Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka

Literatūra • menas • mokslas

DRAUGAS — šeštadieninis priedas 1999 m.gegužės 22 d. Nr.100(21)

Saturday supplement May 22, 1999 No. 100 (21)

Čiurlionio dailės muziejuose, Įteiktos valstybinės kultūros Šaržos Meno muziejuje Jung­ tiniuose Arabų Emiratuose, ir meno premijos * Meno muziejuje Šombateli Vengrijoje. F. Jakubausko go­ Algimantas A. Naujokaitis belenai yra dovanoti ne vienai karalienei ir prezidentui, Lie­ tuvoje jie puošia Vilniaus Jau­ Iškiliausiems Lietuvoje ir ir sunkiomis gyvenimo akimir­ riu jiems sukurti namus ir nimo teatrą, Lietuvos Kul­ išeivijoje gyvenantiems kūrė­ komis. Svarbiausi jų buvo laukus... Bet pats nuostabiau­ tūros institutą, Visagino ato­ jams kasmet skiriamos Nacio­ mama ir tėtis. Dėkoju šiai že­ sias dalykas, kad aš galiu ben­ minę elektrinę, o taip pat pa­ nalinės kultūros ir meno pre­ mei, kurioje aš užaugau”. drauti su ugnimi, kuri gali at­ saulio banką Vašingtone, mijos — reikšmingas ir įsi­ Šveisvango gimnaziją Norve­ mintinas įvykis. Šios svar­ leisti arba nubausti. gijoje. Mokau ir kitus keramikos. biausios valstybinės premijos Daugelis apdovanojimų pa­ Bet tai pats sunkiausias, ne­ (diplomas ir 40,000 Lt) atspin­ saulinėse parodose F. Jaku­ dėkingiausias ir paslaptingas di literatūros, muzikos, tea­ bauskui skiriama būtent už darbas. tro, dailės ir kitų menų svar­ profesionalumo jungtį su audi­ Mes — savo laiko vaikai. Ir biausius ir reikšmingiausius mo naujovėmis ir tautinės tek­ nieko nepadarysi, kad vieni pasiekimus. Pagal nuostatus stilės pajauta. Jo kūryboje or­ kitus šitaip paišom, aprašom šias premijas visuomet įteikia ganiškai dera klasikinis go­ ar lipdom”. pirmasis, svarbiausias valsty­ beleno audimas ir abstrahuota Režisierius Algimantas Valstybinių kultūros ir meno premijų laureatai su prez. Valdu Adamkum (stovi II eil. antras iš bės vadovas — prezidentas. liaudies meno ornamentika. Galinis pasakė, kad valsty­ kairės). Paskutinis toje pat eilėje — Valstybinių premijų komiteto pirm. Sigitas Geda. Vasario 16-sios išvakarėse F. Jakubauskas kuria klasi­ bine premija apdovanota ketu­ dalyvauti šiose iškilmėse, pa­ Nuotr. Algimanto Žižiūno kinį gobeleną, naudoja tradi­ rių kūrėjų grupė — tai tik da­ gerbti laureatus į puošnią Vil­ cines natūralias medžiagas lis tų, kurie prisidėjo prie te­ niaus Rotušės salę gausiai su­ Trumpu, bet imliu, savitu, kilmėse kalbėjęs kultūros mi­ susižavėjęs jo genialumu, ne­ (dažniausiai vilną ir šilką), bet levizijos laidos Būtovės slėpi­ sirinko sostinės šviesuomenė, netikėtu žvilgsniu į poeziją, nistras S. Šaltenis net išreiš­ galėjo atsistebėti „kodėl nie­ jo darbai tokie šiuolaikiški, jog niai. Jis paminėjo ir padėkojo aukšti prezidentūros, Seimo priėmęs apdovanojimą, prabi­ kė abejonę, ar Būtovės slėpi­ kas tokių dalykų nėra daręs! galutinis rezultatas, regis,'nie­ istorijos mokslų daktarui Vy­ vyriausybės pareigūnai. lo ir literatūrologijos profeso­ Juk tai paprasta ir genialu!” ko bendra neturi su akade­ tautui Sideravičiui, Zenonui nių autoriai iš viso būtų susi­ Premijas ir diplomus laurea­ Algimantas Kimčius. V. Bartulio atvertoji kūrybos mine tradicija. F. Jakubaus­ Butkui, Vilniaus universiteto rius D. Sauka. Man nekilo laukę premijos, jei ne komite­ tams įteikė prezidentas Val­ erdvė yra ištisas naujos muzi­ kas tvirtai laikosi pagrindinių Fotomenininkas Algi­ profesoriams Mečislovui .Ju­ ranka ir plunksna jo kalbą to pirmininko S. Gedos pas­ das Adamkus, o šių metų pre­ kos srautas, kurio paveika klasikinio gobeleno principų: mantas Kunčius: „Fotogra­ čui, Stanislovui Lazutkai, kal­ bent sakiniu sutrumpinti, nu­ tangos ir užsispyrimas. O ma­ mijų komiteto pirmininkas no galva, už tokią drąsą ir kyla ir iš niekad neaplei-, monumentalumo, plokštumos fuodamas premijuotą nuotrau­ bininkams Zigmui Zinkevičiui, traukti jo originalią mintį apie poetas Sigitas Geda įtaigiai įžvalgą naujasis Nacionalinių džiančio aštraus ir sveiko hu­ vientisumo, tankaus gobeleni- kų seriją Tolių vaizdai, netu­ Broniui Savukynui ir kitiems poeziją kultūros magistralėse, apibūdino kiekvieną laureatą kultūros ir meno premijų ko­ moro. Dar įdomiau, kad tas nio audimo. Jo gobelenuo­ rėjau tikslo Lietuvą pagra­ mokslininkams, o taip pat mu­ idėjų sferose. Mano galva, D. ir jų kūrinius. mitetas ir jo pirmininkas nu­ humoras reiškiasi sykiu su se neišnyksta vaizduojamasis žinti. Labiausiai traukė tos ziejininkams, menotyrinin­ Saukos samprotavimai turėtų O ką apie save ir savo kūry­ sipelno pagyrimo. baugiais, net šiurpinančiais pradas, tačiau renesansinio ar vietos, kur mažiau kliuvinių kams. Tarp užsienio moksli­ sudominti tiek praėjusių metų bą, apie visos mūsų kultūros egzistencinių gelmių atvėri­ baroko „paveikslo”;i:fiiUlis.tiką begaliniam žiūrėjimui, kylan­ ninkų, padėjusių kurti tele­ it. meno šiandieną ir rytdieną, Nacionalinės premijos lau­ Vidmantas Bartulis daž­ mais. Stulbina tos muzikos keičia abstrakčiosios-"dailės čiam iš ilgo nerimo, negandos vizijos laidą, paminėjo lenkų priėmę apdovanojimus, išreiš­ reatą A. Nyką-Niliūną, tiek nai apibūdinamas kaip uni­ jungtys — šėlsmas ir kontem­ principai. valandų, iš sielos ilgesio, vie- profesorių Aleksandrą Geišto­ kė patys laureatai? Štai svar­ kitus egzodo intelektualus, ki­ versaliausias mūsų kompozi­ pliacija, skausmas ir palaima, Apie profesorių Donatą natvinės išpažinties, atsivėri­ rą, Julijų Bardachą, Vokietijos biausios mintys. tus šeštadienio priedo skaity­ torius. Jo rankai paklūsta lengvabūdiškumas ir vidinė Sauką ir jo knygą Fausto mo ir nusiraminimo”. istorikus Helmutą Olkę, Kwe- Tekstilininkas Feliksas tojus. opera, simfoninis veikalas, ka­ sukauptis, intymumas ir dra­ nesuradau dlinburgo analų saugotoją dr. amžiaus epilogas Jakubauskas: „Šis aukštas merinės muzikos žanras, cho­ matiškumas, sarkazmas ir taiklesnių žodžių, kaip,;kltos Loašą ir kitus, padėjusius mano kūrybos įvertinimas la­ rinė kantata, kūrinys etnogra­ nuoširdumas. profesorės, maloniai talkinin­ gauti iki tol mūsų neturėtą bai įpareigoja, bet kartu ir su­ finiams ansambliams, dainos Tekstilininką Feliksą Ja­ kavusios mums šioje ,/byloje”, analą, kuriame pirmą kartą vaikams, muzika teatrui ir ki­ teikia tvirtybės bei įkvėpimo kubauską taikliausiai galima — Vandos Zaborskaitės įžval­ aptiktas beveik prieš 1000 nui, dailės instaliacijoms, tolesnei kūrybai. Kai jauti, būtų apibūdinti kaip eksperi­ ga. metų paminėtas Lietuvos var­ džiazo festivaliams... Didelė kad tavo geriausi darbai dar mentuojantį klasiką. Tokį tei­ Tokios knygos, kaip Fausto das. kompozitoriaus patirtis (yra nesukurti, tada gali vėl ir vėl ginį patvirtina jo gobelenai — amžiaus epilogas rašomos visą Ko gero didžiausią įspūdį parašęs muziką daugiau kaip sėsti prie savo audimo staklių tradiciškai nuausti, primenan­ gyvenimą — kaupiant erudi­ paliko poeto Marcelijaus Mar­ šimtui spektaklių) leidžia jam ir dirbti... Tuomet, kai tave tys senųjų meistrų kilimus, ciją, literatūrinę ir gyveni­ tinaičio, sakyčiau, poetine pro­ surengti unikalius, nenusako­ užburia kūrybos džiaugsmas, bet naujoviškos tematikos ir mišką patirtį, jos randasi iš za išsakyta gili, nuoširdi, kiek­ mo žanro pasirodymus, ku­ gyvenimas tampa prasmingas, plastinės išraiškos. susikaupimo ir atsakomybės, vieno sielos gelmes suvirpi­ riuose sutinkame muzikuo­ o pasaulis atsiveria savo ste­ Jau pora dešimtmečių, kai didžiulėmis proto ir valios pa­ nanti, kalba. Matyt, ji įspūdį jančius personažus su kau­ buklinga pilnatve. menininkas su savo darbais stangomis. Jų ieškojimo iš­ paliko ir prezidentui V. Adam­ kėmis, užgriūva siurrealis- Savo kūriniuose visada sten­ dalyvauja tarptautinėse paro­ eities plotmė yra goethiškasis kui. M. Martinaičiui įteikęs tiška scenografija, elektroni­ giausi kalbėti paprasta, vi­ dose. Nuo 1988 m. jo kūriniai pasaulis, jose atsiskleidžianti apdovanojimą, jis nuoširdžiai nių skambesių lavina, radijo siems suprantama ir artima eksponuoti Lodzėje, Kyoto, vidinė saviugdos jėga, populia- su juo pakalbėjo. triukšmas ir fejerverkai... jausmų kalba, kuri kildavo iš Budapešte, Bratislavoje, Min- riškumas — kaip visos asme­ Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Savo režisuojamose garsinėse mano vidinių būsenų. Esu dė­ Donatas Sauka. neapoly, Pitsburge (čia pra­ nybės gaivinantis principas; „dramose” neretai į sceną kingas savo mokytojams, ku­ ėjusiais metais už kilimą Lie­ Faustas, kaupiantis viso gyve­ Apskritai, šiemetinės Nacio­ išeina jis pats, atlikdamas pa­ rie formavo mano meninį pa­ Keramikė Aldona Jonuš­ tus saulėtoje pievoje dailinin­ nimo kaip nuolatinio, nepabai­ nalinės kultūros ir meno pre­ grindinio personažo vaidmenį. saulį. Gerus žodžius norėčiau kaitė-Šaltenienė: „Esu dė­ kas įvertintas pagrindiniu pri­ giamo tapsmo dvasinę ener­ mijos, mano supratimu, nuo Viename reikšmingiausių sa­ tarti kompozicijos dėstytojai kinga likimui, kad tapau kera­ zu). Vien 1998 m. F. Jaku­ giją ir išmintį „Stirb und ankstesniųjų išsiskiria naujų, vo kūrinių operoje Pamoka (li­ Filomenai Ušinskaitei, tapyto­ mike. Aš jaučiu ir suvokiu erd­ bauskas dalyvavo 15 parodų. vverde!” — Numirk ir tapki! dar nepramintų meno kelių, bretas paties kompozitoriaus jai Janinai Pleškūnienei, o vinį meną geriau... Kūryba — kaip modernesnių išraiškos prie­ Jo kūrinių rasime Lietuvos būties gilusis princi- taip pat Dailės instituto dės­ man yra kaip malda, kaip pagal E. Ionesco dramą) V. pas. monių drąsiai ieškančių kūrė­ Dailės, Lietuvos Istorijos ir et­ tytojams — Vladui Daujotui, išpažintis... Bartulis sumaniai diriguoja jų rėmimu ir pripažinimu. Tai nografijos, Kauno M. K. (Nukelta į 3 psl.) prisiminti Rimtautą Gibavi- Mano sukurti žvėrys gyvena keistam „virtualiam orkes- ypač pasakytina ne tik apie D. čių. giliai širdyje. Jų nerasite nei trui” bei dainuojantiems ak- Saukos, bet ir apie naujo, ne­ Dėkoju‘likimui, kad visada miškuose, nei enciklopedijose. toriams, savo vidine energija nusakomo žanro, į pasaulinį — ne tik šią džiaugsmo minu­ Kokį pavidalą jie įgauna rea­ ir įtaigiais gestais teigdamas avangardą besilygiuojančių tę, bet ir kasdien šalia jaučiau lybėje, priklauso nuo mano stiprią įtaigą. Ne kartą kolegų kūrinių autoriaus V. Bartulio ir jaučiu brangius, mylimus ir dvasinės būklės, nuotaikos, pavadintas „renesansinių už­ įvertininimą. Tradicinę, įpras­ mylinčius žmones, kurie man aplinkos, nuo mano rankų ir mojų asmenybe”. tą Lietuvos istorijos sampratą teikė stiprybės ir išminties, į akių, kartais net nuo molio ir V. Bartulio kūryba nepa­ keičia, laužo Būtovės slėpinių kuriuos visada galėjau remtis krosnies. Labai dažnai aš no­ prastai aktyviai veikia mūsų kūrėjai. Premijų įteikimo iš­ sąmonėje susiklosčiusius mu­ zikos stereotipus: kas jinai, šioji mūza, kaip ji funkcionuo­ Marcelijus Martinaitis. ja, kaip atstovauja didžio­ sioms ir amžinosioms ver­ Užuot įprastos laureato kal­ tybėms? Kartais jis tiesiog ap­ bos, kompozitorius V. Bartulis verčia mūsų sampratas ir kon­ netikėtai perskaitė savo suei­ vencijas. Tikru „fantazijos liuotus tekstus. Jo bičiulis, teatru” iškart buvo pavadinta jaunas kompozitorius L. Pau- čia minėtoji opera. Pamokos lauskis man pašnibždėjo, kad pastatymas susilaukė didžiu­ V. Bartulio kolegos, naujos lio pasisekimo, projektas išsyk muzikinės išraiškos ieškotojai gavo labai daug pasiūlymų — praėjusių metų Naciona­ dalyvauti įvairiuose muzikos linės premijos laureatė O. bei teatro festivaliuose. Vie­ Narbutaitė, kompozitorius A. nas iš pagrindinių šiuolai­ Martinaitis (poeto M. Marti­ kinės muzikos pasaulio žmo­ Dail. tekstilininkas Jakubauskas (kairėje) po premijos įteikimo naičio brolis) ir V. Bartulis nių, Varšuvos rudens festiva­ TV laidos „Būtovės slėpiniai” apdovanoti autoriai. I eil. iš kairės: rašo autografą Kultūros ir meno instituto direktorui Arvydui Ma­ tarpusavyje neretai kalbasi lio organizatorius Krzystofas Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius; II eil. Albertas tulioniui. Nuotr. Algimanto Žižiūno poezijos kalba. Kompozitorius V. Bartulis. Knittelis, pamatęs spektaklį, Žostautas, Algimantas Galinis. Nuotr. A. Žižiūno 2 —Nr. 100(21) *1999 m. gegužės 22 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS

ANTANAS VAIČIULAITIS GRĮŽTA ŽVILGSNIS Į1999-2000 METŲ Į TĖVIŠKĘ METROPOLITAN OPEROS SEZONĄ

Kai mano kūnas bus žolė, aš miegosiu savo P. Palys • brangiųjų lygumų krašte. Vėjams padvelkus, linguosiu su pievų pražydusia gėle. Su G.F. Handel operos Gui- pats „MET” operos muzikos Klausysiuos bičių dūzgimo ir vieversio danguj mėlynam. lio Cesare pastatymu, ba­ direktorius James Levine. Čiulbės kleve strazdas ar berže baltam.------landžio 24 d. užbaigus Metro­ Penkis La Boheme pastaty­ politan („MET”) operos Neto mus diriguos garsusis tenoras Redakcija gavo rašytojo, Yorke 1998-1999 metų sezoną, Placido Domingo. Kitiems di­ poeto, lietuvių literatūros kla­ dabar galima pažvelgti ir į riguoti teks rečiau. siko Antano Vaičiulaičio žmo­ ateinantį — 1999-2000 metų, Sezoną užbaigus, 2000 m. nos Joanos Vaičiulaitienės kuris prasidės rugsėjo 27 d. gegužės 11 d. įvyks iškil- laišką, kuriame ji rašo: dviem populiariom operom: P. ningas renginys, dalyvaujant Mascagni — Cavalleria Rusti- Luciano Pavarotti, Placido Do­ „Pranešame draugams ir cana ir R. Leoncavallo — Pag- mingo ir Jose Carreras. Po to pažįstamiems, kad Antano liacci. „MET” operos orkestras, kartu Vaičiulaičio, mirusio 1992 m. Ateinančiame sezone bus su muzikos direktorium Ja­ liepos 22 d., palaikai parve­ pastatytos 26 skirtingos ope­ mes Levine, išvyks į Europą ir žami Lietuvon. ros ir visos R. Wagner — Das koncertuos Portugalijoje, Ispa­ Ring (Das Ring prie abonenti­ nijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Po atsisveikinimo apeigų nių bilietų nepriklauso. No­ Čekijos Respublikoje, Austri­ Vilniuje š.m. birželio 23 d. rint ją pamatyti, bilietus rei­ joje ir Šveicarijoje. Grįžę atgal bus išlydėti į Vilkaviškio ka­ kės atskirai įsigyti. Jie bus į New Yorką, New Yorko ir tedrą ir po pamaldų atsiguls žymiai brangesni). Tų ope­ New Jersey pąrkuose publikai tėviškės kapinaitėse, šalia mo­ rų tarpe — pasaulinė premjera, padovanos keletą koncertų tinos ir tėvo. John Harbison opera The (įėjimas nemokamas). Ir tegul pildosi A. Vaičiu­ MILOŠO ŽVILGSNIS Į MUSŲ tarptautinę žuvienę, staiga su­ Great Gatsby, „MET” operos Ta pačia proga bus ne pro Antanas Vaičiulaitis. laičio ilgesio žodžiai: sivokia, kad jis sėdi savo pro­ premjera Franz Lehar — The šalį bendrai pažvelgti į tą ŠIMTMETĮ vincijoje, savo mieste, savo Merry Widow, dvi naujai pa­ didžiulį „MET” operos apa­ gamtovaizdyje, ir „pradeda tai statytos operos: R. Wagner ratą. Girdėsiu, kaip dienos ir naktys praeina, Algirdas Landsbergis laiminti”. Tristan und Isolde ir Arigo „MET” operos teatrui vado­ kaip žengia kilni mano giminė, — Knygoje pakartotinai išnyra Boito — Mefistofele. (Pastaroji vauja „Metropolitan Opera As- Lietuva: jos „ugnimi ir kalavi­ Taip švelniai, kaip švelniai šiulena atolų žolė. — Atverčiame neseniai JAV opera paskutinį kartą „MET” sociation, Ine.” Šią draugiją išėjusią naujausią Česlovo ju” paženklinta praeitis, Ame­ operos teatre buvo matoma sudaro 42 direktoriai, 54 di­ rikos lietuvių poros atsidavi­ Dainuosiu jums giesmę nemirštančios tautos, Milošo knygą The Roadside 1926 m.) rektoriai — patarėjai ir 51 mas savo gimtajai kalbai, Jūs žingsnius lydėsiu nuo rytmečio rūko lig vakarinės žaros. Dog (Pakelės šuo). Jos išorė Iš viso tos 26 operos per narys. Generalinis vadovas — poeto lietuviškoji vaikystė; „Aš Pieva kukli, kaip ir pavadinimas, ateinantį sezoną bus pakarto­ Jeseph Volpe, o jam talkina 13 buvau vaikas iš provincijų, tekstai trumpučiai. Nejau tos 200 kartų. Daugiausia bus padėjėjų. Muzikos direktorius ****$******* kur medikėje bažnytėlėje žmo­ 90-metis poetas čia bus su­ matomos: Tosca ir Madame — James Levine. nės meldėsi Dievui žmogaus šlavęs savo raštų atliekas ir Butterfly (po 13 kartų), Le Operoje dainuoja 73 sopra­ kūnu, o iš liepmedžio išskap­ ANTANAS VAIČIULAITIS nuotrupas? Netrukus įsitiki­ Nozze di Figaro (12 k.), Aida, nai, 48 mezzo sopranai, 66 te­ tuoti saulė ir mėnulis buvo jo name, kad tas įspūdis klaidin­ La Boheme, La Traviata, Me­ norai, 50 baritonų ir 40 bosų. palyda”. ODĖ ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS gas. Nors kai kurie tie mini- fistofele (11 k.). Tik du kartus Diriguoja 21 dirigentas, o Kfilošas nėra būdingas mo­ tekstai ir galėjo pasilikti bus matoma Das Rheingold ir jiems talkina 42 dirigentai demus poetas ir dėl savo ypa­ Palaiminti, kurie kaip šventgirių klevai sugriuvo užrašų knygelėje, daugelis jų po tris kartus — Die Wal- pavaduotojai. Operos chore tingo dėmesio religijai. „Aš gy­ Ir, rankomis apglėbę šiltą žemę, — tuzinas eilėraščių, gyveni­ kuere, Giulio Cesare ir Moses dainuoja 151 choristas. Balete venau ypatingais laikais, — Jai kvėpė paskutini savo žadą: mo išpažinties fragmentai, und Aron. Pastaroji komp. Ar- šoka 73 šokėjai. Orkestre gro­ rašo jis, — kai žmogaus vaiz­ Kaip kūdikiai prie motinos krūties prigulę, mintys apie senatvę, filosofi­ nold Schoenberg opera buvo ja 149 muzikantai. Adminis­ duotės turinys nepaprastai Išliejo savo brangų kraują. niai apmąstymai, teologinės sukurta pagal specialų už­ tracinius reikalus tvarko 196 keitėsi, Dangus ir Pragaras Nei krūmai šaknimis, kiekviena gysla meditacijos, literatūrinės strė­ sakymą ir 1966 m. pastatyta asmenys. pradingo, išaušo benamystės Jie gėrė juodą savo žemės garą. lės — atveria ištisus pasau­ „MET” operai persikėlus į Lin- Kad tas didžiulis aparatas amžius”. Poetas klausia, kaip Mirties ekstazėje lėlius. coln centrą, atidarant naujuo­ galėtų tiksliai veikti, jam rei­ jis galėjo negalvoti apie tai ir Jaunatviškais veidais, lyg mylimieji, — Poeto dalia ir pati poezija sius, dabartinius, „MET” ope­ kia milžiniškų lėšų. Iš kur jos Česlovas Milošas. stebisi, kad jo dėmesys tam Stelmužės ąžuolai drūti, vaikeliai, — autoriui kupina prieštaravi­ ros teatro rūmus. ateina? Pajamos, gautos už buvo retenybė. Jie paskutinį kartą lietė girių žolę. mų. Poezijoje glūdi tiesos apie dėlto jis nenustoja rašęs. 32 kartus operoms diriguos parduotus bilietus, sudaro tik Tačiau autorius primena, gyvenimą ir mirtį, kurių ne­ Lenkų poezijos pasididžia­ vieną trečdalį turimų išlaidų. kad religinis jo eilėraščių tu­ palaiminti, kurie, šventoj kovoj ištvėrę, galima rasti kitur. Tačiau poe­ vimas, JAV kritikų ir poetų fonso Nykos-Niliūno „Dieno­ („MET” operos teatre yra rinys nėra „tikinčiojo kon­ Po Tavo kojų krito: zija, kiekvienas menas, anot vis dažniau linksniuojamas raščiais” bei Jono Meko „Eilė­ 3,788 vietos. Bilietų kainos strukcija — jis išaugo iš mano Surink jų kūnus, Tėve, kaip gailiausią rasą, jo, yra įrodymas, kad „mes ne­ kaip didžiausias šiuolaikinis raščiais”, ar Arvydo Šliogerio nuo 25 iki 160 dolerių.) Šykš­ abejonių, nerimo ir nevilties, „Niekio Vardais” — su Niekio čią paramą suteikia federalinė Iškelk jų sielas dangiškon šviesybėn, same sveiki... nors mums tai JAV poetas, Milošas prisi­ jiems beieškant formos”. Šis Priglausk prie savo mylinčios krūtinės. nelengva prisipažinti”. Kas pažįsta, kad moderniojoje poe­ liejimusi į lietuvių literatūrą. religinis poetas neišsitenka ir valstijos valdžia. Kultūrinė išlieka iš to viso kunkuliavi- zijoje ir modemiąjame pasau­ Minint Partizanų dieną... katalikiškoje doktrinoje, jam Ar nihilizmas tikrai plinta parama ypač sumažėjo pa­ mo? „Pora eilučių enciklopedi­ lyje jis nesijaučia visai kaip kaip nesulaikoma epidemija? starųjų poros metų bėgyje. Iš poezijos rinkinio Ir atlėkė volungė. artimos ir gnostikų ar mani- joje”, atsako Milošas. Ir vis namuos. Įmestas į, jo žodžiais, chejų idėjos. Ketvirtame šimt- Gal Milošo tamsią ateities vi­ Pats didžiausias pajamų šal­ metyje jis būtų buvęs apkal­ ziją dar maitina prieškario tinis — turtingi asmenys, tintas erezija, o keturiolik­ Lenkijoje klestėjusi (ir neto­ įvairios įstaigos, fondai ir limą ateitį išpranašavusi) 1958.III.30). kalnėje, pačioje kolibrių kaimy­ tame būtų susidūręs su in­ prekybos bendrovės. 250,000 BRONYS RAILA — NE TIKTAI TOLI, BET „katastrofizmo” srovė? Milošo Tada su Broniu Raila va­ nystėje jiems nuolat besiur­ kvizicija. Vienas mūsų „pa­ dol. (ar daugiau) dovanojo 36 fragmentiškos mintys, kaip ir IR ARTI žiavome pas žinomą latvių biant saldų nektarą. žangiojo” šimtmečio paradok­ meno mylėtojai; 100,000 dol. kadais Pascalio „Pensees,” rašytoją Anšlavs Eglitį, o nuo­ Daneta Railienė paprašė sų yra, kad jo didžiosios naiki­ (ar daugiau) — 50; 60,000 dol. nėra visapusiška sistemiška Broniaus Railos žodžiai, rą įvade rašė: trauka iš to susitikimo pride­ manęs vadovauti pobūviui: gal at­ nančios inkvizicijos, su kurio­ (ar daugiau) — 19; 50,000 dol. studija, bet iššaukiantys klau­ raštai žinomi visoje lietuvių „Turbūt niekas nesipiršime dama prie šio straipsnelio. siras norinčių prisiminti ve­ mis susidūrė ir Milošas, per (ar daugiau) — 80; 33,000 dol. simai ir įtikinančios išvados. tautoje. Spaudos žmonės pra­ pranaušauti, kada visa tai lionį iš anų senų, gal ir visai daug trumpesnį laiką toli pra­ — 50; 25,000 dol. — 119 meno Bronys ir Daneta Railai „Niekis”, filosofo žodžiais, sitardavo, kad negali prilygti baigsis. Naktis tebetrunka, jos nesenų laikų. Pakvietus kiek­ lenkė „tamsiuosius amžius”. gerbėjų. Daug aukojo po garsėjo gražiu, mielu sugyve­ „niekina”. Ir vis dėlto, kiekvie­ Bronio Railos rašymo stiliui, niūriuose šešėliuose tebekly­ vienas ir kiekviena neatsisakė Viena svarbiųjų Milošo kny­ 20,000, 10,000 dol. ir po ma­ nimu, abipuse draugyste. Bro­ nas čia paminėtųjų autorių vaizdingumui, minčių vysty­ dinėja mūsų sąmonė ir tebesi- prabilti. Gaila, nebuvo įrašyta gos temų yra „apdairusis nihi- žiau. nys Raila, sunkiai sirgęs, iš metafizinį Niekį išgyvena mui, sakinių sklandumui, sa­ painioja mūsų žingsniai. Jie garso juoston, neišliko žodžių • lizmo žavesys” — moderniojo „MET” operos teatras ir va­ votiškam minties apipavidali- šio pasaulio pasitraukė 1997 skirtingai. Žvelgdamas tiesiai painiosis dar daugiau, lietuvis ir minčių vainiko, tiktai prabi­ pasaulio ir poetų akistata su saros mėnesiais neliks tuš­ m. balandžio 13 d. Daneta su į Niekio tuščias akis, Milošas mui, šmaikštumui, netikėtu­ žmogus darysis vis labiau ne­ lusių vardai, pavardės: Gra­ metafiziniu Niekiu. Taip ši čias. Ten su baleto spektak­ mui — iki išklausai ar per­ dukrelėmis Undine ir Neringa pareiškia, jog jį dar masina pakenčiamo būdo, kol daugelis žutė Sirutienė, Algimantas knyga susiliečia su autorių gy­ liais koncertuos „American skaitai. Pats Raila prasitarda­ žingsnių sustos — iš nuovar­ kai kuriuos artimuosius pa­ Žemaitaitis, Ema Dovydaitie­ „nuostaba ir troškimas.” „Aš Ballet” ir iš Rusijos atvykusi kvietė 1999 balandžio 17-tą venimus apibendrinančiais Al­ vo ieškąs reliatyvios tiesos. gio, išsisėmimo, nevilties ar nė, Edmundas Arbas, Alė pasenau dėkodamas”, rašo jis. Mariinsky Kirov baleto trupė. Jungtinėse Amerikos Valsti­ degeneracijos. Ir užvis tam­ atvykti į šešėliais, žiedais, Rūta, Ignas Medžiukas, Pra­ fos istoriją ir, kaip minėjau, jose pradėjęs spausdinti kny­ siausia bus prieš pat aušrą. paukštelių nulinguotomis ša­ nas Visvydas, Jonas Vidžiū­ carų ir kaizerio priešininkus gų pavidalu, kas jau buvo Ištverkime, kas galėsime, ir ti- kutėmis išdailintą žavų kam­ nas, Undinė Railaitė, Aldona apskelbti buvus jų rėmėjais, parašyta, 1960 metais savo kiju — dar mūsų amžiuje mes pelį su didele veranda, plačiai Mackevičienė, Veronika An- arba kovojusius dėl Nepri­ knygos Tamsiausia prieš auš­ jos sulauksime” (Los Angeles, išsidėsčiusiu namu visai pa- drašūnienė, Bernardas Braz­ klausomybės išvadinti sve­ džionis... timų imperialistų talkinin­ Pagerbimas nuoširdus, vai­ kais. šės nuoširdžios. Tokios nesąmonės po nesą­ Bronys Raila knygoje Kryž­ monių pilamos į jaunuolių kelės, išleistoje Lietuviškoje moksleivių galvas ir širdis. knygos klubo, Čikagoje 1989 Tie patys apynasriai mauna­ m., skyrelyje vis kitaip negu mi ir literatūros mokslui. buvo”, rašo: Štai 1985 metais Elena Ba- „Nei anksčiau, nei ypač lais­ liutytė parašo stambią mono­ vos Lietuvos mokytojam ne­ grafiją apie Tarybinę lietuvių reikėjo mokyklą ‘artinti prie poeziją Didžiojo Tėvynės karo liaudies’, nes ir jie, ir ta mo­ metais. Nesigilinant į smulk­ kykla, ir pati liaudis buvo čia menas, užtenka vien paties to pat, kartu, organiškai suaugę, veikalo pavadinimo, jo temos, tų pačių siekimų ir vilčių ku­ rodančią eterio kryptį, kas pini. Tik raudonieji okupantai pilama į mūsų tautos galvo­ vėliau mūsų mokyklon ir mo­ seną ir jauseną”. kytojam užkrovė negandą — Toksai buvo Bronys Raila. demonišką prievolę tyčiotis iš Jam tarti prisiminimai skam­ savo tautos laisvės valios, bėjo lietuviška gaida. Iš kairės: Algirdas Gustaitis, Bronys Raila, latvių rašytojas Anšlavs Eglitis. Nuotr. Pr. Gasparonio dėstyti suklastotą mūsų tau- Algirdas Gustaitis Smėlio bangos... DRAUGAS Literatūra • menas’ • mokslas 1999 m. gegužės 22 d. • Nr. 100(21) —3

kad jau prieš gerą ketvirtį ryba visais atžvilgiais novato­ amžiaus M. Martinaitis tiesai riška, atskleidusi naujų pa­ Pokalbis su laisvuoju ir gyvenimui liudyti pasi­ ieškų kryptį, davusi impulsų kvietė į eilėraštį naivuolius, jaunesniajai dailininkų kar­ intelektualu iš Vilniaus kalbančius išmintį, kad sykiu tai. JAV surengtoje parodoje su kitais tvirtintų laisvą er­ Slapti malonumai —- lietu­ dvių ir laikų kaitą, kad jis viška versija, kuri vyko kartu Su kultūrologu iš Vilniaus Dailės akademįją, o baigiau ištarė „tu mano žemdirbė dva­ su JAV Nacionalinės kerami­ Almantu Samalavičium galė­ anglų kalbos studijas. Teko sia”. Savo eilėraščiais ir kitų kos tarybos surengta konfe­ jome susipažinti praėjusį ru­ verstis ir žurnalistika, moky­ kūrybos interpretacijomis jis rencija, menotyrininkas Tony denį vykusiame Santaros- tojavimu, ir administraciniu ryžosi tvirtinti, kad poetiškas Merino taip apibūdino Aldo­ Šviesos suvažiavime. Čia jis darbu (Rašytojų sąjungoje). kalbėjimas yra vertybė. Nėra nos Jonuškaitės kūrybą: „Su­ skaitė pranešimą apie pokolo- Dabar jau šeštus metus būtinybės mokyti, spręsti, nu­ sidaro įspūdis, kad menininkė nializmą lietuvių kultūroje. dėstau universitetuose. Pirmą rodinėti ar adoruoti. Užtenka siekė iki maksimumo išnau­ Be to, buvo surengtas išties kritikos straipsnį parašiau paklausyti M. Martinaičio doti žmogiškąsias pasąmoni­ įdomus ir kartu labai žais­ mokytojaudamas Vilniaus pro- skaitymo, kad suvoktum, jog nes galias tam, kad sukurtų mingas pokalbis, kurio metu vincįjoje niūriais brežnevizmo poezija yra ir melodija, ir są­ visas tas pribloškiančias hu- Almantas atsiskleidė kaip laikais, kai atrodė, kad esu šaukos intonavimas, žodžių manoidines figūras. Darbais įvairiausiais kultūros reiški­ pasmerktas klampiam provin­ skiemenys, sakrališka tartis, demonstruoja keistą, nepaaiš­ niais besidomintis bei juose cijos liūnui. Už tą pirmą vidinė tiesa ir nuoseklus te­ kinamą žmogaus minties ypa­ aktyviai dalyvaujantis žmo­ straipsnį esu. dėkingas ir sko­ sėjimas. tybę — mūsų žavėjimąsi gro­ gus. Šią žiemą Almantas vėl lingas savo tėvui — jis paska­ Glausdamas lyrinio eilė­ tesku. Figūros deformuotos, sugrįžo į Čikagą. Šį kartą — tino rašyti, o vėliau buvo tuo raščio ir baladės patirtį, prisi­ iškreiptos. Jos tik iš tolo pri­ ne kaip konferencijos dalyvis, mokytoju, kokio neradau nė mindamas verkavimus ir rau­ mena žmogaus formas, o vis bet universiteto dėstytojas. Jis viename universitete. Dabar das, M. Martinaitis išgrynino dėlto hipnotizuojamai veikia semestrą buvo Illinois univer­ kartais pąjuokauju, kad esu lyrikos kalbą. Metaforų kon­ žiūrovus. siteto Čikagoje PLB Lituanis­ paskutinysis Lietuvos autodi- kretumas ir žodžio skalsa jo Lietuvių menotyrininkai yra tikos katedros dėstytoju. Taigi daktas, nes savo akademinius posmus daro iškalbius, bylo­ išvardiję bent dešimt charak­ kalbinu Almantą, ką tik pasi­ ir intelektualinius akiračius jančius apie laiką, likimą. teristikų, kurios išskiria A. baigus egzaminų įkarščiui. atradau be formalių institu­ Jo eilėraštis moka žvelgti į Jonuškaitę iš daugelio. Jos cijų pagalbos. O rimčiau kal­ pasaulį vaiko akimis, gerbia, kūryba ir asmuo siejama: bant, literatūros kritika dės­ globoja ir guodžia. Pabrėžtina — su intensyviomis ir vai­ ningai persipynė su plates­ sodiečio ir inteligento laikyse­ singomis naujų motyvų bei niais teoriniais interesais. Iki nos samplaika, primenanti technologijų paieškomis; šiol man svarbiausia ugdymo Daukanto, Vaižganto lietuviš­ — su mišrios technikos — institucija yra ne universite­ kas vizijas. keraminės mozaikos įvalda;- tas, bet biblioteka. Šiaip jau Vilniaus stogai Džojos Barysaitės nuotrauka — su mūsų taikomosios dai­ sąmoningai priešinuosi mo­ Algimantas Kunčius — re­ lės orientavimu į laisvesnį derniojoje epochoje įsigalė­ — Tark keletą žodžių — Idėja kilo ne man, bet ĮTEIKTOS PREMIJOS tos precizijos ir švarumo foto­ raiškos būdą, peržengiant ta­ jusiam specializacijos mitui ir apie savo parašytas kny­ profesorei Violetai Kelertienei, grafijos meistras. Jo lakštuose riamas keramikos ribas; drauge su daiktų šviesa, snie­ manau, jog kultūros ateitis gas. kurios maloniu kvietimu ir Atkelta iš 1 psl. — su konceptualiosios kera­ priklauso ne uždaram specia­ —Prieš penketą metų paren­ dėsčiau universitete. Spėju, go baltumu, mūro ir asfalto mikos atsiradimu ir plėtra; Knygoje aprėpiamas ištisas listui, bet platesnių interesų giau būrelio žinomų Lietuvos kad šį pasirinkimą paskatino grubumu, mažyčiais kaimo — su organiškumu ir impro­ europinis poezijos žvaigždy­ žmogui, kad ir kaip tokias autorių eseistikos rinktinę ir mūsų bendri akademiniai nostalgijos lopinėliais — mies­ vizacija, minties laisvumu, at­ nas, jungiantis praeities bei pastangos būtų stengiamasi anglų kalba. Leidinys vadinasi interesai — pokolonializmo tiečių šiurkščiomis lentelėmis likimo tobulumu. dabarties lietuvių poetus. Pa- palaužti. Beje, daugelis Va­ Lithuanian Shift. Jame buvo studijos. Beje, Violetos dėka, aptvertais daržais, pilku debe­ Tęsdami „begalinio tiesos noramiška poetinės minties karų ir JAV autorių šiuo metu rašoma apie mūsų politinio ir prieš keletą metų susidomėjau siu virš priemiesčio kalvų ir ieškojimo dialogą”, iškilmių pa­ rekonstrukcija sumanyta kaip svarsto panašias problemas. kultūrinio gyvenimo tikrovės šia sfera, knibinėdamas po- klonių nuskaidrinama žiūrovo baigai palikome kontraversiš­ iššūkis dabarčiai, ji parašyta Atrodo, imama suvokti, kad bei išsakytas autentiškas komunizmo problemas ir atmintis, ir mes išgyvename kiausius, daugiausia diskusijų vardan akistatos su dabarti­ pasaulis ir žmogaus realybė mąstančių žmonių santykis su ieškodamas įdomesnių ir per­ tai, kas kadaise patirta, re­ kėlusius Lietuvos televizijos Almantas Samalavičius. mi, pasirėmus ne įspūdžiu, yra integralesnė nei tos proto savo gyvenamu laiku ir po- spektyvesnių teorinės analizės gėta ar intuityviai pajausta. laidos Būtovės slėpiniai kūrė­ nuotaika, bendra nuovoka, o — Gegužės pabaigoje ribos, kurias tveria specia­ komunizmo nuotaikomis. Pati versmių. Anuorflet Vilniuje su Reminescencijų cikle, A. Kun­ jus, konkrečiai kūrybipi^jgrupę stovint ant žinojimo ir suprati­ grįžti į Vilnių. Vilnius turi lizacija, profesionalizacija ir mintis šovė į galvą, gurkš­ paskaitomis lankėsi profe­ čius vienoda meile fotografuo­ iš keturių žmonių: istorikus mo pamato. Ji — apie vieną savo jaukų intelektualinį ugdymo įstaigos. nojant kavą Vilniaus sena­ sorės kolega ir- bičiulis, taip ja lietuvišką kaimą ir nauja- Edvardą Gudavičių bei Al­ kultūros tarpsnį, kuris jau gyvenimą. Jame dalyvau­ — Kaip įsivaizduoji da­ miestyje. Tuomet su bičiuliais pat rašantis šia temą. Buvo miestinius gargarus, miesto fredą Bumblauską, režisie­ pasibaigęs; 20 amžiaus VII de­ disharmonijoje pastebėjęs de­ jantys žmonės susitinka ne bartinės kultūros žmogų ir ginčijomės, kodėl Lietuvai at­ pats vidurvasaris, tad lietuvių rių Algimantą Galinį ir re­ tik bibliotekose ar konfe­ jo galimybes kurti įvairių, gavus nepriklausomybę inte­ šimtmetis yra apčiuopiama strukcijos pradžią, pradžios ir daktorių Albertą Žostautą. intelektualai į skelbtą pa­ rencijose, bet ir senamies­ jam įdomių klausimų der- lektualai tapo vangūs; kodėl pabaigos riba. O kas dabar? pabaigos tapatumą. Paprastu­ Būtovės slėpiniai radosi skaitą nesusirinko. Tačiau tie čių gatvelėse, šalia Vil­ nius, o ne vien rūpintis patys nieko nepasakome už­ Ar įmanoma kalbėti apie ver­ mas — jo darbų dvasingumo 1993 metų pabaigoje. Iki šiol keletas žmonių, kurie 'susi­ niaus universiteto įsikū­ siauru vieno dalyko supra­ sieniečiui suprantama kalba. tybes, kuriomis gyveno Fausto ženklas, jų harmonija ir susi­ televizijos žiūrovams pateikta domėjo paskaitininku, vėliau rusiose kavinaitėse. Kokį timu? Kadangi daugelis panašių pro­ amžius — laike, kuris neigia klausymas. „Šviesa fotografi­ daugiau nei pusšimtis laidų. keletą valandų įdomiai pralei­ įspūdį paliko Čikagos in­ — Galima tarti, kad šian­ jektų taip ir pasibaigia už­ prasmę, neiginį iškelia kaip joje — tai jos siela,” — dekla­ Jos daugiausia skirtos senajai, dome, diskutuodami neforma­ telektualinė erdvė? dieninėje kultūroje agresyviai stalėje, užsispyrėme, kad kny­ pamatinį principą ir juo pa­ ruoja autorius. t.y. XI-XVIII amžių istorijai. lioje aplinkoje. Man šie pa­ dominuoja Švietimo epochos ir ga išvystų dienos šviesą. Po sirėmęs neatsakingai vartoja Sekmadienių ciklas, pradė­ Profesionalaus, informuojan­ — Pusmetis yra pernelyg šnekesiai atvėrė naują akade­ modemybės produktas — spe­ metų ją išleidome gana kuk­ kūrybinę energiją? D. Saukos tas dar 1968-aisiais — nebū­ čio ir, pasakyčiau, aistringo trumpas laikas, kad galima minių tyrimų perspektyvą. cialistas, virstantis uždaru liu, berods, 800 egz. tiražu, o knyga lieka atvira, klausianti, tinai grimstančio Lietuvos „istorinio spektaklio” pagrin­ būtų imtis plačių apibendri­ Tokia buvo mano kelionės į specialistu, nebeišmanantis ir šiandien savo lentynoje turiu abejojanti, bet drauge siūlo ir kaimo apmąstymai. Jų drama­ das yra dramaturginis kon­ nimų. Šiek tiek pažįstu Čika­ Čikagą preliudija. nebesuvokiantis nei pasaulio tik kelis autorinius egzem­ interpretacijos kodą. Pasitikė­ tizmo paslaptis — psichologi­ fliktas tarp autoritetingieusio gos akademinį ir kultūrinį sandaros, nei kultūros erdvės. pliorius. Dabar to rinkinio at­ — Kaip, tavo manymu, šis jimas būtimi kaip paveldas ir nių būsenų fiksažas, siužetinė nūdienos lietuvių istoriko pro­ gyvenimą, jaučiu jo pulsą, bet Žinoma, neįmanoma žinoti siradimą prisimenu kaip sma­ „intelektualinis nuotykis” tradicija yra tai, kas įmanoma įtampa, pasakojimas, kuriuo fesoriaus Edvardo Gudavi­ lyginti neužsimočiau. To gal visko. Tačiau, jei istorikas gią intelektualinę avantiūrą ir — pusę metų trukusi aka­ teigti, įsitraukiant „į begalinį aprėpiamas ir dangus, ir tolu­ čiaus ir jo mokinio docento Al­ net ir nereikia. Vilniaus, ne­ nebesusišneka su sociologu ar manau, kad tai buvo nepre­ deminė veikla Amerikoje tiesos ieškojimo dialogą”. " ma, ir menkiausias akmenėlis fredo Bumblausko. Pabrėž­ paisant visų intelektualinio praturtino Tavo patirtį; filosofu, literatas su architek­ tenzingas ir labai savalaikis, Marcelijus Martinaitis po kojomis. dami (dar kartą) tai, kad tai gyvenimo ydų — ribotumo, galbūt įkvėpė naujiems už­ tu ar muziku, tai rodo, kad tegu ir ganėtinai margas, yra išleidęs dvylika poezijos Kitas A. Kunčiaus kūrybos šie du tyrinėtojai Lietuvos is­ uždarumo, kas retsykiais pa­ mojams Lietuvoje, apie ku­ kultūra yra pasiekusi kata­ tekstų rinkinys. Tačiau tikra­ rinkinių, dvi dideles rinktines, aspektas —portretai, kuriuos toriografijoje pirmieji perėjo vadinama provincializmu, riuos dabar galėtum nors strofišką krizę. Tai galima sis mano literatūrinis debiu­ trejetą eseistikos knygų. Jau kritika vadina „veido peiza­ nuo pasakojamojo prie prob­ arba netikusių intelektualų kiek papasakoti? pastebėti ir aukštojo mokslo tas buvo XX amžiaus vizionie- nuo rinkinio Debesų lieptais žais”. Kultūros žmonių por­ leminio istoriškumo, nuo litua- mąstymo įpročių — pavydo, — Nors teko nemažai buvoti struktūroje. Tai yra moder­ riai — eseistikos rinkinys apie (1966) ir Saulės grąža (1969) tretų serijoje Vyrauja atviru­ nocentrizmo prie Lietuvos įvairiose Europos valstybėse karjerizmo, pažiūrų siaurumo naus ir Švietimo epochų ideo­ žymesnes Vakarų intelektua­ jo žodžiai tapo reikšmingais mas; čia nerasime išpūsto ir istorijos tipologizavimo Euro­ su paskaitomis, pranešimais, ir pan., turi savo aurą. Galų logijos padariniai. Beje, pa­ lines asmenybes bei jų idėjas. ženklais. Tokių buvo ir kny­ perdėto sureikšminimo. Foto­ pos kontekste. Neužmirškime, pirmą kartą turėjau galimybę gale jis yra Europos ir jos staraisiais dešimtmečiais pa­ Sąmoningai pasirinkau ne- goje Akių tamsoj, širdies švie­ grafas ieško kontakto, ‘ tiria kad pirmiausia jie patraukė įr ilgesnį laiką dalyvauti kito tradicijos dalis. Vilniaus uni­ saulyje daugėja knygų, ku­ akademinę rašymo formą — soj (1974) ir Kukučio baladėse aplinką, natūralius įpročius, sužavėjo šimtatūkstantinę te­ krašto akademiniame gyve­ versiteto alumnatas, kur ka­ riose stengiamasi apmąstyti rūpėjo, kad jaunesnės kartos (pirmas leidimas 1977, antras manieras. Žmonių fotografavi­ levizijos auditoriją savo grynai nime ir, kas ne mažiau svar­ vos puodeliui ar vyno taurei tokio katastrofiško proceso žmogus, neturėjęs progos ap­ — 1986), Tie patys žodžiai mas jam asmeniškas, nepa­ žmogiškosiomis savybėmis — bu, padirbėti geroje bibliote­ renkasi rašytojai, universiteto padarinius. Visa tai yra inte­ rėpti mūsų amžiaus problemų (1980). Toli nuo rugių (1982), kartojamas, kraują kaitinan­ paprastumu, gyvumu, gebėji­ koje. Būdamas Čikagoje, pa­ dėstytojai ir studentai, redak­ lektualiniai signalai, jog per­ ir intelektualinių akiračių, Gailie rašo (1989). tis aktas. Pačioje naujausioje mu artistiškai apsimesti ir rengiau naują kursą archi­ cijų darbuotojai, yra toji versišką mąstymą reikia keis­ gautų impulsų tolimesniems Nacionalinė premija jam su­ Tolių vaizdų serijoje A. Kun­ subtiliai intriguoti. Visu tuo, tektūros studentams (tikiuosi, erdvė, kurios gali pavydėti bet ti. Esu tarpdisciplininio dialo­ interesams. Beje, abi knygos teikta už beveik visą ligšiolinę čius kurią sudvasintą, tik Lie­ kas žadina mus iš savotiško kad kitąmet jis įgaus knygos kuris kitas miestas. Čia gali­ go šalininkas ir ne tik manau, neliko nutylėtos. Lithuanian kūrybą, sutilpusią rinktinėje ■ tuvai būdingo peizažo viziją. sąstingio, kas prikėlė mumyse formą) ir baigiau formuoti stu­ ma pajusti Europos pulsą. Ir bet ir tikiu, kad, rimčiau pa­ Shift buvo recenzuota užsie­ Sugrįžimas (išleista leidyklos Fotomenininko ir kritiko Sta­ istoriją, kaip gyvąją esatį. Ne­ diją Universiteto idėja, kurią nislovo Žvirgždo žodžiais, tai svarstomos temos, ir pats po­ sistengus, galima išbristi iš nio periodikoje, danų valstybi­ „Tyto alba”) ir naujų eilėraš­ bijau tarti, kad su Būtovės vėlyvą rudenį turėčiau įteikti reikis būti kartu, bendrauti specializacijos ir profesionali­ nis radijas parengė apie ją va­ čių rinkinį Atrakinta (Rašytojų gyvosios šviesos palytėtos gim­ slėpiniais gavome papildomas leidėjams. O šiaip galiu pri­ geros architektūros fone yra zacijos sukurtos aklavietės. landos programą, kuri buvo sąjungos leidykla, 1996). Gali­ tosios žemės poetiniai regė­ mūsų egzistencijos dimensi­ durti, kad pasijutau laisvesnis europieliškas reiškinys. Čika­ Humanitarika ir yra toji transliuota du kartus, o ma būtų prisiminti čia deda­ jimai, universalumo ir konkre­ jas. Nebūtinai tobulas ir galu­ ir radikalesnis visuomenės goje jokios analogiškos erdvės erdvė, kurioje turėtų susitelk­ „vizionieriai” sulaukė bene mų Atminčių naują versiją, tumo darna, tylos magija, žiū­ tines. kritikas. Galvoje dirba kelių neaptikau. Tačiau lyginti skir­ ti įvairios disciplinos, įvairūs šešių recenzijų (šiuo metu Lie­ papildytą 34 eilėraščiais, taip rėjimas į begalybę. „Tai toks „Tai lyg ir ne mokslas,” — straipsnių idėjos, bet įgyven­ tingas kultūras ir skirtingus požiūriai į pasaulį ir kultūrą. tuvoje tai tikrai nemažai) ir pat eseistikos rinkinį Prilenk­ Kunčius, būties draugas ir sako čia skeptikai; „Čia kaž­ dintinos jos bus veikiausiai bendravimo įpročius galgi ne­ Tačiau tam reikia sąmoningo premijos, kurią paskyrė Lietu­ tas prie savo gyvenimo (pokal­ daiktų piemuo” (filosofo A. kas panašaus į teatrą!” — tri­ Lietuvoje. Juoba, kad mūsų tiktų. Pridursiu tik tie, kad veiksmo: įvairių humanitari- vos kūrybinių sąjungų draugi­ biai su Viktorija Daujotyte, Šliogerio žodžiai). na rankas entuziastai. Vie­ krašto intelektualinė kultūra « šiltesniu oru Vilnius kelia vis kos sričių, universiteto disci­ ja. Šiemet, gavus valstybės „Vyturio” leidykla, 1998). naip ar kitaip, bet galima teig­ dar tik ima formuotis, o pro­ daugiau panašumo su įspū­ plinų dialogo, pokyčių progra­ paramą, pagaliau išėjo mono­ Kai jaunimas spaudoje kar­ Aldona Jonuškaitė — Šal- ti, kad tai pats netikėčiausias blemų į valias. Kad ir koks dingiausiomis Europos sosti­ mose. Galų gale sociologams, grafija Vilniaus Šv. Petro ir tais bando sukurti įspūdį, tienė savo kūryba reprezen­ kultūrinis ir istoriografinis fe­ nėmis. politologams ir kitų specialy­ Povilo bažnyčia, kurią pa­ nedėkingas darbas pačiam au­ neva poezija prasidedanti tik tuoja skulptūrinę plastiką. nomenas, vizualinė mūsų tau­ — Papasakok savo inte­ bių atstovams reikėtų įveikti rašėme kartu su tėvu. Tai pir­ toriui būtų visuomenės ir dabar, tenka prisiminti, kas Tai, ką ji kuria, yra būtent tos istorija, teikianti impulsų lektualinę istoriją — apie „mokslo” mitą. Nei humanita­ mas monografinio pobūdžio kultūros kritika, šiūc metu jau sukurta ir egzistuoja tau­ šiuolaikinė keraminė skulp­ kitoms sritims, o svarbiausia jos pradžią ir Tavo tolesnę rika, nei sociologįja, nei politi­ darbas apie reikšmingiausią pats gyvenimas tiesiog perša tos atminty, kaip neištrinama tūra. Sėkmingas, būtent kera­ — stiprinanti ir gaivinanti lai­ veiklą. ka nėra joks mokslas — tai tik Baltijos regiono baroko pa­ temas ir problemas. Jas nu­ poetinė savastis. Ji galėtų minis, skulptūros ir amato ko ir gyvenimo jausmą. — Keista ir nelabai tipiška pasakojimai. Kai šitas mitas minklą. tylėti arba apeiti būtų nusi­ prasidėti ir nuo raiškios meta­ tradicijas jungiantis plastinis Parengta pagal S. Gedos ta mano istorija. Kadaise stu­ subyrės, manau, kultūros — Kaip kilo idėja atke­ kaltimas. Taigi tylėti nežadu. foros, dainuojamos ir girdimos sprendimas lėmė jos savitumą kalbą Nacionalinių kultūros dijavau skultūrą dailės mo­ samprata turės radikaliai pa­ liauti dėstyti į Ulinois uni­ — Ačiū už pokalbį! trečdalį amžiaus „Tu numegzk ir išskirtinumą lietuvių mene. ir meno premijų įteikimo iš­ A. Jonuškaitės-Šaltenienės kū­ kykloje ir privačiai, veržiausi į sikeisti. versitetą Čikagoje? Kalbėjosi Rūta Birštonaitė man, mama, kelią”. Arba tai, kilmėse. 4 — Nr. 100 (21) *1999 m. gegužės 22 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS

PIRMAS 1999 METŲ „NAUJOJO • Jurgis Gimbutas. Lietu­ ŽIDINIO /AIDŲ” NUMERIS vos kaimo trobesių puošmenys. Vilnius: Mokslo ir enciklope­ Leidiniai dijų leidybos inst., 1999 m. Re­ Pirmas šių metų Naujojo daktorė Birutė Juodienė, vir­ židinio/Aidų numeris vėl pa­ šelio dail. Edvardas Vocelka. ELEKTRONINĖ KNYGA siekė skaitytojus. Laiške re­ ^Naujasis ŽIDINYS Knyga 257 psl., iliustruota — daktoriui Blufton kolegijos 111 nuotraukų ir apie 700 pie­ LIETUVOJE (Ohio) profesorius Jim Satter- šinių. Tiražas 1,000 egz. Užsa­ white rašo, kad Izraelio pa­ kymo Nr. 96. Leidyklos adre­ Remigijus Misiūnas stangos sukurti saugumą sas: Mokslo ir enciklopedijos atėmė iš palestiniečių prak­ Viskas keičiasi. Kažkada deliu tiražu (tiesa, vienas leidybos institutas. L. Asana­ tiškai visas teises. Ir juos la­ knygą rašydavo ranka, vėliau, elektroninės leidybos priva­ vičiūtės g. 23, LT — 2050 Vil­ bai pažemino. „Mes dažnai ne­ J. Gutenbergo išradimo dėka, lumų yra galimybė lengvai pa­ nius. pastebime, kad Izraelio poli­ ji paplito visame pasaulyje. kartoti tiražą) ir jų kaina Lie­ Turinys taip suskirstytas: tika palestiniečių atžvilgiu — Dabar, padedant sparčiai be­ tuvos pirkėjui gana sunkiai Stogo skydai, Vėjalentės ir sistematingas smurtas — la­ sivystančioms technologijoms, įkandama: nuo 50 iki 100 litų. karnizai, Lėkiai, Kolonos, Tvo­ bai panaši į apartheido sis­ knyga pasitinka naują tūks­ Matyt, norėdami padaryti relės, Sienų puošmenys, Lan­ temą Pietų Afrikoje”. tantmetį, įgijus dar vieną — savo leidinius lengviau pasie­ Prezidentą Valdą Adamkų gai, Durys, Varteliai ir šuli­ elektroninę — formą. niai, Kai kas apie polichro­ kiamus, leidėjai parengė dau­ kalbina: Vytautas Ališauskas, Lietuvoje elektroninė leidy­ miją, Užsklanda, Ornamentų gelio iš jų „Internetines” versi­ Julius Sasnauskas ir Rūta ba žengia pirmuosius žings­ Aldo Giordano (Europos Vys­ žodynėlis, Literatūra, San­ jas. Beje, neretai leidėjai Lie­ Tumėnaitė. Iš pasikalbėjimo nius. Pirmasis lietuviškas CD- kupų konferencijos tarybos trumpos. Be to, dar yra įvadas tuvoje, turėdami CD-ROM-o paaiškėja, kad išeivijoje jis ROM-as pasirodė 1996 m. ir sekretoriaus) „Krikščionybė ir ir pratarmė. idėją, pradeda nuo „Interneto” turėjęs gyventi dvigubą gy­ talpino Seimo 1992-1996 m. Europa”. Čia jis, tarp kitų Knygoje išsamiai aptariami puslapio, o vėliau jo pagrindu venimą. Prezidentas aiškina veiklą atspindinčius dokumen­ atsiranda CD-ROM-as. Šiuo apie „Santaros-Šviesos” orga­ tvirtinimų, .vardina Europos visų Lietuvos etnografinių sri­ tus. Šiuo metu lietuviškų elek­ nukrikščionėjimo priežastis. čių kaimo trobesių. išorės metu „Internete” galima rasti nizacijos reikšmę Lietuvai, troninių knygų skaičius artėja Religijos apžvalgos skyriuje puošmenys, palyginami ir su ne vieną tokį puslapį, tačiau, santykius su masonija ir ry­ prie dešimties. Maždaug pusę ar visi jie bus išleisti ir šius su religija. ^Jeigu aš bū­ aprašomos religinės studijos gretimų valstybių architektū­ jų sudaro trumpą, tik infor­ Vilniaus universitete bei ne­ ros dekoru. Tekstas gausiai tiražuoti, priklausys nuo to, ar čiau žinojęs, kas manęs laukia macinę vertę turintys tele­ galavimai ir papiktinimai iliustruojamas, yra ornamen­ jų leidėjams pasiseks gauti pi­ čia, šiandien prie mikrofono fonų ir Lietuvos įmonių kata­ rusų stačiatikių bažnyčioje. tų žodynėlis. Knyga skiriama nigų. Pavyzdžiui, Matemati­ nekalbėtumėte su preziden­ logai. Yra taip pat kultūros ir visuo­ visiems, kas tik domisi senąja kos ir informatikos institutas tu”. Didesnio dėmesio nusipelno iki šiol negali tiražuoti dviejų Česlovas Kavaliauskas duo­ menės skyriai. architektūra, tautodaile. kiti Lietuvos istorines ir kul­ Knygų ir žurnalų skiltyje šį išleistų CD-ROM-ų: jau mi­ da įvadą į Šventąjį Raštą. Tai tūrines vertybes atspindintys kartą recenzuojamos dvi sve­ nėto Lietuvių kalbos tarmių 9 puslapių ilgumo studija. CD-ROM-ai. Vienas tokių yra timtaučių autorių knygos: J. žodyno ir Lietuvių kalbos tar­ Paulius Subačius nagrinėja API US LEIDINYS Vilniaus universiteto bibliote­ •)ii: Talonen Church under the mių chrestomatijos. Koplytstulpis Pelaičių kaime (Rietavas) 1929 m. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kos istoriniai rinkiniai, kurį Pressure ofStalin ir M. I. Rup- Tačiau nei šie, nei kiti sun­ Nuotr. Balio Buračo 1998 m. pasiruošimus 2000 Vis daugiau ir daugiau iš­ parengė ir išleido bibliotekos nik Nesudegančio erškėtyno kumai neatbaido elektroninės metų krikščionybės jubiliejui. leidžiama kraštotyros leidi­ darbuotojai. Jų idėją parėmė čas domėjosi mūsų tautos kul­ baltų kalbotyros istoriografi­ liepsnoje. Dvasinio gyvenimo leidybos entuziastų bei ją pa­ Jurga Brazaitytė pateikia nių. Dažniausiai tai plačios biblioteką aplankęs UNESCO tūros vertybėmis, liaudies kū­ jos kontekstas”. Pranešimas pradmenys. laikančių. UNESCO Naciona­ 1998 metų Lietuvos politinę mokslinės, populiarios studi­ generalinis sekretorius. Jo ryba. Yra užrašęs tūkstančius dabar spausdinamas Greitai knygynuose pasiro­ linės Lietuvos komisijos pirmi­ Metme­ Apžvalgą, ypač pastangas jos, kuriose rašoma apie isto­ dėka CD-ROM-as buvo įtrauk­ dainų, surinkęs liaudies meno P. U. Dini ištyrė, jog dys „Aidų” leidyklos knyga ninkė Leonarda Kuzmickienė nyse. įstoti į Europos Sąjungą, pri­ riją ir gamtą, kalbą ir tauto­ tas į UNESCO rengiamą pro­ pavyzdžių, paskelbęs šiais baltų kalbų kilmės sampratos Žydų istorija. pažadėjo, kad UNESCO pasi­ vatizavimo problemas. Hipokri- saką, etnografiją ir archeolo­ jektą „Pasaulio atmintis”, ku­ klausimais daug straipsnių buvo tokios: slaviškoji, romė­ Naujasis židinys/Aidai,' Nr. rengusi paremi! istoriko Alfre­ zijų metuose — 1998 metų pa­ giją, papročius ir apeigas. Au­ rio tikslas — įvairių tautų įvairiuose periodikos leidi­ niškoji, „puslotyniškoji”, ily- 1-2, 1999 m. sausis-vasaris. do Bumblausko iniciatyvą — saulio politikos apžvalgą pa­ toriai — mokslininkai, krašto­ kultūrinio paveldo išsaugo­ niuose. Tačiau vertingiausia riškoji ir „ketvpriopos kalbos”. Leidžia „Aidų” leidykla, Uni­ išleisti CD-ROM-ą, kur būtų rengė Egidijus Vareikis. Čia tyrininkai, to krašto žmonės. jimas. Į diską pateko patys jo kūrybinio palikimo dalis, versiteto g. 4, 2001 Vilnius. sutelkti po pasaulį pasklidę Metmenys taip pat publikuoja jis aiškina NATO ir Europos Neseniai „Versmė” išleido vertingiausi bibliotekos mu­ specialistų nuomone, yra foto­ Prenumeratos kaina JAV — Lietuvos istoriniai dokumen­ kritiko Almąnto Samala- Sąjungos veiksmus. monografiją Obeliai. Kriaunos. ziejuje bei jos Rankraščių, grafijų archyvas. B. Buračas 44 dol. tai. Vilniaus universiteto rek­ vičiaus studiją „Postkolonia- Tai 864 psl., gausiai iliustruo­ pripažintas vienu etnografinės Vienas įdomių straipsnių — Henrikas Kudreikis Retų spaudinių, Grafikos ir torius Rolandas Pavilionis lizmas ir postkomunistinės ta knyga (tiražas 2,500 egz.) Kartografijos skyriuose saugo­ svajoja apie universiteto isto­ fotografijos pradininkų. Lietuvos kultūra”, kurioje tei­ Šis leidinys yra trečioji (po Dirbdamas įvairių prieška­ mi dokumentai. Tarp jų yra rijai skirtą CD-ROMą. Naujas giama, kad Lietuvos postko­ gyną” juridiškai reglamentuo­ Žagarės ir Platelių) „Vers­ Žygimanto Augusto, Adomo rio nepriklausomos Lietuvos elektronines knygas rengia munistinėje kultūroje tebevei­ tos šio knygyno, kaip Lietuvos mės” leidyklos „Lietuvos vals­ periodinių leidinių redakcijo­ Mickevičiaus autografai, Na­ Matematikos ir informatikos kia mitologizuotas mąstymas, centrinės bibliotekos, pagrin­ čių” serijos knyga, ji skiriama se, savo straipsnius apie kryž- poleono Bonaparte ir Voltero institutas, Elektroninės leidy­ ne tiek tyrinėjantis ir aiški­ dinės funkcijos. Lietuvos vardo tūkstantme­ dirbystę, apie žymiausius Že­ laiškai, Daukšos katekizmas. bos namai, kiti leidėjai. Apie nantis intelektualinės veiklos Per praėjusius aštuonis de­ čiui ir Obelių 480 metų jubi­ maitijos bei kitų vietų dievdir- UNESCO parėmė dar vieno elektroninę leidybą galvoja ir įpročius, kiek idealizuojantis šimtmečius biblioteka kaupė liejui. Anotacijoje skaitome: bius B. Buračas iliustruodavo CD-ROM-o — Lietuvių kalbos iki šiol tradicine leidyba tautinę ideologiją arba pateisi­ lietuviškus spaudinius, plėtė „Remiantis žmonių atsimini­ tarmių žemėlapio — rengimą. užsiiminėjusios Lietuvos lei­ unikaliomis autorinėmis nuo­ nantis sovietiniam režimui pa­ bibliotekų tinklą. 1963 m. iš mais, liudijimais bei rašyti­ Jo leidėjai — Lietuvių kalbos traukomis. Albumo Kryždir- dyklos. lankią intelektualinių sluoks­ Kauno ji buvo perkelta į spe­ niais šaltiniais gausiai ilius­ bei Matematikos ir informati­ Daugėjant leidėjų, neabejoti­ bystė Lietuvoje sudarytojai nių laikyseną. Artūras Tereš- cialiai pastatytus rūmus Vil­ truotoje monografijoje aprašo­ kos institutai. taip pat stengėsi išsaugoti šį niuje. nai plėsis ir CD-ROM-ų reper­ kinas Metmenų žurnale na­ ma Obelių ir Kriaunų apylin­ Pastarasis — Matematikos principą. Albume pateikiamos tuaras. Matyt, tik laiko klau­ grinėja lietuvių literatūros • 1988 m. bibliotekai suteik­ kių kraštovaizdžio raida, api­ ir informatikos institutas — ne tik kryžių fotografuos, bet simas, kada Lietuvoje su­ mokslo bei kritikos senų ir tas pirmosios lietuviškos kny­ būdinama šio krašto istorija išleido ir kitą CD-ROM-ą — ir periodikoje spausdinti B. lauksime „hipertekstu” para­ naujų tyrinėjimų pozicijas, gos autoriaus Martyno Maž­ nuo seniausių laikų iki Antro­ Lietuviškos knygos metai, ku­ Buračo straipsniai, taip pat šytų romanų. Tokių idėjų esa­ akademiškumą bei kasdieny­ vydo vardas, 1989 m. — Val­ jo pasaulinio karo, rašoma riame tekstais, vaizdais ir gar­ autentiški, dar niekur nes­ ma, o šiais laikais nuo idėjos bę. Jurgis Gimbutas aprašo stybinės bibliotekos statusas. apie partizaninį judėjimą po­ so įrašais atsispindi M. Maž­ kelbti jo tekstai šia tematika. iki jos įgyvendinimo labai knygą apie Kudirkos Nau­ Atkūrus Lietuvos nepriklau­ kario metais, spausdinama vydo Katekizmo 450 sukakties Buvo siekiama sudaryti kuo trumpas žingsnis. miestį. somybę, 1991 m. biblioteka atsiminimų apie prof. M. minėjimo įvykiai Lietuvoje ir vientisesnį Lietuvos dievdir- Elektroninės leidybos atsi­ ėmė vykdyti parlamentinės rio lietuviška medžiaga spaus­ Remerį, aprašomos tradicinės pasaulyje lietuvių, anglų bei bystės ir kryždirbystės vaizdą. radimas iššaukė pasaulyje dar DIDŽIAUSIA UETUVOS bibliotekos funkcijas, o nuo dinama anglų kalba (vertimai žiemos žirgų lenktynės ant vokiečių kalbomis. Albume išspausdinta ir B. Bu­ puikūs). Šio numerio viršelį vieną tradicinės knygos eros BIBLIOTEKA MINI 1992 m. — ir Nacionalinio Sartų ežero ir kt.”. Dėmesį pa­ Seniausiai Lietuvos istorijai račo biografija. (Eltai pabaigos pranašysčių bangą. bibliografijos centro funkci­ puošia spalvota Vilniaus ka­ traukia K. Mišiaus, J. Trinkū­ skirtas CD-ROM-as Žvilgsnis JUBILIEJŲ Tačiau gandai apie spausdin­ jas. (Elta) tedros fasado nuotrauka. Pa­ no, A. Dručkaus, K. Dris­ į ‘Aukso amžių’. Jame esan­ Lietuvos nacionalinė Marty­ tos knygos mirtį dar kartą METMENŲ 76-ASIS grindiniu straipsniu pristato­ kiaus, rašytojos V. Juknaitės, čiame straipsnyje aptariami no Mažvydo biblioteka pažy­ pasirodė esą kiek ankstyvi, o • Lithuanian Heritage. mas šventasis Lietuvos kara­ A. Raugienės, V. Mačiekaus, senųjų baltų visuomenės mo­ Net jeigu ir daug esate mi įkūrimo 80-metį. Gegužės elektroninė knyga netapo jos 1999 m. kovas-balandis. Vy­ laitis Kazimieras ir tuo pačiu velionio kalbininko K. Eigmi- deliai, visuomenės rekon­ skaitę apie rašytoją Vincą 19 d. bibliotekoje vyko jubilie­ žudike. riausias redaktorius ir leidė­ — Kaziuko mugė. Vertas dė­ no, E. Vyčino straipsniai ir strukcijos metodai, plačiai Krėvę, A. Zalatoriaus studija jiniai renginiai. Tas pat pasakytina ir apie jas — Vai Ramonis; administ­ mesio straipsnis apie šiandie­ pasakojimai. Lietuvos liaudies pristatomas Dauglaukio kapi­ apie Rytus V. Krėvės gyve­ Buvo pasveikinti ir apdova­ Lietuvą. Ir čia elektroninė ratorė Aldona Remeika. Re­ nines lietuvių kalbos proble­ kultūros centro darbuotoja nynas Tauragės rajone. Be to, nime ir kūryboje suteiks jums noti bibliotekos darbščiausi knyga jau turi savo nišą, o dakcijos adresas: Baltech Pub- mas ir pavojus, yra sporto Birutė Imbrasienė aprašo sa­ diske gausu grafikų, iliustra- daug įdomių žinių bei pas­ žmonės, atidaryta bibliotekos ateityje jos vartojimo niša plė­ lishing. P.O. Box 225, Lemont, naujienų (apie senovinį liau­ vo gimtinės krikštynų ir laido­ cįjų, schemų, video ir anima­ tebėjimų. Si studija spaus­ raidą, dabartį ir perspektyvas sis, sykiu padidindama keiti­ IL 60439-0225. Išeina šešis dišką sportą „ritinį”), Lietuvos tuvių papročius, jos kolega cinės medžiagos. Leidinį pa­ dinama 76-ąjame Metmenų iliustruojanti jubiliejinė paro­ mosi informacija galimybes. kartus metuose. istorijos nuotrupų ir daug ki­ Liudvikas Giedraitis straips­ rengė doc. Eugenijaus Jovai­ numeryje. Kritikas apžvelgia da. Mokslinėje konferencijoje Tai labai puošnus, tiesiog tos įdomios medžiagos. Žurna­ nyje „Po rugpjūčio žvaigž­ šos vadovaujama Vilniaus Pe­ V. Krėvės Baku periodą, apžvelgta bibliotekos 80-ties LIETUVOS KRYŽIAI IŠ reprezentacinis žurnalas, ku­ las gausiai iliustruotas. dėm” — mamos gimtinę. dagoginio universiteto isto­ BALIO BURAČO išryškindamas rašytojo visuo- metų veikla, aktualūs kaimy­ rikų grupė, išleido Elektro­ LOBYNO meninę-politinę veiklą, ninių valstybių bibliotekų ninės leidybos namai. kūrybinius užmojus ir veiklos bruožai. Dalyvavo Lie­ Beje, ši leidykla parengė dar Atidengtas dar vienas žy­ domėjimąsi įvairiomis religijo­ tuvos kultūros ir mokslo vei­ vieną CT-ROM-ą, kur surinko maus kraštotyrininko Balio mis. Metmenys taip pat publi­ kėjai, bibliotekininkai, užsie­ informaciją apie energetiką, Buračo (1897-1972) palikto lo­ kuoja Aldonos Veščiūnaitės, nio valstybinių bibliotekų at­ daugiausia dėmesio skiriant byno klodas. Seimo leidykla Lidijos Šimkutės ir Patricijos stovai. Ši konferencija derina­ branduolinei ir Ignalinos ato­ „Valstybės žinios” išleido aka­ Šmit poezįją. Rima Praspa- ma su tradiciniais dešimtai­ minei elektrinei. Ji pateikta demiko Antano Buračo ir liauskienė nagrinėja Vakarų siais „Mažvydo skaitymais”. taip, kad suprastų ir nespecia- kraštotyrininko Antano Stra­ Europos istoriografijoje gana Valstybinės bibliotekos su­ listas. Kiekvienas, peržiūrėjęs vinsko sudarytą albumą Kryž- naują temą - „Plėšikų gaujos kūrimo idėja formavosi jau CD-ROM-ą, gali įsitikinti, jog dirbystė Lietuvoje, kuriame Lietuvoje XIX a. pirmojoje pu­ XIX amžiuje. 1919 m. sausį Ignalinos atominė elektrinė pateikta daugiau kaip tūks­ sėje”. Pasak autorės, nusikal­ Kaune, prie Švietimo ministe­ nėra tokia pavojinga, kaip tantis fotografijų iš ilgus me­ tėliai, kaip ir kitos visuome­ rijos pradžios mokslo departa­ apie ją manoma. Programa su­ tus kaupto Balio Buračo foto- nės grupės domina teisinin­ mento, įsikūrė biblioteka. Tų kurta lietuvių, anglų ir švedų archyvo. Gegužės 7 d., minint kus, kriminologus, psicholo­ pačių metų vasarą Švietimo (pastarieji finansavo leidinio Spaudos atgavimo, kalbos ir gus ir istorikus. Lietuvos ministerijos biblioteka pava­ rengimą) kalba. knygos dieną, šis albumas bu­ draugas, baltistas Pietro U. dinama Lietuvos centriniu Ko gero, viena didžiausių vo pristatomas visuomenei Dini 45-ąjame „Santaros- knygynu. 1919 m. gruodžio 20 lietuviškų CD-ROM-ų leidėjų Lietuvos Mokslų akademijos Šviesos” suvažiavime skaitė d. ministro pirmininko ir bėdų — jų platinimas. Kom­ Mažojoje salėje. pranešimą „Ketveriopos kal­ švietimo ministro „Įsakyme 80 metų sukaktį pažyminčios Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas. paktiniai diskai išleisti nedi­ Nuo pat jaunystės B. Bura- bos samprata ir renesanso apie centralinį valstybės kny- Nuotr. Eltos