WINTER UKIUQ 2014 ᐅᑭᐅᖅ

ᑲᑎᒍᒃ ᐊᖓᔪᖅᑳᑉ-ᑐᖏᓕᐊ

Meet the Vice-president

Okakatigilogo Tuklea Ikhivaotaleom ᑎᑎᕋᖅᑐᑦ PUBLISHER TAEGOAGAKHALEOKTI ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᑦ Tunngavik Inc. Nunavut Tunngavik Timeoyok

ᑐᓂᓯᖃᑕᐅᔪᑦ CONTRIBUTORS TUNIHIYOTIKAKTUN ᖃᓄᖅ ᐃᓱᒪᒋᕕᐅᒃ ᐅᖃᓕᒫᒐᕗᑦ, ᓇᓃᓕᖅᐱᑕ ? ᔩᓂ ᐋᕆᐊᒃ-ᑯᓪᓗᐊᓕᒃ Jeannie Arreak-Kullualik Jeannie Arreak-Kullualik ᐊᔾᔨᖁᑎᖃᖅᑮᑦ, ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ ᐅᓂᒃᑳᑦᓴᖃᖅᑭᑦ, ᐅᖃᐅᓯᑦᓴᖃᖅᑭᓘᓐᓃᑦ ᑖᒃᑯᓄᓐᖓᕋᔭᖅᑐᓂᒃ? ᓲ ᐹᓪ Sue Ball Sue Ball Bernadette Dean Bernadette Dean ᐊᐅᓪᓚᑎᓪᓗᒋᑦ ᐃᓱᒪᒋᔭᑎᑦ ᐃᓱᒪᒃᓴᕐᓯᐅᕈᑎᒃᓴᓘᓐᓃᑦ ᓇᓃᓕᖅᐱᑕ ᒨᖃᓯᐅᑎᓇᓱᐊᕐᓂᐊᕐᐸᕗᑦ. ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ Edna Elias Edna Elias What do you think about our magazine, Naniiliqpita ? ᐋᓐᑐᕇ ᕕᓕᐅᕆᑎ Andrea Flaherty Andrea Flaherty Do you have photographs, or ideas for stories or columns? ᐋᐳᓖᓇ ᒪᑭᔨᒐᖅ Appolina Makkigak Appolina Makkigak Elizabeth McClintock Elizabeth McClintock Send us your thoughts or ideas, and we’ll try to include them in Naniiliqpita . ᐃᓕᓴᐱ ᒪᒃᑭᓪᓐᑖᒃ Crystal Mullin Crystal Mull n ᑐᒐᕆᔅᑕᓪ ᒪᓚᓐ i ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ Nunavut Sivuniksavut Nunavut Sivuniksavut Qanuq ihumagiviuk makpigaliugaqqut, Naniiliqpita ? ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᑦ Qikiqtani Association Qikiqtani Inuit Association Piksautiqaqqiit unipkaliugakhanigluuniit? ᔫᑕᐃ ᑐᓄ ᓄᑲᖅᖠᖅ Jutai Toonoo Jr Jutai Toonoo Jr Tuyurlugit ihumagiyahi, ihumakhahi ilautinahuarniaqqaut Naiiliqpita mut. ᑳᑎ ᑕᐅᑐᖏ Cathy Towtongie Cathy Towtongie ᓯᐅᕋ ᑰᓪ Sarah Cole Sarah Cole ᓗᐃᑦ ᕗᕌᓐᓯᔅ Lloyd Francis Lloyd Francis ᐹᓪ ᒪᓕᑭ Paul Malliki Paul Malliki James T. Arreak James T. Arreak NTI Communications Division ᔭᐃᒥᓯ ᐋᕆᐊᒃ P.O. Box 638, , NU X0A 0H0 ᐃᓄᒃᑎᑑᓕᕆᔩᑦ TRANSLATORS NUPTIGIYIN h (867) 975-4900 ᕇᐱᑲ ᒪᐃᒃ Rebecca Mike Rebecca Mike n (867) 975-4943 ᓂᕈᓂᑲ ᑐᕐᕗ Veronica Dewar Veronica Dewar Elisapee Ikkidluak Elisapee Ikkidluak k 1-888-646-0006 ᐃᓕᓴᐱ ᐃᑭᓪᓗᐊᖅ ᒥᐊᓕ ᑲᐅᓲᓂ Mary Kaosoni Mary Kaosoni [email protected] ᐋᓚᓐ ᒪᒃ Hᐊᒐᖅ Allen Maghagak Allen Maghagak ᔫᐅ ᐅᑐᖅᑭᐊᖅ Joe Otokiak Joe Otokiak

ᐊᖅᑭᒋᐊᖅᓯᒪᔭᖏᑦ EDITED BY IHOAKHAEYI ᑎᑎᖃᖅᐃᑦ Kerry McCluskey Kerry McCluskey www.tunngavik.com ᑭᐅᕆ ᒪᑲᓪᔅᑭ

ᔭᐃᒻᔅ ᐃᑦᑐᓗᒃ ᓂᕈᐊᖅᑕᐅᑲᓐᓂᓚᐅᖅᑐᑦ ᐊᖓᔪᖅᑳᑉ-ᑐᖏᓕᐊᓄᑦ ᑎᓴᑉᐸ 8, 2014. ᐊᑕᓂᐊᖅᑐᖅ ᐱᔨᑦᑎᕋᕐᓗᓂ ᑎᑭᐅᑎᓗᒍ 2018 ᐅᑭᐅᖓᓄᑦ. ᐊᔾᔨᓕᐅᖅᑕᐅᔪᑦ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᓐᓄᑦ. James Eetoolook was re-elected vice-president of NTI on Dec. 8, ᓴᓇᔭᐅᔪᑦ ᐊᒥᓱᓕᐊᖑᓪᓗᑎᓪᓗ ᐊᔮᔭᒃᑯᑦ ᓂᐅᕐᕈᑎᖃᖅᑏᑦ ᑐᓴᐅᒪᖃᑦᑕᐅᑎᓕᕆᔨᓪᓗ ᓕᒥᑎᑦ. Produced and Printed by Ayaya Marketing and Communications Ltd. 2014. He will serve until 2018. Photo courtesy of NTI. Hanayait ova Titigalioktait Ayaya Neovigakhalikiot Tohaktitiyit Ltd. James Eetoolook nigoaktaofaaktok NIT-kot Angayokaagata Tok - lianot Kolaisimakvik 8-mi 2014 iniminiinniaktok 2018-gokhiklogo. Piksalioktait NTI-kot.

ᐊᔾᔨᓕᐅᒐᕐᓄᑦ ᓵᓚᒃᓴᕋᓱᐊᕐᓂᖅ Photo Contest Piksaliugagut Akimanahuarutikhak

Do you want the opportunity to have Piksaliugarnik takuyumaviit Nuna vut ᐊᔾᔨᓕᐅᒐᐃᑦ ᓴᖅᑭᔮᖁᓇᔭᖅᐱᐅᒃ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᑕ ᓴᖅᑭᖅᑎᖃᑦᑕᖅᑕᖏᓐᓂ one of your photographs appear in Tunngaviup makpigaliugainnii ᐊᒻᒪᓗ ᖃᕆᓴᐅᔭᒃᑯᑦ ᐃᑭᐊᖅᑭᔾᔪ ᑎᑦᑎᓐᓂ? Nunavut Tunngavik Inc.’s publications qarita uyakkuurvianiluuniit? and on our website? ᓂᕈᐊᖃᑦᑕᓂᐊᖅᑐᒍᑦ ᑕᖅᑭᑕᒫᖅ ᐊᔾᔨᒥᒃ Akimaniaqtuq atauhiq piksaliugak ᓵᓚᒃᓴ ᑎᑦᓯᖃᑦᑕᕐᓗᑕ. ᐊᔾᔨᓕᐅᒐᕆᔭᑦ A winning photo will be chosen each tatqiqhiut tamaat. Piksaliugat piyauk - ᓂᕈᐊᖅᑕ ᐅᑉᐸᑦ ᐊᕐᕌᒍᒥ ᐊᔾᔨᑦᓯᐊᓛᖑ - month. If your photo is chosen as Photo pat akimaluni Piksaliugak Ukiumi, aki - ᓂᖅᐹᒧᑦ ᓵᓚᒃᓴᕈᑎᒋᓗᒍ, ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ of the Year, you will receive a $1,000 maniaqtutit $1,000-mik maningmik. ᓵᓚᒃᓴᐅᓯᐊᕐᓂᒃ ᑐᓂᔭᐅᓇᔭᖅᐳᑎᑦ Piksat Nunavut nunaanik, nunalingnik, $1,000-ᓂᒃ. ᐊᔾᔨᓕᐅᒐᕆᔭᑎᑦ ᓄᓇᐃᑦ cash award. Pictures of Nunavut land - umayunik inungniglu ihumaigyauniaq - www.tunngavik.com ᐊᔾᔨᖏᑦ, ᓄᓇᓖᑦ, ᐆᒪᔪᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓄᐃᑦ scapes, communities, wildlife and peo - tut. ᐃᓱᒪᒃᓴᖅᓯᐅᕈᑕ ᐅᖃᑕ ᐅᔪᓐᓇᖅᐳᑦ. ple will be considered.

ᑖᓐᓇ ᐱᓕᐅᑎᓂᖅ ᒪᑐᐃᖓᔪᖅ Una akimanahuarut angmaumayuq ᐊᐅᓪᓚᖅᑎᖃᑦᑕᕐᓗᒋᑦ ᓵᓚᒃᓴᐅᑎᒋᓇᓱᐊᖅᑕᑎᑦ ᐅᕗᖓ: This contest is open to Inuit enrolled ᐊᑎᖃᖃᑕᐅᔪᓕᒫᓄᑦ ᓄᓇᕗᒻᒥ Nunataqatauhimayunut Nunavut ᐃᑭᐊᖅᑭᔾᔪᑎᒃᑯᑦ ᐊᔾᔨᓂᒃ ᓵᓚᒃᓴᕋᓱᐊᕐᓂᖅ ᓄᓇᑖᕐᓂᕐᒧᑦ ᐊᖏᕈᑎᓂ. under the Nunavut Land Claims Nunatarutaani. Agreement. Entries should be sent to: Website Photo Contest ᑕᑯᒋᐊᒃᑲᓐᓂ ᕈᓐᓇᖅᑕᑎᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃᑯᑦ Takulugu NTI-aip Piksautitit aulaqtitlugit uvunga: ᖃᕆᓴᐅᔭᒃᑯᑦ ᐃᑭᐊᖅᑭᔾᔪ ᑎᖓᓂ See NTI’s website for complete qaritauyakkuurvia Qaritauyakkut Piksaliugagut Akimanahuarut ᒪᓕᑦᑕᐅᔭ ᕆᐊᓖᑦ ᓵᓚᒃᓴᖃᑕᐅᓇ ᓱᐊᕐᓂ - contest details. akimanahuagamut ᐊᕐᓂᕈᕕᑦ ᐅᕙᓃᑦᑐᖅ. 1-888-646-0006 maliganik.

2 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᐃᓗᓕᖏᑦ Table of Contents Talvanetun 4 ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᑕ 5 NTI's Meeting 5 NTI-kon Katimavikhaenik ᑲᑎᒪᕕᒃᓴᖏᓐᓄᑦ ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᒪᔪᑦ Schedule Atoktukhak ᐅᑉᓗᖏᑦ

6 ᐅᖃᐅᓯᑎᑦ! 6 You said it! 6 Ukaktat!

8 ᐅᖃᐅᓯᖏᑦ ᐊᖓᔪᖅᑳᑉ 8 Message from the President 9 Tohaktigyun Ikhivaotalikmin

ᑲᑎᒍᒃ 10 Meet the Okakatigilogo Vice-President Tuklea Ikhivaotaleom 10 ᐊᖓᔪᖅᑳᑉ-ᑐᖏᓕᐊ 10

11 ᓂᕈᐊᕈᑎᕕᓂᓄᑦ ᓴᖅᑭᑦᑐᑦ 11 Election Results 11 Vutiktun Kanogilinigin

13 ᔫᓯ ᐊᒪᐅᔭᖅ ᑯᓱᒐᖅ ᐃᓕᓐᓂᐊᑦᑎ - 13 The Jose Amaujaq Kusugak 13 Jose Amaujaq Kusugak ᐊᖅᑐᓄᑦ ᑐᓂᔭᐅᕙᒃᑐᒥᒃ ᐱᓇᓱᒍᑎ Scholarship Sikuktotun Aetutaoyok

17 ᑐᑭᐊ ᓴᓇᖑᐊᖅᓯᒪᔫᑉ ᒪᓕᒃᖢᒋᑦ The Meaning Behind 18 Tukitagutaoyok the NLCA Monument NLCA-mik Itkaomayun ᓄᓇᕗᒥ ᓄᓇᑖᕈᑎᓄᑦ ᐊᖏᕈᑏᑦ 18

19 ᐊᖓᔪᖅᑳᕆᔭᐅᔪᑦ ᓱᕈᓯᓄᑦ 19 Parental Engagement 21 Agayukaan Upipkaknigin ᐃᓚᐅᑎᑕᐅᓂᖏᑦ

ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᖕᓂᖏᑦ – 27 Women in Action – 28 Aknan Upihimayun – ᐊᑉᓗᕆᐊᕈᑎᑦ ᓂᕆᐅᖕᓂᕐᒧᑦ 2014 Steps of Hope 2014 Aplogeagutin Nahogiya- 27 oyonik 2014-mi

32 ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌ ᖏᑦ 33 Qikiqtani Inuit Association 33 Qigiktani Inuit Katimayiit

34 ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐅᕙᓂ @ 30 35 Nunavut Sivuniksavut @ 30 36 Nunavut Sivuniksavut 30-ni Ukeoni

37 ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐊᐱᖅᑯᑏᑦ 38 Nunavut Sivuniksavut 38 Nunavut Sivuniksavut Apikotin ᐊᒻᒪᓗ ᑭᐅᔾᔪᑏᑦ ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᒪᔪᑦ Q&A Profile Keoyutilo Inuyuhen ᑭᒃᑰᓂᖏᓐᓂᒃ

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 3 ᑐᓐᖓᕕᒃᑯᑦ ᑲᑎᒪᔨᖏᑕ ᑲᑎᒪᕕᒃᓴᒫᖏᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᕐᓄᑦ ᐋᖅᑭᑦᓯᒪᔪᑦ

Year Date ᐅᓪᓗᖓ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᓄᓇᖓᓂ March 25-27 ᒫᑦᓯ 25-27 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᐃᖃᓗᑦᑑᑦᑎᐊᖅ)

2014 ᓯᑉᑎᒻᕙ 2-4 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑭᖅᑖᓘᑉ ᓂᒋᐊᓂ (ᑭᙵᐃᑦ) September 2-4

ᐆᑦᑑᕝᕙ 21-23 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᐃᖃᓗᑦᑑᑦᑎᐊᖅ) October 21-23 i March 17-19 ᒫᑦᓯ 17-19 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᑭᕙᓪᓕᖅ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ)

2015 ᐊᐅᒡᒍᓯ 18-20 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᖁᑦᑎᑦᑐᖅ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) August 18-20

ᐆᑦᑑᕝᕙ 20-22 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᕿᑭᖅᑖᓗᒃ (ᐃᖃᓗᐃᑦ) October 20-22

ᒫᑦᓯ 15-17 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) March 15-17

2016 ᐊᐅᒡᒍᓯ 23-25 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑭᖅᑖᓘᑉ ᓂᒋᐊᓂ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) August 23-25

ᐆᑦᑑᕝᕙ 18-20 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᑭᕙᓪᓕᖅ (ᑲᖏᕐᖠᓂᖅ) October 18-20

ᒫᑦᓯ 21-23 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᑭᕙᓪᓕᖅ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) March 21-23

2017 ᐊᐅᒡᒍᓯ 22-24 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᖁᑦᑎᑦᑐᖅ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) August 22-24

ᐆᑦᑑᕝᕙ 24-26 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᐃᖃᓗᑦᑑᑦᑎᐊᖅ) October 24-26

March 20-22 ᒫᑦᓯ 20-22 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ)

2018 ᐊᐅᒡᒍᓯ 21-23 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑭᖅᑖᓘᑉ ᓂᒋᐊᓂ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) August 21-23

ᐆᑦᑑᕝᕙ 23-25 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᕿᑭᖅᑖᓗᒃ (ᐃᖃᓗᐃᑦ) October 23-25

ᒫᑦᓯ 19-21 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᑭᕙᓪᓕᖅ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) March 19-21

2019 ᐊᐅᒡᒍᓯ 20-22 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᖁᑦᑎᑦᑐᖅ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) August 20-22

ᐆᑦᑑᕝᕙ 22-24 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᑭᕙᓪᓕᖅ (ᑲᖏᕐᖠᓂᖅ) October 22-24

ᒫᑦᓯ 17-19 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) March 17-19

2020 ᐊᐅᒡᒍᓯ 25-27 ᑲᑎᒪᔩᑦ ᕿᑭᖅᑖᓘᑉ ᓂᒋᐊᓂ (ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓛᖅᑐᖅ) August 25-27

ᐆᑦᑑᕝᕙ 20-22 ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᕐᓯᐅᒻᒥᒃ ᑲᑎᒪᓂᖅ ᕿᑎᕐᒥᐅᑦ (ᐃᖃᓗᑦᑑᑦᑎᐊᖅ) October 20-22

4 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 NTI Board of Directors Meeting and AGM Schedule NTIkut Katimayiit Katimatjutikhait ovalo Katimakyuagutikhait Maliktakhat

Type of Kanugitut Meeting Region Ublua Katimaniat Aviktukhimayut

Board Kitikmeot (Cambridge Bay) March 25mit-27mut Katimayiit Kitikmeot (Ikaluktutiak)

Board South Baffin (Cape Dorset) September 2mit-4mut Katimayiit Nigiagani Qikiqtani (Cape Dorset)

AGM Kitikmeot (Cambridge Bay) October 21mit-23mut Katimakyuaktut Kitikmeot (Ikaluktutiak)

Board Kivalliq (TBD) March 17mit-19mut Katimayiit Kivalliq (TBD)

Board North Baffin (TBD) August 18mit-20mut Katimayiit Kananangani Qikiqtani (TBD)

AGM Baffin (Iqaluit) October 20mit-22mut Katimakyuaktut Qikiqtani (Iqaluit)

Board Kitikmeot (TBD) March 15mit-17mut Katimayiit Kitikmeot (TBD)

Board South Baffin (TBD) August 23mit-25mut Katimayiit Nigiagani Qikiqtani (TBD)

AGM Kivalliq () October 18mit-20mut Katimakyuaktut Kivalliq (Kangiklinik)

Board Kivalliq (TBD) March 21mit-23mut Katimayiit Kivalliq (TBD)

Board North Baffin (TBD) August 22mit-24mut Katimayiit Kananangani Qikiqtani (TBD)

AGM Kitikmeot (Cambridge Bay) October 24mit-26mut Katimakyuaktut Kitikmeot (Ikaluktutiak)

Board Kitikmeot (TBD) March 20mit-22mut Katimayiit Kitikmeot (TBD)

Board South Baffin (TBD) August 21mit-23mut Katimayiit Nigiagani Qikiqtani (TBD)

AGM Baffin (Iqaluit) October 23mit-25mut Katimakyuaktut Qikiqtani (Iqaluit)

Board Kivalliq (TBD) March 19mit-21mut Katimayiit Kivalliq (TBD)

Board North Baffin (TBD) August 20mit-22mut Katimayiit Kananangani Qikiqtani (TBD)

AGM Kivalliq (Rankin Inlet) October 22mit-24mut Katimakyuaktut Kivalliq (Kangiklinik)

Board Kitikmeot (TBD) March 17mit-19mut Katimayiit Kitikmeot (TBD)

Board South Baffin (TBD) August 25mit-27mut Katimayiit Nigiagani Qikiqtani (TBD)

AGM Kitikmeot (Cambridge Bay) October 20mit-22mut Katimakyuaktut Kitikmeot (Ikaluktutiak)

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 5 ᐃᓄᐃᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑎᖃᑦᑕᕐᓂᕐᒧᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᕙᓪᓕᐊᑎᑦᑎᓂᕐᒧᑦ ᐆᒃᑐᕋᐅᑎᒋᓪᓗᒍ ᐱᓕᕆᐊᖃᑎᖃᕐᓂᖓᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕌᓂᒃᓯᒪᔪᐃᑦ ᐃᓚᖏᓂᒃ At the Inuit Learning and Development Pilot Project with some of the graduates ... Talavani Ilihaktut ovalo Hanatiligiyut Hivulit Hanayakhat ilanganut inikhimayut ilihaktut ᐅᖃᐅYᓯouᑎ saᑦi!d it! ? ᓱᓇ ᐊᖏᓂᖅᐸᐅᓪᓗᒍ ᐃᓕᑦᓯᔾᔪᑎᒋᓚᐅᖅᐱᓯᐅᒃ Ukaktat! 16-ᓄᑦ ᑕᖅᑭᓄᑦ ILDP- ᓂᒃ ᐱᓕᕆᐊᖃᖃᑎᒋᓪᓗᒋ ᑦ? What was the biggest lesson you learned during the 16-month ILDP? Hunamik angiyut ilihakhimayatit ilihaktitlutit 16mi tatakikhiutini ILDPmi?

ᐃᓕᑦᓯᓚᐅᖅᑐᖓ ᐋᖅᑭᒋᐊᕈᓐᓇᖅᓯᐊᖅᑑᓂᓐᓂᒃ ᐃᓅᓯᕆᔭᐅᔪᒧᑦ ᑕᐃᒪ ᐋᑐᕙᒥᑦ ᑕᒪᐅᖓ ᐅᑎᖅᓯᒪᓕᓚᐅᕋ. ᐊᔪᕐᓇᖃᑦᑕᓚᐅᖅᑑᒐᓗᐊᖅ, ᑭᓯᐊᓂ ᐊᑐᕐᓂᖃᒻᒪᕆᒃᑐᖅ. I learned that I’m very adaptable when I moved back from Ottawa. It was challenging, but worth it. ᐊᒥᓱᑲᓪᓚᒻᒪᕆᐊᓗᖕᓂᒃ ᖃᕆᑕᐅᔭ - ᐃᓱᒪᒃᓴᖅᓯᐅᕈᑎᖃᕋᓱᒃᑐᖓ ᓕᕆᔪᓐᓇᕐᓂᕐᒧᑦ ᐃᓕᑦᑎᓚᐅᖅᐳᖓ, Ilihakhimayunga aalangulaaktunga ᖃᓄᐃᓕᐅᕈᒪᓂᐊᓕᕐᒪᖔᕐᒫ. ᐊᒻᒪᓗ ᖃᓄᖅ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᑭᒃᑯᑐᐃᓐᓇᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᒃᑲᓐᓂᕈᒪᔪᖓ. ᐅᖃᖃᑎᖃᕈᖕᓇᖅᓯᒋᐊᒥᒃ. ᑲᓇᑕᒥ nuutitigama Ottawamit. Akhuunak - ᒥᕐᒍᐃᖅᓯᕐᕕᓕᕆᔨᒃᑯᖏᓂ tuk, kihimi naamaktuk. I’m figuring out what I want to do ᐆᒪᔪᓕᕆᔨᐅᓪᓗᖓ ᐃᖅᑲᓇᐃᔮᖃᓚ - next. I want to go back to school. /JENNA ᐅᖅᓯᒪᒐᒪ ᖁᕕᐊᒋᔭᓐᓂᒃ ᓄᓇᒥ ᔨᐊᓇ ᖃᔮᕐᔪᐊᖅ ᐱᓕᕆᐊᖃᖃᑦᑕᓚᐅᖅᐳᖓ ᐊᒻᒪᓗ KAYAKJUAK Naluhuiliktunga huliyumayunga ᐃᒡᓗᐊᓛᕆᔭᐅᔪᓂᒃ aipaanik. Ilihagiafaagumay unga. ᓴᓗᒻᒪᖅᓴᐃᔨᐅᕙᒃᖢᖓ. /LISA LYTA I learned so many computer skills, ᓖᓴ ᓚᐃᑕ and I interacted with the public. I worked with Parks Canada as a wildlife officer so I got to do things ᐊᓪᓚᒡᕕᖕᒥ I enjoyed like getting out on the ᖃᕆᑕᐅᔭᓂᒃ land and cleaning cabins. ᐊᑐᕐᓗᖓ Ilihakhimayunga amigaitumik kagi - ᐱᓕᕆᐊᖃᕈᓐᓇᓕ - tauyakut ayoikhaitjutikhainik ovalo ᕆᐊᓐᓂᒃ ilaukatigilugit Inuukatitka. Havakhi - ᑕᒪᐃᓐᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᖃᑎᒋᔭᓐᓂᒃ ᐅᒥᐊᕐᔪᐊᒥ ᑕᕆᐅᒥ mayunga Pulaaktiligiyit Kanatami ᖃᓄᖅ ᐱᓕᕆᐊᖃᖃᑎᖃᕈᓐᓇᕆᐊᖅ ᐱᓕᕆᓂᖃᖔᕐᓇᖓ. Umayuligiyinik Havaktit, talvani ᐋᖅᑮᓯᒪᓕᕈᓐᓇᕐᒪᖔᕐᒪ, ᐊᒻᒪᓗ ᐅᕙᓐᓄᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐃᓅᖃᑎᒋᔭᓐᓄᓪᓗ pihimayunga aliagiyamnik, ilaa, Working in an office space while using ᓱᓕᑦᓯᐊᖅᑑᒋᐊᖃᕐᓂᓐᓂᒃ. nunamiilunga ovalo halumaktiklugit a computer instead of working on a iklulia. To create strategic relationships with ship at sea. everyone, and also to be loyal to /DANIEL TAUKIE yourself and everyone else. ᑖᓂᐅᓪ ᑕᐅᑭ Havaklunga titigakvimi atuklugit kagi - Hanalunga uktugutikhainik ilauka - tauyat kihimi havangulunga umiami tigi y akhat tamamik ilakatiit ovalo tagiumi. pitialunga ovamnut ovalo aalanut.

/NASTANIA /PITSIULAQ 6 WINTER UKIUQ 2014 ᓈᔅᑖᓂᐊ ᒧᓪᓕᓐ ᐱᑦᓯᐅᓛᖅ ᓇᒡᓕᖕᓂᖅ ᐅᑭᐅᖅ MULLIN NAGLINGNIQ ᓴᖖᒋᔫᑦᑎᐊᕋᓱᒋᐊᖃᕐᓂᓐᓄᑦ, ᐊᒻᒪᓗ ᐊᓯᒋᔭᓐᓂᒃ ᐱᓕᕆᖃᑎᖃᑦᑎᐊᕋᓱᒋ - ᐊᖃᕐᓂᓐᓂᒃ. Trying to be strong, and coping with others.

Hakugikhinahualunga ovalo nakuugilugit aalat.

/JEAN ᔩᓐ ᐊᕐᓇᖅᔪᐊᖅ ARNAQJUAQ

ᐃᓕᑦᓯᓚᐅᖅᐳᖓ ᐃᓅᖃᑎᒃᑲ ᐃᑲᔪᕈᖕᓇᖅᑎ - ᐊᖅᑑᕙᓐᓂᕐᒪᑕ, ᐊᒻᒪᓗ ᐱᑕᖃᐅᖅᑑᓂᖓᓂᒃ ᐃᓅᖃᑎᒋᔭᑦᑎᓐᓄᑦ ᓄᓇᕗᒻᒥᐅᓄᑦ ᐃᑲᔪᕈᑕᐅᓕᕈᖕᓇᖅᑐᓂᒃ.

I learned that people are willing to help, and there are resources to help our people in Nunavut.

Naluhuiliktunga Inuit ikayugumayut ovalo pikaktuk pitkutikhainik ikayugia - ganik Inuukativut Nunavumi.

/HALEY ᕼᐋᐃᓕ ᐊᓇᕈᐊᖅ ANAWAK

ᒪᑭᒋᐊᒃᑲᓐᓂᕈᓐᓇᕐᓂᓐᓂᒃ. Resilience.

Akhuunaktuk.

/SEAN ᓵᐊᓐ ᓅᐳᓪ NOBLE

ᐅᑕᖅᑭᐅᕈᖕᓇᕐᓂᖅᓴ - ᐅᓕᓚᐅᖅᐳᖓ.

I learned to have more patience.

Ilihakhimayunga kilamiungilunga.

/SCOTTIE MONTEITH ᓯᑳᑎ ᒫᓐᑏᔅ ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 7 ᑐᓴᖅᑕᐅᖁᔭᖏᑦ ᐊᖏᔪᖅᑳᑉ ᑎᑎᕋᖅᑕᖓ ᑳᑎ ᑕᐅᑐᓐᖏ

ᒪᑐᒪᓂ ᐅᑭᐊᒃᓵᖅ, ᓂᐅᕐᕈᓚᐅᕐᓯᒪᒐᒪ ᓂᐅ ᔪᐊᒃᒧᑦ, ᒥᐊᓕᒐᐃᑦ ᓄᓇᖓᓄᑦ. ᐊᑐᓚᐅᕐᓯᒪᙱᑕᓐᓂᒃ ᐊᑐᓚᐅᕐᐳᖓ. ᐃᓄᐃᑦ ᓄᓇᕐᔪᐊᑉ ᐅᑭᐅᖅᑕᖅᑐᖓᑕ ᑲᑎᒪᔨᖏᑕ ᐊᖏᔪᖅᑳᖓᓐᓄᑦ ᑐᒐᐃᓐ ᓯᒥᑦᒧᑦ ᐊᐱᕆᔭᐅᔪᒐᒪ ᐱᓕᕆᔪᓐᓇᕐᒪᖔᕐᒪ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᑦᑕ ᐊᖓᔪᖅᑳᖓ ᑳᑎ ᑕᐅᑐᖏᑦ ᓂᑯᕕᖓᔪᖅ ᓴᓂᐊᓂ ᐊᔾᔨᖑᐊᖓᑕ ᒥᐊᓕᒐᐃᑦ ᐊᖓᔪᖅᑳᖓᑦᑕ ᐳᕌᒃ ᐅᐹᒪ. ᐊᑎᖃᖅᑐᖅ ᐃᒪᓐᓇ ᐳᕌᒃ ᐅᐹᒪ, ᐊᔾᔨᖑᐊᖅ ᓂᕕᖓᔪᖅ ᐅᑯᐊ ᑎᐄᓂᔅ ᓄᓇᕐᔪᐊᕐᒥᐅᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᓇᓗᓇᐃᕆᓂᐊᕐᑎᓪᓗᒋᑦ ᑭᒡᒐᖅᑐᐃᔨᑦ ᑎᑎᕋᕐᕕᐊᓗᐊᓐᓂ ᕚᓯᖕᑕᓐ, ᑏᓰ ᒥᐊᓕᒐᓂ. ᓴᓇᔭᐅᓯᒪᔪᖅ ᑕᒪᕐᒥᑦᑎᐊᒻ ᐱᕙᓪᓕᐊᔪᑦ ᐅᖃᓕᓵᒐᐃᑦ ᐸᐃᑉᐹᖏᓐᓂᒃ ᐅᑯᓇᖓᑦ ᓱᑳᒍᑦ ᐱᕙᓪᓕᐊᔪᓕᐊᕆᕙᒃᑕᖏᑕ ᐅᖃᓕᒫᒐᖏᓐᓂᑦ. ᐊᔾᔨᓕᐅᖅᑕᖓ ᔭᐃᒪᓯ ᐋᕆᐊᒃ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᓄᓇᕐᔪᐊᕐᒥ ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᖏᓐᓂᒃ ᐱᒋᐊᙵᖅᑕᐅᓚ - NTI President Cathy Towtongie stands beside a portrait of US President Barack Obama. ᑕ Named Barack Obama , the portrait hangs in the Danish embassy in Washington, DC. It was ᐅᕐᓯᒪᔪᓂᐅᒃ ᓄᐊᕙᐃᒥ ᑕᐃᓐᓇ ᑎᑎᖅᑲᓚᑦᑖᖅ ᑕᐃᑲᓂ ᐱᓕᕆᐊᕆᔭ - made entirely from newspaper pages from the Chicago Tribune. Photo by James T. Arreak ᐅᒋᐊᓚᐅᑕᖓᓂ. ᐱᖃᓯᐅᔾᔭᐅᖁᓚ ᐅᕐᓯᒪᒐᒃᑭᑦ ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᖏᑦ ᐃᓄᐃᑦ NTI-kot Angayokaagat Cathy Towtongie haniani nanggiktok piksaata Amialikat Angayokaa - ᖃᐅᔨᒪᔭᑐᖃᖏᓐᓂᒃ ᖃᐅᔨᒪᓂᖃᖅᑐᑦ. gata Barack Obama. Atia Barack Obama , taamnagook piksa nivinggayokt Danish-gonighak - taoyot titigakvikyoanggani Washington, DC-mi. Hanakiyaohimayok tihagaghalioktiti ᐃᓄᐃᑦ ᐃᓐᓇᕆᔭᕗᑦ ᐃᓅᓚᐅᕐᒪᑕ ᑮᓇᐅᔭᓕᐅᕈᑎᒃᓴᓂ ᐊᒻᒪ makpigaagotaini Chicago Tribune-gonighaktaoyomi. Piksalioktaa James T. Arreak ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ ᐱᑕᖃᖅᑎᓐᓇᒍ. ᐊᓐᓇᐅᒪᓯᒪᒻᒪᑕ ᖃᐅᔨᒪᓂᕐᒥᓂᒃ ᐊᑐᖅᖢᑎᒃ ᒪᑯᓂᖓ ᐊᐳᑎᒥᒃ, ᓯᑯᒥᒃ ᐊᒻᒪ ᓄᓇᒥᒃ ᓂᒡᓚᓱᒃᑲᐅᓂᕐᐸᖑᔪᒥᒃ ᓂᕋᓐᓇᒋᑦ. ᓴᓪᓗᑕᐅᓯᒪᒻᒪᑦ ᑕᒪᓐᓇ. ᑯᕆᔅᑕᐳ ᑲᓚᒻᐸᔅ ᐊᓯᐅᓯᒪᓚᐅᕐᑐᖅ. ᓄᓇᕐᔪᐊᕐᒥ. ᖃᐅᔨᒪᓂᖃᓚᐅᕐᒥᒻᒪᑕ ᐅᑉᓗᕆᐊᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᐅᑉᓗᕆᒐᓴᔾᔪᐃᑦ ᓇᓂᓯᕋᓐᓂᖅ ᐊᑐᖅᑕᐅᕙᓚᐅᕐᓯᒪᔪᖅ ᓄᓇᒥᒃ ᐋᑦᑎᕆᒍᑕᐅᔪᒪᓪᓗᓂ, ᐊᐅᓚᓂᖏᓐᓂᒃ ᓄᓇᒋᒐᒥᔾᔪᒃ. ᐅᓪᓗᕆᐊᓂᒃ ᖃᐅᔨᒪᒍᑎᖃᖅᐸᓚᐅᕐᑐᑦ ᐊᒻᒪ ᖃᓪᓗᓈᙳᖅᑎᑕᐅᓇᓱᐊᕈᑕᐅᑉᓗᓂ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᐊᐅᓚᑦᑎᒍᑕ - ᐊᒻᒪᓗ ᐅᑉᓗᕐᓯᐅᑎᖏᑦ ᑕᖅᑭᒥᒃ ᒪᓕᒃᑐᑎᒃ. ᐅᒍᒪᓪᓗᓂ ᐃᓅᓯᑦᑎᓐᓄᑦ. ᓱᓕᔪᖅ ᓂᑯᕕᖓᒍᑎᒋᔭᕆᐊᖃᕋᑉᑎᒍ. ᐅᑉᓗᒥ, ᐅᓕᖅᑐᖅ, ᐅᖃᖅᑐᖃᖃᑦᑕᕐᓯᒪᒻᒪᑦ ᐃᓐᓇᕆᔭᑦᑕ ᑲᙳᑦᑎᓚᐅᕋᒪ ᐃᖅᑲᓇᐃᔮᒃᑯᑦ ᐊᒻᒪ ᐅᕙᖓ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᑲᓇᑕᐅᑉ ᖃᐅᔨᒪᓂᖏᑦ ᐊᑑᑎᖃᙱᓐᓂᕋᖅᑕᐅᓪᓗᓂ ᐅᑉᓗᒥᒧᑦ. ᑕᒪᓐᓇ ᒐᕙᒪᒃᑯᑐᐊᖏᑦ ᓄᓇᕐᔪᐊᓕᒫᒥ ᓄᓇᓕᓕᒪᓂᒃ ᓈᖕᒪᓴᓚᐅᙱᒻᒪᑕ ᐃᓱᒪᖃᑎᒋᙱᓇᒃᑯ. ᐊᑐᕈᓐᓇᕋᑦᑎᒍᓱᓕ ᖃᐅᔨᒪᓂᖏᑦ ᓯᕗᓂᐊᒍᑦ ᖃᐅᔨᒪᑎᑕᐅᕙᒌᓐᓂᒃᑯᑦ ᐊᖏᕐᓂᕐᒥᒃ ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᒍᑎᒥ ᐊᓐᓇᐅᒪᔾᔪᑎᒋᓗᒋᑦ ᐊᒻᒪ ᐃᓅᖃᑎᒌᒃᑎᐊᕈᑕᐅᔪᓐᓇᕐᖢᑎᒃ. ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᓄᑦ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᓄᑦ. ᐃᑦᑕᕐᓂᓴᒻᒪᕆᓐᓂᒃ ᐅᖃᐅᓯᑐᖃᓂᒃ ᐱᑕᖃᕐᒪᑦ ᐅᓂᒃᑲᐅᓯᒃᑯᑦ ᐱᒡᒍᑎᓗᒋᑦ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃᑯᑦ ᑲᑎᒪᔨᖏᑦ, ᐊᑦᑕᓇᖏᑦᑐᒦᖁ ᓇᖅᐳᓯ ᐆᒪᑎᑕᐅᓯᒪᔪᓂᒃ. ᐆᑦᑑᑎᖃᓐᓂᐊᕐᕋᒪ. ᐅᖃᕈᓯᖅᑕᖃᕐᒪᑦ ᐃᒪᓐᓇ ᐊᒻᒪ ᖁᕕᐊᓱᒃᑎᐊᖁᓇᕐᐳᓯ ᕿᑲᓐᓇᑎᓪᓗᒍ. ᐱᑦᑎᐊᖃᑦᑕᐅᑎ ᕙᒋᒃᓯ ᐊᒻᒪ ᐃᕐᖏᓐᓇᖅ ᐃᓚᓐᓈᑖᕆᑦᑕᐅᑎᒋᒍᓐᓂ, ᐊᑭᕋᕇᓕᕈᒫᖅᑐᓯᒃ. ᑲᒪᒋᑦᑎᐊᕐᓗᒋᑦ ᐅᕙᒍᔭᑎᑦ ᐃᓚᔮᑎᓪᓗ ᐊᒻᒪ ᓄᓇᖅᑲᑎᒋᔭᑎᑦ. l ᐊᓯᐊᓂᑦᑕᐅ ᐆᒃᑑᑎᒋᓗᒍ ᓇᓪᓕᓐᓂᖃᓪᓚᑦᑖᕈᓐᓂ ᕿᑐᓐᖓᕆᔭᓐᓄᑦ ᕿᐱᓗᖃᑦᑕᕆᐊᖃᖅᑕᐃᑦ. ᐊᒻᒪᓗ ᖃᓄᐃᓕᐅᖅᑕᐅᒐᓗ ᐊᕈᕕᑦ ᐊᑭᒋᐊᖅᐸᓂᐊᙱᑦᑐᑎᑦ, ᑕᐃᒪᐃᓕᖓᐅᑎᑐᐃᓐᓇᕐᓗᒋᑦ, ᐃᒻᒥᓂᒃ Message from the President ᓴᓐᓇᑎᔪᑦ, ᑖᓐᓇᓗ ᐃᒪᓐᓇ ᑐᑭᖃᖅᐳᑦ ᐃᒻᒥᓐᓄᑦ ᓴᓇᔪᑦ BY CATHY TOWTONGIE ᖃᓄᐃᓕᔾᔪᑎᒃᓴᒥᓂᒃ. ᐅᖃᐅᔾᔪᕐᑕᐅᕙᓚᐅᕋᒪ ᐊᖏᔪᖅᑳᒃᑲᓄᑦ ᑭᐅᒫᖃᑦᑕᖁᔭᐅᓇᖓ ᐊᒻᒪ his fall, I travelled to New York City. It was quite an experience. I was asked by Inuit Circumpolar Council ᓈᓚᑐᐃᓐᓇᖃᑦᑕᖁᔭᐅᓪᓗᖓ ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ ᖁᔭᒋᑐᐃᓐᓇᖔᕐᓗᒋᑦ Canadian President Duane Smith to work on the United ᐅᖃᐅᔾᔨᓂᖏᓐᓄᑦ ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ ᖃᓄᐃᓕᐅᕆᓂᖏᓐᓄᑦ, ᐱᐅᒐᓗᐊᕐᐸᑦ Nations Declaration on the Rights of Indigenous Peo - ᓈᒻᒪᖏᒃᑲᓗᐊᕐᒃᐸᓘᓐᓃᑦ. ᐊᑭᒋᐊᕋᓱᓚᐅᕐᓯᒪᖁᔭᐅᓇᖓᓗ. ᐊᖏᔪᖅᑳ - T ples that started in Norway where the actual document was ᑎᓐᓂᒃ ᑕᐃᒪᓐᓇ ᑐᓵᕙᓚᐅᕐᑐᒍᑦ. ᐋᓐᓂᖅᑕᐅᒍᑉᑕ ᐊᔪᓐᓇᖏᑦᑎ ᐊᖅᑐᖅ worked on. I wanted to include rights for traditional knowledge ᐅᖃᐱᓗᒍᓐᓇᑎᐊᕐᑐᒍᑦ. ᓴᙱᔪᒻᒪᕆᐊᓗᐃᑦ ᐅᖃᐱᓗᒍᓐᓇᖏᑦᑐᑦ. ᑕᒪᓐᓇ holders. ᓴᙱᓂᖅ ᓴᙱᓂᕐᓚᑦᑖᖑᔪᖅ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᓐᓇᐅᒪᔾᔪᑎᒋᓯᒪᔭᖓ. ᐃᓄᐃᑦ Our Inuit Elders lived during a time in which economics and money did not exist in Inuit society. They survived using their ᓯᕗᓕᖃᕐᒪᑕ ᖃᖓᓂᓵᓗᓂᒃ ᐃᓕᖅᑯᓯᓕᓐᓂᒃ. knowledge of the snow, ice and land in the most extreme re - ᓂᐅ ᔪᐊᒃᒦᒃᑐᖓ ᐅᖃᓪᓚᒍᓐᓇᕐᑎᑕᐅᔪᒐᒪ 3 ᒥᓂᑦᒥᑦ. ᑕᐃᒃᑯᐊ gions of the world. The knowledge they hold included the total ᐱᓕᕆᖃᑎᒌᒃᑐ ᐊᑐᓕᕐᑎᑦᓯᓂᕐᒥᒃ ᐅᖃᐅᑎᔭᒃᑲ ᐃᓄᐃᑦ ᓇᓂᔭᐅᓯᒪ - cosmology of the universe in which they inhabited. They relied X on the stars and their calendar was based on the moon. 8 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 Today, some individuals say that the knowledge of our Inuit Elders is not relevant in today’s world. I disagree with this. Tohaktiyun Ikhivoatalikmin We can still use that knowledge for survival and for social con - CATHY TOWTONGIE-MIN trol. There are ancient sayings which have been passed on through generations of Inuit. I will give examples. One proverb keakhak, aolaakhimayoga New York City-mun. Kaoyi - says if you are immediate friends with a person, you will be - nateaktok. Apigiyaohimagama Inoen Ukeoktaktomi come enemies later on. Another example is true love means Katimakyoaktin Kanatami Ikhivaotaleom Duane saying no to your child at times. Another one is no matter what Smith havaagiyaagani Hilakyoami Katimakyoaktin a person does to you do not seek revenge, just let them be, U Okaohigiyaanik uvuna Ihumakhutaenik Nunakakaktun Inoen sanaantijutt, which means they are working or causing things aolaktigeaktok Norway-mi makpigaan havaagiyaoniginik. to happen to themselves. Ilaopkaeyomayoga ihumakhutaenik igilgaan kaoyimayaenik I was disciplined by my parents never to speak back and to tigumeaktun. just take what people said to me or thank them for their words Inoen Iniknigiyavun inutkoaguktun akoaktulo. Inuhimayun or their actions, whether it was positive or negative. Never ever manikhakheogutikagitilugo manenakniklunen Inoen inuheni. seek revenge. We heard this from our parents. It is so very easy Anakhimayun atokhutik kaoyimayaminik apunmik, hikumik to lash out when we are hurt. It takes a strong person not to nunamiklo kayoknakpeaktomi nunami ilagani hilakyoam. lash out. This is the true strength which Inuit used to survive. Kaoyimayatik tigumeaktean ilakaktun tamaan kilak hilagiyatik Inuit come from an ancient culture. inuvigiyatilo nunan. Atokpaktun uplogeanik tatkikheotalo In New York I was allowed to speak for three minutes. I told piyotikaktok tatkikmik. the working group on implementation that Inuit were not dis - Uplomi, ilagin inoen okaktun kaoyimayaen Inoen Inutkutipta covered. That is a lie. Christopher Columbus was lost. The doc - atuknikagitugiyaen uplomi hilakyoami. Agigitaga una. trine of discovery was used to take land, to colonize Inuit and Atokhimaalaktakun kaoyimayaen anaotikhan inoelo monagi - take control of our lives. We need to stand on the truth. I was yuhihaenik. Ukoa igilgaan okaohen okaohigiyaovaktun surprised and embarrassed professionally and privately that inukatigenun Inoenaknun. Okaohigilago ima. Ataohik okaohik the Government of Canada was the only nation that had diffi - ilanagiligaalakniguknik inuk, kigoagun akigaktutilikneaktutik. culty with Free Prior Informed Consent in the Declaration of Unataok ilomuktok pikpagiyun kigiyaagani nutagagiyan ilaani. the Rights of Indigenous Peoples. Aalataok kanogileogaloakan inuk iliknun akineaktaelotin, On behalf of the NTI Board of Directors, I wish you all a hugihoeklogin, hanatiyun, tukikaktok hanayun pipkaeyulunen safe and happy holiday season. Be good to one another and hunaniklikaa inmiknun. make sure you care for your families and your community Okaoyuktaoyoga agayukaamnin koegitaamni ihomage - members. l naklogin kiheani inoen okaohen uvamnun koyagilogilunen okaohenik piyuheniklunen, ihoakan ihoetpalunen. Akineakta - elilotin. Tohakhimayavun ukoa agayukaaptiknin. Ayoknaetok akineageami anigaagapta. Hakugitok inuk akineagitok. Una ilomuktuk hakugiknik Inoen atoktaan anageamikni. Inoen kaehimayun igilgaan ilitkohenin. New York-mi okakvikaktitaoyoga pigahuni mineoyuni ilae - nani igaakneom. Okaotiyatka ihoakhaeyin atokpaleanigagun ukoa Inoen pikitaogitun. Una ikutaoyok. Christopher Columbus ulamnaohimayok. Ilitokhaknik pakitaoyonik atoktaoyok akhaagutaoyaagani nunanik, aheanik ilitkohikaligeagani Inoen ataniktoliklogilo inuyutivun. Nagigeakaktogun ilomuktomi. Akliguhuktoga kanguhukhugalo ayoginimni nanminiklo ukoa Kavaman Kanatami inutoaguyun hilakyoami ayokhaotikaktun Inumamigun Koayimayamiknik Agigunmik Ilitagiteakniganun Ihumakhutaen Nunakakaktun Inoen. ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᑦᑕ ᐊᖓᔪᖅᑳᖓ ᑳᑎ ᑕᐅᑐᖏ ᐃᓚᐅᔪᖅ ᐃᖅᑲᐅᒪᓂᐅᔪᓂᑦ ᐃᓗᕕᐊᓂ Kivgaktoklogin NTI-koni Katimayini Hivolikhoktin, tamavi ᖃᐅᔨᒪᔭᐅᖏᑦᑐᒥᑦ ᑭᓇᐅᖕᒪᖔᑦ ᐅᓇᑕᖃᑕᐅᓯᒪᔪᖅ ᐅᓇᑕᖅᑐᒃᓴᐅᑉ ᑭᖑᓂᐊᒍᑦ ᖁᑭᐊᔪᖃᓚᐅᖅᑎᓪᓗᒍ ᑐᖁᑕᐅᓪᓗᓂ ᑯᐊᐳᕆ Nathan Cirillo. ᐊᔾᔨᓕᐅᖅᑕᖓ ᔭᐃᒪᓯ ᐋᕆᐊᒃ aniknaetomik kuveanaktomilo halatekovavi kuveahoknaktil - NTI President Cathy Towtongie participated in the memorial ceremony at the Tomb of the ogo. Piteagutilohi avanmun monagiteayavatilo ilagiyatin Unknown Soldier in Ottawa following the shooting death of Cpl. Nathan Cirillo. Photo by nunagiyaknilo inukatigiyatin. James T. Arreak l NTI-kot Angayokaagat Cathy Towtongie participatedpikataoyok ehomagiyaoninggagot okaotikaktillogit Totkioviohimayoni taimani anggoyagiakhimayot kitookmagaagita elihimaya - onggitok Ottawa-mi Cpl. Nathan Cirillo hikoktaolgaaktillogo. Piksalioktaa James T. Arreak ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 9 ᑲᑎᒍᒃ ᐊᖓᔪᖅᑳᑉ-ᑐᖏᓕᐊ Meet the Vice-President Okakatigilogo Tuklea Ikhivaotaleom

ᔭᐃᒥᓯ ᐃᑦᑐᓗᒃ ᓂᕈᐊᖅᑕᐅᔪᖅ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃᑯᑦ ᑎᒥᖓᑕ ᐊᖏᔪᖅᑳᑉ ᑐᖏᓕᐊᓄᑦ

ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃ ᑎᒥᖓᓄᑦ ᓂᕈᐊᖅᑐᓕᕆᔩᑦ ᐊᖏᔪᖅᑳᖓᑦ ᓈᓐᓯ ᖃᕆᑕᖅ − ᓕᓐᑎᐊᓪ ᑐᓴᖅᑎᑎᖅᑲᐅᔪᑦ ᑖᓐᓇ ᔭᐃᒥᓯ ᐃᑦᑐᓗᒃ ᓂᕈᐊᖅᑕᐅᖕᒪ ᐊᖏᔪᖅᑳᑉ ᑐᖏᓕᓐᐊᓄᑦ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃᑯᑦ ᑎᒥᖓᓄᑦ ᓂᕈᐊᓐᓂᖃᖅᑎᓪᓗᒋᑦ. ᔭᐃᒥᓯ ᐃᑦᑐᓗᒃ ᑐᖏᓕᕆᓂᐊᖅᑕᖓ ᐊᖏᔪᖅᑳᑉ 2018, ᑎᑭᓪᓗᒍ. ᔭᐃᒥᓯ ᐃᑦᑐᓗᒃ ᑲᑎᒪᔨᐅᖃᑕᐅᓂᐊᕐᒥᔪᖅ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃᑯᑦ ᑎᒥᖓᑕ ᓯᕗᓕᖅᑏᑦ ᑲᑎᒪᔨᕋᓛᖏᓐᓄᑦ, ᑲᑎᒪᔨᖏᓐᓄᑦ, ᐊᒻᒪ ᐃᒃᓯᕙᐅᑕᕆᔭᐅᓂᐊᖅᖢᓂ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃᑯᑦ ᑎᒥᖓᑕ ᐃᓅᓯᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᐊᒻᒪ ᐱᖅᑯᓯᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᖃᐅᔨᒪᔨᒋᔭᐅᓪᓗᑎᒃ James Eetoolook ᑲᑎᒪᔨᕋᓛᖏᓐᓄᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓄᐃᑦ ᐆᒪᔪᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᕙᑎᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᖃᐅᔨᒪᔨᖏᑕ ᑲᑎᒪᔨᕋᓛᖏᓐᓄᑦ. Vutiktaoyuk NTI-kuni ᑕᒡᓚᔅ ᐊᒡᒑᖅ (ᐃᒡᓗᓕᒑᕐᔪᖕᒥᐅᑕ), ᔭᐃᒥᓯ ᐃᑦᑐᓗᒃ (ᑕᓗᕐᔪᐊᕐᒥᐅᑕᖅ), ᐊᒻᒪᓗ Tukleanun ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ (ᐃᖃᓗᖕᒥᐅᑕ) ᐆᒃᑐᕐᑐᐃᓐᓇᐅᕗᑦ ᐊᖏᔪᖅᑳᑉ ᑐᖏᓕᖓᓄᑦ. ᓂᕈᐊᕆᐊᖅᑐᖅᑐᑦ 31 ᐳᓴᖑᓚᐅᖅᑐᑦ. ᐃᓄᐃᑦ ᑲᓇᑕᒥᐅᑕᐅᔪᑦ, 16 ᐅᖓᑖᓄᓪᓗ Ikhivaotaleom ᐅᑭᐅᓖᑦ, ᐊᒻᒪᓗ ᐊᑎᓕᐅᖅᑕᐅᓯᒪᔪᑦ ᓄᓇᕘᒥ ᓄᓇᑖᕈᑎᐅᓯᒪᔪᑦ ᐊᖏᕈᑎᖏᑎᒍᑦ Nunavut Tungavik Timeoyumi Ataniloak Vutikto - ᓂᕈᐊᕈᓐᓇᕐᑎᑕᐅᓚᐅᕐᐳᑦ ᓂᕈᐊᓐᓇᑎᓪᓗᒍ. likiyini Nancy Karetak-Lindell okaktok una James ᑖᒃᑯᐊ ᐃᓛᒃᑯᖓᓕᖅᑎᑦᓯᒪᓪᓗᑎᒃ ᓂᕈᐊᕈᑎᒥᓃᑦ ᖃᐅᔨᒋᐊᖅᑕᐅᔪᓐᓇᖅᐳᑦ Eetoolookk vutiktaoyok tukleanun ikhivaotaleom ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃᑯᑦ ᖃᕆᑕᐅᔭᒃᑯᑦ ᑐᕌᕈᑎᖓᓂ. l NTI-kuni vutiktilogin. Eetoolook inikakneaktok tukleani ikhiva - otaleom 2018-mun. Eetoolook inikakneaktoklo NTI-kon atanguyan kamitigiyaani, Katimayini James Eetoolook Re-elected Hivulikhoktini, ikhivaotaolonilo NTI-kon Inoen Inuhenik Ilitkoheniklo Pivaleanikun Ihomakhakhe - NTI Vice-President oktin Kamiteoyomi Inoelo Angutikhalikiyin Avataoyomiklo Ihomakhakheoktin Kamiteoyomi. Nunavut Tunngavik Inc. Chief Returning Officer Nancy Karetak-Lindell Douglas Aggark (Igluligaayukmin), James announced that James Eetoolook was re-elected vice-president of NTI Eetoolook (Taloyoamin) unalo Jesse Mike in the election. (Ikaloknin) tamakmik uktuktun inikhaanun Eetoolook will serve as vice-president until 2018. Eetoolook will also tukleata ikhivaotaleom. serve on NTI’s executive committee, Board of Directors, and as chair of Vutiktun kaveonigin kanitoani 31 posanguyun NTI’s Inuit Social and Cultural Development Advisory Committee and amigaenigin. Inoen Kanatameotan, 16-nik the Inuit Wildlife and Environment Advisory Committee. ukeokaktun avatanulo, ilaoyun ilaolaaktulo Douglas Aggark (Chesterfield Inlet), James Eetoolook (Taloyoak) Nunavumi Nunataknikun Agikatigegutaoyomi and Jesse Mike (Iqaluit) all competed for the position of vice-president. vutilaktun vutiknaktilogo. The voter turnout was approximately 31 per cent. Inuit who are Tamatkeomayok kanoginiga vutiktun kahaktun Canadian citizens, 16 years of age and older, and enrolled or eligible NTI-kon kagitaoyami kungealeogaeni. l to enroll under the Nunavut Land Claims Agreement were permitted to vote in the election. A complete breakdown of the elections results is available on the NTI website. l

10 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᓂᕈᐊᕈᑎᕕᓂᓄᑦ ᓴᖅᑭᑦᑐᑦ Election Results Vutiktun Kanogilinigin

ᑕᒡᓚᔅ ᐊᒡᒑᖅ ᔭᐃᒥᓯ ᐃᑦᑐᓗᒃ ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ Douglas Aggark James Eetoolook Jesse Mike

16 72 105 193 ᐃᒃᐱᐊᕐᔪᒃ/ Arctic Bay/Ikpeakyok / 17 129 47 193 ᑭᖓᐃᑦ Cape Dorset/Kigaet / 15 86 88 189 ᑲᖏᖅᑐᒑᐱᒃ Clyde River/Kagiktogaapik K I

/ 6 33 21 60 T ᕿ

ᐅᓱᐃᑦᑐᖅ Grise Fiord/Ayoetok I K ᑭ / 18 86 52 156 T A ᓴᓂᕋᔭᒃ Hall Beach/Hanigayak ᖅ A ᑕ

/ 45 169 128 342 L ᓂ ᐃᒡᓗᓕᒃ Igloolik/Iglolik O K / M

/ 61 322 465 848 B

ᐃᖃᓗᐃᑦ Iqaluit/Ikaloet A I

F A

/ 11 59 43 113 F T ᑭᒻᒥᕈᑦ Kimmirut/Kinmigut I N A

O / 10 151 146 307 T O ᐸᖕᓂᖅᑑᖅ Pangnirtung/Pakniktuk T T I M / 23 155 100 278 A L ᒥᑦᑎᒪᑕᓕᒃ Pond Inlet/Mitimatalik U / 14 100 52 166 N ᕿᑭᖅᑕᕐᔪᐊᖅ Qikiqtarjuaq/Kigiktakyoak / 10 27 12 49 ᖃᐅᓱᐃᑦᑐᖅ Resolute Bay/Kaoyoetok / 36 177 65 278 ᓴᓂᑭᓗᐊᖅ Sanikuluaq/Sanikiloak 3172 92 123 63 278 ᐊᕐᕕᐊᑦ/ Arviat/Akveat ᑭ ᕙ

139 171 82 392 K

ᖃᒪᓂᑦᑐᐊᖅ/ Baker Lake/Kamanikyoak I ᓪ V ᓕ A L ᖅ ᐃᒡᓗᓕᒑᕐᔪᒃ/ Chesterfield Inlet/ 86 24 22 132 I K / N

Igluligaayuk K I

I A V T

58 108 83 249 A A

ᓴᓪᓖᑦ/ Coral Harbour/Salik L O L T I

109 166 122 397 Q I

ᑲᖏᖅᖠᓂᖅ/ Rankin Inlet/Kagikhinik M

T O 65 80 27 172 U T N

ᓇᐅᔮᑦ/ Repulse Bay/Naoyaat A 52 40 10 102 L ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᖅ/ Whale Cove/Tikigakyoak 1722

ᐃᖃᓗᒃᑑᑦᑎᐊᖅ/ Cambridge 5 238 70 313 K I

Bay/Ikaloktuteak T A K I ᕿ K T I T A 22 264 22 308 M I ᑎ K ᐅᖅᓱᖅᑑᖅ/ Gjoa Haven/Ukhoktuk O E M T O ᕐ I ᒥ M T

12 145 17 174 E ᐅ

ᑳᒑᕐᔨᓪ/ Kugaaruk/Kugaakyuk O T U O N ᑦ N

12 134 97 243 T I

ᖁᕐᓗᖅᑐᖅ/ Kugluktuk A 4 114 14 132 L ᑕᓗᕐᔪᐊᕐᒃ/ Taloyoak 1170 2 20 12 34 S A

ᔭᓗᓇᐃ/ Yellowknife/Yalonae H O ᖃ T I U V 6 59 91 156 A ᓪ T U ᐋᑐᕚ/ Ottawa/Atoa O ᓗ H G T

I T ᓈ A 1 11 7 19 M O

ᐊᑦᒪᓐᑕᓐ/ Edmonton A U ᓂ T N A N

17 21 11 49 I L ᕕᓂᐸᒡ/ Winnipeg 258 / 964 3284 2074 6322 ᓂᕈᐊᖅᑐ Total Votes/Tamaeta Vutiktun

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 11 ᔫᓯ ᐊᒪᐅᔭᖅ ᑯᓱᒐᖅ

Jose Amaujaq Kusugak

Application period is April 1 – May 31. ᐱᓇᓱᐊᕐᕕᔅᓴᐅᓛᖅᑐᖅ ᐄᐳᕈ 1ᒥ – ᒪᐃ 31ᒧᑦ. Uuktuqtunut anmaumayuq April 1-mit – May 31-mut.

Jose Amaujaq Kusugak Memorial Scholarship C/O Director of Communications Nunavut Tunngavik Inc. P.O. Box 638, Iqaluit, NU X0A 0H0

 (867) 975-4914  (867) 975-4949  [email protected]  www.tunngavik.com ᔫᓯ ᐊᒪᐅᔭᖅ ᑯᓱᒐᖅ ᐃᓕᓐᓂᐊᑦᑎᐊᖅᑐᓄᑦ ᑐᓂᔭᐅᕙᒃᑐᒥᒃ ᐱᓇᓱᒍᑎ Jose Amaujaq Kusugak Scholarship Jose Amaujaq Kusugak Sikuktonun Aetutaoyok

ᑎᑎᕋᖅᑐᖅ ᐊᐳᓖᓇ ᒪᒃᑭᒐᒃ

ᐊᒃᓱᕈᕐᓇᖅᑐᓂᒃ ᐅᓄᖅᑐᓂᒃ ᐃᓅᓯᑦᑎᓐᓂ ᓇᐃᑦᑐᒥ ᓵᓐᖓᒃᓯᖃᑦᑕᕋᑦᑕ. ᐊᑐᓕᕈᒫᖅᑐᑦ ᓄᓇᕗᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᒃᓱᕈᖃᑦᑕᖅᐳᑦ ᓂᒡᓚᓱᒃᑐᐊᓗᖕᒥ ᓄᓇᖃᕐᖢᑎᒃ ᑕᕝᕙᓂᑦᓴ- ᐃᓗᐊᓂ. ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᖅ ᐃᓐᓇᕐᓗ ᐊᖏᕐᕋᖃᕋᑎᒃ, ᐊᖑᓇᓱᒃᑎᓄᑦ ᓂᕿᒃᓴᖅᓯᐅᖅᑕᐅᓪᓗᑎᒃ, ᐃᓄᐃᑦ ᐅᓪᓗᒥᐅᔪᖅ ᐊᑭᖃᖏᑦᑐᖅ, ᓱᓕ ᐅᓪᓗᒥ ᐊᒃᓱᕈᕈᑎᖃᖅᐳᑦ. ᑕᐃᒪᐃᑦᑐᓂᒃ ᐊᒃᓱᕈᕈᑎᒋᓚᐅᖅᑕᖏᓐᓂᒃ ᖃᓄᐃᓕᖓᒐᔭᖅᐸ ᓯᕗᓕᑦᑕ ᓵᖓᒃᓯᓐᖏᓕᕋᓗᐊᖅᑎᓪᓗᑕ, ᑭᓯᐊᓂᓕ ᓯᕗᓂᒃᓴᑦᑎᓐᓂᒃ ᓯᕗᓂᒃᓴᑦᑎᓐᓂ? ᑕᐃᒪᓐᓇ ᐋᖅᑭᒡᓱᐃᕗᑦ. ᓱᓕ ᐊᕗᖓᐅᔨᓂᐊᖅᐱᑕ ᐃᓅᓗᑖ? ᑭᒡᒍᓯᖓ ᐊᑭᖃᖏᑦᑑᖏᓐᓇᐅᔭᕐᓂ - ᐃᓗᐊᓃᑉᐳᖅ ᖃᓄᐃᓕᓂᕆᔭᑦᑕ. ᐊᖏᑦᑐᖅ ᐃᓄᒋᐊᒃᓯ- ᐃᓄᐃᑦ ᓄᓇᒧᑦ ᐊᒃᑐᐊᓂᖃᓚᐅᕐᒪᑕ ᓱᓕ ᑕᐃᒪᐃᑉᐳᑦ, ᐃᓄᐃᑦ ᕙᓪᓕᐊᒐᑦᑕ. ᑕᐃᒪᐃᒻᒪᑦ ᐊᒻᒪ ᐊᒃᓱᕈᖅᑐᑦ. ᐃᓅᓯᕆᓚᐅᖅᑕᑦᑎᑐᑦ, ᐊᖑᓇᓱᒋᐊᖅᐸᒃᐳᒍᑦ ᐃᓱᒪᒋᖃᓯᐅᑎᔭᕆᐊᖃᖅᑕᕗᑦ ᐊᖑᓇᓱᖕᓇᖅᓯᔭᕌᖓᑦ. ᐃᖅᑲᓇᐃᔭᖅᑎᑦ ᐅᓪᓗᒥ ᐊᖑᓇᓱᒋᐊᖃᑦᑕᕆᕗᑦ ᐱᓗᒋᓪᓗ ᐱᕕᒃᓴᓕᒫᖑᔪᑦ ᐱᔾᔪᑎᒋᓪᓗᒍ ᐃᓄᐃᑦ ᖃᐅᔨᒪᔭᑐᖃᖏᑎᒍᑦ ᐊᓐᓂᕆᔭᐅᖕᒪᑕ. ᒫᓐᓇ, ᐃᓅᓯᖅ ᐊᒃᓱᕈᕐᓇᕋᓗᐊᖅᑎᓪᓗᒍ ᒫᓐᓇ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓗᓂ, ᐃᓅᓯᖅ ᑕᐃᒪᐃᓚᐅᖅᓯᒪᖏᑦᑑᒐᓗᐊᖅ ᓄᓇᕗᖃᓚᐅᖅᑳᕋᑕ. ᐱᔾᔪᑎᖏᓪᓗᒍ ᐱᔭᕐᓂᕐᓂᖅᓴᐅ ᓕᕐᓂᐊᖅᑐᖅ. ᑕᐃᒪᓐᓇ ᐃᒃᐱᒍᓱᒃᐳᖓ ᓯᕗᓕᖅᑎᖃᓚᐅᖅᓯᒪᒐᑦᑕ ᐱᒐᓱᐊᖅᑐᒻᒪᕆᖕᒥᒃ ᔫᓯ ᑯᓱᒐᕐᒥᒃ. ᐱᕕᒃᓴᖃ- ᑕᐅᑐᓐᖑᐊᖅᑕᒃᑲᓂᒃ ᐱᓪᓚᕆᓐᖑᕈᒫᕐᒪᑕ. ᓕᖅᐳᒍᑦ ᐱᕕᒋᒐᔭᓚᐅᓐᖏᑕᑦᑎᓐᓂ. ᑭᓇᒃᑯᑐᐃᓐᓇᐃᑦ ᐊᑐᓂ ᐃᒻᒥᓂᒃ ᐅᓇᑕᖃᖅᑐᐃᓐᓇᐅᒐᑦᑕ ᖃᐅᑕᒫᓐ. ᐃᓄᐃᑦ ᐊᔾᔨᐅᖏᑦᑑᕗᑦ. ᐱᖃᓐᓂᖅᑐᒍᑦ ᐊᒻᒪ ᐊᑕᐅᓯᕐᒥᒃ ᑕᐃᒃᑯᐊ ᐅᕙᑦᑎᓐᓂᒃ ᓴᐳᒻᒥᒡᓯᕐᖢᑎᒃ ᐅᓇᑕᓚᐅᖅᑐᑦ ᐱᑕᖃᖏᑉᐸᑕ, ᑐᕌᒐᒃᓴᖃᖅᑐᒍᑦ. ᐅᒃᐱᕈᓱᒃᑐᖓ ᐊᑦᑕᕐᓇᖏᒻᒪᑦ ᐅᖃᕆᐊᒃᓴᖅ ᐅᓪᓗᒥ ᐱᔭᕐᓂᖏᓐᓂᖅᓴᐅᒐᔭᖅᑐᖅ. ᐊᒃᓱᕈᕐᓇᓗᐊᒃᑲᓐᓂᕋᔭᖅᑐᖅ ᐃᓘᓐᓇᖏᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᔪᒪᔭᖏᑦ ᐊᒻᒪ ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᖃᕈᒪᕗᑦ ᖃᐅᑕᒫᓐ ᑮᓇᐅᔭᓕᐅᕋᓱᐊᕐᓗᓂ; ᑕᐃᒪᐃᒃᑲᓗᐊᖅᑎᓪᓗᒍ, ᐃᓘᓐᓇᑕ ᐊᖑᓇᓱᒋᐊᕈᓐᓇᕐᓂᕐᒥᒃ ᐊᖏᕐᕋᒥ. ᐊᓐᓂᕆᔭᕗᑦ ᐃᓐᓇᑐᖃᕗᑦ ᐊᒻᒪ ᓯᕗᒧᐊᒃᑲᔭᖏᑦᑐᒍᑦ. ᑕᐃᒪᐃᒻᒪᑦ ᓯᕗᒧᑦ ᐃᖏᕐᕋᐃᓐᓇᕆᐊᖃᕋᑦᑕ, ᑐᓴᕋᓱᐊᕐᕕᒋᕙᒃᑕᕗᑦ ᐃᓱᒪᓕᐅᕐᓂᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᒐᕙᒪᒃᑯᑦ; ᐊᒻᒪᓗ ᐅᕙᑦᑎᓐᓄᑐᐊᖑᖏᑦᑐᖅ, ᑭᓯᐊᓂᓕ ᓄᓇᕗᒥᐅᑕᓕᒫᓄᑦ. ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᒧᐊᑦᑎᐊᕈᒪᕗᒍᑦ. ᐃᖅᑲᓇᐃᔭᖃᑎᒌᒃᑯᑦᑕ ᐊᑕᐅᓯᐅᓗᑕ, ᐊᑐᕐᓗᒋᑦ ᓄᓇᖁᑎᖓᓂᒃ ᓄᓇᖃᐃᓐᓇᕐᓗᑕ, ᑎᒍᒥᐊᕐᓗᑎᒍ ᐱᔪᒪᔭᕗᑦ ᐊᒻᒪ ᓯᕗᓕᕕᓂᑦᑕ ᐅᖃᐅᓯᖏᑦ, ᐅᖃᐅᓯᑦᑎᓐᓂᒃ ᐱᓯᒪᒃᓰᓐᓇᕈᓐᓇᖅᐳᒍᑦ ᐊᒻᒪ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐱᒐᓱᐊᖏᓐᓇᕐᓗᒋᑦ, ᐅᓇᑕᕐᓗᑕ ᐱᔪᒪᔭᑦᑎᓐᓂᒃ, ᐅᓪᓗᒥᐅᔪᖅ ᐃᓕᖅᑯᓯᑦᑎᓐᓂᒃ ᑕᐃᒪᐃᓚᐅᕐᒥᖕᒪᑦ ᔫᓯ. ᔫᓯ ᐊᖑᑎᓚᐅᖅᑐᖅ ᐊᒻᒪᓗ ᖃᐅᒃᐸᑦ. ᓂᑯᕕᖓᓗᑕ ᓯᕗᒧᐊᑦᑎᐊᖅᑐᐃᓐᓇᐅᓂᐊᕋᑦᑕ. l ᐅᒃᐱᕈᓱᒡᖢᓂ ᐱᐅᓂᖅᐹᓂᒃ ᐊᔪᓐᖏᑕᑦᑎᓐᓂᒃ ᐊᑐᖁᓪᓗᑕ. ᓄᓇᒧᑦᑕᐅᖅ ᐊᒃᑐᐊᓂᖃᓚᐅᕐᒪᑦ, ᐃᓄᖏᓐᓄᑦ ᐊᒻᒪ ᐱᔪᒪᓂᖏᓐᓄᑦ ᐃᓄᐃᑦ. ᔫᓯ ᑕᑯᖃᑦᑕᕐᖢᒍ, ᓇᓗᓇᕈᓐᓃᓚᐅᖅᑐᖅ ᐃᑲᔪᖅᑐᐃᓂᖓᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒧᑦ By Appolina Makkigak ᐊᒻᒪ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᖏᓐᓂᒃ. ᐃᓄᐃᑦ ᓯᕗᒧᐊᑦᑎᐊᖁᓚᐅᖅᑕᖏᑦ. ᔫᓯ ᑯᓱᒐᖅ ᐱᖃᓐᓂᕐᖢᓂ ᐃᓅᓚᐅᖅᐳᖅ. ᕿᑐᕐᖓᖏᓪᓗ ᐃᓕᓐᓂ - We are faced with many challenges in our short lives. As Inuit struggled through harsh weather conditions in non-permanent ᐊᑦᑎ ᐊᖅᓯᒪᓪᓗᑎᒃ ᓄᓕᐊᖓᓗ, ᐅᕙᖓᓗ ᑕᐃᒪᐃᑦᑐᒥᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥᒃ homes, where food sources were dependent on hunters, Inuit ᕿᓂᖅᐳᖓ. ᑭᓯᐊᓂᓕ, ᐅᓪᓗᑦ ᐃᓚᖏᓐᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᖅᑐᑦ still struggle to today. Although these are not like the battles ᓯᓚᑦᑐᓴᕐᕕᒡᔪᐊᕐᒧᑦ ᐃᑲᔪᖅᑕᐅᑦᑎᐊᒃᑲᓐᓂᕆ ᐊᖃᕐᓂᖏᓐᓂᒃ ᑮᓇᐅᔭᑎᒍᑦ. our ancestors had to face, they still determine our future. Will ᑖᓐᓇ ᐱᕕᒃᓴᐅᔪᖅ ᔫᓯ ᑯᓱᒐᖅ ᑐᓂᔭᐅᕙᒃᑐᖅ ᓱᓕ ᐅᓪᓗᒥᒧᑦ we make it far still identified as Inuit? The answer lies within ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᕗᖅ ᐅᒪᑎᑦᑎᓐᓂ ᐃᓚᐅᓂᖓᓂᒃ. ᐅᒃᐱᕈᓱᒃᑐᖓ ᔫᓯ ᐃᒪᓐᓇ the actions we take.

ᐅᖃᕋᔭᕐᒪᑦ "ᓴᐱᓕᖅᑕᐃᓕᒋᑦ" ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓃᑦ ᐱᒻᒪᕆᐅᖕᒪᑦ ᐃᓕᖕᓄᑦ ᐊᒻᒪ Inuit were and still are very attached to the land, people anX d ambition. Much like before, we hunt during hunting seasons. ᓯᕗᓂᒃᓴᖓᓄᑦ ᓄᓇᕗᑦ." ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᖃᖅᐳᖅ ᑖᒃᑯᓂᖓ ᐃᓄᖕᓄᑦ ᐅᓪᓗᒥ. ᐊᓯᔾᔨᖅᓯᔪᓐᓇᖅᐳᒍᑦ ᓄᓇᕗᒧᑦ ᐊᒻᒪ ᐊᐅᓚᔾᔭᒃᑕᕗᑦ ᐅᓪᓗᒥ ᑭᖑᓂᑦᑎᓐᓂ ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 13 Employees today are given the chance to go out hunting Umanga Appolina Makkigak-min together as one because of Inuit qaujimajatuqangit values. This was not the case when we were without Nunavut. Atokpaktogun amigaetonik akhugutinik naetomik inuhiptikni. In - Because of ambitious leaders like Jose Kusugak, we have oenaen ayokhaktilogin unaelgumi hilami igukhayoetoni, nikikhan opportunities we could not have imagined before. angonahoaktinin talvatoagutilogo, Inoen ayokhaktun huli uplomi. Inuit are unique. We are friendly and we have a common Ukoa ayikotagigitkaloakhogin hivulipta atoktaenik, piyotigiyavun goal. I believe it is safe to say that all Inuit want and need huli ihunikhaptiknik. Ugahikhineakita ilitagiyaoginaklota Inoena - their rights to go hunting here at home. We want to value onigiyaptiknik? Keoyotaoyok upiyotigiyaptiknetok. our elders and their input on decisions made in the govern - Inoen atokpaktun atokhimaginakhotiklo nunanik, inukheokhotik ment; also, we all want to succeed. If we work together as tunituvlotiklo. Taemanitun, angunahoakpaktogun ukeomi taman. one, using our ancestors’ words, we can preserve our lan - Havaktun uplomi angunahoalaktun ikayoktigeklotik Inoen Kaoyi - guage and culture like Jose did. Jose was a man who I be - mayaenik atokniginin. Taemaegitok Nunavukagitilota. Akhu gu - lieve lived to the best of his abilities. He, too, was attached tikaktomin hivulikhoktonin ila Jose Kusugak-tun, pivikhakaktogun to the land, people, and ambitions of Inuit. With the en - ihomagigitaptiknik taemani. counters I have had with Jose, it was clear to see that he Inoen ayikotakagitun. Ilganaetogun ataotimiklo iniktigiyomayo - supported education and Inuit rights. He wanted Inuit to gun. Ukpigohuktoga okageamni tamaeta Inoen piyomayun succeed. ihageatiyulo ihomakhutimiknik angunahoageamikni hamani agil - Jose Kusugak was a friendly man. His children are well gamikni. Atoteagumayavun iniknivun okaohelo ihomaleogutini educated along with his wife. I, too, am seeking this level kavamanin; ilalo, iniktigiteagumayogun. Havakatigekupta ataoti - of education. However, there are days I feel that students tun, atoklogin okaohen igilgani inoen okaohen, ilipkamalaktavun going into university need more financial help. The oppor - okaohikun ilitkohikulo Jose-tun. Jose ukpigiyaga inuteaknahoakni - tunity Jose Kusugak is still giving us today proves that he ganik ayogitaminik atokhoni. Inmilo ilaoyotikaktok nunamun, is still with us at heart. Having a family while attending inukheokhoni, akhugutikakuvlogilo Inoen. Okakatigihimavlogo school is harder than I thought it would have been. I be - Jose, naonaetok ikayoktokniganik ilihaknikmik Inoelo lieve this would be the time Jose would say, “Sapiliqtailigi, ihomakhutaenik. Inoenaknik aolanikateagkoeyok. do not give up, your education is important for you and the Jose Kusugak ilganaetok agun. Nutagaen ilihateakhiayun future of Nunavut.” nuleagalo. Uvagalo, ilinahoaktoga ayoginigiyanik. Kiheani uploni Our future is reliant on those people of today. We will ilagini ihomavaktoga sikuktun ilihakpalikvikni manikhaotikhanik make a difference for Nunavut and the actions we act ihageatilikpaktun ikayutikhanik. Pivikhakaknik Jose Kusugaom upon today will one day become a product for our territory. tuniya uplomi naonaegutaoyok umatimini akunaptiknetok. Education is free now, but what about our future? Surely, it Ilakakhoni sikukhimakhoni ayoknatkiyaoyuniktok ihomagiyamnin. will not always be free because we are a growing popula - Ukpigohuktoga talvani Jose okakneagaloakok, “Hapiliktaeligoen, tion. Therefore, we must take into consideration all of the taemagoeklotin, ilihaknigiyan atoknikaktok ilikni hivunikhanilo opportunities we have now and take advantage of what Nunavut.” we have. Although life is hard as a student now, life will be Hivunikhakun piyotilik ukuniga inuknik uplomi. Alaguktig - a lot easier once we have a degree of some sort. I feel that ineakogun Nunavumi upiyotigiyavulo uplomi kagugu hanahi - the soundless dreams we all have now will become our maneakok nunagiyaptiknin. Ilihaknik aketok taya, kiheani reality. kanogineaka hivunikhaptikni? Ila, aketuginalimagitok inuge - Each individual has their own battles to face on a day- akhivaleaginagapta. Talvuna, ihomagiyageakaktakun tamaeta to-day basis. If it were not for those who have fought for pivaligutikhan atokhimaginaklogin kahalaktilogin. Inuhik ayokna - us, we would not be as fortunate as we are today. Skir - galoakhoni sikukhoni taya, inuhik ayoknaetkiyaolikneaktok ili - mishes with financial income and everyday living could be - takhiyotikaligupta kanogitumiklika. Ikpigohuktoga nipikagitun come a constant battle; nevertheless, it could cause one to hinaktogavun taya inuyutigineaktavun. fail. Therefore, it is up to us to keep moving forward, not Atuni inuk nanminik akhugutikaktun uplotoagagan. Piyotik - only for ourselves, but to better those lives residing in aginikata akhuktun kivgaktokhota, aolanikatealimaetkaloagapta Nunavut. We must continue to make Nunavut our land. uplomi. Kanogiloegutin manikhaotikhan uplotoagagalo inuyuhik Hold onto the ambitions, people and future of those who akhugutigenaktavun; taemaetkalaoktilogo, ayokhaotaolaktok have already fought, to those who are fighting, and those havakhani. Talvuna, piyotigiyakun hivumun aolaenageaptikni, who will fight the battles we are in today, tomorrow. We uvagoenaogitugalaok, kiheani inuhikateageagani ukoa nunakak - must stand as one to become complete to succeed. l tun Nunavumi. Nunavut nunagihimageakaktakun. Hapkotaelilogin ahugutigiyavun, inoen hivunikhaelo ukoa inunahoaginaktun, ukoalo akhugutikakneaktun uplomi atoktaptiknik, akagulo. Nagi - 14 WINTER UKIUQ 2014 geakaktogun ataotitun havakhak iniktiteageagani nakuyumik. ᐅᑭᐅᖅ l By Elizabeth McClintock ᑎᑎᕋᖅᑐᖅ ᐃᓕᓴᐱ ᒫᒃᓕᓐᑖᒃ Education is the process of acquiring knowledge and being able to generate new knowledge in order that one may move ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᖅ forward. Jose Amaujaq Kusugak is the ultimate educator and guardian of Nunavut. His ability to foresee what was needed ᐃᖏᕐᕋᓂᐅᕗᖅ for our territory to grow and to be able to guide our steps was ᐃᓕᑉᐸᓪᓕᐊᓪᓗᓂ ᐊᒻᒪ essential for the sustainability of our language and culture. ᓄᑖᓂᒃ ᖃᐅᔨᕙᓪᓕᐊᓪᓗᓂ When I think of Jose I think of a man so loving and kind he ᓯᕗᒧᐊᖁᓪᓗᑕ. ᔫᓯ ᐊᒪᐅᔭᖅ didn’t want to see his fellow Inuit of Nunavut not be able to ᑯᓱᒐᖅ ᐃᓕᓴᐃᔨᑦᑎᐊᕙᐅ - have the great opportunities that we have. His hard work and ᓚᐅᖅᑐᖅ ᐊᒻᒪ dedication in the fields of education and politics have gotten ᐸᖅᑭᒡᓯᔨᐅᓪᓗᓂ ᓄᓇᕗᒥ. ᐱᔪᓐᓇᕐᓂᕆᔭᖓ ᓯᕗᒧᑦ ᑕᑯᓐᓇᕈᓐᓇᕐᓂᖓ us to where we are today, as a strong Inuit nation. His passion can still be felt when looking at the growth and development ᐊᑐᖅᑕᐅᔭᕆᐊᖃᓚᐅᖅᑐᖅ ᓄᓇᕗᒧᑦ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᖁᓪᓗᒍ ᐊᒻᒪ we see in communities that have strong teachers and a sense ᐊᓪᓗᐸᓪᓕᐊᖁᓪᓗᒍ ᐊᑐᕆᐊᖃᖅᑐᓂᒃ ᓄᖑᑎᖅᑕᐅᖁᓇᒍ ᐅᖃᐅᓯᖅᐳᑦ of purpose. That is something Jose gave to the youth; an op - ᐊᒻᒪ ᐃᓕᖅᑯᓯᕗᑦ. ᔫᓯᒥᒃ ᐃᖅᑲᐃᔭᕌᖓᒪ ᐃᓱᒪᕙᒃᑐᖓ ᓇᒡᓕᒍᓱᒃᑐᒥᒃ portunity to carry out our responsibility for the growth of our ᐃᓅᖃᓐᓂᖅᑐᒥᒃ ᐃᓅᖃᑎᒥᓂᒡᓗ ᑕᑯᔪᒪᕙᒃᑐᖅ ᐱᕕᒃᓴᖃᑦᑎᐊᖅᑐᓂᒃ. territory. ᐊᒃᓱᕈᕐᖢᓂ ᐃᖅᑲᓇᐃᔭᓚᐅᖅᑐᖅ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒧᑦ ᒐᕙᒪᓕᕆᓂᕐᒧᓪᓗ I grew up in Arviat, the third largest community in Nunavut, ᐅᓪᓗᒥᒧᑦ ᑎᑭᐅᑎᑎᓪᖢᓂᑎᒍᑦ, ᓴᓐᖏᔫᓪᓗᓂ ᐃᓅᓚᐅᖅᑐᖅ. where the majority of its population is under 15. I recognized at a young age the importance of education and being able to ᐊᒃᓱᕈᕈᑎᒋᓚᐅᖅᑕᖏᑦ ᓱᓕ ᐅᓪᓗᒥ ᐃᒃᐱᖕᓇᖅᐳᑦ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᓂᕐᒥᒃ access education in our own language with values of our tradi - ᑕᑯᑭᓐᓇᖅᑎᓪᓗᑕ ᑕᑯᕗᒍᑦ ᓄᓇᓕᖕᓂ ᓴᓐᖏᔪᓂᒃ ᐃᓕᓴᐃᔨᖃᖅᑐᓂᒃ tional culture. It’s hard in an age where technology is growing ᐊᒻᒪ ᐱᔾᔪᑎᖃᑦᑎᐊᖅᑐᓂᒃ. ᑕᒪᓐᓇᓗ ᔫᓯ ᓱᕈᓯᐅᓪᓗᓂ ᐊᑐᓚᐅᖅᑕᖓ; to hold onto those values because so much of our society is ᐱᕕᒃᓴᖃᖅᑐᖅ ᑲᒪᒋᓗᒍ ᓄᓇᕗᑦ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᑎᓪᓗᒍ. changing. Choosing to study in the field of education at McGill ᐱᕈᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖓ ᐊᕐᕕᐊᓂ, ᐱᖓᔪᒋᔭᐅᔪᖅ ᐊᖏᓂᖅᐹᖑᔪᓂ University in Montreal wasn’t a hard choice to make. A value ᓄᓇᓕᖕᓂ ᓄᓇᕗᒥ, ᐃᓄᒋᐊᖕᓂᖅᓴᐅᓚᐅᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐅᑭᐅᖃᖅᑐᑦ of the Inuit is being able to work together, something I’m 15 ᑐᖔᓂ. ᐃᓕᓴᖅᓯᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖓ ᒪᒃᑯᒃᑎᓪᓗᖓ ᐱᒻᒪᕆᐅᓂᖓᓂᒃ learning a great deal about while in school in Quebec. To be given the opportunity to study in an environment that has had ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᐅᑉ ᐊᒻᒪ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᖃᑦᑕᕐᓂᖅ ᐊᑐᕐᓗᒍ ᐅᖃᐅᓯᑦᑎᓐᓂᒃ educational structures around for decades brings insight into ᐊᓯᐅᔨᖏᔾᔪᑕᐅᖕᒪᑦ ᐃᓕᖅᑯᓯᑦᑎᓐᓂᒃ. ᐊᒃᓱᕈᕐᓇᖅᑐᖅ ᐅᓪᓗᒥᐅᓕᖅᑐᖅ how the education system may grow and change in Nunavut. ᐅᐊᔭᒨᖅᑐᓂᒃ ᐅᓄᖅᑐᓂᒃ ᐊᑐᓕᕋᑦᑕ ᐃᓅᓯᖅᐳᓪᓗ ᐊᓯᔾᔨᖅᐸᓪᓕᐊ- I want to be able to bring the knowledge that I have gained ᓕᕐᖢᓂ. ᓂᕆᐊᕐᓂᖅ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥᒃ ᓯᓚᒃᑐᓴᕐᕕᒡᔪᐊᕐᒥ McGill while away at school back to Nunavut. My growth as an indi - ᓯᓚᑦᑐᓴᕐᕕᒡᒧᐊᖓᓂ ᒪᓐᑐᕆᐊᒥᒃ ᐱᔭᕐᓂᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖅ. ᐃᓄᐃᑦ vidual depends on the growth of my community and home - ᐊᓐᓂᕆᔭᖓᑦ ᐃᖅᑲᓇᐃᔭᖃᑎᒌᖕᓂᖅ, ᑕᒪᓐᓇᓗ ᐃᓕᓐᓂᐊᓚᐅᖅᑕᕋ land of Nunavut. Because my heart so craves for the best growth and development of Inuit and because I believe Inuit ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᕕᖕᒥ ᑯᐃᐸᐃᒡᒥ ᐊᒃᓱᑲᓪᓚᒃ. ᐱᕕᖃᖅᑎᑕᐅᓪᓗᖓ have knowledge that needs to be shared with the world at ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᕕᒃᓴᒥᒃ ᐊᕐᕌᒍᓄᑦ ᐅᓄᖅᑐᓄᑦ ᑕᐃᒪᓐᓇ ᑕᑯᓐᓇᕈᓐᓇᕋᑦᑕ large as a teacher, I want to be able to instill this passion to ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥᒃ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᔪᒥᒃ ᐊᓯᔾᔨᖅᐸᓪᓕᐊᔪᒥᒃ ᓄᓇᕗᑦ ᐃᓗᐊᓂ. my students. To appreciate the environment around you, one ᖃᐅᔨᒪᓂᕆᔭᕋ ᐅᑎᖅᑎᑦᑐᒪᕙᕋ ᐃᓕᓚᐅᖅᑕᒃᑲ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᕕᖕᒥ must understand how it came to be. And an important aspect ᓄᓇᕗᑦ ᐃᓗᐊᓄᑦ. ᐅᕙᖓ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᓂᕆᔭᕋ ᐃᓅᓯᓐᓂ of teaching is educating students on the lives of people that ᑐᓐᖓᕕᖃᖅᐳᖅ ᓄᓇᑦᑎᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᓄᓇᕗᒥᒃ ᑐᓐᖓᕕᖃᖅᐳᖅ. have helped us along the path. Jose is a prime exemplar of ᐱᔾᔪᑎᒋᓪᓗᒍ ᐆᒻᒪᑎᒐ ᐱᔪᒪᓂᖃᕐᒪᑦ ᐱᐅᓂᖅᐹᓂᒃ ᐱᕈᖅᐸᓕᐊᓂᕐᒥᒃ dedicating his life to Inuit. His services in working with Nunavut Tunngavik Inc. have brought about systems of ensur - ᐊᒻᒪ ᐱᕙᓪᓕᐊᑎᑕᐅᖁᓪᓗᒋᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐅᒃᐱᕈᓱᒃᑲᒪ ᑎᒍᒥᐊᖅᑎᐅᖕᒪᑕ ing Inuit are always protected in the eyes of the government, ᖃᐅᔨᒪᓂᕐᒥᒃ ᑕᖅᑲᒃᑯᓄᖓ ᓄᓇᕐᔪᐊᕐᒧᑦ ᑐᓂᔭᐅᔭᕆᐊᖃᖅᑐᓂᒃ so that Inuit are recognized as prime owners of this land we ᐃᓕᓴᐃᔨᑎᒍᑦ, ᑕᐃᒪᓐᓇᑦᑕᐅᖅ ᐃᓕᓴᐃᑦᑎᐊᕈᒪᒐᒪ ᐃᓕᓐᓂ - call Nunavut.

ᐊᖅᑎᖁᑎᒃᑲᓂᒃ. ᖁᔭᒋᓗᒍ ᐊᕙᑎᕗᑦ, ᑐᑭᓯᒪᑦᑎᐊᕆᐊᖃᕋᑦᑕ I believe future educators have a responsibility to carry oX ut ᖃᓄᐃᓕᓪᓗᓂ ᑕᒪᐅᖓ ᑎᑭᐅᑎᓐᓂᕐᒪᖔᑕ. ᐱᒻᒪᕆᐅᔪᖅ ᑕᒪᓐᓇ what Jose started for us. I plan on using my Bachelors in

ᐃᓗᓕᖓ ᐃᓕᓴᐃᔨ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑎᑎᓪᓗᒍ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᒥᓂᒃ X ᐊᑐᕐᓗᓂ ᐃᓅᓯᕆᔭᒥᖕᓂᒃ. ᔫᓯ ᐃᔾᔪᐊᒐᒃᓴᑦᑎᐊᕙᐅᕗᖅ ᐃᓅᓯᕐᒥᓂᒃ

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 15 ᐊᖏᕈᑎᖃᖅᓯᒪᓚᐅᕐᒪᑦ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐃᑲᔪᕈᒪᓪᓗᓂ. ᐱᔨᑦᓯᕐᓂᕆᓚᐅᖅᑕᖓ Education degree to help in this process as well as look further into possible ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᓐᓂ ᑕᑯᒃᓴᐅᑎᑦᑎᕗᖅ ᐊᐅᓚᓂᐅᔪᓂᒃ ᐊᑐᖅᑕᐅᓗᑎᒃ Masters Programs for future endeav - ᓯᕗᒧᐊᑦᑎᐊᖅᑎᑦᓯᖕᒪᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᓴᐳᑎᔭᐅᓯᒪᖁᓪᓗᒋᑦ ᒐᕙᒪᒃᑯᑎᒍᑦ, ᐃᓄᐃᑦ ours. I want to thank Nunavut Tun - ᐃᓕᓴᕆᔭᐅᓯᒪᓂᐊᕐᒪᑕ ᓇᖕᒥᓂᖃᕐᓂᖏᓐᓂᒃ ᓄᓇᕗᒥ ᑕᐃᔭᐅᔪᒥᒃ ᓄᓇᕗᒥᒃ. ngavik Inc. for the opportunity to apply ᐅᒃᐱᕈᓱᒃᑐᖓ ᓯᕗᓂᒃᓴᒥ ᐃᓕᓴᐃᔨᒃᓴᑦ ᑲᒪᒋᔭᒃᓴᖃᕐᒪᑕ ᐱᓯᒪᒃᓯᕐᓗᑎᒃ ᔫᓯᐅᑉ to such a great scholarship and to the ᐱᒋᐊᖅᑎᓚᐅᖅᓯᒪᔭᖏᓐᓂᒃ. ᐸᕐᓇᒃᓯᒪᕗᖓ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᒪᓪᓗᖓ Bachelors in Kusugak/Karetak family for sticking by Education degree ᒥᒃ ᑖᒃᑯᐊ ᐃᑲᔪᕐᓂᖃᕋᔭᖅᑐᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᑦᑎᓐᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈ - such an amazing and inspirational per - son. Your support as a family was seen ᑎᒋᔪᒪᔭᓐᓄᑦ. ᖁᔭᒋᔪᒪᓪᓗᒋᓪᓗ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃᑯᑦ ᑎᒥᖓᑦ ᑕᐃᒪᐃᑦᑐᒥᒃ ᑐᒃᓯᕋᑎᒥᒃ throughout the years and no one can ᐱᓇᓱᖃᑕᐅᔪᓐᓇᕋᒪ ᖁᔭᒋᒋᕙᒃᑲ ᑯᓱᒐᖅ/ᖃᕆᑕᖅ ᐃᓚᒌᑦ ᐃᑲᔪᖅᓯᓯᒪᖃᑦᑕᓚᐅᕐᒪᑕ succeed alone. There is always a support ᑲᒪᓇᖅᑐᒥᒃ ᐃᓄᖕᒥᒃ ᑐᓱᓐᓇᖅᑐᒥᒃ. ᐃᑲᔪᖅᓯᓂᕆᔭᓯ ᐃᓚᒌᓯᒍᑦ ᓯᕗᒧᐊᑦᑎᐊᖅᐳᖅ system surrounding successful people ᐃᓄᑑᓗᑕ ᓯᕗᒧᐊᒍᓐᓇᖏᓐᓇᑦᑕ ᑭᓯᕐᖔᕐᓗᒍ. ᐃᒃᔪᕐᓂᖅᑕᖃᐃᓐᓇᖅᐸᖕᒪᑦ and I want to thank you for that. l ᓯᕗᒧᐊᑦᑎᐊᖅᓯᒪᔪᓂᒃ ᑕᐃᒪᐃᒻᒪᑦ ᖁᔭᒋᔪᒪᕙᑦᓯ ᑕᒪᑐᒧᖓ. l

Umanga Elizabeth McClintock-min

Ilihaknik piyotaoyok kaoyimanikmik hatkigeaganilo nutak Umatiga nakunikhanik agikliyotikagumaenaktil - kaoyimanik hivumun inuk aolanikageagani. Jose Amaujaq ogo pivale anikhaelo Inoen ilalo Inoen ukpigigap - Kusugak ilihaeyiloak monakteovlonilo Nunavumik. Taotuk - kin kaoyimanikakniginik okaotaoyageakaktoknik tuyaktaen ihageagiyaoyun nunagiyakun agiklivaligeagani ahenun inuknun hilakyoami, sikuktivloga, tikoaktokhugilo aplogeagutikhavun atoknikaktok atokhimagi - ihomakakoyatka umiga sikukatitka. Kuveagiya - nageagnai okaohikun ilitkohikulo. Ihomagigagapku Jose, gani avatigiyan, inuk kaoyimayageakaktok kanok ihomagiyaga agun pikpagiyakaktok piteaktuvlonilo ila takuyu - taemaeliniganik. Atoknikaktoklo ilihaenikmi magitaen inukatini Inoen Nunauvmi pikagitagani pivaligu- kaoyipkageagani sikuktun inuhenik inoen ikayok - tikhanik atuliktaptiknik. Havakpeakniga akhugutigiyaelo tun inuhiptikni. Jose talvateagovuk inuhini ilihaknikun maligalikinikulo tikiyotigiyavun humenigiyavun up - akhugutigiya piyotigivlogin Inoen. Ikayutaen lomi, hakugiktun Inoen inuyun. Akhugutigiyaen ikpiknakpak - havakhoni Nunavut Tungavitkoni hatkigutaoyok tun huli taotukhogin agiklivaleaniga pivaleanigalo takoyavun atoktukhanik Inoen monagiyaoginagegani piy - nunagiyaoyoni hakugiktonik ilihaeyikaknigin piyotikaknig - otigiyaeni kavaman, Inoen ilitagiyaoyagani nan - iniklo. Una Jose-m aetutigiya inulgamiknun; pivikhakaknik minikakloakniginik nunanin taevaktaptiknik havagiyagani havakhavun agiklivaleayagani nunagiyakun. Nunavumik. Agiklihimayoga Akveani, pigahoanik inugeaknikhak Ukpigohuktoga hivunikhami ilihaeyin havakak - Nunavumi, amigaenikhalo inoen ukeokagitun huli 15-nik. Ili - tun havagenageagani Jose-m aolaktiktaen takhiyoga aknahuheovloga atoknikateakniganik ilihakneom uvaptiknik kivgaktokhoni. Upalogaeyaktoga atogeaganilo ilihaknik nanminik okaohiptiknik atokhota igil - atogeagani Ilihaotigiyatka Ilihaktolikinikun ilita - galo ilitkohigiyaptiknik. Ayoknaktok inuhikmi nutagunikhan giyaonigiyatka ikayugeagani umani aolanikmi amigaekpaleatilogin atokhimaginagegani inuyutivun ila in - naonaeyakhimaklogolo pivaligeamni Ayogi - uhikun alagukpaleaginakman. Sikukhimagumavloga ilihakto - tukhan Ilihaotaenik hivunikhami uktogegani. likinikun McGill-mi Ilihakpalikvikmi Montreal-mi ayoknagitok Koyagiyumayatka Nunavut Tungavitkun ihomaleogutigiyagani. Atokniga una Inoen havakatigeteakni - pivikhakaktinmanga uktogeamni ihoaknikhamik gin, ilitpaleayaga sikukhimakhoga Quebec-mi. Pivikhakakti - sikuktonun aetotinik Kusugatkun Karetatkulo taovloga ilihageamni ilihakvikakhimakhaktomi amihoni ukeoni ilagiyaen haneaneginakmata akliknaktum kaoyivaligutigiyaga kanok ilihaknik agiklivaligeaknikhagun akhukhaeyuvlo inum. Ikayutigiyahi ilagekhohi alaguknikhagulo Nunavumi. takoyaoyok amigaetoni ukeoni ila kinalika Nakhagumaenaktatka kaoyimaliktatka sikuktiloga ahini pilima ginman avaletomik. Pikaenaktok ikayok - Nunavumun. Agiklivaleaniga inuvloga piyotikaktok agikli - tikhani inuhikateaktonik inuknik talvuna koyagiy - valeaniganik nunagiyamni agilgagiyamnilo Nunavumi. omayagin. l

16 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᑐᑭᖏᑦ ᐃᓗᐊᓂ ᐅᑯᐊ ᓄᓇᕗᒥ ᓄᓇᑖᕈᑏᑦ ᐊᖏᕈᑎᖏᓐᓂ ᐊᕐᕌᒍᓄᑦ ᐊᕙᑎᓄᑦ 20 ᓇᓪᓕᐅᓐᓂᖅᓯᐅᖅᑎᓪᓗᒍ ᓴᓇᖑᐊᒑᓗᒃ ᓴᖅᑭᑎᑕᐅᓚᐅᖅᑐᖅ

ᓴᓇᔭᐅᔪᖅ ᐹᓪ ᒪᓕᑭᒧᑦ, ᐊᔪᖏᑦᑐᐊᓗᒃ ᓴᓇᖑᐊᖅᑎ

2011-ᒥ ᓄᓇᕗᑦ ᑐᓐᖓᕕᒃ ᑎᒥᖓᑦ ᐱᒋᐊᓚᐅᖅᓯᒪᔪᑦ ᐸᕐᓇᐃᕙᓪᓕᐊᓂᕐᒧᑦ ᓴᖅᑭᑦᑎᓂᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᒪᑭᑕᔪᒥᑦ ᓴᓇᖑᐊᒐᒥᑦ ᖁᕕᐊᓲᑎᖃᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐊᕐᕌᒍᓂᑦ ᐊᕙᑎᓕᒃ 20 ᓇᓪᓕᐅᓐᓂᖅᓯᐅᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᓄᓇᕗᒥ ᓄᓇᑖᕈᑦ ᐊᖏᕈᑎᖏᑦ ᐱᓪᓗᒋᑦ ᔪᓚᐃ 9, 2013-ᒥ. ᐊᒥᓱᐃᑦ ᓴᓇᖑᐊᖅᑎᑦ ᐆᒃᑐᒪᐅᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᓚᐅᔪᒪᓪᓗᑎᒃ ᐱᓕᕆᐊᖑᓛᖅᑐᒧᑦ. ᐱᖓᓱᐃᑦ ᓂᕈᐊᖅᑕᐅᓚ- ᐅᖅᑐᑦ; ᐊᑕᐅᓯᖅ ᐊᑐᓂᑦ ᐊᕕᒃᑐᖅᓯᒪᔪᖏᓐᓂ ᓄᓇᕗᑦ. ᐃᓄᒃ ᓵᓕ ᑕᓗᕐᔪᐊᒥᑦ, ᐹᓪ ᒪᓕᑭ ᓇᐅᔮᓂᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓘᑎ ᐱᔭᒥᓂᖅ ᖃᐅᓱᐃᑦᑐᒥᑦ ᐱᔭᐅᒪᐅᖅᑐᑦ ᑎᑎᖅᑐᒐᕐᓂᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓴᓇᖑᐊᕐᓗᑎᒃ ᑕᑭᓂᐊᖅᑐᒥᑦ 15 ᐃᑎᒐᐃᑦ ᒪᑭᑕᓂᐊᖅᑐᒥᑦ ᓄᓇᕗᒥ ᐅᔭᕋᕐᓴᔭᓂᒃ ᐱᓪᓗᑎᒃ. ᐱᓕᕆᐊᖅ ᐊᔪᕐᓇᖏᑦᑐᑯᓘᓚᐅᖅᑐᖅ, ᑭᓯᐊᓂ ᑕᒪᕐᒥᒃ ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐱᓕᕆᓚᐅᖅᑐᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᑲᔪᓯᓪᓗᑎᒃ ᑕᐃᒪᐃᒃᑲᓗᐊᖅᑎᓪᓗᒍ ᐱᐅᔪᐊᓗᒃ ᓴᓇᔭᖓᑦ ᓴᖅᑭᑎᑕᐅᖕᒪᑦ. ᓴᓇᖑᐊᖅᑎᒻᒪᕆᐊᓗᐃᑦ ᐹᓪ ᒪᓕᑭ ᑎᑎᕋᖅᑐᖅ ᐅᑯᓂᐊ ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᓪᓗᓂ ᐅᖃᐅᓯᒃᑯᑦ ᑐᑭᐊᓂᒃ ᓴᓇᐅᒐᖓᑦᑕ. “ᓴᓇᖑᐊᒐᖅᐳᑦ ᐊᖏᔪᐊᓗᒃ ᓴᓇᓯᒪᓂᖓ. ᑐᑭᖃᖅᐳᖅ ᓴᓇᖑᐊᒐᑐᐃᓐᓇᐅᖏᓚᖅ. ᓯᕗᓕᕆᓚᐅᖅᑕᑦᑕ ᐃᓄᐃᑦ ᖁᔭᓕᔪᓯᐊᕆᓚᐅᕐᑕᖓᑦ, ᐊᒃᓱᕈᕐᓇᖅᑐᐊᓗᖕᓂᒃ ᐊᓂᒍᐃᔭᕌᖓᒥᒃ ᐅᑭᐅᒻᒥ ᓂᒡᓚᓱᒃᑐᐊᓗᖕᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᑯᓂᐊᓗᒃ ᐃᓚᒥᓐᓂᒃ

ᑕᑯᓚᐅᖏᑕᒥᓂᒃ ᐊᐳᕐᓯᔭᕌᖓᒥᒃ ᐃᓅᖃᑎᒥᓂᒃ ᖁᔭᓕᓗᑎᒃ a m a y

ᖁᕕᐊᓱᒃᐸᓚᐅᖅᑐᕕᓃᑦ. ᖃᒋᔾᔪᑎᒋᑉᓗᓂᔪᒃ ᒧᒥᕐᓗᑎᒃ u r a M ᕿᓚᐅᑎᓄᑦ ᐃᖏᐅᑕᐅᑉᓗᑎᒃ ᑖᒃᑯᐊ ᐃᖏᖅᑐᑦ ᐊᔮᔮᕐᓗᑎᒃ d E

ᐃᖏᐅᖅᐸᓚᐅᖅᑐᕕᓃᑦ. a a t k o i ᐅᑉᓗᒥ ᓱᓕ ᐃᖏᐅᕈᑎᒋᕙᓚᐅᖅᑕᖏ ᐊᑐᖅᑕᐅᕙᒃᑐᑦ l a s k ᐅᓂᒃᑳᖅᑐᑦ ᐊᑐᓚᐅᖅᑕᒥᖕᓂᒃ ᐊᖑᑕᕕᓂᕐᒥᖕᓂᒃ ᓂᕐᔪᑎᓂᒃ i P / a

ᐅᓂᑉᑲᐅᓯᓖᑦ, ᓄᓇᒥᒃ ᐅᓂᑉᑲᐅᓯᓖᑦ, ᐊᖑᓇᓱᐊᕐᓂᕐᒥᖕᓂᒃ m a y u r

ᐅᓂᒃᑲᐅᓯᓖᑦ, ᖁᕕᐊᒋᔭᒥᖕᓂᒃ ᑲᔾᔮᕆᔭᒥᖕᓂᒃ ᖁᔭᓕᔾᔪᑎᒋᔭᒥᓂᒃ a M

ᑕᒪᒃᑯᐊ ᐊᔮᔮᖅᑕᒥᓄᑦ ᐃᑉᓂᕆᓪᓗᓂᒋᑦ ᐅᓂᒃᑳᐅᑎᒋᔭᖏᑦ d E

y b ᑖᒃᑯᓄᖓ ᐃᓚᒥᓄᑦ ᐃᓅᖃᑎᒥᓄᑦ. o t o ᖃᐅᑕᒫᑦ ᐊᑐᖅᑕᐅᕙᓚᐅᕐᓂᖏᑦᑐᑦ ᖃᒡᒋᕐᓂᖅ ᒧᒥᕐᓂᒃ h P / ᒪ ᔮ

ᕿᓚᐅᑎᓄᑦ, ᑭᓯᐊᓂ ᐊᔪᕐᓇᖏᓐᓂᕐᓴᒥᑦ ᐊᔪᖅᓴᕐᓇᖏᓐᓂᖅᓴᒥᒃᓗ ᕈ ᒪ

ᐊᑐᓕᕌᖓᒥᒃ ᖁᕕᐊᑦᑕᐅᒥᔭᕌᒥᒃ ᖃᒡᒋᕙᒃᑐᕕᓃᑦ ᖁᔭᓕᔾᔪᑎᒋᓪᓗᒍ. ᐊ ᐃ

ᑕᒡᕙᓕ ᓴᓇᖑᐊᒐᕐᒥ ᐃᓕᓯᒪᓗᐊᖑᐊᖅᐳᑦ ᐊᑐᖅᑕᐅᓗ - ᖓ ᑕ ᖅ ᐊᖅᑐᕕᓃᑦ ᑕᒪᕐᒥᒃ ᐃᓕᓯᒪᖏᑦᑑᒐᓗᐊᑦ ᐊᑐᖅᑕᐅᓚᐅᖅᑐᑦ ᑭᓯᐊᓂ ᐅ ᓕ ᔨ ᔾ ᖃᐃᕙᓪᓕᐊᔪᓄᑦ ᐃᖅᑲᐃᔾᔪᑎᒃᓴᐅᕗᑦ ᐳᐃᒍᕋᒃᑯᑎᒃᓴᐅᓗᓂᓗ ᐊ ᐊᑐᖅᑕᐅᓚᐅᖅᑐᒥᒃ ᐃᓅᓂᑦᑎᒍᑦ ᓄᓇᕗᒥ ᑕᒫᓂ. ” l

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 17 The Meaning behind the Tukitaagutaa Nunavumi Nunavut Land Claims Nunataknikun Agikatigeguta - Agreement 20th Anniversary oyum 20-ni ukeoni Monument Anigukniganin Itkaomayun

BY PAUL MALLIKI, MASTER CARVER UMANGA PAUL MALLIKI, HANAOYAKTILOAK

In 2011, Nunavut Tunngavik Inc. began planning the creation 2011-mi, Nunavut Tungavik Timeoyok opalogaeyaeliktun of a monument to celebrate the 20th anniversary of the hatkigeagani itkaomayun kuveahutigiyaagani 20-ni ukoeni Nunavut Land Claims Agreement on July 9, 2013. Several hatkikniga Nunavumi Nunataknikun Agikatigegutaoyok July carvers applied to be a part of the project. Three were cho - 9-mi 2013-mi. Malguk hanaoyaktik uktukhimayuk ilaoyamikni sen; one from each region of Nunavut. Inuk Charlie of havaami. Pigahun tikaoktaoyun; ataohik atuni aviktokhimay - Taloyoak, Paul Malliki of Repulse Bay (Naujaat) and Looty onin Nunavumi. Inuk Charlie, Taloyoamin, Paul Malliki, Pijamini of Grise Fiord were selected to design and carve the Naoyaanin, Looty Pijuamini-lo Aoyoetumin tikaoktaoyun 15-foot monument from Nunavut granite. The project was ihoakhageagani hanaoyaklogolo 15 feet-goyuk itkaomayun not an easy one, but all of the hard work was worth it when Nunavumi hitiyomin oyakamin. Havaak ayoknaetugitok, ki - the beautiful piece of art was unveiled. Master Carver Paul heani havakpeaknigin nakuteaktok kigoani piniktok hanaoy - Malliki wrote the following words in Inuktitut to describe the aak ulektaokman. Hanaoyaktiloak Paul Malliki titigaktok meaning behind the monument. ukoniga oka ohiknik okaohigiyaagani tukitaagutaa “Our carving is very big. The carving is not just any carving; itkaoma yutim. it has very important meaning. The meaning of the carving is “Hanaoyaktakun agiyok. Hanaoyaak ayikotakagitok gratitude and celebration. When our Inuit ancestors overcame hano ayaani; atoknikateaktok tukitaagutaa. Tukitaagutaa hardships and knew they were going to survive from the hanaoyaam kuyayun kuveahulo. Inoen taemanigaalok harshness of the winter, and when they finally met their fellow anigukhihimayun ayokhaotinik kaoyimavlotiklo anakne aknigi- Inuit that they had not seen in a very long time, they cele - yamiknik kayoknaktogaalokmin ukeomi, katikatigigamigik brated in appreciation in a qaggiq, a very big iglu built for Inoenaokatigiyatik takonahaaktamiknik, kuveahukpaktun koy - only that purpose. They would celebrate with drum dancing agamik kalgimi, agiyok iglu numikvikhak. Kuveahutikaktun and ayaaya songs. The ayaaya songs are still sung today. kilaotiknun numikhotik ingeokhotik ayaya-nik. Ayaya- The songs told stories of their experiences with animals gutin atutaovaktun huli uplomi. Hukulayutin unipk - and hunting stories of their catch, their stories on the aguyun kaoyimayamiknik angutikhanik angunahoatulo land and its surroundings, stories on gratification and unipkaaginik aguyamiknik, unipkaagin nunamik symbolic memories. The lyrics of the songs told sto - avataoyomiklo, unipkaan koyayotinik itkaomayotiniklo. ries of their appreciation and gratitude to their Okaohen hukolayutini okaotaoyun unipkaanik family and fellow Inuit. It was not every day kuyagiyotigiyamiknik ilamiknik Inukatimikniklo. that they celebrated in the qaggiq with the Uplotoagaagan kuveahoyoetun kalgimi kilaotik - drum dancing celebration. It was only dur - nun numikhutik kuveahutikakhotik. Ayoknaeni - ing the easier times in life, when there gani inuhik talvatoak, ayoknaevyagaagan, was less hardship, during the times of ihageagaenigani inuhik, kuveahutigivagaen prosperity, that they would celebrate aetuheagutigiyatik. Kuveanaktilogo inuhik their riches. It was during the hap - kuveahutikaktun talvuna pier times when they were jubilant kalgileokpakpun kuveahuge- that they would build the qaggiq amikni kilaotinun numigi- to celebrate with drum dancing, for amikni, koyaliyotimik. gratification. Amigaenikhak hunagoen Most of the figures in this carving are the uvani hanaoyaami ayikotagoagin ilaoyun symbols included in those ayaaya songs. ukunani ayayagutini pihikni. Una itka - This monument is meant to protect and pre - omayun piyotaoyok monagiyaagani serve the history of our culture and tradi - ilipkamayaaganilo ihuyuhik atokhugin tions for our future generations.” l ilitkohivun pitkuhivulo kigulikhapta inoen takuyakhaen.” l 18 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᐊᖓᔪᖅᑳᕆᔭᐅᔪᑦ ᓱᕈᓯᓄᑦ ᐃᓚᐅᑎᑕᐅᓂᖏᑦ ᐆᒪ ᑎᑎᕋᖅᑕᖏᑦ ᔩᓂ ᐋᕆᐊᒃ-ᑯᓪᓗᐊᓕᒃ Parental Engagement

ᐃᒪᖔᓗᓂᑦ , ᐃᓄᐃᑦ ᐱᕈᖅᓴᐃᕙᓚᐅᕐᒪᑕ ᓱᕈᓯᖏᓐᓂᒃ By Jeannie Arreak-Kullualik ᐃᒪᓐᓇᐃᑦᑎᐊᖁᓪᓗᒋᑦ ᐊᔪᖅᓴᖏᓪᓗᑎᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑕᑐᓂᓯᖃᑕᐅᕙᒃᓗᑎᒃ ᐃᓚᖏᓐᓄᑦ ᖃᑕᖑᑎᖏᑕ ᐊᒻᒪᓗ ᓄᓇᖓᓄᑦ . istorically, Inuit raised their children to become re - ᐊᑐᓂᑦ ᓱᕈᓯᑦ , ᐃᓂᖃᖅᖢᑎᒃ ᐊᖅᑯᑎᖃᖅᖢᑎᒃᓗ ᐱᔪᓐᓇᖅᓯᑦᑎ ᐊᖅᑎ - Hsourceful and contributing members of the family ᑕᐅᔪᓐᓇᕐᓂᕐᒥᑦ ᖃᐅᔨᒪᓂᒃᑯᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐱᔪᓐᓇᖅᓯᑎᑕᐅᓂᕐᒥᑦ and community. For each child, a path to master skills and capacity building was directed by their sanaji, arnaliaq or ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑕᐅᓪᓗᑎᒃ ᓴᓇᔨᖏᓐᓄᑦ , ᐊᕐᓇᓕᐊᖏᓐᓄᑦ ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ angusiaq. This development was also guided by a grand - ᐊᖑᓯᐊᖏᓐᓄᑦ . ᑕᒪᓐᓇ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᓂᖅ ᐱᓕᕆᐊᖑᕙᓚᐅᖅᑐᑦ mother or grandfather. If at some point in the child’s devel - ᐃᓕᓴᐃᓪᓗᑎᒃ ᐊᓈᓇᑎᐊᖏᓐᓄᑦ ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ ᐊᑖᑕᑦᑎᐊᖏᓐᓄᑦ . opment it was recognized as an unattainable goal for the ᐃᓅᓯᖓᑕ ᐃᓚᖓᓂ ᓱᕈᓯᐅᑉ ᐱᕈᖅᐸᓪᓕᐊᓂᖓᓂ child, focus was adjusted based on the child’s natural gifts ᐃᓕᑕᕆᔭᐅᓯᒪᕙᓚᐅᖅᑐᑦ ᐃᒪᓐᓇ ᑐᓂᔭᐅᑐᐃᓐᓇᕈᓐᓇᓚᐅᖏᑦᑐᑦ of strength, abilities and behaviour. This ideal practice ᑐᕌᕈᑎᒋᓗᒋᑦ ᓱᕈᓯᕐᒧᑦ , ᐊᐅᓪᓚᔾᔨᓪᓗᑎᒃ ᐊᖅᑮᒋᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᑐᖓᕕᒋᓪᓗᒋᑦ should continue because it engages parents/guardians to be involved in your child’s progress. ᓱᕈᓯᐅᑉ ᐃᓅᓯᖓᓂ ᑐᓂᕐᕈᓯᐊᖏᑦ ᓴᖏᓂᕐᒧᑦ , ᐊᔪᖏᓐᓂᕐᒧᑦ It is interesting to note that the issues and desires of Inuit ᐊᒻᒪᓗ ᖃᓄᖅ ᐱᑦᑎᐊᔪᓴᑎᒋᔪᓐᓇᕐᓂᐊᓄᑦ . ᑕᒪᓐᓇ ᐱᐅᔪᖅ on education and training have not changed much since the ᐊᑐᖅᑕᐅᓗᓂ ᐊᒻᒪᓗ ᑲᔪᓯᔭᕆᐊᖃᖅᑐᖅ ᐱᓪᓗᒍ ᐃᓚᐅᑎᑦᑎᓂᖅ 1970s and 80s. The same issues arise and are a challenge to ᐊᖓᔪᖅᑳᖏᓐᓂᒃ /ᒥᐊᓂᖅᓯᔨᖏᓐᓂᒃ ᐃᓚᐅᓗᑎᒃ ᓱᕈᓯᐅᑉ the status quo. As it currently stands, our biggest challenge ᑲᔪᓯᕙᓪᓕᐊᓂᖓᓂ ᓯᕗᒻᒧᑦ . is shifting the attitudes of Inuit, the general public and gov - ᐃᓱᒪᓇᑦᑎᐊᖅᑐᖅ ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᓗᓂ ᐃᖅᑲᐅᒪᓗᒍ ᑕᒪᒃᑯᐊ ernment officials when it comes to Inuktitut language use ᐱᔾᔪᑎᐅᔪᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᔪᒪᔭᖏᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᑕᑯᓗᒋᖅ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑐᓕᕆᓂᕐᒧᑦ and education. Each one of us has to shift and reshape our attitude to honour our Inuit ancestors and knowledge. Inuk - ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓕᓴᐃᓂᕐᒧᑦ ᓱᓕ ᐊᓯᔾᔨᖅᓯᒪᓗᐊᖏᒻᒪᑦ ᑕᐃᒪᖓᓂᑦ 1970- ᑎᑦ titut should be a benefit for Inuit society, including children.

ᐊᒻᒪᓗ 1980- ᑎᑦ ᐅᑭᐅᑦ ᐊᑐᖅᑎᓪᓗᒋᑦ . ᑖᒃᑯᐊᓴᐃᓐᓇᐃᑦ ᐱᔾᔪᑎᐅᔪᑦ X X ᐃᓱᒫᓘᑎᒃᑯᑦ ᓴᖅᑭᓚᐅᖅᑐᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓵᑕᐅᓯᒪᔾᔪᑎᐅᔪᑦ ᑐᓗᒃᑐᕈᑕᐅᓂᒃᑯᑦ

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 19 ᒪᑯᓄᖓ ᐊᑕᐅᓯᐅᓂᕐᒧᑦ . ᒫᓐᓇ ᐃᓂᖓᓂᐊ ᑕᐃᒪᐃᑎᓪᓗᒍ , ᐊᖏᓂᖅᐹᖅ ᖃᓄᖅ ᑭᖑᕙᖅᓯᒪᓕᕐᓂᕋᓂᒃ . ᐅᐋ ! ᖃᓄᐃᓕᐅᖅᓯᒪᓕᖅᐳᖔ ?! ᓲᖃᐃᒻᒪ ᑐᓗᖅᑐᕈᑕᐅᔪᖅ ᐅᑯᐊ ᐃᓱᒪᓕᖅᑎᑦᑎᓇᓱᐊᕐᓂᖅ ᐃᓕᖅᑯᓯᖏᓐᓂᒃ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᓱᕈᓯᕗᑦ ᑭᐅᕙᒃᐳᑦ ᖃᓪᓗᓈᑐᑦ. ᑐᓂᓯᕝᕕᒋᓯᒪᔭᕗᑦ ᐃᓄᐃᑦ , ᑭᒃᑯᑐᐃᓐᓇᐃᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᑕᖅᑳᓂ ᐊᒻᒪᓗ ᒐᕙᒪᒃᑯᑦ ᐃᔨᖅᓯᒪᔪᑎᑐᑦ ᑐᓴᒐᒃᓴᓂᒃ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᖅᑯᓯᐊᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐊᖓᔪᖃᐅᑎᖏᑦ ᑎᑭᐅᑎᔭᕌᖓᑦᑕ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐅᖃᐅᓯᖅ ᐊᑐᖅᑕᐅᓂᖏᑦ ᐊᔪᕐᓇᖏᑦᑐᑯᓗᒃᑯᑦ ᐊᔭᒃᑐᕈᓐᓇᖅᑕᕗᑦ ᓴᓂᕐᕙᕐᓗᒋᑦ. ᐅᓄᖅᑐᐊᓗᐃᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑐᓕᕆᓂᑦ . ᐊᑐᓂᑦ ᐅᕙᒍᑦ ᓴᖑᑎᑦᑎᔭᕆᐊᖃᖅᑐᒍᑦ ᒪᑯᓄᖓ ᐃᓅᓯᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᐃᓱᒫᓘᑕᐅᔪᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᓵᑉᐸᒃᑕᕗᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᖅᑭᒋᐊᒃᑲᓐᓂᕐᓗᑕ ᐅᕙᒍᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐃᓕᖁᓯᕗᑦ ᐱᔾᔪᑎᕗᑦ ᓇᓗᓇᐃᒃᑯᑕᖅ ᐱᑕᖃᖏᓐᓂᖏᓐᓂᒃ ᑐᕌᒐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᐅᓪᓚᔾᔨᓂᕐᒥᑦ ᐅᐱᒋᓗᒋᑦ ᐅᕙᒍᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᓯᕗᓂᕆᓚᐅᖅᑕᕗᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᖃᐅᔨᒪᓂᖏᑦ . ᐱᕈᖅᓴᐃᓂᕐᒥᑦ ᓇᖕᒥᓂ ᓱᕈᓯᑦᑎᓐᓂᒃ . ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐃᑲᔫᑕᐅᔭᕆᐊᓕᒃ ᐃᓄᖕᓄᑦ ᑕᖅᑳᓂ , ᐃᓚᒋᓪᓗᒋᑦ ᓱᕈᓰᑦ . ᐃᓄᐃᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑕᐅᕙᓚᐅᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᒪᓐᓇ ᐊᑲᐅᓂᖅᐹᓂᒃ ᖃᐅᔨᒪᕖᑦ ᐊᖓᔪᖅᑳᕆᔭᐅᑎᓪᓗᑎᒃ ᓱᕈᓯᓄᑦ ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᖃᕋᕕᑦ ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᓇᓱᖕᓂᕐᒥᑦ ᐃᒪᓐᓇ ᓵᑕᐅᓯᒪᓕᖅᑎᓪᓗᑕ ᐊᒃᓱᕈᕐᓇᖅᑐᓂᒃ ᐃᒪᓐᓇᐃᓕᐅᖅᑕᐅᔪᓐᓇᖁᓪᓗᒋᑦ ᓱᕈᓯᕆᔭᑎᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑕᐅᓗᑎᒃ ᐃᒪᓐᓇᓗ ᐃᓕᓗᒋᑦ ᐃᒃᐱᖕᓂᐊᔭᑎᑦ ᓴᓂᕐᕙᕐᓗᒋᑦ , ᐃᓱᒪᒃᓴᓯᐅ- ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᑕᒪᓐᓇ ᒪᓕᒐᑎᒍᑦ ᓴᐳᔾᔭᐅᓯᒪᔾᔪᑎ ᒪᓕᒃᖢᒋᑦ ᐅᖃᐅᓯᒧᑦ ᕈᑎᒋᓗᒋᑦ ᐃᓱᒪᒋᓗᒋᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᔭᕆᐊᖃᖅᑕᑎ ᐱᓕᕆᐊᕆᓗᒋᓪᓗ . ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑎᓂᖅ ᓄᓇᕗᒥ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑐᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᐱᖁᔭᖅ ? ᓂᓐᖓᐅᒪᓂᖅ ᐅᖃᐅᓯᐅᓗᐊᖅᐸᓚᐅᖅᓯᒪᖏᑦᑐᖅ ᐊᕙᑎᐊᓂ ᓱᕈᓰᑦ . ᒪᓕᒃᖢᒍ ᐅᑯᐊ ᐃᓄᐃᑦ ᐅᖃᐅᓯᐊᑦ ᓴᐳᔾᔨᓯᒪᓂᕐᒧᑦ ᐱᖁᔭᖅ , ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐃᓐᓇᐃᑦ ᑭᓯᐊᓂ ᐃᖅᑲᐃᑎᑕᐅᔭᒪᐅᖅᑐᑦ ᐃᔾᔪᐊᒐᒃᓴᑦᑎᐊᖑᔭᕆ - ᐃᒡᕕᑦ ᒪᓕᒐᑎᒍᑦ ᓴᐳᔾᔭᐅᓯᒪᔪᑎᑦ ᐅᖃᓪᓚᒍᓐᓇᕐᓂᕐᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᖃᕐᓂᕐᒥᑦ ᐃᓕᖅᑯᓯᖃᕐᓗᑎᒃ ᐱᐅᔪᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᖅᑭᒃᓯᓗᑎᒃ ᐱᔨᑦᑎᖅᑕᐅᓂᕐᒥᑦ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ . ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐃᒡᕕᑦ ᐃᓅᓂᑦᑎᓐᓄᑦ ᓱᓕᔪᓂᒃ ᑐᕌᖅᑕᖏᓐᓄᑦ ᓱᕈᓯᖏᑦ ᐱᓪᓗᒋᑦ . ᓂᖃᓪᓗᖕᓇᖅᑐᖅ ᑭᓯᐊᓂ , ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᕗᑦ ᐃᓕᑕᕆᔭᐅᓯᒪᔪᖅ ᐊᑖᓂ ᓯᓚᕐᔪᐊᒥ ᓄᓇᓕᒃᔪᐊᓄᑦ ᑕᒪᓪᓇ ᐃᓕᖅᑯᓯᐅᓕᖅᑐᖅ ᔭᒐᐃᒐᑦᑕ ᑕᒪᒃᑯᓂᖓ . ᐃᓕᖁᓯᐅᓕ. ᐅᖃᖅᑕᐅᓯᒪᔪᓂ ᑕᐃᔭᐅᓯᒪᓪᓗᑎᒃ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᓄᖏᓐᓄᑦ . ᖃᓄᕐᓕ ᑎᒍᓯᔪᓐᓇᖅᐱᑕ ᐃᓱᒻᒥᕈᓐᓇᖅᐱᑕ ᓯᕗᓕᕆᓚᐅᖅᑕᑦᑕ ᐆᒪᓂᐊ ᐊᒻᒪᓗ ᑐᑭᖏᑦ ᐱᓇᓱᐊᕐᓂᐊᑕ ᐅᑯᐊ ᓄᓇᕗᒥ ᓄᓇᑖᕈᑎᓄᑦ ᐃᓱᒪᔾᔪᓯᒋᓚᐅᖅᑕᖏᓐᓂᒃ ᐱᕈᖅᓴᐃᓂᕐᒥᑦ ᐊᔪᖏᑦᑎᐊᖅᑐᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᖏᕈᑏᑦ ᑎᒍᓗᒋᑦ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐃᓅᓂᖅ . ᐊᐃᑦᑐᐃᖃᑕᐅᔪᓐᓇᖅᑐᓂᑦ ᐃᓚᒋᔭᐅᓗᑏᑦ ? ᑭᐅᔾᔪᑎ ᓵᑦᑎᐊᕋᓃᓚ - ᐊᓈᓇᑦᑎᐊᕗᑦ ᐊᑖᑕᑦᑎᐊᕗᑦ ᐃᓕᓴᐃᓚᐅᖅᑐᑦ ᐅᕙᑦᑎᓐᓂᒃ ᐃᒪᓐᓇ ᐅᖅᑐᑦ . ᐊᖅᑭᒃᓯᓗᑕ ᑐᕌᒐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᐅᓪᓚᑎᓗᒋᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᓱᕈᓰᑦ ᐅᖃᐅᔾᔪᖅᑕ ᐅᓪᓗᑕ , ᐃᓅᔪᑎᑦ , ᑕᐃᒪᐃᒻᒪᑦ ᐅᖃᓪᓚᕆᐊᖃᖅᑐᑎᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᒃᓴᖓ ᐊᒻᒪᓗ ᓇᓗᓇᐃᑦᑎᐊᕐᓗᒋᑦ ᐃᓗᐃᑦᑐᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᑐᕐᓗᒍ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐊᔪᖏᓐᓂᓕᒫᕐᓄᑦ ᐱᔪᓐᓇᑐᐊᕈᕕᓪᓗ .” ᐊᔪᖏᑦᑎᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᐅᖃᐅᓯᑦᑎᓐᓄᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᖅᑯᓯᑦᑎᓐᓄᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑕᐅᕙᒌᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖓ ᓱᕈᓯᐅᑎᓪᓗᖓ ᑐᓂᓯᓂᕐᒥᑦ . ᑐᕌᒐᐃᑦ ᐊᒥᒧᑦ ᐱᐅᔪᓐᓇᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐊᔪᕐᓇᖏᑦᑐᑯᓗᒃᑯᑦ . ᐅᖃᓪᓚᒋᐊᖃᕐᓂᕐᒥᑦ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ , ᒪᑯᓄᖓᓘᓐᓃᑦ ᐃᓄᒻᒪᕆᐅᖏᑦᑐᓄᑦ , ᒥᑭᔪᒃᑯᑦ ᐱᒋᐊᕐᓗᑎᑦ , ᐃᓚᐅᓗᑎᒃ . ᑕᒪᓐᓇ ᐃᒪᓐᓇᐃᓕᖅᑎᑦᑎ- ᐃᓚᒋᔭᐅᓪᓗᑎᒃ ᐊᒃᓱᐊᓗᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᓇᓗᓇᐃᒃᑯᑕᕆᓪᓗᒍ ᔪᓐᓇᖅᑐᖅ ᐊᖏᔪᐊᓗᖕᓂᑦ ᐊᓯᔾᔨᕈᑕᐅᓗᑎᒃ ᐊᔾᔨᐅᖏᑦᑐᒃᑯᑦ ᓱᕈᓰᑦ ᐃᓕᑕᕆᔭᐅᓂᕐᒧᑦᔭ ᐅᑭᐅᖅ 25- ᖑᓕᖅᑐᖅᑲᐃ , ᓂᑉᓕᓚᐅᖅᓯᒪᒐᒪ ᐃᓅᓯᓕᒫᖓᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᓂᕐᒥᑦ . ᐅᖃᖅᖢᖓ ᖃᓪᓗᓈᑐᑦ ᓄᐊᕋᓄᑦ ᐃᓚᖓᒍᑦ ᖃᓪᓗᓈᖑᔪᒧᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᓈᓇᒪ ᐃᖅᑲᐃᑎᓚᐅᖅᑖᖓ ᓲᖅ ᓄᐊᕋ ᖃᐅᔨᒪᔭᕆᐊᖃᕐᓂᐊᓂᒃ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ . ᑕᐃᒪᓐᓇᐃᒻᒪᑦ ᐃᓚᒋᔭᐅᓂᐊᕐᒪᑦ ᖃᑕᖑ ᑎᑦᑎᓐᓄᑦ , ᐅᖃᐅᓯᒃᑯᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᖅᑯᓯᒃᑯᑦ . ᐅᖃᓪᓚ ᕕᒋᖏᒃᑯᒃᑯ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ , ᓈᓚᖑᐊᕋᔭᖅᑕᕋ ᐃᓱᒪᒋᖏᓪᓗᒍ ᐃᓅᓂᐊᓂᒃ . ᓲᖃᐃᒻᒪ ᐅᖃᓚᐅᕋᒪ ᐃᒪᓐᓇᐃᓐᓂᐊᓚ - ᐅᖅᓯᒪᓐᖏᓐᓇᒪ ᖁᔭᓈᕐᓗᒍ ᓄᐊᕋ ᐃᓄᒻᒪᕆᐅᓂᐊᒃ , ᐃᓄᒻᒪᕆ ᑭᓯᐊᓂ ᐃᑲᔫᑎᒃᓴᑦ ᐱᕈᖅᓴᐃᓂᕐᒥᑦ ᓄᑕᕋᕐᓂᒃ : ᐊᓈᓇᒐ ᐅᖃᖅᖢᓂ ᓱᓕᓚᐅᖅᑐᖅ. ᐃᓱᒪᒋᔭᖓᒍᑦ , ᐅᖃᓪᓚᒃᑯᕕᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓕᓴᐃᓗᑎᑦ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐊᓐᓇᒃᑐᕐᓂᐊᕐᓗᒍ , ᐱᒪᓱᑦᑎᐊᕐᓗᖑ ᐊᒻᒪᓗ • ᐱᒋᐊᕐᓗᑎᒃ ᒥᑭᔪᓂᑦ ᐊᓪᓗᕆᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᓴᐳᑎᓯᒪᓗᒍ ᐃᓄᐃᑦ ᐃᓕᑕᕆᔭᐅᔾᔪᑎᐊ . ᐃᒪᓐᓇᐃᒻᒥᔪᖅ ᐅᐱᒍᓱᖕᓂᖅ • ᓇᓕᒧᒃᑎᑦᑎᓇᓱᐊᖏᓐᓇᕐᓗᒋᑦ ᐱᒋᐊᖅᑕᑎᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᓯᑎᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᕙᑎᖕᓃᑦᑐᑦ . ᐊᑯᓂ ᐃᓱᒪᒋᓚᐅᖅᑕᒃᑲ • ᐊᖅᑭᐅᒪᔪᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᒪᓕᒐᒃᓴᖏᓐᓂᒃ ᖃᐅᑕᒫᑦ ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐱᓪᓗᒍ ᑕᒪᓐᓇ ᐊᒻᒪᓗ ᖃᓄᑎᒋ ᖃᑉᓰᖅᖢᑕ ᖁᔭᓈᖅᓯᒪᕕᑎᒍ ᐊᑐᐃᓐᓇᐅᑎᕝᕕᒋᓗᒋᑦ ᐅᕙᒍᑦ ᓱᕈᓯᑦᑕ ᐱᔪᓐᓇᐅᑎᖏᑦ ᖃᐅᔨᒪᓗᑎᒃ ᐅᖃᐅᓯᑦᑎᓐᓃᒃ ? ᖃᖓᒃᑯᑦ • ᓴᖅᑭᑦᑎᕝᕕᒋᓗᒋᑦ ᓄᑕᕋᑎᑦ ᐱᐅᔪᐊᓗᖕᓄᑦ ᖃᓄᑎᒋᑦᖑ ᐅᖃᐅᓯᕗᑦ , ᐊᑐᖅᐸᒃᐱᑎᒍ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᖅᑯᓯᕗᑦ ᓴᓂᕐᕙᒃᐱᑎᒍ • ᑎᑭᐅᑎᓇᓱᒃᓗᒋᑦ ᓄᑕᕋᑎᑦ ᑎᒍᓯᔪᓐᓇᕐᓂᕐᒥᑦ ᖃᐅᔨᒪᓂᕐᓂᒃ ᐃᖢᕆᑎᓐᓇᓱᒃᖢᒋᑦ ᐊᓯᕗᑦ . ᐃᓅᓯᐊᓄᑦ ᐊᒃᑐᐊᔪᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᐱᒻᒪᕆᐅᔪᓂᒃ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐅᑎᕐᕕᒋᓗᒋᑦ ᑐᖓᕕᑐᖃᕗᑦ ᐱᖅᑯᓯᒃᑯᑦ ᐃᒪᓐᓇ ᓴᖅᑭᑦᑎᓂᕐᒥᑦ X ᐱᖅᑯᓯᑦᑎᓐᓄᑦ ᐱᔾᔪᑎᒃᓴᓂᒃ , ᐊᔪᖏᓐᓂᕐᓂᒥᑦ , ᑐᓂᓯᖃᑕᐅᓗᑎᒃ ᓱᕈᓯᑦ , ᖃᐅᔨᔪᖓ • ᐃᓅᑦᑎᐊᕐᓗᑎᒃ , ᓴᖏᔪᒥᑦ ᑐᖓᕕᖃᖅᑎᓪᓗᒋᑦ • ᓴᖏᔫᑏᓐᓇᕐᓗᒋᑦ ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ ᐅᖃᐅᓯᕗᑦ l

20 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 Did you know as a parent you have a right to have your child taught in Inuktitut that is legally protected under Language of Instruction in Agayukaan Upipkaknigin the Nunavut Education Act ? Under the Inuit Language Protection Act , you have a legally protected right to speak and be served in Inuktitut. It Umanga Jeannie Arreak-Kullualik-min is also your inherent right recognized under the United Nations Declara - tion of Indigenous Peoples. The spirit and intent of the Nunavut Land gilgaa, Inoen pamikpagaen nutakatik atuteagea - Claims Agreement is to foster Inuktitut and the Inuit way of life. Our Igani ihoakotinik ikayoktoklotiklo ilagiyamiknik grandparents taught us this by telling us, “You are Inuk, therefore you nunakatigiyatiklo. Atuni nutagak, inuhik ayogoegea - must speak and use Inuktitut as much as possible.” gani ayokhageageaganilo ayokiktu tigiyaen I was taught early on to speak Inuktitut, even to non-Inuit, as it is a hanayeta, aknaleagita, aguheagutigiyaatalunen. vital part of our identity. About 25 years ago, I spoke English to my Una pivaleanik tikoaktoeyotaoyok ananateamin niece who is part Qallunaaq and my mother reminded me why my niece atatateamilunen. Hunaolikaligeak nutakam pi - must know Inuktitut. It is so she can be part of our family, language and valeanigani ilitagiyaovaktok pilimagitamik iniktigun - culture. If I didn’t speak to her in Inuktitut, I would be ignoring her mik nutakami, ihomagiyak ihoakhivaktok being an Inuk. Of course I said I would never deny my niece being Inuk, piyotikakhotik nutakam hakugikniganik, ayoeni- but what my mother said was true. giyaenik inuyu heniklo. Una ihoaktok pitkohik In her view, you speak and teach Inuktitut to preserve, maintain and atokhimageakaktok upipka eyota okman agayuka- protect Inuit identity. It is also a matter of respecting yourself and other anik/monaktiniklunen ilaoligeagani nutakavin Inuit around you. I thought long and hard about this and thought how agiklivaleanigani. often do we deny our children’s right to know our language? How often Ihomanaktok kaoyiyaagani ihomagiyaen piy - do we put our own language, practice and culture aside to accommo - omayaelo Inoen ilihaknikun ayoekhayotiniklo date others? aalagukhimagitun 1970-nin 1980-nilo ukeoni. Going back to our roots to raise a resourceful, capable, contributing Ayiken ihomagiyaoyun havitpaktun akhugutao vlo - child, I realized how far off I have been. Oh my! What have we done?! tiklo amigaevyaktonin inuknin. Taya kanoginigani, No wonder our children respond in English. We have been giving them aginikhak akhugutigiyakun nutigeagani a hidden message that Inuit culture and Inuktitut can easily be pushed ihomagiyaen Inoen, kitulika inoen kavamanilo aside. Many of the social issues we face today indicate the lack of goals havaktun piyotini Inoenaktun okaohiknik atokniga - and focus in raising our children. It is also evident that we lack parental gun ilihaknigagulo. Atuni uvagun nugeakaktogun and family engagement in raising our children. ihoakhaklogilo ihomavun itkaomateageagani igil - Inuit were taught that the best way to figure things out while facing a gaan inukativun kaoyimayaelo. Inoenaktun ikayu - challenge is to put your emotions aside, think things through and do taoyukhaogaloak Inoen inuyuheni, nutakalo. what has to get done. Anger was hardly expressed around children. Kaoyimavin agayukaguvlotin ihomakhutikaktotin Adults were strictly reminded to model good behaviour and set realistic nutakan ayokiktoktaoyaagani Inoenaktun okaohik goals for children. Sadly though, this is a trait we lost sight of. atoklogo maligatigun hapumiyaokman uvani Okao - How can we have the same ideals our ancestors did in raising capable hik Ayokiktutini uvani Nunavumi Ilihaknikun Mali - and contributing members? The answer was right in front of me. Set gakyoami ? Ilagani Inoen Okaohenik Hapumiyotinik goals and focus for your child’s education and ensure immersion and flu - Maligakyoam , maligatigun hapomiyotikaktotin ok - ency in our language and culture. Make the goals attainable. Start small, ageakni kivgaktoktaolotilo Inoenaktun. Inuhiknilo be involved. This will make the biggest difference in your child’s lifelong ihumakhutin ilitagiyaohimayok uvani Ilagen learning. Hilakyo amin Katimayin Okaoheni Nunakakaktonik Inuknik. Ikpiknakniga piyotaoyoklo Nunavumi Nunataknikun Agikatigegutaoyok agiklipkageagani Inoenaktun Inoelo inuyuhen. Atatateapta ananate - Tips on raising your children: aptalo ilihaotiyaatigun umiga okaoyukhota, “Inoe - naoyotin, talvuna okageakaktotin atoklogolo • Take small steps Inoenaktun ayoknaetagaagan.” • Be consistent Ilihaoyuktaoyoga nutagaovloga okageami Inoe - • Have structure and routine naktun, Inoenaogitonugaloak, atoklokatukman • Expose children to excellence kinaonigiyaptikni. 25-ni ukeon kanitoani, okaktoga • Guide children in mastering skills that are Kavlonaatun uyugumnun Kavlonagaokman ama - important to our culture makmalo itkaepkaktaaga huk uyuguga kaoyimaya - X • Be a good human being, have a solid foundation geakaknigiyaanik Inoenaktun okaohikmik. Inmi • Keep Inuktitut language strong l ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 21 ilaoligeagani ilagiyaptikni, okaohikmi, ilitkuhikmilo. Okakvigigitkuptigun Utikvigilogin inuyutivun pamigeagani ihoako - Inoenaktun, ihomagilimagitaga Inoenaoniganik. Ila, okaktoga, pipkagil - tinik atuteaktomik, ayogitomik, ikayuteaktomik ogo uyuguga Inoenaoyamini kiheani amamakma okaohea ilomuktuk. nutakamik, ilitogiyoga uneokhiyotigiyamnik. Ihomagiyaani, okakpaktotin ilihaoyivlotilo Inoenaktun ilipkamaenagea - Aaa! Kanogiloekita? Ihomanaetok nutakavun gani, atokhi ma ginage agani hapumiyaaganilo Inoen kinaoniginik. Piy - keovaktun Kavlunaatun. Tunihimaligaptigik otaokmiyok iliknik ihomaigyakateaknikmik ahelo Inoen haniknetun. takukhaogitomik okaohikmik una Inoen ilitkohea Ihomagikhaaktaga akhulu una ihomavlogalo kavektokhota atoktitihoek - Inoenaktulo okaohik ahivagaoginageakakni - paktavun nutakavun ihomakhutaenik kaoyima yagani okaohiptiknik? ganik. Amigaetun inuyuhikmi ihomagiyaoyun Kavektokhota okaohigiyakun, pitkuhigiyavun, ilitkuhivulo hanigaanun atoktavun uplomi tikoakhiyotaoyun iniktigakhak - ihoakloakgeagani aalan inoen? aginiganik ihomagiyakhaptikniklo pamikhitilota nutakaptiknik. Naonaeteaktoklo pikaginigiyap - tiknik agayukaan ilagelo upiyotaenik pamigea - gani nutakavun. Inoen okaoyuktaoyun ihoaknikhak ilitokhageagani hunalikaa atoktilota akhuknaktonik ima hanivaklogo ikpiknagiyatin, ihomagilogin aniguknikhan atugeaklogolo. Ni - gaohik atoktaokatagitok haneani nutakan. Iniknigin itkakoyaoloakpaktun takupkaeyaagani nakuyumik piyuhikmik ihoakhaelotiklo inilaaktu - nik iniktigakhaenik nutakan. Ingumanak kihean, una inuyuhik aheopkaktakun taotugeokhogu. Kanok ayikotaenik piyotikakneakita igilgaan ilagiyapta pihimayaenik pamikhivlotik ayogitonik U N

 ikayoktuteaktoniklo ilaoyunik iniknik? Keoy - ᑦ k i l ᕗ o ᓇ o l ᓄ g otikhan hivugamnenikuk. Ihoakhaelotin inikti - I

,

 ᒃ t ᓕ a u j ᓗ ᒡ d gakhaenik ihomagenaktakhaeniklo nutakavin r ᐃ a

, s ᑦ k ᐊ u t ᔪ t

ᕐ ilihaotaeni ataotimilo atokniganik okagikni - I

ᓵ ᒃ d l ᑐ a ᑦ n ᐃ o ganiklo okaohiptiknik ilitkuhiptikniklo. Inikti - D ᑦ

ᓐ y b

ᓄ o ᑑ gakhan piyaagani nalonaeklogin. Aolaktieaklotin t o h P mikiyomik, ilaolotin. Una aginikhamik aalagugutaoneaktok nutagagiyavin inuhikmini ilihakniganik.

ᓄᓇᕗᑦ ᑐᙵᕕᒃ ᑎᒥᖓᑦᑕ ᑲᑎᒪᔨᖏᓐᓃᖔᖅᑐ, ᐊᑦᑕᓇᖏᑦᑐᒥᒃ ᖁᕕᐊᓇᖅᑐᒥᒡᓗ ᕿᑲᑦᓯᐊᕐᓂᐊᖅᐳᓯ. Ihomagiyakhan pamikhitilotin Nunavut Tunngavik Inc#s nutagagiyakni: Board of Directors wishes you all a safe and joyous holiday season • Mikiyonik aplogeagutikaklotin • Pitkuhin aayikeginakpakloni Kitkanit Katimayiit Nunavut Tunngavik • Pikaklotin kanoginiganik atoktakhaniklo Timinga pitkuyugut tamafi • Manilogin nutakatin nakunikhamun aniknaitumik ovalo alianaktumik koviahokvikmiitjavuhi ukiumi • Ayokiktoklogin nutakan ayogoegeamikni atoknikakloaktonik ilitkuhiptikni • Inuhikateaklotin, tungavikateaklotilo • Inoenaktun okaohik hakugikhihimaenakl - ogo wwwtunngavikcom l

22 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᖕᓂᐊᑦ-ᐊᑉᓗᕆᐊᕐᓂᖅ

ᓴᐅᒥᐊᓂ ᒪᓕᒃᑎᐅᔪᖅ ᓴᐃᒪᓐ ᖃᐅᒪᒃ, ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ, ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ, ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ, ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, ᓲ ᐹᓪ, ᒪᓕᒃᑎᐅᔪᖅ ᑎᒧᑎ ᐊᑭᕈᓕᒃ. ᓂᕆᐅᖕᓂᕐᒧᑦ From left: Guide Simon Kowmuk, Edna Elias, Jesse Mike, Bernadette Dean, Wynter Blaise, Sue Ball, guide Timothy Akerolik. Haomianit: Hivolikhoiyok Simon Kowmuk, Edna Elias, Jesse Mike, Bernadette Dean, Wynter Blaise, Sue Ball, guide Timothy Akerolik.

ᐊᔾᔨᖑᐊᖅ ᐱᔭᐅᔪᖅ ᐅᑯᓇᖓᑦ ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᓚᐅᖅᑐᑦ /Photo courtesy of Women in Action/Piksaliokhimayaat Angnat Holijotighakhioktot ᑎᑎᕋᖅᑕᖓ ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ

ᑕᐃᒪᓕᑭᐊᖅ ᓲᖅ ᐃᓚᐅᓚᐅᖅᐳᖓ ? ᐅᓇ ᐊᐱᖅᑯᑎ ᐊᔪᕐᓇᕐᓂᖅᓴᖅ ᑭᐅᔭᕆᐊᒃᓴᖅ ᐱᔾᔪᑎᒋᓪᓗᒍ ᕿᒪᑦᑕᐅᓚᐅᖅᓯᒪᒐᒪ ᓄᐊᕋᓄᑦ ᐃᕕᐊᓐᖏᖓᒍᑦ ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒧᑦ ᐋᓐᓂᐊᖃᖅᖢᓂ ᐊᒻᒪᓗ ᐅᑭᐅᖃᑐᐃᓐᓇᓚᐅᖅᑐᖅ 27- ᓂᒃ ᓵᓚᐅᓪᓗᓂ ᐅᓇᑕᕐᓂᐊᓂ . ᓱᓕ ᐊᓐᓂᕐᓇᖅᑐᖅ ᐊᒻᒪᓗ ᐅᖃᐅᑎᔪᓐᓇᖏᑕᒋᑦ ᖃᖓ ᐅᕝᕙᓗ ᐅᑭᐅᓴᐃᓐᓇᒥ ᑐᖁᓚᐅᕐᓂᐊᓂᒃ ᐱᔾᔪᑎᒋᓪᓗᒍ ᐃᖅᑲᐅᒪᖏᓐᓇᒃᑯᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᑎᑎᕋᓚᐅᕐᓇᒍᑦ , ᑭᓯᐊᓂ ᑕᑯᓚᐅᖅᑕᕋ ᑭᖑᓪᓕᖅᐹᒥ ᐊᓂᖅᓵᑐᓕᖅᑎᓪᓗᒍ ᑭᖑᓪᓕᖅᐹᒥ . ᑕᑯᕙᒃᑖᒃᑲᒃ ᖃᑯᑎᒃᑯᑦ ᐸᓂᖏᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᒫᓐᓇ ᒪᒃᑯᒃᑐᕐᔪᐊᓐᖑᖅᐸᓕᐊᓕᖅᑑᒃ . ᐃᓕᓐᓂᐊᓕᓵᓚᐅᖅᓯᒪᔫᒃ ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ 2- ᒥ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑎᖃᓕᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᖁᑦᑎᖕᓂᖏᒃ ᐊᓈᓇᖓᑦ ᑐᖁᑎᓪᓗᒍ . ᖁᖓᐅᑎᑐᐃᓐᓇᖅᐸᒃᑐᒍᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐅᖃᓪᓚᖃᑎᒌᒐᔪᖕᓇᑕ . ᐅᑉᓘᒃ ᒪᕐᕉᒃ ᓯᕗᓂᐊᓂ ᔪᐃ ᑐᖁᓚᐅᖅᑎᓐᓇᒍ , ᓯᓂᒐᓱᒋᐊᖃᓕᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐅᓐᓄᒃᑯᑦ ᐃᐊᓱᕐ ᐊᒻᒪᓗ ᐸᑐᓯᐊ . ᔪᐃ ᐊᐱᕆᓚᐅᓯᒪᖕᒫᖓ ᐋᖅᑭᒃᓯᕙᒌᕈᓐᓇᕐᒪᖔᕐᒪ ᐊᓐᓄᕌᓂᒃ ᐊᒧᔭᖅᑐᒥᑦ ᐸᓂᖏᑕ ᐊᑐᓛᖅᑕᖏᖕᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᓕᖅᐸᑎᒃ

ᖃᐅᑎᓪᓗᒍ . ᑕᐃᒪᐃᑦᑐᑦ X ᓇᒡᓕᖕᓂᐅᔪᑦ , ᐱᒪᑐᑦᑎᐊᖅᑎ ᐊᓈᓇ ᔪᐃ ᐸᓂᖏᓐᓄᑦ , ᐃᓱᒪᓂᖃᑦᑎᐊᖅᑐᖅ ᐊᓐᓄᕌᖏᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑕᐅᑦᑐᖏᓐᓂᒃ .

ᓴᐅᒥᐊᓂ ᒪᓕᒃᑎᐅᔪᖅ ᓴᐃᒪᓐ ᖃᐅᒪᒃ, ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ, ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ, ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ, ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, ᓲ ᐹᓪ, ᒪᓕᒃᑎᐅᔪᖅ ᑎᒧᑎ ᐊᑭᕈᓕᒃ. ᑕᓕᖅᐱᐊᑉ: ᒪᓕᒃᑎ ᑎᒧᑎ ᐊᑭᕈᓕᒃ ᓂᓚᓂᒃ ᓯᖁᑉᑎᕆᔪᖅ ᐃᒪᒃᓴᒥᑦ. From left: Guide Simon Kowmuk, Bernadette Dean, Sue Ball, Edna Elias, Jesse Mike, Wynter Blais, and guide Timothy Akerolik. Right: Guide Timothy Akerolik chops ice for water. Haomighianit: Hivolikhoiyok Simon Kowmuk, Bernadette Dean, Sue Ball, Edna Elias, Jesse Mike, Wynter Blais, hivolikhoiyilo Timothy Akerolik. Ataani haomighiani: Hivolikhoiyok Timothy Akerolik hikotaktok immiogakhamik.

23 ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, (ᓴᐅᒥᖕᒥ) ᐊᒻᒪᓗ ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ ᓴᓇᔭᐅᓯᒪᔪᒥ ᐃᒡᓕᕐᒥ ᐃᓱᐊᓂ ᐅᑉᓗᐊᑦᑕ. Wynter Blais (left) and Jesse Mike in their makeshift beds at the end of ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ (ᑕᓕᕐᕆᐊᓂ) ᐃᕿᑦᑎᔪᖅ ᑲᒥᓴᓇᐅᑉ ᑐᖏᓕᐊᑕ ᓂᐊᓕ ᑯᓱᒐᕐᒥᑦ. Jesse Mike (right) hugs Deputy Commissioner Nellie Kusugak. a long day. Jesse Mike (talikpiani) ekimmiyok Kamisinap Toklianik ona Nellie Wynter Blais (haomiani) onalo Jesse Mike aligakmikni nalayok oblo - Kusugak. gaaloa pihokaakhotik.

ᖁᕕᐊᒋᔭᕋ ᐱᓱᓗᕋᕐᓂᖅ ᐊᒻᒪᓗ ᓯᕗᓪᓕᖅᐹᒥ Women in Action –Steps of Hope ᐱᓱᖃᑕᐅᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖓ ᑲᑎᑦᑎᑎᓪᓗᑕ ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ “ᐱᓇᓱᐊᕈᓯᐅᑉ ᓄᓐᖑᐊᓂ ᐃᓱᓕᑎᓪᓗᒍ ᐃᕕᐊᖏᓐᓄ By Bernadette Dean ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᖅ ᐋᓐᓂᐊᖅ ” 2007- ᒥ ᓄᐊᕋ Why did I join the walk? This question is harder to answer because I lost ᕕᕈᓂᑲ , ᐃᒨᓯᐊᓂ ᐊᒃᑐᖅᑕᐅᓯᒪᑎᓪᓗᒍ ᓇᖕᒥᓂᖅ my great niece Joy to breast cancer and she was only 27 when she lost her ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒥᑦ ᐋᓐᓂᐊᒧᑦ ᒪᒥᓴᖅᑕᐅᑎᓪᓗᒍ battle. It still hurts and I cannot tell you when or the year she died because ᑕᐃᑉᓱᒪᓂ . ᔪᐃ ᐃᓱᒪᒋᓚᐅᖅᑕᕗᑦ ᓯᕗᓪᓕᕐᒥ ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᑕ I don’t remember and I didn’t write it down, but I was there to see her ᑕᐃᑉᓱᒪᓂ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᖅᑲᐅᒪᖏᑦᑐᖓ ᐃᑳᖅᑎᓪᓗᑎᒍ breathe her last breath. I see her daughters every once in a while and they ᐃᓱᓕᕝᕕᒃ . ᐃᖅᑲᐅᒪᒐᓗᐊᖅᑐᖓ ᑕᑯᓚᐅᕐᓂᕋᓂᒃ are pre-teens now. They were in Kindergarten or Grade 2 when their mama ᐱᐊᓂᒃᕕᒃᓴᖅ ᐃᓱᐊᓂ ᐊᒻᒪᓗ ᑕᑯᓕᑕᐃᓐᓇᓚᐅᖅᑕᕋ died. We just always smile at each other and never really talk. About two days before Joy died, it was almost Ethel and Patricia’s bedtime. Joy asked ᕕᕈᓂᑲ ᑎᒍᖕᒪᒍᑦ ᓴᐅᒥᒐᓂ ᐊᒡᒐᒐ , ᕿᕕᐊᕋᒪ ᑮᓇᙵᓄᑦ ; me if I could set a piece of clothing out on the dresser for her daughters to ᖁᒡᕕᐅᓚᐅᖅᑐᖅ ᓯᑐᓪᓗᑎᒃᓗ ᐃᔨᖓᓂᑦ ᓯᕗᒻᒧᑦ wear to school the next day. That is the kind of loving, caring mother Joy ᐃᔨᖏᑦᔪᖅ . ᕋᑭᕕᐊᕆᕙᕋ ᑮᓇᒐᓄᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᑕᑯᕙᕋ was to her daughters, concerned about their clothing and appearance. ᐱᐊᓂᒃᕕᒃᓴᖅ ᐃᓱᐊ ᐊᒻᒪᓗ ᖁᒡᕕᐅᓕᕆᕗᖓ . ᕗᐊᓃᑕ I enjoy walking and the first time I walked to raise money was the “Week - ᑕᐃᓚ ᐱᖓᔪᒋᔭᐅᓚᐅᖅᑐᖅ ᐃᓚᒋᔭᑦᑎᓐᓂ ᓄᓇᕗᒥ end to End Breast Cancer” in 2007 with my niece Veronica, who was going through her own cancer treatment at the time. Joy was forefront in our ᐊᒻᒪᓗ ᓇᓪᓕᖅᐳᑐᐃᓐᓇᖅ ᖁᒡᕕᐅᖏᓐᓇᖃᕈᓐᓖ - minds when we did this walk and I don’t remember crossing the finish line. I ᓚᐅᖅᑐᒍᑦ . ᐊᖓᔪᒐ ᕕᕈᓂᑲᐅᑉ ᐊᓈᓇᖓ remember seeing the finish line and saw it only when Veronica took my left ᑕᐃᑲᓃᓚᐅᖅᑐᖅ , ᐊᒻᒪᓗ ᐹᑉ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᖓᔪᖅᑳᖏᒃ hand, I turned to face her; she had tears rolling down eyes focused straight ᐊᒻᒪᓗ ᓄᐊᕐᒪ ᐃᓚᖓᓪᓗ ᐹᑦ , ᐊᒻᒪᓗ ᖁᒡᕕᐊᖅᑐᑦ ahead. I looked towards her sight and saw the finish line and my tears ᐊᒻᒪᓗ ᐃᕿᖃᑦᑕᐅᑎᓪᓗᑎᒃ ᑭᖑᓂᐊᒍᑦ ᐱᐊᓂᒃᕕᒃᓴᖅ started flowing. Juanita Taylor was the third member of our team Nunavut ᖄᖏᐅᑎᑎᓪᓗᑎᒍᑦ ᐃᓱᐊᓂ . and none of us had dry eyes. My sister Veronica’s mom was there, so was Bob and his parents and another of my nieces Pat, and there were tears and ᔭᒐᐃᓯᒪᔪᒍᑦ ᐊᒥᓱᐊᓗᖕᓂᑦ ᒪᒥᑕᐅᔪᓐᓇᖏᓐᓂ - hugs after we crossed the finish line. ᕋᖅᑕᐅᔪᒧᑦ ᐋᓐᓂᐊᒧᑦ ᐊᒻᒪ ᐊᒥᓲᓗᐊᕐᓂᖏᓐᓄᑦ We have lost so many to cancer and too many to count. During our walk ᓈᓴᕈᓐᓇᖏᑕᕗᑦ . ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᑕ ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᒥᑦ ᑲᖏᖅᖠ - from Whale Cove to Rankin Inlet, and when there was space in between ᓂᕐᒧᑦ , ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓂᑕᖃᖅᑎᓪᓗᒍ ᓱᓕ ᐊᑯᓐᓂᐊᓂ ᐊᒻᒪᓗ and I was able to walk alone listening to music on my iPad, I thought of my ᐱᓱᒍᓐᓇᖅᖢᖓ ᐃᓄᑑᓗᖓ ᑐᓴᕐᓈᕋᐅᔭᕐᓗᖓᓗ late uncle Joe Nattar as he had a cabin around the Pangertok Peninsula, my late uncle Sandy Sateana, late Taunau Enuapik, my angutiqat, whose eldest ᑎᒍᒥᐊᒐᕋᓛᒃᑯᑦ , ᐃᓱᒪᒋᓕᓚᐅᖅᑕᕋ ᐊᒃᑲᒐ ᔫᐅ ᓇᑦᑕᑦ child and daughter Imelda is currently battling cancer. I would find myself ᐃᒡᓗᕋᓛᖃᓚᐅᕐᒪᑦ ᐸᖕᓂᖅᑑᑉ ᓄᕗᐊᓂ , ᐊᒃᑲᒋᓚᐅᖅX ᑕᕋ crying and thinking of them and how brave they were, how courageous they ᓵᓐᑎ ᓵᑎᐊᓇ , ᑕᐅᓇᐅᒃ ᐃᓄᐊᐱᒃ , ᐊᖑᑎᖃᑎᒐ were to face their monster cancer. It seemed so fitting to walk the sea ice and tundra uncovering itself from snow, just like our Inuit ancestors walked. In those times of wanting to give up, I thought of their courage, their will to 24 WINTER UKIUQ 2014 live and would be inspired to keep going and keep walking. ᐅᑭᐅᖅ l ᓲ ᐹᓪ ᐅᖃᖅᑐᖅ, “ᐱᓱᑐᐃᓐᓇᓚᐅᖅᑐᖓ.” ᓴᐅᒥᐊᓂ ᒪᓕᒃᑎᐅᔪᖅ ᓴᐃᒪᓐ ᖃᐅᒪᒃ, ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ, ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ, ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ, ᓲ ᐹᓪ. Sue Ball says, “All I did was walk.” From left: Simon Kowmuk, Edna Elias, Jesse Mike, Wynter Blais, Bernadette Dean and Sue Ball. Sue Ball okaalaktok, “Pihokataoyongga.” Haomighiani: Simon Kowmuk, Edna Elias, Jesse Mike, Wynter Blais, Bernadette Dean onalo Sue Ball.

ᐊᖓᔪᖅᖠᖅᐹᖁᑎᐊ ᐊᒻᒪᓗ ᐸᓂᐊ ᐃᒥᐅᑕᕐ ᒫᓐᓇ ᐅᓇᑕᖅᑑᑉ ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒥ ᐋᓐᓂᐊᒥᑦ . ᖃᐅᔨᖃᑦᑕᓚᐅᖅᑐᖓ ᕿᐊᓪᓗᖓ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓱᒪᒋᓪᓗᒋᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᖃᓄᖅ ᓵᖓᔪᓐᓇᓚᐅᖅᑐᑦ ᓴᐱᓕᕈᓐᓇᕋᑎᒃ , ᓄᖅᑲᕈᓐᓇᖏᑦᑐᑦ ᓴᖏᓂᕐᒧᑦ ᓯᕗᓂᐊᓂ ᓵᖓᓂᐊᖅᑕᖏᓐᓂᒃ ᓱᓕ ᐱᐅᖏᑦᑐᐊᓘᓂᖓᓂ ᒪᒥᑕᐅᔪᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒥᑦ ᐋᓐᓂᐊᒥᑦ . ᓈᒻᒪᑦᑎᐊᖅᑐᐊᓘᔮᓚᐅᖅᑐᖅ ᐱᓱᒃᓗᓂ ᑕᕆᐅᑉ ᓯᑯᐊᒍᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓄᓇᒥ ᐊᐲᔭᖅᐸᓪᓕᐊᑎᓪᓗᒋᑦ , ᑕᐃᒪᓐᓇᑎᑐᑦ ᓯᕗᓂᕆᓚᐅᖅᑕᕗᑦ ᐱᓱᒃᐸᓚᐅᕐᒪᑕ . ᑕᐃᓱᒪᓂ ᓴᐱᓕᑐᐃᓐᓇᕈᒪᓇᖅᓯᑎᓪᓗᒍ , ᐃᓱᒪᒋᖃᑦᑕᓚᐅᖅᑕᒃᑲ ᓴᖏᓂᖏᑦ ᓴᐱᓕᕈᓐᓇᖏᑦᑐᑦ , ᑲᔪᓯᕐᓂᖏᑦ ᐃᓅᔪᒪᓂᕐᒧᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᒪᑭᑉᐹᓪᓕᖅᐸᒃᖢᑎᒃ ᑲᔪᓯᓂᕐᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᓱᐃᓐᓇᖅᖢᑎᒃ .l

ᑭᒻ ᑯᕌᑲᑦ (ᓴᐅᒥᖕᒥ) ᐊᒻᒪᓗ ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ ᑕᖃᐃᖅᓯᖅᑑᒃ ᖃᒧᑏᖕᓂ. Kim Crockatt (left) and Bernadette Dean rest in a qamutik. Kim Crockatt (haomighianit) onalo Bernadette Dean onagoikhiktok aliakni.

ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 25 ᒪᓕᒃᑎᐅᔪᖅ ᓴᐃᒪᓐ ᖃᐅᒪᒃ, ᐃᓚᐅᓂᖃᒻᒪᕆᓚᐅᖅᑐᖅ ᐃᑲᔪᖅᖢᓂ ᐊᕐᓇᓂᒃ ᐱᔪᒃᑎᓪᓗᒋᑦ ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ ᐅᖃᖅᑐᖅ ᐃᓱᒪᖃᕐᓂᕐᒥᑦ ᐱᓪᓗᒋᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᔭᕐᓂᖏᑦᑐᒥᑦ ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᒋᑦ ᕿᒪᒃᑎᒋᓯᒪᔭᖏᓐᓂᒃ ᐋᓐᓂᐊᒧᑦ ᒪᒥᑕᐅᔪᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᒧᑦ ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᒍ. Guide Simon Kowmuk played an important role in assisting the women Bernadette Dean thought about all the people she lost to during their arduous walk. cancer during the walk. Hivolikhoiyok Simon Kowmuk hivoliktioyok ekayokhogit angnat Bernadette Dean okaalaktok ehomagiplogingook inuit pihootaani. hoikhimayot tammaiyani anniagonmot nogolaitomot.

Arnait Pihuktut-Apluraqtut Naahuriyainut

Titiraqhimayait Bernadette Dean

Huuq ilauyunga pihuktunut? Kiuyaami apiqqutinik ayuqnavyak - iniqvingmut. Juanita Taylor pingahugiyaqqut ilagiplugu tuq nurraqma pania Joy huiqhimagami iviangikkut ikayuqtigiinut Nunavunmiunut tamapta qulvipluta. aanniarutiqarami cancer-mik 27-nik ukiuqaqhuni tammaqhi - Aniqatingma Veronicap amaamaa talvaniittuq, Boblu mayuq. Ikpingnaqtuq huli ukiuqlu huirutaa naluyara puigurapku angayuqqaangilu aippaalu nurraqma Pat, qulvivaktugut titiraqhimainnamilu, kihimi talvaniiqatigiyara aniqniirami. Paniita iqitpaghutalu iniraptitku. takuvaktatka qakugunnguraangat inulrammiuyut huli. Ilihali - Amihunik tammaihimayugut aanniarutimut cancermut haaqhutik Grade 2-miluuniit ilihaqhutik amaamairamik. Qun - kitittiyaamilu amigainmata. Pihuktilluta Tikiraqyuamit guyuktigiikpaktugut unipkaaqattayuittuta. Malruk ahu uplut Kangiqliniqmut, ilaani avaliinngaaqhunga pihuliqpaktunga huirutighaanik Joyp, nallarnaqhitiplugit Ethellu Patriciaplu. Joyp naalaghunga atuqtuuyanik iPad-kut, itqaumagiliqpaktara an - apiriyaanga aannuraaghainik upalungaiyariiqupluni amuraqtup gaga huiqhimayuqtauq Joe Nattar tupiqpaqaraluarami talvani qaanganut ilihariarutighait aqagunnguqqat. Taimaa ihumagiin - Pangirtuqmi, angagalu huiqhimayuqtauq Sandy Sateana, naqtait piqpagiplugit, nakligiplugillu Joyp paniminik, aannuraatti - huiqhimayuqlu Taunau Enuapik, angutiqatigaluara, angay - aqhimaquplugit ilingaiyaqhimaquplugillu. ughiqutaa pania Imelda akihaqtuqtuqtauq aanniarutimik can - Pihugiami quviagiyara pihunngaqhungalu manighiuqtut cermik. Qialiqpaktunga itqaumagiliraangapkit iqhiinnamik, ikayuqhugit talvuuna “Havangnaillaktillugu Nutqaqtitauniaqtuq hakugighutiklu akihaqturiami aanniarutimik cancermik. Iviangikkut Aanniarut Cancer” 2007-mi nurraralu Veronica, in - Ihuaqpiaqtutut itpiaqtuq pihugiami taryup hikuani nunainn - mikkuttauq havautituqpaktuq cancer akihaqtuqhugu. Joy itqau - armilu aputaiyaqhuni, hivullivut Inuit pihughimayainik. Ilaani magiplugu pihukpaktugut ilihimanngittungattauq inirapta. taimaarumagaangama, itqaumagiliqpaktatka aghuuqtut, Tikihaqturaptitku iniqvighaq tautukkaluaqhugu kihimi ilit - inuuraarumaplutik talvuuna taimaaqtailivaktunga pihuga - turiliqqunga iniqhimayaqqut Veronicap algangma tigugamiuk, arumaplunga. qiniqniaqhugu haatittunga; qulviyuq iikkiqtuqhuni hivuraanut l

26 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᓴᐅᒥᐊᓂᑦ: ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, ᐱᕐᓇᑎ ᑏᑦ, ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ, ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ ᓲ ᐹᓪ. From left: Wynter Blais, Bernadette Dean, Edna Elias, Jesse Mike, Sue Ball. Haomighiani: Wynter Blais, Bernadette Dean, Edna Elias, Jesse Mike, Sue Ball.

ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᖕᓂᖏᑦ – ᐊᑉᓗᕆᐊᕈᑎᑦ ᓂᕆᐅᖕᓂᕐᒧᑦ 2014 ᑐᖏᓕᐊᓂ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐃᖏᕐᕋᓂᕋ

ᑎᑎᕋᖅᑕᖓ ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ Women in Action – ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᒃᓂᐊᑦ - ᐊᑉᓗᕆᐊᕈᑎᑦ ᓂᕆᐅᖕᓂᕐᒧᑦ 2014 ᐱᒋᐊᓚᐅᖅᑐᖅ ᐊᐃᐳᕆ 30 ᓂᑲᓪᓗᕈᑎᖃᖅᖢᑕ ᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᑦᑎᓐᓄᑦ ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᒧᑦ Steps of Hope 2014 ᐊᒻᒪᓗ ᐅᑎᖅᖢᑕ ᑲᖏᖅᖠᓂᕐᒧᑦ . ᖃᓄᕐᓕ ᑎᑭᕝᕕᒋᓂᐊᖅᐱᑎᒍ My Second Personal Journey ᒪᓕᒃᑎᒋᔭᕗᑦ ᐅᑕᖅᑭᓚᐅᖅᑐᑦ ᑎᑭᕋᕐᔪᐊ ? ᑕᐃᒪᓕ , ᐃᓄᑐᖃᖁᑎᕗᑦ ᒪᓕᒃᑎᒋᓪᓗᒍ ᓴᐃᒪᓐ ᖃᐅᒪᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐹᒪᑎᐅᖓ ᐊᒡᕙᖅᑑᑎᐊ By Edna Elias ᓇᖕᒥᓂᕆᓪᓗᒍ ᐱᔪᓐᓇᖅᓯᑎᓕᓚᐅᖅᐹᑎᒍᑦ ᓱᓕ ! ᐃᕐᓂᖓᓗ ᓵᒻᓴᓐ, ᐊᒡᔭᓕᓚᐅᖅᐹᑎᒍᑦ ᓄᑕᐅᖏᑦᑐᕐᔪᐊᕌᒃᑎᑐᑦ ᑕᐃᒃᑯᐊ ᐆᒪᔪᕐᔪᐊᕌᓘᓚ - The Women in Action – Steps of Hope 2014 began ᐅᖅᓯᒪᔪᑦ ᑕᐃᓇᓱᐊᑦ ᓄᓇᓯᐅᑎᐊᓘᓪᓗᓂ , ᑭᓯᐊᓂ ᐊᑲᐅᔪᐊᓘᓚᐅᖅᑐᖅ April 30 with disappointment when we couldn’t land in Whale Cove and returned to Rankin Inlet. ᐊᒻᒪᓗ ᐅᖅᑰᖑᓪᓗᓂ . ᐊᐅᓚᕈᓘᔭᓚᐅᖅᖢᑕ ᖁᑉᐸᖓᑕ ᐅᖓᑖᓄᑦ Now how were we to get to our guides who ᑕᐅᕗᖓᐅᓂᑦᑎᓐᓂ ᑎᑭᐅᑎᓪᓗᑎᒍᑦ ᖃᐅᒪᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᒪᐃᔭᖓᑦ awaited us in the Cove? Luckily, our elder guide ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᒥ ᐊᒡᔭᖅᑕᐅᓕᖅᖢᑕᓗ ᑲᔪᓯᓂᕆᔭᑦᑕ ᐃᓱᐊᓄᑦ ᓯᑭᑑᑎᒍᑦ Simon Kowmuk and his bombardier freighting ᖃᒧᑕᐅᔭᑎᒍᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᖃᒧᑎᒃᑯᑦ , ᑎᑭᖦᖢᑕ ᐃᒻᒪᖄ 7- ᒥ ᐅᓐᓄᒃᓴᒃᑯᑦ . business came to the rescue once again! His son, Samson, drove us in the ancient dinosaur of a ᓂᕆᐅᒋᓚᐅᖏᑦᑕᕗᑦ ᐊᑐᕋᔭᕐᓂᑦᑎᓐᓂᒃ ᐸᒪᑎᐅᒥᑦ ᑭᓯᐊᓂ X ᖁᕕᐊᓇᖅᓯᕈᓘᔭᓚᐅᖅᑐᖅ ᐃᖏᕐᕋᓂᑦᑎᓐᓂ ! tracked machine, but it was very comfortable and ᓄᓇᓕᐊᑦᑕ ᑐᖓᓱᒃᑎᓚᐅᖅᐹᑎᒍᑦ ᓂᕈᒥᒃᑐᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᖃᓄᐃᖏᑦᑎ -

ᐊᖁᔨᓪᓗᑎᒃ . ᑭᖑᓂᐊᒍᑦ ᓇᐃᑦᑐᒥᑦ ᐱᕕᖃᓚᐅᖅᑐᒍᑦ ᐊᒻᒪᓗ X ᐅᖃᓪᓚᐅᑎᒋᓗᒍ ᐱᓱᖕᓂᕗᑦ , ᐊᒻᒪᓗ ᑲᒥᓴᓇᐅᑉ ᑐᓂᕐᕈᑎᒋᕙᒃᑕᖏᑎᒍᑦ ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 27 ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, ᐊᒻᒪᓗ ᐃᐊᑦᓇ ᐃᓚᐃᔭᔅ - ᓯᕿᓂᕐᒧᑦ ᐆᑦᑐᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᓄᕆᒧᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᖁᕕᐊᓱᒻᒪᕆᒃᑐᑦ. Wynter Blais and Edna Elias – sun and wind burnt and triumphant. Wynter Blais onalo Edna Elias – kakoiktot hilamit koviahokpi - akhotiklo.

warm. We rumbled and rattled two thirds of the way until we met Kow - Aknan Upihimayun – muk and the mayor of Whale Cove who transported us the remaining Aplogeagutin distance by snow machine and sleds, arriving at approximately 7 pm. The unexpected bombardier ride added to the excitement of the adventure! Nahogiyaoyonik 2014-mi The community welcomed us with warmth and well wishes. Following a brief ceremony and talk about the walk, and a Commissioner’s Award Tukligiya Nanminik presentation to Susie Kritteklik, we shared in a feast that was supposed Akhugutigiyamni to be ready for lunch. The mayor insisted on awaiting our group’s arrival, for which we were very thankful! The generosity and hospitality of the people was unreal, giving to the Umanga Edna Elias-min cause what they could. Three memories are forever etched in my mind. As people crowded around making donations, I recall one outstretched Aknan Upihimayun – Aplogeagutin Nahogiyaoy - closed hand to which I extended mine. I followed the hand to the arm in onik 2014-mi atuliktun April 30-mi ingumanakhoni the crowd to find a little old lady. When our eyes met, she opened her milimaekhimagapta Tikigakyoami utigapta Kagik - hand and dropped a handful of coins into mine. That was so very touch - linikmun. Taya kanok tikineakitigik monaktikhavun ing! She gave what she could! utakiyujn Tikigakyoami? Koanagunaktok, iniknik The second memory etched in my mind is that of meeting a 98 year old monaktigiyakun Simon Kaomuk pamaleakulo Elder who had recently lost a daughter to cancer. I was so impressed with akyaotini manile ogutigi yani anaoyiyuyaktok huli her strength, walking and standing on her own two feet despite her tiny taetae! Iknea, Samson, akhalutituktitatigun frail frame. The wrinkles on her face told stories of her journeys. It was utukaakyoami tulakaktomi akhalunmi, kiheani certainly an emotional moment for us all! neamgiyaknaktok unakhonilo. Nayakha ktakhota The third and final memory is that of a dog team racer who donated avilogaktomiklo piyagaektiktogun pakta- half his winnings to the cause: $1000. Thanks to David Oolooyuk, a colon ohimayogun kaomukmin meyaoyomilo Tiki - cancer survivor, for his generosity. gakyoami akyaktatigun tikitikhota siketukun The generosity of the Kivalliq residents continued right from Whale aneakulo, saevanmuganoaktilogo tikitogun. Na - Cove to the finish line at Rankin Inlet. After a communal prayer and col - hogigitakun bamaleakun uhitikvikpun aleahutigi - lection of more donations, the walk began – 113 km to go. Along the vaaligutaoyok aolaknikmi! well-used trail, travelers would stop to make donations. I couldn’t believe Nunagiyaoyonetun kuveahuktun tikinapta na - how much had been collected between the two communities during the makoenaktatigulo. Katimahakakhota okaohigivl - walk, approximately $800! ogo pihu tikhak, Kamisinaoyuvlo aetuta The walkers did remarkably well considering the elements facing them; tuniyaotakman Susi Kritteklik-mun, nigikatigekto - high winds, snow, mist, drifting snow, and fog. And don’t forget the ex - gun inigekhimayukhaogaloamik kitigumitakvikmi. pected strain on the body, the aching muscles and testing of personal Meyaoyok utakiyomaenaktun pihokatigen X strength and determination! Congratulations to the walkers! tikinikhanik, talvuna koyahukpeaktogun! We couldn’t have done it without the support of sponsors, our guides, and the many, many Women in Action supporters! 28 WINTER UKIUQ 2014 – Quana. ᐅᑭᐅᖅ l ᑐᓂᓯᓪᓗᑕ ᓲᓯ ᕿᑎᖅᖠᕐᒧᑦ , ᓂᕆᕕᒃᔪᐊᖃᑎᒌᓚᐅᖅᑐᒍᑦ ᐊᑐᐃᓐᓇᐅᔭᕆᐊᖃᓚ ᐅᖅᑑᒐᓗᐊ ᐅᑉᓗᒥᕈᑕᕆᖔᕐᓗᑎᒍᑦ . ᒪᐃᔭ ᐊᔭᐅᕆᓚ ᐅᖅᑐᖅ ᐅᑕᖅᑭᖁᔨᓪᓗᓂ ᐅᕙᑉᑎᓐᓂᒃ ᑎᑭᓐᓂᐊᕐᓂᑦᑎᓐᓂ , ᖁᕕᐊᓲᑎᒋᒻᒪᕆᓚᐅᖅᐸᕗᑦ ! ᑐᒃᑯᕐᓂᖏᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᑐᖓᓱᒃᑎᑦᑎᓂᖏᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᐅᔪᐊᓗᐃᑦ , ᑐᓂᓯᓂᖅ ᐱᔾᔪᑎᖃᖅᑐᓄᑦ ᑐᓂᔾᔪᑎᒋ - ᔪᓐᓇᖅᑕᖏᓐᓂᒃ ᐱᓪᓗᑎᒃ . ᐱᖓᓱᑦ ᐃᖅᑲᐅᒪᔾᔪᑎᑦ ᐃᓱᒪᒐᓃᑦᑐᑦ . ᑭᒃᑯᑐᐃᓐᓇᐃᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐃᓄᒋᐊᒃᑐ - ᐊᓘᓪᓗᑎᒃ ᑐᓂᓯᔪᑦ , ᐃᖅᑲᐅᒪᔪᖓ ᐊᑕᐅᓯᓗᐊᒥ ᐃᓱᒪᒐᓂ ᑕᒪᑦᓱᒧᖓ . ᒪᓕᓚᐅᖅᑕᕋ ᑎᒍᓇᓱᒃᖢᒍ ᐃᓄᒋᐊᑦ ᐊᑯᓐᓂᖓᓂ ᓂᖏᐅᑯᓗᒃ . ᐃᔨᑉᑎᓐᓄᑦ ᐃᔨᒋᐅᑎᓕᖅᖢᓄᑦ , ᐊᒡᒐᓂ ᒪᑐᐃᖅᖢᓂᐅᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑲᑕᐅᑉᓗᓂ ᐊᒥᓱᓂᒃ

ᓴᕕᕋᔭᕐᓂᑦ ᐊᒡᒐᓄᑦ ᑐᓂᕚᖓ . ᐊᒃᓱᐊᓗ ᐊᒃᑐᖅᑕᐅᓇᓚ - ᓴᐅᒥᐊᓂᑦ: ᓲ ᐹᓪ, ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑭᒻ ᑯᕌᑲᑦ ᐅᖅᑐᖅ ! ᑐᓂᓯᔪᓐᓇᕐᓂᒥᒍᑦ ᑐᓂᓯᓚᐅᖅᑐᖅ . From left: Sue Ball, Jesse Mike and Kim Crockatt. Haomighianit: Sue Ball, Jesse Mike onalo Kim Crockatt. ᑐᖏᓕᐊ ᐃᖅᑲᐅᒪᓇᖅᑐᖅ ᐃᓱᒪᒐᓃᑦᑐᖅ ᑲᑎᒪᓂᐅ - ᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖅ 98- ᒥ ᐅᑭᐅᒥ ᐃᓄᑐᖃᖅ ᒫᓐᓇᕈᓗᒃ ᔭᒐᐃᓚᐅᖅᑐᖅ ᐸᓂᒥᓂᒃ ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂ ᕋᖅᑕᐅᔪᑦ ᐋᓐᓂᐊᒧᑦ . ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐱᒃᑯᒋᓚᐅᖅᑕᕋ ᓴᖏᓂᐊ , ᐱᓱᒃᑐᖅ Aetuktoeteaknigin tuyukmipkaeteaknigilo inoen akliknaktok, tuni - ᐊᒻᒪᓗ ᓂᑯᕕᖓᔪᖅ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᒥᑭᑦᑐᑯᓘᒐᓗᐊᖅᖢᓂ . hivlotik piyotigiyamun mikiyugaloamik. Pigahun itkaomayatka titigakhi - ᐃᒧᓪᓗᒃᑐᖅ ᑮᓇᖓᒍᑦ ᐅᓂᒃᑳᖅᑐᖅ ᐃᖏᕐᕋᓂᕆᓚ- mayuyaktun ihomamni. Inoen ninmeokitavyakhutik aetuktoeyun, ᐅᖅᑕᒥᓂᒃ . ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐃᒃᐱᖕᓂᐊᓐᓇᓚᐅᖅᑐᖅ itkaomayaga ataohik ᐅᕙᑉᑎᓐᓄᓕᒫᖅ ! talini ihivitugo algani ikimivlogo ihakvigiyaga. Algak taotuktaga taleanun inugeaknikmi takoyaga mikanoak akoanoak. Egiyotiligamnun, ihivita ᐱᖓᔪᐊᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᑭᖑᓪᓕᖅᐹᖅ ᐃᖅᑲᐅᒪᓇᖅᑐᖅ algani eokaktitihimayok tatamayomin algakminin havivalonoanik algam - ᐅᑯᐊ ᕿᒧᒃᓯᖅᖢᑎᒃ ᓱᒃᑲᓴᐅᔾᔪᐊᖅᑐᑦ ᑐᓂᓯᓚᐅᖅᑐᑦ nun. Ikpiknakteaktok! Tunihiyok namagiyanoaminik! ᖁᑉᐸᖏᓐᓂᒃ ᓵᓚᒃᓴᕈᓯᐊᖏᓐᓂᒃ ᑕᒪᑦᓱᒧᖓ ᐱᓕᕆᐊᒧᑦ : Aepataok itkaomayakhak ihomamni takogapku 98-nik ukeokaktok $1000. ᖁᔭᓐᓇᒦᑦ ᑏᕙᑦ ᐅᓗᔫᒃ , ᐃᖅᖢᐊᒍᑦ Iniknik paneyahaak kagutikaknikmin. Ukpiknaektok hakugikniga, pihok - ᒪᒥᑕᐅᔪᓐᓇᖏᓐᓂ ᕋᖅᑕᐅᔪᒥᑦ ᒪᒥᓯᒪᔪᖅ ᐊᓐᓇᒃᖢᓂ , tuk nagiktoklo nanminik itigakmini mikanugaloaktilogo hakoekhonilo ᑐᓂᓯᕐᔪᐊᖅᑐᖅ ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ . timinoaga. Imuvaleayohen akoleagani unipkagutaoyun inuyutigiyaenik. Naonaetok una ikpiknakpeakhimayok uvaptikni tamagaluptikni! ᑐᓂᓯᕐᔪᐊᖅᓯᒪᔪᑦ ᕿᕙᓪᓕᕐᒥᐅᑦ ᐃᓄᖏᑦ ᑲᔪᓯᔪᑦ Pigahoan kigulikni itkaomayakhak kinmiguyayuktomik aetoehimakman ᑕᐃᑲᖓᑦ ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᒥᑦ ᐱᐊᓂᒃᕕᑦᑎᓐᓄᑦ ᐃᓱᐊᓄᑦ napaenik takhiyaminik piyotaoyomun: 1-taositalamik. Koanakok David ᑲᖏᖅᖠᓂᕐᒧᑦ . ᑭᖑᓂᐊᒍᑦ ᑐᒃᓯᐊᓚᐅᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐊᒻᒪᓗ Oolooyuk, nakahukmigun kagutikaktok anakhimayok, aetoehimateak - ᑲᑎᑦᑎᓂᖅ ᓱᓕ ᑐᓂᓯᔪᓂᑦ , ᐱᓱᒋᐊᕐᓂᖅ ᐱᒋᐊᓚᐅᖅᑐᖅ man. - 113 ᑭᓛᒥᑕᓂᒃ ᓱᓕ . ᑲᔪᓯᑎᓪᓗᑕ ᐱᓱᒡᕕᒃᑎᓐᓂᑦ Aetoeteaknigin Kivalikmi inoen atokhimaktok Tikigakyoamin inik - ᐊᑐᖅᓯᒪᔪᒻᒪᕆᒃ ᐊᖅᑯᑎ , ᐃᖏᕐᕋᔭᒃᑎᑦ ᓄᖅᑲᖃᑦᑕᓚ- tigutimun Kagilinikmi. Katihimayun kingaktakmata katitigivlotiklo aetu - ᐅᖅᑐᑦ ᑐᓂᓯᓪᓗᑎᒃᓗ . ᐅᒃᐱᕆᔪᓐᓇᐃᓕᓚᐅᖅᑕᒃᑲ tinik, pihuliktun – 113-kilamitamik pihogakhak. Ilagani apkotaokataktum, aolan nutkakpaktun aetoeyamikni. Ukpigohugitoga kanogalok katitik - ᖃᑉᓯᓂᒃ ᑐᓂᓯᓂᖏᑦ ᐊᒃᑯᓐᓂᖏᓐᓂ ᒪᕐᕉᒃ ᓄᓇᓖᒃ taoniginik malguknin nunagiyaoyuknin pihoktilota, kanitoani 8-hanata - ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᑕ , ᐃᒻᒪᖄ ᐊᖏᓂᓕᒃ $800! laoyok! ᐱᓱᒃᑎᑦ ᐱᑦᑎᐊᖅᑐᒻᒪᕆᐊᓘᓚᐅᖅᑐᑦ ᐃᓱᒪᒋᓪᓗᒋᑦ Pihuktun nakuginaktun ilani hilakeomagitkaloaktilogo; anugigalok, ᑭᓱᑐᐃᓐᓇᐃᑦ ᓵᑕᐅᓯᒪᔾᔪᑎᑦ ᐃᖕᒥᓐᓄᑦ ; ᐊᓄᕆᕐᔪᐊᖅᑐᖅ , apun, mini, natiguvik, taktuklo. Poeguktaelotin nahogiyaogitun aniknakni - ᐊᕕᑎ , ᖃᐅᓯᕐᓇᖅ , ᓇᑎᕈᕕᐊᕐᓂᖅ , ᐊᖅᒪᓗ ᑕᖅᓯᖅ . gin timimi, aniknaknigin uktoknigilo nanminik hakugiknik unanmiyohiklo! ᐳᐃᒍᖅᑕᐃᓕᓕ ᓂᕆᐅᓇᖏᑦᑐᖅ ᐊᒃᓱᕈᓇᖅᑐᑦ ᑎᒥᒧᑦ , Koanakpeakun pihuktun! Pilimagitkaloagapta ikayuktikagitkupta, aolaktitigiyavun, amigaeyoak - ᓄᑭ ᐊᓐᓂᐊᓕᖅᑐᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐆᒃᑐᖅᑕᐅᓂᖅ ᓇᖕᒥᓂᖅ tulo Aknan Upihimayunik ikayoktoeyun! ᐃᓅᓯᕐᒧᑦ ᓴᖏᓂᖅ ᐊᒻᒪᓗ ᑲᔪᖏᕐᓂᖅ ! – Koana. ᖁᕕᐊᓱᖃᑎᒋᕙᒃᑲ ᐱᓱᒃᑎᑦ ! l ᐱᐊᓂᒍᓐᓇᕋᔭᓚᐅᖏᑦᑐᒍᑦ ᐃᑲᔪᖅᑐᖅᑕᐅᖏᑉᑯᑦᑕ ᐱᑎᑦᑎᔪᓂᒃ , ᒪᓕᒃᑎᕗᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᒥᓱᐊᓗᐃ , ᐊᒥᓱᐊᓗᐃᑦ ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐊᐃᓚᔾᔭᐃᖑᒋᐊᕐᓂᕐᒧᑦ ᐃᑲᔪᖅᑐᐃᔪᑦ ! – ᖁᐊᓇ l ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 29 ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ, ᐃᓚᒋᔭᐅᓚᐅᖅᑐᖅ ᑖᒃᑯᓄᖓ ᑲᑎᑦᑎᓚᐅᖅᑐᑦ $90,000 ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᒋᑦ 2014-ᒥ. Wynter Blais was part of the team that raised $90,000 through the 2014 walk. Wynter Blais elaohimayok maniknik katighoikmata $90,000- ᐱᓱᑐᐃᓐᓇᓚᐅᖅᑐᖓ taalamik okiok 2014 pihoktillogit ᑎᑎᕋᖅᑕᖓ: ᓲ ᐹᕐ

ᐱᒋᐊᕐᕕᒋᔭᑉᑎᓐᓂ ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᒥᑦ ᑕᐃᓐᓇ ᒪᐃᔭ ᐃᓄᖕᓂᑦ ᓄᓇᓕᓂ ᓇᓕᒧᓖᖅᑎᕆᓚᐅᖅᑐᖅ ᐃᒡᓗᒌᒃᓂᒃ ᐊᖅᑯᑎᒥ ᐱᓱᒍᓐᓇᕐᓂᐊᕋᑉᑕ ᕿᑎᐊᒍᑦ , ᐅᐱᒋᓗᒋᑦ ᐅᓇᑕᖅᑐᒃᓴᖑᐊᑦ ᐊᐅᐸᖅᑐᒥᑦ ᓇᑎᐊᓗᖕᒥᑦ ᐊᖅᑭᒃᓯᓚᐅᖅᑐᑦ ᑕᐃᑲᓂ ᑲᑎᕝᕕᐅᓂᐊᖅᑎᓪᓗᑕ ᑎᑭᒃᑯᑦᑕ ᑲᖏᖅᖠᓂᕐᒧᑦ , ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᓚᐅᖅᑐᑦ ᐱᓕᕆᐊᖑᓂᖃᓚᐅᖅᑐᑦ ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐅᐱᒋᔭᐅᓪᓗᑎᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᒃᐱᖕᓇᕐᓂᕐᒧᑦ ᓇᓪᓕᒍᓱᖕᓂᕐᒥᑦ . ᐊᒥᓱᐃᓪᓗ ᐃᓅᓲᒃᑐᑦ ᑎᑭᕋᕐᔪᐊᒥᑦ ᐃᓚᐅᓕᓚᐅᖅᑐᑦ ᐅᕙᑦᑎᓐᓂ ᐅᑉᓗᓕᒫᑲᓴᒃ ᐱᓱᖕᓂᑦᑎᓐᓂ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᒥᖄᖃᑎᒌᓪᓗᒍᑦ ᐃᓚᒌᑦ ᐅᓂᒃᑳᖅᑐᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᑕᒪᓐᓇ ᐱᓪᓗᒍ ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᖅ ᐋᓐᓂᐊᖅ . ᑭᒃᑯᑐᐃᓐᓇᐃᑦ ᑲᑎᑕᕗᑦ ᐊᖅᑯᑎᒥ ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᑕ ᐊᐱᕆᖃᖅᑕᓚᐅᖅᑐᑦ ᐱᓱᒃᓂᑦᑎᓐᓂᒃ , ᑐᓂᓯᕙᒃᖢᑎᒃᓗ , ᐊᒻᒪᓗ ᑲᔪᓯᑦᑎᐊᖁᔨᑉᓗᑎᒃ ᐅᕙᑉᑎᓐᓂᒃ . ᐃᒃᐱᖕᓂᐊᓂᖃᓚᐅᖅᑐᖓ ᑲᒪᒋᔭᐅᓂᕋᓂᒃ ᐃᒪᓐᓇ ᐊᔾᔨᐅᖏᑦᑑᔮᕐᓂᕐᒥᑦ ᐃᓅᓂᕋᓂ , ᐊᒻᒪᓗ ᐃᒪᐃᑐᐃᓐᓇᓚᐅ - ᕋᓗᐊᖅᑎᓪᓗᒍ ᐱᓱᑐᐃᓐᓇᖅᖢᖓ . ᐃᑎᒐᒃᑲ ᐱᓕᕆᓚᐅᖅᑑᒃ , ᓯᖅᑰᒃᑲᑦ ᐱᓕᕆᓚᐅᖅᑑᒃ , ᐊᒻᒪᓗ ᓂᕆᐅᒡᕕᐅᓚᐅᕐᓇᖓ ᐊᖅᑭᐅᒪᔪᒥᑦ ᓱᑲᓂᖃᓗᓂ ᐱᓱᒃᓂᕋ . ᐊᒃᓱᕈᐊᓚᐅᖅᓯᒪᖏᑦᑐᑦ ᒪᒥᓱᐃᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒥᑦ ᐊᓐᓂᐊᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᒪᓐᓇᐃᓐᓇᓱᓚᐅᖅᓯᒪᓇᖓ ᓵᓚᒋᓇᓱᐊᖅᖢᒍ ᐊᑯᓂᐅᓘᖅᑐᖅ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᑯᓂᐅᓘᖏᑦᑑᒐᓗᐊᕐᓗ ᐊᒃᑐᖅᓯᓂᖏᑦ ᐃᒻᒥᖅᑐᖅᑕᐅᓂᑦ ᐋᓐᓂᐊᒧᑦ ᒪᒥᓴᐅᑎᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐆᑕᖅᑎᑕᐅᔾᔪᑎᓂᒃ ᑲᒪᓂᐅᔪᓂᒃ . ᐱᓱᑐᐃᓐᓇᓚᐅᖅᑐᖓ , ᑭᓯᐊᓂ ᐃᓕᑦᑎᓚᐅᖅᖢᖓ ᑕᒪᓐᓇ ᐱᓱᖕᓂᖅ ᖃᐃᑦᑎᓚᐅᖅᑐᖅ ᓂᕆᐅᖕᓂᕐᒥᑦ ᑭᒃᑯᑐᐃᓐᓇᓄᑦ ᒫᓐᓇ ᐊᒃᓱᕈᐊᓛᕈᑎᖃᖅᑐᓄᑦ ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒧᑦ ᐋᓐᓂᐊᒥᑦ . ᑲᑎᑦᑎᓚᐅᖏᑦᑐᒍᑦ ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ ᓂᕆᐅᒋᓚᐅᖅᑕᕋᓗᐊᑉᑎᓐᓂᒃ ᐊᖏᓂᖏᓐᓂᒃ , ᑭᓯᐊᓂ ᐊᖏᔪᒥᑦ ᑐᓂᓯᓚᐅᖅᑐᒍᑦ ᖃᐅᔨᓴᓂᕐᒧᑦ ᑮᓇᐅᔭᖁᑎᒋᔭᐅᔪᓄᑦ ᐃᓕᓂᐊᖅᑐᓂᒃ . ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐃᑎᔪᒥᑦ ᖁᕕᐊᓱᒍᑎᖃᖅᑐᖓ ᓄᓇᓕᐊᓐᓄᑦ ᐊᕐᕕᐊᒥ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᓚᒃᑲ ᑐᓂᓯᖃᑕᐅᓚ - ᐅᕐᓂᖏᓐᓄᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐃᑲᔪᖅᑐᐃᓂᕐᒥᑦ . ᑲᔪᓯᑎᓪᓗᑕ , ᓴᖅᑭᑦᑎᓚᐅᖅᑐᒍᑦ ᖃᐅᔨᒪᕚᓪᓕᖅᑎᑦᑎᓂᒥᑦ ᑕᒪᓐᓇ ᒪᒥᑦᑐᓐᓇᖏᓐᓂᕋᖅᑕᐅᔪᒧᑦ ᐋᓐᓂᐊᒥᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓇᐃᑦᑐᒥᑦ ᐊᒥᖄᕈᑎᖃᖅᖢᑕ ᑕᐃᒃᑯᐊ ᐃᓅᓯᖏᓐᓄᑦ ᑕᐃᒃᑯᐊ ᑕᒪᑦᓱᒧᖓ ᐱᓕᕆᐊᖑᓯᒪᔪᓄᑦ . ᐃᓚᖓᒍᑦ , ᐱᐊᓂᒃᓯᓚᐅᖅᑐᒍᑦ ᐊᖅᑭᒪᐅᖅᑕᑦᑎᓐᓂᒃ ᐱᐊᓂᒃᓂᐊᕐᓗᒍ . ᐅᖓᑖᓄᑦ , ᐋᖅᑭᒃᓯᓚᐅᖅᑐᒍᑦ ᐊᔾᔨᐅᖏᑦᑐᒥᑦ ᖃᒡᓕᖃᑎᒌᒃᓂᕐᒥᑦ ᑕᐃᒃᑯᓄᖓ ᐱᓱᖃᑎᒋᓚᐅᖅᑕᑦᑎᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑕᐃᒃᑯᓄᖓ ᑕᑎᒋᓚᐅᖅᑕᑎᑦᑎᓐᓄᑦ . ᐃᒪᓐᓇᐃᑐᐃᓐᓇᓚᐅᕋᓗᐊᖅᑎᓪᓗᒍ ᐱᓱᑐᐃᓐᓇᖅᖢᖓ , ᖁᔭᓕᒻᒪᕆᒃᑐᖓ ᑐᓂᔭᐅᓚᐅᕐᓂᕐᒥᑦ ᐊᒃᖢᐃᓕᖅᑎᓪᖢᒍᓗ ᐱᕕᒃᓴᐅᓚᐅᖅᑐᑦ ᐱᓪᓗᒋᑦ ᐃᓚᐅᓂᕐᒥᑦ ᐊᕐᓇᐃᑦ ᐱᓱᒃᑎᓪᓗᒋᑦ - ᐊᑉᓗᕆᐊᕐᓂᖅ ᓂᕆᐅᖕᓂᕐᒧᑦ 2014. l

30 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᓴᐅᒥᐊᓂ: ᕕᓐᑕ ᐱᓕᐃᔅ ᐊᒻᒪᓗ ᔨᐊᓯ ᒪᐃᒃ ᑕᖃᐃᖅᓯᓚᐅᐱᓪᓚᒃᑑᒃ ᖃᒧᑏᒃ ᖄᖓᓂ ᐱᕐᓇᑎ ᑏᓐ ᓂᕿᓕᐅᖅᑎᓪᓗᒍ. From left: Wynter Blais and Jesse Mike take a break on a qamutik while Bernadette Dean prepares food. Haomighianit: Wynter Blais onalo Jesse Mike onagoikhiktok aliakni qamutik Bernadette Dean egatillogo.

All I Did Was Walk Pihughimainnaqtunga

By Sue Ball Titiraqhimayait Sue Ball

From our starting point at Whale Cove where the mayor had Aullaqtiqviptingnit Tikiraqyuamit talvani miiya aviktuqhimayait people of the community line both sides of the road so we nunallaarmiut apqutip avatiinut taimaa qitqaguuqhuta could leave walking down the middle, to the honour guard aullaqtiqtugut, ilihaqtut malighugit cadets-nguyut talvanilu of cadets with a red carpet meeting us when we arrived in aupaya aqtumik natiliqtauhimayuq apqut tikihaqturapta Rankin Inlet, the Women in Action group was treated with such Kangiqliniqmut, Arnait Pihuktunut ilauyut nanngariyauplutik respect and compassion. A group of youth from Whale Cove ikpigiyauvaghutiklu. Inulrammiit Tikiraqyuamiutat ilauliqtut joined us for most of the first day of the walk and shared their pihunngaliqhuta unipkaarivaghugit ilaiyaqhimayait aanniaru - family stories of cancer. People we met along the trail asked timut cancermik. Inuit paaqhimayaqqut pihuktilluta apiqhuiv - about the walk, made donations, and wished us success. aktut pihuutiptingnik, aittuqhivaghutik maningnik, I felt like I was being treated like a special person, and all I inittiaquplutalu. did was walk. My feet worked, my knees worked, and I was Inuttiavautut pittiaqtauvaktunga, pihughimainnaqhunga. not expected to set the pace. I have never suffered from cancer Itikkatka nakuuyumik pihuktut, hiitqutkalu nakuuyumik aulat - and I have never tried to overcome the lasting and not-so-last - tiaqtut, imaalu hivuliqtiuquyaunngittunga. Aanniarutimik ing effects of chemotherapy and radiation treatments. ikpiguhunngittunga imaalu ilitturinngitatka qanuriningait All I did was walk, but I learned that our walking brought havautit atuqtunik taimaa tuquttinahuaqhugit aukkut imaalu hope to folks who are currently struggling with cancer. We did uutiqtinnahuaqhugit ingilrutikkut. not raise the money we had hoped for, but we have made a Pihughimainnaqtunga, kihimi ilitturihimayunga taimaa pi - significant contribution to the research fund. I am deeply huktilluta naahurinnaqtunik quviattautivaktugut aanniarutimik grateful to the community of Arviat and my family for their do - akihaqtuqtunut. Manighaqhimaittugut naahuriyaptingnik, nations and support. All along the way, we raised awareness of kihimi aittuqhivaktugut qauyihautighanik aanniarutimut. Quvi - cancer and briefly shared in the lives of those who have dealt agittiaqtatka nunallaarmiut Arviaqmiut ilatkalu ikayuqtu - with it. In most ways, we achieved that which we set out to do. igamik manikkut taimaaqtailiplutiklu. Pihuktilluta, aanniarut And beyond that, we formed unique bonds with those with taamna cancer ilitturiyauvalliayuq imaalu tuhaqvigivaktavut whom we walked and upon whom we depended. inuit ikpiguhuutiqaqtut aanniarutimik. Ahiagut kihimi, iniqhi - Even though all I did was walk, I am so truly thankful to mayaqqut pinahuaqtavut. Ahiagullu, ilannariiliqtugut pihuqa - have had the enriching opportunity of participating in Women tivullu ukpiriplugit. in Action – Steps of Hope 2014. Pihuinnaqhimaplunga, quyahukpiaqtunga ilauhimagama l inuuhiqattiarniqmut Arnait Pihuktillugit – Apluraqtut Naahuriyainut 2014-mi. l ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 31 ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᐃᓚᒌᒃᑐᓄᑦ ᑮᓇᐅᔭᐃᑦ: ᓯᕗᓪᓕᕐᐹᖅ ᐱᔭᕇᖅᑐᖅ

ᔪᓚᐃ 9, 2014-ᖑᑎᓪᓗᒍ, ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᑐᓴᕐᑎᑦᑎᓚᐅᕐᓯᒪᒻᒪᑕ ᓴᖅᑮᓂᐊᕐᓂᕐᒥᓂᒃ ᑕᐃᔭᐅᔪᒥᒃ ᐃᓚᒌᒃᑐᓄᑦ ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ. ᐃᓚᒌᒃᑐᓄᑦ ᑮᓇᐅᔭᑦ ᐃᓚᒋᒻᒪᒍ ᓅᓘᔭᓂᑦ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᐅᔫᑉ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐊᑦᑐᐃᕐᒧᑦ ᐃᑲᔪᕈᑏᑦ ᐊᖏᖃᑎᒌᒍᑕᐅᓯᒪᓂᖏᓐᓂᒃ. ᐋᖅᑭᑦᑕᐅᓚᐅᕐᓯᒪᔪᖅ ᕙᐸᓐᓛᓐ ᓴᕕᕕᖕᒥᒃ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᑎᒃᑯᑦ ᑰᕆᐳᕆᓴᖓᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᓐᓂᒃ. ᑮᓇᐅᔭᐃᑦ ᐊᐅᓚᑕᐅᓪᓗᑎᒃ ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᓐᓂᒃ ᓴᖅᑭᑕᐅᓯᒪᔪᑦ ᐱᒻᒪᕆᐅᔪᒥᒃ ᐱᕚᓪᓕᕈᑕᐅᖁᓪᓗᒋᑦ ᓄᓇᐅᑉ ᐊᔪᙱᓐᓂᖓᒍᑦ, ᐱᓗᐊᖅᑐᒥᒃ ᐱᕙᓪᓕᐊᓂᖃᓕᖅᐸᓪᓕ - ᐊᑎᓪᓗᒍ ᐊᒻᒪ ᐊᓯᔾᔩᓂᖃᓐᓂᐊᕐᑎᓪᓗᒋᑦ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᐅᑉ ᓴᓇᔭᐅᕙᓪᓕᐊᓂᖓᓄᑦ. ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᐊᑑᑎᖃᖅᑎᑦᑎᕗᑦ ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ ᐱᕙᓪᓕᐊᔪᓐᓇᕈᑎᐅᖁᓪᓗᒍ ᓄᓇᓕᖕᓄᑦ ᐊᑦᑐᖅᑕᐅᓯᒪᓂᖃᖅᑐᓄᑦ ᓄᓘᔭᐃᑦ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᐅᑉ ᐱᓕᕆᐊᕆᔭᐅᓂᖓᓄᑦ. ᑮᓇᐅᔭᓂᒃ ᐱᔪᒪᔪᓄᑦ ᑐᒃᓯᕋᕈᑏᑦ ᑐᓂᔭᐅᓯᒪᔪᑦ ᒫᓐᓇᐅᔪᖅ ᕿᒥᕐᕈᔭᐅᓂᖃᖅᐳᑦ. ᐊᖏᖅᑕᐅᔪᒥᓃᑦ ᑭᒃᑰᒻᒪᖔᑖ ᑐᓴᕐᑕᐅᖃᑦᐅᓛᖅᑐᖅ ᐅᑭᐊᒃᓵᖓᓂ 2014. ᑭᖑᓪᓕᐊᓂᐊᕐᒥᔪᑦ ᑐᒃᓯᕋᖁᑎᓕᐊᖑᔪᒫᕐᑐᑦ ᐅᐱᕐᖔ 2015.

ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᐊᒃᓱᕈᖅᑐᓄᑦ ᐊᑐᐊᒐᖓᑦ

ᑲᒪᒋᔭᐅᖏᓐᓇᕐᓂᖓᓄᑦ ᐊᑐᓕᖅᑎᑕᐅᕙᓪᓕᐊᑎᓪᓗᒋᑦ ᓄᓘᔮᓂ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᓂᖅ ᐱᓕᕆᐊᕆᔭᐅᓂᖓᓄᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᑦᑐᖅᑕᐅᓂᖏᓐᓄᑦ ᐃᑲᔪᕈᑏᑦ ᐊᖏᖃᑎᒌᒍᑎᖏᑦᑎᒍᑦ, ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᐋᖅᑭᒃᓯᓚᐅᕐᒪᑕ ᑐᓴᖅᑎ - ᑕᐅ ᒍᓐᓇᕈᑎᒋᓂᐊᕐᑕᒥᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᑲᒪᒋᐊᕈᑎᒋᔪᓐᓇᓂᐊᖅᑕᒥᓂᒃ ᓈᖕᒪᓴᖅᑐᖃᓐᓂᖏᒃᐸᑦ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐱᔾᔪᑎᖃᓪᓗᑎᒃ ᓄᓘᔮᓂ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᖕᒥᒃ, ᖃᐅᔨᒃᑲᓪᓗᒍ ᓄᓇᑎᓐᓂ ᑭᒡᒐᑐᖅᑎᒋᔭᓯ ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᓐᓄᑦ, ᓄᓇᑎᓐᓂ ᑐᓴᐅᒪᑎᑦᑎᔨ ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑕ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐃᖅᑲᓇᐃᔭᖅᑎᑕᐅᔪᑦ ᐊᒻᒪ ᐱᓕᒻᒪᓴᖅᑕᐅᓂᖏᓐᓄᑦ ᑲᒪᔨᐅᔪᖅ.

ᐅᑭᐅᒥ ᓯᕗᓪᓕᖅᐹᕐᒥ ᑐᑭᓯᐅᒪᑎᑦᑎᓂᕐᒧᑦ ᑲᑎᒪᓂᖅ: ᐃᓄᐃᑦ ᐅᖃᐅᓯᕆᔭᖏᑦ ᓈᓚᒃᑕᐅᕗᑦ

ᐊᒃᑐᕙ 27-29, 2014− ᒥ, ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᐊᒻᒪ ᕙᐸᓐᓛᓐᑯᑦ ᑲᑎᒪᑎᑦᑎᓚᐅᕐᐳᑦ ᑐᑭᓯᐅᒪᑎᑦᑎᓂᕐᒧᑦ ᒥᑦᑎᒪᑕᓕᖕᒥ. ᐃᓄᐃᑦ 50 −ᖏᓐᓃᒃᑐᑦ ᐅᐸᒍᑎᓯᒪᓚᐅᕐᐳᑦ. ᑲᑎᒪᑎᑦᑎᒋᐊᖃᖅᑎᑕᐅᖕᒪᑕ ᐊᑐᕐᓗᒋᑦ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᒃ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐊᑦᑐᐃᓐᓂᖓᓄᑦ ᐃᑲᔪᕈᑎᓄᑦ ᐊᖏᖃᑎᒌᒍᑦ . ᑲᑎᒪᔪᓄᑦ ᐅᐸᒃᓯᒪᔪᑦ ᐅᖃᓪᓚᒍᓐᓇᓚᐅᕐᐳᑦ ᐃᓱᒫᓗᒍᑎᒥᓂᒃ ᐱᔾᔪᑕᐅᓪᓗᓂ ᓄᓘᔭᓂ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᑦ ᐱᓕᕆᐊᒃᓴᐅᓕᕐᓯᒪᓂᖓ. ᑲᑎᒪᑎᑦᑎᓂᖅ ᐊᑑᑎᖃᕈᒫᕐᓂᐊᖅᓯᒪᕗᑦ ᑖᒃᑯᐊ ᕙᐸᓐᓛᓐᑯᑦ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᖁᑎᓖᑦ ᓇᓗᓇᐃᕆᔪᓐᓇᖁᓪᓗᒋᑦ ᐃᑲᔪᕈᑎᒋᔪᓐᓇᕐᑕᒥᓂᒃ ᐃᓄᐃᑦ ᖃᓄᐃᖁᓇᒋᑦ; ᐱᕚᓪᓕᖁᓪᓗᒍᓗ ᐱᓕᕆᖃᑎᖃᑦᑎᐊᕈᓐᓇᕐᓂᖅ ᐃᓄᖕᓂᒃ, ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᕙᐸᓐᓛᓐᑯᑦ; ᖁᓚᓐᓇᐃᖅᓯᒪᖁᓪᓗᒍᓗ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᖃᑕᐅᔭᕆᐊᖃᓐᓂᖏᑦ ᐃᓱᒪᓕᐅᖅᐸᓪᓕᐊᓂᖃᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐱᔾᔪᑕᐅᓗᓂ ᕙᐸᓐᓛᓐᑯᑦ; ᐊᒻᒪ ᑲᒪᒋᐊᕈᓐᓇᖁᓪᓗᒋᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᑦᑐᖅᑕᐅᒍᑎᖏᓐᓂᒃ ᐱᓕᕆᕕᐅᖏᓐᓇᕐᓂᓕᒫᖓᓂ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᐅᑉ. ᑲᑎᒪᑎᑦᑎ - ᕙᓐᓕᐊᖅᐳᑦ ᐊᕐᕌᒍᑕᒫᑦ ᐊᑦᑐᕐᑕᐅᓯᒪᔪᓂ ᓄᓇᓕᖕᓂ. ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑦ ᖁᔭᓐᓇᒦᖅᐳᑦ ᑕᒪᐃᓐᓂᒃ ᐱᖃᑕᐅᓚᐅᖅᑐᓂᒃ ᐱᒻᒪᕆᐅᔪᒥᒃ ᐃᑲᔪᓐᓂᖃᓚᐅᓐᓂᖏᓐᓄᑦ. ᑕᒪᕐᒥᒃ ᐅᖃᐅᓯᒃᓴᕆᔭᐅᓚᐅᕐᑐᑦ ᐊᒻᒪ ᐃᓱᒫᓗᒍᑕᐅᓚᐅᕐᑐᑦ ᐃᓱᒪᖃᓯᐅᔾᔭᐅᓂᐊᖅᐳᑦ ᐊᑐᓕᖅᑎᑕᐅᕙᓪᓕᐊᑎᓪᓗᒋᑦ ᐃᓄᖕᓂᒃ ᐊᑦᑐᐃᓯᒪᓂᕐᒧᑦ ᐃᑲᔪᕈᑎᓄᑦ ᐊᖏᖃᑎᒌᒍᑏᑦ ᐊᒻᒪ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᒃ. ᕿᑭᖅᑖᓗᖕᒥᐅᑦ ᑐᓴᐅᒪᑎᑕᐅᔪᒪᕙᓪᓂᐊᖅᐳᑦ ᐅᔭᕋᓐᓂᐊᕐᕕᐅᑉ ᐱᕙᓪᓕᐊᓂᖓᓂᒃ ᓴᖅᑭᔮᑦᑎᐊᓂᐊᕐᒪᑕ ᖃᐅᔨᒪᔭᐅᔭᕆᐊᓖᑦ. ᑕᓐᓇ ᐱᒻᒪᕆᐅᔪᒥᒃ ᓯᕗᓪᓕᖅᐹᖑᑎᑕᐅᖕᒪᑦ ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᓐᓄᑦ. ᑐᑭᓯᒋᐊᒃᑲᓐᓂᕈᒪᓐᓂᕈᕕᑦ, ᕿᑭᖅᑕᓂ ᐃᓄᐃᑦ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᖏᑕ ᖃᕆᑕᐅᔭᒃᑯᑦ ᑑᕋᕐᕕᖓ ᖃᐅᔨᒋᐊᕐᕕᒋᔪᓐᓇᖅᐸ ᐅᓇ : www.qia.ca ᐅᕝᕙᓘᓐᓃᑦ ᐅᖄᓚᕕᓗᑎᒍᑦ ᐅᕗᖓ 1-800-667-2742 ᐅᕗᖓᓘᓐᓃᑦ (867) 975-8400. l

32 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 Qikiqtani Inuit Association Qikiqtani Inuit Katimayiit Ilagiiktunut Fund: End of First Round Ilagiiktunut Tutquumaviat: Taimaaqviat Hivulliutiyunut On July 9, 2014, the Qikiqtani Inuit Association an - nounced the launch of the Ilagiiktunut Fund. The July 9-mi, 2014-mi, Qikiqtani Inuit Katimayiit ilittuqhitivaktut Ilagiiktunut Fund is an element of the Mary River aullaqtittihimayainik Ilagiiktunut Tutquumavianit. Taamna Project Inuit Impact and Benefits Agreement. It was Ilagiiktunut Tutquumavik aullaqtitauhimayuq ilagiplugu Nulu - established by Baffinland Iron Mine Corporation and uyaq Kuugaq Havaanik IIBA-nganik. Aullaqtitauyuq Baffinland QIA. The fund is administered by QIA and was estab - Havighiuqtit Kuapuriissanit QIA-kunniklu. Maniit hapkua mu - lished to make important improvements in commu - naqtauvaktut QIA-kunnit aullaqtitauhimaplunilu nakuuyunik nity capacity, particularly during this period of growth ihuaqhaiyumaplutik havaktighaqhiurniqmut nunallaarnit, and change brought on by natural resource develop - tajja aklivallialiqhutik nuta annguqtiqhutiklu nalvaaqhi - ments. QIA uses the fund to make advances within urniqmit. QIA-kut atuqpagait maniit ikayurumaplugit nunal - communities impacted by the Mary River Project. laat ikpiguhuktut Nuluuyaq Kuugaq havaanit. Manighanik Submissions for funding are currently being reviewed. uuktuutit ihivriuqtauyut tajja. Akimayut taiyauniaqtut uki - Successful candidates will be announced in fall, 2014. aghami, 2014-mi. Uuktuqvighaq angmaqniarivuq upin - The next application period will be spring, 2015. ngaghami, 2015-mi.

QIA Mary River Project Grievance Policy QIA-kut Nuluuyaq Kuugaq Havaanit Akihaqtuutinut Maligaghait As part of its ongoing efforts to implement the Mary River Project IIBA, QIA designed a process to receive Ilagiplugu aullaqtittinahuaqhugu Nuluuyaq Kuugaanit and address complaints from Inuit in relation to the Havaanut IIBA-nut, QIA-kut havauhighaliuqtut ihuiguhu - project. If you have a complaint related to the Mary utainik Inuit havaat hapkua mighaagut. Ihuiguhuutiqaruvit River Project, please contact your local QIA commu - Nuluuyaq Kuugaa Havaanut mighaagut, hivayaqlugu nunal - nity director, your community liaison officer or QIA’s laarnit QIA-kut katimayit, nunalla arnit kivgaqtinik taamnalu - Inuit employment and training coordinator. uniit QIA-kut Inungnik Havaktighaqhiuqti ilihaqtuliqiyilu havaktia. First Annual Information Forum: Inuit Voices Are Being Heard Hivulliq Ukiumut Naunaiqhitiyut Katimayut: Inuit Nipiit Tuhaqtauliqtut On Oct. 27-29, 2014, QIA and Baffinland held an in - formation forum in Pond Inlet. About 50 people at - Oct. 27-mit-29-mut, 2014-mi, QIA-kut Baffinland-kullu nau - tended. The forum is required under the terms of the naiqhitiplutik katimapkaivaktut Mittimatalingmi. 50-iuyut ahu project IIBA. Participants voiced their concerns related katimaqatauyut. Katimaquyut titiraqhimayutut havaaghat to the Mary River Project. The forum is intended to IIBA-nganit. Ilauyut ihumaaluutainik tuhaqtittivaktut Nulu - allow Baffinland to identify ways to contribute to the uyaq Kuugaa Havaanut mighaagut. Katimayut ilitturiyumaplu - well-being of Inuit; to promote a cooperative relation - tik qanuq Baffinland-kut ikayuqpangniat inuuhiqattiarniqmut ship between Inuit, QIA and Baffinland; ensures Inuit Inungnit; havaqatigiittiarniqmut Inungnit, QIA-kunnit Baffin - participation in the decision-making process in rela - landkunniklu; Inungnik ilaupkaivaghutik ihumaliuqniqmut tion to Baffinland; and addresses matters that may Baffinland havaanginut; ihumaaluutiniklu ihuaqhainahuaq - impact Inuit throughout the life of the project. The paktut mihingnautinut Inungnut havaaghat aulatillugu. Ukiuq event will be repeated annually in affected communi - tamaat katimavangniat nunallaarnit ikpiguhuktunit. QIA-kut ties. QIA thanks all participants for their exceptional quyagivait tamangnik ilauyut ikayuqpakkamik. Tamangnik contributions. All comments and concerns are given uqauhiit ihumaaluutillu ihumagivagait aullaqtittinnagu IIBA- great consideration in the implementation of the IIBA ngat havaaghallu. Qikiqtaalungmiut ilittuqhitiyauvangniat and the project. Qikiqtaalummiut will be provided havaanik kivgaqtuttiarumaplutik. Hapkua irininaqtut QIA-nut. with further updates on project developments to en - Naunaittiarumaguffi, QIA-kut qaritauyakkuurutait takulugu sure transparency. This is a key priority for QIA. For talvani: www.qia.ca hivayaqlutaluuniit 1-800-667-2742 further information, please visit QIA’s website at: talvaniluuniit (867) 975-8400. www.qia.ca or contact us at 1-800-667-2742 or l (867) 975-8400. l ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 33 ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ @ ᖁᕕᐊᓲᑎᖃᕐᓂᖅ ᐅᑭᐅᓄᑦ ᐅᓄᖅᑐᓄᑦ ᑲᔪᓯᑦᑎᐊᕐᓂᒧᑦ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᑐᖓᓱᒃᑎᑦᑎᓂᐊᖅᑐᑦ ᐃᕕᖅᑎᖅᐸᓪᓕᐊᓚᐅᖅᑐᑦ ᐃᓕᑕᕆᔭᐅᓪᓗᑎᒃ ᓯᓚᑦᑐᖅᓴᕐᕕᖕᒥᓗ ᐅᑭᐅᖅᑕᖅᑐᒥᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑕᐅᓗᑎᒃ ᐸᕐᓇᒍᑕᐅᓗᑎᒃᓗ ᒪᒃᑯᒃᑐᓄᑦ ᓯᓚᕐᔪᐊᒥᐅᑕᐃᑦ ᐃᓚᐅᑎᑕᐅᓗᑎᒃ ᐃᖅᑲᓇᐃᔮᖅᑖᕐᓂᕐᒧᑦ ᐱᕕᒃᓴᓄᑦ ᓴᖅᑭᑎᑕᐅᔪᑦ ᓄᓇᕗᑦᒥ ᓄᓇᑖᕈᑎᓄᑦ ᑲᑎᒪᕕᒃᔪᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᐊᐃᐳᕆ 2015-ᒥ ᐊᖏᕈᑎᑎᒍᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓴᖅᑭᑎᑕᐅᓂᐊᓄᑦ ᓄᓇᕗᒥ ᑕᐃᒪᖓᓂᑦ 1999-ᒥ. ᖁᕕᐊᓲᑎᖃᕐᓗᑎᒃ ᐅᑭᐅᓄᑦ 30-ᓄᑦ ᑐᓂᓯᓯᒪᔪᖅ ᒪᒃᑯᒃᑐᓄᑦ ᐱᓕᒻᒪᒃᓴᕈᑎᒋᓂᐊᕐᓗᒋᑦ ᑲᔪᓯᓂᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᓱᓕ ᖁᑦᑎᖕᓂᖅᓴᓄᑦ-ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᐱᓕᕆᐊᖑᑎᒍᑦ ᑕᒃᑯᓄᖓ . ᓇᓪᓕᐅᓐᓂᖅᓯᐅᕐᓂᕐᒥᑦ. ᐅᑭᐅᖑᔪᖅ ᒫᓐᓇ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐅᑭᐅᓄᑦ 30-ᓄᑦ ᑲᑎᒪᕕᒃᔪᐊᕐᓂᖅ ᐊᐅᓪᓚᔾᔨᓂᐊᖅᑐᑦ ᓯᑕᒪᓗᐊᓂᒃ : ᐊᐅᓚᓕᕐᓂᐊ - ᐱᐅᔪᐊᓘᓂᐊᓂᒃ, ᐅᐱᓐᓇᒻᒪᕆᒃᖢᓂᓗ ᑕᑕᒥᓐᓂᐊᕐᓇᖅᑐᑦ, • ᐅᖃᓪᓚᕐᓗᑕ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐅᕙᑦᑎᓐᓄᑦ: ᖃᓄᖅ ᐱᓪᓗᕆᒃᓴᐅᑎᓂᒃ ᐱᐊᓂᒃᓯᓯᒪᔪᑦ ᐱᓕᕆᐊᖑᔪᓂᒃ ᐱᒋᐊᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖅ ᐊᕐᕕᓂᓖᓐᓇᐃᑦ (6) ᑐᕌᕐᓗᑕ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᐅᖃᐅᓯᖏᓐᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑎᓂᕐᒥᑦ, ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑐᑦ ᐱᐊᓂᒃᑎᓪᓗᒋᑦ 1985-ᒥ, ᐊᒻᒪᓗ ᑕᐅᑐᖑᐊᒐᖃᕋᑎᒃ ᑲᑎᒪᔭᖅᑐᖅᓯᒪᔪᑦ ᕿᓂᕐᓂᐊᖅᑐᑦ ᖃᓄᑦ ᖁᑦᑎᖕᓂᖅᓴᓄᑦ- ᓯᕗᓂᒧᑦ ᖃᓄᑎᒋᑦ ᐊᑯᓂᐅᓂᖃᕋᔭᕐᒪᖔᑦ ᐅᒃᑯᐃᖓᓂᐊ . ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᕕᒃᓴᑦ ᑎᒥᐅᔪᑦ ᐃᑲᔪᕈᓐᓇᕐᒪᖔᑕ ᐃᓄᖕᓂᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᖁᕕᐊᓲᑎᒋᓗᒍ ᓇᓗᓇᐃᖅᑕᐅᓗᓂ ᑕᐃᓱᒪᓂᐊᓗᓂᑦ ᐱᒋᐊᖅᓯᒪᓂᐊ, ᓄᓇᖃᖅᑲᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᖏᓐᓂᒃ ᓴᒃᑯᐃᑦᑕᐃᓕᓗᒋᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐋᖅᑭᒋᐊᑦᑎᐊᕐᓗᒋᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐱᖅᑯᓯᖏᑦᑎᒍᑦ ᐅᖃᐅᓯᖏᑦ . ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᑐᖓᓱᒃᑎᑦᑎᓂᐊᖅᑐᑦ ᐱᑎᑦᑎᓗᑎᒃ ᑲᑎᒪᑎᑦᑎᓂᕐᒥᑦ • ᓇᓗᓇᐃᑦᑎᐊᕐᓗᑎᑕ ᓴᖏᔪᒃᑯᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ: ᐱᕙᓪᓕᐊᑎᓪᓗᒋᓪ ᖁᕕᐊᓲᑎᖃᕐᓗᑎᒃ ᖃᓄᑐᐃᓐᓇᖅ ᐃᓱᒪᓕᐅᕈᓐᓇᕐᓂᖏᓐᓂᒃ ᐱᖅᑯᓯᒃᑯᑦ-ᒫᓐᓇ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑕᐅᔪᑦ. ᑕᒪᒃᑯᐊ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑎᔭᔪ ᑕᐅ - ᐱᓪᓗᕆᖕᓂᒃᑯᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᖁᑦᑎᖕᓂᖅᓴᓂᒃ- ᓂᐊᖅᑐᑦ ᑲᑎᒪᓗᑎᒃ ᐃᓚᖃᕐᓂᐊᖅᑐᑦ ᓇᓗᓇᐃᖅᓯᒪᑦᑎᐊᖅᑐᒃᑯᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑕᐅᓂᖏᓐᓄᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑐᓕᕆᓂᒃᑯᑦ. ᐅᑯᐊ ᐱᖓᓱᐃᑦ- ᐅᖃᖃᑎᒌᒍᑎᖃᕐᓂᕐᒥᑦ ᐃᓕᓴᐃᓂᕐᒥᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᐅᑉᓗᐃᑦ ᐱᕕᒃᔪᐊᕐᓂᐅᓂᐊᖅᑐᑦ ᑲᑎᒪᓗᑎᒃ ᒑᑎᓅ-ᒥ ᑯᐸᐃᑦ ᐃᓚᖓᓂ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᐱᖅᑯᓯᕆᕙᓚᐅᖅᓯᒪᔭᖏᓐᓂᑦ ᑕᐃᑦᓱᒪᓂᐊᓗᒃ, ᓄᓇᖓᑕ, ᐊᐃᐳᕆ 27-29, 2015. ᑲᑎᒪᕕᒃᔪᐊᕐᓂᕐᒧᑦ ᑎᑭᑎᑦᑎᓂᐊᖅᑐᑦ ᒫᓐᓇᓗ ᓄᓇᑖᕈᑎᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓇᖕᒥᓂᖅᓱᕐᓂᖅᓴᐅᓂᕐᒧᑦ - ᒐᕙᒪᐅᔪᑦ ᐊᖏᕈᑎᖏᑦ, ᐊᒻᒪᓗ ᓴᖅᑭᑎᕆᓂᖅ ᒪᑭᑎᑦᑎᓂᒃᑯᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈ - ᑲᑎᒪᔭᖅᑐᖃᑕᐅᔪᓂᒃ ᐃᓄᐃᑦ ᓄᓇᖓᓐᓂᖔᖅᑐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑲᓇᑕᐅᑉ ᑎᒃᓴᓂᒃ ᓵᓐᓇᒧᑦ ᒪᑯᓄᖓ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᐅᔪᓄᑦ ᓯᕗᓂᒥ ᓄᓇᖏᓐᓂᖔᖅᑐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᑕᕆᐅᑉ ᐊᑭᐊᓂᓐᖔᖅᑐᓂᒃ . ᐊᑐᖅᑕᐅᔪᒪᔪᑦ ᐊᓯᖏᓪᓗ, ᓄᓇᓕᖕᓂ ᐱᕙᓪᓕᐊᔪᑦ. ᖃᐅᔨᓴᕐᓂᕐᒧᑦ “ᐱᕕᒃᓴᐅᓂᐊᖅᑐᖅ ᑭᒃᑯᑐᐃᓐᓇᓄᑦ ᐃᓱᒪᓂᖃᑕᐅᔪᓂᒃ ᐊᓯᖏᓪᓗ. ᖁᑦᑎᖕᓂᖅᓴᓄᑦ-ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑐᓕᕆᓂᒃᑯᑦ ᐃᓄᖕᓄᑦ • ᐋᖅᑭᒃᓱᐃᑦᑎᐊᕐᓂᖅ ᑲᔪᓯᔾᔪᑕᐅᑦᑎᐊᓚᖓᔪᓂᒃ: ᓴᓇᓗᑎᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᓄᖏᑕ ᐊᒥᖄᕈᑎᖃᕐᓗᑎᒃ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐱᓕᕆᐊᒃᓴᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒧᑦ ᐃᒪᓐᓇᓗ ᐃᓱᐊᓄᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑏᑦ ᐃᓱᒪᒋᔭᖏᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᓪᓗᕆᖕᓂᕆᔭᖏᓐᓄᑦ ᐊᑐᖅᓯᒪᔭᖏᑎᒍᑦ ᐃᓚᐅᑎᑕᐅᓂᐊᕐᓂᖏᓐᓂᒃ. ᑕᒪᒃᑯᐊ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑕᐅᓂᐊᖅᑐᑦ ᕿᓂᕈᑕᐅᓂᐊᖅᑐᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᑐᓕᕆᓂᕐᒧᑦ ᑎᒥᐅᔪᑦ ᐃᓕᑕᖅᓯ- ᐱᓕᕆᐊᕆᓯᒪᓪᓗᒋᑦ,” ᐅᖃᖅᑐᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᒃᑯᑦ ᐊᐅᓚᑦᑎᔨᐊᑦ ᔪᓐᓇᕐᒪᖔᑕ ᐊᒻᒪᓗ ᑭᐅᑦᑎᐊᕈᓐᓇᕐᒪᖔᑕ ᐃᓗᐊᑦᓂᒃ ᒧᐊᕆ Hᐋᓐᓴᓐ. “ᑭᖑᓂᐊᒍᑦ ᐅᑭᑎᐅᑦ 30-ᑎᑦ ᓈᑎᓪᓗᒋᑦ. ᐊᓂᓱᓂᒃ ᐊᔾᔨᒌᖏᑦᑐᓂᒃᓗ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑏᑦ ᐱᔪᒪᔭᖏᓐᓂᒃ ᑕᒪᐃᓐᓂᒃ ᐃᓗᐊᓂ ᐊᒥᖄᕈᑎᒃᓴᖃᖅᑐᒍᑦ ᐊᓯᑦᑎᓐᓄᑦ, ᑭᓯᐊᓂ ᐱᑕᖃᕐᒥᔪᖅ ᐊᒥᓱᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᓯᓚᑖᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᕕᐅᔪᑦ, ᖃᓄᖅ ᑎᒥᐅᔪᑦ ᐋᖅᑭᐅᒪᓂᖏᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥᑦ ᓱᓕ ᑕᐃᑯᓇᖓᑦᑕᐅᖅ ᓱᓕ. ᑕᒪᓐᓇ ᑲᑎᒪᕕᒃᔪᐊᕐᓂᖅ ᖁᒡᕙᖅᑎᕆᔪᓐᓇᕐᒪᖔᑕ (ᐅᕝᕙᓗ ᐱᑕᖃᓕᖅᑎᑦᑎᓗᑎᒃ) ᐱᔪᓐᓇᖅᑎᑦᑎᓂᖅᑐᖅ ᐊᒥᖃᖅᑎᑦᑎᓂᕐᒥᑦ. ᐃᓱᒪᓂᖃᖅᑐᐃᓐᓇᐅᔪᒍᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦ ᐊᑐᖅᓯᒪᔭᖏᓐᓂᒃ ᐱᓕᕆᐊᕆᓪᓗᒋᑦ, ᐊᒻᒪᓗ ᐊᓯᐊᒍᑦ ᑕᑯᓂᐊᕋᑉᑕ ᐃᓕᓐᐊᓚᐅᖅᓯᒪᔪᑦ ᑲᔪᓯᑦᑎᐊᕐᓂᖏᓐᓂᒃ ᐃᓅᓯᖏᓐᓂᑦ ᑕᐃᒪᐃᑦᑐᓄᑦ ᐃᓕᓴᕐᓂᕕᒃᓄᑦ ᐱᓕᕆᐊᖑᓕᖅᑎᑦᑎᔪᓐᓇᕐᓂᖅ ᐃᒪᓐᓇᐅᓇᖅᓯᒋ ᐊᕐᓗᒋᑦ ᐊᒥᓲᓂᖏᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑏᑦ ᐃᓚᐅᓂᖏᑦ, ᑭᖑᓂᐊᒍᑦ .” ᐱᓯᒪᔭᐅᖏᓐᓇᕆ ᐊᖃᕐᓂᖏᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᑲᔪᓯᑦᑎᐊᕐᓂᖏᑦ . ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐋᖅᑭᒃᓯᓯᒪᔪᑦ ᐊᑐᖅᑕᐅᔪᓐᓇᖅᑐᒥ ᐊᓯᑦᑎᓐᓄᑦ • ᒪᑭᑎᑦᑎᑦᑎᐊᕐᓗᑎᒃᓗ ᑲᑐᔾᔨᖃᑎᒌᑦᑎᐊᕐᓂᕐᒥᑦ: ᑎᒥᐅᔪᑦ ᐊᒃᑐᐊᖃ-

ᐋᖅᑭᐅᒪᔪᒃᑯᑦ ᐱᓪᓗᕆᒃᑐᒥᑦ ᑕᐃᒪᖓᓂᑦ 1985-ᒥᑦ. ᓴᖅᑭᑎᑕᐅᒋ - ᑎᒌᒃᓂᖏᑦ ᐃᖏᕐᕋᑦᑎᐊᖅᑐᓂᒃ. ᑕᒪᒃᑯᐊ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ X ᐊᓚᐅᖅᓯᒪᔪᖅ ᑕᐃᑦᓱᒪᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᑦᑎᓂᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᓄᓇᕗᒥ ᑐᓂᓯᓂᐊᖅᑐᑦ ᐊᑕᐅᑦᑎᒃᑯᑦ ᐃᓚᐅᔪᓂᒃ ᐃᓚᐅᔪᑦ ᑕᒪᑦᓱᒧᖓ ᓄᓇᑖᕈᑎᑦ ᐊᖏᕈᑎᖏᓐᓂᒃ ᐱᓕᕆᐊᕆᔭᐅᓂᖏᓐᓂᑦ ᑕᖅᑳᓂ,

34 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ᖁᑦᑎᖕᓂᖅᓴᓄᑦ-ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᐅᔪᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑎᒃᓴᖏᓐᓄᑦ ᐃᓄᐃᑦ NS has been a model of innovation since it began in 1985. ᐊᒻᒪᓗ ᓄᓇᖃᖅᑳᖅᓯᒪᔪᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᓂᒃ, ᒪᑯᐊ ᓲᕐᓗ, ᒐᕙᒪᐅᔪᑦ, Originally created to train land claims fieldworkers, it evolved ᓯᓚᑦᑐᖅᓴᕐᕕᑦ ᐊᒻᒪᓗ ᓯᓚᑦᑐᖅᓴᕐᕕᒃᔪᐊᓂᑦ, ᐃᓄᐃᑦ ᒐᕙᒪᓕᕆᓂᕐᒧᑦ into a recognized college program that prepares youth for the ᑎᒥᖁᑎᖏᓐᓂᒃ, ᑮᓇᐅᔭᖃᖅᑎᑦᑎᔨᐅᔪᑦ ᑎᒥᐅᔪᑦ, ᑯᐊᐱᕇᓴᐅᔪᑦ job opportunities created by the Nunavut Land Claims Agree - ᐊᒻᒪᓗ ᓇᖕᒥᓂᕆᔭᐅᒧᑦ ᑎᒥᑦ ᑮᓇᐅᔭᖃᖅᑎᑦᑎᔨᑦ. ᐃᓚᐅᔪᑦ ment and the creation of the Nunavut in 1999. It also gives ᐃᓕᑦᑎᓂᖅᑐᑦ ᓴᖅᑭᑦᑎᔪᓐᓇᑦᑎᐊᖅᑐᓂᒃ ᐱᐅᔫᑎᓂᒃ ᐃᓚᒌᒃᓂᒃᑯᑦ students the skills they need to pursue further post-secondary ᐱᓕᕆᑎᓪᓗᒋᑦ ᓴᖅᑯᒥᑎᑦᑎᔪᑦ ᐊᐅᓚᑦᑎᕐᓂᕐᒥᖕᓂᒃ, ᐊᒻᒪᓗ programs. ᐱᕕᖃᖅᑎᑕᐅᓗᑎᒃ ᑕᐅᖅᓯᐅᑎᖃᑎᒌᑦᑎᐊᕈᓐᓇᕐᓂᕐᒥᑦ ᐃᓱᒪᓕᐊᖏᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐊᒥᖄᕈᑎᒋᓗᒋᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐊᑐᖅᓯᒪ - The conference will focus on four main themes: ᔭᖏᓐᓂᒃ ᐱᓕᕆᓂᒃᑯᑦ ᐊᓯᒥᖕᓄᑦ . • Speaking to Ourselves: creative approaches to Indigenous language instruction. Delegates will explore how post-sec - ᑐᖏᓕᐊᓂ, ᐊᑕᐅᓯᓗᐊᖅ ᐊᑐᖅᑕᖅ, ᐱᔾᔪᑎᐊ ᑲᑎᒪᕕᒃᔪᐊᖅᑎᑦᑎᓂᕐᒧᑦ ondary institutions can assist Inuit and Indigenous stu - ᑐᓂᓯᓂᐊᕐᓗᓂ ᐅᑯᓄᖓ 400-ᖑᓂᐊᖅᑐ ᐃᓕᓐᓂᐊᕌᓂᒃᓯᒪᔪᑦ dents with the retention and enhancement of their traditional languages. ᐱᕕᖃᖅᑎᑕᐅᓗᑎᒃ ᑲᑎᓐᓂᕐᒧᑦ ᐊᑕᐅᑦᑎᒃᑯᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᖃᑎᒋᓚᐅᖅᓯ- Affirming Ourselves: developing culturally-relevant curricu - ᒪᔭᖏᓐᓂᒃᓗᑎ ᑲᑎᖃᑎᖃᕐᓗᑎᒃ, ᐊᒥᖄᕈᑎᒋᓗᒋᑦ ᐃᖅᑲᐅᒪᔭᖏᓐᓂᒃ • lum. These workshops will include specific discussions on ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᒃᑯᓐᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᖅᑎᓪᓗᒋᑦ, ᐊᒻᒪᓗ ᐃᖅᑲᐅᒪᓗᒋᑦ the teaching of Inuit and Indigenous history, modern land ᑐᑭᓕᐅᖅᓯᒪᔭᖏᑦ ᐱᐊᓂᒃᓯᓯᒪᓕᖅᑎᓪᓗᒋᑦ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᒥ claims and self-government agreements, and on the devel - ᐊᑐᖅᓯᒪᔭᖏᓐᓂᒃ ᐃᓅᓯᖏᓐᓂ. ᐊᑕᐅᓯᖅ ᐅᓐᓄᖕᒥ ᑲᑎᒪᑎᓪᓗᒋᑦ opment of courses relevant to students’ future needs e.g., ᑐᓂᔾᔪᑕᐅᓂᐊᖅᑐᖅ ᓇᓪᓕᐅᓐᓂᖅᓯᕐᐅᕐᓂᐊᓐᓄᑦ ᖁᕕᐊᓲᑎᖃᕐᓗᑎᒃ community development, research etc. ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐃᓚᐅᑎᓪᓗᒋᑦ ᐊᔾᔨᒌᖏᑦᑐᓂᒃ • Designing for Success: developing programs that will maxi - ᖁᕕᐊᓱᒃᑎᑦᑎᓪᒧᑎᓂᒃ ᐊᒻᒪᓗ ᐱᕕᖃᖅᑎᑕᐅᓗᑎᒃ ᐃᖅᑲᐅᒪᓂᕐᒥᑦ mize student engagement. These workshops will explore ᐱᖑᐊᖅᑎᓂᒃᓗ ᐊᑕᐅᑦᑎᒃᑯᑦ ᐱᒋᐊᓕᖅᐸᑕ. ᑲᑎᒪᓂᖅ, ᐄ, ᑭᓯᐊᓂ how educational institutions can recognize and respond to the full range of student needs both in and out of the ᐹᑎᕐᓗᑎᒃᓗ ! l classroom, how institutional structures can enhance (or impede) the students’ experience, and alternative models of programming that can increase the rate of student en - gagement, retention and success. NS@30: Celebrating Three • Building Creative Partnerships: institutional relationships that work. These workshops will bring together stakehold - Decades of Success ers that are involved in post-secondary education for Inuit and Indigenous students, e.g., governments, colleges and NS to host an international conference in universities, Inuit political organizations, funding agencies, April 2015 to celebrate its 30th anniversary corporations and private foundations. Participants will learn about innovative partnerships that are proving effec - This year marks Nunavut Sivuniksavut’s 30th year of operation tive, and have the opportunity to exchange ideas and – a remarkable, even surprising, achievement for a program share their respective experiences with one another. that began with a mere six graduates in 1985, and had no vision of how long it was supposed to last. The second, main, reason for holding the conference is to give To celebrate this landmark point in its history, NS is hosting the more than 400 graduates an opportunity to come back to - a conference to celebrate innovation in Inuit and Indigenous gether to reconnect with former classmates, share memories post-secondary education. The three-day event will be held in of their year at NS, and reflect on the meaning that the NS ex - Gatineau, Quebec, Apr. 27-29, 2015. The conference will bring perience had on them in their lives. One of the evenings at the together delegates from across Inuit Nunaangat as well as conference will be given over to a big birthday bash for NS, in - from southern Canada and abroad. volving various types of entertainment and opportunities for “It’ll be a chance for people with an interest in post-sec - alumni to perform together once again. A conference, yes, but ondary education for Inuit and Indigenous Peoples to share also a party! l their ideas and innovative experiences,” said NS Coordinator Morley Hanson. “After 30 years, we have much to share with others, but there’s also much we can learn from them as well. This conference will allow for that sharing. We are all inter - ested in seeing students succeed.” ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 35 Nunavut Sivuniksavut Kuveahutigivlogin 30 Ukeon Aolanikateakniga

Nunavut Sivuniksavut monakhinahoaktun hilakyoameon katimakyoakniganik April-mi 2015-mi kuveahutigilogo 30-ni ukeoni hatkeomanigiyamiknik.

Talvani ukoemi Nunavut Sivuniksavut 30-gani ukeom nutaan nunatagutin nanminiklo kavamakaknikun aolanikalitun – akliknaktok, nahugigitak, atukhimayaan agikatigegutini, pivaleaniginiklo sikugutin atoknikaktun havaak aolaktigeagutikaktok siksinik anigukhihimayonik 1985- sikuktun hivunikhamini ihageagiyaenik ila nunagiyaoyoni mi, taotuktuyaagitulo kanogaalok aolanikakneakmagaa. pivaleanikun, ilitokhaotinik taemaetonik. Koveahutigilogo una tikitok timeonigiyamikni, NS-kon mon - • Ihoakhaenik Aolanikateageagani: pivaleanikun ilihaotinik akhiyun katimakyoaknikhamik kuveagiyaagani ayikotakagitu - sikuktun upiyutikhaenik. Ukoa ayoekhaven naonaeyao - nik Inoen Nunakakaktulo ilihakpaalikvikmi ilihaotaenik. taoneaktun kanok ilihakvikni ilitakhiyaagani sikuktun Pigahuni uploni hulilogaakvikhak Gatineau-mi, Quebec-mi, ihageagiyaenik talvani aheanilo ilihakveom, kanok April 27-min 29-mun 2015-mi. Katimakyoaknik katiyotaoneak - sikukvikmi pivaaligutaoniginik (atugiyuheniklunen) sikuktun tok katimayukhanik humilikaa Inoen Nunagiyaenin hivugaanilo kaoyimayaenik, aheniklo atulaaktonik sikugutikhanik ami - Kanatamin hilakyoamilo. gaegutaolaktonik sikuktun upiyutaenik, ilihaenageaganilo “Pivikhakakveoneaktok inuknin ilaoyomayonin ilihak - anigukhiteageaganilo. paaligutikhaenik Inoen Nunakakaktulo Inoen okaohigiyaagani • Ihoakhaenik Ikayoktigegutiteanik: havakvikni ihomagiyatik ayikotakagitulo kaoyimayatik,” okaktok NS-mi havakatigeteagutin. Ukoa ayoekhavin katipkaeyotaoneak - Ihoakhaeyi Morley Hanson. “Kigoani 30 ukeon, okaohikhakak - tun ilaoyonik ilihakpaalikvigiyaeni Inoen Nunakakaktulo togun aalanun, kiheani amigaetulo ilihaktaktavun tahapko - sikuktun, ila kavaman, ilihakpaalikven ilitokhakvelo, Inoen nanga. Una katimakyoanik pivikhakaotaoneaktok maligalikinikun timigiyaenin, manikhaktitiyin havakveoyun, okakatigeligeagani. Tamapta takoyomayugun sikuktunik koapareseoyun nanminiklo timeoyonin. Ilaoyun ilihakneak - anigukhiteaktonik.” tun ikayoktigeteagutinik ihoakhivaaligutinik aolaniganik, NS iyoagakhak atokniganik ayikotakagitonik 1985-min. pivikhakaklotiklo okaohigiyaagani ihomagiyatik kaoyimay - Hivoani hatkikhimayok ayokiktogeagani nunataknikun atiklo aalalo inoen. havaktukhan, ilitagiyaovaleahimayok ilihakpaaliknikun sikugutikhanik opalogaeyaotaoyok inulgamiknin havaligegani Aepaataok, atokloaktuk, piyun katimakyoageami pivikhak - hatkiktonik Nunavumin Nunataknikun Agikatigegutaoyomin ageagani amigaetkiyan 4-hananin anigukhiyonin utigeagani hatkiknigagulo Nunavut 1999-mi. Piyotaoyoklo sikuktonin okakatigiyaagani sikukatigaloamiknik, okaohikaklotik ayogoegutikhaenik uktugeagani ahenik ilihakpaalikvikni itkaomayamiknik ilihagamik ukeomi NS-mi, ihomagilogolo sikugutinik. tukitaagutaanik NS-mi sikugamik kanok aktoknikakmagaa Katimakyoaknik ihomagiyakakloakneaktok hitamanik inuhikmikni. Ataohik unogeami katimakyoaknikmi tuniya - okaohiknik: oneaktok agiyomik hatkiknigagun kuveahutaoloni NS, ilakak - • Okaklota Uvaptiknun: hatkikhilotik piyotikhanik Nunakakak - loni aalatkenik tuningoektigiyotinik pivikhakageaganilo tun okaohenik atoklotik ilihaotikhanik. Katimakyoaktun kungeaktitiyotikhaenik sikukhimayun ataotimi kungeaktitiya - kinikheaneakun kanok ilihakpaalikven ikayolaakmagaa amikni huli. Katimakyoanik, ila, kiheani kuveahokniklo! Inoenaknik Nunakakaktoniklo sikuktonik pihimaenageagani l atokhimaklogolo igilgaan okaohiktik. • Ilitagiyaoteaknigiyakun: ihoakhaklogin ilitkohikni atokni - kaktunik sikugutikhanik. Ukoa ayoekhaven ilakakneaktun okaohiknik ayikiktutaenik Inoen Nunakakaktulo inuyuhenik,

36 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 Nunavut Nunavut Sivuniksavut Sivuniksavut Apitkutait ovalo Q&A Kiutjutait

/Name/Atia ᐊᑎᖓ u ᔪᑕᐃ ᑐᓄ/Jutai Toonoo Jr. /Community/Nunaa ᓄᓇᖓ u ᐃᖃᓗᐃᑦ, ᓄᓇᕗᑦ/ Iqaluit, Nunavut

ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕗᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᕐᕕᐅᔪᓐᓇᕐᐳᖅ ᐅᑭᐅᑉ ᐊᐃᒃᐹᓂᒃ ᐊ: ᐃᓚᒋᔭᐅᖕᒥᒻᒪᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕋᒃᓴᐅᓪᓗᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᕈᒪᔪᓄᑦ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᐅᓯᖏᓐᓂᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓂᕐᒥ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒥ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᖅᑯᓯᕐᒥᒍᑦ ᐊᔪᙱᓂᖅᑖᕈᑎᑖᕐᓗᑎᒃ. ᐃᓕᓐᓂᐊ ᕈᓐᓇᕐᓗᑎᒃ ᐱᖃᓯᐅᑎᓗᒋᑦ ᑲᓇᑕᐅᑉ ᑕᑯᕋᓐᓈᑎᑦᑎᔾᔪᑎᖏᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᐃᓄᒋᐊᒃᑐᓂᒃ ᒐᕙᒪᒃᑯᖏᓐᓂ ᓕᕆᔨᑦ, ᐅᑭᐅᖅᑕᖅᑐᒥ ᐃᓄᖏᓐᓂᒃ, ᖃᐅᔨᓇᓱᐊᕐᓂᕐᒥᒃ, ᑕᑯᕋᓐᓈᑎᑦᑎᓂᕐᒥᒃ. ᖃᓄᕐᓕ ᐃᒃᐱᒋᓲᖑᕕᑦ ᓄᓇᕘᒥ ᓄᓇᑖᕈᑕᐅᓯᒪᔪᓂᒃ ᐊᖏᕈᑎᖏᓐᓂᒃ, ᓄᓇᕘᒥ ᒐᕙᒪᒃᑯᖏᓐᓂ ᐱᖅᑯᓯᓐᓂᒃ ᑕᑯᕋᓐᓈᑎᑦᑎᓪᓗᑎᒃ ᐊᒻᒪ ᐃᓄᐃᑦ ᐊᐅᓚᑦᓯᔨ ᐅᓂᕐᒥ, ᓄᓇᓕᖕᒥ ᐱᕙᓪᓕᐊᑎᑦᑎᓂᕐᒥᒃ, ᐊᒻᒪ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᑭᒡᒐᕐᑐᕋᓐᓂ ᑕᐃᒪᓐᓇ ᑕᑯᕋᓐᓈᖅᑕᐅᒋ - ᖃᐅᔨᓇᓱᓐᓂᕐᒥᒃ ᐱᓕᕆᐊᖃᓐᓂᕐᒥᒃ. ᐅᑭᐅᑉ ᐊᐃᒃᐹᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᒐᑦᓴᐃᑦ ᐊᖅᑐᕐᓯᒪᑎᓪᓗᑎᑦ? ᑐᕌᒐᕆᓗᐊᕐᑕᖓᓕ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᕕᒃᓴᖃᕐᕕᖃᒃᑲᓐᓂᖁᓪᓗᒋᑦ ᑭ: ᐊᒃᓱᐊᓗᒃ ᐅᐱᒍᓱᓕᖃᑦᑕᖅᑐᖓ ᑕᐅᑐᒃᑎᑦᑎᓪᓗᖓ ᖃᐅᔨᒪᓕᕐᓂᕐᒥᒃ ᓯᕗᓕᑦᑕ ᐊᑐᕐᓯᒪᔭᖏᓐᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᒐᕙᒪᓕᕆᓂᕐᒥᒃ ᐱᖅᑯᓯᑦᑎᓐᓂᒃ . ᐃᒃᐱᒋᕙᒃᑲᒃᑯ ᐊᑑᑎᖃᓐᓂᕋ ᓄᓇᒥᓂ ᐊᒻᒪ ᓄᓇᕐᔪᐊᕐᒥ. ᑭᒡᒐᖅᑐᐃᓪᓗᖓ ᐃᓄᖕᓂᒃ. ᑕᑯᕋᓐᓈᕆᐊᖅᑐᖅᓯᒪᔪᓂᒃ ᔪᑕᐃ ᑐᓄ ᓄᖃᖅᑎᖅ ᑭᙵᕐᒥᐅᑕᖅ ᖁᕕᐊᒋ ᔭᖃᒻᒪᕆᒃᑐᖅ ᐊᒻᒪ ᐃᒃᐱᒍᓱᒃᐸᒃᑲᒪ ᖁᕕᐊᓱᓐᓂᖏᓐᓂᒃ ᑕᐃᒪᓐᓇᐃᑦᑖᕋᖓᓪᓗ ᐅᖃᕋᔪᒃᑐᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᑎᐅᖃᑕᐅᔪᖅ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒃᑯᓐᓂ ᐅᐱᒍᓱᒃᑲᓐᓂ ᕈᑎᒋᓕᖅᑐᒍ ᐃᓄᐃᑦ ᐃᑲᔪᕐᓯᓂᖃᕐᒪᕆᒃᐸᒃᑐᖅ ᐃᓄᐃᑦ ᐱᖅᑯᓯᖏᓐᓂᒃ, ᕿᓚᐅᔾᔭᕐᑎᐅᕙᒃᑐᓂᓗ ᓄᓇᖓᓐᓃᖔᖅᓯᒪᓂᕋ. ᐊᒻᒪ ᕿᓚᐅᔾᔭᕆᐅᖅᑕᑎᑦᑎᕙᒃᑐᓂ, ᐊᒻᒪᓗ ᐅᓗᓕᐅᒃᑲᒻᒪᕆ ᐊᓘᓪᓗᓂ. ᐊ: ᐅᑎᒃᑲᓐᓂᕋᕕᑦ ᐅᑭᐅᑉ ᐊᐃᒃᐹᓂᒃ ᐊ: ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒥ ᐅᑭᐅᑉ ᐊᐃᒃᐹᓂ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑏᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᑲᓐᓂᓂᐊᕐᑐᑎᒃ, ᖃᓄᕐᓕ ᐊᔾᔨᒋᙱᓛ ᐃᒃᐱᒋᔭᖃᓗᐊᕐᒪᑕ ᐅᑭᐅᖅᑕᖅᑐᒥ ᐃᓄᖏᓐᓂᒃ. ᑭᓱ ᐅᑭᐅᒥ ᓯᕗᓪᓕᕐᒥᑦ ᐋᑐᕚᒦᓐᓂᕆᔭᐃᑦ? ᐱᐅᒋᓂᖅᐹᕆᕕᐅᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᑕᓐᓂᒃ ᓯᕗᓕᕆᓯᒪᔭᑦᑕ ᑭ: ᑖᓐᓇᓕ ᓄᓇᓕᒃ ᖃᐅᔨᒪᓂᕐᓴᕆᓕᕐᑕᕋ ᐊᕐᕌᓂᓂᑦ ᐊᑐᖅᓯᒪᔭᖏᓐᓂᒃ ᐅᑭᐅᖅᑕᕐᑐᒥ, ᐊᒻᒪᓗ ᓱᖕᒪᑦ ᐱᐅᒋᓂᖅᐹᕆᕕᐅᒃ? ᓯᕗᓪᓕᕐᒥᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕆᐊᕋᒪ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᑯᓐᓄᑦ . ᑭ: ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᓯᒪᓕᕋᒪ ᐊᔾᔨᒌᙱᓐᓂᖏᓐᓂᒃ ᐱᖅᑯᓯᖏᑕ ᐅᑭᐅᖅᑕᖅᑐᒥ ᐊᖏᕐᕋᓯᙱᓂᕐᓴᐅᔪᖓ ᐊᒻᒪ ᓱᖏᐅᑎᓪᓗᒍ ᓄᓇᖃᖅᑐᑦ, ᖁᕕᐊᒋᓯᒪᒻᒪᕆᒃᑕᕋ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᑐᒋᑦ ᓴᒃᓯ ᕌᓵᒥᐅᑦ ᐃᓄᖏᑦ . ᓄᓇᒋᔭᕆᐊᖓ. ᑐᑭᓯᓯᒪᒐᒃᑭᑦ ᐊᔾᔨᒌᖑᒐᓚᓐᓂᕗᑦ, ᓄᓇᖓ ᐃᓅᓇᓱᐊᕐᕕᒋᔭᖓ, ᐊᒻᒪᓗ ᐆᒪᔪᐃᑦ ᐊᒥᖏᓐᓂᒃ ᕿᓯᖏᓐᓂᓪᓗ ᐊᓐᓄᕌᖃᓐᓂᕆ ᕙᒃᑕᖏᑦ ᓯᓚ ᐊ: ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒥ ᐃᓕᓐᓂᐊᖃᑦᑕᓕᕐᑎᓪᓗᑎᒃ ᒪᓕᒃᑐᒍ. ᓱᓇᒥᒃ ᑐᓴᖅᑕᐅᑎᑦᑎᒐᔭᕐᐱ ᐊᑕᐅᓯᕐᒥᒃ ᐊᑐᕐᓯᒪᔭᓐᓂᒃ ᓄᓇᕗᖕᒥᐅᑕᐅᖃᑎᓐᓄᑦ? ᐊ: ᖃᐃᖁᔨᒍᓐᓇᕋᔭᓐᓂᕈᕕᑦ ᐅᖃᓪᓚᖁᔭᓐᓂᒃ ᑭ: ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒥ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈᑏᒃ ᐊᒃᓱᒻᒪᕆᐊᓗᒃ ᐃᓕᓐᓂᐊᑎᑦᑎᓂᐊᕐᓗᓂ, ᑭᓇᒥᒃ ᖃᐃᖁᔨᒐᔭᕐᐱᑦ ᐃᓕᓐᓂᐊᕈ ᑎᑦᑎᐊᕙᐃᑦ . ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒥ ᑲᑎᓯᓇᕐᒪᑦ ᐊᒻᒪ ᓱᖕᒪᑦ ᖃᐃᖁᒐᔭᕐᐱᐅᒃ? ᑕᐃᒪᐃᓪᓗᐊᖃᑎᓐᓂᒃ ᓇᑭᑐᐃᓐᓇᖅ ᓄᓇᕗᒥᖔᖅᓯᒪᔪᓂᒃ. ᑭ: ᓰᓚ ᐅᐊᑦ −ᑯᓘᑦᓯᐊᐃ . ᐅᖃᓪᓚᑦᑎᒋᓚᐅᕐᓯᒪᒻᒥᒐᑦᑎᒍ ᓯᕗᓪᓕᕐᒥ ᐱᓕᕆᖃᑎᒌᒃᐸᑲᑦᑕ, ᑲᒪᓪᓗᑕ ᐱᔭᓐᓂᑎᐊᙱᑦᑐᓂᒃ ᐅᑭᐅᒥ ᐃᓕᓐᓂᐊᓕᖅᑎᓪᓗᑕ ᓄᓇᕗᑦ ᓯᕗᓂᒃᓴᕘᒥ, ᖃᐅᔨᕙᓪᓕ - ᑲᑎᖓᓪᓗᑕ, ᐃᑲᔪᖃᑦᑕᐅᑎᕙᑦᑐᑕᓗ ᐊᖏᕐᕋᓯᕐᑐᖃᓕ- ᑎᒻᒪᕆᓚᐅᕐᓯᒪᒻᒪᑎᒍ, ᐃᓱᒪᒋᓗᒍ ᐅᕙᒍᑦ ᓇᖕᒥᓂᖅ ᐃᓅᓯᕆᔭᑦᑎᓐᓂᒃ. ᕋᐃᒻᒪ ᐊᒻᒪ ᐃᓕᓐᓂᐊᕐᑕᑎᓐᓂᒃ. ᐃᓚᓐᓈᕆᓐᓂᐊᓕᕐᑐᒍᑦ ᖃᐅᔨᑎᓚᐅᕐᓯᒪᒻᒪᑎᒍᑦ ᐃᓅᓯᖅ ᐱᔭᓐᓂᖏᒍᓐᓇᕐᓂᖓᓂᒃ ᐊᒻᒪ ᐃᓅᓯᓕᒫᑦᑎᓐᓂ. ᐊᔪᓐᓇᖃᑦᑕᕈᓐᓇᕐᓂᖓᓂᒃ, ᑭᓯᐊᓂᑦᑕᐅᖅ ᑕᐃᒪᐅᒻᒥᒻᒪᑕ ᖁᕕᐊᓇᕐᑐᑦ ᐃᓅᓯᕐᒥ. ᑕᒪᓐᓇᓗ ᖃᐅᔨᔪᒫᕐᒥᒐᒃᑯ ᐃᓅᓯᐅᑉ ᑲᒪᓇᕐᓂᖓ.

37 Nunavut Sivuniksavut offers a second year diploma in advanced Nunavut Sivuniksavut ilihakveoyok tukleanik ukeomi ilitakhiy - Inuit Studies. The courses include Canadian Government, otilik agitkiyanik Inoenaknik Ilihaotinik. Ilihaotin ilakaktun Circumpolar Peoples, Research, Nunavut Land Claims Agreement Kanatami Kavamanik, Ukeoktaktomi Inuknik, Ilitokhaenikmik, Implementation, Nunavut Public Administration, Community Nunavumi Nunataknikun Agikatigegutaoyok Atokpaleaniganik, Development, and a directed research project. The goal of the Nunavumi Kitulikaa Aolay uhenik, Nunagiyaoyuni Pivaleanikun, second year program is to better situate Inuit within historical toga akve oteaktoklo ilitokhaenikmik havaamik. Piyuta oyok tuk - and contemporary politics both at home and in the global leanik ilihaknik ihoatkiyamik inikaligeagani Inoen inuyuhikni context. maligalikiyotinil agilgamikni hilakyoamilo. Jutai Toonoo Jr of Cape Dorset is a passionate and outspo - Jutai Toonoo Jr Kigaknin okateagutiaktok NS-mik havaamik ken member of the NS program who advocates for Inuit cul - atokoeginaktok Inoen ilitkohenik, numiyukhoni ayokikto - ture, performs and teaches drum dancing, and is a gifted ulu evlonilo kilaotiknun numigeagani, hanatuknikhonilo ulunik. maker. Tukleani ukeomi NS-mi ihomagiyakakloaktun A: The second year of NS focuses on circumpolar ukeoktaktomi inuknik. Hunamik aleagiyakakin ili - Q: peoples. What do you like most in learning about your hageaknik inukatikaknigiyan Ukeoktaktomi, huklo? shared history of the Arctic, and why? Ilihakhimamaktogun aalatkenik ilitkohiknik ukeoktaktomi K: We have been learning about different cultures in the nunani, aleagiyagalo ilihageamni Chukchi-nik inuknik. Kaoyi - A: circumpolar region, and I’ve been enjoying learning about the mayatka piyuhen amigaetoni, ilalo inuvigiyaen avataoyok, Chukchi people. I can relate to them in so many ways, in par - atokniginiklo angutikhan amenik ukeogaalokmi ticular their living environment, and the way they utilize aanugaagivlogin. animal hides as their seasonal clothing. Kaetkoeguvin kinamiklikaa okage agani A: If you could invite anyone to speak as a guest sikuktonun, kinaoneaka una inuk huklo? Q: lecturer, who would that person be and why? Sheila Watt-Cloutier-guneagaloaktok. Polaktigivlogo K: It would be Sheila Watt-Cloutier. We had her as a guest okakvigihimayaatigun hivulikmi sikuligama NS-mi, okakvigi - A: speaker in my first year of NS, and our time with her was an gaptigulo kaoyiva aligutigiyakun, ila taotukhogu inuhikun eye opener, in terms of viewing our own lives. She showed us nanmi nik. Okaotiyaatigun kanok inuhik akhugutaolakniga how life can be challenging and difficult at times, but there are ayoknakniganiklo ilagani, kiheani nakukyulo piyotin inuhikmi also good times in life, great times. That day will come when pikaktok, aleanaktonik. Tamna uploa tikineaktok kaoyimaligu - you realize how amazing life is. vin akliknakniganik inuhik.

Part of the NS program includes Inuit cultural Ilaga NS-mi havaam ilakaktok Inoen ilitkohenik Q: A: performing in various public events. How does it feel kungeaktitiyotinik humilikaa hulilogaaktilogin. Kanok to share your culture and represent Inuit at these ikpiknaka takupkaktitaagani ilitkohigiyan kivgakto - events? geaklogilo Inoenaen ukunani hulilogaakvikni? I get a great sense of pride from sharing my culture. I also Kuveaholikpaktoga takupkaktitogu ilitkohiga. Inikhiyuya - A: K: get a sense of accomplishment from representing my fellow alikpaktogalo kivgaktogaagapkin Inoenaokatitka. Aolagikhina - Inuit. That energy from the audience makes me feel that much tok kungeaktonin koveahutigilikpaktaga humigaknigiyamnik. more proud of where I come from. Utigavin tukleani ukeomi sikukhutin, kanogitpa A: Returning as a second year student, how is your inuhen Atoami aalaganiganik hivulikmin ukeomin? Q: time in Ottawa different from your first year? Kaoyimatkiyaoyaga nunagiyaoyok hivulikmin ukeomin K: I know the city much more than in my first year of NS. I NS-metkagama. Agilgakhikpalagoektoga ayogeotkiya - A: feel less homesick and adapt more easily to living the city. olikhogalo inuyaamni inugeaknikmi kavlonaan nunagiyaani.

If you could share one NS experience with fellow Okaohikaguvin ataohikmik NS-mi kaoyimayakni Q: A: Nunavummiut, what would it be? inukatiknun Nunavumi, hunaoneaka? NS is an amazing program. It is at NS where you get to NS akliknaktok havaak. NS-mi takovaktatin inulgame- A: K: meet your peers from all over Nunavut. We work together, take okatitin tamaenin Nunavumin. Havakatigekpaktogun, ikayok - on challenges as a group, and help each other with homesick - tigekhota akhugutinik pivaktogun, ikayokatigekhotalo ness and schoolwork. We will be lifelong friends. agilgoahiktokagaagan sikugutiptikniklo. Inuhiptikni ilanagekhimaginakneaktogun.

38 ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2014 ââÁ½Ƨž¾ Á½Ƨž¾ Ƥ””¸¶¸¶¥ÍƧš§ÈƧž½§Ÿ¥ÍƧš§ÈƧž½§Ÿ

Kihimik IHUAQHIVIKHALIKIHUAQHIVIKHALIK piyutlu IKAYUQTIKHAQAQHUNIIKAAAYUQTIKHAQAQHUNIYUQTIKHAQAQHYUQTIKHAQAQHUNI.

ThereThere is HOPEHOPE and there is HELPHELP.

scctcExcDF5,scctcExcDF5, sF 0st4fst4fwvJ6bsJ8N6St5. Kimiklikaa okakatikagomagovit, okaotikot ikayoktoghakaktok. WhenWhen you need someone to talk to, there’there’ss help on the line.

kkNK7uNK7u w wvJ6t5vJ6t5 s scc M+++Mst4f5st4f5 Nunavunmi Okaotikot Ikayogahoagot 1-800-265-3333 Nunavut Kamatsiaqtut Help Line wwww.nunavuthelpline.caww.nunavuthelpline.ca

ïïńĸĹĈúĊĀńĸĹĈúĊĀ/Turaqtilvigiluta/Contact/Turaqtilvigiluta/Contact Us:

È§Ä³¨ ¹Äد¥œÑË䚩 ȧij¨ ¹Äد ¥œÑË䚩 1-866-804-2782 IKITIAHIMALUGU INUUHIK KATIMAJIITKAATIMAJIITTIMAJITIMAJIIT EMBRACE LIFE COUNCIL [email protected] CONSEIL SAISIS LA VIE www.inuusiq.comwww.inuusiq.com ᐊᒡᓚᕖᑦ ᓇᓃᓐᓂᖏᑦ Office Locations Titigakviit Naniitut

IQALUIT IQALUIT P.O. Box 638 ᐃᖃᓗᐃᑦ Iqaluit, NU X0A 0H0 ᓯᕗᓕᖅᑏᑦ ᐊᓪᓚᕝᕕᖏᑦ Department of Executive Services Munagiyit Atanguyat Ikayuktiit • • • ᐊᖏᔪᖅᑲᖅ ᐊᓪᓚᕝᕕᖓ President's Office Angayukaap titigakvia • • • k 888-646-0006 ᐊᐅᓚᑦᓯᔨᒻᒪᕆᒃ Chief Executive Officer Atanguyak • • • h 867-975-4900 ᒪᓕᒐᕐᓂᐊᖅᑏᑦ Legal Services Division Akigaktuiyit Munagiyit • • • n 867-975-4949 ᐊᑐᐊᒐᓕᕆᔩᑦ ᐸᕐᓇᐃᔩᓪᓗ Policy and Planning Division Pikuyaligiyit ovalo Paknaiyaiyiit Havakviit

ᑎᒥᐅᔪᒥ ᐱᔨᑦᑎᕋᕐᕖᑦ Department of Corporate Services Munagiyit Kuapurisiligiyit Ikayuktiit • • • ᐊᐅᓚᑦᓯᔨᒻᒪᕆᒃ Chief Operating Officer Atanguyauyak • • • ᑐᓴᐅᒪᖃᑦᑕᐅᑎᓕᕆᔨᒃᑯᑦ Communications Division Tuhaktituiyit Havakviit Department of Implementation Munagiyit Iniktiligiyit ᐊᑐᓕᖅᑎᑦᓯᕙᓪᓕᐊᔪᓕᕆᔨᒃᑯᑦ ᐱᓕᕆᕝᕕᐊᑦ Department of Social and Cultural Munagiyit Inuligiyit ovalo Inuuviviniit Development Hanatiligiyit ᐃᓅᓯᓕᕆᔨᒃᑯᑦ ᐃᓕᖅᑯᓯᓕᕆᔨᒃᑯᓪᓗ Department of Wildlife and Environment Munagiyit Umayuligiyit ovalo Avatiligiyit ᐆᒪᔪᓕᕆᔨᒃᑯᑦ ᐊᕙᑎᓕᕆᔨᒃᑯᓪᓗ

CAMBRIDGE BAY IKALUKTUTIAK P.O. Box 1269 ᐃᖃᓗᑦᑐᑦᑎᐊᖅ Department of Lands and Resources Munagiyit Nunait ovalo Pitkutiligiyit Cambridge Bay, NU X0B 0C0 ᓄᓇᓕᕆᔨᒃᑯᑦ k 888-388-8028 h 867-983-5600 n 867-983-5624

OTTAWA OTTAWA 75 Albert Street, Suite 1002 ᐋᑐᕚ Department of Executive Services Munagiyit Atanguyat Ikayuktiit Ottawa, ON K1P 5E7 ᓯᕗᓕᖅᑏᑦ ᐊᓪᓚᕝᕕᖏᑦ • • Legal Services Division • Akigaktuiyit Havakviit ᒪᓕᒐᕐᓂᐊᖅᑏᑦ • • Policy and Planning Division • Pikuyaligiyit ovalo Paknaiyaiyiit Havakviit k 800-465-3232 ᐊᑐᐊᒐᓕᕆᔩᑦ ᐸᕐᓇᐃᔩᓪᓗ h 613-238-1096 n 613-238-4131

RANKIN INLET KANGIKLINIK P.O. Box 280 ᑲᖏᕐᖠᓂᖅ Department of Corporate Services Rankin Inlet, NU X0C 0G0 ᑎᒥᐅᔪᒥ ᐱᔨᑦᓯᕋᕐᕖᑦ Munagiyit Kuapurisiligiyit Ikayuktiit • • Communications Division • ᑐᓴᐅᒪᖃᑦᑕᐅᑎᓕᕆᔨᒃᑯ Tuhaktituiyit Havakviit • • Finance Division • k 888-236-5400 ᑮᓇᐅᔭᓕᕆᔨᒃᑯᑦ Kinauyaligiyit Havakviit • • Human Resources Division • h 867-645-5400 ᐃᖅᑲᓇᐃᔭᖅᑐᓕᕆᔨᒃᑯᑦ Havaktiligiyit Pitkutait Havakviit • • Inuit Services Division • n 867-645-3451 ᐃᓄᖕᓄᑦ ᐱᔨᑦᕋᕈᑎᓄᑦ ᐱᓕᕆᕕᒃ Inuit Ikayuktiit Havakviit Department of Wildlife and Environment ᐆᒪᔪᓕᕆᔨᒃᑯᑦ ᐊᕙᑎᓕᕆᔨᒃᑯᓪᓗ Munagiyit Umayuligiyit ovalo Avatiligiyit

40 ᐅᑭᐅᖅ WwINTEwR UKwIUQ .2t01u4 nngavik.com ᐅᑭᐅᖅ WINTER UKIUQ 2013