Tėvynėje Pasižvalgius... Priimti „Vargo" Biudžetą Vilnius, Gruodžio 17 D

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Tėvynėje Pasižvalgius... Priimti „Vargo l..l.lll....l.l..l..lll....l..li.,i...ii.il...i,i..i.i,,.ll..i ******** * *«*******»»*MIXED ADC 606 • 3188 P10 GRATIS THE LIBRARY OF CONGRESS IOHOPIAB READING ROOM Scnili Divition Haihington OC 20540-4830 NEWSPAPER - PO NOT PELA Y - Pate Mailed 12/17/99 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILUN06 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • [email protected] THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Decembcr 18, $ 90th ANNIVERSARY V^ V^ 90-IEJI METAI l^ Nr245 VoLUDTZVII ŠEŠTADIENIS -SATURDAY, GRUOI tlO - DECEMBER 18,1999 Kaina 75 c. Prezidentas siūlo dar šiemet Tėvynėje pasižvalgius... priimti „vargo" biudžetą Vilnius, gruodžio 17 d. myn. V. Adamkaus nuomone, * Šeštuoju Santarvės premijos lau­ (BNS) — Prezidentas Valdas valstybės pajamas galėtų pa­ reatu Lietuvos Santarvės fondo valdybos Adamkus mano, jog, siekiant didinti geresnis mokesčių ad­ sprendimu tapo kunigas Algirdas Mykolas valstybės finansinio, ūkinio ir ministravimas, mokesčių sis­ Dobrovolskis — tėvas Stanislovas. 10.000 politinio pastovumo, kitų me­ temos tobulinimas. litų premija, laureato diplomas ir balto por­ tų biudžeto įstatymą būtina Dabar Seime svarstomame celiano angelo skulptūrėle Dotnuvoje gyve­ priimti dar šiais metais. biudžeto projekte numatyta, nančiam tėvui Stanislovui bus įteikti antra Tokią nuomonę jis išsakė kad kitais metais pajamos bus Kalėdų dieną Panevėžio dailės galerijoje. penktadienį surengtame pasi­ 8.06 milijardo litų, išlaidos Pasak Santarvės fondo steigėjo panevėžiečio tarime su parlamentinių par- 9.76 milijardų, deficitas — verslininko Juliaus Kazėno, be tėvo Stanis­ tįjų atstovais, kuriame taip 800 mln. litų. lovo, daugiausia balsų premijai gauti surin­ ko Vytauto Sirvydžio vadovaujamas Santanškių kardiologijos sky­ pat dalyvavo Seimo pirminin­ Finansų ministras V. Du-' rius, poetai Sigitas Geda ir Marcelijus Martinaitis. Santarvės pre­ kas Vytautas Landsbergis, fi­ dėnas sutiko su prezidento miją yra pelnę poetas Justinas Marcinkevičius, monsinjoras Kazi­ nansų ministras Vytautas pastabomis,, kartu pabrėžęs, mieras Vasiliauskas, literatūrologe Viktorija Daujotytė, preziden­ Dudėnas. kad 2001 metų biudžetas bus tas Algirdas Brazauskas ir kardinolas Vincentas Sladkevičius. Seimas dėl biudžeto turėtų pradėtas ruošti kitų metų galutinai balsuoti gruodžio 23 kovą. * Užsienio reikalu ministras Algirdas Saudargas tvirtina dieną. Pasitarime Centro sąjungos manąs, kad tam tikrą laikotarpį jis galėtų sude­ „Tenka pripažinti, kad tu­ vadovas Romualdas Ozolas rinti ir diplomatijos vadovo, ir vyriausiojo Lietu­ rime vargo biudžetą. Svarsto­ sakė negalįs pritarti tokiam vos derybininko su Europos Sąjunga pareigas. mas jo projektas gerokai ski­ biudžeto projektui, socialde­ „Ilgam laikotarpiui tai jokiu būdu nesuderina­ riasi nuo valdančiosios parti­ mokratas Aloyzas Sakalas siū­ Nuotr.: Prof. Jadvygos Čiurlionytės paminklines lentos atidengimo iškilmės •Elta. ma su ministro pareigomis, bet kažkokiam lai­ jos anksčiau visuomenei duotų lė ieškoti kompromisų. Krikš­ kotarpiui — taip", sakė ministras. Dar praėjusį įsipareigojimų", sakė V. Adam­ čionių demokratų partijos at­ Paminėtas profesorės Pasak Muzikos akademijos savaitgali lankydamasis Helsinkyje, kur Lietu­ kus. Jis pažymėjo, kad vyriau­ stovai teigė pritaria biudžetui, katedros vedėjo Rimanto Ast­ va sulaukė kvietimo kitąmet pradėti derybas su Jadvygos Čiurlionytės 100-metis rausko, ji yra lietuvių etnomu- sybės pateiktas biudžetas yra nes jis atspindi tikrąją val­ ES, prezidentas Valdas Adamkus pareiškė viltį, kad per šią savai­ zikologijos pradininkė: visi „inertiškas", jame nematyti stybės ūkio padėtį. LDDP pir­ Vilnius, gruodžio 16 d. je, muzikologiją ir fortepijoną te bus patvirtintas vyriausiasis derybininkas, kurį prezidentas tu­ šioje srityje dirbantys specia­ naujo požiūrio į valstybės mininkas Česlovas Juršėnas (Elta) — Atminimo lenta prie studijavusi Maskvos. Leipcigo rėtų paskirti, atsižvelgdamas į vyriausybes teikimą. funkcijas, Lietuvos moderniza­ sakė kritiškai vertinąs biu­ namo Vilniuje, Pamėnkalnio ir Berlyno aukštosiose mokyk­ listai yra jos arba jos mokinių vimo pastangų. džeto projektą, ir darbiečiai 1/13, primins praeiviams, kad lose, jauniausia Mikalojaus mokiniai. * Aukščiausia Kalėdų egle tapęs Vilniaus televizijos bokš­ Valstybės vadovas priminė negalį už jį balsuoti. Jis iš­ čia 1959-1971 m. gyveno įžymi Konstantino Čiurlionio sesuo Mokinių sumanymu lapkri­ tas trumpam sušvito penktadienį. Aukš­ susirinkusiems, jog tas pačias reiškė nepasitenkinimą men­ etnomuzikologe profesorė Jad­ Jadvyga Čiurlionyte visą savo tį Vilniuje buvo surengta tarp­ čiausias Lietuvos statinys visa grožybe nu­ pastabas jis sakė praėjusiais ku socialinės srities, švietimo, vyga Čiurlionytė. gyvenimą paskyrė lietuvių tautinė muzikologų konferen­ džiugins pirmąją šv. Kalėdų dieną. Artė­ metais, ir apgailestavo, kad mokslo, žemės ūkio finansavi­ Penktadienį, minint J. Čiur­ liaudies muzikai. Nuo 1945 m. cija „Etniniai ryšiai folklore", jant 2000-siems, šventiškai papuošti bokš­ per metus nepasistūmėta pir­ mu. lionytės gimimo 100-ąsias me­ iki gilios senatvės, ko! leido jė­ skirta prof. J. Čiurlionytės gi­ tą sumanė projekto „Tūkstantmečio švie­ tines, dalyvaujant Kultūros gos, Jadvyga Čiurlionytė Lie­ mimo 100-mečiui, Menininkų sa" rengėjas — Oreivystės centras. Pasak JLUKoil" ir „Jukos" į Mažeikius ministerijos, Lietuvos muzikos tuvos konservatorijoje (dabar rūmuose vyko prisiminimų va­ projekto rengėjų, visas jam įgyvendinti rei­ akademijos, Kompozitorių są­ — Muzikos akademija) dėstė karas. Jubiliejui parengtos kalingas lėšas — pusę milijono litų paau­ vėl tieks naftą jungos atstovams, profesorės liaudies muzikos kūrybą ir vi­ naujos profesorės ankstesnių kojo privatūs rėmėjai. 326.47 metrų bokš­ Vilnius-Maskva, gruodžio tos perdirbimo gamyklai 1.5 artimiesiems, sostinės visuo­ suotinę muzikos istoriją. Jos darbų redakcijos — liaudies tas pasipuošė 5,440 metrų ilgio girliando­ 17 d. (BNS) — Rusijos naftos mln. tonų, o per Būtingės naf­ menei, skulptoriaus Broniaus pastangomis buw" įsteigtas melodijų ir liaudies dainų vai­ mis (6,000 elektros lempučių) Kasdien <jg-j susivienijimas „LUKoiT penk­ tos terminalą eksportuos 2.5 Vyšniausko sukurta atminimo Liaudies muzikos kabinetas. kams rinkiniai. lutė bus įjungiama vakarop, o išjungiama tadienį pranešė, jog pirma­ mln. tonų naftos. * lenta buvo iškilmingai atiden­ paryčiais, ji bus matoma 50 km spinduliu dienį Mažeikių naftos perdir­ „Vedomosti", remdamasi gta. aplink sostinę. Televizijos bokšto papėdėje Didėja Lietuvos moterų vaidmuo bus įrengtas Betliejus, kuriame bus gyvų, bimo gam>klai bus pradėta „Northern Europe LUKoil In­ Gimusi muzikalioje šeimo- tiekti 196,000 tonų naftos. vestholding", teigia, kad „Ma­ politikoje iš ūkininkų pasiskolintų gyvulėlių. Apie tai pareikšta po „LUK­ * Prezidentas Valdas žeikių naftą" valdanti JAV Vilnius, gruodžio 17 d. nimo būdas, nes jos kur kas * Knygomis aprūpinęs kai kurias Lietuvos mokyklas ir oiT prezidento Vagit Alekpe- bendrovė „Williams Interna­ Adamkus reikalauja, jog su­ mažiau nei vyrai rūko ir var­ (BNS) — Moterys Lietuvoje m ,^pm—~"—15] globos namus, Almos Adamkienės labdaros ir rov ir Rusijos susivienijimo tional" turi susitarimų • su sisiekimo ministras Rimantas toja alkoholio, o moterų mir­ dar neturi regimos įtakos poli­ f f £**e*' •'„ * paramos fondas užbaigė renginį „Į 2000-uosius dukterinės įmonės „Northern JBritish Petroleum Amoco" dėl Didžiokas viešai pasiaiškin­ tingumas dėl nelaimingų at­ < tikai, tačiau palaipsniui pa­ su nauja knyga". Šia proga trečiadienį preziden­ Europe LUKoil Investholding" Šiaurės jūros naftos tiekimo tų, kodėl nepaiso vyriausybės sitikimų, apsinuodijimų ir dėtis keičiasi, teigiama Jung­ tūros Baltojoje salėje buvo suruoštas Lietuvos generalinio direktoriaus Ivan per Būtingę sausio mėnesį. skelbiamos solidarumo politi­ traumų yra 4 kartus mažes­ tinių Tautų Vystymo progra­ prezidento žmonos susitikimas su mokyklų bei Paleičik susitikimo penkta­ „Mažeikių nafta" neseniai nu­ kos. Prezidentas pasipiktino, nis. mos parengtame pranešime globos namų direktoriais, renginį rėmusių lei­ dienį Maskvoje. sipirko pirmąją vakarietiškos kad vieniems valdininkams Moterų dalis Lietuvos darbo apie žmogaus socialinę raidą dyklų atstovais. Fondas net 25-kių kaimų ir ra­ „Mažeikių nafta" nuo lap­ naftos siuntą. solidariai atsisakant atlygini­ rinkoje pernai buvo 47.5 proc., Lietuvoje. jonų mokyklų bei vaikų globos namų auklėti­ kričio pradžios nuolat jaučia mo, Susisiekimo ministerijoje o jų vidutinis darbo užmo­ Kun. Kazimierui Pasak pranešimo, per pa­ niams nupirko knygų už 78,000 litų, o dešimt naftos stygių, ir nuo antradie­ valdininkai premijuojami įvai­ kestis sudarė 77.2 proc. vyrų staruosius Seimo rinkimus renginyje dalyvavusių leidyklų padovanojo kny­ nio gamykla vėl negamina Pugevičiui — riais priedais ir priemokomis. uždarbio. 1996 metais Lietuvoje buvo gų dar už 30,000 litų. produkcijos. Lietuvos ordinas Taip prezidentūra sureagavo į pasiektas aukščiausias mote­ Pasak bendrovės „LUKoil laikraščio „Vakaro žinios" ra­ rų parlamentinio atstovavi­ N. Oželytė gali * Iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus po 10 mėnesiu truku­ Baltya" atstovo spaudai Alek­ šinį, kuriame, remiantis ne­ mo lygis Rytų ir Vidurio Euro­ kalbėti tik kaip sio suėmimo ketvirtadienį paleista kalti­ sandro Juozapaičio, nafta pir­ įvardintais šaltiniais, teigia­ poje — 18.1 proc. Vėliau namoji kunigo Ričardo Mikutavičiaus madienį bus patiekta, jei laiku ma, kad Susiekimo ministeri­ panašų lygį pasiekė Estija ir Seimo narė ar nužudymo byloje Ona Daujotienė. Kuni­ bus sutvarkyti
Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Prieštaravimai Sąjūdyje Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę
    Iš tautos praeities ISSN 1392-0456 E-ISSN 2029-7181 Istorija / History 2015, t. 99, Nr. 3, p. 52–67 / Vol. 99, No. 3, pp. 52–67, 2015 Prieštaravimai Sąjūdyje atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universitetas, Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos katedra, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, el. p. [email protected] Anotacija. Straipsnyje pirmą kartą bandoma analizuoti, kodėl 1990 m. lietuvių tautą į nepri- klausomybę atvedęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS), atėjęs į valdžią, prarado savo turėtą didelį populiarumą ir visuomenėje pradėtas vertinti labai prieštaringai. Atskleidžiamos LPS vidaus problemos, dalies jo narių pasitraukimo iš šio judėjimo ir Lietuvos gyventojų nusivyli- mo Sąjūdžiu priežastys. Daugiausia dėmesio skiriama 1990–1992 m., kai Sąjūdis prarado savo populiarumą visuomenėje. Esminiai žodžiai: Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS), Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (LR AT), Lietuvos komunistų partija (LKP), rašytojai, opozicija, valdžia. Abstract. The article is the first attempt to explain why the Reform Movement of Lithuania Sąjūdis (RML), having led the Lithuanian nation to independence in 1990, lost its popularity after coming to power and was received rather controversially by the public. It reveals the internal problems of the RML, the reasons of withdrawal of some of its members, and the disappointment of Lithuanian people with Sąjūdis in general. The article focuses on the period 1990–1992 when Sąjūdis lost its popularity in the public which receives considerably less attention from researchers compared to its earlier activities. Keywords: Reform Movement of Lithuania Sąjūdis (RML), Supreme Council of the Republic of Lithuania, Communist Party of Lithuania (CPL), writers, opposition, government. 52 Istorija / 2015, t. 99, Nr.
    [Show full text]
  • DARBININKAS Į| Paskirta V
    DARBININKAS Vol. LXXVI1I, Nr. 5 SECOND CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Sausio - January 29, 1993 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 SAUSIO 13-OSIOS ANTROSIOS METINES LIETUVOJE IR Kad skaudžių Įvykių prisiminimas sujungtų visų lietuvių širdis, kaip susijungė jų rankos Baltijos kelyje Savo skausmo ir liūdesio dieną APIE LIETUVĄ brolybės simboliu”. tikėjimą, Tėvynės meilę, už ką — sausio tryliktąją Lietuva daugelis jų buvo žiauriai nukan­ paženklimo rimtim, susikaupi­ Iš aikštės minia, žygiuodama kinti arba turėjo iškęsti pažemi­ Lietuvos ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis (k.) vieno susi­ mu ir malda už žuvusiuosius. į Katedrą mišių, dar sustojo prie nimus, grasinimus ir kalėjimus. tikimo metu su savo rinkiminiu konkurentu Algirdu Brazaus­ Minėjimai jau prasidėjo sausio buvusių KGB rūmų. Ten kalbėjo Ne visų jų vardai mums yra žino­ ku. Vienas jų bus Lietuvos prezidentu. Katras? — Tai nuspręs — Lietuvos prokuroras Juo­ 13-osios išvakarėse ir tęsėsi sau­ Seimo narys Balys Gajauskas ir mi, minimi, bet visi jie priartino Lietuvos žmonės vasario 14-ąją. Gali prisidėti ir išeivijos Lie­ zas Gaudutis sausio 19 d. per sio 13 d., kuri buvo paskelbta buv. kalinys prel. Alfonsas Svarin­ mums išsvajotą Laisvės valan­ tuvos piliečių balsai. Viktoro Kapočiaus nuotrauka Lietuvos radiją pareiškė, kad nedarbo diena. skas. Jiedu pabrėžė reikalą prisi­ dą”.... 1991-ųjų metų sausio 13-osios Operos ir baleto teatro minti visus laisvės kovotojus nuo įvykių investigacija yra beveik rūmuose Vilniuje sausio 12 d. pat pirmosios sovietinės okupa­ baigta. Informacija, gauta iš cijos, šiuos rūmus vadindami Laisvė įpareigoja vakare įvyko akademija ir kon­ IS SEPTYNIŲ BELIKO TIK DU KGB ir kitų šaltinių, rodo, kad certas.
    [Show full text]
  • Seimo Narių Sąrašas 1992 - 1996 M
    Seimo narių sąrašas 1992 - 1996 m. 1. Zenonas Petras ADOMAITIS 2. Albinas ALBERTYNAS 3. Vilija ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ 4. Leonas ALESIONKA 5. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 6. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 7. Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 8. Jonas Algirdas ANTANAITIS (nuo 1995 10 14) 9. Kazimieras ANTANAVIČIUS 10. Vytautas ARBAČIAUSKAS 11. Vytautas ASTRAUSKAS 12. Arvydas BAJORAS 13. Alvydas BALEŽENTIS 14. Juozas Gediminas BARANAUSKAS 15. Antanas BASKAS 16. Julius BEINORTAS 17. Aleksandras BENDINSKAS 18. Juozas BERNATONIS 19. Egidijus BIČKAUSKAS 20. Romualdas Ignas BLOŠKYS 21. Kazys BOBELIS 22. Vytautas BOGUŠIS 23. Vanda BRIEDIENĖ 24. Vytautas Jurgis BUBNYS 25. Antanas BŪDVYTIS 26. Vytautas Algimantas BUINEVIČIUS 27. Virgilijus Vladislovas BULOVAS 28. Sigita BURBIENĖ 29. Vladas BŪTĖNAS 30. Medard ČOBOT 31. Rimantas Jonas DAGYS 32. Kęstutis DIRGĖLA 33. Juozas DRINGELIS 34. Vytautas EINORIS (nuo 1995 03 25) 35. Algirdas ENDRIUKAITIS 36. Balys GAJAUSKAS 37. Kęstutis GAŠKA 38. Bronislavas GENZELIS 39. Alfonsas GIEDRAITIS 40. Povilas GYLYS 41. Petras GINIOTAS 42. Algimantas Antanas GREIMAS 43. Algirdas GRICIUS 44. Romualda HOFERTIENĖ (nuo 1992 11 22 iki 1993 04 13 ir nuo 1993 07 15) 45. Arvydas IVAŠKEVIČIUS 46. Bronislovas JAGMINAS 47. Povilas JAKUČIONIS 48. Vladimir JARMOLENKO 49. Leonardas Kęstutis JASKELEVIČIUS 50. Gema JURKŪNAITĖ 51 Česlovas JURŠĖNAS 52. Antanas KAIRYS 53. Vytautas KANAPECKAS 54. Justinas KAROSAS 55. Povilas KATILIUS 56. Juozapas Algirdas KATKUS 57. Gediminas KIRKILAS 58. Feliksas KOLOSAUSKAS 59. Kazimieras Vytautas KRYŽEVIČIUS 60. Kęstutis KUBERTAVIČIUS 61. Andrius KUBILIUS 62. Jonas KUBILIUS 63. Algirdas KUNČINAS 64. Elvyra Janina KUNEVIČIENĖ 65. Kazimieras KUZMINSKAS 66. Vytautas LANDSBERGIS 67. Vaclovas LAPĖ 68. Linas Antanas LINKEVIČIUS 69. Juozas LISTAVIČIUS 70. Vytautas LIUTIKAS 71. Albinas LOZURAITIS 72. Ryšard MACIEJKIANIEC 73.
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Teisinis Priesaikos Institutas Ir Jo Socialinis Vaidmuo
    MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Audrius Skaistys TEISINIS PRIESAIKOS INSTITUTAS IR JO SOCIALINIS VAIDMUO Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011 Disertacija rengta 2003– 2011 metais Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila (socialiniai mokslai, teisė – 01 S). TURINYS ĮVADAS............................................................................................................ 5 1. Tyrimo objektas ir problemos aktualumas.................................................. 5 2. Tiriamos problemos įdirbio apžvalga ir vertinimas. Tyrimo tikslas, hipotezė, uždaviniai ir metodas. Disertacinio tyrimo rezultatų naujumas ..... 7 3. Ginamieji disertacijos teiginiai, tyrimo reikšmė ir struktūra....................... 16 I. PRIESAIKOS KAIP PAPROTINĖS TEISĖS KATEGORIJOS, KILMĖ, RAIDA IR SAMPRATA.................................................................. 20 1. Priesaikos institutas ir jo susiformavimo socialinės sąlygos ..................... 21 2. Priesaikos instituto samprata....................................................................... 23 2.1. Lingvistiniai, filosofiniai, psichologiniai, teisiniai ir istoriniai priesaikos aspektai....................................................................................... 23 2.2. Religinės ir etinės prielaidos priesaikos instituto veiksmingumui užtikrinti....................................................................................................... 24 II. PRIESAIKA KAIP PAPROTINĖS IR POZITYVIOSIOS TEISĖS SĄVEIKOS
    [Show full text]
  • Anne-Sylvie Pigeonnier the Europeanisation of The
    View metadata, citation and similar papers at core.ac.uk brought to you by CORE provided by Open Repository and Bibliography - Luxembourg Sixth Pan-European Conference on EU Politics 13 to 15 September 2012 University of Tampere, Finland Organized by the ECPR Standing Group on the European Union Anne-Sylvie Pigeonnier Ph. D. candidate at the University of Luxembourg University of Luxembourg European Governance Research Programme Campus Walferdange Route de Diekirch L-7220 Luxembourg e-mail: [email protected] The Europeanisation of the Lithuanian party system: an uneven and limited process Abstract: The paper deals with the Europeanisation of the Lithuanian political parties from 1995 until today. The research question is to evaluate whether the European Union (EU) had an impact on the party system in Lithuania: How did the Lithuanian parties develop contacts with their European counterparts? Do they have one or several visions of the “Return to Europe”? How do they use the EU dimension in the internal arena? Are some parties more “Eurosceptic”? Presenting a framework for the analysis on Europeanisation and party systems, Ladrech (2002) identified five areas: (1) policy/programmatic content, (2) organisation, (3) patterns of party competition, (4) party- government relations, and (5) relations beyond the national party system. This paper focuses on the topics 1 and 5. First, it is explained, how the Lithuanian party system has integrated into the pan- European political parties’ networks. The “traditional” Lithuanian parties, established in the 1990s, have developed deep and stable contacts with their European counterparts. The “new” parties, founded in the beginning of the 2000s, have waited until Lithuania’s EU accession to take position in the European arena.
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2015 4 (14)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2015 4 (14) 1 2015 4 (14) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Tai paskutinis žurnalo šių metų numeris. Grąžiname skolas. Pirmiausia, pagerbdami vieną iškiliausių mūsų filosofų – Juozą Girnių, kurio šimtosios gimimo metinės buvo mini- mos pavasarį. Taip, prisiminimas dažnai tėra proginis ir epizodiškas pasikalbėjimas, rašo straipsnio autorius Justinas Dementavičius, todėl ir pasirinkta palyginti siaura Girniaus apmąstymų tema – laisvės problemos suvokimas bei šiandienai aktuali liberalizmo, Lie- tuvos liberalų laisvės monopolio kritika. Beje, tai sutapimas, kad šiame numeryje „lietuviškiesiems liberalams“ kliūva ir nuo politologo Mariaus Parčiausko straipsnyje „Kaip iš Maceinos pagaminti marksistą“ (Mąsty- mai). Tikimės, kad tos „gamybos“ klausimai bus įdomūs ne vienam skaitytojui, nes iškilus Lietuvos mąstytojas Antanas Maceina kai kuriems mūsų liberalams yra „doktrininis, ka- nonizuotas neopagonis“, be kita ko dar ir tiesiantis „atvirą kelią į rasistinį antisemitizmą“ (L. Donskis). Savotiškas skolos skaitytojui grąžinamas yra ir Dokumentuose baigiama skelbti Angoni- tos Rupšytės parengta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1990 m. vasario 3 d. konferencijos stenogramos ketvirtoji dalis, ir Vlado Drėmos atviro laiško LKP sekretoriui L. Šepečiui antroji dalis, lydima jo kolegės ir mokinės Jūratės Markevičienės įžanginio žodžio (skyrius Faktai ir įžvalgos). Dokumentuose įsiterpia ir Vytauto Landsbergio išverstas iš anglų kalbos ir parengtas VLIK‘o memorandumas, kuriame jau emigracijoje atgaivintos organizacijos vardu pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kreipiamasi į Vakarų sąjungininkų ka- riuomenės vyriausiąjį vadą Dvaitą Eizenhauerį, primenant Lietuvos senąją istoriją, nepri- klausomybės atgavimą, jos praradimą XX amžiuje, viliantis, kad sąjungininkai atsižvelgs į teisėtus tautos lūkesčius ir padės prisikelti laisvai, nepriklausomai valstybei. Klausimas, kodėl lenkai Vilnių laiko savu, narstomas tokio pat pavadinimo pokalbyje su su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Valdu Rakučiu.
    [Show full text]