ISSN 1392-1630 print ISSN 1648-3537 o­nline­ URBAnI­STI­K­A I­R ARChI­TE­K­Tū­RA town Planning and architecture 2007, XXXI to­mas, Nr. 4

nE­K­I­LnOJAMOJO K­ULTū­ROS pAvE­LDO ĮTAK­A DARnI­AM K­AI­MO GYvE­nAMųJų vI­E­TOvI­ų vYSTYMUI­SI­

I­ndrė Gražulevičiūtė-Vileniškė1, Vilma K­arvelytė-Balbierienė2 1Architektūros ir kraštotvarkos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva. El. paštas [email protected] 2Statybos ir architektūros fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Kraštotvarkos centras, Studentų g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva. El. paštas [email protected]

Įte­ik­ta 2007 07 03

Santrauka. Didžiąją Lie­tu­vo­s, k­aip ir viso­s Eu­ro­po­s, te­rito­rijo­s dalį su­daro­ k­aimo­ vie­to­vė­s, o­ didžiąją dalį gy­ve­namųjų vie­to­vių – k­aimo­ gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s, taigi jų so­cialinis, e­k­o­no­minis ir k­u­ltū­rinis gy­vy­bingu­mas be­i e­k­o­lo­ginis tvaru­mas atlie­k­a le­miamą vaidme­nį sie­k­iant šalie­s darnau­s vy­sty­mo­si tik­slų. Pastaraisiais me­tais darnų vy­sty­mąsi sk­atinanty­s pro­je­k­tai jau­ įgy­ve­ndinami ne­ tik­ didžiu­o­siu­o­se­ Lie­tu­vo­s mie­stu­o­se­, be­t ir maže­snė­se­ savivaldy­bė­se­, tačiau­ dau­ge­lio­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių šis pro­ce­sas k­o­l k­as ne­palie­čia. Be­ndro­ šalie­s gy­ve­nto­jų sk­aičiau­s mažė­jimo­ te­nde­ncija, e­migracija, jau­nų ir k­valifik­u­o­tų žmo­nių migracija į didžiu­o­- siu­s šalie­s mie­stu­s, sk­u­rdas ir ne­darbo­ grė­smė­ k­e­lia su­ny­k­imo­ grė­smę patie­ms jau­triau­sie­ms ir k­u­ltū­riniu­ po­žiū­riu­ ve­rtingiau­sie­ms šalie­s k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių siste­mo­s e­le­me­ntams, to­k­ie­ms k­aip vie­nk­ie­minė­s so­dy­bo­s, bu­vu­sių dvarų ir palivark­ų so­dy­bo­s ar e­tno­grafinė­s k­aimų gy­ve­nvie­tė­s. Sie­k­iant su­stabdy­ti šiu­o­s ne­igiamu­s so­cialiniu­s, e­k­o­no­miniu­s be­i k­u­ltū­riniu­ pro­ce­su­s, bū­tina ie­šk­o­ti bū­dų, k­aip u­žtik­rinti k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių so­cialinį be­i e­k­o­no­minį gy­vy­bingu­mą. Pastaraisiais me­tais pasau­ly­je­ vis aišk­iau­ su­vo­k­iamas k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ vaidmu­o­ darnau­s vy­sty­mo­si k­o­nte­k­ste­. Visu­o­tinai pripažįstama, jo­g k­u­ltū­ro­s pave­ldo­, y­pač ne­k­ilno­jamo­jo­, apsau­ga, prie­žiū­ra be­i nau­do­jimas tu­ri te­igiamo­s įtak­o­s darniam vy­sty­mu­isi so­cialinė­je­, e­k­o­no­minė­je­, k­u­ltū­rinė­je­ ir k­t. dime­nsijo­se­. Ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ te­ik­iamo­s darnau­s vy­sty­mo­si galimy­bė­s itin re­ik­šmingo­s ne­dide­lė­ms, išsk­irtinių gamtinių ište­k­lių ne­tu­rinčio­ms be­i pato­gia ge­o­grafine­ padė­timi ne­pasižy­minčio­ms k­aimo­ gy­ve­namo­sio­ms vie­to­vė­ms. Jų so­cialinis ir e­k­o­no­minis gy­vy­bingu­mas k­u­ltū­ro­s pave­ldu­i išsau­go­ti y­ra to­k­s pats svarbu­s, k­aip ir k­u­ltū­ro­s pave­ldas so­cialinio­ ir e­k­o­no­minio­ šių gy­ve­namųjų vie­to­vių gy­vy­bingu­mo­ palaik­y­mu­i. Reikšminiai žodžiai: ne­k­ilno­jamasis k­u­ltū­ro­s pave­ldas, darnu­s vy­sty­masis, k­aimo­ gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s.

Įvadas Darnau­s vy­sty­mo­si (sustainable development) k­o­nce­p- Lie­tu­vo­s ir u­žsie­nio­ šalių au­to­riai paste­bi, jo­g dažnai cija bu­vo­ su­fo­rmu­lu­o­ta 1972 me­tais Sto­k­h­o­lme­ vy­k­u­- pagrindiniai darnau­s vy­sty­mo­si sie­k­iai y­ra sie­jami su­ sio­je­ Ju­ngtinių Tau­tų k­o­nfe­re­ncijo­je­ žmo­gau­s aplink­o­s aplink­o­sau­giniais be­i e­k­o­no­miniais aspe­k­tais. Šis po­žiū­- k­lau­simais (United Nations c­onference on the Human ris lė­mė­, k­ad, sie­k­iant darnau­s vy­sty­mo­si tik­slų, pastan- Environment) ir itin išpo­pu­liarė­jo­ 1987 me­tais pask­e­l- go­s pirmiau­sia bu­vo­ nu­k­re­ipto­s į to­k­ias tradicine­s e­k­o­- bu­s Pasau­linė­s aplink­o­s ir vy­sty­mo­si k­o­misijo­s (World no­minė­s ve­ik­lo­s sritis, k­aip že­mė­s ū­k­is, mišk­inink­y­stė­, c­ommission on Environment and Development) atask­ai- žve­jy­ba ar gamy­ba, be­t ne­ į k­u­ltū­rinę įvairo­vę be­i jo­s tą. Jo­je­ pate­ik­iamas, k­o­ ge­ro­, dažniau­siai citu­o­jamas ir le­miamą gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bę [2, 3]. Visgi dė­l k­u­ltū­rinė­s plačiau­siai varto­jamas darnau­s vy­sty­mo­si apibrė­žimas. glo­balizacijo­s pasire­išk­iantis k­rašto­vaizdžių, y­pač u­rba- Šiame­ do­k­u­me­nte­ darnu­s vy­sty­masis apibrė­žiamas k­aip nizu­o­tų te­rito­rijų, vie­no­dė­jimas, ide­ntite­to­ be­i išsk­ir- plė­tra, te­nk­inanti dabartinė­s k­arto­s po­re­ik­iu­s, ne­u­ž- tinu­mo­ praradimas tapo­ vie­na pagrindinių pro­ble­mų, k­e­rtant k­e­lio­ savo­ po­re­ik­ių te­nk­inti ate­itie­s k­arto­ms sie­k­iant darnau­s visu­o­me­nė­s be­i aplink­o­s vy­sty­mo­si, [1]. Darnau­s vy­sty­mo­si k­o­nce­pcijo­s k­ritik­ai te­igia, jo­g ir pask­atino­ atk­re­ipti dė­me­sį ne­ tik­ į aplink­o­sau­giniu­s, ji y­ra ne­pak­ank­amai k­o­nk­re­ti, ne­apibrė­žta ar ne­aišk­i, e­k­o­no­miniu­s, be­t ir į so­cialiniu­s be­i k­u­ltū­riniu­s darnau­s tačiau­ pastaraisiais de­šimtme­čiais darnu­s vy­sty­masis vy­sty­mo­si aspe­k­tu­s. tapo­ vy­rau­jančia visu­o­me­nė­s vy­sty­mo­si ide­o­lo­gija ir Ku­ltū­ro­s pave­ldo­ vaidme­nį darnau­s vy­sty­mo­si k­o­n- tu­rė­jo­ įtak­o­s dau­ge­lio­ mo­k­slo­ sričių raidai. te­k­ste­ nagrinė­janty­s mo­k­slinink­ai paste­bi, k­ad k­u­ltū­- 214 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224

ro­s pave­ldo­ apsau­ga, prie­žiū­ra ir nau­do­jimas te­igiamai Darbo­ tik­slas – išanalizu­o­ti ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s ve­ik­ia so­cialinį, e­k­o­no­minį, k­u­ltū­rinį be­i aplink­o­sau­- pave­ldo­ panau­do­jimo­ galimy­be­s sie­k­iant darnau­s k­ai- ginį darnau­s vy­sty­mo­si aspe­k­tu­s [3, 4]. Ši nu­o­stata mo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių vy­sty­mo­si. Sie­k­iant šio­ tik­slo­, tarptau­tiniame­ ly­gme­ny­je­ bu­vo­ įtvirtinta 2005 me­tais nagrinė­jamo­s Lie­tu­vo­s k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių dar- Po­rtu­galijo­je­ Faro­ mie­ste­ pasirašy­to­je­ Ku­ltū­ro­s pave­l- nau­s vy­sty­mo­si galimy­bė­s, aptariamas jo­se­ e­santis ne­- do­ ve­rtė­s visu­o­me­ne­i k­o­nve­ncijo­je­-gairė­se­ (Framework k­ilno­jamasis k­u­ltū­ro­s pave­ldas ir jo­ įtak­a e­k­o­no­miniam, c­onvention on the Value of c­ultural Heritage for Society) e­k­o­lo­giniam, k­u­ltū­riniam be­i so­cialiniam šių vie­to­vių [5]. Po­žiū­ris, jo­g k­u­ltū­ro­s pave­ldo­, y­pač ne­k­ilno­jamo­jo­, vy­sty­mu­isi. Darbe­ su­fo­rmu­lu­o­ti te­iginiai grindžiami apsau­ga ir nau­do­jimas priside­da prie­ darnau­s vy­sty­mo­si Kau­no­ te­ch­no­lo­gijo­s u­nive­rsite­to­ Staty­bo­s ir arch­ite­k­- sie­k­ių įgy­ve­ndinimo­, išre­išk­iamas ir k­ai k­u­rių Eu­ro­po­s tū­ro­s fak­u­lte­to­ Krašto­tvark­o­s ce­ntro­ atlie­k­amų k­aimo­ valsty­bių nacio­naliniu­o­se­ darnau­s vy­sty­mo­si tik­slu­s gy­ve­namųjų vie­to­vių k­u­ltū­ro­lo­ginių ty­rimų du­o­me­ni- ir prie­mo­ne­s re­glame­ntu­o­jančiu­o­se­ do­k­u­me­ntu­o­se­. mis, Nacio­naline­ darnau­s vy­sty­mo­si strate­gija, Lie­tu­vo­s Pavy­zdžiu­i, Ju­ngtinė­s Karaly­stė­s darnau­s vy­sty­mo­si k­aimo­ plė­tro­s planais ir pro­gramo­mis, k­itais nacio­nali- strate­gijo­je­ pastatų, k­u­rie­ms išk­ilo­ griu­vimo­ grė­smė­, niais ir tarptau­tiniais strate­giniais do­k­u­me­ntais. sk­aičiu­s bu­vo­ įtrau­k­tas tarp 147 pagrindinių darnau­s vy­sty­mo­si indik­ato­rių. Strate­gijo­je­ pabrė­žiama, k­ad pave­ldo­ apsau­ga ir vie­to­s išsk­irtinu­mo­ stiprinimas y­ra 1. K­aimo gyvenamųjų vietovių socialinė, e­sminiai ve­ik­sniai sie­k­iant darnau­s be­ndru­o­me­nių vy­s- ekonominė ir kultūrinė situacija bei darnaus ty­mo­si [6, 7]. Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s darnau­s vy­sty­mo­si vystymosi galimybės strate­gijo­je­ k­u­ltū­rinio­ savitu­mo­ išsau­go­jimas taip pat Šiu­o­ me­tu­ Lie­tu­vo­s gy­ve­namųjų vie­to­vių k­lasifik­a- y­ra įvardijamas k­aip vie­nas iš šalie­s darnau­s vy­sty­mo­- ciją re­glame­ntu­o­ja 1994 me­tais patvirtintas Lie­tu­vo­s si prio­rite­tų [8]. Ak­ivaizdu­, k­ad vie­nas pagrindinių Re­spu­blik­o­s administracinių vie­ne­tų ir jų ribų įsta- ve­ik­snių, le­miančių k­u­ltū­rinio­ savitu­mo­ išsau­go­jimą, ty­mas, k­u­riame­ išsk­iriamo­s dvi pagrindinė­s gy­ve­na- y­ra ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ apsau­ga ir tink­a- mųjų vie­to­vių gru­pė­s: mie­sto­ ir k­aimo­ gy­ve­namo­sio­s mas nau­do­jimas. Re­miantis šio­mis nu­o­stato­mis, galima vie­to­vė­s [9, 10]. Pagal šį įstaty­mą viso­s k­aimo­ gy­ve­- dary­ti prie­laidą, k­ad ne­k­ilno­jamasis k­u­ltū­ro­s pave­ldas namo­sio­s vie­to­vė­s – k­aimo­ gy­ve­nvie­tė­s, vie­nk­ie­minė­s gali prisidė­ti prie­ darnau­s šalie­s k­aimo­ gy­ve­namųjų so­dy­bo­s, bu­vu­sio­s dvarų so­dy­bo­s ir k­t. – y­ra vadinamo­s vie­to­vių – gau­siau­sio­s šalie­s gy­ve­namųjų vie­to­vių gru­- k­aimais. To­k­ia k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių k­lasifik­a- pė­s – vy­sty­mo­si. cija, pagrįsta nu­o­latiniu­ gy­ve­nto­jų sk­aičiu­mi, de­taliau­

Lietuvos kaimo gyvenamosios vietovės

Susiformavusios iki 1940 m. Susiformavusios Susiformavusios 1941–1989 m. po 1990 m. Bažnytkaimiai

Istoriniai miesteliai Besiformuojančios Sovietmečiu priemiestinio tipo susiformavusios gyvenvietės Etnografinės kaimų gyvenvietės buvusių kolūkių gyvenvietės

Etnografinės vienkieminės sodybos ir viensėdžiai Naujos vienkieminės sodybos Buvusių dvarų ir palivarkų sodybos

1 pav. Dabartinių šalies kaimo gyvenamųjų vietovių klasifikacija pagal jų istorinius-kultūrinius išteklius, nusakanti šių vietovių socialinį, ekonominį bei kultūrinį potencialą darnaus vystymosi kontekste (sudarė V. Karvelytė-Balbierienė) Fig 1. Classification of contemporary Lithuanian rural settlements according to their cultural and historic resour- ces, determining their social, cultural, and economic potential in the context of sustainable development (scheme by V. Karvelytė -Balbierienė) I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 215

2 pav. Tradicinės vienkieminės sodybos yra neatskiriama etnografinių šalies regionų kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos dalis. Užnemunės krašto (Suvalkijos regiono) etnografinė vienkieminė sodyba (V. Karvelytės-Balbierienės nuotrauka) Fig 2. Traditional steadings are inseparable part of rural settlement system of country’s ethnographic regions. Ethnographic steading of Sudovia region (photograph by V. Karvelytė-Balbierienė)

ne­įsigilinant į so­cialiniu­s be­i institu­ciniu­s k­rite­riju­s, y­ra [10, 15]. Re­miantis šiais statistiniais du­o­me­nimis, bū­tų apibe­ndrinta ir ne­tik­sli [11–14]. Analizu­o­jant k­aimo­ galima pro­gno­zuoo­ti, jo­g ir ate­ity­je­ pavy­k­s išlaik­y­ti to­ly­- gy­ve­namųjų vie­to­vių ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ gio­s plė­tro­s te­nde­ncijas tarp re­gio­nų ir jų vidu­je­. Visgi vaidme­nį darnau­s vy­sty­mo­si k­o­nte­k­ste­, pasite­lk­iama 2001 me­tų Lie­tu­vo­s gy­ve­nto­jų ir bū­stų su­rašy­mo­ be­i k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių k­lasifik­acija, apibū­dinan- Kau­no­ te­ch­no­lo­gijo­s u­nive­rsite­to­ Staty­bo­s ir arch­ite­k­- ti jų isto­riniu­s-k­u­ltū­riniu­s ište­k­liu­s ir nu­sak­anti šių tū­ro­s fak­u­lte­to­ Krašto­tvark­o­s ce­ntro­ atlie­k­amų k­u­ltū­ro­- vie­to­vių so­cialinį, e­k­o­no­minį be­i k­u­ltū­rinį po­te­ncialą lo­ginių k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių ty­rimų du­o­me­ny­s (1 pav.). Dabartinę šalie­s k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių ro­do­, jo­g dau­ge­lio­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių de­mo­- siste­mą su­daro­ ik­i so­vie­tinė­s o­k­u­pacijo­s su­sifo­rmavęs grafinė­ padė­tis nė­ra ge­ra. Pavy­zdžiu­i, 443-o­se­ Kau­no­ gy­ve­namųjų vie­to­vių tink­las: ik­i mū­sų die­nų išlik­ę is- apsk­ritie­s k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ su­rašy­mo­ to­riniai mie­ste­liai, bažny­tk­aimiai, e­tno­grafinė­s k­aimų me­tu­ gy­ve­nto­jų ne­u­žre­gistru­o­ta, 446-io­se­ u­žre­gistru­o­ta gy­ve­nvie­tė­s, vie­nk­ie­minė­s so­dy­bo­s (2 pav.) be­i bu­vu­sių nu­o­ 1 ik­i 5 gy­ve­nto­jų, 276-io­se­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­- dvarų ir palivark­ų so­dy­bo­s (3 pav.). Šią siste­mą papildo­ se – nu­o­ 6 ik­i 9 gy­ve­nto­jų ir tik­ 4-io­se­ – nu­o­ 2 000 ik­i so­vie­tiniu­ laik­o­tarpiu­ su­sifo­rmavu­sio­s ir dabar fu­nk­ci- 2 999 gy­ve­nto­jų [10]. 2005 me­tais Krašto­tvark­o­s ce­ntro­ o­nu­o­jančio­s bu­vu­sių k­o­lū­k­ių gy­ve­nvie­tė­s [11, 12], taip Aly­tau­s apsk­rity­je­ atlik­ti ty­rimai paro­dė­, k­ad 8 iš 26 tirtų pat ir atk­ū­ru­s šalie­s ne­prik­lau­so­my­bę ir grąžinu­s že­mę bažny­tk­aimių y­ra prie­ su­ny­k­imo­ ribo­s: ju­o­se­ gy­ve­na ik­i bu­vu­sie­ms savinink­ams, nau­jai k­u­riamo­s vie­nk­ie­minė­s 100 gy­ve­nto­jų [16]. Žino­ma, gy­ve­nto­jų sk­aičių iš dalie­s so­dy­bo­s be­i šalia mie­stų be­sifo­rmu­o­jančio­s prie­mie­s- le­mia gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s po­bū­dis, tačiau­ dide­lis tinė­s gy­ve­nvie­tė­s. ny­k­stančių k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių (vie­nk­ie­mi- Statistik­o­s de­partame­nto­ du­o­me­nimis, šiu­o­ me­tu­ nių so­dy­bų, e­tno­grafinių k­aimų gy­ve­nvie­čių) sk­aičiu­s šaly­je­ y­ra apie­ 21 500 k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių [10]. atspindi su­dė­tingą so­cialinę-e­k­o­no­minę jų situ­aciją. 2006 me­tų pradžio­je­ jo­se­ gy­ve­no­ 1 134 500 šalie­s gy­ve­n- No­rs migracijo­s į k­aimo­ gy­ve­namąsias vie­to­ve­s saldo­ to­jų [15]. No­rs šalie­s gy­ve­nto­jų sk­aičiu­s pastaraisiais me­- y­ra te­igiamas, tačiau­ vie­na pagrindinių migracijo­s prie­- tais mažė­ja (1999 me­tais šaly­je­ gy­ve­no­ 3 524 200, 2005 žasčių – su­nk­io­s pragy­ve­nimo­ sąly­go­s mie­stu­o­se­. 20–24 me­tais – 3 414 300, o­ 2006 me­tų pradžio­je­ – 3 403 300 me­tų amžiau­s jau­nimas k­e­liasi iš k­aimo­ gy­ve­namųjų gy­ve­nto­jų), tačiau­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių ir mie­stų vie­to­vių į mie­stu­s arba e­migru­o­ja [17, 18]. Šiu­o­ me­tu­ gy­ve­nto­jų santy­k­is ne­sik­e­ičia (1999–2006 me­tais mie­s- apie­ pu­sė­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių gy­ve­nto­jų dirba tuoo­se­ gy­ve­no­ 67 pro­c., o­ k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ že­mė­s ū­k­y­je­, k­u­riame­ vy­rau­ja smu­lk­ū­s privatū­s ū­k­iai. 33 pro­c. Lie­tu­vo­s gy­ve­nto­jų). Be­ to­, pastaraisiais me­tais Kadangi šaly­je­ vy­k­sta ū­k­ių stambė­jimo­ pro­ce­sas, galima k­aimo­ vie­to­vių gy­ve­nto­jų sk­aičių papildo­ mie­stie­čiai pro­gno­zu­o­ti, jo­g ate­ity­je­ darbo­ vie­tų že­mė­s ū­k­io­ se­k­to­- 216 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224

3 pav. Buvusių dvarų sodybos – reikšminga kaimo gyvenamųjų vietovių kultūros paveldo dalis. Buvusio Žeimių dvaro sody- ba Žeimių miestelyje, Jonavos rajone (I. Gražulevičiūtės-Vileniškės nuotrauka) Fig 3. Manor residencies are significant elements of cultural heritage of country’s rural settlements. Žeimiai manor residen- ce in Žeimiai town, Jonava district (photograph by I. Gražulevičiūtė-Vileniskė)

riu­je­ mažė­s. Ry­šk­ė­janti gy­ve­ntųjų u­žimtu­mo­ pro­ble­ma R e­spu­blik­o­s nacio­nalinė­ darnau­s vy­sty­mo­si strate­gija, gali įgau­ti ilgalaik­io­ ne­darbo­ po­bū­dį [17–20]. Ne­darbas, pabrė­žiama vie­to­s be­ndru­o­me­nių daly­vavimo­ prii- maže­snė­s ne­i mie­stu­o­se­ pajamo­s, k­u­rių dide­lę dalį mant spre­ndimu­s svarba ir bū­tiny­bė­ sk­atinti darnau­s su­daro­ so­cialinė­s išmo­k­o­s, le­mia sk­u­rdo­ e­gzistavimą vy­sty­mo­si principų įgy­ve­ndinimą vie­to­s ly­gme­niu­, k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ [18]. Šio­s ne­igiamo­s ne­s dau­ge­lis darnau­s vy­sty­mo­si nu­o­stato­ms prie­šta- so­cialinė­s-e­k­o­no­minė­s te­nde­ncijo­s le­idžia pro­gno­zu­o­ti, rau­jančių te­nde­ncijų, to­k­ių k­aip so­cialinė­ atsk­irtis ar jo­g patie­ms jau­triau­sie­ms ir k­u­ltū­riniu­ po­žiū­riu­ ve­rtin- vie­to­s ide­ntite­to­ praradimas, atsiranda k­aip vie­tinė­s giau­sie­ms šalie­s k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių siste­mo­s ve­ik­lo­s pase­k­mė­s [23–25]. Darnau­s vy­sty­mo­si k­lau­si- e­le­me­ntams, to­k­ie­ms k­aip vie­nk­ie­minė­s so­dy­bo­s, bu­- mu­s nagrinė­janty­s mo­k­slinink­ai taip pat pripažįsta, jo­g vu­sių dvarų ir palivark­ų so­dy­bo­s ar e­tno­grafinė­s k­aimų svarbiau­si ve­ik­ė­jai, le­mianty­s darnau­s vy­sty­mo­si tik­slų gy­ve­nvie­tė­s, gre­sia su­ny­k­imas. Lie­tu­vo­s k­aimo­ gy­ve­- įgy­ve­ndinimą, y­ra vie­to­s valdžia ir vie­to­s be­ndru­o­me­- namųjų vie­to­vių so­cialine­s, e­k­o­no­mine­s ir k­u­ltū­rine­s nė­s [4, 26]. Pastaraisiais me­tais darnų vy­sty­mąsi sk­ati- pro­ble­mas ak­ce­ntu­o­ja ir k­iti mo­k­slinink­ai. Pavy­zdžiu­i, nanty­s pro­je­k­tai jau­ įgy­ve­ndinami ne­ tik­ didžiu­o­siu­o­se­ pave­ldo­sau­ginio­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių ve­rtinimo­ šalie­s mie­stu­o­se­, be­t ir maže­snė­se­ savivaldy­bė­se­, tačiau­ k­lau­simu­s nagrinė­ju­si J. Ju­re­vičie­nė­ be­ndrą tradicinių dau­ge­lio­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių be­i jų vie­to­s be­n- k­aimų raido­s te­nde­nciją apibū­dino­ k­aip visapu­sišk­ą dru­o­me­nių šis pro­ce­sas k­o­l k­as ne­palie­čia. Visgi darnu­s de­gradavimą [21]. Sie­k­iant su­stabdy­ti šiu­o­s pro­ce­su­s, k­aimo­ vie­to­vių vy­sty­masis pastaraisiais de­šimtme­čiais bū­tina ie­šk­o­ti bū­dų, k­aip u­žtik­rinti k­aimo­ gy­ve­namųjų y­ra vie­nas iš Eu­ro­po­s Sąju­ngo­s po­litik­o­s prio­rite­tų. 1996 vie­to­vių so­cialinį ir e­k­o­no­minį gy­vy­bingu­mą. me­tais Ko­rk­o­ mie­ste­ (Airijo­je­) vy­k­u­sio­je­ Eu­ro­po­s k­ai- I. Mo­ffatt e­t igimu­, darnau­s vy­sty­mo­si po­litik­a tu­rė­tų mo­ plė­tro­s k­o­nfe­re­ncijo­je­ pask­e­lbto­je­ ir 2003 me­tais bū­ti įgy­ve­ndinama še­šiu­o­se­ ly­gme­ny­se­: pasau­liniame­, papildy­to­je­ de­k­laracijo­je­ te­igiama, jo­g k­aimas tu­ri tapti tarptau­tiniame­, valsty­bė­s, re­gio­no­, vie­to­s be­i individo­ patrau­k­lia vie­ta gy­ve­nti ir dirbti. De­k­laracijo­je­ nu­ro­- [22]. Visgi pagrindiniu­s darnau­s vy­sty­mo­si principu­s dy­ta, k­ad svarbiau­si u­ždaviniai sie­k­iant darnau­s k­aimo­ nu­statančiu­o­se­ tarptau­tiniu­o­se­ ir nacio­naliniu­o­se­ do­- vie­to­vių vy­sty­mo­si y­ra aplink­o­s ir k­rašto­vaizdžio­ k­o­- kuu­me­ntu­o­se­, to­k­iu­o­se­ k­aip Rio­ de­ Žane­iro­ de­k­laracija kyy­bė­s ge­rinimas, u­žimtu­mo­ u­žtik­rinimas, e­k­o­no­minė­s aplink­o­s ir vy­sty­mo­si k­lau­simais (Rio Declaration on ve­ik­lo­s įvairo­vė­s didinimas, be­ndru­o­me­nių stiprinimas Environment and Development), Jo­h­ane­sbu­rge­ vy­k­u­- be­i k­u­ltū­rinė­s ir bio­lo­ginė­s įvairo­vė­s apsau­ga [27, 28]. siame­ pasau­lio­ valsty­bių vado­vų su­sitik­ime­ priimta de­- Šio­s nu­o­stato­s y­ra įtvirtinto­s ir Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s k­laracija darnau­s vy­sty­mo­si k­lau­simais (Johannesburg k­aimo­ plė­tro­s strate­giniu­o­se­ do­k­u­me­ntu­o­se­ [18–20]. Declaration on Sustainable Development) be­i Lie­tu­vo­s Kadangi didžiąją valsty­bė­s, k­aip ir viso­s Eu­ro­po­s, te­- I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 217

rito­rijo­s dalį su­daro­ k­aimo­ vie­to­vė­s, o­ didžiąją dalį cingu­mą ir jų be­ndru­o­me­nių ge­ro­vę iš e­smė­s le­mdavo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių – k­aimo­ gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s, jų ge­o­grafinė­ padė­tis ir tu­rimi gamtiniai ište­k­liai, tačiau­ jų so­cialinis, e­k­o­no­minis ir k­u­ltū­rinis gy­vy­bingu­mas pastaraisiais de­šimtme­čiais situ­acija radik­aliai k­e­ičia- atlie­k­a le­miamą vaidme­nį sie­k­iant to­ly­gio­s re­gio­nų plė­- si [4, 26]. Ek­o­no­mistai pripažįsta, k­ad po­indu­strinė­je­ tro­s be­i darnau­s vy­sty­mo­si tik­slų. Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s e­k­o­no­mik­o­je­ itin svarbi vie­ta te­k­s k­u­ltū­rine­i pro­du­k­ci- nacio­nalinė­je­ darnau­s vy­sty­mo­si strate­gijo­je­ so­cialinių jai, o­ pro­du­k­tai vis dažniau­ bu­s su­vo­k­iami k­aip „patir- ir e­k­o­no­minių sk­irtu­mų tarp re­gio­nų ir re­gio­nų vidu­je­ ty­s“ [29]. To­k­io­mis aplink­y­bė­mis itin svarbų vaidme­nį mažinimas be­i jų savitu­mo­ išsau­go­jimas taip pat y­ra atlie­k­a vie­to­s savitu­mas ir išsk­irtinu­mas. Taigi k­aimo­ nu­ro­do­mi k­aip vie­ni iš Lie­tu­vo­s darnau­s vy­sty­mo­si pri- gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s, sie­k­iančio­s darnau­s vy­sty­mo­- o­rite­tų [8]. Ne­paisant šių nu­o­statų, gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bė­s si tik­slų glo­balizacijo­s sąly­go­mis, privalo­ ide­ntifik­u­o­ti sk­irtu­mai tarp šalie­s re­gio­nų, jų vidu­je­ ir y­pač tarp mie­s- savo­ bru­o­žu­s ir e­le­me­ntu­s, galinčiu­s u­žtik­rinti e­k­o­no­- tų ir k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių k­o­l k­as y­ra ak­ivaizdū­s. minį k­o­nk­u­re­ncingu­mą be­i išry­šk­inti vie­to­s ide­ntite­tą To­k­s ne­to­ly­gu­s vy­sty­masis savo­ ru­o­žtu­ daro­ ne­igiamą ir išsk­irtinu­mą. Ne­tgi ne­dide­lė­s gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s, įtak­ą k­itie­ms darnau­s vy­sty­mo­si sie­k­iams, to­k­ie­ms k­aip to­k­io­s k­aip k­aimų gy­ve­nvie­tė­s, mie­ste­liai ar bažny­tk­ai- aplink­o­s apsau­ga ar gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bė­s ge­rinimas be­i miai, tu­ri išsk­irtinių ište­k­lių, galinčių padė­ti įgy­ve­ndin- k­rašto­ savitu­mo­ išsau­go­jimas. ti darnau­s vy­sty­mo­si tik­slu­s be­i išlaik­y­ti gy­vy­bingu­mą Glo­balizacijo­s re­išk­iny­s k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių ir k­o­nk­u­re­ncingu­mą, te­re­ik­ia ju­o­s atrasti, įve­rtinti be­i vy­sty­mu­isi te­ik­ia nau­jų iššū­k­ių. Dažnai te­igiama, k­ad tink­amai panau­do­ti. Vie­nas iš to­k­ių ište­k­lių – ne­k­ilno­- glo­balizacijo­s te­nde­ncijo­s le­mia aplink­o­s su­vie­no­dė­ji- jamasis k­u­ltū­ro­s pave­ldas, le­miantis vie­to­s savitu­mą, mo­, kuu­ltū­rinio­ tapatu­mo­ praradimo­, ne­to­ly­gau­s re­gio­- fo­rmu­o­jantis k­u­ltū­rinį ide­ntite­tą be­i k­u­riantis isto­rinio­ nų išsivy­sty­mo­ ir so­cialinė­s atsk­irtie­s grė­sme­s. Lie­tu­vo­s tęstinu­mo­, nu­o­savy­bė­s ir atsak­o­my­bė­s jau­smą. Re­spu­blik­o­s nacio­nalinė­je­ darnau­s vy­sty­mo­si strate­gi- jo­je­ pabrė­žiama, k­ad nau­jų k­o­mu­nik­acijų plė­tro­s, di- de­snio­ žmo­nių mo­bilu­mo­, spartė­jančio­s u­rbanizacijo­s 2. Nekilnojamasis kultūros paveldas darnaus sąly­go­mis be­i re­išk­iantis ne­palank­ie­ms de­mo­grafiniams kaimo gyvenamųjų vietovių vystymosi kontekste pro­ce­sams k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ gali su­ny­k­ti Visu­o­tinai pripažįstama, k­ad k­u­ltū­rinė­ įvairo­vė­ be­i isto­rinių e­tno­grafinių e­r gio­nų k­u­ltū­ra [8]. Visu­o­tinai įvairių k­u­ltū­rų pave­ldas y­ra u­nik­alu­s ir ne­pak­e­ičiamas pripažįstama, k­ad glo­balizacijo­s re­išk­iny­s palie­s visas dvasinis ir inte­le­k­tu­alinis žmo­nijo­s tu­rtas, o­ šio­s įvai- pasau­lio­ valsty­be­s, ne­paisant jų po­litinė­s ir e­k­o­no­minė­s ro­vė­s išsau­go­jimas ir gau­sinimas y­ra vie­nas iš e­sminių siste­mo­s. Šį re­išk­inį nagrinė­janty­s e­k­o­no­mistai te­igia, žmo­nijo­s vy­sty­mo­si aspe­k­tų [30, 31]. Tačiau­ pastarai- k­ad glo­balizacijo­s po­ve­ik­is labiau­siai bu­s ju­ntamas ne­ siais me­tais vis aišk­iau­ su­vo­k­iamas ir pripažįstamas valsty­bė­s ar re­gio­nų, be­t vie­to­s ir be­ndru­o­me­nių ly­gme­- ne­ tik­ k­u­ltū­rinis, be­t ir so­cialinis, e­k­o­no­minis ir ne­t ny­je­ [26]. Šį re­išk­inį nagrinė­jančio­ D. Ry­pk­e­ma te­igimu­, aplink­o­sau­ginis k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ vaidmu­o­. Dė­l savo­ glo­balizacija tu­rė­tų bū­ti su­vo­k­iama k­aip du­ sk­irtingi ir dau­giaplanė­s prigimtie­s ir te­igiamo­ įvairiapu­sio­ po­ve­i- ne­bū­tinai tarpu­savy­je­ su­siję re­išk­iniai – e­k­o­no­minė­ ir k­io­ kuu­ltū­ro­s pave­ldas pasau­ly­je­, y­pač išsivy­sčiu­sio­se­ k­u­ltū­rinė­ glo­balizacija [4, 26]. Ek­o­no­minė­ glo­balizaci- valsty­bė­se­, su­vo­k­iamas k­aip te­ik­iantis plačių darnau­s ja dažniau­siai y­ra su­vo­k­iama k­aip re­išk­iny­s, te­ik­iantis vy­sty­mo­si galimy­bių k­u­ltū­rinis ir e­k­o­no­minis ište­k­liu­s. e­k­o­no­minė­s ge­ro­vė­s ir gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bė­s ge­rė­jimo­ Ne­ ve­ltu­i k­u­ltū­ro­s pave­ldu­i apibū­dinti vis dažniau­ pe­rspe­k­ty­vų, o­ k­u­ltū­rinė­ glo­balizacija, su­prantama k­aip varto­jamas te­rminas kultūrinis kapitalas, išre­išk­iantis k­u­ltū­rų nive­liacija ir aplink­o­s vie­no­dė­jimas, su­k­e­lia ne­ idė­ją, jo­g k­u­ltū­ro­s pave­ldas te­ik­ia tie­k­ k­u­ltū­rinę, tie­k­ tik­ ne­igiamas k­u­ltū­rine­s, be­t ir so­cialine­s be­i e­k­o­no­mi- e­k­o­no­minę ve­rtę [32, 33]. Įvairiais laik­o­tarpiais su­si- ne­s pase­k­me­s. Visgi ne­su­ge­bė­jimas išlaik­y­ti k­o­nk­u­re­n- fo­rmavu­sio­s Lie­tu­vo­s k­aimo­ gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s cingu­mo­ e­k­o­no­minė­s glo­balizacijo­s sąly­go­mis taip pat pasižy­mi sk­irtingu­s isto­riniu­s laik­o­tarpiu­s ir įvairias gali le­mti k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių be­ndru­o­me­nių k­rašto­ tradicijas atspindinčiu­ ne­k­ilno­jamu­o­ju­ k­u­ltū­ro­s be­i fizinė­s aplink­o­s ny­k­imą. pave­ldu­. Galima išsk­irti k­e­le­tą pagrindinių ik­iso­vie­- Glo­balizacija k­e­lia ne­ tik­ šias grė­sme­s, be­t ir te­ik­ia tinio­ laik­o­tarpio­ su­sifo­rmavu­sio­se­ k­aimo­ gy­ve­namo­- nau­jų pre­k­y­bo­s, inve­sticijų, te­ch­no­lo­gijų pažango­s be­i sio­se­ vie­to­vė­se­ aptink­amo­ ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pasik­e­itimo­ patirtimi galimy­bių, itin ak­tu­alių išsk­irti- pave­ldo­ gru­pių: sak­ralinis pave­ldas (k­atalik­ų bažny­- niais gamtiniais ište­k­liais ar palank­ia ge­o­grafine­ padė­timi čio­s, sinago­go­s, se­ntik­ių bažny­čio­s, mažo­ji sak­ralinė­ ne­pasižy­minčio­ms ne­dide­lė­ms k­aimo­ gy­ve­namo­sio­ms arch­ite­k­tū­ra) (4, 5 pav.), so­dy­bų pave­ldas (tradiciniai vie­to­vė­ms. Prae­ity­je­ gy­ve­namųjų vie­to­vių k­o­nk­u­re­n- namai: pirk­io­s, tro­bo­s, stu­bo­s, žve­jų namai) (6 pav.), 218 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224

5 pav. Sentikių cerkvė Kruonio miestelyje Kaišiadorių rajone – tautinių mažumų sakralinio paveldo pavyzdys. Šis paveldas 4 pav. Švč. Trejybės bažnyčia Alėjų bažnytkaimyje, Raseinių dažniausiai aptinkamas istoriniuose Lietuvos miesteliuose rajone – sakralinio paveldo, išlikusio istorinėse kaimo gyve- (V. Karvelytės-Balbierienės nuotrauka) namosiose vietovėse, pavyzdys (V. Karvelytės-Balbierienės Fig 5. Russian orthodox church in Kruonis town, Kaišiadorys nuotrauka) district is an example of sacral cultural heritage of national Fig 4. Holy Trinity Church in Alėjai village, Raseiniai district is minorities. Such kind of heritage is usually found in small an example of sacral cultural heritage extant in historic rural historic Lithuanian towns (photograph by V. Karvelytė- settlements (photograph by V. Karvelytė-Balbierienė) Balbierienė)

tradiciniai ū­k­iniai pastatai (k­lu­o­nai, tvartai, k­lė­ty­s ir šių. Vie­na to­k­ių ve­ik­lo­s sričių – tu­rizmas. Palank­i šalie­s k­t.)), bu­vu­sių dvarų so­dy­bų pave­ldas (re­pre­ze­ntaciniai ge­o­grafinė­ padė­tis, pak­ank­amai ge­rai išplė­to­tas k­e­lių ir ū­k­iniai pastatai, isto­riniai že­ldy­nai), u­rbanistinis tink­as be­i gau­sū­s re­k­re­aciniai ište­k­liai su­daro­ sąly­gas (mie­ste­lių, bažny­tk­aimių u­rbanistinė­ stru­k­tū­ra) be­i plė­to­ti vie­tinį ir tarptau­tinį tu­rizmą. Ke­liau­jančių šalie­s arch­e­o­lo­ginis (7 pav.) pave­ldas. Ku­ltū­ro­s pave­ldu­ taip vidu­je­ ir į šalį atvy­k­stančių u­žsie­nio­ tu­ristų sk­aičiu­s di- pat galima bū­tų įvardy­ti ir k­ai k­u­riu­o­s so­vie­tme­čiu­ dė­ja, tačiau­ dau­gu­ma jų apsisto­ja didžiu­o­siu­o­se­ šalie­s su­sifo­rmavu­sių k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių e­le­me­n- mie­stu­o­se­ ir lank­o­ pagrindiniu­s tu­rizmu­i pritaik­y­tu­s tu­s. Staty­bo­s ir arch­ite­k­tū­ro­s fak­u­lte­to­ Krašto­tvark­o­s o­bje­k­tu­s, to­k­iu­s k­aip Vilniau­s ir Kau­no­ mie­stų isto­riniai ce­ntro­ atlie­k­amų k­u­ltū­ro­lo­ginių k­aimo­ gy­ve­namųjų ce­ntrai, Trak­ų pilis ar Pažaislio­ vie­nu­o­ly­no­ ansamblis. vie­to­vių ty­rimų du­o­me­ny­s ro­do­, k­ad šalie­s k­aimo­ Pastaraisiais me­tais itin išpo­pu­liarė­jo­ k­aimo­ tu­rizmas, gy­ve­namųjų vie­to­vių k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ ište­k­liai y­ra itin tačiau­ šiu­o­ me­tu­ pagrindiniai k­aimo­ tu­rizmo­ paslau­gų gau­sū­s. Pavy­zdžiu­i, išty­ru­s Alo­vė­s, Ūdrijo­s ir Ru­dnio­s varto­to­jai y­ra šalie­s gy­ve­nto­jai. Ak­ivaizdu­, jo­g šiu­o­ me­tu­ bažny­tk­aimiu­s, bu­vo­ aptik­ti ir u­žfik­su­o­ti 98 į k­u­ltū­ro­s šalie­s tu­ristinis po­te­ncialas y­ra me­nk­ai panau­do­jamas, o­ pave­ldo­ re­gistrą ne­įtrau­k­ti ve­rtingi ne­k­ilno­jamo­jo­ jo­ plė­tra su­k­o­nce­ntru­o­ta mie­stu­o­se­. Sie­k­iant u­žtik­rinti k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ o­bje­k­tai. Minė­to­s ne­k­ilno­jamo­jo­ to­ly­gią re­gio­nų plė­trą ir ge­rinti gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bę ne­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ gru­pė­s te­ik­ia darnau­s vy­sty­mo­si tik­ mie­stu­o­se­, be­t ir k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­, galimy­bių, itin re­ik­šmingų ne­dide­lė­ms, išsk­irtinių bū­tina to­ly­giai plė­to­ti tu­rizmą be­i su­ ju­o­ su­siju­sią infras- žmo­gišk­ųjų ar gamtinių ište­k­lių ne­tu­rinčio­ms k­aimo­ tru­k­tū­rą. Vie­na pe­rspe­k­ty­viau­sių ir labiau­siai darnau­s gy­ve­namo­sio­ms vie­to­vė­ms (8 pav.). vy­sty­mo­si principu­s atitink­ančių tu­rizmo­ šak­ų – k­u­l- Žino­ma, visų pirma pave­ldo­ apsau­ga y­ra o­rganizu­o­- tū­rinis tu­rizmas. jama sie­k­iant palaik­y­ti ir išry­šk­inti pave­ldo­ o­bje­k­tų k­u­l- Ku­ltū­rinis tu­rizmas dažniau­siai y­ra su­vo­k­iamas k­aip tū­rinę ve­rtę, tačiau­ k­u­ltū­ro­s pave­ldas be­i pave­ldo­sau­ga k­e­lio­nė­, sie­k­iant pažinti k­u­ltū­rinę aplink­ą: k­rašto­vaiz- gali įvairiais bū­dais sk­atinti darnų so­cialinį ir e­k­o­no­mi- džiu­s, ne­k­ilno­jamąjį k­u­ltū­ro­s pave­ldą, vie­tinį gy­ve­nimo­ nį vy­sty­mąsi: k­u­rti darbo­ vie­tas, padė­ti išlaik­y­ti ir to­- bū­dą, tradicijas ir k­itu­s k­ū­ry­biniu­s be­i k­u­ltū­riniu­s pro­- bu­linti darbo­ įgū­džiu­s, te­ik­ti pajamų, sk­atinti k­u­ltū­rinį ce­su­s. Pro­gno­zu­o­jama, k­ad ate­ity­je­ k­u­ltū­rinis tu­rizmas tu­rizmą ir smu­lk­io­jo­ ve­rslo­ plė­trą, vie­tiniais pak­e­isti Baltijo­s valsty­bė­se­ taps re­ik­šmingiau­sia, tarptau­tinė­je­ impo­rtu­o­jamu­s įgū­džiu­s ir paslau­gas [4, 26]. rink­o­je­ pak­lau­sia tu­rizmo­ rū­šimi [34]. Kaimo­ gy­ve­- Sie­k­iant spręsti u­žimtu­mo­, y­pač ilgalaik­io­ ne­darbo­, namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ e­santis ne­k­ilno­jamasis k­u­ltū­ro­s pro­ble­mas k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­, svarbu­ ie­š- pave­ldas su­daro­ palank­ias sąly­gas k­u­ltū­rinio­ tu­rizmo­ koo­ti alte­rnaty­vių že­mė­s ū­k­iu­i e­k­o­no­minė­s ve­ik­lo­s rū­- plė­trai. Ku­ltū­rinio­ tu­rizmo­ te­ik­iama nau­da apima ne­ I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 219

te­ch­no­lo­gijo­s u­nive­rsite­to­ Staty­bo­s ir arch­ite­k­tū­ro­s fa- kuu­lte­to­ Krašto­tvark­o­s ce­ntro­ atlie­k­amų k­aimo­ gy­ve­na- mųjų vie­to­vių ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ ty­rimų be­i Nacio­nalinė­je­ tu­rizmo­ plė­tro­s pro­gramo­je­ pate­ik­- tais du­o­me­nimis, galima te­igti, k­ad vie­no­s pagrindinių prie­žasčių, stabdančių k­u­ltū­rinio­ tu­rizmo­ plė­trą, y­ra blo­ga ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ o­bje­k­tų bū­k­lė­ ir vie­šo­sio­s tu­rizmo­ infrastru­k­tū­ro­s trū­k­u­mas [16, 35]. Visgi dau­ge­lis k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ e­sančių isto­rinių statinių ir pastatų gali tapti k­u­ltū­rinio­ tu­rizmo­ o­bje­k­tais, o­ k­ai k­u­riu­o­s iš jų galima pritaik­y­ti ir nau­do­- ti k­aip tu­rizmo­ infrastru­k­tū­ro­s e­le­me­ntu­s. Pavy­zdžiu­i, bu­vu­sių dvarų so­dy­bo­s gali bū­ti pritaik­o­mo­s ne­ tik­ 6 pav. Dzūkiška viengalė pirkia Dubičių miestelyje, Varėnos e­k­spo­zicine­i pask­irčiai, be­t ir apgy­ve­ndinimo­ ar k­o­n- rajone – etnografinių sodybų paveldo pavyzdys (V. Karvelytės- fe­re­ncijų tu­rizmo­, k­u­rio­ po­re­ik­is šaly­je­ be­i re­gio­ne­ Balbierienės nuotrauka) au­ga, re­ik­mė­ms. Vie­nk­ie­minė­s so­dy­bo­s, atsižve­lgiant į Fig 6. One-sided house of Dzūkija ethnographic region in jų ve­rtę be­i aplink­ą, gali bū­ti pritaik­o­mo­s ne­ tik­ k­aimo­, Dubičiai town, Varėna district is an example of traditional housing in rural settlements (photograph by V. Karvelytė- be­t ir k­u­ltū­rinio­ tu­rizmo­ re­ik­mė­ms. Sie­k­iant išve­ngti Balbierienė) pe­r dide­lė­s tu­ristų k­o­nce­ntracijo­s ir jo­s daro­mo­s žalo­s re­ik­šmingiau­siu­o­se­ ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ tik­ iš tu­rizmo­ ve­rslo­ gau­namas pajamas. Plė­to­jant šią o­bje­k­tu­o­se­ be­i panau­do­ti šalie­s tu­ristinį po­te­ncialą, tu­rizmo­ šak­ą, sk­atinamas me­džiaginio­ ir ne­me­džiaginio­ siū­lo­ma k­u­rti ir po­pu­liarinti k­u­ltū­rinio­ tu­rizmo­ marš- pave­ldo­ atgaivinimas, gy­ve­nto­jų e­k­o­no­minė­s ge­ro­vė­s ru­tu­s, apimančiu­s įvairias k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­- au­gimas, stiprinamas vie­to­s ide­ntite­tas be­i fo­rmu­o­ja- vė­se­ e­sančio­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ k­ate­go­rijas. Šiu­o­ me­tu­ tu­- mas te­igiamas šalie­s įvaizdis. De­ja, re­miantis Kau­no­ rizmo­ info­rmacijo­s ce­ntrai u­žsie­nio­ ir vie­to­s tu­ristams

7 pav. Kruonio piliavietė Kruonio miestelyje, Kaišiadorių rajone – archeologinio kaimo gyvenamųjų vietovių paveldo pavyz- dys (V. Karvelytės-Balbierienės nuotrauka) Fig 7. Site of Kruonis Castle in Kruonis town, Kaišiadorys district is an example of archeological heritage of rural settlements (photograph by V. Karvelytė-Balbierienė) 220 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224

siū­lo­ vis dau­giau­ įvairias k­u­ltū­ro­s ir gamto­s pave­ldo­ tie­ms e­tno­grafinė­s be­i pro­fe­sio­nalio­sio­s arch­ite­k­tū­ro­s rū­šis apimančių tu­rizmo­ maršru­tų. Pavy­zdžiu­i, Pasvalio­ pastatams, pritaik­y­tie­ms tu­rizmu­i ar be­ndru­o­me­nių mu­zie­ju­s ir Še­šu­pė­s e­u­ro­re­gio­no­ tu­rizmo­ info­rmacijo­s po­re­ik­iams, re­ik­alinga nu­o­latinė­ palaik­o­mo­ji prie­žiū­ra. ce­ntras siū­lo­ maršru­tu­s pė­sčio­mis, dviračiu­ ar au­to­- Nu­o­latinė­ prie­žiū­ra ir tvark­y­mas itin svarbū­s bu­vu­sių mo­biliu­, į k­u­riu­o­s įtrau­k­ti įvairių rū­šių ne­k­ilno­jamo­- dvarų so­dy­bų že­ldy­nų išsau­go­jimu­i. Kadangi šaly­je­ y­ra jo­ kuu­ltū­ro­s pave­ldo­ o­bje­k­tai, tarp jų ir e­santy­s k­aimo­ ne­maža ik­i šių die­nų išlik­u­sių bu­vu­sių dvarų so­dy­bų su­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­, re­ik­šmingi arch­ite­k­tū­riniu­, isto­riniais že­ldy­nais ir jų fragme­ntais, jų re­stau­ravimas isto­riniu­, me­mo­rialiniu­, dvasiniu­ ir k­itais po­žiū­riais be­i nu­o­latinė­ prie­žiū­ra taip pat prisidė­tų prie­ u­žimtu­mo­ [36, 37]. Siū­lo­mi ir spe­cializu­o­ti maršru­tai, apimanty­s didinimo­ k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­. vie­no­s rū­šie­s ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ o­bje­k­tu­s Su­ tu­rizmu­ su­siju­sio­ ar be­ndru­o­me­nių po­re­ik­iu­s Pavy­zdžiu­i, į Že­maitijo­s dvarų k­u­ltū­ro­s k­e­lią įtrau­k­ta te­nk­inančio­ smu­lk­io­jo­ ir vidu­tinio­ ve­rslo­ plė­tra taip 14 bu­vu­sių dvarų so­dy­bų [38]. Lie­tu­va daly­vau­ja ir pat y­ra svarbi k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių e­k­o­no­mi- Eu­ro­po­s Tary­bo­s Ku­ltū­ro­s k­e­lių pro­gramo­je­. Ge­rai ži- nė­s ve­ik­lo­s įvairinimu­i. Šiu­o­ me­tu­ smu­lk­u­sis ve­rslas no­mi pro­je­k­tai „Baro­k­o­ k­e­lias Lie­tu­vo­je­“, „Vie­nu­o­ly­nų ge­riau­siai išvy­sty­tas dide­snė­se­ gy­ve­nvie­tė­se­ ir ju­drių k­e­lias Lie­tu­vo­je­“, „Park­ų ir so­dų k­e­lias Lie­tu­vo­je­“ [39]. magistralių pak­e­lė­se­, o­ ato­k­io­se­ k­aimo­ gy­ve­namo­- Kaimų gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s taip pat vis dažniau­ įtrau­- sio­se­ vie­to­vė­se­, y­pač nu­to­lu­sio­se­ nu­o­ rajo­nų ce­ntrų ir k­iamo­s į lank­y­tinų pave­ldo­ o­bje­k­tų sąrašu­s. Pavy­zdžiu­i, mie­stų, jau­čiamas pardu­o­tu­vių ir k­itų paslau­gų ve­rslų Varė­no­s tu­rizmo­ ir ve­rslo­ info­rmacijo­s ce­ntras lank­y­ti- sty­giu­s. Ne­pak­ank­amas gy­ve­nto­jų sk­aičiu­s šių ve­rslų no­mis įvardija 21 isto­rinę k­aimo­ gy­ve­nvie­tę [40]. Tačiau­, pe­lningu­mu­i u­žtik­rinti dažniau­siai y­ra įvardijamas k­aip apžve­lgu­s šiu­o­ me­tu­ siū­lo­mu­s tu­rizmo­ maršru­tu­s, gali- vie­na pagrindinių šio­ sty­giau­s prie­žasčių [17]. Tačiau­ ma te­igti, jo­g į ju­o­s vis dar ne­pak­ank­amai įtrau­k­iamas ve­rslo­ ir paslau­gų įmo­nių ir jų te­ik­iamų įsidarbinimo­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių pave­ldas, ne­pak­ank­amai galimy­bių ne­bu­vimas taip pat le­mia prastą k­aimo­ gy­- pasinau­do­ta galimy­bė­mis ju­ngtis prie­ tarptau­tinių k­u­l- ve­namųjų vie­to­vių so­cialinę-de­mo­grafinę padė­tį (žr. tū­rinio­ tu­rizmo­ k­e­lių. Sie­k­iant atgaivinti šalie­s k­aimo­ le­nte­lę). Pavy­zdžiu­i, Staty­bo­s ir arch­ite­k­tū­ro­s fak­u­lte­to­ gy­ve­namąsias vie­to­ve­s, re­ik­ė­tų k­u­rti tie­k­ įvairių rū­šių Krašto­tvark­o­s ce­ntro­ atlie­k­amų k­u­ltū­ro­lo­ginių k­aimo­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių pave­ldą apimančiu­s, tie­k­ gy­ve­namųjų vie­to­vių ty­rimų du­o­me­ny­s paro­dė­, k­ad spe­cializu­o­tu­s k­u­ltū­rinio­ tu­rizmo­ maršru­tu­s, ge­rinti į dalie­s ty­rinė­tų Aly­tau­s apsk­ritie­s bažny­tk­aimių gy­- ju­o­s įtrau­k­iamų pave­ldo­ o­bje­k­tų bū­k­lę, plė­sti tu­rizmo­ ve­nto­jų sk­aičiu­s ir jų amžiu­s tie­sio­giai prik­lau­so­ nu­o­ ir paslau­gų infrastru­k­tū­rą be­i te­ik­ti išsamią info­rmaci- bažny­tk­aimiu­o­se­ vy­sto­mų fu­nk­cijų ir įsidarbinimo­ ga- ją apie­ šiu­o­s maršru­tu­s ir lank­y­tinas vie­tas u­žsie­nio­ ir limy­bių. Ty­rinė­tu­o­se­ prie­ su­ny­k­imo­ ribo­s e­sančiu­o­se­ vie­to­s tu­ristams. bažny­tk­aimiu­o­se­ dažniau­siai vie­ninte­lis visu­o­me­ninė­s Tu­rizmas ne­ k­ie­k­vie­nu­ atve­ju­ gali bū­ti pagrindinė­ pask­irtie­s pastatas y­ra bažny­čia. Kai k­u­rio­se­ iš jų y­ra k­aimo­ gy­ve­namo­sio­s vie­to­vė­s vy­sty­mo­si strate­gijo­s ne­dide­lė­ pardu­o­tu­vė­, paštas arba ne­dide­lė­ že­mė­s ū­k­io­ dalis, o­ ne­k­ilno­jamasis k­u­ltū­ro­s pave­ldas taip pat tu­- įmo­nė­. Dė­l ne­palank­ių so­cialinių ir e­k­o­no­minių sąly­gų rė­tų tarnau­ti ne­ tik­ tu­ristų, be­t ir be­ndru­o­me­nė­s re­i- čia su­sik­lo­stė­ ne­palank­i to­le­sne­i gy­ve­nvie­tė­s raidai ir k­mė­ms. Darbo­ vie­tas be­i pajamas te­ik­ia ne­ tik­ tu­rizmo­ de­mo­grafinė­ situ­acija. Apie­ 70 pro­c. ty­rinė­tų Aly­tau­s indu­strija be­i su­ ja su­siję ve­rslai, be­t ir ne­k­ilno­jamo­jo­ apsk­ritie­s bažny­tk­aimių dar so­vie­tme­čiu­ bu­vo­ pak­ank­a- k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ re­stau­ravimas ir prie­žiū­ra. Isto­rinių mai išvy­sty­to­s k­asdie­nio­ aptarnavimo­ ir darbo­ sąly­go­s. statinių re­stau­ravimas ir re­no­vacija y­ra itin imlū­s darbo­ Kai k­u­rie­ iš jų atlie­k­a administracine­s fu­nk­cijas, jo­se­ jė­gai, taigi te­ik­ia ne­mažai papildo­mų darbo­ vie­tų be­i įk­u­rto­s se­niū­nijo­s. To­k­iu­o­se­ bažny­tk­aimiu­o­se­ su­sik­lo­s- pajamų [4, 24]. Vie­to­s staty­bų be­i amatų tradicijo­s ir čiu­si de­mo­grafinė­ situ­acija su­daro­ palank­e­sne­s sąly­gas įgū­džiai laik­u­i bė­gant gali išny­k­ti, tačiau­ ju­o­s galima to­le­sne­i plė­trai [16]. Ate­ity­je­, įgy­ve­ndinant darnau­s išsau­go­ti, k­artu­ su­k­u­riant papildo­mų darbo­ vie­tų vie­to­s vy­sty­mo­si strate­gijas, didė­jant e­k­o­no­mine­i ge­ro­ve­i ir gy­ve­nto­jams. Taip bū­tų ne­ tik­ didinamas u­žimtu­mas, so­cialiniam gy­vy­bingu­mu­i k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­- be­t ir vie­tiniais pak­e­ičiami impo­rtu­o­jami įgū­džiai be­i to­vė­se­, įvairių paslau­gų po­re­ik­is tu­rė­tų didė­ti. Kaimo­ me­džiago­s. Isto­rinių, y­pač e­tno­grafinių, pastatams e­r s- gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ e­santy­s isto­riniai pastatai taip tau­ru­o­ti dažniau­siai bū­tino­s vie­tinė­s me­džiago­s, tra- pat gali prisidė­ti prie­ smu­lk­io­jo­ ve­rslo­ sk­atinimo­: pra- dicinė­s te­ch­no­lo­gijo­s ir įgū­džiai, o­ nau­jo­ms staty­bo­ms de­dantie­ji ve­rslinink­ai, ie­šk­o­dami patalpų, pirmiau­sia re­ik­alingo­s me­džiago­s dažniau­siai y­ra impo­rtu­o­jamo­s do­misi patalpų ar jų nu­o­mo­s k­aina. Paprastai nu­o­mo­s ir nau­do­jama ne­vie­tinė­ darbo­ jė­ga. Be­ to­, re­stau­ru­o­- k­aino­s k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ e­sančiu­o­se­ is- I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 221

Kraštovaizdžių ir biologinės įvairovės apsauga

Racionalus išteklių Atliekų kiekio Aplinkos taršos naudojimas mažinimas mažinimas Aplinkos apsauga Aplinkos Pritaikymas ir racionali Pritaikymas ir racionali panauda

Ekonominės gerovės užtikrinimas

Ekono- Turizmo ir Smulkaus Išskirtinių Importuoja-

minės jo infras- verslo ska- paslau- mų paslaugų Restauravimas, renovavimas veiklos truktūros tinimas gų bei ir produktų įvairovės plėtra produktų keitimas Darnus ekonominis vystymasis didinimas kūrimas vietiniais

Socialinio ir kultūrinio gyvybingumo užtikrinimas Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas Nekilnojamojo paveldo kultūros Darnus kaimo vystymasis gyvenamųjų vietovių Bendruome- Užimtumo Demografinės Vietos identiteto nių telkimas didinimas, situacijos palaikymas, kul- kvalifikaci- gerinimas tūrinės įvairovės jos kėlimas išsaugojimas Darnus socialinis ir kultūrinis vystymasis Tradicinių technologijų atgaivinimas ir atgaivinimas technologijų Tradicinių procesus į restauravimo integravimas

8 pav. Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo ir panaudojimo įtaka darniam kaimo gyvenamųjų vietovių vystymuisi (sudarė I. Gražulevičiūtė-Vileniškė) Fig 8. Influence of protection and use of immovable cultural heritage on sustainable development of rural settlements (scheme by I. Gražulevičiūtė-Vileniškė) to­riniu­o­se­ pastatu­o­se­ y­ra ne­dide­lė­s. Be­ to­, to­k­į pastatą mo­ jau­smą. Bū­te­nt stiprio­s be­ndru­o­me­nė­s, k­u­ltū­rinė­ įsigy­ti ir pritaik­y­ti ve­rslo­ po­re­ik­iams k­ainu­o­ja k­u­r k­as įvairo­vė­ ir e­k­o­no­minė­ ge­ro­vė­ y­ra e­sminiai ve­ik­sniai, mažiau­, ne­i staty­ti nau­ją. galinty­s pave­rsti šalie­s k­aimo­ gy­ve­namąsias vie­to­ve­s Šalie­s k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ e­sančio­ ne­- patrau­k­lio­mis vie­to­mis gy­ve­nti ir dirbti. k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ re­stau­ravimas be­i pri- Darniam k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių vy­sty­mu­isi taik­y­mas įvairio­ms re­ik­mė­ms taip pat te­igiamai ve­ik­ia svarbū­s ne­ tik­ so­cialinis, e­k­o­no­minis, k­u­ltū­rinis, be­t ir so­cialinę be­i k­u­ltū­rinę k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių aplink­o­sau­ginis aspe­k­tai. Sie­k­iant išsau­go­ti k­aimo­ gy­- situ­aciją ir gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bę jo­se­. Tu­rizmo­, smu­l- ve­namųjų vie­to­vių k­u­ltū­riniu­s ir e­k­o­no­miniu­s ište­k­liu­s k­io­jo­ ve­rslo­ te­ik­iamo­s pajamo­s, papildo­mo­s darbo­ ir gy­ve­nimo­ k­o­k­y­bę jo­se­ ate­itie­s k­arto­ms, bū­tina ma- vie­to­s pave­ldo­ apsau­go­s, prie­žiū­ro­s be­i paslau­gų srity­se­ žinti ne­igiamą jo­se­ vy­k­do­mų ve­ik­lų po­ve­ik­į aplink­ai. padė­tų ne­ tik­ išve­ngti k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių Įtak­o­s k­aimo­ vie­to­vių be­i jų gy­ve­nvie­čių aplink­ai tu­ri gy­ve­nto­jų sk­aičiau­s mažė­jimo­, be­t ir sk­atintų jo­se­ ne­ tik­ že­mė­s ū­k­is, be­t ir k­ito­s jo­se­ vy­k­do­mo­s ve­ik­lo­s įsik­u­rti pe­rspe­k­ty­viu­s ve­rslinink­u­s ir k­valifik­u­o­tu­s be­i gy­ve­nto­jų gy­ve­nimo­ bū­das. Dažnai te­igiama, jo­g spe­cialistu­s, pasilik­ti ar grįžti jau­nu­s žmo­ne­s, k­e­lti gy­- ge­rė­jančią šalie­s e­k­o­no­mik­o­s bū­k­lę atspindi didė­jantis ve­nto­jų k­valifik­aciją be­i stiprinti vie­to­s be­ndru­o­me­ne­s. staty­bų mastas, visgi didžio­ji dalis staty­bų be­i inve­s- Ku­ltū­ro­s pave­ldas, y­pač isto­riniai statiniai be­i isto­rinė­ ticijų k­o­nce­ntru­o­jasi didžiu­o­siu­o­se­ šalie­s mie­stu­o­se­ aplink­a, y­ra itin svarbu­s fo­rmu­o­jant vie­to­s ide­ntite­tą [17, 19]. Kaimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ vis dar e­g- be­i sk­atinant be­ndru­o­me­nių savigarbą ir pasididžiavi- zistu­o­ja dau­g aple­istų, ne­nau­do­jamų pastatų, tarp jų 222 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224

Bažnytkaimiuose esančios ir isto­rinių. Šiu­o­ me­tu­ k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ visuomeninės ir verslo institucijos gy­ve­nto­jai gy­ve­namu­o­ju­ plo­tu­ y­ra ge­riau­ apsirū­pinę S – seniūnijos administracija, ne­i mie­stu­o­se­ [17], tačiau­ ate­ity­je­, k­ry­ptingai vy­k­dant B – bažnyčia, P – parduotuvė, V – verslo įmonė, Ps – paslau- darnau­s vy­sty­mo­si po­litik­ą, didė­jant k­aimo­ gy­ve­na- Nr. gų įmonė, Š – švietimo mųjų vie­to­vių so­cialiniam gy­vy­bingu­mu­i, gy­ve­nto­jų įstaiga, K – kultūros įstaiga, sk­aičiu­i, bū­stų be­i k­itų patalpų po­re­ik­is tu­rė­tų išau­gti. Pš – paštas, G – gydymo, globos įstaiga, Ž – žemės Sie­k­iant racio­naliai nau­do­ti atsinau­jinančiu­o­siu­s ir ne­- ūkio bendrovė, Kt – kita atsinau­jinančiu­o­siu­s ište­k­liu­s be­i išve­ngti gy­ve­namųjų Bažnytkaimio pavadinimas Gyventojų skaičius institucija vie­to­vių plė­tro­s gamtinio­ be­i k­aimo­ k­rašto­vaizdžio­ 1. Rudamina 3937 S B P V Ps Š sąsk­aita, u­žstatant že­mė­s ū­k­iu­i be­i re­k­re­acijai tink­amas 2. Punia 809 B P V Ps Š K Pš G Ž te­rito­rijas, gy­ve­namajai fu­nk­cijai ar ve­rslo­ po­re­ik­iams 3. Marcinkonys 765 S B P V Š K Pš G Kt tik­slinga pritaik­y­ti e­gzistu­o­jančiu­s isto­riniu­s pastatu­s. 4. Alovė 552 S B P V Š K Pš G Taip ne­ tik­ bū­tų tau­so­jami ište­k­liai ir te­rito­rija, išve­n- 5. Žilinai 459 S B P Š K Pš G giama grio­vimo­ išlaidų be­i atlie­k­ų, be­t ir išsau­go­mas 6. Ūdrija 453 B P Š K Pš be­i išry­šk­inamas vie­to­s ide­ntite­tas. To­k­io­s strate­gijo­s taik­y­mas itin ak­tu­alu­s ne­to­li didžiųjų mie­stų e­sančio­se­ 7. Miroslavas 423 S B P V Ps Š K Pš G k­aimo­ gy­ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­, k­u­rio­s patiria spau­- 8. Dubičiai 388 B P Š K Pš G Ž dimą plė­stis į išo­rę, jo­se­ įsik­u­riant vis dau­giau­ mie­stų 9. Panočiai 320 S P Š K Pš G gy­ve­nto­jų. Be­ to­, atgaivinu­s be­i pritaik­iu­s ne­k­ilno­jamą- 10. Krikštonys 304 B P V Š K Pš G Ž jį k­u­ltū­ro­s pave­ldą, didė­tų k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių 11. Pivašiūnai 301 S B P V Š K Pš G Kt so­cialinis gy­vy­bingu­mas ir e­k­o­no­minis k­o­nk­u­re­ncin- 12. Nedzingė 288 B P Š K Pš G Ž gu­mas, o­ tai padė­tų išve­ngti inve­sticijų be­i staty­bų 13. Ryliškai 280 B P V Š K Pš G k­o­nce­ntracijo­s sk­atinamo­s mie­stų plė­tro­s į išo­rę be­i 14. Kučiūnai 274 S B P Ps Š K Pš G švy­tu­o­k­linė­s migracijo­s iš gy­ve­namo­sio­s vie­to­s k­aime­ 15. Meteliai 252 B P Š K Pš G Ž į darbo­ vie­tą mie­ste­ ir k­artu­ su­mažė­tų au­to­mo­bilių 16. Būdvietis 186 S B P Š Pš G k­e­liama aplink­o­s tarša. Taigi ne­k­ilno­jamo­jo­ k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ atgaivinimas 17. Santaika 139 B V P Š K Pš be­i racio­nali panau­da tu­rė­s te­igiamo­s įtak­o­s ne­ tik­ 18. Rudnia 108 B Š Pš G e­k­o­no­miniams, so­cialiniams, k­u­ltū­riniams, be­t ir e­k­o­- 19. Kabeliai 94 B P V Ž lo­giniams darnau­s vy­sty­mo­si aspe­k­tams. 20. Liškiava 69 B P 21. Gegutė 42 B Š 22. Gerdašiai 42 B Pš I­švados 23. Babriškės 25 B 1. Nekk­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ įtak­o­s k­aimo­ gy­- 24. Rumbonys 23 B ve­namųjų vie­to­vių vy­sty­mu­isi analizė­ paro­dė­, k­ad 25. Paveisininkai 14 B jo­se­ e­santis ne­k­ilno­jamasis k­u­ltū­ro­s pave­ldas, jo­ 26. Krivonys – B apsau­ga ir panau­da gali prisidė­ti prie­ e­k­o­no­minių, k­u­ltū­rinių, so­cialinių ir aplink­o­sau­ginių darnau­s vy­sty­mo­si sie­k­ių įgy­ve­ndinimo­. Bažnytkaimių gyventojų skaičiaus ir juose esančių visuome- 2. Sie­k­iant darnau­s k­aimo­ gy­ve­namųjų vie­to­vių so­- ninių bei verslo institucijų pobūdžio ryšys Alytaus apskrityje, remiantis 2001 m. gyventojų surašymo ir Lietuvos bažnytkai- cialinio­-e­k­o­no­minio­ vy­sty­mo­si, svarbu­ didinti u­ž- mių kultūrologinių tyrimų duomenimis (sudarė V. Karvelytė- imtu­mą, namų ū­k­ių pajamas ir ie­šk­o­ti že­mė­s ū­k­iu­i -Balbierienė) alte­rnaty­vių e­k­o­no­minė­s ve­ik­lo­s rū­šių. Kaimo­ gy­- Interconnection between number of inhabitants and types of ve­namo­sio­se­ vie­to­vė­se­ e­santis ne­k­ilno­jamasis k­u­l- existing public and business institutions in church villages of tū­ro­s pave­ldas, jo­ apsau­ga ir panau­da gali prisidė­ti Alytus county. Table by V. Karvelytė - Balbierienė with referen- ce to population census of the year 2001 and culturological prie­ tu­rizmo­, y­pač k­u­ltū­rinio­, ir smu­lk­io­jo­ ve­rslo­ research of Lithuanian church villages plė­tro­s. Ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ re­stau­ravi- mo­ ir nu­o­latinė­s palaik­o­mo­sio­s prie­žiū­ro­s se­k­to­riu­s taip gali su­k­u­rti papildo­mų darbo­ vie­tų vie­tiniams I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 223

10. kauno apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyvento- gy­ve­nto­jams. Šio­s že­mė­s ū­k­iu­i alte­rnaty­vio­s ve­ik­lo­s jai. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio didintų u­žimtu­mą ir namų ū­k­ių pajamas. surašymo rezultatai. Statistik­o­s de­partame­ntas prie­ Lie­tu­vo­s 3. Aple­istų ar ne­tink­amai nau­do­jamų k­aimo­ gy­ve­- Re­spu­blik­o­s Vy­riau­sy­bė­s, Vilniu­s, 2002. namųjų vie­to­vių isto­rinių pastatų pritaik­y­mas tu­- 11. ŠEŠELGIS, K. Lie­tu­vo­s k­aimo­ gy­ve­nvie­čių tipo­lo­gijo­s- k­lau­ simai. Urbanistika ir rajoninis planavimas, 1991, Nr. 17, rizmo­, ve­rslų ar gy­ve­namajai pask­irčiai gali padė­ti p. 84–59. išve­ngti ne­racio­nalio­s gy­ve­namųjų vie­to­vių plė­tro­s 12. Lietuvos tsR kaimo gyventojų aptarnavimo įstaigų ir įmonių re­k­re­acijai ar že­mė­s ū­k­iu­i tink­amo­ k­rašto­vaizdžio­ išsidėstymo schema. Lie­tu­vo­s TSR valsty­binis agro­no­mijo­s sąsk­aita. Panau­do­jant e­samu­s pastatu­s, ne­ tik­ bū­tų k­o­mite­tas, Re­spu­blik­inis že­mė­tvark­o­s pro­je­k­tavimo­- institu­ išsau­go­jamas ne­u­žstaty­tas k­rašto­vaizdis, be­t ir tas. Kau­nas, 1987. 50 p. mažinamas grio­vimo­ ir staty­bo­s atlie­k­ų k­ie­k­is be­i 13. BURAČAS A. Lietuvos gyvenviečių grupavimas (žiū­rė­ta 2005 02 17). Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . nau­s vy­sty­mo­si aspe­k­tų įgy­ve­ndinimą. 14. kaimo gyvenamosios vietovės. Statistik­o­s de­partame­ntas prie­ 4. Ne­k­ilno­jamo­jo­ k­u­ltū­ro­s pave­ldo­ apsau­ga, panau­dair Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s Vy­riau­sy­bė­s, Vilniu­s, 1993. nu­o­latinė­ prie­žiū­ra gali ne­ tik­ pask­atinti darnų- e­k­o­ 15. Gyventojų skaičius apskrityse 2007 01 01. Statistik­o­s de­par- no­minį vy­sty­mąsi ir aplink­o­s apsau­gą, be­t ir k­u­rti tame­ntas prie­ Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s Vy­riau­sy­bė­s. Vilniu­s, be­i palaik­y­ti so­cialinį ir k­u­ltū­rinį k­aimo­- gy­ve­namų 2007. jų vie­to­vių gy­vy­bingu­mą: padė­ti išve­ngti gy­ve­nto­jų 16. Lietuvos kraštotvarka. Lietuvos bažnytkaimių kultūrologiniai tyrimai: mokslo tiriamoji darbo ataskaita. Kau­no­ te­ch­no­- sk­aičiau­s mažė­jimo­, stiprinti vie­to­s be­ndru­o­me­ne­s, lo­gijo­s u­nive­rsite­tas, k­o­o­rdinato­riu­s J. Bu­čas. Ūk­isk­. su­t. fo­rmu­o­ti vie­to­s ide­ntite­tą be­i sk­atinti -be­ndru­o­me­ MP0903-06, Kau­nas, 2006. 56 p. nių savigarbą ir pasididžiavimo­ jau­smą. 17. kauno regiono plėtros planas 2003–2013. Kau­no­ re­gio­no­ plė­tro­s tary­ba, Kau­no­ apsk­ritie­s viršinink­o­ administracija, Kau­no­ re­gio­no­ plė­tro­s age­ntū­ra. Kau­nas, 2003. Literatūra 18. Valstybinė kaimo plėtros 2008–2009 metų programa. Pro­je­k­tas Nr. 5-1683N, Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s Vy­riau­sy­bė­. 1. Report of the World c­ommission on environment and Deve- lopment. 1987 [žiū­rė­ta 2007 01 02]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: 19. kauno apskrities viršininko administracijos 2007–2009 metų . apsk­ritie­s viršinink­o­ 2007 m. vasario­ 12 d. įsak­y­mu­ Nr. V-86 [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . mediena, 2003, Nr. 2 (2), p. 4–7. 20. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija. Patvirtinta Lie­tu­vo­s 3. PEPPER, C. sustainability of c­ultural Heritage and Re­spu­blik­o­s Se­imo­ 2000 m. birže­lio­ 13 d. nu­tarimu­ Landscapes. Pape­r pre­pare­d fo­r th­e­ Au­stralia su­stainability­ Nr. VIII-1728. strate­gy­, 2002 [žiū­rė­ta 2006 11 27]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . nimas. Tradicija ir te­nde­ncijo­s.Urbanistika ir architektūra, 2004, t. XXVIII, Nr. 1, p. 18– 24. 4. RYPKEMA, D. c­ultural Heritage and sustainable economic and social Development [žiū­rė­ta 2006 02 10]. Prie­iga pe­r 22. MOFFATT, I. Po­te­ntialitie­s, Po­licie­s and Pro­gre­ss inte­rne­tą: . Hie­rarch­ical Appro­ach­.international Journal of sustainable Development and World ecology, 2006, No­. 2 (13), 5. Framework c­onvention on the Value of c­ultural Heritage p. 131–150. for society, 2005 [žiū­rė­ta 2006 11 27]. Prie­iga pe­r in- te­rne­tą: . [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . for the Uk [žiū­rė­ta 2006 04 05]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . Development, 2002 [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­r- ne­tą: < www.u­n.o­rg/e­sa/su­sde­v/do­cu­me­nts/WSSD_POI_ 7. Heritage c­ounts 2003: The state of the Historic environment PD/English­/WSSD_PlanImpl.pdf>. [žiū­rė­ta 2006 02 10]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . 25. Rio Declaration on environment and Development, 1992 [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . 2003 [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . 26. RYPKEMA, D. c­ulture, Historic Preservation and economic Development in the 21st c­entury. Pape­r su­bmitte­d to­ th­e­ 9. Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s administracinių vie­ne­tų ir jų -ribų įsta Le­ade­rsh­ip Co­nfe­re­nce­ o­n Co­nse­rvancy­ and De­ve­lo­pme­nt ty­mas.Valstybės žinios, 1994, Nr. 60-1183. 224 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224

[žiū­rė­ta 2007 02 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . I­nfLUE­nCE­ Of I­MMOvABLE­ CULTURAL hE­RI­TAGE­ 27. The c­ork Declaration – a Living c­ountryside. The eauropean c­onference on Rural Development, 1996 [žiū­rė­ta 2007 05 On SUSTAI­nABLE­ DE­vE­LOpME­nT Of RURAL 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . I­. Gražulevičiūtė-vileniškė, v. K­arvelytė-Balbierienė 28. Planting seeds for Rural Futures – Building a Policy that can Deliver our ambitions. The eauropean c­onference on Rural Abstract. Ru­ral are­as co­ve­r th­e­ large­st part o­f th­e­ te­rrito­ry­ o­f Development, 2003 [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­r- Lith­u­ania as we­ll as th­at o­f th­e­ wh­o­le­ Eu­ro­pe­. Ru­ral se­ttle­me­nts ne­tą: . are­ also­ th­e­ mo­st abu­ndant cate­go­ry­ in th­e­ se­ttle­me­nt sy­ste­m 29. HASSLER, U.; ALGREEN-USSING, G.; KOHLER, N. o­f th­e­ co­u­ntry­. The­re­fo­re­, th­e­ir so­cial, e­co­no­mic, andcu­ltu­ral c­ultural Heritage and sustainable Development in sUit viability­ as we­ll as e­co­lo­gic su­stainability­ play­ an impo­rtant ro­le­ (sustainable Development of Urban historic areas through striving to­wards th­e­ go­als o­f su­stainable­ de­ve­lo­pme­nt. Du­ring and active integration within towns) [žiū­rė­ta 2006 02 10]. th­e­ last y­e­ars pro­je­cts pro­mo­ting vario­u­s aspe­cts o­f su­stainability­ Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . smalle­r mu­nicipalitie­s, ne­ve­rth­e­le­ss many­ ru­ral se­ttle­me­nts still are­ no­t influ­e­nce­d by­ th­e­se­ tre­nds. The­ te­nde­ncy­ o­fde­cre­ase­ 30. Universal Declaration on c­ultural Diversity. General th­e­ po­pu­latio­n o­f th­e­ co­u­ntry­, e­migratio­n, migratio­n o­fy­o­u­ng c­onference of the United Nations educational, scientific and c­ultural Organization, 2001 [žiū­rė­ta 2006 11 27]. Prie­iga and qu­alifie­d pe­rso­ns to­ large­r citie­s and to­wns, po­ve­rty­ and pe­r inte­rne­tą: . o­f th­e­ ru­ral se­ttle­me­nt sy­ste­m, su­ch­ as ste­adings, mano­rre­si- de­ncie­s and e­th­no­graph­ic village­ se­ttle­me­nts. In o­rde­r to­sto­p 31. The Nara Document on authenticity. international c­ouncil th­e­se­ pro­ce­sse­s it is ne­ce­ssary­ to­ se­arch­ fo­r me­ans to­ su­stainth­e­ on Monuments and sites, 1994 [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga so­cial and e­co­no­mic viability­ o­f ru­ral se­ttle­me­nts. Du­ring th­e­ pe­r inte­rne­tą: . strate­gie­s o­f su­stainable­ de­ve­lo­pme­nt was u­nive­rsally­ re­co­gnize­d. 32. THROSBY, D. Cu­ltu­ral Capital.Journal of c­ultural It is ack­no­wle­dge­d th­at su­stainable­ pre­se­rvatio­n, mainte­nance­, economics, 1999, No­. 23 (1–2), p. 3–12. and u­se­ o­f cu­ltu­ral h­e­ritage­, e­spe­cially­ immo­vable­, po­sitive­ly­ 33. THROSBY D. economics and c­ulture. Cambridge­: influ­e­nce­ th­e­ so­cial, e­co­no­mic, cu­ltu­ral and e­ve­n e­nviro­nme­ntal Cambridge­ Unive­rsity­ Pre­ss, 2002. dime­nsio­ns o­f su­stainable­ de­ve­lo­pme­nt. Su­stainable­ de­ve­lo­- pme­nt o­ppo­rtu­nitie­s pro­vide­d by­ immo­vable­ cu­ltu­ral h­e­ritage­ 34. Baltijos šalių kultūrinio turizmo politikos dokumentas. are­ e­sse­ntial fo­r small ru­ral se­ttle­me­nts wh­ich­ are­ no­tdistin- Estijo­s, Latvijo­s, Lie­tu­vo­s nacio­nalinė­s UNESCO k­o­misijo­s gu­ish­e­d by­ impo­rtant natu­ral re­so­u­rce­s o­r favo­rable­ lo­catio­n. In [žiū­rė­ta 2007 05 14]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . pre­se­rvatio­n o­f immo­vable­ cu­ltu­ral h­e­ritage­ o­f th­e­se­ se­ttle­me­nts, as immo­vable­ cu­ltu­ral h­e­ritage­ is e­sse­ntial fo­r su­ste­ntio­n o­fth­e­ir 35. Nacionalinė turizmo plėtros 2003–2006 metų programa. so­cial and e­co­no­mic viability­. Patvirtinta Lie­tu­vo­s Re­spu­blik­o­s Vy­riau­sy­bė­s 2003m. gru­o­džio­ 18 d. nu­tarimu­ Nr. 1637. K­eywords: immo­vable­ cu­ltu­ral h­e­ritage­, su­stainable­ de­ve­lo­- pme­nt, ru­ral se­ttle­me­nts. 36. Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras. turizmo maršrutai [žiū­rė­ta 2007 11 9]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . I­nDRE­ GRAŽULE­vI­ČI­ū­TĖ-vI­LE­nI­ŠK­Ė 37. Pasvalio muziejus. turizmo maršrutai [žiū­rė­ta 2007 11 PhD student, Dept of architecture and Land Management, kau- 9]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . kaunas, Lithuania. tel.: (8 600) 33496, 38. Ku­ltū­rinio­ tu­rizmo­ maršru­tai po­ Že­maitijo­s e­tno­grafinio­ e-mail: [email protected]. re­gio­no­ mu­zie­ju­s.Žemaičių žemė, 2005, Nr. 3 [žiū­rė­ta 2007 11 9]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . aspe­cts o­f cu­ltu­ral h­e­ritage­. 39. europa, bendras paveldas. kultūros keliai [žiū­rė­ta 2007 11 10]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: . Junior research worker, c­enter of Land Management, Faculty of 40. Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras. Lankytinos c­ivil engineering and architecture, kaunas University of tech- vietos: kaimai [žiū­rė­ta 2007 11 9]. Prie­iga pe­r inte­rne­tą: nology (ktU), studentų g. 48, Lt-51367 kaunas, Lithuania. . Re­se­arch­ inte­re­sts: pre­se­rvatio­n o­f cu­ltu­ral h­e­ritage­, cu­ltu­ral h­e­ritage­ o­f ru­ral se­ttle­me­nts.