Literatūra • Menas • Mokslas DRAUGAS
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS — šeštadieninis priedas 1999 m.gegužės 22 d. Nr.100(21) Saturday supplement May 22, 1999 No. 100 (21) Čiurlionio dailės muziejuose, Įteiktos valstybinės kultūros Šaržos Meno muziejuje Jung tiniuose Arabų Emiratuose, ir meno premijos * Meno muziejuje Šombateli Vengrijoje. F. Jakubausko go belenai yra dovanoti ne vienai Algimantas A. Naujokaitis karalienei ir prezidentui, Lie tuvoje jie puošia Vilniaus Jau Iškiliausiems Lietuvoje ir ir sunkiomis gyvenimo akimir riu jiems sukurti namus ir nimo teatrą, Lietuvos Kul išeivijoje gyvenantiems kūrė komis. Svarbiausi jų buvo laukus... Bet pats nuostabiau tūros institutą, Visagino ato jams kasmet skiriamos Nacio mama ir tėtis. Dėkoju šiai že sias dalykas, kad aš galiu ben minę elektrinę, o taip pat pa nalinės kultūros ir meno pre mei, kurioje aš užaugau”. drauti su ugnimi, kuri gali at saulio banką Vašingtone, mijos — reikšmingas ir įsi Šveisvango gimnaziją Norve mintinas įvykis. Šios svar leisti arba nubausti. gijoje. Mokau ir kitus keramikos. biausios valstybinės premijos Daugelis apdovanojimų pa Bet tai pats sunkiausias, ne (diplomas ir 40,000 Lt) atspin saulinėse parodose F. Jaku dėkingiausias ir paslaptingas di literatūros, muzikos, tea bauskui skiriama būtent už darbas. tro, dailės ir kitų menų svar profesionalumo jungtį su audi Mes — savo laiko vaikai. Ir biausius ir reikšmingiausius mo naujovėmis ir tautinės tek nieko nepadarysi, kad vieni pasiekimus. Pagal nuostatus stilės pajauta. Jo kūryboje or kitus šitaip paišom, aprašom šias premijas visuomet įteikia ganiškai dera klasikinis go ar lipdom”. pirmasis, svarbiausias valsty beleno audimas ir abstrahuota Režisierius Algimantas Valstybinių kultūros ir meno premijų laureatai su prez. Valdu Adamkum (stovi II eil. antras iš bės vadovas — prezidentas. liaudies meno ornamentika. Galinis pasakė, kad valsty kairės). Paskutinis toje pat eilėje — Valstybinių premijų komiteto pirm. Sigitas Geda. Vasario 16-sios išvakarėse F. Jakubauskas kuria klasi bine premija apdovanota ketu dalyvauti šiose iškilmėse, pa Nuotr. Algimanto Žižiūno kinį gobeleną, naudoja tradi rių kūrėjų grupė — tai tik da gerbti laureatus į puošnią Vil cines natūralias medžiagas lis tų, kurie prisidėjo prie te niaus Rotušės salę gausiai su Trumpu, bet imliu, savitu, kilmėse kalbėjęs kultūros mi susižavėjęs jo genialumu, ne (dažniausiai vilną ir šilką), bet levizijos laidos Būtovės slėpi sirinko sostinės šviesuomenė, netikėtu žvilgsniu į poeziją, nistras S. Šaltenis net išreiš galėjo atsistebėti „kodėl nie jo darbai tokie šiuolaikiški, jog niai. Jis paminėjo ir padėkojo aukšti prezidentūros, Seimo priėmęs apdovanojimą, prabi kė abejonę, ar Būtovės slėpi kas tokių dalykų nėra daręs! galutinis rezultatas, regis,'nie istorijos mokslų daktarui Vy vyriausybės pareigūnai. lo ir literatūrologijos profeso Juk tai paprasta ir genialu!” ko bendra neturi su akade tautui Sideravičiui, Zenonui nių autoriai iš viso būtų susi Premijas ir diplomus laurea Algimantas Kimčius. V. Bartulio atvertoji kūrybos mine tradicija. F. Jakubaus Butkui, Vilniaus universiteto rius D. Sauka. Man nekilo laukę premijos, jei ne komite tams įteikė prezidentas Val erdvė yra ištisas naujos muzi kas tvirtai laikosi pagrindinių Fotomenininkas Algi profesoriams Mečislovui .Ju ranka ir plunksna jo kalbą to pirmininko S. Gedos pas das Adamkus, o šių metų pre tangos ir užsispyrimas. O ma kos srautas, kurio paveika klasikinio gobeleno principų: mantas Kunčius: „Fotogra čui, Stanislovui Lazutkai, kal bent sakiniu sutrumpinti, nu mijų komiteto pirmininkas no galva, už tokią drąsą ir kyla ir iš niekad neaplei-, monumentalumo, plokštumos fuodamas premijuotą nuotrau bininkams Zigmui Zinkevičiui, traukti jo originalią mintį apie poetas Sigitas Geda įtaigiai įžvalgą naujasis Nacionalinių džiančio aštraus ir sveiko hu vientisumo, tankaus gobeleni- kų seriją Tolių vaizdai, netu Broniui Savukynui ir kitiems poeziją kultūros magistralėse, apibūdino kiekvieną laureatą kultūros ir meno premijų ko moro. Dar įdomiau, kad tas nio audimo. Jo gobelenuo rėjau tikslo Lietuvą pagra mokslininkams, o taip pat mu idėjų sferose. Mano galva, D. ir jų kūrinius. mitetas ir jo pirmininkas nu humoras reiškiasi sykiu su se neišnyksta vaizduojamasis žinti. Labiausiai traukė tos ziejininkams, menotyrinin Saukos samprotavimai turėtų O ką apie save ir savo kūry sipelno pagyrimo. baugiais, net šiurpinančiais pradas, tačiau renesansinio ar vietos, kur mažiau kliuvinių kams. Tarp užsienio moksli sudominti tiek praėjusių metų bą, apie visos mūsų kultūros egzistencinių gelmių atvėri baroko „paveikslo”;i:fiiUlis.tiką begaliniam žiūrėjimui, kylan ninkų, padėjusių kurti tele it. meno šiandieną ir rytdieną, Nacionalinės premijos lau Vidmantas Bartulis daž mais. Stulbina tos muzikos keičia abstrakčiosios-"dailės čiam iš ilgo nerimo, negandos vizijos laidą, paminėjo lenkų priėmę apdovanojimus, išreiš reatą A. Nyką-Niliūną, tiek nai apibūdinamas kaip uni jungtys — šėlsmas ir kontem principai. valandų, iš sielos ilgesio, vie- profesorių Aleksandrą Geišto kė patys laureatai? Štai svar kitus egzodo intelektualus, ki versaliausias mūsų kompozi pliacija, skausmas ir palaima, Apie profesorių Donatą natvinės išpažinties, atsivėri rą, Julijų Bardachą, Vokietijos biausios mintys. tus šeštadienio priedo skaity torius. Jo rankai paklūsta lengvabūdiškumas ir vidinė Sauką ir jo knygą Fausto mo ir nusiraminimo”. istorikus Helmutą Olkę, Kwe- Tekstilininkas Feliksas tojus. opera, simfoninis veikalas, ka sukauptis, intymumas ir dra nesuradau dlinburgo analų saugotoją dr. amžiaus epilogas Jakubauskas: „Šis aukštas merinės muzikos žanras, cho matiškumas, sarkazmas ir taiklesnių žodžių, kaip,;kltos Loašą ir kitus, padėjusius mano kūrybos įvertinimas la rinė kantata, kūrinys etnogra nuoširdumas. profesorės, maloniai talkinin gauti iki tol mūsų neturėtą bai įpareigoja, bet kartu ir su finiams ansambliams, dainos Tekstilininką Feliksą Ja kavusios mums šioje ,/byloje”, analą, kuriame pirmą kartą vaikams, muzika teatrui ir ki teikia tvirtybės bei įkvėpimo kubauską taikliausiai galima — Vandos Zaborskaitės įžval aptiktas beveik prieš 1000 nui, dailės instaliacijoms, tolesnei kūrybai. Kai jauti, būtų apibūdinti kaip eksperi ga. metų paminėtas Lietuvos var džiazo festivaliams... Didelė kad tavo geriausi darbai dar mentuojantį klasiką. Tokį tei Tokios knygos, kaip Fausto das. kompozitoriaus patirtis (yra nesukurti, tada gali vėl ir vėl ginį patvirtina jo gobelenai — amžiaus epilogas rašomos visą Ko gero didžiausią įspūdį parašęs muziką daugiau kaip sėsti prie savo audimo staklių tradiciškai nuausti, primenan gyvenimą — kaupiant erudi paliko poeto Marcelijaus Mar šimtui spektaklių) leidžia jam ir dirbti... Tuomet, kai tave tys senųjų meistrų kilimus, ciją, literatūrinę ir gyveni tinaičio, sakyčiau, poetine pro surengti unikalius, nenusako užburia kūrybos džiaugsmas, bet naujoviškos tematikos ir mišką patirtį, jos randasi iš za išsakyta gili, nuoširdi, kiek mo žanro pasirodymus, ku gyvenimas tampa prasmingas, plastinės išraiškos. susikaupimo ir atsakomybės, vieno sielos gelmes suvirpi riuose sutinkame muzikuo o pasaulis atsiveria savo ste Jau pora dešimtmečių, kai didžiulėmis proto ir valios pa nanti, kalba. Matyt, ji įspūdį jančius personažus su kau buklinga pilnatve. menininkas su savo darbais stangomis. Jų ieškojimo iš paliko ir prezidentui V. Adam kėmis, užgriūva siurrealis- Savo kūriniuose visada sten dalyvauja tarptautinėse paro eities plotmė yra goethiškasis kui. M. Martinaičiui įteikęs tiška scenografija, elektroni giausi kalbėti paprasta, vi dose. Nuo 1988 m. jo kūriniai pasaulis, jose atsiskleidžianti apdovanojimą, jis nuoširdžiai nių skambesių lavina, radijo siems suprantama ir artima eksponuoti Lodzėje, Kyoto, vidinė saviugdos jėga, populia- su juo pakalbėjo. triukšmas ir fejerverkai... jausmų kalba, kuri kildavo iš Budapešte, Bratislavoje, Min- riškumas — kaip visos asme Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Savo režisuojamose garsinėse mano vidinių būsenų. Esu dė Donatas Sauka. neapoly, Pitsburge (čia pra nybės gaivinantis principas; „dramose” neretai į sceną kingas savo mokytojams, ku ėjusiais metais už kilimą Lie Faustas, kaupiantis viso gyve Apskritai, šiemetinės Nacio išeina jis pats, atlikdamas pa rie formavo mano meninį pa Keramikė Aldona Jonuš tus saulėtoje pievoje dailinin nimo kaip nuolatinio, nepabai nalinės kultūros ir meno pre grindinio personažo vaidmenį. saulį. Gerus žodžius norėčiau kaitė-Šaltenienė: „Esu dė kas įvertintas pagrindiniu pri giamo tapsmo dvasinę ener mijos, mano supratimu, nuo Viename reikšmingiausių sa tarti kompozicijos dėstytojai kinga likimui, kad tapau kera zu). Vien 1998 m. F. Jaku giją ir išmintį „Stirb und ankstesniųjų išsiskiria naujų, vo kūrinių operoje Pamoka (li Filomenai Ušinskaitei, tapyto mike. Aš jaučiu ir suvokiu erd bauskas dalyvavo 15 parodų. vverde!” — Numirk ir tapki! dar nepramintų meno kelių, bretas paties kompozitoriaus jai Janinai Pleškūnienei, o vinį meną geriau... Kūryba — kaip modernesnių išraiškos prie Jo kūrinių rasime Lietuvos būties gilusis princi- taip pat Dailės instituto dės man yra kaip malda, kaip pagal E. Ionesco dramą) V. pas. monių drąsiai ieškančių kūrė Dailės, Lietuvos Istorijos ir et tytojams — Vladui Daujotui, išpažintis... Bartulis sumaniai diriguoja jų rėmimu ir pripažinimu. Tai nografijos, Kauno M. K. (Nukelta į 3 psl.) prisiminti Rimtautą Gibavi- Mano sukurti žvėrys gyvena keistam „virtualiam