REDAKCIJOS ŽODIS

alandį pradedame Kristaus prisikėlimu – šv. Ve­ lykomis. Šią dieną, nugalėjęs mirtį ir nuodėmę, JėzusB pasirodė saviškiams; davė apaštalams Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, pasiuntė juos į pasaulį Jį liudyti. Visą mėnesį skaitysime džiaugsmingus skaiti­ nius ir drauge su Jėzaus mokiniais mėginsime atpažinti Prisikėlusįjį. „Žmogus pats savo jėgomis nepajėgus atpažinti prisi­ kėlusio Jėzaus. Pats Jėzus atveria akis ir padaro, kad būtų regimas“, – rubrikoje „Kaip skaityti ir medituoti Dievo žodį“ rašo brolis Kazimieras Milaševičius OSB, anali­ zuodamas Evangelijos skaitinį apie Emauso mokinius. Jėzui atvėrus jų akis, mokiniai atranda ne tik Jėzų, bet ir Bažnyčią, ir gali drauge su visa bendruomene švęsti Eu­ charistiją, kurioje nuolat regimas prisikėlęs Jėzus. Nuo šio numerio kviečiame artimiau pažinti Katalikų Bažnyčios šventuosius atnaujintoje rubrikoje „Mėne­ sio šventasis“. Kiekvienos dienos pradžioje pateiksime po vieną šventojo mintį gilesniam apmąstymui. Balan­ dį mus kasdien lydės Bažnyčios mokytoja šv. Kotryna Sienietė, tvirtai tikėjusi Apvaizdos meile, su kuria Dievas Tėvas žvelgia į pasaulį ir savo Bažnyčią. Džiaugsmingų dienų prisikėlimo šviesoje! Indrė Klimkaitė ­ MŪSŲ TIKĖJIMO TURTAI

Viršelio paveikslas 2 Mėnesio šventoji 7 Kaip skaityti ir medituoti Dievo žodį 10 Evangelijos liudytojai šiomis dienomis 16 Istorinės datos 22

VIRŠELIO PAVEIKSLAS

ANTONIJAUS IŠ FAENCOS „PRANAŠAS IZAIJAS IR ŠVENTASIS LUKAS“ (VARGONŲ PROSPEKTO DURELIŲ DETALĖ)

„Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu.“ (Iz 7, 14)

agnificat“ viršelyje matome pavaizduotus du Šven­ „ tosios Dvasios įkvėptus asmenis, kurių gyvenimus skiriaM šimtmečiai, bet sieja nuostabus įvykis – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai paslaptis. Pranašas Izaijas išskleidęs rodo mums užrašytus pranašystės žodžius, pats atsitraukdamas, likdamas nebylia figūra, vardu, įrašytu isto­ rijoje. Apaštalas Lukas dar tik rašo savo Evangeliją, įtemptai ieškodamas žodžių, neiškreipiančių to, ką jis išgirdo apie stebuklingus įvykius iš pačios Dievo Motinos. Evangelistas 3 stengiasi kuo tiksliau prisiminti ir atpasakoti kiekvieną įvy­ kio detalę: „Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Die­ vo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk1, 26–28) Ši scena, nutapytos antikinės šventyklos fone, yra didelės apimties XVI a. kūrinio fragmentas. Visa kompozicija „Ap­ reiškimas Marijai“ buvo nutapyta ant vargonų prospekto durelių. Renesanso laikais vargonų vamzdžiai būdavo pri­ dengiami sąvaromis, ištapytomis ir iš vidinės, ir iš išorinės pusės, kad pavaizduotos scenos būtų matomos tiek atvėrus, tiek ir uždarius vargonus. Šios durų sąvaros dabar saugomos Loreto Senojo lobyno muziejuje (Antico Tesoro Santa Casa). Jų autorius – XV a. I pusės menininkas Antonijus iš Faencos (Antonio da Faenza), gyvenęs apie 1457–1535 (1537) me­ tus, dar vadinamas Antonio Liberi, Antonio di Mazzone, Anto- nio Domenichi. Tiek vardų vienam asmeniui priskirta todėl, kad duomenų apie šį dailininką ir architektą, dirbusį įvairio­ se centrinės Italijos vietose, išlikę labai nedaug. Skirtinguose įrašuose, daugiausia meno kūrinių užsakymuose, jis buvo įvardijamas skirtingai. XX amžiaus tyrėjams teko padirbėti lyginant įvairių dokumentų duomenis ir darbų stilistiką, kol išryškėjo šio dailininko, architekto ir architektūros teoretiko veiklos apimtis ir geografija. Antonijumi iš Faencos jis vadi­ namas pagal savo paskutinę veiklos vietą – Faencos miestą. Čia gyvendamas jis suprojektavo varpinės bokštą, užbaigė 4 traktatą apie architektūrą, tapė altorių paveikslus Faencos ir Ravenos bažnyčioms, sukūrė freskas Faencos Šv. Ipolito bažnyčioje ir miesto rotušėje (deja, pastarosios neišliko). Ištapyti vargonų prospekto dureles Loreto Šventųjų Namų bazilikoje menininkui buvo užsakyta 1513 m. Dip­ tikas datuojamas 1513–1515 metais. Apreiškimo siužetas buvo gana įprastas vargonų prospekto durelių tapyboje. De­ koruojant bažnyčias, nuo seno ši scena galėjo būti vizualiai „dalijama“ į dvi dalis – arkangelo Gabrieliaus ir Mergelės Marijos figūros komponuojamos viena priešais kitą atski­ rose altorių sąvarose, arkų burėse. Renesanso laikais, daili­ ninkams susižavėjus sudėtingų architektūrinių erdvių vaiz­ davimo galimybėmis, jau ir viename paveiksle figūros dažnai atskiriamos nutapytų architektūrinių konstrukcijų (kolonų, tvorelių, sienų). Tapytojas Antonijus taip pat pasinaudojo šia figūrų dėsty­ mo schema ir, būdamas architektas, itin įspūdingai pavaiz­ davo dvi atskiras architektūrines erdves, įrėminančias vaizduojamą įvykį. Kairėje sąvaroje pavaizduoti Izaijas, šv. Lukas ir virš jų sklendžiantis angelas. Ši, kairioji, pusė dar padalyta į du aukštus, sukuriant tam tikrą galvosūkį – kiekgi iš tiesų skirtingų vietų vaizduojama visoje abiejų sąvarų kompo­ zicijoje – ar angelas ir Marija yra vienoje erdvėje, ar susitinka neapibrėžtuose išma­ tavimuose – galbūt šv. Luko vidiniame re­ gėjime? Juk pavaizduotas evangelistas tarsi 5 seka žvilgsniu arkangelo Gabrieliaus skrydį, tuo pačiu „at­ kurdamas“ istoriją, tapdamas liudininku įvykio, kuris vyko kadaise, bet dabar atgijo prieš jo ir mūsų akis. Švč. Mergelė Marija pavaizduota didžiulėje renesansinės bažnyčios patalpoje, kur šviesa liejasi pro dviejų kupolų langus. Architektūrinis fonas primena Rafaelio popiežiaus kambarių freskas Apaštalų rūmuose Vatikane, tačiau Anto­ nijus iš Faencos sudėtingoms architektūros detalėms, pers­ pektyvos efektams skiria dar daugiau dėmesio. Galima saky­ ti, kad architektūra ir jos simbolika iškalbingesnė už pačias veikėjų figūras. Marijos scenoje pavaizduota intriguojanti detalė – korintinės kolonos, kurių kaneliūros (kolonų stiebų išilginiai grioveliai) nevienodo gilumo. Panašu, kad ši detalė paimta iš brandžiojo renesanso architekto Donato Braman­ tės konkretaus kūrinio – marmurinio „sarkofago“, kuriuo buvo apvilkta tos pačios Loreto bazilikos didžioji relikvija – Marijos namelis iš Nazareto, anot legendos, stebuklingu būdu angelų perneštas į Italiją ir galiausiai atsidūręs Lorete. 1507 m. vyskupas užsakė Bramantei sukurti Šventiesiems Namams apvalkalą – mauzoliejų, kurį dar nebaigtą turėjo matyti tapytojas, po kelerių metų gavęs užsakymą kurti var­ gonų prospekto dureles Loreto bazilikoje. Dėl to brandaus renesanso stiliumi pavaizduota bažnyčios erdvė, supanti Marijos figūrą, galėtų simbolizuoti ir jos namus Nazarete, ir naujųjų laikų Bažnyčią. Kairioje sąvarų pusėje esančios figūros patalpintos ma­ žesnėje antikinėje šventykloje. Šventyklos dekoras taip pat labai iškalbingas. Neatsitiktinai pastatas puoštas bukranijos 6 ornamentu, susidedančiu iš pakaitomis komponuotų jaučių kaukolių ir patenų – liturginių indų. Šis ornamentas simbo­ lizuoja kraujo auką. Atėjęs į antikinę kultūrą iš dar senesnių laikų, jis jungia Senojo Testamento, graikų, romėnų ir krikš­ čioniškąją kultūras. Šv. Luko atributas jautis, pavaizduotas pirmame plane, taip pat yra aukos simbolis, perimtas iš se­ nųjų kultūrų ir tapęs Kristaus atperkamosios aukos ženklu. Taip bukranija lydi evangelinę sceną, paryškindama jos teo­ logines prasmes: ji priešpastato ir jungia Senojo ir Naujojo testamento figūras, žymėdama kelią mūsų širdyse iš Senojo Įstatymo į Gerąją Naujieną. Jurgita Sprindžiūnienė 7

MĖNESIO ŠVENTOJI

ŠV. KOTRYNA SIENIETĖ LIEPSNOJANTI MEILĖ KRISTUI IR BAŽNYČIAI

otryna gimė 1347 m. kuklaus vilnų dažytojo Beninka­ zo šeimoje, Sienoje, Italijoje, sudėtingu Viduramžių laikotarpiu,K kai visoje Europoje siautė pilietiniai karai, kovos dėl valdžios ir juodasis maras. Kotryna buvo dvidešimt ket­ virtas vaikas šeimoje, o dar mergaitė, todėl augo be tinkamo išsilavinimo, pati savarankiškai pramokusi skaityti ir rašyti. Tačiau vos sulaukusią septynerių metų mergaitę aplankė pirmoji vizija – ji išvydo besišypsantį popiežiaus drabužiais vilkintį Kristų, iš kurio širdies sklidęs spindulys palietė ją ir sužeidė. Dėl šios vizijos joje visam laikui įsitvirtino nuostata, kad Kristus yra popiežius, o popiežius – Kristus. Po regėjimo mergaitė slapčia davė skaistumo įžadus ir nuo to laiko vis labiau troško tylos, maldingos vienumos, askezės. Po ilgos kovos su tėvais, norėjusiais ją, nepaprasto grožio mergaitę, ištekinti, Kotryna nusikirpo plaukus, apsigaubė nuometu ir šešiolikmetė įstojo į dominikonų tretininkų ordiną. Ji atsidė­ jo maldai, pasninkui, ligonių slaugai ir vargšų globai. Tačiau Dievas jai buvo numatęs kitokį kelią. Dvidešimt­ metė Kotryna patyrė naują viziją, kurioje atsidavė Jėzui per „mistines vestuves“: Jėzus paėmė jos širdį ir davė jai savąją. Pajutus kvietimą eiti į viešumą, aplink ją, bemokslę merginą, ėmė burtis sekėjų ir gerbėjų būrys: mokytojai, menininkai, 8 kilmingieji ir amatininkai. Kotryna mokė juos visa širdi­ mi mylėti Išganytoją Kristų ir Bažnyčią – mistinį Jo Kūną. Jie, vadovaujami Kotrynos, svarstė teologijos ir mistikos dalykus, vadino Kotryną „mama“, o ji juos – „brangiausiais vaikais“. Ši nepaprasta ir energinga moteris aktyviai įsitraukė į sudė­ tingą politinę ir visuomeninę to meto realybę. Kotryna viešai ir drąsiai kalbėjo ir mokė iš įvairių šalių atvykusius žmones. Jos patarimų prašydavo netgi pats popiežius. Kotryna taip pat pradėjo diktuoti laiškus karaliams, prelatams, teisėjams ir paprastiems žmonėms, kviesdama juos taikai ir santarvei. Ji sakė: „Rašau neįkainojamu Jėzaus krauju.“ Kotrynos laiš­ kai pasiekė ir popiežių (popiežių ji vadino „švelniuoju žemiš­ kuoju Kristumi“), tuo metu rezidavusį Avinjone. Bažnyčios vienybė buvo jos didžiausias troškimas, kuriam įgyvendinti Kotryna dėjo visas savo jėgas. Ji popiežiui rašė: „Nagi, pasielkite vyriškai, Tėve! Sakau jums, kad nereikia drebėti.“ Kotrynos ryžtas ir meilės Bažnyčiai pavyzdys įtiki­ no popiežių Grigalių XI grįžti į Romą. Deja, po metų pra­ sidėjo didžioji schizma, Bažnyčios skilimas, labai skaudinęs Kotryną, kuri vis dažniau būdavo taikos ambasadore Bažny­ čiai, valstybėms ir miestams. Susitaikinimui kviečiantis žodis sklido iš jos diktuojamų laiškų įvairaus rango Bažnyčios hie­ rarchams ir politikos veikėjams, kuriems ji Kristaus vardu drįsdavo priekaištauti už neryžtingumą ir kitas ydas. Apimta ekstazės, Kotryna padiktavo knygą, dialogą su Dievu: „Libro della divina Provvidenza“, tai yra knygą apie dieviškąją Apvaizdą, kuri 167 dialogo skyriuose atsiskleidžia 9

Kotrynai, teigiančiai, kad itin svarbi yra Apvaizdos meilė, su kuria Dievas Tėvas žvelgia į pasaulį ir savo Bažnyčią. Jos po­ žiūris į žmogų ir gyvas tikėjimas Apvaizda buvo labai opti­ mistiniai. Kotryna šventai tikėjo, kad Dievas įveiks visą blogį! Vos sulaukusi 33-ejų Kotryna, nusilpusi dėl nuolatinio pas­ ninkavimo, atgailos ir intensyvaus darbo, mirtinai suserga ir nuo tada jos gyvybė yra palaikoma vien Eucharistijos. Likus keletui mėnesių iki mirties, 1380 m. sausio 29 d., Jė­ zus Kotrynai suteikė paskutinę viziją: ant savo pečių ji pajun­ ta sunkų Bažnyčios laivo svorį ir po juo pargriūva. 1380 m. balandžio 29 d. netoli šv. Petro kapo Kotryna, susi­ jungusi su Kristaus kančia, atiduoda Viešpačiui savo dvasią. 1461 metais popiežius Kotryną paskelbia šventąja, o 1939 m. – Italijos globėja. 1970 m. popiežius Paulius VI paskelbė šv. Kotryną Bažnyčios mokytoja (mūsų dienas pa­ siekė 382 jos laiškai), 1999 m. popiežiaus šv. Jono Paulius II sprendimu šv. Kotryna kartu su šv. Edita Štein ir šv. Brigita Švede paskelbiama Europos globėja.

Parengė br. Pier Manzo SDB

Kiekvienos šio mėnesio dienos pradžioje rasite šv. Kotrynos Sienietės žodžius, skirtus apmąstyti dieviškus slėpinius. Šv. Kotrynos atvaizdą ir maldą rasite galiniame atvarte. 10

KAIP SKAITYTI IR MEDITUOTI DIEVO ŽODĮ

PASILIK SU MUMIS! (LK 24, 13–35)

Evangelija pagal Luką 24, 13–35 •———————————————————————————————• ą pačią dieną du mokiniai keliavo į kaimą už šešias­ dešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. TJie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikal­ bant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie jo nepažino. O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate ir ginčijatės, eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo. Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jėzui: „Nejaugi tu būsi vienintelis žmogus, buvęs Jeruzalėje, kuris nežino, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ Jėzus ramiai paklau­ sė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir vi­ sos tautos akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pa­ reikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mū­ siškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios apsireiškusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė.“ 11

Jėzus jiems tarė: „O jūs neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi Me­ sijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?!“ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta. Jie prisiartino prie kaimo, į kurį mokiniai keliavo, o Jė­ zus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, pra­ šydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos. Vakarie­ niaudamas su jais prie stalo, paėmė duonos, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ir davė jiems valgyti. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegu­ sios, kai jis kelyje kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ Jie tuoj pakilo nuo stalo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, kurie sakė: „Tai tiesa! Viešpats prisikėlė ir pasirodė Simonui.“ O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie paži­ no Jėzų, kai jis laužė duoną.

Pasakojimas apie du Jėzaus mokinius ir vėl nukelia mus į Velykų vakarą. Palikę Jeruzalę ir bendruomenę, šie grįžta į namus. Kelias, kuriuo jie eina, veda ne į Jeruzalę, susitikimo su Jėzumi vietą, bet į priešingą pusę, link mažo, iki šiol nemi­ nėto kaimelio, kuris vadinasi Emausas. Luko Evangelijoje Jeruzalė yra traukos centras. Jo Evange­ lija prasideda ir baigiasi Jeruzalėje. Visas Jėzaus gyvenimas buvo lėta, ilga, nepaliaujama kelionė Jeruzalės link. Lūžio taš­ 12 kas yra 9 Luko Evangelijos skyrius, kuriame rašoma: Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę (Lk 9, 51). Kodėl Jėzus ten veržiasi? Tris kartus Jėzus tai paaiškina savo mokiniams: Štai mes einame į Jeruzalę... Ten Aš būsiu atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekin- tas ir apspjaudytas. Tie nuplaks mane ir nužudys, bet trečią dieną aš prisikelsiu. Ir evangelistas pastebi: Tačiau mokiniai nieko nesuprato; tos kalbos prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma (Lk 18, 31–34). Tarsi patvirtindami, kad iš tiesų nieko nesuprato, du Jėzaus mokiniai elgiasi priešingai nei Jėzus. Tai rodo jų kelionės kryptis. Jei Jėzus ryžtingai krei- pė savo veidą į Jeruzalę (plg. Lk 9, 51), tai mokiniai lygiai taip pat ryžtingai palieka Jeruzalę, atsuka jai nugarą, kad kuo grei­ čiau užmirštų paskutinėmis dienomis patirtą „sukrėtimą“. Ir ne tik tai. Jie palieka ir sutrikimo bei abejonių apimtą ben­ druomenę. Tačiau, atsiskyrę nuo kitų mokinių, jie atsiskiria ir vienas nuo kito. Ką mokiniai daro toldami nuo Jeruzalės? Eidami jie kalbasi, pažodžiui būtų „pamokslauja vienas ki­ tam“, tai yra ginčijasi dėl viso to, kas įvyko Jeruzalėje, ir tai juos supriešina. Dėl to mokiniai, nesuprasdami, kas iš tiesų įvyko, ima svaidytis žodžiais. Ginčydamiesi jie tarsi užsida­ ro beprasmiškumo, tamsos, nevilties rate. O jie tarėsi viską žiną. Pokalbis, turėjęs atnešti aiškumo ir šviesos, nuveda juos į aklavietę. Ar tai neišreiškia ir jų kelionės kryptis? Tačiau šiame „bėgime“ įvyksta kažkas netikėto. Prie jų pri­ siartina nepažįstamas žmogus (tik skaitytojas žino, kad tai Jėzus) ir keliauja drauge su jais. Dažnai Šventajame Rašte, kai du žmonės yra kelyje, atsiranda ir trečias, nepažįstamasis, 13 kuris gali būti angelas ar net pats Dievas. Kai keliaujame, esa­ me piligriminėje kelionėje, turime būti labai dėmesingi, nes dažnai Dievas eina drauge su mumis mums to nė nežinant. Panašiai ir Jėzus prisiartina labai diskretiškai ir nemažą kelio atkarpą eina drauge su mokiniais nieko jiems nesakydamas, tik klausydamasis. Net kai mokiniai nusprendžia atsukti nu­ garą šviesai ir eiti į Vakarus, Jėzus nepalieka jų vienų. Jis pa­ siveja juos kelyje, eina drauge su jais jų ritmu, dėmesingai jų klausosi. Ėjimas kartu ta pačia kryptimi suteikia tarpusavio artumo ir simpatijos, tai yra „kentėjimo drauge“, pojūtį. Tylus buvimas šalia, dėmesingas klausymasis leidžia ne tik atsiverti, bet ir pa­ likti abejonių, nevilties, kančios naštą. Tačiau Jėzus tuo ne­ apsiriboja, jis paliečia pačią problemos šerdį, atskleisdamas jų širdžių aklumo priežastį. Toldami nuo Jėzaus, jie nutolsta ir nuo šviesos šaltinio, leidžiančio atpažinti Dievo buvimą. Nutoldami nuo Dievo, jie tolsta nuo bendruomenės bei vie­ nas nuo kito. Mokiniai, apimti skausmo ir nevilties, yra tarsi neregiai. Kryžiaus nesėkmė juos padarė aklus. Pagaliau po ilgo ėjimo Jėzus imasi iniciatyvos ir nutraukęs tylą paklausia, apie ką jie kalbasi. Šis netikėtas, keistas ir ne­ lauktas klausimas sustabdo jų „bėgimą“. Sutrikę jie sustoja, tačiau neišdrįsta pažvelgti į šio „ateivio“ veidą. Jėzus jiems tik ateivis, niekuo nesidomintis svetimšalis. Ir Lukas prideda: Jų veidai buvo „tamsūs“, tai yra paniurę ir liūdni. Veidas puikiai atspindi jų sielos būseną. Užduodamas klausimą, Jėzus leidžia mokiniams išreikšti jų nusivylimą, palengvinti jų širdies neviltį, nesėkmės kartėlį 14 ir kančią. Jėzus prisiartina prie jų ten, kur jie yra. Apie ką jie kalba? Jie kalba apie žmogų, Jėzų Nazarėną, kuris pasirodė kaip pranašas Dievo ir tautos akyse. Tačiau šito neužteko tam, kad būtų išgelbėtas nuo gėdingos mirties ant kryžiaus. Nu­ kryžiavimas sugriovė jų susidarytą įvaizdį apie Jėzų. Jėzus buvo (praeityje), o dabar Jo nebėra. Dabar po viso to jau tre- čia diena, kai tai atsitiko... laikas padidina atstumą tarp jų ir Jėzaus. Ir šis didėjantis atstumas pasiekia kulminaciją prime­ nant tuščią kapą, kuriame nėra Jėzaus. Kad padėtų mokiniams įveikti atstumą nuo tuščio kapo iki praregėjimo, Jėzus ilgai kalba su jais apie Mesiją. Iš tiesų Šventasis Raštas neduoda argumentų, kad įrodytų Jėzaus prisikėlimą. Gyvenimas ne įrodomas, o parodomas. Jėzus aiškina Šventąjį Raštą eidamas su jais keliu. Dievo žodžio su­ vokimas suteikia prasmę ėjimui, o pats ėjimas leidžia jiems išeiti iš savo mažo pasaulio, kad galėtų atsiverti Kito artumui. Tačiau net ir ši ilga, uždeganti Jėzaus katechezė neduoda greitų vaisių. To neužtenka, kad mokinių akys atsivertų ir jie praregėtų. Atsiskleidžia mokinių nepajėgumas suprasti ir matyti. Vis dėlto jų širdys jau degė viltimi... Netikėta atomazga... Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau (28 eil.). Jaučiama tam tikra įtampa, nes mokiniai vis dar neatpažino Jėzaus, o keliai jau skiria­ si... Tikras Jėzaus ir mokinių susitikimas gali taip ir neįvykti. Jėzus šiuo atveju palieka iniciatyvą mokiniams. Mokiniai, kurių širdys nors ir aklos, bet jau užsiliepsnojo, prašo Jė­ zaus pasilikti su jais. Jau buvo vakaras ir Jėzus sutinka su jais 15 pavakarieniauti. Luko Evangelijoje valgymas kartu – labai svarbus veiksmas. Tai vyksmas, kuriame jis atskleidžia daug svarbių, esminių dalykų. Tada viskas vyksta gan greitai. Jis įėjo, kad pasiliktų su jais (30 eil.). Jėzus ne tik eina kartu, klausosi, klausia ir atsako, bet ir įeina į mokinių, o kartu ir į mūsų širdies namus, kad pasiliktų su mumis. Kokiu būdu? Tai jis parodo keturiais eu­ charistiniais gestais. Sėdint prie stalo Jėzus paima duoną, ją laimina, laužo ir duoda. To užtenka, kad mokinių akys būtų atvertos ir jie pažintų Jėzų (31 eil.). Jėzus leidžia save atpa­ žinti ne per žodžius, o per gestus. Žmogus pats savo jėgomis nepajėgus atpažinti prisikėlusio Jėzaus. Pats Jėzus atveria akis, ir padaro, kad būtų regimas. Tačiau, vos tik mokiniai atpažįsta Jėzų, šis pranyksta jiems iš akių. Atrodo, jog Jėzus mėgsta žaisti slėpynių. Prieš tai Jėzų mokiniai matė, bet neatpažino, dabar jie jį atpažįsta, tačiau jis tampa neregimu. Jei kelyje mokiniai nesiliovė tarpusavyje ginčytis, tai dabar gali vienas su kitu kalbėtis. Prieš tai jų šir­ dys skendėjo tamsoje ir neviltyje, o dabar jos dega. Pamatę prisikėlusį Jėzų, mokiniai iš karto sugrįžta į Jeruza­ lę, į bendruomenę. Jei kelias į Emausą buvo ilgas ir varginan­ tis, tai grįžimas į Jeruzalę – greitas ir džiugus. Jėzui atvėrus jų akis, jie atranda ne tik Jėzų, bet ir Bažnyčią, o po šių dviejų atradimų, jie jau gali drauge su visa bendruomene švęsti Eu­ charistiją, kurioje nuolat regimas prisikėlęs Jėzus.

Kun. Kazimieras Milaševičius OSB 16

EVANGELIJOS LIUDYTOJAI ŠIOMIS DIENOMIS

MARIJOS ĮKVĖPTAS LEGIONAS – GERIEMS DARBAMS IR MALDAI

Marijos legionas – tai pasauliečių draugija, įkurta Dubline kone prieš šimtmetį ir tarnaujanti Bažnyčiai. Dešimtyse Lietuvos para- pijų veikia šios draugijos grupelės. Jų nariai lanko parapijiečius, li- gonius, rūpinasi vaikais ir šeimomis, meldžiasi už juos. Legionierių tikslas – budinti žmones dvasiškai, padėti jiems gauti sakramen- tus, skatinti ištikimybę Kristui. 22 metus Marijos legione tarnaujanti vilnietė Aldona Pipi­ rienė nusijuokia, išgirdusi, kad Marijos legionas pirmiausia asocijuojasi su rožiniu. „Taip, dalis mūsų yra maldos talkininkai. Jie gali melstis ir namie, lovoje ar ligoninėje, ir bažnyčioje. Jie įsipareigoja kas­ dien sukalbėti vieną rožinio dalį, kelias kitas maldas. Tačiau aktyvieji nariai mažai kalba rožinio, jie renkasi kar­ tą per savaitę, kartu meldžiasi. Tačiau svarbiausia – jie daro gerus darbus, reikalingus parapijai. Klebonas pasako, kokių darbų turėtume imtis“, – aiškino ilgametė draugijos narė, da­ bar tarnaujanti Vilniaus Šv. Juozapo parapijoje. Ji pirmiausia darbavosi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijoje Žvėryne, kur įsikūrė pirmoji sostinės grupelė. „Lietuvė iš Čikagos Marija Smilgaitė pirmiausia Marijos le­ gioną 1992 metais atvežė į Kretingą ir Kauną, o po ketverių metų ir pas mus, į Vilnių, Žvėryną. 17

Klebonas Puidokas pasitikėjo mumis, pradėjome lanky­ ti visus parapijoje gyvenančius žmones. Sakydavome, kad siunčiame linkėjimus nuo klebono“, – misijų pradžią prisi­ minė Aldona. Parapijiečiai į besibeldžiančius tikinčiuosius reagavo skir­ tingai. „Ne visi leidosi į kalbas, bet tie, kurie leidosi, tuos ir pakalbindavome. Pamatę vaikus, klausdavome, ar krikštyti, dalydavome šventus paveikslėlius. Kartais pasisiūlydavome į kūmus, jei nebūdavo kam. Pamenu, suradome tokią moterį, kuri penkiasdešimt metų nebuvo išpažinties. Prieš mums ateinant ji sapnavo, kad kaž­ kas svarbaus nutiks ir kažkas ją išves iš tos tamsos. Pasirodo, ji nedrįso ateiti prie klausyklos, bet išpažinties norėjo. Todėl mes suorganizavome jos susitikimą su kunigu zakristijoje. Per tą išpažintį buvo daug ašarų“, – išskirtinę is­ toriją prisiminė vilnietė. Įtikėjo prieš mirtį Ypatingą atsivertimo istoriją papasakojo ir kita Marijos le­ giono narė Danguolė Gustienė iš Vilniaus Visų Šventųjų pa­ rapijos. Jos akyse užkietėjęs ateistas atsivertė, atliko išpažintį, priėmė Šv. Komuniją, o prieš mirtį šaukėsi Jėzaus. Prieš dvejus metus vienoje Vilniaus ligoninėje, palaikoma­ jame skyriuje trys draugijos narės lankė ligonius. „Tąkart ėjau mokytis patarnauti, dvi kitos sesės kalbino ligonius, užsiraši­ nėjo, kas norėtų kunigo patarnavimų. Užėjome į vieno vyro – buvusio kardiologo, profesoriaus – palatą. Išgirdęs klausimą dėl kunigo, jis įniršo: ką tikinčios moterys jam gali pasakyti, kas tas tikėjimas, kam tie kunigai? 18

Nors jis moteris koneveikė, jos vis tiek labai švelniai jį kal­ bino. Tokie vizitai kartojosi kiekvieną mėnesį. Vyrą lankė ir kunigas. Jiedu diskutuodavo, gydytojas vis įtikinėdavo, kad tikėjimas yra bereikšmis, o Dievo nėra. Kone po pusmečio, kai vyras jau nusilpo, pats panoro pa­ sikalbėti su kunigu. Kai kunigas atėjo, jis padėkojo gydytojui už visą gera, ką šis buvo nuveikęs, už visus išgelbėtus žmones. Vyras pravirko. Kitą mėnesį jis jau priėmė Šv. Komuniją. Likus nedaug dienų iki jo mirties viena legiono narė prie jo palatos durų nugirdo, kaip jis laukdamas užeinančio kunigo, šaukėsi Jė­ zaus, lyg nujausdamas, kad Jėzus tuoj jį aplankys“, – pasakojo Danguolė. Jai ir daugeliui kitų legiono narių šis įvykis sustiprino tikė­ jimą, kad už viską stipresnė yra Šventoji Dvasia. Visi labai džiaugėsi. Taip pat nariai įsitikino, kokia svarbi yra malda – už šį vyrą buvo daug meldžiamasi. Šimtai mažų darbų Tokie dideli pokyčiai įvyksta ne kasdien. Užtat kasdien Ma­ rijos legiono nariai padaro šimtus gerų darbų. Kai vilnietė Aldona iš Žvėryno persikėlė gyventi į Pilaitę, ji čia įkūrė Marijos legiono grupelę. „Neturime ligoninės, tad ligonių lankyti mūsų nesiunčia. Mes vadovaujame maldoms bažnyčioje ir atliekame gailestingumo darbus. Pernai prieš Mišias sukalbėjome 140 rožinio maldų, dalį jų – už kunigus. Nuolat rūpinamės trimis vienišais ligoniais, kitus lankome retsykiais, padėjome jiems palaikyti ryšį su ku­ nigu. 19

Taip pat bendravome su maldos pagalbininkais, kurių turi­ me 55. Neseniai su maldomis išlydėjome dvi mirusias pagal­ bininkes“, – pasakojo Aldona. Legiono nariai taip pat dalijo Mergelės Marijos medalikė­ lius, skatino pamaldumą Fatimos Mergelei Marijai, padėjo rinkti parašus už katalikiškos mokyklos statybas. Kiekvienos parapijos poreikiai vis kitokie. „Mūsų tikslas – padėti dvasiškai žmonėms prabusti, bręsti, augti. Vieni lanko ligonius, kiti ugdo vaikus, vadovauja būreliams, treti lydi ir lanko šeimas“, – apie darbų įvairovę pasakojo vilnietis Alo­ yzas Domarkas. Jis vadovauja vadinamajai Vilniaus kurijai (curia), kuri vie­ nija vienuolika sostinėje veikiančių Marijos legiono grupelių (prezidiumų). Jose veikia kone šimtas aktyvių narių ir kone tūkstantis maldos pagalbininkų. Tokių grupelių visoje Lietuvoje – arti šimto, aktyvių narių – apie 5 šimtus, o maldos pagalbininkų – keliolika tūkstančių. Bene daugiausia legiono grupelių – per trisdešimt – Telšių vyskupijoje. Po dešimt ir daugiau veikia Šiauliuose, Panevė­ žyje, Kaune ir kituose miestuose. Visame pasaulyje skaičiuojami keli milijonai Marijos legio­ no narių. Šis judėjimas iš Dublino išplito į daugelį katalikiškų pasaulio šalių. Šventosios Dvasios pakviesti „Gavau dvasinį pabudimą, suvokimą, kas yra anapusinis pasaulis, susipažinau su Dangiškąja Motina. Ryšys su Merge­ le Marija išliko iki šiol“, – pasakojo vilnietis Aloyzas. Jis prie Marijos legiono prisijungė prieš 17 metų. 20

Kitus į draugiją pakvietė Šventoji Dvasia. „Buvau dėstytoja, jaučiausi skolinga Bažnyčiai. Lankydavau visus įmanomus kursus ir kitus renginius. Tada į mūsų bažnyčią atvyko Marija Smilgaitė. Ji kalbėjo neišraiškingai, su akcentu, bet supratau, kad turiu eiti į parapijos salę, į susitikimą su ja. Tai buvo laiku išgirstas pakvietimas“, – pasakojo Aldona, viena pirmųjų Ma­ rijos legiono narių sostinėje. Vilniaus Visų Šventųjų parapijos grupelės narė Danguolė prisiminė, kad į Marijos legioną pateko po neįprastos išpa­ žinties. „Mišiose atlikau išpažintį, atgailai kunigas pasiūlė pa­ sikalbėti su Dievu ir pačiai nuspręsti, kokia ji bus. Neturėjau jokių maldaknygių ar litanijų – kaip dabar su tuo Dievu kal­ bėsiuosi? Mišių pabaigoje per skelbimus vienas brolis pakvietė ateiti į Marijos legiono susitikimą. Nors labai skubėjau, negalėjau išeiti iš bažnyčios. Va, kur man pasikalbėjimas su Dievu, va, ką turėčiau daryti už savo atgailą. Buvo toks stiprus pakvieti­ mas – iškart pasakiau, kad liksiu Marijos legione“, – prisimi­ nė Danguolė. Svarbiausia legione per Marijos širdį eiti į Jėzaus širdį. „Anksčiau galvojau, kad nesu verta eiti pas Dievą. Bet dabar, kai einu per Mariją, tikiu, kad Dievui tai patiks. Net ir prieš Komuniją meldžiuosi, kad Marija būtų mano širdis, mano dvasia, mano burna, kad galėčiau Jėzų priimti. Žinau, kad ji viską teisingai nuneš Dievui, ko jos prašau“, – pasakojo Ma­ rijos legiono narė. Ji yra našlaitė, neturėjo motinos, todėl Marija jai tapo tikrąja motina. 21

Siekia atsinaujinti Marijos legione, kaip ir daugelyje kitų tikėjimo sambūrių, moterų yra daugiau nei vyrų. Daugiausia draugijoje – vyresni žmonės. Visgi legionieriai viliasi atsinaujinimo, laukia ir jau­ no, darbingo amžiaus žmonių. „Reikėtų energingų žmonių – vadovauti, koordinuoti, dvasiškai ugdyti draugiją. Juk tikėjimas be gerų darbų yra miręs“, – priminė Kaune veikiančio Marijos legiono, Skaus­ mingosios Motinos vyresniosios tarybos pirmininkė Regina Klimkienė. Ji įsitikinusi, kad ateityje legiono nariams teks rasti naujas apaštalavimo formas – žmonės vis rečiau įsileidžia į namus, daugėja rakinamų laiptinių. „Teks ieškoti būdų, kaip prisi­ belsti iki žmogaus ir laimėti jį Viešpačiui“, – sakė Regina. Norintys prisijungti prie Marijos legiono gali kreiptis į savo parapijos kleboną. Jei grupelė parapijoje dar neįkurta, Mari­ jos legiono nariai drąsina tokią įkurti.

Sigita Lanauskienė 22

ISTORINĖS DATOS

Prieš 550 metų, 1468 m. balandžio 27 d., Kroku- voje gimė kardinolas Frydrichas Jogailaitis. Jis buvo šeštasis (jauniausias) sūnus ir devintasis vaikas Lenkijos ka­ raliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailai­ čio ir Elzbietos Habsburgaitės šeimoje, pavadintas tuome­ tinio Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho III Habsburgo vardu. Jam esant dvidešimties, karalius Kazi­ mieras nusprendė sūnų paskirti į mirusio Krokuvos vyskupo vietą. Tada Frydrichas priėmė žemesniuosius šventimus ir tapo dvasininku. Dar po penkerių metų, 1493 m., jis užėmė Gniezno arkivyskupo ir Lenkijos primo (pirmojo karalystės senatoriaus) sostą ir buvo pakeltas kardinolu; tada priėmė ir vyskupo šventimus. Frydrichas Jogailaitis buvo vienintelis dinastijos atstovas, tapęs dvasininku. Bet ir būdamas dvasi­ ninkas, bene daugiau dėmesio skyrė politiniams reikalams, vaikėsi pinigų – ne vien nesibodėjo valdyti dvi turtingas vyskupijas vienu metu, bet siekė ir dar kelių. Su Lietuva jo kontaktai buvo epizodiški – žinoma, kad, lankydamasis Vil­ niuje, 1493 m. jis suteikė atlaidų kelioms Vilniaus miesto ir Vilniaus vyskupijos bažnyčioms. Nepalikęs ryškaus pėdsa­ ko istorijoje, Frydrichas Jogailaitis mirė jaunas, 34 metų am­ žiaus, sakoma, nuo sifilio. Jo vyresnysis brolis, išgyvenęs iki 25-erių, buvo pasirinkęs verčiau mirti negu nusidėti... Prieš 400 metų, 1618 m. balandžio 2 d., Bolonijoje gimė jėzuitas Frančeskas Marija Grimaldis (Frances­ co Maria Grimaldi). Didžioji jo gyvenimo dalis prabėgo Bo­ 23 lonijoje: gimtajame mieste studijavo, dėstė, dirbo mokslinį darbą ir galiausiai, būdamas 45-erių, mirė. Tėvas Grimaldis labiausiai pasižymėjo kaip mokslininkas – fizikas ir mate­ matikas. Jis tyrinėjo laisvą kritimą (laiko ir aukščio santykį), skaičiavo gravitacinę konstantą, matavo žemės debesų ir mėnulio kalnų aukštį. Grimaldis sudarė mėnulio žemėlapį (selenografą), kuriame pažymėjo kalnus ir kraterius, – gražu, kad vienas iš kraterių dabar vadinamas jo vardu. Bene labiau­ siai mokytas jėzuitas pasižymėjo optikos srityje – tyrinėjo šviesos sklidimą, lūžimą, atspindį, pirmasis atliko tikslius šviesos difrakcijos stebėjimus ir įvedė „difrakcijos“ terminą. Jo eksperimentu pagrįstas įrodymas, kad šviesos spinduliai nejuda tiese, tapo atspirties tašku vėlesniems mokslinin­ kams (taip pat ir Niutonui) toliau vystant šviesos teoriją. Prieš 400 metų, 1618 m. balandžio 7 d., karalius Zigmantas Vaza fundavo Grinkiškio parapinę baž- nyčią. Upytės pavieto bajorų Bialozorų giminės valdoma­ me Grinkiškyje bažnyčia stovėjo jau 1613 metais. Tuomet Upytės pavieto pakamario Stanislovo Bialozoro našlė Da­ rata Vainaitė-Bialozorienė, norėdama užtikrinti nuolatinio kunigo išlaikymą, pareiškė ketinanti atsisakyti dviejų kaimų, esančių karaliui priklausančioje Baisogalos valdoje, tačiau jos valdomų iki gyvos galvos, jei valdovas paskirs juos Grinkiš­ kio bažnyčios naudai. Po penkerių metų, 1618 m. balandžio 7 d., Zigmantas Vaza išpildė pamaldžios moters troškimą. Nuo tol Grinkiškio šventovė veikė kaip visavertė parapinė bažnyčia. Ir ne tik: ja itin rūpinosi ir dosniai puošė Bialozorų giminė, o du šios giminės atstovai, Vilniaus kapitulos prelatas prepozitas bei karaliaus sekretorius Jonas Karolis Bialozoras 24 ir Vilniaus vyskupu galiausiai tapęs Jurgis Bialozoras, buvo vieni pirmųjų šios savo tėvoninės parapijos klebonų. Pati pa­ rapija per savo gyvavimą pakeitė tris vyskupijas: iki 1926 m. priklausė Žemaičių vyskupijai, paskui atiteko Kauno arkivys­ kupijai, o nuo 1997 m. yra Šiaulių vyskupijos sudėtyje. Prieš 100 metų, 1918 m. balandžio 25 d., Akilė Ra- tis (Achille Ratti) buvo paskirtas Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos apaštališkuoju vizitatoriumi. Tai buvo radikalus šešiasdešimtmečio italo, kilusio iš Lombar­ dijos, kalnų mylėtojo ir puikaus alpinisto, Vatikano Apaš­ tališkosios bibliotekos vedėjo, karjeros posūkis. Būtent šį žmogų, Pirmajam pasauliniam karui einant į pabaigą, po­ piežius Benediktas XV nusprendė pasiųsti stebėti Bažnyčios padėties regione, kuriame ėmė rodytis senų ir naujų šalių nepriklausomybės ženklai (du mėnesiai prieš paskyrimą buvo paskelbtas Vasario 16-osios aktas!). Pirmojo po ilgos pertraukos popiežiaus atstovo pareigos šiuose kraštuose, siautėjant nacionalizmo aistroms (Akilei Račiui itin artimas buvo nacionalizmo kratęsis pal. Jurgis Matulaitis), pasiro­ dė esančios sudėtingos. 1920 m. sausį trumpam apsilankęs Kaune, vizitatorius nerado bendros kalbos su Žemaičių vyskupu Pranciškumi Karevičiumi ir apskritai pasijuto šal­ tai (visomis prasmėmis – taip pat ir tiesiogine) priimtas. Lietuviai nebuvo patenkinti tuo, kad 1919 m. Ratis buvo paskirtas nuncijumi Lenkijai, o jo statusas Lietuvoje (tik delegatas) liko nepakitęs, įtarinėjo, kad popiežiaus atstovas esąs veikiamas lenkų ir jiems palankus. Ne ką geriau klostėsi ir Račio, kaip nuncijaus, likimas Lenkijoje. Lenkams ir vo­ kiečiams vaidijantis dėl Silezijos priklausomybės, abi pusės 25 išreiškė nepasitikėjimą Račiu, ir 1921 m. jis buvo atšauktas į Romą. Tačiau kaip turėjo nustebti visi nepatenkintieji, kai popiežius Benediktas XV „nesėkmingąjį“ pasiuntinį dar tais pačiais metais pakėlė kardinolu ir paskyrė Milano arkivys­ kupu, o 1922 m. kardinolai jį išrinko popiežiumi Pijumi XI... Akilė Ratis buvo vienas iš vos poros asmenų, kurie buvo lankęsi Lietuvoje iki tapdami popiežiais. Lietuvos padėtį jis buvo matęs savo akimis ir, tapęs popiežiumi, labai daug nuveikė jos labui. Savo dideliais darbais – Lietuvos bažny­ tinės provincijos įsteigimu, Šventojo Sosto ir Lietuvos Res­ publikos konkordato sudarymu – Pijus XI užčiaupė burnas gausiems savo kritikams Lietuvoje. O jo maži darbeliai (pvz., dovanos katedrai Kaišiadoryse, kitados pravažiuotuose pa­ keliui į Rygą, arba išsitarimas Lietuvos piligrimams, kad „Lietuva tokia graži“) byloja apie gyvą, žmogišką bičiulystę ir palankumą. Prieš 50 metų, 1968 m. balandžio 4 d., Memfyje nu- šautas Martinas Liuteris Kingas (Martin Luther King). Šis baptistų pastorius XX a. viduryje tapo JAV pilietinių tei­ sių judėjimo lyderiu; jis rėmėsi Mahatmos Gandžio taikaus nepaklusnumo taktika ir praktikavo pilietinį nepaklusnumą, grindžiamą krikščioniškais principais. Kingas buvo puikus oratorius; jo kalba „Aš turiu svajonę“ (I have a dream) ne­ abejotinai priklauso pasaulinės retorikos lobynui. Tačiau Kingas ne vien svajojo ir ne vien kalbėjo. Jo nesitaikstymas su rasine juodųjų diskriminacija ir protestas prieš skurdą ir Vietnamo karą jam kainavo gyvybę, atnešė Nobelio taikos premiją, tačiau svarbiausia – realiai keitė Amerikos visuo­ menę ir Kingo svajonę vertė tikrove. 26

Kingo veiklos šaltinis – gyvas krikščioniškas tikėjimas. Jis sakė: „Prieš tapdamas pilietinių teisių [sąjūdžio] lyderiu, bu­ vau Evangelijos skelbėjas. Tai buvo mano pirmasis pašauki­ mas – ir tebelieka mano didžiausias įsipareigojimas. Žino­ kite, kad iš tiesų viską, ką darau pilietinių teisių labui, darau todėl, kad laikau tai esant mano tarnystės dalimi. Gyvenime neturiu kitų ambicijų, kaip tik pasiekti krikščioniškos tarnys­ tės tobulumo. Neketinu siekti jokio politinio posto. Neketi­ nu daryti nieko kita, tik likti pamokslininku. Ir tai, ką darau šioje kovoje drauge su daugeliu kitų, kyla iš to, kad jaučiu, jog pamokslininkas turi rūpintis visu žmogumi.“ Tarsi numatydamas greitą gyvenimo pabaigą, Martynas Liuteris Kingas paskutiniaisiais gyvenimo metais kalbėjo apie tai, kaip trokštų būti prisimenamas po mirties: „Norė­ čiau, kad tą dieną kas nors paminėtų, jog Martinas Liuteris Kingas mėgino atiduoti gyvenimą tarnaudamas kitiems. Norėčiau, kad tą dieną kas nors pasakytų, jog Martinas Liu­ teris Kingas mėgino ką nors mylėti. Noriu, kad jūs tą dieną pasakytumėte, jog aš mėginau būti teisus karo klausimu. Noriu, kad jūs tą dieną galėtumėte pasakyti, kad aš mėginau pamaitinti vargšus. Noriu, kad jūs tą dieną galėtumėte pasa­ kyti, kad aš savo gyvenime mėginau aprengti nuogus. Noriu, kad tą dieną jūs pasakytumėte, kad aš savo gyvenime mėgi­ nau aplankyti kalinius. Ir noriu, kad jūs pasakytumėte, jog aš mėginau mylėti ir tarnauti žmogiškumui.“ Skrodimo metu 39-erių metų Martino Liuterio Kingo krū­ tinėje rasta širdis atrodė kaip 60-mečio žmogaus. Ar mūsų širdys irgi bus taip nudėvėtos meilės? Dr. Liudas Jovaiša 27

• BALANDŽIO 1 D. – KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS •

Trečioji Dievo Gailestingumo novenos diena (tekstą rasite p. 214)

Kristus tikrai prisikėlė, aleliuja! Šventąją naktį dalyvavome Velykų slėpinyje, švęsdami Krikšto ir Eucharistijos Sakramentus. Šį Velykų rytą dėkojame už naująjį gyvenimą, kurio versmė at- sivėrė mums per Kristaus prisikėlimą. Šiandien – švenčių Šventė ir tikrų tikriausia Viešpaties Kristaus diena. Šiandien, nugalėjęs mirtį ir nuodėmę, Jėzus pasirodė saviškiams; šiandien Jis davė apaštalams Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, Jis pasiuntė juos į pasaulį Jį liudyti. Apie tai mąstydami šiandien ir visą šią sa- vaitę giedame 117 (118) psalmės žodžius: „Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes!“ Džiaugsmas šią dieną spontaniškai reiškiasi procesijomis, įgavusiomis įvairias formas. Daugelyje kraštų jos vyksta kaip išplėtota šlakstymo apeiga, kurią galima atlikti prieš visas sekmadienio Mišias ir kuri primena tikintiesiems jų krikštą. Velykų rytą Lietuvos ka- tedrose ir parapijose teberengiama procesija yra kilusi viduram- žių pabaigoje iš daugelyje vietų prigijusio papročio Švenčiausiąjį Sakramentą iš simbolinio Kristaus kapo perkelti į šventą vietą bažnyčioje. Velykų žinia skamba visuose Velykų dienos Mišių skaitiniuose ir giesmėse.

28 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

149 psalmė Šventųjų džiūgavimas Prieg. Aleliuja, Viešpats prisikėlė, kaip buvo jums sakęs, aleliuja. iedokite Viešpačiui naują giesmę, * šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji. GTesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, * sūnūs Ziono – savuoju Karalium. Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, † teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, * tegieda jam šlovinimo giesmę. Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, * kukliuosius pergale puošia. Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, * iš džiaugsmo tegieda visą naktį. Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, * o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko, kad tautų nedorėliams atmokėtų * ir gentims teismą surengtų, jų karalius sukaustydami pančiais * ir jų didžiūnus – grandinėm, vykdydami teismo sprendimą. * Tai garbė Dievo tautai! I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 29

Dievo žodis Apd 10, 40–43 •———————————————————————————————• rečią dieną Dievas prikėlė Jėzų ir leido jam pasiro­ dyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskir­ tiemsT liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudi­ ja, kad kiekvienas,­ kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą. Viešpats šią dieną mums davė, – džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo, aleliuja! Maldavimai ristus, gyvybės Davėjas, Dievo prikeltas iš numirusių­ jų, savo galia prikels ir mus. Maldaukime Jį: KP.: Kristau, mūsų gyvybe, išgelbėk mus. – Kristau, skaisčioji Šviesa, spindinti tamsybėse, gyvybės Viešpatie ir mirtingųjų pašventintojau, leisk mums šią dieną gyventi Tavo garbei. P. – Viešpatie, Tu ėjai kančios ir kryžiaus keliu, leisk mums, su Tavimi kentėjusiems ir mirusiems, su Tavimi ir prisikelti. P. – Tėvo Sūnau, mūsų Mokytojau ir Broli, Tu padarei iš mūsų karaliją bei kunigus mūsų Dievui, leisk mums džiaugs­ mingai aukoti Tau šlovinimo auką. P. 30 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

– Garbės Karaliau, mes laukiame šlovingos Tavo apsireiš­ kimo dienos, kad išvystume Tavo veidą ir taptume į Tave panašūs. P. P.: Kristau, mūsų gyvybe, išgelbėk mus. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda ieve, Tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė var­ tus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems Jo prisi­ kėlimoD iškilmes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti nau­ jam gyvenimui. Prašome per Kristų...

APEIGOS PRIE KRISTAUS KAPO 116 (117) psalmė su priegiesmiu P.: Garbė tau, šventa Trejybe, vienas Dieve, kaip buvo nuo amžių, tebūna dabar ir visados. arbinkit Viešpatį, visos tautos, šlovinkite jį, visos šalys! GJo gailestingumas tikrai begalinis, savo pažadams jis ištikimas per amžius. P. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen. P. Kreipimasis Brangūs broliai ir seserys, pasimelskime, kaip Viešpats Jė­ zus Kristus mus išmokė, dėkodami Dievui, kad leido mums I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 31 sulaukti šių Kristaus Prisikėlimo švenčių, ir prašydami, kad ir mus vestų į garbingą amžinąjį prisikėlimą. Visi gieda ar balsiai kalba: Tėve mūsų... – Tavo prisikėlimu, Kristau, aleliuja. – Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja. – Viešpatie, išklausyk mūsų maldą. – Ir mūsų šauksmas Tave tepasiekia. – Viešpats su jumis. – Ir su tavimi. Malda iešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, paniekintas kančioje, didingas prisikėlime, mirties ir pragaro nuga­ lėtojau!V Tu per pranašus ir Šventąjį Raštą duotą pažadą šian­ dien, nugalėdamas mirtį, įvykdei. Todėl, beribiame džiaugs­ me skendėdami, Tave prisikėlusį garbina ir išpažįsta dangaus dvasių pulkai ir visas pasaulis, o pragaro galybės Tavęs bijo ir dreba. Mes patys, tavo nuolankūs tikintieji, Tavo prisikėli­ mo vieningai švęsti gausiai susirinkę ir Tavo bekraštę meilę prisiminę, nebesulaikome švento džiaugsmo ašarų. Maloniai pažvelk į mūsų nužemintos širdies auką ir suteik mums jėgų nusikratyti nuodėmių purvo, Velykų šventėse prisikelti su Tavimi ir būti vertiems Tavo šventosios kančios ir prisikėli­ mo vaisių. – Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen. Priegiesmis Kėlęs iš kapo stebuklingai, Dievo Sūnau, atleidi mums gailestingai. Tikime Tave prisikėlusį, mums dangų atvėrusį, nuo amžinosios mirties mus išgelbėjusį, aleliuja, aleliuja. 32 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

Velykų giesmė inksma diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito: kėlės Kristus, mirtis krito. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. LGeluonį mirties išrovė, nuodėmes mūsų nuplovė, pragaro vartus išgriovė. Aleliuja... Gyvas savo galia tapo, nelietęs antspaudo kapo; sargai pabėgo be kvapo. Aleliuja... Angelus siunčia šventuosius pas Mariją ir savuosius mokytinius mylimuosius: Aleliuja... „Motinėlei sopulingai neškit naujieną džiaugsmingą prisikėlimo garbingo“. Aleliuja... Veikiai patsai pas ją ėjo, didžia šviesybe žibėjo, sveikindamas ją kalbėjo: Aleliuja... „Po tavo skausmų kartybės nušvito diena linksmybės, dosni dangiškos ramybės“. Aleliuja... „Sveikas, o Jėzau geriausias, mano Sūneli mieliausias, žmonėms visiems maloniausias!“ Aleliuja... „Esu šiandieną laiminga, tave išvydus garbingą, nieko man daugiau nestinga“. Aleliuja... Dangaus Karalius aukščiausias, Išganytojas brangiausias, atpirko mus maloniausias. Aleliuja... Jis pragarą nugalėjo, žalčio galva sutrupėjo, vargšams viltis sužibėjo. Aleliuja... Tuoj pragarus atrakino, vėles senolių ramino, paskui save eit vadino. Aleliuja... Sveikas, Karaliau šviesybės, Viešpatie didžios galybės, gelbėk ir mus iš tamsybės! Aleliuja... Šventuoju prisikėlimu duok mums kalčių atleidimą, tegul ir mus džiaugsmas ima! Aleliuja... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 33

Priegiesmis risikėlė iš kapo Viešpats, kuris už mus kentėjo ant Kryžiaus, aleliuja. PTavo prisikėlimu, Kristau, aleliuja. Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja. Melskimės. Dieve, pradžiuginęs mus metine Kristaus Prisi­ kėlimo iškilme, suteik malonę, kad, švęsdami praeinančias šventes, sustiprėtume siekti amžinųjų džiaugsmų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. Tada procesijos kryžius pastatomas savo vieton altoriaus dešinėje, statulėlė – altoriaus kairėje. Giedama „Prieš taip didį sakramentą“ ir įprastu būdu laiminama Švč. Sakramentu. Po procesijos ir palaiminimo kunigas pradeda Mišias, intonuodamas garbės himną „Garbė Dievui aukštybėse“ (Gloria), praleidęs visa kita.

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Prisikėliau ir dabar esu su Tavim. Tu laikai ant manęs savo ranką. Ne man tą stebuklą suprasti, kaip Tu viską pažįsti. Aleliuja. Pradžios malda Dieve, Tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė vartus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems Jo prisikėlimo iškil­ mes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti naujam gyveni­ mui. Prašome per mūsų Viešpatį... 34 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų 10, 34a. 37–43 •———————————————————————————————• tvėręs lūpas, Petras pasakė: „Jūs žinote, kas yra įvy­ kę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono Askelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikš­ čiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio paverg­ tuosius, nes Dievas buvo su juo. Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužu­ dė, pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numi­ rusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad visi, kurie jį tiki, gaus jo vardu nuo­ dėmių atleidimą.“ 117 (118) psalmė P.: Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Arba: Aleliuja, aleliuja, aleliuja. ėkokime Viešpačiui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius. DTegu Izraelis kartoja: „Jis maloningas per amžius!“ P. Dievo ranka parodė savo rankos galybę! Dievas dešinę savo pakėlė! Aš nemirsiu: gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus. P. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 35

Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. Taip Dievo nulemta, ir mūsų akims tai nuostabą kelią. P. Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams 3, 1–4 •———————————————————————————————• roliai! Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpin­ kitėsB tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – mūsų gyvastis, tuomet su juo ir jūs pasirodysite šlovingi. Arba Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 5, 6b–8 •———————————————————————————————• rgi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą mai­ šymą? Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu.A Jūs juk esate nerauginti, nes jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona. Sekvencija elykų aukai didingai teteikia garbę krikščionys džiaugsmingai. VAtpirko avis Avinėlis: Kristus sutaikino su Dievu nusidėjėlius. Mirtis ir gyvybė nuostabiai kovės – mirtį nugalėjęs, viešpatauja gyvybės Valdovas. 36 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

Pasakyk mums, Marija, Ką esi mačius kelyje? – Kapą, kur Kristaus kūnas gulėjo, ir garbę, kuria Prisikėlusis spindėjo. Angelus, liudyt nužengusius, marškas ir drabužius, Kristaus kūną dengusius. Mano viltis, Kristus, prisikėlė, jis eis pirma jūsų į Galilėją. Žinome Kristų tikrai prisikėlus: tu, Nugalėtojau, Valdove, pasigailėk mūs. Aleliuja. – Mūsų velykinis Avinėlis – Kristus – jau paaukotas. Tad švęskime šventes su Viešpačiu. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 20, 1–9 •———————————————————————————————• irmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Ma­ rija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo Pnuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Pa­ ėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pir­ mas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato numestas dro­ bules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulė­ I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 37 mis numestą, bet suvyniotą atskirai. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pama­ tė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. Arba: Evangelija pagal Morkų 16, 1–7 •———————————————————————————————• abui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtųŠ Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės die­ ną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo de­ šinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs.“

ŠV. VELYKŲ PAMOKSLAS •———————————————————————————————• oterys pirmosios eina prie kapo. Jos nebijo ir nesi­ gėdija palaidoto Viešpaties. Jos pirmosios išreiškia troškimąM patarnauti nukankintam Jėzui. Mirusiojo patepi­ mas – pagarbos ženklas ir viltingas patarnavimas, kad palai­ doto žmogaus kūnas negestų. Tai ištikimybės ir jautrumo 38 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS darbas, parodantis, kaip jos mylėjo Viešpatį, kai mokiniai vyrai išsigandę išsibėgiojo ir nė iš tolo nedrįso artintis prie kapo. Akmuo ant kapo angos, užristas higienos ir saugumo sumetimais, – kietos ir nerangios širdies, užmaršumo sim­ bolis. Dieviška jėga patraukia akmenį. Moterys savo jautru­ mu ir ištikimybe pralenkia vyrus, jos nepamiršta Jėzaus ir pir­ mosios tampa Prisikėlimo liudininkėmis. Rūpestingumas ir ištikimoji meilė apdovanojama didžiu džiaugsmu, nuostaba, neįprasto įvykio patirtimi. Jaunuolis baltais drabužiais – nežemiško gyvenimo atstovas ir stulbinančios žinios nešėjas. Padrąsindamas nustėrusias moteris, jis patvirtina Evangelijos pranašysčių išsipildymą: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra.“ Kas gali išlikti ramus ir susitvar­ dantis, kai vietoje mirusiojo asmens kažkas gyvas skelbia apie jo prisikėlimą? Užuomina apie baltus drabužius labai panaši į Atsimainymo įvykio aprašymą: „Jėzaus drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kad jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemė­ je.“ (Mk 9, 3) Balta spalva primena tobulą tyrumą, kurio šioje žemėje neįmanoma rasti. Vien tik Dievas gali būti tobulas, be jokios sutepties. Žinią apie Prisikėlimą ir neša Jo artimas pa­ siuntinys. Tokios žinios pranešti negali paprastas jaunuolis. Kitose Evangelijose rašoma, kad tai buvo angelas. Jaunas am­ žius – gyvenimo pradžia, nauja perspektyva, kuri skirta gulė­ jusiam kape. Neįprasta žinia nuo Viešpaties perteikiama per dangiškąjį asmenį. Nes tai unikalus, žmogaus protu neaprė­ piamas įvykis. Kitaip tariant, reikia dieviškos pagalbos, kad su­ prastume ir priimtume tai, kas nutiko Jėzui, Jį palaidojus kape. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 39

Mirusiojo ir palaidoto Jėzaus prisikėlimas – mūsų patirtį pranokstantis dalykas, negalintis nė vieno palikti abejingo. Vieni piktinasi ir neigia tokį įvykį kaip neįmanomą, sujau­ kiantį įprastus pasaulio dėsnius, kiti jį priima kaip neįmano­ mą svajonės išsipildymą, nes Dievui nėra negalimų dalykų. Žmonija nuo seno svajojo, kaip įveikti mirtį, amžinai gyven­ ti. Jėzus savo prisikėlimu atkelia vartus į gyvenimą anapus mirties. Nes Jo Prisikėlimas – kiekvieno žmogaus prisikėli­ mo pradžia ir mūsų tikėjimo vilties išsipildymo pagrindas: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius.“ (Jn 11, 25–26) Vien dėl tiesos apie asmens prisikėlimą man verta rinktis Jėzų kaip Viešpatį. Nes niekas be Jo nepažadėjo ir nepatvir­ tino gyvenimo anapus mirties galimybės. Per visus laikus tai nauja ir žmogui gera žinia, pranokstanti net drąsiausius lūkesčius. „Kaip jis yra jums sakęs...“ Mums primenama, kad Prisikė­ limas vis dėlto nėra spontaniškas akibrokštas. Tai pažadas, kuris išsipildė. Vadinasi, Dievo žodis patikimas, nes pildosi visa, ką Jėzus skelbė, ką mums visiems yra parengęs. Todėl kvietimas eiti ir nešti šią žinią skiriamas visiems išgirdusie­ siems. Gyvenimo, vilties ir tikėjimo džiaugsmo nereikia slėpti ar pasilaikyti vien sau. Tokia žinia turi eiti per pasaulį ir nuristi abejingumo akmenis nuo sukietėjusių širdžių kapų. Jis iš tiesų prisikėlė ir dovanoja gyvenimą! Aleliuja! Kun. Saulius Bužauskas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas 40 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

Atnašų malda Su Velykų džiaugsmu parengėme, Viešpatie, dovanas Au­ kai, kuri nuostabiai gaivina ir stiprina Tavo Bažnyčią­ per Kristų, mūsų Viešpatį... Dėkojimo giesmė (Velykų I) Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga kiekvienu metu Tave, Viešpatie, garbinti, o ypačiai šią didžiąją dieną dera teikti Tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus – jau yra paaukotas. Jis tikrai yra tas Avinėlis, kuris pasaulio nuodėmes naikina. Jis savo mirtimi mūsų mirties geluonį išrovė ir mums gyvybę prisikėlimu sugrąžino. To dėlei, Vely­ kų švenčių sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios Tau garbės giesmę nepaliauja giedoję: Šventas... Komunijos priegiesmis Mūsų velykinis Avinėlis – Kristus – jau paaukotas. Tad švęski­ me šventes su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona, aleliuja. Komunijos malda Nuolat meilingai globok, o Dieve, savo Bažnyčią, kad ji, Velykų paslapčių gaivinama, pasiektų prisikėlimo garbę. Prašome per mūsų Viešpatį... Iškilmingas palaiminimas Tepalaimina jus visagalis Dievas šiose Velykų iškilmėse ir tepadeda išvengti nuodėmių. Amen. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 41

Savo Sūnaus prisikėlimu Dievas jus ruošia amžinajam gy­ venimui, todėl tegul niekad negęsta jumyse nemirtingumo viltis. Amen. Tenuveda Viešpats saugiu keliu į amžinąsias džiaugsmo šventes visus, kurie po Kristaus kančios dienų džiaugsmin­ gai švenčiate Velykas. Amen. Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas ir Sūnus, ir Šven­ toji Dvasia. Amen. Telydi jus Viešpaties malonė, aleliuja, aleliuja. Dėkojame Dievui, aleliuja, aleliuja.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

109 (110) psalmė (1–5. 7) Mesijas – Karalius ir Kunigas Prieg. Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo, aleliuja. iešpaties žodis mano viešpačiui: † „Sėskis mano dešinėje, * Vkol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“ Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: * „Valdyk tave apsupusius priešus!“ 42 BALANDŽIO 1 D., KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKOS

Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, † šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, * nuo aušros tavo jaunystės. Viešpats prisiekė ir nesigaili: * „Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“ Tavo dešinėj budi Viešpats, – * sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną. Savo žygyje jisai gers iš upelio * ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

Dievo žodis Žyd 10, 12–14 •———————————————————————————————• ristus, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, am­ žiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo priešaiK bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Viešpats šią dieną mums davė, – džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo su- sirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“, aleliuja. Maldavimai u pasitikėjimu maldaukime Viešpatį Jėzų, numirusį, pri­ Ssikėlusį ir visuomet mus užtariantį: I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 43

P.: Nugalėtojau Karaliau, išklausyk mus. – Kristau, visų tautų Šviesa ir Išganyme, ant mūsų, Tavo prisikėlimo skelbėjų, išliek savo Dvasios ugnį. P. – Izraelio tauta teatpažįsta Tavyje lauktąjį Mesiją, o visa žemė teprisipildo Tavo šlovės. P. – Išlaikyk mus savo šventųjų bendrystėje ir leisk kartu su jais atilsėti nuo savo vargų. P. – Įveikęs priešininkę mirtį, nugalėk ir mumyse savo priešą, kad gyventume Tau, nemirtingajam Nugalėtojui. P. – Kristau Gelbėtojau, tapęs klusnus iki mirties, o dabar išaukštintas Tėvo dešinėje, maloningai priimk į savo šlovės Karalystę savo brolius ir seseris. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda ieve, Tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė var­ tus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems Jo prisi­ kėlimoD iškilmes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti nau­ jam gyvenimui. Prašome per Kristų... 44

• BALANDŽIO 2 D. – PIRMADIENIS •

VELYKŲ ANTROJI DIENA

Ketvirtoji Dievo Gailestingumo novenos dieną (litaniją rasite p. 214)

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Dievas – aukščiausias gydytojas, Jis nori ir gali duoti visa, ko mums reikia, taip pat mums reikalingus vaistus.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

62 (63) psalmė (2–9) Dievo trokštanti siela Prieg. Kristus prisikėlė ir pasirodė savo tautai, atpirktai jo krauju, aleliuja. ieve, tu esi mano Dievas, * Dtavęs aš ieškau, – ilgisi tavęs mano gyvastis, † trokšta tavęs mano kūnas, – * kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; * I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 45

leisk regėti tavo galybę ir garbę! Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, * mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; * tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo. Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, * šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. Atsimenu tave gulėdamas guoly, * mąstau per kiaurą naktį, kad tu mano pagalba, * tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo. Prie tavęs aš glaudžiuosi, * tavo dešinė mane palaiko.

Dievo žodis Rom 10, 8b–10 •———————————————————————————————• rti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. Jeigu lūpomis Aišpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį pri­ kėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikė­ jimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Skubiai duokite žinią mokiniams: Viešpats prisikėlė, aleliuja. 46 BALANDŽIO 2 D., PIRMADIENIS

Maldavimai ėvas išaukštino Jėzų ir padarė Jį visų tautų paveldėto­ ju. Šlovinkime Jį ir prašykime: TP.: Savo pergale išgelbėk mus, Viešpatie. – Nugalėtojau Kristau, Tu sugriovei pragaro vartus, su­ naikinai nuodėmę ir mirtį, leisk mums šiandien nugalėti nuodėmę. P. – Pamynęs mirtį, Tu dovanoji mums naują gyvenimą, vesk mus šiandien naujo gyvenimo keliu. P. – Mirusiems grąžinęs gyvybę, Tu visus žmones vedi iš mirties į gyvenimą, apdovanok amžinuoju gyvenimu visus, kurie pirma mūsų paliko pasaulį. P. – Tu sugluminai savo kapo sargus, o mokinius užliejai džiaugsmu, suteik visiems savo tarnams džiaugsmo pilnat­ vę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, naujais nariais Tu nuolat gausini savo Bažny­ čią; suteik jos vaikams malonę gyvenime laikytis KrikštuD gauto tikėjimo. Prašome per mūsų Viešpatį...

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Viešpats jus įvedė į žemę, medum ir pienu tekančią. Te­ gul jūsų lūpos nuolat kartoja Viešpaties įstatymą, aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 47

Pradžios malda Dieve, naujais nariais Tu nuolat gausini savo Bažnyčią; su­ teik jos vaikams malonę gyvenime laikytis Krikštu gauto tikė­ jimo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ...

Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų 2, 14. 22–33 •———————————————————————————————• ekminių dieną stojo Petras su Vienuolika ir pakėlęs balsą prabilo: „Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasaky­ siu:S Jėzų Nazarėną, Dievo jums patvirtintąjį galingais darbais ir stebuklingais ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote; taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus, Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo ne­ įmanoma, kad jis liktų mirties grobis. Juk Dovydas apie jį sako: Aš visuomet žvelgiu į Viešpatį. Jis stovi mano deši- nėje, kad aš nesvyruočiau. Todėl pralinksmėjo mano širdis, džiūgavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neduosi savo šventajam supūti. Gyvenimo kelius tu man atvėrei ir pripil- dysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje. Broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas yra pas mus po šiai dienai. Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą Dievo prie- saiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą, Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis ne- liksiąs mirusiųjų buveinėje ir jo kūnas nesupūsiąs. Tą Jėzų 48 BALANDŽIO 2 D., PIRMADIENIS

Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite.“

15 (16) psalmė P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi. lobok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi. Kartoju tau, Dieve: tu mano Viešpats, Gmano paveldėtas turtas, taurė mano laimės, – tavo rankoje mano likimas. P. Aš šlovinu Viešpatį, kuris man išmintį duoda, atsimena mano širdis tai net naktį. Akyse nuolatos Viešpats man stovi, jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. P. Man džiaugias širdis, krykštauja siela, ir mano kūnas ramiai sau ilsėsis. Juk manęs nepaliksi numirėlių būste, tu man, savo draugui, neleisi trūnyti. P. Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda, pilna man bus laimė prieš tavo veidą, tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. P.

Aleliuja. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 49

Evangelija pagal Matą 28, 8–15 •———————————————————————————————• oterys greitai paliko kapą, apimtos išgąsčio ir dide­ lio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams. Ir štai Mpriešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. Jėzus joms pasa­ kė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“ Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pra­ nešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę. Tie susi­ tiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir pamokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė. O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus.“ Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas tarp žydų yra pasklidęs iki šios dienos.

Atnašų malda Maloniai priimk, Viešpatie, savo tikinčiųjų atnašas, kad, Tavo vardą išpažindami ir Krikšto malone atgimę, jie pasiek­ tų amžiną palaimą. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis Jam nebeturi galios, aleliuja. Komunijos malda Palaikyk mumyse, Viešpatie, gausias Velykų malones, kad mes, įstatyti į amžinojo išganymo kelią, taptume verti Tavų dovanų. Prašome per Kristų... 50 BALANDŽIO 2 D., PIRMADIENIS

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Vardan prisikėlimo visa atleiskime vęskime šią džiaugsmingą ir šviesią prisikėlimo dieną, pasibučiuokime ir apsikabinimu sustabdykime nea­ pykantąŠ bei pagiežą vienas kitam: vardan prisikėlimo visa atleiskime. Tiems, kurie mūsų nekenčia, sakykime: „Jūs esate mūsų broliai“, ir apkabinkime juos. Juk Kristus yra mūsų tai­ ka – jis neša taiką žemėje, kaip ir danguje. Jis mums dovanojo ramybę, paliko mums savo ramybę sakydamas: „Aš jums pa­ lieku ramybę“ (Jn 14, 27), ir „iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). Juk savo meilę ir ramybę Viešpats perdavė ne tik mokiniams ir apaštalams, bet per juos taip pat ir mums, kuriuos padarė taikos ir meilės vaikais. (...) Iš tikrųjų, visi vadinami Kristaus vardu, mes jau nesame vie­ nas kitam priešiški: dvasiniai autoritetai, Bažnyčios vadovai, vienuoliai, pasišventusieji asmenys, diakonai, tarnai ar bet kuris kitas, – visi uoliai rengiamės šiai šventei ir išgyvename nuostabų jos išsipildymą. (...) Juk maldos ir maldavimai su­ vienija mus tarpusavy ir sutaiko su Dievu. Štai tokį gyveni­ mą iš tikrųjų ir dera laikyti gražiu, toks gyvenimas tikrai yra girtinas ir gelbstintis, laimingas ir geistinas. Tokių tad Velykų turime trokšti! Jonas Agapetas, arba Jonas Chalkedonietis 1111–1134 m. buvo Konstantinopolio patriarchas. Savo homilijoms įkvėpimo sėmėsi iš Bažnyčios Tėvų. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 51

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

109 (110) psalmė (1–5. 7) Prieg. Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo, aleliuja. iešpaties žodis mano viešpačiui: † „Sėskis mano dešinėje, * Vkol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“ Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: * „Valdyk tave apsupusius priešus!“ Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, † šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, * nuo aušros tavo jaunystės. Viešpats prisiekė ir nesigaili: * „Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“ Tavo dešinėj budi Viešpats, – * sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną. Savo žygyje jisai gers iš upelio * ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

Dievo žodis Žyd 8, 1b–3a •———————————————————————————————• es turime tokį Vyriausiąjį Kunigą, kuris dangu­ je atsisėdo Didybės sosto dešinėje kaip einantis Mkunigystės tarnybą šventovėje ir tikrojoje padangtėje, 52 BALANDŽIO 2 D., PIRMADIENIS kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats. Nes kiekvienas vy­ riausiasis kunigas skiriamas atnašauti dovanas ir aukas. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Moterims priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisi- artino ir, puolusios žemėn, apkabino Jo kojas, aleliuja.

Maldavimai ventoji Dvasia įkvėpė gyvybę Kristaus žmogiškai pri­ gimčiai ir ją padarė gyvybės teikėja. Su džiaugsmu kreipkimėsŠ į Kristų: P.: Visa atnaujink ir atgaivink, Viešpatie. – Kristau, pasaulio gelbėtojau, naujosios kūrinijos Valdove, kreipk mūsų mintis į Tavo karalystę, kur Tu sėdi Tėvo deši­ nėje. P. – Viešpatie, Tu visada esi savo Bažnyčioje, Šventosios Dva­ sios veikimu vesk ją į tiesos pilnatvę. P. – Parodyk savo gailestingumą ligoniams, kenčiantiems ir mirštantiems, tegul Tavo malonė visus guodžia ir stiprina. P. – Kristau, Negęstančioji Šviesa, šloviname Tave baigiantis šiai dienai ir prašome prisikėlimo šviesa apšviesti mūsų miru­ sius brolius ir seseris. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 53

Malda ieve, naujais nariais Tu nuolat gausini savo Bažnyčią; suteik jos vaikams malonę gyvenime laikytis Krikštu gautoD tikėjimo. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Pal. Mykolas Čarneckis Vakarų Ukrainos kaimelyje gimęs Mykolas Čarneckis (1884– 1959 m.) į seminariją įstojo 1903 m., vėliau mokslus tęsė Romoje. 1909 m. gavo kunigystės šventimus, užbaigė rašyti daktaro diser- taciją ir buvo paskirtas dėstyti Stanislavovo seminarijoje. 1919 m. asketiško gyvenimo siekis paskatino įstoti pas redemptoristus (Congregatio Sanctissimi Redemptoris). Buvo išsiųstas į Ukrainos šiaurinę dalį, kur savo tarnyste pelnė tiek ortodoksų, tiek katalikų pagarbą. 1931 m. tapo Lebedo vyskupu. Prisiartinus rusų kariuo- menei turėjo pasitraukti. Tačiau 1945 m. Ukrainoje imta uždari- nėti bažnyčias, o visi graikų apeigų katalikų dvasininkai ištremti. 11 metų Mykolas buvo kalinamas trisdešimtyje kalėjimų, tačiau išliko orus ir ramus, nepaisant kankinimų ir kalinimo sunkumų. Buvo labai nusilpęs, todėl išleistas į laisvę, ten slapta tęsė savo tar- nystę ligi mirties. Kristaus meilės pagautas Mykolas neatsisakė nešti Jo kryžiaus; tegul jis užtaria tuos, kurie yra persekiojami dėl Evangelijos. 54

• BALANDŽIO 3 D. – ANTRADIENIS •

VELYKŲ TREČIOJI DIENA

Penktoji Dievo Gailestingumo novenos diena (tekstą rasite p. 214)

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Amžinasis Tėve, tegul tikėjimo šviesa atgaivina ir sustiprina troš- kimo ugnį sieloje, kuri nedegina meilės ugnimi, iki kol šviesa jai neatskleidžia Tavo švelnios meilės mums. Tu, o Šviesa, atgaivini ir sustiprini sielos ugnį tarsi malkos, maitinančios ugnies liepsnas.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Trijų jaunikaičių giesmė (Dan 3, 57–88. 56) Visi kūriniai tegarbina Viešpatį Prieg. Mūsų Atpirkėjas prisikėlė iš kapo: giedokime himną Viešpačiui, mūsų Dievui, aleliuja. lovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. ŠŠlovinkite Viešpatį, dangūs, * šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 55

Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, † esantys viršum dangaus skliauto, * šlovinkite Viešpatį, visos galybės. Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, * šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, * šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai. Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, * šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, * šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos. Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, * šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos. Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, * šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys. Tešlovina Viešpatį žemė, * tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius. Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, * šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj. Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, * šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės. Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, * šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai. Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, * šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos. 56 BALANDŽIO 3 D., ANTRADIENIS

Šlovink Viešpatį, Izraeli, * garbink ir didžiai aukštink jį per amžius. Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, * šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat. Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, * šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai. Šlovinkite Viešpatį, Hanãnijau, Azãrijau ir Mišaeli, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, * garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius. Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, * aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Dievo žodis Apd 13, 30–33 •———————————————————————————————• ievas Jėzų prikėlė iš numirusių. Jis per daugelį die­ nų rodėsi tiems, kurie buvo jį atlydėję iš Galilėjos Dį Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms. Ir mes jums skelbiame gerąją naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje: Tu esi mano Sū­ nus, šiandien aš tave pagimdžiau. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Jėzus sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko: „Rabuni!“ Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą.“ Aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 57

Maldavimai lovinkime Kristų, kuris savo galia atstatė savo kūno šventovę, ir Jį maldaukime: P.:Š Viešpatie, suteik mums, savo prisikėlimo vaisių. – Gelbėtojau Kristau, savo Prisikėlimu Tu moterims ir apaštalams pranešei džiaugsmingą žinią ir išgelbėjai visą pa­ saulį, padaryk mus savo liudytojais. P. – Tu visiems pažadėjai prisikėlimą, per kurį įeisime į naują gyvenimą, leisk mums skelbti Tavo Gerąją Naujieną. P. – Tu ne kartą pasirodei apaštalams ir įkvėpei jiems Šventąją Dvasią, atnaujink mumyse šią Dvasią kūrėją. P. – Tu apaštalams pažadėjai likti su jais iki pasaulio pabaigos, pasilik su mumis šiandien ir visada būk šalia mūsų. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Dievas pagirdė jus išminties vandeniu; Jojo malone jūs bū­ site tvirti ir nepajudinami; Jis išaukštins jus amžiams, aleliuja. Pradžios malda Velykų malonėmis mus apipylęs, o Dieve, ir toliau lydėk savo žmones dangaus pagalba, kad jie pasiektų tobulą laisvę ir galėtų džiaugtis danguje, kaip dabar džiūgauja žemėje. Pra­ šome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ... 58 BALANDŽIO 3 D., ANTRADIENIS

Skaitinys iš Apaštalų darbų 2, 36–41 •———————————————————————————————• ekminių dieną Petras žydams kalbėjo: „Tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpa­ čiuS ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote.“ Tie žodžiai verte vėrė jiems širdį, ir jie ėmė klausinėti Petrą ir kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“ Petras jiems atsa­ kė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jė­ zaus Kristaus, kad būtų atleistos jiems nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taipogi jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas.“ Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“ Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius.

32 (33) psalmė P.: Viešpaties malonių pilna yra žemė. Arba: Aleliuja. iešpaties žodis teisingas, tikras jo darbas kiekvienas. VBrangi jam teisė ir teisingumas, o jo malonių pilna yra žemė. P. Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo, kurie tikis jojo malonės. Jis jų gyvybę nuo mirties saugo ir bado metu pamaitina. P. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 59

Mes jo didžiai išsiilgę, jis mūsų rėmėjas ir skydas. Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes juk taip tavim tikim. P.

Aleliuja. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 20, 11–18 •———————————————————————————————• arija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais Mdrabužiais sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vieto­ je – ten, kur būta Jėzaus kūno. Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir neži­ nau, kur jį padėjo.“ Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet ne­ pažino, kad tai Jėzus. O jis jai tarė: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur jį padėjai. Aš jį pasiimsiu.“ Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji at­ sigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau!“) Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pa­ sakyk jiems: ‚Aš žengsiu pas savo Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą‘.“ Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs. 60 BALANDŽIO 3 D., ANTRADIENIS

Atnašų malda Maloniai priimk, Viešpatie, savo šeimynos atnašas ir toliau remk ją savo pagalba, idant neprarastų per Velykas gautųjų malonių ir pasiektų amžinąją laimę. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje; rūpinkitės tuo, kas aukšty­ bėse, aleliuja. Komunijos malda Išklausyk mus, visagali Dieve, ir paruošk amžinosios pa­ laimos džiaugsmui širdis savo šeimynos, kuriai Tu suteikei brangią Krikšto malonę. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Tu trečią dieną kėleisi iš mirusiųjų tsikėlei iš mirties būvio, kaip atsikeliama iš miego, Dievo, tavo Tėvo pažadintas taip, kaip pažadinama išA miego, buvai pažadintas iš mirties ir prikeltas gyvenimui, Dievo gyvenimui, Dievo, kuris visada buvo ir visada bus. Amžinajam gyvenimui, apimančiam visa, ką mes vadina­ me erdve ir laiku, gyvenimui, kuris vienintelis yra GYVENI­ MAS – Abbá gyvenimas... (...) Prikeltas iš mirties su kūnu ir siela, pažadintas dieviškajai būčiai, būčiai su kūnu ir siela, perkeistas – kaip išlemena Pau­ lius – į „dangiškąjį kūną“ (1 Kor 15, 35), prikeltas tu, koks esi, I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 61 tu, iš tikrųjų tu – Ješua iš Nazareto visu savo asmeniu, ir ne išskydęs Dieve, ne: su Dievu susijungęs... Tikiu, kad esi gyvas, iš tikrųjų gyvas... (...) Kodėl aš tuo ti­ kiu? Ne dėl Marijos iš Magdalos bei tų visų moterų ir vyrų „ap­ reiškimų“ ar vizijų, ne dėl tuščio kapo – apie kurį Paulius, pirmasis liudininkas, užrašęs savo liudijimus, nieko nerašo! Ne dėl tų visų Velykų įvykių, kurie vėliau rašiusiems evan­ gelistams padėjo patvirtinti ir prisipažinti vienas kitam – ir vėlgi tik veblenant iš nuostabos žodžiais ir vaizdais: Jėzus gy- vas – Jis neliko miręs! Tikiu tuo tik dėl vienos priežasties, tikiu, kad esi gyvas, nes tikiu tuo, ką Tu sakei apie savo Dievą, Dievą, kurį vadinai Abbá, Dievą, apie kurį sakei, kad Jis yra „gyvųjų, bet ne mirusiųjų Dievas“ (Mk 12, 26–27). Ir dar dėl to, kad negaliu patikė­ ti, jog šis Dievas paliktų mirusį, atiduotų nebūčiai tą, kurį myli, savo mylimąjį Sūnų... Aš tikiu ir teigti, jog esama įrody­ mų, būtų šventas melas – tikiu, kad gyveni su Juo ir pas Jį, nes neįmanoma apie tavo Dievą galvoti kitaip! Tegaliu tikėti tik taip, kaip tikėjo Petras ir pirmieji krikščio­ nys, Marija Magdalietė ir kitos moterys, Paulius ir jo ben­ druomenės, kurie vienas kitam išpažino tai, ką jautė širdimi: „Dievas prikėlė Jį iš numirusiųjų!“ (1 Kor 15, 15 ir t. t.) Tikiu, kaip ir jie, „žinau“, kaip ir jie, savo širdyje, ir tai nėra įsitikinimas, įgytas remiantis įrodymais, tai yra – kaip man tai išlementi sau ir kitiems? – tai yra įsitikinimas, kurį man dovanojai... Taip netgi drįstu ištarti: Tu man pasakei, Tu man „pasirodei“ taip, kaip anuomet „pasirodei“ verkiančioms 62 BALANDŽIO 3 D., ANTRADIENIS moterims, Dvylikai, esant uždarytoms durims, abejojančiam Tomui, Pauliui pakeliui į Damaską ir „daugiau nei penkiems šimtams brolių vienu metu“ (1 Kor 15, 6 )... Ir esu visiškai tikras: Tavo kapas tuščias, net jei Tavo lavonas ir būtų likęs karste, kaip ir mano liks kape tol, kol žemė, Dievo žemė, iš kurios jis padarytas, pavers jį žeme. Tu prisikėlei iš savo kapo, pažadintas savojo Dievo, Tu... Reinhardas Kiorneris OCD – vokiečių kunigas ir vienuolis karmelitas, teologijos dėstytojas, rekolekcijų vadovas ir daugelio knygų autorius. Meditacija iš www.bernardinai.lt

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

113 A (114) psalmė Prieg. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpaties gulėta, aleliuja. zraelis išėjo iš Egipto, * Jokūbo palikuonys – iš tautos svetimkalbės, IJudas tapo Dievo šventove, * jo valda – Izraelis. Jūra, pamačiusi juos, atsitraukė, * atgal pasisuko Jordanas. Kalnai kaip avinai šokinėjo, * kalneliai – lyg kaimenės ėriukai. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 63

Kas gi tau, jūra, ko gi tu bėgi? * Jordanai, ko atgal atsitrauki? Ko gi, kalnai, ko lyg avinai šokinėjat? * Ir jūs, kalneliai, – kaip kaimenės ėriukai? Žeme, drebėk nuo Viešpaties Artumo; * nuo Jokūbo Dievo Artumo, jis uolas vandens tvenkiniais paverčia, * o titnagą – tekančiais šaltiniais.

Dievo žodis 1 Pt 2, 4–5 •———————————————————————————————• enkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, Žkaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasi­ nes aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Verkiau palei kapą ir pamačiau savo Viešpatį, aleliuja. Maldavimai u džiaugsmu kreipkimės į Kristų, žemės gelmėse išvy­ dusį naujos šlovės šviesą: P.:S Garbės Karaliau, išgirsk mus. – Meldžiame Tave, Viešpatie, už vyskupus, kunigus ir dia­ konus, kad jie stropiai vykdytų savo tarnystę ir Tau ugdytų geriems darbams pasiruošusią tautą. P. 64 BALANDŽIO 3 D., ANTRADIENIS

– Meldžiame Tave, Viešpatie, už atsidavusius Bažnyčios mokytojus, tegu jie tyra širdimi ieško Tavo tiesos. P. – Meldžiame Tave, Viešpatie, už Bažnyčios tikinčiuosius, kad sėkmingai kovotų tikėjimo kovą ir gautų Tavo Karalys­ tės atlygį. P. – Tu prie kryžiaus prikalei ir sunaikinai mūsų prakeikimo raštą, sutraukyk mūsų pančius ir išvaduok mus iš tamsybių. P. – Tu nužengei į pragarus ir atvėrei jų vartus, priimk į savo Karalystę mūsų mirusius brolius ir seseris. P. P.: Garbės Karaliau, išgirsk mus. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda elykų malonėmis mus apipylęs, o Dieve, ir toliau lydėk savo žmones dangaus pagalba, kad jie pasiektų tobulą laisvęV ir galėtų džiaugtis danguje, kaip dabar džiūgauja žemė­ je. Prašome per mūsų Viešpatį... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 65

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Šv. Juozapas, Himnų Kūrėjas Iš Sicilijos kilęs Himnų Kūrėju vadinamas Juozapas (mirė 886 m.) buvo paskirtas perrašinėti rankraščius Latomos vienuo- lyne Tesalonikuose ir savo darbu prisidėjo prie jo tapimo garsiu kaligrafijos centru. Jis buvo gerai įvaldęs ne tik rašymo meną, bet ir pasižymėjo jautria prigimtimi, kurią pastebėjęs Grigalius Deka- polietis, įsiplieskus ginčui dėl šventų paveikslų, pasiėmė jį drauge su savimi į Konstantinopolį. Pasiųstas į Romą paprašyti popiežiaus palaikymo, tačiau pagrobtas piratų ir surakintas grandinėmis savo himnais aukštino Kristaus gimimo šventę. Sugrįžęs į Kons- tantinopolį įsteigė vienuolyną, skirtą šv. Baltramiejui, kuriam regė- jime iš širdies tarsi versmė liejosi himnai ir troparijai, džiuginantys Bažnyčią ir ją stiprinantys. Savo himnus jis rašė ligi mirties tar- naudamas Šv. Sofijos bažnyčioje. Juozapas panaudojo savo himnų kūrėjo talentą, kad sustiprintų Bažnyčios tikėjimą; Viešpatie, leisk, kad visas mūsų gyvenimas būtų džiaugsminga giesmė Tavo garbei.

66

• BALANDŽIO 4 D. – TREČIADIENIS •

VELYKŲ KETVIRTOJI DIENA

Šeštoji Dievo Gailestingumo novenos diena (tekstą rasite p. 214)

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Aš beldžiu į Tavo tiesos duris, aš ieškau, šaukiu, maldauju Tavo didybės akivaizdoje Tavojo gailestingojo švelnumo visam pasau- liui, ypatingai Tavo šventajai Bažnyčiai.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

149 psalmė Šventųjų džiūgavimas Prieg. Aleliuja, Viešpats prisikėlė, kaip buvo jums sakęs, aleliuja. iedokite Viešpačiui naują giesmę, * šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji. GTesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, * sūnūs Ziono – savuoju Karalium. Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, † teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, * tegieda jam šlovinimo giesmę. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 67

Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, * kukliuosius pergale puošia. Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, * iš džiaugsmo tegieda visą naktį. Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, * o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko, kad tautų nedorėliams atmokėtų * ir gentims teismą surengtų, jų karalius sukaustydami pančiais * ir jų didžiūnus – grandinėm, vykdydami teismo sprendimą. * Tai garbė Dievo tautai!

Dievo žodis Rom 6, 8–11 •———————————————————————————————• eigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su Jjuo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jėzus aiš- kino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta, aleliuja. 68 BALANDŽIO 4 D., TREČIADIENIS

Maldavimai ristus buvo išduotas už mūsų nusikaltimus ir prisikėlė mūsų nuteisinti. Prašykime Jo: KP.: Viešpatie, savo pergale mus išgelbėk. – Gelbėtojau Kristau, nugalėdamas mirtį Tu mus užliejai džiaugsmu, prisikeldamas išaukštinai ir gausiai apdovanojai, uždek mūsų širdis ir pašventink šią dieną Šventosios Dvasios malone. P. – Danguje Tave šlovina angelai, žemėje garbina žmonės, todėl minėdami Tavo Prisikėlimą maldaujame: priimk mūsų garbinimą dvasia ir tiesa. P. – Viešpatie Jėzau Kristau, išgelbėk mus ir būk gailestingas prisikėlimo laukiančiai savo tautai, pasigailėk mūsų ir apsau­ gok mus šiandien nuo visokio blogio. P. – Garbės Karaliau, mūsų Gyvenime, kai mums pasirodysi, priimk į savo garbę ir mus. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasau­ lio sukūrimo jums paruoštą karalystę, aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 69

Pradžios malda Dieve, leidęs mums Velykų šventėmis kasmet išgyventi Kristaus prisikėlimo džiaugsmą, leisk maldingu jų šventimu rasti kelią į laimę amžinybėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 3, 1–10 •———————————————————————————————• etras ir Jonas ėjo į devintosios valandos pamaldas šventykloje. Tuo pačiu metu buvo nešamas ir vie­ nasP apsigimęs luošas vyras. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų šventyklos lankytojų išmaldos. Pastebėjęs beįeinančius vidun Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos. Petras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė: „Pažiūrėk į mudu.“ Jis pakėlė galvą, tikėdamasis ką nors gausiąs. Bet Petras prabilo: „Sidabro nei aukso aš neturiu, bet ką turiu, tą duosiu, Jėzaus Kristaus Nazarėno vardu kelkis ir vaikš­ čiok!“ Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo kojos ir pėdos bematant sustiprėjo. Jis pašoko, atsistojo ir ėmė vaikščioti. Drauge su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas garbino Dievą. Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą. Jie pažino, kad tai tas pats luošys, kuris sėdėdavo elge­ taudamas prie Gražiųjų vartų. Jie buvo labai nustebę ir sukrėsti to, kas buvo jam atsitikę. 70 BALANDŽIO 4 D., TREČIADIENIS

104 (105) psalmė P.: Tegul džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. Arba: Aleliuja. škilmingiausiai Viešpatį garbinkit, sveikinkit jo šventąjį vardą, Iskelbkit tautoms didingus jo darbus. Jūs jam giedokit ir grokit, garsinkit jo stebuklingą veikimą. P. Jums leista šventu jo vardu vis didžiuotis. Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. Žvelkit į Viešpatį, į jo galybę, jo veidą išvysti vis trokškit. P. Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija, jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai! Dievas mums yra patsai Viešpats, visą pasaulį valdo jo galingasis žodis. P. Amžiais jis atmena Sandorą savo, pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms: sutartį su Abraomu sudarytą, priesaiką, duotą kilniam Izaokui. P.

Aleliuja. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 71

Evangelija pagal Luką 24, 13–35 •———————————————————————————————• ą pačią dieną du mokiniai keliavo į kaimą už šešias­ dešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. TJie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikal­ bant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie jo nepažino. O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate ir ginčijatės, eidami ke­ liu?“ Tie nuliūdę sustojo. Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jėzui: „Nejaugi tu būsi vienintelis žmogus, buvęs Jeruzalėje, kuris nežino, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ Jėzus ramiai paklau­ sė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai parei­ kalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mūsiš­ kės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios apsireiškusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė.“ Jėzus jiems tarė: „O jūs neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi Me­ sijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?!“ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta. 72 BALANDŽIO 4 D., TREČIADIENIS

Jie prisiartino prie kaimo, į kurį mokiniai keliavo, o Jė­ zus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, pra­ šydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos. Vakarie­ niaudamas su jais prie stalo, paėmė duonos, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ir davė jiems valgyti. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegu­ sios, kai jis kelyje kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ Jie tuoj pakilo nuo stalo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, kurie sakė: „Tai tiesa! Viešpats prisikėlė ir pasirodė Simonui.“ O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Šią Evangelijos ištrauką rubrikoje „Kaip skaityti ir medituoti Die- vo žodį“ komentuoja kun. Kazimieras Milaševičius OSB (p. 10)

Atnašų malda Priimk, Viešpatie, žmonių atpirkimo atnašas ir maloningai mums teik sielos ir kūno sveikatą. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Mokiniai pažino Viešpatį Jėzų, kai Jis laužė duoną, aleliuja. Komunijos malda Švenčiausiojo Sakramento priėmimas tegul saugo mus, Viešpatie, nuo nuodėmių purvo ir padaro naujais žmonė­ mis. Prašome per Kristų... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 73

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Protas ir slėpinys r prisimenate tuos du mokinius, keliaujančius į Emau­ są? Jėzus Kristus prisiartina prie jų ir eina kartu, bet liekaA neatpažintas. Jis užkalbina juos klausdamas: „Apie ką kalbatės, kas jus taip nuliūdino?“ (...) Ir štai Jėzus prabyla apie Mozę, Dovydą, Izaiją ir paaiškina visas pranašystes. Tačiau mokiniai vis dar Jo neatpažįsta. Jie atkeliauja į Emausą ir susė­ da prie stalo. Tuomet Jėzus Kristus nebesistengia paaiškinti viską racionaliai – nebesinaudoja proto galia, bet persižegno­ ja, palaimina duoną ir duoda jiems valgyti; ir tuojau jų akys atsiveria ir jie atpažįsta Jėzų. Mokiniai priešinasi proto galiai, bet pasiduoda slėpinio jėgai. Tad neatskirkite to, kas neatskiriama – proto ir slėpinio: tai dvi tą patį skliautą laikančios kolonos. Štai ši katedra, ku­ rioje kalbu, turi išorines sienas ir vidinę erdvę; kas norėtų jas atskirti, sugriautų viską. Ten, kur nebėra išorės, nebėra ir vi­ daus. Nepanaikinkite sienų, kad galėtų išlikti vidus; nepanai­ kinkite vidaus, kad sienos turėtų dėl ko stovėti. Bažnyčia turi kūną ir sielą: kūnas – tai proto jėga, siela – tai slėpinio jėga. Kūnas be slėpinio yra miręs, o slėpinys be kūno ar proto, ku­ ris jį atskleidžia ir patvirtina, tampa nesuprantama fantazija. Henris Domininkas Lakorderas (Henri-Dominique Lacordaire, 1802–1861 m.) – kunigas, vienuolis, žurnalistas, pamokslininkas Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, akademi­ kas. Jis atkūrė Prancūzijoje po Didžiosios prancūzų revoliucijos (1874 m.) panaikintą Dominikonų ordiną. 74 BALANDŽIO 4 D., TREČIADIENIS

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 19, 1–2. 5–7) Prieg. Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten mane pamatysite“, aleliuja. leliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, * A(a. Aleliuja) nes jo nuosprendžiai tikri ir teisingi! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Visi jo tarnai, šlovinkit mūsų Dievą, * (a. Aleliuja) visi, kurie bijote jo: mažieji ir didieji! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. * (a. Aleliuja) Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės, * (a. Aleliuja) ir jo nuotaka pasirengusi. a. Aleliuja (aleliuja). I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 75

Dievo žodis Žyd 7, 24–27 •———————————————————————————————• adangi Jėzus išlieka per amžius, jis turi neatšaukia­ mą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos,K kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. Mums ir priderėjo turėti tokį Vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vy­ riausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vie­ ną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Jėzus užsuko pas juos. Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems, aleliuja.

Maldavimai ristus prisikėlė iš numirusių ir sėdi Tėvo dešinėje. Nuolankiai Jį maldaukime: KP.: Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus. – Atmink, Viešpatie, visus Tau tarnaujančius, kad Tavo tau­ tai rodytų švento gyvenimo pavyzdį. P. – Suteik valstybių vadovams teisingumo ir taikos dvasią, kad visuomenės gyvenime būtų daugiau santarvės. P. – Duok gerovę mūsų laikams ir pagausink žemės vaisių, kad galėtume padėti skurstantiems. P. 76 BALANDŽIO 4 D., TREČIADIENIS

– Gelbėtojau Kristau, Tu apšvieti visą pasaulį ir nuodėmės pavergtą kūriniją pašaukei į gyvenimą, mirusiems mūsų bro­ liams ir seserims suteik amžinąją šviesą. P. P.: Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, leidęs mums Velykų šventėmis kasmet išgyven­ ti Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą, leisk maldingu jų šventimuD rasti kelią į laimę amžinybėje. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Pal. Juozapas Benediktas Diusmetas Nelabai panaši į sicilietišką pavardė „Dusmet“ rodo Juozapą Benediktą (Giuseppe Benedetto Dusmet, 1818–1894 m.) turėjus senų belgiškų šaknų. Jaunas buvo atiduotas mokytis į Monrealės (Italijos miestas Sicilijoje) San Martino della Scale benediktinų vienuolyną, o sulaukęs 21-nų ir pats tapo vienuoliu. Buvo išrink- tas Katanijos Šv. Mykolo vienuolyno abatu. 1866 m. įstatymams panaikinus bažnytinę nuosavybę jis tapo paskutiniuoju 1091 m. įsteigto vienuolyno vyresniuoju. 1867 m. paskirtas Katanijos ar- kivyskupu. Buvo tikras Dievo meilės liudytojas. Darbavosi visais atžvilgiais neramiu laikotarpiu, kai buvo siekiama italų vienybės, I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 77 o Sicilija buvo blaškoma gamtos stichijų, tarp kurių buvo baisusis Etnos ugnikalnio išsiveržimas 1886 m. Suprasdamas pasauliečių vaidmens svarbą stengėsi, kad jie įgytų reikalingų žinių. Be kita ko, nemažai jų turėjo savo aplinkoje ir pavesdavo jiems savo priimtų sprendimų įgyvendinimą. Viešpatie, mylėdamas savo tautą, tu išsirinkai Juozapą būti išti- kimu ir rūpestingu tarnu; tegul jis įkvepia mus darbams, kurių reikalauja meilė.

78

• BALANDŽIO 5 D. – KETVIRTADIENIS •

VELYKŲ PENKTOJI DIENA

Septintoji Dievo Gailestingumo novenos diena (tekstą rasite p. 214)

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Tave maldauju, visokio gailestingumo Dieve, įliek visiems tavo tarnams savo meilės ugnį.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

62 (63) psalmė (2–9) Dievo trokštanti siela Prieg. Kristus prisikėlė ir pasirodė savo tautai, atpirktai jo krauju, aleliuja. ieve, tu esi mano Dievas, * Dtavęs aš ieškau, – ilgisi tavęs mano gyvastis, † trokšta tavęs mano kūnas, – * kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; * leisk regėti tavo galybę ir garbę! I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 79

Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, * mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; * tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo. Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, * šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. Atsimenu tave gulėdamas guoly, * mąstau per kiaurą naktį, kad tu mano pagalba, * tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo. Prie tavęs aš glaudžiuosi, * tavo dešinė mane palaiko.

Dievo žodis Rom 8, 10–11 •———————————————————————————————• eigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet Dvasia – gyva dėl teisumo. Jei jumyse Jgyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų – atgaivins ir mūsų mirtin­ guosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Jėzus atsistojo savo mokinių viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“, aleliuja. 80 BALANDŽIO 5 D., KETVIRTADIENIS

Maldavimai lovinkime Kristų, prisikėlusį ir visuomet esantį savo Bažnyčioje. Prašykime Jo: P.:Š Viešpatie, pasilik su mumis. – Viešpatie Jėzau, nuodėmės ir mirties Nugalėtojau, Tu gy­ veni per amžius, būki tarp mūsų. P. – Ateik pas mus su savo neįveikiama galybe ir parodyk mūsų širdims Dievo gerumą. P. – Padėk nesantaikos varginamam pasauliui, nes Tu vienas turi galią atnaujinti ir sutaikyti širdis. P. – Sustiprink mūsų tikėjimą galutine pergale, o mus padrą­ sink savo atėjimo viltimi. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Tavo rankos pergalę, Viešpatie, giedame. Tavoji išmintis mums atvėrė bežadę burną, atrišo nebylų liežuvį, aleliuja. Pradžios malda Tave, o Dieve, sutartinai išpažįsta visų tautų žmonės; pada­ ryk, kad visi krikščionys vieningai laikytųsi tikėjimo ir stro­ piai darbuotųsi artimo labui. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 81

Skaitinys iš Apaštalų darbų 3, 11–26 •———————————————————————————————• adangi pagydytas luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę susibėgo visa Kminia. Tai matydamas, Petras kreipėsi į minią: „Izraelitai! Ko stebitės įvykiu ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo galia ar savo maldingumu būtume pastatę jį ant kojų? Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsi­ gynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote ati­ duoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to įvykio liu­ dytojai. Jėzaus vardas – dėlei mūsų tikėjimo jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį matote ir pažįstate. Iš Jėzaus kylan­ tis tikėjimas suteikė jam tikrą sveikatą jūsų visų akyse. O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Tuo būdu Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų nuplautos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtą­ jį Mesiją Jėzų. Jį turėjo priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis. Antai Mozė yra pasakęs: Viešpats, jūsų Dievas, iš jūsų brolių jums pažadins pranašą kaip mane. Klausykite jo visame kame, ką tik jis jums sakys. O kas to pranašo 82 BALANDŽIO 5 D., KETVIRTADIENIS neklausys, bus išbrauktas iš savo tautos. Ir visi pranašai, kurie tik bylojo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skel­ bė šias dienas. Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų protėviais, tardamas Abra­ omui: Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės. Dievas pirmiausia jums pažadino ir pasiuntė savo tarną, kad jis atneštų jums palaimą, ištraukdamas kiekvieną iš jo nusikaltimų.“

8 psalmė P.: Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus tavo vardas pasauly! Arba: Aleliuja. iešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus tavo vardas pasauly! VKas gi žmogus, kad tu jį atmintum, kas tas Adomo sūnus, kad jį belankytum?! P. Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir grožiu jį vainikuoji. Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui. Jam po kojų tu visą paklojai: P. Jaučius, avis – visus aliai vieno, net lauko žvėris, padangių paukščius ir žuvis jūrų giliųjų – visa, kas marių platybėse plauko. P. Aleliuja. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 83

Evangelija pagal Luką 24, 35–48 •———————————————————————————————• okiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Jiems Mapie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabi­ lo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane tu­ rint.“ Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors pavalgyti?“ Jie padavė jam ga­ balą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse. Paskui Jėzus tarė mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, dar būdamas su jumis: turi iš­ sipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse.“ Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių, ir jo vardu visoms tautoms, pradedant nuo Jeruzalės, bus skelbiamas atsivertimas nuodėmių atleidimui gauti. Jūs esate šių dalykų liudytojai.“

Atnašų malda Viešpatie, maloniai priimk mūsų dovanas, kurias aukoja­ me, dėkodami už Krikšto malonę ir maldaudami dangaus pagalbos. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 84 BALANDŽIO 5 D., KETVIRTADIENIS

Komunijos priegiesmis Jūs esate įsigytoji liaudis; garsinkite šlovingus darbus To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą, aleliuja. Komunijos malda Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas: lydėk mus atpirkimo malone per šį gyvenimą ir nuvesk į amžinuosius džiaugsmus. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Neaprėpiamo gyvenimo džiaugsmas es taip pat turime išmokti patirti prisikėlimo džiaugsmą, tačiau tai įmanoma tik pirmiausia pa­ žinusM Kristaus tragediją. Mes turime mirti, kad pakiltume. Turime mirti savo savimeilei, savo baimėms ir viskam, kas pasaulį daro tokį ribotą, šaltą, skurdų ir žiaurų. Mirti taip, kad mūsų sielos gyventų, galėtų džiūgauti, atrastų gyvenimo pa­ vasarį. Jei mes tai padarysime, Kristaus prisikėlimas ateis ir pas mus. Be mirties ant Kryžiaus nėra ir prisikėlimo, prisikė­ limo, kuris yra džiaugsmas, to gyvenimo, kurio daugiau nie­ kas negali iš mūsų atimti. Neaprėpiamo gyvenimo džiaugs­ mas, kuris kaip srovė bėga kalvomis, nešdamas atsispindintį žėrinčiame vandenyje rojų. Kristaus prisikėlimas yra istorinė tikrovė, lygiai ir mirtis ant kryžiaus. Mes tuo tikime, nes tai yra istorija, ne tik savo širdimi, bet savo patyrimo visuma, mes pažįstame prisikėlusį Kristų. Mes, kaip ir apaštalai, ga­ lime pažinti jį kiekvieną dieną. Ne kūnišką Kristų, ne tokį, kokį matė jo žemiško gyvenimo dienomis jį supę žmonės, I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 85 bet amžinąjį Kristų. Dvasinį Kristų (...), prisikėlusį Kristų, kuris priklauso laikui ir amžinybei, nes mirė ant kryžiaus ir gyvena amžinai. Kristaus prisikėlimas yra vienintelis įvykis, kuris priklauso tiek praeičiai, tiek dabarčiai. Praeičiai, kadan­ gi tai atsitiko tam tikrą dieną, tam tikroje vietoje, tam tikru momentu, kadangi tai buvo matoma ir žinoma kaip įvykis laike, kaip įvykis jį pažinojusių žmonių gyvenime. Tačiau jis taip pat priklauso kiekvienai dienai, nes Kristus, kartą pri­ sikėlęs, gyvens amžinai, ir kiekvienas iš mūsų gali pažinti Jį asmeniškai, o jeigu neatpažįstame Jo asmeniškai, mes dar nesužinojom, ką reiškia būti krikščioniu. Entonis Bliumas (Anthony Bloom, 1914–2003 m.) – sta­ čiatikių vyskupas, visą gyvenimą dirbęs tremtyje – Prancūzijoje ir Anglijoje, gebėjo dvasinės patirties gelmėje rasti atsaką į mūsų laikų europiečio rūpesčius ir paieškas. Meditacija iš knygos: Anthony Bloom, Dvasinė kelionė. Aidai, 2010.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

109 (110) psalmė (1–5. 7) Prieg. Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo, aleliuja. iešpaties žodis mano viešpačiui: † „Sėskis mano dešinėje, * Vkol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“ 86 BALANDŽIO 5 D., KETVIRTADIENIS

Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: * „Valdyk tave apsupusius priešus!“ Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, † šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, * nuo aušros tavo jaunystės. Viešpats prisiekė ir nesigaili: * „Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“ Tavo dešinėj budi Viešpats, – * sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną. Savo žygyje jisai gers iš upelio * ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

Dievo žodis 1 Pt 3, 18. 22 •———————————————————————————————• ristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnuK numarintas, o Dvasia atgaivintas. Įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir val­ džios, ir galybės. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Pažiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats, aleliuja. Maldavimai ristus prisikėlė kaip užmigusiųjų pirmagimis. Džiugiai KJį šlovinkime ir prašykime: I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 87

P.: Tu prisikėlei iš numirusių, išklausyk mus. – Atmink, Viešpatie, savo Bažnyčią, kurią pastatei ant apaštalų pamato ir išplėtei iki pasaulio pakraščių, palaimink visus Tave tikinčius. P. – Mūsų sielų ir kūnų Gydytojau, lankyk mus ir gelbėk savo gailestingumu. P. – Guosk ir stiprink ligonius, vaduok juos iš visokių nega­ lių. P. – Pagelbėk prislėgtiesiems ir išnaudojamiems, gailestingai paremk vargstančiuosius. P. – Savo kryžiumi ir prisikėlimu Tu visiems nutiesei nemir­ tingumo kelią, mūsų mirusius brolius ir seseris apdovanok savo Karalystės džiaugsmu. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ave, o Dieve, sutartinai išpažįsta visų tautų žmonės; padaryk, kad visi krikščionys vieningai laikytųsi tikė­ jimoT ir stropiai darbuotųsi artimo labui. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minima Šv. Kotryna Tomàs Našlaitė Kotryna (Catalina Tomàs, 1533–1574 m.) augo Maljorkoje, pas dėdę, kuris nuolat iš jos tyčiodavosi. Jos darbas buvo ganyti gyvulius. Kiti tarnai, pamėgdžiodami dėdę, šaipy- 88 BALANDŽIO 5 D., KETVIRTADIENIS davosi iš jos pamaldumo. Katalina degė troškimu tapti vienuole, tačiau turėjo sulaukti 16-os metų, kad galėtų ištrūkti iš savo dėdės globos. Tuomet ji įstojo pas Maljorkos Palmos Šv. Magdalietės seseris augustinietes (Canonissae Regularis S. Augustini), kur pagaliau atrado griežtai sutvarkyto gyvenimo laimę ir vidinį džiaugsmą. Ji taip pat išmoko skaityti ir rašyti. Tačiau netrukus ją vėl užgriuvo išbandymai: susirgo sunkia, prie lovos prikausčiu- sia liga. Buvo nepaprastai kantri. Daugelis ateidavo jos aplankyti, žinodami būsią išklausyti, sulauksią paguodos ir padrąsinančio žodžio. Jos gyvenimas tebuvo atsidavimas į Dievo rankas ir savęs atsižadėjimas, o Viešpats atsilygino mistinėmis malonėmis. Susidūrusi su išbandymais Katalina Tavyje, Viešpatie, atrado tikėjimo jėgą; tegul ji savo užtarimu ateina į pagalbą visiems ken- čiantiems ir tiems, kurių tikėjimas svyruoja. 89

• BALANDŽIO 6 D. – PENKTADIENIS •

VELYKŲ ŠEŠTOJI DIENA

Aštuntoji Dievo Gailestingumo novenos diena (tekstą rasite p. 214)

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Tegul jūsų tikslas yra Nukryžiuotasis Jėzus. Pasislėpkite Jo žaiz- dose, skandinkitės Jo kraujyje. Nedelskite, nestabdykite laiko, nes laikas jūsų nelaukia.

RYTMETINĖ MALDA

Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Trijų jaunikaičių giesmė (Dan 3, 57–88. 56) Visi kūriniai tegarbina Viešpatį Prieg. Mūsų Atpirkėjas prisikėlė iš kapo: giedokime himną Viešpačiui, mūsų Dievui, aleliuja. lovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. ŠŠlovinkite Viešpatį, dangūs, * šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai. 90 BALANDŽIO 6 D., PENKTADIENIS

Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, † esantys viršum dangaus skliauto, * šlovinkite Viešpatį, visos galybės. Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, * šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, * šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai. Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, * šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, * šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos. Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, * šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos. Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, * šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys. Tešlovina Viešpatį žemė, * tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius. Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, * šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj. Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, * šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės. Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, * šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai. Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, * šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos. Šlovink Viešpatį, Izraeli, * garbink ir didžiai aukštink jį per amžius. Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, * šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 91

Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, * šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai. Šlovinkite Viešpatį, Hanãnijau, Azãrijau ir Mišaeli, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, * garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius. Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, * aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Dievo žodis Apd 5, 30–32 •———————————————————————————————• ūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudė­ te, pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį Msavo dešine kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izrae­ liui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame šių dalykų liudytojai, taip pat Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė jo klausantiems. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių, aleliuja.

Maldavimai uoširdžiai maldaukime Dievą Tėvą, kuris Kristaus Nprisikėlimu dovanojo mums naują gyvenimą: 92 BALANDŽIO 6 D., PENKTADIENIS

P.: Apšviesk mus Kristaus šviesa. – Dieve, Tu darbais apreiškei savo išganymo planą, sukūrei žemę ir esi ištikimas per visas kartas, išklausyk mus, malonin­ gasis Tėve. P. – Nutyrink mus savo tiesos tyrumu, o mūsų žingsnius kreipk šventumo keliu, kad darytume tai, kas teisinga ir Tau malonu. P. – Tešviečia mums Tavo veidas, kad, išlaisvinti iš nuodėmės, gautume apsčiai Tavo namų gėrybių. P. – Per Kristų Tu mus sutaikei su savimi, suteik mums ir vi­ siems žemės gyventojams ramybę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Viešpats vedė savo tautą – nebuvo jai ko bijotis: priešus palaidojo jūra, aleliuja. Pradžios malda Visagali amžinasis Dieve, Tu savo Sūnaus kančia ir prisi­ kėlimu iš numirusių sudarei su mumis Naująją Sandorą; duok mums malonę, kad tai, ką išpažįstame Velykų iškilmė­ mis, patvirtintume ir savo kasdieniu gyvenimu. Prašome per mūsų Viešpatį... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 93

Skaitinys iš Apaštalų darbų 4, 1–12 •———————————————————————————————• etrui ir Jonui dar kalbant miniai, atėjo kunigų, šven­ tyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų. Jie labai pyko,P kam apaštalai moko žmones ir skelbia mirusiųjų prisikėlimą Jėzaus pavyzdžiu. Todėl jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, kadangi jau buvo vakaras. Vis dėlto daug žmonių, išgirdusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius išaugo maždaug iki penkių tūkstančių. Kitą die­ ną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, seniūnai ir Raš­ to aiškintojai, taip pat vyriausias kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės. Pastatę apaštalus susirinkusiųjų viduryje, jie paklausė: „Kokia galia ar kieno vardu jūs tai padarėte?“ Tada Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, jiems atsa­ kė: „Tautos vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgy­ dytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazarėno, kurį jūs nu­ kryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekam kitame išgelbėjimo, nes neduo­ ta žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“ 94 BALANDŽIO 6 D., PENKTADIENIS

117 (118) psalmė P.: Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. ėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius. DTegul Izraelis kartoja: „Jis maloningas per amžius!“ Visi, kurie Viešpaties bijo, tesako: „Jis maloningas per amžius!“ P. Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. Tai Dievo nulemta, ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! P. Išgelbėk mane, Viešpatie mano, suteiki man, Viešpatie, sėkmę. Palaima tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto. Dievas yra Viešpats, ir jis mums šviečia. P.

Aleliuja! Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja!

Evangelija pagal Joną 21, 1–14 •———————————————————————————————• ėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. JPasirodė taip. Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 95 vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Ze­ bediejaus sūnus ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes eina­ me su tavimi.“ Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo. Rytui auštant, ant kranto pasirodė be­ stovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne.“ Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simo­ nas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsiren­ gęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis. Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padė­ tą žuvį, ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“ Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pil­ ną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių nedrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padali­ jo jiems, taip pat ir žuvies. Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikė­ lęs iš numirusių. 96 BALANDŽIO 6 D., PENKTADIENIS

Atnašų malda Gerasis Viešpatie, padaryk, kad mes, Velykų malonėmis gaivinami, įveiktume žemiškąsias viliones ir dar labiau užsi­ degtume dangaus troškimu. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Jėzus tarė savo mokiniams: „Eikite šen valgyti!“ Paėmė duonos ir padalijo jiems, aleliuja. Komunijos malda Nuolat meilingai globok, Viešpatie, išganyman pašauktąją tautą, kad Tavo Sūnaus kančia atpirktieji galėtų iš visos šir­ dies džiaugtis Jo prisikėlimu iš numirusių. Jis gyvena ir vieš­ patauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Dievo stilius š tiesų, aistringas ir drąsus apaštalų skelbimas neįsivaiz­ duojamas, jei liudytojai nebūtų tikrai išoriškai susitikę su visiškaiI naujaip ir nelauktai pasirodžiusiu bei kalbančiu prisi­ kėlusiu Kristumi. (...) Pabaigoje, žinoma, mums visiems visada lieka klausimas, kurį Paskutinės vakarienės menėje Jėzui uždavė Judas Ta­ das: „Viešpatie, kas atsitiko, kad apsireiški mums, o ne pasau­ liui?“ (Jn 14, 22) Tikrai, kodėl galingai nestojai prieš Tave nukryžiavusius savo priešus? – norėtume paklausti. Kodėl nenuneigiamai jiems neparodei, kad esi gyvas, gyvybės ir I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 97 mirties Viešpats? Kodėl pasirodei tik būreliui mokinių, ku­ rių liudijimui turime save patikėti? Klausimas, žinoma, susi­ jęs ne tik su prisikėlimu, bet ir su visu Dievo apsireiškimo pasaulyje būdu. (...) Dievo slėpinys yra būtent tai, kad Jis veikia tyliai. Kad tik pamažu didžiojoje žmonijos istorijoje statydina savo istori­ ją. Kad tampa žmogumi ir gali būti nepastebėtas amžininkų, istoriją lemiančių jėgų. Kad kenčia, miršta ir prisikėlęs pas žmoniją nori ateiti tik per savųjų, kuriems pasirodo, tikėjimą. Kad be paliovos tyliai beldžiasi į mūsų širdžių duris ir, kai Jam jas atveriame, lėtai padaro mus reginčius. Ir kartu – ar tai kaip tik nėra dieviška? Ne priblokšti išorine galia, bet duoti laisvę, dovanoti meilę ir žadinti. Ir, jeigu gerai pagalvotume, argi ne tariamai tokia mažybė yra tikroji didy­ bė? Argi iš Jėzaus nesklinda per šimtmečius auganti šviesa, kuri negali kilti vien iš žmogaus ir per kurią į pasaulį tikrai įspindi Dievo šviesa? Argi apaštalų skelbimu būtų patikėta ir būtų galėjusi atsirasti pasaulinė bendruomenė, jei jame ne­ būtų veikusi tiesos jėga? Jei liudytojų klausomės budria širdimi ir atsiveriame žen­ klams, kuriais Viešpats juos ir patį save nuolat iš naujo pa­ liudija, tada žinome: Jis tikrai prisikėlė. Jis gyvas. Jam save patikime ir žinome, jog esame teisingame kelyje. Kartu su Tomu uždedame savo rankas ant perdurto Jėzaus šono ir išpažįstame: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20, 28) Popiežius emeritas Benediktas XVI Meditacija iš knygos: Jozeph Ratzinger – Benediktas XVI, Jėzus iš Nazareto. Nuo įžengimo į Jeruzalę iki Prisikėlimo. Katalikų pasaulio leidiniai, 2011 m. 98 BALANDŽIO 6 D., PENKTADIENIS

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

113 A (114) psalmė Prieg. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpaties gulėta, aleliuja. zraelis išėjo iš Egipto, * Jokūbo palikuonys – iš tautos svetimkalbės, IJudas tapo Dievo šventove, * jo valda – Izraelis. Jūra, pamačiusi juos, atsitraukė, * atgal pasisuko Jordanas. Kalnai kaip avinai šokinėjo, * kalneliai – lyg kaimenės ėriukai. Kas gi tau, jūra, ko gi tu bėgi? * Jordanai, ko atgal atsitrauki? Ko gi, kalnai, ko lyg avinai šokinėjat? * Ir jūs, kalneliai, – kaip kaimenės ėriukai? Žeme, drebėk nuo Viešpaties Artumo; * nuo Jokūbo Dievo Artumo, jis uolas vandens tvenkiniais paverčia, * o titnagą – tekančiais šaltiniais.

Dievo žodis Žyd 5, 8–10 •———————————————————————————————• ūdamas Sūnus, Kristus savo kentėjimuose išmoko Bklusnumo ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 99 klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi, Dievo pa­ vadintas vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, tarė: „Juk tai Viešpats!“ Aleliuja. Maldavimai ukštinkime Kristų – Kelią, Tiesą ir Gyvenimą, ir mels­ kime: P.:A Gyvojo Dievo Sūnau, laimink savo tautą. – Kristau, meldžiame Tave už visus Bažnyčios tarnus, kad dalydami broliams gyvybės duoną, patys ja maitintųsi ir sem­ tųsi iš jos jėgų. P. – Meldžiame už visus krikščionis, kad būtų verti savo pa­ šaukimo ir stiprintų Dvasios vienybę taikos ryšiais. P. – Meldžiame už mūsų vadovus tuos, kad savo pareigas at­ liktų teisingai ir gailestingai, o tarp visų tautų viešpatautų san­ tarvė ir ramybė. P. – Meldžiame, kad taptume verti tyra širdimi Tave garbinti šventųjų bendrystėje, kartu su mūsų mirusiais broliais ir sese­ rimis, kuriuos patikime Tavo gailestingumui. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... 100 BALANDŽIO 6 D., PENKTADIENIS

Malda isagali amžinasis Dieve, Tu savo Sūnaus kančia ir prisi­ kėlimu iš numirusių sudarei su mumis naująją sando­ rą;V duok mums malonę, kad tai, ką išpažįstame Velykų iškil­ mėmis, patvirtintume ir savo kasdieniu gyvenimu. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Pal. Notkeris Miknius Šv. Galeno (dab. Šveicarija) abatijos, kuri yra vienas iš svarbiau- sių Europos vienuolynų, vienuolis Notkeris (lot. Notker Balbulus, 840–912 m.) buvo kilęs iš pasiturinčios šeimos. Vienuolyne įgijęs išsilavinimą vėliau pasiprašė priimamas į vienuolius. Buvo paskir- tas dėstyti ir rūpintis biblioteka. Vienuolyno biografas Ekehardas IV apibūdino jį kaip „gležno kūno sudėjimo, bet stiprios dvasios, užsikertančio liežuvio (dėl to ir buvo pramintas Mikniumi), bet veržlios dvasios, ryžtingai žengiantį dievišku keliu, neprilygstamą savo meto Šv. Dvasios įrankį“. Notkeris buvo apdovanotas poeti- niu talentu ir muzikiniais gebėjimais. Jis buvo pagarsėjęs ir vertina- mas himnų kūrėjas. Sekdamas kitų savo laiko kūrėjų pavyzdžiu parašė nemažai „sekvencijų“, o taip pat savotišką grigališkojo gie- dojimo traktatą. Jis yra vienas iš nedaugelio autorių, kurių vardas išliko ligi mūsų dienų. Viešpatie, Notkeris giedojo Tau naują dorybingo gyvenimo gies- mę; tegul jis moko mus garbinti Tavo vardą derinant savo sielą su balsu. 101

• BALANDŽIO 7 D. – ŠEŠTADIENIS •

VELYKŲ SEPTINTOJI DIENA

Devintoji Dievo Gailestingumo novenos diena (tekstą rasite p. 214)

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Prašau, nebesipriešinki Šventajai Dvasiai, kuri tave kviečia, ir nepaniekink Marijos meilės nei ašarų ir maldavimų už tave. Nes kitaip paskutinis teismas tau bus sunkus.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

62 (63) psalmė (2–9) Dievo trokštanti siela Prieg. Kristus prisikėlė ir pasirodė savo tautai, atpirktai jo krauju, aleliuja. ieve, tu esi mano Dievas, * Dtavęs aš ieškau, – ilgisi tavęs mano gyvastis, † trokšta tavęs mano kūnas, – * kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. 102 BALANDŽIO 7 D., ŠEŠTADIENIS

Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; * leisk regėti tavo galybę ir garbę! Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, * mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; * tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo. Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, * šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. Atsimenu tave gulėdamas guoly, * mąstau per kiaurą naktį, kad tu mano pagalba, * tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo. Prie tavęs aš glaudžiuosi, * tavo dešinė mane palaiko.

Dievo žodis Rom 14, 7–9 •———————————————————————————————• ė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau ne­ miršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar Nmirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename, ar mirštame – esame Viešpaties. Juk Kristus numirė ir atgi­ jo, kad būtų ir gyvųjų, ir mirusiųjų Viešpats. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Zacharijo giesmė P.: Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiau- I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 103 sia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus, aleliuja.

Maldavimai ristus, gyvenimo Duona, paskutiniąją dieną prikels tuos, kurie maitinasi prie Jo Žodžio ir Kūno stalo. Su džiaugsmuK Jį maldaukime: P.: Viešpatie, suteik mums ramybę ir džiaugsmą. – Dievo Sūnau, prikeltas iš numirusių, tu esi gyvenimo Viešpats, palaimink ir pašventink mus ir visus mūsų brolius bei seseris. P. – Tu dosniai teiki ramybę ir džiaugsmą visiems, Tave tikin­ tiems, leisk mums gyventi kaip šviesos vaikams, ir džiaugtis Tavo pergale. P. – Sustiprink keliaujančios žemėje Bažnyčios tikėjimą, kad ji pasauliui liudytų Tavo prisikėlimą. P. – Daug iškentėjęs Tu įžengei į Tėvo šlovę, liūdinčiųjų siel­ vartą paverski džiaugsmu. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Išvedė Viešpats savo tautą laimingą, savo rinktinę – su di­ džiausia linksmybe, aleliuja. 104 BALANDŽIO 7 D., ŠEŠTADIENIS

Pradžios malda Dieve, Tu savo dosniąja malone teiki Bažnyčiai augimą; meilingai globok išrinktuosius, kad per Krikštą atgimę nau­ jam gyvenimui, laimingai apsivilktų nemarybe. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 4, 13–21 •———————————————————————————————• nomis dienomis, matydami Petrą ir Joną drąsiai kalbant ir patyrę, kad tai paprasti, beraščiai žmo­ nės,A tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai labai stebėjosi; jie atpažino juos buvus kartu su Jėzumi, bet, žiūrėdami į stovintį su apaštalais pagydytąjį, jie neturė­ jo ką sakyti priešais. Tuomet liepė jiems pasišalinti iš teismo tarybos, o patys ėmė tartis: „Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams aiškiai yra žinomas jų padarytas ženklas, ir mes to negalime nuneigti. Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie niekam nekalbėtų tuo vardu.“ Ir vėl juos pasišaukę, jie prisakė, kad šiukštu neskelb­ tų bei nemokytų Jėzaus vardu. Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisinga jūsų klausyti labiau, negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję.“ Prigrasinę jie paleido juos, nes nerado už ką bausti. Be to, jie bijojo žmonių, nes visi garbino Dievą už įvykusį stebuklą. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 105

117 (118) psalmė P.: Viešpatie, tau dėkoju, kad mane išgirdai. ėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius. DViešpats – mano garbė, manoji stiprybė, jisai – išganymas mano. Džiaugsmo, išsivadavimo šauksmas teisuolių sodybose girdis: P. „Dievo ranka parodė savo galybę! Dievas dešinę savo pakėlė!“ Aš nemirsiu: gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus. Nors Viešpats mane plakte plakė, bet mirti neleido. P. Atverkit vartus, kur teisybė gyvena! Įžengsiu, Dievui dėkosiu. Štai čia – Dievo vartai, pro juos teisieji gali įžengti. Dėkoju, kad mane išgirdai tu, kad esi vaduotojas mano. P.

Aleliuja. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja. 106 BALANDŽIO 7 D., ŠEŠTADIENIS

Evangelija pagal Morkų 16, 9–15 •———————————————————————————————• risikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios Pbuvo išvaręs septynis demonus. Ji nuėjusi pranešė jo bi­ čiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo. Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. Ir šitie sugrįžę paskelbė visiems, bet ir jais anie netikėjo. Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietu­ mą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.“

Atnašų malda Leisk mums, Viešpatie, visada džiaugtis šiomis Velykų pa­ slaptimis ir iš jų semtis jėgų amžinajai laimei pasiekti. Prašo­ me per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi, aleliuja. Komunijos malda Amžinosiomis paslaptimis atgaivinęs, Viešpatie, meilingai globok savo žmones ir suteik malonę garbingai prisikelti ne­ begendančiu kūnu. Prašome per Kristų... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 107

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Gyvenimo žodis r mes, kaip apaštalai, esame kviečiami išgirsti Dievo balsą, aidintį visoje jo tautos istorijoje. Šitas balsas mus drąsina: „Tikėk,I neprarask vilties! Tu nesapnavai, Kristus tikrai yra gy­ vas! Prisimink, kokia jėga jis apdovanojo šventuosius ir kanki­ nius. Prisimink Jo įsteigtą Bažnyčią ir visą daugybę liudytojų, per kuriuos Geroji Jėzaus Kristaus Naujiena pasiekė ir tave. Štai ženklas tau patikėti gyvybės galia, kuri pasėta tavyje.“ Mums dovanota Prisikėlusiojo gyvybė, bet ji lieka paslėpta tarsi rau­ gas tešloje; o ta tešla – tai mūsų kenčiančios, dvejojančios ir nuodėmingos žmogystės storis. Mums dovanota Prisikėlusio­ jo gyvybė, bet ji santūri ir lengva tarsi žodis. Didįjį penktadienį pranašą Jėzų nužudė, kad Jis tylėtų, bet Velykų rytą Gyvenimo žodis išsiveržė iš kapo ir štai žadina liudytojus, kad galėtų įsi­ kūnyti pasaulyje ir pasiekti žemės pakraščius, kad kiekvienas išgirstų skelbiant Dievo meilę. Puikiai žinome, kad tas Žodis mus pasiekia daugybės tikėjimo vyrų ir moterų dėka, kurie liudydami tikėjimą savo gyvenimu perdavė jį ir mums. Dabar mūsų eilė jį perduoti: dar labiau įsileiskime Žodį į savo širdis, kad ir mūsų gyvenimai prabiltų – kalbėtų apie Jėzų Kristų. Bernardas Rėjus (Bernard Rey) – tėvas dominikonas, teolo­ gijos profesorius, dirbęs dominikonų studijų centre „Saulchoir“ ir Lilio katalikiškajame institute Prancūzijoje.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 108 BALANDŽIO 7 D., ŠEŠTADIENIS

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 19, 1–2. 5–7) Prieg. Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten mane pamatysite“, aleliuja. leliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, * A(a. Aleliuja) nes jo nuosprendžiai tikri ir teisingi! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Visi jo tarnai, šlovinkit mūsų Dievą, * (a. Aleliuja) visi, kurie bijote jo: mažieji ir didieji! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. * (a. Aleliuja) Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės, * (a. Aleliuja) ir jo nuotaka pasirengusi. a. Aleliuja (aleliuja).

Dievo žodis 1 Pt 2, 9–10 •———————————————————————————————• ūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji Jtauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus dar- I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 109 bus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Po aštuonių dienų Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, ir prabilo: „Ramybė jums!“, aleliuja!

Maldavimai ristus prisikeldamas sunaikino mirtį ir atkūrė gyveni­ mą. Karštai Jį maldaukime: KP.: Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus. – Tu esi akmuo, kuris, statytojų atmestas, tapo kertiniu akmeniu; statydink mus kaip gyvus akmenis savo Bažny­ čioje. P. – Tu esi ištikimas ir tikras liudytojas, mirusiųjų pirmagi­ mis; leisk savo Bažnyčiai nepaliaujamai Tave liudyti. P. – Tu esi Bažnyčios, kilusios iš Tavo perverto šono, Sužadė­ tinis; padaryk mus šio vestuvių sakramento liudininkais. P. – Tu – Pirmasis ir Paskutinysis, buvai miręs, o dabar esi gyvas, išlaikyk pakrikštytuosius ištikimus iki mirties, kad pelnytų pergalės vainiką. P. – Tu esi šventojo Dievo miesto Šviesa ir Žibintas; apšviesk mūsų mirusius, kad amžinai su Tavimi karaliautų. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... 110 BALANDŽIO 7 D., ŠEŠTADIENIS

Malda mžinai gailestingas Dieve, Tu kasmet Velykų šventė­ mis sustiprini savosios tautos tikėjimą; gausink mums duotąjąA malonę, kad visi gerai suprastume, kokiu vandeniu esame nuplauti, kieno dvasia atgimdyti, kieno krauju atpirkti. Prašome per Kristų...

Pal. Edvardas Oldkornas Edvardo (Edward Oldcorne, 1561–1606 m.) motina buvo katalikė, o tėvas – protestantas. Jis pats pasirinko katalikybę. Bai- gęs medicinos studijas nutarė stoti į seminariją. Pirmiausia buvo išsiųstas į anglų kolegiją Reimse, o vėliau – baigti studijų Romoje, kur įstojo į Jėzaus draugiją. 1588 m. pabaigoje sugrįžo į Angliją ir 17 metų nepaisydamas gresiančio pavojaus slapta darbavosi Vusteršyre (Worcestershire). Susirgęs išsiruošė į piligriminę kelionę prie Šv. Vinifredos šaltinio (Saint Winifride‘s Well). Čia vėliau su- grįžo padėkoti už išgydymą. Kelionėje buvo lydimas kelių asmenų, tarp kurių buvo vienas iš „Parako sąmokslo“ (nepavykusio ban- dymo nužudyti Anglijos karalių Jokūbą VI) dalyvių. To pakako, kad Edvardas užsitrauktų valdžios įtarimą ir būtų suimtas. Buvo kalinamas Londono Taueryje. Po ilgų kankinimų buvo pakartas kartu su pal. Rudolfu Ašlej (Ralph Ashley). Viešpatie, Edvardas troško darbuotis vien didesnei Tavo garbei; tegul jis užtaria savo brolius jėzuitus, kurie darbuojasi iš meilės Bažnyčiai. 111

• BALANDŽIO 8 D. – II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) •

DIEVO GAILESTINGUMO ŠVENTĖ Šios šventės Evangelija įkurdina mus aštuntoje dienoje po Vieš- paties prisikėlimo. Velykų vakarą prisikėlusiam Kristui pirmą- kart pasirodant susirinkusiai apaštalų grupei, apaštalo šv. Tomo nebuvo. Vėliau jis atsisakė tikėti tuo, ką liudijo jo broliai. Tačiau dabar, savaitei praėjus, Kristus vėl pasirodo apaštalams, o tarp jų yra ir Tomas. Kristus liepia tam netikinčiajam paliesti vinių vietas ir įleisti pirštą į ieties smūgiu pervertą šoną. Tomas atsako nuostabos šūksniu: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Prisilieti- mas prie skausmingų Kančios žymių, neišdildomai atsispaudusių ant Kristaus kūno, leidžia Tomui suprasti, kad Jėzus – ne Dievo nukaltas „rūstybės indas“, bet gailestingumo įrankis ir trykštantis amžinojo gyvenimo šaltinis visai žmonijai. Ne visiems duota tai išvysti, tačiau „palaiminti, kurie tiki nematę“ ir gyvena šia tikrove. Vis dėlto istorijos būvyje kai kas gavo ypatingą malonę ne tik tikė- ti, bet ir matyti. Taip atsitiko jaunai lenkei seseriai M. Faustinai Kovalskai, apie 1930 metus keletą kartų apdovanotai šlovingojo Velykų Kristaus regėjimu. Jis pasirodė jai tokiu pavidalu, kuris aiškiai priminė pasirodymą Tomui, tačiau iš perverto Jo šono sklido du šviesos spinduliai – baltas ir raudonas. Tai primena Didžiojo penktadienio vandenį ir kraują. Be to, šitaip Viešpats lieja galingą gailestingos šios meilės srovę iš savo širdies, kuria nori apgaubti visą žmoniją. Faustina tapo nepailstama šio Kristaus 112 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) troškimo liudytoja. Maldoje ji nuolat šaukdavosi Gailestingumo Viešpaties, liepė nutapyti tokio Kristaus, koks jai pasirodė, atvaiz- dą (dabar esantį Vilniuje) ir prašė įsteigti Dievo Gailestingumo šventę sekmadienį po Velykų. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II, vieną pirmųjų enciklikų skyręs Dievo Gailestingumui, kano- nizavo seserį Faustiną. Kartu Atvelykio sekmadieniui jis suteikė papildomą pavadinimą – Dievo Gailestingumo šventė. Primin- damas šios šventės prasmę, Jonas Paulius II rašė: „Žmonijai, kuri kartais atrodo suklaidinta ir valdoma blogio, egoizmo bei baimės jėgų, prisikėlęs Viešpats duoda atleidžiančios, sutaikinančios ir iš naujo atveriančios sielą vilčiai meilės dovaną. Ši meilė pakeičia širdis ir suteikia ramybę. Pasauliui taip reikia suvokti ir priimti Dievo Gailestingumą.“

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

149 psalmė Šventųjų džiūgavimas Prieg. Aleliuja, Viešpats prisikėlė, kaip buvo jums sakęs, aleliuja. iedokite Viešpačiui naują giesmę, * šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji. GTesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, * sūnūs Ziono – savuoju Karalium. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 113

Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, † teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, * tegieda jam šlovinimo giesmę. Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, * kukliuosius pergale puošia. Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, * iš džiaugsmo tegieda visą naktį. Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, * o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko, kad tautų nedorėliams atmokėtų * ir gentims teismą surengtų, jų karalius sukaustydami pančiais * ir jų didžiūnus – grandinėm, vykdydami teismo sprendimą. * Tai garbė Dievo tautai!

Dievo žodis Apd 10, 40–43 •———————————————————————————————• rečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams,T būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrė­ me, jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kie­ kvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja. 114 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS)

Zacharijo giesmė P.: Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis, aleliuja!

Maldavimai aukimės visagalio Dievo Tėvo, kuris prikėlė Jėzų, mūsų Vadą ir Gelbėtoją: P.:Š Viešpatie, apšviesk mus Kristaus šviesa. – Šventasis Tėve, savo mylimajam Sūnui Jėzui Tu leidai iš mirties tamsybių pereiti į Tavo šlovės šviesą, leisk ir mums Tavo nuostabiąją šviesą pasiekti. P. – Tu išgelbėjai mus tikėjimu, padėk mums šiandien gyventi pagal krikštu išpažintą tikėjimą. P. – Tu kvieti siekti to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Tavo dešinėje, apsaugok mus nuo nuodėmės vilionių. P. – Tegu mūsų gyvenimas, paslėptas Tavyje su Kristumi, šviečia pasauliui ir skelbia naują dangų ir naują žemę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Lyg naujagimiai trokškite dvasinio neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui, aleliuja. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 115

Pradžios malda Amžinai gailestingas Dieve, Tu kasmet Velykų šventėmis pastiprini savosios tautos tikėjimą; padaugink mums duotą­ ją malonę, kad visi gerai suprastume, kokiu vandeniu esame nuplauti, kieno dvasia atgimdyti, kieno krauju atpirkti. Pra­ šome per mūsų Viešpatį...

Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų 4, 32–5 •———————————————————————————————• isi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes Vjiems visa buvo bendra. Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jė­ zaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa. Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.

117 (118) psalmė P.: Dėkokime Viešpačiui, nes Jisai geras, Jis maloningas per amžius. Arba: Aleliuja. egu Izraelis kartoja: „Jis maloningas per amžius!“ TTegu Aarono ainiai kartoja: „Jis maloningas per amžius!“ Visi, kurie Viešpaties bijo, tesako: „Jis maloningas per amžius!“ P. 116 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS)

Stumdyte stumdė, kad aš sukniubčiau, betgi man Viešpats padėjo. Viešpats – mano garbė, manoji stiprybė, Jisai – išganymas mano. Džiaugsmo, išsivadavimo šauksmas teisuolių sodybose girdis. P. Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. Taip Dievo nulemta, ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! P.

Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Pirmojo laiško 5, 1–6 •———————————————————————————————• ylimieji! Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesi­ jas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli MGimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdo­ me. Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį,­ ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują:­ Jėzus Kristus; ne vien per vande­ nį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 117

Aleliuja. – Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei, – sako Viešpats. – Palaiminti, kurie tiki nematę! Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 20, 19–31 •———————————————————————————————• irmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užra­ kintoms,P atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramy­ bė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ Vieno iš dvy­ likos, – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepa­ matysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“ Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Die­ vas!“ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palai­ minti, kurie tiki nematę!“ 118 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS)

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra sura­ šyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.

DIEVO GAILESTINGUMO ŠVENTĖS MĄSTYMAS •———————————————————————————————• iandien švenčiame Atvelykį, arba Velykų oktavos už­ baigimą. Iškilmingos didžiųjų Bažnyčios švenčių – Ka­ lėdų,Š Kristaus Kūno ir Kraujo, Velykų – oktavos parodo šių švenčių ypatingumą ir amžinybės matmens buvimą jose. Aštuonios dienos švenčiamos kaip viena didi Viešpaties diena, kurios spindesio neužgožia besikeičiantis šio pasaulio dienos ir nakties, šviesos ir tamsos ritmas. Nes, kaip šiandien girdime 118-oje psalmėje, „ši diena Viešpaties duota (...), ir Jo ištikimoji meilė amžina“. Šiandien – ir Dievo Gailestingumo sekmadienis. Kartu su apaštalu Tomu esame kviečiami prisiliesti prie prisikėlusio Jėzaus Širdies žaizdos ir joje palikti savo menko tikėjimo, prigesusios vilties ir atšalusios meilės nuodėmes. Apaštalas Tomas – toks artimas daugeliui mūsų. Tokia žinoma jo netikėjimo – įtikėjimo istorija. O Jėzaus palai­ minimą: „Palaiminti, kurie tiki nematę“, neretai kartojame, norėdami švelniai pasišaipyti iš draugų lengvatikybės vienu ar kitu atveju. Neseniai baigėme gavėnios kelionę, kurioje popiežius Pranciškus kvietė saugotis netikrų pranašų, viliojančių šian­ dienos žmogų lengvo ir greito, tačiau netikro džiaugsmo II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 119 pažadais. Velykų dieną esame raginami patikėti Viešpaties prisikėlimo liudytojais, skelbiančiais, kad ir nerealiausia žmo­ nijos viltis išsipildo. Pirmasis iš žmonių jau nugalėjo mirtį. Kartu su Juo ir mes gyvensime amžinai, amžinai, amžinai. Kaip lengva patikėti arba bent apsimesti tikint technolo­ gijų pažangos stebuklais, įvairių guru išmintingų sentencijų galia, žvaigždžių poveikiu ateičiai ir Visatos jėgai. O štai tiesa apie Jėzaus prisikėlimą ir mūsų pačių prisikėlimą Jame ir Jo dėka neretai gana bergždžiai beldžiasi į mūsų protų ir širdžių duris. Gal jau gana mums pasitenkinti vien Velykų zuikiais ir margučiais?.. Nusivylusios širdys ir sutrikę protai sunkiai bepatiki tikro Džiaugsmo realybe. Todėl Jėzus šiandien mums duoda apaštalą Tomą. Paskutinę Didžiojo Džiaugsmo dienos va­ landą. Dar galime spėti į Viešpaties vynuogyną. Kokia Tomo istorija? Panašiai kaip ir dauguma kitų apašta­ lų, Tomas galbūt net nematė kenčiančio Jėzaus. Alyvų sode jis buvo paliktas atokiau ir pramiegojo Mokytojo širdies agoniją. Atvykusių sargybinių pažadintas, jis, kartu su kitais, kuo greičiau spruko iš pavojaus zonos. Galbūt iš minios galo žvilgtelėjo į Piloto nuplakdintą Jėzų penktadienio rytą, tačiau greičiausiai tūnojo kažkur pasislėpęs, bijodamas, kad ir pats nebūtų suimtas ir nuteistas. Jis nesekė Jėzaus į Kalva­ riją. Jis nestovėjo po kryžiumi. Negirdėjo atleidimo žodžių nei paskutinio Dievo Sūnaus atodūsio. Jo nenuplovė kraujas ir vanduo, trykštantys iš pervertos Jėzaus Širdies. Tomo as­ meninės kančios kelionė Velykų tridienį buvo baimės kelio­ nė – baimės, kad kas nors nesužinotų, jog jis pažįsta Jėzų. Ir 120 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS) dar – vilčių žlugimas, bendražygių išsibėgiojimas, nesėkmės suspausta širdis, misijos gėdinga pabaiga. Tomas nematė kenčiančio Jėzaus. Jis tematė kenčiantį ir išsigandusį patį save. Ir neturėjo vilties, kad kas nors jį galėtų iš šios kančios išgelbėti. Dvasios mokytojai ragina apmąstant Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą pakelti akis nuo savęs, savo sunkios situacijos ar mažo pajėgumo suvokti stulbinantį Velykų džiaugsmą. Kol matome vien save, matysime tik skausmą ir mažus tikrojo Džiaugsmo ir saugumo pakaitalus – kaip Tomas. Koks jis teisus, sakydamas: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių žaizdų ir neįbesiu piršto į vinių žaizdą, ir jeigu neįkišiu rankos į Jo šoną, netikėsiu.“ (Jn 20, 25) Jam pagaliau reikia pamatyti Viešpaties (ne tik savo) kančią, kad galėtų įtikėti ir džiaugtis Jo (ir savo) šlove. Kaip mums tapti palaimintiems dėl savo tikėjimo? Ar įma­ noma, kad vieną dieną suvargę ar ieškantys žmonės, prisilie­ tę prie buvusių savo gyvenimo žaizdų, pamatytų Prisikėlimo ženklus? Juk esame tas pats Kristaus Kūnas kartu su Jėzumi, mūsų Mokytoju ir Pirmavaizdžiu. Kaip iškovoti tą pergalę, kuri nugali pasaulį, – tikėjimą? (plg. 1 Jn 5, 4) Neseniai Latvijoje buvo rodomas meninis filmas „Melani­ jos kronikos“, sukurtas pagal Sibiro tremtį iškentėjusios mo­ ters Melanijos Vanagos dienoraštį. Ypač jaudinanti pasku­ tinė filmo scena. Melanija ir jos vyras buvo išskirti pirmąją tremties dieną. Jauna moteris 15 metų nieko nežinojo apie savo vyro likimą, tačiau viltis susitikti tampa ta jėga, kuri lei­ džia ištverti sunkiausias dienas ir likti gyvai. Grįžusi į Tėvynę, II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 121 ji sužino, jog vyras jau seniai miręs Sibire. Įstaigos darbuoto­ jas parodo Melanijai dokumentą, kuriame matomi jos vyro pirštų atspaudai. Melanija ilgai žiūri į juos ir vieną po kito priglaudžia prie jų savo pirštus. Mums reikia prisilietimo patirties. Ir Jėzus kreipiasi į Tomą: „Įbesk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Ištiesk ranką ir įkišk į mano šoną; jau nebebūk neti­ kintis, būk tikintis.“ (Jn 20, 27) Tikėjimas gyvu Jėzumi ir Jo meile gimsta iš troškimo ir patirties. Iš troškimo būti kartu, patikėti stebuklu, atverti protą dalykams, kurie jį viršija, ir iš prisilietimo patirties – maldoje, meilės džiaugsme, dvasinėje paguodoje, savo žaizdų suvienijime su Jėzaus gydančiomis žaizdomis. Ses. Linda Ceple, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija

Atnašų malda Priimk, Viešpatie, savo tikinčiųjų atnašas, kad, Tave išpa­ žindami ir Krikšto malone atgimę, pasiektų amžinąją laimę. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų I) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis „Pridėk čia ranką ir apžiūrėk vinių vietą; jau nebebūk neti­ kintis, – būk tikintis“, aleliuja. 122 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS)

Komunijos malda Visagali Dieve, tegul velykinė šventoji Komunija niekada nepaliaus gaivinusi mūsų širdžių. Prašome per Kristų... Pabaiga K. Telydi jus Viešpaties malonė, aleliuja, aleliuja. A. Dėkojame Dievui, aleliuja, aleliuja.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 19, 1–2. 5–7) Avinėlio vestuvės Prieg. Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten mane pamatysite“, aleliuja. leliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, * A(a. Aleliuja) nes jo nuosprendžiai tikri ir teisingi! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Visi jo tarnai, šlovinkit mūsų Dievą, * (a. Aleliuja) visi, kurie bijote jo: mažieji ir didieji! a. Aleliuja (aleliuja). II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 123

Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. * (a. Aleliuja) Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės, * (a. Aleliuja) ir jo nuotaka pasirengusi. a. Aleliuja (aleliuja).

Dievo žodis Žyd 10, 12–14 •———————————————————————————————• ristus, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo priešai bus patiesti Ktarsi pakojis po jo kojų. Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams. Viešpats šią dieną mums davė, – Džiūgaukim, kelkim linksmybes, aleliuja.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nema- tę, aleliuja!

Maldavimai uolankiai maldaukime Dievą Tėvą, kuris prikėlė Kris­ Ntų ir išaukštino Jį savo dešinėje: 124 BALANDŽIO 8 D., II VELYKŲ SEKMADIENIS (ATVELYKIS)

P.: Dėl Kristaus šlovės saugok savo tautą, Viešpa- tie. – Teisingasis Tėve, Tu kryžiaus pergale pakėlei Jėzų virš žemės, tegu Jis vìsa patraukia prie savęs. P. – Per savo išaukštintąjį Sūnų siųsk Bažnyčiai Šventąją Dva­ sią, kad ji būtų visos žmonijos vienybės sakramentas. P. – Vandeniu ir Šventąja Dvasia atgimdytus naujus savo vai­ kus išlaikyk ištikimus Krikštui, kad įžengtų į amžinąjį gyve­ nimą. P. – Per savo išaukštintąjį Sūnų padėk vargšams, išlaisvink kalinius, pagydyk ligonius ir pradžiugink pasaulį savo dova­ nomis. P. – Mūsų mirusius brolius ir seseris, kuriuos maitinai Kris­ taus Kūnu ir Krauju, prikelk paskutiniąją dieną. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda mžinai gailestingas Dieve, Tu kasmet Velykų šventė­ mis sustiprini savosios tautos tikėjimą; gausink mums duotąjąA malonę, kad visi gerai suprastume, kokiu vandeniu esame nuplauti, kieno dvasia atgimdyti, kieno krauju atpirkti. Prašome per Kristų...

125

• BALANDŽIO 9 D. – PIRMADIENIS •

VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVČ. MERGELEI MARIJAI

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Kai siela mato ir suvokia, kaip karštai Dievas ją myli, jinai tegali vien mylėti.

Lygiai devyniems mėnesiams likus iki Jėzaus gimimo, švenčiame Viešpaties Apreiškimą Marijai ir Jo Įsikūnijimą. Mergelė Marija labai intymiai susijusi su šiuo įvykiu, per kurį tapo Dievo Motina. Dėl šios priežasties Apreiškimas ilgą laiką buvo laikomas Mergelės Marijos švente. Tačiau pradžioje tai buvo Viešpaties Apreiškimas, ir reforma po Vatikano II Susirinkimo grąžino šį terminą, nes bū- tent Žodis,­ tapęs kūnu, iš tiesų yra šventimo šerdis. Akimirka, kai Dievo Sūnus tapo žmogumi Mergelės Marijos įs- čiose, šią dieną ypač patraukia dėmesį kontempliuojant­ ir Kristų, ir Jo Motiną. Ateidamas į pasaulį,­ Kristus pakluso Tėvui, sakyda- mas: „Štai ateinu vykdyti tavo, o Dieve, valios.“ (Žyd 10, 7) Savo ruožtu Marija aidu atsiliepė į šį pareiškimą, tardama angelui: „Štai aš Viešpaties­ tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Šiuo pavyzdiniu­ tikėjimo aktu ji priima Kristų ir pradeda švelniai Jį nešioti savo kūne. Apreiškimas taip pat teikia progą kuo labiausiai džiaugtis, nes Įsikūnijime dėl Atpirkimo apibendrinamas­ Dievo meilės planas žmonėms, jame jau yra visos žmonių giminės sudie- vėjimo Bažnyčioje užuomazga. 126 BALANDŽIO 9 D., VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVČ. MERGELEI MARIJAI

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

149 psalmė Šventųjų džiūgavimas Prieg. Mergelė žodžio galia pradėjo ir, likdama mergelė, pagimdė Gelbėtoją. iedokite Viešpačiui naują giesmę, * šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji. GTesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, * sūnūs Ziono – savuoju Karalium. Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, † teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, * tegieda jam šlovinimo giesmę. Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, * kukliuosius pergale puošia. Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, * iš džiaugsmo tegieda visą naktį. Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, * o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko, kad tautų nedorėliams atmokėtų * ir gentims teismą surengtų, jų karalius sukaustydami pančiais * ir jų didžiūnus – grandinėm, vykdydami teismo sprendimą. * Tai garbė Dievo tautai! II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 127

Dievo žodis Fil 2, 6–7 •———————————————————————————————• ėzus Kristus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai ne­ silaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, Jpriimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmo­ nes. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės. Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius.

Zacharijo giesmė P.: Dievas savo didžia meile, kuria mus pamilo, atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu.

Maldavimai vęsdami Viešpaties Apreiškimo dieną – savo išganymo pradžią, su džiaugsmu maldaukime dangiškąjį tėvą: P.:Š Teužtaria mus šventoji Dievo Gimdytoja! – Kaip Marija priėmė džiugią angelo atneštą žinią, taip ir mums, Dieve, padėk džiugiai ir dėkingai priimti savo Gelbė­ toją. P. – Kaip maloniai pažvelgei į savo nuolankią tarnaitę, taip, gailestingasis Tėve, prisimink mus visus ir būk atlaidus. P. – Kaip naujoji Ieva pakluso Tavo dieviškajam Žodžiui, taip mums tebūnie pagal Tavo valią. P. – Tegul Švenčiausioji Mergelė Marija padeda vargdie­ niams, drąsina silpnadvasius, paguodžia aimanuojančius, 128 BALANDŽIO 9 D., VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVČ. MERGELEI MARIJAI temeldžia už Dievo tautą, tepagelbsti ganytojams, teužtaria Dievui tarnauti pasišventusias moteris. P. P.: Teužtaria mus šventoji Dievo Gimdytoja! (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Ateidamas į pasaulį, Kristus bylojo: „Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“, aleliuja. Pradžios malda Dieve, Tavo valia amžinasis Žodis priėmė žmogaus kūną iš Mergelės Marijos, idant mus atpirktų; leisk tapti Jo dieviš­ kosios prigimties dalininkais visiems, kurie Jį tiki esant tikrą Dievą ir tikrą žmogų. Jis su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Pirmasis skaitinys iš pranašo Izaijo knygos 7, 10–14; 8, 10 •———————————————————————————————• rabilęs Viešpats kalbėjo Achazui: „Prašyk Viešpa­tį, savo Dievą, sau ženklo – arba apačioje iš žemybių, Parba viršuje iš aukštybių.“ Achazas atsakė: „Aš nieko neprašysiu ir Viešpaties nebandysiu.“ Tuomet Izaijas prabilo: „Klausykite, Dovydo namai! Ar jums per maža varginti žmones, kad jūs įkyrite ir mano Dievui?! Todėl­ pats Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė pradės­ ir II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 129 pagimdys sūnų; ji suteiks jam vardą Emanuelis, tai reiš­ kia: ‚Dievas su mumis‘.“

39 (40) psalmė P.: Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios. au nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių: bet atvėrei mano ausis, kad klausytų. TNenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų. Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ P. Knygoje apie mane yra parašyta: „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią; tavo Teisynas meilus mano širdžiai.“ P. Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui, Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau lūpas sučiaupęs. P. Neslepiu savo širdy aš tavo teisumo, garsiai kalbu apie tavo ištikimybę ir tavo pagalbą. Neslepiu tavo malonės, susirinkus didžiai daugybei. P.

Antrasis skaitinys iš Laiško žydams 10, 4–10 •———————————————————————————————• roliai! Neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. Todėl, ateidamas į Bpa­saulį, Kristus byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko ir deginamosios aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios! Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permal- 130 BALANDŽIO 9 D., VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVČ. MERGELEI MARIJAI davimo aukų tu nebenori, ne­mėgsti, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – Jis paskui paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esa­ me Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašven­ tinti visiems laikams.

Aleliuja! Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę. Aleliuja!

Evangelija pagal Luką 1, 26–38 •———————————————————————————————• ngelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos­ miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, suža­ dėtąA su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mer­ gelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su ta­vimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiš­ kia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok,­ Mari­ ja, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai­ bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.“ Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;­ todėl II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 131 ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.­ “ Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasa­ kei.“ Ir angelas pasitraukė.

Tikėjimo išpažinimas Klaupiama tariant: „Šventosios Dvasios veikimu... gimė iš Mer- gelės Marijos.“ Atnašų malda Visagali Dieve, priimk tavo vienatinio Sūnaus Įsikū­nijimu prasidėjusios Bažnyčios atnašas, kad ji galėtų visa širdimi džiaugtis, šiandien minėdama tą paslaptį. Prašome per Kris­ tų... Dėkojimo giesmė (Viešpaties Įsikūnijimo paslaptis) Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visa­ da Tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Šventosios Dvasios veikimu Jis priėmė žmogaus kūną ir atėjo į žemę gelbėti žmonijos. Mergelė Marija angelo apreiškimu patikėjo ir prie savo širdies Jį su meile nešiojo. Taip išsipildė pažadai išrinktajai tautai, ir visų tautų lūkesčius pranoko tikrovė. Per Jį dangaus angelai šlovina Tavo didybę, džiaugdamiesi Tavo akivaizdoje amžina laime. Leisk ir mums, meldžiame, prie jų prisidėti – drauge su jais džiaugsmingai giedoti: Šventas...

132 BALANDŽIO 9 D., VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVČ. MERGELEI MARIJAI

Komunijos priegiesmis Mergelė nešios įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jis vadin­sis Emanuelis – Dievas su mumis. Komunijos malda Sustiprink, Viešpatie, mūsų sielose tikrąjį tikėjimą, kad mes, Mergelės Marijos Sūnų išpažįstantys esant tikrą Dievą ir tikrą Žmogų, Jo išganingo prisikėlimo galia pasiektume amžinąjį džiaugsmą. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Kaip Marija ventasis Lukas Marijai paskyrė savo Evangelijos pradžią nuo angelo apreiškimo iki žmogumi tapusio Dievo Sū­ nausŠ gimimo bei vaikystės. Su Marija prasideda žemiškasis Jėzaus gyvenimas ir pirmieji Bažnyčios žingsniai. Abiem mo­ mentais vyrauja susikaupimo, įsiklausymo į Dievą atmosfera. (...) Per Apreiškimą savo namuose Nazarete Marija priima Dievo angelą, klausosi jo žodžių, įima juos savin ir noriai at­ siliepia į Dievo planus: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ (Lk 1, 38) Kaip tik dėl vidinės įsiklau­ symo nuostatos Marija geba skaityti savo istoriją nuolankiai pripažindama, kad tas, kuris veikia, yra Viešpats. Lankydama savo giminaitę Elzbietą ji prabyla džiugia šlovinimo giesme, aukština dieviškąją malonę, pripildžiusią jos širdį ir gyveni­ mą, padarydama ją Dievo Motina (plg. Lk 1, 46–55). Šlo­ vinimas, padėka, džiaugsmas: giesmėje „Magnificat“ Marija žvelgia ne tik į tai, ką jai padarė Dievas, bet ir į Jo nuolatinį II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 133 veikimą žmonijos istorijoje. Pagarsėjusiuose „Magnificat“ komentaruose šventasis Ambraziejus ragina mus melstis ta pačia dvasia ir rašo: „Kiekvienas, kaip Marija, teaukština Vieš­ patį, kiekvienas, kaip Marija, tedžiūgauja Dieve.“ (Expositio Evangelii secundum Lucam, 2, 26: PL 15, 1561) Popiežius emeritas Benediktas XVI Meditacija iš „Bažnyčos žinių“ 2012, Nr. 4.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

109 (110) psalmė (1–5. 7) Mesijas – Karalius ir Kunigas Prieg. Viešpaties angelas apreiškė Marijai ir pradėjo iš Šventosios Dvasios. iešpaties žodis mano viešpačiui: † „Sėskis mano dešinėje, * Vkol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“ Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: * „Valdyk tave apsupusius priešus!“ Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, † šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, * nuo aušros tavo jaunystės. Viešpats prisiekė ir nesigaili: * „Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“ 134 BALANDŽIO 9 D., VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVČ. MERGELEI MARIJAI

Tavo dešinėj budi Viešpats, – * sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną. Savo žygyje jisai gers iš upelio * ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

Dievo žodis 1 Jn 1, 1–2 •———————————————————————————————• as buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, – tai skelbiameK apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Pradžioje jis buvo pas Dievą.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Angelas Gabrielius tarė Marijai: Sveika, malonėmis apdova- notoji! Viešpats su Tavimi! Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų. Maldavimai mžinasis Tėvas šiandien per angelą apreiškė Marijai mūsų išganymą. Kupini pasitikėjimo maldaukime: P.:A Viešpatie, užliek mus savo malonės gausa! – Tu išrinkai Mergelę Mariją Tavo Sūnaus Motina, būk gai­ lestingas visiems, laukiantiems atpirkimo. P. – Tu Gabrieliaus lūpomis paskelbei Marijai ramybės ir džiaugsmo žinią, teik visam pasauliui išganymo džiaugsmą ir tikrą ramybę. P. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 135

– Tavo tarnaitei sutinkant ir veikiant Šventajai Dvasiai, Tu atsiuntei savo amžinąjį Žodį gyventi tarp mūsų, nuteik mūsų širdis taip priimti Kristų, kaip Jį priėmė Marija. P. – Tu į mažuosius žvelgi su meile, alkstančiuosius gėrybėmis apdovanoji, pakelk prispaustuosius, padėk vargdieniams, sti­ prink mirštančiuosius. P. – Tau nieko nėra neįmanoma, Tu vienas darai nuostabiai didingus darbus, išgelbėk mus, prikelki mirusiuosius pasku­ tiniąją dieną. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, Tavo valia amžinasis Žodis priėmė žmogaus kūną iš Mergelės Marijos, idant mus atpirktų; leisk taptiD Jo dieviškosios prigimties dalininkais visiems, kurie Jį tiki esant tikrą Dievą ir tikrą žmogų. Jis su Tavimi ir Šventąja Dvasia... 136

• BALANDŽIO 10 D. – ANTRADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Tau rašau kviesdama gyventi savo vidinėje celėje. Tai yra savęs ir Dievo pažinimo celė. Joje įgyjamas nuolankumas ir liepsnojanti meilė. Kas save pažįsta, pažįsta Dievą ir Jo meilę. Jis myli Dievą ir jo nebegąsdina pasaulio persekojimai, bet jis su džiaugsmu pri- ima artimo ydas. Savo celę jis paverčia dangumi, išeidamas iš jos jis užtrokštų kaip žuvis be vandens.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

64 (65) psalmė Iškilmingas dėkojimas Prieg. Tu žemę lankai ir palaistai, aleliuja. au, Dieve, pridera šlovės giesmė Zione; * įžadai, tau duoti, bus ištesėti, Tnes tu išklausai mūsų maldą. * Iš visur pas tave ateis žmonės su savo kaltybėm. Mūsų nuodėmės mus palaužia, * bet tu jas atleidi. Laimingas žmogus, kurį tu išsirenki ir patrauki, * kad tavo kiemuose jis gyventų! Sotinsimės tavo Namų palaima, * šventuoju grožiu tavo Šventyklos. Atsakai mums, Dieve, Gelbėtojau mūsų, * pagarbią baimę keliančių darbų galybe. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 137

Į tave viltis sudėjo visi pakraščiai žemės * ir tolimosios jūros! Savo galia pastatei kalnus į vietą – * tu, kuris apsisiautęs galybe. Nutildai tu jūrų šėlsmą – * bangas jų audringas ir tautų sumišimą. Tavo nuostabūs ženklai pagarbią baimę kelia † žemės pakraščių gyventojams; * Rytų ir Vakarų šalis džiaugsmingų šūksmų pripildai. Tu žemę lankai ir palaistai, * padarai ją turtingą ir derlią. Dieve, pilnos vandens tavo upės, † tavo galia augina žemė pasėlius. * Tam ją esi ir parengęs! Gausiai jos vagas pagirdai, * sutrupini jos grumstą, suminkštini jį lietumi gūsingu, * laimini augantį javą. Metus apvainikuoji savo gerumo derlium; * tavo vežimų provėžos trykšta aliejum; jo sklidinos tyrų ganyklos, * o kalvos džiaugsmu apsigaubia. Pievose – avių knibždėlynas, † o slėniuos – kviečiai tyvuliuoja, * aidi džiugios dainos ir giesmės. 138 BALANDŽIO 10 D., ANTRADIENIS

Dievo žodis Apd 13, 30–33 •———————————————————————————————• ievas Jėzų prikėlė iš numirusių. Jis per daugelį die­ nų rodėsi tiems, kurie buvo jį atlydėję iš Galilėjos Dį Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms. Ir mes jums skelbiame Gerąją Naujieną apie protėviams duo­ tąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikelda­ mas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis; Aš esu Dovy- do atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė, aleliuja! Maldavimai ekaltasis Avinėlis, panaikinęs pasaulio nuodėmę, su­ grąžino mums gyvenimą. Dėkokime Dievui Tėvui ir sakykime:N P.: Gyvenimo davėjau, atgaivink mus. – Dieve, gyvenimo davėjau, atmink Avinėlio, paaukoto ant kryžiaus, kančią ir prisikėlimą, ir išgirsk Jo balsą, nuolat užta­ riantį mus. P. – Dabar, kai sunaikintas senasis blogybės ir nedorumo rau­ gas, duok mums švęsti šias šventes nerauginta tyros širdies ir tiesos duona. P. – Padėk mums šiandien atsisakyti pavydo ir nesutarimų; parodyk, kuo šiandien galėtume pagelbėti vargstantiems. P. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 139

– Apgyvendink tarp mūsų Evangelijos dvasią, kad šiandien ir visados keliautume Tavo įsakymų keliu. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Džiūgaukime ir linksminkimės, ir atiduokime Dievui gar­ bę. Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis, aleliuja! Pradžios malda Leisk mums, Viešpatie, šlovinti prisikėlusio Kristaus galybę ir, gavus Krikšto malonę, aiškiai pažinti Jo dovanas. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 4, 32–37 •———————————————————————————————• isi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet jiemsV visa buvo bendra. Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jė­ zaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa. Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo. 140 BALANDŽIO 10 D., ANTRADIENIS

Juozapas, apaštalų pramintas Barnabu (tai reiškia: „Paguodos sūnus“), buvo levitas, kilęs iš Kipro. Jis turė­ jo žemės sklypą. Tą pardavęs, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.

92 (93) psalmė P.: Viešpats – valdovas, apsisiautęs didybe. iešpats – valdovas, apsisiautęs didybe. VApsisiautęs Viešpats didybe, galia susijuosęs! P. Jis savo jėga žemę padarė taip tvirtą, kad niekas jau jos nepakrutins. Stiprus tavo sostas nuo amžių, tu amžių amžiais gyvuoji. P. Tikrai tikėti verti tavo žodžiai, šventa turi būti kiekvienam, Viešpatie, tavo buveinė per visus amžius. P.

Aleliuja. Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 3, 7b–15 •———————————————————————————————• ėzus pasakė Nikodemui: „Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės. Vėjas pučia, kur nori; joJ ošimą girdi, bet nežinai iš kur ateina ir kur link nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios.“ II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 141

Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“ Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liu­ dijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo. Jei netikite mane kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nu­ žengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.“

Atnašų malda Leisk mums, Viešpatie, visada džiaugtis šiomis Velykų pa­ slaptimis ir iš jų semtis jėgų amžinajai laimei pasiekti. Prašo­ me per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų II) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Reikėjo Mesijui kentėti ir prisikelti, ir taip įžengti į savo gar­ bę, aleliuja. Komunijos malda Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas; lydėk mus atpirkimo malone per šį gyvenimą ir nuvesk į amžinuosius džiaugsmus. Prašome per Kristų... 142 BALANDŽIO 10 D., ANTRADIENIS

MEDITACIJA •———————————————————————————————• „Dvi gimtys Kristuje“ es išpažįstame Kristuje esant dvi gimtis: vieną – die­ viškąją, kitą – žmogiškąją, vieną – mums sukurti, kitą –M mums atkurti, kurios abi yra nuostabios; vienoje nėra motinos, kitoje nėra tėvo. (...) Taip, mano broliai, Dievas norėjo būti žmogaus sūnumi ir norėjo, kad žmonės būtų Dievo sūnumis. Jis pats nužengė dėl mūsų, o mes pakylame dėl Jo. Iš tiesų tik Jis vienas nu­ žengė ir pakilo, – Tas, kuris sakė: Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik tas, kuris nužengė iš dangaus (Jn 1, 3). Ar tie, kuriuos Jis padarė Dievo vaikais, nepakils į dangų? Žinoma, pakils, nes šis pažadas skirtas mums: Jie bus kaip Dievo angelai dan­ guje (Mt 22, 30). Kaip tai galės įvykti, jei niekas kitas nepaki­ lo, tik tas, kuris nužengė? Yra tik vienas, kuris gali pakilti, ir tik vienas, kuris gali nužengti. O kaip kiti? Ką reikėtų suprasti, jei ne tai, jog jie bus Jo nariai, kad Jis tikrai būtų tik vienas, galin­ tis pakilti? (...) Tad kiti turi šią viltį, jog Jis nužengė tam, kad turintys pakilti per Jį, būtų viena Jame ir su Juo. Šv. Augustinas (354–430 m.) tapo kunigu Hipone, o vėliau šio Afrikos miesto vyskupu. Filosofas, teologas, sielų ganytojas ir gilus dvasininkas šv. Augustinas yra malonės ir meilės mokytojas.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 143

48 (49) psalmė Turto menkystė Prieg. Siekite to, kas aukštybėse, o ne to, kas žemėje, aleliuja. I lausykite, žmonės, ką aš pasakysiu! * Atgręžkite ausį, visi pasaulio gyventojai, – Kdidžiūnai ir prastuoliai, * turtuoliai ir vargšai! Mano lūpų žodžiai išmintingi, * o širdies kalba kupina įžvalgumo. Į išminties posakį įsiklausysiu * ir, skambindamas arfa, aiškinsiu jo mįslę. Ko gi vargo dienomis turėčiau bijoti, * kai apninka nedorėliai priešai – žmonės, kurie savo turtais pasikliauja * ir didžiuojasi lobių gausybe. Ai, joks žmogus negali savęs atpirkti * nei sumokėti savo išpirkos Dievui. Nes aukšta žmogaus gyvasties kaina, – * niekados nepajėgs tiek sumokėti, kad iš Duobės išsipirktų * ir amžinai čia gyventų. Mato kiekvienas, kad miršta net išminčiai, † lygiai kaip kvaili ir nemokšos, * palikdami kitiems savo turtą. 144 BALANDŽIO 10 D., ANTRADIENIS

Kapas bus jų namai amžių amžiams, † per kartų kartas – jų buveinė, * nors savo vardais šalis jie buvo praminę. Neilgai mirtingasis džiaugias savo didybe, – * jis panašus į nugaištantį galviją.

Dievo žodis 1 Pt 2, 4–5 •———————————————————————————————• enkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmes­ to, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip Žgyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte aukas, pri­ imtinas Dievui per Jėzų Kristų. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jėzus kelyje mums kalbėjo? Aleliuja. Maldavimai uoširdžiai melskime Kristų, kuris savo prisikėlimu at­ nešė žmonijai viltį: P.:N Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus. – Viešpatie Jėzau, iš kurio atverto šono ištekėjo kraujo ir vandens, padaryk Bažnyčią savo tyrąja Sužadėtine. P. – Aukščiausiasis Ganytojau, kuris po savo prisikėlimo pave­ dei Petrui ganyti avis, kai jis išpažino meilę Tau, diena iš die­ nos augink mūsų popiežiaus Pranciškaus meilę ir uolumą. P. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 145

– Tu parodei ežere žvejojantiems savo mokiniams, kaip pa­ gauti daug žuvų, siųsk naujų darbininkų tęsti apaštalų pradėtą darbą. P. – Tu ežero pakrantėje paruošei mokiniams duonos ir žu­ vies, neleisk, kad dėl mūsų kaltės kas nors numirtų iš bado. P. – Jėzau, paskutinysis Adome ir gyvybę teikiančioji Dvasia, perkeisk mirusiuosius į savo paveikslą ir panašumą, kad jie nuolat džiaugtųsi Tavo pilnatve. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda eisk mums, Viešpatie, šlovinti prisikėlusio Kristaus ga­ lybę ir, gavus Krikšto malonę, aiškiai pažinti Jo dova­ nas.L Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Šv. Šventųjų Mykolas Vienuolikos metų našlaičiu likęs Mykolas (Miquel Argemir i Mitjà, 1591–1625 m.) buvo auklėjamas krikščioniškai. Dvy- likos metų įstojo pas vienuolius trinitorius (Ordo Sanctissimae Trinitatis) Barselonoje. Pasižymėjo pamaldumu Švč. Sakramen- tui. Atlikti naujokyno buvo išsiųstas į Saragosą, kur susipažino su ordino atnaujintoju Manueliu de la Kruzu. Prisijungė prie griežtos, atnaujintos Oteisos (Oteiza, miestas Ispanijos šiaurėje) bendruomenės, kurioje gavo vienuolio abitą, davė įžadus ir gavo 146 BALANDŽIO 10 D., ANTRADIENIS

Miguel de los Santos – Šventųjų Mykolo vardą. 1616 m. buvo įšventintas kunigu, klausydavo išpažinčių ir sakydavo pamokslus. Savo patirtas gausias mistines malones aprašė keliuose veikaluose, tarp jų „Sielos ramybėje“ (La tranquilidad del alma). Prisidėjo prie daugelio atsivertimų, dėl kurių jam buvo pavydima. Visa tai mažai rūpėjo šiam žmogui, kurio šventumas prilygo Kryžiaus Jono šventumui. Vidurių šiltinė netrukus išvadavo jį iš tamsiosios šio pasaulio nakties. Brolis Šventųjų Mykolas sparčiai žengė tobulumo keliu; tegul Tavo meilė leis mums Tavyje atrasti sielos ramybę. 147

• BALANDŽIO 11 D. – TREČIADIENIS •

ŠV. STANISLOVAS, VYSKUPAS, KANKINYS

Šv. Stanislovas Stanislovas gimė Ščepanove (Szczepanow) prie Krokuvos apie 1030 m. Po studijų Lenkijoje, vėliau Paryžiuje arba Lježe (Belgi- ja) jis tapo kanauninku Krokuvoje. 1072 m., atsiliepdamas į dva- sininkų, karaliaus Boleslovo II ir liaudies pageidavimą, popiežius Aleksandras II paskyrė jį Krokuvos vyskupu. Stanislovas, maldos ir apsimarinimo žmogus, ėmėsi ryžtingų pastangų sukrikščioninti savo liaudį ir reformuoti dvasininkiją. Pradžioje vyskupas ir ka- ralius sklandžiai bendradarbiavo, tačiau per Boleslovo karo žygį prieš Rusią, pasibaigusį Kijevo užėmimu, tarp jų įsiplieskė konflik- tas. Dėl ko kilo šis konfliktas, lieka neaišku, bet vyskupas nubaudė karalių ekskomunika, o šis reagavo liepdamas nužudyti Stanislo- vą (1079 m.).

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Jei tu pažintum vien tik save, palūžtum iš nevilties, jei pažintum tik Dievo meilę tau, paskęstum pasipūtime.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 148 BALANDŽIO 11 D., TREČIADIENIS

96 (97) psalmė Dievo Teisėjo garbė Prieg. Šviesa spindi teisiajam, džiaugsmas – visiems tyraširdžiams, aleliuja. iešpats yra Karalius! Tedžiūgauja žemė, * tekrykštauja ir tolimosios salos! VDebesys ir patamsiai jį apsupę, * teisumas ir teisingumas parėmę jo sostą. Pirma savęs jis siunčia ugnį * ir sunaikina visus savo priešus. Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis, * žemė tai mato ir dreba. Viešpaties Artume kalnai tirpsta lyg vaškas, – * žemė visa – nuo Viešpaties Artumo. Dangūs skelbia jo teisumą, * ir visos tautos regi jo garbę. Visi drožinių garbintojai susigėdo, – † veltui jie gyrėsi stabais beverčiais; * visos dieviškos būtybės prieš jį puola kniūbsčios. Zionas tai girdi ir džiaugias, * Judo miestai, Viešpatie, džiūgauja dėl tavo teismo. Tu, Viešpatie, visoje žemėje esi iškilniausias, – * už visus dievus didingesnis. Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia, † savo ištikimųjų gyvastį jis saugo, * gelbsti juos iš nedorėlių rankos. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 149

Šviesa spindi teisiajam, * džiaugsmas – visiems tyraširdžiams. Džiaukitės Viešpatyje, teisieji, * dėkokite jo šventajam vardui!

Dievo žodis Rom 6, 8–11 •———————————————————————————————• eigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus Jdaugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyveni- mą, aleliuja.

Maldavimai ievas, prikėlęs Kristų iš numirusių, leido Jam pasiro­ dyti apaštalams. Melskime Jį: P.:D Viešpatie, apšviesk mus Kristaus šlovės šviesa. – Dieve, šviesos Tėve, dėkinga širdimi šiandien šloviname Tave, nes Tu pašaukei mus į savo nuostabią šviesą, kad patir­ tume Tavo gailestingumą. P. 150 BALANDŽIO 11 D., TREČIADIENIS

– Šventosios Dvasios galia išgrynink ir sustiprink žmonijos pastangas padaryti savo gyvenimą žmoniškesnį. P. – Leisk mums taip uoliai tarnauti žmonėms, kad visa žmo­ nija taptų Tau malonia auka. P. – Auštant naujai dienai pripildyk mus savo gailestingumo, kad visą dieną be paliovos džiaugsmingai Tave šlovintume. P. P.: Viešpatie, apšviesk mus Kristaus šlovės šviesa. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Negęstanti šviesa spindės, Viešpatie, tavo šventiesiems per visų laikų amžinybę, aleliuja. Pradžios malda Dieve, dėl Tavo garbės šventasis vyskupas Stanislovas kri­ to nuo persekiotojų rankos, padėk ir mums ligi pat mirties tvirtai laikytis tikėjimo. Prašome per mūsų...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 5, 17–26 •———————————————————————————————• uomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šali­ ninkai iš sadukiejų partijos. Degdami neapykanta, Tjie suėmė apaštalus ir įmetė į viešą kalėjimą. Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė: „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 151

šio Gyvenimo žodžius.“ Jie paklausė ir, auštant nuėję į šventyklą, ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė aukščiausiąją teismo tarybą bei visą izraelitų vyresnybę. Jie nusiuntė į kalėjimą tarnus, kad atvestų apaštalus. Nu­ ėję tarnai neberado jų kalėjime. Tad sugrįžę jie pranešė: „Mes radome kalėjimą saugiai užrakintą ir sargybinius, stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome.“ Išgirdę tokį pranešimą, šventyklos viršininkas ir vy­ riausiasis kunigas sumišę klausinėjo, ką tai galėtų reikšti. Tuo metu kažkas atėjęs pranešė: „Tie vyrai, kuriuos jūs buvote uždarę kalėjime, stovi sau šventykloje ir moko žmones.“ Tada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos, tačiau be prievartos. Jie mat bijojo, kad žmonės jų neužmėtytų akmenimis.

33 (34) psalmė P.: Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo. Arba: Aleliuja. š visuomet Viešpatį gerbsiu, mano burna šlovins jį nuolat. ATuo mano siela didžiuojas. Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. P. Su manimi visi šlovinkit Viešpatį, aukštinkim Viešpaties vardą kaip vienas. Viešpaties ieškau, jis atsiliepia ir išvaduoja mane iš baisybių. P. 152 BALANDŽIO 11 D., TREČIADIENIS

Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas, nebeteks rausti iš gėdos. Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo, iš visų bėdų išvadavo. P. Viešpaties angelas pylimu apjuosia dievobaimingus žmones, juos iš nelaimės vaduoja. Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras; laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. P. Aleliuja. Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų; kiekvienas, kuris tiki, turi amžinąjį gyvenimą. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 3, 16–21 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo Nikodemui: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jjį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pa­ smerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų dar­ bai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.“ II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 153

Atnašų malda Priimk, Viešpatie permaldavimo ir šlovinimo auką, kurią atnašaujame Tavo didybei, minėdami šventąjį kankinį vys­ kupą Stanislovą, tegul ji padeda mums gauti atleidimą ir iš­ moko Tau dėkoti visą gyvenimą. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vie­ nas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių, aleliuja. Komunijos malda Džiaugdamiesi šios dienos švente, priėmėme, Viešpatie, tavo dangiškas dovanas, o šiuo dieviškuoju pokyliu skelb­ dami Tavo Sūnaus mirtį, trokštame drauge su šventaisiais kankiniais būti jo prisikėlimo ir išaukštinimo dalininkai. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Mes turime galingą Brolį epadeda mums visiems mūsų Vyresnysis Brolis, no­ riu pasakyti – Jėzus, nes Jis norėjo mus savo broliais padaryti,T tokie ir esame, o angelai skelbia mus palaimintais. Mes turime galingą Brolį, kad jis ir mus padarytų galingus; stiprų, kad ir mums leistų dalytis iš priešo atimtu grobiu; kariuomenės Vadą, kad kovoje sutriuškintų priešą, kuris su mumis kaunasi; Gydytoją, kad mus nuo visų aistrų išgydy­ tų; Taikos Kunigaikštį, kad sutaikintų mūsų vidinį žmogų su mūsų išoriniu žmogumi, kuriam anas buvo paklusęs; 154 BALANDŽIO 11 D., TREČIADIENIS

Maitintoją, kad sotintų mus dvasiniu maistu; Gyvąjį, kad mus atgaivintų; užjaučiantį, kad mus užjaustų; gailestingą, kad mūsų pasigailėtų; Karalių, kad mus karaliais padarytų; Dievą, kad mus dievais padarytų. Melskis Jam žinodamas, kad Jame telpa viskas, nes tau dar neprašius, Jis jau žino, ko tau reikia (plg. Mt 6, 8), „ir Jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis“ (Ps 37, 4), jei nekliudysi. Taip pat nesiliauk nuolat Jį šlovinęs, nes Jam šlovė per amžius. Amen. Šv. Barsanufijus gimė Egipte V a. viduryje ir dar būdamas la­ bai jaunas tapo vienuoliu, vėliau, įsikūręs Gazos dykumoje šalia Serido vienuolyno, gyveno kaip atsiskyrėlis. Nebūdamas kunigu ir niekur neišeidamas iš savo celės, jis atliko ypatingą dvasinio va­ dovo vaidmenį rašydamas laiškus į jį besikreipiantiems broliams ir pasauliečiams.

NAKTINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... (Čia galima atlikti sąžinės patikrinimą)

30 (31) psalmė (2–17. 20–25) Viltingas sielvartaujančio šauksmas Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. I as tave, Viešpatie, užuovėjos ieškau, * Pneleisk man niekados nusivilti! Tu esi teisusis, tad mane išgelbėk! * Išgirsk ir skubėk manęs vaduoti. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 155

Būk man prieglobsčio uola – mano tvirtovė, * galinga pilis man pasislėpti! Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, – * vesk ir saugok mane dėl savojo vardo. Apsaugok nuo paspęstų pinklių, * tu gi esi užuovėja mano. Tau patikiu savo dvasią, – * tu mane atperki, Viešpatie, ištikimasis Dieve.

129 (130) psalmė Iš nevilties gilumų šaukiuosi Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. š nevilties gilumų tavęs šaukiuosi, Viešpatie! * Viešpatie, išgirsk mano balsą! ITegul tavo ausys atsiveria maldavimui mano; * išgirsk ir būk gailestingas. Jei tu, Viešpatie, paisytum kaltybių, – * Viešpatie, kas išliktų gyvas? Betgi turi tu galią atleisti, * kad garbintume tave su baime. Nekantriai laukiu Viešpaties pagalbos * ir jo žodžiu pasikliauju. Labiau Viešpaties laukiu, * negu aušros – panaktiniai. Labiau, negu aušros – panaktiniai, * Izraelis Viešpaties telaukia, nes Viešpats yra maloningas, * didi jo atpirkimo galybė. 156 BALANDŽIO 11 D., TREČIADIENIS

Tikrai jis atpirks Izraelį * iš visų jo kaltybių.

Dievo žodis Ef 4, 26–27 •———————————————————————————————• ūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia Rant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui. Į tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo dvasią. Atpirkai mus, Viešpatie, tiesos Dieve.

Simeono giesmė (Lk 2, 29–32) Kristus – tautų šviesa ir Izraelio garbė abar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, * leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, Dnes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, * kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti * ir tavosios Izraelio tautos garbę. Prieg. Gelbėk mus, Viešpatie, budinčius, sergėk miegančius, kad budėtume su Kristumi ir ramiai ilsėtumės. Malda iešpatie Jėzau Kristau, jungas, kurį Tu uždedi sekan­ tiems Tave, yra švelnus, o našta lengva; priimk mūsų siekimusV ir šios dienos darbus ir suteik mums naujų jėgų, kad rytoj galėtume geriau Tau tarnauti. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 157

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Šv. Barsanufijus Gazietis „Patarėjo neturintis žmogus yra pats sau priešas.“ „Saugokis, kad ir santūriai tekalbėdamas neteistum kitų, kaip daro plepūs žmonės, kadangi nežinai, ar už tą vieną žodį tau neklius didesnė atsakomybė nei aniems už visas jų kalbas.“ Šių išmintingų pasaky- mų autorius yra Barsanufijus – iš Egipto kilęs atsiskyrėlis, gyvenęs Palestinoje, netoli Gazos, dvasinis mokytojas, pranašas ir stebu- kladarys. Ieškodami patarimo pas jį iš aplinkinių sričių plūsda- vo vienuoliai ir paprasti žmonės, atvykdavo net vyskupų iš pietų Palestinos. Šio „didžio senolio“, gyvenusio V ir VI amžių sandūroje pasisakymai pasiekė mus kaip laiškai, pokalbiai su Jonu, vienu iš jo mokinių. Tebūnie palaiminta šių dviejų atsiskyrėlių disciplina, kurioje rašymas nurungė sakytinį žodį! Viešpatie, Tu gausiai apdovanojai Barsanufijų savo išmintimi; tegul jo malda lydi tuos, kurie yra atsakingi už ugdymą ir dvasinį palydėjimą. 158

• BALANDŽIO 12 D. – KETVIRTADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Dėkoju, Tau dėkoju už mums atskleistą didelę meilę, kuri sutei- kia jėgų mūsų sielai: išmintį, kad galėtume pažinti Tave, atmintį, kad Tave saugotume savyje, ir valią ir meilę, kad Tave mylėtume Tave labiau už viską.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

79 (80) psalmė Aplankyk, Viešpatie, savo vynuogyną Prieg. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės, aleliuja. tgręžk savo ausį, Ganytojau Izraelio, * Juozapo giminę vedantis lyg kaimenę! ATu, kuris sėdi soste ant kerubų, sušviski * Efraimui, Benjaminui ir Manasui! Parodyk savo galybę, * ateik mūsų gelbėt! O Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų! † Tešviečia mums veidas tavasis, * ir mes išgelbėti būsim! O Viešpatie, Galybių Dieve, ar ilgai degsi pykčiu, * kai tavo tauta tave taip maldauja? Tu valgydinai juos skausmo duona, * iš didelės ašarų taurės juos pagirdei. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 159

Padarei mus pajuoka kaimynams, * tyčiojasi iš mūsų priešai kiek patinka. O Galybių Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų! † Tešviečia mums veidas tavasis, * ir mes išgelbėti būsim! Tu perkėlei vynmedį iš Egipto * ir pasodinai jį, kitas tautas išvaręs. Tu parengei vietą jam augti; * įleidęs giliai šaknis, jis paplito po visą kraštą. Savo paūksme uždengė kalnus, * galinguosius kedrus nustelbė jo šakos. Išskėtė jis šakas ligi Jūros, * o savo atžalas – ligi Upės. Vynmedžio aptvarą kodėl nugriovei? * Kiekvienas praeivis dabar jo vynuoges skina, o šernai jį knisinėja * ir laukiniai gyvuliai aplinkui ganos. Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve! † Pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki, * tuo vynmedžiu tu pasirūpink. Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino, * jauną kamieną, kurį išauginai sau tokį stiprų. Priešai jį degino ir kapojo, – * rūsčiai pažvelk į juos ir sunaikinki! Suteik pagalbą vyrui savo dešiniosios – * žmogaus sūnui, kurį išauginai sau tokį stiprų! Tada mes nuo tavęs daugiau nesitrauksim, * laikyk mus gyvus, kad šlovintume tavo vardą! 160 BALANDŽIO 12 D., KETVIRTADIENIS

O Viešpatie, Galybių Dieve, pastatyk mus ant kojų! † Tešviečia mums veidas tavasis, * ir mes išgelbėti būsim!

Dievo žodis Rom 8, 10–11 •———————————————————————————————• eigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet Dvasia – gyva dėl teisumo. Jei jumy­ seJ gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas, aleliuja.

Maldavimai štikimai maldaukime Dievą Tėvą, kuris atidavė savo Sūnų visų žmonių prisikėlimui, ir nuoširdžiai Jam saky­ kime:I P.: Tegul Viešpats Jėzus bus mūsų gyvenimas. – Tu tarsi šviesos stulpas apšvietei savo tautai kelią per dy­ kumą; tegu savo prisikėlimu Kristus šiandien mums tampa gyvenimo šviesa. P. – Tu prie Sinajaus kalno savo tautą mokei Mozės lūpomis; tegu savo prisikėlimu Kristus šiandien mums tampa gyveni­ mo žodžiu. P. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 161

– Per dykumą keliaujančią savo tautą Tu maitinai manà; tegu savo prisikėlimu Kristus šiandien mums tampa gyveni­ mo duona. P. – Savo tautą girdei vandeniu iš uolos; savo Sūnaus prisikėli­ mu suteik mums šiandien gyvenimo Dvasią. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis O Dieve, kai savo tautos priešakyje eiti stojai, su jais gyve­ nai, kelią jiems klojai, žemė drebėjo, dangų prakaitas pylė, aleliuja. Pradžios malda Gailestingasis Dieve, leisk mums nuolat jausti Velykų žyg­ darbio vaisius. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 5, 27–33 •———————————————————————————————• tsivedę apaštalus, jie pastatė juos prieš teismo tary­ bą. Vyriausiasis kunigas metė jiems kaltinimą: „Mes Ajums drauste uždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokslu ir dar norite ant mūsų galvų užtraukti to žmogaus kraują.“ Petras ir apaštalai atsiliepė: „Dievo reikia klausyti la­ biau nei žmonių. Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, 162 BALANDŽIO 12 D., KETVIRTADIENIS kurį jūs nužudėte pakabindami ant medžio. Dievas iš­ aukštino jį savo dešine kaip vadą ir išgelbėtoją, kad su­ teiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dva­ sia, kurią Dievas suteikė jo klausantiems.“ Išgirdę šituos žodžius, jie baisiai įširdo ir norėjo juos užmušti.

33 (34) psalmė P.: Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo. Arba: Aleliuja. š visuomet Viešpatį gerbsiu, mano burna šlovins jį nuolat. APatyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras; laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. P. Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas, ir nieks nebeminės žemėj jų vardo. Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. P. Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai, išvargintas sielas pagydo. Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet išvaduoja jį Viešpats. P.

Aleliuja. Tomai, tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę! Aleliuja. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 163

Evangelija pagal Joną 3, 31–36 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo Nikodemui: „Kas iš aukštybių ateina, Jtas už visus viršesnis, o kas iš žemės gimė, – žemiš­ kas pats ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, tas už visus viršesnis. Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso. O kas jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisakalbis, nes ką yra Dievas atsiuntęs, tas kalba Dievo žodžius. Dievas teikia jam Dvasią be saiko. Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys: virš jo kybos Dievo rūstybė.“

Atnašų malda Tekyla, Viešpatie, į Tave mūsų maldos ir atnašos, kad ma­ loningai mus apvalytum ir parengtum didžios Tavo meilės Sakramentui. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų II) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabai­ gos“, – sako Kristus, aleliuja. Komunijos malda Visagali amžinasis Dieve, Kristaus prisikėlimu suteikęs žmonijai amžinojo gyvenimo viltį, brandink mumyse velyki­ nių sakramentų vaisius ir šiuo išganingu valgiu stiprybę teik mūsų dvasiai. Prašome per Kristų... 164 BALANDŽIO 12 D., KETVIRTADIENIS

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Dieviškųjų asmenų judėjimas ei nėra judėjimo tarp trijų Švenčiausiosios Trejybės as­ Jmenų, jei jie, kaip sako teologai, vienas iš kito nekyla, tai nėra nieko. Nėra, ką mąstyti, ką tikėti, kam melstis. Tai rašy­ damas, smurtauju prieš savo neryžtingumą... Tokio didingo slėpinio, tokios tobulybės akivaizdoje man nieko kito nelie­ ka, kaip tik nusilenkti. Nutylu ir nutildau visa, kas manyje kyla iš manęs: visus rūpesčius ir polinkius, fantazijas ir patirtis, net pačias gėdingiausias. Ir toje tyloje, tobuloje vidinėje celėje, kartoju Credo žodžius, objektyviai, iš šalies, išreiškiančius ti­ kėjimo turinį, kuris nušviečia ir išjudina mano tikėjimą. Bet jei mano tikėjimas ir lieka tik mano, jei ką tik išpažintas toliau nesiplečia iki platesnio matmens ir nepranoksta manojo „aš“, toks tikėjimas yra nieko vertas. (...) Tėvo akivaizdoje mano tikėjimas statosi – statosi ant visos Bažnyčios tikėjimo. Die­ vas, visagalis Tėvas, kurio akivaizdon stojamės tardami „Tėve mūsų“, tampa prieinamas ir gailestingas per Sūnų, kuris tapo silpnas, kuris tapo žmogumi ir atidavė save. Jis tapo Žodžiu ir Kūnu. Žodžiu, nes kūnu. Kuo gi būtų žodis be kūno, balsas be balso stygų, be lūpų, kurie jį pasakytų ir išdainuotų? Patrikas Kešišjanas (Patrick Kéchichian) – prancūzų žurna­ listas ir literatūros kritikas.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 165

71 (72) psalmė Karališkoji Mesijo valdžia Prieg. Jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas, aleliuja. I ieve, suteik savo teisingumo karaliui * ir teisumo – karaliaus sūnui, Dkad teistų teisingai tavąją tautą * ir tavo skriaudžiamuosius teisiai. Kalnai teteikia tautai gerovę, * teisumo atlygį tepatiria kalvos. Tegina jis tautoje skriaudžiamųjų bylą, † beturčių vaikus teišgelbsti * ir tesutramdo engėjus. Tegyvuoja ilgai jis tarytumei saulė * ir per kartų kartas lyg mėnulis. Jis bus tartum lietus jaunam atolui, * lyg liūties gūsiai, laistantys žemę. Žydės jo dienomis visuotinė taika ir teisumas, * kol švies padangėj mėnulis. Teviešpatauja jis nuo jūros ligi jūros, * ir nuo Upės ligi žemės krašto. Klūpės prieš jį dykumos klajokliai, * jo priešai laižys žemės dulkes. Duoklę mokės Taršišo ir Salų karaliai, * dovanas neš Arabijos ir Šebos valdovai. Visi karaliai jam pagarbą rodys, * jam tarnaus visos tautos. 166 BALANDŽIO 12 D., KETVIRTADIENIS

Dievo žodis 1 Pt 3, 18. 22 •———————————————————————————————• ristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnuK numarintas, o Dvasia atgaivintas. Įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir val­ džios, ir galybės. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, aleliuja.

Maldavimai lovinkime Kristų, per kurį Tėvas išpildė visas mūsų vil­ tis ir prikėlė mirusiuosius, ir melskime: P.:Š Garbės Karaliau, išklausyk mus. – Viešpatie Jėzau, savo krauju ir prisikėlimu tu įžengei į gar­ bę, vesk į Tėvo šlovę ir mus. P. – Savo prisikėlimu tu sustiprinai savo mokinių tikėjimą ir išsiuntei juos į pasaulį, vyskupus ir kunigus padaryk ištikimais tavo Evangelijos skelbėjais. P. – Savo prisikėlimu tu tapai mūsų ramybe ir susitaikinimu, leisk visiems pakrikštytiesiems puoselėti tobulą tikėjimo ir meilės vienybę. P. – Savo prisikėlimu tu pagydei luošąjį prie šventyklos vartų, pažvelk į ligonius ir apreikšk jiems savo šlovę. P. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 167

– Tu esi pirmasis miręs ir prisikėlęs, įsileisk tavimi pasiti­ kinčius į savo šlovę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ailestingasis Dieve, leisk mums nuolat jausti Velykų Gžygdarbio vaisius. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minima Šv. Jėzaus Teresė Andesietė „Jėzus yra mūsų beribis džiaugsmas“ – toks yra jaunos karmeli- tės, sesers Teresės (Juana Enriqueta Josefina de los Sagrados Co- razones Fernández Solar, 1900–1920 m.) dvasinis testamentas. Šios jaunos, energingos ir sportiškos bei vargšams atsidavusios merginos gyvenimas yra paprasto ir prieinamo šventumo, sutelk- to į Evangeliją, pavyzdys: mylėti, melstis, tarnauti, kentėti. Mylėti Dievą išskirtine meile, kviečiančia švelniai ir atsargiai atsiverti ki- tiems Chuanita išmoko savo šeimoje. 1919 m. ji įstojo šv. Juozapo Karmelį Los Andese, netoli Čilės Santjago ir gavo Jėzaus Tere- sės vardą. Vienuolika mėnesių ji visa širdimi ieškojo Evangelijos džiaugsmo ir Palaiminimų gyvenimo. Susirgusi šiltine davė įžadus in articulo mortis (mirdama). Ji yra pirmoji Čilės šventoji. Viešpatie, su jaunatvišku paprastumu Teresė atidavė Tau savo gyvenimą; jai užtariant išliek ant dabartinio jaunimo malonės, kuri juos atvestų pas Tave, lietų. 168

• BALANDŽIO 13 D. – PENKTADIENIS •

ŠV. MARTYNAS I, POPIEŽIUS, KANKINYS

Šv. Martynas I (miręs 656 m.) Šv. Martynas buvo kilęs iš Todžio miesto Umbrijoje, Italijoje, gyveno Romoje. Būdamas diakonu kiek laiko buvo popiežiaus pasiuntinys Konstantinopolyje. 649 metais išrinktas popiežiumi. Tais laikais hierarchus tvirtindavo imperatorius. Konstantas II atsisakė tvirtinti Martyną I, nes skyrėsi jų nuomonės dėl Jėzaus Kristaus dieviškosios ir žmogiškosios prigimties. Imperatorius laikėsi monoteletizmo (nuomonės, kad Jėzus turėjo tik vieną va- lią), su kuriuo kovojo Martynas I. Nepaisydamas imperatoriaus valios popiežius Martynas I susikvietė į Lateraną 105 vyskupus ir pasmerkė monoteletizmą. Imperatorius paliepė vietininkui su- imti Martyną I, bet, pasak legendos, vietininkas apako. Vis dėlto 653 metais sunkiai sergantis Martynas I suimtas ir nuteistas kaip eretikas, viešai nuplaktas ir ištremtas į Krymą. 656 metais mirė. Greitai paskelbtas kankiniu.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Mūsų Mokytojas įlipo į kryžiaus sakyklą ir mums parodė doktri- ną, kuri yra parašyta Jo kūne. Save pavertė knyga, kurios raidės yra tokios aiškios, jog kiekvienas žmogus gali jas puikiai skaityti, nors jo protas ir regėjimas riboti. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 169

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Habakuko giesmė (Hab 3, 2–4. 13a. 15–19) Dievas ateina teisti Prieg. Išėjai, Viešpatie, gelbėti savosios tautos, teikti pagalbos savo pateptajam, aleliuja. iešpatie, girdėjau apie tavo gyrių, * Vesu apstulbintas, Viešpatie, tavo veikimo. Atnaujink jį mūsų amžiui, † padaryk jį žinomą mūsų laikui! * Net savo pyktyje būk gailestingas! Dievas atėjo iš Temãno, * Šventasis nuo Parãno kalno. Jo garbė pripildė dangų, * jo šlovės sklidina buvo ir žemė. Žėrėjo kaip saulė; † spinduliai švysčiojo iš jo rankos, – * iš ten, kur slypi jo galybė. Išėjai gelbėti savąją tautą, * teikti pagalbą savo pateptajam. Savo žirgais tu sutrypei jūrą, * išjudinai vandenis galingus. Klausausi ir drebu visu kūnu; * išgirdus balsą, mano lūpos virpa. 170 BALANDŽIO 13 D., PENKTADIENIS

Pašlijo mano kaulai, * svyruoja mano žingsniai. Ir vis dėlto ramiai dienos laukiu, * kuri atneš nelaimę mus puolančiai tautai. Nors figmedis nežydėtų, * o vynmedis vaisių nemegztų; nors alyvmedis neneštų derliaus * ir laukai neduotų maisto; nors avių kaĩmenė dingtų iš avidės * ir galvijų banda iš tvarto, vis tiek aš Viešpatyje džiaugsiuos, * džiūgausiu Dieve, kuris mane išgelbsti. Mano stiprybė – Viešpats Dievas, – † jis davė man kojas, eiklias kaip stirnų, * kad aukštumomis galėčiau žengti.

Dievo žodis Apd 5, 30–32 •———————————————————————————————• ūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudė­ te, pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį Msavo dešine kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izrae­ liui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame šių dalykų liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Die­ vas suteikė jo klausantiems. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 171

Zacharijo giesmė P.: Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir davė išdalyti visiems ten sė- dintiems, aleliuja. Maldavimai ievas Tėvas Šventosios Dvasios veikimu prikėlė Kris­ tų, jis atgaivins ir mūsų mirtingus kūnus. Visi drauge prašykime:D P.: Viešpatie, atgaivink mus savo Šventąja Dvasia. – Šventasis Tėve, tu priėmei savo Sūnaus mirties auką ir prikėlei jį iš numirusių, priimk mūsų šiandienę auką ir nuvesk į amžinąjį gyvenimą. P. – Maloniai pažvelk šiandien į mūsų darbus, kad jie prisidė­ tų prie tavo garbės ir visų pašventinimo. P. – Mūsų šiandienis darbas tebūna naudingas žmonėms ir teveda mus į tavo Karalystę. P. – Atverk šiandien mūsų akis ir širdis, kad matytume savo brolius ir seseris, kad vieni kitus mylėtume ir vieni kitiems tarnautume. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Nupirkai Dievui savo krauju, Viešpatie, žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų Tu padarei mūsų Dievui karalystę ir kunigus, aleliuja. 172 BALANDŽIO 13 D., PENKTADIENIS

Pradžios malda Dieve, savo Sūnaus kančia ant kryžiaus panorėjęs išvaduoti žmones iš sielų priešo galios, duok mums pasiekti prisikėli­ mo garbę. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 5, 34–42 •———————————————————————————————• aryboje pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsa­ kėT trumpam išvesti apaštalus ir prabilo: „Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis. Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris save laikė kaž­ kuo nepaprastu. Jis subūrė apie keturis šimtus šalininkų, bet buvo užmuštas, visi jo bičiuliai išsisklaidė ir nuėjo niekais. Po to, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė dalį žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti. Todėl aš ir dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis susibūrimas ir ši veikla iš žmo­ nių, – jie žlugs savaime, o jeigu jie iš Dievo, tai jūs nepa­ jėgsite jų sunaikinti. Saugokitės, kad netaptumėte Dievo priešininkais!“ Ir taryba paklausė jo patarimo. Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus var­ du ir paleido. O tie ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką. Jie nesiliovė kiekvie­ ną dieną mokyti šventykloje bei atskiruose namuose ir skelbti Gerąją Naujieną apie Jėzų – Mesiją. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 173

26 (27) psalmė P.: Labiausiai iš Viešpaties trokštu, – kad Viešpaties būste gyvenčiau. iešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano: ko man bijotis? VViešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? P. Labiausiai iš Viešpaties trokštu, to vieno prašau, – kad Viešpaties būste gyvenčiau visas savo dienas, kad patirčiau Viešpaties palankumą, kad jojo šventovę lankyčiau. P. Tikiuosi pamatyti Viešpaties gėrį toje šalyje, kur gyvybė. Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis, turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! P. Aleliuja. Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 1–15 •———————————————————————————————• ėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, eže­ ro. Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, Jkuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Vely­ kos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia gausybė pas jį atėju­ si, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems 174 BALANDŽIO 13 D., PENKTADIENIS pavalgydinti?“ Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žino­ jo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus dena­ rų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalė­ lį.“ Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiš­ kia tokiai daugybei!“ Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sė­ dintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likučius, kad niekas nepražūtų.“ Taigi jie surinko ir iš penkių mieži­ nės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliu­ kų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“ O Jėzus, supratęs, kad jie ruo­ šiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

Atnašų malda Maloniai priimk, Viešpatie, savo šeimynos atnašas ir toliau remk ją savo pagalba, idant neprarastų per Velykas gautųjų malonių ir pasiektų amžinąją laimę. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų II) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra paaukotas dėl mūsų nusi­ kaltimų ir prikeltas mums nuteisinti, aleliuja. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 175

Komunijos malda Nuolat meilingai globok, Viešpatie, išganyman pašauktąją tautą, kad Tavo Sūnaus kančia atpirktieji galėtų iš visos šir­ dies džiaugtis Jo prisikėlimu iš numirusių. Jis gyvena ir vieš­ patauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Malšintinas alkis es, žmonės, esame reikmių būtybės; jaučiame alkį – mums reikia maisto, reikia drabužių ir gyvenamosios vietos,M reikia darbo ir, labiau nei anuomet, mums reikia pasi­ rengimo. Visa tai yra gyvenimo duona pačia plačiausia šio žodžio prasme. Milijonai žmonių šiandien to stokoja. Jėzus buvo gana realistiškas, kad pastebėtų šį alkį; štai kodėl Jis mus išmokė melstis: „Kasdienės duonos duok mums šiandien.“ Tačiau Jėzus pažįsta ir kitą alkį – pilnutinio gyvenimo alkį. Kafarnaumo sinagogoje Jis žmonėms sako: Jūs ieškote ma­ nęs todėl, kad prisivalgėte duonos lig soties. Atėjote, kad jums duotų žūvančios duonos; tačiau turite ieškoti maisto, kuris teikia nenykstantį gyvenimą, amžinąjį gyvenimą. Kas­ dienės duonos alkis turi būti numalšintas, bet yra dar kitas al­ kis ir kitas troškulys, kurio kasdienė duona negali numalšinti. Kasdienė duona pasotina trumpai akimirkai, bet taip pat yra alkis to, kas nenyksta, amžinojo gyvenimo alkis. Kardinolas Valteris Kasperis (Walter Kasper) gimė 1933 m. Vokietijoje. Jis buvo dogminės teologijos profesorius Miunsterio, vėliau Tiubingeno universitete, tapo vyskupu, o pas­ kui 1999–2010 m. ėjo Popiežiškosios krikščionių vienybės skati­ nimo tarybos Prezidento pareigas. 176 BALANDŽIO 13 D., PENKTADIENIS

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

120 (121) psalmė Išrinktosios tautos Sargas Prieg. Kaip savo akies lėliukę saugojo Viešpats savo tautą, aleliuja. eliu žvilgsnį į kalnus – * iš kur ateis man pagalba? KViešpats atsiųs man pagalbą, * jis dangų ir žemę sukūrė. Neleis jis tavo kojai suklupti, – * tave globojantis budi. Nesnaudžia ir nemiega * Izraelio globėjas! Tave Viešpats globoja; * iš dešinės Viešpats – užuovėja tavo. Dieną nepakenks tau saulė * nei naktį mėnulis. Viešpats sergės tave nuo viso, kas pikta, – * jis tavo gyvastį saugos. Viešpats sergės išeinant ir grįžtant, * dabar ir per amžius. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 177

Dievo žodis Žyd 5, 8–10 •———————————————————————————————• ūdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klus­ numo ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo klauso, tapoB amžinojo išganymo priežastimi, Dievo pavadintas Vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Kryžiaus kančią iškentėjo, pragarą jis nugalėjo; jis, galybe apsisiautęs, trečia dieną prisikėlė, aleliuja.

Maldavimai arbinkime Kristų, visokios gyvybės Šaltinį ir visų do­ rybių Pradininką, ir prašykime: P.:G Viešpatie, atkurk pasaulyje savo Karalystę. – Gelbėtojau Jėzau, Tu buvai numarintas kūnu, bet atgai­ vintas Dvasia, leisk mums, mirusiems nuodėmei, gyventi Dvasia. P. – Tu siuntei mokinius į visą pasaulį skelbti Evangelijos vìsai kūrinijai, tegyvena Tavo Dvasia Evangelijos skelbėjai. P. – Tau duota visa valdžia danguje ir žemėje, kad liudytum tiesą; išlaikyk tiesos dvasioje mūsų vadovus. P. – Tu vìsa darai nauja, o mums liepi budėti ir laukti Tavo Ka­ ralystės; padėk mums, karštai besiilgintiems naujo dangaus, dar uoliau rūpintis šiuo pasauliu. P. 178 BALANDŽIO 13 D., PENKTADIENIS

– Tu nužengei į pragarus ir mirusiems paskelbei Gerąją Naujieną, būk mirusiųjų džiaugsmas ir tvirta viltis. P. P.: Viešpatie, atkurk pasaulyje savo Karalystę. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda ieve, savo Sūnaus kančia ant kryžiaus panorėjęs išva­ duoti iš sielų priešo galios, duok mums pasiekti prisi­ kėlimoD garbę. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Pal. Skubijonas Rusò Jono Bernardo (Jean-Bernard Rousseau, 1797–1867 m.) vai- kystė prabėgo priešais Vezlė (Vézelay) kalvą (čia dar Viduram- žiais buvo pastatytas benediktinų vienuolynas). Vesdamas kate- chezę savo kaime susipažino su Krikščioniškų mokyklų broliais. 1822 m. įstojo į naujokyną, tapo broliu Skubijonu (Scubillon) ir dešimt metų dirbo mokytoju. Išsiųstas į Burbonų salą (dab. Reu- nijonas, sala Indijos vandenyne, Prancūzijos užjūrio regionas) daugiausia laiko skyrė vakarais, po darbų susirinkusiems vergams, kuriuos katechizuodavo ir mokydavo skaityti ir rašyti. Nepaisyda- mas kavos augintojų priešinimosi užsiėmė pačių atokiausių kaimų švietimu. 1848-ųjų vergovės panaikinimas buvo ilgo darbo tiek su šeimininkais, tiek su vergais vaisius. Šį darbą brolis Skubijonas, semdamasis jėgų Eucharistijoje, nuolankiai tęsė ligi pat savo mirties. Viešpatie, Tavo malonė gimdo šventuosius; leisk mums gyventi su Skubijono paprastumu ir viską daryti iš meilės Tau. 179

• BALANDŽIO 14 D. – ŠEŠTADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Tu gerai žinai, kad tuščias daiktas skamba vos sudavus į jį. Ta- čiau pilnas jis nebeskamba. Tas pats vyksta su atmintimi, kai ji yra pilna proto šviesos ar meilės valios. Tu taip pat gali įveikti sunkumus ir viliones, ir tuomet atmintis nebeskambės netvarkin- gu džiaugsmu ar nekantrumu, nes bus pilna Manęs, kuris esu visokio gėrio šaltinis.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

91 (92) psalmė Garbė Kūrėjui Prieg. Viešpatie, mane tu džiugini, su džiaugsmu apgiedu tavo rankų darbus, aleliuja. iešpatie, kaip gera tave šlovint, † giedoti šlovinimo giesmes * Vtavo vardui, Aukščiausiasis, skelbti kas rytą ištikimąją tavo meilę, * o tavo ištikimybę – kas naktį, su giesme pritariant lyrai, * palydint arfai dešimtstygei. Viešpatie, mane tu džiugini savo kūryba, – * su džiaugsmu apgiedu tavo rankų darbus. 180 BALANDŽIO 14 D., ŠEŠTADIENIS

Viešpatie, kokie tavo darbai didingi, * kokios gilios tavo mintys! Tik paikas žmogus jų nežino, * kvailys to negali suprasti. Nors kaip žolė nedorėliai želia * ir piktadariai klestėte klesti, jų laukia žūtis amžinoji. * O tu, Viešpatie, esi išaukštintas amžiams. Juk tavo priešai, Viešpatie, – † tavo priešai pražus iš tikro, * visi piktadariai bus išblaškyti. O man tu duodi stumbro jėgą; * suteikei man palaimą. Matė mano akys priešų sumišimą, * girdėjo mano ausys apie užpuolikų žūtį. Teisieji žaliuoja lyg palmės, * šakojas kaip kedrai Libano. Viešpaties Namuose pasodinti, * mūsų Dievo kiemuos jie žaliuoja. Net žiloje senatvėje neša vaisių, * visada sodrių ir sultingų, liudydami, koks teisus yra Viešpats – * mano uola, nes jame nerasi ydos.

Dievo žodis Rom 5, 10–11 •———————————————————————————————• eigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikino su Dievu Jjo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės jo gyvy­ II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 181 bė, kai jau esame sutaikinti. Negana to, – dar galime di­ džiuotis Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mus sutaikino. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Ramybė jums, tai aš, nebijokite, aleliuja.

Maldavimai ristus mums apreiškė amžinąjį gyvenimą. Su pasitikė­ jimu Jo prašykime: KP.: Viešpatie, Tavo prisikėlimas teužlieja mus ma- lonių gausa. – Amžinasis Ganytojau, pažvelk į bundančią iš miego savo kaimenę, ir pasotink mus savo Žodžiu ir Duona. P. – Neleisk vilkui mūsų pagrobti nei samdiniui pražudyti, bet padėk ištikimai klausyti Tavo balso. P. – Tu visur padedi pamokslininkams ir patvirtini jų žodžius, leisk mums šiandien savo elgesiu ir gyvenimu skelbti Tavo prisikėlimą. P. – Būk mūsų džiaugsmas, kurio niekas negali atimti, kad, at­ sikratę nuodėmės liūdesio, veržtumės į amžinąjį gyvenimą. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda 182 BALANDŽIO 14 D., ŠEŠTADIENIS

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Jūs esate įsigytoji liaudis, tad garsinkite šlovingus darbus To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą, aleliuja. Pradžios malda Dieve, Tu atsiuntei Atpirkėją ir padarei mus mylimais savo vaikais, – pažvelk tad maloniai į visus Kristaus išpažinėjus ir suteik jiems tikrąją laisvę ir amžinąjį paveldą. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 6, 1–7 •———————————————————————————————• okinių skaičiui didėjant, kilo graikiškai kalbančių­ jų nepasitenkinimas vietiniais žydais, esą kasdie­ niameM aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės. Tuo­ met Dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir pareiškė: „Nedera mums apleisti Dievo žodį ir tarnauti prie stalų. Todėl, broliai, išsirinkite iš savo tarpo septynis vyrus, tu­ rinčius gerą vardą, pilnus Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai.“ Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui. Jie išsirinko Steponą, vyrą, kupiną tikėjimo ir Šventosios Dvasios; Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mika­ lojų, prozelitą iš Antiochijos. Juos pristatė apaštalams, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas. Dievo žodis kles­ tėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje greitai augo. Netgi didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui. II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 183

32 (33) psalmė P.: Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim. žiūgaukit, Viešpačiui teikdami šlovę, teisieji; teisiesiems garbinti dera. DKankliais Viešpatį skelbkit, dešimtstyge jam skambinkit arfa. P. Viešpaties žodis teisingas, tikras jo darbas kiekvienas. Brangi jam teisė ir teisingumas, o jo malonių pilna yra žemė. P. Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo, kurie tikis jojo malonės. Jis jų gyvybę nuo mirties saugo ir bado metu pamaitina. P.

Aleliuja. Prisikėlė Kristus, kuris visa sutvėrė ir žmonių giminės pagailėjo. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 16–21 •———————————————————————————————• tėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau Asutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkias–trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie 184 BALANDŽIO 14 D., ŠEŠTADIENIS išsigando. O jis sako: „Aš Esu. Nebijokite!“ Jie norėjo jį pasiimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

Atnašų malda Maloningai pašventink, Viešpatie, mūsų dovanas ir, priė­ męs šias dvasines atnašas, mus pačius paversk amžina auka Tavo garbei. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų II) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Kristus meldėsi: „Tėve, aš noriu, kad Tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs“, aleliuja. Komunijos malda Priėmę Švenčiausiąjį Sakramentą, Viešpatie, nuolankiai Tave meldžiame, kad padidintų mūsų meilę toji Auka, kurią Tavo Sūnus Jėzus Kristus yra įsakęs aukoti Jo atminimui. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Sugraudinti akmenį avo mokinių reikalais Kristus rūpinasi ne tik būdamas drauge su jais fiziškai, bet taip pat ir atsitolinęs. Iš tikrų­ jų,S turėdamas užtektinai resursų ir priemonių, veikiant prie­ šingiems veiksniams Jis pasiekia tą patį rezultatą. Bent jau pažvelkime, kaip Jis čia elgiasi: palieka mokinius ir užkopia II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 185

į kalną. (...) Kodėl gi juos palieka ir atsitolina? Arba veikiau, kodėl Jis vėl pasirodo vienas, einantis ežero paviršiumi? At­ sitolindamas Jis leido mokiniams patirti, ką reiškia likti vie­ niems, ir sustiprino jų troškimą; o eidamas ežero paviršiumi dar kartą parodė savo galybę. (...) Jis nepasirodė miniai, kad eina ežero paviršiumi, nes tas ženklas būtų pranokęs jų su­ pratimą. Kita vertus, Jis ir mokiniams to neleido ilgai maty­ ti – išnyko vos prisiartinęs. (...) Galiausiai, normalu, kad prieš leisdamasis į užsispyrusį ir nepaklusnųjį Kafarnaumą Jis padarė duonos padauginimo ženklą; ne tik dėl ten buvusiųjų, bet taip pat ir dėl tų, kurie buvo už miesto, nes norėjo juos šiek tiek sujaudinti dėl ten tvyrojusio nepaklusnumo. Susirinkus tokiai gausiai ir tokio įkarščio apimtai miniai būtų susigraudinę net akmenys. Bet žmonės nieko panašaus nejautė ir vėl geidė labiau kūniško maisto; todėl Jėzus juos barė. Tai matydami, mylimieji, be abejo, dėkokime Dievui už apčiuopiamas gėrybes, bet dar daugiau dėkokime už dvasines. Šv. Jonas Auksaburnis (Chrizostomas, 344–407 m.) būda­ mas Konstantinopolio vyskupas, stengėsi pašalinti į Bažnyčią įsi­ skverbusius piktnaudžiavimus ir ugdyti tikinčiųjų tikėjimą. Dėl to buvo dukart ištremtas ir mirė 407 m. tremtyje prie Juodosios jūros.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 186 BALANDŽIO 14 D., ŠEŠTADIENIS

112 (113) psalmė Šlovingas Viešpaties vardas Prieg. Virš viso dangaus išaukštintas Viešpats. Jis pakelia silpną žmogų iš dulkių, aleliuja. lovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat, * šlovinkite Viešpaties vardą. ŠTebūna pašlovintas jo vardas * dabar ir per amžius. Nuo saulėtekio ligi saulėlydžio * tebūna šlovinamas Viešpaties vardas. Virš visų tautų išaukštintas Viešpats, * jo garbė aukštesnė už dangų. Kas prilygsta Viešpačiui, mūsų Dievui, * kuris aukštybėse viešpatauja, bet ir lenkiasi, kad pamatytų, * kas danguj ir kas žemėj? Jis pakelia silpną žmogų iš dulkių, * ištraukia elgetą iš šiukšlyno, kad pasodintų su kilmingaisiais – * su savo tautos didžiūnais. Bevaikei moteriai namus jis suteikia, * laiminga vaikų motina ją padaro.

Dievo žodis 1 Pt 2, 9–10 •———————————————————————————————• ūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, švento- ji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus Jdarbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią II VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 187

šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Aleliuja. Maldavimai aukimės Kristaus, kuris yra mūsų gyvenimas ir prisikėli­ mas, ir pasitikėdami prašykime: P.:Š Gyvojo Dievo Sūnau, globok savo tautą. – Meldžiame Tave, Kristau, už Katalikų Bažnyčią: pašven­ tink ją, kad visus žmones vestų į Tavo Karalystę. P. – Maldaujame Tave už ligonius, liūdinčiuosius, kalinius ir tremtinius, tesulaukia paguodos ir pagalbos. P. – Prašome už išklydusius iš Tavo kelio, kad priimtų Tavo atleidimo malonę ir naujo gyvenimo džiaugsmą. P. – Mūsų Gelbėtojau, Tu buvai nukryžiuotas, prisikėlei ir vėl ateisi teisti pasaulio, būk gailestingas mums, nusidėjėliams. P. – Meldžiame Tave už visus, gyvenančius šiame pasaulyje, ir už tuos, kurie mus paliko su viltimi prisikelti. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, Tu atsiuntei Atpirkėją ir padarei mus mylimais Dsavo vaikais, pažvelk tad maloniai į visus Kristaus iš­ 188 BALANDŽIO 14 D., ŠEŠTADIENIS pažinėjus ir suteik jiems tikrąją laisvę ir amžinąjį paveldą. Pra­ šome per Kristų...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Šv. Bernardas Šartrietis Netoli Abvilio (Abbeville, miestas Prancūzijos šiaurėje) gimęs Bernardas (apie 1046–1117 m.) skersai ir išilgai apkeliavo Prancūziją mėgindamas surasti tinkamą vietą, kurioje galėtų gyventi atsidėjęs vien Dievui. Po bandymų gyventi vienuolynuose dažnai likdavęs nepatenkintas ryžosi apsigyventi kaip atsiskyrėlis pasitraukdamas į miško gilumą. Prisijungus mokiniams pasitrau- kė į Šozė (Chausey, Prancūzijos šiaurės vakarai) salyną. Vėliau grįžo į žemyną, kur įsiliejęs į didįjį vienuolinio gyvenimo atnauji- nimą, palaikomą tokių vienuolių kaip bretonas Robertas d‘Abris- selis (Craon miškuose), Vitalis de Mortainas (arba šv. Vitalis Savinjietis) arba pal. Rudolfas (Raoul de la Futaie), netoli Šartro (Chartres) įkūrė vienuolinę bendruomenę. Remdamasis ilgamete dvasine ir vienuoline patirtimi gausiam būriui savo mokinių para- šė griežtesnę nei benediktiniškoji gyvenimo regulą. Kliuni (Cluny) benediktinų vienuolyno galybės akivaizdoje turėjo visą gyvenimą kovoti dėl savo bendruomenės nepriklausomybės ir išskirtinumo. Viešpatie, Tavęs vienatvėje ieškojęs Bernardas skleidė Tavo artu- mą; tegul jis būna pavyzdys tiems, kurie atsiduoda Tau pasirink- dami kontempliatyvųjį vienuolinį gyvenimą. 189

• BALANDŽIO 15 D. – III VELYKŲ SEKMADIENIS •

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

92 (93) psalmė Kūrėjo didybė Prieg. Viešpats yra Karalius: jisai apsisiautęs didybe, aleliuja. iešpats yra Karalius: jisai apsisiautęs didybe; * VViešpats apsisiautęs – jėga apsijuosęs. Tvirtai pastatytas pasaulis, * niekas jo nepajudins. Tavo sostas – tvirtas nuo amžių, * Viešpatie, tu esi nuo amžinybės. Tvinsta, Viešpatie, vandenyno srovės, † ūžaudamos tvinsta vandenyno srovės, * tvinsta riaumodamos vandenyno srovės. Didesnis už galingų vandenų gaudimą, † galingesnis už jūros šėlsmą – * didingas aukštybėse Viešpats! Tavo įsakai amžini iš tikrųjų; * Viešpatie, amžiams spindi tavo Namų šventumas. 190 BALANDŽIO 15 D., III VELYKŲ SEKMADIENIS

Dievo žodis Apd 10, 40–43 •———————————————————————————————• rečią dieną Dievas Jėzų prikėlė ir leido jam pasiro­ dyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskir­ tiemsT liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gy­ vųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių at­ leidimą. Kristau, gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk mūsų, aleliuja, aleliuja. Tu prisikėlei iš numirusių.

Zacharijo giesmė P.: Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių, aleliuja. Maldavimai ristus, gyvybės Davėjas, Dievo prikeltas iš numirusių, savo galia prikels ir mus, maldaukime Jį: KP.: Kristau, mūsų gyvybe, išgelbėk mus. – Kristau, skaisčioji šviesa, spindinti tamsybėse, gyvybės Viešpatie ir mirtingųjų šventintojau, leisk mums šią dieną gy­ venti Tavo garbei. P. – Viešpatie, Tu ėjai kančios ir kryžiaus keliu, leisk mums, su Tavimi kentėjusiems ir mirusiems, su Tavimi ir prisikelti. P. – Tėvo Sūnau, mūsų Mokytojau ir Broli, Tu padarei iš mūsų karaliją bei kunigus mūsų Dievui, leisk mums džiaugs­ mingai aukoti Tau šlovinimo auką. P. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 191

– Garbės Karaliau, mes laukiame šlovingos Tavo apsireiš­ kimo dienos, kad išvystume Tavo veidą ir taptume į Tave panašūs. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą, apie Jo vardo didybę giedokit, iškilmingai teikit Jam šlovę, aleliuja. Pradžios malda Tegul džiaugiasi, Dieve, Tavieji žmonės, atgavę Tavo vaikų garbę ir sielos jaunatvę, ir su dėkinga viltimi laukia prisikėli­ mo dienos. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų...

Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų 3, 13–15, 17–19 •———————————————————————————————• etras kreipėsi į minią: „Abraomo, Izaoko ir Jokūbo­ Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo tarną PJėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadė­jote šven­ tojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžu­ dį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to įvykio liudytojai.­ O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Tuo būdu Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo 192 BALANDŽIO 15 D., III VELYKŲ SEKMADIENIS paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent –­ kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir at­siverskite, kad būtų nu­ plautos jūsų nuodėmės.“

4 psalmė P.: Žerki ant mūsų tu, Viešpatie, savo veido palaimingąją šviesą! Arba: Aleliuja. ai šaukiuosi tavęs, atsiliepki, o Dieve, mano teisės gynėjau! KTu baimės suspaustą mane išvaduoji. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą! P. Daugelis sako: „Kas padarys mus laimingus?“ – Žerki ant mūsų tu, Viešpatie, savo veido palaimingąją šviesą! P. Gulu, užmiegu ramus kaip bematant, nes tu vienintelis, Viešpatie, paskiri man saugią vietą. P.

Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Pirmojo laiško 1 Jn 2, 1–5a •———————————————————————————————• ano vaikeliai, aš jums tai rašau, kad nenusidė­ tumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime MUžtarė­ją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permalda­ vimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio. Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 193 lai­komės jo įsakymų. Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsa­ kymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos. O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame.

Aleliuja. Viešpatie Jėzau, atverk Raštų prasmę; už­dek mūsų širdis, kai Tu kalbi mums. Aleliuja.

Evangelija pagal Luką 24, 35–48 •———————————————————————————————• ugrįžę iš Emauso, mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė Sduoną.­ Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąs­čio, jie ta­ rėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsi­gandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiū­rėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint.“ Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus pa­ klausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“­ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse. Paskui Jėzus tarė mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įsta­ tyme, Pranašų knygose ir Psal­mėse.“ Tuomet jis atvė­ 194 BALANDŽIO 15 D., III VELYKŲ SEKMADIENIS rė jiems protą, kad jie suprastų Raštus. Ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodė­ mių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.“

SEKMADIENIO PAMOKSLAS •———————————————————————————————• elykų laiko Evangelija stebina savo gyvumu – joje tiek daug judėjimo, veiksmo, jausmų, išgyvenimų. Tai vi­ siškaiV neatitinka dažnai įsivaizduojamo ramaus, santūraus džiaugsmo. Einantys tikėjimo keliu neretai ieško saugumo, pastovumo, kad viskas liktų taip, kaip yra, ir kad niekas gyve­ nime nesikeistų. O Dievas tarsi turėtų būti garantas, laikan­ tis mus tiesiame, aiškiame kelyje ir saugiai vedantis tiesiai į tikslą. Tačiau Evangelijoje matome visai kitokį vedimą. Ir anaiptol ne tiesiomis asfaltuotomis autostradomis, bet ma­ žais, siaurais, vingiuojančiais takeliais. Tai mums primena, kad anuomet nebuvo viskas aišku ir paprasta. Mokiniams reikėjo daug ką atrasti, suprasti, pažinti, įvardyti. Gal tiks­ liau – išmokti. Juk mokinys turi mokytis, ir Dievas jį moko. Aiškina, rodo, veda, leidžia suklysti, kviečia atpažinti, supras­ ti ir t. t. Kad pirmieji mokiniai užaugtų, turėjo pereiti tam tikrą ti­ kėjimo mokyklą. Kaip ir mes šiandien. Nesvarbu, kad save pelnytai galime laikyti labiau išsilavinusiais, daugiau žinan­ čiais, geriau gyvenančiais, bet tikėjimui reikalinga patirties dirva, laistoma maldų ir bendrystės Dvasios. Nėra jokios III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 195 visuotinės piliulės, kurią išgėrus tikėjimas tampa savaime suprantamas ir viskas jau yra atrasta, pažinta. Tikėjimas mus kas kartą vis kviečia keltis ir eiti. Kaip ir pirmuosius moki­ nius, kuriems Kristaus prisikėlimo žinia tapo nauju iššūkiu. Juk, atrodo, jau buvo daugmaž viskas aišku. Jėzus – galingas mokytojas, kuris daro daug stebuklų, gydo, keičia žmonių širdis, moko su galia, Juo seka minios. Jėzus, kaip ir kiekvie­ nas garsus mokytojas, pašaukia mokinių, kurie seka Juo, ste­ bi, klausosi, klausinėja, mokosi ir, aišku, kuria savo planus. Bet viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai atsitinka nenuma­ tytas dalykas – Mokytojas miršta gėdinga mirtimi. Atrodo, viskas sugriuvo, ir ateities nėra. Ir čia įvyksta lūžis. Ne taip lengva mokiniams suprasti, kas įvyko, kodėl būtent taip atsitiko. Jie turėjo atrasti naują santykį su prisikėlusiu Mo­ kytoju. Suvokti įvykio prasmę. Išeiti iš saugaus „žinojimo“, kuris remiasi tikėjimo tiesų išmanymu, ir saugaus religingu­ mo, kurio pamatas – ritualas. Leistis į kelionę, į susitikimą su Prisikėlusiuoju. Turėjo būti kviečiami vien tik Prisikėlusiojo žodžio ir tik Juo pasikliauti. Evangelijoje liko gairės, kurios ir mums šiandien gali padė­ ti eiti Prisikėlimo keliu. Jas atpažįstame ir randame savo gy­ venime: Jėzus, papasakoti, laužyti duoną, dvejonės, džiaugsmas, valgyti ir t. t. Šie dalykai primena mokinius, esančius kelionė­ je ir augančius tikėjimu. Atkreipkime dėmesį, kada Jėzus atėjo pas savo mokinius. Tada, kai jie liudijo, kalbėjo apie Jį, dalijosi susitikimo su Juo džiaugsmu. Liudijimas Jėzų daro regimą ir apčiuopiamą. Žiūrėkite: jie liudija vienas kitam Jėzų, ir Jis ateina. Maža 196 BALANDŽIO 15 D., III VELYKŲ SEKMADIENIS to, Jis leidžiasi paliečiamas. Jis neparodo kokių nors naujų, stebuklingų ženklų, vien savo žaizdotas rankas ir kojas bei bendrystės veiksmą – valgo jų akyse. Ar mes, keliaudami tikėjimo takeliais, nematėme tokių Jė­ zaus artumo ženklų: žaizdų ir bendrystės? Ko gero, ne kar­ tą, atpažindami juos vis kitaip ir naujai. O Jėzaus raginimas mums išlieka tas pats – būti šių dalykų liudytojais. Kun. Deimantas Braziulis, Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, parapijos klebonas

Atnašų malda Priimk, Viešpatie, džiūgaujančios Bažnyčios atnašas. Da­ vęs šiam didžiam džiaugsmui pradžią, suteik ir jo pilnatvę – amžinąją linksmybę. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių, ir Jo vardu visoms tautoms bus skelbiamas atsivertimas nuodė­ mių atleidimui gauti, aleliuja. Komunijos malda Amžinosiomis paslaptimis atgaivinęs, meilingai glo­bok, Viešpatie, savo žmones ir suteik malonę garbingai­ prisikelti nebegendančiu kūnu. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį... III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 197

NAKTINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... (Čia galima atlikti sąžinės patikrinimą)

90 (91) psalmė Aukščiausiojo globa Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. as gyvena Aukščiausiojo pastogėj, * kas pasilieka Visagalio pavėsy, Ksakys Viešpačiui: „Mano Dieve, * mano prieglauda ir tvirtove, tavimi pasikliauju!“ Juk tai jis, jisai tik vienas, † išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos * ir nuo mirtį nešančio maro. Uždengs jis tave savo plunksnom – † po jo sparnais tu prieglaudą rasi, * jo ištikimybė – dengiantis skydas. Tavęs neišgąsdins nakties baisybės * nei strėlės, laidomos dieną, nei maras, sėlinantis patamsy, * nei vidudienį čaižančios rykštės. Nors tavo kairėje tūkstantis kristų, † o dešinėje – dešimtys tūkstančių, * tu nepaliestas liksi. 198 BALANDŽIO 15 D., III VELYKŲ SEKMADIENIS

Akį tik užmesi ir pamatysi, * kokia bausmė ištinka nedoruosius. Viešpatį tu pasirinkai savo priebėga, * Aukščiausiąjį – savo užuovėja, todėl tau neatsitiks nieko pikto, * liga nepalies tavo palapinės. Atsiųs jis tau savo angelus, * kad saugotų tave visur, kur beeitum. Jie neš tave ant rankų, * kad kojos į akmenį neužsigautum. Sumindžiosi liūtą ir gyvatę, * slibiną ir liūtuką sutrypsi. „Kas myli mane, tą išvaduosiu, – * ginsiu jį, nes jis žino mano vardą. Kai šauksis manęs, aš išklausysiu, – † sielvartuos drauge su juo būsiu, * išgelbėsiu ir garbę suteiksiu. Pasotinsiu ilgu amžium, * savo išganymu jį pagirdysiu.“

Dievo žodis Apr 22, 4–5 •———————————————————————————————• ievo tarnai regės jo veidą, ir jų kaktose bus jo var­ das. Nakties nebebus, jiems nereikės nei žiburio, Dnei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 199

Į tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo dvasią, aleliuja, aleliuja. Atpirki mus, Viešpatie, tiesos Dieve.

Simeono giesmė Kristus – tautų šviesa ir Izraelio garbė abar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, * leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, Dnes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, * kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti * ir tavosios Izraelio tautos garbę. Prieg. Gelbėk mus, Viešpatie, budinčius, sergėk miegančius, kad budėtume su Kristumi ir ramiai ilsėtumės.

Malda epasiekia Tave, Dieve, nuolanki mūsų malda, kad šiandien atšventę Kristaus prisikėlimo slėpinį tavo ramybėjeT nuo bet kokio blogio galėtume ilsėtis, o pakilę vėl tave džiaugsmingai šlovinti. Prašome per Kristų... 200

ŠV. MIŠIŲ EIGA

. Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. . Amen. Pasisveikinimas . Viešpats su jumis. . Ir su tavimi. Arba: . Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais. . Ir su tavimi. Gailesčio aktas . Broliai seserys, ruošdamiesi švęsti išganymo paslaptis, pri­ sipažinkime nusikaltę ir melskime Dievą atleidimo. . Prisipažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais. Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Todėl prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, visus angelus ir šventuosius, ir jus, broliai seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą. . Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir, atleidęs kaltes, tenu­ veda mus į amžinąjį gyvenimą. . Amen. Arba: . Pradėdami šventąsias Mišias, prisiminkime savo kaltes ir melskime Dievą atleidimo. 201

. Siųstas gydyti nuodėmės sužeistų širdžių, Viešpatie, pa­ sigailėk! . Viešpatie, pasigailėk! . Atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, Kristau, pasigailėk! . Kristau, pasigailėk! . Įžengęs pas Tėvą mūsų užtarti, Viešpatie, pasigailėk! . Viešpatie, pasigailėk! . Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir teatleidžia mums nuodėmes, kad tyra širdimi dalyvautume šioje šventoje aukoje. . Amen. Maldavimai . Viešpatie, pasigailėk! . Viešpatie, pasigailėk! . Kristau, pasigailėk! . Kristau, pasigailėk! . Viešpatie, pasigailėk! . Viešpatie, pasigailėk! Garbės himnas arbė Dievui Aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms! GŠloviname Tave, aukštiname Tave, lenkiamės Tau, garbiname Tave; gėrimės Tavo didžia garbe, Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve! Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau, Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau! 202

Tu naikini pasaulio nuodėmes – pasigailėk mūsų! Tu naikini pasaulio nuodėmes – priimk mūsų maldavimus! Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje – pasigailėk mūsų! Tu vienas Šventas, Tu – vienatinis Viešpats, Tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau, su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen. ŽODŽIO LITURGIJA Pirmasis skaitinys . Tai Dievo žodis. . Dėkojame Dievui. Atliepiamoji psalmė Antrasis skaitinys Posmelis prieš Evangeliją Evangelija . Viešpats su jumis. . Ir su tavimi. . Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal ***. . Garbė Tau, Viešpatie! (Po Evangelijos) . Girdėjote Viešpaties žodį. . Šlovė Tau, Kristau! Pamokslas 203

Tikėjimo išpažinimas (Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas) ikiu (į) vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.T Tikiu (į) vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Die- vo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per Jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mer- gelės Marijos ir tapo žmogumi. Valdant Poncijui Pilotui, Jis dėl mūsų buvo prikal- tas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją die- ną prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpa- taus per amžius. Tikiu (į) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, ky- lančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbina- mą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažny- čią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen. 204

(Apaštalų tikėjimo išpažinimas) ikiu (į) Dievą, Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir (į) Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsųT Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dva- sios, gimė iš Mergelės Marijos; kentėjo prie Ponci- jaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas;­ nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu (į) Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažny- čią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen. Visuotinė malda AUKOS LITURGIJA . Garbė Tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš Tavo dosnumo tu­ rime duonos, kurią aukojame Tau. Tas žemės ir žmogaus darbo vaisius taps mums gyvybės duona. . Garbė Tau, Dieve, per amžius! . (Kunigas tylomis) Slėpiningu vandens ir vyno susiliejimu suvienyk mus, Viešpatie, su dievyste savo Sūnaus, kuris mūsų žmogiškąją prigimtį yra prisiėmęs. . Garbė Tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš Tavo dosnumo turi­ me vyno, kurį aukojame Tau. Tas vynmedžio ir žmogaus darbo vaisius taps mums dvasiniu gėrimu. . Garbė Tau, Dieve, per amžius! . (Kunigas tylomis) Priimk mus, Viešpatie, nusižeminusius ir gailesčio kupinus. Tegul Tau, Dieve, patinka šiandienė mūsų auka. Nuplauk, Viešpatie, mano kaltybę, nuvalyk mano nuodėmes. 205

. Melskitės, broliai seserys, kad visagalis Dievas Tėvas malo­ niai priimtų mano ir jūsų auką. . Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką. Tegul ji teikia Jam garbę ir šlovę, o mums ir visai Bažny- čiai – dvasinę naudą. Dėkojimo giesmė . Viešpats su jumis. . Ir su tavimi. . Aukštyn širdis! . Keliame į Viešpatį. . Dėkokime Viešpačiui Dievui. . Verta ir teisinga. Velykų paslaptis (I Velykų) . Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga kiekvie­ nu metu tave, Viešpatie, garbinti, (o ypačiai šią šventąją naktį) o ypačiai šią didžiąją dieną (o ypačiai šiuo didingu laiku) dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Jis tikrai yra tas Avinėlis, kuris pasaulio nuodėmes naikina. Jis savo mirtimi mūsų mirties geluonį išrovė ir mums gyvybę prisikėlimu sugrąžino. To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų mi­ nios tau garbės giesmę nepaliauja giedoję: Šventas... Naujas gyvenimas Kristuje (II Velykų) . Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga kiekvienu metu tave, Viešpatie, garbinti, o ypač šiuo didingu laiku dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus 206

jau yra paaukotas. Šviesos vaikus jis pašventino amžinajam gyvenimui, tikintiesiems atkėlė vartus į dangaus karalystę. Savo mirtimi mūsų mirtį jis nugalėjo, o prisikėlimu visus prikėlė gyventi. To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios tau garbės giesmę nepaliauja giedoję: Šventas... Kristus gyvena ir nuolat mus užtaria (III Velykų) . Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga kiekvienu metu tave, Viešpatie, garbinti, o ypač šiuo didingu laiku dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Jis ir toliau už mus aukojasi ir mus tau nuolat užtaria. Jis, kartą numiręs, daugiau nebemiršta, nu­ žudytasis Avinėlis per amžius gyvena. To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios tau garbės giesmę nepaliauja giedoję: Šventas... Kankinių . Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir vi­ sada Tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amži­ nasis Dieve. Šventojo (-osios) kankinio(-ės) ... kraujas, pralietas Kristaus pavyzdžiu už šventąjį Tavo vardą, rodo nuostabią Tavo malonės galybę. Trapiam žmogui Tu įkvepi tokį ryžtą, kad jis narsiu Dievo liudytoju pasidaro su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Todėl mes drauge su dangaus angelais ir šventaisiais čia, žemėje, garbiname Tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas... 207

Šventųjų . Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visa­ da Tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve. Tavo didybę skelbia dangaus šventieji, nes, jų nuo­ pelnus vainikuodamas, Tu savo malonės dovanas vaini­ kuoji. Šventųjų pavyzdžiais Tu mus mokai, bendravimu taurini, užtarimu teiki mums pagalbą. Didžių Tavo liudy­ tojų sustiprinti, mes drąsiai stojame į gyvenimo kovą ir su jais laimėsime nevystantį garbės vainiką per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. To dėlei su angelais, arkangelais ir šventaisiais niekuomet nepaliausime Tave garbinę giesme: Šventas... Šventas, šventas, šventas Viešpats, galybių Dievas! Pilnas yra dangus ir žemė Jo garbės. Osana aukštybėse! Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse! EUCHARISTIJOS MALDA (II Eucharistijos malda) . Tikrai Tu, Viešpatie, šventas! Tu – šventumo šaltinis! Todėl Tave prašome: Šventosios Dvasios galia pašven­ tink šias atnašas, kad jos mums taptų mūsų Viešpaties Jė­ zaus Kristaus Kūnu ir Krauju. Kai savo noru turėjo būti kančiai išduotas, Jis paėmė duo­ ną, dėkodamas ją laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Lygiai taip po vakarienės Jis, paėmęs ir taurę vyno, vėl dė­ kodamas, davė mokiniams, tardamas: 208

Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujo­ sios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai dary­ kite mano atminimui. . Tikėjimo paslaptis! . Mes skelbiame, Viešpatie, Tavo mirtį ir išpažįsta- me Tavo prisikėlimą, laukdami Tavęs ateinant. . Minėdami Jo mirtį ir prisikėlimą, mes Tau, Viešpatie, au­ kojame gyvenimo Duoną ir išganymo Taurę. Dėkojame Tau, kad pašaukei mus tarnauti Tavo akivaizdoje. Karštai maldaujame, kad mus, Kristaus Kūno ir Kraujo aukos da­ lyvius, Šventoji Dvasia sutelktų vienybėn. Atmink, Viešpatie, savo Bažnyčią plačiajame pasauly: ug­ dyk joje tobulą meilę, globok mūsų popiežių Pranciškų, mūsų vyskupą *** ir visą kunigiją. Atmink mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, kurie užmigo su viltimi prisikelti. Ir visiems, Tavo malonėje bai­ gusiems žemės kelionę, leisk išvysti Tavo šviesųjį veidą. Pasigailėk, meldžiame, mūsų visų ir leisk mums drauge su šventąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija, su šventuoju Juozapu, Jos Sužadėtiniu, su palaimintaisiais apaštalais ir visais šventaisiais turėti dalį amžinajame gyvenime ir gar­ binti Tave bei šlovinti per Tavo Sūnų Jėzų Kristų. . Per Jį, su Juo ir Jame Tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius. . Amen. (III Eucharistijos malda) . Tikrai Tu, Viešpatie, šventas, ir visi kūriniai vertai Tave šlo­ vina. Per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Šventosios Dvasios galia Tu gaivini bei šventini visą pasaulį ir be palio­ 209

vos telki savo tautą, kad nuo saulėtekio iki saulėlydžio Tavo garbei aukotų tyrąją auką. Todėl nuolankiai Tave, Viešpatie, prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias paaukotas Tau atnašas, kad jos mums taptų Kūnu ir Krauju Tavo Sūnaus, mūsų Viešpa­ ties Jėzaus Kristaus, kurio liepiami šias paslaptis švenčiame. Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas, Jis paėmė duoną, Tau dė­ kodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Lygiai taip po vakarienės Jis, paėmęs taurę vyno, vėl Tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas: Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujo­ sios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai dary­ kite mano atminimui. . Tikėjimo paslaptis! . Mes skelbiame, Viešpatie, Tavo mirtį ir išpažįsta- me Tavo prisikėlimą, laukdami Tavęs ateinant. . Minėdami, Viešpatie, Tavo Sūnaus išganingąją kančią, didį prisikėlimą iš numirusių ir įžengimą į dangų, laukda­ mi Jo garbingojo atėjimo, dėkinga širdimi aukojame Tau šią gyvą ir šventą auką. Pažvelk meilingai į savo Bažnyčios atnašą – į tą Avinėlį, kurio aukojimu permaldautas būti norėjai. Tegul, stiprina­ mi Tavo Sūnaus Kūno ir Kraujo, gaivinami Jo Šventosios Dvasios, mes būsime Kristuje vienas kūnas ir viena siela. Teįteikia Jis Tau mus kaip amžiną dovaną, kad laimėtume dalį su Tavo išrinktaisiais – su Mergele Marija, šventąja 210

Dievo Gimdytoja, šventuoju Juozapu, Jos Sužadėtiniu, su šventaisiais apaštalais ir garbingais kentėtojais, (su šventuo­ ju***) ir su visais šventaisiais, kurių užtarimas, kaip tikime, nuolat mums teikia pagalbą. Dėl šitos aukos, kuri mus sutaikina su Tavimi, gailestingasis Dieve, visam pasauliui duoki gerovę ir taiką. Keliaujančiai žemėje savo Bažnyčiai sustiprink tikėjimą, viltį ir meilę. Globok savo tarną, mūsų popiežių Pranciškų, mūsų vys­ kupą ***, visus vyskupus, kunigus ir visą atpirktąją žmoniją. Gerasis Tėve, Tu gi norėjai, kad ši bendrija čionai susirink­ tų, todėl išklausyk jos maldas. Visur išsisklaidžiusius savo vaikus apie save gailestingai suvienyk. Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, Tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į Dangaus Karalystę, kur ti­ kimės drauge su jais Tavo garbe amžinai gėrėtis per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį Tu pasauliui teiki visokias gėrybes. . Per Jį, su Juo ir Jame Tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius. . Amen. KOMUNIJA Viešpaties Jėzaus malda . Išganytojo pamokyti ir Jo liepiami, drįstame tarti: Arba: . Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė: . Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. 211

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. . Gelbėk mus Viešpatie, nuo visokio blogio. Suteik ramybę mūsų laikams. Gailestingai padėk, kad mes, iš nuodėmių išvaduoti ir nuo neramumų apsaugoti, su palaiminga vil­ timi lauktume mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus atėjimo. . Tavo valdžia, ir galybė, ir garbė per amžius! . Viešpatie Jėzau Kristau, Tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę.“ Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios ti­ kėjimo, ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. . Amen. . Viešpaties ramybė visada telydi jus. . Telydi ir tave. . Palinkėkite vieni kitiems ramybės. Duonos laužymas . Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk­ mūsų! Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų! Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę! 212

Malda prieš Komuniją . (Kunigas tylomis) Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau! Tėvo valią vykdydamas, Šventajai Dvasiai bend­ radarbiaujant, Tu savo mirtimi atgaivinai pasaulį. Šiuo švenčiausiuoju savo Kūnu ir Krauju išvaduok mane iš nuo­ dėmių ir visokių blogybių; padėk man visuomet laikytis Tavo įsakymų ir neleisk niekuomet nuo Tavęs atsiskirti. Arba: . Tavo Kūno ir Kraujo priėmimas, Viešpatie Jėzau Kris­ tau, tegul neužtraukia man teismo ir pasmerkimo, bet dėl Tavo gerumo tegul gydo ir saugo mano dvasią ir kūną. Komunija . Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą! . Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks. Pabaiga . Viešpats su jumis. . Ir su tavimi. . Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. . Amen. . Telydi jus Viešpaties malonė. Arba: . Kristaus aukos vaisiai jus visur telydi. . Dėkojame Dievui. 213

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS KALBAMOJO ROŽINIO SLĖPINIAI

Džiaugsmo slėpiniai (pirmadieniais ir šeštadieniais) 1. Angelo Gabrieliaus Apreiškimas Mergelei Marijai. 2. Švč. Marijos apsilankymas pas šventąją Elzbietą. 3. Jėzaus gimimas Betliejaus tvartelyje. 4. Marija ir Juozapas atneša Jėzų į šventyklą paaukoti. 5. Jėzaus atradimas šventykloje.

Šviesos slėpiniai (ketvirtadieniais) 1. Jėzaus Krikštas Jordane. 2. Vestuvės Kanoje. 3. Dievo Karalystės skelbimas. 4. Atsimainymas. 5. Eucharistijos įsteigimas.

Kančios slėpiniai (antradieniais ir penktadieniais) 1. Jėzaus malda Alyvų sode. 2. Jėzus nuplakamas. 3. Vainikavimas erškėčiais. 4. Jėzus neša kryžių. 5. Jėzus ant kryžiaus miršta.

Garbės slėpiniai (trečiadieniais ir sekmadieniais) 1. Jėzaus prisikėlimas. 2. Jėzaus žengimas į dangų. 3. Šventosios Dvasios atsiuntimas. 4. Marijos paėmimas į dangų. 5. Marijos vainikavimas dangaus ir žemės Karaliene. 214

DIEVO GAILESTINGUMO LITANIJA

yrie, eleison! KChriste, eleison! Kyrie, eleison! Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve, Šventoji Trejybe, vienas Dieve,

Dievo gailestingume, besiveržiantis iš Tėvo būties gelmių, pasitikiu Tavimi! Dievo gailestingume, aukščiausioji Dievo savybe, Dievo gailestingume, nesuvokiama paslaptie, Dievo gailestingume, iš Švenčiausios Trejybės slėpinio trykštanti versme, Dievo gailestingume, žmogaus nei angelo protu neaprėpiamas, Dievo gailestingume, iš kurio liejasi gyvybė ir laimė, Dievo gailestingume, pranokstantis dangų, Dievo gailestingume, stebuklų ir nuostabiausių dalykų šaltini, Dievo gailestingume, gaubiantis visą visatą, Dievo gailestingume, nužengęs į pasaulį Įsikūnijusio Žodžio Asmenyje, 215

Dievo gailestingume, išsiliejęs iš atvertos Jėzaus Širdies žaizdos, Dievo gailestingume, kurio kupina Jėzaus Širdis visiems, ypač nusidėjėliams, Dievo gailestingume, nesuvokiamas šventosios Ostijos įsteigimu, Dievo gailestingume, įkūręs šventąją Bažnyčią, Dievo gailestingume, veikiantis Šventojo Krikšto sakramente, Dievo gailestingume, mus nuteisinantis per Jėzų Kristų, Dievo gailestingume, mus lydintis visą gyvenimą, Dievo gailestingume, labiausiai mus apgaubiantis mirties valandą, Dievo gailestingume, mums teikiantis amžinąjį gyvenimą, Dievo gailestingume, be paliovos su mumis pasiliekantis, Dievo gailestingume, nuo pragaro ugnies mus apsaugantis, Dievo gailestingume, regimas užkietėjusių nusidėjėlių atsivertime, Dievo gailestingume, stebinantis angelus ir nesuvokiamas šventiesiems, Dievo gailestingume, pakeliantis mus iš visokio vargo, Dievo gailestingume, mūsų laimės ir džiaugsmo šaltini, Dievo gailestingume, iš nebūties mus pašaukęs gyventi, Dievo gailestingume, visus savo rankų kūrinius apglėbiantis, Dievo gailestingume, vainikuojantis visa, kas yra ir dar bus, 216

Dievo gailestingume, kuriame visi esame panardinti, Dievo gailestingume, išvargintų širdžių švelnus suraminime, Dievo gailestingume, vienintele nusivylusiųjų viltie, Dievo gailestingume, širdžių atilsi, ramybe išgąsčiuose, Dievo gailestingume, šventųjų sielų palaima ir nuostaba, Dievo gailestingume, žadinantis pasitikėjimą, kai nematyti vilties,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie! Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie! Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų! Melskimės. O amžinasis Dieve, Tavo gailestingumas neįsivaizduoja­ mas ir gailesčio lobynas neišsemiamas, tad palankiai pažvelk į mus ir būk mums gailestingas, kad ištikus sunkumams ne­ prarastume vilties ir neišsigąstume, bet didžiai pasitikėdami atsiduotume Tavo šventajai valiai, kuri yra meilė bei gailes­ tingumas. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. 217

• BALANDŽIO 16 D. – PIRMADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Tau dėkoju, amžinasis Tėve, nes nepaniekinai manęs, Tavo kūrinio, nes nuo manęs nepaslėpei savo veido ir neatmetei mano maldavimų.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

95 (96) psalmė Dievas – visos žemės Valdovas ir Teisėjas Prieg.: Skelbkite visom tautoms: „Viešpats yra Karalius!“ Aleliuja. iedokite Viešpačiui naują giesmę, * Viešpačiui giedok, visa žeme! GGiedokite Viešpačiui, garbinkite jo vardą, * diena iš dienos jo išganymą skelbkit! Jo garbę tautoms apsakykit, – * visoms tautoms nuostabiuosius jo darbus! Didis yra Viešpats, didžios šlovės jis vertas, – * labiau už visus dievus keliantis pagarbų šiurpą. Juk tik stabai – visi tautų dievaičiai, * o Viešpats dangų sukūrė. Garbe ir didybe jis žėri; * grožis ir galia – jo šventovėj. 218 BALANDŽIO 16 D., PIRMADIENIS

Šlovinkite Viešpatį, visų tautų šeimos, * garbinkite Viešpaties galybę! Atiduokite garbę Viešpaties vardui, * atnaša nešini, į jo kiemus įženkit! Pulkite kniūbsti prieš Viešpatį, šventą ir didingą; * nuo jo Artumo tegul sudreba žemė! Skelbkite visoms tautoms: „Viešpats yra Karalius!“ † Jis nepajudinamai tvirtą sukūrė pasaulį; * tautas jis bešališkai teisia. Tedžiūgauja dangūs, tesilinksmina žemė; * jūra tešniokščia ir visa, kas ją pripildo! Laukai su viskuo, kas ten auga, tebūna smagūs! * Tegieda iš džiaugsmo visi girių medžiai Viešpaties Artume, nes jis ateina, – * jisai ateina valdyti žemės. Teis jis teisingai pasaulį, * valdys jo tautas – atsidavęs.

Dievo žodis Rom 10, 8b–10 •———————————————————————————————• rti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. Jeigu lūpomis Aišpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį pri­ kėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikė­ jimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžina- jam gyvenimui, aleliuja! III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 219

Maldavimai ėvas išaukštino Jėzų ir padarė Jį visų tautų paveldėtoju. Šlovinkime Jį ir prašykime: TP.: Savo pergale išgelbėk mus, Viešpatie. – Nugalėtojau Kristau, Tu sugriovei pragaro vartus, sunai­ kinai nuodėmę ir mirtį, leisk mums šiandien nugalėti nuo­ dėmę. P. – Pamynęs mirtį, Tu dovanoji mums naują gyvenimą, vesk mus šiandien naujo gyvenimo keliu. P. – Mirusiems grąžinęs gyvybę, Tu visus žmones vedi iš mir­ ties į gyvenimą, apdovanok amžinuoju gyvenimu visus, ku­ rie pirma mūsų paliko pasaulį. P. – Tu sugluminai savo kapo sargus, o mokinius užliejai džiaugs­ mu, suteik visiems savo tarnams džiaugsmo pilnatvę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Giedokime Viešpačiui giesmę, pamatę jo garbingą didybę. Mano pergalė ir mano giesmė yra Dievas: jis mane išgelbėjo, aleliuja. Pradžios malda Visagali amžinasis Dieve, šiuo Velykų laiku mes iš Tavo malonės dar geriau pažįstame Tavo gerumą ir todėl karš­ 220 BALANDŽIO 16 D., PIRMADIENIS tai meldžiame: padėk mums tvirtai laikytis Tavo teisingojo mokslo. Prašome per mūsų...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 6, 8–15 •———————————————————————————————• teponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse di­ džių stebuklų ir ženklų. STuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų si­ nagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo. Tada jie papirko keletą vyrų, kad sakytų girdėję Ste­ poną piktžodžiaujant Mozei ir Dievui. Tuo būdu jie su­ kurstė tautą, jos seniūnus ir Rašto aiškintojus, pritykoję sučiupo jį ir nusivedė į aukščiausiojo teismo tarybą. Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: „Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą. Antai mes esame girdėję jį sakant, kad Jėzus Nazarėnas išgriausiąs šią vietą ir pakeisiąs Mozės mums duotus nuostatus.“ Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė jo veidą spindint, tarytum angelo veidą.

118 (119) psalmė P.: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina. ai susirinkę didžiūnai sau prieš mane tarias, aš, tavo tarnas, apie tavo valią mąstysiu. ManeL tavo potvarkiai žavi. Visi tavo norai – man tikri patarėjai. P. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 221

Tau atvėriau savąjį kelią, ir mane išklausei; mane savo įstatymų mokyk. Leisk pažint tavo priesakų kelią, ir nuostabius tavo darbus mąstysiu. P. Į klystkelius patekti neleiski, suteik man savo įstatymo malonę. Esu pasiryžęs tiesos kelio laikytis, prie tavo įsakymų taikaus. P. Aleliuja. Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 22–29 •———————————————————————————————• inia, buvusi anoje ežero pusėje, matė, kad ten buvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį Msu mokiniais, o šie išplaukė vieni. Rytojaus dieną iš Ti­ beriados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmo­ nės įlipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jė­ zaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čia atvykti?“ O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esa­ te matę stebuklų, bet kad prisivalgėte duonos iki soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio am­ žinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“ 222 BALANDŽIO 16 D., PIRMADIENIS

Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“

Atnašų malda Dieve, šios Aukos šventaisiais mainais tu priimi mūsų at­ našas, o mus darai dieviškosios prigimties dalininkais; padėk mums gerai pažinti tavąją tiesą ir liudyti ją kilniu gyvenimu. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Kristus yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas, aleliuja. Komunijos malda Meilingai sustiprink, Viešpatie, mus, savo žmones, ir dan­ giškaisiais sakramentais pagelbėk nusikratyti blogų įpročių ir pradėti naują gyvenimą. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Tėvo atspaudas ūsų Išganytojas tvirtina pašlovinęs Dievo, savo Tėvo, vardą, tai reiškia, kad Jo šlovė pasklido, sušvito visojeM žemėje. Kaip tai įvyko? Ypatingais darbais Jis pasirodė kaip Tėvo liudytojas ir skelbėjas. Iš tiesų Tėvas yra pašlovin­ III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 223 tas Sūnuje kaip Jo paties atvaizde ir atspaude. Nes atspaudas visuomet atspindi originalo grožį. (...) Sūnus leido pažinti Tėvo vardą ne tik Jį apreikšdamas ir pateikdamas tikslų mokymą apie Tėvo dieviškumą – nes visa tai jau buvo paskelbta iki Sūnaus atėjimo, įkvėptuose Raštuose – bet taipogi mokydamas mus, kad Jis iš tiesų yra Dievas ir iš tiesų Tėvas. (...) Tėvo vardas Dievui tinka netgi labiau nei Dievo: tai gar­ bingas vardas, apibūdinantis Jo esminę savybę. Nes kas sako „Dievas“, sako – „visatos Viešpats“. O kas vadina Tėvu, įvardija asmens savybę: parodo, kad Jis yra tas, kuris duoda pradžią. Kad Tėvo vardas yra teisingesnis ir tinkamesnis nei Dievo, įrodo pats Sūnus, tą žodį vartodamas. Dažnai Jis sa­ kydavo ne: „Aš ir Dievas“, bet: „Aš ir Tėvas esame viena.“ (Jn 10, 30) Jis taip pat sakė: „Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“ (Jn 6, 27) Ir kai Jis prisakė savo mokiniams „krikštyti visas tautas“, aiš­ kiai nurodė, kad tai bus daroma ne vardan Dievo, o „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ (Mt 28, 19) Šv. Kirilas Aleksandrietis (376–444 m.) buvo Aleksandrijos patriarchas. Jo vardas susijęs su Efeso Susirinkimu (430 m.), kuria­ me Mergelė Marija buvo paskelbta „Theotokos“, t. y. Dievo Motina.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 224 BALANDŽIO 16 D., PIRMADIENIS

Giesmė iš Laiško efeziečiams (Ef 1, 3–10) Dievas Gelbėtojas Prieg. Kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs, aleliuja. arbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, † kuris palaimino mus Kristuje * Gvisokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, * kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoj. Iš grynos meilės, † laisvu savo valios nutarimu, * jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo, † kuriame jo krauju turime atpirkimą * ir jo malonės gausa – nuodėmių atleidimą. Jis dosniai apdovanojo mus savo malone * su įvairiopa išmintimi ir išmanymu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, * kaip jis panorėjo jame nutarti iš anksto, amžių pilnatvei atėjus, † visa, kas yra danguje ir žemėje, * iš naujo tartum galvoje suvienyti Kristuje.

Dievo žodis Žyd 8, 1b–3a •———————————————————————————————• es turime tokį Vyriausiąjį Kunigą, kuris dangu­ je atsisėdo Didybės sosto dešinėje kaip einantis kunigystėsM tarnybą šventovėje ir tikrojoje padangtėje, III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 225 kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats. Nes kiekvienas vy­ riausiasis kunigas skiriamas atnašauti dovanas ir aukas. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį Jis siuntė, aleliuja. Maldavimai ventoji Dvasia įkvėpė gyvybę Kristaus žmogiškajai prigimčiai ir ją padarė gyvybės teikėja. Su džiaugsmu kreipkimėsŠ į Kristų: P.: Visa atnaujink ir atgaivink, Viešpatie. – Kristau, pasaulio Gelbėtojau, naujosios kūrinijos Valdo­ ve, kreipk mūsų mintis į Tavo Karalystę, kur Tu sėdi Tėvo dešinėje. P. – Viešpatie, Tu visada esi savo Bažnyčioje, Šventosios Dva­ sios veikimu vesk ją į tiesos pilnatvę. P. – Parodyk savo gailestingumą ligoniams, kenčiantiems ir mirštantiems, tegu Tavo malonė visus guodžia ir stiprina. P. – Kristau, negęstančioji Šviesa, šloviname Tave šlovinimo giesme baigiantis šiai dienai ir prašome prisikėlimo šviesa ap­ šviesti mūsų mirusius brolius ir seseris. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda ieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius, kad grįžtų į ti­ krąjį kelią; padėk tad Bažnyčios vaikams atmesti visa, kasD žemina krikščionies vardą, ir laikytis to, kas jam pritinka. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį... 226

• BALANDŽIO 17 D. – ANTRADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Dievas man kalbėjo: „Savęs pažinimas tavyje skatins nuolanku- mą, nes suvoksi, kad iš savęs esi niekas ir kad tu egzistuoji, nes aš tave pamilau. Trokštu atnaujinti jumyse beribę savo meilę, atgaivinti savo malonėje, nuvalyti ir atgaivinti mano vienatinio Sūnaus kraujyje, kuris buvo išlietas didžiausios meilės ugnimi.“

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

84 (85) psalmė Mūsų išgelbėjimas arti Prieg. Dieve, tikrai tu mus vėl atgaivinsi, kad tavo tauta tavyje apsidžiaugtų, aleliuja. iešpatie, tu gailestingas savo kraštui; * Vparvedi namo Jokūbo belaisvius. Kaltes tu atleidi savo tautai, * sunaikini visas jos nuodėmes. Tu sutramdai savo pyktį, * malšini liepsnojantį įniršį. Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve, * savo apmaudą atšauki. Argi amžinai ant mūsų pyksi? * Nejau per kartų kartas tu būsi įniršęs? III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 227

Tikrai tu mus vėl atgaivinsi, * kad tavo tauta tavyje apsidžiaugtų. Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę * ir mus išgelbėk! Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; † jis skelbia ramybę tautai – savo ištikimiesiems, * kad atgal į kvailybę nekristų. Iš tikrųjų arti yra išgelbėjimas † visiems, kurie pagarbiai jo bijo, * kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų. Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, * bučiuosis ramybė ir teisumas. Žels teisybė iš žemės, * žvelgs iš dangaus Dievo teisumas. Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, * ir mūsų žemė duos gausų derlių. Žengs jo priekyje teisumas, * nutiesdamas taką jo žingsniams.

Dievo žodis Žyd 13, 7–9a •———————————————————————————————• ievas Jėzų prikėlė iš numirusių. Jis per daugelį die­ nų rodėsi tiems, kurie buvo jį atlydėję iš Galilėjos Dį Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms. Ir mes jums skelbiame Gerą Naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje: Tu esi mano Sū- nus, šiandien aš tave pagimdžiau! 228 BALANDŽIO 17 D., ANTRADIENIS

Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duo- nos, aleliuja. Maldavimai lovinkime Kristų, kuris savo galia atstatė savo kūno šventyklą, ir Jį maldaukime: P.:Š Viešpatie, suteik mums savo prisikėlimo vaisių. – Gelbėtojau Kristau, savo prisikėlimu Tu moterims ir apaštalams pranešei džiaugsmingą pasaulio žinią ir išgelbėjai visą pasaulį, padaryk mus savo liudytojais. P. – Tu visiems pažadėjai prisikėlimą, per kurį įeisime į naują gyvenimą, leisk mums skelbti Tavo Gerąją Naujieną. P. – Tu ne kartą pasirodei apaštalams ir įkvėpei jiems Šventąją Dvasią, atnaujink mumyse šią Dvasią Kūrėją. P. – Tu apaštalams pažadėjai likti su jais iki pasaulio pabaigos, pasilik su mumis šiandien ir visada būk šalia mūsų. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda ieve, atvėręs Dangaus Karalystės vartus atgimusiems iš vandens ir Šventosios Dvasios, dar labiau pagau­ sinkD tikintiesiems duotąją malonę, kad jie, nuo visų nuodė­ mių apsivalę, neprarastų nė vieno tavojo pažado. Prašome per mūsų Viešpatį... III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 229

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Giedokime Viešpačiui giesmę, pamatę jo garbingą didybę. Mano pergalė ir mano giesmė yra Dievas: jis mane išgelbėjo, aleliuja. Pradžios malda Visagali amžinasis Dieve, šiuo Velykų laiku mes iš Tavo malonės dar geriau pažįstame Tavo gerumą ir todėl karš­ tai meldžiame: padėk mums tvirtai laikytis Tavo teisingojo mokslo. Prašome per mūsų...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 7, 51 – 8, 1a •———————————————————————————————• teponas kalbėjo liaudžiai, jos seniūnams ir Rašto aiš­ kintojams: „Jūs kietasprandžiai, pagonių širdimis ir Sausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. Argi buvo pranašas, kurio nebūtų per­ sekioję jūsų tėvai? Deja, jie žudydavo pranašaujančius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar esate jo išdavėjai ir žudi­ kai! Jūs, kurie gavote Įstatymą, tarpininkaujant ange­ lams, bet jo nesilaikėte.“ Tai išgirdę, jie baisiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dan­ timis. O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dan­ gų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje.“ 230 BALANDŽIO 17 D., ANTRADIENIS

Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, išsitempė už miesto ir užmušė akmeni­ mis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Saulius. Taip jie mušė akmenimis Ste­ poną, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano sielą!“ Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir tai ištaręs užmigo. Saulius pritarė Stepono nužudymui.

30 (31) psalmė P.: Į tavo rankas, Viešpatie, pavedu savo gyvybę. ūk man uola slėptis pavojuj, gelbėtis – galinga tvirtovė. BTikrai tu uola ir tvirtovė, todėl savo garbei mane vesi, ganysi. P. Į tavo rankas pavedu savo gyvybę, mane išvaduosi, Dieve ištikimasis. Aš tik Viešpačiu kliaujuos. Linksminsiuos, džiūgausiu: tu maloningas. P. Man, savo tarnui, malonųjį veidą parodyk, gelbėk mane: esi gailestingas! Tu savo slėpykloj juos saugai nuo nedorėlių kėslų. P. Aleliuja. – Aš esu gyvenimo duona! – sako Viešpats. – Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks. Aleliuja. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 231

Evangelija pagal Joną 6, 30–35 •———————————————————————————————• inia klausė Jėzų: „Tai kokį padarysi ženklą, kad mes pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? AntaiM mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus. Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duo­ nos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“ Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“

Atnašų malda Dieve, šios Aukos šventaisiais mainais tu priimi mūsų at­ našas, o mus darai dieviškosios prigimties dalininkais; padėk mums gerai pažinti tavąją tiesą ir liudyti ją kilniu gyvenimu. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Kristus yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas, aleliuja. Komunijos malda Meilingai sustiprink, Viešpatie, mus, savo žmones, ir dan­ giškaisiais sakramentais pagelbėk nusikratyti blogų įpročių ir pradėti naują gyvenimą. Prašome per Kristų... 232 BALANDŽIO 17 D., ANTRADIENIS

MEDITACIJA •———————————————————————————————• „Duok visuomet mums tos duonos!“ irmoji širdies nuostata – iš tiesų tikėti gyvąja Duona, nužengusia iš dangaus. Maitintis Sūnumi – tai visų pir­ maP ugdyti savyje bendrystę su Juo, auginti „vidinį žmogų“, kaip sako šventasis Paulius, t. y. aš vienijuosi su Juo, su tuo, kuris vienintelis numalšina Dievo alkį – patį esmingiausią, gyvybinį alkį. Tikėjimą – tą pirmąjį širdies gelmės judesį, pa­ maitiname ir palaikome valgydami Gyvybės Duoną, Duoną, kuri atsiduoda žmonėms Eucharistinėje duonoje. (...) Bendrystei su Jėzumi, dar prieš susivienijant per duoną ir vyną, pirmiausia atsiveriama su tikėjimu klausant ir mel­ džiantis. Jėzus yra čia nuo amžių. Supraskime gerai, kad Jėzus jau yra mūsų širdyje ir kad iš savęs mes neturime gyvybės. Žydai tai suprato: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duo­ nos!“ (Jn 6, 34) Mes turime tikėjimo aktu įsisąmoninti, kad vien tik Kristus yra mūsų gyvybė; Jis yra Tėvo siųstas išgy­ venti mumyse savo gyvenimo, mirties ir prisikėlimo slėpinį. O mums lieka atsiverti, palikti nuosavą saugumą ir glaustis Jo meilėje, nuolankume, švelnume ir stiprybėje, teikiančiuose patį tikriausią saugumą.

Ksavjė Dėžio (Xavier Desjeux) yra pasaulietis, jau 25 metus atliekantis dvasinio palydėjimo ir ugdymo pagal ignaciškąjį dva­ singumą tarnystę. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 233

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

130 (131) psalmė Pasitikėjimas Dievu Prieg. Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, aleliuja. iešpatie, mano širdis neišpuikus, * Vneišdidus mano žvilgsnis. Nesivaikau didžių dalykų * nei to, kas pranoksta mano suvokimą. Netgi patenkintas esu ir nurimęs, – † kaip vaikas ramus ant motinos kelių, * taip rami širdis mano krūtinėj. Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, * dabar ir per amžius!

Dievo žodis 1 Pt 2, 4–5 •———————————————————————————————• enkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, Žkaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį. 234 BALANDŽIO 17 D., ANTRADIENIS

Švč. M. Marijos giesmė P.: Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę, aleliuja.

Maldavimai u džiaugsmu kreipkimės į Kristų, žemės gelmėse išvy­ dusį naujos šlovės šviesą: P.:S Garbės Karaliau, išgirsk mus. – Meldžiame Tave, Viešpatie, už vyskupus, kunigus ir dia­ konus, kad jie stropiai vykdytų savo tarnystę ir Tau ugdytų geriems darbams pasiruošusią tautą. P. – Meldžiame Tave, Viešpatie, už atsidavusius Bažnyčios mokytojus, tegu jie tyra širdimi ieško Tavo tiesos. P. – Meldžiame Tave, Viešpatie, už Bažnyčios tikinčiuosius, kad sėkmingai kovotų tikėjimo kovą ir gautų Tavo Karalys­ tės atlygį. P. – Tu prie kryžiaus prikalei ir sunaikinai mūsų prakeikimo raštą, sutraukyk mūsų pančius ir išvaduok mus iš tamsybių. P. – Tu nužengei į pragarus ir atvėrei jų vartus, priimk į savo karalystę mūsų mirusius brolius ir seseris. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, atvėręs Dangaus Karalystės vartus atgimusiems iš vandens ir Šventosios Dvasios, dar labiau pagau­ sinkD tikintiesiems duotąją malonę, kad jie, nuo visų nuodė­ III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 235 mių apsivalę, neprarastų nė vieno tavojo pažado. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minima Šv. Kotryna Tekakvita Mažajai Kotrynai (Kateri Tekakwitha, 1656–1680 m.) tebu- vo ketveri, kai nuo raupų mirė abudu jos tėvai. Sulaukusi 20-ies buvo pakrikštyta Kateri vardu. Jos giminaičiai irokėzai (Šiaurės Amerikos indėnų tauta, save bendrai vadinanti haudenosauniais) nesuprato jos atsisakymo tekėti. Kateri pabėgo ir prisiglaudė jė- zuitų misijoje šalia Šv. Lauryno upės (Kanadoje). Čia ji subūrė Amerikos indėnų krikščionių bendruomenę, o pati gyveno labai pamaldų atgailos gyvenimą ir slaugė ligonius. Buvo silpnos sveika- tos. Mėgusi sakyti: „Jeigu kas nors man galėtų pasakyti, kas teikia Dievui daugiausia džiaugsmo, aš tai padaryčiau.“ Mirė stipriai peršalusi. Nors vilkėdama savo vienintelę suknelę ji ir nesijautė tinkama pasitikti Mylimąjį, Jis nuskaistino Kotrynos veidą ne- pakartojamu grožiu, paslėpdamas raupų paliktas žymes ir taip parodydamas, kokia ji Jam brangi. Viešpatie, išmintingoji mergelė Kotryna pasitiko Tave su degan- čiu žibintu; tegul ji užtaria Amerikos tautas ir ypač jaunimą. 236

• BALANDŽIO 18 D. – TREČIADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Jūs negalite manęs, Dievo, mylėti ta pačia meile, kokia aš jus mylėjau, bet jums daviau artimą, kad jam atliktumėte viską, ko negalėjote atlikti man.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

97 (98) psalmė Viešpats teisia ir nugali Prieg. Visi žmonės išvys mūsų Dievo išgelbėjimą. iedokite Viešpačiui naują giesmę, † nes jis padarė nuostabių dalykų. * GJo šventumo petys ir dešinioji pergales skina. Viešpats paskelbė išganymą savo, * tautoms apreiškė savo teisumą. Atsiminė savo gerumą * ir ištikimybę namams Izraelio, visi žemės pakraščiai išvydo * išganingą mūsų Dievo veikimą. Džiaugsmingai giedokite Viešpačiui, visos šalys, – * džiugią šlovinimo giesmę užveskit! III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 237

Lyrà ir giesme Viešpatį šlovinkit; * pritarkit lyrà skambiai savo giesmei. Rago gaudesiu ir trimitais * Karaliaus, Viešpaties, Artume džiugesį skleiskit. Teūžia jūra ir visi jos gyviai, * pasaulis ir visa, kas jame gyvena. Delnais teploja upės; † iš džiaugsmo drauge ir kalnai tegieda * Viešpaties Artume, nes jis ateina, – jisai ateina valdyti žemės. † Teis jis teisingai pasaulį, * valdys jo tautas – atsidavęs.

Dievo žodis Rom 6, 8–11 •———————————————————————————————• eigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad prisikėlęs iš numirusių, Kristus Jdaugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turi amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną, aleliuja. 238 BALANDŽIO 18 D., TREČIADIENIS

Maldavimai ristus buvo išduotas už mūsų nusikaltimus ir prisikėlė mūsų nuteisinti. Prašykime Jo: KP.: Viešpatie, savo pergale mus išgelbėk. – Gelbėtojau Kristau, nugalėdamas mirtį Tu mus užliejai džiaugsmu, prisikeldamas išaukštinai ir gausiai apdovanojai, uždek mūsų širdis ir pašventink šią dieną Šventosios Dvasios malone. P. – Danguje Tave šlovina angelai, žemėje garbina žmonės, todėl minėdami Tavo prisikėlimą maldaujame: priimk mūsų garbinimą dvasia ir tiesa. P. – Viešpatie Jėzau Kristau, išgelbėk mus ir būk gailestingas prisikėlimo laukiančiai savo tautai, pasigailėk mūsų ir apsau­ gok mus šiandien nuo visokio blogio. P. – Garbės Karaliau, mūsų Gyvenime, kai mums pasirodysi, priimk į savo garbę ir mus. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Mano burna Tave šlovinte šlovins; virpės mano lūpos, kai aš Tau giedosiu, aleliuja. Pradžios malda Viešpatie Dieve, skubėk pagelbėti savo žmonėms! Davęs III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 239 jiems tikėjimo malonę, savo vienatinio Sūnaus prisikėlimu suteik ir laimingą amžinąją dalį. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 8, 1b–8 •———————————————————————————————• ną dieną prasidėjo didelis Jeruzalės Bažnyčios perse­ kiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė Judėjos Air Samarijos apylinkėse. Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo. O Saulius stengėsi išnai­ kinti Bažnyčią, naršydamas po namus, suiminėdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą. Tuo tar­ pu išblaškytieji keliaudami skelbė džiaugsmingąją nau­ jieną. Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ėmė skelbti gyventojams Mesiją. Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus ženklus. Iš daugelio apleistųjų, baisiai šaukdamos, pasišalindavo netyrosios dvasios. Buvo pagydyta daug paralyžiuotųjų ir luošų. Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.

65 (66) psalmė P.: Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą. isi pasaulio kraštai sveikinkit Dievą, apie jo vardo didybę giedokit, Viškilmingai teikit jam šlovę. Jūs Dievui kartokit: „O, kokie tavo darbai stebuklingi. P. Tesilenkia, tegieda tau visa žemė, tegarsina tavąjį vardą.“ Eikit ir žvelkit į Dievo darbus: kiek nuostabiausių dalykų žmonėms jis padarė! P. 240 BALANDŽIO 18 D., TREČIADIENIS

Sausumą pavertė jūra, pervedė pėsčius per upę; žavėtis juo turim! Per amžius galingai jis viešpatauja. P. Aleliuja. – Kiekvienas, kuris tiki Sūnų turi amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną, – sako Viešpats. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 35–40 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo miniai: „Aš esu gyvybės duona! Kas at­ eina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, Jniekuomet nebetrokš. Bet aš jums sakiau: jūs mane re­ gėjote, ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu. Aš nu­ žengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo va­ lia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amži­ nąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“

Atnašų malda Leisk mums, Viešpatie, visada džiaugtis šiomis Velykų pa­ slaptimis ir iš jų semtis jėgų amžinajai laimei pasiekti. Prašo­ me per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 241

Komunijos priegiesmis Prisikėlė Viešpats ir sušvito mums, kuriuos yra atpirkęs savo krauju, aleliuja. Komunijos malda Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas: tegul atpirkimo malonė mus lydi šiame gyvenime ir nuveda į amžinuosius džiaugs­ mus. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Priglusti prie Jėzaus ikėjimas – tai prigludimas prie Kristaus Asmens, o Kristų tikrai priimame ir prie Jo priglundame tik Eu­ charistijoje,T kuri yra mūsų tikėjimo kulminacija. Eucharisti­ joje Kristus tampa už mus Tėvui aukojama auka. Visuotinės, karališkosios kunigystės galia ir mes esame pašaukti visiškai atsiduoti Dievui su besiaukojančiu Kristumi. Prigludimas prie Jo reiškia jungimąsi su Jo auka atiduodant savo gyve­ nimą, kad jis taptų tarnavimu Bažnyčiai ir broliams. Eucha­ ristijos tikslas – tavo atsivertimas, kad vis labiau atsisakytum savo valios ir galėtum tarnauti kitiems. Norėdamas atsiversti eini Šv. Komunijos, kad nuo tol tavo širdyje viešpatautų Kris­ tus, kad Jo valia būtų tau didžiausia vertybė. Po kiekvienos Šv. Komunijos turi vis stipriau priglusti prie Jo valios. Todėl turi būti pasirengęs, kad Jėzus ardys tavo planus; tam tave parengs Eucharistija, ji padės numarinti tavo egoizmą, kad tavyje galėtų augti Kristus. 242 BALANDŽIO 18 D., TREČIADIENIS

Tikėjimas – tai rėmimasis Kristumi ir atsidavimas Jam, todėl Eucharistijoje privalai patikėti Jam visus savo reikalus, baimes, nerimą. Tuomet Eucharistija suteiks tau vidinę ra­ mybę, kuri randasi per tikėjimą atperkamosios Jėzaus aukos galia, tikint, kad Jis atpirko tave nuo baimių, netikrumo ir stresų, nuo visko, kas naikina tavo dvasinį gyvenimą, psichinę ir fizinę sveikatą. Per tikėjimą galėsi priimti atpirkimo vaisius. Kun. Tadeušas Daičeris (Tadeusz Dajczer, 1931–2009 m.) daugelį metų buvo Katalikų teologijos akademijos ir Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto dėstytojas. 1994 m. Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Valensa (Lech Wałę­­ sa) jam suteikė teologijos profesoriaus titulą. Meditacija iš knygos: Kun. Tadeusz Dajczer, Tikėjimo įžvalgos. Katalikų pasaulio leidiniai, 2010 m.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Šv. Pauliaus giesmė (Plg. Kol 1, 12–20) Kristus – visos kūrinijos pirmgimis, mirusiųjų pirmagimis Prieg. Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius, aleliuja. ėkokime Dievui Tėvui, * kuris padarė mus tinkamus paveldėti Dšviesoje šventųjų dalį, kuris iš tamsybių valdžios mus išgelbėjo * ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 243

O jame mes turime atpirkimą, * nuodėmių atleidimą. Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, * visos kūrinijos pirmgimis, nes jame visa sukurta, * kas tik yra danguj ir žemėj, kas regima ir neregima, * ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios. Visa sukurta per jį ir jam. † Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. * Ir jis yra Galva Kūno – Bažnyčios. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, * kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę * ir per jį visa su savimi sutaikinti, jo kryžiaus krauju darydamas taiką, – * per jį sutaikinti visa, kas yra danguj ir žemėj.

Dievo žodis Žyd 7, 24–27 •———————————————————————————————• adangi Jėzus išlieka per amžius, jis turi neatšaukia­ mą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos,K kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. Mums ir derėjo turėti tokį vyriausiąjį ku­ nigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vy­ riausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vie­ ną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. 244 BALANDŽIO 18 D., TREČIADIENIS

Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu, aleliuja.

Maldavimai ristus prisikėlė iš numirusių ir sėdi Tėvo dešinėje. Nuolankiai Jį maldaukime: KP.: Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus. – Atmink, Viešpatie, visus Tau tarnaujančius, kad Tavo tau­ tai rodytų švento gyvenimo pavyzdį. P. – Suteik valstybių vadovams teisingumo ir taikos dvasią, kad visuomenės gyvenime būtų daugiau santarvės. P. – Duok gerovę mūsų laikams ir pagausink žemės vaisių, kad galėtume padėti skurstantiems. P. – Gelbėtojau Kristau, Tu apšvietei visą pasaulį ir nuodėmės pavergtą kūriniją pašaukei į gyvenimą, mirusiems mūsų bro­ liams ir seserims suteik amžinąją šviesą. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda iešpatie Dieve, skubėk padėti savo žmonėms! Davęs jiems tikėjimo malonę, savo vienatinio Sūnaus prisi­ kėlimuV suteik ir laimingą amžinąją dalį. Prašome per mūsų Viešpatį... III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 245

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Pal. Liudvikas Lerua „Visiškai nieko nežinome apie tai, kas mūsų laukia, darbuoja- mės, kaip ir anksčiau, pasitikėdami Dievo gerumu. Esu kuo pui- kiausiai nusiteikęs, labai patenkintas savo sunkiu, bet nuostabiu misionieriaus gyvenimu“, – rašė Liudvikas (Louis Leroy, 1923– 1961 m.) Limožo karmelitėms. 22-ejų tvirto sudėjimo Norman- dijos žemdirbys Liudvikas pasirinko misionierių oblatų vienuoliją (lot. Congregatio Missionariorum Oblatorum Sanctissimae et Immaculatae Virginis Mariae). 1954 m. liepos 4 d. buvo įšventintas kunigu ir išsiųstas į Laosą. Uoli tarnystė tikintiesiems atsverdavo vietinių kalbų mokymosi sunkumus. Kai prisiartino komunistų kariai, atsisakė pasitraukti, taip paklusdamas Romos ir savo vyskupo nurodymams. Atėjusio jo suimti pasiuntinio pa- prašė leisti apsivilkti sutaną, pasiimti kryžių ir brevijorių. Ilgai ne- svarsčius buvo nužudytas už tai, kad buvo kunigas. Rūpestis dėl Evangelijos skleidimo suteikė Liudvikui jėgų vykdyti pavestą misiją ligi galo; tegul jo užtarimas padeda mums būti ne- nuilstamais Tavo meilės misionieriais. 246

• BALANDŽIO 19 D. – KETVIRTADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Kai siela pažįsta savo menkumą, laiptelis po laiptelio atranda Dievo gerumą jai, ir iš to pažinimo kyla gilus nuolankumas, lyg gydantis vanduo užgesinantis puikybės ugnį ir uždegantis lieps- nojančios meilės ugnį.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

98 (99) psalmė Šventas mūsų Viešpats Dievas Prieg. Viešpats Zione yra didingas, virš visų tautų jis iškilęs, aleliuja. iešpats yra Karalius, tesibaimina tautos! * VKerubų soste jis sėdi, tedreba žemė! Viešpats Zionè yra didingas, * virš visų tautų jis iškilęs. Tešlovina jos tavo didį ir baimę keliantį vardą. * Jisai yra šventas! Galingasai Karaliau, tu mėgsti teisingumą, – † tu parodei, kas dora, * įvykdei, kas teisu ir teisinga Jokūbo žemėje. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 247

Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, † pulkite kniūbsti prie jo sosto pakojo. * Jisai yra šventas! Jo kunigai – Mozė ir Aaronas, † ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi jo vardo. * Jie šaukėsi Viešpaties, ir jis jų išklausė. Iš debesies stulpo jiems kalbėjo; * jie laikėsi jo įsakų ir duotų įstatų neatsižadėjo. Tu jų išklausei, Viešpatie, mūsų Dieve, – † buvai jiems atleidžiantis Dievas, * nors reikalavai ir atpildo už nedorybes. Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, † pulkite kniūbsti prie jo šventojo kalno, * nes Viešpats, mūsų Dievas, šventas.

Dievo žodis Rom 8, 10–11 •———————————————————————————————• eigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodė­ mės, bet dvasia – gyva dėl teisumo. Jei jumyse gyvena dvasia Jto, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir Jūsų mirtinguosius kūnus savo Dva­ sia, gyvenančia jumyse. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą, aleliuja. 248 BALANDŽIO 19 D., KETVIRTADIENIS

Maldavimai lovinkime Kristų, prisikėlusį ir visuomet esantį savo Bažnyčioje. Prašykime Jo: P.:Š Viešpatie, pasilik su mumis. – Viešpatie Jėzau, nuodėmės ir mirties Nugalėtojau, Tu gy­ veni per amžius, būki tarp mūsų. P. – Ateik pas mus su savo neįveikiama galybe ir parodyk mūsų širdims Dievo gerumą. P. – Pagelbėk nesantaikos varginamam pasauliui, nes Tu vie­ nas turi galią atnaujinti ir sutaikyti širdis. P. – Sustiprink mūsų tikėjimą galutine pergale, o mus padrą­ sink savo atėjimo viltimi. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Giedokime Viešpačiui giesmę, pamatę jo garbingą didybę. Mano pergalė ir mano giesmė yra Dievas: jis mane išgelbėjo, aleliuja. Pradžios malda Visagali amžinasis Dieve, šiuo Velykų laiku mes iš Tavo malonės dar geriau pažįstame Tavo gerumą ir todėl karš­ tai meldžiame: padėk mums tvirtai laikytis Tavo teisingojo mokslo. Prašome per mūsų... III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 249

Skaitinys iš Apaštalų darbų 8, 26–40 •———————————————————————————————• iešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir vidudienį nueik ant vieškelio, kuris eina iš Jeruza­ lėsV į Gazą. Jis visiškai tuščias.“ Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos karalienės Kan­ dakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, o dabar keliavo namo ir, sėdėda­ mas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją. Dvasia tarė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito veži­ mo.“ Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ Šis atsilie­ pė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. Knygos skyrius, kurį jis ką tik skaitė, skelbė: Tarsi avį vedė į pjovyklą, ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas, jis ne- atvėrė savo lūpų. Jis liko pažemintas, todėl nebuvo nuteis- tas. Kas apsakys jo giminę, jeigu jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?! Eunuchas paklausė Pilypą: „Prašom paaiškinti, apie ką čionai pranašas kalba? Apie save ar apie ką kita?“ Tuo­ met, atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo to skirsnio, Pilypas jam paskelbė Gerąją Naujieną apie Jėzų. Keliaudami toliau, jie privažiavo vandenį. „Štai van­ duo, – tarė eunuchas, – kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ Jis paliepė sustabdyti vežimą, ir jie abudu – Pilypas ir eu­ nuchas – įbrido į vandenį. Pilypas jį pakrikštijo. Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą. Eunuchas daugiau jo nebematė, tik džiaugdamasis traukė savo ke­ 250 BALANDŽIO 19 D., KETVIRTADIENIS liais. O Pilypas atsidūrė Azote; iš ten keliaudamas skel­ bė Evangeliją visuose mažuose miestuose ir taip atvyko į Cezarėją.

65 (66) psalmė P.: Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą. tautos, imkite garbinti Dievą, skelbkite jo garsingąją šlovę. OJis mums gyvybę grąžina, neleidžia suklupt mūsų kojoms. P. Ateikit visi, kurie gerbiate Dievą, pasiklausykit: aš jums apsakysiu, kokių didingų dalykų jis man padarė. Šaukiausi aš jo savo burna, mano liežuvis teikė jam šlovę. P. Dievui šlovė! Jis mano maldos neatstūmė, buvo man maloningas. P.

Aleliuja. – Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. – Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 44–51 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo miniai: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąjąJ dieną. Pranašų parašyta: Ir bus visi mokomi III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 251

Dievo. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai, kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvenimo duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, ne­ mirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“

Atnašų malda Dieve, šios Aukos šventaisiais mainais tu priimi mūsų at­ našas, o mus darai dieviškosios prigimties dalininkais; padėk mums gerai pažinti tavąją tiesą ir liudyti ją kilniu gyvenimu. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Kristus yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas, aleliuja. Komunijos malda Meilingai sustiprink, Viešpatie, mus, savo žmones, ir dan­ giškaisiais sakramentais pagelbėk nusikratyti blogų įpročių ir pradėti naują gyvenimą. Prašome per Kristų... 252 BALANDŽIO 19 D., KETVIRTADIENIS

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Patraukti malonės r mūsų sielos vienijimasis su Dievu vyksta nepastebi­ mai, ar juntamai, Dievas visuomet yra šio vienijimosi iniciatorius,A ir niekas negali vienytis su Juo, jei neina pas Jį, o niekas negali eiti pas Jį, jei nėra Jo patrauktas, kaip liudi­ ja dieviškasis Sužadėtinis, sakydamas: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mano Tėvas jo nepatraukia.“ Tą patį patvirtina Jo dangiškoji Sužadėtinė, sakydama: „Imk mane su savimi! Skubėkime! Vesk mane į savo kambarius.“ Tačiau šio su­ sivienijimo tobulumas priklauso nuo dviejų dalykų: jis turi būti tyras ir tvirtas. Ar neturiu prisiartinti prie kito žmogaus, kad galėčiau su juo kalbėtis, jį geriau matyčiau, kažką iš jo gaučiau, užuosčiau jo kvepalus, atsiremčiau į jį? (...) Taip ir daugelis artinasi prie mūsų Viešpaties: vieni išgirsti, kaip Magdalena; kiti būti išgydyti, kaip sergančioji kraujoplū­ džiu; treti pagarbinti, kaip Išminčiai; dar kiti patarnauti, kaip Morta; arba įveikti savo netikėjimą, kaip Tomas; ar patepti Jį aliejais, kaip Magdalena, Juozapas, Nikodemas; o Jo die­ viškoji šulamietė ieško Jo, kad surastų, o suradusi netrokšta nieko kito kaip laikyti Jį stipriai apkabinusi, ir niekad nepalik­ ti: „Tvirtai jį apkabinau ir nepaleidau.“ (...) Ak, Viešpatie, ka­ dangi Tavo širdis mane myli, tegu niekas jos iš manęs nepa­ grobia, nes aš trokštu jos! „Vesk mane!“ Ir aš skubėsiu Tavo žavesio patrauktas, kad galėčiau pulti į Tavo tėvišką glėbį. Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622 m.) itin daug darbavo­ si, kad Tridento Susirinkimo nutarimai būtų pritaikyti. Garsi jo III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 253 knyga „Pamaldaus gyvenimo įvadas“ daugeliui žmonių padėjo visapusiškai gyventi pakrikštytųjų gyvenimą ir siekti šventumo kasdienybėje.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 11, 17–18; 12, 10b–12a) Dievo teismas Prieg. Viešpatie, kas tarp dievų tau lygus? Ar už tave kas šventumu nuostabesnis? Aleliuja. ėkojame tau, Viešpatie, visagali Dieve, † kuris esi ir kuris buvai, * Dkad pasiėmei savo didžiąją valdžią ir ėmei viešpatauti. Tautos įširdo, tačiau atėjo tavo rūstybės laikas, * metas teisti mirusius, atsilyginti savo tarnams, pranašams ir šventiesiems, * ir visiems, mažiems ir dideliems, bijantiems tavojo vardo. Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, * galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, * skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. Bet jie Avinėlio krauju jį nugalėjo * ir savo liudijimo žodžiais. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti. * Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! 254 BALANDŽIO 19 D., KETVIRTADIENIS

Dievo žodis Plg. 1 Pt 3, 18, 21–22 •———————————————————————————————• ristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnuK numarintas, o Dvasia atgaivintas. Ir jus dabar gelbsti ne nešvaraus kūno nuplovimas, bet Dievo mal­ davimas suteikti gryną sąžinę dėlei Jėzaus Kristaus pri­ sikėlimo. Įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir valdžios, ir galybės. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę, aleliuja.

Maldavimai ristus prisikėlė kaip užmigusiųjų pirmagimis. Džiu­ giai Jį šlovinkime ir prašykime: KP.: Tu prisikėlei iš numirusių, išklausyk mus. – Atmink, Viešpatie, savo Bažnyčią, kurią pastatei ant apaštalų pamato ir išplėtei iki pasaulio pakraščių, palai­ mink visus Tave tikinčius. P. – Mūsų sielų ir kūnų Gydytojau, lankyk mus ir gelbėk savo gailestingumu. P. – Guosk ir stiprink ligonius, vaduok juos iš visokių ne­ galių. P. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 255

– Pagelbėk prislėgtiesiems ir išnaudojamiems, gailestingai paremk vargstančiuosius. P. – Savo kryžiumi ir prisikėlimu Tu visiems nutiesei nemir­ tingumo kelią, mūsų mirusius brolius ir seseris apdovanok savo Karalystės džiaugsmu. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda isagali amžinasis Dieve, šiuo Velykų laiku mes iš Tavo malonės dar geriau pažįstam Tavo gerumą ir todėl karštaiV meldžiame: padėk mums tvirtai laikytis Tavo teisin­ gojo mokslo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų... 256

• BALANDŽIO 20 D. – PENKTADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Dievas kalbėjo: „Kai tu ir kiti mano tarnai pažinsite ir išgyvensite mano Tiesą, būsite pasiruošę iškęsti kiekvieną sunkumą, įžeidi- mą žodžiu ar veiksmu mano vardo šlovei ir garbei.“

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

50 (51) psalmė „Pasigailėk manęs, Dieve!“ Prieg. Viešpatie, nuplauk mano kaltę, aleliuja. asigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, † iš savo begalinio gailestingumo * Psunaikink maištingus mano darbus. Nuplauk ir numazgok mano kaltę, * nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę! Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, * nuolat man prieš akis mano nuodėmė. Tau, tiktai tau nusidėjau, * dariau, ką laikai tu piktybe. Todėl kaltini mane tu teisingai * ir teisingai teisme pasmerksi. Iš tikro su kalte esu užgimęs, * mano motina su nuodėme mane pradėjo. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 257

Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo, – * tad širdies gelmėje išminties mane pamokyk. Apvalyk mane yzopu, ir būsiu tyras, * nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą. Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, – * kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga. Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių * ir panaikink visas mano kaltybes. Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, * manyje atsidavusią dvasią atnaujink. Neatstumki manęs nuo savo Artumo, * neatimk savo dvasios šventosios. Išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki, * dvasios uolumas mane tepalaiko. Vesiu maištautojus į tavo kelią, * nusidėjėlius pas tave sugrąžinsiu. Iš kraujo kaltės mane išlaisvinki, † Dieve, mano išganymo Dieve, – * tuomet mano liežuvis tavo teisumu skonėsis. Viešpatie, atverk mano lūpas, * ir mano burna skelbs tavo šlovę. Juk džiaugsmą tau teikia ne aukos, – * deginamõsios aukõs, jeigu ją atnašaučiau, tu nepriimtum. Dievui tikroji auka – tai dvasia sugrudus; † širdies, sugrudusios ir atgailaujančios, * Dieve, tu juk neatstumsi. Būk dosnus Zionui iš savo gerumo, – * tebus atstatytos Jeruzalės sienos. 258 BALANDŽIO 20 D., PENKTADIENIS

Tada tau patiks mūsų teisios aukos, – † deginamosios atnašos ir smilkinamos aukos, – * ant tavo aukuro jaučius tada atnašausim.

Dievo žodis Apd 5, 30–32 •———————————————————————————————• ūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudė­ te pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį Msavo dešine kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izrae­ liui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Die­ vas suteikė jo klausantiems. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka ma- nyje, ir aš jame, aleliuja. Maldavimai uoširdžiai maldaukime Dievą Tėvą, kuris Kristaus prisikėlimu dovanojo mums naują gyvenimą: P.:N Apšviesk mus Kristaus šviesa. – Dieve, Tu darbais apreiškei savo išganymo planą, sukūrei žemę ir esi ištikimas per visas kartas, išklausyk mus, malonin­ gasis Tėve. P. – Nutyrink mus savo tiesos tyrumu, o mūsų žingsnius kreipk šventumo keliu, kad darytume tai, kas teisinga ir Tau malonu. P. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 259

– Tešviečia mums Tavo veidas, kad, išlaisvinti iš nuodėmės, gautume apsčiai Tavo namų gėrybių. P. – Per Kristų Tu mus sutaikei su savimi, suteik mums ir vi­ siems žemės gyventojams ramybę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, imti valdžią ir lobį, ir išmintį, ir galybę, ir pagarbą, aleliuja! Pradžios malda Padaryk, visagali Dieve, kad mes, patyrę Viešpaties prisikė­ limo malonių, Šventosios Dvasios meile prisikeltume nau­ jam gyvenimui. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 9, 1–20 •———————————————————————————————• aulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuvyko pas vyriausiąjį ku­ nigąS ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to Kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. Kai prijojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis staiga išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Jis klausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu 260 BALANDŽIO 20 D., PENKTADIENIS

Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką daryti.“ Jo kelionės draugai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. Saulius at­ sikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė. Damaske gyveno mokinys, vardu Ananijas. Jam apsi­ reiškęs Viešpats prabilo: „Ananijau!“ Šis atsakė: „Štai aš, Viešpatie.“ Viešpats tęsė: „Nueik į gatvę, vadinamą Tie­ siąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Saulius. Štai jisai meldžiasi ir regėjime pamatė vyrą, vardu Anani­ jas, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų.“ Ananijas atsakė: „Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą žmogų, kiek pikta jis yra padaręs tavo šventiesiems Jeruzalėje. Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus su­ iminėti visus, kurie šaukiasi tavojo vardo.“ Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams. Aš jam parodysiu, kiek daug jam reikės iškentėti dėl mano vardo.“ Taigi Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant Sauliaus rankas ir tarė: „Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau apsireiškė kelyje, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios.“ Jis atgavo regėjimą ir priėmė krikštą. Paskui užvalgęs įgijo jėgų. Pabuvęs kelias dienas su Damasko mokiniais, Saulius beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 261

116 (117) psalmė P.: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją. arbinkit Viešpatį, visos tautos, Gšlovinkite jį, visos šalys! P. Jo gailestingumas tikrai begalinis, savo pažadams jis ištikimas per amžius. P. Aleliuja. – Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame, – sako Viešpats. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 52–59 •———————————————————————————————• ydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems Žkalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsi­ te savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu pas­ kutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, o aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona nu­ žengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius.“ Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sina­ gogoje. 262 BALANDŽIO 20 D., PENKTADIENIS

Atnašų malda Maloningai pašventink, Viešpatie, mūsų dovanas ir, priė­ męs šias dvasines atnašas, mus pačius paversk amžina auka tavo garbei. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Nukryžiuotasis atpirko mus ir prisikėlė, aleliuja. Komunijos malda Priėmę Švenčiausiąjį Sakramentą, Viešpatie, nuolankiai tave meldžiame, kad padidintų mūsų meilę toji Auka, kurią tavo Sūnus Jėzus Kristus yra įsakęs aukoti Jo atminimui. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Kristus tikrai duoda mums save aštas – kaip ir visas Bažnyčios paveldas – yra visiškai aiškus. Kristus duoda mums ne tik simbolius, Jis tikrai duodaR save. Tai reiškia, kad Komunija yra asmens susitiki­ mas su asmeniu. Kad Kristus įeina į mane, o man galima įeiti į Jį. (...) Šiuo atveju reikėtų atsisakyti visokio stebuklingo ir ma­ ginio mąstymo. Tai asmeninis vyksmas. Juk Prisikėlusysis, esantis dabar čia – žodžiai „kūnas ir kraujas“ visada apibū­ dina Įsikūnijusiojo visumą, naujajame Prisikėlimo pasaulyje išlikusio kūnišku Viešpaties visumą – ne daiktas. Aš gaunu ne dalelę Kristaus. Tai iš tiesų būtų absurdiška, tai asmeninis III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 263

vyksmas. Jis pats duoda save man ir nori mane asimiliuoti į save. Kartą Augustinas patyrė regėjimą ir tarėsi išgirdęs šiuos žodžius: „Valgyk mane, aš esu Stipriojo duona.“ Taip Jėzus pasako, kad šiuo atveju yra kitaip negu valgant įprastą mais­ tą, kuris asimiliuojamas į kūną. Šis maistas silpnesnis už tave, dėl to jis tampa dalele tavo kūno. Mano atveju viskas prie­ šingai: aš asimiliuoju tave į save. Aš esu Stipresnysis, tu esi asimiliuojamas į mane. Tai, kaip sakyta, asmeninis vyksmas. Pasiduodamas šiam gavimui, žmogus savo ruožtu priima­ mas. Jis supanašinamas su Kristumi. Iš tikrųjų priimdami Komuniją leidžiame save įtraukti į Kristų, į jo vidinę ben­ drystę ir taip galiausiai esame įvesdinami į vidinį panašumą. Popiežius emeritas Benediktas XVI Meditacija iš knygos: Joseph Ratzinger (Benediktas XVI), Dievas ir pasaulis. Krikščionių tikėjimo paslaptys. Alma littera, 2010 m.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 15, 3–4) Garbinimo himnas Prieg. Viešpačiui giedokim, nes jis šlovingai nugalėjo, aleliuja. avo darbai nuostabūs ir didingi, * TViešpatie, visagali Dieve! 264 BALANDŽIO 20 D., PENKTADIENIS

Tavieji keliai tikri ir teisingi, * tautų Valdove! Kas gi nesibijotų, Viešpatie, † ir negerbtų tavojo vardo?! * Juk tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir šlovindamos prieš tave puls veidu, * nes paaiškėjo tavo teisūs sprendimai.

Dievo žodis Žyd 5, 8–10 •———————————————————————————————• ūdamas Sūnus, Kristus savo kentėjimuose išmoko klusnumo ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo Bklauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi, Dievo pa­ vadintas vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Nukryžiuotasis prisikėlė iš numirusiųjų ir mus atpirko, ale- liuja. Maldavimai ukštinkime Kristų – Kelią, Tiesą ir Gyvenimą, ir mels­ kime: P.:A Gyvojo Dievo Sūnau, laimink savąją tautą. – Kristau, meldžiame Tave už visus Bažnyčios tarnus, kad dalydami broliams gyvybės Duoną patys ja maitintųsi ir sem­ tųsi iš jos jėgų. P. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 265

– Meldžiame už visus krikščionis, kad būtų verti savo pa­ šaukimo ir stiprintų dvasios vienybę taikos ryšiais. P. – Meldžiame už mūsų vadovus, kad savo pareigas atliktų teisingai ir gailestingai, o tarp visų tautų viešpatautų santarvė ir ramybė. P. – Meldžiame, kad taptume verti tyra širdimi Tave garbinti šventųjų bendrystėje, kartu su mūsų mirusiais broliais ir sese­ rimis, kuriuos patikime Tavo gailestingumui. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda adaryk, visagali Dieve, kad mes, patyrę Viešpaties pri­ sikėlimo malonių, Šventosios Dvasios meile prisikel­ tumeP naujam gyvenimui. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimi Pal. Jokūbas Belas ir Jonas Finčas Karalienės Elžbietos I įsakymu Lankasteryje (Anglijoje) tą pačią dieną buvo pakarti du vyrai: Jokūbas Belas (James Bell, 1524– 1584 m.) ir Jonas Finčas (John Finch, apie 1548–1584 m.). Jokūbas, kurį laiką priešinęsis karalienės Elžbietos I pataisoms, o vėliau 20 m. iškunigavęs anglikonų bažnyčioje, sulaukęs beveik 60 m. atsivertė dėl vienos pamaldžios katalikės žodžių, sugrįžo į katalikybę ir porą metų ligi suėmimo slapta tarnavo kaip kata- 266 BALANDŽIO 20 D., PENKTADIENIS likų kunigas. Katalikybę būdamas 20-ies pasirinkęs Jonas Finčas susituokė ir ūkininkavo Eklestone. Nepaisydamas karalienės įsa- ko vesdavo katechezę ir savo namuose priimdavo nakvynės ku- nigus. Dėl savo evangelinės drąsos trejus metus praleido kalėjime, kęsdamas alkį ir kitus išbandymus. Tiek vienas, tiek kitas atsisakė pripažinti dvasinę karalienės pirmenybę prieš popiežių, todėl abu- du kartu įžengė į Dangaus Karalystę. Kaip apaštalai Jokūbas ir Jonas neišsigando savo misijos išbandy- mų; leisk mums, Viešpatie, skelbti Evangeliją švelniai ir ryžtingai.

267

• BALANDŽIO 21 D. – ŠEŠTADIENIS •

ŠV. ANZELMAS, VYSKUPAS, BAŽNYČIOS MOKYTOJAS

Šv. Anzelmas Kenterberietis (1033–1109 m.) Gimė Aostoje, Monblano papėdėje, turtingoje lombardiečių šei- moje. Motina buvo labai religinga, o tėvas – pasaulietiškų pra- mogų mėgėjas. Saugodama sūnų nuo tėvo įtakos motina atidavė jį auklėti benediktinams. Mirus motinai Anzelmas pasekė tėvo pėdomis – keliavo po pasaulį ieškodamas pramogų. Jų persiso- tinęs, sulaukęs 27-erių įstojo į Beko benediktinų vienuolyną. 10 metų studijavo Šv. Augustino darbus. Buvo gabus mokslui, spar- čiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, išrinktas vienuolyno vyres- niuoju, vėliau abatu. Žavėjo įtaigiu žodžiu, pagarbiu bendravimu su ganomaisiais. 1093 m. paskirtas Kenterberio vyskupu. Refor- mavo vienuolynus, rūpinosi kunigų dora, rašė teologijos traktatus. Šv. Anzelmas įrodė, kad protas gali taikiai sugyventi su tikėjimu. Šv. Anzelmas laikomas vienu didžiausių teologų, Šv. Tomo Akvi- niečio pirmtaku, scholastikos pagrindėju. Jo frazė „Tikėjimas ieš- ko supratimo“ tapo visos scholastikos devizu.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Nuodėmės šaltinis – mylėti, ko Dievas nekenčia, ir nekęsti to, ką Dievas myli.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 268 BALANDŽIO 21 D., ŠEŠTADIENIS

118 (119) psalmė (145–152) XIX (Qof) Trokštu būti ištikimas Prieg. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas, aleliuja. š visos širdies šaukiuosi, † Viešpatie, mane išklausyki! * IĮstatams tavo paklusiu. Šaukiuosi tavęs – mane išgelbėk, * kad įsakų tavo laikyčiaus. Prieš aušrą keliuosi, maldauju pagalbos, – * tavo pažadu aš viliuosi. Mano akys budi su nakties sargyba, * kai apmąstau tavo žodį. Ištikimas juk tavo gerumas, † Viešpatie, išgirsk mano balsą, * išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas. Sėlina artyn, kurie į mane kėsinas, – * nuo tavo Mokymo jie nutolę. Tačiau arti esi tu, Viešpatie, * ir tikri įsakymai tavo. Apie tavo įsakus seniai aš patyriau, * kad juos paskelbei amžiams.

Dievo žodis Rom 14, 7–9 •———————————————————————————————• ė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau ne­ miršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar Nmirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 269 mirštame, – esame Viešpaties. Juk Kristus numirė ir at­ gijo, idant būtų ir gyvųjų, ir mirusiųjų Viešpats. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“, aleliuja.

Maldavimai ristus, gyvenimo duona, paskutiniąją dieną prikels tuos, kurie maitinasi prie Jo Žodžio ir Kūno stalo. LinksmaiK Jį maldaukime: P.: Viešpatie, suteik mums ramybę ir džiaugsmą. – Dievo Sūnau, prikeltas iš numirusių, Tu esi gyvenimo Viešpats, palaimink ir pašventink mus ir visus mūsų brolius bei seseris. P. – Tu dosniai teiki ramybę ir džiaugsmą visiems, Tave tikin­ tiems, leisk mums gyventi kaip šviesos vaikams ir džiaugtis Tavo pergale. P. – Sustiprink keliaujančios žemėje Bažnyčios tikėjimą, kad ji pasauliui liudytų Tavo Prisikėlimą. P. – Daug iškentėjęs Tu įžengei į Tėvo šlovę, liūdinčiųjų siel­ vartą paverski džiaugsmu. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... 270 BALANDŽIO 21 D., ŠEŠTADIENIS

Malda Dieve, Tu šventajam vyskupui Anzelmui leidai įžvelgti ir atskleisti Tavo išminties gelmes; apšviesk tikėjimu ir mūsų dvasią, kad būtų širdžiai miela visa, ką esi apreiškęs. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį...

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Su Kristumi palaidoti Krikšte, jūs tikėjimu Jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris Jį prikėlė iš numirusių, aleliuja. Pradžios malda Tave įtikėjusius, Dieve, Tu atnaujini Krikšto maudyne ir atgimdai Kristuje; sergėk tad juos, kad išvengtų bet kokios klaidos ir nenukrypdami išlaikytų Tavo palaimos malonę. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 9, 31–42 •———————————————————————————————• ažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties Bbaime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama. Petras, keliaudamas po visą šalį, apsilankė pas šventuo­ sius, gyvenančius Lidoje. Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėjas, kuris paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale. Petras jam tarė: „Enėjau, teišgydo tave Jėzus Kristus. Kelkis ir užklok savo guolį!“ Šis akimoju atsikė­ lė. Visi Lidos miesto ir Sarono lygumos gyventojai pa­ matė jį ir atsivertė į Viešpatį. III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 271

Jopėje buvo viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dor­ kadė. Ji buvo garsi gerais darbais ir išmaldomis. Tomis dienomis ji susirgo ir numirė. Ją nuprausė ir pašarvojo aukštutiniame kambaryje. Kadangi Lida netoli Jopės, mokiniai išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus su prašymu: „Ateik pas mus nedelsdamas!“ Petras tuo­ jau iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Tenai jį apspito našlės, verkdamos ir rodyda­ mos jam marškinius ir viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama jų tarpe, buvo joms pasiuvusi Dorkadė. Petras liepė visiems išeiti ir atsiklaupęs ėmė melstis. Pas­ kui, atsisukęs į lavoną tarė: „Tabita, kelkis!“ Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo. Petras ištiesė jai ranką ir ją prikėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą. Žinia apie įvykį pasklido visoje Ju­ dėjoje, ir daugybė žmonių įtikėjo Viešpatį.

115 (116) psalmė P.: Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visa gera, ką jis man padarė? uo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visa gera, ką jis man padarė? KIšganymo taurę pakelsiu, Viešpaties vardą kartosiu. P. Aš jam pažadus atitesėsiu prieš visą jo tautą. Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys jo teisieji. P. 272 BALANDŽIO 21 D., ŠEŠTADIENIS

Viešpatie, aš tavo tarnas, tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei. Tau padėkos auką aukosiu, šauksiuos Viešpaties vardo. P.

Aleliuja. Viešpatie, Tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 6, 60–69 •———————————————————————————————• augelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėlD to murma, paklausė: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki.“ Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netikės, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo.“ Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gy­ venimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu – Dievo Šventasis.“ III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 273

Atnašų malda Maloniai priimk, Viešpatie, savo šeimos atnašas, ir toliau remk ją savo pagalba, idant neprarastų per Velykas gautų malonių ir pasiektų amžinąją laimę. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Kristus meldėsi: „Tėve, už juos aš meldžiu: tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi mane siuntęs“, aleliuja. Komunijos malda Nuolat meilingai globok, Viešpatie, išganyman pašauktąją tautą, kad Tavo Sūnaus kančia atpirktieji galėtų iš visos šir­ dies džiaugtis Jo prisikėlimu iš numirusių. Jis gyvena ir vieš­ patauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Balsiai šauktis gyvojo Dievo uo labiau mūsų pasaulis nori gyventi atsitraukęs nuo Dievo, kuo labiau mėgina apsieiti be Jo, tvarkytis be Jo,K tuo labiau Dievas jam tampa naujove, gyvasis Evangelijos Dievas vėl tampa naujiena. Krikščionis, susidūręs su nukrikš­ čionėjimu, neretai kovoja su pasekmėmis, naujoviškais da­ lykais, kad išlaikytų turimą tikėjimą; tuomet jis atrodo kaip praeities žmogus. Tačiau yra priešingai, ateizmo akivaizdoje tikintis krikščionis, dėl to, kad yra tikintis, pačiu savo gy­ venimu kelia gyvojo Dievo hipotezę net ten, kur nebelikę 274 BALANDŽIO 21 D., ŠEŠTADIENIS

Dievo hipotezės. Jo tikėjimas Dievą šiam Naujajam Pasau­ liui yra visiškai naujas reiškinys. Krikščionis savo broliams yra toks žmogus, kuris myli pasaulio dalykus tiek, kiek jie verti iš tikrųjų, tačiau taip pat jis yra žmogus, kuris labiau už visus tuos dalykus brangina Dievą, kurį tiki. Tai jį skatina da­ ryti atitinkamus pasirinkimus. Taigi, matome jį renkantis ne­ regimą Dievą. Tokie tikinčio žmogaus pasirinkimai pasau­ liui vėl užduoda klausimą apie tai, kas pranoksta pasaulį. Kai žmonės nežino, kad Dievas yra jų gėris, neturime lygiuotis į jų nežinojimą ir skurdą. Turime ne tik tikėti, bet ir suprasti, kad gyvasis Evangelijos Dievas jiems gali būti ne tik naujiena, bet geroji naujiena. (...) Ar gyvasis Evangelijos Dievas neim­ tų mūsų deginti taip nepakeliamai, kol nepradėtume balsiai šaukti Jo vardą tarp šių nusivylusių ir to net nesuprantančių žmonių. Jei jie atsigręš išgirdę, kaip mes šaukiamės Dievo, tai jiems taps vienintelės gerosios naujienos pradžia. Madlenė Delbrel (Madeleine Delbrêl), iš ateizmo atsiver­ tusi į krikščionybę, 1933 m. atvyko į Ivri, „marksistų miestą“, ir čia darbavosi iki pat mirties 1964 m. gyvendama Dievui pašvęstą gyvenimą.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 275

Šv. Pauliaus giesmė (Fil 2, 6–11) Kristus – Dievo tarnas Prieg. Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę? Aleliuja. ėzus Kristus, turėdamas Dievo prigimtį, * Jgodžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą * ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; † jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, * iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino † ir padovanojo jam vardą, * kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų * kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žemėm ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: * „Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Dievo žodis 1 Pt 2, 9–10 •———————————————————————————————• ūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, švento- ji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus Jdarbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. 276 BALANDŽIO 21 D., ŠEŠTADIENIS

Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę, aleliuja. Maldavimai ristus prisikeldamas sunaikino mirtį ir atkūrė gyveni­ mą. Karštai Jį maldaukime: KP.: Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus. – Tu esi akmuo, kuris, statytojų atmestas, tapo kertiniu akmeniu, statydink mus kaip gyvus akmenis savo Bažnyčioje. P. – Tu esi ištikimas ir tikras Liudytojas, mirusiųjų pirmagimis, leisk savo Bažnyčiai nepaliaujamai Tave liudyti. P. – Tu esi Bažnyčios, kilusios iš Tavo perverto šono, Sužadė­ tinis, padaryk mus šio vestuvių sakramento liudininkais. P. – Tu – Pirmasis ir Paskutinysis, buvai miręs, o dabar esi gy­ vas, išlaikyk pakrikštytuosius ištikimus iki mirties, kad pelny­ tų pergalės vainiką. P. – Tu esi šventojo Dievo miesto Šviesa ir Žibintas, apšviesk mūsų mirusius, kad amžinai su Tavimi karaliautų. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... III VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 277

Malda isagali, amžinasis Dieve, nuvesk mus į džiaugsmo ku­ piną dangaus viešpatiją, kad ir klusnioji kaimenė būtų ten,V kur yra nuėjęs jos didingasis Ganytojas Jėzus Kristus. Jis, būdamas Dievas, ...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien taip pat minimas Pal. Baltramiejus Červeris Net ir tarp inkvizitorių esama kankinių! Įstojęs pas brolius pamokslininkus Baltramiejus Červeris (Bartolomeo Cerveri, 1420–1466 m.) buvo iškilus Turino universiteto dėstytojas ir ge- ras pamokslininkas, labai vertinamas dėl savo dvasinių savybių. 1451 m. paskirtas į Pjemonto ir Ligūrijos inkvizicijos tribunolą. Popiežiaus nurodymu turėjo vykti į Červerę (Cervere, miestas Šiaurės Vakarų Italijoje), kad pažabotų eretikų grupuotę. Nors ir priėmė popiežiaus įsaką, tačiau pats Baltramiejus buvo įsitikinęs, kad ši pasiuntinybė kainuos jam gyvybę. Todėl, prieš liesdamasis į kelionę su dviem palydovais, atliko viso gyvenimo išpažintį. Netoli Červerės jų laukė pasala: čia juos užpuolė 5 ginkluoti vyrai. Nė kiek nesipriešinusį Baltramiejų pervėrė ietys. Vienintelė jo kova buvo maldos ir tikėjimo kova. Viešpatie, Tu apdovanojai Baltramiejų dideliu tikėjimo supra- timu; leisk, kad jo užtariami įsigilintume į tikėjimo slėpinius ir juos skleistume. 278

• BALANDŽIO 22 D. – IV VELYKŲ SEKMADIENIS •

MALDŲ UŽ DVASINIUS PAŠAUKIMUS DIENA

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

150 psalmė Šlovinkite Viešpatį! Prieg. Duokite garbę mūsų Dievui! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi, aleliuja. lovinkite Viešpatį jo šventovėj, * Ššlovinkite jį dangaus skliauto galybėj! Šlovinkite jį už darbus didingus, * šlovinkite jo begalinę didybę! Šlovinkite jį gaudesiu rago, * šlovinkite jį lyra ir arfa! Šlovinkite jį būgnelio žvangučiais ir šokiais, * šlovinkite jį stygomis ir trimitais! Šlovinkite jį skambiaisiais cimbolais, † šlovinkite jį žvangančiais cimbolais! * Visi, kas gyvas, tešlovina Viešpatį! IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 279

Dievo žodis Apd 10, 40–43 •———————————————————————————————• rečią dieną Dievas Jėzų prikėlė ir leido jam pasiro­ dyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskir­ tiemsT liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gy­ vųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą. Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk mūsų, aleliuja, aleliuja. Tu prisikėlei iš numirusių.

Zacharijo giesmė P.: Aš – avių ganytojas. Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, aleliuja. Maldavimai aukimės visagalio Dievo Tėvo, kuris prikėlė Jėzų, mūsų Vadą ir Gelbėtoją: P.:Š Viešpatie, apšviesk mus Kristaus šviesa. – Šventasis Tėve, savo mylimajam Sūnui Jėzui Tu leidai iš mirties tamsybių pereiti į Tavo šlovės šviesą, leisk ir mums Tavo nuostabiąją šviesą pasiekti. P. – Tu išgelbėjai mus tikėjimu, padėk mums šiandien gyventi pagal Krikštu išpažintą tikėjimą. P. 280 BALANDŽIO 22 D., IV VELYKŲ SEKMADIENIS

– Tu kvieti siekti to, kas aukštybėse, kur Kristus Tavo deši­ nėje, apsaugok mus pasiduoti nuo nuodėmės vilionių. P. – Tegu mūsų gyvenimas, paslėptas Tavyje su Kristumi, šviečia pasauliui ir skelbia naują dangų bei naują žemę. P. P.: Viešpatie, apšviesk mus Kristaus šviesa. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Viešpaties malonių yra pilna žemė; Dievo žodžiu dangus atsirado, aleliuja. Pradžios malda Visagali amžinasis Dieve, nuvesk mus į džiaugsmo kupiną dangaus viešpatiją, kad ir klusnioji kaimenė būtų ten, kur yra nuėjęs jos didingasis Ganytojas Jėzus Kristus. Jis, būdamas Dievas, ...

Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų 4, 8–12 •———————————————————————————————• etras, Šventosios Dvasios įkvėptas, pasakė: „Tautos­ vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui Pšiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: var­ du Jėzaus Kristaus Nazarėno, kurį jūs nukryžia­vote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo, ne kieno­ kito, IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 281 vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes ne­ duota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti.“

117 (118) psalmė P.: Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. Arba: Aleliuja. ėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius. DGeriau prie Viešpaties glaustis, negu žmogumi pasikliauti! Geriau Viešpačiu remtis, negu pasitikėti didžiūnais! P. Dėkoju, kad mane išgirdai tu, kad esi vaduotojas mano. Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. Taip Dievo nulemta, ir mūsų akims tai nuostabą kelia. P. Palaima tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto. Tu – mano Dievas, ir aš tau dėkosiu, giesme tave šlovinsiu, Dieve. Dėkokite Dievui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius. P. 282 BALANDŽIO 22 D., IV VELYKŲ SEKMADIENIS

Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Pirmojo laiško 3, 1–2 •———————————————————————————————• ylimieji! Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! MPasau­lis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas bū­sime. Mes žinome, kad, kai pasirodys, būsime pana­ šūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.

Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats, – aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 10, 11–18 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas­ už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ga­nytojas, kuriam Javys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pa­ bėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias avis ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avi­ dės; ir jas man reikia atvesti;­ jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vie­nas ganytojas. Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Nie­ kas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo.“ IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 283

SEKMADIENIO PAMOKSLAS •———————————————————————————————• Ramybė ant Viešpaties pečių etvirtojo Velykų sekmadienio Evangelija iki pat širdies gelmių sukrečia keliomis prasmėmis. Pirmiausia, iš kaimoK pirkelių visiems gerai žinomas paveikslas, kuriame Jė­ zus ant pečių laiko avį. Netobulas jis, gali pasakyti meno žino­ vai. Galbūt jie ir teisūs. Jame nėra nieko iškalbingo. Nebent per pečius permesta avis, kurios kojos prispaustos prie Jėzaus širdies. Kai kas gali įžvelgti net ir tam tikrą teisių suvaržymą – juk avis negali išreikšti savo valios. Vis dėlto šis saldokas vaiz­ das mums yra iškalbingas. Pašauktasis. Jis visada turi atsibusti ant Jėzaus pečių. Jo kojos, rankos, širdis turi būti susietos su Jėzaus širdimi. Mąstant apie tą perdėm paprastą paveikslą, kadaise puošusį vienos kaimo močiutės namus, man visada prieš akis iškyla avies žvilgsnis. Kokios ramios jos akys! Rodos, ji suvokia, kas iš tiesų yra Tas, kuris ją neša. Šią tikrovę turiu nuolat prisi­ minti, kad mano žingsniai, žodžiai neapsiribotų tik žmogumi. Kad, eidamas į gatves, skelbčiau Jėzų. Net kai geriu arbatą, – ir tuomet mano širdis turi būti Jo širdyje. Ta ramybė. Ji sukrečia. Antras dalykas, kuriuo norisi pasidalyti, – tai patirtis, kad Jėzui visi esame svarbūs. Kelyje, kuriuo einame, kartais pri­ stinga jėgų. Tačiau Jėzus niekada nepaleidžia mūsų rankų. Jis stiprina mus, kaip tuos Emauso mokinius, kad vėl ir vėl Jį atrastume. Kaskart iš naujo. Jis netgi jaučia mūsų širdies plakimą ir yra pasirengęs jį pakeisti savuoju. Kokia didybė 284 BALANDŽIO 22 D., IV VELYKŲ SEKMADIENIS ir koks paprastumas! Paprastumas, kurį nuolat reikia patirti. Kartu tai ir nelengvas darbas. Juk esame įpratę įsivaizduoti Dievą, žvelgiantį iš prabangiausių monstrancijų, ar prakal­ bantį tokia kalba, kurios eilinis šiandienos žmogus nesupran­ ta. Tačiau daugeliui vis sudėtingiau darosi atrasti Dievą ten, kur yra žmogus, – prekybos centre, trečiojo pasaulio lūšnyne, ligoninės palatoje, prijungtas prie „kalbančios aparatūros“, menininko dirbtuvėje ir t. t. Nes Jis yra tas, kuriam rūpi avys, kuris kiekvienai aviai turi geriausią pasiūlymą ir moka jį pri­ taikyti būtent jai. Kuris neskaičiuoja nei darbo valandų, nei finansinių išteklių, žinodamas, jog negalima su avimis elgtis atsainiai, kaip elgiasi samdiniai. Šitokį Jėzų mes turime atras­ ti ir atpažinti. Tai slėpiningas procesas, kuris nepakeis metų laikų ar vairuotojų manierų, neišspręs globalių problemų, bet pakeis širdies kryptį. Nuo keliavimo pavieniui į kelionę link Dievo pečių, kur visiems yra vietos. Prie šios patirties nuolat grįžtu. Ir kaskart ji mane sukrečia. Manau, kad ypač šiandien, melsdamiesi už pašaukimus į dvasinį luomą, turime prisiminti buvimo ant Dievo pečių patirtį ir ja dalytis. Blogai, kai žmogus dedasi viską žinąs ir iš­ manąs, pamiršdamas, jog yra tik įrankis, o iniciatyva visada kyla iš To, kuris bet kokį žmogišką džiaugsmą gali ištobulinti ir bet kokį sunkumą paimti į savo rankas, nes Jam rūpime. Ir vėl norisi grįžti prie ramybės avies snukelyje. Ant Jo pe­ čių užsilipus, leidus, kad prie mūsų gyvenimų prisiliestų Jo rankos, galima pajusti, kad iš tiesų gyvenimo kulminacija tėra tik žvakės liepsna: kažkas joje tirpsta, dovanodamas šviesą kitiems. Tai dovana, kurią galiu priimti ir būti jos perkeistas IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 285 tik nurimęs ir visus rūpesčius sudėjęs ant pečių To, kuris ne­ paliauja manęs ieškojęs, šaukęs vardu, kuris žino, „kada sėdu ir kada keliuosi“, To, kuris manimi rūpinasi... Kun. teol. lic. Nerijus Pipiras, Kauno Gerojo Ganytojo parapija

Atnašų malda Leisk mums, Viešpatie, visada džiaugtis Velykų paslapti­ mis ir iš jų semtis jėgų amžinajai laimei pasiekti. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Prisikėlė Gerasis Ganytojas, kuris už avis paguldė gyvybę, už kaimenę teikėsi mirti, aleliuja. Komunijos malda Gerasis Ganytojau, Jėzau Kristau, meilingai saugok savo krauju atpirktas avis ir nuvesk jas į amžinąsias dangaus gany­ klas. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 286 BALANDŽIO 22 D., IV VELYKŲ SEKMADIENIS

109 (110) psalmė (1–5. 7) Mesijas – Karalius ir Kunigas Prieg. Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje, aleliuja. iešpaties žodis mano viešpačiui: † „Sėskis mano dešinėje, * Vkol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“ Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: * „Valdyk tave apsupusius priešus!“ Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, † šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, * nuo aušros tavo jaunystės. Viešpats prisiekė ir nesigaili: * „Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“ Tavo dešinėj budi Viešpats, – * sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną. Savo žygyje jisai gers iš upelio * ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

Dievo žodis Žyd 10, 12–14 •———————————————————————————————• ristus, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, am- žiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo prie- šaiK bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja, aleliuja. Ir pasirodė Simonui. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 287

Švč. M. Marijos giesmė P.: Kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės, ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas gany- tojas, aleliuja. Maldavimai uolankiai maldaukime Dievą Tėvą, kuris prikėlė Kris­ tų ir išaukštino Jį savo dešinėje: NP.: Dėl Kristaus šlovės saugok savo tautą, Viešpa- tie. – Teisingasis Tėve, Tu kryžiaus pergale pakėlei Jėzų virš žemės, tegul Jis visa patraukia prie savęs. P. – Per savo išaukštintąjį Sūnų siųsk Bažnyčiai Šventąją Dva­ sią, kad ji būtų visos žmonijos vienybės sakramentas. P. – Vandeniu ir Šventąja Dvasia atgimdytus naujus savo vai­ kus išlaikyk ištikimus Krikštui, kad įžengtų į amžinąjį gyve­ nimą. P. – Per savo išaukštintąjį Sūnų padėk vargšams, išlaisvink kalinius, pagydyk ligonius ir pradžiugink pasaulį savo dova­ nomis. P. – Mūsų mirusius brolius ir seseris, kuriuos maitinai Kris­ taus Kūnu ir Krauju, prikelk paskutiniąją dieną. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda isagali, amžinasis Dieve, nuvesk mus į džiaugsmo ku­ piną dangaus viešpatiją, kad ir klusnioji kaimenė būtų ten,V kur yra nuėjęs jos didingasis Ganytojas Jėzus Kristus. Jis, būdamas Dievas, ...

288

• BALANDŽIO 23 D. – PIRMADIENIS •

ŠV. JURGIS, KANKINYS

Šv. Jurgis (mirė apie 300 m.) Žinių apie šį šventąjį – antrąjį Lietuvos globėją – ir jo kankinystę išlikę nedaug. Seniausias – 954 metais rašytas šventojo gyvenimo aprašymas, apipintas legendomis. Jurgio tėvas buvo persas, mo- tina – iš Kapadokijos. Jurgis buvo sumanus karys, Diokletiano laikais jau užsitarnavo tribūno laipsnį. Prasidėjus krikščionių per- sekiojimui išdalijo savo turtą vargšams. Už atsisakymą atnašauti stabui žiauriai nukankintas. Ant jo kapo Palestinoje pastatytą bažnyčią maldininkai lanko nuo IV a. Tai Apvaizdos paslaptis, kodėl kai kuriems jos išrinktiesiems po mirties patikėta misija, pra- lenkianti jų gyvenimo paliktą atminimą. Šventojo kultas paplito anksti, riteriai, miestai ir šalys rinkosi jį savo globėju. Gruzijos net pavadinimas kilęs iš šio šventojo vardo. Jurgis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju nuo visų ligų. Šv. Jurgis dažniausiai vaiz- duojamas kaip raitas kariūnas, perveriąs ietimi slibiną. Pasak le- gendos, jis išgelbėjo Viritos miesto gyventojus nuo ežere gyvenusios pabaisos. Šis žygdarbis tapo pergalės prieš blogį simboliu.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Pasilikite šventoje ir švelnioje Dievo meilėje. Venkite melo ir netikro­ savęs bei kitų vertinimo, kurie veda į mirtį.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 289

149 psalmė Šventųjų džiūgavimas Prieg. „Nugalėtoją aš padarysiu šulu savo šventovėje“, – sako Viešpats, aleliuja. iedokite Viešpačiui naują giesmę, * šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji. GTesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, * sūnūs Ziono – savuoju Karalium. Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, † teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, * tegieda jam šlovinimo giesmę. Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, * kukliuosius pergale puošia. Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, * iš džiaugsmo tegieda visą naktį. Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, * o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko, kad tautų nedorėliams atmokėtų * ir gentims teismą surengtų, jų karalius sukaustydami pančiais * ir jų didžiūnus – grandinėm, vykdydami teismo sprendimą. * Tai garbė Dievo tautai!

Dievo žodis 1 Jn 5, 3–5 •———————————————————————————————• ai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo Tįsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš 290 BALANDŽIO 23 D., PIRMADIENIS

Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas. Jie bus amžinu džiaugsmu vainikuoti, aleliuja, aleliuja. Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė.

Zacharijo giesmė P.: Būkite linksmi ir džiūgaukite, šventieji, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje, aleliuja. Maldavimai lovinkime Kristų, prisikėlusį ir visuomet esantį savo Bažnyčioje. Prašykime Jo: ŠP.: Viešpatie, pasilik su mumis. – Viešpatie Jėzau, nuodėmės ir mirties Nugalėtojau, Tu gy­ veni per amžius, būki tarp mūsų. P. – Ateik pas mus su savo neįveikiama galybe ir parodyk mūsų širdims Dievo gerumą. P. – Pagelbėk nesantaikos varginamam pasauliui, nes Tu vie­ nas turi galią atnaujinti ir sutaikyti širdis. P. – Sustiprink mūsų tikėjimą galutine pergale, o mus padrą­ sink savo atėjimo viltimi. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Negęstanti šviesa spindės, Viešpatie, Tavo šventiesiems per visą amžinybę, aleliuja. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 291

Pradžios malda Šloviname, Viešpatie, Tavo didybę ir maldaujame, kad Kristaus kančios mokinys šventasis Jurgis padėtų mums įveikti savo silpnumą. To prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 11, 1–18 •———————————————————————————————• paštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, sužinojo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį. Todėl, kai Petras Aatvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė jam prikai­ šioti: „Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais val­ gei!“ Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti: „Aš kar­ tą meldžiausi Jopės mieste ir dvasios pagavoje turėjau regėjimą. Iš dangaus prie pat manęs nusileido kažkoks rykas, it didžiulė marška už keturių kampų nuleidžiama iš dangaus. Atidžiai įsižiūrėjęs pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės spar­ nuočių. Dar išgirdau balsą, man sakantį: ‚Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!‘ Aš atsakiau: ‚Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekuomet netikęs ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje.‘ Bet balsas iš dangaus vėl prabilo antrą kartą: ‚Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!‘ Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų. Ir tuojau prieš na­ mus, kuriuose mes buvome apsistoję, atsirado trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos. Dvasia man įsakė be jokios baimės keliauti su jais. Mane lydėjo šitie šeši broliai, ir mes kartu nuvykome į vieno žmogaus namus. Jis mums papasakojo, kaip savo namuose regėjęs angelą, kuris jam liepė: ‚Nusiųsk žmones į Jopę ir išsikviesk Si­ 292 BALANDŽIO 23 D., PIRMADIENIS moną, vadinamą Petru. Jis pamokys tave ir tavo namiš­ kius, kaip išsigelbėti.‘ Kai aš pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip pradžioje yra atsitikę su mumis. Tada prisimi­ niau Viešpaties žodžius, kaip jis yra sakęs: ‚Jonas krikš­ tijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.‘ Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš būčiau, jeigu mėginčiau trukdyti Dievui?!“ Tai išgirdę, jie nusiramino ir ėmė šlovinti Dievą, saky­ dami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims davė atsivertimo malonę, kad jie gyventų.“

41 (42) psalmė P.: Mano siela ištroškusi tavęs, gyvasis Dieve! Kaip ištroškusi elnė uodžia upelio, taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve. Mano siela ištroškusi Dievo – gyvojo Dievo: vai kada nukeliausiu ir Dievo veidą išvysiu? P. Atsiųsk man savo šviesą ir tiesą, tegu man jos vadovauja ir mane veda į tavo šventąjį kalną, į tavo padangtę. P. Tenai prie Dievo aukuro žengsiu, pas savo linksmybės džiugesio Dievą. Ten tave šlovinsiu kankliais, o Dieve, o mano Dieve! P. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 293

Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats, – aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 10, 1–10 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo savo mokiniams: „Iš tiesų, iš tiesų sa­kau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro Jkur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Iš­ sivaręs visas saviškes, jis eina priešaky­je, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso.“ Jėzus pasa­ kė jiems tą palyginimą, bet jie nesu­prato, ką tai reiškia. O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.­ Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turė­tų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Atnašų malda Priimk, Viešpatie, permaldavimo ir šlovinimo auką, kurią atnašaujame Tavo didybei, minėdami šventąjį kankinį Jur­ gį; tegul padeda mums gauti atleidimą ir išmoko Tau dėkoti visą gyvenimą. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 294 BALANDŽIO 23 D., PIRMADIENIS

Komunijos priegiesmis Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vie­ nas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių, aleliuja. Komunijos malda Džiaugdamiesi šios dienos švente, priėmėme, Viešpatie, Tavo dangiškas dovanas, o šiuo dieviškuoju pokyliu skelb­ dami Tavo Sūnaus mirtį, trokštame drauge su šventaisiais kankiniais būti Jo Prisikėlimo dalininkai. Jis gyvena ir vieš­ patauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Gerojo Ganytojo širdis erojo Ganytojo širdis ne tik gailestinga, bet ir pati yra gailestingumas. Iš jos spinduliuoja Tėvo meilė; ji Gmane supranta ir priima tokį, koks esu; nepaisant mano ribotumo ir nuodėmių, galiu neabejoti, kad ji mane išsi­ rinko ir myli. Žvelgdamas į šią širdį atnaujinu savo pirmąją meilę: atmenu akimirką, kai Viešpats prakalbino mano sielą ir pašaukė sekti Jį, džiaugsmą, kad dėl Jo Žodžio užmečiau gyvenimo tinklus (plg. Lk 5, 5). Gerojo Ganytojo širdis sako, kad jos meilė neturi ribų, ji niekuomet nepavargsta ir nepasiduoda. Matome, kaip ji ne­ paliaujamai ir neribotai atsiduoda; iš jos trykšta ištikimos ir švelnios meilės versmė, paliekanti ir padaranti mus laisvus; per ją mes kaskart iš naujo suprantame, kad Jėzus mus myli „iki galo“ (Jn 13, 1) – Jis nesustoja nepasiekęs tikslo, ir nie­ kada neprimeta savęs. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 295

Gerojo Ganytojo širdis pasilenkia prie mūsų, netgi labiau prie tų, kurie labiau nutolę; į ten Jį atkakliai kreipia Jo „kom­ paso“ rodyklė; ten atsiskleidžia tos ypatingos meilės trapu­ mas, nes Jis trokšta pasiekti kiekvieną ir nė vieno neprarasti (...) Kristus myli ir pažįsta savo avis, Jis atiduoda savo gyvybę už jas, nė viena nėra Jam svetima. Jo kaimenė yra Jam šeima ir gyvenimas. Avys Jo nebijo, nes Jis yra Ganytojas, kuris eina kartu su jomis, kiekvieną šaukia vardu (plg. Jn 10, 3–4). Ir Jis nori suburti avis, kurios dar neina su Juo (plg. Jn 10, 16). Popiežius Pranciškus

NAKTINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... (Čia galima atlikti sąžinės patikrinimą) 85 (86) psalmė Vargšo malda sunkumuose Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. iešpatie, atsuk savo ausį ir mane išklausyki, * nes esu vargšas ir beturtis. VApsaugok mano gyvastį, tau aš atsidavęs; * gelbėk, Dieve, savo tarną, kuris tavimi pasikliauja. Būk, Viešpatie, man gailestingas, * visą dieną tavęs šaukiuosi. Pralinksminki savo tarną, * Viešpatie, tau meldžiuosi. 296 BALANDŽIO 23 D., PIRMADIENIS

Juk tu, Viešpatie, atlaidus ir geras, * pilnas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukias. Viešpatie, mano maldos paklausyki, * išgirsk maldavimą pasigailėti. Širdgėlos dieną tavęs šaukiuosi, * nes tu išklausai mano maldą. Viešpatie, nėra tarp dievų tau prilygstančio nė vieno, * nėra taip didingų darbų, kaip tavieji. Visos tavo sukurtosios tautos ateis, ir tau, Viešpatie, lenksis, – * jos šlovins tavąjį vardą. Nes didis esi ir darai nuostabiausius darbus, – * tu vienintelis Dievas. Mokyk mane, Viešpatie, savojo kelio, † juo ištikimai pas tave aš eisiu; * palenk mano širdį tavo vardo pagarbiai bijoti. Visa širdimi tau dėkosiu, Viešpatie, mano Dieve, * ir šlovinsiu tavo vardą per amžius. Juk didi man tavo ištikimoji meilė, * iš Šeolo gelmių mano gyvastį tu ištraukei. Dieve, įžūlūs žmonės prieš mane sukilo, † niekšų būrys mano gyvasties tyko – * tai žmonės, kurie tavęs negerbia. Bet tu, Viešpatie, esi malonus ir gailestingas, * visada kantrus ir ištikimas, be galo geras. Pažvelk į mane ir pagailėki; † suteik stiprybės savo tarnui, * gelbėk sūnų savo tarnaitės. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 297

Parodyk man savo gerumo ženklą, † tegul mano priešai susigėsta pamatę, * kad tu, Viešpatie, gelbsti mane ir guodi.

Dievo žodis 1 Tes 5, 9–10 •———————————————————————————————• uk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį JJėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume vienybėje su juo. Į tavo rankas, Viešpatie, atiduodu svo dvasią. Atpirkai mus, Viešpatie, tiesos Dieve.

Simeono giesmė (Lk 2, 29–32) Kristus – tautų šviesa ir Izraelio garbė abar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, * leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, Dnes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, * kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti * ir tavosios Izraelio tautos garbę. Prieg. Gelbėk mus, Viešpatie, budinčius, sergėk miegančius, kad budėtume su Kristumi ir ramiai ilsėtumės. 298 BALANDŽIO 23 D., PIRMADIENIS

Malda isagali Dieve, suteik mums gaivinančio poilsio ir pada­ ryk, kad šios dienos darbų sėkla duotų vaisių amžiny­ bėje.V Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien taip pat minima Pal. Teresė Maneti Teresė (Teresa Adelaide Cesira Manetti, 1848–1910 m.), ku- rią visi vadino Betina, sakė: „Man buvo 19 metų, kai visiškai atsi- daviau Dievui.“ Vieną dieną mirtinai serganti moteris jai pasakė: „Betina, numirsiu rami, žinodama, kad tu mano trims mažyliams būsi kaip mama.“ Šios gražiõs ir džiaugsmu trykštančios toska- nietės meilės poreikis netrukus tapo konkrečiu darbu. Aplink save subūrusi kelias bendraamžes pavedė joms rūpintis neturtingais vaikais ir pamestinukais. Tai buvo naujos kongregacijos Floren- cijoje pradžia: Šv. Teresės seserys karmelitės, pasaulyje besidar- buojančios kontempliatyviosios vienuolės (Congregatio Sororum Carmelitarum a Sancta Theresia Florentini). Veikla plėtėsi, tačiau Betina, tapusi seserimi Kryžiaus Marija Terese, turėjo kęsti kritiką ir šmeižtus. Susirgusi vėžiu išgyveno tikėjimo naktį, skatinusią kas- kart vis didesniam atsidavimui. Viešpatie, Teresė atpažino Tave pačiuose didžiausiuose varg- šuose; tegul ji moko mus maldoje semtis neišsenkančios energijos mylėti ir tarnauti. 299

• BALANDŽIO 24 D. – ANTRADIENIS •

ŠV. ADALBERTAS (VAITIEKUS), VYSKUPAS, KANKINYS

Šv. Adalbertas (Vaitiekus) (956–apie 997 m.) Aristokratas, Vokietijos karaliaus Henriko I ir Čekijos kuni- gaikščių giminaitis. Vaikystėje sunkiai susirgo, ir tėvai davė pa- žadą: jei vaikas pasveiks, tarnaus Dievui. Taigi berniukas buvo patikėtas Magdeburgo vyskupo Adalberto (vėliau tapusio šven- tuoju) globai (jo garbei ir pasirinko šį vardą). 981 m., mirus Šv. Adalbertui, jaunuolis grįžo į gimtinę, į Prahą. Tapo diakonu, kunigu, o 983 m. – pirmuoju Prahos vyskupu. Tačiau po kele- rių metų turėjo palikti Prahą ir įstojo į benediktinus, apie 990 m. davė amžinuosius įžadus. 996 m. Romoje susipažino su Otonu III ir Brunonu Bonifacu. 997 metais iškeliavo į misiją pas pago- nis Pomeranijos prūsus, čia ir žuvo. Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Prūsijos globėjas.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Kur gali pajausti sąžinės graužatį? Maldoje.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 300 BALANDŽIO 24 D., ANTRADIENIS

Trijų jaunikaičių giesmė (Dan 3, 57–88. 56) Visi kūriniai tegarbina Viešpatį Prieg. Viešpaties kankiniai, garbinkite Viešpatį per amžius, aleliuja. lovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. ŠŠlovinkite Viešpatį, dangūs, * šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai. Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, † esantys viršum dangaus skliauto, * šlovinkite Viešpatį, visos galybės. Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, * šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, * šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai. Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, * šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, * šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos. Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, * šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos. Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, * šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys. Tešlovina Viešpatį žemė, * tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 301

Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, * šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj. Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, * šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės. Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, * šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai. Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, * šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos. Šlovink Viešpatį, Izraeli, * garbink ir didžiai aukštink jį per amžius. Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, * šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat. Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, * šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai. Šlovinkite Viešpatį, Hanãnijau, Azãrijau ir Mišaeli, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, * garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius. Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, * aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Dievo žodis 1 Jn 5, 3–5 •———————————————————————————————• ai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš TDievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! 302 BALANDŽIO 24 D., ANTRADIENIS

Jie bus amžinu džiaugsmu vainikuoti, aleliuja, aleliuja. Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė.

Zacharijo giesmė P.: Būkite linksmi ir džiūgaukite, šventieji, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje, aleliuja. Maldavimai roliai, seserys, vienydamiesi su kankiniais, nužudytais dėl Dievo Žodžio, garbinkime mūsų Gelbėtoją, ištiki­ mąB Dievo liudytoją, ir Jam kartokime: P.: Atpirkai mus, Dieve, savo krauju. – Per savo kankinius, kurie tikėjimą liudijo prisiimdami mirtį, suteik mums, Viešpatie, tikrąją dvasios laisvę. P. – Per savo kankinius, kurie išpažino tikėjimą praliedami kraują, suteik mums, Viešpatie, gryną ir tvirtą tikėjimą. P. – Per savo kankinius, kurie paėmė kryžių ir sekė Tavimi, padėk mums, Viešpatie, drąsiai pakelti gyvenimo vargus. P. – Per savo kankinius, kurie išplovė savo apsiaustus Avinėlio kraujyje, padėk mums, Viešpatie, nugalėti visas kūno ir pa­ saulio viliones. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda isagali amžinasis Dieve, kurį mes drįstame Tėvu va­ dinti, išugdyk mumyse savo vaikų dvasią, kad būtume vertiV pažadėtosios džiaugsmo tėvynės. Prašome per mūsų Viešpatį... IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 303

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Viešpatie, mano paveldėtas turte, taure mano laimės, Tavo rankoje mano likimas. Tavo matuoklė paskyrė man žemę žavingą, aš toks laimingas, paveldėjęs lobį. Pradžios malda Dieve, Tavo remiamas šventasis vyskupas Adalbertas iš­ tvermingai sekė beturčiu ir nuolankiu Kristumi; jo užtarimu suteik mums malonę ištikimai darbuotis savo pašaukimo kelyje ir pasiekti tobulumą, kurio pavyzdį esi parodęs savo Sūnuje. Jis, būdamas Dievas, ...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 11, 19–26 •———————————————————————————————• šblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepo­ no, nukeliavo į Fenikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie skelbė Ižodį vien tiktai žydams. Kai kurie iš jų, būtent kiprie­ čiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi į graikus, skelbdami Gerąją Naujieną apie Viešpatį Jėzų. Viešpa­ ties ranka buvo su jais: gausus žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį. Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. Atvykęs ir pamatęs Die­ vo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus iš tikros širdies likti ištikimus Viešpačiui. Mat jis buvo geras vyras, ku­ pinas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Tuo būdu Viešpa­ čiui prisidėjo nemažas būrys. Barnabas dar nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus. Radęs atsivedė jį Antiochijon. Jiedu abu ištisus metus darbavo­ 304 BALANDŽIO 24 D., ANTRADIENIS si Bažnyčioje ir išmokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“.

86 (87) psalmė P.: Garbinkit Viešpatį, visos tautos! ventuose kalnuose Ziono miestas įkurtas. Viešpats jį labiausiai brangina Šiš visų Jokūbo žemės vietovių. Skelbiami garbingi dalykai apie tave, Dievo mieste. P. Rahabą, Babelį garbintojais savo laikysiu; štai Filistėjos ir Tyro, taipogi Etiopijos žmonės, – ir jie bus laikomi kaip čia gimę. Ir kalbės apie Ziono kalną: „Motin! Jam yra čiagimiai visi aliai vieno, jį pats Aukščiausiasis laiko.“ P. Viešpats rašys tautų sąrašo knygoj: „Tautų čia gimtinė.“ O jos sau giedos, šokdamos šokį: „Visos manosios versmės iš tavęs trykšta.“ P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats, – aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 10, 22–30 •———————————————————————————————• eruzalėje buvo šventyklos pašventinimo iškilmės. Buvo Jžiema. Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono sto­ IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 305 ginę. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai mus laikysi abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“ Jėzus jiems atsakė: „Aš jums pasakiau, tik jūs ne­ tikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. Bet jūs netikite, nes jūs – ne manosios avys. Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų nepagrobs iš mano ran­ kos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir nie­ kas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“

Atnašų malda Leisk mums, Viešpatie, visada džiaugtis Velykų paslaptimis ir iš jų semtis jėgų amžinai laimei pasiekti. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Reikėjo Mesijui kentėti ir prisikelti, ir taip įžengti į savo gar­ bę, aleliuja. Komunijos malda Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas: lydėk mus atpirkimo malone per šį gyvenimą ir nuvesk į amžinuosius džiaugsmus. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Tavo valia priklauso Jam, o Jo – Tau! gerasis Jėzau, kaip aiškiai parodei, kad esi viena su Juo O (Jn 10, 30; 8, 29), ir kad Tavo valia priklauso Jam, 306 BALANDŽIO 24 D., ANTRADIENIS o Jo – Tau! Koks aiškus išpažinimas, mano Viešpatie! Kokia Tavo meilė mums! Ėjai aplinkkeliais, slėpdamas nuo demo­ no, kad esi Dievo Sūnus, ir taip troškai mums gėrio, jog niekas netapo Tau kliūtimi, suteikiant mums tokią didžią malonę. Kas gi būtų galėjęs ją suteikti, jeigu ne Tu, Viešpatie? Nežinau, kaip demonui iš šių žodžių netapo akivaizdu, kas esi. Net [aš] aiškiai matau, mano Jėzau, kad už save ir už mus kalbėjai kaip mylimas Sūnus, ir kad Tavo galia leidžia danguje įvykti tam, ką paliepi žemėje. Būk pašlovintas per amžius, mano Vieš­ patie, taip mėgstantis duoti, jog niekas neįstengia sutrukdyti. Šv. Jėzaus Teresė Avilietė (1515–1582 m.) pradėjo Kar­ melio reformą, o jos palikti mistinių patirčių aprašymai turėjo didelį atgarsį visoje Bažnyčioje ir už jos ribų. Todėl popiežius Paulius VI paskelbė Šv. Teresę Bažnyčios Mokytoja. Meditacija iš knygos: Šventoji Jėzaus Teresė, Tobulumo kelias. Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynas, 2017 m.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

114 (116 A) psalmė Dėkojimas Prieg. Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs. Tepasiima savo kryžių ir teseka manimi, aleliuja. yliu Viešpatį, nes jisai girdi, * Mklausosi mano maldavimų balso. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 307

Tikrai jis palenkė savo ausį, – * šauksiuosi jo, kol būsiu gyvas. Kilpos mirties mane apraizgė, † apėmė Šeolo kančios – * sielvartas ir nerimas graužė. Tada šaukiausi Viešpaties vardo: † „O Viešpatie, tavęs maldauju, * mano gyvastį gelbėk!“ Viešpats teisus ir maloningas, * mūsų Dievas – gailestingas. Viešpats gina silpnuosius, – * jis išgelbėjo mane iš pavojų. Mano širdie, nusiraminki, * Dievas juk buvo man geras. Gyvastį mano iš mirties jis ištraukė † ir ašaras man nušluostė, * neleido kojoms paslysti. Viešpaties Artume aš keliauju * pasaulyje – tarp gyvųjų.

Dievo žodis Apr 7, 14b–17 •———————————————————————————————• ie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus Jir juos išbaltino Avinėlio krauju. Todėl jie stovi prieš Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį jo šventovėje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę. Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. Nes Avi­ nėlis, kuris stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie 308 BALANDŽIO 24 D., ANTRADIENIS gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių. Teisieji spindės Dievo Artume, aleliuja, aleliuja. Šūkaus iš džiaugsmo visi tyraširdžiai.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių, aleliuja.

Maldavimai ią valandą, kai kankinių Karalius atnašavo savo gyvybę ir atidavė ją ant kryžiaus, dėkokime jam tardami: P.:Š Tave, Viešpatie, šloviname. – Tave, Viešpatie, šloviname, nes pamilai mus iki mirties, mūsų Gelbėtojau, visų kankinysčių pirmavaizdi ir pavyzdy. P. – Tu pašaukei visus atgailaujančius nusidėjėlius, kad gautų gyvenimo atlygį. P. – Tu Bažnyčiai pavedei atnašauti naujosios ir amžinosios Sandoros kraują, išlietą nuodėmėms atleisti. P. – Tavo malonė šią dieną padėjo mums išlaikyti tikėjimą. P. – Tu šiandien daugybę brolių ir seserų padarei savo mirties dalininkais. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų... Malda isagali amžinasis Dieve, kurį mes drįstame Tėvu va­ Vdinti, išugdyk mumyse savo vaikų dvasią, kad būtume IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 309 verti pažadėtosios džiaugsmo tėvynės. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien taip pat minima Šv. Marija Eufrazija Peletjė Nuarmutjė saloje (l‘île de Noirmoutier, Prancūzijos vakarai) gimusi Marija (tikr. Rose-Virginie Pelletier, 1796–1868 m.) Tūre (Tours) susipažino su Gailestingosios Dievo Motinos sese- rimis (Ordo Dominae Nostrae de Caritate). Jų įkūrėjas Šv. Jonas Eudas rūpinosi paniekintomis moterimis – atgailaujančiomis prostitutėmis, ieškančiomis tinkamo prieglobsčio bei doro pra- gyvenimo šaltinio. Rožė Virginija įstojo į bendruomenę ir gavo Marijos Eufrazijos vardą. Sulaukusi 29-erių tapo bendruomenės vyresniąja ir ėmėsi naujovių, kadangi, kaip ji sakė: „Dievas skyrė man dvigubą užduotį: priimti atgailaujančias moteris ir žadinti pašaukimus vienuolystei.“ Jai kilo mintis į tą pačią vienos sesers vadovaujamą bendruomenę kartu su vienuolėmis pakviesti gy- venti, laikantis Karmelio regulos, ir kai kurias „magdalietes“. 1829 m. Anžė (Angers, miestas Vakarų Prancūzijoje) ji įkūrė ligi šiol sėk­mingai tebegyvuojančią Gerojo Ganytojo Gailestingosios Dievo Motinos seserų vienuoliją (Congregatio Filiarum BMV a Caritate Boni Pastoris). Kristaus meilės apimta Marija Eufrazija atvėrė savo širdį visuo- menės atstumtoms moterims; leisk, kad jos užtariami būtume atviri bet kokiai kančiai. 310

• BALANDŽIO 25 D. – TREČIADIENIS •

ŠV. MORKUS, EVANGELISTAS

Šv. Morkus Šv. Morkus kartu su savo pusbroliu Barnabu lydėjo apaštalą Paulių pirmojoje misijų kelionėje, o vėliau tapo apaštalo Petro palydovu ir vertėju. Manoma, kad būtent Petras papasakojo Morkui apie Jėzų daug dalykų, kuriuos jis ir surašęs Evangelijoje pagal Morkų.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Kas aš būčiau be Tavęs? Be Tavęs niekas esu. Kas aš būčiau be Tavęs ir be Tavosios meilės pažinimo?

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Trijų jaunikaičių giesmė (Dan 3, 57–88. 56) Visi kūriniai tegarbina Viešpatį Prieg. Tiesos tikėjimu Dievas pašaukė mus per Evangeliją, kad įgytume mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę. lovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. ŠŠlovinkite Viešpatį, dangūs, * šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 311

Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, † esantys viršum dangaus skliauto, * šlovinkite Viešpatį, visos galybės. Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, * šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, * šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai. Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, * šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai. Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, * šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos. Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, * šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos. Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, * šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys. Tešlovina Viešpatį žemė, * tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius. Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, * šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj. Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, * šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės. Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, * šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai. Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, * šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos. Šlovink Viešpatį, Izraeli, * garbink ir didžiai aukštink jį per amžius. Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, * šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat. 312 BALANDŽIO 25 D., TREČIADIENIS

Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, * šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai. Šlovinkite Viešpatį, Hanãnijau, Azãrijau ir Mišaeli, * garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, * garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius. Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, * aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Dievo žodis 1 Kor 15, 1–2a. 3–4 •———————————————————————————————• roliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums pa­ skelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ir kuria būsi­ teB išgelbėti. Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją die­ ną, kaip skelbė Raštai. Apsakė Viešpaties šlovę ir jo galybę, aleliuja, aleliuja. Ir stebuklus, jo padarytus.

Zacharijo giesmė P.: Jėzaus Kristaus malone tikintiesiems yra paskirti patarnauti mokytojai ir evangelistai, aleliuja.

Maldavimai ertai šlovinkime mūsų Gelbėtoją, kuris sugriovė mir­ ties galybę ir Evangelija nušvietė kelią į gyvastį ir ne­ mirtingumą.V Nuolankiai jį maldaukime: IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 313

P.: Stiprink savo Bažnyčios tikėjimą ir meilę! – Tu savo Bažnyčią nuostabiai apšvietei per šventus ir rink­ tinius vadovus, leisk krikščionims visada džiaugtis tos šviesos spinduliais. P. – Kai šventieji ganytojai meldė tave kaip Mozė, tu atleidai tautos nuodėmes, jiems užtariant, plėsk savo Bažnyčią ir ap­ valydamas pašventink. P. – Tu savo šventuosius patepei tarp brolių ir suteikei jiems savo Dvasią, pripildyk Šventosios Dvasios visus savo tautos vadovus. P. – Tu pats save atidavei šventiesiems ganytojams, teneliks be tavęs nė vienas iš tavo krauju atpirktųjų. P. – Tu per Bažnyčios ganytojus savo avims teiki amžinąjį gy­ venimą: neleisk jų išplėšti iš tavo rankos, išgelbėk mirusius, nes atidavei už juos gyvybę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“, – liepia Kristus, aleliuja. Pradžios malda Dieve, Tu šventajam evangelistui Morkui suteikei Links­ mosios Naujienos skelbimo malonę; padėk mums gerai 314 BALANDŽIO 25 D., TREČIADIENIS naudotis jo skleistuoju mokslu ir ištikimai žengti Kristaus pėdomis. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro Pirmojo laiško 5, 5b–14 •———————————————————————————————• ylimieji! Visi būkite apsivilkę nuolankumu vie­ ni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o Mnuolankiesiems duoda malonę. Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui at­ ėjus. Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi. Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias, kaip riaumojantis liūtas, slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentė­ jusius, ištobulins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrin­ do. Jo valdžia per visus amžių amžius! Amen. Per Silvaną, ištikimąjį brolį, – tokiu jį laikau, – aš jums trumpai parašiau, ragindamas ir liudydamas, jog tokia tikroji Dievo malonė. Tvirtai jos laikykitės! Jus sveikina kartu išrinktoji Babilone ir mano sūnus Morkus. Svei­ kinkite vieni kitus meilės pabučiavimu! Ramybė jums visiems, kurie esate Kristuje! IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 315

88 (89) psalmė P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius. š, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius, kartų kartoms savo burna garsinsiu tavo ištikimybę. AJuk pasakyta: „Santarvės malonė užtikrinta amžiams.“ Tvirta kaip dangus tavo, Viešpatie, ištikimybė. P. Dangus, Viešpatie, garsina nuostabius tavo darbus, tavo ištikimybę – šventasis susirinkimas. Ir kas gi viršum debesų gyvenančiam gali prilygti?! Į Viešpatį kas panašus tarp šventųjų? P. Laiminga tauta, kuri tave garbinti moka džiaugsmingai, tavo veido šviesos apšviesta ji gyvena. Nuolat linksmina ją tavo vardas, didžiuojas ji tavo teisybe. P.

Aleliuja. Mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Aleliuja.

Evangelija pagal Morkų 16, 15–20 •———————————————————————————————• asirodęs Vienuolikai, Jėzus tarė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pa­ sikrikštys,P bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis ran­ komis gyvates, ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems ne­ 316 BALANDŽIO 25 D., TREČIADIENIS pakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks.“ Bai­ gęs jiems kalbėti Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ste­ buklais, kurie juos lydėjo.

Atnašų malda Minėdami šventojo Morkaus išaukštinimą, atnašaujame Tau, Viešpatie, garbinimo Auką ir meldžiame, kad iki amžių pabaigos Tavoji Bažnyčia ištvermingai skelbtų Evangelijos žodį. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Apaštalų II) Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga Tave, Visa­ gali Dieve, išpažinti ir Tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Tu savo Bažnyčią teikeisi pastatyti ant tvirto apaštalų pamato, kad amžiais ji būtų Tavo šventumo ženklas žemėje ir skelbtų dieviškąjį mokslą visai žmonijai. Todėl mes drauge su visa angelų bendruomene maldingai dabar Tave išpažįs­ tame ir norime Tau per visą amžinybę giedoti: Šventas... Komunijos priegiesmis „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabai­ gos“, – sako Viešpats, aleliuja. Komunijos malda Duok, Visagali Dieve, kad nuo Tavo altoriaus priimtieji sakramentai mus pašventintų ir padėtų tvirtai laikytis Evan­ gelijos mokslo, kurį yra skelbęs šventasis Morkus. Prašome per Kristų... IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 317

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Išgelbėjimo tvarka ievas, kuris „nori, kad visi žmonės būtų išganyti ir pa­ siektų tiesos pažinimą“, „daugel kartų ir įvairiais bū­ daisD praeityje kalbėjęs protėviams per pranašus“, atėjus laiko pilnatvei, pasiuntė savo Sūnų, kūnu tapusį Žodį, Šventąja Dvasia pateptą, skelbti džiugios naujienos beturčiams, gydyti sužeistų širdžių, „dvasios ir kūno gydytoją“, Dievo ir žmonių tarpininką. Mat Jo žmogiškoji prigimtis, suvienyta su Žodžio asmeniu, buvo mūsų išganymo įrankis. Todėl Kristuje pasi­ rodė „tobulas mūsų sutaikinimo permaldavimas ir buvo do­ vanota dieviškos dievogarbos pilnatvė“. Šį žmonių atpirkimo bei tobulo Dievo pašlovinimo darbą, kurio įvadas buvo nuostabūs Dievo darbai Senojo Testa­ mento tautoje, atliko Viešpats Kristus, ypač savo palaiminto­ sios kančios, prisikėlimo iš numirusiųjų ir garbingo įžengimo į dangų – Velykų slėpinių, kuriuo „Jis mūsų mirtį mirdamas sunaikino ir mums gyvybę prisikeldamas sugrąžino“. Juk iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo „nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“. Todėl kaip Kristus buvo Tėvo siųstas, taip ir Jis pats pasiun­ tė apaštalus, kupinus Šventosios Dvasios, ne tik tam, kad, skelbdami Evangeliją visai kūrinijai, jie praneštų, jog Dievo Sūnus savo mirtimi ir prisikėlimu išvadavo mus iš šėtono val­ džios bei mirties ir perkėlė į savo Tėvo Karalystę, bet ir tam, kad skelbiamo išganymo darbą vykdytų auka ir sakramen­ tais, apie kuriuos sukasi visas liturginis gyvenimas. Taip per 318 BALANDŽIO 25 D., TREČIADIENIS krikštą žmonės įtraukiami į velykinį Kristaus slėpinį; drauge su Juo mirę, palaidoti ir prisikėlę, jie gauna įsūnystės dvasią, „kurioje šaukiame: Abba, Tėve!“, ir šitaip tampa tikrais Dievo garbintojais, kurių Tėvas ieško. Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.) neabejotinai yra žymiausias XX a. Bažnyčios įvykis. Dar ir šiandien autentiškos Susirinkimo dvasios supratimas ir pritaikymas yra labai svarbus visos Bažnyčios rūpestis. Meditacija iš knygos: Sacrosanctum Consilium, 5–6, Visuotinis Vatikano II susirinkimas. Konstitucijos. Dekretai. Deklaracijos. Aidai, 2000 m.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

125 (126) psalmė Dievas – džiaugsmas ir viltis Prieg. Visa darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas, aleliuja. ai Viešpats Ziono tremtinius parvedė, * Kmums atrodė lyg sapnas. Kaip tuomet juokėsi mūsų burnos, * ir džiaugsmu spragėjo liežuvis! Tautos tuomet kalbėjo: * „Viešpats padarė jiems didžių dalykų!“ IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 319

Iš tikrųjų Viešpats mums didžių dalykų padarė, – * kokie mes buvom laimingi! Viešpatie, klestėjimą mums vėl sugrąžinki, * kaip vandenis į išdžiūvusias upes Negebo. Kas ašarodamas sėja, * džiūgaudamas nusiima derlių. Eina žmogus ir verkia, * sėklą nešdamas sėjai, o sugrįš su džiaugsmu namolei, * derlingu nešinas pėdu.

Dievo žodis Kol 1, 3–6 •———————————————————————————————• es dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kris­ taus Tėvui, nes girdime, kad jūs tikite Kristų Jėzų Mir mylite visus šventuosius dėlei vilties, kuri jums atidėta danguje. Apie tą viltį esate girdėję Evangelijos tiesos žo­ dyje, kuris pasiekė jus ir panašiai kaip visame pasaulyje, taip ir pas jus neša vaisių ir auga nuo tos dienos, kada išgirdote ir teisingai pažinote Dievo malonę. Skelbkit visai žmonijai Viešpaties šlovę, aleliuja, aleliuja. Visoms tautoms jo nuostabius darbus.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Viešpaties žodis išlieka per amžius: toks yra žodis, paskelbtas jums kaip Geroji Naujiena, aleliuja. 320 BALANDŽIO 25 D., TREČIADIENIS

Maldavimai viesybių Tėvas savo Sūnaus Evangelija pašaukė mus ti­ kėti tiesą. Melskime už jo šventąją tautą: P.:Š Atsimink, Viešpatie, savo Bažnyčią! – Prikėlęs iš numirusių savo Sūnų, didįjį avių ganytoją, pa­ daryk mus jo liudytojais iki pat žemės pakraščių. P. – Tu siuntei į pasaulį savo Sūnų nešti Gerosios Naujienos vargdieniams, duok mums Evangeliją skelbti visai kūrinijai. P. – Tu siuntei savo Sūnų sėti Žodžio sėklos, duok, kad sunkiu triūsu sėję žodį džiūgaudami pjautume derlių. P. – Tu siuntei Sūnų, kad jis savo krauju su tavimi sutaikintų pasaulį, leisk mums dalyvauti sutaikinimo tarnystėje. P. – Tu danguje savo Sūnų pasodinai savo dešinėje, priimk mirusiuosius į laimės Karalystę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, Tu šventajam evangelistui Morkui suteikei links­ mosios naujienos skelbimo malonę; padėk mums ge­ raiD naudotis jo skleistuoju mokslu ir ištikimai žengti Kristaus pėdomis. Prašome per mūsų Viešpatį... 321

• BALANDŽIO 26 D. – KETVIRTADIENIS •

ŠV. FIDELIS SIGMARINGIETIS, KUNIGAS, KANKINYS

Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622 m.) Tikrasis šventojo vardas – Markas Rėjus (arba Rojus). Gimė Sigmaringene, Prūsijoje, studijavo teisę Fribūre. Lankydavo varg- šus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, tad buvo pramintas „vargšų advokatu“. Vėliau dirbo advokatu Elzase, 1612 m. tapo kapuci- nu ir pasirinko Fidelio vardą. Su misionieriais išsiųstas į Šveicari- ją, skatino atsiversti į katalikybę protestantus. Spinduliavo artimo meile ir intensyviai melsdavosi. Kartą po pamokslo jį užpuolė bū- rys ginkluotų fanatikų ir mirtinai sumušė. Šv. Fidelis – pirmasis kapucinų ordino kankinys.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Su skausmu dėl visų Dievo įžeidimų manyje gimsta gyvas pasiti- kėjimas, jog Dievas žino, kaip ištaisyti didžiausią blogį.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... 322 BALANDŽIO 26 D., KETVIRTADIENIS

146 (147 A) psalmė Dievo meilė ir galybė Prieg. Viešpats Jeruzalę atstato, jis gydo sužeistas širdis, aleliuja. lovinkite Viešpatį! † Gera giedoti šlovinimo giesmes mūsų Dievui, * Šnes malonu ir teisinga jį garbinti giesme. Viešpats Jeruzalę atstato, – * Izraelio tremtinius jis sugrąžina. Jis gydo sužeistas širdis * ir žaizdas jų aptvarsto. Žvaigždes jisai suskaičiavo, – * vardu kiekvieną jų vadina. Didis mūsų Viešpats ir galingas, * jo išmintis – begalinė. Viešpats drąsina nuolankiuosius, * o nedorėlius nubloškia į dulkes. Dėkodami giedokite Viešpačiui, * pritardami lyra šlovinkite Dievą. Debesimis jis apdengia dangų, * žemei parengia lietų, kalnuose želdina žolę. Galvijams jis pašaro duoda * ir lesalo varnos jaunikliams. Ne ristūno stiprumas jį žavi * ir ne bėgiko eiklumas. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 323

Viešpats gėrisi tais, kas jo pagarbiai bijo, – * ištikima jo meile pasikliauja.

Dievo žodis Rom 8, 10–11 •———————————————————————————————• eigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet dvasia – gyva dėl teisumo. Jei jumyse Jgyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis, prikėlęs iš numirusių Kristų, atgaivins ir mūsų mirtin­ guosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas, aleliuja.

Maldavimai ievas Tėvas paaukojo Kristų, kad prikeltų savo vaikus. Su pasitikėjimu Jo prašykime: P.:D Viešpats Jėzus tebūna mūsų gyvenimas. – Ugnies stulpu dykumoje rodei savo tautai kelią, savo pri­ sikėlimu Kristus mums šiandien tebūna gyvenimo šviesa. P. – Mozės balsu mokei savo tautą nuo kalno, savo prisikėli­ mu Kristus mums šiandien tebūna gyvenimo žodis. P. – Manos dovana maitinai keliaujančią savo tautą, savo pri­ sikėlimu Kristus mums šiandien tebūna gyvenimo duona. P. 324 BALANDŽIO 26 D., KETVIRTADIENIS

– Savo tautą pagirdei iš uolos ištryškusiu vandeniu; savo pri­ sikėlimu Kristus mums šiandien tebūna gyvybės Dvasia. P. P.: Viešpats Jėzus tebūna mūsų gyvenimas. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis O Dieve, kai savo tautos priešakyje eiti stojai, su jais gyve­ nai, kelią jiems klojai, žemė drebėjo, dangų prakaitas pylė, aleliuja. Pradžios malda Dieve, su kaupu atkūręs pirmykštį žmogaus prigimties gar­ bingumą, dėl savo neapsakomo gerumo išlaikyk amžinos malonės palaimą visiems, kuriuos Krikštu esi atgimdęs nau­ jam gyvenimui. Prašome per mūsų Viešpatį...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 13, 13–25 •———————————————————————————————• š Pafo Paulius ir jo palydovai atplaukė į Pergę Pamfili­ joje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę. OI jie iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antio­ chiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai krei­ pėsi į juos: „Broliai, jei turite padrąsinimo žodį tautie­ čiams – tarkite!“ IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 325

Tada Paulius atsistojo ir, davęs ženklą nutilti, prabilo: „Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės, paklausyki­ te! Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto ir per keturiasdešimt metų rūpinosi jais tyruose. Vėliau, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, leido jiems pavel­ dėti anų žemes beveik po keturių šimtų penkiasdešim­ ties metų. Paskui davė teisėjus iki pranašo Samuelio. Tuo laiku jie ėmė reikalauti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, ke­ turiasdešimčiai metų. Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Je- sės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus. Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išve­ dė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. Baig­ damas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‚Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio.‘

88 (89) psalmė P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius. š, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius, kartų kartoms savo burna garsinsiu tavo ištikimybę. AJuk pasakyta: „Santarvės malonė užtikrinta amžiams.“ Tvirta kaip dangus tavo, Dieve, ištikimybė. P. 326 BALANDŽIO 26 D., KETVIRTADIENIS

„Aš Dovydą, savo pasirinktą tarną, pašventinau savo šventuoju aliejum. Mano ranka visuomet su juo bus, jį stiprins mano galybė. P. Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę, pakils per mane jo galybė. Jisai man sakys: „Tu mano Tėvas, tu mano Dievas ir priebėga man išsigelbėt.“ P.

Aleliuja. Jėzau Kristau, ištikimasis liudytojau, pirmutinis prisikėlęs iš numirusių, Tu myli mus ir nuplovei savo krauju mūsų nuodėmes. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 13, 16–20 •———————————————————————————————• umazgojęs mokiniams kojas, Jėzus kalbėjo: „Iš tie­ sų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininkąN ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. Jeigu tai suprantate, būsite laimingi taip elgdamiesi. Deja, aš tai sakau ne apie visus. Aš žinau, ką esu išrinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti. Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas prii­ ma mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs.“ IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 327

Atnašų malda Tekyla, Viešpatie, į Tave mūsų maldos ir atnašos, kad ma­ loningai mus apvalytum ir parengtum didžios Tavo meilės Sakramentui. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabai­ gos“, – sako Kristus, aleliuja. Komunijos malda Visagali amžinasis Dieve, Kristaus prisikėlimu suteikęs žmonijai amžinojo gyvenimo viltį, brandink mumyse velyki­ nių sakramentų vaisius ir šiuo išganingu valgiu stiprybę teik mūsų dvasiai. Prašome per Kristų...

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Visa darykite Dievo garbei ienas tėvas pasakojo, kad vienuoliams yra brangūs trys dalykai, prie kurių mums reikia artintis su baime irV drebėjimu bei dvasiniu džiaugsmu, tai: šventųjų slėpinių Komunija, brolių stalas ir kojų jiems mazgojimas. Jis papasa­ kojo ir tokį pavyzdį, sakydamas, kad buvo toks vienas senolis, didis aiškiaregis, kuriam teko valgyti su daugeliu brolių. Ir kai jie valgė, senolis, sėdėdamas už stalo, atidus dvasioje regėjo, kaip vieni valgė medų, kiti – duoną, o treti – mėšlą. Jis tuo viduje nusistebėjo ir meldė Dievą, sakydamas: „Viešpatie, atskleisk man šį slėpinį: kodėl tas pats visiems patiektas ant 328 BALANDŽIO 26 D., KETVIRTADIENIS stalo maistas valgant atrodo taip perkeistas, ir kodėl vieni valgo medų, kiti duoną, o treti – mėšlą?“ Ir jį pasiekė balsas iš aukštybių, kuris sakė: „Kurie valgo medų – tai tie, kurie prie stalo sėdi su baime ir drebėjimu bei dvasiniu džiaugs­ mu ir be paliovos meldžiasi. Jų malda kaip smilkalai pakyla pas Dievą, todėl jie valgo medų. Kurie valgo duoną – tai tie, kurie dėkoja Dievui, priimdami jiems suteiktas dovanas. Kurie valgo mėšlą – tai tie, kurie murma ir sako: „Tai gera, o tai – pagedę.“ Nevalia taip samprotauti, bet verčiau rei­ kia šlovinti Dievą ir giedoti himnus Visagaliui, idant ir mu­ myse išsipildytų tai, kas pasakyta: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Kor 10, 31) Dykumos tėvų apoftegmos yra trumpi pasakojimai apie Egipte III–V a. gyvenusius vienuolius.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 11, 17–18; 12, 10b–12a) Dievo teismas Prieg. Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius, aleliuja. ėkojame tau, Viešpatie, visagali Dieve, † kuris esi ir kuris buvai, * Dkad pasiėmei savo didžiąją valdžią ir ėmei viešpatauti. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 329

Tautos įširdo, tačiau atėjo tavo rūstybės laikas, * metas teisti mirusius, atsilyginti savo tarnams, pranašams ir šventiesiems, * ir visiems, mažiems ir dideliems, bijantiems tavojo vardo. Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, * galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, * skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. Bet jie Avinėlio krauju jį nugalėjo * ir savo liudijimo žodžiais. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti. * Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!

Dievo žodis 1 Pt 3, 18. 22 •———————————————————————————————• ristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnuK numarintas, o Dvasia atgaivintas. Įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir val­ džios, ir galybės. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Aš esu avių ganytojas. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyveni- mą, kad apsčiai jo turėtų, aleliuja. 330 BALANDŽIO 26 D., KETVIRTADIENIS

Maldavimai lovinkime Kristų, per kurį Tėvas išpildė visas mūsų vil­ tis ir prikėlė mirusiuosius, ir melskime: P.:Š Garbės Karaliau, išklausyk mus. – Viešpatie Jėzau, savo krauju ir prisikėlimu Tu įžengei į garbę, vesk į Tėvo šlovę ir mus. P. – Savo prisikėlimu Tu sustiprinai mokinių tikėjimą ir iš­ siuntei juos į pasaulį, vyskupus ir kunigus padaryk ištikimais Tavo Evangelijos skelbėjais. P. – Savo prisikėlimu Tu tapai mūsų ramybe ir sutaikinimu, leisk visiems pakrikštytiesiems puoselėti tobulą tikėjimo ir meilės vienybę. P. – Savo prisikėlimu Tu pagydei luošį prie šventyklos vartų, pažvelk į ligonius ir apreikšk jiems savo šlovę. P. – Tu esi pirmasis miręs ir prisikėlęs, įsileisk Tavimi pasiti­ kinčius į savo šlovę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, su kaupu atkūręs pirmykštį žmogaus prigimties garbingumą, dėl savo neapsakomo gerumo išlaikyk amžinosD malonės palaimą visiems, kuriuos Krikštu esi atgim­ dęs naujam gyvenimui. Prašome per mūsų Viešpatį... IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 331

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minimas Šv. Rikarijus Pikardijos (Picardie, regionas šiaurės Prancūzijoje) krašte gimęs Rikarijus (apie 560–645 m.) jaunystėje susipažino su airių vie- nuoliais ir atsivertė. Iš pradžių rūpinosi raupsuotaisiais, o paskui skelbdamas Evangeliją nukeliavo ligi Anglijos. Sugrįžęs į gimtinę savo mokiniams Centule (dab. Saint-Riquier) pastatė vienuolyną, kuriame buvo gyvenama pagal Šv. Kolumbano regulą. Pats gi ir toliau gyveno šalimais kaip atsiskyrėlis. Ieškodamas didesnio nuo- šalumo pasitraukė į Kresy (Crécy) mišką, kur ir mirė. Mokinių palaidotas Centule, kuris vėliau tapo garsiu Šv. Rikarijaus vienuo- lynu, turėjusiu didelės įtakos Vakarų Viduramžių suklestėjimui. Karolingų renesansas čia turėjo puikiausias sąlygas ruošti pačias iškilmingiausias šventes su procesijomis – eschatologinius krikščio- niškojo gyvenimo pirmavaizdžius. Viešpatie, Tu pašaukei Rikarijų visko atsižadėti ir Tave sekti; tegul jis išmeldžia naujų šventųjų kontempliatyviajam vienuoli- niam gyvenimui. 332

• BALANDŽIO 27 D. – PENKTADIENIS •

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Padaryk save mažiausia iš kūrinių, kad tau būtų atvertos bega- linio gailestingumo srovės, suteikta drąsa ir malonė prisidėti prie išganymo tarnystės.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

50 (51) psalmė „Pasigailėk manęs, Dieve!“ Prieg. Kristus atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui, aleliuja. asigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, † iš savo begalinio gailestingumo * Psunaikink maištingus mano darbus. Nuplauk ir numazgok mano kaltę, * nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę! Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, * nuolat man prieš akis mano nuodėmė. Tau, tiktai tau nusidėjau, * dariau, ką laikai tu piktybe. Todėl kaltini mane tu teisingai * ir teisingai teisme pasmerksi. Iš tikro su kalte esu užgimęs, * mano motina su nuodėme mane pradėjo. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 333

Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo, – * tad širdies gelmėje išminties mane pamokyk. Apvalyk mane yzopu, ir būsiu tyras, * nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą. Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, – * kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga. Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių * ir panaikink visas mano kaltybes. Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, * manyje atsidavusią dvasią atnaujink. Neatstumki manęs nuo savo Artumo, * neatimk savo dvasios šventosios. Išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki, * dvasios uolumas mane tepalaiko. Vesiu maištautojus į tavo kelią, * nusidėjėlius pas tave sugrąžinsiu. Iš kraujo kaltės mane išlaisvinki, † Dieve, mano išganymo Dieve, – * tuomet mano liežuvis tavo teisumu skonėsis. Viešpatie, atverk mano lūpas, * ir mano burna skelbs tavo šlovę. Juk džiaugsmą tau teikia ne aukos, – * deginamõsios aukõs, jeigu ją atnašaučiau, tu nepriimtum. Dievui tikroji auka – tai dvasia sugrudus; † širdies, sugrudusios ir atgailaujančios, * Dieve, tu juk neatstumsi. Būk dosnus Zionui iš savo gerumo, – * tebus atstatytos Jeruzalės sienos. 334 BALANDŽIO 27 D., PENKTADIENIS

Tada tau patiks mūsų teisios aukos, – † deginamosios atnašos ir smilkinamos aukos, – * ant tavo aukuro jaučius tada atnašausim.

Dievo žodis Apd 5, 30–32 •———————————————————————————————• ūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudė­ te pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį Msavo dešine kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izrae­ liui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame šių dalykų liudytojai, taip pat Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė jo klausantiems. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Einu jums vietos paruošti ir vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiim- siu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš, aleliuja. Maldavimai ievas Tėvas Šventosios Dvasios veikimu prikėlė Kris­ tų, Jis atgaivins ir mūsų mirtingus kūnus. Visi drauge prašykime:D P.: Viešpatie, atgaivink mus savo Šventąja Dvasia. – Šventasis Tėve, Tu priėmei savo Sūnaus mirties auką ir prikėlei Jį iš numirusių, priimk mūsų šiandienę auką ir nuvesk mus į amžinąjį gyvenimą. P. – Maloniai pažvelk šiandien į mūsų darbus, kad jie prisidėtų prie Tavo garbės ir visų pašventinimo. P. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 335

– Mūsų šiandienis darbas tebūna naudingas žmonėms ir teveda mus į Tavo Karalystę. P. – Atverk šiandien mūsų akis ir širdis, kad matytume savo brolius ir seseris, kad vieni kitus mylėtume ir vieni kitiems tarnautume. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Nupirkai Dievui savo krauju, Viešpatie, žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų Tu padarei mūsų Dievui karalystę ir kunigus, aleliuja. Pradžios malda Dieve, laisvės ir gerovės šaltini, išklausyk mūsų maldas! Tavo Sūnaus pralietu krauju esame atpirkti, tad leisk mums gyventi su Tavimi ir saugok nuo visokių negandų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 13, 26–33 •———————————————————————————————• isidijos Antiochijos sinagogoje Paulius bylojo: „Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys die­ vobaimingiejiP žmonės! Tai jums atsiųstas šis išganymo žodis. Jeruzalės gyventojai ir vyresnieji nepažino Jėzaus ir, jį pasmerkdami, įvykdė pranašų žodžius, skaitomus 336 BALANDŽIO 27 D., PENKTADIENIS kiekvieną­ šabą. Nors nerado jame jokios mirties ver­ tos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad jis būtų nužudy­ tas. Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, nuėmė jį nuo kryžiaus medžio ir paguldė į kapą. Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių. Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie jį buvo atlydėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms. Ir mes jums skelbiame Gerą Nau­ jieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta an­ trojoje psalmėje: Tu esi mano sūnus, šiandien aš tave pa- gimdžiau!

2 psalmė P.: Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien. rgi ne aš pastačiau savo šventą valdovą „ ant Ziono – savo šventojo kalno?!“ – AšA paskelbsiu Viešpaties nuosprendį. Jis man pasakė: „Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien. P. Tik paprašyk ir kaip paveldą tautas tau atiduosiu, tau pavesiu visus pakraščius žemės; tavo lazda geležinė juos tramdys, kaip molio indus juos daužysi.“ P. Taigi dabar, karaliai, supraskit, taisykitės žemės valdovai! Tarnaukite Dievui baimingai, drebėdami bučiuokit jam kojas. P. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 337

Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. – Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 14, 1–6 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių.J Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‚Einu jums vietos paruošti!‘?‘ Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią.“ Tomas jam sako: „Viešpa­ tie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime ke­ lią?“ Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“

Atnašų malda Maloniai priimk, Viešpatie, savo šeimos atnašas ir toliau remk ją savo pagalba, idant neprarastų per Velykas gautųjų malonių ir pasiektų amžinąją laimę. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra paaukotas dėl mūsų nusi­ kaltimų ir prikeltas mums nuteisinti, aleliuja. Komunijos malda Nuolat meilingai globok, Viešpatie, išganyman pašauktą­ ją tautą, kad Tavo Sūnaus kančia atpirktieji galėtų iš visos 338 BALANDŽIO 27 D., PENKTADIENIS

širdies džiaugtis Jo prisikėlimu iš numirusių. Jis gyvena ir vieš­ patauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Jei kviečių grūdas neapmirs tsidėjus visame kame reikia ieškoti Dievo ir stengtis Jam įtikti. Bet Viešpats Dievas taip yra malonus ir ge­ ras,A kad Jis pirmutinis mūsų ieško. Savo malone Jis mus ke­ lia, žadina, kad pabustume iš dvasiško susnūdimo, Jis nuolat mus skatina ir ragina, kad dirbtume Jo garbei; Jis mus veda ir traukia aukštyn į tobulybę ir prie visokių gerų darbų dėl sielų išganymo ir Bažnyčios labo. Tik nereikia trukdyti ir kliudyti Dievo malonės įtekmei, nereikia daryti kliūčių Dievui mūsų sieloj, priešingai, reikia pašalinti tas kliūtis, reikia pasiduo­ ti Dievo malonei. Reikia sutraukyti, nieko nebojant, vieną paskui kitą tuos pančius, tas virves ir virvutes, kurios mūsų sielą laiko pririšusios prie mūsų savimeilės, prie mūsų kūno ištaigų, prie mūsų valios visokių užgaidų, prie mūsų proto žemiško išmanymo ir neduoda jai pakilti, reikia sutraukyti ir sudaužyti tuos pančius, kurie mus laiko prirakinę prie šio pasaulio daiktų ir daiktelių, ir visokių menkniekėlių, suvaržę tuščios garbės geismų ryšiais, reikia numesti šalin nuo savo pečių tą sunkią naštą, kurią ant mūsų yra užkrovęs nereika­ lingas atsižvelgimas į tuščią žmonių nuomonę, o kuri taip dažnai mus kaip sloga slogina, reikia numėtyti drąsiai nuo mūsų kelio tuos visus gramozdus, paniekinti tas visas baidy­ kles, kurias mums kryžiaus, kentėjimų, vargų ir bėdų, perse­ IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 339 kiojimų, nepavykimų ir t. t. baimė mėgsta prieš akis statyti. Žodžiu, reikia nesibijoti apmirti, kaip tam grūdui, kurį mini Evangelija, įbertam į žemę. Kol grūdas nebus apmiręs, jis vie­ nas nenaudingai gulės žemėj; tiktai kada bus patsai apmiręs, jis išduos gyvybę ir atneš keleriopą vaisių. Taip ir žmogus ne­ turi bijotis apmirti, paskęsti Dievuje. Kada bus žmogus sau ir pasauliui tikrai numiręs, tik tada jis atgis ir atgims Dievuje ir gausių vaisių išduos. Kas taip savo sielą pragaišins Dievuje ir dėl Dievo, atras ją vėl, tik šventą, skaisčią, padievintą ir išga­ nys ją ir per ją daug kitų. Jurgis Matulaitis (1871–1927 m.) atkūrė marijonų vienuoli­ ją, pats tapo vienuoliu ir įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją. 1918 m. buvo pa­ skirtas Vilniaus vyskupu augziliaru, o 1925 m. Pijus XI jį paskyrė Vilniaus arkivyskupu bei apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai. Meditacija iš knygos: Jurgis Matulaitis, Užrašai. Aidai, 1998 m.

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 15, 3–4) Garbinimo himnas Prieg. Viešpats – mano giesmė ir stiprybė, jis mane išvadavo, aleliuja. avo darbai nuostabūs ir didingi, * TViešpatie, visagali Dieve! 340 BALANDŽIO 27 D., PENKTADIENIS

Tavieji keliai tikri ir teisingi, * tautų Valdove! Kas gi nesibijotų, Viešpatie, † ir negerbtų tavojo vardo?! * Juk tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir šlovindamos prieš tave puls veidu, * nes paaiškėjo tavo teisūs sprendimai.

Dievo žodis Žyd 5, 8–10 •———————————————————————————————• ūdamas Sūnus, Kristus savo kentėjimuose išmoko klusnumo ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo Bklauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi, Dievo pa­ vadintas Vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja. Išvydę Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Gerasis ganytojas už avis paguldė gyvybę, aleliuja.

Maldavimai arbinkime Kristų, visokios gyvybės šaltinį ir visų dory­ bių Pradininką, ir prašykime: P.:G Viešpatie, atkurk pasaulyje savo Karalystę. – Gelbėtojau Jėzau, Tu buvai numarintas kūnu, bet atgai­ vintas Dvasia, leisk mums, mirusiems nuodėmei, gyventi Dvasia. P. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 341

– Tu siuntei mokinius į visą pasaulį skelbti Evangelijos visai kūrinijai, tegyvena Tavo Dvasia Evangelijos skelbėjai. P. – Tau duota visa valdžia danguje ir žemėje, kad liudytum tiesą, išlaikyk tiesos dvasioje mūsų vadovus. P. – Tu visa darai nauja, o mums liepi budėti ir laukti Tavo Ka­ ralystės, padėk mums, karštai besiilgintiems naujo dangaus ir naujos žemės, dar uoliau rūpintis šiuo pasauliu. P. – Tu nužengei į pragarus ir mirusiems paskelbei Gerąją Naujieną, būk mirusiųjų džiaugsmas ir tvirta viltis. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, laisvės ir gerovės šaltini, išklausyk mūsų maldas! Tavo Sūnaus pralietu krauju esame atpirkti, tad leisk mumsD gyventi su Tavimi ir saugok nuo visokių negandų. Prašome per mūsų Viešpatį...

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minima Pal. Marija Antonija Bandres y Elosegi Marijos Antonijos (María Antonia Bandrés Elósegui, 1898– 1919 m.), kaip ir pal. Klaros Lučės, gyvenimas buvo toks trumpas, kad primena ryškiai švystelėjusio meteoro trajektoriją. Baskų kraš- te šiaurės Ispanijoje gimusi Marija Antonija dar būdama visiškai jauna įsitraukė į Tolosos vargšų kvartalų evangelizavimo veiklą. 342 BALANDŽIO 27 D., PENKTADIENIS

Lankydama Jėzaus dukterų (Filiae Iesu) įsteigtą mokyklą buvo patraukta jų energingumo. Kongregacijos įkūrėjos paraginta, bū- dama 17-kos pradėjo naujokyną Salamankoje ir 1918 m. davė amžinuosius įžadus. Netrukus susirgo ir nedvejodama paaukojo savo kentėjimus Viešpačiui. Mirė nesulaukusi nė 22-ejų, giedoda- ma Marijai, Gailestingumo Motinai. Jos gyvenimas buvo Kristaus meilės vedamo žmogaus, raginusio ir kitus gyventi ta pačia meile ir ją visur – katechezėje, darbininkių ugdyme ir kitur – skleisti, liudijimas. Šventumui nesvarbus metų skaičius: Viešpatie, Marija Antonija buvo Tavo meilės pagauta; tegul ji mus užtaria, kad degtume meile Tau ir savo broliams. 343

• BALANDŽIO 28 D. – ŠEŠTADIENIS •

ŠV. PETRAS ŠANELIS, KUNIGAS, KANKINYS; ŠV. LIUDVIKAS MARIJA GRINJONAS MONFORIETIS, KUNIGAS

Šv. Petras Šanelis (1803–1841 m.) Gimė Prancūzijoje, valstiečių šeimoje. 1827 m. tapo kunigu, dir- bo seminarijos dėstytoju. 1836 m. įstojo į Marijos ordiną, brandi- nusį idėjas apie misijas. Kelerius metus sėkmingai apaštalavo Oke- anijoje, Futunos saloje. Čia gydė ligonius, bendravo su jaunimu. Patraukė į krikščionybę vieno čiabuvio sūnų, todėl buvo užmuštas. Petras Šanelis beatifikuotas 1889 m. lapkričio 17 d., popiežiaus Pijaus XII kanonizuotas 1954 m. ir paskelbtas Okeanijos šven- tuoju globėju. Šv. Liudvikas Marija Grinjonas Monforietis (1676–1716 m.) 1700 m. tapo kunigu ir savo kunigišką gyvenimą paskyrė krikš- čionybei Prancūzijos vakaruose atgaivinti, pamokslaudamas liau- dies misijose. Neeilinis apaštalas savo tiesioginiu žodžiu paskatino daugelio grįžimą prie Dievo. Tačiau jam nepavyko išvengti priešiš- kumo ir šmeižtų. Būdamas didžiai pamaldus Mergelei Marijai, jis įsteigė Marijos draugijos misionierių kongregaciją (monforiečius) ir Išminties dukterų kongregaciją, kurios tęsia jo veiklą ir plačiai skleidžia jo „Traktatą apie maldingą Švč. Mergelės garbinimą“.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Su skausmu dėl visų Dievo įžeidimų manyje gimsta gyvas pasiti- kėjimas, jog Dievas žino, kaip ištaisyti didžiausią blogį. 344 BALANDŽIO 28 D., ŠEŠTADIENIS

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ...

8 psalmė Kūrėjo didybė ir žmogaus vertingumas Prieg. Viskas yra jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo, aleliuja. iešpatie, mūsų Dieve, † koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! * VSavo didybe pripildei dangaus aukštybes. Mažylių ir kūdikių lūpomis † sukūrei sau šlovę varžovams sutramdyt, * kad nutildytum maištautoją ir priešą. Kai žvelgiu į tavąjį dangų, – tavo rankų darbą, – * į žvaigždes ir mėnulį, kuriuos tu pritvirtinai, – kas gi žmogus, kad tu jį atsimeni, * kas tas mirtingasis, kad jisai tau rūpi? Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį, * apvainikavai garbe ir didybe. Šeimininku savo kūrinių jį paskyrei, * padėjai visa prie jo kojų: avis ir jaučius – visus aliai vieno – * ir laukinius žvėris, padangių paukščius bei jūrų žuvį * ir visa, kas vandenų gilybėse nardo. IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 345

Viešpatie, mano Dieve, * koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!

Dievo žodis Rom 14, 7–9 •———————————————————————————————• ė vienas iš mūsų negyvena sau, ne vienas sau ne­ miršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar Nmirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties. Juk Kristus numirė ir at­ gijo, kad būtų gyvųjų ir mirusiųjų Viešpats. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką, aleliuja. Maldavimai ristus mums apreiškė amžinąjį gyvenimą. Su pasitikė­ jimu jo prašykime: KP.: Viešpatie, tavo prisikėlimas teužlieja mus ma- lonių gausa. – Amžinasis ganytojau, pažvelk į bundančią iš miego savo kaimenę ir pasotink mus savo Žodžiu ir Duona. P. – Neleisk vilkui mūsų pagrobti nei samdiniui pražudyti, bet padėk ištikimai klausyti tavo balso. P. – Tu visur padedi pamokslininkams ir patvirtini jų žodžius, leisk mums šiandien savo elgesiu ir gyvenimu skelbti tavo pri­ sikėlimą. P. 346 BALANDŽIO 28 D., ŠEŠTADIENIS

– Būk mūsų džiaugsmas, kurio niekas negali atimti, kad at­ sikratę nuodėmės liūdesio, veržtumės į amžinąjį gyvenimą. P. P.: Viešpatie, tavo prisikėlimas teužlieja mus ma- lonių gausa. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Nupirkai Dievui savo krauju, Viešpatie, žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų Tu padarei mūsų Dievui karalystę ir kunigus, aleliuja. Pradžios malda Dieve, laisvės ir gerovės šaltini, išklausyk mūsų maldas! Tavo Sūnaus pralietu krauju esame atpirkti, tad leisk mums gyventi su Tavimi ir saugok nuo visokių negandų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 13, 44–52 •———————————————————————————————• abą kone visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio. Išvydus tokias minias, žydus apėmė pavydas, irŠ jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai. Tuomet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis; kadangi jūs jį IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 347 atmetėte ir patys laikote save nevertais amžinojo gyve­ nimo, tai mes kreipiamės į pagonis. Taip mums liepė Viešpats: Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių.“ Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Dievo žodį; ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą. Tuo tarpu žydai sukurstė maldingas ir kilmingas moteris ir įta­ kingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų. Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.

97 (98) psalmė P.: Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą. aują giesmę giedokite Viešpačiui: nuostabius darbus jis daro! NJo dešinė visagalė, jo šventoji ranka pergales skina. P. Savo išganymą Viešpats apreiškė, jo teisingumas šviečia pagonims. Atsimena savo gerumą, ištikimumą, Izraelio šeimai žadėtą. P. Ir mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą. Žavėkitės Viešpačiu, šalys, šūkaukit, džiūgaukit, grokit! P. 348 BALANDŽIO 28 D., ŠEŠTADIENIS

Aleliuja. – Jei klausysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai, – sako Viešpats. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 14, 7–14 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo mokiniams: „Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esa­ teJ matę.“ Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana.“ Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‚Parodyk mums Tėvą‘? Nejau netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius dar­ bus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų! Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Ko tik prašysite mane dėl mano vardo, aš padarysiu.“

Atnašų malda Maloniai priimk, Viešpatie, savo šeimos atnašas ir toliau remk ją savo pagalba, idant neprarastų per Velykas gautųjų malonių ir pasiektų amžinąją laimę. Prašome per Kristų... IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 349

Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 206 Komunijos priegiesmis Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra paaukotas dėl mūsų nusi­ kaltimų ir prikeltas mums nuteisinti, aleliuja. Komunijos malda Nuolat meilingai globok, Viešpatie, išganyman pašauktąją tautą, kad Tavo Sūnaus kančia atpirktieji galėtų iš visos šir­ dies džiaugtis Jo prisikėlimu iš numirusių. Jis gyvena ir vieš­ patauja per amžius.

MEDITACIJA •———————————————————————————————• „Visa, ko prašysite mano vardu, aš padarysiu“ orint kreiptis į Viešpatį tikrai nebūtina ieškoti nei spe­ cialiai maldai parengtos vietos, nei kuo garsiau šaukti. NėraN tokios vietos, kur Jo nebūtų, nėra tokių aplinkybių, kad Jo nebūtų su mumis, nes tiems, kurie Jo ieško, Jis yra artimes­ nis už jų pačių širdį. Todėl turime tvirtai tikėti, kad tai, ko prašome melsdamiesi, įvyks, ir neabejoti, galvodami, kad mūsų elgesys netikęs; prie­ šingai, turime pasitikėti Juo. Tas, į kurį kreipiamės, yra geras „nedėkingiesiems ir piktiesiems“ (Lk 6, 35), Jis visai nenieki­ na maldų savo tarnų, kurie buvo Jį įžeidę. Net jiems dar į Jį nesikreipus, net kai jie neturėjo jokių reikalų su Juo, Jis pats nužengė į žemę ir pirmas pašaukė juos; Jis tarė: „Aš atėjau šaukti nusidėjėlių.“ (Mt 9, 13) 350 BALANDŽIO 28 D., ŠEŠTADIENIS

Jei Jis taip ieškojo tų, kurie gręžėsi nuo Jo, kaipgi elgsis su tais, kurie šaukiasi Jo? Jei Jis mylėjo Jo nekenčiančius, argi at­ stums Jį mylinčius? Mikalojus Kabasilas (apie 1320–1363 m.) buvo žymus Bi­ zantijos teologas ir visada išliko pasaulietis. Mus pasiekė daugelis vertingų jo teologinių ir dvasinių raštų, tarp jų – „Dieviškosios liturgijos aiškinimas“ ir „Gyvenimas Kristuje“.

NAKTINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... (Čia galima atlikti sąžinės patikrinimą)

4 psalmė Dėkojimas Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. ai šaukiuosi, mane išklausyki, * Ko mano teisusis Dieve! Vargo prispaustam, tu man padėjai. * Būk maloningas, išklausyk mano maldą! O žmonės, kada liausitės teršę mano garbę? * Ko jūs vaikotės tuštybių ir griebiatės melo? Žinokite, kad Viešpats ištikimajam bičiulis, – * Viešpats mane išklauso, kai jo šaukiuosi. Todėl drebėkit ir nenusidėkit! * Guoliuose širdimi apsvarstykit nutilę! IV VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 351

Ištikimai aukas atnašaukit * ir Viešpačiu pasikliaukit. Daugelis sako: † „O, kad geresnės dienos išauštų! * Viešpatie, tavo veido šviesa mums tešviečia!“ Tu suteiki mano širdžiai didesnį džiaugsmą, * nei kviečio derlius ir jauno vyno apstybė. Ramus aš guluosi ir tuoj užsnūstu, * nes tik tu, Viešpatie, leidi be rūpesčio man ilsėtis.

Dievo žodis Įst 6, 4–7 •———————————————————————————————• lausykis, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, Kvisa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namuose ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.

Simeono giesmė (Lk 2, 29–32) Kristus – tautų šviesa ir Izraelio garbė abar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, * leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, Dnes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, * kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti * ir tavosios Izraelio tautos garbę. 352 BALANDŽIO 28 D., ŠEŠTADIENIS

Prieg. Gelbėk mus, Viešpatie, budinčius, sergėk miegančius, kad budėtume su Kristumi ir ramiai ilsėtumės. Malda rašome Tave, Viešpatie, ateik į šiuos namus ir atitolink nuo jų visas piktosios dvasios pinkles; tegyvena juose TavoP šventieji angelai ir tesaugo mus ramybėje. Mus visada telydi Tavo palaima, per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minima Pal. Marija Luiza Trišė „Mano mielosios dukros, visa darykite iš meilės ir su meile“ – toks buvo Marijos Luizos (Marie-Louise Trichet, 1684–1759 m.) pa- šaukimas. Savo gimtajame Puatjė (Poitiers, Vakarų Prancūzija) ji, tėvo Šv. Liudviko Marijos Grinjono Monforiečio paskatinta ėmė rūpintis vargšais, aklaisiais bei visokiais luošiais, kadangi „tie, ku- riuos pasaulis atstumia, jums turi rūpėti labiausiai“. Prisireikė laukti 10 m., kol 1713 m. aplink ją ėmė burtis kitos moterys ir 1715 m. gimė Išminties dukterų vienuolija (Institutum Filiarum a Sapien­ tia). Tėvui Monforiečiui mirus Marija Luiza liko viena rūpintis ką tik susikūrusia bendruomene, patikint jos vairą Amžinajai Išmin- čiai. Šis pasitikėjimas užtikrino vienuolijos augimą. Kai, praėjus lygiai 43-ejiems metams po tėvo Monforiečio mirties, tą pačią dieną mirė ir Marija Luiza, jau buvo įkurta 30 klestinčių bendruomenių. Romi ir nuolanki Marija Luiza tarnavo Tau vargšuose, kuriems Tu pats teiki pirmenybę; tegul ji mus įkvepia daryti meilės dar- bus, pakeliančius sužeistą žmogų. 353

• BALANDŽIO 29 D. – V VELYKŲ SEKMADIENIS •

PASAULINĖ GYVYBĖS DIENA

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai,...

62 (63) psalmė (2–9) Dievo trokštanti siela Prieg. Kas trokšta, tesisemia dovanai gyvybės vandens aleliuja. ieve, tu esi mano Dievas, * Dtavęs aš ieškau, – ilgisi tavęs mano gyvastis, † trokšta tavęs mano kūnas, – * kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; * leisk regėti tavo galybę ir garbę! Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, * mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; * tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo. Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, * šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. 354 BALANDŽIO 29 D., V VELYKŲ SEKMADIENIS

Atsimenu tave gulėdamas guoly, * mąstau per kiaurą naktį, kad tu mano pagalba, * tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo. Prie tavęs aš glaudžiuosi, * tavo dešinė mane palaiko.

Dievo žodis Apd 10, 40–43 •———————————————————————————————• rečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems Tliudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrė­ me, jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kiek­ vienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą. Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk mūsų, aleliuja, aleliuja. Tu prisikėlei iš numirusių.

Zacharijo giesmė P.: „Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“, – sako Viešpats.

Maldavimai ristus, gyvybės Davėjas, Dievo prikeltas iš numirusių, Ksavo galia prikels ir mus. Maldaukime Jį: I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 355

P.: Kristau, mūsų gyvybe, išgelbėk mus. – Kristau, skaisčioji Šviesa, spindinti tamsybėse, gyvybės Viešpatie ir mirtingųjų šventintojau, leisk mums šią dieną gy­ venti Tavo garbei. P. – Viešpatie, Tu ėjai kančios ir kryžiaus keliu, leisk mums, su Tavimi kentėjusiems ir mirusiems, su Tavimi ir prisikelti. P. – Tėvo Sūnau, mūsų Mokytojau ir Broli, Tu padarei iš mūsų karaliją bei kunigus mūsų Dievui, leisk mums džiaugs­ mingai aukoti Tau šlovinimo auką. P. – Garbės Karaliau, mes laukiame šlovingos Tavo apsireiš­ kimo dienos, kad išvystume Tavo veidą ir taptume į Tave panašūs. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Naują giesmę giedokite Viešpačiui: nuostabius darbus Jis daro! Jo teisingumas šviečia pagonims, aleliuja. Pradžios malda Dieve, Tu atsiuntei žmonijai Atpirkėją ir padarei mus myli­ mais savo vaikais; pažvelk tad maloniai į visus Kristaus išpa­ žinėjus, suteik jiems tikrąją laisvę ir am­žinąjį paveldą. Prašo­ me per mūsų Viešpatį... 356 BALANDŽIO 29 D., V VELYKŲ SEKMADIENIS

Pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų 9, 26–31 •———————————————————————————————• aulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mo­ kinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mo­ kinį.S Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jė­ zaus vardu. Tuo būdu jis ėmė lanky­tis Jeruzalėje ir drą­ siai kalbėti Jėzaus vardu. Jis kalbėdavosi bei ginčydavosi ir su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti. Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarė­ją ir iš ten išsiuntė į Tarsą. Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Sa­ marijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Vieš­ paties baime ir vis augo, Šven­tosios Dvasios globojama.

21 (22) psalmė P.: Aš tave, Viešpatie, aukštinsiu didžiulėj bendrijoj. Arba: Aleliuja. au vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų. Bus vaišės, pokylis vargšams, Tir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis: jų širdys gyvuos amžių amžiais. P. Susipras, į Viešpatį gręšis visų tautų žmonės, jo akivaizdoje jam lenksis žemai pagonių šeimynos. Jį vieną tegarbins žemės galiūnai, ir lenksis prieš jį, kurie žengia į dulkes. P. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 357

Ir aš jam gyvensiu, tarnaus jam taip pat mano ainiai. Kalbės apie Viešpatį būsimai kartai ir skelbs užgimsiančiai tautai teisinguosius Viešpaties darbus: „Štai ką Viešpats padarė!“ P.

Antrasis skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Pirmojo laiško 3, 18–24 •———————————————————————————————• aikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet dar­bu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, Vir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų šir­ dis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta. Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu ir gauname iš jo, ko prašome,­ nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka. O štai jo įsakymas: kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kris­ taus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas­ jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Dvasios, kurią jis mums davė.

Aleliuja. – Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasilik­siu, – sako Viešpats, – kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių. Aleliuja. 358 BALANDŽIO 29 D., V VELYKŲ SEKMADIENIS

Evangelija pagal Joną 15, 1–8 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš esu tikrasis vyn­ Jmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pa­ silikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynme­ dyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negali­ te nieko nuveikti. Kas nepasilieka manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje­ ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas­ mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.“

SEKMADIENIO PAMOKSLAS •———————————————————————————————• iūrėdami į medį paprastai negalvojame atskirai apie kamieną ir šakas. Juk nesakome: štai čia medis, o čia joŽ šakos. Viešpats save ir mus irgi parodo kaip vientisą visu­ mą – medį. Jis – kamienas, o mes – šakelės. Kiekvienas tikin­ tysis yra Kristaus šakelė. O jeigu kiekvienas, tai ir tu, ir aš. Mes esame vienas medis su Kristumi. Vaisiai, kuriuos neša šakelės, yra vynmedžio vaisiai. Jų gausumu bus pašlovintas Dangiška­ sis Tėvas, kuris rūpinasi vynmedžiu kaip vynininkas, apvaly­ I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 359 damas, apkarpydamas šakeles tam, kad visos šakelių gyvybi­ nės jėgos būtų sutelktos vaisiams auginti. Ką Viešpats turi mintyse, kalbėdamas apie vynmedžio vai­ sius? Apaštalai savo laiškuose krikščioniško gyvenimo vaisiais vadina daugelį dalykų – žmones, kurie įtiki išgirdę skelbiamą Evangeliją, tikinčiųjų šventumą, įvairias charakterio savybes, mini teisumo ir gerų darbų vaisius. Jų esmę geriausiai išreiš­ kia apaštalo Pauliaus Laiške galatams išvardyti Dvasios vai­ siai: „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.“ (Gal 5, 22–23) Be šių vaisių gyvenimas skurdus. Jis skurdus šei­ moje, visuomenėje, Bažnyčioje. Pabandykime įsivaizduoti, kaip pasijustume aplinkoje, ku­ rioje nėra nė trupučio meilės, džiaugsmo, ramybės, kantry­ bės, gerumo, ištikimybės. Būtų nepakeliamai sunku, jeigu mus suptų tik neapykanta, liūdesys, puikybė, nekantrumas, įžūlumas, neištikimybė ir nesivaldymas. Tai mus draskytų, vargintų. Ko verta būtų krikščionybė be apaštalo minėtų vai­ sių? Net didžiausios minios žmonių, garsiai deklaruojančių savo tikėjimą Kristumi, tačiau neturinčių Dvasios vaisių, būtų tik krikščionybės parodija. Ten, kur apstu Dvasios vaisių, norisi būti ir pasilikti. Todėl teisinga ir gera jų trokšti tiek sau, tiek kitiems. Matydami šių vaisių vertę ir siekdami jų sau, siekiame dalytis tikėjimo žinia su kitais. Kiekvienas, mąstydamas apie tą vietą, kur norėtų pasilikti, gyventi, galvoja apie meilę, jaukumą, ištikimybę, džiaugsmą, ramybę bei kantrybę. Kitokioje aplinkoje ne­ sinori būti. Ten, kur apstu Dvasios vaisių, pasilikti lengva ir paprasta. 360 BALANDŽIO 29 D., V VELYKŲ SEKMADIENIS

Kiekvieną iš mūsų gyvenime pasiekia įvairūs žodžiai. Vie­ nus taria mus mylintys, brangūs žmonės, ir tie žodžiai, iški­ lę atmintyje, suteikia mums jėgų ir džiaugsmo. Kiti yra kaip peilio dūriai – pajuokos, paniekinimo, neapykantos žodžiai, žeidžiantys ir liūdinantys. Su šių žodžių padariniais kovojame diena iš dienos, kol pamažu žaizdos gyja ir galiausiai lieka tik randai, buvusių žaizdų prisiminimas. Šiandien mums tariami Kristaus žodžiai yra gydantis aliejus, gyvybę teikianti duona, sielos troškulį malšinantis vanduo. Viešpaties žodžiai yra di­ džiausias turtas. Jėzus žino, jog tai, ką Jis kalba, yra Dvasia ir gyvybė, ir paklusti Jam yra pati geriausia mums tekusi dalis. Tiesa, skaitydami šiandienos Evangelijos ištrauką galime susidurti su vienu didžiausių šio pasaulio melų – neva pa­ silikti Kristuje sunku ir nuobodu. Šis melas kartais nejučia apnuodija mūsų sielas ir pasėja požiūrį, kad būti su Kristumi yra arba neįdomu, arba pavojinga, arba neįmanoma dėl mūsų netobulumo, kad Jame gali pasilikti tik tobuli žmonės. Tačiau Viešpats atėjo tam, kad visi žmonės turėtų apsčiai gyvenimo. Jis pats yra gyvenimo duona ir šaltinis. Daugybe įvairiausių vaizdinių Šventojo Rašto autoriai siekia perteikti Viešpaties gerumą, kad Dievo pažinimo šviesa pasiektų žmonių širdis ir jie suprastų, jog Dievas yra visų didžiausių vertybių šaltinis. Jis yra ta gyvybė, kuri mumyse augina Dvasios vaisius. Jame – Dvasios vaisių pilnatvė. Kristaus veide matydami apreikštą Dievo malonės ir šlovės pažinimą esame kviečiami pasilikti Jame. Pasilikime Kristuje tikėjimu, ir žadėti vaisiai tikrai sunoks. Kun. Andrius Nenėnas OFM, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) parapija I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 361

Atnašų malda Dieve, šios aukos šventaisiais mainais Tu priimi mūsų at­ našas, o mus darai dieviškosios prigimties dalininkais;­ padėk mums gerai pažinti Tavąją tiesą ir liudyti ją kilniu gyvenimu. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis „Aš esu tikrasis vynmedis, o jūs – šakelės. Kas pasi­lieka ma­ nyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“, – sako Kristus, aleliuja. Komunijos malda Meilingai sustiprink, Viešpatie, mus, savo žmones, ir dan­ giškaisiais sakramentais pagelbėk nusikratyti blogų­ įpročių ir pradėti naują gyvenimą. Prašome per Kristų...

VAKARINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai, ...

Giesmė iš Apreiškimo Jonui (Apr 19, 1–2. 5–7) Avinėlio vestuvės Prieg. Aleliuja, užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas; linksminkimės ir duokime jam garbę, aleliuja. leliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, * A(a. Aleliuja) nes jo nuosprendžiai tikri ir teisingi! a. Aleliuja (aleliuja). 362 BALANDŽIO 29 D., V VELYKŲ SEKMADIENIS

Aleliuja! Visi jo tarnai, šlovinkit mūsų Dievą, * (a. Aleliuja) visi, kurie bijote jo: mažieji ir didieji! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. * (a. Aleliuja) Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! a. Aleliuja (aleliuja). Aleliuja! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės, * (a. Aleliuja) ir jo nuotaka pasirengusi. a. Aleliuja (aleliuja).

Dievo žodis Žyd 10, 12–14 •———————————————————————————————• ristus, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, am­ žiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, kol jo priešaiK bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja, aleliuja. Ir pasirodė Simonui.

Švč. M. Marijos giesmė P.: Tuo bus pašlovintas mano tėvas, kad jūs duosite gausių vai- sių ir būsite mano mokiniai, aleliuja. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 363

Maldavimai u pasitikėjimu maldaukime Viešpatį Kristų, numirusį, prisikėlusį ir visuomet mus užtariantį: P.:S Nugalėtojau Karaliau, išklausyk mus. – Kristau, visų tautų Šviesa ir Išganyme, ant mūsų, Tavo pri­ sikėlimo skelbėjų, išliek savo Dvasios ugnį. P. – Izraelio tauta teatpažįsta Tavyje lauktąjį Mesiją, o visa žemė teprisipildo Tavo šlovės. P. – Išlaikyk mus savo šventųjų bendrystėje ir leisk kartu su jais atsilsėti nuo savo vargų. P. – Įveikęs priešininkę mirtį, nugalėk ir mumyse savo priešą, kad gyventume Tau, nemirtingajam Nugalėtojui. P. – Kristau Gelbėtojau, tapęs klusnus iki mirties, o dabar iš­ aukštintas Tėvo dešinėje, maloningai priimk į savo šlovės Karalystę savo brolius ir seseris. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda ieve, Tu atsiuntei žmonijai Atpirkėją ir padarei mus mylimais savo vaikais; pažvelk tad maloniai į visus KristausD išpažinėjus, suteik jiems tikrąją laisvę ir amžinąjį pa­ veldą. Prašome per mūsų Viešpatį... 364

• BALANDŽIO 30 D. – PIRMADIENIS •

ŠV. PIJUS V, POPIEŽIUS

Šv. Pijus V (1504–1572 m.) Tikrasis vardas – Michele Ghislieri. Gimė Italijoje, Pjemonte, labai neturtingoje šeimoje. 1521 m. tapo dominikonu, studijavo teologiją Bolonėje, Genujoje, tapo kunigu, dėstytoju, inkvizitoriu- mi. Uolus, sumanus, įtaigus ganytojas. Po konflikto su popiežiumi paskirtas vyskupu į Mondovi, kur daug protestantų grąžino į ka- talikybę. 1566 m. išrenkamas popiežiumi. Per šešerius metus iš esmės pertvarkė Bažnyčią, jo iniciatyva parengtas, paskelbtas ir į daugybę kalbų išverstas naujas katekizmas, brevijorius, mišiolas. Statydino bažnyčias, seminarijas, mokyklas, ligonines, prieglau- das. Karštai mylėjo Bažnyčią ir Mergelę Mariją, skatino kalbėti Rožinį. Šventuoju paskelbtas 1712 m.

Šiandien šventoji Kotryna Sienietė sako: Kas laikė Jėzų prikaltą prie kryžiaus? Ne skersiniai ar vinys, tik meilės saitas.

RYTMETINĖ MALDA Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 365

5 psalmė (2–10. 12–13) Ryto malda, prašant pagalbos Prieg. Tavimi tesidžiaugia visi mylintieji tavo vardą, aleliuja. iešpatie, mano žodžius tu išgirski, * atkreipk ausį į mano dejonę! VKlausykis mano maldavimų šauksmo, * mano Karaliau ir mano Dieve, tave aš maldauju! Viešpatie, auštant tu girdi mano balsą, * švintant į tave malda kreipiuosi ir atsako laukiu. Juk esi tu Dievas, nekenčiantis to, kas nedora; * piktadarys tau – ne svečias. Tavo akivaizdoj neištvers puikuolis, * tu neapkenti visų darančių pikta. Melagiams tu leidi pražūti; * Viešpats bjaurisi žudikais ir išdavikais. Aš gi per tavo didžią ištikimąją meilę * žengiu į Namus tavuosius, ir iš pagarbios baimės puolu kniūbsčias Šventykloj, * kur tave garbina. Vesk mane, Viešpatie, savo teisumu išganingu, † nepaisydamas budrių mano priešų! * Ištiesink mano kelią! Juk priešų burnos, pilnos neteisybių, – * jų širdys kupinos pikčiausių kėslų. Gerklės – tarsi atviras kapas, * suktas jų liežuvis. Tedžiūgauja visi, kas prie tavęs glaudžias, * ir iš džiaugsmo amžiais tegieda. 366 BALANDŽIO 30 D., PIRMADIENIS

Tu juos globoki, * tavimi tesidžiaugia mylintieji tavo vardą. Juk tu, Viešpatie, tikrai palaimini teisųjį, * apgaubi jį savo malone lyg skydu.

Dievo žodis Rom 10, 8b–10 •———————————————————————————————• rti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. Jeigu Alūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi įtikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažin­ tas – į iš­ganymą. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.

Zacharijo giesmė P.: Kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu, aleliuja. Maldavimai ėvas išaukštino Jėzų ir padarė Jį visų tautų paveldėto­ ju. Šlovinkime Jį ir prašykime: TP.: Savo pergale išgelbėk mus, Viešpatie. – Nugalėtojau Kristau, Tu sugriovei pragaro vartus, su­ naikinai nuodėmę ir mirtį, leisk mums šiandien nugalėti nuodėmę. P. – Pamynęs mirtį, Tu dovanoji mums naują gyvenimą, vesk mus šiandien naujo gyvenimo keliu. P. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 367

– Mirusiems grąžinęs gyvybę, Tu visus žmones vedi iš mirties į gyvenimą, apdovanok amžinuoju gyvenimu visus, kurie pirma mūsų paliko pasaulį. P. – Tu sugluminai savo kapo sargus, o mokinius užliejai džiaugsmu, suteik visiems savo tarnams džiaugsmo pil­nat­ vę. P. (savi maldavimai) Tėve mūsų...

Malda kaip Šv. Mišių Pradžios malda

ŠV. MIŠIOS Įžangos priegiesmis Prisikėlė Gerasis Ganytojas, kuris už avis guldė gyvybę, už savo avis teikėsi mirti, aleliuja. Pradžios malda Dieve, sujungęs visų tikinčiųjų mintis į vieną siekimą, pa­ dėk savo žmonėms mylėti Tavo įsakymus ir ilgėtis Tavųjų pažadų, kad šio pasaulio sūkuriuose mūsų širdys veržtųsi į tikrojo džiaugsmo tėvynę. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, ...

Skaitinys iš Apaštalų darbų 14, 5–18 •———————————————————————————————• agonys ir žydai su savo vyresnybe rengėsi apašta­ lus iškoneveikti ir užmušti akmenimis. Sužinoję šie pabėgoP į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apy­ linkes. Ten jie skelbė Evangeliją. 368 BALANDŽIO 30 D., PIRMADIENIS

Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo raišas nuo pat gimimo, niekuomet nė žings­ nio nežengęs. Jis klausėsi Pauliaus kalbant. Šis įdėmiai pažvelgė ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kokio reikia pa­ gydyti, garsiai pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tasai pašoko ir ėmė vaikščioti. Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis nužen­ gė pas mus!“ Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių – Hermiu, nes jis vadovavo kalbai. Priemiestyje esančios Dzeuso šventyklos kunigas liepė prie didžiųjų vartų atvaryti jaučių, papuoštų vainikais, ir norėjo kartu su minia juos paaukoti. Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir šoko prie minios šaukdami: „Vyrai, ką darote? Juk mes tokie patys mirtingi žmonės, kaip ir jūs. Tik mes jums skelbiame Gerąją Naujieną, kad nuo šitų tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, kuris sutvė­ rė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Praėjusiais amžiais jis buvo leidęs visoms tautoms žygiuoti savais keliais. Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto gerada­ rybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė maisto ir širdies džiaugsmo.“ Tai dėsty­ dami, jiedu šiaip taip perkalbėjo minias, kad jiems ne­ aukotų. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 369

114 (115) psalmė P.: Ne mums, o Viešpatie Dieve, – lai tavo vardui didi šlovė būna. e mums, vai, ne mums, o Viešpatie Dieve, – lai tavo vardui didi šlovė būna Ndėl tavo malonės, ištikimybės. Pagonys tegu neburnoja: „Kurgi tasai jūsų Dievas?!“ P. Mūsų Dievas danguj viešpatauja, ką jisai nutaria, tą ir padaro. Pagonių stabai – iš aukso, sidabro, žmogaus rankų jie padaryti. P. Jus tegu laimina Viešpats dangaus ir žemės kūrėjas. Dangus yra Dievo buveinė, žmonėms jis atidavė žemę. P.

Aleliuja. – Šventoji Dvasia išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. Aleliuja.

Evangelija pagal Joną 14, 21–26 •———————————————————————————————• ėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas Jmane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu.“ Judas – ne anas Iskarijotas – paklausė: 370 BALANDŽIO 30 D., PIRMADIENIS

„Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“ Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, lai­ kysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žo­ džių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“

Atnašų malda Tekyla į Tave, Viešpatie, mūsų maldos ir atnašos, kad ma­ loningai mus apvalytum ir parengtum didžios Tavo meilės sakramentui. Prašome per Kristų... Dėkojimo giesmė (Velykų III) žr. p. 205 Komunijos priegiesmis „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“, – sako Kristus, ale­ liuja. Komunijos malda Visagali, amžinasis Dieve, Kristaus prisikėlimu suteikęs žmonijai amžinojo gyvenimo viltį, brandink mumyse velyki­ nių sakramentų vaisius ir šiuo išganingu valgiu stiprybę teik mūsų dvasiai. Prašome per Kristų... I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 371

MEDITACIJA •———————————————————————————————• Tėvas myli jus iesa, kad Dievas yra meilė, yra tarsi sintezė ir taip pat viršūnė viso to, ką Dievas mums apreiškė apie save, visoT to, ką per pranašus ir Kristų pasakė apie tai, kas Jis yra. Dievas šią meilę apreiškė įvairiausiais būdais. Visų pirma per sukūrimo slėpinį. Kūrinija yra Dievo visagalybės, kuriai va­ dovavo išmintis ir meilė, darbo vaisius. Dievas mylėjo savo sukurtą pasaulį, o labiausiai mylėjo kiekvieną žmogų jame. Ir net kai žmogus piktnaudžiaudamas pasielgė su šia pirmine meile, Dievas nesiliovė jo mylėjęs ir pakėlė jį iš nuosmukio, nes Jis yra Tėvas, nes Jis yra meilė. Tobuliausiu ir galutiniu būdu Dievas apreiškė savo meilę per Kristų, per Jo kryžių ir prisikėlimą. (...) „Tėvas jus myli.“ Ši nuostabi naujiena apsi­ gyveno tikinčių žmonių širdyse; tų, kurie, kaip mylimasis Jė­ zaus mokinys, priglaudę galvą prie Mokytojo krūtinės klau­ sosi Jo paslapčių: „Kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, o aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu.“ (Jn 14, 21) „Tėvas myli jus“ – šiuose Viešpaties Jėzaus žodžiuose pati Evangelijos esmė. Be to, niekas taip kaip Kristus nepabrėžia, kad ši meilė yra reikli: „paklusdamas iki mirties“ Jis tobuliausiu būdu mus pamokė, kad meilė laukia atsako iš žmogaus. Ji reikalauja ištikimybės Įsakymams ir pašaukimui, kurį žmogus yra gavęs iš Dievo. Šv. Jonas Paulius II 372 BALANDŽIO 30 D., PIRMADIENIS

NAKTINĖ MALDA Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ... (Čia galima atlikti sąžinės patikrinimą)

85 (86) psalmė Vargšo malda sunkumuose Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja. iešpatie, atsuk savo ausį ir mane išklausyki, * nes esu vargšas ir beturtis. VApsaugok mano gyvastį, tau aš atsidavęs; * gelbėk, Dieve, savo tarną, kuris tavimi pasikliauja. Būk, Viešpatie, man gailestingas, * visą dieną tavęs šaukiuosi. Pralinksminki savo tarną, * Viešpatie, tau meldžiuosi. Juk tu, Viešpatie, atlaidus ir geras, * pilnas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukias. Viešpatie, mano maldos paklausyki, * išgirsk maldavimą pasigailėti. Širdgėlos dieną tavęs šaukiuosi, * nes tu išklausai mano maldą. Viešpatie, nėra tarp dievų tau prilygstančio nė vieno, * nėra taip didingų darbų, kaip tavieji. I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 373

Visos tavo sukurtosios tautos ateis, ir tau, Viešpatie, lenksis, – * jos šlovins tavąjį vardą. Nes didis esi ir darai nuostabiausius darbus, – * tu vienintelis Dievas. Mokyk mane, Viešpatie, savojo kelio, † juo ištikimai pas tave aš eisiu; * palenk mano širdį tavo vardo pagarbiai bijoti. Visa širdimi tau dėkosiu, Viešpatie, mano Dieve, * ir šlovinsiu tavo vardą per amžius. Juk didi man tavo ištikimoji meilė, * iš Šeolo gelmių mano gyvastį tu ištraukei. Dieve, įžūlūs žmonės prieš mane sukilo, † niekšų būrys mano gyvasties tyko – * tai žmonės, kurie tavęs negerbia. Bet tu, Viešpatie, esi malonus ir gailestingas, * visada kantrus ir ištikimas, be galo geras. Pažvelk į mane ir pagailėki; † suteik stiprybės savo tarnui, * gelbėk sūnų savo tarnaitės. Parodyk man savo gerumo ženklą, † tegul mano priešai susigėsta pamatę, * kad tu, Viešpatie, gelbsti mane ir guodi.

Dievo žodis 1 Tes 5, 9–10 •———————————————————————————————• ievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūs­ tybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį DJėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume vienybėje su juo. 374 BALANDŽIO 30 D., PIRMADIENIS

Į tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo dvasią. Atpirkai mus, Viešpatie, tiesos Dieve.

Simeono giesmė (Lk 2, 29–32) Kristus – tautų šviesa ir Izraelio garbė abar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, * leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, Dnes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, * kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti * ir tavosios Izraelio tautos garbę.

Prieg. Gelbėk mus, Viešpatie, budinčius, sergėk miegančius, kad budėtume su Kristumi ir ramiai ilsėtumės.

Malda uteik mums, Viešpatie, palaimingą poilsį ir padaryk, kad mūsų šiandienos darbų sėklos subrandintų amžinojo gyvenimoS vaisius. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

I VALANDŲ LITURGIJOS PSALMYNO SAVAITĖ 375

———————————————————————————————————————————————————————————————————————————————————— Šiandien minima Pal. Paulina fon Malinkrod „Motina Paulina yra gyvenimo pavyzdys. Šiuolaikiniam, ne- rimo ir baimių kamuojamam žmogui ji šiandien rodo kelią į vidinę ramybę: drąsiai ir su pasitikėjimu ieškok Dievo kenčian- čiame brolyje.“ (Šv. Jonas Paulius II) Paulinai (Pauline von Mallinckrodt, 1817–1881 m.) buvo 17-ka, kai mirė motina. Tuomet jai teko rūpintis savo šeima, nuslepiant troškimą tapti vienuole. Dėl dukters veiklos karjerą praradęs tėvas išėjo į pensiją ir prisidėjo prie jos planų: vaikų darželių, akliesiems skirtų įstaigų steigimo. Mirus tėvui, Paulina nesurado nė vienos kongregacijos, pasiruošusios priglausti ją pačią ir perimti tai, kas buvo jos pra- dėta. 1849 m. panaudojusi savo turtus Padeborne (Paderborn, Vokietijos šiaurės vakarai) įsteigė Krikščioniškos meilės seserų vienuoliją (Congregatio Sororum Christianae Caritatis). „Kovos už kultūrą“ (Kulturkampf) politika ir jos nuostatai privertė persi- kelti už Vokietijos ribų. Naujos bendruomenės kūrėsi JAV, Čilėje, Bohemijoje, Lichtenšteine ir Belgijoje. Naujas pakilimo laikotar- pis, nauji rūpesčiai. Paulina mirė nuo plaučių uždegimo. Viešpatie, suteik mums meilės dvasios, kuria dosniai apdovanojai Pauliną; tegul jos pavyzdžiu visomis išgalėmis tarnausime pa- tiems vargingiausiems. 376

Psalmių rodyklė Nr. p. Nr. p. 2...... 336 117 (118)...... 34; 116; 94; 105; 281 4...... 192; 350 118 (119)...... 220; 268 5...... 365 120 (121)...... 176 8...... 82; 344 125 (126)...... 318 15 (16)...... 48 129 (130)...... 155 21 (22)...... 356 130 (131)...... 233 26 (27)...... 173 146 (147a) ...... 322 30 (31)...... 154; 230 149...... 28; 126; 66; 113; 289 32 (33)...... 58; 183 150...... 278 33 (34)...... 151; 162 39 (40)...... 129 41 (42)...... 292 48 (49)...... 143 Giesmių rodyklė 50 (51)...... 256; 332 p. 62 (63)...... 44; 78; 101; 353 Giesmė iš Apreiškimo Jonui. 74; 108; 122; 253; . 64 (65)...... 136 236; 328; 339; 361 65 (66)...... 239; 250 Giesmė iš Laiško efeziečiams. 224 71 (72)...... 165 79 (80)...... 158 Habakuko giesmė. 169 84 (85)...... 226 Šv. Pauliaus giesmė...... 242; 275 85 (86)...... 295; 372 Simeono giesmė. 156; 199; 297; 86 (87)...... 304 351; 374 88 (89)...... 315; 325 Trijų jaunikaičių giesmė. 54; 89; 300; 310 90 (91)...... 197 Velykų giesmė...... 32 91 (92)...... 179 92 (93)...... 140; 189 Velykų sekvencija...... 35 95 (96)...... 217 96 (97)...... 148 97 (98)...... 236; 347 98 (99)...... 246 Pamokslų ir meditacijų autorių 104 (4105)...... 70 pavardžių rodyklė 109 (110)...... 41; 51; 85; 133; 285 p. 112 (113)...... 186 Kun. Deimantas Braziulis...... 194 113 A (114). 62; 98 Kun. Saulius Bužauskas...... 37 114 (116A)...... 306; 369 Ses. Linda Ceple. 119 115 (116)...... 271 Kun. Andrius Nenėnas OFM. 358 116 (117)...... 30; 261 Kun. teol. lic. Nerijus Pipiras ...... 283 377

Meditacijų rodyklė p. Bernardas Rėjus Bernard Rey, Trois chemins vers Pâques, Paris, Cerf, 1992, p. 44. („Magnificat“ vertimas) 107 Dykumos tėvų apoftegmos Jean-Claude Guy, Les Apophtegmes des Pères: collection systématique, XVIII, 42. Sources Chrétiennes 498, Cerf, Paris 2005. (Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno vienuolių vertimas) 327 Entonis Bliumas Anthony Bloom, Dvasinė kelionė. Vilnius: Aidai, 2010, p. 124–125 84 Henris Domininkas Henri-Dominique Lacordaire, Œuvres, t. 2, Poussielgue frères, Lakorderas 1872, p. 126-127. („Magnificat“ vertimas) 73 Jonas Agapetas Jean Agapet (XIIe s.), Sermon inédit pour le lendemain de Pâques (CPG 5048), traduction inédite de Guillaume Bady pour Magnificat. („Magnificat“ vertimas) 50 Jurgis Matulaitis Užrašai. Vilnius: Aidai, 1998, p. 24–25 338 Ksavjė Dėžio Xavier Desjeux, Voir l’invisible, Edition des Béatitudes, 2001, p. 118. („Magnificat“ vertimas) 232 Madlenė Delbrel Madeleine Delbrel, Nous autres gens des rues, Paris, Editions du Seuil, 1966, p. 188-189-190. („Magnificat“ vertimas) 273 Mikalojus Kabasilas Nicolas Cabasilas, La vie en Christ VI, 98–100, trad. M.-H. Congourdeau, Sources Chrétiennes 361, Cerf, Paris, 2009, p. 125–127. („Magnificat“ vertimas) 349 Patrikas Kešišjanas Patrick Kéchichian, Petit éloge du catholicisme, Paris, Gallimard, 2009, p. 95-96. („Magnificat“ vertimas) 164 Popiežius emeritas Bendrųjų audiencijų katechezė. Malda Apaštalų darbuose ir Pauliaus laiškuose, Benediktas XVI 2012 m. kovo 14 d. Paimta iš: „Bažnyčos žinios“ 2012 | Nr. 4 132 Popiežius emeritas Joseph Ratzinger (Benediktas XVI), Dievas ir pasaulis. Krikščionių tikėjimo Benediktas XVI paslaptys. Vilnius: Alma littera, 2010, p. 351–352 262 Popiežius emeritas Jozeph Ratzinger – Benediktas XVI, Jėzus iš Nazareto. Nuo įžengimo Benediktas XVI į Jeruzalę iki Prisikėlimo. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2011, p. 217–218 96 Popiežius Pranciškus 2016 m. birželio 3 d. Homilija. („Magnificat“ vertimas) 294 Reinhardas Kiorneris OCD Reinhard Körner OCD, Mano tikėjimo išpažinimas. (Paimta iš: www.bernardinai.lt) 60 Šv. Augustinas Augustin d‘Hippone (Ve s.), Homélie 12 sur l’évangile de saint Jean, 8-9, trad. M.-. Berrouard (Bibliothèque augustinienne 71, DDB, Paris, 1969, p. 647-649). („Magnificat“ vertimas) 142 Šv. Barsanufijus Maîtres spirituels au désert de Gaza, Solesmes, 1976, p. 74–75. („Magnificat“ vertimas) 153 Šv. Jėzaus Teresė Avilietė Šventoji Jėzaus Teresė, Tobulumo kelias. Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynas, 2017, p. 149 305 Šv. Jonas Auksaburnis Jean Chrysostome (Ve s.), Homélie 43 sur Jean, PG 59, 245-247, traduction inédite de Guillaume Bady pour Magnificat. („Magnificat“ vertimas) 184 Šv. Jonas Paulius II Jean-Paul II, Célébration des vêpres avec la population du diocèse de Gliwice, 15 juin 1999. („Magnificat“ vertimas) 371 Šv. Kirilas Aleksandrietis Cyrille d’Alexandrie, Commentaire sur l’évangile de Jean 11, 7, trad. dir. par H. Delhougne, Les Pères de l’Église commentent l’Évangile, Brepols, Turnhout, 1991, n°37. („Magnificat“ vertimas) 222 Šv. Pranciškus Salezas Saint François de Sales, Traité de l’amour de Dieu, Paris, Gallimard, 1969, p. 672. 676. („Magnificat“ vertimas) 252 Tadeušas Daičeris Tadeusz Dajczer, Tikėjimo įžvalgos. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2010, p. 184 241 Valteris Kasperis Walter Kasper, Sacrement de l’unité, eucharistie et Eglise, Paris, Cerf, 2005, p. 46. („Magnificat“ vertimas) 175 Vatikano II susirinkimas Sacrosanctum Consilium, 5–6, Visuotinis Vatikano II Susirinkimas. Konstitucijos. Dekretai. Deklaracijos. Vilnius: Aidai, 2000 317 MAGNIFICAT prenumerata

Standartinis Studentams, Norintiems įkainis pensininkams paremti „Tikėjimas“ „Viltis“ „Meilė“

3 mėn. 8,5 € 7,5 € 13 € 6 mėn. 16 € 14 € 20 € 12 mėn. 31 € 27 € 39 €

El. versijos prenumerata ATPIGO!

3 mėn. – 5 € 6 mėn. – 9 € 12 mėn. – 16 €

Kur užsiprenumeruoti MAGNIFICAT  www.magnificat.lt, spauskite „Prenumerata“, arba telefonu 8 679 890 44. Įmonės kodas 302460413, sąskaitos Nr. LT677300010119879501  „Magnificat“ galima užsisakyti kiekviename Lietuvos pašte, indeksas – 5423. Pašte galite prenumeruoti tik Standartiniu įkainiu ir tik iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

MAGNIFICAT prenumeratos kainos užsienyje

6 mėn. 28 € 12 mėn. 55 € SOLIDARUMO FONDAS

Mieli „Magnificat“ bičiuliai, Jūsų, kurie įvairiais būdais aukojate Solidarumo fondui (prenumeruodami maldyną už didesnę kainą, pervesdami 2 proc. pajamų mokesčio, trumposiomis žinutėmis ar pavienėmis aukomis), dėka galime skirti nemokamus maldyno egzempliorius Maltos ordinui, kalėjimams, pataisos namams, pasiekti ligonius ir neįgaliuosius, Motinos Teresės seserų rankomis nunešti Dievo žodį vargstantiems, prenumeruoti „Magnificat“ ar „Magnificat vaikams“ nepasiturinčioms šeimoms. Tikime, kad mums Jūsų dėka pavyksta „išeiti iš bažnyčių ir parapijų, išeiti ir keliauti susitikti su žmonėmis ten, kur jie gyvena, kenčia, viliasi“, kaip ragina popiežius Pranciškus. Aukoti galima šiais būdais: * pervedant pinigus į sąskaitą: AB bankas Swedbank: LT377300010119879556 Gavėjas: Viešoji įstaiga „Magnificat leidiniai“ Gavėjo kodas: 302460413 * TELE2 klientai gali aukoti skambindami trumpuoju numeriu 1600 (auka 1,45 Eur).

Jūs galite labai padėti gyvuoti „Magnificat“ paskirdami 2 procentus 2017 metais iš jūsų išskaityto ir sumokėto valstybei pajamų mokesčio sumos. Jums tereikia užpildyti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos formą FR0512, įrašant šiuos viešosios įstaigos duomenis: Paramos gavėjo pavadinimas: Viešoji įstaiga „Magnificat leidiniai“ Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 302460413 Adresas: Steponiškių km., Zarasų r. Banko sąskaita: LT377300010119879556, AB bankas „Swedbank“ Susižadėsiu su tavimi amžinai, susižadėsiu su tavimi teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu. Susižadėsiu su tavimi ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra Viešpats. Oz 2, 21–22

Popiežius Pranciškus kviečia šeimas

Naujoje „Artumos“ leidyklos knygoje – popiežiaus Pranciškaus 2015 metų trečiadienio audiencijų apmąstymai apie šeimą. Kiekviena katechezė – tarsi spalvingas eskizas, gyvai atvaizduojantis konkretų šeimos gyvenimo atvejį. Jaučiamas tėviškas rūpestis, ganytojo patirtis ir žmogiškas jautrumas, gailestingumo skraiste apgaubiantis jo pamokymus bei paraginimus.

Knygos ieškokite redakcijoje bei katalikiškuose knygynuose visoje Lietuvoje!

www.Artuma.lt Vienintelis Lietuvoje katalikiškas žurnalas šeimai ir visiems ieškantiems Dievo bei žmonių artumos KRISTUS PRISIKĖLĖ! Gavėnią mes jau tikrai mokame išgyventi, iškentėti, bet 50 dienų iki Sekminių kasdien gyventi džiaugsmu kartais būna sunkiau. Kaip švęsti šv. Velykas ir gyventi Velykų laiką šeimoje, siūlo naujasis „Magni cat vaikams“ numeris. ATSIVERSKITE VISI KARTU ŠEIMOJE.

Kviečiame pratęsti arba padovanoti draugui „Magnifi cat vaikams“ prenumeratą. Tai galite padaryti interneto svetainėje www.magnifi cat.lt/vaikams, parašę el. laišką info@magnifi cat.lt arba paskambinę telefonu 8 679 89044.

TAIP PAT GALITE PASKIRTI ŽURNALO LEIDYBAI 2 PROC. NUO SUMOKĖTO PAJAMŲ MOKESČIO SUMOS! Gavėjo pavadinimas: VšĮ „Magnifi cat vaikams“, įmonės kodas 302828146 Adresas: Steponiškių kaimas, Zarasų r. Banko sąskaita: LT447300010132504756 Pascal Ide PERDEGIMO SINDROMAS: GEBĖJIMO DUOTI LIGA Daug kas yra girdėję apie perdegimo (Burn Out) sindromą ir žino, kad jis pasireiškia išsekimu. Ši šiuolaikinė liga ypač gresia dosniems žmonėms (slaugytojams, pedagogams, kunigams ir t. t.). Ar tam, kad išvengtume perdegimo sindromo, turime nepadėti kitiems? Vertė Liucija Černiuvienė „Magni cat leidiniai“, 2018

Popiežius Pranciškus KAI MELDŽIATĖS, SAKYKITE TĖVE MŪSŲ Ši knyga – tai popiežiaus Pranciškaus pokalbis su tėvu Marco Pozza apie maldą „Tėve mūsų“. Jėzus perdavė ją mums ne kaip formulę kreiptis į Dievą: ja esame kviečiami kreiptis į Dievą, kad atrastume save pačius ir gyventume kaip tikri Jo vaikai, o tarpusavyje – kaip broliai. Jėzus mums rodo, ką reiškia būti mylimiems Tėvo, atskleidžia, kad Tėvas trokšta išlieti mums tą pačią meilę, kurią iš amžinybės lieja savo Sūnui. Iš italų kalbos vertė Audrius Musteikis Katalikų pasaulio leidiniai, 2018 Jaques Philippe JEI TU PAŽINTUM DIEVO DOVANĄ Būti krikščionimi reiškia tikėjimo įrankių pagalba priimti didžiulę dovaną. Gyventi Evangelija reiškia mokytis priimti gailestingosios Tėvo meilės turtų pilnatvę savo ribų ir žmogiškų silpnybių šerdyje, diena iš dienos leistis jo perkeičiamiems, laisvai ir dosniai atsakyti į šią meilę ir dalintis ja su visais. Iš prancūzų kalbos vertė Eglė Perrin Katalikų pasaulio leidiniai, 2018 REKOLEKCIJOS KANTABRIJOS KALNUOSE 2018 M. GEGUŽĖS 16–23 D. ISPANIJA. DIDŽIAUSIA ŠV. KRYŽIAUS RELIKVIJA Jubiliejiniai Covadongos Mergelės Marijos metai (nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d.) Grupę lydės gidė Jūratė Micevičiūtė ir dvasinis vadovas Kaina: 599 Eur + lėktuvo bilietai (nuo 150 Eur) Ar atsitiktinai tame pačiame vienuolyne saugoma didžiausia pasaulyje Tikrojo kryžiaus relikvija ir drauge buvo parašytas garsiausias Apokalipsės komentaras, keturis šimtmečius daugiausia perrašinėtas bestseleris? Apokalipsė ir Kryžius, pasaulio pabaiga ir išsigelbėjimo pažadas po vienu stogu. Nieko nuostabaus, kad piligrimai išsukdavo keliasdešimt kilometrų iš ilgo Šv. Jokūbo kelio, kad aplankytų šią vietą. Kelionė parengta taip, kad praeitume keliais, vedančiais iš Santandero, Oviedo, Palensijos ir Leono, vis labiau stebėdamiesi ne tik įstabiais kontrastingais peizažais, bet ir tuo laimingu sutapimu, kad neišsukdami iš savo kelio pas Kryžių galime aplankyti Kristaus veidą dengusią drobulę Oviedo katedroje, IV a. krikščionių kankinių relikvijas Santandere, Santiljanoje, VII a. gyvenusio vyskupo, interneto globėjo šv. Izidoriaus palaikus ir seniausius pasaulyje akmens amžiaus žmogaus piešinius. Keliaudami ne tik knygoje, bet ir mus supančiuose meno ir gamtos paminkluose „skaitysime“ Beato Lebaniečio Apokalipsės komentarą. Čia mūsų laukia dar vienas netikėtumas: atrasime, kad vadinamieji „tamsieji Viduramžiai“ buvo toli gražu ne tokie tamsūs, kokius juos pradėta vaizduoti Švietimo laikotarpiu. Priešingai: kiekvienas daiktas, veiksmas ar net mintis anuomet atrodė neįtikėtinai skaidrūs. Galbūt šios piligriminės kelionės metu padedami senojo Apokalipsės komentaro pajėgsime bent akimirkai išvysti supantį pasaulį Viduramžių žmogaus akimis, ir kaip jis, su nepajudinamu vaiko tikėjimu paliesti Gyvybės medį. INFORMACIJA IR REGIST CIJA www.mundusmirabilis.lt [email protected] Tel. +370 671 199 32, +370 5 215 3157 Spausdinama su Bažnyčios pritarimu Viešosios įstaigos „Magnificat leidiniai“ steigėjai Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas Lietuvos jėzuitai Tiberiados bendruomenė Leidinio koordinatoriai Tiberiados broliai Redaktorė Indrė Klimkaitė Koordinatorė Jūratė Grabytė Numerio bendradarbiai: Jurgita Sprindžiūnienė, br. Pier Manzo SDB, kun. Kazimieras Milaševičius OSB, dr. Liudas Jovaiša, Sigita Lanauskienė, kun. teol. lic. Nerijus Pipiras, Ilona Valujevičienė, Kristina Rankelytė, kun. Deimantas Braziulis, kun. Saulius Bužauskas, ses. Linda Ceple, kun. Andrius Nenėnas OFM Vertėjos Jolita Kaškevičiūtė, Kristina Rankelytė, Ilona Valujevičienė Korektorė Indrė Petrėtytė Viršelio ir reklamų dizainerė Jūratė Karašauskienė Maketavo Daiva Mikalainytė Redakcijai rašykite: [email protected] Dėl Magnificat prenumeratos ir platinimo kreipkitės: [email protected] arba tel. 8 679 89 044, M. K. Paco g. 4, Vilnius, įmonės kodas 302460413. Spausdino UAB BALTO print, Vilnius Tiražas 3800 egz. Leidinys spausdinamas ant 100 proc. perdirbto popieriaus „Charisma silk“, turinčio „Mėlynojo angelo“ sertifikatą“ ISSN 2029–4034 © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1987, 1988, 1994, 2009, 2011, 2013, 2015 © Viešoji įstaiga „Magnificat leidiniai“, 2018 Viršelyje Antonijus iš Faencos (Antonio da Faenza, apie 1480–apie 1534 m.) „Pranašas Izaijas ir šventasis Lukas“ (1513 m., detalė), Loreto Šventųjų Namų ba­ zilika, Florencija © Mario Bonotto \ Photo Scala, Florence. Dėkojame Katalikų pasaulio leidiniams, leidykloms „Aidai“, „Alma littera“, www. bernardinai.lt, „Bažnyčios žinioms“, Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynui, Palendrių Šv. Benedikto vienuolynui už jų publikacijų fragmentus meditacijoms. Leidiniui naudoti Šventojo Rašto tekstai iš Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2009 metų Šventojo Rašto leidimo bei iš Romos Mišiolo (1987, 1988, 1989, 1994). Psalmių ir giesmių tekstai (išskyrus šv. Mišių psalmes) – iš Lietuvos Vyskupų Kon­ ferencijos „Valandų liturgijos“ I–IV tomų. Atsiprašome, kad 2018 m. kovo numeryje vietoje V gavėnios sekmadienio pamokslo išspausdintas V eilinio sekmadienio mąstymas.