Vilniaus Universitetas Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Vilniaus Universitetas Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS AKVILĖ RĖKLAITYTĖ-KRANAUSKIENĖ MARCELIJAUS MARTINAIČIO POETINĖ ANTROPOLOGIJA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filologija (04 H) Vilnius, 2017 Disertacija rengta 2012–2017 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Mokslinė vadovė – doc. dr. Brigita Speičytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H) Mokslinė konsultantė – prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H) 2 Turinys Įvadas ................................................................................................................. 5 1. Literatūros antropologijos teorinė perspektyva ...................................... 21 1.1. „Naujosios filologijos“ poreikis ............................................................. 21 1. 2. Literatūros antropologiškumas .............................................................. 26 1.3. Subjekto problema .................................................................................. 32 1.4. Mimezės fenomenas ............................................................................... 38 2. Marcelijaus Martinaičio poetinės antropologijos prielaidos .................. 44 2.1. Dvigubas debiutas .................................................................................. 44 2.2. Martinaičio „poetinė utopija“ ................................................................. 48 2.3. Poetinės antropologijos būdas ................................................................ 56 3. Kultūros meistravimas ............................................................................... 61 3. 1. „Gentiniai“ objektai ............................................................................... 61 3. 2. Medinio epo prielaidos .......................................................................... 65 3. 3. Homo faber ............................................................................................ 74 3. 4. Poetinis koliažas .................................................................................... 88 4. Subjekto būsenos......................................................................................... 99 4. 1. Būsenų antropologija ............................................................................. 99 4. 2. Conditio humana ir lyrika ................................................................... 103 4. 2. 1.Gailesčio etosas ........................................................................ 112 4. 2. 2. Transcenduojantis subjektyvumas ........................................... 124 4. 3. Žanrinė emocijų rekonstrukcija ........................................................... 138 4. 3. 1. Tragedija ir gedulas ................................................................. 139 4. 3. 2. Romansai ir atmintys ............................................................... 143 4. 3. 3. Baladžių ironija ........................................................................ 153 4. 4. Modernaus subjektyvumo prieštaros ................................................... 164 5. Etnografinė savikūra ................................................................................ 178 3 5.1. Egzistencialistinės įtampos laukas ....................................................... 178 5.1.1. Lietuvių egzistencializmo paradigma ir „žemdirbių egzodas“ .. 181 5.1.2. Martinaičio sociokultūrinė laikysena sovietmečiu .................... 188 5.2. Modernaus identiteto etnografija ......................................................... 199 5.2.1. Atminties dilema ........................................................................ 201 5.2.2. Tapatybės pasakojimas .............................................................. 207 5.3. „Poetinės utopijos“ pabaiga.................................................................. 216 Išvados ............................................................................................................ 222 Literatūros sąrašas ....................................................................................... 225 4 Įvadas Ši disertacija skirta vieno ryškiausių XX a. lietuvių poeto, eseisto, vertėjo, tautosakos ir literatūros tyrinėtojo Marcelijaus Teodoro Martinaičio (1936–2014) kūrybai, jos meninei ir socialinei raiškai, aptarti. Martinaitis per daugiau nei penkiasdešimties metų laikotarpį parašė 12 eilėraščių rinkinių1 (kai kurių – Kukučio baladžių ir Atminčių – leidimai kartoti apytiksliai kas dešimt metų tris kartus), dvi poezijos rinktines2, neskaitant teminių-proginių rinktinių3, išleido 8 esė knygas4, poetinių pjesių rinkinį5, kūryba toliau leidžiama ir po poeto mirties6. Poetas dar prieš Nepriklausomybės laiką vertintas kaip modernios lietuvių poezijos klasikas, svarbi Lietuvos kultūros figūra. Ir vėliau, kaip pastebėjo Regimantas Tamošaitis, kartu su poetu dirbęs Lietuvių literatūros katedroje, kai kurie Vilniaus universiteto pirmo kurso studentai, sužinoję, kad klausysis Martinaičio paskaitų apstulbdavo, „tarytum išgirdę žinią, kad pas juos į auditoriją ateis Maironis, Putinas ar kuris kitas klasikas“7. Martinaičio „legendą“ kūrė ne tik jo poezijos recepcija vėlyvuoju sovietmečiu, kai jo eilėraščiai virto Vytauto Kernagio ir visos Lietuvos bardų 1 Balandžio sniegas (Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962); Debesų lieptais (Vaga, 1966); Saulės grąža (Vaga, 1969); Akių tamsoj, širdies šviesoj (Vaga, 1974); Kukučio baldės (Vaga, 1977, 1986 ir 2012); Tie patys žodžiai (Vaga, 1980); Toli nuo rugių (Vaga, 1982); Atmintys: lyrika (Vaga, 1986, 1995 ir 2008 ); Gailile raso (Vaga, 1990); Atrakinta (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996); Tolstantis (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002); K. B. įtariamas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006). 2 Vainikas: rinktinė (Vaga, 1981); Sugrįžimas: eilėraščių rinktinė (Tyto alba, 1998). 3 Amžinas tiltas: eilėraščiai vyresniam mokykliniam amžiui (Vyturys, 1987); Pareisiu su paukščiais: rinktinė aukštesniųjų klasių moksleiviams, sudarė Marius Mikalajūnas (Tyto alba, 2002); Marcelijus Martinaitis: eilėraščiai / Poezijos pavasario bibliotekėlė, kn. 8 (Kaunas: Naujasis lankas, 2009); Drakonas ir upė, Seno smuikininko dainelės: eilėraščiai vaikams ir jų tėveliams (Dominicus Lituanus, 2010). 4 Poezija ir žodis (Vilnius: Vaga, 1977); Papirusai iš mirusiųjų kapų: Atgimimo ir Vilties knyga (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992); Prilenktas prie savo gyvenimo: kalbino ir kalbėjosi Viktorija Daujotytė (Vyturys, 1998); Laiškai Sabos karalienei: esė romanas (Tyto alba, 2002); Lietuviškos utopijos: dialogai, pokalbiai, straipsniai, interviu, 1991–2003 (Tyto alba, 2003); Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001 (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006); Mes gyvenome: biografiniai užrašai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009). 5 Marcelijus Martinaitis, Pelenų antelė: pjesės lėlių teatrui (Vilnius: Vaga, 1980); 6 Marcelijus Martinaitis, Nenoriu nieko neveikti: poezija ir rankraščiai, sudarė Valentinas Sventickas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014); Marcelijus Martinaitis, Kaip katinai uodega peles gaudo (Vilnius: Alma littera, 2015); Marcelijus Martinaitis, Sutartinė, serija „Gyvoji poezija“, sudarė Akvilė Rėklaitytė (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016). 7 Regimantas Tamošaitis, „Marcelijus Martinaitis – tolstanti legenda“, in: Metai, 2003, Nr. 2, p. 107. 5 dainomis, bet ir nesibaigiančiu kūrybos procesu tapęs gyvenimas: Martinaitis, 9-tojo dešimtmečio pradžioje iš numelioruoto gimtojo Paserbenčio kaimo į savo sodybą šalia Vilniaus atsigabeno ir atstatė rąstinį tėvų namą; garsėjo savo skutinėtais velykiniais margučiais, kurių kolekcija dabar saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje8; kaip minėta, dėstė tautosakos ir literatūros kursus Vilniaus universitete, dalyvavo paminklosaugos ir etnokultūros sąjūdžiuose; socioistoriniai tyrimai rodo Martinaitį buvus vienu iš pagrindinių rezistencinės Atgimimo tinklaveikos9 mazgų – žmonių telkėju ir tarpininku. Tyrimo problema kyla iš Martinaičio kūrybinės raiškos heterogeniško pobūdžio ir jos nevienalyčio sociokultūrinio konteksto sovietinio režimo metais ir Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Apytikriai ties šiuo laiko slenksčiu radikaliai pasikeitus kūrybos padėčiai, keitėsi ir Martinaičio eilėraščių poetika bei funkcija – Martinaitis tarsi perėjo į kitą kalbos rūšį (iš poezijos į prozą). Kartu su pasikeitusiu žanru, keičiasi ir autorinė savivoka. Šioje disertacijoje simboliniu riboženkliu laikoma 1990 m. eilėraščių knyga Gailile raso. Dar iki jos kritikų ir visuomenės pripažinimą10 pelniusi Martinaičio poezija dažniausiai įvardijama kaip „konfrontuojanti ir sintezuojanti“ (V. Daujotytė11); „grindžiama kultūrų dialogo principu“12; kaip „tradicinė žemdirbio patirtis, pasaulėjauta ir pasaulėžiūra, atsidūrusi nūdienos kryžkelėje“ (S. Geda13). Ne atsitiktinis ir Martinaičio 70-to jubiliejaus proga surengtos mokslinės konferencijos bei jos pagrindu išleistos straipsnių 8 Marcelijus Martinaitis, Marcelijaus Margučiai, Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012; Marcelijaus Martinaičio margučiai, Marcelijaus Martinaičio [skutinėtų velykinių] margučių kolekcijos katalogas, parengė Daiva Beliūnienė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2014. 9 Šiuo Mario Diani ir Daugo McAdamo (2003) terminu Lietuvos Sąjūdžio socioistorinėje studijoje įvardijama savaimė nesovietinė visuomenė („paralelinė visuomenė“) sovietiniame režime. Žr.: Ainė Ramonaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Aurimas
Recommended publications
  • Winners of the Baltic Assembly Prizes 1994 – 2019 1994 1996 1998
    Baltic Assembly Prizes for Literature, the Arts and Science Baltic Innovation Prize Baltic Assembly Medals 6 November 2020 Address by the President of the Baltic Assembly Aadu Must This year the Baltic Assembly, as any contribute to the targeted cooperation of other organisation, has been significantly our states and prosperity of our Baltic affected by the COVID-19 pandemic. region that will be extremely important Despite the difficulties and restrictions to in the years to come. These people meet in person, the traditions of our promote the unity and cooperation of organisation continue but in slightly the Baltic states - we greatly appreciate different format this year. their work. We award the Baltic Assembly Prizes to Unity and cooperation of the Baltic states outstanding people, who have are extremely important for us. We are demonstrated excellence in literature, thankful to all people who feel the same the arts, science and innovation. This way and act in order to bring the countries year’s winners of the Baltic Assembly closer together. The awarding of the Baltic Prizes have used their talent and Assembly Prizes and Medals in Estonia, knowledge to encourage thinking, remind Lithuania and Latvia is our way of saying about the historical milestones of that even though times are tough people are those who hold our nations together Photo by Ieva Ābele (Administration of Parliament of the Republic of Latvia) the Baltic states and make our countries visible in the international arena. Awards and we are grateful for that. We are also have been won in strong competition, as very proud about their achievements.
    [Show full text]
  • Lithuanian Writers and the Establishment During Late Socialism: the Writers Union As a Place for Conformism Or Escape Vilius Ivanauskas
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 15 2010 ISSN 1392-2343 PP. 51–78 LITHUANIAN WRITERS AND THE EStabLISHMENT DURING LatE SOCIALISM: THE WRITERS UNION AS A PLACE FOR CONFORMISM OR ESCAPE Vilius Ivanauskas ABSTRACT This article analyses how the changes in the dominant attitude of local Soviet writers were encouraged, screened or restricted by the Writers Union [WU] through mechanisms of planning, control and even through measures of creating a secure daily environment. The author looks at the tensions and conflicts between writers of different generations, observing less ideology in the younger generation than in their predecessors since the development and dissemination of national images among the declared values of communism were increasing. The union as a system covered both aspects – conformism and the escape (manoeuvre). Though the WU had a strong mechanism of control, it managed to ensure for the writers such a model of adaptation where even those, who were subject to restrictions, had a possibility of remaining within the official structure, through certain compromises, while actually avoiding involvement in dissident activities or samizdat publishing. Introduction In August 1940 a group of Lithuanian intellectuals, most of whom were writers, went off to Moscow “to bring back Stalin’s Sunshine”, at the same time asking for Lithuania to be incorporated into the USSR. Forty eight years later in early June 1988 a few members of the local literary elite joined the initial Sąjūdis Group and from thenceforth stood in the vanguard of the National Revival. These two historic moments, witnessing two contrary breaking points in history, when Lithuanian writers were active participants in events, naturally give rise to the question of how the status and role of writers and their relationship with the Soviet regime changed.
    [Show full text]
  • The European and Soviet Identities.Pdf
    Paper prepared for the 8th Euroacademia International Conference Europe Inside‐Out: Europe and Europeanness Exposed to Plural Observers Lucca, Italy 28 – 30 September 2018 This paper is a draft Please do not cite or circulate 1 The Fundamental Incompatibility of the European and Soviet Identities Karolina Bagdone Vilnius University and Institute of Lithuanian Literature and Folklore (Lithuania) Abstract In Soviet-occupied states, including Lithuania, attempts were made to create a new civilizational system and a new consciousness. This consciousness had to resist any Western model of the world which valued personalities, democracy, individuality, and freedom. It was being created through repressions and attempts to remove self-reflection from peoples’ thinking. Individuality was reduced to the life of a peasant or equated to the crowd, while doubts, inquiries, and critical thinking were completely repressed to instil complacency. The Soviet identity existed as a generalized entirety of all Soviet socialist republics. This identity had some aspects of each nation, but their similarity and homogeneousness were strongly emphasized. Lithuanians attempted to define themselves in these conditions. They turned to the supposedly great history of Lithuania and attempted to create a Lithuanian identity which would need protection and defence from everyone and everything. This position is contradictory to the European identity, which constantly re-creates itself, values diversity, fragmentation, and constant change. Is it possible to reconcile these identities? Did a universal identity, i.e. a similar one to the European identity, exist in Soviet times? How could it emerge in Lithuanian poetry in the second part of the 20th century? In my presentation, I will briefly talk about the identity model which emerged in the creative works of Eduardas Mieželaitis and Sigitas Geda.
    [Show full text]
  • Lithuanian Collectors Coins 5 EURO COIN, © Bank of Lithuania, 2015 DEDICATED to Coins Photographed by Arūnas Baltėnas LITERATURE Designed by Liudas Parulskis
    a few words. Here there was adaptation, expansion of the boundaries of freedom and Oh my writing, so winding and twisted, a conscious e ort to preserve the native language. Lithuanian literature, written in As the wind blows you shall buzz again... the most di¡ cult conditions, continued to grow, mature, it signi¢ cantly contributed to the act of restoring Independence. From 1988–1989 the whole of literature began What is literature among all sorts of other worldly treasures? to include that, which had been banned by censure — the works of political prison- Let us remember the biographies of famous people. They ers (lagerininkai), exiles, immigrants, religious literature, translations of world literature often mention a book that determined their future way. 5 EURO COIN, Lithuanian that hadn’t been dear to the Soviets. It was openly said that part of the signi¢ cant Therefore, with this coin you can purchase a book that has DEDICATED TO LITERATURE the power to encourage you to ¯ y upwards. FROM THE SERIES Collectors literary works were written by writers who had to emigrate to the West (Jonas Aistis, “LITHUANIAN CULTURE” Bernardas Brazdžionis, Marius Katiliškis, Antanas Škėma and many others). It became Coins Valentinas Sventickas Silver Ag 925 clear that even those who were fostered by the regime couldn’t publish everything. Quality proof For example, a collection of poems by Salomėja Nėris, Prie didelio kelio (The High Diameter 28.70 mm Weight 12.44 g Road), was kept in a drawer from 1944 to 1994. One of the chapters was begun by the poet with the following two lines: On the edge of the coin: LIETUVOS KULTŪRA * LITERATURE* (LITHUANIAN CULTURE *LITERATURE*) Designed by Rytas Jonas Belevičius Mintage 4,000 pcs.
    [Show full text]
  • Lithuanians and Poles Against Communism After 1956. Parallel Ways to Freedom?
    Lithuanians and Poles against Communism after 1956. Parallel Ways to Freedom? The project has been co-financed by the Department of Public and Cultural Diplomacy of the Ministry of Foreign Affairs within the competition ‘Cooperation in the field of public diplomacy 2013.’ The publication expresses only the views of the author and must not be identified with the official stance of the Ministry of Foreign Affairs. The book is available under the Creative Commons Attribution License 3.0, Poland. Some rights have been reserved to the authors and the Faculty of International and Po- litical Studies of the Jagiellonian University. This piece has been created as a part of the competition ‘Cooperation in the Field of Public Diplomacy in 2013,’ implemented by the Ministry of Foreign Affairs in 2013. It is permitted to use this work, provided that the above information, including the information on the applicable license, holders of rights and competition ‘Cooperation in the field of public diplomacy 2013’ is included. Translated from Polish by Anna Sekułowicz and Łukasz Moskała Translated from Lithuanian by Aldona Matulytė Copy-edited by Keith Horeschka Cover designe by Bartłomiej Klepiński ISBN 978-609-8086-05-8 © PI Bernardinai.lt, 2015 © Jagiellonian University, 2015 Lithuanians and Poles against Communism after 1956. Parallel Ways to Freedom? Editet by Katarzyna Korzeniewska, Adam Mielczarek, Monika Kareniauskaitė, and Małgorzata Stefanowicz Vilnius 2015 Table of Contents 7 Katarzyna Korzeniewska, Adam Mielczarek, Monika Kareniauskaitė, Małgorzata
    [Show full text]
  • Literatūra • Menas • Mokslas DRAUGAS
    Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS — šeštadieninis priedas 1999 m.gegužės 22 d. Nr.100(21) Saturday supplement May 22, 1999 No. 100 (21) Čiurlionio dailės muziejuose, Įteiktos valstybinės kultūros Šaržos Meno muziejuje Jung­ tiniuose Arabų Emiratuose, ir meno premijos * Meno muziejuje Šombateli Vengrijoje. F. Jakubausko go­ belenai yra dovanoti ne vienai Algimantas A. Naujokaitis karalienei ir prezidentui, Lie­ tuvoje jie puošia Vilniaus Jau­ Iškiliausiems Lietuvoje ir ir sunkiomis gyvenimo akimir­ riu jiems sukurti namus ir nimo teatrą, Lietuvos Kul­ išeivijoje gyvenantiems kūrė­ komis. Svarbiausi jų buvo laukus... Bet pats nuostabiau­ tūros institutą, Visagino ato­ jams kasmet skiriamos Nacio­ mama ir tėtis. Dėkoju šiai že­ sias dalykas, kad aš galiu ben­ minę elektrinę, o taip pat pa­ nalinės kultūros ir meno pre­ mei, kurioje aš užaugau”. drauti su ugnimi, kuri gali at­ saulio banką Vašingtone, mijos — reikšmingas ir įsi­ Šveisvango gimnaziją Norve­ mintinas įvykis. Šios svar­ leisti arba nubausti. gijoje. Mokau ir kitus keramikos. biausios valstybinės premijos Daugelis apdovanojimų pa­ Bet tai pats sunkiausias, ne­ (diplomas ir 40,000 Lt) atspin­ saulinėse parodose F. Jaku­ dėkingiausias ir paslaptingas di literatūros, muzikos, tea­ bauskui skiriama būtent už darbas. tro, dailės ir kitų menų svar­ profesionalumo jungtį su audi­ Mes — savo laiko vaikai. Ir biausius ir reikšmingiausius mo naujovėmis ir tautinės tek­ nieko nepadarysi, kad vieni pasiekimus. Pagal nuostatus stilės pajauta. Jo kūryboje or­ kitus šitaip paišom, aprašom šias premijas visuomet įteikia ganiškai dera klasikinis go­ ar lipdom”. pirmasis, svarbiausias valsty­ beleno audimas ir abstrahuota Režisierius Algimantas Valstybinių kultūros ir meno premijų laureatai su prez. Valdu Adamkum (stovi II eil.
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Regimantas Gudelis DAINŲ ŠVENTĖS IR JUNGTINIO
    View metadata, citation and similar papers at core.ac.uk brought to you by CORE provided by Klaipeda University Open Journal Systems 160 RES HUMANITARIAE XIII ISSN 1822-7708 Regimantas Gudelis – Klaipėdos universiteto Chorvedy- bos ir pedagogikos katedros profesorius, socialinių mokslų daktaras, Muzikologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Moksliniai interesai: chorinis menas, chorinio meno istorija, dainų šventės. Adresas: Kristijono Donelaičio g. 4, LT-92144 Klaipėda. Tel. (+370 ~ 46) 252 836. El. paštas: [email protected]. Regimantas Gudelis – Ph. D. in Social Sciences, Research Fellow at the Institute of Musicology, Prof. at the De- partment of Conducting and Pedagogics, Faculty of Arts, Klaipėda University (Lithuania). Research interests: choral music, history of choral music, song festival. Address: Kristijono Donelaičio str. 4, LT-92144 Klaipėda. Telephone: (+370 ~ 46) 252 836. E-mail: [email protected]. Regimantas Gudelis Klaipėdos universitetas DAINŲ ŠVENTĖS IR JUNGTINIO CHORO MENINĖS-DVASINĖS ENERGIJOS KLAUSIMU Anotacija Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos dainų šventėse pasirodantis jungtinis choras – jo žanrinė specifika bei meninė-dvasinė energija. Pagrindinė tiriamoji medžiaga – tokio choro diri- gentų nuomonės, surinktos interviu metodu. Dainų šventes ir jungtinį chorą dirigentai laiko daugiareikšmiu socialiniu-meniniu fenomenu, vertingu tiek tautos chorinės kultūros, tiek ir tautiškumo aspektais. Choro meninė-dvasinė energija ir jos proveržio intensyvumas priklauso nuo jo meninio atlikimo techninės kokybės, meninės interpretacijos ir atlikėjų sutelktumo. Dirigentas – šių procesų įkvėpėjas ir koordinatorius. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dainų šventė, jungtinis choras, dirigentas, muzikos interpre- tacija, meninė-dvasinė energija. Abstract The article analysis the joint choir performing in the Song Festival – its genre peculiarity and artistic-spiritual energy. The main research material consists of the interviews with the conductors of such choirs.
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • 787874825.Pdf
    ^ Neringa Abrutytė - Irma Balakauskaitė 8 P ^ Neringa Abrutytė - Marta Vosyliūtė 9 P. Alfonsas Andriuškevičius - Violeta Laužonytė 10 P. Alfonsas Andriuškevičius - Jurgita Žvinklytė 11 p. X Remigijus Audiejaitis, Mantas Gimžauskas - Julija Tumelytė 12 P. ^ Juozas Balčikonis - Saulė Želnytė 14 P. •I Jurgis Baltrušaitis - Lida Dubauskienė 16 P. Antanas Baranauskas - Viktoras Dailidėnas 18 P. 4L Gintaras Beresnevičius - Evaldas Mikalauskis 20 P. © Kazys Binkis - Eimantas Ludavičius 22 P. © Rimas Burokas - Birutė Zokaitytė 24 P. 4Ž- Tomas Čepaitis - Birutė Zokaitytė 26 P. DAUGIAU NEBERAŠYSIU - Liaudies meistrai 395 P. •J& Janina Degutytė - Milena Pirštelienė 28 P. ^ Kristijonas Donelaitis - Marija Marcelionytė 30 P. Erika Drungytė - Arūnas Lomonosovas 32 P. Jonathan Franzen - Eglė Vertelkaitė 34 P. (D GATVIU RASYTOIAMS - Moloko 389 p. Sigitas Geda - Evaldas Mikalauskis 37 P. Sigitas Geda - Donatas Pirštelis 36 P. (®> Sigitas Geda - Donatas Pirštelis 36 P. iįį Romain Kacew Gary - Deimantė Rybakovienė 39 P. (Q) Ričardas Gavelis - Agnė Šemberaitė 40 P. © GRAFOMANIJAI - „Tattoo" salono šeimininkai 388 P. ^ Gintaras Grajauskas - Marius Skudžinskas 42 P. Gintaras Grajauskas - Darius Vaičekauskas 43 P. 3 Romualdas Granauskas - Eglė Jakutavičiūtė 44 p. (^8 Thomas Harris - Artūras Rimkevičius 46 P. Juozapas Albinas Herbačiauskas - Rasa Noreikaitė-Miliūnienė 48 P. Jurga Ivanauskaitė - Jūratė Čėsnaitė, Normante Naruševičienė 50 P. 4P Jurga Ivanauskaitė - Milda Dainovskytė 51P. ^ Jurga Ivanauskaitė - Normante Naruševičienė 50 P. ^ Jurga Ivanauskaitė - Neringa Vasiliauskaitė 51P. x§į< Liudvikas Jakimavičius - Birutė Zokaitytė 52 P. Benediktas Januševičius - Marius Skudžinskas 54 P. & Antanas A. Jonynas - Jūratė Strelkauskytė-Neimantienė 56 P. yį, Vanda Juknaitė - Eglė Jakutavičiūtė 58 P. „Keturi vėjai" - „Sintezija" 62 P. ^ Jurgis Kunčinas - Karolina Kunčinaitė 64 p. jį? Herkus Kunčius - Agnė Gintalaitė 66 p.
    [Show full text]
  • Folklore in the Modern Culture of Lithuania and Latvia
    Ethnologia Polona, 2012-2013, 33-34, s. 185-195 Ethnologia Polona, vol. 33–34: 2012–2013, 185 – 195 PL ISSN 0137 - 4079 FOLKLORE IN THE MODERN CULTURE OF LITHUANIA AND LATVIA GUSTAW JUZALA INSTITUTE OF ARCHAEOLOGY AND ETHNOLOGY, CRACOW POLISH ACADEMY OF SCIENCES Abstract The present article focuses on the issue of references to folklore and mythology present in contemporary art in Latvia and Lithuania. Any scholar analysing Baltic cultures or even a person visiting Lithuania or Latvia for the first time and wishing to learn something about the culture of these countries will quickly notice that it contains a kind of a ‘folklore paradigm’ present in all aspects of everyday life, as well as in modern literature, music and visual arts. Folklore and the old world-views connected with it infiltrate professional art through various channels: (1) Subconsciously, as a part of spiritual experience, ancient beliefs still present in everyday life; (2) Consciously or subconsciously through traditional culture, which includes mythology as a ‘cultural relic’; (3) Consciously, if the artist makes deliberate references to mythol- ogy, studies it to find the answer to the eternal question of the meaning of life and conveying this meaning through works of art. Each day takes us further away from the times when mythology and folklore were the only means of conveying thoughts on the world and humankind as a whole. Nonetheless, folklore still inspires Lithuanian and Latvian artists. The ‘high culture’ of these countries, created by educated people, repeatedly returns to the motif of the lost Baltic paradise, the archetypical pagan community.
    [Show full text]