Mirusiųjų Žodžiai Išnešė Ir Apgynė Tauta

nrP^HaP Šiame numery MIRUSIŲJŲ ŽODŽIAI IŠNEŠĖ Egzilinis lietuvių literatūros kelias. Aloyzo Barono linksmi IR APGYNĖ TAUTA eilėraščiai. Pašiurpęs Liudo Dovydėno lau knyga - lietuvio žirgas ir kalavijas velnias. JUOZAS KRALIKAUSKAS Padavimų katalogas ir E. Volterio bibliografija. žodžius: nieko ilgiau išliekamo šaly. Julius Janonis irgi. Vaižgan- 1973 metų Lietuvių rašytojų drau — tik savo žodžius. j tas "Pragiedrulių" pirmąją kny- Lietuvos okupacines priespaudos gijos premijos laureato Juozo Krali- | gą (Gondingos kraštą) irgi sveti - kausko žodis, tartas š. m. liepos 28 d. Betgi Mirusiųių žodžiai, arba\ moj. Eilę metų svetur ir Simanas dokumentacija. Kennebunkporte, Maine, mecenato Mirusiųjų knyga, buvo pagrindas į Daukantas, Jonas Basanavičius, Lietuvių fondo tūkstantines įteikimo Egipto kultūros. Mozės penkios j Adomas Jakštas, Ksaveras Vana- Klounai ir muzika Muencheno iškilmėje knygos apgynė žvdų tautą ilgiau į gelis. Jonas Mačys-Kėkštas, Pet- mėnesienoje. negu per tris tūkstančius metų. ras Arminas-Trupinėlis, Antanas , Ilijada ir Odisėja iškėlė graikus Vienuolis, Jonas Maironis-Mačiu Jaugi pusė tūkstančio metų, žmonijos istorijon, galybėn ir lis, Balys Sruoga, Jurgis Baltru kai lietuviškas žodis savotiškam šlovėn. Kinijos senosios kultūros šaitis, Kazys Boruta, Seirijų Juo egzily pačioj Lietuvoj. Jo nėra pagrindas — Konfucijaus žo zas... Lietuvių literatūros didelė Lietuvos Metrikoj, .Lietuvos Sta džiai, jo mokinių surinkti į Ana- dalis yra egzilinė. Jos pats bran tutuose ir Lietuvos metraščiuose. lektos (arba Pasikalbėjimai). In duolys egzilinis. Lietuvių kalba buvo ištremta iš dijos kultūros pagrindas — Ve teismų ir seimų, iš dvarų ir net dos bei Manu reisiniai nuostatai. Daugelio lietuvių rašytojų Ūki Kertinė parašte bažnyčių. Ji paniekinamai ir Islamo ("Pasidavimo Dievo va mas — Martyno Mažvydo egzi smerkiamai pravardžiuota — liai") galybė — iš Mahometo linis. Vincas Krėvė — visų di "poganska movva". Buvo gi laik žodžių, kuriuos jo mokiniai su džiausias lfetuvių rašytojas — metis, kada spausdintas lietuvio rašė knygon, v„*rdu Koranas. daugel metų pragyveno svetur. BRANGIAUSIA DOVANA JUMS žodis laikyta Lietuvoje didžiu nu Didysis klasikas ir numirė toli sikaltimu. Už jį lietuviai buvo Knn. Leonardo Andriekaas, LRD pirmininko, Įžanginis žodis, Mirusiųjų žodžiai šviesina ir nuo Lietuvos. O taigi ir Jonas žiauriai kankinami, pūdomi ka sąmonina, ugdo tautos dinami Aistis, Pulgis Andriušis, Juze Au įteikiant Lietuviu rašytojų draugijos 1973 m. premiją Juozui lėjimuose arba numarinami Si ką, žadina ryžtą. Rodo ne tik pa gusta itytė-Vaičiūnienė, Benys bire Pačiame Vilniuje persekio Kralikauskui Kennebunkporte liepos 28 d. vojų, bet ir išsigelbėjimo būdą Babrauskas, Stasius Būdavas, Je tas ir ujamas dargi net 20 am bei priemones. Įtempia, ruošia ronimas Ignatonis, Kleopas Jur- žiuje. Mums niekados nevalia už Šį vakarą mes esame labai žy-, tuvių pranciškonų centras, iš gynimuisi. Tokie ir vyskupo Mo i gelionis, Julius Kaupas, Faustas maus kultūrinio įvykio liudinin-j kurios kultūrinės bangos sklinda miršti, kaip brangiai sumokėjo tiejaus Valančiaus žodžiai: lietu- j Kirša, Juozas Kruminas, Stasys kai. Mes liudijame čia Lietuvių | po visą tremtį. Čia atgimė kul- protėviai už lietuvišką žodį. viai, neskaitykite graždankos, j Laucius Pranas Lembertas, Sta- rašytojų draugijos 1000 dol. pre- tūros žurnalas "Aidai", įžengęs skaitykite Prūsuose leidžiamus Į svs LesjcaitiSj Algimantas Mackus, mijos įteikimą Juozui Kralikaus-! jau į 25-sius metus Amerikoje; Nuo pat pirmykščių laikų kar raštus. O kunigams: " ... pakeliu į Henrikas Radauskas, Antanas Rū- kui už jo romaną "Tautvilą' čia yra įtakingojo savaitraščio ta perdavė kartai žodžius. Gene balsą į jus, kunigai, mano drau- jcas> jurgi& Savickis, Ignas Šei- Premijos mecenatas yra Lietuvių "Darbininko" atrama; čia 14 me racija po generacijos paliko tik gai, kovotojai... Tenenugąsdina nius, Antanas Škėma, Juozas Ti- fondas. Nuoširdžiausi sveikini tų veikė lietuvių berniukų gim tai žodžius. Tai maldų, giesmių, jūsų jokie grasinimai, kankini ninis, Juozas Tysliava, Simas Ur- I mai nuo mūsų visų laureatui ir nazija; čia gyvena Lietuvių ra vestuvių, darbo kasdieniniai žo mai, ištrėmimas, pagaliau net ir bonas, Mykolas Vaitkus, Albinas giliausia padėka premijos mece šytojų draugijos pirmininkas; čia džiai, o šventi, kaip ugnis ir pati mirtis". Šis didysis žemaitis, Valentinas, Vilius Vydūnas... natui — Lietuvių fondui. pagaliau Jūs iš visų Amerikos bei duona- Be jų nebūtų gyvenimo. genialusis Motiejus Valančius Kanados vietovių suvažiuojate va Dainos, patarlės, priežodžiai, ti nurodė Prūsus (egzilį), kaip at Gauti Lietuvių rašytojų drau Jaugi pirmoji knyga — si'etur sarom pasisemti fizinės ir dvasi kėjimai, papročiai, padavimai, ramą epochinei žodžio kovai. gijos premiją reiškia aukščiausią išleistoji — buvo skirta Lietuvai. nės atgaivos. sakmės, mirusiųjų minėjimai, už Ten jis ir savo raštus išspausdi literatūrinį pagerbimą. Ši premi Tai liudija mūsų raštijos pradi kalbėjimai, pasakos... Tai tauto- no. Taigi vėl Prūsuose, kaip prieš ninko dedikacija: DIDŽL\JAI ja yra tarp visų kitų premijų skais Ši kultūrinė iškilmė vra mū- sakos bei mitologijos lobynas, tris Šimtus metų Martynas Maž LIETUVOS KUNIGAIKŠTYS čiausia žvaigždė. Tai laisvosios sų. brangiausia dovana Jums, ku- j ^j^ _ Jiktai žodžius netgi reU vydas, irgi didis žemaitis. O tai TEI. TĖVYNEI DID2IŲ VAL Lietuvos laikų valstybinės premi rie mylite Lietuvą, jos raštą, dai gijų kūrėjai ir pranašai, net pa kas gi buvo knygnešiai, kaimo DOVŲ. GARSINGĄJA! LIETU jos tąsa. Ji būdavo įteikiama Va ną ir šį Atlanto krantą. Neabejo tys didieji pasaulio išminčiai ir daraktoriai ir mokykla prie rate- VAI. Tokia tat gili Martyno Maž- sario 16-tos išvakarėse teatro rū ju, jog po daugelio metų malo poetai. Mirusieji palieka tiktai lio (arba vargo mokykla), jeigu I ^.^a mei]ė ir ištikimybė šaliai muose, dalyvaujant ministe- niai prisiminsite, kad Kenne I ne egzilai pačioje tėvynėje? Lie- j ^^^ ^ riams, švietimo departamentų di k Po bunkporte dalyvavote tremties i tuviškas žodis simbolizuoja ue- rektoriams ir rinktinei šviesuo tų metų čionykščiame egzilyje žymiausioje kultūrinėje iškilmėje, ' tuvio kovą ur gyvybę ir laisvę, menei. ir tasai prisiminimas skatins Jus Lietuva: "Mano vaikeliai, keliau už tiesą ir teisę būti žmogumi kiekviena knyga rašoma irgi su Šį vakarą toji iškilni literatū nepavargti kovoje už savo tautos dami po svetimas žemes, nepa Jis vienija lietuvius tauton. Jis ta istorine dedikacija. Visi čia mi rinė premija įteikiama toli nuo kultūrą. Tiesa, šioje salėje nėra ilskite ir neužgesinkite širdyse jungia grandinėn mūsų istorijos rusieji mūsų rašytojai paliko šią ministerių, departamentų direk Lietuvos, Atlanto pakrašty, pran meilės grožiniam raštui! Mylėki šimtmečius. dedikaciją ant savo knygų ir vie torių, didžiųjų nepriklausomybės ciškonų vasarvietėje. Kai kas gali te savo rašytojų knygą, kaip sa nintelio gyvenimo. Ta pati dedi klausti,kodėl tokia garbė šiai vie veteranų... Bet esate Jūs, plataus vo pačių sielą, nes joje amžiais L^bai mįslinga ir simboliška: kacija ir arti šimto gyvųjų rašy tai? Dalinai todėl, kad ši nuo Amerikos kontinento pakeleiviai, plazdės mano ir Jūsų gyvybes lietuvių pats pirmasis spausdin šali, didžio grožio vieta yra lie kuriems šį vakarą byloja motina pulsas/' tas žodis — ezzilinis. Pirmoji lie tojų: kiekvienos knygos ir vienin tuviška knyga 1547 metais at telio trumpo gyvenimo. spausta ne Lietuvoje, /au pati mūsų raštijos pradžia — svetur. Taigi permanykim: kaip buvo Ši pirmosios knygos dalia per ke- I ilgoj praeity, taip bus ir ateity. turis Šimtmečius pasitiko daugelį: Lietuvį išgelbėti ir apginti galės lietuviškų knygų bei spaudinių. "Aušra", "Varpas", Vinco Kudir- j tik lietuviškas žodis. Ne Vakarai kos raštai, Maironio "Pavasario] ir ne Rytai, ne "broliškos" tau balsai" ir "Tarp skausmų į garbę" tos — tik lietuvių kalba. Ji svar — egziliniai. Mūsų tautos him besnė ir už žemę: lietuvis dar gali nas atspausta* irgi svetur (Tau bi.ti lietuviu ir be savo žemės, tiška giesmė Varpo \: . 6). "Algi r bet jis nebegali išlikti lietuviu be mantą" — pirmąjį lietuvių isto rinį romaną, — Vincas Pietaris savo laibos. Dėl to gi Vaižgan parašė, gv\eniiamas toli nuo gim tas mišrias jungtuves (bei šei tosios šalies. Svetur ir Andrius mas) pavadino lietuvių tautos Vištelis sukūrė "Regėjimą": "Op! vėžiu. Lietuvių tautos ilgaamžiš op! Kas ten? Nemunėli! Ar tu ma Detalė i* Kryžiaus kelių Kennebunkporte, Maine. Architektas J. Mulokas, kumas /j/gus kalbos ilgaamžišku ne šauki?" Svetur sukurtos Pra-i skulptorius V. Kasuba. Nuotr. V. Maželio fferaklinis gobelenas su Lietuvos Didžiosios K.ininaiksi;įos herbu — Vytimi. išaustas apif 1553 motus Jan van mui. Jaugi antras žiaurus Šimtme- į Tiegen dirbtuvėje, Brius?ly, Belgijoje, už.sskvtas l.irt mos Didiiojo kunigaikščio rr i,enk.:>>s karaliaus /Neiman no Vaičaičio elegijos, ir gražusis i to Augusto Vavelio piliai, padarytas ,s silnų, šilk., \r -riabro siūlų. Dabar gobelenas priklauso Valstybinei meno eilėraštis "Yra šalis..." Jonas Bi-! tis, kai knyga yra lietuvio žirgas Į koMcciomvtoo Jstaljpu. esančiai Vavelio pily Krokuvoj, Lenkijoj. (I£ Br Kviklio archyvo) liūnas rašė ir numirė sveumoj ir kalavijas. Nr. 192 (33) -??; p*L 2 Šeštadienis, 1974 m. rugpiūčio mėn. 17 d. nas Skudzinskas, kuris, visiems jos atgaivos bei grožio. Solistė sa Septyni šimtmečiai Tomui ii tomizmui (5) atsistojus ir džiaugsmingai plo vo lakštingališku balsu be per jant, įteikė laureatui 1000 dol. traukos išdainavo

Load more