. geguþës 5 d., kai dviejø valstybiø Raudonieji kryþiai taipogi ties Varëna I pasikeitë poli- tiniais kaliniais (po 4). Ðákart iðvaduotus tautieèius graþiai priëmë Aly- taus ðviesuomenë. Pasak LCVA 561-19-32, buvæs Kaniavos partizanø bûrio vadas I. Bernatavièius sëdëdamas kalëjime galvojæs, kaip patekti á Nepriklausomà Lietuvà. XIX Alytaus ðauliø rinktinës vadas praðæs LÐS virðininko tarpininkauti, kad buvæs partizanas atsidurtø Lietuvoje. Nepavydëtinai baigësi V. Bortnikovo (Vlado Bartininko) istorija. 1925 metais keièiantis kaliniais su Lenkija, jis sugebëjo pasiaiðkinti, kad 1922 m. já, IV grupës ðaulá, lenkai suëmë prie demarklinijos ir Gardino apygardos teismas nuteisë. Taèiau kilus átarimui, 1926 m. apie V. Barti-

110 ninkà uþvesta kvota. Kauno apyagrdos teisme 1927 m. balandþio 26 d. buvo nagrinëjama byla, kurioje teisiamasis kaltintas pabëgimu ið Lietu- vos ir mûsø ðauliø iðdavimu lenkams. Merkinës apylinkëje V. Bartinin- kas-Bortnikovas buvo þinomas. Iðkviesta 14 liudininkø. Ðie árodinëjo, kad Bortnikovas 1922 m. perbëgo á lenkø pusæ su IV grupës arkliu (val- diðkas arklys neseniai buvæs atimtas ið lenkø) ir ginklu, iðdavinëjo mûsø ðaulius. Jo nurodymu areðtuota apie 20 þmoniø. Taèiau Bortnikovas pasi- rodë esàs per daug uolus: norëdamas dar labiau átikti lenkams, ëmë skøs- ti visai nekaltus gyventojus. Lenkai já palaikë provokatoriumi, ir Gardino apygardos teismas nuteisë 6 metams kalëjimo. Teisme Kaune Bortniko- vas bandë iðsisukinëti, bet teismas turëjo jo parodymà, kad jis, atsakyda- mas á lenkø kaltinimà, smulkiai papasakojæs apie LÐS veikimà pafrontë- je, nurodæs aktyvesnius ðaulius. Kauno apygardos teismas nubaudë V. Bortnikovà 6 metams sunkiøjø darbø kalëjimo su politiniø teisiø at- ëmimu.

111 5. ÐAULIAI IR JØ KASDIENYBË

Ðauliai ypatingesniais atvejais 1926 m .geguþës 12 d. marðalas J. Pilsudskis Varðuvoje ávykdë kariná perversmà. Seni Pilsudskio këslai á Lietuvos þemes niekam nebuvo pa- slaptis. Visoje Lietuvoje, o juo labiau palei demarkacijos linijà, sustip- rintas budrumas. LÐS 1926 05 17 visiðkai slaptame nurodyme Alytaus skyriaus valdybai (LCVA 561-19-32, lapas 98) liepta surinkti ir suteikti þinias, kas rinktinëje sutinka vykti á mûðá pagal pirmà paðaukimà; sutin- kantys privalëjo pasiraðyti. Ið kitø ðauliø reikëjo sudaryti dvi grupes: 1) saugoti geleþinkeliams, plentams, tiltams, telegrafo ir telefono lini- joms, 2) saugoti ávairiems sandëliams, stotims ir valdþios ástaigoms. Pa- skelbus valstybinæ mobilizacijà, visø rûðiø ðaukiamojo amþiaus ðauliai privalëjo vykti á ðaukimo punktus. Nurodyme praðyta þiniø, kiek ðauliø mokëtø sprogdinti tiltus ir geleþinkelius. Sustiprinti budrumà ir rinkti þinias apie lenkus nurodyta neávardintoje 1926 05 31 instrukcijoje. Stoti á kovos laukà pagal pirmà paðaukimà birþelio 1 d. pasiraðë Aly- taus moksleiviø bûrio 36 ðauliai (vëliau bûrys vadinosi 23 Alytaus ð. bû- riu; be gimnazistø, bûriui priklausë mokytojai, kiti mokyklø tarnauto- jai, dvimeèiø mokytojø kursø mokiniai). Tarp pasiraðiusiøjø pasiþadëji- mà – Gediminas Balèius, Juozas Bleda (ið Tolkûnø, vëliau mokytojas Nedzingëje), Julius Jonytis (perlojiðkis, Varënos I vidurinës mokyklos direktorius 1944 - 1951 m.), Ignas Runta (bûsimasis Geidukoniø ir Gi- raitës ð. bûriø vadas)... Visi ðauliai gimæ 1900 - 1908 metais. Birþelio 20 d. Alytaus skyriaus ðauliø valdyba gavo nurodymà, kur reikëtø iðstatyti ðauliø sargybas pirmajame gynybos etape. Tarp tokiø vietø yra ruoþai Daugai-Artilerija prie tilto per Varënæ ir Artilerija-de- markacinë linija prie sugadinto geleþinkelio tilto per Merká. Antrajame gynybos etape sargyba liktø tokia pati. 297 (Akmens) bûrio valdybos pirmininkas V. Leonavièius 1926 07 20 praneðë, kad lenkø pasienio brigados ðtabas yra Trakuose. „Þinios paim- tos ið tikrø asmenø ið uþfrontës”. Þiniø Alytaus ð. valdybai kelis kartus

112 pateikë 293 (Liðkiavos) bûrio valdybos pirmininkas Emilis Ðneideris. Pa- sak jo 1926 07 26 praneðimo, ne maþiau kaip du kartus per savaitæ pasiro- dydavo lenkø aeroplanai; kartais jie lakiojo arti demarkacijos linijos savo pusëje, kartais perskrisdavo Lietuvos pusën. Ar galima juos apðaudyti ið ðautuvø? Á Druskininkus atsiøsta lenkø partizanø. Pafrontëje sargybà ëjo ið karto po 2, 4, 5 ar 6 lenkø kareivius. Kitame praneðime E. Ðneideris su apmaudu raðë, kad ðauliai nepatenkinti, kai paskelbus karo padëtá, ið jø buvo atimti ginklai; jis savo bûrio ðauliams buvo iðdavæs 20 ðautuvø. 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo, á valdþià atvedusio A. Smetonà, metu LÐS Centro Valdyba, gruodþio 17 d. 14 val. susirinkusi á nepapras- tà posëdá, nurodë ðauliams laikytis ramiai ir nesiimti jokiø þygiø be Cen- tro Valdybos þinios. 300 (Perlojos) bûrio vadas V. Marèinskas 1927 01 11 praneðë, kad á Varënos stotá atvyko lenkø pëstininkø kuopa ir iðsisklaidë po barà; á stotá traukiniu atveþta aviþø arkliams – laukiama raiteliø. Vienas ið aktyvesniø informatoriø buvo Merkinës bûrio ðaulys Pet- ras Kvaraciejus ið Lankininkø kaimo. Pavyzdþiui, kartà jis praneðë (Aly- taus ð. valdyboje gauta 1927 01 17), kad lenkø 120 pulko 7 kuopos 9 ka- reiviai stovi Puvoèiuose (lenkø pusëje), o Mardasave 7 kareiviai; ko- mendanto nëra, tik serþantas. Raðtinë yra Randamonyse. Marcinkoniø stotyje – tik lenkø policija. Perlojoje – 12 lenkø kareiviø ir komisaras Jonas Giedraitis. Kitame praneðime P. Kvaraciejus raðo, kad sausio 25 d. buvo nuëjæs á lenkø pusæ ir ið Marcinkoniø gráþæs sausio 30 d. Varënoje stovi kareiviø kuopa, 12 þandarø ant geleþinkelio tilto (turbût Zervyno- se), trys þandarai ir komendantas yra Marcinkonyse. Beje, Kvaraciejus skundësi, kad jo per demarkacinæ linijà nepraleidþia lietuviø pasienio apsaugos rajono virðininkas... Anot Mato Geinos praneðimo (be datos), á Pûèkorniø kaimà atvyko 150 lenkø kareiviø pëstininkø. Prie geleþinkelio Vaitakarèmyje ir palei Spenglos tiltà stovi apie 200 gerai apsiginklavusiø lenkø kareiviø. Gele- þinkelio tiltà Pamerkiuose saugo 50 kareiviø. Sustiprinta sargyba Valki- ninkø stotyje. Po nepavykusiø provokacijø 1927 m. kovo 9 d. Ukmergës apskrities teritorijoje, lenkai kovo viduryje Varënos rajone sutraukë tris pulkus kariuomenës ir grupavo juos iðilgai demarkacijos linijos.

113 1929 m. geguþës 6 d. Kaune studentai pasikësino á ministro pirmi- ninko Augustino Voldemaro gyvybæ, bet jis nenukentëjo; þuvo premje- ro apsaugoje buvæs adjutantas kapitonas ðaulys Pranas Gudynas. Gegu- þës 9 d. Liðkiavos ð. bûrio visuotinis susirinkimas priëmë rezoliucijà, kurioje, be kita ko, sakoma: „Mes, Liðkiavos bûrio ðauliai, esam pasipiktinæ ir smerkiame mûsø Tëvynës iðdavikus banditus ir praðome Vyriausybæ imtis grieþtø prie- moniø prieð visus iðorës ir vidaus prieðus. Mes ið savo pusës pasiryþæ aukoti gyvybæ uþ mûsø Tëvynæ ir Vyriau- sybæ. Profesoriui Voldemarui reiðkiame dþiaugsmingà uþuojautà, kad li- ko gyvas ir galës vesti mûsø kraðtà laimingon ateitin – prie Vilniaus atvadavimo” (LCVA 561-19-65). Varënos I bûrio valdyba (v-bos pirm. A. Ryliðkis, b. vadas Juozas Lapiniauskas, sekretorius mokytojas Jurgis Greblikas, nariai: Juozas Kerðis, Daminas Èesnulevièius) 1929 05 23 posëdyje nutarë uþpirkti iðkilmingas miðias uþ ðaulá kapitonà Gudynà, kuriose „dalyvauti neor- ganizuotai, kadangi darbo diena” (miðiø diena nenurodyta). Miðios uþ P. Gudyno vëlæ, susitarus su vietos klebonais, laikytos vi- soje Lietuvoje. 1930-ieji metai – Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto mirties 500-tø metø sukakties metai – Lietuvoje paskelbti Vytauto Didþiojo me- tais. Vienas ið tiems metams skirtø visuotiniø renginiø buvo Vytauto paveikslo kelionë per Lietuvà. Liepos 15 d. – Þalgirio mûðio metiniø dienà – paveikslas ið Kauno, ið LDK Vytauto Didþiojo kursø Aukðtojo- je Panemunëje patalpø, per Ðanèius, pro Águlos ir Vytauto baþnyèias, per Vilijampolæ, Raudondvará iðvyko á Zapyðká. Paveikslas á Kaunà grá- þo rugsëjo 4 d. 17 val., numatytos ðvæsti Vytauto karûnavimo dienos ið- vakarëse. Per visà Lietuvà paveikslà daþniausiai lydëjo du nuolatiniai palydovai, o vietose pasitikdavo ar lydëdavo ir ðauliai. Ypaè iðkilmingai paveikslas buvo sutinkamas dar Vytauto laikais statytose baþnyèiose. Taip buvo ir Perlojoje. Palei administracijos (demarkacijos) linijà Vytauto Didþiojo paveiks- lo kelionë pradidëjo nuo Aukðtadvario, kur paveikslas rugpjûèio 17 d. atvyko ið Stakliðkiø. Rugpjûèio 18-àjà 12 val. 30 min. paveikslas ið Aukð-

114 tadvario atlydëtas á Onuðká; uþ 2 km prieð miestelá paveikslà pasitiko Varënos miðkø urëdijos raiti tarnautojai ir lydëjo já per visà urëdijos teritorijà. Ið Onuðkio paveikslas keliavo á Dusmenis ir Daugus. Rugpjû- èio 19 d. 8 val. paveikslas, lydimas 2-jø ðauliø bûriø ir orkestro, ið Daugø iðkeliavo á Babriðkes. Tà paèià dienà 15 val. 30 min. paveikslas lankësi Varënoje I, o 20 val. jau buvo Perlojoje, kur já pasitiko Perlojos ir Ne- dzingës ðauliø bûriai, Vilniui vaduoti sàjungos vietos skyrius ir pavasa- rininkai. Po vietos mokytojo kalbos paveikslas atneðtas prie statomo Vytauto paminklo nakvynei. Vakare prie mokyklos suvaidinta Liudo Gi- ros drama „Auðrelei beauðtant”. Kità dienà, rugpjûèio 20-àjà, 8 val. pra- sidëjo visos iðkilmiø ceremonijos. Po graþios daktaro Janavièiaus (ið Aly- taus) kalbos, skambant varpams, paveikslà nuneðë á baþnyèià; èia kun. Pranciðkus Cibulskis pasakë pamokslà ir atlaikë pamaldas. Ið baþnyèios paveikslà iðneðë pats kunigas, mokytojas ir ðaulys (deja, pastarøjø pa- vardës neminimos) ir per þalumynais bei gëlëmis iðpuoðtà kaimà neðë iki paplentëje stovëjusiø iðkilmingø vartø. Kelias buvo barstomas gëlë- mis. Nuo vartø patraukta link Merkinës. Merkinëje paveikslà sutiko pësti ir raiti vietos ðauliai, Liðkiavos, Rai- tininkø, Ryliðkiø ir Puvoèiø ðauliø bûriai, gaisrininkai, þydø skautai, „Ma- kabi” sportininkai ir daug kitø þmoniø. Ið Merkinës á Alytø paveikslas iðlydëtas 14 val. 15 min. Prie plentø kryþkelës sutikti paveikslo ið Aly- taus atvyko ulonø pulko raita sargyba ir lydëjo iki pat Alytaus miesto sutikimo vartø. Á Alytø paveikslas atkeliavo 23 val. Vytauto Didþiojo minëjimai 1930 metais vyko ne tik Vilniuje, bet ir kai kuriuose lenkø okupuotuose Varënos kraðto kaimuose: Darguþiuo- se, Musteikoje, Marcinkonyse, Margionyse... Musteikos gyventojai pra- dëjo statyti paminklinæ lietuviø mokyklà, kuri turëjo bûti pavadinta Vy- tauto Didþiojo vardu. Paminklai Vytautui pastatyti Vydeniuose ir Ran- damonyse. Paminklà Vydeniuose 1934 m. vasario 21 d. sudauþë lenkø ðauliai (ðèelcai); iðdauþyti Vydeniø lietuviø skaityklos langai, o jos ve- dëjas mokytojas Vytautas Borisevièius iðveþtas á Lukiðkes. Praktiðkai visø mûsø kraðto ðauliø bûriø dokumentuose atsispindëjo 1935 m. vasaros pabaigoje prasidëjæs Suvalkijos ir Dzûkijos ûkininkø strei- kas (þiûr. LCVA 561-19-176 ir kt.). Rugpjûèio 28 d. iðsiuntinëta XIX rink- tinës vado Basiulio telefonograma-ásakymas visø ðauliø bûriø vadams:

115 „1. Policijai pareikalavus, duoti reikalaujamà ðauliø skaièiø pagal- bon ir paèiam dalyvauti. 2. Pastebëta, kad kaimuose vaikðèioja bolðevikø agentai ir ávairiais grasinimais ásako ûkininkams kelti nepasitenkinimà. Tokius agentus su- laikyti ir pristatyti á artimiausià policijà” (LCVA 561-19-565). 12 ðauliø kuopos vadas P. Makarevièius iðleido ásakymà Giraitës ð. bûrio vadui (Vadënai, 1935 08 31): „Ásakau Tamstai su savo bûrio ðau- liais uþimti svarbesnius punktus (kryþkelius). Patruliavimà neðti iki 5 val. ð.m. rugsëjo mën. 1 d. Sekit átartinus asmenis bei nepaþástamus ir suga- vus pristatyti Merkinës policijon. Taip pat praneðti ir man” (ásakymo kalba truputá pataisyta. – V. È.). Merkinës bûrio susirinkime rugsëjo 1 d. ðauliams buvo iðdalinti Aly- taus ir Seinø apskrièiø karo komendantø ásakymai dël ûkininkø streikø; pageidauta, kad ásakymus ðauliai iðkabintø savo kaimuose kitø þiniai. Geidukoniø bûrio ðauliø 1935 09 07 pasitarimo protokole paþymë- ta, jog buvo vedama agitacija tarp ûkininkø, kad ðie nieko neveþtø á turgus parduoti; grasinta padegimais ir uþmuðimais; ðauliai buvo kvie- èiami prisidëti su ginklais ir iðvaduoti suimtus riauðininkus. Kadangi ûkininkø padëtis sunki, jie norëtø, kad vyriausybë sumaþintø mokes- èius, atpigintø prekes, pakeltø bekonø ir javø kainas. Taipogi rugsëjo 7 d. apie ûkininkø streikà kalbëta ir Kibyðiø bûrio susirinkime. Anot protokolo, bûrio vadas M. Lukoðiûnas „paaiðkino ðauliams, kad prie riauðiø këlimo neprisidëtø, sudraustø kitus, o apie þiniø skleidëjus pra- neðtø bûrio vadui” (LCVA 561-19-611). Perlojos bûrio susirinkime 1935 09 08 b. vadas Vladas Aravièius sa- kë, kad „tai ne ûkininkø streikas, bet svetimos valstybës átakoje agitato- riø darbas”. Akmens bûrio susirinkime rugsëjo 15 d. ðaulys Juozas Jar- malavièius ið Paruèiø pareiðkë, kad jø kaime á visus pareiðkimus, nera- mumus reaguojama ðaltai, o kaltininkai net smerkiami; anot Jono Èen- kaus ið Puodþiø, apylinkëje nieko ypatingo nëra: nors apskritai skun- dþiamasi esama ûkiðka padëtimi, taèiau nusistatymo prieð esamà tvar- kà ar vyriausybæ nëra; ðaulys Vladas Þemaitis ið Strielèiðkiø kalbëjo, jog girdëti nusiskundimø dël nepakankamo supirkimø sutvarkymo ir t.t. Ið- vada: sunkia bûkle skundþiamasi, bet agitacijos ir neramumø nëra. Ûkininkø streikas radæs atgarsio Nedzingës bûrio rugsëjo 1 d. ir rug-

116 sëjo 15 d. susirinkimuose. Pastarajame bûrio vadas Petras Makarevi- èius kalbëjo, kad ðauliai neprisidëtø prie riauðiø, „bet visokiais bûdais stengtøsi jas slopinti”. Kaþkokie Baranauskas ir Karkauskas apðaudë patruliuojanèius ðaulius, taèiau Karkauskas perðovæs patá Baranauskà; dabar tas guli ligoninëje, já ðelpia kaþkoks centras, atrodo, komunistø (LCVA 561-19-745). Apie ûkininkø streikà kalbëta Noruliø bûrio susi- rinkime rugsëjo 15 d., lankantis XIX rinktinës vadui Basiuliui, ir susi- rinkime spalio 13 d. Merkinës b. susirinkime rugsëjo 22 d. bûrio tarybos narys L. Èapli- kas praneðë, jog ðaulys Jonas Lepeðka Samûniðkiø kaime organizavo valstieèiø liaudininkø skyriø ir gal net pats praëjusá mënesá prisidëjo prie þmoniø kirðinimo; be to, Lepeðka yra teismo baustas uþ vagystæ. Bûrio vadas F. Pempë paþadëjo ðá reikalà iðtirti. Liðkiavos bûrio susirinkime rugsëjo 24 d. taipogi „kalbëtasi ir tarta- si, kaip laikytis ûkininkø streiko metu ir kaip kovoti su prieðvalstybi- niais gaivalais” (LCVA 561-19-639). 1939 m. pavasará, esant átemptai tarptautinei padëèiai, ypaè Vokieti- jai nuo Lietuvos atplëðus Klaipëdos kraðtà, Ðauliø sàjunga irgi ëmësi konkretesniø veiksmø, kaip bûtø galima panaudoti ðaulius, ðalyje kilus neramumams, nors nuo politinës veiklos ðaulius ir toliau stengtasi atri- boti. LÐS vado P. Saladþiaus 1939 m. balandþio 3 d. raðte visiems rinkti- niø vadams sakoma: „Kai kuriose vietose ryðy su Klaipëdos ávykiais ir vyriausybës persi- tvarkymu ðaukiami visuomenës susirinkimai, á kuriuos kvieèiami ir ðau- liai ar net ðauliø daliniai, tuose susirinkimuose svarstomi ávairûs klausi- mai, pv., patriotinio fronto sudarymas, kas á Ðauliø S-gos, kaip karinës organizacijos, darbo sritá neáeina. Ðauliams kaip kariams politinëje veikloje dalyvauti draudþiama. [...] Rinktiniø vadams skubiai ásakyti daliniø vadams, kad ðauliø susirin- kimuose politiniais klausimais nebûtø kalbama. Tai vyriausybës ir ka- riuomenës vadovybës reikalas” (LCVA 561-19-570). Pagal XIX rinktinës 1939 m. balandþio 30 d. patvirtintà planà – mo- bilizacinæ darbo tvarkà (LCVA 561-19-318) – numatyta veikti kartu su policija; valsèiø virðaièiai privalëjo kontaktuoti su pasienio policijos ba- rø virðininkais ir ðauliø bûriø vadais. 1-os zonos – Liðkiavos, Noruliø,

117 Puvoèiø, Perlojos, Varënos I ir Akmens – ðauliø bûriai numatyti sienos sekimui sustiprinti. 18 Liðkiavos bûrys planà vykdys, gavæs I pasienio policijos rajono virðininko ásakymà, 44 Noruliø bûrys – II, 29 Puvoèiø bûrys – III, 20 Perlojos bûrys – IV, 26 Varënos I bûrys – V, 19 Akmens bûrys – VI pasienio policijos rajono virðininko ásakymus. Valsèiø virðaièiai veikimo planus laikys pas save ir, gavæ ásakymus, áteiks ðauliø bûriø vadams: Varënos valsèiaus virðaitis – 26 Varënos ir 35 Babriðkiø bûriø vadams, Merkinës valsè. virðaitis – 21 Merkinës, 16 Ne- dzingës, 9 Raitininkø, 12 Ryliðkiø ir 40 Kibyðiø bûriø vadams. Bus vei- kiama kartu su kariuomene. Maistu pirmoms trims dienoms apsirûpins patys ðauliai. Ið vietos ðauliø moterø ir ðauliø rëmëjø reikës organizuoti maitinimo punktus, produktus renkant ið gyventojø. Esant reikalui, ðau- liai bus evakuojami. Plentø ardymà ir tiltø sprogdinimà atliks kariuo- menës pareigûnai. Pagal þinias apie ðauliø skaièiø ir jø dislokacijà Alytaus apskrityje mus dominantys XIX rinktinës bûriai atrodë taip: 16 Nedzingës bûryje – ið viso 59 ðauliai, ið jø bus mobilizuoti 34; bûrio vadas Petras Makaraitis, gyvenæs Nedzingëje, vado pavaduotojas Julius Makaraitis, gyvenæs Panedzingyje; 18 Liðkiavos bûryje – 53 ðauliai, mobilizuotinø 20; vadas Tomas Ja- kavonis, Liðkiava, pavaduotojas Vaclovas Balèius, Degësiai; 19 Akmens bûryje – 76 ðauliai, mobilizuoti bus 42; vadas Petras Ja- siûnas, Akmuo, pavaduotojas Petras Putys, Laukiapuðis; 20 Perlojos bûryje – 65 ðauliai, mobilizuotini 43; vadas Stasys Valiu- kevièius, pavaduotojas Bronius Aukðtuolis, abu gyveno Perlojoje; 26 Varënos I bûryje yra 108 ðauliai, ið kuriø 27 numatyta mobilizuo- ti; vadas Andrius Ryliðkis, pavaduot. Jonas Aliðauskas, abu ið Varënos I; 29 Puvoèiø bûryje – 37 ðauliai, mobilizuotinø 19; vadas Juozas Mar- èiûnas, pavaduot. Jonas Janulevièius, abu gyveno Puvoèiuose; 35 Babriðkiø bûryje – 38 ðauliai, bus mobilizuota 20; vadas Kazys Skuèas ið Babriðkiø, pavaduotojo nëra; 39 Pilvingiø bûryje – 23 ðauliai, mobilizuotinø 16; vadas Vincas Mi- cevièius, pavaduotojas Julius Babavièius, abu ið Pilvingiø; 40 Kibyðiø bûryje – 23 ðauliai, mobilizuotinø 12; vadas Juozas Ka- èiulis, pavaduot. Juozas Granatauskas, abu gyveno Kibyðiuose;

118 43 Giraitës bûryje yra 33 ðauliai, mobilizuoti numatyta 18; vadas Ig- nas Runta, pavaduot. Juozas Sinkevièius, abu ið Giraitës; 44 Noruliø bûryje yra 66 ðauliai, mobilizuotini 36; vadas Antanas Dubauskas, Noruliai, pavaduot. Vincas Augustauskas, gyvenæs Migli- nose (?). Ðauliø apsiginklavimas toksai: po vienà lengvàjá kulkosvaidá buvo Nedzingës, Perlojos, Merkinës ir Varënos I bûriuose; ðautuvø: Nedzin- gës bûryje – 24, Liðkiavos b. – 18, Akmens – 28, Perlojos – 26, Merki- nës – 19, Varënos I – 22, Puvoèiø – 8, Babriðkiø – 19, Pilvingiø – 12, Kibyðiø – 9, Giraitës – 15, Noruliø bûryje – 12; revolveriø: Nedzingës b. – 9, Liðkiavos – 5, Akmens – 6, Perlojos – 9, Merkinës – 8, Varënos I – 7, Babriðkiø – 7, Pilvingiø – 1, Kibyðiø – 5, Giraitës – 1, Noruliø – 14, Puvoèiø bûryje revolveriø nebuvo; ðoviniø ðautuvams: Nedzingës b. – 150, Liðkiavos – 360, Akmens – 75, Perlojos – 700, Merkinës – 280, Varënos I – 800, Puvoèiø – 120, Babriðkiø – 90, Pilvingiø – 120, Kiby- ðiø – 160, Giraitës – 90, Noruliø bûryje – 500. XIX Alytaus rinktinës ðauliai ið viso turëjo 15 lengvøjø kulkosvai- dþiø, 1000 ðautuvø, 357 revolverius ir 12897 ðovinius ðautuvams. Pagal mobilizaciná planà ðauliai turëjo saugoti telegrafo ir telefono stotis bei linijas ir svarbesniuosius tiltus. Babriðkiø bûrys patruliuos 9 km ruoþe Daugø-Varënos plente; Varënos I bûrys – 6 kilometrus tame pa- èiame plente, Varënos I miestelyje ir 4 km Varënos-Merkinës plente; Perlojos bûrys patruliuos 12 km ruoþà plente Varëna-Merkinë ir pri- þiûrës tvarkà paèioje Perlojoje; Nedzingës bûrys priþiûrës plento Varë- na-Merkinë 8 km ruoþà nuo Purpliø kaimo iki Merkinës kryþkelës; Merkinës bûrys – 3 km Merkinëje iki Nemuno tilto; Kibyðiø bûrys sau- gos tiltà per Nemunà. Ðauliø susirinkimui ir susiskirstymui rinkimosi punktuose skirta 30 minuèiø. Akmens bûrio rinkimosi vieta numatyta Karpiðkëse, kitø bûriø – vietose pagal bûriø pavadinimus. Pagal taktinio ðauliø panaudojimo planà kai kurie mûsø apþvelgia- mi bûriai turëjo uþimti gynimosi pozicijas. 3-èio baro 2-oje zonoje (virð. Pranas Þilinskas) esantys bûriai pasiruoð stabdomiesiems veiksmams riboje Merkinë-Burokaraistis. Ðioje zonoje esanèio Kibyðiø bûrio pra- dinë gynimosi riba yra Merkinës miestelio pietvakarinis pakraðtys;

119 priverstinio pasitraukimo kryptis – plentas Merkinë-Alytus; bûrys prisi- jungs prie 9 Raitininkø ðauliø bûrio. Merkinës bûrio pozicija – plentai Merkinë-Perloja ir Alytus-Noruliai; pasitraukimo kryptis tokia pati, kaip ir Kibyðiø bûrio. Pilvingiø bûrys uþims pozicijà Meðkuèiø kaimo rytinia- me pakraðtyje, trauksis keliu Meðkuèiai-Alovë ir prisijungs prie 14 Alo- vës bûrio. Giraitës bûrio pirminë pozicija – Meðkuèiø kaimo pietrytinis pakraðtys, kita tas pat, kaip ir Pilvingiø bûriui. 4-to baro 2-oje zonoje buvo Nedzingës ir Babriðkiø bûriai. Nedzin- gës bûrys, uþëmæs pozicijà Rokanèiø kaimo rytiniame pakraðtyje, trauksis ðiaurës vakarø kryptimi Vieèiûnai-Gervënai-Raiþiai ir uþims pozicijà Raiþiø pietvakariniame pakraðtyje. Babriðkiø bûrys telksis plentø kryþ- kelëje Varëna-Alytus-Valkininkai, trauksis plentu Daugø link ir toliau keliu Þvirgþdënai-Skraièionys-Raiþiai, prisijungs prie Nedzingës bûrio. Plane numatyta, kad, reikalui esant, ðauliai sunaikins kelis medinius tiltus. Kibyðiø bûrys iðardys tiltà per Straujos upelá vieðkelyje Merkinë- Ryliðkiai. Varënos I bûrys sunaikins tris tiltus: du per Varënæ paèioje Varënoje I ir vienà uþ 2,2 km nuo Varënos vieðkelyje Varëna-Valkinin- kai per buvusá geleþinkelá. Babriðkiø bûrys sunaikins tiltà per Varënæ plente Babriðkës-Valkininkai. Nemobilizuojamojo amþiaus ðauliai bus apginkluoti bûriuose esa- mais ginklais ir uþims gynimosi pozicijas, pvz., Merkinëje – plentø Mer- kinë-Perloja ir Noruliai-Alytus kryþkelëje. Iðsiunèiami poriniai dvirati- ninkø patruliai, pvz., Nedzingës bûrio – plentu Varëna-Merkinë nuo 11-to kilometro iki plento Alytus-Utieka; ðio patrulio tikslas – apsaugo- ti paplentës telefono linijà. Babriðkiø bûrio dviratininkø patruliai sau- gos telefono linijà plente Alytus-Varëna nuo 27-to iki 3-èio kilometro... 1939 m. rugsëjo 1 d. prasidëjus Vokietijos-Lenkijos karui, sustiprinta sargyba prie Lenkijos sienos. Sargyboje dalyvavo ir ðauliai. Susirûpinta prieðchemine apsauga. Ðaulës pas ûkininkus rinko maistà kareiviams mai- tinti. Puvoèiø bûrio moterø skyrius dvi dienas maitino 12 kareiviø; uþ jø pinigus moterys pirko ir gamino valgá. Akmens b. moterø skyrius 4 ðau- lius maitino 8 dienas; ðiame skyriuje veikë ðauliø moterø sanitarijos punk- tas. Merkinës ðaulës dirbo paðto ástaigoje. Merkinës ir Stakliðkiø moterys ðaulës buvo darbðèiausios XIX rinktinëje (LCVA 561-18-233). Bendrosios ðauliø mobilizacijos planà Lietuvos ðauliø sàjungos va-

120 dui reikëjo sudaryti pagal Kraðto apsaugos ministerijos Kariuomenës ðtabo III skyriaus 1940 m. kovo 6 d. nurodymà. Ðauliai panaudotini prie- dangai ir pasienio apsaugai (LCVA 561-18-187).

Ðauliai ir Respublikos Prezidentai Ðaulys buvo treèiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius; jis buvo ir LÐS Vyriausiojo Garbës teismo narys. Þinoma, jam, kaip Respublikos Prezidentui, reikðta oficialios pagarbos. 1926 m. birþelio 17-19 d.d. vy- kæs LÐS bûriø atstovø suvaþiavimas (jau penktasis!) sveikinime prezi- dentui „ðirdingai dëkoja uþ pasveikinimà ir linki Jûsø Ekscelencijai lai- mingai vesti mûsø Tautà á ðviesià ateitá. Uþ mûsø Tautos ir Tëvynës lais- væ ir nepriklausomybæ Lietuvos ðauliai pasiryþæ padëti galvas”. Taèiau tai nepalyginama su vëlesnëmis prezidento Antano Smetonos liaupsëmis. XIX rinktinës vadas Antanas Petruðkevièius 1931 m. geguþës 23 d. iðleido aplinkraðtá-kvietimà visiems ðauliams, savanoriams ir ðiaip pilie- èiams birþelio 13 d. susiorganizavus pasveikinti „mûsø tautos vyriausià Antanà Jo Ekscelencijà p. Respublikos Prezidentà – Tautos Vadà”. Anot rinktinës vado, Antanai „galime tik didþiuotis neðiodami toká vardà”. Visi Antanai, kurie norës pasveikinti Smetonà, savo tikslø adresà ir pa- vardæ praneða ne vëliau kaip birþelio 8 d. Susirinkimo vieta ir laikas – Alytaus ðauliø namas birþelio 13 d. 6 val. ryto. Autobusas iðvyks á Kaunà 6 val. 30 min. ir gráð tà paèià dienà. Visi vyks uþ savo pinigus. Kelionë á Kaunà ir atgal kainuos ne daugiau kaip 7 litus vienam asmeniui (LCVA 561-19-825). 1931 m. rugpjûèio 30 d. Alytuje vyko tautiðkøjø organizacijø ir ûkinin- kø ðventë, á kurià turëjo atvykti A. Smetona. Rinktinës rugpjûèio 21 d. raðte visiems bûriø vadams ir valdyboms sakoma: „Negali bûti në vieno ðaulio-ðaulës, kuris(i) be svarbiø prieþasèiø pasiliktø namuose, neatvyktø á Alytø dalyvauti gausingose ðauliø eilëse ir tuo pagerbime mûsø Tautos Vado”. Kiekvieno bûrio ðauliai turëjo gerai mokëti rikiuotæ. Susirinkti prie rinktinës ðtabo rugpjûèio 30 d. repeticijai ir kt. Pasiruoðimo ðventei dingstimi rinktinës vadas dar lankë bûrius: rugpjûèio 26 d. – Geidukoniø, Babriðkiø, Akmens, Varënos I, Perlojos, rugpjûèio 27 d. – Nedzingës, Puvoèiø, Merkinës, Merkinës raiteliø, Liðkiavos bûrius.

121 1934 m. rugsëjo 8 ir 9 d.d. minëtas A. Smetonos 60 metø jubiliejus. Ðauliø sveikinimus jubiliatui á Kaunà neðë penkios ðauliø grandinëlës, kurias sudarë ðauliai raiteliai. Pradiniai iðjojimo punktai buvo Rokiðkis, Birþai, Maþeikiai, Klaipëda ir Alytus. Sveikinimai ið vieno bûrio terito- rijos bûdavo perduodami kitam bûriui. Ið viso buvo 308 ðauliai jojikai. Á Kaunà jie sujojo rugsëjo 9 d. 9 val. Ðauliø raiteliø atneðti sveikinimai prezidentui áteikti 17 val. Didelës iðkilmës Smetonai pagerbti Alytuje vyko 1934 m. rugsëjo 23 d. Pamaldas Ulonø aikðtëje laikë vyriausiasis karo kapelionas Vla- das Mironas. Dalyvavo teisingumo ministras Stasys Ðilingas, generali- nio ðtabo virðininkas Vaclovas Þadeika, LÐS pirmininkas Antanas Þmui- dzinavièius ir kiti aukðti sveèiai. Pro garbës tribûnà prajojo Varënos I ðauliai raiteliai, totoriø raitininkai ið Butrimoniø, 80-metis senelis Ja- nulevièius ið Merkinës... Buvo ir moterø raiteliø. 1936 m. birþelio 30 d. ávykæs LÐS rinktiniø atstovø suvaþiavimas pre- zidentà A. Smetonà iðrinko garbës ðauliu ir áteikë jam LÐS Garbës raðtà: „Didþiuodamasi esanti Lietuvos ginkluotøjø pajëgø dalis ir dþiaug- damasi turinti – drauge su visais Tëvynës kariais – vyriausiuoju savo virðininku didájá Lietuvos Nepriklausomybës Kûrëjà – Atstatytojà, pir- màjá ir dabartiná Respublikos Prezidentà Antanà Smetonà, Lietuvos Ðau- liø Sàjunga nori turëti Já ne tik Aukðèiausiuoju savo Vadu, bet ir nuoðir- dþios savo ðeimos nariu. To visos Lietuvos Ðauliø Sàjungos noro vedamas, lietuviø Tëvynës meilës ir pagarbos savo vadams, o taip pat ðauliø drausmingumo ir susi- klausymo saitams dar labiau sustiprinti, Lietuvos Ðauliø Sàjungos Rink- tiniø Atstovø Suvaþiavimas, ávykæs laikinojoj Lietuvos sostinëj Kaune, 1936 metø birþelio mën. 30 d. Didájá Lietuvá A n t a n à S m e t o n à iðrinko Ðauliø Sàjungos G a r b ë s Ð a u l i u. Ðis raðtas, áteikiamas drauge su auksiniu Garbës Ðaulio þenklu, te- liudija amþiams lietuviø tautos dëkingumà savo vadams ir jos pasiryþi- mà vieningai budëti Lietuvos Laisvës sargyboje” (LCVA 561-12-1730). A.Smetona buvo pirmasis garbës ðaulys. Vëliau garbës ðauliais ið- rinkta ir daugiau þymiø veikëjø: 1937 m. – arkivyskupas Pranciðkus Ka- revièius, 1938 m. – Juozas Tûbelis, 1940 m. – Antanas Merkys ir Stasys Raðtikis.

122 1938 m. birþelio 12 d. Kaiðiadoryse surengta Trakø apskrities mo- ters – tautinio drabuþio propagandos diena, „skirta Tautos Vado Anta- no Smetonos garbei Jo vardiniø proga”. Programoje buvo valstybinës vëliavos pakëlimas ir nuleidimas, pamaldos katedroje, moterø tautiniai ðokiai ir sporto pratimai, premijø uþ tautiðkus drabuþius áteikimas, lau- þas ir moterø kûrybiniai pasirodymai (LCVA 561-2-4523). Pasak XIX rinktinës 1938 06 13 (!) ásakymo (LCVA 561-19-806), vykdant LÐS ásakymà, birþelio 13 d. ðvenèiamos Antano Smetonos var- dinës. „Ðiais Jubiliejiniais Lietuvos Nepriklausomybës metais visi ðau- liø daliniai ypatingai turi pagerbti mûsø Valstybës Kûrëjo ir Ugdytojo asmená”. Minëjimus rengti iðvakarëse, sekmadiená birþelio 12 d., arba birþelio 13 d. Minëjimo tvarka: a) ðauliø daliniai su vëliavomis dalyvaus pamaldose, b) vyks iðkilmingi susirinkimai, kuriø metu reikës paskaityti ið Antano Smetonos raðtø ir minèiø arba bus skaitomos paskaitos, bûti- na meninë dalis, c) vakare Smetonos garbei bus uþdegti lauþai su atitin- kama programa. Birþelio 13 d. visos ðauliø ástaigos ir atskiri ðauliø na- mai pasipuoð tautinëmis vëliavomis. O ðtai iðtrauka ið LÐS vado P. Saladþiaus 1938 m. gruodþio 6 d. aplin- kraðèio ðauliø rinktiniø ir bûriø vadams ir taryboms: „Rinktiniai tautos atstovai lapkrièio 14 d. iðrinko Respublikos Pre- zidentà – vyriausià kraðto virðininkà. Tai buvo svarbus ávykis valstybi- niame gyvenime. Mes, ðauliai, iðrinktàjá jau ketvirtà kartà Valstybës ir Tautos Vairininkà A. S M E T O N À turime gerbti, jo klausyti ir saugoti jo didingà vardà, kad niekas nedrástø paþeminti. Kas negerbia Valstybës Vado – negerbia valstybës ir tautos. Respublikos Preziden- tui Garbës Ðauliui A. Smetonai ir Jo pastatytai Vyriausybei turime bûti iðtikimi kaip karinës organizacijos nariai. Drauge turime bûti vie- nybës skleidëjai ir jos kûnytojai ne tik savo tarpe, bet mums ðauliams brangi ir visø lietuviø vienybë”. Pasak aplinkraðèio, „ðauliai, kaip rink- tiniai lietuviai, turi bûti kieti kaip plienas, tvirti kaip granitas” (LCVA 561-18-214). LÐS vadas ásakë visiems ðauliø daliniø vadams gruodþio 18 d. su- ðaukti iðkilmingus bûriø susirinkimus ir perskaityti Respublikos Prezi- dento þodá Tautai – A. Smetonos gruodþio 12 d. priesaikà, Seimui já lapkrièio 14 d. vël perrinkus prezidentu.

123 Ðauliai ugniagesiai Ðauliø ugniagesybos darbas praktiðkai prasidëjo nuo 1928 metø, nors raginimø steigti gaisrininkø komandas buvo jau 1920 metais. „LÐS ug- niagesiø komandø ástatai” patvirtinti 1930 12 13 - 1931 01 14. Ðauliø ugniagesiø vekla ypaè suaktyvëjo 1930 metais. Pasak XIX rink- tinës vado A. Petruðkevièiaus 1930 04 15 praneðimo Lietuvos kariuo- menës ugniagesiø inspektoriui, tais metais rinktinëje susikûrë 6 ugnia- gesiø komandos, tarp kuriø: kovo 2 d. Merkinës ð. bûrio Samûniðkiø kaime ið 22 asmenø ir kovo 22 d. Perlojos ð. bûrio Perlojoje ið 30 asme- nø (LCVA 561-19-94; pagal LCVA 561-19-108 ugniagesiai Samûniðkë- se susiorganizavo balandþio 20 d.). Patá rinktinës vadà Alytaus apskri- ties valdyba 1930 05 17 nutarimu paskyrë visø apskrities ugniagesiø ko- mandø brandmajoru (virðininku). Ðauliø ugniagesiø komandø nariais galëjo bûti ir ne ðauliai. XIX rinktinë 1930 m. birþelio 9-15 d.d. Alytuje surengë ðauliø ir savanoriø ugniagesiø kursus (I laida). Tai buvo pirmieji Lietuvoje vie- nos rinktinës rengti kursai. Anot rinktinës vado 1930 05 26 raðto, kursø dalyviui reikëjo atsiveþti pagalvæ, antklodæ, èiuþiná (be ðiaudø), dube- nëlá, ðaukðtà, puodelá kavai ir maisto vienai dienai. Kas turëjo, atsiveþti ugniagesiø ðalmà, kirvá, dirþà ir virvæ; geistina bûti su pilna ugniagesiø uniforma. Kursus baigë 37 ðauliai (2 ið V Trakø rinktinës). Tarp baigusiøjø kursus buvo: Merkinës ugniagesiø komandos virði- ninkas, paðto virðininkas Feliksas Pempë ir Povilas Èaplikas ið Samû- niðkiø, Perlojos bûrio – Petras Milinavièius, Varënos I b. – Alfonsas Kar- pavièius, Liðkiavos b. – Jurgis Marcinonis, Puvoèiø bûrio – Felicijonas Barysas (kursuose dar mokësi Alfonsas Gudukas ið Merkinës). Pasak rinktinës 1930 m. birþelio 24 d. ásakymo, baigusieji kursus turës teisæ uþimti kaimø ir miesteliø ugniagesiø komandø vadovø vietas. Tuo pa- èiu ásakymu nuo birþelio 15 d. Perlojos ugniagesiø komandos virðininku paskirtas Petras Milinavièius, o Merkinës (Samûniðkëse) – Povilas Èap- likas. Tik pagal ðá ásakymà kursai vykæ geguþës 2-15 d.d. (! LCVA 561- 19-61). Pasak A. Ryliðkio ið Varënos I 1930 05 14 raðto rinktinës vadui, á gaisrininkø kursus dar norëjo vykti Varënos bûrio Babriðkiø skyriaus

124 ðauliai Juozas Rutkauskas ir Daminas Valickas, taèiau jø nëra kursus baigusiøjø sàraðe. Alf. Karpavièiui XIX rinktinës 1930 11 19 ásakymu pavesta suorganizuoti Varënoje I ðauliø ir pilieèiø ugniagesiø koman- dà; organizaciná darbà reikëjo atlikti iki gruodþio 20 d. 1930 m. rugsëjo mënesá Þeimiø kaime susikûrë Liðkiavos ð. bûriui priklausiusi ugniagesiø komanda (19 þmoniø): 4 ðauliai ir 15 kitø pilieèiø. Komandos organizatorius buvo Liðkiavos b. vadas Mikas Lukoðiûnas. Ug- niagesiø komandø virðininkø kursus geguþës mënesá (?) buvo baigæs ðau- lys Jurgis Marcinonis ið Þeimiø kaimo, kuris ir vadovavo komandai. Sa- mûniðkëse tarp ugniagesiø buvo 15 ðauliø (virðininkas Povilas Èaplikas, jo pavaduotojas Vincas Griðkevièius), Perlojoje – vien tik ðauliai. Deja, tø metø ðauliai ugniagesiai árankiø praktiðkai neturëjo; 10 kir- veliø turëjo tik Perlojos ugniagesiai. Trûko pinigø inventoriui ásigyti. Tad suktasi, kaip iðmanyta. Pavyzdþiui, vidaus reikalø ministrui leidus, Stakliðkiø ð. bûrys 1930 06 15 miestelyje surengë vieðà ávairiø daiktø loterijà Pakrovø kaime susikûrusios bûrio ugniagesiø komandos nau- dai – árankiams ásigyti. Merkinës valsèiaus valdyba 1930 metais ugnia- gesiams suðelpti skyrë 800 litø. Dar daugiau ðauliø ugniagesiø komandø susikûrë 1931 metais. LÐS 1931 01 24 ásakymu sukurta LÐS Ugniagesiø inspekcija. Jos vadovu pa- skirtas majoras Aleksandras Ruþancovas, nuo 1933 m. rugpjûèio 1 d. – branddirektorius; jam vëliau ðiø pareigø atsisakius, LÐS ugniagesiø va- dovu tapo majoras Motiejus Karaða (1895 m. Birþø raj. – 1979 m. JAV; 1929-1932 m. buvo Lietuvos ugniagesiø sàjungos pirmininkas, 1939 m. paskirtas Këdainiø apskr. karo komendantu, 1944 m. pasitraukë á Va- karus). 1933 metais buvo 193 ðauliø ugniagesiø komandos, ið jø 104 – Lietuvos ugniagesiø organizacijø sàjungos (LUOS) narës. Tø metø spa- lio 28-29 d.d. Kaune vyko ðauliø ugniagesiø brandmeisteriø pirmasis suvaþiavimas. XIX rinktinës vadas savo raðtu (LCVA 561-19-108; raðto data nepa- þymëta – greièiausiai 1931 m. kovo mën.) liepë ð. bûriø vadams suorga- nizuoti naujas ugniagesiø komandas: Daugø bûriui – Geidukoniø, Doðkoniø ir Druckûnø kaimuose (nors 1931 03 27 raðtu suorganizuoti ugniagesiø komandà Druckûnuose ápa- reigotas Perlojos ð. bûrys);

125 XIX rinktinës ðauliø ir savanoriø ugniagesiø kursø I laidos dalyvio liudijimas. 1930 m.

126 Liðkiavos b. – Liðkiavoje, Panaros, Gailiûnø ir Utiekos kaimuose; Akmens b. – Jakënuose „ir dar vienà, kur ras geriau”; Puvoèiø b. – Puvoèiuose „ir dar vienà, kur ras geriau”; Guobiniø b. – Guobiniø, Ricieliø ir Vilkiautinio kaimuose; Raitininkø b. – Veismûnø, Savilioniø ir Masaliðkiø kaimuose; Nedzingës b. – Nedzingëje, Meðkuèiø, Rokanèiø ir Pilvingiø kai- muose; Merkinës b. – Gudakiemio ir Jonioniø kaimuose; Perlojos b. – Kaibuèiø kaime ir stiprinti Perlojoje esanèià komandà; Babriðkiø bûriui – Babriðkiø, Kirklioniø ir Pabëzninkø kaimuose. Rinktinës vadas Petruðkevièius 1931 m rugsëjo mën. (diena nepaþy- mëta) raporte LÐS virðininkui praneðë, kad Merkinës ugniagesiø ko- manda geguþës 17 d. atðventë 25 metø sukaktá nuo ásikûrimo ir veiklos 10-metá, atgavus Lietuvai nepriklausomybæ. 1931 m. lapkrièio 8 d. Aly- tuje, ðauliø namuose, ávyko ðauliø ugniagesiø komandø atstovø – ko- mandø pirmininkø, virðininkø ir skyriø virðininkø – suvaþiavimas; kviesti valsèiø virðaièiai ir policijos atstovai, pakviesti sveèiai ið Trakø, Seinø, Vilkaviðkio, Marijampolës ir Ðakiø apskrièiø. LÐS Ugniagesiø inspekcija 1932 05 07 raðtu visø rinktiniø brandma- jorams nustatë kiekvienai ugniagesiø komandai 3 litø metiná mokestá. Uþ tuos pinigus turëjo bûti spausdinami ávairûs blankai ugniagesiams, padengiamos paðto iðlaidos ir kt. Jeigu komanda nebûdavo sumokëjusi eiliniø metø nario mokesèio, jos ðauliø ugniagesiø neapdovanodavo pa- siþymëjimo þenklais ir pan. Pasak LCVA 561-18-280, XIX rinktinës atstovø 1934 11 01 suvaþia- vimo medþiagos, rinktinëje buvo 8 ðauliø ugniagesiø komandos, tarp jø – Merkinëje ir Nedzingëje, bei 14 ðauliø ugniagesiø skyriø, tarp ku- riø – Varënos I ir Akmens bûriuose. Merkinës ðauliai gaisrininkai (komandos virðininkas Alfonsas Gu- dukas) 1931 m. gruodþio 9 d. 5 val. ryto gesino gaisrà, Izidoriaus Bloz- nelio gyvenamàjá namà Merkinës valsèiaus Veismûnø kaime, Raitinin- kø ð. bûrio teritorijoje. Merkinës b. ðaulys Feliksas Pempë kurá laikà vadovavo visiems valsèiaus gaisrininkams ne ðauliams. Taèiau 1932 06 16 pareiðkimu jis virðininko pareigø nuo birþelio 20 d. atsisakë: mat Mer- kinës savivaldybës gaisrininkø draugija maþai rûpinosi ugniagesiais, dël

127 ko nebuvo ámanoma palaikyti drausmës ir uþtikrinti tinkamo pasirengi- mo (LCVA 561-19-108). Nuo to laiko bent metams ugniagesiø veikla Merkinëje uþgeso. Ið naujo ugniagesiai atgimë nuo 1933 m. rugpjûèio 13-osios; ði diena vadinama naujos komandos susikûrimo data. Net rink- tinës 1933 09 11 ásakymu nuo tos dienos komandos virðininku paskirtas F. Pempë vadinamas naujai ásisteigusios komandos virðininku. Jam tal- kino ûkvedys Pranas Strumskas; komandos kasininkas nuo rugsëjo 11 d. buvo Juozas Bakanauskas. Nesusipratimà Merkinëje tarp ðauliø ug- niagesiø ir þydø ugniagesiø komandø 1933 m. rugsëjo 13 d. aiðkinosi rinktinës vadas Navikevièius. Miestelio gaisrininkø draugijos, kurioje buvo 23 lietuviai ir 6 þydai, valdyboje buvo vieni þydai. Ðauliø bûrio valdybos pirmininko F. Pempës iniciatyva ðauliø ugniagesiø komanda ásisteigë ið naujo; á jà perëjo daugelis ugniagesiø ið þydø vadovaujamos gaisrininkø draugijos. XIX rinktinë 1934 04 05 LÐS Ugniagesiø inspek- cijai pristatë apdovanoti Merkinës ð. ugniagesiø komandos 5 narius. Deja, LCVA 561-2-4380 nëra nei jø pavardþiø, nei kuo praðyta apdova- noti. Taèiau XIX rinktinës atstovø suvaþiavimo 1934 11 01 medþiagoje (LCVA 561-19-178) paþymëta, kad per ataskaitiná laikotarpá medaliu „Artimui pagalbon” (ið pradþiø medalis vadinosi „Artimui pagelbon“) apdovanoti Merkinës ugniagesiai Agafonas Ramanauskas, Jonas Èiur- lionis, Viktoras Lukoðiûnas ir Leonas Bilinskas. III laipsnio þenklu „Ar- timui pagalbon” apdovanotas buvæs Perlojos bûrio ðaulys, Pivaðiûnø bû- rio ugniagesiø komandos vadovas kunigas Leonas Petkelis. Feliksas Pem- pë 1934 12 27 apdovanotas Estijos gaisrininkø sidabro medaliu (LCVA 561-2-779). Lankydamasis Merkinëje 1935 m. vasario 12 d., XIX rinktinës vadas Navikevièius paskelbë ugniagesiams bandomàjá aliarmà. Komandos vir- ðininkui áteiktas Estijos ugniagesiø medalis. 1935 03 26 XIX rinktinë LÐS Ugniagesiø inspekcijai pristatë apdo- vanoti medaliu „Artimui pagalbon” Merkinës ðaulá Petrà Jokubauskà. Jis apdovanotas 1935 07 18 ásakymu. Merkinës b. ugniagesiø komandos valdyba 1936 08 07 posëdyje nutarë nuo sausio 1 d. (!) iðbraukti ið ko- mandos kaip iðvykusius du narius rëmëjus – Emilá Ðneiderá ir Juozà Bakanauskà, Alfonso (valdybos pirm. F. Pempë). Komandos susirinki- mas 1936 08 23 nario mokestá, kurá mokëjo tik nariai rëmëjai, nutarë

128 1936 metams palikti 3 litus. Nutarta palikti 1935 metais iðrinktà koman- dos valdybà: Jonas Vajëga, Juozas Bakanauskas (ne Alfonso!), Pranas Strumskas, kandidatai – Viktoras Lukoðiûnas ir Viktoras Valentukevi- èius. Á revizijos komisijà iðrinkti: Kostas Steigvila, Florijonas Turonis, Kostas Luèkauskas ir Petras Jokubauskas. Garbës teismas paliktas tas pats: Jonas Jaskelevièius, Adomas Lukoðiûnas, Antanas Plutulevièius ir Grigorijus Fedotovas. Valdybos nariai pareigomis pasiskirstë rugpjû- èio 24 d.: J. Vajëga – sekeretorius, J. Bakanauskas – kasininkas, P. Strums- kas – ûkio vedëjas ir virðininko pavaduotojas (valdybos pirm. F. Pem- pë). 1936 09 05 komandos valdyba nutarë praðyti ð. rinktinës vado pri- statyti apdovanojimui medaliais „Artimui pagalbon” pasiþymëjusius ugniagesius: Pranà Strumskà, Viktorà Valentukevièiø (adjutantà) bei eilinius ugniagesius – Vaclà Zarauskà, Jonà Pipà ir Antanà Pakulá. Ta- èiau rinktinë atsakë, kad komanda turëtø uþpildyti nustatytos formos apdovanojimo lapus ir pridëti tarnybos lapø iðtraukas; tik tada rinkti- nës vadas tarpininkaus. Ugniagesiø komandos virðininkas ir jos valdybos pirmininkas Pem- pë kartu buvo Merkinës ðauliø bûrio vadas. Iðvykdamas 1936 09 07 á naujà tarnybos vietà, F. Pempë ð. bûrio vado pareigoms paskyrë Juozà Leðèinskà, o ugniagesiø komandos virðininku – Jonà Vajëgà, nors visà komandos turtà ir kt. tà paèià dienà perdavë virðininko padëjëjui Pr. Strumskui. Pastarasis rugsëjo 12 d. viskà perdavë J Vajëgai (komandos virðininku J. Vajëgà rinktinë patvirtino rugsëjo 10 d.). Lietuvos ugniagesiø organizacijø sàjungos pirmininko Feterausko 1938 03 02 ásakyme paskelbta þiniai, kad Estijos ugniagesiø sàjunga uþ nuopelnus ugniagesyboje vasario 16 d. Garbës þenklu (kryþiumi) apdo- vanojo Jonà Vajëgà – Merkinës ðauliø ugniagesiø komandos virðininkà, Merkinës policijos nuovados virðininkà. Ið komandos valdybos 1936 09 05 praðymo apdovanoti medaliais ke- lis ðaulius ugniagesius nieko neiðëjo. Merkinës bûrys 1938 m. kovo 29 d. vël praðë apdovanoti medaliu „Artimui pagalbon” grupæ ugniagesiø, dirbanèiø komandoje apie 5-10 metø: Polikarpà Ratkevièiø, Vaclà Za- rauskà, Juozà Bakanauskà, Jonà Jasioná, Kostà Steigvilà, Alfonsà Lu- koðiûnà ir Pranà Strumskà. XIX rinktinës vadas 1938 04 22 iðsiuntë tarpininkavimo raðtà Lietuvos ugniagesiø organizacijø sàjungos valdy-

129 bai (LCVA 561-19-282). Savo ruoþtu LÐS ugniagesiø inspektorius M. Karaða 1938 04 27 paraðë Lietuvos ugniagesiø organizacijø sàjungos þenklø tarybai, praðydamas apdovanoti garbës þenklais (tarp kitø): III laipsnio medaliu „Artimui pagalbon” – Juozà Bakanauskà, Merkinës komandos kasininkà, Kostà Steigvilà, revizijos komisijos pirmininkà, Alfonsà Lukoðiûnà, adjutantà, Pranà Strumskà, ûkvedá, „Artimui pa- galbon” bronzos medaliu – ugniagesius Polikarpà Ratkevièiø, Vaclovà Zarauskà ir Jonà Jasioná (LCVA 561-2-4380). Akmens ð. bûrio valdyba steigti ugniagesiø komandà nutarë 1931 04 19 posëdyje. Iðkart, tà paèià dienà, Þilinëliø pradinëje mokyk- loje ávyko ugniagesiø komandos steigiamasis susirinkimas, kuriam va- dovavo ð. bûrio valdybos pirmininkas A. Ðirka; dalyvavao 18 þmoniø. Á komandos valdybà iðrinkti: Pranas Aldonis – komandos virðininkas, Pet- ras Èesnulevièius – virðininko pavaduotojas, Vladas Þemaitis – adju- tantas sekretorius, kandidatai – Petras Putys ir Antanas Nacevièius. Su- sikûrusioje komandoje buvo 15 nariø (ið jø 14 ðauliø) ir 8 rëmëjai. Jokio inventoriaus ugniagesiai neturëjo (LCVA 561-19-108 ir 119). Akmens b. ugniagesiø komanda 1932 m. geguþës mën. gavo LÐS-gos pagamintà kampiná ðtampà. Komandos virðininko pareigose P. Aldoná pakeitë D. Nacevièius. Veikla pagyvëjo. D. Nacevièius praðë rintinës vado ko- mandai adresuotus raðtus siøsti ne á Akmená, o á Strielèiðkes. Kitame Akmens bûrio ugniagesiø sàraðe (be datos, LCVA 561-17-134) yra 25 asmenys, tarp kuriø: Aleksandras Ðirka, Jokûbo (gi- mæs 1907 m. Varðuvoje), Jonas Kerðys, Grigo ið Þilinëliø, Petras Þe- maitis, Petro ið Glûko, Karpiðkiø gyventojai Adomas Jakuèionis, Jono ir Martynas Jakuèionis, Vinco. 1932 m. geguþës 3 d. 16 val. 30 min. Antrøjø Paruèiø kaime nuo griaustinio uþsidegë Simono Neviero kluonas. Su vietos gyventojais gais- rà gesino Akmens ð. bûrio gaisrininkø komandos virðininkas D. Nacevi- èius ir ugniagesys Vladas Þemaitis. Kluonas sudegë, bet kiti trobesiai iðgelbëti. Deja, trobesiai nebuvo apdrausti; nuostolis – 1200 Lt. Árankiams ásigyti pinigø ðauliams ugniagesiams aukodavo ûkininkai. 1933 m. sausio 8-osios vakare Akmens bûrio ugniagesiø komanda gesino degantá Andriaus Tarailos gyvenamàjá namà Puodþiø kaime. Na- mas sudegë, bet kiti trobesiai iðgelbëti. Ðauliams padëjo subëgæ kaimy-

130 nai. Ðaulys Andrius Putys iðgelbëjo mieganèià Tarailienæ ir du jos vai- kus, o paskui dar kartà ðokæs á ugná, ið jos iðtraukë apalpusá turtà gelbë- jusá ðeimininkà A. Tarailà. 1931 m. balandþio 15 d. ásisteigë Puvoèiø ðauliø bûrio ugniagesiø komanda Mardasavo kaime. Jos adresas – pasienio policijos III rajo- no centrinë bûstinë. Geguþës 11 d. sudarytame komandos sàraðe yra 27 ugniagesiai: 10 ðauliø – Kazys Burneika ir Adolfas Jakavonis ið Mar- dasavo, Mikas Bingelis ir Grigalius Jakavonis ið Purpliø, Vincas Vo- lungevièius, Julius Jevaiðis, Vaclas Jevaiðis ir Vincas Kudarauskas ið Puvoèiø, Juozas Jakimonis ir Viktoras Barysas ið Kasèiûnø; 17 vyrø ne ðauliø ið Mardasavo, Purpliø, Kaibuèiø ir Kasèiûnø. Ugniagesiø am- þius – nuo 19 iki 39 metø. Purpliø ir Kaibuèiø grupës skyrininkas – Mikas Bingelis, Puvoèiø ir Kasèiûnø grupës – Vincas Volungevièius (LCVA 561-19-825). Raitininkø ð. bûrio ugniagesiø komanda Masaliðkiø kaime ásisteigë 1931 m. balandþio 15 d.; jà sudarë 3 ðauliai ir 16 kitø asmenø. Virðinin- ku iðrinktas Vincas Janulevièius. Taèiau rugpjûèio 4 d. V. Janulevièius komandos valdybai áteikë pareiðkimà: „Kadangi að nesugebu vesti ko- mandos ugniagesybos pasiruoðimo pratimø, nuo komandos virðininko pareigø atsisakau”. Tàdien ávykæs komandos susirinkimas patenkino Ja- nulevièiaus pareiðkimà ir komandos virðininku iðrinko Vincà Ivanaus- kà, Petro; jo padëjëju liko J. Kirmelevièius. Rinktinë juos patvirtino nuo rugpjûèio 4 d., taèiau kaip Merkinës ð. bûrio ugniagesius. Koman- dos sekretorius buvo Aleksandras Orlinskas. V. Ivanauskas 1932 06 03 papraðë rinktinës vado Orlinskà uþ pareigø nevykdymà atleisti, o á jo vietà paskirti Broniø Ivanauskà; rinktinës vadas praðymà patenkino. Nedzingës ðauliø b. ugniagesiø komanda ásisteigë 1931 m. lapkrièio 1 d.; joje buvo 39 tikrieji nariai ir 6 rëmëjai. Inventoriaus nebuvo. Ko- mandos virðininkas ir valdybos pirmininkas – Jonas Gasiûnas, jo pava- duotojas – Jonas Kopka, adjutantas sekretorius – Ignas Kaupas. Maði- nële atspausdintame 1932 02 10 komandos nariø sàraðe yra 46 pavar- dës, o pieðtuku priraðyta dar 11 (LCVA 561-17-27). Komandos nariai – ið Nedzingës, Tolkûnø, Vadënø, Panedzingio, Sapiegiðkës, Pilvingiø, Pa- karðio, Kamisarkos, Vartavalakio, Burokaraisèio, Giraitës, Kucakiemio kaimø. 1932 m. geguþës 22-30 d.d. komanda surengë prieðgaisrinæ sa-

131 vaitæ. Vieðame susirinkime geguþës 22 d. praneðimà apie ðià savaitæ pa- darë komandos sekretorius L. Nadzeika. Nutarta Nedzingës ugniage- siø rajonà suskirstyti á 8 skyrius – grupes. Kiekvienoje grupëje – po 4 þmo- nes (ið viso 32). Per savaitæ kiekviena grupë turëjo apeiti savo skyriaus gyventojus, jiems aiðkinti ir patarti, kaip geriau apsisaugoti nuo gaisro ir kokius árankius turëti; kartu rinktos aukos. Deja, ne visos grupës dar- bà atliko pavyzdingai. Per savaitæ surinkta 28,30 Lt aukø. Atskaièius 11 % (3,10 Lt) Alytaus rinktinës reikalams, ðauliams ugniagesiams liko 25,20 Lt. 1932 05 27 komisija – St. Kvilonas (pirmininkas) bei Petras Celence- vièius ir Vincas Lukoðevièius (nariai) – tikrino prieðgaisrinæ bûklæ ir ðvarà Giraitës, Valakëliø, Savulkø ir Lesagûrø kaimuose. Patikrinti 37 ûkiai. Dël ðvaros priekaiðtø maþiau, taèiau prieðgaisriniu poþiûriu ne- tvarkos daugiau: keli kaminai iðdegæ, apgriuvæ, pakrypæ, vienas net me- dinis; trûko prieðgaisrinës saugos priemoniø: kopëèiø, kabliø. Aukø rinkliavø pinigai panaudoti árankiams ásigyti. Tiesa, aukos ne- buvo itin dosnios. Pvz., LCVA 561-19-741 yra du aukø lapai be datø. Pagal pirmàjá lapà 24 aukotojai sudëjo 16,20 Lt (aukojo nuo 10 ct iki 1 Lt); kitame lape 6 asmenys paaukojo 1,40 Lt (nuo 10 ct iki 50 ct). XIX rinktinës 1933 07 30 ásakymu Nedzingës bûrio ugniagesiø ko- mandos virðininkas Ignas Kaupas nuo geguþës 20 d. ið pareigø atleistas ir toms pareigoms eiti paskirtas Viktoras Zurlys. 1934 m. geguþës më- nesá surengtos prieðgaisrinës savaitës proga komanda persitvarkë ir ge- guþës 10 d. iðsirinko naujà valdybà: iþdininkas – Zigmas Zurlys, ûkve- dys – Motiejus Petrauskas, sekretorius – Vincas Juðkevièius, kandidatai á valdybos narius – Bolius Juðkevièius ir Petras Celencevièius (buvæs sekretorius L. Nadzeika reikalus P. Celencevièiui ir V. Juðkevièiui per- davë tiktai rugpjûèio 14 d.). Susirinkimas nutarë geguþës 27 d. (per at- laidus vietos baþnyèioje) padaryti rinkliavà. Taèiaui jai surengti reikëjo vietos policijos nuovados virðininko leidimo. Anot rinktinës vado Navi- kevièiaus 1934 05 15 rezoliucijos, rinkliavà ugniagesiai galëjo rengti kartà per metus, nors jø bûdavo ir daþniau. Rinkliava surengta liepos 29 d. Ið viso gauta 19,45 Lt pajamø: 6,50 Lt pagal kvitus, o 12,95 Lt aukø dëþu- tëje. Iðlaidos sudarë 3 Lt, tad grynas pelnas – 16,45 Lt (1934 07 31 apy- skaita, komandos valdybos pirmininkas P. Celencevièius). Ugniagesiø

132 rinkliava vyko ir tø metø spalio 15 d. Aukø dëþutëje rasta 18,70 Lt. Po iðlaidø – 10,55 Lt – liko 8,15 gryno pelno. Vëliau, pvz., 1936 m. pavasará, Nedzingës bûrio ugniagesiø komandai vadovavo Benediktas Makare- vièius. Kaip jau minëta, Varënos I bûrio ðauliui Alfonsui Karpavièiui, bai- gusiam I-uosius ugniagesiø kursus prie rinktinës ðtabo, 1930 11 19 ása- kymu rinktinë pavedë suorganizuoti ðauliø ir pilieèiø ugniagesiø ko- mandà (LCVA 561-19-61). Turininga bûrio ugniagesiø 1931 m. V-VIII mën. veiklos programa. Joje, be kitø dalykø, planuota kas mënesá reng- ti po 5 uþsiëmimus: ligoninës gaisro gesinimà ir ligoniø gelbëjimà; elek- tros stoèiø gaisrø gesinimà; numatyti bandomasis pavojus, supaþindini- mas su ávairiais gaisrø gesinimo árankiais, kovos rikiuotë ir kt. (LCVA 561-19-119). Alytaus rinktinës 1931 08 31 ásakymu ugniagesiø komandos virði- ninkas A. Karpavièius (jis ir bûrio vadas) nuo rugpjûèio 20 d. paèiam praðant atleistas ir á jo vietà laikinai paskirtas Antanas Graþulis. Rugsë- jo 13 d. 8 val. vakaro buvo daroma Varënos I ðauliø ir savanoriø ugnia- gesiø bendra repeticija. Tikslas – iðbandyti ugniagesiø veikimà. Mieste- lio gatvëse pradëjus signalizuoti, Varënos policijos punkto vedëjas Stal- gys iðbëgo ið alinës ir, iðsitraukæs ginklà, puolë signalininkus. Kità dienà ugniagesiø susirinkime Stalgys dar labiau koliojo ugniagesius: „Komanda susitvërusi ið banditø!” Prieð pavojaus skelbimà ugniagesys Vincas Ka- ziulionis triskart buvo nuvykæs pas Stalgá praneðti, bet jo nerado na- muose, nes policijos veikëjas girtuokliavo. „Jam bûnant Varënoje mûsø komanda grieþtai atsisako veikti”, – 1931 09 20 raporte Alytaus apskri- ties brandmajorui raðë Varënos ðauliø ugniagesiø komandos virðinin- kas A. Graþulis. Lapkrièio 15 d. 23 val. Naujaulyèio kaime pradëjo degti Aniceto Pa- levièiaus gyvenamasis namas ir tvartas. Ðauliø ugniagesiø komanda at- vyko per 15 min. Ugniagesiai iðgelbëjo pirkios vieno galo sienas, o kito galo sienas iðdraskë ir taip apsaugojo kaimyninius trobesius. Varënos I ðauliams ugniagesiams sumanius statyti stoginæ, Varënos valsèiaus taryba 1931 m. davë 300 litø paðalpos, o siurbliui ásigyti 1932 m. garantavo valstybinei draudimo ástaigai 1600 Lt trejems metams. Stogi- nës statybai nupirkta 30 kietmetriø medþio. Ugniagesiø komanda

133 1932 m. pradþioje turëjo árankiø uþ 1000 litø. Siurbliui ásigyti ûkininkai apsidëjo mokesèiu per 3 metus nuo pirkios mokëti po 2 Lt. 1932 metais Varënos gaisrininkams teko gesinti kelis gaisrus. Naktá ið birþelio 12-osios á 13-àjà Naujaulyèyje uþsidegë Agotos Kerðienës gy- venamasis namas ir tvartas. Pastatai nebuvo apdrausti, nuostolis – 900 Lt. Gaisro prieþastis – padegimas. Gaisrà pastebëjo netoli gyvenæs gaisri- ninkas V. Kaziulionis. Susirinko 22 gaisrininkai su 4 hidropultais, 10 ki- birø, 9 kirviais ir 4 kabliais. Arkliai buvo ganyklose ir trûko pakinktø, tad 3 ðulës (statinës) nebuvo panaudotos. Vanduo imtas ið netolimo Lapiniausko ðulinio. Abu Kerðienës pastatai sudegë, taèiau gretimi La- piniausko pastatai – pirkia ir kluonas – apsaugoti; iðgelbëtas uþ 25 m buvæs Kerðienës kluonelis. Gesinant gaisrà sugedo vieno hidropulto pompa, tad komanda patyrë 12 Lt nuostolá (komandos virðininko Jono Keþeniaus 1932 06 15 praneðimas rinktinës brandmajorui). J. Keþenius birþelio 30 d. suraðë aktà, jog tàdien 13 val. sudegë Va- rënos I miestelio þydø pirtis. Gaisro prieþastis – piktos valios darbas. Gaisrà pirmasis pastebëjo kirvininkas Aleksandras Lapurka. Be jokio signalo susirinko 12 gaisrininkø. Gaisras uþgesintas kibirais. Dël suga- dintø árankiø gaisrininkø komanda turëjo 15 Lt nuostoliø. Pasiþymëjo komandos ûkio vedëjas Vincas Kaziulionis. Kad gaisras vël neásiþiebtø, prie gaisravietës ilgesniam laikui pasiliko kirvininkas Mikas Jaskonis ir ðvirkðlininkø virðininkas Aleksandras Palevièius. 1932 08 17 gaisrininkø komandos virðininkas A. Graþulis, nors pa- reigø oficialiai nëjæs, praðë LÐS brandinspektoriaus Kaune paaiðkinti, kas atlygins komandai uþ gaisrø metu sugadintus árankius ir sudegintus ugniagesiø drabuþius bei apavà. Mat rugpjûèio 10 d. 6 val. vakaro Varë- noje kilo gaisras Èereiskio namuose: nuo duonkepës krosnies uþsidegë iðorinë siena. Gaisras greitai likviduotas. A. Graþulio raðte primintas ir birþelio 30 d. pirties gaisras. Brandinspektorius (jo pareigas laikinai ëjo maj. A. Ruþancovas) rugsëjo 2 d. atsakë, kad uþ sugadintus árankius komandoms nieks atlyginimo neskiria. „Ðis klausimas bus svarstomas per suvaþiavimà, kuris numatomas ð.m. rugsëjo mënesá”. XIX rinktinës 1932 08 30 ásakymu Varënos ðauliø ugniagesiø ko- mandos virðininkas Jonas Keþenius jam praðant nuo liepos 31 d. ið pa- reigø atleistas ir jas eiti paskirtas Antanas Graþulis (nuo 07 31 iki 08 20

134 ugniagesiø komandos virðininko pareigas ëjo bûrio vadas Bolius Poðkus). Komandos vadovybë kaitaliojosi: J. Keþenius komandos turtà liepos 31 d. perdavë B. Poðkui, o ðis rugpjûèio 22 d. – vël A. Graþuliui; komandos adjutantas buvo Vaclovas Lapurka. Pasak 1933 m. kovo mën. (diena nenurodyta) ð. bûrio susirinkimo protokolo, ugniagesiø turtas vertintas 2 tûkst. litø. Árankiams laikyti ugniagesiai turëjo stoginæ. Dël dviejø bûriø – Liðkiavos ir Perlojos – ugniagesiø komandø susi- kûrimo datø archyviniø ðaltiniø þinios skiriasi. Pasak LCVA 561-19-108 lapo 24, Liðkiavos bûryje komanda ásteig- ta 1931 m. geguþës 11 d., neskaitant 1930 m. rugsëjo mën. susibûrusiø gaisrininkø Þeimiø kaime; Þeimiø ugniagesiø komandà ið 19-kos as- menø, pradëjusià veikti 1930 09 24, XIX rinktinë patvirtino 1930 m. rugsëjo 30 d.; komandos virðininku paskirtas I ugniagesiø vadovø kursø laidà baigæs J. Marcinonis. 1931 05 11 susikûrusià Liðkiavos b. komandà sudarë 12 tikrø nariø ir 2 rëmëjai. Komandos virðininku tapo Jurgis Marcinonis, jo pavaduoto- ju – Julius Leknickas, adjutantu sekretoriumi – V. Marcinonis. Invento- rius – 6 kablinës kopëèios. Taèiau LCVA 561-1-108 (lapas 306) yra Lið- kiavos ð. b. ugniagesiø komandos steigiamojo susirinkimo (?) 1932 m. geguþës 26 d. protokolas. Susirinkimui pirmininkavo Jurgis Marcino- nis. Pasak protokolo, á komandà uþsiraðë 23 nauji nariai. Taèiau nauja- jame sàraðe nëra paties Jurgio Marcinonio, uþtat yra Bolius Èaplikas, Petras Vilkelis, Jonas Amðiejus, Rachmanas Chackelis... Komandos val- dybos sekretoriumi iðrinktas Adolfas Valukonis (nariø sàraðe jo nëra), iþdininku – Ðlioma Palnickas; revizijos komisijon – Juozas Èesnulevi- èius, Petras Aleksonis ir Jonas Petrikonis. Nutarta kas mënesá mokëti po 25 ct nario mokesèio. Liðkiavos b. ugniagesiø komandos 1933 m. vasario 20 d. sàraðe – 23 vyrai: Petras Aleksonis, Juozas Èesnulevièius, Kostas Èesnulevièius, Jonas Veèkys, Bolius Veèkys, Juozas Petrikonis, Jonas Petrikonis, Jonas Balèius, Antanas Karlonas, Jonas Zautra, Bo- lius Valentukevièius, Mejeris Zagurskas, Mauðas Berðèanskas, Jankelis Dzejermanas, Mejeris Palnickas, Ðlioma Palnickas, Jurgis Marcinonis, Juozas Marcinonis, Vladas Marcinonis, Kazys Marcinonis, Juozas Mar- cinonis, Hirðas Babalskas ir Aiþikas Brancholcas (LCVA 561-17-120). Kaip matëme skirsnio pradþioje ið rinktinës vado 1930 04 15 prane-

135 ðimo, Perlojos ð. bûrio ugniagesiø komanda susikûrusi 1930 m. kovo 22 d. Taèiau pasak LCVA 561-19-108 (lapas 384), komanda susikûrë 1932 m. liepos 25 d. Komandoje kartu su ne ðauliais – 40 nariø. Iðrink- tas komandos komitetas: virðininkas – ðaulys Juozas Belevièius, pirmi- ninkas – Julius Baublys (ðauliø bûrio vadas), sekretorius – ðaulys Pra- nas Lukðys, iþdininkas – ðaulys Juozas Baublys. Rinktinë J. Belevièiø komandos virðininku vëliau patvirtino nuo liepos 25 d. Rinktinës 1933 12 29 ásakymu J. Belevièius ið pareigø atleistas ir nuo gruodþio 15 d. ugniagesiø komandos virðininku paskirtas Pranas Lukðys, Juozo. Ugniagesiø kursai 1932 m. vasario 15-21 d.d. (ar 14-22 d.d.?) su- rengti Alytuje prie 4 artilerijos pulko I grupës. Kursø tikslas – paruoðti ugniagesiø komandø vadovus (1932 01 30 ðauliø rinktinës raðtas). Kai kurie bûriai rinktinei praneðë, kas ið jø vyks á kursus: ið Nedzingës bû- rio – Jonas Kopka ir Mikas Ivanauskas, ið Liðkiavos b. – Jonas Auryla, Antano ið Panaros kaimo ir Pranas Rudþius, Andriaus ið Þeimiø kaimo, ið Akmens b. – Vladas Þemaitis; Varënos valsèiaus valdyba á kursus pa- skyrë Vaclovà Lapurkà ir Antanà Graþulá; ið Masaliðkiø ugniagesiø ko- mandos turëjo vykti Aleksandras Orlinskas, taèiau nevyko, nes buvo susiþeidæs deðinæ rankà (komandos virðininko V. Ivanausko ir A. Or- linsko 1932 04 02 paaiðkinimas rinktinës vadui, LCVA 561-19-108). Kariuomenës ugniagesiø inspekcija savo aplinkraðèiuose paskelb- davo á atsargà paleidþiamus kariø ugniagesiø kursus baigusius asmenis ir rekomenduodavo juos átraukti á ðauliø ugniagesiø veiklà. Tokie buvo, pavyzdþiui, vëliau þinomi ðauliai: 1931 m. spalio mën. paleistas Juozas Marcinonis ið Þeimiø kaimo, 1932 m. balandþio mën. paleistas Bolius Poðkus ið Uþumelnyèio, Juozas Rumskas ið Karpiðkiø kaimo ir kiti. XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius 1932 02 18 raðtu praðë visø ugniagesiø komandø stoti nariais á Lietuvos ugniagesiø organizacijø sà- jungà (LUOS). Liðkiavos ir Nedzingës ð. bûriø komandos á LUOS ásto- jo ir sumokëjo po 10 Lt stojamojo mokesèio. Varënos I ugniagesiai nu- tarë tais metais á Sàjungà dar nestoti (komandos virðininko J. Keþeniaus 1932 05 08 raðtas rinktinës brandinspektoriui). Taèiau ið LCVA 561-19-108 lapø 351-352 matyti, kad 1932 m. liepos mënesá á LUOS ástojo ne tik Akmens ir Mikalavo bûriø, bet ir Varënos I ð. ugniagesiø komandos. Be to, Lietuvos ugniagesiø organizacijø sàjungos 1936 05 23

136 ásakymu nuo sausio 1 d. ið Sàjungos nariø iðbraukta á skyriø persiorga- nizavusi Liðkiavos ðauliø komanda (LCVA 561-19-233). 1940 m. balandþio 14 d. ávyko Varënos II ð. bûrio ugniagesiø koman- dos steigiamasis susirinkimas (LCVA 561-19-329). Dalyvavo ð. bûrio vadas V. Grigaliûnas ir 20 kitø asmenø; kaip savivaldybës atstovas daly- vavo Varënos I virðaitis Jonas Èenkus. Steigti ugniagesiø komandà bu- vo numatyta bûrio susirinkime kovo 10 d. Pareiðkimus bûti ugniagesiais paraðë: Boleslovas Steckus, Bronius Kareiva, Vaclovas Milënas, Juozas Saulënas, Vladas Ðimelionis, Vincas Versekinas (ar Verseckas?), Vla- das Naikickas, Vaclovas Navionis, Juozas Misiukaitis, Zenonas Tamu- lionis (Tamulevièius), Kajetonas Ulozas, Stasys Ramanauskas ir Karo- lis Orenius. Komandai vadovauti paskirtas ðaulys St.Ramanauskas, bu- væs Kelmës savanoriø ugniagesiø komandos virðininkas. Ugniagesiø raðt- vedybai tvarkyti iðrinkti K. Ulozas ir Teodoras Steponavièius. Nutarta perimti komandos þinion pas miestelio gyventojus esanèius buvusios lenkø ugniagesiø komandos árankius.

Manevrai, pratybos Ðauliø kariniam parengimui stiprinti ir jø gebëjimams patikrinti be- ne geriausiai pasitarnavo reguliariai rengiami ðauliø manevrai ir kitos pratybos. 1926 m. rugsëjo 18-19 d.d. ðauliø manevrai vyko Meðkuèiø kaime (Alytaus raj.). 302 Merkinës bûrys buvo „mëlynøjø” vado Jagelavièiaus þinioje („mëlynieji” per manevrus bûdavo puolanèioji pusë, besigynu- sieji – „raudonieji” arba „baltieji”). Prienø rajone 1927 m. rugsëjo 25 d. manevravo Marijampolës ir Aly- taus apskrièiø ðauliai. Dalyvavo net karo lëktuvai. Spalio 2 d. vyko Aly- taus ir Trakø rinktiniø manevrai Trakø apskr. teritorijoje. Pilvingiø apy- linkëje spalio 16 d. vyko keliø Alytaus rinktinës ð. bûriø kariðkos praty- bos. Dalyvavo rinktinës vadas ir 2 ulonø pulko orkestras. Þiûrëti praty- bø atëjo daug apylinkës þmoniø. Spalio 23 d. surengti Seinø ir Alytaus rinktiniø manevrai Seirijø ir Ðventeþerio apylinkëse. 1928 m. rugsëjo 30 d. vykusiuose Marijampolës ir Alytaus rinktiniø bendruose manevruose mûsø kraðto ðauliai nedalyvavo, nors laimëjo

137 XIX Alytaus rinktinë (manevravo ðeði jos bûriai). Uþtat spalio 14 d. Seirijø-Leipalingio rajone vykusiuose bendruose manevruose su Seinø (Lazdijø) rinktine tarp 7-niø XIX rinktinës bûriø buvo ir 21 Merkinës bûrys. Vël laimëjo XIX rinktinë. 1928 m. spalio 21 d. rengti XIX rinktinës ðauliø manevrai Babriðkiø kaime. Ið vienos pusës – Varënos I, Akmens ir Perlojos bûriai, ið kitos – Daugø, Meðkuèiø, Nedzingës bûriai ir dalis Nemunaièio bûrio (Butri- moniø bûrys á manevrus neatvyko). Antrajai pusei tàdien 8 val. ryto reikëjo bûti ant plento Doðkoniø kaime netoli Daugø. Visiems prie ke- puriø turëti prisisegus raudonus keturkampius (tai „raudonieji”, kiti bû- riai – „mëlynieji”). Privalëjo dalyvauti visi pëstininkai, raiteliai, dvirati- ninkai. Vietoj kulkosvaidþiø reikëjo pasidaryti po 3 tarðkalus. Manev- rams vadovavo Daugø bûrio vadas. Dalyvavo ir ðaulës moterys. Lauko virtuvæ manevrams davë 11 baterijos vadas Ambrazëjus. Rinktinës va- das manevrais buvo nepatenkintas. Blogai pasireiðkë Perlojos, Nedzin- gës ir Meðkuèiø bûriai (LCVA 561-19-733). Lapkrièio 1 d. surengti Lið- kiavos ir Merkinës bûriø manevrai. Dalyvavo Merkinës bûrio 27 ir Lið- kiavos bûrio 19 ðauliø. Pasak LCVA 561-19-1006, „Merkinës bûrys la- bai gerai ir drausmingai atrodo”. Laimëjo Merkinës bûrys, kuriam ðie manevrai buvo jau antri tais metais. Antrus tais metais bendrus manev- rus lapkrièio 11 d. surengë Nedzingës ir Meðkuèiø bûriø ðauliai. Alytaus apylinkëse 1929 m geguþës 26 d. surengti visos XIX rinkti- nës ðauliø manevrai – vieni didþiausiø per pirmàjá ðauliø gyvavimo de- ðimtmetá. Po manevrø – sakalø gimnastikos pratimai, kokius vëliau te- ko daryti Kaune per ðauliø 10-meèio suvaþiavimà. Visi seni ðauliai pri- valëjo bûti su uniforminëmis kepurëmis ir tarnybiniais raiðèiais, o kurie vaþiavo á Kaunà – su visa uniforma. Visø ðauliø dalyvavimas bûtinas. Gimnastika daryta grojant dûdø orkestrui. Lietuvos nepriklausomybës 11-kos metø paminëjimui Merkinëje 1929 m. rugpjûèio 15 d. surengtas ðauliø paradas (Merkinë – LÐS Pa- frontës kuopos vado bûstinë). 1929 m. rugsëjo 29 d. ties Leipalingiu vyko Alytaus ir Seinø rinktiniø ðauliø manevrai. 1929 m. gruodþio 12 d. surengti 4-tos kuopos manevrai; kuopos va- das – ats. leit. J. Greblikas. Gruodþio 15 d. Varënos ir Akmens bûriø

138 ðauliai Varënos I-Salovartës rajone „susirëmë” su Perlojos ir Nedzingës bûriais. Tai buvo 2-ros kuopos manevrai. Juose dalyvavo XIX rinktinës vadas Petruðkevièius ir 1-mos kuopos vadas. Vieni susirinko á Varënà I, kiti á Dvarèiø kaimà, ið kur prasidëjo þygiai á kovos laukà. Kautynës buvo puolamojo ir ginamojo pobûdþio. Vienai pusei vadovavo A. Rylið- kis, kitai P. Makarevièius. Tà paèià dienà vyko ir 3-èios kuopos manev- rai. Juose dalyvavo visi kuopos bûriai. Kuopos vadas – ats. leit. Z. Pra- piestis. 1930 m. rugsëjo 26 ir 27 d.d. vyko kariuomenës ir ðauliø kuopø ma- nevrai. Po vienà dienà juose su savo bûriais dalyvavo bûriø vadai: Varë- nos I bûrio – Vincas Kumpa, Perlojos b. – Rokas Ikasala, Akmens b. – Jonas Kerðys, Nedzingës bûrio – Rokas Makarevièius. Lapkrièio 16 d. Varënos I rajone ávyko 2 ðauliø kuopos manevrai. Dalyvavo daugiau kaip pusantro ðimto ðauliø – vyrø ir moterø – ið Varënos I, Perlojos, Nedzingës, Akmens ir Babriðkiø bûriø. Deja, viskà sugadino kilusios muðtynës tarp Perlojos ir Varënos ðauliø (þiûr. A. Ryliðkio raportà rink- tinës vadui LCVA 561-19-93). Trijø bûriø – Merkinës, Raitininkø ir Ryliðkiø – manevrai surengti 1931 m. balandþio 7 d. Merkinës bûrys gynësi nuo puolusiø Raitininkø ir Ryliðkiø ðauliø. Rugsëjo 28 d. ávyko Alytaus karinës águlos ir ðauliø manevrai; veiksmus stebëjo 4 vokieèiø karininkai. Spalio 18 d. Varë- nos I rajone vyko XIX rinktinës 2 kuopos manevrai. Dalyvavo daug pa- frontës ðauliø. Naujuose Varënos I ðauliø namuose surengtas pirmasis vakaras – suvaidintas graþus veikalas „Savanoris”. Manevruose ir vaka- re grojo rinktinës orkestras, dalyvavo LÐS Karinio parengimo skyriaus virðininkas Kairiûkðtis, rinktinës vadovai. XIX rinktinës vadui A. Petruðkevièiui 1932 m. spalio 24 d. apsilan- kius Varënos I bûryje (ketvirtà kartà tais metais), tartasi dël ruoðimo- si kuopos manevrams spalio 30 d. Sukviesti bûriø vadai ir ðauliø akty- vas, atsargos jaunesnieji leitenantai. Pasitarime dalyvavo Varënos I, Perlojos, Daugø, Akmens, Babriðkiø bûriø vadai, ats. jaun. leitenan- tai Gediminas Balèius ir Kazys Milinkevièius, kuopos vadas ats. kari- ninkas Andrius Ryliðkis ir pasienio rajono virðininkas Ðurna (A. Ry- liðkio laipsnis dokumentuose paprastai nenurodomas). Numatytos ma- nevrø vieta ir uþduotis, paskirtos rinkimosi vietos. Akmens, Babrið-

139 kiø, Daugø ir Nedzingës bûriai spalio 30 d. 6 val. rinkosi Babriðkëse ir 7 val. pradëjo þygá Varënos I link. Varënos I ir Perlojos bûriai 7 val. rinkosi Varënoje I ir 8 val. iðstatë pastovio apsaugà. Bûti tarpininkais kviesti pasienio apsaugos rajono virðininkas Ðurna ir kai kas ið nese- niai kariuomenëje tarnavusiø puskarininkiø. Bendriesiems manevrams vadovavo pats Petruðkevièius. Paruoðti pietus 200-tams ðauliø Varë- noje I rûpinosi Varënos b. ðaulys Juozas Lapiniauskas ir jam priskirti ðauliai ne rikiai ið kiekvieno bûrio. Katilas pietums ir orkestras atsiøsti ið Alytaus. Kuopos manevruose spalio 30 d. dalyvavo 225 ðauliai, ið jø 198 pës- tininkai, 4 raiteliai, 1 motociklininkas ir 22 dviratininkai. Be to, dar 3 ðau- lës ir 4 ðauliai gamino pietus. Dalyvavo: Varënos I bûrio – 62 ðauliai ið 70, Perlojos b. – 38 ið 45, Akmens b. – 34 ið 38, Babriðkiø b. – 36 ið 40, Daugø b. – 38 ið 46, Nedzingës bûrio – 24 ið 40. Babriðkiø ir Varënos I rajone buvo puolamosios ir ginamosios kautynës. Puolusieji – Babrið- kiø, Akmens, Daugø ir Nedzingës bûriai, ið viso 132 ðauliai; vadas – Daugø b. vadas G. Balèus. Gynësi Varënos I ir Perlojos bûriai – 93 ðau- liai, vadovaujami K. Milinkevièiaus. Manevrai baigësi 10 val. 35 min. Po jø – manevrø rezultatø nagrinëjimas, paradas, pamaldos baþnyèioje. Pas- kui ðauliai ðventoriuje prisiekë. Atidaryta rankø darbø kursø paroda. Iðkilmingo ðauliø posëdþio darbo prezidiumui vadovavo mokyt. G. Bal- èius, sekretoriavo mokyt. A. Ðirka ið Jakënø. „Pietûs buvo gerai paga- minti: aviena, kopûstai ir bulvës”. Po pietø – Varënos I bûrio 5 metø sukakties iðkilmingas minëjimas. Vakare suvaidinta „Vakarinë daina”. Dainavo ðauliø choras (vadovas Augonis). Po viskam – ðokiai. Viskas praëjo gerai. Buvo sveèiø ið Kauno: Þemës banko direktorius ðaulys Petras Aravièius, p. Raduðis ir p. Kregþdë (pastarøjø dviejø titulai pro- tokole neparaðyti, LCVA 561-2-776). Liðkiavos valsèiuje, uþ Dubaklonio kaimo, 1932 m. lapkrièio 13 d. surengti 6-iø bûriø – Ryliðkiø, Puvoèiø, Liðkiavos, Raitininkø, Merki- nës ir Guobiniø – manevrai. Tai buvo kuopos manevrai, dalyvaujant rinktinës vadui. Manevruose ið viso dalyvavo 135 ðauliai, tarp jø: Mer- kinës bûrio – 45 ið 60, Liðkiavos b. – 38 ið 80, Ryliðkiø b. – 14 ið 34, Raitininkø b. – 12 ið 26, Puvoèiø b. – 10 ið 38, Guobiniø bûrio – 16 ið 26. Vyko puolamosios ir ginamosios kautynës. Puolusiems vadovavo ats.

140 jaun. leit. Juozas Kaèiulis, besigynusiems – ats. jaun. leit. Mikas Luko- ðiûnas. Ið LÐS Centro dalyvavo majoras Kairiûkðtis. Manevrai prasidë- jo 8 val., baigësi 14 val. Po manevrø aptarta jø eiga, surengtas granatø sprogdinimas. Pasak rinktinës vado, manevrai pasisekë vidutiniðkai. Da- lyvavo maþai ðauliø, ypaè ið didelio Liðkiavos bûrio. Taèiau „tie, kurie dalyvavo, darë graþø áspûdá ir stengësi visa atlikti tvarkingai ir draus- mingai” (LCVA 561-19-639). 1933 m. balandþio 9 d. Liðkiavoje vël rengti kuopos manevrai (kuo- pos vadas – M. Lukoðiûnas). Juose dalyvavo 75 ðauliai ið Liðkiavos, Guo- biniø ir Kibyðiø bûriø (trijuose bûriuose ið viso buvo 149 ðauliai). Puola- mosios ir ginamosios kautynës vyko nuo 7 val. iki 10 val. 30 min. Po jø – pamaldos ir ðaudymas kovos ðoviniais ið 100 m atstumo. Ðaudymo re- zultatai geresni, negu 1932 metais. Labai gerai pasirodë naujas Kiby- ðiø ð. bûrys (b. vadas – girininkas Eligijus Ryðkus); ðio bûrio ðauliai at- vyko ir iðvyko rikiuote. Varënos apylinkiø ðauliø bûriai manevrus Daugø-Varënos I plento linijoje turëjo 1934 m. spalio 21 d. Po jø Varënos I bûrys minëjo 7 metø sukaktuves. Jø iðvakarëse ðauliai su deglais nuëjo á kapines ir pagerbë prie Ðirvintø þuvusá ðaulá Jonà Sukackà bei mirusius ðaulius Artemijø Savèenkà ir Antaninà Beruèkaitæ. Manevrø dienos rytà Varënos I mies- telis pasipuoðë vëliavomis. Po manevrø vyko pamaldos baþnyèioje. Gie- dojo Varënos I ðauliø choras. Paskui visi manevrø dalyviai iðsirikiavo prie Nepriklausomybës paminklo. Varënos I bûrio valdybos pirminin- kas A. Ryliðkis nuðvietë bûrio praeitá. Kalbëjo LÐS virðininkas M. Kal- mantas ir Alytaus apskrities virðininkas Jurgelys. Vakare ðauliø salëje – vaidinimas ir pasilinksminimas. Liðkiavos ir Merkinës kuopø manevrai, kuriuose dalyvavo 146 ðau- liai, vyko 1933 m. spalio 22 d. Abiejose kuopose ið viso buvo 237 ðau- liai. Pasak LCVA 561-2-848, manevruose dalyvavusiø ðauliø ûpas bu- vo labai geras. „Ypatingai patenkinti gavæ ðiltà maistà”. Puolëjams vadovavo J. Kaèiulis, gynëjams M. Lukoðiûnas. Manevrus stebëjo XIX rinktinës naujasis vadas J. Navikevièius. Varënos I-Perlojos ruo- þe spalio 25 d. surengti 2 kuopos manevrai. Dalyvavo Varënos I, Per- lojos, Nedzingës, Akmens ir Babriðkiø bûriai. Buvo puolamosios ir ginamosios kautynës.

141 Liðkiavos apylinkëse 1934 m. lapkrièio 18 d. ávyko 8 ir 9 kuopø ma- nevrai. Puolusiøjø vadas buvo M. Lukoðiûnas, besigynusiøjø – J. Ka- èiulis. 1935 m. rugsëjo 22 d. tarp Onuðkio ir Aukðtadvario vyko V Trakø rinktinës Onuðkio-Aukðtadvario-Semeliðkiø rajono ðauliø dvipusiai ma- nevrai. Juos stebëjo V rinktinës vadas Vl. Þutautas. Puolanèioje pusëje buvo penki bûriai, gynimosi pusëje – ðeði bûriai ir Semeliðkiø ðauliai dragûnai. Gynimosi pusëje buvo 15 Þilinø ir 29 Kaniûkø bûriai (LCVA 561-2-962). Nedzingës ir kiti kaimyniniai bûriai manevravo 1935 m. spalio 20 d. XIX rinktinës vado padëjëjas kapit. Navikevièius 1935 11 16 lankë Merkinës, Perlojos, Varënos ir Nedzingës ðauliø kuopas (rinktinës va- das jau buvo B. Basiulis). Atlikti dvipusiai manevrai, kuriuose dalyvavo Nedzingës, Akmens, Perlojos, Merkinës, Varënos I, Puvoèiø, Babrið- kiø, Merkinës raiteliø, Pilvingiø, Giraitës ir Noruliø bûriai arba 271 ðau- lys – 257 pëstininkai ir 14 raiteliø. 21 Merkinës bûrys su orkestru á ma- nevrus iðvyko ið vakaro. Kaip sanitarës manevruose dalyvavo 4 ðaulës. Po manevrø Perlojoje perlaidoti ðaulio kunigo Leono Petkelio palaikai. Paradà priëmë LÐS vadas su kitais aukðtais sveèiais. LÐS vadas Res- publikos Prezidento vardu Perlojos ir Akmens bûriø ðauliams partiza- nams áteikë garbës þenklus uþ nuopelnus ginant Lietuvos nepriklauso- mybæ. Merkinës apylinkëse ðauliø bûriø pratybos vyko ne kartà. 1936 m. spalio 25 d. surengtos lauko pratybos „kuopa puolant”. „Mëlynøjø” pu- sëje dalyvavo Merkinës, Merkinës raiteliø, Kibyðiø, Guobiniø, Liðkia- vos, Ryliðkiø, Raitininkø, Noruliø ir Puvoèiø bûriai. Pratyboms vadova- vo rinktinës atstovas kapitonas Jëèys; kuopos vadas vykdytojas buvo ats. leit. Liaudinskas (LCVA 561-17-5). Tà paèià dienà lauko pratybos „kuo- pa ginantis” vyko Nedzingëje. Dalyvavo Nedzingës, Pilvingiø, Giraitës, Meðkuèiø, Perlojos, Varënos I, Akmens, Babriðkiø ir Geidukoniø bû- riai bei 21 ðaulys ið Liðkiavos bûrio. Pratybø vykdytojas – kuopos vadas Makaraitis. Lauko pratimas „kuopa puolant” Kibyðiuose atliktas 1937 m. rugsë- jo 19 d. Manevravo Kibyðiø bûrio ir Merkinës kuopos ðauliai. Kuopos vadas vykdytojas buvo ats. jaun. leit. V. Matulaitis. „Raudonøjø” pusë –

142 Merkinës, Merkinës raiteliø, Puvoèiø, Noruliø, Raitininkø ir Ryliðkiø bûriai. Dalyvavo XIX rinktinës atstovas kapit. Jëèys. Tà paèià dienà lauko pratybos „kuopa puolant” vyko Perlojoje ir Varënoje I. „Mëly- nieji” – Perlojos, Nedzingës, Pilvingiø, Giraitës ir Meðkuèiø bûriai. Kuo- pos vadas vykdytojas – P. Makarevièius. Lauko pratimai „kuopa puolant” ir „kuopa ginantis” atlikti 1938 m. spalio 30 d. Puolanèiøjø kuopos vadas vykdytojas buvo leit. A. Dubaus- kas. „Mëlynøjø” pusëje – Noruliø, Puvoèiø, abu Merkinës, Raitininkø, Ryliðkiø, Kibyðiø ir Liðkiavos bûriai. Pratimui „kuopa ginantis” 12 val. á Gudakiemá atvyko „baltieji” – Giraitës, Meðkuèiø, Perlojos, Nedzingës ir Pilvingiø bûriai. „Baltøjø” kuopos vadas vykdytojas buvo 5 kuopos vadas Valiukevièius. Anot XIX rinktinës 1938 m. gruodþio 15 d. ásakymo, tais metais bû- riuose buvo surengta karinio parengimo pamokø bei uþsiëmimø: Ne- dzingës bûryje – 8 valandos pamokø ir 3 dienos uþsiëmimø, Perlojos b. – atitinkamai 5 val. ir 1 d., Merkinës b. – 38 val. ir 1 d., Varënos I b. – 42 val. ir 1 d., Babriðkiø b. – 10 val. pamokø, Merkinës raiteliø b. – 30 val. pamokø ir 1 d. uþsiëmimø, Kibyðiø b. – 27 val. ir 1 d., Noruliø bûryje – 37 val. pamokø ir 1 diena uþsiëmimø; Geidukoniø bûryje kari- nio parengimo pamokø ir uþsiëmimø nebuvo.

Ðauliø ðventës, ðaudymai Nors LÐS ásikûrimo oficiali data laikoma 1919 m. birþelio 27 d. (kai kur – rugpjûèio 8 d.), taèiau ðauliø metinë ðventë buvo birþelio 24 d. Ið pradþiø Lietuvoje kaip didþiausia valstybinë ðventë bûdavo ðvenèiama ne vasario 16-oji, o geguþës 15-oji – Steigiamojo seimo iðrinkimo 1920 metais diena; ji vadinta Lietuvos nepriklausomybës ðvente. Gegu- þës 15-osios ðventë oficialiai panaikinta 1925 metais, o ðvæstina vasario 16-oji, taèiau iki 1928 m. praktiðkai ðvæstos abi ðventës. LÐS 1938 11 10 ásakymu ðauliø daliniams nustatytos tokios ðventës: vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybës ðventë ir J. Basanavièiaus paminëjimas; kovo 5-oji – Vlado Putvinskio, mirusio 1929 m., minëji- mas; birþelio 13-oji – A. Smetonos vardadienis; birþelio 23-24 d.d. – Ðauliø sàjungos metinë ðventë; rugsëjo 8-oji – Tautos ðventë (nuo 1930 m.

143 ji ðvæsta kaip didþiojo kunigaikðèio Vytauto karûnavimo diena); lapkri- èio 23 d. – kariuomenës ðventë. Ðauliø daliniai galëjo turëti savo ðven- tes: rinktiniø ar bûriø sukaktuviø dienas ir kt. Bene viena pirmøjø ðauliø ðvenèiø surengta 1921 m. birþelio 24 d. Merkinëje. Privalëjo dalyvauti Merkinës, Ryliðkiø ir Nedzingës bûriai. Po miðiø baþnyèioje vikaras J. Bakðys pasakë tai progai pritaikytà pa- mokslà. Miestelio gatvëmis þygiuota su dainomis, mokyklos salëje vyko susirinkimas, þaidimai ir ðokiai. Ðveicarijos ðauliø komitetas kvietë Lietuvos ðauliø sàjungà dalyvau- ti tarptautinëse ðaudymo varþybose 1925 m. rugpjûèio 7-13 d.d. Sent Galeno mieste. XIX Alytaus skyrius praðë bûrius iki liepos 20 d. pra- neðti apie tinkanèius varþyboms ðaulius. LÐS pasiøstø juos uþ Sàjungos lëðas, o rungtynëse ðauliai galës dalyvauti su savo ginklais (LCVA 561- 19-656). Deja, apie varþybose Ðveicarijoje dalyvavusius ðaulius þiniø ne- turime. 1926 m. vasarà vykusioje Alytaus apskr. ðauliø sporto ðventëje jø instruktoriumi buvo Alytaus gimnazijos kûno kultûros mokytojas Ka- rolis Dineika. 1928 m. birþelio 24 ir 25 d.d. Merkinëje planuota ðaudymo ir sporto ðauliø ðventë nenusisekë. Sportininkai turëjo rungtis ðaulio Marganavi- èiaus ir Suomijos ðauliø taurëms iðkovoti. Tikëtasi, kad dalyvaus 5-kiø bûriø ðauliai, taèiau susirinko tik 21 þmogus ið Merkinës ir 17 ið Rylið- kiø bûrio. (Augustinas Juozas Marganavièius – Suomijos lietuviø veikë- jas, tos ðalies pilietis, vertæsis cheminiu valymu. Buvo nuolatinis Suo- miø-lietuviø draugijos valdybos narys. Surinko daug aukø Lietuvos ðau- liø namams ir ásteigë pereinamà sportinæ dovanà – sidabriná kauðà. Suo- mijos kare su Tarybø Sàjunga 1939-1940 m. tarnavo savanoriu suomiø kariuomenëje.) Nepavyko ir XIX rinktinës 1928 m. liepos 7 ir 8 d.d. rengta 7-niø bûriø sporto ðventë Nedzingëje. Dalyvavo tik Nedzingës ir Akmens bû- riai. Merkinëje ir Nedzingëje norëta ðauliams áteikti Lietuvos nepri- klausomybës 10-meèio medalius. Sëkmingesnë buvo rugsëjo 29 d. spor- to ðventë Alytuje. Dalyvavo 90 sportininkø ir 196 kiti ðauliai ið 16-kos rinktinës bûriø, tarp jø – ið Akmens, Perlojos, Merkinës ir Nedzingës bûriø. Prizà laimëjo ir Perlojos atstovai (prizininkai buvo ið ðeðiø bûriø).

144 1929 m. birþelio 22-24 d.d. Kaune vyko Ðauliø sàjungos 10 metø su- kaktuviø minëjimo ðventë – ðauliø suvaþiavimas. Á minëjimà turëjo vyk- ti: ið Perlojos bûrio – 39 ðauliai vyrai, Nedzingës b. – 9, Liðkiavos – 24, Akmens – 11, Merkinës – 10, Varënos I – 16, Puvoèiø bûrio – 8 vyrai. Taèiau du Varënos bûrio ðauliai susirgo, o prisidëjo du Nedzingës ðau- liai; ið sàraðo iðbraukti trys Akmens bûrio ðauliai. Ðaulës moterys á mi- nëjimà vyko pagal kità sàraðà. Ið Perlojos bûrio manë vaþiuoti 18, Ne- dzingës, Liðkiavos ir Varënos I bûriø – po dvi ðaules. Þinoma, kad ið Liðkiavos bûrio á ðventæ buvo nuvykæ 22 ðauliai: 21 vyras ir 1 moteris. Pasak LÐS 1929 m. birþelio 29 d. ásakymo, per ðauliø 10-meèio ðven- tæ mitybai, tarp kitø, buvo priskirta 630 ðauliø (504 vyrai ir 126 moterys) ið XIX Alytaus rinktinës ir 70 ðauliø (63 vyrai ir 7 moterys) ið V Trakø rinktinës. XIX rinktinës 1929 06 28 ásakyme sakoma, kad per ðventæ, tarp kitø, graþiai pasirodë Varënos I, Liðkiavos, Perlojos, Merkinës, Ak- mens, Nedzingës ir Puvoèiø bûriai (LCVA 561-17-49). Taèiau tame pa- èiame ásakyme rinktinës vadas priduria: „Perlojos ðauliø bûrio vadui Lukðiui ir valdybos sekretoriui Rapkauskui darau perspëjimà uþ nema- lonø ir nedrausmingà pasielgimà bûrio nekuriais ðauliais Alytaus stoty- je gráþus ið ðauliø ðventës”. 1929 metais ðaudymas kovos ðoviniais XIX rinktinës bûriuose reng- tas rugsëjo-spalio mënesiais. Rugsëjo 13 d. Liðkiavoje ðaudë Liðkiavos bûrys, rugsëjo 27 d. Varënos poligone – Varënos, Perlojos, Akmens, Ne- dzingës, Meðkuèiø ir Daugø bûriai, spalio 1 d. Puvoèiuose – Puvoèiø bûrys, o spalio 6 d. Ryliðkiuose – Ryliðkiø, Nemunaièio, Raitininkø ir Merkinës bûriai (LCVA 561-19-824). Ryliðkiø bûrys spalio 6 d. ðventë 10 metø sukaktuves. 1929 m. spalio 27 d. Alytuje surengta XIX rinktinës 10-meèio ðven- të. Rinktinës spalio 16 d. aplinkraðtyje visø bûriø vadovybëms nurodyta ðauliams tàdien susirinkti 7 val. ryto. LCVA 561-2-612 yra geriausiø ðau- liø sportininkø, privalëjusiø dalyvauti ðventëje, sàraðas: Nedzingës bû- rio – Vladas Remeika ir Juozas Bleda; Liðkiavos bûrio – Petras Matule- vièius, Juozas Èesnulevièius, Petras Slauta, Pranas Þilinskas, Jonas Nau- jokaitis; Akmens b. – Petras Èesnulevièius, Antanas Glaveckas, Vincas Biekða, Antanas Aldonis; Perlojos b. – Jonas Pigaga ir A. Milinavièius; Varënos I b. – Vaitiekus Peteðka ir Daminas Puodys; Puvoèiø bûrio –

145 Rokas Ikasala, Kazys Jaskelevièius, Juozas Jakimonis, Dionyzas Baniu- lis, Liudas Luèinskas, Karolis Grauþys. Rinktinës 1929 11 12 ásakyme dëkojama visiems ðauliams, dalyva- vusiems rinktinës 10-meèio ðventëje. Rinktinës vado skirtas dovanas uþ sportà ir ðaudymà, tarp kitø, gavo: Liðkiavos bûrio ðauliai – Petras Ma- tulevièius uþ keturkovæ ir Pranas Kleponis uþ ðaudymà ið 100 m atstu- mo; Puvoèiø bûrio – Rokas Ikasala uþ keturkovæ ir Jonas Dvareckas uþ ðaudymà ið 100 m; Akmens b. – Antanas Aldonis uþ keturkovæ ir Anta- nas Èesnulevièius uþ ðaudymà ið 100 m; Varënos I b. – Ignas Bernatavi- èius uþ ðaudymà ið 100 m; Merkinës b. – Julius Èaplikas uþ ðaudymà ið 100 m; Nedzingës bûrio – Romualdas Stankauskas uþ ðaudymà ið 100 m atstumo. Visi apdovanotieji gavo Vyèius – paveikslus su rinktinës vado paraðu. Apie apdovanojimus atþymëta ðauliø nario liudijimuose. XIX rinktinës 1930 08 29 ásakymu patvirtintas bûriø ðaudymo ko- vos ðoviniais ið 100 m ir 150 m atstumo tvarkaraðtis 1930 metams; ðau- dymas vyko rugsëjo 4 d. – spalio 4 d. Pasak XIX rinktinës 1930 12 31 ásakymo, rugsëjo 6 d. Liðkiavoje prie sporto aikðtës, dalyvaujant rink- tinës vadui, vyko Liðkiavos ir Guobiniø bûriø ðaudymas kovos ðovi- niais ir sporto patikrinimas; dalyvavo Liðkiavos bûrio 25 ir Guobiniø bûrio 7 ðauliai. Patikrinta 17 ðautuvø. Rinktinës vadas buvo nuvykæs á Þeimius patikrinti ugniagesiø komandos, kuri, anot jo, „dar kaip ir nepradëjusi veikti”. Ðaudymo proga piliakalnyje iðkelta tautinë vëlia- va; po ðaudymo pilies kalne sugiedotas Tautos himnas ir vëliava nu- leista. Merkinës, Raitininkø ir Ryliðkiø bûriø kovinis ðaudymas ir sporto patikrinimas surengtas rugsëjo 12 d.; dalyvavo 57 ðauliai. Toks pat ren- ginys Akmens, Babriðkiø bûriø bei Geidukoniø skyriaus ðauliams ávy- ko rugsëjo 17 d.; dalyvavo 44 ðauliai. Varënos poligone rugsëjo 21 d. ðaudë Varënos I, Perlojos ir Nedzingës ðauliai. Rugsëjo 28 d. atskirai ðaudë Puvoèiø ir Meðkuèiø bûriai. Iðegzaminuota Varënos bûrio 16 ðau- liø, iðëjusiø visà karinio parengimo programà. Perlojos bûrio susirin- kime lapkrièio 9 d. patikrinta ginklø ir karinio parengimo bûklë; daly- vavo 47 ðauliai. Uþ geriausià ðaudymà ið ðautuvø Vytauto Didþiojo metais (1930 m.) XIX rinktinës vado skirtas dovanas laimëjo 26 ðauliai, tarp kuriø: Varë- nos I bûrio – ats. jaun. puskarininkis Vincas Kumpa ir Ignas Bernatavi-

146 èius; Liðkiavos b. – Juozas Vilkelis ir ats. leit. Mikas Lukoðiûnas; Perlo- jos b. – Rokas Ikasala, Pranas Lukðys ir Antanas Jonytis; Akmens b. – Antanas Staranevièius; Puvoèiø bûrio – ats. grandinis Vincas Volunge- vièius. Visi suminëti ðauliai, iðskyrus I. Bernatavièiø, gavo Vytá su rink- tinës vado paraðu; I. Bernatavièius apdovanotas dideliu Vl. Putvinskio paveikslu. Vytauto Didþiojo vainikavimo dienà 1930 metais visiems bûriams nurodyta atðvæsti kuo iðkilmingiau (þiûr., pvz., XIX rinktinës vado 1930 08 11 aplinkraðtá LCVA 561-19-824). Ðauliams mokytojams ta proga reikëjo paruoðti kalbas, scenos veikalus, deklamacijas, visiems ðauliams iðmokti patriotiniø rikiuotës dainø. Spalio 27-àjà, Vytauto mirties 500- øjø metiniø dienà, ðauliai su savo vëliavomis privalëjo rinktis á baþny- èias, kur 10 val. vyko iðkilmingos gedulingos pamaldos uþ didájá kuni- gaikðtá. Po prakalbø prie paminklø þuvusiems ar kitur, ëmë skambëti didieji baþnyèiø varpai – 500 dûþiø, simbolizuojanèiø Vytauto mirties sukaktuves. Pradëjus gausti varpams, eita á kapines, orkestrai grojo ge- dulo marðus. Po pamaldø ir prakalbø kariuomenë ir ðauliai saliutavo 9 salvëmis. 1931 metais ðaudymas kovos ðoviniais bûriuose vyko geguþës-birþe- lio mënesiais. Pratimai buvo dvejopi: ið 100 metrø atstumo po 4 ðovi- nius ir ið 150 m atstumo po 5 ðovinius. Babriðkëse geguþës 8 d. ðaudë Akmens ir Babriðkiø bûriø bei Geidukoniø skyriaus ðauliai, Varënoje I geguþës 14 d. – Varënos ir Perlojos bûriø ðauliai, Ryliðkiuose geguþës 27 d. – Merkinës, Raitininkø ir Ryliðkiø bûriai. Ið Merkinës bûrio ge- riausiai ðaudë Stepas Galkauskas ir Mikas Lukoðiûnas. Nedzingës ir Meðkuèiø bûriai ðaudë Nedzingëje birþelio 4 d. Liðkiavoje birþelio 10 d. ðaudë Liðkiavos ir Guobiniø bûriai. Puvoèiø bûrys ðaudë birþelio 16 d. Vietas ðaudymui parinko bûriø vadai, kur vyko ðaudymas, ir praneðë kitiems bûriams. Visur dalyvavo rinktinës vadas. Kai kurie ðauliai 100 m pratime neiðmuðë në vieno taðko. Varënos bûryje buvo 9 tokie ðauliai, Perlojos – 8, Akmens – 4, Babriðkiø – 11, Geidukoniø skyriuje – 4, Mer- kinës bûryje – 8, Puvoèiø – 4, Nedzingës – 9 ðauliai (LCVA 561-19-126). 1931 m. birþelio 23 d. Alytuje rengtos XIX rinktinës ðauliø kontroli- nio ðaudymo varþybos ir rekordinës sporto rungtynës. Ðaudyta ið 150 m

147 atstumo á 24 þiedø taikiná po 5 ðûvius; sàlyga – në vieno kliudymo þe- miau 15-to þiedo! Sporto rungtys ávairios. Rinktinës 1931 06 17 raðte iðvardinti geriausiai ðaudæ ir sporte pasiþymëjæ ðauliai, kurie turëjo at- vykti birþelio 23 d. (LCVA 561-19-825): Ðaudyti: Akmens bûrio – Edvardas Juðkevièius; Varënos I b. – Ignas Berna- tavièius, Andrius Ryliðkis; Perlojos b. – Juozas Lukoðevièius; Merkinës b. – Stepas Galkauskas, Mikas Lukoðiûnas; Puvoèiø b. – Jonas Kruðas, Jonas Dvareckas; Nedzingës bûrio – Stepas Þibaitis, Romas Stan- kauskas. Dalyvauti sporte (keturkovëje): Merkinës bûrio – Juozas Muzikevièius, Povilas Èaplikas, Leonas Èap- likas; Nedzingës b. – Ignas Kaupas, Jonas Gasiûnas, Jonas Kopka, Jo- nas Piðèikas; Perlojos b. – Petras Ciûnys, Rokas Ikasala, Pranas Lukðys, Jonas Krivas, Mikas Rapkauskas, Juozas Kalanavièius; Varënos I bû- rio – Vaitiekus Korkutis, Bolius Poðkus, Vinco, Vaitiekus Peteðka, Vin- cas Rutkauskas, Vincas Kumpa, Vincas Poðkus, Bolius Poðkus, Adomo, Daminas Puodys, Petras Golumbauskas, Antanas Golumbauskas, Pet- ras Skliutas, Vincas Junèa, Vincas Kerðys, Julius Baublys, Jonas Vala- kevièius. Pasak XIX rinktinës 1931 m. liepos 1 d. ásakymo, kontroliniame ðaudyme ið viso dalyvavo 27 ðauliai; sàlygas ávykdë 11, tarp jø Ignas Ber- natavièius ið Varënos I ir Juozas Lukoðevièius ið Perlojos. Pirmàjá pri- zà – „Parabellum” sistemos revolverá, ðaulio Antano Rukuiþos dovanà, laimëjo 100 taðkø iðmuðæs Ignas Bernatavièius; taip pat 100 taðkø iðmu- ðæs Ignas Peckus ið Ûdrijos dovanø gavo laikrodá. Alytaus rinktinës ðauliø eilinë sporto ðventë ir kontrolinis ðaudymas kovos ðoviniais vyko Alytuje 1931 m. rugsëjo 27 d. Per kontroliná ðaudy- mà iðmuðæ ne maþiau kaip 95 taðkus, ðauliai Pranas Muliuolis, Juozas Remeika, Ignas Bernatavièius, Juozas Lukoðevièius, Ignas Peckus, Vin- cas Baranauskas ir Ignas Runta rinktinës 1932 03 25 ásakymu apdova- noti III laipsnio þenklu „Uþ ðaudymà”. I. Bernatavièius ir I. Peckus ið- muðë po 100 taðkø, P. Muliuolis, J. Lukoðevièius, J. Remeika ir I. Runta po 97, V. Baranauskas 96 taðkus. Anot XIX rinktinës 1932 04 25 raðto bûriø vadams (LCVA

148 561-19-825), ðaudymas kovos ðoviniais ir sporto dienos tais metais turë- jo vykti: geguþës 3 d. Babriðkëse – Akmens, Babriðkiø bûriams ir Geiduko- niø skyriui; geguþës 8 d. Varënoje I – Varënos, Perlojos ir Nedzingës bûriams; geguþës 13 d. Ryliðkiuose – Raitininkø, Ryliðkiø, Merkinës ir Merki- nës raiteliø bûriams (ið Merkinës bûrio renginyje dalyvavao 18 ðauliø); geguþës 20 d. – Puvoèiø bûriui; geguþës 26 d. – Liðkiavos ir Guobiniø bûriams. Ðaudymo vietas tvarkë bûriø, kur vyko pratybos, vadai. Geguþës 3 d. per ðaudymà Babriðkëse dalyvavo rinktinës vadas. Èia geriausiai ðaudë Babriðkiø b. ðaulys M. Èesnulevièius. XIX rinktinës vadui A. Petruðkevièiui geguþës 8 d. lankantis Varë- noje I, antrà kartà tais metais, Varënos poligono ðaudykloje ðaudyta kovos ðoviniais ið 100 m ir 150 m atstumo. Dalyvavo Varënos b. 66 ðau- liai (ið 70), Nedzingës b. – 7 (ið 30), Perlojos b. – 20 (ið 47); dar ðaudë Akmens b. 6 ðauliai, kurie geguþës 3 d. nebuvo Babriðkëse. Ið viso ðau- dë 99 ðauliai. Abiejø pratimø sàlygas ávykdë 23 ðauliai: Varënos I bû- rio – 9, Perlojos b. – 9, Nedzingës b. – 3, Akmens b. – 2. Geriausiai ðaudæs Pranas Aldonis (Akmens bûrys) gavo rinktinës valdybos pirmi- ninko majoro Ambraziûno dovanà – 10 Lt. Ðaudë Varënos jaunøjø ðau- liø bûrys – 10-12 metø berniukai. 1932 m. geguþës 29 d., taip pat antrà kartà tais metais, A. Petruðke- vièius lankësi Liðkiavos bûryje. Ðaudë Liðkiavos bûrio 54 ðauliai (ið 75) ir Guobiniø b. 16 ðauliø (ið 22). Abiejø pratimø – ið 100 m ir 150 m atstumo – sàlygas ávykdë Liðkiavos b. ðauliai Vladas Martinonis, Adol- fas Balèius, Mikas Lukoðiûnas, Juozas Kaèiulis, Jonas Ðimkonis, Kos- tas Balèius, Petras Vasiliauskas ir du ðauliai ið Guobiniø bûrio. Po ðau- dymo patikrinti ðauliø sportiniai sugebëjimai; ritminius pratimus darë 44 ðauliai, deja, silpnai apmokinti. Rinktinës vadas pastebëjo, kad „draus- më buvo maþa per ðaudymà”. Á ðaudymo vietà ðauliai atvyko pavëlavæ. 1932 m. XIX Alytaus rinktinës ribose surengta pirmoji ðauliø sto- vykla, kurioje dalyvavo XIX ir IX Seinø rinktiniø ðauliai. Jie iðëjo kari- nio parengimo programà, atliko ðaudymo ir sprogdinimo pratimus, nak- tinius þygius.

149 Pagal LÐS 1932 metams nustatytà ðauliø karinio parengimo progra- mà XIX rinktinëje patikrinimo egzaminus laikë 144 ðauliai; neiðlaikë 20. Þinios vertintos 10 laipsniø sistema. Egzaminø programoje buvo Águlos, Drausmës, Vidaus, Rikiuotës ir Lauko statutai, ðaudymas, gin- klø paþinimas. Ið 144 egzaminus laikiusiøjø ðauliø 10 balø gavo 5, tarp kuriø: perlojiðkiai Romas Valentukevièius (uþ ðaudymà) ir Benadas Baublys (uþ Vidaus statutà), varëniai Raminas Graþulis ir Juozas Skliu- tas (abu uþ ðaudymà). Pasak LCVA 561-2-785, ðauliø egzaminai vyko: Varënos I bûryje – 1932 m. sausio 21 d.; Puvoèiø b. – sausio 29 d.; Merkinës b. – vasario 7 d.; Nedzingës b. – vasario 14 d.; Akmens b. – kovo 1 d.; Liðkiavos ir Guobiniø bûriuose – kovo 4 d.; Babriðkiø b. – kovo 8 d. Perlojos bûryje kovo 20 d. buvo numatyti praktiðki kautyniø uþsiëmimai; galbût tà die- nà ðauliai ir iðegzaminuoti. Panaðûs praktiðki uþsiëmimai kovo 22 d. turëjo vykti Geidukonyse su Babriðkiø bûrio ir Geidukoniø skyriaus ðau- liais. Neturime þiniø apie ðauliø egzaminus Puvoèiø, Merkinës ir Ne- dzingës bûriuose. 1932 metais minëtos Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio mir- ties 550 metø sukaktuvës. Anot LÐS Tautinio auklëjimo ir propagandos skyriaus 1932 08 22 raðto XIX rinktinës vadui, ðauliø bûriai minëjimus turëjo rengti su vietos mokyklomis ir kitomis organizacijomis (LCVA 561-19-825). Merkinëje Kæstuèio diena ðvæsta rugsëjo 25 d. Dalyvauti minëjime Merkinës bûrys pakvietë visà Puvoèiø bûrá. Liðkiavos ir Kibyðiø bûriø manevrai ir ðaudymas kovos ðoviniais vy- ko 1933 m. balandþio 9 d. Dalyvavao 54 ðauliai, vadovavo Liðkiavos kuo- pos vadas M. Lukoðiûnas. Ðaudyta gerai. XIX rinktinë 1933 04 12 aplinkraðèiu paskyrë bûriams laikà ðaudyti kovos ðoviniais (LCVA 561-19-607): balandþio 23 d. Varënos poligone ðaudë Varënos I ir Perlojos bûriai, taikinius paruoðë Varënos bûrio vadas, pirmasis ðûvis – 9 valandà; geguþës 7 d. ðaudë Merkinës, Raitininkø, Ryliðkiø ir Merkinës raite- liø bûriai, taikinius iðstatë kuopos vadas Juozas Kaèiulis, pirmasis ðû- vis – 10 valandà; geguþës 10 d. ðaudë Babriðkiø, Akmens ir Geidukoniø bûriai, taiki- nius iðstatë Babriðkiø b. vadas, pirmasis ðûvis – 10 valandà;

150 geguþës 14 d. ðaudë Liðkiavos, Kibyðiø ir Guobiniø bûriai, taikinius iðstatë kuopos vadas M. Lukoðiûnas, pirmasis ðûvis – 8 valandà; geguþës 21 d. ðaudë Nedzingës ir Pilvingiø bûriai, ðaudymo vietà parinko ir taikinius paruoðë Nedzingës b. vadas, pirmasis ðûvis – 8 va- landà. Ðaudyme Varënos I bûryje balandþio 23 d. dalyvavo 54 ðio bûrio ðau- liai (ið 68) ir Perlojos bûrio 15 ðauliø (ið 45). Atlikti þemesnës ir aukðtes- nës klasës 3 pratimai. Rezultatai vidutiniðki. Varënos bûrio beveik visi ðauliai buvo paruoðti, o daugelis Perlojos ðauliø nemokëjo taisyklingai atremti ðautuvo á petá ir ðaudyti nuo atramos. Ðaudyme dalyvavæs XIX rinktinës vadas paþymëjo, kad Varënos b. ugniagesiø komanda veikia vidutiniðkai, o Perlojos neveikia. Merkinëje geguþës 7 d. dalyvavo rinktinës vadas ir rinktinës valdy- bos pirmininkas maj. Ambraziûnas. Ðaudë: Merkinës bûrio – 31 ðaulys (ið 56), Raitininkø b. – 32 (ið 38), Ryliðkiø b. – 13 (ið 23), Merkinës raiteliø bûrio – 19 (ið 25). Atlikti abiejø klasiø – þemesniosios ir aukð- tesniosios – pratimai. Rezultatai vidutiniðki. Geriausiai ðaudë Raitinin- kø b. ðaulys Izidorius Gudukas, 3-se pratimuose iðmuðæs 81 taðkà. Ðaudyme Liðkiavos bûryje geguþës 14 d. dalyvavo XIX rinktinës va- do padëjëjas Juozas Krasnickas. Ðaudë: Liðkiavos bûrio – 48 ðauliai (ið 67), Kibyðiø b. – 30 (ið 35), Guobiniø b. – 18 (ið 21), arba ið viso 97 ðau- liai. Drausmingiausias ir pavyzdingiausias buvo vos prieð penkis mëne- sius susikûræs Kibyðiø bûrys. 1933 m. spalio 7 d. Alytuje rengta raiteliø sporto ðventë. Valsèiuose sudaryti komitetai, á kuriuos áëjo ðauliø bûriø vadai ir bûriø valdybø pirmininkai. Kai kur pas ðaulius ar kitus gyventojus nuo karo buvo uþsi- likæ kareiviðkø ðalmø. Bûriø vadams liepta nesugadintus ðalmus surink- ti ir pristatyti á XIX rinktinës ðtabà; uþ ðalmus uþmokëta. Ðauliø sporto ðventë Alytuje vyko 1934 m. birþelio 24 d. Anot XIX rinktinës 1934 m. rugpjûèio 31 d. ásakymo, ðaudymus ko- vos ðoviniais 1934 metais atliko: balandþio 29 d. – Nedzingës, Liðkiavos, Pilvingiø, Kibyðiø ir Giraitës bûriai, dalyvavo atitinkamai 29, 34, 17, 11 ir 25 ðauliai; geguþës 6 d. – Akmens ir Babriðkiø bûriai, dalyvavo 14 ir 26 ð.; geguþës 10 d. – Merkinës ir Merkinës raiteliø bûriai, 23 ir 12 ðau- liø; birþelio 17 d. – Varënos I ir Perlojos bûriai, dalyvavo 47 ir 27 ð.;

151 rugpjûèio 12 d. – Puvoèiø ir Noruliø bûriai, ðaudymuose dalyvavo ati- tinkamai 15 ir 40 ðauliø. Merkinëje geguþës 10 d. ðaudë Merkinës, Merkinës raiteliø, Raiti- ninkø ir Ryliðkiø bûriø ðauliai. Vadovavo kuopos vadas J. Kaèiulis. Ge- riausiai ðaudþiusá Merkinës b. ðaulá Jonà Volungevièiø kuopos vadas apdovanojo pusës metø „Trimito” prenumerata. Varënos I b. ðaudyklo- je birþelio 17 d. ðaudë Varënos, Perlojos, Nedzingës ir Meðkuèiø bûriai. Vadovavo XIX rinktinës vadas Navikevièius. 1935 m. birþelio 10 d. Merkinëje surengta Senovës diena. Atvyko prezidentas Smetona. Sutinkant „tautos vadà” garbës kuopos sudëtyje dalyvavo Merkinës ð. bûrys su dûdø orkestru. Smetona sporto aikðtëje priëmë organizacijø paradà. Ðauliams vadovavo rinktinës vadas Navi- kevièius. 1935 m birþelio 24 d. ávyko pirmoji sporto ðventë Liðkiavoje. Ðventë- je dalyvavo Liðkiavos, Kibyðiø, Guobiniø ir Noruliø bûriø ðauliai, poli- cijos sporto klubo nariai, pasienio policijos I ir II rajonø policininkai, jaunalietuviai, jaunieji ûkininkai ir 6-iø pradiniø mokyklø moksleiviai. Á ðv. Jono Krikðtytojo atlaidus suplaukë daug þmoniø. Atvyko XIX rink- tinës vadas Navikevièius ir pasienio Alytaus baro virðininkas Daukða. Sportininkams vadovavo pasienio policijos rajono virðininkas Tinteris. Piliakalny vakare vyko geguþinë, grojo Merkinës b. ðauliø orkestras. Ki- tapus Nemuno, prie administracijos linijos, bûrys tautieèiø ið Okupuo- tos Lietuvos padainavo lietuviðkø dainø ir sugiedojo Lietuvos himnà. Ðaudyme kovos ðoviniais Merkinëje 1935 m. rugpjûèio 11 d. dalyva- vo Merkinës, Merkinës raiteliø ir Kibyðiø bûriai. Ðiø bûriø toks pat ðau- dymas rengtas ir 1936 m. geguþës 24 d. Tà kartà ið 21 Merkinës bûrio dalyvavo 26 ðauliai ir 8 ðaulës. XIX rinktinës vadas B. Basiulis lankë bûrius 1935 m. gruodþio pir- mojoje pusëje. Patikrinti Raitininkø, Ryliðkiø, Nedzingës, Liðkiavos, Merkinës, Meðkuèiø, Puvoèiø, Guobiniø, Merkinës raiteliø, Pilvingiø, Kibyðiø, Giraitës ir Noruliø ð. bûriø ginklai, kitas turtas. Paskui tikrinti Daugø, Geidukoniø, Bukauèiðkiø, Varënos I, Akmens, Perlojos ir Bab- riðkiø bûriø ginklai, turtas, raðtinës knygos, duoti nurodymai, kaip lai- kyti ir priþiûrëti ginklus bei ðovinius, kaip vesti knygas ir tvarkyti susira- ðinëjimà (LCVA 561-2-962).

152 Pasak LÐS vado 1936 05 01 aplinkraðèio rinktiniø vadams, rugsëjo 6–7 d.d. Kaune, 5 pëstininkø pulko ðaudykloje, vyko Ðauliø sàjungos ðaudymo kariðkais ðautuvais rungtynës. Tikslas: rinktiniø grupinëse rung- tynëse nustatyti geriausiai ðaudþiusià grupæ ir taikliausiai ðaudanèius ðaulius. Dalyvauti rungtynëse teisæ turëjo ðauliai, ávykdæ A grupës I kla- sës ðaudymo pratimø sàlygas ir atlikæ kontroliná ðaudymà. Kiekviena rinktinë turëjo sudaryti 6 ðauliø grupæ; ið tø ðauliø vienas yra atsarginis. Rungtis buvo galima ið angliðkø, vokiðkø, rusiðkø ir èekiðkø ðautuvø (LCVA 561-19-607). XIX rinktinë 1936 05 08 nurodë 21 Merkinës, 38 Merkinës raiteliø ir 40 Kibyðiø bûriø vadams, kad geguþës 24 d. jiems reikës atlikti ðaudy- mo kovos ðoviniais pratimus. Ðaudyklà, 4 lentas su taikiniais ir kitas priemones parengs 21 bûrio vadas. Ðaudymo pratybose Nedzingëje ge- guþës 19 d., o geguþës 24 d. Merkinëje ir Puvoèiuose dalyvavo rinktinës kapitonas Domininkas Jëèys. Rinktinës kontrolinis ðaudymas kovos ðo- viniais vyko 1936 m. rugsëjo 29 d. Ið 21 Merkinës bûrio jame dalyvavo Juozas Leðèinskas, Antanas Plenta ir Anelë Ambrazienë. 1936 m. iðpildæ ðaudymo kovos ðoviniais þemesniøjø klasiø prati- mus, XIX rinktinës 1936 10 26 ásakymu á aukðtesnes klases perkelti 245 ðauliai, ið kuriø: Nedzingës bûryje – 4; Liðkiavos bûryje – 4; Akmens b. – 9; Perlojos b. – 12 ðauliø, tarp jø Marijona Bernatavièiûtë; Merkinës bûryje – 6, tarp jø Anelë Ambrazienë; Varënos I b. – 10 ðauliø; Puvo- èiø b. – 7, tarp jø Ona Marèiûnienë; Babriðkiø b. – 5; Pilvingiø b. – 2; Merkinës raiteliø b. – 1; Kibyðiø b. – 1; Noruliø b. – 8; Geidukoniø bûryje – 1 ðaulys (LCVA 561-17-49). Ðaudymui, ypaè kovos ðoviniais, LÐS-goje skirtas rimtas dëmesys. Bent jau antrajame Sàjungos gyvavimo deðimtmetyje ðaudymai kovos ðoviniais praktiðkai rengti kasmet. Pateiksime vieneriø – 1937 – metø tokio ðaudymo iðsamesnæ statistikà XIX rinktinei priklausiusiuose Va- rënos kraðto ðauliø bûriuose (LCVA 561-19-225). Nors tikslesnës datos protokoluose daþniausiai nenurodytos, taèiau ðaudymai vyko rugsëjo mënesá. Nedzingës bûryje ðaudë 52 ðauliai, Liðkiavos b. – 35, Akmens b. – 37, Perlojos b. – 62, Merkinës b. – 43, Merkinës raiteliø b. – 26, Varë- nos I b. – 96, Puvoèiø b. – 22, Babriðkiø b. – 31, Pilvingiø b. – 16, Kiby-

153 ðiø b. – 21, Giraitës b. – 18, Noruliø b. – 37, Geidukoniø bûryje – 15 ðauliø. Ðaudymuose naudoti 12-kos þiedø ir galvos figûrø taikiniai bei taikiniai ðaudymui ðratais. Iðvardintuose bûriuose ið viso buvo sunaudota daugiau kaip 4 tûkst. kovos ðoviniø. 1937 m. rugsëjo 23 d. Alytuje vyko XIX rinktinës ðauliø kontrolinis ðaudymas (LCVA 561-19-225 ir 561-12-996). Parengtiniame ðaudyme dalyvavo 34, kontroliniame – 28 ðauliai. Anot 561-19-225, parengtinia- me ðaudyme tarp kitø dalyvavusiø iðmuðë taðkø: Nedzingës bûrio ðau- liai – Stepas Þibaitis 107 taðkus, Leonardas Nadzeika 102, Jonas Piðèi- kas 74; Perlojos bûrio – Juozas Lukoðevièius 114 taðkø, Stasys Valiuke- vièius 93, Jonas Baublys, Jono 89, Ignas Bernatavièius 102, Pranas Mai- nelis 92, Domas Sikorskis 94; Varënos I b. – Kostas Skinkis 84 taðkus; Puvoèiø bûrio – Zigmas Urbanavièius 86 taðkus, Tomas Èesnulevièius 91, Juozas Marèiûnas 75, Ona Marèiûnienë 79, Jonas Bandaravièius 88; Merkinës raiteliø b. – Jonas Vajëga 80 taðkø, Karolis Krukonis 82; Pilvingiø b. – Izidorius Kalanta 89 taðkus; Kibyðiø bûrio – Juozas Stoð- kelis 99 taðkus, Eligijus Ryðkus 100; Giraitës b. – Jonas Sinkevièius 100 taðkø, Stasys Lukoðevièius 83, Juozas Grigaravièius 73; Noruliø bûrio – Antanas Dubauskas 102 taðkus. Pagal LCVA 561-12-996 daugiausia taðkø – 92 – kontroliniame ðau- dyme iðmuðë perlojiðkis Pranas Mainelis, o E. Ryðkus ið Kibyðiø bûrio – 91; tai buvo I ir II vietos rinktinës ðaudyme. J. Stoðkelis ið Kibyðiø, iðmuðæs 86 taðkus, ir J. Marèiûnas ið Puvoèiø (83 taðkai) uþëmë IV ir V vietas. Ðie keturi vyrai taikinius kliudë visus 5 kartus. Kontroliniame ðaudyme vienintelë dalyvavusi moteris O. Marèiûnienë iðmuðë 50 taðkø (4 kliudymai). L. Nadzeika, I. Bernatavièius, K. Skinkis, J. Vajëga, K. Krukonis ir J. Grigaravièius kontroliniame ðaudyme nedalyvavo. Kon- troliniame ðaudyme buvo vyrø, iðmuðusiø vos 34, 44 ar 45 taðkus. Pras- èiausiai sekësi J. Piðèikui ið Nedzingës: jis iðmuðë tik 12 taðkø, taikiná kliudæs vos vienà kartà. V Trakø rinktinës kontrolinis ðaudymas 1937 m. spalio 3 d. vyko Bei- þoniø rajone. 15 Þilinø bûrio ðaulys Vincas Èenkus kontroliniame ðau- dyme nedalyvavo, nors anksèiau senøjø ðauliø aukðtesniojoje klasëje jis buvo iðmuðæs 99 taðkus. Dauguose 1937 m. birþelio 7-12 d.d. vyko vandens sporto instrukto-

154 riø kursai. Po jø, birþelio 13 d., Daugø eþere vyko vandens sporto ðven- të. Dalyvauti joje buvo agituojami ir ðauliai. Pasak XIX rinktinës 1937 06 15 aplinkraðèio, birþelio 20 d. Dauguo- se rengtoje Senovës dienoje organizuotai dalyvauti privalëjo dauguma ðauliø bûriø, iðskyrus Liðkiavos, Noruliø ir Akmens bûrius (nedalyvavi- mo prieþastys aplinkraðtyje neminimos). Ðaudymuose kovos ðoviniais 1938 metais dalyvaudavo XIX rinkti- nës vadas pulk. leit. Basiulis. Pavyzdþiui, toks ðaudymas birþelio 4 d. surengtas Akmens bûryje, birþelio 6 d. – Varënos I, birþelio 7 d. – Lið- kiavos bûriuose. Lietuvos ðauliø sàjungos ðaudymo pirmenybës Kaune vyko 1938 m. rugsëjo 17-18 d.d. Á 24 þiedø taikiná kariniais ðautuvais po 10 ðoviniø ið 150 m atstumo ðaudyta ið trijø padëèiø. Maþojo kalibro ðautuvais ið 50 m atstumo ðaudyta ið trijø padëèiø – gulom, klûpom ir staèiom – po 10 ðo- viniø á 10 þiedø tarptautiná taikiná. Ðaudymui ið 7,65 kalibro automati- nio pistoleto atstumas buvo 20 metrø; ðaudyta staèiom nuo rankos, pa- leidþiant 20 ðûviø á 10 þiedø tarptautiná taikiná. Ðaudyme kariniais ðau- tuvais ið XIX rintinës daugiausia taðkø – 571 – surinko Antanas Èesnu- levièius; 3-èias rinktinëje buvo Tomas Jakavonis – 552 taðkai (daugiau- sia taðkø – 618 – pirmenybëse surinko VIII Vilkaviðkio rinktinës ðaulys Kazys Petravièius). Ið maþojo kalibro ðautuvo Antanas Èesnulevièius surinko 236, Pranas Jakavonis – 208 taðkus. Ðaudydami automatiniais pistoletais, Tomas Jakavonis surinko 140, Antanas Èesnulevièius – 135 taðkus. Geriausiai ðaudæ 1938 metais, LÐS vado P. Saladþiaus 1939 05 19 ásakymu 123 ðauliai apdovanoti þenklu „Geram ðauliui”. Tarp apdova- notøjø buvo XIX rinktinës ðauliai Antanas Danyla, Antanas Èesnulevi- èius, Juozas Kaèiulis, Jonas Volungevièius, Pranas Janavièius. Nedzingëje 1939 09 03 vyko apylinkës ðauliø bûriø prizinis ðaudy- mas ið ðautuvø pagal kariuomenës vado 1939 metais patvirtintà LÐS ðaudymo programà. Ið Merkinës kuopos dalyvavo ðauliai, ðaudæ moko- muosius pratimus: Vitalius Matulaitis, Jonas Volungevièius, Antanas Danyla, Jonas Èerniauskas, Stasys Kavaliauskas, Liudvikas Jezerskas. 1939 m. birþelio 23-25 d.d. Kaune surengta LÐS 20-meèio ðventë. Jos programoje – paradai, dainø, sporto ðventës ir kt. 20-meèio dai-

155 nø ðventëje birþelio 24 d. Dainø slënyje Kaune ið XIX Alytaus rink- tinës dalyvavo vienintelis rinktinës choras – 25 þmonës (kapelmeis- teris Apolinaras Likerauskas). Dalyvavo penki V Trakø rinktinës cho- rai, tarp jø 15 Þilinø bûrio 19 choristø, vadovaujamø Vytauto Stelio- nio. Nors ðauliø chorø visoje Lietuvoje buvo nemaþai, per 100-tà, taèiau daugelis buvo tokio þemo lygio, kad dainø ðventëje dalyvauti negalëjo. Dauguma chorø buvo miðrûs; vyrø chorø 14, moterø në vieno. Pasiruoðimas LÐS 20-meèio dainø ðventei aptartas ðauliø chorve- dþiø suvaþiavime 1938 m. gruodþio 28-29 d.d. Beje, suvaþiavime Kaune sveèiavosi Julijono Siniaus vadovaujamas Vilniaus lietuviø miðrus cho- ras „Varpas”. Valstybës teatre jis su simfoniniu orkestru pirmà kartà atliko trijø daliø J. Siniaus kantatà „Vasario 16”, kurios atlikti Vilniuje lenkø valdþia neleido (LCVA 561-2-4458). Vëliau „Varpas”, vadovau- jamas Antano Krutulio, figûravo kaip ðauliø choras, nors 1940 m. pra- dþioje Alfonsas Mikulskis subûrë XXIII Vilniaus ð. rinktinës vyrø cho- rà. Ið tuo laiku naujai susikûrusiø stipresniø chorø minëtini: XIX rink- tinëje – Varënos II ðauliø choras, XXIII rinktinëjë – Lukiðkiø bûrio choras (vadovas kunigas Juozas Skirkevièius), Darguþiø, Valkininkø ir Dûkðto ðauliø chorai. LCVA 561-17-134 yra 6-iø Varënos kraðto ðauliø bûriø moterø, vyk- sianèiø á LÐS 20-meèio ðventæ, sàraðai. Ið Akmens bûrio vyko 5 mote- rys: Liuda Baublienë, Jadvyga Vasiliauskaitë, Marë Sapkienë, Stefa- nija Dirþienë, Elena Vaitkienë; ið Merkinës bûrio vaþiavo 22 moterys: Marijona Èirienë, Roþë Ðablinskaitë, Veronika Ðakienë, Izabelë Barz- dienë, Viktorija Dapðauskienë, Aldona Navickaitë, Elena Èerniaus- kienë, Antanina Þilinskaitë, Monika Gutauskaitë, Vera Þëkaitë, Al- bina Akstinaitë, Irena Vancevièiûtë, Marijona Vasiliûtë, Ona Þilins- kaitë, Jadvyga Ðilkinytë, Adelë Tatlauskienë, Bronë Navickaitë, Ona Kvaraciejenë, Zuzana Kaèiulienë, Ona Ryðkienë, Marcelë Jankaus- kienë, Anelë Ramaðkevièiûtë; Noruliø bûriui atstovavo 12 moterø: Teklë Silickaitë, Ieva Baublienë, Elena Dubauskienë, Valentina Èap- likaitë, Kostë Kieliûtë, Teofilë Jaskelevièiûtë, Izabelë Jazukevièiûtë, Kostë Sasnauskienë, Ona Saveikienë, Emilija Sinkevièiûtë, Elena Tar- nauskienë, Ona Vaitiekûnienë; 16 moterø vaþiavo ið Perlojos bûrio:

156 Delfina Mainelienë, Marija Ramanèiuckienë, Kazë Binkevièiûtë, Ona Davidonienë, Anelë Germanavièienë, Barbora Jonytytë, Adelë Smo- lenskaitë, Viktorija Smolenskaitë, Ona Stoðkutë, Marijona Ðeimienë, Stasë Vaikðnoraitë, Antosë Kalantienë, Anelë Bilinskaitë, Ieva Krei- vienë (gal Krivienë?), Marë Lukðytë, Ona Lukðytë; ið Puvoèiø bûrio vyko 9 ðaulës: Ona Marèiûnienë, Ona Sasnauskienë, Ona Vaþgienë, Marë Stankevièienë, Julë Bingelytë, Julë Peèiulytë, Ona Ðèerbukienë, Jadvyga Bingelytë, Anelë Peèiulienë; 12 moterø á ðventæ siøsta ið Va- rënos I bûrio: Apolonija Jasiûnienë, Anelë Janavièienë, Morta Moge- nienë, Janina Jurgelionienë, Ona Poðkutë, Marija Poðkutë, Ona Ger- manienë, Ona Bartkevièienë, Marë Palevièiûtë, Paulina Venclovienë, Julija Kariniauskaitë, Fultinavièiûtë. LÐS 21 metø ðventë buvo numatyta 1940 m. birþelio 23 d. Deja... Merkinës apylinkës ðauliø sporto, raiteliø ir ðaudymo varþybø dide- lë ðventë planuota 1940 m. rugpjûèio mënesá. Daliniø vadai dël ðventës susitarë balandþio 25 d. Ðaudymo ðventæ numatyta rengti rugpjûèio 15 d. Bûtø ðaudoma ið ðautuvø ir maþo (2,2 mm) kalibro ðautuvëliø eki- pomis ir atskirai. Ðaudykla – prie Nemuno ir Straujos upiø santakos. Ðauliø sporto ir raiteliø ðventë vyktø rugpjûèio 16 d. Turëjo pasireikðti ir ðaulës moterys. Programoje: 7 km patrulinis þygis, paradas, raitøjø sportas, granatos mëtymas, ðuoliai, 100 m bëgimas. Deja... Pasak 40 Kibyðiø bûrio vado J. Kaèiulio 1940 05 14 raporto XIX rink- tinës vadui, rengiamas 30 km þygis vyks marðrutu Kibyðiai-Merkinë- Noruliai. Kaèiulis tarsis su Noruliø b. vadu dël bendro uþduoties atliki- mo (kada þygis vyks, neraðoma). Varënos I b. vadas A. Ryliðkis 1940 05 31 praneðë rinktinës vadui, kad, vykdant XIX rinktinës kovo 15 d. ásakymà, Varënoje I birþelio 23 d. numatyta surengti Varënos I, Babriðkiø, Perlojos ir Akmens bûriø sporto dienà; taip sutarta bûriø vadø pasitarime. Tà dienà bus ðventina- mas Nepriklausomybës kovoms su lenkais paþymëti paminklas Varënos I laukuose. Tà paèià dienà Varënos I pradinës mokyklos IV, V ir VI skyriø mokiniai irgi ruoðë sporto ðventæ, tad abi ðventës jungtos kartu. Ðauliai turëjo dalyvauti lengvosios atletikos varþybose, moksleiviai at- likti bendruosius sporto pratimus, tautiðkus ðokius ir kt. Taèiau ðauliø planus sujaukë kraðte pasikeitusi politinë padëtis.

157 Rinkliavos Ðauliø organizacijos finansinë bûklë niekada nebuvo labai gera. Pra- dþioje bûriai ið esmës laikësi tik ið ðauliø aukø, vëliau – nario mokesèiø. Ðauliø daugumà sudarë maþas pajamas turintys asmenys, kaimuose – maþø ûkeliø savininkai bei jø vaikai ar pas ûkininkus tarnavæs jauni- mas. Taèiau pinigø reikëjo ne tik bûriø reikmëms; jø reikalavo aukðtes- nioji vadovybë – rinktinëms ir Lietuvos ðauliø sàjungai paremti. Ávairios rinkliavos, kartais net kelios per vienerius metus, vyko praktiðkai per visà LÐS gyvavimo laikotarpá. Rengiantis statyti paminklà Alytuje þuvusiam pirmajam Lietuvos ka- rininkui Antanui Juozapavièiui, sudaryti komitetai aukoms rinkti. Pri- sidëjo ir ðauliai. Ið viso surinkta 210252 auksinai. Perlojos komitetas surinko 600 auksinø, Varënos I – 542 auks., Varënos I þydø bendruome- në paaukojo 658 auksinus. Paminklas atidengtas 1922 m. rugpjûèio 20 d. („Karys”, 1922, Nr. 35). 1924 m. þiemà LÐS suruoðë rinkliavà su aukø lapais karo invalidø naudai – karo invalidø protezams. XIX Alytaus skyrius apie tai bûriø valdyboms praneðë 1924 02 07 raðtu. Papildydamas ðá nurodymà, sky- rius vasario 14 d. praneðë, kad aukas galima rinkti ir dëþutëse, tik jos turi bûti uþantspauduotos. Tartis su klebonais ir rinkliavas daryti sek- madieniais baþnyèiose. Jau tuomet vyko rinkliavos Vilniaus vadavimo reikalams. Ðauliø nario mokesèio – metinio ar mënesinio – ið pradþiø kelerius metus nebuvo. Pasak XIX Alytaus skyriaus valdybos 1924 05 09 raðto, bûriams iðlaikyti reikëtø, kad nariai mokëtø koká nors mokestá; paja- moms gauti bûriai turëtø rengti geguþines, vakarus. Jau 1924 metais Alytaus ðauliø skyriaus valdyba rengë daiktinæ loterijà (skyriaus 1924 05 14 raðtas bûriø valdyboms). Bilieto kaina – 2 Lt; buvo galima iðloðti daiktø uþ 1000 litø. 1927 metais XIX rinktinës valdyba rengë ar- po ir arklo loterijà. Ið jos gauta 388,32 Lt gryno pelno. Arklà (plûgà) iðloðë policijos Merkinës nuovados teismo sekretorius. Per ðauliø bûrius platinti Petro Rimðos medaliai Didþiajam Vilniaus seimui ir Klaipëdos atvadavimui atminti, Ant. Þmuidzinavièiaus darbo Vyèio paveikslai. Mokëjo ðauliai Ginklø fondui, Vilniui vaduoti sàjun-

158 gai, uþ Vilniaus pasus ir t.t. Vyko rinkliavos bûriø bibliotekoms ir ki- tiems reikalams. LÐS 1926 m. gruodþio 10 d. – 1927 m. sausio 10 d. rengë rinkliavà Sàjungos namams statyti. Perlojos bûrys 1926 11 28 susirinkime iðrin- kæs komitetà rinkliavai vykdyti: Jonas Milinavièius, Aleksas Vaþgys, Ro- kas Sviklas. XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimas 1928 m. nutarë, kad 20 % pajamø ið gauto pelno uþ surengtus vakarus bûriai privalo siøsti rinkti- nei. Merkinës bûrys praðæs, kad já nuo tos prievolës atleistø, taèiau rink- tinës valdyba 1929 11 26 posëdyje nutarusi atsakyti neigiamai: rinktinei pinigai irgi reikalingi! Pinigø rinkliavà LÐS naudai XIX rinktinë organizavo 1929 m. gruo- dþio – 1930 m. sausio mënesiais. Kaip rodo LCVA 561-19-824 esanti rinkliavos apyskaita, surinkta: Nedzingës bûryje – 115 Lt (aukojo 162 þmonës), Liðkiavos b. – 119,50 Lt (196 þmonës), Akmens b. – 26 Lt (14 þmoniø), Perlojos b. – 79,25 Lt (148 þmonës), Merkinës b. – 142,10 Lt (146 þmonës), Varënos I b. – 37,45 Lt (48 þmonës), Puvoèiø bûryje su- rinkta 36,70 Lt (aukojo 41 þmogus). Daugiausia rinktinëje surinko Daugø ð. bûrys – 165,75 Lt ið 318 aukotojø. Pinigus rinko ir atskiri asmenys: mokytojas V. Kerðys Akmens bûrio ribose ið 10 aukotojø surinko 18,50 Lt, Merkinës pradinës mokyklos vedëjas – 15 Lt, Varënos miðkø urëdas – 20,55 Lt. Ðiokios tokios pajamos Lietuvos ðauliø sàjungai ir ðauliø rinktinëms buvo kai kuriø knygø, pirmiausia LÐS leidiniø, platinimas. LÐS Tautinio auklëjimo ir propagandos skyrius 1929 12 10 bûriams iðsiuntinëjo raðtà su rekomendacija platinti knygas „Nepamirðk Lietuvos” ir „Vaduoki- me Vilniø” (uþ pastarosios knygos platinimà 30 % pajamø lieka bûriui). 1930 metais platintos knygos: „Ástabieji pasaulio dalykai ir reiðkiniai”, Ant. Þmuidzinavièiaus eiliø rinkinys „Gyvenimo takais”, Vlado Andriu- kaièio apysaka „Audra Þemaièiuose”, „Mûsø kalendorius”, „Savano- ris”, „Vilniaus reikðmë Lietuvai” (uþ pastarosios knygos, kainavusios 1,50 Lt, pardavimà ðaulys talkininkas gaudavo 50 ct). Platintas 1930-1931 m. iðleistas A. Smetonos raðtø keturtomis. 1930 metais rinktos aukos Vytauto Didþiojo muziejui Kaune. XIX rinktinë, kaip ir kitos, rinko pinigus uþ Vl. Putvinskio paveiks-

159 lus (portretus). Antai 1930 12 19 rinktinë Merkinës bûriui atsiuntë 15 dideliø ir 50 maþø LÐS kûrëjo portretø. Rinkliavà pradëti reikëjo jau gruodþio mënesá ir tæsti 1931 m. sausio mën., o þinias apie rezultatus ir pinigus prisiøsti iki vasario 20 d. Aukojusiems ne maþiau kaip 2 Lt, duo- tas didelis paveikslas, o aukojusiems ne maþiau kaip 50 ct – maþas. Puvo- èiø bûriui 1931 02 08 atsiøsta 50 maþø Vl. Putvinskio paveikslø. LÐS Centro Valdyba 1932 metais leido platinti bûriuose Bernardo Buèo darbo Vlado Putvinskio biustà, kurá skulptoriui uþsakë XII Pane- vëþio rinktinës 2 Panevëþio bûrys. Rugsëjo 30 d. bûrys kreipësi á kitus bûrius, siûlydamas ásigyti biustà. Jis kainavo: gipsinis baltas – 100 Lt, bronzos imitacija – 125 Lt, betoninis – irgi 125 Lt, dirbtinio marmuro – 150 Lt, dirbtinio þaliai juodo akmens – 165 Lt, dirbtinio granito – 175 Lt. Biusto aukðtis 80 cm, pagrindo plotis 64 cm. Biustà buvo galima gauti iðsimokëtinai per 6 mën. Uþsisakyti galëjo ir atskiri asmenys. 1932 m. pabaigoje XIX rinktinë papraðë þiniø ið bûriø, kiek ir kokiø pinigø ðie yra pasiuntæ rinktinei nuo 1928 m. pradþios. Perlojos bûrys du kartus – 1930 ir 1931 metais – buvo siuntæs atitin- kamai 25 Lt ir 63,30 Lt rinktinës orkestrui; 1930 m. vasario mën. pasiøs- ta 40 Lt rinktinës namø statybos fondui, o tø metø kovo mën. – 76,20 Lt aukø pagal aukø lapus Nr.Nr. 141 ir 145; 1932 m. pasiøsta 14,45 Lt kaþ- kokios ðaulio Juliaus Pekarsko baudos. Liðkiavos bûrys 1928-1931 m. rinktinei pasiuntæs 130 Lt: 120 Lt rink- tinës orkestrui (1930 04 15), o 1931 m. – 2 Lt uþ „Gaisrø gesinimo tak- tikà” ir 8 Lt uþ raðtinës knygas. Akmens bûrio siøstø pinigø sàraðas kur kas ilgesnis – 15 pozicijø (353,03 Lt). 1928 04 23 pasiøsta 119,15 Lt LÐS reikalams. Du kartus – 1928 11 04 ir 1929 01 19 – siøsta 55 Lt ir 15 Lt uþ Lietuvos Nepriklau- somybës medalius. 1930 m. kovo mën. pasiøsta 54 Lt rinktinës orkest- ro instrumentams pirkti ir 23,45 Lt aukø Vlado Putvinskio paminklui. Maþesnës sumos siøstos uþ ðauliø þenklus, raðtø ir kitokias knygas, taip pat pagal aukø lapus surinkti pinigai, procentai uþ rengtus vaka- rus ir kt. Merkinës bûrys 1929 m. net tris kartus siuntæs pinigus uþ bûrio vë- liavà: 80,90 Lt, 121,15 Lt ir 30 Lt. Maþesnës sumos 1930-1932 m. siøstos uþ ávairias knygas, vokus, taip pat procentai uþ vakarø pajamas.

160 Babriðkiø bûrys 1931 05 20 iðsiuntë 35,29 Lt rinktinës ðauliø namams; dar siøsta 9,50 Lt uþ raðtinës knygas. Merkinës raiteliø bûrys 1932 12 06 atsakë: „Raiteliø bûrys per trum- pà savo egzistavimo laikà jokiø piniginiø apyvartø nëra daræs, apart po- ra vakarø, ið kuriø gautas suvis maþas pelnas, todël siunèiamas rinkti- nës valdybos blankas neuþpildomas, nes jokiø pinigø nebuvo siøsta” (bû- rio vadas J. Galkauskas, LCVA 561-19-146). LÐS Centro Valdybos prezidiumo nutarimu Sàjungos lëðoms padi- dinti nuo 1933 metø ávestas ðauliø perregistravimo kasmetinis mokestis 20-ties centø popierinio þenklelio pavidalu. Kasmet á nariø liudijimus lipdyti þenkleliai bûdavo nuvertinami perregistravimo ðtampuku (LÐS 1933 10 31 raðtas rinktiniø valdyboms ir vadams, LCVA 561-19-606) LÐS Centro Valdybai 1932 11 11 leidus, XIX rinktinë 1932 m. gruo- dþio 30 d. paskelbë loterijà paminkliniams karininko Ant. Juozapavi- èiaus, t.y. XIX rinktinës ðauliø namams statyti. Parengta 7500 bilietø po 1 lità. Laimëjimams skirta 3760 litø (LCVA 561-2-785). Rinktinës ðta- bas 1934 10 23 iðsiuntinëjo raðtà visø bûriø valdybø pirmininkams, kad renkama medþiaga Antano Juozapavièiaus ðauliø namø statybai Alytu- je, Dariaus ir Girëno gatvëje. Praðyta raðtà perskaityti ðauliø susirinki- muose ir paraginti ðaulius bei kitus pilieèius veþti akmenis á Alytø. Ak- menys turi bûti ne maþesni uþ þmogaus galvà (didesni gali bûti) ir tinka- mi statybai. Akmenø rinkimo vietoje buvo uþraðas: „Èia ðauliai krauna akmenis ðauliø – karin. Juozapavièiaus namams statyti” (LCVA 561- 19-565). XIX rinktinës moterø taryba buvo numaèiusi 1937 m. vasario mën. surengti koncertà-baliø su loterija ir pelnà skirti rinktinës ðauliø namams árengti. Rinktinë 1938 01 12 iðsiuntinëjo raðtà visiems bûriø vadams, kad naujai árengtoje ðauliø salëje sausio 29 d. vyks koncertas su Kipru Petrausku ir turtinga loterija. Vakaro pelnas skiriamas ð. namø áren- gimui uþbaigti ir baldams ásigyti. Praðyta paaukoti loterijai kokiø nors daiktø, nors ir gyvø (!), ir prisiøsti iki sausio 25 d. (LCVA 561-19-570). Ávairiø LÐS ir rinktiniø loterijø bilietus ðauliø bûriai privalëjo platin- ti ne kartà. Taèiau 1938 metais LÐS vadovybë sugrieþtino bûriø loterijø rengimo tvarkà. Anot LÐS 1938 09 24 raðto rinktiniø vadams, bûriai savo loterijas galëjo rengti tik rinktiniø vadams sutikus, o apie tai reikë- jo praneðti LÐS virðininkui. Loterijos suma negalëjo virðyti 7500 litø.

161 1937 metais XIX rinktinë organizavo aviacijos rinkliavà ðauliø lëk- tuvams pirkti (þiûr. rinktinës 1937 07 30 aplinkraðtá LCVA 561-19-570). Pagal aukø lapus platinti atitinkami þenkliukai. LÐS rinktiniø atstovø susirinkimas 1938 metais nutarë Kelmës miesto kapinëse pastatyti paminklà LÐS ákûrëjui Vladui Putvinskiui. Visi ðau- liø bûriai 1938 m. apdëti vienkartiniu ne maþesniu kaip 10 Lt mokesèiu. XIX rinktinë 1938 06 11 iðsiuntinëjo raðtà, kuriuo ápareigojo bûrius pi- nigus paminklui á rinktinës ðtabà atsiøsti ne vëliau kaip birþelio 25 d. Taèiau paminklas tais metais nebuvo pastatytas. Kai kurie bûriai pinigø jo statybai siuntë dar ir 1940 m. pradþioje. 1939 metais iki geguþës 4 d. rinktos aukos nukentëjusiems Klaipë- dos kraðto pabëgëliams lietuviams suðelpti; rinkti tik pinigai.

Ðauliø orkestrai. Kita kultûrinë veikla Spaudoje raðyta, kad 1925 m. spalio 23 d. Lietuvos ir Lenkijos Rau- doniesiems kryþiams prie Varënos I pasikeitus politiniais kaliniais, at- veþtuosius lietuvius su orkestru pasitiko Perlojos ðauliai – grojo Lie- tuvos himnà. Taèiau nei to meto Perlojos ð. bûrio, nei XIX Alytaus skyriaus dokumentuose apie joká Perlojos ðauliø orkestrà niekur ne- kalbama. Galbût tai buvo tik 2-3 muzikantø armonika, smuiku ar klar- netu sugrota himno melodija. Nebuvo ðauliø orkestro Perlojoje ir vëliau. Kuriantis XIX rinktinës orkestrui, visi bûriai skyrë pinigø instrumen- tams ásigyti. Rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime 1927 05 08 paþymëta, kad Liðkiavos bûrys rinktinës orkestrui surinkæs 23 litus. Vëliau rinkti- nës orkestrui ið kiekvieno bûrio reikalauta pinigø sumos, kuri atitiktø visø bûrio ðauliø 1930 metø nario mokestá. Pavyzdþiui, Liðkiavos bûriui iðëjo apie 200 Lt (bûrio 1929 12 01 visuotinio susirinkimo protokolas, LCVA 561-19-65). XIX rinktinës orkestras gyvavo tik kelerius metus. 1933 m. kovo mën. nuspræsta orkestrà likviduoti, o 1934 m. spalio 30 d. nutarta dûdas uþ 3000 Lt parduoti Merkinës ð. bûriui. Dël orkestro likvidavimo ir jo in- strumentø pardavimo uþ pusæ kainos rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime

162 1934 11 01 reikðta nuomonë (ðaulys Stepas Þibaitis), jog tai yra nuostolis visiems bûriams, kurie prisidëjo orkestrà ásigyjant (LCVA 651-19-178). 21 Merkinës bûrys visuotiniame susirinkime 1934 m. rugsëjo 2 d. nutarë: orkestrà steigti bûtinai reikalinga! Instrumentams pirkti reikia panaudoti ð. namø statybos lëðas, nes namams jø per maþa, tas fondas dabar neauga ir duoda visai maþà procentà. Ið orkestro bus daugiau naudos, ir per 6-8 metus namø statybos fondo pinigai sugráð. Jei orkest- rui pinigø neuþtektø, tai 200-300 litø galima pasiskolinti (LCVA 561-19-663 ir 561-19-178). Merkinës bûrio valdyba 1934 10 21 posëdyje apsvarstë konkreèius parduodamo XIX rinktinës orkestro ásigijimo reikalus. Valdyba nutarë 1000 Lt sumokëti ið karto, o 2000 Lt palikti iðsimokëjimui iki 3 metø. Orkestrui reikëtø 16 þmoniø. Jiems mokyti nutarta 6 mënesiams pa- samdyti kapelmeisterá; jo atlyginimas – 100 Lt mënesiui. Po 3 mënesiø, kai orkestrà jis jau ðiek tiek iðmokys ir orkestras galës uþdarbiauti, ka- pelmeisteriui be algos dar skirti 5 % gaunamo gryno pelno. Taèiau ið iðmokamos algos iðlaikyti 10 % kaip garantijà, kad kapelmeisteris ið- mokys orkestrà tinkamai groti, t.y. iðpildys pasiraðytos sutarties sàlygà. Sutarties neávykdþius, kapelmeisteris neturi teisës reikalauti ið jo algos iðlaikytø 10 %. Á grieþikus priimti ir ðaulius ugniagesius, o trûkstant – ir kitø organizacijø narius. Stojantieji á grieþikus turi kas mënesá bûrio valdybai mokëti po 5 Lt; ðie pinigai bus kapelmeisterio algai ir reikme- nims – natoms ir kt. (keistoka: grieþikai algos negauna ir dar primoka!). Kiekvienas grieþikas su bûrio valdyba sudaro sutartá, kad tinkamai pri- þiûrës instrumentà. Ið kiekvieno grieþiko paimti vekselá 100 litø sumai su dviejø þirantø pasiþadëjimais arba 100 Lt uþstatà. Orkestrui nusi- pirkti surengti rinkliavà po vietos ir kaimynines organizacijas (LCVA 561-19-178). Deja, parduodama orkestrà, rinktinë pareikalavo ið karto sumokëti pusæ sumos – 1500 Lt; bûrys sumokëjo 1300 Lt. Perþiûrëjus su bûrio orkestro grieþikais sudarytas sutartis ir garanti- jas vekseliais, grieþikais 1934 11 06 pripaþinti: Stasys Lukauskas, Alek- sandras Visockas, Jonas Molneris, Mikas Baranauskas, Viktoras Va- lentukevièius, Antanas Baublys, Julius Dancevièius, Viktoras Lukoðiû- nas, Stasys Gruodis, Sergejus Tarakanovas, Jonas Èiurlionis, Ipolitas Strumskas, Juozas Ramaðkevièius, Kostas Luèkauskas. Grieþikø koman-

163 dos seniûnu paskirtas Viktoras Lukoðiûnas; kapelmeisteris – F. Petraus- kas. Orkestras oficialiai ásteigtas 1934 m. lapkrièio 8 d. (LCVA 561-19-120). Gruodþio 14 d. nustatyta taksa uþ orkestro nuomà: grieþti vietoje – minimum 30 litø, kitur – maþiausia 50 litø, neskaitant kelionës iðlaidø bei maisto. Pirmàkart orkestras vieðai pasirodë 1935 m. Vasario 16-osios ðventëje. Orkestrantø sudëtis keitësi. Bûta atvejø, kai tas pats asmuo bûdavo priimamas á kandidatus, paskui iðbraukiamas kaip netinkamas ir vël pri- imamas. Merkinëje gyvenusio grieþiko Petro Vilèinsko duotà 100 Lt vertës garantijos vekselá 1935 02 01 nutarta pasiûlyti iðpirkti, o jei ne – protestuoti. Grieþikui St. Kvaraciejui 1935 03 20 pareikðtas vieðas pa- peikimas uþ dalyvavimà be bûrio valdybos þinios þydø orkestre kovo 19 d. per jø paradà ir grojimà þydø vakarëlyje. P. Vilèinskas 1935 05 21 ið orkestro pasitraukë, motyvuodamas silpna sveikata, bet gydytojo pa- þymëjimo nepateikë. Ið grieþiko pareikalauta iki birþelio 15 d. bûrio kason sumokëti 25 Lt (sumaþinta nuo 100 Lt, atsiþvelgus á sunkià jo materialinæ padëtá), o jei nesumokës, jo 100 Lt vekselá protestuoti. Dûdø orkestro ásigijimas pridarë Merkinës bûriui daug skolø. Anot 1935 03 17 susirinkimo, ið 1725 Lt skolos 1700 Lt buvo uþ orkestrà (25 Lt – uþ bûrio vëliavos koto virðûnæ). Gruodþio mënesá reikëjo ið- pirkti 600 litø vekselá uþ orkestrà. O ðtai bûrio vado F. Pempës áraðas bûrio dienyne 1935 m. balandþio 27 d.: „Ávyko bûrio alutis. Gauta paja- mø 69 litai. Alutis buvo surengtas dûdø orkestro iðlaikymo reikalui”. XIX rinktinë 1936 01 25 paraðë Merkinës bûrio vadui, kad uþ nesu- mokëtus uþ orkestrà 1700 litø yra iðduotas vekselis, ir pagal 1934 11 08 instrumentø pardavimo aktà bûrys privalëjo kasmet sumokëti po 566,67 Lt. Jau suëjæs terminas gràþinti 1935 metø skolos dalá, bet pini- gai nesumokëti, todël praðyta kuo greièiau juos áneðti rinktinës tarybos kason (LCVA 561-19-229). Pasibaigus sutarties terminui, orkestro vedëjas kapelmeisteris F. Pet- rauskas 1935 06 11 ið pareigø atleistas. Jo vietà uþëmë Juozas Gutaus- kas (nuo lapkrièio 1 d. jam mokëta 30 Lt mënesinio atlyginimo). Pagal kità dokumentà – XIX rinktinës 1936 03 20 ásakymà – J. Gutauskas orkestro vedëju kaip laisvai samdomas neetatinis darbuotojas priimtas nuo 1936 m. sausio 1 d. su 25 Lt mënesiniu atlyginimu. Taèiau dël or-

164 kestro vadovo yra neaiðkumø. XIX rinktinës vadas 1935 11 22 praneðë LÐS vadui, kad Merkinës ð. dûdø orkestro vedëjas Petras Jakubauskas nuo rugsëjo 1 d. ið einamø pareigø atleistas ir nuo tos dienos orkestro vedëju paskirtas Feliksas Pempë; praðyta jam mokëti orkestro vedëjo atlyginimà. LÐS ðtabas tai patvirtino 1935 12 05 raðtu. P. Jakubauskas buvo atleistas todël, kad ilgam laikui buvo iðvykæs ið Merkinës ir apsigy- venæs Alytuje. Vëliau jis gráþo Merkinën ir buvo paprastas muzikantas. 1935 m. lapkrièio 2 d. 21 Merkinës bûrys su orkestru pagerbë ið Oku- puotos Lietuvos kilusio ðaulio Jurgio Þiogelio atminimà, o lapkrièio 3 d. paminëtos orkestro metinës sukaktuvës; kartu á kariuomenæ paly- dëti 4 bûrio ðauliai, ið kuriø 3 buvo orkestro grojikai. Merkinës bûrio taryba 1936 07 06 posëdyje nutarë ið LÐS gaunamà atlyginimà orkestro vedëjui iðmokëti su sàlyga, kad per suteiktà orkest- rui pertraukà mokymuisi – liepos ir rugpjûèio mënesius – iðmokys du naujus orkestrantus ir paruoð orkestrui 14 naujø natø knygeliø. XIX rink- tinës 1937 06 02 ásakymu nuo 1936 m. spalio 1 d. J. Gutauskas ið pareigø atleistas ir á jo vietà priimtas Stasys Dapðauskas; jam nustatytas irgi 25 Lt atlyginimas mënesiui. Bûrys 1937 02 28 nutarë uþ orkestro grojimà ið kitø organizacijø imti po 15 litø, jei bus grojama iki 24 val., ir po 3 Lt uþ kiekvienà valandà po 24 valandos. Merkinës bûrio ðaulys muzikantas Petras Jakubauskas 1939 m. va- sario 20-23 d.d. atliko areðto bausmæ daboklëje uþ tai, kad neklausë kuopos vado. Mat iðvykus orkestro vedëjui St. Dapðauskui ir á jo vietà paskyrus muzikantà Þilá, Jakubauskas agitavo jaunuosius muzikantus neiti groti ir pats negrojo; jis norëjo bûti orkestro vedëju, nors to darbo nesugebëtø atlikti. Sausio 29 d. Merkinëje vykusiame Noruliø bûrio va- kare Jakubauskas negrojo, nors pats salëje ðoko (kuopos vado V. Matu- laièio 1939 01 30 raportas rinktinës vadui, LCVA 561-19-280). 1940 m. geguþës 13 d. Merkinës ðauliø orkestras vyko groti á Kalva- rijà (Marijampolës apskr.), o birþelio 10 d. grojo vakarëlyje Merkinëje; abiem atvejais uþdarbis buvo po 15 Lt. Kapelmeisteriui Jonui Bernata- vièiui uþ birþelio mënesá avansu iðmokëta 25 Lt (LCVA 561-18-237). Kiek vëliau susikûrë ðauliø orkestras Varënoje I. XIX rinktinës 1936 03 20 ásakymu orkestro vedëju kaip laisvai samdomas neetatinis darbuotojas nuo sausio 1 d. priimtas Andrius Ryliðkis (mënesinis atly-

165 ginimas – 25 Lt). A. Ryliðká nuo 1936 10 01 pakeitë Petras Bartkevièius (XIX rinktinës 1937 m. birþelio 2 d. ásakymas ). Greitai orkestro vado- vu tapo Vytautas Muraðka. 1938 m. rugsëjo 14-15 d.d. Kaune vyko LÐS dûdø orkestrø sàskrydis. Ið XIX Alytaus rinktinës jame dalyvavo du orkestrai: Merkinës ð. bû- rio – 16 þmoniø ir Varënos I ð. bûrio – 12 þmoniø. Merkinës orkestrui vadovavo 53 m. muzikos mokytojas Stasys Dapðauskas, grojæs fleita; Varënos I orkestro vadovas buvo kornetu grojæs 19 m. fabriko darbinin- kas Vytautas Muraðka. Ðauliø orkestrø grojimas buvo ne itin aukðto lygio. Orkestrø vadovai daþnai bûdavo savamoksliai muzikai. Pasak LCVA 561-2-4458 esanèio orkestrø þinovo atsiliepimo apie ðauliø orkestrus, 85 % orkestrø vedëjai yra muzikos mëgëjai, o didelë dalis ið jø – muzikos analfabetai, kurie mu- zikà tik profanuoja. Orkestrø vadovø sàraðe prie St. Dapðausko pavardës paþymëta, kad paþásta visas partijas, o prie V. Muraðkos pavardës – „bosø ir klarnetø nepaþásta”, t.y. nepaþásta tø instrumentø partijø. Merkinës bûrio orkestro vedëjas ðaulys kandidatas Bronius Durka 1939 m. vasarà iðvyko kitur, neatsiskaitæs su ðauliø kuopa ir iðsiveþæs kai kurá jos turtà (Merkinës kuopos vado V. Matulaièio 1939 08 12 ra- portas rinktinës vadui, LCVA 561-19-690); kuopos vadas praðë B. Dur- kai neiðmokëti atlyginimo uþ 1939 m. I pusmetá. Rinktiniø vadovybë bûriams atsiøsdavo LÐS Kultûros ir ðvietimo sky- riaus parengtø paskaitø spausdintus tekstus. Paminësime tik kelias to- kias paskaitas: „Kovo 5-oji” (1933 m., Vl. Putvinskio mirties diena), „Ugdykime savigarbà”, „Gink Lietuvos nepriklausomybæ”, „Ið Ðauliø sàjungos ideologijos” (visos trys 1934 m.), „Tie, kurie praskynë Lietu- vos nepriklausomybës kelià”, „Ar reikia mums ginkluotis?” (abi 1935 m.), „Ginkime kraðtà”, „M. K. Èiurlionis”, „Vaiþgantas – Lietu- vos ðaulys visà gyvenimà” (visos 1936 m.). Valstybës teatro artistai „Linksmieji broliai” – Jurgis Petrauskas, Vik- toras Dineika ir Juozas Siparis, kuriø koncertai per Kauno radijà buvo labai mëgiami, rengë koncertus daugelyje provincijos miestø ir mieste- liø. LÐS vadui sutikus, koncertai organizuoti ðauliø vardu, nes koncertø programoje didesnæ dalá sudarë ðauliðkos temos ir mintys. „Linksmieji broliai” koncertà 1937 m. birþelio 19 d., ðeðtadiená, surengë Alytuje, o

166 birþelio 20 d. Merkinëje. Renginiø iðlaidas padengë LÐS. Koncertø pro- gramos pirmoji dalis skirta ðauliðkos idëjos propagandai. Einantis LÐS Kultûros ir ðvietimo skyriaus virðininko pareigas V. Daudzvardas 1938 m. vasario 11 d. slaptame raðte visiems ðauliø kuo- pø ir bûriø vadams raðë, kad Vasario 16-àjà, „kada kunigas, atlaikæs mi- ðias ir atgiedojæs maldà uþ Lietuvos Respublikà, rengiasi nueiti nuo alto- riaus, bûtø sugiedotas Tautos Himnas. Tuo reikalu kreiptis á vietos klebo- nà ir ðvelniai praðyti jo sutikimo”. Kai kur klebonai giedoti himnà leido, kai kur ne. Pavyzdþiui, Birðtono klebonas Pranciðkus Cibulskis (anksèiau kunigavæs Perlojoje) giedoti neleido, teisindamasis, kad neturás tuo rei- kalu parëdymo ið aukðtesnës dvasinës vyresnybës. Neleista himno giedoti ir Alytaus parapijos baþnyèioje; klebonas pasakæs, kad dël to turás gauti vyskupijos leidimà; paskambinæs á kurijà ir gavæs neigiamà atsakymà... LCVA 561-19-281 yra Nedzingës bûrio vado P. Makarevièiaus 1938 02 21 raportas LÐS ðtabo Kultûros ir ðvietimo skyriui: minint Nepriklausomy- bës ðventæ, Vasario 16-àjà, Nedzingës klebonas Julius Svirskis neleido baþnyèioje giedoti Tautos himno; motyvavo tuo, kad himne nëra þodþiø apie Dievà. Beje, V. Kudirkos tekstà bandyta pakeisti. Katalikø leidiniuo- se – giesmynëliuose, kalendoriuose, ypaè á XX a. 4-to deðimtmeèio pa- baigà, – galima rasti himno tekstà su þodþiu „Dievas”. Pavyzdþiui, leidi- nyje „Lietuviø maldos ir giesmës” (parengë kun. St. Yla, Klaipëda, 1939, p. 86) Tautiðkos giesmës 3-èias posmas toksai: Tegul Dievas Lietuvoj Tamsumus praðalina – Ir ðviesa, ir tiesa Mûs þingsnius telydi. „Pataisyti” V. Kudirkà norëta ir Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos keliø deputatø siûlymu 1991 m. spalio mënesá. Tautinio vieningumo ir karingos dvasios këlimo vardan Ðauliø sà- jungos ðtabo Kultûros ir ðvietimo skyrius 1938 m. geguþës 1 d. Varëno- je I ir Merkinëje surengë tautinës propagandos dienà. Su programos dalyviais vyko LÐS ðtabo atstovai M. Karaða ir V. Daudzvardas. Varënoje I po V. Daudzvardo áþangos poetai Jonas Graièiûnas ir Teofilis Tilvytis paskaitë po kelis savo kûrinius. Valstybës operos solis-

167 tai Juozas Maþeika ir Barbora Drangelienë padainavo lietuviðkø muzi- kos kûriniø. Solistams akompanavo Nadeþda Dukstulskaitë. Kariðkø dainø padainavo Vinco Mamaièio vadovaujamas LÐS choro oktetas. Visai programai vadovavo raðytojas ir þurnalistas Petras Babickas. Ap- lankæ tiltà per Merká, sveèiai nuvyko á Merkinæ. Èia viskas vyko pana- ðiai, tik savo kûrybos paskaitë ir P. Babickas. Abiejose vietose progra- mos vyko ðauliø namuose. 1939 m. pabaigoje LÐS surengë koncertus Varënoje II, Valkininkuo- se, Rûdiðkëse ir Trakuose (Eiðiðkëse nerasta salës koncertui). Pirmasis koncertas gruodþio 26 d. ávyko Varënoje II, geleþinkelieèiø salëje. Kità dienà – koncertas kariams ir visuomenei Valkininkuose; koncertas vyko Valkininkø ðauliø salëje, rûpinosi paðto virðininkas ðaulys Januðauskas. Valkininkuose pernakvojæ, artistai vyko á Rûdiðkes. Autobusu vaþiavo ðau- liðko darbo bièiuliai: Valstybës operos solistë Veronika Dagelytë-Valat- kienë, pianistas Balys Dvarionas, smuikininkas K. Juodelis, ðauliø kvar- tetas – St. Bacevièius, B. Vasiliauskas, J. Durðliokas ir P. Visockis. Kartu keliavo LÐS ðtabo Kultûros ir ðvietimo skyriaus virðininkas V. Daudzvar- das, skyriaus instruktorius raðytojas P. Babickas, dailininkas Jonuðas ir fotografas J. Mieþlaiðkis. Solistë V. Dagelytë-Valatkienë dainavo „Mano sieloj ðiandien ðventë”, „Oi greièiau greièiau”, „Uþ jûreliø, uþ mareliø” ir kt., kvartetas – „Mes ðauliai”, „Bunda Vyèiai” ir kt. Apie ðauliø bûriø rengtus vaidinimus, koncertus ir pan. iðsamiau kal- bama skirsniuose, kuriuose nuðvieèiama atskirø bûriø veikla.

Spaudos platinimas. „Trimitas” Ðauliø sàjungoje rimtas dëmesys skirtas spaudos, pirmiausia ðauliø þurnalo „Trimitas”, platinimui. Pastarojo þurnalo uþsisakymas ðauliams buvo prievolë. „Trimito” prenumerata 1924 metams buvo 12 litø; pa- frontës ðauliams 1926 metams ji kainavo 6 litus: iðsiraðyti buvo galima per bûriø valdybas, kurios kreipësi tiesiai á þurnalo administracijà. Þur- nalas 1927 metams pabrango: metinë jo prenumerata su lengvata buvo 9 Lt. Taèiau pafrontës bûriams þurnalas 1929 metams vël kainavo 6 litus (XIX rinktinës 1929 m. sausio 11 d. raðtas). XIX rinktinës pastangomis 1932 metams „Trimitas” 12-kai bûriø iðraðytas nemokamai.

168 Daugelyje bûriø susirinkimø ar valdybø posëdþiø protokolø randa- me áraðytus ðauliø pageidavimus, kad „Trimito” prenumerata bûtø pa- piginta. Apie tai bûdavo kalbama bûriø atstovø suvaþiavimuose. Antai XIX rinktinës suvaþiavime 1934 m. lapkrièio 1 d. ne tik pageidauta at- piginti ðauliø þurnalo prenumeratà, bet ir siûlyta suteikti bûriø valdy- boms, esant reikalui, suteikti teisæ iðvis atleisti pusæ ðauliø nuo „Trimi- to” prenumeratos: prievartos þurnalui iðsiraðyti neturëtø bûti. Merki- nës bûrys, kuriame apie 70 % ðauliø neturtingi, praðë netaikyti „Trimi- to” platinimo taisykliø neturtingiems pafrontës ðauliams, nes daug jø bus priversti iðstoti ið Ðauliø sàjungos. Paprastai nuo gruodþio 10 d. iki sausio 10 d. vykdavo spaudos plati- nimo vajai – spaudos talkos. Spaudos, ypaè „Trimito”, platintojai ir pre- numeratoriai bûdavo skatinami. Spaudos platinime 1929 metais gerai pasidarbavæ ðauliai apdovanoti M. Bagdono parengta knyga „Ástabieji pasaulio dalykai ir reiðkiniai” (Kaunas, 1929, „Mûsø rytojaus” leidinys Nr. 4). Pasak „Mûsø rytojaus” redakcijos, „knyga iðleista ir duodama atminèiai spaudos platintojams bei talkininkams, kurie 1929 metais, spaudos atgavimo 25 metø sukaktuviø proga, uoliai prisidëjo prie spaus- dintojo þodþio iðplatinimo Lietuvos sodþiuose”. Ðia knyga apdovanoti (LCVA 561-19-61): Liðkiavos ðauliø bûryje – Bronius Balevièius, Kostas Radzevièius, Vaclovas Zautra, Emilis Ðneideris; Varënos I b. – Bolius Poðkus, Alfonsas Karpavièius, Juozas Lapi- niauskas, Daminas Èesnulevièius; Akmens b. – Justinas Rûbas, Petras Èesnulevièius, Antanas Aldo- nis, Jonas Kerðis; Nedzingës b. – Julija Kariniauskaitë, Julius Skerniðkis, Zigmas Svik- las, Juozas Pigaga; Merkinës bûryje – Tomas Masaitis, Leonas Èaplikas, Jonas Paulai- tis, Jonas Volungevièius. Knygos 4 egzemplioriai skirti ir Perlojos bûriui. Apie apdovanojimà áraðyta nario liudijimuose. 1932 metais iðdalinta 1230 „Trimito” dovanø – knygø ir laikraðèiø komplektø. 1933 metais kiekvienam „Trimito” metiniam prenumeratoriui (tais

169 metais þurnalas kainavo 8 Lt) paskirtas leidinys „Vasario 16”, skirtas Klaipëdos atvadavimo 10-meèiui paminëti. Be to, burtø keliu prenu- meratoriams paskirstyta dar 4000 ávairiø dovanø. Tai buvo pinigai (100, 50, 25 Lt), ávairûs daiktai (kultivatorius, plûgas, akëèios, balnas, pate- fonas, fotoaparatas, gintaro karoliai, aukso þiedas, ávairûs laikrodþiai, tautiðki kaklaryðiai, automatinis skustuvas, dirþas uniformai, skulptû- rëlës, dailininkø paveikslai, Vl. Putvinskio portretas, vaismedþiø sodi- nukai, pora paðto karveliø, „Trimito” prenumerata 1934 metams ir t.t.). Daugumà daiktiniø dovanø buvo galima pakeisti pinigais. Taèiau daugiausia þmoniø apdovanota knygomis, tarp jø – „Spaudos fondo” ir „Sakalo” bendroviø knygynëliais. Kai kurios knygos dovanotos ðau- liø bûriø skaitykloms. Ðauliams dovanø savo knygas skyrë ávairûs au- toriai: Petras Birþys-Akiras, Liudas Dovydënas, Vladas Andriukaitis, Liudas Gira, Vytautas Bièiûnas, Petras Babickas, Antanas Þmuidzi- navièius, Juozas Mikuckis, Petras Ruseckas, Juozas Tonkûnas ir kt. Do- vanotos Juliaus Bûtëno „Sciklinës gonkos”, Adolfo Klimo-Kelmuèio iðversta Indros Zieduonio knygelë „Latvija”, Ðauliø sàjungos leidiniai „Vasario 16”, „Neuþmirðk Lietuvos” ir kt., taip pat ávairios ûkiðkos knygos. Laimëtojø sàraðas skelbtas „Trimito” 1933 m. 12-23 nume- riuose. Deja, ir „Trimito”, ir archyvo byloje (LCVA 561-12-324) – ið- siøstø laimëjimø registracijos knygoje – daug kur nenurodyti knygø autoriai arba raðomi netikslûs knygø pavadinimai, nepaþymimi knygø iðleidimo metai. Apie 70 laimëjimø teko Varënos kraðto ðauliams. Aukso þiedà (25 Lt vertës) laimëjo pasienio policijos VI rajono policininkas Stasys Bariðauskas (Varëna I), Vlado Putvinskio portretà – Adolfas Þivuls- kas (Janaukos kaimas), „Sakalo” b-vës knygynëlá (50 Lt vertës) – Pet- ras Kvaraciejus ið Èesukø. Kitiems laimëtojams teko ávairios knygos. Tarp laimëjimø nurodoma knyga „Lietuvoj, 1931”. Taèiau jokie biblio- grafijos ðaltiniai tokio leidinio nemini. Galbût tai buvo Aleksandro Diè- petrio „Lietuva – Tëvynë mûsø” (1931 m., „Ûkininko skaitymø” serijos Nr. 12). Ðis laimëjimas teko Ipolitui Gardziuliui (Oranka, matyt, Glû- kas) ir Jonui Baranauskui (Merkinë). „Trimito” 1935 metø dovanas laimëjo Varënos I ðauliai: auksiná plunksnakotá „Duro” – Ona Jankevièiûtë ið Varënos sanatorijos ir pa-

170 sienio policininkas Antanas Grëbliûnas, o auksiná plunksnakotá „Litua- nica” – Petras Skliutas, Miko ið Antakalnio kaimo. Apdovanoti meti- niai „Trimito” prenumeratoriai. Dovanos skirtos traukiant burtus. Ðauliø sàjungos loterijoje 1936 metais 1000 litø iðloðæs kaunietis ðaulys Kl. Masevièius 125 litus áteikë „Trimito” redaktoriui, kad 1937 metais þurnalà pagal bûriø vadø nurodymà siøstø Varënos I, Perlojos, Merki- nës, Leipalingio ir Kapèiamiesèio nepasiturintiems ðauliams. „Trimità”, be abejo, skaitë ne tik ðauliai. Kaip þurnalas buvo prenu- meruojamas Varënos kraðte 1938 ir 1939 metais, parodo „Trimito” ad- ministratoriaus parengta lentelë (LCVA 561-19-570):

1938 m. I pusm. 1938 m. II pusm. 1939 03 01 Jakënai 20 20 26 Liðkiava 4 5 17 Merkinë 64 84 82 Nedzingë 9 10 14 Perloja 17 22 26 Varëna I 54 56 98

1940 metø pradþioje pradëjus leisti moterø ðauliø þurnalà „Ðaulë”, vyko agitacija uþ jo prenumeratà ir platinimà. Pasak Merkinës moterø bûrio vadës M. Jankauskienës 1940 02 11 praneðimo Alytaus rinktinës ðauliø moterø vadei, norinèiø pirkti „Ðaulës” Nr. 2 kol kas neatsiranda, bet bûrio vadë praðë atsiøsti 5 egz. „Ðaulës” ir 4 egz. „Trimito” – gal iðplatins. Perlojos ðauliø vadë T. Makaravièienë pasiþadëjo iðplatinti 10 egzemplioriø „Ðaulës” Nr. 2 (1940 02 15), Puvoèiø bûrio moterø sky- riaus vadë O. Marèiûnienë – 7 egz,. o Varënos I moterø ðauliø vadë O. Balkelienë 1940 02 25 papraðë prisiøsti 20 egzemplioriø. Rinktinës ðau- liø moterø vadë pasiuntë: Simnui – 15 egz., Perlojai – 10, Merkinei – 5, Ryliðkiams – 3, Butrimonims – 2 egz. „Ðaulës” Nr. 2. Be „Trimito”, ðauliø bûriø valdyboms tekdavo platinti kitus LÐS lei- dinius: knygas, kalendorius.

171 6. KRAÐTO ÐAULIØ BÛRIAI IR JØ VEIKLA

Perlojos bûrys Nors manoma, kad partizaniðkumas Perlojoje ëmë reikðtis dar 1918 m. rudená, nustatyti tikslià datà, kada susikûrë Perlojos ðauliø bûrys, ið Lietuvos centrinio valstybës archyvo bylose esanèiø dokumentø neáma- noma. Taèiau aiðku, kad bûrys organizuoèiau ëmë telktis 1920 m. rude- ná. Bene seniausias dokumentas – tai 1920 m. rugsëjo 29 d. paþymëji- mas (LCVA 561-5-442), jog perlojiðkis M. Stoðkus ið Ðauliø sàjungos ðtabo virðininko M. Ðalèiaus Alytuje priëmë 60 rusiðkø ðautuvø, 6 dëþes ðoviniø ir 30 rankiniø granatø su kapsulëmis Perlojos, Varënos ir Mar- cinkoniø ðauliams, pasiþadëdamas: „imu ant savæs atsakomybæ dël jø iðdalinimo, vartojimo ir gràþinimo Ðauliø Sàjungai”. Uþ bûrio vadà Juozà Lukoðevièiø M. Stoðkus Alytuje paëmë ginklø ir 1920 m. lapkrièio 9 d.: 11 rusiðkø, 4 vokiðkus ir 1 prancûziðkà ðautuvà, 560 rusiðkø, 120 vokiðkø ir 50 prancûziðkø ðoviniø. 18 ðauliø perlojiðkiø dalyvavo Valkininkø kautynëse su lenkais 1920 m. spalio 16 d. Lenkø puolimà Perlojos ðauliai atrëmë 1921 m. sausio 3 d. vakarà. LÐS Sudëties ir instruktoriø skyriaus virðininkas Klimaitis 1921 01 10 raðtu nurodë Alytaus apskr. ðauliø revizijos komisijos pirmininkui kapi- tonui Dþiuvei iðtirti Centro Valdybos gautà Perlojos ð. bûrio nario (pa- vardë neparaðyta) skundà, lieèiantá Perlojos rajono vadà Mikà Stoðkø ir organizatoriø Juozà Lukðá; jei skundas pasitvirtins, abu paðalinti ið pa- reigø. „Antspauda Perlojaus Bûriui bus suteikta, kaip tik jø bûrys per- siorganizuos reikalaujamu bûdu” (LCVA 561-2-133). Perlojos ðauliai bûrá oficialiai áteisino susirinkime 1921 m. sausio 22 d. Jam pirmininkavo Zigmas Krivas, sekretoriavo Jonas Pigaga. Die- notvarkëje buvo vienas klausimas: bûrio valdybos rinkimai. Á jà visais balsais iðrinkti: pirmininkas – Zigmas Krivas, sekretorius – Jonas Piga- ga, iþdininkas – Juozas Navickas. Protokolà pasiraðë b. vadas J. Lukoðevi- èius ir ágaliotieji ðauliai J. Svirskas, J. Jaskonis ir Vaclas Vaþgys. Sausio

172 28 d. bûrio vadu iðrinktas Vaclas Vaþgys, o jo pagalbininku Jonas Jasko- nis. Tà paèià dienà Vaþgys pasiraðë pasiþadëjimà: V. Vaþgys, Stepo, 27 metø ûkininkas, raðyti ir skaityti moka, 1 metus tarnavo rusø kariuo- menëje eiliniu, gyvena Perlojoje (LCVA 561-2-133). 1921 m. vasario 5 d. bûrio valdybos pirmininkas Z. Krivas ir sekre- torius J. Pigaga praneðë Alytaus skyriaus valdybai, kad nuo vasario 1 d. iki 5 d. ið Perlojos bûrio iðvyko 7 ðauliai; dauguma tø ðauliø buvo ið uþfrontës (t.y. ið kitos demarkacinës linijos pusës), ir kai jø bûry pristigo maisto, tai anie iðëjo uþdarbiauti. Tarp iðëjusiø ið bûrio – Klimas ir Vin- cas Karlonai, Bronius Stramkauskas, Vincas ir Martynas Valentukevièiai. LÐS Perlojos bûrá patvirtino 1921 m. vasario 25 d. ásakymu. Vasario 26 d. rezoliucija perlojiðkiø protokole: „Ásakymui: Perlojos bûrys tvirtina- mas ir priskiriamas prie Alytaus skyriaus. Nariams, sulig sàraðo, iðskyrus Miliauskà Aleksandrà ir Rasimavièiø Morkø, iðduoti liudijimus”; rezo- liucijos autoriaus titulo nëra, paraðas neáskaitomas. LÐS CV gavusi Dau- gø nuovados virðininko 1921 02 15 raðtà Alytaus ð. skyriaus valdybai, kad A. Miliauskas ir M. Rasimavièius (Arasimavièius?) yra kaltinami apylin- kës gyventojø apiplëðimu. „Visi kiti ðauliai yra iðtikimi Lietuvos pilieèiai ir niekame negeistiname per milicijà patëmyti nebuvo”. Apie bûrio pa- tvirtinimà perlojiðkiams praneðta 1921 m. kovo 8 d. raðtu, kurá pasiraðë LÐS virðininkas Vl. Putvinskis ir Sudëties ir instruktavimo skyriaus virði- ninkas Klimaitis; raðtas patvirtintas LÐS Centro Valdybos antspaudu. LÐS Centro Valdybai pasiøstame Perlojos bûrio nariø sàraðe buvo 105 ðauliai; kandidatais visi ástojæ 1920 m. rugsëjo 27 d. (LCVA 561-2-133): Juozas Lukoðevièius, Jono; Zigmas Krivas, Jono; Jonas Pi- gaga, Vinco; Juozas Navickas, Karolio; Bronius Ankðtutis, Petro; Pet- ras Baublys, Mato; Jonas Beruèka, Antano; Leonardas Baublys, Petro; Adomas Baublys, Juozo; Adomas Baublys, Petro; Vaclas Baublys, Vac- lo; Martynas Balionis, Karolio; Jonas Baublys, Tadeuðo (visi 13 ið Per- lojos); Zigmas Baublys, Petro (Salovartë); Jonas Budënas, Simo; Bena- das Beruèka, Andriaus; Andrius Buðniauskas, Leono; Jonas Baublys, Vinco; Leonas Buèinskas, Petro; Juozas Buðniauskas, Kazio; Karolis Ciûnys, Stasio; Bonifacas Èesnulevièius, Jono (visi 8 ið Perlojos); Jonas Dobrodziejus, Viktoro (Salovartë); Jonas Jaskonis, Nikodemo; Dami- jonas Jaskevièius, Prano; Zigmas Jaskevièius, Jono (visi 3 ið Perlojos);

173 Morkus Arasimavièius, Juozo (Salovartë); Vaclas Gudaitis, Krisiaus (Perloja); Pranas Gudaitis, Mateuðo (Milioniðkiø); Barnasius Geluse- vièius, Andriaus; Vincas Gecevièius, Petro; Pranas Krivas, Petro; Vin- cas Kasiulynas, Vinco; Adomas Kaminskas, Petro (visi 5 perlojiðkiai); Antanas Kalanavièius, Vaclo; Jonas Kalanta (abu ið Milioniðkiø); Vin- cas Kaminskas, Juozo; Antanas Krivas, Jono (abu ið Perlojos); Klimas Karlonas (Mergeþeris); Vincas Kiela (Kielë?), Baltraus; Kastantas Luk- ðys, Stasio; Gabrys Lukðys, Miko; Juozas Lukðys, Jono; Andrius Lukðys, Krisiaus; Juozas Jonytis, Juozo; Jonas Jonytis, Jurgio; Juozas Ikasala, Jono; Juozas Ikasala, Jokûbo; Rokas Ikasala, Krisiaus; Petras Marèins- kas, Prano; Bronius Milinavièius, Adomo; Karolis Marèinskas, Mato (visi 13 ið Perlojos); Aleksandras Miliauskas, Maèio (ne Adomo, Mo- liadugnis); Adomas Navickas, Karolio; Kazys Ruseckas, Vinco (abu per- lojiðkiai); Vincas Rasimavièius, Antano (Moliadugnis?); Jonas Svirs- kas, Liudviko; Andrius Stoðkus, Petro; Vincas Stoðkus, Petro; Tomas Steponavièius, Tomo; Robertas Steponavièius, Tomo; Karolis Stoðkus, Kazio; Juozas Stoðkus, Juozo (visi 7 ið Perlojos); Bronius Stramkauskas (Druckûnai); Juozas Stankauskas, Juozo (Milioniðkës); Bronius Stan- kauskas (Druckûnai); Pranas Ðvedas, Vinco; Vaclas Vaþgys, Stepo; Ju- lius Volungevièius, Jono; Mikas Vaþgys, Jono; Petras Vaþgys, Prano; Jo- kûbas Vaisieta, Silvestro; Antanas Vaisieta, Mateuðo; Vincas Valentu- kevièius; Karolis Verbickas, Krisiaus; Martynas Valentukevièius; Juo- zas Vaisieta, Juozo (11 perlojiðkiø); Vincas Karlonas (Mergeþeris); Ju- lius Smolenskas, Simo; Antanas Èesnulevièius, Pilypo; Liudvikas Baub- lys, Jurgio (visi 3 ið Salovartës); Adomas Kasiulynas, Juozo; Zigmas Mi- linavièius, Vinco (abu ið Perlojos); Jonas Stankauskas, Adomo; Vaclas Kalanta, Vinco; Petras Vaikðnoras, Miko; Jonas Èaplikas, Vinco (visi 4 ið Milioniðkës); Juozas Lukðys, Krisiaus; Mikas Stoðkus, Petro (abu per- lojiðkiai); Juozas Stankauskas, Miko (Milioniðkës); Vaclas Ikasala, Kri- siaus (Perloja); Anupras Sinkevièius, Jono; Karolis Balionis, Antano; Pranas Graþënas, Prano; Juozas Graþënas, Juozo; Steponas Graþënas, Stepono; Zigmas Aleksevièius, Barnasiaus; Kazys Burneika, Antano; Bronius Aleksevièius, Jono; Vincas Susmara, Povilo; Petras Susmara, Martyno; Julius Susmara, Martyno; Rokas Sviklas, Gilerio; Rokas Za- lanskas, Vinco; Alpus Susmara, Jono (visi 14 ið Kaibuèiø).

174 Raðtas apie Perlojos bûrio patvirtinimà. 1921 03 08

Jauniausi amþiumi bûryje buvo Liudvikas Baublys (16 m.), Rober- tas Steponavièius, Julius Smolenskas, Antanas Èesnulevièius (visi 3 tu- rëjo po 17 m.), Karolis Stoðkus (18 m.), vyriausi – Vincas Kiela, Jono (53 m.), Vincas Kasiulynas, Andrius Stoðkus ir Jokûbas Vaisieta (vi- siems trims po 50 m.). Jonas Kalanta tuo metu tarnavo Lietuvos ka- riuomenëje. Rusø kariuomenëje ilgiausiai buvo tarnavæ: Mikas Stoðkus (8 metus), Adomas Kasiulynas (7 m., vyresn. puskarininkis), Andrius Buðniauskas ir Andrius Lukðys – po 5 metus. Ðauliø dauguma – ûkinin- kai, daþnai maþaþemiai, nemaþai beþemiø kaimieèiø. Kai kurie baigæ liaudies mokyklas, kiti savamoksliai. Dauguma turëjo ðautuvus – val- diðkus arba nuosavus. A. Miliausko ið Moliadugnio tëvo vardas ðiame sàraðe, kaip ir kitur, neteisingas: turëtø bûti Maèys, bet ne Adomas; Adomo sûnumi paskui bus raðomas ir Aleksandro brolis Simas; Adomo sûnus buvo ðaulys partizanas Jonas Miliauskas ið to paties kaimo.

175 LÐS Alytaus skyriaus Garbës teismas 1921 m. balandþio 1 d. posëdy- je nagrinëjo bylà apie kaltinamus Perlojos bûrio ðaulius Juozà Lukðá ir Juozà Navickà, Karolio. J. Lukðys átariamas provokacija prieð Lietuvos valdþià (kokia provokacija?), o J. Navickas – „ðmugeliavimu” per de- markacijos linijà. Abu kaltinamieji á teismà neatvyko, nors buvo ðaukia- mi, ir savo liudininkø nepristatë. Teismas nusprendë: J. Lukðá „iðbrauk- ti ið tarpo ðauliø su vieðu apskelbimu uþ prieðvalstybinæ agitacijà, terði- mà ðauliø vardo“, o J. Navickui uþ spekuliavimà lenkø degtine paskelb- tas vieðas papeikimas per laikraðtá „Trimitas”. LÐS Centro Valdyba pa- tvirtino Alytaus skyriaus Garbës teismo nutarimà, kad „Perlojos bûrio ðaulys Lukðys Juozas iðbraukiamas ant visados ið Ðauliø Sàjungos na- riø” (Juozas Lukðys, Jono, batsiuvys). 1921 m. geguþës 30 d. Perlojos b. valdybos pirmininkas Z. Krivas ir bûrio vadas V. Vaþgys praneðë Alytaus skyriaus ðauliø vadui, kad gegu- þës 29 d. á Varënos geleþinkelio stotá atvyko („pribuvo”) 5-kios kuopos lenkø kariuomenës su 5-kiomis virtuvëmis ir ketina pulti link Babriðkiø ir Perlojos (praneðimas patvirtintas antspaudu: lanke – „Lietuvos Ðau- liø Sàjunga. Alytaus Skyrius”, apskritimo viduryje – „Perlojaus Bûrio Valdyba”). Savo ruoþtu LÐS Centro Valdyba tà paèià dienà atsiuntë te- lefonogramà Perlojos ð. b. valdybai. Telefonogramoje liepta bûti atsar- giems, nes ðiandien ar kità dienà lenkai nori pulti Perlojà ir, kaip ir pernai, uþimti visà tà kraðtà. Jie nori iðprovokuoti jus, kad jûs pirmi pradëtumët mûðá. Tad kiek galite mûðio venkite, kad vëliau lenkai ne- galëtø sakyti, jog jûs juos uþpuolëte (LCVA 561-19-733). 1921 m. geguþës 8 d. (ðv. Stanislovo atlaidø dienà; 1962-1965 m. vy- kæs Vatikano II susirinkimas ðá Stanislovà iðbraukë ið katalikø ðventøjø sàraðo) ðauliø vardu surengtas vakaras. Vaidinta Dviejø Lietuvaièiø „Dumblynë”. Atvykæs LÐS instruktorius pasakë jausmingà prakalbà „Kas yra Tëvynë”. Per ðv. Baltramiejaus atlaidus (rugpjûèio 24 d.) ðauliø rei- kalams surinkta 353 auksinai 40 skatikø. 1921 m. birþelio 9 d. Perlojos ðauliai gavo pirmàjà aukà ið Amerikos lietuviø – 448,50 dolerio. Pinigai buvo surinkti Niudþersio valstijoje ir perduoti per Lietuvos misijà. Aukojæ 76 asmenys. Ið pavardþiø galima spræsti, kad tai iðeiviai ið Varënos kraðto: keli Milinavièiai, Baubliai, Jo- nas Pigaga, Domininkas Bingelis, Adolfas Oðkutis, Antanas Matuiza,

176 Petras Biekða ir t.t. Daugiausia – 50 doleriø – paaukojæs Pranas Balio- nis, trys asmenys – po 20, trys – po 15 doleriø, kiti po 10, 5, 3, 2 ir 1 dolerá; tik A. Lideka aukojæs 50 centø. Bûrio susirinkimas rugsëjo 4 d. svarstë ið Amerikos gautø maisto pro- duktø ir pinigø padalinimo klausimà. Rugpjûèio 14 d. iðrinkta komisija – Jonas Svirskas, Adomas Navickas ir Petras Baublys – pasirodë esanti ne- sàþininga, ir protokole praðoma (ko?) tuos ðaulius paðalinti ið bûrio. Nuo 1921 m. Perlojos bûrys turëjo savo vëliavà – anksèiausiai visoje XIX rinktinëje. Yra atskiras sàraðas Perlojos rajono ðauliø, pareiðkimus uþpildþiu- siø 1922 m. sausio-spalio mënesiais (26 asmenys, LCVA 561-5-433): Jo- nas Èesnulevièius, Juozo, Paûliø bûrio vadas, gimæs ir gyvenantis Lavy- se; Zigmas Èesnulevièius, Stasio (Paûliai); Petrukë Palevièaitë, Petro (gim. Barèiuose); Tamoðius Buèinskas, Petro; Karolis Navickas, Ber- nardo; Barnasius Baublys, Krisiaus; Pranas Lukðys, Jono; Aleksandras Vaþgys, Stepo; Raulas Baublys, Vaclo (g. 1888 m., vaikai: Adolfas, Jo- nas, Ona, Marë) – visi 7 ið Perlojos; Juozas Jonytis, Felikso (Kaibuèiai); Juozas Lukðys, Jono (batsiuvys, prieð pusantrø metø paðalintas ið ðau- liø); Jonas Milinavièius, Juozo; Zigmas Stoðkus, Jono; Jonas Baublys, Raulo (g. 1901 m.); Juozas Lukðys, Juozo; Antanas Verbickas, Miko (g. Rudnioje) – visi 6 gyvena Perlojoje; Feliksas Baublys, Petro ið Salovar- tës; Paulina Jokubaitienë, Miko (mokytoja ir siuvëja); Juozas Kasiuly- nas, Vinco; Petras Lukðys, Matauðo; Zigmas Jonytis, Jono; Motiejus Nalivaika, Vinco (g. Rudnioje) – visi 5 gyvena Perlojoje; Barnasius Gla- vickas, Jono ið Milioniðkiø; Jonas Miðkinis, Jono; Vincas Dvareckas, Juliaus; Jonas Miliauskas, Adomo – visi 3 ið Moliadugnio. Ið ðiø ðauliø vokiðkus ir rusiðkus ðautuvus turi 8: Karolis Navickas, Pranas Lukðys, Barnasius Baublys, Juozas Lukðys, Jono, Zigmas Stoðkus, Juozas Ka- siulynas ir Petras Lukðys. Pastarosios bylos ðauliø registracijos lapø blan- kai baltarusiðki ir lietuviðki, o asmens pareiðkimø blankai atspausdinti lietuviðkai. Èia pirmà kartà sutinkame ðaules moteris. 10 Perlojos rajono vado K. Tumpos 1922 m. rugsëjo 29 d. sudarytame 5-kiø ðauliø sàraðëlyje (LCVA 561-5-442) dar yra du Kaibuèiø kaimo vyrai, priimti rugsëjo 28 d., – Stepas Jaskevièius, Domininko ir Justinas Susmara, Jono. Registracijos lapus ir pasiþadëjimus ðauliai kartais uþ-

177 pildydavo vëliau, negu bûdavo priimami á bûrá. Kalbamame K. Tumpos sàraðëlyje esantys moliadugniðkiai J. Miliauskas, V. Dvareckas ir J. Mið- kinis á bûrá priimti 1922 m. rugsëjo 24 d., o registracijos lapus uþpildæ spalio pradþioje – 3 ir 8 d.d. K. Tumpa ir Perlojos bûrio valdybos pirmi- ninkas P. Vaþgys 1922 10 07 raðë IV grupës vadui, kad ðaulio liudijimas bûtø iðduotas Mergeþerio gyventojui Jonui Kaðëtai; 1923 04 23 J. Kaðë- tai iðraðytas liudijimas, kad jis yra Mergeþerio bûrio ðaulys ir turi teisæ laikyti ðautuvà. XIX Alytaus ð. skyriaus valdyba 1923 12 07 nutarë priimti á Ðauliø sàjungà 90 Perlojos bûrio ðauliø ir tvirtinti sàraðà pasiuntë LÐS Centro Valdybai. Tame sàraðe, jeigu tik asmenø vardai ir tëvø vardai uþraðyti teisingai, yra 25 ðauliai, kuriø nëra LCVA 561-2-133 ir 561-5-433 sàra- ðuose: Pranas Ankðtutis; Domininkas Tamulevièius, Motiejaus; Ado- mas Baublys, Antano; Vladas Kondratavièius, Jono; Juozas Sèesnulevi- èius, Petro; Kazys Miðkinis, Petro; Jonas Sèesnulevièius, Petro; Pranas Beruèka, Juozo; Antanas Sèesnulevièius, Simo; Vaclovas Miliauskas, Adomo; Jonas Lukðys, Andriaus; Julius Jonytis, Juozo; Karolis Balio- nis, Povilo; Karolis Baublys, Adomo; Juozas Jonytis, Felikso; Dominin- kas Averka, Andriaus; Kazys Susmara, Jono; Adomas Jonytis, Petro; Vaclas Karpavièius, Kazio; Justinas Susmara, Jono; Adomas Verbickas, Miko; Daminas Baublys, Jono; Vincas Buèinskas, Juozo; Juozas Luk- ðys, Simo; Adomas Milinavièius, Adomo. Skyriaus vadui praðant, á ðau- lius nepriimti Juozas Kasiulynas, Vinco ir Antanas Navickas, Karolio (LCVA 561-2-317). Sàraðe gali bûti klaidø. Perlojos ð. bûriui priklausë ne tik Perlojos gyventojai, bet ir keliø kitø artimesniø kaimø – Milioniðkiø, Kaibuèiø, Salovartës ir kt. – vyrai. Byloje LCVA 561-5-433 yra trijø Moliadugnio kaimo jaunuoliø – J. Mið- kinio, V. Dvarecko ir J. Miliausko – registracijos lapai. Priimti á ðaulius visus tris rekomendavæs Petras Vaþgys. J. Miliauskas turëjæs vokieèiø dokumentus, o kiti du – jokiø. Pasiraðyti mokëjo tik J. Miliauskas, o V. Dvareckas ir J. Miðkinis pabrëþæ po tris kryþiukus. Kaimas J. Mi- liausko registracijos lape vadinamas teisingai – Moliadugniu, o kitø dvie- jø – Maledubniu. Daugelyje registracijos lapø tëra tik paèiø ðauliø paraðai, o IV gru- pës vado ir kitø paraðø nëra.

178 Moliadugniðkio Vinco Dvarecko pasiþadëjimas. 1922 10 08

Ðaulio pasiþadëjimo tekstas lietuviðkuose blankuose toks pat, kaip ir baltarusiø kalba parengtuose ðauliø registracijos lapuose. LCVA 561-5-442 yra dar keturi Perlojos bûrio ðauliø sàraðai be da- tø. Viename jø yra 95, kitame 86, treèiame 85, ketvirtame – vël 105 ðauliai (pastarajame sàraðe keli þmonës iðbraukti). Palyginus su kitais byloje essèiais dokumentais galima spëti, kad ðie sàraðai sudaryti tais paèiais 1922 metais ar apie 1923 m. pradþià. Sulyginæ pirmàjá (95 ðau- liø) sàraðà su LCVA 561-2-133 ir 561-5-433 bylø sàraðais, randame nau- jø pavardþiø. Atrodo, visi tie ðauliai buvo Perlojos gyventojai: Juozas Buðniauskas, Jono; Vincas Kaminskas, Simo; Juozas Lukðys, Simo; Pra- nas Lukðys, Jono; Barnasius Gelusevièius, Andriaus; Juozas Trukðys, Jono. Kitur dar yra Petras Vaþgys, Cecelios, Petras Lukðys, Miko ir Ado- mas Baublys, Vaclo. Kiek ðie sàraðai patikimi, sunku spræsti. 95-kiø asmenø sàraðe paþymëta ne tik ðaulio gyvenamoji vieta, bet ir uþsiëmimas, gimimo data, kada priimtas á LÐS narius, kada iðduotas

179 Perlojos rajono vado K. Tumpos paþyma apie grupës vyrø priëmimà á Perlojos bûrá. 1922 09 29

180 ðaulio liudijimas ir koks jo numeris, kada ir kokiu numeriu ðaulys uþre- gistruotas komendantûroje, áraðytas ðaulio þenklo numeris, turimas gin- klas, jo rûðis ir numeris, kiek ðaulys turi ðoviniø ar granatø, kuo tarna- væs kariuomenëje (pareigos, laipsnis), ginklas valdiðkas ar nuosavas. De- ja, ne visur skiltys uþpildytos tvarkingai. Pagal 85-kiø ðauliø sàraðà Petras Vaþgys, Prano buvo bûrio valdybos pirmininkas, J. Buðniauskas – bûrio vado padëjëjas, Adomas Kasiuly- nas – ginklininkas, Jonas Jaskonis – raðtvedys ir net 5 kulkosvaidinin- kai: Pranas Krivas, Martynas Balionis, Juozas Jonytis, Gabrys Lukðys ir Adomas Baublys (pagal kità sàraðà kulkosvaidininkas buvo ir Petras Lukðys, Miko). Ðauliø turëtø ðoviniø skaièius – nuo 3 iki 50. Alytaus ð. skyriaus vadas Pranas Ðileika, apsilankæs Perlojoje 1922 m. sausio 31 d., paþymëjo, kad bûrys jau pradëjo dirbti ir kultûros srityje. Sausio 29 d. vietos mokykloje surengtas vakaras, nors pelno gauta vos 27 auksinai. Ðauliai turëjo savo vakarinius kursus. Buvo keliolika ri- kiuotës ir karinio mankðtinimosi pamokø. „Bûriui reikalingas bûtinai geras ir iðlavintas bûrio vadas“ (LCVA 561-2-240). LÐS Perlojos rajono vadas Pranas Jokubaitis, priklausæs LÐS virði- ninko padëjëjo þiniai, 1922 m. kovo 9 d. IV grupës vadui raðë: „Ðiuomi praneðu Tamstai, kad sulig duoto jûsø raðto ið 8 d. ð.m. areðtuoti p. Ipo- lità Gelusevièiø negaliu, nes dar iki 15 ð.m. priklausau II-rai ð.(auliø) grupei ir komisijos priëmime IV-os grupës dalyvauti negalësiu”. Uþ kà I. Gelusevièius turëjo bûti areðtuotas, neaiðku. Taigi P. Jokubaitis vado- vavo Perlojos ðauliams, kurá laikà bûdamas kitos ðauliø grupës narys, nors Perlojos rajono vadu paskirtas 1921 m. rudená (Alytaus skyriaus 1921 10 15 praneðimas Nedzingës bûrio valdybai, LCVA 561-19-727). Bûta ir daugiau kaþkokiø máslingø dalykø bûrio gyvenime. P. Joku- baitis 1922 m. kovo 16 d. IV ðauliø grupës vadui praneðë, „kad minimi byloje Perlojaus bûrio ðauliai, bûtent Zigmas Krivas, Andrius Stoðkus ir Petras Baublys, yra jau nuginkluoti 1.XII.21 m. ir byla sulig Nr. 24 iðei- namøjø raðtø knygos gràþinta Alytaus ðauliø skyriaus vadui. Priedas: gràþinu bylà ið kovo 15 d. ð.m. Nr. 178”. Kitame raðtelyje be datos P. Jokubaitis IV grupës vadui praneðë: „Ðiuomi prisiunèiu dar du (2) ðaulius, kurie buvo pasislëpæ: 1) Vaþ- gys Aleksas ir 2) Ciûnys Karalius.

181 Á Perlojos bûrá stojusio Jono Miðkinio registracijos lapas. 1922 10 03

182 Pastaba: ðautuvø Nr. 7242, 454021”. Perlojos rajono ðauliø vadas (kitur jis vadintas instruktoriumi) aukð- tesnei valdþiai atrodë kaþkuo átartinas. 1922 03 16 jis skundësi IV gru- pës vadui, kad pagal LÐS Centro Valdybos ásakymà Alytaus skyriaus vadas ið jo atëmæs antspaudà ir ðtampà. Po penkiø savaièiø, 1922 04 22, Jokubaitis praðë gràþinti skyriui vienà 7,65 kalibro revolverá, vienà ko- bûrà (dëklà) ir 8-nis 7,65 kalibro ðovinius. 1922 m kovo 20 d. P. Jokubaitis IV grupës vadui praneðë: „Ðiuomi prisiunèiu pareiðkimà apie blogà elgimàsi 12 p.(ulko) kareiviø, stovin- èiø Perlojoj”. IV grupës vadas raðtà persiuntë Ðauliø sàjungos Centro Valdybai. Tà paèià kovo 20 d. Jokubaitis paraðë á Merkinæ, kad tàdien atëjæs Mergeþerio bûrio vadas praneðë, jog kovo 19 d. 20 val. lenkai suëmë Mergeþerio ðaulá Labà (Vladà. – V. È.) Leikauskà. Daræ pas já kratà, lenkai atrado 25 ðovinius, ðautuvo spynà ir proklamacijø. Kovo 20 d. lenkai minimà ðaulá nusivarë á Marcinkonis. Atrodo, Alytaus apskr. IV nuovados milicijos virðininkas (raðtelio virðus nuplëðtas) 1922 m. geguþës 12 d. raðë Perlojos ðauliø rajono vadui: „Praðau Tamstos nuginkluoti ðiuos Perlojos ðaulius, bûtent Jonà ir Benadà Beruèkus kaip átariamus vagystëje ir plëðimuose pas Miðkiná, Volungevièiø ir Palevièaitæ” (kitoje lapelio pusëje uþraðyta: „pastaruo- ju laiku areðtuotus”). Taigi ne visada ir ne viskas ðauliø bûriuose klojosi sklandþiai. Deja, archyvinëse bylose esanèiuose dokumentuose ne visi faktai atsispindi gana tiksliai, todël kai kuriø detaliø praktiðkai neámanoma atsekti. LÐS IV lauko ðtabas 1922 m. geguþës 28 d. ásakymu Nr. 339 Perlojos rajono vadui paliepë: „Ðiuomi ásakau Tamstai sulig C.(entro) V.(aldybos) ásakymo prisiøs- ti á grupës ðtabà ant 30 d. geguþës m. ð.m. (25) dvideðimt penkis gin- kluotus ðaulius. Uþ neiðpildymà ir neklausymà ðauliø bus patraukti at- sakomybën” (suprask: uþ ásakymo nevykdymà ðauliai ir rajono vadas bus patraukti atsaskomybën. – V. È.). Ásakymà pasiraðæ trys pareigûnai: vyresnysis leitenantas, IV grupës vadas ir ðtabo virðininkas (LCVA 561-5-442). Lietuvos ðauliø sàjungos valdybos Konspiratyvinis skyrius 1922 m. birþelio 22 d. raðtu praðë IV grupës vado Merkinëje: „Praðau skubiai

183 praneðti pasekmes ið L.Ð.S. Konspir. skyr. raðto ið ð.m. kovo mën. 20 d. 450 Nr. apie patrauktus atsakomybën Perlojos bûrio ðaulius”. Taèiau kokie ðauliai ir uþ kà buvæ patraukti atsakomybën, raðte neparaðyta. Perlojos bûrio 25 ðauliai 1922 07 31 raðë IV grupës vadui, kad rajo- no vadas P. Jokubaitis agitavo Perlojos ðaulius atsiskirti nuo Merkinës grupës, nes jie yra baltgudþiai ir gali greitai bûti mums prieðai. Be to, Jokubaitis pravaþinëjo daug bûrio pinigø ir praðyta jo algà sulaikyti pi- nigams gràþinti. 1922 m. rugpjûèio 24 d. ir rugsëjo 8 d. Þiûrø ð. bûrio vadas J. Èesnulevièius bei dar 6 asmenys IV grupës vadui raðë, jog ba- landþio mënesá nuvykæs á Þiûrus gaudyti „ðmugelninkø”, Jokubaitis su- gavo Manèiagirës gyventojus Edvardà ir Juozà Leikauskus su dviem maiðeliais cukraus, dviem karvëm ir arkliu. Sugautuosius neva vedë á Perlojà. Gavæs tûkstantá auksinø kyðio, Jokubaitis „ðmugelninkus” su karvëmis ir arkliu paleido, o cukrø pasiliko sau ir pardavë. 1922 m. spalio mënesá (diena nepaþymëta) perlojiðkis Juozas Navic- kas (raðyta ne jo ranka) skundësi IV grupës vadui, kad Jokubaitis ið jo paëmæs veþimà su pora arkliø vykti á Alytø ir uþ tai neuþmokëjo. Ið LÐS CV 1922 08 17 raðto IV gr. vadui matyti, jog buvæs LÐS Kons- piratyvinio skyriaus virðininko Mikelkevièiaus liepos 17 d. nurodymas iðaiðkinti faktà apie P. Jokubaièio kyðio ëmimà (apie tai pakartotinai IV gr. vadui Konspiratyvinis skyrius priminë rugpjûèio 19 d.). Pagaliau IV gr. vadas Razumovièius 1922 m. rugpjûèio 29 d. praneðë Konspira- tyviniam skyriui, kad P. Jokubaitis rugpjûèio 12 d. ið rajono vado parei- gø paðalintas. Naujasis Perlojos ð. rajono vadas J. Lukðys IV gr. vadui 1922 08 28 paraðë, kad buvæs rajono vadas P. Jokubaitis „nesusilaiko nuo savo kenks- mingø darbø”. A. Razumovièius J. Lukðio skundà persiuntë LÐS Kons- piratyvinio skyriaus virðininkui. Praradæs autoritetà tarp dalies Perlojos ðauliø, Jokubaitis pagaliau neteko ir Lietuvos ðauliø sàjungos vadovybës pasitikëjimo. Mat iðsisky- rë nuomonës dël bendros veiklos su baltarusiø ðauliais partizanais. Pa- sirodo, 1922 m. liepos 31 d. P. Jokubaitis buvo suðaukæs ðauliø bûrio susirinkimà dël atsiskyrimo nuo baltarusiø, o tuo paèiu iðstoti ir ið IV ðau- liø grupës. Praneðimà (be datos) IV gr. vadui pasiraðë 26 ðauliai (tarp jø – A. Miliauskas ið Moliadugnio). Turëjo Jokubaitis ir ðalininkø.

184 1922 08 02 posëdþiavæs Perlojos ð. bûrio prezidiumas – Zigmas Jonytis, Juozas Lukðys ir A. Verbickas – paþymëjo, kad priklausymas IV ðauliø grupei nepakenèiamas, nes ið lietuviø maþai kas supranta rusø kalbà, kurià vartoja grupë. „Savo baltgudþius ir rusø kalbà stato prieðakyje, o mus ir mûsø kalbà niekina”. Pabëgæ ið uþfrontës ðauliai lietuviai iðsiun- èiami á baltgudþiø batalionà. Todël nutarta kreiptis á ÐS Centro Valdybà dël atsiskyrimo, o vietoje reikëtø ásteigti atskirà ðtabelá. Atstovauti bû- rio reikalams vienbalsiai pavesta P. Jokubaièiui. Ðis buvo nuvykæs á Kau- nà, á LÐS Centro Valdybà. Þinoma, nieko nepeðë. 1922 metais perlojiðkiai atrëmë lenkus Akmenyje. Perlojos ð. rajono vado pareigose P. Jokubaitá pakeitæs Juozas Luk- ðys buvo bûrio organizatorius 1920 metais. Taèiau rajono vado pareigo- se jis iðbuvo neilgai. Jau 1922 m. rugpjûèio 27 d. Perlojos b. valdybos pirmininkas P. Vaþgys ir iþdininkas Z. Jonytis raðë LÐS Konspiratyvi- niam skyriui apie tai, jog J. Lukðys su paðalintais ið bûrio Navickais tà dienà, ðauliams susirinkus miestelio aikðtëje, varë agitacijà prieð bûrio valdybà. Ðauliai Jonas Baublys ir Levas Buèinskas taipogi rugpjûèio 27 d. skundësi LÐS Konspiratyvinio skyriaus virðininkui, kad naujasis rajono vadas suklastojæs jø paraðus (beraðèio Buèinsko kryþelius): neva abu ðauliai rugpjûèio 3 d. raðtu paliudijæ, jog P. Jokubaitis, ið spekuliantø gavæs kyðá, juos paleido; J. Lukðys grasino revolveriu. J. Baublys ir L. Bu- èinskas prisiekæ Perlojos klebonui L. Petkeliui, kad jie neliudijæ. Dviejø ðauliø skundà L. Petkelis patvirtino savo paraðu ir baþnyèios antspau- du. Bûrio valdyba 1922 09 03 praneðë IV grupës vadui, jog naujasis ra- jono vadas J. Lukðys atiminëja ið ðauliø granatas ir mëto jas á Merká, muðdamas þuvis. Praðoma ðá reikalà iðtirti, kad bûrio valdybai paskui nereikëtø atsakyti uþ karo medþiagas. Nekoks atsiliepimas apie J. Lukðá yra LÐS þvalgo (informatoriaus) Prakapo 1921 m. kovo 13 d. praneðime LÐS Þiniø koncentracijos biurui ið Butrimoniø. Þvalgas praneðë, kad Juozas Lukðys ið Perlojos Butri- monyse kurstæs vietos ðaulius neklausyti kapitonø, „kurie jus uþ nosies vedþioja” (LCVA 561-12-1685). Perlojos ð. rajono vadu greitai tapo Kazys Tumpa, atvykæs ið LÐS Kauno skyriaus 4 Aleksoto bûrio. Naujasis rajono vadas klausinëjo at- skirus ðaulius, norëdamas iðsiaiðkinti kai kuriuos P. Jokubaièio veiklos

185 dalykus. 1922 m. rugsëjo 11 d. jis klausinëjo beraðtá 54 metø ðaulá An- driø Stoðkø. Ðis papasakojo, kad rugpjûèio mën. buvæs Merkinës turgu- je, kur nusipirko du pûdus rugiø. Gráþdamas pakeliui pavijo arklá besi- vedantá Maèá Jonytá ið Þiûrø. Pavëþëjo. Paskui Jonytis nuo Perlojos nu- ëjo namo. Atëjæs Jokubaitis klausë Stoðkø, kur padëjæs arklá; tas paaið- kino. Tada Jokubaitis paëmë jo arklá ir nuvaþiavo á Þiûrus tikrinti; dar kirto tris kartus Stoðkui ausin ir uþdarë á rûsá. Arklá nuvaikë taip, kad Stoðkus tris dienas negalëjo juo vaþiuoti. Rugsëjo 25 d. klausinëtas 18-metis Pranas Lukðys. Jis paaiðkino, kad liepos pabaigoje Jokubaitis buvo suðaukæs slaptà ðauliø susirinkimà dël atsiskyrimo nuo IV ðauliø grupës. Susirinkiman nekviestas atëjo ir P. Luk- ðys. Jokubaitis, be kita ko, sakæs, kad neverta dëtis su baltarusiais, nes jie lietuviams pavojingi – gali lietuvius parduoti lenkams. Atvykus nau- jam rajono vadui J. Lukðiui, Jokubaitis agitavo prieð já. Beraðtis jaunuo- lis apklausos protokole, kaip ir anksèiau A. Stoðkus, pabrëþë tris kryþe- lius. Tà paèià dienà K. Tumpa apklausë dar du asmenis. Mikas Stoðkus, 46 metø, sakë tik girdëjæs apie slaptà susirinkimà ir Jokubaièio vykimà á Kaunà. Perdavæs rajonà J. Lukðiui, Jokubaitis agitavo prieð já, ragino jo neklausyti, vadino Lukðá kvailiu ir t.t. Martynas Balionis slapto susi- rinkimo metu buvæs uþ kaþkà areðtuotas ir tik girdëjæs apie tai ið Prano Lukðio. Klausinëtas ir Barnasius Gelusevièius. Jis buvo kviestas á tà slaptà liepos 31 d. susirinkimà. Paaiðkino, kad Jokubaitis kalbëjæs, jog nepri- dera su baltgudþiais dalyvauti, nes jie pasisavina jø (t.y. lietuviø) gerus darbus, o blogus primeta jiems. Gelusevièius ir pasiraðæs su kitais pro- tokolà dël atsiskyrimo nuo IV grupës. Rugsëjo 26 d. apklaustas Jonas Jaskonis. Susirinkime ðis nebuvæs, bet nuëjæs pas ten buvusá ðaulá Pranà Lukðá ir apie viskà ið jo iðgirdæs. K. Tumpa 1922 m. lapkrièio 19 d. IV grupës vadui praneðë, kad lap- krièio 17 d. iðaiðkinæs Perlojos gyventojus Pranà Budënà, Petrà Budënà ir Jonà Baublá, ið Tolkûnø gyventojo Ðadþio pavogusius jautá ir karvæ. Per kratà Petro Budëno tvarte radæs paslëptà mësà, o odas ir abiejø gyvuliø kojas sumestas á eþerà. Sugautas tik Pranas Budënas. Rasti vog- ti daiktai ir Budënas perduoti vietos milicijai, taèiau areðtuotasis iðtrû- ko. Daug tokiø vagiø, netgi ginkluotø, slapstësi miðkuose. Antai lapkri-

186 èio 18 d. prapuolë Salovartës kaimo 11 karviø (o gal miðkuose ir rais- tuose besiganæ galvijai buvo tik nuklydæ nuo sodþiaus bandos? – V. È.). Tumpa praðë pagalbos sustiprinti ðauliø komandà arba organizuoti spe- cialø ðauliø daliná vagims gaudyti. 1923 m. þiemà, gráþus ið Klaipëdos atvadavimo, rajono vadui K. Tum- pai ir daugeliui perlojiðkiø teko susikauti su lenkais. Kautynës ávyko vasario 26 d. K. Tumpa ir apie 50 vyrø 23 val. iðvyko á kità Merkio pusæ sunaikinti lenkø partizanø lizdo. Pirmiausia nukautas sargybinis, pas- kui ámesta granata á trobos vidø. Bëganèius lenkus gaudë durtuvais. Ta- èiau perlojiðkiams ëmë baigtis ðoviniai, o ið miðko pylë lenkø kulkosvai- dis. Padëtá pataisë Adomas Dabrilka, granata paguldæs abu kulkosvai- dininkus. Deja, A. Dabrilka su Vincu Kaminsku þuvo. Prieðø nukauta apie pora deðimèiø. Kazys Tumpa nuo 1923 m. birþelio 1 d. paskirtas bûrininku XIX Aly- taus skyriuje. Lapkrièio 15 d. mirë Perlojos bûrio ðaulys Antanas Vai- sieta, o 1924 m. sausio 3 d. – Jonas Jaskonis. Nusistovëjus demarkacinei linijai, kai kurie Merkio kairiojo kranto Perlojos ðauliai liko gyventi savo ûkiuose, kiti (pvz., Petras Vaþgys, Bo- nifacas Èesnulevièius, Zigmas Milinavièius) apsigyveno Nepriklauso- mos Lietuvos pusëje. Perlojoje gyveno mergeþeriðkis Jonas Vaitkevi- èius ir kai kurie kiti ið Okupuotos Lietuvos kilæ ðauliai. Ðaulys Petras Vaþgys 1925 m. geguþës 8 d. praðë LÐS XIX skyriaus vado tarpininkauti, kad jis ið LÐS Centro Valdybos gautø kokià nors paðalpà; ypaè pageidautina ið Miðkø departamento gauti medþiagos tro- besiams. Mat jis kilæs ið Perlojos okupuotos pusës, nuo 1923 m. gyvena ðiapus, o anapus likusius jo trobesius lenkai ardo ir degina; tenai liko ir dalis jo þemës. Prie praðymo P. Vaþgys pridëjo 1923 10 22 dokumentà – bûrio valdybos pirmininko J. Èesnulevièiaus, b. vado K. Tumpos ir sek- retoriaus J. Jaskonio atestatà, kad nuo 1921 m. rudens iki 1923 m. spa- lio 21 d. buvo bûrio valdybos pirmininkas ir sàþiningai vykdë pareigas. Kitas pridëtas dokumentas – b. valdybos pirmininko J. Èesnulevièiaus 1924 07 19 liudijimas: „jis yra geras lietuvis, doras ir iðtikimas pilietis”. P. Vaþgio ðeima – jis, þmona ir duktë. Susiraðinëjimas truko beveik 11 më- nesiø. Dël Vaþgio 1925 m. gruodþio mënesá tarpininkavo bûrio valdyba ir XIX ðauliø skyriaus vadas Þemaitis, o 1926 m. vasario 25 d. raðtu á

187 þemës ûkio ministrà kreipësi LÐS Centro Valdybos pirmininkas M. Ðal- èius, praðydamas „paskirti be iðmokëjimo miðko medþiagos trobesiams pasistatyti ið artimiausiø nuo Perlojos miðkø” (priedas – 9 lapai). Ta- èiau ministro Mykolo Krupavièiaus 1926 03 04 rezoliucija tokia: „Be iðmokëjimo skirti miðko neturiu teisës”. Remdamasi LÐS virðininko 1926 03 19 raðtu, rinktinë kovo 26 d. P. Vaþgiui atsakë, kad jis galás pra- ðyti miðko medþiagos uþ atlyginimà palengvintomis sàlygomis; iðsimo- këtinai ar kitokiu bûdu Þemës ûkio ministerija neduoda. Praðyti galima per skyriaus vadà. Atrodo, pirmu praðymu P. Vaþgys nepasitenkino ir kreipësi kartu su dar dviem ðauliais. XIX skyriaus vadas 1926 m. rugsëjo 21 d. praðë pra- neðti Perlojos ðauliams Petrui Vaþgiui, Karoliui Verbickui ir Jokûbui Vaisietai, kad jø praðymo gauti miðko medþiagos þ.û. ministras nepa- tenkino. Taèiau Miðkø departamentas paaiðkino, kad nuo ð.m. rugsëjo 1 d. miðkas vietos gyventojø reikalams parduodamas taksos kaina mið- ko vieðo pardavimo komisijose be varþytiniø. Kas negali uþsimokëti ið karto, uþmokestá galima iðdëstyti dalimis ligi 1927 m. lapkrièio 1 d. Taigi naujasis þemës ûkio ministras Jurgis Krikðèiûnas pasirodë esàs geres- nis – leido pirkti iðsimokëtinai. Be to, Perlojos bûrys 1926 09 30 dar raðë skyriaus vadui, ar ðauliai gauna ið valdþios nemokamai malkø; jei gau- na, tai kas iðduoda leidimus malkoms gauti? Rinktinës atsakymo nëra. 1926 m. vasario 16 d. bûrio susirinkimas iðrinko naujà bûrio valdy- bà: Adomas Baublys – pirmininkas, Juozas Kasiulynas – sekretorius, Karolis Navickas – iþdininkas, Pranas Lukðys iðrinktas ginklininku; b. vadas – Karolis Marèinskas. Kovo 1-16 d.d. K. Marèinskas dalyvavo Ma- rijampolëje prie 9 pëstininkø pulko surengtuose kursuose ðauliø bûriø vadams. Kursantams suteiktas butas, maistas ir kariðka patalynë. Ap- mokëtos kelionës geleþinkeliu iðlaidos. Kaibuèiuose gyvenæ bûrio ðauliai Vincas Susmara, Povilo ir Zigmas Aleksevièius, Barnasiaus 1926 m. vasario 22 d. praðë juos atleisti ið LÐS: pirmasis negali atlikti ðaulio pareigø, nes senas tëvas (73 m.), o antrasis, kad gyvena vienas. Praðësi atleidþiamas ir Bronius Aleksevièius. Bûrys vasario 24 d. raðte praðë Alytaus skyriaus taip pat iðbraukti ið bûrio pa- sienio policininkà Domininkà Tamulevièiø ir Lenkijoje gyvenusá Domi- ninkà Averkà.

188 Pasienio policijos IV rajono virðininkas 1926 m. vasario 23 d. prane- ðë XIX skyriaus vadui, kad 300 Perlojos b. ðauliai Barnasius Navickas ir Karolis Baublys, ið bûrio sandëlio gavæ ðautuvus, yra kontrabandininkai ir juos reikia nuginkluoti. Bûrio valdybos pirmininkas A. Baublys ir bû- rio vadas J. Stoðkus (laikinai ëjæs ðias pareigas vietoj á kursus iðvykusio Marèinsko) kovo 7 d. XIX skyriaus vadui atsakë, kad Karoliui Navickui ir Karoliui Baubliui ðautuvai iðduoti kaip iðtikimiems ir mûðiuose su lenkais dalyvavusiems ðauliams, o K. Navicko sûnus Barnasius neseniai gráþæs ið tarnybos Lietuvos kariuomenëj (LCVA 561-19-32). Juozas Kasiulynas 1926 02 26 ágaliotas paimti uþ 154 Lt þenklø LÐS ðauliø rinkliavai. Bûrys kovo 13 d. praðë Alytaus skyriaus iðduoti naujà liudijimà ðauliui Pranui Lukðiui: mat jo liudijimà sausio 5 d. pavogë Jokûbas Korkutis ið Mitraukos, kuris „turbût iðvyko á Rusijà”(!). Perlojos girininkas J. Keþenius (vëliau jis priklausë Varënos I bû- riui) 1926 m. balandþio 16 d. raðë Alytaus sk. vadui, kad ðauliai Julius Smolenskas, Zigmas Baublys, Feliksas Baublys ir Antanas Èesnulevi- èius ið Salovartës þiemos metu bûriu vaikðèiojo po miðkus, ðaudë paukð- èius ir þvërelius, ðaudë þuvis joms nerðiant. Turëdami ginklus, nebijojo miðkø administracijos. „Praðau tokius paðalinti ið ðauliø tarpo arba pa- vesti atatinkamam virðininkui juos sutvarkyti, nes jie dabar terðia ðaulio vardà” (LCVA 561-19-1020). Bûrio susirinkimas 1926 05 13 iðrinko revizijos komisijà: pirminin- kas – Jonas Milinavièius, nariai – Zigmas Jonytis ir Petras Vaþgys. Á bû- riø atstovø suvaþiavimà Alytuje vyko VaclasVaþgys ir Zigmas Stoðkus. Tà paèià dienà bûrys (vadas K.Marèinskas, v-bos pirm. A. Baublys) pra- neðë rinktinei, kad á ðauliø paradà Alytuje geguþës 15 d. ið bûrio niekas nevyks: nesuspëta pasisiûti kepuriø ir yra pavasario darbø metas. Bûrio valdyba 1926 06 08 praðë rinktinës vado iðbraukti ið LÐS Zig- mà ir Feliksà Baublius, Antanà Èesnulevièiø ir Aleksandrà Miliauskà kaip nevykdanèius ðauliø pareigø, nedalyvaujanèius susirinkimuose ir uþsiëmimuose. Kartu praðyta iðbraukti Tomà Èesnulevièiø, Stasá Paè- kauskà ir Jonà Valasinavièiø uþ norëjimà eiti lenkø pusën þmoniø plëð- ti. Bûrio valdyba juos visus paðalinusi balandþio 29 d. Vykti á Kaunà, á bûriø atstovø suvaþiavimà, buvæs iðrinktas Zigmas Krivas. Jo kelionei numatyta 70 litø, kuriuos sudëti turëjo bûrio ðauliai.

189 Taèiau dar birþelio 29 d. ne visi ðauliai buvo pinigus davæ. Bûrio susirin- kime 1926 06 29 nutarta 20 Lt skirti ið bûrio kasos, o kitus pinigus iðieð- koti ið ðauliø; perrinktas ginklininkas: vietoj P. Lukðio iðrinktas Juozas Jonytis. 1926 m. birþelio 3 d. areðtuotas Perlojos ðaulys, bûrio sekretorius Juozas Kasiulynas, norëjæs su ðautuvu pereiti á lenkø pusæ þmoniø plëð- ti. Bûrys ið ðauliø já paðalino dar geguþës 7 d., taèiau negavus Alytaus skyriaus praneðimo apie paðalinimo patvirtinimà, Kasiulynas geguþës 26 d. dalyvavo visuotiniame susirinkime. Birþelio 9 d. raðtu bûrys primi- në rinktinei savo nutarimà dël J. Kasiulyno. Skyriaus vadas apie jo ið- metimà ið ðauliø bûriui praneðë liepos 26 d. raðtu. Daugiau apie J. Ka- siulynà yra b. v-bos pirmininko A. Baublio ir sekretoriaus B. Gelusevi- èiaus 1926 08 14 raðte skyriaus vadui. J. Kasiulynas buvo suorganizavæs gaujà eiti á lenkø pusæ þmoniø plëðti. Susekti pasienio policijos IV rajo- no virðininko, jie nuo Merkio gráþo atgal. Per kratà Kasiulyno kluone rasti 3 vokiðki ir 3 rusiðki ðautuvai, 2 mauzeriai ir apie 70 ðoviniø. Uþ dalyvavimà kratoje bûrio valdybos pirmininkà A. Baublá ir bûrio vadà K. Marèinskà J. Kasiulynas grasinæs nuðauti. Nesutarimai tuo nesibai- gë. J. Kasiulynas 1927 02 24 bûrio valdybai praneðë, kad apie 10 val. matæs su kariðkais ðautuvais pareinanèius Adomà Navickà ir Petrà Na- dzeikà. Tuoj praneðta pasienio policijos IV rajono virðininkui, o ðis – IV nuovados virðininkui. Atvykæs kratos daryti nuovados virðininko pa- dëjëjas ðautuvø nerado. A. Navickas ðautuvà padëjo savo tvarte ir pra- neðë seniûnui, kad ðautuvà jam kaþkas pakiðo; policijos virðininkui sa- kë, kad tai galëjo padaryti Adomas Baublys, Bernardas Gelusevièius ir Bonifacas Gelusevièius, t.y. bûrio vadovybë. Todël A. Baublys ir Ber- nardas Gelusevièius 1927 03 05 praðë rinktinës vado A. Navickà ir P. Na- dzeikà uþ ðmeiþimà patraukti atsakomybën. „O jeigu nekreipsite do- mës P. Vade, tad mes turësime pasiliuosuoti ið ðauliø tarpo”. Po J. Pilsudskio karinio perversmo Varðuvoje 1926 m. geguþës 12 d. Lietuvoje sustiprinus budrumà, o Varënos poligone vykus artilerijos ðau- dymui, XIX skyriaus vadas birþelio 30 d. raðtu papraðë Perlojos ðauliø þiniø apie lenkus kitapus demarkacinës linijos (praneðti 2 kartus per savaitæ) ir apie bûrio turimus ginklus, o liepos 16 d. – þiniø apie arkliø mobilizacijà lenkø pusëje prie demarklinijos. Liepos 26 d. rinktinës va-

190 das pasiuntë Perlojos bûriui 3 egz. laikraðèio „Nowiny” ir liepë iðplatinti juos uþfrontëje ar tarp vietos lenkø. Laikraðèio bus ir daugiau, kaskart duoti já tiems patiems þmonëms; á uþfrontæ siøsti atsargiai, kad nenu- kentëtø mûsø þmonës. Bûrio valdyba 1926 08 08 iðbraukë ið ðauliø á Argentinà iðvykusius Petrà Krivà ir Antanà Krivà, o Rokà Ikasalà – kaip nevykdantá ðaulio pareigø. Kandidatais á bûrá priimti: Vincas Valentukevièius, Stasys Iva- nauskas, Adomas Kaðëta, Ona Milinavièiûtë, Antanina Milinavièiûtë ir Julë Jonytytë (Jonyèiûtë). Gruodþio 6 d. b. valdybos pirmininkas A. Baublys praðë rinktinës vado ðaulius S. Ivanauskà, O. Milinavièiûtæ, A. Milinavièiûtæ ir J. Jonytytæ, kaip neturtingus, atleisti nuo asmens pa- reiðkimø þyminio mokesèio ir iðduoti jiems nario liudijimus. Ðauliais bûrio valdyba juos tikriausiai priëmë spalio 1 d. posëdyje. Rugpjûèio 29 d. mirë 50-metis bûrio narys Andrius Stoðkus, geras ðaulys, 1923 m. dalyvavæs mûðyje su lenkais ties Perloja. Rudená, kaip iðvykæ Argentinon, ið bûrio iðbraukti Juozas Vaisieta, Jonas Èaplikas ir Jonas Baublys. Bûrio valdybos pirmininkas A. Baublys 1926 m. rugpjûèio 14 d. ið- siuntë XIX rinktinës vadui du praneðimus. Viename raðë, kad prie de- marklinijos stovi lenkø pasienio kariuomenës pulkas su ðtabu Druski- ninkuose; Eiðiðkëse lenkø kariuomenës nëra, tik vidaus policija; apie arkliø mobilizacijà prie demarklinijos nesigirdi, „o man suþinojus svar- besniø dalykø bus praneðta ponui vadui raðtu ar per telefonà”. Antras praneðimas apie bûrio ginklus. Yra 50 vokiðkø ðautuvø, 1 lengvasis kul- kosvaidis, 230 vokiðkø ir 144 prancûziðki ðoviniai. Kulkosvaidis paga- mintas 1918 metais. Ið pastabos sunku suprasti, ar prancûziðki ðoviniai yra bûryje, ar 1923 m. vasario 19 d. jie paskolinti Nedzingës bûriui. Beje, daugelis dar 1920 metais á LÐS ástojusiø ðauliø neturëjo nariø liudijimø. Ir Perlojos bûrio valdyba kelis kartus dël to kreipësi á XIX rink- tinæ. 1926 metais apie tai raðyta rugsëjo 7 d. ir spalio 31 d. Visuotinis susirinkimas 1926 09 12 bûrio iþdininku iðrinko Adomà Lukðá. Spalio 3 d. bûrys pasiuntë pas rinktinës vadà susirgusá ðaulá Jonà Milinavièiø ir praðë paguldyti já á ligoninæ. Bûrio valdyba rugsëjo 26 d. nutarë iðbraukti ið LÐS Karolá Navickà, Jonà Svirskà ir Adomà Baublá, Juozo kaip nedrausmingus ir neatliekanèius ðaulio pareigø. A. Baublys

191 buvo susidëjæs su chuliganais, be to, jo ðautuvas rastas per kratà pas J. Kasiulynà. 1927 m. sausio 13 d. XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius atsiuntë raðtà Perlojos bûrio ðauliui rëmëjui kunigui L. Petkeliui: „Praðau iki 1 vasario ð.m. prisiøsti nesumokëtà mokesná, kurá priþadëjote mokëti kaipo ðaulys rëmëjas. Mokestá sumokëti visà pradedant nuo dienos pa- siþadëjimo, kartu prisøsti ir rëmëjo liudymà, kad galëèiau apie ámokëji- mà atþymëti. Neámokëjus bûsite iðbraukti ið ðauliø rëmëjø tarpo” (LCVA 561-19-1020). Susirinkimas sausio 30 d. vienbalsiai paliko tà paèià bûrio valdybà: pirmininkas – Adomas Baublys, sekretorius – Bernardas Gelusevièius, iþdininkas – Adomas Lukðys. „Nesiklausant bûrio valdybos bei bûrio vado ásakymø bausti pirmà syk 50 centø, antrà syk po (1) vienà lità ir t.t.”. Bûrio vadas Karolis Marèinskas vasario 2 d. atsiuntë pareiðkimà rinktinei su praðymu atleisti já ið bûrio vado pareigø, nes iðvyksta á pa- sienio policijà; á savo vietà bûrio vadu skiriàs pavaduotojà, taipogi ats. vyresnájá puskarininká Zigmà Stoðkø. Taèiau bûrio vadu tapo Bernardas Gelusevièius, o sekretoriumi Zigmas Jonytis, vëliau Petras Vaþgys. 1927 m. vasario 6 d. Perlojoje vyko ðauliø bûrio ir pavasarininkø kuopos bendras vakaras. Vaidinti „Laisvës kovotojai” ir monologas „Ið- gama”, po to – ðokiai. Gryno pelno liko 77,05 Lt (visos pajamos – 113 Lt, iðlaidos – 35,95 Lt). Pelnas pasidalintas: pavasarininkai gavo 20 Lt, ðau- liai 57,05 Lt. Pelnas skirtas ðvietimo reikalams (protokolà pasiraðë mo- kytojas Mikas Rapkauskas ir ð. b. v-bos pirmininkas Adomas Baublys). Pasak b. vado Bernardo Gelusevièiaus informacijos XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime 1927 02 10, bûryje buvo 104 ðauliai, 6 kandi- datai ir 2 telefonistai. Veikë ðvietimo sekcija. Beraðèiø buvo, bet jie lan- kë vakarinius kursus. „Trimito” atëjo 3 egz. Ðauliai moka ðaudyti ir gra- natas mëtyti. Manevrai 1926 metais gerai pavyko. Bûrio valdyba 1927 03 07 á LÐS priëmë Juozà Baublá ir Tomà Mele- ðiø. Vykdydama rinktinës vado nurodymà, valdyba iðbraukë ið ðauliø Pranà Lukðá ir Juliø Smolenskà „kaipo nepildanèius ðaulio pareigø ir kaipo sutirti kenksmingi asmenys ðauliø sàjungai ir neteisingi”. Pagal 1927 m. kovo 14 d. sàraðà bûryje buvo 94 ðauliai (LCVA 561-17-114). Dauguma jø partizanai nuo 1920 metø, apie 10 ðauliais

192 tapo 1923-1926 metais, LÐS nariais patvirtinti daugiausia 1924 m. Kai- mo pavadinimas skliaustuose prie pavardës reiðkia kità ðaulio kilmës ar gyvenamàjà vietà, ne Perlojà. Dauguma – þemdirbiai (kitoká verslà pa- þymësime prie ðaulio pavardës). Sàraðas toksai: Jonas Kaðëta, Juozo (Mergeþeris); Pranas Lukðys, Juozo; Andrius Lukðys, Krisiaus; Jonas Jonytis, Jurgio (stalius); Juozas Jonytis, Juozo; Adomas Kasiulynas, Juo- zo; Kastantas Lukðys, Stasio; Juozas Baublys, Tado; Pranas Beruèka, Juozo; Juozas Lukoðevièius, Jono; Vaclas Karpavièius, Kazio (stalius); Petras Vaþgys, Prano; Aleksas Vaþgys, Stepo; Vaclas Vaþgys, Stepo; Jo- nas Tamulionis, Petro; Karolis Baublys, Adomo; Adomas Baublys, An- tano; Juozas Buðniauskas, Kazio; Juozas Lukðys, Simo; Adomas Mili- navièius, Adomo; Stasys Ivanauskas, Povilo (ið Lydos apskr. Dvarèënø kaimo); Zigmas Krivas, Jono; Bernardas Gelusevièius, Andriaus; Ado- mas Baublys, Petro; Adomas Kaðëta, Miko (Kaðëtos); Zigmas Navic- kas, Jono (Palkabalis, dailidë); Karolis Ciûnys, Stasio; Jokûbas Vaisie- ta, Silvestro; Tomas Meleðius, Juozo; Leonas Buèinskas, Petro; Vincas Buèinskas, Juozo; Vaclas Ikasala, Krisiaus; Vincas Kasiulynas (Noèia? kalvis); Gabrys Lukðys, Mykolo; Jonas Milinavièius, Juozo; Zigmas Baublys, Petro (Salovartë); Leonas Baublys, Petro; Vincas Gecevièius, Petro; Bonifacas Èesnulevièius, Jono; Kazys Jonytis, Petro (vargonin- kas); Karolis Marèinskas, Motiejaus (tarnauja policijoje); Vincas Stoð- kus, Petro; Juozas Stoðkus, Karolio (Amerikoje); Karolis Verbickas, Kri- siaus; Bronius Ankðtutis, Petro; Ramas Navickas, Barnasiaus; Jonas Ma- tijoðka, Leono (Strieþiûnai, stalius); Petras Lukðys, Mateuðo; Jonas Baublys, Raulo (g. 1901 m.); Martynas Balionis, Karolio; Zigmas Stoð- kus, Jono; Adomas Lukðys, Krisiaus; Karolis Stoðkus, Jono; Jonas Luk- ðys, Andriaus (Jakënai); Vincas Nadzeika (Kaðëtos); Juozas Èesnulevi- èius, Mykolo (Þiûrai, pasienio policininkas); Zigmas Milinavièius, Vin- co; Juozas Juknevièius, Juozo (Kazimieravas); Vincas Valentukevièius, Vinco (Manèiagirë); Leonas Petkelis, Antano (kunigas); Vaclas Beruè- ka, Andriaus; Juozas Lukðys, Juozo; Jonas Kazlauskas, Vinco (Alek- sandravas); Juozas Baublys, Vaclo; Juozas Lukðys, Jono (kurpius); Ado- mas Kaminskas, Petro; Domininkas Jaskevièius, Prano; Bernardas Baub- lys, Krisiaus; Zigmas Jaskevièius, Jono; Jonas Pigaga, Vinco (kilæs ið Perlojos, gyvena Kazimierave); Zidarius Èesnulevièius, Tomo (ið Kaðë-

193 tø); Juozas Stankauskas, Juozo (Milioniðkës); Antanas Kalanavièius, Vaclo (Milioniðkës); Petras Vaikðnoras, Mykolo (Milioniðkës); Jonas Kalanta, Raulo (Milioniðkës); Petrë Palevièiûtë, Petro; Ona Milinavi- èiûtë, Juozo; Antanina Milinavièiûtë, Adomo; Julë Jonytytë, Juozo (vë- liau Lukðienë); Pranas Ðvedas, Vinco; Liudvikas Baublys, Jurgio (Salo- vartë); Jonas Dobrodziejus, Viktoro (gimæs Krokðlyje, gyvena Salovar- tëje); Kazys Jazepèikas (ið Krokðlio); 10 Kaibuèiuose gyvenanèiø ðau- liø: Rokas Zalanskas, Vinco; Anupras Sinkevièius, Jono; Rokas Svik- las, Gilerio; Kazys Burneika; Petras Susmara, Martyno; Pranas Graþë- nas, Prano; Juozas Jonytis, Felikso; Kazys Susmara, Jono; Justinas Su- smara, Jono; Karolis Balionis, Pauliaus. Kaþin, ar sàraðas labai patikimas? Juk jame yra á Amerikà iðvykæs Juozas Stoðkus, dar 1926 m. balandþio mën. ið bûrio iðbrauktas Zigmas Baublys ið Salovartës... Atrodo, kiek vëlesniame bûrio sàraðe yra 84 ðauliai (LCVA 561-17-114). Sàraðà sudaræs valdybos pirmininko pareigas laikinai ëjæs J. Èesnulevièius. Sàraðe vël yra Aleksandras Miliauskas, bet L. Petkelis jau perkeltas á Stakliðkes; ten iðvykæs ir Stasys Ivanauskas. Á kaþkurá kità kaimà persikëlæs Juozas Juknevièius. Kariuomenëje tarnauja Juozas Stoðkus, Juozas Baublys ir Jonas Lukðys, Andriaus. Policijoje (kokio- je?) tarnauja: Adomas Baublys, Petro, Karolis Marèinskas, Leonas Baub- lys, Karolis Ciûnys, Jonas Matijoðka, Vaclas Karpavièius, Jonas Milina- vièius, Jonas Kaðëta, Juozas Jonytis, Zigmas Stoðkus, Karolis Stoðkus, Vincas Nadzeika, Juozas Èesnulevièius, Tomas Èesnulevièius, Juozas Lukðys, Juozo. Pagal 1927 03 19 bûrio ginklø sàraðà pas ðaulius buvo 46 valdiðki ðautuvai, o 4 ðautuvai sandëly. Juozas Lukðys turëjo nuosavà ðautuvà su nulûþusiu dauþikliu ir trauktuku. Sandëlyje buvo 1 kulkosvaidis. Kovo 22 d. bûrá aplankë rinktinës vadas Petruðkevièius. Bûrio vardu jam padëkojo b. valdybos pirmininkas A. Baublys. Rinktinës vadas su Alytaus apskr. komendantu Basiuliu Perlojoje vël lankësi liepos 31 d. Bûta prakalbø, dainø. XIX rinktinë Alytaus apskr. ligoninei turëjo sumokëti 33 litus uþ Perlojos ðaulio Bonifaco Gelusevièiaus gydymà 1927 m. balandþio më- nesá; ðaulys, neatsargiai elgdamasis su ginklu, persiðovë krûtinæ. Nelai-

194 më atsitiko balandþio 17 d., o ðaulys mirë balandþio 23 d. Po ilgo susira- ðinëjimo ligoninë pinigus gavo tik spalio 7 d. Bûrio valdyba 1927 m. liepos 20 d. á ðaulius priëmë Zigmà Kalanavi- èiø, Vaclo, Zigmà Kalanavièiø, Vinco ir Vincà Navickà. XIX rinktinës vadas 1927 10 10 slaptu raðtu nurodë Perlojos bûrio vadui: „Praneðant þinias apie kenksmingus asmenis mûsø valstybei bei visuomenei, visas þinias reikia raðyti per mane. Þinias panaðias duoti raðtu betarpiai draudþiu. Taip pat ávairius susiraðinëjimus su paðaliniais asmenimis siøsti irgi per mane” (LCVA 561-19-1020). Spalio 12 d. rink- tinë klausë, ar yra bûryje uþsiregistravæs ðaulys Vincas Vasiliauskas ið Druckûnø bei praneðti, koks jo ðautuvas ir ðautuvo numeris. Bûrio valdyba (pirmininkas S. Ratkevièius, sekretorius M. Rapkaus- kas) 1928 01 30 á bûrá priëmë mokytojà Vladà Aravièiø. Bûrio vadas Bernardas Gelusevièius sausio 31 d. rinktinës vadui praneðë, kad buvæs ðaulys „Jonas Valasinavièius yra pabëgæs á lenkø pusæ ir ten prisidëjæs prie Pleèkaièio partijos”. J. Valasinavièiaus tëvai gyvena Okupuotoje Lietuvoje. Vasario 16-osios ðventëje 1928 metais organizuotai dalyvavo ðauliai ir pradinës mokyklos mokiniai. Su vainikais jie ëjo prie þuvusiø uþ Ne- priklausomybæ ðauliø A. Dabrilkos ir V. Kaminsko kapø. Èia kalbëjo mokytojas M. Rapkauskas, pasienio policijos rajono virðininkas S. Rat- kevièius, pasienio policininkas Naujokas... (bûrio 1928 03 03 raðtas XIX rinktinës vadui). 1928 m. vasario 21 d. niekðø nuþudytas 24 metø bûrio ðaulys Pranas Beruèka. Uþgavëniø vakarà á pirkià ásiverþë pasigëræ triukðmadariai To- mas Steponavièius ir Romas Verbickas. Steponavièius, nieko nesakæs, ðovë ið revolverio á Beruèkà, ir tas nukrito perðauta galva. Tà patá vaka- rà Steponavièius per Merká pabëgo á lenkø pusæ, o Verbickà, ðauliams padëjus, suëmë pasienio policija. P. Beruèka buvo ðaulys nuo 1920 me- tø, ne kartà dalyvavo kovose su Lietuvos prieðais. Velioná laidojo visas kaimas. Bûrio valdybos posëdyje 1928 04 14 dalyvavo Perlojos klebonas Pr. Cibulskis ir mokytojas Vl. Aravièius. Nutarta Nepriklausomybës 10-meèiui aikðtëje prieð baþnyèià pastatyti paminklà kovose su lenkais þuvusiems draugams. Paminklo statybos komitetas toksai: S. Ratkevi-

195 èius – pirmininkas, M. Rapkauskas – sekretorius, nariai: Pr. Cibulskis, Vl. Aravièius, b. vadas B. Gelusevièius. Aukas paminklui rinkti su aukø lapais. Juos paruoðti pavesta S. Ratkevièiui, o sutvarkyti aikðtæ – S. Rat- kevièiui ir B. Gelusevièiui. Nutarta kreiptis á Nedzingës valsèiaus valdy- bà, kad aikðtë bûtø pavadinta Laisvës aikðte, gatvë nuo ðpitolës iki Mer- kinës plento – V. Kaminsko gatve, gatvë nuo aikðtës iki Varënos plen- to – A. Dabrilkos gatve. Pamatai paminklui padëti geguþës 15 d. Kaip paminklas atrodys, valdybos posëdþio protokole nekalbama. Aiðku, kad jokio paminklo projekto bûrys neturëjo. Apdovanoti Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliais 1928 m. balandþio 16 d. XIX rinktinei pristatytame 300 Perlojos bûrio pasiþy- mëjusiø ðauliø sàraðe buvo 41 asmuo, tarp jø – þuvæ ðauliai V. Kamins- kas ir A. Dabrilka, suþeistas Jonas Jonytis, miræs Pranas Beruèka (LCVA 651-17-115). Pasak XIX rinktinës praneðimo Alytaus apskrities komendantui, medaliais Perlojos bûryje apdovanoti: savanoriai – Izi- dorius Milinavièius, Juozas Lukðys, Jono ir Ipolitas Baublys, Tomo; at- sargos kariai – Karolis Marèinskas, Petras Lukðys, Mato, Karolis Ver- bickas, Kazio, Adomas Baublys, Petro, Adomas Jonytis, Petro, Karolis Stoðkus, Jono, Vincas Valentukevièius, Vinco, Aleksas Vaþgys, Stepo, Bernardas Gelusevièius, Andriaus ir Vincas Buèinskas, Juozo. Taèiau medaliu apdovanotøjø Perlojos bûrio ðauliø sàraðe LCVA 561-17-134 yra 54 asmenys. Èia paminëtas tik vienas savanoris – Juozas Lukðys, Juozo (?), nors sàraðe yra ir Juozas Lukðys, Jono bei 10 atsargos kariø. Kiti apdovanotieji: po mirties – Vincas Kaminskas, Adomas Dabrilka ir Pranas Beruèka; toliau: Leonas Petkelis, Juozas Lukoðevièius, Jonas Jonytis, Petras Vaþgys, Zigmas Krivas, Juozas Jonytis, Juozas Lukðys, Krisiaus, Jonas Svirskas, Jonas Dobrodziejus, Gabrys Lukðys, Jonas Ka- ðëta, Vincas Nadzeika, Zigmas Navickas, Zigmas Èesnulevièius, An- drius Lukðys, Bronius Ankðtutis, Vincas Gecevièius, Leonas Baublys, Adomas Kaðëta, Damijonas Jaskevièius, Martynas Balionis, Vincas Stoð- kus, Leonas Buèinskas, Mikas Vaþgys, Juozas Buðniauskas, Jokûbas Vai- sieta, Julius Volungevièius, Liudvikas Baublys, Vaclovas Vaþgys, Pranas Lukðys, Zigmas Baublys, Aleksandras Miliauskas, Jonas Palevièius, Ro- kas Sviklas, Karolis Balionis, Jonas Milinavièius, Stasys Ivanauskas, Ka- zys Tumpa, Vladas Aravièius.

196 Bûrio visuotinis susirinkimas 1928 06 07, apsvarstæs bûrio vado Ber- nardo Gelusevièiaus elgesá, pripaþino já netinkamu ir nutarë vadà atleisti ið pareigø. Jo vieton vienbalsiai iðrinktas Petras Lukðys, bûrio vado pava- duotoju – Vincas Buèinskas. Susirinkimo nutarimas patvirtintas XIX rink- tinës vado 1928 09 04 ásakymu, nes ir rugpjûèio pabaigoje bûryje apsilan- kæs rinktinës vadas smarkiai papeikë B. Gelusevièiø uþ apsileidimà. Rinktinës ðauliø moterø suvaþiavime Alytuje 1928 06 24 dalyvavo bûrio ðaulë Ona Milinavièiûtë. Rugpjûèio 23 d. XIX rinktinës tarybos posëdyje á Perlojos bûrá priimti 8 ðauliai, tarp jø: Viktoras Dobrodzie- jus, Ipolitas Gelusevièius, Jonas Krivas, Julius Pinkevièius... 1928 metais persiregistravusiø ðauliø sàraðe (47 asmenys, LCVA 561- 17-115) yra keli ðauliai, kuriø nëra 1927 m. kovo 14 d. bei ankstesniuose sàraðuose ir kuriø nebus apie 1930 metus sudarytame bûrio nariø sàra- ðe. Tai: Juozas Kananavièius, kilæs ið Kietaviðkiø valsè. Kareivoniø kai- mo, gyvenæs Perlojoje; Jonas Penkauskas, gimæs Merkinëje, gyvenæs Per- lojoje; perlojiðkiai Petras ir Motiejus Baubliai (Motiejus – pasienio po- licininkas, gyveno Trasninke) ir kt. Ðaulys Pranas Gudaitis 1928 m. rugsëjo 23 d. dalyvavo ðauliø sporto ðventëje Alytuje ir eidamas tarnybos pareigas susirgo. Rinktinë lapkri- èio 4 d. nutarë praðyti LÐS Centro Valdybos tarpininkavimo gydyti ðaulá valdþios lëðomis. Deja, P. Gudaitis 1929 m. liepos mën. Karo ligoninëje Kaune mirë. Kûnas parveþtas á Perlojà. Bûrio valdyba 1928 12 06 pri- ëmë á bûrá: Juozà Jonytá, Juozo; Juozà Miðkiná, Vinco; Jonà Lukðá, Juo- zo; Antanà Jonytá, Jono; Pranà Pigagà, Mateuðo; Jonà Palevièiø, Mo- tiejaus; Domininkà Balioná, Povilo; Jonà Pigagà, Vinco. Bûrio ginklø bûklei patikrinti susirinkime 1929 m. sausio 8 d. iðrink- ta komisija: Pranas Lukðys, Gabrys Lukðys, Vincas Buèinskas. Patikri- nimo aktà bûrio valdybai reikëjo áteikti iki vasario 10 d. Bûryje nebuvo revizijos komisijos, todël ji iðrinkta: Juozas Jonytis, Juozas Baublys, Vin- cas Buèinskas, kandidatas – Benadas Baublys. Merkinës ð. bûrys „Tri- mite” pasigyrë ðauksiàs Perlojos bûrá á manevrus, taèiau þodþio neiðte- sëjo, todël bûrys nutarë á manevrus sausio 13, 20 ar 27 d.d. iððaukti Mer- kinës bûrá ir apie tai paraðyti þurnale. Pasiûlyta ðauliams, susidëjus po 1 ar 2 litus, iðsiraðyti „Trimità”, bet ðá pasiûlymà susirinkimas atmetë, o nutarë þurnalà uþsisakyti susidëjus dviem, trim arba daugiau ðauliø.

197 XIX rinktinës taryba 1929 01 31 posëdyje nutarë iðbraukti ið Perlo- jos bûrio mirusá ðaulá Pranà Beruèkà, o Jonà Baublá, Raulo ir Jonà Baublá, Tado kaip iðvykusius á uþsiená; ið bûrio iðbraukti Romas Navickas ir Ka- rolis Baublys. Birþelio 12 d. lenkø pasienio sargyba nuðovë sielius Mer- kiu plukdþiusá bûrio ðaulá Stepà Graþënà ið Kaibuèiø. Jis birþelio 14 d. palaidotas Perlojos kapinëse. Laidotuvëse dalyvavo motina ir sesuo, rink- tinës vadas, Perlojos bûrys, Alytaus ð. bûrio atstovai, daug kitø þmoniø. Perlojos ðauliai velionio atminimà pagerbë trimis salvëmis. Visuotinia- me bûrio susirinkime 1929 09 10 nutarta, kad kiekvienas ðaulys paminklui baþnytkaimio aikðtëje turi atveþti po 5 veþimus þvyro ir akmenø. LÐS virðininkas majoras Kalmantas 1929 m. balandþio 13 d. paraðë 1 pëst. LDK Gedimino pulko vadui pulk. Dunduliui ir balandþio 18 d. Vyriausiojo ðtabo rikiuotës skyriaus virðininkui, jog Perlojos ðauliø bûrá reikëtø pripaþinti savanoriø bûriu. Mat bûrys yra pasiþymëjæs savo veiklu- mu lenkø fronte nuo 1919 m. iki 1923 m. pradþios; já vertëtø iðskirti ið visø pafrontës bûriø ir paþymëti. Tai nuspræsti turëjo Kariø savanoriø komisija (LCVA 561-2-612). XIX rinktinës taryba 1929 m. rugsëjo 11 d. patvirtino Perlojos bûrio moterø skyriø; skyriaus pirmininkë – Ona Rapkauskienë, sekretorë – Ona Milinavièiûtë. Anot rinktinës ðauliø moterø II suvaþiavimo 1929 09 22 protokolo, skyriuje buvo 18 moterø. Rudená Perlojos ðauliai ir visuomenë apsisprendë statyti Vytauto pa- minklà – didþiojo kunigaikðèio 500 metø mirties jubiliejui. Statyba uþsi- tæsë, ir paminklas buvo baigtas tik 1931 m. vidurvasará. Bûrio valdyba 1929 11 10 priëmë á bûrá grupæ ðauliø, tarp jø Simà Miliauskà, Maèio (ne Adomo, kaip raðoma protokole) ið Moliadugnio; trys asmenys nepriimti dël nepatogaus susisiekimo su jais. Valdyba nu- tarë pasiûlyti Kaibuèiø kaimo ðauliams prisiraðyti prie Puvoèiø ð. bûrio. Ið ðauliø iðbraukta 17 asmenø: vienas, Pranas Gudaitis, Adomo, miræs; kiti iðvykæ gyventi kitur ar kitaip pasiðalinæ; 6 iðbraukti uþ apsileidimà (pvz., Ipolitas Gelusevièius ir kt.); Jonas Krivas, Jono iðbrauktas uþ kaþ- koká nusikaltimà, o Juozas Miðkinis, Vinco – uþ dezertyravimà. Gruo- dþio 4 d. b. valdyba paðalino ið ðauliø Juozà Arasimavièiø, Antano – uþ pasikësinimà nuþudyti þmogø ir Martynà Balioná, Karolio – uþ nepa- liaujamà girtuokliavimà ir peðtynes.

198 Bûrio ðauliø sàraðe be datos (LCVA 561-17-118), bet greièiausiai sudarytame 1930 metais, yra 67 ðauliai: Petras Lukðys, Mateuðo; Petras Susmara, Martyno (Kaibuèiai); Juozas Lukoðevièius, Jono; Andrius Luk- ðys, Krisiaus; Jonas Jonytis, Jurgio; Juozas Lukðys, Simo; Adomas Mili- navièius, Adomo; Juozas Buðniauskas, Kazio; Martynas Balionis, Ka- rolio; Bronius Ankðtutis, Petro; Karolis Balionis, Pauliaus (Kaibuèiai), Petras Vaþgys, Prano; Gabrys Lukðys, Miko; Adomas Lukðys, Krisiaus; Jonas Kazlauskas, Vinco (ið Aleksandravo, gyvena Perlojoje); Juozas Lukðys, Juozo (pasienio policininkas); Vincas Kasiulynas, Vinco (kal- vis); Vladas Aravièius, Vlado (mokytojas, kilæs ið Alytaus valsè. Kaniû- kø kaimo); Juozas Pinkevièius, Miko (Salovartë); Jonas Vaitkevièius, Motiejaus; Pranas Pigaga, Mateuðo; Antanas Jonytis, Jono; Juozas Jo- nytis, Juozo; Mikas Rapkauskas, Andriaus (mokytojas, kilæs ið Þasliø valsè. Reèioniø kaimo); Vincas Ciûnys, Stasio; Suleimonas Ratkevièius, Aziulio (bûrio valdybos pirmininkas, pasienio polic., kilæs ið Zarasø apskr., Antazavës); Vincas Buèinskas, Juozo; Liudvikas Baublys, Jur- gio (Salovartë); Aleksandras Vaþgys, Stepo; Zigmas Baublys, Gabrio; Zigmas Jonytis, Jono; Tomas Meleðius, Juozo; Juozas Stoðkus, Karolio; Juozas Baublys, Vaclovo; Julius Baublys, Jono; Rokas Sviklas, Gilerio (Kaibuèiai); Jonas Dobrodziejus, Viktoro (Salovartë); Jonas Milinavi- èius, Juozo (pasienio polic.); Ona Milinavièiûtë, Juozo; Bonifacas Èes- nulevièius, Jono (pasienio polic.); Petras Vaikðnoras, Mykolo (Milio- niðkës); Leonas Baublys, Petro; Juozas Stankauskas, Juozo (Milionið- kës); Jonas Pigaga, Vinco (ið Kazimieravo); Jonas Palevièius, Motie- jaus; Jonas Lukðys, Juozo; Izidorius Èesnulevièius, Tamoðiaus; Pranas Lukðys, Juozo (gimæs JAV); Antanina Beruèkaitë, Juozo; Viktoras Jo- nytis, Petro; Vladas Baublys, Vinco; Juozas Ankðtutis, Vinco; Juozas Buðniauskas, Povilo; Adomas Baublys, Juozo; Kazys Jonytis, Petro; Jo- nas Èiras, Jono (Burokaraistëlë); Simas Miliauskas, Maèio (ið Molia- dugnio, gyvena Perlojoje); Jonas Milinavièius, Klimo; Ona Rapkaus- kienë, Vinco (namø ðeimininkë); Jonas Abromaitis, Baltraus (Marda- savo mokytojas); Ona Milinavièiûtë, Klimo (ûkininkaitë); Jadvyga Be- ruèkaitë, Juozo; Vaclas Ikasala, Krisiaus; Antanina Gelusevièiûtë, An- driaus; Ona Baublytë, Juozo; Antanina Ikasaliûtë, Morkaus; Zabelë Mi- linavièiûtë, Adomo.

199 Ádomûs kai kuriø ðauliø aibûdinimai. Apie Martynà Balioná sako- ma: „teismo nebaustas, bet uþ vagystes buvo teisiamas ir tardomas”, „girtuoklis, nenuorama ir triukðmadarys”; Juozas Lukoðevièius – Per- lojos baþnyèios seniûnas; Petras Susmara – prijauèiantis socialdemok- ratø partijai; Vincas Kasiulynas – teismo baustas 2 mën. kalëjimo uþ kontrabandà; Jonas Vaitkevièius – „girtuoklis, bet ne triukðmadarys”. Bûrio visuotinis susirinkimas 1930 10 15 pareiðkë nepasitikëjimà bûrio vadui Petrui Lukðiui. XIX rinktinës vadas nuo tos dienos já atleido ir laiki- nu bûrio vadu paskyrë Rokà Ikasalà. Bûrio valdybos pirmininkui S. Ratke- vièiui (Radkevièiui, Rodkevièiui) iðvykstant ið Perlojos, perrinkta valdyba: pirmininku iðrinktas Adomas Lukðys, iþdininku – Zigmas Jonytis, sekreto- riumi – Mikas Rapkauskas, ginklininku – Pranas Lukðys, Juozo. Susirinki- mo pirmininkas S. Ratkevièius praneðë dþiuginanèià þinià: jø ðauliø bûrys bus pripaþintas savanoriø bûriu!.. Deja, ði þinia nepasitvirtino; savanorio statuso pripaþinimo vëliau negavo ir atskiri ðauliai. Kiek vëliau rinktinë R. Ikasalà patvirtino nuolatiniu bûrio vadu (LCVA 561-19-89). Vytauto pa- minklo statybos komiteto pirmininku tapo M. Rapkauskas. Pagaliau 1930 m. vëlø rudená bûrys gavo paminklo projektà. Já parengë dailininkas grafikas Petras Tarabilda, kuriam talkino architektas Stasys Neliubðis. Metalines sijas paminklui tvirtinti ið Varënos I parveþë Zigmas Krivas. „Trimità” bû- ryje tais metais prenumeravo 18 ðauliø. Buvæs bûrio iþdininkas mokytojas Vladas Aravièius 1930 10 15 pasi- skundë rinktinës vadui, kad bûrio valdyba spalio 13 d. já be motyvuoto nutarimo atleido ið ðauliø. Pasak Aravièiaus, tai yra buvusio bûrio val- dybos pirmininko S. Ratkevièiaus ir buv. bûrio vado Petro Lukðio pro- vokacija. Mat Vl. Aravièius, ðaulys nuo 1920 metø, spalio 5 d. neleido ðauliams mokykloje surengti ðokiø vakaro. Savo pozicijà bûrio valdyba pakartojo spalio 30 d. posëdyje: Aravièius yra pasyvus, beveik nedaly- vauja ðauliø gyvenime, todël valdyba balsø dauguma ir nutarë nelaikyti jo ðauliu. Rinktinë b. valdybos nuomonei nepritarë. 1931 01 19 ji prane- ðë bûrio valdybai, kad jos nutarimo dël Vl. Aravièiaus netvirtina: já rei- kia palikti ðauliu. „Asmeniniø nesusipratimø jungti prie organizacijos darbo negalima” (LCVA 561-19-115). 1930 m. gruodþio 8 d. Varënos I kapinëse palaidota 19-metë Perlo- jos bûrio ðaulë Antanina Beruèkaitë. Gyveno Varënoje pas seserá, ilgai

200 sirgo. Laidotuvëse dalyvavo Varënos I ir Perlojos bûriø ðauliai, XIX rink- tinës valdybos atstovas, rinktinës dûdø orkestras. XIX rinktinës valdyba 1931 m. vasario 12 d. posëdyje nutarë ið Per- lojos bûrio paðalinti 20 ðauliø. Iðbraukti 3 miræ ðauliai, 3 iðvykæ Argen- tinon (Zigmas Kalanavièius, Vaclo, Antanina Milinavièiûtë, Adomo ir Ona Milinavièiûtë, Juozo), taèiau dauguma – uþ neðauliðkà elgesá, gir- tuokliavimà, peðtynes, nelegalià prekybà ir kitus prasikaltimus (LCVA 561-19-51). Rinktinës valdyba spalio 14 d. patvirtino, kad á bûrá priimti ðauliai: Pranas Stankauskas, Juozas Kalanavièius, Adomas Ver- bickas, Pranas Brazdys, Vincas Gecevièius; lapkrièio 3 d. patvirtintas Petro Milinavièiaus priëmimas (LCVA 561-2-785). 1931 m.. pavasará atnaujinta Vytauto paminklo statyba. Þurnalas „Tri- mitas” liepos 16 d. (Nr. 29) raðë, kad Perlojoje jau baigtas Vytauto Di- dþiojo paminklas ir liepos 19 d. bus iðkilmingai atidengtas. Paminklas statytas visuomenës lëðomis. Daug prisidëjo Alytaus apskrities mokyto- jai, platinæ loterijos bilietus: ið pustreèio ðimto mokytojø neprisidëjo tik septyni. Daug padëjo pasienio ir vidaus policija. (1932 m. vasario 11 d. Nr. 7 þurnalas paminklà pavadino milþiniðku!) XIX rinktinës vadas Petruðkevièius 1931 m. liepos 12 ir 19 d.d. lan- kësi bûryje. Pirmà kartà patikrino pasiruoðimà Vytauto paminklo ati- dengimo iðkilmëms, o liepos 19 d. dalyvavo tose iðkilmëse. Per jas ðau- liø paradà priëmë vidaus reikalø ministro pavaduotojas Ðtencelis. Jis 8-iems ðauliams áteikë Ðauliø þvaigþdes (ordinus). Þvaigþdes gavo: rink- tinës vadas kapitonas Antanas Petruðkevièius, ðauliai Petras Aravièius, Antanas Rukuiþa, Simonas Janavièius, Romualdas Adþgauskas, Andrius Ryliðkis, Jurgis Èaplikas ir kun. Leonas Petkelis. Taigi tarp apdovano- tøjø yra tik vienas, ir tai jau buvæs, Perlojos ðaulys – Petkelis. Iðkilmëse dalyvavo karo invalidø orkestras ið Kauno, ðauliai ið Varënos I, Akmens, Nedzingës, Merkinës, Pivaðiûnø, Alytaus ir kitur. Ðokiø bilietas ðau- liams kainavo 50 centø, ne ðauliams – 1 lità. Neþinanèius paminklo statybos istorijos klaidina uþpakalinëje jo pusëje esantis uþraðas: 1430–1930. Atseit, tarsi paminklas ið tikrøjø bu- vo pastatytas 1930 metais. Tokià klaidingà informacijà galima aptikti ne viename laikraðtyje, ji patekusi net á „Kultûros paminklø enciklopedijà“. Bûrio susirinkimas 1932 m. vasario 2 d. nutarë sumaþinti ðauliams

201 nario mokestá ir aukoti 100 litø Varënos I ðauliø namams. Á bûrio valdy- bà iðrinkti: mokyt. M. Rapkauskas, mokyt. Vl. Aravièius, P. Vaþgys ir P. Lukðys. Rinktinës valdybos posëdyje 1932 03 03 á Perlojos bûrá priimti: Ado- mas Kasiulynas, Julius Milinavièius, Bronius Gudaitis, Adolfas Gudaitis. Kovo 20 d. bûrá aplankë rinktinës vadas Petruðkevièius. Surengti parodo- mieji kautyniø manevrai. Dalyvavo 45 ðauliai ið 54-riø. Kalbëta apie bû- rio namø statybà. Tikimasi ið seniûnijos greitai gauti sklypà greta Vytauto Didþiojo paminklo. Namus statyti nutarta talkos bûdu. Iðrinkta namø sta- tybos 3 þmoniø komisija. Rinktinës 1932 04 30 ásakymu Perlojos b. vadas Rokas Ikasala nuo balandþio 25 d. atleistas ir eiti b. vado pareigas paskir- tas Julius Baublys, Jono; pastarasis bûrá ir priëmë balandþio 25 d. Ðauliø þvaigþdës ordinu apdovanotas Perlojos ðaulys Juozas Luko- ðevièius. Ordinà áteikë LÐS virðininkas M. Kalmantas 1932 m. birþelio 23 d. ðauliø stovykloje Simaniðkiø miðke netoli Alytaus. Èia stovyklavo ðauliai ið keliø rinktiniø: Alytaus, Seinø, Trakø, Ukmergës. Rinktinës vadas Petruðkevièius 1932 07 10 antrà kartà tais metais lankë Perlojos bûrá. Padaryta rikiuotës pamoka, po kurios ðauliai ri- kiuote nuëjo á rengiamà geguþinæ. Kertiná akmená bûrio namams atve- þë ðaulys Jokûbas Vaisieta. Buvo sveèiø – ðauliø ekskursantø. Rinktinës vadas paþymëjo, kad daug dirba ðauliai mokytojai Mikas Rapkauskas ir Vladas Aravièius. Treèià kartà 1932 metais A. Petruðkevièius bûryje apsilankë lapkri- èio 28 d. Senosios bûrio valdybos pirmininkas mokyt. M. Rapkauskas perkeltas kitur, tad visuotiniame susirinkime iðrinkta nauja valdyba (pa- reigomis ji pasiskirstë gruodþio 3 d.): pirmininkas – mokyt. Vl. Aravi- èius, sekretorius – Benadas Baublys, iþdininkas – Vaclas Vaþgys. Susi- rinkime dalyvavo 36 ðauliai ið 45-kiø. Ðauliø namø statybai kasoje buvo 600 litø; nupirkta 215 kietmetriø miðko medþiagos. Nutarta jà iðveþti ið miðko, kai tik pagerës keliai. Pasak LCVA 561-2-776, bûrio vadas Juo- zas Lukoðevièius „ragino visus kaip vienam prie namø statybos prisidëti taip, kaip ginant Perlojà nuo lenkø 1918-1921 metais”. Taigi bûrio va- das jau buvo J. Lukoðevièius, nors Julius Baublys bûrio turtà ir ginklus jam perdavë tik gruodþio 17 d.; J. Lukoðevièius bûrio vadu nuo tos dienos patvirtintas ir rinktinës 1932 12 19 ásakymu (LCVA 561-2-842,

202 561-19-607, 561-17-49). Painiavà rinktinës dokumentacijoje rodo ir ki- tas pavyzdys: 1931 12 29 ásakyme raðoma, kad Perlojos bûrio vadas Juo- zas Baublys (?) atleistas, o á jo vietà eiti pareigas paskirtas J. Lukoðevi- èius. Bet juk tuo metu bûrio vadas buvo R. Ikasala! Neaiðkios datos ásakyme (LCVA 561-19-607) raðoma, kad Jonas Baublys (?) ið bûrio vado pareigø atleistas ir paskirtas J. Lukoðevièius nuo kaþkuriø metø liepos 12 d.; tas pat skelbta ásakyme be datos, esanèiame LCVA 561-17-49 tarp XIX rinktinës 1933 metø dokumentø. 1932 m. gruodþio 6 d. grupë bûrio ðauliø laikë karinio parengimo egzaminà pagal LÐS nustatytà programà. Egzaminavo rinktinës vadas bei mokomojo ðauliø bûrio ats. jaun. leitenantai Maceika ir Uþalas. Eg- zaminus iðlaikë: Pranas Pigaga, Juozas Krivas, Jonas Baublys, Juozas Milinavièius, Romas Valentukevièius, Benadas Baublys, Vladas Baub- lys, Juozas Jonytis, Zigmas Krivas, Jonas Baublys, Vinco, Kevelis Pil- vinskas, Julius Stoðkus, Antanas Pigaga, Jonas Krivas, Bronius Gudai- tis, Liudvikas Baublys, Jonas Baublys, Jono, Bronius Balionis, Julius Milinavièius, Pranas Brazdys, Juozas Lukðys; neiðlaikë Martynas Balio- nis, Julius Buðniauskas, Petras Ciûnys. 1932 metais mirë bûrio ðauliai Jonas Milinavièius ir Bronius Gu- daitis. Pirmà kartà 1933 metais XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius Per- lojoje lankësi sausio 29 d. Susitikime dalyvavo 41 ðaulys ið 52-jø. Atlik- tas kautyniø skyriaus manevravimas lauke. Dalis ðauliø pratybas tik ste- bëjo. Bûrys nutarë sausio 30 d. pradëti veþti ið miðko nupirktà medþiagà ðauliø namams; ðiemet norima iðvaryti sienas iki stogo ir uþdengti. Vasario 21 d. rinktinës valdyba á Perlojos bûrá priëmë Vladà Panse- vièiø, Vladà Buðniauskà ir Petrà Kasiulynà. Rinktinës vadas Petruðke- vièius 1933 m. balandþio 3 d., antrà kartà tais metais bûdamas Perlojo- je, dalyvavo talkoje veþant miðko medþiagà ð. namams. Talkoje dalyva- vo 13 veþimø su 30 ðauliø ið 45-kiø. Medþiaga ið miðko veþta sunkiai. Ið 215 kietmetriø dar nebuvo iðveþta apie 60 ktm. Sunkumas: perlojiðkiai skirstësi á viensëdþius, tad kiekvienam daugiau rûpëjo savi reikalai. Daug energijos ir rûpesèio dël ðauliø namø rodë b. vadas J. Lukoðevièius ir b. v-bos pirmininkas Vl. Aravièius. Talka prasidëjo 7 val. 15 min.; po tal- kos nusifotografuota.

203 Rinktinës valdyba 1933 04 08 nutarë: „Priimti á Perlojos ðauliø bûrá ðaulá kun. Petkelá Leonà kaipo partizanà ir pametusá savo nario liudiji- mà ir nebeþinantá numerio nuo 1919 m. birþelio mën. 30 d.” Tai bent! Juk L. Petkelis ið Perlojos jau buvo iðsikëlæs bent prieð penkerius metus. Tame paèiame rinktinës valdybos posëdyje á Perlojos b. priimti Petras Sinkevièius, Jonas Svirskas ir Petras Ciûnys (LCVA 561-2-842). Rinkti- në geguþës 26 d. Perlojos ir Stakliðkiø bûriams pasiûlë ásigyti LÐS cent- re esantá paruoðtà ð. namams planà – projektà su visa sàmata. Ðauliø þvaigþdës tarybai nutarus, LÐS metinëms Joniniø ðventës proga uþ nuo- pelnus Lietuviai ir Ðauliø sàjungai Respublikos Prezidento vardu krað- to apsaugos ministras B. Giedraitis Ðauliø þvaigþdës ordinu apdovano- jo, tarp kitø, Perlojos b. valdybos pirmininkà Vladà Aravièiø ir Perlojos ðauliø vadovà partizanø laikais Kazá Tumpà. Pasak LÐS ðauliø moterø atstoviø I suvaþiavimo 1933 m. liepos 2-3 d.d., Perlojos ð. moterø skyrius veikë nuo 1928 metø (suvaþiavime Perlojos ðaulëms atstovavo Magdalena Aravièienë). Skyriuje buvo 30 mo- terø. Ðaulës veikë kartu su vyrais. Moterø skyriaus vadë – M. Aravièienë. 1933 m. spalio 8 d. bûry apsilankë naujasis XIX rinktinës vadas kapi- tonas Navikevièius. Ávyko karinio parengimo pamoka, kurioje dalyvavo 38 ðauliai ið 42-jø. Jie supaþindinti su nuodingomis dujoms, su rusø ir vokieèiø dujokaukëmis. Sutvarkytas pairæs bûrys (LCVA 561-2-846). Bûrio ðauliai, 1934 metø þiemà dirbdami valdþios miðkuose, 5 % uþdarbio paskyrë ðauliø namams. Pasak „Trimito” (1934 m., Nr. 17), tokiu bûdu surinkta 500 litø. Jeigu bûtø buvæs geras kelias, bûtø uþdirb- ta daugiau. Daug prisidëjo Perlojos girininkas J. Keþenius. Bûrio visuo- tinis susirinkimas vasario 15 d. perrinko bûrio valdybà; pirmininku vël tapo Vl. Aravièius, sekretoriumi – Adolfas Gudaitis, iþdininku – Vaclas Vaþgys; revizijos komisija: Petras Vaþgys, Petras Lukðys, Benadas Baub- lys, Petro. Rinktinë naujà valdybà patvirtino balandþio 5 d. LÐS 15 me- tø jubiliejaus ir metinës ðauliø ðventës – Joniniø – proga 1934 metais Ðauliø þvaigþdës ordinu apdovanotas Jonas Jonytis. Anot Vl. Aravièiaus, taèiau jau kaip bûrio vado, 1934 m. spalio 30 d. rinktinei pateikto sàraðo apie kitoms organizacijoms priklausanèius ðau- lius, Lietuviø tautininkø sàjungai priklausë pats Aravièius ir Juozas Lu- koðevièius, Juozas Jonytis, Tomas Meleðius, Petras Vaþgys, Jokûbas Vai-

204 sieta, Juozas Buðniauskas, Petras Lukðys; Vl. Aravièius dar priklausë Vilniui vaduoti sàjungai ir Dr. Basanavièiaus mokytojø sàjungai. Kiti ðauliai jokioms kitoms organizacijoms nepriklausë (LCVA 561-17-129). Pagal XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime 1934 m. lapkrièio 1 d. paskelbtus anketos duomenis, Perlojos bûryje 1933 m. surengtos trys paskaitos, 1934 m. – dvi; ðvenèiø buvo po dvi abejais metais, vakarëliø po tris. 1933 m. buvo viena geguþinë, 1934 m. nebuvo. Visà uniformà turëjo 4 ðauliai, tik kepures – 10. XIX rinktinë 1935 m. vasario 27 d. LÐS virðininkui pateikë Perlo- jos b. ðaulio Jono Jonyèio praðymà paskirti pensijà kaip suþeistam ko- vose su lenkais ir dël to nustojusiam sveikatos. Pridëti suþeistà Jonytá maèiusiø ðauliø parodymai. Pasak rinktinës pristatymo, „ðaulys Jonytis Jonas ne tik kad neturtingas, bet ir silpnos sveikatos, bent matosi ir ið iðvaizdos” (LCVA 561-19-204). 1923 m. Perlojoje þuvusio ðaulio Vinco Kaminsko sesuo Ona Ka- minskaitë 1934 m. gruodþio 27 d. praðë XIX rinktinës vado jai perduoti brolio Ðauliø þvaigþdës ordinà, nes broliams ir seserims tai bûtø „labai brangi brolio, þuvusio dël Tëvynës, atmintis” (LCVA 561-19-204). Kar- tu su V. Kaminsku þuvusio Adomo Dabrilkos þmona Eleonora ir duktë Agota, gyvenusios Marcinkonyse, Vl. Aravièiaus praðë joms per þmo- nes perduoti vyro ir tëvo apdovanojimà – Ðauliø þvaigþdës ordinà. Jos neturinèios leidimo pereiti á Neprikl. Lietuvà. XIX rinktinës vadas Na- vikevièius 1935 m. kovo 22 d. papraðë LÐS adjutanto prisiøsti abiejø þuvusiøjø apdovanojomo diplomus; ordinai buvo XIX rinktinës ðtabe. Ávyko nesusipratimas: LÐS atsiuntë diplomà, iðraðytà ne Vincui Kamins- kui, o Adomui Kalinskui. XIX rinktinës vado padëjëjas 1935 m. spalio 2 d. paraðë LÐS vadui, praðydamas apdovanojimà atitaisyti, nes ðaulio Adomo Kalinsko Perlojoje niekada nebuvo. 1935 m. kovo 13 d. Pivaðiûnuose mirë buvæs Perlojos bûrio ðaulys, 1919-1927 m. Perlojoje kunigavæs Leonas Petkelis. Perlojiðkiai norëjæ já susigràþinti, pavyzdþiui, 1932 m. rudená jie rinko paraðus, kad Petkelis vël bûtø atkeltas á Perlojà. Ið Daugëliðkio parapijos (Ignalinos raj.) kilæs L. Petkelis (g. 1885 m.) Vilniaus kunigø seminarijà baigë 1910 m. Kuni- gavo Eiðiðkëse, Kalesninkuose. Ið Perlojos perkeltas á Stakliðkes, pas- kui á Pivaðiûnus. Buvo Ðauliø þvaigþdës ordino tarybos narys, rinktas á

205 XIX Alytaus ðauliø rinktinës Garbës teismà. Pivaðiûnuose buvo vietos ð. bûrio valdybos narys, pirmininkas (1931-1932 m.), vadovavo ðauliø ugniagesiø komandai. L. Petkelis Pivaðiûnuose tæsë kun. Alfonso Pet- rulio, pirmojo Pivaðiûnø partizanø bûrio steigëjo, veiklà. L. Petkeliui mirus, XIX rinktinës ðtabas 1935 m. balandþio 10 d. kreipësi á visus bûrius aukoti ið bûriø kasø ir rinkti aukas tarp ðauliø Petkelio paminklui (LCVA 561-19-783). Aukø lapai balandþio 10 d. pa- siøsti á 53 bûrius, o geguþës 22 d. – 27 klebonams. Ðauliai daugiausia aukojo po 10, 20 ar 50 centø, nors buvo davusiø ir po 1 ar net 2-3 litus. Alytaus I klebonas K. Paulavièius á rinktinës raðtà atsakë: „...Dëlei ne- paprastai sunkiai einanèio baþnyèios remonto negaliu rinkti kitiems tiks- lams aukø, [...] ir jeigu kuomet mëginu kam kitam, tai parapijieèiai pyks- ta” (LCVA 561-19-210). Buvo ir daugiau panaðiø atsakymø ið klebonø, nors kiti surinko po keliolika litø. Á Perlojà L. Petkelis gráþo tik miræs. Tarpininkavimo raðtà dël jo palaikø perkëlimo á Perlojà Kaiðiadoriø vyskupui 1935 m. liepos 8 d. paraðë LÐS CV pirmininkas L. Vailionis ir l.e. LÐS virðininko pareigas pulk. leit. Kazitënas (LCVA 561-2-911). Kaiðiadoriø vyskupijos kurija liepos 10 d. raðtu praneðë LÐS Centro Valdybai, jog vyskupas leidæs palaikus perkelti. L. Petkelio palaikai á Perlojà atveþti 1935 m. lapkrièio 16 d., o perlaidoti lapkrièio 17 d. greta ðauliø, þuvusiø ginant Perlojà. Perlaidojant dalyvavo 11-kos artimiausiø bûriø ðauliai: Perlojos, Nedzin- gës, Akmens, Merkinës, Varënos I, Puvoèiø, Babriðkiø, Merkinës raite- liø, Pilvingiø, Giraitës ir Noruliø, taip pat sveèiai – Pivaðiûnø, Daugø, Bukauèiðkiø, Butrimoniø ir Skraièioniø ðauliai. Ið Kauno atvaþiavo LÐS virðininkas Pr. Saladþius ir jo pavaduotojas Kazitënas, vyriausiasis ka- riuomenës kapelionas Vladas Mironas ir kiti, dalyvavo XIX Alytaus rinktinës vadas Basiulis ir jo padëjëjas Navikevièius, Alytaus apskr. vir- ðininkas Jurgelys. Prie karsto buvo Perlojos, Daugø, Butrimoniø ir Pi- vaðiûnø bûriø vëliavos. Gedulingas miðias baþnyèioje laikë Vl. Miro- nas, pamokslà pasakë Punios klebonas Radzevièius. Prie kapo duobës pamokslà sakë Perlojos klebonas Stundþa, kalbëjo Pr. Saladþius, buvæs Perlojos rajono ðauliø vadas K. Tumpa, Perlojos b. vadas J. Lukoðevi- èius, giminiø vardu – ið Kauno atvykæs ats. majoras Petkelis. Prieð laidotuves XIX rinktinës vado padëjëjas Navikevièius lankë

206 Merkinës, Perlojos, Varënos I ir Nedzingës ðauliø kuopas. Atlikti dvi- pusiai manevrai. Po jø ðauliai dalyvavo iðkilmingame L. Petkelio palai- kø perlaidojime (LCVA 561-2-962). Po perlaidojimo ðauliai iðsirikiavo paradui. Kapit. Navikevièius perskaitë Respublikos Prezidento aktà, ku- riuo 85 ðauliai ið Perlojos ir Akmens (Jakënø) bûriø apdovanoti ávairiais pasiþymëjimo medaliais; perskaitytos visø pavardës. Prezidento akto by- loje nëra. Tarp iðsirikiavusiø apdovanotøjø buvo maþiau: vieni buvo þu- væ kovose ar miræ, kiti tapæ invalidais, treèius gyvenimas nubloðkë á ki- tus kraðtus. Medalius ðauliams prisegë LÐS virðininkas Saladþius. Po iðkilmiø b. vado mokytojo Vl. Aravièiaus bute buvo pietûs aukðtiesiems sveèiams, kitiems ðauliams – pietûs aikðtëje prie mokyklos. Po L. Petkelio mirties jo pasiþymëjimo þenklai – Ðauliø þvaigþdës ordinas, Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medalis, III laipsnio ug- niagesiø þenklas „Artimui pagalbon” – perduoti jo broliui Mamertui Petkeliui, gyvenusiam Okupuotoje Lietuvoje, Daugëliðkio valsè. Ramu- tiðkiø vienkiemyje (LCVA 651-19-204 yra M. Petkelio 1935 03 19 pakvi- tavimas). Taèiau velionio broliui reikëjo gauti lenkø valdþios leidimà persineðti apdovanojimus per demarkacijos linijà. Bûrio susirinkime 1936 06 07 paþymëta, kad Vyriausioji statybos ko- misija perlojiðkiø turëto ð. namø projekto netvirtino ir statyti namus prie Vytauto paminklo neleido. Kur teks juos statyti, dar aptars bûrio taryba. Per radijà transliuojamus ðauliø pusvalandþius pavesta sekti Ig- nui Bernatavièiui ir Leonui Kazakevièiui (LCVA 561-19-229). Ðauliø namø statybos ir kitus reikalus aptarë 1936 07 14 Perlojoje ir Nedzingë- je apsilankæs XIX rinktinës vadas B. Basiulis. Metiniame susirinkime 1937 m. vasario 21 d. konstatuota (b. vadas Vl. Aravièius, kontrolës komisijos pirmininkas Stasys Valiukevièius), kad per 1936 metus turëta 1174 Lt pajamø ir 1203 Lt iðlaidø, tad trûksta 29 Lt.; 400 litø skolos ið girininko numatoma iðieðkoti per teismà. Ðie- met didþiausios iðlaidos teks ð. namø statybai. Á naujà b. tarybà iðrinkti: tarybos pirmininko pavaduotojas – Petras Vaþgys, sekretorius – Juozas Grabauskas, iþdininkas – Vaclas Vaþgys, ðvietimo vadovë – Marë Ber- natavièiûtë, kandidatai – Pranas Lukðys ir Vincas Buèinskas; kontrolës komisija palikta ta pati: Stasys Valiukevièius, Pranas Miðkinis, Benadas Baublys (LCVA 561-19-251).

207 Mamerto Petkelio pakvitavimas apie mirusio brolio kun. L. Petkelio pasiþymëjimo þenklø gavimà

1937 metais uþdengtas bûrio ð. namø stogas. Statydami savo na- mus, ðauliai buvo apsidëjæ 30 litø mokesèiu. Didþiausias rëmëjas – per- lojiðkis agronomas Jonas (kitur jis Stasys) Jonytis, paaukojæs 1000 litø pinigais, padovanojæs bûriui naujà patefonà ir 50 plokðteliø, kelis vadø ir þymesniø ðauliø portretus, kurie papuoðë namø salæ (salëje buvo ir J. Jonyèio portretas). Didesnes pinigø sumas namams dar aukojo Z. Baublys, Makauskas, Kaplanas, kun. J. Svirskis, V. Vaþgys, J. Vaisie- ta ir kt. Kelis ðimtus litø sudëjo Perlojà lankiusios ekskursijos. Bûrio 20 metø sukaktuves perlojiðkiai ðventë 1938 m. spalio 23 d. Tà dienà atidaryti dar nebaigti árengti ðauliø namai (bûrio vadas – Stasys Valiukevièius). Minëjime dalyvavo LÐS atstovas V. Daudzvardas, Kau- no V valstybinës gimnazijos mokytojai Dambrauskas ir Vasiliauskas, sveèiai ið Alytaus rinktinës, Merkinës ð. bûrys su vëliava ir orkestru, Nedzingës bûrio atstovai. Kapus, kur ilsisi þuvæ partizanai Vincas Ka- minskas ir Antanas Dabrilka, kun. Leonas Petkelis, paðventino klebo- nas J. Svirskis. Merkinës ð. orkestras grojo melodijà Petro Vaièiûno ei- lëms „Kritusiems ðauliams”; ant kapø padëta gëliø. Kalbëjo buvæs par- tizanas ir veiklus ðaulys Leonavièius (ið kur?). Paskui prie Vytauto pa- minklo Kauno gimnazijos mokytojai ðauliams áteikë dovanà – 4 ðautu-

208 vus ir ðoviniø; ceremonijoje dalyvavo XIX rinktinës vado padëjëjas ka- pitonas D. Jëèys. Ávyko ðauliø paradas. Pagerbti prezidentas A. Smeto- na ir kariuomenës vadas brigados generolas St. Raðtikis. 1938 m. lapkrièio 19 d. ávyko Perlojos ðauliø moterø bûrio steigia- masis susirinkimas; jame dalyvavo XIX rinktinës kapitonas D. Jëèys. Moterø bûrio vadë, atrodo, buvo Delfina Mainelienë (atvykusi ið 19 Ak- mens bûrio). 1939 m. geguþës 18 d. Saugumo departamento atstovai áteikë bûriui 10 ðautuvø (1938 m. departamentas 10 ðautuvø aukojo Varënos I bû- riui). Prie Vytauto paminklo iðsirikiavo ðauliai ir ðaulës. Uþ áteiktus gink- lus padëkojo ats. leit. St. Valiukevièius. Paskui ne visai árengtuose ðau- liø namuose klausytasi paskaitos, dar vëliau ávyko pobûvis, kuriame sce- nos vaizdelius vaidino pradinës mokyklos mokiniai. XIX rinktinë 1939 12 21 praneðë ðaulei T. Makaravièienei, kad nuo gruodþio 15 d. (!) ji skiriama Perlojos moterø ð. bûrio vade; pareigas ið D. Mainelienës turi perimti iki gruodþio 27 d. (LCVA 561-19-325). Mo- terø bûrio turtà T. Makaravièienë ið D. Mainelienës perëmë 1940 m. sausio 4 d. (Teofilë Makaravièienë á Perlojà atsikëlë ið Nedzingës; tenai ji vadovavo ðauliø moterø skyriui.) Ðauliø moterø bûrio taryba – b. vadë T. Makaravièienë, b. vadës pavaduotoja Domicelë Stavarytë, sekretorë Marë Lukðytë, iþdininkë Ona Baublytë, ðvietimo vadovë Birutë Þiogienë, kandidatës Petrë Pekars- kaitë ir Petrë Stoðkutë – 1940 m. vasario 5 d. ið kandidaèiø á nares per- vedë 24 moteris (LCVA 561-18-238). Naujosios ðaulës buvo (skliauste- liuose prie pavardþiø paþymësime tik kitø kaimø gyventojas): Stefanija Bartininkienë, Vlado (Milioniðkës); Ona Davidonienë, Jurgio; Elþbie- ta Dobrodziejûtë, Jono (Salovartë, vëliau Zurlienë Perlojoje); Ona Ika- salaitë, Andriaus; Barbora Milinavièienë-Jonytytë, Simo; seserys Adelë ir Valerija Smolenskaitës, Motiejaus (Salovartë); Viktorija Smolenskaitë, Jono (Salovartë, vëliau Miðkinienë Moliadugnyje ir Penkauskienë Per- lojoje); Domicelë Stavarytë, Edvardo; Petrë Stoðkutë, Juliaus; Marijo- na Ðeimienë, Simono; Bronë Vaikðnoraitë, Petro (Milioniðkës); Stasë Vaikðnoraitë, Petro (Milioniðkës); Marë Vaisietaitë, Petro; Ona Baub- lytë, Tado; Antosë Kalantienë, Petro (Salovartë?); Ona Baublytë-Pe- karskienë, Benado; Ieva Lukðytë-Krivienë, Motiejaus; Petrë Pekarskaitë,

209 Andriejaus; Eleonora Sikorskienë; Ona Stoðkutë; Ona Lukðytë; Ona Baublytë; Birutë Þiogienë. Ðá sàraðà reikëtø papildyti dar 15 moterø – ðauliø ir kandidaèiø – ið D. Mainelienës anksèiau sudaryto sàraðo be datos: Delfina Mainelienë, Jurgio; Marë Lukðytë, Juozo; Marijona Ra- manèiuckienë, Jono; Adelë Ankðtutytë, Juliaus; Adelë Beruèkaitë, Juo- zo; Antosë Buèinskaitë, Mykolo; Ona Buèinskaitë, Mykolo; Marë Du- dënienë, Adomo; Anelë Germanavièienë; Vladzë Ikasalaitë, Andriaus; Jadvyga Jaskelevièienë, Petro; Ona Saveiskienë, Jono (Milioniðkë); Marë Stoðkutë, Zigmo; Ona Vaþgytë, Petro; Ona Vaþgytë, Stepono. Su bûrio vade T. Makaravièiene bûtø 40 ðauliø moterø. Tiesa, dokumentø tikslumas ðiek tiek abejotinas. Pavyzdþiui, tarp 1940 02 05 á ðaules pervestø moterø yra ir Ona Baublytë be tëvo vardo. Tai O. Baublytë, Raulo ið kairiojo Merkio kranto Perlojos (g. 1916 m.), bûsimøjø pokario partizanø Adolfo Baublio-Merkio ir Stasio Baublio- Perlo sesuo. Pareiðkimà priimti á ðaules paraðë 1940 m. sausio 29 d. (LCVA 561-1-111); jà rekomendavo M. Lukðytë ir T. Ðibaila. Taèiau vasario 5 d. ði Baublytë á moterø bûrá priimta tik kandidate, o tikra ðau- le, pasak bûrio vadës T. Makaravièienës áraðo, priimta 1940 m. balan- dþio 19 d. Greitai, geguþës mënesá, ðaulë persikëlë gyventi á Vilniø – èia iðtekëjo uþ buvusio Varënos II bûrio ðaulio Vinco Sausaièio. Ðauliø moterø susirinkime 1940 01 28 bûrio ðaulë M. Lukðytë pada- rë praneðimà apie rinktinës moterø bûriø ir skyriø atstoviø suvaþiavimà Alytuje sausio 27 d. Á naujà bûrio tarybà iðrinktos: Ona Baublytë, Marë Lukðytë, Birutë Þiogienë, Domicelë Stavarytë; á revizijos komisijà: Adelë Smolenskaitë, Barbora Milinavièienë, Ona Ikasalaitë. Nutarta Velykoms surengti vakarà (LCVA 561-18-23). LÐS egzistavimo saulëlydyje 20 Perlojos b. vadas buvo Petras Maka- raitis. Norëdamas gauti daugiau pajamø, bûrio susirinkimas 1940 m. sausio 28 d. nutarë apsiimti þvyro pristatymà Varënos-Merkinës plentui pagerinti. Uþsibrëþta tais metais apkalti lentomis ðauliø namus, nuda- þyti jø stogà, pastatyti krosnis. Atnaujinti Vytauto paminklà ir jo aptva- rà. Bûrio ginklininku ir b. vado padëjëju ûkio reikalams iðrinktas Pra- nas Lukðys. Bûrio susirinkimas vasario 27 d. perrinko b. tarybà: vicepir- mininkas – Petras Vaþgys, sekretorius – Pranas Lukðys, kasininkas – Benediktas Baublys, kandidatas – Benediktas Baublys, Petro. Á ðaulius

210 kandidatus priimta 19 asmenø. Ðauliø namams lentomis apkalti nutar- ta pirkti apvaliø ràstø ir juos supjauti. Susirinkime kovo 25 d. ðaulys mokytojas Pranas Svirskas perskaitë prezidento Smetonos kalbà, pasa- kytà ðauliø rinktiniø atstovø suvaþiavime. Bûrio taryba balandþio 18 d. posëdyje nutarë stengtis ásigyti radijo aparatà (LCVA 561-19-329). Nors Perlojos ð. bûrys nebuvo pripaþintas savanoriø bûriu, taèiau kai kurie bûrio ðauliai mëgino savarankiðkai árodyti savo nuopelnus ir gauti 1928 metais ásteigtà Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me- dalá. Á Vyriausiojo ðtabo Kariø savanoriø komisijà su praðymu pripaþinti savanoriu kûrëju ir iðduoti kûrëjø savanoriø medalá per LÐS virðininkà 1930 m. vasario 4 d. kreipësi Perlojos b. ðaulys ið Salovartës Antanas Èesnulevièius, Pilypo. Pasak LÐS virðininko M. Kalmanto 1930 02 28 liudijimo, A. Èesnulevièius „dalyvavo kovose su Lietuvos prieðais nuo 1920 metø rugsëjo mën. 30 d. ligi 1923 m. vasario mën. 26 dienos su pertraukomis, Perlojos rajone ðauliø tarnyboje baustas ir teistas nebu- vo” (LCVA 930-4-772). Taèiau Kariø savanoriø komisija 1930 04 29 po- sëdyje nutarë A. Èesnulevièiaus praðymà atmesti, „nes jis tarnavo 1928 m. ásak. k-nës 31 nr. nepaminëtame partizanø bûry”. Atmetimo pagrindas plaèiau paaiðkintas komisijos 1930 06 16 raðte Alytaus ap- skrities komendantui. Praðymas atmestas todël, kad A. Èesnulevièius „1918-1920 metais Lietuvos kariuomenëje visai netarnavo. [...] Uþ jo tarnybà Perlojos ðauliø partizanø bûry apdovanoti Lietuvos kariuome- nës kûrëjø savanoriø medaliu komisija nerado galimu, nes sakytas bû- rys nëra ágijæs tø partizanø teisiø, kurie prilyginti reguliariai kariuome- nei ir iðvardinti kûrëjø savanoriø medalio instrukcijos 23 p.” A. Èesnu- levièius Lietuvos kariuomenëje vyresn. puskarininkiu tarnavæs 6 pëst. Pilënø kunigaikðèio Margio pulke, raitøjø þvalgø komandoje. Nuo 1929 07 11 tarnavo pasienio policijoje ávairiose pareigose; 1935 m. bai- gë kursus pasienio policijos Merkinës mokomajame bûryje, buvo ko- mandiruotas á Klaipëdos kraðtà, tarnavo Puvoèiuose, Mardasave, No- ruliuose. Kaip ðaulys partizanas apdovanotas Lietuvos nepriklausomy- bës 10-meèio medaliu ir Vytauto Didþiojo ordino III laipsnio medaliu su kardais. Beje, 1932 05 03 baustas 6 mën. (ar 3 mën.?) uþ pilieèio sumuðimà: atrodo, uþ tai, kad 1929 m. sulaikant pleèkaitininkà, sudavë

211 jam ðautuvo buoþe; taèiau Respublikos Prezidentas bausmæ sàlyginai dovanojo (LCVA 1119-1-413). Po II pasaul. karo A. Èesnulevièius per- sikëlë gyventi á Rusnæ. Apdovanoti kariuomenës kûrëjo savanorio medaliu 1940 m. ba- landþio 19 d. praðë buvæs Perlojos b. ðaulys Petras Marèinskas, kilæs ið Jiezno valsè. Kaðoniø kaimo. Perlojos bûry jis buvæs 1918-1926 m., dalyvavæs kovose su lenkais ir bolðevikais, apdovanotas Vytauto Di- dþiojo ordino medaliu. Taèiau ið bûrio vado padëjëjo P. Lukðio neaið- kiai suformuluoto raðtelio galima suprasti, jog P. Marèinsko praðyme nurodyti asmenys atsisako paliudyti jo buvimà ð. bûryje (LCVA 561- 19-333). Toje paèioje byloje yra P. Lukðio raportas XIX rinktinës va- dui, kad Domininkas Vaitkevièius, Motiejaus ið Mergeþerio nëra ga- væs Vytauto Didþiojo ordino medalio. Mat D. Vaitkevièius rûpinosi gauti Vytauto Didþiojo ordino medalá, kuriuo jis buvo apdovanotas 1935 metais, taèiau gyvenant uþfrontëje medalis neáteiktas; be to, me- dalio diplome yra klaida: áraðytas Vaitkevièius Adolfas. Tokio ðaulio Perlojos bûryje nebuvo, o Domininko sûnus Adolfas turëjo tik 17 me- tø. Apie D. Vaitkevièiaus partizanavimà 1920-1923 metais galëtø pa- liudyti anø laikø Perlojos ðauliai Juozas Lukoðevièius, Juozo (buvæs bûrio vadas), Vaclas Vaþgys ir Jonas Svirskas (LCVA 561-19-332). Ðie trys ðauliai 1940 m. balandþio 15 d. parodë, kad D. Vaitkevièius su Perlojos bûriu 1920 m. dalyvavo mûðiuose, kad tuo metu bûryje buvæs tik D. Vaitkevièius ir t.t. Ar buvæs partizanas suspëjo atgauti medalá, neþinia.

Nedzingës bûrys Nedzingës ðauliø bûrio vadu pasiraðæs ûkininkas ið Vinkðniniø Ro- kas Mikalonis 1920 m. liepos 28 d. praneðë LÐS Centro Valdybai, kad su tam tikrais Lietuvai iðtikimais pilieèiais tikisi Nedzingëje sukurti tvirtà LÐS organizacijà. Tie asmenys – tai J. Matulevièius ið Semoðkø ir V. Prës- kienis ið Laukininkø. Deja, apie pastarøjø dviejø vyrø organizacinæ veiklà daugiau nieko negirdëti. Á Nedzingës ðauliø bûrá 1920 m. rugsëjo mënesá susitelkë daugiausia dar Vinco Kopkos suagituoti partizanai. Bûrio organizatoriai – moky-

212 tojas Ignas Balèiûnas ir R. Mikalonis. Apie pusantrø metø bûrys veikë Lietuvos ðauliø sàjungos vadovybës oficialiai nepatvirtintas. Nedzingës ðauliai glaudþiai veikë su Perlojos ðauliais. 1920 m. rug- sëjo pabaigoje nedzingiðkiai uþëmë barà nuo Milioniðkës iki Perlojos, paskui laikë Dakuèkos-Vartavalakio barà, ëjo lauko sargybas. Kautynë- se spalio 2-3 d.d. prie Merkio ðalia kariuomenës dalyvavo ir apie 60 Nedzingës ðauliø bei kitø vyrø. Ðaulys Jonas Pigaga ið Vadënø kaimo paðauktas á kariuomenæ. Á Alytaus komendantûrà jis turëjo atvykti lap- krièio 2 d. Kaip ðaulys Pigaga nuo kariuomenës laikinai buvo atleistas iki lapkrièio 26 d. 1921 m. balandþio 3 d. Nedzingëje, mokytojo I. Balèiûno bute, ávyko ð. bûrio susirinkimas. Dalyvavo 14 nariø. Susirinkimà pradëjo bûrio val- dybos pirmininkas I. Balèiûnas. Pagal balandþio 4 d. sudarytà ir Ne- dzingës valsèiaus virðaièio V. Pigagos paraðu bei valsèiaus antspaudu patvirtintà sàraðà bûryje buvo 16 nariø (kandidatai nuo 1920 01 01 iki 1921 03 22, LCVA 561-2-133): Ignotas Balèiûnas, Kazimiero, bûrio val- dybos pirmininkas, mokytojas ið Nedzingës; Juozas Geluncevièius, Vin- co, bûrio vadas, þemdirbys ið Mikniûnø; Jurgis Dobrovolskas, Jokûbo, iþdininkas, ið Dobrovolës; Rokas Mikalonis, Jokûbo, sekretorius, ûki- ninkas ið Vinkðniniø, tarnavæs Lietuvos kariuomenëje; Juozas Makara- vièius, Vinco ið Panedzingio; Petras Graþulis, Baltraus, kurpius ið Vadë- nø; Juozas Celencevièius, Juliaus, 17 m. þemdirbys ið Vadënø; Vincas Svirskas, Juozapo ið Sapiegiðkës; Jonas Vinkevièius, Barnasiaus ir An- tanas Janavièius, Motiejaus ið Vartavalakio; Juozas Ðilalë, Jokûbo ið Po- ciûniðkiø; du 18-meèiai – Jonas Neviera, Adomo ir Ignotas Patackas, Jono – ið Rokanèiø; Adolfas Rusinas, Simo ið Kamisarkos; Juozas Juð- kevièius, Jono, 50 metø þemdirbys ið Nedzingës; Julius Zalanskas, Ta- moðiaus ið Pilvingiø (J. Zalanskas vëliau priklausë slaptai Pilvingiø ir Vadënø komunistø kuopelei). LÐS Centro Valdyba Nedzingës ð. bûrá patvirtino ir priskyrë Alytaus skyriui 1921 04 15 ásakymu; buvo iðsiøsti ir ðauliø liudijimai (pagal kità ðaltiná ásakymo data yra 1921 04 21). LÐ Sàjungoje 1921 m. liepos 25 d. gautas Juozo Sabaièio ið Nedzin- gës laiðkas. Jo autorius raðo, kad jau treèias mënuo gráþæs ið Amerikos ir norëtø suþinoti apie LÐS ástatymus ir veikimà, kaip ástoti á LÐS. Tà

213 paèià dienà LÐS Centro Valdyba pasiuntë Sabaièiui „Ðauliø vadovà” ir „Trimito” Nr. 25, kuriame yra Steigiamojo Seimo priimtas LÐS ástaty- mas (LÐS vidaus statutas dar nebaigtas rengti), be to, patarta, esant neaiðkumams, kreiptis á Nedzingës ð. bûrá arba Alytaus ð. skyriaus vadà. Pirmoji moteris – Liuda Balèiûnienë – á bûrá priimta 1921 m. lapkri- èio 2 d. susirinkime. Nedrausmingiems ðauliams nutarta skirti pabau- das: uþ neatëjimà á susirinkimà ar bûrio valdybos nutarimo nevykdymà kiekvienà kartà uþsimokëti po 10 auksinø. Kitame 1921 metais parengtame (be tikslesnës datos) Nedzingës bû- rio nariø sàraðe yra jau 23 ðauliai (LCVA 561-17-27). Be aukðèiau mi- nëtø dar áraðyti: Julius Makaraitis, Motiejaus, bûrio vadas, þemdirbys ið Panedzingio; Vaclas Kaðëta, Jokûbo ið Mikniûnø; Zigmas Ðvedas, Si- mono (Panedzingys); Juozas Kasiulynas, Kazio, 18 m., ið Nedzingës; Juozas Remeika, Martyno (Meðkuèiai); Motiejus Vinkevièius, Barna- siaus (Vartavalakis); Kleofas Remeika, Tamoðiaus; Zigmas Kazlauskas, Zigmo (Sapiegiðkë); Liuda Balèiûnienë, Vinco, ðaulë rëmëja, mokytoja ið Nedzingës. Ðiame sàraðe nëra Antano Janavièiaus ið Vartavalakio, nors paskui jis vël bus áraðytas. Juozas Juðkevièius, Jono jau esàs ið Sa- piegiðkës kaimo, o Juozas Kasiulynas, Kazio – ið Rokanèiø. Taigi 1921 m. rudená pasikeitë bûrio vadas: J. Geluncevièiø pakeitë J. Makaraitis. Pasikeitë ir bûrio valdybos sekretorius: vietoj R. Mikalo- nio pagal 1921 11 24 dokumentà sekretorius jau buvo Julius Zalanskas. Bûrio valdybos pirmininkas tebebuvo I. Balèiûnas. Bûrio susirinkime 1921 m. lapkrièio 25 d. dalyvavo Perlojos rajono vadas (slapyv. Partizanas). Jam patarus, bûrys susiskirstë á 3 grandis: Vadënø, Rokanèiø ir Vartavalakio. Grandþiø vadai: Rokanèiø – Rokas Mikalonis, Vadënø – Petras Graþulis, Vartavalakio – Motiejus Vinke- vièius. 1921 m. gruodþio 8 d. bûrio sàraðe yra 24 ðauliai. Jame nëra Juozo Kasiulyno ir Jono Vinkevièiaus, uþtat áraðytas naujas ðaulys – Vladas Remeika, Karolio ið Meðkuèiø. To meto bûrio ginkluotë pagal skirtingus archyvinius ðaltinius ávai- ravo. Anot bûrio vado J. Makaraièio parengtos 1921 metø ginklø ap- skaitos (LCVA 561-19-730), tø metø geguþës mënesá bûrys turëjo 30 rusiðkø ir 4 prancûziðkus ðautuvus, 17 granatø ir 800 ðoviniø; birþelio

214 Nedzingës bûrio ðaulio Juozo Ðilalës liudijimas. 1921 04 22

mënesá buvo 30 rusiðkø ir 2 prancûziðki ðautuvai, 17 granatø ir 750 ðovi- niø; rugsëjo mën. – 32 rusiðki ir 4 prancûziðki ðautuvai, 20 granatø ir 950 ðoviniø; lapkrièio ir gruodþio mënesiais ginkluotë buvusi tokia pati, kaip ir rugsëjo mënesá. 1922 metø sausio mënesá turëti 23 rusiðki ir 3 prancûziðki ðautuvai, 950 rusiðkø ðoviniø ir 5 prancûziðki; buvo 1 vokið- kas kulkosvaidis su 500 ðoviniø. Ðautuvø skaièius sumaþëjæs todël, kad pagal 1921 12 10 aktà bûrio komisija sandëly radusi 10 sugedusiø ðautu- vø: 9 rusiðkus ir 1 prancûziðkà. 1922 m. vasario mënesá apsiginklavimas toks pat, kaip ir sausio mënesá, tik ðoviniø ðiek tiek daugiau – 975; turë- ta 20 granatø (anksèiau jas tikriausiai pamirðta áraðyti). Pagal kità dokumentà (LCVA 561-19-729) 1921 m. pabaigoje Ne- dzingës bûryje ið buvusiø 24 ðauliø ðautuvus turëjo 23 (ginklo neturëjo vienintelë ðaulë moteris L. Balèiûnienë): 21 rusiðkà, 1 prancûziðkà ir 1 vokiðkà; 4 ðautuvai buvo nuosavi, 19 valdiðkø. LCVA 561-19-727 yra Nedzingës bûrio 22-jø ðauliø, kuriems iðduoti ðoviniai ir granatos,

215 1921 m. lapkrièio 25 d. sàraðas. Iðdalinta 730 ðoviniø – nuo 10 iki 60 kiekvienam ðauliui. Ðovinius gavo: Rokas Mikalonis 40, Juozas Ðilalë 50, Jonas Neviera 45, Juozas Celencevièius 50, Juozas Geluncevièius 50, Juozas Makaraitis 15, Petras Graþulis 50, Juozas Kasiulynas 25, Ado- fas Rusinas 30, Antanas Janavièius 30, Zigmas Ðvedas 25, Zigmas Kaz- lauskas 15, Vaclas Kaðëta 25, Vincas Svirskas 15, Julius Makaraitis 50, Kleofas Remeika 30, Motiejus Vinkevièius 30, Ignas Patackas 60, Juo- zas Remeika 10, Vladas Remeika 10, Juozas Juðkevièius 10. Iðdalinta 20 granatø. Jas gavo 9 ðauliai: Juozas Makaraitis 1, Juozas Kasiulynas 1, Vincas Svirskas 1, Jonas Neviera 2, Petras Graþulis 2, Juozas Ðilalë 2, Julius Makaraitis 2, Ignas Patackas 2, Rokas Mikalonis 6 (vienos grana- tos trûksta!). Toje paèioje byloje esanèiuose Nedzingës bûrio valdybos praneðimuose Perlojos rajono vadui (praneðimai be jokiø datø, taèiau netiesiogiai galima spræsti, kad jie raðyti 1922 m. pradþioje) sakoma, kad ið pernai, t.y. 1921 metais, bûriui duotø 2 tûkst. rusiðkø ir 1 tûkst. prancûziðkø ðoviniø sunaudoti: rusiðki – spalio pirmomis dienomis mû- ðiuose ruoþe Perloja-Nedzingë, o prancûziðki – einant sargybà bare Va- rëna-Merkinë, kadangi ne kartà teko susiðaudyti. Bent jau 1921 m. rudená bûrio ginklininkas buvo Ignas Patackas. Ðauliai atimdavo ginklus ið ne ðauliø. Pavyzdþiui, 1921 09 19 trys ðauliai atëmë ðautuvà ið Laukininkø gyventojo Felikso Jakubavièiaus, ieðkojo ginklo ir pas Giraitës kaimo gyventojà L. Lukoðevièiø. Kita vertus, Ne- dzingës apylinkiø neaplenkë ir ginkluoti plëðikai. Vyresnysis milicinin- kas Meðkelevièius 1921 11 02 praneðë milicijos IV nuovados virðinin- kui, kad Nedzingës valsèiuje atsirado daug plëðikø. Pvz., naktá ið spalio 31-osios á lapkrièio 1-àjà ðeði vyrai atidarë klebono kluonà. Ëmus loti ðunims, iðëjæs klebonas pradëjo ðaudyti ir plëðikus nuvijo. Gyventojai kalba, kad daugiausia plëðikø yra tarp ðauliø. Jie plëðia ið þmoniø dra- buþius, mësà. Todël 1922 m. sausio 1 d. Nedzingës b. protokole raðoma, kad be milicijos ðauliai negali daryti kratø, o bûriø vadai reikalauti pa- stoèiø. Paþymëta, kad gautas leidimas rengti rinkliavà ðauliø namø fondui. Beje, naujasis bûrio vadas Julius Makaraitis buvo dar tik ðaulys kan- didatas (nuo 1921 05 15), nors pagal kità ðaltiná 1920 12 10 -1921 05 20 jis tarnavæs 11 Vilniaus pëstininkø pulke. Á tikrus ðaulius bûrio valdyba

216 J. Makaraitá priëmë tik 1922 m. kovo 12 d. Kartu priimta dar 12 ðauliø: Adolfas Kasiulynas, Jokûbo; Vladas Èeikus, Jono; Vaclas Kaðëta; Fe- liksas Baravykas, Vinco; Jonas Tamulionis, Vinco; Zigmas Kazlauskas; Liuda Balèiûnienë; Vincas Jaruðevièius, Bernardo; Bronius Jaruðevi- èius, Jono; Juozas Jaruðevièius, Jokûbo; Juozas Kasiulynas, Kazio; Pet- ras Vaitkevièius, Motiejaus (tik pagal LCVA 561-19-733 esantá susirin- kimo protokolà priimti du Broniai Jaruðevièiai). Á sàraðà áraðyti, bet kaip paðalinti iðbraukti trys asmenys: Mykolas Grudzinskas, Mato, Kleofas Remeika, Tamoðiaus ir Petras Pleskevièius, Vinco. Bûrio valdyba: pir- mininkas – I. Balèiûnas, iþdininkas – J. Dobrovolskas, sekretorius – Juo- zas Makaraitis. 1921 m. rugsëjo mënesá 11 Vilniaus pëst. pulko kareiviai sulaikë bû- rio ðaulá Vaclà Kaðëtà ir atëmë ið jo prancûziðkà ðautuvà. Incidentas aiðkintas per Perlojos rajono ðauliø vadà ir Alytaus skyriø. Skyriaus 1922 02 28 ásakymu Nedzingës bûrio vadas Julius Makaraitis nubaustas uþ savo teisiø perþengimà: mat iðdavë leidimà ir ðautuvà kandidatui á ðaulius V. Kaðëtai. Bausmë – iðstovëti vienà valandà „ramiai”. Ásakymo pagrindas – LÐS 1922 01 28 nutarimas (LCVA 561-2-278, 561-2-269). Julius Makaraitis, atrodo, ið bûrio vado pareigø greitai buvo atleistas, o á jo vietà paskirtas Juozas Makaraitis. Taèiau ir ðis bûriui vadovavo ne- ilgai: Alytaus skyriaus 1922 m. spalio 31 d. ásakymu Juozas Makaraitis ið pareigø atleistas, nes nesirûpinæs ðauliø kariniu mokymu ir netinkamai uþlaikæs ginklus (LCVA 561-2-278). 1922 m. geguþës 23 d. bûrá aplankë ir jame revizijà darë Alytaus skyriaus instruktorius Juozas Grybauskas (LCVA 561-19-11). Bûryje buvo 15 rikiuotës ðauliø ir 8 ne rikiuotës; 12 bûrio nariø dar tik kandi- datai á ðaulius. Kelis narius, kurie daugiau kaip tris kartus neatvyko á susirinkimus ar pamokas, bûrys paðalino. Bûrio dauguma – þemdirbiai. Ið 27 ðautuvø 23 yra rusiðki, 3 prancûziðki ir 1 vokiðkas; du rusiðki ðautu- vai nuosavi. Kulkosvaidis – maþøjø „Maxim’ø” sistemos. Bûrio ginklø sandëlis buvo pas ðaulá Juozà Geluncevièiø Mikniûnø kaime. Buvo 20 granatø su kotais ir 2 kiauðininës. Rikiuotës pamokas vedë b. vado padëjëjas Vladas Èeikus. Raðtinë buvo pas b. vadà J. Makaraitá. Ji ap- skritai blogos bûklës. Kasoje pinigø – 565 auksinai 98 skatikai ir 1 rusø sidabrinis rublis (iþdininkas Jurgis Dobrovolskas ið Dobrovolës kaimo).

217 Ðvietimo komisija iðrinkta 1921 m. liepos mënesá. Jos pirmininkas – Juo- zas Juðkevièius, nariai: Ignas Balèiûnas, Juozas Dobrovolskas, Motie- jus Vinkevièius, Liuda Balèiûnienë. Vakarëliai surengti 1921 m. gegu- þës ir spalio mënesiais. Vaidinta „Ekspropriatorius”, „Ant bedugnës krað- to” ir „Senovës kariai”. Nebuvo patyrusio þmogaus, kuris vadovautø chorui. Knygynëlyje (bibliotekëlëje) kai kuriø knygø buvo po kelis eg- zempliorius. Jà tvarkë ir pas save laikë b. valdybos pirmininkas mokyto- jas I. Balèiûnas. Apylinkëje daug sulenkëjusiø gyventojø, todël bûtø la- bai naudingas lietuviðkos dvasios laikraðtis „Nowiny”. Sporto srity nie- ko nepradëta, nes su tuo dalyku jaunimas nepaþástamas ir nëra kam pradëti já judinti. Bûrys labai susirûpinæs namø statymu; dël lëðø kreip- tasi á Amerikos lietuvius, jø draugijas ir paþástamus. Bûrio vadovybë praðiusi Perlojos rajono vado leidimo Alytaus, Marijampolës ir kitose artimesnëse apskrityse rengti rinkliavas ðauliø namø statybai. Susisiekti su bûriu labai sunku, nes Nedzingëje nëra nei paðto, nei telefono. 1922 m. rugpjûèio 4 d. bûrá aplankë pats Alytaus skyriaus vadas A. Venclauskas (LCVA 561-2-240). Pasak jo akto, bûryje buvo 18 ðau- liø; á susitikimà atvyko 13, nes 5-kiems nespëta praneðti (apie sveèio atvykimà suþinota rugpjûèio 3 d.). Bûryje buvo 3 grandys; jø grandi- ninkai: Vadënø – Petras Graþulis, Rokanèiø – Ignas Patackas, Varta- valakio – Motiejus Vinkevièius. Kariuomenëje tarnavæ 4 ðauliai: 1 ru- sø, 3 lietuviø kariuomenëje. Bûrys ið skyriaus gavæs 23 rusiðkus ir 3 prancûziðkus ðautuvus; vienas vokiðkas ðautuvas buvo bûrio nuosavy- bë. Buvo vienas kulkosvaidis. Turëta 20 granatø su kotais, gautø ið skyriaus, ir dvi paaukotos kiauðininës granatos. Ið skyriaus gautø ðovi- niø buvo: 975 rusiðki, 5 prancûziðki ir 500 vokiðkø. Su karo mokslu ðauliai visai nesusipaþinæ, nevestas karo mokslo dienynas. Daryti pa- mokø ðventadieniais ðauliai nesutiko, nors rikiuotës pamokas lankë ga- na gausiai; pastaràsias vedë IV grupës instruktorius ir b. vado padëjëjas V. Èeikus. Nepaisant prisiøstø formø, bylos ir knygos bûryje vestos ne- tvarkingai. Visai nebuvo nariø ir protokolø knygø. Skyriui á Alytø ne- siøstos mënesinës ataskaitos. Ðvietimo komisija perrinkta 1922 m. birþelio 24 d. Jos pirmininkas – Juozas Makaraitis, ûkininkas, sekretorius – Motiejus Vinkevièius, ûki- ninkas, knygininkas – Ignas Balèiûnas, mokytojas. Knygynas ásteigtas

218 1921 m. liepos mën. „mokytojo, bûrio vado ir Juðkevièiaus” pastango- mis ið suaukotø knygø; jø dabar buvo 110. Bibliotekële naudojosi visi ðauliai ir apie 30 kitø pilieèiø. „Labiausiai mëgiamos eilës, dainelës.” Tarp ðauliø vienas beraðtis, 6 baigæ pradinæ mokyklà, vienas vidurinæ. Þiemà 2-jø mënesiø raðtingumo kursus suaugusiems nemokamai vedë mokyt. Ignas Balèiûnas. Kursus lankë 6 ðauliai ir 14 ne ðauliø. Tais me- tais nesurengtas në vienas vakarëlis, nuosavo choro ir orkestro nebuvo. Vakarus galima rengti valsèiaus salëje, nors ji ir per maþa. Ðauliø namo statymu nesirûpinama (?!). Bûriui ateina 3 egz. „Trimito” (veltui); kitø laikraðèiø ðauliai neskaito. Á Nedzingës valsèiø dar atëjo tokia spauda: apie 20 egz. „Strzecha rodzinna” , 2 egz. „Dziennik kowieñski”, 3 – „Lie- tuva”, 1 – „Laisvë”, 2 – „Lietuvos ûkininkas”, 1 – „Vienybë”, 1 – „Þem- dirbiø balsas”. Kitoms organizacijoms ðauliai nepriklausë. „Girtuoklia- vimas ðauliø ir pilieèiø tarpe ne per didelis, traktieriaus nëra.” Visuo- menë á ðaulius þiûrëjo ðaltai, nors santykiai su valdþios organais ir vi- suomene ðiaip geri. Ðauliðkas susipratimas, statutø, pareigø ir teisiø þi- nojimas vidutinis. Skyriaus vadas padarë iðvadà, kad bûrio veikimas silp- nas; nurodytas karo mokslo reikalingumas, tvarkytini ûkis ir raðtinë. Konstatuota, kad bûrio valdybos pirmininko „ûpas nupuolæs, nes uþ pa- siðventimo darbà yra gavæs nuo kariø muðti (seniau). Kiti pasyvûs, bû- rio vadas aktingas.” Bûrio valdybos pirmininkas tebebuvo I. Balèiûnas, sekretorius – Juozas Makaraitis, iþdininkas – Juozas Juðkevièius, b. va- das – vël Julius Makaraitis. Nedzingës bûrys oficialiai vadinosi 224-uoju ðauliø bûriu. Ilgainiui jo nariø skaièius augo. LCVA 561-17-27 esanèiame dar viename bûrio sàraðe be metø, tik su nuoroda, kad ðauliai priimti 1921-1923 metais, iðvardinti: Bronius Jaruðevièius (Nedzingë); Jonas Tamulevièius (Pa- karðys); Vladas Èeikus (Meðkuèiai); Juozas Jaruðevièius (Nedzingë); Adolfas Kasiulynas (Rokanèiai); Teofilius Jakubavièius (Vartavalakis); Petras Pleskevièius (Meðkuèiai); Viktoras Aleknavièius (Meðkuèiai); Jur- gis Sakavièius (Lyneþeris); Zigmas Stankauskas (Zasenkos); Juozas Mið- kinis (Rokanèiai); Vincas Juðkevièius (Sapiegiðkë); Karolis Stankaus- kas (Vartavalakis); Juozas Kantaravièius (Pociûniðkës); Felicijus Vin- kevièius (Vartavalakis); Ignotas Pleskevièius (Meðkuèiai); Antanas Ja- navièius (Vartavalakis); Kazys Remeika (Rokanèiai); Bronius Truncë

219 (Rokanèiai); Vladas Mikalauskas (Kamisarka); Petras Vaisieta (Perlo- ja); Jokûbas Tamulevièius (Burokaraistëlë); Petras Vaitkevièius (Druc- kûnai); Feliksas Baravykas (Pakarðys); Mikas Sinkevièius (Sapiegiðkë); Bronius Jaruðevièius (Pamelnyèis); Vladas Barysas; Leonas Stankaus- kas; Kazimieras Ramoðka (Pakarðys); Ignotas Pleskevièius (Susmaros); Ignas Stankauskas (Zasenkos); Mikas Stankevièius (Sapiegiðkë); Felik- sas Jakubavièius (Laukininkai); Tamoðius Tamulevièius (Zervynos). Bû- rio vadas – Vladas Barysas. Sàraðe, kaip matome, buvo ið bûrio 1921 m. kovo mën. paðalintas Petras Pleskevièius (ðis Pleskevièius vëliau buvo Meðkuèiø bûrio ðaulys). Maþdaug apie tà laikà tarp Nedzingës ðauliø minimi Vaclas Mikalauskas, Jono ið Kamisarkos, Jonas Pigaga, Krisiaus ið Savulkø ir Teofilius Babavièius, Vinco ið Pilvingiø. Bûrio valdybos pirmininkas Ignas Balèiûnas 1923 m. balandþio 23 d. pareigas perdavë naujam pirmininkui Teofiliui Jakubavièiui. Bûrio vi- suotinis susirinkimas 1923 10 28 paþymëjo, kad neseniai ið naujo ðauliu kandidatu priimtas Juozas Jaruðevièius. Ið bûrio paðalinti Ignas Patac- kas, Petras Graþulis ir Vaclas Kaðëta „kaipo patirti asmenys girtuoklia- vime ir ðiaip nemandagume”; vienas ið jø net pasisavinæs kaþkoká bûrio turtà. Alytaus skyriaus valdyba 3-jø ðauliø paðalinimà patvirtino tik 1925 m. sausio 29 d. (LCVA 561-2-507). P. Graþulis, kaip matysime to- liau (1936 m. sàraðe jis nusipelnæs partizanas), paskui ðauliø veikloje vël dalyvavo. Pagal LCVA 561-19-733 bûrio susirinkimas valsèiaus salë- je vykæs 1923 m. spalio 29 d. Bûrio vadu iðrinktas Vladas Èeikus. Á nau- jà b. valdybà iðrinkti: Julius Makaraitis (pirmininkas), Adolfas Kasiuly- nas (iþdininkas), Teofilius Jakubavièius (sekretorius). Juozas Juðkevi- èius iðrinktas knygininku, ðvietimo komisijos pirmininku – Adolfas Ka- siulynas, jos sekretoriumi – Viktoras Aleknavièius. Bûrio susirinkimas 1923 m. lapkrièio 11 d. vykti á Kaunà, á bûriø atstovø suvaþiavimà, iðrinko Viktorà Aleknavièiø; jo kelionei skirti 35 li- tai. Atstovas ápareigotas Kaune reikalauti: 1) kad ðauliams bûtø duoda- mi pasiþymëjimo þenklai, 2) jei ðaulys kare nustoja sveikatos, tai kad jam bûtø skirta paðalpa, arba ðaulys áraðytas á invalidus, 3) kad ðauliai maþaþemiai arba beþemiai galëtø iðreikalauti ið valdþios þemës, 4) „kad milicija neturëtø nei jokiø priekabiø á ðaulius be þinios bûrio valdybos” (LCVA 561-19-732). „Trimitas” 1923 m. gruodþio 13 d. (Nr. 168) raðë,

220 kad Nedzingëje neseniai iðrinkta bûrio valdyba, taèiau bûrys ir toliau miega... Susirinkimas 1924 01 01 bûrio ginklininku paskyrë Juozà Juðkevi- èiø. Lapkrièio 16 d. susirinkime perrinkta bûrio valdyba ir revizijos ko- misija. Valdyba: Teofilius Jakubavièius (pirmininkas), Adolfas Kasiuly- nas (iþdininkas), Juozas Makaraitis (sekretorius); revizijos komisija: Pra- nas Þibaitis, Viktoras Èekanauskas ir Viktoras Aleknavièius. Bûrio va- das – Alfonsas Remeika. Bûrio valdyba 1924 12 21 nutarë per teismà iðieðkoti ið buvusio valdybos pirmininko Juliaus Makaraièio 129 litus kaþkokios skolos (LCVA 561-19-734). 1925 m. sausio 1 d. bûrio susirinkime b. vado padëjëjais iðrinkti Vik- toras Èekanauskas ir Vincas Èekanauskas, o b. valdybos pirmininko padëjëju – Vincas Celencevièius. Iðrinkta komisija „ruoðimui vakarëlio ar ðiaip kokio dalykëlio 16 vasario”. Komisijoje 3 þmonës: Juozas Ma- karaitis, Pranas Þibaitis ir Kasiulynas. Komisijon knygynui sutvarkyti iðrinkti Juozas Ðibaila, Juozas Makaraitis ir Petras Makaraitis (LCVA 561-19-733). Bûrio vadovybë ið dalies pakeista visuotiniame su- sirinkime 1926 m. birþelio 13 d. Valdybos pirmininku paliktas Teofilius Jakubavièius, o sekretoriumi iðrinktas Motiejus Vinkevièius, bûrio va- du – Vaclas Mikalauskas. Nutarta teismui perduoti Juliø Makaraitá, 1924 metais vadovavusá Vilniaus vadavimo rinkliavai ir neiðsiuntusiam surinktø pinigø – 39 litø (LCVA 51-19-733). Nedzingës bûrio veikla vël merdëjo: 1927 m. kovo 28 d. dokumente (LCVA 561-19-1022) tiesiog raðoma: „darbuotës 1926 m. nebuvo”. Tuo metu nuo Nedzingës ðauliø atsiskyrë 409 Meðkuèiø bûrys. LÐS Centro Valdyba já patvirtino 1926 m. spalio 16 d. ásakymu: laikyti susikûrusiu nuo 1925 11 22, 17 nariø. Meðkuèiø bûrio valdybos pirmininku tapo buvæs Nedzingës ðaulys mokytojas Pranas Þibaitis. Apie 409 bûrio áre- gistravimà jam 1927 01 24 raðtu praneðë XIX rinktinës vadas A. Petruð- kevièius. Beje, dokumentuose painiotas ðaulio Þibaièio vardas: vëliau jis jau Stepas, pvz., 1927 06 17 protokole; Stepo vardu já sutiksime vël esantá Nadzingës bûryje. Nezingës b. visuotiniame susirinkime 1927 m. vasario 13 d. dalyvavo 43 ðauliai. Bûrio vadas – Alfonsas Remeika. Á valdybà iðrinkti: Julius Makaraitis – pirmininkas, Petras Þiliukas – sekretorius, Jonas Pigaga –

221 iþdininkas, kandidatais liko Juozas Makaraitis ir Motiejus Vinkevièius. Revizijos komisija: Teofilius Jakubavièius – pirmininkas, nariai – Rokas Makaraitis ir Vincas Celencevièius. Nutarta ið rinktinës iðsireikalauti bent kiek ðautuvø ðauliø apmokymui ir padaryti spintà bûrio raðtinei, siûlymà paleidus ið varþytiniø (uþ 63 Lt spintà pavesta padaryti Vincui Pigagai ið Vadënø; tik pagal LCVA 561-19-732 toks nutarimas priimtas 1927 02 27 susirinkime). Paþymëta, kad bûrio bibliotekoje buvæ apie 200 knygø, bet dël netvarkingo jø iðdavimo daug nerasta. Iðmëtytoms knygoms susirinkti iðrinkta komisija: Juozas Makaraitis, Juozas Juðke- vièius ir Teofilius Jakubavièius; knygynui atgaivinti skiriamos 3 savaitës (LCVA 561-19-733 ir 1022). 1927 m. kovo 4 d. á ðaulius priimti buvæ kandidatai: Petras Þiliukas, Jonas Pigaga, Vincas Celencevièius, Rokas Makaraitis, Jonas Gelunce- vièius, Vincas Patackas, Stepas Pigaga ir Kazys Remeika; Jonas Pigaga pagal pateiktus dokumentus ðauliu laikytas nuo pat bûrio susikûrimo. Kovo 27 d. bûrio susirinkimas nutarë raðtingumo pamokas rengti kas sekmadiená po 2 valandas vakarais (bûryje jau buvo ir mokytojas Juo- zas Bleda). Bibliotekëlei sutvarkyti iðrinkta nauja komisija: Julius Ma- karaitis, Petras Þiliukas ir Jonas Pigaga. Ðauliø knygynà (bibliotekà) nutarta sujungti su Jaunosios Lietuvos sàjungos knygynu. Velykoms nu- matytas vakaras neávyko, nes negauta salës. Ðauliø þenklus ant ranko- viø turëjo vos 3 ðauliai: Juozas Makaraitis, Zigmas Kazlauskas ir Julius Makaraitis. „Trimitas” 1927 m. balandþio 28 d. (Nr. 16) raðë, kad iðrin- kus naujà valdybà ið pirm. Juliaus Makaraièio, sekret. Petro Þilinsko (ið tikrøjø Þiliuko) ir iþd. Juozo Makaraièio, o vadu paskyrus energingà atsargos puskarininká Jonà Pigagà, Nedzingës bûrys pradëjo rodyti darbð- tumà, mokytasi rikiuotës. Bûrio nariai dalydamiesi skaitë 8 egz. „Trimi- to”. Taigi matome, kad b. vado pareigose A. Remeikà tà pavasará pa- keitæs J. Pigaga. 1927 metais surengtos trys rikiuotës pamokos ir viena gimnastikos ant skersinio pamoka. Ginklø – ðautuvø bûryje nebuvo (LCVA 561-19- 1022). (O kur dingæ 1921-1923 metais buvæ bûrio ginklai?!) Sandëlyje buvo 200 prancûziðkø ðoviniø, o 250 tokiø ðoviniø dar 1923 metais pa- skolinta Merkinës ðauliams. Du ðauliai – Teofilius Jokubavièius ir Pet- ras Þiliukas – turëjo nuosavus revolverius. Bûryje ið viso 41 narys: 20

222 ðauliø ir 21 kandidatas. Taèiau trûko ðauliø inteligentø, todël veikimas sunkus. Bûrio lëðos – 18 centø (LCVA 561-19-1022, dokumentas be da- tos). Pagal gautus ið XIX rinktinës aukø lapus rinkti aukas (kokias?) pavesta: 1) Nikodemui Jakubavièiui – Vartavalakyje ir Nedzingëje, 2) Jonui Pigagai – Vadënuose, Pilvingiuose, Panedzingyje ir Mikniûnuose, 3) mokytojui Juozui Bledai – Dvarèiuose ir Tolkûnuose, 4) Zigmui Kaz- lauskui – Sapiegiðkëje, 5) Zigmui Kasiulynui – Rokanèiuose ir Pociû- niðkëse. Rinktinës vadas Petruðkevièius 1927 01 18 pakartotinai praðë bûrio valdybos þiniø apie ðaulio Juozo Jaruðevièiaus pilietinæ iðtikimy- bæ; atseit, ðaulys gavæs þemës Martinavos dvare Varënos valsèiuje (pa- naðiø þiniø dar 1926 04 21 buvo praðæs rinktinës vado pareigas laikinai ëjæs leit. Þebrauskas). Bûrio valdyba 1927 05 06 atsakë, kad ðaulys Juo- zas Jaruðevièius þemës Martinavoje negavæs, o gavæs kitas Juozas Jaru- ðevièius, bet ne ðaulys, todël þiniø apie jo pilietinæ iðtikimybæ b. valdyba negali suteikti. Þiniø LÐS Centro Valdybos praðæs Þemës reformos de- partamentas (LCVA 561-19-1022). Á rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimà b. susirinkimas 1927 04 23 ið- rinko Jonà Pigagà ir Juliø Makaraitá. Padëti rinktinei kaip kaþkokiø dar- bø darbininkas vykti pasisiûlë Bronius Jaruðevièius; visi ðauliai pasiþa- dëjo sudëti jam po 50 centø maistpinigiø (LCVA 561-19-732). Anot 1927 07 03 susirinkimo protokolo, bûrys „sulig vietoviø susi- skirstë á du skyrius”: I skyriaus skyrininkas yra Vincas Celencevièius, II – Nikodemas Jakubavièius. Á revizijos komisijà papildomai iðrinkti Juozas Celencevièius ir Teofilius Babavièius, o bûrio sekretore Liucija Liepinaitë. Nutarta su 409 Meðkuèiø bûriu surengti manevrus Vaisie- tiðkiø laukuose. Taèiau á numatytus manevrus buv. Lesagûrø dvaro lau- kuose ir valdþios miðke liepos 10 d. Meðkuèiø bûrys neatvyko (bûrio 1927 07 18 raðtas XIX rinktinës vadui). Paðaudë tik Nedzingës bûrio 30 ðauliai, persiskyræ á du skyrius, o ðie – kiekvienas á tris grandis, á savo ir prieðø pozicijas. Ið vieðo vakaro, surengto Nedzingës pradinëje mokykloje 1927 08 21, gauti 22 litai pelno – uþ bilietus po 2 ir 1 lità. Taèiau vakaras pareikalavo didesniø iðlaidø – 28 Lt. Spalio 9 d. ávyko Gedulo dienos – Suvalkø su- tarties sulauþymo – paminëjimas. Ðauliai, vedami l.e. bûrio vado parei- gas Jono Kopkos, nuëjo prie pasodintø Vilniaus medþiø. Èia klebonas

223 J. Vaitekûnas þmoniø miniai paaiðkino renginio tikslà. Praneðimà apie sunkià Vilniaus padëtá ir Suvalkø sutarties sulauþymà padarë ðaulys Pet- ras Makaraitis. Ðauliams sutrimitavus, minia Vilniø pagerbë tyla; ðau- liai gerbë ðautuvais. Vilniaus medelius klebonas pavedë ðauliø globai. Bûrio valdyba 1927 10 10 papraðë rinktinës vado duoti bûriui 20 vokiðkø ðautuvø ir 40 mokomøjø ðoviniø bei tepalo ginklams. Rinktinës vado Petruðkevièiaus spalio 11 d. rezoliucija: „Iðduoti 17 vokiðkø ðautu- vø ir 1 francûzø + 40 manevriniø ðoviniø”. Spalio 29 d. bûrio vadovybë, atsiliepdama á ðauliø raðtiðkà pareiðkimà, praðë patraukti atsakomybën Kucakiemio lenkomanus, kurie kësinosi atimti ðauliui gyvybæ ir muðë ðauliø ðeimynas. Mat tiems Kucakiemio gyventojams iðjuokus spalio 9 d. iðkilmes, ðauliai apie tai praneðë policijai, kurie anuos nubaudë po 200 litø arba mënesiu kalëjimo. Tad Kucakiemio gyventojai dabar kerðija. Tie ðmeiþikai – Þilinskai. Rinktinës vadas lapkrièio 3 d. kreipësi á ap- skrities karo komendantà, praðydamas triukðmadarius sudrausti ir nu- bausti, nes ankstesnë pabauda jiems, matyt, buvo per maþa. Karo ko- mendantas rinktinës vadui atsakë rezoliucija: „Pavedu Tamstai susipa- þinti (su) dalyko stoviu vietoje ir vienkart pravesti nuodugnià kvotà, kurià pristatyti man. 5-XI-27” (LCVA 561-19-1022). 1927 m. rugpjûèio 29 d. Nedzingës bûrio sàraðe (LCVA 561-17-114) yra 42 ðauliai. Kandidatais jie buvæ 1920-1927 metais, á Ðauliø sàjungà priimti 1921-1927 metais. Sàraðe nurodyta beveik visø ðauliø gyvena- moji vieta, kai kuriø – ið kur kilæs, verslas; ðauliø dauguma – þemdirbiai, nors þemës turëjo ne visi. Ðtai tie ðauliai: Julius Makaraitis, Motiejaus (Panedzingys); Juozas Makaraitis, Vinco (Panedzingys); Juozas Jaru- ðevièius, Jokûbo (Nedzingë); Zigmas Kazlauskas, Zigmo (Sapiegiðkë); Jurgis Dobrovolskas, Jokûbo (Dobrovolë); Teofilius Jakubavièius, Mo- tiejaus (Vartavalakis); Vaclas Mikalauskas, Jono (Kamisarka, siuvëjas); Jonas Pigaga, Krisiaus (Savulkos, þemës neturi); Jokûbas Tamulevièius, Adomo (Burokaraistëlë); Juozas Celencevièius, Juliaus (Vadënai, be- þemis); Jurgis Sakavièius, Jono (Pilvingiai); Teofilius Babavièius, Vinco (Pilvingiai, þemdirbys, baigæs gimnazijà); Juozas Pigaga, Jono (ið Þiû- rø, gyvena Vadënuose); Antanas Sviklas, Simo (Burokaraistis); Jonas Pigaga, Vinco (gimæs Amerikoje, gyvena Vadënuose); Vincas Celence- vièius, Vinco (Panedzingys); Stepas Pigaga, Miko (ið Þiûrø, gyv. Vadë-

224 nuose, þemës neturi); Juozas Juðkevièius; Julius Zalanskas, Tamoðiaus (Pilvingiai); Vincas Patackas (Rokanèiai); Motiejus Vinkevièius, Mo- tiejaus (Vartavalakis); Vincas Juðkevièius, Antano (Sapiegiðkë); Mikas Stankevièius, Krisiaus (Sapiegiðkë); Feliksas Baravykas (Pakarðys); Jo- nas Kopka, Juliaus (g. 1904 m., Mikniûnai, þemdirbys, bet þemës netu- ri, baigæs vidurinæ mokyklà ?); Stasys Belevièius, Stasio (Kucakiemis); Jonas Sviklas, Miko (Burokaraistis); Nikodemas Jakubavièius, Motie- jaus (Vartavalakis); Vaclas Jakubavièius, Motiejaus (Vartavalakis); Liu- cija Liepinaitë, Petro (gim. Maþeikiuose, gyvena Nedzingëje, dirba pie- ninëje); Vincas Sluðkonis, Jokûbo (Pilvingiai); Vincas Micevièius, Vin- co (Pilvingiai); Juozas Èerniauskas, Tomo (Rakatanskai); Stasys Praka- pas, Kosto (Kucakiemis); Jonas Geluncevièius, Gabrio (Dobrovolë); Zigmas Juðkevièius, Benedikto (Sapiegiðkë); Vladas Zajanèkauskas, Ma- teuðo (Kucakiemis); Rokas Makaraitis, Adomo (Panedzingys); Bronius Jaruðevièius (Nedzingë); Zigmas Belevièius, Vaclo (Kucakiemis); Vla- das Jankauskas, Juozo (Dobrovolë, þemdirbys ir muzikantas); Luko- ðius Dobrovolskas, Krisiaus (Laièiai). Bûrio valdybos pirmininkas – J. Makaraitis, sekretorë – L. Liepinaitë, b. vadas – J. Pigaga. 1927 m. gruodþio 10 d. sàraðas pasipildë 10-èia þmoniø. Visi jie tais metais pri- imti á bûrá kandidatais, bûtent: Petras Þiliukas, Zigmas Ðvedas, Vincas Mockevièius, Juozas Miðkinis, Julius Juðkevièius, Jonas Tamulionis, Ka- rolis Stankauskas, Karolis Pigaga, Adolfas Rusinas ir Juozas Belevièius. Pasak 1927 m. lapkrièio 17 d. „Trimito” (Nr. 45), Nedzingës b. vadas Jonas Pigaga ásigijo detektoriná radijo aparatà. Pas vadà pasiklausyti radijo ateidavo daug ðauliø ir ðiaip kaimo jaunuoliø. 224 Nedzingës bûrio ðauliai buvo suskirstyti á 3 grupes (LCVA 561- 19-729, sàraðas be datos). Kovos ðauliai: Jonas Pigaga, Juozas Pigaga, Stepas Pigaga, Juozas Celencevièius, Teofilius Babavièius, Jonas Kop- ka, Rokas Makaraitis, Stasys Belevièius; Zigmas Belevièius, Jonas Ge- luncevièius, Vaclas Jokubavièius, Vaclas Mikalauskas, Vincas Juðkevi- èius, Juozas Èerniauskas, Vladas Jankauskas, Vladas Zajanèkauskas, Bronius Jaruðevièius, Zigmas Juðkevièius; apsaugos ðauliai: Julius Ma- karaitis, Teofilius Jakubavièius, Jonas Pigaga, Jurgis Sakavièius, Niko- demas Jakubavièius, Vincas Celencevièius, Vincas Sluðkonis, Vincas Mi- cevièius, Julius Zalanskas, Vincas Patackas, Karolis Stankauskas, Lu-

225 koðius Dobrovolskas, Juozas Belevièius, Antanas Kazlauskas, Antanas Rusinas, Zigmas Ðvedas, Vaclas Belevièius, Mikas Stankevièius; águlos ðauliai: Liucija Liepinaitë, Juozas Makaraitis, Jokûbas Tamulevièius, An- tanas Sviklas, Jonas Sviklas, Juozas Juðkevièius, Motiejus Vinkevièius, Julius Juðkevièius, Kostas Prakapas, Feliksas Baravykas. Kitame tokia- me paèiame sàraðe be datos (LCVA 561-17-13) prie kovos ðauliø dar priraðytas Adomas Cilcius. Sàraðà pasiraðë b. valdybos pirmininkas J. Makaraitis, b. vadas Jonas Pigaga ir sekretorë L. Liepinaitë (ðitokia bûrio vadovybë yra ir 1928 03 25 dokumente). 1928 01 08 b. susirinkimas nutarë kartu su Meðkuèiø bûriu iðrinkti komisijà, kuri rûpintøsi, kad ðauliai kuo gausiau kartu eitø á baþnyèià, o po pamaldø mokykloje ar valsèiaus valdyboje bûtø paskaita. Bûrio vë- liavai ásigyti paskirti nario mokestá, o jei truks – pridëti po lità arba pu- sæ. Pasiûlyta rengti vakarinius raðtingumo kursus. Rikiuotës pamokas daryti sekmadieniais. Knygos bibliotekai nebuvo gràþintos ir neþinia, kur jos yra. Dauguma ðauliø þiemà lankë vakarinius lavinimosi kursus. 1928 04 01 Nedzingën buvo suðaukti 224 ir 409 bûriø ðauliai. Skaityta paskaita apie nuodingàsias dujas. Dalyvavo apie 50 abiejø bûriø ðauliø ir 25 kiti pilieèiai. Per rinkliavà LÐS naudai surinkta 250 litø. Balandþio 15 d., per Atvelyká, Nedzingës bûrys surengë vakarëlá su vaidinimais. Vaidinta „Uþ tëvynæ kariausim” ir „Þydas pas fotografà”. Pelnas skirtas bûrio vëliavai ásigyti („Trimitas”, 1928 m., Nr. 18). Bûrio valdyba (b. v-bos pirm. J. Makaraitis, einàs b. vado pareigas J. Pigaga, sekretorë J. Kariniauskaitë) 1928 m. birþelio 10 d. siûlë rink- tinei Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliu apdovanoti 15 ðau- liø. Anot LCVA 561-17-115, apdovanoti 9 ðauliai. Taèiau XIX rinktinës tarybos 1928 m. rugpjûèio 23 d. posëdyje (LCVA 561-19-51) nutarta medaliu apdovanoti 12 uþsitarnavusiø Nedzingës bûrio ðauliø: Juozà Makaraitá, Vinco, Stepà Pigagà, Vincà Patackà, Jono (savanorá ið Ro- kanèiø), Juozà Juðkevièiø, Vaclà Mikalauskà, Motiejø Vinkevièiø, Juo- zà Pigagà, Jono, Nikodemà Jakubavièiø, Motiejaus, Leonardà Nadzei- kà, Jono, Jonà Kopkà, Juliaus, Julæ Kariniauskaitæ, Miko, Vincà Celen- cevièiø. Pasak XIX rinktinës praneðimo Alytaus apskrities komendan- tui, Laisvës medaliu (!?) apdovanotas savanoris Julius Makaraitis ið Pa- nedzingio, Nedzingës bûrio ðaulys (LCVA 561-17-115). Nepriklauso-

226 mybës medaliu apdovanotas ir Nedzingës bûrio vadas Jonas Pigaga, Vin- co. Anot jo pareiðkimo rinktinës vadui (LCVA 561-19-55), medalá ga- væs ið Varënos miðkø urëdijos. Vincui Patackui Nepriklausomybës me- dalis jau buvo paskirtas kaip savanoriui, todël ið apdovanojamø ðauliø sàraðo jis iðbrauktas (LCVA 561-19-733, 1928 10 26 rinktinës raðtas). Medalá gavo ir Liucija Liepinaitë. Uþ medalá ðauliai mokëjo po 5 Lt. Rinktinë 1928 06 11 nurodë bûrio valdybai liepos 7 d. 8 val. surinkti bûrá Nedzingëje, kur ávyks 2-jø dienø bûriø ðaudymo ir sporto ðventë. Be Nedzingës bûrio, dalyvaus Daugø, Varënos I, Perlojos, Merkinës, Akmens ir Alovës bûriai. Bus ðaudoma kovos ðoviniais á taikinius ið 100 ir 150 metrø atstumo; sporto varþybose – 100 ir 500 metrø bëgimas, ðuoliai á aukðtá ir tolá ásibëgëjus. Nedzingës bûrys privalëjo parengti tris 2 x 2 m taikinius, parinkti vietà ðaudymui (susitarus su policija) ir parû- pinti nakvynæ sveèiams. Liepos 8 d. ðauliams turëjo bûti áteikti Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliai (LCVA 561-19-73). 1928 m. vasarà ávyko ðauliø konfliktas su Nedzingës pieninës vedëju Þilinsku. Pasak 1928 07 01 XIX rinktinës vadui raðyto pareiðkimo, pasi- raðyto b. v-bos pirmininko J. Makaraièio, b. vado J. Pigagos ir sekreto- riaus J. Kopkos, Þilinskas birþelio 10 d. ið tarnybos pieninëje atleido ðaulæ L. Liepinaitæ uþ tai, kad ji, kaip bûrio sekretorë, daug laiko su- gaiðta ðauliø reikalams. Anksèiau ið darbo buvo atleistas á ðaulius ástojæs Petras Þiliukas. Pieninës vedëjui neátiko ne tik ðauliai, bet ir tie, kurie nemokëjo su juo susikalbëti lenkiðkai. Kuo konfliktas baigësi, ið LCVA 561-2-568 neaiðku. Tik rinktinës vadas Petruðkevièius LÐS virðininkui liepos 4 d. raðæs, kad „toje apylinkëje yra daug tokiø, kurie ðauliams ne tik kad neprijauèia, bet dar kliudo”. 1928 07 15 bûrio valdyba á ðaulius priëmë Nikodemà Jakubavièiø, Julæ Kariniauskaitæ, Jonà Kopkà, Antanà Kazlauskà, Stasá Belevièiø, Liucijà Liepinaitæ, Zigmà Juðkevièiø, Jonà Grambà, Juozà Èerniauskà ir Kostà Prakapà. Kandidatais jie buvo ástojæ 1927 01-1928 01. XIX rink- tinë juos visus ðauliais pripaþino 1928 10 24. Kaip matome, Jonas Kopka, J. Kariniauskaitë ir N. Jakubavièius vi- sateisiais ðauliais tapo tik 1928 m. liepos 15 d.; rinktinë nuo rugpjûèio 16 d. J. Kopkà patvirtino bûrio vadu (LCVA 561-19-733), nors tikru ðauliu – tik spalio 24 d. J. Kopka tarpininkavo dël bûrio ðaulio Jono

227 Geluncevièiaus 1928 10 12 praðymo leisti laikyti ginklà; pirkti revolverá „Werk-Erfurt” ðauliui leista 1929 m. liepos 23 d. (LCVA 561-19-46). 1928 10 20 raðtu rinktinës vadas pareiðkë papeikimà bûrio valdybai uþ jo nu- rodymø nevykdymà: kiekvienas gautas raðtas turi bûti ávykdytas per 2 savaites, o jeigu jo negalima ávykdyti, pasiaiðkinti kodël. 1928 m. spalio 15 d. ðauliai Nedzingëje surengë vieðà vakarà. Pasak jo apyskaitos, uþ bilietus po 3, 2 ir 1 Lt gauta 106 litai pajamø; iðlaidø buvo 36,70 Lt, tad grynas pelnas sudarë 69,30 Lt. Jis skirtas ðauliø kry- þiaus statybai. Kryþiø ðventinti numatyta lapkrièio 25 d. (1928 11 18 susirinkimo protokolas). Tà dienà bûtø ðventinama ir bûrio vëliava, o ðauliai priimtø priesaikà. Bûriui reikëjo iðplatinti 10 egz. eilëraðèiø rin- kinëlio „Vaduokime Vilniø”. 1928 m. lapkrièio 1-11 d.d. ðauliø liudiji- mus gavo 10 ðauliø: Jonas Kopka, Jonas Gramba, Julë Kariniauskaitë, Juozas Èerniauskas, Kostas Prakapas, Nikodemas Jakubavièius, Zig- mas Juðkevièius, Stasys Belevièius, Liucija Liepinaitë ir Antanas Kaz- lauskas (b. vadas J. Kopka, sekretorë J. Kariniauskaitë, v-bos pirminin- kas J. Makaraitis, LCVA 561-17-115). Lapkrièio 11 d. bûrio ðauliai da- lyvavo Meðkuèiø b. manevruose. Bûrio valdyba 1928 12 16 posëdyje uþ nedrausmingumà paðalino 11 ðauliø, o tris – Jonà Sviklà, Teofiliø Baba- vièiø ir Vincà Micevièiø – paliko pasitaisymui. Pagal paèiø pareiðkimus atleisti Julius Zalanskas, Jurgis Dobrovolskas ir Juozas Celencevièius. Taèiau pagal XIX rinktinës 1929 m. spalio 1 d. posëdþio nutarimà, pri- imtà remiantis bûrio 1928 12 16 protokolu, iðbraukimo ið ðauliø vaizdas truputá kitoks: pagal ðauliø pareiðkimus atleisti Julius Zalanskas, Jurgis Dobrovolskas ir Kostas Prakapas; kaip nedrausmingi ir turëjæ papeiki- mø iðbraukti Karolis Stankauskas, Juozas Jaruðevièius, Jurgis Sakavi- èius, Jonas Tamulionis ir Petras Vaitkevièius; Nikodemas Jakubavièius iðvykæs uþsienin. Juozas Celencevièius greièiausiai liko bûryje, nes, kaip matysime, 1929 m. gruodþio mën. jis gavo rimtà ápareigojimà. Bûrio v-bos pirmininkas bent iki 1928 m. metø pabaigos buvo J. Ma- karaitis. Anot bûrio 1929 02 17 praneðimo XIX rinktinës ðtabui (LCVA 561-17-27), uþ nedrausmingumà ir visiðkà taisykliø nesilaikymà bûrio taryba paðalino 16 ðauliø. Buvo paðalinti: Teofilius Jakubavièius, Karo- lis Pigaga, Zigmas Belevièius, Vladas Belevièius, Juozas Jaruðevièius, Jonas Tamulionis, Stasys Prakapas, Jurgis Sakavièius, Adolfas Rusinas,

228 Karolis Stankauskas, Juozas Belevièius, Mykolas Stankevièius, Zigmas Kazlauskas, Vaclas Jakubavièius, Lukoðius Dobrovolskas ir Kostas Pra- kapas. Kai kuriø ðauliø pavardës, neva áraðytos á 1928 12 16 protokolà, kartojasi. 1929 02 12 b. valdyba nutarë kandidatu, tarp kitø, priimti Ju- liø Makaraitá. Mat buvo du Juliai Makaraièiai: vienas, nepriklausomy- bës kovø savanoris, kai kada vadintas J. Makaraièiu I, ir bûrio aktyvis- tas, bet dël 1924 m. skolø galbût iðëjæs ið ðauliø organizacijos, Julius Makaraitis II; á tikrus ðaulius pastarasis priimtas 1929 04 28 valdybos posëdyje. 1929 m. balandþio 14 d. susikûrë bûrio sanitarinë sekcija. Joje buvo 5 ðauliai; virðininkas – sanitarijos jaunesnysis puskarininkis Viktoras Sluð- konis. Maisto ir amunicijos tiekimo virðininku iðrinktas Motiejus Vin- kevièius. Kiti sekcijos nariai: Juozas Makaraitis, Jokûbas Tamulevièius ir Feliksas Baravykas (LCVA 561-19-71). Nuo rugpjûèio 25 d. dël ðei- myninës padëties bûrio vado pareigø atsisakë Jonas Kopka; jo pareigas perëmë b. v-bos pirmininkas Jonas Pigaga, o v-bos pirmininku tapo Ste- pas (anksèiau buvo Pranas) Þibaitis. Taèiau J. Kopka ið pareigø atleis- tas tik nuo lapkrièio 5 d. rinktinës 1929 11 12 ásakymu. Á jo vietà paskir- tas ats. leitenantas Petras Makaraitis (Makarevièius), b. vado pavaduo- toju – ats. puskarininkis Jonas Pigaga. 1929 10 19 bûrio valdyba nusprendë Vytauto Didþiojo minëjimui Kaune paaukoti 10 litø. Kambarëlio bûrio ðtabui nutarta praðyti pas Juozà Juðkevièiø Nedzingëje; reikalui esant, uþ kambarëlá apmokëti. Gruodþio 13 d. valdyba nutarë ðauliø rinkliavoms paskirti rajonus (LCVA 561-19-734): Petrui Makaraièiui – Vadënai, Panedzingys, Nedzingë, Sa- piegiðkë, Kucakiemis; Juozui Celencevièiui – Savulkos, Lesagûrai, Dob- rovolë, Laièiai, Pakarðys; Vincui Micevièiui – Pilvingiai, Sukarepka, Mik- niûnai, Giraitë, Laukininkai, Laukininkëliai; Adolfui Bledai – Tolkû- nai, Biniûnai, Dvarèiai; Jonui Sviklui – Burokaraistis, Burokaraistëlë, Vartavalakis, Kamisarka, Karuþai; Stepui Þibaièiui – Rakatanskai, Ro- kanèiai, Purveliai, Pavartës, Gajavietis. 1930 m. sausio 19 d., apskrities karo komendantui leidus, bûrys su- rengë vieðà vakarà. Po vaidinimo per ðokius apie 21.30 val. policijos IV nuovados Nedzingës punkto vedëjas Jonas Gasiûnas ëmë savivaliauti. Muzikantui grojant polkà, jis priëjæs sulaikë ir liepë groti suktiná, pas-

229 kui liepë visiems iðsiskirstyti. J. Gasiûnas irgi buvo ðaulys. Vykdant karo komendanto 1929 06 22 ásakymà, vakaras baigtas 22 valandà. Bûrio va- das P. Makaravièius (Makaraitis) protestavo dël Gasiûno elgesio ir skun- dësi XIX rinktinës vadui (LCVA 561-19-66). (J. Gasiûnas vëliau taps Nedzingës ð. bûrio vadu.) XIX rinktinës 1930 01 30 ásakymu Nedzingës bûrio vado pavaduo- tojas Jonas Pigaga, kaip iðvykæs á naujà tarnybos vietà, nuo sausio 1 d. atleistas. Bûrio vadas ir 2 kuopos bûrio vado pavaduotojas P. Makarai- tis atleistas nuo sausio 23 d. (pareigø atsisakë pats); nuo tos paèios die- nos á jo vietà paskirtas Rokas Makaravièius (Makaraitis), Adomo ið Pa- nedzingio kaimo, o b. vado pavaduotoju – Jonas Kopka, Juliaus ið Mik- niûnø (abu jaunesnieji puskarininkiai). Visuotiniame susirinkime kovo 9 d. bûrio valdybos pirmininku iðrinktas L. Nadzeika, sekretore – J. Ka- riniauskaitë. Nedzingëje gyvenæs bûrio ðaulys Juozas Juðkevièius, turëdamas lei- dimà ginklui laikyti, davë tà leidimà savo brolënui ne ðauliui, irgi Juozui Juðkevièiui ið Sapiegiðkës kaimo. Ðis su tuo leidimu ginklø parduotuvë- je Alytuje nusipirko revolverá ir ðoviniø. Apskrities komendantas Vi- meris 1930 02 08 apie tai praneðë rinktinës vadui, kuris vasario 27 d. ðaulá Juðkevièiø nubaudë: 30 Lt pabauda arba 5 paros areðto; ðaulys bevelijo uþsimokëti 30 litø (LCVA 561-19-93). Bûrio valdyba 1930 06 28 nutarë neaukoti 8 Stakliðkiø bûriui, nes atskiri ðauliai aukojo 1929 metais, o dabar lëðø nebuvo. Ið ðauliø ið- brauktas uþsienin iðvykæs ir apie tai nepraneðæs Stasys Belevièius. „Tri- mità” 1930 metams Nedzingës bûryje uþsiprenumeravo net 24 asme- nys, tarp kuriø: Adolfas Bleda, Anupras Biekða, Jonas Gasiûnas, Jonas Geluncevièius, Elena Kamarauskaitë, Antanas Kunkulis, Petronëlë Ba- ranauskienë, Vaclovas Ðèigla. Uþ pasidarbavimà per spaudos platinimà 1928-1929 metais rinktinës 1930 06 24 ásakymu knyga „Ástabieji pasau- lio dalykai ir reiðkiniai” apdovanoti Julë Kariniauskaitë, Julius Maka- ravièius, Zigmas Sviklas ir Juozas Pigaga. Bûrio vadovybë 1930 04 10 praðë rinktinës vado duoti leidimus vaþi- nëti dviraèiais 8-niems ðauliams: Julei Kariniauskaitei, Mykolo ir Leo- nardui Nadzeikai, Jono ið Nedzingës, Stepui Þibaièiui, Marcijono ið Ro- kanèiø, Rokui Makaraièiui, Adomo ið Panedzingio, Viktorui Sviklui,

230 Zigmo, Zigmui Sviklui, Martyno ir Viktorui Zurliui, Martyno ið Buro- karaisèio, Adolfui Bledai, Vinco ið Tolkûnø (LCVA 561-17-118). Þino- ma, uþ leidimus ir numeriø lenteles reikëjo mokëti. Pagal 1931 m. gegu- þës 5 d. sàraðà bûrio dviratininkø grandis atrodë kiek kitaip. Jà sudarë 11 dviratininkø (LCVA 561-17-13): L. Nadzeika, J. Kariniauskaitë ir Ignas Kaupas ið Nedzingës, Antanas, Vaclas ir Viktoras Sviklai bei V. Zurlys ið Burokaraisèio, Juozas Pigaga ið Vadënø bei aukðèiau minëti A. Bleda, S. Þibaitis ir R. Makaravièius (Makaraitis). 1932 m. balan- dþio 23 d. dviratininkø grandá sudarë: L. Nadzeika, J. Kariniauskaitë, Jonas Kaupas, Motiejus Petrauskas, Vincas Juðkevièius, Zigmas Kala- navièius, Stasys Kvilonas, S. Þibaitis, A. Bleda, V. Zurlys ir Marë Pan- gonytë (LCVA 561-18-495). Ðauliø dviratininkø grandyje 1933 m. kovo 29 d. buvo: L. Nadzeika, J. Kariniauskaitë, V. Juðkevièius, S. Þibaitis, A. Bleda, R. Makaraitis, V. Zurlys, M. Pangonytë, Vaclas Sviklas. Prie grandies kiek vëliau, atrodo, prisidëjo Tamoðius Ðibaila ið Vadënø. Mat pastarasis 1934 m. lapkrièio mënesá rûpinosi, kad Merkinës valsèiaus valdyba papiginta kaina duotø 1935 metams leidimà vaþinëti dviraèiu: jis esàs Nedzingës ðauliø dviratininkø grandies narys. XIX rinktinës valdyba 1930 m. spalio 10 d. posëdyje ið ðauliø iðbrau- kë Broniø Jaruðevièiø – uþ apsileidimà vykdant pareigas, Stasá Belevi- èiø – iðvykusá uþsienin. Rokas Makaraitis 1931 m. birþelio 23 d. papraðë rinktinës vado at- leisti já ið b. vado pareigø; jo vieton laikinai paskirtas Jonas Kopka. Ta- èiau anot rinktinës 1931 07 01 ásakymo, R. Makaraitis ið pareigø atleis- tas nuo birþelio 4 d., o nuo tos dienos bûrio vadu paskirtas Jonas Gasiû- nas (!). Bûrio valdyba (pirmininkas L. Nadzeika, iþdininkas S. Þibaitis, sekretorë J. Kariniauskaitë – visi mokytojai) birþelio 23 d. nutarë skirti 50 litø bûrio knygynui papildyti; knygas pirktø pati valdyba ir perduotø knygininkui Rokui Makaraièiui. Scenai rengti (kur?) uþ 75 litus pirkti 15 lentø. Sudaryta komisija kariø kapams Biniûnuose tvarkyti: pirmi- ninkas – Adolfas Bleda, iþdininkas – Vincas Poðkus, sekretorë – Jonë Verbickienë; komisija turëjo nustatyti kapø bûklæ ir pradëti susiraðinë- jimà su Vyriausiàja kariø kapams tvarkyti komisija (LCVA 561-19-738). Beje, Meðkuèiø bûrys 1931 d. birþelio 28 d. susirinkime iðkëlë klau- simà bent 3 metams prisijungti prie Nedzingës bûrio. Taèiau rinktinë

231 tam nepritarë (liepos 9 d. raðtas) ir nurodë Meðkuèiø bûrio vadui bei valdybai bûti aktyvesniems, á darbà labiau átraukti visus ðaulius (LCVA 561-19-115). Nedzingës bûrys 1931 07 13 suðaukë susirinkimà „Trimitui” pagerb- ti. Apie þurnalo darbus papasakojo ðaulys mokytojas Stepas Þibaitis; susirinkime apsvarstyti ir kiti dalykai. Gruodþio 12 d. ðauliø bûrys su kitomis Nedzingës miestelio organizacijomis nusiuntë sveikinimà A. Smetonai jo perrinkimo prezidentu proga; ðauliams sveikinimas kai- navo 3 litus. Bûrio valdyba 1932 m. vasario 4 d. (b. vadas J. Gasiûnas) nutarë nupirkti audeklo ir pasiûti makðtis 6-iems ðautuvams; bûsimiems ma- nevrams padaryti tris 120 x 120 cm taikinius; manevrams nupirktas avi- nas uþ 10,50 Lt ir duonos uþ 5 Lt (taikinius uþ 23 Lt padarë Jonas Kop- ka). XIX rinktinës valdyba kovo 3 d. Nedzingës bûrio ðauliais patvirti- no 11 asmenø: Adolfà Bledà, Vincà Poðkø, Onà Vinkevièiûtæ, Genæ Sluðkonytæ, Jonà Èaplikà, Janinà Verbickienæ, Elenà Kamarauskaitæ, Anuprà Biekðà, Vaclovà Sviklà, Apolonijà Gasiûnienæ ir Viktorà Zurlá. Kandidatais visi jie buvo nuo 1931 m. balandþio 2 d. (LCVA 561-2-785). B. valdyba 1932 03 17 nutarë á ugniagesiø kursus komandiruotiems trims ðauliams – Mykolui Ivanauskui, Izidoriui Kalantai ir Viktorui Zurliui – sumokëti po 15 litø. Á ðauliø moterø kursus nutarta komandiruoti J. Ka- riniauskaitæ. Pareikðtas protestas prieð valsèiaus valdybos sprendimà sklypà prie Nepriklausomybës kryþiaus mainais perleisti privaèiam as- meniui, dargi þydui. To sklypo praðë ðauliai ugniagesiai, kur jie bûtø statæ savo stoginæ, bet valsèiaus valdyba sklypo nedavë. Bûrio vadas Jonas Gasiûnas persikëlë á kità bûrá. Ginklus ir kitus daiktus 1932 m. kovo 20 d. jis perdavë savo padëjëjui Jonui Kopkai (ðauliø dokumentuose ðie aktyvistai vienur vadinami padëjëjais, kitur pavaduotojais). Balandþio mënesá á Nedzingës „brolius ðaulius” kreipë- si Varënos I bûrio ðauliai, praðydami paremti jø namø statybà, iðplati- nant Varënos vaizdø albumëlá. Pageidauta atsiskaityti iki geguþës 15 d. Atsiøstas aukø lapas ir 25 albumëlio egzemplioriai. Birþelio 23 d. parei- gomis pasiskirstë naujoji bûrio valdyba: Leonardas Nadzeika – pirmi- ninkas, Stasys Kvilonas – vicepirmininkas, Stepas Þibaitis – iþdininkas, Julija Kariniauskaitë – sekretorë. Geguþës 15 d. Nedzingëje surengtas

232 vakaras davë 50 Lt pajamø; iðlaidø buvo 36,35 Lt, tad liko 13,65 Lt gry- no pelno. Nedzingës bûrá 1932 m. lapkrièio 8 d. aplankë rinktinës vadas Pet- ruðkevièius. Kalbëtasi apie karinio rengimo pamokas ir spaudos plati- nimà. Bûrys stengësi gauti ið valsèiaus sklypà ðauliø namams statyti. Spau- dos talkos 1933 metams vykdytoja sutiko bûti Julija Kariniauskaitë (b. valdybos posëdþio 1932 11 23 protokolas, LCVA 561-19-738). Bûti spau- dos platintojais pasisiûlë Vincas Juðkevièius, Jonas Kopka (jisai ir bûrio vadas), Viktoras Zurlys, Zigmas Juðkevièius ir Jonas Celencevièius. Nu- tarta praðyti ið valsèiaus savivaldybës ðauliø namams sklypo prie Nepri- klausomybës kryþiaus. Ðauliu netvirtintas Antanas Sviklas, Simono, „nes jo veiksmai prieðingi ðauliø ideologijai” – girtavimas ir vagystë. B. valdyba 1933 02 21 nutarë ásigyti ðaudymui ðratais tûtelæ anglið- kam ðautuvui ir 100 ðratø; viskas kainavo 8 litus. Kelmës ð. bûrys buvo atsiuntæs su aukø lapu vienà albumëlá ir 10 bûsimø ðauliø namø atvaiz- dø – ið viso uþ 10 Lt – ir praðë iðplatinti. Parduoti du atvaizdëliai (uþ 1 Lt), ið bûrio lëðø pridëta 5 Lt ir tokiu bûdu iðsiøsti 6 Lt, ið bûrio lëðø padengus 30 ct paðto iðlaidø. Bûrá 1933 m. kovo 5 d. aplankë rinktinës vadas A. Petruðkevièius. Susitikime dalyvavo 44 ðauliai. Egzaminus pa- gal LÐS nustatytà programà laikë 6 ðauliai, kariuomenëje netarnavæ nau- jokai. Buvo gerai pasiruoðæ. Juos rengë bûrio vadas ats. jaun. pusk. J. Kopka. Egzaminus iðlaikë Danielius Makaraitis, Petras Makaravièius, Vincas Pigaga, Juozas Èeikus, Pranas Èeikus ir Zigmas Juðkevièius (nors pasak LCVA 561-19-607, Z. Juðkevièius egzamino neiðlaikë). Kadangi dël ðiltinës epidemijos susirinkimai kurá laikà buvo draudþiami, tai to- liau nuo Nedzingës gyvenantys ðauliai negalëjo iðeiti visos programos. Tie ðauliai egzaminus laikë lapkrièio mënesá. Bûrys rûpinosi namø sta- tyba ið valsèiaus savivaldybës gautame sklype (deja, sklypas dar nebuvo gautas: praðyti rinktinës vado padëti kuo greièiau gauti sklypà b. valdy- ba dar nutarë lapkrièio 3 d.). Bûrio metiniame susirinkime 1933 m. ko- vo 9 d. paskaità „Prieðdujinë apsauga” skaitë mokytojas Cieðka. Iðrink- ta ir nauja bûrio valdyba, kuri pareigomis pasiskirstë tik birþelio 18 d.: pirmininkas – Stepas Þibaitis, vicepirmininkas – Julius Makaraitis, sek- retorë – Julija Kariniauskaitë, iþdininkas – Vincas Juðkevièius, valdybos narys – Zigmas Juðkevièius. Rinktinës valdyba balandþio 8 d. á Nedzin-

233 gës bûrá priëmë Juozà Aleknavièiø ir Romà Stankauskà. Susirinkime birþelio 25 d. ið ðauliø „uþ nemandagø elgesᔠpaðalintas Vincas Pigaga. 1933 m. rugpjûèio 15 d. bûryje lankësi naujasis XIX rinktinës vadas kapitonas Navikevièius. Vyko ðaudymas kovos ðoviniais, atlikti a, b ir c pratimai. Ið 43 bûrio ðauliø ðaudë 22; visø trijø pratimø sàlygas ávykdë 3 ðauliai. B. valdybos posëdyje rugpjûèio 29 d. tartasi dël Tautos ðventës rugsëjo 8 d.: bus iðkelta vëliava, vyks pamaldos, iðkilmingas posëdis su kalbomis, vakare – pasilinksminimas. B. valdybos posëdyje lapkrièio 3 d. nutarta praðyti spaudos talkos 1934 metams vykdytoju bûti Stepà Þibai- tá, spaudos platintojais – Vincà Juðkevièiø, Jonà Kopkà, Viktorà Zurlá, Stepà Þibaitá ir Jonà Celencevièiø. Sklypui ðauliø namams persiraðyti reikëjo sklypo plano. B. valdyba 1933 11 27 nutarë dël to kreiptis á pri- vatø matininkà, jeigu planas nekainuos daugiau kaip 30 Lt; jei kainuos daugiau, tai planà nusibraiþyti patiems (sklypo planas kainavo 7,75 Lt). Be to, pinigø reikëjo ir sklypo perraðymui. Po 50 Lt sutiko paskolinti Stepas Þibaitis ir Julija Kariniauskaitë, nutarta dar kreiptis á L. Na- dzeikà. XIX rinktinë 1934 m. vasario 6 d. ið ðauliø iðbraukë Romà Stankaus- kà, Jokûbà Tamulevièiø, Broniø Jaruðevièiø, Feliksà Baravykà ir Vaclovà Sviklà – visus pagal LÐS Vidaus tvarkos statuto 17 paragrafo 6 p. – uþ aplaidumà pareigose (betgi B. Jaruðevièius jau buvo brauktas 1930 10 10!). Beje, 1931 m. sausio 19 d. XIX rinktinës Feliksui Baravykui iðraðytame paþymëjime sakoma, kad ðaulys, á LÐS ástojæs 1921 05 17, pareigas eina tinkamai ir sàþiningai (LCVA 561-19-116). Bûrio ðaulys Izidorius Ka- lantavièius (gal Kalanta?) vasario mënesá perëjo á Pilvingiø bûrá. Anot 1934 m. kovo 18 d. visuotinio susirinkimo protokolo, bûrio iþde buvo 36 litai, bibliotekoje – tik 40 knygø. Nario mokestis mokëtas blogai: susimokëjæ tik 9 nariai. Iðrinkta vakarams rengti komisija: Jonas Celencevièius, Juozas Pigaga, mokyt. Adomas Verbickas, Leonardas Na- dzeika, Julija Kariniauskaitë ir Vincas Celencevièius (LCVA 561-19-745). Uþ paskelbimà „Vyriausybës þiniose” apie sklypo perlei- dimà bûriui pagal Varënos valsèiaus savivaldybës 1934 04 17 raðtà I apy- linkës teismui reikëjo pasiøsti 40 litø. Rugpjûèio 8 d. bûrys buvo numa- tæs surengti geguþinæ prie Ilgelio eþero (1934 07 03 b. valdybos proto- kolas). 1934 m. rugsëjo 6 d. b. valdyba, o rugsëjo 16 d. visuotinis suirin-

234 kimas á Alytø dalyvauti bûriø vëliavø parade „tautos vadui” Smetonai pagerbti jo 60-meèio proga nutarë su bûrio vëliava pasiøsti ðaulius Pet- rà Baravykà ir Juozà Èeikø ið Laièiø kaimo ir Jonà Celencevièiø ið Va- dënø. Iðkilmës vyko rugsëjo 23 d.; nuvykti reikëjo ið vakaro apie pietus. Spalio 16 d. nutarta visam bûriui vykti á Daugø bûrio 15 metø sukaktu- ves spalio 28 d. Pagal 1934 m.spalio 29 d. þinias (LCVA 561-17-129) kitoms organi- zacijoms tuo metu priklausë ðie bûrio ðauliai: Leonardas Nadzeika – Lietuviø tautininkø sàjungai (LTS), Vilniui vaduoti sàjungai (VVS), Dr. Basanavièiaus mokytojø sàjungai, Jaunøjø ûkininkø rateliø sàjun- gai (JÛR); Julija Kariniauskaitë – LTS, VVS, Dr. Basanavièiaus sàjun- gai, Jaunosios Lietuvos sàjungai; Rokas Makaraitis – LTS ir VVS; Ju- lius Makaraitis I ir Vincas Patackas – Lietuvos kariuomenës kûrëjø sa- vanoriø sàjungai (kitaip – Savanoriø sàjungai); Julius Makaraitis II, Jo- nas Celencevièius, Juozas Pigaga, Julius Juðkevièius ir Vincas Juðkevi- èius – VVS; Juozas Saulevièius – VVS ir JÛR; Adomas Verbickas ir Vaclovas Baublys – LTS, VVS, Dr. Basanavièiaus sàjungai. Bûrio visuotinis susirinkimas 1934 11 04 nutarë, kad bûrio valdyba savo nutarimu neturtinguosius ðaulius gali atleisti nuo „Trimito” pre- numeratos. Atsiþvelgdama á ðauliø materialinæ padëtá, b. valdyba lap- krièio 6 d. nuo „Trimito” prenumeratos atleido 8 bûrio narius: Mikà Ivanauskà, Vaclà Mikalauskà, Antanà Kazlauskà, Pranà Èeikø, Juozà Aleknavièiø, Adomà Pigagà, Jonà Celencevièiø ir Juozà Èeikø. Gautà sklypà ð. namams statyti b. valdyba 1935 m. kovo 21 d. nutarë kol kas iðnuomoti (per varþytines, nuo 10 Lt pradinës kainos). Kovo 24 d. ávykusiame metiniame bûrio susirinkime paþymëta, kad 1934 me- tais bûrys turëjo 4 visuotinius susirinkimus, buvo 8 valdybos posëdþiai; surengti 5 vieði vakarai, ið kuriø gauta 42,30 Lt pelno. Nario mokesèio per tuos metus surinkta tik 23,50 Lt, nors bûryje yra 36 nariai ir 3 kandi- datai. Kasoje buvo tik 36 litai. Bûrio iniciatyva nudaþytas ir aptvertas Lietuvos nepriklausomybës deðimtmeèiui pastatytas paminklas – kry- þius. Buvo nedrausmingø ðauliø. Nebuvo iðeitas ðauliø karinio mokymo kursas. Nutarta paminëti bûrio sukaktuves. Kadangi nëra jokiø þiniø, kada bûrys ásisteigë, tad valdybai pavesta suþinoti, kada bûrys pirmà kartà áregistruotas Ðauliø sàjungos centre (dauguma senesniøjø ðauliø

235 tvirtino, kad bûrys ásikûræs 1919 m. rugsëjo mënesá). Po baþnytkaimá valkiojosi daug palaidø gyvuliø, kurie já terðë. Nutarta praneðti Merki- nës nuovados virðininkui, kad imtøsi priemoniø gyvuliams sutvarkyti. Ðaulys L. Nadzeika pasiûlë surengti rinkliavà knygynui padidinti; jam bus skiriama dalis renginiø pelno. Prisidëti prie knygyno gausinimo kvies- tos kitos organizacijos (LCVA 561-19-745). Susirinkime iðrinkta bûrio valdyba geguþës 3 d. pasiskirstë pareigomis: pirmininkas – S. Þibaitis, vicepirmininkas – L. Nadzeika, sekretorë – J. Kariniauskaitë, iþdinin- kas – Vincas Juðkevièius, valdybos narys – Vaclovas Baublys; revizijos komisija: Vincas Patackas, Rokas Makaravièius ir Juozas Makaravièius. Bûrio sklypas uþ 12 Lt metams iðnuomotas ðauliui Vincui Juðkevièiui su sàlyga, kad prieð þiemà þemë bûtø suarta; nuomà reikës sumokëti iki 1936 m. sausio 1 d. XIX rinktinë 1935 04 05 á ðaulius priëmë Petrà Makaravièiø ir Ado- mà Lapiená, o neþinia kada iðbraukë Juozà Èerniauskà (LCVA 561-2-885). Bûrio 15-meèio sukaktuviø minëjimas surengtas 1935 m. liepos 14 d. Kartu vyko Meðkuèiø ir Giraitës bûriø vëliavø ðventinimas. Grojo dûdø orkestras, surengti pietûs. Pastariesiems ið Alytaus ulonø pulko pasiskolinti 2 katilai ir 150 dubenëliø. Rugsëjo 1 d. Nedzingëje vyko 12 ðauliø kuopos karinio parengimo pamokos, po jø visuotiniame susirinkime paminëta Lietuvos kariuomenës áþengimo á Vilniø 15 metø sukaktis. Paskaità skaitë studentas Pranas Svirskas. Aptarti ðauliø per- sitvarkymo reikalai, kalbëta apie ûkininkø streikus (bûrio vadas – jau Petras Makaravièius). Ðauliø namø statybai rugsëjo 27 d. sudaryta ko- misija: Leonardas Nadzeika, Julija Kariniauskaitë, Petras Makaravi- èius, Vincas Patackas, Rokas Makaraitis, Vincas Juðkevièius, Jonas Èap- likas, Stepas Þibaitis, Jonas Kopka, Jonas Celencevièius. Nutarta Tol- kûnø apylinkëje suorganizuoti Nedzingës bûrio skyriø. Ðauliai spalio 15 d. vaidino „Valkatà”. Ðauliø namø statybos komisija padavë praðymà Merkinës valsèiaus tarybai dël paðalpos namø statybai. Valsèiaus taryba spalio 26 d. posë- dyje paskyrë 300 litø. B. susirinkimas 1935 11 03 papraðë technikà Ta- moðiø Ðibailà parengti namø projektà. Namø statybà paremti pinigais lapkrièio 1 d. paþadëjo Nedzingës apylinkës mokytojai. Á namø statybos komisijà ið kiekvieno apylinkës kaimo nutarta pakviesti po atstovà –

236 reklamai ir propagandai, rinkliavai. Praðymas dël paðalpos pasiøstas ir Alytaus apskrities tarybai. Ðauliui Jonui Piðèikui leista namams rinkti grûdus ið ûkininkø, atvaþiuojanèiø á malûnà. Lapkrièio 12 d. Merkinës valsèiaus savivaldybë galutinai patvirtino sklypo ðauliø namams skyri- mà; bûrys valsèiui sumokëjo 1,60 Lt, o sklypo numeriui prikabinti nuta- rë pastatyti stulpà. Apie namø statybà kalbëta ir b. susirinkime gruo- dþio 1 d. Nutarta nuo tos dienos pradëti rinkliavà. 1935 metais bûrys dalyvavo ðaulio Leono Petkelio perlaidojime Per- lojoje, Senovës dienoje Merkinëje. Gruodþio 5 d. paskelbus pavojø, á rinkimosi vietà atvyko 32 ðauliai; 5 nerasti namuose, 2 sirgo, 2 neatvyko dël nenurodytø prieþasèiø, o 5-iems iðvis nebuvo praneðta. Bûryje 1936 m. sausio 19 d. minëta Klaipëdos kraðto gráþimo Lietu- vai 13-kos metø sukaktis. Apie tai kalbëjo mokytojas L. Nadzeika. Pa- siøstas sveikinimas Klaipëdos gubernatoriui. Vasario 13 d. Varèios mið- ke virsdamas nupjautas medis mirtinai prislëgë vienà Nedzingës parti- zanø organizatoriø ir ðauliø bûrio steigëjø Rokà Mikaloná ið Vinkðniniø (dabar Alytaus raj.). Á kapines velioná palydëjo ðauliai, tarp jø – nedzin- giðkiai. R. Mikalonio naðlæ vëliau vedë Simas Miliauskas ið Moliadug- nio kaimo, tarnavæs pas Mikaloná ir tà nelemtà dienà kartu su ðeiminin- ku vaþinëjæs á miðkà; S. Miliauskas yra buvæs Perlojos ð. bûryje. Bûrio taryba kovo 10 d. ðauliais patvirtino kandidatus Petrà Vyð- niauskà, Antanà Geleþauskà ir Juozà Prakapà. Susirinkime kovo 15 d. daugiausia dëmesio skirta ðauliø namø statybai. Pasak namø statybos komisijos vadovo L. Nadzeikos, kiekvienas ðaulys paþadëjæs duoti 10 Lt, o, esant reikalui, dar po 10 Lt. Kiekvienas ðaulys galëjo prisidëti savo darbu, ávertinant já pinigais, t.y. uþuot davæs pinigus, ðaulys gali atidirb- ti: birþelio-rugpjûèio mënesiais viena darbo diena ávertinta 2 litais, ki- tais mënesiais – 1,50 Lt. Kirsti miðkà, veþti jo medþiagà ir akmenis nu- tarta talkos bûdu. Pamûræ padaryti uþ pinigus. Susirinkimas taipogi nu- tarë kreiptis á rinktinës vadà dël galimybës ðauliams apsidrausti: mat kai kuriems grasinama uþmuðimu ar padegimu. Susirinkimas nutarë steigti ðauliø dragûnø grupæ. Pasak „Trimito” 1936 m. Nr. 17 (balandþio 23 d.), Nedzingës bûriui ëmus vadovauti P. Makaraièiui, bûrio veikla pagerëjo: kas mënesá ðau- kiami susirinkimai, rengiami vakarai su vaidinimais, paskaitos, ávairûs

237 minëjimai. Ðauliø namams, be Merkinës valsèiaus tarybos skirtø 300 li- tø, dar 300 litø vidaus paskolos lakðtais paaukojo apylinkës mokytojai. Aukø lapai pasiøsti 64 bûriams. Sausio-vasario mënesiais surengta rin- kliava tarp Nedzingës apylinkës gyventojø. Surinkta 169,75 Lt pinigais; grûdø – rugiø, mieþiø ir aviþø – surinkta 3106 kg; taip pat surinkta svo- gûnø, linø, rankðluosèiø, drobës stuomenø, juostø ir perkakliø. Natûrà pardavus, rinkliava ið viso davë 705,45 Lt, tad namams jau turëta 2000 li- tø. Namø projektà parengë bûrio ðaulys T. Ðibaila. Veþti akmenys ir miðko medþiaga. Per Ðvè. Trejybës atlaidus (geguþës mën.) bûrys surengë daiktinæ lo- terijà. Dalis fantø buvo suaukota. Aukomis parëmë akc. bendrovë „Dro- bë”, „Kauno marginiai” (?), Alytaus þemës ûkio draugija, Ðiauliø sal- dainiø f-kas „Rûta” ir kt. Vakare vaidinta drama „Pavergtøjø kalavi- jas”. Grojo Merkinës ðauliø orkestras. Vakaro pelnas – 55,55 Lt. Su loterija ið viso gauta 611,30 Lt pajamø. Viskas – ðauliø namø statybai. Metinis b. susirinkimas birþelio 11 d. visais balsais perrinko senàjà bû- rio tarybà: mokytojus L. Nadzeikà, J. Kariniauskaitæ, S. Þibaitá ir Vaclà Baublá, taip pat Jonà Kopkà ir Vincà Juðkevièiø. Palikta ta pati revizijos komisija, papildþius jà dviem asmenimis, – Juozu Celencevièiumi ir Petru Makaravièiumi. Ðauliai sutiko patys suveþti namams statyti reikalingas samanas (LCVA 561-19-745). Pareigomis b. taryba pasiskirstë 1936 m. liepos 2 d.: S. Þibaitis – vicepirmininkas, L. Nadzeika – ðvietimo vado- vas, J. Kariniauskaitë – sekretorë, V. Juðkevièius – kasininkas, V. Baub- lys ir J. Kopka – kandidatai á tarybà (jos pirmininkas jau bûdavo bûrio vadas). Á tikruosius ðaulius priimti kandidatai: Juozas Poðkus, Juozas Sinkevièius, Adolfas Dobrovolskas, Vincas Vinkevièius ir Marytë Vin- kevièiûtë; kandidatais á ðaulius patvirtinti: Petras Prakapas, Zigmas Zur- lys, Antanas Juðkevièius ir Vincas Pigaga. Bûrio bibliotekoje buvo 52 knygos. Pasak rugsëjo 12 d. praneðimo rinktinei, Nedzingës ð. bûrys pa- sipildæs 10 nariø ir 4 kandidatais; 9 ðauliai uniformuoti, 15 turëjo kepu- res. Tàdien á ðaulius pervesti kandidatai Vincas Vinkevièius, Kazë Vin- kevièiûtë-Þibaitienë ir Juozas Poðkus. Bûrio taryba nutarë dar rugsëjo mënesá surengti vakarà Rokanèiuose, o spalio 15 d. – Nedzingëje; vaka- rø pajamas skirti ð. namø statybai. Nutarta lapkrièio mënesá surengti ðauliams „istorinio pobûdþio kursus” (LCVA 561-19-738).

238 Per vasaros sezonà bûrys surengë 6 geguþines ir 2 vakarus. Studen- tas P. Svirskas susirinkime rugsëjo 20 d. skaitë paskaità „Ðaulys visuo- meniniame gyvenime”. Rugsëjo 27 d. minëta Saulës mûðio 700 metø sukaktis. Kalbëjo bûrio vadas Petras Makaravièius (Makaraitis) ir stu- dentas P. Svirskas. Ðventës proga ðaulius prisaikdino kun. J. Svirskis. Bûrio visuotinio susirinkimo 1936 10 15 protokole paþymëta, kad ðauliø namø statybai jau iðleista daugiau kaip pustreèio tûkstanèio litø ir buvo apie ðeði ðimtai litø skolos; tartasi dël rinkliavos Nedzingës apy- linkëje. Rengti rinkliavà namø statybai pinigais ir natûra bûrys nutarë susirinkime lapkrièio 29 d. Nutarta prie bûrio steigti raiteliø grupæ (nu- tariama jau antrà kartà. – V. È.) ir moterø skyriø. Kiek anksèiau, lapkri- èio 11 d., b. taryba numatë namø statymui ið bûrio kasos perduoti 429,88 Lt ir sumokëti 6,30 Lt uþ sveikinimà S. Þibaièio sutuoktuviø pro- ga. Per Kalëdø atostogas surengti vieðà reklaminá ðaulio teismà. Kandi- datais á ðaulius priimti: Viktoras Bankauskas, Adomas Kazlauskas, Vin- cas Slipkauskas, Julius Prakapas (ar Prakapavièius?) ir Petras Kaupi- nis. Grupë Nedzingës ðauliø gruodþio 13 d. sveèiavosi Dauguose, ðauliø moterø vakare – dramoje „Taurioji Genovaitë”. Bûrys (b. vadas P. Makaravièius, pavaduotojas Jonas Kopka), anot LCVA 561-19-226, 1936 m. rudená pagal kariðkas þinias ir amþiø suskirstytas á sky- rius, nors skirstymo principø ið dokumento (bylos lapas 223) negalima su- prasti. I skyriaus skyrininku paskirtas ats. jaun. pusk. Rokas Makaravièius, jo pavaduotoju – Jonas Celencevièius; II sk. skyrininkas yra ats. vyresn. pusk. Juozas Celencevièius, pavaduotojas – eilinis Petras Makaravièius (bû- ryje, be vado, buvo ir antras Petras Makaravièius); III sk. skyrininkas – ats. jaun. pusk. Zigmas Juðkevièius, pavaduotojas – eilinis Julius Juðkevièius; grandininkai: Petras Vyðniauskas, Juozas Pigaga, Vincas Celencevièius, An- tanas Geleþauskas, Julius Prakapas ir Juozas Èeikus. Buvo, atrodo, dar ir IV skyrius, kurá sudarë ðauliai Jonas Èaplikas, Juozas Juðkevièius, Vincas Poðkus ir Jonas Gramba. Toká bûrio suskirstymà rinktinës vadas patvirtino 1936 10 15. Tuo metu bûryje buvo 3 moterys: Julija Kariniauskaitë, Janina Verbickienë ir Marë Vaitkevièiûtë-Þibaitienë (? LCVA 561-19-745 mini- ma Kazë Vinkevièiûtë-Þibaitienë!). 1937 m. sausio 3 d. Nedzingëje surengtas ðaulio teismas. Teismo pir- mininkas buvo ð. L. Nadzeika, kaltintojas – studentas P. Svirskas, gynë-

239 jas – ats. leit. ð. P. Makaravièius. Didelë þmoniø minia iðsëdëjo 4 valan- das, kol sulaukë teismo sprendimo. Teismo pabaigoje atsistojimu pa- gerbti uþ Lietuvos nepriklausomybæ þuvæ apylinkës partizanai. Bûrio taryba vasario 13 d. posëdyje nutarë organizuoti bûrio chorà. Chorve- dþiu numatytas vietos vargoninkas ðaulys Petras Kaupinis. Kandidatais á ðaulius laikytini: Vladzë Petrauskaitë, Genë Petrauskaitë, Stasys Pet- rauskas ir Jonas Prakapas. Á ðaulius pervesti kandidatai: Petras Kaupi- nis, Adomas Kazlauskas ir Julius Prakapavièius; neturtingus vyrus A. Kazlauskà ir J. Prakapavièiø nutarta atleisti nuo 2 Lt stojamojo mo- kesèio. Per Gavënià ðauliams ir visuomenei numatyta surengti bendro lavinimosi kursus. Bûrio susirinkime vasario 14 d. perrinkta bûrio tary- ba. Jos pirmininku tapo bûrio vadas Petras Makaravièius, vicepirminin- ku – Stepas Þibaitis, ðvietimo vadovu – L. Nadzeika, sekretore – J. Ka- riniauskaitë, kasininku – V. Juðkevièius, kandidatais á bûrio tarybà – V. Baublys ir J. Kopka. Á perrinktà revizijos komisijà áëjo Julius Maka- ravièius, Juozas Celencevièius ir Juozas Pigaga, kandidatai – antrasis Petras Makaravièius ir Jonas Celencevièius. Susirinkimas aptarë ir cho- ro organizavimo klausimà. Ð. namø statybai 100 litø ið bûrio kasos pa- skirta 1937 05 10 b. tarybos nutarimu. Bûrio taryba 1937 08 30 nutarë siûlyti Merkinës valsèiaus valdybai uþ 1900 litø pastatyti tiltà per Vinkðninës upelá ties Girkalnio kaimu. Tokiu bûdu bûrys uþdirbtø pinigø savo namø statybai. Jeigu statant tiltà atsirastø trûkumas, já padengtø ið bûrio lëðø. Vesti derybas su valsèiaus valdyba pavesta bûrio tarybos nariui L. Nadzeikai. Sporto kursuose bu- vusiam ðauliui Rokui Makaraièiui iðmokëta 10 litø. Ðauliais patvirtinti kandidatai: Juozas Jankauskas, Vincas Ivanauskas, Bolius Saulevièius, Vincas Poðkus, Juozas Romualdas Kazlauskas, Zigmas Juðkevièius, Fe- lë Kazlauskaitë, Marë Poðkutë, Ona Nadzeikienë ir Ona Saulevièiûtë; Z. Juðkevièius, kaip beturtis, nuo stojamojo mokesèio atleistas. Pasak 1937 10 10 bûrio susirinkimo protokolo, svarbiausias dalykas tuo metu – ástiklinti ðauliø namø langus. Nutarta rinkti aukas. Ðauliai pasiraðytø atskirame aukø lape. Staèio miðko ðauliø namams buvo nu- pirkta Varënos miðkø urëdijos Bingeliø girininkijoje. Kirsdami birþæ, darbininkai nupjovë ir dvi nenupirktas puðis. Dalá baudos urëdija dova- nojo, o 123,23 Lt skolos reikëjo padengti (LCVA 561-18-274). Ðaulys

240 L. Nadzeika padavë pareiðkimà iðstoti ið bûrio tarybos nariø ir ðauliø namø statybos komiteto nariø (prieþastys nenurodytos). Á jo vietà ið- rinktas Jonas Kopka. (Leonardas Nadzeika gimæs 1895 11 03 Kaðëtø kaime prie Ûlos, ðaulys nuo 1926 m. Po I pasaul. karo Jungtinëse Ame- rikos Valstijose rinko paraðus peticijai prezidentui V. Vilsonui, kad JAV pripaþintø Lietuvà. 1940 m., jau bolðevikø valdþiai esant, trumpai vado- vavo Alytaus muziejui. Po II pasaul. karo iðtremtas á Sibirà. Gráþæs ið tremties gyveno ir mirë Kaune.) Bûrio ðvietimo vadovu vietoj atsistaty- dinusio L. Nadzeikos susirinkimas 1937 10 27 iðrinko Jonà Kopkà. Nu- tarta kreiptis á apylinkës ûkininkus, kad ðie ðauliø namø statybai paau- kotø pinigø arba padëtø natûra. 1937 12 08 bûrio susirinkimas vietoj iðstojusios ið b. tarybos sekreto- rës J. Kariniauskaitës iðrinko Rokà Makaravièiø. (Julija Kariniauskaitë gimusi 1909 12 16 Marijampolës apskr. Kamðø kaime; ðaulë nuo 1928 m.) Bûrio vadas P. Makaraitis 1937 m. gruodþio mën. praðë XIX rinktinës vado L. Nadzeikà ir J. Kariniauskaitæ apdovanoti pasiþymëjimo þenklais. 1937 m. gruodþio 19 d. ðauliø iniciatyva suðauktas kviestiniø asmenø susirinkimas; jo tema – kuo iðkilmingiau ir graþiau paminëti Lietuvos nepriklausomybës 20-metá (LCVA 561-18-274). Iðrinkti du komitetai: darbo ir propagandos. Á darbo komitetà áëjo 15 þmoniø: P. Makaravi- èius (Makaraitis, mokytojas, bûrio vadas), Zigmas Zurlys, Vincas Juð- kevièius, Ðmargonytë (mokytoja), Pilvingiø mokytoja (jos pavardë ne- nurodyta), Vincas Micevièius, Tuloba (mokytojas), Juozas Grigaravi- èius, Jonas Kopka, J. Bleda (mokyt.), Julius Remeika, Stepas Þibaitis (mokyt.), Vincas Patackas, Kazys Ðimas (mokyt.) ir Juozas Sinkevièius. Propagandos komitetas: Vincas Vinkevièius, Rokas Makaravièius, Bo- lius Juðkevièius, Nikodemas Jakubavièius, Juozas Pigaga, Stankauskas ir mokytojas Vinkevièius. Bûrio tarybos sekretoriaus pareigas ið Roko Makaravièiaus 1938 01 09 perëmë Vincas Juðkevièius; R. Makaravièius tapo bûrio ka- sininku. Ið knygø fondui pagal aukø lapus surinktø 23,50 Lt uþ 11,25 Lt nupirkta knygø, o 11,25 Lt skirta ð. namø langams ástiklinti. Pagal atski- rà aukø lapà langø stiklinimui surinkti 67 litai (LCVA 561-19-738). Ð. na- muose dëtos lubos ir grindys. Pasak bûryje buvusio valdiðko turto 1938 m. vasario 1 d. þiniø, bûryje buvo 8 revolveriai (taèiau visi, atrodo, nuosa-

241 vi). Balandþio 16 d. 23 ðauliai pasiþadëjo sudëti po 1 lità ð. namø kros- niø statybinei medþiagai parveþti á Nedzingæ (sàraðas LCVA 561-17-27). Velykø antrà dienà, balandþio 18-àjà, bûrys surengë vakarà jau savo namuose. Ádomià programà atliko Alytaus gimnazijos vaidin- tojø trupë, vadovaujama mokytojo Ðukio. Pajamos skirtos ð. namams árengti. Be to, mokyt. Ðukys dar skaitë paskaità. Ðauliø vakaras namuos surengtas ir balandþio 24 d.; vaidinta 3 veiksmø drama „Nebaigtas þygis”. Anot 1938 05 18 bûrio susirinkimo protokolo, ðauliø namus atidary- ti ir paðventinti numatyta birþelio 12 d. (sekmadiená). Bus pakviesti kai- myniniø bûriø ðauliai, kitø organizacijø atstovai ir atskiri asmenys. Pie- tumis rûpinsis b. tarybos nariai. Uþ ðauliø salëje bûsimas pramogas ið visø ne ðauliø organizacijø imti ne maþiau kaip 8 Lt. Pramogø rengëjai patys turës padengti patarnavimo iðlaidas ir, jeigu bûtø, nuostolius. Ið atskirø asmenø imti ne maþiau 12-kos litø. Jei organizacijos salëje ðauktø tik susirinkimus, mokestis bûtø iki 2,50 Lt (LCVA 561-19-738). Gegu- þës 30 d. vyko ðaudymo kovos ðoviniais pratybos. 1938 m. birþelio 12 d. Nedzingës bûryje ið tikrøjø buvo didelës iðkil- mës: paðventinti ðauliø namai, o XIX rinktinës kapitonas Jëèys áteikë ginklø. (Domininkas Jëèys vadovavo Alytaus A. Juozapavièiaus ðauliø namø statybai 1936-1937 m. Prasidëjus Vokietijos-Tarybø Sàjungos ka- rui 1941 m. birþelá, Alytuje susiformavo 3 partizanø bûriai; vienam, vei- kusiam deðiniajame Nemuno krante, vadovavo D. Jëèys. Taèiau vokie- èiai sukilëlius palaikë prieðais, dalá suëmë, nuginklavo ir birþelio 23-osios vakare 42 vyrus Nemuno pakrantëje suðaudë. Jëèys 1944 m. buvo Vietinës rinktinës vadas, nuo 1945 m. – Dainavos apygardos par- tizanø vadas, o nuo 1946 m. liepos mën. – Pietø Lietuvos partizanø va- das. Slapyv. Àþuolas. Þuvo 1947 m. rugpjûèio 11 d. Punios ðile, Daina- vos apygardos partizanø vadavietëje.) Pasak bûrio 1938 06 19 susirinki- mo medþiagos (LCVA 561-19-745), ið ðauliø namø atidarymo ðventës gauta 36 Lt gryno pelno, taèiau dalyvavæ pietuose turëtø prisidëti dviem litais (matyt, papietavo be pinigø). Paþymëta, kad bûryje trûksta draus- mës. Bûrio vadas P. Makaraitis kalbëjo, kad daugelis bûriø turi savo tradicines ðventes; pasiûlyta ir nutarta Nedzingës bûrio ðventæ ðvæsti per Ðvè. Trejybës dienà (tàdien Nedzingës baþnyèioje bûna atlaidai). Nutarta á ðauliø namus ásileisti krautuvæ. Susirinkime kalbëta apie ðau-

242 liø pavardþiø atlietuvinimà. B. vadas P. Makaraitis uþ nuopelnus Lietu- vai ir Ðauliø sàjungai LÐS 19-kos metø sukakties ir metinës ðventës pro- ga birþelio 24 d. apdovanotas Ðauliø þvaigþdës ordinu. 1938 07 09 bûrio tarybos posëdyje konstatuota, kad bûrys neturi pi- nigø! Todël bûrio vadas P. Makaraitis padarë 337 Lt iðlaidø ið savo pini- gø: iðpirko vekselá, duotà uþ ð. namø langø ir durø apkaustymo medþia- gà (300 Lt), uþmokëjo 16 Lt uþ durø padarymà, 6 Lt – uþ sienelës nu- gruntinimà, 5 Lt – uþ pastotæ ir 10 Lt – bûrio auka Vl. Putvinskio pa- minklui. Uþ medþiagà krosnims bûrio vadas rugpjûèio 5 d. iðdavë vek- selá 500 Lt sumai, o rugsëjo 5 d. – 300 Lt sumai. Uþ vekselius atsakë bûrys, nors juos iðpirkti sutiko pats P. Makaraitis ir kreditavo bûrá iki 1939 m. sausio 1 d. Jeigu bûrys iki tol negalëtø jam iðmokëti skolos, tai mokëtø 4 % metiniø palûkanø. Bûrio ginklams pagal aukø lapus su- rinkta 104,36 Lt, ið Pilvingiø bûrio gauta 45,60 Lt, tad ið viso buvo 149,96 Lt; uþ 125 Lt nupirktas vienas ðautuvas, o 24,96 Lt atiduota ðau- liø namams. Kad namai duotø daugiau pelno, taryba rado reikalà foje pietvakariø gale „vienà langà iki durø nuo krosnies” uþleisti krautuvei; nuomos sàlygas numatys sutartis. Bûrys per varþytines apsiëmë pastatyti tiltà per Nedzingës upelá II rû- ðies vieðkelyje Varëna-Alytus. Tilto statybos sàmata – 2493 Lt (tarybos posëdþio 1938 08 04 protokolas). Pelnas teks ðauliø namams. Jei bus trûkumas, já padengs bûrys. Sutartá su Merkinës valsèiaus valdyba pasi- raðys bûrio vadas. B. vadas 200 Lt vekselá jau iðpirkæs. Bûrio taryba 1938 08 23 nutarë vienà ð. namø kambará iðnuomoti paðto agentûrai. Susirinkime rugsëjo 11 d. Jonas Kopka pasiûlë suðelpti nuo perkûnijos nukentëjusá Juliø Kaðëtà ið Pilvingiø, kuris rëmæs ðaulius statant jø na- mus; skirta 25 Lt paðalpa. S. Þibaitis ragino ðaulius prisidëti prie savi- ðalpos kasos. Gruodþio 18 d. susirinkimas á b. tarybà iðrinko Stepà Þi- baitá (vicepirmininkas), Petrà Gabrielaitá (ðvietimo vadovas), Jonà Kop- kà (sekretorius) ir Antanà Kuncà (kasininkas); revizijos komisija: Juo- zas Celencevièius, Juozas Pigaga, Petras Makaravièius. Tilto statybai per Nedzingës upelá bûrys iðleido 1834,55 Lt; bûriui liko 658,45 Lt pelno. Tokiu bûdu likviduota skola bûrio vadui P. Maka- raièiui (tarybos posëdþio 1938 12 15 protokolas). Taèiau uþtraukta nau- ja 120 Lt paskola namams árengti; be to, dar reikëjo apmokëti 80 Lt

243 Irðanskui (Jerðanskiui?) Varënoje I uþ kreditan paimtas plytas krosnims (plytos veþtos ið Alytaus). B. taryba 1939 m. sausio 31 d. nutarë ásigyti ð. namams inventoriaus: uþdangø scenai, tris stalus, keturias këdes, dvi taburetes ir medinæ sofà, o suolams nupirkti medþio medþiagos. Susirinkime 1939 02 26 tartasi dël ðauliø uniformos ásigijimo. Lietu- vos ðauliø sàjungai Nedzingës apylinkëje nusipelniusiø þmoniø portre- tus nutarta iðkabinti ð. namø salëje; tokie asmenys: kun. Kazimieras Steberiakas, Jokûbas Sluðkonis, Antanas Kunkulis (ar Kurkulis?) ir Vin- cas Kopka. Atviru paliktas Roko Mikalonio paveikslo iðkabinimo klau- simas. Bûrio knygininku iðrinktas Adolfas Valukonis; jo metinis atlygi- nimas – 25 Lt. Pasak bûrio tarybos 1939 03 03 protokolo, uþ 144,40 Lt nupirkta 11,43 kietm. miðko medþiagos ðauliø namø sienoms apkalti ir baldams padaryti. Tà patá paþymëjo ir bûrio susirinkimas kovo 12 d. Subartoniø miðke nupirktus ràstus nuveþti á Alytø, á lentpjûvæ supjauti lentoms, iðsivarþë ðaulys Juozas Pigaga. Bûrio ginklininku iðrinktas Jo- nas Kopka, korespondentu – Petras Gabrielaitis, nors kartu pasakyta, kad pastarasis ðaulys nieko nedirbo ðvietimo srity. 1939 m. kovo 19 d. ásisteigë Nedzingës ðauliø kuopa. Steigiamajame susirinkime dalyvavo XIX rinktinës vado padëjëjas kapit. Jëèys. Kuo- pos vadu tapo Petras Makaraitis. Á kuopos tarybà iðrinkti: Antanas Kunca (kasininkas), Kazys Ðimas (ðvietimo vadovas), Stepas Þibaitis (vicepir- mininkas), Rokas Makaravièius (sekretorius); revizijos komisija: Izido- rius Kalanta, Vincas Venckevièius ir Juozas Pigaga. Balsø dauguma nu- statytas 1 Lt kuopos nario mokestis. Nuo ðiol Nedzingës ð. bûrys dau- giau figûravo kaip 5 Nedzingës ðauliø kuopa. Jai priklausë Nedzingës, Pilvingiø, Meðkuèiø ir Giraitës bûriai. Kovo 21 d. posëdyje kuopos taryba patvirtino nuomos uþ salæ vasarà kainà – 8 Lt. Þiemà salæ ir kambarius nuomininkai apsikûrens patys. Patvirtintas ir 1938 05 18 susirinkimo numatytas nuomos mokestis ið atskirø asmenø – 12 Lt bei susirinkimams – 2,50 Lt (pinigai sumokami ið anksto). Kovo 25 d. kuopos tarybos posëdyje patvirtinta, kad 120 Lt skola P. Makaraièiui gràþinta, uþmokëta 80 Lt Jerðanskiui Varënoje uþ 1200 plytø ir Varënos miðkø urëdijai per dvi ratas po 84 Lt (1938 04 01 ir 1939 04 01). Kuopos susirinkimo 1939 04 30 protokole paþymëta, kad prisiminti kun. K. Steberiako nuopelnai ir ðauliø namø salëje iðkabintas

244 jo paveikslas. Paminëtas balandþio 29 d. miræs raðytojas Juozas Tumas- Vaiþgantas. Vaidybos vadovu iðrinktas Rokas Makaravièius, knyginin- ku vietoj vasario 26 d. iðrinkto A. Valukonio perrinktas Julius Prakapas. Nedzingës baþnyèios remontui kuopa 1939 m. spalio 21 d. skyrë 20 litø, o ðauliui, kurio gyvenamàjá namà sudegino griaustinis, 30 litø. Kuopos susirinkime spalio 29 d. vadas P. Makaravièius (Makaraitis) septyniems ðauliams prisegë Ðauliø þvaigþdës medalius. Numatyta Nedzingëje su- rengti lietuviø kalbos, istorijos ir karinio rengimo kursus. Ðauliø namø árengimo darbai dar nebaigti, nors namais naudojasi visa kuopa. Kuo- pos taryba lapkrièio 16 d. nusprendë 25 litus skirti neseniai susikûrusiai XXIII Vilniaus ðauliø rinktinei paremti, o nuo 1940 m. sausio 1 d. ðau- liø namuose atidaryti skaityklà (atidaryti kuopos skaityklà patikslinta 1939 12 31 susirinkime). 1940 m. sausio 14 d. ávyko 5 Nedzingës kuopos metinis susirinkimas (kuopos vadas Antanas Kunca). Dalyvavo 78 ðauliai ir kandidatai. Á kuo- pos tarybà iðrinkti: mokyt. Juozas Bleda – vicepirmininkas, mokyt. Vy- tautas Ðlekys – sekretorius, Zigmas Juðkevièius – kasininkas, Rokas Ma- karavièius – ðvietimo vadovas, kandidatai á tarybà – Juozas Pigaga ir Vincas Venckevièius (pareigomis tarybos nariai pasiskirstë sausio 20 d.). Á revizijos komisijà iðrinkti: Julius Remeika, Adolfas Valukonis ir Jonas Prakapas, kandidatai – Vincas Celencevièius ir Jonas Celencevièius. At- stovais á sausio 27 d. numatytà XIX rinktinës suvaþiavimà iðrinkti: nuo Pilvingiø bûrio – Vincas Micevièius, Meðkuèiø b. – Vladas Remeika, Nedzingës b. – Jonas Kopka, Giraitës bûrio – Juozas Grigaravièius. Ðo- kius ð. namø salëje galëjo leisti tik kuopos vadas (LCVA 561-19-745). Ið 1939 12 26 surengto vakaro gauta 25,60 Lt pelno. Nutarta pirkti 10 kub. metrø malkø ð. namams apkûrenti (kuopos tarybos posëdþio 1940 01 20 protokolas). Kuopos taryba kovo 17 d. posëdyje paþymëjo, kad vasario 4 d. vykæs vakaras davë 22,65 Lt pelno. Nutarta uþ 11,25 Lt pirkti „Sakalo” ben- drovës iðleistø pigiøjø knygø. Geguþës 19 d. planuota surengti vaidini- mà „Genovaitë”; drabuþius jam nuomoti ið Ðvietimo ministerijos. Tary- bos posëdþio balandþio 7 d. protokole raðoma, kad ið kovo 25 d. sureng- to ðauliø vakaro gauta 52,40 Lt pelno, o balandþio 5 d. vakaro pelnas – 35,75 Lt. Esanèiuose tuðèiuose ð. namø kambariuose leista apsigyventi

245 sargui. Ðalia kitø pareigø, „sargas turi rûpintis, kad skaitykloje nebûtø loðiama kortomis ir geriama degtinë”. Ð. namus apsodinti medeliais pa- vesta Rokui Makaravièiui. Kovo 18 d. degant ðaulio Zigmo Juðkevi- èiaus (kuopos kasininko) gyvenamajam namui, sudegë visi ðauliø patei- sinamieji dokumentai nuo 1938 m. gruodþio 27 d. iki 1940 m. vasario 8 d. ir 53,65 Lt pinigø. Pinigai nuraðyti á nuostolius. Pateisinamaisiais dokumentais laikytini áraðai kasos knygoje. Paskutinysis archyvinis dokumentas apie Nedzingës ðauliø veiklà yra kuopos tarybos posëdþio 1940 m. geguþës 2 d. protokolas. Tàkart tary- ba numatë ð. namus artimiausiu metu apdengti gontais. Namø sargu bûtø nedzingiðkis Juozas Minkevièius. XIX Alytaus rinktinës vadas B. Basiulis geguþës 4 d. raðë LÐS ðtabo virðininkui dël Nedzingës bûriui priklausiusiø partizanø Miko Èesnulevièiaus ir Broniaus Jaruðevièiaus praðymø gauti savanoriø kûrëjø medalius. LCVA 561-17-14 esanèioje 1940 m. (be tikslesnës datos) Nedzingës bûrio nariø knygoje áraðyti 47 ðauliai. Taèiau ið jø 11 iðvykæ kitur arba jau senokai iðbraukti ið ðauliø. Ið ðio sàraðo tik tokius ir paminësime: 1934 02 06 iðbraukti Jokûbas Tamulevièius, Adomo ið Burokaraistëlës, Feliksas Baravykas ið Pakarðio, Bronius Jaruðevièius ið Pamelnyèio, Vac- las Sviklas ið Burokaraisèio, Ramas Stankauskas, Prano ið Zasenkos; Izidorius Kalanta, Jurgio, 1934 m. iðvykæs á Pilvingiø bûrá; Ignas Kau- pas, Igno, pienininkas, 1933 m. iðvykæs á Daugus; Zigmas Kalanavièius, Vinco, gimæs Milioniðkëje, iðbr. 1934 03 12; Pranas Ðupienis, Mykolo, 1934 m. iðvykæs á Butrimonis; Jonas Gasiûnas, Jono, policininkas, 1932 m. iðvykæs á Punià. Sàraðas nepatikimas: jame tik dvi moterys – Genë Sluð- konytë, Vinco ið Pilvingiø ir Jonë Verbickeinë ið Tolkûnø; trûksta akty- vaus ðaulio Roko Makaraièio, Adolfo Valukonio, Adomo ir kitø. Atskirai apsistosime ties Nedzingës ðaulëmis. 1938 m. spalio 19 d. Nedzingës bûrio moterø sportininkiø sàraðe – 8 ðaulës: Marytë Paslavièiûtë, Anelë Makaravièiûtë, Jadvyga Celence- vièiûtë, Anelë Prakapaitë, Vladzë Petrauskaitë, Genë Pekarskaitë, An- tosë Piðèikaitë ir Ona Skerniðkytë (LCVA 561-17-13). Ðauliø moterø skyriaus vade ávardinta Rokanèiuose gyvenusi Marytë Þibaitienë. Be to, skyriui dar priklausë Stasë Juðkevièienë ir Petrë Celencevièiûtë. Ta- èiau Nedzingës ðauliø moterø skyrius oficialiai ásisteigë tik 1938 m. gruo-

246 dþio 17 d. (LCVA 561-19-759). Steigiamajame susirinkime iðrinkta sky- riaus taryba ir revizijos komisija. Tarybà sudarë: Anelë Makaravièiûtë, Vladzë Petrauskaitë, Marytë Paslavièiûtë, Zosë Kuncienë, Teofilë Ma- karavièienë ir Jadvyga Celencevièiûtë; revizijos komisija: Marytë Þi- baitienë, Ona Skerniðkytë ir Anelë Prakapaitë, nors XIX rinktinës 1938 m. rugsëjo 19 d. ásakymu M. Þibaitienë nuo rugsëjo 7 d. paskirta sky- riaus vade (!). Skyriaus susirinkime 1939 m. sausio 24 d. ðaulëms pra- neðta, kad rinktinë nustaèiusi bûriø mokestá rinktinei po 50 ct nuo as- mens. Á ðauliø moterø rinktiniø atstoviø suvaþiavimà Kaune iðrinktos atstovës ið ðiø XIX rinktinës bûriø: Alytaus, Birðtono, Merkinës, Perlo- jos ir Nedzingës. Anot moterø skyriaus 1939 02 05 susirinkimo protokolo, nuo vasa- rio 1 d. vykæ rankdarbiø kurseliai, numatyti mënesiui, pratæsti iki kovo 18 d.; kovo 19 d. bus surengta rankø darbeliø parodëlë. Ið vasario 16 d. moterø skyriaus surengto vakaro su 4 veiksmø drama „Vergijos griuvë- siuos” gauta 47,95 Lt pajamø: á vaidinimà parduoti 102 bilietai – 4 po 1 Lt, 73 po 0,50 Lt, 24 po 30 ct ir 1 uþ 25 ct. Vakaro iðlaidos buvo 23,85 Lt: 8 Lt muzikantams, 14,35 Lt ávairioms prekëms ir 1,50 Lt uþ salës iðvaly- mà. Tad liko 24,10 Lt gryno pelno. Moterø skyriaus susirinkime kovo 19 d. dalyvavo rinktinës atstovas kapit. Jëèys. Jis kalbëjo, kad Nedzingëje numatoma ásteigti moterø ðau- liø bûrá, á kurá dar áeis Giraitës, Meðkuèiø ir Pilvingiø bûriø ðaulës. Tà- dien sudarytame skyriaus nariø ir kandidaèiø sàraðe buvo 25 moterys: Zosë Kuncienë, Jonë Verbickienë, Marytë Þibaitienë, Ona Valukonie- në, Teofilë Makaravièienë, Ona Vaitulionienë, Anelë Makaravièiûtë, Vladzë Petrauskaitë, Marytë Paslavièiûtë, Petrë Celencevièiûtë, Jadvy- ga Celencevièiûtë, Anelë Prakapaitë, Genë Pekarskaitë, Ona Skernið- kytë, Ona Juðkevièiûtë, Felicija Stankevièiûtë, Veronika Slipkauskaitë, Genë Sluðkonytë, Marytë Pigagaitë, Antosë Makaravièiûtë, Zuzana Ma- karavièiûtë, Emilija Gecevièiûtë, Grigaravièiûtë, Genovaitë Petrauskai- të, Genovaitë Sinkevièiûtë. Susirinkime kovo 25 d. moterys ðaulës, tarp kita ko, nutarë nuo kovo 27 d. iki balandþio 2 d. surengti virimo kur- selius. Pagal 1939 m. geguþës 7 d. surengto Motinos dienos minëjimo pro- gramà á garbës prezidiumà buvo numatyta pakviesti daugiavaikes apy-

247 linkës motinas: Sinkevièienæ Zigmienæ (10 vaikø) ið Laukininkø kaimo, Sadzevièienæ Vincienæ (9 v.) ið Sangaloniø, taipogi 9-niø vaikø motinas Elenà Kaðëtienæ ið Pilvingiø, Viktorijà Grigaravièienæ ið Mikniûnø ir Magdalenà Grudzinskienæ, 8-iø vaikø motinà Batulevièienæ bei po 7-nis vaikus turinèias Maræ Andriuðkevièienæ ið Nedzingës, Julæ Maka- ravièienæ ið Panedzingio, Jadvygà Juðkevièienæ ir Elþbietà Grigaravi- èienæ ið Sapiegiðkës, Petræ Zurlienæ ið Burokaraisèio ir Agotà Pigagie- næ ið Vadënø. Taèiau Sinkevièienë ir E. Kaðëtenë á minëjimà neatvyko, atëjo kitos trys daugiavaikës motinos: Urðulë Stankauskienë, Roþë Pra- kapienë ir Ona Zurlienë. Kiti garbës prezidiumo nariai – kunigai (kle- bonas ir vikaras), mokytoja, organizacijø atstovai: tautininkø, pavasari- ninkø, JÛR (Nedzingës tautininkø apylinkës pirmininkas buvo moky- tojas St. Kunca, mergaièiø pavasarininkiø skyriaus pirmininkë F. Kaz- lauskaitë). Ðauliams atstovavo Rokas Makaravièius. Minëjime kalbëjo mokytojai Z. Kuncienë ir P. (jau vël ne Stepas!) Þibaitis, klebonas D. Li- nartas ir vikaras A. Stasevièius, ðaulë Vladzë Petrauskaitë. Ið vietos mo- kytojø ir kunigø aukø kiekvienai daugiavaikei motinai áteiktos dovanos – skarelës. Meninæ dalá sudarë vieno veiksmo vaizdelis „Motinos mei- lë”, eilëraðèiai, plastiðki ðokiai su dainelëmis bei kitos motinoms pritai- kytos dainelës (LCVA 561-19-759). (Nedzingës baþnyèios administra- torius Donatas Linartas 1947 m. bolðevikø nuþudytas.) Moterø ðauliø susirinkimas (skyriaus vadë Teofilë Makaravièienë) 1939 m. lapkrièio 19 d. nutarë surengti prieðdujinës apsaugos kurselius (susitarus su Nedzingës ðauliø kuopos taryba), o apylinkëje surengti bal- tosios medþiagos karo ligoninei rinkimà. XIX rinktinës moterø ð. vadë V. Katilienë gavo T. Makaravièienës 1939 12 05 raportà dël atleidimo ið pareigø: ji iðsikelia ið Nedzingës. V. Katilienë nuomone T. Makaravièienës vieton tinkamiausia bûtø Ne- dzingës miestelyje gyvenusi ðaulë mokytoja Z. Kuncienë (Katilienës 1939 12 21 raðtas). Taèiau Nedzingës kuopos vadas A. Kunca 1940 02 20 paraðë moterø rinktinës vadei, kad jo þiniomis Zofija Kuncienë sky- riaus vadës pareigø negalës eiti „dël nepakankamai tvirtos sveikatos” (gautas Z. Kuncienës 1940 02 17 raportas). A. Kunca á jos vietà siûlë Rokanèiø pradinës mokyklos mokytojà Adelæ Raþaitytæ, kuri þodþiu sutikusi eiti pareigas.

248 Nedzingës kuopos moterø skyriaus (vadë A. Raþaitytë) XIX rinkti- nës moterø ðauliø vadei 1940 m. balandþio 18 d. nusiøstame sàraðe yra 13 nariø ir 8 kandidatës á ðaules. Narës: Zosë Kuncienë, Ona Vaitulio- nienë, Genovaitë Makaravièienë, Ona Skerniðkytë, Jadvyga Celencevi- èiûtë, Petronëlë Celencevièiûtë, Anelë Prakapaitë, Anelë Makaravièiû- të, Genë Pekarskaitë, Ona Valukonienë, Marytë Bledienë (skyriaus sek- retorë), Jonë Verbickienë ir Adelë Raþaitytë; kandidatës: Malvina Ma- karavièiûtë, Ona Juðkevièiûtë, Zuzana Makaravièiûtë, Emilija Gecevi- èiûtë, Marytë Pigagaitë, Antosë Makaravièiûtë, Veronika Slipkauskai- të ir Genovaitë Sinkevièiûtë. Tarp kandidaèiø buvo áraðyta, bet iðbrauk- ta Felicija Stankevièiûtë (LCVA 561-17-13). Balandþio 25 d. susirinki- me moterø skyrius nutarë surengti su kitomis organizacijomis Motinos dienos minëjimà, sutvarkyti motinø kapus Nedzingës kapinëse (LCVA 561-18-238 ir 561-18-759). Nutarta surengti geguþinæ, kurios pelnà skirti á sporto stovyklà Merkinëje vyksianèioms neturtingesnëms ðaulëms (deja, sporto stovykla jau neávyko). Motinos dienos minëjime geguþës 5 d., be moterø, dar kalbëjo vietos klebonas ir pradinës mokyklos mokytojas Juozas Bleda. Mokyklos vaikai deklamavo motinai skirtas eiles, V ir VI skyriø mokinës skaitë savo sukurtus referatus ir eilutes motutëms. Dai- navo mokyklos mergaièiø duetas, ðauliø mergaièiø kvartetas ir baþnyti- nis choras.

Akmens bûrys Kaip þinome ið skyriaus „Nepriklausomybës kovø ðauliai partiza- nai“, Akmens ir Jakënø apylinkëse partizanai ëmë reikðtis 1919 m. ru- dená; vëliau jø bûrys pakriko. Taèiau 1920 m. vasarà rusø bolðevikams lenkø kariuomenæ nuvijus Varðuvos link, buvæ partizanø bûrio telkëjai Vincas Kerðys ir Motiejus Aldonis rudená Jakënuose ëmë organizuoti ðauliø bûrá. Veiklus buvo Jakënø partizanas M. Didika. Pirmieji ðauliai buvo to kraðto partizanai, á bûrá persitvarkæ artëjant Þeligovskio gau- joms. Nors daugiausia vyrø buvo ið Jakënø, bet bûrys pasivadino Ak- mens vardu. V. Kerðio vadovaujamam bûriui tekdavo laikyti barà tarp Akmens ir Puodþiø; ið abiejø pusiø bûdavo Lietuvos kariuomenës da- lys. M. Aldonis buvo bûrio vado pavaduotojas. Bûrys áregistruotas IV

249 ðauliø lauko ðtabe Alytuje 1920 m. spalio pradþioje. Akmens apylinkëse veikë F. Ðemetos vadovaujamas skrajojantis partizanø bûrys. 1920 m. spalio 10 ir 11 d.d. lenkai apðaudë lietuviø sargybà ties Paakmenës kai- mu ir norëjo uþimti tiltà per Merká, bet ðauliai ir partizanai lenkus at- muðë, o tiltà spalio 11-osios naktá sugriovë. Spalio 16 d. bûrio þvalgai Andrius Putys ir kt. Èiþiûnø kaime paëmë á nelaisvæ tris lenkø kareivius raitelius, keturis arklius (du pabalnotus) ir poriná veþimà su cukrumi, miltais ir kitais daiktais. Belaisviai ir arkliai perduoti IV lauko ðtabui Alytuje. Spalio 18 d. bûrys susikovë su lenkais ties Barteliø kaimu, susi- ðaudë su lenkø ðarvuotu traukiniu. Spalio 24 d. bûrys gavo Puodþiuose stovëjusios kariuomenës virðininko ásakymà sudeginti geleþinkelio tiltà per Merká ties Pamerkiais. Tai buvo padaryta: naktá ið spalio 24-tosios á 25-àjà lenkø sargyba nuo tilto paðalinta, o tiltas sudegintas.. Akmens ðauliø bûriui þvalgyba lenkø pusëje gerai pavyko, nes bûry- je buvo keli vyrai ið lenkø uþimto Smalninkø kaimo. Spalio 28 d. apðau- dyti ið Voriðkiø á Moliø kaimà jojæ lenkø raiteliai. Per susiðaudymà len- kai sunkiai suþeidë Augustà Miliauskà, kuris águlos ligoninëje Alytuje mirë; palaidotas gimtosiose Ðarkiðkëse. Lapkrièio 22 d. karo veiksmai buvo sustabdyti. M. Aldonis ir V. Kerðys gráþo mokytojauti á paskirtas mokyklas, kiti ðauliai iðsiskirstë po namus. (Kiek kitaip, taèiau netiksliai, to meto ávykius apraðë „Trimitas” 1938 m. Nr. 2. Anot jo, Akmens partizanø bûrys 1920 m. gruodþio 14 d. su lenkais susirëmë Valkininkø miestelyje. Didesnës jëgos spaudþiams, bûrys turëjo pasitraukti, palikdamas keletà nukautø saviðkiø, tarp jø – V. Dovydaitá. Ðaulys Eugenijus (ne Augustas) Miliauskas, 60 metø vy- ras, þuvo gruodþio 20 d. per susiðaudymà Ðarkiðkëse...) Aprimus mûðiams Akmens apylinkëse, bûrys dalyvavo Ðirvintø-Gied- raièiø fronte, kur þuvo du ðauliai partizanai – Aleksandras Molis ir Jo- nas Sukackas. Vincas Subas buvo patekæs á nelaisvæ. 1921 m. sausio 30 d. Akmenyje ávyko ðauliø susirinkimas; jame daly- vavo 31 asmuo ir ðauliø Alytaus skyriaus revizijos komisijos pirminin- kas kapitonas Adomas Dþiuvë. Iðrinkta bûrio valdyba: pirmininkas – Antanas Matukevièius, sekretorius – Vincas Kerðys; bûrio vadu paskir- tas pusketvirtø metø rusø kariuomenëje tarnavæs vyresnysis puskari- ninkis, 26 metø ûkininkas Edvardas Kerðys, Jeronimo ið Giraitës kaimo

250 (Matuizø seniûnija; LCVA 561-2-155). Èia pat yra Akmens bûrio nariø sàraðas (kandidatai á ðaulius visi nuo 1920 m. lapkrièio 1 d.): Vincas Leonavièius, Vinco (siuvëjas, Giraitë); Vincas Kerðys, Andriaus (Girai- të); Edvardas Kerðys, Jeronimo; Vincas Miliauskas, Vinco (Ðarkiðkës); Vladas Miliauskas, Augusto (Ðarkiðkës); Jonas Miliauskas, Augusto (Ðarkiðkës); Adomas Biekða, Motiejaus (Ðarkiðkës); Vladas Matuiza, Benado (Matuizos); Cipras Matuiza, Julijono (Matuizos); Petras Ma- tuiza, Jono (Matuizos); Stasys Matuiza, Jono (Matuizos); Daminas La- dzieta, Jono (Matuizos); Kazys Lankelis (Matuizos); Jonas Barysas (Ja- kënai); Jonas Jadzevièius (Jakënai); Vincas Lubas, Juozo (Jakënai); Da- minas Didika, Felikso (Paruèiai); Krisius Balukonis (Paruèiai); Vincas Balukonis (Paruèiai); Juozas Didika, Antano (Paruèiai); Jonas Belevi- èius (Smalninkai); Jonas Lubas, Stasio (Smalninkai); Pranas Korys, Ipo- lito (siuvëjas, Maskauka); Juozas Luþys (Maskauka); Petras Bartkevi- èius (Maskauka); Juozas Bakanauskas (Moliai); Kazys Putys, Tomo (Bar- teliai); Andrius Putys (Barteliai); Petras Putys, Andriaus (Norvidiðkës); Antanas Mikluðis (Kamorûnai); Antanas Matukevièius, Antano (Jakë- nai); Pranas Miðkinis, Tomo (Maskauka); Jonas Ikasala (Moliai). Sàra- ðe dar buvæ Juozas Belevièius ið Smalninkø ir Juozas Korys, Ipolito ið Maskaukos, taèiau abu iðbraukti LÐS ásakymu kaip mobilizuoti á ka- riuomenæ (Juozas Belevièius, Maksimo bent 1927 m. yra buvæs Perlojos ð. bûryje.) Jakënuose gyvenæ ðauliai J. Barysas ir V. Lubas èia tarnavo pas ûkininkus. Be E. Kerðio, rusø kariuomenëje buvo tarnavæ dar 4 á ðaulius stojæ vyrai: V. Leonavièius – puskarininkiu, o J. Barysas, V. Lu- bas ir A. Mikluðis – eiliniais. 297 Akmens bûrá LÐS Centro Valdyba patvirtino 1921 02 25 ásakymu. Edvardà Kerðá bûrio vado pareigose vë- liau pakeitë A. Glaveckas (1923 11 14 raðtas XIX skyriaus vadui). Nusi- stovëjus demarkacinei linijai tarp Lietuvos ir Lenkijos, bûrio sudëtis þymiai pasikeitë. Daugelis ðauliø partizanø liko Okupuotoje Lietuvoje, kai kurie persikëlë á Nepriklausomà Lietuvà. Bûrio veiklos centru tapo Jakënø kaimas. 297 bûrio valdyba (pirmininkas – Vincas Leonavièius, iþdininkas – Antanas Matukevièius, sekeretorius – Andrius Glaveckas; b. vadas – Jonas Staknys) 1925 m. kovo 9 d. posëdyje á ðaulius priëmë 28 kandi- datus: Vincà Kerðá, Vincà Leonavièiø, Jonà Stakná, Andriø Glaveckà,

251 Antanà Matukevièiø, Juozà Luþá, Valento, Adolfà Vaitkevièiø, Bena- do, Valentà Kamarauskà, Juozo, Juozà Kairevièiø, Ipolito, Jonà Mi- liauskà, Matà Saulënà, Petrà Bartkevièiø, Petro, Ciprà Matuizà, Stasá Matuizà, Juozà Bakanauskà, Petrà Matuizà, Pranà Kairevièiø, Ipolito (kitur jie su broliu Juozu vadinami Koriais), Andriø Putá, Jonà Aldo- ná, Matà Aldoná, Antanà Mikluðá, Jonà Valiukoná, Povilà Leonavièiø, Antanà Leonavièiø, Matà Pigagà, Domà Didikà, Povilà Bakanauskà, Vincà Suchockà, Kazio. Dalis vyrø ðauliai buvo nuo 1920 metø, taèiau tik dabar, 1925 m. kovo 1 d., uþpildæ pareiðkimus. Kiti irgi buvo seni ðauliai, tik padaræ pertraukà dël tarnybos kariuomenëje. XIX rinkti- nës valdyba 1925 12 15 visus iðvardintus ðaulius nutarë priimti á LÐS; rinktinës sàraðe dar priraðytas antras Vincas Kerðys (LCVA 561-2-507). Beje, ðis V. Kerðys jau 1921 m. pavasará buvo ðauliø Alytaus skyriaus Garbës teismo narys. Pasak „Trimito” 1938 m. Nr. 2, bûrys ið naujo pertvarkytas á 19 Ak- mens bûrá 1926 metais. Atgaivinto bûrio pirmàjà valdybà sudarë: pirmi- ninkas – Adomas Biekða, sekretorius – A. Aldonis, iþdininkas – P. Èes- nulevièius. Taèiau þurnalo informacija netiksli: bûrys dar 1927 m. pra- dþioje ir vëliau vadinosi 297 bûriu. 1926 metais á Akmens bûrá ástojo á Neprikl. Lietuvà perëjæs ir Onuðkio valsèiuje apsistojæs Varënos II gy- ventojas Petras Suchockas, Juozo. Jis, matyt, kreipësi á Pilieèiø apsau- gos departamentà dël Lietuvos pilietybës suteikimo. Departamento sve- timðaliø referentas savo ruoþtu kreipësi á LÐS þiniø apie atvykëlá. Ið pra- dþiø, 1926 m. lapkrièio12 d., LÐS Organizacijos skyriaus virðininkas þi- niø apie P. Suchockà kreipësi á V Trakø rinktinæ, t.y. pagal jo gyvenamà- ja vietà (LCVA 561-2-697), paskui – á XIX Alytaus rinktinæ. LÐS Orga- nizacijos skyriaus virðininkas Bliûdþius 1927 m. vasario 2 d. raðtu sve- timðaliø referentui atsakë: „Á Tamstos raðtà ið 1926 m. spaliø 28 d. 26234 nr. prisiunèiu surinktas þinias apie ðaulá Petrà Suchockà su Akmens ðauliø bûrio ir Alytaus rinktinës valdybø nutarimais praðant pripaþinti jam Lie- tuvos pilietybæ. Priedas: 13 lapø”. Deja, LCVA 561-2-507 priedø nëra. Pasak XIX rinktinës 1927 01 14 raporto LÐS virðininkui, 297 Ak- mens bûrio vadas tebebuvo virðila Jonas Staknys. LCVA 561-17-114 yra du skirtingi 1927 metais XIX rinktinëje gauti bûrio ðauliø sàraðai: balandþio 28 d. sàraðe 14, geguþës 28 d. sàraðe – 13 asmenø. Pirmasis

252 sàraðas toksai: Povilas Leonavièius, Vinco (gyvena Bytautonyse, Onuð- kio valsè.); Jonas Staknys, Alekso (Jakënai); Vincas Kerðys, Motie- jaus (Jakënai); Vincas Leonavièius, Vinco (Jakënai); Motiejus Aldo- nis, Juozo (mokytojas, Jakënai); Stasys Raðkauskas, Krisiaus (kilæs ið Puèkorniø, gyvena Burbonyse, Onuðkio valsè.); Stasys Stanèikas, Sta- sio (Bakaloriðkës); Andrius Glaveckas, Stasio (Pamusiai); Petras Pu- tys, Andriaus (Laukiapuðis); Motiejus Jasiulevièius, Stasio (gimæs Puè- kornëse, gyv. Ginakiemyje, Onuðkio valsè.); Andrius Putys, Andriaus (Laukiapuðis); Motiejus Saulënas, Motiejaus (Karpiðkës); Stasys Ma- tuiza, Stasio (Jakënai); Andrius Verseckas, Damino (Kareivonys). Á antràjá sàraðà áraðyti: Antanas Matukevièius, Antano (Jakënai); Jo- nas Aldonis, Juozo (g. Jakënuose, gyv. Cepunkoje, Onuðkio valsè.); Daminas Didika, Felikso (Paruèiai); Antanas Mikluðis, Antano (Va- rëna I); Kastantas Marcinkevièius, Kastanto (tarnauja Damononyse, Onuðkio valsè.); Valentas Kamarauskas (Maskauka); Juozas Luþys (Maskauka); Petras Bartkevièius (Maskauka); Petras Suchockas, Juozo (g. Giraitëje, gyv. Bytautonyse, Onuðkio valsè.); Vincas Suchockas, Vinco (g. Akmenyje, gyv. Grendavëje, Onuðkio valsè.); Juozas Kaire- vièius, Martyno (Maskauka); Pranas Kairevièius, Martyno (Maskau- ka); Adomas Biekða (g. Ðarkiðkëse, gyv. Akmenyje). Anot sàraðø, visi á juos áraðyti ðauliai priimti 1920 m. kovo 10 d., iðskyrus J. Aldoná (1921 m.). Taèiau toks teiginys nepatikimas, þinant, pavyzdþiui, kad P. Suchockas á Neprikl. Lietuvà perëjo tik 1926 m.; átarimà kelia S. Matuizos tëvo vardas – Stasys; broliai Juozas ir Pranas Kairevièiai (Ko- riai) anksèiau buvo Ipolito sûnûs... Toje paèioje byloje esanèiame tre- èiame ðauliø sàraðe be datos yra 29 asmenys. Sprendþiant ið kitø bylos dokumentø, sàraðas sudarytas irgi apie tà patá laikà, kaip ir anie du. Jame nëra P. Bartkevièiaus, M. Aldonio, S. Raðkausko, M. Jasiulevi- èiaus, M. Saulëno ir A. Versecko, uþtat yra nauji ðauliai: Adolfas Vait- kevièius, Petras Ratkevièius, Motiejus Vièkaèka, Juozas Gaurys, Jo- nas Butrimavièius, Petras Radzevièius, Motiejus Jaraminas ir Motie- jus Kerðys. Yra broliai Juozas ir Pranas Kairiai (1921 m. jie Koriai, 1927 m. sàraðe – Kairevièiai). Dar viename Akmens bûrio sàraðe pa- þymëta, kad J. ir P. Kairiai bei M. Vièkaèka kandidatais tapæ 1927 metais.

253 Bûrá 1927 m. liepos 24 d. aplankë XIX rinktinës vadas A. Petruðke- vièius. Jo kalbos klausësi apie du ðimtus þmoniø. Dar kalbëjo Vilniui vaduoti sàjungos vyresnysis instruktorius Vincas Uþdavinys (þurnalis- tas, kilæs ið Paruèiø). Bûrio susirinkime 1927 12 21 nauju b. valdybos pirmininku iðrinktas Adomas Biekða (anksèiau buvo V. Leonavièius), iþdininku paliktas tas pats Juozas Kairys. Neaiðku dël vado: juo bûtø Juozas Kairys arba Valentas Kamarauskas. Nutarta rinkti po 1 Lt bûrio vëliavai ásigyti (LCVA 561-19-50). Taèiau anot 1928 03 15 b. valdybos posëdþio protokolo, bûrio vadas buvo Zenonas Mikluðis. Valdyba paþy- mëjo, kad bûrio raðtvedyboje yra didelë netvarka. Tartasi, kaip bûrá pa- daryti pavyzdingu: toks yra naujosios valdybos uþdavinys! B. visuotinis susirinkimas 1928 03 25 vël perrinko bûrio valdybà: pir- mininkas – Adomas Biekða, iþdininkas – Pranas Binkevièius, sekreto- rius – Antanas Aldonis, nariai – Kazys Paznëkas ir Andrius Putys, gyve- næs Norvydiðkëse. Valdyba kovo 30 d. svarstë, kaip greièiau sutvarkyti bûrá, kokiø priemoniø imtis prieð tuos ðaulius, kurie nepaiso b. valdy- bos nutarimø ir nemoka nario mokesèio. Nutarta Akmenyje surengti vakarà su Kazio Alytos 3 veiksmø komedija „Ant bedugnës kraðto”. Visuotinis susirinkimas balandþio 22 d. á tikruosius ðaulius priëmë 12 kandidatø: Petrà Èesnulevièiø, Vincà Biekðà, Petrà Vainilavièiø, Anta- nà Stankevièiø, Kazá Paznëkà, Zenonà Mikluðá, Antanà Aldoná, Anta- nà Glaveckà, Pranà Binkevièiø, Stepà Stankevièiø, Jonà Pangoná ir Jo- nà Kerðá. Taigi net bûrio vadas Z. Mikluðis buvæs tik kandidatas á ðau- lius. Visi ðauliai atsisakë imti ið rinktinës atsiøstus liudijimus, kuriuose áraðyta, kad naujokais á LÐS jie priimti tik 1926 m. spalio 19 d. ir nelai- komi esà ðauliais nuo 1919-1920 metø. Ðauliø dauguma dalyvavo parti- zanuose, kai Ðauliø sàjunga dar nebuvo galutinai susiformavusi, ir pa- geidavo, kad nario liudijimuose bûtø áraðytos senesnës datos. Taèiau kaþkodël bûrio valdyba aukðèiau minëtus 12 vyrø á tikrus ðaulius vël priiminëjo geguþës 8 d. posëdyje. Rinktinës taryba rugpjûèio 23 d. nu- tarë tvirtinti tik 8 ðaulius, o Z. Mikluðio, A. Stankevièiaus, J. Pangonio ir J. Kerðio netvirtino (LCVA 561-2-568). B. valdyba, siekdama labiau sudrausminti ðaulius, 1928 08 28 nutarë juos bausti: uþ neatvykimà á visuotiná susirinkimà, rikiuotës pamokas ar ðiaip svarbø renginá pirmà kartà – 1 Lt, antrà kartà – 2 Lt ir toliau kiek-

254 vienàkart po 3 Lt. Á ðaulius priimtas kandidatas Motiejus Bartaðiûnas (mirë 1931 m.), o iðbrauktas á lenkø pusæ pabëgæs Jonas Pangonis. Val- dybos nutarimà apie ðauliø baudimà rugsëjo 16 d. patvirtino visuotinis susirinkimas. Bûrio vado pavaduotoju nuo spalio 1 d. paskirtas Jonas Kerðys. B. susirinkimas 1928 m. lapkrièio 1 d. pakeitë b. valdybos sudëtá. Pirmininku iðrinktas mokytojas Justinas Rûbas, kasininku – Petras Èes- nulevièius, sekretoriumi – Antanas Aldonis, nariais – V. Kerðys ir V. Ka- marauskas. Karinio parengimo pamokas nutarta rengti kiekvienà ðven- tadiená – po 4-5 val.! Taèiau jas sunku rengti be ginklø – reikia ðautuvø. Sveèias kapitonas B. paaiðkino, kad, kaip ir kariuomenëje, ðaulys turi pirmiau iðmokti, kaip su ginklu elgtis, o tik paskui galës já gauti. XIX rinktinës taryba 1928 m. gruodþio 1 d. nutarë apdovanoti Lie- tuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliais 297 Akmens bûrio ðaulius: Adomà Biekðà, Motiejø Aldoná, Vincà Kerðá, Motiejaus, Stasá Matuizà, Antanà Aldoná, Petrà Èesnulevièiø, Antanà Mikelevièiø, Vincà Lubà, Petrà Bartkevièiø, Antanà Matukevièiø ir Andriø Glaveckà. Á bûrá nu- tarta priimti Justinà Rûbà ir Jonà Kerðá (LCVA 561-19-51; pagal LCVA 1119-1-401 Adomas Biekða medaliu apdovanotas 1928 05 15). Vietoj Antano Mikelevièiaus ið tikrøjø turëtø bûti Antanas Mikluðis, juolab, kad ir LCVA 561-17-115 yra apdovanojamø 11-kos ðauliø 1928 11 19 sàraðas. Medaliu atskirai dar buvo apdovanotas Motiejus Kerðys. Bûrio valdyba 1928 07 14 buvo nutarusi pasiûlyti apdovanoti Nepriklausomy- bës medaliais 24 ðaulius ir buvusius partizanus: 22 ið jø 1920-1921 me- tais dalyvavo mûðiuose su lenkais Varënos-Valkininkø ruoþe, o du pasi- þymëjo kitokiu veiklumu. Trys pasiþymëjæ buvæ bûrio nariai gyveno Oku- puotoje Lietuvoje: Petras Matuiza, Jono bei broliai Jonas ir Vladas Mi- liauskai. Pastarøjø tëvas Augustas Ðarkiðkiø kaime neva lenkø nuþudy- tas uþ sûnø dalyvavimà partizanuose (? LCVA 561-17-134). Bûrio va- das tuo metu buvo S. Stankevièius, b. v-bos pirmininkas – A. Biekða, sekretorius – A. Aldonis, v-bos narys – A. Putys. Rinktinë 1928 12 07 iðdavë paþymëjimà bûrio ðauliui Adomui Biek- ðai, kad jis yra ðaulys nuo 1919 m. rugsëjo 10 d. Sàþiningas, doras, blai- vus, „iðtikimas kaipo ðaulys, taip ir kaipo pilietis” (LCVA 561-19-55). Antanas Aldonis 1929 m. balandþio mën. iðrinktas bûrio korespon-

255 Akmens bûrio ðauliø, kuriems reikëtø iðduoti ðautuvus ir leidimus juos laikyti, sàraðas. 1928 10 17 dentu. Rinktinës 1929 m. geguþës 20 d. ásakymu Jakënø ðauliams per- duota Alytaus miesto ir apskrities komendanto pulk. leit. Vimerio pa- dëka uþ tai, kad vasario mënesá „Jakënø kaimo ðauliai, budriai stovëda- mi Nepriklausomos Tëvynës sargyboje, sulaikë siøstà Lietuvon Pleè- kaièio agentà su ginklais” (LCVA 561-2-612). B. valdyba rugpjûèio 20 d. nutarë per Deðimtiniø atlaidus Akmenyje surengti geguþines, kurios duotø pajamø bûrio vëliavai ásigyti. Rugsëjo mën. á Alytaus apskr. Sim- no valsèiø persikëlë Bytautonyse gyvenæs bûrio ðaulys P. Suchockas (liu- dijimas Nr. 41111); jo narystë Ðauliø sàjungoje kaþkodël nutrûko. Spa- lio 6 d. bûrys pratinosi ðaudyti kovos ðoviniais. Susirinkime spalio 9 d.

256 po ðaulio P. Jurevièiaus kalbos apie Vilniaus reikðmæ Lietuvai priimta rezoliucija Vilniaus vadavimo reikalu. Bûrio valdyba (pirmininkas – J. Rûbas, sekretorius – A. Aldonis; b. vadas – Jonas Kerðys) 1929 m. gruodþio 4 d. nutarë priimti á ðaulius Romà Radziukynà, Emilijà Avie- taitæ, Pranà Makselæ, Povilà Èesnulevièiø, Valentà Kerðá, Vincà Jurge- levièiø ir Antanà Nacevièiø. Bûrio ðauliai 1930 m. vasario 23 d. Jakënø pradinëje mokykloje vai- dino 4 v. scenos vaizdelá „Laisvës kovotojai”. Rinktinës vadas A. Pet- ruðkevièius balandþio 23 d. dalyvavo steigiant Akmens bûrio ðauliø gran- dá Pabëzninkø kaime. Visuotiniame susirinkime geguþës 17 d. (ar 18 d.?), mokytoju J. Rûbui pasiûlius, nutarta ruoðtis bûrio 10-meèio ðventei. Ið- rinktas 9 þmoniø komitetas. Bûrys uþsisakë vëliavà. Gyvavimo deðimtmeèio sukaktuves bûrys atðventë 1930 m. birþe- lio 27 d. Po pamaldø Akmens baþnyèioje ðventoriuje paðventinta bû- rio vëliava ir priimta ðauliø priesaika. Apeigas atliko kunigas Miku- èionis. Vëliavà bûriui áteikë Alytaus apskr. karo komendantas Vime- ris; jà priëmë bûrio valdybos narys A. Aldonis. Vimeris priëmë ðauliø paradà. Pasveikino XIX rinktinës vadas Petruðkevièius. Klebonijos so- de vyko atviras bûrio susirinkimas. Dalyvavo daug þmoniø. Bûrio kû- rimosi istorijà papasakojo pirmasis bûrio vadas mokytojas Vincas Ker- ðys. Atsistojimu ir tylos minute pagerbti Nepriklausomybës kovose þuvæ ðauliai partizanai Augustas Miliauskas, Jonas Sukackas ir Aleksand- ras Molis. Pasiøsti sveikinimai Respublikos Prezidentui, LÐS valdybai ir virðininkui, Savanoriø sàjungai ir kt. Bûrá sveikino: XIX rinktinës moterø skyriaus vardu – Petruðkevièienë, 2 ðauliø kuopos vardu – A. Ryliðkis, Vilniui vaduoti sàjungos Akmens skyriaus vardu – J. Rû- bas, nuo V Trakø rinktinës 3-jø bûriø – A. Matukevièius, nuo Perlojos ðauliø – Vl. Aravièius, 1 kuopos vardu – Brazdþionis, uþfrontës gyven- tojø vardu – Jankauskas ir P. Birþys. Vakare, grojant XIX rinktinës orkestrui, vyko geguþinë. Spëjamame 1930 m. Akmens bûrio sàraðe (LCVA 561-17-118) yra 15 ðauliø: Valentinas Kamarauskas, Juozo (Maskauka); Juozas Kaire- vièius, Ipolito (Maskauka); Stasys Matuiza, Jono (Jakënai); Andrius Putys, Andriaus (Jakënai); Motiejus Aldonis, Juozo (mokytojas, Jakë- nai); Petras Èesnulevièius, Juozo (Akmuo); Vincas Biekða, Motiejaus

257 (Akmuo); Antanas Glaveckas, Miko (Jakënai); Jonas Kerðys, Grigo (Þi- linëliai); Justinas Rûbas, Ambroziejaus (mokytojas, Akmuo); Antanas Aldonis, Juozo (Jakënai); Jonas Aldonis, Juozo (Jakënai); Jonas Bin- kevièius, Prano (ar tik ne Pranas Binkevièius, Jono? pasienio policinin- kas, Jakënai); Vladas Zemenskas, Jokûbo (Vazgirdonys); Petras Nau- jalis, Vlado (stalius, Vazgirdonys). Toliau, ðauliø apibûdinimo lapuose, Andrius Putys pavadintas kontrabandininku, o P. Naujalis esàs pasienio policininkas. „Trimità” 1930 metams bûryje buvo uþsiprenumeravæ 13 ðauliø, tarp jø: Justinas Rûbas, Emilija Avietaitë, Bonifacas Èesnulevièius (perlo- jiðkis, pasienio policininkas), Stepas Stankevièius, Anastazija Kazlaus- kaitë (vëliau Ðirkienë, 1903-1990), Petrë Paðkevièiûtë. Ðauliai Justinas Rûbas, Petras Èesnulevièius, Antanas Aldonis ir Jonas Kerðys uþ pa- stangas platinant spaudà 1928-1929 m. XIX rinktinës 1930 06 24 ásaky- mu apdovanoti knyga „Ástabieji pasaulio dalykai ir reiðkiniai”. Mokyto- jas J. Rûbas 1930 m. rudená iðvyko ið Akmens apylinkës. XIX rinktinës vadas 1931 m. vasario mënesá slaptu raðtu kreipësi á Alytaus apskr. virðininkà: „Praðau suteikti þinias apie virð minëtus as- menis iðtikimybës, doros ir elgesio atþvilgiu”. Tie asmenys: Antanas Mi- kelionis, Alekso, policininkas, gyv. Paakmenës kaime; Juozas Kaspera- vièius, Miko, þemdirbys ið Vazgirdoniø kaimo; Aleksandras Ðirka, Jo- kûbo, mokytojas, gimæs 1907 m. Varðuvoje, gyv. Miletoniø kaime. Mat Akmens ð. bûrio valdyba 1931 01 21 atsiuntë rinktinës ðtabui tø 3-jø asmenø pareiðkimus; bûrys praðë laikyti juos ðauliais ir prisiøsti nariø liudijimus. B. valdyba rëmësi sausio 17 d. posëdþio protokolu; tie asme- nys jau iðbuvæ bandomàjá laikà. Apskrities virðininko nuomonës byloje nëra, nors ji, tikriausiai, buvo teigiama. Bûrio valdyba sausio 17 d. bu- vusi tokia: pirmininkas – A. Aldonis, iþdininkë – E. Avietaitë, sekreto- rius – P. Èesnulevièius; b. vadas – Jonas Kerðys. Pastarasis nedalyvavo rinktinës bûriø vadø suvaþiavime ir vasario 3 d. rinktinës vadui atsiraðë: „Ðiuo praneðu, kad dël blogo kelio autobusai nëjo, todël á bûriø vadø suvaþiavimà nebuvo galimybës atvykti”. Atsiliepdamas á Varënos I bû- rio praðymà paaukoti 100 litø ðauliø namams baigti, Akmens bûrys vasa- rio 16 d. susirinkime vieningai nutarë paaukoti praðomà sumà. B. susirinkime 1931 m. kovo 8 d. ðaulys A. Ðirka skaitë paskaità „Ðau-

258 lio pasiruoðimas”. XIX rinktinës valdyba balandþio 26 d. patvirtino Ak- mens bûrio naujà valdybà: pirmininkas – A. Ðirka, iþdininkë – E. Avie- taitë, sekretorë – P. Paðkevièiûtë. Taèiau á bûrá Aleksandrà Ðirkà rinkti- në priëmë tik birþelio 5 d. posëdyje; tàkart á ðaulius dar primti Antanas Mikelionis ir Juozas Kasperavièius. Susirinkime geguþës 17 d. bûrio val- dybos pirmininkas A. Ðirka b. ðauliui Jonui Staranavièiui áteikë rinkti- nës vado dovanà uþ pavyzdingà ðaudymà ðauliø manevruose. Po bûrio vado Jono Kerðio paskaitos apie nuodingàsias dujas iðrinkta prieðduji- nës apsaugos komisija: pirmininkas – Pranas Aldonis, nariai – Antanas Glaveckas ir Petras Èesnulevièius. Dr. Jurgaitis (gal A. Grigaitis?) pa- skaitë paskaità apie uþkreèiamàsias ligas. Skaudus smûgis bûrá iðtiko 1931 m. birþelio 2 d.: mirë pavyzdingas ðaulys Motiejus Bartaðiûnas. Kità dienà jis palydëtas á Vazgirdoniø ka- pines. Prie kapo duobës kalbëjo b. valdybos pirmininkas A. Ðirka. Ve- lioniui atsaliutuota trimis ðautuvø salvëmis. M. Bartaðiûnas buvo tik 24 metø, su þmona gyveno vos dvejus metus ir paliko maþà sûnelá. Lau- ke dirbusá ðaulá nutrenkë þaibas. Birþelio 12 d. bûrys suruoðë geguþinæ. Grojo kaimo muzikantai; bu- vo ir bufetas. Sveikinti prezidento Antano Smetonos vardiniø proga bû- rio atstovai buvo nuvykæ á Kaunà. Susirinkime birþelio 14 d. b. v-bos pirmininkas A. Ðirka perskaitë gautus aplinkraðèius ir ásakymus. Susi- rinkimas liepos 12 d. nutarë, kad Vytauto paminklo Perlojoje atidengi- me turi dalyvauti visi bûrio ðauliai, iðskyrus tuos, kurie turi rimtø kitø reikalø. Iðrinktas atstovas þemës sklypui bûrio reikmëms ásigyti. Kores- pondentu iðrinktas Petras Èesnulevièius. Priimta protesto rezoliucija dël geguþës 29 d. ávykiø Valkininkuose. Rezoliucijoje, be kita ko, raðo- ma: „... Jums, nukentëjusiems, brangûs broliai, nuo þiauraus lenkø dur- klo, ir kitiems pavergtiems siunèiame giliausià uþuojautà. Nenusimin- kit, nes kiekvienas jûsø pralieto kraujo laðas artina jums iðvadavimo valandà, kada nereikës bijotis lenkø durklo, kada mes „proðepanus” su visais jø durklais ir granatomis nuvysim á Varðuvà...” Mat po Vilniaus vyskupo sufragano K. Michalkevièiaus Valkininkø baþnyèios vizitacijos á vyskupo iðlydëtuves atvykusi lenkø kavalerija pareikalavo, kad lietu- viai pamestø tautiðkas spalvas. Daugelis lietuviø ið Valkininkø mieste- lio ir keliø kaimø buvo suþeisti durtuvais ir kardais, o vyskupas á tai

259 nereagavo. Valkininkø ávykiai plaèiai atsispindëjo to meto Nepriklau- somos Lietuvos ir Vilniaus lietuviø spaudoje, visoje Lietuvoje priimta ir paskelbta deðimtys protesto rezoliucijø. Vilniaus lietuviø laikraðèio „Vil- niaus rytojus” birþelio 10 d. Nr. 35, apraðæs Valkininkø ávykius, lenkø valdþios buvo konfiskuotas. XIX rinktinës 1931 07 21 ásakymu bûrio vadui Jonui Kerðiui pareikð- tas grieþtas papeikimas uþ sugadinimà 18 rusiðkø kovos ðoviniø, panau- dojus juos saliutavimui per ðaulio M. Bartaðiûno laidotuves. Naudoti ko- vos ðovinius saliutavimui, nors jie bûtø ir bûrio nuosavybë, grieþtai drau- dþiama. Tam tikslui tinkami ðoviniai gaunami rinktinëje (LCVA 561-17-49). Bûrio vado pavaduotoju nuo rugpjûèio 1 d. paskirtas ats. jaun. puskarininkis Pranas Radþiûnas (Radþiukynas? rinktinës 1931 12 29 ása- kymas). Vëliau jis tapo bûrio vadu. Rugpjûèio 15 d. vyko rikiuotës pamo- ka, kuriai vadovavo ats. jaun. puskarininkis S. Stankevièius; po pamo- kos – visuotinis susirinkimas. Bûrys pasiryþo iki lapkrièio mënesio iðeiti visà naujokø paruoðimo programà. Rikiuotës pamoka ir sporto patikrini- mas Jakënø pradinës mokyklos aikðtëje surengti rugpjûèio 23 d. Susirinkime 1931 10 11 vël iðkeltas klausimas ásigyti þemës sklypà. Lapkrièio 8 d. susirinkime Akmens pradinëje mokykloje kalbëta apie manevrø reikðmæ. Priimta rezoliucija dël lenkø nuðauto pasienio poli- cininko ðaulio Jurgio Kybarto, þuvusio prie Baltamiðkio Vievio apyl. (savo puskarininká Palecà lenkø valdþia apdovanojo aukðto laipsnio kryþiumi). Buvo dvi paskaitos: ats. leitenanto Miliukevièiaus – „Ðau- lio ypatumai” ir A. Ðirkos – „Ar yra galimumø Vilniø atvaduoti” (pa- sak kito ðaltinio, paskaità apie Vilniø skaitæs Vilniui vaduoti sàjungos instruktorius Sabalis). Tà paèià dienà surengtas vieðas vakaras; vai- dintas 2 v. scenos vaizdelis ”Ponaitis”. Visuotinis susirinkimas gruo- dþio 8 d. skirtas bûrio 12 metø sukaktuvëms paminëti. Dalyvavo rink- tinës vadas Petruðkevièius ir ulonø pulko kapitonas. Susirinkimà pra- dëjo b. valdybos pirmininkas A. Ðirka. Be kitø, bûrá Jaunosios Lietu- vos sàjungos Jakënø skyriaus vardu sveikino mokytoja Petronë Paðke- vièiûtë, Vilniui vaduoti sàjungos Akmens skyriaus vardu – A. Ðirka (LCVA 561-19-118). LCVA 561-17-132 yra Akmens bûrio 6 ðauliø, apie 1931 metus uþsi- sakiusiø revolverius, sàraðas (dokumetas be datos). Emilija Avietaitë ir

260 Petrë Paðkevièiûtë, sumokëjusios po 83 Lt, uþsisakë „Mauser 6,35”; Pet- ras Naujalis – „Mauser 7,65”, kainavusá 91 Lt (ámokëjo 20 Lt); Stasys Matuiza ir Aleksandras Ðirka, sumokëjæ po 20 Lt, uþsisakë po 79 Lt kainavusius „Browning 7,65”; Antanas Nasavièius (gal Nacevièius?) uþ- sisakë 60 Lt kainavusá „Èeska 6,35” (ámokëjo 20 Lt). Uþsakyta 300 ðovi- niø: 7,65 kalibro – 175, 6,35 kalibro – 125. Uþ ðovinius sumokëta ið karto. Bûrio valdyba 1931 04 19 nutarë laikyti bûrio nariais 5 asmenis, tarp jø – Stasá Karpièiø. XIX rinktinë 1932 01 09 papraðë Trakø apskr. IV nuo- vados virðininko suteikti þiniø apie já (S. Karpièius – buvæs Þilinø bûrio ðaulys). Nuovados virðininko sausio 22 d. atsakyme raðoma, kad Stasys Karpièius, gyvenæs Onuðkio valsè. Bytautoniø kaime, „yra þymus kont- rabandininkas, kuris prisidengæs ðaulio vardu, gabena ið Lenkijos pre- kes”. „Kadangi jis palaiko ryðius su kontrabandininkais, tad ir politiniu atþvilgiu yra abejotinas.” Rinktinës vadas Petruðkevièius 1932 03 12 pa- raðë Akmens bûrio valdybai, kad ði pratæstø bandomàjá staþà S. Karpi- èiui, nes jis gabena prekes ið Okupuotos Lietuvos ir nubaustas 7000 Lt bauda; jis apeliavæs á Vyriausiàjá Tribunolà, bet byla dar neiðspræsta (LCVA 561-19-91). Kaip raðë „Trimitas” 1932 m. Nr. 5 (sausio 28 d.), Akmens bûryje karinis pasirengimas vyko sparèiai. Mokytasi kas ðventadiená. Vado- vavo bûrio vadas Jonas Kerðys ir kiti puskarininkiai. Ruoðtas vakaras, kurio pelnas bûtø paskirtas Varënos I ðauliø namams. Renkant „Tri- mito”, „Mûsø kalendoriaus” ir kitø leidiniø prenumeratà pasiþymëjo ðauliai A. Venclovas ir P. Èesnulevièius. Kovo 1 d. bûryje lankësi rink- tinës vadas Petruðkevièius. Vyko ðauliø karinio parengimo egzaminai pagal LÐS nustatytà karinio parengimo programà. Dalyvavo 27 ið 37 ðauliø. Egzaminams buvo ruoðæsi 13 kariuomenëje netarnavusiø ðau- liø; kai kurie á karinio parengimo pamokas vaþinëjo 5-6 km. Iðlaikë 10: Jonas Didika, Vladas Þemaitis, Antanas Glaveckas, Andrius Ja- dzevièius, Juozas Kasperavièius, Petras Èesnulevièius, Petras Þemai- tis, Juozas Aldonis, Stasys Mankeliûnas, Aleksandras Ðirka. „Ðauliai atsakinëjo kaip tikri kariai, baigæ naujokø apmokymà” (geriausiai lai- kë P. Èesnulevièius). Egzamino neiðlaikë Vincas Jurgelevièius, Juozas Rumskas ir Martynas Lukðys (LCVA 561-2-776). Posëdyje kovo 3 d. rinktinës valdyba Akmens bûrio ðauliais patvirtino kandidatus nuo 1930

261 12 20 Valentinà Zalieckà, Stasá Mankeliûnà ir Juozà Rumskà. Vakarà Akmens pradinëje mokykloje bûrys surengë balandþio 17 d. Vaidino „Nepasisekë debiutas”; kitus scenos dalykëlius atliko ðios mokyklos mokiniai. Antrà kartà 1932 metais rinktinës vadas á bûrá atvyko birþelio 29 d. Kartu dalyvavo rinktinës atstovas pulk. leit. Basiulis. Po susirinkimo nu- vykta á namus pas ðaulá invalidà Motiejø Aldoná, kuriam áteikta Ðauliø þvaigþdë (ordinas); ja Respublikos Prezidentas ðaulá apdovanojo LÐS metinës ðventës proga. Bûrio vadà Jonà Kerðá pakeitæs Pranas Radþiu- kynas (ar Radþiûnas?), taèiau jis pareigas ëjo trumpai: nuo liepos 2 d. atleistas (rinktinës 1932 08 30 ásakymas) ir vadu paskirtas Daminas Na- cevièius (po kurio laiko já vël pakeitë Jonas Kerðys). B. susirinkime lie- pos 10 d. pareikðtas vieðas papeikimas valdybos sekretoriui, kad vilkina atsakyti á rinktinës ðtabo terminuotus raðtus. Nutarta platinti Vilniaus pasus. Iðklausyta ðaulio P. Èesnulevièiaus paskaita. D. Nacevièius su lei- dimu lauko darbams liepos 5 d. perëjo á lenkø pusæ. Lenkø kareiviai já sugriebë ir sumuðë, teko kelias dienas sirgti. Susirinkime lapkrièio 13 d. mokyt. A. Ðirka skaitë paskaità „Ðpionaþas ir jo reikðmë”, o ðaulys J. Pu- tys – „Sprogstamoji medþaga”. Bûrio susirinkime 1933 m. sausio 15 d. ðauliø ugniagesiø komandos virðininkas D. Nacevièius praneðë apie gaisrà Puodþiø kaime ir ðaulio Andriaus Puèio sumanumà já gesinant. Pradëtas organizuoti bûrio cho- ras; jam vadovautø mokytojas A. Ðirka. Nutarta pasiøsti per radijà pro- testà dël Gireþerio skerdyniø. (Gireþerio skerdynës – 1933 m. sausio 1 d. ávykiai ðiame kaime. Á Petro Sèesnulevièiaus namuose surengtà jau- nimo pasilinksminimà ásiverþæ ið Mitraukos atvykæ girti lenkø kareiviai pasienieèiai pradëjo krësti namus ir susirinkusius, neva ieðkodami gin- klø. Pro uþstotas duris niekas negalëjo iðbëgti. Durtuvais suþeisti apie 9 þmonës, tarp jø dvi merginos. Labiausiai nukentëjo Petras Dvareckas, Liudviko: jam buvo perrëþtas pilvas. Trys vyrai nuveþti Varënos ligoni- nën. Per Kauno radijo þurnalà „Pavergtas Vilnius” skelbti visuomenës protestai ir uþuojautos gireþeriðkiams ið visos Lietuvos. Protestø yra ga- vusi ir Ðauliø sàjunga.) Rinktinës vadas Petruðkevièius Akmens bûryje lankësi 1933 02 28. Patikrinta, kaip einama karinio parengimo programa. Dalyvavo 26 ðau-

262 liai ið 34. Atsakinëjo gerai. Susirinkime rinktinës vadas vieðai pagyrë Andriaus Puèio nuopelnus ir padëkojo uþ pasiðventimà. Mat ðaulys pasiþymëjo per gaisrà pas ûkininkà Andriø Tarailà Puodþiuose, nors gal ir ne taip labai, kaip buvo praneðta rinktinës vadui ir raðyta laik- raðèiuose. Bûrys paminëjo Vlado Putvinskio mirties sukaktuves. Ge- guþës 10 d. bûryje, vël atvykus rinktinës vadui, surengtas ðaudymas kovos ðoviniais. Dalyvavo 16 Akmens bûrio ðauliø, 18 – Babriðkiø bû- rio ir 5 ið Daugø bûrio Geidukoniø skyriaus (ið viso 39 ðauliai). Po ðaudymo 4 kariuomenëje netarnavæ ðauliai egzaminuoti ið karinio pa- rengimo. 1933 m. liepos 28 d. lenkø KOP kareiviai ties Paakmenës kaimu ke- turiais ðûviais apðaudë Akmens bûrio ðaulá Stepà Stankevièiø, kuris uni- formuotas ëjo prie Merkio þvejoti. Ketvirtoji kulka kliudë ðaulio petá. Paskui lenkai savo elgesá norëjo primesti Lietuvos pasienio apsaugai – esà ji ðaudþiusi. Liepos 29 d. lenkai suëmë bûrio ðaulá Petrà Èesnulevi- èiø, bedirbantá lauke jø pusëje, ir nusivarë á KOP Smalninkø bûstinæ (straþnicà), paskui á Varënà II, á karinës þvalgybos punktà. Ið kito ðaulio lenkai atëmë leidimà eiti dirbti laukø á Okupuotà Lietuvà, nes neva tas ðaulys ant lenkø sargybos bûdelës uþraðæs: „Litwin zmyúli, Niemiec zro- bi, Polak gùupi wszystko kupi” (Lietuvis sugalvos, vokietis padarys, o kvai- las lenkas viskà nupirks). Bûrio susirinkime 1933 10 22 A. Ðirka skaitë paskaità apie Klaipë- dà. Pagerbti lakûnai Darius ir Girënas ir lenkø nuþudytas lietuvis Juo- zas Bakanauskas ið Moliø kaimo. Bûrio ðaulys Vl. Þemaitis, spalio 17 d. plentu vaþiuodamas per Babriðkes, pamatë bëgantá vilkà. Greit nubë- gæs pas kità ðaulá, pasiskolino ðautuvà ir ið 800 metrø atstumo vilkà nu- ðovë. XIX rinktinës 1933 11 09 ásakymu bûrio vadui Jonui Kerðiui pa- reikðtas papeikimas uþ dviejø rinktinës vado raðtø neiðpildymà. Gruo- dþio 11 d. bûrys minëjo savo keturiolikmetá. Susirinkime kalbëjo b. val- dybos narys mokyt. A. Ðirka. Bûrys sveikino Respublikos Prezidentà, kraðto apsaugos ministrà, LÐS valdybà ir kt., pagerbë þuvusius ir miru- sius bûrio ðaulius. Ðaulys Stasys Matuiza 1933 05 07 per XIX rinktinæ praðæs paþymëji- mo, kad 1919 metais buvæs partizanas (rinktinës geguþës 20 d. raðtas

263 LÐS virðininkui). Ið Matuizø kaimo kilæs ðaulys, kuriantis partizanams ástojæs á 297 Akmens bûrá, o partizanams susilikvidavus vël likæs tame paèiame bûryje. Bûrio ðauliai Vincas Kerðys ir Andrius Putys 1932 m. geguþës 21 d. paliudijæ, kad S. Matuiza á jø bûrá tikrai ástojo 1919 m. ir 1920 m. rugsëjo, spalio ir lapkrièio mënesiais dalyvavo mûðiuose su len- kais ties Valkininkais. Sàþiningas ir pareigas ëjo gerai. Taèiau rinktinës valdyba 1934 01 09 S. Matuizà paðalino ið ðauliø, o sausio 18 d. papraðë Alytaus apskrities komendanto nubausti muðeikà Stasá Matuizà uþ ðau- lio Juozo Kasperavièiaus suþeidimà. Akmens bûrys S. Matuizà jau buvo iðbraukæs ið ðauliø tarpo. O prieð penkerius metus S. Matuiza buvo ap- dovanotas Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliu! Kaip ir visuose bûriuose, taip ir Akmens bûryje kai kurie á ðaulius priimti asmenys ilgai jais nepabûdavo. Daugelá tekdavo iðbraukti uþ pa- syvumà, kitus uþ ávairius prasiþengimus ir t.t. Antai b. valdyba 1929 m. gruodþio 4 d. uþ pasyvumà iðbraukë Lietuvos nepriklausomybës meda- liu apdovanotàjá Andriø Glaveckà ir tik 1928 08 23 priimtà Petrà Vaini- lavièiø (pastarasis kaþinkur iðvykæs; XIX rinktinë b. valdybos nutarimà patvirtino 1930 02 21). B. valdyba 1930 05 10 ið ðauliø paðalino (rinktinë patvirtino liepos 9 d.) buvusá pasienio policininkà Kazá Paznëkà, Prano, uþ kaþkoká nusikaltimà atleistà ið tarnybos ir iðsiøstà á Varniø koncent- racijos stovyklà. Rinktinë 1931 06 06 iðbraukë Valentà Kamarauskà (kaþ- kodël rinktinë V. Kamarauskà pagal tà patá Vidaus tvarkos statuto 17 paragr. 3 p. iðbraukë antrà kartà 1933 04 08). 1933 metais ið bûrio dar iðbraukti Edvardas Juðkevièius, Jonas Didika, Jonas Aldonis, Petras Ma- tuiza, Antanas Nacevièius; 1934 02 06 iðbraukti Juozas Kasperavièius ir Vladas Zemenskas. Apie 1934 m. pradþià á Akmens bûrá ið Puvoèiø bûrio atsikëlë Bolius Jurkevièius. 1934 m. vasario 6 d. rinktinës valdyba á bûrio ðaulius pri- ëmë Juozà Jarmalavièiø ir Vladà Þemaitá; Juozas Aldonis nepriimtas. Pagal bûrio valdybos pirmininko A. Ðirkos 1934 m. spalio 31 d. su- darytà sàraðà apie bûrio ðauliø priklausymà kitoma organizacijoms vaiz- das toksai: vien Vilniui vaduoti sàjungai priklausë Petras Èesnulevièius, Antanas Glaveckas, Birutë Stankaitytë, Antanas Venclovas ir Vincas Biekða; Lida Peterytë priklausë Vilniui vaduoti sàjungai ir Lietuviø tau- tininkø sàjungai, Anastazija Ðirkienë – Vilniui vaduoti sàjungai, „Jau-

264 najai Lietuvai”, Dr. Basanavièiaus mokytojø sàjungai; Aleksandras Ðir- ka priklausë toms paèioms organizacijoms, kaip ir A. Ðirkienë, ir dar jaunøjø ûkininkø rateliui. Beje, A. Ðirka buvo jaunalietuviø Varënos apylinkës vadovas – tëvûnas (provincijoje organizacijos apylinkë papras- tai apimdavo valsèiø). 1934 m. gruodþio 8 d. bûrys ðventë 15 metø sukaktuves. Atsilankë rinktinës vadas J. Navikevièius. Prisiminta, kaip bûrys 1919-1920 me- tais dalyvavo kovose su lenkais Varënos-Valkininkø ruoþe. Keli lenkai nukauti, du paimti á nelaisvæ (anksèiau raðyta, kad ðauliai partizanai 1920 m. spalio 16 d. á nelaisvæ paëmë tris lenkø raitelius). Gyvi buvo bûrio steigëjai ir pirmieji ðauliai Vincas Kerðys ir Motiejus Aldonis; 65 metø V. Kerðys dar mokytojavo, o M. Aldonis invalidas, per karus nete- kæs sveikatos, nuo 1932 m. gavo pensijà (M. Aldonis mirë 1940 10 20). Bûrio ðaulys buvo veterano Vinco Kerðio sûnus, taipogi Vincas. Bûrys ásigijæs nuolatinæ iðardomà scenà su suolais; bûrio pastangomis Jakë- nuose spalio 20 d. ásteigta Akmens paðto agentûra. Buvo bûrio bibliote- këlë, vëliava. Susirinkime perrinkta bûrio valdyba; jos pirmininku tapo A. Ðirka, sekretoriumi – V. Kazlauskas, iþdininke – L. Peterytë. XIX rinktinës 1934 12 20 ásakymu bûrio vadu nuo gruodþio 15 d. paskirtas ats. jaun. leitenantas policijos vachmistras Balys Ðimkonis; b. vado pareigas ëjæs Jonas Kerðys paskirtas b. vado pavaduotoju (LCVA 561-2-885). Taèiau rinktinës 1935 03 31 ásakymu kitur persikëlæs B. Ðim- konis nuo kovo 31 d. ið pareigø atleistas, o á jo vietà laikinai eiti b. vado pareigas vël paskirtas Jonas Kerðys. Pasak 1935 05 20 paþymëjimo (LCVA 561-19-204), J. Kerðys buvo ðaulys nuo 1928 m. kovo 29 d. Bû- rio vado pareigas ëjo nuo 1928 m. iki 1934 m.; paskui ðias pareigas ëjo nuo 1935 m. kovo mën. Paþymëjimas duotas pristatyti Varënos miðkø urëdui. Ðauliø sàjungai 1935 metais persitvarkius, rinktinës 1935 m. ása- kymu nuo rugsëjo 1 d. ëjusieji bûriø vadø pareigas atleisti ir nuo tos dienos paskirti kiti bûriø vadai, tarp jø Akmens bûrio – Aleksandras Ðirka vietoj Jono Kerðio. XIX rinktinës vadas 1936 m. sausio 16 d. raðtu praneðë Akmens bû- rio vadui A. Ðirkai: nuo sausio 25 d. jis atleidþiamas ið pareigø, visà bûrio turtà iki tos dienos jis privalo perduoti pasienio policijos VI rajo- no vachmistrui Jonui Ramoðkiui ir perdavimo-priëmimo aktà ne vëliau

265 sausio 25 d. atsiøsti rinktinei. Kartu praneðta J. Ramoðkiui, kad nuo sausio 25 d. jis skiriamas 19 Akmens bûrio vadu, turás perimti bûrá ið A. Ðirkos ir aktà iki sausio 25 d. pristatyti rinktinei (LCVA 561-19-226). Bûrys geguþës 10 d. Jakënø mokykloje vaidino dramà „Leitenantas Antanas”. B. vadas J. Ramoðkis geguþës 15 d. praðë rinktinës vado jo pavaduotoju paskirti ats. jaun. puskarininká Jonà Bolá, o skyrininkais – Zigmà Jurèikoná, Balá Sadauskà ir Jonà Kerðá. Rinktinës vadas praðymà patenkino nuo geguþës 22 d. Taèiau 1936 m. liepos 4 d. J. Ramoðkis áteikë rinktinei raportà, kad nuo liepos 1 d. jis perkeltas á Ukmergës apskritá ir praðo nuo liepos 3 d. ið bûrio vado pareigø atleisti. Rinktinës vadas liepos 13 d. papraðë 7 kuopos vado K. Skinkio parinkti tinkamà kandidatà á Akmens bûrio vadus (Kostas Skinkis gyveno Varënos I mies- telyje, 7 kuopos vadu jis buvo paskirtas nuo geguþës 22 d.). K. Skinkis spalio 7 d. á bûrio vadus pasiûlë ðaulá ats. jaun. leit. Pranà Mainelá, Kar- piðkiø kaime gyvenusá pasienio policijos VI rajono vachmistrà. Rinkti- nës vadas eiti b. vado pareigas P. Maineliui pavedë nuo spalio 20 d. Pa- gal kità dokumentà bûrá P. Mainelis perëmë tik lapkrièio 6 d.; perdavë buvæs laikinasis b. vadas Jonas Bolys. 1936 m. lapkrièio 8 d. Jakënø mokykloje bûrys surengë vieðà vakarà. Uþ gautà pelnà turëjo bûti sutvarkyti mirusiø bûrio ðauliø kapai. Bûrys turëjo nuosavà sklypà ir ruoðësi statyti savo namus. Rinktinës 1936 11 30 ásakymu á Akmens bûrá priimti: Vincas Kazlauskas, Antanas Veèkys, Stasys Linkevièius, Petras Bistrickas, Kazys Kratavièius, Alfonsas Bu- dënas, Adomas Jakuèionis. 1936 m. pabaigoje bûrio valdybos sekreto- riumi buvo A. Baublys, kultûros (ðvietimo) vadovu – A. Ðirka. Bûrio metiniame susirinkime 1937 01 24 dalyvavo XIX rinktinës va- do padëjëjas Jëèys ir Alytaus ð. moterø bûrio vadë mokytoja E. Aleksai- tytë. B. ðvietimo vadovas A. Ðirka pasakojo apie bûrio 17-kos metø veiklà; pasak praneðëjo, 24 ðauliai partizanai apdovanoti medaliais. Susirinki- mas á bûrio tarybà iðrinko: A. Ðirkà (ðvietimo arba kultûros vadovas), mokyt. A. Paðkevièiûtæ (sekretorë), pasienio VI rajono virðininkà P. Bist- rickà, J. Kerðá, kandidatai – P. Èesnulevièius ir J. Aldonis; bûrio vadas P. Mainelis kartu buvo ir bûrio valdybos pirmininkas. Á revizijos komisi- jà iðrinkti: J. Jadzevièius, D. Mainelienë, Z. Jurèikonis, kandidatai – P. Èesnulevièius ir A. Baublys. Nustatytas toks nario mokestis 1937 me-

266 tams: ðauliams valstybës tarnautojams – 1,50 Lt, ne tarnautojams – 1 Lt. Vël keltas klausimas dël bûrio choro. A. Ðirka sutiko parinkti ir paruoð- ti dainininkø. Akmens bûrio ðauliø moterø skyriaus vade nuo 1937 m. vasario 1 d. paskirta Anastazija Ðirkienë (XIX rinktinës 1937 03 22 ásakymas), o bûrio vado pavaduotoju nuo geguþës 30 d. – Andrius Putys. Bûrio vadu, atrodo, 1937 m. rudená, paskirtas Tomas Jakavonis. Bûrio taryba balandþio 7 d. apþiûrëjo sklypà ðauliø namams prie Va- rënos-Onuðkio vieðkelio. Nutarta iðsiuntinëti gyventojams atspausdintus lapelius apie namø bûtinumà ir rinkti aukas. Spalio 31 d. bûrys surengë vieðà vakarà Jakënø mokykloje. Suvaidinta 4 v. drama „Pavergtoji Kalva- rija” ir komedija „Pas barzdaskutá”. Prieð vaidinimà ðvietimo vadovas A. Ðirka kalbëjo apie kovà su piktu. 1937 metais ið bûrio iðbraukti Pranas Makselis (Makselë?) ir Ona Juodzevièiûtë (Jadzevièiûtë?). 1938 m. birþelio 4 d. bûryje vyko ðaudymo kovos ðoviniais pratybos. Rinktinës 1938 07 30 ásakymu ið b. vado pareigø paèiam praðant atleis- tas Tomas Jakavonis. Rinktinës gruodþio 1 d. ásakymu b. vado pavaduo- toju nuo tos dienos paskirtas Aleksandras Ðirka, ið pareigø atleidus An- driø Putá. B. vadas buvo Povilas Jasiûnas. Gruodþio 26 d. bûrys minëjo 19 metø sukaktuves (atseit, bûrys ásisteigæs 1919 m. rugsëjo 8-10 d.d.). Susirinkime 1939 m. sausio 15 d. bûrys apþvelgë atliktus darbus ir nubrëþë gaires ateièiai. Á naujà bûrio tarybà iðrinkti Dirþys, Èesnulevi- èiûtë, Vasiliauskaitë ir Adomaitytë; á revizijos komisijà – Dirþienë, Ja- siûnienë ir Jadzevièius. Bûrio vado padëjëju paskirtas A. Ðirka. Bûrys ketino suburti krepðinio komandà, numatë sutvarkyti þuvusiø bei miru- siø ðauliø kapus ir parapijos kapinëse þuvusiesiems pastatyti paminklà; norëta paminklëliais paþymëti vietas, kur per Nepriklausomybës kovas þuvo kariai. Buvo raðoma bûrio istorija, rûpinamasi uniforma. Savo ðau- dykloje bûrys geguþës 21-22 d.d. atliko ðaudymo kovos ðoviniais prati- mus. Vadovavo b. vadas P. Dirþys. Ið 144 galimø taðkø daugiausia – 124 – surinko pats Dirþys. Pratimø sàlygas ávykdë daug moterø. Nuosavame sklype bûrys geguþës 28 d. surengë didelæ geguþinæ su sporto programa. Dviraèiø lenktynëse pirmàjà vietà laimëjo ðaulys Jadzevièius, 1 km nu- vaþiavæs per 50 sek. Dar buvo lenktynës su maiðais, su kiauðiniais ant barjero ir puodo dauþymas. Geguþës 29 d. ðauliai pasiþadëjo pinigais

267 paremti nelaimës iðtiktà ðaulá A. Putá. Vël didelæ geguþinæ bûrys suren- gë rugpjûèio 15 d. Su apeigomis buvo pavaizduotos senoviðkos dzûkið- kos darbymeèio pabaigtuvës. Atlikti senoviðki ðokiai, dainos. 20-ties metø sukaktá bûrys rengësi minëti rugsëjo 10 d. 1940 m. vasario 11 d. Jakënø pr. mokykloje ávyko bûrio metinis susi- rinkimas. B. vadas A. Ðirka á garbës prezidiumà pakvietë buv. savanorá ðaulá Vladà Dabuþinskà, ðaulius partizanus Andriø Putá ir Petrà Putá, Varënos I valsèiaus virðaitá ðaulá Jonà Èenkø. Paþymëta, kad 1939 me- tais buvo 45 teorinës ir praktinës karinio parengimo pamokos, skaitytos 4 paskaitos, Þilinëliø pr. mokykloje vyko Lietuvos istorijos kursai, su- rengti 5 vakarai su vaidinimais, 1 kaukiø balius, 8 geguþinës ir kt. Trys ðauliai turëjo radijo imtuvus. Ðaulys Petras Èesnulevièius apdovanotas Ðauliø þvaigþdës medaliu. Bûrio 20-meèio minëjimas ið 1939 m. atidë- tas ir nutarta já ðvæsti 1940 m. geguþës 31 d. Akmenyje. Nutarta nuo buv. demarkacinës linijos nuimti spygliuotà vielà, jà parduoti per var- þytines ir pinigus áneðti bûrio kason. Andriø Putá susirinkimas iðrinko garbës ðauliu. Iðrinkta nauja bûrio taryba: Andrius Putys, Antanas Gla- veckas, Juozas Jadzevièius ir Jadvyga Vasiliauskaitë, kandidatai – P. Rumskas ir P. Putys; á revizijos komisijà iðrinkti: Matas Jarmalavièius, Jonas Staranavièius, Juozas Èenkus, kandidatais liko Alfonsas Taraila ir Petras Putys. Nario mokestis paliktas tas pats – 1,50 Lt metams (LCVA 561-19-329). B. vadas A. Ðirka 1940 m. kovo 1 d. kreipësi á XIX rinktinës vadà: 1935 11 17 Perlojoje Vytauto Didþiojo ordino medaliais su kardais ap- dovanota grupë 1919-1920 m. partizanø; turëjo bûti apdovanoti ir Ak- mens partizanai Vladas, Jonas ir Augustas Miliauskai bei Edvardas Ker- ðys, tuomet gyvenæ okupuotame Vilniaus kraðte ir negalëjæ atvykti pasi- imti apdovanojimø (A. Miliauskas apdovanotas po mirties). E. Kerðys kovø su lenkais metais buvæs bûrio vadu. Kur tie medaliai yra? Mat Vladas Miliauskas ið Ðarkiðkiø vasario 23 d. kreipësi á Akmens b. vadà, jog jis ið to bûrio partizanø girdëjæs, kad jis, jo brolis Jonas ir partizanø kovose þuvæs tëvas Augustas irgi buvo apdovanoti. Þuvusio tëvo meda- lio liudijimà Nr. 740e Vladas Miliauskas gavæs balandþio 12 d. Akmens bûrio ðauliø moterø skyriaus vadë 1940 m. tebebuvo Anas- tazija Ðirkienë. Bûrio aktyvistas A. Ðirka mirë Vilniuje 1973 m.

268 Merkinës bûrys Pasak 21 Merkinës bûrio 1930-1939 m. dienyno (LCVA 561-19-688), bûrys ásikûrë 1920 metais. Pirmasis jo vadas buvo Vladas Barysas, To- mo, padëjëjas – Jonas Dvareckas. Bûrio susirinkime 1921 m. sausio 19 d. dalyvavo 70 þmoniø (LCVA 561-2-155). Iðrinkta bûrio valdyba: pirmi- ninkas – Vladas Barysas, jo padëjëjas – Juozas Paèkauskas, sekreto- rius – Jonas Galèius, iþdininkas – Vaclas Kudarauskas, valdybos narys – Jonas Gudaitis; revizijos komisijos nariu iðrinktas Juozas Volungevi- èius. Susirinkimo protokolà patvirtino buvusieji bûrio vadai V. Barysas ir Vincas Kalanta (?). V. Barysui iðvykus kitur (tik ne 1920 m. pabaigo- je, kaip raðoma minëtame bûrio dienyne, o apie 1921 m. vidurá), bûrio vadas buvo Jonas Dvareckas; taèiau V. Barysas paskui gráþo ir kurá laikà toliau vadovavo bûriui. (V. Barysas – vienas ið lietuviø kariø, pirmà kar- tà iðkëlusiø Lietuvos vëliavà Gedimino kalne Vilniuje 1919 m. sausio 1 d., Klaipëdos atvadavimo dalyvis, vëliau tarnavæs pasienio policinin- ku Varënoje I; Lietuvos valdþia jam skyrë 15 ha þemës sklypà prie Ne- dzingës; mirë ir palaidotas 1991 m. gruodþio mën. Skriaudþiuose Prie- nø raj.). Po V. Baryso b. vadu J. Dvareckas su kai kuriomis pertrauko- mis buvo iki 1927 m. balandþio 3 d. LÐS vadovybë Merkinës bûrá pa- tvirtino 1921 m. kovo 12 d. Ið pradþiø bûrys priklausë Alytaus ðauliø ðtabui, o 1921 m. perëjo IV partizanø grupës þinion. Ið 1921 m. þinomi 4 didesni bûrio susirëmi- mai su lenkais, puldinëjusiais, daugiausia naktimis, Puvoèiø kaimà. Kartà apie 20 ðauliø partizanø ið Merkio deðiniojo kranto uþpuolë lenkus ki- tapus ir parsivedë 4 belaisvius, nuvarë juos á partizanø ðtabà. Kità kartà J. Dvarecko vadovaujami ðauliai lenkus vijosi net iki Antrosios Rud- nios (prie Skroblaus). Vël paimti 4 belaisviai, daug ginklø ir veþimas su pora arkliø. Taèiau Merkinës ðauliø bûryje ilgokai nebuvo në vieno Merkinës gyventojo. Vienas seniausiø bûrio ðauliø sàraðø be konkreèios datos at- rodë taip: 17 vyrø, kandidatø nuo 1920 10 10, ið Mardasavo – Jonas Kandrotas, Tomo; Vincas Maþykas, Miko; Zigmas Svirnelis, Jono; To- mas Svirnelis, Tomo (17 metø); Zigmas Navickas, Tomo; Petras Zalans- kas, Dionyzo; Antanas Navickas, Juozo (siuvëjas); Vincas Mortûnas,

269 Simo; Liudvikas Navickas, Motiejaus; Izidorius Gudaitis, Vinco; Vin- cas Plutulevièius, Juozo; Adolfas Plutulevièius, Tomo; Karolis Kvara- ciejus, Tomo; Vaclas Kvaraciejus, Jono; Juozas Kvaraciejus, Juozo; An- tanas Ðleivelis, Vinco; Rokas Jakavonis, Vinco; 23 ðauliai ið Puvoèiø (kandidatai nuo 1920 11 04) – Jonas Dvareckas, Jono; Petras Bingelis, Juliaus; Vaclas Kudarauskas, Vinco; Vladas Dvareckas, Jurgio; Tomas Kudarauskas, Juliaus; Alfonsas Marèinskas, Kazio; Rokas Kisielius, Juo- zo (6 mën. tarnavæs Lietuvos kariuomenëje ir vël ëjo tarnauti); Romu- aldas Dvareckas, Morkaus; Juozas Volungevièius, Juozo; Julius Jevai- ðis (Jovaiða), Adomo; Kazys Jevaiðis, Juliaus; Dionyzas Bingelis, Mo- tiejaus; Bronius Galèius, Vinco; Karolis Galèius, Lauryno; Juozas Zur- lys, Vinco; Juozas Baniulis, Vinco; Bronius Miðkinis, Motiejaus; Vaclas Dvareckas, Morkaus; Petras Platûkis, Jokûbo (17 m.); Jonas Dvarec- kas, Motiejaus; Jonas Tamulevièius, Jono; Jonas Galèius, Vinco; Karo- lis Miðkinis, Adomo; 6 vyrai ið Lankininkø – Antanas Stanevièius, Ka- rolio; Vincas Kvaraciejus, Simo; Jonas Kvaraciejus, Simo; Petras Kva- raciejus, Kazio; Pranas Kvaraciejus, Izidoriaus; Aleksandras Milius, Kas- tanto; 4 ðauliai ið Kasèiûnø – Vladas Barysas, Tamoðiaus (2 metus tar- navæs Lietuvos kariuomenëje); Juozas Paèkauskas, Dionyzo; Valentas Jakavonis, Tamoðiaus; Vincas Jakavonis, Petro; toliau – Juozas Garbus, Juozo (Ðunupis), Julius Karsokas, Petro (Trasninkas). Ið viso 52 ðauliai, didþioji dauguma 18-21 m. amþiaus. Sàraðe dar buvæs, bet LÐS 1921 m. ásakymu iðbrauktas Jonas Gudaitis, Jokûbo ið Mardasavo (LCVA 561-2-155). Bûrio kandidatø nuo nuo 1920 m. spalio 10 d. ir lapkrièio 4 d. atski- rame sàraðe yra 16 þmoniø: Tomas Prieskienis, Juozo; Gasparas Vaðke- levièius, Petro (kitur jis Vaðkelis); Dionyzas Tamulevièius; Kazys Kli- mavièius; Viktoras Jevaiðis, Tamoðiaus; Vincas Marèinskas, Liudviko; Juozas Dvareckas, Motiejaus (visi 7 ið Puvoèiø); 9 Mardasavo vyrai – Bolesius Zalanskas, Juliaus; Juozas Plutulevièius, Dionyzo; Petras Ba- rysas, Tomo; Julius Kvaraciejus, Jono; Adolfas Ðleivelis, Jurgio; Vincas Sinkevièius, Karolio; Vaclas Mortûnas, Simo; Vincas Kalanta, Vinco; Barnasius Jakavonis, Liudviko. Ðauliø Merkinës rajono pirmasis vadas buvo mokytojas Jonas Miðki- nis, IV partizanø grupës ðtabo darbuotojas. Jis kilæs ið Musteikos. 1919 m.

270 balandþio mën. lenkø „Tatarska jazda” Miðkiná suëmë kaip ákaità, kol pa- sirodys jø ieðkotas Tadas Ivanauskas, vëliau þymusis gamtininkas, tuomet dirbæs jo ákurtoje mokykloje. Taèiau J. Miðkinis 1921 metais ið lenkø kalë- jimo pabëgo. 1939 m. pabaigoje - 1940 m. pradþioje J. Miðkinis dirbo Varënoje II Valkininkø apskrities mokyklø inspektoriumi, priklausë Va- rënos II ðauliø bûriui, o Valkininkø apskritá likvidavus, dirbo Trakø apskr. mokyklø inspekcijoje. Vëliau mokytojavo Marijampolëje, Druskininkuose, trumpai vadovavo Alytaus muziejui, o iki antrosios bolðevikø okupacijos dirbo mokytojo darbà Alytuje. Pasitraukë á Vakarus. Londone 1966 m. iðëjo Jono Miðkinio atsiminimø knyga „Manoji Dzûkija”. Pasak Alytaus ð. skyriaus vado Prano Ðileikos, 1922 m. aplankiusio Merkinës bûrá, praneðimo, bûrio ðauliai kilæ nuo demarklinijos. Jie ne- lankë nei susirinkimø, nei rikiuotës pamokø. Nors per rajono vadà A. Glaveckà bandyta ðaulius sukviesti sausio 8 d., taèiau Merkinën nu- vykæs Ðileika nerado në vieno ðaulio. „Miestelyje gyventojø dauguma lenkuojanèiø, arba puslietuviø, neáeinanèiø á Ðauliø Sàjungos darbuo- tæ.” Ðauliai susirinkdavo liaudies mokykloje. Vasario 2 d. rengë vakarëlá Puvoèiø kaime, nes tenai daugiausia ðauliø. Paskyrus kariðkà instrukto- riø, ðauliai rinkdavosi kartà per savaitæ. Ásigyti ðauliams namà bus sun- ku, nes á darbà nebus átrauktas miestelio jaunimas (LCVA 561-2-240). Pagal 1922 m. rugsëjo 10, 17 d.d. ir spalio 1 d. uþpildytus registracijos lapus bûryje dar buvo tokie ðauliai: 10 ið Randamoniø – Julius Akstinas, Antano; Stasys Grigas, Vinco; Juozas Kisielius, Andriaus; Nikodemas Aks- tinas, Miko; Alesius Jankauskas, Vinco; Vaclas Petrelis, Kazio; Jonas Aks- tinas, Karolio; Petras Kisielius, Andriaus; Kazys Èiras, Jurgio; Jonas Èi- ras, Tamoðiaus; 5 ið Kaðëtø (Pagrûdës) – Tamoðius Jazukevièius, Tamo- ðiaus (gimæs Marcinkonyse); Kazys Kaðëta, Petro; Juozas Kaðëta, Petro; Vincas Kaðëta, Raulo; Jonas Kaðëta, Tadeuðo; 4 vyrai ið Puvoèiø – Kazys Klimavièius (gimæs 1863 m. Krokðlyje); Tomas Zurlys, Jokûbo; Vaclas Jevaiðis, Adomo; Jonas Bingelis, Juliaus; ið Trasninko buvo Vincas Vo- lungevièius, Antano. Lietuviðki registracijos lapø blankai padauginti hek- tografu. Vyrai turëjo rusiðkus, vokiðkus dokumentus arba neturëjo jokiø; kai kurie tarnavæ rusø kariuomenëje (LCVA 561-5-412). 1922 m. pabaigoje gauta þinia, kad reikia ruoðtis Klaipëdos vadavi- mui. J. Dvareckas surinko keliolika smarkesniø ðauliø ir gruodþio 29 d.

271 iðvyko ið Merkinës. Kaiðiadoryse prie VI partizanø grupës ruoðtasi ko- voms. Savo kraðte likæ ðauliai kiek pakriko. Po Klaipëdos bûrys apie 4 savaites budëjo prie Merkio, kol partizanø grupës buvo likviduotos. Daugelis ðauliø partizanø iðsiskirstë: kas dirbti savo þemës, kas tarnauti pas ûkininkus, kas kur. Pasak LCVA 561-5-478, bûryje tuo metu buvæs ðaulys Adomas Kar- sokas ið Virðurodukio kaimo. Já Merkinës nuovados teismo tardytojas dël kaþko buvo kaltinæs pagal Baudþiamojo statuto 453 str. B. vadas V. Barysas 1923 02 06 iðraðë liudijimà, kad A. Karsokas yra bûrio ðau- lys; anksèiau, 1922 m. gruodþio 9 d., Barysas buvo paliudijæs, kad Juo- zapota Karsokienë tikrai yra ðaulio þmona ir teikia þinias apie lenkus. 302 (Merkinës) bûrio valdyba 1923 m. rugpjûèio 30 d. priëmë á bûrá 41 ðaulá, o XIX Alytaus skyrius tai patvirtino gruodþio 7 d. Tarp ðauliø naujokø, nesanèiø ankstesniuose sàraðuose, buvo: dar vienas Pranas Kva- raciejus; Vincas Jazukevièius, Kazio; Vincas Jazukevièius, Jono; Petras Averka, Martyno; Juozas Karsokas; Jonas Jurkevièius, Nikodemo; Juo- zas Volungevièius, Kazio; Tamoðius Gudaitis, Simo; Vincas Volungevi- èius, Petro; Juozas Urbanavièius, Juozo; Antanas Sinkevièius, Petro; Jonas Sinkevièius, Juozo; Liudvikas Sinkevièius, Raulo; Aleksandras Sinkevièius, Petro; Petras Jevaiðis, Andriaus; Antanas Plutulevièius, Vin- co; Petras Èiurlionis, Morkaus; Petras Bingelis, Aleksandro; Antanas Puvaèiauskas, Jono; Juozas Aleksa, Juozo; Izidorius Vitkauskas, Felik- so (LCVA 561-2-317). Nuo 1924 m. padëtis pafrontëje pasidarë ramesnë, nors lenkø agen- tai pralásdavo. Daugelis ðauliø ið Puvoèiø kaimo negalëjo gráþti á savo ûkius Okupuotoje Lietuvoje. Kiti gráþæ nukentëjo. Likæ Neprikl. Lietu- voje daugelis tarnavo pasienio ir vidaus policijoje. Buvæs bûrininkas Jo- nas Volungevièius, kilæs ið okupuotos Puvoèiø pusës, 1924 01 29 praðë XIX skyriaus iðmokëti jam algà uþ 29 dienas. Taèiau praðymas atmes- tas, nes apie atleidimà partizanas buvo perspëtas ið anksto. Didþiausia skriauda Merkinës ðauliams ir visuomenei – kunigo ir vidurinës mokyklos vedëjo ðaulio Juozo Bakðio perðovimas 1924 m. gruo- dþio 17 d. Ið Druskininkø slapta atvykæ lenkø þvalgybos agentai sute- mus iðkvietë kunigà neva vaþiuoti pas sunkø ligoná ir tarpdury keliskart ðovë á já ið revolveriø; kliudë dvi kulkos. Á Kaunà nuveþto Bakðio gyvybæ

272 bandë iðgelbëti prof. dr. Vladas Kuzma. Mirë J. Bakðys 1925 01 07, pa- laidotas Utenoje. J. Bakðys gimæs Utenos apskr. Kuktiðkiø valsè. Suole- liø (kitur raðoma, kad Asmalø) kaime. Mokësi Ðvenèioniø keturklasëje mokykloje, Vilniaus dvasinëje seminarijoje ir Insbruko (Austrija) uni- versitete. Dirbo Vilniuje, veikë lietuviðkose organizacijose, prisidëjo prie Lietuvos Tarybos kûrimosi. Merkinëje buvo vienas ið vidurinës mokyk- los steigëjø ir jos vadovas, padëjo organizuoti ðaulius (plaèiau apie J. Bak- ðá þiûr. „Mûsø Vilniaus” 1934 m. Nr. 20, o jo atminimui skirtà Liudo Giros eilëraðtá – LÐS 1928 m. leidinyje „Vasario 16”). Artimai bendravo su V. Krëve-Mickevièiumi. Po Juozo Bakðio mirties apmirë ir visas Mer- kinës miestelis. Ðauliø bûrio veikla smarkiai susilpnëjo, nors, kaip sako- ma bûrio praeities apraðyme, „Bakðio dvasia liko viso ðio kraðto ðauliø tarpe, kurie pasiryþæ nors erðkëèiø takais, nors per kraujà eiti Bakðio keliu. Tuo keliu eidami mes þadinsime savo broliuose tautiðkà susipra- timà ir nueisime á mûsø gyvybës ðaltiná – Vilniø”. Dabar J. Bakðio vardu vadinasi viena Merkinës gatvë. Prie 9 pëstininkø pulko Marijampolëje 1925 m. kovo 1-16 d.d. vyku- siuose ðauliø bûriø vadø kursuose mokësi 302 Merkinës b. vadas Jonas Dvareckas. Tais metais mirë bûrio ðaulys Juozas Karsokas, Petro ið Tras- ninko. LCVA 561-17-144 esantis Merkinës bûrio kariuomenëje tarnavusiø ðauliø sàraðas be datos (jis greièiausiai sudarytas apie 1926 m.) taip pat rodo tarp jø buvus vien Merkinës apylinkës kaimø vyrus: ið Bingeliø – Jonas Bingelis, Adolfas Èiurlionis, Pranas Stadalnykas, Pranas Bilins- kas, Jonas Bilinskas, Petras Bilinskas, Jonas Bilinskas; ið Jablanavo – Vincas Vitkauskas, Jurgis Vitkauskas, Bronius Vitkauskas; ið Rodukos – Kastantas Treigys, Adolfas Treigys, Jonas Janulevièius, Vladas Galèius, Zigmas Volungevièius; ið Kasèiûnø – Bronius Barysas, Vincas Jakavo- nis; ið Puvoèiø – Juozas Volungevièius, Julius Jevaiðis, Zigmas Glavic- kas, Jonas Bulonas (?), Juozas Prieskienis; ið Mardasavo – Julius Kva- raciejus, Adolfas Plutulevièius, Juozas Kvaraciejus; ið Noruliø – Vincas Jazukevièius, Julius Kvaraciejus, Alfonsas Kielë, Jurgis Èaplikas; ið Gu- dakiemio – Martynas Vaskelevièius, Juozas Vaskelevièius, Viktoras Ba- rysas, Juozas Kudarauskas, Juozas Gudalonis, Boleslovas Miðkinis, Alek- sandras Barysas, Izidorius Cilcius, Rokas Barysas, Morkus Þalnieraus-

273 kas; ið Subartoniø – Zigmas Aidukevièius, Zigmas Slaminis, Adolfas Dziangauskas, Aleksandras Milius, Juozas Kurkurinskas, Aleksandras Parapinius; ið Samûniðkiø – Jonas Volungevièius, Juozas Lepeðka, Leo- nas Èaplikas, Juozas Èaplikas, Julius Èaplikas, Jonas Èaplikas; ið Mak- simoniø – Jurgis Jakavièius (?), Julius Barysas, Pranas Milius, Juozas Lekavièius; ið Èesukø – Tamoðius Kvaraciejus, Vladas Kvaraciejus. Sà- raðà sudaræ b. vadas Kvaraciejus ir b. valdybos pirmininkas Stanevièius. Bûrio valdyba 1926 01 04 nutarë iðduoti liudijimus þemës gavimo reikalu ðauliams, kurie nëra teismo bausti ir kurie dalyvavo mûðiuose su prieðu. Tokie yra: Julius Karsokas, Petras Kvaraciejus, Vincas Kva- raciejus, Jonas Kvaraciejus, Pranas Kvaraciejus, Antanas Stanevièius, Juozas Paèkauskas, Izidorius Vitkauskas, Jonas Bingelis. Pasak LCVA 561-19-656 esanèiø liudijimø, Julius Karsokas ið Trasninko dalyvavo mûðiuose su lenkais nuo 1920 m. rugsëjo iki gruodþio mën.; Petras Kvaraciejus ið Lankininkø kovojo su lenkais 1920 09 - 1921 01, dalyva- vo Klaipëdos atvadavime 1923 m.; Pranas Kvaraciejus (Lankininkai) su lenkais kovësi 1920 09 - 1920 12, dalyvavo Klaipëdos kampanijoje; Vincas Kvaraciejus, dalyvavo kovose su lenkais 1920 09 - 1921 01, o Juozas Kvaraciejus (abu ið Lankininkø) – 1920 09 - 1920 12; Juozas Paèkauskas ið Kasèiûnø su lenkais kovësi 1920 09 – 1921 01 ir 1922 05 - 06. Prie III karo apygardos 9 pëst. pulko 1926 m. kovo 1-16 d.d. vyko 104 valandø karinio parengimo kursai ðauliø bûriø vadams. Ið Merki- nës bûrio kursuose dalyvavo Karolis Marèinskas ir Jonas Dvareckas. Egzaminus pirmasis iðlaikë labai gerai, antrasis silpnai (LCVA 561-2-4302). Tikrø merkiniðkiø pagal kilmæ nëra ir 1927 m. sausio 7 d. bûrio na- riø sàraðe (LCVA 561-17-114): Antanas Stanevièius, Karolio, gimæs Ne- munaièio valsè. Einoriø kaime, gyveno Lankininkuose; Vincas Kvara- ciejus, Simo, Pranas Kvaraciejus, Izidoriaus, Petras Kvaraciejus, Kazio – visi trys ið Lankininkø; ið Bingeliø – Petras Bingelis, Aleksandro, Pet- ras Èiurlionis, Morkaus; ið Kasèiûnø – Juozas Paèkauskas, Dionyzo, Valentas Jakavonis, Tamoðiaus; ið Utiekos – Liudvikas Sinkevièius, Rau- lo, Antanas Sinkevièius, Petro; ið Jablanavo – Izidorius Vitkauskas (plen- to sargas); ið Trasninko – Julius Karsokas, Petro, Petras Averka, Marty-

274 no, Vincas Volungevièius, Petro, Jonas Juðkevièius, Nikodemo, Juozas Volungevièius, Kazio; Trasninke gyveno pasienio policininkas Juozas Urbanavièius ið Kapiniðkiø; ið Puvoèiø – Vaclas Jevaiðis, Adomo, Anta- nas Puvaèiauskas, Jono; Jonas Dvareckas, Jono ið Puvoèiø gyveno Mak- niûnuose; Merkinëje gyveno trys ðauliai ið Puvoèiø – Rokas Kisielius, Juozo (gyveno kapuose), Jonas Bingelis, Juliaus ir Dionyzas Bingelis, Motiejaus; Merkinëje taip pat gyveno Juozas Kisielius, Andriaus ið Ran- damoniø. Du vyrai ið lenkø okupuotos Puvoèiø pusës gráþæ á savo na- mus; tai Bronius Galèius, Vinco ir Juozas Baniulis, Vinco. Sàraðà suda- ræs b. vadas Kvaraciejus. B. valdyba (Dvareckas, Vitkauskas, Stanevièius, Kvaraciejus...) 1927 m. sausio 12 d. svarstë, ar priimti kandidatu á ðaulius Petrà Kvara- ciejø; nutarta nepriimti, nes suþinota, kad Kvaraciejus buvo teistas. XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime 1927 m. vasario 10 d. paþymë- ta, kad Merkinës ð. bûrys iðkrikæs, nors ir dalyvavæs Klaipëdos atvadavi- me. Alytaus rinktinës vadas balandþio 3 d. sukvietë Merkinës ðauliø susirinkimà. Á bûrá ásiliejo naujø þmoniø. Naujoji bûrio valdyba parei- gomis pasiskirstë balandþio 24 d.: pirmininkas – Jonas Rinkevièius, iþ- dininkas – Pranas Jurgelis, sekretorius – Jonas Rëklys. Kandidatu á b. vadus rinktinës vadui nutarta pasiûlyti Jonà Skirpstûnà. Valdyba nutarë surengti kelias paskaitas: ið Lietuvos istorijos skaitys mokytojas J. Rin- kevièius, apie Ðauliø sàjungos ideologijà – mokyt. J. Rëklys, ið Lietuvos geografijos – mokyt. P. Jurgelis, ið gamtos – mokyt. Raþauskas. Nesant pinigø bûsto nuomai, nutarta tenkintis privaèiais butais (LCVA 561-19-1013). Geguþës 15 d. iðkilmingai paminëta Tautos nepriklauso- mybës ðventë, ávyko ðauliø vakaras. Bûrio valdyba 1927 06 08 nutarë pervesti á ðaulius kandidatus: Juozà Maþeikà, Pranà Jurgelá, Jonà Rëklá, Stasá Kavaliauskà, Jonà Rinkevi- èiø, Vincà Feiferá, Juliø Èaplikà. Spalio 16 d. Merkinëje Alytaus ð. rink- tinës vaidintojø trupë vaidino Moljero komedijà „Vestuvës per prievar- tà”. Po vaidinimo Dumbliauskaitë ir Ðaulinaitë padainavo keletà dainø; èigonø ðokius ðoko Tubinavièienë, Dumbliauskaitë ir vienas vyras. Gro- jo 2 ulonø pulko orkestras. Per 1927 metus bûryje ið viso surengti 3 va- karai su vaidinimais ir sporto ðventë, 6 paskaitos. B. valdybos posëdyje 1927 10 19 ið kandidatø á narius priimti: Julius Baranauskas, Juozas

275 Bakanauskas, Teodoras Èaplikas, Jonas Volungevièius, Saturnas Vo- lungevièius, Julius Þiogelis. Nutarta praðyti rinktinës Teodorà Èaplikà skirti b. vadu. B. valdyba 1928 01 28 priëmë kandidatais: Jonà Paulaitá, Steponà Galkauskà, Antanà Sinkevièiø, Mikà Bilinskà, Vincà Volungevièiø, Bro- niø Prëskiená, Leonà Èaplikà. Jono Volungevièiaus asmens pareiðkimà rinktinë dël kaþkokiø prieþasèiø gràþino. Susirinkime vasario 4 d. bûrys nutarë kas ðeðtadiená rengti karinio pasirengimo pamokas, o iki gegu- þës 15 d. ásigyti uniformas (!). B. valdybos posëdyje geguþës 19 d. á na- rius priimti kandidatai: Jonas Paulaitis, Mikas Bilinskas, Vincas Volunge- vièius, Leonas Èaplikas, Povilas Èaplikas, Pranas Èaplikas, Kazys Piga- ga, Mikas Palubinskas. Kandidatais dar palikti: Antanas Sinkevièius, Antanas Babavièius, Petras Kvaraciejus, Tomas Tamulevièius; kandida- tais palikti ir á kariuomenæ iðvykæ Steponas Galkauskas bei Bronius Prës- kienis. 1928 06 07 pareigomis pasiskirstë nauja bûrio valdyba: mokyt. Jonas Rinkevièius – pirmininkas, mokyt. Jonas Paulaitis – sekretorius, Pranas Èaplikas – iþdininkas. Nutarta organizuoti dviratininkø grandá; á jà uþsiraðë: Leonas Èaplikas, Jonas Rinkevièius, Jonas Paulaitis, Jo- nas Volungevièius, Petras Èiurlionis, Pranas Jurgelis, Mikas Palubins- kas. Leidimø vaþinëti dviraèiais teko rûpintis per rinktinës vadà. LCVA 561-17-24 yra Merkinës bûrio 30 ðauliø, apdovanotø Lietu- vos nepriklausomybës medaliais, sàraðas. Jis be datos, bet greièiausiai, kaip ir kitø bûriø, yra 1928 metø, nes nurodyta apdovanojamiems ðau- liams iki birþelio 25 d. atsiøsti valstybës iþdan po 5 Lt, o medaliai bûtø áteikti ligi 1929 m. birþelio mën. Vyèio kryþiaus ordino kavalieriams, savanoriams ir tarnyboje esantiems kariûnams bei kareiviams medaliai duoti nemokamai. Sàraðe yra: Vladas Kazlauskas, Mikas Palubinskas, Juozas Lepeðka, Jonas Volungevièius, Julius Þiogelis, Pranas Èaplikas, Leonas Èaplikas, Tomo (Samûniðkës), Jonas Kvaraciejus, Jonas Dva- reckas, Vaclas Jevaiðis, Juozas Urbanavièius, Petras Kvaraciejus, Pra- nas Kvaraciejus (Lankininkai), Jonas Bingelis, Bronius Galèius, Diony- zas Bingelis, Vaclovas Dvareckas, Julius Karsokas, Juozas Paèkauskas, Izidorius Vitkauskas, Petras Èiurlionis, S. Stanevièius, Kazys Puvaèiaus- kas, Petras Averka, Liudvikas Sinkevièius, Jonas Kaziûnas, Teodoras Èaplikas (Samûniðkës), Jonas Rinkevièius, Pranas Jurgelis, kun. Juo-

276 zas Bakðys (po mirties). Sàraðo originalas nëra visai patikimas dël átar- tinos kai kuriø pavardþiø raðybos. Buvo ir tokiø ðauliø, kurie medalio atsisakë – galbût nenorëjo uþ já mokëti 5 Lt. Pavyzdþiui, ið bûrio 1928 12 18 pristatytø 8-niø ðauliø atsisakë trys. Bûrys 1928 05 14, tarp kitø, buvo pristatæs apdovanoti medaliais Ignà Stankevièiø ir Mauðà Slinkà, taèiau medalá gavo tik I. Stankevièius. Be to, bûryje buvo ir kitø medaliu apdovanotø ðauliø. Pvz., LCVA 561-17-134 tarp 28 apdovano- tøjø yra Petras Bingelis. Prezidentas Smetona Merkinës ðaulá Juozà Ba- ranauskà, Antano medaliu apdovanojo 1928 m. geguþës 15 d. Deja, kai kurie apdovanotieji gana greitai buvo paðalinti ið ðauliø uþ neveiklumà ir kt. Gautø Nepriklausomybës medaliø ir nario liudijimø iðkilmingà átei- kimà ðauliams bûrio valdyba 1928 m. birþelio 7 d. nutarë surengti birþe- lio 24 d., pasikvietus rinktinës vadà, Alytaus apskrities virðininkà ir ap- skrities karo komendantà. Paskirtas naujas bûrio vadas – Leonas Èapli- kas. Prasidëjæ karinio parengimo uþsiëmimai. Birþelio 23 d. vakare vy- ko Joniniø, o birþelio 24 d. – sporto ðventë. Á sporto ðventæ atvyko keliø kaimyniniø bûriø ðauliai, XIX rinktinës vadas Petruðkevièius, LÐS at- stovas majoras Karaða, I Kauno rinktinës vadas Goncerauskas. Sporte geriausiai pasirodë Merkinës ir Ryliðkiø bûriai. Apdovanoti labiausiai pasiþymëjæ ðauliai Mikas Savilionis ir Petras Griðkevièius. Ið sporto ðven- tës gráþtanèiø ðauliø grupæ uþpuolë Subartoniø kaimo bernai. Taikos teismas spalio 5 d. penkis uþpuolikus nubaudë. 1927-1929 metais b. val- dybos sudëtis keitësi kas keli mënesiai. Ðtai 1928 m. birþelio 7 d. valdy- bos nariai pasiskirstë pareigomis, o buvusiems b. valdybos nariams J. Paulaièiui ir J. Rinkevièiui iðvykstant ið Merkinës, liepos 19 d. reika- lus perëmë kiti kandidatai: pirmininkas – policijos valdininkas M. Palu- binskas, sekretorius – paðto valdininkas T. Masaitis, valdybos narys – Pr. Èaplikas (T. Masaitis á narius priimtas valdybos posëdyje rugpjûèio 26 d.). Vietos organizacijos su visuomene plentø kryþkelëje Lietuvos nepriklausomybës 10-meèiui pastatë kryþiø. Susirinkime 1928 m. rugsëjo 9 d. dalyvavo rinktinës vadas ir daug sveèiø, ekskursantø ið Alytaus. Iðrinkta nuolatinë sekcija vakarams rengti. Rugsëjo mënesá bûrys dalyvavo ðauliø manevruose Seirijuose ir gavo rinktinës vado raðtiðkà pagyrimà su padëka. Rinktinës valdyba spalio 24 d. nutarë á ðaulius Merkinës bûryje priimti 9 asmenis, tarp jø – Jonà

277 Volungevièiø, Juliø Þiogelá, Jonà Lepeðkà (juos b. valdyba priëmë lie- pos 29 d.). 1928 m. surengti trys vakarai ir spaudos platinimo talka. Jos vykdytojas buvo T. Masaitis. Surinkta 70 „Trimito”, 170 „Mûsø ryto- jaus” prenumeratoriø, parduota daugiau kaip 400 kalendoriaus knygu- èiø (þinoma, prenumeratoriai buvo ne tik ðauliai). B. valdyba 1929 m. kovo 10 d. atmetë Juozo Bakanausko praðymà gauti leidimà ginklui (revolveriui) laikyti: ðaulys netinkamas. Remian- tis 1927 11 06 visuotinio nariø susirinkimo nutarimu ir 1928 09 09 susi- rinkimo papildymu, nutarta 3 kartus neatvykusius á susirinkimus ir ne- mokanèius nario mokesèio ðaulius braukti kaip netinkamus, todël ið bûrio paðalinti Juozas Bakanauskas, Izidorius Vitkauskas ir Petras Kvaracie- jus. Kariuomenëje tarnaujanèius ðaulius laikyti ðauliais, kol sugráð na- mo. Á bûrá priimti Antanas Bartusevièius ir Kazys Barysas. Ðaulá V. Fei- ferá uþ grasinimà ðautuvu per jaunimo ðokius vasario 19 d. Subartoniø kaime nubausti: jo nuosavà ðautuvà su 4 ðoviniais metams paimti á san- dëlá, o ðauliui visuotiniame susirinkime pareikðti vieðà papeikimà. Pa- daryti rinkliavà tarp ðauliø b. vëliavai ir sporto árankiams ásigyti, o ið turimø pinigø steigti maþà b. bibliotekëlæ. Pasienio policijos vakaro bû- riui paaukotà pelnà – 85,75 Lt – panaudoti paminklui ant þuvusio karei- vio kapo Merkinës kapinëse (LCVA 561-19-1013). B. valdyba 1929 05 09 priëmë bûrio vado L. Èapliko atsistatydini- mà, taèiau tam, atrodo, tà kartà rinktinë nepritarë. Antrà kartà nutar- ta sudaryti bûryje dviratininkø grandá; joje: Petras Èiurlionis, Luko- ðius Pigaga, Rapolas Lekavièius, Tomas Masaitis, Pranas Jurgelis, Pet- ras Bingelis, Jonas Paulaitis (J. Paulaitis ir J. Rinkevièius 1928 m. va- saros pabaigoje ið Merkinës, matyt, neiðvyko); á dviratininkø grandá birþelio 30 d. priimtas Julius Bingelis. Ðá mokytojà á bûrá valdyba pri- ëmë geguþës 12 d. (v-bos pirmininkas – vël J. Rinkevièius, sekretorius – T. Masaitis, narys – M. Palubinskas). Pasak bûrio birþelio 12 d. ra- porto rinktinei, bûryje buvo ir sanitarinë sekcija: Jonas Volungevièius, Pranas Èaplikas ir Antanas Antanavièius. B. valdyba birþelio 30 d. nutarë iðbraukti 5 ðaulius: vieni iðvykæ kitur, o Petras Orlauskas ne- tinkamas. Nariais priimti Rapolas Lekavièius ir Juozas Oþelis. Indë- liø knygelæ 96,65 Lt sumai ir 28,25 Lt grynais pinigais J. Rinkevièius perdavë Juliui Bingeliui, o bibliotekà – 51 knygà – Tomui Masaièiui. Ðauliai aptvarkë neseniai surastà kovoje su lenkais kritusio kareivio

278 Benedikto Trakymo kapà. Ið surengto vieðo vakaro, kuriame vaidinta 3 v. komedija „Audra giedroje”, gauta 80 Lt pelno. Tà paèià komedijà bûrio vaidintojai rugpjûèio 25 d. vaidino Varënoje I; pelnas – 21 Lt – skirtas Varënos ðauliø namams statyti. Merkinës b. teatro mëgëjai vieðà vakarà rugsëjo 1 d. surengë Seirijuose. Suvaidinta 3 v. komedija „Gy- vieji nabaðninkai”. Naujai bûrio valdybai 1929 08 12 pasiskirsèius pareigomis, jos pir- mininku tapo T. Masaitis, sekretoriumi – Pr. Jurgelis, kasininku – J. Bin- gelis; b. vadas – L. Èaplikas. Atgal bûrin priimtas kovo 10 d. paðalintas J. Bakanauskas. Vëliavà nutarta ásigyti geresnës rûðies – uþ 150-180 li- tø. Rugpjûèio 4 d. surengta dviratininkø ekskursija á Perlojà ir Varënà I. Taèiau ðaulys mokytojas Pranas Jurgelis buvo iðkeliamas kitur. B. valdy- ba rugpjûèio 19 d. kreipësi á rinktinës vadà, kad mokytojà paliktø vieto- je arba bent nenukeltø toli nuo Merkinës: Jurgelis vadovauja vaidintojø sekcijai, yra vienas veikliausiø mokytojø ir seniausias ðaulys bûryje. Bet merkiniðkiai pavëlavo (A. Petruðkevièiaus 1929 08 28 atsakymas, LCVA 561-19-71). Rinktinës valdyba spalio 1 d. patvirtino Petro Kvaraciejaus ir Izidoriaus Vitkausko paðalinimà ið bûrio. B. valdyba 1929 11 10 posëdyje (v-bos sekretorius jau R. Lekavi- èius) nusprendë, kad ðaulës moterys kas mënesá mokës po 15 ct nario mokesèio. Pervesti á narius rinktinei pristatyti kandidatai: Zuzana Kru- konytë, Sofija Paulaitienë, Petras Dzidzevièius, Leonas Èaplikas II, An- tanas Antanavièius. Spaudos talkai organizuoti iðrinkti: vykdytojas – T. Masaitis, talkininkai – J. Janulevièiûtë, J. Paulaitis, L. Èaplikas, R. Le- kavièius, Z. Krukonytë, S. Paulaitienë. Nutarta lapkrièio 24 d. Merki- nëje suruoðti ðokiø vakarà su koncertiniais ir komiðkais dalykëliais, o per Kalëdas Masaliðkëse – vieðà vakarà. Á bûriø vadø parengimo kursus sutiko vykti ats. vyresn. puskarininkis Jonas Volungevièius. Noruliuose gyvenæs ðaulys Vincas Jazukevièius kaþkada 1929 me- tais praðë iðbraukti já ið bûrio, nes yra vedæs, turi vaikø, gyvena ûkyje, todël negali pasiðalinti ið namø, atlikti ðaulio pareigø... B. valdybos pir- mininkui T. Masaièiui uþ gerà bûrio raðtinës sutvarkymà XIX rinktinës 1929 11 12 ásakymu pareikðta padëka. 1929 m. ásteigtame bûrio knygyne (bibliotekoje) metø gale buvo 70 knygø. Uþ 250 Lt ásigyta vëliava. Ji paðventinta ir áteikta bûriui rug- sëjo 15 d. Vëliavà ðventino ir ðaulius prisaikdino kun. Kazimieras Ribi-

279 kauskas. Parade tà dienà dalyvavo 27 ðauliai. Rinktinës vadas Petruðke- vièius patikrino sporto uþsiëmimus. Bûrys birþelio 24 d. dalyvavo LÐS deðimtmeèio ðventëje Kaune, o spalio 27 d. – rinktinës deðimtmeèio minëjime Alytuje. Tais metais bûrys surengë 6 vakarus su vaidinimais ir 3 ðokiø vakarus (po vienà vakarà surengta Seirijuose ir Varënoje I). Per spaudos talkà iðplatinta 300 egz. „Mûsø kalendoriaus”, 55 egz. Vlado Andriukaièio knygos „Þvalgo uþraðai”, uþverbuota 30 „Trimi- to” prenumeratoriø. 1930 m. sausio 1 d. bûrys suruoðë ðokiø vakarà Merkinëje, o sausio 5 d. – vakarà su vaidinimu Samûniðkëse. 1930 m. vasario 27 d. staiga mirë bûrio ðaulys vilnietis Julius Þio- gelis. Vilniø 1920 metais uþëmus lenkams, 17-metis jaunuolis atbëgo á Nepriklausomà Lietuvà, stojo á IV ðauliø grupæ ir kovojo su lenkais. Palaidotas kovo 1 d. Samûniðkiø kapinëse; prie kapo duobës kalbëjo rinktinës vadas A. Petruðkevièius, bûrio valdybos pirmininkas T. Ma- saitis. B. valdyba kovo 9 d. treèià kartà gráþo prie dviratininkø gran- dies klausimo. Grandyje buvo: Tomas Masaitis, Rapolas Lekavièius, Zuzana Krukonytë, Steponas Galkauskas (bûrio v-bos iþdininkas), Jo- nas Paulaitis, Jonas Janulevièius, Petras Bingelis, Julius Bingelis. Á ðau- les kandidates priimta Marë Fedotovaitë. Bûrio susirinkime kovo 22 d. dalyvavo rinktinës vadas. Kadangi didesnë dalis bûrio ðauliø yra ið Samûniðkiø kaimo, todël nutarta ten organizuoti ðauliø gaisrininkø komandà. Be to, nutarta sudaryti bûrio moterø grupæ, átraukiant á jà kaimø mergaites. Tà paèià dienà ðauliai surengë vakarà; suvaidintos komedijos „Nepasisekë debiutas” ir „Daug triukðmo dël nieko”. Visuotinis susirinkimas balandþio 13 d. nutarë statyti bûrio namus. Rûpintis jø statyba iðrinktas komitetas: T. Masai- tis, J. Paulaitis, J. Janulevièius, Z. Krukonytë, J. Bakanauskas. Ið rink- tinës atsiøstus knygos „Ástabieji pasaulio dalykai ir reiðkiniai” keturis egzempliorius b. valdyba geguþës 18 d. nutarë paskirstyti spaudos tal- kininkams: Tomui Masaièiui, b. vadui Leonui Èaplikui, Jonui Paulai- èiui ir Jonui Volungevièiui. Susirinkime birþelio 19 d. perrinkta bûrio valdyba. Birþelio 23-osios vakarà bûrys iðkilmingai ðventë Jonines prie Ðarûno kapo netoli Su- bartoniø kaimo. Liepos 6 d. ávyko visuotinis susirinkimas, skirtas „Tri- mito” 10 metø sukaktuvëms paminëti. Mokytojas ðaulys Jonas Janu-

280 levièius skaitë paskaità apie spaudà ir „Trimito” reikðmæ; þurnalà uþ- sisakë 14 ðauliø. Susirinkime rugpjûèio 10 d. aptartas Vytauto paveikslo sutikimas. Ið Perlojos á Merkinæ jis atneðtas rugpjûèio 20 d. Sutikime dalyvavo visi ðauliai, tarp jø – 8 raiteliai. Paskui visi paveikslà iðlydëjo á Alytø. Rugpjûèio 24 d. ávyko rikiuotës pasiruoðimas Vytauto Didþio- jo mirties 500 metø sukaktuvëms. Iðkilmës vyko rugsëjo 8 d; nors oras buvo blogas, jose kalbà sakë ðaulys mokyt. J. Paulaitis. Rugsëjo 19 d. surengtas ðaudymas kovos ðoviniais ið 100 m ir 150 m atstumo; ðaudë 17 ðauliø. Rugsëjo 28 d. vyko gimnastikos pamokos, kuriose dalyvavo 14 ðauliø. 1930 m. rugsëjo 21 d. pareigomis pagaliau pasiskirstë naujoji b. valdyba: pirmininkas – T. Masaitis, vicepirmininkas – J. Paulaitis, sek- retorius – R. Lekavièius, kasininkas – S. Galkauskas, valdybos narës – S. Paulaitienë ir Z. Krukonytë. Iðrinkta ðvietimo komisija: M. Fedoto- vaitë, S. Galkauskas, P. Dzidzevièius, P. Èaplikas, R. Lekavièius. Bib- liotekà kol kas tvarkys v-bos sekretorius. Kandidatais á bûrá nuo birþe- lio 1 d. priimti: Kazys Sasnauskas, Julius Èaplikas I, Julius Èaplikas II, Stasys Sinkevièius, Antanas Stalgys; nuo rugpjûèio 1 d. priimtas Antanas Romanèiuckas. Nariais priimti Juozas Skerniðkis ir Juozas Kirmelevièius. Ðaulys Juozas Lepeðka uþ netinkamà uniformos dëvë- jimà nubaustas 5 Lt pabauda; jà sumokëti privalëjo iki spalio 15 d. J. Lepeðka per ðvaros savaitæ ëjo seniûno pareigas. Já nubausti savo nuoþiûra b. vadas praðë 1930 06 17 praneðime. Naujoji valdyba nutarë bûryje organizuoti raiteliø grandá; tas reikalas pavestas S. Galkaus- kui. Vakare rugsëjo 21 d. bûrio artistai vaidino veikaliukus „Vargðas Tadas” ir „Nepavykusi komedija”; gauta 23,40 Lt pelno. Merkinëje vykusioje þemës ûkio ir namø pramonës parodoje Alytaus rinktinës ðauliai turëjo savo skyriø. Rudená bûrio valdyba vël keitësi. Spalio 19 d. posëdyje ji tokia: pirmininkas – T. Masaitis, vicepirmininkas ir sekretorius – J. Paulaitis, nariai – S. Galkauskas, ats. leit. M. Lukoðiûnas, ats. leit. J. Greblikas; b. vadas – L. Èaplikas. Bûrio 10 metø sukaktuves nutarta minëti spa- lio 26 d. Taèiau tà dienà jos paminëtos tik J. Grebliko ir M. Lukoðiûno paskaitomis; sukaktuves ðvæsti iðkilmingai numatyta pavasará. Spalio 27 d. ðauliai antrà kartà dalyvavo Vytauto Didþiojo mirties metiniø

281 minëjime. Vakare surengtas ðauliø vaidinimas „Uþ tëvynæ kariavau”. Spektaklis buvo nemokamas. B. valdybos pirmininkui T. Masaièiui ið- vykstant gyventi kitur, jo pareigos spalio 29 d. posëdyje perduotos vi- cepirminikui Jonui Paulaièiui. Bûrio knygynà nutarta papildyti nuo spaudos platinimo likusiomis 10 knygø (8,45 Lt sumai). Kandidatais á ðaulius priimti: Steponë Èaplikaitë, Viktoras Aleksa, Juozas Lepeðka II, Feliksas Kavaliauskas, Antanas Bingelis. B. vadas Leonas Èaplikas jam praðant „dëlei susidëjusiø svarbiø ðeimyniniø aplinkybiø” (1930 10 20 raportas) nuo lapkrièio 10 d. at- leistas ir b. vadu paskirtas Povilas Èaplikas (rinktinës 1931 01 31 ása- kymas). B. valdybos posëdyje lapkrièio 30 d. á ðaulius priimti kandida- tai: Kostas Èerniauskas, Adolfas Èaplikas, Juozas Barysas, Kazys Sas- nauskas, Julius Èaplikas (I), Juliaus, Julius Èaplikas (II), Tomo, Sta- sys Sinkevièius. Á bûrá priimta ðaulë Petronë Þaromskaitë-Barkaus- kienë, á LÐS ástojusi Kaune 1920 m., 1924 m. perëjusi á XVI Këdainiø rinktinës Josvainiø bûrá, taèiau neturëdama pastovios gyvenamosios vietos liko nepersiregistravusi (Josvainiø ð. b. 1930 11 17 pateisinama- sis raðtas, LCVA 561-19-1013). B. valdyba 1931 01 25, remdamasi bûrio vado raðtiðku praneðimu, nutarë Juozà Lepeðkà paðalinti ið ðauliø uþ nusiþengimà ðauliø ásta- tams: ðaulys namuose buvo pavartojæs ginklà prieð ðeimà ir kitus ten gyvenusius asmenis. Apie J. Lepeðkos paðalinimà b. v-bos pirminin- kas J. Paulauskas 1931 06 09 praneðë rinktinës vadui. Tuo tarpu Sa- mûniðkëse gyvenæs J. Lepeðka savo 1931 06 10 paaiðkinime rinktinës vadui raðë, kad „Pono Vado nutarimu esu nubaustas uþ sukëlimà triukð- mo 50 litø, arba penkiom parom areðto ir paðalintas esu ið ðauliø tar- po” (areðto bausmæ atliko ligi 1931 04 02). Atseit, pernai, parvykæs ið Merkinës, kieme lojant ðuniui, jis iðëjæs ir triskart iððovæs. Namiðkiai apie tai praneðë bûrio vadui Povilui Èaplikui, kuris su policija já su- ëmë. J. Lepeðka buvo ðaulys nuo 1919 m.; bûdamas Ryliðkiø bûryje, 1919-1920 m. dalyvavo kovose su lenkais; jis agitavæs Samûniðkiø kai- mo jaunuolius stoti á ðaulius, nes kaime tik jis vienas buvæs ðaulys... Rinktinës vadas 1931 m. birþelio mën. (dienos nëra) rezoliucijoje ra- ðë, kad J. Lepeðka ið ðauliø neiðbrauktas ir tebëra Merkinës bûryje (LCVA 561-19-657).

282 XIX rinktinës praneðimas apie leidimà Merkinës bûrio ðauliui Stepui Galkauskui laikyti revolverá. 1930 04 03

B. valdyba 1931 m. kovo 15 d. á kandidatus priëmë Merkinës gy- ventojà Sergejø Buslajevà (á ðaulius – birþelio 7 d.).Visuotiniame bû- rio susirinkime kovo 29 d. mokytojas J. Paulaitis skaitë paskaità „Ðau- liai ir kooperacija”. Bûrys ruoðësi pavasará ðvæsti 10 metø sukaktuves. Geguþës 25 d. surengtas vieðas vakaras Bingeliø kaime; pelnas – apie 40 Lt. Bûrys gavo VII Ðiauliø rinktinës 45 Kelmës bûrio geguþës 23 d. raðtà, kuriame dëkojama uþ 4 Lt aukà bûrio ð. namø statybai. Rugsëjo 6 d. b. valdyba be bandomojo staþo á ðaulius pervedë Feliksà Pempæ – kaip bûriui reikalingà specialistà ðaulá ugniagesá. Rugsëjo 20 d. susirinkime iðrinkta nauja bûrio valdyba: pirminin- kas – Pranas Þilinskas, vicepirmininkas – Jurgis Greblikas, Baltramie- jaus, seketorius – J. Þukas, iþdininkas – Antanas Baranauskas, narys – R. Lekavièius (rinktinë valdybà patvirtino spalio 14 d.). Iðrinkta ko- misija ðaulio J. Þiogelio paminklui kapinëse pastatyti: P. Èaplikas, A. Baranauskas, J. Volungevièius. Rinktinë lapkrièio 3 d. patvirtino Viktoro Aleksos, Jono Lepeðkos, Antano Baranausko ir Sergejaus

283 Buslajevo priëmimà á Merkinës bûrá. Susirinkime lapkrièio 8 d. vël svars- tytas ð. namø statybos klausimas. Ið ðaulio J. Janulevièiaus praneðimo matyti, kad namø statybos komitetas nieko nenuveikæs (LCVA 561-19-663). Komitetà perrinkti ir toliau tartis dël paminklo J. Þioge- liui numatyta kitame susirinkime. Beje, b. valdyba lapkrièio 1 d. atmetë Merkinës savanoriø gaisrininkø draugijos pasiûlymà statyti namus ben- drai: ðauliai namus statys tik ðauliams! Rûpindamasis namø statyba, bû- rys sumanë rengti loterijà. Todël lapkrièio 28 d. kreiptasi á rinktinës va- dà su praðymu parûpinti leidimà loterijai; ji vyktø 1932-1933 metais, panaðiai, kaip Perlojos bûryje. Taèiau rinktinë leidimo loterijai nedavë: pirmiau reikia turëti namams sklypà, paskui sàmatà bei planà. Dar 1928 m. Varënos I ð. bûrys buvo atsiuntæs Merkinës bûriui aukø lapà parinkti aukø Varënos ðauliø namams. Lapas su aukojusiø asmenø sàraðu gràþintas 1929 m. rugsëjo mën. ar spalio pradþioje. Surinkti 25 Lt iðsiøsti ir gauti, apie kà raðyta „Trimito” 1929 m. Nr. 44. Ávykæs kaþkoks nesusipratimas. Varënos bûrys 1931 01 20 siuntë Merkinën raðtà, praðy- damas atsiøsti pinigus uþ viskà, o 1931 12 27 raðtu dar kartà apie tai priminë. Taèiau buvæs Merkinës b. valdybos pirmininkas T. Masaitis 1932 m. sausio 19 d. ið Kauno paaiðkino, kad ið gautø 50-ties Varënos vaizdø albumëliø parduoti 27 egz., kiti gràþinti. Uþ albumëlius 26,45 Lt iðsiøsti 1930 06 06. 1932 m. vasario mënesá bûrys susiskirstë á tris skyrius. Merkinës sky- rius apëmë Merkinæ, Maksimonis, Masaliðkes, Parudnià, Dubakloná ir Jonionis (pastarieji du kaimai buvo Liðkiavos valsèiuje); skyrininkas Sta- sys Kavaliauskas. Samûniðkiø skyrius: Samûniðkës, Subartonys, Netie- sos ir Apsingë; skyrininkas Vaclas Lepeðka. Noruliø skyrius: Noruliai, Bingeliai, Lankininkai ir Kruðai (Kruðonys); skyrininkas Kazys Sasnaus- kas. Vasario 7 d. surengtas vieðas vakaras su vaidinimais – 3 veiksmø vaizdeliu „Rytojaus diena” ir 1 v. komedija „Namø þidinys” – tedavë vos 2 Lt pelno. Vasario 16-àjà vël suvaidinta „Rytojaus diena”. Subarto- nyse gyvenæs J. Greblikas vasario 15 d. papraðë b. valdybos pirmininko iðbraukti já ið valdybos nariø – vicepirmininko pareigø nëgalëjo eiti dël ligos. Pareiðkimà birþelio 27 d. b. valdybai paraðë Juozas Þukas: „... Að dël susidëjusiø gyvenimo aplinkybiø toliau pasilikti valdybos sàstate ne- galiu”, ir praðë nuo tos dienos jo nelaikyti valdybos nariu.

284 XIX rinktinës valdyba 1932 03 03 á Merkinës bûrá priëmë Juozà Le- peðkà II, Stefanijà Èaplikaitæ, Antanà Bingelá, Feliksà Kavaliauskà, An- tanà Stalgá ir Antanà Romanèiuckà. Susirinkime kovo 20 d. visi ðauliai pritarë namø statybai. Ðaulys Volungevièius pasiþadëjo aukoti 100 ply- tø. Á revizijos komisijà iðrinkti: Petrauskas, Leonas Èaplikas, Beðonis, kandidatai á komisijà – Paulaitis ir Saèkauskas (?). Nutarta imti toká nario mokestá: ið rikiø 2 Lt metams, ið nerikiø – 10 ct. Bûrá balandþio 9 d. aplankë rinktinës vadas Petruðkevièius. Ávyko susirinkimas ir kari- nio parengimo patikrinimas. Dalyvavo 31 ðaulys ir 2 ðaulës ið 38 b. na- riø. Pasak rinktinës vado, b. vadui Povilui Èaplikui reikëjo reikðti dau- giau iniciatyvos, nes ðauliai nori dirbti. Drausmë bûryje gera. Rinktinës valdyba geguþës 2 d. kaip nepersiregistravusius iðbraukë: Vincà Kvara- ciejø, Tomà Kudarauskà, Antanà Sinkevièiø, Aleksà Sinkevièiø, Liudvi- kà Sinkevièiø, Jonà Sinkevièiø, Antanà Plutulevièiø, Antanà Stanevi- èiø, Vincà Jazukevièiø (pastaràjá b. valdyba iðbraukë dar 1930 02 21). B. valdyba geguþës 23 d. nutarë steigti moterø skyriø. Eiti bûrio vado pareigas nuo birþelio 1 d. paskirtas Stasys Kavaliauskas (XIX rinktinës 1932 06 01 ásakymas). Bûryje 1932 m. geguþës 26 d. lankësi I Kauno rinktinës 23 Vytauto Didþiojo universiteto studentø ð. bûrio ekskursija – 30 þmoniø. „Mes studentai ðauliai ypatingai sujaudinti ir patenkinti Merkinës ðauliø lie- tuviðku vaiðingumu ir graþiu nusistatymu dirbti dël Lietuvos Nepriklau- somybës”,– sakoma studentø atsiliepime. Studentai keliavo palei de- marklinijà: pradëjæ nuo Varënos I, paskui vaþiavo á Perlojà, Merkinæ, Liðkiavà. Liepos 2-3 d.d. ekskursijà á pademarklinijá suruoðë VIII Vil- kaviðkio rinktinës 8 Vilkaviðkio bûrys. Vadovavo pats rinktinës vadas Tugaudis. Pro Leipalingá sveèiai atvyko á Liðkiavà, paskui á Merkinæ, Perlojà. Èia pernakvojæ, liepos 3 d. ekskursantai vyko á Varënà I, Bab- riðkes, Daugus... Merkinës bûrys 1932 02 27 papraðë rinktinës leisti rinkliavà bûriuo- se su aukø lapais, o geguþës 22 d. vël praðë leidimo rengti daiktinæ lote- rijà, kuri vyktø rugsëjo 10 d. Loterija numatoma 5000 litø sumai – 5 tûkst. bilietø po 1 Lt. Bus 50 laimëjimø 2500 Lt sumai. Loterijos daiktø sàra- ðas toksai:

285 1. Lempinis radijo aparatas 1 400 Lt 2. Raðomoji maðinëlë 1 400 “ 3. Patefonas 1 300 “ 4. Foto aparatai po 150 Lt 2 300 “ 5. Medþiaga „Diagonal” ðauliø kostiumams po 120 Lt 2 240 “ 6. Sidabriniai portsigarai po 100 Lt 2 200 “ 7. Sieninis laikrodis 1 85 “ 8. Kiðeniniai laikrodþiai po 40 Lt 5 200 “ 9. Vytauto Didþiojo medalionai po 25 Lt 2 50 “ 10. Portfeliai po 20 Lt 4 80 “ 11. Dirþai uniformai po 15 Lt 8 120 “ 12. Laikrodþiai þadintuvai po 10 Lt 6 60 “ 13. Vytauto Didþ. medalionai po 5 Lt 5 25 “ 14. A. Smetonos portretai po 5 Lt 5 25 “ 15. Vytauto Didþ. portretai po 3 Lt 5 15 Lt

Viso: 50 2500 Lt

Jei bilietø bus iðplatinta maþiau, tai proporcingai bus sumaþintas ir leimëjimø skaièius bei suma. Loðime dalyvautø ðauliø, savivaldybës, po- licijos ir visuomenës atstovai. Rezultatai bûtø paskelbti „Trimite” (LCVA 561-19-662). Alytaus apskrities virðininkas leido loterijà surengti rugsëjo 10 d. (1932 06 13 raðtas). Bûrys spaustuvëje atsispausdino birþelio 26 d. raðto kitiems bûriams blankà: siunèiame NN loterijos bilietø ir praðome iðplatinti iki rugpjûèio 20 d.; bûrio vald. pirm. Pr. Þilinskas, nariai: F. Pempë, A. Baranauskas, R. Lekavièius, J. Þukas. Platinti bi- lietus sekësi ne itin sëkmingai. Daugelis bûriø, gavæ 20 ar 10 bilietø, pardavë vos po vienà kità arba në vieno ir gràþino atgal, juolab, kad ir merkiniðkiai gaudavo panaðius praðymus ið kitø bûriø. Pvz., XI Rasei- niø rinktinës 12 Ðiluvos bûrys su 1932 09 19 raðtu atsiuntë iðplatinti 10 lo- terijos bilietø jø bûrio namø statybai. LCVA 561-19-662 yra keli ðimtai praneðimø ið bûriø apie Merkinës b. bilietø platinimà. Kai kuriø bûriø atsakymai gana mandagûs, pvz., Radviliðkio bûrio atstovo (1932 08 06): „Gràþindamas loterijos bilietus turiu praneðti, kad ðauliðkai patarnauti Jûsø bûrio naudai turëtø bûti ne

286 tik kaipo malonus patarnavimas, o kaipo ðauliðka prievolë, bet tuo tar- pu negalime Jums tame reikale padëti, nes ir mûsø bûrys savo apylinkë- je vykdo tokià pat loterijà, kurios pelnas skiriamas bûrio namø staty- mui”. Ðakiø rinktinës 2 Veiveriø bûrys jau liepos 1 d. atsakë, kad uþsië- mæs savo bûrio namø statymu „ir prie geriausiø norø negalime kitiems bûriams dabar padëti” ir bilietus gràþino. Gràþindamas bilietus Punios bûrys atsakë: „Neiðplatinimo prieþastis – statymas bûrio namø, todël visos lëðos panaudojamos savo reikalams”. XVIII Birþø rinktinës Vað- kø bûrys rengë loterijà savo namø statybai ir bilietus merkiniðkiams grà- þino. Savo namus statësi XVI Këdainiø rinktinës Krakiø bûrys ir bilie- tus gràþino. Birþø rinktinës Vabalninko bûrys bilietus irgi gràþino, nes gavæs panaðiø bilietø bent ið keturiø bûriø. Këdainiø rinktinës Josvai- niø bûrys bilietus gràþino ir praneðë: „Ðiais metais tiek daug bilietø gau- nama ið visø bûriø, kad jau niekas nenori jø ir pirkti”. Jonavos bûrys irgi gràþino visus 50 bilietø. IV Tauragës rinktinës Laukuvos bûrys atsakë, kad bûrio valdybos nariai, iðeidami atostogø, nepaliko nieko savo pa- reigoms eiti, tad bilietø negali iðplatinti. Kai kurie bûriai praneðë, kad bilietus platina: VIII Vilkaviðkio rinktinës 10 Pilviðkiø bûrys (gavæs 20 bi- lietø), Birþø rinktinës Pasvalio bûrys. 6-is bilietus iðplatino IX Seinø rinktinës 21 Papeèiø bûrys. Puvoèiø bûrys iðplatino 17 bilietø (gavo 20). Visus 10 gautø bilietø iðplatino Marijampolës rinktinës 1 Meðkapievës bûrys. 10 bilietø iðplatino ir dar papraðë 10-ties V Trakø rinktinës 20 Panoðiðkiø bûrys. Marijampolëje liepos 2 d. gautus bilietus iðplatino ðau- lys, kriminalinës policijos tarnautojas Jonas Tercila ir dar papraðë 20 bi- lietø. Loterijos reikalai aptarti bûrio susirinkime 1932 m. rugpjûèio 7 d. Jau rugpjûèio 14 d. valsèiaus valdybos kieme buvo pastatyta palapinë loterijai. Sargybà prie jos ðauliai ëjo dienà ir naktá. Taèiau iki loterijos likus porai savaièiø, nebuvo iðplatinta në pusës bilietø. Todël bûrys pa- praðë apskrities virðininko leisti loterijà surengti vëliau – lapkrièio 6 d.; apskrities virðininkas leido (1932 08 30 raðtas). Dël loterijos pratæsimo buvo ir nesusipratimø. Neradæ „Trimite” loterijos laimëjimø skelbimo, ðauliai raðë bûriui laiðkus: ið Sedos, Akmenës ir kitur. Mat 1932 06 26 raðte apskritai nekalbëta apie loðimo datà. Vëliau siøstuose raðtuose ranka pataisyta – praðoma bilietus iðplatinti iki spalio 20 d.

287 Rugpjûèio 15 d. valsèiaus salëje ð. bûrys surengë vakarà su vaidinimu – 5 v. drama „Ponas ir muþikai”, o rugpjûèio 16 d. miestelyje surengta geguþinë. Abiejø renginiø pelnas skirtas ð. namø statybai. Rugpjûèio 28- osios naktá skelbtas bandomasis pavojus. Pratybose dalyvavo 33 ðauliai. Ðokiø vakarà valsèiaus savivaldybëje bûrys rengë spalio 16 d. nuo 18 iki 24 val. Kaip visada, reikëjo policijos leidimo. Rugsëjo 25 d. paminëtos LDK Kæstuèio 500-osios mirties metinës. Spalio 19 d. ið ðauliø paðalintas Juozas Sakalauskas. Mat jis susimuðë, uþ kà rinktinës vado buvo nubaus- tas 3 paromis paprasto areðto, taèiau atlikti bausmës neatvyko. Ðauliams teko já namuose suimti ir pristatyti á rinktinës ðtabà (rinktinë ðaulio paða- linimà patvirtino 1933 02 19). Susirinkime spalio 23 d. perrinkta b. valdy- ba. Jos pirmininku tapo Feliksas Pempë, sekretoriumi – Ksaveras Dëdi- nas, kasininku – Pranas Þilinskas, nariais – Juozas Þukas, Jonas Paulai- tis, Leonas Èaplikas; knygininku iðrinktas Rapolas Lekavièius. Tà paèià dienà, spalio 23-àjà, XIX rinktinës valdybos posëdyje Merkinës bûrio ðau- liais patvirtinti: Jonas Jasionis, Antanas Pakulis, Jokûbas Naruðaitis, An- tanas Baliûnas. Á Merkinës bûrá ið Varënos I 1932 metais atsikëlë Kazys Peckus; metø pabaigoje á bûrá ásiregistravo á Merkinæ atkeltas Varënos I b. ðaulys Jonas Barysas (prieð tai 3 mën. jis buvo Perlojoje). Bent apie 1932 metus bûryje buvæs ðaulys S. Kvaraciejus. B. valdybos pirmininkas Pr. Þilinskas susirinkime lapkrièio 20 d. pra- neðë, kad loterija jau davë per 400 Lt pelno, o visos loterijos rezultatai dar nebaigti apdoroti. Tikimasi, kad ið viso bus gauta per 1000 litø pel- no. Laimëjo 23 bilietai. Laimëtus daiktus galima atsiimti per mënesá nuo paskelbimo dienos – asmeniðkai arba per paðtà. Per tà laikà neatsi- imti daiktai laikomi paaukoti bûriui. Konstatuota, kad buvusieji iþdi- ninkai padarë iðeikvojimø, bet dabar tie veikëjai iðvykæ neþinia kur, tad nutarta tuos iðeikvojimus anuliuoti (nuraðyti). Paminklo J. Þiogeliui ko- misijos pirmininkas A. Baranauskas praneðë, kad medþiaga paminklui jau paruoðta ir statybà galima pradëti; paminklas bus pastatytas per 2-3 savaites. Bûrio knygynui padidinti nutarta skirti 64 Lt ið loterijos pelno. Pr. Þilinskas pasiûlë nario mokestá 1933 metams dël sunkios eko- nominës krizës sumaþinti iki 1 Lt; susirinkimas pasiûlymui pritarë. B. vadas Stasys Kavaliauskas gruodþio 18 d. vyko á rinktinës bûriø vadø suvaþiavimà. Savo pareigas pavedë eiti Petrui Pinkevièiui. Tà die-

288 nà Pinkevièius surengë uþsiëmimus, o kandidatas á ðaulius Stepas Chra- nauskas agitavo ðaulius á juos neiti. B. vadas apie toká kandidato elgesá gruodþio 27 d. praneðë rinktinës vadui, kuris kità dienà atsakë, kad „kan- didatø elgesá seka bûrio vadovybë”, dël jø net nëra reikalo klausti rink- tinës nuomonës: jei kandidatas netinkamas, bûrys gali jo nepriimti. Rink- tinës vadas Petruðkevièius antrà kartà 1932 metais bûryje lankësi gruo- dþio 20 d. Tikrintas karinis pasirengimas. Dalyvavo 35 ðauliai ið 60. Ið 35 dalyvavusiø tik 4 tarnavæ kariuomenëje, taèiau daugelis karinius da- lykus iðmanë gerai. Karinio parengimo pamokas dëstë ats. jaun. leit. Mikas Lukoðiûnas ir b. vadas Stasys Kavaliauskas. Namø statybos fon- de bûrys turëjo 1500 litø ir rûpinosi gauti ar pirkti Merkinëje sklypà. „Bûrys gana darbðtus, noras dirbti yra geras.” Beje, þemës sklypà paau- koti arba pirkti ðauliai praðë ir Merkinës staèiatikiø cerkvës klebono Leonido Vorobjovo. Ið jo 1932 07 21 raðto b. valdybos pirmininkui suþi- nome, kad ðauliø praðymà ðventikas persiuntæs Lietuvos staèiatikiø vys- kupijos tarybai á Kaunà. Taryba posëdþiauja du kartus per metus; dël laukø darbø posëdis greit neávyks. B. valdyba 1933 m sausio 8 d. nutarë praðyti rinktinës vado b. vadà Stasá Kavaliauskà „kaipo neturintá vietoje autoriteto ir ardantá ðauliø bû- rio valdybos ir bendrai ðauliø veikimà” pakeisti tinkamesniu; kad b. vadu paskirtas ats. virðila Leonas Èaplikas, rinktinë bûriui praneðë vasario 22 d. Klaipëdos atvadavimo 15 metø sukaktá bûrys minëjo 1933 01 15. Buvo paskaita. Vakare per radijà klausytasi minëjimo transliacijos ið Kauno. Imtuvà paskolino þydø sporto organizacijos „Makabi” skyrius. Vasario 26 d. (per Uþgavënes) Merkinëje pirmà kartà surengtas kaukiø vakaras. Ið jo gauta 39,20 Lt pelno. Balandþio 12 d. gautas Merkinës valsèiaus savivaldybës raðtas, kad valsèiaus taryba nutarë paskirti bûriui 1000 Lt ðauliø namams statyti ir sklypui ásigyti. Balandþio 23 d. surengtas bûrio vieðas vakaras. Vaidinta 3 v. komedija „Moterims neiðsimeluosi”, kelias daineles padainavo vietos pavasarininkø choras; pelnas – 18 Lt. Rinktinë geguþës 11 d. á 21 Merkinës bûrá oficialiai priëmë Ksaverà Dëdinà. Birþelio 4 d. Samûniðkiø kapinëse paðventintas paminklas Jurgiui Þiogeliui. Ðventino Merkinës vikaras kun. Stasiûnas. Dalyvavo Merki- nës, Merkinës raiteliø, Puvoèiø, Ryliðkiø ir Raitininkø ð. bûriai, dau- giau kaip tûkstantis apylinkës gyventojø.

289 Birþelio 25 d. Merkinëje ávyko Joniniø ðventë, Merkinës ðauliø kuo- pos 5 metø sukaktuvës ir sporto ðventë. Á sveèius atvyko LÐS Centro Valdybos pirmininkas Antanas Þmuidzinavièius, jo adjutantas Kuku- èionis, XIX rinktinës atstovas Þidanavièius, daug þmoniø ið Okupuotos Lietuvos. Kartu su Merkinës bûriu dalyvavo Raitininkø, Puvoèiø, Ry- liðkiø ir Merkinës raiteliø bûriai su savo vëliavomis. Pamaldas baþny- èioje laikë Merkinës dekanas kun. K. Ribikauskas, kuopos ðaulius pri- saikdino vikaras kun. Stasiûnas. Ðventei vadovavo kuopos vadas moky- tojas J. Kaèiulis. Ðauliø paradà priëmë Þmuidzinavièius. Valsèiaus savi- valdybës salëje ávyko iðkilmingas posëdis, kuriame kalbëjo Þmuidzina- vièius. Prisimintos kovos su lenkais prie Varviðkës. Po to – sportas aikð- tëje ant Nemuno kranto; geriausiems sportininkams Þmuidzinavièius áteikë dovanas. Ðventë baigësi bendra uþkanda su kalbomis. Rinktinë rugpjûèio mën. iðbraukë ið ðauliø Antanà Bartusevièiø. Didelës iðkilmës Merkinëje – Tautos ðventë bei lakûnø Dariaus ir Girëno minëjimas – ávyko 1933 m. rugsëjo 8 d. Pakeliant vëliavà daly- vavo ðauliai, ðauliø ugniagesiø komanda, þydø savanoriø ugniagesiø komanda ir kitos þydø organizacijos, apie 40 pasienio policininkø. Kal- bà pasakë ðaulys Pr. Þilinskas. Paskui – pamaldos baþnyèioje. Po jø atidaryta Dariaus ir Girëno aikðtë: ðauliø iniciatyva taip pavadinta buv. Rinkos aikðtë. Kalbëjo ir kaspinà perkirpo Merkinës valsèiaus virðai- tis Jonas Jaskelevièius. Sveikino pasienio policijos rajono virðininkas Petras Bistrickas, kalbëjo mokytojai Janulevièius ir Sidrauskas. Orga- nizacijø paradà priëmë P. Bistrickas. Paskaità apie lakûnus valsèiaus savivaldybës salëje skaitë pasienio policijos virðininkas Dirkis. Vëliava nuleista 17 val. Vakare – ðauliø spektaklis: 3 v. drama „Ðauliðka meilë” ir dialogas „Ðmikio kelionë ið Amerikos”. Pelnas – 32,25 Lt - skirtas Dariaus ir Girëno paminklui Kaune (paminklo statymo komitetui nu- siøsti 33 Lt). Pasak 1933 m lapkrièio 5 d. susirinkimo protokolo, nors sporto ðventë birþelio 25 d. rengta kuopos vardu, taèiau visi pasiruoðimo darbai (aikð- tës aptvërimas ir sutvarkymas, prizø pirkimas, vakarienë ir kt.) teko Mer- kinës bûrio ðauliams. Tais metais surengti 9 vakarai, davæ bûriui apie 150 Lt pelno. Suorganizuota ðauliø ugniagesiø komanda. Bûrio vardu padëtas vainikas prie þuvusiø kariø paminklo Varënos I kapinëse, daly-

290 vauta Varënos I b. ðauliø namø ðventinimo iðkilmëse. Nors ne visi ðau- liai gerai mokëjo nario mokestá, taèiau bûrio kasoje buvo 1266,50 Lt grynø pinigø. Á bûrio valdybà susirinkime iðrinkti: mokyt. Pr. Þilinskas, paðto virðininkas F. Pempë, mokyt. Emilis Ðneideris, girininkas Ks. Dë- dinas, Èaplikas, mokyt. J. Paulaitis; á revizijos komisijà: valsèiaus savi- valdybës sekretorius Vladas Petrauskas, mokytoja S. Paulaitienë, paðto valdininkas J. Þukas, mokyt. Rapolas Lekavièius. B. valdyba tà paèià dienà nutarë uþ 64 Lt nupirkti 60 knygø ir átraukti jas á bûrio bibliotekos katalogà. XIX rinktinë 1934 m. sausio mën. ið Merkinës bûrio iðbraukë ðau- lius Antanà Stalgá, Petronëlæ Þaromskaitæ ir Vincà Lepeðkà. Kaip ne- persiregistravæ vëliau iðbraukti Juozas Lepeðka, Stepas Chranauskas ir Petras Dzidzevièius. 1934 02 04 rinktinës vadas Merkinës ðauliams skaitë paskaità apie nuodingàsias dujas; pademonstruotos aðarinës dujos ir dujokaukës. Susirinkime balandþio 15 d. á ðaulius priimtas Merkinës miestelio gyventojas Jonas Besusparis, Pijaus. Nutarta praðyti rinktinës dovanoti 17,20 Lt skolà buv. bûrio vadui Leonui Èaplikui – ásiskolinimà uþ knygø platinimà per 1932 m. spaudos talkà; L. Èaplikas jokio turto neturi ir skolos iðieðkoti nëra galimybës. Neþinia kur per ðauliø loterijà dingo odinis dirþas; nutarta já laikyti praþuvusiu (LCVA 561-19-178). Anot 1934 04 29 visuotinio susirinkimo protokolo, rinkliavà pagal aukø lapus Merkinës ðauliø namams statyti norëta rengti visoje Lietu- voje, taèiau gautas leidimas rinkliavai tik Alytaus apskrityje. Kadangi apskrityje rinkliavø ir taip nemaþa, tad nutarta rudená padaryti draugið- kà rinkliavà tarp ðauliø ir vël surengti daiktinæ loterijà. Ðaulio Vlado Petrausko iðleistuvëms ir dovanai sunaudota 64 Lt. Iðlaidoms padengti nutarta aukoti ne maþiau kaip po 1 Lt, o ðauliai tarnautojai pasiþadëjo duoti ir daugiau. Kol V. Petrauskas buvo Merkinëje, jo bute tilpo bûrio raðtinë. Dabar nutarta praðyti valsèiaus virðaièio bûrio raðtinæ ir biblio- tekà priglausti valsèiaus namuose arba patalpà iðnuomoti. Geguþës 6 d. vyko bûrio Samûniðkiø skyriaus mokymas ir ðaudymas ðratais; dalyvavo 24 ðauliai. Geguþës 10 d. surengtas ðaudymas Dilginës vietovëje. B. ðaulys J. Volungevièius uþ geriausià ðaudymà staèiomis laimëjo kuopos vado J. Kaèiulio dovanà – „Trimito” metinæ prenumeratà. Beje, Dilginëje vykdavo ir kitø bûriø, pvz., Raitininkø, Ryliðkiø, ðaudymo pratybos.

291 Bûrio susirinkime rugsëjo 2 d. retoriðkai klausta, kodël Merkinës baþnyèioje pamokslai tebesakomi ir Evangelija skaitoma lenkiðkai, nors keli vietos lenkai puikiai moka lietuviðkai. Ir taip esti net per Tautos ðventæ! Paprieðtarauta kunigo dekano Juknevièiaus planams ant liku- siø senovës miesto ribas þyminèiø stulpø pastatyti ðventøjø statulas ar kryþius. Tokiu atveju stulpai nustotø savo reikðmës. Ðvietimo ministeri- ja perspëjo Juknevièiø savo planø nevykdyti ir stulpus remontuoti tik su ministerijos specialistu (kun. Andriø Juknevièiø 1941 m. birþelio 24 d. iðsivedë rusø kareiviai). Rinktinës 1934 09 30 ásakymu Merkinës b. va- das Leonas Èaplikas nuo rugpjûèio 18 d. atleistas ir á jo vietà paskirtas Feliksas Pempë. Anot rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimo 1934 11 01 dokumentø, Merkinës bûryje visà ðauliðkà uniformà turëjo 8 ðauliai, kepures 21 ðaulys. Bûryje buvo 4 moterys. Á bûrá áregistruotas pastovios gyvenamosios vietos neturëjæs Julius Bingelis. Pasak 1934 m. gruodþio 30 d. bûrio visuotinio susirinkimo, tais metais á bûrá priimti 8 nauji nariai, 7 atvyko ið kitø bûriø, kitur iðvyko 15, iðstojo 4 asmenys. Ávyko 2 bûrio susirinkimai (be pastarojo) ir 5 valdybos posë- dþiai. Knygynëlyje buvo 256 knygos; ásigytos dûdos ir sukurtas orkestras; surengti 4 pasilinksminimai, skaitytos dvi paskaitos apie ðauliø ideologi- jà. 1934 metais gauta 380,70 Lt pajamø, o iðleista 1634,05 Lt (didesnioji dalis – orkestro instrumentams pirkti); 1935 metams kasoje liko 12,25 Lt. Pasakyta pastabø buv. b. vado Leono Èapliko adresu. Anot rinktinës va- do Navikevièiaus áraðo bûrio dienyne, L. Èaplikas „ne tik kad bûryje nie- ko neveikë, bet ir ðautuvø nepriþiûrëjo”. Vadu paskirtas Feliksas Pempë, anksèiau sutvarkæs ugniagesiø komandà. Á b. valdybà iðrinkti: Ks. Dëdi- nas, J. Daukða, L. Èaplikas, A. Plenta, L. Kerulis, kandidatai – J. Paulaitis ir St. Þmuidzinavièienë; revizijos komisija: Em. Ðneideris, Paðkevièius, V. Griðkevièius, kandidatai – A. Baranauskas ir S. Kavaliauskas. 1935 m. vasario 16-àjà Merkinëje surengtas visø visuomeniniø orga- nizacijø bendras Nepriklausomybës paskelbimo 17-øjø metiniø minëji- mas. Prie valsèiaus savivaldybës pakelta vëliava. Paskui pamaldos baþ- nyèioje, cerkvëje ir sinagogoje. Ðauliai pamaldose dalyvavo organizuo- tai. Po pamaldø – paskaita þydø pradinëje mokykloje (skaitë ð. mokyto- jas Pranas Þilinskas); publikos buvo pilnutëlë salë. Tà dienà pirmà kar- tà vieðai pasirodë ð. bûrio orkestras. Kovo 1 d. senoji bûrio valdyba (pir-

292 mininkas F. Pempë) pareigas perdavë naujajai; jos pirmininkas – Jonas Daukða. Geguþës 10 d. patikrinti ðautuvai. Ðauliui Jonui Lepeðkai uþ ginklo nevalymà pareikðtas papeikimas ir duota savaitë laiko ðautuvà sutvarkyti. Vëliau, per Tautos ðventæ rugsëjo 8 d., J. Lepeðka nëjo ri- kiuotis. B. vadas já nubaudë 2 valandom „po ðautuvu”. Per kariuomenës susiartinimo su visuomene minëjimà geguþës 26 d. paskaità valsèiaus savivaldybës salëje skaitë mokyt. Pr. Þilinskas. „Pub- likos buvo tiek daug, kad daugumas publikos nebetilpo ne tik salëje, bet ir uþ sienos esamoj pradþios mokyklos klasëj ir koridoriuose.” Bûrio vadui F. Pempei atostogaujant, jo pareigas laikinai ëjo Vaclas Lepeðka (XIX rinktinës 1935 07 22 ásakymas; V. Lepeðka 1937 m. geguþës 15 d. mirë). Kaune vykusio uþsienio lietuviø kongreso metu 1935 m. rugpjû- èio 13 d. Merkinæ aplankë Amerikos ir kitø kraðtø lietuviai studentai ir moksleiviai; atvyko 4 dideliais autobusais su orkestru. Padëjus virðai- èiui ðauliui Jonui Jaskelevièiui, ðauliai Varënos-Merkinës plente buvo pastatæ graþius vartus. Susitikime su sveèiais dalyvavo 21 Merkinës bû- rys, jo ugniagesiø komanda, vietos jaunalietuviø skyrius. Sveèiams iðli- pant Merkinës ðauliø orkestras sugrojo sutiktuviø marðà. Po ð. mokyto- jo Pr. Þilinsko kalbos sugiedota „Lietuviais esame mes gimæ”. Iðvyks- tanèius sveèius ðauliø orkestras taipogi palydëjo smagiu marðu. 1935 metais Lietuvos ðauliø sàjunga perorganizuota (naujàjá ástaty- mà þiûr. „Vyriausybës þiniø” 1935 m. Nr. 490). Naujasis ðauliø ástaty- mas skaitytas bûrio susirinkime rugsëjo 1 d. Naujasis ástatymas sustipri- no bûriø vadø vaidmená ir vienvaldiðkumà. Vykdydama XIX rinktinës vado 1935 08 23 raðtà, b. valdyba rugsëjo 5 d. bûrá ir visà jo turtà perda- vë tvarkyti bûrio vadui Feliksui Pempei. Susirinkime rugsëjo 22 d. b. vadas pareiðkë padëkà ðauliui Petrui Pinkevièiui uþ átartino asmens su- laikymà, o ðauliui Florijonui Turoniui – uþ 10 Lt aukà orkestro naudai. Nutarta pasiøsti sveikinimo telegramà ið Amerikos atskridusiam lietu- viø lakûnui Feliksui Vaitkui. Merkinës lenkai iðsinuomojo butà ir ásteigë vieðà bibliotekà-skai- tyklà „Pochodnia”. Ð. bûrio vadas F. Pempë ir sekretorius L. Kerulis kreipësi á kitø bûriø vadus, praðydami jø kreipimàsi – praðymà paaukoti knygø – perskaityti susirinkimuose, o suaukotas knygas su sàraðais at- siøsti á Merkinæ: mat ð. bûrys uþsimojæs ásteigti savo bibliotekà-skaityk-

293 là, kuria galëtø naudotis ir platesnioji visuomenë. B. taryba 1935 10 12 nutarë praðyti valsèiaus tarybos 500 litø paðalpos skaityklai ásteigti. Nu- tarta paðalinti ið bûrio rugsëjo 14 d. priimtà Antanà Antanavièiø: suþi- nota, kad jis yra tarnavæs lenkø legionuose, „sekiojæs ir muðæs tuo laiku lietuvius”; rugsëjo 14 dienos protokolo atitinkamas punktas panaikintas. 1935 m. lapkrièio 9 d. susirinkime bûryje ásteigta vaidybos (teatro) sekcija. Jos administracija pareigomis pasiskirstë taip: reþisierius – A. Plutulevièius, reþisieriaus padëjëjas – Ks. Dëdinas, administratorius – L. Kerulis, kasininkas – A. Plenta, grimuotojas – S. Radzvickas. Draus- mei sustiprinti sekcijos dalyvis – artistas turëjo pasiraðyti pasiþadëjimà, kad sutinka vaidinti jam paskirtas roles, dalyvauti repeticijose, klausyti reþisieriaus nurodymø ir kt. Toká pasiþadëjimà 1935 m. spalio 27 d. bu- vo pasiraðiusi Marija Fedotovaitë, spalio 28 d. – Juozas Augonis, Anto- së Plutulevièienë, Leokadija Kvaraciejûtë, Juozas Gutauskas, Julius Sin- kevièius, R. Dudinas, J. Garkevièius (LCVA 561-17-4). Vieðame vaka- re gruodþio 26 d. vaidintas P. Vaièiûno „Nuodëmingas angelas”. Bûrio vaidintojai 1936 01 05 Samûniðkëse suvaidino dvi komedijas: „Tipas ir tipukas” ir „Ðauliðkas pademarklinijys”. Grojo bûrio ð. orkestras. Bûrio vado padëjëju nuo 1935 m. spalio 31 d. paskirtas ats. jaun. puskarininkis su pradiniu iðsilavinimu þemdirbys Sergejus Radzvickas. Rinktinës vadui Basiuliui lankantis Merkinëje gruodþio 12 d., patikrinti Merkinës, Merkinës raiteliø, Liðkiavos, Meðkuèiø, Raitininkø, Rylið- kiø, Puvoèiø, Nedzingës, Guobiniø, Pilvingiø, Kibyðiø, Giraitës ir No- ruliø bûriø ginklai, kitas turtas, raðtiniø knygos. 1936 m. sausio 16 d. ávyko Merkinës valsèiaus atsargos kareiviø pa- tikrinimas. XIX rinktinës vadas tikrino ðauliø kariná pasiruoðimà. Sau- sio 19 d. minëta Klaipëdos atvadavimo 13 metø sukaktis. Valsèiaus sa- vivaldybëje ant paminklinës lentos þuvusiesiems uþ Lietuvos laisvæ uþ- dëtas vainikas. Ta proga baþnyèioje atlaikytos pamaldos, o valsèiaus sa- lëje vyko ðaulio Pr. Þilinsko paskaita. Vainikai ant paminklinës lentos valsèiaus pastate padëti ir Vasario 16-àjà. Ðá kartà paskaità skaitë ðaulys mokytojas J. Paulaitis. Valsèiaus savivaldybës rûmuose atidaryta ð. bû- rio vieða biblioteka-skaitykla; iki tol miestelyje ðitokios lietuviðkos ástai- gos nebuvo. Skaityklai iðraðyta 14 ávairiø laikraðèiø ir þurnalø, buvo ðach- matai ir ðaðkës, teniso stalas (já nemokamai padirbo ðaulys Fl. Turonis).

294 Susirinkime 1936 04 05 kalbëta apie 1935 metais bûrio nuveiktus darbus ir bûrio bûklæ. Taigi praëjusiais metais ásisteigë moterø skyrius, teatro sekcija (be P. Vaièiûno „Nuodëmingo angelo” dar suvaidinusi to paties autoriaus „Patriotus”). Bûrio reikalams valsèiaus rûmuose iðsi- rûpinta salë, nors dar galutinai neárengta. Salëje buvo b. vieða skaitykla. Bûrys 1935 metais padidëjo 25 asmenimis – 11 vyrø ir 14 moterø. Priim- ti 22 nauji ðauliai – 8 vyrai ir 14 moterø, ið kitur atvyko 6 ðauliai, kitur gyventi iðsikëlë vienas, du iðëjo á kariuomenæ. Uþ drausmës paþeidimus neiðbrauktas në vienas ðaulys. Bûryje buvo prieðcheminës apsaugos gran- dis. „Dabar Merkinës ðauliø bûrys visais atþvilgiais yra stipriausia orga- nizacija Merkinëje ir jos apylinkëje.” Kariuomenës susiartinimo su visuomene ðventë 1936 metais vyko geguþës 17 d. Buvo vëliavos pakëlimas, pamaldos, vainikas ant pamin- klinës lentos valsèiaus rûmuose, palaidoto kario pagerbimas kapinëse, paradas. Pastarajame dalyvavo Merkinës, Merkinës raiteliø, Noruliø, Kibyðiø ðauliø bûriai, vietos jaunalietuviø skyrius, Gudakiemio jaunøjø ûkininkø ratelis, bûrelis savanoriø kûrëjø, þydai – ugniagesiai ir sporti- ninkai makabistai. Vakare geguþinë su lauþu. Sekminiø pirmàjà dienà, geguþës 31-àjà, Merkinëje vykusi Senovës diena buvo pirmoji tokia ðven- të Lietuvoje. Birþelio 1 d., antràjà Sekminiø dienà, vyko Vilniaus diena, kurià organizavo Vilniui vaduoti sàjungos Merkinës skyrius. Renginyje dalyvavo apie penkis tûkstanèius þmoniø. Merkinës ð. bûrys dalyvavo su gyvu paveikslu „Pavergtas lietuvis ir laisvos Lietuvos lenkas”. Susirinkimas 1936 m. birþelio 7 d. iðrinko naujà b. tarybà ir kontro- lës komisijà. Bûrio taryba: Antanas Plenta, Juozas Tatlauskas, Juozas Leðèinskas, Vladas Ambrasas, kandidatai – Jonas Paulaitis ir Antanas Plutulevièius; kontrolës komisija: Kostas Steigvila, Ksaveras Dëdinas, Tomas Volungevièius; sporto vadovas – Juozas Leðèinskas. Valdyba bir- þelio 8 d. posëdyje nutarë bûrio kasos lëðoms padidinti rugpjûèio 15-16 d.d. surengti daiktinæ loterijà. Padaryti 2000 bilietø su 500 iðloði- mø. Bilietas kainuotø 50 centø. Fantus rinkti aukomis, o trûkstamus nupirkti. Pasak bûrio kasos bûklës 1936 06 26 akto, knygyne buvo apie 300 knygø, teniso stalas. Ðauliams uþtektø 1 Lt stojamojo mokesèio, „nes dabar ástojamasis mokestis toks pat, kaip buvo anksèiau, kada laikai finansiniu atþvilgiu buvo geresni” (LCVA 561-19-228).

295 1936 06 28 LÐS 17-øjø metiniø proga po pamaldø baþnyèioje jos ðventoriuje prisiekë 31 ðaulys. Prisaikdino Merkinës klebonas kun. de- kanas Andrius Juknevièius. Tarp prisiekusiøjø: b. vadas F. Pempë, b. ta- rybos nariai J. Tatlauskas ir J. Leðèinskas, skyrininkas Vaclas Lepeðka, skyrininko pavaduotojas Vincas Griðkevièius, grandininkas Jonas Be- susparis, Petras Jakubauskas, Pranas Milius (LCVA 561-17-4). Skaityk- loje ávyko b. vado F. Pempës paskaita. Paðto valdyba Feliksà Pempæ 1936 09 07 perkëlë paðto virðininku á Kudirkos Naumiestá. Bûrio gin- klus ir kità turtà ið Pempës laikinai perëmë b. tarybos sekretorius J. Leð- èinskas (jis buvo ir „Jaunosios Lietuvos” vietos skyriaus vadovas). Ta- èiau rinktinës vado raðtu bûrio vadu nuo rugsëjo 8 d. paskirtas pasienio baro virðininkas ats. leit. Jokûbas Liaudinskas. Jis ir paskaità skaitë þy- dø mokykloje per Tautos ðventæ rugsëjo 8 d. J. Liaudinskas bûrio turtà ir ginklus ið J. Leðèinsko perëmë rugsëjo 12 d. Tà turtà sudarë: 10 an- gliðkø ir 6 rusiðki ðautuvai, 1 revolveris, 250 angliðkø ir 200 rusiðkø ðovi- niø ðautuvams, 17 ávairiø dûdø orkestro instrumentø, radijo aparatas, 341 knyga (LCVA 561-19-228). Susirinkime rugsëjo 20 d. rimtai uþsibrëþta statyti bûrio namus; nu- tarimo vykdymas pavestas bûrio tarybai, kooptuojant á jà su sprendþia- mojo balso teise penkis talkos komiteto narius. Valsèius namams buvo skyræs 1000 litø; sklypo namams norëta praðyti prie Nemuno ir Merkio santakos (valsèiaus taryba rugsëjo 23 d. sklypà skyrë prie Nemuno gat- vës). Kasoje turimus 1500 litø paskirstyti taip: 1200 Lt – namø statybos fondui, 200 Lt – sumokëti rinktinei dalá skolos uþ orkestro instrumen- tus, 100 Lt palikti bûrio kasdieniniams reikalams. Moteris iðskirti ið bû- rio, kad jos sudarytø atskirà ðauliø moterø bûrá. Ið Samûniðkiø kilæs vidaus reikalø ministras generolas leitenantas Julius Èaplikas iðrinktas bûrio garbës nariu; nutarta pasiøsti jam sveikinimo adresà. Rugsëjo 22 d. bûrio taryba ágaliojo b. vadà J. Liaudinskà imtis þygiø iðleisti Merkinës vaizdø albumà, o pelnà uþ já skirti ð. namø statybai (matyt, uþkrëtë Va- rënos I ðauliø pavyzdys). Ðauliø namø statybos komitetas (Merkinës b. vadas J. Liaudinskas, 38 Merkinës raiteliø b. vadas J. Vajëga ir tautininkø apylinkës pirminin- kas Pr. Þilinskas) spalio 2 d. namø projektà parengti nutarë pavesti ge- ram architektui, uþmokant jam iki 100 Lt. Pastatas bûtø mûrinis, 250 kv.

296 metrø ploto (bet ne daugiau kaip 275 kv. m). Namo rûsiuose bûtø prieð- lëktuvinë slëptuvë ir ginklø sandëlis, apatiniame aukðte – 100 kv. m ðauliø ugniagesiø garaþas, 30 kv. m butas sargui, 50 kv. m skaitykla, bufetas... Virðutinis aukðtas – salë 300 þmoniø, scena su uþkulisiais (grindis nulei- dþiant ugniagesiø garaþo sàskaita). Be to, dar reikëtø patalpø ðauliø ðtabo raðtinei (20 kv. m), muziejui (60 kv. m), kambario kitoms organi- zacijoms (20 kv. m). LCVA 561-17-9 yra buvusiø 21 Merkinës bûrio nariø sàraðas. Jis, atrodo, sudarytas po 1936 metø: Mikas Lukoðiûnas, Prano, Merkinës mokytojas, atvyko ið Liðkiavos bûrio, iðvyko á Kibyðiø bûrá; Povilas Èap- likas, Tomo ið Samûniðkiø, iðbrauktas 1935 m; Rapolas Lekavièius ið Bingeliø, 1934 m. iðvyko á Krikðtoniø b.; Stepas Galkauskas, Vlado ið Netiesø, 1933 m. perëjo 38 Merkinës raiteliø b.; Zuzana Krukonytë, Jono-Antano, mokytoja ið Burokaraisèio, kilusi ið Druskininkø kaimo, 1932 m. iðvyko á Raitininkus; Tomas Masaitis, Petro, Merkinës paðto tarnautojas, 1932 m. iðvyko á Kaunà; Juozas Volungevièius, Simo ið Sa- mûniðkiø, iðbrauktas 1935 m.; Jurgis Greblikas, Baltramiejaus, gimæs Marijampolës apskr., atvyko 1930 m., gyveno Subartonyse, iðvyko á Mi- roslavo b.; Kazys Barysas, Kazio ið Maksimoniø, iðvyko neþinia kur; Leo- nas Èaplikas, Kazio ið Noruliø, 1934 m. iðvyko á Noruliø b.; Antanas Antanavièius, Karolio ið Parudnios, iðbrauktas 1935 m.; Vincas Lepeð- ka, Zigmo ið Samûniðkiø, iðbrauktas 1933 m.; Juozas Maþeika ið Subar- toniø, iðbrauktas 1935 m.; Julius Èaplikas, Adolfo ið Samûniðkiø, ið- brauktas 1935 m.; Juozas Bakanauskas, Juozo, Merkinës banko tarnau- tojas, iðbrauktas paèiam praðant 1935 02 04; Jonas Kvaraciejus ið Lan- kininkø, dingæs be þinios; Vincas Skerniðkis, Kazio ið Masaliðkiø, 1933 m. perëjæs á Merkinës raiteliø b.; Juozas Kirmelevièius, Juliaus ið Masalið- kiø, iðbrauktas 1934 m.; Stasys Kavaliauskas, iðbrauktas 1935 m.; Vla- das Petrauskas, Vinco, gimæs Krikðtonyse, atvyko ið Puvoèiø b., gyveno Merkinëje, iðvyko á Alytø; Kostas Èerniauskas, Morkaus ið Netiesø, 1935 m. perëjo á Merkinës raiteliø b.; Kazys Sasnauskas, Kazio ið Noru- liø, iðvyko á Kretingà; Adolfas Èaplikas, Vinco ið Samûniðkiø, iðbrauk- tas 1935 m.; Stasys Sinkevièius, Jono ið Merkinës, 1931 m. iðvyko á Kau- nà; Julius Èaplikas, Juliaus ið Noruliø, 1934 m. perëjo á Noruliø b.; Ju- lius Èaplikas, Tomo ið Noruliø, dingæs be þinios ir iðbrauktas 1935 m.;

297 Juozas Lepeðka, iðbrauktas 1934 m.; Juozas Þukas, Stasio ið Merkinës, 1934 m. iðvyko á Alytaus miesto bûrá; Juozas Beðonis, Stasio, policijos nuovados virðininko padëjëjas, 1931 m. atvyko ið Alytaus, perkeltas tar- nauti kitur; Juozas Janulevièius, Jono ið Puvoèiø, atvyko 1929 m., sam- dinys, iðvyko á Puvoèiø bûrá; Petronëlë Þaromskaitë-Barkauskienë, ið- braukta 1933 m.; Alfonsas Gerasimavièius ið Ilgininkø, 1933 m. iðvyko á Raitininkø b.; Silvestras Verseckas, Silvestro, ið Butrimoniø atvyko 1932 m. balandþio mën., o birþelio mën. iðvyko á Birðtonà; Antanas Bin- gelis, Aleksandro ið Bingeliø, 1932 m. iðsikëlë á Prienus; Adomas Ro- manèiuckas, Vinco, policininkas, 1932 m. iðvyko á Daugus; Juozas Le- peðka, Juliaus ið Samûniðkiø, 1932 m. iðvyko á Kaunà; Feliksas Kava- liauskas, Stasio, gimæs Nemunaièio valsè., gyvenæs Samûniðkëse, iðbrauk- tas kaip dingæs be þinios; Feliksas Kavaliauskas, Kazio ið Nemunaièio valsè., 1934 m. iðbrauktas kaip iðvykæs neþinia kur; Stefanija Èaplikaitë ið Samûniðkiø, iðbraukta 1934 m.; Antanas Stalgys ið Merkinës, iðbrauktas 1933 m.; Kazys Peckus, Blaþiejaus, 1932 m. atvyko ið Varënos I b., 1934 m. iðvyko á Ðakiø apskr.; Jonas Barysas, Petro, gimæs Jiezne, gyve- no Merkinëje, 1933 m. atvyko ið Varënos I b., 1935 m. iðvyko á Jiezno b.; Stepas Chranauskas, Jono, gimæs Lydos apskr., gyveno Merkinëje, 1933 m. iðvyko á Viekðnius; Antanas Baliûnas, Broniaus ið Liðkiavos valsè. Dubaklonio, 1933 m. perëjo á Merkinës raiteliø b.; Juozas Krivickas, Matauðo, policijos tarnautojas, gimæs Krosnos valsè., iðvykæs ið Merki- nës; Jonas Garkevièius, Povilo, plentø deðimtininkas, gimæs Dusetø valsè., 1933 m. atvyko ið Marijampolës rinktinës, iðvyko á Alytø; Eugeni- jus Sinkevièius, Kazio, plentø tarnautojas, gimæs Berðtø valsè., tarnavæs atskirame baltgudþiø batalione, 1934 m. atvyko ið Alytaus, gyveno Mer- kinëje, iðvyko á Noruliø b.; Vytautas Dzekonskas, Zigmo, plento sargas, gimæs Ilgininkuose, 1934 m. atvyko ið Raitininkø b., gyveno Merkinëje, 1935 m. iðvyko á Pionieriø b. Alytuje; Meèislovas Sluèka, Motiejaus, gi- mæs Panevëþio apskr. Raguvoje, 1934 m. atvyko ið Raguvos, gyveno Mer- kinëje, 1935 m. iðvyko á Kaunà; Jonas Bagdþiûnas, Jurgio, gimæs Troð- kûnø valsè., gyveno Merkinëje, iðvykæs; Bronius Jauneðka, Adolfo, gi- mæs Druskininkø kaime, gyvenæs Samûniðkëse, iðvyko 1935 m.; Juozas Mikelionis, Antano, Merkinës paðto tarnautojas, gimæs Leipalingyje, iðvyko 1935 m.; Kazys Uðeckas ið Merkinës, iðvykæs; Kostas Luèkaus-

298 kas, iðbrauktas; Vaclovas Lepeðka (mirë 1937 05 15). Ið sàraðo neáma- noma suprasti trijø bûrio ðauliø likimo; tie vyrai: 1) Juozas Sakalauskas, Vaclo, ðaulys nuo 1928 m., 2) Jonas Lukðys, Juozo, gimæs Marcinkony- se, gyveno Merkinës kolonijoje, 1932 m. atvyko ið Puvoèiø b., 3) Anta- nas Baublys, ðaulys nuo 1935 m. B. vadas karinio parengimo instruktoriumi ir savo pavaduotoju 1936 10 18 paskyrë ats. jaun. leitenantà Vitaliø Matulaitá. J. Liaudins- kui nuo spalio 20 d. pavesta eiti 8 Merkinës ðauliø kuopos vado parei- gas. Rudená, pailgëjus vakarams, daugiau þmoniø ëmë rinktis á ðauliø skaityklà. Todël susirinkimas lapkrièio 21 d. nutarë ávesti skaitykloje bu- dëjimà nuo 17 val. iki 22 val. Naujo radijo imtuvo dël lëðø stokos ne- pirkti. Namø statybos fonde jau buvo 300 Lt nuosavø pinigø. Gruodþio mënesá, iðbuvæ 3 mën. kandidatais, tikrais ðauliais patvirtinti: Petras Kva- raciejus, Kazys Bagdonavièius, Antanas Babarskas, Tomas Volungevi- èius, Viktoras Pilvelis. P. Kvaraciejus ir K. Bagdonavièius atleisti nuo stojamojo mokesèio; gruodþio mën. bûrio vadovybë praðë rinktinës va- do duoti laikinà leidimà ginklui laikyti kandidatui Vincui Ramaðkevièiui. Pasak b. kasininko Antano Plentos informacijos 1937 m. vasario 14 d. susirinkime, 1936 metais kasoje turëta 1257 litø; buvo 1085,35 Lt iðlai- dø. Susirinkimas atkreipë bûrio tarybos dëmesá, kad reikia rengti kuo daugiau pramogø, nes ið jø gaunama daugiausia pinigø. Á naujà b. tary- bà iðrinkti: Jonas Paulaitis, Ksaveras Dëdinas, Jonas Jankauskas, Anta- nas Plenta, kandidatas – Kostas Steigvila; revizijos komisija: Juozas Leð- èinskas, Pranas Þilinskas, Juozas Augonis. Taryba pareigomis pasiskirs- të vasario 18 d.: J. Jankauskas – b. vado pavaduotojas, Ks. Dëdinas – iþdininkas, A. Plenta – sekretorius, J. Paulaitis – ðvietimo vadovas. Bû- rio vadas Jokûbas Liaudinskas, jam paèiam praðant, nuo vasario 18 d. atleistas. Vykdant rinktinës vado ásakymà, visas bûrio turtas perduotas mokytojui Vitaliui Matulaièiui (jis b. vado pareigas pradëjo eiti vasario 19 d.). Taryba nutarë orkestro muzikantams mokëti atlyginimà. Ð. Jo- nas Jaskelevièius uþ þeminatá ðaulio vardà elgesá 6 mënesiams paþemin- tas á kandidatus, o Florijonui Turoniui uþ panaðø elgesá pareikðtas vie- ðas papeikimas. 1937 metais 21 Merkinës bûrys su 38 Merkinës raiteliø bûriu per- siorganizavo á Merkinës ðauliø kuopà. Apie tai Merkinës b. vadas V. Ma-

299 tulaitis 1937 03 15 raportu praneðë XIX rinktinës vadui ir praðë per- siorganizavimà patvirtinti. Kuopoje su jos vadu buvo 92 ðauliai. Kuopos vadovybë tokia: vadas – ats. jaun. leit. Vitalius Matulaitis; I bûrio (raite- liø) vadas – ats. jaun. leit. Antanas Danyla; II bûrio (Merkinës) vadas – ats. jaun. pusk. Petras Pinkevièius; III bûrio (Samûniðkiø) vadas – ats. virðila Leonas Èaplikas; kuopininkas – ð. Pranas Þilinskas. I bûrys: 1 skyriaus skyrininkas – ats. vyresn. puskarininkis Jonas Du- davièius, ðauliai: Vincas Èerniauskas, Vincas Skerniðkis, Juozas Janule- vièius, Juozas Barysas, Viktoras Zurlys, Juozas Treigys, Kazys Pigaga, Vincas Èesnulevièius, Karolis Krukonis, Kostas Èerniauskas, Petras Ba- kanauskas, Juozas Bakanauskas, Jurgis Kvaraciejus, Juozas Bingelis, Jonas Bilinskas; 2 skyriaus skyrininkas – ats. vyresn. pusk. Antanas Lu- peikis, ðauliai: Viktoras Sasnauskas, Viktoras Bingelis, Leonardas Liau- kevièius, Adolfas Liaukevièius, Alfonsas Lapinskas, Vaclovas Vaitulio- nis, Zigmas Paèkauskas, Petras Jurkevièius, Jonas Mikalonis, Pranas Kulieðius, Pranas Ðleivelis, Vladas Ragelis, Vincas Saliuta, Stasys Kau- zonas. II bûrys: 1 sk. skyrininkas – ats. jaun. pusk. Juozas Ramanauskas, ðauliai: Petras Jakubauskas – skyrininko pavaduotojas, Stasys Kavaliaus- kas – taikytojas, Juozas Stravinskas, Zigmas Kvaraciejus, Juozas Bary- sas (visi trys – kulkosvaidininkai), Stasys Balkus, Antanas Baublys, Pet- ras Kvaraciejus (Merkinë), Stasys Maèiulskas, Jonas Jasionis, Sergejus Buslajevas, Bronius Motiejavièius, Zigmas Povilaitis; 2 sk. skyrininkas – ats. jaun. pusk. Bonifacas Janavièius, ðauliai: Petras Kvaraciejus (skyri- ninko pavaduotojas, Èesukai), Antanas Pakulis, Viktoras Aleksa, Pet- ras Bingelis, Tomas Ðidlavièius, Vytautas Ðalomskas, Morkus Pinkevi- èius, Stasys Kasabuckas, Jonas Mazaliauskas (Juozas Bingelis perkel- tas á III bûrá, Vincas Kilmanas iðbrauktas). III bûrys: 1 sk. skyrininkas – ats. jaun. pusk. Jonas Volungevièius, ðauliai: Povilas Èaplikas (skyrininko pavaduotojas), Jonas Èerniauskas, Zigmas Lukðys, Pranas Pigaga, Petras Barzda, Vladas Bruzgys, Stasys Ðukys, Ksaveras Dëdinas, Vincas Strazdas, Antanas Vaitkevièius, Kos- tas Steigvila (iðbrauktas Julius Sinkevièius); 2 skyriaus skyrininkas – ats. jaun. pusk. Pranas Strumskas, ðauliai: Juozas Augonis (ats. jaun. pusk., skyrininko pavaduotojas), Balys Baltaragis, Juozas Gutauskas, Anta-

300 nas Plutulevièius, Juozas Tatlauskas, Saturnas Volungevièius, Jonas Pau- laitis, Pranas Kulieðius (bet toks ðaulys yra ir I bûryje?), Jonas Besuspa- ris, Jonas Jankauskas, Vincas Ramaðkevièius, Tomas Volungevièius, Ka- zys Ðakys (ar Ðukys?). 1937 m. geguþës 2 d. Merkinës ðauliai ir ðaulës surengë Motinos dienos minëjimà ir naujokø á kariuomenæ iðleistuves (minëjimà atidarë St. Matulaitienë, praneðimà padarë Mikalauskaitë). „Jaunosios Lietu- vos” 10-meèio minëjime dalyvavo ir ðauliai, jaunieji ûkininkai bei kt. Susirinkime geguþës 27 d. b. vadas V. Matulaitis ásakë ðauliams su virði- ninkais ir tikrosios tarnybos kariais sveikintis kariðkai, neduoti ðoviniø ðiaip pilieèiams (beje, Miroslavo b. susirinkimas 1937 05 20 paþymëjo, kad ðoviniai bûtø parduodami ne þydø, o lietuviø krautuvëse, nors, pa- vyzdþiui, ðeðtadieniais þydai ne tik ðoviniø, bet ir nieko nepardavinëda- vo). Vandens sporto kursuose Dauguose birþelio 6-13 d.d. dalyvavo Mer- kinës b. ðaulys Alfonsas Lukoðius. Susitarus su Valstybës teatru, jo ar- tistø grupë birþelio 19 d. atvyko á vakarà su ðauliðkos propagandos nu- meriais – humoru, dainomis ir baletu. Birþelio 20 d. bûrys organizuotai dalyvavo Senovës dienoje Dauguose (ten atvyko A. Smetona). Birþelio 27 ir 29 d.d. vyko bûrio ðaudymas ðratais, o liepos 4 d. – ðaudymas kovos ðoviniais kartu su ðaulëmis ir Merkinës raiteliø bûriu. Vadovavo V. Ma- tulaitis. Liepos viduryje statybininkas Lazauskas apsiëmë pastatyti ðauliø na- mus uþ 900 litø. Statybai talkino ðauliai, ypaè ðauliai ugniagesiai. 1937 09 06 posëdþiavusios Merkinës bûrio taryba (Vitalius Matulaitis, Jonas Jankauskas, Jonas Paulaitis, Kostas Steigvila, Ksaveras Dëdinas) ir Merkinës ðauliø ugniagesiø komandos valdyba (Jonas Vajëga, Juozas Bakanauskas, Pranas Strumskas, Alfonsas Lukoðiûnas) susitarë, kad Merkinës b. taryba ð. namø statybai duos 1000 litø, o kiekvienas bûrio ðaulys vienà dienà dirbs prie statybos. Naudotis namais ð. bûrys turës lygià teisæ su ð. ugniagesiø komanda. Sklypas priklausë 21 Merkinës ð. bûriui, tad sklypui priklausanèias prievoles atliks ð. bûrys, o namui pri- klausanèias prievoles atliks ugniagesiø komanda (LCVA 561-19-251). Alovëje lapkrièio 7 d. surengta kovos su piktu ir nusikaltimais diena; èia kalbëjo ið Merkinës atvykæs ðaulys Stasys Ðukys. 1937 m. pabaigoje LÐS nutarë ðauliø liudijimus pakeisti naujais. Merkinës bûryje seni liudiji-

301 mai surinkti per gruodþio 12 d. susirinkimà. Ðauliai nutarë prie namø statybos prisidëti natûra: V. Ramaðkevièius paþadëjo paaukoti 10 cent- neriø ðiaudø, kiti prisidës kuo galësià. Klaipëdos atvadavimo paminëjiman 1938 m. sausio 15 d. pas Mer- kinës ðaulius atvyko buvæs Klaipëdos kraðto gubernatorius Navakas ir buvæs Klaipëdos seimelio pirmininkas Reisgys (Martynas Reisgys, Klai- pëdos sukilimo 1923 m. dalyvis, 1941 metais naciø SS suimtas ir 1942 m. mirë Mauthauzeno koncentracijos stovykloje). Pasak bûriø ginklø ap- skaitos 1938 02 01 duomenø, Merkinës bûryje buvo 7 valdiðki ðautu- vai, 12 nuosavø pistoletø ir 1 nuosavas vokiðkas ðautuvas. Bûrio susi- rinkime vasario 13 d. praneðta, kad 1937 metais bûrys turëjo 1293,52 Lt pajamø ir 1279,01 Lt iðlaidø; 1938 metams kasoje liko 14,51 Lt. B. va- das V. Matulaitis paaukojo bûriui uþ karinio parengimo pamokas gau- tà atlyginimà. Perrinkta b. taryba. Á jà iðrinkti: Ksaveras Dëdinas, Jo- nas Paulaitis, Kostas Steigvila, Pranas Þilinskas (ðaulys rëmëjas), kan- didatai á tarybà – Jonas Jankauskas ir Antanas Þidþiûnas; naujoji kon- trolës komisija: Juozas Augonis, Stasys Ðukys, Leonas Èaplikas, kan- didatai – Juozas Gutauskas ir Viktoras Pilvelis. Vasario 16-osios ðventë rengta tradiciðkai. Tik á garbës prezidiumà dar ne visai uþbaigtø ðauliø namø salëje buvo pakviesti þuvusiø savanoriø tëvai. Vakare – S. Ky- mantaitës-Èiurlionienës veikalas „Auðros sûnûs” (be bilietø). Vaidino: V. Matulaitis, Pr. Þilinskas, Ks. Dëdinas, A. Plutulevièius, V. Ramaðke- vièius, Alf. Lukoðiûnas, Èiurlionytë, V. Dapðauskienë. Kovo 18 d., esant átemptiems santykiams su Lenkija dël ávykiø prie Trasninko, suðauktas staigus pavojaus susirinkimas. Ginkluoti ðauliai buvo pasiryþæ kovoti uþ Tëvynës laisvæ. Geguþës 28 d. bûryje vyko ðaudymo kovos ðoviniais pratybos; daly- vavo XIX rinktinës kapitonas Jëèys. Nuo geguþës 30 d. bûryje buvo An- tanas Vaitkevièius, Justino, 1939 03 01 persikëlæs á Kaunà. Kariuome- nës ir visuomenës susiartinimo ðventë Merkinëje surengta birþelio 26 d. Atvyko 2 ulonø pulko dalinys, XIX rinktinës vadas, apskrities pradþios mokyklø inspektorius, Jaunøjø ûkininkø rateliø sàjungos Alytaus ap- skrities vadovas ir kiti sveèiai. Merkinës ðauliø bûriui áteikti dovanoti ginklai: lengvasis kulkosvaidis „Brno” – valsèiaus savivaldybës, bûrio na- riø ir þydø visuomenës dovana, 1 ðautuvas – „Jaunosios Lietuvos” Mer-

302 kinës skyriaus dovana, 2 ðautuvai – Varënos miðkø urëdijos tarnautojø dovana, 1 ðautuvas – mokytojo ðaulio J. Paulaièio dovana, 2 ðautuvai – Smulkaus kredito draugijos Merkinës skyriaus dovana ir t.t.; ið viso áteikta 18 ðautuvø. Áteikus ginklus, Alytaus apskr. pradþios mokyklø inspekto- rius Þidanavièius áteikë paþymëjimus ir dovanas valsèiaus mokyklose IV ir V skyrius baigusiems moksleiviams. Pasirodë ulonai: jodinëjimas, dainos, ðokinëjimas per kliûtis. Vyko Merkinës ðauliø raiteliø konkurai; laimëjusiems pirmàsias vietas áteikti 4 prizai. Sveèius ir kt. moterys ðau- lës vaiðino pietumis. Tautos ðventës minëjime rugsëjo 8 d. buvo ats. jaun. leit. Juozo Mic- kaus paskaita; ðauliø orkestras ir „Jaunosios Lietuvos” skyriaus choras visuomenei suruoðë nemokamà koncertà. Per Lietuvos kariuomenës 20-meèio minëjimà lapkrièio 26 d. – V. Matulaièio paskaita ir ðauliø orkestro koncertas. Tais metais mirë bûrio ðaulys Jurgis Kiela. Verta stabtelëti ties ðauliø ir gana gausios Merkinës þydø bendruo- menës santykiais. Kaip matëme, vietos þydai ðaulius ne kartà yra ðiuo tuo parëmæ. Todël kaip savotiðkas akibrokðtas buvo Merkinës ð. bûrio vado 1939 m. vasario 5 d. raðtas (be paraðo) þydø savaitraðèio „Apþval- ga” administratoriui (LCVA 561-19690): „Neþinau, kokià ásigijau ið Tamstos malonæ, kad Tamsta visus 1938 m. siuntinëjai Merkinës ðauliø bûriui „Apþvalgà”, nors, rodos, bûryje nëra në vieno þydo, o taip pat matau Tamstos pasiryþimà jà siuntinëti ir 1939 m. Kadangi Tamstos siuntinëjamas laikraðtis bûriui nedaro garbës, o taip pat ir naudos, tat praðau jo bûriui veltui nesiuntinëti, o jei bus mums reikalingas, tai pasiøsime uþ prenumeratà pinigus”. („Apþvalga” – 1935-1940 m. Kaune ëjæs þydø visuomeninës minties iliustruotas savaitraðtis. Já leido Lietuvos nepriklausomybës kovose da- lyvavusiø þydø kariø sàjunga. Leidinys buvo skirtas lietuviðkai mokan- tiems þydams ir lietuviams, norintiems geriau susipaþinti su þydø gyve- nimo problemomis, tradicijomis bei kultûra.) Visuotiniame susirinkime 1939 m. sausio 15 d. aukðtesniøjø ðauliø organø ásakymai iðklausyti vadui sukomandavus „Ramiai!” (ðitaip jau antrà kartà!). Pasak iþdininko K. Steigvilos informacijos, 1938 metais buvo 849,52 Lt pajamø ir 660,85 Lt iðlaidø; 1939 metams liko 188,67 Lt.

303 Uþ orkestro grojimà ir ið rengtø vakarø gauta 196,65 Lt. Nors uþ orkest- rà gauta 81,40 Lt pajamø, bet jis pelno faktiðkai nedavë, nes 47,80 Lt sumokëta uþ instrumentø remontà ir susidarë daug iðlaidø uþ elektrà per grieþikø pamokas. Rinktinei uþ orkestrà jau iðmokëta 1500 Lt ir dar likæ 1500 Lt skolos. Nutarta praðyti rinktinës skolà uþ orkestrà pa- versti paðalpa bûriui. Nario mokestis 1939 metams vël bus 1 litas. Jeigu susidarytø grupë ðauliø, norinèiø ágyti kariná laipsná, tai jie galës lankyti apmokymo pamokas ir pasiruoðti egzaminams. Tas laipsnis prilygs ka- riuomenës laipsniui (þinoma, galima kalbëti tik apie puskarininkiø laips- nius). Á b. tarybà iðrinkti: Pranas Þilinskas, Petras Barzda, Jonas Jan- kauskas, Kostas Steigvila, kandidatai – Vincas Strazdas ir Juozas Augo- nis; kontrolës komisija: Ksaveras Dëdinas, Juozas Gutauskas, Jonas Pau- laitis, kandidatai – Stasys Ðukys ir Petras Pinkevièius. Per Vasario 16- àjà paskaitas skaitë mokytojas Pr. Þilinskas ir matininkas K. Steigvila; ávyko „Jaunosios Lietuvos” skyriaus choro koncertas. 1939 metais 21 ðaulys ið Merkinës bûrio panorëjo atlietuvinti savo pavardes. Pavyzdþiui, Volungevièius norëjo keisti pavardæ á Volungys, Jankauskas – á Janulis, Kilmanas – á Kilminis, Pinkevièius – á Pinkus, Strumskas – á Srovys, Þilinskas – á Þilënas ir t.t. Tik trys Kvaraciejai neþinojo, kaip pavardes sulietuvinti (LCVA 561-17-134). Susirinkime balandþio 1 d. nuspræsta kuopos radijo aparatà paleisti á loterijà: pada- ryti 75 bilietus po 1 Lt ir loterijà surengti iki liepos 2 d. Kuopa siûlësi uþ 2549 litus apsiimti suremontuoti tiltà per Nemunà. Vitalius Matulaitis buvo paskirtas 4 Merkinës ðauliø kuopos vadu. Kuopos I bûrio vadas jaun. leit. Antanas Danyla 1939 m. rugsëjo mën. iðvyko á Kaunà – buvo mobilizuotas; V. Matulaitis 09 12 praðë rinktinës vado bûrio vadu pa- skirti Jonà Dudavièiø (LCVA 561-19-690). Ðauliø paramos praðydavo policijos nuovada. Pavyzdþiui, 1939 m. spalio mën. tremiant á Okupuo- tà Lietuvà Lenkijos pilieèius P. Aleksandrovská bei J. Poguþelská, juos iki sienos privalëjo palydëti po vienà ginkluotà ðaulá. Savo ruoþtu, ðau- liams reikëdavo policijos pagalbos. Kuopos vadas 1939 11 26 praðë Mer- kinës policijos nuovados virðininko leidimo kuopos III bûrio vadui Le- onui Èaplikui pirkti tris litrus þibalo bûrio pamokø reikmëms (?!). Kuopa 1939 11 12 surengë vakarà Kruðø (Kruðoniø) kaime: buvo vaidinimas „Onutës pirðliai”, ðokiai. Pasak kuopos tarybos (jos nariai: Pr. Þilins-

304 kas, J. Jankauskas, K. Steigvila, P. Barzda) 1939 12 23 posëdþio proto- kolo, ginklams pirkti pagal aukø lapus surinkta 1718,20 Lt. Ið jø 1038 Lt paaukojo þydø visuomenë, 680,20 Lt – Merkinës ir apylinkiø lietuviai (LCVA 561-19-329). Kuopos susirinkime 1940 m. sausio 21 d. praneðta, kad ðauliai Leo- nas Èaplikas, Ksaveras Dëdinas, Karolis Krukonis ir Antanas Pakulis apdovanoti Ðauliø þvaigþdës medaliais, o Antanas Danyla ir Jonas Vo- lungevièius uþ gerà ðaudymà – þenklu „Uþ ðaudymà”. Kuopos iþdinin- kas Petras Barzda padëkojo Jonioniø ðauliams gëlininkams (?) uþ aukà kuopai; toká pat mokestá turëjo áneðti ir Maksimoniø ðauliai, bet neáne- ðë. Kuopos ðvietimo vadovas buvo Jonas Jankauskas. Nario mokestis 1940 metams vël paliktas 1 Lt. Nutarta praðyti rinktinës tarpininkauti gauti lëðø ið LÐS namø statybos fondo arba rinktinës sutvarkyti ðauliø namui ir sklypui; praðyti rinktinës vado paskirti naujà ð. ugniagesiø ko- mandos virðininkà vietoj iðvykusio Prano Þilinsko. Á kuopos tarybà vi- sais 45 balsais iðrinkti: Petras Barzda, Jonas Jankauskas, Kostas Steig- vila, Steponas Þibaitis, kandidatai – Juozas Augonis, Balys Baltaragis ir Jonas Besusparis; kuopos kontrolës komisija: Ksaveras Dëdinas, Juo- zas Gutauskas, Stasys Ðukys, kandidatai –Zigmas Kvaraciejus ir Petras Pinkevièius. Vasario 4 d. surengtas 4 Merkinës ð. kuopos vakaras davë 157,70 Lt pajamø; bilietai á já buvo po 50 ct, 1 Lt ir 1,50 Lt. Kuopa kovo 1 d. pasiuntë 50 litø aukà XXIII Vilniaus rinktinei. Ðauliø namo sklypà kovo 16 d. susirinkime nutarta atiduoti naudoti ð. namo sargui be atski- rio atlyginimo, bet uþ tai sargas turëjo priþiûrëti namo ir sklypo ðvarà. Susirinkimas nutarë pasirûpinti medeliais ir per talkas sklypà apsodinti. Merkinës kuopos vadas V. Matulaitis 1940 04 29 praneðë XIX rink- tinës vadui, kad kuopos mokomasis ðaudymas vyks geguþës 26 d. Rink- tos aukos ðauliø ginklavimuisi. Aukotojai davë nuo 15 Lt iki 20 ct, nors buvo porø – vyro su þmona, aukojusiø ir po 25 Lt. V. Matulaitis birþelio 3 d. praðë rinktinës vado tarpininkauti apdovanoti Ðauliø þvaigþdës medaliu: 1) puskarininká Petrà Pinkevièiø, Vaclo, ðaulá nuo 1932 08 22, buvusá skyrininkà, o nuo 1939 03 18 bûrio vadà, 2) eiliná Jonà Jusioná, Augusto, ðaulá nuo 1932 11 26, 1919-1922 metø partiza- nà; jis, stalius, buvo padaræs ðauliams daug darbø. Kuopos ðaulys, Bin- geliø girininkas Ks. Dëdinas per þiemà ið darbininkø surinko 497,99 Lt.

305 Dalis pinigø sunaudota orkestro instrumentø remontui, kiti perduoti á kasà. Ðaulio Antano Plutulevièiaus rûpesèiu ið naujo suburtas vai- dintojø bûrelis. Didokas 21 Merkinës bûrio esamø ir buvusiø ðauliø sàraðas yra LCVA 561-17-10. Sprendþiant ið jame nurodytø kai kuriø metø ir jau ðá tà þinant apie ankstesnæ bûrio sudëtá galima manyti, kad sàraðas suda- rytas 1938 ar 1939 metais. Jis vertingas tuo, kad suteikia þiniø apie ðau- liø profesijà, kilmës arba gyvenamàjà vietà ir patikslina bûrio asmeni- nës sudëties kitimà. Pagal mûsø pateikiamà sàraðo versijà ðaulystës pra- dþia laikomi priëmimo á kandidatus metai. Kai kas patikslinta pagal vienà 1931 m. sàraðà. Santrumpa MRB reiðkia 38 Merkinës raiteliø bûrá. Tai- gi bûrio ðauliai tokie: Jonas Paulaitis, Vinco, mokytojas, gyvena Masaliðkëse, ðaulys nuo 1928 m.; Sofija Paulaitienë, Martyno, mokytoja, gyv. Masaliðkëse; Vin- cas Griðkevièius, Vinco, gimæs Trakiðkiuose, gyv. Samûniðkëse, ð. nuo 1928 m.; Leonas Èaplikas, Samûniðkës, ð. nuo 1928 m.; Kazys Barysas, Kazio, Maksimonys, ð. nuo 1929 m., iðbrauktas 1935 m.; Jonas Èerniaus- kas, Morkaus, Netiesos, ð. nuo 1928 m.; Jonas Volungevièius, Tomo (ar Jono?), g. Samûniðkëse, gyv. Pelekiðkëje, ð. nuo 1928 m.; Saturnas Vo- lungevièius, Tomo, Samûniðkës, ð. nuo 1927 m.; Vincas Feiferis, Petro, Subartonys, ð. nuo 1928 m.; Petras Bingelis, Aleksandro, Bingeliai; Juo- zas Barysas, Kazio, Maksimonys, ð. nuo 1929 m., 1935 m. perëjo á MRB; Pranas Þilinskas, Andriaus, mokytojas, g. Marijampolës apskr., gyv. Mer- kinëje, ð. nuo 1921 m.; Viktoras Aleksa, Juozo, g. Makniûnuose, gyv. Maksimonyse, ð. nuo 1931 m.; Antanas Baranauskas, Antano, mokyto- jas, g. Subartonyse, gyvenæs Samûniðkëse, iðvykæs á Liðkiavos b., ð. nuo 1930 m.; Sergejus Buslajevas, Vosyliaus, gyv. Merkinëje, tarnavæs balt- gudþiø batalione, ð. nuo 1931 m., po keleriø metø iðbrauktas; Jonas Le- peðka, Juliaus, Samûniðkës, iðbrauktas 1936 05 30 uþ girtuokliavimà; Feliksas Pempë, Aleksandro, buv. Merkinës paðto virðininkas, g. Ame- rikoje, ð. nuo 1931 m., 1936 m. iðvyko á Kudirkos Naumiestá; Petras Pin- kevièius, Merkinë, ð. nuo 1932 m., 1935 m. iðvyko kariuomenën; Petras Kvaraciejus, Jono, g. Paðilingëje, gyv. Èesukuose, ð. nuo 1932 m.; Zig- mas Lukðys, Juozo, g. Marcinkonyse, gyv. Masaliðkëse, ð. nuo 1932 m.; Antanas Pakulis, Kazio, g. Rodûnios valsè. Piliûnø k., gyv. Merkinëje,

306 buvæs IV gr. partizanas, ð. nuo 1931 m.; Jonas Jasionis, Augusto, g. Ro- dûnios valsè. Vigoniø k., IV gr. partizanas, ð. nuo 1931 m.; Stasë Ðnei- derienë, Antano, g. Ricieliø k., ð. nuo 1928 m., 1933 m. atvyko ið Liðkia- vos b., 1936 m. iðvyko Alytun; Emilis Ðneideris, Karolio, buv. valsèiaus raðtininkas, g. Ðakiuose, ð. nuo 1926 m., 1936 m. iðvyko á Alytø (E. Ðnei- deris 1940 m., jau bolðevikø laikais, trumpai vadovavo Alytaus muzie- jui, o paskui repatrijavo Vokietijon); Ksaveras Dëdinas, Jono, girinin- kas, g. Sintautø valsè., gyv. Merkinëje, ð. nuo 1932 m.; Leonas Kerulis, Jono, paðto tarnautojas, g. Vilniuje, gyveno Merkinëje, 1934 m. atvyko ið VI Ukmergës rinktinës Giedraièiø bûrio, 1936 m. iðvyko Viðakio Rû- don; Antanas Plenta, Martyno, valsèiaus sekretorius, g. Alytaus apskr. Praniûnø k., 1934 m. atvyko ið Butrimoniø ir vël ten iðvyko; Stasë Þmui- dzinavièienë, Juozo, akuðerë, g. Maskvoje, gyveno Merkinëje, ðaulë nuo 1933 m. Vievio bûryje, 1934 m. atvyko ið Varënos I b., 1936 m. iðvyko á Alytø; Jonas Besusparis, Pijaus, degtinës monopolio vedëjas, g. Vilka- viðkio apskr. Giþø valsè, gyv. Merkinëje, 1929 m. atvyko ið Klaipëdos miesto, ð. nuo 1933 m.; Jonas Jaskelevièius, g. 1885 m. Puvoèiuose, gyv. Merkinëjë, ð. nuo 1929 m., 1935 m. atvyko ið Puvoèiø b.; Petras Joku- bauskas, Felikso, Merkinë, ð. nuo 1934 m.; Juozas Tatlauskas, Vinco, veterinarijos felèeris, g. Jiezno valsè., ð. nuo 1934 m.; Vaclovas Navic- kas, mësininkas, g. Onuðkyje, ð. nuo 1934 m., iðbrauktas 1938 m.; Juo- zas Leðèinskas, Antano, paðto monteris, g. Këdainiø apskr., 1935 m. atvyko ið VII Ðiauliø rinktinës Joniðkio ð. b., iðvyko á Miroslavà; Serge- jus Radzvickas, Tomo, knygininkas, g. Marijampolës apskr., ð. nuo 1927 m., 1935 m. atvyko ið XIX rinktinës Tabarø b., iðvyko á Kalvarijà; Jonas Savickas, Jono, tarnautojas, g. Raguvos valsè., ð. nuo 1932 m., atvyko ið Raguvos, iðvyko á pasienio policijà; Antanas Þidþiûnas, g. Sei- rijuose, gyv. Subartonyse, ð. nuo 1921 m., 1935 m. atvyko ið Kriokialau- kio b.; Bronius Motiejavièius, Juozo, g. Gardino apskr. Naujadvario valsè., ð. nuo 1932 m., atvyko ið Raitininkø b.; Povilas Tyrulis, policijos valdininkas, 1935 m. atvyko ið Troðkûnø; Vladas Ambrasas, Petro, mo- kytojas, g. Marijampolës apskr. Sasnavos valsè., gyv. Merkinëje, ð. nuo 1933 m., 1936 m. atvyko ið Radþiûnø b.; Anelë Ambrasienë, Simono, g. Alytaus valsè., gyv. Merkinëje, ð. nuo 1933 m., 1936 m. atvyko ið Ra- dþiûnø b., paskui iðvyko; Lukoðius Pigaga, Lukoðiaus, kalvis ir fotogra-

307 fas, g. Þiûruose, gyveno Bingeliuose ir Merkinëje, ð. nuo 1929 m., 1936 m. atvyko ið MRB; Marija Fedotovaitë, Grigorijaus, raðtininkë, ð. nuo 1930 m., 1935 m. iðstojo savo noru ir iðvyko á Semeliðkes; Monika Gu- tauskaitë, Juozo, g. Leliûnuose (Utenos apskr.), gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Adelë Falkauskaitë, Juozo, g. Marijampolëje, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Vladzë Dëdinienë, Antano, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Juzë Jaskelevièiûtë, Jono, ð. nuo 1935 m., gyvenusi Merkinëje, iðvykusi á Alytø; Ona Navickaitë, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Pranë Garnevièienë, Juozo, g. Paeþerëliø valsè., ð. nuo 1935 m., iðvykusi á Sei- rijus; Antanina Vajëgienë, Mato, g. Marijampolëje, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Ona Marèiûnienë, Mykolo, g. Rusijoje, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Stasë Plentienë, Leono, g. Stakliðkiø valsè.; ð. nuo 1935 m., iðvykusi á Butrimonis; Elena Vaitkienë, Igno, g. Simne, gyv. Merki- nëje, ð. nuo 1935 m.; Ona Ryðkienë, g. Kibyðiuose, gyv. Merkinëjë, ð. nuo 1935 m.; Julius Sinkevièius, g. Leipalingio valsè. Vilainiø k., gyv. Merki- nëje, ð. nuo 1936 m.; Juozas Augonis, Jokûbo, savivaldybës raðtinin- kas, g. Pakuonio valsè. (Prienø raj.), ð. nuo 1934 m., atvyko ið Varënos I b.; Adomas Biekða, Motiejaus, telefonistas, g. Ðarkiðkëse, ð. nuo 1936 m., gyveno Merkinëje, iðvyko á Perlojos b.; Florijonas Turonis, Jono, g. Da- linoje, ð. nuo 1936 m., gyveno Merkinëje, iðvyko á Kaunà; Vincas Kazo- èiûnas, pasienio policininkas, ð. nuo 1936 m., gyveno Merkinëje, mirë 1937 02 12; Kostas Steigvila, Miko-Vinco, matininkas, g. Panevëþyje, ð. nuo 1936 m.; Viktoras Pilvelis, Vinco, g. Leipalingio valsè. Vilainiø k., ð. nuo 1936 m., gyveno Merkinëje, iðvyko á Tauragæ; Pranas Tamulevi- èius, ð. nuo 1936 m., gyveno Merkinëje, iðvyko á Alytaus 1 ð. bûrá; Alek- sandra Abraitytë, ð. nuo 1936 m., gyvenusi Merkinëje, 1936 m. iðvyko á Alytø; Jonas Kluonis, ð. nuo 1936 m., gyveno Merkinëje, 1938 m. iðvyko ið bûrio; Antanina Lepeðkaitë, Samûniðkës, ð. nuo 1936 m.; Antanas Plutulevièius, Vinco, felèeris, g. Mardasave, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1936 m.; Zigmas Kvaraciejus, g. Paðilingëje, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Apolinaras Moðeckas, puodþius, g. Maþeikiø apskr., gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; M. Besusparienë, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Pra- nas Milius, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Ipolitas Strumskas, Viktoro, ð. nuo 1935 m., gyveno Merkinëje, 1938 m. dingo be þinios; Juozas Stra- vinskas, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m.; Pranas Èaplikas, Tomo, ð. nuo

308 1931 m., iðbrauktas 1935 m.; Izidorius Ruzgas, Kazio, g. Rokiðkio apskr., ð. nuo 1936 m., 1936 m. atvyko ið Simno bûrio, 1938 m. iðvyko á Alytø; Vytautas Lepeðka, Samûniðkës, ð. nuo 1935 m.; Vitalius Matulaitis, mo- kytojas, ð. nuo 1931 m., á bûrá atvyko 1936 m.; Marytë Skirgailaitë, g. Ru- sijoje, gyv. Merkinëje, 1936 m. atvyko ið Strëvos b.; Adelë Skirgailaitë, g. Rusijoje, gyv. Merkinëje, 1936 m. atvyko ið Strëvos b.; Jonas Jankaus- kas, paðto valdininkas, g. Jiezno valsè., 1936 m. lapkrièio mën. atvyko ið Daugø; Pranas Pigaga, Apsingë, ð. nuo 1934 m., paskui tarnavo kariuo- menëje; Kazys Bagdonavièius, g. Miroslave, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1935 m., iðbrauktas 1938 m.; Vincas Kilmanas, gyv. Merkinëje, ð. nuo 1937 m., iðbrauktas 1938 03 09 uþ vagystæ; Boleslovas Paèkauskas, din- go be þinios; Pranas Strumskas, ð. nuo 1937 m., á bûrá atvyko 1937 12; Juozas Baranauskas, Antano, mokytojas, g. Zaunieriðkiø (?) k., ð. nuo 1921 m.; Tomas Volungevièius, ð. nuo 1936 m.; Vladzë Navickaitë, ð. nuo 1932 m.; Tomas Matulevièius, Stasio, Netiesos, ð. nuo 1931 m.; Juozas Stasiukynas, Jono, Merkinë, ð. nuo 1931 m.; Stasys Tamaðauskas, Ka- zio, Samûniðkës, ð. nuo 1921 m.; Ignas Mocevièius, Juozo, ð. nuo 1928 m. Prie ðio sàraðo reikëtø pridëti dar bent keturis bûrio ðaulius; tai: 1) Vincas Seliuta, Vinco ið Manèiagirës, gyvenæs Merkinëje, siuvëjas, buvo tarnavæs pasienio policijoje, 1939 m. lapkrièio mën. persikëlë á Kaunà, 2) Petras Barzda, Jono, g. Dusetø valsè., ðaulys nuo 1930 m., 3) Dmitrijus Karpenka, policininkas, anksèiau buvæs Noruliø bûryje, á kurá atvyko ið VI Ukmergës rinktinës, 4) Jonas Bernatavièius, Juozo, kilæs ið Kaniavos valsè. Barèiø kaimo, atvykæs ið 26 Varënos I bûrio. Yra þinomi dar bent 23 vyrai, raðæ pareiðkimus priimti á Merkinës bûrá, bûtent: Stasys Kasabuckas, Karolio, Merkinë, 1938 m.; Kostas Sin- kevièius, Motiejaus, g. Kibyðiuose, gyv. Merkinëje, 1939 m.; Kostas Stra- vinskas, Prano, 1939 m.; Jonas Janulevièius, Kazio, Merkinë, 1939 m.; Juozas Bingelis, Motiejaus, g. Purpliø k., gyv. Pelekiðkiø k., 1938 m.; Stasys Kauzonas, Vaclo, Ulèicai, 1938 m.; Feliksas Sinkevièius, Motie- jaus, Jonionys, 1939 m.; Bronius Platkauskas, Antano, g. Leipalingio valsè., gyv. Kurmiðkiø k., 1938 m.; Aleksandras Visockas, Jono, Merki- në, 1937 m.; Antanas Valentukevièius, Antano, Dubaklonis, 1939 m.; Jonas Amðiejus, Ambraziejaus, Dubaklonis, 1939 m.; Juozas Èesnule- vièius, Benedikto, g. Puvoèiuose, gyv. Parudnios k., 1932 m.; Jonas Ba-

309 rysas, Jono, Dubaklonis, 1932 m.; Adolfas Baliûnas, Broniaus, Dubak- lonis, 1932 m.; Juozas Barysas, Anelës, g. Merkinëje, gyv. Maksimony- se, 1932 m.; Bronius Durka, Broniaus, g. Kaune, gyv. Merkinëje, ka- riuomenës pulko auklëtinis, muzikantas, 1939 m.; Jonas Barysas, Vac- lo, Maksimonys, 1939 m.; Petras Pigaga, Tomo, g. Apsingëje, gyv. Sa- mûniðkëse, 1939 m.; Juozas Lepeðka, Juozo, Samûniðkës, 1939 m.; Bro- nius Èaplikas, Adolfo, Samûniðkës, 1939 m.; Kazys Èaplikas, Vinco, Samûniðkës, 1939 m.; Antanas Þemaitis, Povilo, g. Seirijø valsè., gyv. Merkinëje, 1937 m.; Jonas Molneris, Juozo, kalvis, g. Kaune, gyv. Mer- kinëje, 1939 m. Ið LCVA 561-17-8 esanèiø pareiðkimø matyti, kad 1939 metais á ðaulius vël praðësi 1935 metais iðbraukti Julius Èaplikas, Adol- fo ir Feliksas Kavaliauskas, Stasio. Deja, visø ðioje archyvo byloje esan- èiø asmens pareiðkimø tolimesnis likimas neþinomas. Buvæs Merkinës bûrio ðaulys, Daugø miðkø urëdijos Perlojos giri- ninkijos vyresnysis eigulys Leonas Èaplikas 1940 metais uþkliuvo bolðe- vikø valdþiai. Jis minimas tarp Alytaus apskr. pilieèiø, prieðiðkai nusi- teikusiø prieð tarybø valdþià. Apie já þinias rinko J. Vasiliauskas ir A. Jan- kauskas. Pasak jø, Daugø urëdijoje jau 17 metø tarnaujantis L.Èapli- kas, buvæs ðauliu Merkinës bûryje ir apdovanotas Ðauliø þvaigþdës or- dinu, buvo ir „Jaunosios Lietuvos” Samûniðkiø skyriaus vadas. Anke- tos skiltyje „Kompromituojanti medþiaga ant jo” maþaraðtiðkai áraðyta: „Kadangi ir senas tarnautojas tai buvo didelis Smetonos pakalikas, grieð- tai buvo nusistates prieð Socialistinëja Respublika per naktis ðnipinëjo ir persekiojo visà darbininkija” (LCVA R-220-1-5). 1935 m. vasario 12 d. ásisteigë Merkinës bûrio ðauliø moterø skyrius. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 16 moterø ir sveèiai: rinktinës va- das Navikevièius, rinktinës ðauliø moterø vadë Navikevièienë ir kiti (su- sirinkimo sekretorë buvo M. Gutauskaitë). Á skyriaus valdybà iðrinktos: Stasë Þmuidzinavièienë – pirmininkë, Antanina Vajëgienë – vicepirmi- ninkë, A. Tatlauskienë – iþdininkë, V. Dëdinienë – sekretorë (pastaro- sios trys kà tik priimtos á kandidates; pareigomis valdybos narës pasi- skirstë kovo 9 d.). Skyriaus vade visais balsais iðrinkta St. Þmuidzinavi- èienë (LCVA 561-19-176). Deja, pirmøjø skyriaus nariø sàraðo nëra. Be iðrinktø á skyriaus vadovaujanèius organus, nuo 1935 m. þinoma sky- riaus ðaulë Bronë Garkevièienë.

310 Merkinës ðauliø moterø veiklos kronika yra LCVA 561-19-676. Sky- riaus vadë kovo 24 d. skaitë paskaità „Kokia turi bûti ðaulë”. Balandþio 1 d. posëdyje skyriaus valdyba nutarë padëti Merkinës ð. bûriui (vy- rams) surengti marguèiø vakarà, o geguþës 5 d. Merkinëje surengti Mo- tinos dienos minëjimà. Praneðimà minëjime padarë skyriaus vadë St. Þmuidzinavièienë, vakare suvaidinta „Moderniðka kaimo moteris”. Ge- guþës 30 d. ðaulëms surengtos pamokos: supaþindinimas su ðautuvu ir ðaudymo taisyklëmis; dalyvavo 11 moterø. Pirmà kartà ðaulës – 11 mote- rø – ðaudë birþelio 2 d.; ðaudë ðratais ið 12 m atstumo gulomis nuo atra- mos ir staèiomis nuo rankos. Valsèiaus savivaldybës salëje birþelio 6 d. ðaulëms buvo rikiuotës pamokos. Spalio 24 d. sk. valdyba nutarë lapkri- èio mënesá surengti vakarà su vaidinimu „Likimo keliai”; pelnà skirti Ginklø fondui. Gruodþio 13 d. nutarta surengti Naujøjø Metø sutiki- mà – baliø; ið skyriaus iþdo ðaulei Vladzei Navickaitei uþprenumeruoti 1936 metams „Trimità”. Naujieji Metai sutikti valsèiaus savivaldybës sa- lëje. 1936 m. sausio 9 d. skyriaus valdyba nutarë vasario 2 d. rengti vaka- rà, o vasario 5 d. nutarta per Uþgavënes (vasario 22 d.) suruoðti kaukiø baliø. Nutarta padengti per Naujøjø Metø baliø susidariusius nuosto- lius – 9,85 Lt ir dar 1935 m. vasarà Merkinëje vykusios Senovës dienos nuostolius – 15,80 Lt. Kovo 11 d. nutarta balandþio 19 d. (per Atvelyká) paminëti skyriaus ásisteigimo vieneriø metø sukaktá. Á minëjimà atvyko rinktinës vadas pulk. leit. Basiulis, jo pavaduotojas kapit. Jëèys, Alytaus moterø ðauliø vadë Gimþauskienë ir kiti sveèiai. Ðaulës baþnyèioje pri- ëmë priesaikà; graþià kalbà ta proga pasakë klebonas kun. Andrius Juk- nevièius. Balandþio 26 d. surengtos skyriaus vadës Stasës Þmuidzinavi- èienës iðleistuvës; joms skirta 13,45 Lt. Þmuidzinavièienei ið Merkinës iðvykus gyventi á Alytø, skyriaus vade nuo 1936 05 26 paskirta Antanina Vajëgienë. Birþelio 24 d. skyriaus valdyba nutarë birþelio 28 d. uþ Nemuno su- rengti geguþinæ. Kità geguþinæ arba, esant nepalankiam orui, ðokius sa- lëje numatyta surengti liepos 26 d. (liepos 21 d. posëdis). Valdyba liepos 31 d. numatë rugpjûèio 16 d. dar kartà rengti geguþinæ, o rugpjûèio pabaigoje – vakarà. Vilniaus uþgrobimo metiniø proga ð. moterø sky- rius vakarà su vaidinimu surengë spalio 11 d. Grynas pelnas – 36,95 Lt –

311 skirtas Vilniaus vadavimo reikalams. Spalio 13 d. skyriaus valdyba nu- tarë praðyti rinktinës vadovybës atskirti skyriø nuo 21 Merkinës ðauliø bûrio ir laikyti atskiru bûriu, nes skyriuje yra 12 nariø ir 17 kandidaèiø. Nuo 1936 m. lapkrièio 10 d. valdybos posëdþiø protokoluose jau raðoma „21 Merkinës ðauliø moterø bûrys”, nors ið tikrøjø ðaulës ir to- liau veikë kartu su vyrais. Lapkrièio 10 d. nutarta lapkrièio 28 d. suruoð- ti vakarà – pastatyti P. Vaièiûno dramà „Liepsnojanèios ðirdys”. Pelnà skirti ð. namø statybai. Gruodþio 15 d. nutarta eiliná vakarà rengti gruo- dþio 27 d., suvaidinti pjesæ „Pavergtoji suþadëtinë” ir parengti koncer- tà. Nutarta trims ðaulëms – Viktorijai Dapðauskienei, Albinai Akstinai- tei ir Aleksonytei – nupirkti uniformas. Gruodþio 29 d. nutarta per Nau- jøjø Metø sutikimà surengti kaukiø baliø su bufetu. Maisto produktus bufetui sudëtø paèios ðaulës. Ádomiausioms kaukëms nupirkti prizø: no- siniø, skustuvà, ðokolado. 1937 m. sausio 11 d. moterø bûrio valdyba nutarë sausio 24 d. su- ruoðti koncertà ir ðokius, o Uþgavënëms – vakarà su bufetu, suvaidi- nant „Netrukdyk galvoti”. Vasario 24 d. nutarta padengti dalá iðlaidø (20 Lt), susidariusiø dël ðaulio V. Kazoèiûno laidotuviø. Balandþio 15 d. nutarta vakarà rengti balandþio 18 d., vaidinti A. Èechovo vieno veiks- mo komedijà „Jubiliejus”, o geguþës 2 d. Motinos dienos minëjimà su- rengti kartu su jaunalietuvëmis. Spalio 11 d. b. valdyba nutarë siûlyti rinktinei bûrio vade patvirtinti mokytojà Marcelæ Jankauskienæ. Pasak XIX rinktinës 1937 12 19 ásakymo, A. Vajëgienë atleista nuo spalio 23 d. ir b. vade paskirta M. Jankauskienë. Taèiau anot rinktinës 1938 04 14 ásakymo, Vajëgienë jai praðant atleista tik nuo tos dienos (balandþio 14 d.), o jà pakeitë Vladislava Dëdinienë. Rinktinës minëtu 1937 m. ásakymu á bûrá priimtos: Pranë Kvaraciejenë, Ona Kliunienë, Modesti- na Tarakanovienë, Regina Kazoèiûnienë, Elena Gruodienë, Anelë Ra- maðkevièiûtë, Elena Èerniauskaitë, Antanina Turonytë, Veronika Pur- vinienë-Ðakienë. B. valdyba praðë rinktinës vadovybës ásteigti Merkinë- je sveikatos centrà. 1937 12 22 numatyta gruodþio 27 d. suruoðti ðokiø vakarà, grojant dûdø orkestrui, o sausio 5 d. surengti neturtingiems vai- kams eglutæ su programa (ðokiø vakaras neávyko). 1938 m. kovo 5 d. b. valdybos posëdyje ðaulëmis narëmis priimta grupë moterø: Vladzë Navickaitë, Vladzë Ramanauskaitë, Viktorija

312 Dapðauskienë, Joana Turonienë, Ona Kvaraciejûtë, Janë Bingelytë, Ma- rijona Stankevièiûtë, Albina Akstinaitë, Albina Daugelienë. Jas, iðsky- rus A. Daugelienæ, valdyba rugpjûèio 8 d. nutarë atleisti nuo stojamojo mokesèio. Geguþës 30 d. b. valdyba nutarë krikðèionybës ávedimo Lie- tuvoje 550 metiniø minëjimui paruoðti gyvàjá paveikslà. Visoms ðaulëms reikëjo vykti á Nedzingës ðauliø namø ðventinimà. Birþelio 14 d. valdyba nutarë pasiûlyti ðeimoms priimti atostogoms Klaipëdos lietuviø vaikus. Rugpjûèio 16 d. buvo numatyta geguþinë su ðaudymais, bet dël blogo oro ji neávyko. Merkinës ð. moterø bûrio vadë Vladislava Dëdinienë nuo 1938 m. lapkrièio 1 d. atleista ir vade paskirta Marcelë Jankauskienë (XIX rink- tinës 1938 11 18 ásakymas). Lapkrièio 17 d. uþsibrëþta Naujiesiems Me- tams suvaidinti „Burtininkæ”, A. Akstinaitei ir V. Dapðauskienei 1939 metams uþprenumeruoti „Trimità” (Naujøjø Metø vakaras davë 87,46 Lt pelno). Gruodþio 20 d. pareigomis pasiskirstë b. revizijos komisija: mo- kyt. S. Paulaitienë – pirmininkë, narës – A. Tatlauskienë ir M. Besuspa- rienë (Besàsparienë). B. iþdininkë buvo Veronika Ðakienë. Kariuome- nës dienos minëjime 1938 metais ðaulës dalyvavo su kitomis organizaci- jomis. Apie Merkinës moterø ðauliø 1938 metais nuveiktà darbà þiniø yra 1939 01 06 susirinkimo protokole (LCVA 561-19-1041). Bûryje 1938 m. buvo 23 narës. Suðaukti 3 b. susirinkimai, surengta 11 tarybos posëdþiø, skaitytos dvi paskaitos, buvo 4 rikiuotës pamokos; 4 paskaitos skaitytos sanitariniuose kursuose. Susirinkimas sausio 6 d. iðrinko naujà bûrio tarybà: pirmininkë – M. Jankauskienë, jos pavaduotoja – I. Barzdienë, iþdininkë – V. Ðakienë, sekretorë – M. Èirienë, kandidatës – A. Þilins- kienë ir A. Tatlauskienë; ðvietimo vadove iðrinkta V. Dapðauskienë, spor- to vadove – M. Gutauskaitë; á naujà revizijos komisijà iðrinktos: V. Dë- dinienë (komisijos pirmininkë), S. Paulaitienë, A. Ramaðkevièiûtë, kan- didatës – Albina Daugelienë ir O. Ryðkienë. Tvirtinant sàmatà 1939 me- tams, numatyta 50 Lt paskirti ðauliø namø remontui, 50 Lt paaukoti beturèiø vaikø darþeliui. 1939 m. pradþioje surengti pirmosios medicinos pagalbos kursai. B. taryba sausio 20 d. nutarë atsiskaityti su ðauliø moterø rinktine – iðsiøsti jai 20,20 Lt, t.y. 20 % praëjusiais metais ið vakarø gauto gryno pelno (jo

313 buvo 101,34 Lt). Nutarta vasario 5 d. rengti vakarà – vaidinti dramà „Þmogþudþio duktë” (veikalø bûrys nusipirkdavo; pvz., pagal tarybos 1939 m. sausio 12 d. nutarimà nupirkti 7 dramos veikalai). Pasak tary- bos vasario 7 d. protokolo, ið vasario 5 d. vakaro gauta 47,60 Lt gryno pelno; uþ bilietus surinkta 85 Lt; iðlaidos sudarë 37,40 Lt: salë – 10 Lt, orkestras – 12 Lt, kuras – 5,50 Lt, vakarienë – 5,65 Lt, grimas – 1,30 Lt, kitos iðlaidos – 2,95 Lt. Susirinkime vasario 12 d. mokytoja Mikalaus- kaitë skaitë paskaità apie moters kultûrà. Pasak lektorës, „moterys turi save rimtai laikyti, jokiø tepalø ir daþø nevartoti”, skaityti gerus ir nau- dingus laikraðèius bei knygas. Atsiliepdamos á sporto vadovës M. Gu- tauskaitës raginimà, ðaulës nutarë nuo vasario 26 d. visos mokytis tau- tiniø ðokiø; vasario 16 dienai nupinti vainikà pagerbti þuvusiems uþ Lie- tuvos nepriklausomybæ. B. tarybos posëdyje kovo 28 d. tikràja nare pri- imta Roþë Ðablinskaitë. Susirinkime balandþio 4 d. nutarta uþ savo lë- ðas ásigyti bûrio vëliavà, per vietos kooperatyvà uþsisakyti uniformines kepures ir pirðtines. Sporto vadovë M. Gutauskaitë ápareigota nuo ba- landþio 17 d., po Atvelykio, tæsti tautiniø ðokiø mokymà (per Gavënià neðoko). B. taryba 1939 06 15 nutarë kandidatëmis priimti Veronikà Þëkaitæ, Irenà Vansevièiûtæ, Marijà Vasiulytæ, Aldonà Navickaitæ, Onà Þilinskai- tæ, Jadvygà Ðilkinytæ. Viktorijai Dapðauskienei iðvykstant á naujà tarny- bos vietà, ðvietimo vadove iðrinkta Antanina Þilinskienë. Ðiame tarybos posëdyje kandidatëmis priimtas moteris, iðskyrus O. Þilinskaitæ, tikromis narëmis b. taryba priëmë 1939 10 12; á tikras ðaules kartu priimta Antosë Jakavonytë. Bûrio susirinkime spalio 23 d. (já vedë R. Ðablinskaitë) pa- skaità apie Vilniø skaitë mokytoja Ona Augonienë. Atsiliepiant á XIX rinktinës 1939 10 04 raðtà ir atsiðaukimà, nutarta miestelyje ir kaimuose rinkti baltà medþiagà karo ligoninës reikalams (Merkinëje rinko Roþë Ðablinskaitë ir Marija Vasiulytë). Numatyta lapkrièio mënesá surengti va- karà – vaidinti „Dramà miðke”, o vakaro pelnà skirti vilnieèiams. B. susirinkime lapkrièio 26 d. (sekretoriavo Irena Vansevièiûtë) pa- skaità apie moters vaidmená ðiø dienø gyvenime skaitë kunigas Dieni- nis. Paþymëta, kad ávykusio vakaro pelnas jau paskirtas vilnieèiams. Per- skaitytas aukðtesniøjø organø ásakymas kiekvienai ðaulei iðeiti tam tik- rà mokslà pagal nustatytà programà ir iðlaikyti egzaminus tikram ðaulës

314 vardui ágyti. B. vadës M. Jankauskienës pasiûlymu nutarta surengti ke- lis bendrus vakarojimus visoms kartu tai programai iðeiti. B. taryba gruo- dþio 26 d. á tikras nares pakëlë O. Augonienæ, o apsileidusias ir ðauliðkø pareigø neatliekanèias Marijà Besusparienæ, Jonæ Bingelytæ ir Pranæ Kvaraciejenæ iðbraukë ið bûrio. Pasak b. revizijos komisijos gruodþio 30 d. protokolo (LCVA 561-18-238), neávykdytas sausio 6 d. susirinki- mo kilnus pasiryþimas skirti po 50 litø beturèiø vaikø darþeliui ir ðauliø namø remontui. Taèiau vistiek „Merkinës moterø ðauliø bûrys tokiam sulenkëjusiam pafrontës miestelyje yra tartum ðviesos þidinys...” Susirinkime gruodþio 31 d. ðaulë M. Vasiulytë skaitë paskaità apie ðaulës moters uþdavinius. B. vadë M. Jankauskienë pateikë ataskaità apie bûrio veiklà 1939 metais. Bûryje buvo 31 narë; 1940 metams lieka 23 (kitos iðvyksta á atgautà Rytø Lietuvà, iðbrauktos ir t.t.). 1939 metais ávy- ko 6 visuotiniai susirinkimai, kuriuose skaitytos 4 paskaitos, buvo 13 b. tarybos posëdþiø, 8 rikiuotës pamokos, surengti 3 vakarai su vaidinimais, 2 literatûriniai vakarai ir 1 geguþinë. Per baltosios medþiagos karo ligoni- nës reikalams rinkliavà 1939 m. rudená apie pusðimtis aukotojø aukojo kas rankðluostá, kas drobës, kas lità ar kelis. Surinkta 78,60 Lt pinigais, 7 rankðluosèiai (4 lininiai ir 3 medvilniniai), 1 lininë staltiesë, 1 medvilni- në paklodë, 7,1 metro drobës (3,6 m lininës ir 3,5 m medvilninës). Viskas nusiøsta rinktinën (LCVA 561-19-687). Anot iþdininkës V. Ðakienës, 1939 metais gauta 390,30 Lt pajamø, padaryta 367,18 Lt iðlaidø (liko 23,12 Lt). Uþ 90 Lt 1939 m. geguþës mënesá ásigyta ðilkinë bûrio vëliava su kotu ir graþia virðûne, nupirkta 34,60 Lt kainavusi staltiesë, 19 Lt iðleista raðtinës knygoms, uþ 11 Lt ásigyta scenos veikalø. Vilniaus lietuviø organizaci- joms suðelpti iðsiøsta 97,15 Lt. Á naujà b. tarybà iðrinktos: I. Barzdienë – tarybos pirmininkë, b. vadës pavaduotoja, I. Vansevièiûtë – sekretorë, R. Ðablinskaitë – iþdininkë, M. Vasiulytë – ðvietimo vadovë, M. Gutaus- kaitë – sporto vadovë, kandidatës – O. Augonienë ir V. Þëkaitë; á kontro- lës komisijà iðrinktos: V. Dëdinienë, Kaèiulienë, A. Ramaðkevièiûtë, kan- didatës – J. Ðilkinytë ir A. Navickaitë (LCVA 561-17-15 ir 561-19-1041). Vakare surengtas Naujøjø Metø sutikimas. B. taryba 1940 m. sausio 2 d. nutarë ið Naujøjø Metø sutikimo vaka- ro gryno pelno – 92,31 Lt – 50 litø skirti ðv. Vincento a Paulo draugijos Merkinës skyriaus iðlaikomam beturèiø vaikø darþeliui (LCVA 561-19-

315 687). Tarybos posëdyje sausio 8 d. nutarta uþ bûrio pinigus neturtingai ðaulei Albinai Akstinaitei uþprenumeruoti tiems metams „Trimità”. Ið 1939 metais gauto pelno 20 % – 20,50 Lt – nutarta iðsiøsti XIX rinktinei. Numatyta dar sausio mënesá surengti literatûriná vakarà su paávairinta programa. Kitame, sausio 29 d., posëdyje moterø b. taryba numatë Gavë- nios metu surengti keletà vakarojimø iðeiti programai egzaminams laiky- ti. Uþsibrëþta iðmokti naujø tautiniø ðokiø ir per Atvelyká suruoðti vakarà su rimtesniu veikalu (mat buvo stiprokas ðauliø vaidintojø bûrelis). B. susirinkime kovo 17 d. ðaulë I. Vansevièiûtë skaitë praneðimà „Të- vynës meilë”, o b. vadë M. Jankauskienë perskaitë aplinkraðtá apie nau- jà þurnalà „Ðaulë”. Numatyta rengti egzaminus tikram ðaulës vardui ágyti (keblesniais klausimais paskaitoms kviesti kuopos vadà V. Matu- laitá), organizuoti ðauliø chorà ir, pasitarus su vyrø ðauliø taryba, ruoðtis Vilniuje ávyksianèiai Dainø ðventei. Susirinkimas numatë rengtis ir sporto ðventei; sporto pamokose sutiko dalyvauti 13 moterø: M. Gutauskaitë, I. Vansevièiûtë, Vl. Navickaitë, A. Vilèinaitë, Þibaitienë, M. Jankaus- kienë, I. Barzdienë, Vl. Dëdinienë, R. Ðablinskaitë, A. Akstinaitë, M. Va- siulytë, A. Navickaitë, V. Þëkaitë. Pasak tarybos balandþio 4 d. proto- kolo, ið kovo 31 d. (per Atvelyká) surengto vakaro gauta 134,02 Lt gryno pelno. Numatyta surengti Motinos dienos minëjimà. Tikromis narëmis á ðaules priimtos Adelë Vilèinaitë ir Marija Matukonytë. Atsiliepdamos á Pûèkorniø ðauliø bûrio praðymà skirti pinigø uniformoms ásigyti, Mer- kinës ðaulës nutarë (1940 04 16 tarybos posëdþio protokolas) suruoðti vakarà, kurio pelnà skirti Pûèkorniø ðauliams. Nutarta vasarà paðven- tinti moterø bûrio vëliavà. Kariðkiems dalykams aiðkinti b. taryba ba- landþio 26 d. nutarë kviesti kuopos vadà Vitaliø Matulaitá ir kà nors ið Alytaus rinktinës. Bûrio susirinkime balandþio 28 d. (beje, moterø bûrio protokolai ðvariai atspausdinti maðinële) paskaità „Moteris – kultûrinës kovos ka- rys” skaitë ðaulë A. Vilèinaitë. Higienos dalykams aiðkinti nutarta kviesti gydytojà. Rugpjûèio 15-16 d.d. Merkinëje planuota ðauliø sporto ðven- të. Prieð jà Merkinës moterø ð. bûriui rinktinë pavedë Merkinës apylin- këje surengti moterø sporto propagandos stovyklà. Joje, Eþeraièiø vien- kiemyje, iðbûti visà laikà pasiþadëjo 5 ðaulës, o jeigu tik po darbo valan- dø, tai sutiko dar 11 moterø (LCVA 561-19-1041; ðià vasaros sporto

316 stovyklà rinktinë paskui atðaukë). Susirinkime geguþës 19 d. referatà „Ðaulë moteris Vilniaus kraðte” skaitë ðaulë E. Blijûtë. Numatyta per Dievo kûno ðventæ (Devintines) baþnyèioje papuoðti ðauliø altorëlá (LCVA 561-18-238). Á 1940 m. vasarà LÐS planuotus sporto vadoviø kursus turëjo vykti mokytoja Adelë Vilèinaitë, o á ûkio tiekimo kursus – bûrio tarybos narë, vaikø darþelio vedëja Roþë Ðablinskaitë (LCVA 561-5-792). Liepos 16- 30 d.d. Kaune buvo numatyti bûriø vadþiø kursai. Á juos ið XIX rinkti- nës panorëjo vykti 6 moterys, tarp jø – Merkinës moterø b. tarybos narë Irena Vansevièiûtë. Pragyvenimà kursuose uþtikrino Ðauliø sàjunga, tik kelionæ turëjo apmokëti ðauliø dalinys, o jei ðis nepajëgtø, tai moterø ðauliø rinktinë. Apie vienus ir kitus kursus rinktiniø ðauliø moterø va- dëms buvo praneðta l.e. Lietuvos ðauliø vadës pareigas M. Þmuidzina- vièienës 1940 05 15 raðtu. Du posëdþius Merkinës moterø bûrio taryba surengë 1940 m. birþe- lio mënesá. Birþelio 7 d. taryba numatë birþelio 22 d. su ekskursija va- þiuoti á Vilniø; kelionës iðlaidas neturtingoms ðaulëms apmokëtø bûrys. Planuota birþelio 29 d. surengti geguþinæ, joje vaidinti veikaliukà „Mel- chioro Putelës meilë” ir padaryti gyvà paveikslà „Miræs milþinas”. Bir- þelio 27-osios tarybos posëdyje – vienintelis dalykas: apmokëti ðaulei Aldonai Navickaitei „Ðaulës” prenumeratà su persiuntimu – 2,35 Lt (LCVA 561-19-1041). Kaip minëta anksèiau, 1939 m. pabaigoje ir 1940 m. pradþioje dalis bûrio ðauliø moterø iðsikëlë kitur. Pvz., bûrio tarybos sekretorë Marija Èirienë 1939 m. gruodþio mën. tapo Varënos II moterø ðauliø bûrio vade, Veronika Ðakienë 1940 m. geguþës mën. perikëlë gyventi á Vilniø ir t.t. 1940 m. vasarà bûrá likviduojant, bûrio vadës pareigas laikinai ëjo Irena Vansevièiûtë, b. sekretorë buvo M. Vasiulytë.

Liðkiavos bûrys Kaip raðoma trumpoje bûrio istorijoje, esanèioje LCVA 561-19-642, ðauliø bûrys Liðkiavoje organizavosi 1920 metais. Organizuotis padëjo Seinø skyriaus Leipalingio valsèiaus Cimaniûnø bûrio ðaulys Jonas Ka- lëda. Ið LÐS ðtabo virðininko M. Ðalèiaus Alytuje 1920 m. rugsëjo 30 d.

317 jis Liðkiavos bûriui paëmë 14 rusiðkø ðautuvø ir dëþæ su 1000 ðoviniø. Spalio 10 d. paëmë dar 10 ðautuvø, o spalio 18 d. – 40 prancûziðkø ðau- tuvø, 2400 prancûziðkø ðoviniø ir 23 granatas (LCVA 561-5-438). At- seit, J. Kalëda buvæs pirmasis Liðkiavos ðauliø vadas. Taèiau Liðkiavos ðauliai 1921 m. sausio 3 d. kreipësi á Seirijø rajono ðauliø vadà su pareið- kimu, kad atsisako nuo Liðkiavos b. vadu pasiskelbusio J. Kalëdos ir nori, kad bûtø pripaþintas jø bûrys su dabartiniu laikinu bûrininku Vla- du Balèiumi. Bûrys galëtø bûti padalintas á tris: Cimaniûnø, Radyðèiaus ir Liðkiavos bûrius. Liðkiavos ðauliai J. Kalëdos bûrio vadu nerinko; jei norima prievarta juos palikti prie Cimaniûnø, tai visi Liðkiavos ðauliai, nors ir gyvenà neutralioje juostoje, gali atiduoti ginklus. „Mes darbavo- mës ir darbuosimës, Liðkiavos miestelio ðauliai, dël Lietuvos tëvynës labo ir visø þmoniø gerovës ir neduosim savo darbu naudotis Cimaniû- nø kaimo Leipalingio valsèiaus Seinø apskrities ðauliams” (LCVA 561-19-633). 1921 m. sausio 16 d. Liðkiavoje ávyko susirinkimas, kuriame dalyva- vo ðauliø Alytaus skyriaus revizijos komisijos pirmininkas kapitonas Ado- mas Dþiuvë ir 10 ðauliø. Iðrinkta bûrio valdyba: pirmininkas – Liðkiavos pr. m-los mokytojas Ignas Ðidlauskas, sekretorius – Pranas Lukoðevi- èius; bûrio vadu iðrinktas Juozas Svetulevièius. LÐS Centro Valdyba bû- rá patvirtino 1921 m. sausio 27 d. Pirmieji Liðkiavos ðauliai: Juozas Sve- tulevièius, Andriaus, 33 m. ûkininkas ið Liðkiavos, 8 metus tarnavæs ei- liniu rusø kariuomenëje; Pranas Lukoðevièius, Ambroziejaus, ûkinin- kas, Liðkiava; Bronius Balevièius, Liðkiava; Petras Glavinskas, Benado, Radyðèius; Juozas Nenartonis, Augusto, Radyðèius; Pranas Leknickas, Adomo, Radyðèius; Antanas Gaidys, Miko, Radyðèius; Vladas Balèius, Felikso, Liðkiava; Aizikas Graþauskas, Ðmuilio, kalvis, Liðkiava; Ignas Ðidlauskas, Igno, mokytojas, Liðkiava. Visi jie kandidatai nuo 1920 10 06 - 1921 01 16. Ðauliø sàraðà savo paraðu ir baþnyèios antspaudu 1921 m. sausio 16 d. patvirtinæs Liðkiavos kunigas K. Sederavièius. 1921 m. vasario 22 d. ðauliø Alytaus skyriaus valdybai iðsiøstame, Liðkiavos valsèiaus virðaièio Balèiaus patvirtintame rikiuotës ðauliø sà- raðe buvo jau 46 bûrio nariai: Bolesius Sabaliauskas, Jono, ûkininkas, Liðkiava; Joselis Sandleris, Jankelio, 50 m., 5 metus tarnavæs eiliniu ru- sø kariuomenëje, Liðkiava; Kazys Jaskelevièius, Vinco, 1 m. tarnavæs

318 eiliniu Lietuvos kariuomenëje, Liðkiava; Aizikas Graþauskas, Ðmuilio, Liðkiava; Juozas Balèius, Antano, darbininkas, Liðkiava; Vladas Bal- èius, Felikso, ûkininkas, 5 mën. tarnavæs eiliniu Lietuvos kariuomenëje, Liðkiava; Antanas Èaplikas, Aleksandro, Liðkiava; Jonas Amðiejus, Jur- gio, 6 m. tarnavæs rusø kariuomenëje, Liðkiava; Valerijus Rutkevièius, Boliaus, darbininkas, Aukðtasis dvaras; Bronius Glatkauskas, Antano, Ringëliðkë (ar Baltaðiðkë?); Pranas Jurjonis (gal Jurkonis?), Vinco, Rin- gëliðkë; Andrius Balèius, Motiejaus, Ringëliðkë; Bolesius Þëkas, Juo- zo, Radyðèius; Juozas Þëkas, Motiejaus, Radyðèius; Petras Glavinskas, Bonifaco (ar Bronislovo, anksèiau – Benado), Radyðèius; Juozas Na- vickas, Felikso, Radyðèius; Juozas Nenartonis, Augusto, 19 m., Radyð- èius; Vladas Nenartonis, Augusto, 21 m., Radyðèius; Jonas Nenartonis, Vinco, Radyðèius; Pranas Leknickas, Adomo, Radyðèius; Adolfas Am- ðiejus, Andriaus, Radyðèius; Jonas Amðiejus, Juozo, Radyðèius; Pranas Mizara, Kastanto, tarnavæs 8 metus eiliniu rusø kariuomenëje, Vove- rys; Juozas Vaiciekutis, Kazio, Voverys; Motiejus Stankus, Motiejaus, Gailûnai; Antanas Þukas, Gailûnai; Motiejus Bendorius, Tamoðiaus, 9 mën. tarnavæs eiliniu Lietuvos kariuomenëje, Sarkajiedai; Valeris Gra- natauskas, Kibyðiai; Adolfas Januðevièius, Tamoðiaus, 17 m., Kibyðiai; Ipolitas Balèius, Tamoðiaus, 45 m., darbininkas, 4 metus tarnavæs rusø kariuomenëje, Gailiûnai; Petras Kvaraciejus, Jonionys; Antanas Kibil- dis, Jonionys; Jonas Kaupinis, Adomo, Jakubiðkiai; Antanas Þemaitis, 1 m. tarnavæs eiliniu Lietuvos kariuomenëje, Jakubiðkiai; Juozas Nava- rackas, Guobiniai; Petras Geguþis, Guobiniai; Jonas Karmazinas, Pa- nemunë; Antanas Micevièius, Panemunë; Adolfas Svirskas, Panemunë; Juozas Baèiulis, Geniai; Kastantas Karmazinas, Geniai; Romas (?) Rasi- mas, Kudrënai; Jurgis Barbatavièius, Kudrënai; Jonas Rasimas, Kudrë- nai; Jonas Ðatas, Andriaus, 18 m., Krasnykas; Juozas Þukauskas, 18 m., Guobiniai. Sàraðe pasigendame pusës susirinkime sausio 16 d. dalyva- vusiø ðauliø: J. Svetulevièiaus, P. Lukoðevièiaus, B. Balevièiaus, A. Gai- dþio ir I. Ðidlausko. Kitame, 1921 m. kovo 22 d., Liðkiavos ðauliø sàraðe nëra A. Gaidþio, P. Glavinsko, P. Leknicko ir Juozo Nenartonio, uþtat yra nauji ðauliai: Andrius Jurkonis, Bolesius Balèius, Jurgis Balèius ir Kastantas Miliaus- kas ið Ringëliðkës, Pranas Þëkas, Antano, Zigmas Navickas, Prano ir

319 Juozas Petrulevièius, Adomo ið Radyðèiaus, Antanas Balèius, Igno ir Adolfas Veèkys ið Liðkiavos. Tarp kandidatø nuo 1920 m. spalio 2-15 d.d. dar yra Jonas Geleþauskas, Jono ið Radyðèiaus ir Pranas Kalanta, Juozo ið Ricieliø. Vienoje 1922 m. liepos-spalio mënesiø byloje dël „ðmu- gelio” – kyðio gavimo ið persiyrusiøjø per Nemunà su javais – tirtas ðau- lys kandidatas Antanas Jurkonis ið Ringëliðkës. Merkinës ð. bûrio vadas V. Barysas 1921 03 16 atsiuntë Liðkiavos b. vadui 6 svarus proklamacijø lenkø kalba: „Tegu kokie þmonës perneða uþ demarkacinës linijos”, „ir praðau, kad tamstos iðdalintumët paliokø kareiviams”. Kraðto apsaugos ministerijos Alytaus miesto ir apylinkës komendantas balandþio 11 d. praðë Liðkiavos ðauliø padëti komendan- tûros kareiviui Ambrazui Kaðelynui suimti pabëgusá kareivá Vladà Þi- lioná. „Lenkiðkos” literatûros Liðkiavos ð. vadui balandþio 20 d. atsiun- të LÐS Alytaus skyrius ir papraðë iðplatinti tarp lenkø kareiviø, o „apie padarytà áspûdá ir atliktà darbà praneðti”. Liðkiavos valsèiaus ðauliø sky- rius (ðitaip jis kai kada save vadino) 1921 06 17 praðë Alytaus skyriaus ðauliø ðtabo tarpininkauti, kad bûtø paleistas ið kariuomenës buvæs jø vadas Vladas Balèius. Taèiau LÐS Centro Valdyba spalio 7 d. praneðë Alytaus skyriaus vadui, kad padëti niekuo negali – ne tik kad V. Balèius bûtø paleistas ið kariuomenës, bet ir prikomandiruotas Sàjungos þinion. Sûnaus likimu, kai ðeimynai reikalingas maitintojas, privalëtø pasirû- pinti V. Balèiaus tëvai. Visuotinis susirinkimas 1921 m. liepos 10 d. perrinko bûrio valdybà: b. vadas – Jonas Amðiejus, valdybos pirmininkas – Aronas Daichesas (Daiches, kai kuriuose dokumentuose raðoma sulietuvinta forma – Dai- gis), sekretorius – Pranas Lukoðevièius, valdybos nariai – Bronius Glat- kauskas, Antanas Èaplikas, Juozas Navarackas, Juozas Vaiciekutis ir Juozas Navickas; Liðkiavos grandies grandininkas – Bronius Balevièus, Ringëliðkës – Bronius Glatkauskas. Liðkiavos b. ðauliø sàraðe be datos (LCVA 561-5-438), taèiau, sprendþiant pagal kitus bylos dokumentus, sudarytame 1921 m. vasarà, yra 58 ðauliai ið Tetervinës, Ringëliðkës, Ricieliø, Virosniko (?), Guobiniø, Liðkiavos, Rûsingës, Gailiûnø, Vo- veriø, Kudrënø, Radyðèiaus, Aukðtojo dvaro, Sarkajiedø, Kibyðiø ir Ja- kubiðkiø. Tarp jø: ið Liðkiavos – Juozas Þukauskas; Jonas Amðiejus, Jur- gio; Bronius Balevièius, Simo; Bolesius Sabaliauskas, Jono; Antanas

320 Èaplikas, Aleksandro; Juozas Balèius, Antano; Pranas Lukoðevièius, Ambraziejaus; Juozas Svetulevièius, Andriaus; Aizikas Graþauskas, Ðmuilio; Joselis Sandleris, Jankelio (ûkininkas); Adolfas Veèkys; ið Te- tervinës – Kivelis Daichesas, Girðo; Girðas Daichesas, Arono (abu þem- dirbiai); Chaimas Blochas, Abramo (kalvis); ið Rûsingës – Isakas Ðul- cas, Leibos; Israilis Ðulcas, Leibos (abu ûkininkai); Aronas Starodvors- kas (þuvininkas); ið Voveriø – Juozas Vaiciekutis, Kazio; Kastantas Vai- ciekutis; Pranas Mizara; Jonas Karmazinas; Jonas Griðkevièius; ið Kud- rënø – Zigmas Zinkevièius; Adolfas Këva; ið Radyðèiaus – Bolesius Þë- kas, Juozo; Pranas Þëkas, Antano; Juozas Þëkas, Motiejaus; Petras Gla- vinskas, Benedikto; Juozas Navickas, Felikso; Juozas Nenartonis, Au- gusto; Vladas Nenartonis, Augusto; Jonas Nenartonis, Vinco; Pranas Leknickas, Adomo; Jonas Geleþauskas, Jono; Juozas Petrulevièius, Ado- mo; Adolfas Amðiejus, Andriaus; Jonas Amðiejus, Jono; ið Sarkajiedø – Motiejus Bendorius, Tamoðiaus; ið Kibyðiø – Valeris Granatauskas, Jo- no; Adolfas Januðevièius, Tamoðiaus; ið Aukðtojo dvaro – Valeris Rut- kauskas. Vyriausias amþiumi – 55 metø – Kivelis Daichesas, jauniausi – 17-meèiai – buvo Girðas Daichesas ir Adolfas Januðevièius. Liðkiavos bûrys 1921 09 06 praneðë Alytaus skyriaus vadui, kad uþfrontës ðauliais uþsiregistravæ Efraimas Guoþanskas ir Volfas Aviþanskas ið Ratnyèios. Jie Liðkiavos bûriui buvo praneðæ daug þiniø apie lenkus ir lenkø ðni- pus, platino jiems duotas proklamacijas. Norëtø ástoti á LÐS. Bûrio val- dybos pirmininkas A. Daichesas ir b. vadas J. Amðiejus tarpininkauja, uþtikrindami, „kad jie yra tikri lietuviai”. 1921 m. rugsëjo 11 d. susirinkæ 20 Liðkiavos ðauliø kalbëjo apie ðau- liø pareigas; padaryta priekaiðtø Radyðèiaus ðauliams dël jø neveiklu- mo. Numatyta rengti vakarëlá. Vakaras surengtas Liðkiavoje spalio 2 d. Vaidinta „Kuprotas oþelis”, „Daina be galo”, „Vaikø þaislui”; dar de- klamuota, padainuota, paðokta. „Jaunimo organizavimui ir ðvietimui ypaè uoliai darbuojasi vietos mokytojas Ignas Ðidlauskas.” Bûrio valdy- ba kreipësi atsiðaukimu á Amerikos lietuvius, ypaè kilusius ið Liðkiavos parapijos, paremti ðaulius pinigais: reikëjo ásigyti ginklø, raðtinës reik- menø ir kt. Tikëtasi, kad Amerios lietuviai parems, „o mes kovosime su prieðais, stengdamiesi apvalyti savo kraðtà, kad jûs kada parkeliavæ Lie- tuvoj jau rastute Lietuvà laisvà ir nepriklausomà ðalelæ”. Mat Vieèiûnø

321 kaime stovëjo kareiviai lenkai ir kasdien ëjo sargybà palei Nemunà. Per- nai jie apiplëðë Liðkiavos miestelio gyventojus, liepæ per valandà pri- kulti 80 karèiø aviþø ir pristatyti panemunën, kas ir buvo padaryta. Vë- liau taip jau neatsitiko, nes susiorganizavæ ginkluoti ðauliø bûriai gynë- si. Liðkiavos ðauliai 1921-1922 metais kelis kartus neleido lenkø plëði- kams áeiti á miestelá. Ávyko konfliktas su II nuovados virðininko padëjëju milicininku Bro- nislovu Volskiu. Jis 1921 10 16 girtas, pasikvietæs dar keliolika girtø vai- kinø, pralaikë per naktá Liðkiavos mokykloje artistø mëgëjø bûrelá, puolë muðti ðaulá Antanà Èaplikà; tà paèià naktá nusivarë ið anapus Nemuno, ið Ratnyèios, atvykusias dvi merginas, ðauliø ryðininkes, kurias paëmë ið bûrio vado J. Amðiejaus buto. B. valdyba spalio 17 d. posëdyje nutarë iki lapkrièio 15 d. nuginkluoti ðaulius, nepadavusius asmens pareiðkimø ir neturëjusius ðauliø liudijimø. Pirmiausia tai taikyta Tetervinës dvaro, Radyðèiaus, Rûsingës ir Kibyðiø ðauliams. Liðkiavos b. ðauliai apskritai buvo neblogai apsiginklavæ. Pasak vie- no 1921-1922 m. dokumento be datos, ið 43 ðauliø tik du neturëjo ðau- tuvø. Ðautuvai rusiðki, vokiðki, prancûziðki, 2 japoniðki, 1 austriðkas. Keliø ðauliø ðautuvai buvo nuosavi. B. vadas Jonas Amðiejus turëjo 5 grana- tas, Jurgis Balèius – tris, 5 ðauliai – po dvi, du – po 1 granatà. Trys ðauliai turëjo valdiðkus revolverius (LCVA 561-17-49). 1921 m. spalio 24 d. sudegë bûrio ðaulio Prano Kalantos (Ricieliai) visi trobesiai ir visas turtas; ðaulys liko vienmarðkinis. B. valdyba lapkri- èio 2 d. posëdyje patenkino 21 asmens pareiðkimus priimti á ðaulius (ið 30). Atmesti Jono Ðato (jis yra vasario 22 d. sàraðe) ir Adolfo Këvos pareiðkimai; susilaikyta dël Vlado Nenartonio ir Prano Þëko, nes jø pareiðkimai ne visiðkai uþpildyti. Pridëtas 21 kandidato sàraðas. Ið 21 ðau- lio 17 turëjo ðautuvus: 2 vokiðkus, 2 rusiðkus, 11 prancûziðkø ir 2 japo- niðkus (LCVA 561-5-438). Beje, Adolfas Këva ið Kudrënø dvaro buvo tapæs ðauliu. LÐS Alytaus skyrius 1921 09 10 jam iðdavæs liudijimà, kad gali laikyti ðautuvà ir revolverá. Taèiau 1922 m. rudená A. Këva paðalin- tas ið ðauliø uþ nedorumà (?). Á 1921 11 27 vykusá Alytaus skyriaus ðau- liø atstovø suvaþiavimà visuotinis susirinkimas (dalyvavo 21 ðaulys) lap- krièio 6 d. iðrinko Juozà Navarackà ið Guobiniø. B. valdybos pirminin- kui A. Daichesui patikëtos ir iþdininko pareigos. Lapkrièio 13 d. b. val-

322 dybos sekeretoriumi iðrinktas Jonas Valukonis, á ðvietimo komisijà – Jonas Balèius, Juozas Navarackas, Bronius Glatkauskas. Visuotinis susirinkimas 1922 m. sausio 9 d. b. valdybos pirmininku perrinko Aronà Daichesà, jo padëjëju iðrinktas Bronius Balevièius (Lið- kiavos zakristijonas), sekretoriumi – mokytojas Ignas Ðidlauskas (jis ir ðvietimo komisijos pirmininkas); á ðvietimo komisijà dar iðrinkti: Bro- nius Glatkauskas, Bronius Balevièius, kandidatai – Antanas Èaplikas ir bûrio vadas Jonas Amðiejus. Pasak sausio mënesá bûrá aplankiusio Aly- taus skyriaus vado Pr. Ðileikos, Liðkiavos bûryje su kandidatais buvo apie 60 ðauliø. Kalëdø antrà dienà surengtas vakaras su dainomis. Á ðau- lius þmonës stojo daugiau tik reikalo verèiami, nes lenkai per Nemunà ateidavo ið vietos gyventojø prisiplëðti maisto. Ðauliai saugojo þmones nuo plëðikø. Rikiuotës ir karo mankðtos srityje padaryta labai maþai. Miestelyje buvo tik vienas inteligentas – mokytojas; jis sutiko surengti vakarinius ðvietimo kursus jaunimui. Ðauliai rinkosi parapijos salëje (LCVA 561-2-240). B. vadas J. Amðiejus kovo 9 d. ið IV lauko ðtabo virðininko reikalavo „atlyginimo uþ tarnystæ”. Lëðø reikëjo „uþlaikymui raðtininko ir raðtinës”. „Jeigu nebus atlyginimo, tai visiðkai atsisakau.” B. valdybos posëdyje 1922 m. kovo 12 d. dalyvavo Alytaus apskr. karo instruktorius J. Krikðtolaitis. Bûrio vadas jam kaþkuo vieðai prasi- þengæs. Kol dalykas bus iðaiðkintas, valdyba nutarë vadà pakeisti: juo laikinai paskirtas Kazys Jaskelevièius ið Liðkiavos. Kovo 12-àjà Liðkia- vos ðauliai praneðë IV grupës ðtabui, kad mûsø kareiviai yra uþ 3 km nuo Nemuno ir demarkacinë linija neapsaugota; Nemunà ties Liðkiava pereidinëjo visokie þmonës, per Nemunà vyko spekuliacija javais, o ðau- liai neturëjo ásakymo saugoti demarklinijà, nors jie pasiruoðæ tai daryti. Dël ko J. Amðiejus pateko J. Krikðtolaièio nemalonën? Tai aiðkëja ið J. Amðiejaus 1922 03 11 praneðimo IV lauko ðtabo virðininkui ir IV gru- pës vadui (gauta kovo 15 d.). Bûrio vadas raðë, kad jo darbui labiausiai kenkia Liðkiavos milicija. Nuovados virðininko padëjëjas Kazlauskas ðmeiþë ðaulius, atkalbinëjo nuo veiklos, liepë iðstoti ið LÐS („Koks jums èia pelnas?”). Joselio Sandlerio smuklëje Kazlauskas ir karo instrukto- rius Jonas Krikðtolaitis gërë, ðaudë, neklausë Liðkiavos seniûno praðy- mo neðaudyti (instruktorius iððovë dar 4 kartus). Kovo 10 d. toj paèioj smuklëj Kazlauskas ir milicininkas Antanas Blaþevièius vël nugirdë

323 Krikðtolaitá ir praðë, kad paðalintø ðauliø b. vadà J. Amðiejø, kuris jiems kenkë, nes nedavë praleisti per Nemunà spekuliantø. Praleidæ 24 pû- dus rugiø gavo 100 rubliø, uþ praleistas 17 verðeliø odø paëmë 200 rub. Tai galëjo paliudyti Liðkiavos seniûnas Motiejus Slauta, smuklininkas Sandleris, Liðkiavos valsèiaus virðaitis Mikas Jurkonis ir kiti (LCVA 561-5-438). B. susirinkimas kovo 19 d. bûrio vadu iðrinko Vaclovà Balèiø ið De- gësiø kaimo, o K. Jaskelevièiø paliko vado padëjëju. Nutarta: ðauliui neatvykus á susirinkimà pirmà kartà – vieðas papeikimas, antrà kartà – atimti ðaulio vardà tam laikui, kurá paskirs b. valdyba, uþ neatvykimà á susirinkimà treèià kartà – visiðkai atimti ðaulio vardà (iðbraukti ið ðau- liø). B. valdyba kovo 20 d. Jonà Amðiejø iðrinko ûkio vedëju. Á ðaulius priimti: Motiejus Krikðtolaitis; Vaclas Balèius, Julijono (Degësiai); Ka- zys Jaskelevièius, Vinco (Liðkiava); Antanas Grigas, Augusto (Ringë- liðkë); Jonas Balèius, Motiejaus (Ringëliðkë); Motelis Ilgauskas, Lei- bos (Liðkiava); Emilis Ðneideris, Karolio (Ricieliai); Justina Balèiûtë, Jono (mokytoja, Ricieliai); Ðmerelis Ðiranas, Niselio (Liðkiava); Felik- sas Vidûnas, Ignoto (Baltaðiðkë); Jonas Ðatas, Andriaus (Krasnykas). Taigi V. Balèius vadu iðrinktas diena anksèiau, negu oficialiai priimtas á ðaulius, o K. Jaskelevièius vadovavo bûriui visà savaitæ, bûdamas, ma- tyt, tik kandidatas. Valdybos posëdyje kovo 24 d. á bûrá priimti keli kan- didatai: Vaclovas Butkevièius (pagal kità protokolo variantà – Valeris Rutkevièius), Jurgis Grigas, Ignoto (Liðkiava), Bolesius Sabaliauskas, Jono (Liðkiava) ir Antanas Èaplikas, Aleksandro (Liðkiava). Bûrys tu- rëjo savo antspaudà. Pafrontëje esant átemptai padëèiai, b. valdybos nariai ëmë pasiraði- nëti slapyvardþiais. Beje, þinios apie bûrio veiklà pagal LCVA 561-19- 642 esanèià bûrio istorijà, bûrio protokolø 1922-1924 m. knygà LCVA 561-19-635 ir dokumentus LCVA 561-5-438 ne visur sutampa. Daugiau remsimës antruoju ir treèiuoju ðaltiniais. Pasak b. valdybos 1922 m. ba- landþio 2 d. posëdþio protokolo, b. vadas yra V. Augustaitis (toks V. Bal- èiaus slapyvardis), v-bos pirmininkas – A. Daichesas (slapyv. A. Ðilalis, gimæs Skidelyje, Baltarusijoje), pirmininko padëjëjas – B. Balevièius (sla- pyv. B. Margelis), ðvietimo komisijos pirmininkas – I. Tamulionis (?). V-bos sekretoriumi iðrinktas mokytojas Emilis Ðneideris (slapyv. E. Ga-

324 liûnas, vokietis, kilæs ið Ðakiø apskr.), iþdininku – Kastantas Amðiejus, Pranciðkaus ið Liðkiavos. Á bûrá priimti kandidatai Jonas Mackevièius, Baltraus ir Pranas Sinkevièius (abu ið Baltaðiðkës). Atmestas Juozo Bal- èiaus pareiðkimas. Ðaulys Juozas Navarackas, Jono balandþio 2 d. praðë bûrio valdybos atleisti já ið LÐS: jis turás svarbesniø uþdaviniø – valdþios reikalais daþnai vaþinëja á Alytø; jei negalima visiðkai atleisti ið ðauliø, tai jis tik atiduos ginklà ir liks rëmëju. J. Navarackas paliktas ðauliu rëmëju. Nutarta balandþio 9 d. ðaukti visuotiná susirinkimà, visus neak- tyvius ðaulius paðalinti ið bûrio ir nuginkluoti. Taèiau susirinkime balan- dþio 9 d. dalyvavo tik 18 ðauliø, tarp jø anksèiau nesutiktas Baltrus Vai- ciekutis. B. valdyba balandþio 30 d. á ðaulius priëmë Kazæ Valentaitæ, Adomo (Degësiai), Juozà Zinkevièiø, Baltraus (Baltaðiðkë), Jonà Veè- ká, Adolfo (16 m., Liðkiava), Juozà Miliauskà, Motiejaus (Ringëliðkë), Kastantà Amðiejø, Pranciðkaus; á tikrus ðaulius vël priimtas Juozas Na- varackas, Jono. Numatyta geguþës 14 d. surengti geguþinæ. Bûrio vadas V. Augustaitis-Balèius 1922 05 04 praðë b. valdybos pir- mininko mokëti jam mënesinæ algà, nes ûkio reikmës neleidþia per sa- vaitæ 2-3 dienas aukoti ðauliø veiklai ir ûkiui tenka samdyti darbinin- kus. Todël valdyba geguþës 6 d. nusprendë, kad bûrio vadas turi bûti apmokamas – gauti ne maþiau kaip 600 auksinø per mënesá – ir nutarta uþmokesèio pareikalauti ið IV lauko ðtabo. Taip pat nutarta praðyti IV lauko ðtabo, kad nuo karo tarnybos bûtø atleistas b. valdybos pirmi- ninkas A. Daichesas (á kariuomenæ jis turëjo iðeiti dar tà mënesá); Dai- chesas labai reikalingas bûriui (A. Daichesas ið b. valdybos pirmininko pareigø atsistatydino, 1922 06 15 paraðæs pareiðkimà b. visuotiniam su- sirinkimui). Ðauliø ðventæ birþelio 24 d. pavesta rengti bûrio vadui, Jus- tinai Balèiûtei ir Antanui Balèiui-Milþinui. Taèiau ðventës su paradu surengti nepavyko, pasitenkinta iðkilmingesniu susirinkimu. V. Augustaitis-Balèius 1922 m. geguþës pirmojoje pusëje praneðë IV grupës vadui, kad Mizarø kaime prie Druskininkø tilto ginkluoti lie- tuviø kareiviai, suëjæ su lenkø kareiviais, naktimis geria. Lenkø karei- viai vaikðèiojo neutralioje zonoje. IV grupës vadas Razumovièius ir ðta- bo virðininkas geguþës 14 d. papraðë tikslesniø þiniø: kokios kuopos ir pulko buvo kareiviai, kas jø vadai ir kt. Taèiau V. Augustaitis geguþës 21 d. atsakë, jog tikslesniø þiniø pateikti negali, nes tai atsitikæ dar ne

325 jam vadovaujant bûriui, jis tai girdëjæs ið ðauliø... Tame paèiame prane- ðime b. vadas raðë, kad ðauliai Jonas Amðiejus ir Antanas Èaplikas nu- ginkluoti (kodël?). B. vadas gavo IV grupës ðtabo geguþës 14 d. nuro- dymà (rusø k.): „Nedelsdami iðaiðkinkite, ar tikrai á Druskininkus ið Gardino atvyko 32 (lenkø. – V. È.) pulkas ir kokiai divizijai jis priklau- so, o taip pat suþinokite, ar yra ten 41 atskirojo bataliono ðtabas, o jeigu iðvyko, tai kur ir kada. Patikrinkite, kur neutralioje juostoje yra lenkø partizanai ir pasistenkite suþinoti, kokiam tikslui juos èia siunèia, kas jø virðininkai ir kokiuose kaimuose yra lenkø partizanai” (LCVA 561-5-438). B. visuotiniame susirinkime liepos 23 d. valdybos pirmininku iðrink- tas Juozas Navarackas-Naminis ið Guobiniø, o á kariuomenæ nepaimtas A. Daichesas liko jo padëjëju. B. valdyba spalio 10 d. á bûrá priëmë An- tanà Stankø, Kastanto (Liepiðkiai), Jonà Èesnulevièiø, Karolio (Liðkia- va), Antanà Basalykà, Antano (Mizarai) ir Jonà Ðimkoná, Miko (Lið- kiava); A. Stankus jau gruodþio 29 d. praðë atleisti já ið ðauliø kaip nega- linti vykdyti ð. pareigø. B. valdyba vël posëdþiavo spalio 15 d. Pasirodo, b. valdybos pirmininko padëjëjas A. Daichesas spalio 10 d. posëdyje buvo sukëlæs triukðmà ir nepasiraðë protokolo. Konstatuota, „kad pir- mininko padëjëjo A. Daicheso visame darbe daugiaus matyti savimei- lës jausmo ir maþai rûpëjo bûrio reikalai. Nuo savo iðrinkimo dienos stengtasi nutæsti ir supainioti valdybos darbà jo asmens naudai”. A. Dai- chesui pareikðtas papeikimas ir neleista dalyvauti dviejuose valdybos posëdþiuose. Spalio 15 d. b. vadas Augustaitis-Balèius tardë ðaulius Jo- nà Èesnulevièiø ir Bolesiø Sabaliauskà, kodël ðie nepraneðë apie spe- kuliacijà per Nemunà. Ðaulys Chaimas Palnickas tardytas dël spekulia- cijos cukrumi, rugiais, sviestu, gyvuliais. Já norëjo sulaikyti Ringëliðkës grandies ðaulys Andrius Jurkonis. B. valdyba gruodþio 8 d. á ðaulius priëmë Alfonsà Èaplikà, Aleksan- dro (siuvëjà, Liðkiava) ir Petrà Balevièiø, Benado (Gudeliai); priimti 4 kandidatai. Á bûrá gruodþio 19 d. ástojo Juozas Lukoðevièius, Prano ið Ricieliø. Tarp 1922 metais registracijos lapus uþpildþiusiø Liðkiavos bû- rio ðauliø buvo dar tokie: Jonas Krikðtolaitis, Motiejaus (instruktorius, kilæs ið Ðakiø apskr. Sintautø miestelio); Vladas Ðimkonis, Vinco (Lið- kiava); Girðas Daichesas, Kivelio (Tetervinë); Zigmas Zinkevièius, Sta-

326 nislovo (Kudrënai); Isakas Ðulcas, Leibos (Rûsingë); Juozas Junda, My- kolo (Gudeliai); Jonas Jurkonis, Vinco (Liðkiava); Bronius Burba, An- tano (Ricieliai); Antanas Veèkys, Adolfo (Liðkiava). Tarp Liðkiavos b. registracijos lapø, atrodo, atsitiktinai pakliuvæs Tamoðiaus Lukðio, Jo- no ið Kapiniðkiø kaimo registracijos lapas: já uþpildæs asmuo praðë pri- imti á Kapiniðkiø bûrá (LCVA 561-5-427). 1923 metai – perversmo metai Liðkiavos ð. bûryje. Mat daug bûrio ðauliø nenorëjo vykti á Klaipëdà. 18 ðauliø ið Liðkiavos bûrio buvo nu- ginkluoti VI grupëje Kaiðiadoryse, kaip pabëgæ ið ekspedicijos á Klaipë- dà. Pabëgæ ið ðios ekspedicijos ðauliai nubausti 10 valandø stovëti „po ðautuvu”; pradëti stovëti turëjo nuo balandþio 22 d. kas ðeðtadiená po 2 valandas (LCVA 561-19-633, Liðkiavos rajono vado 1923 04 20 prane- ðimas Gudeliø kaimo ðauliui Petrui Balevièiui). Ið Klaipëdos ekspedici- jos pabëgo ir Kaiðiadoryse nuginkluoti ðie bûrio ðauliai: Bronius Glat- kauskas, Baltaðiðkë; Antanas Balèius, Liðkiava; Motiejus Stankus, Lie- piðkiai; Jonas Balèius, Ringëliðkë; Feliksas Vidûnas, Baltaðiðkë; Pranas Sinkevièius, Baltaðiðkë; Jonas Èesnulevièius, Liðkiava; Bolius Sabaliaus- kas, Liðkiava; Valeris Rutkevièius, Liðkiava; Petras Balevièius, Gude- liai; Alfonsas Èaplikas, Liðkiava; Jonas Veèkys, Liðkiava; Bolius Vilke- lis, Liðkiava; Bolius Balèius, Ringëliðkë; Juozas Vaiciekutis, Voverys; Kostas Miliauskas, Ringëliðkë; Jonas Jurkonis, Ringëliðkë; Jonas Moc- kevièius, Baltaðiðkë (LCVA 561-17-49). LÐS IV grupës ðtabas vasario 8 d. ásakë Liðkiavos b. vadui Vaclovui Balèiui tuojau pat vykti á Gailiûnø kaimà, suorganizuoti bûrá ir su pasi- raðytais ðauliø pasiþadëjimais ir sàraðais atvykti pas grupës vadà. Lið- kiavos bûrá su visu turtu perimti iki vasario 15 d. IV gr. vadas vasario 9 d. ásakë Liðkiavos rikiø vadui Vladui Balèiui-Pruteniui; ðis paskui tu- rëjo vykti á grupës ðtabà instrukcijø. Vasario 26 d. susirinkæ Ricieliø kai- mo gyventojai susiraðë á ðaulius ir nutarë reikalauti ginklø visiems 68 kandidatams „dël apsigynimo nuo lenkø banditø”. Naujo bûrio valdy- bos pirmininkas – Emilis Ðneideris-Galiûnas, valdybos nariai – P. Bal- èius ir Juozas Èiurlionis. E. Ðneideris-Galiûnas praneðë IV gr. vadui, kad Neravø kaime apsistojæ lenkø partizanai ketino per Nemunà pulti Gailiûnus. Ricieliø ð. bûrys reikalavo ið IV gr. ðtabo 68 ðautuvø, po 100 ðoviniø kiekvienam ðautuvui ir 100 granatø. B. vadu Ricieliø ðauliai ko-

327 vo 4 d. iðsirinko Jonà Aleksoná (slapyv. Svirboraistis) ið Ricieliø kaimo (LCVA 561-19-636). Liðkiavos rajono Þeimiø ð. bûrio vadas Staigaitis 1923 03 11 bûrá perdavë naujam vadui Gustaièiui. Perduoti tokie gin- klai: 27 vokiðki ir 4 prancûziðki ðautuvai, 1170 vokðkø ir 110 prancûzið- kø ðoviniø (atskirø kaimø ðauliø grupiø vadinimas bûriais – sàlyginis). Liðkiavos b. vadas Vaclovas Balèius-Augustaitis kovo 12 d. praðë Lið- kiavos rajono vado iðtirti Liðkiavos virðaitá Vincà Valentà „kaipo kenks- mingà gaivalà Lietuvos valstybei ir LÐ Sàjungai”, paðalinti já ið valsèiaus virðaièio pareigø bei visam pavojingam laikui – ið rajono teritorijos. Sa- vo ruoþtu rajono vadas Vladas Balèius-Prutenis kovo 18 d. irgi praðë IV grupës vado paðalinti ið jo rajono virðaitá V. Valentà kaip prieðingà Lietuvos valstybei. IV grupës ðtabas kovo 17 d. pareikalavo ið Liðkiavos rajono vado Vlado Balèiaus ne vëliau kaip iki kiekvieno mënesio 5 d. slaptai pateikti tikslias þinias apie lenkø pasienio apsaugà, nurodant þmoniø skaièiø, apsaugos rûðá – kariuomenë, partizanai, þandarmerija ar milicija, – kokia kuopa, pulkas ir pan. Reikalauta þiniø apie lenkus ruoþe nuo Utiekos iki Ðvendubrës. Þinias Liðkiavos ðauliams per Ne- munà neva neðiojusios panelës Elþbieta ir Antosë Urbanavièiûtës. Slapta per Nemunà jos irdavusios naktá. B. valdybos posëdyje kovo 19 d. paþy- mëta, kad vadovaujant bûriui Vaclovui Balèiui, sutvarkyti bûrio reika- lai, apleisti vadu buvus Jonui Amðiejui. Taèiau bûrio reikalai paðlijo dël Klaipëdos ekspedicijos. Posëdyje dalyvavo rajono vadas V. Balèius-Pru- tenis. B. valdyba atsistatydino, viskà perdavusi rajono vadui. Buvæs val- dybos pirmininkas A. Daichesas ir buvæs bûrio vadas J. Amðiejus pasi- þadëjo atlyginti skolà „Trimito” redakcijai uþ 1920 metus. IV grupës vadas 1923 m. kovo 20 d. 15 val. ásakë Liðkiavos rajono vadui iki 20 val. jam pavestame rajone surinkti ne maþiau kaip 30 þmo- niø, apginkluoti juos ðautuvais bei granatomis ir paèiam su minëtais þmonëmis ne vëliau kaip 23 val. atvykti á Leipalingá grupës ðtabo ko- mandos virðininko þinion. Deja, nuvyko tik 11 vyrø, nes ið Gailiûnø bû- rio 11-kos þmoniø atvyko tik 6, ið 10-ties Þeimiø b. þmoniø atvyko 7, bet 5 atsisakë vykti á Leipalingá, o ið Ricieliø b. 8-niø þmoniø neatvyko në vienas (LCVA 561-19-633). Þeimiø bûrio þvalgai per Liðkiavà uþmezgë ryðá iki Gailiûnø, Gailiûnø bûrys per Baltaðiðkæ susiriðo su Siesma, Sies- mos uþtvara – su Mizarø kaimu, o Ringëliðkës grandis uþmezgë ryðá su

328 Mizarø ir Dirþø kaimais bei per Lipliûnø kaimà – su Leipalingio ðau- liais. Liðkiavos ð. rajonui priklausë teritorija palei Nemunà nuo Þeimiø kaimo iki Mizarø ir gilyn á Lietuvà iki Merkinës-Leipalingio plento; uþ Nemuno Liðkiavos rajonui priklausë okupuota teritorija prieðais rajonà. Liðkiavos rajono vadas Vladas Balèius-Prutenis 1923 04 07 IV gr. vadui paraðë atsistatydinimo ið pareigø pareiðkimà, taèiau rajono vadu iðbuvo dar bent dvi savaites. Balandþio 10 d. jis praneðë IV gr. vadui, jog balandþio 9 d. perbëgo du vyrai ið Vieèiûnø, nenorintys tarnauti lenkø kariuomenëje; tiedu vyrai norëtø apsigyventi Neprikl. Lietuvoje. Mat balandþio 9-10 d.d. Vieèiûnuose lenkai gaudë vyrus á kariuomenæ; vienà sugavo, bet ir tas pabëgo. Á uþfrontæ balandþio 18 d. vyko du Lið- kiavos rajono IV gr. partizanai – Tomas Lukðys ir Jonas Trainavièius. Noruliø uþtvaros virðininkas turëjo juos praleisti. 1923 m. rugpjûèio 5 d. ávyko Liðkiavos ð. bûrio antras steigiamasis susirinkimas. Prieþastis – ðioks toks bûrio pakrikimas po grupës ðauliø atsisakymo dalyvauti Klaipëdos atvadavime bei buvæ kai kurie nesutari- mai bûrio vadovybëje. Dalyvavo 37 ðauliai ir Alytaus skyriau instrukto- rius V. Barysas. Ðauliai tokie: Jonas Balèius, Vaclovas Balèius, Antanas Lukoðevièius, Julius Marcinonis, Motiejus Marcinonis, Pranas Þukas, Ka- zys Jaskelevièius, Bronius Burba, Julijonas Èiurlionis, Mikas Balèius, An- tanas Valatkevièius, Jonas Ðmitas, Julius Stankus, Antanas Grigas, antras Julius Marcinonis, Vladas Augus, Andrius Jurkonis, Kostas Miliauskas, Jurgis Balèius, Bolius Balèius, antras Antanas Grigas, Petras Balevièius, Alfonsas Èaplikas, Kostas Amðiejus, Ipolitas Balèius, Pranas Kibildis, Aleksas Balèius, Petras Slauta, Petras Dzenkauskas, Kajetas Slauta, Jo- nas Èesnulevièius, Girðas (Hirðas) Daichesas, Vladas Balèius, Ambrazas Kaðelynas, Jonas Þëkas, kitas Jonas Balèius, Juozas Balèius (LCVA 561-17-49). Bûrio vadu balsø dauguma iðrinktas Ambrazas Kaðelynas ið Gailiûnø (kiti balotiravæsi – Antanas Grigas ir Bronius Burba). B. valdy- bos pirmininku iðrinktas Vaclovas Balèius ið Degësiø (kiti balotiravæsi – Kazys Jaskelevièius ir Bronius Burba). V-bos pirmininko pagalbininku tapo Girðas Daichesas ið Tetervinës (arba Aukðtojo dvaro, Arono Dai- cheso tëvas), sekretoriumi – Jonas Balèius ið Ringëliðkës. B. valdybos posëdyje rugsëjo 30 d. ið buvusio rikiø vado Vlado Bal- èiaus-Prutenio perimti visi senieji dokumentai; uþ dokumentø iðsaugoji-

329 mà net pavojingiausiais bûriui laikais valdyba tarë ðauliui ðirdingà aèiû. Á bûrá ðauliais priimti 8 kandidatai: Andrius Jurkonis, Jonas Balèius, Kos- tas Miliauskas, Pranas Jurkonis, Gediminas Balèius, Juozas Balèius, Vla- das Balèius, Girðas Daichesas. Visuotinis b. susirinkimas lapkrièio 4 d. á bûriø atstovø susirinkimà Kaune (lapkrièio 15 d.) iðrinko Broniø Burbà ir ágaliojo já „spræsti visus klausimus, lieèianèius L.Ð. Sàjungà, iðskiriant prieðtaraujanèius valstybei ir L.Ð. Sàjungai”. Visuotinis susirinkimas gruo- dþio 9 d. kitiems metams paliko tà paèià bûrio valdybà, tik ðvietimo komi- sijos pirmininku iðrinko Ricieliø pradinës mokyklos vedëjà Emilá Ðneide- rá. Trumpà praneðimà susirinkime padarë ið Kauno sugráþæs B. Burba. B. valdybos posëdyje 1924 m. sausio 3 d. á ðaulius priimta 17 kandi- datø: Aleksandras Balèius, Jono; Jurgis Balèius, Motiejaus; Antanas Grigas, Augusto; Jonas Balèius, Mateuðo; Vaclovas Balèius, Juliaus; Emi- lis Ðneideris, Karolio; Julius Èiurlionis, Kosto; Mikas Balèius, Kosto; Ambrazas Kaðelynas, Tado; Julius Marcinonis, Jurgio; Vladas Augus, Kazio; Julius Marcinonis, Motiejaus; Julius Stankus, Jurgio; Ipolitas Bal- èius, Tamoðiaus; Petras Kleponis, Jurgio; Pranas Þukas, Juozo; Anta- nas Grigas, Adomo. Sausio 20 d. susirinkimo protokole raðoma, kad bûrys organizuojamas ið naujo. Iðrinkta nauja valdyba: pirmininkas – Vaclovas Balèius, jo pagalbininkas – Bronius Burba ið Ricieliø, sekreto- rius – Juozas Balèius ið Ringëliðkës; b. vadu liko Ambr. Kaðelynas, ðvie- timo k-jos pirmininku – E. Ðneideris. Nutarta ruoðtis Vasario 16-tai taip, „kad galima bûtø iðeiti su paradu”. B. valdyba balandþio 5 d. nutarë patraukti atsakomybën buvusá rikiø vadà Vladà Balèiø, kuris neatiduo- da bûriui revolverio „Parabellum”, laikydamas já nuosavu. Birþelio 30 d. valdyba nutarë ant lenkø nuþudyto ðaulio Jurgio Grigo kapo pastatyti paminklà – àþuolo kryþiø ir kapà aptverti. Medþiagà surinkti aukø bû- du. Mat 1923 m. vasario 27-osios naktá lenkø partizanai uþpuolë Liðkia- vos miestelá. Prieð kelias dienas ið Klaipëdos ekspedicijos gráþusá ðaulá Jurgá Grigà þiauriai nukankino. Jurgá iðvedant ir tëvui Ignui tarpdury pasakius „Sudie, sûneli, daugiau nesimatysim”, tëvà nuðovë. Jurgá len- kai vedþiojo po miestelá, badydami peiliais, grûsdami á gerklæ ðakutes, durdami á panages adatas, kad iðduotø draugus. Paskui persiyrë á kità Nemuno pusæ ir nuðovë. Ðauta burnon, nes visas virðugalvis su smege- nimis nuneðtas. Tëvas ir sûnus palaidoti Liðkiavos kapinëse.

330 Tame paèiame valdybos posëdyje birþelio 30 d. á ðaulius priimti kan- didatai Bronius Burba, Antano ir Antanas Basalykas, Antano (juos ir sausio 3 d. priimtus vyrus XIX rinktinë ðauliais patvirtino tik 1925 m. sausio 29 d.) . Nutarta kreiptis á policijà dël ðautuvø atëmimo ið ðauliø, kurie nenorëjo jø atiduoti graþiuoju. Spalio 19 d. b. valdyba nutarë steigti bûrio knygynà (bibliotekà), knygas suskolinant ið privaèiø asmenø. Tvar- kyti ðá reikalà pavesta ðvietimo k-jos pirmininkui E. Ðneideriui; knygas skaityti ið pradþiø bûtø duodama tik bûrio nariams. Visuotiniame susi- rinkime 1924 12 28 b. valdybos pirmininku slaptu balsavimu iðrinktas Emilis Ðneideris, sekretoriumi – Gediminas Balèius ið Degësiø, b. va- du – Ambr. Kaðelynas. Ligðiol bûryje buvo dvi grandys – Ringëliðkës ir Gailiûnø; leista sudaryti treèià grandá Liðkiavoje. Bûrio bibliotekëlë buvo Ricieliuose pas mokyt. E. Ðneiderá. Ambrazas Kaðelynas, perëjæs á tarnybà pasienio policijoje, 1925 m. sausio 20 d. bûrio vado pareigø atsisakë, nors bûriui dar vadovavo iki vasario vidurio. Visuotinis susirinkimas vasario 15 d. vykti á LÐS bûriø atstovø suvaþiavimà Kaune iðrinko Vaclovà Balèiø. Nutarta ten iðkelti klausimà dël pafrontës bûriø sustiprinimo materialiai ir moraliai; pra- ðyti daugiau literatûros – jei ne uþ dykà, tai bent perpus pigiau; skirti ðioká toká atlyginimà bûriø vadams. B. vadu vietoj atsistatydinusio Ka- ðelyno iðrinktas jaunas ðaulys Bolesius Þëkas, nors laikinai – 3 mëne- sius – b. vado pareigas ëjo vado padëjëjas A. Grigas. Vasario 25 d. b. valdyba kandidatais priëmë Petrà Kalantà, Isakà Ðulcà, Stasá Zapasni- kà ir Bolesiø Morkelevièiø (pastarasis gyveno Panaroje, vëliau Vilkiau- tinyje; ið ðauliø paðalintas 1929 07 23 uþ neveiklumà). 293 Liðkiavos b.visuotinis susirinkimas 1926 m. sausio 24 d. rinko bûrio valdybà. Jos pirmininku iðrinktas E. Ðneideris, sekretoriumi – Pet- ras Aleksonis, ðvietimo komisijos pirmininku – Alfonsas Gerasimavi- èius. B. vadu iðrinktas Julius Marcinonis, vado padëjëju – Petras Kalan- ta. Nutarta pasirûpinti gauti bûriui þemës ið parceliuojamo Tetervinës dvaro. Taèiau bûrio vadu kaþkodël vadinosi ne J. Marcinonis, o Aronas Daichesas. Rinktinës vadas vasario 17 d. uþklausë bûrio, kas Daichesà paskyrë bûrio vadu. B. vadà paskirdavo rinktinës vadas ið b. valdybos pateiktø kandidatø; b. vadu turëtø bûti Julius Marcinonis. A. Daiche- sas b. vado pareigø atsisakë (E. Ðneiderio 1926 02 20 raðtas rinktinës

331 vadui). Valdybos pirmininkas E. Ðneideris vasario 23 d. XIX skyriaus vadui pasiuntë sàraðà b. valdybos priimtø kandidatø; jame: Petras Alek- sonis, Antano; Petras Kalanta, Motiejaus; Bolesius Morkelevièius, Vin- co; Kostas Joneika, Baltraus; Mikas Zapasnikas, Antano; Alfonsas Èap- likas, Alekso (nors ðaulio liudijimas su teise laikyti ginklà jam buvo ið- raðytas 1924 07 28); Isakas Ðulcas, Leibos (jis buvæs dar 1921 m. bûrio ðauliø sàraðe); Stasys Zapasnikas, Antano; Kostas Amðiejus, Prano; Pra- nas Jurkonis, Ipolito. XIX rinktinës valdyba ðauliais juos patvirtino ba- landþio 7 d. Bûrio vadas ið 4 kandidatø vël rinktas visuotiniame susirinkime 1926 m. kovo 21 d. Á vadus iðrinkti du kandidatai – Vladas Balèius ir Julius Marcinonis; kà rinktinë paskirs b. vadu, tuo tarpu neaiðku. J. Mar- cinoná bûrio vadu, o V. Balèiø jo padëjëju nuo 1926 m. balandþio 7 d. rinktinë patvirtino tik 1927 m. kovo 30 d.! B. v-bos pirmininkas E. Ðnei- deris 1926 04 08 praneðë XIX rinktinei, kad á ðauliø paradà Alytuje negali nieko pasiøsti – per toli. Be to, ðauliai nebuvo mokyti ðaudyti ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø, mëtyti granatø. Ðaudymo ar sporto ðvenèiø bûryje nëra buvæ – nëra kam jø organizuoti. Vyko tik rikiuotës pamo- kos. Nëra kam vesti sporto uþsiëmimø. Neskaitytos ir paskaitos. Balan- dþio 17 d. E. Ðneideris praðë rinktinës kuo greièiau bûrá aprûpinti gin- klais ir ðauliams iðraðyti nario liudijimus (ginklø Ðneideris praðë ir kovo 1 d: pas já Ricieliuose buvo bûrio raðtinë, mokykla stovëjo penkiø keliø kryþkelëje, lenkai uþ 3 km nuo mokyklos. „... Þinokime, kad atsarga gëdos nedaro”. LCVA 561-19-1019). Visuotinis susirinkimas 1926 m. geguþës 16 d. á Alytaus rinktinës ð. bûriø atstovø suvaþiavimà iðrinko E. Ðneiderá ir Valerá Rucká. Nutar- ta nario mokestá mokëti po 10 centø kas mënesá. Geguþës 26 d. b. valdy- ba gavo ið rinktinës 20 vokiðkø ðautuvø ir 100 ðoviniø bei 400 gramø tepalo ðautuvams. Vienas ðautuvas sugadintas, todël valdyba birþelio 12 d. nutarë já gràþinti rinktinei. Per rinkliavà LÐS namams Kaune bû- ryje ir kaimuose surinkta 101,85 Lt; aukojo 138 asmenys. Ðautuvus bir- þelio-liepos mënesiais gavo 25 ðauliai: Bolesius Èepukaitis, Petras Slauta ir Jonas Veèkys ið Liðkiavos, Petras Kalanta, Feliksas Balèius ir Gedimi- nas Balèius ið Degësiø, Mikas Cilinkevièius ið Jonioniø, Julius Marcino- nis, Motiejus Stankus, Antanas Grigas, Jonas Ðmitas, Julius Marcino-

332 nis ir Julius Èiurlionis ið Gailiûnø, Vaclovas Balèius ið Krasnyko, Jonas Balèius, Jonas Jurkonis, Kostas Miliauskas ir Andrius Jurkonis ið Rin- gëliðkës, Emilis Ðneideris, Vilius Ðneideris, Petras Aleksonis ir Jonas Vaiciekutis ið Ricieliø, Valeris Ruckis ið Aukðtojo dvaro, Jonas Ðimko- nis ið Barzdþiûnø ir Kostas Radzevièius ið Panaros. Visi pasiraðë pasiþa- dëjimus ginklus tinkamai naudoti ir gavo po 5 ðovinius (LCVA 561-17-49). Birþelio 14 d. E. Ðneideris klausë rinktinës vado, ar nebûtø galima su vidaus policijos þinia duoti ginklus kiekvienam ðauliui á na- mus: ðauliai gyveno ávairiuose kaimuose, jiems keblu einant á rikiuotës pamokas dar eiti á sandëlá pasiimti ðautuvø. Rinktinës vadui liepos 2 d. pasiskundë pasienio policijos skyrius, kad ðauliai dienomis ir naktimis ðaudo Nemuno lankose, o tai gali sukelti konfliktà su lenkais. Todël rinktinës vadas liepos 8 d. dar kartà pakartojo ðautuvus laikyti sandëly- je ir neduoti jø ðauliams á namus (LCVA 561-19-1019). Atrodo, 1926 metais 293 Liðkiavos bûrys suskirstytas á skyrius. I Ri- cieliø skyriaus skyrininkas buvo Jonas Radzevièius; jam priklausë Ri- cieliø, Degësiø, Raudonikiø, Snaigupës, Ringëliðkës ir Janavo kaimø ðauliai. II Liðkiavos skyriaus skyrininkui Petrui Slautai priklausë Liðkia- vos, Þeimiø, Panaros, Gudeliø ir Aukðtojo dvaro ðauliai. III Gailiûnø sk. skyrininkui Jonui Kaðelynui pavaldûs buvo Gailiûnø ir Baltaðiðkës ðauliai. IV Radyðèiaus sk. skyrininkui Jurgiui Sakalauskui priklausë Ra- dyðèius, Janauka, Kudrënai, Vilkiautinis, Navikai, Kibyðiai ir Barzdþiû- nai; J. Sakalauskà ið Barzdþiûnø kaimo kurá laikà pavadavo Grudzins- kas ið Radyðèiaus. Ðaulys rëmëjas Girðas Daichesas sutiko per metus mokëti 12 Lt ðau- lio rëmëjo mokesèio. Visuotiniame susirinkime 1927 m. sausio 23 d. perrinkta bûrio val- dyba. Jos nariams pasiskirsèius pareigomis, pirmininku tapo Gedimi- nas Balèius, sekretoriumi – E. Ðneideris, iþdininku – Bolesius Balèius, kandidatai á valdybà – Petras Slauta ir Julius Marcinonis. Rinktinës va- das A. Petruðkevièius liko patenkintas gerais bûrio uþmojais ir praðë prisiøsti arklius su rogëmis parsiveþti daugiau ginklø. E. Ðneiderio 1927 m. vasario 3 d. sudarytame sàraðe yra 42 ðauliai (LCVA 561-17-114): Petras Aleksonis, Antano (Ricieliai); Emilis Ðnei- deris, Karolio (lietuvis? mokytojas, gimæs Ðakiø valsè. Striupø kaime,

333 gyvena Ricieliuose); Kostas Joneika, Baltraus (g. Neravø k., gyv. Ricie- liuose); Jonas Balèius, Mateuðo (Ringëliðkë); Jonas Balèius, Motiejaus; Aleksandras Balèius, Jono; Pranas Jurkonis, Ipolito; Andrius Jurkonis, Ipolito; Jonas Jurkonis, Vinco (beþemis); Juozas Balèius, Mateuðo; Pra- nas Jurkonis, Vinco; Kostas Miliauskas, Motiejaus (visi 8 ið Ringëlið- kës); Stasys Zapasnikas, Antano (baltarusis, g. Lydos apskr. Þirmûnø miestelyje, gyv. Snaigupëje); Julius Marcinonis, Motiejaus; Antanas Gri- gas, Adomo; Mikas Balèius, Kosto; Motiejus Stankus, Motiejaus; Amb- raziejus Kaðelynas, Tado; Pranas Þukas, Juozo (visi 6 ið Gailiûnø); Pet- ras Kleponis, Jurgio (g. Jakubiðkiuose); Julius Èiurlionis, Kosto; Vla- das Augus, Kazio; Julijonas Marcinonis, Jurgio; Kostas Balèius, Ado- mo; Ipolitas Balèius, Tamoðiaus (visi 11 ið Gailiûnø); Alfonsas Èapli- kas, Adolfo (Liðkiava); Jonas Ðmitas, Prano (g. Baltaðiðkëje, gyv. Gai- liûnuose); Jonas Veèkys, Adolfo; Petras Slauta, Motiejaus; Vladas Bal- èius, Felikso (visi 3 liðkiavieèiai); Valeris Ruckis, Bolesiaus (g. Gailiû- nuose, gyv. Aukðtajame dvare); Bronius Balevièius, Simono (Tetervi- nës dvaras); Aronas Daichesas, Girðo (þydas, baigæs 4 gimnazijos kla- ses, Tetervinës dvaras); Isakas Ðulcas, Leibos (þydas, baigæs gimnazijos 4 kl., Rûsingës dvaras); Bolesius Morkelevièius (kalvis, g. Dubiniuose, Rodûnios valsè., gyv. Panaroje); Mikas Zapasnikas, Antano (Stasio bro- lis, kurpius, gyv. Kibyðiuose); Kostas Amðiejus, Prano (g. Jakubiðkiuo- se, gyv. Liðkiavoje); Vaclovas Balèius, Julijono (g. Degësiø k., gyv. Kras- nyko dvare); Petras Kalanta, Motiejaus (Degësiai); Antanas Grigas, Au- gusto (g. Snaigupëje, gyv. Krasnyko dvare); Gediminas Balèius, Jurgio (ið Degësiø, mokosi Alytaus mokytojø kursuose); Alfonsas Gerasima- vièius (mokytojauja Ricieliuose). Bûriø atstovø suvaþiavime Alytuje 1927 02 10 Liðkiavos b. atsto- vas V. Balèius dar kartà pabrëþë, kad jø bûryje stokojama inteligen- tø, nors, pavyzdþiui, mokytojas E. Ðneideris padëjo labai daug. Nuo 1927 m. pavasario Liðkiavos bûrio dokumentuose ima ðmëkðèioti Gai- liûnø bûrio pavadinimas. Pavyzdþiui, kovo 25 d. Gailiûnø b. v-ba á ðaulius priëmë kandidatus Juozà Þivulskà, Viliø Ðneiderá ir Jonà Vai- ciekutá (XIX rinktinë juos patvirtino tik 1929 01 31). Visuotinis susi- rinkimas balandþio 18 d. protestavo prieð kratos darymà kovo 26 d. pas ðaulá Vaclovà Balèiø Krasnyke (dël ko krata daryta, neaiðku).

334 B. susirinkime Gailiûnø kaime liepos 1 d. dalyvavo rinktinës vadas Petruðkevièius ir Kauno Ðanèiø bûrio vadas A. Kaþukauskas. B. val- dyba liepos 8 d. pakeitë bûrio suskirstymà á skyrius; nuo ðiol buvo Ricieliø, Ringëliðkës, Liðkiavos ir Gailiûnø skyriai. Liepos 16-17 d.d. buvo numatyti bûrio manevrai ir ðaudymai. Taèiau manevrai liepos 16 d. kaþkodël neávyko, nors dauguma ðauliø, pametusiø lauko dar- bus, buvo susirinkæ. Todël valdybos pirmininkas Gediminas Balèius liepos 17 d. valdybos vardu praðë rinktinës manevrus atidëti, nes at- eina dar didesnis darbymetis. Nors XIX rinktinë 1927 03 30 nutarimu nuo 1926 m. balandþio bû- rio vadu buvo paskyrusi Juliø Marcinoná, taèiau vado bûryje kaip ir ne- buvo (gal rinktinë nepraneðë bûriui?), nes b. valdybos pirmininkas G. Balèius 1927 m. rugpjûèio 31 d. guodësi rinktinës vadui, kad iki ðiol nëra bûrio vado, todël nëra ir jokiø uþsiëmimø. B. valdyba lapkrièio 14 d. á b. vadus numatë Ambrazà Kaðelynà ið Gailiûnø ir Jonà Balèiø ið Ringëliðkës. Ið ðauliø paðalinti trys Liðkiavos vyrai: Vladas Balèius – uþ netinkamà pareigø ëjimà, Jonas Veèkys – uþ neleistinus ðaudymus, Pet- ras Slauta – uþ girtavimà ir neleistinà ðauliui elgesá. Bûrys 1927 m. gruo- dþio 18 d. - 1928 m. sausio 22 d. Gailiûnuose ëjo karinio parengimo programà. Sausio 22 d. mokymo iðdavas stebëjo rinktinës vadas ir poli- tinio baro virðininkas Br. Bilmanas. Per trumpà laikà pasiekta labai ge- rø rezultatø. Ðauliø rikiuotës mokësi ir ðiaip kaimo jaunuoliai. Gediminas Balèius 1928 m. sausio 25 d. ið Gailiûnø praneðë rinkti- nei, kad bûryje pradëjo veikti vakariniai mokymosi kursai; juos lankë ne tik ðauliai. G. Balèius praðë rinktinës vado leisti organizuoti ðauliø bûrá Þeimiø kaime. Bûrio steigiamasis susirinkimas èia ávyko 1928 m. vasario 2 d. Jame dalyvavo 293 bûrio v-bos pirmininkas Gediminas Bal- èius ir Þeimiø kaimo seniûnas Mykolas Skukis. XIX rinktinëje vasario 28 d. gautame norinèiø ástoti á LÐS Þeimiø kaimo þmoniø sàraðe yra 66 pavardës (LCVA 561-17-115). Jauniausias, Vladas Marcinonis, tik 15 metø; 16-meèiai – Pranas Rudis, Vincas Januðauskas, Marë Gele- þauskaitë; yra 6 17-kos metø jaunuoliai. Vyriausias amþiumi Ambrazie- jus Petrelis buvo 39 metø. Taèiau pasak „Trimito” 1928 m. Nr. 11, Lie- tuvos nepriklausomybës 10-meèio garbei bûrys Þeimiuose ásisteigë va- sario 15 d. Á bûrá daugiausia stojusios moterys. Susirinkime dalyvavo

335 rinktinës vadas, todël, matyt, ta diena ir laikyta bûrio gyvavimo pradþia. Deja, savarankiðkas ðauliø bûrys Þeimiuose nesusikûrë ir tà kartà. Ki- tame neþinia kokiø metø bûti ðauliais norëjusiø Þeimiø kaimo þmoniø sàraðe yra 55 asmenys (LCVA 561-19-49). Pasak kito ðaltinio, ðauliø bûrys Þeimiø kaime neva buvo susikûræs 1927 metais, bet 1928 m. likvi- davosi. Visuotiniame susirinkime 1928 m. vasario 26 d. iðrinkta nauja Liðkia- vos b. valdyba: pirmininkas – Julius Marcinonis, sekretorius – Gedimi- nas Balèius, iþdininkas – Albinas Kaðelynas ið Gailiûnø, v-bos narys – Adolfas Balèius. Valdyba pareigomis pasiskirstë kovo 4 d.; tarp tà dienà á kandidatus priimtø 12 vyrø buvo Adolfas Balèius su Albinu Kaðelynu; juos á narius b. valdyba pervedë 1928 10 05. XIX rinktinëje liepos 19 d. ið Liðkiavos bûrio gautame sàraðe (LCVA 561-17-115) yra 22-jø iki tol bûryje nesutiktø þmoniø pavardës (galbût jie buvo kandidatai, numaty- ti priimti á bûrá?): Balys Karlonas, Antano; Jonas Veèkys, Adolfo; Jo- nas Ðimkonis, Miko; Marë Ðimkonytë, Miko; Natalija, Aleksonytë, Jo- no; Jonas Mazaitis, Andriaus; Antanina Þukaitë, Juozo; Marë Veèkytë, Adolfo; Jonas Slauta, Motiejaus; Juozas Slauta, Motiejaus; Juozas Mar- cinonis, Motiejaus; Marë Valentukevièiûtë, Adolfo; Mikalina Slautaitë, Motiejaus; Juozas Èesnulevièius, Karolio; Juozas Petrukonis, Antano; Juozas Lukoðevièius, Adomo; Viktë Ðimkonytë, Miko; Balys Veèkys, Adolfo; Juozas Sabaliauskas, Jono; Jonas Nenartonis, Vlado; Viktë Kar- lonaitë, Juozo; Balys Ðimkonis, Miko. J. Mazaitis ir A. Þukaitë mokësi Alytuje (J. Mazaitis 1928 01 26 buvo Alytaus 23 moksleiviø bûrio sà- raðe). Anot Gailiûnø (Liðkiavos) bûrio 1927-1928 m. darbuotës apyskaitos (LCVA 561-19-642), 1928 m. birþelio 10 d. du bûrio ðauliai turëjo radijo aparatus, „Trimità” skaitë 8 ðauliai. Per 1927 metus bûrys turëjo 10 Lt pajamø ir 10 Lt iðlaidø. 1927 metais buvo du ðaudymai ðratais; dalyvavo 20 ðauliø, sunaudota 300 ðratø. Bûrio vadas 1928 metais vël buvo Amb- razas Kaðelynas. Jis tais metais bene vienintelis ið bûrio ðauliø apdova- notas Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliu. Beje, XIX rinkti- në 1929 11 30 nutarë Liðkiavos b. ðauliui Bolesiui Grigui áteikti Klaipë- dos iðvadavimo medalá; per rinkliavas 1928 m. B. Grigas surinko dau- giausia aukø. Taèiau ðaulys jau buvo iðvykæs uþsienin...

336 Bûrio nariø 1928 m. lapkrièio 12 d. sàraðas, palyginus já su 1927 02 03 sàraðu, pasipildæs 13 naujø þmoniø (sàraðe ið viso yra 46 ðauliai). Bûrio naujokai tokie: Antanas Þivulskas, Antano ið Janauko kaimos ir 12 ðau- liø ið Gailiûnø – Albinas Kaðelynas, Miko; Antanas Èiurlionis, Kastan- to; Antanas Marcinonis, Prano; Adolfas Balèius, Adomo; Kostas Bal- èius, Tomo; Vladas Marcinonis, Motiejaus; Bolius Þukas, Prano; Anta- nas Kaðelynas, Alekso; Julius Kaðelynas, Miko; Pranas Kleponis, Petro; Bolius Grigas, Adomo; Jonas Marcinonis, Motiejaus (LCVA 561-17-115). B. valdyba gruodþio 19 d. á kandidatus priëmë Stasæ Ðnei- derienæ ir Kostà Radzevièiø. Pasak LÐS 1929 m. sausio 30 d. ásakymo, XIX rinktinës 293 Liðkia- vos bûrys nuo sausio 1 d. vadintinas 18 Gailiûnø bûriu: mat bûrio cen- tras ir dauguma ðauliø buvo ið Gailiûnø (LÐS Centro Valdyba tà klausi- mà svarstë sausio 8 d.). Gailiûnø b. visuotinis susirinkimas sausio 20 d. perrinko bûrio valdybà (susirinkimas vyko Liðkiavoje): pirmininkas – Pranas Þilinskas, Radyðèiaus pr. m-los vedëjas, sekretorius – E. Ðneide- ris, Ricieliø pr. m-los mokytojas, iþdininkas – Kostas Radzevièius – Pa- naros pr. m-los mokytojas, ðaulys kandidatas. (Buvæs b. v-bos pirminin- kas Gediminas Balèius tarnavo kariuomenëje; vëliau ats. jaun. leit. G. Balèius buvo Daugø bûrio vadas.) Nario mokestis – po 15 ct mëne- siui, sumokant pusmeèiais. Gailiûnø (Liðkiavos) bûrys organizuotai dalyvavo 1929 m. Vasario 16-osios ðventëje Liðkiavos baþnytkaimyje. Prie Nemuno skambëjo dai- nos, kuriø klausytis anapus atëjo Okupuotos Lietuvos þmonës. Kun. klebonas K. Sederavièius atlaikë pamaldas uþ þuvusius karius ir ðaulius. Gatvëje kalbëjo ðaulys mokyt. Pr. Þilinskas ir vidaus policijos Liðkiavos punkto vedëjas J. Gasiûnas. Kapinëse prie Grigø ir karininko Grëb- liausko kapø kalbas sakë Ricieliø mokytojas E. Ðneideris ir Radyðèiaus mokytojas Pr. Þilinskas. B. valdyba kovo 24 d. priëmë á narius 3 mën. iðbuvusius kandidatus: Kostà Radzevièiø, Jonà Radzevièiø (ið Snaigu- pës), Jurgá Kuncevièiø, Stasæ Ðneiderienæ ir Petrà Balèiø. Ið ðauliø pa- ðalinti atsisakæ paimti ðauliø liudijimus ir nelankæ susirinkimø Mikas Zapasnikas, Pranas Þukas, Juozo ir Isakas Ðulcas. Valdyba balandþio 1 d. posëdyje á kandidatus priëmë 7 asmenis, tarp jø 3 moteris: Vladzæ Balèiûtæ ir Onà Èiurlionytæ ið Ricieliø bei Valerijà Kutienæ ið Liðkiavos.

337 Geresniam bûrio sutvarkymui valdyba numatë b. vadui Ambrazui Ka- ðelynui paskirti padëjëjà – Jonà Radzevièiø ið Snaigupës, turintá moko- mosios kuopos grandinio atestatà. J. Radzevièiø b. vado pavaduotoju rinktinë patvirtino balandþio mënesá. Visuotinis susirinkimas 1929 m. balandþio 8 d. nutarë 18 Gailiûnø bûrá vadinti 18 Liðkiavos bûriu – „dël geresnio bûrio gyvavimo ir jo plë- timo”. LÐS Centro Valdyba senàjá vardà bûriui oficialiai gràþino 1929 m. spalio 10 d. ásakymu (nuo liepos 5 d.). Guobiniø ir dar keliø kaimø ðau- liai atsiskyrë á savarankiðkà Guobiniø bûrá (jis ásteigtas 1930 m. sausio 15 d.); tai buvo antras ðauliø bûrys Liðkiavos valsèiuje. Apskritai nuo 1929 m. Liðkiavos bûrio veikla þymiai pagyvëjo. Susirinkime balandþio 8 d. ðvietimo sekcijos vedëja iðrinkta Liðkiavos pr. m-los vedëja Valerija Kutienë, Martyno, jos pavaduotojais – Bronius Balevièius ir Bolius Kar- lonas ið Liðkiavos. Propagandos sekcijos vedëju iðrintas Radyðèiaus pr. m-los vedëjas Pranas Þilinskas, jo pavaduotoju – Vilkiautinio m-los mo- kytojas Antanas Kulieðius. Sporto sekcija: vedëjas – Liðkiavos vyresn. policininkas Jonas Gasiûnas (vëliau jis tarnavo Nedzingëje), pavaduo- tojai – Jonas Ðimkonis ið Liðkiavos ir b. vadas Ambrazas Kaðelynas. Nu- tarta ásigyti bûrio vëliavà. Iðrinkta revizijos komisija: pirmininkas – Jur- gis Kuncevièius, Ricieliø pr. m-los vedëjas, nariai – Petras Balèius ið Ricieliø, Jonas Balèius ið Ringëliðkës, kandidatai – Bronius Balevièius, Vladzë Balèiûtë ir Ona Èiurlionytë. Iðrinktas sanitaras – Ipolitas Bal- èius ið Gailiûnø kaimo. Nutarta steigti ð. bûrio chorà. Tartasi dël Liðkia- vos pilies paëmimo bûrio globon ar nuosavybën. Nutarta ásigyti ðauliø kepures (dël jø tartis su kepurininku), o visas uniformas uþsisakyti iðsi- mokëtinai per rinktinæ. Aptverti ðaulio Jurgio Grigo ir jo tëvo kapus; ðiam darbui vadovauti pavesta Broniui Balevièiui ir Kostui Amðiejui. Praðyti rinktinës valdybos paramos, kad Liðkiavos miestelio gatvës bûtø pavadintos Liðkiavos kapinëse besilsinèiø karþygiø vardais: viena – Ma- rijampolës gatvë – ðaulio J. Grigo vardu, kita – Panaros gatvë – karinin- ko Grëbliausko vardu (LCVA 561-19-1012). Spaudos talkos vykdytoju iðrinkus mokytojà E. Ðneiderá (jo pagalbi- ninkai buvo Bronius Balevièius, Kostas Radzevièius ir Julius Marcino- nis), per 1928-1929 m. spaudos talkà iðplatinta 100 egz. 1929 metø „Mûsø kalendoriaus”, 5 egz. knygos „Neuþmirðk Lietuvos”, 3 egz. – „Vasario

338 16. 1928 m.”, 100 egz. – „Apie sveikatà ir ligas”, 62 egz. – „Gyvuliø ligos”, uþverbuoti 83 laikraðèio „Mûsø rytojus” prenumeratoriai, 10 – „Trimi- to”, 14 kitø laikraðèiø prenumeratoriø. 1929 04 23 bûrio vardu surengtas vieðas vakaras. Radyðèiaus kaimo jaunimas suvaidino „Laisvës kovoto- jus”; gauta 47,80 Lt gryno pelno (vakarus ð. bûrys rengë nuo 1926 m.). B. valdyba balandþio 28 d. kandidatais á ðaulius priëmë 8 asmenis, tarp jø 3 moteris: Elenà Balèiûtæ ið Ricieliø, Emilæ Radzevièiûtæ ið Snaigupës ir Monikà Ignatavièienæ, Mato ið Liðkiavos. Visuotinis susirinkimas gegu- þës 9 d. po ilgø diskusijø nutarë imti bûrio naudai po 1 lità stojamojo mokesèio. Spaudos atgavimo 25-øjø metiniø proga nutarta steigti bûrio knygynà (bibliotekà; panaðus nutarimas jau kartà buvo priimtas – 1924 m. spalio 19 d.). Dël lëðø stygiaus atidëta paminklo ðauliui J. Grigui statyba. Sporto sekcijos vedëjas J. Gasiûnas praneðë, kad ieèiø pasidarë patys ðau- liai, futbolo kamuolys pasiskolintas... Geguþës 15-àjà kartu ðventë Lið- kiavos ir Þeimiø ðauliai. Piliakalnyje plevësavo trispalvë. Bûrio vëliava paðventinta 1929 m. geguþës 19 d. Ceremonijoje daly- vavo rinktinës vadas ir Alytaus moksleiviø ð. bûrio vadas A. Andriukai- tis. B. valdyba geguþës 25 d. nutarë, kad vëliavos bûstinë bus Liðkiavos pradinëje mokykloje. Rinktinei uþ vëliavà sumokëta 120 Lt. Á ðaulius kandidatus priimta 16 asmenø, tarp jø – 1927 11 14 ið bûrio paðalinti Petras Slauta ir Jonas Veèkys. Visuotiniame susirinkime spalio 13 d. P. Slauta iðrinktas bûrio ûkvedþiu. B. valdyba 1929 07 07 ásteigë 7 þmoniø dviratininkø grandá. Susirin- kime liepos 14 d. praneðta, kad grandis pasipildë dar penkiais nariais; jos vadu paskirtas Kostas Radzevièius. Bûrio knygininku susirinkimas iðrinko Broniø Balevièiø. Nutarta 1 lito stojamàjá mokestá imti tik ið vyrø, o moteris nuo jo atleisti, kad bûryje jø bûtø daugiau. Nutarta steigti raiteliø grandá. B. v-bos pirmininkas mokyt. Pr. Þilinskas skaitë paskai- tà „Kà mes turime veikti ateinantá deðimtmetá”. Valdyba liepos 23 d. ið bûrio iðbraukë á uþsiená iðvykusius 7 ðaulius, tarp jø ir buvusá b. vadà Ambr. Kaðelynà. Á kandidatus priimti: Petras Amðiejus, Felikso ir Ju- lius Kilmanas, Vinco ið Navikø, Natalija Aleksonytë, Jono, Marë Ðim- konytë, Miko ir Antosë Þukaitë, Juozo ið Liðkiavos, Kostas Auryla, Prano ið Panaros, Adolfas Þëkas, Petro ið Vilkiautinio, Juozas Granatauskas, Jono ið Kibyðiø.

339 B. valdybos iniciatyva rugpjûèio 4 d. Ricieliø pr. mokykloje suruoð- tas vieðas vakaras – vaidintas veikalas „Nepasisekë debiutas”. Tas pats veikalas rugpjûèio 24 d. vaidintas Liðkiavoje. Apie 60 bûrio ðauliø, tarp jø ir dviratininkø grandis, rugpjûèio 15 d. dalyvavo Tautos ðventës iðkil- mëse Merkinëje. Bûrio knygynà ið B. Balevièiaus perëmë mokyt. V. Ku- tienë, kuri já graþiai sutvarkë. Net 23 asmenys á narius ir 8 á kandidatus priimti 1929 m. rugsëjo 7 d. (paðalinti 2 nariai ir 1 kandidatas). Tarp priimtø á narius: Bolesius Èaplikas, Alekso, Jonas Naujokaitis, Juozo ir Jonas Veèkys, Adolfo ið Liðkiavos miestelio, Kostas Þëkas, Felikso, Vla- das Marcinonis, Jono ir Jonas Bolys, Baltraus ið Panaros, Liudvikas Gru- dzinskas, Leonardo ið Radyðèiaus, Jonas Kuncevièius ið Janaukos ir kt. Visuotiniame susirinkime rugsëjo 8 d. nutarta ant piliakalnio átaisyti tautinæ vëliavà; tai padaryti pavesta sporto sekcijos vedëjui J. Gasiûnui. Nuspræsta ásigyti sporto árankiø, pirmiausia futbolo kamuolá. Bûrio pi- nigai turëjo bûti áneðti á Liðkiavos ûkininkø taupmenø skolinamàjà ka- sà; pas bûrio kasininkà pasiliko tik banko knygelë ir kiti piniginiai do- kumentai. Paaiðkëjo, kad Liðkiavos vargoninkas dël vasaros darbø ne- organizavo jam pavesto ðauliø choro. Praneðta apie XIX rinktinëje ásteig- tà daboklæ ðauliams. Rugsëjo 13 d., dalyvaujant rinktinës vadui A. Petruðkevièiui, sureng- tas ðaudymas kovos ðoviniais ið 100 m atstumo ir sporto patikrinimas: 100 ir 500 metrø bëgimas, ðokimas á tolá ir aukðtá ásibëgëjus. Rinktinës vadui bûrys padarë labai gerà áspûdá. Ðaulys Pranas Kleponis ið Gailiû- nø uþ gerà ðaudymà gavo prizà – Vytá (XIX rinktinës 1929 10 04 raðtas). Bûrys rugsëjo 29 d. dalyvavo Alytaus ir Seinø rinktiniø manevruose Lei- palingio apylinkëse. XIX rinktinës 1929 10 25 ásakymu Liðkiavos b. va- du nuo spalio 15 d. paskirtas ats. leitenantas mokytojas Mikas Lukoðiû- nas (rinktinës spalio 31 d. raðtas), o buvæs b. vadas Julius Marcinonis (juo Marcinonis vël buvo nuo geguþës 1 d., Ambr. Kaðelynui iðvykus á uþsiená) paskirtas b.vado pavaduotoju. Spaudos talkos vykdytoju 1929-1930 metams lapkrièio 10 d. paliktas ankstesnës talkos vykdytojas E. Ðneideris; uoliausias jo talkininkas buvo Bronius Balevièius; „Trimi- to” prenumeratoriø padaugëjo tris kartus. Pasak b. sekretoriaus E. Ðneiderio 1929 11 18 raðto rinktinës vadui, bûryje tà dienà buvo 100 vyrø ir 10 moterø; tikrø nariø: vyrø – 72, mote-

340 rø – 7; kandidatø: 28 vyrai ir 3 moterys. J. Marcinonio lapkrièio 19 d. raporte rinktinës vadui praneðta, kad bûryje buvo 20 vokiðkø ðautuvø su 270 ðoviniø, 1 rusiðkas ðautuvas be ðoviniø, 5 prancûziðki ðautuvai be ðoviniø, 3 brauningai, 1 granata be kapsulës ir 1 piroksilino sprogalas. Lapkrièio 20 d. bûrio raðte rinktinei raðyta, kad knygynas bûryje ásistei- gæs 1929 m. spaudos atgavimo 25 metø sukaktuviø proga; knygyne buvo apie 80 knygø, atëjo þurnalai „Karys”, „Trimitas” ir „Mûsø Vilnius”. B. valdybos posëdyje lapkrièio 24 d. priimti 6 kandidatai (Jonas Ignata- vièius, Antano ið Liðkiavos, Petras Buslavièius, Petro ir Eligijus Ryðkus, Kazio ið Kibyðiø bei kt.), o á narius priimti 24 asmenys, tarp kuriø: Juo- zas Cikanas ið Raudonikiø, Kostas Bolys, Juozas Auryla ir Petras Bolys ið Panaros, Adolfas Þivulskas ið Janaukos, Leonardas Liaukevièius ið Radyðèiaus, Juozas Markeliûnas ir Bronius Braþinskas ið Þeimiø, Juo- zas Petrikonis ið Liðkiavos, Jonas Þëkas ir Adolfas Vengrauskas ið Vil- kiautinio bei kt. Ið viso bûryje per 1929 metus á narius priimti 66 asme- nys, á kandidatus – 68, iðbraukti 22 nariai ir 3 kandidatai (LCVA 561-19-639). Ðauliai mokytojai Mikas Lukoðiûnas ir Kostas Radzevièius su Gu- deliø kaimo jaunimu 1929 m. lapkrièio 24 d. surengë ð. bûrio vardu va- karà Gudeliuose. Vaidinta „Sugráþæs gyvenimas” ir „Ðmikio kelionë Amerikon”. Visuotinis susirinkimas gruodþio 1 d. nutarë XIX rinktinës orkestrui skirti visà reikiamà sumà – 200 Lt, kas prilygtø 1930 metø ðauliø nario mokesèiui. Per 1929 metus bûrys gavo 689,60 Lt pajamø ir turëjo 530,35 Lt iðlaidø; 1930 metams liko 208,65 Lt. Gruodþio 1 d. M. Lukoðiûnas perëmë bûrá ið J. Marcinonio. P. Slauta gruodþio 30 d. iðbrauktas ið bûrio, nes iðvykæs uþsienin. 1930 m. sausio 6 d. visuotinis susirinkimas perrinko b. valdybà (jos nariai pareigomis pasiskirstë vasario 2 d.): pirmininkas – Pr. Þilins- kas, sekretorius – E. Ðneideris, iþdininkë – V. Kutienë; revizijos komi- sijoje liko tie patys ðauliai: Jurgis Kuncevièius, Petras Balèius ir Jonas Balèius. Bûrio korespondentu iðrinktas Panaros pr. m-los mokytojas Kostas Radzevièius (ligitol jis buvo bûrio iþdininkas). Bûrio sanitaru paskirtas mokytojas Jurgis Sakalauskas ið Barzdþiûnø pr. mokyklos. Á Liðkiavos bûrá ið XVII Ðakiø rinktinës 7 Naumiesèio bûrio atvyko ats. jaun. leit. mokytojas Juozas Kaèiulis. Vasario 2 d. valdyba kandi-

341 datais á bûrá priëmë Jonà Aurylà, Juliaus, Jonà Aurylà, Antano ir Vin- cà Sadauskà. B. valdybos pirmininkas Pr. Þilinskas ir sekretorius E. Ðneideris kovo 2 d., suðaukæ Liðkiavos miestelio gyventojus, tarësi su jais, kad bûrio glo- bai pavestø Liðkiavos pilá su piliakalniu, taèiau nieko nesusitarta. Tà pa- èià dienà bûrio vadas Mikas Lukoðiûnas vedë 16-metæ bûrio ðaulæ Emili- jà Rudzytæ (Rudytæ) ið Þeimiø kaimo; tai pirmas atvejis bûrio istorijoje, kai ðaulys vedë ðaulæ. Vestuvëse dalyvavo visa bûrio valdyba ir kai kurie kiti ðauliai. Balandþio 13 d. (Verbø sekmadiená) Liðkiavos laukuose turë- jo vykti ðauliø manevrai. Liðkiavà gynë Liðkiavos, Gailiûnø ir Radyðèiaus ðauliø skyriai. Pulti turëjo Guobiniø bûrys, bet jis neatëjo; pavëlavo ir 3- ios kuopos vado Z. Prapiesèio vadovaujamas Liðkiavos bûrio Ricieliø sky- rius. Valdybos posëdþio balandþio 15 d. protokole paþymëta, kad dvirati- ninkø grandyje jau yra 22 ðauliai. Ne visi jie turëjo leidimus vaþinëti dvi- raèiais, nes prie bûrio sekretoriaus E. Ðneiderio balandþio 13 d. raðto rinktinës vadui pridëtas sàraðas ðauliø, kuriems reikalingi leidimai; tokie ðauliai: Stasë Ðneiderienë, Juozas Maknickas ir Jurgis Kuncevièius ið Ri- cieliø, Jonas Balèius ið Ringëliðkës, Jonas Veèkys ið Liðkiavos, Jurgis Sa- kalauskas ið Barzdþiûnø, Jonas Auryla, Kostas Auryla ir Kostas Radzevi- èius ið Panaros, Vaclovas Balèius ir Juozas Cikanas ið Raudonikiø, Mikas Lukoðiûnas ið Ulèicø ir Zigmas Prapiestis ið Radyðèiaus (pastarasis atvy- kæs ið Nemunaièio bûrio; LCVA 561-17-118). B. vado, jau Panaros pr. m-los vedëjo, M. Lukoðiûno iniciatyva su- kurtas Gudeliø kaimo jaunøjø ðauliø skyrius. Jo steigiamasis susirinki- mas ávyko 1930 m. balandþio 28 d. Á skyriø ásiraðë 16 moksleiviø – 9 ber- niukai ir 6 mergaitës – ið Gudeliø ir Ulèicø kaimø. Skyriui vadovauti iðrinkti Augustas Veèkys (valdybos pirmininkas) ir Adolfas Veèkys (sek- retorius). Augustas Veèkys paskirtas ir skyriaus vadu (LCVA 561-19-94). Liðkiavos b. susirinkimas geguþës 4 d. nutarë ið ðauliø paða- linti Adolfà Þëkà ið Vilkiautinio – uþ ðaulio ir bûrio vardo gadinimà. Bûryje ásteigtas moterø skyrius; jam vadovauti pavesta V. Kutienei, to- dël ði atsisakë bûrio iþdininkës pareigø, o á jos vietà iðrinktas Petras Balèius ið Ricieliø. Geguþës 18 d. iðrinktà Liðkiavos b. moterø skyriaus valdybà (pirmininkë – Valerija Kutienë, kasininkë – Monika Ignatavi- èienë, sekretorë – Vladzë Balèiûtë) XIX rinktinë patvirtino liepos 12 d.

342 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, Liðkiavos bûrys kartu su Guo- biniø bûriu LDK Vytauto garbei Jonines birþelio 23-osios vakarà pirmà kartà surengë piliakalnyje. Iðkelta vëliava. Degë lauþai, smalos baèkos, leistos raketos, ðokta, dainuota, þaista (Vytauto Didþiojo jubiliejaus ko- miteto pirmininkas buvo Liðkiavos valsèiaus virðaitis). Valsèiaus pradi- niø mokyklø mokytojai ð. bûrio vardu birþelio 24 d. Liðkiavoje surengë vieðà vakarà. Vaidinta S. Kymantaitës-Èiurlionienës drama „Auðros sû- nûs”. Uþ pasidarbavimà per spaudos talkà spaudos platintojai ðauliai Bronius Balevièius, Emilis Ðneideris ir ne ðaulys Vaclas Zautra ið Guo- biniø kaimo XIX rinktinës 1930 06 24 ásakymu apdovanoti knyga „Ásta- bieji pasaulio dalykai ir reiðkiniai”. Vytauto Didþiojo paveikslo sutiki- me ir iðlydëjime Merkinëje rugpjûèio 20 d. dalyvavo Liðkiavos bûrio 23 pëstininkai ir 15 dviratininkø. Ið viso 1930 metais ðauliai surengë 5 va- karus (4 vakarai ir 2 geguþinës surengtos per I pusmetá); jiems daþniau- siai vadovavo ðauliai mokytojai. Bûrio knygynëlis pasipildë 59 pirkto- mis ir paaukotomis knygomis. Per rinkliavà XIX rinktinës naudai su- rinkta 119,60 Lt. Bûrio deðimtmeèio sukaktuves numatyta ðvæsti 1931 metais. Rugsëjo 2 d. iðrinkta komisija rinkti aukoms Grigø paminklui: Juozas Maknickas ir Ona Èiurlionytë ið Ricieliø, Jonas Veèkys ið Lið- kiavos, Jonas Kaðelynas ið Gailiûnø. Vytauto Didþiojo mirties 500 metø sukaktuviø minëjimo iðkilmes bûrys rengë rugsëjo 8 d.; deja, jos nelabai pavyko: nepasirodë net pats jubiliejinio komiteto pirmininkas valsèiaus virðaitis, nebuvo pasienio ir vidaus policijos veikëjø. Iðkilmëse dalyvavo Þeimiø kaimo ð. ugniagesiø komanda. Po pamaldø baþnyèioje pradinëje mokykloje iðklausyta b. va- do M. Lukoðiûno prakalba ir sugiedotas Tautos himnas. Paskui, nepai- sydami smarkaus lietaus, ðauliai dainuodami nuëjo á piliakalná, kur lið- kiavietis studentas Svetulevièius pasakë prakalbà, triskart suðukta „Va- lio!” – uþ Vytautà, Lietuvà ir vyriausybæ... Parapijos baþnyèios choras (tik merginos, nes vyrai pabijojo lietaus!) padainavo „Mes be Vilniaus nenurimsim”. Visi vël pagiedojo Tautos himnà. Piliakalny dël blogo oro buvo maþai þmoniø. „Nors sulyti, bet dainuodami gráþo visi á miestelá ir bûrys surengë nemokamus ðokius” (LCVA 561-19-639). LDK Vytauto mirties 500 metø sukaktuviø minëjimas ðauliø bûrio pastangomis su- rengtas antrà kartà rugsëjo 27 d. Dalyvavo ðauliai, pavasarininkø kuo-

343 pelë ir pradiniø mokyklø mokiniai. Po pamaldø baþnyèioje nuvykta á kapus prie Grigø kapo, kur po kun. Jonkaièio þodþio saliutuota. B. valdybos pirmininkas Pr. Þilinskas prie mokyklos kalbëjo apie Vy- tautà, jo santykius su Jogaila ir kryþiuoèiais. Iðkilmës baigtos „Mes be Vilniaus nenurimsim” ir Tautos himno giedojimu. Tai buvo pir- mas atvejis, kai iðkilmëse organizuotai dalyvavo pavasarininkai. XIX rinktinës vadas 1930 m. lapkrièio 10 d. Zigmà Prapiestá ir Mikà (Mykolà) Lukoðiûnà sukeitë pareigomis: Z. Prapiestá paskyrë Liðkia- vos bûrio vadu, atleidæs ið 3-os ð. kuopos vado pareigø, o M. Lukoðiûnà paskyrë 3-os kuopos vadu, atleidæs ið Liðkiavos b. vado pareigø (LCVA 561-19-117). (M. Lukoðiûnas – pokario partizanas, þuvæs kovo- je su NKVD kariuomene 1945 m. vasario 28 d., vadovaudamas Panaros mûðiui; þmona Emilija slapstësi, o iðaiðkinta ir suimta neprisipaþino esan- ti þuvusio partizano þmona.) Visuotinis susirinkimas 1931 m. kovo 1 d. perrinko b. valdybà. Tà paèià dienà jos nariai pasiskirstë pareigomis: pirmininkas – E. Ðneide- ris, sekretorius – Jonas Daukðys, Ricieliø pr. m-los mokytojas, iþdinin- kas – Kostas Radzevièius, Panaros pr. m-los mokytojas, nariai – Ulèicø pr. m-los mokytojas Petras Raèiauskas ir Barzdþiûnø pr. m-los mokyto- jas Jurgis Sakalauskas; revizijos komisija: V. Kutienë, Liðkiavos pr. m- los mokytoja, Antanas Radzevièius, pasienio policininkas, ir Zigmas Pra- piestis (bûrio vadas), Radyðèiaus pr. m-los mokytojas; V. Kutienë kovo 22 d. susirinkime dar iðrinkta ðvietimo sekcijos vadove. Nario mokes- tis – 25 ct ketvirèiui (metams – 1 Lt). Ricieliø skyriaus ðauliai, vadovau- jami mokytojo E. Ðneiderio, balandþio 29 d. mokykloje surengë ðauliø vakarà; vaidintas „Namø þidinys”. Bûrys savo 10-metá buvo numatæs ðvæsti birþelio 24 d., ta proga surengti vakarà, kuriam paruoðti iðrinkta 5 þmoniø komisija; taèiau vëliau sukaktuviø iðkilmës nukeltos á rudená. Paminklo Grigams statymu visuotinis susirinkimas geguþës 14 d. pave- dë rûpintis bûrio valdybai ir skyrë 300 litø. Ats. leitenantui Z. Prapiesèiui ne itin sekësi vadovauti bûriui. Bir- þelio 10 d. turëjo vykti Liðkiavos ir Guobiniø bûriø ðaudymas kovos ðo- viniais ir sporto patikrinimas. Apie 10 val. á Liðkiavà atvykæs rinktinës vadas Petruðkevièius nerado në vieno ðaulio, nei taikiniø, nors ásakyme buvo liepta susirinkti 7 valandà. Po 15 min. atvyko 3 Liðkiavos ðauliai,

344 nors bûryje jø buvo apie 100. Bûrio vadui pareikðtas papeikimas. Todël Z. Prapiestis birþelio 16 d. raporte teisinosi, kad ðauliams buvo praneð- ta, ir raðë: „Dël ko tokia padëtis susidarë, iðaiðkinti negaliu ir kaltu pri- sipaþinti nesutinku. Todël praðau p. Kapitonà atleisti mane ið bûrio va- do pareigø” (LCVA 561-19-117). Taèiau kai rinktinës vadas jo papraðë praneðti geriausiø ðauliø, kurie tiktø á vadus, pavardes, Z. Prapiestis liepos 9 d. sutiko pasilikti bûrio vadu. Á Kaunà sveikinti prezidento Smetonos su vardinëmis birþelio 13 d. vyko b. valdybos pirmininkas E. Ðneideris, ðaulys Kazys Kurauskas ir mokytojas Kaðelynas ið Gailiûnø. Susirinkimas birþelio 24 d. (jame da- lyvavo tik 22 ðauliai, visi mokytojai buvo iðvykæ á kaimus) b. ûkio vedëju iðrinko Jonà Veèká ið Liðkiavos. Grigø paminklo statyba pavesta ðauliui K. Kurauskui. B. valdyba liepos 1 d. uþ neveiklumà ið bûrio atleido 16 na- riø. Pasitikti Respublikos Prezidento á Alytø rugpjûèio 31 d. buvo nuvy- kæ 23 ðauliai ir ðaulës bei keliolika prijauèianèiø þmoniø ið ûkininkø ir jaunimo. Liepos mënesá bûryje susikûrë dvi ðauliðkos ðeimos: ðaulys Jo- nas Veèkys susituokë su ðaule Antose Þukaite (abu ið Liðkiavos mieste- lio), o ðaulys Juozas Maknickas – su ðaule Vladze Balèiûte (abu ið Ri- cieliø). Kadangi bûrio valdyba buvo tik ið mokytojø ir prasidëjus naujiems mokslo metams dalis jø iðsikëlë kitur, visuotinis susirinkimas rugsëjo 13 d. (dalyvavao 57 nariai) valdybà papildë; á jà iðrinkti Jonas Veèkys ir Bronius Balevièius ið Liðkiavos bei Panaros mokytojas St. Þidþiûnas. Tartasi dël pilies aptvërimo ir piliakalnio apsodinimo medeliais. B. val- dybai pavesta dar kartà tartis su vietos gyventojais dël pilies ir kalno pavedimo ðauliø globai (LCVA 561-19-639). Po bûrio susirinkimo spa- lio 27 d., á kurá atëjo tik 25 drausmingi ðauliai, jame dalyvavusio rinkti- nës vado Petruðkevièiaus nuomonë buvo tokia: „Bûrio ðauliai daro gra- þius nutarimus lankyti pamokas ir pildyti bûrio vado ásakymus, bet jø nepildo” (LCVA 561-19-639). Susirinkime 1932 m. sausio 6 d. iðrinkta nauja b. valdyba: pirminin- kas (ir b. vadas) – mokyt. Z. Prapiestis, sekretorius – mokyt. J. Kaèiulis, iþdininkas – vidaus policijos punkto vedëjas Vaitulionis; á kontrolës ko- misijà iðrinkti mokyt. Baranauskas, mokyt. St. Þidþiûnas ir Br. Balevi- èius. Vasario 16-àjà ðauliai minëjo Liðkiavos pradinëje mokykloje. Susi-

345 rinko daugiau kaip 30 þmoniø. Kalbà pasakë mokytojas Baranauskas. Kovo 3 d. rinktinë patvirtino á Liðkiavos bûrá priimtus 6 narius, tarp jø – Juozà Saveiská, Bernardo ir Juozà Këvà, Jono ið Þeimiø, Jonà Aleksoná ið Ricieliø. Rinktinës vadas kovo 4 d. patikrino bûrio pasiruoðimà kari- nio parengimo egzaminams; pasak vado, „pasiruoðimas netarnavusiø ðauliø kariuomenëj yra silpnas” (LCVA 561-19-639). Tà dienà karinio parengimo pamokà pravedë J. Kaèiulis; ðaulys Dranginis skaitë paskai- tà apie nuodingàsias dujas ir cheminá karà. Daugiau kaip 20 ðauliø ir keli kiti pilieèiai kovo 13 d. minëjo Vlado Putvinskio mirties treèiàsias metines. Apie Putvinskio nuopelnus kalbëjo b. vadas Z. Prapiestis. Liðkiavos bûrio Kibyðiø skyriaus vadu nuo 1932 m. balandþio 10 d. paskirtas skyrininkas Kostas Ðeðtakauskas, nors skyrius J. Kaèiulio ini- ciatyva susikûrë tik balandþio 13 d.; tà dienà á skyriø ástojo 11 naujø kandidatø (gruodþio 3 d. ásisteigë Kibyðiø bûrys). B. visuotiniame susi- rinkime balandþio 23 d. tartasi dël paminklo Grigams ðventinimo. Lið- kiavos kuopos vadas M. Lukoðiûnas skaitë paskaità „Ðaulio drausmë”. Kibyðiø skyrius geguþës 16 d. surengë geguþinæ; Liðkiavos ð. bûrys ir Baltaðiðkës grandis geguþinæ surengë geguþës 22 d. Keliolika bûrio ðau- liø dalyvavo XIX Alytaus ir IX Seinø rinktiniø ðauliø stovykloje. Birþe- lio 23-osios vakarà buvo bûrio Joniniø lauþas piliakalnyje; paleista 10 ra- ketø. Birþelio 26 d. bûrys surengë vakarà Liðkiavoje, o liepos 15 d. Sau- leniuose; ið antrojo vakaro pelno visai negauta. B. vadas Z. Prapiestis, jam praðant, nuo 1932 m. rugsëjo 2 d. atleis- tas ir vado pareigoms eiti paskirtas ats. jaun. puskarininkis Juozas Èes- nulevièius. Rinktinës valdybos rugsëjo 19 d. posëdyje patvirtinti bûrio ðauliai: Jonas Auryla, Ona Marcinauskaitë, Kostas Stravinskas, Pijus Matulevièius. B. ðaulys Stasys Steponavièius iðlaikë patikrinimo egza- minà pagal LÐS nustatytà ðauliø karinio parengimo programà. Spalio 2 d. bûrio vaidintojai parapijos salëje suvaidino dramà „Ugnies ratas” ir dialogà „Pas fotografà”. Visuotinis susirinkimas 1933 m. sausio 8 d. konstatavo, kad bûrys veikia silpnai; iðrinkta nauja valdyba: pirmininkas – mokytojas Antanas Bleizgys, sekretorius – mokyt. St. Þidþiûnas, iþdininkas – J. Veèkys, kan- didatai – mokyt. J. Sakalauskas ir Marcinonis; revizijos komisija: Kun- cevièius, Auryla ir Adolfas Valukonis, kandidatas – P. Balèius. Sausio

346 15 d. bûrys minëjo Klaipëdos iðvadavimo deðimtmetá. Minëjime daly- vavo 30 ðauliø. Mokytojas A. Bleizgys skaitë paskaità „Klaipëda istori- niu, geografiniu ir ekonominiu þvilgsniu”. Vasario 2 ir 12 d.d. vyko kari- nio parengimo pamokos; jose dalyvavo 15-16 ðauliø. Rinktinë vasario 2 d. á bûrá priëmë 6 ðaulius: Vaclovà Balèiø, Boleslovà Karkauskà, An- tanà Karlonà, Antanà Bleizgá, Kazá Marcinoná, Kostà Èesnulevièiø (po- licininkà), o vasario 10 d. posëdyje priimti Pranas Juroðius, Antanas Peèiûra, Alfonsas Kleponis, Jonas Kaupinis. Per Vasario 16-àjà organi- zuotai dalyvauta pamaldose, paskui aplankyti þuvusiø savanoriø ir ðau- liø kapai. Prie jø kalbëjo ðaulys E. Ðneideris. Kelios kalbos pasakytos prie Liðkiavos mokyklos. Pasak áraðo bûrio dienyne (LCVA 561-19-639), dalyvavo visi ðauliai ir apie 400 kitø þmoniø. Kovo 5 d. bûrys minëjo „Auðros” laikraðèio 50-metá. Paskaità apie „Auðros” átakà lietuviø tau- tiniam atgimimui skaitë mokytojas Antanas Bleizgys, apie V. Putvinská kalbëjo mokyt. Zigmas Prapiestis. 1933 m. rugsëjo 13 d. Liðkiavoje pirmà kartà lankësi naujasis XIX Alytaus rinktinës vadas Navikevièius. Svarbiausias vizito tikslas buvo parinkti vietà Liðkiavos ir Merkinës kuopø manevrams. Mokyklose pra- sidëjus naujiems mokslo metams, du aktyvûs Liðkiavos bûrio ðauliai mo- kytojai E. Ðneideris ir P. Þilinskas persikëlë dirbti á Merkinæ; èia jie greitai buvo iðrinkti á Merkinës ð. bûrio valdybà. Liðkiavos bûrys valdybà per- rinko 1933 m. gale: pasak LCVA 561-19-144, susirinkime lapkrièio 5 d., o pagal LCVA 561-19-639 – gruodþio 13 d. Á valdybà iðrinkti: pirminin- kas – Antanas Bleizgys, sekretorius – Jonas Ðimkonis, iþdininkas – Jo- nas Veèkys, kiti valdybos nariai – Izidorius Ruzgas, Julius Marcinonis, Kostas Auryla, Antanas Þidþiûnas. Gruodþio 13 d. „nutarta paieðkoti dingusiø bûrio pinigø”. M. Lukoðiûnas ið Liðkiavos apylinkiø iðsikëlë ir tapo 41 Radþiûnø (Alytaus valsè.) bûrio vadu. Pasikeitus Alytaus ir Seinø apskrièiø riboms, 1933 m. panaikinus Liðkiavos valsèiø, dauguma Ricieliø ðauliø atsisky- rë nuo Liðkiavos bûrio ir priklausë IX Seinø rinktinës Guobiniø bûriui. B. susirinkime 1934 m. sausio 28 d. skaitytos paskaitos apie dujø karà ir aeroplanus. Skaitë atsargos vyresn. leitenantas A. Rusevièius ir ats. jaun. leit. B. Ðimkonis. Rinktinës valdyba vasario 6 d. iðbraukë net 27 Liðkiavos bûrio ðaulius; visi iðbraukti uþ aplaidumà; tie ðauliai buvo:

347 Juozas Saveikis, Jonas Dvareckas, Vladas Grigonis, Juozas Maknickas, Leonardas Liaukevièius, Antanas Kvietkauskas, Jonas Kuncevièius, Kos- tas Joneika, Vladas Augus, Motiejus Stonkus, Antanas Grigas, Mikas Balèius, Julius Èiurlionis, Jonas Mackevièius, Jonas Radzevièius, Juo- zas Misiûnas, Julius Marcinonis, Juozas Vilkelis, Jonas Lastauskas, Vla- das Marcinonis, Natalija Aleksonytë, Ona Èiurlionytë, Marë Ðimkony- të, Ona Marcinauskaitë, Juozas Kaðelynas, Juozas Þivulskas, Jurgis Kun- cevièius. Kovo 3-osios naktá bûrys neteko ðaulio Jono Veèkio, Karolio ið Gudeliø kaimo. Jis valtimi buvo persiyræs per Nemunà á Noruliø ðauliø susirinkimà, bet gráþdamas iðvirto ið valties ir „nuskendo sraunam Ne- munëly”. Vëliau kaip po mënesio lavonà sugavo Merkinës þvejai ir da- vë þinià tëvams. J. Veèkys iðkilmingai palaidotas Liðkiavos kapinëse; velionio garbei ðauliai 24 kartus iððovë (tiek metø buvo skenduoliui). B. susirinkime kovo 4 d. paskirti skyrininkai: Baltaðiðkës – Kazys Ku- rauskas, Liðkiavos – Petras Lukoðevièius, Panaros – Kostas Auryla, Þei- miø – Petras Vasiliauskas. Rinktinë birþelio 1 d. ásakymu K. Kurauskà nuo balandþio 1 d. patvirtino bûrio vado pavaduotoju, o kitus skyrinin- kais. Bûrys geguþës 24 d. surengë geguþinæ Baltaðiðkës kaime; kartu rinktos aukos baigiamam Jurgio Grigo paminklui. Pagal XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime 1934 11 01 paskelbtà anketà Liðkiavos bûryje 1933 metais surengtos 7 paskaitos, 1934 m. – 9; 1933 m. ávyko 2 ðventës, 1 vakarëlis, 1 geguþinë, 1934 m. – 1 vakarëlis. Bûriui priklausë 4 moterø skyriai. Ðauliø santykiai su visuomene geri, su kitomis organizacijomis taipogi geri, tik parapijos klebonas kurstë prieð ðaulius. Visà uniformà turëjo 6, tik kepures – 10 ðauliø (LCVA 561-18-280). Susirinkime 1934 m. lapkrièio 11 d. iðrinkta nauja bûrio valdyba: pirmininkas – mokyt. Antanas Bleizgys, sekretorius – Vaclovas Balèius, iþdininkas – Jonas Veèkys (visi ið Liðkiavos), kandidatai – Juo- zas Marcinonis ið Þeimiø ir Julijonas Aleksonis ið Ricieliø; revizijos ko- misija: mokyt. Petras Raèiauskas, policininkas Bonifacas Benetis, Kos- tas Auryla, kandidatas – Jurgis Marcinonis. XIX rinktinës 1935 m. geguþës 31 d. ásakymu Liðkiavos b. vadas Juo- zas Èesnulevièius paties praðymu atleistas ið pareigø ir nuo geguþës 15 d. jo vieton paskirtas ats. jaun. leitenantas Antanas Èyþius, nors kurá laikà tais metais b. vado pareigas laikinai ëjo ir mokytojas Antanas Bleizgys.

348 Pastarajam iðvykus kiton tarnybos vieton, nuo rugsëjo 1 d. jis atleistas ir b. vadu vël paskirtas A. Èyþius; jo pavaduotojas buvo Juozas Granatauskas. 1935 m. rugpjûèio 18 d. Liðkiavos bûryje vyko ðaudymas kovos ðovi- niais. Dalyvavæs rinktinës vadas Navikevièius á bûrio dienynà tà kartà áraðë: „Bûrio dienynas yra bûrio veidrodis. Taigi paëmus dienynà mato- si, kas bûryje yra padaryta. Ið ðio dienyno matosi, kad bûrys ðiais metais snaudë ir nieko nenuveikë” (LCVA 561-19-639). Ðaudyme kovos ðoviniais 1936 m. geguþës 16 d. dalyvavo 35 bûrio ðau- liai; atvyko XIX rinktinës vadas pulk. leit. Basiulis. Susirinkime birþelio 7 d. 9 kuopos vadas J. Kaèiulis ir bûrio vadas A. Èyþius kalbëjo apie ðauliø uþdavinius pagal naujojo LÐS statuto reikalavimus. Dalyvavo 38 ðauliai. Iðrinkta nauja b. taryba: b. vado padëjëjas – J. Marcinonis, sekretorius – V. Balèius, iþdininkas – mokyt. P. Raèiauskas, ðvietimo vadovas – mokyt. M. Ramanauskas; kontrolës komisija: pirmininkas – V. Balèius, nariai – Kostas Èesnulevièius ir Antanas Karlonas. B. vadas A. Èyþius birþelio 28 d. aiðkino drausmës statutà; dalyvavo 23 ðauliai. Susirinkime lapkrièio 29 d. paminëta kariuomenës ðventë. B. taryba gruodþio 8 d. ðauliais kandidatais priëmë: Jonà Kaðelynà ið Gailiûnø, Juozà Þëkà ið Radyðèiaus, Jonà Amðie- jø ir Jonà Veèká ið Þeimiø, Adolfà Këvà ir Antanà Rasimavièiø ið Kudrënø, Mykolà Ramanauskà, Pranà Balèiø, Petrà Cikockà, Juozà Ðimkoná ir Jonà Veèká ið Vilkiautinio. Visi jie, iðskyrus J. Veèká ið Vilkiautinio, tikrais ðau- liais priimti b. tarybos posëdyje 1937 m. kovo 8 d. Susirinkime 1936 m. gruodþio 13 d. b. vadas policijos vachmistras A. Èyþius skaitë paskaità „Komunizmas ir faðizmas”. Rinkti daiktus Aly- taus ð. rinktinës moterø tarybos rengiamai loterijai paskirti ðauliai: Lið- kiavoje – Jonas Amðiejus, Þeimiø kaime – Jurgis Marcinonis, Baltaðið- këje – Jonas Balèius. Apie bûrio veiklà 1937 metais þiniø turime maþai. Rinktinës 1937 10 12 ásakymu bûrio vadu paskirtas Jonas Tinteris, kurá vëliau pakeitë Juo- zas Aperavièius, ið pareigø paèiam praðant atleistas rinktinës 1938 07 30 ásakymu. B. vadu vël tapo ats. jaun. leit. mokytojas Zigmas Prapies- tis, vado padëjëjas buvo Karolis Marèinskas. Bûrys 1938 m. vasario mën. minëjo Lietuvos nepriklausomybës 20 metø jubiliejø. Geguþës 15 d. surengtas kariuomenës ir visuomenës susiartinimo dienos minëjimas. Bûrio ðaudyme kovos ðoviniais birþelio

349 Liðkiavos bûrio ðaulio Adolfo Þivulsko neaiðkiø metø dokumentas

7 d. lankësi rinktinës vadas Basiulis su padëjëju. Birþelio 26-osios, sek- madienio, vakarà bûrys ðventë piliakalnyje. Degë lauþas ir grieþë Mer- kinës ðauliø orkestras. Apylinkës jaunimas graþiai padainavo ir paðoko. Rugsëjo 8-àjà bûrys minëjo Tautos ðventæ. Pilies kalne iðkelta vëliava. Pabûta pamaldose baþnyèioje ir aplankyti þuvusiøjø uþ laisvæ kapai. Gra- þø þodá baþnyèioje ir kapinëse tarë kun. Bauþys. Gráþus ið kapiniø, prie ðauliø paminklo kalbëjo mokytojai J. Kaèiulis (kuopos vadas) ir J. Þiû- rys. Vakare prie Nemuno – geguþinë. Visuotinis susirinkimas 1938 09 25 iðrinko naujà b. tarybà; á jà ið- rinkti mokytojai P. Raèiauskas, Juozas Þiûrys, J. Jankauskas; revizijos komisija: Marèiukas, Tomas Jakavonis, A. Markevièius. Skyrininkais nuo lapkrièio 10 d. paskirti Jonas Baublys, Alfonsas Markevièius ir Karolis Marèinskas, nors pagal rinktinës 1938 09 19 ásakymà K. Marèinskas nuo rugpjûèio 1 d. ið b. vado padëjëjo pareigø atleistas kaip iðsikëlæs kitur; kaþkur yra eilinë rinktinës raðtvedybos klaida. XIX rinktinës vado 1939 m. vasario 22 d. raðtu bûrio vadu nuo kovo 1 d. paskirtas ats. jaun. leit. policijos vachmistras Tomas Jakavonis; jis

350 pareigas perëmë ið Z. Prapiesèio. Visuotinis susirinkimas kovo 12 d. vël perrinko bûrio tarybà ir revizijos komisijà; numatyta Liðkiavoje statyti ðauliø namus. Susirinkime lapkrièio 26 d. paminëta Lietuvos kariuome- nës sukaktis; ta proga paskaità skaitë ats. jaun. leit. V. Viliûnas. Viename vëlyviausiøjø 18 Liðkiavos bûrio sàraðe be datos (LCVA 561-17-134) yra 41 ðaulys, tarp jø – 11 ávairiø policininkø: Adomas Biekða, Juozas Baublys, Juozas Daunoras, Jonas Kruðas, Balys Muliuolis, To- mas Jakavonis, Bolius Jurkevièius, Bonifacas Benetis, Alfonsas Marke- vièius, Marcelius Savickas. Keli ið jø anksèiau buvo Merkinës, Puvoèiø ir Noruliø ðauliø bûriuose. Pasak 1939 m. gruodþio 31 d. susirinkimo protokolo, tais metais bûryje surengti 9 vieði vakarai, skaitytos 7 paskai- tos, buvo 21 „Trimito” prenumeratorius ir kt. Á bûrio tarybà iðrinkti: J. Þiûrys (ðvietimo vadovas), A. Jakavonienë (sekretorë), T. Jakavonis (tarybos pirmininko pavaduotojas), V. Juðkevièius (kasininkas); revizi- jos komisija: J. Jankauskas, Juozas Baublys, Alfonsas Markevièius, kan- didatai – B. Balevièius ir J. Balèius. Nutarta metiná nario mokestá nuo 50 ct padidinti iki 1 lito (LCVA 561-19-329). Bûrio vado pareigas 1940 m. sausio 5 d. ið Tomo Jakavonio perëmë Vitas Viliûnas (LÐS patvirtintas 1940 01 31). Vasario 4 d. surengtas bû- rio vakaras – vaidinta „Drama miðke”; buvo labai daug þmoniø, pel- nas – 35 litai. Vasario 16-oji minëta visuotiniame susirinkime. Mokyto- jas J. Þiûrys perskaitë ið LÐS gautà paskaità. Kunigas Lengys kalbëjo, kaip turime saugoti savo nepriklausomybæ. Dalyvavo 30 ðauliø ir daug sveèiø.

Varënos I bûrys Bûrys bent iki 1939 m. vëlyvo rudens oficialiai vadintas tik Varënos bûriu. Varënos I pradinës mokyklos salëje 1927 m. spalio 15 d. susirinkæ Varënos I miestelio ir aplinkiniø kaimø jaunuoliai bei kiti vyrai ásteigë ðauliø bûrá. Bûrio organizavimo iniciatorius – mokytojas Andrius Rylið- kis. Susirinkimui pirmininkavo P. Kaliûnas, sekretoriavo P. Juonys. Stei- giamajame susirinkime dalyvavo: Bolius Poðkus, Damino; Bolius Poð- kus, Vinco; Juozas Lapiniauskas; Vaclas Lapurka; Vincas Kumpa; Vin-

351 cas Rutkevièius; Alfonsas Pigaga; Andrius Ryliðkis; Juozas Misiûnas; Zigmas Skirkevièius; Aleksandras Navickas; Juozas Ðvedas; Juozas Ri- zauskas; Petras Juonys; Petras Kaliûnas; Vincas Junèa; Juozas Remei- ka. XIX rinktinei atstovavo jos vadas A. Petruðkevièius. Susirinkimas bûrio vadu iðrinko Juozà Lapiniauskà. B. valdybos pirmininku iðrinktas Petras Juonys, iþdininku – Juozas Misiûnas, sekretoriumi – Vaclas La- purka; revizijos komisija: Juozas Remeika, Aleksandras Navickas ir Vin- cas Kumpa (LCVA 561-19-50; pasak LCVA 561-19-1006, susirinkime dalyvavo 23 þmonës). Jau lapkrièio 26 d. bûrys surengë vakarà. Vaidin- tas „Susitikimas miegamam kambaryje”. Po vaidinimo buvo b. susirin- kimas, kuriame vël dalyvavo rinktinës vadas. LÐS Varënos bûrá patvirtino 1928 m. kovo 26 d., apie kà paskelbë 1928 04 30 slaptame ásakyme. Taèiau ðiame ásakyme skelbta, kad 22 þmoniø bûrys veikë tik nuo 1928 m. kovo 26 d., nors bûrys visuomet, o vëliau ir rinktinë bûrio gimtadieniu laikydavo 1927 m. spalio 15 dienà. Bûrio steigimo iniciatorius A. Ryliðkis daugelyje dokumentø vadintas atsargos karininku, taèiau jo laipsnis nenurodytas. Ið tikrøjø Ryliðkis buvo baigæs tik Raudonosios armijos Aukðtuosius karinio apmokymo kursus Maskvoje (1919 m. gruodis - 1920 m. liepa). Gráþæs á Lietuvà mokytojavo Pocelonyse (Alytaus raj.), nuo 1924 08 15 – Perlojoje, o 1924 m. gruodþio pradþioje perkeltas á Varënà I. 1925 metais ágijo mo- kytojo teises ir paskirtas Varënos I mokyklos vedëju, kuriuo iðbuvo ligi 1940 m. birþelio 15 d. 1944 metais pasitraukë á Vakarus. A. Ryliðkio vardu dabar vadinama Senosios Varënos vidurinë mokykla. 1928 m. pradþioje á Varënos I bûrá ásiregistravo Jonas Urbaitis (gi- mæs Ðakiø raj. Dagiliø kaime). Atvyko ið XII Panevëþio rinktinës Kre- kenavos bûrio. Dirbo Varënos I paðte. Iðrinktas bûrio sekretorumi. Ta- èiau neiðbuvæs Varënoje në metø, J. Urbaitis persikëlë á Seirijus. Bûrio valdyba (pirmininkas –A. Ryliðkis, nariai – Bolius Poðkus ir Silvestras Vëlyvis, Antano; b. vadas – J. Lapiniauskas) 1928 m. kovo 25 d. nutarë á bûrá tikrais ðauliais priimti 22 vyrus, tarp jø ir save paèius. Priimti: Juozas Lapiniauskas; Antanas Lapiniauskas; Juozas Misiûnas; Bolius Poðkus, Damino; Juozas Ðvedas; Domas Jasilionis; Juozas Rizauskas (kilæs ið Birðtono valsè. Matieðioniø kaimo); Alfonsas Pigaga; Vincas Junèa; Alfonsas Karpavièius; Petras Baranauskas; Bolius Poðkus, Vin-

352 co; Daminas Puodys; Vladas Barysas; Daminas Èesnulevièius; Juozas Volungevièius; Silvestras Vëlyvis; Juozas Remeika; Rokas Ikasala; Ju- lius Ðilanskas; Andrius Ryliðkis; Andrius Rutkauskas. Taèiau pasak LCVA 561-2-612, tà kartà á bûrá priimta tik 19 ðauliø (sàraðe nëra J. Mi- siûno, B. Poðkaus, Damino s., ir D. Puodþio). Bûrio nariu laikytas Jonas Urbaitis (LCVA 561-17-115). Antràjà Velykø dienà (balandþio 9 d.) bûrys pastatë net du veika- lus – „Ðeimynos laimë” ir „Daug triukðmo dël nieko”. Vaidyboje pasi- þymëjo A. Jakelevièius ir A. Karpavièius. Gautas pelnas paskirtas pa- minklui þuvusiems kariams ir ðauliams statyti. Apdovanoti Lietuvos ne- priklausomybës 10-meèio medaliu bûrys geguþës 12 d. rinktinës vadui pristatë 13 ðauliø, tarp jø: prie Ðirvintø þuvusá (24 m.) ðaulá partizanà Jonà Sukackà; Varënoje tarnaujantá Vladà Barysà, Tomo, pasiþymëjusá kovose prie Merkinës; Juozà Ðvedà, Augusto, ûkininkà ið Varënos I, taipogi pasiþymëjusá kovose su lenkais ties Merkine. XIX rinktinës pra- neðime – vardiniame sàraðe Alytaus apskr. komendantui tarp apdova- notøjø áraðyti ðie Varënos bûrio ðauliai: V. Barysas, savanoris, ir atsar- gos kariai – Juozas Lapiniauskas, Petro, Bolius Poðkus, Damino, Bolius Poðkus, Vinco ir Domas Jasilionis, Jono (LCVA 561-17-115). Taèiau kitame apdovanotøjø sàraðe (LCVA 561-17-134) yra dar keli varëniai: Juozas Ðvedas, Jonas Sukackas (po mirties), Silvestras Vëlyvis, Dami- nas Èesnulevièius, Alfonsas Karpavièius, Vincas Junèa; antrà kartà ára- ðytas Vladas Barysas. Ðauliø iniciatyva Varënos I miestelyje buvo pastatytas ir 1928 m. ge- guþës 20 d. atidengtas Nepriklausomybës paminklas. Á jo statybos ko- mitetà, be ðauliø, áëjo ir visuomenës atstovai – kunigas Jonas Markelis ir vaistininkas Jonas Dabkus. Paminklo projektas gautas ið LÐS Centro Valdybos; paminklas bûriui kainavo 1063,30 Lt. Jo atidengimo iðkilmë- se dalyvavo Alytaus apskrities virðininkas, komendantas, ðauliø rinkti- nës vadas ir daug kitø sveèiø; po iðkilmiø – vaiðës. Rinktinës bûriø at- stovø suvaþiavime birþelio 3 d. Andrius Ryliðkis iðrinktas kandidatu á rinktinës Garbës teismà. XIX rinktinës vadas Varënos I ir Perlojos bû- riuose lankësi rugpjûèio pabaigoje. Tartasi dël sporto ðventës Alytuje rugsëjo 23 d. ir rudens manevrø. Rudená bûryje uþsiregistravo ið 384 bû- rio atvykæs Druckûnø mokytojas Jonas Aliðauskas, apsigyvenæs Kazi-

353 mieravo kaime. Metiniame susirinkime 1928 m. spalio mënesá nutarta statyti savo namus. LCVA 561-17-114 yra net du tokie patys Varënos I bûrio sàraðai be datø, taèiau su kai kuriomis þiniomis apie ðaulius. Palyginæ su kitais toje byloje esanèiais dokumentais galime daryti iðvadà, kad sàraðai sudaryti apie 1928 metus. Ið 26 vyrø 18 yra þemdirbiai, dauguma kitø – tarnauto- jai. Ðtai tie ðauliai: Juozas Lapiniauskas, Petro, Naujaulyèis; Antanas Lapiniauskas, Petro, Naujaulyèis; Aleksandras Navickas, Vinco, Varë- na I; Juozas Remeika, Martyno, kilæs ið Meðkuèiø kaimo, Varëna I; Do- mas Jasilionis, Jono, V rajono pasienio policininkas, Varëna I; Juozas Rizauskas, Motiejaus, Varëna I; Alfonsas Pigaga, Liudviko; Vincas Jun- èa, Martyno; Juozas Ðvedas, Augusto (visi trys gyvena Varënos I mies- telyje); Petras Lapurka, Juozo, Naujaulyèis; Alfonsas Karpavièius, Jo- no, Antakalnis; Vaclas Lapurka, Juozo, Naujaulyèis; Antanas Lapins- kas, Mateuðo, Naujaulyèis; Vladas Barysas, Tomo, V raj. pasienio poli- cininkas, kilæs ið Kasèiûnø kaimo, Varëna I; Bolius Poðkus, Vinco, siu- vëjas, Uþumelnyèis; Vincas Kumpa, Bonifaco, Uþumelnyèis; Daminas Èesnulevièius, Miko, Naujaulyèis; Juozas Misiûnaas, pasienio polici- ninkas, Varëna I; Bolius Poðkus, Damino, Uþumelnyèis; Petras Juonys, Simo, Varënos paðto ástaigos laiðkininkas, kilæs ið Daugø; Petras Bara- nauskas, Ignoto, vidaus policijos nuovados virðininko padëjëjas, kilæs ið Butrimoniø valsè. Gervënø kaimo; Leonas Markuckas, Juozo, Varënos I klebonas; Silvestras Vëlyvis, Antano, Naujaulyèis; Pranas Tamulevi- èius, Antano, Antakalnis; Petras Jankauskas, Juozo, beturtis þemdir- bys, Naujaulyèis; Vincas Rutkauskas, Uþumelnyèis. Buvæ áraðyti, bet ið- braukti: Vincas Lapurka, Juozo ið Naujaulyèio, Vincas Mortûnas, Simo ið Uþumelnyèio (kilæs ið Mardasavo) ir Zigmas Skirkevièius, pasienio policininkas, kilæs ið Jiezno valsèiaus. Taèiau tarp ðauliø pasigendame A. Ryliðkio, trûksta A. Navicko ir P. Kaliûno. Ðvietimo ministerija, atsakydama á LÐS CV raðtà, 1928 m. rugpjûèio 18 d. sutiko perleisti LÐS Centro Valdybos þinion 26 Varënos ð. bûrio reikmëms mûriná namà Varënoje I 10-èiai metø su sàlyga, kad LÐS pa- darytø reikalingà remontà. Namas buvo 100 kv. metrø ploto, vieno aukð- to, be langø. Alytaus apskr. II rajono pradþios mokyklø inspektoriui pavesta su LÐS ágaliotais asmenimis suraðyti namo perdavimo aktà

354 (LCVA 561-2-568). Mat bûrys uþsimojo jau 1929 m. pradþioje pradëti statyti ðauliø namus. Jø projektà rengë Lietuvos ðauliø sàjungos Centro Valdybos komisija ðauliø namø projektams ruoðti; komisijai pirminin- kavo Centro Valdybos narys inþinierius Antanas Graurogkas. Namø pro- jektà bûrys gavo 1930 metais; jo autorius – statybos technikas Gu- dzinskas. B. valdybos posëdyje 1929 m. sausio 10 d. á bûrá priimti Juozas Ker- ðys, Petras Palevièius, Julius Kaziulionis, Petras Pigaga. Valdyba gegu- þës 23 d. nutarë ið bûrio kandidatø iðbraukti Antanà Lapinskà „dël pa- sityèiojimo ið ðaulio pareigø”. Birþelio 16 d. paðventinta ir áteikta bûriui vëliava. Ðventinime dalyvavo Alytaus apskr. pradþios mokyklø inspek- torius A. Venclauskas. LÐS Centro Valdyba 1929 07 01 iðsiuntë ðvieti- mo ministrui kità praðymà dël Varënos I ð. bûriui perleisto namo. Mat to namo remontui reikia daug statybinës medþiagos. Ðalia yra Ðvietimo ministerijos þinioje esantys 10 m x 7 m dydþio valdiðko pastato griuvë- siai – buvusi rusø kareiviniø skalbykla, apgriauta per karà 1915 m. Pra- ðoma ðá namelá atiduoti ðauliø bûriui plytoms. Ðvietimo ministerija 1929 08 31 atsakë, jog sutinka atiduoti griuvësius ðauliams su sàlyga, kad ðie mokyklai pastatytø medinæ malkinæ. 26 Varënos bûrio susirinkimas 1929 m. rugsëjo 1 d. svarstë, kaip pa- minëti bûrio ásisteigimo 2 metø sukaktuves; numatyta surengti paradà, o po jo vakarëlá. Nutarime áraðyta, jog tà vakarà „ið bufeto ðauliams duodama su nuolaida”. Susirinkimas iðrinko ðvietimo komisijà: A. Ry- liðkis, A. Karpavièius, Jonas Keþenius, nariai – B. Kandrotas ir J. Bal- nionis. Apsispræsta á ðauliø organizacijà kviesti moteris. Bûrio 2 metø sukaktuvës atðvæstos spalio 20 d. Atvyko rinktinës vadas. Po pamaldø baþnyèioje prisiekë nauji bûrio nariai. Pamokslà pasakë kun. J. Marke- lis. Rinktinës vadas priëmë ðauliø paradà. Per iðkilmingà posëdá ðauliai nutarë pasiøsti sveikinimà lenkø kareiviø suþeistam Akmens bûrio ðau- liui Jonui Latviui. Pasak LCVA 561-2-612, per savo sukaktuviø minëji- mà bûrys graþiai ir drausmingai atliko dienos programà. Rinktinës va- das b. valdybos pirmininkui A. Ryliðkiui ir ðauliams pareiðkë padëkà. Rugsëjo 22 d. Alytuje vyko rinktinës bûriø vadø ir atstovø suvaþiavi- mas. Ið Varënos I bûrio jame dalyvavo tik valdybos pirmininkas A. Ry- liðkis. Rinktinës vadas rugsëjo 28 d. praneðë bûrio vadui J. Lapiniaus-

355 kui, kad uþ neatvykimà á suvaþiavimà jis baudþiamas viena para areðto arba 5 litø pabauda; atlikti bausmës reikëjo atvykti iki spalio 5 d. Bûrys rugsëjo 30 d. rinktinës vadui paaiðkino, kodël b. vadas nedalyvavo suva- þiavime. Savo kasoje bûrys turëjo du fondus: ðauliø namø statymo ir einamøjø bûrio reikalø. Rugsëjo 22 d. einamøjø b. reikalø fonde buvo 10 litø, o b. vadui ir antram atstovui kelionpinigiams ir nakvynei Alytu- je susidarë 35 litai. Todël bûrio valdyba, pasitarusi su b. vadu, nutarë siøsti tik valdybos pirmininkà (LCVA 561-19-65). B. vadovybë (valdybos pirmininkas – A. Ryliðkis, sekretorius – J. Bal- nionis, iþdininkas – B. Kandrotas, b. vadas – J. Lapiniauskas, revizijos komisijos nariai – A. Karpavièius, B. Poðkus, J. Keþenius), rûpindamasi lëðomis ð. namø statybai, 1929 m. spalio 18 d. nutarë uþsakyti Klaipëdos bendrovëje „Rytas” 12 tûkst. egzemplioriø trispalviø Varënos I apylin- kiø albumëliø. Uþsakymui apmokëti pinigø – 3500 Lt – nebuvo, todël nutarta uþtraukti paskolà, jà garantuojant bûrio turtu: 800 Lt vertës miðko medþiaga, 400 Lt vertës kalkëmis ir 2600 Lt vertës 20 tûkst. plytø. Numatyta „Rytui” iðsiøsti 1800 Lt pinigais ir 1700 Lt vekseliais su trimis iðmokëjimo terminais: 500 Lt – 1930 m. vasario 1 d., 500 Lt – 1930 m. kovo 1 d. ir 700 Lt – 1930 m. balandþio 1 d. Persiuntimui pinigø pasisko- linti ið privataus asmens, iðdavus jam 18 % metiniø palûkanø netermi- nuotà vekselá (LCVA 561-19-89). Susirinkimas gruodþio 8 d. nutarë rin- kliavà rinktinës dûdø orkestrui surengti 1930 m. vasario mënesá, nes sausio mënesio svarbiausias reikalas yra spaudos platinimas. 1929 m. spalio mënesá bûrys kitiems bûriams iðsiuntinëjo spaustuvë- je spausdintà specialø raðtà: „Mes pafrontieèiai ðauliai laukëme ir lau- kiame ðauliø ið Tamstø paramos aukomis mûsø statomiems ðauliø na- mams Varënoje. Beveik visa jau mûro namø statymui medþiaga yra, bet dël pinigø stokos darbas laikinai sustabdytas”. Ið Merkinës bûrio praðy- ta atsiøsti aukø lapà nors su maþomis aukomis ne vëliau lapkrièio 15 d. (LCVA 561-19-656). Bûrys 1929 m. gruodþio 7 d. ið XIX rinktinës gavo 13 rusiðkø ðautuvø, o 1931 m. kovo 9 d. – 10 angliðkø ðautuvø. Nuosavus ðautuvus turëjo 11 ðauliø, 6 ðauliai – nuosavus revolverius; buvo 2 valdiðki revolveriai. Bûrys 1930 m. sausio 16 d. praðë rinktinës 21-nam ðauliui duoti leidimus gin- klams laikyti; sàraðe – Artemijus Savèenka, Petras Fultinavièius, Vaitie-

356 kus Peteðka ir kt. Duoti leidimus ginklams net 30-èiai ðauliø Varënos I bûrys praðë 1930 m. gruodþio 1 d. Tarp iðvardintø ðauliø: Antanas Tamu- levièius, Balys Kandrotas, Antanas Grëbliûnas, Bolius Graþulis, Simas Kaziulionis; ties Felikso Baublio pavarde pastaba: „ne ðaulys, nedraus- mingas” (LCVA 561-17-132). Bûrio ðaulys Alfonsas Karpavièius jam pa- tikëtà ðautuvà 1929 m. lapkrièio mënesá davë kitam asmeniui (broliui). Nakties metu kilus triukðmui pats jame dalyvavo. Uþ tai Karpavièius bu- vo nubaustas, o ðautuvas atsidûrë XIX rinktinës ðtabe. Bûrys 1930 03 20 ágaliojo Antanà Lapinskà tà rusiðkà ðautuvà atsiimti (LCVA 561-19-66; iðeitø, jog A. Lapinskas 1929 05 23 nebuvo paðalintas ið bûrio!). B. valdyba 1930 01 24 posëdyje nutarë priimti á bûrá 12 nariø. Jie tokie: Daminas Puodys, Tomo; Bolius Poðkus, Vinco; Marë Kandrotie- në, Karolio; Anastazija Kazlauskaitë, Juozo (mokytoja; vëliau á persi- kels á Akmens bûrá ir taps Ðirkiene); Petronëlë Paðkevièiûtë, Juozo; Alek- sandra Krukonytë, Antano; Vaclovas Matulevièius, Vlado; Jonas Bary- sas, Petro; Ignas Bernatavièius, Kazio; Stasë Stankevièiûtë, Andriaus; Vaitiekus Peteðka, Juozo; Vincas Kumpa, Bonifaco. Tarp kitø einamøjø reikalø nutarta praðyti rinktinës valdybos atleisti bûrá nuo 20 % vakarø pelno mokesèio rinktinei tol, kol nebus baigta bûrio ðauliø namø staty- ba (LCVA 561-17-118). B. susirinkime vasario 19 d. dalyvavo rinktinës vadas. Jis tikrino bûrio kariná mokymà ir ginklus. 1930 m. kovo 16 d. valdyba nutarë sudaryti dviratininkø grandá, o iki geguþës 15 d. prie bûrio organizuoti moterø skyriø. Rinktinës valdyba vasario 21 d. ðau- liais patvirtino 10 Varënos bûrio nariø, tarp jø – Vaitiekø Peteðkà, Vin- cà Kumpà. Birþelio 1 d. bûrá vël lankë XIX rinktinës vadas. Jo 1930 06 24 ásakyme raðyta: „Bûrys kariniu atþvilgiu apmokytas gerai. Beveik visi naujokai yra rimtai ir atsidëjusiai praëjæ karinio pasiruoðimo progra- mà. [...] Raðtinë vedama ir ginklai laikomi tvarkingai. Bûrio kultûriniai reikalai stovi gana aukðtai”. Manevrinæ uþduotá ðauliai atliko vikriai ir graþiai. B. valdybos pirmininkui A. Ryliðkiui, b. vadui J. Lapiniauskui, karinio parengimo instruktoriui Alfonsui Karpavièiui ir visiems ðauliams pareikðta padëka (LCVA 561-17-49). Tuo paèiu rinktinës ásakymu uþ gerà pasidarbavimà platinant spaudà 1928-1929 metais knyga „Ástabieji pasaulio dalykai ir reiðkiniai” apdovanoti bûrio ðauliai Bolius Poðkus, Alfonsas Karpavièius, Juozas Lapiniauskas ir Daminas Èesnulevièius.

357 1930 m. lapkrièio 16 d. Varënoje surengti egzaminai pagal ðauliø naujokø programà. Egzaminø komisijai vadovavo rinktinës vadas Pet- ruðkevièius. Bendra iðvada: egzaminams buvo silpnai pasiruoðæ Vincas Palevièius, Petras Skliutas ir Jonas Fultinavièius; patenkinamai egzami- nà iðlaikë Juozas Korkutis, Petras Lapinskas, Juozas Poðkus ir Aleksan- dras Lapurka, gerai – Vaitiekus Korkutis, Simas Kaziulionis, Petras Gar- nevièius, Antanas Golumbauskas, Vincas Kerðys, Bolius Graþulis, Vai- tiekus Peteðka, Vincas Junèa ir Vincas Poðkus; labai gerai neiðlaikë në vienas ðaulys (LCVA 561-17-49). Pasikeitë bûrio vadas. Rinktinës lap- krièio 19 d. ásakymu Juozas Lapiniauskas nuo lapkrièio 9 d. ið vado pa- reigø atleistas ir paskirtas eiti 2-os ðauliø kuopos ûkio dalies virðininko pareigas. Varënos I b. vadu paskirtas Vincas Kumpa (LCVA 561-19-61 ir 561-17-49). Rinktinës bûriø vadø suvaþiavime lapkrièio 30 d. dalyva- vo V. Kumpa, kuris bûriui jau vadovavo per manevrus rugsëjo 26-27 d.d. Bûriø vadø suvaþiavime konstatuota, kad Varënos b. ðauliø namø staty- ba atsieis 69 tûkst. litø; ligðiol atlikta darbø uþ 29 tûkst litø. Namø dy- dis – 22 m x 12,5 m. Pasak bûriø vadø suvaþiavimo protokolo, „Varënos bûrys kariniam pasiruoðime ir kituose darbuose yra daug nuveikæs, ne- þiûrint, kad tik 3 metai kaip gyvuoja. Ið rinktinës bûriø statomas bene pirmoj vietoj” (LCVA 561-19-827). Bûrio ryðiø virðininku paskirtas Bo- lesius Kandrotas. Nuo gruodþio 1 d. jis privalëjo ne maþiau kaip 6 ðau- lius apmokyti dirbti su telefono aparatais. Tarp XIX rinktinës 1930 11 20 á Varënos bûrá priimtø 12-kos ðauliø yra Simas Kaziulionis, Bolius Gra- þulis, Aleksandras Lapurka, Petras Garnevièius, Petras Burinskas, An- tanas Tamulevièius, Meèislovas Lapinskas, Marytë Navickaitë... Bûrys 1931 m. pradþioje iðsiuntinëjo kitiems, ir ne tik XIX Alytaus rinktinës bûriams, spausdintà sausio 20 d. atsiðaukimà dël pagalbos na- mams statyti. Pvz., Merkinës ðauliø praðyta „paaukoti ðauliø namø uþ- baigimui ið kasos nors vienà ðimtà litø arba surengti tam tikslui tokià pramogà”; jei sutiks, tai pasiþadëjimà prisiøsti iki vasario 25 d., nes rei- kës padirbti paminklines lentas. Broliø ðauliø praðyta surasti nors vienà asmená, kuris sutiktø namams paaukoti 100 litø. 1930 metais pastatyti namai „ið tolo veria okupantø akis”. Alytaus apskr. technikas atliktus namø statybos darbus ávertino 29 tûkst. litø, bet reikës atlikti dar dides- næ darbø dalá. Kitiems bûriams iðsiuntinëtame spausdintame pasiþadë-

358 Varënos I bûrio ðauliø namø statybos komiteto kreipimasis. 1930 m.

359 jimo blanke raðyta, kad NN bûrys „pasiþada paaukoti ðauliø namø uþ- baigimui Varënoje ðimtà litø, kurie bus sumokëti Varënos ðauliø bûrio valdybai iki 1931 m. birþelio mën. 15 d. vienu atveju arba dalimis” (LCVA 561-19-657). XIX rinktinës vadas 1931 01 22 raðtu nurodë V. Kumpai bûrá nuo vasario 1 d. perduoti Alfonsui Karpavièiui (nauji bûriø vadai uþpildyda- vo vado pasiþadëjimo blankà ir nusiøsdavo já rinktinës ðtabui). Taèiau A. Karpavièius bûrio vadu iðbuvo taipogi neilgai: 1931 08 20 jis papraðë rinktinës vado atleisti ið b. vado pareigø, nes ástojo á nuolatinæ tarnybà Varënos sanatorijoje ir pareigø negalës eiti. Á savo vietà jis pasiûlë Bo- liø Poðkø, Adomo. Ið pareigø A. Karpavièius atleistas rinktinës rugpjû- èio 31 d. ásakymu ir nuo rugpjûèio 24 d. b. vadu paskirtas ats. jaun. pus- karininkis B. Poðkus. 1931 m. vasario 7 d. prie Varënos I bûrio suorganizuotas jaunøjø ðau- liø bûrys, o vasario 16 d. – ðauliø moterø skyrius, „á kurá áeina visos susi- pratusios Varënos ir apylinkiø jaunos mergaitës ir iðtekëjusios moterys” („Trimitas”, 1931 m. Nr. 10). Dusmenø ð. bûrio susirinkimas kovo 8 d. nutarë paaukoti 20 Lt Varënos I ir 10 Lt Kelmës ðauliø namø statybai. Vakarà Varënoje I geguþës 3 d. surengë Alytaus miesto ðauliø bûrys. Atvyko trys pilni autobusai alytiðkiø, ið kuriø viename – XIX rinktinës dûdø orkestras. Varënoje I tà dienà buvo apaðtalø Pilypo ir Jokûbo at- laidai, todël þmoniø buvo labai daug. Rinktinës orkestras grojo per pa- maldas. Prie paminklo Lietuvos nepriklausomybei rinktinës vadas pri- ëmë ðauliø paradà. Paskui – vakaras prie statomø ðauliø namø. Alytaus ðauliai po atviru dangumi suvaidino Petro Babicko vaizdà „Spalio 9-oji”. Prie vakaro graþiai prisidëjo Alytaus tunto skautai, suvaidinæ ko- medijà „Namø þidinys”. Graþiai deklamavo vos 7 metø uniformuotas ðaulys Antutis Petruðkevièius ir panelë Dvilinskaitë. Po vaidinimø ir pa- dëkø Varënos I b. valdybos pirmininkas alytiðkius pakvietë á mokyklos salæ, kur moterys buvo paruoðusios skanius pavakarius. Rinktinës valdyba 1931 m. birþelio 5 (ar 6?) d. ið ðauliø iðbraukë mirusá Varëno I b. ðaulá Artemijø Savèenkà; kartu iðbraukti uþsienin iðvykæ Vincas Mortûnas ir Jonas Dapkus (Dabkus?) bei Alfonsas Piga- ga (pastarasis uþ neðauliðkà elgesá). Uþ orkestro grojimà mokyklø ðven- tëje Varënoje I rinktinë nutarë paimti 50 litø.

360 XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius 1931 m. birþelio 5 d. praðë Alytaus apskrities virðininko suteikti þiniø apie Varënos ð. bûrio valdy- bos 1931 03 18 nutarimu nariais á bûrá priimtø 15-kos asmenø dorà ir iðtikimybæ. L.e. apskrities virðininko pareigas birþelio 6 d. slaptu raðtu kreipësi á IV nuovados policijos virðininkà, kad bûtø patikrinti: 1) Vai- tiekus Korkutis, Jokûbo, Uþumelnyèis, 2) Vincas Palevièius, Vinco, Uþu- melnyèis, 3) Petras Savickas, Vinco, Uþumelnyèis, 4) Pranas Germana- vièius, Antano (vyresn. policininkas), 5) Juozas Vëlyvis, Igno, Antakal- nis, 6) Jonas Gardziulis, Kristupo (sanatorijos tarnautojas), Glûkas, 7) Jonas Fultinavièius, Petro, Naujaulyèis, 8) Petras Skliutas, Miko, Uþu- melnyèis, 9) Juozas Palevièius, Prano, Uþumelnyèis, 10) Petras Lapins- kas, Miko, Naujaulyèis, 11) Pranas Ðabrauskas, Edvardo, Uþumelnyèis, 12) Antanas Galumbauskas, Jono, Antakalnis, 13) Vincas Poðkus, Mar- tyno, Uþumelnyèis, 14) Adolfas Poðkus, Felikso, Uþumelnyèis, 15) Adol- fas Akstinas, Prano, Uþumelnyèis. Rinktinës vadas su 1932 m. liepos 18 d. raðtu Varënos ð. bûrio valdybai gràþino Juozo Vëlyvio ir Petro Savicko asmens pareiðkimus, t.y. tø asmenø ðauliais netvirtino (LCVA 561-19-91). Kitus 13 vyrø ið kandidatø á ðaulius rinktinës valdyba pri- ëmë 1931 08 28. Visi jie, iðskyrus P. Lapinskà, kandidatais á bûrá ástojo 1930 m. rugsëjo-gruodþio mënesiais (P. Lapinskas kandidatas buvo nuo 1929 m. lapkrièio 10 d.). Tie patys 13 ðauliø antrà kartà priimti rinkti- nës valdybos 1931 10 14 posëdyje! Jiems iðraðyti nario liudijimai. 1931 m. rudeniop Varënos I ðauliø namai buvo beveik baigti. Net manyta spalio mënesá juos atidaryti. Laikraðtis „Alytaus dzyvas” rug- pjûèio 22 d. (Nr. 3) raðë, kad Varënos I ðauliø namø statyba eina prie pabaigos: ástatyti visi langai ir durys, viduje kambariø sienos jau sutvar- kytos, o ið oro sienos baigiamos tinkuoti. Kapinëse Varënos ðauliai ren- giasi dar ðiais metais statyti paminklà þuvusiems kariams ir ðauliams. Projektà paruoðë dailininkas Burba. „Paminklas bus labai originalus, kokio dar nëra visoj Lietuvoj”. Tais metais Varënoje vyko sporto ðventë. Steigtas ðauliø dûdø orkestras. Rugsëjo 8 d. ð. bûrys labai iðkilmingai ðventë Tautos ðventæ. Alytaus rinktinës ðauliø moterø bûriø ir skyriø vadþiø III suvaþiavimo lapkrièio 8 d. prezidiuman pakviesta Varënos bûrio atstovë Daukðienë. Rinktinës vadas lapkrièio 26 d. tikrino bûrio ðautuvus.

361 Varënos I ð. bûrys – bûrio valdybos ir ðauliø namø statybos komiteto pirmininkas A. Ryliðkis, b. vadas B. Poðkus, kasininkas V. Kumpa, sek- retorë S. Stankevièiûtë – 1931 m. gruodþio 27 d. kreipësi á kitus ðauliø bûrius iki 1932 m. vasario 1 d. bûtinai atsiskaityti dël aukø Varënos I ð. namø statybai. Mat buvo iðsiuntinëtas platinti Varënos vaizdø albumë- lis arba praðyta ðiaip aukoti. Namai statyti jau dvejus metus ir norëta 1932 m. per Sekmines kviesti á jø paðventinimà. „Ðauliø namai Varëno- je pastatyti visos Lietuvos ðauliams ir visuomenei remiant. Ne tik lenkai ið to tyèiodamiesi juokësi, bet ir ne visi lietuviai tikëjo, kad ðauliai ir visuomenë karðtai atsilieps ir parems tokius didelius 2 aukðtø mûrinius namus statant. Bet sàraðas paminklinëje lentoje salëje bûriø ir asmenø, aukavusiø po 100 ir daugiau litø, ir sàraðai rëmuose ðauliø bûriø ir vi- suomenës veikëjø, aukavusiø sulig iðgalës, kiekvienam aplankiusiam ðau- liø namus liudys ðauliø idëjos jëgà ir galingumà”. Dabar svajonë jau realizavosi, nors namø uþbaigimui dar trûko 8000 litø. Bûrio ðauliai pa- siþadëjo iki namø ðventinimo áneðti kason 2000 litø. Toliau kreipimesi raðoma: „Èia mes auklësimës mylëti tëvynæ, èia pasireikð gyvesnis tau- tiniai kultûrinis darbas, èia dràsiai skambës lietuviðkoji daina, èia mo- kysimës vartoti ginklà, ið èia, paðaukti geleþinio vilko ið Paneriø kauki- mo, eisime vaduoti Auðros vartø, Gedimino pilies, Vytauto grabo” (LCVA 561-19-825). Ð. namø statybai 15 tûkst. litø paðalpà 1931 metais skyrë Vyriausybë. Per Vidaus reikalø ministerijà 1932 metais gauta dar 8000 litø paðalpa. Kiti bûriai suaukojo 10 tûkst. litø, patys varëniai ðiaip taip sukrapðtë 5 tûkst. litø. Á nebaigtus namus Varënos I ðauliai áþengë 1931 m. spalio 25 d., o 1932 m. vasario 16 d. namuose atidaryta skaitykla-biblioteka. 1932 metø pradþiai ð. namams buvo iðleista 32 tûkst. litø. Namuose bu- vo árengta salë, scena, bufetas, skaitykla ir trys gyvenamieji butai. Po scena – rûsys prieðdujinei apsaugai. Bûrio ðauliai 1932 metams nutarë apsidëti 12 litø, ðaulës – 6 litø mokesèiu. Namams apkûrenti nupirkta 20 kietmetriø sausuoliø, kurios suveþtos per talkà. 2 kuopos vadui A. Ryliðkiui ir Varënos I b. ðauliui J. Lapiniauskui Alytaus apskrities komendantas davæs leidimus meðkerioti bei vaþinëti apskrityje ir administracinës linijos ruoþe vëliau nustatyto laiko. Rink- tinë 1932 01 05 to paties praðë bûrio vadui Boliui Poðkui ið Uþumelny-

362 èio kaimo (LCVA 561-19-91). Rinktinës vadui lankantis bûrje 1932 m. sausio 21 d., atlikti karinio parengimo egzaminai. Egzaminuota 11 ka- riuomenëje netarnavusiø ðauliø. Egzaminams pasiruoðta gerai. Susirin- kime dalyvavo 45 ðauliai ið 52. Anot rinktinës vado bûrio lankymo proto- kolo, „bûrys veiklus, drausmingas. Turi knygynà. „Trimito” prenumeruo- ja apie 30 egz. Namus mano baigti ðiais metais. Iðaiðkinta ðauliø dragûnø reikalingumas” (LCVA 561-2-776). Pasak XIX rinktinës 1932 03 29 rað- to, Krokialaukio ir Varënos I bûriuose jau buvo raiteliø skyriai. Rinktinës valdybos 1932 05 02 posëdyje á Varënos I ð. bûrá priimti: Petras Valakevi- èius, Kostas Palevièius, Jonas Valakevièius, Bolius Poðkus, Juozas Gala- tinèius, Juozas Gardziulis, Adolfas Gecevièius. Kandidatais visi jie buvo nuo 1931 m. spalio 7 d. Varënos I ðauliø miðrus choras – 40 dainininkø – scenoje pirmà kartà pasirodë 1932 m. geguþës 15 d. Choras 7 dainas pa- dainavo po vaidinimo. Choro vedëjas – mokytojas ne ðaulys J. Augonis. Vakaro pelnas – 127 litai – paskirtas ð. namams aptverti. Antrà kartà 1932 metais rinktinës vadas Petruðkevièius bûryje lan- kësi liepos 15 d. Vaþinëjo kartu su buvusiu vidaus reikalø ministru Pet- ru Aravièiumi; apþiûrëti statomi ðauliø namai, tikintis gauti 9000 Lt pa- ðalpà. Paskelbtas pavojus; per 1 val. 20 min. susirinko 22 ðauliai ið 70; daug buvo iðvykæ darbams. Mat bûryje daugiausia jaunimas, o vasarà prasidëjus melioracijos darbams, kone visi ðauliai iðvykdavo á darbus. Patikrinimo egzaminà pagal LÐS ðauliø karinio parengimo progra- mà 1932 metais iðlaikë bûrio ðauliai: Raminas Graþulis, Juozas Skliu- tas, Vincas Palevièius, Daminas Oðkutis, Juozas Ðvedas, Adolfas Poð- kus, Daminas Èesnulevièius, Petras Burinskas, Petras Bartkevièius, Mo- tiejus Skliutas, Jonas Skliutas. Bûrys 5 metø sukaktá planavo ðvæsti 1932 m. spalio 30 d., taèiau iðkilmës nukeltos á 1933 m. pavasará – per ðauliø namø ðventinimà. Deja, ð. namø atidarymas nusikëlë net á 1933 m. rudená. Taèiau dar ne visiðkai árengtuose namuose vyko vakarai, nes jau buvo árengta salë ir scena, veikë skaitykla, buvo 5 lempø radijo imtuvas. Ðauliai laisvesniu laiku prie namø dirbo vakarais. Nuo 1932 m. rugsëjo 5 d. dviem pamainomis – rytais ir vakarais – ðauliø namuose vyko Þe- mës ûkio rûmø surengti mezgimo ir nërimo kursai. Nuolatiniø lankyto- jø – apie 60. Spalio 3 d. surengta mezgimo ir nërimo darbeliø bei Varë- nos ir Nedzingës valsèiø gyventojø audiniø paroda.

363 Varðuvos laikaðtis „Gazeta polska” paraðë, esà 1932 m. spalio 26 d. Varënoje lietuviai mokiniai uþpuolæ lenkø mokytojà Krajevská. Varë- nos I ðauliø bûrys dël to pasiuntë protestà LÐ sàjungai, nes tokio moky- tojo ir lenkø mokyklos Varënoje I nebuvo. Vakaras su vaidinimu ðauliø namuose surengtas per Kalëdas. Pelnas skirtas skaityklai – dienraðèiams ir þurnalams uþsakyti. Bûrys, jo choras ir ðauliai ugniagesiai ðauliø namuose graþiai sutiko 1933-uosius Naujus Metus. Bûrys skaityklai skyrë 50 litø. Namams baigti ðauliai pasiþadëjo sumokëti po 6 Lt nario mokesèio. Varënos I ð. bûrys ir visuomenë pasiuntë sveikinimà LÐS virðininkui Klaipëdos atvadavi- mo 10-meèio proga. Ðauliø choras koncertà surengë vasario 16 d. Rink- tinë vasario 21 d. kaip nepersiregistravusá ið bûrio iðbraukë Petrà Nau- jalá (iðbraukimas pakartotas 1933 05 02 sàraðe). 1933 m. kovo 12 d. pirmà kartà tais metais bûrá aplankë rinktinës vadas Petruðkevièius. Susirinkime dalyvavo 58 ðauliai ið 62. Kariuome- nëje netarnavæ 9 ðauliai naujokai laikë karinio parengimo egzaminà. Penki iðlaikë gerai, keturi – patenkinamai. Egzaminø komisijoje dar buvo pasienio policijos IV rajono virðininkas ats. kapitonas Tautrimas ir VI ra- jono virðininkas ats. leitenantas Marèiûnas. Pasak bûrio susirinkimo pro- tokolo, bûrio bibliotekoje (knygyne) buvo 250 áriðtø knygø ir þurnalø komplektø. Knygas ir þurnalus áriðo patys ðauliai, tad darbas nekainavo, nors bibliotekos ásteigimas atsiëjo 200 litø. Knygriðiams vadovavo kny- gininkas B. Graþulis. Jau 1933 m. bibliotekai suaukota apie 100 knygø. Á skaityklà atëjo 4 dienraðèiai, 7 savaitraðèiai ir 11 þurnalø. Bûrio ugnia- gesiø komandos turtas vertintas 2 tûkst. litø. Buvo choras. Bûriui talki- no ne ðauliai mokytojas J. Augonis, daktaras A. Grigaitis ir vaistininkas J. Dabkus. Susirinkime kovo 12 d. á b. valdybà iðrinkti: A. Ryliðkis – pirmininkas, S. Stankevièiûtë – sekretorë, B. Graþulis – knygininkas, J. Lapiniauskas – iþdininkas, J. Korkutis – turto priþiûrëtojas, kandida- tai á valdybà – B. Poðkus ir J. Kerðys; á revizijos komisijà iðrinkti: S. Ver- seckas, Juozas Poðkus, Juozas Palevièius, kandidatas – B. Poðkus (LCVA 561-19-144). Bûrys turëjo 800 litø skolø. Varënos sanatorijos vedëjas dr. A. Grigaitis sekmadieniais nuo 14 val. 30 min. ð. namø salëje skaitë higienos ir sanitarijos paskaitas. Rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime kovo 26 d. A. Ryliðkis iðrinktas XIX rinktinës Garbës teismo nariu.

364 1933 m. rugpjûèio 6 d. bûryje lankësi naujasis XIX rinktinës vadas J. Navikevièius; suruoðta karinio parengimo pamoka. Dalyvavo 38 ðau- liai ið 61; daugelis dirbo ne tik savo laukuose, bet buvo iðvykæ ir á kitus kaimus. 1933 metais galutinai sutvarkytos ir aptvertos Varënos I kapi- nës. Miðko medþiagà kapiniø tvorai parûpino ð. bûrys, o toliau tvarkësi miestelio ir gretimø kaimø gyventojai. Didelës iðkilmës Varënoje I ávyko 1933 m. rugsëjo 17 d. Nors oras buvo blogas, iðkilmës buvo labai áspûdingos. Atvyko aukðtø sveèiø: LÐS Centro Valdybos pirmininkas A. Þmuidzinavièius, LÐS virðinin- kas M. Kalmantas, ðauliø moterø garbës pirmininkë Emilija Putvins- kienë, Alytaus karo komendantas Basiulis, apskrities virðininkas Jur- gelys, rinktinës vadas Navikevièius, buvæs Alytaus rinktinës vadas Pet- ruðkevièius; tarp sveèiø buvo Kelmës ð. bûrio valdybos pirmininkas Vytautas Putvinskis. Sveèiai nuëjo prie Merkio tilto. Prieð bûrio ðven- tæ rinktinës vadas Navikevièius patikrino ðauliø rikiuotæ. Patikrinime dalyvavo 48 ðauliai. 11 valandà – pamaldos baþnyèioje, po jø – eisena á kapines. Ëjo Varënos I bûrio ir á sveèius atvykæ kaimyniniø bûriø ðauliai (ið kitø bûriø atvyko 124 ðauliai). Buvo þmoniø ið anapus de- markacijos linijos. Paminklà þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ kapinëse paðventino kun. Vilutis. Prie naujøjø ðauliø namø pasiraðius jø pri- ëmimo aktà, Em. Putvinskienë perkirpo kaspinà. Prie Nepriklauso- mybës paminklo ávyko ðauliø paradas, kurá priëmë LÐS virðininkas ir Centro Valdybos pirmininkas. Po parado ð. namø kieme vyko iðkil- mingas posëdis. Apie namø statybà ir ðauliø veiklà iðsamiai kalbëjo nuolatinis ð. bûrio valdybos pirmininkas mokyt. A. Ryliðkis. Paskui – sveikinimai ir linkëjimai Varënos ðauliams, dovanos, ulonø orkestro muzika, choro dainos. Buvo parduodami metaliniai þenkleliai su ja- me pavaizduotais ð. namais. Gaila, þenklelio atvaizdo niekur neteko matyti. Tikriausiai tø þenkleliø buvo maþai pagaminta. Þenklelis ne- minimas 1993 metais iðëjusioje Algimanto Astiko knygoje „Lietuvos ordinai, medaliai ir þenkleliai 1918-1940”. Pasak „Trimito” 1933 m. Nr. 38, atidaryti Varënos I ðauliø namai buvo tautos tvirtovë pafrontëje. Jie buvo bene tretieji ðauliø namai ða- lies provincijos miesteliuose – po Kelmës ir Anykðèiø. Ð. namus apipa- vidalinti ið lauko ir vidaus padëjo dailininkas Jonas Burba. Lietuvos ka-

365 riuomenës revizorius namus 1935 m. ávertino 60 tûkst. litø. Kadangi statybai daug talkino patys ðauliai, tai bûrys per savo kasà, áskaitant ávai- rias paðalpas ir aukas, statybai iðleido 40 tûkst. litø. Kiemo patvoriai vëliau apsodinti þirnmedþiais. Ðauliø namuose savo vakarus rengë ir Varënos I þydai. Einant II pasaul. karo frontui, 1944 m. liepos mënesá, sudegus Varënos I baþnyèiai, namuose ásikûrë maldos namai, iðbuvæ èia beveik pusketvirtø metø. Ðauliø namai 1948 metais tapo miestelio kul- tûros namais, taèiau po trejø metø sudegë. Dabar jø vietoje stovi A. Ry- liðkio vidurinës mokyklos naujesnysis pastatas. 1933 metais ðaudymuose dalyvavo Varënos I bûrio 52 ðauliai: Vin- cas Kumpa; Bolius Poðkus, Damino; Juozas Korkutis; Vincas Rutkaus- kas; Juozas Vëlyvis; Aleksas Arasimavièius; Simas Kaziulionis; Vaitie- kus Korkutis; Daminas Èesnulevièius; Petras Vëlyvis; Jonas Palevièius; Vincas Kerðys; Zenonas Mikluðis; Raminas Graþulis; Petras Graþulis; Motiejus Skliutas; Tomas Tamulevièius; Stasys Muraðka; Jonas Skliu- tas; Feliksas Baublys; Romas Baublys; Bolius Kamarauskas; Bolius Poð- kus, Vinco; Petras Galumbauskas; Petras Linkevièius; Daminas Oðku- tis; Antanas Tamulevièius; Petras Garnevièius; Juozas Palevièius; Anta- nas Galumbauskas; Adolfas Akstinas; Petras Bernatavièius; Aleksan- dras Lapurka; Juozas Kerðys; Juozas Junèa; Julius Baublys; Aleksan- dras Ðpokas; Daminas Puodys; Vincas Poðkus; Antanas Buþinskas; Kos- tas Bucelevièius; Andrius Ryliðkis; Juozas Savickas; Petras Lapinskas; Pranas Savickas; Jonas Èesnulevièius; Jonas Smolenskas; Bolius Poð- kus, Adomo; Vincas Palevièius; Jonas Dobrodziejus; Jonas Gardziulis; Alfonsas Karpavièius (LCVA 561-17-120). Nemaþø pakitimø bûrio asmeninëje sudëtyje buvo 1934 metais. XIX rinktinës valdybos vasario 6 d. posëdyje á bûrá priimti ðauliai: Ju- lius Baublys, Kostas Bucelevièius, Romas Baublys, Aleksandras Bak- ðys, Feliksas Èesnulevièius, Aleksas Arasimavièius, Zenonas Mikluðis, Stasys Muraðka, Simonas Poðkus, Aleksandras Ðpokas, Juozas Kaziu- lionis, Bolius Kamarauskas, Tomas Tamulevièius, Juozas Skliutas, An- tanas Graþulis, Raminas Graþulis, Vaclovas Degutis, Albinas Grigaitis (buvæs Lietuvos kariuomenës gydytojas A. Grigaitis, 1926 m. rudená ati- darius Valstybinæ Varënos dþiovininkø sanatorijà, paskirtas jos direkto- riumi); Feliksas Baublys nepriimtas (pirmieji ðeði priimti ir F. Baublys – ið

366 Varënos I ðauliø namai

Salovartës; F. Èesnulevièius vëliau gyveno Eþeriekuose). Tame paèiame rinktinës posëdyje uþ neveiklumà iðbraukta 10 bûrio ðauliø: Stasys Re- meika, Jonas Valakevièius, Silvestras Verseckas, Jonas Fultinavièius, Vaclas Matulevièius, Juozas Ðvedas, Kostas Palevièius, Pranas (ið tikrøjø Jonas) Keþenius, Pranas Ðabrauskas, Alfonsas Karpavièius. Balandþio 5 d. ir bir- þelio 12 d. uþ neveiklumà rinktinë ið ðauliø iðbraukë Petrà Fultinavièiø ir Broniø Baranauskà. Kaip matome, tarp iðbrauktøjø yra vienas pirmøjø bûrio ðauliø, Lietuvos nepriklausomybës medaliu apdovanotas J. Ðvedas, buvæ bûrio aktyvistai J. Keþenius ir A. Karpavièius...

367 Uþumelnyèio kaime gyvenæs Pranas Ðabrauskas kilæs ið Okupuotos Lietuvos. Su tëvu buvæ partizanai. Tëvas lenkø nuþudytas. Lenkams oku- pavus tëviðkæ, pabëgo á Neprikl. Lietuvà, savanoriu stojo á kariuomenæ, nors savanoriu kûrëju vëliau nebuvo pripaþintas. Paleistas á atsargà grá- þo tëviðkën, bet po keleriø metø iðtremtas. 1931 metø rudená persikëlë á Birþø apskritá ir prisiregistravo XVIII Birþø rinktinës Kupreliðkio ð. bûryje (LCVA 561-19-91). Ið VI Ukmergës rinktinës 32 Ðeðuolëliø bû- rio á Varënos I bûrá atvykæs Domas Sikorskis, pametæs ðaulio liudijimà, 1934 m. taip pat buvo iðbrauktas, bet jam, kaip pavyzdingam ðauliui, narystë atstatyta: ðaulio liudijimas greièiausiai pradangintas per bûriø susiraðinëjimà. Nario liudijimà 1934 metais buvo pametæs Daminas Èes- nulevièius (skelbimas „Trimito” Nr. 45; toks skelbimas þurnale kainuo- davo 3 Lt; naujas liudijimas bûdavo iðraðomas, iðpirkus 2,50 Lt þyminá þenklà; keièiant susidëvëjusá liudijimà, uþtekdavo apmokëti 25 ct ðauliø rinkliavos þenklelá). 1934 m. pradþioje bûriui leista platinti atvirukus-vinjetes, á kurias sudëtos paminklo þuvusiems karþygiams, ðauliø namø ir kitos nuotrau- kos. Pajamos skirtos ð. namø reikalams. Balandþio 15 d. didþ. kunigaikð- tienës Birutës ulonø pulko liktiniø puskarininkiø grupë Varënos I ð. na- mø salëje vaidino „Iðgamà”. Ðokiams grojo ulonø dûdø orkestras. Va- karo pelnas atiduotas ð. bûriui. Pasak XIX rinktinës bûriø atstovø suva- þiavimo 1934 11 01 ataskaitos, Varënos I bûryje 1933 metais skaitytos 8 paskaitos, 1934 m. – 9; ðvenèiø buvo atitinkamai 3 ir 3, vakarëliø – 8 ir 8, geguþiniø – 2 ir 1. Uniformas turëjo 8, kepures – 10 ðauliø. Moterys prie bûrio sudarë atskirà skyriø. 1935 m. kovo 21 d. Varënos I ðauliai, kitos organizacijos ir daugybë þmoniø, ulonø orkestrui grojant, miestelio gale pasitiko á Vilniaus Rasø kapines veþamà áþymaus Lietuvos visuomenës veikëjo Petro Vileiðio kû- nà. Prie Nepriklausomybës paminklo karstà pasitiko baþnytinë procesi- ja. Èia kalbëjo ðaulys Zavistanavièius. Eglaitëmis iðkaiðytu ir tautinëmis vëliavomis papuoðtu keliu karstas ið lëto toliau slinko pro áspûdingai parengtus vartus ir sustojo ant Merkio tilto. Artindamiesi prie demark- linijos, ðauliai nusiëmë nuo peèiø ginklus. Po trumpø Varënos I klebo- no Viluèio maldø automobilis pervaþiavo á Mitraukà, ir lenkai tilto var- tus tuojau uþrakino... Balandþio 7 d. Varënoje I gastroliavo Valstybës

368 Varënos I bûrio ðaulio Juliaus Baublio ið Salovartës tarnybos lapo virðelis

teatras ið Kauno. Ð. namø salëje (250 vietø) vaidinta Petro Vaièiûno 5 v. komedija „Naujieji þmonës”. Visi bilietai parduoti. Kiek prastokas bu- vo apðvietimas þibalinëmis lempomis. B. susirinkime balandþio 28 d. paþymëta, kad ð. bûrio namai yra mies- telio lietuviðkos kultûros þidinys. Buvo 12-kos instrumentø dûdø orkest- ras, kainavæs 2293,57 Lt, scenos mëgëjø bûrelis ir kt. Taèiau bûrio biu- dþetà slëgë 3600 litø skolø. Á naujàjà bûrio valdybà iðrinkti A. Ryliðkis, Vl. Èepelis, S. Balkelis, J. Venckus ir J. Korkutis. Geguþës 19 d. Alytuje paðventinta pirmoji Lietuvoje ðauliø moterø vëliava; jà ásigijo XIX Aly- taus rinktinës moterø komitetas. Iðkilmingame posëdyje perskaitytas ir Varënos I ðauliø moterø sveikinimo raðtas. Valstybës teatras perpildy- toje Varënos ð. namø salëje geguþës 26 d. vaidino F. Ðilerio tragedijà „Klasta ir meilë”.

369 1936 metais iki rugsëjo vidurio á bûrá atvyko 14 ðauliø, ið bûrio iðvy- ko 8. Bûrys turëjo 15 sportininkø, futbolo komandà, kroketà. Dar tebe- buvo nuo ð. namø statybos likusi 3600 litø skola. Bûrio 9 metø sukakties minëjime ir ðauliø priesaikoje spalio 18 d. dalyvavo rinktinës vadas Ba- siulis. Kaip paprastai, mitinguota prie Nepriklausomybës paminklo, ðau- liø namuose iðklausyti sveikinimai. Pagal rinktinës 1936 11 30 ásakymà, Varënos I bûrin priimti kandidatai: Stasys Balkelis (Balkevièius), Zig- mas Varanauskas, Domas Kulikauskas, Aleksas Barauskas, Jonas Bag- dzevièius, Bronius Baranauskas, Povilas Jasiûnas, Stasys Jasaitis, Anta- nas Jonas Raudys, Vincas Ðilva, Vincas Subaèius, Petras Ardavièius, Aleksas Vaþgys, Antanas Jonaitis, Antanas Jurgaitis (Jurgelionis), Je- ronimas Lukða, Jonas Bartkevièius, Juozas Vëlyvis, Ona Bruþauskienë, Ona Fultinavièienë, Agnë Þylaitë. Rimtus darbus atlikti bûrio taryba (A. Ryliðkis, Povilas Jasiûnas, Sta- sys Balkevièius, P. Garnevièius, Antanas Jurgelionis) uþsibrëþë 1937 m. vasario 11 d. posëdyje. Nutarta vasario-gruodþio mënesiais surengti 10 vakarø (numatytos konkreèios dienos), ið Kauno pakviesti Valstybës teatrà. Spalio 17 d. surengti bûrio 10-meèio minëjimà. Sutvarkyti miru- siø ðauliø kapus, kartu su moterø ðauliø bûriu tam reikalui surinkus aukø. Bûrio taryba perrinkta susirinkime vasario 14 d. Á jà áëjo: J. Venc- kus, P. Jasiûnas, J. Butkus, Z. Kunickas, kandidatai – Vincas Palevièius ir Petras Oðkutis; naujoji revizijos komisija: dr. A. Grigaitis, A. Kunca, Jaskelevièius, kandidatai – S. Balkevièius-Balkelis ir Èepukaitis. Á rink- tinës bûriø atstovø suvaþiavimà iðrinktas K. Skinkis. B. vadas – A. Rylið- kis (susirinkimà protokolavo Jeronimas Lukða). Rinktinës 1937 10 12 ásakymu ðaulys Simas Kaziulionis uþ nedrausmingumà ir nemandagø elgesá su bûrio vadu per manevrus rugsëjo 19 d. nubaustas 3 paromis daboklës ir áspëtas, „kad pasikartojus bus atiduotas pulko teismui ir iðmestas ið ðauliø tarpo”. Á bûrio ðaulius ilgokai buvo isimaiðæ keli po- grindþio komunistai. Tarp ðaudþiusiøjø bûryje 1937 m. rugsëjo mënesá buvo Levas Paulauskas, bûsimasis enkavedistas, taip pat ðauliai ið Salo- vartës: Kostas Bucelevièius, Jonas Dobrodziejus, Julius Baublys, Alek- sandras Bakðys, Romas Baublys (LCVA 561-19-225). Deðimtmetá bûrys ðventë lapkrièio 14 d. Varënos I miestelis pasi- puoðë vëliavomis. Buvo sveèiø ið Kauno ir Alytaus. Prie Nepriklau-

370 somybës paminklo bûriui áteikta Saugumo departamento ypatingojo sky- riaus dovana – 10 ðautuvø. LÐS vado pavaduotojas Kazitënas priëmë ðauliø paradà. Bûrys kapinëse pagerbë þuvusius karius ir mirusius ðau- lius; klebonas Ignas Urbonavièius paðventino kuklius paminklus. Po ið- kilmingo posëdþio ðauliø namuose bendroje vakarienëje dalyvavo 165 as- menys. Pasak „Trimito” 1937 m. Nr. 49 pateiktos statistikos, per 10 me- tø bûrys savo jëgomis surengë 75 vakarus, 60 ávairiø minëjimø, buvo 8 ekskursijos; per tuos metus skaityta 30 higienos paskaitø gyventojams bei ávyko 45 kitos ávairiø specialistø paskaitos, veikë treji kursai. Buvo 600 tomø biblioteka. Rinktinë 1937 12 19 ið bûrio iðbraukë Jonà Gar- dziulá (mirusá), kaþkurá Boliø Poðkø, Adolfà Akstinà, Jurgá Tamoðiûnà. 1938 02 01 bûryje buvo 8 valdiðki vokiðki ðautuvai ir 10 belgiðkø (pas- tarieji – galbût lapkrièio 14 d. gauta dovana? – V. È.). Dar buvo 2 surûdijæ nuosavi rusiðki ðautuvai (Juozo Lapiniausko ir Jono Bartkevièiaus) ir 1 nuosavas surûdijæs vokiðkas ðautuvas (Adolfo Gecevièiaus) bei 8 nuo- savi revolveriai. A. Ryliðkis atsiminimø knygoje „Fragmentai ið praeities miglø” (Chicago, 1974) p. 239 raðë, kad bûrys kaþkuriais metais dar turë- jæs lengvàjá kulkosvaidá „Brno” ir dëþæ granatø. Rinktinës vadas bûrio ðauliui ats. leitenantui A. Kuncai balandþio 14 d. pareiðkë papeikimà uþ tai, kad ðis, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, sausio 27 d. nusiuntë ko- respondencijà á „Trimità”, norëdamas pakenkti bûrio vado A. Ryliðkio autoritetui... Birþelio 6 d. bûryje vyko ðaudymas kovos ðoviniais. 1939 m. sausio mënesá á naujà tarnybos vietà atvyko Lekëèiø (Ðakiø raj.) ðauliø bûrio vadas Kazys Èepas; Varënoje I jis paskirtas miðkø urë- du. Vincas Kumpa nuo lapkrièio 1 d. priimtas á pasienio policijà. Pasak b. vado A. Ryliðkio 1939 12 15 raporto XIX rinktinës vadui, bûryje tais metais surengtos 58 karinio parengimo pamokos: 41 pamokoje dëstë Dotnuvos þemës ûkio akademijoje gyvenæs ats. jaun. leit. Vincas Kaz- lauskas, o 17 pamokø dëstë pats b. vadas (LCVA 561-19-331). 1940 m. pradþioje bûrio taryboje buvo Andrius Ryliðkis, Bolius Poð- kus, Marcelinas Kilas, Juozas Leðèinskas ir Vincas Kazlauskas. Sausio 14 d. posëdyje taryba numatë pagal sàmatà bûrio orkestro vedëjui ir instruktoriui einamiesiems metams skirti 600 litø. Bûrio veiklos 1939 me- tais apþvalga pateikta susirinkime 1940 m. sausio 21 d. Bûrys 1939 m. surengë 8 vieðus vakarus – ð. namø scenoje pastatë 4 dramas ir 4 kome-

371 dijas; lankësi Valstybës teatras. Bûrio iðlaikoma skaitykla-biblioteka ðau- liø namuose atidaryta kasdien po 15 valandos. Buvo 5 lempø radijo im- tuvas. Praëjusiais metais pusë bûrio ðauliø su orkestru dalyvavo LÐS 20-meèio ðventëje Kaune. Orkestras repeticijoms vaþinëjo á Merkinæ. Dël LÐS jubiliejaus ðventës bûrys turëjo 400 Lt kitø iðlaidø. Dauguma ðauliø ásigijæ uniformas, o orkestrantams uniformoms duota po 15 Lt paðalpø ið bûrio lëðø. Á naujà b. tarybà iðrinkti: Juozas Mickus, Antanas Lesiûnas, Juozas Kerðys, Marcelinas Kilas, kandidatai – Petras Kaliû- nas ir Bolius Kamarauskas; iðrinkti á revizijos komisijà: buvæs jos pirmi- ninkas Stasys Balkelis, Juozas Germanas, Antanas Jurgelionis, kandi- datai – Jokûbas Ðpikas ir Bolius Kamarauskas. Ðvæsti Vasario 16-àjà bûrys nutarë organizuotai vykti á Varënà II (LCVA 561-19-329). Beje, pastaèius ðauliø namus, Valstybës teatro artistai ið Kauno á Va- rënà I atvykdavo kone kasmet. Paskutiná kartà teatro drama gastroliø atvyko 1940 m. birþelio 22 d. Vakare publikos buvo skystokai. Varënos I ð. bûrio moterø skyrius formaliai ásteigtas 1930 m. pavasa- rá (pasak LCVA 561-2-850, skyrius ásteigtas netgi 1928 metais), taèiau bent porà metø jis merdëjo. Tik mokytojos Sofijos Stankevièiûtës ini- ciatyva 1933 m. birþelio 15 d. skyrius atgaivintas. Jame buvo 12 moterø; skyriaus valdybos pirmininkë – S. Stankevièiûtë. Ið pradþiø skyriuje jo- kiø sekcijø nebuvo; pirmiausia ásteigta sporto sekcija. 1933 m. liepos 2-3 d.d. Kaune vykusiame pirmajame visuotiniame ðauliø moterø sky- riø atstoviø suvaþiavime Varënos I ðaulëms atstovavo S. Stankevièiûtë ir moterø skyriaus sekretorë Pranë Galinaitë (LCVA 561-2-850). Moterø b. vade nuo 1937 m. sausio 15 d. buvo Apolonija Jasiûnienë. Rinktinës 1938 04 14 ásakymu A. Jasiûnienë jai praðant nuo kovo 8 d. atleista ir eiti vadës pareigas pavesta Onai Kyguolytei-Balkelienei. 1939 metais vykusioje maisto bei drabuþiø tiekimo akcijoje Varë- nos I ðaulës nedalyvavo. Pasak tuometinës moterø ðauliø vadës V. Bal- kuvienës 1940 01 20 praneðimo rinktinës vadui, neveikë ir sanitari- niai punktai. Paðtuose ðaulës moterys nepadëjo, nes tinkamø tokiam darbui nebuvo (LCVA 561-19-325). 1940 m. sausio mënesá ðauliø moterø bûryje buvo 14 ðauliø ir 10 kandidaèiø. Iðsamesnio moterø ðauliø sàraðo nëra. Bûryje 1940 m. sausio pradþioje buvusi ðaulë Ger- manienë.

372 Puvoèiø bûrys Puvoèiø kaime deðiniajame Merkio krante 1929 m. sausio 13 d. ávy- ko Puvoèiø ðauliø bûrio steigiamasis susirinkimas. Já sukvietë ir atidarë XIX Alytaus rinktinës vadas Petruðkevièius. Iðrinkta bûrio valdyba pa- siskirstë pareigomis: valdybos pirmininkas – Alfonsas Paèkauskas, sek- retorius – Pranas Januðauskas, iþdininkas – Jonas Jaskelevièius; b. va- das – pasienio policijos III rajono virðininkas Juozas Budrevièius, vado padëjëjas – Jonas Dvareckas. Revizijos komisija: Juozas Tamulevièius, Vladas Petrauskas, Antanas Radzevièius, Vincas Paèkauskas, Viktoras Bingelis ir Petras Naujalis. Á bûrá stojo 56 asmenys: pulkininkas leite- nantas Bronius Bilmanas, Boliaus; Juozas Budrevièius; Pranas Janu- ðauskas, Aleksandro; Marytë Januðauskaitë; Jonas Dvareckas, Jono; Ju- lius Jevaiðis; Kazys Jevaiðis, Juliaus; Bronius Èiras, Mykolo; Juozas Bu- janauskas, Prano; Pranas Kvaraciejus; Vincas Kvaraciejus; Liudvikas Luèinskas, Vinco; Jonas Barysas; Vincas Paèkauskas; Viktoras Barysas, Tomo; Gasparas Jakavonis; Petras Makselë; Juozas Jakimonis, Ipolito; Jonas Kruðas, Martyno; Jonas Baranauskas, Tomo; Juozas Tamulevi- èius, Juozo; Jonas Èesnulevièius; Antanas Venclovas, Prano; Petras Tar- nauskas, Vinco; Kazys Jaskelevièius, Vinco; Vincas Kudarauskas, Ce- zario; Matas Geina, Jokûbo; Jonas Pangonis, Kazio; Alfonsas Paèkaus- kas, Tomo; Vladas Matuiza, Benedikto; Jonas Bagdzevièius; Antanas Stanevièius; Petras Kvaraciejus; Karolis Sinkevièius, Karolio; Jonas Bin- gelis, Jurgio; Petras Bingelis; Viktoras Bingelis, Motiejaus; Jonas Na- vickas, Juliaus; Antanas Daukðys; Adomas Bingelis, Tamoðiaus; Pranas Bingelis, Motiejaus; Karolis Grauþys, Tamoðiaus; Petras Valentukevi- èius, Viktoro; Petras Naujalis, Vlado; Juozas Davidonis, Juozo; Diony- zas (Divas) Baniulis, Vinco; Antanas Radzevièius, Domininko; Julius Vitkauskas, Jono; Viktoras Èaplikas; Jurgis Vitkauskas; Izidorius Vit- kauskas, Felikso; Jonas Jaskelevièius, Vinco; Vladas Petrauskas, Vin- co; Kostas Auryla, Antano; Vladas Jakavonis; Jonas Bingelis, Motie- jaus. Daugelis ðauliø anksèiau priklausë 302 Merkinës bûriui. B. valdyba 1929 01 16 posëdyje oficialiai á ðaulius kandidatus nuo sausio 13 d. priëmë 28 asmenis. Be iðvardintø þmoniø, sausio 13 d. susi- rinkimo protokole dar yra Leonardas Kaziukevièius, Jono ir Mykolas

373 Bilinskas, Izidoriaus (LCVA 561-19-824). XIX rinktinës 1929 01 21 ása- kymu Puvoèiø b. vadu nuo sausio 13 d. paskirtas Juozas Budrevièius, o jo pavaduotoju – Jonas Dvareckas. Visuotinis susirinkimas sausio 20 d. papildë bûrio valdybà. Á jà dar iðrinkti Juozas Tamulevièius, Petras Kvaraciejus, Viktoras Barysas, Izi- dorius Vitkauskas, Juozas Jakimonis ir Bolius Jurkevièius, Nikodemo (pastarojo tarp bûrio nariø anksèiau nebuvo). Ið revizijos komisijos ið- stojus Juozui Tamulevièiui, kandidatais á komisijà iðrinkti Vaclovas Je- vaiðis, Adomo (jo irgi nëra bûrio nariø sàraðuose), Pranas Kvaraciejus ir Kazys Jevaiðis. Visi ðauliai sutiko iki vasario 16 d. ásigyti uniformas, kepures ir dirþus (!). B. valdyba balandþio 3 d. á bûrá priëmë 22 þmones: dalá esanèiø sausio 13 d. sàraðe, dalá naujø – Marijonà Karsokaitæ, Mi- chalinà Volungevièiûtæ, Vincà Akstinà, Konstancijà Jurkevièiûtæ, Flo- rijonà Turoná, Jono, Jonà Èaplikà, Juliø Èaplikà, Petrà Vasiliauskà, Pra- no. Du Puvoèiø bûrio ðaulius – Matà Geinà ir Antanà Radzevièiø – XIX rinktinës valdyba 1929 m. geguþës 3 d. nutarimu apdovanojo Lie- tuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliais. Pasak 1929 m. birþelio 16 d. bûrio susirinkimo protokolo, vykti á LÐS 10-meèio ðventæ Kaune birþelio 22-24 d.d. uþsiraðë 15 ðauliø, tarp jø anksèiau neminëti Rokas Ikasala ir Pranas Janavièius, Liucijono (vë- liau norinèiø vykti á Kaunà skaièius sumaþëjo iki 8-niø). Ið Merkinës iki Alytaus ðauliai turëjo vykti autobusu, ið Alytaus á Kaunà – traukiniu; rinktinës vadas Alytuje ðaulius suskirstys á kuopas. Rinktinës liepos 8 d. ásakymu bûrio vadas Juozas Budrevièius nuo pareigø nuðalintas ir vadu nuo liepos 1 d. paskirtas Jonas Dvareckas. Nuo rugsëjo 8 d. pasikeitë bûrio valdyba: pirmininkas – Alfonsas Paèkauskas, sekretorius – Juozas Tamulevièius, nariai – Jonas Dvareckas ir Jonas Kruðas. B. valdyba tà paèià dienà á kandidatus priëmë Bonifacà Benetá (nuo liepos 26 d.), Adolfà Èiurlioná, Romà Èiurlioná, Liudvikà Bingelá, Mikà Bingelá, Kli- mà Navickà, Malvinà Bingelytæ, Bronæ Bingelytæ, Janæ Bingelytæ ir Juozà Daukðá (visus nuo rugpjûèio 29 d.). Po kurio laiko 44 ðauliai gavo nariø liudijimus, nors 7 ið jø 1930 m. sausio 27 d. buvo iðbraukti. Du – Vincas Kudarauskas ir Mykolas Bilinskas – iðvyko á kariuomenæ, Antanas Ra- dzevièius – á Liðkiavos bûrá, Juozas Davidonis – á Varënos I bûrá. Neaið- ku, kuriuo metu bûrio valdybos pirmininku tapo Vaclas Jevaiðis.

374 Susirinkime 1929 m. rugsëjo 15 d. iðrinktas LDK Vytauto mirties 500-øjø metiniø paminëjimo komitetas: Bronius Èiras, Juozas Tamule- vièius, Jonas Bingelis, Vaclovas Jevaiðis, Mykolas Bilinskas. Bûrio val- dyba á kandidatus priëmë Stasá Mugená ir Stasá Januðà, o Vincà Aksti- nà, Jurgá Vitkauskà, Marijonà Karsokaitæ, Michalinà Volungevièiûtæ ir Konstancijà Jurkevièiûtæ, nelankiusius susirinkimø ir neatlikusius ðau- lio pareigø, iðbraukë (á bûrá jie buvo priimti balandþio 3 d.). Ðauliai Ado- mas Bingelis, Jonas Navickas, Jonas Bingelis ir Viktoras Bingelis 1929 metais gavo liudijimus, suteikianèius teisæ laikyti vokiðkus ðautuvus; teisæ laikyti ðautuvà turëjo ir Pranas Bingelis. B. susirinkimas spalio 6 nutarë bausti ðaulius, kurie nelankys susi- rinkimø: pirmà kartà – vieðas papeikimas, antrà kartà – 5 Lt pabauda, treèià kartà – paðalinimas ið bûrio; 5 litø pabaudà galima pakeisti 2 val. „po ðautuvu”. Bûrá ið Jono Dvarecko nuo 1929 m. spalio 10 d. perëmë pasienio policijos rajono virðininkas ats. kapitonas Stasys Januðas. Spa- lio 11 d. bûryje surengtas ðaudymas kovos ðoviniais ið 100 metrø atstu- mo ir sporto patikrinimas. Tai atliko rinktinës vadas Petruðkevièius. B. valdyba spalio 20 d. ið kandidatø á ðaulius priëmë 45 asmenis. XIX rinktinës 3 kuopos vadas 1929 m. gruodþio 2 d. ásakë Puvoèiø b. vadui, kad gruodþio 15 d. 9 val. ryto uþimtø gynimosi pozicijà manevrams – teks ginti kelià ið Merkinës á Bingelius. Konkretesniø þiniø apie bûrio ðaulius pateikiama ne vëliau kaip 1929 m. pabaigoje sudarytame bûrio nariø sàraðe (45 vyrai, LCVA 561- 17-118). Sàraðe nurodyta ðauliø gyvenamoji vieta ir uþsiëmimas. Ið 45 ðauliø 23 buvo pasienio policininkai: Karolis Stoðkus, Puvoèiai; Rokas Ikasala, Puvoèiai; Alfonsas Paèkauskas (kilæs ið Kabeliø); Jonas Dva- reckas, Puvoèiai; Jonas Kruðas, Puvoèiai; Dionyzas Baniulis, Puvoèiai; Antanas Radzevièius, Merkinë; Matas Geina, Þeimiai; Juozas Buja- nauskas, Puvoèiai; Jonas Pangonis, Puvoèiai; Leonardas Kaziukevièius (kilæs ið Perlojos); Petras Tarnauskas, Kaibuèiai; Juozas Davidonis (at- vykæs ið Varënos I); Kazys Jaskelevièius, Puvoèiai; Jonas Baranauskas, Mardasavas; Kostas Auryla, Mardasavas; Adolfas Volungevièius, No- ruliai; Karolis Grauþys, Kaibuèiai; Petras Valentukevièius, Utieka; Vla- das Matuiza, Kaibuèiai; Antanas Venclovas, Mardasavas; Petras Vasi- liauskas, Trasninkas; Pranas Janavièius, Trasninkas. Jonas Jaskelevièius

375 buvo Merkinës valsèiaus virðaitis, Vladas Petrauskas – valsèiaus sekre- torius, o Puvoèiuose gyvenæs Bronius Èiras – valsèiaus valdybos tarnau- tojas; Pranas Januðauskas – Puvoèiuose gyvenæs ðoferis, Florijonas Tu- ronis – Trasninke gyvenæs stalius. Likusieji 17 – þemdirbiai: ið Puvoèiø – Vaclas Jevaiðis, Juozas Tamulevièius, Vincas Kudarauskas, Kazys Jevai- ðis; ið Trasninko – Bolius Jurkevièius; ið Kasèiûnø – Vincas Luèinskas, Juozas Jakimonis, Viktoras Barysas; ið Mardasavo – Jonas Bingelis, Jur- gio; ið Jablanavo – Julius Vitkauskas; ið Bingeliø – Mykolas Bilinskas; ið Purpliø – Karolis Sinkevièius, Viktoras Bingelis, Motiejaus, Jonas Bin- gelis, Motiejaus, Adomas Bingelis, Pranas Bingelis, Motiejaus, Jonas Navickas, Juliaus. XIX rinktinë 1930 m. sausio 21 d. Puvoèiø b. valdybai iðsiuntë raðtà (panaðûs raðtai iðsiuntinëti ir kitiems bûriams), kuriame praðyta iki va- sario 16-20 d.d. prisiøsti 150 litø rinktinës orkestro instrumentams pirk- ti. Jie kainuos apie 3500 litø; pirkti numatoma apie vasario 25 d. Taèiau bûrys neturëjo pinigø. Iki birþelio 28 d. pasiøsta tik 30 Lt, likusieji 120 Lt nusiøsti 1931 metais. Lietuvos ðauliø sàjungos Centro Valdyba Puvoèiø bûrá patvirtino 1930 m. sausio 24 d. ir apie tai paskelbë balandþio 15 d. ásakyme. 1930 m. sausio mënesá (protokole diena neáraðyta) bûrys iðrin- ko naujà valdybà: Juozà Tamulevièiø, Jonà Dvareckà ir Jonà Jaskelevi- èiø (dar balotiravosi Karolis Stoðkus ir kiti 3 ðauliai); á revizijos komisijà iðrinkti: Bronius Bilmanas, Vladas Petrauskas, Bronius Èiras; balotira- væsi á valdybà ar á revizijos komisijà liko kandidatais á tuos organus. 1930 01 25 b. vadas Stasys Januðas, v-bos sekretorius Juozas Tamu- levièius ir ðaulys Jonas Dvareckas suraðë aktà, kad Tautos ðventës iðkil- mëms ið Perlojos ð. bûrio 1929 m. rugpjûèio 15 d. pasiskolinta 12 vokið- kø 1898 m. pavyzdþio 1913-1916 m. gamybos ðautuvø. Pafrontës ðauliø kuopos vado parëdymu jie perëjo Puvoèiø bûrio þinion. Dël surûdiji- mo, suþalojimø ir kt. visi ginklai priskirti 3-iai rûðiai (ginklus skolinosi buvæs b. vadas Jonas Dvareckas). 1930 m. sausio 27 d. b. valdybos posëdyje kaip nedrausmingi ið ðau- liø tarpo iðbraukti: Viktoras Bingelis, Jonas Bingelis, Pranas Bingelis, Adomas Bingelis, Jonas Navickas, Klimas Navickas; Karolis Sinkevi- èius iðbrauktas kaip átartas vagyste ir baustas kalëjimu; uþ susirinkimø nelankymà ir nario mokesèio nemokëjimà iðbraukti: Vincas Kvaracie-

376 jus, Jonas Bingelis, Jurgio, Vaclas Lekavièius, Adolfas Èiurlionis, Mal- vina Bingelytë, Bronë Bingelytë, Janë Bingelytë, Juozas Daukðys, Juo- zas Bingelis, Viktoras Klimaðauskas ir Mykolas Buksa (t.y. dalis priim- tø tik 1929 m. rugsëjo 8 d.). Atrodo, bûrio valdybos nutarimo rinktinës valdyba tvirtinti neskubëjo, nes Viktoras Bingelis, Pranas Bingelis ir Jo- nas Bingelis uþ triukðmo sukëlimà ir ðaulio vardo þeminimà rinktinës vado geguþës 31 d. ásakymu nubausti 10 valandø „po ðautuvu”; prasi- kaltëliai bausmæ atliko iki geguþës 19 d. (ásakyme faktas patvirtintas atgaline data). Vasario mënesá á bûrá ið Meðkuèiø bûrio atsikëlë Griga- lius Jakavonis. „Trimità” 1930 metais bûryje buvo uþsisakæ Adomas Baublys, Karolis Grauþys, Jonas Baranauskas, Stasys Januðas, Petras Tarnauskas, Karolis Stoðkus ir Matas Geina. 1930 m. antrà pusmetá bûryje buvo 46 nariai – 42 ðauliai rikiai ir 4 ne rikiai. B. vadas S. Januðas, pasienio policijos III rajono virðininkas, gy- veno Mardasave. Bûrys turëjo 13 vokiðkø ðautuvø (vienas – 1891 m. rusiðko pavyzdþio, taèiau pagamintas Vokietijoje). Sportu bûryje tuo metu uþsiëmë 21 vyras: buvo dviratininkø komanda (9 þmonës) ir 12-kos nariø lengvosios atletikos (sakalø gimnastikos) komanda. Spa- lio 12 d. prie 5 pëstininkø pulko prasidëjo kursai ðauliø bûriø vadams; ið Puvoèiø bûrio turëjo vykti vienas ðaulys. S. Januðà b. vado pareigose 1930 m. pabaigoje yra pavadavæs Julius Jevaiðis (jis gruodþio 31 d. daly- vavo rinktinës bûriø vadø suvaþiavime Alytuje). 1931 m. vasario 24 d. Puvoèiø bûrys praneðë XIX rinktinës vadui, kad surinkta 120 litø rinktinës namø fondui (1,15 Lt atskaièiuota uþ persiuntimà). Aukos rinktos mainais á Vl. Putvinskio portretus. Ið rink- tinës bûrys buvo gavæs 15 dideliø ir 100 maþø portretø; pritrûko 4 dide- liø ir 40 maþø. Aukø rinkëjai paþadëjo paveikslus pinigø aukotojams atiduoti vëliau (trûkstamus paveikslus rinktinë iðsiuntë kovo 14 d.). Ko- vo 9 d. rinktinë bûriui pasiuntë 5 angliðkus ðautuvus; þinoma, ginklai nebuvo nauji, kai kur gerokai aprûdijæ. Bûrio visuotiniai susirinkimai kartais vykdavo Merkinëje, pvz., vals- èiaus valdybos salëje; ðiaip susirinkimui ar suëjimui naudotasi kurio nors ðaulio butu. Susirinkimà Merkinëje 1931 03 08 atidarë b. vadas S. Janu- ðas. Á b. valdybà iðrinkti: pirmininkas – Kazys Jaskelevièius (Mardasa- vas), iþdininkas – Jonas Jaskelevièius, sekretorius – Bronius Èiras, kan-

377 didatai á valdybà – Vladas Matuiza ir Julius Jevaiðis. Susirinkime balan- dþio 15 d. kandidatais priimta 14 asmenø. B. valdybos pirmininku pasi- raðæs J. Janulevièius balandþio 21 d. praneðë rinktinës vadui, kad ið ðau- liø ne rikiø sudaryta komisija Mardasavo kaime esantiems kariø ka- pams priþiûrëti. Komisijos pirmininkas – Vladas Jevaiðis, sekretorius – Viktoras Barysas, iþdininkë – Marijona Januðauskaitë. Su savo nutari- mais nuolat vëluojanti XIX rinktinë kovo 8 d. iðrinktà bûrio valdybà patvirtino birþelio 5 d. Bûrio ðaulys Juozas Pinkevièius 1931 m. vasarà persikëlë á Akmens bûrá (rugpjûèio 15 d. jau buvo ten). Á kità tarnybos vietà iðvykæs b. vadas Stasys Januðas nuo lapkrièio 25 d. atleistas ið pa- reigø, o á jo vietà paskirtas buvæs vado pavaduotojas Vincas Volungevi- èius. Rinktinës vadas lapkrièio 27 d. tikrino bûrio ðautuvus. B. valdyba gruodþio 30 d. bûrin priëmë Pranà Kulieðiø ir Vincà Èirà (rinktinë pri- ëmimà patvirtino 1932 05 02). 1931 metais mirë bûrio ðaulys Vincas Þëkas. Rinktinës vadas 1932 m. sausio 29 d. aplankë Puvoèiø bûrá. Susitiki- me dalyvavo 10 ðauliø ið 30. Patikrintas pasiruoðimas karinio parengi- mo egzaminams. Atvyko tik tie, kuriems reikëjo toká egzaminà laikyti, taèiau paaiðkëjo, kad ne visi pasiruoðæ. B. vadas ir valdyba papeikti, kad ne visiðkai vykdo rinktinës nurodymus. 1932 m. kovo mën. bûrio vadas tebebuvo Vincas Volungevièius, v-bos pirmininkas – Kazys Jaskelevi- èius, sekretoriaus pareigas laikinai ëjo Adomas Baublys. Rinktinës va- das bûryje vël lankësi geguþës 20 d. Ðaudyta kovos ðoviniais ið 100 ir 150 metrø atstumo. Ðaudë 13 ðauliø ið 28. Paþymëta, kad bûrys veikia silpnai ir ne visai apmokytas ðaudymo technikos. Bûrio 24-iems ðauliams 1932 metais iðraðyti (LCVA 561-19-825 raðo- ma, kad áteikti) nario liudijimai. Juos turëjo gauti: Mikas Bingelis, Anta- no; Rokas Èiurlionis, Morkaus; Bonifacas Benetis, Antano; Stasys Mu- genis, Juozo; Juozas Vasaris, Martyno; Kipras Poðkus, Roko; Marijona Januðauskaitë, A.; Juozas Rudys, Prano; Petras Mockevièius, Baltraus; Adolfas Jakavonis, Alfonso; Petras Vainilavièius, Juozo; Stasys Januðas, Adomo (geguþës mën. iðsikëlæs á Sudargà Ðakiø apskr.); Vincas Þëkas, Nikodemo (deja, pernai miræs); Raulas Biekða, Motiejaus; Juozas Dau- noras, Simo; Juozas Pinkevièius, Miko (jau senokai buvæs Akmens bûry- je); Bolius Muliuolis, Jono; Jonas Lukðys, Juozo; Motiejus Baublys, Vin-

378 co; Bronius Baranauskas, Igno; Pranas Kerdokas, Igno; Julius Jevaiðis, Adomo; Jonas Kruðas, Jono; Tomas Èesnulevièius, Miko. 1932 m. geguþës 22-29 d.d. bûryje surengta prieðgaisrinë savaitë su rinkliava ugniagesiø komandos naudai. Rinkliava vyko su aukø lapais. Tais metais vyko loterija karininko Antano Juozapavièiaus paminkli- niams ðauliø namams Alytuje statyti. Puvoèiø bûriui rugpjûèio 10 d. ið- siøsta iðplatinti 20 loterijos bilietø po 1 lità. VII Ðiauliø rinktinës 45 Kelmës ð. bûrys rugpjûèio 31 d. kvietë Puvoèiø ðaulius rugsëjo 18 d. atvykti á Kelmës ðauliø namø atidarymo ðventæ. 1932 metais mirë du Puvoèiø b. ðauliai – Vladas Matuiza ir Kipras Poðkus. Bûrio valdyba 1933 m. balandþio 2 d. posëdyje paþymëjo, kad didesnæ bûrio dalá sudaro pasienio policijos tarnautojai, kuriems aktyviau dalyvauti ðauliø veikloje daþnai trukdo visokie tarnybiniai reikalai. Rinktinës doku- mentuose raðyta, kad bûrys ëmë silpnëti ið jo iðvykus ats. pulk. leit. B. Bil- manui. Rinktinës vadas liepë balandþio 19 d. suðaukti visuotiná susirinki- mà, kuriame teks nuspræsti, ar bûrys egzistuos toliau, ar reikës já likviduoti. Pasirodo, buvusi b. valdyba nesugebëjo patraukti ðauliø prie darbo, ir ðie apsnûdo. Valdybai reikëjo daugiau „civiliø” asmenø. Susirinkime dalyvavo 24 ðauliai ið 39. Naujosios valdybos pirmininku tapo mokytojas Jonas Ja- nulevièius, sekretoriumi iðrinktas Jonas Pangonis, iþdininku – Vaclas Jevai- ðis; revizijos komisija: Bronius Èiras, Jonas Jaskelevièius, Kazys Jaskelevi- èius ir Juozas Rudys. Bûrio vadu paskirtas Adomas Baublys. Susirinkimo sveèias, rinktinës vadas Petruðkevièius praneðë, kad Lazdijuose á ðnipinëji- mà prieð Lietuvà buvo ásipainiojæ policija ir ðauliai. (Puvoèiø bûrio ðaulys, buvæs Lietuvos kariuomenës karininkas, ið Tauragës kilæs pasienio policijos Merkinës baro virðininkas Bronius Bil- manas, èia linksmai leidæs laikà su meiluþe ið Kauno, apie 1931 m. per- sikëlë tarnauti á Vilkaviðkio barà. 1933 metø vasarà á Merkinæ atvykæs atostogø, liepos 20 d. nusiðovë. Vietos klebonas Bilmano palaikø á kata- likø kapines neásileido. Kreiptasi á staèiatikiø ðventikà. Ðis mielai sutiko padëti ir saviþudá katalikà su staèiatikiø apeigomis palaidojo savo admi- nistruojamose kapinëse.) Antrà kartà 1933 metais rinktinës vadas bûryje lankësi rugpjûèio 20 d.; taèiau tai buvo jau kitas rinktinës vadas – Navikevièius. Atlikti trys – a, b ir c – ðaudymo kovos ðoviniais pratimai. Dalyvavo 22 ðauliai

379 ið 50. Pasak rinktinës vado, ðauliai ðaudë gerai. Visø trijø pratimø sàly- gas ávykdë 8 ðauliai. Tautos ðventæ, rugsëjo 8-àjà, valdyba rugsëjo 6 d. nutarë ðvæsti Merkinëje kartu su Merkinës bûrio ðauliais. Be kitø daly- kø, èia buvo numatytas Dariaus ir Girëno aikðtës atidarymas. Lapkrièio 5 d. b. valdyba ásteigë sporto sekcijà. Jà sudarë: Pranas Kulieðius, Vla- das Kvaraciejus, Vaclas Jevaiðis, Vincas Kudarauskas, Viktoras Barysas ir Bronius Kvaraciejus. Nutarta ásigyti ietá. Ið ðauliø 1933 m. iðbrauktas Karolis Grauþys (rinktinës 1933 11 17 nutarimas). Rinktinës valdyba 1934 01 09 á Puvoèiø bûrá priëmë ðaulius: Broniø Kvaraciejø, Vincà Augustauskà, Motiejø Èesnulevièiø, Vladà Kvara- ciejø. Dël ávairiø prieþasèiø vasario 6 d. rinktinës valdybos posëdyje ið bûrio iðbraukti: Kipras Poðkus, Vladas Matuiza (abu miræ), Jonas Sa- vickas, Bolius Jurkevièius, Leonardas Kaziukevièius, Petras Tarnaus- kas, Kazys Jevaiðis, Matas Geina; balandþio 5 d. iðbrauktas Jonas Mati- joðka. L. Kaziukevièius, iðëjæs á pensijà, ásikûrë Perlojoje; Perlojoje gy- veno ir Kazys Jevaiðis. Bolius Jurkevièius persikëlë á Akmens bûrá, Bro- nius Baranauskas – á Varënos I bûrá, Jonas Matijoðka iðëjo á kariuome- næ, o Jonas Savickas iðvyko neþinia kur. Seniai ne ðaulys buvo Rokas Èiurlionis. „Popierinis” ðaulys buvo pasienio policijos tarnautojas Juo- zas Daunoras. (Mato Geinos iðbraukimà rinktinë pakartojo birþelio 6 d. nutarime, nes vasario 6 d. já buvo „pakrikðtijusi” Mykolu.) Bûrio susirinkime 1934 m. kovo 11 d. iðkelta mintis, kad Merkinës valsèiaus ðauliai rengtø bendrus susirinkimus; apie tai reikëtø informuoti kuopos vadà. Kovo mënesá ið Varënos I ð. b. atsikëlë ir Mardasave apsi- gyveno Juozas Volungevièius, o grupë bûrio ðauliø – 18 þmoniø – liepos mën. perëjo á naujai susikûrusá Noruliø ð. bûrá. Á Noruliø b. iðëjo: Adol- fas Paèkauskas, Adolfas Volungevièius, Juozas Vasaris, Jonas Lukðys, Juozas Daunoras, Juozas Èesnulevièius, Tomas Èesnulevièius, Vaclas Karpavièius, Jonas Kruðas, Petras Valentukevièius, Florijonas Turonis, Pranas Janavièius, Stasys Mugenis, Motiejus Baublys, Petras Vainilavi- èius, Bolius Muliuolis, Pranas Kerdokas, Juozas Sinkevièius. Susirinki- mas rugpjûèio 15 d. nutarë tais metais bûtinai ásigyti bûrio vëliavà. Puvoèiø ð. bûrio pajamas sudarë daugiausia nario mokestis. Keleriø metø bûrio pajamas ir iðlaidas pateiksime pagal LCVA 561-19-828 esan- èià bûrio kasos knygà.

380 Ið 1930 m. á 1931 metus perkelta 99,75 Lt. 1931 metais gauta 150 Lt pajamø, o iðleista 206,30 Lt, tad á 1932 m. perkelta 43,45 Lt. 1932 metais pajamø buvo þymiai maþiau – tik 52,45 Lt; iðlaidos taipogi nedidelës – 14 Lt; saldo – 38,45 Lt. Per 1933 metus bûrio iþde ið viso buvo 130, 65 Lt (uþ neapmokëtus praëjusius metus Karolis Stoðkus surinko 69,50 Lt, o Kazys Jaskelevièius 10,70 Lt nario mokesèio). Tø metø iðlaidos – 26,60 Lt, tad 1934 metams liko 104,05 Lt. Uþtat 1934 metø pajamos buvo maþy- tës – vos 7,05 Lt (matyt, ðauliai nemokëjo nario mokesèio). Su pernykð- èiu likuèiu susidarë 111,55 Lt pinigø. Iðlaidos – 24,15 Lt, saldo 1935 me- tams – 87,40 Lt. Anot atsakymø á 1935 m. pradþioje iðplatintà XIX rinktinës anketà, bûryje 1933 metais skaitytos 3 paskaitos, 1934 m. – 4, vakarëliø sureng- ta po vienà, geguþiniø – 1 ir 3. Visos uniformos neturëjo në vienas ðau- lys, Bûryje nebuvo moterø. Ginklai: 5 angliðki ðautuvai ir 50 ðoviniø. Bûrio nuosavybë buvo 10 knygø (ne kanceliariniø). Tarp 1935 metais ðaudymo pratimus atlikusiø ðauliø buvo ðie Puvoèiø b. ðauliai: Vincas Zabiela, Mikas Bilinskas (atitarnavæs kariuomenëje), Antanas Paèkaus- kas, Pranas Kulieðius, Izidorius Barysas, Vaclas Glavickas, Vaclas Je- vaiðis, Feliksas Bulonas (ar Bulovas?), Vladas Bruzgis (Bruzgys?), Bro- nius Tamulevièius, Adolfas Kudarauskas, Jonas Kvaraciejus, Antanas Kvaraciejus, Klimas Navickas, Karolis Stoðkus. 1936 m. kovo 2 d. bûrys minëjo Estijos nepriklausomybës 18 metø sukaktá, o balandþio 26 d. paminëtos M. K. Èiurlionio mirties 25 metø ir J. Tumo-Vaiþganto mirties 3 metø sukaktuvës. Birþelio 1 d. Puvoèiø kaime surengtas vakaras davë 32 Lt, o liepos 26 d. Mardasave – 43,90 Lt pelno. Kaibuèiuose gyvenæs bûrio ðaulys Juozas Rizauskas (Ryzauskas) 1936 m. kovo 17 d. kreipësi á XIX rinktinës vadà, praðydamas tarpinin- kauti LÐS, kad jis bûtø apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino medaliu su kardais, kaip juo buvo apdovanoti kiti ðauliai partizanai ið Perlojos ir Akmens bûriø (uþ ávairius nuopelnus kariuomenei 1919-1923 m. ðiuo medaliu apdovanoti 85 Perlojos ir Akmens bûriø ðauliai). J. Rizauskas 1919 04 02 savanoriu ástojo á 1 pëst. LDK Gedimino pulkà ir iki 1922 m. spalio mën. dalyvavo mûðiuose su bolðevikais, bermontininkais ir len- kais. Gráþæs ið kariuomenës, Ðirvintose ástojo á VII partizanø grupæ, da-

381 lyvavo mûðiuose su lenkais prie Ðirvintø, Juodeliø ir Aviþoniø kaimø bei Paðirvinèio dvaro. Partizanuose iðbuvo iki 1923 m. birþelio 1 d. – iki partizanø grupës likvidavimo. Prie savo raporto ðaulys pridëjo VII par- tizanø grupës atestacijà. Alytaus rinktinës vadas per Puvoèiø bûrio va- dà 1936 03 28 atsakë (atsakymas atspausdintas kitoje praðymo pusëje): „Paaiðkinti ðauliui Juozui Ryzauskui, kad visi Nepriklausomybës kovø dalyviai negali bûti apdovanoti. Be to, einant ásakymu kariuomenei Nr. 91 ið 1935 metø, uþ senø laikø pasiþymëjimus daug apdovanojama nebus. Dël ðios prieþasties tar- pininkauti apdovanoti já praðomu medaliu neturiu pagrindo” (LCVA 561-19-829). B. vadas Juozas Marèiûnas 1936 m. birþelio 14 d. pasipraðë rinkti- nës vado atleisti ið pareigø: mat jis yra pasienio policijos rajono virðinin- kas, daþnai nebûna vietoje, jam sunku vykdyti ðauliø programà, ðaukti susirinkimus. Á savo vietà Marèiûnas pasiûlë ats. jaun. leitenantà Juozà Stasiukynà. Rinktinës vadas pastaràjá bûrio vadu paskyrë nuo birþelio 22 d. (LCVA 561-19-226). Rugsëjo 29 d. Alytuje vykusiame kontroli- niame ðaudyme kovos ðoviniais Puvoèiø bûriui atstovavo Antanas Venc- lovas, Jonas Janulevièius, Zigmas Urbanavièius, Vladas Butrimas, Juo- zas Marèiûnas ir Ona Marèiûnienë. B. susirinkimas 1936 m. spalio 9 d. nutarë ásteigti ðauliø moterø skyriø. Iðrinkta nauja bûrio valdyba (pareigomis ji pasiskirstë spalio 12 d.): bûrio vadas ir valdybos pirmininkas – vachmistras Juozas Stasiu- kynas, jo pavaduotojas – Jonas Janulevièius, iþdininkas – Vladas Butri- mas, sekretorius – Juozas Kurkutis, ðvietimo vadovë – Ona Marèiûnie- në, kandidatai á valdybà – Tomas Èesnulevièius ir Stepas Stankevièius. Susirinkime á ðaulius priimti kandidatai: Antanas Mikelionis, Algirdas Kalanta, Adolfas Lapiniauskas, Marcelius Savickas, Vladas Butrimas, Tomas Èesnulevièius, Vladas Jakavonis, Zigmas Urbanavièius ir Julius Sasnauskas. Apie tà laikà tarp bûrio ðauliø dar buvo tokios moterys: Marë Stankevièienë, Marë Kulikauskienë, Ona Vaþgienë, Julija Binge- lytë, Paulina Venclovienë. Gruodþio 26 d. bûrys numatë surengti va- karà. 1937 metais Vasario 16-àjà bûrys minëjo Puvoèiø pradinëje mokyk- loje. Paskaità ta proga skaitë pasienio policijos III rajono virðininkas

382 ðaulys Juozas Marèiûnas. Susirinkime vasario 20 d. perrinkta bûrio va- dovybë: valdybos pirmininko pavaduotojas (jis ir b. vado pavaduotojas ar padëjëjas) – mokyt. Jonas Janulevièius, iþdininkas – Bronius Èiras, sekretorius – Juozas Peèiulis, kandidatai – Juozas Marèiûnas ir Jonas Kvaraciejus, ðvietimo vadovë – mokytoja Ona Marèiûnienë; revizijos komisija: pirmininkas – Vladas Butrimas, nariai – Jonas Ðèerbukas ir Juozas Kurkutis, kandidatai – Pranas Kulieðius ir Antanas Babarskas. Nuspræsta per metus mokëti po 1 lità nario mokesèio, ið b. kasos pinigø uþsakyti vieneriems metams „Trimità” neturtingam ir darbðèiam ðau- liui Vincui Augustauskui. Beje, tam paèiam ðauliui suðelpti birþelio më- nesá rinktos aukos Noruliø ð. bûryje. 15 þmoniø ið Utiekos kaimo suau- kojo: pinigø – 8 Lt, rugiø – 6 gorèius, bulviø – 1 krepðá; 25 Rodukos ir Trasninko gyventojai suaukojo 1,70 Lt pinigø, 15 gorèiø rugiø, 1 kg kruo- pø ir 1 kg miltø; Noruliø kaime ið 16 aukotojø surinkta 7 Lt pinigø, 10 gorèiø rugiø, 5 gorèiai bulviø ir 1 svaras laðiniø. Á bûriø sporto instruktoriø kursus 1937 m. geguþës 21-22 d.d. vyko Adolfas Lapiniauskas; ið bûrio kasos jam skirti 6 litai. Kontroliniame ðaudyme kovos ðoviniais Alytuje rugsëjo 23 d. dalyvavo Zigmas Urba- navièius, Tomas Èesnulevièius, Juozas Marèiûnas, Ona Marèiûnienë ir Jonas Bandaravièius. O paèiame bûryje 1937 metais kovos ðoviniais ðau- dë ðie 24 ðauliai: Antanas Venclovas, Jonas Janulevièius, Zigmas Urba- navièius, Vladas Butrimas, Tomas Èesnulevièius, Juozas Marèiûnas, Ona Marèiûnienë, Motiejus Èesnulevièius, Juozas Stasiukynas, Adolfas La- piniauskas, Vladas Sakavickas, Vladas Kvaraciejus, Jonas Jablonskis, Domas Kulikauskas, Juozas Peèiulis, Stepas Stankevièius, Jonas Kva- raciejus, Vincas Kudarauskas, Juozas Kurkutis, Jonas Ðèerbukas, Mar- celius Savickas, Aleksandras Vaþgys, Jonas Bandaravièius, Jonas Bin- gelis (LCVA 561-17-4). Ginklø fondui 1937 metais Puvoèiø bûryje, kaip ir kitur, aukojo ne tik ðauliai. Tarp kitø aukotojø sàraðuose yra: Antosë Savickienë, Ada Skirgailytë, Katrytë Bingelytë, Jadvyga Mikelionienë, Ieva Urbanavi- èienë, Juozas Padelskas, Magdë Padelskienë, Anelë Peèiulienë, Marija Bandaravièienë, Jadzë Janulevièienë, Katriutë Jakavonytë, Ona Sas- nauskienë; daugelis moterø buvo ðauliø þmonos. XIX rinktinës 1937 12 19 ásakymu á bûrá priimti buvæ kandidatai: Vincas Èyras, Algir-

383 das Kalanta, Julius Sasnauskas, Marcelius Savickas, Adolfas Lapiniaus- kas, Tomas Èesnulevièius, Zigmas Urbanavièius, Vladas Sakavickas, An- tanas Mikelionis. Bûryje 1938 m. vasario 1 d. buvo du valdiðki vokiðki ðautuvai ir 3 nuo- savi revolveriai. Vasario 16-àjà bûrys nutarë paminëti anksèiau – vasa- rio 13 d. Mat vasario 16 d. Merkinëje ir kaimyniniuose kaimuose rengti vakarai, á kuriuos norëjo nueiti tiek ðauliai, tiek kiti gyventojai. Vieða- me vakare Puvoèiuose vasario 13 d. vaidinta 4 v. drama „Bakanausko mirtis” ir 1 v. drama „Anapus linijos”. Susirinko þmonës ið tolimø apy- linkiø. Mokytojo J. Janulevièiaus diriguojamas mokyklos mokiniø cho- ras graþiai padainavo kelias liaudies daineles. Pasak vasario 22 d. ávykusio bûrio metinio susirinkimo protokolo, per 1937 metus ð. bûrio vardu surengta: 1 vakaras, 2 geguþinës, 2 minë- jimai, skaitytos 3 paskaitos, vyko 1 diskusija; ávyko 4 bûrio susirinkimai ir 4 b. tarybos posëdþiai. Ið vakarø ir geguþiniø gauta 59,10 Lt pajamø, juos rengiant padaryta 26,50 Lt iðlaidø. Surinkta 29,90 Lt nario mokes- èio. Nuo 1936 m. kasoje buvo likæ 176,90 Lt, o 1938 m. sausio 1 d. buvo 205,05 Lt. 1938 metams numatyta tokia sàmata: gauti 88 Lt pajamø – surinkti 38 Lt nario mokesèio, o 50 Lt gauti ið ávairiø pramogø ir pasi- linksminimø; iðlaidos – 260 Lt: vëliavai ásigyti – 200 Lt, raðtinës reik- mëms – 10 Lt, ávairioms kitoms iðlaidoms – 50 Lt. Iðrinkta nauja bûrio taryba: jos pirmininko pavaduotojas – Jonas Ðèerbukas, sekretorius – Jonas Bandaravièius, iþdininkas – Aleksas Dauèanskas, ðvietimo vado- vë – Ona Marèiûnienë; revizijos komisija: pirmininkas – Juozas Kurku- tis, nariai – Adolfas Lapiniauskas ir Stepas Stankevièius. Nario mokes- tis – vël 1 litas metams. Rinktinë balandþio 14 d. patvirtino ðaulëmis 9 bûrio kandidates: Maræ Kulikauskienæ, Maræ Stankevièienæ, Onà Vaþ- gienæ, Paulinà Venclovienæ, Zofijà Èesnulevièienæ (ið Masaliðkiø, ðau- lio ið Salovartës Antano Èesnulevièiaus þmonà), Antosæ Savickienæ, Onà Ðèerbukienæ, Jadvygà Mikelionienæ, Onà Sasnauskienæ. B. susirinkimas 1938 07 24 nutarë, jog 1939 metais tiek vyrams, tiek moterims reikëtø ásigyti ðauliø uniformas. Moterø skyriaus vade nuo gruodþio 1 d. paskirta Ona Marèiûnienë. Bûrio taryba vël perrinkta metiniame susirinkime 1939 m. sausio 6 d. Tarybà sudarë: Juozas Kvaraciejus, Jonas Ðèerbukas, Stepas Stan-

384 kevièius, Antanas Mikelionis, kandidatai – Juozas Peèiulis ir Viktoras Jankûnas; naujoji revizijos komisija: Juozas Kurkutis, Aleksas Dauèans- kas, Jonas Kvaraciejus, kandidatai – Vincas Subaèius ir Zigmas Urba- navièius. Rugsëjo 24 d. Nedzingëje vyko ðauliø prizinis ðaudymas ið ðau- tuvø. Puvoèiø bûriui atstovavo Juozas Kurkutis, Jonas Ramoðkis, Juo- zas Marèiûnas, Karolis Marèinskas, Pranas Paulauskas. 1940 m. sausio 2 d. visuotiniame susirinkime perrinkta bûrio taryba. Á jà iðrinkti: Ona Marèiûnienë, Jonas Ðèerbukas, Juozas (ar Jonas?) Jab- lonskis, Pranas Paulauskas, kandidatai – Juozas Peèiulis ir Juozas Pa- delskas; revizijos komisija: Juozas Kvaraciejus, Pranas Maleckas, Jonas Ziminskas, kandidatai – Feliksas Kleveèka ir Bronius Runkauskas. Ba- landþio 19 d. bûrys pasiuntë 10 Lt Vl. Putvinskio paminklo statybai. 29 Puvoèiø ðauliø bûrio moterø skyriuje 1940 m. sausio 8 d. buvo 12 ðauliø (LCVA 561-18-233): Ona Marèiûnienë (vadë), Marë Kulikaus- kienë, Ona Sasnauskienë, Ona Vaþgienë, Ona Ðèerbukienë, Anelë Pe- èiulienë, Marë Stankevièienë, Katrë Jankûnienë, Julija Peèiulytë, Julë Bingelytë, Jadvyga Bingelytë, Jadvyga Mikelionienë. Kandidatës Jad- vyga Bingelytë ir Julija Peèiulytë vasario mënesá tapo tikromis ðaulëmis. 1940 metø pradþioje, ypaè kovo mënesá, keli bûrio ðauliai iðvyko ki- tur. Antanas Mikelionis ir Jadvyga Mikelionienë persikëlë á Paûliø kai- mà, Stepas Stankevièius, Marë Stankevièienë ir Zigmas Urbanavièius – á Dainavos kaimà, Aleksandras ir Ona Vaþgiai – á Þiûrus. Adolfas Lapi- niauskas persikëlë á pasienio policijos VII rajonà; ið bûrio iðvyko Vla- das Sakavickas (LCVA 561-18-301).

Babriðkiø bûrys 1930 m. gruodþio 4 d. ávyko Babriðkiø ðauliø bûrio steigiamasis susi- rinkimas (nuo kovo 9 d. buvo Varënos I ð. bûriui priklausæs Babriðkiø skyrius). Dalyvavo XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius, ðauliais tapti panorëjæ 35 asmenys ir 25 sveèiai. Susirinkimui pirmininkavo mokyto- jas Kazys Pileckas, sekretoriauti pakviestas S. Grigaravièius. Kaip pa- prastai tokiais atvejais, rinktinës vadas pirmiausia perskaitë paskaità apie ðauliø ideologijà. Á bûrio valdybà iðrinkti: K. Pileckas (pirminin- kas), Zigmas Kavaliauskas (sekretorius ), Daminas Valickas (iþdinin-

385 kas), kandidatai á valdybà – Martynas Valickas ir Kazys Grinkevièius; re- vizijos komisija: Juozas Lubas, Adolfas Kavaliauskas, Alfonsas Grinkevi- èius, kandidatai – Kazys Grinkevièius ir Adomas Skendelius. Bûrio vadu paskirtas ats. grandinis Juozas Rutkauskas. Nutarta kas mënesá mokëti po 20 ct nario mokesèio (LCVA 561-2-842). Jau gruodþio 20 d. Pavarënio pradinëje mokykloje vykusiame susirinkime b. vadas nusiskundë, kad ðau- liai nelanko rikiuotës uþsiëmimø ir apskritai bûryje jauèiamas iðtiþimas; apsileidusius bûrio narius reikëtø ðalinti (LCVA 561-19-89). 1931 m. sausio 17 d. XIX rinktinës gautame Babriðkiø bûrio ðauliø sàraðe yra 39 asmenys (LCVA 561-17-120): ið Babriðkiø – Juozas Rut- kauskas, Juozo (b. vadas); Kazys Pileckas; Zigmas Kavaliauskas, Teofi- liaus; Daminas Valickas, Damino; Andrius Þuromskas, Jokûbo; Alfon- sas Þuromskas, Jokûbo; Jonas Èesnulevièius, Stasio; Bronius Valickas, Antano; Juozas Lubas, Jono; Valentas Rutkauskas, Juozo; Alfonsas Jar- malavièius; Albinas Baravykas; Bronius Berþanskas; Martynas Valic- kas; Martynas Zdoba; Adolfas Kavaliauskas; Alfonsas Ðèiglinskas; ið Kirklioniø – Alfonsas Grinkevièius, Barnasiaus; Kazys Grinkevièius, Jo- no; Pranas Grinkevièius, Jono; Vytautas Vitalius Griðkevièius, Jono; Juo- zas Griðkevièius, Jono; Juozas Zagorskas, Petro; Daminas Zagorskas, Damino; Juozas Gliebus, Banado; Juozas Zagorskas, Kazio; ið Pavarë- nio – Salva Plonadûmis, Jurgio; Jonas Verseckas, Motiejaus; Adomas Truncë, Vaclo (Dvarèënai); ið Aleksandravo – Stasys Puodys, Juozo; Motiejus Sinkevièius, Bonifaco; Adomas Skendelius, Prano; ið Marti- navos – Petras Leikauskas, Antano; Anicetas Leikauskas, Antano; ið Pamusio dvaro – Povilas Osinskas; Petras Ðèiglinskas; Juozas Èeikus (Kazimieravas); Jonas Juonys (Pavarënis); Jonas Èesnulevièius, Stasio (pasienio policininkas, Kirklionys). Kitame sàraðe dar yra trys broliai Buinickai – Antanas, Aleksandras ir Pranas, Mamerto sûnûs, ið Babrið- kiø, Petras Jurgelevièius, Tamoðiaus ið Aleksandravo, Juozas Makselë ir Adolfas Èeikus ið Kazimieravo. Kiek vëliau sudarytame bûrio ðauliø sàraðe (kurioms organizacijoms priklauso, kuo verèiasi, ar tarnavo kokioje nors kariuomenëje, ar buvo bausti ir kt.) paþymëta, kad ð. Juozas Èeikus uþ triukðmo sukëlimà baus- tas 5 paromis areðto, „gerti myli, bet ne peðtukas”, o Stasys Puodys – „peðtukas, triukðmadarys, myli pagerti”. Vytautas Vitalius Griðkevièius

386 jau miræs. Ðaulio mirties aplinkybës iðaiðkëjo ið bûrio naujojo vado Zig- mo Kavaliausko raðto rinktinës vadui. B. vadas su V. V. Griðkevièiumi 1931 m. vasario 26 d. buvo vestuvëse Kirklioniø kaime; Griðkevièius – pabrolys. Pavarënio kaimo jaunuoliai Verseckai ir Juoniai, turëdami pyktá ant Griðkevièiaus, sukëlë muðtynes ir Griðkevièiø mirtinai suþeidë. Kavaliauskui suþalotas veidas. Vytauto Griðkevièiaus bylà svarstë apy- gardos teismas Alytuje; deja, pasekmës neþinomos (LCVA 561-19-177). Bûrio steigiamajame susirinkime á revizijos komisijà iðrinktas Alfonsas Grinkevièius, 1941 metais buvæs Pavarënio apylinkës pirmininku, 1941 m. liepos 10 d. baltaraiðèiø suðaudytas netoli Mergeþerio. Rinktinës vadas A. Petruðkevièius 35 Babriðkiø bûryje 1932 metais lankësi du kartus. Sausio 21 d. vyko ðauliø ir ûkininkø susirinkimas dël ðauliø namø statybos. Susirinko apie 80 þmoniø. Namø statybai pritar- ta, tik pageidauta, kad juose bûtø ir kaimo mokykla. Kovo 8 d. vyko karinio parengimo egzaminai pagal LÐS ðauliø naujokø apmokymo pro- gramà. Dalyvavo kariuomenëje netarnavusiø 16 ðauliø naujokø ir ka- riuomenëje tarnavæ 6 ðauliai. Egzaminuota ið statutø: Vidaus, Águlos, Lauko, Ginklø bei ðaudymo teorijos ir rikiuotës. Egzaminus iðlaikë 8 ðau- liai, parengti b. vado, ats. jaun. puskarininkio Z. Kavaliausko. Geguþës 3 d. ðaudyta ið 100 ir 150 m atstumo. Dalyvavo 25 ðauliai ið 34. Abiejø pratimø sàlygas ávykdë Mikas Èesnulevièius, Antanas Vaiðtaras, Marty- nas Valickas ir Anicetas Leikauskas. Kartu ðaudë 15 ðauliø ið Akmens bûrio ir Geidukoniø skyriaus 4 ðauliai. Abiejø pratimø sàlygas ávykdë 5 Akmens ir 1 Geidukoniø ðaulys. Kitaip tariant, ið viso ðaudë 44 ðau- liai, o abiejø pratimø sàlygas ávykdë 10. Bûrys 1932 m. gruodþio 11 d. iðrinko naujà valdybà: pirmininkas – Martynas Valickas, sekretorius – Daminas Valickas, iþdininkas – Juozas Lubas, kandidatas – Juozas Zagorskas; revizijos komisija: pirmininkas – Juozas Griðkevièius, nariai – Alfonsas Ðèiglinskas ir Alfonsas Þuroms- kas (LCVA 561-19-144). Ðià valdybà rinktinë patvirtino 1933 02 10. 1932 m. gruodþio 29 d. bûryje dar kartà laikyti egzaminai pagal LÐS karinio parengimo programà. Vël egzaminavo rinktinës vadas Petruð- kevièius. Egzaminà iðlaikë: Alfonsas Jarmalavièius, Juozas Griðkevièius, Albinas Baravykas, Daminas Zagorskas, Pranas Grinkevièius, Valentas Rutkauskas, Jonas Èesnulevièius, Alfonsas Þuromskas, Juozas Gliebus,

387 Alfonsas Grinkevièius; egzamino neiðlaikë Juozas Zagorskas, Kazio, Juozas Zagorskas, Petro ir Bronius Berþanskas (LCVA 561-17-49). Bû- rys planavo prie plento pastatyti ðauliø namus, kuriuos pavadintø per Nepriklausomybës kovas èia þuvusio karininko Antano Matulaièio vardu. Rintinës vado Petruðkevièiaus paskutinis apsilankymas Babriðkiø bû- ryje buvo 1933 m. kovo 28 d. Susitikime dalyvavo 26 ðauliai ið 36. Kari- nio parengimo programos egzaminà laikë kariuomenëje netarnavæ 6 ðau- liai naujokai. B. vado Z. Kavaliausko parengti, visi egzaminà iðlaikë ge- rai. Egzaminà laikë: Bronius Kavaliauskas, Adolfas Rutkauskas, Felik- sas Jarmalavièius, Pranas Berþanskas, Adolfas Èeikus, Pranas Grinke- vièius. Nors ðauliai organizavæsi tik prieð dvejus metus, bet karinio pa- rengimo srity jau daug pasiekæ. B. valdybà sudaro ûkininkai, visi ener- gingi. Ðauliai drausmingi, kupini pasiryþimo. Babriðkiø kaimas rengësi skirstytis á vienkiemius ir 1 ha sklypà prie plentø kryþkelës þadëjo ati- duoti ðauliø namø statybai (LCVA 561-2-846). Lietuvos ðauliø sàjungos Centro Valdyba 35 Babriðkiø bûrá patvirti- no tik 1933 m. balandþio 10 d. posëdyje ir paskelbë 1933 04 22 slaptame ásakyme (LCVA 561-2-842). Bûryje 20 tikrøjø ðauliø: Juozas Lubas, Jo- nas Èesnulevièius, Daminas Valickas, Juozas Zagorskas, Alfonsas Þu- romskas, Alfonsas Ðèiglinskas, Alfonsas Jarmalavièius, Zigmas Kava- liauskas, Martynas Valickas, Juozas Makselë, Adolfas Èeikus, Juozas Èeikus, Martynas Zdoba, Pranas Grinkevièius, Alfonsas Grinkevièius, Adomas Truncë, Juozas Gliebus, Juozas Griðkevièius, Daminas Zagors- kas ir antrasis Juozas Zagorskas. Kartu su kandidatais bûryje buvo 36 asmenys. Mirus bûrio vado pavaduotojui Juozui Lubui, rinktinës 1933 09 11 ásakymu vado pavaduotoju nuo rugpjûèio 9 d. paskirtas ats. puskari- ninkis Bronius Valickas. Antrà kartà 1933 metais bûryje apsilankæs rinktinës vadas buvo kapi- tonas Navikevièius. Spalio 25 d. jis su bûrio vadovybe parinko vietà ir atliko paruoðiamuosius darbus Varënos ir Daugø ðauliø kuopø manev- rams. Susitarta dël maisto gaminimo per manevrus abiejø kuopø ðauliams. Babriðkiø ð. bûrá 1933 m. lapkrièio 21 d. pagaliau patvirtino ir XIX rinktinës valdyba (turëtø bûti antraip: pirmiau bûrá tvirtina rinkti- nës valdyba, o paskui LÐS CV; rinktinës neapdairumà bei nerangumà

388 rodo ir tai, kad jos vadas lankësi tarsi neegzistuojanèiame bûryje, egza- minavo jo ðaulius, rinktinës valdyba priëmë ðaulius á tà bûrá ir pan.). Rinktinës patvirtintame tikrøjø ðauliø sàraðe buvo 19 þmoniø (nëra Juozo Èeikaus). Sàraðe taip pat nëra Alfonso Baranausko ir Antano Jazavito, kuriuos rinktinë á Babriðkiø bûrá priëmë tø metø vasario 10 d. Tarp 1933 metais ðaudymo pratimus atlikusiø 19-kos bûrio ðauliø yra Vladas Gum- baravièius, Vincas Laibinis, Antanas Vaiðtaras (pastaràjá á bûrá rinktinë oficialiai priëmë balandþio 8 d.). B. valdyba 1934 m. kovo 6 d. praðë XIX rinktinës tarpininkauti, kad Andriui Þuromskui nario liudijimas bûtø iðduotas nemokamai: ðaulys negalës uþ já uþsimokëti, o Þuromskas yra patikimas ðaulys. A. Þuroms- ko bei Broniaus Valicko, Adolfo Rutkausko ir Felikso Jarmalavièiaus priëmimà á bûrá rinktinë patvirtino balandþio 5 d. B. vadui Zigmui Ka- valiauskui rudená iðvykus á karo pratybas, rinktinës vado Navikevièiaus 1934 09 30 ásakymu laikinai eiti b. vado pareigas nuo spalio 5 d. paskir- tas Daminas Valickas. Bûrio vadas Z. Kavaliauskas 1936 m. birþelio 30 d. papraðë rinkti- nës vado bûrio vadu paskirti naujà þmogø, nes jam sunku eiti tokias pareigas. Á savo vietà pasiûlë ats. jaun. puskarininká Broniø Valickà. Ei- ti b. vado pareigas rinktinës vadas B. Valickui pavedë nuo liepos 3 d. (LCVA 561-19-226). Bûrio valdyba pertvarkyta susirinkime 1937 m. geguþës 8 d. Susirin- kime dalyvavusio rinktinës atstovo kapitono Domininko Jëèio nurody- mu valdybos pirmininku ir bûrio vadu paskirtas mokytojas Kazys Sku- èas, b. vado padëjëju – Bronius Valickas. (Bûrio vado pareigas laikinai ëjæs B. Valickas nuo geguþës 8 d. oficialiai atleistas ir vado pareigas eiti paskirtas K. Skuèas rinktinës 1937 05 15 ásakymu.) Á b. valdybà dar ið- rinkti: Antanas Buinickas, Juozas Valickas, Bronius Valickas, kandida- tas – Juozas Griðkevièius; á revizijos komisijà iðrinkti: Valentas Rutkaus- kas, Pranas Glambockas, Alfonsas Þuromskas, kandidatas – Juozas Grið- kevièius. Nario mokestis 1937 metams – 60 centø. Bûrio turtà K. Sku- èas ið B. Valicko perëmë geguþës 12 d. Tarp kitø perimtø dalykø (ávairiø registracijos ir protokolø knygø, antspaudo ir kt.) buvo du ðautuvai ir 50 ðoviniø (LCVA 561-19-467). Geguþës 17 d. bûrys surengë geguþinæ. Gauta 15 Lt pajamø, iðleista 3,50 Lt, tad grynas pelnas – 11,50 Lt.

389 Kitas bûrio susirinkimas ávyko geguþës 30 d. Á vandens sporto in- struktoriø kursus sutiko vykti ats. jaun. puskarininkis Bronius Valickas, bûryje vedæs ir rikiuotës pamokas. Kursai vyko birþelio 7-13 d.d. Kelio- nei ið bûrio kasos B. Valickas gavo 2,40 Lt. Bûrio susirinkimui rugsëjo 8 d. pirmininkavo savanoris kûrëjas Juozas Valickas. Ðauliai pageidavo, kad ið rinktinës bûtø galima nusipirkti kariuomenei netinkamø drabu- þiø: miliniø, kailiniø ir kt.; visi ðauliai norëjo uþsisakyti batus. Pasak 1938 m. sausio 16 d. bûrio revizijos komisijos akto (k-jos pirmi- ninkas – Pranas Glambockas, narys – Alfonsas Þuromskas, dalyvavo b. vadas K. Skuèas ir b. tarybos nariai Daminas Valickas, Juozas Valickas ir Antanas Buinickas), nuo 1937 05 08 iki revizijos dienos á bûrio kasà áplaukë 31,90 Lt, iðleista 23,48 Lt; revizijos dienà kasoje buvo 8,42 Lt. Sausio 30 d. M. Lubo bute Babriðkiø kaime surengtas vieðas vakaras. Uþ bilietus gau- ta 42,65 Lt, iðlaidos – 15,30 Lt, pelnas – 27,35 Lt. Vasario 1 d. bûryje buvo 2 valdiðki ðautuvai ir 4 nuosavi revolveriai. Vasario 26 d. vieðà vakarà bûrys surengë Pavarënio pradinëje mokykloje. Vaidinti „Ðventadarbiai”. Pajamos sudarë 22,55 Lt, iðlaidos – 11,50 Lt, pelnas – 11,05 Lt. Pagal XIX rinktinës 1938 m. kovo 18 d. orderá Babriðkiø bûriui per- duoti 4 vokiðki 1888 m. pavyzdþio ðautuvai, 2 vokiðki 1898 m. pavyzdþio ðautuvai, 2 dirþai vokiðkiems ðautuvams, 3 virvelës ðautuvams valyti ir 90 vokiðkø ðoviniø. Ðaudymo kovos ðoviniais pratybos bûryje surengtos birþelio 20 d.; dalyvavo rinktinës kapitonas Jëèys. Rinktinës liepos 30 d. ásakymu ið bûrio iðbraukti ðauliai Pranas Grinkevièius ir Alfonsas Grin- kevièius; priimta 12 buvusiø kandidatø: Juozas Kavaliauskas, Bronius Stramkauskas, Mikas Levendauskas, Bronius Kavaliauskas, Pranas Glambockas, Pranas Buinickas, Antanas Buinickas, Leonas Skendelius, Juozas Valickas, Dionyzas Baniulis, Bronius Jarmalavièius, Valentas Rut- kauskas; kiek anksèiau buvæs iðbrauktas Alfonsas Jarmalavièius. Bûrys Babriðkiø kapinëse pastatë paminklà uþ Lietuvos laisvæ þuvu- siems savanoriams. LCVA 561-19-467 yra 1938 m. spalio 6-12 d.d. su paminklo statymu susijæ dokumentai. Simonui Valatkai ið Gudþiø kai- mo sumokëta uþ cementà paminklo aptinkavimui (7,80 Lt) ir vinis pa- minklo tvorai (3,40 Lt). Petrui Krisiulevièiui ið Daugø valsè. Vëþioniø kaimo 8 Lt sumokëti uþ stulpelius ir ràstelius, o 16 Lt – uþ tos medþia- gos apipjovimà. Alytiðkiui Kajetonui Kazakevièiui uþ paminklo aptin-

390 kavimà granitu uþmokëta 110 Lt, o alytiðkiui L. Sadzevièiui uþ du uþra- ðus paminkle – 15 Lt. Paminklo statybai rinktos aukos. Pagal aukø lapà Nr. 1 (be datos) surinkti 125 litai. Pionieriø ðauliø bûrys paaukojo 100 litø, o kitus pinigus – Alytaus keliø rajono tarnautojai: kelio seniûnas Simonas Valatka – 5 Lt, kelio sargai J. Luþis, A. Junda, J. Botyrius, J. Èeikus ir V. Baravykas – po 4 Lt. Pagal aukø lapà Nr. 2 (irgi be datos) 32 aukotojai sudëjo 35,20 Lt; aukota nuo 20 ct iki 2 Lt. 1938 m. spalio 9 d. bûrys surengë bendrus pietus. Pinigus dëjo 22 as- menys, daugiausia po 3 ir 4 litus, tik bûrio vadas Kazys Skuèas su þmona Anele davë po 6 litus, o Daminas Zagorskas – 2 Lt. Gauta 68 Lt. Iðlai- dos: 1) pirkta 20 kg miltø – 10 Lt, 2) dvi avelës po 7 Lt – 14 Lt, 3) uþ ðaltienà ir jautienà sumokëta 13 Lt, 4) degtinei – 64,50 Lt, 5) 2 kg laði- niø – 4 Lt, 6) kapa silkiø – 5,50 Lt, 7) 5 kg cukraus – 5 Lt, 8) pusë kilog- ramo mieliø – 1,80 Lt, 9) 15 buteliø alaus – 9,75 Lt, 10) uþ dvi sudauþy- tas stiklines – 70 ct. Susidarë 128,25 Lt iðlaidø arba 60,25 Lt trûkumas. Visà trûkumà padengë bûrio vadas. Pietø pajamas ir iðlaidas patvirtino b. taryba spalio 13 d. posëdyje, o tai vëliau atsispindëjo gruodþio 7 d. revizijos komisijos akte. Babriðkiø kaime, Adomo Kavaliausko bute, vieðà vakarà bûrys surengë gruodþio 26 d. Vaidinti du veikaliukai – komedijos „Að numirsiu” ir „Burtininkë”. Bilietai buvo po 30 ct; uþ juos gauta 46,30 Lt pajamø. Iðlaidos vakaro reikalams – 17,70 Lt, likæs gry- nas pelnas – 28,60 Lt. Bûrio susirinkimas 1939 m. sausio 4 d. patvirtino revizijos komisijos 1938 12 07 aktà ir bûrio sàmatà 1939 metams. Revizijos komisijos pir- mininkas Juozas Valickas, Valerijono, bûrio sekretorius Valentas Rut- kauskas, dalyvaujant b. vadui K. Skuèui, nustatë, kad nuo 1938 m. sau- sio 16 d. iki revizijos gruodþio 7 d. b. kasoje buvo 248,42 Lt áplaukø (didþiausia suma – 100 Lt – gauta ið Pionieriø ð. bûrio paminklo staty- bai). Pagal kasos knygas per tà laikà iðleista 218,25 Lt. Didþiausios iðlai- dos – paminklui: 172,80 Lt. Revizijos dienà kasoje grynais buvo 30,17 Lt. Bûryje buvo 7 egz. ávairiø knygeliø ir 9 egz. statutø – ðtai ir visa bibliote- ka! Sàmata 1939 metams buvusi tokia: pajamos ir iðlaidos – po 89,57 Lt. Pajamas sudarë: 1) 1938 m. likutis – 30,17 Lt, 2) numatyta surinkti na- rio mokesèio – 24,40 Lt, 3) planuojamas pelnas ið vakarø – 30 Lt, 4) pajamos nenumatytoms iðlaidoms – 5 Lt; iðlaidos: 1) mokestis rinktinës

391 naudai uþ 1939 m. – 51 Lt, 2) raðtinës reikmëms – 10 Lt, 3) kelioniø iðlaidos – 20 Lt, 4) paminklinës lentos þuvusiems kariams ámûrijimas Babriðkiø koplyèioje – 35 Lt, 5) kapø sutvarkymui – 14 Lt, 6) nenumaty- tiems reikalams – 5 Lt. Vieðà vakarà vasario 16 d. bûrys surengë Pavarënio pr. mokykloje. Vaidinta S. Þemaièio 4 v. drama „Lietuvos didvyriai”. Ið vakaro gauta 57,40 Lt pajamø: uþ 5 bilietus po 1 lità, uþ 51 bilietà po 50 ct ir uþ 83 bilie- tus po 30 ct bei 2 Lt uþ bufeto nuomà. Iðlaidos vakaro reikalams – 32,20 Lt: muzikantams – 5 Lt, artistø vakarienei – 12,50 Lt, grimui – 4,50 Lt, þibalui – 4 Lt, uþ grindø plovimà – 2 Lt, primusinës lempos stiklui – 2,70 Lt, medþiaga kepurëms – 1,50 Lt. Vakaras davë 25,20 Lt gryno pelno, kuris áraðytas á kasos knygà (Nr. 54; b. vadas K. Skuèas, b. tarybos nariai – D. Valickas, J. Valickas, Br. Kavaliauskas, Br. Valickas). Bûrio vadas Ka- zys Skuèas, tarnavæs 8 pasienio apsaugos batalione, po kaulo lûþio 1939 m. rugsëjo 3-30 d.d. gydësi Karo ligoninëje Kaune. Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo 22-øjø metiniø minëjimà bû- rys surengë 1940 m. vasario 16 d. vëlgi Pavarënio pr. mokykloje. B. va- das Skuèas áteikë Ðauliø þvaigþdës medalius jais apdovanotiems ðau- liams Daminui Valickui ir Romualdui Bernatavièiui. Tà paèià dienà ávy- kæs bûrio susirinkimas perrinko b. tarybà, á kurià áëjo Daminas Valic- kas, A. Rutkauskas, Vincas Tribandis ir Jonas Jarusevièius; á kontrolës komisijà iðrinkti Antanas Buinickas, Juozas Griðkevièius, Alfonsas Alek- sandravièius, kandidatas – Ksaveras Vaitulevièius. Nario mokestis pa- liktas, kaip ir buvo, 60 ct metams. Balandþio 21 d. ið Alytaus apskr. komendantûros bûrys gavo dvi mo- komàsias granatas su kotais. Laikinai ëjæs bûrio vado pareigas ðaulys Juozas Valickas ið ðaulio Martyno Valicko perëmë 5 kariðkus ðautuvus, 1710 kovos ðoviniø, 3 granatas ir 3 kapsules. B. vadas balandþio 29 d. papraðë rinktinës bûrio ðaudymà kovos ðoviniais ið geguþës 2 d. nukelti á geguþës 19 d. Ðaudykla buvo Babriðkiø kaime, ðaulio J. Èesnulevièiaus sklype. 1940 m. birþelio mënesá Alytuje vykusiuose karinio rengimo kur- suose dalyvavo 4 Babriðkiø ðauliai: B. Kavaliauskas, J. Èesnulevièius, P. Jarmalavièius ir J. Jarmalavièius. Kelionei jiems iðmokëta po 6 Lt. Jonui Èesnulevièiui liepos 1 d. dar iðmokëta 10 Lt paðalpa uþ ûkyje pa- tirtus nuostolius, ðauliui esant kursuose (LCVA 561-19-467).

392 Merkinës raiteliø bûrys 38 Merkinës ðauliø raiteliø bûrio steigiamasis susirinkimas ávyko 1931 m. sausio 25 d. Dalyvavo ðauliai: Steponas Galkauskas, Stasys Sin- kevièius, Karolis Krukonis, Karolis Krukonis II (o gal du kartus áraðytas tas pats þmogus?), Kostas Èerniauskas, Pranas Pigaga, Juozas Barysas, Jonas Volungevièius, Juozas Kirmelevièius, Vincas Skerniðkis, Juozas Sakalauskas, Zigmas Lukðys, Antanas Bingelis. Ástoti á bûrá norëjo susi- rinkime dalyvavæ ne ðauliai: Tomas Bilinskas, Albertas Bilinskas, Jonas Bilinskas, Juozas Bingelis, Vladas Sasnauskas, Vincas Janulevièius, Ro- mualdas Ivanauskas, Motiejus Ivanauskas, Vaclas Kriaunelis, Motiejus Paðukonis, Viktoras Kudarauskas, Vincas Kvaraciejus, Juozas Vaðkele- vièius. Balsø dauguma bûrio vadu iðrinktas Steponas Galkauskas, jo pa- dëjëju – Karolis Krukonis. Á b. valdybà iðrinkti ir pasiskirstë pareigomis: Stasys Sinkevièius – pirmininkas, Pranas Pigaga – sekretorius, Vladas Sasnauskas – iþdininkas, kandidatais liko Juozas Barysas ir Viktoras Kudarauskas. Bûrys dël patvirtinimo á XIX rinktinës vadà kreipësi ko- vo 1 d. Rinktinë bûrá ir jo valdybà patvirtino savo valdybos posëdyje 1931 07 10. Taèiau rinktinë patvirtinti bûrá LÐS virðininko papraðë tik 1932 m. sausio 9 d. LÐS Centro Valdyba bûrá patvirtino 1932 01 19, apie kà paskelbë kovo 19 d. slaptame ásakyme; bûriui apie jo patvirtinimà rinktinë praneðë balandþio 13 d. (LCVA 561-19-91). Dalis ðauliø raite- liø ligtol buvo 21 Merkinës ð. bûryje. Nauja bûrio valdyba perrinkta 1933 m. balandþio 2 d. susirinkime (valdybos pirmininkas S. Sinkevièius seniai buvo iðvykæs kitur). Naujà valdybà sudarë: Stasys Kavaliauskas – pirmininkas, Karolis Krukonis – vicepirmininkas, Viktoras Valentukevièius – sekretorius, Petras Kvara- ciejus – iþdininkas, Jonas Lukðys – kandidatas. Bûrio ðaulys Vincas Skerniðkis rinktinës 1934 m. gruodþio 20 d. ása- kymu uþ melagingus skundus nubaustas 3 paromis namø areðto; baus- mæ atlikti reikëjo gruodþio 29-31 d.d. Pagrasinta, kad panaðiems prasi- kaltimams pasikartojus, ðaulys bus paðalintas ið Ðauliø sàjungos. Merkinës raiteliai 1936 m. birþelio 24 d. XIX rinktinës ðtabo praðë, be kita ko, kuo greièiau suteikti galimybæ ásigyti bent 20 balnø su kama- nomis ir kitais priedais, apie 30 kardø, tiek pat pikiø (ieèiø) ir nors kiek

393 karabinø, kuriø bûrys visai neturëjo. „Ðis nenormalumas labai atsiliepia á bûrio progresà”. Raiteliai, kaip ir Kibyðiø ðauliai, pageidavo papiginti ðauliams vaþiavimà geleþinkeliais ir autobusais (LCVA 561-19-228). Bûrio 1936 m. rugsëjo 27 d. sàraðe buvo 29 ðauliai; sàraðe paþymëtos ir jø gyvenamosios vietos: Vincas Èerniauskas, Stepo, Merkinë; Bro- nius Barysas, Juliaus, Merkinë; Stepas Galkauskas, Vlado, Netiesos; Kostas Èerniauskas, Morkaus, Netiesos; Karolis Krukonis, Jono, Drus- kininkø kaimas; Julius Mikalonis, Klepoèiai; Vincas Skerniðkis, Kazio, Masaliðkës; Juozas Janulevièius, Karolio, Masaliðkës; Antanas Baliû- nas, Dubaklonis (Uþnemunë); Bolius Jakimonis, Dubaklonis; Juozas Barysas, Juozo, Maksimonys; Viktoras Zurlys, Martyno, Burokaraistis; Kazys Pigaga, Tomo, Pigagø kaimas; Juozas Treigys, Dakuèka; Petras Bakanauskas, Jablanavas; Juozas Bakanauskas, Alfonso, Jablanavas; Jurgis Kvaraciejus, Vaitiekaus, Èesukai; Juozas Bingelis, Juliaus, Bin- geliai; Jonas Bilinskas, Bingeliai; Vincas Èesnulevièius, Simono, Binge- liai (?); Viktoras Sasnauskas, Leono, Pilvingiai; Dionyzas Èesnulevi- èius, Èesukai; Klimas Navickas, Purpliai; Viktoras Bingelis, Purpliai; Leonardas Liaukevièius, Radyðèius; Adolfas Liaukevièius, Radyðèius; Adolfas Baliûnas, Broniaus, Dubaklonis; Alfonsas Lapinskas, Raitinin- kai; Cezaris Lapinskas, Raitininkai. Abu Liaukevièiai ligi tol priklausë Liðkiavos ð. bûriui. Be iðvardintø ðauliø kitame sàraðe dar yra: Jonas Vajëga, Prano – bûrio vadas, Viktoras Valentukevièius – b. tarybos sek- retorius, taip pat Adolfas Rutkauskas, Adomo, Aleksandras Arlinskas, Vinco, Jonas Furmanavièius, Juozo. Treèiame sàraðe suraðyti: Petras Veèkys, Vincas Ivaðkevièius, Adolfas Radzvilavièius, Adolfas Sasnaus- kas, Lukoðius Pigaga, Jonas Lukðys, Stasys Maèiulskas, Julius Jezers- kas, Stasys Vaitkus, Viktoras Jaskelevièius. Bûrio 1936 04 26 susirinki- mo protokole minimas Petras Amðiejus. Vietoj b. valdybos nario Vikto- ro Valentukevièiaus susirinkime 1936 m. gruodþio 8 d. iðrinktas Vincas Kazoèiûnas. 1936 metais ið raiteliø bûrio iðvyko 3, á bûrá atvyko 6 ðau- liai; uniformuoti buvo 8 ðauliai. Nuo ðirdies ligos 1937 m. vasario 12 d. staiga mirë bûrio ðaulys Vincas Kazoèiûnas, nepalikæs jokiø santaupø. Prie laidojimo prisidë- jo bûrio ðauliai ir 21 Merkinës bûrio vyrai bei ðaulës; 16,20 Lt iðlaidø padengta ið raiteliø bûrio kasos. Velionis su 21 Merkinës b. orkestru

394 palydëtas á tëviðkës kapus Miroslave. Metiniame Merkinës raiteliø bû- rio susirinkime vasario 21 d. pusiau slaptu balsavimu perrinkta bûrio taryba. Ji pareigomis pasiskirstë kovo 4 d.: vicepirmininkas – Julius Mikalonis, sekretorius – Viktoras Valentukevièius, iþdininkas – Vincas Èerniauskas, ðvietimo vadovas – Leonardas Liaukevièius, kandidatai – Petras Bakanauskas, Jurgis Kvaraciejus ir Klimas Navickas; b. vadas – Jonas Vajëga. Likæ kandidatais á bûrio tarybà ðauliai vienbalsiai iðrinkti á kontrolës komisijà, o pernykðtës kontrolës komisijos nariai Juozas Bin- gelis ir Kazys Pigaga iðrinkti kandidatais á tà komisijà. Vasario 21 d. nutarta ásigyti bûrio vëliavà, kad per raiteliø ðventæ geguþës 17 d. (per Sekmines) bûtø galima jà paðventinti (LCVA 561-19-251). Ðaulys Ju- lius Mikalonis pasiûlë prieð raiteliø ðventæ bûriui ásitaisyti kliûèiø – barjerø, þaliatvoræ mûro sienà ir kt., kad bûtø galima treniruoti ar- klius jojimui. Deja, vëliava per Sekmines nebuvo paðventinta, nes dar gruodþio 22 d. tarybos posëdyje paþymëta, jog vëliavos ðventinti nega- lima, nes nebuvo virðûnës jos kotui. Nutarta visà kotà ásigyti ið kariø invalidø dirbtuvës. 1937 m. kovo mënesá 21 Merkinës bûrys su prijungtu 38 Merkinës raiteliø bûriu perorganizuoti á Merkinës ð. kuopà. Jos asmeninæ sudëtá þiûr. Merkinës bûrio apraðyme. Du kartus 1937 metais keitësi raiteliø bûrio vadai. Jonà Vajëgà spalio 19 d. pakeitë ats. jaun. leitenantas An- tanas Danyla, o pastaràjá á metø pabaigà – ats. puskarininkis Vincas Èyras. Nauja bûrio taryba iðrinkta susirinkime 1938 m. vasario 6 d. Á jà áëjo nuovados virðininkas Jonas Vajëga, vachmistras Vincas Èerniauskas, gy- vuliø technikas Antanas Lupeikis, kandidatai – Julius Mikalonis ir Pra- nas Kulieðius; á kontrolës komisijà iðrinkti: Juozas Janulevièius, Juozas Barysas, Karolis Krukonis, kandidatai – Leonardas Liaukevièius ir Pet- ras Bakanauskas; b. vado pareigas laikinai ëjo V. Èyras. J. Vajëgos ini- ciatyva ðauliai raiteliai ásigijo vëliavas. Negalëjæ susimokëti ið karto, jas gavo iðsimokëtinai. A. Lupeikis paþadëjo ðauliams, kurie skaitys „Tri- mità”, jø arkliams veterinarinæ pagalbà teikti nemokamai. Uþsibrëþta vasarà surengti raiteliø sporto ðventæ. Á bûrá 1938 06 03 praðësi Merki- nëje gyvenæs Vladas Ragelis, anksèiau buvæs X Rokiðkio rinktinës 25 Sa- lø ð. bûryje. Pasak XIX rinktinës vado liepos 20 d. raðto Merkinës raite-

395 liø b. vadui, ðaulys Adolfas Liaukevièius buvo paskirtas vykti á kursus kariuomenëje netarnavusiems bûriø vadams ir jø padëjëjams. Kursai prie 5 pëstininkø pulko vyks nuo rugpjûèio 1 d. iki rugsëjo 1 d.; ðaulys liepos 31 d. 5 val. ryto turëjo atvykti á Alytaus geleþinkelio stotá, ið kur rytiniu traukiniu reikëjo iðvaþiuoti á Kaunà. Vykstant á kursus reikëjo pasiimti aulinius batus, ðepetá batams, rankðluostá ir muilo; pageidauta bûti uniformuotam (LCVA 561-17-24). Ðaulys A. Lupeikis, bûdamas girtas, lapkrièio 25 d. 22.30 val. savo kieme Merkinëje ðaudë – paleido 4 ðûvius. Mat pas já buvo visi raiteliø bûrio ðautuvai ir ðoviniai. Policija kità dienà ðautuvus ið Lupeikio atëmë, o teismas já nubaudë 50 Lt bau- da ir 7 paromis areðto (LCVA 561-19-281). Merkinës raiteliø bûrio 7 ðauliai 1939 metais turëjo teisæ papigintai (50 %) vaþiuoti traukiniu: Antanas Danyla, Antano – bûrio vadas; Jo- nas Dudavièius, Jono – b. vado pavaduotojas; Karolis Krukonis, Jono – b. tarybos sekretorius; Vincas Èerniauskas, Stepo – kasininkas; Juozas Barysas, Kazio – kontrolës komisijos pirmininkas; Viktoras Sasnaus- kas, Leono ir Jurgis Kvaraciejus, Vaitiekaus – kontrolës komisijos na- riai. Bûrio 1939 01 14 30-ties nariø sàraðe yra anksèiau nesutikti ðauliai Antanas Auryla ir Juozas Ðleivelis.

Pilvingiø bûrys 39 Pilvingiø bûrio steigiamasis susirinkimas ávyko 1932 m. rugsëjo 13 d. (LCVA 561-19-118), nors kitur bûrio ásisteigimo data kaþkodël nurodoma tø metø lapkrièio 8 d. („Trimito” 1932 m. Nr. 49 – lapkrièio 7 d.; LÐS Centro Valdyba bûrá patvirtino tik 1935 m. kovo 25 d.). Bûrio steigiamàjá susirinkimà atidarë Juozas Mancevièius. Mokytoja Marija Pangonytë skaitë paskaità „Kas yra ðaulys”. Á ðaulius uþsiraðë 24 asme- nys (rugsëjo 14 d. ásiraðë dar dvi merginos). Iðrinkta bûrio valdyba: pir- mininkas – Juozas Mancevièius, vicepirmininkas – Vincas Sluðkonis, sek- retorë – Marija Pangonytë, iþdininkas – Antanas Ðidlauskas; b. vadas – Vincas Micevièius. Kità dienà, rugsëjo 14-àjà, J. Mancevièius rinktinës vadui pasiuntë baltarusiðkai raðytà raðtà: „Praðyèiau man atleisti, kad raðau Jums baltarusiø kalba, dar nespëjau lietuviðkai iðmokti”. Bûrio valdybos pirmininkas kvietë rinktinës vadà kuo greièiau atvykti padëti

396 bûriui. Tik kà susikûrusio bûrio sàraðe buvo ðie ðauliai: Vincas Micevi- èius, Vincas Galèius, Vincas Sluðkonis, Izidorius Kalanta, Jonas Maza- liauskas, Zigmas Juknevièius, Jurgis Kalanta, Jonas Kleponis, Rokas Galèius, Bolius Micevièius, Juozas Mancevièius, Marija Pangonytë, Te- ofilë Pangonytë, Julius Babavièius, Jokûbas Damkauskas, Jonas Baba- vièius, Juozas Auryla, Viktoras Sluðkonis, Juozas Juknevièius, Jonas Juk- nevièius, Antanas Ðidlauskas, Ona Kaðëtaitë, Valë Sluðkonytë, Julius Juknevièius, Felicija Micevièiûtë ir Elena Mazaliauskaitë (dvi pastaro- sios merginos priraðytos rugsëjo 14 d.). Visuotiniame susirinkime 1932 m. lapkrièio 8 d. dalyvavo rinktinës vadas A. Petruðkevièius, pasienio baro virðininkas J. Daukða. Petruðkevi- èius perskaitë paskaità apie ðauliø ideologijà. Matyt, todël ir ðis susirinki- mas vëliau laikytas oficialia bûrio ásisteigimo data. Susirinkime, pasak LCVA 561-2-776, dalyvavo daugiau kaip 45 asmenys, ðauliais uþsiraðë 32. Ið naujo rinkta bûrio valdyba: pirmininkas – Rokas Kaðëta, sekretorë – Marija Pangonytë, iþdininkas – Antanas Ðidlauskas, nariai – Juozas Man- cevièius ir Izidorius Kalanta; b. vadu tebebuvo Vincas Micevièius. Á revi- zijos komisijà iðrinkti Ona Kaðëtaitë, Juozas Auryla, Teofilë Pangonytë (pagal LCVA 561-2-776 komisijoje J. Aurylos nëra, o yra Julius Juknevi- èius). Á ðvietimo ir propagandos sekcijà iðrinkti Marija Pangonytë, Vincas Micevièius ir Juozas Mancevièius. Nusistatytas nario mokestis – 15 ct më- nesiui. B. valdybos pirmininkui Rokui Kaðëtai atsisakius pareigø, susirin- kime lapkrièio 19 d. iðrinktas naujas valdybos pirmininkas – Juozas Man- cevièius. Iðrinktas bûrio knygininkas – Izidorius Kalanta; knygas bibliote- kai paþadëjo suneðti patys ðauliai, kas kà turës. Susirinkime 1932 12 04 tartasi dël ugniagesiø komandos steigimo; nu- tarta tà reikalà atidëti vëlesniam laikui. Iðrinkta prieðdujinës apsaugos komisija: M. Pangonytë (pirmininkë), Vincas Micevièius ir Izidorius Ka- lanta; spaudos platintojai: Vincas Galèius, Izidorius Kalanta, Marija Pan- gonytë ir Juozas Mancevièius. B. valdybos pirmininkas J. Mancevièius, 1933 m. pradþioje perkeltas tarnauti á Stakliðkes, atsisakë pareigø; á jo vietà b. susirinkimas vasario 4 d. iðrinko Mikà Rapkauskà, kurá rinktinë ir patvirtino (LCVA 561-19-14). Susirinkime rugsëjo 16 d. Pilvingiø ðauliai nutarë, kad visas jø bûrys vyks á Varënos I ðauliø namø atidarymà. Vincà Micevièiø ir dar 3 aktyvius bûrio narius – Zigmà Galèiø, Juliø

397 Babavièiø ir Marijà Pangonytæ – XIX rinktinë á ðaulius oficialiai priëmë tik 1934 m. sausio 9 d. B. valdyba (pirmininkas – Mikas Rapkauskas, sekretorë – Marija Pangonytë, b. vadas – Vincas Micevièius) sausio 13 d. á protokolà áraðë, kad ðauliai kandidatai Juozas Juknevièius, Felikso, Antanas Ðidlauskas, Antano ir Jonas Mazaliauskas, Mato tikrai yra ne- turtingi ir negali apmokëti savo asmens pareiðkimø. Visuotinis susirin- kimas sausio 20 d. nutarë mënesiná nario mokestá sumaþinti nuo 15 ct iki 10 ct (LCVA 561-19-178). Balandþio mënesá b. valdybos pirmininko pareigø (?!) atsisakë Rokas Kaðëta. Susirinkimas spalio 30 d. nutarë, kad ðauliams reikia imtis iniciatyvos tvarkyti kaimo kapines. Kaimo gy- ventojø bûriui padovanotà 12 arø sklypà reikëtø iðnuomoti ir uþ tuos pinigus nupirkti lentø scenai árengti. Stiebà vëliavai nutarë paaukoti b. vadas V. Micevièius, o ðauliai já apdirbs ir nudaþys. 1934 m. spalio 28 d. á bûrá ástojo Jonas Pleskevièius, Igno, gimæs Mikniûnø kaime, taèiau gyvenæs Sukarepkoje, taip pat Vladas Fomièevas, Fiodoro. Pasak XIX rinktinës atstovø 1934 11 01 suvaþiavimo bûriø veiklos apþvalgos (LCVA 561-18-280), Pilvingiø bûrys 1933 metais surengæs 4 paskaitas ir 3 ðventes, 1934 m. jø buvo atitinkamai 5 ir 4. Geguþiniø nebuvo. Në vienas ðaulys neturëjo visos uniformos, 3 turëjo kepures. Bûrio turtas: 16 (?) arø þemës sklypas, 50 knygø ir viena tûtelë ðaudyti ðratais angliðku ðautuvu. Bûryje 11 tikrø ðauliø: Vincas Micevièius (b. va- das), Julius Juknevièius, Juozas Auryla, Jonas Babavièius, Julius Baba- vièius, Izidorius Kalanta (b. valdybos pirmininkas), Vincas Galèius, Bo- lius Micevièius, Vinco, Vincas Sluðkonis, Marija Pangonytë (b. sekreto- rë), Vladas Lazarevièius. Visi ðauliai buvo Vilniui vaduoti sàjungos na- riai, o M. Pangonytë dar ir Dr. J. Basanavièiaus mokytojø sàjungos bei Lietuviø tautininkø sàjungos narë. Pilvingiø bûriui rinktinës bûriø at- stovø suvaþiavime lapkrièio 1 d. atstovavo Izidorius Kalanta. Bûrys 1935 m. vasario 2 d. surengë vakarà Masaliðkëse, vasario 16 d. – Gudakiemyje, kur dalyvavo ir Nedzingës ðauliai, spalio 15 d. – Pilvin- giuose. Vakarai Pilvingiuose ávyko ir lapkrièio 24 d. bei gruodþio 29 d. Lapkrièio 24-osios vakaro pajamos buvo 9,40 Lt, o iðlaidos – 10,75 Lt (smulkiems reikalams – 1 Lt, muzikantams – 2 Lt, uþ grindø plovimà – 1 Lt, uþ sudauþytà lempà – 4 Lt, ðviesa ir raðtinës iðlaidos – 2,75 Lt); trûkumas – 1,35 Lt – padengtas ið bûrio iþdo. Bûrys 1935 metais dalyva-

398 vo Senovës dienoje Merkinëje, Nedzingës bûrio 15-meèio ðventëje, kai- myniniø bûriø vëliavø ðventinimuose. 1935 m. vasario 25 d. bûrys pasiskundë Alytaus apskrities karo ko- mendantui, jog apylinkëje yra nenuoramø ir nekultûringø þmoniø, ne tik trukdanèiø ðauliams, bet ir pastojanèiø jiems kelius, grasinanèiø va- karëliuose lazdomis iðmuðti visus ðaulius. Pvz., naktá ið sausio 24-osios á 25-ajà ðaulá Juozà Stravinskà su basliais uþpuolë Ramasius ir Juozas Mazaliauskai, Augusto sûnûs, Juozas Ðidlauskas, Antano ir Juozas Ba- bavièius, Vinco. J. Stravinskas ábëgo á ð. bûrio iþdininko Vlado Lazare- vièiaus kiemà ir ðis apgynë (LCVA 561-19-803). Susirinkime kovo 17 d. bûrys nutarë surengti loterijà arba „laimës ðulinᔠpinigams vëliavai ásigyti. Reikëjo sutvarkyti ðauliø sklypà: iðly- ginti duobes ir apsodinti medeliais; tai padarys patys ðauliai, kai tik at- ðils þemë. Be to, reikëjo uþtverti vienà kapiniø ðonà, kuris prieina prie ðauliø sklypo. Ðauliai, bent kiek mokantys groti smuiku, agituoti pasi- tobulinti: bûriui bus maþiau iðlaidø per vakarus ar ðiaip pramogas (LCVA 561-19-176). Susirinkime gruodþio 1 d. paþymëta, kad á Nedzingæ va- þiuodamas ðaulys á veþimà galëtø ásidëti bent kelis akmenis ir nuveþti Nedzingës ðauliø namø pamatams: mat Pilvingiø ðauliai daþnai veikia su Nedzingës bûrio ðauliais, kuriems vertëtø padëti. 1936 m. sausio 5 d. bûrys surengë vakarà Pilvingiuose, kovo 31 d. – Masaliðkëse, balandþio 7 d. – vël Pilvingiuose. Saulës mûðio 700 metø sukaktá Pilvingiø ðauliai rugsëjo 27 d. minëjo Nedzingëje kartu su Ne- dzingës b. ðauliais. Rugsëjo mënesá bûrys suskirstytas á tris skyrius (rink- tinës vadas suskirstymà patvirtino spalio 15 d.): I skyriaus vadas – gran- dinis Julius Juknevièius, II sk. – Jonas Mazaliauskas, III sk. – Julius Babavièius (LCVA 561-19-803). Ðauliø sàraðe 24 pavardës. V. Micevi- èiui nuo rugpjûèio 31 d. buvus karo pratybose, b. vado pareigas laikinai ëjo vado pavaduotojas Julius Juknevièius; V. Micevièius vël pradëjo eiti pareigas nuo spalio 3 d. Pasak bûrio tarybos posëdþio rugsëjo 8 d. pro- tokolo, bûrio vëliava jau siûta, taèiau dar trûko 53 litø, todël nutarta kiekvienà ðaulá apdëti 2 Lt mokesèiu (b. vado pavaduotojas Julius Juk- nevièius, sekretorë M. Pangonytë, iþdininkas V. Lazarevièius, tarybos narys Julius Babavièius). Anot LCVA 561-19-228 dokumento be tiks- lesnës datos, 1936 metais kaþkuriuo metu bûrio kasoje buvo 57,85 Lt.

399 Buvo du uniformuoti ðauliai. Norëta, kad rinktinë kiekvienam bûriui praneðtø, kada vyks senø kariðkø drabuþiø ir avalynës varþytinës. Bûrio taryba 1937 m. sausio 9 d. nustatë nario mokestá – 70 centø metams. Nutarta rinkti pinigus ðauliø namø fondui. Metinis b. susirin- kimas ávyko vasario 14 d. Á naujà b. tarybà iðrinkti: M. Pangonytë – sek- retorë, Vl. Lazarevièius – iþdininkas, nariai – Izidorius Kalanta ir Anta- nas Ðidlauskas; revizijos komisija: Julius Babavièius, Juozas Juknevi- èius, Kostas Celevièius, Miko. Patikslintas nario mokestis 1937 metams – 1 litas. Iðrinkta komisija Velykø (kovo 29 d.) vakarui rengti: Jonas Ma- zaliauskas, Zigmas Juknevièius ir Zigmas Galèius. Nutarta ásigyti bûrio vëliavà (kelintà kartà priimamas panaðus nutarimas?!). Vasario 16-osios susirinkime pagerbti ðauliai partizanai Juozas Galèius, Vincas Juknevi- èius ir Julius Babavièius. B. ðaulys Vladas Kaðëta – buvæs savanoris, tarnavæs 1 pëstininkø pulke. (Du Nepriklausomybës kovø dalyviai ið Pilvingiø kaimo – Jonas Markevièius, Juozo ir Viktoras Juknevièius, Juozo – ðauliø veikloje nedalyvavo. Pirmasis savanoriu tarnavo 10 pëst. pulke, dalyvavo mûðiuose su lenkais prie Suvalkø, Trakø ir Ðirvintø, bu- vo suþeistas, pateko á lenkø nelaisvæ, ið kurios pabëgo; antrasis, tarna- væs 1 pëst. pulke, dalyvavo kovose su bermontininkais prie Ðiauliø ir su lenkais prie Trakø ir Ðirvintø, vëliau priklausë komunistø kuopelei.) Va- sario 16-àjà perskaityta ir pasiraðyta uþuojauta vilnieèiams lietuviams (LCVA 561-19-803). Antràjà Velykø dienà, kovo 29-àjà, surengtame bûrio vakare gauta 21,50 Lt pajamø; iðlaidos: 4 Lt muzikantams, 2 Lt mokyklos aptarnavimui, 70 ct smulkiø iðlaidø; likæs grynas pelnas – 14,80 Lt. Tais metais bûrys dar minëjo Klaipëdos atvadavimo metines, Tautos ðventæ rugsëjo 8 d., kariuomenës dienà. 1937 metais rinktos aukos bûrio vëliavai; aukota ne tik pinigais, bet ir natûra. Aukojo ne vien ðauliai. Aukotojø sàraðuose: Juozas Mortû- nas, Stasë Micevièienë, T. Mazaliauskienë, Juozas Ðidlauskas, J. Maza- liauskienë, Vincas Galèius, A. Alekðiûnas, J. Stravinskas, Julë Juknevi- èienë, Viktoras Juknevièius, Antosë Babavièienë, Agota Belevièienë, Viktoras Sviklas (ið Burokaraisèio), Antanas Belevièius, Vincas Stane- vièius, Antosë Lazarevièienë, J. Zalanskas, V. Kavaliauskas, Rokas Gal- èius, V. Sluðkonis, Malvina Pigagaitë, A. Eidukevièius, Juozas Galèius, Julë Pigagienë, Ona Sinkevièienë, M. Babavièienë, Teofilis Bolðakovas,

400 Vincas Luèkauskas, Kazys Barysas, Julius Juknevièius, Elena Zaraus- kaitë, R. Kaðëta, Juozas Juknevièius, Felikso, A. Juknevièius, V. Jukne- vièius, B. Juknevièius, J. Kaðëta, Juozas Auryla, J. Batnevièius, Genë Sluðkonytë... Pinigais aukota nuo 20 centø iki 1 lito (po 1 Lt aukojo 6 þmonës). Kiti aukojo rugiais, aviþomis, mieþiais – nuo 2 kg iki 12 kg, bet daugiausia linais, o Vladzë Mazaliauskienë paaukojo 4 svarus svo- gûnø. 1938 m. vasario 1 d. bûryje buvo 2 valdiðki vokiðki ðautuvai ir 1 nuo- savas pistoletas (ðaulio Juozo Stravinsko). Atrodo, visà laikà – nuo susi- kûrimo iki likvidavimosi – Pilvingiø bûriui vadovavavo Vincas Micevi- èius, Vinco. Iþdininkà Vladà Lazarevièiø 1938 m. pradþioje pakeitë Juo- zas Galèius. Pasikeitë ir kontrolës komisija: jos nariais, anot 1938 02 02 susirinkimo protokolo, buvo Jonas Mazaliauskas, Juozas Juknevièius, Prano ir Jurgis Kalanta. Lietuvos nepriklausomybës jubiliejiniams 1938 metams paminëti prie 16 Nedzingës bûrio buvo sudarytas visos apy- linkës keliø organizacijø komitetas. Pilvingiø ðauliai ir kitø organizacijø nariai minëjime dalyvavo su nedzingiðkiais. Kovo mënesá prisiekë bûrio ðauliai Juozas Juknevièius, Prano, Julius Babavièius, Mykolo, Vincas Mi- cevièius, Vinco ir Vladas Lazarevièius, Juozo (LCVA 561-17-13 esan- èiuose priesaikos lapuose priesaikos diena nenurodyta, nors ðauliai pa- siraðæ). XIX rinktinë balandþio 1 d. bûriui paskyrë 5 poras neðiotø ba- tø; uþ visas poras sumokëjus 10 litø, atsiimti reikëjo iki balandþio 15 d. Bûrio mokestis rinktinei 1938 metais buvo 5 litai (rinktinës 1938 05 04 raðtas). Pilvingiø bûrio vëliava paðventinta 1938 m. birþelio 12 d. – Nedzin- gës ðauliø namø atidarymo dienà. B. taryba 1938 10 29 posëdyje nutarë surengti vieðà vakarà Nedzingës ð. namuose. Á ðaules priimta Janina Savonytë (b. sekretorius – Vincas Sluðkonis, iþdininkas – vël Vl. Laza- revièius, tarybos narys – Izidorius Kalanta). Susirinkime 1939 m. sausio 7 d. á XIX rinktinës bûriø atstovø metiná susirinkimà iðrinktas naujasis kontrolës komisijos pirmininkas Juozas Juknevièius. Kiti kontrolës komisijos nariai: Jurgis Kalanta, Vincas Sluð- konis, kandidatas – Vincas Galèius (LCVA 561-19-803). Tarp Pilvingiø b. ðauliø ávairiuose dokumentuose dar minimi: Vladas Kaðëta, Juliaus, Zigmas Vaièiulis, Vincas Kavaliauskas, Petro, Vaclas Luèkauskas. Bû-

401 rio egzistavimo pabaigoje (1940 m. birþelio 28 d.) bûrio ginklai buvo: 8 vokiðki 1898 m. pavyzdþio ðautuvai ir 6 durtuvai jiems, 1200 ðoviniø vokiðkiems ðautuvams bei 2 kiauðininës granatos (LCVA 561-19-806). Pilvingiø ðauliø bûrys „pasiþymëjo” dar ir tuo, kad jame buvo keli 1930-1940 metais veikusios nelegalios Pilvingiø ir Vadënø kaimø ko- munistinës kuopelës nariai. Pirmiausia – bûrio aktyvistas Izidorius Ka- lanta, Jurgio, toliau: Zigmas Juknevièius, Prano, Rokas Galèius, Jonas Babavièius, Juozas Juknevièius, Felikso, Juozas Juknevièius, Prano (LYA LKP dokumentø skyrius, f. 3377, ap. 22, bylos 151, 150). J. Jukne- vièius, Prano hitlerininkø okupacijos metais partizanavo Juozo Baraus- ko vadovaujamame prokomunistiniame „Dainavos partizano” bûryje. Ar tik ne buvæs 1920-1923 m. ðaulys partizanas Vincas Juknevièius, tai- pogi priklausæs pogrindinei komunistø kuopelei, 1940 metais ir po II pasaul. karo Pilvingiø apylinkës pirmininkas, 1946 m. birþelio 4 d. nu- ðautas „miðko broliø”?

Kibyðiø bûrys Kibyðiø ðauliai dar 1932 m. vasarà buvo ásteigæ skyriø su 17 asmenø. Organizatorius – mokytojas ats. jaun. leitenantas Juozas Kaèiulis, grei- tai persikëlæs á Raitininkus. Kibyðiø pradinëje mokykloje 1932 m. gruo- dþio 3 d. ávyko 40 Kibyðiø ðauliø bûrio steigiamasis susirinkimas (tik pasak „Trimto” 1932 m. Nr. 49, Kibyðiuose bûrys ásikûrë ir iðrinko val- dybà lapkrièio 16 d.; toliau matysime dar kitokias tariamas bûrio orga- nizavimosi datas). XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius perskaitë pa- skaità „Ðauliø ideologoja”. Á b. valdybà iðrinkti: Juozas Granatauskas – valdybos pirmininkas, Alfonsas Kleponis – sekretorius, Pranas Juro- ðius – iþdininkas; revizijos komisija: Jonas Èerniauskas, Jonas Kaupinis ir Juozas Milius. Á bûrio vadus pasiûlytas ir nuo gruodþio 16 d. patvirtin- tas Eligijus Ryðkus (rinktinës 1932 m. gruodþio 19 d. ásakymas, LCVA 561-2-842). Nario mokestis 1933 metams buvo l litas, o uþ 1932 metus reikëjo sumokëti po 50 ct – uþ antrà pusmetá (LCVA 561-19-144). Susirinkime gruodþio 3 d. dalyvavo 26 ðauliai bei kandida- tai; bûti ðauliais pareiðkë norà dar 3 asmenys, nors susirinkime dalyva- vo daugiau kaip 50 þmoniø. Á ðaulius ásiraðë daug kariuomenëje netar-

402 navusiø ir pagyvenusiø þmoniø. B. vadas E. Ryðkus padarë pradþià ðau- liø namø statybai, paaukodamas 100 litø (LCVA 561-2-776). Antrà kartà Kibyðiø ðauliai susirinko 1932 m. gruodþio 8 d. B. vadas E. Ryðkus pasiûlë Kalëdø antrà dienà surengti ðokiø vakarà. Jo organi- zavimui iðrinkta 3-jø þmoniø komisija. B. susirinkimas 1933 m. vasario 11 d. nutarë statyti ðauliø namus. Jais rûpintis turëjo iðrinkta komisija: Petras Buslavièius, Eligijus Ryð- kus ir Jonas Kaupinis. Susirinkimas kovo 5 d. iðrinko vakarø rengi- mo komisijà; á jà siûlyti Pranas Juroðius, Kostas Kvaraciejus ir Anta- nas Kaupinis. Taèiau bûrio susirinkimas kovo 25 d. kaþkodël vël grá- þo prie ðio klausimo ir iðrinko kitokià vakarø rengimo komisijà: An- tanà Balevièiø, Juozà Miliø ir Alfonsà Kleponá. O gal tik viename ið protokolø klaidingai uþraðytas komisijos pavadinimas? Bûrys gavo Ðakiø apskrities 18 Paeþerëliø ð. bûrio 1933 06 16 raðtà – praðymà iðplatinti 10 loterijos bilietø: „tuo padarysite aukà ðio bûrio namø statymui”. Ar bilietai buvo iðplatinti, þiniø nëra. Paaukoti bent 5-10 litø þuvusio ðaulio Jurgio Grigo kapui sutvarkyti 1934 04 16 praðë Liðkiavos ð. bûrys. LÐS Centro Valdyba Kibyðiø bûrá patvirtino 1934 01 22 prezidiumo posëdyje, apie kà paskelbta liepos 16 d. slaptame ásakyme, o liepos 18 d. praneðta bûriui (pagal XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimo 1932 12 18 protokolà bûrys ásisteigæs tø metø gruodþio 4 d., o pagal LÐS 1934 07 16 ásakymà bûrys ið 16 ðauliø ir 9 kandidatø susikûræs tik 1933 m. sausio 28 d.!). Rinktinës bûriø atstovø suvaþiavime 1932 m. gruodþio mën. jau dalyvavo E. Ryðkus. LÐS 1934 01 22 patvirtintame bûrio sàraðe buvo tokie vyrai (ið 25 ðauliø 20 gyveno Kibyðiuose, o 5 ið Jakubiðkiø; pasta- ruosius paþymësime specialiai; dauguma ðauliø – þemdirbiai): Julius An- tanavièius, Jurgio; Juozas Janulevièius, Karolio, kalvis; Antanas Balevi- èius, Pauliaus, muzikantas; Juozas Januðevièius, Tamoðiaus, kalvis; An- tanas Marcinonis, Kosto; Kostas Kvaraciejus, Kosto; Pranas Juroðius, Juliaus; Juozas Granatauskas, Jono; Jonas Kaupinis, Adomo, eigulys, Jakubiðkiai; Eligijus Ryðkus, Kazio, girininkas; Antanas Kaupinis, Vin- co, Jakubiðkiai; Adolfas Kaupinis, Adomo, Jakubiðkiai; Alfonsas Kle- ponis, Petro, eigulys; Juozas Buslavièius, Petro, miðkø ûkio þvalgas; Juo- zas Balevièius, Adomo, Jakubiðkiai; Balys Stoðkus, Julijono, Jakubið-

403 kiai; Antanas Valukynas, Jono; Antanas Mikelionis, Petro; Juozas Èe- batorius; Juozas Volungevièius, Kazio; Jonas Volungevièius, Jurgio; Juo- zas Milius, Karolio; Jonas Èerniauskas, Antano; Kostas Ðeðtakauskas, Vaitiekaus; Julius Ðeðtakauskas. Tarp rinktinës patvirtinto bûrio nariø nëra steigiamajame susirinki- me dalyvavusiø asmenø: Zigmo Prapiesèio, Petro Kvaraciejaus, Anta- no Vaiðnoro, Adolfo Kalinausko, Jono Vilimavièiaus, Jono Kalantos, Petro Buslavièiaus, Jono Juroðiaus ir vieno Juozo Volungevièiaus. Uþ- tat yra 5 kiti ðauliai: Antanas Valukynas, Balys Stoðkus, Juozas Buslavi- èius, Kostas Kvaraciejus ir Jonas Volungevièius (LCVA 561-2-885). Dar prieð bûrá patvirtinant LÐS-gai, XIX rinktinës valdyba 1933 10 11 posë- dyje á ðaulius priëmë Juliø Antanavièiø, Juozà Janulevièiø, Antanà Ba- levièiø, Juozà Januðevièiø, Antanà Marcinoná ir Kostà Kvaraciejø. Dël rinktinës ðtabe turëtø neigiamø þiniø nepriimti Jonas Vilimavièius, Juo- zas Ðeðtakauskas ir Juozas Milius (J. Milius LÐS 1934 01 22 patvirtinta- me sàraðe jau buvo). Rinktinë 1934 04 05 á ðaulius priëmë Juozà Èeba- toriø, Juozà Volungevièiø ir Jonà Juroðiø, nors du pirmieji jau buvo prieð pusketvirto mënesio LÐS patvirtintame sàraðe! XIX rinktinës 1934 m. vasario 27 d. ásakymu Kibyðiø b. vadas Eligi- jus Ryðkus, jam paèiam praðant, nuo vasario 1 d. atleistas ið pareigø ir b. vadu paskirtas ats. jaun. leitenantas mokytojas Mykolas (Mikas) Luko- ðiûnas. Susirinkime geguþës 25 d. E. Ryðkus iðrinktas bûrio valdybos pirmininku, ðiose pareigose pakeitæs Juozà Granatauskà. Uþ pavëlavi- mà arba neatvykimà á susirinkimus ar pamokas susirinkimas nutarë ið ðauliø imti po 10 centø Vilniaus pasui (LCVA 561-19-611). Gruodþio 10 d. rinktinë praneðë bûrio valdybai, kad jiems, kaip pafrontës ðau- liams, „Trimito” prenumerata 1935 metams yra 5 litai. Pasak atsakymø á XIX rinktinës anketà, 1933 m. bûryje skaitytos 6 paskaitos, 1934 m. – 4, ðvenèiø rengta atitinkamai 4 ir 3, vakarëliø – 5 ir 4, geguþiniø – 1 ir 2. Uniformà turëjo 5 ðauliai, kepures 18. Moterø bûryje nebuvo. 1935 m. sausio 10 d. specialiai suðauktame bûrio susirinkime (b. va- das – M. Lukoðiûnas) sumanyta steigti raiteliø (dragûnø) skyriø. Á já ásira- ðë 10 ðauliø: Adolfas Kaupinis, Antanas Kaupinis, Antanas Kvaraciejus, Antanas Kirkauskas, Juozas Stoðkelis, Jonas Kalanta, Vincas Tenenë, Juo- zas Januðevièius, Juozas Balevièius ir Julius Janulevièius. Iðrinkta sky-

404 riaus valdyba: Antanas Kaupinis – pirmininkas, A. Kirkauskas – sekreto- rius, Adolfas Kaupinis – iþdininkas. Taèiau rinktinës ðtabas sausio 18 d. paaiðkino, kad skyriui valdyba nereikalinga: skyrius priklausë bûriui. Su- sirinkime kovo 10 d. minëtas LÐS ákûrëjas Vladas Putvinskis. Iðrinkta nauja b. valdyba: pirmininkas – Eligijus Ryðkus, sekretorius – Antanas Valukynas, iþdininkas – Jonas Kaupinis. Susirinkime rugsëjo 7 d. kalbëta apie ûkininkø streikà, nutarta visiems bûrio ðauliams organizuotai daly- vauti kità dienà Merkinëje vyksianèioje ðventëje. 1935 m. rudená 9 kuopos ir Kibyðiø bûrio vadui M. Lukoðiûnui iðvy- kus naujon tarnybos vieton, nuo spalio 9 d. jis atleistas ið pareigø, o já pakeitë ats. jaun. leitenantas mokytojas Juozas Kaèiulis, sugráþæs ið Rai- tininkø ð. bûrio. Spalio 19 d. jis perëmë bûrio turtà, tarp kurio – 3 an- gliðki ir 8 rusiðki ðautuvai bei 19,58 Lt kasoje. Deja, ðauliams iðdalintø ginklø bûklë buvo prasta – iðrûdijæ vamzdþiai ir kitos ydos. Kasà ið J. Ka- èiulio tà pat dienà perëmë ðaulys Jonas Kaupinis. Nuo lapkrièio 23 d. b. vado padëjëju paskirtas ats. jaun. puskarininkis prekybininkas Juo- zas Granatauskas. Bûrys 1935 metais surinko 4,65 Lt aukà Noruliø bû- rio ðauliø namø statybai; b. vadas J. Kaèiulis paaukojo 3 litus, o kiti 11 ðauliø – po 10-5 ct; aukojo: Juozas Janulevièius, Juozas Volungevi- èius, Jonas Kaupinis, Pranas Juroðius, Antanas Valukynas, Adolfas Kau- pinis, Vaclovas Raulonis, Alfonsas Kleponis, Kostas Kvaraciejus, Anta- nas Kaupinis ir Juozas Granatauskas. Pinigai perduoti lapkrièio 17 d. Susirinkime 1936 m. sausio 26 d. paþymëta, kad jø bûrio ðauliø na- mø statymo reikalas në kiek nepajudëjæs á prieká, nes dalis statybos ko- miteto nariø iðvykusi kitur. Visais balsais iðrenkamas naujas komitetas: Juozas Kaèiulis, Eligijus Ryðkus, Juozas Granatauskas, Jonas Kaupinis ir Alfonsas Kleponis. B. vadas J. Kaèiulis pasiûlë ásteigti bûrio knygynà (bibliotekà). Pradþiai ið kasos skirta 30 litø (tuo metu joje turëta 46,48 Lt). Uþ naudojimàsi knygynu imti mokestá: ið ðauliø valdininkø – 20 ct, ið ðauliø ûkininkø – 10 ct, ið jaunøjø ûkininkø – 5 ct. Knygininku iðrinktas Alfonsas Kleponis. Nutarta prisidëti prie visø tautiðkøjø orga- nizacijø steigiamos skaityklos, namà jai nuomoti. Vasario 15 d. iðkil- mingai prisiekë 14 bûrio ðauliø: Eligijus Ryðkus, Kostas Kvaraciejus, Juozas Granatauskas, Jonas Kaupinis, Alfonsas Kaupinis, Juozas Janu- ðevièius, Juozas Balevièius, Antanas Kaupinis, Antanas Balevièius, Jo-

405 nas Juroðius, Juliaus, Juozas Èebatorius, Kazio, Julius Antanavièius, Pranas Juroðius ir Juozas Valentukevièius, Kazio. Geguþës 30 d. Kiby- ðiø ðauliai dalyvavo Merkinëje rengtoje bendroje propagandinëje jau- nalietuviø, ðauliø ir jaunøjø ûkininkø ðventëje (LCVA 561-17-85). Susirinkime 1936 06 06 nutarta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuo- se. Ta proga ðauliai paskirstyti eiti sargybas ir atlikti kitas uþduotis. Nu- tarta visiems ásigyti ðauliø þenklus ir uniformines kepures. Bûrio tary- bon iðrinkti: Zigmas Prapiestis – tarybos vicepirmininkas ir ðvietimo vadovas, Eligijus Ryðkus – sekretorius, Jonas Kaupinis – kasininkas, Al- fonsas Kleponis – knygininkas; revizijos komisija: Juozas Granataus- kas, Antanas Kaupinis ir Kostas Kvaraciejus (b. taryba pareigomis pa- siskirstë birþelio 25 d.). Rugpjûèio 8 d. susirinkime tartasi dël saviðalpos kasos skyriaus steigimo; jis bûtø steigiamas, jei atsiras norinèiøjø. Nuo rugpjûèio 14 d. bûryje steigti I, III ir raiteliø skyriai. Skyrininkai: I-o – Juozas Granatauskas, III-èio – Kostas Kvaraciejus, raiteliø – Jo- nas Kalanta, bûrininkas (b. vado padëjëjas) – Zigmas Prapiestis (LCVA 561-19-251). Bûrys nutarë per rinktinæ iðsimokëtinai pirkti uniforminio audeklo: milinëms – 11,5 metro, mundurams – 16,8 m, kelnëms – 12,9 m, palaidinëms – 4,2 metro. Anot LCVA 561-19-607 sàraðo be datos, 1936 metais Kibyðiø bûryje be vado J. Kaèiulio buvo dar 7 kariuomenëje tarnavæ ðauliai: Jonas Ka- lanta, Juozo, 1933-1934 m. tarnavæs eiliniu kunigaikðtienës Birutës 2 ulo- nø pulke; Juozas Èebatorius, Kazio, 1920-1923 m. tarnavæs eiliniu 1 pës- tininkø pulke; Juozas Granatauskas, Juozo, 1919-1922 m. tarnavæs jau- nesniuoju puskarininkiu 6 pëst. pulke; Kastantas (Kostas) Kvaraciejus, Kastanto, 1934-1935 m. tarnavæs grandiniu 9 pëst. pulke; Antanas Kau- pinis, Vinco, 1930-1931 m. buvæs 2 ulonø pulko eilinis; Juozas Balevi- èius, Antano, 1930-1931 m. buvæs 4 artilerijos pulko eilinis; Kostas Ja- nulevièius, Jokûbo, 1931-1932 m. tarnavæs eiliniu karo kalëjimo ir draus- mës dalyje. Susirinkime 1937 m. sausio 23 d. b. vadas ragino ðaulius sumokëti po 1 lità ðauliø namø fondui ir po 1 lità nario mokesèio. Vasario 7 d. susirinkimo protokole paþymëta, kad 1936 metais surengti 6 visuotiniai susirinkimai, 3 vakarai su kitomis organizacijomis ir 3 atskirai. Daly- vauta Tautinio darbo talkos rengtose paskaitose, minëjimuose (Klaipë-

406 dos atvadavimo, Vasario 16-osios, ðauliø dienos – birþelio 24-osios). Vi- si ðauliai dalyvavo karinio rengimo pamokose ir manevruose. Praëjusiø metø pajamos – 94,08 Lt, iðlaidos – 72,10 Lt, tad liko 21,98 Lt. Bûrio tarybon iðrinkti Eligijus Ryðkus, Alfonsas Kleponis ir Jonas Kaupinis. Ð. namø statybos fondui tàdien surinkta 15 litø (LCVA 561-19-611). Kadangi bûryje buvo maþai ginklø, todël jiems padarytà spintà nutarta parduoti Kibyðiø jaunøjø ûkininkø rateliui. Bûrio vadas J. Kaèiulis 1937 m. rudená ið jaunesniøjø leitenantø pa- keltas á leitenanto laipsná. Susirinkime 1938 m. sausio 28 d. b. vadas J. Kaèiulis supaþindino su prasidëjusiø Lietuvos istorijos ir lietuviø kalbos kursø programa. Kur- sai vyko kas savaitæ pirmadieniais ir penktadieniais 17 val., dëstë moky- tojai J. Kaèiulis, Z. Kaèiulienë ir Z. Prapiestis. J. Kaèiulis kursuose jau perskaitë 2 paskaitas. Vasario 1 d. bûryje buvo 2 valdiðki vokiðki ðautu- vai ir 5 nuosavi revolveriai. XIX rinktinës birþelio 4 d. ásakymu á Kiby- ðiø bûrá priimti Juozas Volungevièius, Vladas Kniubas, Stasys Pilvelis ir Jonas Vilimavièius; jie, iðskyrus J. Vilimavièiø, kaip beturèiai atleisti nuo stojamojo mokesèio. Ðauliø ginklams pirkti ir Ginklø fondui aukodavo ne tik ðauliai. Pa- vyzdþiui, vienà kartà (dokumente data nepaþymëta) Kibyðiø kaime ið 31 aukotojo surinkta 40 litø; 1938 m. kovo 23 d. Ginklø fondui 37 þmo- nës sudëjo 23,80 Lt. 1938 m. gruodþio 22 d. paskelbta, kad tais metais ginklams ið viso surinkta 465,20 Lt; Kibyðiø ðauliai suaukojo 72 Lt, Ki- byðiø pradinës mokyklos mokiniai – 23,80 Lt, Kibyðiø tautininkai – 12 Lt. Uþ 500 litø bûriui nupirkti 4 ðautuvai. Á b. tarybà tuo metu áëjo Jonas Kaupinis, Eligijus Ryðkus ir Alfonsas Kleponis, á revizijos komisijà – Jonas Pilvelis, Kostas Kvaraciejus ir Juozas Granatauskas (LCVA 561-17-85). Bûrys 1939 m. vasario 12 d. susirinkime iðrinko naujà b. tarybà: Al- fonsas Kleponis – b. vado pavaduotojas, Vladas Volungevièius – sekre- torius, Eligijus Ryðkus – kasininkas, Antanas Valukynas – knygininkas; á revizijos komisijà iðrinkti Vaclas Raulonis, Vladas Kniubas ir Jonas Vilimavièius; buvusioji revizijos komisija 1938 metø revizijos nepadarë, todël jà padaryti ápareigota naujoji komisija. Susirinkimas kovo 29 d. numatë kovo 30 d. - balandþio 2 d. surengti rinkliavà Ginklø fondui.

407 Aukø rinkëjais paskirti: J. Granatauskas ir Vl. Volungevièius – Radyð- èiuje ir Rûsingëje, J. Vilimavièius ir K. Janulevièius – Jakubiðkiuose, Alf. Kleponis ir J. Kalanta – Dubaklonyje, J. Pilvelis ir Pr. Janulevi- èius – Jonionyse, A. Valukynas ir J. Antanavièius – Kibyðiuose ir Spy- riuose, J. Kaupinis ir V. Raulonis – Sarkajieduose, Levûnuose ir Vove- ryse. Susirinkime spalio 7 d. b. vadas J. Kaèiulis áspëjo ðaulius, kad pa- stebëjæ lenkø karius, juos sulaikytø ir pristatytø bûrio vadui, o lenkiðkà turtà – policijai ar komendantûrai (LCVA 561-19-611). Sudëjæ 50 Lt 20 ct, 11 bûrio ðauliø spalio 9 d. per rinktinæ uþsisakë batus; jø pageida- vo: Vladas Kniubas, Jonas Vilimavièius, Petras Kaðëta, Petras Kalanta, Pranas Janulevièius, Antanas Karsokas, Vladas Volungevièius, Juozas Kaèiulis, Vaclas Raulonis, Juozas Kulieðius ir Zigmas Prapiestis. B. va- das J. Kaèiulis 1939 m. gruodþio 7 d. praðë rinktinës vado gruodþio 16 d. atsiøsti komisijà, nes tà dienà Kibyðiø pradinëje mokykloje norëta patikrinti ðauliø þinias: bûrys baigë tø metø senøjø ir jaunøjø ðauliø mo- kymo programà.

Noruliø bûrys 44 Noruliø ðauliø bûrio steigiamasis susirinkimas ávyko 1934 m. ba- landþio 2 d. (LCVA 561-19-782). Bûrio organizavimo iniciatoriai buvo Povilas Dirkis, Stasys Grigaravièius ir Bolius Muliuolis. Susirinkimà su- ðaukë ir jam vadovavo Alytaus baro pasienio policijos II rajono virði- ninkas, anksèiau kurá laikà buvæs LÐS pareigûnas ðaulys Povilas Dirkis. Jis perskaitë paskaità „Ðauliø ideologija”. Susirinkime dalyvavo dau- giau kaip 100 þmoniø. Be Dirkio dar kalbëjo vachmistras ðaulys Stasys Grigaravièius – apie ðauliø bûrio prie demarklinijos reikalingumà. Á ðau- lius ásiraðë 57 þmonës. Iðrinkta 5 þmoniø bûrio valdyba: 3 tikrieji nariai ðauliai – P. Dirkis, Pranas Janavièius, Juozas Volungevièius ir 2 kandi- datai – Rokas Èaplikas ir Kostas Sasnauskas, Jono; revizijos komisija: Eugenijus Sinkevièius, Jurgis Kielë ir Juozas Baublys. Nutarta mokëti po 10 ct mënesinio nario mokesèio; tarnautojai, jei sutiks, galëjo mokë- ti ir daugiau. Bûrá patvirtinus, reikëtø kuo greièiau ásigyti vëliavà. Pasie- nio policijos II rajono virðininkas P. Dirkis leido ðauliams naudotis poli- cijos skaitykla. Po susirinkimo ávyko nemokamas ðokiø vakaras.

408 B. valdyba pareigomis pasiskirstë balandþio 7 d. posëdyje: P. Dir- kis – valdybos pirmininkas, R. Èaplikas – iþdininkass, P. Janavièius – sekretorius, J. Volungevièius ir K. Sasnauskas – valdybos nariai. Nutar- ta praðyti XIX rinktinës vado bûrio vadu patvirtinti ðaulá ats. jaun. leite- nantà Stasá Grigaravièiø, o jo padëjëju – pasienio policijos sargybiná Boliø Muliuolá. Paskyrimà nuo balandþio 1 d. (!) rinktinë patvirtino 1934 m. liepos 31 d. ásakymu. Tik 1974 metais Èikagoje (JAV) iðëjusioje knygoje „Lietuvos policija ástatymø ir tvarkos sargyboje” apie Noruliø ð. bûrio susikûrimà raðoma kiek kitaip, negu tai patvirtina archyviniai ðaltiniai. 1934 m. geguþës 24 d. b. valdybos posëdyje bûrio nariais pripaþinti 55 kandidatai (jie visi buvo ir birþelio 30 d. sàraðe LCVA 561-17-129): Tomas Volungevièius, Roduka; Klimas Volungevièius, Roduka; Jonas Maèionis, pasienio policininkas, Trasninkas; Kostas Kerðulis, pas. po- lic., Noruliai; Leopoldas Galèius, stalius, Roduka; Jonas Galèius, Ro- duka; Petras Treigys, Petro, Roduka; Tomas Èaplikas, tarnavo pas ûki- ninkà, Trasninkas; Cezaris Jurkevièius, Roduka; Rokas Volungevièius, Roduka; Vincas Janulevièius, Trasninkas; Stasys Èaplikas, Noruliai; Pet- ras Jurkevièius, Trasninkas; Rokas Èaplikas, miðkø þinybos tarnauto- jas, Noruliai; Kostas Sasnauskas, Jono, Roduka; Vladas Kvaraciejus, miðkø þinybos tarnautojas, Noruliai; Tomas Þuraulia, Roduka; Petras Kvaraciejus, Noruliai; Antanas Saveikis, pas. polic., Noruliai; Jurgis Kie- lë, Noruliai; Henrikas Liuolia, Noruliai; Vladas Kielë, Noruliai; Alfon- sas Kielë, Noruliai; Anelë Peèiulienë, Noruliai; Ona Muliuolienë, An- tano, Noruliai; Leovasë Maèionienë, Trasninkas; Albina Volungevièie- në, Trasninkas; Konstantina Baublienë, Noruliai; Anelë Janavièienë, Noruliai; Marcelë Kerdokienë, Utieka; Marijona Baublienë, Utieka; Ona Vaitiekûnienë, Trasninkas; Magdalena Kerðulienë, Noruliai; Mar- celë (ar Morta?) Mugenienë, Trasninkas; Vaclas Jazukevièius, Noru- liai; Juozas Tamulionis, Noruliai; Julius Èaplikas, Noruliai; Vladas Ja- nulevièius, Trasninkas; Jonas Markauskas, tarnavo pas ûkininkà, Ro- duka; Julius Sasnauskas, Noruliai; Juozas Karsokas, Trasninkas; Julius Gudukas, tarnavo pas ûkininkà, Roduka; Silvestras Þuraulia, Silvestro, Roduka; Antosë Sasnauskienë, Noruliai; Janina Miliauskaitë, Noruliai; Izabelë Jazukevièiûtë, Noruliai; Adelë Kieliûtë, Noruliai; Kastantë Kie-

409 liûtë, Noruliai; Kazë Sasnauskienë, beturtë, Noruliai; Julë Sasnauskai- të, g. 1920 m., Roduka; Kastantë Sasnauskaitë, Roduka; Bronë Volun- gevièiûtë, Trasninkas; Marë Karsokaitë, Trasninkas; Bronë Karsokaitë, Trasninkas; Antosë Jurkevièiûtë, Trasninkas. Priimti á bûrá perëjæ ið ki- tø bûriø 23 ðauliai: Povilas Dirkis, Stasys Grigaravièius, Pranas Janavi- èius, Bolius Muliuolis, Juozas Volungevièius, Juozas Daunoras, Juozas Vaitiekûnas, Jonas Dagelis, Juozas Peèiulis, Pranas Kerdokas, Stasys Mugenis, Petras Vainilavièius, Eugenijus Sinkevièius, Leonas Èaplikas, Julius Èaplikas, Adolfas Volungevièius, Julius Vitkauskas, Marcelë Sin- kevièienë, Petras Valentukevièius, Juozas Baublys, Matas Baublys, Juo- zas Vasaris, Julius Èaplikas, Tomo. B. valdyba nutarë 21 ðaulá kandidatà atleisti nuo stojamojo mokesèio ir parinkti aukø kandidatams á ðaulius padegëliams Vaclui Jazukevièiui ir Juozui Tamulioniui (surinkta 12,25 Lt); tarp aukotojø buvo 22 ðaulës; pinigai padalinti po lygiai. B. valdybos posëdis 1934 09 02 nutarë atkreipti dëmesá á tuos ðau- lius, kurie net ðaukiami neatvyksta á susirinkimus ir nemoka nario mo- kesèio; juos reikëtø braukti ið nariø tarpo. Beje, jau pasikeitusi b. valdy- ba – jos pirmininkas buvo Eugenijus Sinkevièius, sekretorius – Pranas Janavièius; b. vadas – Juozas Volungevièius, nors vietoj á Butrimonis iðvykusio S. Grigaravièiaus rinktinë spalio 10 d. bûrio vadu nuo rugsëjo 1 d. laikinai paskyrë ats. jaun. leitenantà Jonà Sinickà. B. valdyba spalio 10 d. ðauliais kandidatais priëmë 10 asmenø. Tai buvo: naujasis pasie- nio policijos II rajono virðininkas ats. kavalerijos leitenantas Antanas Dubauskas; Jurgis Kaminskas, Aleksandro; Zigmas Galèius, Kazio; Jo- nas Sinkevièius, Juozo; Liudvikas Sinkevièius, Lauryno; Dionyzas Èap- likas, Karolio; Vladas Sinkevièius, Karolio; Vaclas Sinkevièius, Bole- siaus; Bolius Valentukevièius, Prano; Vladas Sasnauskas, Jono. Visi pri- imti atgalinëmis datomis – nuo balandþio 15 d. iki spalio 1 d. imtinai. Bûryje jau buvo moterø skyrius. J. Sinickas lapkrièio 1 d. dalyvavo rink- tinës bûriø atstovø susirinkime Alytuje. 1934 12 10 posëdyje b. valdyba, remdamasi LÐS Vidaus tvarkos sta- tuto 19 paragrafo 6 punktu, ið ðauliø iðbraukë 19 pasyviø nariø, tarp kuriø: Kostas Sasnauskas, Jono, Petras Treigys, Ona Muliuolienë, Juo- zas Tamulionis, Silvestras Þuraulia, Silvestro, Antosë Sasnauskienë, Ber- nardas Kvaraciejus, Petras Aleksa, Antanas Kazabuckas (Kasabuckas?),

410 Viktoras Aleksa, Jonas Ðèerbukas, Zenonas Èaplikas, Alfonsas Sinke- vièius, Jokûbas Èaplikas, Juozas Daunoras, Boleslovas Muliuolis (pas- tarasis – vienas ið bûrio organizavimo iniciatoriø). Taèiau pasak LCVA 561-19-176, iðbraukti 23 pasyvûs asmenys – 5 nariai ir 18 kandi- datø. Bûrio susirinkimai ið pradþiø daþniausiai vykdavo ðauliø Roko Èap- liko ir Juliaus Èapliko butuose Noruliuose. Susirinkime 1934 12 16 pa- minëtos Vinco Kudirkos mirties 35-osios metinës; paskaità skaitë b. va- das Jonas Sinickas. Kokia nors paskaita bûdavo skaitoma praktiðkai kiek- viename susirinkime. 1935 m. sausio 20 d. susirinkime praneðta, kad 1934 metais ávyko 4 bûrio susirinkimai, 7 valdybos posëdþiai, 1 minëji- mas, 3 paskaitos. Turëta 25 Lt iðlaidø. Susirinkimo dienà bûrio kasoje buvo 8,20 Lt grynø pinigø. Á b. valdybà iðrinkti: pirmininkas – pasienio policijos II rajono virðininkas A. Dubauskas, sekretorius – Pranas Jana- vièius, iþdininkas – Rokas Èaplikas, kandidatas – Tomas Volungevièius; revizijos komisija: Kaminskas, Baublys ir Peèiulis. Susirinkime kovo 4 d. minëtos Vlado Putvinskio mirties 6-osios metinës. Bûrio moterø skyriaus susirinkime 1935 03 17 paskaità „Moteris ðei- mos ir visuomenës gyvenime” skaitë b. vadas J. Sinickas. Skyriuje buvo 24 ðaulës. Iðrinkta nauja skyriaus valdyba: pirmininkë – mokytoja K. Daukðienë, sekretorë – Miliauskaitë, iþdininkë – Karsokaitë; sky- riaus vadë – A. Sinickienë. Ðaulio Zigmo Jurèikonio iniciatyva balan- dþio 22 d. Trasninko kaime pas pil. R. Volungevièiø surengtas vakaras. Anot jo apyskaitos, pagarsintos susirinkime balandþio 28 d., vakaras davë 42,20 Lt pelno (pajamos – 77,50 Lt, iðlaidos – 35,30 Lt). Nutarta statyti bûrio namus. Galutinai susitarta dël nario mokesèio: valstybinë- je tarnyboje tarnaujantiems ðauliams – 2,40 Lt metams, netarnaujan- tiems ir moterims – po 10 ct á mënesá. Bûrio vieðame vakare birþelio 20 d. grojo Merkinës ðauliø orkestras; jam sumokëta 15 litø. XIX rinktinë Noruliø bûrá oficialiai patvirtino 1935 m. kovo 25 d. Noruliø ð. bûriui 39,30 kietmetrio miðko medþiagos uþ 185,70 Lt pardavë Vladas Galèius (pinigus gavo 1935 05 15); 40,82 kietmetrio 1935 05 12 uþ 190 Lt pardavë Rokas Kavaliauskas. Abu pardavëjai bu- vo ið Rodukos. Jie, kaip á vienkiemius persikeliantys ûkininkai, miðkà pirko ið Varënos urëdijos Bingeliø girininkijos, taèiau medþiagà perlei-

411 do ðauliø bûriui (LCVA 561-19-783). Ið tos paèios girininkijos 17,16 ktm. pirktos medþiagos liepos 2 d. uþ 62,35 Lt bûriui pardavë Rodukos ûki- ninkas Cezaris Jurkevièius. Trasninko gyventojas Vladas Janulevièius 32 kietmetrius ràstø uþ 10 litø nuo Merkio tilto ties Jablanavu nuplukdë iki Alytaus, á lentpjûvæ. Pagal vienà aukø lapà be datos ðauliø namams statyti surinkta 80,60 Lt. Aukojo 61 ðaulys – nuo 50 ct iki 3 Lt; tik A. Dubauskas paau- kojo 10 Lt. Pagal kità aukø lapà be datos namø statybai 25 aukotojai sudëjo 19,90 Lt – aukos taipogi nuo 50 ct iki 3 Lt. Dar su trimis aukø lapais be datø surinkta: 8 aukotojai sudëjo 9 litus; ið 10 þmoniø gauti 7 litai; 45 þmonës sudëjo 254 Lt – aukota nuo 1 Lt iki 25 Lt. 1935 m. lapkrièio 3 d. bûrys vieðà vakarà ð. namø statybos naudai surengë Utie- kos dvare. Pagal vienà sàraðà ið 24 þmoniø surinkta 21,20 Lt aukø, pagal kità – ið 94 aukotojø surinkta 106,40 Lt. Su aukø lapais namø statybai Noruliø ðauliai kreipësi ir á kitus bûrius. Surinkta nedaug: 5 litus 1935 09 06 paaukojo 1 Alytaus ð. bûrys; kelis litus surinko Kibyðiø bûrys (1935 11 17 raðtelis); anot 1935 12 09 raðtelio, 3 litai paaukoti Nedzin- gës bûryje (aukojo 2 mokytojai ir bûrio vadas P. Makarevièius). Ið XIX rinktinës 1935 05 12 prisiøstus aulinius batus (po 1,25 Lt uþ porà) nusipirko 22 Noruliø ðauliai; nupirktos 24 batø poros (Vladas Kvaraciejus ir Julius Èaplikas, Tomo pirko po dvi poras). Tàdien ið rink- tinës atsiøstus kailinukus po 1 Lt, 1,30 Lt ir 1,40 Lt nusipirko 8 ðauliai. Susirinkime birþelio 29 d. b. vadas pareiðkë padëkà Edvardui Èesnule- vièiui uþ leidimà jo kluone surengti vakarëlá. Rugsëjo 15 d. bûryje lan- kësi XIX rinktinës naujasis vadas Basiulis, pakeitæs Navikevièiø. Kal- bëta apie Suvalkijos ir Dzûkijos ûkininkø streikà. Ðauliai raginti, kas gali, aukoti ð. namø statybai. B. kasoje turëta 30 Lt, bet dar daugelis nesumokëjæ nario mokesèio. B. vadas Jonas Sinickas rugsëjo mënesá iðvyko á kità tarnybos vietà – Ryliðkius. Susirinkimas spalio 13 d. vyko Juozo Valentukevièiaus bute. Protestuota prieð Suvalkijos ávykius (ûki- ninkø streikà). Buvæs bûrio vadas Stasys Grigaravièius padëkojo Noru- liø gyventojams Juozui Valentukevièiui ir Juzei Jazukevièienei uþ pado- vanotà sklypà ðauliø namams statyti (pasak anksèiau minëtos Èikagoje iðleistos knygos „Lietuvos policija...”, sklypà padovanojo Juozas ir Juzë Volungevièiai). Pats S. Grigaravièius namø statybai paaukojo 5 litus.

412 Kun. L. Petkelio paminklui Perlojoje 18 Noruliø ðauliø pagal aukø lapà paaukojo 19 litø. Noruliø bûrio ðauliø namø kertinis akmuo iðkilmingai padëtas 1935 m. spalio 16 d. Susirinkimas 1935 12 15 vyko J. Jazukevièienës bute. Agituota uþ „Trimito” prenumeratà. Nutarta, kad kiekvienas arklá turintis ðaulys at- veð ið Alytaus po pusantro kietmetrio supjautos miðko medþiagos bûrio namams statyti. Medþiagà suveþti iki 1936 m. kovo 1 d.; jeigu kas iki to laiko jos neparveð, mokës 5 litø baudà. Raginta prie namø statybos pri- sidëti savo darbu. Pastebëta, kad „Trimito” lapkrièio 28 d. Nr. 48 ið- spausdintoje þinutëje yra daug netikslumø: S. Grigaravièius nebuvo ð. namø statybos iniciatorius, nes bûrys tuomet tik organizavosi; namai – A. Dubausko sumanymas, beje, namø statybai Dubauskas aukojæs ne 25, o 35 litus... 1936 m. sausio 26 d. susirinkimo protokole raðyta, kad 1935 metais buvo 8 visuotiniai bûrio susirinkimai, 6 valdybos posëdþiai, 4 paskaitos, 3 minëjimai, 4 vakarai. Gauta 949,40 Lt pajamø, turëta 808,50 Lt iðlai- dø, tad ið pernykðèiø metø liko 140,90 Lt pinigø. B. ðauliai, kiek kas galëjo, aukojo apmokëti uþ ligoninæ sirgusiam ðauliui Leonui Èaplikui. Anot 1936 03 08 susirinkimo protokolo, miðko turintys ðauliai pasiþa- dëjo paaukoti medþiagos. Nutarta namø statybai samdyti tik meistrà. Per Atvelyká balandþio 19 d. rengti vakarà, kurio pelnà skirti namø sta- tybai. Ðauliø susirinkimuose dalyvaudavo ir po keliolika paðaliniø asme- nø. Kiekviename valdybos posëdyje paprastai bûdavo iðbraukiama ið bûrio po kelis pasyvius ðaulius. 1936 06 07 b. vado A. Dubausko padëjë- ju iðrinktas Juozas Baublys, ðvietimo vadovu – Stasys Vaitkus, iþdininku – Bronius Èaplikas, sekretoriumi – Silvestras Bartaðka, kandidatai á val- dybà – Alfonsas Morkevièius ir Vincas Janulevièius; revizijos komisija: Rokas Volungevièius, Juozas Peèiulis, Petras Sadeckas, kandidatai – Pet- ras Jurkevièius ir Jonas Dagelis. Susirinkimas 1936 m. gruodþio 6 d. nutarë ð. namus dengti balta cinkuota skarda; ðauliai tarnautojai ðiam tikslui aukojo po 10 Lt, netarnaujantys – po 5 Lt. Nutarta steigti sava- rankiðkà moterø ðauliø bûrá, o nesijungti prie Merkinës moterø. 1936 metais Noruliø b. ðauliai surengë 12 ávairiø vakarø, ið kuriø gautas pelnas ëjo daugiausia ðauliø namams. Pirmasis vakaras sureng-

413 tas Utiekos pradinëje mokykloje, antrasis – sausio 6 d. Merkinëje; ið pastarojo gauta 11,40 Lt gryno pelno. Ið vasario 16 d. vakaro gauta 33,60 Lt, o ið vasario 23 d. vakaro Trasninke – 23,40 Lt pelno. Vietoj planuotos loterijos balandþio 19 d. vykusio vakaro grynas pelnas buvo 36,35 Lt; aukø pavidalu surinkta 20,95 Lt. Geguþës 3 d. vakaro Rodu- koje pelnas – 36,40 Lt, liepos 12 d. Noruliuose – 50,90 Lt. Rugpjûèio 15 d. Rodukos pr. mokykloje ðauliai vaidino 4 veiksmø komedijà „Ne- pasisekë debiutas”; grynas pelnas – 50,30 Lt (23,75 Lt surinkta pagal aukø lapà). Tas pats vaidinimas rugsëjo 8 d. pakartotas Utiekos pr. mo- kykloje. Lapkrièio 15 d. ðioje mokykloje vaidinta „Mirta Èinèibiraitë”; grynas pelnas – 46 Lt (pagal aukø lapà surinkta 22 Lt). Rodukoje tas pats veikaliukas suvaidintas lapkrièio 22 d.; gauta 18 Lt pelno. Paskuti- nis tø metø vakaras ávyko gruodþio 26 d.; ið jo gauta 44,15 Lt gryno pelno. Uþuot dirbæ prie namø statybos, 19 bûrio ðauliø 1936 m. aukojo po 2 litus; surinkta 38 Lt. Pagal gruodþio 6 d. nutarimà 38 ðauliai namø stogui apdengti ásipareigojo sudëti po 10 ir 5 litus; surinkta 300 litø. Tà paèià dienà 10 þmoniø stogui dengti suaukojo 15,20 Lt (LCVA 561-19-783). XIX rinktinës 1936 11 30 ásakymu á Noruliø bûrá priimti Stasys Vaitkus ir Pranas Vilpiðauskas, o iðbraukti Juozas Karsokas, Ma- rë Karsokaitë ir Bronë Volungevièiûtë. Anot 1937 m. vasario 21 d. bûrio susirinkimo, vykusio Juliaus Èapli- ko bute Noruliø kaime, protokolo, ðauliø namai dengti cinko skarda. Ðvietimo vadovas Stasys Vaitkus praneðë, kad ið 1936 metais bûrio var- du surengtø 12-kos vakarëliø gauta 452,15 Lt pelno. Iþdininkas R. Èap- likas praneðë, jog 1936 m. bûrys turëjæs 1181,75 Lt pajamø ir 1032 Lt iðlaidø; 1937 metams liko 149,75 Lt. Á bûrio tarybà iðrinkti: Antanas Danyla – bûrio vado pavaduotojas, Stasys Vaitkus – ðvietimo vadovas, Rokas Èaplikas – iþdininkas, Silvestras Bartaðka – sekretorius, kandi- datai á b. tarybà – Vincas Janulevièius ir Henrikas Liuolia; kontrolës komisija: Rokas Volungevièius, Petras Sadeckas ir Petras Jurkevièius, kandidatai – Stasys Èaplikas ir Pranas Vilpiðauskas. Nario mokestis nu- statytas po 20 ct mënesiui arba 2,40 Lt metams. Pasiþadëta padirbëti prie namø statybos: Noruliø kaimo ðauliai dirbs po 7 dienas, kitø kai- mø – po 4, policijos tarnautojai – po 3 dienas. Arklius turintys ðauliai

414 atliks tuos darbus, kur reikës arkliø. Jei ðaulys negalës atlikti paþadëto darbo, tai uþ jo pinigus bus pasamdytas darbininkas bei pastotë. Suma- nyta vël rengti loterijà, kurios pelnà skirti namø statybai (LCVA 561-19-783 ir 251). 1937 m. kovo 20 d. mirë ðauliø bûrio rëmëjas, 97 metø Juozas Valen- tukevièius. Jis buvo vienas ið paaukojusiø þemës sklypà ðauliø namams 1934 metais, o paskui aukojæs namø statybai 1936 metais. Velioná á ka- pus kovo 21 d. palydëjo ðauliai ir gausi vietos visuomenë. Laidotuvëse dalyvavo Merkinës klebonas Juknevièius, grojo Merkinës ð. bûrio or- kestras. Pirmàjá vakarà 1937 metais Noruliø bûrys surengë sausio 1 d. Guda- kiemyje. Vaidinta „Mirta Èinèibiraitë”. Anot vakaro apyskaitos, uþ par- duotus bilietus gauta 33,25 Lt; 2 Lt aukojo policininkas Lukoðevièius, tad pajamos – 35,25 Lt. Atëmus 13 Lt iðlaidø, liko 22,25 Lt pelno. Vieðà vakarà su 3 veiksmø komedija „Jaunikis ið Kauno” vasario 7 d. bûrys surengë Utiekos pradinëje mokykloje. Pajamos – 37,75 Lt, ið kuriø 20 Lt pagal aukø lapà. Buvo 8,15 Lt iðlaidø, tad pelnas – 29,60 Lt. Utiekos mokykloje kovo 29 d. vaidinta 3 v. drama „Ðauliðka meilë”. Pajamos – 44 Lt, iðlaidos – 10 Lt, pelnas – 34 Lt. Balandþio 4 d. vakaras surengtas Rodukos pradinëje mokykloje. Taipogi vaidinta „Ðauliðka meilë”. Uþ bilietus gauta 67,30 Lt; iðlaidos – 14 Lt, grynas pelnas – 53,30 Lt. Vël Rodukos m-loje vakaras rengtas geguþës 1 d. Suvaidinta 4 v. drama „Þmogþudþio duktë”. Uþ bilietus gauta 54,90 Lt, iðlaidos – 12,55 Lt, liko 42,35 Lt pelno. „Þmogþudþio duktë” geguþës 30 d. vaidinta Utie- kos mokykloje. Uþ parduotus bilietus gauta 32,60 Lt, padaryta 11,95 Lt iðlaidø, pelnas – 20,65 Lt. Utiekos mokykloje vieðas vakaras surengtas ir rugsëjo 15 d. Vaidinta vieno veiksmo komedija „Mikio teismas”. Uþ bilietus gauta 24 Lt, buvo 11,10 Lt iðlaidø, pelnas – 12,90 Lt. Rodukos mokykloje rugsëjo 19 d. vaidinta 3 v. drama „Ugninis ratas”. Gauta 60,80 Lt pajamø, iðlaidos – 10,40 Lt, grynas pelnas – 50,40 Lt. Vakarai daþniausiai bûdavo su ðokiais. Uþmokestis grieþikams daþnai sudary- davo didþiausià iðlaidø dalá. Tuokart muzikantams sumokëta 7 Lt; ki- tais kartais bûdavo ir po 8, 9, 10 litø. Ties dideliu vakaru su bufetu ir loterija ðauliø namuose 1937 m. lap- krièio 7 d. apsistosime plaèiau. Vaidintas „Ugninis ratas”. Uþ bilietus

415 gauta 103,80 Lt, pajamos ið bufeto – 331,48 Lt arba ið viso 463,98 Lt pajamø. Taèiau ir iðlaidos buvo didelës – 458,05 Lt (patentas bufetui – 19 Lt, bufeto produktai ir gërimai kainavo 389,95 Lt, grieþikams, salës papuoðimui ir kt. iðleista 38,70 Lt.). Pelno liko vos 5,93 Lt, nors pagal kità to paties vakaro apyskaità sumos visai kitokios: iðlaidos – 11,10 Lt, grynas pelnas – 92,70 Lt (abi apyskaitas þiûr. LCVA 561-19-783). Aly- taus apskrities mokesèiø inspekcija leido „laikyti bufetà su ávairiais vie- tiniais ir uþsieniniais gërimais ir rûkalais”. Atsakingas bufeto vedëjas Stasys Vaitkus ið Trasninko. Leidimas galiojo iki lapkrièio 7 d. 24 val.; bûrio praðymà parëmë Merkinës nuovados policijos virðininkas. Iðlikæ apie pora deðimèiø ávairiø sàskaitø uþ maisto prekes, gërimus, indus, popieriø, konfeti ir t.t. Loterijos loðimas ið pradþiø buvo numatytas rugpjûèio 15 d., Þoli- nëms, bet paskui nukeltas á lapkrièio 7-àjà. Loterijos bilietai platinti balandþio-birþelio mënesiais. Loterija rengta 3000 litø sumai; paruoðta 3000 bilietø po 1 Lt. Surengti loterijà Alytaus apskrities virðininkas lei- do 1937 08 02 raðtu. Pasak leidimo, laimëjimams skirta 50 bilietø 1500 litø sumai. Taèiau laimëtø daiktø sàraðe buvo 94 daiktai! Bilietø nume- riai nesikartoja, todël reikia manyti, kad laimingø bilietø skaièius buvo padidintas. Loterijos bilietai iðsiuntinëti ne tik kaimyniniams bûriams, bet ir po visà Lietuvà. Deja, kai kurie bûriai, ypaè ið tolimesniø vietoviø, nepardavë në vieno ið 10-20 jiems pasiøstø bilietø ir juos gràþino. Daik- tinëje loterijoje buvo ávairûs laimëjimai: dviratis (230 Lt), radijo apara- tas (180 Lt), primusas (11 Lt), plaukams kirpti maðinëlës (po 3,25 Lt), skustuvai (po 3,50 Lt), plunksnakoèiai (3-4 Lt), sieninis laikrodis (64 Lt), laikrodþiai þadintuvai (po 8 Lt ir 8,50 Lt), vyriðki ir moteriðki batai (15 Lt ir 20 Lt), kiðeniniai laikrodþiai (po 9 Lt), „Maisto” fabriko konservai (po 2,70 Lt) ir kiti daiktai. Loterijos rezultatai paskelbti lapkrièio 7-osios vakarà, o laimëjimø lentelë iðspausdinta „Trimito” 1937 m. Nr. 46 (uþ lentelës paskelbimà redakcijai sumokëta 10 Lt). Laimëjo 94 nume- riai; daiktus atsiimti praðyta iki gruodþio 7 d. Tarp laimëtojø buvo ðau- liø ir ið tolimesniø Lietuvos vietø: Joniðkio, Ðiauliø, Këdainiø, Ramyga- los, Vievio, Meteliø, Kapèiamiesèio. Pajamos ið loterijos skirtos ð. na- mø reikalams. Vakaras su loterija buvo pirmasis vakaras dar galutinai neuþbaigtuose bûrio namuose.

416 Noruliø bûrio rengtos daiktinës loterijos bilietas. 1937 m.

1937 11 21 vieðas vakaras su bufetu vël surengtas ne visiðkai uþbaig- tuose savo ðauliø namuose. Pajamos – 73,05 Lt (33 Lt uþ bilietus, 40,05 Lt ið bufeto), iðlaidos – 43,20 Lt, pelnas – 29,85 Lt. Gruodþio 26-osios va- kare suvaidintos dvi vienaveiksmës komedijos: „Moters kerðtas” ir „Ið- svajota sekretorë”. Uþ bilietus gauta 64,70 Lt, iðlaidos – 9,80 Lt, pel- nas – 54,90 Lt. Bûrio tarybos sekretoriui S. Bartaðkai iðvykus tarnauti kitur, á jo vie- tà 1937 m. birþelio 27 d. iðrinktas Antanas Zaura. B. susirinkimas spalio 10 d. nutarë, kad kiekvienam bûrio nariui prie ðauliø namo reikëtø pa- dirbëti dar po dvi dienas ir pasamdyti darbininkø, uþ dienà mokant po 1,50 Lt; darbo dienà laikyti nuo 7 val. iki prietemos, duodant 1 val. per- traukà pietums. Kiekvienam arklá turinèiam ðauliui reikës atveþti po dvi sijeles grindims, o tie, kurie ðiemet nevaþinëjo á Alytø, ið lentpjûvës

417 parveð lentas – apie 4-5 veþimus. Nutarta bûriui, susitarus su keliø rajo- no virðininku, paimti þemës darbus supilti pylimui prie Merkio tilto ties Jablanavu ir 10 % uþ darbà gautos sumos skirti ðauliø namams. Prie ðio darbo prileisti tik tuos ðaulius, kurie bent ðiek tiek yra prisidëjæ prie ðauliø namø statybos! Susirinkime Vlado Kvaraciejaus bute spalio 17 d. paskelbta, kad apskrities keliø rajono virðininkas sutiko leisti Noruliø ðauliams uþ 3000 litø padaryti pylimà prie Merkio tilto: supilti 300 kubi- niø metrø þemës, iðkirsti krûmus; kiekvienà ðeðtadiená uþ atliktà darbà bûtø mokama ðiek tiek daugiau kaip pusë pinigø avansu. Ðauliai pasiþa- dëjo 1 kub. metrà þemës iðveþti uþ 80 centø, o ne ðauliams mokëti po 70 ct; nuo darbo apmokëjimo likusià visà sumà skirti ðauliø namams. Iðveþti þemës pasiþadëjæ ðauliai: Stasys Èaplikas, Divo – 200 kub. met- rø; Leonas Èaplikas, Julius Èaplikas, Tomo, Alfonsas Kielë, Julius Sas- nauskas, Vincas Janulevièius, Juozas Miliauskas, Jonas Jazukevièius, Alfonsas Sinkevièius, Vladas Janulevièius, Jonas Galèius ir Tomas Þu- raulia – po 100 kub. metrø; Petras Jurkevièius – 50 kub. metrø. Susirin- kime spalio 26 d. nutarta, kad, kai þemæ reikës veþti nuo kalno, bus arèiau ir lengviau, tai ir mokëti pigiau – po 70 ct visiems, ðauliams ir ne ðauliams; tiems, kurie veð kaip ir anksèiau, tebemokëti po 80 ir 70 cen- tø. Nuo namø statybos likusias malkas – 7 erdmetrius – bûrio taryba 1937 12 01 nutarë parduoti po 5 Lt uþ erdmetrá. 44 Noruliø bûrio nariø, sumokëjusiø nario mokestá uþ 1937 metus, sàraðe yra 71 ðaulys: Antanas Dubauskas; Antanas Danyla; Justas Lu- koðevièius; Liudvikas Baublys; Antanas Veèkys; Antanas Grëbliûnas; Bronius Stanevièius; Balys Sadauskas; Feliksas Krasnauskas; Juozas Ju- revièius; Petras Tarnauskas; Ipolitas Lauraitis; Jonas Bandaravièius; Pra- nas Vilpiðauskas; Jonas Baublys; Petras Sadeckas; Jonas Kalanta; Juo- zas Baublys; Jonas Kaðëta; Stasys Vaitkus; Antanas Zaura; Silvestras Bartaðka; Stasys Èaplikas, Divo; Rokas Èaplikas; Leonas Èaplikas; Ju- lius Èaplikas, Juliaus; Julius Èaplikas, Divo; Julius Èaplikas, Tomo; Jo- nas Galèius; Vincas Janulevièius; Vladas Janulevièius; Vaclas Jazukevi- èius; Petras Jurkevièius; Cezaris Jurkevièius; Jonas Jazukevièius; Kos- tas Kerðulis; Petras Kvaraciejus; Vladas Kvaraciejus; Alfonsas Kielë; Henrikas Liuolia; Juozas Miliauskas; Alfonsas Sinkevièius; Julius Sas- nauskas; Rokas Volungevièius; Tomas Þuraulia; Vincas Augustauskas;

418 Vaclas Saveikis; Vincas Tumënas; Dimitrijus Karpenka; Petras Misiû- nas; Julius Kuèinskas; Izabelë Jazukevièiûtë; Magdë Kerðulienë; Kostë Kieliûtë; Adelë Kieliûtë; Janina Miliauskaitë; Julë Sasnauskaitë; Kostë Sasnauskaitë; Ona Sadeckienë; Elena Vaitkienë; Ieva Baublienë; Julija Veèkienë; Michalina Lukoðevièienë; Pranë Baublienë; Pranë Stanevi- èienë; Elena Tarnauskienë; Agota Baublienë; Izabelë Kalantienë; Te- ofilë Jaskelevièiûtë; Emilija Sinkevièiûtë. 1938 m. sausio 1 d. bûryje buvo du vokiðki valdiðki ðautuvai ir 15 nuo- savø revolveriø. B. taryba sausio 10 d. nutarë padëti 9-niems ðauliams uþsisakyti „Trimità” 1938 metams, pusæ prenumeratos kainos – 2,50 Lt – sumokant ið bûrio kasos (ið viso 22,50 Lt); rugpjûèio 15 d. b. taryba nutarë padëti uþsiprenumeruoti þurnalà 1938 m. II pusmeèiui dar 10-èiai ðauliø, uþ kiekvienà ið kasos sumokant po 1,50 Lt. Vasario 16 d. ðauliø namuose vykusiame vakare vaidinta 3 v. drama „Nebaigtas þy- gis”. Uþ bilietus gauta 30,50 Lt, iðlaidos – 7,83 Lt, pelnas – 22,67 Lt. Ðauliai dramos mëgëjai savo namuose balandþio 18 d. suvaidino 3 v. komedijà „Cingu lingu”. Uþ bilietus surinkta 73,30 Lt, iðlaidos – 14,15, Lt (12 Lt sumokëta muzikantams), pelnas – 59,15 Lt. Vakare birþelio 6 d. vaidinta 3 v. komedija „Moderniðka kaimo moteris”. Uþ parduotus bi- lietus gauta 113 Lt, iðlaidos – 12,10 Lt, pelnas – 100,90 Lt. Vakaras su bufetu vyko ðauliø namuose. Birþelio 29 d. surengtas vakaras Utiekos pr. mokykloje. Vaidinta vieno veiksmo komedija „Artistai bedarbiai”. Uþ bilietus gauta 19,50 Lt, iðlaidos – 7,40 Lt, pelnas – 12,10 Lt. Per vakarà ðauliø namuose liepos 31-àjà uþ bilietus surinkta 35 Lt, grieþi- kams sumokëta 15 Lt, pelnas – 20 Lt. Vieno veiksmo komedija „Kur- èias þentas” vaidinta rugpjûèio 15-osios vakare. Uþ bilietus gauta 63,55 Lt, iðlaidos – 13,20 Lt (12 Lt muzikantams), pelnas – 50,35 Lt. Lapkrièio 13 d. vaidintas 4 v. vaizdelis „Tëvø klaida”. Uþ bilietus gau- ta 70,35 Lt, iðlaidos – 26 Lt, pelnas – 44,35 Lt. Gruodþio 26 d. ðauliø namuose surengtame vakare vaidinta 3 v. komedija „Gyvieji nabað- ninkai”. Uþ bilietus surinkta 63,50 Lt, iðlaidos – 17,10 Lt, pelnas – 46,40 Lt. 1938 m. kovo 1 d. ávyko metinis bûrio susirinkimas. B. tarybon ið- rinkti: Balys Sadauskas – sekretorius, Rokas Èaplikas – kasininkas, Sta- sys Vaitkus – ðvietimo vadovas; revizijos komisijos pirmininku iðrinktas

419 Jurgis Kaminskas, nariais – Julius Èaplikas ir Julius Janulevièius, kan- didatais á komisijà – Julius Sasnauskas ir Vladas Kvaraciejus. Nustaty- tas toks nario mokestis: tarnautojams – 2,40 Lt metams, kitiems – 1,20 Lt. Prie ðauliø namø uþbaigimo kiekvienas ðaulys 1938 metais privalëjo ne- mokamai dirbti po 2 dienas arba sumokëti po 2 Lt uþ dienà. Galutinai árengti namus bûrys nutarë geguþës 29 d. susirinkime. Namus reikëjo iðtinkuoti, sudëti lubas ir kt. Namams uþbaigti reikëjo paimti 800 litø paskolà. Todël bûrys nutarë ástoti nariu á Merkinës smulkaus kredito draugijà. Namø fondui 1938 metais ðauliai dar mokëjo po 1 Lt. Ðauliø namuose tilpo ir vietos pradinë mokykla. Taèiau ir 1940 m. vasarà, bûrá likviduojant, ið abiejø pusiø tinkuoti namai su dvigubomis lubomis, tu- rëjæ 18 langø ir 13 durø, 3 koklines krosnis, virtuvæ, dar nebuvo visiðkai sutvarkyti: neuþpiltos lubos, neárengta rûbinë, prie namø nebuvo iðvie- tës ir sandëliuko, 7-niø betoniniø þiedø ðulinys buvo be svirties ar kito- kio átaiso kibirui iðkelti... Kaþkokio mirusio policininko kapo sutvarkymui 24 þmonës 1938 m. sudëjo 36,50 Lt (aukojo po 1,50 Lt, tik A. Dubauskas 2 Lt). Ðaulys Jus- tas Lukoðevièius paaukojo bûriui 56 knygas – groþinës literatûros ir mokslo populiarinimo leidiniø. Iðplatinti siunèiamus loterijos bilietus 1938 05 26 raðtu Noruliø bûrio papraðë 60 Joniðkio valsèiaus ð. bûrys. Bûrio ðaulys pasienio policininkas Justas Lukoðevièius á istorijà áëjo dël kito dalyko. Tai jis 1938 m. kovo 11 d. apie 5 val. 15 min. ryto pasie- nio Alytaus baro II rajono 2-osios (Trasninko) sargybos ruoþe ðautuvo ðûviu á kairájá ðonà mirtinai suþeidë 17 metrø á Lietuvos pusæ áëjusá len- kø pasienietá Stanislavà Serafinà. Susiðaudymo metu kartu buvo dar du ðauliai – pasienio policininkas Antanas Veèkys ir sargybos virðininkas Stasys Vaitkus. Suþeistasis 8 val. 48 min. Trasninko sargybos bûstinëje mirë. Ðis ávykis prie Trasninko buvo lenkø provokacija: jie jau apie 5 val. bent 8 kartus iððovë prie demarklinijos, o á Lietuvos teritorijà áëjæs Se- rafinas ið uþ kadagio krûmo ðovë á Lukoðevièiø. S. Serafino lavonas ko- vo 11 d. vakare perveþtas á Merkinæ, o po skrodimo kovo 12 d. 17 val. 10 min. Trasninke perduotas lenkams. Perdavë II rajono virðininkas A. Dubauskas. Merkinës savivaldybës parûpinto karsto lenkai nepri- ëmë. Lenkai S. Serafinà, jø kariuomenëje tarnavusá baltarusá kareivëlá,

420 kovo 13 d. palaidojo Marcinkoniø kapinëse. Kapas su betoniniu antka- piu iðlikæs. Jau kovo 12-osios vakarà Varðuvos radijas tendencingai pasakojo apie ávyká Lietuvos pasienyje. Visoje Lenkijoje vyko mitingai, eisenos, grasinimai Lietuvai. Lenkø ðovinistai ypaè siautëjo Vilniuje. Á Lietuvos pasiená plûdo lenkø kariuomenë. Miðrios komisijos incidentui iðtirti len- kai atsisakë. Kovo 17 d. Lenkija áteikë Lietuvai 48 valandø ultimatumà, pareikalavo iki kovo 31 d. uþmegzti diplomatinius santykius ir pasikeis- ti akredituotais diplomatais. Nepaprastajame Seimo posëdyje kovo 19 d. Lenkijos ultimatumas priimtas; niekas nebalsavo prieð (pasak Kazi- miero Èapliko atsiminimø knygos „Saugojau þmoniø gyvybæ ir turtà“, V., 2001, tik jo pusbrolis „deputatas gen. Julius Èaplikas pasiûlë ultima- tumà atmesti ir ginti ðalá visomis turimomis jëgomis“). Justas Lukoðevièius gimë 1900 metais Linkmenø valsè. Maksiûnø kaime (dabar Ignalinos raj.). Tëviðkæ okupavus lenkams, nuo 1920 m. liepos slapstësi miðkuose, o paskui su draugais atbëgo á Nepriklausomà Lietuvà. Utenos komendantûroje ástojo á Lietuvos kariuomenæ. Tar- naudamas 2 pëstininkø pulke, dalyvavo mûðiuose su lenkais ties Augus- tavu ir Seinais. Patekæs á nelaisvæ, buvo nuveþtas á Vadovicø stovyklà Krokuvos kraðte. Gráþo 1920 m. pabaigoje ir iki 1922 10 06 vël tarnavo tame paèiame pulke. Po kariuomenës ástojo partizanuosna, o 1934 m. birþelio mën. – pasienio policijon; tarnavo Alytaus bare. Noruliø bûrio nariø sudëtis keitësi. Ðauliø, sumokëjusiø nario mo- kestá uþ 1938 metus, sàraðe nebuvo kai kuriø pavardþiø, buvusiø 1937 metø sàraðe. Uþtat buvo nauji nariai: Kazys Keliaèius, Marcelius Savic- kas, Karolis Stoðkus, Juozas Vaitekûnas, Raulas Biekða, Antanas Èes- nulevièius, Zofija Jurelevièiûtë-Èesnulevièienë, Stefanija Keliaèienë, Iza- belë Kalantienë, Antanas Saveikis, Antanas Varþa, Pranas Janavièius, Morkus Þalnierauskas, Jonas Furmanavièius, Adomas Biekða. Maþdaug tø metø papildomame ðauliø sàraðe dar buvo Liudas Adamkevièius, Pet- ras Vasiliauskas, Juozapatas Lûþa, Kazys Kalvaitis, Juozas Ambrazevi- èius, Butkevièius... Bûrio ginklams aukojusiø ðauliø sàraðe (metai nera- ðomi, tik IV-X mën.) áraðytas Juozas Dulka (LCVA 561-17-5). 1939 m. vasario 25 d. Noruliø ðauliø namuose paskaitas ðauliams ir kitiems apylinkës gyventojams skaitë ðauliai mokytojai: Pr. Þilinskas –

421 apie prieðcheminæ apsaugà, J. Kaèiulis – apie higienà, J. Janulevièius – „Lietuvos 20 metø ekonominë ir kultûrinë apþvalga”. Klausytojø buvo pilna salë. Pageidauta daugiau paskaitø. Ginklø vajaus proga balandþio 2 d. Trasninko kaimo gyventojai ð. bûriui paaukojo apie 150 litø uþ þvy- rà, per dvejus metus imtà ið bendros kaimo þemës; uþ tà þvyrà kaimie- èiai negavo pinigø ið Merkinës valsèiaus savivaldybës ir pavedë Noruliø ðauliams iðsireikalauti tuos pinigus. Bûrio vadas, Alytaus apskrities pasienio policijos II rajono virðinin- kas Antanas Dubauskas 1939 metais kaþkuo prasiþengë ir buvo perkel- tas panaðioms pareigoms á kità tarnybos vietà – Ðvenèionëliø apskritá. XIX rinktinës vado Basiulio 1939 11 28 raporte LÐS vadui raðyta, kad „... ats. leit. ðaulio Dubausko asmenyje Alytaus ðauliø rinktinë netenka tikrai didelio lietuvio, veiklaus ðaulio ir pavyzdingo Noruliø ðauliø bû- rio vado” (LCVA 561-19-280). Visa charakteristika, „iðskiriant paskuti- ná ávyká”, labai teigiama. Deja, „paskutinis ávykis” neávardintas. LÐS 20-meèio proga A. Dubauskas apdovanotas Ðauliø þvaigþdës ordinu. LCVA 561-19-332 yra Basiulio 1940 m. sausio 23 d. raðtas Ðvenèionëliø apskrities virðininkui: praðyta pasienio rajono virðininkà A. Dubauskà nuo vasario 1 d. kelioms dienoms atleisti nuo tarnybos, kad ðis galëtø atvykti á XIX rinktinæ perduoti Noruliø bûrio turtà ir ðauliø namus. Noruliø ð. bûrio susirinkimas 1940 m. sausio 13 d. iðrinko naujà ta- rybà: Balys Sadauskas – sekretorius, Jonas Janulevièius – ðvietimo va- dovas, Juozas Vaitekûnas – kasininkas, kandidtai – Rokas Èaplikas ir Kazys Kupreiðis; revizijos komisija: Jurgis Kaminskas – pirmininkas, nariai – Kazys Milaðius ir Vladas Kvaraciejus, kandidatai á komisijà – Jonas Sauka ir Henrikas Liuolia. Lietuvos ðauliø sàjungos 1940 01 31 ásakymu bûrio vadu paskirtas Juozas Rudzinskas, taèiau jau balandþio 10 d. ásakymu já pakeitë Vytautas Narkevièius.

Giraitës bûrys XIX rinktinës vadas 1934 m. kovo 22 d. pasiraðë ágaliojimà Giraitës (Merkinës valsèius, dabar Merkinës seniûnija) pradinës mokyklos ve- dëjui Mikui Rapkauskui ásteigti ðauliø bûrá Giraitës kaime. Bûrys ási- steigë balandþio 14 d. Susirinkime dalyvavo daugiau kaip ðimtas þmo-

422 niø, rinktinës vadas. Susirinkimà pradëjo M. Rapkauskas. Po rinktinës vado paskaitos 29 asmenys panoro ástoti á LÐS. Á b. valdybà iðrinkti: M. Rapkauskas – pirmininkas, Vladas Grigaravièius – sekretorius, Jo- nas Sinkevièius – iþdininkas, kandidatai – Vladas Kaðëta ir Bronius Gri- garavièius; iðrinkti á revizijos komisijà: Andrius Grigaravièius, Juozas Sakalauskas, Viktoras Vardonis, kandidatai – Juozas Sinkevièius ir Sta- sys Lukaðevièius. Pasveikintas Respublikos Prezidentas ir pareikðta pa- dëka jam uþ ástatymà saugoti valstybæ ir tautà. Susirinkimas baigtas Tau- tos himnu. Po susirinkimo pademonstruotos aðarinës dujos (apie jas paskaitæs rinktinës vadas). Iðrinkta valdyba pareigomis pasiskirstë ba- landþio 17 d. Valdyba numatë balandþio 22 d. surengti vakarëlá (bilietai po 25 ct, 50 ct ir 1 Lt). Jau balandþio 19 d. rinktinës ðtabas praneðë bûriui, jog balandþio 29 d. Nedzingës b. ðaudykloje vyks ðaudymas ko- vos ðoviniais. Geguþës 4 d. bûryje surengtas ðaudymas ðratais. Visuoti- nis susirinkimas geguþës 21 d. nutarë nusistatyti nario mokestá po 10 ct mënesiui arba 1,20 Lt metams. Rinktinës valdyba birþelio 12 d. patvirtino 43 Giraitës bûrio valdybà ir bûrio sudëtá, o birþelio 21 d. rinktinës ðtabas iðsiuntë bûriui 24 nario liudijimus. Rinktinës 1934 06 12 patvirtintame bûrio sàraðe buvo: 4 vyrai ið Vala- këliø kaimo – Vladas Grigaravièius, Prano; Vaclas Vinkevièius, Vinco; Antanas Valentukevièius, Juozo; Juozas Grigaravièius, Prano; 16 ðauliø ið Giraitës – Bronius Grigaravièius, Zigmo, dailidë; Vladzë Grigaravièie- në, Juozo, ðeimininkë; Andrius Grigaravièius, Zigmo, dailidë; Juozas Sa- kalauskas, Jurgio; Jonas Sinkevièius, Juozo; Juozas Sinkevièius, Juozo; Viktoras Vardonis, Aleksandro, darbininkas; Vaclas Vardonis, Aleksan- dro; Petras Aleknavièius, Simo; Juozas Kaðëta, Petro; Rokas Kaðëta, Ka- rolio; Petras Kaðëta, Petro; Leonija (Levosë) Þièienë, Andriaus, ðeimi- ninkë; Juozas Pigaga, Krisiaus; Vincas Menciûnas, Jokûbo; Stasys Luka- ðevièius, Motiejaus; 3 vyrai ið Laukininkëliø – Jonas Kaðëta, Jurgio; Vla- das Kaðëta, Jurgio; Juozas Maþeika, Vlado. Sàraðe kaþkodël nebuvo b. valdybos pirmininku iðrinkto Miko Rapkausko, Andriaus (jis kilæs ið Þas- liø valsèiaus Reèioniø kaimo). Nebuvo ir Onos Rapkauskienës, Vinco (ði kilusi ið Perlojos); Rapkauskai gyveno Giraitëje. Greitai bûrio nariu ta- po Giraitës gyventojas Juozas Vardonis, Aleksandro.

423 Asmens pareiðkimus stoti á Giraitës ð. bûrá 1934 m. balandþio 14 d. buvo raðæ Veronika Stankevièiûtë, Ipolito ið Sapiegiðkës ir Bronius Kan- taravièius, Barnasiaus ið Giniðkiø kaimo. Taèiau ðiø þmoniø nebuvo pir- majame bûrio sàraðe. Ðratais geguþës 4 d. ðaudë Zigmas Mickevièius, Viktoras Kaðëta ir Vincas Kaðëta, kuriø taip pat nebuvo tame sàraðe. Vincas Kaðëta, Petro, kalvis ið Giraitës kaimo, kaip ir ið Laukininkëliø kilæs, bet Meðkuèiuose tarnavæs Mateuðas Barysas, Mateuðo bent 1927 m. pavasará priklausë 409 Meðkuèiø ð. bûriui. Taigi aktyvaus mokytojo M. Rapkausko iniciatyva vos ásisteigæs bû- rys Giraitës pradinëje mokykloje, kurioje vykdavo ir bûrio susirinkimai, surengë vakarus: balandþio 22 d. vaidinta „Jocio marti”, po to ðokiai; geguþës 20 d. – vieno veiksmo komedija „Kurèias þentas”, ðokiai ir þai- dimai; geguþës 27 d. – vaidinimai „Jocio marti” ir „Gavau þmonà”, ðo- kiai, þaidimai. Susirinkime rugpjûèio 26 d. kilo sumanymas nupirkti bû- riui vëliavà, pasitarta dël rugsëjo 23-osios – kariuomenës dienos ðven- tës. Rugsëjo 9 d., minint „tautos vado” A. Smetonos 60-metá, 9 ðauliai vëliavai paaukojo 30 litø. Visuotinius susirinkimus tais metais bûrys dar surengë spalio 28 d. ir lapkrièio 10 d. 1934 10 31 bûrio praneðime rinktinës vadui raðyta, kad bûrys jau surengæs dvi ðventes, 4 paskaitas, 3 vakarëlius. Uniformos neturëjo në vienas ðaulys, du turëjo kepures. Buvo 3 ðaulës moterys. Be Ðauliø sà- jungos, kitoms organizacijoms priklausë 8 ðauliai: visi – Lietuviø tauti- ninkø sàjungai, du – Vilniui vaduoti sàjungai, vienas – Dr. Basanavi- èiaus mokytojø sàjungai. Pageidauta papiginti „Trimito” prenumeratà. B. valdybos pirmininkas lapkrièio 11 d. raðë rinktinës vadui, jog yra mer- gaièiø, norinèiø priklausyti LÐS, bet negalinèiø apmokëti asmens pa- reiðkimø. Lëðø tokiam reikalui bûrys neturëjo. Ar negalëtø rinktinës valdyba apmokëti pareiðkimø ir priimti mergaites á Sàjungà? Rinktinës vadas atsakë, kad b. valdyba savo posëdyje turëtø nutarti praðyti rinkti- nës dël kiekvieno neturtingo asmens ir to asmens pareiðkimà su valdy- bos posëdþio protokolo iðtrauka prisiøsti rinktinei. Lapkrièio 18 d. tu- rëjo vykti 8 ir 9 ðauliø kuopø manevrai. Giraitës bûrys – ne maþiau kaip 22 ðauliai – ápareigotas atvykti Merkinën (b. vadas Juozas Grigaravièius). Susirinkime 1935 m. vasario 16 d. ðauliai iðreiðkë susirûpinimà, kad jø bûrys iki ðiol LÐS nepatvirtintas (LÐS bûrá patvirtino 1934 m. rugsëjo

424 4 d., apie tai paskelbusi 1935 02 05 ásakyme; bûrys apie tai dar neþino- jo). Apie bûrio patvirtinimà Lietuvos ðauliø sàjungoje XIX rinktinës vadas Navikevièius bûriui praneðë tik 1935 m. kovo 22 d.; bûrys jau ga- lëjo uþsisakyti antspaudà ir kampiná ðtampà, kurie kainavo 10 Lt (LCVA 561-19-565). Susirinkime vasario 16 d. priimtas pasiûlymas praðyti LÐS vadovybës, kad laisvoje Lietuvoje nesiplëstø lenkinimo lizdai – lenkø mokyklos, bet kad bûtø prieðingai (LCVA 561-19-176). Kovo 3 d. bûrys Giraitës pr. mokykloje rengë vaidinimà – 3 veiksmø dramà „Savanoriai kûrëjai”. Kaip paprastai, vakarui rengti reikëjo policijos nuovados vir- ðininko leidimo. B. ðaulys Juozas Maþeika ið Laukininkëliø kaimo 1935 m. kovo 19 d. pasiskundë rinktinës vadui (rinktinëje skundas gautas balandþio 2 d.), kad kovo 19 d. Savulkø kaime ant vieðkelio já persiëmë Giraitës bûrio ðauliai Juozas ir Petras Kaðëtos bei Antanas Valentukevièius ir ëmë muð- ti, grasindami, kad jis daugiau nelankys ðauliø susirinkimø ir nevaikð- èios á Giraitæ... Teko nuo muðeikø pabëgti (apie tai nukentëjusysis kovo 24 d. jau buvo raðtu praneðæs b. valdybai). Bûrio vadas balandþio 14 d. atraportavo rinktinei, kad maþas nesusipratimas buvæs, „bûrio valdyba deda pastangø, kad visi ðauliai draugiðkai sugyventø”. Visuotinis susi- rinkimas balandþio 23 d. nutarë kunigo ðaulio L. Petkelio paminklui ið bûrio kasos paaukoti 5 litus, nes daugiau pinigø kasoje nëra. Á moterø ðauliø suvaþiavimà vyks O. Rapkauskienë. Ðauliai po truputá aukojo bû- rio vëliavai ásigyti. Geguþës 4 d. bûryje vyko ðaudymas ðratais. Ðaudë 25 ðauliai, tarp jø – Zigmas Mickevièius, Antanas Valentukevièius, Vikto- ras Kaðëta, Vincas Kaðëta... Visuotinis susirinkimas 1935 05 11 perrinko bûrio valdybà. Jos na- riais tapo: M. Rapkauskas – pirmininkas, Vladas Grigaravièius – sekre- torius, Jonas Sinkevièius – iþdininkas, Bronius Grigaravièius – knygi- ninkas; revizijos komisija: Viktoras Vardonis, Juozas Sinkevièius ir Sta- sys Lukaðevièius. Ðventinti bûrio vëliavà numatyta birþelio pabaigoje arba liepos pradþioje. Rûpintis tuo reikalu pavesta Jonui Sinkevièiui ir Broniui Grigaravièiui. B. valdybos sudëtá rinktinë patvirtino birþelio 30 d. Susirinkimas rugsëjo 14 d. nutarë ásigyti radijo aparatà. Iðrinkta komisi- ja vakarams rengti: Juozas Kaðëta, Vaclas Vardonis ir Vincas Lukaðevi- èius.Bûrio vëliava paðventinta 1935 m. liepos 14 d. Ðventinimo iðlai-

425 Policijos Daugø nuovados paþymëjimas apie Giraitës bûrio rengiamà vakarà. 1934 04 18

doms padengti 23 ðauliai suaukojo 11,50 Lt (po 50 ct). Ið jø 10 Lt ati- duota vëliavos paðventinimo komitetui pietums, o 1,50 ct liko bûrio ka- soje. Spalio 1 d. Alytuje vykusiame kontroliniame ðaudyme kovos ðovi- niais ið Giraitës bûrio privalëjo dalyvauti Jonas Sinkevièius (rinktinës 1935 09 19 raðtas). Rûpestis dël radijo aparato atsispindëjo ir 1935 10 12 protokole. Kiekvienas ðaulys radijui paþadëjo aukoti ne maþiau kaip 5 litus; ið ne ðauliø priimti ne maþesnes kaip 1 Lt aukas (!). Deja, paþa- dus aukoti ðauliai ne visada tesëdavo. Kuopos vadas ásakë Giraitës b. vadui su ðauliais lapkrièio 16 d. 19 val. atvykti á Perlojà, á L. Petkelio palaikø perlaidojimà. Ðauliai, kas turi, vilkës uniformomis, pasiims ðautuvus, ðaukðtus, dubenëlius ir puode- lius; lapkrièio 16 d. vakariene ðauliai apsirûpins patys, nakvyne bus ap-

426 rûpinti, o lapkrièio 17 d. bus duodami pusryèiai ir pietûs. B. valdybos pirmininkas M. Rapkauskas gruodþio 2 d. paraðë rinktinës vadui, jog dar 1934 metais bûrys yra gavæs 23 poras senø kareiviðkø batø, jie iðda- linti ðauliams, kurie norëtø uþ juos atsiskaityti, bet neþino kainos. Pra- neðta, kad batø pora kainuoja 65 centus, tad bûrys turëjo sumokëti 9,85 Lt. Rinktinës vadas Basiulis Merkinës valsèiaus valdyboje gruo- dþio 12 d. tikrino ðauliø bûriø visà valdiðkà turtà. Tikrinti ðautuvai, re- volveriai, granatos, balnai, durtuvai ir kt. Patikrintas ir Giraitës b. tur- tas. 12 kuopos vadas P. Makarevièius gruodþio 16 d. praneðë Giraitës b. vadui, kad gruodþio 22 d. 9.30 val. jis Nedzingëje surengs 1926 metø perversmo paminëjimà. Minëjimas vyktø po pamaldø baþnyèioje. Pagal 1935 m. rugsëjo 7 d. ir gruodþio 12 d. bûklæ Giraitës bûrys turëjo tokiø ginklø: 2 angliðkus ir 1 rusiðkà ðautuvà, 30 ðoviniø anglið- kiems ðautuvams ir 15 rusiðkam ðautuvui, vienà tûtelæ ðaudymui ðratais angliðkam ðautuvui; buvo 2 dirþai angliðkiems ðautuvams. Bûrio vadas Mikas Rapkauskas, pakeitæs Juozà Grigaravièiø, 1936 m. sausio 12 d. praðë rinktinës vado uþregistruoti jo turimus nuosavus ðautuvus: vienà vokiðkà, 1910 m. gamybos, ðiek tiek aprûdijusá, bet gerai veikiantá, ir kità rusiðkà, sugadintà: nupjauti buoþë ir vamzdis, vamzdþio gale nëra taikiklio, ðautuvo vidus ir iðorë aprûdijæ, bet ðaudyti galima. Sporto uþsiëmimuose 1935 metais ið 24 ðauliø dalyvavo visi, iðskyrus Stasá Lukaðevièiø. Vyko 100 ir 400 metrø bëgimai, ðokimai á aukðtá ir tolá, granatos mëtymas. Visi bûrio nariai ir kandidatai – ið viso 35 asmenys – dalyvavo susi- rinkime 1936 m. sausio 4 d. Susirinkimo protokole raðyta, kad bûrys 1935 metais nusipirko ir paðventino apie 150 litø kainavusià vëliavà. Prisimintas sumanymas nupirkti „garsiakalbá radijo aparatà ir ðiam rei- kalui jau yra surinkta apie 200 litø”. Nutarta aparatà nupirkti iki vasa- rio 1 d., uþtraukiant paskolà, uþ kurià solidariai atsakytø visi bûrio na- riai. Radijui pirkti kiekvienas ðaulys dar paaukotø maþiausiai 5 litus; radijui pirkti iðrinkti bûrio vadas M. Rapkauskas, Jonas Sinkevièius, Juozas Grigaravièius ir Juozas Kaðëta, Petro. 1936 m. sausio 26 d. D. Rekacho parduotuvëje Alytuje uþ 365 Lt nupirktas 3-jø lempø „Marconi” firmos radijo imtuvas. Aparatas nu- pirktas be lempø. Imtuvo kokybæ (be lempø) pardavëjas garantavo me-

427 tams. Uþ radijo aparatus reikëjo mokëti abonentiná mokestá. B. vadas M. Rapkauskas vasario 24 d. praðë rinktinës vado tarpininkauti, kad bûrys bûtø atleistas nuo abonentinio mokesèio uþ skaityklos radijo im- tuvà. Rinktinës vado vasario 26 d. rezoliucija: „Bûrio vadui. Atskirai tarpininkauti bûriui negalima, nes ástatymas to nenumato”. Á bûrio tos paèios ar kitos dienos praðymà panaðiai reagavo Susisiekimo ministeri- ja. Bûrys praðæs atleisti nuo abonentinio mokesèio iki 1937 m., kol iðsi- mokës uþ imtuvà; jeigu negalima atleisti visai, tai mokestá nors suma- þinti. Ministerijos Paðto valdybos Technikos tarnyba 1934 04 16 prane- ðë, kad susisiekimo ministras nesutiko atleisti bûrio nuo abonentinio mokesèio. Beje, ta pati ástaiga kovo 16 d. buvo praneðusi, kad praðymas bus svarstomas tik apmokëjus já 4 Lt þyminiu mokesèiu (LCVA 561-19-567). Radijo imtuvas pirktas skolon, nes balandþio 30 d. bûrys 100 Lt pagal vekselá pasiskolino ið Juozo Sakalausko bûtent radijo im- tuvui; dalis skolos – 30 Lt – gràþinta rugpjûèio 22 d. (tiek pinigø b. vadas M. Rapkauskas rugpjûèio 21 d. pasiskolino ið Vinco Menciûno). Pasak 1936 m. vasario 23 d. sàraðo apie kariuomenëje tarnavusius ðaulius, tokiø Giraitës bûryje buvo aðtuoni: Stasys Lukaðevièius, Motie- jaus, artilerijos pulko eilinis 1927-1928 m.; Jonas Sinkevièius, Juozo, 9 pëst. LDK Vytenio pulko eilinis 1927-1928 m.; Vaclas Sinkevièius, Vin- co, 5 pëst. LDK Kæstuèio pulko eilinis; Juozas Pigaga, Krisiaus, 7 pëst. pulko eilinis 1924-1925 m.; Bronius Grigaravièius, Zigmo, eilinis Kau- no ir Utenos komendantûrose 1920-1922 m.; Vladas Grigaravièius, Pra- no, 5 pëst. pulko grandinis 1927-1929 m.; Juozas Grigaravièius, Prano, 9 pëst. pulko jaunesnysis puskarininkis 1925-1926 m.; Vladas Kaðëta, Jurgio, 9 pëst. pulko grandinis 1930-1931 m. (LCVA 561-19-568). Bûrio ðaudymas kovos ðoviniais 1936 metais vyko du kartus: balandþio 14 d. ir rugpjûèio 9 d. (abu kartus Nedzingëje). Susirinkime 1936 06 06 b. vadas M. Rapkauskas pasakojo apie lan- kymàsi Kaune birþelio 2 d., kur bûriø ir rinktiniø atstovams aiðkintas naujasis Lietuvos ðauliø sàjungos statutas ir LÐS ástatymas. Paþymëta, kad nuo 1934 m. balandþio 14 d. iki ðios dienos bûrys turëjo 415,40 Lt ávairiø pajamø, o padarë 505,15 Lt iðlaidø, todël kasoje buvo 50,15 Lt trûkumas. Be abejo, didþiausiø iðlaidø pareikalavo radijo aparatas. Ið- rinkta nauja bûrio taryba: Jonas Sinkevièius, Viktoras Vardonis, Bro-

428 nius Grigaravièius, Juozas Grigaravièius, kandidatai – Ona Rapkaus- kienë ir Vincas Menciûnas; kontrolës komisija: Vladas Grigaravièius, Juozas Sinkevièius, Juozas Sakalauskas, kandidatai – Stasys Lukaðevi- èius ir Antanas Valentukevièius (LCVA 561-19-565). Bûrio pajamø ðaltinis buvo ðauliø aukos ir rengiami vakarai. Tiesa, ið vakarø gaunamas pelnas buvo nedidelis – daþniausiai po kelis litus. Pirmojo 1934 04 22 su vaidinimais surengto vakaro pelnas buvo vos 45 centai (pajamos – 26,25 Lt, iðlaidos – 25,80 Lt). Rengti vadinamieji ðeimyniniai vakarai, kuriems rinktos aukos su aukø lapais. Pirmasis tok- sai vakaras 1934 05 20 davë 5,40 Lt pelno (pajamos – 14,60 Lt, iðlaidos – 9,20 Lt). Vakaro pajamos – aukos: 45 suaugæ asmenys, aukojæ nuo 25 ct iki 50 ct, ir 7 vaikai (po 10 ct) sudëjo 13,50 Lt; dar 1,10 Lt pridëjo Bronius Grigaravièius. Uþ bilietus á vaidinimus geguþës 27 d. gauta 18 Lt, padaryta 13 Lt iðlaidø, pelnas – 5 Lt. Kiek daugiau – 13,40 Lt – pelnyta ið spalio 15 d. vakaro: uþ bilietus surinkta 27 Lt, iðleista 13,60 Lt. Vieðas vakaras lapkrièio 18 d. davë 6,40 Lt pelno (pajamos – 18,40 Lt, iðlai- dos – 12 Lt). Ið lapkrièio 25 d. vakaro gauta 3,30 Lt pelno (pajamos – 16,40 Lt, iðlaidos – 13,10 Lt). Ðeimyniniam vakarui gruodþio 26 d. 61 as- muo sudëjo 17,75 Lt (aukota nuo 25 ct iki 50 ct); iðlaidos – 7,75 Lt, pelnas – 10 Lt. Vëliau vakarai rengti daugiausia þiemà – nuo Kalëdø iki Gavënios ir vëlyvà rudená, lauko darbams pasibaigus. Taèiau vakarø pel- no dalis progresinio mokesèio pavidalu kartais atitekdavo policijos nuo- vadoms. Daþnai to pelno bûriui likdavo labai maþai arba jo net neuþ- tekdavo policijai uþsimokëti. Pavyzdþiui, Giraitës bûrys 1934 04 25 Daugø nuovadai sumokëjo 4,90 Lt (uþ balandþio 22 d. vakarà, kurio pelnas tebuvo 45 ct), o birþelio 2 d. – 3,60 Lt (uþ geguþës 27 d. vakarà, davusá 5 Lt pelno). Paprastai 20 % ið vakarø pelno pasiimdavo rinktinë. 1935 m. vasario 2 d. ðeimyniniam vakarui 40 dalyviø suaukojo 10,70 li- tø (aukota po 10-30 centø); padaryta 7 Lt iðlaidø, tad pelno liko 3,70 Lt. Kovo 3 d.vakaro pajamos buvo 22,10 Lt, iðlaidos – 14,10 Lt, pelnas – 8 Lt. Vieðo vakaro balandþio 17 d. pajamos – 12,50 Lt, iðlaidos – 5 Lt, grynas pelnas – 7,50 Lt. Taèiau ið pelno 2,50 Lt kaip progresinis mokes- tis atskaièiuota policijos Merkinës nuovadai. Ðeimyniniam vakarui bir- þelio 16 d. ið 35 aukotojø surinkta 4,70 Lt (aukota po 10, 15 ir 20 centø); iðlaidos – 2 Lt, pelnas – 2,70 Lt. Daugiau pelno gauta ið spalio 15 d.

429 vakaro – 22,80 Lt (pajamos – 30,80 Lt, iðlaidos – 8 Lt). Spalio 27 d. vakaras davë 10 Lt pelno (pajamos – 19,25 Lt, iðlaidos – 9,25 Lt). Vaka- ro lapkrièio 10 d. pelnas – 12,20 Lt (pajamos – 19,50 Lt, iðlaidos – 7,30 Lt). Paskutinis vakaras 1935 metais ávyko gruodþio 26 d., jo pelnas – 3,80 Lt (pajamos – 11,70 Lt, iðlaidos – 7,90 Lt). Vakaras 1936 m. sausio 5 d. davë 10 Lt pelno (pajamos – 16,50 Lt, iðlaidos – 6,50 Lt). Vasario mënesá bûrys surengë net keturis vakarus. Deja, apie jø, kaip ir daugumos ankstesniø vakarø, turiná þiniø nëra. Pelnas toks: vasario 2 d. – 2,40 Lt (pajamos – 11,70 Lt, iðlaidos – 9,30 Lt); vasario 9 d. – 4,30 Lt (pajamos – 7,30 Lt, iðlaidos – 3 Lt); vasario 16 d. – 21 Lt (pajamos – 26 Lt, iðlaidos – 5 Lt); vasario 23 d. – 4,30 Lt (paja- mos – 9,10 Lt, iðlaidos – 4,80 Lt). Ið balandþio 13 d. rengto vakaro gauta 10 Lt pelno (pajamos – 14,65 Lt, iðlaidos – 4,65 Lt). 20 litø gryno pelno davë vakaras rugsëjo 15 d. (pajamos – 26,50 Lt, iðlaidos – 4,65 Lt). Gruo- dþio 25 d. surengto vakaro pelnas – 18,20 Lt (pajamos – 26,40 Lt, iðlai- dos – 8,20 Lt); didesnioji iðlaidø dalis – 5 Lt uþmokestis ðauliui Petrui Kaðëtai uþ grojimà (5 Lt P. Kaðëtai sumokëta ir uþ grojimà vakare 1937 04 11). Bûrio vadas mokytojas Mikas Rapkauskas su þmona Ona 1936 m. rudená iðvyko á naujà tarnybos vietà – Alovës pradinæ mokyklà. Prieð iðvaþiuojant, rugsëjo 12 d., iðsiøstame raðte rinktinës vadovybei M. Rap- kauskas pageidavo, kad LÐS centras iðleistø arba nurodytø veikalus, kurie bûtø tinkami vaidinti sodþiuose. Atleidþiamas ið pareigø jis pasipraðë rugsëjo 14 d. raportu rinktinës vadui (atleisti nuo rugsëjo 20 d.); á savo vietà siûlë Juozà Grigaravièiø arba Jonà Sinkevièiø. Laikinai eiti b. va- do pareigas rinktinë nuo spalio 16 d. paskyrë Jonà Sinkevièiø, nuo 1935 12 09 buvusá bûrio vado pavaduotoju. Taèiau bûrá ið jo spalio 22 d. perëmë Juozas Grigaravièius, bûrio vadu paskirtas antrà kartà. Perim- tas bûrio turtas: antspaudas, vëliava, futbolo kamuolys, radijo aparatas, 15 rusiðkø kovos ðoviniø ir raðtinës knygos bei bylos. Ðautuvai buvo lai- komi pas ðaulius namuose (LCVA 561-19-568). Pasak bûrio 1936 09 12 raporto rinktinës vadui, bûrys, be kita ko, turëjo 8 uniformuotus ðaulius, vëliavà, 20 arø þemës sklypà geroje vie- toje (sklypà dovanojo Giraitës kaimo gyventojai) ir 91,85 Lt trûkumà kasoje. B. susirinkimui lapkrièio 7 d. vadovavo Giraitës pr. m-los vedë-

430 jas ðaulys mokytojas A. Zakarevièius (b. valdybos sekretorius Bronius Grigaravièius). Nutarta uþ 1936 metus mokëti po pusæ lito nario mo- kesèio. Susirinkimas nutarë praðyti XIX rinktinës atleisti bûrá tais me- tais nuo mokesèio LÐS namø fondui, nes „ðauliø piniginis pajëgumas labai nedidelis”, dar neiðsimokëta uþ radijo aparatà, be to, Giraitës kai- mui tais metais iðsiskirsèius á viensëdþius, daugeliui ðauliø teko keltis á sklypus, o tai dar pasunkino bûrio piniginæ bûklæ (LCVA 561-19-569). Taèiau rinktinës vadas gruodþio 8 d. atsakë, kad „atleisti ðaulius nuo mokesnio Ðauliø sàjungos namø fondui negalima” – mokëti privalëjo visi bûriai. Ministro pirmininko Juozo Tûbelio 1936 12 05 ásakymu sudarytas Þiemos pagalbos komitetas, kuriam pavesta visame kraðte organizuoti þiemos pagalbà beturèiams, vargo prislëgtiems þmonëms. Komiteto veik- lai vadovavo ponia S. Smetonienë. Aukos daiktais ir pinigais rinktos pirmiausia gruodþio 18, 19 ir 20 d.d. XIX rinktinës vadas 1936 12 17 aplinkraðèiu kvietë ðaulius aktyviai dalyvauti þiemos pagalbos akcijoje. Nedzingës seniûnijos seniûnas Vincas Micevièius gruodþio 27 d. ágalio- jo Giraitës b. ðaulius Broniø Grigaravièiø, Vincà Menciûnà ir kitus rinkti aukas Þiemos pagalbos komiteto vardu. Rinkta pinigais ir natûra. Kiek surinkta, tikslesniø þiniø nëra. Tik 1937 01 02 seniûnas ið B. Grigaravi- èiaus gavæs 2,70 Lt pinigø (yra pakvitavimas). Pasak bûrio kasos knygos 1936 m. rugsëjo 5 d. patikrinimo duome- nø, uþ radijo imtuvà turëta 80,90 Lt skolos; 65,75 Lt vëliau sumokëta, o liko dar 15,15 Lt. Pagal 1936 12 26 bûklæ bûryje buvo 29 ðauliai rikiai (su kandidatais) ir 2 moterys. Lietuviø tautininkø sàjungai priklausë 6 ðauliai, Vilniui vaduoti sàjungai – 1; kariuomenëje tarnavæ 12 ðauliø, netarnavusiø 17 (be moterø). Uniformas turëjo 5 ðauliai, tik kepures taipogi 5 (rugsëjo 12 d. uniformuoti buvæ 8 ðauliai?). Nuosavas gin- klas – 1 revolveris. 20 arø sklypas vertas 120 litø. Bûrio skolos – 50 Lt. Anot 1937 m. geguþës 1 d. susirinkimo protokolo, bûryje buvo 22 na- riai ir 6 kandidatai, nario mokestá uþ 1936 m. susimokëjæ 14 ðauliø. Ið- rinkta bûrio taryba: Jonas Sinkevièius, Viktoras Vardonis, Vincas Lu- kaðevièius, Adomas Grigaravièius, kandidatais liko Bronius Grigaravi- èius ir Juozas Sinkevièius; á kontrolës komisijà iðrinkti: Zigmas Micke- vièius, Stasys Lukaðevièius, Juozas Sinkevièius; b. vadas – Juozas Griga-

431 ravièius. Bûrys aktyviai bendradarbiavo su vietos tautininkais. Á kariuo- menæ vyko ðaulys Antanas Valentukevièius. Susirinkimà vedæs mokyto- jas A. Zakarevièius linkëjo jam „sëkmingai atlikti naujas Tëvynei tarna- vimo pareigas” ir „su naujomis þiniomis ir patarimais gráþti á bûrio ei- les” (LCVA 561-19-569). Kontroliniame ðaudyme kovos ðoviniais Aly- tuje 1937 09 23 bûriui atstovavo Jonas Sinkevièius, Stasys Lukaðevièius ir Juozas Grigaravièius. Giraitës pr. mokykloje balandþio 11 d. vyko bûrio vieðas vakaras; vaidinta Stasio Þemaièio 5 veiksmø drama „Leite- nantas Antanas”. Atrodo, vakaras toje paèioje mokykloje su vaidinimu (kaþkokiu Vijûno-Juozo Pavalkio 2 veiksmø veikaliuku), þaidimais ir ðokiais vyko spalio 15 d. Rinktinës naudai 1937 12 13 ið bûrio paimta 2,40 Lt – 20 % nario mokesèio uþ 1936 metus. Pasak 1938 m. balandþio 1 d. raðtelio, rinktinë bûriui paskyrë 4 po- ras avëtø batø; juos reikëjo atsiimti iki balandþio 15 d., sumokëjus 8 Lt. B. tarybos nariai 1938 05 06 sutartimi 20 arø þemës sklypà nuo tø metø sausio 1 d. iki 1942 m. sausio 1 d. iðnuomojo b. tarybos nariui Viktorui Vardoniui. Nuomininkas bûriui per metus turëjo mokëti 8 Lt; nuoma sumokama sausio mënesá, t.y. ið anksto. V. Vardonis privalëjo vienà kar- tà þemæ patræðti (gal patræðti vienà kartà per metus? – V. È.). Bûrio vadà Juozà Grigaravièiø pakeitë mokytojas Ignas Runta. XIX rinktinë 1938 m. birþelio 11 d. ásakë bûriui iki liepos 1 d. sumokëti LÐS namø statybos fondo ir bûrio nario mokestá uþ 1937 ir 1938 metus. Taèiau bûrio vadas I. Runta liepos 20 d. atsakë, kad siunèia 5 Lt bûrio nario mokesèio uþ 1937 metus; LÐS namø statybos fondui pinigø nebu- vo, nes kasoje neliko në cento, o ðauliai tø metø nario mokesèio dar nesumokëjo. Kitame tos paèios dienos raðtelyje raðyta, kad bûrys negali aukoti Vlado Putvinskio paminklui, nes kasoje nëra në cento! Mat LÐS ákûrëjo paminklui visi ðauliø bûriai buvo apdëti ne maþesniu kaip 10 Lt vienkartiniu mokesèiu (LCVA 561-19-570). Liepos 20 d. raportu rinkti- nës vadui praneðta, kad á bûriø vadø kursus buvo numatytas Juozas Sin- kevièius (g. 1900 m., ið Giraitës kaimo), bet dël lauko darbø jis negali vykti, o kito norinèio vykti neatsirado (kursai prie 5 pëst. pulko kariuo- menëje netarnavusiems bûriø vadams ir jø padëjëjams numatyti rug- pjûèio 1d.- rugsëjo 1 d.). Susirinkime rugsëjo 3 d. bûrio nariai pritarë sumanymui daryti manevrus (matyt, karinius uþsiëmimus. – V. È.); juos

432 rengti sekmadieniais prieð pietus. 1938 m. rudená Giraitës bûryje liko tik viena ðaulë moteris – Vladzë Grigaravièienë. Pagal LÐS 1937 04 29 raðtà bûriui teko platinti Kauno Prisikëlimo baþnyèios „plytas”; jos kainavo po 10 ct, 50 ct ir 1 Lt. B. vadas I. Runta neiðplatintas „plytas” 1938 m. spalio 26 d. gràþino Nedzingës baþnyèios klebonui: 328 – po 10 ct (32,80 Lt), 20 – po 50 ct (10 Lt) ir 5 – po 1 Lt (5 Lt); iðplatintos 22 „plytos” po 10 ct – 2,20 Lt sumai. Lapkrièio 14 d. bûrys vël raðë rinktinei, kad „ðiuo laiku dël pinigø stokos negali aukoti Ðauliø S-gos ákûrëjo Vlado Putvinskio paminklui”. 1938 m. II pusme- èiui bûryje neuþsakyta në vieno egzemplioriaus „Trimito”, „nors ir bu- vo nariai raginti”. Kaip matome, reikalai bûryje klostësi sunkokai. Ma- tyt, dël to rinktinës vadas gruodþio 7 d. ásakë bûrio vadui gruodþio 20 d. 15 val. suðaukti metiná b. susirinkimà. Anot jo protokolo, 1938 metais ávyko 4 bûrio susirinkimai, 1 bûrio tarybos posëdis, skaitytos 4 paskai- tos, surengti 3 vakarai, 1 geguþinë, 1 ðaudymas ðrateliais, vieni manev- rai, vienà kartà skelbtas pavojus, vienà kartà dalyvauta ðaudymuose ko- vos ðoviniais ir du kartus ðauliø paraduose. Tø metø nario mokestá uþsi- mokëjæ tik 5 ðauliai, 23 nesumokëjæ. Per 1938 m. gauta 57,70 Lt paja- mø, padaryta 23,50 Lt iðlaidø; likæ 34,20 Lt grynø pinigø. Tais metais 8 ðauliai ásigijo kepures po 2,75 Lt; du ðauliai uþ kepures skolingi bû- riui. Radijo aparatas stovëjo nenaudojamas, nes nebuvo tinkamos vie- tos susirinkti jo klausytis, o aparato iðlaikymas kainavo. Nutarta radijo aparatà su dviem akumuliatoriais parduoti, o uþ gautus pinigus pirkti ginklø. Jei pageidaujamà kainà uþ radijà duotø ðaulys, tai já parduoti ðauliui. Iðrinkta nauja bûrio taryba: Antanas Valentukevièius, Vaclas Vinkevièius, Jonas Vinkevièius, Vladas Kaðëta, kandidatai – Bronius Grigaravièius ir Vincas Lukaðevièius; kontrolës komisija: Jonas Kaðëta, Juozas Sinkevièius, Juozas Sakalauskas. 1937 metais ðratais ðaudë 20 bûrio ðauliø; ðaudyta po 4 ðratus, su- naudota 80 ðratø ir 4 taikinëliai. 1938 metais ðaudë taipogi 20 ðauliø, taèiau po 6 ðratus; sunaudota 120 ðratø ir 4 taikinëliai. Pagaliau á bûrá atëjo XIX rinktinës 1939 m. geguþës 17 d. raðtas, kad rinktinës tø metø ásakymu Giraitës bûrys kaip administracinis dalinys panaikintas ir pri- skirtas prie 5 Nedzingës kuopos (pertvarkymas paskelbtas LÐS 1939 04 13 ásakymu); bûrys liko tik kaip mokymo vienetas.

433 LCVA 561-17-13 yra 43 Giraitës bûrio esamø ir buvusiø ðauliø 1939 m. vasario 9 d. sàraðas. Jame 25 pavardës, tarp kuriø: á Alovæ iðvykæ Rapkauskai, Latvijoje gyvenantis Petras Aleknavièius, kariuo- menëje tarnaujantis Juozas Maþeika ir miræs Juozas Vardonis. Nëra Andriaus Grigaravièiaus ir Levosës Þièienës, o prisidëjæs Ignas Run- ta. Dar viename toje paèioje byloje esanèiame sàraðe raðoma, kad L. Þièienë yra ið Valakëliø kaimo, be to, áraðyti du Juozai Kaðëtos – ið Giraitës ir ið Valakëliø. 1938 metais susirinkimus lankiusiø ðauliø sàraðe (LCVA 561-19-569) buvo ið kitø dokumentø þinomi ðauliai Vincas Lukaðevièius ir Jonas Vinkevièius, taip pat Zigmas Valentu- kevièius; kaip nelankæ susirinkimø ið sàraðo iðbraukti Romualdas Ka- ðëta ir Juozas Pekarskas. Në viename sàraðe nëra ðaulio mokytojo A. Zakarevièiaus. Ið senøjø ðauliø partizanø Giraitës bûryje buvo, atrodo, tik vienas Juozas Sinkevièius (1936 04 07 pareiðkime LCVA 561-19-565 jis raðë, jog esàs ið Giraitës, o ne ið Valakëliø). Á ðaulius ástojæs 1920 m. rugsëjo mënesá Nedzingës bûryje. Dalyvavo kautynëse su lenkais, ëjo sargybà Dvarlaukyje, Dakuèkoje, Burokaraistyje, Perlojoje, Vartavalakyje, Ne- dzingëje, Babriðkëse. Ið Nedzingës bûrio iðëjo 1921 m. birþelio mënesá. Paskui priklausæs 409 Meðkuèiø bûriui (buvo XIX rinktinës 1927 m. kovo 8 d. gautame ðio bûrio ðauliø sàraðe). Bene paskutinis su 43 Giraitës ð. bûriu susijæs dokumentas Lietuvos centrinio valstybës archyvo Lietuvos ðauliø sàjungos fonde yra Alytaus apskrities Ipotekos ástaigos 1940 m. birþelio 14 d. bûriui duotas raðtas apie tai, kad remiantis ipotekos teisëjo 1940 05 07 nutarimu bûrio tur- tas – 2000 kv. metrø (20 arø) þemës sklypas, áraðytas ipotekos knygø VIII tomo 4 dalyje, ribojasi su Mikniûnø kaimo, Stasio Lukaðevièiaus, Ðvietimo ministerijos ir Roko Mickevièiaus þemëmis. Be to, pagal skirs- tymo viensëdþiais projekto, patrvirtinto Marijampolës apygardos Þe- mës tvarkymo komisijos 1937 06 12 plano iðtraukà, bûriui priklauso tei- së á bendrai valdomà visam Giraitës kaimui skirtà 9 arø sklypà – þvyry- nà. Ðauliø bûrys nekilnojamàjá turtà ágijo pagal tà patá skirstymo viensë- dþiais projektà, iðdëstytà Þemës tvarkymo departamento 1939 03 07 duotoje plano iðtraukoje (LCVA 561-19-567).

434 Geidukoniø bûrys Geidukoniø ðauliai pirmiausia priklausë Daugø ðauliø bûriui. Pvz., XIX rinktinë 1930 06 24 ásakymu skyriaus vadu nuo geguþës 1 d. pasky- rë Romasiø Bernatavièiø, jo pavaduotoju – Mikà Biekðà. Anot LCVA 561-2-785, rinktinës vadas Petruðkevièius 1932 m. kovo 22 d. planavæs aplankyti Geidukoniø ir Babriðkiø bûrius; Geidukonyse turëjo bûti su- rengti kautyniø praktiniai uþsiëmimai. Ið tikrøjø Geidukoniø ðauliai sky- riaus teisëmis tuomet priklausë Babriðkiø bûriui. Pagal LCVA 561-2-4303 (LÐS slapti ásakymai), 46 Geidukoniø (Daugø valsèius) bû- rys ið 25 kandidatø susikûræs 1934 m. spalio 14 d., o bûrio vadu nuo spalio 15 d. paskirtas ats. jaun. leitenantas Ignas Runta (anksèiau, pvz., 1931 m. pavasará – 1932 01, jis yra buvæs Jiezno ð. bûrio valdybos pirmi- ninku). Geidukoniø bûrys paminëtas 1934 m. lapkrièio 1 d. vykusio XIX rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimo dokumentuose (LCVA 561-18-280). LÐS bûrá patvirtino 1935 m. kovo 25 d. 1935 metø ðauliø liudijimø perregistravimo sàraðe yra 15 asmenø – tikrøjø ðauliø; 4 turëjo ginklus. Matyt, tie patys nuosavi ginklai turëti omenyje ir 1938 02 01 rinktinës bûriø apsiginklavimo sàraðe: bûryje bu- vo 2 valdiðki ðautuvai, vienas vokiðkas 1907 m. gamybos nuosavas ðau- tuvas „Oberndorf” (Jono Kvietkausko) ir 3 nuosavi revolveriai (LCVA 561-17-132). Dar 1936 m. gruodþio mënesá 4 rusiðki ðautuvai ið Geidukoniø bûrio buvo nuveþti á rinktinës ðtabà. Bûrio vadui I. Runtai atostogaujant, b. vado pareigos 1935 m. laiki- nai pavestos ats. jaun. puskarininkiui Jonui Kvietkauskui (XIX rinkti- nës 1935 07 22 ásakymas). Nuo liepos 15 d. J. Kvietkauskas patvirtintas bûrio vado padëjëju. LCVA 561-19-564 yra pluoðtas bûryje rengtø vakarø ir geguþiniø su ðaudymu ðratais apyskaitø. 1934 m. lapkrièio 25 d. vakaro pajamos su- darë 43,50 Lt, iðlaidos – 29,50 Lt, grynas pelnas – 14 litø. 1935 06 21 geguþinës pajamos buvo 4,70 Lt, iðlaidos – 4,78 Lt. Per geguþinæ ðaudy- ta ðratais, uþ kuriuos uþsimokëdavo ðaudþiusieji; tai áëjo á renginio paja- mas. Vakaro pajamos 1935 11 24 – 29,60 Lt, iðlaidos – 12,60 Lt, pelnas – 17 Lt (b. vadas I. Runta, b. tarybos nariai: K. Vaitulevièius, b. vado pa- dëjëjas R. Bernatavièius ir iþdininkas J. Jarusevièius). 1936 m. geguþës

435 31 d. vakaras (per Sekmines) davë 44,70 Lt pajamø, iðlaidø padaryta 16,65 Lt, tad bûriui liko 28,05 Lt pelno. Ðaudyta ðrateliais, kuriø vienas kainavo 5 centus. Dalyvavo 21 ðaulys. Visi ðovë po 3 kartus. Kitame ðaudyme tà paèià dienà dalyvavo 17 asmenø (ðaudë ir þydas Rutkë Ði- melis). Ið 1936 06 28 surengtos geguþinës gauta 4,30 Lt gryno pelno: pajamos buvo 12,40 Lt, iðlaidos – 8,10 Lt. Ðratais á papirosus ðaudë 9 as- menys (vienas – Rutkë Golubas); iððovë po 3 ðratus (vienas ðratas kai- navo 10 ct), tad jiems iðleista 2,70 Lt. Tà paèià dienà vykusiame prizi- niame ðaudyme ðratais dalyvavo 26 asmenys, tarp jø ir Mejeris Golu- bas. Ðaudyta po 1, 2 ir 3 ðratus, kuriems iðleista 3,40 Lt. Vienas ðratas kainavo 5 ct. 1936 m. birþelio 11 d. bûrio susirinkimas vyko Gudþiø pradinëje mo- kykloje (b. vadas tebebuvo I. Runta). Á b. tarybà iðrinkti: Romualdas Bernatavièius, Jonas Jarusevièius, Ksaveras Vaitulevièius, Juozas Mi- kuèionis, kandidatai – Leonas Þuromskas ir Vaclas Baravykas; kontro- lës komisija: Jeronimas Jarusevièius, Alfonsas Aleksandravièius, Jonas Kvietkauskas, kandidatai – Feliksas Daugirdas ir Julius Baravykas. Ið- keltas klausimas dël þemës sklypo ðauliø namams ásigijimo, bet dël lëðø stokos jis atidëtas ateièiai (LCVA 561-19-228). Ðauliai pageidavo, kad „Trimito” prenumerata metams bûtø papiginta iki 3 litø. Tais metais á ðaulius priimti Juozas Þuromskas ir Leonas Þuromskas. Toje pat mo- kykloje 1936 12 05 vykusio susirinkimo protokole raðyta: „Buvo iðkeltas klausimas apie ðauliø moterø skyriaus steigimà, bet kadangi bûry në vienos moters nëra, tai nutarta kviesti moteris á ðauliø tarpà ir vëliau ásteigti ð. moterø skyriø”. Iki gruodþio 15 d. kiekvienas ðaulys privalëtø sumokëti po 1 lità Ðauliø sàjungos namø fondui. Taèiau bûrio nariø dau- guma buvo nesavarankiðki ûkininkai (beþemiai samdiniai), o dirbti nebu- vo kur, tad iki gruodþio 15 d. susimokëti negalëjo, nes nebuvo ið kur paimti pinigø. Á tokià bûrio nuomonæ rinktinë geguþës 20 d. atsakë: „...Ðauliø sàjungos namø fondo klausimà bûrio susirinkimas svarstyti ir daryti tuo reikalu nutarimus negali”. Bûriui beliko tik vykdyti aukðtes- niøjø organø nutarimus! 1937 m. sausio 16 d. surengtame vakare gauta 37 Lt pajamø (pagal aukø lapà 10 þmoniø paaukojo 8 Lt); iðlaidos buvo 16,10 Lt, tad pel- nas – 20,90 Lt. Geguþës 6 d. vakare gauta 27,60 Lt pajamø, o iðlaidø

436 bûta 15,10 Lt, pelnas – 12,50 Lt. Ðaudyta ðratais, kuriems iðleista 1,80 Lt (ðaudë 8 ðauliai). Pagal 1937 05 30 vakaro apyskaità pajamø buvo 17,50 Lt, iðlaidø – 8 Lt, pelno – 9,50 Lt. Surengtas prizinis ðaudymas ðratais. Ðaudë 35 ðauliai po 1-3 ðratus (ðratas kainavo 10 centø). Ðra- tams ið viso iðleista 8,40 Lt. Á sporto instruktoriø kursus Alytuje geguþës 21 d. ið bûrio vyko Jonas Daugirdas ir dar vienas ðaulys; kelionei ið bû- rio jie gavo po 4 litus. Bûrio ðaulius Feliksà Daugirdà, Jonà Daugirdà ir Juliø Baravykà uþ nedalyvavimà be pateisinamø prieþasèiø ðauliø ma- nevruose rugsëjo 19 d. rinktinës vadas nubaudë 3 paromis daboklës. Tais metais á bûrio ðaulius priimti Mikas Jonytis ir Vincas Tribandis, iðbrauktas Juozas Mikuèionis. B. nario mokesèio 1935-1937 metø registracijos lape áraðyti 23 ðau- liai: Ignas Runta, Jonas Kvietkauskas, Romualdas Bernatavièius, Izi- dorius Bernatavièius, Jonas Jarusevièius, Alfonsas Aleksandravièius, Ksaveras Vaitulevièius, Vaclas Baravykas, Julius Baravykas, Jeronimas Jarusevièius, Feliksas Daugirdas, Leonas Þuromskas, Juozas Þuroms- kas, Mikas Jonytis, Jonas Daugirdas, Vincas Tribandis, Romualdas Kviet- kauskas, Antanas Bernatavièius, Leopoldas Vaitulevièius, Marijona Run- tienë, Juozas Matonis, Julius Levendauskas, Petras Balkus. Nario mo- kestis metams buvæs 50 centø. 1938 m. sausio 6 d. vakaro pajamos buvo 43 Lt, iðlaidos – 18,90 Lt, grynas pelnas – 24,10 Lt. Smulkesnë yra vasario 16 d. vykusio vakaro apyskaita. Vakaras davë 28,20 Lt pajamø, ið kuriø: 8 Lt uþ 8 bilietus po 1 Lt, 11,40 Lt uþ 57 bilietus po 20 ct ir 7,80 Lt uþ 78 bilietus po 10 ct; be to, 1 Lt pajamø davë bufetas. Vakaro iðlaidos – 10,40 Lt: 3,50 Lt muzi- kantui, 5,40 Lt – grimui, degtinei, þibalui ir kt., 1,50 Lt kainavo klijai, vata ir pleistras. Grynas pelnas – 17,80 Lt. Balandþio 17 d. bûrys suren- gë ðokiø vakarà. Jo bilietai buvo po 10 ct. Pardavus 62 bilietus gauta 6,20 Lt; dar buvo kaþkoks 5 ct likutis, tad visos pajamos – 6,25 Lt. Iðlai- dos: 2 Lt muzikantui ir 60 ct uþ 120 smeigtukø arba ið viso 2,60 Lt. Gau- ta 3,65 Lt pelno. 1937 ir 1938 metais Geidukoniø bûrio ðauliai taisësi ðauliðkas kepu- res ir milines, batus. Pvz., anot LCVA 561-19-564, 12 ðauliø uþ uþsaky- tas kepures sumokëjo po 2,75 Lt ir 2,80 Lt. 1938 m. balandþio 10 d. sàraðe – 15 ðauliø, mokëjusiø po 2, 3 ir 4 litus uþ batus ir milines (bûrys

437 ið rinktinës gavo 17 porø batø ir 6 milines). Bûrio vadas 1938 m. rudená buvo Romualdas Bernatavièius. 1939 metais Ginklø fondui bûrys ið 46 aukotojø surinko 36,10 Lt. Kurie aukojo pinigais, davë nuo 20 ct iki 1 Lt; tik þydas Ð. Golubas pa- aukojo 20 litø! 25 þmonës aukojo kiauðiniais – nuo 2 iki 10 kiauðiniø (vienas kiauðinis vertintas 5 ct; LCVA 561-19-467). Pasak 1940 m. sausio 7 d. bûrio susirinkimo protokolo, visà unifor- mà turëjo tik 5 ðauliai, kiti – vien kepures.

Þilinø ir Kaniûkø bûriai V Trakø rinktinës 15 Þilinø ðauliø bûrio steigiamasis susirinkimas ávyko 1928 m. rugpjûèio 12 d. Bûrio steigimo iniciatoriai – keli vietos inteligentai ir Onuðkio ð. bûrio vadas, policijos nuovados virðininkas Andrius Taraila. Vienas ið steigëjø – bûrio valdybos pirmininku tapæs Bernardas Kuodzevièius. Ðauliø uþdavinius bei pareigas apibûdino ka- pitonas Èenkus. Pasak LCVA 561-19-1006, susirinkime dalyvavæs Tra- kø apskrities komendantas ir apskrities virðininkas ðaulius „papeikë uþ nesugyvenimà su pasienio policija”. Á bûrá uþsiraðë 16 þmoniø. Iðrinkta b. valdyba, vadu iðrinktas ats. leitenantas J. Marèiûnas, pasienio polici- jos rajono virðininkas. Ponios O. Èenkuvienës pastangomis surengta ge- guþinë davë 26 Lt pelno. Rinktinës vadas vyresn. leitenantas Sabaliauskas 1928 m. birþe- lio 28 d. slapta instrukcija buvo nurodæs ðauliø bûriams sekti lenkø ðnipø veiksmus ðiapus demarkacinës linijos, lenkø kariuomenës da- liniø ir pleèkaitininkø veiksmus anoje pusëje ir kt. (LCVA 555-1-463). Tai daryti paskui derëjo ir Þilinø bûriui. 1928 m. gruo- dþio mënesá bûryje buvæs ðaulys Vincas Leonavièius, vëliau tarnavæs kariuomenëje. V rinktinë Þilinø bûrá patvirtino 1929 m. liepos 4 d.; bûryje 11 nariø: Stasys Karpièius, Vincas Gaurys, Stasys Jaraminas, Juozas Radþius, Sta- sys Þukauskas, Viktoras Baublys, Stasys Rûsas, Juozas Marèiûnas, An- tanas Saulënas, Mikas Karsokas, Juozas Paðkauskas. Tik kà ásisteigu- siame bûryje kandidatø á ðaulius nebuvo. Taèiau Lietuvos ðauliø sàjun- ga Þilinø bûrá kartu su kitais 12 bûriø patvirtino tik 1933 m. lapkrièio

438 21 d., kas paskelbta 1933 12 30 ásakyme (LCVA 561-2-4409). Pareiðki- mà priimti á ðaulius 1929 m. gruodþio 22 d. uþpildë 17-metis Juozas Èen- kus, Damino ið Puodþiø. Rekomendavo bûrio ðauliai Petras Taraila ir Jonas Tarasevièius. V rinktinëje J. Èenkus patvirtintas 1930 11 15 (LCVA 555-1-320). 1929 m. spalio 5-6 d.d. vyko V rinktinës rajoniniai ðauliø manevrai. Rinktinës ðauliai padalinti á du batalionus – Þieþmariø ir Semeliðkiø. Þilinø ir kiti 7 bûriai priklausë Semeliðkiø batalionui. Bûrys spalio 30 d. dalyvavo 4-riø bûriø ðaudymo pratybose Onuðkyje. Ðaudyta: ið 100 m atstumo gulomis nuo brustverio – 4 ðoviniai, ið 150 m gulomis nuo ran- kos – 5 ðoviniai. Damononiø kaimo gyventojas Vaclas Jakelevièius ir Juozas Kuklys ið Lieponëliø 1929 m. rudená LÐS Centro Valdybai skundë Þilinø bûrio valdybos pirmininkà Bernardà Kuodzevièiø, Juozo. Atseit, tas dar bû- damas Aukðtadvario valsèiaus sekretoriumi, teistas, sëdëjo kalëjime ir t.t. „Prisidirbo” jis ir Þilinuose, bûdamas vartotojø kooperatyvo „Ûki- ninkas” vedëju (ir pardavëju). B. Kuodzevièiaus padëjëjas buvo Petras Suchockas, Akmens bûrio ðaulys, iðvykæs á Alytaus apskritá. Kaþkà ne- gero Kuodzevièius buvo padaræs dar prieð I pasauliná karà Valkinin- kuose, kà galëtø paliudyti kanauninkas Vladas Mironas. Ðaulys moky- tojas Jonas Mozûras áþeidë Þilinø gyventojà Juozà Makarevièiø, ðokæs ant jo su revolveriu. Juozas Kuklys, irgi ðaulys, priklausæs 10 Onuðkio bûriui, 1929 m. rugpjûèio mën. persikëlæs á Þilinø bûrio teritorijà, bet, matydamas tokias blogybes, negalëjo jame registruotis... (LCVA 561-2-697). Vykdydamas V rinktinës vado 1929 11 16 nurodymà, kvotà lapkrièio 26 d. atliko Þilinø bûrio vadas Juozas Marèiûnas. Taèiau skundo auto- riai atsisakë atsakinëti bûrio vadui, savo skundo teiginius patvirtino, sakydami, kad galëtø atsakyti kam kitam. J. Marèiûnas padarë iðvadà, kad skundas prieð B. Kuodzevièiø ir J. Mozûrà yra nepagrástas. B. Kuo- dzevièius „kaipo darbininkas bûryje yra nepamainomas, Mozûras tai- pogi”. Skundikus rëmë Þilinø klebonas kun. Meðkënas, kooperatyvo revizijos komisijos narys, su kuriuo Kuodzevièius kaþko susipyko. O J. Kuklys net buvo tremiamas ið Trakø apskrities; jis neðiojæs á lenkø pusæ klebono laiðkus. Rinktinës vado Jurgio Balickaièio 1930 02 01 ra-

439 porte LÐS virðininkui raðyta, kad „visi skundai yra kilæ ið pavydo ir as- meniniø kerðtø”, nes „Þilinø apylinës pilieèiai labai kerðtingi ir ið teis- mo salës niekuomet neiðeina”; dël 5 litø þalos nesitaikydavo, bet va- þiuodavo 60-70 km á teismà ir bylinëjosi. Jonas Mozûras, Zacharo dirbo Trakø apskrities valdyboje sekretoriumi ir gyveno Kaiðiadoryse. Toje paèioje byloje buvo dar 7-niø Þilinø apylinkës gyventojø skundas: jie norëjo bûti ðauliais, bet negalëjo bendrauti su tokiais „brudnais”, kaip Kuodzevièius. Skunde minimi Þilinø bûrio ðauliai Stasys Þukauskas, Matonis ið Bytautoniø, Novopolskas. B. valdybà ðauliai perrinko 1931 m. birþelio 7 d.; á jà iðrinkti: moky- toja S. Karpavièiûtë, V. Baublys ir St. Verseckas. Birþelio 13 d. surengta ðauliø geguþinë. Tik gaila, pasak „Trimito” Nr. 27, kad baþnyèioje buvo raginama neiti á ðauliø geguþinæ. 1932 m. geguþës 8 d. Þilinø bûrys suðaukë jau ketvirtà tais metais susirinkimà. Skaityta paskaita. Nutarta steigti bûrio bibliotekà, kuriai knygø pasiþadëjo aukoti mokytojai ir kiti ðauliai. Bûrio ðvietimo komi- sija birþelio 13 d. surengë geguþinæ su sportine dalimi. Ðokimà á tolá laimëjo ðaulys J. Tarasevièius, lenktynes su maiðais – Vl. Tarasevièius, ðokimà á aukðtá su kartimi ir be karties – A. Ûk. Per susirinkimà birþelio 26 d. Þilinuose atidaryta ðauliø biblioteka; jos steigëjas – mokytojas J. Martinaitis. Susirinkime jis dar skaitë referatà „Aviacija – pagalbinë ginklo rûðis ir jos uþdaviniai kautynëse”. 1933 m. sausio 1 d. bûrys á savo narius priëmë Vincà Èenkø, Stasio ið Puodþø, Þilinø paðto agentûros vedëjà. Rekomendavo ðauliai Juozas Martinaitis ir Feliksas Verseckas (LCVA 555-1-324). Tà paèià dienà á bûrá priimtas kitas vyras ið Puodþiø – Juozas Èenkus, Simo, Alytaus keliø rajono tarnautojas, 1928 05-1929 05 tarnavæs Lietuvos kariuome- nëje. Rekomendavo bûrio ðaulys V. Èenkus (LCVA 555-1-325). V Tra- kø rinktinës bûriai 1933 metais suskirstyti á kuopas. Rinktinës 1933 05 03 ásakymu 5-tai Þilinø kuopai priskirti bûriai: 17 Gudakiemio, 15 Þilinø ir 20 Panoðiðkiø. Ðauliø sutikimu kuopos ðtaban paskirti: kuopos vadu – ats. leitenantas Pranas Zenkevièius, sanitarijos punkto vedëju – Jonas Èenkus, ûkio vedëju – ats. virðila Jonas Armakevièius, raiteliø skyriaus vedëju – ats. virðila Pranas Bauþa, dviratininkø bûrio vadu – ats. jaun. puskarininkis Simas Karpièius, technikos skyriaus vadu – ats. vyr. pusk.

440 Antanas Straðinskas, prieðcheminës apsaugos instruktoriumi – ats. jaun. leit. Aleksas Ðeðtokas. Beje, V rinktinës 6 kuopos vadas buvo J. Rûbas, anksèiau priklausæs Akmens ð. bûriui (LCVA 561-2-900). Þilinø bûrio vadu nuo balandþio 1 d. paskirtas ats. jaun. leitenantas Juozas Marti- naitis. B. vadovybës rûpesèiu 1933 m geguþës 20 d. Vergakiemio mokykloje surengtas „Auðros” laikraðèio 50-meèio minëjimas. Praneðimus skaitë mo- kytojai J. Kuklys ir J. Martinaitis. Minëjime dalyvavo ne tik ðauliai, bet ir Vergakiemio gyventojai. Atsistojimu ir tylos minute pagerbti miræ auðri- ninkai ir kanauninkas Juozas Tumas-Vaiþgantas. Birþelio 13 d. Þilinuose vyko tradicinë bûrio geguþinë su sportine dalimi. Dalyvavo ir Kaniûkø bûrio sportininkai. Buvo arkliø lenktynës, granatos mëtymas, dviratinin- kø lenktynës, 100 m bëgimas, ðokimai á tolá ir á aukðtá su kartimi. V rinktinës 1934 m. sausio 27 d. ásakymu laikinai ëjæs Þilinø bûrio vado pareigas ats. jaun. pusk. Feliksas Verseckas atleistas ir nuo sausio 5 d. b. vadu paskirtas ats. jaun. leit. Stasys Ivanauskas. Nuo sausio 1 d. patvirtinti bûriø vadø pavaduotojai, tarp jø: Þilinø bûrio vado 1-as pavaduotojas – F. Verseckas, 2-as pavaduotojas – Antanas Lebed- nykas (LCVA 561-2-900). Þilinuose birþelio 13 d., per ðv. Antano atlai- dus, geguþinæ ðauliø bûrys surengë su jaunalietuviais. Iðkilmingai pami- nëtas Antano vardas; pasak „Trimito” (Nr. 26), „ypaè graþiai kalbëjo P. Zenkevièius, apibûdinæs Valstybës Prezidento Antano Smetonos as- mená ir jo nuopelnus Lietuvai”. Geguþinëje buvo sportas, ðokiai ir þai- dimai, dainos. LÐS 15 metø sukaktis visoje Lietuvoje ðvæsta 1934 m. birþelio 23-24 d.d. Tik Trakø apskrityje, Kaiðiadoryse, ðvæsta birþelio 17 d. kartu su Tautos diena. 15 Þilinø bûriui nustatytas ðventës dalyviø „planas” – 20 ðauliø (V rinktinës 1934 m. geguþës 29 d. aplinkraðtis). V rinktinës vado padëjëjas P. Ciunis su 5 pëst. pulko ginklininku 1935 m. gruodþio 16, 17 ir 18 d.d. lankë Onuðkio ir kitus bûrius. Onuð- kio miestelyje patikrino 7-niø bûriø suveþtus ginklus. Juos pateikë 10 Onuðkio, 14 Dusmenø, 15 Þilinø, 17 Gudakiemio, 20 Panoðiðkiø, 25 Antakalnio ir 29 Kaniûkø bûriai (LCVA 561-2-962). Bûrio susirinkimas 1936 m. vasario 2 d. iðrinko naujà b. tarybà. Pa- reigomis ji pasiskirstë kovo 19 d.: tarybos pirmininkas – Jonas Staknys,

441 iþdininkas – Vincas Leonavièius, sekretorius – Vincas Èenkus. Á ðaulius priimti kandidatai Stasys Pðemeneckas, Vincas Lankelis ir Petras Ra- dzevièius (LCVA 561-7-176). Anot V rinktinës 1936 03 14 slapto raðto, á aukðtesnes ðaudymo klases Þilinø bûryje perkelti ðauliai: á C grupës I klasæ – Viktoras Baublys, Vincas Èenkus, Pranas Karuþas, Gabrys Ðar- kus, Juozas Kuklys; á B grupës II klasæ perkeltas Stasys Stanèikas. Ba- landþio 5 d. susirinkimo protokole paþymëta, kad Ginklø fondui b. ðau- liai suaukojo 121,20 Lt. Birþelio 28 d. Kaiðiadoryse vyko V rinktinës bûriø atstovø suvaþiavi- mas. Þilinø bûrio atstovas (jo pavardës protokole nëra, nors ið Þilinø suvaþiavime dalyvavo bûrio vadas Viktoras Baublys) skundësi, kad Þili- nø apylinkëje esantys mokytojai ne tik neprisideda prie ðauliðko darbo, bet dargi bando jam trukdyti. Suvaþiavimas nutarë bûrius apdëti mo- kesèiu rinktinës naudai – nuo 5 iki 15 Lt; Þilinams teko 5 litai. Bûrio taryba 1936 11 01 ið ðauliø atleido Stasá Verseckà, antrus me- tus nesilankiusá susirinkimuose bei uþsiëmimuose ir negyvenusá toje apy- linkëje. Susirinkime lapkrièio 8 d. dalyvavo 18 ðauliø. Paminëtos artë- janèios Vinco Kudirkos mirties metinës. Nutarta lapkrièio 15 d. sureng- ti vakarà – suvaidinti Vilniuje lenkø suðaudyto Juozo Bakanausko ið Moliø kaimo þuvimà; vakaro pelnà skirti scenai árengti. Rinktinës vado padëjëjas 1936 11 10 raðte Þilinø bûrio vadui priekaiðtavo, kad tarybos posëdþiø ir nariø susirinkimø protokolai bûna nepatvirtinti, neraðyta, kiek ðauliø dalyvavo susirinkime, nebuvo datø ir pan. Rekomenduota protokolus raðyti pagal atsiøstus protokolø blankø pavyzdþius. V rinktinës 1937 m. balandþio 24 d. slaptu ásakymu bûriø ðauliai, 1936 metais atlikæ C grupës II klasës, C grupës I kl., B grupës I kl. ir A grupës I klasës ruoðiamuosius pratimus ir ávykdæ visø pratimø sàly- gas, perkelti á aukðtesnes ðaudymo grupes ir klases. Þilinø bûryje á C gru- pës I klasæ perkelti: Vincas Sinkevièius, Jonas Tarasevièius, Juozas Èen- kus, Vincas Kazlauskas, Motiejus Balkus, Vincas Leonavièius, Stasys Pðemeneckas; Pranas Karuþas ir Gabrys Ðarkus palikti antriems me- tams buvusioje C gr. I klasëje; á B grupës I klasæ perkelti Viktoras Baub- lys, Vincas Èenkus, Juozas Kuklys, Stasys Stanèikas. Bûrys graþiai paminëjo 1937 m. spalio 9-àjà. Áspûdingà kalbà pasakë mokytoja Mazaliauskaitë-Ðveistrienë. Rinktos aukos Vilniaus vadavi-

442 mo reikalams. Paðventina bûrio ásigyta vëliavà. Jà ðventino ðaulys kun. P. Liutkus, raginæs visus stoti á ðaulius. Vëliavà b. vadui V. Baubliui átei- kë iðkilmëse dalyvavæs rinktinës vado padëjëjas Ciunis. Pasak „Trimi- to” (Nr. 44), Þilinø bûrys apskritai aktyviau pradëjo veikti padedant kunigui Liutkui; jis talkino rengiant vakarus ir kt. Taèiau vëliava buvo be koto; ji, kainavusi 180 litø, sutvarkyta 1938 m. vasario mënesá. Bûrio vadas Viktoras Baublys, kaip nesugebëjæs vadovauti ir tvarky- ti bûrio, 1938 m. sausio 17 d. rinktinës vado atleistas ið pareigø, o á jo vietà paskirtas Jonas Staknys – ûkininkas, 1924 m. á atsargà iðëjæs virði- la, baigæs pradinæ mokyklà. LÐS ðtabo virðininkas, generalinio ðtabo pul- kininkas leitenantas Þukas, LÐS vadui sutikus, 1938 02 04 raðtu tvirtinti J. Stakná Þilinø bûrio vadu pavedë V rinktinës vadui (LCVA 561-2-1278). Á rikiuotës ðaulius rinktinës 1938 02 25 ásakymu nuo vasa- rio 22 d. priimtas ðaulys kandidatas Juozas Kuklys (buvo du Juozai Kukliai). Vykdydamas V rinktinës tarybos 1938 02 10 posëdþio nutarimà, rink- tinës bûriø atstovø suvaþiavimas balandþio 8 d. nustatë metiná bûriø mokestá rinktinës reikalams: Kaiðiadoriø ð. bûriui – 25 Lt, Þieþmariø – 20 Lt, Darsûniðkio – 15 Lt, Þasliø – 10 Lt, Þilinø – 5 Lt... Rinktinës 1938 04 14 ásakymu Þilinø bûrio ðaulys Vincas Leonavièius nubaustas 10 parø areðto: sausio mënesá jis pasisiûlë uþ bûrio ðauliø sudëtus pini- gus nuvykti á Kaunà, Aukðtàjà Panemunæ, ir lengvatinëmis sàlygomis ið varþytiniø nupirkti 15 miliniø ir 50 porø batø. Gráþdamas sausio 6 d. sustojo pas gimines Doðkoniø kaime netoli Daugø, dalá geresniø daiktø pardavë, o parvykæs á bûrá sausio 9 d. tæsë pardavinëjimà. Bûrio komisi- ja pas Leonavièiø rado tik 25 poras batø ir 6 milines. Atsiþvelgus á tai, kad V. Leonavièius atsiskaitë su pinigus jam davusiais ðauliais, bylà per- duoti teismui susilaikyta (LCVA 561-2-1278). V rinktinës atstovas ats. majoras Adomas Vizbalis 1938 m. birþelio 13 d. lankësi Þilinø bûryje – dalyvavo kariuomenës ir visuomenës ðven- tëje, áteikë bûriui ginklus – paaukotus 6 ðautuvus. Vardinius ðautuvus aukojo kun. P. Liutkus ir mokytoja P. Monkevièienë. Atðvæstos ir „tau- tos vado” Smetonos vardinës. Tà dienà bûrys pasiuntæs 10 Lt LÐS ðta- bui Vlado Putvinskio paminklui Kelmëje statyti. Kariø pavalgydinimas ir kt. kainavo 28,70 Lt (pagal Þilinø kooperatyvo „Ûkininkas” sàskai-

443 tà). Uþ 2,5 centnerio ðieno ulonø arkliams Martynui Gauriui sumokëta 7,50 Lt, uþ grieþikø suveþiojimà ið Alytaus ir atgal Pranui Gubarui – 7 Lt. Taèiau ðventës renginys davë ir 27,69 Lt gryno pelno (LCVA 555-1-465). 11 Þilinø kuopos vadas ats. leit. Pranas Augaitis rugpjûèio mënesá atostogavo; jo pareigas laikinai ëjo ats. leit. Stasys Malinauskas (kuopø numeracija pasikeitusi: 1933 m. buvo 5 Þilinø kuopa). Kaniû- kuose gyvenæs P. Augaitis 1938 m. sausio-birþelio mënesiais karinio pa- rengimo reikalais 5 kartus lankësi Þilinø bûryje. Per 1938 m. I pusmetá Þilinø bûrio vadas J. Staknys surengë 19 valandø trukmës karinio pa- rengimo pamokø, lauko pratimø ir ðaudymo kovos ðoviniais paruoðia- møjø pratimø. Antrà pusmetá tokiems uþsiëmimams sugaiðta 18 valandø. 15 Þilinø ir 29 Kaniûkø bûrius 1938 m. spalio 3 d. aplankë V rinkti- nës vadas pulk. leit. Vladas Þutautas. Þilinø bûryje iðrikiuota 80 %, Kaniûkuose – 51 % ðauliø. Pilna ðauliðka uniforma vilkëjo: Þilinuose – 2, Kaniûkuose – 11 ðauliø; su ðauliðkomis kepurëmis buvo: Þilinuose – 5, Kaniûkuose – 3 ðauliai. Likusieji visai be ðauliðkø uniformø. Spalio 23 d. Þilinø bûrys dalyvavo 10 Panoðiðkiø ir 11 Þilinø kuopø dvipusëse lauko pratybose Gruoþninkø-Samninkø-Samninkëliø kaimø rajone. Dar dalyvavo 17 Gudakiemio, 29 Kaniûkø, 20 Panoðiðkiø ir 25 Antakalnio bûriai. Pratyboms vadovavo 11 Þilinø kuopos vadas Pranas Augaitis. Anot V rinktinës 1938 11 30 ásakymo, ðaudymo ðautuvais pratimus 1938 metais atliko: 15 Þilinø bûryje – 37,50 % ðauliø, 20 Darsûniðkio b. – 19,04 %, 36 Strëvininkø b. – 6,52 %, 16 Kalviø b. – 48,38 %, 29 Kaniûkø bûryje – 47,37 % ðauliø ... (LCVA 561-2-1278). Ðaulë mokytoja E. Urbonaitë 1939 m. vasario 5 d. Þilinø bûrio artis- tus pakvietë á savàjà Gruoþninkø mokyklà. Nepaisant buvusiø iðlaidø ruoðiant vakarà, E. Urbonaitë visus surinktus pinigus atidavë Þilinø ðau- liams. Bûrio susirinkime Þilinuose vasario 8 d. kuopos vadas P. Augaitis perskaitë Respublikos Prezidento 1938 m. gruodþio 12 d. kalbà Seime. Kalbëjo ð. kun. P. Liutkus. Bûrys turëjo gabiø vaidintojø, kurie daþnai aplankydavo ir kaimynines vietoves. Bûrio taryboje buvo kun. P. Liut- kus, girininkas L. Verseckas ir J. Kuklys. Þilinø ðauliai geguþës 14 d. dalyvavo Trakø apskrities ðauliø ðventëje Kaiðiadoryse. Yra kai kuriø þiniø apie Þilinø ðauliø rengtus vakarus. Gaila, tos þinios ðykðtokos: daugiausia tik apie muzikantams sumokëtus pinigus.

444 Á Þilinø bûrá stojusios Adelës Èenkutës ið Puodþiø kaimo pareiðkimas. 1939 03 23

Taigi uþ grojimà vakare 1938 01 24 ðauliui Vladui Straþnickui sumokëta 4 Lt, J. Taraðkai uþ grojimà balandþio 18 d. – 6 Lt, Vl. Straþnickui spalio 7 d. – 3 Lt, Juozui Aldoniui gruodþio 26 d. – 3 Lt. Bûrio choristai 1939 m. sausio 8 d. koncertavo Pivaðiûnuose; uþ jø nuveþimà (pastotæ) Petrui Alaburdai sumokëta 3 Lt, muzikantams uþ grojimà – 7 Lt. Mateuðui Kukliui uþ grojimà vakare vasario 5 d. atlyginta 3 Lt, o mokytojai Urbo- naitei uþ leidimà naudotis sale – irgi 3 Lt. Vasario 6 d. Þilinø bûrys surengë vaidinimà Gruoþninkuose, vakarà vasario 16 d. ir vaidinimà balandþio 16 d. – Þilinuose. Mokyklos vedëjas A. Kaulius 1939 m. lie- pos 1 d. pateikë sàskaità Þilinø ð. bûrio vadui dël to, kad birþelio 13 d. mokyklos aikðtëje suruoðta bûrio geguþinë padarë nuostoliø mokyklos vedëjui ir mokyklai: sugadintas boselis vandeniui, iðmuðtas lango stik-

445 las, gerokai numintos bulvës, aviþos ir gyvatvorë. Praðyta atlyginti: uþ boselio sutaisymà – 5 Lt, uþ lango stiklà – 80 ct, uþ mokyklos aikðtës ir klasiø valymà – 5 Lt (viso 10,80 Lt). Þilinø bûrio artistai vaidino ir 1939 11 26; tàkart uþ grojimà Stasiui Grigûnui sumokëta 4 Lt. Þilinø bûryje ilgainiui susikûrë moterø skyrius. 1939 m. rugpjûèio 1 d. priimta Adelë Èenkutë, Jono ið Puodþiø, gim. 1925 m., 1937 m. baigusi Jakënø pr. mokyklos IV skyriø (skyriaus vadë P. Monkevièienë, sekretorë J. Verseckienë; LCVA 555-1-374). B. moterø skyriaus vadë P. Monkevièienë dël nesveikatos nuo 1940 m. birþelio 15 d. atleista, o á jos vietà paskirta Salomëja Maciulevièienë (LCVA 555-1-721). Þilinø bûrio visuotiniame susirinkime 1940 m. sausio 14 d. dalyvavo V rinktinës vado pavaduotojas kapitonas P. Ciunis, Kaniûkø ð. bûrio vadas J. Èenkus. Susirinkimui vadovavo ðaulys kunigas Petras Liutkus, sekretoriavo Vincas Maciulevièius. P. Ciunis skaitë paskaità apie Len- kijos þlugimà ir tarptautinæ padëtá. Á bûrio tarybà iðrinkti: Vincas Ma- ciulevièius, Vytautas Stelionis, Adomas Kaulius, Juozas Kuklys, Jono, kandidatais liko Vladas Straþnickas, Vincas Leonavièius ir Juozas Bla- þys (kun. Liutkus atsiëmë savo kandidatûrà); revizijos komisija: Juozas Gaurys, Juozas Kuklys, Juozo, Juozas Andrijauskas, kandidatai – Vac- las Labanauskas ir Vladas Kochanskas. Á V rinktinës bûriø atstovø su- vaþiavimà iðrinktas V. Maciulevièius (b. vadas tebebuvo Þilinuose gyve- næs Jonas Staknys, LCVA 555-1-640). Po susirinkimo Þilinuose vaidinti „Laisvës kovotojai”. Sausio 28 d. Þilinø bûrys surengë vakarà su vaidi- nimu Valkininkuose; uþ grojmà jame Jonui Tûbinei sumokëta 4,50 Lt. Uþ grojimà vakare geguþës 19 d. Broniui Straþnickui sumokëta 3 Lt. Geguþës 23 d. bûrio vakaras vyko Strielèiðkëse; uþ grojimà Juozui La- banauskui sumokëta 5 Lt. Anot LCVA 555-1-465 esanèiø piniginiø pa- jamø èekiø, Þilinø bûrys per 1939 m. sausá -1940 m. geguþæ ið viso su- rengæs 11 vakarø, geguþiniø ir vaidinimø. Þilinø bûrio choro vedëjas Vytautas Stelionis nuo 1940 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. turëjo 25,5 val. muzikos ir dainavimo pamokø. Vl. Put- vinskio paminklui Kelmëje bûrys sausio 29 d. per Trakø apskrities ko- mendantûrà pervedë 10 litø. Bûrio ðaulys Jonas Èenkus balandþio 27 d. iðvyko á XIX Alytaus rinktinæ. Ðaulio Prano Kaðëtos bilietas ir ðaudymo ðraèiukai birþelio 2 d. bûriui kainavo 17 Lt.

446 Kaniûkø bûrio ðaulio Juozo Èerniausko priesaikos lapas. 1937 02 07

V Trakø rinktinës 29 Kaniûkø bûrys ásisteigë 1933 m. balandþio 9 d.; rinktinë bûrá patvirtino gruodþio 1 d. Á bûrio narius 1934 m. sausio 10 d. priimtas Mateuðas Trepuila, Andriaus, ûkininkas ið Kalënø kaimo. Já rekomendavo bûrio ðauliai Petras Ramoðka ir Jurgis Plikðnys (LCVA 555-1-108). Pagal V rinktinës 1936 m. balandþio 14 d. raðtà á aukðtesnes ðaudymo klases Kaniûkø bûryje buvo perkelti: á C grupës I klasæ – Antanas Urbo- nas, Jonas Macijauskas, Antanas Butkus, Vladas Steponavièius, Mikas Kieras, Valerijus Kurauskas, Feliksas Vièkaèka; á B gr. II klasæ perkeltas Vaclovas Malinauskas; á A gr. I klasæ – Vladas Motiejûnas (LCVA 555-1-463). Á C grupës I klasæ rinktinëje perkeltas ir ats. jaun. leit. Juozas Giraitis, bûsimasis Valkininkø bûrio vadas 1939 m. pabaigoje.

447 V rinktinë 1937 04 02 Kaniûkø bûrio nariu patvirtino Stasá Èerniaus- kà, Motiejaus, staliø ið Kurðiø kaimo. Apie jo iðtikimybæ Lietuvos vals- tybei ir tinkamumà bûti ðauliu paliudijo bûrio ðauliai Antanas Lebed- nykas ir Petras Ramoðka (LCVA 555-1-306). Rinktinës 1937 m. balan- dþio 24 d. ásakymu á aukðtesnes ðaudymo grupes ir klases, 1936 metais atlikæ visus paruoðiamuosius pratimus, perkelti Kaniûkø bûrio ðauliai: á C gr. I klasæ – Petras Ramoðka, Juozas Malickas, Juozas Jaraminas, Leonas Bartkevièius, Jonas Stankevièius, Stasys Cichockas, Izidorius Vygontas; Feliksas Vièkaèka ir Antanas Butkus palikti toje paèioje C gru- pës I klasëje antriems metams; á B gr. I klasæ perkelti – Jonas Macijaus- kas, Vladas Steponavièius, Mikas Kieras, Teofilius Gineika, Pranas Èes- levièius, Valerijus Kurauskas; á A gr. I klasæ perkeltas Vaclovas Mali- nauskas (LCVA 555-1-464). Patikrinæs rinktinës bûriø 1937 metais atliktø darbø ataskaitas, V Trakø rinktinës vadas bûriø veiklà ávertino taðkais ir 1938 m. vasario 26 d. ásakymu paskelbë þiniai bûriø eilæ. Daugiausia taðkø – 25 – gavo 10 Onuðkio bûrys, maþiausia – tik 2 – 28 Ilgakiemio bûrys (ið viso rink- tinëje buvo 37 bûriai). 19-tas eilëje Kaniûkø bûrys gavo 12 taðkø, ið ku- riø: 7 – uþ kariná parengimà, ðaudymà, sportà, 3 – uþ kultûrinæ veiklà, 2 – uþ ûkio ir atskaitomybës tvarkymà (b. vadas – ats. jaun. puskarinin- kis Teofilius Gineika, gyvenæs Kaniûkuose). Eilëje 35-tas Þilinø bûrys gavo 5 taðkus: 3 – uþ kariná parengimà, ðaudymà, sportà, 1 – uþ kultûri- næ veiklà, 1 – uþ bûrio vëliavos ásigijimà (LCVA 555-1-640). 29 Kaniûkø bûrio ðaulys Martynas Vièkaèka 1940 m. kovo 14 d. iðvy- ko á XIX Alytaus rinktinæ. Bûrio ðauliai (vadas mokytojas J. Èenkus) 1940 m. balandþio 7 d. vaidino Valkininkø ðauliø salëje. Vakare dainavo Pamerkiø kaimo choras. Nuo balandþio 10 d. á bûrá priimti: Stasys Le- bednykas, Adomas Þarkauskas, Vincas Melevièius, Juozas Karèiaus- kas, Jonas Dambrauskas, Juozas Vièkaèka, Stasys Aliukonis, nuo birþe- lio 5 d. – Juozas Maselskas ir Antanas Blaþonis. Þilinø parapijos kunigas ðaulys Petras Liutkus po II pasaul. karo bolðevikø suimtas ir 1946 m. mirë Vorkutoje.

448 Valkininkø bûrys Valkininkø ðauliø bûrio istorija susideda ið dviejø etapø: pirmojo – Lietuvos valstybës kûrimosi ir Nepriklausomybës kovø laikotarpio, ir antrojo – Lietuvai sugráþusios Pietryèiø Lietuvos laikotarpio. Taèiau abu tie laikotarpiai trumpuèiai. Pasak LÐS 1939 m. spalio 30 d. ásakymo, partizanai 1919 metais pra- dëjo veikti ir Vilniaus þemëje. 1920 metais jie perëjo á Vilniaus, Valki- ninkø, Dûkðto, Rimðës ir Palûðës ðauliø bûrius. Atsiliepdami á LÐS atsi- ðaukimà steigti ðauliø bûrius, 1920 m. rugpjûèio 15 d. trys patriotiðkai nusiteikæ Valkininkø vyrai – miestelyje gyvenæs dailininkas Jonas Damb- rauskas, partizanuose tarnavæs Stasys Babravièius ið Valkininkø ir þem- dirbys ið Kurðiø kaimo Motiejus Kasinskas – kreipësi á LÐS Centro Val- dybà su pareiðkimu leisti ásteigti ðauliø bûrá. LÐS CV 1920 m. rugsëjo 2 d. pripaþino, kad rugpjûèio 30 d. nutarimu Valkininkø ðauliø bûrys ið 5 nariø patvirtintas ir priskirtas prie Vilniaus ðauliø skyriaus. Taèiau LCVA 561-5-792 esanèiame 1920 m. lapkrièio 2 d. 3 Valkininkø ð. bûrio sàraðe pavardþiø kur kas daugiau: Jonas Dambrauskas, Valkininkai; 13 vyrø ið Darguþiø – Juozas Babravièius, Vincas Aukðtuolis, Jonas Ker- ðys, Jonas Peciukonis, Jonas Verseckas, Martynas Gudonis, Augustas Jankauskas, Jonas Uþdavinys, Jonas Kazlauskas, Juozas Jankauskas, Jo- nas Budrevièius, Andrius Aukðtuolis, Juozas Ðpokas; ið Lieponiø – Matas Geina, Juozas Naruckas, Stasys Noreika, Stasys Vencius, Motiejus An- driuðkevièius, Matas Matonis; Stasys Bariðauskas, Spenglininkai; ið Pa- merkiø – Juozas Marcinkevièius, Povilas Biekða, P. Jakelevièius; Antanas Saulënas, Naniðkës; Salva Bonkus, Jakënai; Petras Grieþë, Poðalèiai; 16 Kurðiø kaimo gyventojø – Petras Verseckas, Juozas Èerniauskas, Juo- zo, Juozas Kasinskas, Liudas Savulis, Juozas Èerniauskas, Juozas Urbe- lionis, Stasys Kasinskas, Stasys Verseckas, Andriaus, Juozas Èerniaus- kas, Jono, Stasys Verseckas, Stasys Aladavièius, Juozas Grieþë, Juozas Macelis, Andriaus, Pranas Kerðys, Pranas Èerniauskas, Motiejus Þemai- tis; Leonas Junevièius ið Pivaðiûnø valsè. Ûtos kaimo. Sàraðas ne visai patikimas tiek dël á já áraðytø asmenø skaièiaus, tiek dël kaimø, ið kuriø jie kilæ, tikslumo: Stasys Bariðauskas, Juozas Kasins- kas ir Andrius Aukðtuolis á sàraðà áraðyti du kartus (tokiø gal yra ir dau-

449 giau), bet nëra bûrio kûrimo iniciatoriø Stasio Babravièiaus ir Motie- jaus Kasinsko. Bûrio valdybos pirmininkas buvo J. Dambrauskas. Tarp to meto Valkininkø b. ðauliø minëtinas Antanas Balevièius, 1922 m. sau- sio mënesá buvæs Vilkapëdþiø rajono ðauliø vadas Lazdijø kraðte (dabar Vilkapëdþiai priklauso Lenkijai). Ten pat (LCVA 561-5-792) yra Pûè- korniø ðauliø bûrio 1920 m. sàraðas: Antanas Bazys, Matas Jasilevièius, Ignoto, Antanas Sabaliauskas, Mato, Jurgis Urbanavièius, Jurgio, An- driejus Verseckas, Damino ir Vaclovas Verseckas, Jono. 4 Valkininkø ð. bûrys atsikûrë 1939 m. lapkrièio 3 d. Steigiamajame susirinkime kalbëjo LÐS atstovas, mums jau þinomas ið Perlojos bûrio istorijos, ats. leitenantas Kazys Tumpa. Jis praneðë, kad Valkininkø vals- èiuje jau susiorganizavæ Darguþiø, Kurðiø ir Darþininkø ðauliø bûriai, nors ið tikrøjø jie galutinai dar nesusiformavæ. Á laikinàjà bûrio tarybà iðrinkti: J. Januðauskas (sekretorius, Valkininkø paðto virðininkas), J. Ve- gys, A. Eidukonis, St. Dzingelevièius; b. vadas – ats. leitenantas Juozas Giraitis (paskirtas LÐS vado 1939 12 30 ásakymu). J. Giraitis – þinomas ðauliø aktyvistas: pvz., 1927 m. jis buvo 2 ð. bûrio Alytuje þvalgas ir XIX rinktinës valdybos narys, vëliau – 1937 m. – V Trakø rinktinës 3 Geguþës bûrio vadas. Dar lapkrièio mënesá Valkininkø bûrys surengë koncertus Valkininkuose ir Èiþiûnø kaime; grojo Likerausko vadovau- jamas ulonø pulko orkestras ið Alytaus. Per Naujus Metus surengtas vaidinimas, dainavo „linksmieji pusbroliai” (?). Ðiek tiek þiniø apie naujojo bûrio veiklà yra LCVA 555-1-642 – bû- rio raðtø registracijos knygoje. 1940 m. sausio 3 d. ðaulë Elena Sèesnu- levièiûtë priëmë XXIII Vilniaus rinktinës bûriui siûlytas knygas; sausio 4 d. praneðta Valkininkø apskrities karo komendantui, kad sausio 7 d. ávyks metinis bûrio susirinkimas. B. tarybos posëdyje sausio 5 d. sekretorius J. Januðauskas siûlë steng- tis bûrio nuosavybën gauti ið miðkø urëdijos aikðtæ tarp valdiðko miðko ir Merkio; aikðtë reikalinga ðauliø mokymuisi ir sporto pratimams. Ðau- liø namai (buvæs lenkø ðèelcø pastatas) stovëjo baþnyèiai priklausan- èioje þemëje, tad reikëtø tà sklypelá ásigyti, o jei nepavyks, tai reikalà sutvarkyti bent ilgalaikës nuomos pagrindu (LCVA 555-1-641). Susi- rinkime sausio 7 d. dalyvavo 45 ðauliai. Per praëjusius du bûrio egzista- vimo mënesius ávyko 4 susirinkimai, 4 pramogos ðauliams ir visuome- nei. Nustatytas 2 Lt metinis nario mokestis. Nutarta sudaryti atskirà

450 aukø fondà vëliavai ásigyti. Susitarus su kitomis organizacijomis, imtis iniciatyvos pastatyti Valkininkuose paminklà uþ Lietuvos nepriklauso- mybæ þuvusiems ðauliams partizanams. Slaptu balsavimu á bûrio tarybà iðrinkti: Jurgis Januðauskas, Jonas Sabas, Edvardas Audzevièius, Juo- zas Dudutis, kandidatais liko Motiejus Norkûnas ir Stasys Dzingelevi- èius. Kontrolës komisijon pusiau slaptu balsavimu iðrinkti: Juozas Ve- gys, Petras Linertas ir Jurgis Jankauskas, kandidatai – Stasys Sèesnule- vièius ir Alfredas Hofmanas. Á XXIII Vilniaus rintinës bûriø atstovø suvaþiavimà iðrinktas J. Januðauskas. 1940 01 25 LÐS vadui iðsiøstas „Trimito” prenumeratoriø sàraðas (30 þmoniø). Tarp Valkininkø bûrio dokumentø yra LÐS vado 1940 m. sausio 9 d. praneðimas, kad Kurðiø ð. bûrio vadu paskirtas Leonardas Ðilys. Dar- þininkø kaimo bûsimieji ðauliai sausio 13 d. praðë LÐS sutikimo steigti ðauliø bûrá; jiems sausio 15 d. pasiûlyta steigti skyriø. Taèiau sausio 25 d. ásisteigë 28 Darþininkø ð. bûrys. Sausio 26 d. praneðta Valkininkø polici- jai, jog sausio 28 d. ávyks Valkininkø ðauliø susirinkimas, o vasario 6 d. ðauliø salëje rengiamas Uþgavëniø vakaras. Susirinkime sausio 28 d. ási- steigë Valkininkø ðauliø moterø bûrys (jis veikë kartu su vyrais). XXIII rinktinës vadas sausio 29 d. raðtu pavedë Valkininkø bûrio vadui J. Girai- èiui apþiûrëti Kalviø, Lieponiø ir Valkininkø kordonus. Bûrys kovo 19 d. praneðë Varënos II ð. bûriui, kad vieðà vakarà Valkininkuose galima su- rengti kovo 30 d.; tà paèià kovo 19 d. bûrys papraðë Trakø apskrities ko- mendanto (Valkininkø apskritis panaikinta 1940 m. vasario 8 d.) leidimo kovo 24 d. surengti bûrio vakarà (jis ávyko kovo 23 d.). Valkininkø bûriui teko buvæs lenkø J. Pilsudskio vardo ðèelcø (ðau- liø) klubo pastatas, nors ir ne visai árengtas. Balandþio 25 d. bûrys praðë XXIII rinktinës tarpininkauti, kad jam bûtø perduotos sporto aikðtës ir kt. Taèiau balandþio 27 d. bûrys ið XXIII Vilniaus rinktinës perduotas V Trakø rinktinei. Bûrys geguþës 8 d. praneðë V rinktinei, kad á sprog- dintojø kursus parinkti ðauliai Verseckas ir Blaþys; geguþës 12 d. bûrys priëmë Vilniaus universiteto studentø ekskursijà; geguþës 30 d. praneð- ta Valkininkø policijai, kad birþelio 2 d. rengiamas vakaras Biekðiø kai- me (vakarà su vaidinimu „Moterims neiðsimeluosi” ðauliai èia buvo su- rengæ ir 1939 m. gruodþio 26 d.), o birþelio 7 d. praneðta apie ávykusá vakarà Papiðkiø kaime.

451 1940 05 10 bûrio taryba iðsiuntë praðymà su ðauliø pareiðkimais V Trakø rinktinei, kad LÐS nariais bûtø patvirtinti: Andrius Eiduko- nis, Stasys Verseckas, Motiejus Norkûnas, Petras Eidukonis, Andrius Kantvydas-Kazlauskas, Juozas Dudutis, Stasys Èesnulis-Èesnulevi- èius, Motiejus Kazlauskas, Jurgis Jankaitis-Jankauskas, Domas Du- dutis, Stasys Dingelis-Dzingelevièius, Julius Þilinskas, Juozas Vilki- ðius, Antanas Blaþys, Felicijonas Blaþys, Juozas Oðkinis-Kazlauskas, Ignas Peèiukonis, Albinas Ryzgelis, Vladas Lusas, Simonas Klevins- kas; ið prieraðo galima suprasti, kad pasiøstas ir Jono Blaþio pareið- kimas. V rinktinës vadas geguþës 19 d. ásakë Valkininkø b. vadui J. Girai- èiui geguþës 26 d. 12 val. Valkininkuose suðaukti bûrio susirinkimà kar- tu su Kurðiø ir Darþininkø bûriais. Iki to laiko reikëjo sutvarkyti bûrá, nariai privalëjo uþpildyti pareiðkimø blankus ir priesaikos lapelius; rei- këjo surinkti po 2 Lt ir atsiøsti rinktinës ðtabui... Rinktinës atstovai at- vaþiuos traukiniu á Valkininkø geleþ. stotá ið Vilniaus 9.55 val.; pasitikti su veþëju, kuriam bus uþmokëta. Pamaldose baþnyèioje dalyvauti reikë- jo visiems ðauliams. Po sveèiavimosi pas trijø bûriø ðaulius rinktinës vadas paþymëjo, kad Valkininkø bûryje vyksta ðauliø karinis mokymas. Bûrys rûpinosi, kad ðauliams bûtø iðduoti leidimai vaþinëti dviraèiais. Visas sàraðas su praðymu Valkininkø valsèiaus virðaièiui iðsiøstas 1940 m. geguþës 20 d. Ðaulys P. Stakelskas praðë rinktinës tarpininkavimo gauti leidimà ginklui pirkti. Atsikûrusio Valkininkø ðauliø bûrio nariø tikslesnio sàraðo nepavy- ko aptikti. Bene pilniausias bûtø V Trakø rinktinës 1940 m. birþelio 28 d. ásakymu patvirtintas nuo birþelio 19 d. ið kandidatø á bûrá priimtø asmenø sàraðas (21 asmuo). Jis beveik toks, kaip rinktinei pasiøstas ge- guþës 10 d. Tik jame nebuvo Jono Blaþio, o buvo du Stasiai Verseckai – Andriaus ir Jono sûnûs. Neþymûs papildymai: Domininkas Dudutis buvo grandininkas, o Petras Eidukonis – jaunesnysis puskarininkis. Be ðiø ðauliø, bûryje dar buvo Jonas Uþdavinys, Mykolas Abarius ið Papiðkiø, Gerulis. Apie likviduoto bûrio gràþintas bylas Trakø apskr. kariniam komen- dantui praneðta 1940 m. rugpjûèio 6 d.

452 Varënos II bûrys Archyviniuose ðaltiniuose – LCVA 561-18-495 ir 561-19-329 – nuro- domos skirtingos Varënos II ðauliø bûrio susikûrimo datos: 1939 m. spa- lio 29 d. ir lapkrièio 12 d. Mat spalio 29 d., t.y. kità dienà, kai á Vilniø áþengë Lietuvos kariuomenë ir kai susikûrë XXIII Vilniaus ðauliø rink- tinë, besikurianèio Varënos II valsèiaus savivaldybës salëje susirinko 27 vietos milicininkai partizanai ir apie 130 kitø asmenø. Susirinkimà pradëjæs Varënos II policijos nuovados virðininkas, anksèiau buvæs Ðiau- liø apskrities policijos Linkuvos nuovados virðininku, Antanas Matukas pasiûlë steigti ðauliø bûrá. Bûti ðauliais sutiko 27 asmenys, o vienas – Bronius Skamarakas – rëmëju. Tad spalio 29 d. susirinkimas laikomas bûrio uþuomazga. Tarp stojusiø á ðaulius – Jonas Taraila, Vincas, Bro- nius ir Jonas Sukackai, Morkaus sûnûs, Vincas Sukackas, Juozo, Jonas Sukackas, Adomo, Jonas Dringelis, Adomo, Adolfas Kaðëta, Antanas Vainilavièius, Jonas Budënas, Adolfas Siaurusevièius ir kiti. Po susirin- kimo bûsimieji ðauliai nuþygiavo prie neþinomo Lietuvos kareivio kapo baþnyèios ðventoriuje, kur kalbà pasakë Varënos I mokytojas ðaulys An- drius Ryliðkis. Antras ðauliø bûrio organizacinis suirinkimas valsèiaus savivaldybës salëje ávyko lapkrièio 12 d. Dalyvavo per 80 þmoniø. Pasak bûrio steigi- mo iniciatoriaus A. Matuko, steigiamasis susirinkimas jau ávykæs spalio 29 d., o ðis yra ano tàsa. Á prezidiumà buvo pakviestas Þemës ûkio mi- nisterijos ðauliø kuopos vadas J. Venclovas. Sekretoriavo ðaulys, buvæs vilnietis mokytojas Jonas Mudënas. Valkininkø apskrities virðininko Vla- do Rozmano (ligi tol buvusio Raseiniø apskr. virðininku, o dar anks- èiau – Panevëþio, Birþø ir Rokiðkio apskrièiø virðininku) vardu susirin- kusiuosius sveikino Valkininkø apskr. policijos vadas ðaulys Antanas Ka- roblis (1939 10 30 - 1940 02 08 gyvavusios Valkininkø apskrities centras buvo Varënoje II, nes Valkininkø miestelyje nebuvo patalpø ástaigoms). Kalbëjo Varënos II valsèiaus virðaitis Jonas Taraila ir mokytojas J. Mu- dënas. Bûrio tarybon iðrinkti: A. Matukas, A. Karoblis, J. Taraila, Vin- cas Sukackas, Morkaus, kandidatais liko J. Mudënas ir Petras Visockas. Kontrolës komisija: Morkus Sukackas, Jurgis Gudaitis, Jonas Èesnule- vièius, kandidatai – Jonas Þydelis ir Vytas Leonavièius. Susirinkusieji

453 atsistojimu pagerbë visus 1919 m. þuvusius Vilniaus miesto ir kraðto ðaulius. Pasiøsti sveikinimai prezidentui A. Smetonai, kariuomenës va- dui St. Raðtikiui, LÐS vadui Pr. Saladþiui ir XXIII Vilniaus ðauliø rink- tinës vadui P. Kaunui. Varënos II ð. bûrio vadu paskirtas Varënos miðkø urëdas ats. leite- nantas Vladas Grigaliûnas (LÐS vado 1939 12 14 ásakymas), o jo padë- jëju – ats. virðila A. Matukas. Oficialus bûrio pavadinimas – 2 Varë- nos II ð. bûrys. XXIII rinktinës vado ásakymu bûrio susirinkime gruo- dþio 3 d. dalyvavo rinktinës vado antrasis padëjëjas Vaclovas Alksninis (jis anksèiau, pvz., 1923 m. pradþioje, yra dirbæs partizanø IV lauko ðtabe Merkinëje). Bûrio taryba pareigomis pasiskirstë 1940 m. sausio 15 d. Tarybos pirmininko pavaduotoju tapo A. Karoblis, iþdininku – J. Taraila, sekretoriumi – J. Mudënas, ðvietimo vadovu – P. Visockas (buvæ kandidatai á tarybà J. Mudënas ir P. Visockas tapo jos nariais vie- toj A. Matuko ir V. Sukacko). Numatyta geleþinkelio stoties salëje rengti Vasario 16-osios minëjimà; ðventei nutarta pasikviesti XIX Alytaus rink- tinës chorà. Varënos II bûrio tarybos sudëtis patvirtinta XXIII rinktinës 1940 01 24 ásakymu. Kartu paskelbta ir kontrolës komisijos sudëtis: pir- mininkas – J. Gudaitis, nariai – M. Sukackas ir J. Èesnulevièius. Pagal 1940 m. sausio 19 d. bûrio vado V. Grigaliûno sudarytà sàraðà (LCVA 561-17-125) 2 Varënos II bûryje buvo 57 ðauliai: Antanas Matukas; Jo- nas Taraila, Matuizos; Jonas Budënas, Vinco; Bronius Skamarakas, Si- mo (g. 1877 m.); Adolfas Miliauskas, Prano; Krisius Sèesnulevièius, Petro (g. 1912 m.), Gireþeris; Juozas Jazukevièius, Mato; Jonas Dringelis, Ado- mo (g. 1916 m.), Pabaronë; Jonas Þydelis, Martyno; Raulas Þydelis, Martyno; Bronius Sukackas, Morkaus, Giraitë; Jonas Sukackas, Mor- kaus (g. 1921 m.), Giraitë; Vytas Leonavièius, Benado; Jonas Naujalis, Vinco, Gireþeris; Pranas Sukackas, Prano; Adomas Luþys, Miko; Adol- fas Petruðis, Juozo; Morkus Sukackas, Jokûbo (g. 1884 m.), Giraitë; Do- mas Zapolskas, Rapolo; Pranas Molis, Benedikto; Vaclas Sèesnulevi- èius, Jono (g. 1923 m.), Gireþeris; Adolfas Dvareckas, Liudviko (g. 1919 m.), Gireþeris; Jonas Naujalis, Cipro, Gireþeris; Jonas Miðki- nis, Domo; Motiejus Puzelevièius, Augusto; Zigmas Barcys, Miko, Ûta; Juozas Latvys, Adomo; Petras Dvareckas, Liudviko (g. 1908 m.), Varë-

454 na II; Juozas Maciulevièius; Jonas Sukackas, Adomo (g. 1905 m.), Gi- raitë; Antanas Ulbinas, Vinco; Raulas Semsë, Jurgio; Juozas Lankelis, Stasio (g. 1888 m.); Vincas Sukackas, Juozo (g. 1911 m.), Varëna II; Jonas Èesnulevièius, Adomo; Vincas Sukackas, Morkaus (g. 1919 m.), Giraitë; Alfonsas Siaurusevièius, Jono; Adolfas Kaðëta, Antano, Mer- geþeris; Antanas Vainilavièius, Juozo; Jonas Biekða, Vinco; Jonas Trai- navièius, Antano; Aleksas Luþys, Adomo; Antanas Leonavièius, Bena- do; Jonas Karaciejus, Motiejaus; Vincas Leonavièius, Ferdinando; Kris- tupas Dringelis, Andriaus (g. 1915 m.); Petras Vaitkevièius, Domo, Mer- geþeris; Kazys Bartaðka, Petro; Petras Palevièius, Felikso, Varëna II; Jonas Rusavièius, Onos; Petras Molis; Jonas Bielevièius, Alekso; Jonas Mudënas, Miko; Jonas Lankelis; Petras Ladzieta, Vinco (18 m.). Bûrio tarybos posëdyje 1940 m. vasario 12 d. nutarta á bûrá kandida- tais priimti 60 vyrø ir praðyti XXIII rinktinës vado „pakelti á ðaulius pasidarbavusius lietuvybës labui ðiuos kandidatus” (30 þmoniø): Zigmà Barcá, Mykolo; Jonà Biekðà, Vinco; Jonà Èesnulevièiø, Adomo; Jonà Karaciejø, Motiejaus; Adomà Leonavièiø, Motiejaus; Antanà Leonavi- èiø, Benedikto; Adolfà Miliauskà, Prano; Petrà Molá, Vinco; Pranà Molá, Benedikto; Jonà Naujalá, Vinco; Motiejø, Puzelevièiø, Augusto; Pranà Sadauskà, Mykolo; Morkø Sukackà, Jokûbo; Vincà Sukackà, Morkaus; Antanà Ulbinà, Vinco; Vytautà Barûnà, Adomo; Jonà Budënà, Vinco; Jonà Dringelá, Adomo; Juozà Jazukevièiø, Mateuðo; Vaclovà Leikûnà, Jurgio; Aleksandrà Luþá, Adomo; Stasá Miliûnà, Jurgio; Vaclovà Mi- liauskà, Vinco; Jonà Mudënà, Mykolo; Adolfà Petruðá, Juozo; Broniø Skamarakà, Simono; Raulà Semsæ, Jurgio; Broniø Sukackà, Morkaus; Alfonsà Siaurusevièiø, Jono; Petrà Vaitkevièiø, Domininko. Nutarta ið- matuoti visø ðauliø galvas ir, susitarus su Varënos I siuvëju, visiems uþ- sakyti uniformines kepures. Tuo rûpintis pavesta iþdininkui J. Tarailai. Sudaryta komisija neþinomo kareivio kapui baþnyèios ðventoriuje pa- puoðti: pirmininkas – pradinës mokyklos vedëjas Vytautas Barûnas, na- riai – Jadvyga Skliutienë, Jonas Leðèinskas, Eleonora Matukienë, Sta- sys Jankûnas, Juozas Minevièius ir Vladas Bartuðka. Didþioji dauguma ðauliø buvo þemdirbiai. Be nuovados virðininko A. Matuko, virðaièio J. Tarailos ir mokytojo J. Mudëno, tarnautoju uþ- siraðæs J. Dringelis, prekybininku – B. Skamarakas, darbininku – K.

455 Sèesnulevièius, siuvëju – V. Sukackas, Juozo. Dauguma ðauliø yra kaimø vyrai ið Gireþerio, Mergeþerio, Giraitës, Smalninkø, Matuizø, Pabaronës ir kt. Taèiau bûryje buvo ir keliolika vyrø, atvykusiø ið kitø, net gana toli- mø Lietuvos vietoviø. Tai buvo daugiausia ávairûs tarnautojai. V. Griga- liûno 1940 04 11 sàraðe iðvardinta 16 tokiø ðauliø: Petras Minkevièius, tardytojas, atvykæs ið VII Ðiauliø rinktinës Ðiauliø miesto 1 kuopos; Anta- nas Lukoðevièius, antstolis – ið I Kauno rinktinës Teisingumo ministerijos ð. bûrio; Stasys Jankûnas – ið VII Ðiauliø rinktinës ðauliø rëmëjø bûrio; Stasys Ramanauskas, tarnautojas – ið XI Raseiniø rinktinës Kelmës bû- rio; Aleksas Lapkauskas, tarnautojas – ið XIX Alytaus rinktinës Daugø bûrio; Jurgis Gudaitis, saugumo policijos virðininkas – ið III Telðiø rinkti- nës; Vladas Bartuðka, girininkas – ið V Trakø rinktinës Vievio bûrio; Pra- nas Mitalauskas, girininkas – ið I Kauno rinktinës Karmëlavos bûrio; Do- natas Laskauskas, girininkas – ið XV Kretingos rinktinës Kuliø bûrio; Adomas Kerevièius, tarnautojas – ið XIX Alytaus rinktinës 4 Butrimoniø kuopos; Jurgis Kriauèiûnas, eigulys – ið V Trakø rinktinës Þieþmariø bû- rio; Juozas Ðakûnas, tarnautojas – ið Alytaus 1 ð. kuopos; Vladas Juð- kauskas, tarnautojas – ið Butrimoniø kuopos; Antanas Matukas, nuova- dos virðininkas – ið VII Ðiauliø rinktinës 16 Linkuvos ð. kuopos; Teodoras Steponavièius, vyresnysis eigulys – ið Vievio bûrio; Kajetonas Ulozas, tar- nautojas – ið 10 prieðlëktuvinës apsaugos kuopos Kaune. Daugumà varë- niðkiø ðauliais patvirtino jau XIX Alytaus rinktinë 1940 m. birþelio 6 d. Pvz., Zigmas Barcys, Miko pareiðkimà priimti á ðaulius ir tarnybos lapà uþpildæs 1939 m. gruodþio 9 d., Varënos II bûryje priimtas 1940 m. vasa- rio 12 d., o XIX rinktinës patvirtintas birþelio 6 d. (LCVA 56113-273). Beje, Z. Barcio pareiðkimas buvo be liudytojø. Kadangi Valkininkø apskritis 1940 02 08 buvo panaikinta ir dalis jos tarnautojø iðvyko kitur, susirinkime kovo 10 d. perrinkta bûrio taryba, pareigomis pasiskirsèiusi kovo 12 d.( Stasys Jankûnas – tarybos pirmi- ninko pavaduotojas, Vytautas Barûnas – ðvietimo vadovas, Adolfas Dukavièius – iþdininkas, Juozas Ðakûnas, kurio pavardës nëra kovo 10 d. protokole, – sekretorius; Jonas Taraila liko kandidatu á tarybos narius). Nutarta steigti ðauliø ugniagesiø komandà ir praðyti XXIII rinktinës tarpininkauti, kad bûriui bûtø atiduotas lenkø pasienio kordono Mit- raukoje pastatas (já perkeltø á Varënà II). Þemës sklypo praðyti ið Þe-

456 mës ûkio ministerijos. Buvusius Valkininkø apskrities pareigûnus – vir- ðininkà Vladà Rozmanà, valdybos narius Veronikà Èibiraitæ ir Feliksà Molá – laikyti bûrio garbës nariais. Mat jie padovanojo graþià vëliavà, kuri tame susirinkime áteikta bûriui. Bûrio vadas Vl. Grigaliûnas kovo 18 d. raðë XXIII rinktinës vadui, praðydamas tarpininkauti LÐ sàjungo- je V. Rozmanà, V. Èibiraitæ ir F. Molá skirti jø bûrio garbës ðauliais. Buvæs Valkininkø apskr. virðininkas V. Rozmanas dalyvavæs Nepriklau- somybës kovose. Rinktinës vado kovo 27 d. rezoliucija: „Vl. Rozmanas jokiu bûdu garbës ðauliu netinka. Dël kitø – kliûèiø nëra”. Taèiau Vl. Gri- galiûnas balandþio 8 d. kaþkodël vël praðë XXIII rinktinës vado tarpi- ninkavimo V. Èibiraitæ ir F. Molá skirti bûrio garbës ðauliais: jie paauko- jæ bûriui graþià vëliavà, „yra þinomi nukentëjæ Vilniaus kraðto lietuviai ir daug pasidarbavæ lietuvybei okupacijos metu” (LCVA 561-19-332). B. taryba kovo 12 d. kandidatà A. Dukavièiø priëmë á ðaulius. Á kan- didatus priimti: Jonas Þydelis, Jonas Ðikðnelis, Adomas Veèkys, Petras Èepulis (Varëna II), Mykolas Èesnulis ir Vladas Ulbinas. Kaip nesu- mokëjusius nario mokesèio, nelankanèius susirinkimø bei rikiuotës pa- mokø ir nesuteikianèius apie save þiniø, nutarta iðbraukti ið kandidatø Juozà Maciulevièiø, Petrà Ladzietà, Jonà Trainavièiø, Adolfà Kaðëtà, Antanà Vainilavièiø, Kazá Bartaðkà ir Vincà Sukackà, Juozo (pastarasis iðvyko gyventi á Vilniø, kur geguþës mënesá vedë). Mokytojas V. Barû- nas iðrinktas bûrio korespondentu; iðvykus chorvedþiui Potopavièiui, cho- rui vadovauti nutarta praðyti mokytojo V. Baniulio; stygø orkestrà steigti pavesta ðauliui J. Ðakûnui. B. tarybos posëdyje irgi tartasi dël ugnagesiø komandos steigimo ir lenkø kordono pastato ið Mitraukos perveþimo á Varënà II ðauliø namams árengti. Bûrio vaidintojø kuopelës pirmasis vieðas pasirodymas buvo 1940 m. balandþio 7 d. Suvaidinta 3 veiksmø drama „Tëvø þemë” Po vaidinimo Mecelis ir Jusevièius padainavo lietuviðkø daineliø. Kità vakarà bûrys surengë geguþës 18 d. Vaidinta 4 v. „Drama miðke”, reþisuota paties b. vado J. Grigaliûno. Po vaidinimo dainavo solistai Mecelis ir Jacevièius (Jusevièius?), duetas, choras (vadovas Vincas Baniulis); styginiam or- kestrui vadovavo Lapkauskas. Tikraisiais nariais bûrys smarkiai pasipildë 1940 m. geguþës 21 d. Tarybos posëdyje á ðaulius priimta 15 kandidatø: Juozas Latvys, Ado-

457 mo; Jonas Sukackas, Morkaus; Kristupas Sèesnulevièius, Petro; Petras Vaitkevièius, Domininko; Jonas Þydelis, Martyno; Jonas Ðikðnelis, Jo- no; Jonas Naujalis, Cipro; Vaclovas Sèesnulevièius, Jono; Pranas Su- kackas, Petro; Daminas Zapolskas, Rapolo; Jonas Þydelis, Jono; Ado- mas Veèkys, Petro; Petras Èepulis, Vinco(?); Jonas Sukackas, Adomo; Mykolas Èesnulis, Karolio. Dar daugiau vyrø priimta á ðaulius kandida- tus: Vincas Molis, Jono; Motiejus Leonaitis, Juozo; Jonas Èesnulis, Bo- nifaco; Stasys Dudutis, Vinco; Vincas Dringelis, Adomo (Pabaronë); Motiejus Kieras, Adomo; Vaclas Uþdavinys, Aleksandro; Vincas Ðukai- tis, Antano; Jonas Andziulionis, Juozo; Antanas Latvys, Jono; Pranas Dudutis, Grigo; Motiejus Kerðys, Martyno; Julius Kerðys, Jokûbo; Vin- cas Luþys, Tamoðiaus; Petras Latvys, Jono; Juozas Antropikas, Jono; Jonas Luþys, Adomo; Domas Valentukas, Mateuðo; Edmundas Kerðys, Jeronimo; Petras Èesokas, Motiejaus; Jurgis Poðkus, Jurgio; Aleksan- dras Bernotas, Juozo; Antanas Stankevièius, Povilo; Juozas Kieras, Pra- no; Motiejus Kieras, Prano; Pranas Dudutis, Andriaus; Adomas Drin- gelis, Vinco; Vincas Dudutis, Martyno; Stasys Balukonis, Vlado; Juo- zas Lusas, Petro; Juozas Dudutis, Vinco; Aleksandras Dudutis, Andriaus; Jonas Ramðë, Povilo; Jonas Èiuryla, Juozo; Bronius Èiuryla, Juozo; Sil- vestras Budënas, Motiejaus; Jonas Kudþma, Miko; Vaclas Karaciejus, Juozo; Vincas Kisielius, Miko; Vincas Latvys, Jono; Bernardas Kaðëta, Juozo; Petras Leonaitis, Vinco; Juozas Maèionis, Juozo; Stasys Sielila, Jurgio; Petras Veèkys, Motiejaus. Ið kandidatø iðbraukti: Jonas Miðki- nis, Domo – kaip neatitinkantis ðauliø idëjø, ir Vincas Leonavièius, Fer- dinando – uþ nedrausmingumà ir girtuokliavimà. Ið bûrio nariø sàraðø matyti, kad ðauliais daþnai bûdavo broliai arba artimi giminaièiai. Ne iðimtis, kai á ðaulius stojo vyras ir þmona. Atskirai verta apsistoti ties Morkaus Sukacko-Sausaièio ið Giraitës kaimo (Ma- tuizø seniûnija) ðeima. Be tëvo Morkaus, Varënos II bûrio ðauliai buvo trys sûnûs – Bronius, Vincas ir Jonas, duktë Ona Tarailienë, Varënos II valsèiaus virðaièio ðaulio Jono Tarailos þmona, moterø bûrio vadës pa- vaduotoja, þentas Jonas Taraila; ketvirtasis Morkaus sûnus Daminas buvo ðaulys Vilniuje. Morkus ir Daminas Sukackai bei Ona Sukackaitë- Tarailienë uþ lietuviðkà veiklà yra sëdëjæ lenkø kalëjimuose, ir ne tik Lukiðkëse: tëvas su sûnumi kalëjo baisiausiame Lenkijos ðv. Kryþiaus

458 kalëjime Tatruose, ið kurio gyvas retai kas beiðeidavo (ten kalëjæs ir þento tëvas). Mat Daminas Sukackas, bûdamas Lenkijos kareivis, 1937 m. sau- sio 12 d. netoli Varënos I buvo perëjæs á Neprikl. Lietuvà; gráþæs pakliu- vo á defenzyvos – politinës policijos – nagus. Per tardymà Vilniuje, neið- tvëræs kankinimø, ðoko per langà ið 3 ar 4 aukðto; apie pusmetá iðgulëjo ligoninëje, buvo praradæs kalbà. Suþinojæs apie Damino suëmimà, svai- nis Jonas Taraila pabëgo Lietuvon. Á Varënos II bûrá dar ástojo Morkaus broliø sûnûs: Adomo – Jonas Sukackas-Sausaitis ir Juozo – Vincas Su- kackas-Sausaitis. Vincas Sausaitis, Juozo taip pat kalëjo ðv. Kryþiuje: nuteistam uþ antilenkiðkà veiklà, mirties bausmë jam buvo pakeista ka- lëjimu iki gyvos galvos. 1939 m. rugsëjo 1 d. Vokietijai uþpuolus Lenki- jà, surakinti ðv. Kryþiaus kaliniai 400 km pësti atvaryti iki Kovelio mies- to Vakarø Ukrainoje; likæ pakeliui nesuðaudyti, rugsëjo 16 d. pavakary jie paleisti eiti kur nori (tuometinës Lenkijos rytinæ sienà rugsëjo 17 d. perþengë Raudonoji armija). Vëliau Morkus Sausaitis neiðvengë Sibiro. Ávairiai susiklostë jo vai- kø likimas. Vyriausias vaikas – Ona Tarailienë (g. 1913 m.) su vyru 1944 m. pasitraukë á Vakarus; po Atgimimo naðlë gráþo á Lietuvà, apsi- gyveno Matuizose, ið JAV á gimtinæ parveþusi ir vyro palaikus; mirë O. Ta- railienë 2006 m. liepos mën. Daminas Sausaitis po II pasaul. karo iðëjo á miðkà ir þuvo. Brolis Vincas Sausaitis taipogi partizanavo; enkavedis- tams patekæs gyvas, atkalëjo lageryje ir gráþo á gimtàjá kraðtà. Taèiau tarybiniai organai ilgainiui iðkniso, kad per naciø okupacijà Vincas da- lyvavæs Paneriø þudynëse; 1964 m. Vincas Sausaitis vël buvo teisiamas ir suðaudytas. Jauniausias Morkaus sûnus Jonas Sausaitis 1940 m. pra- dþioje ástojo á lietuviðkà Vilniaus karo mokyklà; jai perëjus Raudono- sios armijos þinion, atsisakë prisiekti Tarybø Sàjungai ir uþ toká akibrokðtà atsidûrë Vorkutoje. Jaunas organizmas atlaikë badmetá, ir Jonas 1948 m. gráþo á Lietuvà, bet 1950 m. vël buvo iðtremtas. Gráþæs á Lietuvà, gyveno Ðakiuose ir Vilniuje; mirë 2002 m. liepos mën. Tø metø rudená mirë ir Giraitëje gyvenæs treèias Morkaus sûnus Bronius Sausaitis. Jonas Sausaitis, Morkaus minëtinas dar dël vieno dalyko. Tai jis, 18-metis, su Jonu Dringeliu, Adomo (1916 - 1947) ið Pabaronës kaimo, irgi Varënos II bûrio ðauliu, 1939 metø rudená nudauþë lenkø erelá nuo „dëkingø Varënos gyventojø” pastatytos paminklinës kolonos Varënos II

459 baþnyèios ðventoriuje palaidotiems lenkø kareiviams. Erelis nugriuvo tuo metu, kai aikðtëje prieðais geleþinkelio stotá vyko ið lenkø prie- spaudos iðvaduotø Varënos gyventojø mitingas. Patriotiðkai nusiteikæ vyrukai basliais pasidarbavo, atrodo, pakurstyti naujosios valdþios at- stovø. Gireþeriðkis Jonas Naujalis, Vinco 1944 m. pasitraukë á Vakarus; kitas gireþeriðkis Jonas Naujalis, Cipro vedæs gyveno Merkinës seniûni- jos Gudakiemyje. Vorkutoje pabuvojo Adolfas Dvareckas-Dvarënas, Liudviko. Bene jauniausias Varënos II bûrio ðaulys Vaclas Sèesnulevi- èius-Èesnulaitis (1923 - 1943) mirë nuo kaimyno ir draugo peilio, o Kris- tupas Sèesnulevièius-Èesnulaitis þuvo per nelaimingà atsitikimà. Mer- geþeriðkis Petras Vaitkevièius-Vaitkus, Domininko, pasak kaimynø, 1940 m. vasarà lakstë su raudona vëliavële ir agitavo rinkti Liaudies Seimà. Atëjus hitlerininkams, jis rodë kaimieèiams savo trofëjus – þy- dþiø skepetaites, paskui eiguliavo. Po II pasaul. karo iki 1952 m. parti- zanavo; þinomas Genio slapyvardþiu; buvo vienas ið Vytauto partizanø brigados vadovø. Enkavedistø suèiuptas gyvas, P. Vaitkus pasirodë esàs bent tiek doras, kad per tardymà ir teismà neiðdavë nieko, kas jiems, partizanams, buvo padëjæs, nors apie visus savo darbelius papasakojo. Tai tik keliø Varënos II bûrio ðauliø likimø priminimas. Varënos II moterø ðauliø bûrio (sàlyginio) steigiamàjá susirinkimà 1939 m. lapkrièio 26 d. vedë ðaulë Eleonora Matukienë, protokolà raðë Marija Èirienë (LCVA 561-18-45). Á Kaunà pasiøstas sveikinimas ðau- liø moèiutei Emilijai Pûtvienei-Putvinskienei, kurá pasiraðë visos susi- rinkime dalyvavusios moterys: Jadvyga Graþevièienë, Juozo; Ona Ta- railienë, Morkaus; Roþë Skliutaitë, Petro; Juzë Maèiulienë, Aleksan- dro; Janë Þarkauskaitë, Miko; Ona Leonavièiûtë, Vinco; Bronë Biele- vièiûtë, Aleksandro; Marija Budënaitë, Adomo; Veronika Èibiraitë, Adolfo; Eleonora Matukienë, Antano; Marija Èirienë, Vinco; Marijo- na Visockienë, Aleksandro; Antosë Makselytë, Baltraus. Taèiau bûrys galutinai susiformavo 1939 12 03 susirinkime. Jis ið pradþiø vyko kartu su vyrais; susirinkimà atidarë vyrø bûrio tarybos narys A. Matukas. Da- lyvavo XXIII rinktinës vado padëjëjas V. Alksninis ir rinktinës moterø ðauliø vadë J. Kazlauskaitë. Á moterø bûrio tarybà iðrinktos O. Tarailie- në, J. Graþevièienë, V. Èibiraitë ir E. Matukienë; kandidatëmis á tarybà

460 liko Roþë Skliutaitë ir Marcelë Kudþmaitë. Bûrio vadë – M. Èirienë, atvykusi ið Merkinës ð. bûrio. Tarybos narës pareigomis pasiskirstë 1940 m. sausio 2 d.: O. Tarailienë – pirmininkës pavaduotoja, J. Graþe- vièienë – sekretorë, E. Matukienë – kasininkë, V. Èibiraitë – ðvietimo vadovë. Nutarta praðyti XXIII rinktinës vado be bandomojo staþo á ðaules priimti Izabelæ Dringelienæ; praðyti rinktinës vado skirti bûriui 100 Lt vienkartinæ paðalpà. A. Makselytës ið Moliadugnio kaimo pareiðkimas pildytas 1939 m. gruodþio 5 d. Uþ merginà paliudijo bûrio ðaulës Marija Èirienë ir Eleo- nora Matukienë; á tikras ðaules priimta Varënos II bûryje 1940 02 23, o patvirtinta, kaip ir daugiau Varënos II ðauliø moterø, jau XIX rinktinës 1940 06 05 (LCVA 561-13-393). A. Makselytë-Èesnulevièienë 1947 m. nutekëjo á Daugus, ðitaip iðvengdama tëvø ir seserø likimo – 1948 m. geguþës mën. tremties á Sibirà. XIX Alytaus rinktinës moterø taryba per Tris karalius atveþë Varë- nos II vaikams daugiau kaip 500 dovanëliø, kurioms pirkti 50 litø skirta ið kasos, o kiti pinigai surinkti aukø pavidalu. Nuo dovanëliø likæ pini- gai pasiøsti Vilniaus mergaièiø gimnazijos direktoriui suðelpti mokslei- ves, kuriø tëvai liko anapus sienos, t.y. Baltarusijoje – TSRS (LCVA 561-18-233). Bûrio taryba 1940 01 25 posëdyje numatë apmokëti stojamàjá mo- kestá po 2 Lt 9-nioms kandidatëms. Nutarta praðyti XXIII rinktinës va- do priimti á ðaules be bandomojo staþo Leokadijà Paèkauskienæ ir Jad- vygà Skliutienæ. Kandidatëmis priimtos: Paulina Liobiûtë, Jonë Èapli- kaitë, Marë Dvareckaitë, Petro, Julë Leonavièiûtë, Marë Didikaitë, Marë Dvareckaitë, Liudviko (vyrø bûrio ðauliø Petro ir Adolfo Dvareckø se- suo) ir Emilija Demðytë. Leokadija Ðimkutë-Paèkauskienë, Petro, gimusi 1905 m. Tvereèiaus valsè. Lekiðkës kaime, 1927 m. baigusi Vilniaus Vytauto Didþiojo gim- nazijà, 1939-1940 mokslo metais mokytojavo Moliadugnyje. Anksèiau kaip lietuviø „Ryto” draugijos mokytoja yra dirbusi Lyneþeryje, Grûte, Paàþuolëje, Musteikoje. Á ðaules ji rekomendavo moliadugniðkæ Vla- dzæ Miðkinytæ, Vinco. L. Paèkauskienë su ðeima 1944 m. pasitraukë á Vakarus; gyveno JAV, kur sulaukë gilios senatvës. Vl. Miðkinytë-Buine- vièienë 1948 m. su tëvais ir seserimi buvo iðtremta á Sibirà, Chakasijà;

461 gráþusi iki mirties gyveno Varënoje. Marë Dvareckaitë-Èesnulaitienë, Liudviko taip pat beveik 50 metø pragyveno Varënoje. Visà laikà Varë- noje gyveno ir Marë Dvareckaitë-Jatkevièienë, Petro. Susirinkime 1940 m. sausio 28 d. bûrio vadë M. Èirienë perskaitë E. Pûtvienës laiðkà Varënos II ðaulëms; laiðke sveikintos Vilniaus krað- to ðaulës ir linkëta joms iðtvermingai tarnauti naujojoje tëvynës sargy- boje. Ðaulë J. Skliutienë siûlë vykti su paskaitomis á kaimus, ypaè su- gudëjusius, stengiantis juos atlietuvinti. E. Matukienë praneðë, kad bûriui buvo paskirta tautiniø audiniø instruktorë (ðefë); tik reikëjo surasti stakles ir vietà joms pastatyti. Nutarta dël to pasitarti su ðaule R. Skliutaite. Bûrio tarybos posëdyje vasario 23 d. (jo protokole tary- bos narë O. Tarailienë vadinama bûrio vadës padëjëja) nutarta praðy- ti rinktinës vado sutrumpinti bandomàjá laikà visoms 7-nioms sausio 25 d. priimtoms kandidatëms ir nuo ðios dienos, t.y. nuo vasario 23 d., laikyti jas tikrosiomis narëmis, taip pat priimti be bandomojo staþo Onà Poðkienæ. Á rinktinës bûriø atstovø metiná suvaþiavimà nutarta pasiøsti J. Graþevièienæ. B. taryba 1940 03 18 nutarë praðyti rinktinës vado leisti kooptuoti á tarybos nares: Vandà Zajauskaitæ – sekretore ir Marijà Petruðytæ – ðvie- timo vadove. Kooptavimo prieþastys nenurodomos. Taip pat praðyta be bandomojo laiko su kooptuojamosiomis priimti á ðaules dar 4 moteris: Marijà Ðakûnienæ, Vladislavà Miðkinytæ, Vinco, Juzæ Matuizienæ ir Eu- genijà Minkevièienæ. Bûrys ëmësi rengti vakarus. Susirinkime birþelio 2 d. nutarta vakarà surengti birþelio 8 d., o kità visuotiná susirinkimà – liepos 7 d. Tà paèià dienà, birþelio 2-àjà, surengtas vakaras davë 227,97 Lt gryno pelno; nutarta vakaro programà pakartoti birþelio 16 d. B. taryba birþelio 12 d. posëdyje (uþ b. vadæ J. Graþevièienë, sekretorë V. Zajaus- kaitë, ðvietimo vadovë M. Petruðytë) nutarë á tarybà iþdininke kooptuo- ti Salomëjà Bartuðkienæ. 1940 m. pavasará Varënos II moterø ð. bûryje buvusi Apolonija Ja- siûnienë (atrodo, apdovanota Ðauliø þvaigþdës medaliu, ásteigtu 1939 m. LÐS 20-meèio proga). Á bûrá turëjo ásiraðydinti kovo mën. ið Puvoèiø bûrio iðsikëlusios Marë Stankevièienë (apsigyvenusi Dainavoje) ir Ona Vaþgienë (apsigyvenusi Þiûruose) bei neaiðku ið kokio bûrio atvykusi Domicelë Baltruðaitienë.

462 Á Varënos II moterø bûrá priimtos Antosës Makselytës ið Moliadugnio kaimo pareiðkimas. 1939 12 05. Rusiðkas prieraðas dokumente padarytas tarybiniø enkavedistø

Valkininkø geleþinkelio stoties bûrys Anot XXII Geleþinkeliø ðauliø rinktinës 1939 m. gruodþio 31 d. ása- kymo, LÐS vadui sutikus ir remiantis LÐS ðtabo raðtu, steigtas 31 Valki- ninkø stoties ðauliø bûrys geleþinkelio plote: Lentvaris (imtinai) - Val- kininkai - Varëna - siena su SSSR, t.y. iki Ûlos upës. Po to sekë Kraðto apsaugos ministerijos Vilniaus geleþinkelio stoties komendanto 1940 m. vasario 8 d. raðtas á Valkininkø geleþ. stotá ðauliui A. Bubniui: „Geleþin- keliø rinktinës vadas praðo Tamstà organizuoti Valkininkø st. bûrá ruo- þe Trakai - Varëna imamai”. Èia bûriui skirtas plotas sumaþintas. Eiti

463 A. Makselytës pareiðkimo antroji pusë

bûrio vado pareigas paskirtas ðaulys ats. puskarininkis Antanas Bubnys (Valkininkø stoties virðininkas), atvykæs ið XXII Geleþinkeliø rinktinës 25 Alytaus bûrio. 31 Valkininkø geleþinkelio stoties ð. bûrio steigiamasis susirinkimas ávyko 1940 m. vasario 11 d. (LCVA 561-3-678). Pagal jo protokolà Nr. 1 bûrio tarybos sudëtin iðrinkti ir pasiskirstë pareigomis: Kazys Kaliba- tas – tarybos pirmininko pavaduotojas (tarybos pirmininkas nerinktas: ðias pareigas jau keleri metai eidavo bûriø vadai), Stasys Barzdaitis – iþdininkas, Feliksas Tutlys – ðvietimo vadovas, Petras Suchockas – sek- retorius, kandidatu á tarybos narius liko Jonas Tikûnas; á kontrolës ko- misijà iðrinkti: Kazys Veikutis – pirmininkas, Eduardas Kinas ir Vladas Budrevièius – nariai, Leonas Juðkaitis – kandidatas. Tokià tarybos su- dëtá vëliau, kovo 20 d. ásakymu, patvirtino XXII rinktinës vadas pulk.

464 leit. Balsys. Steigiamajame susirinkime nusistatytas nario mokestis: ri- kiams – 3 Lt, rëmëjams – 12 Lt metams. Pateikta visuomeniniø lëðø apyskaita (t.y. sàmata) 1940 metams: nario mokestis – 102 Lt, pajamos ið kultûriniø pramogø – 200 Lt (viso 302 Lt). Planuotos tokios iðlaidos: antspaudams ir raðtinës reikmenims – 30 Lt, pirkti ðrateliams ir tûte- lëms ðauliø apmokymui – 60 Lt, inventoriui ásigyti – 100 Lt, nenumaty- toms iðlaidoms – 112 Lt (viso 302 Lt). Á XXII rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimà iðrinktas Pranas Naumavièius, nors rinktinës daliniø vadø ir atstovø suvaþiavime Vilniuje vasario 25 d. dalyvavo ir b. vadas A. Bub- nys. XXII rinktinës 1940 m. kovo 6 d. ásakymu paskirti: bûrio vado pa- dëjëju – ðaulys jaun. puskarininkis P. Naumavièius, Valkininkø stoties skyriaus vadu – Jonas Kuklys, Varënos st.sk. vadu – ðaulys pusk. Pranas Vaicekauskas, Rûdiðkiø st. sk. vadu – jaun. pusk. Boleslovas Ginele- vièius. XXII rinktinës 1940 04 03 ásakymu ásteigtas 35 Lentvario geleþin- kelio stoties bûrys. Jo veiklos plotas: Kariotiðkës - Lentvaris - Vokë - Paneriai. Ðis plotas iðskirtas ið 29 Vilniaus stoties kuopos ir 31 Valkinin- kø st. bûrio ribø. Lentvario st. bûrio vadu paskirtas ðaulys ats. leit. Ka- zys Stankevièius. Anot LCVA 561-3-682, Lentvario st. bûryje buvo 16 ðauliø, tarp jø – Jokûbas Kavaliauskas, Rapolo ið Margioniø kaimo (gimæs 1914 m.). Karo atbëgëlis. Lenkijos kariuomenëje tarnavo nuo 1938 03 24 iki 1939 10 01. Pareiðkimà priimti á LÐS uþpildæs 1940 m. balandþio 23 d. Gyveno Paneriø geleþinkelio stotyje. Buvo Kelio staty- bos direkcijos Paneriø tunelio sargas. Valkininkø st. bûriui priklausæ ðauliai kone visi buvo atvykæ ið kitø XXII rinktinës bei kitø rinktiniø bûriø. Kai kuriø þiniø apie bûrio ðau- lius (16 þmoniø) yra bûrio nariø registracijos knygoje. Su Antanu Bub- niu, Jurgio ið to paties Alytaus geleþ. stoties bûrio atvyko þmona – Ele- na Macijauskaitë-Bubnienë, Karolio, siuvëja. Pranas Naumavièius, Juo- zo buvo Varënos geleþ. stoties policijos vachmistras. Rûdiðkiø st. sky- riaus vadas Boleslovas Ginelevièius, Adolfo atvyko ið XXII rinktinës 13 Ðilënø bûrio, Petras Suchockas, Juozo – ið XXII rinktinës 18 Kartenos stoties bûrio, Eduardas Kinas, Roberto – ið XVIII Birþø rinktinës 25 Keþeliø bûrio, Leonas Juðkaitis, Jono, muitinës valdininkas – ið buv. XX Klaipëdos rinktinës 20 Paleièiø bûrio. Kiek vëliau á Valkininkø stotá

465 atsikëlæ ðauliai: Vincas Kazakevièius, Edmundo 1940 04 25 atvyko ið XXII rinktinës 18 Kretingos stoties bûrio (prijungus Kartenos st. bûrá, jis vadinosi Kretingos st. bûriu), o Petras Vaièiulis, Petro – 1940 05 21 ið 12 Obeliø stoties bûrio (LCVA 561-3-677). Kraðto apsaugos ministerijos geleþinkeliø komendantas ið Kauno 1940 m. kovo 18 d. praðë Valkininkø st. bûrio vado perimti savo glo- bon bûrio plote esanèias buvusiø lenkø geleþinkelininkø organizacijø patalpas su jø turtu, kurá vëliau reikës ákainoti. Lentvario stotyje ke- leiviø namuose buvo klubo patalpa su baldais ir daiktais (nors Lent- vario stotis bûriui lyg ir nepriklausë! – V. È.), Rûdiðkëse – klubo pa- talpos su menkaverèiais baldais, Varënoje – klubo patalpos su baldais ir daiktais. XXII rinktinë 1940 03 18 informavo Valkininkø st. ð. bûrá, jog rink- tinës moterø taryba numato kovo 30 d. surengti velykiná „Margutᔠsu vaidinimu geleþinkelio tarnautojø ir darbininkø vaikams. Praðyta pra- neðti, kur já bûtø patogiau surengti – Varënoje, Rûdiðkëse ar Valkinin- kuose, ir kad salë bûtø didesnë ir apkûrenama. Bûrio vadas A. Bubnys kovo 24 d. atsakë: „Á raðtà 574 Nr. praneðu, kad dël suruoðimo „Velyki- nio Marguèio” bus galima suruoðti Rûdiðkiø stoties salëje, praðau pra- neðti rinktinës moterø tarybai. Salë bus apkûrenama.” XXII rinktinës ðtabas 1940 04 11 raðtu praðë Valkininkø st. bûrio skubiai prisøsti 16,50 Lt uþ antspaudø ir ðtampø pagaminimà (LCVA 561-3-678 lapas 53 – 1940 05 10 bûrio raðtas jau su kampiniu ðtampu). Tà paèià dienà rinktinë iðsiuntë bûriui knygø papigintomis kainomis: „P. O. W. Lietuvoje” – 1 egz. uþ 1,50 Lt, „Paskutinë kryþkelë” – 10 egz. po 0,20 Lt. Dar pasiøsti 3 egz. knygelës „Ðauliø Sàjungos ásakymai ir aplinkraðèiai”, ið kuriø vienà palikti bûriui nemokamai, o kitus parduo- ti ðauliams po 0,30 Lt. Bûrio bibliotekëlei praturtinti be atsiskaitymo pasiøsta 8 egz. kitø knygø. Birþelio 9 d. Vilniuje, Kaune ir Ðiauliuose vyko XXII Geleþinkeliø rinktinës daliniø grupiø ðaudymo varþybos ir kontroliniai ðaudymai ið kariðkø ðautuvø. Pasak rinktinës 1940 05 17 ásakymo, pasiøsti á Vilniø savo ðaulius privalëjo ir Valkininkø stoties bûrys (LCVA 561-3-661). XXII rinktinës vadà pulk. leit. Balsá 1940 m. liepos 9 d. pakeitë inþinerijos majoras Viktoras Skibarka, liepos 11 d. pakeltas á pulki-

466 ninkus leitenantus. Ðauliø sàjungos dienos jau buvo suskaitytos. Rink- tinës revizijos komisija liepos 30 d. iðsiuntinëjo raðtus visiems bûriams atsiøsti revizijos komisijai kasos knygø iðtraukas nuo 1939 01 01 iki tos dienos arba praneðti raðtu, jeigu piniginiø operacijø nebuvo. Anot Geleþinkeliø rinktinës vado Skibarkos rugpjûèio 30 d. ásakymo, re- miantis „Vyriausybës þiniø” Nr. 720 eilës Nr. 5757, rinktinës daliniai likvidavosi 1940 m. rugpjûèio 7-17 d.d. Valkininkø geleþ. st. bûrio va- das A. Bubnys jau rugpjûèio 5 d. paraðë rinktinës vadui, kad bûrys jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto neturëjo. Buvusiø lenkø geleþin- kelininkø organizacijø turtas geleþinkeliø policijos buvo pavestas sau- goti Rûdiðkø, Valkininkø ir Varënos stoèiø virðininkams ir buvo jø þi- nioje. Tas turtas menkas – këdës ir kiti smulkûs daiktai. Kito turto, net vëliavos, bûrys neturëjo. Nebuvo bûryje ir jokiø ginklø. Likviduojant Valkininkø st. bûrá, XXII rinktinës ðtaban áneðta 19 Lt grynø pinigø, perduota 1 byla – vos 1 lapas! Rinktinës ðtabui liepos 31 d. gràþintos balandþio 11 d. siøstos, taèiau neiðplatintos knygos. Tai ir visas bûrio turtas. 31 Valkininkø geleþinkelio stoties bûrys galutinai likvidavosi rugpjûèio 7 d. – pirmasis bûrys XXII rinktinëje (32 Jaðiûnø st. bûrys likvidavosi rugpjûèio 12 d., 35 Lentvario st. bûrys ir Vilniaus stoties moterø skyrius – rugpjûèio 14 d, 29 Vilniaus st. kuopa – rugpjûèio 15 d. ir t.t.; LCVA 561-8-196). Daugiau þiniø turime tik apie du Valkininkø stoties bûrio ðaulius – Jonà Kuklá ir Petrà Suchockà. J. Kuklys dirbo geleþinkelio apeiviu. Lenkø valdþios buvo teistas neva uþ ðnipinëjimà Lietuvos naudai. Atkalëjæs dvejus metus, iðtremtas á Lenkijos gilumà, toliau nuo Lietuvos sienos. P. Suchockas (Sukackas) gimë 1905 m. Giraitëje (prie Matuizø). Gyve- no Varënoje II, dirbo, kaip ir tëvas, geleþinkelyje, o 1926 m. perëjo á Neprikl. Lietuvà. Tais pat metais ástojo á LÐS ir priklausë Varënos vals- èiaus Akmens bûriui, nors gyveno Trakø apskr. Onuðkio valsè. Bytauto- niø kaime (dabar Varënos raj.), dirbo Þilinø þemës ûkio bendrovës (ko- operatyvo) „Ûkininkas” vedëjo padëjëju. 1929 m. liepos mën. priimtas á tautininkiðkàjà Geleþinio Vilko organizacijà. Rugsëjo mën. persikëlë á Alytaus apskr. Simno valsè. Zailiø kaimà, vëliau tarnavo Kaune pas ðio miesto bei apskrities karo komendantà, bûsimàjá LÐS virðininkà Pranà Saladþiø ir kitur. Taèiau dël neþinomø prieþasèiø P. Suchocko narystë

467 Iðraðas ið Ypatingojo pasitarimo prie TSRS vidaus reikalø liaudies komisaro 1942 09 19 protokolo dël. buv. Valkininkø geleþinkelio soties bûrio ðaulio Petro Sukacko (Suchocko) nuteisimo

LÐS nutrûko. Á ðaulius jis antrà kartà su þmona Agniete ástojo 1936 m. gruodþio 19 d., dirbdamas Telðiø-Kretingos geleþinkelio ruoþe, ir pri- klausë XXII rinktinës 18 Kartenos st. bûriui. Remiantis LÐS statuto 144 str., Lietuvos nepriklausomybës 20 metø sukaktuviø proga, XXII rinktinës 1938 02 15 ásakymu karu su kitais 25 ðauliais pakeltas á ðaulio grandinio laipsná. Iðrinktas á b. kontrolës komisijà. 1939 m. gale persi- këlæs arèiau gimtinës, á Valkininkø geleþ. stotá, dirbo kelio meistru. Su visa ðeima 1940 m. birþelio 18-osios vakarà iðtremtas á Sibirà. Krasno- jarske atskirtas nuo þmonos ir maþameèiø dukreliø, P. Suchockas atsi- dûrë Norilsko lageryje. Vienintelis ákaltis – narystë LÐS. Norillago NKVD skyrius 1942 04 06 pasiûlë aukðèiausià bausmæ – suðaudyti, ta- èiau Ypatingasis pasitarimas prie TSRS Vidaus reikalø liaudies komi-

468 saro 1942 09 19 bausmæ suðvelnino: paskyrë 10 metø pataisos darbø lagerio. Deja, tø pat metø lapkrièio 17 d. P. Suchockas mirë. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinës direktorës 2008 m. birþelio 2 d. ásakymu Petrui Suchockui pripaþintas Laisvës kovø dalyvio teisinis statusas po mirties. Egzekucijà Valkininkø stotyje 1940 06 18 ávykdë trys varëniai – Aly- taus skyriaus NKVD operatyviniai ágaliotiniai Bolius Tamulevièius, Vin- cas Savèenka ir Leonas Paulauskas (Lietuvos ypatingojo archyvo f. K-1, ap. 58, b. P-12795). Neaiðku, kodël operacijà atliko Alytaus apskrities saugumieèiai, kai Valkininkø geleþ. stotis priklausë Trakø apskrièiai. Vie- nas ið Suchockø trëmëjø, B. Tamulevièius, netrukus, jau tà patá birþelá, gavo kulkà Varënoje II. V. Savèenka ir L. Paulauskas (vad. Levanka), pastarasis dargi su sûnumi, jau nuo 1944 m. vasaros galo su enkavedis- tais siautëjo po kaimus Varënos apylinkëse. L. Paulauskas, prieðkario ðaulys (jis yra 1937 m. rugsëjá kovos ðoviniais ðaudþiusiø Varënos I ð. bûrio sàraðe,), 1945 m. rudená persikëlë gyventi á Pagëgiø apskritá. V. Sav- èenka buvo anksti mirusio Varënos I bûrio ðaulio Artemijaus Savèen- kos brolis. 1944 m. rugpjuèio 19 d. jam patiko areðtuojamo Juliaus Mið- kinio pirkioje Moliadugnio kaime ant karties virðum lovos kabojusios ið kaþinkur gautos Lietuvos kariðkio kelnës; Savèenka jas pasiëmë. Paskui Savèenka gyveno Vilniuje.

Bandymai organizuoti kitus bûrius 1929 m. sausio mënesá bandë kurtis Burokaraisèio ðauliø bûrys. Jo valdyba – pirmininkas Z. Sviklas, nariai A. Zurlys, Z. Krukonytë (anks- èiau priklausiusi Merkinës ð. bûriui), V. Sviklas ir A. Vercinskas – sau- sio 22 d. raðë XIX Alytaus rinktinës vadui: „Naujai susitvërusio Buro- karaisèio bûrio ðauliø valdyba visø ðauliø vardu nuolankiai praðome Ger- biamàjá Vadà patvirtinti Romualdà Stankauskà mûsø bûrio vado parei- gose” (LCVA 561-19-71). R. Stankauskas, Prano, gimæs 1905 m., buvo þemdirbys ið Zasenkos kaimo; bûrio vado pasiþadëjimà jis pasiraðë va- sario 2 d. Bûrá ir jo vadà rinktinë patvirtino sausio 26 d., o rinktinës vadas vasario 8 d. raðtu apie naujai ásisteigusius bûrius, tarp kuriø – 30 Puvoèiø nuo 1929 01 13 ir 31 Burokaraisèio nuo 1929 01 20, – prane-

469 ðë LÐS virðininkui. Bûrio vado R. Stankausko patvirtinimà nuo sausio 20 d. rinktinë pakartojo vasario 9 d. ásakyme. Èia vël matome painiavà rinktinës dokumentø raðtvedyboje: Puvoèiø bûriui buvæs suteiktas 29-tas numeris, o rinktinëje tuo metu jau buvo 31 Daugø bûrys (jo sek- retorius – Jonas Kvietkauskas ið Gojaus kaimo; paskui ðis bûrys þymë- tas 4-uoju numeriu). Balandþio 21 d. Burokaraisèio bûrio visuotiniame susirinkime iðrinkta 5-kiø þmoniø sanitarinë sekcija. Jos virðininke paskirta mokytoja Zuza- na Krukonytë. „Sanitariniø tarbeliø su vaistais neturime”, – raðyta bû- rio valdybos tos paèios dienos praneðime rinktinei. Maisto ir amunici- jos tiekimo virðininkas nebuvo iðrinktas. Deja, jau 1929 m. birþelio 28 d. rinktinës ásakyme skelbta: „Nibriai ir Burokaraistis, kaipo neveikiantieji, visai neskaitomi bûriais ir ðauliams prisidëti prie Jiezno ir Nedzingës bûriø nuo ðio ásakymo” (LCVA 561-17-49). XIX rinktinës valdyba tvirtinti Burokaraisèio ir Nibriø bû- rius galutinai atsisakë 1929 m. rugsëjo mënesá.

* * *

1939 m. gruodþio 6 d. Vydeniuose ávyko Vydeniø ir Kamorûnø kai- mø ðauliø bûrio steigiamasis susirinkimas (LCVA 561-19-329). Daly- vavo 66 asmenys. Nors abu kaimai priklausë spalio 30 d. ásteigtai Val- kininkø apskrièiai, kurios teritorijoje esantys ðauliø bûriai áëjo á XXI- II Vilniaus rinktinæ, taèiau Vydeniuose kaip sveèiai dalyvavo XIX Aly- taus rinktinës vadas Basiulis, ðios rinktinës moterø tarybos narës Ba- siulienë ir Gimþauskienë. Alytiðkiai galbût dalyvavo todël, kad Vil- niaus rinktinë irgi þengë tik pirmuosius þingsnius ir alytiðkiai jai talki- no. Á bûrio tarybà iðrinkti: Jonas Mikluðis (Vydeniai), Adolfas Petru- ðis (Vydeniai), Jonas Siaurusevièius (Kamorûnai), Bronius Polanius (Kamorûnai), Jonas Bartaðka, Miko (Vydeniai) ir Bolius Ginevièius (Kamorûnai). Iðrinkta tokia revizijos komisija: Marija Petruðytë, Jo- nas Bartaðka, Petro, Petras Vëlyvis, Jono, Mykolas Ðadreika ir Petras Butrimas. Taèiau Kamorûnø ðauliai bûti bendrame bûryje su Vydeniais neno- rëjo.

470 1940 m. sausio 27 d. suðauktas XXIII Vilniaus rinktinës 29 Kamorû- nø bûrio steigiamasis susirinkimas (LCVA 561-18-495). Dalyvavo rink- tinës vado antrasis padëjëjas Vaclovas Alksninis. Susirinkimà atidarë bûrio vadas Jonas Siaurusevièius-Siaurukas. Bûrys atgaivintas prieð 19 metø veikusio ðauliø bûrio vietoje (anuomet Kamorûnø partizanø bûrio vadas buvo Juozas Mikluðis-Àþuolas). Bûrio tarybon iðrinkti: Ba- lys Ginevièius-Ginaitis, Juozas Mikluðis, Aleksandras Ðimukonis, Ado- mas Budënas, kandidatai – Jonas Aliukas ir Balys Stankevièius-Stan- kus; kontrolës komisija: Petras Vëlyvis, antras Juozas Mikluðis, Jonas Èenys, kandidatai – Adomas Èenys ir Klimas Vëlyvis. Metinis nario mokestis – 1,20 Lt. Nutarta kuo greièiau ásigyti ðauliðkas kepures. Á XXIII rinktinës bûriø atstovø suvaþiavimà deleguotas vienas ið J. Mik- luðiø. Tà paèià dienà ávykusiame posëdyje bûrio tarybos ir kontrolës komisijos nariai pasiskirstë pareigomis: b. tarybos pirmininko pavaduo- tojas – J. Mikluðis, sekretorius – B. Ginevièius, iþdininkas – A. Budë- nas, ðvietimo vadovas – A. Ðimukonis; kontrolës komisijos pirminin- kas – P. Vëlyvis, nariai – J. Mikluðis ir J. Èenys. Kità dienà, sausio 28-àjà, ávykæs bûrio tarybos posëdis priëmë konk- retesná nutarimà: iki vasario 16 d. ásigyti jeigu ne uniformas, tai bent ðauliðkas kepures. Vasario 4 d. posëdþiavusi b. taryba, B. Ginaièiui pa- siûlius, nutarë nenusileisti Kamorûnø bûrio sujungimui su Vydeniø ðau- liais; Kamorûnø ðauliams ypaè brangus bûrio pavadinimas, buvæs 1919 ir 1920 metais. Ðaulys A. Ðimukonis ðvietimuisi pasiûlë savo knygø, ku- riø turás apie pusantro ðimto. Ið buvusio vakarëlio gauta 28,20 Lt pelno. Posëdyje 1940 02 18 b. taryba nutarë praðyti rinktinës padëti ásigyti vëliavà ir atsiøsti kokiø nors knygø – norima turëti bûrio bibliotekëlæ; taip pat nutarta praðyti, kad ðauliais bûtø patvirtinti: Petras Vëlyvis, Kli- mas Vëlyvis, Mikas Pakula, Antanas Valiukonis, Adomas Budënas, Bro- nius Vëlyvis, Jonas Siaurukas, Jonas Valatka, Edvardas Mikluðis, Juo- zas Mikluðis, Balys Aliukas, Antanas Mikluðis, Klemensas Turonis, Alek- sandras Ðimukonis, Vaclovas Dringelis, Kajetonas Mikluðis, Adomas Varanius, Balys Stankevièius, Aleksandras Pakula, Pranas Rudis, Ed- vardas Turonis, Vincas Aliukas, Jonas Èenys, Jonas Valiukonis, Anta- nas Pakula, Boleslovas Ginaitis. Balandþio 25 d. b. taryba nutarë ávairiø uþsiëmimø pamokas rengti ðventadieniais.

471 * * *

1940 m. vasario 16 d. ávyko Noðkûnø ðauliø bûrio steigiamasis susi- rinkimas, suðauktas vietos pradinës mokyklos vedëjo P. Ramaðkos ini- ciatyva (LCVA 561-19-329). Dalyvavo 29 ðauliais bûti panorëjæ vyrai: Petras Ramaðka, ats. jaunesnysis leitenantas, Varënoje II gyvenæs bu- væs Kauno Vytauto Didþiojo universiteto Medicinos fakulteto IV se- mestro studentas; 24 Noðkûnø kaimo gyventojai – Aleksandras Vilki- nis, Jonas Buðniauskas, Kazys Galickas, Stepas Stonys, Jonas Ratkevi- èius, Stasys Latvys, Vincas Sèesnulevièius, Antanas Stonys, Adomas Svet- lavièius, Jonas Kairevièius, Juozas Muðeika, Juozas Karlonas, Juozas Ratkevièius, Domininkas Razukevièius, Jonas Bigelis, Jonas Danila, Motiejus Genevièius, Rapolas Bruzgelaitis, Lucijonas Fronèikas, Pra- nas Kairevièius, Petras Ðvedas, Stasys Turonis, Juozas Ulbinas, Juozas Turonis; 4 vyrai ið gretimø kaimø – Petras Navickas ir Mikas Navickas ið Palkabalio, Jonas Èesnulevièius ið Kaðëtø ir Petras Matuiza ið Pa- kuliðkiø. Atrodo, kad sàraðe yra netikslumø: kai kurie vyrai turëtø bû- ti ið Stoniûnø kaimo. Didþioji dauguma vyrø – ûkininkai. Tik V. Sèesnulevièius buvo eigu- lys, o A. Svetlavièius – darbininkas. Ið visø vyrø tik P. Navickas (g. 1905 m.) buvo tarnavæs Lenkijos kariuomenëje. Anksèiau, nuo 1919 m., ðauliu buvæs P. Matuiza ir priklausæs 297 Akmens bûriui (LCVA 561- 19-45). Á bûrio tarybà iðrinkti M. Navickas, K. Galickas, P. Matuiza ir V. Sèesnulevièius, á revizijos komisijà – Jonas Ratkevièius, J. Danila ir A. Svetlavièius. Nutarta, kad bûrio vadu, kol jis bus oficialiai paskirtas, liktø P. Ramaðka. Bûrá patvirtinti ir paskirti jo vadà XXIII rinktinës pa- praðyta 1940 03 05.

* * *

1940 m. balandþio 28 d. Dainavos mokykloje susirinkæ ðio ir keliø kitø artimesniø kaimø vyrai nutarë steigti ðauliø bûrá (LCVA 561-18- 495). Susirinkimà atidarë ðaulys Emilis Ðimkus; apie ðauliø pareigas ir LÐS statutà paskaitë ðaulys Zigmas Urbanavièius. Á bûrio tarybà iðrinkti Juozas Daunoras, Bronius Prieskienis, Zigmas Urbanavièius, Juozas Vo-

472 lungevièius, kandidatai á tarybà – Bernardas Bruzgë ir Antanas Ulbi- nas. Taèiau vienam ið tarybos nariø atsisakius, á jo vietà tarybon áëjo B. Bruzgë, o á kandidatus iðrinktas Jonas Morkûnas. B. Prëskiená pa- skyrus bûrininku, á jo vietà kooptuota mokytoja Teofilija Petruðienë. Revizijos komisijà sudarë Vaclovas Bruzgë, Bronius Ûsas, Juozas Buit- vydas ir Juozas Galanavièius. Bûrio steigëjai buvo 15 ðauliø: E. Ðimkus, Vacys Enziulaitis, B. Prieskienis, J. Daunoras, Jonas Maèionis, Stasys Mugenis, Z. Ur- banavièius, Pranas Kerdokas, Mykolas Dagilaitis, Adolfas Lapiniaus- kas, Juozas Ivanauskas, Jonas Kruðas, Antanas Þiliûda, Stepas Stan- kevièius, Juozas Bujanauskas. Á ðaulius steigëjus naujai ásiraðë 49 vy- rai: Antanas Nedzinskas, Juozas Aleknavièius, Juozas Plioplys, Do- mininkas Morkûnas, Petras Bruzgelionis, Jonas Tamulis, Adomas Kurmanavièius, Juozas Ulbinas, Vladas Suþiedëlis, Vincas Garkaus- kas, Kazys Kondrackas, Juozas Rumskas, Adomas Bruzgelionis, An- tanas Bruzgelionis, Lukoðius Valacka, Mykolas Ðadreika, Jonas Pi- linka, Vladas Kamarauskas, Juozas Ulbinas, Juozas Buitvydas, Mar- tynas Vièkaèka, Vacys Vabolis, Juozas Krujelskis, Juozas Volungevi- èius, Bronius Ûsas, Albinas Tamulaitis, Antanas Ulbinas, Jonas Mor- kûnas, Stasys Tamulaitis, Antanas Ulbinas, Vaclovas Bruzgë, Simas Mortûnas, Petras Molis, Adomas Tamulis, Juozas Tamulionis, Juo- zas Galavaèius, Aleksas Peèelis, Antanas Juozapaitis, Antanas Mar- kauskas, Jurgis Kudþma, Juozas Balyta, Bernardas Ulbinas, Juozas Speteliûnas, Augustas Valacka, Jonas Tamulis, Klimas Tamulis, Ed- mundas Butkevièius, Bernardas Bruzgë, Domininkas Tamulis. Sàra- ðas nelabai patikimas dël kai kuriø pavardþiø pasikartojimo ir raðy- bos. Be Dainavos kaimo vyrø, buvo keli Milvydos, Ulbinø, Panoèiø kaimø gyventojai. Nemaþai bûrio ðauliø, visø pirma pasienio polici- ninkai, buvo atvykëliai ið kitø vietø (pvz., A. Lapiniauskas 1937 m. buvæs Puvoèiø bûryje). Bûrio ðaulys Vladas Kamarauskas antrosios bolðevikø okupacijos metais èekistø suðaudytas; palaidotas Ulbinø kaimo kapinëse. Pasak Juo- zo Prunskio knygos „Bolðevikø nuþudyti ðauliai“, prie Ulbinø kaimo suðaudytas 26 metø partizanas, buvæs ðaulys Pranas Ulbinas, o kitas Ul- binø gyventojas, irgi buvæs ðaulys, Stasys Valaitis suimtas, po þiauriø

473 tardymø paleistas, taèiau po savaitës mirë; palaidotas Ulbinuose. Ka- da ir kokiems ðauliø bûriams pastarieji du vyrai priklausë, deja, nera- ðoma.

* * *

Apie Zervynø ðauliø bûrá þinome tik tiek, kad keli bûrio ðauliai buvo 1940 m. birþelio mënesá XIX Alytaus rinktinës surengtuose mokymosi ir kliûèiø ardymo kursuose. Kliûèiø ardymo kursus baigæs Juozas Davi- donis nuo 1929 m. buvo Puvoèiø, vëliau Varënos I bûryje. Be to, „Trimi- to” 1940 m. Nr. 23 yra þinutë, kad Zervynø bûrio Manèiagirës ðauliai Vinco Èesnulio kluone geguþës 26 d. surengë pirmàjá vakarà; vaidintos komedijos. Zervynø bûrio nariø sàraðo nepavyko aptikti.

* * *

Varënos rajono dalyje, anksèiau priklausiusioje lenkø okupuotai Piet- ryèiø Lietuvai, 1940 m. pradþioje kûrësi ir daugiau ðaulø bûriø, ypaè dabartiniø Valkininkø ir Matuizø seniûnijø kaimuose. Tokie buvo Kur- ðiø, Pûèkorniø, Darþininkø, Pamerkiø J. Bakanausko, Giniûnø bûriai (Pûèkornëse ðauliai bandë organizuotis ir 1920 metais). Taèiau apie ðiuos bûrius archyviniuose dokumentuose tëra vos viena kita uþuomina.

474 7. MINËTINI IÐ VARËNOS KRAÐTO KILÆ ÐAULIAI

Vienas tokiø – lietuviø literatûros klasikas, ið Subartoniø kaimo ki- læs raðytojas Vincas Krëvë-Mickevièius (1882 - 1954). Didelis Lietuvos patriotas buvo LÐS vadovybës narys pirmaisiais Sàjungos veiklos me- tais, 1922 m. liepos 24 d. iðrinktas LÐS Centro Valdybos pirmininku. V. Krëvë puikiai suvokë to meto Lenkijos uþmaèias mûsø ðalies atþvil- giu, tarp jø ir pretenzijas á Klaipëdà kaip patogø priëjimà prie Baltijos. Krëvës sveikinime ðauliams 1922 m. Kalëdø ir 1923 m. Naujøjø Metø proga sakoma: „... Mûsø ir visos Lietuvos vyriausias tikslas neatsiektas. Dvideðimtojo amþiaus kryþiuoèiai – lenkai, Europos galiûnø remiami, tebedrasko iðvargintà Lietuvà. Lietuvos sostinë Vilnius ir visas Vilnijos kraðtas tebëra plëðraus nepasotinamo lenkø erelio naguose. Klaipëdos kraðtas ir miestas ne tik nëra priskirtas prie Lietuvos, bet dar ten sten- giasi atsistoti, su savo bièiuliø pagalba, Lietuvos amþinas prieðas lenkas, kad tuo bûdu, apsupæs mûsø Tëvynæ ið visø pusiø, jà uþtroðkintø ir vël ilgiems amþiams palaidotø Lietuvos nepriklausomybæ ir iðbrauktø net patá lietuviø tautos vardà ið þemës gyvøjø ir laisvøjø tautø þemëlapio“ („Milicijos þinios“, 1922 m., Nr. 4). V. Krëvë – karðtas Klaipëdos atvadavimo 1923 m. pradþioje ðalinin- kas ir ðauliø dalyvavimo toje kampanijoje iniciatorius. V. Krëvë su P. Kli- maièiu ir A. Dþiuve vyko net á Berlynà ir vedë derybas su Vokietijos kariuomenës vadu fon Zëktu (fon Seeckt). Po Klaipëdos atvadavimo Krëvë kukliai pasakë: „Teko mums ðauliams prabilti savo þodá ir jëga pakreipti Klaipëdos likimà taip, kaip pridera Lietuvai, kaip teisybë rei- kalauja“. Beje, V. Krëvë siûlë, kad LÐS keltø savo kandidatus á Seimà, t.y. mëgino ðià nepartinæ organizacijà politizuoti. V. Krëvës straipsniuose reikðtos mintys daþnai nesutapo su Vyriausybës oficialiàja linija. Dar daugiau, raðytojas kritikavo oficialiuosius visuomenës sluoksnius ir Vy- riausybæ prieð Klaipëdos kraðto konvencijos pasiraðymà 1924 m. gegu- þës mënesá, ragino nepasiduoti Antantës uþliûliavimams, kai Vakarai,

475 ypaè Prancûzija, stûmë Lietuvà á Lenkijos glëbá. Pavyzdþiui, minëtini „Trimite” 1924 m. pradþioje paskelbti V. Krëvës straipsniai: „Pakreipki- me vairà (Nr. 170, sausio 3 d.), „Kuriuo keliu?” (Nr. 173, sausio 24 d.), „Tëvynë pavojuje” (Nr. 175, vasario 7 d.), „Gelbëkim savo tëvynæ” (Nr. 176, vasario 14 d.). Dël to Krëvæ smarkiai puolë „Lietuvos þinios” ir kita spauda. V. Krëvë á tai atsakë straipsniu „Griniaus ir kompanijos þygiai” („Trimitas”, 1924, Nr. 178, kovo 6 d.). Vincas Krëvë 1924 m. vasario 19 d. ið LÐS Centro Valdybos pirmininko pareigø atsistatydino. Gyvenimo paradoksas ar likimo ironija – Krëvës paraðas yra LÐS likvi- davimo dokumente: mat 1940 m. birþelá raðytojas buvo paskirtas Liau- dies vyriausybës uþsienio reikalø ministru ir ministro pirmininko pava- duotoju (faktiðkai ministru pirmininku, nes J. Paleckis ëjo Respublikos Prezidento pareigas). Verta prisiminti Varënos rajono kaimynystëje, Baltarusijoje netoli Vasiliðkiø tarp Lydos ir Ðèiuèino, gimusá þymøjá gamtininkà Tadà Iva- nauskà (1882 - 1970). Lietuviðkas þodis, dainos ir paproèiai anuo metu ten dar nebuvo visiðkai iðnykæ. Mokslininko jaunystë susijusi su Gudo ðalimi, Èepkeliais. 1918 metais apsigyvenæs Musteikoje, T. Ivanauskas su þmona Honorata ákûrë pirmàjà ðiame kraðte privaèià lietuviðkà mo- kyklà. Lenkø raiteliø „Tatarska jazda” 1919 m. balandþio 24 d. nusiaubë mokyklà, sunaikino visas knygas ir kitas mokslo priemones, gamtos rin- kinius, iðplëðë asmeninæ Ivanauskø mantà. 1919 m. liepos mën. T. Iva- nauskas iðrinktas á organizacinæ komisijà LÐS pagrindiniø teisiniø do- kumentø projektams parengti. Kauno ðauliø susirinkime 1920 m. rug- pjûèio 20 d., kuriam pirmininkavo Vl. Putvinskis, Tadas Ivanauskas ið- rinktas á pirmàjà Lietuvos ðauliø sàjungos valdybà. Su kitais ðauliais jis padëjæs susekti POW dokumentø archyvà. Mûðyje su lenkais Varënos apylinkëse 1920 m. spalio 3-4 d.d. Ivanauskas lenkø pusëje atpaþino tikrà savo brolá Kazá; ðovë á já, bet nepataikë. O Kazys nuðovë ðalia Tado buvusá 16-metá lietuvá. Su grupe ið Kauno atvykusiø ðauliø T. Ivanaus- kas dalyvavo susidûrime su lenkais 1920 m. spalio 16 d. Valkininkø mies- telyje. Honorata Paðkauskaitë-Ivanauskienë taip pat buvo ðauliø akty- vistë, viena ið Kauno moterø ðauliø skyriaus organizatoriø, 1927 m. ko- vo 14 d. iðrinkta Kauno ðauliø moterø skyriaus laikinosios valdybos na- re. Ji kaip LÐS Centro Valdybos atstovë dalyvavo 1928 m. birþelio 24 d.

476 Alytuje vykusiame XIX rinktinës ðauliø moterø suvaþiavime, o 1930 m. sausio 30 d. tapo Centrinës ðauliø moterø organizacinës komisijos pir- mininke (ið ðiø pareigø ji pasitraukë 1931 m. spalio mën.). 1920 m. spalio 14 d. ið 4 Vilniaus ðauliø bûrio su kitais trimis ðauliais atvyko ir buvo perduotas IV lauko ðtabo virðininkui Kazys Sèesnulevi- èius, gimæs Dzegcioriø (Mielupiø) kaime, kilæs ið Manèiagirës Sèesnu- levièiø-Mièalø giminës. Jis tapo Daugø ð. bûrio vadu, 1920 11 05 ið IV lau- ko ðtabo gavæs bûriui ginklø (LCVA 561-19-116). K. Sèesnulevièius 1889 m. pradëjo dirbti Varënos valsèiaus raðtininko padëjëju (raðtinin- ku galëjo bûti tik staèiatikis!), o po gerø trijø deðimtmeèiø buvo Varë- nos I girininkas. Vëliau gyveno JAV. Apie XIX a. pabaigos Varënà I jis gan iðsamiai pasakoja 1952 m. Èikagoje iðëjusioje knygelëje „Varënos valsèiuje caro laikais” (knygelë 35 egz. tiraþu atspausta ið „Naujienø” laikraðèio). Ið Pagronyèio kaimo (Merkinës seniûnija) kilusi Vladislava Katilie- në, Andriaus (g. 1905 m.) á LÐS, á 1 Alytaus ð. bûrá, ástojo 1926 m. gruo- dþio mën.; vëliau buvo 36 Alytaus moterø bûryje. Nuo 1929 m. spalio mën. buvo ðio bûrio sekretorë, nuo 1934 m. balandþio mën. – XIX rink- tinës ðauliø moterø komiteto sekretorë; rinkta á rinktinës tarybà, buvo jos ðvietimo vadovë ir kt. Apdovanota Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliu, o 1938 m. – LDK Gedimino ordino III laipsnio me- daliu. Ðaulës mergautinë pavardë autoriui neþinoma. 1937 m. lapkrièio 6 d. Kazokiðkëse (dabar Elektrënø savivaldybë) po ilgos ligos mirë ðaulys Jonas Barcys. Gimæs jis 1900 m. Ûtos kaime (Kaniavos seniûnija). 1920 metais stojo á partizanø eiles, dalyvavo Gied- raièiø mûðyje. Pasilikæs Nepriklausomoje Lietuvoje, pasirinko tarnybà policijoje. Baigæs þemesniàjà policijos mokyklà, buvo paaukðtintas á vy- resniuosius policininkus. 1927 m. priimtas á V Trakø rinktinës 192 (vë- liau 9) Semeliðkiø bûrá. Paskui buvo Kietaviðkiø bûryje (Kietaviðkiø po- licijos punkto vedëjas). Susirgæs dþiova, po 6 metø tarnybos iðleistas á pensijà, ûkininkavo. Palaidotas 1937 11 07. Á kapus palydëjo Kazokiðkiø klebonas Juozas Èaplikas (1876 m. Samûniðkëse - 1961 m. Akmenyje; be kitø vietø, Èaplikas vikaravæs Valkininkuose, 1906-1910 m. buvo Per- lojos klebonas; koplyèios, o vëliau baþnyèios statybos Ryliðkiuose ini- ciatorius). Ðauliai velioná Barcá pagerbë saliutavimu.

477 LÐS Centro Valdybos pirmininko Vinco Krëvës–Mickevièiaus ir Lietuvos Raudonojo kryþiaus valdybos pirmininko Roko Ðliûpo 1924 02 01 sutartis (montaþas) dël 358,60 kietmetriø ràstø pirkimo–pardavimo. Ràstø reikëjo Aukðtosios Panemunës ðile statomai Raudonojo kryþiaus vaikø tuberku- liozës sanatorijai. Eigirgala (ne Aigirgalis) yra netoli Kauno, prie Kauno– Vandþiogalos plento

478 384 (vëliau 23) Alytaus moksleiviø bûryje 1926 m. buvo perlojiðkis Julius Jonytis, Juozo (1905 - 1989), dvimeèiø mokytojø kursø mokinys. Á ðaulius stojo dar Perlojoje. Dirbdamas Alytaus II nuovados taikos tei- sëjo raðtininku, buvo Geleþinio Vilko organizacijos narys, vëliau – Jau- nosios Lietuvos sàjungos aktyvistas Alytuje, po II pasaul. karo – Varë- nos I vidurinës mokyklos direktorius. Moksleiviø bûriui tuo metu, kaip ir Jonytis, priklausë Tomas Putys, Andriaus ið Laukiapuðio (Jakënø se- niûnija), Alytaus gimnazijos VII kl. mokinys. Bûriui 1928-1929 mokslo metais priklausë Alytaus gimnazijos VIII kl. moksleivis varënis Kostas Poðkus, bûsimasis advokatas. Jis 1929 m. balandþio mën. gerai iðlaikë egzaminà pagal ðauliø naujokø mokymo programà (LCVA 561-17-49). Vëliau K. Poðkus ðauliðkà veiklà tæsë Kaune ir Vilniuje. XIX Alytaus rinktinës Ryliðkiø bûryje buvo ið Samûniðkiø kilæ bro- liai Jurgis ir Petras Èaplikai, Petro sûnûs, bei Liðkiavoje gimæs Alfonsas Èaplikas, Alekso, siuvëjas. Buvæs Ryliðkiø bûrio ðaulys kulkosvaidinin- kas Jonas Mazaliauskas vëliau gyveno Dvarèiø kaime. V Trakø rinktinës 31 Strëvos bûryje, ásisteigusiame 1934 m. kovo 11 d., buvo broliai Vaclovas ir Jonas Biekðos, Motiejaus (gimæ 1913 ir 1915 m.), tarnavæ pas ûkininkus Gerviniø kaime. V rinktinës 1 Kaiðia- doriø bûrin rinktinës 1928 07 06 protokolu priimtas Stasys Molis. Á 192 (9) Semeliðkiø bûrá V rinktinës 1927 12 07 protokolu priimtas pa- sienio policijoje tarnavæs buvæs Lietuvos Rytø partizanas Aleksandras Kerðys ið Giraitës (Matuizø seniûnija). 1940 m. sausio 6 d. ásisteigë Eiðiðkiø ðauliø bûrys, ið pradþiø priklau- sæs XXIII Vilniaus, o vëliau V Trakø rinktinei (LCVA 555-1-665). Bû- rio vadu paskirtas jau anksèiau keliskart minëtas Jurgis Greblikas, Bal- tramiejaus; su þmona Ona Greblikiene, Jono jis atvyko ið Miroslavo (Alytaus raj.). (J. Greblikas, mokytojas, yra buvæs Ûdrijos bûryje ir va- dovavæs XIX rinktinës 4 kuopai, vëliau buvo 55 Tolkûnø (Alytaus raj.) bûrio ir 14 kuopos vadas, dirbæs Merkinës ir Varënos I bûriuose.) Á Eiðið- kiø bûrá atvyko itin daug ðauliø – pasienio policininkø ir kitokiø tarnau- tojø – ið dabartinio Varënos rajono ð. bûriø. Be Greblikø, iki vasario 12 d. atvyko Jonas Bolys, Baltraus ið Varënos I bûrio; ið Kaniûkø bû- rio – Izidorius Vygantas, Antano, Petras Lazauskas, Liudo, Leonas Bart- kevièius, Kazio, Petras Peèiukevièius, Antano, Juozas Baltruðaitis, Ka-

479 zio, Jonas Macijauskas, Petronëlës, Juozas Vaicekauskas, Vinco, Pra- nas Kapoèiûnas, Vinco, Pranas Tirva, Andriaus; ið Þilinø b. moterø sky- riaus – Joana Vaicekauskienë, Simono ir Juzë Sedlickienë, Vaclo. Namø ðeimininkë Ona Bolienë á Eiðiðkiø bûrá 1940 02 14 atvyko ið Akmens bûrio (èia ji á ðaules ástojo 1935 m.). Kovo 20 d. ið Kaniûkø bûrio atvyko pasienio policininkas Jonas Vaitkevièius, o kovo 22 d. ið Varënos I bûrio – nuovados virðininko padëjëjas Stasy Mackevièius. Balandþio 6 d. ið Kaniûkø bûrio atvyko dar 4 pasienio policininkai: Mikas Kieras, Juo- zas Nenartonis, Juozas Malickas ir Nikodemas Gailius. Balandþio 7 d. Eiðiðkiø bûryje ásiregistravo Varënos I b. ðaulë Marë Palevièiûtë, Simo. Balandþio 25 ir 28 d.d. ið Kaniûkø bûrio atvyko pasienio policijos tarnau- tojas Juozas Krivickas ir Eiðiðkiø bûrio vado antruoju padëjëju tapæs Ste- pas Paulauskas. Pastarasis Kaniûkø bûrin priimtas 1936 02 04, o 1940 06 23 persikëlæs dirbti policijos vadu á Kretingà. 1940 m. geguþës 2 d. ið Lið- kiavos bûrio á Eiðiðkes atvyko policininkas Stasys Janavièius. Sprendþiant ið pavardþiø, greièiausiai ið Varënos kraðto buvo Eiðið- këse ðauliais kandidatais priimti Vladas Tamulevièius, Petro, Juozas Ur- belionis, Stasio, Feliksas Miðkinis, Andriaus, broliai Andrius ir Motie- jus Semsës, Vinco sûnûs. Du Eiðiðkiø bûrio ðauliai po keliø mënesiø ið miestelio iðsikëlë. Eigulys Jonas Sèesnulevièius, Jono 1940 05 21 persi- këlë gyventi á Kalesninkø ð. bûrio teritorijà, o Petras Milënas, Petro birþelio 5 d. apsigyveno Varënos II valsèiaus Kijuèiø kaime. 1940 m. vasario 16 d. ásisteigë Lentvario ðauliø bûrys. Vadas – XIX rinktinës bûriuose ne kartà sutiktas ats. leit. Juozas Balèius. Bûrio tarybos nare, ðvietimo vadove iðrinkta èia atsikëlusi buvusi Nedzingës bûrio aktyvistë ir Varënos I bûrio ðaulë Julija Kariniauskaitë (LCVA 555-1-722). Yra Varënos II bûrio vado V. Grigaliûno 1940 06 06 raðtas Lentvario b. vadui (LCVA 555-1-721): Grigaliûnas prisiuntë varëniðkio ðaulio kandidato Petro Palevièiaus, Felikso asmens pareiðkimà ir pra- neðë, „kad jis kaipo lietuvis, tai þinios blogos, nes yra þiniø, kad buv. lenkø laikais yra buvæs „ðèelcas”. Ðá reikalà reikalinga iðsiaiðkinti per saugumo policijà”. Lentvario bûriui likviduojantis, J. Balèius ir J. Kari- niauskaitë 1940 m. birþelio 27 d. Trakø policijos nuovadai atidavë nuo- savus ginklus: J. Balèius – pistoletà „Walter” ir 6 ðovinius, J. Kariniaus- kaitë – toká pat pistoletà be ðoviniø.

480 Pirmoji bolðevikø okupacijos Lietuvoje auka Aleksandras Barauskas á ðaulius ástojo 1936 m. Varënoje I. Èia vaidindavo senio roles pjesëse. Buvo pasienio policijos rajonø virðininkas: IV rajono Perlojoje, kur 1932 m. vedë perlojiðkæ Onà Buèinskaitæ, ir V rajono Varënoje I. Já, pasienio po- licijos Alytaus baro VI rajono 2 Ûtos sargybos virðininkà, 1940 m. birþe- lio 15-osios naktá nuþudë rusø 185 ðauliø divizijos þvalgybinës grupës ka- reiviai; lavonà uþkasë á þemæ. Ið Alytaus automobiliu á incidento vietà vykusios lietuviø komisijos raudonarmieèiai neleido. (VI rajono virðinin- kas buvo Alytaus ð. rinktinës 7-tai kuopai vadovavæs Kostas Skinkis.) Vë- liau A. Barauskas palaidotas Perlojoje. Po mirties apdovanotas Vyèio kry- þiaus ordinu, kuris áteiktas dukrai Onai Marijai Brasiûnienei. Ðaulio þû- ties vietoje Varënos ðauliai 1992 m. pastatë atminimo þenklà, o Valstybës sienos apsaugos tarnybos Varënos rinktinës Dubièiø uþkardai 2006 m. suteiktas Aleksandro Barausko vardas. A. Barauskas gimæs 1899 m. Pa- nevëþio apskr. Krekenavos valsè. Butrimoniø kaime. Ávairiuose ðaltiniuose minima ir daugiau ið mûsø kraðto kilusiø ðau- liø, nors neraðoma, kokiuose bûriuose arba net kada tiksliau jie ðauliais buvæ. Pavyzdþiui, 1919 m. lapkrièio 15 d., savo 21-ojo gimtadienio iðva- karëse, á Alytaus komendantûrà pësèias kelias deðimtis kilometrø atvy- ko Martynas Valentukevièius ið Kabeliø; iki 1922 m. pavasario jis tarna- vo Lietuvos kariuomenëje. Vartavalakyje 1902 m. gimæs ðaulys Mikas Ðimelionis; dar neturëdamas 17 metø jis ástojo savanoriu á kariuomenæ (mirë 1993 12 03). Keli buvæ ðauliai po II pasaul. karo þuvo partizanau- dami. Þaliamiðkyje prie Vilkiautinio þuvo M. Veèkys, K. Èesnulevièius ir B. Èesnulevièius (paminklas jiems stovi Liðkiavos kapinëse). 1946 me- tais neþinia kur suðaudytas Adolfas Uþdavinys, gimæs 1921 m. Alytaus apskr. Kamièiø (gal Kumeèiø?) dvare; baigæs Alytaus aukðtesniàjà mið- kø mokyklà, tarnavo Varënos miðkø urëdijoje; su kitais partizanais su- gautas Varënoje ir ilgai kankintas Lukiðkiø kalëjime. Alytaus raj. Ry- mënø apylinkëje 1946 m. rudená þuvo Dainavos apygardos Geleþinio Vilko rinktinës Merkio bûrio vadas Antanas Radþius-Ridikas-Ðturmas ið Èiþiûnø prie Valkininkø; gimæs 1923 m., á LÐS ástojo Lietuvai atgavus Vilnijà; 1944 m. vasarà paimtas á Raudonàjà armijà, ið Pabradës pabë- go; Druckûnø kaimo gyventojas Jonas Miðkinis þuvusio partizano kûnà parveþë á savo kaimo kapines ir kapà uþlygino, kad stribai jo nerastø.

481 8. ÐAULIØ PASTANGOS GAUTI ÞEMËS

Lietuvos ðauliø sàjunga rëmë pasienyje kovojusiø ðauliø pastangas gauti þemës. Tai jau matëme ið 1925 m. kovo 1-3 d.d. vykusio IV visuo- tinio bûriø atstovø suvaþiavimo nurodymo, nors þemës ásigijimu ðauliai rûpinosi ir anksèiau. Pavyzdþiui, 1924 m. balandþio 12 d. naujo ðaulio liudijimo, planuodamas praðyti gauti þemës, ið LÐS praðë Kaune, Ðan- èiuose, gyvenæs Juozas Navickas, Motiejaus. 1920 metais jis priklausæs II lauko partizanø grupei, vaþinëdavæs ið Valkininkø ar Rûdiðkiø á Kau- nà parveþti ið LÐS Centro Valdybos ðautuvø, ðoviniø ir kitø ginklø. Tai liudija LCVA 561-2-697 esantys II lauko ðtabo virðininko A. Matulaièio bei kiti raðtai Rûdiðkiø stoties komendantui ir t.t. Á LÐS J. Navickas oficialiai priimtas 1921 09 15 Aukðtadvario bûryje, taèiau Kaune neási- registravo, todël ið LÐS iðbrauktas. Liudijimus þemei gauti, kuriuos reikëdavo pateikti atitinkamiems þemës tvarkytojams, per rinktines iðduodavo Ðauliø sàjungos virðininkas. 1926 metais dokumentais þemei gauti rûpinosi 297 Akmens bûrio ðaulys Vincas Kerðys ið Jakënø kaimo, 1918-1922 m. dalyvavæs mûðiuo- se su lenkais (LCVA 561-19-1019), ið Lydos apskr. Kaniavos kaimo ki- læs ðaulys Antanas Radzevièius, kuris pagal LÐS 1926 06 12 liudijimà „tikrai 1923 m. sausio-vasario mënesiais yra dalyvavæs kovose su Lietu- vos prieðais” (LCVA 561-19-55; liudijimas per apsirikimà buvo patekæs á Nemunaièio bûrá, kuriam A. Radzevièius niekada nepriklausë). Dël þemës ðauliams ypaè stengësi Perlojos bûrys. Jis net praðë þemæ bûrio ðauliams skirti vienoje vietoje. XIX rinktinës vadas 1926 m. geguþës 11 d. praneðë bûrio valdybai, jog LÐS Centro Valdyba tarpininkavo Þemës reformos valdyboje skirti ðauliams koká nors parceliuojamà dvarà, taèiau gavo atsakymà, kad duoti þemës 63 ðauliams viename dvare Alytaus ap- skrityje nëra galimybës: didesnieji dvarai jau seniai iðparceliuoti, dalinami tik maþesnieji; bûtø galima patenkinti tik pavienius pageidavimus. Duoti ðauliams atskirà dvarà kitose apskrityse irgi nebuvo galimybës, nors pavie- niai ðauliai galëjo paduoti pareiðkimus gretimose apskrityse, nurodydami, ið kokio dvaro þemës norëtø gauti (LCVA 561-19-1020).

482 Perlojos bûrio visuotinis susirinkimas 1926 m. birþelio 3 d. vaþinëti pas apskrities þemës tvarkytojà iðrinko Zigmà Krivà ir Rokà Sviklà; ke- lionës iðlaidoms nutarta sudëti po 3 litus. Liudijimai þemei gauti 1926 metais iðraðyti bûrio ðauliams: Jonui Èaplikui, Damijonui Jaskevièiui, Zigmui Jaskevièiui, Adomui Kaminskui, Broniui Milinavièiui (pastara- sis 1922 m. lapkrièio mën. iðëjæs þentuosna á Alovës valsè. Svobiðkiø kaimà), taip pat Adomui Kaðëtai, Vincui Valentukevièiui, Jonui Baub- liui II, Pranui Ðvedui; 1927 metais – Zigmui Navickui, Jonui Kazlaus- kui, Izidoriui Èesnulevièiui. Á Perlojos bûrá buvo patekæ Akmens b. ðau- liø Antano Mikluðio ir Motiejaus Baranausko, o á Nedzingës bûrá – per- lojiðkio Jono Pigagos liudijimai þemei gauti. Þemës gauti norëjo IV gru- pës partizanas Nikodemas Jakubavièius, 1920 m. ástojæs á Nedzingës bûrá ir tø metø spalio 4-5 d.d. dalyvavæs mûðiuose su lenkais Perlojos ir Varënos bare (LCVA 561-19-732). XIX rinktinë 1928 m. lapkrièio 2 d., remdamasi LÐS virðininko rað- tu, priminë bûriams, kurie tarpininkauja ðauliams gauti þemës, kokiø þiniø reikia apie ðaulá: tarpininkavimo raðte turi bûti nurodyta, kur ir kada ðaulys ástojo á Ðauliø sàjungà, su kokiu bûriu, kur ir kada dalyvavo kautynëse (nurodyti tikslià datà), trumpai apraðyti, su kokiomis greta buvusiomis kariuomenës dalimis dalyvavo fronte, kada gráþo ið fronto, ar per visà ðaulio tarnybà nebuvo baustas ir teistas, kaip atlieka ðaulio pareigas ir t.t. Perlojos bûrio ðauliui Rokui Sviklui 1928 metais planuota skirti þe- mës Maþeikiø apskrityje; XIX rinktinë persiuntë reikalingus dokumen- tus Maþeikiø apskr. þemës tvarkytojui. Ið Zigmo Baublio, Petro ið Salo- vartës ir Prano Lukðio, Juozo pareikalauta naujø pareiðkimø su „ta da- ta, kuomet jie tikrai pastojo á ðaulius”; abu teigë ðauliai esà nuo 1920 metø, taèiau negavæ nariø liudijimø (LCVA 561-19-55). 1931 m. gruodþio 5 d. iðraðytas paþymëjimas Matui Geinai ið Oku- puotos Lietuvos Valkininkø valsè. Lieponiø kaimo. Ðaulys 1920 m. bu- vo partizanas ir veikë prieð reguliarià lenkø kariuomenæ. Pasibaigus ko- voms ir paleistas vykti á namus, pasiliko neutralioje juostoje, savo kai- me. Lenkai 1925 m. já susekë kaip dirbantá Lietuvos naudai ir areðtavo. M. Geina 1926 m. lapkrièio pabaigoje ið areðto pabëgo ir atvyko á Alytø pas XIX ðauliø skyriaus vadà. 1927 m. birþelio 1 d. pradëjo tarnauti

483 pasienio policijoje Alytaus bare; 1929 m. lapkrièio 26 d. priimtas á Pu- voèiø ð. bûrá, kur tebebuvo ir 1931 m. (LCVA 561-19-116). Merkinës gyventojas Sergejus Buslajevas 1932 m. geguþës 5 d. raðë Respublikos Prezidentui praðydamas, kad jam bûtø suteiktos savanorio teisës ir jis gautø þemës, nes be jos su ðeima negali pragyventi, o jei ne, tai suteikti nors kokià tarnybà. S. Buslajevas 1920 m. spalio 20 d. ástojæs savanoriu á Lietuvos kariuomenæ, paskui trejus metus buvo IV partiza- nø grupëje ir dalyvavo kovose su lenkais. Ðaulys pernai (t.y. 1931 m.) gavo Lietuvos pilietybæ. Gauti þemës kaip beþemis praðæs Þemës ûkio ministerijos, bet jam buvo liepta pateikti savanorio medalio liudijimà. To medalio jis irgi praðæs, bet gavæs neigiamà atsakymà. Atrodo, praðy- tojas ir ðá kartà nieko nepeðë (LCVA 561-17-24). Didokà sàraðà Perlojos bûrio ðauliø, padavusiø praðymus þemei gauti, 1935 m. rudená pasiraðë XIX rinktinës vadas Navikevièius (LCVA 561- 19-204). Sàraðe ðauliai trumpai apibûdinti. I eilë, kuriø praðymus bûtinai reikëtø patenkinti 1.Agota Dabrilkaitë – gyvena skurdþiai prie patëvio Marcinkonyse, tëvas þuvæs mûðyje su lenkais; 2. Jonas Jonytis – sunkiai suþeistas á krûtinæ, nuo 1919 m. veiklus ðaulys, apdovanotas Ðauliø þvaigþde; 3. Juozas Lukoðevièius – bûrio organizatorius, kovø laikais ir dabar- tinis bûrio vadas, apdovanotas Ðauliø þvaigþde; 4. Juozas Jonytis – kovø dalyvis, nuo 1919 m. veiklus ðaulys; 5. Jokûbas Vaisieta – vienas pirmøjø partizanø, daug pasidarbavo, teikdamas þinias mûsø kariuomenei, kovø dalyvis, veiklus nuo 1919 m.; 6. Leonas Kaziukevièius – uþ partizaniðkà veiklà lenkø kariuomenës uþnugaryje teistas 10 m. kalëjimo, daug nuo lenkø nukentëjæs (teistas Gardino procese 1925 m. – V. È.); 7. Petras Vaþgys – kovø dalyvis nuo 1919 m., veiklus ðaulys, ilgai buvæs bûrio valdyboje; 8. Juozas Buðniauskas – neþiûrint senyvo amþiaus, nuo 1919 m. veik- lus ðaulys ir kovø dalyvis; 9. Vaclas Vaþgys – kovø dalyvis, daug prisidëjæs prie partizanø orga- nizavimo, buvæs bûrio vadas; 10. Petras Lukðys – kovø dalyvis, kovø metu lenkø kariuomenës uþ-

484 nugaryje iðneðæs ið prieðo sandëlio ginklø, kuriais paskui apsiginklavo ðauliai; buvæs bûrio vadas; 11. Andrius Lukðys – kovø dalyvis, dalyvavæs Klaipëdos atvadavime, po ðio þygio nustojæs dalies sveikatos; neþiûrint senyvo amþiaus, akty- vus nuo 1919 m.; 12. Jonas Pigaga – kovø dalyvis, aktyvus nuo 1919 m.; 13. Damijonas Jaskevièius – kovø dalyvis, aktyvus senas ðaulys. II eilë, kuriø praðymus reikëtø patenkinti 14. Bronius Ankðtutis – kovø dalyvis, aktingas ðaulys; yra þiniø, kad teistas, bet uþ kà, neþinoma; 15. Adomas Baublys – kovø dalyvis, aktyvus ðaulys, sàlyginai teistas uþ malkø vogimà; 16. Jonas Dobrodziejus – kovø dalyvis, aktyvus ðaulys; 17. Leonardas Baublys – kovø dalyvis, ðauliø veikloje dalyvauja; 18. Adomas Milinavièius – kovø dalyvis, ðauliø veikloje dalyvauja; 19. Kazys Jonytis – kovø dalyvis, ðauliø veikloje dalyvauja, labai neturtingas; 20. Juozas Lukðys – kovø dalyvis, ðauliðkame darbe maþai dalyvauja; 21. Liudvikas Baublys – kovø dalyvis, ðauliðkame darbe dalyvauja; 22. Adomas Kasiulynas – kovø dalyvis, ðauliø gyvenime silpnai daly- vauja; 23. Vincas Gecevièius – kovø dalyvis, ðauliðkame darbe silpnai daly- vauja, teismo baustas 3 mën. kalëjimo uþ neteisingà liudijimà; 24. Zigmas Milinavièius – kovø dalyvis, ðauliø gyvenime dalyvauja. III eilë, ðiø praðymø galima nepatenkinti 25. Antanas Jonytis – kovose maþai dalyvavæs, ðiaip ðaulys aktyvus; 26. Zigmas Baublys – kovose maþai dalyvavæs, kaip ðaulys yra pa- syvus; 27. Vincas Nadzeika – kovose dalyvavo, ðauliø veikloje nedalyvavo, tik kà padavë pareiðkimà ástoti á LÐS; 28. Jonas Kaðëta – kovø dalyvis, ðauliø gyvenime iki ðiol nedalyvavo, tik kà padavë pareiðkimà ástoti Sàjungon; 29. Pranas Lukðys – kovose maþai dalyvavæs, kaip ðaulys yra aktyvus; 30. Jonas Milinavièius – kovose maþai dalyvavo, ðauliø gyvenime ir- gi maþai dalyvauja;

485 31. Vincas Buèinskas – kovose labai maþai dalyvavæs, ðauliø gyveni- me dalyvauja; 32. Pranas Miðkinis – apie jo dalyvavimà kovose nieko neþinoma, ðauliø gyvenime dalyvauja; 33. Jonas Vaitkevièius – apie jo dalyvavimà kovose þiniø nëra, akty- vus ðaulys, teisme turi neiðspræstà bylà dël kontrabandos. Þemës gauti norëjo buvæs Perlojos partizanas Adomas Navickas, Ka- rolio. Jis 1937 m. lapkrièio 12 d. Alytaus apskr. karo komendantui (kar- tu ir XIX ð. rinktinës vadui) paraðë praðymà, apmokëtà 2 Lt þyminiu mokesèiu; praðë iðduoti partizano ir ðaulio paþymëjimà. „Esu daug ka- riavæs ir daug nuveikæs Tëvynës labui”. Jam vadovaujant skyriui, jo ið- statyta sargyba nukovë lenkø ðnipà, pas kurá rasta daug Lietuvai nau- dingos medþiagos; 1920 m. spalio ar lapkrièio mënesiais Navickas su kitu ðauliu suèiupo lenkø automobilá ir pristatë á komendantûrà Alytuje (LCVA 561-19-281). Rinktinës vadas lapkrièio 20 d. papraðë Perlojos b. vado surinkti þiniø apie A. Navickà. Buvæs bûrio vadas 1920 m. Juozas Lukoðevièius, Jono paliudijo, kad Navickas kaip Perlojos partizanas da- lyvavo kare su ginklu rankose Merkinës-Valkininkø bare, buvo paskir- tas skyrininku, partizanu iðbuvo iki 1921 m. Tarnybà ëjo vidutiniðkai, buvo baustas, bet kada, Lukoðevièius neatsimena. Perlojos b. vadas Vl. Aravièius þinias apie A. Navickà pateikë su 1937 12 17 raportu. Prie- dø – þiniø lapø – byloje nëra. Iðsamesnis policijos Varënos I nuovados virðininko J. Venckaus 1937 12 31 slaptas praneðimas XIX rinktinës va- dui, nors ir èia 5 lapø priedo nëra. Pasak Venckaus, buv. partizanas A. Navickas uþ dalyvavimà pleèkaitininkø sukilime 1927 m. Alytaus apskr. komendanto baustas iðtrëmimu á Varnius (koncentracijos sto- vyklà. – V. È.), kur iðbuvo iki 1929 m.; to paties komendanto 1935 m. baustas 2 mën. kalëjimo uþ kurstymà prieð esamà santvarkà (tai buvo ûkininkø streiko metai!). Taèiau teismo baustas nebuvo ir pilietiðkai nusikalstant nepastebëtas. Nuovados virðininkas þinias pateikë rinkti- nës vado 1937 12 22 praðymu. Todël rinktinës vado padëjëjas 1938 m. sausio 4 d. (originale klaida: paraðyta 1937 m.) A. Navickui atsakë, kad jam, kaip baustam uþ dalyvavimà pleèkaitininkø sukilime, praðomas liu- dijimas þemës gavimo reikalu nebus iðduotas. Panaðûs þemës gauti norëjusio perlojiðkio Benado Beruèkos, An-

486 driaus reikalai. Paþymëjimo þemei gauti jam rinktinë nedavë kaip teis- mo baustam kalëjimu (1938 01 04 atsakymas). Mat Merkinës taikos teismas 1924 10 28 B. Beruèkà nubaudë 6 mën. kalëjimo pagal Baudþ. statuto 51 ir 581 str.; Alytaus apskr. komendanto potvarkiu buvo laiko- mas policijos prieþiûroje kaip pleèkaitininkø sukilimo dalyvis, nors vë- liau apie já neigiamø þiniø nebuvo (ið Varënos nuovados 1937 12 31 raðto rinktinës vadui). B. Beruèka praðymà gauti atitinkamà paþymëji- mà paraðë 1937 m. spalio 31 d. Be kita ko, jis 1920 m. prie Babriðkiø nukovæs lenkø ðnipà. Buvæs bûrio vadas J. Lukoðevièius taipogi paliudi- jæs, kad „partizanas pasiþymëjo savo narsumu, nukaudamas lenkø ðni- pà”. Ið bûrio iðstojo 1923 m. Perlojos b. vadas Vl. Aravièius 1937 12 17 rinktinës vadui apie B. Beruèkà paraðë: „Kiek þinau, turi blogà vardà: neturëjo teisës balsuoti rinkimuose á Seimà“ (1936 m. – V. È.). B. Be- ruèka kaip buvæs partizanas neapdovanotas Vytauto Didþiojo ordino medaliu. Gauti daugiau þemës 1939 - 1940 metais stengësi ið Zabolotjës valsè. Dvarèënø (Pasiekø) kaimo kilæs 11 Pivaðiûnø b. ðaulys Stasys Ivanaus- kas, Povilo. Jis 1919 m. ið lenkø kariuomenës pabëgo á Neprikl. Lietuvà, á IV partizanø grupæ. Buvo patekæs á lenkø nelaisvæ. Dalyvavo kautynë- se su lenkais ties Varviðke-Sventojansku 1922 m., paskui Klaipëdos at- vadavime 1923 m. Mûðyje su lenkais prie Kapèiamiesèio 1923 m. kovo 22 d. suþeistas á deðinæ ðlauná ir rankà; 39 dienas gydësi 1-oje lauko ligoninëje. IV partizanø grupëje tarnavo iki jos likvidavimo. Sunkiai dirbti negalëjo (LCVA 561-19-333). Bukauèiðkiø dvare Daugø valsèiu- je 1936 m. jis gavæs 2 ha þemës, bet ið jos pragyventi nebuvo ámanoma. Anksèiau S. Ivanauskas priklausæs Perlojos, Stakliðkiø ð. bûriams, kà patvirtina byloje esantys liudijimai. Yra visas pluoðtas 1940 metø ðauliø dokumentø dël þemës (LCVA 561-19-332); gauti þemës norëjo kai kurie buvusios Okupuotos Lietuvos ðauliai. Nedzingës kuopos vadas A. Kunca 1940 04 12 persiuntë XIX rinkti- nës vadui 6 ðauliø praðymus þemei gauti su trumpais ðauliø apibûdini- mais. Praðymus raðë: Mykolas Zapasnikas („apie jo asmená negaliu nie- ko teigiamo, nei neigiamo pasakyti”), Vincas Menciûnas („narys neak- tyvus”), Bronius Grigaravièius („narys aktyvus”), Juozas Sinkevièius

487 („narys aktyvus”), Viktoras Vardonis („narys rimtas ir aktyvus”), Vin- cas Lukoðevièius („narys ðauliðkame darbe nepasiþymëjæs”). Rinktinës ðtabas balandþio 15 d. visus popierius persiuntë Þemës reformos valdy- bai ir Þemës tvarkymo departamentui. Anksèiau Nedzingëje gyvenu- siam ir Nedzingës bûriui piklausiusiam Vincui Juðkevièiui paþymëjimas dël þemës iðraðytas 1940 05 28 (tuomet ðaulys buvo Liðkiavos bûryje). Kaip darbðtø ðauliðkame darbe Juðkevièiø trumpai apibûdino Liðkiavos bûrio ir Nedzingës kuopos vadai. Þemës gautri norëjo ir Nedzingës ðaulys Motiejus Vinkevièius. 1940 m. balandþio 17 d. iðraðytà paþymëjimà þemei gavo Akmens bûrio partizano Vinco Lubo, Juozo (g. 1892 m.), kilusio ið Smalninkø kaimo, naðlë Jugasë Lubienë. Atvykæs gyventi á Jakënus, V. Lubas 1919 m. ástojo á partizanus. Buvo patekæs á lenkø nelaisvæ, kurioje iðbu- vo 6 mën. Mirë 1932 m. vasario 4 d. Uþ nuopelnus Lietuvai apdovano- tas Lietuvos nepriklausomybës 10-meèio medaliu ir Vytauto Didþiojo ordino III laipsnio medaliu su kardais. XIX rinktinës vadas B. Basiulis iðdavë paþymëjimà Alytuje gyvenu- siam garbës ðauliui, karo invalidui Motiejui Aldoniui. Jis su pirmuoju Akmens bûrio vadu buvo partizanø bûrio steigëjas 1919 m. rugsëjo pra- dþioje, 1920 m. dalyvavo kovose prieð lenkus Maskaukos, Akmens, Pa- akmenës, Karpiðkiø ir Strielèiðkiø ruoþe. Per tas kovas tapo invalidu. Duoti M. Aldoniui liudijimà-atestacijà 1940 05 22 rinktinës vado praðë 19 Akmens bûrio vadas A. Ðirka. Paþymëjimas þemei gauti 1940 04 27 iðraðytas 44 Noruliø bûrio ðau- liui Jonui Saukai, Zigmo, kilusiam ið Lydos apskr. Naujadvario valsè. Radzevièiø kaimo. Partizanas buvo nuo 1920 m. balandþio mënesio; slapyvardis Marijonas Pabaiba. Gyveno Noruliuose, tarnavo pasienio policijoje ir iðlaikë gausià ðeimà (joje 8 asmenys). J. Saukà teigiamai charakterizavo bûrio vadas bei buvæ partizanai Antanas Pakulis, Ser- gejus Buslajevas ir Tamoðius Ðidlavièius. Kaip partizanas Sauka ið pra- dþiø veikæs gimtinës apylinkëse, uþfrontëje, bet negalëdamas ilgiau slapstytis, 1921 11 18 pabëgo á Neprikl. Lietuvà, stojo á IV partizanø grupæ. Bûdavo siunèiamas á Okupuotà Lietuvà organizuoti partizanø. Pasiøstas á kariuomenës mokomàjà kuopà, gráþæs turëjo dirbti instruk- toriumi. Taèiau jam esant mokomojoje kuopoje IV partizanø grupë

488 panaikinta; tarnybà baigë kariuomenëje ir partizano liudijimo netu- rëjo. Tëviðkë likusi rusø valdomoje teritorijoje. Þemës gauti norëjo Vilniaus kraðte. 1940 m. geguþës 3 d. Perlojos b. vadas P. Makaraitis XIX rinktinës vadui pristatë Jono Vainilavièiaus ir Domininko Vaitkevièiaus ið Mer- geþerio bei Bernardo Galvaièio-Glavicko, Jono ið Merkio kairiojo kranto Milioniðkiø praðymus. B. Galvaitis 1919 m. ástojo á Perlojos partizanø bûrá, 1920 m. dalyvavo mûðiuose su lenkais, per Þiûrus besiverþusiais á Perlojà. Turëjo nuosavà ðautuvà, bet jam sugedus ið J. Svirsko gavo nau- jà. 1923 metais buvo pabëgæs á Neprikl. Lietuvà, bet 1925 m. teko gráþti atgal á savo ûká. Lenkai suëmæ, paskui buvæs jø policijos prieþiûroje. Palaikæs ryðius su Lietuvos slaptàja policija (jo agentûrinis slapyvardis – B. Balutis). B. Galvaièio buvimà Perlojos partizanø bûryje ir dalyvavi- mà kovoje su puolusiais lenkais 1940 05 02 paliudijo Perlojos b. ðauliai Jonas Svirskas ir Juozas Lukoðevièius. Þemës gauti norëjo trys 1919 - 1923 m. veikusio Kamorûnø partiza- nø bûrio ðauliai: bûrio vadas Juozas Mikluðis (slapyv. Àþuolas), Boles- lovas Ginevièius-Ginaitis, Vinco ir Adomas Budënas, Juozo. Visi pri- klausæ VI partizanø grupei. Ðie ðauliai praðë XXIII Vilniaus rinktinës tarpininkavimo. J. Mikluðis, pasak jo, turëjæs 10 ha smëlyno ir miðko, norëjo ne tik þemës, bet ir pripaþinimo Lietuvos kariuomenës kûrëju bei medalio. Partizano nuopelnus paliudija 1919 - 1920 m. Akmens partizanø ðauliø b. vadas Edvardas Kerðys (1940 03 26 paþymëjimas) ir buv. Varënos- Onuðkio rajono vadas, Akmens b. partizanas A. Matukevièius (1940 04 06 paþymëjimas). Pridëtas Onuðkio skyriaus vado F. Ðemetos 1921 12 03 liudijimo nuoraðas. Anot B. Ginevièiaus-Ginaièio ir A. Bu- dëno 1940 04 10 liudijimø, J. Mikluðis 1919 m. lapkrièio mën. dalyvavo mûðiuose su lenkais Ðarkiðkiø-Strielèiðkiø ruoþe, 1920 m. spalio mën. – Pûèkorniø kaimo apylinkëse. Gaudavo bûriui ginklø ið VI arba ið II par- tizanø lauko ðtabø. Nuo 1922 m. rugpjûèio iki 1923 m. pavasario buvo iðbëgæs á Neprikl. Lietuvà. Iki 1939 m. rudens lenkø persekiotas ir nu- kentëjæs. B. Ginevièius-Ginaitis ið Kamorûnø kaimo Kamorûnø ðauliø parti- zanø bûryje buvæs 1919 - 1923 metais. Kovësi ten pat, kur ir J. Mikluðis.

489 Turëjo 8 ha smëlyno. Pridëti J. Mikluðio 1940 04 10, aukðèiau minëtø A. Matukevièiaus 1940 04 06 ir E. Kerðio 1940 03 25 paþymëjimai. A. Budënas ið Kamorûnø kaimo á XXIII rinktinës vadà kreipësi 1940 02 23. Rinktinë 1940 m. balandþio 10 d. iðdavë paþymëjimà þemës gavimo reikalu, kad Budënas 1919 - 1923 m. buvo Kamorûnø bûrio ðaulys partizanas, lenkø okupuotoje Lietuvoje aktyviai veikë Lietuvos naudai. Kamorûnø partizanai nurodymus gaudavo tiesiogiai ið Valkininkø ap- saugos rajono, vëliau Onuðkio rajono vado Felikso Ðemetos. Pasak J. Mikluðio 1940 04 10 paliudijimo, A. Budënas sàþiningai vykdë jam pavestas pareigas, 1919 m. lapkrièio mën. dalyvavo mûðiuose su lenkais Varënos-Valkininkø bare, 1920 m. – Ðarkiðkiø ir Pûèkorniø apylinkëse. Slaptai parneðdavo ginklø ir kitø reikmenø ið VI partizanø grupës ðta- bo. Pridëti A. Matukevièiaus 1940 04 06 ir E. Kerðio 1940 03 26 liudiji- mai. Apie visø trijø Kamorûnø partizanø veiklà galëjo paliudyti moky- tojas Vilniuje Teofilis Sukackas. Buvusiems partizanams tarpininkavo 1940 m. Kamorûnø ð. bûrio vadas Jonas Siaurukas. XXIII rintinë tarpi- ninkavo LÐS ðtabe, nors LÐS ðtabo virðininkas dël A. Budëno 1940 03 06 buvo atsakæs, kad Sàjungos ðtabe jo tarnybos dokumentø nëra. Liudvinave (Marijampolës raj.) gyvenæs Jonas Miliauskas, Adomo, kilæs ið Moliadugnio kaimo, á XIX rinktinës vadà kreipësi 1940 m. gegu- þës 5 d. Jis praðë paþymëjimo apie dalyvavimà kovose su lenkais, nes norëjo gauti þemës pagal þemës reformos ástatymà. Pasak J. Miliausko, jis 1919 m. ástojæs á Perlojos partizanø bûrá ir iki 1924 m. dalyvavæs ko- vose su lenkais. Kaip liudytojus pasiûlæs apklausti J. Dvareckà, A. Èes- nulevièiø ir A. Miliauskà. Pridëjæs lapelá, Merkinës bûrio valdybos 1923 02 13 liudijimà, kad „pilietis Dionizas Kielë ir Jonas Miliauskas tikrai yra siunèiami su bûrio þiniomis á Perlojà”. Jo paties partizano pa- þymëjimas dingæs. Varënos I nuovados vyresn. policininkas Juozas Bilius 1940 05 17 klausinëjo Moliadugnyje gyvenusá Aleksandrà Miliauskà. Ðis paliudijo, kad 1920 m. su Jonu Miliausku abu buvo prisiraðæ prie Perlojos partiza- nø bûrio. Vykstant kautynëms su lenkais, Aleksandras su kitais paskir- tas eiti sargybà apie Varënà I ir Babriðkes, o Jonas – apie Mardasavà ir Puvoèius. Kur Jonui Miliauskui teko susidurti su lenkais, neþino, nes buvo iðskirti.

490 Merkinës nuovados policininkas, l.e. pareigas Ryliðkiø punkte, Jo- nas Gasiûnas 1940 05 20 apklausë Jonà Dvareckà, Jono, gyvenusá Jau- jakaimio (Jaujakiemio) kaime. Ðis prisiminë, jog 1920 ir 1921 m. Puvo- èiø (tiksliau, Merkinës. – V. È.) bûryje buvo kaþkoks partizanas Mi- liauskas, bet neprisiminë jo vardo, neprisiminë, ar anas dalyvavo mû- ðiuose, nes bûrio sàraðai ir kiti dokumentai 1923 m. sudegë. 44 Noruliø b. vadas Vytautas Narkevièius 1940 05 22 kvotë Antanà Èesnulevièiø, Pilypo. Pasak jo, J. Miliauskas 1920 m. tikrai dalyvavo kovose su lenkais, ðiems puolus Perlojos ir Dobrovolës kaimus. A. Èes- nulevièius persikëlæs á Valkininkø, Giedraièiø ir Ðirvintø apylinkes, o J. Miliauskas likæs Druckûnuose prie Perlojos bûrio ðtabo ir jø ryðiai nutrûko.

491 9. ÐAULIÐKO GYVENIMO ÁVAIRENYBËS

IV ðauliø lauko ðtabas 1920 m. geguþës mënesá priëmë nutarimà, kurá pasiraðë ðtabo virðininkas V. Razumovièius, sekretorius J. Mið- kinis ir ðtabo nariai Korèinskis, kun. J. Bakðys ir J. Bloznelis: „... Grieþtai nutarëm pareikalauti ið L.Ð. Sàjungos uþdaryti visas girty- bës ástaigas. Per girtybës ástaigas eina baisiausioji pafrontës ir neut- ralios zonos kaimieèiø, valdininkø ir kariuomenës demoralizacija”. Norëdami laisvai uþsiimti „ðmugeliu”, pafrontës gyventojai degtine tvirkindavo kariuomenæ ir valdininkus. Milicija ir virðaitis su seniû- nais kai kada savo pareigas atliekdavo smuklëje. „Per iðsiplatinimà girtuoklystës pasinaudoja valstybei kenksmingi þmonës ir praveda á Merkinës valsèiaus tarybà taip rinkimus, kad áëjo á tarybà mûsø val- dþiai prieðingi þmonës. Pakol Merkinëje bus girtuoklystë ir papirki- mai, kaip ligi ðiol ëjo, – IV Ð. L. Ðtabas nieku bûdu negalës iðvystyti savo organizacinio darbo...” (cituota pagal J. Matuso knygà „Ðauliø sàjungos istorija”). Buvæs Perlojos bûrio ðaulys moliadugniðkis Aleksandras Miliauskas pasakojæs toká dalykà. Kaþkada neutralios juostos laikais perlojiðkiai partizanai netoli Salovartës kaimo þemiø ribos sulaikë ið Moliadugnio per Merká perëjusius du lenkø kareivius. Ko jie ten valkiojosi, kas juos þino, gal á þvalgybà buvo pasiøsti, be abejo, valtimi perirti. Perlojiðkiai lenkams nieko blogo nedarë, tik iðrengë ir nuavë, paliko tik su apati- niais marðkiniais (net apatines kelnes liepë nusimauti!). O buvo þiemos pradþia – pirmojo sniegelio paberta, nors ir neðalta. Ðauliai pusnuo- giams lenkeliams liepë bëgti, pavymui dar pykðtelëjæ pro ðalá. Lapatavo lenkai, brido per Merká, kol á Moliadugná atbëgo. Savo bûstinës èia jie dar neturëjo, buvo uþëmæ Adomo Miliausko namo vienà galà. Gana graþius „kaðarus” – pasienio apsaugos korpuso kordono pastatà oku- pantai Moliadugnyje pasistatë 1924 metais. Tarp partizanø ir ðauliø pasitaikydavo ávairiø drausmës paþeidimø. Ne vienas prasikaltëlis uþ tai buvo nubaustas. Bûdavo nesutarimø ir net konfliktø tarp eiliniø ðauliø arba tarp ðauliø ir bûriø vadovø ir pan.

492 Romualdas Dvareckas skundësi IV grupës partizanø vadui, kad 1922 m. vasario 15 d. apie 17 val. vaþiuojant ið Merkinës, prie Bingeliø kaimo já sustabdë su panele vaþiavæs Perlojos rajono vadas (pavardë skunde nenurodyta). Jis apkaltino Dvareckà, kad ðis paëmæs jo panelës pirðtines ir ëmë muðti, ðautuvu dukart droþæs per galvà, sukruvino. Prie- kaiðtavo, kad ðauliai nevykusiai kovoja su kontrabanda. Atëmë LÐS ið- duotà ðaulio liudijimà ir numetë þemën. Iðgirdæ riksmà, atbëgo Binge- liø kaime buvæ du kareiviai ir Dvareckà apgynë. Viskà matë ðauliai Pet- ras Bingelis ir Jonas Galèius. R. Dvareckas apklaustas 1922 m. vasario 20 d. (LCVA 561-5-445). Merkinës b. vadas Vladas Barysas 1922 m. balandþio 10 d. praneðë Alytaus ð. skyriui, kad ðaulys Jonas Galèius pastebëtas uþsiimàs „ðmu- geliavimu”. Kontrolierius Puvaèiauskas daræs kratà pas Galèiø ir radæs 86 butelius degtinës, kuri persiøsta Alytaus ð. skyriui. J. Galèius paða- lintas ið ðauliø. Apie tai Alytaus skyriui (kapitonui Dþiuvei) 1922 04 22 praneðë LÐS Centro Valdyba. Uþ „ðmugeliavimà” per demarkacijos li- nijà ið ðauliø nuo 1921 05 01 paðalintas Jonas Gudaitis (kap. Dþiuvës 1921 05 04 raðtas LÐS Centro Valdybai, LCVA 561-2-155). Þiûrø bûrio ðauliø grupë 1922 m. birþelio 3 d. atsiskyrë nuo bûrio, vykusio á frontà; grupë Merkinës bûrio ðauliø pabëgo ið ekspedicijos 1922 m. liepos 24 d. Perlojoje ávyko konfliktas tarp Perlojos rajono ð. vado Prano Jokubaièio ir ðauliø broliø Barnasiaus ir Ipolito Gelusevi- èiø. Mat pagal IV grupës ðtabo 1922 07 14 telefonogramà Perlojos rajo- no vadui ðis turëjo skubiai paruoðti 15 ðauliø su ðautuvais, kiekvienam duoti po 40 ðoviniø ir iðsiøsti á Puvoèius poruèiko Neliubausko þinion. Ið Puvoèiø partizanai turëjo vykti á Kaðëtas prie Grûdos, kur buvo lau- kiama atvykstant lenkø. Rajono vadas papraðë Barnasiø Gelusevièiø nueiti pas bûrio valdybos pirmininkà, kuris padëtø surinkti 15 ginkluo- tø ðauliø. Atëjæs Ipolitas Gelusevièius ëmë uþgaulioti Jokubaitá ir iðstû- më já pro duris. Pasak LCVA 561-5-455 esanèiø dokumentø, I. Geluse- vièius kurstæs ðaulius neiti á þygá, o tai dezorganizavo partizanø draus- mæ ir tvarkà. IV grupës vadas praðæs LÐS Konspiracinio skyriaus virði- ninko iðkeldinti I. Gelusevièiø ið pafrontës zonos arba IV gr. vadas ne- prisiims jokios atsakomybës uþ pasekmes, kurios gali bûti dël Èesnule- vièiaus (kurio?) agitacijos ir Gelusevièiaus veiksmø. IV gr. vado padë-

493 jëjas Lukðys 1922 m. gruodþio 31 d. Alytaus komendantui á daboklæ 3 paroms pasiuntë Perlojos ðaulá Jonà Èesnulevièiø uþ savavaliðkà ðau- dymà. Prasikaltëlis bausmæ atliko. Á IV grupës ðtabà pas ûkio vedëjà Montvilà 1922 m. rugpjûèio 25 d. atvykæs Liðkiavos ðaulys Juozas Galvelë, kilæs ið Pelesos, papasakojo, kad rugpjûèio 24 d. Liðkiavoje, jam prieinant prie savo buto, kur buvo ðauliø telefonas, atëjo du girti vyrukai – broliai Jonas ir Vladas Baliukai ið Geniø kaimo. Vladas vilkëjo kareiviðkais, Jonas civiliais drabuþiais. Vyrukai ieðkojo paneliø. Galvelei paaiðkinus, kad jø èia nëra, tie puolë já muðti, suplëðë drabuþius. J. Galvelei pastvërus ðautuvà ir iððovus, chu- liganai vis tiek nenusiramino. Galvelæ apgynë subëgæ kaimynai. Ðauliai chuliganus prièiupo. Ir ðtai vieno ið tø chuliganø pasiþadëji- mas (sudëti skyrybos þenklai, LCVA 561-5-438): „Að, þemiau pasiraðæs pil. Jonas Baliukas, pasiþadu nedaryti jokiø triukðmø, muðtyniø ir atsitikus kokiam nors triukðmui ar muðtynëms ant telefono stoèiø ir tarnysèiø ir kit., imsiu ant savæs atsakomybæ ir ið gyvenamos vietos pasiþadu niekur nepasiðalinti. Kame tvirtinu savaran- kiðku paraðu, prieðingai gi duodu teisæ save suðaudyti. Kame ir pasira- ðau. Jonas Baliukas.” Tiesa, pasiþadëjimà suraðæs kas kitas, Baliukas já tik pasiraðæs. IV grupës instruktorius Aleksas Mazolis 1922 m. rudená buvo suim- tas kaip paslapèiø iðdavikas ir pasiøstas Alytaus kalëjiman; Mazolis dar ir valdiðkus pinigus iðeikvojæs. 1922 m. gruodþio mënesá areðtuoti IV gru- pës partizanai – kapitonas Aleksandras Dobrovolskis ir 19 jo vienmin- èiø, kaltintø ðtabo grupës paslapèiø iðdavimu. Iki galutinio bylos iðspren- dimo nutarta juos uþdaryti á koncentracijos stovyklà. Kartu su A. Dob- rovolskiu suimti: Nikonas Kononas, Jokûbas Milinkevièius, Gavrila Go- lubevas, Jonas Kazunas, Nikiforas Jozepèikas, Maksimas Ðestavickas, Antanas Dobrovolskis, Vladas Ilkevièius, Vladas Gurskas, Jonas Vasil- jevas, Jepifanas Juðkevièius, Georgas Sokolèikas, Aleksandras Dzemen- tavièius, Kiprijonas Koka, Nikolajus Rusilka, Jonas (ar Juozas?) Rusil- ka, Antonas Kozlovas, Sergejus Gorkas, Markas Vorobejus (kai kuriø asmenø vardai, atrodo, sulietuvinti). Pasirodo, ðie partizanai atsisakë tarnauti IV ðauliø grupëje (LCVA 561-5-445). Dël kaþko 1922 m. gruo- dþio pradþioje buvæs areðtuotas partizanas ið Kapiniðkiø kaimo Stanis-

494 lovas Bakanauskas. Uþ savavaliðkà pasiðalinimà ið IV grupës partizanas Alfonsas Ðestavickas daboklëje Alytuje iðlaikytas 2 savaites, o Jonas Kar- lonas uþ pabëgimà ið sargybos patrauktas teismo atsakomybën. Alytaus kalëjime Karlonas sëdëjo nuo 1923 m. sausio 8 d. iki balandþio pra- dþios. Lietuvos Rytø partizanø ðtabas balandþio 3 d. nurodë paleistà J. Karlonà laikyti grieþtoje prieþiûroje. Abu, Ðestavickas ir Karlonas, buvo perëjæ á lenkø pusæ. Alytaus apskrities komendantas 1927 m. vasario 4 d. praneðë XIX rinktinës vadui: „Praneðu Tamstai, kad 300 bûrio ðaulys Smolenskas Julius ið Salo- vartës kaimo Varënos valsè. Alytaus apskr. sulig esamos pavestoj man komendantûroj bylos jis ðnipinëjo lenkø naudai, todël praðau Tamstos griebtis priemoniø, kad pastaràjá iðmesti ið ðauliø tarpo, kaip negeistinà elementà”. 300 Perlojos bûrio valdyba (pirmininkas – Adomas Baublys, sekre- torius – Zigmas Jonytis, b. vadas – Bernardas Gelusevièius) 1927 03 07 posëdyje nutarë iðbraukti ið bûrio Pranà Lukðá ir Juliø Smolenskà „kai- po nepildanèius ðauliø pareigø ir kaipo sutirti kenksmingi asmenys ðau- liø sàjungai ir neteisingi” (LCVA 561-19-46). Taèiau Alytaus apskrities komendantas Vimeris 1927 11 02 kaþkodël dar kreipësi á XIX rinktinës vadà (nuoraðas – LÐS virðininkui) su praðymu neatidëliojant iðmesti ið ðauliø tarpo, atëmus ginklà ir turimus liudijimus, Perlojos bûrio ðaulá Pranà Lukðá, nes tas yra didelis girtuoklis ir triukðmadarys, kuo þemina ðauliø autoritetà. Jeigu tokiø atsirastø daugiau, su jais pasielgti taip pat (LCVA 51-2-507). Matyt, rinktinë P. Lukðio ið ðauliø dar nebuvo iðbrau- kusi. Buvæs Onuðkio rajono Leipûnø (Lieponiø) ðauliø bûrio vadas, vë- liau pasienio I rajono policininkas Matas Geina 1922 m. sausio ar vasa- rio mënesiais neutralioje juostoje su savo ðauliais sulaikë 12-kos pûdø sacharino ir 50-ties svarø medikamentø kontrabandà ið Lietuvos á Len- kijà (sulaikyti kontrabandà M. Geinai padëjo Lieponiø kaimo gyvento- jai Matas Matonis, Juozas Gliebus ir Stasys Vencius). „Grobis” prista- tytas Onuðkio rajono ð. vadui F. Ðemetai persiøsti LÐS Centro Valdybai á Kaunà. Apie tai galëjo paliudyti Nemunaityje gyvenæs Motiejus Ali- ðauskas, anuo metu buvæs Onuðkyje ir stebëjæs kontrabandos perdavi-

495 mà Ðemetai. Ðauliams paþadëtas treèdalio kontrabandos vertës dydþio piniginis atlyginimas. Taèiau jo ðauliai iki 1927 03 29 – iki pareiðkimo raðymo datos – nebuvo gavæ. Pagaliau LÐS virðininkas 1928 m. kovo 13 d. (LCVA 561-19-55) praneðë XIX rinktinës vadui, kad pinigus uþ kontrabandos sulaikymà – 290 litø – paëmæs V Trakø rinktinës valdy- bos narys Rûðkys, dabar gyvenantis Brazilijoje... Papûsk! Nepripaþinto Þeimiø ð. bûrio vadas Jonas Kyzis ir sekretorius J. Krauèiukas 1928 m. þiemà skundësi XIX rinktinës vadui, kad pasie- nio policininkai nesaugo demarkacinës linijos, o tik patruliuoja; ið lenkø pusës pereidinëja kas nori; ðauliai bando eiti sargybà, bet jiems truk- doma. Pvz., vasario 21 d. Alytaus apskr. pasienio policijos I rajono Þeimiø sargybos virðininkas Jonas Januðauskas su policininku Pranu Miðkiniu sumuðë sargybà ëjusá ðaulá Petrà Mankauskà ir visà ðauliø sargybà nuvarë á pasienio sargybos bûstinæ, kur pralaikë 3 valandas (LCVA 561-19-50). Pasak LCVA 561-19-46, Alytaus apskr. karo komendantas ir XIX rinktinës vadas gavæ þiniø, kad Varënos I bûrio ðaulys Vincas Kumpa „yra triukðmadarys ir tankiai mëgsta iðgerti ir tuo þemina ðauliø vardà”. Apskrities komendantas 1928 06 11 raðte rinktinës vadui siûlë V. Kum- pà paðalinti ið ðauliø. Rinktinës vadas A. Petruðkevièius liepë dël Kum- pos atlikti slaptà kvotà. Keturi ðauliai – Juozas Kerðys, Bolius Poðkus, Domas Sèesnulevièius ir Domas Jasilionis – patvirtino, kad V. Kumpa bûryje nëra niekuo prasiþengæs, buvo iðtikimas. Bûrio valdybos pirmi- ninkas A. Ryliðkis ir bûrio vadas J. Lapiniauskas liepos 1 d. taip pat praneðë, kad bûrio valdybai nëra nieko þinoma apie ðaulio nusiþengi- mus ar kriminalinius nusikaltimus. Ir tik 1928 09 17 bûrio vadas su sek- retoriumi J. Urbaièiu praneðë XIX rinktinei: „Gràþinant susiraðinëji- mà praneðame, kad ðaulys Kumpa Vincas dabartiniu laiku tarnauja ka- riuomenëje, dël to dabartinis jo elgesys nëra bûriui þinomas. Bet ka- dangi jo ðeimyna yra átariama prieðvalstybiniame veikime ir jo brolis yra uþ tai areðtuotas, tai valdybos nuomone reikalinga já iðbraukti ið ðauliø eilës”. Atrodo, V. Kumpa buvo iðbrauktas ið ðauliø, nors paskui vël juo tapo ir net vadovavo bûriui. Anot Alytaus apskrities ir miesto komendanto 1928 10 08 raðto Per- lojos bûriui, ðaulys Petras Baublys uþsiiëmë asmenø slaptu vedþiojimu

496 per demarklinijà lenkø pusën, uþ kà spalio 3 d. buvo nubaustas. Perlo- jos bûrio vadas P. Lukðys ir valdybos pirmininkas M. Rapkauskas valdy- bos vardu 1928 12 01 atsakë, kad „jis arba jo tëvas, tikrai neþinom, vie- nà moteriðkæ pasipelnymo tikslu pervedë per administracinæ linijà á lenkø pusæ. Iðskyrus minëtà atsitikimà, aukðèiaus minëtas asmuo yra neblo- gas ðaulys” (LCVA 561-19-55). Perlojoje pas Teofilá Gudaitá 1929 m. vasario 12-osios naktá ávyko muðtynës. Jose dalyvavo 4 ne ðauliai ir 7 ðauliai: Martynas Balionis, Bro- nius Ankðtutis, Petras Baublys, Petras Lukðys, Zigmas Baublys, Jonas Baublys, Romo ir Jonas Milinavièius. Visus ðaulius rinktinës vadas nu- baudë stovëjimu „po ðautuvu” (ið pradþiø norëta nubausti po 5 paras paprasto areðto). Bausmæ reikëjo atlikti iki birþelio 10 d. ir apie tai pra- neðti rinktinës vadui (LCVA 561-19-73). XIX rinktinës vadas A. Petruðkevièius vieðame susirinkime pareið- kë papeikimà Merkinës bûrio ðauliui Vincui Feiferiui uþ tai, kad ðis 1929 m. vasario 19 d. per jaunimo ðokius Subartoniø kaime ásikiðo kaip uniformuotas ðaulys ir á pilieèius atstatë uþtaisytà ðautuvà. Taèiau ðaulys buvo apstumdytas, o ðautuvas ið jo atimtas. Be to, ðautuvas buvo nere- gistruotas (LCVA 561-19-73). Merkinës bûrio ðaulys ið Samûniðkiø kaimo Kazys Barysas, turëjæs savo vardu leidimà revolveriui, 1929 m. gruodþio mënesá ginklà perda- vë broliui Juozui. Po kvotos rinktinës vadas K. Barysui pareiðkë papei- kimà (pafrontës bataliono vadas siûlë paðalinti ið ðauliø). K. Barysas teisinosi, kad pas brolá, ðaulá kandidatà, jo revolveris atsidûræs per nesu- sipratimà: broliams apsimainius ðvarkais, Kazys ið savojo nepasiëmë re- volverio, kurá paskui policininkai atëmë ið Juozo (LCVA 561-19-93). Uþ grasinimà ðautuvais ir muðtynes ið ðauliø paðalinti Purpliø kaimo vyrai, Puvoèiø bûrio ðauliai Viktoras Bingelis, Jonas Bingelis ir Pranas Bingelis, Mato. Purpliuose pas Ipolità Bingelá 1929 m. gruodþio 26 d. buvo vakarëlis, uþsitæsæs net iki 1 val. nakties – iki draudþiamo laiko. Ðautuvus turëjæ minëti ðauliai ásivëlë á kilusá ginèà. Tais ðauliais pasienio Alytaus baro III rajono virðininkui gruodþio pabaigoje skundësi 7 Purpliø gyventojai. Grupë varëniø, tarp jø du ðauliai, 1930 m. balandþio 1 d. Merkiu plukdë miðkà. Apie 20 val. gráþdami nuo upës sielininkai sustojo prie

497 krautuvës. Ávyko konfliktas su pasienio policininkais Jonu Kaðëta ir Jo- nu Èesnulevièiumi (abu ið Maskaukos II sargybos). Kaðëta davë per ausá Juozui Savickui, Èesnulevièius buvo uþsimojæs ðautuvo buoþe prieð ðaulá V. Kumpà. Tai vyko uþ keliø deðimèiø metrø nuo pasienio policijos V rajono virðininko bûstinës. Alytaus apskr. pasienio policijos baro vir- ðininkas J. Èesnulevièiø nubaudë dviem, o J. Kaðëtà – trimis paromis areðto (LCVA 561-19-66). 1930 m. birþelio 9-osios vakarà per vestuves pas Antanà Lapinskà Varënoje I ávyko peðtynës tarp sveèiø – policininkø ir ðauliø. Pasak Varënos I ð. bûrio valdybos pirmininko A. Ryliðkio, A. Lapinskas ið- brauktas ið ðauliø tarpo, nes „kaip neaiðkus elementas stengësi ðau- lius provokuoti ir anksèiau”. Ðauliai sumuðë policininkà Sasnauskà. Alytaus apskr. komendantas Vimeris 1930 06 14 nutarimu ðaulius Vincà Junèà, Simà Kaziulioná, Jonà Palevièiø, Aleksandrà Lapurkà ir Vincà Jankauskà (visi ðauliai ið Naujaulyèio kaimo), laikytus Alytaus apskr. I nuovados policijos daboklëje, nubaudë 2 mën. kalëjimo ir áspëjo, kad panaðiam dalykui pasikartojus, jie bus iðtremti ið apskrities. Taèiau po papildomos kvotos komendantas ásitikino, kad kalti buvo ir policinin- kai. Jis 1930 07 01 nutarimu bausmæ ðauliams sumaþino iki 3 savaièiø, skaitant jà nuo birþelio 12 d., t.y. bausmë baigësi liepos 2 d. (LCVA 561-19-93). Apie rengiamus ðauliø susirinkimus, bent jau pafrontëje, reikëdavo praneðti vietos policijai. Dël to nemalonumø 1930 m. rudená turëjo Per- lojos bûrio vadas Rokas Ikasala, pats buvæs policininkas. Já tardë pasie- nio policijos IV rajono virðininkas dël spalio 25 d. suðaukto neva slapto visuotinio bûrio susirinkimo. Apie susirinkimà R. Ikasala buvo sakæs Nedzingës policijos punkto vedëjui ir, nuvaræs areðtuotus asmenis á Merkinæ, papraðë IV nuovados virðininko já anksèiau atleisti á susirinki- mà, o kad apie susirinkimà dar reikia praneðti vietos pasienio policijos virðininkui, neþinojæs. Bûrio valdyba per XIX rinktinës vadà kreipësi á apskrities karo komendantà nebausti jø uþ neþinojimà, juolab, kad R. Ikasala laikinai eiti bûrio vado pareigas buvo paskirtas vos prieð po- rà savaièiø (LCVA 561-19-89). Varënos I bûrio ðauliai Stasys Puodys ir Jonas Verseckas 1930 m. gruodþio 7 d. Aleksandravos kaime sulaikë demarkacijos linijà ið lenkø

498 pusës nelegaliai perëjusias dvi moteris ir pristatë pasienio policijai. Aly- taus apskrities komendantas uþ tai ðauliams pareiðkë padëkà. Perlojos b. ðaulys Jonas Vaitkevièius 1930 m. buvo nubaustas – ið- tremtas á Telðius uþ kontrabandà ir slaptà vaikðèiojimà per demarka- cijos linijà. Vaitkevièius gruodþio 30 d. praðë rinktinës vado bausmæ panaikinti – paleisti já ið tremties. Rinktinës vado 1931 01 17 rezoliuci- ja: „Bylon, kadangi nepraneðë savo antraðo atsakymui” (LCVA 561-19-116). XIX rinktinë 1931 m. liepos 13 d. gavo per jà siøstà Liðkiavos bûrio ðaulio Jurgio Marcinonio ið Þeimiø kaimo praðymà Alytaus apskrities virðininkui. Ðaulys praðë jam ir tëvukui Jonui Marcinoniui leisti þuvauti Nemune dienà ir naktá pasienio policijos I rajone, Miko Gembicko skly- pe. Jurgis Marcinonis tarnavæs kariuomenëje savanoriu ir ðaulys nuo 1919 m. Rinktinë praðymà persiuntë apskrities virðininkui su prieraðu: „jeigu galima, patenkinti”. Deja, neþinoma, ar praðymà apskrities vir- ðininkas patenkino, ar ne. Merkinës bûrio valdybos pirmininkas J. Paulaitis, sekretorius R. Le- kavièius ir iþdininkas J. Galkauskas 1931 m. rugsëjo 6 d. paraðë raportà rinktinei dël Kurmiðkës kaimo gyventojo Juozo Muzikevièiaus. Jis ne- buvo ðaulys, o dëvëjo ðaulio uniformà ir naudojosi visomis ðaulio teisë- mis, nors buvo lenkuojantis ir jo broliai tarnavo lenkø kariuomenëje; su juo draugavo Merkinës bûrio vadas Povilas Èaplikas. Bûrio vadas rug- sëjo 25 d. raðtu rinktinës vadui pasiaiðkino, kad su J. Muzikevièiumi nedraugavæs, o tik „sudariau su juo santykius todël, kad man ir kitiems ðauliams bûtø patogiau sekti, tam ir leidau jam neðioti uniformà”. Na ir diplomatija! (LCVA 561-19-116). XIX rinktinës ðtabui 1932 metais skun- dësi ir pats J. Muzikevièius (rinktinëje skundas gautas birþelio 14 d.). Atseit, á ðaulius, á Merkinës bûrá, jis priimtas 1931 02 02, stojamàjá mo- kestá uþsimokëjæs. Taèiau kartà bûrio vadas Povilas Èaplikas liepë pa- statyti jam litrà degtinës: tokiu atveju leis dalyvauti ðaudyme, o jei ne – tai Muzikevièius bus iðbrauktas ið bûrio. Uþfundijo. Kità kartà papra- ðius ðautuvo, teko pastatyti pusbonká degtinës; ðautuvà leido palaikyti dvi savaites. O kai jau nebefundijo, tai bûrio vadas iðmetë Muzikevièiø ið ðauliø. Merkinës bûrio valdybai skirta 1932 07 09 rezoliucija skunde tokia: „Iðaiðkinti ir priimti ðauliu, o jei þinios pasitvirtintø apie ð. P. Èap-

499 likà, tai praneðti man su visu susiraðinëjimu” (rezoliucijos autoriaus pa- raðas neáskaitomas, titulo nëra, LCVA 561-17-24). Merkinës bûrio 1932 10 30 raporte rinktinës vadui teigiama, jog faktai apie J. Muzike- vièiø teisingi. Nors valdybos jis ir priimtas á ðaulius kandidatus, taèiau nepatikimas; jo brolis kaþkur tarnauvo lenkams, pats Muzikevièius su- lenkëjæs, „namuose gauna laikraðtá „Chata rodzinna”. Raðtas gràþintas bûrio valdybai su nurodymu Povilui Èaplikui, nors bûrio vadas tuomet buvo jau S. Kavaliauskas, per susirinkimà Muzikevièiui paskelbti vieðà papeikimà, o jei nepasitaisys, iðbraukti ið ðauliø tarpo (LCVA 561-19-657). Ir tik 1933 09 14 J. Muzikevièius galutinai iðbrauktas ið bû- rio, nes... pamirë. Á nemalonià istorijà pateko Liðkiavos bûrio ðaulys, Liðkiavos mies- telio gyventojas Jonas Veèkys, Adolfo. LCVA 561-19-46 yra Alytaus apskr. II nuovados policijos virðininko padëjëjo Alekso Èibiro 1927 10 02 ir 2-jø liudininkiø merginø parodymai, kad J. Veèkys, 22 metø, bûda- mas girtas, uþgaudinëjo (spardë) þmones. Alytaus apskr. policijos virði- ninkas ir apskrities virðininkas pasiûlë XIX rinktinës vadui J. Veèká pa- ðalinti ið ðauliø. Bûrys já ið savo tarpo paðalino 1927 m. lapkrièio 14 d., o rinktinë iðbraukë lapkrièio 15 d. Lapkrièio 14 d. bûrys ið ðauliø paðalino dar du Liðkiavos gyventojus: Vladà Balèiø, kuris, iðrinktas bûrio vadu, nëjo savo pareigø ir nelankë susirinkimø, ir Petrà Slautà – uþ girtavimà ir netinkamà elgesá. Taèiau J. Veèkys po kurio laiko vël priimtas á ðau- lius (XIX rinktinës valdybos 1931 07 10 protokolas). Apie 5 mënesius tæsësi Merkinës nuovados virðininko Jono Vajë- gos 1936 metais uþvesta byla dël kito Jono Veèkio, neva agitavusio neiti balsuoti per rinkimus á Seimà. Atseit, J. Veèkys Þeimiuose kal- bëjæs, kad Seimas jau „iðrinktas”, t.y. paskirtas, ir nëra ko balsuoti; anksèiau Veèkys atkalbinëjæs jaunimà nestoti á „Jaunàjà Lietuvà”... Taèiau J. Veèkys buvo ðaulys nuo 1921 metø, Liðkiavos bûrio valdybo- je yra buvæs iþdininku ir ginklininku. Tiesa, su kai kuriais ðauliais ne- sugyveno. Kvotos metu Merkinës policininkui V. Kazoèiûnui 1936 06 10 Veèkys kaltinimus neigë. Praleidæs naktá Merkinës valsèiaus areðtinë- je, paleistas. Apklausta kelios deðimtys liudininkø. Liðkiavos b. vadas Antanas Èyþius buvo prieð Veèká, o Liðkiavos seniûnas Petras Marci- nonis – uþ. Merkinës nuovados virðininkas J. Vajëga 1936 09 21 Aly-

500 taus apskr. komendantui raðë: „Veèkys yra senas ðaulys ir buvusios bûrio vadovybës parodymais jis visà laikà buvo geru ðauliu. Manau, kad Veèká reikëtø áspëti ir trumpam laikui paðalinti ið ðauliø tarpo”. Rinktinë 1936 10 28 raðtu praneðë Liðkiavos bûrio vadui, „kad ðaulys Jonas Veèkys paliktas nebaustu, ið Ðauliø Sàjungos neiðbraukiamas ir ðaulio nario liudijimas jam gràþintas”. Visa J. Veèkio byla – 46 lapai (LCVA 561-19-230). Dël neteisingo iðbraukimo ið ðauliø XIX rinktinës vadui 1934 m. kovo 6 d. skundësi Juozas Kvietkauskas ið Gojaus kaimo. Mat Daugø bûrio valdyba neatsiþvelgusi, kad nuo 1932 05 01 iki 1933 09 20 jis tar- navæs kariuomenëje. Bûrio valdyba be pagrindo reikalavusi ið jo uþ tà laikà nario ir kitø mokesèiø, siuntusi á kaimà praneðimus atvykti á susi- rinkimus, nors ðaulio nario liudijimas buvo paliktas bûrio valdyboje. Á 4 Daugø bûrá jis ástojæs 1930 metais. Ðaulys praðë, kad rinktinë pri- verstø bûrio valdybà atitaisyti savo klaidà, nes J. Kvietkauskas, Ciprijo- no 1933 11 26 iðbrauktas kaip pasyvus ðaulys. 1934 02 22 praneðime jam liepta skubiai pristatyti á Daugø bûrá turimà ðaunamàjá ginklà, ðaulio þenklà ir kitus valdiðkus daiktus, uþdrausta dëvëti ðaulio uniformà. De- ja, J. Kvietkausko skundimasis jam nepadëjo: XIX rinktinës ðtabas 1934 06 13 paraðë Daugø bûrio valdybai, kad rinktinës valdybos birþe- lio 12 d. nutarimu J. Kvietkausko skundas „paliktas be pasëkø” (LCVA 561-19-177). Pasitaikydavo ir kuriozø. Ðtai LÐS raðtvedys-buhalteris 1934 04 13 ið Kauno raðë XIX rinktinës vadui á Alytø (LCVA 561-12-1789): „Organi- zacijos ir ûkio skyriaus virðininkui pavedus Tamstos bûriø lankymo ið- mokëjimo lapà uþ ð.m. kovo mënesá gràþinu, nes á Varënà ir Alovæ gali- ma vaþinëti traukiniu”. Gràþinta su visais priedais – 6 lapais. Mat rink- tinës vadas ið Alytaus vaþinëjæs autobusais, o jø bilietai buvo brangesni uþ geleþinkelio bilietus. XIX rinktinës vadas kapitonas Navikevièius ba- landþio 17 d. LÐS raðtvedþiui-buhalteriui atsakë: „Gràþindamas susiraðinëjimà praneðu, kad Varënon ir Alovën [trau- kiniu] galima bus vaþiuoti tik gràþinus Lietuvai Vilniø. Dabartiniu laiku, nors ant þemëlapio geleþinkelis ir paþymëtas, bet traukiniai nekursuoja, nes Alytuje per Nemunà nëra geleþinkelio tilto, kuris iðardytas yra 1927 mt.” Betgi ne kà geriau uþ kaunietá buhalterá

501 apie geleþinkelá nutuokë ir rinktinës vadas: jis neþinojo, kad geleþinke- lio tiltà per Merká aukðèiau Varënos I Perlojos ðauliai partizanai su- sprogdino dar 1922 metais. Vaþinëti dviraèiais be atitinkamo leidimo negalëjo net ðauliai. Ta- èiau ir jie ne visada tokius leidimus gaudavo. XIX rinktinës vadas 1934 06 07 praneðë Liðkiavos bûrio valdybos pirmininkui, kad ðaulio Kos- to Aurylos, gyvenusio Panaros kaime, praðymas iðduoti leidimà vaþinëti dviraèiu paliktas be pasekmiø. Mat geguþës 24 d. K. Aurylà, vaþiavusá dviraèiu per Panaros kaimà, sulaikë policijos vachmistras ir suraðë pro- tokolà. Bûrio valdyba praðiusi rinktinës duoti Aurylai, kaip vienam sà- þiningiausiø Liðkiavos bûrio ðauliø, papigintà leidimà vaþinëti dviraèiu. K. Auryla tarnavæs Lietuvos kariuomenëje ir pusðeðtø metø pasienio policijoje. Bûrio valdybos iðduotas paþymëjimas tikro leidimo neatstojo. Pil. R. Svirskas skundæs LÐS-gai, kad Perlojos ðaulys Jokûbas Vai- sieta nedalyvavæs mûðiuose su prieðais ir nebuvæs suþeistas. Apie XIX rinktinës raðtvedþio ats. jaun. leit. Krasnicko atliktà kvotà dël skun- do rinktinës virðininkas Navikevièius 1934 11 22 raportavæs LÐS virði- ninkui. Rokas Ikasala ir Petras Vaþgys paliudijo, kad J. Vaisieta tikrai buvo suþeistas ir jie tai matæ savo akimis. Juozas Jonytis ir Julius Volun- gevièius pareiðkë, kad girdëjæ apie Vaisietos suþeidimà. Ið þmoniø suþi- nota, kad R. Svirskas „yra maþos vertës þmogus”, intrigantas, mëgstàs kitus nekaltai skøsti. Savo parodyme Svirskas sakë, kad nëra teismo baustas, nors ið tikrøjø baustas net kelis kartus. J. Vaisietos kovinæ pra- eitá patvirtino 2-os pëstininkø divizijos ðtabo 1923 01 11 iðduotas liudiji- mas (LCVA 561-19-177). Buvæs Perlojos bûrio vadas Julius Baublys ieðkojo teisybës 1934 m. spalio 8 d. praðyme XIX rinktinës vadui. Mat 1932 m. spalio mënesá jis átartas kontrabanda ir, negalëdamas iðsiteisinti, teismo nubaustas, nors tà vakarà, kai buvo sulaikyta kontrabanda, jis mokæs ðaulius karo prati- mø. Paaiðkëjo tikrieji kaltininkai – Vaclas Lukðys ir Jonas Baublys, abu ið Perlojos. Tà galëjo paliudyti pasienio sargybos virðininkas Aleksas Barauskas ir pasienio policininkas Zigmas Varakauskas bei ðauliai, ku- riuos Julius Baublys tà vakarà mokë,– Zigmas Baublys ir Petras Ciûnys. Kokios buvo Juliaus Baublio praðymo pasekmës, neþinoma (LCVA 561-19-177).

502 XIX rinktinës vado Navikevièiaus raportas dël perlojiðkio R. Svirsko skundo prieð Perlojos ðaulá Jokûbà Vaisietà. 1934 11 22

Ðauliu kandidatu á Merkinës bûrá buvo ástojæs Aleksandras Visoc- kas. Taèiau pasak bûrio vado V. Matulaièio 1938 03 19 raporto XIX rink- tinës vadui, Visockas nepatikimas. Valstybës saugumo departamento Þiniø skyriaus virðininkas K. Maèiulis 1938 05 05 rinktinës vadui prane- ðë, kad Visockas 1936 metais priklausæs lenkø organizacijai „Pochod- nia”, namuose kalbëjo lenkiðkai. 1928 metais iðsiëmë laikinàjá pasà, uþ- siraðæs lenku; ðiemet iðsiëmë kità pasà – jau lietuvis! „Þiniø, kad jis ðnipinëtø lenkø naudai, negauta” (LCVA 561-19-281). Kauno apskrities policijos vadas 1939 m. kovo 14 d. raðtu praneðë Kauno karo komendantui ir Kauno ðauliø rinktinës vadui, kad Alytaus

503 rinktinës ðaulys Petras Pleðkevièius vaikðto apsirengæs generolo miline. Raðtas persiøstas Alytun, o ið èia – Nedzingës ðauliø kuopos vadui, kad praneðtø Meðkuèiø bûrio vadui áspëti ðaulá: ið karo invalidams ðelpti fondo gautà milinæ reikia pertvarkyti – ið jos iðimti raudonus kantus ir pamuðalà, ir tik tuomet jà bus galima dëvëti (LCVA 561-17-27). Merkinës bûrio ðaulys Zigmas Povilaitis 1939 m. spalio 13 d., uþuot ávykdæs IV Merkinës ð. kuopos 1 bûrio vado Pinkevièiaus ásakymà – tris lenkø kareivius pristatyti á policijà, juos nusivedë á savo butà, perrengë civiliðkai ir, parodæs kelià, liepë bëgti. Uþ tai Z. Povilaitis iðbrauktas ið ðauliø (LCVA 561-19-332). Merkinëje policija 1940 m. geguþës 5 d. pastebëjo kontrabandinin- kà ið Radyðèiaus kaimo Motiejø Bubnelá. Á pagalbà policijà pasikvietë ðaulá Broniø Matijavièiø. Ðaulys aptiko kontrabandininkà su veþimu pa- sislëpusá Bingeliø miðke. Pas Bubnelá rasta 15 pakeliø po 100 akmenë- liø þiebtuvëliams (vienas toks pakelis svërë 55 gramus). Kontrabandi- ninkas bandë duoti ðauliui 7 Lt kyðá. XIX rinktinës ásakymu ðaulys pa- girtas ir pristatytas Policijos departamentui apdovanoti 25 Lt pinigine dovana. M. Bubneliui „iðkeltos bylos uþ kontrabandà, per greità vaþia- vimà miestelyje ir uþ kyðio davimà” (LCVA 561-19-333). Nedzingës bûrio vadas J. Kopka 1940 m. geguþës 14 d. praneðë XIX rinktinës vadui, kad naktá ið geguþës 1-osios á 2-àjà ðaulys kandi- datas Zigmas Grigaravièius sekæs, ar nëra komunistinës veiklos Dau- gø-Merkinës vieðkelyje nuo Lesagûrø dvaro kryþkelës iki Pilvingiø kai- mo. Mikniûnø kaime priartëjus prie Onos Kopkienës trobesiø, pasi- girdo ðûvis. Geguþës 2 d. O. Kopkienë policijai prisipaþino, kad ji ðo- vusi. Slaptai laikytà pistoletà atidavë. Alytaus apskr. karo komendan- tui O. Kopkienë raðë, kad du ðauliai – Zigmas Grigaravièius ir Jonas Kaðëta ið Mikniûnø kaimo bei dar 6 vyrai ne ðauliai kalbamà naktá akmenimis dauþë jos namo sienas. Moteris su maþais vaikais bijojusi miegoti ir pro langà iððovusi á virðø. Triukðmadariai pasitraukë (LCVA 561-19-332).

504 10. ÐAULIØ SÀJUNGOS LIKVIDAVIMAS IR KAI KURIØ ÐAULIØ LIKIMAI

1940 m. birþelio 21 d. ið LÐS vado pareigø atleistas Pranas Saladþius; laikinai eiti ðias pareigas pradëjo generalinio ðtabo pulk. leit. P. Þukas. Birþelio 23-24 d.d. planuota visos Lietuvos ðauliø ðventë neávyko, nors bûriuose á ðaulius dar buvo priimama. Pvz., Vilniaus geleþinkelio sto- ties moterø skyriaus valdyba kelias moteris priëmë liepos 3 d. posëdyje. V Trakø rinktinës 1940 06 18 ásakyme ðauliams ásakyta mandagiai elgtis su SSSR kariuomene, o liepos 18 d. Trakø rinktinë nurodë bû- riams nepateikti ðauliø sàraðø atskiriems SSSR kariuomenës pareigû- nams. Laikinai ëjæs LÐS vado pareigas Þukas 1940 07 09 – prieð liepos 14 d. numatytus vad. Liaudies Seimo rinkimus – rinktiniø vadams ásakë: „Ðauliai yra drausmingi pilieèiai. Liaudies Seimo rinkimø metu ðau- liai turi parodyti pavyzdá visiems kraðto gyventojams. Daliniø vadai kuo skubiausiai turi paraginti visus ðaulius, kad Liaudies Seimo rinkimuose patys dalyvautø ir kitus ragintø dalyvauti – reiðkia, parodytø pilietiná susipratimà, iðtikimumà Liaudies Vyriausybei, kuri, pasiðalinus senojo reþimo vadams, garbingai iðsaugojo mûsø laisvà ir nepriklausomà gyve- nimà ir uþmezgë nuoðirdþius ir glaudþius santykius su draugiðku mums didþiuoju kaimynu SSSR. [...] Ásakau iðaiðkinti ðauliams Liaudies Seimo rinkimø tvarkà ir reikalà balsuoti uþ iðstatytus kandidatus – liaudies teisiø gynëjus”. Taèiau Respublikos Prezidento Justo Paleckio 1940 m. liepos 11 d. paskelbtu aktu Lietuvos ðauliø sàjunga su visais jos daliniais, ástaigo- mis ir organizacijomis nuo liepos 13 d. nustojo veikusi. Likvidavimo tvarkà nustatë kraðto apsaugos ministras. Tai paskelbta Þuko 1940 07 15 ásakymu su grifu „labai skubu”, o liepos 16 d. raðtu apie tai praneðta rinktinëms. Likvidacinës komisijos pirmininku paskirtas in- tendantûros pulkininkas leitenantas O. Milaðevièius, nariais – gene- ralinio ðtabo majoras A. Impulevièius, Valstybës kontrolës atstovas

505 vyresnysis revizorius Blaþaitis, Karo butø valdybos atstovas matinin- kas Gibavièius. LÐS likvidacijos nuo liepos 13 d. ásakymà kraðto ap- saugos ministras V. Vitkauskas, kariuomenës vadas F. Þemaitis ir po- litinis vadovas J. Macijauskas pasiraðë tik liepos 25 d. Tà paèià dienà atgaline data paskelbtas ir kitas V. Vitkausko ásakymas – dël Ðauliø sàjungos turto perëmimo nuo liepos 11 d. Liepos pabaigoje nutrauk- tas „Trimito“ leidimas. LÐS ðtabo likvidacija pradëta rugpjûèio 1 d. ir baigta rugsëjo 15 d. Likvidacinë komisija, dalyvaujant Kraðto apsau- gos ministerijos Politiniø vadovø organizacinio skyriaus atstovui po- litvadovui dailininkui Broniui Þekoniui, 1940 08 08 nutarë, jog: 1) visos bibliotekø knygos ir inventorius, susijæs su bibliotekø naudojimu, perduodamas Ðvietimo ministerijai; 2) muzikos instrumentai, gaidos, dekoracijos, kostiumai, virtuvinis turtas ir pan. – profesinëms sàjungoms; 3) sporto árankiai, palapinës ir pan. – Komunistinio jaunimo organi- zacijai (komjaunimui); 4) ávairus uþ visuomenines lëðas ágytas inventorius ir raðtinës reik- menys – Lietuvos komunistø partijai (LCVA 561-8-208). Dalis ðauliø turto atiduota savivaldybëms. Gen. ðtabo maj. A. Impulevièius ir LÐS vadas pulk. P. Þukas rugpjû- èio pradþioje buvo suimti – neva uþ LÐS likvidacijos sabotavimà. Ðauliø ginklus Kraðto apsaugos ministerija perëmë dar iki LÐS likvi- davimo ástatymo paskelbimo. Anot Kariuomenës ðtabo I skyriaus 1940 m. birþelio 25 d. raðto, visus ðauliø ginklus – valdiðkus, padovano- tus, nuosavus – atitinkamø kariuomenës divizijø vadams reikëjo atiduoti iki birþelio 28 d. imtinai. Kariuomenës vado divizijos generolo Vitkaus- ko labai skubiu slaptu birþelio 26 d. ásakymu á Kariuomenës ðtabo I skyriø kasdien iki 21 val. reikëjo praneðinëti þinias kur ir kiek tà dienà á kariuomenës sandëlius perduota ðauliø ginklø. Birþelio 28 d. ðauliø gin- klø gràþinimas pratæstas iki birþelio 30 d. ir tà dienà gràþinimas turëjo bûti uþbaigtas (LCVA 929-9-308). Pasak XIX Alytaus rinktinës vado Iðlinsko 1940 m. rugpjûèio 27 d. ásakymo (LCVA 561-2-1396), rinktinës ðauliø daliniai Varënos kraðte likvidavosi taip: rugpjûèio 3 d. – 4 Merkinës kuopa, rugpjûèio 5 d. – Merkinës ðauliø ugniagesiø komanda ir Kamorûnø bûrys, rugpjûèio

506 7 d. – 13 Babriðkiø bûrys, rugpjûèio 8 d. – 5 Nedzingës kuopa, rugpjûèio 9 d. – Varënos I bûrio ugniagesiø komanda, rugpjûèio 10 d. – Puvoèiø moterø bûrys, rugpjûèio 12 d. – 29 Puvoèiø bûrys, rugpjûèio 13 d. – 40 Ki- byðiø bûrys, rugpjûèio 14 d. – 18 Liðkiavos, 44 Noruliø, Varënos I ir Varënos II bûriai, Perlojos, Nedzingës ir Akmens moterø ð. bûriai ir Nedzingës bûrio ugniagesiø komanda, rugpjûèio 15 d. likvidavosi Mer- kinës moterø ð. bûrys. Birðtono, Akmens, Perlojos, Varënos I ir Varë- nos II bûriø pinigus, knygas ir bylas paëmë Valstybës saugumo policija. Rinktinës vado padëjëjas Pranas Tamulevièius ðauliø kvotos reikalu lie- pos 5 d. buvo Varënoje II. Alytaus ðauliø sporto klubo „Dainava“ turtà paëmë SSSR kariuo- menë. Ið mus dominanèiø XIX rinktinës bûriø paimtas ir Ðvietimo minis- terijai perduotas toksai turtas: Merkinës kuopos: 410 knygø biblioteka, kitas 77 knygø knygynëlis, 197 cm x 119 cm dydþio spinta, puðinis stalas; Merkinës moterø ð. bûrio: 18 ávairiø knygø; Merkinës ð. ugniagesiø komandos: 2 tautinës vëliavos ir 2 kotai joms; Nedzingës kuopos: 1 tautinë vëliava, 289 knygø knygynas, 1 spinta knygoms, 1 stalas; Nedzingës bûrio: 1 árëmintas paveikslas; Liðkiavos bûrio: knygynëlis ið 67 ávairiø knygø, 1 spinta knygoms; Kibyðiø bûrio: 12 knygø bibliotekëlë, spintelë knygoms; Noruliø bûrio: 2 tautinës vëliavos, knygynëlis ið 79 knygø, 12 ávairiø paveikslø; Puvoèiø bûrio: knygynëlis ið 23 knygø. Ðiø bûriø turtas laikinai pavestas Merkinës valsèiaus virðaièio globai. Varënos II bûrio 150 knygø knygynà paëmë Valstybës saugumo po- licija. Ði policija ið bûrio taip pat perëmë 1 dþiazo komplektà ir 1 bûgne- lá. Saugumo policija taipogi paëmë Varënos II ðauliø ugniagesiø turtà, tarp kurio buvo ir motorinis vandens siurblys. Varënos valsèiaus virðaièio globai perduotas Ðvietimo ministerijai skirtas turtas: Babriðkiø bûrio: knygynëlis ið 70 knygø;

507 Perlojos bûrio: 4 ávairûs paveikslai su rëmais ir stiklais, 2 Vyèiai po stiklu ir su rëmais; Varënos I bûrio: 1 kryþius su krucifiksu, 11 tautiniø vëliavø, 10 kotø vëliavoms, 2 gipsiniai Vyèiai, 1 spinta knygoms, 14 ávairiø paveikslø. Profesinëms sàjungoms perduota: ið Merkinës kuopos: 17 orkestro instrumentø, 46 natø knygelës, 4 par- titûros, nauja oda bûgnui, 5 perukai vaidinimams, 1 komplektas grimo pieðtukø, 8 dekoracijos; ið Merkinës moterø bûrio: 1 staltiesë; ið Nedzingës kuopos: 1 radijo aparatas „Marconi“, 2 akumuliatoriai, 1 uþdanga scenai, 8 ilgi suolai, 3 trumpi suolai, 1 senas kardas vaidini- mams, 1 primusinë lempa, 1 lempa Nr. 3 (?), 1 stalas, 6 taburetës, 1 me- dinë lova vaidinimams; ið Noruliø bûrio: 1 pora moteriðkø bateliø vaidinimams, 1 uþdanga scenai. Turtas pavestas Merkinës virðaièio globai. Varënos valsèiaus virðaièiui perduotas profsàjungoms skirtas turtas: ið Babriðkiø bûrio: 4 lentos ir 4 suolai scenai; ið Perlojos bûrio: 1 uþdanga scenai, patefonas, 40 patefono plokð- teliø; ið Varënos I bûrio: 2 radijo imtuvai – „Leowe“ (5 lempø) ir „Ekco“ (3 lempø), 3 akumuliatoriai radijo imtuvams, 1 ruporas imtuvui, 1 spin- ta radijo aparatams, 1 suflerio bûdelë, 1 spinta orkestro instrumentams, 12 pultø grieþikams, 18 metrø muslino scenai, 22 ávairûs pieðiniai sce- nai, 1 primusinë lempa scenai, 4 metrai ðilko artistams, 1 paprastas cin- kuotas kibiras, 19 didesniø lëkðèiø ir 56 maþesnës lëkðtës, 56 taurelës („èërkutës“), 53 stalo peiliai, 55 ðakutës, 44 paprastos stiklinës. Koministø partijai tekæs ðauliø turtas: ið Merkinës kuopos: 1,72 m x 0,5 m x 1,10 m dydþio spinta, 2 stalai; ið Noruliø bûrio: 4 laikikliai vëliavoms (þibalinës lempos paliktos ðauliø namams apðviesti); ið Puvoèiø bûrio: 1 skylmuðis; ið Babriðkiø bûrio: 4 suolai; ið Varënos I bûrio: 1 presas knygriðystei, 1 mediniai rëmai paveiks- lui, 1 puðinë spinta.

508 Ið Varënos kraðto ðauliø bûriø turto komjaunimui neteko nieko. Dalis ðauliø turto pavesta savivaldybiø þiniai. Merkinës valsèiaus vir- ðaièiui 1940 08 15 pavestas globoti Merkinës ð. ugniagesiø turtas – nuo kepuriø su þenklais iki elektros lempuèiø, taip pat rankinis vandens siur- blys su 4 ratais, pakinktai, statinës, þibintai, kirvukai, ðvilpukai ir kt. (sàraðe – 35 pozicijos). Varënos valsèiaus virðaièiui pavestas Perlojos b. ugniagesiø turtas – 10 kirvukø ir 2 skardinës statinës. Anot Alytaus apskrities virðininko 1940 08 27 raðto Nr. 7107 Ðauliø sàjungos likvidacinei komisijai, paimtas ðauliø bûriø nekilnojamas turtas: Perlojos bûrio: 600 kvadratiniø metrø þemës sklypas, kurio apytikrë vertë buvo 450 Lt, ir tame sklype stovëjæs namas, apytikriai vertas 3800 Lt; Nedzingës bûrio: 1600 kv. m þemës sklypas (1600 Lt vertës), sklype 4000 Lt vertas namas; Merkinës bûrio: 4331 kv. m þemës sklypas (4400 Lt) ir 7500 Lt ver- tës namas tame sklype; Varënos I bûrio: 1000 kv. m sklypas, vertas 1000 Lt, namas su stogi- ne ir kitais trobesiais – ið viso 11 tûkst. litø vertës (?); Pilvingiø bûrio: 1200 kv. m sklypas, vertintinas 250 Lt; 43 Giraitës bûrio: 2000 kv. m sklypas, vertas 250 Lt; Noruliø bûrio: 4500 kv. m þemës sklypas (640 Lt vertës) ir 11500 Lt vertës namas tame sklype. Kai kuriø papildomø bei patikslinanèiø þiniø apie likviduotø ðauliø bûriø atiduotà turtà suteikia toje paèioje byloje LCVA 561-2-1396 esantys turto perdavimo aktai. 4 Merkinës kuopos turtà Merkinës valsèiaus virðaièiui Vladui Ja- nulevièiui 1940 08 01 perdavë ats. jaun. leitenantas Vitalis Matulai- tis. 77 egzemplioriai 53-jø pavadinimø knygø pagal papildomà aktà perduoti rugpjûèio 13 d. Merkinës moterø bûrio vadës pareigas lai- kinai ëjusi Irena Vansevièiûtë rugpjûèio 14 d. V. Janulevièiui perda- vë 19 egz. 17-kos pavadinimø knygø ir staltiesæ, o su sekretore Ma- ryte Vasiulyte rugpjûèio 15 d. naujiesiems veikëjams perdavë bûrio dokumentø bylas. Nedzingës kuopos turtà valsèiaus virðaièio ágaliotam seniûnui P. Juk- nevièiui rugpjûèio 15 d. perdavë kuopos vadas ats. leitenantas Kunca

509 (prie akto pridëtas jau perduotø 295 knygø sàraðas bei kuopos raðtinës turto sàraðas). Babriðkiø bûrio aukðèiau minëtà turtà (tarp knygø – 10 egz. broðiû- ros „Degazacija“) bei 2 taikinius bûrio vadas Skuèas Varënos valsè. vir- ðaièiui Jonui Tarailai perdavë rugpjûèio 8 d. Tas pats Skuèas rugpjûèio 7 d. jau perdavæs Geidukoniø b. turtà: ávairias raðtinës bylas, 2 bûrio antspaudus ir 2 kampinius ðtampus, 1 ðtampà vokams, 1 tuðo pagalvëlæ, 8 signalizavimo vëliavëles, 1 sanitariná krepðá su vaistais, 1 savo darbo mokomàjà granatà ir 1 duonmaiðá su dirþu. Liðkiavos b. vadas Vitas Valiûnas rugpjûèio 14 d. Merkinës valsèiaus valdybai perdavë 1 spintà ir 67 ávairias knygas bei broðiûras (tarp tø knygø yra ir raðtinës bylos bei knygos). Perlojos b. turtà bûrio vadas P. Makaraitis perdavë Varënos virðai- èiui J. Tarailai (perdavimo datos akte nëra). Perduoti P. Saladþiaus, St. Raðtikio, Vl. Putvinskio ir buv. Perlojos ðauliø namo rëmëjo girinin- ko Jono Keþeniaus portretai ir kt. Kuriantis ðauliø gaisrininkø koman- dai, Jokûbas Vaisieta ir Jonas Svirskas paþadëjo gaisrininkams dovano- ti dvi skardines statines, taèiau jos iki ðiol buvo pas „fundatorius“. Varënos I b. turtà J. Tarailai perdavë P. Bartkevièius. Be aukðèiau minëtø daiktø dar perduotos 5 spjaudyklës, 1 skardinis gëliø laistytu- vas, 1 siurblys (pompa) skysèiams, 1 plieninis skersinis (turnikas), 22 kvadratiniai metrai grindø linoleumo, 12 puðiniø karnizø uþuolai- doms ir uþdangoms bei kt. Ðauliø namas akte ávertintas 50 tûkst. litø. Namo dalis nuomota Ðvietimo m-jos vaikø darþeliui uþ 60 Lt mënesiui. Visas perduotas turtas ávertintas 52234,30 Lt. Be to, dar buvo krûva plytø ir plytgaliø, apie 12 kubiniø metrø malkø, 2 medinës formos pa- minklams ir antkapiams, 5 poros futbolo batø. Buvæs Kibyðiø b. vadas J. Kaèiulis 1940 08 13 valsèiui perdavë ávai- rias bylas, raðtinës knygas, bûrio antspaudà ir ðtampus. Noruliø b. vadas ats. kapitonas Vytautas Narkevièius Merkinës vir- ðaièiui V. Janulevièiui rugpjûèio 15 d. be anksèiau minëto turto dar per- davæs 4 ràstus, apie 1 kub. metrà lentø ir 6 lakðtus cinkuotos skardos. LÐS V Trakø rinktinës 1940 m. rugpjûèio 31 d. ásakyme skelbta: „Ðian- dien V Trakø ðauliø rinktinë su visais daliniais ir ðtabu likviduota”. Bû- riai likvidavosi: rugpjûèio 1 d. – 22 Eiðiðkiø, 27 Darþininkø, 4 Valkinin-

510 kø, 43 Pamerkiø, 44 Kalesninkø, 45 Kurðiø, 49 Pûèkorniø, 50 Giniûnø, 51 Lieponiø; tà paèià dienà susilikvidavo Trakø moterø ðauliø rinktinë ir moterø ðauliø bûriai – Valkininkø, Kalesninkø, Þilinø, Pamerkiø bei Eiðiðkiø moterø ð. skyrius ir Þilinø ð. bûrio choras; rugpjûèio 2 d. likvi- davosi 15 Þilinø ð. bûrys (LCVA 561-2-1406). Á Lietuvos banko Trakø ir Vilniaus skyrius Kraðto apsaugos ministe- rijos depozitan nuo 1940 m. liepos mën. iki rugsëjo 5 d. V Trakø rinkti- nës ðauliø daliniai áneðë pinigø: Valkininkø bûrys – 241,70 Lt, Valkinin- kø moterø bûrys – 14,70 Lt, Eiðiðkiø b. – 53,97 Lt, Darþininkø b. – 11,60 Lt, Pamerkiø b. – 156,16 Lt, Kurðiø b. – 14,40 Lt, Pûèkorniø b. – 92,35 Lt. Kalesninkø bûrys áneðë 9,85 Lt kasos likutá, Kalesninkø mote- rø bûrys – 118,95 Lt likutá. V rinktinës visuomeninis turtas pavestas profesinëms sàjungoms, sporto inventorius – komjaunimui. Ðauliø vë- liavos perduotos Kauno karo muziejui (ið V rinktinës – 23 vëliavos, tarp jø ir Þilinø bûrio). Vëliau daugelis ðauliø vëliavø buvo iðniekintos. Pa- vyzdþiui, Kauno Valstybiniame istorijos muziejuje (buv. Karo muzieju- je) 1959 m. lapkrièio mën. 70 vilnoniø ðauliø vëliavø nuraðytos kaip ne- turinèios muziejinës vertës. Iðkirpus ðauliø emblemas ir þenklus, me- dþiagos gabalai panaudoti eksponatams ir patalpoms valyti. Valkininkø ð. bûrio vadas J. Giraitis, dalyvaujant ðauliui J. Sabui, 1940 08 01 Valkininkø valsèiaus virðaièiui M. Norkûnui perdavë 10871 Lt vertës turtà, ið jo – 10000 Lt vertës 19,5 m x 8 m mediná namà, ne visið- kai árengtà, gontø stogu, su scena, pastatytà ið parapijos iðnuomotoje þemëje (tai buvæs lenkø ðèelcø pastatas). Kitas turtas: baldai, dekoraci- jos, uþuolaidos, þibalinës lempos ir kt., vëliava (20 Lt vertës), 47 knygos ir 148 knygelës lenkø kalba, orkestro instrumentai – seni, aplauþyti (ma- tyt, likæ nuo lenkø laikø). Valkininkø moterø bûrio turtà – Vytá, nupieðtà daþais baltame perke- lyje, ávertintà 14 Lt, valsèiaus virðaièiui perdavë bûrio vadë A. Linartienë. Eiðiðkiø valsèiaus savivaldybei 1940 08 01 perduoto 44 Kalesninkø bûrio turto vertë – 42,45 Lt. Perduotos 4 poros slidþiø (20 Lt), ásigytø balandþio mënesá, ir 19 knygø (22,45 Lt), ásigytø geguþës 1 d. Turtà per- davë bûrio vadas K. Morkûnas. Vykdydamas Trakø apskrities karinio virðininko 1940 m. liepos 29 d. telefonogramà, 22 Eiðiðkiø bûrio ðaulys Tomas Putys liepos 31 d. vals-

511 èiaus virðaièiui perdavë 31 Lt vertës turtà: 5 suolus be atramø, 1 stalà, 1 këdæ, 1 maþà kryþiø, 4 uþuolaidas langams, 16 rëmø paveikslams ir 1 vëliavos kotà. Turto knygoje áraðytø 2-jø bibliotekø nebuvo. Bûrá lik- viduojant jo vado Jurgio Grebliko jau nebebuvo: enkavedistai já suëmë liepos 23 d. (J. Greblikas gimë 1905 m. Narto kaime prie Marijampolës. Baigë Rygiðkiø Jono gimnazijà ir dvimeèius mokytojø kursus. Pirmoji mokytojavimo vieta – Varëna I; paskui dirbo Subartonyse ir kitur. LÐS narys nuo 1924 m., 1936 m. apdovanotas Ðauliø þvaigþdës ordinu. 1939 m. pabaigoje persikëlë á Eiðiðkes, kur 1940 02 09 paskirtas ð. bûrio vadu. Mirë 1941 m. spalio 27 d. Peèioros lageryje Komijoje.) Bolðevikiniø okupantø saugumas ypaè domëjosi paskutiniais LÐS egzistavimo mënesiais á ðaulius stojusiais þmonëmis; pvz., Varënos II bûrio ðauliø pareiðkimø blankuose daug kur yra rusiðki prieraðai: as- mens pavardë, vardas, tëvo vardas, kur gyvena. Daugelis ðauliø áraðyti á NKVD sudarytà specialià ðimtø tûkstanèiø átartinø asmenø kartotekà. Apie kai kuriø ðauliø likimà, juolab LÐS likvidavus ir kraðte ávykus dideliems istoriniams lûþiams, ðen ten uþsiminëme ankstesnëje pasako- jimo eigoje. Toliau priminsime dar vieno kito autoriui þinomo ðaulio dalià. Lietuvà okupavus naciams, kai kurie buvæ ðauliai, ypaè tarnavæ Ne- priklausomos Lietuvos vidaus ar pasienio policijoje, greitai vël tapo poli- cininkais. Pavyzdþiui, pasak apylinkës policijos vado 1941 m. liepos 1 d. ásakymo Varënos I ir Varënos II policijai (LCVA R-1436-1-29), nuo lie- pos 1 d. Varënos I policijos nuovados vyresniuoju policistu paskirtas Juozas Rizauskas, policistais – Vincas Kumpa, Petras Kaliûnas, Adol- fas Lapinskas, Jonas Skliutas, Juozas Savickas; Varënos II nuovados policistais paskirti buvæ Varënos II b. ðauliai Petras Leonavièius, Adol- fas Petruðis. Vëliau á Varënos I policijà ástojo buvæ Varënos I bûrio ðau- liai Juozas Ðvedas ir Daminas Èesnulevièius bei á Puvoèiø ð. bûrá 1936 m. priimtas Adolfas Lapiniauskas. Marcinkoniø nuovados policijos tardy- toju nuo 1941 m. liepos 11 d. tapo buvæs pasienio policininkas, Puvoèiø ir Liðkiavos bûriø ðaulys Balys Jurkevièius (Marcinkonys dar nebuvo priskirti prie Vokietijos Reicho; 1941 m. rugsëjo pirmojoje pusëje Drus- kininkø, Marcinkoniø ir Rudnios valsèiø Alytaus apskrityje nebeliko). Kai kurie buvæ ðauliai naciø okupacijos metais stengësi tapti kaimø

512 seniûnais ir kt. Antai Tolkûnø gyventojas, 22 metø Vincas Poðkus, Vin- co, nuo 1937 m. priklausæs Ðauliø sàjungai, 1942 m. vasarà praðësi á Tolkûnø seniûnijos seniûnus. Ðias pareigas jis norëjo paverþti ið Da- mino Prakapo, kuris pirmosios bolðevikø okupacijos laikais buvo teis- mo tarëjas (LCVA R-1436-1-23). Jaujakaimyje prie Raitininkø gyve- næs Jonas Dvareckas (g. 1899 m.) ið Puvoèiø, Nepriklausomybës kovø partizanas, dalyvavæs Varviðkës kautynëse ir Klaipëdos ekspedicijoje, 1927 - 1936 m. tarnavæs pasienio policijoje (nuo 1936 m. jis gavo 99 li- tø pensijà), 1942 m. geguþës mën. paskirtas Raitininkø seniûnijos se- niûnu. Vieni juo skundësi kaip neteisingu þmogumi, kiti, prieðingai, já gynë. Juozas Rizauskas 1944 m. pasitraukë á Vakarus, gyveno Vakarø Vo- kietijoje, mirë ir palaidotas Hamburge. Varënos I vyresnieji pilicininkai Juozas Ðvedas ir Domas Èesnulevièius per susidûrimà su raudonaisiais partizanais Smalninkø kaime 1943 m. gruodþio 28 d. buvo nukauti, o Vincas Kumpa suþeistas á kojà. Rusams gráþus, V. Kumpa greitai buvo areðtuotas ir keliolika metø praleido bolðevikø lageriuose, o gráþæs iki mirties gyveno gimtajame Uþumelnyèyje. Varënos I ð. bûryje buvæs Pet- ras Lapinskas, Miko, XX a. 4-tame deðimtmetyje priklausæs pogrindi- nei Varënos I komunistø organizacijai ir I-osios bolðevikø okupacijos metais kurá laikà dirbæs Telðiuose, 1941 m. liepos pradþioje su kitais penkiais varëniais suðaudytas Varënoje II ties geleþinkelio stotimi kito- je gelþkelio pusëje. Kitas Varënos I bûrio ðaulys, Petras Oðkutis, po II pasaul. karo partizanavo (slapyv. Kurmis); enkavedistams pakliuvæs gy- vas, atkalëjo savo porcijà, o iðëjæs á laisvæ gyveno Kurðënuose. Partiza- navæs to paties bûrio ðaulys Bolius Poðkus, Damino (g. 1904 m., slapy- vardþiai Naras, Gediminas) 1946 metais þuvo Mergeþeryje. Tarnavæs Lietuvos pasienio policijoje ir 1936 metais priimtas ðauliu á Puvoèiø bû- rá, o paskui buvæs Noruliø ir Liðkiavos bûriuose Marcelius Savickas hit- lerininkø okupacijos metais partizanavo Mergeþerio, Palkabalio, Zer- vynø ir kt. apylinkëse, o 1944 m. rudená liudijo 3 Baltarusijos fronto „Smerðo“ suregztoje byloje prieð naciø okupacijos laikotarpio ðaulius moliadugniðkius Juliø Miðkiná ir Adolfà Karpá (Lietuvos TSR Valstybës saugumo ministerijos Centrinio archyvo byla Nr. 27875/3). Perlojiðkis Jonas Baublys, Jono (g. 1909 m.) po karo ásiraðë á stribus, bet greitai

513 padþiovë kailá (1945 m. rugpjûèio mën.); be abejo, ið buvusiø ðauliø stri- bø buvo ir daugiau. Ne vienas buvæs ðaulys paskui krito nuo pokario partizanø rankø. Pasak Izidoriaus Kalantos 1959 m. atsiminimø (LYA LKP 3377-22-151), partizanai Jonà Kopkà ið Mikniûnø suðaudë uþ tai, kad jis, kaip ûkinin- kas, „pirmas atsiskaitë su valstybe” – pirmas sumokëjo mokesèius ir atidavë duokles. Buvæs Pilvingiø b. ðaulys Rokas Galèius su þmona Ona ir dukra Auguste nuðautas 1946 m. birþelio 4 d. „Miðko broliø” kulkos 1949 m. lapkrièio 1 d. Liðkiavoje pakirto buvusá Nedzingës bûrio ðaulá, Þeimiø kaimo mokytojà Adolfà Valukoná ir dar du kaimieèius – Vincà Muzikevièiø ir Jonà Veèká (pastarasis gimæs 1904 m.). Buvæs Lietuvos Rytø partizanas ir Perlojos bûrio ðaulys, dokumentuose daþnokai api- bûdintas ne itin teigiamai, eiguvoje prie Glëbo eþero gyvenæs Varënos miðkø ûkio eigulys Ipolitas Gelusevièius nuðautas 1946 m. spalio 3 d. Á Merkinës bûrá 1920 m. rudená stojusá Viktorà Jevaiðá, Tomo ið Puvoèiø (g. 1893 m.), Rodukos apylinkës pirmininkà po II pasaul. karo, toks pat likimas iðtiko 1946 m. birþelio 14 d. Á kità Merkio pusæ, á Perlojos miðkà 1947 m. rudená iðsivestas 1920 m. á Perlojos bûrá ástojæs, taèiau vëliau ið ðauliø paðalintas Salovartës gyventojas Julius Smolenskas. Kandidatu á Puvoèiø bûrá 1929 m. priimtas Liudvikas Bingelis ið Purpliø kaimo dir- bo Merkinës apylinkës pirmininku ir nuðautas 1947 m. gruodþio 24 d. Vienas kitas buvæs nepriklausomos Lietuvos ðaulys hitlerinës oku- pacijos metais stojo á atsikûrusià LÐS. Taèiau tos organizacijos veikla iðeina uþ ðio darbo rëmø.

514 ÐAULIØ VAIDINIMAI

Ðauliø bûriø vakaruose dramos mëgëjø vaidintø veikalø autoriai daþ- niausiai neraðyti ne tik archyviniuose dokumentuose, bet ir spaudoje skelbtose informacijose. Veikalo pavadinimas kartais esti ne visai tiks- lus. Bûta ir savø inscenizacijø arba raðytojø veikalø perdirbimø, sutrum- pinimø. Dalies veikalø autorius pavyko nustatyti ið ávairiø bibliografiniø ðaltiniø, nors kai kurie slapyvardþiai ligi ðiol tebëra neiðaiðkinti. Kazys Alyta – „Ant bedugnës kraðto” Marijos Alytienës vertimas ið prancûzø k. – „Kurèias þentas” Ambo – „Vargðas Tadas” Audrø Duktë (Pranë Petrulytë) – „Likimo auka” Arkadijus Averèenka – „Susitikimas miegamajame kambaryje” Petras Babickas – „Iðgama”, „Spalio 9-oji” T. Bekampis (Viktoras Jocaitis) – „Iðdavikas, arba POW Lietuvoj” Vytautas Bièiûnas – „Savanoriai”, „Varnalëðos” Jonas Baranauskas – „Likimo keliais” A. Braziulevièius – „Burtininkë” Juozas Butkus (ne Butkø Juzë!) – „Ðauliðka meilë” Juozas Butkus-Butkø Juzë – „Palaidûnas” Antonas Èechovas – „Jubiliejus” Juozas Èepukaitis – „Daina be galo” Jeronimas Èikas – „Tëvø klaida” Sofija Kymantaitë-Èiurlionienë – „Auðros sûnûs”, „Kalinys”, „Kup- rotas oþelis” Manigirdas Dangûnas – „Pavergtøjø kalavijas” D. Dubinas – „Daug triukðmo dël nieko” Dvi Lietuvaitës (S. Boguðytë-Skipitienë ir M. Dirmantaitë) – „Dum- blynë” Dvi Moterys (Þemaitë ir G. Petkevièaitë-Bitë) – „Parduotoji laimë”, „Kaip kas iðmano, taip save gano”, „Velnias spàstuose” B. Federavièiûtë – „Pas motinos kapà”

515 Aleksandras Fromas-Guþutis – „Ponas ir muþikai”, „Eglë þalèiø ka- ralienë”, „Gedimino sapnas” A.G. V-ka – „Namø þidinys” Kazimieras Gaigalas – „Þygis á Vilniø”, „Laisvës kovotojai” Viktoras Galinis-Galinaitis (Vilkaviðkio Viktoras) – „Mikio teismas”, „Lietuviðkos vestuvës”, „Tëvynë ðaukia”, „Paklydëliai” Petras Gintalas – „Ðventadarbiai”, „Spaliø 9-oji” Liudas Gira – „Beauðtanti auðrelë”, „Kovos trimitai“, „Vytauto þemë“ Petras Gruodis – „Klaipëdos sukilëliai”, „Netrukdyk galvoti” Antanas Gustaitis – „Sloguèiai” Kazys Inèiûra – „Savanorio duktë”, „Gimtoji þemë” Juozas Katinas-Rimbaudas – „Uþ tëvynæ” Stasys Keblas – „Uþ tëvynæ” Povilas Kesiûnas – „Vergijos griuvësiuose” Antanas Kryþanauskas – „Nebaigtas þygis” J. Labuþëlis (J. Masiulionis) – „Uþ Vilniø” Gabrielius Landsbergis-Þemkalnis – „Tarnaitë pamokë”, „Jurgis Durnelis” Stasys Laucius-Laucevièius – „Signalas”, „Ugninis ratas” Jonas Marcinkus-Tauronis – „Adomo dukterys”, „Taurioji Geno- vaitë” Stasys Michelsonas-Michalkevièius – „Amerikoniðkos vestuvës” Pijus Mièiulis – „Sugriuvæs gyvenimas”, „Erðkëèiø taku” Juozas Paukðtelis – „Uþgrobtoj þemëj” V. Petronis (Vladas Suchockis-Audronaða) – „Nepasisekë debiutas”, „Nesveikos paþiûros” Kazys Plaèenis – „Kooperatiðkos vestuvës” „Ponia Pipsë ir panelë Tipsë”, ið vokiðko sulietuvino X. Petras Pundzevièius-Petliukas – „Velnias ne boba”, „Brangusai pa- buèiavimas”, „Neatmezgamas mazgas”, „Nepasisekë Marytei” Rytø Svaja – „Ðaulë” Pr. Rubinas – „Melchioro Putelës meilë” E. Rucevièienë (sulietuvino) – „Nepavykusi komedija”

516 Antanas Rûkas – „Þemë ðaukia” T. Rutkovskis – „Audra giedroje” (vertë Augustinas Voldemaras) Seirijø Juozas-Juozas Þidanavièius – „Moterims neiðsimeluosi”, „Gudrus apgavikas”, „Meilës galybë”, „Ubagø balius”, „Cingu lingu” Jonas Skinkys (Skinkis) – „Moderniðka kaimo moteris”, „Moters kerðtas”, „Nesusipratimas”, „Pertraukta meilë”, „Pavogtoji suþadëtinë” Jonas Strazdas-Jaunutis – „Eglë þalèiø karalienë” Juozas Ðlivinskas – „Gavau þmonà”, „Jocio marti”, „Martynas Ðpokas” K. von Ðmidas (ar J. Chociðevskis?) – „Genovaitë” J. Tauronis – „Adomo dukterys“ Al. Tarasonis – „Tëvø þemë” Antanas Turskis – „Be sumnenës, arba kaip tai einasi ant svieto” Petras Vaièiûnas – „Patriotai”, „Naujieji þmonës”, „Sudrumsta ra- mybë”, „Nuodëmingas angelas”, „Sulauþyta priesaika”, „Tuðèios pastan- gos”, „Liepsnojanèios ðirdys” „Vaikø þaislui” (trys komedijëlës: „Ponia ir ponas teisëjas”, „Godus daktaras”, „Barbës edukacija”), ið lenkø k. vertë P. Jonas Vainikonis – „Savanoriai kûrëjai” Mykolas Vaitkus – „Vilnius mûsø!” K. Vijûnas (Kazimieras Èiplys) – „Motinos meilë”, „Vasario 16-ji”, „Bobutës susipyko”, „Èigonëlë nemeluoja”, „Marti karti” Jonas Þalpys – „Valkata” Þemaitë – „Trys mylimos”, „Valsèiaus sûdas” Stasys Þemaitis (Henrikas Prialgauskas) – „Drama miðke”, „Lietu- vos didvyriai”, „Mirta Èinèibiraitë, arba 15000 Lt”, „Leitenantas Anta- nas”, „Jaunikis ið Kauno”, „Þmogþudþio duktë”, „Prakeikti pinigai”

517 ÐALTINIØ IR LITERATÛROS SÀRAÐAS

Archyviniai ðaltiniai Lietuvos centrinis valstybës archyvas Fondas 55, apyraðas 2, byla 231 F. 383, ap. 7, bylos 137, 204, 274, 352, 353, 356, 357, 360, 2099 F. 555, ap. 1, bylos 48, 83, 108, 121, 128, 131, 151, 154, 157, 170, 235, 293, 301, 306, 308, 315, 320, 324, 325, 334, 352, 374, 463, 464, 465, 466, 640, 641, 642, 663, 665, 667, 670, 721, 722 F. 561: ap. 1, bylos 67, 96, 100, 101, 111, 112, 172, 709; ap. 2, bylos 133, 155, 240, 269, 278, 317, 394, 507, 539, 568, 612, 652, 697, 740, 776, 779, 785, 788, 819, 842, 844, 846, 850, 885, 900, 911, 956, 962, 999, 1009, 1010, 1278, 1396, 1400, 1406, 1523, 4301, 4302, 4303, 4305, 4380, 4409, 4420, 4440, 4458, 4466, 4476, 4521, 4523, 4524; ap. 3, bylos 33, 393, 657, 659, 661, 676, 677, 678, 679, 682; ap. 4, byla 772; ap. 5, bylos 412, 413, 414, 415, 420, 421, 424, 427, 429, 430, 431, 433, 435, 436, 438, 440, 442, 445, 447, 477, 478, 479, 481, 792, 1009, 1011, 1020, 1024, 1025, 1026, 1028, 1029; ap. 7, bylos 21, 22, 176; ap. 8, bylos 196, 208, 209, 212, 230; ap. 12, bylos 324, 994, 995, 996, 987, 1010, 1685, 1693, 1699, 1700, 1702, 1730, 1789; ap. 13, bylos 273, 293, 300, 393, 416; ap. 17, bylos 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 24, 27, 49, 85, 114, 115, 118, 120, 125, 129, 130, 132, 134, 144; ap. 18, bylos 100, 187, 214, 233, 237, 238, 274, 280, 290, 301, 470, 478, 495; ap. 19, bylos 1, 3, 11, 12, 19, 32, 45, 46, 50, 51, 55, 61, 65, 66, 71, 73, 86, 89, 91, 93, 94, 108, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 126, 142, 144, 145, 146, 176, 177, 178, 204, 210, 223, 225, 226, 228, 229, 230, 251, 280, 281, 282, 318, 325, 329, 331, 332, 333, 467, 564, 565, 567, 568, 569, 570, 606, 607, 611, 633, 635, 636, 639, 642, 656, 657, 662, 663, 671, 676, 687, 688, 690, 727, 729, 730, 732, 733, 734, 738, 739, 741, 745, 752, 759, 782, 783, 803, 806, 824, 825, 828, 829, 1006, 1012, 1013, 1019, 1020, 1022, 1041

518 F. 563, ap. 1, bylos 1, 4, 137, 141, 143, 196 F. 745, ap. 4, bylos 176, 177 F. 908, ap. 1, bylos 172, 209 F. 929, ap. 9, byla 308 F. 930, ap. 4, byla 772 F. 1119, ap. 1, bylos 67, 172, 401, 413, 448 F. 1135, ap. 1, bylos 145, 219 F. 1219, ap. 1, bylos 1, 2, 3, 4, 5 F. 1239, ap. 1, byla 2 F. 1736, ap. 1, bylos 1, 2, 3, 5 F. 1787, ap. 3, byla 938 F. R-220, ap. 1, byla 5 F. R-1436, ap. 1, bylos 23, 29

Lietuvos ypatingasis archyvas F. K-1, ap. 58, byla P-12795

Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentø skyrius F. 77, ap. 28, bylos 8253, 8254 F. 3377: ap. 18, byla 465; ap. 21, byla 15; ap. 22, bylos 150, 151; ap. 51, bylos 327, 380; ap. 55, bylos 68, 82; ap. 58, byla 149; ap. 66, byla 53

519 Periodinë spauda „Alytaus dzyvas”: 1931 – Nr.Nr. 3, 9, 13, 14, 19; 1932 – Nr.Nr. 1, 2 „Dainavos ðaulys”: 1927 – Nr.Nr. 1, 2, 3 „Dzûkas” (Alytus): 1927 – Nr.Nr. 1, 2, 3, 56 „Gairës”: 2007 – Nr. 6 „Garsas”: 1922 – Nr.Nr. 3, 11 „Giruþis” (Varëna): 2005 – Nr. 47 „Jaunoji karta”: 1933 – Nr. 3 „Karys”: 1920 – Nr.Nr. 42, 43, 51; 1921 – Nr. Nr. 23, 25, 43; 1922 – Nr.Nr. 2, 9, 15, 35; 1938 – Nr.Nr. 34, 35 „Kariðkiø þodis”: 1919 – Nr.Nr. 3, 7, 13, 16, 23, 25, 31; 1920 – Nr.Nr. 18, 20, 25, 27 „Klaipëdos sargas”: 1924 – Nr. 2 „Lietuva”: 1919 – Nr. 178; 1925 – Nr.Nr. 84, 102, 240, 241; 1927 – Nr. 95; 1928 – Nr.Nr. 28, 29 „Lietuvos aidas”: 1930 – Nr. 194 „Milicijos þinios”: 1922 – Nr.Nr. 1, 4 „Mokslas ir gyvenimas”: 1996 – Nr. 10 „Mûsø Vilnius”: 1929 – Nr. 6; 1931 – Nr.Nr. 16, 17, 18, 19, 21; 1932 – Nr. 27; 1933 – Nr.Nr. 1, 3, 5; 1934 – Nr. 1-2 „Policija”: 1934 – Nr. 1-2; 1936 – Nr.Nr. 7, 13 „Sùowo” (Vilnius): 1923 – Nr.Nr. 109, 111 „Trimitas”: 1920 – Nr.Nr. 10, 11, 12, 14, 18; 1921 – Nr.Nr. 2, 3, 13, 20, 26, 28, 30, 34, 37, 41, 43; 1922 – Nr.Nr. 2, 11, 29, 30, 31, 39, 42, 49; 1923 – Nr. 168; 1924 – Nr.Nr. 170, 173, 174, 175, 176, 178, 190, 210; 1925 – Nr. 4; 1926 – Nr.Nr. 26, 27, 34, 41; 1927 – Nr.Nr. 14, 16, 18, 27, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 45, 47, 49; 1928 – Nr.Nr. 2, 7, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 20, 22, 27, 30, 32, 34, 36, 38, 39, 40, 42, 46, 47; 1929 – Nr.Nr. 5, 6, 25, 27, 28, 31, 36, 44, 46; 1930 – Nr.Nr. 2, 11, 13, 16, 18, 19, 20, 22, 23, 28, 29, 30, 31,34, 40, 51, 52; 1931 – Nr.Nr. 10, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 22, 23, 27, 29, 30, 33, 35, 36, 38, 43, 47, 48, 52; 1932 – Nr. Nr. 1, 3, 5, 6, 7, 8, 12, 13, 19, 21, 23, 24, 26, 28, 30, 42, 43, 46, 48, 49, 50, 52;

520 1933 – Nr.Nr. 1, 3, 4, 5, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 32, 34, 36, 38, 44, 48; 1934 – Nr.Nr. 1, 8, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 30, 33, 38, 39, 43, 44; 1935 – Nr.Nr. 1, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 28, 45, 46, 47, 48; 1936 – Nr.Nr. 3, 9, 17, 22, 23, 24, 27, 41, 44, 46, 48, 50, 51-52; 1937 – Nr.Nr. 1, 3, 6, 8, 11, 13, 42, 43, 44, 46, 49; 1938 – Nr.Nr. 2, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 25, 27, 28, 30, 39, 43, 44; 1939 – Nr.Nr. 3, 5, 6, 9, 10, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 34, 44, 46, 50, 51-52; 1940 – Nr.Nr. 1, 2, 3, 4, 9, 12, 16, 17, 22, 23; 1990 – Nr. 2; 1991 – Nr.Nr. 2, 9; 1992 – Nr.Nr. 9, 10, 11; 1993 – Nr.Nr. 5, 6, 7-8; 1994 – Nr. 3-4; 1996 – Nr. 4; 1998 – Nr. 2; 1999 – Nr. 3, 4, 7, 11; 2000 – Nr. 3; 2001 – Nr.Nr. 1, 3, 10; 2002 – Nr.Nr. 2, 12; 2003 – 1, 4, 8; 2003 – Nr.Nr. 9, 10, 11; 2004 – Nr. 11; 2005 – Nr.Nr. 1, 6; 2007 – Nr. 7, 9 „Vilniaus aidas”: 1925 – Nr.Nr. 41, 44, 54, 55, 100 „Vilnietis”: 1922 – Nr.Nr. 6, 7, 14 „Voruta”: 2005 – Nr. 13; 2006 – Nr. 15

521 Papildoma literatûra Andriukaitis V. Lietuvos Ðauliø Sàjunga. „Mûsø þinynas”, 1926, Nr. 30, t. X Aliðauskas K. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës 1918-1920, t. I. Èi- kaga, 1972 Aliðauskas K. Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai. „Mûsø þinynas”, 1939, Nr. 2, t. XXXVI Aravièius V. Ið lenkø okupacijos Perlojoje. „Karo archyvas”, 1940, t. XII Aravièius V. Perlojos partizanai. „Karo archyvas”, 1938, t. X Balèiûnas B. Kaip 1919 metais lenkai paëmë Merkinæ. „Karo archyvas, 1938, t. X Baltuðis-Þemaitis F. Karas su bolðevikais Lietuvoje 1919 m. „Mûsø þi- nynas”, 1929, Nr. 56, t. XVII Conflit Polono-Lithuanien. Question de Vilna 1918-1924. Kaunas, 1924 Èepënas P. Naujøjø laikø Lietuvos istorija, t. II. Vilnius, 1992 Èesnulevièiûtë P. Kovojanti Perloja. Varëna, 1998 Èesnulis P. Nuþmogintieji. Vilnieèiø Golgota lenkø okupacijoje. Ha- milton, 1973 Gimþauskas E. Baltarusiø veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915- 1923 m. Vilnius, 2003 Ivanauskas T. Að apsisprendþiau. V., 1994 Jankûnas K. Ðauliø Sàjunga – kariuomenës talkininkë. „Mûsø þinynas”, 1939, Nr. 6-7, t. XXXVI Kareivis Lietuvos gynëjas. K., 1926 Karo technikos daliø dvideðimtmetis 1919-1939. K., 1939 Karpavièiûtë-Melaikienë J. Mniejszosci narodowe w okresie miædzy- wojennym. „Znad Wilii“, 2006, Nr. 3 Klimas P. Ið mano atsiminimø. V., 1990 Klein B. Ruch rewolucyjny na Wileñszczyznie w latach 1920-1939. Wil- nius, 1961 Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918-1920. V., 1998 Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Dokumentø rinkinys. V., 1998

522 Lietuvos kariø, partizanø ir ðauliø kapai 1919-1940. Atlasas. V., 2003 Lietuvos karo invalidas. 1918-1928. K., 1928 Lietuvos karo invalidas. 1923-1928. K. 1928 Lietuvos karo invalidas. K., 1932, 1933, 1934, 1937, 1938 Lietuvos policija ástatymø ir tvarkos sargyboje. Èikaga, 1974 Lietuvos policija 1918-1928, I. K., 1930 Lietuvos sutartys su svetimomis valstybëmis, t. 1, 1919-1929. K., 1930 Lietuvos ðauliø sàjunga valstybës ir visuomenës tarnyboje 1919-1940. K., 2005 Lietuvos ðauliø sàjungos istorija. Sudarytojas Liekis A. V., 1992 Los Angeles Juozo Daumanto ðauliø kuopos istorija 1964-2004. K., 2006 Makauskas B. Vilnijos lietuviai 1920-1939 metais. V., 1991 Martinkënas V. Vilniaus kraðto lietuviðkos mokyklos ir skaiyklos 1919- 1939 metais. V., 1989 Matusas J. Ðauliø sàjungos istorija. Antrasis leidimas. Sydney, 1966 Miðkinis J. Manoji Dzûkija. Atsiminimai. Londonas, 1966 Mûsø kalendorius 1924, 1930, 1931, 1933, 1934 metams (LÐS leidinys; Kaunas, leidimo metai – 1923, 1929, 1930, 1932, 1933) Nepriklausomai Lietuvai. Èikaga, 1965 Neuþmirðk Lietuvos. K., 1927 Piùsudski J. Pisma zbiorowe, t. V, t. VII, Warszawa, 1937 Pirmasis nepriklausomos Lietuvos deðimtmetis 1918-1928. K., 1930 (J. Purickis – „Seimø laikai”, J. Kalnënas – „Lietuvos ðauliai”, J. M. Laurinaitis – „Kariuomenë”) Prunskis J. Bolðevikø nuþudyti ðauliai. Èikaga, 1982 Ryliðkis A. Fragmentai ið praeities miglø. Atsiminimai, I. Chicago, 1974 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. II. Cleveland, 1981 Ruseckas P. Lietuvos kariuomenë. K., 1937 Ruþancovas A. Gudø kariuomenës dalys Lietuvoje. „Mûsø þinynas”, 1921, Nr. 2, t. I Ruþancovas A. Lenkø pulkai mûsø fronte 1919-1920 metais. „Karo ar- chyvas”, 1935, t. VI

523 Savanoriai 1918-1920. K., 1929 Savanoriø þygiai, I-II. Nepriklausomybës kovø atsiminimai. V., 1991 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918-1940 m. Chicago, 1986 Stosiûnas B. Trasnykø dienos. „Karo archyvas”, 1940, t. XII Ðauliø kalendorius 1939 metams. K., 1938 Ðauliø sàjungos ásakymai ir aplinkraðèiai (1935-1939). K., 1940 Ðauliø sàjungos ástatymas ir Statutas. K., 1936 Ðauliø uþdaviniai. K., 1921 Ðauliø vadovas. K., 1921 Ðëmis B. Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuviø darbo ir kan- èiø 1919-1928 metø dienoraðtis. K., 1930 (2-as leidimas: Mykolas Birþiðka. [...]. V., 1992) Tiknys V. Varënos kautynes atsiminus. „Karo archyvas”, 1938, t. IX Tumpa K. Perlojos atsiminimai. „Karo archyvas”, 1938, t. X Vasario 16-ji. K., 1927, 1928, 1929, 1930, 1931, 1932, 1933 Venclova T. Vilniaus vardai. V., 2006 Vilnius ir Vilniaus kraðtas. Kraðto paþinimo pradai. K., 1932 Vitkauskas V. Mûsø pëstininkai. „Mûsø þinynas”, 1928, Nr. 45, t. XV Vladas Putvinskis-Putvys, jo gyvenimas ir parinktieji raðtai, t. II. K., 1933 Zaskevièius S. Pro patria! „Mûsø þinynas, 1928, Nr. 45, t. XV Ziminskas J. Ið netolimos Vilniaus kraðto praeities (atsiminimai ið 1918- 1919 m.). Kn. „Lietuvos karo invalidas”, K., 1931 Þepkaitë R. Diplomatija imperializmo tarnyboje. Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1919-1939 m. V., 1980 Þepkaitë R. Vilniaus istorijos atkarpa 1939 m. spalio 27 d. - 1940 m. birþelio 15 d. V., 1990 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá. V., 1992 Êîâêåëü È. È. Ïîëüñêî-ëèòîâñêèé êîíôëèêò è áåëîðóññêèå áóðæóàçíûå íàöèîíàëèñòû (îêòÿáðü 1920 - ìàðò 1923 ã.). – Âîïðîñû èñòîðèè. Ìåæâóçîâñêèé ñáîðíèê, âûï 1. Ìèíñê, 1974

524 Ïîëóÿí Â., Ïîëóÿí È. Ðåâîëþöèîííîå è íàöèîíàëüíî- îñâîáîäèòåëüíîå äâèæåíèå â Çàïàäíîé Áåëîðóññèè â 1920- 1939 ãã. Ìèíñê, 1962 Ðåâîëþöèîííûé ïóòü êîìïàðòèè Çàïàäíîé Áåëîðóññèè (1921- 1939 ãã.). Ìèíñê, 1966

525 526 Vytautas Èesnulis

VARËNOS KRAÐTO ÐAULIAI 1919-1940