ISSN 1392-1630 print ISSN 1648-3537 online URBAnISTIKA IR ARChITEKTūRA town Planning and architecture 2007, XXXI tomas, Nr. 4
nEKILnOJAMOJO KULTūROS pAvELDO ĮTAKA DARnIAM KAIMO GYvEnAMųJų vIETOvIų vYSTYMUISI
Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė1, Vilma Karvelytė-Balbierienė2 1Architektūros ir kraštotvarkos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva. El. paštas [email protected] 2Statybos ir architektūros fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Kraštotvarkos centras, Studentų g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva. El. paštas [email protected]
Įteikta 2007 07 03
Santrauka. Didžiąją Lietuvos, kaip ir visos Europos, teritorijos dalį sudaro kaimo vietovės, o didžiąją dalį gyvenamųjų vietovių – kaimo gyvenamosios vietovės, taigi jų socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvybingumas bei ekologinis tvarumas atlieka lemiamą vaidmenį siekiant šalies darnaus vystymosi tikslų. Pastaraisiais metais darnų vystymąsi skatinantys projektai jau įgyvendinami ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, tačiau daugelio kaimo gyvenamųjų vietovių šis procesas kol kas nepaliečia. Bendro šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, emigracija, jaunų ir kvalifikuotų žmonių migracija į didžiuo- sius šalies miestus, skurdas ir nedarbo grėsmė kelia sunykimo grėsmę patiems jautriausiems ir kultūriniu požiūriu vertingiausiems šalies kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos elementams, tokiems kaip vienkieminės sodybos, buvusių dvarų ir palivarkų sodybos ar etnografinės kaimų gyvenvietės. Siekiant sustabdyti šiuos neigiamus socialinius, ekonominius bei kultūriniu procesus, būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti kaimo gyvenamųjų vietovių socialinį bei ekonominį gyvybingumą. Pastaraisiais metais pasaulyje vis aiškiau suvokiamas kultūros paveldo vaidmuo darnaus vystymosi kontekste. Visuotinai pripažįstama, jog kultūros paveldo, ypač nekilnojamojo, apsauga, priežiūra bei naudojimas turi teigiamos įtakos darniam vystymuisi socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir kt. dimensijose. Nekilnojamojo kultūros paveldo teikiamos darnaus vystymosi galimybės itin reikšmingos nedidelėms, išskirtinių gamtinių išteklių neturinčioms bei patogia geografine padėtimi nepasižyminčioms kaimo gyvenamosioms vietovėms. Jų socialinis ir ekonominis gyvybingumas kultūros paveldui išsaugoti yra toks pats svarbus, kaip ir kultūros paveldas socialinio ir ekonominio šių gyvenamųjų vietovių gyvybingumo palaikymui. Reikšminiai žodžiai: nekilnojamasis kultūros paveldas, darnus vystymasis, kaimo gyvenamosios vietovės.
Įvadas Darnaus vystymosi (sustainable development) koncep- Lietuvos ir užsienio šalių autoriai pastebi, jog dažnai cija buvo suformuluota 1972 metais Stokholme vyku- pagrindiniai darnaus vystymosi siekiai yra siejami su sioje Jungtinių Tautų konferencijoje žmogaus aplinkos aplinkosauginiais bei ekonominiais aspektais. Šis požiū- klausimais (United Nations conference on the Human ris lėmė, kad, siekiant darnaus vystymosi tikslų, pastan- Environment) ir itin išpopuliarėjo 1987 metais paskel- gos pirmiausia buvo nukreiptos į tokias tradicines eko- bus Pasaulinės aplinkos ir vystymosi komisijos (World nominės veiklos sritis, kaip žemės ūkis, miškininkystė, commission on Environment and Development) ataskai- žvejyba ar gamyba, bet ne į kultūrinę įvairovę bei jos tą. Joje pateikiamas, ko gero, dažniausiai cituojamas ir lemiamą gyvenimo kokybę [2, 3]. Visgi dėl kultūrinės plačiausiai vartojamas darnaus vystymosi apibrėžimas. globalizacijos pasireiškiantis kraštovaizdžių, ypač urba- Šiame dokumente darnus vystymasis apibrėžiamas kaip nizuotų teritorijų, vienodėjimas, identiteto bei išskir- plėtra, tenkinanti dabartinės kartos poreikius, neuž- tinumo praradimas tapo viena pagrindinių problemų, kertant kelio savo poreikių tenkinti ateities kartoms siekiant darnaus visuomenės bei aplinkos vystymosi, [1]. Darnaus vystymosi koncepcijos kritikai teigia, jog ir paskatino atkreipti dėmesį ne tik į aplinkosauginius, ji yra nepakankamai konkreti, neapibrėžta ar neaiški, ekonominius, bet ir į socialinius bei kultūrinius darnaus tačiau pastaraisiais dešimtmečiais darnus vystymasis vystymosi aspektus. tapo vyraujančia visuomenės vystymosi ideologija ir Kultūros paveldo vaidmenį darnaus vystymosi kon- turėjo įtakos daugelio mokslo sričių raidai. tekste nagrinėjantys mokslininkai pastebi, kad kultū- 214 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224
ros paveldo apsauga, priežiūra ir naudojimas teigiamai Darbo tikslas – išanalizuoti nekilnojamojo kultūros veikia socialinį, ekonominį, kultūrinį bei aplinkosau- paveldo panaudojimo galimybes siekiant darnaus kai- ginį darnaus vystymosi aspektus [3, 4]. Ši nuostata mo gyvenamųjų vietovių vystymosi. Siekiant šio tikslo, tarptautiniame lygmenyje buvo įtvirtinta 2005 metais nagrinėjamos Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių dar- Portugalijoje Faro mieste pasirašytoje Kultūros pavel- naus vystymosi galimybės, aptariamas jose esantis ne- do vertės visuomenei konvencijoje-gairėse (Framework kilnojamasis kultūros paveldas ir jo įtaka ekonominiam, convention on the Value of cultural Heritage for Society) ekologiniam, kultūriniam bei socialiniam šių vietovių [5]. Požiūris, jog kultūros paveldo, ypač nekilnojamojo, vystymuisi. Darbe suformuluoti teiginiai grindžiami apsauga ir naudojimas prisideda prie darnaus vystymosi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architek- siekių įgyvendinimo, išreiškiamas ir kai kurių Europos tūros fakulteto Kraštotvarkos centro atliekamų kaimo valstybių nacionaliniuose darnaus vystymosi tikslus gyvenamųjų vietovių kultūrologinių tyrimų duomeni- ir priemones reglamentuojančiuose dokumentuose. mis, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Lietuvos Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės darnaus vystymosi kaimo plėtros planais ir programomis, kitais nacionali- strategijoje pastatų, kuriems iškilo griuvimo grėsmė, niais ir tarptautiniais strateginiais dokumentais. skaičius buvo įtrauktas tarp 147 pagrindinių darnaus vystymosi indikatorių. Strategijoje pabrėžiama, kad paveldo apsauga ir vietos išskirtinumo stiprinimas yra 1. Kaimo gyvenamųjų vietovių socialinė, esminiai veiksniai siekiant darnaus bendruomenių vys- ekonominė ir kultūrinė situacija bei darnaus tymosi [6, 7]. Lietuvos Respublikos darnaus vystymosi vystymosi galimybės strategijoje kultūrinio savitumo išsaugojimas taip pat Šiuo metu Lietuvos gyvenamųjų vietovių klasifika- yra įvardijamas kaip vienas iš šalies darnaus vystymo- ciją reglamentuoja 1994 metais patvirtintas Lietuvos si prioritetų [8]. Akivaizdu, kad vienas pagrindinių Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įsta- veiksnių, lemiančių kultūrinio savitumo išsaugojimą, tymas, kuriame išskiriamos dvi pagrindinės gyvena- yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tinka- mųjų vietovių grupės: miesto ir kaimo gyvenamosios mas naudojimas. Remiantis šiomis nuostatomis, galima vietovės [9, 10]. Pagal šį įstatymą visos kaimo gyve- daryti prielaidą, kad nekilnojamasis kultūros paveldas namosios vietovės – kaimo gyvenvietės, vienkieminės gali prisidėti prie darnaus šalies kaimo gyvenamųjų sodybos, buvusios dvarų sodybos ir kt. – yra vadinamos vietovių – gausiausios šalies gyvenamųjų vietovių gru- kaimais. Tokia kaimo gyvenamųjų vietovių klasifika- pės – vystymosi. cija, pagrįsta nuolatiniu gyventojų skaičiumi, detaliau
Lietuvos kaimo gyvenamosios vietovės
Susiformavusios iki 1940 m. Susiformavusios Susiformavusios 1941–1989 m. po 1990 m. Bažnytkaimiai
Istoriniai miesteliai Besiformuojančios Sovietmečiu priemiestinio tipo susiformavusios gyvenvietės Etnografinės kaimų gyvenvietės buvusių kolūkių gyvenvietės
Etnografinės vienkieminės sodybos ir viensėdžiai Naujos vienkieminės sodybos Buvusių dvarų ir palivarkų sodybos
1 pav. Dabartinių šalies kaimo gyvenamųjų vietovių klasifikacija pagal jų istorinius-kultūrinius išteklius, nusakanti šių vietovių socialinį, ekonominį bei kultūrinį potencialą darnaus vystymosi kontekste (sudarė V. Karvelytė-Balbierienė) Fig 1. Classification of contemporary Lithuanian rural settlements according to their cultural and historic resour- ces, determining their social, cultural, and economic potential in the context of sustainable development (scheme by V. Karvelytė -Balbierienė) I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 215
2 pav. Tradicinės vienkieminės sodybos yra neatskiriama etnografinių šalies regionų kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos dalis. Užnemunės krašto (Suvalkijos regiono) etnografinė vienkieminė sodyba (V. Karvelytės-Balbierienės nuotrauka) Fig 2. Traditional steadings are inseparable part of rural settlement system of country’s ethnographic regions. Ethnographic steading of Sudovia region (photograph by V. Karvelytė-Balbierienė)
neįsigilinant į socialinius bei institucinius kriterijus, yra [10, 15]. Remiantis šiais statistiniais duomenimis, būtų apibendrinta ir netiksli [11–14]. Analizuojant kaimo galima prognozuooti, jog ir ateityje pavyks išlaikyti toly- gyvenamųjų vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo gios plėtros tendencijas tarp regionų ir jų viduje. Visgi vaidmenį darnaus vystymosi kontekste, pasitelkiama 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo bei kaimo gyvenamųjų vietovių klasifikacija, apibūdinan- Kauno technologijos universiteto Statybos ir architek- ti jų istorinius-kultūrinius išteklius ir nusakanti šių tūros fakulteto Kraštotvarkos centro atliekamų kultūro- vietovių socialinį, ekonominį bei kultūrinį potencialą loginių kaimo gyvenamųjų vietovių tyrimų duomenys (1 pav.). Dabartinę šalies kaimo gyvenamųjų vietovių rodo, jog daugelio kaimo gyvenamųjų vietovių demo- sistemą sudaro iki sovietinės okupacijos susiformavęs grafinė padėtis nėra gera. Pavyzdžiui, 443-ose Kauno gyvenamųjų vietovių tinklas: iki mūsų dienų išlikę is- apskrities kaimo gyvenamosiose vietovėse surašymo toriniai miesteliai, bažnytkaimiai, etnografinės kaimų metu gyventojų neužregistruota, 446-iose užregistruota gyvenvietės, vienkieminės sodybos (2 pav.) bei buvusių nuo 1 iki 5 gyventojų, 276-iose gyvenamosiose vietovė- dvarų ir palivarkų sodybos (3 pav.). Šią sistemą papildo se – nuo 6 iki 9 gyventojų ir tik 4-iose – nuo 2 000 iki sovietiniu laikotarpiu susiformavusios ir dabar funkci- 2 999 gyventojų [10]. 2005 metais Kraštotvarkos centro onuojančios buvusių kolūkių gyvenvietės [11, 12], taip Alytaus apskrityje atlikti tyrimai parodė, kad 8 iš 26 tirtų pat ir atkūrus šalies nepriklausomybę ir grąžinus žemę bažnytkaimių yra prie sunykimo ribos: juose gyvena iki buvusiems savininkams, naujai kuriamos vienkieminės 100 gyventojų [16]. Žinoma, gyventojų skaičių iš dalies sodybos bei šalia miestų besiformuojančios priemies- lemia gyvenamosios vietovės pobūdis, tačiau didelis tinės gyvenvietės. nykstančių kaimo gyvenamųjų vietovių (vienkiemi- Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu nių sodybų, etnografinių kaimų gyvenviečių) skaičius šalyje yra apie 21 500 kaimo gyvenamųjų vietovių [10]. atspindi sudėtingą socialinę-ekonominę jų situaciją. 2006 metų pradžioje jose gyveno 1 134 500 šalies gyven- Nors migracijos į kaimo gyvenamąsias vietoves saldo tojų [15]. Nors šalies gyventojų skaičius pastaraisiais me- yra teigiamas, tačiau viena pagrindinių migracijos prie- tais mažėja (1999 metais šalyje gyveno 3 524 200, 2005 žasčių – sunkios pragyvenimo sąlygos miestuose. 20–24 metais – 3 414 300, o 2006 metų pradžioje – 3 403 300 metų amžiaus jaunimas keliasi iš kaimo gyvenamųjų gyventojų), tačiau kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų vietovių į miestus arba emigruoja [17, 18]. Šiuo metu gyventojų santykis nesikeičia (1999–2006 metais mies- apie pusė kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų dirba tuoose gyveno 67 proc., o kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės ūkyje, kuriame vyrauja smulkūs privatūs ūkiai. 33 proc. Lietuvos gyventojų). Be to, pastaraisiais metais Kadangi šalyje vyksta ūkių stambėjimo procesas, galima kaimo vietovių gyventojų skaičių papildo miestiečiai prognozuoti, jog ateityje darbo vietų žemės ūkio sekto- 216 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224
3 pav. Buvusių dvarų sodybos – reikšminga kaimo gyvenamųjų vietovių kultūros paveldo dalis. Buvusio Žeimių dvaro sody- ba Žeimių miestelyje, Jonavos rajone (I. Gražulevičiūtės-Vileniškės nuotrauka) Fig 3. Manor residencies are significant elements of cultural heritage of country’s rural settlements. Žeimiai manor residen- ce in Žeimiai town, Jonava district (photograph by I. Gražulevičiūtė-Vileniskė)
riuje mažės. Ryškėjanti gyventųjų užimtumo problema R espublikos nacionalinė darnaus vystymosi strategija, gali įgauti ilgalaikio nedarbo pobūdį [17–20]. Nedarbas, pabrėžiama vietos bendruomenių dalyvavimo prii- mažesnės nei miestuose pajamos, kurių didelę dalį mant sprendimus svarba ir būtinybė skatinti darnaus sudaro socialinės išmokos, lemia skurdo egzistavimą vystymosi principų įgyvendinimą vietos lygmeniu, kaimo gyvenamosiose vietovėse [18]. Šios neigiamos nes daugelis darnaus vystymosi nuostatoms priešta- socialinės-ekonominės tendencijos leidžia prognozuoti, raujančių tendencijų, tokių kaip socialinė atskirtis ar jog patiems jautriausiems ir kultūriniu požiūriu vertin- vietos identiteto praradimas, atsiranda kaip vietinės giausiems šalies kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos veiklos pasekmės [23–25]. Darnaus vystymosi klausi- elementams, tokiems kaip vienkieminės sodybos, bu- mus nagrinėjantys mokslininkai taip pat pripažįsta, jog vusių dvarų ir palivarkų sodybos ar etnografinės kaimų svarbiausi veikėjai, lemiantys darnaus vystymosi tikslų gyvenvietės, gresia sunykimas. Lietuvos kaimo gyve- įgyvendinimą, yra vietos valdžia ir vietos bendruome- namųjų vietovių socialines, ekonomines ir kultūrines nės [4, 26]. Pastaraisiais metais darnų vystymąsi skati- problemas akcentuoja ir kiti mokslininkai. Pavyzdžiui, nantys projektai jau įgyvendinami ne tik didžiuosiuose paveldosauginio kaimo gyvenamųjų vietovių vertinimo šalies miestuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, tačiau klausimus nagrinėjusi J. Jurevičienė bendrą tradicinių daugelio kaimo gyvenamųjų vietovių bei jų vietos ben- kaimų raidos tendenciją apibūdino kaip visapusišką druomenių šis procesas kol kas nepaliečia. Visgi darnus degradavimą [21]. Siekiant sustabdyti šiuos procesus, kaimo vietovių vystymasis pastaraisiais dešimtmečiais būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti kaimo gyvenamųjų yra vienas iš Europos Sąjungos politikos prioritetų. 1996 vietovių socialinį ir ekonominį gyvybingumą. metais Korko mieste (Airijoje) vykusioje Europos kai- I. Moffatt et igimu, darnaus vystymosi politika turėtų mo plėtros konferencijoje paskelbtoje ir 2003 metais būti įgyvendinama šešiuose lygmenyse: pasauliniame, papildytoje deklaracijoje teigiama, jog kaimas turi tapti tarptautiniame, valstybės, regiono, vietos bei individo patrauklia vieta gyventi ir dirbti. Deklaracijoje nuro- [22]. Visgi pagrindinius darnaus vystymosi principus dyta, kad svarbiausi uždaviniai siekiant darnaus kaimo nustatančiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose do- vietovių vystymosi yra aplinkos ir kraštovaizdžio ko- kuumentuose, tokiuose kaip Rio de Žaneiro deklaracija kyybės gerinimas, užimtumo užtikrinimas, ekonominės aplinkos ir vystymosi klausimais (Rio Declaration on veiklos įvairovės didinimas, bendruomenių stiprinimas Environment and Development), Johanesburge vyku- bei kultūrinės ir biologinės įvairovės apsauga [27, 28]. siame pasaulio valstybių vadovų susitikime priimta de- Šios nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos klaracija darnaus vystymosi klausimais (Johannesburg kaimo plėtros strateginiuose dokumentuose [18–20]. Declaration on Sustainable Development) bei Lietuvos Kadangi didžiąją valstybės, kaip ir visos Europos, te- I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 217
ritorijos dalį sudaro kaimo vietovės, o didžiąją dalį cingumą ir jų bendruomenių gerovę iš esmės lemdavo gyvenamųjų vietovių – kaimo gyvenamosios vietovės, jų geografinė padėtis ir turimi gamtiniai ištekliai, tačiau jų socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvybingumas pastaraisiais dešimtmečiais situacija radikaliai keičia- atlieka lemiamą vaidmenį siekiant tolygios regionų plė- si [4, 26]. Ekonomistai pripažįsta, kad poindustrinėje tros bei darnaus vystymosi tikslų. Lietuvos Respublikos ekonomikoje itin svarbi vieta teks kultūrinei produkci- nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje socialinių jai, o produktai vis dažniau bus suvokiami kaip „patir- ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje tys“ [29]. Tokiomis aplinkybėmis itin svarbų vaidmenį mažinimas bei jų savitumo išsaugojimas taip pat yra atlieka vietos savitumas ir išskirtinumas. Taigi kaimo nurodomi kaip vieni iš Lietuvos darnaus vystymosi pri- gyvenamosios vietovės, siekiančios darnaus vystymo- oritetų [8]. Nepaisant šių nuostatų, gyvenimo kokybės si tikslų globalizacijos sąlygomis, privalo identifikuoti skirtumai tarp šalies regionų, jų viduje ir ypač tarp mies- savo bruožus ir elementus, galinčius užtikrinti ekono- tų ir kaimo gyvenamųjų vietovių kol kas yra akivaizdūs. minį konkurencingumą bei išryškinti vietos identitetą Toks netolygus vystymasis savo ruožtu daro neigiamą ir išskirtinumą. Netgi nedidelės gyvenamosios vietovės, įtaką kitiems darnaus vystymosi siekiams, tokiems kaip tokios kaip kaimų gyvenvietės, miesteliai ar bažnytkai- aplinkos apsauga ar gyvenimo kokybės gerinimas bei miai, turi išskirtinių išteklių, galinčių padėti įgyvendin- krašto savitumo išsaugojimas. ti darnaus vystymosi tikslus bei išlaikyti gyvybingumą Globalizacijos reiškinys kaimo gyvenamųjų vietovių ir konkurencingumą, tereikia juos atrasti, įvertinti bei vystymuisi teikia naujų iššūkių. Dažnai teigiama, kad tinkamai panaudoti. Vienas iš tokių išteklių – nekilno- globalizacijos tendencijos lemia aplinkos suvienodėji- jamasis kultūros paveldas, lemiantis vietos savitumą, mo, kuultūrinio tapatumo praradimo, netolygaus regio- formuojantis kultūrinį identitetą bei kuriantis istorinio nų išsivystymo ir socialinės atskirties grėsmes. Lietuvos tęstinumo, nuosavybės ir atsakomybės jausmą. Respublikos nacionalinėje darnaus vystymosi strategi- joje pabrėžiama, kad naujų komunikacijų plėtros, di- desnio žmonių mobilumo, spartėjančios urbanizacijos 2. Nekilnojamasis kultūros paveldas darnaus sąlygomis bei reiškiantis nepalankiems demografiniams kaimo gyvenamųjų vietovių vystymosi kontekste procesams kaimo gyvenamosiose vietovėse gali sunykti Visuotinai pripažįstama, kad kultūrinė įvairovė bei istorinių etnografinių er gionų kultūra [8]. Visuotinai įvairių kultūrų paveldas yra unikalus ir nepakeičiamas pripažįstama, kad globalizacijos reiškinys palies visas dvasinis ir intelektualinis žmonijos turtas, o šios įvai- pasaulio valstybes, nepaisant jų politinės ir ekonominės rovės išsaugojimas ir gausinimas yra vienas iš esminių sistemos. Šį reiškinį nagrinėjantys ekonomistai teigia, žmonijos vystymosi aspektų [30, 31]. Tačiau pastarai- kad globalizacijos poveikis labiausiai bus juntamas ne siais metais vis aiškiau suvokiamas ir pripažįstamas valstybės ar regionų, bet vietos ir bendruomenių lygme- ne tik kultūrinis, bet ir socialinis, ekonominis ir net nyje [26]. Šį reiškinį nagrinėjančio D. Rypkema teigimu, aplinkosauginis kultūros paveldo vaidmuo. Dėl savo globalizacija turėtų būti suvokiama kaip du skirtingi ir daugiaplanės prigimties ir teigiamo įvairiapusio povei- nebūtinai tarpusavyje susiję reiškiniai – ekonominė ir kio kuultūros paveldas pasaulyje, ypač išsivysčiusiose kultūrinė globalizacija [4, 26]. Ekonominė globalizaci- valstybėse, suvokiamas kaip teikiantis plačių darnaus ja dažniausiai yra suvokiama kaip reiškinys, teikiantis vystymosi galimybių kultūrinis ir ekonominis išteklius. ekonominės gerovės ir gyvenimo kokybės gerėjimo Ne veltui kultūros paveldui apibūdinti vis dažniau perspektyvų, o kultūrinė globalizacija, suprantama kaip vartojamas terminas kultūrinis kapitalas, išreiškiantis kultūrų niveliacija ir aplinkos vienodėjimas, sukelia ne idėją, jog kultūros paveldas teikia tiek kultūrinę, tiek tik neigiamas kultūrines, bet ir socialines bei ekonomi- ekonominę vertę [32, 33]. Įvairiais laikotarpiais susi- nes pasekmes. Visgi nesugebėjimas išlaikyti konkuren- formavusios Lietuvos kaimo gyvenamosios vietovės cingumo ekonominės globalizacijos sąlygomis taip pat pasižymi skirtingus istorinius laikotarpius ir įvairias gali lemti kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenių krašto tradicijas atspindinčiu nekilnojamuoju kultūros bei fizinės aplinkos nykimą. paveldu. Galima išskirti keletą pagrindinių ikisovie- Globalizacija kelia ne tik šias grėsmes, bet ir teikia tinio laikotarpio susiformavusiose kaimo gyvenamo- naujų prekybos, investicijų, technologijų pažangos bei siose vietovėse aptinkamo nekilnojamojo kultūros pasikeitimo patirtimi galimybių, itin aktualių išskirti- paveldo grupių: sakralinis paveldas (katalikų bažny- niais gamtiniais ištekliais ar palankia geografine padėtimi čios, sinagogos, sentikių bažnyčios, mažoji sakralinė nepasižyminčioms nedidelėms kaimo gyvenamosioms architektūra) (4, 5 pav.), sodybų paveldas (tradiciniai vietovėms. Praeityje gyvenamųjų vietovių konkuren- namai: pirkios, trobos, stubos, žvejų namai) (6 pav.), 218 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224
5 pav. Sentikių cerkvė Kruonio miestelyje Kaišiadorių rajone – tautinių mažumų sakralinio paveldo pavyzdys. Šis paveldas 4 pav. Švč. Trejybės bažnyčia Alėjų bažnytkaimyje, Raseinių dažniausiai aptinkamas istoriniuose Lietuvos miesteliuose rajone – sakralinio paveldo, išlikusio istorinėse kaimo gyve- (V. Karvelytės-Balbierienės nuotrauka) namosiose vietovėse, pavyzdys (V. Karvelytės-Balbierienės Fig 5. Russian orthodox church in Kruonis town, Kaišiadorys nuotrauka) district is an example of sacral cultural heritage of national Fig 4. Holy Trinity Church in Alėjai village, Raseiniai district is minorities. Such kind of heritage is usually found in small an example of sacral cultural heritage extant in historic rural historic Lithuanian towns (photograph by V. Karvelytė- settlements (photograph by V. Karvelytė-Balbierienė) Balbierienė)
tradiciniai ūkiniai pastatai (kluonai, tvartai, klėtys ir šių. Viena tokių veiklos sričių – turizmas. Palanki šalies kt.)), buvusių dvarų sodybų paveldas (reprezentaciniai geografinė padėtis, pakankamai gerai išplėtotas kelių ir ūkiniai pastatai, istoriniai želdynai), urbanistinis tinkas bei gausūs rekreaciniai ištekliai sudaro sąlygas (miestelių, bažnytkaimių urbanistinė struktūra) bei plėtoti vietinį ir tarptautinį turizmą. Keliaujančių šalies archeologinis (7 pav.) paveldas. Kultūros paveldu taip viduje ir į šalį atvykstančių užsienio turistų skaičius di- pat galima būtų įvardyti ir kai kuriuos sovietmečiu dėja, tačiau dauguma jų apsistoja didžiuosiuose šalies susiformavusių kaimo gyvenamųjų vietovių elemen- miestuose ir lanko pagrindinius turizmui pritaikytus tus. Statybos ir architektūros fakulteto Kraštotvarkos objektus, tokius kaip Vilniaus ir Kauno miestų istoriniai centro atliekamų kultūrologinių kaimo gyvenamųjų centrai, Trakų pilis ar Pažaislio vienuolyno ansamblis. vietovių tyrimų duomenys rodo, kad šalies kaimo Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo kaimo turizmas, gyvenamųjų vietovių kultūros paveldo ištekliai yra itin tačiau šiuo metu pagrindiniai kaimo turizmo paslaugų gausūs. Pavyzdžiui, ištyrus Alovės, Ūdrijos ir Rudnios vartotojai yra šalies gyventojai. Akivaizdu, jog šiuo metu bažnytkaimius, buvo aptikti ir užfiksuoti 98 į kultūros šalies turistinis potencialas yra menkai panaudojamas, o paveldo registrą neįtraukti vertingi nekilnojamojo jo plėtra sukoncentruota miestuose. Siekiant užtikrinti kultūros paveldo objektai. Minėtos nekilnojamojo tolygią regionų plėtrą ir gerinti gyvenimo kokybę ne kultūros paveldo grupės teikia darnaus vystymosi tik miestuose, bet ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, galimybių, itin reikšmingų nedidelėms, išskirtinių būtina tolygiai plėtoti turizmą bei su juo susijusią infras- žmogiškųjų ar gamtinių išteklių neturinčioms kaimo truktūrą. Viena perspektyviausių ir labiausiai darnaus gyvenamosioms vietovėms (8 pav.). vystymosi principus atitinkančių turizmo šakų – kul- Žinoma, visų pirma paveldo apsauga yra organizuo- tūrinis turizmas. jama siekiant palaikyti ir išryškinti paveldo objektų kul- Kultūrinis turizmas dažniausiai yra suvokiamas kaip tūrinę vertę, tačiau kultūros paveldas bei paveldosauga kelionė, siekiant pažinti kultūrinę aplinką: kraštovaiz- gali įvairiais būdais skatinti darnų socialinį ir ekonomi- džius, nekilnojamąjį kultūros paveldą, vietinį gyvenimo nį vystymąsi: kurti darbo vietas, padėti išlaikyti ir to- būdą, tradicijas ir kitus kūrybinius bei kultūrinius pro- bulinti darbo įgūdžius, teikti pajamų, skatinti kultūrinį cesus. Prognozuojama, kad ateityje kultūrinis turizmas turizmą ir smulkiojo verslo plėtrą, vietiniais pakeisti Baltijos valstybėse taps reikšmingiausia, tarptautinėje importuojamus įgūdžius ir paslaugas [4, 26]. rinkoje paklausia turizmo rūšimi [34]. Kaimo gyve- Siekiant spręsti užimtumo, ypač ilgalaikio nedarbo, namosiose vietovėse esantis nekilnojamasis kultūros problemas kaimo gyvenamosiose vietovėse, svarbu ieš- paveldas sudaro palankias sąlygas kultūrinio turizmo kooti alternatyvių žemės ūkiui ekonominės veiklos rū- plėtrai. Kultūrinio turizmo teikiama nauda apima ne I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 219
technologijos universiteto Statybos ir architektūros fa- kuulteto Kraštotvarkos centro atliekamų kaimo gyvena- mųjų vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų bei Nacionalinėje turizmo plėtros programoje pateik- tais duomenimis, galima teigti, kad vienos pagrindinių priežasčių, stabdančių kultūrinio turizmo plėtrą, yra bloga nekilnojamojo kultūros paveldo objektų būklė ir viešosios turizmo infrastruktūros trūkumas [16, 35]. Visgi daugelis kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių istorinių statinių ir pastatų gali tapti kultūrinio turizmo objektais, o kai kuriuos iš jų galima pritaikyti ir naudo- ti kaip turizmo infrastruktūros elementus. Pavyzdžiui, buvusių dvarų sodybos gali būti pritaikomos ne tik 6 pav. Dzūkiška viengalė pirkia Dubičių miestelyje, Varėnos ekspozicinei paskirčiai, bet ir apgyvendinimo ar kon- rajone – etnografinių sodybų paveldo pavyzdys (V. Karvelytės- ferencijų turizmo, kurio poreikis šalyje bei regione Balbierienės nuotrauka) auga, reikmėms. Vienkieminės sodybos, atsižvelgiant į Fig 6. One-sided house of Dzūkija ethnographic region in jų vertę bei aplinką, gali būti pritaikomos ne tik kaimo, Dubičiai town, Varėna district is an example of traditional housing in rural settlements (photograph by V. Karvelytė- bet ir kultūrinio turizmo reikmėms. Siekiant išvengti Balbierienė) per didelės turistų koncentracijos ir jos daromos žalos reikšmingiausiuose nekilnojamojo kultūros paveldo tik iš turizmo verslo gaunamas pajamas. Plėtojant šią objektuose bei panaudoti šalies turistinį potencialą, turizmo šaką, skatinamas medžiaginio ir nemedžiaginio siūloma kurti ir populiarinti kultūrinio turizmo marš- paveldo atgaivinimas, gyventojų ekonominės gerovės rutus, apimančius įvairias kaimo gyvenamosiose vieto- augimas, stiprinamas vietos identitetas bei formuoja- vėse esančio kultūros paveldo kategorijas. Šiuo metu tu- mas teigiamas šalies įvaizdis. Deja, remiantis Kauno rizmo informacijos centrai užsienio ir vietos turistams
7 pav. Kruonio piliavietė Kruonio miestelyje, Kaišiadorių rajone – archeologinio kaimo gyvenamųjų vietovių paveldo pavyz- dys (V. Karvelytės-Balbierienės nuotrauka) Fig 7. Site of Kruonis Castle in Kruonis town, Kaišiadorys district is an example of archeological heritage of rural settlements (photograph by V. Karvelytė-Balbierienė) 220 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224
siūlo vis daugiau įvairias kultūros ir gamtos paveldo tiems etnografinės bei profesionaliosios architektūros rūšis apimančių turizmo maršrutų. Pavyzdžiui, Pasvalio pastatams, pritaikytiems turizmui ar bendruomenių muziejus ir Šešupės euroregiono turizmo informacijos poreikiams, reikalinga nuolatinė palaikomoji priežiūra. centras siūlo maršrutus pėsčiomis, dviračiu ar auto- Nuolatinė priežiūra ir tvarkymas itin svarbūs buvusių mobiliu, į kuriuos įtraukti įvairių rūšių nekilnojamo- dvarų sodybų želdynų išsaugojimui. Kadangi šalyje yra jo kuultūros paveldo objektai, tarp jų ir esantys kaimo nemaža iki šių dienų išlikusių buvusių dvarų sodybų su gyvenamosiose vietovėse, reikšmingi architektūriniu, istoriniais želdynais ir jų fragmentais, jų restauravimas istoriniu, memorialiniu, dvasiniu ir kitais požiūriais bei nuolatinė priežiūra taip pat prisidėtų prie užimtumo [36, 37]. Siūlomi ir specializuoti maršrutai, apimantys didinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse. vienos rūšies nekilnojamojo kultūros paveldo objektus Su turizmu susijusio ar bendruomenių poreikius Pavyzdžiui, į Žemaitijos dvarų kultūros kelią įtraukta tenkinančio smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra taip 14 buvusių dvarų sodybų [38]. Lietuva dalyvauja ir pat yra svarbi kaimo gyvenamųjų vietovių ekonomi- Europos Tarybos Kultūros kelių programoje. Gerai ži- nės veiklos įvairinimui. Šiuo metu smulkusis verslas nomi projektai „Baroko kelias Lietuvoje“, „Vienuolynų geriausiai išvystytas didesnėse gyvenvietėse ir judrių kelias Lietuvoje“, „Parkų ir sodų kelias Lietuvoje“ [39]. magistralių pakelėse, o atokiose kaimo gyvenamo- Kaimų gyvenamosios vietovės taip pat vis dažniau įtrau- siose vietovėse, ypač nutolusiose nuo rajonų centrų ir kiamos į lankytinų paveldo objektų sąrašus. Pavyzdžiui, miestų, jaučiamas parduotuvių ir kitų paslaugų verslų Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras lankyti- stygius. Nepakankamas gyventojų skaičius šių verslų nomis įvardija 21 istorinę kaimo gyvenvietę [40]. Tačiau, pelningumui užtikrinti dažniausiai yra įvardijamas kaip apžvelgus šiuo metu siūlomus turizmo maršrutus, gali- viena pagrindinių šio stygiaus priežasčių [17]. Tačiau ma teigti, jog į juos vis dar nepakankamai įtraukiamas verslo ir paslaugų įmonių ir jų teikiamų įsidarbinimo kaimo gyvenamųjų vietovių paveldas, nepakankamai galimybių nebuvimas taip pat lemia prastą kaimo gy- pasinaudota galimybėmis jungtis prie tarptautinių kul- venamųjų vietovių socialinę-demografinę padėtį (žr. tūrinio turizmo kelių. Siekiant atgaivinti šalies kaimo lentelę). Pavyzdžiui, Statybos ir architektūros fakulteto gyvenamąsias vietoves, reikėtų kurti tiek įvairių rūšių Kraštotvarkos centro atliekamų kultūrologinių kaimo kaimo gyvenamųjų vietovių paveldą apimančius, tiek gyvenamųjų vietovių tyrimų duomenys parodė, kad specializuotus kultūrinio turizmo maršrutus, gerinti į dalies tyrinėtų Alytaus apskrities bažnytkaimių gy- juos įtraukiamų paveldo objektų būklę, plėsti turizmo ventojų skaičius ir jų amžius tiesiogiai priklauso nuo ir paslaugų infrastruktūrą bei teikti išsamią informaci- bažnytkaimiuose vystomų funkcijų ir įsidarbinimo ga- ją apie šiuos maršrutus ir lankytinas vietas užsienio ir limybių. Tyrinėtuose prie sunykimo ribos esančiuose vietos turistams. bažnytkaimiuose dažniausiai vienintelis visuomeninės Turizmas ne kiekvienu atveju gali būti pagrindinė paskirties pastatas yra bažnyčia. Kai kuriose iš jų yra kaimo gyvenamosios vietovės vystymosi strategijos nedidelė parduotuvė, paštas arba nedidelė žemės ūkio dalis, o nekilnojamasis kultūros paveldas taip pat tu- įmonė. Dėl nepalankių socialinių ir ekonominių sąlygų rėtų tarnauti ne tik turistų, bet ir bendruomenės rei- čia susiklostė nepalanki tolesnei gyvenvietės raidai ir kmėms. Darbo vietas bei pajamas teikia ne tik turizmo demografinė situacija. Apie 70 proc. tyrinėtų Alytaus industrija bei su ja susiję verslai, bet ir nekilnojamojo apskrities bažnytkaimių dar sovietmečiu buvo pakanka- kultūros paveldo restauravimas ir priežiūra. Istorinių mai išvystytos kasdienio aptarnavimo ir darbo sąlygos. statinių restauravimas ir renovacija yra itin imlūs darbo Kai kurie iš jų atlieka administracines funkcijas, jose jėgai, taigi teikia nemažai papildomų darbo vietų bei įkurtos seniūnijos. Tokiuose bažnytkaimiuose susiklos- pajamų [4, 24]. Vietos statybų bei amatų tradicijos ir čiusi demografinė situacija sudaro palankesnes sąlygas įgūdžiai laikui bėgant gali išnykti, tačiau juos galima tolesnei plėtrai [16]. Ateityje, įgyvendinant darnaus išsaugoti, kartu sukuriant papildomų darbo vietų vietos vystymosi strategijas, didėjant ekonominei gerovei ir gyventojams. Taip būtų ne tik didinamas užimtumas, socialiniam gyvybingumui kaimo gyvenamosiose vie- bet ir vietiniais pakeičiami importuojami įgūdžiai bei tovėse, įvairių paslaugų poreikis turėtų didėti. Kaimo medžiagos. Istorinių, ypač etnografinių, pastatams er s- gyvenamosiose vietovėse esantys istoriniai pastatai taip tauruoti dažniausiai būtinos vietinės medžiagos, tra- pat gali prisidėti prie smulkiojo verslo skatinimo: pra- dicinės technologijos ir įgūdžiai, o naujoms statyboms dedantieji verslininkai, ieškodami patalpų, pirmiausia reikalingos medžiagos dažniausiai yra importuojamos domisi patalpų ar jų nuomos kaina. Paprastai nuomos ir naudojama nevietinė darbo jėga. Be to, restauruo- kainos kaimo gyvenamosiose vietovėse esančiuose is- I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 221
Kraštovaizdžių ir biologinės įvairovės apsauga
Racionalus išteklių Atliekų kiekio Aplinkos taršos naudojimas mažinimas mažinimas Aplinkos apsauga Aplinkos Pritaikymas ir racionali Pritaikymas ir racionali panauda
Ekonominės gerovės užtikrinimas
Ekono- Turizmo ir Smulkaus Išskirtinių Importuoja-
minės jo infras- verslo ska- paslau- mų paslaugų Restauravimas, renovavimas veiklos truktūros tinimas gų bei ir produktų įvairovės plėtra produktų keitimas Darnus ekonominis vystymasis didinimas kūrimas vietiniais
Socialinio ir kultūrinio gyvybingumo užtikrinimas Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas Nekilnojamojo paveldo kultūros Darnus kaimo vystymasis gyvenamųjų vietovių Bendruome- Užimtumo Demografinės Vietos identiteto nių telkimas didinimas, situacijos palaikymas, kul- kvalifikaci- gerinimas tūrinės įvairovės jos kėlimas išsaugojimas Darnus socialinis ir kultūrinis vystymasis Tradicinių technologijų atgaivinimas ir atgaivinimas technologijų Tradicinių procesus į restauravimo integravimas
8 pav. Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo ir panaudojimo įtaka darniam kaimo gyvenamųjų vietovių vystymuisi (sudarė I. Gražulevičiūtė-Vileniškė) Fig 8. Influence of protection and use of immovable cultural heritage on sustainable development of rural settlements (scheme by I. Gražulevičiūtė-Vileniškė) toriniuose pastatuose yra nedidelės. Be to, tokį pastatą mo jausmą. Būtent stiprios bendruomenės, kultūrinė įsigyti ir pritaikyti verslo poreikiams kainuoja kur kas įvairovė ir ekonominė gerovė yra esminiai veiksniai, mažiau, nei statyti naują. galintys paversti šalies kaimo gyvenamąsias vietoves Šalies kaimo gyvenamosiose vietovėse esančio ne- patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti. kilnojamojo kultūros paveldo restauravimas bei pri- Darniam kaimo gyvenamųjų vietovių vystymuisi taikymas įvairioms reikmėms taip pat teigiamai veikia svarbūs ne tik socialinis, ekonominis, kultūrinis, bet ir socialinę bei kultūrinę kaimo gyvenamųjų vietovių aplinkosauginis aspektai. Siekiant išsaugoti kaimo gy- situaciją ir gyvenimo kokybę jose. Turizmo, smul- venamųjų vietovių kultūrinius ir ekonominius išteklius kiojo verslo teikiamos pajamos, papildomos darbo ir gyvenimo kokybę jose ateities kartoms, būtina ma- vietos paveldo apsaugos, priežiūros bei paslaugų srityse žinti neigiamą jose vykdomų veiklų poveikį aplinkai. padėtų ne tik išvengti kaimo gyvenamųjų vietovių Įtakos kaimo vietovių bei jų gyvenviečių aplinkai turi gyventojų skaičiaus mažėjimo, bet ir skatintų jose ne tik žemės ūkis, bet ir kitos jose vykdomos veiklos įsikurti perspektyvius verslininkus ir kvalifikuotus bei gyventojų gyvenimo būdas. Dažnai teigiama, jog specialistus, pasilikti ar grįžti jaunus žmones, kelti gy- gerėjančią šalies ekonomikos būklę atspindi didėjantis ventojų kvalifikaciją bei stiprinti vietos bendruomenes. statybų mastas, visgi didžioji dalis statybų bei inves- Kultūros paveldas, ypač istoriniai statiniai bei istorinė ticijų koncentruojasi didžiuosiuose šalies miestuose aplinka, yra itin svarbus formuojant vietos identitetą [17, 19]. Kaimo gyvenamosiose vietovėse vis dar eg- bei skatinant bendruomenių savigarbą ir pasididžiavi- zistuoja daug apleistų, nenaudojamų pastatų, tarp jų 222 I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224
Bažnytkaimiuose esančios ir istorinių. Šiuo metu kaimo gyvenamosiose vietovėse visuomeninės ir verslo institucijos gyventojai gyvenamuoju plotu yra geriau apsirūpinę S – seniūnijos administracija, nei miestuose [17], tačiau ateityje, kryptingai vykdant B – bažnyčia, P – parduotuvė, V – verslo įmonė, Ps – paslau- darnaus vystymosi politiką, didėjant kaimo gyvena- Nr. gų įmonė, Š – švietimo mųjų vietovių socialiniam gyvybingumui, gyventojų įstaiga, K – kultūros įstaiga, skaičiui, būstų bei kitų patalpų poreikis turėtų išaugti. Pš – paštas, G – gydymo, globos įstaiga, Ž – žemės Siekiant racionaliai naudoti atsinaujinančiuosius ir ne- ūkio bendrovė, Kt – kita atsinaujinančiuosius išteklius bei išvengti gyvenamųjų Bažnytkaimio pavadinimas Gyventojų skaičius institucija vietovių plėtros gamtinio bei kaimo kraštovaizdžio 1. Rudamina 3937 S B P V Ps Š sąskaita, užstatant žemės ūkiui bei rekreacijai tinkamas 2. Punia 809 B P V Ps Š K Pš G Ž teritorijas, gyvenamajai funkcijai ar verslo poreikiams 3. Marcinkonys 765 S B P V Š K Pš G Kt tikslinga pritaikyti egzistuojančius istorinius pastatus. 4. Alovė 552 S B P V Š K Pš G Taip ne tik būtų tausojami ištekliai ir teritorija, išven- 5. Žilinai 459 S B P Š K Pš G giama griovimo išlaidų bei atliekų, bet ir išsaugomas 6. Ūdrija 453 B P Š K Pš bei išryškinamas vietos identitetas. Tokios strategijos taikymas itin aktualus netoli didžiųjų miestų esančiose 7. Miroslavas 423 S B P V Ps Š K Pš G kaimo gyvenamosiose vietovėse, kurios patiria spau- 8. Dubičiai 388 B P Š K Pš G Ž dimą plėstis į išorę, jose įsikuriant vis daugiau miestų 9. Panočiai 320 S P Š K Pš G gyventojų. Be to, atgaivinus bei pritaikius nekilnojamą- 10. Krikštonys 304 B P V Š K Pš G Ž jį kultūros paveldą, didėtų kaimo gyvenamųjų vietovių 11. Pivašiūnai 301 S B P V Š K Pš G Kt socialinis gyvybingumas ir ekonominis konkurencin- 12. Nedzingė 288 B P Š K Pš G Ž gumas, o tai padėtų išvengti investicijų bei statybų 13. Ryliškai 280 B P V Š K Pš G koncentracijos skatinamos miestų plėtros į išorę bei 14. Kučiūnai 274 S B P Ps Š K Pš G švytuoklinės migracijos iš gyvenamosios vietos kaime 15. Meteliai 252 B P Š K Pš G Ž į darbo vietą mieste ir kartu sumažėtų automobilių 16. Būdvietis 186 S B P Š Pš G keliama aplinkos tarša. Taigi nekilnojamojo kaimo gyvenamųjų vietovių kultūros paveldo atgaivinimas 17. Santaika 139 B V P Š K Pš bei racionali panauda turės teigiamos įtakos ne tik 18. Rudnia 108 B Š Pš G ekonominiams, socialiniams, kultūriniams, bet ir eko- 19. Kabeliai 94 B P V Ž loginiams darnaus vystymosi aspektams. 20. Liškiava 69 B P 21. Gegutė 42 B Š 22. Gerdašiai 42 B Pš Išvados 23. Babriškės 25 B 1. Nekkilnojamojo kultūros paveldo įtakos kaimo gy- 24. Rumbonys 23 B venamųjų vietovių vystymuisi analizė parodė, kad 25. Paveisininkai 14 B jose esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, jo 26. Krivonys – B apsauga ir panauda gali prisidėti prie ekonominių, kultūrinių, socialinių ir aplinkosauginių darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo. Bažnytkaimių gyventojų skaičiaus ir juose esančių visuome- 2. Siekiant darnaus kaimo gyvenamųjų vietovių so- ninių bei verslo institucijų pobūdžio ryšys Alytaus apskrityje, remiantis 2001 m. gyventojų surašymo ir Lietuvos bažnytkai- cialinio-ekonominio vystymosi, svarbu didinti už- mių kultūrologinių tyrimų duomenimis (sudarė V. Karvelytė- imtumą, namų ūkių pajamas ir ieškoti žemės ūkiui -Balbierienė) alternatyvių ekonominės veiklos rūšių. Kaimo gy- Interconnection between number of inhabitants and types of venamosiose vietovėse esantis nekilnojamasis kul- existing public and business institutions in church villages of tūros paveldas, jo apsauga ir panauda gali prisidėti Alytus county. Table by V. Karvelytė - Balbierienė with referen- ce to population census of the year 2001 and culturological prie turizmo, ypač kultūrinio, ir smulkiojo verslo research of Lithuanian church villages plėtros. Nekilnojamojo kultūros paveldo restauravi- mo ir nuolatinės palaikomosios priežiūros sektorius taip gali sukurti papildomų darbo vietų vietiniams I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, V. Karvelytė-Balbierienė / Urbanistika ir architektūra – 2007, XXXI tomas, Nr. 4, 213–224 223
10. kauno apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyvento- gyventojams. Šios žemės ūkiui alternatyvios veiklos jai. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio didintų užimtumą ir namų ūkių pajamas. surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos 3. Apleistų ar netinkamai naudojamų kaimo gyve- Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2002. namųjų vietovių istorinių pastatų pritaikymas tu- 11. ŠEŠELGIS, K. Lietuvos kaimo gyvenviečių tipologijos- klau simai. Urbanistika ir rajoninis planavimas, 1991, Nr. 17, rizmo, verslų ar gyvenamajai paskirčiai gali padėti p. 84–59. išvengti neracionalios gyvenamųjų vietovių plėtros 12. Lietuvos tsR kaimo gyventojų aptarnavimo įstaigų ir įmonių rekreacijai ar žemės ūkiui tinkamo kraštovaizdžio išsidėstymo schema. Lietuvos TSR valstybinis agronomijos sąskaita. Panaudojant esamus pastatus, ne tik būtų komitetas, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo- institu išsaugojamas neužstatytas kraštovaizdis, bet ir tas. Kaunas, 1987. 50 p. mažinamas griovimo ir statybos atliekų kiekis bei 13. BURAČAS A. Lietuvos gyvenviečių grupavimas (žiūrėta 2005 02 17). Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą: