Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS — šeštadieninis priedas 1999 m.gegužės 22 d. Nr.100(21) Saturday supplement May 22, 1999 No. 100 (21) Čiurlionio dailės muziejuose, Įteiktos valstybinės kultūros Šaržos Meno muziejuje Jung­ tiniuose Arabų Emiratuose, ir meno premijos * Meno muziejuje Šombateli Vengrijoje. F. Jakubausko go­ belenai yra dovanoti ne vienai Algimantas A. Naujokaitis karalienei ir prezidentui, Lie­ tuvoje jie puošia Vilniaus Jau­ Iškiliausiems Lietuvoje ir ir sunkiomis gyvenimo akimir­ riu jiems sukurti namus ir nimo teatrą, Lietuvos Kul­ išeivijoje gyvenantiems kūrė­ komis. Svarbiausi jų buvo laukus... Bet pats nuostabiau­ tūros institutą, Visagino ato­ jams kasmet skiriamos Nacio­ mama ir tėtis. Dėkoju šiai že­ sias dalykas, kad aš galiu ben­ minę elektrinę, o taip pat pa­ nalinės kultūros ir meno pre­ mei, kurioje aš užaugau”. drauti su ugnimi, kuri gali at­ saulio banką Vašingtone, mijos — reikšmingas ir įsi­ Šveisvango gimnaziją Norve­ mintinas įvykis. Šios svar­ leisti arba nubausti. gijoje. Mokau ir kitus keramikos. biausios valstybinės premijos Daugelis apdovanojimų pa­ Bet tai pats sunkiausias, ne­ (diplomas ir 40,000 Lt) atspin­ saulinėse parodose F. Jaku­ dėkingiausias ir paslaptingas di literatūros, muzikos, tea­ bauskui skiriama būtent už darbas. tro, dailės ir kitų menų svar­ profesionalumo jungtį su audi­ Mes — savo laiko vaikai. Ir biausius ir reikšmingiausius mo naujovėmis ir tautinės tek­ nieko nepadarysi, kad vieni pasiekimus. Pagal nuostatus stilės pajauta. Jo kūryboje or­ kitus šitaip paišom, aprašom šias premijas visuomet įteikia ganiškai dera klasikinis go­ ar lipdom”. pirmasis, svarbiausias valsty­ beleno audimas ir abstrahuota Režisierius Algimantas Valstybinių kultūros ir meno premijų laureatai su prez. Valdu Adamkum (stovi II eil. antras iš bės vadovas — prezidentas. liaudies meno ornamentika. Galinis pasakė, kad valsty­ kairės). Paskutinis toje pat eilėje — Valstybinių premijų komiteto pirm. Sigitas Geda. Vasario 16-sios išvakarėse F. Jakubauskas kuria klasi­ bine premija apdovanota ketu­ dalyvauti šiose iškilmėse, pa­ Nuotr. Algimanto Žižiūno kinį gobeleną, naudoja tradi­ rių kūrėjų grupė — tai tik da­ gerbti laureatus į puošnią Vil­ cines natūralias medžiagas lis tų, kurie prisidėjo prie te­ niaus Rotušės salę gausiai su­ Trumpu, bet imliu, savitu, kilmėse kalbėjęs kultūros mi­ susižavėjęs jo genialumu, ne­ (dažniausiai vilną ir šilką), bet levizijos laidos Būtovės slėpi­ sirinko sostinės šviesuomenė, netikėtu žvilgsniu į poeziją, nistras S. Šaltenis net išreiš­ galėjo atsistebėti „kodėl nie­ jo darbai tokie šiuolaikiški, jog niai. Jis paminėjo ir padėkojo aukšti prezidentūros, Seimo priėmęs apdovanojimą, prabi­ kė abejonę, ar Būtovės slėpi­ kas tokių dalykų nėra daręs! galutinis rezultatas, regis,'nie­ istorijos mokslų daktarui Vy­ vyriausybės pareigūnai. lo ir literatūrologijos profeso­ Juk tai paprasta ir genialu!” ko bendra neturi su akade­ tautui Sideravičiui, Zenonui nių autoriai iš viso būtų susi­ Premijas ir diplomus laurea­ Algimantas Kimčius. V. Bartulio atvertoji kūrybos mine tradicija. F. Jakubaus­ Butkui, Vilniaus universiteto rius D. Sauka. Man nekilo laukę premijos, jei ne komite­ tams įteikė prezidentas Val­ erdvė yra ištisas naujos muzi­ kas tvirtai laikosi pagrindinių Fotomenininkas Algi­ profesoriams Mečislovui .Ju­ ranka ir plunksna jo kalbą to pirmininko S. Gedos pas­ das Adamkus, o šių metų pre­ tangos ir užsispyrimas. O ma­ kos srautas, kurio paveika klasikinio gobeleno principų: mantas Kunčius: „Fotogra­ čui, Stanislovui Lazutkai, kal­ bent sakiniu sutrumpinti, nu­ mijų komiteto pirmininkas no galva, už tokią drąsą ir kyla ir iš niekad neaplei-, monumentalumo, plokštumos fuodamas premijuotą nuotrau­ bininkams Zigmui Zinkevičiui, traukti jo originalią mintį apie poetas Sigitas Geda įtaigiai įžvalgą naujasis Nacionalinių džiančio aštraus ir sveiko hu­ vientisumo, tankaus gobeleni- kų seriją Tolių vaizdai, netu­ Broniui Savukynui ir kitiems poeziją kultūros magistralėse, apibūdino kiekvieną laureatą kultūros ir meno premijų ko­ moro. Dar įdomiau, kad tas nio audimo. Jo gobelenuo­ rėjau tikslo Lietuvą pagra­ mokslininkams, o taip pat mu­ idėjų sferose. Mano galva, D. ir jų kūrinius. mitetas ir jo pirmininkas nu­ humoras reiškiasi sykiu su se neišnyksta vaizduojamasis žinti. Labiausiai traukė tos ziejininkams, menotyrinin­ Saukos samprotavimai turėtų O ką apie save ir savo kūry­ sipelno pagyrimo. baugiais, net šiurpinančiais pradas, tačiau renesansinio ar vietos, kur mažiau kliuvinių kams. Tarp užsienio moksli­ sudominti tiek praėjusių metų bą, apie visos mūsų kultūros egzistencinių gelmių atvėri­ baroko „paveikslo”;i:fiiUlis.tiką begaliniam žiūrėjimui, kylan­ ninkų, padėjusių kurti tele­ it. meno šiandieną ir rytdieną, Nacionalinės premijos lau­ Vidmantas Bartulis daž­ mais. Stulbina tos muzikos keičia abstrakčiosios-"dailės čiam iš ilgo nerimo, negandos vizijos laidą, paminėjo lenkų priėmę apdovanojimus, išreiš­ reatą A. Nyką-Niliūną, tiek nai apibūdinamas kaip uni­ jungtys — šėlsmas ir kontem­ principai. valandų, iš sielos ilgesio, vie- profesorių Aleksandrą Geišto­ kė patys laureatai? Štai svar­ kitus egzodo intelektualus, ki­ versaliausias mūsų kompozi­ pliacija, skausmas ir palaima, Apie profesorių Donatą natvinės išpažinties, atsivėri­ rą, Julijų Bardachą, Vokietijos biausios mintys. tus šeštadienio priedo skaity­ torius. Jo rankai paklūsta lengvabūdiškumas ir vidinė Sauką ir jo knygą Fausto mo ir nusiraminimo”. istorikus Helmutą Olkę, Kwe- Tekstilininkas Feliksas tojus. opera, simfoninis veikalas, ka­ sukauptis, intymumas ir dra­ nesuradau dlinburgo analų saugotoją dr. amžiaus epilogas Jakubauskas: „Šis aukštas merinės muzikos žanras, cho­ matiškumas, sarkazmas ir taiklesnių žodžių, kaip,;kltos Loašą ir kitus, padėjusius mano kūrybos įvertinimas la­ rinė kantata, kūrinys etnogra­ nuoširdumas. profesorės, maloniai talkinin­ gauti iki tol mūsų neturėtą bai įpareigoja, bet kartu ir su­ finiams ansambliams, dainos Tekstilininką Feliksą Ja­ kavusios mums šioje ,/byloje”, analą, kuriame pirmą kartą vaikams, muzika teatrui ir ki­ teikia tvirtybės bei įkvėpimo kubauską taikliausiai galima — Vandos Zaborskaitės įžval­ aptiktas beveik prieš 1000 nui, dailės instaliacijoms, tolesnei kūrybai. Kai jauti, būtų apibūdinti kaip eksperi­ ga. metų paminėtas Lietuvos var­ džiazo festivaliams... Didelė kad tavo geriausi darbai dar mentuojantį klasiką. Tokį tei­ Tokios knygos, kaip Fausto das. kompozitoriaus patirtis (yra nesukurti, tada gali vėl ir vėl ginį patvirtina jo gobelenai — amžiaus epilogas rašomos visą Ko gero didžiausią įspūdį parašęs muziką daugiau kaip sėsti prie savo audimo staklių tradiciškai nuausti, primenan­ gyvenimą — kaupiant erudi­ paliko poeto Marcelijaus Mar­ šimtui spektaklių) leidžia jam ir dirbti... Tuomet, kai tave tys senųjų meistrų kilimus, ciją, literatūrinę ir gyveni­ tinaičio, sakyčiau, poetine pro­ surengti unikalius, nenusako­ užburia kūrybos džiaugsmas, bet naujoviškos tematikos ir mišką patirtį, jos randasi iš za išsakyta gili, nuoširdi, kiek­ mo žanro pasirodymus, ku­ gyvenimas tampa prasmingas, plastinės išraiškos. susikaupimo ir atsakomybės, vieno sielos gelmes suvirpi­ riuose sutinkame muzikuo­ o pasaulis atsiveria savo ste­ Jau pora dešimtmečių, kai didžiulėmis proto ir valios pa­ nanti, kalba. Matyt, ji įspūdį jančius personažus su kau­ buklinga pilnatve. menininkas su savo darbais stangomis. Jų ieškojimo iš­ paliko ir prezidentui V. Adam­ kėmis, užgriūva siurrealis- Savo kūriniuose visada sten­ dalyvauja tarptautinėse paro­ eities plotmė yra goethiškasis kui. M. Martinaičiui įteikęs tiška scenografija, elektroni­ giausi kalbėti paprasta, vi­ dose. Nuo 1988 m. jo kūriniai pasaulis, jose atsiskleidžianti apdovanojimą, jis nuoširdžiai nių skambesių lavina, radijo siems suprantama ir artima eksponuoti Lodzėje, Kyoto, vidinė saviugdos jėga, populia- su juo pakalbėjo. triukšmas ir fejerverkai... jausmų kalba, kuri kildavo iš Budapešte, Bratislavoje, Min- riškumas — kaip visos asme­ Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Savo režisuojamose garsinėse mano vidinių būsenų. Esu dė­ Donatas Sauka. neapoly, Pitsburge (čia pra­ nybės gaivinantis principas; „dramose” neretai į sceną kingas savo mokytojams, ku­ ėjusiais metais už kilimą Lie­ Faustas, kaupiantis viso gyve­ Apskritai, šiemetinės Nacio­ išeina jis pats, atlikdamas pa­ rie formavo mano meninį pa­ Keramikė Aldona Jonuš­ tus saulėtoje pievoje dailinin­ nimo kaip nuolatinio, nepabai­ nalinės kultūros ir meno pre­ grindinio personažo vaidmenį. saulį. Gerus žodžius norėčiau kaitė-Šaltenienė: „Esu dė­ kas įvertintas pagrindiniu pri­ giamo tapsmo dvasinę ener­ mijos, mano supratimu, nuo Viename reikšmingiausių sa­ tarti kompozicijos dėstytojai kinga likimui, kad tapau kera­ zu). Vien 1998 m. F. Jaku­ giją ir išmintį „Stirb und ankstesniųjų išsiskiria naujų, vo kūrinių operoje Pamoka (li­ Filomenai Ušinskaitei, tapyto­ mike. Aš jaučiu ir suvokiu erd­ bauskas dalyvavo 15 parodų. vverde!” — Numirk ir tapki! dar nepramintų meno kelių, bretas paties kompozitoriaus jai Janinai Pleškūnienei, o vinį meną geriau... Kūryba — kaip modernesnių išraiškos prie­ Jo kūrinių rasime Lietuvos būties gilusis princi- taip pat Dailės instituto dės­ man yra kaip malda, kaip pagal E. Ionesco dramą) V. pas. monių drąsiai ieškančių kūrė­ Dailės, Lietuvos Istorijos ir et­ tytojams — Vladui Daujotui, išpažintis... Bartulis sumaniai diriguoja jų rėmimu ir pripažinimu. Tai nografijos, Kauno M. K. (Nukelta į 3 psl.) prisiminti Rimtautą Gibavi- Mano sukurti žvėrys gyvena keistam „virtualiam