2015 LAPKRIČIO 27 MENAS, DIZAINAS IR MENINIS UGDYMAS: KŪRYBIŠKUMO LAVINIMO METODAI IR PATIRTYS 9-osios tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga

Mokslinis komitetas

Pirmininkė Prof. habil dr. Raimonda Brunevičiūtė, Kauno Medicinos akademija, Lietuva

Nariai Prof. habil dr. Nijolė Petronėlė Večkienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Dr. Marina Teofilova, Veliko University „St. Cyril and St. Methodius“, Bulgaria Dr. Reyhan Demir Bagatir, ADU Educational Faculty Department of Fine Art Education, Turkija Dr. Inta Klasone, Liepojos universitetas, Latvija Doc. dr. Raimonda Simanaitienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Doc. dr. Sigita Saulėnienė, Kauno kolegija, Lietuva Doc. dr. Nijolė Zinkevičienė, Kauno kolegija, Lietuva Doc. dr. Rima Jasnauskaitė, Kauno kolegija, Lietuva

Autorių kalba neredaguota.

Leidinio sudarytoja Doc. dr. Sigita Saulėnienė

Maketavo Aurimas Mickus

Viršelio dizainas Kristijonas Telksnys, Gintarė Jarašienė

© Kauno kolegija, 2016 ISSN 2424-4597 © Kauno kolegijos leidybos centras, 2016 TURINYS

KŪRYBIŠKUMO RAIŠKOS NAUJOVĖS MENO EDUKACIJOJE

CHANGES IN PROFESSIONAL GROWTH IN ARTS EDUCATION IN PRACTICE...... 11 Inta Klasone, Ineta Klasone

THE IMPACT OF A VISUAL ARTS STUDIO ON THE DEVELOPMENT OF THE EMOTIONAL WELL-BEING OF A PERSONALITY...... 23 Gunta Krastiņa

INCREASING THE CREATIVITY THROUGH SPECIFIC ACTIVITIES OF THE AESTHETIC AND CREATIVE DOMAIN IN THE EARLY CHILDHOOD EDUCATION...... 29 Gianina-Ana Massari, Adelina Apostol

MIND YOUR STEP, OR THE PITFALL AS AN OPPORTUNITY FOR DEVELOPMENT...... 35 António Meireles

INTERPRETACIJOS METODAS MENINIO STIKLO EDUKACIJOJE: BALTIJOS ŠALIŲ STIKLO MENO MOKYKLŲ TARPTAUTINIO SIMPOZIUMO IR PARODOS ATVEJIS...... 39 Raimonda Simanaitienė

56-OSIOS VENECIJOS BIENALĖS APŽVALGA...... 45 Sigutė Bronickienė, Stella Justina Kasperavičienė

MENINIŲ EDUKACINIŲ PROGRAMŲ KŪRIMAS BIBLIOTEKOSE...... 52 Jolanta Kanapickaitė, Vilma Ambrasiūnienė

MENINIO UGDYMO GALIMYBĖS MOKYKLOJE

VADOVO VEIKLOS FUNKCIJŲ RAIŠKOS TYRIMAS MOKYKLOS KAITOS KONTEKSTE...... 63 Algimantas Bagdonas

KŪRYBIŠKUMAS IR MENINĖ SAVIUGDA...... 73 Skirmantė Kaziūnaitė

SKAITMENINĖ KARTA KEIČIA MOKYTOJŲ UGDYMO METODUS. INTEGRUOTAS KŪRYBINIS PROJEKTAS „LAIŠKAS DONELAIČIUI“...... 78 Digna Navikienė, Laila Varnas 3 KURYBIŠKUMO UGDYMO GALIMYBĖS UNIVERSITETUOSE IR KOLEGIJOSE

NUOTOLINĖS STUDIJOS – KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA RENGIANT PEDAGOGUS...... 87 Nijolė Bankauskienė, Ramunė Masaitytė

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS „NESĄMONINGUMO LABORATORIJA: NUO IDĖJOS IKI OBJEKTO“...... 94 Edita Sabockytė-Skudienė, Alevtina Ščepanova

DABARTIS KAIP PRAEITIES SIMBOLIŲ PAVELDAS: PROJEKTO „APJUOSKIM PYNĖM SAVO KRAŠTĄ...“ IŠLIEKAMOJI REIKŠMĖ...... 106 Marijona Sinkevičienė, Rūta Narvydienė, Jelena Simonova

KŪRYBIŠKUMO UGDYMO GALIMYBĖS INOVATYVIŲ 3D TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ KON- TEKSTE...... 110 Dovilė Vilkienė, Gerūta Sprindytė

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROBLEMATIKA

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ SENSOMOTORIKOS UGDYMO/-SI GALIMYBĖS DAILĖS VEI- KLOSE...... 117 Inga Andriejauskaitė, Jolanta Stūronaitė

PATYČIŲ PROBLEMA PRIEŠMOKYKLIO AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖSE ...... 124 Rita Bulaitytė, Algimantas Bagdonas

VAIKŲ TURINČIŲ SPECIALIUOSIUS UGDYMO/-SI POREIKIUS GRUPIŲ INTEGRAVIMAS IKI- MOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE...... 134 Aušra Grabliauskienė, Asta Kochanskienė, Raimonda Sadauskienė

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MENINĖS KOMPETENCIJOS LAVINIMO/-SI GALIMYBĖS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE TAIKANT EKOLOGINIO UGDYMO NUOSTATAS ...... 140 Daiva Gulbinauskienė, Stanislava Listopadskienė

VAIKŲ FANTAZAVIMAS ŽAIDŽIANT...... 147 Rita Pūtvienė

VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO ATS(IS)KLEIDIMAS ANKSTYVUOJU TEATRO MENU...... 153 Jūratė Švaplėnienė, Regina Kulbokienė

TYRINĖJIMAI, EKSPERIMENTAI, ATRADIMAI KAIP UGDYMO/-SI METODAS PRIEŠMOKYK- LINIO AMŽIAUS VAIKŲ PAŽINTINEI KOMPETENCIJAI UGDYTI/-S ...... 160 Lina Vaišvidienė, Asta Kochanskienė

ŠIUOLAIKINIŲ ŽAISLŲ ĮTAKA ELGESIO IR EMOCIJŲ TURINTIEMS VAIKAMS...... 167 Birutė Vyšniaukienė, Asta Kochanskienė, Raimonda Sadauskienė STENDINIAI PRANEŠIMAI

MENE ATSISPINDI PILIETIŠKUMAS...... 177 Ramunė Grikštaitė

NEFORMALUS TECHNOLOGINIS UGDYMAS AUGINA KŪRYBINIUS SPARNUS...... 180 Audra Paulauskienė, Jolita Ječienė

KŪRYBINIAI DARBAI

Rasa Bareikienė METŲ LAIKAI...... 187

Sigutė Bronickienė SPALVOTAS PASIANSAS...... 188

Danguolė Čachavičienė ATOSLŪGIS...... 189

Ed Van Dijk UNFINISHED – NEUŽBAIGTAS...... 190

Ed Van Dijk RAUDONA – RED...... 191

Raimonds Gabaliņš THE MYSTERY OF SOUND...... 192

Jolanta Vilija Galdikaitė KERAMIKINIAI OBJEKTAI...... 193

Lolita Grabauskienė ŽALČIO ŽVILGSNIS...... 194

Sigita Grabliauskaitė NOSTALGIJA ŽAISLAMS...... 195

Jolanta Grigienė VIDURVASARIO TYLA...... 196

Gintarė Jarašienė IMPRESIJOS I, II...... 197

Jolita Jasevičienė VIDUS...... 198

Ilona Kalibatienė RUGSĖJO POKŠTAS...... 199 Skirmantė Kaziūnaitė MAKRORITMAS...... 200

Rima Keturkienė MANO MIESTAS...... 201

Inta Klasone CATCHING DREAM I...... 202

Inta Klasone CATCHING DREAM II...... 203

Aldis Kļaviņš MY OUTGOING TIME...... 204

Julija Klevinskaitė-Gleiksner SURVILŲ LELIJOS...... 205

Irina Kostina PELĖDŲ KALNAS...... 206

Akvilina Kripaitytė DEKORATYVINIS INDAS ...... 207

Mārtiņš Krūmiņš AUGUST AND OCTOBER ...... 208

Ilona Kristina Leporda KRIOKLYS ...... 209

Ilona Kristina Leporda TARPEKLIS ...... 210

Lolita Malinauskienė BALTOS MINTYS...... 211

Irena Mikuličiūtė ŠVIESA IR ŽMONĖS...... 212

Eimantas Narvydas KONKURSAS...... 213

Artūras Rimkevičius JAPONIJOS DVELKSMAS...... 214

Aivars Rozenbahs LIFE...... 215 Aivars Rozenbahs SILEND...... 216

Lolita Rūgytė ŽENKLAI - 3...... 217

Birutė Sarapienė REALUS NATIURMORTAS...... 218

Sigita Saulėnienė PAJŪRIO NUOTAIKA...... 219

Marijona Sinkevičienė PAJŪRIO MIŠKAS...... 220

Solvita Spirģe-Sēne GET LOST...... 221

Raimondas Šimkevičius OBJEKTAS ĮPAKAVIMAI...... 222

Birutė Šležienė INVERSUS...... 223

Gražina Šutienė LAIKO DIAGNOZĖ...... 224

Ingrida Vaitkienė ŠVIESTUVAS LĖKIAI...... 225

Arūnas Vaitkus BELAUKIANTI...... 226

Rasa Vaitkutė-Žemaitienė MERGINA SU ŠALIU...... 227

Lauma Veita FORECAST...... 228

Nora Vilmane TOUR DE SARDEGNA I,II,III ...... 229

Dzintra Vīriņa GREY DAY...... 230

KŪRYBIŠKUMO RAIŠKOS NAUJOVĖS MENO EDUKACIJOJE

9

CHANGES IN PROFESSIONAL GROWTH IN ARTS EDUCATION IN PRACTICE

Inta Klasone, Liepaja University, Latvia Ineta Klasone, Liepaja Children and Youth centre, Liepaja University, Latvia

Annotation economy and political sphere, but also in culture, At present, in Latvia also the arts education is education and science and in everyday life of peo- searching the innovative strategy for its optimiza- ple. At present, in Latvia also the arts education is tion and modernization in the context of 21st cen- searching the innovative strategy for its optimiza- tury. These trends are taken into account elaborating tion and modernization in the context of 21st cen- Sustainable Development Strategy of Latvia until tury. The above mentioned is reinforced by trans- 2030. This shows a new direction for education and formation of socio-culture, humanitarian crisis and the training institution, becoming an integral part revision of basic cultural values (Alijevs, 2005). It of society and an agent positive change instead of is now recognized that Latvian education system is segregated institution, which operates in isolation not flexible enough. Nowadays, when any techno- from surrounding environment. In general, it covers logical competence, the ability to integrate different a complex range of issues that are closely linked to skills and competences, creativity as well as open- national development and development of the socie- ness to international and intercultural cooperation ty of future. This raises some topical research issues gain greater importance, also the arts education is with the aim to minimize the gap between the arts marked by significant changes in its implementation education and social development processes of 21st process in order to be able to prepare people for life- century. The modelling of arts education requires long work under changing circumstances. from the pedagogue the specialized knowledge and Innovative economy demands development of skills. Largely the quality of studies depends from new skills and competences as well as consistent en- the pedagogue’s teaching skills and ability to model richment of the knowledge and skills. These trends the arts studies. The question about changes in arts are taken into account elaborating Sustainable De- education in contemporary context is a complex is- velopment Strategy of Latvia until 2030 simultane- sue and open for discussions. ously accumulating specific skills and qualifications Keywords that determine individual’s ability to join labour mar- Art education, art pedagogue, education, pro- ket and to develop successful professional career, in fessional growth. education - to pay attention to individual’s talents, emotional and social intelligence and personal de- Introduction velopment process. The four strategic principles of Education is an important component of any its implementation are the following: creativity as country. The wholesome educational process cre- one of the key aspects in state’s development; toler- ates the fundament of basic social knowledge, ance for developing a positive society; cooperation its enrichment and development of each person’s for responding quickly and flexibly to new situa- abilities and talents to the highest degree (Latvija tions; and participation for finding optimal solutions un..., 2010). The changes have accrued not only in in different situations promoting social cohesion and

11 awareness (Latvijas ilgtspējīgas..., 2010). Also Stra- proving their professional skills and evaluating its tegic Guidelines of European Union that determine impact on the study process. the cooperation of European countries in the sphere As a new feature for education of 21st centu- of education and training for the next decade high- ry is the finding that the specific knowledge of the lights the development of general skills as well as field often gets out-of-date already during the study the need for cultural awareness and creativity in the process, therefore the focus must be on acquiring education of future (Mākslas izglītība..., 2009). the fundamental knowledge, which is more persis- The above mentioned relates to the mission of tent, and on development of information acquisition Liepaja University that it is a symbol of education, skills, self-education and lifelong learning issues. science and culture of Liepaja and Kurzeme region This, in turn, becomes impossible if the pedagogue, that provides with competitive, internationally rec- who is engaged in implementation of arts educa- ognized varied education. The LiepU develops in- tion, lacks understanding of contemporary trends of novative research, ensures sustainability of society arts or professionalism for implementing the peda- development, economic knowledge development gogical process in order to balance the fundamental in Latvia as a lawful partner in European Union knowledge with processes that take place in con- (Liepaja University, 2016). Liepaja University is temporary arts in interdisciplinary perspective. This the institution of higher education and science that raises some topical research issues with the aim to implements academic and professional study pro- minimize the gap between the arts education and so- grams, as well as deal with science, research and cial development processes of 21st century. artistic creativity. In this context it is important to Methods make the study programmes more attractive for students and lecturers from foreign countries. This Object of the research: understanding of art ed- shows a new direction for education and the training ucation in contemporary context within the imple- institution, becoming an integral part of society and mentation of the studies of art in Liepaja University an agent positive change instead of segregated insti- (Latvia). Subject of the research: opportunities of tution, which operates in isolation from surrounding the effective study process in contemporary context: environment. In general, it covers a complex range Professional growth of the art teachers in the con- of issues that are closely linked to national develop- text of modern cultural situation. ment and development of the society of future. Sim- Aim of the research: to investigate the under- ilar opinion was expressed by J.A. Student, the well- standing of effective teaching process and define the known researcher of Latvian history of pedagogy, problem aspects of the changes in the implemen- who emphasized that the teacher is an educator of tation of arts education in contemporary context. whole surrounding community (Students, 1998). Methods of the research: theoretical analysis of art The following can be considered as the new historians, pedagogical, philosophical, psychologi- qualities in theory and practice of arts education: cal literature, documents and strategic guidelines; the transformation of education process, imple- qualitative data acquiring methods: structural stu- mentation of appropriate curriculum, improvement dents’ and teachers surveys. of teachers’ competence, and widening, deepening Characteristics of change in arts education and harmonization of education of each personality. The word “education” includes different activi- Efficient and flexible content of higher education ties in higher educational establishments, different becomes an important factor in the development of teaching styles and is rooted in a particular socio- competitiveness and the human value system. Cur- cultural soil. For centuries arts education was ob- rently, due to experience of various countries, the tained in artists’ studios, where the master handed diverse models and approaches have been devel- on his/her experience to the pupils. During the Re- oped for implementing the arts education. In this naissance period a new system was developed for process it is important for educators to be able to portraying people and surrounding environment, follow the latest social developments constantly im-

12 which required special knowledge about perspec- particular circumstances. (Šmite, 2004). R. Aliyev tive, anatomy and other fields. Therefore inth 16 states that on one hand this was a call for equaliza- century, first in Italy but later also in other- Euro tion of education systems and co-operation, but on pean countries, the Art Academies were established the other hand a call to preserve the national tradi- with emphasis on antique arts and wildlife studies. tions and variety of education systems and policies. In 19th-20th century, St. Petersburg Academy of Arts Latvian national renewal is the time for social was popular among Latvians, as well as Stiglitz’s stratification, transition to a different pattern of life, Central School of Technical Drawing, St. Peters- questioning old identities and constructing new burg’s School of Imperial Society for Promoting individual and collective identities. On this back- Arts, Kazan and Penza’s Art Schools. The first art ground, the social character and societal impact of education school in Riga was established in 1872, culture and arts are highlighted, also the culture- which was Riga Trade Union Evening School (Al- based images and symbols that can both help and dersons, 2011). hinder the process of formation of new identities Currently in the world, due to experience of and the self-esteem of the nation and the state. (Lat- various countries, in general education system dif- vija un..., 2010). ferent arts education models and approaches have Thinking of arts education it is important to been developed for training professional artists and consider the specifics of contemporary arts. Philoso- art teachers as well as for encouraging creative so- pher E. Freiberga states that art has many forms, but cial capacity with self-expression and self-reflection the art classification techniques, which were impor- opportunities. A. Smite characterizes education as tant in the past, have lost their topicality (Freiberga, important agent of change, emphasizing that edu- 2000). Taking into account the specific situation cation prepares people for life in knowledge-based, of contemporary art, when thematically the philo- tolerant, multicultural and rapidly changing society sophical knowledge of the era merges with aesthetic (Šmite, 2004). Lectures give the practical exam- and artistic ideas, the highlighting of the boundaries ples based in real facts and events, master classes of a genre in contemporary art processes becomes a prove the practical skills, in exhibitions the artwork debatable issue. This is an opinion of art scholar H. is presented for evaluation. One can agree with the Demakova who is predicting that in the future high- opinion of P. Bendiksens, the expert of management ly developed people will study and create the arts and business ethics, that there are three fundamen- alongside engineering or agronomy (Demakova, tal fields at the basis of all study programmes: work 2007). Whereas, artist M. Ratniks in contemporary with the society, financial provisions and organiza- art sees the blurring of boundaries between the art tional development ( Bendiksens, 2008). According and the different, emphasizing the need to cooperate to educational scholar R. Aliyev, education means with specialists from other fields, mentioning inven- acquisition of beliefs, values and landmarks in edu- tors, politicians, police people and other profession- cational institutions during the social life (Alijevs, als (Demakova, 2007). This can be complemented 2005). The author describes education as a compre- by the thought of P. Bendiksens who says that art hensive process during which we become conscious allows us to find out what is the world like in its about the objectives and values of our society. This contradictions and unrestrained rampage (Bendiks- can be related also to the sphere of arts education. ens, 2008). Educating future artists and art teach- After Bologna Declaration (1999), the transforma- ers, the emphasis is laid on acquisition of various tion of arts study programmes was started in search art technologies and development of one’s opinion for appropriate place for higher education in the in the process of perceiving and creating the work information society. This includes the mobility of of arts. H. Demakova suggests that a good artist is students and lecturers, involvement in international able to create new meanings, many parallel strings projects, and search for new distance learning op- around one large trunk, which is grown in carefully portunities. A. Smite avers that changes in education calculated emotional direction (Demakova, 2007). are the sign of development under the influence of Also V. Agejevs claims that in the form of arts the

13 author reveals the artistic reflection of the artist’s Each pedagogue must understand that the work with world (Agejevs, 2005). the students is directed towards the development of The above mentioned influence the evaluation potential skills that have not yet been developed. of existing higher education arts programmes, their Cooperation, understanding and creativity are es- transformation and development of the new pro- sential preconditions for qualitative implementation grammes. Implementing the arts education, the fol- of the study process. A diverse combination of skills lowing contradictions can be mentioned: balancing is needed for a successful teaching. Fulfilment of of the global and local phenomena; identification of arts education substance can be achieved if the peda- global and individual, understanding of traditional gogue has the deep knowledge in visual arts; under- and the modern; development of knowledge and stands the students’ skills and features of character; abilities, evaluation of spiritual and material. The knows how to select the information and integrate preparation of licensing and accreditation docu- it in the study process; understands the social and ments gives some contribution towards the interna- cultural identity; understands the students’ knowl- tional perspective of arts study programmes, which edge and applies the adequate instruction; uses an includes a comparative analysis of similar programs appropriate evaluation system; performs systematic in the local and European context and allows to see self-assessment of his/her work, evaluates the effec- the perspectives of development. Nowadays, the de- tiveness of the programme; collaborates with other velopment of new arts study programmes and ad- teachers and other arts institutions, associations and justment of existing ones is understood as a topical unions; knows how to apply the latest technologies and important task. As one of the major components in the study process; continuously works towards for qualitative implementation of arts study pro- improvement of professional qualifications (13 grammes is effective work of the pedagogue. Qualities..., 2010). The effectiveness of educator’s work largely af- The characteristics of effective work of the pe- fects young people’s knowledge, skills and abilities, dagogue which they form on the basis of previously obtained As it is stated in Sustainable Development knowledge. Effective teacher integrates knowledge Strategy of Latvia, the paradigm change in educa- of various fields In the book How People Learn: tion will gradually change the character of the peda- Brain, Mind, Experience and School it is stated that gogue’s work. A pedagogue should be a knowledge- effective pedagogue must have a clear operational able and talented personality which helps, inspires, strategy for teaching a study course, a focused ap- connects various spheres, cooperates and organizes. proach for assessing the results and the ability to As it is stated by philosopher R. Aliyev, according to provide support to student’s questions (Bransford et the ideas of I. Kant, the main task in education is to al. 2000, pp. 19–21). teach to think that the student could successfully uti- There are three basic steps for effective -im lize all obtained knowledge. (Alijevs, 2005). In the plementation of the pedagogical process: 1. The professional standard of visual arts teachers there are pedagogue advances students’ professional devel- several important aspects stated, which can be re- opment on the basis of their knowledge, skills and lated to the necessary skills of arts teacher. The abil- abilities. This is a consistent reflective relationship, ity to communicate, motivate, inspire and trust, as thus contributing to changes in the learning process well as to understand the educational and emotional in order to mature young people’s thinking. 2. The needs of students are acknowledged as significant. pedagogue teaches a course in depth, using a diverse The pedagogue must be able to choose such forms range of examples with appropriate content. Thus, of activities that direct students towards productive based on the facts, content, concepts and procedures achievement. At the same time the teacher him/her- the teacher promotes students’ growth and develop- self should be involved in the art creation process ment of thinking. In this context evaluation serves to be able to inspire the students to implement their as a tool for the development of a new teaching ex- ideas moving away from the traditional borders. perience in accordance with the course objectives.

14 3. Teacher encourages students to integrate the ance, breadth and flexibility of thinking. (Šmite, cognitive processes and skills acquired in practice 2004). The professional development of each peda- in various fields using a multidisciplinary perspec- gogue is an on-going systematic multi-stage process tive. The implementation of these sequential steps in a long-term perspective. But the institutions are contributes to the development of higher thinking responsible for supporting the pedagogues by mod- of youth, which includes self-esteem, control over elling good teaching practice. Professional develop- thought processes, understanding and planning of ment is both collective and individual responsibility specific tasks, assessment of growth. This approach (Sabol, 2006). has research-based self-study orientation that in fu- Characteristics of professional growth ture young people would be able to independently plan their activities and control their own knowl- Outside of direct teaching work there is a edge and skills. broad enough range of possibilities for professional The professionalism of any pedagogue is influ- growth. Newspapers, magazines, books, workshops, enced by respecting several principles. One of them seminars, discussions in electronic environment – is teaching oriented towards assessment of learning these are only a few examples for self-development. results. This approach contributes to development Magazines and newspapers hold more practical in- of existing potential and is based on analysis of the formation; introduce to the theoretical and practical standard and objectives of the study program in research studies. The practice without the theory is conjunction with presentation of students’ work re- of minor importance; therefore the educators need to sults. This assessment gives grounds for the teacher balance both theory and praxis. The range of books to realize what should be taught in order to build a used for research includes from manuals to complex student-oriented teaching process, also allows iden- multi-volume editions. Arts teacher must always ob- tifying better the necessary teaching resources. Stu- tain new information about arts and arts education. dent achievements can significantly affect the teach- Educational institutions organize seminars, sym- ers’ perception of meaningful implementation of posia, plenaries and different types of workshops the study process. The mutual cooperation of peda- in specific areas, which also significantly affect the gogues in the process of problem-identification, teachers’ development. The activity of art museums problem-solving and implementation of changes is organizing educational events and artwork collec- of great importance. It is important that interaction tions is a rich resource for perfection of arts edu- of teachers do not stay only in a narrow circle, but is cation. As it is stated by Doctor of philosophy E. enriched by understanding of the work-related pro- Freiberga, the art institutions in its way perform cesses outside the school environment. Educator’s the task of sacralization of arts, forcing these insti- awareness about the most significant research stud- tutions to become the temples for worshiping arts, ies on effective teaching and learning powerfully thus creating not only a social and economic divide, influences the research-based learning process. An but also the differences in taste. These are museums important aspect of teachers’ professional develop- that store the values that have obtained historical ment is cooperation with employers, identifying the evidence and the praises of most outstanding per- quality of obtained education and its relevance in sonalities of previous centuries (Freiberga, 2000). contemporary context. Other possibilities bring acquisition of new in- The parameters of innovative potential of the formation on the Internet. Study of foreign experi- pedagogue are developed by A. Smite, and they ence shows that most countries have professional can be attributed to the arts teacher: creative ability associations for artists. The association members to generate and develop new ideas, to project and meet at least once a year, if necessary several times. model ideas in the practice; cultural and aesthetic Attendance of conferences allows its members to education that includes intellectual and emotional exchange the ideas, evaluate curriculums, obtain development and high level of pedagogue’s culture; new ideas and learn from each other has established openness to the new, non-standard thinking, toler- a good practice of publishing magazines, newspa-

15 pers, leaflets and books. Every year the association issues of youth personal development, this stage can is organizing a conference that lasts at least five be characterized as adaptation to the work environ- days, holding workshops, lectures and other art- ment. This raises complex issues, because the work related activities. Such national conferences provide life has reached an abstract and inconceivable posi- an important contribution to the professional devel- tion, which is characterized by a large amount of opment of the teachers. As it is stated in National knowledge necessary for professional qualification. art education association guidelines in America The gradual convergence of generational borders each pedagogue firstly has to strive for qualitative can be observed and at the same time the intensity of implementation of the pedagogical process and for conflicts raise between the young people and adults. reaching the positive results; secondly it is impor- The higher education studies can help the young tant to demonstrate his/her professional competence person to be able to protect oneself in the work en- through pedagogical work in the process of arts vironment. The problematic question is: whether the education. The National Art Education Association universities are able to provide it (Gudjons, 2007)? (NAEA) mission is to advance visual arts education In this situation it is important to understand to fulfill human potential and promote global under- the young people’s understanding of values. Such standing (National Art…,2016). questions become topical: why do young people want to study and how do young people study? H. Characteristics of youth in contemporary Gudjons stresses that the main criterion for the val- context ues in contemporary context is utility in the sense of A. Šmite suggests that in order to think about solidarity, humanity, communication, interest in the human resource development, teachers need to dis- other person, ecological lifestyle without excluding cern our young people, their ideals, values ​​and life the other tendencies. Keeping in mind youth age as skills in their current activities. (Šmite, 2004). The a complex phase of personal development, teach- arts teacher J. Anspaks adds to this thought saying ing of youth requires emphasis on learning through that everyone has the opportunity to choose one’s competence exchange and interaction, rather than own future and implement one’s potential in accord- through single-sided activities. Shaping young peo- ance with the traditions and culture, to capture life- ple’s pedagogy, H. Gudjons emphasizes that this has long learning opportunities in order to expand their become a leading trend: the youngster must choose range of knowledge, improve skills and develop the best possible direction for which he or she holds attitudes for adapting to a changing and dynamic responsibility. On the other hand, the pedagogue world (Anspaks, 2004). Currently, young people must be truthful, must respect young people’s differ- use the Internet significantly more than other groups ences and accept their company. (Gudjons, 2007). of people. The Internet offers a variety of functions, Therefore it is possible to relate the basic dimen- such as e-mail, possibility to solve, practical issues, sions of education emphasized by H. Gudjons to use of information resources, etc. The media ex- arts education. One of them is a practical dimension pert A. Rozukalne concludes that Internet helps to which can be understood as acquisition of certain maintain such sense for young people: when some educational content which significantly affects- in information will be required, they will find it and terests and motivation. The time dimension is im- read it, watch it or listen to it, and they will use the portant that arts education nowadays would obtain option to create the preferred content “on demand” a meaningful content, also the social dimension and (Rožukalne, 2011). In his research also H. Gudjons communicative interaction in the study process, has focused on topical youth issues. He believes as well as education based scientific research that that young people form the creative layer of culture, forms self-understanding. It also states that the com- which is a distributor and promoter of emerging bination of emotions and reason makes the studies trends in the midst of people from older genera- significant in educational institutions. One of the tions, as well as in emerging cultural constellations. task-solving techniques may be a continuous fol- The author suggests that in comparison with other low-up of contemporary tendencies, expanding the

16 basic knowledge and basic skills of the pedagogues and 2). Analysis is performed according to the cur- and the students, making the necessary changes in riculum from 1990 to 2016, licence and accredita- study process oriented towards of human education tion material and analysis of annual self-evaluation and development. reports in Liepaja University. The implementation of higher education arts Changes in implementation of arts study pro- study programmes in Liepaja University has start- grammes in Liepaja University (Latvia) ed in 1990 with the programme “Applied Art” The analysis of Arts study programmes (Liepājas Pedagoģijas..., 2004) . As the result it can reveals changes in arts education in Liepaja Uni- be concluded that: versity (Latvia) in chronological order (see Table 1 ●● in 1997, following the contemporary tenden-

Table 1. Implementation of higher education (Bachelor) study programme in Arts in Liepaja University (1990 – 2016)

Study pro- Year of Year of Year of trans- Length Qualification or/and degree gramme designing accredi- forming or of to be awarded tation or closing studies licencing

1. Applied Art 1990 - 1999 4 years Teacher of manual work and (transformed) history of culture 2. Teacher of 1999 2000 2007 4 years Teacher of manual work, Applied Art, (transformed) Designer Designer 3. Teacher of 1997 2000 2007 4 years Teacher of Visual Plastic Visual Plastic (transformed) Arts, Art Manager Art, Art Manager 4. Art of Visual 1999 2003 2005 (closed) 4 years Designer of Visual Communication Communications 5. Art Events 1999 2003 2003 (closed) 4 years Manager of Arts Events Management 6. Computer design 2002 2003 2011 4 years Bachelor degree of (transformed) Computer designer, computer designer 7. Art 2006 2007 2013 (closed) 4 years Bachelor degree of Art Secondary school Visual Arts, teacher 8. New media art 2008 2009 3 years Bachelor degree of Arts 9. Product Design 2009 2009 2011 4 years Bachelor degree of Arts, (transforme) Product designer 10. Design 2011 2011 2013 4 years Bachelor degree of Arts, (changed) Computer designer/Product designer/Interior designer 11. Photography 2013 2013 2016 4 years Bachelor degree of Arts, Art (transformed) photographer 12. Design 2011 2013 2016 4 years Bachelor degree of Arts, (changed) Computer designer/Product designer/Interior designer/ Photographer

17 cies, the new programme „Teacher of Visual in 2013. Plastic Art, Art Manager” is developed; The descriptions of the final requirements of ●● from 2002, bachelor degree is awarded in the Bachelor and Master study programmes are de- Computer Design speciality, but in Arts – from veloped to meet the qualification framework of Eu- 2007; rope’s Higher Education space and life-long educa- ●● along with art teacher training gradually tion qualification framework non-pedagogical professional study program- Analysis allows to conclude that from the very mes are introduced (Computer Design (2002), beginning arts education has undergone transforma- Arts Event Management) tion in accordance with national education stand- ●● Bachelor study programme „New Media art” ards, curricula and educational content, following was developed in 2009, analysing the situation the dominating trends and ensuring the sustain- in new media art and arts education in Latvia, ability of arts education implementing the study experience and developments in new media programmes on all levels. Besides the changes in art education in Europe, as well as taking into art education, the problem aspects of professional account the opinion of students, employers, pedagogue’s work become visible. One of the as- professional organizations and regional inte- pects that ensure effective teaching is a continuous rests. The graduates of the Bachelor study pro- professional development acknowledging its impact gramme have the possibility of continuing stu- on students’ growth. dies in Master’s study programme “New Media To identify the professional profile of academic Art” and „Art”. staff involved in implementing arts education in ●● Bachelor study programme „Design” was de- Liepaja University, the questionnaire was devel- veloped in 2011 taking into account the current oped, modified by Ph. D. R. Sabol. The questions situation in Latvia and in the national economy, were in three stages: 1) creation of profile; 2) - in as well as, for the purpose of economizing re- volvement in professional growth activities; 3) sources and finance, the below mentioned study Evaluation and meaning of obtained knowledge. In profiles have been incorporated into the study this article, the research study results will be reflect- program – Computer Design, Product Design, ed only partly, emphasizing the amount of time that Interior Design, Photographer. is devoted for the perfection of pedagogical activity and evaluation of the gained experience. Master level studies have started in 2008, in the Creation of profile: on the question: how many study process preserving the balanced interaction hours a week you spend for you professional de- between traditional art and modern trends in arts velopment? The following results were obtained. and media education. According to questionnaires, the most of the peda- Thinking of sustainability of arts education, the gogues spend 1 – 2 hours a week for their profes- doctoral level programme „New Media Art” was sional development. The reply “from 5 – 12 hours” elaborated, in which the first students had enrolled Table 2. Implementing Master level studies in Liepaja University

Nr. Study pro- Year of Year of ac- Year of Length of Qualification or/and de- gramme designing creditation transform- studies gree to be awarded or licens- ing or ing closing 1. Art 2008 2013 2016 1,5 years Master degree of Arts (will be changed)

2. New media art 2010 2013 2 years Master degree of Arts

18 was used much more seldom. In the process of strongly disagree; change the pedagogue adjusts his/her time for fur- ●● I have had professional development experi- ther education to the rhythm of life, possibilities and ences that are organized around real problems the chosen form for professional development. of practice. Answers: 60% agree, 20% strongly Involvement in professional growth activities: agree and undecided. on the question: When have you attended profes- The majority of teachers believe that the in- sional development sessions? the following in- volvement in professional development activities formation was obtained: Respondents certify that improves the quality of work, improves the content most of the pedagogues try to work on their profes- of studies and that new information is received. In- sional growth in educational establishments (due to ability to cover financially the selected training ac- financial reasons), and also at summer time when tivity and the distance from the place of residence art teachers attend plenaries and symposia – exhibi- is listed as the main factors that hamper the perfec- tions. On the question: Generally, how frequently tion of qualifications. The teachers admit that- ac do you use knowledge and skills from professional quired experience is important and helps to become development experiences? Respondents certify that a better teacher, it is related to the praxis and con- 50% use Occasionally, 33% Almost always, 17% sequently helps also the students to improve their Infrequently. performance. Most of the teachers use the internet In order to clarify the need for professional resources for improvement of their work and would development, the teachers were asked – why they love to participate in continuing education courses attend or do not attend events that promote profes- offered in the online environment. Only a small part sional development. Evaluation and meaning of ob- of respondents state that professional experience tained knowledge: has not been useful in their teaching practice. ●● I feel my professional development experi- To identify young people’s motivation to ences have made me a better teacher. Answers: study, how young people are studying and what are 33 % are strongly agree, but 67 % agree. their needs, another survey was developed for stu- ●● I feel my professional development experi- dents of arts study programmes, in age group 19 - ences have helped my students be better lear- 22. Obtained results are shown in Fig. 1, 2 and 3. ners. Answers: 67 % agree, 16 % undecided, Figure 1. What motivates students to learn? 17% not applicable; Type of motivation Number of Answers ●● The quality of my students’ work has impro- respondents (%) ved because of things I learned in my profes- To receive a diploma 47 9 sional development experiences. Answerers: 50 To improve the 47 22 % agree, 33% undecided, 17% strongly Agree; knowledge ●● My school district provides beneficial pro- To develop thinking 47 7 fessional development experiences for me. To acquire 47 22 Answers: 50% Undecided, 33% disagree, 17% professional skills agree; To achieve the goal 47 5 ●● I am responsible for my own Professional To get something new 47 4 development. Answers: 50% strongly agree, To improve 47 11 17% Undecided and Disagree, 16% Agree; themselves ●● I use the internet to support my Professio- To obtain resources 47 2 nal development. Answers: 67% strongly agree, for survival in the 17% disagree, 16% undecided; future ●● I would participate in a web-based course for To confirm the 47 7 my professional development. Answers: 50% interests strongly agree, 30% Agree, 10% undecided and To meet new friends 47 7

19 The responses show that during the study process Responses indicate that young people need fi- most of the students want to widen their knowledge nancial support for covering tuition fees, only then and gain professional skills in the chosen profes- comes the need for a knowledgeable teacher inter- sion. Only the small part of respondents believes ested in his/her students and applying contemporary that the obtained knowledge will just help them to work forms and methods in the study process. survive in future. The research results show that in Liepaja Uni- versity the art pedagogues must perfect the aspects Figure 2. How do students learn? of effective teaching: employing modern teaching Mode of study Number of Answers (%) methods, integrating contemporary arts processes in respondents the study process, demonstrating a greater interest Individual 47 20 and understanding of students, employing informa- In group 47 10 tion technologies and latest techniques, stimulating Intensive 47 13 creativity and encouraging innovations in the midst In free time 47 3 of students. The survey shows the insufficient quali- Using internet 47 28 fication development which is often influenced by Using library 47 5 insufficient financial support. Asking for advice 47 10 The modelling of arts education requires from With pleasure 47 3 the pedagogue the specialized knowledge and skills. With interest 47 5 Largely the quality of studies depends from the Wisiting 47 3 pedagogue’s teaching skills and ability to model the exhibitions arts studies. This shows the great responsibility of teacher in formation of the world view of the pre- The responses show that most of the students sent and future society, in reasoning and assessing use internet resources and mostly study individually necessary life skills, which are essential for intel- on their own. Only a small present of students use lectual and emotional development of a human per- their spare time for education. son. The question about changes in arts education in Figure 3. What are students needs? contemporary context is a complex issue and open for discussions. Type of students needs Number Answers of respon- (%) dents Conclusions To acquire education 36 4 Taking into account the global trends, nowa- To get results 36 2 days the art education in Latvia experience dynamic To improve themselves 36 8 changes and are exposed to new challenges that ask to find new solutions and possibilities. Changes in To acquire new skills 36 6 arts education take place maintaining the link with Teachers’ creativity 36 6 previously implemented study processes, gradually Modern teaching 36 10 moving to a new level. The important factor in con- methods temporary context is: providing young people with Communicative teachers 36 4 the possibilities to obtain specific interdisciplinary Interested teachers 36 12 competencies in the sphere of arts, that they are able Knowledgeable teachers 36 6 to enter the labour market and create a successful Understanding teachers 36 12 professional career. Creativity in study 36 8 Changes in art education in contemporary con- process text requires a continuous improvement of peda- Better cooperation 36 6 gogical work and a pedagogue has to be a diverse, Financial support for 36 16 talented personality, which helps, inspires, connects studies various areas, cooperate, provide guidance and have

20 management skills. This shows the need for a real- Bransford J., Donovan S., Pellegrino W. (2000). istic further education training programs, ensuring How People Learn. Brain, Mind, Experience, and financial support for the professional pedagogues in School. Washington, National Academy Press all directions of art education, that he/she can de- Demakova H. (2007). Latvijas laikmetīgā velop their competence, mastery and implement a māksla un starptautiskais konteksts. Rīga: Satori ¼ highly qualitative education process. Freiberga E. (2000). Estētika. Mūsdienu In contemporary context the art education is estētikas skices. Rīga Zvaigzne ABC significantly influenced by information and commu- Latvija un latviskais. Nācija un valsts idejās, nication technologies. Use of information technolo- tēlos un simbolos. (2010). Zinātne, Jelgavas gies has become an important educational space, tipogrāfija making the world more open to cooperation, other Latvijas ilgstējīgas attīstības stratēģija 2030 cultures and values. Particularly amongst the young (2010). Retrieved from: http://www.latvija2030.lv/ people Internet has become an essential information upload/latvija2030_lv.pdf resource and a living space that must be taken into Liepājas Pedagoģijas akadēmija 2004. (2004). account by every teacher for qualitative implemen- Talsi, Talsu tipogrāfija. tation of arts education. Mākslas izglītība un kultūrizglītība Eiropas Substantial experience has been acquired dur- skolās (2009). Retrieved: from http://eacea. ing implementation of art studies at Liepaja Univer- ec.europa.eu/education/eurydice/documents/the- sity, famous professionals in Latvia and Liepaja are matic_reports/113LV.pdf. involved in implementation of studies, and visiting Liepaja University. (2016). Retrieved from: lecturers from abroad are invited to deliver indi- https://www.liepu.lv/en/8/mission vidual study courses. At the same time we need to Mākslas izglītība un kultūrizglītība Eiropas take into account small amount of students, unclear skolās (2009). Retrieved from: http://eacea. national economic situation in general. Cooperation ec.europa.eu/education/eurydice/documents/the- with educators and governmental and nongovern- matic_reports/113LV.pdf). mental institutions facilitating development of the National Art Education Association. (2016). national economy may be considered as an impor- Retrieved from: https://www.arteducators.org/about tant opportunity. Certain threats may come from in- Professional Learning in Effective Schools. The sufficient amount of subsidised study places in the Seven Principles of Highly Effective Professional study division Art; insufficient amount of finances Learning (2005). Retrieved from: http://www.edu- for purchase of the latest technological equipment web.vic.gov.au/edulibrary/public/teachlearn/teach- and other resources, and for regular update of the er/Proflearningineffectiveschools.pdf study environment. Rožukalne A. (2011). Kas? Kur? Kāda? Mūsdienu mediju auditorija. Rīga: SIA „Jelgavas Literature tipogrāfija” Agejevs V. (2005). Semiotika. Rīga: Jumava Sabol R. (2006). Professional Development in Aldersons J. (2011). Mākslas un kultūras Art Education: A Study of Needs, Issues, and Con- vārdnīca ar interneta atslēgvārdiem (2011). Rīga, cerns of Art Educators. Retrieved from: http://www. Zvaigzne ABC. arteducators.org/research/sabol_pro_dev_report. Alijevs R. (2005). Izglītības filozofija. 21. Gad- pdf 2006 simts. Rīga: Retorika Stephens P. (2008). Commitment to Profession- Gudjons H. (2007). Pedagoģijas pamatatziņas. al Growth & Development. Retrieved from: http:// Rīga, Zvaigzne ABC. www.artresourcesforteachers.com/files/STSG508. Anspaks J. (2004). Mākslas pedagoģija. Rīga, pdf RaKa Students J.A. (1998). Vispārīgā paidagoģija, II: Bendiksens P. (2008). Ievads kultūras un Zinātne un māksla sevis un citu audzināšanā. Rīga: mākslas menedžmentā. Rīga: Jāņa Rozes apgāds RaKa.

21 Šmite A.(2004). Izglītības iestādes vadība. I DAĻA. Pedagogs. Organizācija. Pārmaiņas. Rīga, RaKA Šmite A. (2004). Izglītības iestādes vadība. II DAĻA. Misija. Funkcijas. Koncepcija. Plānošana. Rīga, RaKa. 13 Qualities of an Effective Art Teacher(2010). Retrieved from: http://education.arts.ufl.edu/13- qualities-of-art-teacher

22 THE IMPACT OF A VISUAL ARTS STUDIO ON THE DEVELOPMENT OF THE EMOTIONAL WELL-BEING OF A PERSONALITY

Gunta Krastiņa, Liepaja University, Latvia

Annotation Visual art and personality Participation in a visual art studio is one of the ‘’Only art with its methods shows, generalises ways of creating a person’s emotional well-being. and systemises the accumulated aesthetic experi- The paper shows what problems the society’s views ences. It explores and evaluates various phenomena have about visual arts classes. The role of art in and events in life. Art has an all-encompassing, uni- modern society is also explained herein. Emotional versal, non-replaceable place in a person’s and soci- well-being is inseparable from contemporary posi- ety’s, a nation’s and all of mankind’s life’’ (Anspaks tive psychology whose integral part is to do research 2006, 24). together with teachers to develop methods that can Every child encounters visual art early on. be used in practice in a class environment. Visual Only few children will have never gotten some art is a subject that can orientate the student to- pencils and paper to just play around with in early wards the positive and creative, where the students childhood. The parents are doing it intuitively be- can gain emotional satisfaction about their creative cause ‘’art creates an especially elated mood and work and benefit from subsequent success in the en- develops a certain level of feelings and this is very tire learning process as such. Visual art classes are needed in the development of every personality’’ not just simple, they not only teach how to draw this (Anspaks 2004, 20). Therefore it can be said that or that object; they help the student find emotional art is the first step in the child’s attempts to learn satisfaction and creativity in a broader sense. This about the world and show his findings. By giving does not mean that the pedagogical methods used in students the opportunity to draw, it allows them to teaching should be abolished in visual arts, in fact, it understand and learn other subjects better and they is the opposite - these methods should be improved become more creative in the whole learning pro- with the newest findings in positive psychology cess. As Anspaks (2004, 119) points out, art helps about strengthening a person’s emotional well-be- a person to experimentally lean into new forms of ing. This paper includes a study about a regional knowledge and develop new ways of thinking. If it visual arts studio that is attended by about a third of can be said with some level of certainty that in the all primary school age students in that parish. The pre-school and primary school ages the students ac- research looks at the students’ mood while in the cept drawing, sculpting, application and other visual art studio, their explanations of their feelings about art methods as organic and self-explanatory whereas why they attend the arts studio. at later stages the students’ emotional attraction dis- Keywords tances itself from visual arts. The question of why Well-being, personality, visual art studio, art, that happens should be raised. J. Anspaks(2004, 55) education. suggests that this could be to do with the fact that in traditional pedagogy and education the fact that joy is the central part of personality development is for- 23 gotten. This means that at later stages in education, answer will be negative in most cases. But if the starting from primary school, no special attention is question is changed to ‘’did you like to draw as a paid to the fact that visual art classes at school is not child?’’ will garner mainly positive answers. just one of the many subjects taught in school but Further, if asked when the liking to draw end- that this subject is the one that could give the most ed, people often say that something negative hap- towards the students’ positive emotional develop- pened during art classes - the teacher was unjustly ment thus helping to overcome challenges in other critical about a drawing, bad grades, negative com- subjects like science. Art helps to avoid confusion ments. The student remembers this as a personal about the progression of a student’s life. attack as an artwork is a deeply personal recrea- Pre and primary school students are very open tion of their feelings on paper. As this is such an to all activities related to art, no matter if it’s draw- intimate and sensitive issue, any criticism is seen as ing, singing or dancing, but the more advanced they harsh or even misunderstood. Practical experience become at reading, writing and maths, the more art makes one agree with Anspaks (2004, 159) that later is pushed aside and parents often wonder why art it is impossible to overcome the childhood trauma classes are needed at school at all. That way the that ended the wish to explore and create beauty. student is relatively swiftly moved towards the It can be concluded that well-being during visual pragmatic and exact world where art is just a form arts classes is the main goal; the perfect execution of entertainment. Unfortunately, our contemporary of a work and accordance to standards should not society has little understanding about the impact of be a priority. Of course, this is hard to achieve as art on a personality. Art gives a unique perspective the study curriculum of visual art sets certain tasks towards personality development in the future of the and goals just like any other school subject. Stu- student like no other subject could. dent well-being is not mentioned in the curriculum; The more society believes that the th main therefore it is the teacher of visual art who has to education pathways should lead towards exact sci- teach in a way that while the technical complexities ences, that students should study these ‘’ absolute- are taught, the students’ well-being is also devel- ly needed’’ subjects so that they have a chance in oped while doing these tasks. If the students are not the job market, we as a society tend to forget the given this important component - well being during most important - emotional well being. Education visual art classes, they will lose their joy of creating, should create personalities, not just good workers. but it is joy that drives creativity and development (Anspaks 2004, 262). Adults often forget that the that leads a student towards more success, and an young people of today who have had fewer chances eagerness to explore and do more and see the inter- to express themselves artistically and have been esting world around. Students should develop their raised as just good future specialists might become creative skills because creativity exists in every area emotionally stunted personalities. Art gives expe- of life. In a way, progress is determined by peo- rience, aids imagination and creates joy. This joy, ples’ individual creative abilities in all walks of life created by artistic activities will expand the students (Tainena 2008, 63). Perhaps, if the student is freed inner creativity and freedom of expression is any fu- from negative criticism about their artistic expres- ture profession. It could be said that ideally, a per- sions, if the student receives a lot of joy during art son should never stop learning art and developing class, the student might work much more efficiently their art skills all through their life. and emotionally positively in other classes. Thus it can be seen that in the past people did This could be given as an answer to those who not discuss or talk about art as a means of develop- think visual arts as a subject with little importance ing well-being. Well-being is a personality’s content as it is obvious that they do not understand the goals feeling (eudaimonic movement - the belief that hap- that need to be achieved in this subject. The stu- piness is the greatest goal in a person’s life and the dent should not only learn various art techniques in guiding principle of their actions (IK, 2016). Often art classes, the student should also experience joy when an adult is asked: ‘’Do you like to draw?’’ the - which is not used in the teaching process as it is

24 not a pedagogical term. Pragmatism in class culti- better (Čua 2014, 62). The aforementioned strongly vates a narrow view of practical needs, strengthens contrasts with the contemporary methods of teach- materialistic views and diminishes the importance ings and child rearing in Europe. However this ex- of aesthetic and ethic values (Anspaks 2004, 276). treme example about Chinese parenting practices All the aforementioned, however, does not in any raises the question: what is the most important - the way or form deny the need to have a curriculum in student’s well-being or ideal comprehension of the art that is used in teaching. The teacher of visual art curriculum via increased studying and practicing? must find ways how to teach the curriculum so that The answer to such a question won’t be definitive the students get a sense of well-being from class, as excellent and good learning results are based that their psycho-emotional state is emotionally upon the student’s emotional state - attitude towards positive and that they can use these positive feel- studying and systematic work and training, targeted ings to work better in subjects that require a lot of learning and repetition of information learned. So- effort, memory training and fulfilling a high number ciety often tells students that visual art as subject of tasks. ‘’Positive psychology looks at subjective should not be taken as seriously as other subjects well-being, or personality and life well-being, that at school, it is forgotten that it is, indeed, visual art is directly tied to creative potential and the search that helps the student to learn other subjects indi- for a personality’s stronger abilities, stressing the rectly by developing the student’s inner sense of positive emotions and personality development’’ freedom, emotional elation that furthers the educa- (Svence 2008, 25). Researchers V. Hibnere and L. tional process. An important meaning of education Grasmane (2000, 35) stress that to achieve creative is to give people freedom of thought and creativity work of students during class, they need first of all, that is needed to develop their talents and determine psychological and practical readiness for work, the their life. Children and teenagers intuitively seek work needs to trigger multi-faceted activities of the out opportunities to create emotional comfort and psyche and increase the creative potential and posi- gain mental satisfaction. It is possible that it is the tive motivation. reason why they visit different extracurricular activ- This highlights the role of the teacher in devel- ities - singing, dancing, drawing and do many other oping the students’ well-being. Succesful learning things. Sometimes these activities are suggested by the tasks set in the curriculum is the teacher’s pri- their parents, but a student will not attend activities mary goal in the teaching process. Approaches to that do not create emotional fulfilment in the form how to teach differ in Europe and Asian countries. of joy. For example, in the Chinese culture, the student Study about an art studio funded by a parish is required to have brilliant grades in all subjects, municipality their emotional well-being is not taken into account at all, achievements are the only things that matter. Facts: X parish in 2012 founded an art studio They adhere to the way of thinking that ‘’if you like with the future prospect of turning it into an art something, it doesn’t mean you will achieve success school. The parish primary school has 70 students. in it If you will not make a dedicated effort, you will Every September, around 30 students sign up for the achieve nothing. Most people only focus on what art studio and 20 of them regularly attend it through they like (Čua 2014, 220). the school year. The studio is attended by students The Chinese do not praise students for their of various ages at the same time, there are no age-di- achievements, but point out failures. ‘’Chinese par- vided groups. The studio is open 4 times per month, ents demand perfect grades because they believe the 2,5 hours at a time. The art studio has funding from child can achieve these. If that does not happen, the parish council, so all needed art material costs these parents blame a lack of effort. Therefore, for are covered. Students can participate in the art stu- mediocre grades the child will be harshly criticised, dio free of charge. Attendance is not mandatory, punished and shamed. The Chinese think that the it is free choice of the students whether to attend child is strong enough to endure the shaming and get or not, there is no grading. Students of all art skill

25 levels can attend the studio, there are no selections swers, like that they cannot figure out how to pro- based on skill. ceed with the task given, some mention that there is 20 students participated in this survey, aged 6 too much drawing, that it is sometimes complicated to 15. to draw the day’s task. Others would like to have to All students answered the following questions: sculpt or make something than draw. However, all 1. Where do you like to draw best? these objections are minor, it does not mean that the From their answers it can be concluded that the students find any serious dislikes about the way the vast majority (85%) like drawing the most at the studio operates. studio. Only a few like to draw at school or home. 5. What would you like to do at the art studio? That could be explained by the fact that there is a The majority of the students want to draw at the wide array of art materials available at the studio for studio. but there are students who would rather like drawing, sculpting etc. The students spend time at to makes something - objects, paper crafts, cards the studio in a pleasant environment together with etc. Students who would like to draw also would their friends and classmates in a safe and support- like to make something sometimes, but the mak- ive environment. Each time there is a different art ing of something is not their dominant activity, it is activity so there is no boredom. Students are not more a change of activities once in a while. shamed if they do not reach a certain standard, the 6. Do you like to draw? teaching at the studio is individual and adapted to This question was answered positively by 100% their skills and motivation. This increases the stu- of the respondents. This answer is very logical and dents’ wish to create and increases creativity. objective, because if they disliked drawing they 2. For how long have you attended the studio? would choose to not attend the studio. The studio has been open for 4 years so far. 35% 7. What do you like to draw more - a task set by of all surveyed students have attended the studio for the teacher or a work of your own fantasy? 4 years, another 35% have attended for a year, 20% 65% of students claimed that they would prefer for two years, 10%- for 3 years. The number of to draw a work based on their own fantasy or idea. students who have attended the studio for four and 35% of students say that they prefer to draw the task one year respectively are the same. This shows that set by the teacher. The students responded to this the studio has a stable place in the students’ after question while protecting their creative freedom. school activity list and interest in art activities does However, that does not mean that the students want not decrease, it is at a steady level. to always draw what they have thought of. When 3. What do you like about the art studio? looking at the students’ works for the purpose of this The students mostly mention that they like research, it can be said that the drawing where they everything about the art studio. however, they also had to follow the task set by the teacher was done point out what they like the most. And that is the quite close to the given standards, but where they fact that the studio has everything they need to cre- were allowed to draw whatever they liked did not ate art - tools, paints, paper, etc. They also stress give the expected result. The students mostly drew that they can creatively express themselves here characters and objects that had been drawn before, and that the activities are fun and the atmosphere the works were not done in bold colours or lines, is good. there was a lack of fantasy to the composition. It 4. what do you dislike about the art studio? could be concluded that when students are told to The students note that there is nothing at the draw, without a set topic - objects, actions, then the art studio that they dislike. The greatest indicator students get confused about the work and about for the fact that they like everything about the art how to proceed and they cannot produce works with studio is the fact that the students come to the ac- characters of their own imagination but only some- tivities even though they are not mandatory and they thing they have drawn before. Excellent fantasy can stop attending the studio at any time you wish. works were made when the students were given the There were some insignificant additions to the an- task to draw a fairy tale that was read to them and

26 the further events in the fairy tale were up to the way. It can not be yet foreseen how their lives will imaginations of the students. In this case freedom unfold, but it is significant that art has already given of expression and fantasy elements could be found. them positive feelings and visions about their future. That did not apply to all works, but the majority. 12. Do you think that you draw well? 8. Do you like drawing in a small or big group? Most students - 70% think that they draw well. And why? From a teacher’s practical perspective this is not The majority of the students would like to work true, some draw better than others. As is the ob- in a small group - 75%. Their reasoning for that is jective reality of life, only few of the students are that if there are many students there is so much noise naturally artistically gifted. These answers reflect it is impossible to concentrate. This is an objective the students’ subjective evaluation of their abilities request as 20 students participate in the activities at and do not reflect their real skills. It is very positive the studio. However, since there are no significant to note that they do not have negative feelings about discipline issues during the activities, this group their abilities. The motto of the studio is - do and size does not impact each individual’s ability to you will be able to achieve it. This ‘’I do and I can’’ work as they want. This number of students makes has been subconsciously taken by the students and paying individual attention to each student difficult they believe in their abilities and artistic talent. but not impossible. The students come to the studio 13. Have you learned something new in the art after classes in school where classes end at different studio? times for each age and thus the students arrive when Nearly all students answer that they have. The they can and begin their work even if more students art studio has not set a definite goal to always teach are coming later. This makes teaching a little more something new. Indeed, the focus in on the skills and complicated for the teacher as the set task has to be knowledge that the students already have learned repeated several times, but this can be done because in school being put to use in the art studio in their the students arrive with a positive motivation to ex- creative works. The goals is to not force something press themselves artistically. new that is learned, but to free their inner creativity 9. Do you draw at home regularly? in their works without being afraid of mistakes and More than half of all students, 60% also draw at failures. Therefore, the studio believes that every home. Previously there was some homework given mistake can be turned to an advantage. This motto at the art studio. But it was found that the students gives the students a feeling of security and so their already have a lot of school tasks, many also attend artistic ability is not limited, but stimulated towards music school, sports and therefore it is not realis- experimenting. tic to set additional tasks to draw something as this 14. What would you like to change in the art might cause a dislike to drawing itself. However, studio? the students often bring the works they have created The students answer unanimously that they do at home to the studio to show them and get com- not want to make any changes. They only mention ments. that they would like even more activities in the stu- 10. What motivates you to draw? dio. Therefore the initial goals of the studio project The vast majority of students (85%) convinc- have been reached. The students voluntarily come ingly answer that it is their own initiative. This to activities in the studio despite a large workload voluntary work is very happily seen at the studio as in school. the students build the foundations of their creative 15. If there was no art studio, would you still personalities, no matter what profession they might continue to draw actively? choose later. Most students, 75% said that they would. This 11. Do you want your future life to be linked means that they do not want to abandon their artistic with art? abilities and see themselves as a creative personality The majority answered positively that they in the future. would like to have their life linked with art in some

27 16. Do you feel good at the art studio? creatively and emotionally. All students answer positively to this question. All the aforementioned clearly describes that There it has been achieved that when a student vol- visual art is important to contemporary students. untarily attends the activities and performs certain This is achieved by giving the student positive mo- tasks the student gains positive emotions and men- tivation to act and by using the correct method for tally enriches them. This is important for a healthy motivation - encouraging student well-being during personality development that will have ability to the activities. freely express themselves in any future profession. Many students point out that the teacher never scolds Literature them and that they like the teacher. Therefore, it Anspaks 2004 – Anspaks, J. Mākslas shows that a student’s well-being depends on good, pedagoģija. 1. daļa. Mākslas pedagoģijas teorijas un heartfelt, encouraging contact with the teacher. The prakses pamatu veidotāji. Rīga: RaKa, 2004. students especially praise the good atmosphere in Anspaks 2006 – Anspaks, J. Mākslas the art studio, there is no negative competition, and pedagoģija. 2. daļa. Metodoloģija, teorija, prakse. all that matters is free creativity. Rīga :RaKa, 2006. 17. How would you like the teacher to improve Čua 2014 – Čua, E. Tīģermātes cīņas himna, the activities? Rīga: Zvaigzne ABC, 2014 The students do not have definitive demands for Hibnere un Grasmane 2000 – Hibnere, V. un changes. Some want to be allowed to make some- Gramane, L. ‘’’Bērna vizuālā darbība’’, 2.daļa, thing instead of drawing, whereas others think there Mākslas pedagoģija,Rīga: RaKa, 2000 is not enough drawing. but as the studio’s activi- Svence 2009 – Svence, G. Pozitīvā ties are logically balanced, there are no demands to Psiholoģija,Rīga: Zvaigzne ABC, 2009 change or improve something in the way the activi- Tainena 2008 - Tainena, B.Jūsu bērns spēj ties at the studio happen. domāt kā ģēnijs, Rīga: Kontinents, 2008 IK 2016- Izglītība un Kultūra. ‘Kas ir pozitīvā Conclusions psiholoģija, un cik nepieciešama tā ir Latvijā? The results of the survey clearly show that vis- Available at http://www.izglitiba-kultura.lv/raksti/ ual art, regardless of the age, skill and ability level kas-ir-pozitiva-psihologija-un-cik-nepieciesama-ta- of the student is very appealing as a subject. This ir-latvija was achieved by making the students’ well-being a priority. Now that the art studio enters its fifth year of activity it is clear that the student number does not decrease, they attend the studio voluntarily and without being forced to. The students’ answers clearly point out that they feel good at the studio and learn something new there. Thus the most important - emotional well- being of the students is achieved. It was mainly achieved through positive atmosphere during the activities, with encouragement to experiment, fan- tasise and trying something new. Students pay attention towards the teacher’s at- titude towards them, that they are not scolded for mistakes, but instead helped and encouraged. The student receives encouragement and understand at the studio, they do not need to worry that they might do something wrong and that helps them to open up

28 INCREASING THE CREATIVITY THROUGH SPECIFIC ACTIVITIES OF THE AESTHETIC AND CREATIVE DOMAIN IN THE EARLY CHILDHOOD EDUCATION

Gianina-Ana Massari, Adelina Apostol, Faculty of Psychology and Education Sciences, Alexandru Ioan Cuza University of Iasi, Romania

Annotation General aspects Our research has as basis some studies focused The creativity has been approached as a process, on five perspectives: the role of a playing program as a product and as potential structural dimension on creative thinking in early childhood, the effect of of personality. Torrance (1963) defines creativity as the pupils group on the development of children‘s the process of modeling certain ideas or hypotheses, creativity, developing the figural creativity, on stud- testing these ideas and communication results. The ying skills in drawing and painting at preschoolers, creativity as a product is characterized by novelty, and the role of artistic activities on education of originality, usefulness, applicability. The creative preschoolers‘ creativity. The research goal aimed to personality is characterized by skills and attributes, see if the effectiveness of specific activities of the such as fluidity, flexibility, elaboration, originality, aesthetic and creative domain could estimate the sensitivity to the problems and redefinition. Fluidity level of fluency, flexibility, originality and elabora- is that possibility that involves productive and crea- tion, and to encourage the creative expression of a tive thinking to imagine in a short time a large num- preschool group. The tracked variables were: flu- ber of ideas, images and situations. Flexibility is the ency, flexibility, originality, making level, and- ef spontaneous or adoptive ability to easily change the fectiveness in encouraging creative expression of view, the approach to a problem, the direction of preschoolers. To measure the creativity of children thinking, according to the requirements of the new we have used in this research an adapted form of situation. Elaboration is the ability to develop unu- a psychological tests batery, called „School desk“ sual ideas and solutions. Originality is the expres- and “Drawings - Half-disk“. Also, we present some sion of novelty with the hint of the unusual nature of possible specific activities to aesthetic and - crea responses and solutions. Sensitivity to the problems tive domain that can stimulate the creativity of pre- is the ability to easily observe new phenomena and schoolers: musical activities; drama activities; vis- problematic situations. Redefining refers to the abil- ual-plastic activities; modeling activity. The papers ity to use in a new and unusual manner an object or ends with reccomandations of developing activities a part of it. to stimulate the creativity through specific activities for the creative and aesthetic domain in the early Research framework childhood education. Providing a favourably learning environment Keywords and an educational process centered on creative Creativity, aestehetic domain, early childhood, learning help to develop the creative potential of education a child. Stimulating the creative potential of chil- dren is one of the main priorities of education in the world. The current education puts great emphasis on training the ability of creative thinking.

29 Numerous studies were aimed to stimulate the nality), and creative behaviors and personality traits. creativity of preschoolers and its modalities. Our re- Thus, the role of such a program in cognitive, moral search has the foundation some studies focused on children is important. five perspectives: the role of a playing program on Regarding the second dimenssion, the effect creative thinking in early childhood, the effect of the group plays on the development of the creativity, pupils group on the development of children‘s crea- we based on the research, conducted in 2011, by tivity, developing the figural creativity, on studying Cobra Emami Rizi, Mohammad Hossein Yarmo- skills in drawing and painting at preschoolers, and hamadiyan and Abed Gholami which has the next the role of artistic activities on education of pre- two assumptions: the difference between the degree schoolers‘ creativity. of creativity of children who have been trained with To emphasize the effect of a playing program on games and those who have not been trained with this creative thinking of preschool children, we stopped approach, and the difference between the degree of at an article, written in 2011, by Maite Garaigordo- verbal creativity of children who have been trained bil and Laura Berrueco from Pais Vasco University with games and those who have not been trained of Spain. The sample included 86 participants aged with this approach. To measure the creativity of 5-6 years. In pre-test there were no differences be- 60 children investigated, it was used the Jean Luis tween boys’ and girls’ creativity. Before and after Salie test. It was found that child centered methods administration of the program were applied two as- and teaching the witnessed game have an important sessment tools: Torrance Test of Creative Thinking factor in child development and stimulate creative (Torrance, 1990) and Scale of creative behaviors thinking. Researchers believe that games during the and personality traits (Garaigordobil & Berrueco, childhood are the most effective on learning process 2007). The program consists of a weekly session by stimulating the imagination, independence, self- of play for 75 minutes and takes place during the esteem and creativity. This approach positively in- school year. A game session is divided into three fluence the children‘s performance in that it is given phases. It starts with an opening phase (5 minutes) to the needs, interests and ability. in which the group members sit in a circle on the About the third dimenssion, developing the floor, thinking of creative-cooperative games. It figural creativity, we can mention a study of Zudzie- follows the development phase sequence playback wicz Dorota, Dorota and Maciej Karwowski Oledz- (60 minutes) in which are chosen and carried two ki, from 2012. They have verified the effectiveness to three games. The adult provides instructions and of a doodle-book program on developing 4- to 6 participants play. The session ends with a closing year-old children’s figural creativity. The main hy- phase (10 minutes) in which children must reflect pothesis was that such programs effectively stimu- and talk about what happened in the session (their lates the creative imagination and divergent think- feelings, their participation rejections, compliance, ing of 4- to 6 year-old children. Books with smears cooperation). The conclusion is a reflection exercise are sets of tasks designed to stimulate the artistic in which players experience verbalises positive as- imagination and creative thinking. The child task pects and problems that have arisen and the solu- is to complete a design in accordance with his own tions to them. Teachers have noticed a significant idea. All tasks have an opening character, and the increase in the number of creative behaviors and instructions suggest a variety of possible responses, personality traits of participants, such as the formu- encouraging therefore the creative work. The study lation of multiple (and unusual) questions, intellec- which involved a total of 128 children aged 4 to 6 tual curiosity, new solutions to problems; inventing years had as task the completion the initial data so new games and toys; a sense of humor and an at- that the final result to be in the form of interesting titude of openness to new experiences. The results designs. To measure the fluency, flexibility and orig- showed that the program significantly increased the inality, it has been used TTCT for divergent thinking verbal creativity (fluency, flexibility, originality), (Torrance, 1974). The test contains an A4 sheet that the graphic creativity (development, fluency, origi- displays 20 identical circles. The child’s task is to

30 add elements to the examined circles to finish with manifestation of originality on the work, the aes- an interesting figure. The research has shown the thetics of the work, observance of the theme. The positive effects of the program on development of children of the experimental group achieved better creative imagination and divergent thinking in chil- results at modelling than in painting and drawing. dren aged 4 to 6 years. It has been shown that us- All three embodiments of artistic activities are loved ing books with smears it is possible to stimulate the by the children, but modelling allows the child to creative abilities from an early age, and it can serve come into a direct contact through the sense of as useful methods for developing creativity among touch with working material and therefore the per- children for useing at home and at school. formances obtained with this kind of activity are On the fourth dimenssion, in 2012, Maria Eliza slightly larger. The results of the drawing and paint- Dulamă, Mihai Bogdan Iovu and Andreea Rus were ing were at the same level. made study on drawing and painting skills of pre- Methodology research school children. This research started from the as- sumption that children can easily develop skills if Our research goal aimed to see if the effective- they are supervised by a competent person in the ness of specific activities of the aesthetic and crea- visual arts. The research objectives were designing, tive domain could estimate the level of fluency, flex- organizing and carrying out those activities that aim ibility, originality and elaboration, and to encourage to develop the preschoolers’ skills of painting and the creative expression of preschool group. learning new painting techniques with little time re- The tracked variables were: fluency, flexibility, sources. To the initial test each child drew an image originality, making level, and effectiveness in - en for 30 minutes. The authors rated the overall appear- couraging creative expression of preschoolers. ance and composition. Each design has been clas- The research was conducted in two kindergar- sified as follows: skill (how to use the materials); tens (13 and 18) from Iasi, during the second semes- development (accurate execution); flexibility (the ter of the school year of 2013-2014. After discus- qualitative differences between children‘s draw- sions with teachers and parents, we have selected ings); synthesis (general appearance of the compo- 16 children in these two kindergartens from Iasi to sitions). The researchers used techniques of paint- increase the creativity through specific activities of ing and drawing, such as: painting by folding paper the aesthetic and creative domain in the early child- („Butterfly“ and „Sun“), painting using toothpaste hood education. So, from the Kindergarten number („Blooming tree“), finger painting („Leaf“), paint- 13 we have worked with 8 children: two boys and ing using points, wet painting with salt, painting six girls, and from the Kindergarten number 18 we by pulling a wet thread, finger painting („Field of have selected other 8 children: two boys and six Flowers“) painting by blowing colors („Flowers“), girls. and wet on wet painting („Clouds“). It was a review About the description of the instruments, we on the progress made by children in developing spe- have to specify that there were used adapted forms cific skills in drawing and painting. for each instrument. To measure the creativity of For the fifth dimenssion, the role of art activi- children we have used in this research an adapted ties in creativity education of kindergarten children, form of a psychological tests batery, called „School we can mention the research conducted by Simona desk“ and “Drawings - Half-disk“. Şofron, in 2010, which is focused on the effect of For the „School desk“ instrument there was cultivation children’s creativity on their perfor- applied the Improvements test. This first test “Im- mance in artistic activities. The formative interven- provements of the school desk“ covers the intellec- tion program consisted of three activities based on tuals factors such as fluency, flexibility and -origi artistic education techniques: drawing, painting and nality. Children must look and try to offer as many modelling. The criteria to be followed in order to enhancements and improvements that might bring classify the children based on obtained scores were: to the image that represents a school desk. The pro- respecting the use of the proposed technique, the ducing factor had no impediment and it could be

31 introduced any changes and as many. Testing kin- score = 2, class 2; flexibility: score = 1, class 2; orig- dergarten children and we know that they could not inality: score = 5, class 3; creative thinking: score = write their answers, we ask them to verbalize their 2 + 2 + 3 = 7, class 2; which it means a „very poor“ ideas, and we have registered them. qualification. The score obtained (7) to creative Regarding the second instrument, “Drawings - thinking achieve a „very weak“ level, which dem- Half-disk“ is used to isolate and estimate the ability onstrates that his creative thinking is less developed. of elaborating, a hardly cognitive factor that could be surprised by other tests. In addition, it recovers At the second test “Drawings - Half-disk“, from another way of expression/locution besides the ver- 16 children, 1 child obtained a weak level, 2 of them bal expression. The elaboration involves a person to achieved a normal level, one child achieved a nor- come up with clarifications details, sometimes with mal good level, 3 of them obtained a solid good lev- surprising detailings. A board is showing to chil- el, 7 children got a very good level and two children dren, board which contains the process of obtaining achieved an outstanding good level. a half-disk. They are required to draw as many pic- At the second test of drawings („Half-disk“), tures and as much variety, including every time the the scores were analysed and calculated concerning half-disk. It will be considered only those images the elaboration task on a performed drawing of each which contains the half-disk. subject. For example, the framing „normal weak“ was Research results given to a child for a productive situation, in which At the first test (“Improvements of the school several ideas are proposed but they are repeated. desk“) from the whole sample of chilren, three chil- The child stops on them, detailing them, but it rep- dren got a weak level, other 3 children achieved a resents the same information several times. Another normal weak level, another 3 children achieved a example is for the framing „particularly good“ that good normal level, six of them have achieved a nor- was given to a child that had only two drawings, but mal level and only one child obtained a solid good these drawings were showed very well the details, level. which proves a great capacity for elaboration. It is It was noticed that at the first test, one child not important the quantity, but especially the qual- were obtained a weak level, other 3 children got a ity. normal weak level, and at the second test the chil- The two tests confirm our first hypothesis that dren achieved better results, only one of them get- specific activities of creative and aesthetic domain ting weak. have a greater efficiency in estimating the level of For example, the answer of the M.A. subject of fluency, flexibility, originality and elaboration. 6 years old („the desk should be blue and made from After applying these two tests, it showed that iron, it should be lighter and have a button that when children have a good creative thinking (test of en- you press to turn into a machine, to have scent like hancements), especially a good capacity of elabora- in a car and move on the wheels. to have a computer, tion (test of drawings). drawers for things and a remote to gather“) have got Given that from the whole sample of children, the next scores for the: fluency: score = 10, class 7; only one of them obtained a weak level, we consider flexibility: score = 9, class 8; originality: score = 30, that is confirmed our second hypothesis though that class 6; creative thinking: score = 7 + 8 + 6 = 21, the specific activities of the aesthetic and creative class 7; which it means a „good“ qualification. The domain have a greater efficiency in encouraging the score obtained (21) to creative thinking achieve a creative expression of the preschooler than other ac- „good“ level, which demonstrates that his creative tivities in kindergarten. thinking is well developed. Another example Activities to increase the creativity through spe- The answer of the R.S. subject of 6 years old cific activities („the desk should be blue and have a computer game“) have got the next scores for the: fluency: The game is the most important framework for

32 the assimilation of the reality without constraints or Conclusions sanctions, to resolve the emotional and intellectual In the early childhood education, the teacher balance of self in dealing with the reality, but also to must have the ability to understand children, to live stimulate the creative potential. Along with the imi- together strong feelings, to create situations that en- tative game, the designing game and creation game rich the child‘s mind with certain representations contribute to combining the movements, to the dis- and habits, to transform the job into a beautiful covery of multiple uses of objects, to imitation and miracle. simplified reproduction the patterns and behaviors From the didactical point of view, we can re- of involved action in life situations, by adding new mind some methods that could stimulate the indi- data of emotions and desires. Besides the ability to vidual and group creativity: the research project, play and learn through play, the child has the ability brainstorming, brainwriting, Philips technique 6-6, to create. The game of the child is not a maker prod- dreaming technique, mosaic method, starbursting, uct, but a new and original product through which panel, thinking hats, Batelle-Bildmappen-Brainwrit- reveals the objective reality, social and cultural ing, PAPSA - Perception-Analyzing-Production-Se- development in relation to itself and in relation to lection-Application, case-study, round table, group other children. Not only the imagination is involved interview, House, the Magic Mirror Technique etc. into creative activity of the child, but also important To stimulate the creativity through specific ac- elements of ideation, figuration capabilities (play), tivities for the creative and aesthetic domain in the skills and abilities which are best evidenced in the early childhood education is recommended to focus activities of the aesthetic and creative domain. Be- on activities like: low we present some possible specific activities to training the working skills for making draw- aesthetic and creative domain that can stimulate the ings, painting and modeling; creativity of preschoolers: establishing connections between the different ●● musical activities: spontaneous creation of a elements of language, shapes and objects from the song on lyrics, developing a story on a song, environment (nature, art, and social); musical rhythmical improvisation in the form of stimulation of expressivity and creativity questions and answers, the dramatization of a through drawing, painting and modeling, working musical work, choosing and linking images to a with clay, and using other art media; melody or some fragments of songs; working with materials that have been adapted ●● drama activities: the drama play „How do or modified to meet their needs; you see me/them?“, Artists and models, Domes- building the capacity to intercept the sound and tic appliances - mime group; music; ●● visual-plastic activities: Sewing ... drawings, building the capacity for expression through Create a story, Continue the pad, Folded Dra- music; wing, Coated objects; knowing the great values of national and uni- ●● modeling activity: A scene of a story. versal musical creation; Through the activities of aesthetic and crea- talking and exchanging ideas with each other tive domain, the child selectively and in a specific during activities; way reflects on the reality. Through these activities, taking the children to field trips; the preschooler assimilates the reality to its self, on providing plenty of materials to engage in and balancing the relations with nature, with others and explore; with himself. Using the language of lines, colors, giving ample time to engage in what they ex- graphic signs, the child recreates a universe which plore and manipulate concepts/ideas with keen in- impressed him. terest; using alternative assessment methods (portfo- lios, observations, anecdotes, record keeping), and, of course, encouraging to be creative.

33 Educating the creativity in the early childhood education involves a set of educational actions that have to develop the spontaneity, perseverance, will, tenacity, independence of thought, epistemic non- conformity, openness to experience, responsiveness to problems, willingness to change the situations, creative motivation, various interests and concerns, development and anticipation capacity, rich emo- tional background etc.

Literature Dulamă, M.E., Iovu, M.B., Rus, A. (2012). The study of drawing and painting abilities in preschool children, Acta Didactica Napocensia, vol. 5 (3): 23- 30. Dziedziewicz, D., Oledzka, D., Karwowski, M. (2013). Developing 4- to 6-year-old children’s figu- ral creativity using a doodle-book program, Think- ing Skills and Creativity, vol. 9: 85– 95. Garaigordobil, M., Berrueco, L. (2011). Effects of a Play Program on Creative Thinking of Pre- school Children, The Spanish Journal of Psychol- ogy, vol. 14 (2): 608-618. Rizi, C. E., Yarmohamadiyan, M. H., Ghola- mi, A. (2011). The Effect group plays on the- De velopment of the Creativity of Six year Children, Procedia Social and Behavioral Sciences, vol. 15: 2137–2141. Stoica – Constantin, A., Caluschi, M. (1989a). Ghid practic de evaluare a creativităţii Secţiunea I, Universitatea Al. I. Cuza Iaşi, Centrul de Ştiinţe Sociale. Stoica – Constantin, A., Caluschi, M. (1989b). Ghid practic de evaluare a creativităţii Secţiunea a II-a, Universitatea Al. I. Cuza Iaşi, Centrul de Ştiinţe Sociale. Şofron, S. (2010). Rolul activităţilor artistico- plastice pentru educarea creativităţii preşcolarilor, Romanian Journal of Education, vol. 1 (3-4): 31 – 46.

34 MIND YOUR STEP, OR THE PITFALL AS AN OPPORTUNITY FOR DEVELOPMENT

António Meireles, Polytechnic Institute of Bragança, Portugal

Annotation task, if not impossible. We have to assume that the Structures of drawing in the depiction of forms ground where we stand and move is solid enough, are crucial to establish a solid ground to work crea- that there isn’t a pitfall in our path, that nothing tivity within Art and Design Education. It was iden- odd will stand between where we are and where tified a problem regarding the use of structures not we want to be, or that nothing will fall from the encouraging or even allowing creativity to be devel- sky, just to give a few examples of what we expect oped, and proposed a set of activities with specific not to encounter when walking. In Art and Design difficulties allowing a different approach to drawing Education there is a parallel to this situation in the structures and thus enhancing creativity. path of student development, as both students and Introduction: Research aim teachers have to assume there are sound structures In the context of drawing classes at the School to work from, and that the path of learning is a clear of Education at the Polytechnic Institute of Bragan- and open road. One problem is when some struc- ça, Portugal, was identified the need to open frames tures present themselves not as instrumental, but as of operation within drawing, presenting here an on- teleological, becoming an end and not the means to going research of devices and methods that provide acquire something, mining the learning process by specific difficulties to the normal depicting process. leaving just a small gap for new information, if any. These difficulties offer an opportunity to open draw- A very simple example lays in depicting forms, ing processes to new fields of action and expression, using mostly data from the knowledge that we have thus contributing for creative development of the of them, rather than collecting new data from percep- enrolled students. tion, or in few words, drawing not what we see, but We do not walk minding every step that we take, rather what we know. As in every action that we do, because that would make walking a very difficult we use a mix of knowledge and perception, adapt- ing one to the other in order to get what is needed to accomplish a task. If the objective is to draw a spe- cific form, the problem is when knowledge overlaps perception, compromising the task. This happens often in adults not used to draw, that when asked to do so, retrieve ancient memories, and apply a gen- eral structure, more than collecting new data[1]. This way, the drawing of a specific male model tends to be the one of a general male, or even a general hu- man figure. In another level, some students present

1 Memory tends to simplify, generalize and abbreviate Picture 1. A bulldozer toy as a drawing media (Edwards, 2001) 35 some difficulties in overcoming structures of draw- Four groups of two activities were conceived ing, not to obtain a new form, but to try a new struc- regarding four aspects of drawing: observation; ture. These latter are the subjects of this research, global control of media; fine motor skills and role attempting to open structures of thought and action, of the support. rather than closing on the ones they know to work. Observation activities regard visual perception, More than a problem of directing the drawer’s questioning what is something as normal as breath- attention to the form, it is required to direct the ing and providing new frames of operation. drawer’s attention to the process, addressing clearly ●● The mirror[2] uses one as the mean to collect the need for new experiences, by making them more data from an object placed at the back of the stu- conscious, understandable, restraining the use of a dent. The student must hold the mirror to see the fits-for-all structure and refraining the fear of fail- object, providing a shifting viewpoint. Using this ure. simple device, observation is enhanced as it is more difficult to collect data, because the object is only Explanation present at the expense of the mirror’s position and Some devices were collected for the purpose of orientation in space, changing not only the position enhancing the openness of drawing structures, ad- of the object, but also its size. Whenever the object dressing particular aspects of drawing. Their aim is is seen and drawn, one has to adjust the observation quite simple, as the student must try to depict given through the mirror, trying to acquire a stable refe- objects overcoming the inherent difficulties laid rence. upon by each device. These difficulties are the pit- ●● The blindfold is a pair activity in which a fall of the title, as they present themselves as some- blindfolded student draws an object described by thing odd that prevents the usual stroll around the other student. In the end of the drawing they must drawing structures that the students know for long. change, in order to get the experience of the two Before the start of these activities the students are tasks. The blindfolded student follows instructions, told of the contents, aims and particularities of each having to trust everything said, as he/she don´t have exercise, making the process as explicit as possible. a way of knowing what and where is being drawn There is no specific time to accomplish the tasks, beyond motor memory. The viewer must overcome and the students are free to start wherever they want his/hers own viewpoint in order to give valuable and follow their own order, providing they accom- instructions, verbalizing something that is often not plish all the tasks. At the end there is a reflection fully rationalized in a normal depicting task. As the upon the developed activities. draughtsperson, one has to develop a haptic domain The first objective of the several activities is to of space, confronted at the end by visualizing. figure out how to do it, rather on what to do, putting Global control of media provides difficulties -re the weight of the activities on the use of the different lated to the overall control of the operating media devices, requiring the fulfilment of a task, rather on regarding the relationship established with the sup- the creativity to figure out what to do. The second port, namely paper. and more important objective of the use of these de- ●● The bulldozer is a radio-guided bulldozer vices is to open new paths of drawing, as it is abso- toy in which has been attached a device that holds lutely required to work outside the current structures a pencil in the shovel. This allows controlling the of drawing to fulfil the provided tasks, thus opening movements of the pencil, up and down, raising and new grounds for the future. lowering it when needed, move it to the left or the The devices and methods of their use are vari- right, aided by the increased movements of the ve- ous, including things such as a big glove or a toy hicle. This drawing device was projected to offer a that come from our daily life, giving them a stranger differed approach to the act of drawing, as it needs and more suitable use for the established purposes. 2 Somehow related to Claude’s Glass, a glass or mirror They are also playful, providing a ludic aspect to the painted with sepia tones in vogue in the eighteenth century, rather complex issues in stake. reflecting a given scene with chromatic and tonal characteristics of Claude Lorrain’s work (Clark, 1965; Schama, 1995) 36 learning to be operated. context. When high levels of proficiency in drawing ●● The dog leach is a simple device consisting are attained, sometimes that has the cost of leaving of a string attached to the back of a felt pen marker. small space for evolution, and this is lethal in Art Being the length of the string of at least 40 cm, the and Design Education, as student’s evolution is the operator holds it and draws using the possible mo- core of this vital activity in the society. Of course vements. The use of this device is very complex, as that evolution, adaptability and interest must be part every movement is amplified, being very difficult to of the students DNA, but they cannot be overlooked control the drawing. at the cost of leaving some valuable people behind. The two activities in the group of fine motor The aim of this paper is to share an ongoing re- skills aim at providing difficulties related with the search trying to deal with problems regarding the use of hands and fingers in drawing. use of structures of drawing in depicting forms. ●● The glove implies the use of a welding glove, These structures sometimes are used as recipes that very large and thick to depict a detailed object in a provide an answer that rather encloses the student’s small drawing. As fine motor skills are padded by ability to develop new ways of dealing with these the glove, to accomplish the task requires commi- structures and even with new structures. Creativity tment and adaptation. needs structures to be developed, but not in the de- ●● The clamp consists of four connected clamps gree of enclosing its paths. in which one holds another, this holds another and Overcoming the specific difficulties of the -pre the last holds the pencil. The student must hold the sented activities provides a way to deal with new first clamp to depict the given object, overcoming structures. The activities comprehend difficulties of the shifting movements of the clamps. different degrees, aiming at four aspects of depiction The role of the support consists of two activities in drawing: observation; global control of media; that demand a different conception of drawing us- fine motor skills and role of the support. ing actively the support as an actual drawing media The research results are rather promising, as more than a passive surface. the enrolled students state at the end of the exer- ●● The weirdograph is a simple wireframe cises that are more open to different ways of draw- structure that holds a felt pen marker. This structure ing, showing it on the upcoming drawing exercises is operated in a card box, which is the only thing the where new structures of drawing are needed. The operator can move. The drawing is made by small creativity in stake is not directly related to the birth touches or by movements of the box, moving the of ideas or forms, but rather on the processes requir- weirdograph and thus the pen over a sheet of paper. ing an open-minded approach, necessarily flexible This is a very complex device to use, needing the to consider, try and make choices that differ from movement of the support rather than the operating what is already known and proven (Runco, 1999). media. As an ongoing research it is in a rather early ●● The suction pad is a very simple drawing de- state, being currently developed personal inquiries vice that attaches a felt pen marker to a window. The at the end of the activities in order to evaluate the drawing is made moving a sheet of paper over the degree of their effectiveness, trying to verify a re- felt pen marker, using the light that the window pro- lationship with the development of subsequent ex- vides and the translucency of the sheet to see what ercises. is being drawn. Literature Conclusions Clark, K. (1965). Paisagem na arte. Lisboa, Ul- It can be said without great margin of error that isseia everyone can draw. This doesn’t mean that every- Christian Rattemeyer, C. (Ed) (2013). Vitamin one reaches high levels of proficiency and expres- D2: New perspectives in drawing. Phaidon sion in drawing, for that depends of different cir- Edwards, B. (2001). Drawing on the right side cumstances, such as personal suitability, training, or of the brain. London, Harper Collins Publishers.

37 Maslen, M. & Southern, J. (2011). Drawing Projects: An Exploration of the Language of Draw- ing. Black Dog Publishing Runco, M. &, Pritzker, S. (1999). Encyclopedia of Creativity. Academic Press Sale, T. & Betti, C. (2011). Drawing: A contem- porary Approach. Cengage Learning Sawdon, P. & Marshall, R. (Ed) (2012). Hy- permedia. Beyond the lines of Contemporary Art. London: Tauris Schama, S. (1995). Landscape and Memory. London, Fontana Press

38 INTERPRETACIJOS METODAS MENINIO STIKLO EDUKACIJOJE: BALTIJOS ŠALIŲ STIKLO MENO MOKYKLŲ TARPTAUTINIO SIMPOZIUMO IR PARODOS ATVEJIS

Raimonda Simanaitienė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija ju metu daugiau užsiimanti stiklo taros gamyba ir Straipsnyje analizuojamas interpretacijos me- turinti tik nedidelį eksperimentinį stiklo cechą). O todas, susietas su senųjų epochų bei istorinių stilių etnografinėje sodyboje įsikūręs stiklo muziejus iki stiklo meno kūrinių inspiracijomis šiuolaikinėje sti- šiol renka įvairius istorinius eksponatus, demons- klo menininkų kūryboje. Šis metodas (kaip esminė truoja stiklo gamybos būdus bei šiuolaikinės stikli- simpoziumo bei parodos koncepcija) buvo pritaiky- ninkystės parodas (1, 2 pav.). tas Estijos dailės akademijos prof. Marės Saarės su- organizuotame edukaciniame renginyje, kuris įvy- ko 2015 metų vasarą Olustverės (Estija) vietovėje. Renginyje dalyvavo grupė Baltijos šalių aukštųjų mokyklų stiklo specialybės dėstytojų ir studentų. Sėkmingo metodo pritaikymo dėka buvo įgilintas stiklo meno istorijos pažinimas ir pasiekta naujų originalių kūrybinių rezultatų. Raktiniai žodžiai Aukštosios meno mokyklos, Baltijos šalys, in- terpretacija, edukacija, Olustverė, metodas, paroda, simpoziumas, stiklo menas. 1 pav. Jarvakandi muziejus, Estija Įvadas 2015 metų vasarą, laimėjus Lietuvos Švietimo manų paramos fondo konkursą, pavyko gauti sta- žuotę Taline, Estijos dailės akademijoje. Šios sta- žuotės tikslas buvo gilinti Lietuvos ir Estijos stiklo dailininkų ryšius, plėsti šios srities žinias. Taigi teko nuodugniau susipažinti su Estijos stiklo dailininkų kūryba ir parodine veikla. Galima teigti, jog šį kar- tą įdomiausi šios srities atradimai įvyko ne pačioje Estijos dailės akademijoje (kuri, beje, dar nuo tarpu- kario garsėja stipria meninio stiklo edukacija), bet provincijoje – šalies centrinėje dalyje esančiuose 2 pav. Jarvakandi muziejus, Estija Järvakandžio ir Olustverės miesteliuose. Järvakan- dį vietiniai vadina Estijos stiklo meno širdimi, nes Mano stažuotės metu Järvakandyje bendruo- čia nuo seno veikia stiklo gamykla (tiesa, pastaruo- menės įrengtoje „Hetke galerijoje“ įvyko žymiau-

39 sių Estijos stiklo menininkų paroda „Moment“. bei amatų centras. Centriniuose rūmuose yra įreng- Joje darbus eksponavo tokie garsūs autoriai, kaip tas muziejus, koncertų salė. Gyvuliams skirtuose Ivo Lill, Eve Koha, Mare Saare, Peter Rudaš, Rait pastatuose auginami arkliai, paukščiai, puoselėja- Prääts, Sofi Aršas, Tiina Sarapu bei daugelis kitų (3 ma parko aplinka. Spirito varyklos pastatas nūdien pav.). (Viso čia matėme apie trisdešimties vedan- yra pilnai restauruotas ir pritaikytas amatams: jame įrengtos meno galerijos salės, veikia atviros kerami- kos ir stiklo dirbtuvės. Kadangi gretimai dvaro yra žemės ūkio mokykla, tai šios dirbtuvės sėkmingai išnaudojamos ir edukaciniams tikslams: minėtoje mokykloje yra mokoma ir stiklo pūtėjo bei kerami- kos formuotojo specialybių (4, 5 pav.).

4 pav. Olustvere mokomųjų stiklo ir keramikos dirbtuvių pastatas - buvusi spirito varykla

3 pav. Sofi Arsas kūrinys parodoje Moment

čių Estijos stiklo dailininkų kūrinius.) Tai atskleidė svarbų bruožą, jog estų menininkai nevengia kultū- rinių renginių provincijoje. Skatindami platesnius meno pažinimo procesus, patrauklius renginius or- ganizuoja ir regioninėse, netgi itin mažose vietovė- se. Nuo Järvakandžio pavažiavus maždaug 50 km 5 pav. Olustvere. Stiklo dirbtuvės atsiduriame Olustverės vietovėje. Šis miestelis pa- sižymi dar palankesne kultūrinio turizmo situacija Olustverės dirbtuvių galerijinėse erdvėse 2015 ir infrastruktūra bei atvykstančiam lankytojui gali vasarą veikė paroda „Interpretacijos“, kurioje kūri- pasiūlyti įvairių įdomybių. Nedidelė gyvenvietė nius rodė net šešių meno institucijų stiklo specialy- (joje priskaičiuojama apie 450 gyventojų) šakni- bės studentai. Šio projekto sumanytoja Estijos dailės mis ir architektūros paveldu remiasi į 17 amžių. akademijos stiklo katedros vadovė, profesorė Mare Olustverė garsėja viena geriausiai Estijoje išlikusia Saare Olustverėje organizavo simpoziumą ir par- ir bendruomenės bei svečių reikmėms naudojama odą. Čia buvo sukviesta tarptautinė bendruomenė dvaro sodyba, kurią supa romantiškas angliško sti- - įvairių, daugiausiai Baltijos šalių mokyklų stiklo liaus parkas. Sodybos visumą sudaro 19 amžiaus specialybės dėstytojai ir studentai. Taigi šio straips- rūmai ir visame parko plote išsidėstę plytiniai bei nio tikslas ir būtų minėto renginio pagrindu išanali- akmeniniai pastatai (tarnų gyvenamieji namai, pie- zuoti čia atsiskleidusį interpretacijos metodą, kuris ninė, galvijų, arklidžių statiniai, spirito varykla ir naudojamas kaip edukacijos priemonė, gilinant bei kt.). Visas šis kompleksas iš pagrindų renovuotas ir plečiant studentų stiklo istorijos žinias ir skatinant sėkmingai funkcionuoja kaip turizmo, žemės ūkio jų kūrybiškumą. Siekiant tinkamai išryškinti pro-

40 jekto esmę straipsnyje naudojamasi istoriniu, lygi- reaguojant į praeities meistrų naudotus vizualinius namuoju ir formaliosios analizės tyrimo metodais. vaizdinius, ženklus, formas ar technikas. Projekte dalyvavę studentai ekspozicijai patei- Projekto analizė kė kūrybinės interpretacijos aprašą ir inspiracijos Olustvėrėje vykusių edukacinių veiksmų pa- šaltinio – istorinio stiklo kūrinio nuotrauką, todėl grindas buvo paskatinti jaunuosius menininkus parodą tapo įdomu stebėti ir vizualine estetine, ir kuo giliau pažinti stiklo meną ir kūryboje remtis į edukacine prasme. Skaitant stiklo menininkų ko- pasaulinės stiklininkystės šaknis. Studentų impro- mentarus, tapo aišku, kodėl jie pasirinko vieną ar vizacijos turėjo gimti išstudijavus praeities stiklo kitą inspiracijos objektą. Tekstai suteikė istorinių reiškinius. Projekto koncepcijoje Mare Saare rašė: žinių apie stiklininkystės raidą, o kartu padėjo išsi- „turime milijonus įvairių kūrinių, kuriuos per penkis aiškinti, kokie konkretūs objektai aktualūs šiuolai- tūkstančius metų pagamino stiklo kūrėjai. Kiekvie- kiniams stiklo kūrėjams, koks jų požiūris į senąsias nas darbas neabejotinai turėjo tam tikrą atsiradimo vertybes, kokias stiklo estetines bei technologines priežastį. Manau, kad senieji stiklo meistrai buvo ypatybes išskiria ir pabrėžia įvairių šalių studentai. panašūs į mus – smalsūs, eksperimentuojantys, ple- Taigi norėtųsi pristatyti bent keletą iš jų. čiantys medžiagiškumo ribas. Jų techniniai laimėji- Iš Alžyro atvykusi Saïda Bayoucefi pastoviai mai nesirėmė patikrintomis mokslinėmis žiniomis, studijuoja Lisabonoje, bet vieną semestrą ji praleido juolab, kad tobulas apdirbimo priemones turime tik Taline. Savo įkvėpimo šaltiniu pasirinko Sirijos me- nūdien. Visgi įvairiuose praeities stiklo kūriniuose četėse viduramžiais naudotas stiklo lempas, kurios matome sėkmingai išreikštus svarbiausius dalykus: būdavo gausiai dekoruojamos arabiškais raštme- funkcionalumą, dekoratyvumą, religingumą, me- nimis. Paprastam stebėtojui šis aukso, sidabro bei niškumą... Parodos „Interpretacija“ tema kviečia emalio dažais sukurtas raštas atrodo tarsi užburian- renginio dalyvius susirasti istorinio stiklo objektą tis ornamentas. Bet, pasak Saïdos, islame tokia lem- ir dar kartą sufokusuoti dėmesį į jį įgyvendinant pa yra tiesioginė nuoroda į Alachą. Apie tai teigia- rezonansinį stiklo kūrinį. Tai mus skatina istoriją ma jos apraše, kur pasiremiama ir Korano mintimis: pažinti naujoje šviesoje, šiuolaikiniame kontekste.“ „Dievas yra rojaus ir žemės šviesa! Meldžiantis ši (Be abejonės, man, kaip stiklo istorijos dėstytojai ši šviesa žmogui asocijuojasi su švytinčia lempa. Kita pozicija taip pat labai priimtina.) vertus, lempa yra iš stiklo, o stiklas čia spindi tarsi Parodoje dalyvavo dvidešimt vienas meninio nuostabi žvaigždė...“ (6, 7, 8, 9 pav.). stiklo studentas iš skirtingų kraštų (Alžyro, Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Suomijos). Visgi juos susiejo Baltijos šalių geografija, nes dalis tolimesnių kraštų studentų Taline mokėsi pagal Erasmus programą. Taigi čia labiausiai atsispindėjo visų trijų Baltijos valstybių ir Vroclavo dizaino akademijos jaunųjų kūrėjų bei jų mokytojų patirtys. Parodoje eksponuojamiems stu- dentų darbams vadovavo Mare Saare, Eeva Käsper, Piret Ellamaa, Caroline Madden, Beata Mak-So- bota, Valmantas Gutauskas, Inguna Audere bei kiti dėstytojai. Jaunieji autoriai savo interpretacijoms pasirinko itin plataus istorinio intervalo objektus. Daugelį jų sudomino stiklininkystės aukso fondo - senojo Egipto bei antikinės Romos darbai, bet kai kurių studentų dėmesys nukrypo ir į viduramžių, renesanso, baroko bei 19-20 amžių stiklo meninin- kų pasiekimus. Naujieji kūriniai buvo įgyvendinti, 6 pav. Saidos Bayoucefi inspiracijos šaltinis - Siri- jos lempa, viduramžiai 41 mano kamėjos yra moderni praeities versija kūrinio vizualiąja, kompozicine, funkcine prasme, o taip pat ir tuo, jog jos įgyvendintos kita - liejimo technika.“ Vis dėlto Vikos Šulcos atlietose plokštėse, akivaiz- džiai „žaidžiama“ išsaugota skulptūrinio portreto idėja ir aukšto reljefo bei plokštės fono kontrastu. Joanna Kasperkiewicz iš Vroclavo dizaino aka- demijos interpretacijai pasirinko diatretos indą. Di- atretos gausiausiai darytos Galijos teritorijoje 1 – 4 mūsų eros amžiais ir yra laikomos vienu gražiausiu Romos imperijos stiklininkystės pavyzdžiu. Tai tra- dicinės dubens arba puodynės formos indai, iš išo- 7 pav. Saida Bayoucefi, Alzyras, triptikas I rės apsupti ažūriniu stikliniu karkasu. Šie indai buvo skirti proginiam naudojimui, o juose patalpinti rel- jefiški užrašai išbaigdavo diatretos dekorą. Jaunoji menininkė teigė, jog savo dirbinį ji norėjo pagamin- ti pūtimo į medinę formą būdu, išlaikant diatretos indo formą ir atkreipiant dėmesį į indo paviršiaus tekstūrą. Lietuvių stiklo kūrinių kolekciją sudarė penkių Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto stiklo studentų - Gerdos Targanskytės, Ritos Griškonytės, Jolitos Jakštaitės, Karolio Gibovskio ir Andriaus Keturkos - darbai. Karolis Gibovskis susidomėjo 8 pav. SaidaBayoucefi, Alzyras, triptikas II viena sudėtingiausių stiklininkystės technologijų - filigranu, darytu Venecijoje. Venecija jau nuo vi- duramžių epochos garsėjo ypatinga stiklo formų ir technikų derme. Funkcinis ir dekoratyvus stiklas čia buvo gaminamas Murano saloje, kurioje meistrai turėjo puoselėti ir saugoti įvairias stiklo įgyvendi- nimo paslaptis. Baltais ir spalvotais stiklo siūlų „nė- riniais“ persmelkti venecijiečių filigraniniai indai renesanso ir baroko epochose tapo viena geidžia- miausių prekių Europos aristokratų namuose. Ka- rolio pasirinktas vazos originalas, žinoma, yra kur kas sudėtingesnis, kupinas puošnių detalių, tačiau žiūrovui svarbu tai, kad ir studento indo interpre- 9 pav. Saida Bayoucefi, Alzyras, triptikas III tacijoje taip pat matomos išsiskleidusios filigrano Stiklo menininkės iš Latvijos Vikos Šulcos gijos. Andrius Keturka susidomėjo garsiu Romos inspiracijos šaltiniu tapo kamėjos. Autorė savo laikų kūriniu – mitologiniais siužetais dekoruota aiškinamajame tekste rašo, kad „graikų ir romėnų dvisluoksnio stiklo Portlando vaza. Tiesa, jaunasis skulptūriniai portretai buvo gausiai naudojami an- menininkas nusprendė šį garsų pavyzdį interpretuoti tikos juvelyrikoje. Kartu šie dirbiniai atliko atvaiz- savaip: indą „apgaubė“ persišviečiančiu stiklo kubu, do įprasminimo (savotišką dabartinės fotografijos) vazos vaizdinį tarsi „įkalindamas“ neapibrėžtame funkciją. Kamėjoms daryti naudotas skirtingų rūšių laike (10, 11 pav.). Studentės Jolitos Jakštaitės „dy- akmuo arba stiklas, pagrįstas kontrastingu spalviniu gliuoti“ indeliai taip pat rėmėsi gumbuotų romėniš- portretinio atvaizdo ir jo fono sprendimu. Žinoma, kų bokaliukų prototipu.

42 kė estų menininkės Astra Aavik, Maarja Mäemets, Svetlana Gurevitš, Sigrid Luitsalu. Pavyzdžiui, Sve- tlana Gurevitš susižavėjo kiniečių Quing dinastijos stiklo dirbiniais, tačiau jos pačios plokštėje „Mi- tologija“ sąsaja su kinų tabako indeliais išliko tik abstraktaus dekoro lygmenyje. Astra Aavik graikų dubenėlyje įžvelgė šiuolaikinės dizaineriškos kom- pozicijos versiją ir pasirėmė paprasta geometrine forma. Dar viena Estijos dailės akademijos studentė Si- grid Luitsalu apraše teigė: „mano kūrinys inspiruo- tas Romos imperijoje 1 m. e. a. pagaminto indo. Ši stiklo lėkštė buvo sudaryta iš keturių vienodų sekci- jų, sulydant spalvotą purpurinį, geltoną, mėlyną ir balkšvą stiklą. Įvairių spalvų stiklo kombinavimas jau buvo žinomas Romoje, bet šis pavyzdys dar įdomus tuo, jog čia į stiklo masę kruopščiai įlydyti realistiški diademų vaizdiniai. Šia prasme tai savo- tiškas antikinės stiklininkystės šedevras.“ Simpozi- ume Sigrid sukūrė keletą spalvotų stiklo lėkštelių, kurias aiškino taip: „Visų pirma, aš buvau inspiruota romėniško indo kolorito, todėl norėjau sukurti ketu- rių skirtingų spalvų indus. Naudodama trapią pâte 10 pav. Portlando vaza, Romos imperija de verre stiklo techniką galėjau jiems suteikti švel- numą ir peršviečiamumą. Kurdama supratau tai, kad man visuomet patikusios senųjų civilizacijų ir rytų kultūros turi sąšaukų ir su mano gimtąja estiška kul- tūra. Tai atsiskleidė palyginimuose su estų tautinio kostiumo ženklais, ornamentika, spalvų dermėmis.“

Išvados Apibendrinant, norėtųsi pabrėžti, kad eduka- ciniam kūrybiniam procesui pasitelktas inspiracijų metodas padarė didelę įtaką simpoziume dalyva- vusių studentų profesiniam tobulėjimui, įtakojo to- 11 pav. Andriaus Keturkos kūrinys, inspiruotas lesnes parodines idėjas. Žinoma, inspiracijų meto- Portlando vazos do analogų studijuojant vaizduojamąjį meną, ypač Ritos Griškonytės kūrinį įkvėpė ankstyvosios tapybą, žinome nemažai. Tarkime, mokant XX a. gotikos (Saint Denis bažnyčios Prancūzijoje) vitra- tapybos patirties neretai pasitelkiamas tapybos au- žai. Tiesa, autorė nesiekė konkretaus vitražo vaizdo torių darbų kopijų ar originalų kūrybinis interpre- reprodukcijos. Savoje plokštėje „Journey“ („Kelio- tavimas. Visgi stiklo mene tai nėra dažnas (greičiau nė“) ji netgi nepasitelkė vitražinės technikos. Seno- fragmentiškas) dalykas, nes čia interpretacijų me- jo vitražo ir naujo kūrinio sąsajos čia pasireiškė per todą sąlygoja sudėtingas technologinis procesas, analogiškus spalvinius sąskambius ir plokštumoje medžiagiškumas. Taigi, metodo panaudojimas šiuo išdėliotus kompozicinius akcentus bei stiprią švie- atveju tapo originalus, ilgas ir įdomus procesas su sos įtaką stiklui. kūrybingais rezultatais. Daugybę asociacijų sukėlu- Įdomius meninius sprendimus parodoje patei- si ir skirtingas istorines patirtis atskleidusi jaunųjų

43 stiklo menininkų paroda buvo puikiai įvertinta ir to as early as the 17th century. Olustvere is famous kitų šalių kolegų: 2015 metų rudenį ji eksponuota in Estonia for the best preserved manor, which is Lenkijoje (Olštyne) ir Latvijoje, garsiame Mencen- used for community and guests’ needs. The manor dorfo senojo meno muziejuje Rygoje. homestead is surrounded by a romantic English- style park. Literatūra Exhibition „Interpretation“ had been recently Charleston J. R. The History of Glass. London: opened at the art gallery of Olustvere Manor. While „Tiger books international“, 1992. organizing the event the initiator of the project, Pro- Interpretation: catalogue. Produce by Mare Saa- fessor at the Estonian Academy of Arts Glass De- re. Tallinn: Estonian Art Academy, 2015. partment Mare Saare, sought to encourage young Layton P. Glass Art. University of Washington. artists to look more profoundly into the history of Press. Seatle, 1996. the art of glass and lean onto the roots of world‘s Kämpfer F. Viertausend Jahre Glass. Dresden: glass-work while creating. Verlag „Der Kunst“, 1966. Works presented in the exhibition belong to Simanaitienė R. Stiklo meno patirtys Estijoje. glass specialty students who come from eight differ- www.kamane.lt, 2015.07.09. ent art institutions in Estonia, Latvia, Lithuania, Po- Stiklo specialybės studentų kūrinių anotacijos. land, Ireland, Slovakia, Slovenia and Portugal. All http://www.mencendorfanams.com/ students participating in the exhibition presented a http://www.olustvere.edu.ee/wordpress/?page_ description of creative interpretation and the source id=1881 of inspiration – a photograph of the historical glass http://www.visitestonia.com/en/jarvakandi- piece, thus it was interesting to observe the exhibi- glass-museum tion not only in a visual and aesthetic sense but also http://www.visitestonia.com/en/olustvere-ma- in an educational sense. Reading the comments of nor glass artists, it became clear why they chose one in- spiration object or the other. Texts provided histori- Summary cal knowledge about the evolution of glass-making Naturally, various travels and new experiences and also helped to clarify what specific objects are and impressions coincide with the summer time. In relevant to contemporary glass artists, what their at- July I was able to get thoroughly acquainted with titude towards the old values is and what aesthetic the Estonian glass artists’ work and their exhibi- and technological characteristics students from vari- tion activities. I can claim that this time, the most ous countries highlight and emphasize. interesting discoveries of this field did not happen in Tallinn, at the Estonian Academy of Arts (which is famous, since the interwar period, with its strong artistic glass education) but in the province – Olust- vere and Järvakandi in the central part of Estonia. The annual Estonian glass artists’ exhibition „Moment“ was currently exhibited at a recently established gallery in Järvakandi. This discloses a very important feature – Estonian artists do not avoid cultural events in the province. To promote the wider processes of art knowledge they organ- ize interesting events also in regional and very small areas. Olustvere has a very favorable situation for cultural tourism and infrastructure. The history and architectural heritage of this small village goes back

44 56-OSIOS VENECIJOS BIENALĖS APŽVALGA

Sigutė Bronickienė, Stella Justina Kasperavičienė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija „Netvarkos sodas“ - projektai nagrinėjantys ekolo- Straipsnyje pristatoma kas dvejus metus vyks- gines problemas sugestijuojantys socialines struktū- tanti 56-oji Venecijos bienalė, laikoma pačia pres- ras ir santykius, kur nesilaikoma hierarchinio galios tižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. modelio, įsiklausoma į daugiabalses bendruomenes. Straipsnyje apžvelgiama 56-ojo vaizduojamosios „Gyvumas. Epinė trukmė“ - projektai skirti dai- dailės renginio, kurio tema „Visos pasaulio ateitys“ navimo fenomenui, žmogaus balso galimybėms, („All the World‘s Futures“) tendencijos ir šiuolaiki- nuoroda į žmonių, gyvūnijos ir augalijos pasaulių nės dailės vystymosi atspindžiai. Straipsnyje prista- bendrumą, ilgalaikes sugyvenimo (ir sunaikinimo) tomi įdomesni meniniai projektai ir jų koncepcijos. strategijas. „Kapitalo skaitymai“ - šios dalies pro- Išsamiau panagrinėtas Lietuvos meninis projektas jektai lydimi fundamentalaus Karlo Markso veikalo „Muziejus“. įrašų skaitymų - kritiška vartotojiškos ideologijos, Tikslas - apžvelgti 56-osios Venecijos bienalės žmonių ir aplinkos suprekinimo, darbo reikšmės parodas, pateikti apibendrinimus. analizė. Beje, šie skaitymai, lydimi profesionalių aktorių deklamuojamų Kapitalo fragmentų įrašų, 56-osios Venecijos bienalės „Visos pasaulio panašių į bažnytinę oratoriją, vyko visus penkis bie- ateitys“ („All the World‘s Futures“) dalyviams teko nalės mėnesius (tikriausiai, tai būtų galima vadinti atsakyti į klausimus, kokią vietą istorijoje užima 56-osios bienalės išskirtinumu). mūsų epocha, ar yra prasmė kalbėti apie istorijos Pirmą kartą meno vadybininkai, filosofai ir te- vystymąsi arba progresą apskritai, ir, svarbiausia, oretikai pabandė pasukti marksistinę teoriją šiuolai- kas laukia žmonijos vėliau. Tokią bienalės temą pa- kiniu-ideologiniu diskursu, bet užmegzti gyvą aktu- siūlė pagrindinio bienalės projekto kuratorius rašy- alią diskusiją jiems nepavyko - publika, užklydusi tojas ir meno kritikas Okwui Enwezor iš Nigerijos, į puikiai įrengtą auditoriją centrinėje salėje, tingiai gerai žinomas meno pasaulyje kaip stambių tarptau- pasiklausiusi minutę kitą „protingų“ kalbų, trauk- tinių parodų kuratorius. davo toliau. Ir tai suprantama. Užstrigti keturioms Į 56-ąją Venecijos bienalę jis pakvietė 136 me- valandoms nuobodaus klausymo yra per didelė nininkus (iš kurių 84 dalyvauja pirmą kartą) iš 53 prabanga, nes priešakyje laukia begalės įdomybių. šalių. Tačiau, kaip besistengtum, kaip beskubėtum, visko Plati parodos tema suskaidyta į tris dalis arba, per keturias dienas vis tiek nepamatysi. Tenka pasi- anot kuratoriaus, teminius bienalės filtrus: „Net- kliauti kolegų bendražygių rekomendacijomis, me- varkos sodas“ („Garden of Disorder“), „Gyvumas. notyrininkų vertinimais ir savo nuojautomis. Tačiau, Epinė trukmė“ („Liveliness: On Epic Duration“) ir apie bienalę rašančių dailės kritikų nuomonės kardi- „Kapitalo skaitymai“ („Reading Capital“). naliai skiriasi vertinant vieną ar kitą kūrinį. Tuos filtrus galima interpretuoti kaip dėmesį 56-oji bienalė kažkuo netikėtu ar nauju neišsi- socialinėms, politinėms ir egzistencinėms temoms. skyrė. Ir vėl buvo visko daug: spalvingo, įvairaus,

45 daugiau ar mažiau sudėtingo, lengviau ar sunkiau neužeiti. Menininkė yra pagarsėjusi savo skulptūro- suprantamo arba ir visai nesuprantamo, kol neper- mis, kuriomis atvirai kalba apie šiuolaikinės visuo- skaitai konkretaus projekto anotacijos. Bet joms menės pernelyg didelį domėjimąsi seksu, prievarta, perskaityti reikia daug laiko ir gero užsienio kalbų mirtimi. Naudodama pačius nekalčiausius daiktus, žinojimo. Dar kartą tenka įsitikinti, kad prieš va- tokius kaip čiužinys, daržovė, kojinė, baldas, balti- žiuojant į tokio lygio ir apimties parodą, reikia gerai niai, autorė sugeba sukurti gana nepadorius, nesto- paruošti namų darbus arba grįžus studijuoti parsi- kojančius humoro objektus, bylojančius apie žmo- vežtą literatūrą, ieškoti atsakymų internete. gaus vaizduotės stereotipus, įsivaizdavimus apie Šios bienalės (kaip ir ankstesnių) vyraujančios, seksą ir vyro bei moters santykius. nuolat žmoniją jaudinančios ir aktualios temos - kli- Klaidžiojant tarp begalės įvairiausių objektų ir mato atšilimas, ekologija, gamtos ir žmogaus san- instaliacijų, pasigendi gero tradicinio dailės kūrinio: tykiai, gyvenimo ir mirties paralelės, erotika, poli- skulptūros, grafikos, piešinio, tapybos. Todėl atgai- tinės, socialinės aktualijos, istorinės paralelės. Kiek va akiai ir sielai tampa Centriniame Giardini pavil- daugiau nei ankstesnėse bienalėse daugiau kūrinių, jone, bienalės kuratoriaus sprendimu, rodoma Japo- skirtų sunkaus, vergiško darbo temai. Dokumenti- nijos menininko, anksti išėjusio anapilin, Tetsuya niai filmai, videoinstaliacijos, archyvinės fotografi- Ishida (1973-2005) siurrealistinė tapyba, kai kuo jos nuo nuteistųjų griovių kasėjų Luizianoje, Wal- primenanti Šarūno Saukos stilistiką bei nuotaiką. ker Evans depresijos eros nuotraukų iki nigeriečio Tetsuya Ishida paveiksluose vaizduojami išimtinai Emeka Ogboh garso įrašų su Afrikos pabėgėlių vyrai arba berniukai liūdnomis tuščiomis akimis, atliekamu Vokietijos himnu, surinkta amerikiečio žvelgiantys kažkur į nieką. Paveikslų siužetas atvi- džiazmeno Džeison Moran darbininkų ir kalinių rai parodo technologijų įtaką žmogaus vidiniam gy- dainų kolekcija. venimui, gyvo bendravimo stygių užpildo izoliaci- Okwui Enwezor parodoje, kaip ir lig šiol, są- jos, vienišumo, nerimo krizė. Per dešimt kūrybinės rašas garsių, visame meno pasaulyje žinomų vardų, karjeros metų menininkas nutapė 186 drobes. Po jo tokių kaip: Bruce Nauman, Hans Haacke, Cris Ofili, mirties buvo rasta daug nerodytų ir nepublikuotų Georg Baselitz, Olaf Nikolai, Gerri Edkins, taip pat darbų. yra daug mažai žinomų vakarų pasauliui menininkų Beje, kartais ir įprastinė instaliacija gali būti iš Vidurio rytų, Afrikos, Azijos. labai iškalbinga. Serbiją atstovaujantis Ivan Grib- Jei prieš dešimtmetį stebino instaliacijos, ko- anov su kūriniu „Mirusių Nacijų Organizacija“ liažai, optinių defektinių efektų, įvairių netradici- (United Dead Nations) tuščioje salėje rodo krūvas nių medžiagų panaudojimas, ir visa tai atrodė su- sumaigytų purvinų, jau nebeegzistuojančių valsty- per modernu, tai šiandien tai tapo norma, tradicija, bių, skudurų - vėliavų. Ant tuščių paviljono sienų ir todėl dažnai nebeįdomu. Kad ir Didžiosios Bri- balti bareljefiniai tų valstybių pavadinimai, gimimo tanijos atstovės Sarah Lucas instaliacija (I scream ir mirties datos: Tarybinė socialistinių respublikų DADDIO). Britanijos dailės enfant terrible . Bet sąjunga (1922-1991), Jugoslavijos federacinė res- šiandien, būdama 53-ties Sarah Lucas seniai nebe publika (1945-1992), Vokietijos demokratinė respu- enfant, ir netgi ne Young British Artist – taip vadi- blika (1949-1989), Arabijos suvienytoji respublika nosi jungtinis jaunųjų radikalų judėjimas prieš dvi- (1958-1971) ir t.t. Viskas lakoniška, išraiškinga, dešimt metų, kuriam priklausė ši meninikė. Ir tai, įtaigu ir informatyvu, žiūrovui nereikia gaišti laiko ką ir kaip kūrė tada, būdama jauna, keistai atrodo ieškant papildomos informacijos. šiandien. Lenkijos paviljone per visą sieną lenktame ekra- Visose anksčiau matytose bienalėse tekdavo ne keistas vaizdas: tropiniame kaime tarp vietinių matyti erotizuotų, balansuojančių ties pornografijos gyventojų, bliaunant ožkoms, atliekama profesi- riba, projektų, instaliacijų. Šiemet Sarah Lucas ins- onaliai pastatyta Stanislav Moniuško nacionalinė taliacija šokiruoja atvirai vulgariais vaizdais. Prie lenkų opera „Halka“, atliekama penkių Poznanės įėjimo į šį paviljoną turėtų būti užrašas N18 ir įspė- operos teatro solistų ir Haiti sostinės Port-au-Prince jimas jautresnių nervų ir puritoniškiems žmonėms muzikantų. Įdomi šio projekto, kurio autoriai lenkų

46 dailininkai - JAV gyvenantis Kristianas Tomaševkij, viskio dėžė, XV a. Nukryžiuotojo skulptūra, medi- žinomas kaip C.T. Jasper ir Joanna Malinovska - nio barokinio angelo galva, „Egzorcisto“ scenarijus, istorija. Haityje yra Kazale kaimelis, kuriame gyve- kėlė daug klausimų ir minčių. Vō ekspozicijose sko- na lenkų palikuonys, kurių protėviai XIX amžiaus ningai dera delikatumas ir nešvankybės. pradžioje priklausė Napoleono armijai ir buvo im- peratoriaus išsiųsti malšinti vergų sukilimo. Bet, lenkams perėjus į sukilėlių pusę ir Haičiui laimėjus revoliuciją, 1804 metais naujoji valdžia, nepaisy- dama neapykantos baltiesiems kolonizatoriams, suteikė lenkams naujai susiformavusios valstybės „garbingų juodaodžių piliečių“ vardą. Per du šim- tmečius tarp vietinių asimiliavęsi lenkai save vadi- na „Le Polone“ ir išsaugojo lenkišką vardų šaknį. Būtent šiems žmonėms, jų draugams, kaimynams ir buvo atvežtas šis spektaklis. Japonijos paviljone pristatyta menininkė Chi- 1 pav. Martial Raysse (Prancūzija) Palazzo Grassi haru Shiota su kerinčia gigantiška instaliacija „The (kairėje); Ekspozicija Arsenale (dešinėje) Key in the Hand“ (2 pav. apačioje). Kūrinyje panau- dota 50 tūkstančių senovinių raktų, kantriai sujungtų JAV meną atstovaujanti Joan Jonas savo pro- plonais raudonos spalvos siūlais. Tokį kiekį raktų jai jekte video instaliacijomis, piešiniais, įvairiais pavyko surinkti pasitelkus visagalį internetą. Meni- objektais per savo svajones, prisiminimus, išgy- ninkė kreipėsi į visus, kas turi nereikalingų raktų, ventas istorijas iliustruoja islandų rašytojo, Nobelio jai atsiųsti paštu. „Raktai - įprastas ir reikalingas premijos laureato, Chaldoro Laksnessa tekstus. Pa- daiktas, ginantis mūsų brangius žmones ir svarbias viljone nuo gausos mažų filmuotų spektaklių, namų mums vietas. Raktai įkvepia mus atverti duris į neži- filmų (pasivaikščiojimai paplūdimiu, žaidimas su nomus pasaulius. Raktai turi tapti bendravimo por- šunimi, vaikai, bitės, žuvys, žvaigždės) sukasi gal- talu šimtams žmonių, tiek dalyvaujančių rengiant va, ir lyg nieko nesupranti, bet negalima nejausti projektą, tiek atėjusiems jo pažiūrėti“, - sakė autorė. sukurtos tam tikros liūdesio, švelnumo nuotaikos, Radikaliai konceptualus Austrijoje gyvenančio ilgesio nuojautos. iraniečio Adam de Neige (Beneath the flow) suma- Šveicarijos paviljone Pamela Rosenkranz (Our nymas. Autorius savo darbus patalpino keturiose, Product) uoslę dirgina keistokas kvapas ir nemalo- vandeniui nepralaidžiose, dėžėse ir jas nugramzdino niai nuteikia dideliame aukštame rezervuare gurgu- keturiose Venecijos lagūnos vietose. Bienalės lan- liuojantys rausvi suskystinti kosmetikos produktai. kytojai turėjo galimybę nuplaukti į tas vietas kateriu Rosenkranz ir stebėti vandenį virš paskandintų ir todėl nemato- kūryba pasižymi savitais metodais: prieš pradė- mų jo darbų, mąstydami apie meno laikinumą arba dama dirbti, naudoja vaistinius preparatus, stimu- amžinumą... liuojančius seksualinį susijaudinimą, savo kompo- Korėjos paviljone stebina skaitmeninė vide- zicijose menininkė naudoja medicinines medžiagas oinstaliacija, iliustruodama pasaulio ateitį. (pvz., tirpstančius chirurginius siūlus). Vietnamietiškos kilmės menininkas Danho Vō Baltai steriliame Vengrijos paviljone Szilard performansais ir objektais, plėtojančiais konceptua- Cseke (Sustainable Identies) tingiai skaidriuose lizmo tradicijas, Danijos paviljone surengė parodą, vamzdžiuose ridinėjasi didžiuliai balti rutuliai. pavadintą „Mothertongue“ („Gimtoji kalba“). Žaismingumu ir pozityvia energetika žavė- Punta della Doganoje esančioje Francois Pi- jo Prancūzijos paviljone demonstruojama Celeste nault kolekcijoje paroda „Slip of the Tongue“ („Kal- Bourier-Mougenot, pagal išsilavinimą muziko, au- bos klaida“). Šioje parodoje eksponuojami patys dioinstaliacija (Revolutions). netikėčiausi, tarpusavyje lyg nederantys objektai: Australijos menininkės Fiona Hall projektas

47 (Wrong Way Time) daugelio vertinamas, kaip vie- Vladimiro Putino rinkimus, 2011-2015“. Šmaikštus, nas geriausių šių metų bienalėje. pašiepiantis komentaras parodant aktualią politinę Norvegijai atstovaujanti Camille Norment savo situaciją Rusijoje. kūriniu (Rapture) šiaurės šalių paviljone su išvarty- tais milžiniškais langų rėmais, siekė pažadinti lan- kytojų jusles leisdama dvylikos moterų kvėpavimo garsų įrašus. Garso banga gali griauti ir kurti - čia tuščia erdvė tampa skaidria garso meditacijos vieta. Tačiau šiame paviljone, kažkurioje praėjusioje bie- nalėje, jau teko matyti analogišką instaliaciją. Tik tada patalpos erdvės buvo užpildytos aliumininiais durų rėmais. Ir, apskritai, daug kartų lankantis Ve- necijos bienalėse, negali nepastebėti pasikartojimų (o gal mėgdžiojimo?) - tai ir gulintys su šaknimis išrauti medžiai, rezervuarai su vandeniu, neoniniai augalai, voratinklius primenantys virvių tinklai pa- lubėse. Austrai šiemet atvėrė savo paviljono duris rodydami nieką, kaip prieš keliolika metų pasielgta Čekoslovakijos paviljone, jai iširus. Rusiją su instaliacija „Žalias paviljonas“ (Ze- lionyj paviljon) šiemet reprezentavo Irina Nakhova, pirmoji menininkė, viena atstovaujanti Rusijai per 100 metų (2 pav. viršuje). Autorė pasišovė nudažyti paviljoną žaliai, taip kaip buvo suprojektuota pavil- jono autoriaus architekto Aleksėjaus Ščiusevo 1914 2 pav. Irina Nakhova (Rusijos paviljonas), Giardini metais, bet, uždraudus vietos valdžiai, turėjo apsi- (viršuje); Chiharu Shiota (Japonijos paviljonas), riboti butaforinėmis sienomis. Spalvos I.Nakhovos Giardini (apačioje) projekte simbolizuoja dvi pagrindines svarbiausias Šiais metais Olandijos vizitinė kortelė - Her- rusų meno istorijoje spalvas: revoliucinę raudoną ir man de Vries su projektu „Būti, visada būti“ (To be persitvarkymo žalią. Menininkė savo idėja prime- always to be). Autorius, atsiribojęs nuo aktyvaus na žiūrovui apie socialines abstraktaus meno aspi- dalyvavimo tarptautiniame judėjime Zero, gyvena racijas. Pačių žymiausių A.Ščiusevo architektūros mažame Bavarijos kaimelyje ir renka herbariumus, paminklų (įskaitant Lenino mauzolėjų) elementų kuria augalų, akmenų asambliažus tarsi tos vietos video instaliacijų projekcijos, tarytum skaitmeni- portretus. Olandijos paviljone autorius taip pat pa- nių rekonstrukcijų matrica. Instaliacijoje „Istorijos teikė panašų Venecijos portretą, be to, norintiems kirminas“ pinasi asmeninių ir valstybės archyvų jis siūlo kelionę į baisią Lazaretto salą, kur tolimoje fotografijų fragmentai. Ši faktų architektūra tarsi praeityje, maro epidemijų metu, buvo plukdomi li- sumenkinama žeminančiais vaizdais ir alegorijo- goniai ir kuri lyg šiol liko negyvenama. mis - besiraitantys kirminai ir kiti elementai liudija Į Graikijos paviljoną menininkė Marija Pa- apie istorinių įvykių tragizmą. „Reikia atminti savo padimitriju („Agrimika“) perkėlė savo pačios krau- šeimos (menininkės senelis 1937 metais, Stalino re- tuvėlę, prekiaujančią laukinių žvėrių iškamšomis, presijų metu, buvo sušaudytas) ir savo šalies istori- kailiais ir odomis. ją, per ją aš stengiuosi suprasti Tarybų Sąjungos ir Vokietijos ir Korėjos paviljonuose pristatomos Rusijos istoriją apskritai. [6] hipnotizuojančios skaitmeninės videoinstaliacijos. Kita rusų menininkė Natalija Peršina Jaki- Nekonkursinėje Venecijos bienalėje buvo su- manskaja (slapyvardis Gliuklia) Arsenale pristatė rengtos meno pasaulio mega žvaigždių Martial projektą „Rūbai demonstravimui prieš falsifikuotus Raysse (Prancūzija) (1 pav. kair.) ir Jaume Plensa

48 (Ispanija) parodos. Džiugino grupinė kviestinių menininkų paroda „Personal Structures - Crossing Borders“ rodoma puikiuose prestižiniuose Palazzo Bembo ir Palazzo Moro rūmuose. Naujojo realizmo, popart, artpovera atstovo Martial Raysse (Prancūzija) didelė darbų kolekcija eksponuota puošniuose Palazzo Grassi rūmuose. Tikrai įspūdingas reginys pasitinka Šv. Jurgio (Basilica di San Giorgio Maggiore) saloje. Vieno garsiausio šiuolaikinio Ispanų menininko Jaume Plensa kūrinys (Together) – didelė moters (ar mer- gaitės) galva ir ją laiminanti, aukštai arkoje iškel- 4 pav. Jaume Plenta (Together) Ispanija. Basilica ta, ranka priešingose bažnyčios interjero erdvėse di San Giorgio Maggiore (4 pav.). Galva padaryta iš storos metalinės vielos (kaip tinklas), todėl permatoma ir neužgožianti baž- 56-osios Venecijos bienalės apdovanojimai nyčios interjero. Atvirkščiai, kūrinys atrodo toks Tarptautinė žiuri - Naomi Beckwith (JAV), Sa- lengvas ir paslaptingas, tartum vizija ar sakralus mi- bine Breitwieser (Austrija), Mario Codognato (Itali- ražas. Galima numanyti, kaip techniškai sudėtinga ja), Ranjitas Hoskote (Indija) ir Yongwoo Lee (Pietų padaryti tokį objektą ir žavėtis bei mėgautis keliamu Korėja) - skyrė apdovanojimus. įspūdžiu, tarsi viskas atsirado meistrui lengvai mos- Pagrindinį svarbiausią Venecijos bienalės prizą telėjus ranka. Auksinį liūtą už geriausią nacionalinį paviljoną gavo Vienuolyno koridoriuje, prieblandoje, per visą Armėnijos paviljonas „Armėniškumas / Haiyutioun, jo ilgį driekiasi eilė šio autoriaus iš balto marmuro šiuolaikinis armėnų diasporos menas“, įsikūręs San preciziškai iškaltų, neįprastų proporcijų, mergaičių Lazzaro degli Armeni saloje ir lig šiol veikiančiame galvų. Menininkas meistriškai pritaikė niekur dar vienuolyne (5 pav.). Šis meninis projektas skirtas nematytą optinės deformacijos efektą. paminėti šimtąsias armėnų genocido metines. Jame Su japonams būdinga minimalistine estetika diasporos menininkai armėnai gilindamiesi į vietos Šv. Jurgio salos kiemelyje, po atviru dangumi gar- specifiką atskleidė savo skausmingą istorijos etapą, sus japonų menininkas Hiroshi Sugimoto pristatė turtingą savo tautos kultūrinį paveldą. instaliaciją „Glass tea house“. Auksiniu liūtu už ilgalaikį asmeninę atsakomy- bę pabrėžiantį performansą, atskleidžiantį kintantį verčių sistemų charakterį, kaip geriausia tarptau- tinės parodos „Visos pasaulio ateitys“ menininkė, įvertinta amerikietė konceptualistė Adrian Piper (g. 1948). Auksinį liūtą už gyvenimo nuopelnus gavo Elas Anatsui (Gana), o auksinį liūtą už tarnystę me- nui – Susanne Ghez (JAV). Juos apdovanoti pasiūlė bienalės kuratorius O.Enwezoras. Sidabriniu liūtu kaip geriausias jaunas tarptautinės parodos „Visos pasaulio ateitys“ menininkas apdovanotas korėjietis Imas Heung-Soonas (g. 1969) už jaudinantį video- 3 pav. Kosovo ekspozicija (Arsenalas) filmą, atskleidžiantį nesaugią Azijos moterų darbo aplinką. Dokumentiška filmo „Fabriko komplek- Šiais metais (kaip ir ankstesnėse bienalėse) sas“ forma derinama su dirbančių moterų įtraukimu didelės tarptautinės stiklo meno meistrų parodos į pasakojimą. Garbės diplomu apdovanotas ir JAV “Glasstress 2015. Gotika“ džiugino keliose ekspo- paviljonas, pristatantis garsios performansų ir vide- zicijose Venecijoje bei Murano saloje. oinstaliacijų menininkės Joan Jonas projektą „Jie

49 ateina pas mus be žodžių“. jelį, Kaune susideginusį disidentą Romą Kalantą ir Bronių Maigį, 1985-aisiais apniokojusį Rembranto paveikslą „Danaja“ (1636 m.) Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge, idealizuotų kultūros veikėjų (to- kių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as) biografijas, ištrina trapias ribas tarp subjektyvaus ir objektyvaus pasa- kojimo. Dainiaus Liškevičiaus „Muziejuje“ nuolat budėjo gidai iš Lietuvos, padėję žiūrovams suprasti susipynusias istorijas ir jų kontekstus. Išleistas spe- 5 pav. San Lazzaro degli Armeni sala cialus vadovas po paviljoną ir suvenyrų kolekcija, kurią kartu su menininku kūrė dizainerės Sandra Šiais metais Lietuvos paviljonas, su meniniu Straukaitė ir Laura Grigaliūnaitė. projektu pavadintu „Muziejus“, buvo įsikūręs atski- rame, erdviame Zenobio rūmų sodo pastate.„Muzie- jus“ - Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolo- nijos komandos (dr. Vytautas Michelkevičius, Rasa Antanavičiūtė ir Daina Pupkevičiūtė) parengtas me- nininko D.Liškevičiaus (g. 1970 Kaune) projektas (6 pav.). Tai ilgametis tęstinis menininko tyrimas, susidedantis iš meno kūrinių bei sukolekcionuotų idėjų ir artefaktų iš sovietmečio bei šiuolaikinės kultūros. D. Liškevičius su subtiliu humoro jausmu, įterpdamas ir autobiografinių motyvų, interpretuoja neseną kolektyvinę sovietmečio istoriją, ją perkur- damas sudėlioja netikėtą „archeologinę“ kolekciją, kurioje už kiekvieno objekto glūdi ir asmeninė, ir kolektyvinė patirtis, kviečianti žiūrovą į kelionę lai- ku. „Muziejus“ nagrinėja patriotiškumą, kultūrinę izoliaciją ir Vakarų vertybių paiešką sovietmečio Lietuvoje. Pasak jo, „menininko surinkta daugias- luoksnė kolekcija it elipsinė laiko kilpa nukelia mus į netolimą praeitį, kvestionuoja dabartį ir nerimas- 6 pav. Lietuvos paviljonas tingai žvalgosi į kultūrinių ir geopolitinių įtampų pilną ateitį“. „Nors „Muziejus“, regis, yra vieno Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 atvejo meninis tyrimas, tačiau jis aktualus ne tik m. Lietuvą atstovavę menininkai - Mindaugas Na- gilinantis į sovietinį totalitarinį režimą, bet ir kaip vakas, Eglė Rakauskaitė, Svajonė ir Paulius Sta- savitas požiūris į hegemonines dabarties galias, jų nikai, Deimantas Narkevičius, Jonas Mekas (2005 kuriamą viešąjį diskursą ir santykį su kūrėjo lais- m. specialusis žiuri prizas), Nomeda ir Gediminas ve. „Muziejų“ galime laikyti ir naujojo patriotiz- Urbonai (2007 m. specialusis žiuri prizas), Žilvinas mo versija, siūlančia iš naujo įvertinti šiuolaikinių Kempinas, Darius Mikšys (2011 m. specialusis žiuri demokratijų kuriamus nacionalinius mitus ir mėgi- prizas), R. Malašauskas (2013 specialusis žiuri pri- nimus legitimuoti nacionalines valstybes“, – sakė zas). V.Michelkevičius. Venecijos bienalė – didelis, spalvingas, mar- Menininkas atskleidžia komplikuotos Lietuvos gas, daug energijos ir laiko reikalaujantis renginys. politinės, socialinės ir kultūrinės istorijos įvykius Tai, kas pamatyta, norisi vėl prisiminti, permąstyti, pasakodamas apie revoliucines 1960-1980-ųjų as- įvertinti, padaryti vienokias ar kitokias išvadas. Ve- menybes: paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Krau- necijos bienalės teikiami įspūdžiai ir informacija ne

50 tik kelia estetinį ir emocinį pasitenkinimą bei lavina may/11/venice-biennale-all-the-worlds-futures-re- meninį skonį, bet ir leidžia plačiau suvokti šiuolai- view kinio meno kontekstą, skatina mąstyti, papildomai Lietuvių muziejuje Venecijoje – ir J.P.Sartre‘as, domėtis, sužinoti, tobulėti. Visa tai kompensuoja ir R.Kalanta. http://kultura.lrytas.lt/daile/lietuviu- patirtą nuovargį ir kelionės nepatogumus. Įgyta šio- muziejuje-venecijoje-ir-j-p-sartre-as-ir-r-kalanta. je parodoje patirtimi ir informacija galima dalintis htm su visais, kuriuos domina kūryba ir šiuolaikinio 56-oji Venecijos bienalė: ko negalima praleisti. meno vyksmas. http://kultura.lrytas.lt/daile/56-oji-venecijos-biena- le-ko-negalima-praleisti.htm Išvados The art newspaper Russia. The Russian Pavi- 56-osios bienalės išskirtinumas – parodos kura- lion and other Russian projects at the 56th Venice toriaus Okwui Enwezor valia, penkis bienalės mė- Biennale.2015 05 09 - 2015 11 22 nesius vykę Karlo Markso veikalo „Kapital“ skai- Sigutės Bronickienės, Rimanto Bronicko foto- tymai (kritiška vartotojiškos ideologijos, žmonių ir grafijos iš asmeninio archyvo. aplinkos suprekinimo, darbo reikšmės analizė). Pirmą kartą Venecijos bienalės istorijoje meno Summary vadybininkai, filosofai ir teoretikai pabandė pasukti The article presents the 56th Venice Biennale marksistinę teoriją šiuolaikiniu ideologiniu diskursu which takes place every two year. This event is ir užmegzti gyvą aktualią diskusiją. considered to be the most prestigious contempo- Meno kūrinių ir kuratorių pasirinkimas yra stra- rary art exhibition in the world. The article gives an teginis ne tik meno pasaulio, bet ir šalies reprezenta- overview of the 56th contemporary art event by the vimo ir šalies įvaizdžio formavimo klausimas. theme „All the World’s Futures“ and the tendencies Venecijos bienalėje eksponuojami kūriniai – of contemporary art development reflections. The pasaulio realijų, problemų, meninių pokyčių veidro- article presents the most interesting art projects and dis. their concepts. Lithuanian art project „Muziejus“ Daugelio bienalės kūrinių meninę idėją sunku (Museum) is examined in more detail. suprasti nesusipažinus su juos lydinčia informacija. Norint suvokti daugelio bienalės kūrinių visu- mą, būtina betarpiškai pamatyti, išgirsti visą jų kon- tekstą (pasakojimas apie bienalę, foto medžiagos demonstravimas gali perteikti tik meninio projekto fragmentus). Apie bienalę ir atskirų šalių paviljonus, meni- nius projektus, rašančių įvairių šalių dailės kritikų nuomonės dažnai skiriasi. Kaip ir ankstesnėse bienalėse, šioje taip pat aki- vaizdžios daugelio šiuolaikinių menininkų pastan- gos patraukti, nustebinti, ne retai šokiruoti.

Literatūra Венецианская биеннале: перепроизводство искусства? http://www.bbc.com/russian/socie- ty/2015/05/150509 venice biennale review kan 56-я Венецианская биеннале: путеводитель. http://www.artguide.com/posts/806 Venice Bienale: the worl is more than enough. http://www.theguardian.com/artanddesign/2015/

51 MENINIŲ EDUKACINIŲ PROGRAMŲ KŪRIMAS BIBLIOTEKOSE

Jolanta Kanapickaitė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Socialinių mokslų kolegija, Lietuva Vilma Ambrasiūnienė, Vilniaus Gabijos gimnazija, Lietuva

Anotacija Straipsnyje pristatomos švietimo ir bibliotekos tarpusavio sąveikos galimybės, meninių edukacinių programų kūrimo svarba bibliotekų veikloje, patie- kiamos edukatoriaus bibliotekoje sampratos jung- tys, analizuojama Lietuvos bibliotekų naudotojo profilis, biblioteka kaip meno inkubatorius, galimų edukacinių programų pavadinimai, projekto „Bibli- 1 pav. Lietuvos bibliotekų naudotojų profilis, 2014 otekos pažangai 2“ meninės edukacinės programos. Švietimas ir biblioteka Straipsnio tikslas – aptarti meno edukacijos progra- mų kūrimo galimybes bibliotekų veikloje. Sutelkusios didelius informacinius išteklius ir Raktiniai žodžiai turėdamos išvystytą infrastruktūrą, prieinamą vi- Edukatorius bibliotekoje, meninės edukacinė siems gyventojams, bibliotekos yra bendruomenių programos bibliotekoje. švietimo centrai. Bendruomenių ugdymo misijos svarbą patvirtina tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad trys ketvirtadaliai bibliotekų naudotojų daugiau Bibliotekų naudotojų profilis skaito dėl to, kad jiems prieinama viešoji biblioteka, Naudojimosi biblioteka dažnumas: apklausos o vienas iš dešimties bibliotekų naudotojų bibliote- duomenimis 2013 m. pabaigoje – 2014 metais vie- koje dalyvauja neformaliuose mokymuose. Nemažas šojoje bibliotekoje lankėsi ketvirtadalis (25 proc.) susidomėjimas pastebėtas ir elektroninėmis knygo- visų suaugusiųjų Lietuvos gyventojų. Nustatyta, mis. 28 proc. visų bibliotekų naudotojų sakė, jog kad bibliotekos paslaugomis dažniau naudojasi mo- skaito jas vienokiu arba kitokiu formatu, o apie du terys ir jaunimas: bibliotekomis teigė besinaudojan- penktadalius (38 proc.) – kad skaitytų arba skolin- čios beveik trečdalis (32 proc.) moterų ir mažiau tųsi elektronines knygas viešosiose bibliotekose, jei nei penktadalis (18 proc.) vyrų. Bibliotekomis dau- tik būtų įmanoma. Šiuo metu elektroninėmis knygo- giausia naudojosi 15–24 metų amžiaus respondentai mis daugiausia naudojosi ir jų skolinimusi iš viešųjų (49 proc. šios grupės atstovų, palyginti su maždaug bibliotekų itin domėjosi jaunesnio amžiaus grupės penktadaliu 25 ir vyresnio amžiaus asmenų). 25 (44 proc. 15–24 metų amžiaus jaunuolių šiuo metu proc. Lietuvos bibliotekų naudotojų yra mokslei- skaito elektronines knygas, o 45 proc. jas skolintųsi, viai ir studentai. Pagrindinės vartotojų/skaitytojų/ jei būtų įmanoma). Bibliotekos technologijų naudo- lankytojų grupės viešosiose bibliotekose (2) (žr. 1 tojų taip pat klausta, ar jie naudojosi viešosios bi- paveikslą). Apibendrinant galime teigti, kad daž- bliotekos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, niausiai Lietuvos bibliotekas lanko 15-24 metų am- pavyzdžiui, elektroninėmis duomenų bazėmis. Dau- žiaus asmenys. giau nei trečdalis (35 proc.) sakė, kad 2013 m. jomis

52 naudojosi. Vienas iš dešimties (9 proc.) bibliotekų fotografuok, filmuok, redaguok; bendrauk, da- naudotojų teigė, kad naudojosi bibliotekos siūlomo- linkis; skaityk el. knygas. mis neformaliojo mokymo paslaugomis (kursais, ●● Mokymai apie paiešką el. kataloge ir moksli- mokymo būreliais, kvalifikaciniais užsiėmimais). nėse duomenų bazėse Tai gana mažas rodiklis, kuris galėtų būti priežas- ●● Lietuvių dailė, informacijos šaltiniai ir paieš- tis švietimo funkcijas plėsti bibliotekų veikloje. ka Studentams ir moksleiviams biblioteka tarnauja ●● Edukaciniai-kūrybiniai žaidimai „(At)pažink kaip vieta namų darbų užduotims atlikti – taip teigė dailininką“ beveik pusė šios grupės respondentų. Du trečdaliai ●● Protmūšiai bibliotekose studentų ir moksleivių sutiko, kad dėl naudojimosi ●● Tiesioginės internetinės video transliacijos bibliotekos priemonėmis pagerėjo jų mokymosi re- ●● Apskritojo stalo diskusijos zultatai. Trečdalis visų bibliotekos naudotojų (210 Lietuvos bibliotekų sektoriuje yra šeši edu- 000 žmonių) sakė, kad dėl naudojimosi biblioteka kaciniai centrai. Pirmasis edukacinis centras yra yra geriau pasirengę gauti darbą. Beveik septy- Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir niems iš dešimties (68 proc.) bibliotekų naudotojų Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras yra svarbu, kad viešosiose bibliotekose būtų priei- (MKIC). Vykdo bibliotekų darbuotojų (neturinčių nama mokomoji medžiaga suaugusiems, o daugiau profesinio išsilavinimo) mokymus programa „Bi- nei pusė (55 proc.) manė, jog svarbu pateikti tokią bliotekininkystės pagrindai“ ir kt. Antrasis regio- medžiagą vaikams (pagal „Ateities bibliotekos. ninis edukacinis centras yra Panevėžio apskrities Praktinių seminarų suvestinė ir įžvalgos“ angl. Fu- G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Centro ture Libraries. Workshops Summary and Emerging veika yra formuoti savo aptarnaujamos teritorijos Insights) (1).Taigi, apibendrinant galime teigti, kad (Panevėžio ir Utenos regiono) savivaldybių viešųjų bibliotekose svarbu plėsti neformaliojo mokymosi bibliotekų darbuotojų, dalyvausiančių kvalifikacijos paslaugas (kursais, mokymo būreliais, įvairiais edu- kėlimo mokymuose, kontingentą ir organizuoti kva- kaciniais renginiais, kvalifikaciniais užsiėmimais). lifikacijos kėlimo seminarus savo aptarnaujamoje Atlikto 2013-215 metais stebėjimo metu suklasifi- teritorijoje. Trečiasis regioninis edukacinis centras kuoti bibliotekose vykdomi tokie edukaciniai kūry- yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biniai projektai ir/ar edukaciniai renginiai: biblioteka (Alytaus ir Vilniaus regiono savivaldybių ●● Savišvieta viešojoje bibliotekoje viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ●● Filmų vakarai Sistema). Ketvirtasis regioninis edukacinis centras ●● Parodos (virtualios parodos) yra Kauno apskrities viešoji biblioteka (Kauno ir ●● Koncertai Marijampolės regionas). Penktasis regioninis edu- ●● Paskaitos kacinis centras yra Šiaulių apskrities Višinskio vie- ●● Ilgalaikiai mokymai (pvz. Informacinio raš- šoji biblioteka (Šiaulių ir Telšių regionai). Šeštasis tingumo mokymai) regioninis edukacinis centras yra Klaipėdos apskri- ●● Knygų pristatymai ties viešoji I.Simonaitytės biblioteka (Klaipėdos ir ●● Kūrybinės dirbtuvės Tauragės regionai). ●● Knygų mainai Atlikto 2013-215 metais stebėjimo ir bibliotekų ●● Akcija Knygų Kalėdos veiklos vertinimo nustatyta, kad meninės edukaci- ●● Renginiai mieste (pvz. keliaujanti biblioteka) nės programos dažniausiai vykdomos tarp bibliote- ●● Susitikimai su įžymiais žmonėmis kų ir vaizduojamosios dailės, teatro, kino, muzikos, ●● Bibliotekos dokumentinis paveldas internete fotografijos. Didžiausią edukacinių programų dalį ●● Renginių ciklai pvz. „susitikime biblioteko- sudaro su knygomis ir informaciniais šaltiniais su- je!“ siję renginiai (pvz. skaitymo skatinimo edukaciniai ●● Naudingi internetiniai šaltiniai mokslui ir renginiai). Nepastenėta renginių susijusių su moder- laisvalaikiui populiarinimas niu dizainu, moderniu šokiu ar architektūra. Atlik- ●● Planšetiniai kompiuteriai Tavo poreikiams: to 2013-215 metais stebėjimo ir bibliotekų veiklos 53 vertinimo nustatyta, kad bibliotekos bendradarbiau- galimybių, su ūkio skyriaus darbuotojais dėl reikia- ja su leidėjais, muziejais, archyvais, mokykloms/ mų priemonių gamybos. Edukacinę programą su- universitetais/kolegijomis, rašytojais, menininkais daro dvi dalys – teorinė, ir praktinė. Parengiamas (dailininkais, aktoriais, muzikantais), politikais, ki- edukacinės programos metodinis aprašas, kuriame tais žymiais žmonėmis. nurodomi programos tikslai, eiga. Parengta nauja edukacinė programa pristatoma komisijai, aptariam, Edukatorius bibliotekoje recenzuojama, tada viešinama. Taigi, edukacinės Vinco Grigo tyrimo problema susijusi su bibli- programos kūrimas turi pereiti kelis etapus nuo otekininko kaip edukatoriaus veikla. Yra skiriamos idėjos iki jos įgyvendinimo. Edukacinių programų keturios su bibliotekininko edukatoriaus ugdymo tinklelį galima suskirstyti pagal tematiką, praktines problematika susijusias tyrimų kryptis: bibliote- užduotis ir amžiaus grupes. Pagal temą programos kininko edukatoriaus veiklos apibrėžtis; bibliote- skirstomos į istorines, muzikines, etnologines, o kininkų edukatorių pasirengimo užsiimti ugdymo pagal praktinių užduočių pobūdį – į kūrybines, veiklomis lygis; bibliotekininkui edukatoriui būti- kūrybines vaidybines ir žaidybines. Kuriant pro- nų gebėjimų visuma; bibliotekininko edukatoriaus gramą, stengiamasi ją taikyti vieno amžiaus daly- ugdymo būdai. Darbe apgintas teorinis biblioteki- viams. Tačiau galim sukurti ir aprobuoti užduoties ninko-edukatoriaus poreikio besimokančios visuo- sudėtingumo lygį, ir tada galima siūlyti ir įvairaus menės kontekste pagrindimas, apimantis biblioteki- amžiaus dalyviams. Edukatoriai bibliotekose į savo ninko edukatoriaus sampratą, vaidmenį ir gebėjimų veiklą stengiasi pritraukti ir įvairių dalykų moky- visumą, kurie yra strateginių visuomenės švietimo tojus. Iš aprašytų programų matyti, kad pas mus nuostatų dalykas, todėl turi būti įvertinti organi- lankosi pradinių klasių, istorijos, muzikos, dailės, zuojant besimokančios visuomenės formavimą technologijų mokytojai. Dar viena populiari grupė Lietuvoje (3). Puikus bibliotekininko edukatoriaus – tai anglų kalbos pedagogai, nes kelias programas pavyzdys yra Trakų rajono savivaldybės viešojoje edukatoriai gali vesti ir anglų kalba. Tai labai pa- bibliotekoje dirbanti Rasa Pavilionienė veda meno ranku mokytojams, kurie turi integruotas kelių da- užsiėmimus vaikams ir suaugusiems. Taigi, galime lykų pamokas. Šeimos renkasi ir kitas edukacines teigti, kad bibliotekininkas kaip edukatorius, gali at- programas, kuriose reikia kurti ar žaisti. Dar vie- siskleisti ir įsitvirtinti nauja bibliotekine-edukacine nas būdas pritraukti šeimas ir suaugusiuosius – tai kompetencija bibliotekų veikloje. įvairios kūrybinės dirbtuvės. Kelis kartus per metus Meninių edukacinių programų kūrimas biblio- rengiame kūrybinių užsiėmimų ciklus, orientuotus tekoje į parodas arba kalendorines šventes. Edukatoriumi gali būti bibliotekinio ar edukologinio išsilavinimo Pastaraisiais metais bibliotekoje meninių pro- asmuo. Tokios meninės edukacinės programos nėra gramų kūrime dažnai figūruota tokia tema kaip profesionaliojo meno, bet labiau mėgėjiško meno „vartotojiškumas“, Eko dizainas, rūšiavimas, kū- apraiškos. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities P. Višins- rybinės dirbtuvės su žymiais dailininkais, iliustra- kio viešoji biblioteka daug dėmesio skiria ir meno toriais, rašytojais, aktoriais (teatro, dailės, muzikos andragogikai. 2015 m. savo naująjį sezoną pradeda sinerginė veikla bibliotekose). Sukurti edukacinę suaugusiųjų kūrybinės raiškos „PALETĖ“. Vadovai programą, kad ji būtų įdomi, o svarbiausia aktuali, tapytojas prof. A. Visockas ir dailininkė – keramikė nėra lengva. Edukacinės programos kūrimas yra il- doc. A. Visockienė. Skelbiant naujų narių priėmimą gas procesas. Pirmiausia bibliotekininkas-edukato- teigiama, jog „pagrindinis studijos tikslas – įdomiai rius turi nuspręsti, ką ir kokio amžiaus lankytojui jis praleisti laisvalaikį, atsipalaiduoti nuo kasdienių norėtų papasakoti. Tada idėja aptariama skyriuje ir, rūpesčių, įtampos darbe, kurti savo malonumui. Iš- jeigu ji pasirodo tinkama, edukatorius pradeda kurti ankstinio pasiruošimo nereikia. Vadovai teigia, kad edukacinę programą: renka medžiagą bibliotekoje „mokysimės piešimo, tapybos, grafikos, kompozi- ir archyve, konsultuojasi tariasi su dizaineriais ir cijos pagrindų, susipažinsime su skirtingų epochų dailininkais dėl kūrybinių edukacijų įgyvendinimo dailininkų darbais. Užsiėmimų metu bus derinami

54 teoriniai ir praktiniai užsiėmimai“. ●● judrieji žaidimai Pristatysime keletą įdomesnių edukacinių pro- ●● gatvės šokiai gramų bibliotekų erdvėje. Šiaulių apskrities P. Vi- ●● viešojo kalbėjimo pagrindai (anglų kalba) šinskio viešoji biblioteka vykdo projektą „Skaity- ●● skautai mas kitaip“ – populiarina kūrybinį skaitymą. Graži Biblioteka kaip meno inkubatorius. „Biblioteka iniciatyva bibliotekose, sukurti „Neformaliojo vai- kaip inkubatorius“ (angl. The Libary as Incubator kų švietimo programos bibliotekose“. Ši iniciatyva Project) (www.libraryasincubatorproject.org), tai apima visą neformalaus ugdymo tinklą (ugdymo toks projektas kurio savanoriai dalyviai – įvairių kryptis (pagal NVŠ ugdymo krypčių klasifikatorių) sričių menininkai ir bibliotekininkai – pradėjo in- muzika, dailė, šokis, teatras, sportas, techninė kūry- ternetiniame dienoraštyje dalytis idėjomis, pavyz- ba, turizmas ir kraštotyra, gamta-ekologija, saugus džiais, patarimais, interviu medžiaga ir pan. Tai eismas, informacinės technologijos, technologijos, leido bibliotekoms, užsiimančiomis kultūriniais ir medijos, etnokultūra, kalbos, pilietiškumas. Galimi meniniais projektais, pasisemti įkvėpimo ir skleisti edukacinių programų bibliotekos erdvėje pavyz- gerąją patirtį. Praėjus penkeriems metams nuo pro- džiai: jekto pradžios jo pradininkai fiksuoja naują reiškinį, ●● karate sparčiai plintantį JAV bibliotekose, – reziduojan- ●● animacinių filmų kūrimas čius menininkus. Pavyzdžiui, bibliotekoje vykdo- ●● lyderystės pamokos suaugusiems mas interaktyvus projektas „Įdomybių kabinetas“ ●● keramika (angl. Cabineto Curiosities), kurio metu lankytojai ●● gitara, fleita galėjo atsinešti ir viešai pademonstruoti jiems svar- ●● baltų menas bius objektus, paaiškinant jų reikšmę. Bibliotekoje ●● emocinio intelekto lavinimas reziduojantys menininkai teigia, kad kūrėjo egzista- ●● joga vimas gali tapti itin izoliuotas, o buvimas studijoje ●● stalo futbolas – užimti didžiąją gyvenimo dalį. Bibliotekoje rezi- ●● folkloro studija duojantys menininkai supranta, jog reikalinga kita ●● susitelkęs (focused) žongliravimo būrelis išraiškos erdvė už studijos ribų. Rezidavimas biblio- ●● emocinio intelekto ir kūrybiškumo ugdymas tekoje suteikia kūrėjui galimybę užmegzti tiesioginį šokiu kontaktą su žmonėmis ir pasauliu bei tampa vienu ●● pajudėkime linksmai iš būdų kurti viešojoje erdvėje. „Bibliotekos kaip ●● žaidžiu ir mokausi angliškai inkubatoriaus“ projektas ne tik populiarina įvairaus ●● atrask save dailėje pobūdžio menininkų ir bibliotekų bendradarbiavi- ●● IT projektų vadyba ir komandinis darbas mą, bet ir paskatino įdomaus leidinio pasirodymą. ●● gerųjų vaiko savybių atskleidimas ir puose- 2014 m. leidykla „Coffee House Press“ išleido kny- lėjimas pasitelkiant dainavimo, šokio, ritmikos gą „Menininko biblioteka: srities vadovas“ (angl. meną, The Artist’s Library: a Field Guide), kuri parengta ●● išlaisvink kūrėją savyje remiantis projekto metu sukaupta metodine ir empi- ●● muzika – saviraiškos priemonė asmenybės rine medžiaga. Leidinyje išskirtos rekomendacijos, formavimui kaip įtraukti menininkus į bibliotekų veiklą: ●● savęs pažinimo ir raiškos ugdymo programa ●● siūlyti menininkams patrauklias programas, ●● žygeiviai projektus, „provokacijas“ ar galimybę kurti bi- ●● piešimas šviesa: kūrybinės fotografijos kur- bliotekoje; sai ●● užtikrinti nuolatines ir tinkamas sąlygas lais- ●● meno terapija vai kūrybinei veiklai bibliotekose; ●● gamta - visų namai ●● išnaudoti bibliotekų fondus (teikti meninin- ●● jaunųjų šaulių ugdymo programa kams specializuotas bibliografų paslaugas, su- ●● lėlių teatriukas anglų kalba pažindinti su meninei veiklai aktualiais biblio- ●● nepažinti krašto istorijos turtai tekos ištekliais ir kolekcijomis ir pan.); 55 ●● suteikti bibliotekos erdvę meninei saviraiš- pritaikyti savo veiklą prie kintančių vietos bendruo- kai (pvz., kviesti vietos meno kolektyvus rengti menių poreikių ir spręsti joms aktualias problemas bibliotekose perklausas ar repeticijas, organi- inovatyviais metodais. Viešosios bibliotekos kartu zuoti koncertus po bibliotekos darbo valandų ir su partneriais iš viso pateikė 57 bendruomenių pro- kt.)(4). jektų paraiškas finansavimui gauti. Projektu „Bibli- Tinkamas pavyzdys iliustruojantis menininkų otekos pažangai 2“, siekiama įtvirtinti biblioteką dalyvavimą bibliotekų meninių edukacinių progra- kaip „trečiąją erdvę“, kurioje įvairaus amžiaus žmo- mų veikloje yra 1 paveikslėlyje pavaizduota šiuolai- nės, pasinaudodami bibliotekų siūlomomis paslau- kinė menininkė „performerė“ Amanda Palmer (6). gomis ir technologijomis, gali realizuoti savo kūry- Aštuonis mėnesius nėščia menininkė Amanda Pal- binius ar mokymosi poreikius. Visos finansuojamos mer atlieka performansą Niujorko viešojoje biblio- bibliotekos tyrė vietos bendruomenių poreikius ir tekoje. Šiuo performansu siekia supažindinti vaikus rašė projektus, kurie turėtų prisidėti prie aktualių su kūnu, moters kūno transformacija nėštumo metu, problemų sprendimo – verslumo skatinimo, nedar- sudominti vaikus šiuolaikiniu performanso menu bo lygio mažinimo, gyventojų švietimo, sėkmingos (žr. 2 paveikslą). specialių poreikių grupių integracijos į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, nutolusių bendruomenių at- skirties mažinimo ir pan. Ypač daug dėmesio finan- savimą gavusiuose projektuose skiriama jaunimui – remiantis tyrimais, bibliotekoms vis dar sudėtinga skatinti šios tikslinės grupės atstovus lankytis bibli- otekoje ir naudotis siūlomomis paslaugomis. Todėl projekto rėmuose yra pakankami daug dėmesio skiriama ir edukacinių meninių programų kūrimui. Pristatysime pagrindinius projektus kurie susiję su meno edukacija. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos įgyvendinamas projektas „Išmanioji biblioteka jaunimui“ prisideda prie kitos šiuo metu itin aktu- alios problemos – imigrantų integracijos – sprendi- mo. Viena iš projekto, siekiančio užtikrinti geres- nes vietos jaunimo turiningo užimtumo galimybes, 2 pav. Amanda Palmer atlieka „performansą“ veiklų yra darbas su užsieniečiais, kitos rasės jau- viešojoje bibliotekoje skirtą vaikų edukacijai nuoliais, besimokančiais Alytuje. Per bibliotekos organizuojamus įvairių kultūrų pristatymus, paro- „Bibliotekos pažangai 2“ projektas ir meninės das, renginius, skirtus kalbos barjerui įveikti ir kt. edukacinės programos bus siekiama kitataučius įtraukti į laisvalaikio pra- Įgyvendindamos bendruomeninius projektus, leidimą kartu su vietiniais alytiškiais ir taip padėti bibliotekos plečia savo paslaugų spektrą, atnaujina jiems integruotis į vietos bendruomenę. „Išmanioji infrastruktūrą ir kuria partnerystes su verslu, vietos biblioteka jaunimui“ sukurs jaukią ir saugią erdvę valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organi- jaunimui, bus ugdomos jų saviraiškos galimybės, zacijomis bei kitomis bibliotekomis. Šiuo metu net tobulinami asmeniniai gebėjimai. 45 Lietuvos viešosios bibliotekos kartu su partne- Panagrinėsime Šiaulių regioną. Šiaulių miesto riais įgyvendina Martyno Mažvydo bibliotekos ini- savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale cijuojamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kul- atidarytas Komiksų centras. Laisvalaikio užimtumo tūros ministerijos iš dalies finansuojamus projektus, erdvė pietinėje miesto dalyje įkurta įgyvendinant orientuotus į vietos bendruomenių gyvenimo koky- projektą „Komiksų erdvė bibliotekoje“. Bibliote- bės gerinimą. Šios iniciatyvos padeda bibliotekoms ka Šiauliuose yra ta vieta – kūrybinė erdvė – ku-

56 rioje skatinant skaitymą, galimos įvairios veiklos. Mokytojai ir bibliotekininkai bus mokomi naudotis Viena jų – Komiksų centro įrengimas bibliotekoje. mobilios laboratorijos įranga, vesti edukacinius už- Čia įkurta, įrengta atskira 63,72 m2 erdvė komiksų siėmimus jaunimui. centro veikloms Šiaulių miesto savivaldybės viešo- Kitas įdomus edukacinės krypties Biržų rajo- sios bibliotekos „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10, no bibliotekos projektas yra kino studija. Projek- Šiauliai) bei mobilios komiksų skaityklos su reikia- tas „Kaimas kine, kinas kaime“ yra skirtas Biržų ma kompiuterine įranga įkurtos bibliotekos „Šalti- rajono jaunimui nuo 16 iki 29 metų. Šio projekto nėlio“ (Trakų g. 20a), Rėkyvos (Energetikų g. 7), pagrindinė veikla – mokymai, kurių metu jaunuoliai Lieporių (Tilžės g. 36) filialuose, išsidėsčiusiuose sužinos, kaip rengti scenarijus, fotografuoti, filmuo- skirtingose Šiaulių miesto dalyse. Projekto tikslas – ti, imti interviu, rinkti dokumentinę medžiagą, ją sukurti patrauklią erdvę – Komiksų centrą – Šiaulių sisteminti, kurti trumpametražinius filmus. Projekto miesto vaikams ir jaunimui, pritraukiant visus ben- metu Biržų rajono savivaldybės viešojoje bibliote- druomenės narius, įdomiai ir turiningai leisti lais- koje veiks kūrybinės dirbtuvės. Jose kino kūrimo valaikį, realizuoti savo idėjas, ugdyti kūrybiškumą, meno mokinsis 5 bendruomenių – Meilūnų, Nemu- formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą, panaudojant nėlio Radviliškio, Pačeriaukštės, Papilio, Vabalnin- informacines technologijas. Projektu siekiama po- ko – bei Biržų miesto jaunimas. Kūrybinių dirbtuvių puliarinti komikso žanrą Lietuvoje, kaip priemonę, metu bus kuriami 6 trumpametražiniai filmai, paro- padėsiančią nagrinėti opias visuomenės problemas, dantys vietos bendruomenių savitumą. Profesionalų formuoti teigiamą požiūrį į skaitymo skatinimą ir komanda jaunuolius kino kūrimo teorijos paslapčių sudaryti sąlygas kūrybingos bendruomenės forma- mokinti pradeda jau lapkritį. vimuisi, informacinio ir skaitmeninio raštingumo Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajorai- lygio augimui ir kokybiško laisvalaikio plėtrai. Čia čio viešosios bibliotekos projektas „Bendruomenės lankytojai mokysis pasakoti įvairias istorijas ko- „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos mikso pavidalu. Projekto tikslinė grupė – vaikai ir kodą“. Projekto tikslas: skatinti bendruomenės as- jaunimas, centro veikloje galės dalyvauti ir suaugu- menų kūrybinę saviraišką ir motyvaciją, tobulinant sieji, norintys išmokti komikso meno. Įrengus Ko- esamas ir kuriant naujas edukacines, neformalaus miksų centrą Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje ugdymo paslaugas bibliotekoje. Šilutės F. Bajo- bibliotekoje, bus siekiama spręsti jaunimo ir vaikų raičio viešosios bibliotekos Šylių filiale, vykdant užimtumo erdvių trūkumo problemą, suteikiant pla- projektą „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje tesnes galimybes vaikų ir jaunimo laisvalaikio pra- „Atrask savo saviraiškos kodą“, vyko edukacinis leidimui, užimtumui po pamokų. Komiksų centre užsiėmimus ,,Šiaudų sodas – kas tai?“. bus galima susipažinti su komiksų piešimu, kūrimu, „Virvelinės keramikos edukacija Kintų bibliote- šio proceso niuansus pristatys specialistas. Taip pat koje“. Kintų bibliotekoje vykdant projektą „Bibli- bus organizuojami konkursai ir renginiai komiksų otekos pažangai 2“, surengta virvelinės keramikos tematika. Visoms šioms veikloms bus pasitelkiamos edukacinė popietė „Kūrybiškumo kodas: Veju veju naujausios technologijos – planšetės, sumanioji TV, virvelę“ Kintų pagrindinės mokyklos 1-2 klasių mo- kompiuteriai ar interaktyvios lentos. kiniams (mokytojos Vida Viršilienė ir Irena Šerkie- Kitas edukacinis projektas jaunimui ir vaikams, nė). Popietę vedė vietos amatininkė, keramikė Šalnė regiono bibliotekose yra Šiaulių apskrities Povilo Valčiukienė. Višinskio viešojoje bibliotekoje projekto „Mobili Birštono viešoji biblioteka pradėjo vykdyti inovatyvių technologijų laboratorija jaunimui“ mo- projektą „Interaktyvi biblioteka – erdvė kūrybai ir kymai. Projekto metu jaunimas mokysis 3D grafi- atradimams“. Projekto tikslas – prisidėti prie kryp- kos modeliavimo, kurs virtualius trimačius 3D mo- tingo Birštono savivaldybės jaunimo kūrybiškumo, delius, spausdins juos 3D spausdintuvu, konstruos mokymosi, verslumo, bendruomeniškumo ir socia- robotus ir juos programuos, iPAD planšetėmis kurs linių įgūdžių ugdymo, kuriant inovatyvias paslaugas filmukus, mokysis pritaikyti „papildytą realybę“ jaunimui. Projekto veiklos ir renginiai vyksta Birš- mokymuisi, kurs ir pritaikys praktikoje QR kodus. tono viešojoje bibliotekoje. Bibliotekoje jau įkurta:

57 „Draugų (bendravimo) erdvė“, kurioje jaunimas cializaciją kaip ateities perspektyvą pastebėta vie- gali leisti laisvalaikį kartu, bendrauti, organizuoti nareikšmiška tendencija, kad neformalaus švietimo diskusijas, viktorinas, žaisti stalo žaidimus, skaityti interaktyvios, patirtinės edukacinės sistemos ir tech- knygas, panaudojant el. knygų skaitykles. „Moky- nologijos gali pasitarnauti ir bibliotekai, o taip pat ir mosi erdvė“ aprūpinta nauja kompiuterine technika daugiau dėmesio teikiant meno edukacijai. su programine įranga, reikalinga kalbų ir įvairių mokslo sričių mokymosi įgūdžiams lavinti. „Kūry- Išvados bos erdvė“, kur įrengtoje skaitmeninėje laboratori- Bibliotekos keičiasi: plečiamos bibliotekų joje, aprūpintoje nauja kompiuterine ir programine paslaugos, atnaujinama infrastruktūra, ypatingą įranga, reikalinga foto, video ir audio medžiagos dėmesį skiriant jaunimo laisvalaikiui, mokslui ir tvarkymui, multimedijos technika, vyksta įvairios pažangai. Inovatyvios veiklos, adaptuotas metodi- interaktyvios veiklos, skatinančios kūrybinį bei no- kos, naujosios kompiuterinės ir aplinkos technolo- vatorišką jaunimo mąstymą. „Kino ir konferencijų gijos – visa tai sudaro puikais sąlygas kokybiškam erdvė“, kurioje organizuojami mokymai, pristatan- integruotam formaliam ir neformaliam jaunimo ir tys interaktyvaus ekrano galimybes, integruotas dai- suaugusiųjų ugdymui bibliotekose. Kiekvienoje lės bei muzikos pamokas, jaunimas mokomas rengti Lietuvos bibliotekoje randa savo vietą edukato- ir pristatyti pateiktis. rius-bibliotekininkas, kurio gali tapti menininkas ar Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonai- meno mokytojas. Atsinaujinusi biblioteka yra gera tytės bibliotekos projektas „Bendradarbiaujančios vieta dailės edukacijai. ir kuriančios bendruomenės – krašto pažinimui“. Gautas dalinis finansavimas: gerinti Klaipėdos- re Literatūra giono ir Plungės rajono visuomenės skaitmenines Ateities bibliotekos. Praktinių seminarų su- kompetencijas, įtraukiant bendruomenes į skaitme- vestinė ir įžvalgos. Future Libraries. Workshops ninio turinio apie krašto kultūrą bei istoriją kūrimą Summary and Emerging Insights [interaktyvus]. ir naudojimą. Skatinti bendruomeniškumą ir bendrą 2015 lapkričio 9 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 9 d.]. veiklą dalijantis kultūrine ir istorine atmintimi, ben- Prieiga per internetą: http://publications.arup.com/ dromis vertybėmis, stiprinant kultūrinio tapatumo Publications/F/Future_Libraries.aspx jausmą. Bibliotekos žmonėms. Lietuvos bibliotekų ap- Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešo- klausa 2014 m. 2015 lapkričio 9 [žiūrėta 2015 m. sios bibliotekos projektas „#MŪSŲKRAŠTAS: Aly- lapkričio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://3erdve.lt/ taus ir Vilniaus bendruomenių tapatumo ugdymas“. media/public/Ataskaitos/8__lithuania_report_glo- Tikslas: ugdyti Vilniaus regiono bendruomenių ta- bal_libraries_2014.pdf patumą panaudojant turinį apie Alytaus ir Vilniaus Grigas Vincas. Daktaro disertacija (rankraštis) kraštą, atsižvelgiant į bendruomenių kultūrinius ir „Bibliotekininko edukatoriaus ugdymo modelis be- socialinius poreikius. simokančioje visuomenėje“. Vilniaus Universitetas, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibli- 2013 otekos projektas „Mes Knygų s@loje“. Projekto Krauls-Ward Ineta. Bendruomenės įtraukimo į tikslas: per interneto erdvėje sukurtą biblioterapinį kultūrinį gyvenimą projektai bibliotekose. 2015 lap- žaidimą, spręsti socialinės rizikos vaikų ir jaunimo kričio 12 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 12 d.]. Prieiga psichosocialines problemas, stiprinant jų psichinę per internetą:http://3erdve.lt/naujienos/bibliotekos- sveikatą. uzsienyje/552-bendruomenes-itraukimo-i-kulturi- Pastebėta, kad naujausi švietimo Lietuvoje tyri- ni-gyvenima-projektai-bibliotekose mai „Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių nustatymas Lietuvoje“ (5) atlikti modernios ugdy- nustatymas Lietuvoje. 2015 lapkričio 12 [žiūrė- mosi technologijų ir procesų, skatinančių kūrybiš- ta 2015 m. lapkričio 12 d.]. Prieiga per internetą: kos ir produktyvios asmenybės tapsmą, kalba apie http://www.mosta.lt/lt/sumani-specializacija/priori- sumanią specializaciją. Analizuojant sumanią spe- tetai

58 Palmer Amanda. 2015 lapkričio 12 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 12 d.]. Prieiga per internetą:http:// explore.brainpickings.org/post/127197556233/ amanda-palmer-eight-months-pregnant-and

Summary Art education programs in libraries Libraries are changing: expanding list of ser- vices, updating infrastructure, with particular em- phasis on youth leisure, science and progress. Inno- vative activities and adapted art methodology, the new computer technology and the environment, all of which provide perfect conditions for high quality formal and non-formal youth and adult art education in libraries. Each Lithuanian library finds its place for the educator-librarian, who can become artist or art educator. The library is a perfect place for art education.

59

MENINIO UGDYMO GALIMYBĖS MOKYKLOJE

VADOVO VEIKLOS FUNKCIJŲ RAIŠKOS TYRIMAS MOKYKLOS KAITOS KONTEKSTE

Algimantas Bagdonas, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija Įvadas Straipsnyje pateikiama vadovo veiklos funkcijų Organizacija įprasta laikyti individų grupes, analizė, remiantis nagrinėta moksline literatūra bei tam tikrais būdais veikiančias kartu, siekiant bendro atliktu tyrimu. Pateikiami požiūriai į dabartinį mo- tikslo. Organizacija ir vadovavimas – tai du neatsie- kyklos reformos etapą, kaitos proceso vertinimai, jami dalykai. Vadovavimas – tai procesas, telkiantis siejant kaitą su veiksmingu vadovavimu bei vady- žmones ir jiems padedantis siekti tikslų. Vadova- binių žinių taikymu edukaciniame procese. Nagri- vimas žmonėms išryškėja per vadovų priimamus nėjama kaita pirmiausia siejama su naujais elgesio sprendimus, tikslų ir atsakomybių perdavimą ir šių būdais, siekiant keisti mąstymą, po to organizacinę sprendimų vykdymo kontrolę. Žmonių telkimas sė- struktūrą, bei mokymo medžiagą. Atskleidžiamas kmingai realizauoti tikslus – vienas iš lyderio bruo- vadovo veiklos funkcijose matyti tokių funkcijų žų. R. Želvys (2001) lyderį apibūdina kaip grupės raišką kaip: vizijos ugdymas drauge su darbuoto- narį, kuriam kiti grupės nariai pripažįsta teisę daryti jais, besimokančios organizacijos kūrimas, skatina- sprendimus, susijusius su grupės veikla. Lyderystė – mojo vadovavimo pasireiškimas. Išryškinama, kad žmonių poveikio menas, veikiant įtikinimu arba pa- vadovo veiklos efektyvumą kaitoje lemia: kompe- vyzdžiu laikytis tam tikros veiksmų krypties. Viena tencijos tobulinimas, geras išsilavinimas, efektyvi iš vadovo veiklos funkcijų laikoma lyderio funkcija. komunikacija, organizacijos lūkesčių identifikavi- J. Adair (1998) nuomone, kaita ir vadovavimas – tai mas, atmetant tokias kategorijas, kaip lytis ar am- dvi susijusios koncepcijos. P. Jucevičienė (1996) žius. Tyrimo rezultatai patvirtina nuostatas apie nau- nurodo, kad tik vadovavimas atspindi vadovo for- jąjį vadovavimą: vadovavimo galimybių yra daug, malaus statuso nusakomą funkciją, o lyderiavimas jos pasiekiamos daugeliui. Atlikto vadovo veiklos išreiškia grupėje pripažinto žmogaus – lyderio vei- funkcijų mokyklos kaitos kontekste tyrimo rezulta- klą telkiant žmones užsibrėžtam bendram veiklos tai parodo, kad Lietuvos mokyklų vadovai, nors ir tikslui pasiekti. J. Navickaitė (2012) išryškina mo- veikdami autokratiniais metodais, nebūdami pakan- kyklos vadovą kaip transformacinį lyderį, tobulėjan- kamai lankstūs, pripažįsta bei remiasi savo veikloje tį ir skatinantį kitų mokyklos bendruomenės narių naujosiomis vadovo veiklos funkcijomis, iššaukto- tobulėjimą. D. Žvirdauskas (2007) apibūdina lyderį mis kaitos proceso iššūkių. Naujųjų funkcijų taiky- kaip asmenį, gebantį pasinaudoti įvairiomis vadova- mas sąlygotas ir mokyklos bendruomenės poreikių. vimo formomis, taip motyvuojant savo pasekėjus. Raktiniai žodžiai V. Tarvydienė, A. Skaržauskienė (2005) lyderystę Vadovavimas, vadovavimo ypatumai, lyderys- analizuoja kaip gebėjimą valdyti pokyčius, moty- tė, kaita, pokyčiai, bendruomenė. vuojant ir nukreipiant. M. Fullan (1998), Everrard ir Morris (1997), R. Želvys (2001) sėkmingą švie- timo organizacijos kaitą sieja su lyderiavimu arba švietimo vadovų charakteristikomis. R. Jucevičius,

63 P. Jucevičienė, B. Janiūnaitė ir kt. (2003) akcentuoja ryškėti mokyklos kaitos kontekste, siekiant paten- strateginio mokyklos valdymo svarbą, pabrėždami kinti naujus postmoderniosios visuomenės edukaci- aplinkos svarbą strategijai projektuoti ir įgyvendin- nius poreikius? ti. Moderni organizacija kelia iššūkius vadovams, Tyrimo objektas – mokyklos vadovo atlieka- ieško efektyviausio darbo stiliaus, skatina peržiū- mos funkcijos švietimo organizacijoje. rėti vadovų atliekamas funkcijas, todėl kiekvienas Tyrimo dalykas – švietimo organizacija, veikia- lyderis, siekiantis pripažinimo ir veiklos efektyvu- ma nuolatinės kaitos. mo, turėtų atsižvelgti į organizacijos keliamus rei- Tyrimo tikslas – išanalizuoti vadovo atliekamų kalavimus, nes nebepakanka tradicinių vadovavimo funkcijų raišką mokyklos kaitos kontekste. funkcijų ir stilių – juk postmodernioji visuomenė iš Tyrimo uždaviniai: esmės kitokia, nei iki šiol buvusi. Svarbius lyderys- ●● Pagrįsti kaitos proceso, veikiančio švietimo tės aspektus, susietus su mokykla kaip organizacija, įstaigas, ypatumus. mokyklos bendruomene ir organizacijos palsaugų ●● Išryškinti tradicinio požiūrio į vadovo veiklą kokybe analizavo L. Earl, S. Katz. (2011), B. Fidler neatitikimą kaitos reikalavimams. (2006), pabrėžia lyderio asmeninų savybių, kompe- ●● Atskleisti naująsias vadovo funkcijas kaitos tencijų ir gebėjimo mokytis sąsajas. Kaitos sąlygo- sąlygomis. mis atsiranda poreikis tokių vadovų, kurie turi viziją ●● Ištirti vadovo veiklos funkcijų raišką moky- savo mokyklos, suformuotos ir išugdytos glaudžiai klos kaitos kontekste. bendradarbiaujant su mokytojais, mokiniais ir tė- ●● Išsiaiškinti, kokių savybių turintiems vado- vais. Mokyklos vadovas turi tokią viziją kurti, tiesti į vams geriau sekasi valdyti pokyčius. ją kelius, o prireikus ją remti. Organizacija, kuri mo- Tyrimo metodologija remiasi tokiomis nuosta- kosi ir kuri turi vadovą, atsidavusį mokyklos vizijai tomis: bei misijai, yra gerai tvarkoma organizacija. Naujoji ●● Mokyklų direktoriai atlieka svarbiausią vai- vadovavimo samprata apibūdina vadovą kaip ben- dmenį kaitos procese. Jie tarpininkauja tarp vy- dradarbiaujantį, savo organizacijos viziją turintį, riausybės ir pedagogų ir privalo užtikrinti, kad demokratinį, valdžia besidalinantį vadybininką. J. abi pusės liktų patenkintos ir jų interesai būtų Navickaitė (2012) nagrinėja mokyklos vadovo ly- suderinti. Jie turi „iš viršaus” inicijuojamus derystės fenomeną, grindžiamą transformacinės ly- pokyčius priimti, interpretuoti ir transformuoti derystės teorija, pabrėžiant. kaip reiškiasi mokyklos taip, kad jie sutaptų su mokytojų „iš apačios” vadovo transformacinė lyderystė Lietuvos bendrojo keliamomis iniciatyvomis (M. Fullan, 1998). lavinimo mokyklose: ar savo bendruomenėje mo- ●● Mokyklos vadovo veikla turi tiesioginės kyklos vadovas gali būti transformaciniu lyderiu ir įtakos mokyklos veiklos efektyvumui (Cotton, kokios jo transformacinės lyderystės apraiškos pasi- 1995, Sammons, 1995). reiškia stipriausiai. ●● Vadovo-lyderio atliekamų funkcijų kokybė Tokia vadovavimo samprata susiformavo, - tai vadovo, gebančio suburti žmones sėkmin- vykstant valdymo decentralizacijos bei valstybės gai veiklai ir turinčio jų pripažįstamą autoritetą, demokratėjimo procesams. Į švietimo sistemą be- asmens ypatumai. Vadovavimas yra ne indivi- siskverbiantys laisvos rinkos elementai, atėję iš dui suteiktos pareigos, bet funkcija, kurią vyk- verslo pasaulio, įtakoja ir vadovo veiklą, nes kuriasi dyti gali padėti daugelis darbuotojų (L. Earl, S. švietimo įstaigos, kaip paslaugas tiekiančios orga- Katz, 2011). nizacijos įvaizdis. Mokyklos klientais tampa vie- ●● Efektyvus vadovas kaitos kontekste buria tos bendruomenė (moksleiviai ir jų tėvai), kuriems besimokančią organizaciją, dirbančią įvairiais tarnauja mokytojai, o mokyklos vadovo klientai ne metodais, bendradarbiaujančią, laukiančią grįž- tik moksleiviai ir tėvai, bet ir mokyklos personalas. tamojo ryšio. Kaitos kontekste tie, kas nesimo- Tokio vadovo samprata pakankamai nauja mūsų ko, nelieka vadovais (L. Stoll, D. Fink, 1998). visuomenėje, todėl reikia analizuoti tokią mokslinę ●● Mokyklų vadovai – pagrindinė jėga, kurianti problemą: kokios vadovo veiklos funkcijos turi iš- motyvuojančias vizijas (A. Hargreaves, 1998).

64 ●● Sėkmingą funkcionavimą kaitos kontekste zuoja švietimo darbuotojų veiklos ypatumus kaitos apsprendžia gebėjimas mokytis ir sudaryti są- kontekste, formuluoja nuostatas, kurios papildo ir lygas mokytis kitiems, mokėjimas dirbti grupė- išplečia Fullan pateikto požiūrio į kaitą sampratą. R. mis, komunikaciniai sugebėjimai, palankios or- Želvys (2001) mano, kad dalis Lietuvos pedagogų ir ganizacijos kultūros kėlimas (R. Želvys, 2001). mokyklų vadovų mąsto kiek kitaip, nei M. Fullan ar Tyrimo metodai: kiti kaitos teoretikai. Tai sąlygoja jų ilgametė patir- ●● Mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas tis, dirbant nekintamoje aplinkoje. Tam, kad galėtų - išanalizuoti vadovo atliekamų funkcijų raišką kūrybiškai atsiskleisti ir inicijuoti pokyčius, moky- bei mokyklos, patiriančios kaitą, situaciją. tojai ir vadovai turi būti teoriškai pasirengę, įgiję ●● Anketinė apklausa (raštu), kurios tikslas - reikiamų žinių ir įgūdžių, informacijos apie kaitos sužinoti vadovų bei mokytojų nuomones apie vadybą, pokyčių valdymą, ugdymo turinio kaitą. vadovavimo ypatumus, atliekamas funkcijas, stinga pastovumo, nes pokyčių pastovumui reikia tradicinių ir naujųjų funkcijų sąsajas vadovo nuolatinės situacinės paramos (R. Želvys, 2001). darbe. M. Fullan (1998) nurodo naująjį lyderio – vado- vo, veikiančio kaitos sąlygomis, – ateities uždavinį: Kaita ir vadovavimas kurti mokymosi organizacijas. Lyderis gali panau- Kaita tapo įprastu ir nuolatiniu reiškiniu šiuolai- doti nepasitenkinimą esama padėtimi ar net jį sukel- kiniame pasaulyje. Tai yra viena iš esminių postmo- ti tam, kad sutelktų organizaciją bendrai veiklai. Tai dernistinės visuomenės charakteristikų (M. Fullan, proga pateikti darbuotojams savo viziją. Jei ji pri- 1998). Kaita reikalinga, kad organizacija gyvuotų, imtina organizacijai – ji tampa visų vizija. Naujasis nes priešingu atveju, jeigu, kintant aplinkai, organi- požiūris į vadovavimą mokymosi organizacijoms zacija neprisitaikys ir neatsinaujins, ji bus priversta paremtas subtilesnėmis ir svarbesnėmis užduotimis. žlugti. Kaita traktuotina kaip organizacijos veikla, L. Stoll (1998) nurodo, kad geras vadovavimas – nukreipta į tobulėjimą, apjungiant visas jos struk- vienas esminių sėkmingai gyvuojančios mokyklos tūras, žmogiškuosius išteklius. Kaitos procese žmo- bruožų. Koks vadovavimas laikytinas geru ir efek- nės ir organizacijos tobulėja, diegia naujas mintis, tyviu? Ar geri vadovai stengiasi išlaikyti tęstinumą, idėjas savo veikloje, keičia savo mąstymą, požiūrį ar imasi pokyčių? Kas yra geri vadovai – efektyvūs į įvairiausius gyvenimo reikškinius. A. Hargreaves vadybininkai, prižiūrėtojai, administratoriai ar au- (1999) teigia, kad kaitos esmę sudaro pokyčiai, ku- toritetai? Ar geri vadovai dalijasi valdžia su kitais? riuos švietimo darbuotojams tenka diegti. M. Ful- Susiduriama su nauja vadovavimo sąvoka, kai se- lan (1998) teigia, kad švietimo santykis su kaita yra nąjį administracinį vadovavimą keičia vadovavi- sudėtingas, nes savo prigimtimi švietimas yra viena mas mokantis ir mokant. M. Fullan (1998) teigia, konservatyviausių socialinių institucijų. Tai susiję kad kaita geriau priimama, kai ji kyla organizacijos su pagrindine švietimo funkcija – perduoti žmonijos viduje arba kūrybiškai pritaikoma organizacijos rei- patirtį, puoselėti kultūrą, vykdyti jaunosios kartos kmėms. Rizikinga pradėti pertvarką iš karto visoje socializaciją. Taigi tradiciškai mokyklų paskirtis yra organizacijoje. Mažesnės struktūros lengviau pri- išlaikyti esamą padėtį, o ne inicijuoti kaitą. Šiandien ima naujoves, propaguoja jas ir ilgainiui priverčia mokykla, susidūrusi su nuolat kintančiu dabartiniu keistis didesnes struktūras. Pirmiausia turi keistis gyvenimu, išgyvena itin sudėtingą situaciją. Moky- žmonių požiūriai, nuostatos, o tik po to formalios kla, norėdama sėkmingai atlikti socializacijos funk- struktūros. Darbuotojams nesuvokus struktūrinių ciją, turi neišvengiamai keistis kartu su ją supančia pokyčių būtinybės, jie sukelia sumaištį, neapibrėž- aplinka. M. Fullan suformulavo principus, nusakan- tumą ir konfliktus. Mokykloje vykstančiais proce- čius kaitos proceso sudėtingumą. Dalyvaujant poky- sais dažnai būna nepatenkinti tėvai, mokiniai bei čių procese, reikia bti pasirengusiam netikėtumams, daugelis mokytojų. Pakeisti vieną žmogų ar jį įta- sunkumams, turėti viziją, derinti centralizaciją ir koti lengviau negu visus kitus. Todėl, ieškant būdų decentralizaciją remiančias jėgas, vertinti grupę keisti vadovavimo principus, iš esmės ieškoma rak- ir kiekvieną individą. A. Hargreaves (1997) anali- to į visos švietimo įstaigos tobulinimą. D. Hopkins

65 (1987) pabrėžia svarbą taip vadovauti mokykloms, Vadovo veiklos funkcijų analizė kad mokytojai jaustųsi priklausą veiksmingoms dar- Nickson (1982) pagrindinėmis vadovo veiklos bo grupėms, mėgtų savo darbą ir manytų bei jaustų, funkcijomis laiko: planavimą – t.y., plano tam ti- kad dirba ne veltui. Iš D. Hopkins pateiktų tyrimų kram darbui atlikti sudarymą; organizavimą – žmo- išaiškėjo, kad geriausių mokyklų vadovai ne tik nių ir resursų šiam darbui organizavimą; vadovavi- stengiasi išsaugoti iš praeities paveldėtas tradicijas, mą darbą atliekantiems žmonėms; kontrolę – darbo bet ir imasi kurti naujas, pažangesnes. Kaip teigia eigos lyginimą su laukiamu rezultatu ir reikalingų J. Navickaitė (2012), mokyklos vadovas – transfor- pataisų įgyvendinimą. A. Indriūnas (1971) skiria macinis lyderis tobulėja pats, skatina kitų mokyklos tris vadovo veiklos funkcijas: planavimą, kontro- bendruomenės narių tobulėjimą, tačiau nedrąsiai lę, reguliavimą. Tuo tarpu K. Miškinis (1982) mo- dalijasi savo lyderyste su kitais ir ne visada imasi kyklos vadovo veikloje numato tokias funkcijas: naujų lyderių auginimo savo mokykloje. planavimą, vidaus darbo kontrolę, koregavimą ir Vadovauti tobulinant organizacijos kultūrą yra reguliavimą. Autoriai, nagrinėję vadovo veiklos kurti elgesio normas, kurios apibrėžia svarbiausius funkcijas iki 1990 m. (A. Indriūnas, K. Miškinis), mokyklos siekius ir principus. Tai reiškia, kad ku- daugiausia dėmesio skiria planavimui ir kontrolei. riama institucija, kuria žmonės tvirtai pasitiki, ku- Tai aiškintina tuo, kad griežtai centralizuotoje tota- rios dalimi jaučiasi esą ir kuriai yra ištikimi. Visa tai litarinėje visuomenėje vadovams nebuvo galimybių suteikia prasmės darbui, kurį jie dirba, daro jį reikš- pasireikšti kaip organizatoriams, vadybininkams mingą. D. Hopkins (1987), apibendrindamas įvairių ir lyderiams, nes šios funkcijos apima tokią veiklą autorių atliktus gerų mokyklų tyrimus, svarbiu efek- kaip užduočių ir resursų paskirstymas, atsakomybės tyvios mokyklos bruožu laiko vadovavimo kokybę. nustatymas ir įgaliojimų paskirstymas, organizaci- Geros mokyklos turi gerus vadovus. Švietimo vado- jos propagavimas: tai buvo daroma centralizuotai vai tiesiog bombarduojami informacija, technolo- ir neleidžiama atskirų mokyklų vadovams. Greta gijomis, naujomis koncepcijomis. Iškyla problema, pagrindinių funkcijų (planavimo, organizavimo, kaip susidoroti su informacijos pertekliumi ir greitai motyvavimo, koordinavimo, kontrolės) išskiriamos kintančių įvykių raida. Kaip teigia Jucevičius R., Ju- ir integruojančios vadybinės funkcijos: problemų cevičienė P., Janiūnaitė B. ir kt. (2003), mokyklos analizė, tikslų planavimas, sprendimų priėmimas, strateginio vystymo klausimai, sprendžiami kuriant komunikavimas (R. Jucevičius, 1996). Visos jos turi mokyklos strategiją, reikalauja tarpdalykinių žinių – būti realizuojamos, vykdant planavimą, organizavi- vadybos ir edukologijos sintezės. Naujoji vadovavi- mą, motyvavimą, koordinavimą, kontrolę, todėl gali mo samprata (W. Benis, B. Nanus, 1995) apibūdina būti traktuojamos kaip pagrindinių funkcijų dalis, vadovą kaip bendradarbiaujantį, savo organizacijos bet galima šias integruojančias funkcijas laikyti ir viziją turintį, demokratinį, valdžia besidalinantį va- visai savarankiškomis vadovo veiklos funkcijomis. dybininką. E. Stones (1994) vadovo veiklą nagrinėja J. Stoner (2000) pagrindines (klasikines) vadovo kaip vadovavimą sau pačiam, vadovavimą mokyto- veiklos funkcijas apibūdina taip: planavimas (va- jams, vadovavimą moksleiviams, vadovavimą orga- dovai, remdamiesi logika ir metodais, iškelia tiks- nizacijai, vadovavimą kaitai. Geri direktoriai jaučia lus ir numato veiksmus); organizavimas (vadovai kaitos procesą, ragina mokytojus kurti bendrą vizi- paskirsto ir suderina darbus, valdžią, išteklius, kad ją ir, vadovaudami pavyzdžiu, formuoja kultūrines būtų pasiekti organizacijos tikslai); vadovavimas vertybes. Šio modelio vadovai ne tik valdo struktū- (vadovai nukreipia, veikia, motyvuoja darbuotojus, rą, jie imasi kultūros, kad skatintų mokyklą augti. siekdami svarbiausių tikslų); kontrolė (vadovai įsi- Sėkmingi vadovai, pasirinkdami veiksmus, remiasi tikina, kad organizacija juda užsibrėžtų tikslų link). labai aiškiais principais ir įsitikinimais. Skatinantys P. Jucevičienė (1996) išskiria tris vadovo gebėjimų vadovai ir profesiniu, ir asmeniniu atžvilgiu skati- grupes: techninius, žmogiškuosius, konceptualiuo- na patys save. Jiems būdinga: optimizmas, pagarba, sius. B. Everard (1984) teigia, kad vadovas: žino, ko pasitikėjimas, išankstinis nusiteikimas. nori ir daro, kad tai įvyktų; kontroliuoja išteklius ir

66 užtikrina, kad jais būtų tinkamai naudojamasi; ska- kad naujasis vadovas yra organizatorius, bebaimis tina dirbti veiksmingai ir nuolat ieško būdų tobulėti; rizikuotojas ir svajotojas, kuris vadovauja “eida- atsako už organizacijos, kurioje veikia, veiklą; kuria mas šalia” ir įkvepia ištikimybę ir pareigingumą. aplinką, skatinančią žmones tobulėti. Šis reiškinys vadinamas “pertvarkančiuoju vado- Pasak D. Burton (2009), vadovavimas bus nee- vavimu”. M. Fullan (1998) teigia, kad vidurinio- fektyvus, jei nesirems lyderiavimu. Kaip nurodo B. sios grandies vadovai atlieka svarbiausią vaidmenį Fidler (2006), vadovams aktualus strateginis moky- kaitos procese. Tais atvejais, kai mokyklų vadovų klos plėtros valdymas. Vadovavimas mokyklos tobu- požiūris į naujoves yra neigiamas arba neutralus, linimo strategijai – būtinas lyderystės veiklos eta- labiau tikėtina novacijos nesėkmė. Šie vadovai už- pas. Svarbu realizuoti strateginio planavimo modelį, tikrina, kad procesas vyktų “iš viršaus” ir “iš apa- pabrėžiant patį procesą ir praktinę jo naudą. Dau- čios”. Jie tampa tarpininkai tarp vyriausybės, kuri giausia dėmesio vadovas skiria idėjų generavimui, inicijuoja reformą, ir pedagogų, kurie pokyčius komunikavimo ir pokyčių vadybai, personalo darbo įgyvendina ir turi garantuoti, kad abipusiai interesai organizavimui, kad visi turėtų galimybę dalyvauti būtų suderinti. Kyla klausimas - kokių sugebėjimų strateginiame planavime. Vadovas turėtų realizuoti privalo turėti vadovai, siekiantys efektyvaus funkci- savo lyderystę tokiu aspektu, kad būtų pabrėžiamos jų atlikimo?Kaip turėtų keistis vadovo atliekamas veiklos, kurios sudarytos taip, kad palengvintų dar- funkcijos, atsižvelgiant į kaitos keliamus reikalavi- buotojų diskusiją apie strateginę analizę ir strateginį mus? Kodėl vadovo funkcijos apskritai turėtų keis- pasirinkimą. L. Earl, S. Katz. (2011) pastebėjimu, tis? Kokia eilės tvarka turėtų būti atliekamos vado- nemažai mokyklų lyderių susiduria su vadinamąja vo funkcijos ir ar vadovas turi teisę turėti manevro „duomenų dilema“. Duomenimis nepasitikima, jų laisvę, nustatyti funkcijų svarbą ir keisti užduočių bijoma, o nemažai lyderių neturi tinkamų įgūdžių, atlikio eigą? Teorinė kaitos analizė leidžia teigti, kad galėtų sumaniai ir veiksmingai jais naudotis. kad XXI amžiaus organizacija iš esmės skiriasi nuo Lydyrustė kelia iššūkius ir mokyklų bendruomenių prieš tai buvusių tiek savo struktūra, tiek vadovavi- nariai, kurie nori pasinaudoti sukaupta informaci- mo ypatumų raiška, tiek savo padėties išoriniame ja ugdymo proceso gerinimui, nes duomenys nėra pasaulyje nustatyme. Apibendrinus įvairių autorių vien skaičiai ir statistika – jie gali tapti veiksminga (M. Fullan, A. Hargreaves, J. Stones, R. Želvio) re- priemone (netgi galingu katalizatoriumi), padedan- komendacijas, vadovo veiklos funkcijos galėtų būti čia mokykloms diegti pokyčius. Skeptišką požiūrį skirstomos į keletą grupių: strategines, asmenines, pakeitę pasitikėjimu, išmokę pažaboti informacijos metodines, socialines (žr. 1 lentelę). Toks vadovo galią ir įgudę našiai naudotis duomenimis, mokinių veiklos funkcijų skirstymas galėtų būti naudojamas pažangos siekiantys mokyklų lyderiai gali sukurti vadovų praktikų veikloje, nes apima įvairiausius mokykloje aukštą analizės kultūrą. Pasak W. Ben- veiklos aspektus, labiau atsižvelgia į kaitos konteks- nis ir B. Nanus (1995), naujasis vadovas įpareigoja to reikalavimus, nei tradiciniai planavimas, organi- žmones veikti, paverčia savo pasekėjus lyderiais, o zavimas, vadovavimas ir kontrolė. lyderius – permainų varomąja jėga. Autoriai mano, 1 lentelė. Vadovo veiklos funkcijų pasiskirstymas Strateginės Asmeninės Metodinės Socialinės Gebėjimas vadovauti Gebėjimas, esant rei- Tinkamos komunika- Palankaus klimato kūri- kaitai ir ją organizuoti – kalui, keisti mokyklos cijos užtikrinimas, kai mas – labiau pabrėžiami numatyti ir kurti ateitį kultūrą informacija prieinama pagyrimai ir apdovano- visiems asmenims jimai, o ne bausmė ir kontrolė. Aiškios mokyklos Gebėjimas kurti insti- Mokymosi darbo vietoje Tėvų įtraukimas į ben- vizijos sukūrimas – tuciją, kuriadarbuotojai sąlygų užtikrinimas drą veiklą naujų ilgalaikių krypčių pasitiki ir jaučiasi jos nustatymas dalimi 67 Organizacijos padėties Gebėti parodyti pasi- Darbuotojų kompetenci- Mokyklos, kaip kultūros išoriniame pasaulyje keitimų rezultatą kaip jos įžvalga židinio formavimas nustatymas būsimą kiekvieno naudą Išskirtinės asmeninė kompetencijos tobuli- nimas Ryšių su partneriais už- Paskirstyti ir suteikti Atviros organizacijos Bendradarbiavimas su mezgimas ir valdymas įgaliojimus kūrimas. socialiniais aprtneriais

Žmogiškųjų išteklių Įtraukti kuo daugiau Gebėjimas darbuoto- Bendravimas ir bendra- pritraukimas ir sąjun- žmonių, priimant spren- jams įkvėpti entuziazmą darbiavimas su esamais gininkų ieškojimas. dimus ir optimizmą, kurie ir buvusiais darbuoto- Personalo atranka ir įpareigoja komandų jais. valdymas kūrimą. Lyderystės sklaida ir Užtikrinti darbuotojų Vadovas atsakingas už Bendravimas ir bendra- kitų lyderių ugdymas saugumą pasikeitimų komandų vadovų ren- darbiavimas su esamais organizacijoje ir ben- metu. gimą – tampa vadovų ir buvusiais mokslei- druomenėje vadovu. viais. Tyrimo duomenų apibendrinimas ir interpreta- te tyrimo analizę, galima daryti šiuos apibendrini- cija mus: Pirmojo klausimų bloko, kuriuo siekta išsiaiš- Atliekant vadovo veiklos funkcijų tyrimą mo- kinti požiūrį į kaitos procesą, mokyklos reformą, kyklos kaitos kontekste, buvo parengtos dvi anke- vadovų bei mokytojų vadybinę kompetenciją, atsa- tos, kurių tikslas – išryškinti naujųjų vadovo atlie- kymai išryškino: kamų veiklos funkcijų ypatumus kaitos kontekste. ●● Švietimo reforma vadovų vertinama didžiąja Anketos sudarytos, modifikuojant Du Brin, R. Žel- dalimi vidutiniškai, nežymus procentas vertina vio, B. Everard ir G. Morris darbuose pateiktus reformą sėkmingai arba nesėkmingai. Moky- klausimynus, pritaikant juos nagrinėjamos temos tojų dauguma vertina nesėkmingai. Tai didelis kontekstui. Viena anketa skirta mokyklų vadovams negatyvių vertinimų skaičius, verčiantis visus, (direktoriams ir pavaduotojams), antroji – pedago- nuo kieno priklauso švietimo reformos klausi- gams. Visus anketų klausimus galima suskirstyti į mų sprendimas, gerai apmąstyti, kas daroma keturis blokus: požiūris į kaitos procesą, mokyklos šiuo klausimu skubotai ar netinkamai. Moky- reformą, vadovų bei mokytojų vadybinę kompeten- tojų praktikų nuomonė šiuo klausimu - svarbi. ciją; vadovų nuomonė apie kaitos modelius, vado- ●● Dabartinė Lietuvos mokyklų padėtis vadovų vavimo organizacijai modelius, vadovų lankstumą, atsakymuose vertinama vidutiniškai, tuo tarpu požiūrį į konfliktus, tradicines vadovo funkcijas bei beveik pusė mokytojų mokyklų padėtį vertina mokytojų nuomonė apie vadovavimo stilius; moky- blogai. Toks didelis neigiamų atsakymų skai- tojų ir vadovų požiūris apie naująsias vadovo vei- čius verčia susirūpinti ne tik švietimo sistemos klos funkcijas kaitos kontekste; vadovų ir mokytojų administratorius, bet ir moksleivius bei jų tėvus, nuomonių analizė, kokias savybes bei kompetenci- siekiant išsiaiškinti mokytojų nerimo priežastis. jas turintys asmenys labiau sėkmingai galėtų atlikti ●● Švietimo situacija iš esmės į gerąją pusę naująsias vadovo funkcijas. Vadovo veiklos funkci- keisis greitai – taip mano daugioua kaip pusė jų mokyklos kaitos kontekste tyrimas atliktas 2015 vadovų ir mokytojų. Toks optimistinis požiūris m. Buvo pasirinkta dešimt ugdymo įstaigų. Anketi- į mokyklos ateitį traktuotinas specifine pedago- nėje apklausoje dalyvavo 190 respondentų – 40 va- ginės bendruomenės veiklos misija ir tuo pačiu dovų (direktorių bei pavaduotojų) ir 150 pedagogų. leidžia manyti, kad mokyklos bendruomenė tei- Atlikus vadovo veiklos funkcijų kaitos konteks- 68 giamai žiūri į pokyčius, tik pageidauja daugiau ●● Vadovams priimtiniausias atviros organiza- savalaikės informacijos ir procesų koordinavi- cijos modelis, kuris skatina vadovus telkti or- mo. ganizacjos darbuotojus bendros vizijos įgyven- ●● Absoliuti dauguma apklaustųjų teigia, kad dinimui ir būdingas viso gyvenimo mokymosi mokyklos reforma vyksta iš viršaus ir labai ne- paradigmai bei besimokančios organizacijos žymus procentas palaiko nuomone, kad reforma kūrimui. Šis modelis derina socialinės aplinkos vykdoma vienodai iš viršaus ir iš apačios. Tai- poveikį su vadyba organizacijos viduje. Nema- gi šis atradimas turėtų būti svarus argumentas žai vadovų remia kultūrinio pliuralizmo modelį, švietimo administratoriams, siekiantiems švie- suprantamą kaip pastangas formuoti asmenines timo kaitos efektyvumo. ir profesines žmonių vertybes, kad jos neprieš- ●● Tenka konstatuoti, kad dauguma apklaustųjų tarautų organizacijos politikai, kad padėtų remti nepritaria dabartinei mokyklos reformos kryp- lyderius t.y. manipuliuotų kultūra, siekiant or- čiai. Tyrimas atliktas tuo metu, kai visuomenė- ganizacijos tikslų. Struktūrinio funkcinio vado- je vyksta plati diskusija šiuo klausimu, taigi ši vavimo modelį pasirinko vos keletas vadovų. nuomonė ir atsispindėjo atsakymuose. Galima Tai tradicinis racionalus modelis, pabrėžiantis teigti, kad dauguma atsakiusiųjų turėjo omeny- vaidmenis, jų diferencijavimą ir hierarchines je mokyklų tinklo optimizavimo ir profiliavimo struktūras. Vyresnieji vadovai nustato organiza- klausimus. cijos tikslus, telkia paramą jiems įgyvendinti ir ●● Nors ir nepritardami dabartiniam reformos užtikrina, kad visi žengtų „koja į koją”. Taigi, etapui, didžioji dauguma mano, kad mokyklos nors mokytojai vadovus apibūdino kaip auto- kaita yra būtina. Šis teiginys nuteikia optimis- kratus, patys avdovai tokį modelį nelaiko pa- tiškai, nes rodo vadovų ir mokytojų lankstumą grindiniu. ir naujovių siekimą. ●● Pedagogai, vertindami savo vadovus, di- Antrojo klausimų bloko atsakymai, kuriais siek- džiąja dalimi juos apibūdino kaip autokratinio ta sužinoti vadovų nuomonę apie kaitos modelius, stiliaus vadovus, truputį mažesnis emokratinių vadovavimo organizacijai modelius, vadovų lanks- vadovų procentas bei visai nežymus liberalių tumą, požiūrį į konfliktus, tradicines vadovo funkci- vadovų skaičius. Autokratų vadovų gausa netu- jas bei mokytojų nuomonę apie vadovavimo stilius, rėtų stebinti, kadangi tai buvo priimtiniausias ir nurodo: efektyvus stilius totalitarinės visuomenės kon- ●● Vadovai mano, kad kaita pirmiausia susijusi tekste. Galima būtų pageidauti, kad vadovai, su naujais elgesio būdais, kas patvirtina teigi- veikdami kaitos kontekste bei įgyvendindami nį, jog pirmiausia turi keistis mąstymas, po to naująsias funkcijas, labiau remtųsi demokrati- struktūra. Taip pat manoma, kad kaitoje svarbu niu vadovavimo stiliumi. Nenorintiems keisti ir naujos mokymo medžiagos bei organizacijos vadovavimo stiliaus link demokratinio bus pa- struktūros pokyčiai. kankamai veikti pastovios kaitos sąlygomis, nes ●● Vadovai labiausiai palaiko normatyvinį bus sunku telkti komandas, organizuoti grupinį perauklėjimo kaitos modelį, kurio strategijos darbą, motyvuoti žmones bei tapti įgalinančiu nukreiptos į praktikų grupės nuostatas, ir nuo- vadovu. mones, šis būdas įgyvendinamas dirbant grupė- Trečiojo klausimų bloko atsakymai į klausimus je, pabrėžiamas abipusis asmenų bendravimas. apie tiek mokytojų, tiek vadovų požiūrį apie naują- Antroje vietoje jėgos prievartinis modelis, kuris sias vadovo veiklos funkcijas kaitos kontekste gana yra direktyvus ir autokratiškas, mažiausiai svar- dažnai sutampa arba yra panašūs, nors kai kuriais bus yra racionalusis empirinis modelis, vyk- atvejais ir skiriasi. Skirtumas traktuotinas skirtinga domas vienpusiškai, per paskaitas ir knygas. patirtimi, išsilavinimu, bendravimo būdais: Vadovų praktikų nuomone, ypač efektyvus yra ●● Strateginės funkcijos laikomos labai svarbio- grupinio darbo, abipusio asmenų bendravimo mis. Vadovai labiau pabrėžia vizijos kūrimą, o būdas. mokytojaims svarbesnis aspektas žmogiškųjų

69 išteklių pritraukimas. veikloje. ●● Vadovams svarbiausioji metodinė funkcija ●● Išanalizavus vadovų ir mokytojų atsakymus – besimokančios organizacijos kūrimas, mo- apie vadovo veiklos tradicines ir naująsias funk- kytojai svarbiausia funkcija laiko efektyvią cijas, galima daryti išvadą, kad pagrindinėmis komunikaciją. Atviros organizacijos kūrimas ir veiklos funkcijomis laikomos šios: strateginė, komandų rengimas vadovų ir mokytojų atsaky- administracinė, komunikacinė, psichoterapinė, muose vertinami vienodai svarbiai. atstovavimo organizacijai. Vadovų ir moky- ●● Kalbėdami apie socialines funkcijas, ir va- tojų atsakymai nežymiai skiriasi. Vadovams dovai, ir mokytojai pageidautų sėkmingo tėvų svarbesnė strateginė ir atstovavimo funkcijos, įtraukimo į bendrą veiklą, kas liudija apie dar o mokytojai išskiria psichoterapinę, komuni- menką tėvų dalyvavimą mokyklinės bendruo- kacinę ir administracinę funkcijas. Šis funkcijų menės veikloje. Labai svarbia funkcija laiko- pasiskirstymas leidžia derinti ir vadinamąsias mas palankaus klimato kūrimas, nors mokyklos, tradicines funkcijas, ir naująsias veiklos funk- kaip bendruomenės kultūros židinio formavi- cijas. Svarbu, kad šių funkcijų derinimas priim- mas ir vadovų ir mokytojų laikomas mažiau tinas ir vadovams, ir jų vadovaujasmų mokyklų svarbia funkcija. Tai aiškinama tuo, kad kultūri- pedagogams, vadinasi vadovai galėtų sėkmin- nes funkcijas turėtų atlikti kitos institucijos, nes gai taikyti šių funkcijų atlikimą savo veikloje. mokykla tiesiog perkrauta įvairių veiklų gausa. Šis apibendrinimas galėtų praversti vadovams, ●● Palyginus atsakymus apie pagrindines naują- siekiantiems efktyvaus vadovo veiklos funkcijų sias vadovo funkcijas, galima daryti išvadą, kad derinimo, patirties ir novacijų koordinavimo ir trys vienodai traktuojamos tiek vadovų, tiek ieškantiems kelių į ateities organizacijų kūrimą. mokytojų – vizijos turėjimas, žmogiškųjų ište- Ketvirtojo bloko klausimais siekta išsiaiškinti klių pritraukimas, tėvų įtraukimas į mokyklinės vadovų ir mokytojų nuomonę, kokias savybes bei bendruomenės veiklą, kitos dvi funkcijos vado- kompetencijas turintys asmenys labiau sėkmingai vų ir mokytojų atsakymuose nežymiai skiriasi: galėtų atlikti naująsias vadovo funkcijas: vadovai pabrėžia besimokančios organizacijos ●● Vyrauja nuomonė, kad geriau vykdys vadovo kūrimą ir išskirtinės komptencijos tobulinimą, o funkcijas labiau išsilavinę, turintys kelis diplo- mokytojams svarbiau saugumo užtikrinimas bei mus bei aukštesnę vadybinę kategoriją turintys, efektyvios komunikacijos egzistavimas. dažniau tobulinantys kvalifikaciją vadovai. Ma- ●● Išanalizavus vadovų ir mokytojų atsaky- žuma atsakiusiųjų mano, kad sėkmingesni yra mus apie vadovo veiklos funkcijų raišką kaitos patyrę ir tuo pačiu dirbantys šioje sistemoje kontekste, galime prieiti prie išvados, kad taip trumpesnį laiką. Kaip gana nereikšmingi veiks- traktuojami R. Želvio (2001) išskirti vadovo niai funkcijų atlikimui nurodyti vadovų lytis, vaidmenys: vadovai labiausiai pabrėžia poli- humanitarinis ar techninis išsilavinimas, ben- tikos valdymo reikšmę (politikos formavimas, dravimas su užsienio partneriais. informacijos teikimas, bendradarbiavimas su ●● Vadovų ir mokytojų nuomonės sutampa, kad partneriais), kiti vaidmenys – vadovavimas vadovų patrauklumas yra jų vadovavimo rezul- žmonėms, vadovavimas mokymo procesui ir tatas, vadovavimo įgūdžių galima išmokti, nors išteklių valdymas laikomi vienodai svarbiais. yra nemažai manančių, kadvadovais ne tampa- Mokytojai truputį mažiau dėmesio skiria politi- ma, o gimstama, yra pasisakančių apie vadova- kos valdymo vaidmeniui. Mokytojai reikšmin- vimą kaip retą sugebėjimą, nors dauguma mano, gesniais laiko vadovavimo žmonėms ir vado- kad vadovavimas kaip galimybė yra pasiekiama vavimo mokymo procesui klausimus. Iš esmės daugeliui. Yra pakankamai galvojančių, kad visi šie vadovo veiklos vaidmenys ir vadovų, ir vadovai turėtų kontroliuoti, nukreipti, raginti, mokytojų vertinami labai teigiamai ir panašiai, nors vyrauja naujojo vadovavimo nuostata, kad todėl galima teigti, kad šių vaidmenų svarba yra vadovavimas – kitų įgalinimas, skatinant, sutei- akivaizdi vadovo, veikiančio kaitos kontekste, kiant galimybę.

70 Išvados kyklos vadovo veiklą. Kaitos keliami iššūkiai nukreipti į visą moky- Sėkmę vadovui mokyklos kaitos procese nule- klos bendruomenę. Švietimo kaita skatina tobulinti mia ne tiek įgimtos savybės, lytis ar amžius, bet tam kiekvieną mokyklą. Save tobulinančios mokyklos tikri specifiniai sugebėjimai, kuriuos gali išsiugdy- mokiniai pasiekia geresnių rezultatų, mokytojai no- ti dauguma švietimo sistemoje dirbančių asmenų: riau kelia kvalifikaciją. Tokios mokyklos geba val- lankstus vadovavimo stilius, atitinkantis organiza- dyti kaitą, atmesdamos neigiamas iniciatyvas iš vir- cijos poreikius; pokyčių inicijavimas ir įgyvendi- šaus ir pasinaudodamos naudingomis novacijomis. nimas, suvokus specifinius organizacijos poreikius; Šiame procese ryškėja svarbus vadovavimo moky- nuolatinis mokymasis ir sąlygų kitiems mokytis klai aspektas. Svarbiausią vaidmenį kaitos procese sudarymas; gebėjimas dirbti grupinį darbą ir telk- atlieka viduriniosios grandies švietimo vadovai. ti komandas; efektyvi komunikacija ir sėkmingas Kaitoje vadovas priverstas transformuotis iš konfliktų sprendimas. tradicinio vadovo – administratoriaus į vadovą – organizacijos lyderį, gebantį formuoti organizaci- Literatūra jos kultūrą, įgalinančią mokyklą efektyviai funk- Bennis W., Nanus B. (1998). Lyderiai: Atsako- cionuoti konkurencijos sąlygomis. Dideli pokyčiai mybės strategija.- Vilnius. reikalauja organizaciją ieškoti charizmatinių, arba Dalin P., Rolf H. (1999). Mokyklos kultūros transformacinių lyderių, gebančių sėkmingai veikti kaita.- Vilnius: Tyto alba. kaitoje. Efektyviai dirbančio vadovo bruožu kaitos Du Brin A. J. Leadership. (1995). Houghton kontekste tampa gebėjimas valdyti pokyčius. Mifflin Company, New Jersey. Vadovo veiklos naujosios funkcijos yra skirs- Earl L., Katz S. (2011). Mokyklų lyderystė duo- tomos į strategines, metodines, socialines, asmeni- menų kupiname pasaulyje. Kaunas. nes (vizijos kūrimas, pokyčių valdymas, saugumo Everard B., Morris G. (1997). Efektyvus moky- užtikrinimas, efektyvi kmunikacija, tėvų įtraukimas klos valdymas.- Kaunas: Poligrafija ir informatika. į mokyklos bendruomenės veiklą). Naujosiomis Fidler, B. (2006). Strateginis mokyklos plėtros vadovo veiklos funkcijomis galima vadinti lyde- valdymas. Vadovavimas mokyklos tobulinimo stra- riavimą, skatinamąjį vadovavimą, besimokančios tegijai. Vilnius. organizacijos kūrimą, transformacinio vadovavimo Fox J. (2001). Kaip tapti vadovu.- Kaunas: požymių raišką. Tyrimo duomenys patvirtina vado- Šviesa. vo veiklos funkcijų kaitą šiuolaikiniame kontekste, Fullan M. (1998). Pokyčių jėgos: skverbimasis kai vadovo funkcijomis tampa veikla, paremta vizi- į ugdymo gelmes.- Vilnius: Tyto alba. ja, besimokančių organizacijų kūrimu, organizacijos Indriūnas A. (1995). Vadovavimo technika.- kultūros keitimu, ruošiant komandas, perduodant Vilnius. dalį savo įgaliojimų darbuotojams, skleidžiant in- Hargreaves A. (1999). Keičiasi mokytojai, kei- formaciją organizacijos viduje ir išorėje, tokiu būdu čiasi laikai.-Vilnius: Tyto alba. kuriant ateitį, įtraukiant savo darbuotojus bei visą Hopkins D., Aniscow M., West M. (1998). Kai- organizaciją pasinaudojus kaitos proceso teikiamo- ta ir mokyklos tobulinimas.- Vilnius: Tyto alba. mis galimybėmis. Kitų ir savęs skatinimas laiduoja Jucevičienė P. (1996). Organizacijos elgsena.- bendradarbiavimo kultūros puoselėjimą, laimėjimų Kaunas: Technologija. pripažinimą. Jucevičius R. (1996). Organizacijų strateginis Vadovų ir mokytojų pasisakymuose pripažįsta- vystymasis.- Kaunas: Technologija. ma esminių vadovo funkcijų svarba: politikos val- Jucevičius R., Jucevičienė P., Janiūnaitė B. ir kt. dymo funkcija (politikos formavimas, informacijos (2003). Mokyklos strategija. Strateginio vystymo teikimas, bendradarbiavimas su partneriais), vado- vadovas. Kaunas. vavimo žmonėms funkcija, vadovavimo mokymo Miškinis K. (1987). Vadovavimo mokyklai pa- procesui funkcija, išteklių valdymo funkcija. Šių grindai.- Mokslas. funkcijų raiška efektyvina kaitą išgyvenančios mo- Navickaitė J. (2012). Mokyklos vadovo ly-

71 derystė vykstančių švietimo pokyčių kontekste. director, as a leader, in the educational institution in Acta Pedagogica Vilnensia. the context of change. Qualitative theory, situational Stoll L., Fink D. (1998). Keičiame mokyklą.- theory, the theory of the path to objective (objective- Vilnius: Margi raštai. orientated theory) and universal leadership theory, Stoner J., Freman R., Gilbert D. (2000). Vady- all analyze the phenomenon of leadership. Though ba.- Poligrafija ir informatika. they produce different attitudes towards leadership, Želvys R. (2001). Švietimo vadybos pagrindai.- still one can find many similarities and analogies in Vilniaus universiteto leidykla. them, markedly widening the limits of the percep- Žvirdauskas D. (2007). Mokyklų vadovai: va- tion of the phenomenon of leadership. One of the dovauja ar lyderiauja? Švietimo naujienos, 20(255), basis of the qualitative theory, interaction theory, 1-8. universal theory and theory of charisma, the main elements, characterizing the leadership in second- Summary ary school, are defined. They are: leadership styles Constant change in all areas of life has become – autocratic style, participatory style, ‘free-rein’ one of the main characteristics of a postmodern so- style, leader’s orientation towards the aims, leader’s ciety. Both the society and the educational institu- qualities – self-confidence, flexibility, ability to -em tions are constantly trying to achieve the improve- power other people, effective and masterful - com ment of educational quality. Relations between munication, achievement motive or motivation for change and education are complicated due to the success. For the broader understanding of the mani- fact that education is a conservative social institu- festation of the leadership of the manager of sec- tion in its very origin. It is determined by its main ondary school it is important to define many other functions – to pass the experience of the mankind, to leader’s qualities – preparation to lead, the leader- foster culture and traditions thus helping the young ship effectiveness, attitude towards organizational generation in the process of socializing. So, tradi- policy, work in command, positive attitude towards tionally the school aims at keeping status quo. On variety, technology and cultural values. Analysis of the other hand, in order to survive the school has the research results led to the following conclusions: to change. Qualitative changes are observed in the important challenges are directed to all school com- pedagogical system and quantitative changes in the munity; educational leaders of the second link take structure of education system. In Lithuania educa- the most important part in the context of change; tional changes became distinct after 1991, in con- leaders transformation from the traditional leader – nection with the changing political and economical administrator to the leader – manager of the insti- conditions, which requires adequate changes in the tution and community; an organization is obligated relationship between the leader, other members and to look for a charismatic, flexible leader, who can the quality of school. Attempts to implement the empower other people; leading success is predeter- changes of one kind or other are related to school mined by many factors, including personality traits, manager-leader. The thesis research aim is analyz- leading styles, ability to understand specific organi- ing of leadership styles in the context of changes at zation needs and, according to them, to initiate and school. Goals of the research are: to base the pecu- launch changes. liarities of the change process, which influence edu- cational institutions; to substantiate the difference between the traditional point of view to the leader- ship and requirements of the context of change; to research different points of view to leadership. To elucidate new functions of the leader in the context of change; to clear up the characteristics of the lead- er that help to lead the changes better. Objects of the research – is identification of the functions of the

72 KŪRYBIŠKUMAS IR MENINĖ SAVIUGDA

Skirmantė Kaziūnaitė, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija, Lietuva

Anotacija limybes ugdymo procese, besimokančiojo laisve ir Straipsnyje siekiama atskleisti meninės sa- galimybe rinktis individualią, pažintinę ir pamokinę viugdos galimybes kūrybingų asmenybių ugdyme, veiklą, patenkinti savo poreikius. Meninė veikla iš- aktualizuoti ugdymo daile ypatybes, sąlygojančias siskiria itin ryškiu individualumo aspektu, kurį svar- ugdymo proceso individualizavimą, kūrybiškumo bu akcentuoti kūrybingų asmenybių ugdyme. ugdymą, aptarti kūrybiškumą skatinančias sąlygas. Tikslas Meninė saviraiška atspindi santykio su savimi, žmo- Atskleisti meninės saviugdos galimybes kūry- nėmis problemą, kuri skatina mokinius kurti origi- bingų asmenybių ugdyme. nalias idėjas, gebėjimą savarankiškai plėtoti savo Uždaviniai kūrybines galias, pateikti neįprastus požiūrius, ver- Aptarti kūrybiškumą skatinančias sąlygas, at- tinant kultūrinio palikimo ir meninės veiklos reiš- sižvelgiant į bendrąsias ugdymo daile nuostatas, kinius. apžvelgti meninio ugdymo individualizavimo pro- cesus. Įvadas Nagrinėjama problema Asmuo tampa brandžia asmenybe, kai aktyviai Straipsnyje siekiama aktualizuoti ugdymo daile veikia ir reiškiasi kaip visuma, galinti save reali- ypatybes, sąlygojančias ugdymo proceso individua- zuoti ir turinti tikslą tobulėti. Humanistinės kryp- lizavimą, kūrybiškumo ugdymą. Meninė saviraiška, ties atstovas Maslow (1993) asmenybės saviraiškos kaip viena iš sėkmingų įvairiapusiškos asmenybės poreikį iškėlė žmogaus poreikių hierarchijos viršū- raidos sąlygų, yra dinamiškas procesas. Ji atspindi nėn. Maslow teigė, kad „muzikantai turi muzikuoti, santykio su savimi, žmonėmis problemą, kuri ska- dailinikai turi tapyti, poetai turi kurti eiles, jeigu jie tina mokinius kurti originalias idėjas, gebėjimą sa- nori taikiai sugyventi su savimi. Žmonės turi būti varankiškai plėtoti savo kūrybines galias, pateikti tuo, kuo jie gali būti. Jie turi likti ištikimi savo pri- neįprastus požiūrius, vertinant kultūrinio palikimo gimčiai”. Būtų keista klausti ar meninins ugdymas, ir meninės veiklos reiškinius. kaip viena iš bendražmogiškosios kultūros dalių, Metodai gali turėti įtakos moksleivių asmenybės tobulėjimui, Lietuvos švietimo procesą reglamentuojančių kūrybiškam požiūriui į problemų sprendimą įvairio- dokumentų analizė, mokslinės literatūros domi- se veiklos srityse. nančia tema, publikuojamos įvairiuose Lietuvos ir Įvairiose pasaulio šalyse jau ne vieną dešimtmetį užsienio šalių elektroninėse duomenų bazėse bei ki- socialinių mokslų atstovai skiria vis didesnį dėmesį tuose informacijos šaltiniuose, analizė ir lyginimas, kūrybiškumo ugdymo problematikai nagrinėti. Toks praktinės patirties pristatymas, aptarimas. susidomėjimas sietinas su humanistinės filosofijos ir Metodologija grindžiama humanistine filosofi- demokratinio pliuralizmo, pripažįstančių, žmogaus, ja ir pedagogika, pabrėžiančia žmogaus vientisumo kaip save realizuojančio asmens, išskirtinumo ga- idėja, dvasinių vertybių reikšmę asmenybės raidai.

73 Humanistinė ugdymo daile samprata siejasi su: niekas nevertina, nekritikuoja, nesvarbu, kokios jo laisvos, dvasingos, suvokiančios pasaulio kultūrą iškeltos idėjos bebūtų juokingos ar atrodytų klai- asmenybės puoselėjimu; skatinimu pažinti ir ana- dingos, jis nebijo klysti, fantazuoti, tai sudaromos lizuoti įvairius kultūrinius reiškinius, jų materialios sąlygos laisvai improvizuoti ir ieškoti kažko naujo, bei dvasinės prigimties suvokimu; asmenybės kūry- dar neatrasto. Ugdytojo empatiškumas - jo gebėji- binių galių ir gebėjimų ugdymu meninėje raiškoje, mas suprasti savo mokinius, jų gebėjimus, jausmus meno reiškinių interpretavime. – dar viena sąlygą leidžianti atsiskleisti kūrybišku- mui. Kalbėdamas apie psichologinę laisvę autorius Aplinka, palanki kūrybiškumui ugdyti teigia, kad kiekvienas laisvas rinktis rizikuoti ar ne Cituojant Jovaišą (2001), “žmogaus esmė supo- - „individas laisvas tiek bijoti naujų rizikingų suma- nuoja uždavinį - tapti žmogumi, socialia ir dvasinga, nymų, tiek jų siekti, laisvas atsakyti ir už savo klai- laiminga asmenybe”. Daugybė mokslinių tyrimų ir das, ir už pasiekimus.“ realiame gyvenime vykstančių reiškinių įrodo, kad Atskleisti mokinių gebėjimus gali tik intelektu- svarbu humanizuoti žmogaus gyvenimo ir veiklos ali aplinka. Tai tokia aplinka, kurioje yra skatina- aplinką bei skatinti asmens vertybių tobulėjimą, ma savarankiškai mąstyti, neslopinamos originalios jo kūrybinių galių plėtojimą. Barkauskaitė (2001), (nebūtinai praktiškos) idėjos, sudaromos galimybės tirdama pedagoginės aplinkos reikšmę asmenybės formuluoti ir pateikti klausimus, joje perduodama ugdymui, nustato, kad visuomenės bei švietimo pavyzdžiais iliustruota gyvenimo patirtis, ugdymo pokyčiai daro įtaką pauglių santykiams, veiklai, procese dalinamasi įspūdžiais ir patirtimi, disku- vertybių, nuostatų raidai. Kitas autorius, Jonsonas tuojama, skatinama tyrinėti, mąstyti ir kūrybiškai (2001), tvirtina, kad žmogaus vertybių sistemos spręsti problemas. Šiame procese labai svarbu tin- ypatybes lemia kultūros paveldas, šeima, religiniai kamas dėmesys individualumui, gebėjimas suprasti įsitikinimai, asmeninė ir išsilavinimo patirtis. Ugdy- ir atpažinti kiekvieno ugdytinio psichologines ypa- mo paskirtis - plėtoti žmogaus galias, kad jis galėtų tybes bei jo poreikius, ugdymosi motyvus. kūrybiškai dirbti ir laimingai gyventi. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi- Rogers (2005) humanistinės psichologijos pra- nisterijos patvirtintose bendrųjų ugdymo programų dininkas teigia, kad visų pirma egzistuoja vidinės nuostatose pažymima, kad „meninis ugdymas sie- konstruktyvaus kūrybiškumo sąlygos: jamas su ugdymu menu, t. y. su plačiai supranta- ●● Atvirumas patirčiai. Reiškinius, daiktus ma įtaka emocinei, dvasinei, intelektinei mokinių žmogus suvokia tokius kokie yra, be išanks- brandai. Meninė mokinių kūryba ir meno suvoki- tinių nuostatų, sąvokų ir įsitikinimų ribos yra mas atspindi dvasinį jų pasaulį“. Dailės ugdymo laidžios. tikslai neatsiejami nuo: humanistinio požiūrio į ●● Vidinis vertinimų lokusas. Kūrėjui svarbu, egzistencinius klausimus puoselėjimo; nuomonės kaip jis pats vertina savo kūrinį ar atradimą. apie aplinkos estetiką formavimo; pagarbaus po- Kitų kritika neturi įtakos jo kūrybai, nors aiš- žiūrio į žmonijos bei savo tautos kultūrinį paveldą; ku, visada smagu, kai aplinkiniai ją supranta ir pasirengimo asmeniškai dalyvauti kuriant dvasines vertina. vertybes. Planuojant ugdymo turinį, yra sudaromos ●● Gebėjimas žaisti idėjomis ir elementais. Tai mokymo programos, numatomos veiklos formos, gebėjimas žaisti spalvomis, formomis, sudari- užduočių sistema, vertinimo standartai. Dailinis ug- nėti netikėčiausius derinius, paversti viena for- dymas apima kūrybinių, bendravimo, perimamumo, mą kita, ieškoti neįprastų pritaikymo formų. vertinimo ir kritikos gebėjimų ugdymą. Kai šie ge- Tokiomis savybėmis yra apdovanotos kūrybin- bėjimai ugdomi atsižvelgiant moksleivių poreikius, gos asmenybės. Ugdytojo tikslas sukurti tokią edu- išryškėja dailinės veiklos sociokultūrinis aspektas, kacinę aplinką, kuri skatintų kūrybiškumą. Rogers kuris skatina tokius vaikus jaustis socialiai reikš- (2005) mano, kad labai svarbu, jog asmuo jaustųsi mingais. Ilgainiui išmokstama suvokti bei vertinti psichologiškai saugus ir laisvas. Jei sukuriama to- meno ir kultūros reiškinius, palaipsniui tobulėjama, kia atmosfera, kurioje žmogus jaučiasi saugiai, jo pasiekiamas visuminio suvokimo lygmuo.

74 Pažinimo procesas ir kūrybiškumas švietimo programose dalis, o humanitarinio žino- jimo ir patirties reikalingumo kiekis susitraukė iki Minėti tikslai koreaguoja ugdymo daile proce- varganų likučių ir niekinamo požiūrio į viską, kas so prioritetus, keičia požiūrį į ugdymo proceso ir susiję su išgyvenimais ir emocijomis”. Taip organi- rezultato ryšį bei prasmę, tikslui pasiekti taikomų zuotas pažinimo procesas reiškia, kad neskatinamas metodų svarbą. Galima perteikti dalyko žinias aiš- gabių ir talentingų vaikų tobulėjimas, siejant jį su kinant, gilinti jų sampratą praktinėmis užduotimis individualia ugdytinių patirtimi, jų dvasinėmis ver- įtvirtinant atitinkamus taikymo įgūdžius. Taip bus tybėmis. Praktikoje ugdytojas mokinių kūrybingu- plėtojama ugdytinio įgytų žinių samprata, gilinama mą riboja dažniausiai tuomet, kai nesugeba remtis dailės dalyko pažinimo patirtis, bet gabus mokinys ugdytinio aktyvumu, nemoka skatinti jo meninės nebus skatinamas kūrybiškai pažvelgti į spręndžia- raiškos. Tokiu atveju dažniausiai remiamasi aiški- mas problemas. Kai ugdytojo požiūris į mokymą nimu, žinių reprodukavimu, neakcentuojant raiškos nesiremia humanistine ugdymo paradigma, tuomet bei kūrybiškumo. “ ugdymo procese orientuojamasi į dalyko turinį, Pasak Bitino (2000), kultūros perėmimas yra ne o ne į ugdytinių individualios patirties kontekstą, tiesioginis jos pasisavinimas, bet kultūros transfor- ugdymas orientuojamas į rezultatą, o ne į procesą, mavimas į asmeninį dvasingumą, darantį prieina- kuriame kiekvienas ugdytinis dalyvauja individua- mas visas žmonijos vertybes- meilę, sąžinę, pareigą liai” teigia Adomonienė (2003). Pavyzdžiui, dailės ir atsakomybę, gėrį ir grožį. Tai žymi meninio ug- pamokose, aptariant dailės kūrinius, aiškinamas jų dymo paskirtį gabaus ir talentingo vaiko asmenybės turinys, bandoma išskirti kultūrines bei dvasines brandos procese. vertybes, autoriaus požiūrį. Tokiais atvejais svarbu, kad visa tai nebūtų pa- Meninė raiška ir saviugda teikiama kaip ugdytojo žinios, vertybės neįgytų tik Pažinimą būtina sieti su raiška, tuomet ugdy- žinių statuso ir neliktų tik pažinimo lygmenyje. Dai- tinio meninė veikla pasidaro prasminga ir aktuali, lės pedagogas supažindindamas su vizualinio meno orientuota į raišką, kuria remiantis įmanoma skatinti įvairove, saviraiškos galimybėmis, tuo pačiu turi gabių ir talentingų vaikų tobulėjimą, dvasinę raidą. skatinti gabius ir talentingus mokinius ne tik giliau Meninėje raiškoje kiekvienas gabus ir talentingas pažinti pasaulinės kultūros vertybes, tapti pilnaver- vaikas turi turėti galimybę tobulinti savo saviugdą čiais jų kūrėjais, bet ir gebėti reikšti netradicinius ir saviraišką, pasirinkdamas individualias užduo- požiūrius, siūlyti neįprastus problemų sprendimo tis, koreguodamas ugdymo plano turinį pagal savo būdus. Dailinio ugdymo proceso metu pedagogas žinių, turimos patirties ir gebėjimų lygmenį. Šiuo- turi galimybę gilintis į gabaus ir talentingo vaiko laikiniame ugdymo daile procese kuriama veiklos dvasinį pasaulį, jo asmenybę, subtiliai koreguoti erdvė, kurioje pažinimas veda nuo individualių kūrybingos asmenybės formavimąsi, įtakoti huma- meninės raiškos gebėjimų plėtojimo link meninės nistinio požiūrio į kultūrines vertybes puoselėjimą. saviugdos pagrindų. Tokiu atveju dailės mokytojas Dailės pamokų metu analizuojami, aptariami ir in- turi gerbti mokinio saviraiškos poreikį ir sudaryti terpretuojami įvairių laikmečių kultūrinio paveldo sąlygas pačiam koreguoti ugdymo procesą. Reko- reiškiniai, dailininkų asmenybės. Diskusijose sten- menduojamos raiškos priemonės ir užduotys, kurio- giamasi akcentuoti gabumų ir talentų ugdymo svar- mis mokiniai galėtų kuo laisviau atskleisti savo po- bą kūrybos procese. Ugdytiniai skatinami suvokti žiūrį į aptariamą problemą - kartais labai maištingą, emocinių, jausminių pojūčių įtaką gabumų vysty- kartais nedrąsų, kartais netikėtai originalų. Gali kilti mui, perkelti kultūrinę patirtį į dvasinio savęs paži- klausimas: ar ugdytiniams dalyvaujant savo veiklos nimo plotmę. Tokiu būdu plečiama mokinio patirtis planavime neatsiranda sumaišties? Manyčiau, ne. ir skatinami asmeninės brandos, o ne vien įgytų ži- Jie patys tampa atsakingi už savo suplanuotos vei- nių bei įgūdžių pokyčiai. klos rezultatus: Mureika (2007) atkreipia dėmesį į klaidingą ●● analizuoja jau turimą patirtį; tendenciją,” kai vis augo ir augo racionalaus mąs- ●● svarsto jau turimą patirtį; tymo, teorinių žinių, reikalingų pragmatinei veiklai, 75 ●● sprendžia kokių naujų žinių ir patirties norės savo ugdomąją paskirtį turi ir dailės kūriniai kaip įgyti; dvasinių vertybių šaltinis, ir ugdytinio patirtis bei ●● svarsto kur galės tai pritaikyti; meninės saviraiškos gebėjimai. ●● svarsto kokia forma vyks darbų aptarimas. Galima eiti ir kitu keliu - kurti projektus, taikyti Išvados kūrybines užduotis, jų prasmei interpretuoti skir- Svarbu skirti pakankamai dėmesio ugdymo dai- tas diskusijas ir būtent tokiu būdu atskleisti meno le proceso individualizavimui, kad būtų tikamai ir pažinimo bei kūrybos sąsajas. Toks suvokimas bus nuolat skatinamas ugdytinių kūrybiškumas, aktyvu- grindžiamas asmeniškai išgyventomis emocijomis, mas, įtvirtinant galimybes koreguoti savo patirtį bei ugdytinio patirtimi, o ne tik žinių ypatybėmis. Toks dalyvauti meninio ugdymo nuostatų įgyvendinime. mokinio dalyvavimas dalyko žinių prasmės perkū- Meninis ugdymas turi tapti svarbia priemone, tei- rimo procese yra prielaida atrasti jų asmeninę pras- kiančia galimybę moksleivius ugdyti kaip save re- mę, o ją gilinant ir siekiant prasmingo rezultato la- alizuojančią asmenybę, turinčią poreikį atskleisti, vintis intelektualioje plotmėje. Toks požiūris, anot išreikšti ir plėtoti savo kūrybines galias. Ugdymas Kievišo (2008), skatina suvokti savo autentiškumą, daile yra svarbus veiksnys formuojant humanistine pripažinti kito nestandartinį mąstymą ar elgseną, kultūra grindžiamą pasaulėžiūrą, be jo neįsivaizduo- skirtumus ir socialinį reikšmingumą išreiškiant save jama visavertė asmens bendroji kultūra. Todėl ypač bei tobulėjant kūrybinėje veikloje. Postmodernisti- aktualu numatyti galimybes kryptingai planuoti nei kultūrai būdinga nuostata stiprina originalumo besiformuojančios asmenybės vystymąsi, padėti paieškas, novatoriškumo, kūrybiškumo svarbą. moksleiviams susivokti ir neprarasti savitumo kaip individualybėms, tenkinant unikalius kognityvinius, Vertinimas socialinius ir emocinius poreikius. Vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso Gebėjimas pažinti save, savo esmės, santykių dalis, tačiau būtent jis labiausiai slopina vaikų kū- ir vaidmenų visuomenėje supratimas padeda for- rybiškumą. Tradicinio mokymo procese vertinamas muotis vaiko savimonei, jo dvasinėms vertybėms. pasiektas rezultatas. Vertinimo standartai yra orien- Jos mokykliniame amžiuje įgauna kokybiškai naują tuojami į dalyko žinių sistemą, jos perteikimo pa- pobūdį: atsiranda poreikis suvokti ir įvertinti savo siekimus. Daugelis šiuolaikinių užsienio ir Lietuvos dorovines ir psichines savybes pagal konkrečius gy- mokslininkų savo darbuose akcentuoja, kad ypač venimo tikslus ir siekimus. Šiuo laikotarpiu apiben- aktualu vertinti patį kūrybinį procesą, nes būtent jo drinamas savęs įvertinimas, savęs kaip visuomenės kontekste formuojasi ir bręsta asmenybė, kinta ug- dalies suvokimas. Tai skatina jaunimą domėtis savo dytiniui aktuali meninė veikla bei kultūra, dvasinės ir psichiniu gyvenimu, asmeninėmis savybėmis, vertybės. Vertinant gabių ir talentingų vaikų veiklą gebėjimais, atsiranda poreikis stebėti savo elgesį, svarbus būtent pats procesas, nes jo turinį ir raidą suvokti jausmus. Meninė patirtis padeda tai pras- koreguoja ugdytinio branda, kultūrinės patirties po- mingai plėtoti. kyčiai. Tai galimybė tarpusavyje palyginti ugdymo realybėje atsiskleidžiančią gabaus ir talentingo vai- Literatūra ko asmens brandos ir vyraujančių kultūros tendenci- Adomonienė, R. Profesinio ugdymo psichologi- jų tarpusavio priklausomybę. ja ir pedagogika. Utena: Indra. 2003 Anot Kievišo (2008), svarbu akcentuoti ugdyti- Aramavičiūtė, V., Martišauskienė, E. Mokytojų nio galimybes pačiam gilintis į meno kūrinio turinį, ir paauglių santykiai jų dvasinės sklaidos kontekste. asmeniškai įprasminti kultūrines vertybes, remiantis Pedagogika.2003. p.52, p.42- 47. subjektyviai suvokiamu turiniu ir sau pačiam aktua- Barkauskaitė, M. (2001). Paaugliai: sociopeda- lia dailės raiška. Taip ugdytinio meninė raiška ir tie- goginė dinamika. Vilnius: VPU leidykla. sioginis meno kūrinio poveikis asmenybės brandai Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai įgauna objektyvią prasmę. Ugdytinis tampa aktyviu . 2008. Vilnius: Sapnų sala. kūrybinio proceso dalyviu. Būtent tokiame procese Bitinas, B. Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklo-

76 pedija. 2000. Bono, de E. Paralelinis mąstymas. Vilnius: Krona. 2007 Jovaiša, L. Ugdymo mokslas ir praktika. Vil- nius: Agora. 2001. Jonsonas, L. C. Socialinio darbo praktika. Vil- nius: VU leidykla. 2001 Kievišas, J. Dvasingumo sklaidos realybė ir perspektyva. Pedagogika. 2008. p.90, 144. Maslow, A. Z teorija. Vilnius: Psichologija. 1993. Mureika, J. Pajaustos mintys. Kaunas: Spin- dulys. 2007. Rogers, R. C. Apie tapimą asmeniu:psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją. Vilnius: VIA RECTA. 2005. p.312, p.315-319. Willjamsas, T. Darnaus gyvenimo pamokos. Kaunas: Dajalita. 2006.

Summary The article aims at revealing self-education pos- sibilities in the process of educating creative indi- viduals, identifying the peculiarities of education through art and its connections with educational process individualization, creativity development, dicsussing factors which stimulate creativity. Artis- tic self expression reflects relations with oneself, other people, it stimulates learners to create origi- nal ideas, ability to independently dvelop one‘s creative capacity, present unusual approaches when evaluating cultural heritage and artistic activity phe- nomena.

77 SKAITMENINĖ KARTA KEIČIA MOKYTOJŲ UGDYMO METODUS. INTEGRUOTAS KŪRYBINIS PROJEKTAS „LAIŠKAS DONELAIČIUI“

Digna Navikienė, Laila Varnas, Vilniaus „Minties“ gimnazija, Lietuva

Anotacija Įvadas Mokykla yra ta vieta, kuriai iššūkių niekada ne- Išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris, trūksta. Nepriklausomoje Lietuvoje netrukus turėtų internetas ir kitos technologinės naujovės – tai vis būti patvirtinta jau trečioji geros mokyklos sampra- Z kartos mokinių, gimusių 1995–2012 m., kasdie- ta, pavadinta „Geros mokyklos koncepcija“. Šios nybė. Dažname straipsnyje cituojama A. Cross- koncepcijos rengėjai kalba apie judrų, sudėtingą ir Bystrom teigia, jog „Z karta yra technologijos“ (A. kaitų pasaulį, kuriame svarbu gebėti adaptuotis, būti Cross-Bystrom, 2010). Tad skaitmeninis pasaulis atviram, komunikabiliam, čia pat pabrėžia, kad ypač diktuoja ir savas taisykles aktyviems jo vartotojams: svarbus asmenybės vertybinių orientacijų ugdymas. reikia gebėti greitai surasti informaciją, apdoroti di- Minėto dokumento rengėjai aptaria ir geros moky- džiulius jos srautus, pažinti virtualaus pasaulio nau- klos bruožus. Vienas iš jų – ugdymasis (mokymasis) joves, būti nuolat matomam ir nuolat domėtis, ar turi būti dialogiškas ir tyrinėjantis (Geros mokyklos esi stebimas, tarkim, Facebook’e, jei prarandamas koncepcija, 2013). populiarumas, reikia greitai rasti būdus, kaip situa- Šiame straipsnyje aptariama, kaip taikant tarp- ciją keisti ir t.t. Skaitmeninio pasaulio formuojami dalykinę dailės ir lietuvių kalbos ir literatūros inte- aktyvaus, drąsaus jauno žmogaus įgūdžiai sukuria graciją galima siekti dialogiško ir tyrinėjančio ug- ir tam tikrų sunkumų. Pirmiausia, per dažnai ati- dymosi (mokymosi). Todėl straipsnyje pristatomas traukia Z kartos mokinio dėmesį nuo poreikio siekti rengtas integruotas kūrybinis projektas „Laiškas asmenybinės brandos. Pastarąją mintį akivaizdžiai Donelaičiui“, kurio pagrindinis tikslas – padėti žo- paliudija ir 2015 metais straipsnio autorių atliktas džiu ir vaizdu perskaityti senosios Lietuvos literatū- anoniminis tyrimas, kuriame dalyvavo 180 moki- ros klasiko K. Donelaičio didaktinę poemą „Metai“. nių, besimokančių 9–12 klasėje, iš dviejų mokyklų. Aptariamas mokytojų, kaip pagrindinių ugdymo Iš abiejų mokyklų yra po 90 atsakymų. Viena mo- procesų veikėjų (Hattie, 2012), bandymas taikyti kykla vykdo atranką į 9 klasę, todėl čia tikėtina mo- netradicinius metodus atsižvelgiant į šių dienų vi- kosi stiprios vidinės motyvacijos mokiniai (toliau zualinio poveikio reikšmingumą, Z kartos skaitymo šios grupės mokiniai bus vadinami SE (su egzami- ypatumus ir polinkį visur ir visada naudotis techno- nu), kitos grupės mokiniai BE (be egzaminų). Tai- logijomis, pristatomi minėto projekto rezultatai. gi, į klausimą, ar mėgsta skaityti grožinę literatūrą, Raktiniai žodžiai teigiamai atsakė 63 % mokinių. Rezultatas, atrodo, Z karta, dailės ir lietuvių kalbos ir literatūros džiuginantis, neigiantis Z kartos abejingumą žodžio integracija, projektas, fotografija, K. Donelaičio menui. Bet atskyrus stojamuosius egzaminus turin- „Metai“ čios mokyklos (kaip žinia, tokių mokyklų Lietuvoje vienetai) mokinius, rezultatas tik 43 % (plg. SE 83 %). Per 70 % BE mokinių mieliau rinktųsi žiūrėti knygos ekranizaciją, o jei tektų rinktis tarp šiuolai-

78 kinės ir XVI–XX a. vidurio literatūros, beveik vie- tus“ pasirinkta ne atsitiktinai. Senoji Lietuvos litera- nareikšmiai abiejų mokyklų mokiniai rinktųsi šiuo- tūra reikalauja iš šių dienų mokinio ypatingų pastan- laikinę. Todėl suprantama, kad į klausimą, ar mėgsta gų. Priežastys, kurios atgraso mokinį nuo klasikos skaityti senąją Lietuvos literatūrą, teigimai atsakė teksto, kaip ir galima tikėtis, yra ne kartą girdėtos: 34 % SE ir 27 % BE mokinių. Taigi, akivaizdžiai daug nesuprantamų žodžių (taip teigė 30 % visų matyti, skaitmeninės kartos kultūros tekstų skaity- apklaustųjų), neaktualios temos (teigė 26 %), skai- mo įgūdžiai menksta. Kad problema aktuali ne tik tymas užima daug laiko (atsakymą rinkosi 18 %). tarp Lietuvos mokinių, aišku ir iš 2011 m. Europos Tapatintis su jo kuriamo pasaulio žmogumi sunku Komisijos paskelbto tyrimo „Mokymas skaityti Eu- buvo ir X kartos (gimę 1965–1979 m.), ir Y kartos ropoje. Kontekstas, politika ir praktika“. Tad nuo- (gimę 1980–1994 m.) mokiniui (McCrindle, 2015). lat keliamas klausimas, kaip mokinį priartinti prie Pastarąją mintį liudija ir viešojoje erdvėje randami gero literatūros kūrinio, iš kurio galima gerti lyg iš pasisakymai. „Kai buvau mokinys, „Metai“ man niekad neišsenkančio kalnų šaltinio (A. Zalatorius, atrodė gana tamsus kūrinys: kaimas be vilties, pur- 1998), kad suvoktų save kaip kalbos ir kultūros pa- vas, kažkas gamtoje, su žmonėmis negero vyksta veldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją, kad noriai puoselėtų – tokie prisiminimai. <...> Supažindino su hegza- pozityvius kultūros reiškinius ir prisidėtų juos kur- metru, paskaitėme ir tiek. Tad suprasti vaikams, kad damas, kad aktyvindamas vaizduotę ir pastabumą šis kūrinys įrašytas į literatūros aukso fondą, buvo plėtotų meninės raiškos priemonių pažinimą bei ge- sunku <...>“, – teigia Lietuvos evangelikų liuteronų bėjimą jomis komunikuoti (Vidurinio ugdymo ben- bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, priklausąs drosios programos, 2011). X kartai (Mikalčiūtė, 2014). Išsakytai nuomonei an- Jau minėtame Europos Komisijos paskelbtame trina ir Y kartos aktorius Dominykas Vaitiekūnas: tyrime „Mokymas skaityti Europoje. Kontekstas, „Ilgą laiką K.Donelaitis man buvo juodu tušu pieš- politika ir praktika“ yra kalbama apie skaitymo stra- tas rūstaus vyro portretas. <...> Mokykloje jis [ K. tegijų mokymo(si) naudą, pagrįstą eksperimentais Donelaitis – aut. pastaba] man buvo neaprėpiamo (Mokymas skaityti Europoje, 2011). Galimos skai- nuobodulio meistras.“ (Mikalčiūtė, 2014) Žinia, ir tymo strategijos plačiau aptariamos mokslo studijo- Z kartos mokinį K. Donelaitis neabejotinai glumina. je „Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrasoji“. Atsižvelgus į skaitmeninių technologijų pažan- Šios studijos autoriai pažymi, kad mokant ir mokan- gą, jos sukurtomis galimybėmis lengvai kurti geros tis taikyti vienas ar kitas mąstymo procesus aktyvi- kokybės fotografijas buvo nutarta pasiūlyti - moki nančias strategijas, svarbus kūrybiškumas (Naujoji niams klasiko tekstą interpretuoti vaizdu. Svarbu, (Z) karta – prarastoji ar dar neatrasoji, 2015). Jam kad asociatyviniais ryšiais susieti skirtingų meno ugdytis ypač padeda tarpdalykinė integracija. rūšių kūriniai pildytų vienas kitą, būtų ne teksto iliustracijos, o saviškas kūrinio fragmento prasmės Integruoto kūrybinio projekto pristatymas išaiškinimas gretinant su dabartimi. Mokiniai galė- Vilniaus „Minties“ gimnazijoje 2014–2015 m. jo taikyti turimas žinias, fiksuoti aplinkinį pasaulį, m. buvo vykdomas integruotas dailės ir lietuvių kal- ieškoti analogijų, asociacijų tarp šių dienų tikrovės bos ir literatūros projektas „Laiškas Donelaičiui“. ir K. Donelaičio „Metų“ pasaulio. Fotografija pasi- Projektą „Laiškas Donelaičiui“ įgyvendino visi rinkta ir dėl to, kad ji patenkina Z kartos mokinio I–IV klasių gimnazistai ir dailės ir lietuvių kalbos poreikį užduotį atlikti greitai, leidžia be didelių lai- ir literatūros mokytojai. Kiekvieno koncentro mo- ko išteklių mokinį grąžinti prie užduoties, skatinti kiniai buvo susipažinę su grožinės literatūros pra- eksperimentuoti, stebėti darbo procesą, ieškoti klai- dininko Kristijono Donelaičio gyvenimu ir kūryba, dų ir jas taisyti, rezultatą tobulinti. istoriniu kultūriniu kontekstu, skaitę poemą „Metai“ Dera pastebėti, kad atlikti integruoto kūrybi- ar jos ištraukas, tačiau skyrėsi mokinių patirtis, ge- nio projekto „Laiškas Donelaičiui“ užduotis buvo bėjimai suvokti meninio teksto prasmes, kultūros nelengvas iššūkis mokiniui, negana to, kad tekste istorijos išmanymas. daug nesuprantamų žodžių, neaktualios, anot moki- Dar kartą perskaityti K. Donelaičio poemą „Me- nių, temos, K. Donelaičio poetinis pasaulis ne itin

79 turtingas spalvų ir formų, jame svarbiau veiksmas: pažodžiui iliustruoti tekstą, ieškoti kaimo praei- gegužės ir strazdai <...> žaidė, kregždės <...> šau- tį menančių motyvų. Taip pat buvo pastebėta, kad dė per orus, gervins <...> dyvinai kopinėja, juda daugumos fotografijų kompozicijos ir vaizduojamų net negyvi daiktai ir abstrakcijos: laukus orai <...> objektų rakursai neįdomūs, vyraujantis žanras – pei- glostė, žoleles <...> šaukė, ratai žemės nugarą dras- zažas, nuotraukų stilius realistinis. ko. Darbo proceso metu mokinio nuolatiniu palydo- Todėl buvo būtina mokiniams priminti, kad fo- vu buvo internete esantis Lietuvių kalbos žodynas. tografijoje, kaip ir dailėje, yra svarbios tos pačios meninės raiškos priemonės. Dar kartą nagrinėja- Integruoto kūrybinio projekto eiga mi žymių Lietuvos fotografų (A. Sutkaus, R. Po- Mokiniams per integruotų dalykų pamokas žerskio, A. Macijausko, R. Rakausko ir kt.) darbų buvo pristatyta projekto idėja, susitarta dėl projekto pavyzdžiai. Atkreiptas dėmesys, kad galima savo uždavinių ir veiklos etapų plano. kūrybinę idėją perteikti per įvairesnius žanrus (na- Projekto „Laiškas Donelaičiui“ tikslai: tiurmortas, portretas ir kt.), kad reikėtų išradingiau ●● lavinti bendrąsias kompetencijas; naudotis techninėmis galimybėmis, eksperimentuoti ●● skatinti domėtis Lietuvos literatūros klasika, naudojant sąlygiškąjį ir abstraktųjį vaizdavimo bū- šiuolaikinėmis meno formomis; dus, atsižvelgti į spalvos ir erdvinių struktūrų sąvei- ●● formuoti poreikį aktyviai įsijungti į kultūros ką, ryškumą ir apšvietimą. kūrimo procesus; Per integruotą kūrybinį projektą svarbesnis ●● ugdyti estetinę nuovoką, lavinti kūrybinius buvo darbo procesas, nes mokiniai kryptingai ugdė- gebėjimus. si ne tik bendrąsias kompetencijas, bet ir stiprėjo Projekto „Laiškas Donelaičiui“ uždaviniai: mokinių santykis su grožinės literatūros tekstu. ●● pakartoti, papildyti ir įtvirtinti žinias apie K. Dera pastebėti, kad planuojant projekto veiklą Donelaičio kūrybą ir jos kontekstą, Mažosios numatyta rezultatus pristatyti gimnazijos bendruo- Lietuvos kultūros paveldą; menei – surengti parodą. Todėl buvo būtina visiems ●● perskaityti K. Donelaičio poemą „Metai“; projekto dalyviams glaudžiai bendradarbiauti: tartis ●● mokytis savarankiškai, motyvuotai rinktis, dėl pasirinktų kūrinio fragmentų, atrinkti įdomiau- interpretuoti K. Donelaičio „Metų“ fragmentus; sias vaizdo interpretacijas, tolerantiškai vertinti kitų ●● mokytis fotografija išreikšti kūrinio idėją, kūrybą, neįžeidžiai išsakyti nuomonę. nuotaiką, subjektyvų požiūrį į jį; Darbams eksponuoti pasirinkta netradicinė ●● mokytis viešai pristatyti savo darbo rezulta- forma – laiškas, simbolizuojantis šių dienų jauno tus. žmogaus dialogą su didžiuoju kūrėju, su praeitimi, Siekdami įgyvendinti išsikeltus uždavinius mo- bandymą susikalbėti iš skirtingų laikų perspektyvų, kiniai dirbo individualiai: skaitė poemą, atsirinko atrasti bendrumų tarp buvusio ir esamo pasaulių. eilutes, fragmentus iš skirtingų poemos dalių, po Konceptualus ir parodos stendų sustatymas – mė- to juos interpretavo vaizdu – fotografija. Atrinktas ginimas atkartoti „Metų“ pagrindinę idėją – amžiną geriausias savo fotografijas siuntė dėstantiems mo- gyvybės ratą. kytojams elektroniniu paštu. Per metus žodžiu ir vaizdu nuosekliai perskai- Mokiniai ir mokytojai per pirmąsias bendras tyta visa K. Donelaičio poema „Metai“. Sukurta peržiūras klasėse pamatė, kad daugelis renkasi tas per 1500 vaizdo interpretacijų. Parašyti 295 laiškai. pačias gerai žinomas kūrinio eilutes, dažniau linkę Prieš parodos atidarymą gimnazijoje mokiniams

1 lentelė. Projekto „Laiškas Donelaičiui“ įgyvendinimas

Projekto įgyvendinimo etapai Laikas

1. Projekto paskelbimas, supažindinimas su tikslais ir uždavi- Balandžio mėn. niais. 2. Domėjimasis K. Donelaičio kūryba ir jos kontekstu. Balandžio mėn.

80 3. K. Donelaičio „Metų“ skaitymas, fragmentų rinkimasis. Kūry- Gegužės–vasario mėn. biniai eksperimentai: vaizdo interpretacijos. Darbų peržiūros. 4. VU Lietuvių literatūros katedros docento, humanitarinių moks- Vasario mėn. lų daktaro R. Tamošaičio paskaita apie K. Donelaitį. 5. Darbų galutinis sutvarkymas. Pasirengimas pristatyti gimnazi- Vasario–kovo mėn. jos bendruomenei. 6. Parodos pristatymas gimnazijos bendruomenei ir internetinėje Kovo mėn. svetainėje. 7. Paroda gimnazijoje. Iki birželio mėn.

2 lentelė. Peržiūrų individualus įsivertinimo lapo pavyzdys Mokinio vardas, pavardė, klasė Data Veikla Taškai Įsivertinimas Mokytojo vertinimas Gebėjimas pristatyti vaizdo interpretacijas tinkamai 0–3 apibūdinant fotografijų meninius ypatumus Idėjų originalumas ir kompoziciniai ieškojimai 0–3 Kalbos vartojimas 0–2 Santykis su klausytojais (pagarbi laikysena, toleran- 0–2 tiškai ir korektiškai išsakoma nuomonė) Pastangos dirbti nuosekliai, laikytis numatyto plano 0–1 Apibendrinimas. Per kitą peržiūrą daugiau dėmesio skirsiu paskaitą apie lietuvių grožinės literatūros pradinin- žymiu ar net keliais pažymiais integruotų dalykų ką skaitė VU Lietuvių literatūros katedros docentas, pamokose. Įvertinimai buvo nemenkas motyvas humanitarinių mokslų daktaras Regimantas Tamo- siekti gero rezultato. šaitis. Paskaita leido brandžiau pažvelgti į savo dar- Fotografijos naudojamos rengiant metodines bo rezultatus (1 lentelė). priemones dailės ir lietuvių kalbos ir literatūros pa- Remiantis integruoto kūrybinio projekto ke- mokoms. Be to, darbai yra pritaikomi gimnazijos liamais mokymosi uždaviniais ir projekto veiklos vizualiajai informacijai kurti, geriausieji autoriniai etapais buvo sudaryti projektui tinkami vertinimo kūriniai įrėminti dovanojami gimnazijos svečiams. kriterijai. Taikomas kaupiamasis vertinimas ir įsi- vertinimas (2 lentelė). Projekto pabaigoje mokiniai buvo įvertinti pa-

1 pav. Integruoto kūrybinio projekto „Laiškas 2 pav. Integruoto kūrybinio projekto „Laiškas Donelaičiui“ ekspozicija Donelaičiui“ ekspozicija

81 3 pav. „O n‘ilgai po to laukų trūsus nusitversim.“ 5 pav. (K. Donelaičio „Metai“ iš „Vasaros darbų“ „Bet ir ponai, su šulnais skraidydami žirgais 313 eil.) Ir su poniškais kasdien viešėdami rėdais, Beteškant purvams, nešvankų rudenį peikė.“ (K. Donelaičio „Metai“ iš „Žiemos rūpesčių“ 21–23 eil.)

4 pav. „Vei! kaip jos skaistums, kūrendams žiburį karštą, Žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint Ir grožybes jų puikias su pašaru maišo.“ (K. Donelaičio „Metai“ iš „Vasaros darbų“ 6 pav. „Kad kožna diena, nusikandus savo dalyką, 52–54 eil.) Dar ir sekančiai n‘užmirštų reikalą skalsint.“ Išvados (K. Donelaičio „Metai“ iš „Pavasario linksmybių“ Apžvelgus metų projektinį darbą, galima teigti, 551–552 eil.) kad tikslinga, netgi būtina pagal išgales mokykloje sąsajų tarp buvusio ir esamo pasaulių, SE grupės taikyti tarpdalykinę integraciją. Mokytojas, steng- mokiniai senąją Lietuvos literatūrą skaito, nes kelia damasis ugdymo procesą daryti aktualų, atitinkantį išsilavinusio žmogaus prestižą (45 %), padeda su- Z kartos ugdymosi (mokymosi) ypatumus, skatina prasti tautos charakterį (37 %) ir tik 18 % tapatinasi mokinį perrimti „viduje įmontuotą“ matomą moky- su senąja literatūra. Vadinasi, integruoto kūrybinio mąsi (Hattie, 2012). Šio projekto dalyvių atsakymai projekto nauda akivaizdi. Per projektą buvo ugdo- anoniminėje anketoje nustebino ir projektą koordi- mas tautinis ir pilietinis sąmoningumas, žinoma, nuojančius mokytojus. Į klausimą, ką mieliau rink- bendrosios kompetencijos. Kitaip tariant, pavyko tųsi skaityti – K. Donelaičio „Metus“ ar K. Saba- pasiekti „Geros mokyklos koncepcijoje“ minimos liauskaitės „Silva rerum“, net 47 % projekto dalyvių asmenybės ūgties. atsakė, jog rinktųsi K. Donelaičio „Metus“. SE gru- Rezultatai tikėtina būtų dar geresni, jei projek- pėje rinktųsi tik 23 %. Pavyko Z kartos mokinį su- tinė integracija apimtų daugiau disciplinų. Dėl ne- dominti senąja Lietuvos literatūra. Įdomu ir tai, kad mažų laiko išteklių ir dermės stokos tarp programų BE grupės projekto dalyviai nurodė, kad praeities buvo atsisakyta gimnazijoje integruoti daugiau mo- literatūrą verta pažinti ne tik dėl to, kad išsilavinu- komųjų dalykų. Apie integruoto, bet ne tik projekti- siam žmogui svarbu turėti žinių apie savo valstybės nio, mokymo galimybes derėtų pamąstyti Švietimo kultūros raidą (48 %), bet ir pažinęs praeitį žmogus ir mokslo ministerijai, kaip institucijai, atsakingai geriau pažįsta save (34 %), 49 % atsakiusiųjų rado už ugdymo turinį. 82 Literatūra “Concept of a Good School“. The supporters of Cross-Bystrom, A. (2010). What you need to this concept speak about the mobile, complicated know about Generation Z. Prieiga per internetą: and increasingly volatile world, in which it is very http://www.imediaconnection.com/content/27425. important to have a good grip on any situation, be asp#multiview (žiūrėta 201511 06). open-minded and communicative. It is also high- Geros mokyklos koncepcijos projektas (2013). lighted that educating the values of a personality is Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm. a matter of the utmost importance. Moreover, the lt/2013/11/kvieciame-susipazinti-su-geros-moky- supporters of this document also discuss the main klos-koncepcijos-projektu/ (žiūrėta 2015 10 28). points of a good school. The creators of this docu- Hattie, J. (2012). Matomas mokymasis. Mokyto- ment also discuss the main points of a good school. jo vadovas. Londonas ir Niujorkas: Routledge. One of them is that self-educating (learning) must McCrindle Research (2015). Generation Z. Pri- be dialogic and investigating (“Concept of a Good eiga per internetą: http://generationz.com.au/what- School“, 2013). comes-before/ (žiūrėta 2015 11 10). In this article it is also discussed how to achieve Mikalčiūtė, R. (2014). Kristijonas Donelaitis: dialogic and investigating learning (self-studying), ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjas. Prieiga integrating such subjects as Art and the Lithuanian per internetą: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/ Language and Literature in order to make self- asmenybe/kristijonas-donelaitis-ne-sustinges-kla- studying more effective. For this purpose, the- in sikas-bet-gyvas-kurejas-285-407005 (žiūrėta 2015 tegrated project “Letter to Donelaitis“, which aims 11 07). at helping students read the didactic poem “Metai“, Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politi- written by the great classic of Lithuanian literature ka ir praktika (2011). Prieiga per internetą: http:// K. Donelaitis, is presented in the article as well. It eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/ introduces an actual approach, that is discussed by thematic_reports/130LT.pdf (žiūrėta 2015 11 10). the teachers, who are considered to have the lead- Targamadzė, V., Girdzijauskienė, S., Šime- ing role in an educational process (Hattie, 2012), to lionienė, A., Pečiuliauskienė, P., Nauckūnaitė, Z. apply non-traditional learning methods. These were (2015). Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar ne- created taking into consideration the importance of atrastoji? Naujosios (Z) kartos vaiko mokymosi visual impact, reading peculiarities of Generation Z procesų esminių aspektų identifikavimas / mokslo and their technology-based lifestyle, therefore the studija. Prieiga per internetą: http://www.esparama. results of the aforementioned project are presented lt/documents/10157/490675/2015+Naujoji+Z+ka in the article. rta.pdf/34dab319-bb9b-4041-8365-5f88e2b8db52 (žiūrėta 2015 11 09). Vidurinio ugdymo bendrosios programos (2011). Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/ uploads/documents/svietimas/ugdymo-programos/ vidurinis-ugdymas/Kalbos_2_priedas.pdf (žiūrė- ta 2015 11 11); http://www.smm.lt/uploads/docu- ments/svietimas/ugdymo-programos/vidurinis ug- dymas/Meninis_ugdymas_6_priedas.pdf (žiūrėta 2015 11 09). Zalatorius, A. (1998). Literatūra ir laisvė. Vil- nius: Baltos lankos.

Summary School has never been lacking in challenges. Very soon independent Lithuania is expected to confirm the third concept of a good school called 83

KURYBIŠKUMO UGDYMO GALIMYBĖS UNIVERSITETUOSE IR KOLEGIJOSE

NUOTOLINĖS STUDIJOS – KŪRYBIŠKUMO RAIŠKA RENGIANT PEDAGOGUS

Nijolė Bankauskienė, Kauno technologijos universitetas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, Lietuva Ramunė Masaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija netradicines mokymosi erdves, ir pagaliau – nuo- Straipsnyje analizuojama aktuali tema, kuri tolinės studijos, kurios suteikė ir pedagogams, ir atsako į klausimą: ar galima įžvelgti kūrybiškumo studentams ypatingas, netradicines sąlygas keisti apraiškų nuotolinių studijų procese rengiant peda- ugdymo procesą. gogus. Anot Rutkauskienės (2003), nuotolinis mo- Straipsnį sudaro trys skyriai: pirmajame apta- kymas – tai dialogas, struktūra ir savarankiškumu riami nuotolinių studijų proceso organizavimo ypa- paremtas ryšys, kuriam reikia kūrybiškai valdomų tumai, antrajame atskleidžiama kūrybiškumo esmė techninių komunikavimo priemonių. ir jos bruožai, trečiajame pateikiami kokybinio tyri- Kaip nurodo Targamadzė (2011), pedagogas, mo rezultatai, kurie gauti apklausus KTU nuotolinių dirbdamas nuotoliniu būdu, turi būti gerai pasiren- laipsnio nesuteikiančių studijų programa „Pedago- gęs paskaitai, numatęs įdomius metodus, kūrybiškai gikos studijos“ studentus 2014-2015 metų sandūro- suplanavęs dėstomąją medžiagą, gebantis įtaigiai je pusiau struktūruotu interviu metodu. dėstyti kursą, įtraukti studentus (nutolusius nuo au- Respondentų atsakymai patvirtino nuomonę, ditorijos ir sėdinčius prie kompiuterių) į diskusiją, kad nuotolinės studijos yra efektyvi priemonė ren- skatinti kūrybiškai transformuoti paskaitos medžia- giant pedagogus, ypač dirbančius ir gyvenančius gą vykdant užduotis. nutolusiuose regionuose. Studentų mokymasis šioje Tikslas: atskleisti kūrybiškumo raišką, rengiant programoje skatina jų žingeidumą, kūrybiškumą, pedagogus nuotoliniu būdu, laipsnio nesuteikiančių motyvuoja sėkmingai veiklai su mokiniais. Respon- vienerių metų studijų programoje „Pedagogikos stu- dentų atsakymai iš esmės patvirtino teorinėje dalyje dijos“. išryškintus kūrybingo mokytojo veiklos bruožus. XXI a. visuomenėje vis dažniau kalbama apie Raktiniai žodžiai įvairias ir svarbias, ypač pedagogui, kompetencijas. Nuotolinės studijos, laipsnio nesuteikiančių Viena jų gebėti kūrybiškai dirbti, bendradarbiauti studijų programa „Pedagogikos studijos“, kūrybiš- kasdieninėje veikloje. kumas, kūrybiškumo bruožai, kūrybiškas mokyto- Kūrybiškumas svarbus ne tik ugdytiniams, ku- jas, kultūra, išprusimas. rie gyvens ir darbuosis ateities visuomenėje, bet ir jų ugdytojams, kurie dar patys mokosi įvairaus profilio Įvadas mokyklose ar jau dirba ugdymo institucijose. XXI amžiuje, keičiantis ekonominei, socialinei Todėl kyla klausimas: ar galima įžvelgti kūry- visuomenės sanklodai, keičiasi ir švietimo/mokymo biškumo apraiškų pačiame nuotolinių studijų proce- sistemos vidiniai parametrai. Ypač daug pokyčių se rengiant pedagogus? aukštojo mokslo sistemoje: padidėjęs studentų ir Uždaviniai: dėstytojų mobilumas, galimybė dirbti neįprastomis 1. Aptarti nuotolinių studijų proceso organi- formomis, išėjimas iš įprastų auditorinių aplinkų į zavimo ypatumus.

87 2. Atskleisti kūrybiškumo esmę ir jos bruo- nuotolinio mokymo(si) sampratą, teigdami, kad žus. nuotolinis mokymas(is) yra pagrįstas konstruktyviz- 3. Ištirti KTU laipsnio nesuteikiančių studijų mo mokymo(si) paradigma, kai mokytojas/pedago- studentų, studijuojančių programoje „Pedagogikos gas besimokančiajam tampa patarėjas, konsultantas, studijos“, nuomonę apie kūrybiškumo raišką studi- padėjėjas, o mokymosi tikslus formuoja pats besi- juojant nuotoliniu būdu. mokantysis. Kekienė, Kekys (2002), Rutkauskie- Tyrimo metodai: nė ir kt. (2003) pateikia nuotolinį mokymąsi kaip 1. Mokslinės literatūros analizė. sistemą, kai specialiai savarankiškam mokymui(si) 2. Pusiau struktūruotas interviu. skirta medžiaga suteikia besimokantiesiems galimy- 3. Content analizė duomenų apdorojimui. bę patiems savo iniciatyva organizuoti mokymo(si) procesą, mokytis pasirinktoje vietoje, pagal pasi- Nuotolinių studijų proceso organizavimo ypa- rinktą metodiką, patogiu laiku. tumai Pagal Rouse (2005) nuotolinis mokymas(is) Nuotolinio mokymosi esmę parodo nuotolinio – tai e.mokymas(is), naudojant elektroninę komu- mokymosi sampratų įvairovė. Šį fenomeną anali- nikaciją, suteikiantis besimokančiajam galimybę zuoja ir užsienio, ir Lietuvos mokslininkai: Burge įgyti išsilavinimą netradiciniu (esant ne auditorijo- (1988), Kuncaitis (1999), Jakavičius ir Stučkaitė je) būdu. Moor, Kearley (2011) teigia, kad nuotoli- (2001), Jarvis (2001), Zubrickienė (2003), Norman- nis mokymas(is) – tai mokymas(is), kai mokytojas tas (2000), Kekienė ir Kekys (2002), Rutkauskie- ir besimokantysis yra skirtingose vietose. Vietoj to, nė, Kovertaitė, Lenkevičius, Simonaitienė (2003), kad tarp jų vyktų socialinė sąveika, jie yra priklau- Jovaiša (2007), Rutkauskienė, Lenkevičius, Tar- somi nuo tam tikrų technologijų, nes tai gerai supla- gamadzė (2007), Jemen (2007), Bankauskienė ir nuotas mokymas(is), kuriam yra būtinos technologi- Bankauskaitė – Sereikienė (2007), Gudžinskienė jos ir specifinės įstaigos organizavimas. (2008), Moor, Kearsley (2011), Simson, Smaldino, Fieddersen (2012) nuotolinį mokymą(si) api- Albright, Ivanek (2011), Bankauskienė, Masaitytė būdina kaip specifinę mokymosi formą, kai - besi (2015), Bankauskienė, Masaitytė (2016) ir kt. mokantysis ir mokytojas yra ne toje vietoje, ne tuo Kaip nurodo Targamadzė (2011), istoriniame pačiu metu. Anot Vaičiūnaitės (2012), nuotolinio kontekste žodžio reikšmė „nuotolis“ reiškia besimo- mokymo(si) esmė – savarankiškas ir interakty- kančiojo nutolimą nuo pedagogo, t.y. buvimą ne toje vus besimokančiojo darbas su specialiai pareng- vietoje, kur vyksta mokymo(si) procesas. ta mokymo(si) medžiaga. Pasak D‘Angelo ir kt. Simson ir kt. (2011) teigia, kad nuotolinis (2010), nuotolinis mokymas(is) – tai mokymas(is), mokymas(is) – tai nuoseklus savarankiškas ar kurio vieta ir laikas nesutampa su mokomuoju pro- grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir cesu ir reikalauja tam tikros metodikos. mokytoją/dėstytoją skiria atstumas ir/ar laikas, o Taigi nuotolinės studijos pagal Rutkauskienę bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymo(si) (1997), Krivickienę (1999), Targamadzę (1999): medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunika- ●● leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu; cinėmis technologijomis. Rutkauskienė ir kt. (2003) ●● nereikalauja vykti iš gyvenamosios vietos; pažymi, kad nuotolinis mokymas(is) – tai dialogu, ●● leidžia pasirinkti mokymo(si) sritį; struktūra ir savarankiškumu paremtas ryšys, kuriam ●● sudaro galimybę pasirinkti patogų reikia techninių komunikavimo priemonių, pvz., mokymo(si) laiką; virtualioji mokymo(si) aplinka, vaizdo konferenci- ●● leidžia, nepriklausomai nuo dėstytojo, mo- jos, antrosios kartos interneto įrankiai ir paslaugos, kytis pasirinktu laiku; trimatis virtualusis pasaulis. Tai mokymo priemonių ●● greitai pateikia rezultatus studijuojančiajam. visuma, kur mokymas atskirtas nuo mokymo(si) fi- Taigi nuotolinis mokymas(is) suprantamas ir ziniu atstumu ir mokymas(is) organizuojamas vyks- kaip sistema, kaip forma, kaip metodas, reikalaujan- tant bendravimui tarp besimokančiojo ir mokytojo. tis specifinio dėstytojo pasirengimo ir studento nu- Jucevičienė, Čiužas (2013), Jemen (2007), papildo siteikimo. Pats procesas negali vykti be tam tikros

88 technikos ir ją gebančių valdyti specialistų. Šalia gebėjimus, turi patys keisti savo požiūrį, norėti ir pedagogo ir studento, dirbančių nuotoline mokymo dėti pastangų keistis. forma, atsiranda asmenų, kurie turi išmanyti ne tik Kaip nurodo Savage ir Fautley (2007), kūrybiš- pedagoginio proceso ar dėstomo dalyko esmę, bet kumo mokymas neatsiejamas nuo kūrybiško moky- būti informacinių technologijų specialistu. mo. Nuotolinis mokymas iš dėstytojo pareikalauja Kūrybingas mokytojas turi turėti ne tik daly- ne tik tradicinių vaidmenų – žinoti dėstomą dalyką, kinių žinių, bet ir žinoti būdų, kaip skatinti mokinių mokėti komunikuoti, žinoti dėstymo metodiką. smalsumą, kelti savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Dėstytojas turi gebėti ne tik susisteminti, bet ir Skatinant mokinių vertybinį supratimą, būtina aiškiai sudėlioti dėstomą informaciją, gebėti ją aiš- plėtoti kultūrą (Laužikas, 1993). Juk kultūra nusa- kiai „tuščiai auditorijai“, kai klausytojai/studentai koma, kaip tam tikra žmogaus kūrybos apraiška, ku- tuo metu sėdi prie savo kompiuterių, stebi paskaitą rioje atsiskleidžia aukščiausios žmogaus prigimties ir raštu suveda savo klausimus dėstytojui arba gali- veikla ir jėgos“. ma ir kita situacija. Visa paskaita įrašoma ir studen- Kaip nurodo Laužikas (1993), „būtent prusi- tai ją gali stebėti ir atlikti nurodytas užduotis jiems nimas sustruktūrina lavinamąsias pajėgas bei įgy- patogiu laiku, gali paskaitą peržiūrėti ar perklausyti jamąsias žinias ir suteikia asmeniui siekiamą ver- net kelis kartus. tybių pavidalą. Prusinimas yra esminė jungtis tarp Todėl galima prieiti prie išvados, kad nuotolinis gamtinės asmens prigimties ir kultūrinių lobių bei mokymas(is) – tai teikiama mokymo paslauga, kuri vertybių“. pasižymi šiomis savybėmis: Tokių rezultatų pedagogas siekia kūrybiškai ●● besimokančiojo poreikių tenkinimas laiko, planuodamas, organizuodamas ir tobulindamas vietos ir mokymo(si) tempo požiūriu; savo veiklą. ●● institucijos veiklos organizavimu (technolo- Kaip pažymi Visockienė ir Alijošienė (2014), giniai ištekliai, grupinis, pavienis mokymas(is); kūrybiškumo mokymas priklauso nuo mokytojų, ●● pedagogų kompetencija (mokymo medžia- kaip jie taiko mokymo(si) metodus, kad mokymasis gos parengimas ir pateikimas IKT pagalba, pa- taptų įdomesnis, labiau jaudintų, būtų efektyvesnis. rama besimokančiajam). Kūrybiškam mokymui labai svarbu ankstesnės žinios ir patirtis. Jaunas, tik pradedantis dirbti mo- Kūrybiškumo esmė ir jos bruožai kytojas sukaupia žinių ir supratimų, kuriuos ilgai- Visockienė ir Alijošienė (2014), antrindamos niui reikia keisti, apmąstyti. Tai veikia ir kūrybišką Sahlberg (2009), teigia, kad vis labiau pripažįstama mokymą. kūrybiškumo nauda. Jos dėka didėja motyvacija, Taigi, siekiant kūrybiškai mokyti, būtina: pasitikėjimas savimi, gerėja mokymosi pasiekimai, ●● būti įkvepiančiu pavyzdžiu, sunkiu momentu kūrybiškumas ir inovacijos yra svarbūs veiksniai paskatinti ir palaikyti; mokymosi visą gyvenimą politikoje. ●● puikiai išmanyti savo dalyką, aktyviai įtrauk- Kūrybiškumas švietimo sistemoje lemia, kad ti mokinius į dėstymo procesą; žmonės tampa imlesni ir atviresni naujoms idėjoms, ●● nuolat domėtis, pamokose taikyti naujausiais geba spręsti problemas, taikydami alternatyvius technologijas; metodus ir naudodami technikas, yra linkę ištirti ir ●● integruoti įvairių dalykų žinias – daryti sąsa- atrasti naujus dalykus, labiau nori ir gali dirbti kartu jas, sujungti kelias giminingas disciplinas; su kitais, sėkmingiau mokosi. ●● formuoti didelius lūkesčius, įžvelgti, ką mo- Autorės apibendrina, kad kūrybiškumas – tai kiniai gali pasiekti; žmogaus gebėjimas kurti, atrasti nauja, originaliai ●● žadinti smalsumą, tam panaudojant internetą spręsti problemas, greitai reaguoti į pakitusią situa- ir kitus įvairius šaltinius; ciją, kritiškai vertinti įvairius procesus. ●● būti skatintoju, teigiant „tu gali“; Kaip teigia Grigalienė ir Petruškevičienė ●● skirti laiko mokinių kūrybiškumui, geriau (2011), mokytojai, ugdydami mokinių kūrybinius panaudoti pamokos laiką, dirbant individualiai

89 ir grupėje; kytojai – mentoriai. Nuotoliniu būdu vyksta tik visi ●● atrasti savo mokytojavimo stilių, apimantį teoriniai užsiėmimai. patarimų suvokimą, eksperimentavimą naujais Pasiūlyta laipsnio nesuteikianti studijų progra- mokymo(si) metodais ir rezultatų įvertinimą ma, realizuojama nuotoliniu būdu populiari, nes ji (Visockienė, Alijošienė, 2014). taupo studentų lėšas, laiko sąnaudas, leidžia indi- vidualiai mokytis, atliepia modernios ir sumanios KTU laipsnio nesuteikiančių studijų studentų, visuomenės iššūkius. Į motyvacinį pokalbį 2014 m. studijuojančių programoje „Pedagogikos studijos“, atvyko 42, 2015m. – 46, o 2016 m. – 51 pretenden- nuomonę apie kūrybiškumo raišką studijuojant nuo- tas studijuoti. toliniu būdu Atliekant kokybinį tyrimą, vadovautasi L. Rup- Šalia ketverių metų bakalauro studijų progra- šienės pasiūlyta metodologija (2007), kuri išskiria mų Lietuvos aukštosiose mokyklose, kur pedagogai šešis interviu klausimų tipus. Iš jų tyrimui pasitelkti rengiami įgyja ir dalyko specialisto ir pedagogo kva- trys tipai: lifikaciją, egzistuoja vienerių metų laipsnio nesutei- ●● apie nuomonę (kokia jūsų nuomonė, kuo ši kiančių studijų programos, suteikiančios mokytojui, nuotolinio mokymo(si) technologija ypatinga); dažnai jau dirbančiam mokykloje, bet neturinčiam ●● apie jausmus (kaip jautėtės dalyvaudami pedagogo kvalifikacijos, atitinkamą dokumentą apie nuotolinės formos mokyme); tokios kvalifikacijos įgijimą. ●● apie žinojimą (kuo pasižymėjo studento vei- Tokioje programoje studijuoja dažniausiai jau kla ir kaip jis dalyvavo nuotolinio mokymo for- dalyko bakalauro diplomą turintys asmenys, bet/ mos paskaitose). arba dar nedirbantys ugdymo įstaigoje, ar neseniai Respondentams buvo pateikti trys atviri klau- joje įsidarbinę, neturintys atitinkamos pedagogo simai. Atliktas iš dalies struktūruotas interviu. Tai kvalifikacijos. giluminis interviu: buvo siekta kruopščiai ištirti Kauno technologijos universitetas, rengdamas nuomones, požiūrius ir patirtis. tokią 60 studijų kreditų vienerių metų trukmės stu- Tyrimas atliktas 2014/2015 m.m. sandūroje, dijų programą, atsižvelgė į tai, kad jos dalyviams siekiant išsiaiškinti, kaip būsimieji pedagogai verti- reikia ne tik aktyviai darbuotis ugdymo įstaigoje, na ir kokius nuotolinių studijų ypatumus akcentuoja bet tuo pačiu ir gebėti spręsti šeimos, ūkinius bei studentai, mokydamiesi laipsnio nesuteikiančiose kitus klausimus. Programa savyje implikuoja 30 te- studijose „Pedagogikos studijos“: orinių studijų ir 30 praktinės veiklos studijų kreditų. Į klausimą „Kokia jūsų nuomonė, kuo ši nuoto- Pedagoginė praktika atliekama betarpiškai ugdymo linio mokymosi technologija ypatinga?“ (žr. 1 len- įstaigose, kur studento veiklai vadovauja patytę mo- telė). 1 lentelė. Studentų nuomonė, kuo ši nuotolinio mokymosi technologija ypatinga Galimybė stebėti tiesiogiai kū- “Jau pats nuotolinis mokymasis atskleidžia procese dalyvaujančių rybiškai parengtą transliaciją ir dėstytojų žinias, išmanymą, kūrybiškumą.” „Paskaitos virtualioje nufilmuotą paskaitą bet kuriuo erdvėje ypatingos ir suteikia studentams daugiau privalumų, nes dėl patogiu momentu, derinti tai su intensyvaus darbo negalėčiau lankyti paskaitų“. „Galima pamatyti darbu mokykloje visas dalyko pastabas, nepraleidžiant reikiamos informacijos, nes visos paskaitos yra įrašytos“. „Patogu darbą mokykloje derinti su dalyvavimu paskaitose. Galima pakartotinai stebėti paskaitas mums patogiu laiku”. Puikias sąlygas mokymuisi „Prieš kiekvieną naują paskaitą galėjau praeitą paskaitą peržiūrėti dar kartą“. „Sudarytos puikios sąlygos mokytis“. „Paskaitų metu pagi- linama ankščiau pateikta medžiaga ir nebelieka jokių neaiškumų“. „Dėstytoja galėjo komentuodama pedagoginės praktikos apsilanky- mus vietose papildyti foto nuotraukomis“. “Taip kūrybiškai suplanuo- ta paskaita tampa įdomi ir patraukli.” 90 Įvairios galimybės dalyvauti „Virtualioje Moodle erdvėje labai lengva ir patogu rasti reikiamą in- paskaitose tiesiogiai ir virtualia formaciją. Kiekviena paskaitos tema aiškiai matoma“. „Virtuali erdvė prasme, pateikti klausimus, naudinga tuo, kad galima tiesiogiai pateikti klausimą raštu (nors esi gauti atsakymus, išgirsti ne tik už keliasdešimt kilometrų nuo paskaitos vietos, bet prie kompiuterio) kitų studentų nuomonę, bet ir , savo ekrane gali matyti ir kitų studentų klausimus, sužinoti kas juos kūrybiškai taikyti savo veikloje neramina“. “Galiu kūrybiškai transformuoti ir pritaikyti savo veikloje kitų studentų padarytus “atradimus” ir “pastebėjimus”.

2 lentelė. Studentų savijauta dalyvaujant nuotolinės formos mokymuose Baimė, nežinia, susirūpinimas “Buvo sunku įsivaizduoti, kaip tas procesas vyks, kaip reikės ben- drauti, kas atsakys į klausimus“. „Man buvo truputį neramu: bijojau, kad nesugebėsiu naudotis Moodle sistema“. „Dalyvauti paskaitose virtualioje erdvėje“ iš pradžių buvo sunku“. „Paskaitoje jaučiuosi labai keistai, nes tuo metu, kai dalyvaudavau paskaitose akivaizdžiai auditorijoje, o ne prie kompiuterio ekrano, mūsų paskaitą filmuodavo ir įrašydavo. Atsakinėdama į dėstytojos klausimus ar reflektuodama, nuolat turėjau omenyje, kad esu filmuojama“. Puiki jausena, pasitenkinimas, „Stebėdama paskaitas Moodle sistemoje man patogiu laiku, jaučiuosi geri įspūdžiai, nustebimas, puikiai, labai gerai“. „Kaip ne pirmą kartą studijuojančiai, šios pas- susidomėjimas kaitos paliko didelį įspūdį“. „Dalyvaudama paskaitose esu sužavėta kūrybingu proceso organizavimu“. „Jaučiuosi mylima“. „Jautėsi rūpestis studentais“. „Nors pradžia ir nežinomybė baugino, bet vėliau, suvokusi procesą, jaučiausi puikiai“. „Nustebino“.

3 lentelė. Studento veikla ir jo dalyvavimas nuotolinio mokymo formos paskaitose Studentas aktyvus paskaitos „Nesėdėjau prie kompiuterio kaip pasyvus stebėtojas, o kūrybiškai re- dalyvis agavau į dėstytojo mintis, kitų studentų komentarus“. „Nuolat buvau įtraukiama į diskusijas“. „Buvau skatinama atsakingai ir kūrybiškai dalyvauti paskaitoje“. „Nepraleidau nei vienos paskaitos“. Studentas įgijo naujų ir plėtojo „Patiko save kūrybiškai įsivertinti, pildant kompetencijų lentelę“. turimas kompetencijas „Kaupiau dėmesį informacijos suvokimui“. „Mokiausi virtualioje erdvėje bendrauti su dėstytoja“. „Supratau, kas yra „įtraukianti“ pas- kaita, kaip joje gali dalyvauti ne tik dėstytojas, bet ir studentas, kad jis gali reikšti savo nuomonę, reflektuoti, komentuoti“. “Stebėjau, kaip kūrybiškai ir išradingai paskaitų transliacijų metu dirba dėstytojai, kaip jie geba greitai reaguoti į paskaitoje pateiktus klausimus.”

Į klausimą „Kaip jaučiatės dalyvaudami nuo- institucijos veiklos organizavimu (technologi- tolinės formos mokymuose?“ (žr. 2 lentelė) niai ištekliai, grupinis, pavienis mokymas(is)); Į klausimą „Kuo pasižymi studento veikla ir jo dėstytojų ir transliacijos inžinierių kompeten- dalyvavimas nuotolinio mokymo formos paskaito- cija (mokymo medžiagos parengimas ir pateikimas se?“ (žr. 3 lentelė). IKT pagalba, parama besimokančiajam) kūrybiškai atsiskleidžia šiame nuotolinio mokymo(si) procese Išvados ir taip pat skatina kūrybiškai šiame procese dalyvau- Nuotolinis mokymas(is) teikia mokymo paslau- ti pačius studentus. gas, kurios pasižymi šiomis savybėmis: Kūrybiškumo samprata būdama įvairiapusė besimokančiojo poreikių tenkinimas laiko, vie- pabrėžia, kad kūrybiškumas – žmogaus gebėjimas tos ir mokymo(si) tempo požiūriu; atrasti tai, kas nauja, originaliai spręsti problemas,

91 gebėti veikti iš anksto nenumatytose situacijose. vė rinktis ar būtinybė. Švietimo naujovės, 2011, Kūrybiškumo mokymas yra susijęs su naujomis Nr.4 (304). technologijomis, kurios daro šį procesą įdomesnį Gudžinskienė (2008). Mokymo ir mokymosi ir patrauklesnį (nuotolinis mokymas(is)). Mokytojo sampratų analizė//Žurnalas PEDAGOGIKA. 2008. profesionalumas ir kūrybiškumas priklauso ne tik 90, p. 49-56 (ISSN 1392-0340). nuo inovatyvių metodų, bet ir nuo vidinės inteligen- Jakavičius, V.; Stučkaitė, I. (2001). Distancinės cijos bei išprusimo. studijos pedagogų rengime: samprata ir plėtros prie- Respondentų atsakymai patvirtina nuomonę, laidos.. Socialiniai mokslai. 2001. Nr.3(29) kad nuotolinės studijos yra efektyvi priemonė ren- Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kau- giant pedagogus, ypač dirbančius, gyvenančius nu- nas: VDU. tolusiuose regionuose, t.y.: Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos studentai įgyja naujų ir išplėtoja turimas kom- žodynas, Gimtasis žodis, 2007 m., ISBN 9955-512- petencijas; 92-X . jaučiasi labiau emancipuoti bei pasitikintys sa- Kekienė J., Kekys L. (2002). Distancinis mo- vimi; kymas andragogikoje // Formaliojo suaugusiųjų nuotolinės studijos leidžia studentams atskleisti švietimo problemos ir aktualijos Lietuvoje. Konfe- savo individualius gebėjimus, tačiau tuo pačiu ugdo rencijos medžiaga. Kaunas, 2002.Kuncaitis, R.; Mi- ir bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius; mienė, M.; Muraškienė, D.; Tamošaitytė, I. (1999). pagalbos vienas kitam apraiškos, moko vertinti Interneto galimybės ir panaudojimas. Vilnius: Lie- įgytas žinias ir jas efektyviai pritaikyti ugdymo pro- tuvos neakivaizdinio švietimo centras. cese savo ugdymo institucijoje; Laužikas, J. (1993). Pedagoginiai raštai. Kau- skatina kūrybiškai savo veikloje pritaikyti dės- nas: Šviesa. tytojų pateiktą medžiagą, kolegų išgirstą nuomonę Moore, M. Kersky, G. (2011). Distance Edu- bei komentarus; cation. A Systems View. Wadsworth Publisching studentų mokymasis šioje programoje skatina Company. United States jų žingeidumą, kūrybiškumą, motyvuoja sėkmingai Normantas, E. (2000). Suaugusiųjų švietimas veiklai su mokiniais. Lietuvos informacinėje visuomenėje. Suaugusiųjų Respondentų atsakymai iš esmės patvirtino te- švietimo tendencija ir situacija Lietuvoje. Vilnius. orinėje dalyje išryškintus kūrybingo mokytojo vei- R. Masaitytė, N. Bankauskienė (2015). „Peda- klos bruožus. goginė praktika kaip lemiamas veiksnys rengiant pedagogus„// Konferencija „Aukštosios mokyklos Literatūra dėstytojų kontekstai: praktika, poreikiai, lūkesčiai“. Bankauskienė, N.; Bankauskaitė-Sereikienė, G. Klaipėda, KU Tęstinių studijų institutas. Žurnalas (2007). E. kursas „Bendroji pedagogika“: poreikiai ISSN: 2029-6894 „Andragogika“ Mokslo darbai ir sprendimai//Advanced Learning Technologies 2015/1 (6), p. 131-144. and Applications ALTAS‘ 2007: conference pro- R.Masaitytė, N. Bankauskienė (2016). „Tea- cedings/European Commission Leonardo da Vinci chers‘ training by distance teaching method: the programm EVETE. Kaunas: Mažoji poligrafija. 15year experience at Kaunas University of Tech- Burge, L. (1988). Beyond Andragogy: Some nology“// Conference „Society, Integration, Edu- Explorations for Distance Learning Design. Journal cation“. Rezekne: Rezekne Academy of techno- oh Distance Education. lofies. Proccedings of the International Scientific Čiužas R. (2013). Mokytojo kompetencijos. Conference May 27th – 28th, 2016, Volume I, p. 35 Mokslo monografija. Vilnius: Edukologija. -46 (ISSN 1691-5887). D.Angelo, G.; Asperiūnienė, K.J.; Rutkaus- Rupšienė, L. (2007). Kokybinio tyrimo duome- kienė, D. (2010).Nuo didaktikos e.didaktikos link. nų metodologija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Kaunas: Technologija. leidykla. Grigalienė, J.; Petruškevičienė, A. (2011). Lais- Rutkauskienė, D.; Targamadzė, A.; Kovertaitė,

92 V. R.; Simonaitienė, B.; Abarius, P. Ir kt. (2003). the preparation of teachers, especially of those who Nuotolinis mokymasis. Kaunas: Technologija. work and live in remote regions. Student learning in Rutkauskienė, D.; Targamadzė, A.; Lenkevi- this programme promotes their curiosity, creativity, čius, A.; Volungevičienė, A.; Pociūtė, E.; Dėmenie- provides motivation for successful work with stu- nė, A.‘ Kelmienė, V. (2007). Nuotolinio mokymosi dents. Answers of the respondents essentially con- dėstytojo vadovas. Kaunas: Technologija. firmed the characteristics of creative teacher’s activ- Rutkauskienė, Lenkevičius, Targamadzė ity that were outlined in the theoretical part. (2007), Savage, J.; Fautley, M. (2007). Creativity in secondary education. Learning matters Ltd Great Britain. Simson, Smaldino, Albright, Ivanek (2011). Distance education accounting students’ perceptions of social media integration. Annelien van Rooyen / Procedia - Social and Behavioral Sciences 176 ( 2015) 444 – 450. Targamadzė, A.(2011). Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos. Kaunas: Techno- logija. Targamadzė, A.; Normantas, E. Rutkauskienė, D.; Vidžiūnas, A. (1999). Naujos distancinio švie- timo galimybės. Vilnius: Lietuvos neakivaizdinio švietimo centras. Visockienė, O.; Alijošienė, S. (2014). Kūrybiš- kumo ugdymo teorinės ir praktinės galimybės. Kau- nas: Technologija. Zubrickienė, I. (2003). Suaugusiųjų požiūris į nuotolines studijas. „Tiltai“ (priedas). Šiuolaikinė edukologija: teorija ir praktika. Klaipėdos univer- sitetas.

Summary The article analyses the relevant issue of wheth- er manifestations of creativity may be found in the process of distance learning in terms of teacher preparation. The article consists of three chapters: the first chapter discusses peculiarities of the organization of distance learning process, the second chapter reveals the essence of creativity and its character- istics, the third chapter presents qualitative study results that were obtained during semi-structured interviews of KTU students of distance non-degree study programme “Pedagogical Studies” at the turn of the year 2014-2015. Answers of the respondents confirmed the view that distance learning is an efficient tool for

93 KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS „NESĄMONINGUMO LABORATORIJA: NUO IDĖJOS IKI OBJEKTO“

Edita Sabockytė-Skudienė, Alevtina Ščepanova, Vilniaus dizaino kolegija

Anotacija pektyva ir aktualijos. Šiandieninio, menus studijuojančio jaunimo Žaidimo forma, 3D eskizavimo/maketavimo tarpe įžvelgiama problema - vaizduotės „sustingi- pasirinkimas, negalvojimas apie taisykles, medžia- mas“, negebėjimas drąsiai ir greitai materializuoti gų pasirinkime, pagimdė provokuojančias formas fantazijos srauto vaizdinius. Vienas iš suformuluo- ir intriguojančius objektus. Kūrybinių dirbtuvių tų uždavinių - suorganizuoti ir įvykdyti kūrybines rezultatai rodo bandymą „vadovėlinį“ siurrealistinį dirbtuves „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos pasaulį suderinti su XXI a. jaunosios kartos išgyve- iki objekto“. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiner- nimais, jų minčių vingiais. Įžvelgiami nauji būdai ti į kūrybinę atmosferą, sukaustytą 2D eskizavimą pasąmonei išlaisvinti. Kūrybinių dirbtuvių rezulta- keisti 3D eskizavimu/maketavimu, pagauti formų tai pristatyti 2015 m. tarptautinės parodos „Baltic kaitą ir žaismą. Čia buvo svarbu generuoti idėją, Fashion & Textile“ metu, Litexpo parodų ir kongre- remiantis siurrealizmo, kaip kultūrinio bei meninio sų centre, Vilniuje. judėjimo, principais. Raktiniai žodžiai Kūrybinių dirbtuvių devizu tapo Comte de Kūrybinės dirbtuvės, eksperimentinis projekta- Lautrèamont frazė – siurrealizmo moto: „Toks vimas, siurrealizmas, siurrealizmas madoje, kūry- gražus, kaip atsitiktinis siuvimo mašinos ir skėčio bingumas, objektas, instaliacija. buvimas ant skrodimo stalo“. Siurrealistai rėmėsi iracionalistinės, intuityvistinės filosofijos idėjo- Įvadas mis, Sigmund Freud psichoanalizės teorija, siekė Eksperimentinio projektavimo dalykas leidžia išlaisvinti pasąmonę, gilinosi į vaizduotę, sapnus, studentams sukoncentruoti kūrybingumą tiek savo aistras, nuojautas, instinktus. Siurrealizmo metodą temos pasirinkime, tiek idėjos analizavime, vizua- madoje panaudojo ne vienas XX a., XXI a. mados lizavime ir pristatyme. Nėra apribojimų stabdančių dizaineris, formuodamas naujas mados kryptis. Šį kūrybingumą, tačiau susiduriama su aktualiu reiški- reiškinį kryptingai iliustruoja straipsnio vaizdinė niu – tam tikru vaizduotės sustingimu, įžvelgiama medžiaga. Siurrealistų menininkų kūrimo principus fantazijos stoka. stebime ir „Textile view“ pristatomose 2016/2017 Akivaizdu, šiandieninio, menus studijuojančio metų, sezonui ruduo/žiema, mados kryptyse, taip jaunimo tarpe įžvelgiama problema - vaizduotės pat „Style Guide“ naujausiose vitrinų dekoravimo „sustingimas“, negebėjimas drąsiai ir greitai mate- sprendimuose. Analizuojamos temos aktualumą taip rializuoti fantazijos srauto vaizdinius. pat įrodo apžvelgti leidiniai ir parodų gausa, susijusi Iškeltas tikslas – surasti būdus/kelius/sprendi- su siurrealizmu, siurrealizmo metodo panaudojimu mus kaip išlaisvinti fantazijos srauto vaizdinius. Pa- madoje. Analizuojamos žymiausių pasaulio meno sirinktas unikalus mokymo/si metodas – kūrybinės muziejų ir galerijų parodos Roterdame, Niujorke, dirbtuvės, kuris leidžia „užrakintai“ kūrybinei ener- Londone, Antverpene, Stokholme, Vilniuje: retros- gijai prasiveržti į netikėtus vizualinius sprendimus.

94 Kūrybinių dirbtuvių „Nesąmoningumo laboratorija: minties išraišką“[4]. Siurrealizmas, pirmiausia, aso- nuo idėjos iki objekto“ tikslas - pasinerti į kūrybinę cijuojasi su tokiu menininku kaip Salvador Dali atmosferą, sukaustytą 2D eskizavimą keisti 3D eski- (1904-1989 m.) ir jo paveikslu „Ištirpęs laikas“. zavimu/maketavimu, pagauti formų kaitą ir žaismą. Žinomi meninikai - Jean Arp (1886-1966 m.), Jean Pasirinktos temos aspektai analizuojami užda- Miro (1893-1983 m.), Pablo Picasso (1881-1973 viniuose: m.), Frida Kalo (1907-1954 m.), Rene Magritte Identifikuoti siurrealizmo sąvokos sampratą bei (1989-1967 m.) ir kt. Jie tapė sapnų vaizdinius, min- atskleisti siurrealistų naudotus kūrimo metodus. čių nuotrupas, vengdami sąmonės kontrolės, neig- Išnagrinėti siurrealizmo metodo panaudojimą dami egzistavusias tiesas. Kad būtų suprasti, rašė XX a., XXI a. madoje. manifestus ir anotacijas prie savo kūrinių. Neretai Pagrįsti XX a. modernistinės dailės krypties - jie realizuodavo primityvias, agresyvias struktūras, siurrealizmo aktualumą mados kryptyse ir tenden- slypinčias po racionaliu kasdienybės paviršiumi. cijose. Šalia tradicinių išraiškos priemonių buvo kuriama Apžvelgti leidinius ir parodas, susijusias su koliažo, montažo, fotomontažo technikų pagalba. siurrealizmu, siurrealizmo metodo panaudojimu Šis meno judėjimas baigėsi apie XX a. vidurį, kai madoje. pasaulis išvydo realius karo košmarus. Suorganizuoti ir įvykdyti kūrybines dirbtu- Siurrealizmo antrasis gyvenimas ves „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki objekto“, kur svarbu generuoti idėją, remiantis Anot Will Gompertz (g. 1965 m.), knygoje siurrealizmo, kaip kultūrinio bei meninio judėjimo, „Ar tai menas?“, šiuolaikinių meninkų nevadiname principais. fovistais, kubistais ar ekspresionistais, o kai jų kū- Jungiant siurrealizmo dailės krypties principus ryboje įžvelgiame psichoelementus, vadiname siur- su XXI a. problematika, siekiama atrasti naujus bū- realistais. Siurrealizmo dvasia gyva, suprantamos dus jaunosios kartos kūrybingumui išlaisvinti. šokiruojančios, nerealios, virtualios būsenos surreal (angl. keistas, fantastinis, siurrealistinis). Kalbėda- Siurrealizmo sąvokos samprata, siurrealistų mi apie meną suprantame, kad kūrinys yra tartum naudoti kūrimo metodai „virš realizmo“, nes priešdėlis sur prancūziškai reiš- Siurrealizmas – XX a. modernistinės dailės kia: ko nors viršijimas, pranašumas prieš ką nors. kryptis. „Dailės žodynas“ aiškina, kad menininkai Tai reiškia, kad surreal ypatumų galima įžvelg- „rėmėsi iracionalistinės, intuityvistinės filosofijos ti daugumai pažįstamo „The Simpsons“ animacinio idėjomis, Sigmund Freud (1856-1939 m.) psicho- filmo Simpson Homer fantazijose, garsioje „The analizės teorija. <...> Siekė išlaisvinti meniniko Beatles“ dainoje „I am the Walrus“ (angl.: „Aš esu pasąmonę, gilinosi į vaizduotę, sapnus, aistras, jūrų vėplys“)[5]. Šiandien tai suprantama, toks regė- nuojautas, inkstinktus. <...> Maištavo prieš politi- jimo laukas priimtinas. Žodis „siurrealistinis“ dabar nius, tautinius, religinius, estetinius stereotipus bei jau tapo bendriniu, dažnai apibūdinančiu keistus, draudimus“[3]. Šio judėjimo pradininkas – poetas ekscentriškus, provokuojančius meno kūrinius arba Andre Breton (1896-1966 m.) 1924 m. parašytame gyvenimo situacijas. Ištrinama riba tarp realaus ir „Pirmajame siurrealizmo manifeste“ naująjį judėji- virtualaus pasaulio, o mūsų fantazijos „pasiklysta“ mą apibūdino kaip „įvairiomis sąlygomis nevaržo- begalybėje. mą ir už moralinių bei estetinių sumetimų esančią 4 Dempsey, Amy. Stiliai, judėjimai ir kryptys. Enciklopedinis moderniojo meno vadovas. Presvika, 2004. p. 151. 3 Mulevičiūtė, Jolita ir kt. Dailės žodynas. Vilnius: Dailės 5 Gompertz, Will. Ar tai menas? Vilnius, 2015, Akademijos leidykla, 1999, 386 p. 228-229 p.

95 1 pav. Salvador Dali „Ištirpęs laikas“, 1931 m., Modernaus meno muziejus, Niujorkas; Homer Simpson „Meltdown“ (angl.: sulydyti/sutirpdyti); „Surreal Thigs: Surrealism and Design“ parodos ekspozicija, muziejus Boijmans Van Beuningen, Rotter- dam, 2008 m. (parodos dizaino autorius Walter Van Beirendonck)

1 pav. - tai tikrai drąsus, galbūt, siurrealistinis, kais: rašytoju, dramaturgu, tapytoju, prodiuseriu, šokiruojantis palyginimas. Bet šalia chrestomatinio režisieriumi Jean Cocteau (1889-1963 m.), tapyto- mokymo, akademinio išaiškinimo egzistuoja provo- ju, grafiku, skulptoriumi Salvador Dali, tapytoju, kacija. Tai pasaulis, kuriame gyvename, mokomės, grafiku Kees van Dongen (1877-1968 m.), mados dirbame visi mes. Salvador Dali paveikslas „Ištirpęs fotografu Horst P. Horst (1906-1999 m.), fotogra- laikas“ nutapytas siurrealizmo stiliuje, gebėjimas fu, tapytoju, kino kūrėju, iliustratoriumi Man Ray pakilti virš realybės, sutapatinti tikrovę su iliuzija, (1890-1976 m.). kalba apie siurrealistinius išgyvenimus. Teigiama, 1936 m. įvyko paroda Niujorke „Fantastinis kad visus izmus vienija pojūtis, jog šiuolaikinis pa- menas, dada, siurrealizmas“. Čia eksponuotas švei- saulis yra kitoks nei ankstesnis, atsiranda nesąmo- carų menininkės Meret Oppenheim (1913-1985 m.) ningumo asociacijos. kailinis puodelis, tapęs vienu iš garsiausių siurre- Naujosios technologijos leidžia fantazuoti, alistinio meno kūrinių –objektų, taip pat Salvador elgtis neįprastai, šokoruojančiai. Jaunoji karta tai Dali telefonas su omaro rageliu, siurrealistinis in- patiria kasdien, žiūrėdama, skaitydama, klausyda- terjeras pagal Mae West portretą ir kt. Iš dadaistų ma... Tai, kas nekasdieniška, intuityvu, kas vyksta siurrealistai perėmė metodą kurti naujus kūrinius kiekvieno mūsų pasąmonėje, nėra psichoanalizės iš gatavų objektų. Čia būdingas absurdo principas, teorija, tai egzistencija (lot. existentia: 1. buvimas, sujungimas nesuderinamų, tolimų vienas nuo kito gyvavimas, 2. filosofijoje – žmogaus dvasinio- pa elementų, dviguba prasmė, iliuzionistinis efektas, saulio santykis su būtimi) [6]. humoras, ironija, žaidimo momentas, erotizmas. Eksponuoti darbai padaro didelę įtaką reklamai ir Siurrealizmo metodo panaudojimas XX a., XXI madai, tad susižavėjimas siurrealizmu ryškiai at- a. madoje sispindi Elsa Schiaparelli kūryboje, o lūpų formos Siurrealizmo metodą madoje pirmoji panau- sofa, sukurta Salvador Dali, tampa jos butiko inter- dojo Elsa Schiaparelli (1890–1973 m.), pati origi- jero dalimi. Šis menininkas II pasaulinio karo metu naliausia XX a. 4-5 dešimt. mados dizainerė, šoki- gyvendamas JAV, kūrė ir vitrinas, įrodydamas, jog ruojančiomis idėjomis aplenkusi savo laiką. Galima naudojamas erotizmo prieskonis komercinėje vi- teigti, jog ji –avangardiškiausia XX a. dizainerė, nes zualikoje gundo norą vartoti. Svarbiausia – nauja panašios idėjos realizuotos tik po 40-50 metų. idėja, eksperimentas, netikėtumas. Deja, anot Elsa Elsa Schiaparelli (Schiap) mėgo kurti kolek- Schiaparelli, „drabužių modeliavimas - sudėtingiau- cijas bendradarbiaudama su to laikmečio meninin- sias ir nedėkingiausias menas, nes greitai po to, kai suknelė pademonstruojama viešumoje, ji tampa pra- 6 Vaitkevičiūtė, Valerija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vil- nius, 2007, 275 p. 96 2 pav. Elsa Schiaparelli vakarinis apdaras su Cocteau piešiniu, 1937 m.; C. Lacroix kolekcijos modelis, 1987 m.; F. Moschino kolekcijos modelis „Bouquet“, 1997 m.; Dirk Van Saene, kolekcija R/Ž 2008-2009 m. „MODEMUSEUM - MoMu“, Antverpenas; „Miu Miu“ RTW kolekcija P/V 2014 m. eities objektu“[7]. ble (pranc. siaubingas vaikas). Dizainerio kūryboje XX a. 9 dešimt. Christian Lacroix (g. 1951 m.) ryškus erotizmo prieskonis, kuris charakteringas ir darbuose stebimas atviras teatrališkumas, istorinių siurrealistams. Siurrealistai „pripažino pasąmonės ir etninių citatų eklektinė asimiliacija, siurrealisti- reikšmę ir libido kaip kūrybos variklį, geismą – kaip niai motyvai. Kritikai jį vadino „mūsų dienų Elsa spontanišką išsivadavimą iš „nakties branduolio”. Schiaparelli“. Pats Christian Lacroix sakė: „Dizai- Jiems nekėlė abejonių grožio ir erotizmo, kūrybos ir nerio modeliai negali būti per daug rimti, jie turi erotizmo organiška jungtis”[9]. (3 pav.) abstulbinti ir prablaškyti. <...> Nėra skirtumo tarp Vienas ryškiausių mados ironizuotojų – italų mados ir karnavalinio kostiumo. <...> Aš kuriu dizaineris Franco Moschino (1950-1994 m.), kurio aukštąją madą, tad suknelę galiu sukurti vienintelei darbams taip pat būdingi dadaistų bei siurrealistų moteriai, kuri jausis kaip scenos žvaigždė.” „Paga- kūrybos metodai. Aistrą vartoti madingus drabužius liau, kažkas įpūtė šviežio ir gaivaus vėjo...” – teigė jis pavertė pokštu, tai vienas pagrindinių motyvų Karl Lagerfeld[8]. (2 pav.) Franco Moschino kūryboje. Dizaineris teigė: „Esu Jean Paul Gaultier (g. 1952 m.) įvardijamas ge- menininkas mados tarnyboje. <...> Rūkymas, kaip nialiausiu prancūzų XX a. pabaigos mados dizaine- ir madų demonstravimas – pavojingi sveikatai...”[10] riu, šokiruojančiu drąsiais ir netikėtais sprendimais, 1997 m. John Galliano (g. 1960 m.) minėjo, jog gebantis erzinti, gundyti, provokuoti, enfant terri- 9 Prof. habil. dr. Mureika J. Estetikos enciklope- 7 Sovremenaja enciklopedija. Moda i stil. Moskva: Avanta, dija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos 2002. p. 248. centras, 2010. p. 561. 8 Ermilova D. J. Istorija domov mody. Moskva: 10 Ermilova D. J. Istorija domov mody. Moskva: Academia, 2003. p. 199, 200. Academia, 2003. p. 220.

3 pav. Salvador Dali paveikslas „Apparition of the Visage of Aphrodite of Cnidos in a landscape“, 1981 m.; Salvador Dali kvepalai „Dali“; aktorė Mae West, XX a. 4-5 dešimt.; Elsa Schiaparelli kvepalai „Shocking“, 1937 m.; dainų atlikėja, aktorė Madonna, 1990 m.; Jean Paul Gaultier kvepalai „Clas- sique“, 1993 m.; parodos „Nirvana“ ekspozicija, Dizaino muziejus Lozanoje; „F*ck the Perfume“ Walter van Beirendonck, 2011 m. 97 4 pav. Elsa Schiaparelli „ Lobster dress”, 1937 m., Filadelfijos meno muziejus; Salvador Dali “Lobster Telephone“, 1936 m., Tate Gallery, Londonas; Elsa Schiaparelli pirštinės, 1938 m.; Franco Moschino „Dinner Jacket“, 1989-1990 m.; „Maison Martin Margiela“ / „H&M“ rankinė, 2012 m.

„mada tapo pernelyg rimta, visi pamiršo apie tai, das sėkmingai eksploatuojamas grafikos, baldų, ma- jog egzistuoja džiaugsmas ir mada galima mėgautis dos dizaino objektuose. (5 pav.) kaip geru maistu ir vynu. <...> Kaip ir siurrealizme, Piero Fornasetti, 1913-1988 m., komoda; „The objektų išorinis vaizdas apgaulingas ir ne visada at- Rolling Stone‘s“ logo, sukurtas Joan Pashe ir ko- spindi jų esmę”[11]. reguotas Craig Braun, 1971 m.; maudymosi kostiu- Lūpos – klasikinis meilės bei lytinio potraukio mas „Bershka“ kolekcija; Miuccia Prada P/V 2000 simbolis. m. Siurrealistų genijaus Salvador Dali pristatytas Dėl provokuojančio kūrybos tono Alexander lūpų simbolis įkvepia ir šių dienų kūrėjus. Jų vaiz- McQueen (1969-2010 m.) tituluojamas britų mados neklaužada, įvardijamas beprotiškiausiu Anglijos 11 Ermilova D. J. Istorija domov mody. Moskva: dizaineriu, mados meno virtuozu. Šio dizainerio kū- Academia, 2003. p. 249, 250.

5 pav. Salvador Dali Mae West inspiruota „Lip‘s“ sofa, 1937 m.; Salvador Dali segė „Ruby lips“, 1949 m.; Alexander McQueen R/Ž 2009/2010 m.; Charlie Le Mindu. Huvudbonad „Kiss me“, 2011 m.; Piero Fornasetti, 1913-1988 m., komoda; „The Rolling Stone‘s“ logo, sukurtas Joan Pashe ir koreguotas Craig Braun, 1971 m.; maudymosi kostiumas „Bershka“ kolekcija; Miuccia Prada P/V 2000 m. 98 6 pav. Harvey Nichols“ vitrinos, Londonas, „Style Guide“, 2015 m.; Mados kryptys 2016/2017 R/Ž, Isa Tapia, L’alave, „Textile view“ ryboje derinami kontrastingi elementai, kuriamuose šytas Salvadoro Dali“. Tai unikali galimybė „išgirs- drabužiuose pribloškiamai atsispindi išradingos fan- ti“ iš pirmų lūpų mintis apie meną, politiką, maistą, tazijos, fantastinio ir alegorinio pasaulio platybės. lavinimąsi, grožį. Atsimindami Alexander McQueen kolekcijų prista- 2015 m. Modernaus meno centro išleista Will tymų įspūdingumą, drąsiai galime paklausti: mada Gompertz knyga „Ar tai menas?”. Niujorko žur- – menas, menas – mada? Pats dizaineris teigia, jog nalas “Creativity” išrinko autorių vienu iš penkias- „mados kūryba, lygiai kaip muzika ir tapyba, yra dešimties kūrybiškiausiai mąstančių žmonių pasau- menas. Kita vertus, kaip ir bet kuri kūrybos šaka, lyje. Pirmasis pasaulyje meno istorikas komikas ji gali būti suvokiama paviršutiniškai – kaip vers- teigia: „Pisuaras pakeitė meno raidą“[15]. las.[12]. Madą „aš <...> myliu, nes čia galiu laisvai Keli paskutiniai metai pasižymi dizaino parodų išreikšti save, leisti per kraštus lietis emocijoms ir gausa, kurios pristato unikalius, kultinius dailės ir aistrai, netgi jei visa tai yra verslas“[13]. mados dizaino kūrinius. Tai surreal ekspozicijos, vienijančios meninikus, gebančius pakilti virš rea- Siurrealizmo aktualumas mados kryptyse ir ten- lybės. dencijose Analizuojamos temos aktualumą įrodo 2008 Siurrealistų menininkų kūrimo principus stebi- m. „Museum Boijmans Van Beuningen“, Roterda- me „Textile view“ pristatomose 2016/2017 metų, me įvykusi paroda „Surreal Thigs: Surrealism and sezonui ruduo/žiema mados kryptyse bei „Style Design“ . Šios parodos dizaino kūrėjas Walter Van Guide“ naujausiose vitrinų dekoravimo sprendi- Beirendonck – provokuojantis mados dizaineris, muose. Antverpeno Karališkos Akademijos dėstytojas, Ma- „<...> kas iš tiesų yra toji mada <...> tai sukaup- dos katedros vadovas. ta idėjų ir tendencijų visuma, veikanti gyvensenų 2012 m. „The Metropolitan Museum of Art“, [14] formulavimą ar modifikaciją.“ , – Gian Luigi Pa- Niujorke pristatyta paroda „Schiaparelli and Pra- racchini rašo knygoje „Prada gyvenimas“. (6 pav.) da: impossible conversations“. Viena iš eksponuotų Leidiniai ir parodos susijusios su siurrealizmu, temų „The Surreal Body“, kurioje pristatomas abie- siurrealizmo metodo panaudojimu madoje. Retros- jų kūrėjų požiūris į moters kūną, naikinamos ribos pektyva ir aktualijos tarp tikrovės ir iliuzijos. 2015 m. vyko paroda Vilniuje „Salvadoras Dali 2013 m. „Tyto alba” leidykloje išversta ir išleis- ir Pablo Picasso skulptūra, keramika, grafika“ iš pri- ta knyga „Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas apra- vačios A. Šadrino kolekcijos. Dar kartą prisiminta Elsa Schiaparelli „MODE- 12 Alexanderis McQueenas 1969-2010. Mada L’OFFICIEL knygų kolekcija. Vilnius, 2010. p. 45. MUSEUM – MoMu“, Antverpene šiuo metu vyks- 13 Alexanderis McQueenas 1969-2010. Mada L’OFFICIEL knygų kolekcija. Vilnius, 2010. p. 47. 14 Paracchini, Gian Luigi. Prada gyvenimas. Vilnius, 2013, p. 15 Gompertz, Will. Ar tai menas? Vilnius, 2015, 4 viršelis. 99 7 pav. Knygos „Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas aprašytas Salvadoro Dali“ viršelis, 2013 m., Vilnius; Knygos „Ar tai menas?“ viršelis Will Gompertz, 2015 m., Vilnius; Parodos „Surreal Thigs: Surrealism and Design“ plakatas, 2008 m., Museum Boijmans Van Beuningen, Roterdamas; Parodos „Schiaparelli and Prada: impossible conversations“ plakatas, 2012 m., Niujorkas; Parodos „Salvadoras Dali ir Pablo Picasso “ skulptūra, keramika, grafika“ iš privačios A.Šadrino kolek- cijos plakatas, 2015 m., Vilnius; Parodos „Footprint. The Tracks of Shoes in Fashion“ plakatas „Mode- museum - MoMu“, 2015 m., Antverpenas; Parodos „Utopian Bodies: Fashion Looks Forward“ plakatas, „Liljevalchs“ meno muziejus, 2015 m., Stokholmas; Parodos „ Shoes: Pleasure and Pain“ plakatas „V&A“, 2015 m., Londonas tančioje parodoje „Footprint. The Tracks of Shoes vykstančioje mados retrospektyvinėje parodoje in Fashion“ (2015 09 03 – 2016 02 14). Parodos or- „V&A“ muziejuje, Londone „Shoes: Pleasure and ganizatoriai teigia, jog paroda skirta ir avalynės my- Pain“ (2015 06 13 – 2016 01 31). lėtojams, ir mados fanatikams, ir keistuoliams. Čia „Siurrealizmas madoje“ – viena iš pristatomų tampame mados keliautojais, galime stebėti įkve- temų Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, paro- piančius ir novatoriškus sprendimus, taip pat siurre- doje „Kvietimas į pokylį. 1915 – 2015“. Čia ekspo- alizmo metodo panaudojimą XX – XXI a. madoje. nuojamos gražiausios vakarinės suknelės ir aksesu- Taip pat aktuali „Liljevalchs“ meno muzieju- arai iš privačios A.Vasiljevo kolekcijos. (7 pav.) je, Stokholme vykstanti paroda „Utopian Bodies: Kūrybinės dirbtuvės „Nesąmoningumo labora- Fashion Looks Forward“ (2015 09 25 – 2016 02 torija: nuo idėjos iki objekto“ 07). Vienas iš parodos tikslų – pristatyti utopinį pasaulį, sutelktą į novatorišką mąstymą bei vizua- Kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiūlyti būdus lizuoti vaizduotės beribiškumą mados dizaine. Čia kūrybiškumui išlaisvinti, skatinti kūrybišką atmos- eksponuojami naujų technologijų ir kūrybingumo ferą, sukaustytą 2D eskizavimą keisti 3D eskizavi- sąjungos rezultatų pavyzdžiai. mu/maketavimu, pagauti formų kaitą ir žaismą. Čia Siurrealizmo metodo panaudojimą stebime svarbu generuoti idėją, remiantis siurrealizmo, kaip

100 kultūrinio bei meninio judėjimo, principais. Studentė Paulina Bražukaitė, pristatydama savo Kūrybinių dirbtuvių devizu tapo Comte de sukurtą objektą „Drabužis perimantis energiją“, Lautrèamont šokiruojanti poemos „Maldororo gies- teigia: „Optinės iliuzijos pagalba užhipnotizuokite mė“ (Les Chants de Maldoror) frazė, esanti siurre- savo sąmonę ir perduokite drabužiui norimą ener- alizmo moto: giją – atsikratykite negatyvių emocijų, pasidalinkite „Toks gražus, kaip atsitiktinis siuvimo mašinos skaisčiausiu džiaugsmu. O jei nebijote, pasisemkite ir skėčio buvimas ant skrodimo stalo“[16]. jau į šį drabužį sudėtos energijos“. Studentė pasirin- Užduotis studentams pateikta netipine forma: ko vieną iš siurrealistų naudotų metodų: iliuzionis- išlaisvink kūrybiškumą, atrakink pasąmonę, sapnas tinį efektą, kuriuo siekia užhipnotizuoti sąmonę ir realybėje, realybė sapne, blyksniai tamsiuose psi- pasiekti pasąmonę. (9 pav.) chikos užkabariuose, siurrealistiniai išgyvenimai ir Studentė Anastasija Stepanova, pristatydama kitos mintys. Didelę reikšmę turi sukurto modelio modelį/objektą rašo: pristatymo galimybės: objektas, instaliacija, perfor- „KOŠMARAS! Rytoj vestuvės, o nuotakos mansas. suknelė nebaigta! Mintys painiojasi tarpusavyje. KOŠMARAS! Laiko vis mažiau ir mažiau, kaip baisiam sapne, iš kurio norisi ko greičiau atsibusti. KOŠMARAS! Galvoji apie tai vis dažniau ir daž- niau. Tai tampa košmaru, kuris tave persekioja ir tu negali nuo jo pabėgti“. Gyvenimo tempas ir pastovus stresas verčia būti nesąmoningais. Kiekviena situacija tampa košma- ru. Panaudotas absurdo principas, dviguba prasmė ir metodas kurti naujus kūrinius iš gatavų objektų. Nesąmoningas košmaras – šiandieninės visuomenės 8 pav. Kūrybinių dirbtuvių „Nesąmoningumo realybė. (10 pav.) laboratorija: nuo idėjos iki objekto“ užduoties Kornelija Maslovaitė ir Viktorija Zajac nea- pristatymas bejoja, kad nesąmoningas pirkimas yra žmogaus Kūrybinėse dirbtuvėse „Nesąmoningumo la- sąmonės užtemimas, paverčiąs juos „pilka mase“. boratorija: nuo idėjos iki objekto“ dalyvavo Mados Žmogaus pasidavimas reklamų manipuliacijoms dizaino studijų pogramos, eksperimentinio mados užtemdo žmogaus sąmonę ir daro jį, pasisotinimo dizaino specializacijos III k. studentai. nejaučiančiu asmeniu. Studentės gausią pasiūlą ir besaikį vartojimą 16 Dempsey, Amy. Stiliai, judėjimai ir kryptys. Enciklopedinis įvardija sąmonės užtemimu. Ironizuojant, galime moderniojo meno vadovas. Presvika, 2004. p. 151.. paklausti: gal tai būdas išlaisvinti pasąmonę?

9 pav. A. Reynold Morse “Dali: a study of his life and work”, New York Graphic Society, 1958 m.; „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki objekto“ kūrybinių dirbtuvių darbo eiga, 2015 m., VDK, Vilnius; ekspozicija tarptautinėje parodoje „Baltic Fashion & Textile“ Litexpo parodų ir kongresų centre, 2015 m., Vilnius 101 „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki „Baltic Fashion & Textile“ Litexpo parodų ir kon- objekto“ kūrybinių dirbtuvių darbo eiga, 2015 m., gresų centre, 2015 m., Vilnius VDK, Vilnius; ekspozicija tarptautinėje parodoje ,,Drabužiai drabužiams“ yra absurdiška me-

10 pav. „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki objekto“ kūrybinių dirbtuvių darbo eiga, 2015 m., VDK, Vilnius; ekspozicija tarptautinėje parodoje „Baltic Fashion & Textile“ Litexpo parodų ir kongresų centre, 2015 m., Vilnius

11 pav. Parodos „Utopian Bodies: Fashion Looks Forward“ ekspozicija, 2015 m., Stokholmas; „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki objekto“ kūrybinių dirbtuvių darbo eiga, 2015 m., VDK, Vilnius; ekspozicija tarptautinėje parodoje „Baltic Fashion & Textile“ Litexpo parodų ir kongresų centre, 2015 m., Vilnius

12 pav. Modelio/objekto ,,Drabužiai drabužiams“ konceptas; „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki objekto“ kūrybinių dirbtuvių darbo eiga, 2015 m., VDK, Vilnius; ekspozicija tarptautinėje parodoje „Baltic Fashion & Textile“ Litexpo parodų ir kongresų centre, 2015 m., Vilnius

102 tafora, kuria noriu parodyti reiškinio „Lietuva lie- Literatūra tuviams“ ir „bet kuri šalis, bet kuriai šaliai“ absur- Vaitkevičiūtė, Valerija. Tarptautinių žodžių žo- diškumą“, - tai studento Dariaus Galankovo tezė. dynas. Vilnius: Žodynas, 2007, 257 p., ISBN 9986- Abstraktus, beformis kūnas permestas per stovą, 465-75-3 reiškia visišką beprasmybę, kuriai išreikšti pasirink- Prof. habil. dr. Mureika J. Estetikos enciklope- tas performansas, naudojamas kaip meninės raiškos dija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos cen- priemonė. Studentui aktuali šiandieninė politinė si- tras, 2010. ISBN 978-5-420-01682-4. tuacija pasaulyje, kurią galime įvardinti absurdiška Mulevičiūtė, Jolita ir kt. Dailės žodynas. Vil- ir šokiruojančia, kaip ir jo suformuluota metafora. nius: Dailės Akademijos leidykla, 1999, 386 p., Įžiūrimas absurdo principas, dviguba prasmė, ISBN 9986-574-44-8 ironija. (12 pav.) Little, Stephen. ...izmai: padedantys pažinti meną. Mūsų knyga, 2009, 118 p. ISBN 978-9955- Išvados 14-268-3. Straipsnyje aptartos problemos ir jų sprendimo Gompertz, Will. Ar tai menas? Vilnius: Moder- būdai susiję su studentų vaizduotės bei kūrybingu- naus meno centras, 2015, 228-255 p., ISBN 978- mo lavinimu. Pristatytos istorinės siurrealizmo, 609-8136-11-1 kaip dailės krypties, ir mados dizaino sąsajos. Su- Bernotienė, Birutė. Mada XX a. Kaunas: Tech- telktas dėmesys į surreal temą, kuri ryški apžvelg- nologija, 2008. ISBN 978-9955-25-432-4. tose mados dizaino parodose, leidiniuose, mados Sovremenaja enciklopedija. Moda i stil. Mos- tendencijų prognozėse. Idėjų generavimas, remian- kva: Avanta, 2002. ISBN 5-94623-014-X. tis siurrealizmo principais, tapo kūrybinių dirbtu- Ermilova D. J. Istorija domov mody. Moskva: vių pagrindu, nes menas, grindžiamas pasąmonėje Academia, 2003. ISBN 5-7695-14-1064-1. gimusiais netikėtais, dažnai šokiruojančiais vaizdi- Fogg, Marnie. Fashion: The Whole story. Lon- niais, išlaisvina kūrybiškumą, „atrakina“ pasąmonę. don: Thames & Hudson, 2013. ISBN 978-0-500- Studentų anotacijos, parašytos prie sukurtų eksperi- 29110-8. mentinių objektų, rodo bandymą „vadovėlinį“ siur- Casadio M. Moschino. London: Thames & realistinį pasaulį suderinti su XXI a. jaunų žmonių Hudson, 1997. ISBN 0-500-01828-6. išgyvenimais, jų minčių vingiais, neįprastais ir taip Fashion: A History from 18 th to 20 th Century. pat žemiškais aiškinimais. Tai karta, kuri auga ir gy- Koln: Taschen, 2004. ISB13: 978-0-7607-8202-6. vena išmaniajame pasaulyje, jų matymo ir žinojimo Zeling, Sharlota. Moda. Vek modeljerov. 1900- zonos yra gerokai platesnės bei atviresnės. Šiandie- 1999. Köln: Konemann, 2000. ISBN 3-8290-5414- ninė šokiruojanti realybė tampa raktu pasąmonei 9. atrakinti. Sukaustytas 2D eskizavimas pakeistas 3D Bernard, Edina ir kt. Meno istorija: Nuo vidu- eskizavimu/maketavimu įgalina greičiau pajausti ir ramžių iki šiuolaikinio meno. Vilnius: Alma littera, įsisavinti formų kaitą, proporcijų pajautimą, žaismo 2006, 151-153 p. ISBN 9955-24-367-8. procesą, medžiagiškumą. Paracchni, Gian Luigi. Prada gyvenimas. Vil- Erdvinių objektų kūrimas virto instaliacijomis, nius: Safoklis, 2014, 14 p. ISBN 978-609-444-118- performansais, negalvojimas apie taisykles medžia- 9. gų pasirinkime pagimdė provokuojančias formas ir Mendes, Valerie. Amy de la Haye. Fashion sin- intriguojančius objektus. ce 1900. London: Thames & Hudson, 2010. ISBN Apibendrinę galime teigti, jog kūrybinių dirb- 978-0-500-20402-3. tuvių „Nesąmoningumo laboratorija: nuo idėjos iki Aleksanderis McQueenas 1969-2010. Mada objekto“ tikslas pasiektas. Išgrynintos idėjos, su- L‘Officiel knygų kolekcija, 2010, 8-47 p. ISBN kurti mados dizaino 3 D objektai, novatoriškai eks- 978-609-95236-0-6. ponuoti parodų salėje tarptautinės parodos „Baltic Bruce-Mitford Miranda. Žernklai ir simboliai. Fashion & Textile“ metu, Litexpo parodų ir kongre- Vilnius: Alma littera, 1998, 82 p. ISBN 9986-02- sų centre, Vilniuje. 9525-7. 103 Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas, aprašytas zed/2007/11/08/and_surrealism_and_design. Salvadoro Dali. Vilnius: Tyto alba 2013. ISBN 978- jpg&imgrefurl=http://dianepernet.typepad.com/ 9986-16-969-7. diane/2007/11/and-surrealism-.html&h=1050& Textile view, View 2, denim/casuoal/sport, is- w=787&tbnid=l2B02UNWGI-5YM:&docid=C_ seue 19, 189 p. ISSN 1872-6127. vG6qZL1Vq_AM&ei=oKhUVp61LKLnywO96 Style Guide 2015, 11, 44-45 p. ISSN 1619- KCADg&tbm=isch&v ed=0ahUKEwiehbrQ1KnJ 6635. AhWi83IKHT00COAQMwggKAUwBQ [žiūrėta http://www.simpsoncrazy.com/pictures/homer 2015.11.14.] [žiūrėta 2015.11.03.] http://blog.momu.be/2015/exhibition/momu- http://www.arkagalerija.lt/2015-10-dali-pikas- presents-footprint-the-tracks-of-shoes-in-fashion/ so.html [žiūrėta 2015.11.03.] [žiūrėta 2015.11.14.] https://www.knygos.lt/lt/knygos/slaptas-salva- http://www.vam.ac.uk/content/exhibitions/ doro-dali-gyvenimas/ [žiūrėta 2015.11.03.] shoes-pleasure-and-pain/ [žiūrėta 2015.11.13.] http://brankopopovic.blogspot.lt/2015/10/uto- https://www.pinterest.com/ pian-bodies-fashion-looks-forward.html#.VkWvS- pin/281193570454277667/ [žiūrėta 2015.11.13.] nYrJD8 [žiūrėta 2015.11.13.] http://www.vogue.co.uk/news/2012/10/17/mar- http://www.liljevalchs.se [žiūrėta 2015.11.13.] giela-h-and-m-collection-pictures-revealed/galle- http://www.theoldhand.com/images/robster-. ry/876083 [žiūrėta 2015.11.14.] jpg [žiūrėta 2015.11.03.] http://www.salvador-dali.org/museus/teatre- Summary museu-dali/en_visita-virtual/ [žiūrėta 2015.11.13.] The issues, currently faced by the young people, http://www.liljevalchs.se/english/exhibitions/ studying arts refer to “stagnant” imagination and in- utopian-bodies-fashion-looks-forward/ [žiūrėta ability to materialize the notions of fantasy flow in 2015.11.13.] a brave and quick manner. The aim of the initiative http://www.vogue.com/fashion-shows/fall- is to organize a workshop “Laboratory of subcon- 2009-ready-to-wear/alexander-mcqueen [žiūrėta sciousness: from idea to object”. The focus of the 2015.11.13.] activity is to plunge into creative atmosphere, trans- http://www.psfk.com/2013/01/rolling-stones- form the constrained 2D sketching into 3D, grasp logos.html [žiūrėta 2015.11.14.] the changes and play with forms. It was also essen- http://loveisspeed.blogspot.lt/2012/03/piero- tial to generate an idea on the basis of the principles fornasetti-house-and.html [žiūrėta 2015.11.14.] of surrealism, as a cultural and artistic movement. http://bit.ly/1lBv7cK [žiūrėta 2015.11.14.] The motto of the creative workshop is a quote http://inallservice.blogspot.lt/2014/08/je- of Comte de Lautréamont (which is actually the an-paul-gaultier-parfums-classique.html [žiūrėta motto of surrealism as well): “As beautiful as the 2015.11.13.] chance encounter of a sewing machine and an um- http://www.vogue.com/13333579/schiaparelli- brella on an operating table”. Surrealists followed perfumes-shocking-fragrance/ [žiūrėta 2015.11.13.] irrational and intuitivist philosophy ideas as well as http://www.metmuseum.org/ [žiūrėta. psychoanalytic theory of Sigmund Freud, targeted 2015.11.13.] at the liberation of the subconsciousness, analysed http://blog.fidmmuseum.org/museum/moschi- the imagination, dreams, passions and instincts. no/ [žiūrėta 2015.11.13.] There is a number of fashion designers of XX http://www.srf.ch/sendungen/kulturplatz/in- and XXI centuries, who apply the principles of sur- der-welt-der-sinnlichkeit [žiūrėta 2015.11.13.] realism upon formation of the new fashion trends. www.waltervanbeirendonck.com/ [žiūrėta This phenomenon is revealed by the illustrations 2015.11.13.] and visual material of the article. The principles of http://www.google.lt/imgres?imgurl=http:// creation, pertaining to surrealist artists, are detected dianepernet.typepad.com/photos/uncategori- in 2016/2017 autumn/winter fashion trend, present-

104 ed in „Textile view“, as well as in the newest “Style Guide” decoration decisions, relevant to showcases and shop windows. The importance of the theme an- alysed is emphasized by the publications reviewed, a number of exhibitions, pertaining to surrealism, and integration of surrealism in different aspects of fashion. Exhibitions, related to the world’s famous art museums and galleries, located in Rotterdam, New York, London, Antwerp, Stockholm and Vil- nius are analysed in terms of retrospective and cur- rent issues. Provocative forms and intriguing objects were generated by the relevant game forms, 3D sketch- ing/modelling approaches and neglecting of certain rules upon the selection of materials. Results of creative workshop indicate an attempt to reconcile the „textbook“-relevant surreal world with the expe- riences and assumptions of the twenty-first century generation. New methods to liberate subconscious- ness have been envisaged. The results of the crea- tive workshop were presented during the interna- tional exhibition „Baltic Fashion & Textile”, held in Vilnius at Lithuanian Exhibition and Congress Centre LITEXPO.

105 DABARTIS KAIP PRAEITIES SIMBOLIŲ PAVELDAS: PROJEKTO „APJUOSKIM PYNĖM SAVO KRAŠTĄ...“ IŠLIEKAMOJI REIKŠMĖ

Marijona Sinkevičienė, Rūta Narvydienė, Jelena Simonova, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija niai elementai visuomenėje išreiškiami kaip tam ti- Straipsnyje nagrinėjama dabarties ryšio svarba kra simbolių, ornamentų bei spalvų visuma, su kuria su praeities kultūriniu paveldu, išreikštu simbo- sietinas bei dėl kurios atpažįstamas vienos ar kitos lių bei ornamentų kalba. Taip pat straipsnyje api- visuomenės tautinis bei kultūrinis tapatumas. bendrintas įgyvendinto projekto „Apjuoskim py- Šiame straipsnyje pristatyto projekto “Apjuos- nėm savo kraštą...“ rezultatyvumas bei išliekamoji kim pynėm savo kraštą...” veikla orientuota į įvairių reikšmė, supažindinus vaikus bei jaunus žmones su Lietuvos regionų simbolinių turinių, nuo neatme- simbolių bei spalvų turiniu, besireiškiančiu įvairių namų laikų užkoduotų tekstilėje – juostų raštuose, regionų pintinių juostų raštuose, tokiu būdu ugdant išgryninimą bei vaikų ir jaunų žmonių supažindi- jaunos kartos tautinį tapatumą, reabilituojant jų ryšį nimą su šios srities tradicinio paveldo technikomis su protėvių paveldu bei integruojant tradicinę juostų bei simboliais. Projekto įgyvendinimas vertintinas pynimo techniką į mūsų dienų kūrybines formas. kaip atsakas į 2015 – ųjų Lietuvos etnografinių Raktiniai žodžiai regionų metų siekį atkreipti visuomenės dėmesį Simboliai, pintinės juostos, kultūrinis paveldas, į įvairių istorinę reikšmę bei savitumų ir kultūri- tautinis tapatumas, kūryba. nio unikalumo puoselėjimo svarbą šių dienų vai- kų ir jaunimo tautiniam ugdymui. Sparčiai augant Įvadas svetimų kultūrų bei kitų tautų tradicinių elementų sklaidai, tautinio paveldo išsaugojimo klausimas Projekto „Apjuoskim pynėm savo kraštą...“ ak- tampa vienas aktualiausių. Tautinis paveldas buvo tualumas kruopščiai perduodamas iš kartas į kartą, savo ruož- Žinia, tradicinei bendruomenei priklausantis tu bendruomeniškumas bei tradicijos puoselėjimas žmogus puoselėjo gijas, kurios jį siejo su jo pasaulio buvo organiškai integruotas į žmonių kasdienybę, viršuje bei apačioje besireiškiančiomis jį pranoks- atliekant kasdienius darbus bei švenčiant tradicines tančiomis jėgomis bei iš kartos į kartą perduodamu šventes. Mūsų dienų jaunimas, deja, nebeturi sti- tradiciniu paveldu. Kadangi, tiek viso pasaulio, tiek praus ryšio su tradicine pasaulėžiūra. Dar daugiau: atskirų jo elementų bei ritmų atsiradimą nulėmė mi- atvirumas kitoms kalboms, egzotiškoms religijoms, tuose užfiksuotas dieviškosios kūrybos judesys, kie- papročiams bei saviraiškos būdams, pasiekęs mūsų kvienas regimas objektas: saulė, mėnulis, augalai dienomis apogejų, neturint ryšio su savuoju kultū- bei gyvūnai, taip pat bet kokie biologinio, socialinio riniu paveldu, praranda savo teigiamą reikšmę, mat bei ekonominio pobūdžio veiksmai turi savo isto- griauna pamatinę ašį, kuri užtikrina tikslingą žmo- riją, išreikšta simbolių kalba. Simboliai persmelkė gaus orientavimąsi savo kultūriniame erdvėlaikyje tradicinio žmogaus gyvenimo vyksmus. Jie buvo bei multikultūriniame pasaulyje. Dėl šios priežasties neatsiejami nuo jo kūrybinių pastangų bei buvo projekto edukacinis aspektas, įgyvendinamas mo- vaizduojami tradiciniame liaudies mene. Kultūri- kantis su vaikais ir jaunimu naujai atrasti ir pažinti

106 ženklų, raštų ir simbolių kalbą, yra itin svarbus ir tona spalvos, savo ruožtu Lietuvos pietuose greta savalaikis, mat padeda reabilituoti praeities paveldą šių spalvų išskiriamos mėlyna ir violetinė. Anot A. bei įvertinti dabartį kaip praeities kartų kultūrinių Tamošaičio aukštaičiams būdingas šaltokas šviesus bei kūrybinių veiksmų rezultatą. audinių koloritas, dzūkams - tekstilės margumas. Tikslas: aptarti dabarties ryšio su praeities kul- Žemaičių raštus vadino stambiais, o spalvas - sti- tūriniu paveldu išgryninimo svarbą, ugdant vaikų priomis. Kapsių ir zanavykių audinių raštai išsisky- bei jaunų žmonių kultūrinį bei tautinį tapatumą bei rė sudėtingumu, jų spalvų gama - labai įvairi ir tur- apibendrinti įgyvendinto projekto “Apjuoskim py- tinga. nėm savo kraštą...” savalaikiškumą, aktualumą bei Projekto misija: mokantis semtis žinių iš su- išliekamąją reikšmę. kauptų etnologinių eksponatų ir pavyzdžių mu- Objektas: dabarties ryšio su praeities kultūrinio ziejuose, atrandant juostų raštų, spalvų ir simbolių paveldu aktualizavimas, projekto „Apjuoskim py- kalbą užkoduotą atskiruose Lietuvos regionuose nėm savo kraštą...“ išliekamoji reikšmė. - Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijo- Tyrimo metodas: filosofinė refleksija. je, organizuoti juostų pynimo kūrybines - praktines dirbtuves Lietuvos regionų mokyklose ir viešose Pintinės juostos - tiltas tarp dabarties bei praei- erdvėse, gilinantis į mūsų tautinį paveldą, vaikų ir ties kultūrinio paveldo... jaunimo tarpe skleidžiant tekstilės meno subtilybes. Senosios audimo bei pintinės juostos pasižymi Projekto tikslinė grupė - moksleiviai (5 - 12 kla- gana sudėtingu techniniu atlikimu, reikalaujančiu sių) iš Lietuvos gimnazijų, mokyklų, būrelių ir kt. ypatingo kruopštumo ir kantrybės. Taip pat stebina (viso 100 moksleivių). ir šių juostų raštų giminingumas su esminiais, ben- Projekto partneriai: Lietuvos dailės ugdytojų druomenės gyvenimą steigiančiais archetipiniais draugija, Lietuvos liaudies buities muziejujus, Lie- motyvais bei jų spalvinė gama. Jų praktinės susi- tuvos mokyklos: Raseinių meno mokykla (Žemai- juosimo, kostiumo detalių palaikymo, parišimo bei tijos regionas), Druskininkų M.K.Čiurlionio meno estetinė funkcijos subtiliai persipynė su simboline mokykla (Dzūkijos regionas), Vilkaviškio vyskupi- funkcija. Juostos simbolizuoja prieraišumą, meilę, jos krikščioniškosios kultūros centro meno mokykla atsidavimą bei padėką. Atitinkamai, mažos mergai- (Suvalkijos regionas), Ukmergės Užupio pagrindi- tės buvo mokomos vis sudėtingesnių juostų audimo nė mokykla (Aukštaitijos regionas), VDU ,,Rasos“ bei pynimo technikų, tačiau šis kruopštus darbas gimnazija, Kauno jaunųjų turistų centras „Krivūlė“ buvo neatsiejamas nuo įsijautimo tiek į pačios juos- ir kt. tos, tiek ir joje išaustų simbolių reikšminį turinį. Ki- Projektas organizuojamas Kauno kolegijos Jus- taip tariant, universalių simbolių - rombo, kryžiaus, tino Vienožinskio menų fakultete, Lietuvos liaudies eglutės bei kitų simbolių vaizdavimas jose - tiesio- buities muziejuje, pagrindinių Lietuvos regionų giai atspindėjo tam tikrą tradicinei bendruomenei gimnazijose ir mokyklose. priklausančio žmogaus pasaulėžiūrą bei pagarbą Projekto tikslai ir uždaviniai: visuotinei pasaulio tvarkai – nuolatiniam pasaulio atgimimui ir nemirtingumui. Tikslas: Mokantis semtis žinių iš sukauptų Pintinės juostos labiausiai buvo paplitusios etnologinių eksponatų ir pavyzdžių muziejuose, at- Aukštaitijoje, tačiau savitos pintinių joustų pyni- randant juostų raštų, spalvų ir simbolių kalbą užko- mo tradicijos išliko ir kituose regionuose. Jos buvo duotą atskiruose Lietuvos regionuose, organizuoti pinamos paprastu dvinytiniu, ripsiniu ir ruoželiniu juostų pynimo kūrybines - praktines dirbtuves Lie- būdais, naudojant įvairiaspalvius vilnonius arba li- tuvos regionų mokyklose ir viešose erdvėse. ninius siūlus jų metmenims bei sudarant ataudą iš tų Uždaviniai: pačių metmenų juos perpinant. Regioniniai savitu- 1. Pravesti edukacinius mokymus dailės ir tech- mai bei ypatumai atsiskleidžia Lietuvių etnografinių nologijų mokytojams, atlikant pirmuosius juostų juostų raštų ir spalvų įvairovėje. Šiaurės Lietuvoje pynimo bandymus. pinamoms juostoms būdingos raudona, žalia ir gel- 2. Lietuvos regionų mokyklų mokiniams su-

107 organozuoti pažintinę ir praktinę išvyką į Lietuvos (Dzūkijos regionas), Vilkaviškio vyskupijos krikš- liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kaupiant ži- čioniškosios kultūros centro meno mokyklos (Su- nias apie mūsų tautos kultūros paveldą, būdingas valkijos regionas), Ukmergės Užupio pagrindinės atskiriems regionams tautines juostas. mokyklos (Aukštaitijos regionas), VDU ,,Rasos“ 3. Organizuoti juostų pynimo kūrybines-prakti- gimnazijos, Kauno jaunųjų turistų centro „Krivūlė“ nes dirbtuves Lietuvos regionų mokyklose ir miestų ir kt. mokiniai ir mokytojai. viešose erdvėse, įtraukiant miesto visuomenę. Projekto įgyvendinimas bei pasiekti rezultatai 4. Parengti sukurtų darbų parodas, paviešinti projekto rezultatus spaudoje, elektroninėje erdvėje Įgyvendinant projektą, pravesti edukaciniai ir mokyklų informatiniuose šaltiniuose, pristatyti mokymai dailės ir technologijų mokytojams daly- parengtą mokomąją video medžiagą. vaujantiems projekte. Tikimasi, jog šie, pasibaigus projektui, savo žinias perteiks mokiniams. Projekto Numatyti projekto dalyviai metu vyko kūrybinės-praktinės dirbtuvės, kuriose Lektoriai: mokytojai ir moksleiviai įgyjo ne tik teorinių žinių 1. Marijona Sinkevičienė (dailininkė - lektorė) apie Lietuvos etnografijos regionų savitumus, bet LDS narė, Kauno tekstilės grupės ESAME narė, da- ir gavo praktinių įgūdžių pinant juostas ir pritai- lyvauja tarptautinėse parodose užsienyje ir Lietuvo- kant šią techniką mūsų dienų kūrybinėje aplinko- je. Parengė ir dalyvavo projektuose: 2008 m. Rasei- je, naudojant netradicines medžiagas, ieškant naujų nių krašto istorijos muziejus ,,Tiriamoji ekspedicija kūrybinių raiškos formų. Lietuvos regionų mokyklų ,,Kultūros paveldas - sakralinė tekstilė“(lektorė), mokiniams buvo suorganizuota pažintinė ir prakti- 2009 m. Kauno BIENALĖ ,,Textilė 09“ projektas nė išvyka į Lietuvos liaudies buities muziejų Rum- ,,Žmogus - gyvoji gamta“(vadovė), 2011m. pro- šiškėse, kaupiant žinias apie mūsų tautos kultūros jektas ,,Kitokia tekstilė“, grupės ESAME (dalyvė) paveldą. Taip pat buvo rengiamos juostų pynimo 2012-2013m. Respublikinis projektas ,,Aukštosios kūrybinės-praktinės dirbtuvės, naudojant tradicines kultūros impulsai mokykloms“ (AKIM) (lektorė), ir netradicines medžiagas, Lietuvos regionų moky- 2014 m. projektas ,,Baltų simboliai“ (dalyvė),2014 klose ir miestų (Raseiniai, Druskininkai, Marijam- m. projektas ,,Menas žmogaus gerovei“ (lektorė), polė, Ukmergė) viešose erdvėse, įtraukiant miesto 2014 m. projektas Parodų ciklas ,,Duetai“ (dalyvė). visuomenę. Moksleivių ir miestiečių nupintų juostų 2. Rūta Narvydienė (dailininkė - tekstilininkė, pynės tarytum magiškas tiltas apjungė visų Lietuvos Justino Vienožinskio menų fakulteto dailės kūri- regionų žmonių širdis. nių konservavimo ir restauravimo katedros lektorė, Projekto rezultatų apibendrinimui buvo sureng- Kauno tekstilės grupės ,,ESAME“ narė, dalyvauja ta projekto metu sukurtų juostų, objektų interaktyvi respublikinėse, tarptautinėse dailės parodose, tarp- paroda Kauno Kolegijos Justino Vienožinskio menų tautiniuose projektuose), 2009 m. Kauno BIENALĖ fakulteto galerijoje, o vėliau eksponuojama Lietu- .Textilė 09“ projektas ,,Žmogus - gyvoji gamta“ (da- vos regionų gimnazijose ir mokyklose bei miestų lyvė), 2011m. projektas ,,Kitokia tekstilė“(dalyvė), viešosiose erdvėse. Tokiu būdu buvo užtikrintas 2014 m. projektas ,,Baltų simboliai“(dalyvė). informacinės edukacinės veiklos tęstinumas. Proce- 3. Danguolė Čachavičienė (dailininkė - tekstili- so medžiaga pristatyta kūrybiškai bei šiuolaikiškai, ninkė, Justuno Vienožinskio menų fakulteto teksti- tokiu būdu vaikai ir jaunimas yra paskatinti mokytis lės mokymo meistrė, Kauno tekstilės grupės ,,ESA- kurti ir įgyvendinti savo idėjas, gerbiant ir didžiuo- ME“ narė, ,,Dailininkų ir tekstilininkų gildijos“ jantis mūsų kultūros paveldu ir tradicijomis. narė, dalyvauja respublikinėse, tarptautinėse dailės parodose), 2011m. projektas ,,Kitokia tekstilė“ (da- Išvados lyvė), 2014 m. projektas ,,Baltų simboliai“ (dalyvė). Pamatinė projekto idėja – kultūrinė bei etninė Dalyviai: bendrystė – įgyvendinta, supažindinus jaunos kar- Raseinių meno mokyklos (Žemaitijos regio- tos atstovus su jų tautinę tapatybę steigiančiais tra- nas), Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos diciniais, simboliniais, kūrybiniais bei techniniais

108 elementais juostų pynimo srityje. Savo ruožtu šiuo- laikiška tradicinio paveldo interpretacija, ieškant jo aktualizavimui bei pritaikymui įdomių bei origina- lių kūrybinių sprendimų, reabilituoja tradicijos tęs- tinumą. Gyvų tradicinių vertybių puoselėjimas ir etni- nės kultūros klodų perdavimas vaikams ir jaunimui užtikrina atsakingą jaunos kartos santykį su savo krašto istorija, tautiniu savitumu ir papročiais.

Summary The importance of the relation between the nowadays culture and the cultural heritage that is expressed in the language of symbols and orna- ments is analysed in the article. Also the rezults and the remaining significance of the already -accom plished project „Let‘s gird our country with plaits“ is discussed. The aim of the Project was to introduce the substance of the symbols and colours that were used in the woven saches in different regions of Lithuania to children and young people, thus raising their national identity and rehabilitating their rela- tion with ancient heritage; also to integrate the tra- ditional technique of woving saches into nowadays forms of creativity.

109 KŪRYBIŠKUMO UGDYMO GALIMYBĖS INOVATYVIŲ 3D TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ KONTEKSTE

Dovilė Vilkienė, Gerūta Sprindytė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija o ne prototipai. Prognozuojama, kad iki 2020 metų Šiame straipsnyje nagrinėjamos 3D spausdin- šis skaičius išaugs net iki 50 proc. [1]. tuvų technologijos, trimatės spaudos galimybės ir Kompanija „Airbus” numato, kad apie 2050 perspektyvos technologinės pažangos kontekste. metus iš 3D spausdintuvu atspausdintų detalių bus Pristatomas 3D spausdintuvo MakerBot Replicator įmanoma surinkti visą lėktuvą [2]. naudojimas Kauno kolegijos mokymo procese, at- „General Electric” jau naudoja šiuos spausdin- veriant naujas studentų kūrybiškumo ugdymo gali- tuvus reaktyvinių variklių kuro purškimo antga- mybes ir mokymo proceso plėtrą. liams gaminti [3]. Raktiniai žodžiai Anglijoje gyvenanti lietuvė Vaiva Kalnikaitė iš- 3D spausdintuvai, 3D spausdinimas, 3D mo- rado spausdintuvą, kuris gamina vaisių burbuliukus deliavimas, MakerBot Replicator, adityvus gamini- iš natūralių vaisių sulčių, kurių skonis beveik toks mas, trimatis objektas. pats kaip natūralių vaisių. Tai kas anksčiau atrodė kaip iš mokslinės fan- Įvadas tastikos serialų vis labiau tampa tikrove. Žaibiškai Šiandieniniuose technologinės raidos procesuo- tobulėjanti trimačio spausdinimo technologija šiuo se labai svarbu greitai ir operatyviai pamatyti savo metu daugiausia naudojama gaminant papuošalus, kuriamus modelius. Viena yra turėti idėją galvoje, avalynę, pramoninio dizaino, architektūros, inži- visai kas kita yra realiai ją paliesti rankomis, pasta- nerijos ir statybos, automobilių gamybos, kosmoso tyti ant stalo ir vizualiai pamatyti modelio privalu- aviacijos, dantų gydymo ir medicinos pramonės sri- mus ir trūkumus. 3D spausdintuvai leidžia įgyven- tyse. dinti savo idėją per labai trumpą laiką. Galima sakyti 3D spausdinimo technologijos jie leidžia mąstyti kur kas greičiau, judėti sparčiau, sumažina gamybos kaštus ir atveria galimybę ergo- 3D spausdinimas arba adityvus gaminimas nomiškai pajusti kuriamą objektą. (angl. additive manufacturing) yra trimačio vienti- Pirmąjį 3D spausdintuvą sukūrė Chuck Hull iš so, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo bendrovės „3D Systems Corp“ 1984 metais. Nuo procesas iš skaitmeninio modelio. XXI amžiaus pradžios šių mašinų pardavimų kiekis Šiuo metu yra 3 skirtingos technologijos [4], bet sparčiai didėjo. Anot „Wohlers Associates“ konsul- visos jos remiasi tuo pačiu adityviu principu: objek- tavimo firmos, 3D spausdintuvai bei su jais susiju- tas kuriamas vienas ant kito pridedant medžiagos sios paslaugos 2012 metais buvo verti 2,2 mlrd. JAV sluoksnius. Metodai skiriasi savo kaina, gamybos dolerių pasauliniu mastu. 3D spausdinimo techno- spartumu, tikslumu ir naudojamomis medžiagomis. logija išpopuliarėjo 2003 metais, kai pradėjo kristi 1. Lydyto nusėdimo modeliavimas (1 pav.). 3D spausdintuvų kainos. Daugiau kaip 20 proc. 3D Plastiko pluoštas įdedamas į spausdintuvą, išlydo- būdu atspausdintų objektų yra baigtiniai produktai, mas ir nusodinamas sluoksniais, kurie sukietėja. Tai

110 patogi technologija darbastalio spausdintuvams. Dėl savo palyginus nedidelių gabaritų ir spausdinimo kaštų dažnai naudojami biuruose ar namuose. Šiuos spausdintuvus MakerBot Replicator turime Kauno kolegijoje Medijų technologijų ir Dizaino katedroje.

3 pav. Stereolitografija iš šiurkštaus į slidų, gali būti papildomai dažomos arba padengiamos laku. Taip pat gali būti poliruo- jamos, šlifuojamos, gręžiamos, klijuojamos kaip ir paprasto plastiko gaminiai. Tai leidžia surinkti dide- lio mastelio modelius. 3D spausdinimą galime naudoti mokymo pro- 1 pav. Lydyto nusėdimo modeliavimas cese, kūryboje. Tai naujas būdas materializuoti idėjas, galimybė pamatyti gaminį ar objektą projek- 2. Atrankinis kietinimas lazeriu (2 pav.). Su- tavimo etape. Kuriamo objekto vizualines charakte- pilami labai smulkūs plastiko ar metalo milteliai, ristikas galima redaguoti visomis trimatės grafikos lazeris juos išlydo iki apatinio sluoksnio. Ši techno- programomis. Ši technologija puikiai tinka ribotoms logija leidžia spausdinti iš labai plataus diapazono gaminių serijoms, prototipams ar vienkartiniams medžiagų. kūriniams gaminti. Trimačiai modeliai ir jų spausdinimas studijų procese 3D spausdinimas įtrauktas į KK Medijų tech- nologijų programą. Studentai įgytas žinias puikiai pritaiko savo diplominiuose projektuose. 2014 m. diplomantas Ričardas Butauskas (dipl.darbo vadovė Gerūta Sprindytė) atliko baigiamąjį darbą tema „Pe- riodonto modelis trimatėje vizualizacijoje“ ir sukū- rė KK Burnos ir higienos katedrai tris detalizuotus periodonto modelius: sveiko, pažeisto gingivito ir 2 pav. Atrankinis kietinimas lazeriu pažeisto periodontito. 3. Stereolitografija (3 pav.). Šviesai jautri Visi trys modeliai susideda iš tų pačių objek- skysta derva sukietinama lazeriu arba ultravioleti- tų: dantenų, kaulo, raiščių, trečio ir ketvirto dantų. niais spinduliais. Šis procesas yra greitas ir leidžia Tačiau šie objektai skirtinguose modeliuose skiria- sukurti didelės raiškos formas. si pagal ligą. Atsižvelgiant į šį faktą, buvo nutarta Priklausomai nuo medžiagos ir spausdinimo modeliuoti visų objektų po vieną, t.y. sukurti vie- būdo 3D gaminiai gali būti vienspalviai arba spal- ną pilną periodonto modelį (4 pav.), jį kopijuoti ir voti, kieti arba minkšti kaip guma, permatomi, at- deformuojant sukurti gingivito ir periodontito ligos sparūs temperatūriniams išbandymams, maistiniai vizualizaciją. arba bio suderinami. Modelis buvo kuriamas trimate Autodesk Maya Gaminių apdirbimas po spausdinimo dar la- programa iš poligonų primityvų. Pagrindiniai mode- biau išplečia trimačių objektų galimybes. 3D tech- liavimo įrankiai: Extrude, Beviel, Insert Edge Loop nologija atspausdintos detalės gali keisti paviršių Tool, Soft Selection, Mesh, Sculpt Tool ir kt.

111 4 pav. Sumodeliuotas sveikas periodonto modelis. Darbo proceso metu dantį ir jo struktūrą diplo- mantas atspausdino su 3D spausdintuvu, kad įsiti- kintų, jog modelis tikslus ir sėkmingas. Objektą rei- kėjo išeksportuoti į stl_DCE formato modelį ir rasti reikiamą detalių storį. Buvo atspausdinti keli detalių storio variantai, kol rastas optimaliausias. Maker boot Replicator spausdintuvas gali spausdinti tik viena spalva, todėl atspausdintos detalės buvo nuda- žytos, suklijuotos (5 pav.). Procesas ir eiga: https:// www.youtube.com/watch?v=VmL1Mb-20v4 Menų fakulteto dėstytoja Dovilė Vilkienė įgy- vendino dizaino objekto kūrimo procesą. Buvo su- kurtos trys skirtingos puodelių formos. Jos ištestuo- tos, koreguotos ir atspausdintos 3D spausdintuvu. Eskizavimas ir formos paieškos buvo atlieka- mos Corel Draw programa. Puodeliai modeliuojami su Autodesk 3DS Max programa (7 pav). Kuriant objektus buvo derinami skirtingi modeliavimo bū- dai, ieškoma dydžio, formos, paviršiaus tekstūros. Atspausdintus puodelio muliažus galima palaikyti rankoje, pajusti formą, rankenėlės patogumą. Tai leidžia testuoti kūrybinį procesą, analizuoti mode- 6 pav. Puodelio dizainas, autorė dėstytoja Dovilė lį ergonomiškai, pastebėti privalumus ir trūkumus. Vilkienė. Trimatis modeliavimas ir spausdinimas sukuria mo- delius dar prieš pradedant gamybą, todėl leidžia sė- kmingiau pristatyti ir parduoti idėją. Studijų procese objekto išpildymas medžiagoje vysto studentų kūrybiškumą, skatina naujų formų paieškas, praplečia suvokimo ribas ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki produkto. Galimybė atspausdinti trimačius objektus leidžia pagilinti kūrybos proce- są iki visiško išbaigtumo. Greitas ir tikslus objekto sukūrimas trimatės spaudos būdu skatina eksperi- mentuoti, žaisti ir suvokti formą mums įprastu er- 5 pav. Atspausdintas su 3D spausdintuvu danties gonominio lytėjimo būdu. Studentai gali naudotis modelis, nudažytas ir suklijuotas.

112 Summary This article explores the technology of the 3D printers, three-dimensional printing opportunities and perspectives in the context of technological ad- vances. There are presentation of 3D printer Maker- Bot Replicator used in Kaunas College opening up new opportunities for students‘ creativity in educa- tion and training process development.

7 pav. Puodelių modeliavimas Autodesk 3DS Max programoje. trimačiu spausdintuvu savo savarankiškų, praktinių, kursinių bei diplominių darbų kūrimo etapuose. Naujų technologijų įtraukimas į studijų programas atveria naujas kūrybos galimybes, pagilina mokymo procesą ir suteikia patrauklumo, modernumo studi- joms Kauno kolegijoje. (7 pav.)

Išvados 3D spausdintuvu galima sukurti muliažą, kuris turės labai artimas arba tokias pačias savybes kaip ir ateityje gaminamas produktas. 3D spausdinimas leidžia pajusti gaminio formą, dydį, ergonomiką ir projektuoti funkcionalų dizainą. 3D spausdinimas nereikalauja didelių laiko, medžiagos ir darbo resursų gaminant maketus – tai pats trumpiausias kelias nuo kompiuterio iki realaus objekto. Tai galimybė projektuoti objektus ne tik virtua- lioje bet ir fizinėje erdvėje. Pašalina projektavimo suvaržymus ir palengvi- na detalių kūrimą jas vizualiai įvertinant ir palie- čiant. 3D spausdinimas ir adityvus gaminimas – tai galimybė plėsti, gilinti ir vystyti kūrybinį procesą.

Literatūra www.technewsworld.com www.extremetech.com www.livescience.com Žurnalas „National Geographic Lietuva“, Vil- nius: „Alma Littera“, 2014’10 m., p. 116

113

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROBLEMATIKA

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ SENSOMOTORIKOS UGDYMO/-SI GALIMYBĖS DAILĖS VEIKLOSE

Inga Andriejauskaitė, Kauno m. lopšelis-darželis „Želmenėlis“ , Lietuva Jolanta Stūronaitė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija metų, daugelis pagrindinių sensorinių įgūdžių iki Straipsnyje aptariama ankstyvojo amžiaus vai- tam tikro lygmens jau buvo susiformavę vos atėjus kų sensomotorikos raida. Analizuojama dailinės į šį pasaulį. Pagrindiniai pojūčiai – tai rega, klausa, veiklos teikiamų priemonių, medžiagų, technikų uoslė, skonio jutimas, lytėjimas ir judėjimo pojūtis. įvairovė bei nauda ugdant sensomotoriką. Pateikia- Dailės veiklos priemonės suteikia vaikui ne tik mi atlikto tyrimo rezultatai. meninių, estetinių potyrių, bet ir didžiulės jutimi- Raktiniai žodžiai nės patirties. Tapymas pirštais, lipdymas plastilinu, Ankstyvasis amžius, vaiko raida, ugdymas, sen- moliu, konstravimas ir modeliavimas įvairiomis somotorika, ugdymas daile. medžiagomis, priemonėmis ir darbo būdais – plėto- jami ne tik įvairūs vaikų gebėjimai, bet ir skatinami Įvadas pokyčiai smegenyse - susidaro naujos jungtys, si- Ankstyvojo amžiaus vaiko raidą ir jos svarbą to- napsės. limesnei asmenybės raidai plačiai tyrinėja ir aprašo Praktikoje tenka stebėti, kad ankstyvojo am- Lietuvos, tiek užsienio psichologai, pedagogai, edu- žiaus vaikams organizuojamos dailės veiklos labiau kologai (Ališauskienė S., Gudonis V., Mikulėnaitė orientuotos į vaikų pažinimo plėtojimą arba smul- L., Petrulytė J., Radzevičienė L., 2003, Dodge D. kiosios motorikos (rankos) lavinimą. Pažinimui T., Heroman C.,2008. Žukauskienė R., 2012, Dodge dailės veiklose retai išnaudojami visi pagrindiniai D.T., Rudick S., Berke K., 2008 ir kt.). pojūčiai, stambioji motorika. Pirmieji treji gyvenimo metai daugelio vaikys- Problema – kas sąlygoja, kad ankstyvojo am- tės ir asmenybės raidos tyrinėtojų laikomi svarbiau- žiaus vaikų ugdomosiose veiklose daile nėra pilnai siais, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pasitikėjimo išnaudojamos jos teikiamos galimybės? Kaip ugdyti savimi ir kitais, prieraišumo, savarankiškumo, kū- ankstyvojo amžiaus vaikų sensomotoriką dailės vei- rybiškumo ir daugelio kitų savybių pamatai (Saba- klose? liauskienė, Rimkienė, 2009). Tikslas – išsiaiškinti ankstyvojo amžiaus vaikų Ugdymas, kurį ankstyvojo amžiaus vaikai pati- sensomotorikos ugdymo/-si galimybes dailės vei- ria pirmuosius trejus gyvenimo metus ir patirtis šiuo klose. laikotarpiu, turi didžiulės įtakos jų savęs pažinimui, Uždaviniai: santykių su žmonėmis ir gebėjimų pažinti pasaulį 1. Atlikti ankstyvojo amžiaus vaikų senso- (Dodge, Rudick, Berke, 2008). motorikos ugdymo galimybių dailės veiklose teori- Kaip teigia W. M. Platt (2013), augantis vai- nę analizę. kas visą laiką naudojasi sensomotoriniais įgūdžiais. 2. Atlikti įstaigoje „X“ empirinį tyrimą, sie- Taip apdoroja informaciją, išmokta naujų sąvokų, kiant nustatyti ankstyvojo amžiaus vaikų sensomo- planuoja, suvokia bei patiria malonumą tyrinėda- torikos ugdymo/-si galimybes dailės veiklose. mas aplinką. Nors šie pojūčiai išlavėja iki penkerių Darbo objektas – ankstyvojo amžiaus vaikų

117 sensomotorikos ugdymo galimybės dailės veiklose. emocinė žmogaus branda kokybiškesnė. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, Motorinėje ir jutiminėje smegenų žievės srityje apklausa raštu (anketa), apklausa žodžiu (interviu). žmogaus įvairios kūno dalys turi savo zonas: aukš- Vaiko vystymąsi ir ugdymąsi galime stebėti čiausiai vingiuose išsidėsto kojos, žemiau – liemens, penkiose srityse: motorikos (stambioji ir smulkioji), dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sensorikos, socialinių gebėjimų, emocinėje ir pro- sritys. Didžiausius plotus užima galva (ypač lūpos, to raidoje. Anot D. T. Dodge, S. Rudick, K. Berke liežuvis) ir plaštaka (ypač pirštai). Intensyvūs pirš- (2008), vaiko raidą suskirstyti į tokias aiškiai api- tų judesiai netiesiogiai aktyvina kalbinę motoriką. brėžtas kategorijas galima tik sąlyginai. Šios kate- Dar daugiau, judesius valdančios smegenų žievės gorijos tarpusavyje susijusios ir dažnai persipina. sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o Vaiko raida vienoje srityje glaudžiai siejasi su jo jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi raida kitose srityse. už kalbą atsakingos neuroninės jungtys yra pirmieji penkeri gyvenimo metai. Sensomotorikos raida ankstyvąjame amžiuje Sensomotorikos ugdymas dailės veiklose. Pasaulį mes pažįstame liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girdėdami. Visą informaci- Ankstyvasis dailinis ugdymas toks pat svarbus ją gauname per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, kaip ir kūno kultūra bei muzika, nes padeda vaikui suvokti pasaulį mums padeda veikla ir judesiai. Už kontroliuoti savo kūną, suvokti save erdvėje, lavina tai atsakingos įvairios smegenų sritys. jo stambiąją ir smulkiąją motoriką, ugdo kalbinius Anot S. E. Szanton (2001), vaikai iki dvejų metų įgūdžius, sensomotorinį patyrimą, emocinę raišką, yra „sensomotorinio“ vystymosi stadijoje, tad daug sąvokų formavimąsi. Piešimo, tapymo metu vaikas kartų kartodami vieną ar kitą veiksmą, čiupinėda- turi galimybę išreikšti tai, kas jam svarbiausia. Jis mi ir vartydami daiktus, dėliodami ir tyrinėdami jų vartoja įvairias raiškos priemones, kad apibendrintų formas, jie pradeda aptikti veikėjo ir daikto santykį, ir „išsakytų“ savo patyrimą. Taip lavėja kūrybišku- priemonės ir tikslo ryšį. Pagrindiniai pojūčiai – tai mas, pažinimas, gebėjimas stebėti analizuoti. Kūry- rega, klausa, uoslė, skonio jutimas, lytėjimas ir ju- binio proceso metu, vaikas atsipalaiduoja, emocijos dėjimo pojūtis. įgyja pusiausvyrą (Brazauskaitė, 2011). Smegenų dalis, valdanti pagrindinius pojūčius, Piešimo įgūdžius vaikas įgyja palaipsniui. Įdo- greičiausiai auga pirmaisiais gyvenimo metais, to- mu tai, kad beveik nepriklausomai nuo kultūros viso dėl šiuo periodu taip greitai tobulėja suvokimo įgū- pasaulio vaikų piešinių raida yra panaši. Piešimo džiai. Vos gimęs kūdikis jaučia: raidą galima lyginti su kalbos raida. Kaip pavieniai ●● Šviesą: jei į akis šviečia labai ryški šviesa, garsažodžiai virsta prasmingais žodžiais, sakiniais užsimerkia ir būna užsimerkęs, kol ji dingsta. ir pasakojimais, taip ir vaiko piešiniai vystosi nuo ●● Garsą: aktyviai reaguoja į žmogaus balsą nei atsitiktinių linijų iki sudėtingų pasakojimų, atspin- į bet kokį kitą garsą. Skiria verksmą nuo kitų dinčių vaiko jausmus ir pasaulio suvokimą. dirbtinių garsų. Kaip teigia W. M. Platt (2013), apie 15 mėnesį, ●● Lytėjimą: švelniai glostant skruostą, kūdikis kūdikis gali paimti į rankas pieštuką. Šioje stadijoje, suka galvą jūsų piršto link. jis naudos delninį griebimą, pieštuką laikys priešais ●● Kvapą: labai greitai atskiria savo motinos delną apkabinęs jį pirštais. Pirmuosius šešis mėne- pieno kvapą nuo kitos moters. sius mažylio kūrybą sudaro braižymas ant popie- ●● Skonį: gali išspjauti pieną, jei jis netinkamos riaus lapo pirmyn ir atgal. Tai natūrali raida. temperatūros arba kitokio skonio nei įprastai. Dailės priemonės ugdant sensomotoriką. Smegenyse formuojasi sritys, atsakingos už ga- lūnių valdymą, skonio jutimą, klausą, regą, kalbos Anot A. Brazauskaitės (2004), tuo metu, kai suvokimą ir t. t. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo vaikas minko plastiliną ar liečia dažus, skirtus piešti daugiau jungčių užsimezga, kuo intensyvesni veiks- rankomis, piešia pieštukais, flomasteriais, jo smege- mai – tuo jungtys stipresnės ir fizinė, pažintinė bei nyse susidaro naujos jungtys. Pavyzdžiui, tuo metu,

118 kai vaiko piešimas grindžiamas judesių koordinaci- Tyrimo rezultatai ja, keverzojimu, jo darbas su moliu turės tokią pat 2015 m. sausio – gegužės mėnesiais buvo at- kokybę. Vaikas molį daužys, maigys, gnaibys, - tai liktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti ankstyvojo plėtos savo sensorinę patirtį. amžiaus vaikų sensomotorikos ugdymo/-si galimy- Piešdamas vaikas realizuoja dideles galimybes, bių dailės veiklose ypatumus. tobulinančias visą jo psichofizinę struktūrą. Pieši- Tyrimas vyko Kauno miesto lopšelyje – darže- mas padeda lavinti ne tik regėjimo, bet taktilinius lyje „X“, kurio viena iš grupių specializuojasi anks- ir kinestezinius jutimus, formuoja sudėtingesnius tyvojo (kūdikystės) amžiaus vaikų ugdyme. vaiko santykius su aplinka. Be to, piešimas lavina Tyrimas vykdomas trimis etapais: vaiko vizualinį suvokimą, moko jį atidžiai stebėti ●● Dailės priemonių pasiūlos tyrimas didžiuo- daiktus, gamtą, jos reiškinius, labiau jausti erdvę ir siuose prekybos centruose ir internetinėse par- formas, padeda geriau orientuotis aplinkoje (Tamu- duotuvėse, lienė, 2002). ●● Tėvų apklausa raštu (anketa), Dailės veiklose naudojamos įvairios priemo- ●● Pedagogų apklausa žodžiu (interviu). nės: pieštukai, flomasteriai, guašas, akvarelė, tem- pera, akrilas, kreidelės, pastelė, molis, modelinas, Dailės priemonių pasiūlos tyrimas prekybos vaškas ir kt., kurias galima sugrupuoti į piešimo, centruose ir internetinėse parduotuvėse atskleidė, tapymo, karpymo, lipdymo, klijavimo, konstravimo kad ankstyvajam amžiui tinkančių dailės priemonių rūšis. Kiekviena dailės priemonė turi labai skirtin- pasiūla labai ribota. Pasirinktuose stebėjimui preky- gas fizines savybes, skirtingus darbo būdus ja, skir- bos centruose, dailės veiklai ankstyvajame amžiuje tingus įrankius ir darbo priemones ja. Darbo veiks- tinkančių priemonių buvo rasta - 4 skirtingų rūšių mų įvairovė, skirtingų medžiagų keliami potyriai priemonės. Iš internetinių parduotuvių - 8 rūšių labai efektyviai veikia ankstyvojo amžiaus vaikų priemonės. sensomotorikos ir smulkiosios motorikos ugdymosi Apklausa raštu (tėvams). Klausimu „Ar domi- galimybes. tės sensomotorikos ugdymu ankstyvajame amžiu- Pavyzdžiui lipdyboje - minkant, formuojant je?“, buvo siekiama sužinoti, ar tėvai domisi senso- plastiliną, molį, vašką lavėja ne tik lytėjimas, pati- motorikos ugdymu (žr. 1 pav.). riami taktiliniai potyriai, bet ir tobulėja smulkiosios motorikos gebėjimai, stiprėja akies – rankos koordi- nacinis ryšys. Lipdyti galima ne tik smulkius gami- nius ant stalo, lentelės, bet ir lauko erdvėje: žiemą – sniego senius, vasarą – statiniai smėlio dėžėje. Konstruojant iš buitinių likučių, įvairiais kons- truktoriais, stalo ir grindų statybine medžiaga, la- vėja vaikų ne tik smulkiosios, bet ir stambiosios motorikos įgūdžiai. Konstruojant įvairius darbelius iš daržovių ar vaisių, vaikai gali jų paragauti, api- būdinti skonį, kvapą. Taip pat darbeliai mišriomis 1 pav. Domėjimasis sensomotorikos ugdymu anks- technikomis, kurių metu piešiama su druska, kuria tyvajame amžiuje taip pat galime pauostyti ar paragauti. Piešiant tapybinėmis ar grafinėmis priemonė- Apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, mis lavėja regos koordinacija, spalvų suvokimas, kad didžioji dauguma (59 proc.) apklaustųjų, ne- atskyrimas ar maišymas tarpusavyje, taip pat kon- sidomi sensomotorikos ugdymu ikimokykliniame troliuojamas rankos darbas. Ši veikla palaiko vaikų amžiuje. Kiek mažiau (41 proc.) apklaustųjų, teigia, dėmesį, susikaupimą. kad domisi sensomotorikos ugdymu. Papildomai apklausiant tėvus, kurie domisi sen- somotorika, išsiaiškinta, kad visi apklaustieji žino

119 1 lentelė. Informacijos šaltinių pasirinkimas Informacijos šaltiniai Pasirinkimai Knygos 16 proc. Internetas 42 proc. Panašaus amžiaus vaikus auginantys tėvai 11 proc. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai 26 proc. Medikai 5 proc. kas yra sensomotorika ir nurodė teisingą variantą (pojūčius ir atsakomąjį judesį apimanti visuma). Vienas iš apklaustųjų, papildydamas savo atsaky- mą, nurodė, kad sensomotorika yra „uoslės, skonio, klausos, lytėjimo ir regos pojūčiai“. Šiais laikais, informaciją apie sensomotorinį ugdymą galime gauti iš įvairių šaltinių, svarbu atsi- rinkti tuos šaltinius, kurie būtų patikimi. Klausimu 2 pav. Domėjimasis ar dailės priemonė tinkama „Iš kur gaunate informacijos apie sensomotorinį ug- ankstyvajame amžiuje dymą?“, buvo siekiama išsiaiškintikokiais šaltiniais Beveik pusė tėvų (45 proc.), prieš įsigydami apklaustieji naudojasi (žr. 1 lentelė). priemones vaikų dailės veiklai, - apžiūri nuorodas - Gauti duomenys atskleidžia, kad apklaustieji, kokio amžiaus vaikams priemonė rekomenduojama. informacijai apie sensomotorikos ugdymą gauti, Beveik tiek pat (41 proc.) tai atlieka kartais ir tik dažniausiai (42 proc.) renkasi internetą. Tačiau, šis maža dalis (14 proc.) apklaustųjų, prieš įsigydami informacijos šaltinis ne visada yra patikimas. Jei dailės priemones neapžiūri nuorodų, kokio amžiaus apklaustieji internete skaito profesionalų (medikų, vaikams priemonės rekomenduojamos. Apibendri- pedagogų) parengtus straipsnius - šia informacija nus gautus duomenis, galime teigti, kad nors nei galime pasikliauti, tačiau jei apklaustieji renkasi vienas, apklaustasis, nenurodė, kad nežino, jog yra įvairius forumus ar šiaip pašnekesius - gautą infor- priemonių nuorodos, tačiau 55 proc. tėvų, reikėtų maciją reikėtų vertinti atsargiai. Rečiausiai naudotas daugiau informacijos apie tinkamai parinktų dailės informacijos šaltinis – medikai (5 proc.), kurie nors priemonių svarbą ankstyvajame amžiuje. ir yra kompetentingi konsultuoti sensomotorikos la- Apklaustųjų prašyta įvertinti, kokia dailės tech- vinimo / ugdymo klausimais, tačiau nėra įpareigoti nika labiausiai naudinga ugdant sensomotoriką (1 tai daryti. – neturiu nuomonės; 2 – labai nenaudinga; 3 – ne- Klausimu „Įsigydami dailės priemones visada naudinga; 4 – naudinga; 5 – labai naudinga). apžiūrite nuorodas – kokio amžiaus vaikams jos re- Apklaustųjų nuomone, labiausiai naudinga komenduojamos?“ buvo siekiama išsiaiškinti, ar tė- technika sensomotorikai ugdyti yra lipdymas (67 vai parenka vaikams saugias, jų amžių atitinkančias proc.). Labai panašiai tėvų nuomonės pasiskirstė priemones (žr.2 pav.).

2 lentelė. Apklaustųjų nuomone, naudingiausios vaikų sensomotorikai ugdyti dailės technikos Vertinimas 1 2 3 4 5 Nežinau Technikos Piešimas 0% 10% 0% 33% 43% 14% Spaudavimas 5% 5% 0% 71% 5% 14% Aplikacija 0% 0% 14% 19% 48% 19% Lipdymas 5% 0% 0% 14% 67% 14%

120 vertinant aplikaciją (48 proc.) ir piešimą (43 proc.). Apklaustųjų buvo klausiama “Kokiomis pa- Kaip visiškai nenaudingos sensomotorikai ugdyti, pildomomis veiklomis užsiimate su vaiku ugdant apklaustųjų įvertintos - piešimas (10 proc.) ir spau- sensomotoriką?”. Šiuo klausimu buvo siekiama iš- davimas (5 proc.). siaiškinti, ar tėvai su vaikais užsiima papildomomis Atsakydami klausimą „Kokios Jūsų vaiko veiklomis ugdant sensomotoriką (žr. 5 pav.) mėgstamiausios dailės priemonės?“ apklaustieji at- Galime teigti, kad didžioji dalis (49 proc.) ap- skleidė, kokias dailės priemones vaikai dažniausiai klaustųjų, kaip papildomą priemonę ugdyti senso- pasirenka. Apibendrinti rezultatai pateikiami 4 pa- motoriką, pasirinko – specialias priemones (kons- veiksle. truktoriai, dėlionės). Kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.), apklaustųjų, renkasi įvairią veiklą lauke (statiniai iš smėlio, gamtinės medžiagos rinkimas). Nedidelė dalis (9 proc.), apklaustųjų nurodė, kad atlieka su vaiku pirštų mankštas. Tik 5 proc., kaip papildomą priemonę ugdyti sensomotoriką, renkasi – vaidinimus su pirštukinėmis lėlėmis. Apibendri- nant galime teigti, kad populiariausias tėvų su vai- kais užsiėmimas sensomotorikai ugdyti – specialios priemonės (konstruktoriai, dėlionės) ir veikla lauke 4 pav. Vaikų mėgstamiausios dailės priemonės (statiniai iš smėlio, gamtinės medžiagos rinkimas). Gauti rezultatai parodė, kad labiausiai vaikų Pusiau struktūruoto interviu rezultatai. mėgstamos dailės technikos, surinkusios panašius rezultatus, yra flomasteriai (22 proc.), spalvoti pieš- Apklausai žodžiu (interviu) pasirinkti 5 ikimo- tukai (19 proc.) ir akvarelė (18 proc.). Kiek mažiau kyklinio ugdymo įstaigos pedagogai, dirbantys su mėgstamos – modelinas (14 proc.), plastilinas (11 ankstyvojo amžiaus vaikais: informantai A1, A2, proc.) ir guašas (8 proc.). Rečiau vaikų naudoja- A3, A4, A5. ma dailės priemonė - vaškinės kreidelės (6 proc.) Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai, dailės ir visai retai naudojami- klijai (1 proc.) ir aliejinės veiklose pedagogai kelia tikslą - ugdyti sensomoto- kreidelės (1 proc.). Apibendrinus galime teigti, kad riką. Apibendrinti rezultatai pateikiami 3 lentelėje. populiariausios yra grafinės priemonės: flomasteriai Galima teigti, kad išsamiausiai į pateiktą klau- ir spalvoti pieštukai. Retai naudojamos plastinės simą atsakė informantai: A4 („...grupėje labai daug priemonės, kurios sensomotorikos ugdyme pačios priemonių, mano pačios pagamintų įvairių priemo- naudingiausios. Nors iš ankstesnių klausimų atsa- nių, dėlionių sensomotorikai...“) ir A1 („Sensomo- kymų matome, kad tėvai ir suvokia, kad lipdymas torikai keliame tikslą ugdyti pastoviai. Tai vyksta yra naudingas sensomotorikai, tačiau vaikai retai visoje dienos eigoje“). Kiti informantai, kalba apie užsiima šia veikla. Tai galima aiškinti tuo, kad, kaip dailėje naudojamas priemones (A3: „...dailės cen- parodė stebėjimo rezultatai, šios priemonės nėra truose vaikai ištisai žaidžia su dailės priemonėmis. pritaikytos ankstyvajam amžiui, tad tėvai rečiau įsi- Tuo metu pastoviai vystosi ir ugdosi smulkioji vaiko gyja šias priemones. motorika ir tuo pačiu sensomotoriniai gebėjimai.“;

5 pav. Papildomos veiklos ugdant sensomotoriką

121 3 lentelė. Tikslo ugdyti sensomotoriką kėlimas Kategorija Subkategorija Atsakymai Kalbos lavinimas A4: „Ankstyvajame amžiuje didelį dėmesį skiriame bū- tent sensomotorikos lavinimui, kadangi tai labai susiję su kalbos lavinimu.“ Skirtingų ugdomųjų Darbo su įvairiomis A3:„...dailės centruose vaikai ištisai žaidžia su dailės sričių plėtojimas/ meninėmis (dailės) priemonėmis. Tuo metu pastoviai vystosi ir ugdosi lavinimas priemonėmis įgūdžių smulkioji vaiko motorika ir tuo pačiu sensomotoriniai lavinimas. gebėjimai.“ A4: „...bet taip pat sensomotoriką ugdo visa meninė veikla.“ A4: „...grupėje labai daug priemonių, mano pačios pagamintų įvairių priemonių, Nuolatinis ugdoma- dėlionių sensomotorikai...“ sis tikslas A1: „Sensomotorikai keliame tikslą - ugdyti pastoviai. Tai vyksta visoje dienos eigoje.“

A4: „...bet taip pat sensomotoriką ugdo visa meni- rinėdamas aplinką. Nors daugelis sensomotorinių nė veikla.“) ir kalbos lavinimą (A4: „Ankstyvajame pojūčių išlavėja iki penkerių metų, daugelis pagrin- amžiuje didelį dėmesį skiriame būtent sensomoto- dinių įgūdžių iki tam tikro lygmens jau buvo susi- rikos lavinimui, kadangi tai labai susiję su kalbos formavę vos atėjus į šį pasaulį. Pagrindiniai pojūčiai lavinimu.“) tačiau į klausimą konkrečiai neatsakė. – tai rega, klausa, uoslė, skonio jutimas, lytėjimas Atsakymuose, tik bendri pastebėjimai: A2:„…ma- ir judėjimo pojūtis. Dailė – vaikų mėgstama veikla, žiems vaikams yra svarbiau pats kūrybinis proce- yra labai naudinga sensomotorikai. Darbo veiksmų sas, nei pats rezultatas.” ; A5:„Mūsų grupėje vaikai, įvairovė, skirtingų medžiagų tekstūros, priemonių, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, gali pasirinkti darbo būdų, paviršių, formatų, keliami potyriai labai veiklą ir dailės priemonės jiems yra prieinamos.“. efektyviai veikia ankstyvojo amžiaus vaikų senso- Atsakydami į klausimą „Kokios dailės prie- motorikos ir smulkiosios motorikos ugdymosi ga- monės, darbo būdai naudojami ugdant sensomo- limybes. toriką?“, informantai nurodė, kad naudoja įvairias Atliktas tyrimas atskleidė, kad dailės priemonių dailės priemones ir technikas. Informantai teigė, kad tinkamų ankstyvojo amžiaus vaikams - labai skurdi. dažniausiai sensomotorikai ugdyti naudoja darbelių Tai gali lemti dailės veiklų organizavimą ir kokybę: technikas. Kiek rečiau - naudojamos, tapybinės ar ribotas priemonių pasirinkimas lemia mažesnes dar- plastinės priemonės. Ir labai retai - grafinės. Gauti bo būdų, technikų pasirinkimo galimybes. Didesnė stebėjimo duomenys rodo, kad tinkamų priemonių priemonių pasiūla randama tik internetinėse par- ankstyvajame amžiuje pasiūla – labai ribota. Kyla duotuvėse. klausimas, ar visada pedagogai naudoja ankstyva- Tėvams trūksta žinių apie sensomotorikos ug- jam amžiui atitinkamas priemones, ar visada paiso dymo galimybes ankstyvajame amžiuje - dauguma amžiau nuorodų žymėjimų? apklaustų tėvų nurodė, kad nesidomi sensomoto- rikos lavinimu ankstyvajame amžiuje. Įsigydami Išvados priemones vaikų dailės veiklai, daugiau kaip pusė Pirmieji treji gyvenimo metai daugelio vai- tėvų, nesidomi arba tik kartais apžiūri ar jos tinka- kystės ir asmenybės raidos tyrinėtojų laikomi svar- mos ankstyvojo amžiaus vaikams. biausiais, jau vien todėl, kad visose raidos srityse Pedagogų organizuojamose dailės veiklose vyksta stebėtinai spartūs ir labai reikšmingi poky- dažniausiai naudojamos darbelių technikos, kurios čiai. Viena iš jų – sensomotorinė (pojūčių) sritis. Jos naudingos smulkiosios motorikos vystymuisi. Labai dėka, vaikas apdoroja informaciją, išmoksta naujų retai naudojamos - grafinės priemonės. Planuodami sąvokų, planuoja, suvokia bei patiria malonumą ty- dailės veiklas, tik du informantai iš penkių, nurodo,

122 jog kelia tikslą ugdyti sensomotoriką dailės veiklos benefit of fine arts tools, materials and techniques metu. in developing sensomotorics is analyzed. Results of the research are presented. Literatūra Ališauskienė S., Gudonis V., Mikulėnaitė L. ir kt. Ankstyvasis ugdymas: dabartis ir perspektyvos. - Šiauliai, 2003 Benoit J. A., Pettinati G. Nupiešk man avį. – Vilnius, 2012 Brazauskaitė A. Žvilgsnis į ankstyvąją vaikų dailę lyg pro didinamąjį stiklą: dailė kaip terapija. – 2011 // Prieiga per internetą: http://www.ikimoky- klinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/zvilgs- nis-i-ankstyvaja-vaiku-daile-lyg-pro-didinamaji- stikla-daile-kaip-terapija/3852. žr. 2014.10.04 Dodge D. T., Heroman C. Vaiko smegenų vei- klos skatinimas. – Vilnius, 2008 Dodge D. T., Rudick S., Berke K. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. – Vilnius 2008 Metcalt J., Thompson D. Oxford illustrated dictionary. - Vilnius, 2005 Parke R. D., Gauvain M. Child psychology a contemporary view point. - Boston: McGraw Hill, 2009 Platt M. W. Vaiko auginimas nuo gimimo iki 5 metų. – Vilnius, 2013 Peikauskienė J. Smulkiosios motorikos įtaka vaiko brandumui. – 2012 // Prieiga per internetą: http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/ specialistams/-smulkiosios-motorikos-itaka-vaiko- brandumui/13087. žr. 2014.10.15 Sabaliauskienė R., Rimkienė R. Kokybiškas ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas. – Vilnius, 2009 Szanton S. E. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. – Vilnius, 2001 Tamulienė V. Dailės specialioji didaktika. – Šiauliai, 2002 Žemaitienė N. Pirmieji vaiko gyvenimo metai: Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai rekomendaci- jos tėvams bei specialistams. – Vilnius, 2010 Žukauskienė R. Raidos psichologija: integruo- tas požiūris. –Vilnius, 2012

Summary In this article the sensomotoric development of early age children is discussed. The diversity and

123 PATYČIŲ PROBLEMA PRIEŠMOKYKLIO AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖSE

Rita Bulaitytė, Kauno lopšelis darželis „Kūlverstukas“, Lietuva Algimantas Bagdonas, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija nės (2008), patyčių situacijoje jėgos yra nelygios. Straipsnyje pateikiama patyčių reiškinio prieš- Tas, kuris tyčiojasi, neretai yra kur kas stipresnis už mokyklinio amžiaus vaikų grupėse analizė: patei- tą, kuris patiria patyčias. Patyčių situacijoje neretai kiama mokslinė slietratūros analizė bei pristatomi būna taip, kad vaikas, patiriantis patyčias, visiškai atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimo autoriai patyčių nenori draugauti su tais, kurie iš jo tyčiojasi. Pasak problemos atsiradimo būdus, raidos ypatumus bei R. Povilaičio, J. Valiukevičiūtės (2004), vaikai gali atkreipia dėmesį į problemos švelninimo galimybes pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, ka- ugdymo įstaigos ir šeimos bendromis pastangomis. binėtis, skaudinti vienas kitą. Kaip teigia O. Mon- Straipsnyje pateikiamos tyrimo išvados, pristatomos kevičienė (2003), laiku nesustabdžius šių reiškinių, rekomendacjijos tėvams ir pedagogams, siekian- jie gali plisti tolimesniuose vaiko raidos etapuose, tiems šveltinti patyčių problemos keliamus iššūkius. nesvarbu kurioje pozicijoje jis atsidūrė: skriaudėjo, Raktiniai žodžiai aukos ar pasyvaus stebėtojo. Patyčios apima labai Patyčios, smurtas, priekabiavimas, bendradar- platų smurtinio elgesio aspektą. Jos gali būti ne biavimas, priešmokyklinis amžius. mažiau žalingos nei sunkios smurto formos, kaip sumušimas, grasinimai nužudyti ir pan. Patyčių fe- Įvadas nomenas yra dažnas Lietuvoje, nedidelės priekabės, Kiekvienas žmogus greičiausiai puikiai pažįs- pravardžiavimai, žeminimai yra daug dažnesni nei ta žodį – patyčios. Vieniems galbūt tai tik žodis, sunkios ar žiaurios smurto formos. Todėl patyčioms kitiems – kažkas daugiau. Šiomis dienomis žodis pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio (Karma- – patyčios vis dažniau sutinkamos, tačiau ne visi za, Grigutytė, Karmazė 2007). Pasak V. Legkausko į jį žiūri rimtai. Todėl didžiausia problema ta, kad (2013), patyčios visuomenėje visada egzistavo ir, dauguma žmonių (tėvai, pedagogai ir kt.) į patyčias greičiausiai, visada egzistuos. Remiantis E. Karma- žiūri gana nerimtai, manydami, jog tai nėra blogai. za, N. Grigutytė, E. G. Karmazė (2007), tyčiojimas Patyčių požymių jau galima pastebėti ir ikimoky- yra paplitęs tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų. kliniame amžiuje, vaikų bendravime. Remiantis Nuolatinės bendraamžių priekabės, tyčiojimasis sle- D. Alifanovienės, O. Šapelytės bei E. Valančiūtės gia, žemina vaikus, kelia jiems įtampą ir bejėgišku- (2010), analizavusių patyčių problemą, duomeni- mo jausmą. Vaikui, iš kurio tyčiojamasi, sunku gerai mis, akivaizdu, kad mokslininkai patyčių proble- save vertinti, o nuo to kenčia ne tik vaiko nuotaika mą įvardija kaip agresyvų, pasikartojantį elgesį, (Schneider, 2012, - cit. iš Legkauskas, 2013), bet kai stiprieji skriaudžia silpnuosius, turėdami tiks- ir fizinė sveikata (Houbre, 2006 – cit. iš Legkaus- lą sukelti fizinį ar emocinį skausmą. Patyčiomis ir kas, 2013). Patyčios visuomet skaudina. Todėl labai priekabiavimu vadinamas vieno ar grupės asmenų svarbu kalbėti apie tai, kas vyksta, ir nekentėti ty- nuolatinis spaudimas prieš psichologiškai ar fiziškai lomis. Patyčios, kaip ir kiti prievartos pasireiškimo silpnesnį žmogų. Anot R. Povilaičio, J. S. Jasiulio- būdai, yra visuomenės žemo emocinio raštingumo

124 pasekmė, o kartu ir jaunimo socializacijos nesėkmių kimą. Vis dėlto patyčios ir konfliktas yra visiškai priežastis. Šiandien tai labai paplitęs reiškinys ir skirtingi dalykai. Konfliktas – normali bendravi- reiktų jį stabdyti. Patyčios mūsų visuomenėje tapo mo dalis. Neretai konfliktuoja net ir patys geriau- tokios įprastos, jog virto tarsi gyvenimo norma (Po- si ir artimiausi draugai. Tai yra labai nemalonus ir vilaitis, Valiukevičiūtė, 2006). Nebūna normalių pa- skaudus išgyvenimas. Konfliktai yra atsitiktiniai, tyčių – patyčios tai ne humoras. Juokaujama norint kyla retsykiais. Taigi, kai konfliktas išsprendžiamas pralinksmėti, tyčiojamasi – norint įskaudinti (Povi- – abu vaikai pasijunta geriau. Patyčių situacijoje jė- laitis, Valiukevičiūtė 2004). Todėl svarbu tai stab- gos yra nelygios tas, kuris tyčiojasi, neretai yra kur dyti nuo pat pirmų dienų. Nors patyčių tema yra kas stipresnis už tą, kuris patiria patyčias. Patyčių plačiai nagrinėjama, tačiau Lietuvoje atliekamuo- situacijoje neretai būna taip, kad vaikas, patirian- se tyrimuose dažniausiai analizuojamos patyčios tis patyčias, visiškai nenori draugauti su tais, kurie mokykliniame amžiuje. Galima teigti, kad patyčių iš jo tyčiojasi. Patyčios apima labai platų smurti- reiškinio tyrimų ikimokyklinio ugdymo įstaigose nio elgesio aspektą. Dažnai patyčių terminas api- atliekama nepakankamai. Todėl iškyla problema – brėžia lengvesnio fizinio ar psichologinio smurto patyčių reiškinio iššūkiai priešmokyklinio amžiaus formas. Patyčios gali būti ne mažiau žalingos nei vaikų grupėse. Šiame darbe keliami probleminiai sunkios smurto formos, kaip sumušimas, išžagi- klausimai - ar vyksta pozityvus šeimos ir ugdymosi nimas, grasinimai nužudyti ir pan. Kaip ir smurtą, įstaigos bendradarbiavimas šiame procese? Ar iki- patyčias apibrėžti yra gana keblu. Patyčių fenome- mokyklinio ugdymo įstaigose sudaroma tinkama nas yra labai dažnas Lietuvoje, nedidelės priekabės, prevencija susidūrus su patyčiomis? Šiuo darbu pravardžiavimai, žeminimai yra daug dažnesni nei yra siekiama pasigilinti į patyčių problemos raišką sunkios ar žiaurios smurto formos. Todėl patyčioms priešmokykliniame amžiuje. pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio (Kar- Darbo objektas – patyčių reiškinys priešmoky- maza, Grigutytė, Karmazė 2007). Patyčios, kaip ir kliniame amžiuje. kiti prievartos pasireiškimo būdai, yra visuomenės Darbo tikslas: atskleisti patyčių problemą žemo emocinio raštingumo pasekmė, o kartu ir jau- priešmokykliniame amžiuje. nimo socializacijos nesėkmių priežastis. Šiandien Darbo uždaviniai: tai labai paplitęs reiškinys ir reiktų jį stabdyti. Pa- 1. Teoriškai pagrįsti patyčių reiškinio proble- tyčios mūsų visuomenėje tapo tokios įprastos, jog matiką priešmokykliniame amžiuje. virto tarsi gyvenimo norma (Povilaitis, Valiukevi- 2. Empiriškai nustatyti patyčių priešmokyklinio čiūtė, 2006). 2002 metais Pasaulinės sveikatos or- amžiaus vaikų grupėse ypatumus. ganizacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad patyčios Darbo metodai: Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra mokslinės literatūros analizė atlikta, siekiant te- labiausiai paplitusios. Tyrimo duomenimis paaiškė- oriškai pagrįsti patyčių problemą priešmokyklinia- jo, jog Švedijoje patyčias patiria tik maždaug kas me amžiuje; dešimtas vaikas. Tuo tarpu Lietuvoje patyčias (ir anketinė apklausa (raštu) tėvams bei pedago- gana reguliariai) patiria apie pusę Lietuvos vaikų. gams, siekiant išsiaiškinti tėvų ir pedagogų požiūrį Pasak V. Legkausko (2013), patyčios visuomenėje į patyčias bei jų problemą priešmokykliniame am- visada egzistavo ir, greičiausiai, visada egzistuos. žiuje. Anot F. Alsaker (2014), nuo pat mažų dienų reikia siekti, jog vaikai suprastų, kad patyčios naikina tai, Patyčios ir jų atsiradimo būdai kas žmonių santykiuose yra svarbiausia – savitarpio Patyčios (ar priekabiavimas) yra dažnas atvejis pagarba. G.Girdvainis, R. Pocevičienė (2009) rem- Lietuvos ugdymo įstaigose. Kaip teigia R. Povi- damiesi D. Veleckiene (2007) nurodo, kad aiškios ir laitis, J. S. Jasiulionė (2008), kartais yra manoma, visiems priimtinos patyčių sampratos kol kas nėra. kad patyčios yra tas pats, kaip ir konfliktas. Iš tiesų Lietuvių kalboje vis dar nerandama termino, kuris kartais gali atrodyti, kad patyčios yra labai panašios tiksliai ir aiškiai apibūdintų patyčias ir atspindėtų į nedidelį nesutarimą tarp draugų ar tiesiog susipy- elgesio įvairovę, būdingą šiam reiškiniui. Įvairių

125 šalių patyčių problemą nagrinėjantys mokslininkai patyčias ir atstūmimą, pasakoja, kaip dėl to abejojo pateikia skirtingus šio reiškinio apibrėžimus. G. savo sugebėjimais. Girdvainis, R. Pocevičienė (2009) remdamiesi P. Patyčių atsiradimą lemia skirtingos priežastys. K Smith (1997), D. Olweus (1993) teigia, jog pa- Viena iš jų, pasak V. Legkausko (2013), empatijos tyčios tai sąmoninga, neišprovokuota ir pasikarto- trūkumas. Maži vaikai dar mokosi suprasti, kokias janti vieno asmens ar visos jų grupės fiziniai arba nemalonias pasekmes gali turėti kitiems. Ši patyčių žodiniai užgauliojimai, siekiant asmenį įskaudinti ir priežastis laikui bėgant išnyksta. Vėliau patyčias le- pažeminti, taip pat tai sistemingas piktnaudžiavimas mia kitos priežastys – patyčių kultūra šeimoje, ben- galia-dominavimu, kuriomis siekiama gąsdinti, ma- druomenėje ir visuomenėje, vaiko patiriamas smur- nipuliuoti arba užgauti kitą. Remiantis JAV Sveika- tas bei nuobodulys. Smurto patyrimą su patyčiomis tos apsaugos ir Žmogiškųjų paslaugų departamentu susieja žema savigarba. Vaikai dar nėra įsisąmoni- (2013) patyčios yra nepageidaujamas, agresyvus nę, kaip atsikratyti nuobodulio, be to, jų galimybės elgesys tarp įvairaus amžiaus vaikų, kuris apima re- rinktis veiklą priklauso nuo suaugusiųjų valios. To- alaus arba numanomo galios disbalansą. Šis elgesys dėl nesant geresnių užsiėmimų, patyčios tampa ne- kartojasi arba turi galimybę kartotis bėgant laikui. išsenkamo įdomumo šaltiniu: „o kaip jis reaguos, jei Abu vaikai – iš kurio yra tyčiojamasis ir tas, kuris aš padarysiu taip.....?“ (Legkauskas, 2013). Vaikai, tyčiojasi gali turėti rimtų, ilgalaikių problemų. augantys nepilnose, rizikos grupės šeimose, į užsie- Lietuvių kalboje nemažai žodžių, apibūdinan- nį išvykusių tėvų palikti pas gimines, sulaukia per čių patyčių reiškinį - galima rasti grupę žodžių, mažai dėmesio, meilės, todėl jie gali pradėti tyčiotis, kurie gali būti vartojami kaip sinonimai, kalbant norėdami įrodyti, kad yra „kažko verti“. Aukštesnę apie vaikų tarpusavio priekabes (Lietuvių kalbos savivertę turintys, mylimi vaikai rečiau įsitraukia į žodynas, 2002): patyčios, užgaulioti, skriausti, uiti, patyčias (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006). Pasak priekabiauti, niekinti, erzinti, kankinti, pažeminti, M. G. R. Robichaud (2007), suaugusieji sužino- pajuoka, pajuokti, šaipytis, engti, kabinėtis, skau- ję, jog vaikas patiria pažeminimus, dažnai jaučiasi dinti. Nebūna normalių patyčių – patyčios tai ne hu- nepatogiai dėl tokios situacijos ir trokšta, kad vai- moras. Juokaujama norint pralinksmėti, tyčiojamasi kui pavyktų pačiam išspręsti problemą, kad jiems – norint įskaudinti (Povilaitis, Valiukevičiūtė 2004). nereikėtų kištis, jie duoda įvairiausių patarimų: Remiantis E. Karmaza, N. Grigutytė, E. G. Karmazė „Nekreipk dėmesio į juos“, „Ir tu atskirsk!“, „Būk (2007), tyčiojimas yra paplitęs tiek tarp mergaičių, tvirtas“, „Duok atgal“. Kai vaikas, patyčių objek- tiek tarp berniukų. Nėra pastebima ir jokių ypatin- tas, galiausiai atsikerta, yra dar labiau išjuokiamas gų skirtumų tarp skirtingos lyties vaikų, patiriančių bei pažeminamas. Kiti svarbūs lemiantys veiksniai patyčias. Anot R. Povilaičio bei J. S. Jasiulionės yra namuose vaikų stebimas ir patiriamas smurtas, (2008), vienoje apklausoje vaikų buvo klausiama, o taip pat pažeminimai šeimoje, patiriami iš tėvų, kiek dažnai jie patiria patyčias. Paaiškėjo, kad daž- brolių seserų, senelių ir kitų artimų žmonių (Robi- nas patyčias patiria tiek berniukai, tiek mergaitės chaud, 2007; Legkauskas, 2013). Pasak R. Povilai- – 68,2 proc. berniukų ir 69,4 proc. mergaičių. Kar- čio, J. Valiukevičiūtės (2004), vaikai gali pačiais tais skiriasi tik patyčių formos, kurias berniukai ir įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, kabinėtis, mergaitės naudoja dažniau. Nuolatinė bendraamžių skaudinti vienas kitą. Paveiksle matoma, kaip vaikai priekabės, tyčiojimasis slegia, žemina vaikus, kelia vieni iš kitų gali tyčiotis. Anot V. Legkausko (2013), jiems įtampą ir bejėgiškumo jausmą. Patyčių pase- norint sustabdyti patyčių plitimą svarbiausia pradėti kmės iš tikrųjų rimtos. Vaikui, iš kurio tyčiojamasi, nuo savęs – jei vaikai nematys suaugusiųjų tyčio- sunku gerai save vertinti, o nuo to kenčia ne tik vai- jantis vienų iš kitų ir iš vaikų, tuomet ir jiems bus ko nuotaika (Schneider, 2012, - cit. iš Legkauskas, lengviau suprasti, kad taip elgtis nevalia. 2013), bet ir fizinė sveikata (Houbre, 2006 – cit. iš Galima teigti, jog patyčios egzistuoja visose Legkauskas, 2013). Kaip teigia M. G. R. Robichaud ugdymo grandyse ir jų galima pastebėti jau ir tarp (2007), patyčių objektas lieka paženklintas pasitikė- pačių mažiausių, priešmokyklinio amžiaus vaikų. jimo ir savivertės stoka. Asmenys, vaikystėje patyrę Žinoma, tokiame amžiuje jos prasideda subtiliai,

126 dažniausiai atskyrimu nuo kitų draugų, kuriuos Patyčių problemos įveikimo galimybės dažnai lydi pašaipos bei užgauliojimai, daiktų slė- Kaip teigia M. G. R. Robichaud (2007), vaikai pimai. Patyčių plitimas priklauso nuo visų aplinkui turėtų suvokti, jog turi galingą ginklą kovai su pa- esančių žmonių, kadangi vaikai stebi suaugusiųjų žeminimu ir patyčių reiškiniu. Šis ginklas yra žodis. elgesį, todėl suaugusieji norintys, jog nebūtų pa- Kalbėtis su tėvais, su pedagogu arba su asmeniu, tyčių vaikų tarpe, turi kontroliuoti savo elgesį bei kuriuo pasitikima, yra pirmas ir pats svarbiausias veiksmus susijusius su patyčiomis. Kaip teigė R. Po- veiksmas, kurio privaloma imtis. R. Povilaičio bei J. vilaitis bei J. Valiukevičiūtė (2004), nebūna norma- S. Jasiulionės (2008) teigimu, jei tyčiojasi iš vaiko – lių patyčių – patyčios tai ne humoras. Juokaujama nereikia su tuo kovoti vienam. Dėl to yra labai svar- norint pralinksmėti, tyčiojamasi – norint įskaudinti. bu pasakoti apie tai, kas vyksta su vaiku, kuris pati- Todėl svarbu šiame amžiuje laiku pastebėti pagrin- ria patyčias. Svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti dinius patyčių atsiradimo požymius ir reaguoti į tai vaikas, kai iš jo tyčiojamasi, – papasakoti apie tai iš karto, stengtis daryti viską, jog jų nebeliktų bei kam nors. Pasakyti draugui, kas vyksta, – skriaudė- vaikai supratų, kad tai nėra tinkamas elgesys.Anot jui bus sunkiau užsipulti, jei turės draugą ir jis pa- O. Monkevičienės (2003), priešmokyklinio amžiaus laikys auką. Galima pakalbėti apie tai su kuo nors iš vaikas išgyvena gana sudėtingą raidos laikotarpį, suaugusiųjų – tėvais, pedagogais ar su kuo kitu, kuo kuris lemia tolesnio ugdymo/-si mokykloje sėkmę. pasitikima ir kas galėtų padėti. Reikia nebijoti pasa- Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai ugdo/-si kyti apie skriaudėjus, nes jie elgiasi nederamai ir ne- penkių kompetencijų pagalba, kurios visos yra svar- turi teisės skriausti nė vieno vaiko. Anot R. Povilai- bios vaikui. Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo čio, J. S. Jasiulionės (2008), dažniausiai skriaudėjai programoje (2014) priešmokyklinis ugdymas api- puola vaikus, kurie yra vieni. Labai svarbu, kad vai- brėžiamas kaip visuotinis, visiems prieinamas vie- kas jaustųsi saugus. Reikia stengtis, jog vaikas kuo nerių (išimties atveju – dviejų) metų trukmės insti- mažiau laiko būtų vienas (pavyzdžiui, namo eitų su tucinis vaikų nuo šešerių ar penkerių metų ugdymas draugais arba, jei jaučiasi nesaugus, reikia paprašyti (priešmokyklinio ugdymo grupėje), skirtas pasi- ko nors pasilikti su vaiku). Visuomenės požiūris į rengti sėkmingai mokytis mokykloje. Juo tiesiogiai agresyvų elgesį, taip pat ir į patyčias, lemia tai, ko- rūpinasi valstybė. Kasdienėje vaikų veikloje vienu kius būdus pasirenkame agresyvumui mažinti. Jeigu metu plėtojasi kelios tarpusavyje susijusios kompe- vyrauja nuomonė, kad patyčios yra normalus elge- tencijos. Kompetencijos ir bendrieji gebėjimai ug- sys, tai nėra ko tikėtis, kad bus norima ar siekiama domi integraliai, visos spontaniškos ir organizuotos pakeisti šį elgesį. Dažnai toks elgesys, kai dar nėra vaiko veiklos metu, ne tik priešmokyklinio ugdymo kraujo praliejimo ar didesnio fizinio smurto, laiko- grupėje ar kitoje ugdymo vietoje, bet ir renginiuose, mas pakankamai normaliu elgesiu. Dažniausiai vi- sporto varžybose, kelionėse, išvykose, taip pat na- suomenės nariai pradeda stebėtis tik tokiu smurtu, muose, šeimoje. kai žmonės sužalojami ar pavartojami ginklai. Dau- Priešmokyklinis amžius vaikams yra pats svar- guma suaugusiųjų pliaukštelėjimą per užpakalį vai- biausias amžius vaikystėje, kadangi vaikas turi pil- kui, jei šis neklauso suaugusiųjų ar „ožiuojasi“, lai- nai pasirengti keliavimui į pradinę mokyklą ir atsi- ko tinkamu auklėjimo būdu (Povilaitis, Jasiulionė, sakyti to, ką galėdavo veikti ikimokyklinio ugdymo 2008). Būdami tėvai, be abejo, nenorėtų, kad vaikai įstaigoje. Nepaisant to, priešmokyklinio amžiaus įsipainiotų į pažeminimus ar patyčias. Tėvai turėtų vaikas turi būti išsiugdęs visas kompetencijas, jog žinoti vieną dalyką – pažeminimai ir patyčios egzis- galėtų tapti pirmos klasės mokinys, o tam reikalin- tuoja bet kokioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ga pedagogų pagalba. Priešmokykliniame amžiuje taip pat ir vaikų grupėse, nors situacijos rimtumas labai svarbi tėvų ir pedagogų pagalba vaikų moty- gali būti vis kitoks. Todėl reikia atidžiai stebėti tam vacijos mokyklai skatinimo laikotarpyje, nuo kurios tikrus požymius, kurie gali parodyti žeminimo situ- priklausys ar vaikas tikrai nori žengti tolimesnius aciją (Robichaud, 2007). Rekomenduojama sukurti žingsnius. grupės taisykles, apibrėžiančias pageidautiną, drau- gišką ir nepageidautiną elgesį. Kiekviename darže- 127 lyje yra elgesio taisyklės, tačiau siūloma susikurti der, 2012, - cit. iš Legkauskas, 2013), bet ir fizinė kiekvienos konkrečios grupės taisykles. Svarbu, kad sveikata (Houbre, 2006 – cit. iš Legkauskas, 2013). taisyklės būtų neprimestos suaugusiųjų, bet kad vai- Remiantis moksline literatūra visi vaikai turi jaus- kai turėtų galimybę patys jas kurti, koreguoti, siūlyti tis saugūs bei žinoti, kad pagalba yra šalia, todėl naujas (Povilaitis, Jasiulionė, 2008). M. G. R. Robi- svarbu aiškinti bei priminti vaikams, jog jie neturi chaud (2007) teigimu, išsivaduoti iš patyčių objekto kovoti su bėdomis, problemomis vieni. Pedagogai ir ar žemintojo vaidmens nėra lengva, tam reikia visiš- tėvai turi stengtis dėl vaikų gerovės bei jų saugumo. kai pakeisti šeimos, kaip sistemos, nuostatas, o kad Patyčias galima nugalėti, reikia tik kalbėti. tai pavyktų, tėvai taip pat turėtų sulaukti pagalbos. Tyrimo organizavimas ir rezultatų interpretaci- Įstaigos psichologas gali padėti ir palaikyti tėvus ja šiame sunkiame kelyje. Su patyčiomis reikia kovoti visiems. Tai yra - Siekiant ištirti patyčių problemą priešmokykli- tiek vaikams, tiek tėvams bei pedagogams, visų šių nio amžiaus vaikų grupėse 2015 m. balandžio - ge- žmonių pagalba yra svarbi, norint panaikinti paty- gužės mėn. buvo atliktas patyčių problemą prieš- čių požymius vaikų bendravime. Į patyčias negalima mokyklinio amžiaus vaikų grupėse atskleidžiantis numoti ranka, apie jas būtina kalbėti viešai ir būtent tyrimas. Pasirinktas tyrimo metodas – apklausa tai pabrėžti patiems mažiausiems, jog tai nėra geras (raštu) priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvams bei elgesys. Kaip teigė R. Povilaitis ir J. Valiukevičiū- priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogėms ir tė (2004), normalių patyčių nebūna – patyčios tai įstaigos direktorėms. Tyrimas vyko Kauno ir Pa- ne humoras. Juokaujama norint pralinksmėti, ty- langos ikimokyklinio ugdymo institucijose. Kaune čiojamasi – norint įskaudinti. Svarbu tai žinoti nuo ir Palangoje buvo pasirinktos dvi priešmokyklinio mažens. Apibendrinant atliktą mokslinės literatūros amžiaus grupės. Anketų išdalinta – 82, Kaune - 42, analizę, būtina pabrėžti, jog vaikai negimsta smur- Palangoje - 40, viso iš jų sugrįžo – 64, Kauno - 30, tautojais. Negatyvaus, neprideramo bei nepriimtino Palangos – 34. Apklausta - 82 priešmokyklinio am- elgesio jie išmoksta stebėdami ir kopijuodami vie- žiaus vaikus auginantys tėvai bei 8 priešmokyklinio nas kitą bei suaugusiųjų elgesius. Nei vienas vaikas ugdymo pedagogai ir 2 įstaigų vadovai. Klausimu nenusipelno būti patyčių auka, kiekvienas vaikas „Kas, jūsų nuomone, yra patyčios?“ respondentų nori būti saugus, laimingas bei mylimas. Remiantis buvo norima sužinoti bei išsaiškinti ką jie žino apie analizuota literatūra, patyčios šiomis dienomis yra patyčių sąvoką. Tiek Kaune, tiek Palangoje respon- tikrai didelė problema, jos pastebimos visose ugdy- dentų nuomonės apie patyčių reiškinio sąvoką yra mo grandyse, tačiau keisčiausia, kad net ir ikimo- beveik vienodos. 86,7% (Kaune) ir 82,4% (Palango- kyklinio ugdymo įstaigose. Deja, šiame amžiuje ne je) respondentų teigė, jog patyčios – tai tyčinis agre- visi kovoja su šiuo neigiamu reiškiniu ir į tai tiesiog syvus elgesys. Kiek daugiau procentai išsiskyrė ties „numoja ranka“. Labai svarbu laiku pastebėti paty- variantu, jog patyčios – tai nesutarimas tarp ben- čių pirmuosius požymius, kad ir kokie jie būtų - ko- draamžių (konflikatas) – 10% (Kaune) ir net 32,4% voti su šiuo reiškiniu. Didžiausią galimybę pastebėti (Palangoje), mažiausiai respondentų pasirinko pir- pirmuosius patyčių reiškinio požymius turi ikimo- mąjį varinatą, jog patyčios tik pajuokavimas, tačiau kyklinio ugdymo įstaigos pedagogai, kurie didžiąją tarp apklaustųjų Kauno mieste net 3,3% pasirinko dienos dalį praleidžia su vaikais ir gali sustabdyti variantą, jog nežino kas tai yra. Todėl galima teigti, jų plitimą toliau. Tačiau reikia nepamiršti, jog tėvų jog dauguma respondentų puikiai suvokia, kas yra vaidmuo šiame reiškinyje taip pat labai svarbus, patyčių reiškinys ir turi bent minimalią informaciją kaip ir pedagogų. Patyčios turi didelę bei rimtą apie šį reiškinį. 57.6% Kaune ir 60,6% Palangoje reikšmę tolimesniam vaiko vystymuisi. Nuolatinės respondentų mano, jog patyčios egzistuoja visose bendraamžių priekabės, tyčiojimasis slegia, žemina ugdymo/-si grandyse, kita dalis respondentų mano, vaikus, kelia jiems įtampą ir bejėgiškumo jausmą. jog patyčios daugiausiai egzistuoja mokyklose, Vaikui, iš kurio tyčiojamasi, sunku gerai save ver- 36,4% (Kaune) ir 37,1% (Palangoje) savo balsą sky- tinti, o nuo to kenčia ne tik vaiko nuotaika (Schnei- rė šiam teiginiui, ir tik 6,1% (Kaune) bei 2,9% (Pa-

128 1 pav. Vaiko patiriančio patyčias savijauta langoje) respondentų manė, jog patyčios egzistuoja tampa prislėgtas bei jaučia įtampą, taip pat nenori ikimokyklinio ugdymo įstaigose. su niekuo bendrauti, tampa uždaras. 12,2% Kauno Tiek Kaune, tiek Palangoje respondentai manė, ir 14,8% Palangos respondentai teigia, jog vaikas jog patyčias patiria ir berniukai, ir mergaitės vie- abejoja savo sugebėjimais, tačiau stengiasi iš visų nodai (70% Kaune ir 88,2% Palangoje). Kaune net jėgų. Ir net 1,9% Palangoje apklaustųjų mano, jog 20% respondentų teigė, jog patyčias daugiau pati- kiekvienas atvejis yra individualus. Galima dary- ria berniukai negu mergaitės, o 3,3% pasisakė, jog ti išvadą, jog nepakankamai dėmesio yra skiriama patyčias patiria daugiau mergaičių negu berniukų. pokalbiams su vaikais namuose, kas vyksta ikimo- Tuo tarpu Palangoje 5,9% respondentų teigė, jog kyklinio ugdymo įstaigos, vaikų veiklose. Analizuo- patyčias patiria daugiau berniukai negu mergaitės, jant atvirą klausimą apie patyčių įveikimo glaimy- ir nė vienas nepasirinko varianto, jog patyčias daž- bes, išryškėjo respondentų mintys bei pasiūlymai: niau patiria mergaitės. Didžioji dalis respondentų „... daug kalbėtis su vaikais...“, „...vesti paskaitas teigė, jog tyčiojasi ir berniukai, ir mergaitės (53,3% apie patyčias...“, „...kuo daugiau kalbėti, tėvai Kaune, 76,5% Palangoje). Kiek nuomonės išsisky- taip pat turi daug apie tai kalbėtis namuose...“, „... rė ties kitai atsakymais. Kaune 26,7% respondentų daugiau dėmesio turi skirti auklėtojos, mokytojos, mano, jog dažmniau tyčiojasi berniukai ir tik 6,7% spec pedagogai..“ „..mažinti grupes, įtraukti tėvus į respondentų mano, jog mergaitės. Tuo tarpu Palan- prevenciją...“, „... turi būt geras pavyzdys šeimoje, goje 14,7% respondentų mano, jog berniukai tyčio- kalbama apie toleranciją, skirtumus...“, „..domėtis jasi daugiau ir tik 2,9% jog tyčiojasi mergaitės. Ir vaiko emocine būsena..“, „..stebėti, nebūti abejin- net 13,3% (Kaune) bei 5,9% (Palangoje) nežino, kas giems..“, „..pradėti spręsti visas vaiko problemas dažniau tyčiojasi. Apibendrinant rezultatus galima namuose, nes tik tėvai mato, koks vaikas yra iš ti- teigti, jog kaip ir teigė autoriai R. Povilaitis bei J. S. krųjų...“, „..sukurti elgesio taisykles..“, „..ikimoky- Jasiulionė (2008), patyčias patiria beveik vienodas klioniame amžiuje patyčių nebūna..“. Išanalizavus skaičius berniukų ir mergaičių. Kartais skiriasi tik respondentų atsakymus galima teigti, jog dauguma patyčių formos, kurias berniukai ir mergaitės nau- respondentų mano, jog svarbiausia reikia bendrau- doja dažniau. ti bei bendradarbiauti visiems tarpusavyje (vaikui, Iš diagramos (žr. 1 pav.) galima matyti, jog tiek tėvams bei pedagogams), taip bus lengviau išspren- Kaune, tiek Palangoje vienodai svarbios ir pastebi- džiamos iškilusios problemos, vaikai jausis sauges- mos yra dvi vaiko patiriančio patyčias savijautos. ni, kadangi jie bus ne vieni. Anot respondentų, vaikas kuris patiria patyčias, Norėta išsiaiškinti kokios priežastys, anot res-

129 2 pav. Svarbiausios patyčių atsiradimo priežastys pondentų, yra svarbiausios patyčių atsiradimo pro- vaikų tėvams buvo „Ką Jūs laikote patyčiomis dar- cese. Iš diagramos galima matyti, jog respondentai želyje?“. Iš 3 diagramos galima pastebėti, jog Kauno svarbiausia priežastimi laiko vaikų norą pasirodyti ir Palangos miestų respondentų nuomonės dėl paty- prieš kitus (33,3% Kaune, 37,1% Palangoje), an- čių darželyje išsiskyrė. Kaune respondentai pirmoje troji pagal svarbumą Kauno miesto respondentams vietoje patyčiomis laiko atstūmimą, nedraugavimą priežastis būtų nesutarimai šeimoje (25%), tuo tar- (32,2%), tuo tarpu Palangos respondentai pirmoje pu antrą pagal svarbumą priežastį Palangos miesto vietoje pažymėjo vaikų prasivardžiavimą (33,3%). respondentai laiko bendraamžių pavyzdį (22,6%). Antroje - trečioje vietoje Kauno miesto responden- Ir net 1,6% Palangos miesto respondentų mano, jog tai išskyrė vaikų prasivardžiavimą bei daiktų atėmi- visos šios išvardintos priežastys yra vienodai svar- mą (23,7%), tuo tarpu Palangos miesto respondentai bios ir turi tiek pat įtakos. antroje vietoje pasirinko - atstūmimą, nedraugavimą Pateiktas klausimas priešmokyklinio amžiaus (30,2%). Išryškėjo tiek Kauno, tiek Palangos pačių

3 pav. Patyčių požymiai darželyje

130 respondentų nuomonės apie patyčias darželyje: „ty- Respondentės pateikė įvairių atsakymų, kaip kovo- čiojimasis dėl daiktų, drabužių, dėl gebėjimų“, „pa- jo su šiuo reiškiniu: „..kalbėjome su vaikais, jiems stovus engimas“, taip pat vienas respondentas teigė, aiškinome..“, „..taikėme įvairius bendradarbiavimo jog „darželyje patyčių dar nėra“. Iš šių rezultatų būdus, kvietėme specialistus..“, „..pokalbiai, žaidi- galima teigti, jog dauguma tėvų sutinka su teiginiu, mai..“, „..įtraukėme ir tėvus..“ Galima teigi, jog res- jog pirmieji patyčių požymiai, nors ir neryškūs, jau pondentės stengėsi kovoti visais įmanomais būdais egzistuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tiek su šiuo patyčių reiškiniu, tačiau viena respondentė Kauno, tiek Palangos miesto respondentai mano, teigė,- „..viskas baigėsi, kai tėvas pervedė vaiką į jog atsakingiausi patyčių situacijoje yra šeima (45% kitą įstaigą..“. Atsakymai į klausimą „Daug tokių Kaune, 42,9% Palangoje), antroje vietoje atsakingi įvykių pasitaikė per Jūsų dirbamą laiką?“ būtų pedagogai (28,3% Kaune, 23,2 % Palangoje). Apibendrinant atliktą pedagogų nuomonių ana- Taip pat, anot respondentų, atsakingi yra ir patys lizę, galima daryti išvadą, jog jau ikimokyklinio vaikai, tas kuris patiria patyčias, o taip pat ir kiti ugdymo įstaigose yra pastebimos patyčios, tačiau grupės vaikai. dalis respondentų teigė, jog patyčios ikimokyklinio Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti bei ištirti ugdymo įstaigose visai neegzistuoja, tačiau ar tai priešmokyklinio amžiaus pedagogų požiūrį patyčių tiesa? Kaip teigė R. Povilaitis bei J. Valiukevičiūtė problemą priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėse. (2004), nebūna normalių patyčių – patyčios tai ne Pedagogams buvo pateikta 12 klausimų, iš kurių 6 humoras. Juokaujama norint pralinksmėti, tyčio- buvo atviri. Apklausoje raštu dalyvavo 6 pedago- jamasi – norint įskaudinti. Šiame amžiuje patyčios gai. Iš jų 2 – Palangos mieste, 4 – Kauno mieste. ryškiai skiriasi nuo patyčių vyresniame amžiuje, ta- Norėta sužinoti, kas respondentų nuomone yra pa- čiau išryškėja esminiai bei svarbiausi patyčių požy- tyčios. Kauno respondentai beveik vieningai mano, miai, kuriuos pastebi ne tik pedagogai, didžiąją dalį jog patyčios tai – tyčinis agresyvus elgesys (60%), praleidžiantys su vaikais, tačiau ir patys priešmo- taip pat, pridūrė, jog tai taip pat yra šaipymasis bei kyklinio amžiaus vaikų tėvai. Pagrindiniai patyčių užgauliojimai (40%). Palangos respondentai teigė, požymiai priešmokykliniame amžiuje būtų: nedrau- jog tai tyčinis agresyvus elgesys (100%). Atsaky- gavimas, atstūmimas, prasivardžiavimas, pastovus mai į klausimą „Jūsų įstaigoje buvo/yra pastebimas engimas bei daugybė kitų, kurie vienaip ar kitaip patyčių reiškinys?“ ir jei atsakė teisingai toliau at- veikia vaikus. R. Povilaičio bei J. S. Jasiulionės sakinėja į pateiktus 4-7 klausimus, jeigu ne, perei- (2008) teigimu, jei tyčiojasi iš vaiko – nereikia su na prie 8 klausimo. Kaune (75%) teigė, jog buvo tuo kovoti vienam. Šio atlikto tyrimo duomenys pa- anksčiau bei (25%) teigė, jog yra ir dabar, tuo tarpu rodė, jog respondentai puikiai pritaria šių autorių Palangoje respondentai pažymėjo, jog nėra ir nebu- teiginiui. vo (100%). Respondentai pateikė tokius atsakymus: „...buvo..“, „..vaikai pravardžiavo vieni kitus..“, Išvados „..vienos mergaitės nepriėmimas į draugų ratą, at- Atlikus patyčių reiškinio priešmokykliniame stūmimas..“. Penktuoju klausimu norėta įsigilinti amžiuje teorinę analizę, išryškėjo - patyčios kaip plačiau į patyčių reiškinį, kaip pasireiškė, nuo ko problema egzistuoja visose ugdymo grandyse. Nors viskas prasidėjo, dėl kokių priežasčių. Responden- patyčios labiausiai pastebimos mokyklinio amžiaus tės teigė: „..jog pats vaikas turėjo bendravimo pro- vaikų grupėse, tačiau pačius pirmuosius pažemini- blemų, inicijuodavo konfliktines situacijas, tyčioda- mus, nuoskaudas, savivertės sumažėjimą vaikai pa- vosi, neprognozuojamu elgesiu trikdydavo veiklas, tiria jau net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, savo žaidimus..“, „grupę pradėjo lankyti vaikas tik šiais bendraamžių ir šeimos rate. Patyčių reiškinio pliti- metais ir kiti vaikai nepriima į savo draugų ratą..“, mas priklauso nuo įvairiausių veiksnių, kurie supa „..vaikai juokdavosi, mėgdžiodavo mergaitę, kuri ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikus: kalbėdavo užsikirsdama, keletą kartų tą patį skie- ugdymo šeimoje ypatumų, ugdymo įstaigos aplin- menį kartodavo..“, „..kildavo nesutarimų tarpusavy- kos, ugdytojų prioritetų, vaikų tarpusavio bendra- je (nepasidalinus žaislais, žaidimų vieta ir pan..)“. vimo nuostatų. Svarbu pastebėti pačius pirmuosius

131 patyčių požymius, atsirandančius vaikų bendravime 2007. ir atlikti šio reiškinio prevenciją, kad jis neplistų to- Kurienė A. Smurtą patiriantis vaikas.//Mano liau ir būtų sustabdytas tinkamiausiu laiku. vaikai. Priešmokyklinis vaiko ugdymas – straipsnių Atlikus patyčių problemą priešmokyklinio am- rinkinys. Kaunas, 2003. žiaus vaikų grupėse analizuojantį tyrimą, nustatyta Legkauskas V. Vaiko ir paauglio psichologija. - patyčios jau yra pastebimos ir ikimokyklinio ug- Vilnius, 2013. dymo įstaigose. Nors šiame amžiaus tarpsnyje jos Liubeckaitė J. Vilnius, 2012. Patyčių preven- ryškiai skiriasi nuo patyčių reiškinio vyresniame cijos gimnazijoje organizavimo ir įgyvendinimo amžiuje, tačiau yra pastebimi patys pirmieji patyčių ypatumai. Magistro baigiamasis darbas. Prieiga per požymiai: vaikų atstūmimas, nedraugavimas, engi- internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLA- mas ir kt. Šiame priešmokykliniame amžiuje tiek Ba-0001:E.02~2012~D_20120703_154128-27965/ pedagogai, tiek vaikų tėvai susipažinę su patyčių DS.005.0.01.ETD žiūrėta 2014.10.31. reiškiniu ir stengiasi imtis įvairiausių priemonių, jog Miškinis K.. Pokalbiai su tėvais. Kaunas, 2000. sustabdyti patyčių reiškinio plitimą ikimokyklinio Patyčių apibrėžimas. Prieiga per internetą ugdymo įstaigose, vaikams bendraujant formaliai ir http://www.stopbullying.gov/what-is-bullying/defi- neformaliai. nition/index.html Žiūrėta 2014.10.18. Povilaitis R., Valiukevičiūtė J. Patyčių preven- Literatūra cija mokyklose. Vilnius, 2006. Alifanovienė D., Šapelytė O. Patyčių proble- Povilaitis R., Jasiulionė J. S. Moku bendrauti be mos sprendimo būdai ugdymo institucijose: ugdy- patyčių. Rekomendacija vaikams bei paaugliams. tinių požiūrio aspektas. Šiauliai, 2011. Prieiga per Vilnius, 2008. internetą: http://pstp.svako.lt/ps08/p045-51.PDF Robinchaud Maria G. R. Vaikas kenčia pažemi- žiūrėta 2014.10.31. nimus mokykloje. Vilnius, 2007. Alsaker F. Patyčios darželyje 2014. Prieiga per Ruibytė L. Smurtas šeimoje – kas tai? Priežas- internetą http://www.education.com/reference/ar- tys bei pasekmės. Kaunas, 2012. Prieiga per interne- ticle/kindergarten-bullying/ žiūrėta 2014.12.23. tą: http://www.kamkc.lt/straipsniai/6-smurtas-sei- Apie patyčias. Prieiga per internetą http://www. moje-kas-tai-priezastys-bei-pasekmes.html žiūrėta bepatyciu.lt/lt/ žiūrėta 2014.10.18. 2014.11.09. Dargužytė Ž. Patyčios tarp vaikų – kokių prie- monių imtis? 2011. Prieiga per internetą: http:// Summary www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri- Probraly everyone has heard about bullying. For straipsniai/patycios-tarp-vaiku-kokiu-priemoniu- some it may be just a word, to others – something imtis--/10094 žiūrėta 2014.11.09; more. These days – bullying is more often conform- Dulinskaitė I. Patyčios negali tapti priemone able, but not everyone looks at it seriously. Bullying vaikams mokyti, 2013. Prieiga per internetą: http:// signs can already be seen in pre-primary age chil- www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-05-ieva-du- dren communication. The bullying phenomenon is linskaite-patycios-negali-tapti-priemone-vaikams- very common in Lithuania, a small nag, name call- mokyti/98587 žiūrėta 2014.11.09. ing, humiliations are much more common than se- Girdvainis G., Pocevičienė R. Patyčių pro- rious or horrible indiscriminate forms of violence. blemos ir jos prevencijos bendrojo lavinimo Therefore bullying has had a lot of attention recent- mokykloje analizė. Šiauliai, 2009. Prieiga per ly. According to R. Povilaitis and J. Valiukevičiūtės internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLA- (2004), there is no normal bullying – bullying is not Ba-0001:J.04~2009~ISSN_1648-8776.N_4_25. a humor. We joke to cheer up, but we bully to hurt. PG_127-135/DS.002.0.01.ARTIC žiūrėta Bullying, like other ways of manifestation of vio- 2014.10.31. lence is low public consequence of emotional litera- Karmaza E., Grigutytė N., Karmazė E. G.. cy, and also a setback for the socialisation of young Smurtas mokykloje: Prevencija ir pabaiga. Vilnius, people. Today it is a very common phenomenon and

132 it must be stopped. Bullying in our society become such a usual thing, that it has become like a norm of life (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006). Even thought bullying is highly analised, but in reasearch that has been done in Lithuania only bullying amongst school ahed children is analised. It must be said, that the studies of bullying in pre-primary education are carried out insufficiently. Therefore a problem arises - bullying phenomenon challenges pre-primary age children groups. Therefore problematic issues are raised – is cooperation between family and educa- tional institutions positive in this process? Are pre- primary institutions providing appropriate preven- tion confront with bullying? The aim of the paper is to analyze the bullying problem among pre-primary age children. The object of the paper is the bullying phenomenon of pre- primary age. Tasks of the work: Perform bullying phenomenon of pre – primary age theoretical analysis; to carry out an investigation analyzing the problem of bullying in pre-primary children age and to present its data; based on the results, to plan and implement the educological pro- ject in pre-school education institution. Research methods: analysis of scientific literature in order to theoretically justify the problem of bullying in pre- primary age; a questionnaire survey (in writing) to parents and educators in order to see the parents and teachers attitude towards bullying and the problem of pre-primary age. Conclusions: Survey results showed that bullying exists in pre-school education. It can be argued that both educators and parents of pre-primary aged children must be well acquainted about phenomenon of bullying and try to take differ- ent kinds of measures to stop the spread of the phe- nomenon of bullying in pre-school education. This was the first project of this kind in this group. It can be argued that such a project has approved, during this project we felt a lot of good fellings, had a lot of great moments, and this was the main reason of starting this project.

133 VAIKŲ TURINČIŲ SPECIALIUOSIUS UGDYMO/-SI POREIKIUS GRUPIŲ INTEGRAVIMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE

Aušra Grabliauskienė, Kauno lopšelis-darželis „Giliukas”, Lietuva Asta Kochanskienė, Raimonda Sadauskienė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija L. Radzevičienės (2003) – integracija - tai vaikų tu- Pedagoginė integracija – tai procesas, kuriuo rinčių specialiuosius ugdymo/-si poreikius aktyvus siekiama ne tik sudaryti galimybę ikimokyklinio priėmimas į bendruomenę. ugdymo įstaigoje ugdyti kuo daugiau vaikų, turin- L. Samsonienės (2006) teigimu, integracija čių specialiųjų poreikių, bet ir priartinti jų ugdymą/- turi ir privalumų, ir trūkumų tiek įprastos raidos, si prie bendrojo ikimokyklinio ugdymo įstaigos tiek „kitokiems“ vaikams. Kaip antai, įprastos rai- turinio ir įtraukti juos į visą ugdymo gyvenimą dos vaikai ugdosi atjautos jausmą; sugebėjimą pa- (Ambrukaitis, 2005). Pirmasis vaikų, turinčių spe- dėti, pagelbėti; jų nešokiruoja neadekvatus vaikų, cialiuosius ugdymo poreikius, integravimo etapas turinčių specialiuosius ugdymo/-si poreikius elge- – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje auklėtojų, sys ar neigiamos nuotaikos. Tačiau, minėtos auto- specialiųjų pedagogų ir kitų bendruomenės narių rės teigimu, pastebimi ir trūkumai: jie mėgdžioja pastangų ir pritaikytos gyvenimo aplinkos kie- netaisyklingą elgseną, kalbą, netinkamus judesius, kvieno vaiko poreikiams dėka, ugdomi esminiai grimasas, be to gali patirti pedagogo dėmesio sto- gyvenimo įgūdžiai, derinamas bendras ir reabilita- ką. Vaikams, turintiems specialiuosius ugdymo/-si cinis ugdymas/-is, laipsniškai brandinama perėjimui poreikius, integravimas į bendrąsias grupes turi prie mokymo/-si mokykloje. Visuomenės požiūris į daugiau privalumų nei trūkumų. Pavyzdžiui, jie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo/-si poreikių, in- jaučiasi pilnaverčiais, dalyvauja ikimokyklinio ug- tegraciją vis dar prieštaringas. 2015 metų kovo – ba- dymo įstaigos gyvenime, komunikuoja, ugdo/-si landžio mėnesiais Kauno lopšelyje - darželyje “X“ žingeidumą, tampa savarankiškesni, tačiau kartais atlikto užsakomojo empirinio tyrimo metu atskleis- nesugeba susikoncentruoti, visada atsiliekantys, tas tėvų požiūris į vaikų, turinčių specialiuosius gali jaustis mažiau žinančiais, mažiau išmanančiais. ugdymo/-si poreikius grupių integravimą ikimoky- Taigi, koks tėvų požiūris į vaikų, turinčių speci- klinio ugdymo įstaigoje. aliuosius ugdymo/-si poreikių, grupių integravimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje? Kokius privalu- Įvadas mus ir trūkumus, minėtu aspektu, išskiria tėvai, ku- Anot J. Ambrukaičio (2005), pedagoginė in- rių vaikai lanko bendrojo ugdymo grupes į kurias tegracija – tai procesas, kuriuo siekiama ne tik su- integruoti vaikai, turintys specialiųjų ugdymo/-si daryti galimybę ugdyti tradicinėje ikimokyklinio poreikių? ugdymo įstaigoje kuo daugiau vaikų, turinčių spe- Tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų požiūrį į vai- cialiųjų poreikių, bet ir priartinti jų ugdymą prie kų, turinčių specialiuosius ugdymo/-si poreikius bendrojo lavinimo ikimokyklinės įstaigos turinio grupių integravimą ikimokyklinio ugdymo įstaigo- ir įtraukti juos į visą ugdymo gyvenimą, garantuoti je. jiems specialią pedagoginę, socialinę, psichologinę, Uždaviniai: medicininę paramą. Pasak L. Samsonienės (2006), 1. Teoriškai pagrįsti vaikų, turinčių specia-

134 liuosius ugdymo/-si poreikius, grupių integravimą išskiriamos šios pagrindinės specialiųjų poreikių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. grupės: nedideli specialieji ugdymosi poreikiai, vi- 2. Atlikti vaikų turinčių specialiuosius dutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, dideli spe- ugdymo/-si poreikius, empirinį tyrimą. Pateikti ty- cialieji ugdymosi poreikiai, labai dideli specialieji rimo rezultatus. ugdymosi poreikiai. Tokia klasifikacija pateikiama Tyrimo objektas – vaikų, turinčių specialiuosius ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo minis- ugdymo/-si poreikius, grupių integravimas ikimo- tro, LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės kyklinio ugdymo įstaigoje. apsaugos ir darbo ministrų, 2011 m. liepos 13 d. įsa- Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, kymu Nr. V – 1265/V – 685 – A 1 – 317). Specia- apklausa (raštu). lieji poreikiai pagal savo specifiką skirstomi į tam Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pa- tikras atskiras grupes. Skiriamos aštuonios pagrindi- teikiami teoriniai tyrimo aspektai. Antroje aprašoma nės specialiųjų poreikių grupės (Ališauskas, 2002). tyrimo metodika ir organizavimas. Trečioje – pri- ●● Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutri- statomi tyrimo rezultatai. Straipsnio pabaigoje pa- kimai - tai sąlygiškai pastovus nukrypimas nuo teikiamos tyrimo išvados. adaptyvaus elgesio, traktuojamo kaip normalus. Priskirtini atvejai, kai adaptacijos sutrikimų Vaikų turinčių specialiuosius ugdymo/-si po- priežastis nėra intelekto sutrikimai. reikius grupių integravimo ikimokyklinio ugdymo ●● Kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai - tai įstaigoje teorinė analizė žymūs sąlygiškai nuolatiniai bendravimo, kal- Anot R. Kaffemano (2000), žmonių su vienokiu bėjimo ir kalbos nukrypimai nuo įprastų ben- ar kitokiu sutrikimu, su vienokia ar kitokia negalia dravimo bei kalbėjimo normų. Tik komunika- buvo visada. Mokslinių tyrimų duomenimis seniau cijos sutrikimams priskiriami sutrikimai, kurių tokių žmonių būta santykinai mažiau, nes vaikai su priežastis nėra intelekto, regos ar klausos sutri- negalia išgyvendavo tik iki paauglystės. L. Sam- kimai. sonienės (2006) teigimu, dabarties visuomenė vis ●● Klausos sutrikimai - tai sąlygiškai nuolati- dažniau atsigręžia į „kitokių“ žmonių poreikius, niai, pastebimi, trukdantys bendrauti girdimojo galimybes, kalbama apie vaikų turinčių speci- jutimo ir suvokimo nesklandumai. aliuosius poreikius įtraukimą į daugumai vaikų ●● Regos sutrikimai - tai regimųjų pojūčių ir organizuotą švietimo procesą, formuojasi “atviros suvokimų sutrikimai, kurie trukdo normaliai mokyklos” samprata. Teigiama, kad vaikai, turin- raidai, mokymuisi, orientavimuisi erdvėje, sa- tys specialiuosius ugdymo/-si poreikius, turi gauti varankiškam gyvenimui. įvairią papildomą paramą, užtikrinančią jų efektyvų ●● Judesio ir padėties sutrikimai - tai labai įvai- lavinimąsi. rios kilmės ir sukeliantys skirtingas pasekmes Daugelio mokslininkų (Ambrukaitis, 2005; Ali- sutrikimai. Vieni jų paveldimi, kiti įgyjami dėl šauskas, 2007; Galkienė, 2003 ir kt.) teigimu, vai- traumų ar persirgtų ligų. Ne visi fiziniai ir ju- kai, turintys specialiuosius ugdymo/-si poreikius, dėjimo sutrikimai sukelia tokias pasekmes, dėl būdami drauge su kitais, „įprastos“ raidos vaikais, kurių būtinas specialusis ugdymas. Siūloma mokosi gyventi bendruomenėje, suprasti ir priimti, labiau atsižvelgti į tuos sutrikimus, dėl kurių kad visi kuo nors skiriasi, turi kitokias galimybes: vaikas turi specifinių poreikių ir kurie trukdo turi galimybę pamėgdžioti kitų vaikų kalbą, jude- lavintis įprastinėmis sąlygomis pagal bendrą sius, elgesį ir daryti pažangą; tobulina savo smal- programą. sumą, žingeidumą; tampa savarankiškesni, labiau ●● Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutri- pasitiki savo jėgomis (Samsonienė, 2006). kimai - tai įvairūs chroniški sutrikimai (ligos), Specialiųjų poreikių klasifikacija kurie turi įtakos vaiko ugdymui, reikalauja spe- cialių ugdymo sąlygų. Mokslinėje literatūroje (Barkauskaitė, 2001; ●● Kompleksiniai sutrikimai - prie šios grupės Ališauskas, 2002; 2003; Dudzinskienė, 2010 ir kt.) priskiriami ypatingumų deriniai. Dažniausiai

135 1 pav. Specialiųjų ugdymo/-si poreikių klasifikacija kompleksiniai sutrikimai nėra paprasta pirmi- nuo ugdančių žmonių – tėvų, pedagogų, medikų – nių sutrikimų suma, o sudaro naują kokybę. pozicijos. Įvairūs tyrimai rodo, kad specialiųjų po- ●● Kiti raidos sutrikimai. Šiai grupei priskiria- reikių vaikai gali integruotis į visuomenę ir bendrau- mi aukščiau išvardintose grupėse nepaminėti ti su aplinkiniais, perimti kultūrinį tautos palikimą. sutrikimai, turintys didelę reikšmę ugdymo pro- Taigi, specialiųjų poreikių vaikus nereikėtų ugdyti cesui, jo organizavimui, lemiantys specialiuo- izoliuotai, jie turėtų augti ir ugdytis įprastoje aplin- sius vaikų poreikius, taip pat psichosocialiniai koje, bendrauti ir tarpusavyje, ir su sveikais vaikais. veiksniai, sukeliantys nespecifinių ugdymo/-si Specialiojo ugdymo sistemos metmenyse (Stro- sunkumų, 16 raidos sutrikimų. laitė, 2002) skiriami septyni Lietuvos specialiojo ugdymo principai (humaniškumas, demokratišku- Mokslinėje literatūroje integravimas įvardi- mas, racionalumas, atsinaujinimas, normalizacija, jamas kaip atskirų dalių jungimas į visumą, kaip decentralizacija ir integracija) bei specialiųjų po- vientisa sistema, kaip vientisas procesas. Sampratų reikių vaikų ugdymo nuostatos, kuriomis vado- įvairovė, išskiriant esminius jų akcentus, pristatoma vaujantis siekiama vaikų turinčiuosius ugdymo/-si 1 lentelėje. poreikius integracijos. Prie pagrindinių nuostatų A.Galkienės (2003) teigimu, integruoto ugdy- priskirtinos šios: mo samprata labai taikliai apibūdina visuomenės, ●● kad ir kokia sunki būtų vaiko negalia, nega- žengiančios į trečiąjį tūkstantmetį, siekį kurti natū- lima jo atstumti; ralią, vientisą struktūrą visose visuomeninio gyve- ●● vaikas, turintis specialiuosius ugdymo/-si nimo sferose. Šis procesas nėra vienpusis reiškinys. poreikius, turi pajusti dalyvavimo ir laimėjimo Jis paliečia visą bendruomenę: normaliai besivys- jausmą, dalyvauti priimant sprendimus, susiju- tančius ir ribotų galimybių veikti turinčius vaikus, sius su jo ugdymu/-si, programos parinkimu; jų šeimas, pedagogus bei mokyklos ar ikimokykli- ●● kuo anksčiau įvertinti vaikų specialiuosius nio ugdymo įstaigos personalą. Jis veikia ir išorinę ugdymo/-si poreikius; ugdymo institucijos aplinką. ●● vaikus, turinčius negalią, ugdyti kuo mažiau Integracija turi būti vykdoma nuo ikimokykli- ribotoje aplinkoje; nės įstaigos ir dar anksčiau (Minkuvienė, 2005). ●● palaikyti ir skatinti šeimos dalyvavimą. Integravimo poreikis, nuostatos, reikšmė Pasak A. Ališausko (2002) išskiriamos ir ug- V. Grincevičienės (2006) nuomone, „kitokių“ dymo praktikoje vartojamos integravimo lygmenį vaikų nuolat daugėja. Jų socialinė padėtis priklauso apibūdinančios sąvokos dalinė integracija ir visiška 136 1 lentelė. Integravimo sampratos Integravimo samprata Autorius Sampratos aiškinimas Integracija – atskirų dalių sujungimas į Tarptautinių žodžių Atskirų dalių jungimas į sistemą vieną sistemą; santykiai tarp dalių ir jų žodynas, 1999 funkcijos suprantami kaip koordinuoti bei subordinuoti ir reguliuojami visos siste- mos interesų požiūriu.

Integracija – mokslo ar gamybos jungima- Dabartinis lietuvių Jungimasis į visumą. sis į visumą, vientisą sistemą. kalbos žodynas, 2003 Integracija – tai skirtingas veiklos galimy- Galkienė, 2003 Sistemingas susitikimas tikslingai bes ir gebėjimus turinčių asmenų sistemin- veiklai. gas susitikimas tikslingai veiklai.

Integracija – tai procesas, kuriuo siekiama Ambrukaitis, 2005 Procesas, įtraukiantis vaikus, ne tik sudaryti galimybę ugdyti ikimoky- turinčius specialiuosius ugdymo/-si klinėje įstaigoje kuo daugiau vaikų, bet ir poreikius į „tradicinį“ ugdymą/-si priartinti jų ugdymą prie įstaigos turinio, įtraukti juos į visą ugdymo gyvenimą.

Integracija – tai neįgalių vaikų ir įgūdžių Samsonienė, 2006 Vaikų, turinčių specialiuosius formavimas ar lavinimas tarp bendraam- ugdymo/-si poreikius lavinimas su žių. bendraamžiais

Integracija – dinamiškas socialinis kons- Radzevičienė, 2003 Dinamiškas socialinis konstruktas truktas, kuris nurodo bendrą požiūrį į neįgaliuosius.

Integracija – tai aktyvus vaikų, turinčių Ališauskas, 2002 Vaikų turinčių specialiuosius specialiuosius ugdymo/- si poreikius, ugdymo/-si poreikius aktyvus priė- priėmimasį bendruomenę. mimas į bendruomenę. integracija. arba jos visai neteikiant. Atsižvelgiant į integravimo Dalinė integracija - tai specialiųjų poreikių as- lygmenį, specialiuosius ugdymo/-si poreikius turin- menų ugdymo derinimas bendrojo ugdymo įstaigos tys vaikai ugdomi pagal modifikuotą – specialiųjų bendrojoje ir specialiojoje grupėse; specialiųjų po- poreikių vaikui pritaikytą bendrojo lavinimo pro- reikių asmenų ugdymas derinant jų ugdymo procesą gramą, leidžiančią ugdytis pagal valstybinius išsila- specialiojo ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigose, vinimo standartus. Adaptuotą programą, kuri nau- teikiant reikiamą specialiąją pagalbą ir sudarant są- dojama, kaip bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose lygas nuolatiniam bendravimui ir bendradarbiavi- valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti mui su normaliai besivystančiais ugdytiniais. bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų Visiška integracija – tai specialiųjų poreikių as- poreikių vaiko gebėjimams ir realiam mokymosi ly- menų ugdymas bendrojo ugdymo įstaigos bendro- giui. Specialiają – valstybiniams išsilavinimo stan- joje grupėje, pagal bendrojo lavinimo programas, dartams neprilygstančią bendrąją dalyko programą, sudarius sąlygas visaverčiam dalyvavimui ugdoma- skirtą tam tikrai specialiųjų poreikių asmenų grupei jame procese, teikint minimalią specialiają pagalba ar sutrikusiai funkcijai gydyti. Individualią – skirtą

137 vaiko individualiems gebėjimams ugdyti ir specia- Tyrimo rezultatai liems ugdymo poreikiams tenkinti. Tėvų tyrimo – apklausos (raštu) rezultatai at- Vaikų turinčių specialiųjų ugdymo/-si poreikių skleidė, kad dauguma tėvų sutinka, jog „kitokie” integracija į bendrąsias grupes gali būti vertinama ir vaikai būtų integruojami į įprastas grupes, bet tik teigiamai, ir neigiamai. Mokslininkai pabrėžia, kad tuomet, jei jie neturi vizualiai matomų sutriki- vaikų, turinčių specialiuosius ugdymo/-si poreikius mų. Daugiau nei pusė tėvų mano, kad specialiųjų vaikų buvimas drauge ugdo įprastos raidos vaikų ugdymo/-si poreikių vaikų grupės „X“ darželyje atjautos jausmą, sugebėjimą padėti, pagelbėti, su- pratina juos tolesniam sėkmingam prisitaikymui teikia džiaugsmą būti aktyviu ir pasitikėti savimi. įprastoje (ne specialiojoje) mokykloje ir tai yra po- Įprastos raidos vaikų nešokiruoja kartais neadekva- zityvu. Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad tus vaikų, turinčių specialiuosius ugdymo/-si porei- “kitoks” vaikas nejaučia nepilnavertiškumo būda- kius, elgesys ar neigiamos nuotaikos. Jie stengiasi mas su įprastos raidos vaikais, o įprastos raidos vai- padėti „kitokiems“ draugams, suprasti jų veiksmus, kai mokosi padėti ir priimti kitokius nei jie. Daugu- emocijas. Vaikai turintys specialiuosius ugdymo/-si mos tyrime dalyvavusiųjų tėvų nuomone, „kitokių” poreikius, aktyviai dalyvauja ikimokyklinio ugdymo vaikų integravimas į įprastas grupes padeda suprasti įstaigos gyvenime su įprastos raidos vaikais, lavėja tiek vaikams, tiek suaugusiems, kad visi mes esame komunikaciniai įgūdžiai. Būdami tarp įprastos rai- skirtingi. dos vaikų, vaikai turintys specialiuosius ugdymo/-si poreikius, jaučiasi pilnaverčiais. Integravimo trū- Išvados kumai, mokslininkų teigimu, gali pasireikšti tuomet, Dabarties visuomenė vis dažniau atsigręžia į jei vaikai pradeda mėgdžioti netaisyklingą vaikų, „kitokių“ žmonių poreikius, galimybes. Vaikų tu- turinčių specialiųjų ugdymo/-si poreikių, kalbą, ne- rinčių specialiųjų ugdymo/-si poreikių integracija į tinkamus judesius, grimasas, „kitokį“ vaiką laikyti bendrąsias grupes gali būti vertinama ir teigiamai, ir mažiau žinančiu, išmanančiu ar pravardžiuoti. Jei neigiamai. Išvengti negatyvių integravimo aspektų dėl „kitokiems“ vaikams skiriamo didesnio peda- galima tik pedagogo profesionalumo, šeimų dalyva- gogo dėmesio, nesugebėjimo susikoncentruoti ir vimo ugdymo/-si procese dėka. keliamo triukšmo nukenčia sveiki vaikai. Išvengti Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ikimokyklinio negatyvių integravimo aspektų galima tik pedago- ugdymo įstaigos „X“ didžioji dalis tėvų mano, kad go profesionalumo, šeimų dalyvavimo ugdymo/-si reikia atsižvelgti į “kitokio” vaiko poreikius ir gali- procese dėka. mybes. Respondentai mano, kad būdami drauge jų, įprastos raidos, vaikai padeda silpnesniam, o “ki- Tyrimo metodika ir organizavimas toks” vaikas mokosi iš įprastos raidos vaikų, tam- 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais Kauno pa savarankiškesnis, dalyvauja grupės gyvenime. lopšelyje - darželyje “X“ buvo atliktas užsakoma- Didžioji dalis tyrime dalyvavusių tėvų nenori, kad sis empirinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo metodas drauge su jų įprastos raidos vaikais būtų ugdomi – apklausa (raštu), nes jos metu per trumpą laiką vaikai su vizualiai matoma negalia. galima apklausti didelį skaičių respondentų, be to, apklausos (raštu) metu respondentai objektyviau, Literatūra drąsiau išsako savo vertinimus, atsako į tyrėjų klau- Ališauskas, A. (2002). Vaikų raidos ypatingu- simus. Klausimyne tėvams buvo pateikta 16 uždaro mų ir specialiųjų ugdymo/-si poreikių įvertinimas. tipo klausimų. Klausimynas sudarytas analizuota Šiauliai moksline literatūra. Klausimynas buvo pateiktas Ambrukaitis, J. (2005). Specialiojo ugdymo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus kaitos bruožai. Šiauliai auginantiems tėvams, kurių vaikai lanko integruo- Galkienė, A. (2003). Pedagoginė sąveika inte- tas. gruoto ugdymo sąlygomis. Šiauliai Galkienė, A. (2005). Heterogeninių grupių di- daktika: specialieji poreikiai bendrojo lavinimo mo-

138 kykloje. Šiauliai but sometimes they fail to concentrate, always lag- Grincevičienė, V. (2001). Neįgalus vaikas ir ging behind may feel less educated. On one hand, socialinės sferos kaita. Specialiųjų poreikių vaikų children without special educational needs develop ugdymas. Vilnius their own sensibility, ability and willingness to help Hallahan, D. P., Kaufman, J. M. (2003). Ypa- others. But on the other hand, a child with special tingieji mokiniai specialiojo ugdymo įvadas. Vilnius educational needs in a general pre-school institution LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas can feel that he/she always has to struggle, he/she (aktuali redakcija nuo 2013-07-23) Nr. IX-2228 lack abilities and knowledge comparing with peers. // Valstybės Žinios, 2004, Nr. 83 - 2983 (įsigaliojo It is also possible that regular children can start imi- 2005 m. liepos 1 d.). tate misbehavior, language, irregular movements of Radzevičienė, L. (2003). Vaikų, turinčių specia- „different“ children or may just experience a lack liųjų poreikių, psichosocialinė raida. Šiauliai of teacher‘s attention (Samsonienė, 2006). In March Samsonienė, L. (2006). Specialiųjų poreikių – April, 2015 a research was carried out in Kaunas vaikai ir jų socialinė integracja. Vilnius kindergarten „X“ to reveal parents‘ attitude towards Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatos in- the integration of children with special educational tegruotos į Švietimo įstatymą (Žin., 2011-03-31, / learning needs into a pre-school education institu- Nr.38-1804). tion. Ellen, R. D., Stafford, K. (2000). Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Specialiųjų poreikių vaikų integrvimas. Vilnius Barkauskaitė M., Grincevičienė V., Indrašienė V., Pūkinskaitė R. (2001). Pedagoginės Priemonės, Taikomos Ugdant Neįgaliuosius. Specialiųjų porei- kių vaikų ugdymas. Vilnius. P. 11-12. Dudzinskienė, R. ir kt. (2010). Inovatyvių mo- kymo metodų ir IKT taikymas. II knyga. Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialie- siems pedagogams. Vilnius.

Summary According to V. Grincevičienė (2006) the num- ber of children with special educational needs con- stantly grows. Kochanskienė, R. Sadauskienė and A. Vaičiūnaitė (2010) says that the first stage of integra- tion of children with special educational needs is in a general pre-school institution where the staff helps children not only to develop their essential skills, but also provide general and rehabilitation educa- tion. However, according to Samsonienė (2006) and Ališauskas (2002), integration of children with spe- cial educational needs into a pre-school institution has positive and negative aspects both to „different“ and regular children. Integration of children with special educational needs into general groups have more advantages than disadvantages. For example, they feel able to fully participate in a group life, to communicate, to develop curiosity, independence,

139 IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MENINĖS KOMPETENCIJOS LAVINIMO/-SI GALIMYBĖS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE TAIKANT EKOLOGINIO UGDYMO NUOSTATAS

Daiva Gulbinauskienė, Stanislava Listopadskienė, Kauno m. sanatorinis lopšelis – darželis „Pienė“, Lietuva

Anotacija žiaus vaikų meninės kompetencijos lavinimo/-si Straipsnyje siekiama išsiaiškinti gamtosaugi- galimybių, projektinėje veikloje taikant ekologinio nių vertybių perteikimo galimybes ikimokyklinia- ugdymo nuostatas, teorinę analizę, ištirti ikimo- me amžiuje ir nagrinėti meninės kompetencijos kyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos lavinimo/-si būdus, sprendžiant šią aktualią visuo- lavinimo/-si galimybes, projektinėse veiklose tai- menės problemą. Pateikiami tyrimo, atlikto Kauno kant ekologinio ugdymo nuostatas. sanatoriniame lopšelyje-darželyje „Pienė“, rezulta- Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, tai. apklausa žodžiu (struktūruotas interviu), apklausa Raktiniai žodžiai raštu (anketa). Ikimokyklinis amžius, ekologinis lavinimas, Tyrimo imtis - 9 respondentai (lopšelio - darže- meninė kompetencija, ugdymas, nuostata. lio pedagogai). Viena opiausių dabartinės visuomenės proble- Įvadas mų yra ekologinė sritis, todėl ypatingas dėmesys Tema aktuali tuo, kad siekiama išsiaiškinti dabar nukreiptas į ekologinės sampratos formavi- gamtosauginių vertybių perteikimo galimybes iki- mą. To siekiama, integruojant ekologiją į ugdomąją mokykliniame amžiuje ir nagrinėti meninės kom- veiklą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar nėra pa- petencijos lavinimo/-si būdus, sprendžiant aktualias kankamai sukaupę gamtos tausojimo įgūdžių, netu- visuomenei problemas. Lietuvoje nėra atlikta tyri- ri daug patirties šioje srityje, todėl būtina ugdomų mų, nagrinėjančių gamtosaugos nuostatų perteikimo kompetencijų lavinimą susieti su ekologinių nuos- galimybes per projektinę veiklą, todėl nėra žinoma, tatų ugdymu. kaip pasirinkus šią ugdymo kryptį, galima prisidėti Daugumoje Europos valstybių į ugdymo pro- prie ugdomųjų kompetencijų lavinimo. Taip pat jau- gramas yra įtraukti ekologinės gyvensenos pagrin- čiamas per mažas pedagogų domėjimasis ekologi- dai, siekiama ugdyti atitinkamas vaikų vertybines niu ugdymu ikimokykliniame vaikų ugdymo etape. nuostatas. Lietuvoje nėra itin daug darželių, kurių Tyrimo problema – nėra žinoma kaip reiškiasi programos yra orientuotos į ekologinį ugdymą. meninės kompetencijos lavinimo/-si būdai projekti- V. Lamanauskas (2003) tikina, kad Lietuvos nėse veiklose taikant ekologinio ugdymo nuostatas. mokslinėje literatūroje neteko rasti paskelbtų darbų Tyrimo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio am- apie gamtamokslinio ugdymo tyrimų plėtros kryp- žiaus vaikų meninės kompetencijos lavinimo/-si tis, jų specifiką, reikšmę ir panašiai. Tokio pobūdžio galimybes, projektinėje veikloje taikant ekologinio analitiniai darbai itin reikalingi, nes Lietuva kol kas ugdymo nuostatas. neturi vientisos gamtamokslinio ugdymo koncepci- Tyrimo objektas - ikimokyklinio amžiaus vaikų jos. meninės kompetencijos lavinimo/-si galimybės. Nagrinėjant ekologinių nuostatų perteikimo ir Tyrimo uždaviniai: atlikti ikimokyklinio am- ugdomų kompetencijų lavinimo/-si galimybes, ga-

140 1 pav. Ekologinės sistemos modelis (parengta darbo autorių pagal Neal, 2013) lima rasti užsienio mokslininkų atliktų tyrimų. P. Kuo ankstyvesniame amžiuje, per priimtiniausias Lee, D. Stewart (2012) pradinėje sveikatos skatini- vaikams saviraiškos veiklas, turime ugdyti žmogui mo mokykloje taikė socialinės ekologijos modelį. būtinas kompetencijas. Tyrėjai padarė išvadą, kad ekologinių nuostatų for- Meninės kompetencijos samprata mavimas gerina žmogaus prisitaikymo galimybes, gebėjimus susidoroti su gyvenimo sunkumais. Tai A. Gerčienė ir kt. (2011) taip apibūdina ikimo- teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. kyklinuko meninę kompetenciją – tai atvirumas es- Skatinant jaunų žmonių emocinę sveikatą, pasiekia- tetiniams įspūdžiams, jautrumas gamtos, vaiką su- mi geri kūrybiniai rezultatai. pančios aplinkos ir meno kūrinių grožiui, poreikis M. Bonnett., J. Williams (2006) atliko tyrimą išreikšti save meno kalba, gebėjimas tyrinėti įvai- pradinėse mokyklose. Vaikų komentarai parodė, rias meninės raiškos priemones, spontaniškai reikšti kad mokantis apie aplinkos faktorius retai buvo mi- savo nuotaiką, jausmus, mintis ir santykį su pasau- nimos socialinės dimensijos ir niekada nebuvo jo- liu, atrasti individualų, savitą raiškos stilių, gebėji- kios nuorodos į meno dalykus. mas kurti vaizduojant, muzikuojant, šokant, vaidi- Susirūpinimą kelia T. Mikučionio (2003) pa- nant, žaidžiant. Kūrybiškumas pasireiškia gebėjimu teikti Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatai, kurie pateikti originalių ir neįprastų idėjų, laisvai išreikšti parodė, kad vaikai, gyvenantys miestuose, geriau save, ką nors simbolizuoti, fantazuoti, improvizuoti. pažįsta automobilių markes nei gėles. Todėl šian- Norint vertinti vaiko meninį suvokimą ir raišką, dienos pedagogai turi išnaudoti visas įmanomas turime analizuoti jo gebėjimus visose meninę kom- priemones, kad neišvengiami urbanizacijos proce- petenciją apimančiose srityse. Vaikų meninės kom- sai neatitolintų žmogaus nuo gamtos saugojimo. petencijos (pasiekimų) turinio dėmenis pateikia D.

2 pav. Meninės kompetencijos dėmenys (parengta darbo autorių pagal Szarkovicz, 2006)

141 Szarkovicz (2006). judėjimo aparatas, sensomotorinė integracija. Su Ekologinio bei meninio ugdymo ypatumai iki- motorinių ir kognityvinių įgūdžių raida labai susijęs mokykliniame amžiuje ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas kurti (pieš- R. M. Berns (2009) ekologiją apibūdina kaip ti, konstruoti, groti, vaidinti ir t. t.). Šiame amžiuje mokslą apie organizmų ir jų aplinkos sąveiką. L. kūryba tampa labai svarbia saviraiškos priemone, Jovaišos (2007) nuomone ekologinis lavinimas yra todėl pedagogai turėtų ypatingą dėmesį skirti meni- ugdymo uždavinys, kurio vykdymas padeda stiprin- nės kompetencijos lavinimui. ti augalijos, gyvūnijos, žmogaus ir bendruomenės O. Monkevičienė (2001) teigia, kad jau anksty- natūralią sąveiką su gyvenamąja aplinka. vajame amžiuje vaikas pradeda kaupti regimąją pa- Jis apima ne tik gamtos apsaugos, bet ir žmo- tirtį, todėl reikia rūpintis reginiais turtinga aplinka, gaus mokėjimo gyventi gamtinėje kultūrinėje terpė- kad mažylis turėtų ką atrasti. Reikia skatinti vaikus je klausimus. kuo dažniau atsigręžti į gamtą, kurios harmonija ir J. W. Neal, Z. P. Neal (2013) tyrė 1979 m. U. grožis lavina estetinį skonį. Bronfenbrennerio sukurtą ekologinės sistemos teo- J. Vaitkevičius (2001) nuomone vaikams ypač riją (EST) ir pateikė išvadą, kad ji suteikia efekty- tinka praktinė veikla, nes patirties jie įgyja stebė- viausią kelią ekologiniams tyrimams. dami, jausdami, girdėdami, užuosdami, ragaudami. Mikrosistema - tam tikrų veiksmų modelis, Taip priartiname vaikus prie gamtos, jos reiškinių. rolės, patirtos besivystančio individo jį supančioje Ugdymo sėkmė labai priklauso nuo tinkamų darbo aplinkoje, kurioje įgyjamos tam tikros charakteris- metodų parinkimo. Šiandien vis dažniau taikomi ak- tikos. tyvaus mokymo metodai. Ieškant efektyviausių iki- Mezosistema - tai santykiai keliose aplinkose, mokyklinio amžiaus vaikų ekologinių nuostatų lavi- kuriose besivystantis individas gali aktyviai daly- nimo būdų, reikia nepamiršti projektų metodo. Tai vauti. puiki priemonė reikštis vaiko kūrybiškumui ir akty- Egzosistema – kai viena ar kelios susijusios vumui. Vienas iš būdų jungti įvairias vaikų veiklos aplinkos tiesiogiai neįtraukia individo į aktyvią vei- sritis yra meniniai projektai. Jie gali būti siejami su klą, tačiau besivystantis asmuo gali būti jų veikia- kitomis vaikų ugdymo sritimis: etnokultūra, gamta, mas ir pats jas veikti. ekologija, sveikata, kalba, žaidimais (Priešmokyk- Makrosistema - tai yra mažesnio lygio sistemų linio ugdymo programa, 2014, 3. str.). Aktyvus pa- samplaika. Kitaip tariant, tai kultūrinių, ideologinių ties vaiko dalyvavimas pažinimo procese sąlygoja sistemų mišinys. efektyvesnį gamtos pažinimo, ekologinių nuostatų Remiantis pateikta schema galima teigti, kad formavimosi lygį ir sudaro sąlygas meninės kompe- visuomenės mąstymo modelis gali įtakoti individo tencijos lavinimui/-si. ekologinės sąmonės konfigūraciją. Ypač akcentuo- Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija jama bendradarbiavimo perspektyva. Tačiau sukur- tasis modelis nesiūlo tikslaus praktinio pritaikymo. Siekiant ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų Tiek fizinė, tiek pažintinė, tiek emocinė vaikų meninės kompetencijos lavinimo/-si galimybes, raida vyksta pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau projektinėje veikloje taikant ekologinio ugdymo ugdymas neabejotinai gali pagerinti šios raidos ko- nuostatas, lopšelyje - darželyje „Pienė“ buvo atlik- kybę. Jis daro teigiamą įtaką asmenybės formavi- tas dviejų dalių mišraus tipo tyrimas. Jame derinami muisi. Organizuojant ugdymo procesą, reikia atsi- kokybinio (struktūruotas interviu) ir kiekybinio (ap- žvelgti į įvairių amžiaus tarpsnių raidos ypatumus. klausa raštu (anketa)) metodai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba logiškai Tyrimas vyko 2 etapais. Pirmame etape atlikta mąstyti, bet geba samprotauti ir išreikšti save žo- pedagogų apklausa žodžiu. Apklausoje dalyvavo 3 džiais bei kūryba (Žukauskienė, 2012). E. Adaške- įstaigos ikimokyklinio ugdymo grupių pedagogai. vičienė, Z. Birontienė (2006), atlikusios išsamius Buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo tyrimus pateikė išvadas, kad ikimokykliniame am- pedagogų nuomonę apie ekologijos integravimą į žiuje sparčiai gerėjo vaikų pusiausvyros gebėjimai, meninės kompetencijos lavinimo/-si procesą.

142 Užduodant klausimą, ar ekologinių projektų Visi informantai kalbėjo apie gamtoje surinktų turinys gali būti sėkmingai naudojamas meninės medžiagų panaudojimą dailės veiklose. kompetencijos plėtotei, buvo siekiama sužinoti kaip Antrame etape pasirinktas tyrimo metodas – tiriamieji išryškina šios kompetencijos ugdymo ga- apklausa raštu. Apklausoje dalyvavo visi įstaigos limybes. Apibendrinti duomenys pateikti 1. lentelė- pedagogai (9). je. Aplinkosauginio ugdymo programose iškel- Atsakydami į jiems pateiktą klausimą, infor- tiems tikslams įgyvendinti trūksta metodinės lite- mantai detaliai neatskleidė, kaip meninės kompe- ratūros ir priemonių. Viskas priklauso nuo pedago- tencijos ugdymas atsispindi jų vykdomų ekologinių gų aktyvumo, profesionalumo ir parinktų ugdymo projektų turinyje. Buvo išskirti tik pavieniai aspek- metodų. Todėl labai svarbu, kad pedagogai patys tai, kurie pakankamai glaudžiai siejasi su meninės aktyviai domėtųsi kokias sritis apima ekologinis kompetencijos lavinimu. Galima teigti, kad nors ir ugdymas nepakankamai dažnai, bet ekologiniai projektai yra Buvo siekiama sužinoti ar tiriamieji pakanka- vykdomi ir juose naudojamos priemonės, padedan- mai gerai žino ką apima sąvoka ekologija. Jiems čios meninės kompetencijos lavinimui. buvo pateiktas klausimas su trimis, ekologiją apibū-

1 lentelė.Ekologinių projektų turinio pritaikymas meninės kompetencijos lavinimui/-si Kategorijos Infor mantai Autentiški informantų teiginių pavyzdžiai

Medžiaga 3 „Iš gamtoje prisirinktos medžiagos daug ką galima kurti. Neseniai da- meninėms rėm knygą iš džiovintų augalų...“. veiklos „Mano grupėje viena mama atnešė visą kibirą molio. Užsidengėm drėgnu skuduru, kad neišdžiūtų ir vis lipdom. Mano vaikams patinka, bet man nelabai. Labai teplus“. „Kalėdų eglės miške kirsti nereikėjo. Iš mažų šakelių rišom su vaikais. Ir tėvai padėjo. Dar gražesnė už tikrą buvo. Iki lubų. Patys vaikai iš sūdytos tešlos lipdė jai žaisliukus, paskui nudažė, patys sukabino“. Estetinis 2 „...surenka šiukšles, švaru, gražu pasidaro, malonu akiai. Į Panemunės ugdymas(is) šilą maloniau nueiti tada...“. „Balandžio mėnesį dalyvaujam akcijoje „Darom“. Darželis bendradar- biauja su Panemunės biblioteka. Einam tenai aprinkti šiukšles. Ten ne tik talkinam, bet ir veiklas susiorganizuojam. Daugiau judrias, pažinimo... nepiešiam nuėję. Kūrybinė 2 „...prisiminiau, jau šiemet darėm – „Oliziukus“. Trumpalaikiame veikla projekte „Oliziukai“ trys grupės dalyvavo. Kojinėje ant drėgnų pjuvenų daiginom sėklas. Veidukus sukūrėm, su charakteriais tokius. Net į parodą į biblioteką nešėm...“. „Į panaudotus butelius pasėjom salotų, ridikų, agurkų. Internete radau, kaip butelį padaryti paršeliu. Nudažė vaikai ružavais dažais. Gražiai išėjo. Lauke tėvai pagamino stovą braškėms ir žirniams auginti. „Pernai „Voveriukų“ ir „Gandriukų“ grupės iš plastiko butelių kartu statė namelį vaidinimui „Kiškių trobelė“. Vaikai vaidino pasaką. Čia buvo iš ilgalaikio ekologinio projekto „Žalioji knyga“ etapas. Ėjome į biblioteką (socialinis partneris - autorės pastaba) vaidinti. Buvom pasikvietę senelius iš dienos centro pasižiūrėti vaidinimo. Vaikai su kaukėmis vaidino. Pavasarį sėjom, daiginom sėklytes. Trumpalaikis projektas, atrodo, „Opa pa, augo žirnis ir pupa“. O šiais metais savo grupėje net du trumpalaikius įvykdėm: „Gamtą myliu – sveikai gyvenu“, „Žalia palangė“.

143 gero sutinku, „ko gero nesutinku“. Taip pat palik- ta galimybė atsakyti tiems, kurie neturi nuomonės šiuo klausimu. Jie gali rinktis atsakymo variantą „negaliu atsakyti“. Apibendrinti rezultatai pateikti 4. paveiksle. Iš diagramos matyti, kad po vieną atsakymą „Visiškai nesutinku“, kad projektinėje veikloje taikant ekologinio ugdymo nuostatas, šis meninės kompetencijos ugdymo dėmuo gali būti lavinamas, 3 pav. Sąvokos „Ekologija“ apibūdinimo rezultatai gavo visi keturi meninės kompetencijos lavinimo dėmenys. dinančiais teiginiais. Apibendrinti atsakymų rezul- Atsakymo varianto „Ko gero nesutinku“ nei tatai pateikiami 3 paveiksle. karto nepasirinko nei vienas respondentas. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad daugiau Mažiausią palaikymą, atsakant į klausimą „Ko kaip pusė apklaustųjų pilnai ar beveik tiksliai api- gero sutinku“, surinko vaidyba. Tik du tiriamie- brėžia kas yra ekologija. Tačiau trečdalis nepakan- ji daro prielaidą, kad projektinėje veikloje taikant kamai tiksliai suvokia, kad ekologija nėra vieną ekologinio ugdymo nuostatas, šis meninės kompe- siaurą sritį apimanti sąvoka, todėl galima daryti tencijos ugdymo dėmuo gali būti lavinamas. Muzi- prielaidą, kad ugdymo procese gali neišnaudoti visų ką ir šokį iš dalies palaiko 4 apklaustieji, dailę – 3. ekologinių nuostatų perteikimo galimybių ir pačias Jeigu respondentas pasirinko atsakymą „Vi- nuostatas perteikti ribotai. Tikėtina, kad stokodami siškai sutinku“, jo nuomone projektinėje veikloje teorinių šios srities žinių, tiriamieji planuoja savo taikant ekologinio ugdymo nuostatas, šis meninės ugdomąsias veiklas spontaniškai, įtraukdami į jas kompetencijos ugdymo dėmuo gali būti lavinamas. ekologinį lavinimą. Čia lyderio vaidmuo atiteko vaidybai. Teiginį palai- Meninę kompetenciją sudaro keturi dėmenys: ko net 6 tiriamieji. Likusius meninės kompetencijos dailė, muzika, šokis ir vaidyba. Buvo siekiama su- ugdymo dėmenis visiškai palaiko po 4 apklaustuo- žinoti apklaustųjų nuomonę, ar visi šie dėmenys sius. gali būti lavinami vykdant ekologinius projektus. 1 respondentas pasirinko atsakymo varian- Nuomonei išsakyti pasirinkta vertinimo sistema, tą „Negaliu atsakyti“, ar dailė gali būti tas dėmuo, kai tiriamieji gali rinktis nuo atsakymo varianto „vi- kuris lavinamas ekologinio turinio projektuose. Tai siškai sutinku“ iki atsakymo „visiškai nesutinku“. reiškia, kad jis neturi nuomonės šiuo klausimu. Abejojantieji gali pasirinkti tarpinius variantus: „ko O. Monkevičienė (2001) teigia, kad nereikia

4 pav. Apklaustųjų nuomonė kaip, projektinėje veikloje taikant ekologinio ugdymo nuostatas, lavinami meninės kompetencijos ugdymo dėmenys 144 nės kompetencijos lavinimą galima susieti su gam- tosauginio ugdymo turiniu. Apklausa raštu parodė, kad ekologinių projektų metu gali būti lavinami visi meninės kompetencijos dėmenys, tačiau apklausos žodžiu metu, pedagogai išskyrė tik dailės veiklas ir vaidybą. Meninė kompetencija gali būti lavinama ne vien tik dailės veiklų metu. Gamtos stebėjimai, 5 pav. Ar gamtos harmonija lavina estetinį skonį asmeniniai potyriai įvairių žaidybinių veiklų metu, estetinio santykio su aplinka kūrimas taip pat gali pamiršti, jog dailė remiasi svarbiausiu žmogaus in- padėti meninės kompetencijos lavinimui/-si. Ap- formacijos suvokimo apie supantį pasaulį šaltiniu klausos raštu rezultatai parodė, kad dauguma tiria- – regėjimu. Tuo pasinaudojus, reikia skatinti vaikus mųjų gerai supranta kad ekologija nėra vieną siaurą kuo dažniau atsigręžti į gamtą, kurios harmonija ir sritį apimanti sąvoka, todėl galima daryti prielaidą, grožis lavina estetinį skonį. Apibendrinti rezultatai, kad ugdymo procese išnaudos ekologinių nuostatų gauti išanalizavus atsakymus į klausimą “Ar gam- perteikimo galimybes. tos harmonija lavina estetinį skonį?”, pateikti 5 pa- veiksle. Rekomendacijos pedagogams: Dauguma apklaustųjų neprieštarauja nuomonei, Ugdomojoje veikloje taikyti įvairius metodus, kad gamtos harmonija lavina estetinį skonį, todėl integruoti veiklas, kad potyriai būtų kuo labiau plė- galima daryti prielaidą, kad savo veiklose jie prati- tojami ir kuo įvairesni. na vaikus kuo dažniau atsigręžti į gamtą ir pastebėti Plėtoti savo kompetencijas ekologinėje srityje. jos grožį. Galima daryti prielaidą, jog pedagogai su- Lavinant vaikų meninę kompetenciją, ypač atkreipti pranta gamtos naudą estetiniam lavinimui ir išnau- dėmesį į tyrinėjimų sritį. doja natūralią aplinką ugdydami vaikus. Domėtis ekologinių medžiagų, darbo priemonių Meninė ikimokyklinuko kompetencija – tai ir įvairove. Darbas su tokiomis medžiagomis kaip: atvirumas estetiniams įspūdžiams, estetinis suvo- molis, herbarai, džiovintos augalų sėklos ir t. t. vai- kimas (Gerčienė ir kt., 2011). Galima teigti, kad kams padės geriau suprasti gamtą, priartėti prie jos, estetinio gamtos ir žmogaus santykio skatinimas sąlygos meninės kompetencijos lavinimą/-si. yra labai puiki priemonė meninės kompetencijos la- Panaudoti tautinį paveldą. Liaudies dainas, rate- vinimui. Tęsiant prieš tai užduoto klausimo mintį, lius, pasakas, susijusias su gamtos tematika, galima respondentų buvo klausiama “Ar dailės raiška at- panaudoti įvairiuose ekologinių projektų etapuose. skleidžia estetinį gamtos ir žmogaus santykį?”. Api- Estetiniai potyriai sudarys sąlygas kūrybiškumui, bendrinus rezultatus paaiškėjo, jog visi apklaustieji ritmikai, vaizdiniams, judesiui pasireikšti. sutinka, kad dailės raiška atskleidžia estetinį gamtos Stebėti vaikų kūrybos procesą. Daug infor- ir žmogaus santykį. Galima daryti prielaidą, kad macijos savyje slepia ir pats kūrybos vyksmas. veikloje per estetinio gamtos ir žmogaus santykio Nepamirškime pastebėti vaiko nuotaikos, elgesio, kūrimą, yra lavinama meninė kompetencija emocijų raiškos kada jis veikia, pakalbinkime jį ir atrasime dar daug ko neatrasto, pastebėsime be galo Išvados daug kūrybiškumo apraiškų. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie ikimo- kyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos Literatūra lavinimo/-si galimybes galima teigti, jog ekologinių Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa ir nuostatų ugdymas projektinėje veikloje yra tinkama priedai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo priemonė, siekiant lavinti meninę kompetenciją. ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. V-779 Daugelis mokslininkų akcentuoja aktyvios veiklos . – Vilnius, 2014. svarbą. Berns R. M. Vaiko socializacija. Šeima, moky- Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad meni- kla, visuomenė. - Vilnius, Poligrafija ir informatika,

145 2009. span and to take training methods of an artistic ex- Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika. – Vil- cellence into a consideration while solving this ur- nius, 2001. gent problem of the society. These are the results of Lamanauskas V. Kai kurios metodologi- the research accomplished in Kaunas „Pienė” sana- nės gamtamokslinio ugdymo tyrimų kryptys torium kindergarten. (2003). Prieiga per internetą http://oaji.net/ar- ticles/514-1393404186.pdf[žiūrėta 2014 09 30]. Scholar duomenų bazė. Monkevičienė O. Ankstyvojo ugdymo vadovas. - Vilnius, Minklės, 2001. Szarkovicz D. Stebėjimas ir refleksija vaikystė- je. Thomson learning Australia, 2006. Vaitkevičius J. Istorinė (lyginamoji) didaktika. - Vilnius, 2001. Žukauskienė R. Raidos psichologija: integruo- tas požiūris. - Vilnius, Margi raštai, 2012. Adaškevičienė, Z. Birontienė. 5—7 metų vaikų pusiausvyros kaita skatinant jų fizinį brendimą mo- kyklai (2006). Prieiga per internetą http://www.lsu. lt/ [žiūrėta 2015 01 12]. Bonnett. M., Williams J. Environmental Edu- cation and Primary Children‘s Attitudes towards Natureandthe Environment (2006). Pri- eiga per internetą http://www.tandfonline.com [žiū- rėta 2015 01 12]. Gerčienė - Leonienė A., Ragauskienė I., Bal- takienė J. Ikimokyklinukų kompetencijų ugdymas (2011). Prieiga per internetą http://www.ikimoky- klinis.lt [žiūrėta 2014 10 02]. Lee P., Stewart D. Does a Socio- Ecologi- cal School Model Promote Resiliencein Prima- ry Schools? (2012). Prieiga per internetą http:// web.b.ebscohost.com /ehost/pdf [žiūrėta 2015 01 12]. Monkevičienė O. Ikimokyklinio ir priešmokyk- linio ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos. Vilniaus pedagoginis universitetas, Vaikystės studijų katedra (2008). Prieiga per internetą http://www.b iblioteka. vpu.lt/pedagogika[žiūrėta 2014 10 02]. Neal J. V., Neal Z. P. Nestedor Networked? Future Directions for Ecological Systems Theory (2013). Prieiga per internetą http://web .b.ebscohost. com [žiūrėta 2015 01 07].

Summary Object of this article is to find out the possibile values of nature protection to the pre-school age

146 VAIKŲ FANTAZAVIMAS ŽAIDŽIANT

Rita Pūtvienė, Kauno sanatorinis lopšelis-darželis „Pienė“, Lietuva

Anotacija Akivaizdu, kad vaikų vaizduotė skiriasi nuo Šiame darbe nagrinėjami 5-6 metų vaikų fan- suaugusiųjų. Dažnai manoma, kad vaikų vaizduotė tazavimo ypatumai ir pasireiškimas įvairioje vaiko yra turtingesnė nei suaugusiųjų. Vaikai daug fanta- veikloje, kūrybiškumo ugdymas. Šiandien neabejo- zuoja žaisdami, tiki nerealių būtybių egzistavimu, jama fantazavimo svarba vaikų raidoje, vaikų fan- kai kurie netgi turi įsivaizduojamus draugus. Vaikų tazavimas susijęs su vaikų emociniais ir kognityvi- fantazavimas, prasidėjęs apie antruosius gyvenimo niais sugebėjimais, vėlesniu kūrybiškumu, svarbiu metus, aukščiausią tašką pasiekia vėlyvaisiais prieš- bendrai žmogaus gyvenimo kokybei. Todėl ugdymo mokykliniais metais, ir ima mažėti pradinėje moky- procese svarbu atsižvelgti į vaikų vaizduotės vys- kloje. tymąsi ir suteikti reikiamas sąlygas vaizduotės plė- Tačiau tai neatitinka faktų apie vaizduotės ryšį trai. Darbo tikslas – geriau pažinti ikimokyklinio su mąstymo procesais ir patirtimi. Vaikų patirtis yra amžiaus vaikų fantazavimo ypatumus, išsiaiškinti mažesnė nei suaugusių, interesai yra siauresni, o kaip pasireiškia vaikų fantazavimas ikimokyklinėse mąstymas yra žemesnėse stadijose nei suaugusiųjų. įstaigose įvairios veiklos metu, kokie galimi šio am- Vaizduotė susijusi su patirtimi, ji operuoja vaizdi- žiaus vaikų fantazavimo skatinimo būdai. Tyrimo niais, kilusiais iš sąlyčio su tikrove, todėl kuo tur- rezultatai parodė, kad vaikai daugiausiai fantazavo tingesnė vaiko patirtis, tuo gausesni jo vaizdiniai, žaisdami ir paskatinti kalbėti apie savo fantastinius tuo daugiau ir naujų vaizdų įmanoma iš jos sukurti. norus; mažai fantazavo klausiami apie praeities įvy- Keliais pirmaisiais gyvenimo metais vaiko vaizduo- kius, susijusius su emocijomis. Nustatyta, jog prieš- tė yra labai ribota, nes neturtinga jo patirtis, nedaug mokyklinio amžiaus vaikai geba skirti fantaziją nuo naujų įspūdžių, todėl jų perpavidalinimo galimybės realybės. tebėra labai siauros. Kai vaikas pradeda vis plačiau ir giliau suvokti įvairus galimus daiktų ir reiškinių Įvadas santykius, anksčiau nepatirtus vaizdus, jo vaizduotė Vaikų fantazavimas prasideda apie antruosius labai išlavėja. Ji gali įveikti tolimus erdvės atstumus gyvenimo metus. Augančio vaiko vaizduotė vis la- bei reiškinių prieštaringumus. biau lavėja. Pavyzdžiui, 2 metų vaikas gali įsivaiz- Gyva vaizduotė – vienas iš gabiems vaikams duoti, kad geria arbatą iš žaislinio puoduko, 3 metų būdingų ypatumų. Gabūs vaikai mėgsta spėlioti vaikas maitina iš jo lėlę, dar vėliau tas žaislinis puo- – „kas, jeigu“, kartais jie būna impulsyvūs, o daž- dukas gali virsti bet kuo – sukurto kompiuterio su- niausiai – jautrūs grožiui bei estetinėms vertybėms, dėtine dalimi, kosminiu laivu ar kėdute lėlei. Vaikų Jų lakesnė vaizduotė, jie ilgai tiki pasakomis, daug fantazavimas yra susijęs su mąstymo raida. Vaikai svajoja. 2-5 metų vaikai dar nesugeba rasti ribos ypač daug fantazuoja ikioperacinio mąstymo sta- tarp fantazijos ir realybės. Šis gebėjimas atsiranda dijoje, kuri trunka nuo 2 iki 6 metų, šioje stadijoje apie šeštus metus. Gabių vaikų atveju, fantazijos ir vaiko vaizduotė labai išlavėja. realaus pasaulių persipynimas išlieka kur kas ilgiau.

147 Jie taip suauga su savo sukurtais fantazijų objektais, išgalvotais žaidimais, yra svarbios jų socialinei ir kad kartais tiesiog neįmanoma atskirti, kur ties, o pažintinei raidai. kur išgalvota istorija. Jų vaizduotė tokia ryški ir tur- Ankstyvoje vaikystėje vyrauja du žaidimų tipai: tinga, kad fantastiniame pasaulyje gali sutilpti ir ne- socialinis ir vaidmeninis (siužetinis). Žaisdami soci- egzistuojantys draugai, ir trokštamas brolis ar sesu- alinius žaidimus vaikai tampa socialesni, mažėja jų tė. Ir suaugę tokie vaikai gyvenime ir darbe išlieka egocentrizmas, vaidmeniniai žaidimai padeda mo- kūrybiški, išradingi, žaismingi. kyti juos įvairių vaidmenų, išreikšti savo baimes ir Tikslas – ištyrus 5–6 metų amžiaus vaikų fanta- fantazijas, moko bendrauti. Juose vaikų kūrybišku- zavimo ypatumus bei raišką įvairios veiklos metu, mas reiškiasi ne tik pasirenkant vaidmenis, bet ir ke- atskleisti šio amžiaus vaikų fantazavimo skatinimo čiant savo vaidmeninį žaidimą, jo siužetą pritaikant būdus. prie kito vaiko norų. Uždavinys – nustatyti vaikų fantazavimo ypa- Žaidimų turinys yra tai, ką vaikas laiko svar- tumus vaikų žaidimų, svajonių išsakymo aptarimo biausiu gyvenime. Patys mažiausieji svarbiausiu lai- metu. ko patį veiksmo procesą, pvz. važiavimą traukiniu, Tyrimo uždaviniams įgyvendinti buvo atliktas plaukimą laivu. Vidutinio amžiaus ikimokyklinukų konstatuojamasis 5– 6 metų amžiaus vaikų tyrimas siužetinių žaidimų turinys – žmonių tarpusavio san- ir ugdomasis eksperimentas. Konstatuojamojo ty- tykiai. O pagrindinis vyriausių priešmokyklinukų rimo metu buvo siekiama nustatyti vaikų fantaza- siužetinių žaidimų turinio komponentas – laikyma- vimo ypatumus, neįtakojant jų fantazijos jokiomis sis taisyklių, kurias sąlygoja atliekamas vaidmuo. pedagoginėmis priemonėmis. Tyrime buvo taikomi Vaizduotės žaidimai yra susiję su kūrybiškumu, šie metodai: pokalbis, kūrybinės užduotys, žaidimo jie siejami tiek teoriškai, tiek empiriškai. Vaizduotės stebėjimas. Po tyrimo atliktas duomenų apibendri- žaidimai paprastai laikomi tiek kūrybiškumo išraiš- nimas. ka, tiek skatinantys kūrybinius procesus. Teoriškai, žaidimai skatina kūrybiškumui svarbių kognityvinių Fantazavimas žaidimų metu ir emocinių procesų vystymąsi, empiriškai žaidimai Kūrybinius procesus ypač dažnai galime stebėti yra susiję su kūrybiškumo matais. Žaidimai skati- žaidime. Pagrindinis ikimokyklinio vaiko užsiėmi- na kūrybiškumą, divergentinį mąstymą. Žaisdamas mas yra kūrybiški žaidimai, kuomet jie gali vaiz- vaikas išmoksta mąstyti vaizdiniais, lavėja jo vaiz- duoti ir vaidinti bei savo žaidimuose naudoja objek- duotė, be to, žaidimas vertingas vaiko asmenybei. tų, kurių tuo metu nėra, vaizdinius. Žaisdami vaikai dažnai naudoja žaislus, taip pat Psichologai nėra vieningos nuomonės, apibū- įvairius daiktų pakaitalus. Kai kurie vaikai turi ir įsi- dindami žaidimą, nes jis palaiko daug įvairiausių vaizduojamus draugus. Manoma, kad tokių draugų vaiko veiklos sričių, reiškiasi įvairiomis situacijo- turi apie 12-31 proc. vaikų, daugiausiai ikimokykli- mis, tačiau žaidimo svarba raidai neabejojama. Fan- niame amžiuje, todėl juos galima laikyti dar viena tazuodamas vaikas gali patekti už realaus pasaulio vaikų fantazavimo išraiška. Tai nematomos būtybės, ribų ir kūrybingai išspręsti įvairias problemas. Žai- kurioms vaikai suteikia vardus, su jomis kalba, žai- dimas yra tyrinėjimas, kur vaikas gali laisvai veikti džia. Kai kurie mokslininkai įsivaizduojamų draugų ir tokia veikla stimuliuoja tolesnę vaiko intelekto buvimą sieja su aukštu intelekto ir kūrybiškumo ly- raidą. Vaikystės žaidimai padeda sukaupti patyri- giu, tuo tarpu kiti tai sieja su vienišumu ir patologija. mą, susidaryti veiklos įgūdžius, suprasti suaugusių Hart ir Zellars (2006) daro išvadą, kad tokie draugai žmonių santykius, į juos įsijausti, vaizduote ir mąs- dažnai reiškia sveiką vaiko vaizduotės išraišką, jie tymu pagilinti jutiminį tikrovės suvokimą. Žaidžiant yra kelias į saviraišką, emocinę iškrovą, tyrinėji- lavėja vaiko fizinės ir psichinės funkcijos, jis įgyja mą, taip pat jie padeda įveikti nerimą bei gyvenimo dalykinių žinių, nes geriau pažįsta tikrovę. Žaisda- sunkumus, o taip pat, kad vaikystės vidinis pasaulis mas vaikas gyvena dabartimi ir žaidimai kiekvienu yra daug turtingesnis ir gilesnis nei kartais manoma. momentu yra rezultatyvūs – lavina jo fizinį ir psi- Bouldin (2006) pažymi, kad vaikų, turinčių įsivaiz- chinį pajėgumą. Vaikų svajonės, pasireiškiančios duojamus draugus fantazijos yra turtingesnės, jie

148 daugiau ir aiškiau įsivaizduoja, įsivaizduodami be- įsivaizduojamus vaidmenis, nei berniukai, o berniu- veik mato ir girdi priešais save savo įsivaizduojamą kams būdingi ilgesni periodai, kurių metu jis nežai- turinį, jų fantazijų turinys yra turtingesnis nei tokių džia siužetinių žaidimų. Taip pat mergaičių pokal- įsivaizduojamų draugų neturinčių bendraamžių, taip biuose yra daugiau žodinių fantazijų, nei berniukų pat jie daugiau įsivaizduoja būdami vieni ir tai gali ir daugiau jų yra siužetiniuose žaidimuose. reikšti, kad šie vaizdiniai jiems teikia palaikymą Vaikų emocijos fantazuojant vienatvės akimirkomis . Vaikų žaidimuose pastebimi ir lyčių skirtumai. Vygotskis teigia, kad vaikų fantazijos ir emoci- Psichologai, stebėdami vaikų žaidimus pastebi, kad jos yra abipusiai susijusios. Tiek jausmai ir emoci- jau ankstyvoje vaikystėje juose atsiranda stereotipų, jos veikia fantazijas, tiek tam tikras įsivaizdavimas susijusių su lyties funkcijomis. Manoma, kad nesą- veikia žmogaus jausmus. moningai jie pradeda rutuliotis jau šeimoje. Berniu- Mokslininkai pastebėjo, kad vaikai dažniau lin- kai socialiniuose žaidimuose su daiktais linkę vaiz- kę įsivaizduoti įvykius, kurie jiems sukelia teigia- duoti fiziškai stiprius herojus, kitaip nei mergaitės, mas emocijas. Vaikų sugebėjimas atskirti fantazijas jie įsitraukia į vaidmenis susijusius su fizine jėga. nuo realybės taip pat susijusios su emocijomis, įsi- Mergaitės žaisdamos fantazuoja dažniau ir sudėtin- vaizduodami įvykius, kurie sukelia neigiamas emo- giau, t.y. ilgesnį laiką, labiau išvystydamos temą ir cijas, baimę, vaikai dažniau linkę prisiminti, kad naudodamos abstraktesnes reprezentacijų formas tam tikras įsivaizdavimas nerealus. O įsivaizduoja- nei berniukai. Berniukų žaidimai su mergaičių mė- mi dalykai ar įvykiai, sukeliantys teigiamas emoci- giamais žaislais, kaip lėlėmis, daktaro reikmenimis, jas, jiems atrodo labiau realūs. virtuvės įranga yra mažiau rafinuotas nei jų žaidimai Vaikų fantazavimas žaidžiant susijęs su jų emo- su berniukams labiau įprastais ir mėgiamais žais- ciniu supratingumu, kurio dėka vaikas gali supras- lais, kaip kaladėlės, traukiniai, mašinos. Priešingai, ti savo emocijas ir jas kontroliuoti, interpretuoti ir mergaičių žaidimai su labiau berniukų mėgiamais reaguoti į kitų emocijas ir suprasti, kaip tam tikros žaislais nėra mažiau rafinuotas ir sudėtingas, nei su situacijos ir elgesys gali paveikti kito žmogaus jaus- mergaičių labiau mėgiamais žaislais. Taip pat paste- mus. Žaidimas atspindi vaikų natūralias emocines bėta, kad berniukai labiau vengia žaisti su „mergai- būsenas ir vaiko sugebėjimą išreikšti ir integruo- tiškais“ žaislais nei mergaitės su „berniukiškais“ . ti savo emocijas. Kuo nors pasiversdami žaidimų Žaislai skirti mergaitėms ir berniukams turi ir metu jie atkartoja realų ar įsivaizduojamą patyrimą, skirtingą ugdomąją reikšmę: kuris jiems turi emocinę reikšmę. Vaikų fantazavi- ●● mergaitėms skirti žaislai ir žaidimai pade- mas žaidimuose susijęs su jų emociniu savęs ir kitų da praktikuotis veikloje, siejamoje su globa ir suvokimu. Ne visų vaikų fantazijos yra gražios, kai namais, ugdo bendravimo, bendradarbiavimo, kurių vaikų fantazijos yra kupinos smurto. Agre- rūpinimosi įgūdžius; syvios fantazijos susijusios su dažnu antisocialiu ●● berniukų žaislai ir žaidimai skatina išradin- elgesiu, pykčio protrūkiais ir vengimu padėti drau- gumą, poreikį keisti aplinką, padeda ugdyti įgū- gams, menku bendravimu, didesniu konfliktavimu džius, kurie formuoja matematinių ir erdvinių su draugais ir mažiau empatišku moraliniu jautrumu sugebėjimų pagrindus, plėtoja savarankiškumą, ir po keleto metų. Ikimokykliniame amžiuje vaikai konkurencingumą, stiprina lyderiui būdingus gali turėti vaizduotės baimių – labai gyvai įsivaiz- bruožus. duoja baubus, raganas, supermenus, apie kuriuos Kubeliai ir dėlionės, kurios tradiciškai laikomos skaito knygose, mato filmuose. Mažiau saugioje berniukų žaislais, ugdo vaizdinius-erdvinius įgū- situacijoje – likęs vienas, tamsoje – pradeda bijoti džius. Todėl labai svarbu siekti organizuojant vaikų savo susikurtų vaizduotės tvarinių. Dauguma pen- žaidimus ir užsiėmimus, kad abiejų lyčių vaikai ug- kiamečių ar šešiamečių vaikų žino, kad vaiduoklių, dytųsi ir vienokius, ir kitokius gebėjimus. žmogėdrų gyvenime nebūna, bet vis tiek bijo to, ką Pažymėtina, jog mergaitės žaisdamos siuže- įsivaizduoja. Kai kurie vaikai vis dar aiškiai neskiria tinius žaidimus ilgesnį laiką būna įsitraukusios į realybės nuo fantazijos ir bijo visų įsivaizduojamų

149 dalykų, kokių gyvenime nebūna. Vaizduotės baimę realias sąlygas, ir 20,6 proc. vaikų kūrė įsivaizduo- ypač skatina televizija. Kai vaikui skaitome tekstą jamas sąlygas (1 pav.). apie baisius dalykus, jie neturi patirties, kad juos re- 1. Žaidimai, prisiimant vaikams nebūdingus alistiškai įsivaizduotų, todėl jie jo per daug nepavei- vaidmenis kia. Kai vaikas žiūri siaubo filmą, realistiniai siaubo vaizdai jau sukurti, jie giliai įsirėžia į vaiko sąmonę Žaisdami vaikai daugiausiai kūrė realias žmo- ir ilgai jį baugina. nių gyvenimo sąlygas, prisiimdami sau įvairius suaugusiųjų vaidmenis, kaip pvz. tėvų, gydytojų, Vaikų fantazavimas žaidžiant pardavėjų. Į šiuos žaidimus įsitraukė apie 10 mer- Tyrime dalyvavo 65 vaikai: 30 berniukų ir 35 gaičių ir tik keli berniukai. Populiariausias buvo mergaitės. Daugiausiai buvo 5 ir 6 metų amžiaus šeimos žaidimas, žaidžiant vaidmenimis ar lėlėmis. vaikų. Į žaidimus įsijungė 92,3% stebimų vaikų. 5 Išsamesni duomenys, kur nurodyta, kiek vaikų kokį vaikai – 2 mergaitės ir 3 berniukai – nefantazavo: pykosi, matavosi ūgį, skaitė knygą. Fantazavimas žaidimų metu buvo koduojamas apjungiant vaikų fantazijas į tam tikras grupes. Tam tikslui pasirinkti tokie vertinimo kriterijai kaip vai- kų žaidimo, fantazijų siužetas, tema, turinys ir žaidi- mų pobūdis: ar buvo žaidžiama žaislais, ar žaidime dalyvavo tik vaikai pasiskirstę vaidmenimis. Todėl pvz. buvo atskirai koduojamas žaidimas šeima žai- džiamas su lėlėmis ir toks pat žaidimas be lėlių. Daugiausia vaikų žaidė vaidmeninius žaidi- mus, prisiimdami vaikams nebūdingus vaidmenis: 2 pav. Vaidmeniniai žaidimai prisiimant vaikams jie imitavo šeimą, vaidino teatrą, cirką ir kt. Šiuos nebūdingus vaidmenis žaidimus žaidė daugiausia mergaitės. Nemaža da- lis vaikų pasirinko žaidimą, kuriant realias sąlygas: žaidimą pasirinko, pateikiami 2 pav. žaidė mašinomis, kaladėlėmis, žaisliniais gyvūnais. Vaidmeninių žaidimų prisiimant vaikams nebū- Čia daugiau buvo berniukų. Įsivaizduojamas sąly- dingus vaidmenis pasiskirstymas procentais patei- gas, vaidinant gyvūnus, fantastines būtybes, kūrė kiamas 2 lentelėje. penktadalis vaikų, kur mergaičių ir berniukų buvo Mergaitės dažniausiai žaidė lėlėmis vaizduo- maždaug po lygiai. 39,7 proc. stebimų vaikų žaidė damos mamas ir vaikus, besirūpindamos savo įsi- vaidmeninius žaidimus priimdami vaikams nebū- vaizduojamais vaikais, bendraudamos tarpusavyje dingus vaidmenis, 39,6 proc. vaikų žaidė kurdami atkartojant galbūt savo mamų ar kitų reikšmingų suaugusių moterų elgesio modelius: Berniukai įsijungė vaidinant teatrą, cirką, kon- certą bei žaidžiant parduotuvę. 2. Žaidimai kuriant realias sąlygas Čia dominavo konstrukciniai žaidimai, po- puliarūs berniukų tarpe. Į šiuos žaidimus įsitraukė apie 10berniukų ir kelios mergaitės. Populiariausias buvo žaidimas su mašinytėmis ir kaladėlemis bei su tuo susijęs fantazavimas. Detalesni duomenys, kur nurodyta, kiek vaikų kokį žaidimą pasirinko, patei- kiami 3 pav. 1 pav. Vaikų žaidimų pobūdis

150 Apibendrinimas Paskutiniuosius 25 metus raidos psichologai itin domisi vaiko mąstymu bei socialinės aplinkos įtaka jo kognityviniams gebėjimams. Ne išimtis ir realybės bei fantazijos supratimas, kuris ikimokykli- niame amžiuje pasižymi tuo, jog vaikai objektams, reiškiniams, situacijoms priskiria savybes, kurių šie realiame pasaulyje iš tikrųjų neturi. Ikimokyklinio 3 pav. Žaidimai kuriant realias sąlygas amžiaus vaikai sunkiai atskiria realybę nuo fantazijų – tai taip pat susiję su jų mąstymo ypatumais ir ži- Didžiąją dalį berniukų žaidimų sudarė žaidimai niomis apie pasaulį. Vaikai gyvena pasaulyje, kuria- kaladėlėmis ir mašinėlėmis. Tokiuose žaidimuose me fantazijos ir realybė yra labiau persipynusios nei žaidimo svarbiausias momentas buvo ne tam tikri suaugusiųjų, vaikai linkę tikėti fantastinių būtybių vaidmenys, bet įvairų statinių statymas ir jų naudo- realumu, tačiau stebimi ir vaikų sugebėjimai atskirti jimas mašinoms, jie dažniausiai statė garažus, tiltus realybę nuo fantazijų. Pvz., 3 metų vaikai gali at- mašinoms, taip pat kitus statinius, jei nenaudojo ma- skirti mintį ar vaizdinį nuo realaus fizinio objekto, šinų (namus). jie kalba apie skirtumus tarp realybės ir apsimetimo 3. Žaidimai kuriant įsivaizduojamas sąlygas kuo nors, realybės ir žaislų, realybės ir paveikslė- lių. 4 metų vaikai taip pat turi solidžių sugebėjimų Tai buvo įdomiausi ir kūrybingiausi vaikų žaidi- atskirti realybę nuo apgaulingos išvaizdos. Vaikui mai. Jie sudarė 20,6% visų žaidimų. Žaidimus kur- augant didėja jo žinios apie aplinką, taip pat ir apie dami nerealias, o įsivaizduojamas sąlygas žaidė 6 realias būtybes, bei apie socialiai įprastus mitus, mergaitės ir 5 berniukai. Daugiausia vaikų įsijungė kaip pvz., Kalėdų senelį. Tačiau Sharon T., Wool- į vaidmeninį žaidimą gyvūnais. Išsamesni duome- ley J. (2004) teigia, kad net tuo pačiu metu tikėdami nys su tiksliai nurodytu vaikų skaičiumi pateikiami fantastinių būtybių realumu, jie traktuoja jas labai 4 pav. skirtingai nuo realių būtybių pagal jų savybes. To- kiu būdu vaikai fantastines būtybes priskiria atskirai kategorijai – nei tikrai realioms, nei įsivaizduoja- moms, bet kažkur ties viduriu. Iš šios kategorijos vėliau formuojasi suaugusių kategorija fantastinėms būtybėms. Todėl tiksliau būtų sakyti, kad vaikai ne neskiria ribų tarp įsivaizduojamo ir realaus, bet yra aktyviame šių ribų formavimo procese. Sobel D., Lillard D. (2001) teigia, kad vaikai fantazijų turinio dėka pradeda suprasti, kad apsimetimo kažkuo pro- cese dalyvauja protas. 4 pav. Žaidimai kuriant įsivaizduojamas sąlygas Išvados Apibendrinant žaidimų stebėjimų rezultatus, Ikimokyklinio amžiaus vaikų fantazavimą la- galima pastebėti akivaizdžią lyties faktoriaus įtaką biausiai skatina kūrybiška nevaržoma veikla, pa- renkantis žaidimus – mergaitės daugiau žaidė šei- grįsta laisvės principu. mą, kur vaidino mamas, o berniukai žaidė kons- Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai daugiausia trukcinius žaidimus su mašinomis ir kaladėlėmis. fantazavo žaisdami (92,1 proc.). Daugiausia vaikų (apie 40%) žaidė vaidmeninius žaidimus, prisiimdami vaikams nebūdingus vaidme- Literatūra nis, nemažai vaikų (apie 36%) pasirinko žaidimą, Banevičienė B., Brazauskeinė A., Bortkevičie- kuriant realias sąlygas, originaliausius žaidimus ku- nė V. ir kt. Priešmokyklinio Ugdymo Turinio Įgy- riant įsivaizduojamas sąlygas žaidė apie 20% vaikų. 151 vendinimas. Metodinės rekomendacijos. Lietuvos was found that preschool children are able to devote Respublikos Švietimo Ministerija. – Vilnius: Švie- fantasy from reality. timo Aprūpinimo Centras. Bouldin P. An Investigation of the Fantasy Predisposition and Fantasy Style of Children with Imaginary Companions //The Journal of Genetic Psychology, 2006, Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psicho- logija. - Vilnius, 2003. Grendstad N.M. Vaizduotė ir jausmai. - Vilnius: Margi raštai, 1999. A. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. – Kaunas: Šviesa, 1990. Pellegrini A.D., Bjorklund D.F. The Ontogeny and Phylogeny of Children’s Object and Fantasy Play // Human Nature, Vol. 15, No.1, 2004. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant.- Vilnius: Presvika, 2001. Pikūnas J., Palujanskienė A. Asmenybės vys- tymasis: kelias į savęs atradimą. – Kaunas: Pasau- lio Lietuvių Kultūros, Mokslo ir Švietimo Centras, 2000. E.Šeputytė- Vaitulevičienė: laikas svajoti ir fan- tazuoti 2011 01 www.asirpsichologija.lt Vygotsky L.S. Imagination and Creativity in Childhood // Journal of Russian and East European Psychology, Vol. 42, No. 1, 2004, p. 2-97

Summary The study looked at children aged 5-6 on fan- tasy features and manifestation of various activities, development of creativity. Today there is no doubt on fantasy importance of child development, child on fantasy related to children‘s emotional and cog- nitive abilities later creativity is the general quality of human life. Therefore, the education process is important to take into account the development of children‘s imagination and provide the necessary conditions for the development of the imagination. The aim – to get know children of preschool age on fantasy peculiarities, to find out how children- ex perience on fantasy preschools variety of activities during which the potential of the children on fan- tasy promotion techniques. The results showed that children mostly fantasized playing and encourage to talk about their fantastic pleasures; little fantasized asked about past events related to the emotions. It

152 VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO ATS(IS)KLEIDIMAS ANKSTYVUOJU TEATRO MENU

Jūratė Švaplėnienė, Regina Kulbokienė, Kauno lopšelis-darželis „Gandriukas“, Lietuva

Anotacija Kūrybiškumo ugdymo rezultatai priklauso nuo Straipsnyje pristatoma kūrybiškumo samprata, praktinių veiksmų. Pedagogai vaidina lemiamą aptariamas teatro meno pedagoginis reikšmingumas vaidmenį organizuojant į ugdytinių kūrybiškumo ikimokykliniame amžiuje. Analizuojama ir pagrin- sklaidą orientuotą ugdymo procesą (Eckhoff, 2011; džiama kaip teatro menas padeda skleistis vaikų Cheung, 2012). kūrybiškumui, kompetetingumui ikimokyklinio ug- Tradiciškai kūrybiškumas apibrėžiamas kaip dymo mokykloje. asmens gebėjimas atrasti tai, kas yra nauja, origi- Raktiniai žodžiai nalu, netikėta (Sternberg, Lubart, Kaufman, 2005; Ankstyvasis teatro menas, kūrybiškumo sam- Runco, 2008; De Bono, 2009). Pastaraisiais dešim- prata, kūrybiškumo ugdymas, teatro pedagogika, tmečiais mokslinėje literatūroje kūrybiškumo feno- ikimokyklinis ugdymas. menas nagrinėtas kaip kūrybos procesas ir jo rezul- tatas, asmenybės savybė ir mąstymo gebėjimas. Įvadas Kūrybiškumas, kaip procesas, apibūdinamas XXI amžiuje kūrybiškumas traktuojamas kaip kaip tam tikra kūrybinio mąstymo įvairovė, estetinis išskirtinis žmogaus gebėjimas, lemiantis jo sėkmę pasaulio suvokimas. Pabrėžiama kūrybinė intuicija, konkurencingame pasaulyje. Greitai besikeičiančios turtinga, fantazija, divergentinis mąstymas, įkvė- ekonominės sąlygos kelia ypatingus reikalavimus pimas, pasąmonės aktyvumas (Grecov, 2007; De žmogui – iš jo reikalaujama daugiau savarankišku- Bono, 2009). E. P. Torrance (1988) nuomone, kū- mo, kūrybiškumo, iniciatyvumo. Europos Vadovų rybiškumas turi būti suprantamas kaip divergentinis Tarybos susitikimo išvadose (2008/C 141/10) dėl mąstymas, pripažįstant kūrybinius ieškojimus, ku- kūrybingumo ir inovacijų skatinimo pasitelkiant rie lemia netikėtus rezultatus. Kūrybinio mąstymo švietimą ir mokymą, pabrėžiama, jog švietimo procesą apibūdina gebėjimai: generuoti keletą idėjų ir mokymo sistemos gali atlikti svarbų vaidmenį vienu metu; apibrėžti ir iškelti problemą; pateikti ugdant kūrybinius ir inovacinius gebėjimus, kaip skirtingų koncepcijų idėjas; pirmenybę teikti ne- svarbiausius veiksnius didinant ateityje ekonominį standartinėms idėjoms; įgyvendinti nestandartines konkurencingumą ir skatinant socialinę sanglaudą ir idėjas; analizuoti ir sintezuoti informaciją, siekiant individualią gerovę visoje švietimo sistemoje. Kon- išspręsti problemą (De Bono, 2009). Divergentinio krečios žinios bei gebėjimai turi būti plėtojami kartu mąstymo dedamosios yra mąstymo sklandumas, su bendraisiais gebėjimais, susijusiais su kūrybin- lankstumas, originalumas ir detalumas (Torrance, gumu, tokiais kaip smalsumas, intuicija, kritinis 1988; Petrulytė, 2001; Girdzijauskienė, 2005). bei neverbalinis (kūrybinis) mąstymas, problemų Kūrybiškumas, kaip asmenybės savybė, – tai sprendimas, eksperimentavimas, rizikos prisiėmi- atvirumas naujai patirčiai, savarankiškumas, lanks- mas ir gebėjimas mokytis iš klaidų, vaizduotė ir hi- tumas, dinamiškumas, originalumas ir kt. Daugelio potetinis samprotavimas, verslumo pojūtis. tyrinėtojų (Grecov, 2007; Jovaiša, 2007; Girdzi-

153 jauskienė, 2005; Grakauskaitė-Karkockienė, 2006) Uždaviniai: nuomone, kūrybiškumas yra gebėjimų visuma, ●● Išnagrinėti vaikų kūrybiškumo ats(is)kleidi- kompleksas intelektinių ir asmens savybių, į kurį mo ankstyvuoju teatro menu galimybes. įeina ir asmens požiūris į gyvenimą. Pažymima, kad ●● Pateikti ankstyvojo teatro meno pedagoginį kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asme- reikšmingumą, ugdomąsias teatro meno gali- nybės savybės: originalumas, lankstumas, sklandu- mybes. mas, smalsumas, jautrumas, energingumas ir sava- ●● Atskleisti vaikystės patyrimo sąsajas su tea- rankiškumas, gebėjimas spręsti problemas ir priimti tro menu. iššūkius. ●● Aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų kompe- Kūrybiškumas, kaip rezultatas, – tai gebėjimas tetingumo didinimą ankstyvuoju teatro menu. sukurti kažką naujo, neįprasto, originalaus; pabrė- Vaikų kūrybiškumo ats(is)kleidimas žiamas naujumas ir socialinis reikšmingumas (Gra- kauskaitė-Karkockienė, 2006). Kūrybos produktu Kūrybiško žmogaus ugdymas nuo pat mažens gali būti laikomi įvairūs veiklos rezultatai – ir idėjos, mokytojams tampa iššūkiu. Mokslininkai vieningai ir įvairių sričių (meno, mokslo, kasdienio gyvenimo) sutaria, kad ikimokyklinis ugdymas vaikui suteikia materialūs produktai. Tokia požiūrių į kūrybiškumą daugiausia galimybių kūrybiškumo raiškai ir plėto- įvairovė būdinga ir ikimokyklinio ugdymo procesui. tei. H. Gardner (1993) teigimu, kiekvienas vaikas Nuo to, kaip pedagogai supranta kūrybiškumą, daug gimsta turėdamas kūrybinį potencialą, o amžius nuo priklauso ir vaikų kūrybiškumo ugdymo ypatumai. trejų iki penkerių metų yra pats svarbiausias vaiko Siekiant atpažinti kūrybiškumą ankstyvojo ugdymo kūrybiškumo vystymuisi. Visi mes esame kūrėjai, aplinkoje, būtina visuminė jo samprata (Torrance, tik ne visi išdrįstame tuo patikėti. Ar žinojote, kad 1988; Sharp, 2004; Amabile, 2011), kuria remiantis 90 proc. penkiamečių vaikų yra kūrybiški, sulaukę kiekvienas vaikas yra menininkas plačiąja prasme, septynerių, tokiais išlieka 20 proc., ir tik 2 proc. su- kiekvienas turi lavinamą kūrybinį potencialą, dau- augusiųjų išlaiko poreikį kurti? Kaip mes praranda- giau dėmesio skiriant ne procesui, o produktų verti- me savo kūrybiškumą? Ar jis toks reikalingas, ar be nimo kokybei. Svarbiausias vaidmuo ugdymo aplin- jo mes negalime susikurti savo sėkmės ir gyvenimo koje tenka pedagogui. Nuo jo įsitikinimų, kūrybinių gerovės? Vaiko kūrybiškumą lemia ne tik įgimtas nuostatų, gebėjimo įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą saviraiškos, bet ir pažinimo poreikiai, skatinantys priklauso vaikų kūrybinis aktyvumas ir realūs kūry- gilintis į save ir į supantį pasaulį. Tai, ką vaikas pati- bos rezultatai. ria šiuo raidos periodu, dažnai nulemia visą tolesnę Menų dalykai (teatras, dailė, muzika, šokis) nuo jo asmenybės vystymosi kryptį. pat pirmųjų žingsnių ugdomojoje aplinkoje yra pui- Teatras kaip tam tikra kūrybos rūšis yra žmo- ki oazė, kurioje vaikai gali augti, skleistis, turtėti ir nijos kultūros dedamoji. Lotyniškas terminas „cul- turtinti kitus. Kūrybiškumą labiausiai ugdo anksty- tura“ reiškia apdirbimas, ugdymas, lavinimas, to- vasis teatro menas, nes jis apima visas meninės vei- bulinimas, garbinimas, t.y. žmogaus bei visuomenės klos formas (režisūrą, vaidybą, judesį, (pantomimą), gerbiami ir puoselėjami objektai ir reiškiniai. Vadi- scenos kalbą, dainavimą, dekoracijų, kostiumų, ap- nasi, kultūra auklėja ir perkeičia žmogų. Klausimas švietimo, muzikinį apipavidalinimą ir kt.). Meniniu tik ką ir kaip auklėja ar garbina. (teatriniu) ugdymu siekiama suteikti galimybę kie- Teatras – (lot. theatrum; gr. théatron vieta, skir- kvienam vaikui atskleisti save meninėje kūryboje ta parodymui) meninės išraiškos priemonė, išorinio ir raiškoje, taip pat įsijungti į socialinį bei kultūrinį ir vidinio. Lenkų poetas Cyprian Kamil Norwid pa- gyvenimą. siūlė lotynišką žodžio „teatras“ etimologiją: teatr – Objektas: Vaikų kūrybiškumo ats(is)kleidimas te atrium, atrium dei, reiškia koridorius pas Dievą – ankstyvuoju teatro menu. ne vieta, kur gyvena Dievas, o koridorius pas Dievą. Tikslas: Išanalizuoti ankstyvojo teatro meno Neįmanoma su niekuo palyginti teatro. Perskai- reikšmę vaikų kūrybiškumo ats(is)kleidimui. tytą knygą, nutapytą paveikslą mes suvokiame kaip baigtą kūrinį. Teatre žiūrovas tampa ne pabaigto kū-

154 rinio stebėtoju, o tiesioginiu kūrybos dalyviu. Teatro Ankstyvasis teatro menas – pagalba vaikui pa- menas, skirdamasis nuo kitų menų, yra gyvas. Jam žinti ir suprasti jį supantį pasaulį, lavinti jo vaiz- būtinas emocinis, dvasinis aktoriaus ir žiūrovo kon- duotę. Tai pirmieji žingsniai, formuojant estetinius taktas. Vaidyba – puiki priemonė vaiko asmenybės pojūčius ir išgyvenimus. Čia vaikai be prievartos meninei saviraiškai. Tyrėjai pastebėjo, jog kūrybiš- pasineria į muzikos, choreografijos, tapybos, - žo kumą skatina galimybės manipuliuoti informacija, džio, literatūros pasaulį, nes teatras – tai sintezuo- pasakoti istorijas, piešti piešinius, įsitraukti į vaidy- ta kūryba. Žaidimų pagalba sukuriamos ir išgy- binius žaidimus (Runco, 2006; De Bono, 2009). venamos įvairios gyvenimiškos situacijos (vaikai Pasak vaikų psichologų, mūsų mažųjų vaizduo- vaidina tėtį, mamą, gydytoją, gyvūną ir pan.), taip tė vystosi natūraliai, tačiau galima pasistengti, kad ugdomas tolerantiškumas ir pasitikėjimas savimi. ji atsiskleistų ir nustebintų aplinkinius. Kai vaikai Pavyzdžiui, kiekvienam vaikui yra duodama užduo- susiduria su dar nepatirtais pojūčiais, vaizdais bei tis pavaizduoti tam tikrą nuotaiką, o kiti turi atspė- garsais, jų protas atsiveria plačiam ir įvairialypiui ti, koks tai jausmas – linksmas, liūdnas, išsigandęs. pasauliui. Svarbu – kartu su jais tai patirti, pagelbėti Gimsta kolektyvinė kūryba, nes teatras kolektyvinė ir galbūt patiems pasimokyti. Rasime tyrėjų išsa- kūrybos rūšis, kur reikia bendrauti, kartu spręsti kytas mintis, kad vaikų kūrybiškumas ir vaizduotė kylančias kūrybines ir kitokias problemas. Vaikus stimuliuojama spontaniškai kuriant situacijas ir mo- svarbu įtraukti į įvairiapusišką kūrimo procesą, to- deliuojant kūrybinį mąstymą bei elgesį, skatinantį dėl jie patys galvoja ir padeda ruošti savo personažo eksperimentuoti, iš kurių kyla atvirojo tipo klausi- kostiumus, prisideda prie dekoracijų kūrimo. Cha- mai, skatinantys divergentinį mąstymą, taip pat pa- rakterių kūrimo pratimai moko stebėti ir analizuoti giriant vaikus, kurie surado originalius sprendimus žmones aplinkoje, o spektaklių žiūrėjimas padeda (Torrance, 1988; Grakauskaitė-Karkockienė, 2006; pažinti visas meno rūšis. Geriausiai vaikai įsisavina De Bono, 2009). ugdomąją informaciją per vaikiškus spektaklius ir Ankstyvasis teatro menas padeda vaikams įgyti vaidybinius socialinius žaidimus. Kiekvienas vaikas ne tik meninių, bet ir bendravimo įgūdžių. Tai pa- turės panaudoti visas prigimtines kūrybines galias reikalauja atsidavimo, kantrybės ir žinoma daug net tas, apie kurias nenumanė nei jis pats, nei jo laiko, kad spalvų, garsų, judesių ir emocijų kupinas tėvai, nei mokytojai: teatrinė kūryba daugialypė ir pasaulis padėtų vaikui užtikrinti lengvą informaci- daug pareikalauja iš dalyvio. Kurdami personažus jos įsisavinimą. Kūrybiškumo lavinimui neužtenka spektakliuose, vaikai ne tik įgauna vaidybinės patir- tik žiūrėti animacinius filmukus, sklaidyti spalvotai ties ir naujų žinių, bet ir bręsta kaip asmenybės. Visa iliustruotas knygutes ar klausytis pasakų prieš mie- meninė veikla remiasi ne teorijomis, o spalvingais, gą. Mažuosius įkvepia ir linksmina atgiję pasakų jausmingais ir žaismingais pratimais bei svarbiau- veikėjai, o dar šauniau, kai jiems suteikiama gali- sia – betarpišku tarpusavio bendravimu. Svarbu pa- mybė savarankiškai improvizuoti įvairias užduotis, dėti mažiesiems patiems atrasti, pajausti, išgirsti ir įsijausti į žaidimus, kur jų nevaržo suaugusių pasau- nuspalvinti juos supantį pasaulį. Nėra nekūrybingų lio taisyklės ar nuostatos. Kaip pastebi tyrėjai, lavi- vaikų, yra tik nepažinti ir dar neatrasti. nant vaikų kūrybiškumą svarbiausia yra ugdyti kū- Teatro pedagogika rybinį, kritinį mąstymą (Copple, Bredekamp, 2009; Pilkauskaitė-Valickie Rasa Jautakytė, 2013). Vaikai Ši pedagogikos sritis lavina ne tik vaikų kūry- imlūs, atviri, leidžiantys sau fantazuoti, smalsūs ir biškumą, bet ir sugebėjimus bendrauti su bendra- nenustygstantys vietoje, tačiau ne visada sulaukia amžiais, atskirti gėrio ir blogio pradus. Net papras- atsakymų į klausimus: ,,Kodėl lyja lietus? Kodėl čiausiose pasakose personažai įkūnija nekintančias sniegas baltas ir ar nykštukai egzistuoja, kur gyvena gyvenimo vertybes, mūsų svajones ar kasdieniškus fėjos?“. Ugdytojams ir tėvams pravartu sukurti pa- jausmus. Dar dabar kartais pasklaidžius seną nuo- lankias sąlygas vaiko kūrybiškumui atskleisti, ska- traukų albumą prisimenam save, vaidinančius fėją su tinti vaiko sugebėjimus ir patenkinti jų smalsumo burtų lazdele ar zuikutį. Spalvoti atsiminimai išlie- poreikį. ka ryškūs, nors nuotraukos ir išblunka. Pedagoginis

155 teatro vaidmuo išryškėja ir tuomet, kai vaikas gali Svarbu jau ankstyvajame amžiuje mažuosiuose būti ne tiks žiūrovu, bet ir kūrėju, priėmęs vaidme- sužadinti susidomėjimą ir svarbiais egzistenciniais nį, kurdamas dekoracijas spektakliui, rašydamas ir klausimais. Neskaityti paskaitų ir ne aiškinti, o bū- aptardamas scenarijų – iš vienos pusės. Teisingai tent nustebinti, sudominti vaiką, pasiūlyti pačiam parinktas pjesės scenarijus gali turėti ir gydomąjį pagalvoti. Teatrinis ekspromtas, improvizacija gali poveikį vaiko psichikai – iš kitos pusės. Įsijausda- padėti svarstyti su vaikais svarbiausias etines, soci- mas į personažą, kuriam būdingi tam tikri negatyvūs alines, istorines ir filosofines temas: iš kur atsirado bruožai, jis gali pastebėti juos ir savyje ir mokintis žmogus; kokia gyvenimo prasmė; kas yra laimė, tei- juos įveikti ir ugdytis pozityviuosius. Svarbiausia singumas, garbė; kaip kovoti su savo silpnybėmis; tai, jog šis auklėjimasis vyksta be kritiško mokyto- kaip išmokti draugauti; kokia buvo mūsų Tėvyne jo tono, o žaidybiniu metodu. Žaidimas auklėjimą prieš daug metų ir pan. daro malonų, o žinių priėmimą efektyvų. Žaidimas Menas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis ir turi – šiuolaikinė psichinės sveikatos diagnostikos prie- būti prieinama kiekvienam žmogui nepriklausomai monė, jo asmenybės raidos stebėjimo būdas. Tuo nuo to, kokio amžiaus jis bebūtų. Mes tikime, kad pačiu tai efektyvus atsilikimų, trūkumų negebėjimų menas padeda išmokti mastyti individualiai, kū- koregavimo metodas. Pavyzdžiui, mažiausieji (2–4 rybiškai bei padeda tapti stipriomis asmenybėmis. metukų) vaikai mokosi po truputį, todėl tik nuolat Taigi, svarbu kokią pasaulėžiūrą diegiame vaikams kartojant pasakojimų detales, galima sutelkti vaikų tearinės kūrybos metodu. Kuomet McDonald’o kul- dėmesį ir gauti reikiamą rezultatą. Dėmesio koncen- tūra gaji ir vaikų mąstymo gebėjimai minimizuoja- travimas yra pagrindinė tokių užsiėmimų užduotis, mi, atsvara yra vaikų kūrybiškumo lavinimas teatri- nes tokio amžiaus vaikai dažniausiai sutelkia dėme- ne kūryba, įgalinant visapusiškus vaikų gebėjimus. sį tik kelioms minutėms. Vaikams nuo pusės iki 12 Vaikystė, kilusi iš teatro metų žaidimas yra viena svarbiausių veiklos būdų. Žaidimas – tai ne vien pramoga. Žaidimas vaikui Nuo pat lopšio prasideda teatras, kuomet mes – tai pasaulis, jo visata. Teatro paskirtis – išmokyti apžaidžiame su mažuoju vaikeliu kasdienes situ- bežaidžiant: emocijų pažinimo ir valdymo, bendra- acijas ir įvairius elgesius. Čia mama tampa tikra vimo, kūrybinio mąstymo, mokėjimo elgtis visuo- režisiere, dramaturge ir aktore, bendraudama su menėje. Žaidimas – laisvas kūrybiškumas, svarbi savo mažyliu. Juk mamai tenka panaudoti visą savo estetinio prado užuomazga žmoguje, priemonė su- patirtį, fantaziją, įgimtą pedagoginį talentą, folklo- vokti prasmes, suvokti pasaulio ir Kūrėjo vienybę. ro žinias („Ladutes, ladutes..“), literatūrines žinias Dauguma psichoterapinių metodų grįsta žaidy- („Virė, virė košę vaikai atsilošę...) ir aktorinius ge- biniais elementais, kur pagrindinis principas yra ne bėjimus. Juk mamai tenka net pačią paprasčiausią vaiko pajuokimas, o pasijuokimas kartu su vaiku iš maudymosi procedūrą paversti žaidimu, kuri duotų tam tikrų elgesio ypatumų. Reikėtų sugalvoti ir pa- vaikui emocinį krūvį ir informacijos apie supantį rinkti tokias pasakas ir pjeses, kur jūs kartu galėtu- pasaulį: „vandenėli, vandenėli, nuplauk mano vei- mėte pasijuokti ir įveikti tingumą, baimes, liguistą delį... reikia praustis man rytais, o taip pat ir vaka- vaiko drovumą ir nepasitikėjimą savimi (nemaišant rais...“ Juk aišku, kad paprastos ladutės ar dainelės su kuklumu), sunkumus ir pan. Iškyla nevienareikš- apie maudynes atstoja nuobodžias higienos paskai- miškų sprendimų galimybės. Suvokiamos kultūri- tas. Patyręs pedagogas ar tėvas pavers įtraukiančiu nės tradicijos ir vertybės, nes kiekviena tauta turi spektakliu, žaidimu net sauskelnių keitimo proce- savo veidą, savo bendravimo artimoje aplinkoje dūrą, ir batukų avimąsi, ir valgymą. Potraukis žais- ypatumus. Tai rasime religiniuose ritualuose, lite- ti – organiška žmoniškosios būtybės savybė. Visi ratūriniuose kūriniuose, folklore. Kad tai suvokti, puikiai žinome, jog net patys mažiausi vaikiukai, svarbu pajausti kas vyksta. Pasirinktų kūrinių veikė- vos tik išlipę iš vystyklų vaizduoja esantys tai vai- jų vaidyba, padeda suprasti jų veikėjų jausmus, „pa- ruotoju, tai automobiliu, tai medžiu ar paukščiuku gyventi“ jų gyvenimą, įsisavinti visa, kas geriausia, medyje. Vėliau palaipsniui ši laisvė persimainyti pažinti blogį besislepiantį po gėrio kauke. nunyksta, kai mažasis ima prisitaikyti prie sociu-

156 mo. Vaikas ima drovėtis išsiskirti iš minios ir jo sa- tu – Raudonkepuraitė – ir aš tave suvalgysiu“. viraiškos siekis užgniaužiamas viduje, o saviraiškos Vaidinant pasakas su 3–4 metų vaikais, ge- laisvė pasireiškia fantazijose ir svajonėse ir laikui riausiai tinka tos, kur bus kalbama apie tarpusavio bėgant tampa vis labiau užslėpta ir pasąmonine. Tuo pagalbą, teisingumo atstatymą („Katinėlis ir gaide- pačiu kūrybinis pradas nepasireiškia aiškiai mato- lis“, „Kiškio trobelė“), tiesos pergalę prieš apgaulę muose išoriniuose asmenybės pavidaluose, juo la- („Ožka ir septyni ožiukai“ ir kt.), apie pagyrūniš- biau kad dažnai mokymo stilius mokyklose remiasi kumo pavojus ir tingumą („Skruzdėlytė tauškalytė“, naujos informacijos atgaminimu ir atkartojimu, o ne „Pažadukas“, „Varlė keliauninkė“). kūrybiškumo ugdymui(si). Nereikėtų dirbtinai nuleisti kartelės parenkant Visgi vidinis kūrybinės savirealizacijos poreikis pasaką. Be abejonės vaikams labai patinka tai, ką jie išlieka visam laikui. Vaidinimo kūrime vaikai įneša supranta, yra gerai perpratę. Tik spektaklis ar kny- savo pakeitimų. Galimai patys susigalvoja ir patys ga turėtų truputį viršyti jų raidą, nes tik tuomet vai- vaidina savo etiudus. Taip jie įsisavina gimtąją kal- kai turės augimo galimybę. Net tam, kad teisingai bą, loginio mąstymo taisykles, savo dvasios grožio perskaityti vaikui pasaką, reikėtų teisingai suprasti suvokimą ir literatūrinio meno įvairiapusiškumą. pagrindinę jos mintį ir jam ją perteikti. Jei norite, Gerai parinktas repertuaras be moralų ir nuobodu- kad vaikai patys suvaidintų, tuomet 4 – erių metų mo puoselėja vaikuose meilę grožiui, nuoširdumui, vaikams rikėtų parinkti gana paprasto siužeto pasa- didingumui. Vaikas, auginamas bendradarbiavimo ką: „Ropę“, „Pagranduką“ ir pan. atmosferoje, vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio supra- Galima pabandyti perskaičius pasaką, ją apmąs- timo atmosferoje per visą gyvenimą ir visus vai- tyti ir pritaikyti patarlę. Čia galime pasitelkti patar- dmenis neš meilės kibirkštį gimtiesiems namams, lių knygelę. grožiui, savo vaikystei. Juk tai ir yra tas lašelis, „Pagrandukas“ – pagyrų puodas, visuomet juo- kuris dažnai mus sustabdo nuo žalojančio lemtingo das; „Ropė“ – lašas po lašo ir akmenį pratašo; „Lapė žingsnio sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Kritę į ir gervė“ – kaip šauksi, taip ir atsilieps. širdeles pozityvūs herojų paveikslai visam laikui pa- Ne visos pasakos tinka vaikams. Reikėtų vengti siliks su mūsų vaikais. Kas gi žino, galbūt lemiamą kur yra romantizuojama vagystė, gudrumas, išda- momentą Coliukė ar Pelenė, Trys paršiukai primins vystė (kur tariamasi su burtininkais ar tamsos jėgo- jiems apie tai, kad daug nuostabių dalykų esama pa- mis) ir kiti lengvo uždarbio ir pasiekimų būdai arba saulyje ir sulaikys jį nuo pikto ir neteisingo poelgio. tų pasakų, kur pajuokiamas nuoširdumas ir šventu- mas. Vaikam geriausia tiks 15-20 minučių vaidini- Teatras nuo 3,5 iki 5 – erių mais, jei jie vaidina patys. Čia tiktų “Ropė“, „Kiškio Tokio amžiaus vaikai gali būti tiek žiūrovais, trobelė“, „Raiboji vištelė“ (3,5-5 amžiaus vaikams). tiek aktoriais. Kuo jie bebūtų, svarbu jiems parink- Tiks ir eiliuotų pasakų ištraukos: “Daktaras Aiskau- ti tokį repertuarą, kuris vaikiukams padėtų ne tik da“ (5-6 metų amžiaus vaikams). Lėlių teatrui pasa- suprasti apie ką spektaklis, bet ir pergyventi dėl kos parenkamos taip pat. Patys vaikai puikiai valdo veikėjų. Laikotarpis nuo gimimo iki trejų – atsa- pirštukines lėles, o už širmos gerai susitvarkys nuo kingiausias metas, kuomet įsitvirtina vaiko santykis šešerių. Todėl geriausia prieš miegą tiesiog žaisti su su supančiu pasauliu. Tai laikas, kada vaikui ypač vaikais lėlėmis, vaidinti kasdienes situacijas. O pa- svarbu tenkinti meilės poreikį, prieraišumo jausmo tiems rengti mažiesiems žiūrovams vaidinimus. raidai ir emocinio saugumo puoselėjimui. Tai rei- Kuo gali padėti teatras? kalinga, kad vaikas būdamas tikras, kad turi tikrus namus, į kuriuos galėtų sugrįžti, po aplinkinio pa- Net paprastas žaislinis teatras jau veikia mažuo- saulio tyrinėjimų. Tuo pat metu stiprėjantis, tačiau sius žiūrovus: meniniais paveikslais, ryškiu apipavi- negalintis realizuotis vaiko siekis „būti kaip suau- dalinimu, tiksliais žodžiais, muzika. Ūgtelėję vaikai gęs“. Vienintelė galimybė nors kiek kompensuoti gyvai domisi aktoriniu vaidinimu, tikėdami tuo, kas šį poreikį – rolių, vaidmenų žaidimai. Paprastai tai vyksta scenoje, o iš kitos pusės – suprasdami, jog ten prasideda panašiais žodžiais: „dabar aš būsiu vilkas, mato ne Karlsoną, o dėdę aktorių. Todėl teatras geba

157 ne tik prablaškyti, bet maksimaliai paveikti žiūrovą, slepia už vaidmens ir kaukės, jis laisviau atskleidžia ugdydama jame tam tikrus moralinius bruožus. savo charakterį, taip geriau suvokia savo galimybes, Pamatyta ir išgyventa tikrame teatre ir savivei- mokinasi save valdyti, todėl tampa laisvesnis ir klos būreliuose plečia vaikų akiratį, kuria draugišką labiau pasitikintis savo gebėjimais asmuo. O svar- atmosferą, nuteikiančią pokalbiui, pasikalbėti apie biausia, kad bevaidindamas pasirinktą personažą, spektaklį su draugais ir tėvais, pasidalinti savo emo- vaikas vaidina patį save ir taip mokinasi tiesiog būti ciniais išgyvenimais. Visa tai padeda vystyti kalbi- savimi. Jis gali eksperimentuoti ir taip pažinti. O nius gebėjimus, gebėjimą vesti pokalbį ir perduoti teatro menas – pats artimiausias vaikui pasaulio pa- savo pergyvenimus, kas ypač svarbu šiandiena, kuo- žinimo būdas, kur vaikas valdo savo personažą pats met kalbiniai ir mąstymo gebėjimai yra tarsi slopi- likdamas nuošalyje nuo įdėmių aplinkinių žvilgsnių. nami gatavai pateikiamomis išvadomis masinės informacijos priemonių renginiuose. Vaikai perima Išvados jau gatavą kito kūrėjo išvadą kaip savą, nes asmeni- Kūrybiškumas apibūdinamas ir kaip meninis ge- niai mąstymo gebėjimai gali būti nuslopinti. bėjimas bei netradicinis kūrybos rezultatas. Kuomet Pastebėta, jog: McDonald’o kultūra gaji ir vaikų mąstymo gebėji- ●● Besimokydamas vaidmenį vaikas lavina pa- mai minimizuojami, atsvara yra vaikų kūrybiškumo žintinius gebėjimus: dėmesį, atmintį, suvokimą, lavinimas teatrine kūryba, įgalinant visapusiškus kalbą, vaizduotę. vaikų gebėjimus. Kūrybiškumo samprata glaudžiai ●● Teisingai parinkti vaidinimai gali padėti vai- siejasi su jo ugdymo būdais ir pabrėžia, kad ikimo- kui įveikti baimes. kyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumas, nepaisant jų ●● Padeda išmokti bendro žaidimo taisyklių. meninių gabumų ar patirties, labiausiai atsiskleidžia Formuojamas atsakomybės jausmas. per meninę veiklą. Ankstyvasis teatro menas – pats ●● Galės lengviau perimti savo tautos moralines artimiausias vaikui pasaulio pažinimo būdas, čia jis vertybes. Skatinama pažinti ir atskirti gerąsias gali eksperimentuoti ir taip pažinti suprasti jį supan- ir blogąsias vertybes. tį pasaulį, lavinti jo vaizduotę, padėti atrasti slypintį ●● Padeda vystyti fantaziją ir asmeniškai vai- kūrybinį potencialą. Taip pat ugdomąją informaciją dinti pasirinktą vaidmenį (šuniuką, kėdę, mamą, geriausiai vaikai įsisavina per vaikiškus spektaklius garvežį ir pan.). ir vaidybinius socialinius žaidimus. Menas gali pa- ●● Ugdo valią bei pasitikėjimą savimi ir kitais dėti vaikams išmokti mąstyti individualiai, kūry- žmonėmis. biškai bei tapti stipriomis asmenybėmis. Meniniu ●● Suteikia teigiamų emocijų, padeda išmokti ugdymu siekiama suteikti galimybę kiekvienam pajausti atpažinti būtinas emocijas: užuojautą, vaikui atskleisti save meninėje kūryboje ir raiškoje, gailestį, pyktį blogiui, pasibjaurėjimą blogiu ir taip pat įsijungti į socialinį bei kultūrinį gyvenimą. moraliniu iškrypimu. Mokosi pažinti gyvenimą. ●● Mokosi prisitaikyti prie nuolatinės gyvenimo Literatūra kaitos. Amabile, T. M., Kramer, S. J. (2011). The Pro- Vaikams nuo pusės iki 12 metų žaidybinė vei- gress Principle: Using Small Wins to Ignite Joy, kla viena svarbiausių veiklos būdų. Žaidimas – tai Engagement, and Creativity at Work. Harvard Bu- ne vien pramoga. Žaidimas vaikui – tai pasaulis, jo siness Review Press. visata. Teatro paskirtis – išmokyti bežaidžiant: emo- Cheung, R. H. P. (2012). Teaching for creativi- cijų pažinimo ir valdymo, bendravimo, kūrybinio ty: examining the beliefs of early childhood teachers mąstymo, mokėjimo elgtis visuomenėje. Žaidimas and their influence on teaching practices. Australa- – laisvas kūrybiškumas, svarbi estetinio prado užuo- sian Journal of Early Childhood, vol. 37, p. 43–51. mazga žmoguje, priemonė suvokti prasmes, suvokti De Bono, E. (2009). Lateral Thinking: a textbo- pasaulio ir Kūrėjo vienybę. ok of creativity. London: Penguin Books Ltd. Menas būti savimi – teatras. Vaikas renkasi rū- Eckhoff, A. (2011). Creativity in the Early bus, grimą, judesius, kalbos manierą, tarytum pasi- Childhood Classroom: Perspectives of Preservice

158 Teachers. Journal of Early Childhood Teacher Edu- cation, p. 240–255. Girdzijauskienė, R. (2005). Muzikos pedagogų požiūrio į mokinių kūrybiškumo raišką per muziki- nę veiklą ypatumai. Pedagogika, nr. 78, p. 36–42. Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2006). Kūrybos psichologijos pagrindai. Vilnius: Logotipas. Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis. Petrulytė, A. (2001). Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius: Presvika. Runco, M. A. (2008). Creativity and education. New Horizons in Education, vol. 56, p. 96–104. Sharp, C. (2004). Developing young children’s creativity: What can learn from research? Topic, vol. 32 p. 5–12. Torrance, E. P. (1988). The nature of creativi- ty as manifest in its testing. Cambridge: University Press. Sternberg, R. J., Lubart, T. I., Kaufman, J. C., Pretz, J. E. (2005). Creativity. The Cambridge handbook of thinking and reasoning. New York: Cambridge Univer- sity Press. Грецов, А. Г. (2007). Тренинг креативности для старшеклассников и студентов. СПб.: Питер. Prieiga: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?s earch=cultura&title=Specialus%3APaie%C5%A1k a&fulltext=1 žiūrėta 2015-11-03 Prieiga: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?se arch=teatras+lot&title=Specialus%3APaie%C5%A 1ka&fulltext=1 žiūrėta 2015-11-03 Prieiga: http://mstud.org/another/collection/ theatre.htm žiūrėta 2015-11-03

Summary The article presents the concept of creativity, discusses drama art educational significance for preschool aged children. Analyzes and justifies the impact of drama activity for the development of children‘s creativity and competence at preschool education institution.

159 TYRINĖJIMAI, EKSPERIMENTAI, ATRADIMAI KAIP UGDYMO/-SI METODAS PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PAŽINTINEI KOMPETENCIJAI UGDYTI/-S

Lina Vaišvidienė, Panevėžio lopšelis - darželis „Žvaigždutė“, Lietuva Asta Kochanskienė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija pedagogo plano? Vienas iš svarbiausių pažintinės vaiko bran- Darbo tikslas – išanalizuoti priešmokyklinio dos bruožų yra pažinimo aktyvumas. Tyrinėjimai, ugdymo pedagogų ir tėvų požiūrį į tyrinėjimus, eksperimentavimai, atradimai yra naujos patirties eksperimentus, atradimus kaip ugdymo/-si metodą kaupimas, kuris labai svarbus priešmokyklinio am- priešmokyklinio amžiaus vaikų, pažintinei kompe- žiaus vaikui, siekiant atskleisti ir ugdyti priešmo- tencijai ugdyti/-s. kyklinuko pažinimo gebėjimus, plėtoti mąstymo Uždaviniai: įgūdžius, o tuo pačiu parengti būsimai mokymosi ●● Teoriškai pagrįsti tyrinėjimų, eksperimentų, mokykloje veiklai bei nuolatinei šios veiklos kaitai. atradimų panaudojimą ir reikšmę vaikų pažin- Tyrimu siekta išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo tinės kompetencijos ugdymui priešmokyklinia- pedagogų ir tėvų požiūrį į vaiko pažintinės kompe- me amžiuje. tencijos ugdymą/-si tyrinėjimais, eksperimentais, ●● Atlikti priešmokyklinio ugdymo pedagogų atradimais. ir tėvų požiūrio į tyrinėjimus, eksperimentus, atradimus kaip ugdymo/-si metodą priešmoky- Įvadas klinio amžiaus vaikų pažintinei kompetencijai Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programo- ugdyti/-s empirinį tyrimą. Pateikti tyrimo rezul- je (2014) teigiama, kad ugdymo procese taikytini tatus. vaikui patrauklūs ugdymo/-si metodai, kurie stipri- Tyrimo objektas - tyrinėjimai, eksperimentai, at- na vaiko mokymosi motyvaciją, skatina smalsumą, radimai kaip ugdymo/-si metodas priešmokyklinio plėtoja mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus, ugdo amžiaus vaikų pažintinei kompetencijai ugdyti/-s. vaiko charakterį ir atitinka vaiko raidos ypatumus. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, A. Juodaitytės (2004) teigimu, ugdymas turi būti apklausa (raštu) ir struktūruotas interviu. orientuotas į vaiką, kuris išlaisvina vaiką nuo pri- Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pa- klausomybės suaugusiems ir sudaro palankias sąly- teikiami teoriniai tyrimo aspektai. Antroje prista- gas formuoti kompetencijas. toma tyrimo metodika ir organizavimas. Trečioje Tačiau, ugdymo praktika ir teorija dažnai prieš- – analizuojami tyrimo rezultatai. tarauja, nes pedagoginėje praktikoje vis dar vyrauja Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažintinės kom- į mokymą orientuoti ugdymo metodai ir siekiama petencijos ugdymo/-si tyrinėjimais, eksperimentais, į pedagogą, o ne į vaiką orientuotų tikslų (Grine- atradimais teorinė analizė vičiūtė, Kochanskienė ir kt., 2014). Taigi, kokiu santykiu pedagogų praktikoje vykdomi „tradicinė“ Priešmokyklinis ugdymas - tai vienerių metų ir eksperimentinė vaikų veikla? Kokias sritis apima visuotinis, institucinis, visiems prieinamas vaikų eksperimentai, tyrinėjimai, bandymai ugdyme/-si ir nuo šešerių metų ugdymas/-is (priešmokyklinio kiek eksperimentuoti leidžiama pačiam vaikui be ugdymo grupėje), skirtas pasirengti sėkmingai mo-

160 kytis mokykloje, kuriuo tiesiogiai rūpinasi valstybė. judėjimo pobūdis, dydis spalva, kvapas, tempera- Priešmokyklinio ugdymo/-si siekiamybė yra padėti tūra (Dodge, 2007), taigi ugdymas/-is tyrinėjimais, vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam eksperimentais, remiantis daugelio tyrėjų išvadomis ugdymui/-si mokykloje būtinų kompetencijų, kurių turi daug privalumų: visapusiškai puoselėja vaiko pagrindas – jau turimų vertybinių nuostatų, įgytų raidą (Dodge, 2007); susiformuoja gebėjimai ben- gebėjimų ir įgūdžių bei patirties plėtojimas, pasi- drai veikti, susikaupti, vaikai tampa pastabesni ir tikėjimo savimi ir savo jėgomis stiprinimas. Visa išradingesni, aktyvesni ir tvarkingesni, praturtėja tai yra sėkmingo ugdymo/-si mokykloje prielaida žodynas (Augustinavičienė, 2002); palaiko intelek- (Monkevičienė, 2004; Neifachas, 2004). tualinį augimą ir turi didelį poveikį konceptualiam Pažinimo kompetencijos turinys priešmokykli- mokymuisi (Levy, 2012). niame amžiuje apima tai, ką siūlo vaikas ir kas siū- Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kom- loma vaikui, kad jis ugdytųsi vertybes, gebėjimus, petencijos ugdymo/-si tyrinėjimais, eksperimentais, įgytų būtiną gyvenimišką patirtį (Monkevičienė, atradimais empirinis tyrimas Glebuvienė ir kt. 2006), tad auklėtojas, sudaryda- mas ugdymo/-si turinio planą, turi numatyti ne vie- Siekiant išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo ną ugdymo/-si metodą ar būdą, bet kelis. pedagogų ir tėvų požiūrį į vaiko pažintinės kompe- Remiantis priešmokyklinio ugdymo programa tencijos ugdymą/-si tyrinėjimais, eksperimentais, (2002; 2014) pažinimo kompetenciją sudaro: smal- atradimais 2015 metų vasario – kovo mėnesiais sumas, domėjimasis, aktyvus aplinkos tyrinėjimas, buvo atliktas užsakomasis empirinis tyrimas. Ty- informacijos rinkimas ir apdorojimas, žinių, supra- rimas vyko viename Lietuvos darželyje “X“. Pasi- timo ir patirties kritiškas interpretavimas bei kūry- rinkti tyrimo metodai - struktūruotas interviu prieš- biškas panaudojimas. Ugdant vaiko pažinimą siek- mokyklinio ugdymo pedagogams ir apklausa (raštu) tina, kad vaikas domėtųsi ir būtų linkęs tyrinėti savo tėvams, auginantiems 6-7 m. amžiaus vaikus ir lei- aplinką, žmonių sukurtas vertybes. Konkretizuojant džiantiems į priešmokyklinę grupę. Tyrime dalyva- pažinimo kompetencijos ugdymo/-si turinį, būtina vo pedagogai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavini- atsižvelgti į du dalykus: vaiko pažinimo motyvaciją, mą, turintys auklėtojo metodininko kvalifikaciją bei pažintinį aktyvumą, pažinimo gebėjimų ugdymą bei pedagoginio darbo stažą, kuris yra nuo dvidešimt į patirties apie aplinkinio pasaulio plėtojimą. Taigi septynerių iki trisdešimties metų. būtina numatyti daugybę integralių temų ir proble- Tyrimo rezultatai mų, skirtų pasauliui pažinti (Lansbergienė, Jankaus- Brandinant vaiko asmenybę ir rengiant jį mo- kienė, 2004). kytis pagal pradinio ugdymo programą, taikomi Ugdymas/-is tyrinėjimais, eksperimentais ir at- mokymo ir mokymosi veikiant, patirtinio mokymo radimais kaip vienas iš vaikų pažinimo kompetenci- ir mokymosi metodai: projektai, jų pristatymas ir jos ugdymo/- si metodų. Ugdymas/-sis tyrinėjimais, aptarimas, diskusijos, tyrinėjimai, eksperimenta- eksperimentais, atradimais – tai yra aktyvi vaikų vimas, kūrybinės užduotys, pažintinės išvykos, veikla, kuri labai svarbi pažinimo kompetencijos ekskursijos (Glebuvienė, Monkevičienė, 2011) (žr. plėtotei. Tyrinėjimų, atradimų, eksperimentų dėka 3.1. paveikslą). Išanalizavus pedagogų atsakymus į vaikas kaupia patirtį, diskutuoja, sutelkia dėmesį, klausimą „Kokius ugdymo/-si metodus dažniausiai samprotauja, kritiškai mąsto, sprendžia problemas, taikote ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų pa- įsimena, suvokia (Caughlin, 1997). Eksperimentai, žinimo kompetenciją?“ paaiškėjo, kad informantai tyrinėjimai, atradimai lavina pojūčius (regėjimą, taiko pasakojimą, skaitymą, įvairius žaidimus, pasi- lytėjimą, klausimą), gerina rankos – akies koordi- vaikščiojimus, stebėjimus, ekskursijas, informacijos naciją, pastabumą, moko susikaupti, smalsauti, iš- ieškojimą knygose ir taip pat eksperimentus (žr. 3.2. laikyti dėmesį, išbandyti jėgas (Caughlin, Hansen paveikslą). Tačiau, pasiteiravus „Kaip dažnai vyks- ir kt.,1997). Tyrinėdami medžiagas vaikai pradeda tate į iškylas į gamtą už darželio teritorijos ribų?“ suprasti fizinius reiškinius, susipažįsta su objektų fi- paaiškėjo, jog pedagogai iškylų nerengia, o vykdo- zinėmis savybėmis, išsiaiškina kas yra svoris, koks

161 mosios ekskursijos- tai išvykos į Gamtos mokyklą (socialinis tirtosios institucijos partneris).

Pav. 3.3. Pedagogo išradingumas ar priemonių gausos svarbumas, ugdant priešmokyklinukų paži- nimo kompetenciją

aplinkoje turi būti pakankamai įvairių ugdomų- jų priemonių, skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę. Apibendrinant Pav. 3.1. Patirtinio ugdymo/-si metodai galima teigti, kad pedagogų išradingumas ir priemo- nių gausa yra lygiaverčiai ugdant priešmokyklinukų pažinimo kompetenciją. Anot R. Burkštaitienės, R. Vilkonio (2012) lau- ko ugdomoji aplinka yra pastovi ir neretai paveikes- nė ugdymosi, paremto asmeniniais išgyvenimais ir patirtimi, aplinka, kurioje ugdymas tampa savaimi- niu mokymusi iš aplinkos. Išanalizavus informantų atsakymus apie darželio lauko aplinką paaiškėjo, kad aplinka pritaikyta ugdymui/-si, tačiau trūksta laisvo žemės ploto, kuriame vaikai galėtų sodinti Pav. 3.2. Pedagogų žinomi metodai ir prižiūrėti augalus. Nėra ir daržo, „dėl per didelio aplinkos, kur įsikūręs darželis (arti gavės) užterštu- Apibendrinant galima teigti, kad pedagogai mo“. puikiai žino vaiko aktyvumą ir patirtį skatinančius Paklausus „Kokius eksperimentus, tyrinėjimus, ugdymo/-si metodus, tačiau praktikoje taiko tik dalį atradimus atliekate ugdant priešmokyklinio amžiaus jų. vaikų pažinimo kompetenciją?“ informantai taiko, D. Szarkowicz, (2006) teigia, kad pedagogo paaiškėjo, kad tai bandymai: „su sniegu, ledu, van- pareiga rengti ugdytiniams jų supratimo lygį ati- deniu, smėliu, augalų auginimas“ (žr. 3.5. paveiks- tinkančias užduotis, bendraujant su vaikais skatinti lą). Taigi, dauguma pedagogų eksperimentus su- tyrinėti aplinką, bandyti spręsti problemas, eksperi- pranta tik kaip labai paprastus gamtinius bandymus mentuoti. Tinkamai pasitelkiant turimas priemones, su „įprastomis“ priemonėmis, o atsakymas į klau- klausimus, vaikus suskirstydami į grupeles, padėsi- te jiems ugdyti pažinimo gebėjimus. Vertinant pe- dagogų išradingumą ar priemonių gausos svarbą į klausimą „Kas svarbiau pedagogo išradingumas ar priemonių gausa ugdant priešmokyklinių vaikų pažinimo kompetenciją?“ gauti tokie rezultatai (žr. 3.3. paveikslą): Iš diagramoje pateiktų duomenų galima ma- tyti, jog pedagogams vienodai svarbūs abu mini- Pav. 3.5. Eksperimentai, tyrinėjimai, atradimai mi kriterijai. Priešmokyklinio gydymo bendrojoje atliekami ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų programoje (2014) akcentuojama, kad ugdymo/-si pažinimo kompetenciją

162 liai, svarstyklės, mikroskopai, daugiau skirti vaikų laisvalaikiui nei pasirengimui mokyklai“, (žr. 3.7. paveikslą) ir „Manau, kad mano vaiko grupėje esan- tys visokie iš namų „atkeliavę“ nenaudojami daiktai (pvz. dėžutės, sena technika, rentgeno nuotraukos, kiaušinių dėklai ir pan.) naudingi vaikų pasirengi- Pav. 3.6. Eksperimentų, atradimų, tyrinėjimų nau- mui mokytis mokykloje“ (žr. 3.8. paveikslą) gauti da vaikui pažintinėje veikloje tokie rezultatai: simą ”Kokių priemonių trūksta eksperimentams?“, parodo ribotas žinias apie tai, su kuo vaikas gali eks- perimentuoti: „indelių pilstymui, smėlio laikrodžio, kokybiško mikroskopo“. Išanalizavus informantų atsakymus į klausimą „Kodėl pažintinėje veikloje vaikui naudingi ekspe- rimentai, atradimai, tyrinėjimai?“, gauti tokie rezul- tatai (žr. 3.6. paveikslą): Iš pateiktų atsakymų matome, kad pedagogai Pav. 3.8. Mano vaiko grupėje esantys visokie iš turi nedaug žinių ir apie eksperimentų, tyrinėjimų namų „atkeliavę“ nenaudojami daiktai (pvz. dė- naudą. Iš P. A. Caughlin (1997) skiriamų tyrinėji- žutės, sena technika, rentgeno nuotraukos, kiau- mų naudos aspektų vaikui (kaupia patirtį, diskutuo- šinių dėklai ir pan.) naudingi vaikų pasirengimui ja, sutelkia dėmesį, samprotauja, kritiškai mąsto, mokytis mokykloje sprendžia problemas, įsimena, suvokia, lavina, ge- rina rankos – akies koordinaciją, pastabumą, moko Diagramų duomenys atskleidžia, kad didžioji susikaupti, smalsauti, išlaikyti dėmesį, išbandyti jė- dalis respondentų supranta, jog pažinimo kompe- gas), informantai išskiria tik „geresnį suvokimą per tencijai ir mokyklinei brandai plėtoti yra svarbios patirtį, smalsumo patenkinimą, loginio mąstymo priemonės, skatinančios vaikus tyrinėti, eksperi- vystymąsi“. Taip pat, didesnė dalis pedagogų mano, mentuoti, atrasti. Priešmokyklinio ugdymo progra- kad darželio kieme veikla turi būti suplanuojama moje (2014) teigiama, jog priemonės skatinančios pedagogo: „jis turi nukreipti, tada sudominti, nes eksperimentuoti, padeda vaikui kaupti naują patirtį, turi pasiekti užsibrėžto tikslo“, tad, galima manyti, išbandyti naujas veiklos formas bei pažinimo būdus, nepritaria, jog vaikai geriausiai mokosi per atradi- tyrinėti, eksperimentuoti, mokytis spręsti proble- mus, o žaidimai lauko aikštelėse yra maloniausi be mas. Respondentai „Neturintys nuomonės“ tiriamu suaugusiųjų nustatytų taisyklių (Burkštaitienė, Vil- klausimu, galima manyti, neturi pakankamai žinių konis, 2012). arba jų požiūris į klausimyną yra abejingas. Išanalizavus tėvų atsakymus į teiginius „Ma- Paklausus tėvų, ar jie pritaria teiginiams „Na- nau, kad mano vaiko grupėje esantys mėgintuvė- muose skatinu vaiką žaisti, eksperimentuoti su įvai- riais buities daiktais (pvz. leidžiu vonioje tyrinėti, kas skęsta, o kas plaukia? Ir t.t.)“ (žr. 3.9. paveikslą) ir „Pastebėjau, kad eksperimentai, atradimai, tyri- nėjimai labiau sudomina vaiką veikti nei paprastas paaiškinimas, papasakojimas“ (žr. 4.0. paveikslą) buvo išsiaiškinta, kad daugiau nei pusė tėvelių 60% leidžia vaikams eksperimentuoti namuose ir beveik visi, net 90% yra pastebėję, kad eksperimentai, at- Pav. 3.7. Mano vaiko grupėje esantys mėgintuvė- radimai labiau sudomina vaiką ir tai leidžia manyti, liai, svarstyklės mikroskopai daugiau skirti vaikų kad tėvai prisideda prie vaikų pažinimo kompe- laisvalaikiui nei pasirengimui mokyklai tencijos ugdymo/-si namuose. Sutikimas rodo, kad

163 rimentuoti, išsiaiškinti, atrasti ir pažinti iliustruoja paveikslai 4.1. ir 4.2.:

Pav. 3.9. Namuose skatinu vaiką žaisti, eksperi- mentuoti su įvairiais buities daiktais (pvz. leidžiu vonioje tyrinėti, kas skęsta, o kas plaukia? Ir t.t.) Pav. 4.2. Vaikas norėdamas suvokti dalyko esmę turi pats daryti, išsiaiškinti, atrasti, pažinti

Iš pateiktų duomenų matome, kad responden- tai pritaria tam, jog vaiko pažinimas priklauso nuo ugdymo/-si būdų (tiesioginio mokymo arba vaiko eksperimentavimo bei atradimų). Respondentų su- tikimas įrodo jų pritarimą P. A. Caughlin, A. Hansen (1997) teiginiui, jog vaikas - iš prigimties yra tyrinė- tojas, aktyviai ieškantis informacijos apie jį supan- Pav. 4.0. Pastebėjau, kad eksperimentai, atradi- čią aplinką, todėl norėdamas suvokti dalyko esmę mai, tyrinėjimai labiau sudomina vaiką veikti nei vaikas pats turi veikti, tyrinėti, eksperimentuoti, iš- paprastas paaiškinimas, papasakojimas siaiškinti, atrasti ir pažinti. respondentai žino, kad pažintinės veiklos procesai, Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, vykstantys artimiausioje aplinkoje, turi ypatingą kad: reikšmę naujai vaiko patirčiai. Artimiausia vaikų ●● pedagogai puikiai žino vaiko aktyvumą ir aplinka yra šeima ir darželis. Vaikų mokymas/-is iš patirtį skatinančius metodus, tačiau praktikoje aplinkos ir aplinkai yra vienas iš labiausiai priimti- taiko tik dalį jų. niausių jų mokymo/-si būdų (Juodaitytė, 2003). ●● Pedagogai linkę planuoti vaikų atradimus, O. Monkevičienė (2004) teigia, kad vaiko pa- žaidimus lauko aikštelėse ir siekti suaugusiųjų žinimo ugdymas/-is priklauso nuo tyrinėjimų, o ty- užsibrėžtų tikslų, ribodami vaikų spontaniškas rinėjimai ir atradimai padeda vaikams suprati, koks veiklas, bandymus. yra įvairus pasaulis, kiek daug įvairių daiktų bei ●● Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lauko aplin- reiškinių ir kokias būdais galima tyrinėti. Kaip tėvai koje trūksta laisvos žemės, kurioje vaikai galėtų supranta, kad vaikas pats turi veikti, tyrinėti, ekspe- sodinti ir prižiūrėti augalus. ●● Dauguma pedagogų orientuojasi tik į „įpras- tus“ gamtinius bandymus. Kadangi ribotos eks- perimentų sritys, temos - ribotos ir priemonės. ●● Pedagogų žinios apie eksperimentų, tyrinėji- mų naudą vaikui yra minimalios. ●● Dauguma tėvų supranta, kad pažinimo kom- petencijai ir mokyklinei brandai plėtoti yra svarbios ugdomosios priemonės, skatinančios vaikų aktyvumą. Pav. 4.1. Eksperimentai, atradimai skatina vaiką ●● Leisdami vaikams eksperimentuoti, tėvai samprotauti, daryti išvadas prisideda prie vaikų pažinimo kompetencijos

164 ugdymo/-si namuose. Tėvų ir pedagogų požiūris į priešmokyklinio am- ●● Tėvai pritaria tam, kad vaiko pažinimas pri- žiaus vaikų pažintinės kompetencijos ugdymą/-si klauso nuo ugdymo/-si būdų prioritetus teigda- priešmokyklinio amžiaus grupėje. Mokslo taiko- mi vaiko eksperimentavimui bei atradimams, mieji tyrimai Lietuvos kolegijose. LR ŠMM ir Kau- bet ne tiesioginiam mokymui/-si. no kolegija. ISBN 1822-1068 ●● Tėvai labiau nei pedagogai linkę plėtoti vai- Juodaitytė A. (2004).Vaikystės pedagogo pa- kų eksperimentus, leisti vaikams spontaniškai saulėžiūrinė koncepcija: „laisvojo“ ugdymo kon- veikti. tekstas. Pedagogika Nr. 70 Vilnius Lansbergienė A., Jankauskienė L. (2004). Išvados Priešmokyklinės grupės aplinka. Priešmokyklinio Ugdymas/-is tyrinėjimais, eksperimentais visa- ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės reko- pusiškai puoselėja vaiko raidą; susiformuoja gebė- mendacijos. Vilnius jimai bendrai veikti, susikaupti, vaikai tampa pas- Levy S.T. (2014). Young children‘s learning of tabesni ir išradingesni, aktyvesni ir tvarkingesni, water physics by constructing working systems. In- praturtėja žodynas; auga ir plečiasi pažinimo pako- ternational Journal Of Technology & Design Edu- pos, o kartu su jomis auga ir diskursinio mąstymo cation [serial online]. August 2013;23(3):537-566. pradmenys; palaiko intelektualinį augimą ir turi di- Available from: Academic Search Complete, Ips- delį poveikį konceptualiam mokymuisi. wich, MA. Accessed November 25 Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad peda- Monkevičienė O. (2004). Priešmokyklinio ug- gogai puikiai žino vaiko aktyvumą ir patirtį skati- dymo turinio įgyvendinimas // Metodinės rekomen- nančius metodus, tačiau praktikoje taiko tik dalį dacijos. Vilnius jų. Dauguma pedagogų orientuojasi tik į „įprastus“ Monkevičienė, O., Glebuvienė, V. S., ir kt.( gamtinius bandymus. Kadangi ribotos eksperimentų 2011). Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo sritys, temos - ribotos ir priemonės. Pedagogų ži- pedagogams. – Klaipėda: Klaipėdos banga nios apie eksperimentų, tyrinėjimų naudą vaikui yra Neifachas S. (2004). Optimalaus priešmokyk- minimalios. Tėvai pritaria tam kad vaiko pažinimas linio ugdymo konceptualizavimosi kontekstai. Vil- priklauso nuo ugdymo/-si būdų, supranta, kad svar- nius: Ciklonas bios priemonės ir leisdami vaikams tyrinėti, ekspe- Szarkowicz D. (2006). Stebėjimas ir refleksija rimentuoti namuose prisideda prie pažinimo kom- vaikystėje. Vilnius petencijos ugdymo/-si. Tėvai labiau nei pedagogai Žukauskienė R. (2012). Raidos psichologija: linkę plėtoti vaikų eksperimentus, leisti vaikams integruotas požiūris. Vilnius spontaniškai veikti. Priešmokyklinio ugdymo programa 2014. [žiū- rėta 2015-01-15]. Prieiga per internetą: https://www. Literatūra smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_prog Augustinavičienė J. (2002). Per eksperimentus – prie pažinimo //Žvirblių takas, Nr. 3 Summary Burškaitienė R., Vilkonis R. ( 2012) Ikimoky- Education / learning based on exploration, ex- klinės ugdymo įstaigos lauko ugdomosios aplinkos periments and discoveries is a child’s activity which tobulinimo modeliavimas tėvų refleksyviojo vaikų has impact on the development of a child’s cogni- patirčių suvokimo koncepcijų kontekste// Tiltai. tive competence. Exploration, discoveries and ex- Nr.4 Šiauliai periments foster a child to accumulate experience, Caughlin, P.A., ir kt. , (1997) Į vaiką orientuotų to discuss, focus, think critically, solve problems, grupių kūrimas. Vilnius memorize and understand (Caughlin, 1997). Dodge D. T., Colker L. J., Heroman C.( 2007). The aim of the work - to analyze a preschool Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdy- teachers and parents approach towards the explo- mas. Presvika: Vilnius ration, experiments and discoveries as education / Grinevičiūtė L. Kochanskienė A. ir kt.( 2014) learning method for a pre-school age child’s cogni-

165 tive competence education /learning. Objectives of the work: 1. Theoretically ground the use and importance of exploration, experiments and discoveries for the development of pre-school age children‘s cognitive competence. 2. Carry out empirical study on preschool teach- ers and parents approach towards the exploration, experiments and discoveries as education /learning method for a pre-school age child’s cognitive com- petence education /learning. Present results of a re- search. Methods: analysis of scientific literature, survey (in writing) and structured interview for teachers. Education/learning based on exploration, ex- periments and discoveries fosters a comprehensive development of a child; ability to cooperate, to con- centrate, children become more attentive and more inventive, more active, more organized, vocabulary becomes wider; the stage of knowledge is grow- ing and expanding; the latter supports intellectual growth and has a significant impact on children’s conceptual learning. The results of the study revealed that teachers are well aware of techniques that promote a child’s activity and experience, but in practice they apply only part of them. Most of the teachers focus only on the “usual” natural experiments. Limited areas and topics of experiments have primary influence on materials that are used – they are also limited. Teachers’ knowledge about the benefit of experi- ments and researches for a child is minimal. Par- ents support that children knowledge depends on education/learning techniques. Also understand the importance of materials and allowing children to explore, experiment at home contributes to the cog- nitive competence development. Parents more than teachers tend to develop children’s experiments, al- low children to act spontaneously.

166 ŠIUOLAIKINIŲ ŽAISLŲ ĮTAKA ELGESIO IR EMOCIJŲ TURINTIEMS VAIKAMS

Birutė Vyšniaukienė, Kauno lopšelis-darželis „Giliukas”, Lietuva Asta Kochanskienė, Raimonda Sadauskienė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, Lietuva

Anotacija ir emocijų sutrikimus sunku apibrėžti, trūksta vie- Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutri- ningų kriterijų. Elgesio ir emocijos sutrikimus lemia kimų, žaislai yra būtini, nes jie malšina agresiją, biologinės priežastys, mikroklimatas šeimoje, vaiko nerimą ugdo mąstymą, vaizduotę, motorinius įgū- santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais, psicho- džius bei gebėjimą išradingiau kurti, keisti žaidimų loginės krizės, ankstyvos traumos, vidiniai konflik- aplinką (Dodge, Colker, Heroman, 2007; Skamara- tai, stresai, neigiamas polinkis į aplinką, netinkama kienė, 2006), tačiau prieš perkant žaislą vaikui, ugdymo/-si programa, autoritariški ir griežti peda- derėtų susimąstyti, kuo/ar žaislas bus naudingas gogai. Skirtingos priežastys lemia ir skirtingą emo- vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, raidai cijų ir elgesio prevenciją (Hallahan ir Kauffman, (Шишова, 2004; Miškinis, 2000). Būtina vengti 2003). kovinių, azartiškų, pagrįstų agresija žaidimų, nes Mokslininkų teigimu (Dodge, Colker, Hero- žaidimo herojų elgsenos modeliai skatins dar sudė- man, 2007; Skamarakienė, 2006), šiuolaikiniai žais- tingesnes vaiko elgesio problemas (Radzevičienė, lai daro ir teigiamą, ir neigiamą poveikį vaiko, tu- 2003). 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais at- rinčio elgesio ir emocijų sutrikimų, raidai. Vaikams, likto užsakomojo empirinio tyrimo metu atskleista turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, žaislai yra Kauno lopšelio – darželio “X“ ugdytinių tėvų bei būtini, nes jie malšina agresiją, nerimą ugdo mąsty- pedagogo nuomonė apie šiuolaikinių žaislų reikšmę seną, vaizduotę, motorinius įgūdžius bei gebėjimą elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams. išradingiau kurti, keisti žaidimų aplinką. Dinamiški, funkcionalūs žaislai veikia vaiko psichiką, žadina jo Įvadas fantaziją, moko derinti, perdaryti, pritaikyti žaislą, Vaiko gyvenimas neįsivaizduojamas be žaislų. tai yra, pratina greitai orientuotis naujoje situacijoje, Žaislas neatsiejamas nuo vaiko, nuo vaikystės. Vai- ugdytis psichinius, fizinius, žaidybinius gebėjimus kams žaislai yra pasaulio pažinimo įrankis, viena (Grinevičienė, 2002). iš svarbiausių jų ugdymo/-si ir gyvenimiškos patir- Taigi, kaip tėvai ir pedagogai vertina šiuolai- ties kaupimo priemonių (Rumšienė, 2002). Kas yra kinių žaislų įtaką vaikams, turintiems elgesio ir šiuolaikinis žaislas, mokslinėje literatūroje tiksliai emocijų sutrikimų ? Ar sutampa tėvų ir pedagogų apibrėžiama nėra. N. Grinevičienės (2012) teigimu, požiūriai šiuo aspektu? šiuolaikiniai žaislai skirstomi į žaislus-personažus, Tikslas – išanalizuoti šiuolaikinių žaislų įtaką šiuolaikines lėles, grojančius žaislus, lazerinius- elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams. elektroninius žaislus, šiuolaikinius stalo žaidimus, Uždaviniai: kompiuterinius žaidimus. 1. Teoriškai pagrįsti šiuolaikinių žaislų įtaką Elgesio ir emocijų sutrikimas - tai būklė, kai vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. ilgą laiką aiškiai pasireiškia vienas ar keli ugdymo/- 2. Atlikti šiuolaikinio žaislo įtakos vaikams, si požymiai, trukdantys ugdymo/-si veiklai. Elgesio turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, empirinį

167 tyrimą; apklausa (raštu). pateikti tyrimo rezultatus ir rekomendacijas tė- Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pa- vams bei pedagogams. teikiami teoriniai tyrimo aspektai. Antroje prista- toma tyrimo metodika ir organizavimas. Trečioje Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, – apibendrinami tyrimo rezultatai. Straipsnio pabai-

1.1.lentelė. Skirtingų autorių žaislo sampratos Žaislo samprata Autorius Žaislo aiškinimas 1 2 3 Žaislas – daiktas, su kuriuo žaidžia- Lietuvių kalbos žodynas, Daiktas žaidimui. ma. 2000 Žaislas – tai ne tik vaiko kūrybi- nis ar meninis padarinys, bet ir Pliuraitė – Andrejevienė, Meno kūrinys ir vystymuisi reikš- žmogaus vystymuisi reikšmingas 2012 mingas daiktas. daiktas, susietas su žaidimu. Žaislai – tai yra nuo primityvių iki mechanikos žinių reikalaujantys Blaževičius, 2008 Reikalaujantys žinių. sudėtingi judantys konstruktoriai. Žaislas – labiausiai vaikui prieinamas meno kūrinys, jis ugdo estetinį skonį ir vaizdiniu būdu Dineika, 2000 meno kūrinys. pažindina vaiką su jį supančiu gyvenimu. Žaislas - bet koks daiktas ar objek- tas, atsižvelgiant į tai, kaip jis daiktas su kuriuo galima Huerre, 2011 naudojamas, gali būti laikomas žaisti. potencialiu žaislu. Žaislas – vaikų veiklos realizavimo Grinevičienė, 2002 veiklos priemonė. priemonė. Žaislas – tai pasaulis, kurį vaikas nori užkariauti ir prie kurio stengiasi prisitaikyti (iš čia ir impul- sas išardyti žaislą ir pažiūrėti, iš ko Rodaris, 2001 pasaulis, kurį vaikas nori pažinti. jis padarytas, arba visai jį sulaužyti), tačiau žaislas – ir projekcija, vaiko asmenybės tęstinumas. Žaislai – specialiai pagaminti daiktas skirtas žaisti ir veiklos prie- daiktai, skirti žaisti, teikti žaidimo Куликова, 2000 monė. veiklą vaikams ir suaugusiems. Žaislas yra svarbi vaiko dvasios ir kūno plėtotės priemonė, todėl auklė- reikšminga ugdomoji toja turi gerai nusimanyti apie žaislą Gučas, 1994 priemonė. ir žinoti jo ugdomąją vertę. Geras žaislas yra gera ugdomoji priemonė.

168 goje pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos identitetas, savo tėviškės atradimo, etninių verty- tėvams bei pedagogams. bių suvokimo džiaugsmas. Naudojant elektroniką Teoriniai šiuolaikinių žaislų įtakos elgesio ir ir grafiką, kuriami ir modernesni žaislai, kuriais emocijų sutrikimų turintiems vaikams teorinė ana- propaguojama tam tikra pasaulėžiūra, diktuojami lizė mąstymo stereotipai (Barbė, Teletabis, Betmenas, Žaislas - vaikų veiklos realizavimo priemonė. Syndi, Šelbi, Furbis). Jis padeda vaikui plėtoti veiklą, įsijausti į vaidme- Žaislų rūšys nį, įgyvendinti sumanymą. Žaislas vaiko veiksmus padaro realius. Skiriamos septynios žaislų rūšys ( 1.2. paveiks- Skirtingi autoriai pateikia skirtingas žaislo api- las): brėžtis. Kaip anatai, Lietuvių kalbos žodyne (2000) Siužetinių žaislų grupei priskiriamos lėlės, gy- žodis „žaislas“ apibūdinamas kaip daiktas, su ku- vūnai, figūos. Didaktinius žaislus sudaro mozaikos, riuo žaidžiama. Žaislas neatsiejamas nuo vaiko, nuo įvairios piramidės, loto, domino ir kt. Pramoginių vaikystės. Vaikams žaislai yra pasaulio pažinimo žaislų rūšiai priklauso judantys pateikiantys įvairių įrankis – neabejotinai viena iš svarbiausių jų moky- siurprizų, neįprastų žaidybinių efektų žaislai. Spor- mosi ir gyvenimiškos patirties kaupimo priemonių tinių žaislų rūšiai priklauso sviediniai, vilkeliai, (Rumšienė, 2002). šokdynės, kėgliai ir t. t. Techniniams žaislų rūšiai Šiuolaikiniai žaislai suteikia vaikams galimybę priskiriami žaislai varomi elektra, juda iš inercijos, išmokti naujų dalykų, bandyti, atrasti save ir kurti. nuotolinio valdymo pulteliais. O muzikinių žaislų Galima pastebėti, kad vaikai vis dažiau susiduria su rūšys susideda iš dūdelių, metalafonų, būgnelių, pi- technologijomis: per modernius žaislus vaikas yra aninų ir kt. pažindinamas su šiuolaikinėmis technologijomis, o Bėgant laikui, greitėjantys gyvenimo tempai, kartais ir technologijos tampa vaikų žaislais (An- informacinių technologijų įsiveržimai į vaiko kas- driuškevičienė, 2003). dienybę bei žaislų perteklius verčia riboti vaikams Šiuolaikiniai žaislai turėdami gerą poveikį kai kuriuos daiktus, įrengimus, žaislus.Tuo tarpu de- negali paslėpti ir blogosios savo pusės, tad prieš mokratiškumo principais vadovaujamose ikimoky- įsigyjant žaislą visada derėtų atidžiai apgalvoti jo klinėse ir priešmokyklinėse įstaigose siektina pagar- ugdomąją vertę. V. Glebuvienės ir A. Tarasonienės ba vaikui, jo norams, todėl neatsakoma, kai vaikai (2008) nuomone, per vaikiškas knygeles ir žaislus iš namų nešasi įvairius žaislus, daiktus ar įrenginius peršamos užsienio televizijos herojų iliustracijos, savo žaidimams. Vaikus suvienija populiariausi, kitos šalies gyvenimo būdas, kultūra. Propaguoja- naujausi žaislai, bendri interesai, tuomet neišvengia- ma jėga, kovingumas, brutalumas, lietuvių tautai mai žaidimai pakrypsta vaikui norima linkme ir tada svetimas sarkazmas arba „šiltnaminis“ rožinių bar- pedagogai pastebi, kaip grupėse „skraido kosminiai bių pasaulis su svetimomis gyvenimo tradicijomis, laivai“, vaikšto „ateiviai“, kino žvaigždės, maneke- svetimų kalbų gelmėmis. Taip prarandamas tautinis nės, „kyborgai“ ir pan. Tačiau negalima teigti, jog

1 pav. Žaislų rūšys

169 tai nelavina vaiko fantazijos, neleidžia pasijusti „ki- Dirbant su vaikais, turinčiais elgesio problemų, tokiam“, nenugalimam, reikšmingam ir t.t. svarbu išvengti netinkamo elgesio protrūkių. Todėl Žaislų poveikis vaiko radai reiktų rinktis atsargumo priemonių ir laikytis tam Žaidimas ir žaislas yra neatskiriami vienas nuo tikrų taisyklių: Nuolat akcentuoti vaikui jo laimėji- kito (Dodge, Colker, Heroman, 2007; Skamarakie- mus. Blogai atliktą darbą aptarti, išsiaiškinti klaidas. nė, 2006). Žaislas gali paskatinti vaiką žaisti, o žai- Dėmesį vaikui rodyti tada, kai jis stengiasi gerai dimas kartais reikalauja naujo žaislo (Skamarakie- atlikti užduotį. Leisti vaikui suprasti, kad suaugęs nė, 2006). Anot D. Dodge, L. Colker ir C. Heroman žmogus nori jam padėti. (2007) žaidžiant su žaislais plėtojamos visos vaiko Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vai- raidos sritys. Laikydamiesi eilės tvarkos žaidimo kams augti, vystytis ir tobulėti žaislai bei įvairūs metu, dalindamiesi žaislais, montuodami įmantrią žaidimai yra tiesiog būtini. Žaidimas prasideda nuo konstrukciją, vaikai mokosi bendradarbiauti. Sė- susidomėjimo žaislu, jo galimybių pažinimo. La- kmingai užbaigę dėlionę ar atlikę kitą užduotį, lei- biausiai patinkantys žaislai tai: skambantys, ryškūs, džiančią pasitikrinti, ar pavyko patiems, vaikai įgyja blizgantys arba minkšti žaislai, t. y. pirmiausiai tie, pasitikėjimo savimi, kas sąlygoja socialinę ir emo- kurie patraukia dėmesį kokiu nors ryškiu bruožu. cinę vaiko raidą. Taip pat lavėja loginis mąstymas. Domėjimąsi žaislais atspindi emocinės reakcijos. Žaislai lemia ir fizinę raidą. Kaip antai, kai Elgesio ir emocijų sutrikimą turintiems vaikams prie skelbimų lentos tvirtinamos korteles ar smeig- žaislai yra būtini, nes jie malšiną agresiją, nerimą tukai, lavėja akių ir rankų judesių sąveika, žai- ugdo mąstyseną, vaizduotę, motorinius įgūdžius bei džiant su konstruktoriais ar veriant karoliukus, tre- gebėjimą išradingiau kurti, keisti žaidimų aplinką. niruojami raumenys, lavinama smulkioji motorika. Dinamiški, funkcionalūs žaislai veikia vaiko psichi- Pažinimo raidai priskiriamos nedidelės statybinės ką, žadina jo fantaziją, moko derinti, perdaryti, pri- detalės, kaladėlės, jie bando konstruoti, daryti atra- taikyti žaislą, t.y. pratina greitai orientuotis naujoje dimus ir taiko problemų sprendimo įgūdžius. Vaikai situacijoje, ugdytis psichinius, fizinius žaidybinius taip pat ugdosi matematinius gebėjimus, tokius kaip gebėjimus (Grinevičienė, 2002). skaičiavimas, rūšiavimas pagal pavyzdį, sekų kūri- Visuomenėje gausu straipsnių apie žaislus ska- mas. Tiesą sakant, žaislų ir žaidimų erdvėje vyksta tinančius vaikus smurtauti. Viename iš jų, V. Kubik, labai daug susipažinimo su elementariais matema- (2004) teigia, kad tėvai pirkdami elektra varančius, tiniais vaizdiniais veiklų. Rinkdami dėliones ar rū- lazerinius, kovinius žaislus, vaikams įperša mintį, šiuodami daiktus vaikai grupėje daug kalba. Ugdosi kad nesutarimuose ir ginčuose pergalė pasiekiama kalbos raida. Jie lygina dydį, formą ir daiktų, su prievarta. Dovanodami kovinius žaislus vaikams kuriais žaidžia, spalvas. Žaisdami su karoliukais, tarsi parodome, kad kivirčus įprasta spęsti ginklu smeigtukų lentomis, dėlionėmis, domino vaikai ar kitu įniršį skatinančiu būdu. Prieš perkant vaikui lavina skaitymo iš kairės į dešinę įgūdį, gebėjimą žaislą, pavyzdžiui „Gydytojo chirurgo rinkinį“ būti- skirti ir lyginti objektus (pvz., užrašus ar raides). na atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Suaugusiems at- Žaisdami su magnetinėmis raidėmis ir kubeliais, rodo, tai tik žaidimas, tačiau vaikas iki penkių metų pažymėtais raidėmis, vaikai mokosi raidžių, sten- neskiria ribos tarp įsivaizduojamo pasaulio, pasakų giasi sudėlioti žodžius. Anksti įgyta patirtis manipu- ir realybės. Būtina stebėti ar vaikas nepanorės žai- liuoti daiktais skatina vaiką aktyviai veikti. geriausi dimo perkelti į realų gyvenimą, su realiomis ope- žaislai - gamtinė medžiaga . Anot Т. Л. Шишова racijomis ir pasekmėmis (Шишова, 2004). Žaislų (2004), akmenėliai, smėlis, kankorėžiai, lazdelės gamintojai pateikia vis madingesnių naujovių. Tai- - gali tapti viskuo. O kuo gali būti mašinėlė? Tik kant elektroniką ir grafiką žaislai tampa vis moder- mašinėle. O kuo gali būti automatinis žaisliukas su nesni. Tačiau jei vaikas negali suvokti daugelio jam keturiais mygtukais? Visiškai aiškus jo vienareikš- svarbių daiktų veikimo principų, dažnai ima jausti miškumas – paspaudi mygtuką ir viskas! Minėtos ne smalsumą, o apatiją (Andriuškevičienė, 2003; autorės teigimu, visa tai turi ypatingą reikšmėmę Kubik, 2004). vaiko vaizduotės lavėjimui. Parduodama begalė nuostabių žaislų, padedan-

170 2 lentelė. Elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys ir prevencinės priemonės Priežastys Taikomos priemonės

Cheminių medžiagų disbalansas, genetiniai apsigi- Medicininės (stimuliatoriai, antidepresantai). mimai, smegenų funkciniai sutrikimai Psichologinės krizės, ankstyvos traumos, vidiniai Skatinimas laisvai reikšti savo jausmus, draudimų konfliktai. mažinimas, priimtina aplinka.

Neigiamas savęs vertinimas, neramumas, Palaikymas, pagalba įveikiant stresą, ugdomas stresai, neigiamas požiūris į aplinką. realistiškas požiūris į aplinką.

Perimtas netinkamas elgesys, sekama netinkamais Primygtinis tinkamo elgesio ugdymas, tinkamo elgesio modeliais. elgesio modeliavimas.

Sąveika tarp vaiko aplinkos (šeima, darželio gru- Vaiko bei aplinkos sąveikos koregavimas, aplinkos pė), vaiko poreikių ir pritaikymas, elgesio įvairovių ugdymas. visuomenės priimtų normų. Nuasmeninta švietimo sistema, netinkama ugdymo Laisva, atvira švietimo sistema, rūpestingumas, programa, autoritariški ir griežti pedagogai. palaikanti atmosfera, pabrėžiant partneriškumą.

čių atskleisti vaikų gabumus, tačiau siūloma daug Elgesio ir emocijų sutrikimus gali lemti chemi- ir vis daugiau tokių žaislų, kurie turėtų kelti tėvų nių medžiagų disbalansas, genetiniai apsigimimai, susirūpinimą. smegenų funkciniai sutrikimai, psichologinės kri- zės, ankstyvos traumos, vidiniai konfliktai, neigia- Emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys mas savęs vertinimas, neigiamas požiūris į aplinką, Pastaruoju metu daugėja vaikų su emocijų ir Sąveika tarp vaiko aplinkos (šeima, darželio grupė), elgesio sutrikimais. Ieškant atsakymo į klausimą, vaiko poreikių ir visuomenės priimtų normų, netin- kokios priežastys lemia tokią vaiko diagnozę, tė- kama ugdymo programa. Skirtingos priežastys le- vai dažniausiai linkę kaltinti save arba vienas kitą. mia ir skirtingą emocijų ir elgesio sutrikimų preven- Nors mokslinių tyrimų rezultatų duomenimis, el- ciją. Elgesiui ir emocijoms įtakos taip pat gali turėti gesio ir emocijų sutrikimas nėra tik mikroklimato genetiniai, neurologiniai ar biocheminiai veiksniai šeimoje sukelta problema ir tam reikšmės turi bi- ir jų deriniai (Hallahan ir Kauffman, 2003). Retai ologinės priežastys (Huisman, 2014). Vaikas, ku- pavyksta įrodyti konkretaus biologinio veiksnio ris yra nesaugus, visiškai nuviltas ar jaučia grėsmę, poveikį emocijų ir elgesio sutrikimams. Daugeliui kurio saugumo, meilės, priklausomybės, savigarbos elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų nėra nu- poreikiai nepatenkinti, parodys daugiau savanaudiš- statyti jokie biologiniai pažeidimai, kuriais būtų ga- kumo, neapykantos, agresyvumo ir destruktyvumo. lima paaiškinti jų elgesį. Ir atvirkščiai, yra nemažai Vaikai, kuriuos jų tėvai myli ir gerbia turėtų paro- normaliai besielgiančių vaikų, turinčių sunkių bio- dyti mažiau destruktyvumo (Maslow, 2006). Elge- loginių pažeidimų. sio ir emocijų raidos problemų priežastimi gali būti Ikimokykliniame amžiuje sparčiai vyksta ir nedarni ar nepilna šeima (kai vieno iš tėvų nėra, o vaiko socializacija. Todėl, normaliai besivystan- kitas vaikais nesirūpina); skurdas; smurtas šeimoje čiam vaikui reikia ne tik pastovaus ryšio su tėvais, ir kt. R. Kaffemanas (2000) teigia, kad vaikų elge- tačiau ir svetimųjų (jį suprantančių, pripažįstančių sio problemos dažnai būna susijusios su šeimų so- suaugusiųjų) dėmesio bei nuolatinio bendravimo su cialiniu bei ekonominiu statusu: didėjanti socialinė vienmečiais patirties. įtampa, bloga ekonominė šeimų padėtis neigiamai Elgesio ir emocijų sutrikimai reiškiasi keliais veikia psichologinį klimatą, kenkia vaiko psichinei lygiais. Pasak V. East ir L. Evans. (2008) nežymus sveikatai. lygis, kai vaiko elgesį galima nesunkiai kontroliuo-

171 ti ir valdyti, taikant tam tikras ugdymo strategijas. gesio ir emocijų sutrikimams šalinti. Kompiuteris Vidutinis – kai reikalinga papildoma specialistų pa- neturi tiesioginio atviro kontakto su žaidėju, todėl galba ir labai žymus – kai vaiko problemos spren- nebus tokių situacijų, kuriose galėtų kilti nepagei- džiamos specializuotose įstaigose. daujamas vaiko elgesys. Svarbu ir tai, kad žaisdami Dirbant su vaikais, turinčiais elgesio problemų, kompiuterinius žaidimus vaikai mokosi baigti pra- svarbu išvengti netinkamo elgesio protrūkių. Todėl dėtą veiklą, lavėja jų dėmesys, mąstymas, žaisda- reiktų rinktis atsargumo priemonių ir laikytis tam mas vaikas turi galimybę atsiriboti nuo jam nepri- tikrų taisyklių: Nuolat akcentuoti vaikui jo laimėji- imtinų kontaktų (Radzevičienė, 2003). mus. Blogai atliktą darbą aptarti, išsiaiškinti klaidas. Būtina vengti kovinių, azartiškų, pagrįstų agre- Dėmesį vaikui rodyti tada, kai jis stengiasi gerai sija žaidimų, nes žaidimo herojų elgsenos modeliai atlikti užduotį. Leisti vaikui suprasti, kad suaugęs gali būti interiorizuojami, kas skatins dar sudėtin- žmogus nori jam padėti. gesnes vaiko elgesio problemas. Ikimokyklinio am- Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutri- žiaus vaikams galima pasiūlyti kompiuterinių žaidi- kimus šiuolaikiniai žaislai ugdo vaikų meninius, mų su pasakų motyvais (Radzevičienė, 2003). pažintinius, komunikacinius, socialinius gebėji- Taigi galima teigti, kad žaislai labai naudin- mus, lavina vaizduotę, kūrybiškumą, matematinius gi – jie suteikia vaikams galimybę išmokti naujo, įgūdžius, motoriką. Mokslinės informacijos nėra bandyti, atrasti save ir kurti. Šiuolaikiniai žaislai yra gausu. Labiausiai mėgstami mokomieji žaidimai: neatsiejama mūsų visuomenės dalis, tad visiškai jų konstruktorius „Lego“, „Puzzle“, modelinas ir atsisakyti negalime, kadangi jos vaikui leidžia pa- kt.(Glebuvienė; Tarasonienė, 2008). tirti veiksmo efektą, pasijusti išradėju ir išmėginti Dailės terapija – tai piešimas, lipdymas su mo- savo jėgas. liu, kuris padeda vaikui atrasti save. Pasak T. Dalley Šiuolaikinis mokslas ir jo pasiekimai įtakojo (2004) dailės terapija padeda ypač vaikams turin- naujų, modernių žaislų bei kompiuterinių žaidimų, tiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Dailės terapija įtaką vaiko vystymuisi. Visi jie orientuoti į bet kokio yra psichoterapijos metodas, kurio metu panaudo- vaiko amžių ar sutrikimą. jamas kūrybos procesas., o pagrindinė bendravimo Tyrimo metodika ir organizavimas priemonė yra vaizdai, o ne žodžiai. Menas būtinas vaiko sveikatai ir laimei. Dailės terapiją galima api- 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais Kau- brėžti kaip dailės ir kitų vaizdinių priemonių nau- no lopšelyje - darželyje „X“ buvo atliktas užsa- dojimą. Bet aišku tai, kad ši veikla padeda vaikui komasis empirinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo me- išreikšti save, lipdyme, tapyme. todas – apklausa (raštu), nes jos metu per trumpą Dailė egzistuoja kiekvienoje visuomenėje. laiką galima apklausti didelį skaičių respondentų Pripažįstama, kad meninė veikla turi tam tikrų gy- bei tikėtis atvirų atsakymų. Klausimynuose tėvams domųjų savybių. Šiai veiklai būdinga nuošalumas, ir pedagogams buvo pateikta 18 uždaro tipo klau- privatumas ir susikaupimas. Meninė veikla padeda simų. Klausimynai sudaryti remiantis analizuota vaikui veikiau konkrečiai, o ne žodžiais išreikšti ir moksline literatūra. Tyrime dalyvavo 14 elgesio ir sąmonę ir pasąmone. emocijų sutrikimus turinčių vaikų tėvų ir 6 peda- Dailės terapijos procesas grindžiamas prielaida, gogai. Tyrimo metu buvo užtikrintas respondentų kad esmingiausios vaiko mintys ir emocijos, kylan- anonimiškumas. čios iš pasąmonės, išreiškiamos veikiau vaizdais, o Tyrimo rezultatai ne žodžiais. (Dalley, 2004). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumos Dailė yra būdas bendrauti, išreikšti savo jaus- tėvų ir pedagogų supratimu, žaislas nėra tik vaikų mus ir mintis. Ką nors kurdamas vaikas sužino ir laisvalaikio praleidimo priemonė, jis - ugdo vaiko mokosi. Ką nors kuriant užmezgamas dialogas su gebėjimus. Koviniai žaislai skatina vaikų elgesio pačiu savimi. problemas. Kompiuteriniai žaidimai nepadeda vai- Akcentuojama, jog pastaraisiais metais vis sė- kui nusiraminti. Vaikų emocijas ramina bendravi- kmingiau taikomos kompiuterinės programos el-

172 mas su suaugusiais, bendraamžiais, kūrybinė veikla. Pliuraitė – Andrejevienė, N. (2012). Lietuvos Tėvai ir pedagogai pozityviai vertina šiuolaikinius vaikų žaislai. Vilnius: Versus aureus. žaislus ir nemano, kad vaikai, turintys elgesio ir Radzevičienė, L. (2003). Vaikų turinčių specia- emocijų sutrikimų, turėtų augti be jų. Tėvai turi ži- liųjų poreikių psichosocialinė raida. Šiauliai nių apie žaislų reikmę vaikui, tačiau praktikoje šias Rodaris, Dž. (2001). Fantazijos gramatika. Įva- žinias taiko nevisada. das į istorijų kūrimo meną. Kaunas Козлова, С. А., Куликова, Т. А. (2000). Išvados Дошкольная педагогика. Москва. Šiuolaikinis žaislas suprantamas kaip ugdymosi Шишова, Т. (2004). Берегис…Игрушки! [žiū- priemonė, išsiskirianti modernia išvaizda, techni- rėta 2015 05 27 19.58 val.]. Prieiga per internetą: nėmis funkcijomis bei galimybėmis. Šiuolaikiniai http://www.pravoslavie.ru/jurnal/225.htm. žaislai daro ir teigiamą, ir neigiamą poveikį vaiko, Skamarakienė, A. (2006). Žaidimai vaiko gyve- turinčio elgesio ir emocijų sutrikimų, raidai. Dina- nime // Žvirblių takas Nr. 6. psl.59-60. miški, funkcionalūs šiandienos žaislai pozityviai Козлова, С. А., Куликова, Т. А. (2000). veikia vaiko psichiką, o kovas, agresiją imituojan- Дошкольная педагогика. Москва. tys žaislai skatins dar sudėtingesnes vaiko elgesio Radzevičienė, L. (2003). Vaikų turinčių specia- problemas. Prieš vaikui perkant žaislą visada derėtų liųjų poreikių psichosocialinė raida. Šiauliai susimąstyti, kuo/ar žaislas bus naudingas vaikų, tu- Huisman, S. (2014). Parent Connection: Media rinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, raidai. in home with young childrein // Childhood Edu- Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumos cation. Nr. 2. tėvų ir pedagogų supratimu, ir tėvai, ir pedagogai Maslow, A. H. (2006). Motyvacija ir asmenybė. pozityviai vertina šiuolaikinius žaislus ir nemano, Vilnius kad vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, tu- rėtų augti be jų. Tėvai turi žinių apie žaislų reikšmę Summary vaikui, tačiau praktikoje šias žinias taiko nevisada. Toys for children, who have emotional and be- havioral disorders, are essential and necessary, be- Literatūra cause toys not only suppress aggression, anxiety, but Blaževičius, P. (2008). Vaikų žaislai ir žaidimai also develop mind, imagination, motor-skills and XII-XVII a. Vilnius ability to create and change a playground (Dodge, Dalley, T. (2004). Dailė, kaip terapija. Vilnius Colker, Heroman, 2007; Skamarakienė, 2010). Dineika, K. (2000). Žaidimai. Vilnius Nowadays children grow up in a constantly chang- Dodge, D. T., Colker, L. J., Heroman, C. (2007). ing and active world where modern toys are una- Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdy- voidable and children simply cannot renounce them mas. Vilnius (Шишова, 2004). It is important that parents before Glebuvienė, V. S., Tarasonienė, A. L. (2008). buying toys to children would think about the influ- Šiuolaikinės informacinės technologijos ir vaikų ence of a particular toy for a child with emotional žaidimai. Vilnius and behavioral disorders (Шишова, 2004; Miškinis, Grinevičienė, N. (2002). Vaikystės žaidimai. 2000). According to Radzevičienė (2003), par- Kaunas ents should avoid buying children toys and games Gučas, A. (1994). Vaikų darželio pedagogika. base on fighting, gambling or aggression, because Kaunas these game characters may cause more complicated Huerre, P. (2011). Žaiskime! Žaisdami moko- child‘s behavioral disorder problems. mės gyventi. Vilnius In March – April, 2015 was carried out an em- Kontautienė, Z. (1987). Pedagoginis vadovavi- pirical study in Kaunas nursery - kindergarten „X“ mas kūrybiniams vaidmeninias žaidimamsVilnius which revealed the learners‘ parents and teacher‘s Miškinis, K. (2000). Pokalbiai su tėvais. Kau- opinion about the influence of modern toys for chil- nas dren who have emotional and behavioral disorders. Myers, D. (2000). Psichologija. Kaunas 173

STENDINIAI PRANEŠIMAI

175

MENE ATSISPINDI PILIETIŠKUMAS

Ramunė Grikštaitė, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla ir Kretingos Vydmantų gimnazija, Lietuva

Anotacija Straipsnyje aptariamos mokinių pilietinės ver- tybės meninių ir kūrybinių procesų kontekste.

Įvadas Pastebėta, kad meninio ugdymo pamokų ugdy- mo procesas nestokoja kūrybiškumo, originalumo, iniciatyvos ir motyvacijos. Kodėl reikia mokytis meno? ●● Menas padeda bendrauti ●● Menu galima save išreikšti 1 pav. ●● Menas ugdo intelektą (H. Gardinerio intelek- Verta prisiminti ir Vydūną, akcentavusį meno tų įvairovės teorija) reikšmę žmogui. ,,Menas yra didysis žmogiškumo pranašas daiktų pasaulyje. Meniška veikla žmogaus Tyrimo tikslas esmė nelieka asmenybės viduje, kaip ji tai daro kur- Išreikšti savo pilietiškumą kitokia forma: nau- dama mintis, o žengia žemyn visais vidurinio gy- dojant mokinių kūrybines galias ir gebėjimus, puo- venimo laipsniais per protavimo, nuotaikos ir kūno selėjant individualumą, estetinį jautrumą. gyvumo esimą.“ Vydūną paminėjau todėl, kad teko dalyvauti nacionaliniame projekte „Kiekviena tauta, Tyrimo metodika, eiga ir rezultatai kiekvienu žmogumi žmonija kyla.“ (Vydūnas), skir- Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo vals- tame 2015-iesiems, Etnografinių regionų, metams. tybei, tautai. Naudojami ir kiti žodžiai praplečiant Programos anotacija buvo: siekti įgyvendinti Lietu- pilietiškumo reikšmę: humanizmas, demokratija, vos Respublikos Vyriausybės numatytą kultūrinių ir tautodailė. edukacinių renginių programą, skirtą Etnografinių Dailės pamoka yra tokia, kad ją galime visur regionų metams, skatinti pažinti (tyrinėti) ir saugoti integruoti. savo krašto, regiono tradicijas ir kultūrinį paveldą, Mokinių kūrybiniame procese atskleidžia pa- aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitų įs- grindinė idėja, tai ko negalime pasakyti žodžiais, taigų, organizacijų bendruomenėmis puoselėjant filosofinę mintį atskleidžiame vaizdu. etninę kultūrą, ugdyti mokinių etinius, estetinius Sėdėdama bibliotekoje atradau žinomo pedago- jausmus, gebėjimą pastebėti, analizuoti, vertinti, go J. Laužiko pasakytus sakinius, kuris kalbėjo, jog teikti savo autentiškumą, būti tolerantiškam kito „būtina įvesti jaunąją kartą į kultūros vertybių pa- individualybės raiškai. Tai buvo paspirtis man ir saulį ir gaminti šių vertybių lobyną. Išskirtinę vietą mokiniams labiau puoselėti, saugoti ir domėtis savo dvasiniame gyvenime užima menas.“ krašto paveldu.

177 nė dalis): Teorinė dalis prasideda istorijos pamoko- je, o dailės pamokoje imamės praktinės dalies. Už- duotis: perpiešti kubo trafaretą su pieštuku ant A3 lapo formato kartono lakšto. Kubą sudaro šeši kva- dratai, juose turi būti pavaizduotas klausimas: kas tau yra kraštas, kuriame gyveni? Šią temą įgyven- dino Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos 6a ir 6b klasės. Kūrybinė raiška vyko grafine technika (tušas ir plunksna ). Didelis dėmesys buvo skiriama pieši- mui, kur labiausiai akcentuojama forma, linija, silu- etas, tonas. Reikalaujama žinoti pagrindinius kom- ponavimo principus: centras, simetrija, harmonija. Akivaizdu, jog geriausiai visa tai – nuo idėjos iki galutinio rezultato- gali išreikšti piešinys. Mokiniai džiaugėsi tuo, kad gali išreikšti ne žodžiais, o vaiz- du, atrasti naujų kasdienybės įprasminimo būdų. Pamokos metu mokomės gebėti sukurti produktą, kurį galime pateikti atskirai ar grupuojant bendrai ir išgauti įvairias erdvines formas. Taip galime pa- puošti mokyklos interjerą išlaikydami ir puoselėda- 2 pav. mi pilietiškumą, tautiškumą, etnokultūrą. Mokiniai atskleidė savo dvasios klodus, emocijas, būseną, Vaikai – naujojo gyvenimo kūrėjai, ir todėl problemas. Buvo siekiama, kad mokiniai atsiskleis- ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų soci- tų, parodytų savo šiandieninį supratimą. Bendras alizacijos problemas apskritai, bet ir į visokeriopai ir man svarbus dalykas buvo mokinių aktyvumas, svarbias mažojo žmogaus sąveikos su dvasingumo susidomėjimas. Mokinių ugdymas yra vientisas pro- šaltinį įkūnijančia menine kultūra. Todėl aš su savo cesas, grindžiamas humanizmo principu, pabrėžiant mokiniais stengiuosi kurti Lietuvą tokią, kokia ji yra žmogaus vertingumą, autonomiškumą, unikalumą. – su savo vargais praeityje ir su pakylėta ateitimi. Reikėjo jiems pajusti gimtinės dvasią kūrybiškai, tai Mes stengiamės savo pažinimą palikti savo kūri- ir buvo pamokos tikslas. niuose. Mokinių darbelių nuotrauka pateko ant išleisto Mes, mokytojai, prisidedame prie tautodailės UPC leidinio ,,Socialinės – pilietinės veiklos orga- puoselėjimo ir išsaugojimo būsimoms kartoms. Tai nizavimo ir vertinimo rekomendacijos“ viršelio. galime pasiekti tautiškai auklėdami jaunąją kar- Kubų kompozicija gali būti kaip dekoracija – tą. Vienas iš mano tikslų ,kad vaikai suprastų, jog parodėlė Lietuvos valstybinėms šventėms: Kovo verpstės, austinės juostos, tautiniai drabužiai ir t.t. 11-ajai, Vasario 16-ajai, mokyklos ir miesto šven- yra mūsų senelių, prosenelių rankomis padarytos, į tėms paminėti bei, žinoma, tokiu būdu galima siekti jas buvo įdėtas jų sielos grožio pajautimas. Dažnai ir rekordo. mokinius mokykloje skatinų susimąstyti, kas būtų, jei visa, kas sukurta, pradingtų? Juk tai būtų niekuo- met ir niekuo neatlyginamas nuostolis. Supratimą reikia ugdyti ne prievarta ar primi- tyviais pamokymais. Tam reikalingas darnus visų mokomųjų disciplinų mokytojų darbas ir jų asme- ninis pavyzdys. Juk ne vienas yra pasakę, kad viską būtina pradėti nuo savęs. Trumpas pamokos aprašymas (teorinė ir prakti-

178 3 pav. 4 pav. Išvados Meninio darbo proceso metu mokiniai atranda save ir plėtoja meninę saviraišką bei individualu- mą. Pradėti taip mokyti reikia jaunesnius mokinius, tuomet vėlesniuose etapuose jie kūrybiškiau žiūrės, tyrinės ir domėsis savo gimtuoju kraštu.

Literatūra Laužikas J. Pedagoginiai raštai. - K., 1993. - P. 34 – 45. Vydūnas. Raštai. - V., 1990. - T. 1. - P. 454. Adomonis J. ( 1994). Nuo taško iki sintezės. Vilnius. Juozas Burneika. Forma, kompozicija, dizainas. Vilniaus dailės akademija, 2002 Stauskaitė J. Lubytė E. Nevčesauskienė N. ( 2002 ). Meno pažinimas: mokytojas – mokinys. Vil- nius.

179 NEFORMALUS TECHNOLOGINIS UGDYMAS AUGINA KŪRYBINIUS SPARNUS

Audra Paulauskienė, Tauragės „Versmės“ gimnazija ir Tauragės „Šaltinio” progim- nazija, Lietuva Jolita Ječienė, Tauragės rajono Pagramančio pagrindinė mokykla, Lietuva

Įvadas Šiuolaikinės demokratinės visuomenės kūrimo vienas iš svarbiausių veiksnių – vertybių ugdymas. Vien per pamokas neįmanoma kokybiškai padaryti visko, kad atsiskleistų prigimtiniai mokinių gabu- mai, vystytųsi kūrybinės galios, susidarytų vertybi- nės orientacijos. Dėl šių priežasčių ypatingą dėmesį skiriame neformaliam technologiniam ugdymui. Neformalusis ugdymas yra neatsiejama viso ugdymo proceso dalis, nes jauno piliečio ugdymas apima ne tik mokymą, bet ir mokymąsi, lavinimąsi, auklėjimąsi. Šis ugdymas mums padeda atskleisti 1 pav. vėlimo studija prigimtinius moksleivių gabumus, vystyti kūrybi- nes galias. Dėl to neformaliajam ugdymui skiriame VĖLIMO STUDIJA „VELTINUKAS” didelį dėmesį. Ugdymas organizuojamas kaimo bendruome- Neformalus ugdymas yra kryptinga veikla, ku- nės mokykloje. Technologijų mokytojų vienas iš ria, plėtojant jauno žmogaus asmenines, socialines tikslų yra propaguoti ir skleisti senąsias kaimišką- ir edukacines kompetencijas, siekiama ugdyti są- sias veiklas, susijusias su menu. moningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūry- Užsiėmimų metu mokiniai susipažįsta su skir- bingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti tingomis vėlimo technikomis: klasikiniu vėlimo visuomenės gyvenime. būdu – naudojant karštą vandenį ir muilą, ir sausuo- Mūsų mokyklose neformalus technologinis ju vėlimo būdu – naudojant specialias vėlimo ada- ugdymas paremtas kitokiais principais negu forma- tas. Apveldami šilką, medvilnę arba liną sukuriame lusis. Jis leidžia vaikams rinktis patiems, išbandyti naujus audinius. Mokomės kurti plokštumines ir tū- ir keisti technologines veiklas. Čia nėra įprastos rines formas iš vilnos. Mokiniai noriai lanko būrelį, vertinimo sistemos, todėl vaikai gali be įtampos už- nes veltinio techniką panaudoja aksesuarų, buities siimti mėgstama veikla: gaminti gaminius iš vilnos dekoro elementų, rankinių, drabužių, interjero ak- ir odos. Užsiėmimų metu mokiniai gali ugdyti vi- centų, avalynės gamyboje. zualinio meno savybes, kūrybiškai mąstyti, laisvai Tikslai reikšti savo mintis ir jas įgyvendinti kurdami, gali ●● Supažindinti su Lietuvoje seniausia rankdar- bendrauti ir bendradarbiauti. bių technika – vėlimu. Mūsų rajono ugdymo įstaigose yra įvairaus po- ●● Atskleisti ir lavinti prigimtines vaiko galias. būdžio būrelių, tačiau tokios veiklos, kokią mes siū- ●● Mokyti plastinės raiškos priemonių ir tech- lome savo ugdytiniams, nėra nei vienoje mokykloje. nikų. 180 2 pav. respublikinis konkursas „Etninio paveldo ir 3 pav. respublikinio konkurso „Angelo žinia” gamtos darna“ II v. dalyvis ●● Sudaryti sąlygas eksperimentavimui. Laukiami rezultatai ●● Ugdyti atsakomybę ir skatinti norą pažinti, Siekti, kad gaminiai būtų kokybiškai, kūrybiš- kurti. kai pagaminti ir galutinai užbaigti. Uždaviniai Pasigaminti įvairios paskirties gaminių, kuriais būtų galima ir pačioms pasipuošti ir padovanoti juos ●● Plėtoti veltinio praktiško panaudojimo gali- savo artimiesiems. mybes. Dalyvauti organizuojamuose renginiuose. ●● Mokyti matyti, kaip siejasi aplinkos grožis ir dailės kūriniai. ●● Ugdyti meninius gebėjimus. ●● Skatinti moksleivių kūrybiškumą veliant sausu ir šlapiu būdais. ●● Ugdyti darbo kultūros įgūdžius bei įpročius: tvarkingai laikyti įrankius, medžiagas bei prie- mones, ●● tiksliai atlikti darbo operacijas, užbaigti pra- dėtą kūrybinį darbą. Darbo būdai ir metodai:

●● pasakojimas, 4 pav. meninių odos darbų studija ●● aiškinimas, ●● demonstravimas, „MEMINIŲ ODOS DARBŲ STUDIJA” ●● diskusija, Studiją lankyti renkasi mokiniai, kurie nori iš- ●● stebėjimas. mokti kurti ir gaminti gaminius iš odos taikant įvai- rius odos apdirbimo būdus. Savo kūrybines idėjas

181 realizuoja kurdami suvenyrus, aksesuarus, papuoša- Spalvinis odų ir kitų medžiagų derinimas. lus, interjero puošybos detales. Tikslus darbo priemonių, medžiagų parinkimas Ugdymo ir kūrybinė – praktinė veikla remiasi ir naudojimas. sukurtų gaminių ir meno kūrinių funkcionalumu, Darbas atskirais etapais įsisavinant įvairias kokybe, o įgytos praktinės ir teorinės žinios formuo- odos apdirbimo technikas. ja profesionalesnį meno reiškinių ir kūrinių suprati- Ekskursijų, parodų lankymas. mą, bei vertinimą. Būrelio veikloje naudojamos priemonės: odos apdirbimo įrankiai, natūrali ir dirbtinė oda, kailis, Tikslai audiniai, kartonas, adatos, vąšelis, žirklės, yla, ●● Supažindinti studijos narius su meninių odos liniuotė, plaktukas, kaltukai, pieštukai, klijai, ka- darbų technologijomis, dirbiniais iš natūralios roliukai, gintaras, kriauklės, įvairios dekoratyvinės odos. juostelės. ●● Suteikti praktinių įgūdžių kuriant ir gami- Atsiskaitymo formos nant pasirinktą dirbinį. ●● Skatinti aktyviai dalyvauti projektinėje vei- Mokinių pasiekimai tikrinami kiekvieno užsi- kloje, ugdyti moksleivių kūrybiškumą. ėmimo metu (mokiniai kiekvienas atskirai parodo, ●● Lavinti vaizduotę ir meninį skonį. kaip ir kiek turi padaręs darbelio, pasiaiškina, kas buvo neaišku, vėliau darbelius pabaigia individu- Uždaviniai aliai mokytojai konsultuojant). Aktyvus dalyva- ●● Moksleiviams suteikti teorinių žinių ir prak- vimas mokyklos, rajono, respublikos organizuoja- tinių įgūdžių meninių odos darbų srityje. muose renginiuose, parodose, projektuose. ●● Per kūrybinę ir praktinę veiklą mokyti nau- Siektini rezultatai dotis įvairiais informacijos šaltiniais, rasti rei- kiamos informacijos apie kultūrines tautos Siekti, kad mokiniai būrelyje patirtų gerų emo- amatų ir verslo tradicijas. cijų, kūrybiškai pagamintų gaminius. ●● Per praktinę veiklą skatinti tarpusavio ben- Stengtis gerai pasirodyti įvairiose parodose bei dravimą ir bendradarbiavimą. kituose renginiuose tiek mokykloje, tiek už jos ●● Dalyvauti mokyklos, rajono, respublikos or- ribų. ganizuojamuose renginiuose. Siekti, kad mokiniai galutinai pabaigtų atskirus, grupinius, konkursinius ar projektinius darbus, Darbo būdai, metodai ir priemonės kuriuos būtų galima pristatyti įvairių renginių Medžiagų, įrankių ir gaminių demonstravimas. metu mokyklos, rajono ar respublikos žiūrovui. Technologinių procesų aptarimas.

5 pav. respublikinio kon- 6 pav. šviestuvas - tarp- 7 pav. respublikinio konkurso „Kalėdinė dovana” kurso „Kūrybos paukš- tautinio konkurso „Bal- nugalėtoja tė” laimėtoja toji žemė” laureatas

182 Išvados Mūsų neformalaus technologinio ugdymo už- siėmimų metu yra skatinama domėtis meniniais vilnos vėlimo ir odos darbais, noras pačiam kurti, ieškoti ir atrasti realaus vaizdo perteikimo ir inter- pretavimo formas, pažinti meno pasaulį ir sąmonin- gai dalyvauti kūrybinėje bei kultūrinėje veikloje, es- tetiškai formuoti savo aplinką, džiaugtis padarytais darbais ir džiuginti kitus.

Literatūra Kavaliauskas A. Odos technologija, ŠU, 2003. Ткаченко Т.Б., Изделия из кожи своими руками, Ростов-на-Дону, 2005. Казанкина Е.Н., Бижутерия и фенечки из кожи, Москва, 2006. Kazlauskaitė V. Veltinis, leidykla „Žuvėdra“, 2008. Žurnalas „Vilnos vėlimas“, 2007, Kaunas. www.artmanija.lt www.veltinis.lt www.pasidaraupati.lt

183

KŪRYBINIAI DARBAI

185

Rasa Bareikienė, Kauno lopšelis-darželis „Gandriukas“, karpiniai METŲ LAIKAI, 30x40 cm

187 Sigutė Bronickienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, SPALVOTAS PASIANSAS, linoleumo pjaustinys, rankų darbo popierius, 74x74 cm, 2015

188 Danguolė Čachavičienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, ATOSLŪGIS, tapyba ant šilko, 90x60 cm, 2012

189 Ed Van Dijk, Olandija, Dekoratyvinis stiklo akcentas UNFINISHED – NEUŽBAIGTAS, stiklo lydymas formoje, kūrinys iš JVMF stiklo simpoziumo „Pajausk stiklą x feel the glass“, 36x20x10 cm, 2015

190 Ed Van Dijk, Olandija, Stiklo plastika RAUDONA – RED, stiklo lydymas formoje, kūrinys iš JVMF stiklo simpoziumo „Pajausk stiklą x feel the glass“, 40x30x15 cm, 2015

191 Raimonds Gabaliņš, Liepaja University, THE MYSTERY OF SOUND, marble, steel, H-67 cm, 2015

192 Jolanta Vilija Galdikaitė, Kauno dailės gimnazija, KERAMIKINIAI OBJEKTAI iš simpoziumo „Raku piala arbatai“, 2015

193 Lolita Grabauskienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, ŽALČIO ŽVILGSNIS, drobė, akrilas,50x50 cm, 2015

194 Sigita Grabliauskaitė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, Dekoratyvinė stiklo plastikos kompozicija NOSTALGIJA ŽAISLAMS, 5 vnt, laisvo stiklo formavimas karštu būdu, 2015

195 Jolanta Grigienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla, VIDURVASARIO TYLA, drobė, kartonas, akrilas, 50 x70 cm, 2010

196 Gintarė Jarašienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, Fotografijų ciklas IMPRESIJOS I, II, skaitmeninė spauda ant drobės, 50x100 cm, 2015

197 Jolita Jasevičienė, Lazdijų rajono Krosnos mokykla, VIDUS, drobė, mišri technika, 50x60 cm, 2014

198 Ilona Kalibatienė, Alytaus jaunimo centras, RUGSĖJO POKŠTAS, baltas molis, glazūra, auksas, 42x28x28 cm, 2015

199 Skirmantė Kaziūnaitė, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija, MAKRORITMAS, fotografija, 21x29 cm

200 Rima Keturkienė, Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla, MANO MIESTAS, drobė, akrilas, 60x80 cm, 2015

201 Inta Klasone, Liepaja University, CATCHING DREAM I, graphic art, 40x50 cm, 2016

202 Inta Klasone, Liepaja University, CATCHING DREAM II, graphic art, 40x50 cm, 2016

203 Aldis Kļaviņš, Liepaja University, MY OUTGOING TIME, acrylic on canvas 50x70 cm, 2014

204 Julija Klevinskaitė-Gleiksner, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla, SURVILŲ LELIJOS, 50x60 cm, drobė, aliejus, 2015

205 Irina Kostina, Vilniaus „Santaros“ gimnazija/progimnazija, PELĖDŲ KALNAS, 120x100 cm, 2015

206 Akvilina Kripaitytė, Šv. Mato gimnazija, DEKORATYVINIS INDAS, keramika, 30x30 cm

207 Mārtiņš Krūmiņš, Liepaja University, AUGUST AND OCTOBER, mixed technique, 120x90 cm, 2010

208 Ilona Kristina Leporda, Kauno rajono Girininkų pagrindinė mokykla, KRIOKLYS, drobė, aliejus, 75x107 cm, 2012

209 Ilona Kristina Leporda, Kauno rajono Girininkų pagrindinė mokykla, TARPEKLIS, drobė, aliejus, 78x100 cm, 2012

210 Lolita Malinauskienė, Vilniaus kolegija, BALTOS MINTYS, akvarelė, 62x37 cm, 2014

211 Irena Mikuličiūtė, Irenos Mikuličiūtės dailės studija, ŠVIESA IR ŽMONĖS, drobė, aliejus, 70x50 cm, 2015

212 Eimantas Narvydas, Kauno technologijos universitetas, KONKURSAS, skaitmeninė grafika, 60x60 cm, 2015

213 Artūras Rimkevičius, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, JAPONIJOS DVELKSMAS, lakštinis stiklas, 35x25x8 cm, 2015

214 Aivars Rozenbahs, Liepaja University, LIFE, photography, 30x 40 cm, 2015

215 Aivars Rozenbahs, Liepaja University, SILEND, photography, 40x30 cm, 2015

216 Lolita Rūgytė, Šakių rajono meno mokykla, ŽENKLAI - 3, drobė, akrilas, 80x60 cm, 2015

217 Birutė Sarapienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, REALUS NATIURMORTAS, tapyba ant šilko, 73,5 x 52,2 cm, 2015

218 Sigita Saulėnienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, PAJŪRIO NUOTAIKA, mišri technika, 29,5x10 cm, 2013

219 Marijona Sinkevičienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, PAJŪRIO MIŠKAS, tapyba ant šilko, 48x55 cm, 2015

220 Solvita Spirģe-Sēne, Liepaja University, GET LOST, cianotipia, 25x25 cm, 2015

221 Raimondas Šimkevičius, Ramučių kultūros centras, Objektas ĮPAKAVIMAI, kartonas, dažai, pakavimo plėvelė, dokumentavimas, 60x57x14 cm, 2015

222 Birutė Šležienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, INVERSUS, skaitmeninė spauda ant drobės, 80x80 cm, 2015

223 Gražina Šutienė, Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas, LAIKO DIAGNOZĖ, stiklo grafika, 50x50 cm, 2015

224 Ingrida Vaitkienė, Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla, Šviestuvas LĖKIAI, oda, varis, bukas, 30x15x15 cm, 2015

225 Arūnas Vaitkus, Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla, BELAUKIANTI, aliejus, drobė, 70x90 cm, 2015

226 Rasa Vaitkutė-Žemaitienė, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija, MERGINA SU ŠALIU, akrilas, 60x80 cm, 2015

227 Lauma Veita, Liepaja University, FORECAST, photography, 44 x 33cm, 2015

228 Nora Vilmane, Liepaja University, TOUR de SARDEGNA I,II,III, photography, 40x60 cm, 2014

229 Dzintra Vīriņa, Liepaja University, GREY DAY, aquarelle, 48x63 cm, 2015

230

Kaunas, 2016. Tiražas 120 egz. Leido ir spausdino Kauno kolegijos leidybos centras, Pramonės pr. 20, LT–50468, Kaunas