nrP^HaP
Šiame numery MIRUSIŲJŲ ŽODŽIAI IŠNEŠĖ Egzilinis lietuvių literatūros kelias. Aloyzo Barono linksmi IR APGYNĖ TAUTA eilėraščiai. Pašiurpęs Liudo Dovydėno lau knyga - lietuvio žirgas ir kalavijas velnias. JUOZAS KRALIKAUSKAS Padavimų katalogas ir E. Volterio bibliografija. žodžius: nieko ilgiau išliekamo šaly. Julius Janonis irgi. Vaižgan- 1973 metų Lietuvių rašytojų drau — tik savo žodžius. j tas "Pragiedrulių" pirmąją kny- Lietuvos okupacines priespaudos gijos premijos laureato Juozo Krali- | gą (Gondingos kraštą) irgi sveti - kausko žodis, tartas š. m. liepos 28 d. Betgi Mirusiųių žodžiai, arba\ moj. Eilę metų svetur ir Simanas dokumentacija. Kennebunkporte, Maine, mecenato Mirusiųjų knyga, buvo pagrindas į Daukantas, Jonas Basanavičius, Lietuvių fondo tūkstantines įteikimo Egipto kultūros. Mozės penkios j Adomas Jakštas, Ksaveras Vana- Klounai ir muzika Muencheno iškilmėje knygos apgynė žvdų tautą ilgiau į gelis. Jonas Mačys-Kėkštas, Pet- mėnesienoje. negu per tris tūkstančius metų. ras Arminas-Trupinėlis, Antanas , Ilijada ir Odisėja iškėlė graikus Vienuolis, Jonas Maironis-Mačiu Jaugi pusė tūkstančio metų, žmonijos istorijon, galybėn ir lis, Balys Sruoga, Jurgis Baltru kai lietuviškas žodis savotiškam šlovėn. Kinijos senosios kultūros šaitis, Kazys Boruta, Seirijų Juo egzily pačioj Lietuvoj. Jo nėra pagrindas — Konfucijaus žo zas... Lietuvių literatūros didelė Lietuvos Metrikoj, .Lietuvos Sta džiai, jo mokinių surinkti į Ana- dalis yra egzilinė. Jos pats bran tutuose ir Lietuvos metraščiuose. lektos (arba Pasikalbėjimai). In duolys egzilinis. Lietuvių kalba buvo ištremta iš dijos kultūros pagrindas — Ve teismų ir seimų, iš dvarų ir net dos bei Manu reisiniai nuostatai. Daugelio lietuvių rašytojų Ūki Kertinė parašte bažnyčių. Ji paniekinamai ir Islamo ("Pasidavimo Dievo va mas — Martyno Mažvydo egzi smerkiamai pravardžiuota — liai") galybė — iš Mahometo linis. Vincas Krėvė — visų di "poganska movva". Buvo gi laik žodžių, kuriuos jo mokiniai su džiausias lfetuvių rašytojas — metis, kada spausdintas lietuvio rašė knygon, v„*rdu Koranas. daugel metų pragyveno svetur. BRANGIAUSIA DOVANA JUMS žodis laikyta Lietuvoje didžiu nu Didysis klasikas ir numirė toli sikaltimu. Už jį lietuviai buvo Knn. Leonardo Andriekaas, LRD pirmininko, Įžanginis žodis, Mirusiųjų žodžiai šviesina ir nuo Lietuvos. O taigi ir Jonas žiauriai kankinami, pūdomi ka sąmonina, ugdo tautos dinami Aistis, Pulgis Andriušis, Juze Au įteikiant Lietuviu rašytojų draugijos 1973 m. premiją Juozui lėjimuose arba numarinami Si ką, žadina ryžtą. Rodo ne tik pa gusta itytė-Vaičiūnienė, Benys bire Pačiame Vilniuje persekio Kralikauskui Kennebunkporte liepos 28 d. vojų, bet ir išsigelbėjimo būdą Babrauskas, Stasius Būdavas, Je tas ir ujamas dargi net 20 am bei priemones. Įtempia, ruošia ronimas Ignatonis, Kleopas Jur- žiuje. Mums niekados nevalia už Šį vakarą mes esame labai žy-, tuvių pranciškonų centras, iš gynimuisi. Tokie ir vyskupo Mo i gelionis, Julius Kaupas, Faustas maus kultūrinio įvykio liudinin-j kurios kultūrinės bangos sklinda miršti, kaip brangiai sumokėjo tiejaus Valančiaus žodžiai: lietu- j Kirša, Juozas Kruminas, Stasys kai. Mes liudijame čia Lietuvių | po visą tremtį. Čia atgimė kul- protėviai už lietuvišką žodį. viai, neskaitykite graždankos, j Laucius Pranas Lembertas, Sta- rašytojų draugijos 1000 dol. pre- tūros žurnalas "Aidai", įžengęs skaitykite Prūsuose leidžiamus Į svs LesjcaitiSj Algimantas Mackus, mijos įteikimą Juozui Kralikaus-! jau į 25-sius metus Amerikoje; Nuo pat pirmykščių laikų kar raštus. O kunigams: " ... pakeliu į Henrikas Radauskas, Antanas Rū- kui už jo romaną "Tautvilą' čia yra įtakingojo savaitraščio ta perdavė kartai žodžius. Gene balsą į jus, kunigai, mano drau- jcas> jurgi& Savickis, Ignas Šei- Premijos mecenatas yra Lietuvių "Darbininko" atrama; čia 14 me racija po generacijos paliko tik gai, kovotojai... Tenenugąsdina nius, Antanas Škėma, Juozas Ti- fondas. Nuoširdžiausi sveikini tų veikė lietuvių berniukų gim tai žodžius. Tai maldų, giesmių, jūsų jokie grasinimai, kankini ninis, Juozas Tysliava, Simas Ur- I mai nuo mūsų visų laureatui ir nazija; čia gyvena Lietuvių ra vestuvių, darbo kasdieniniai žo mai, ištrėmimas, pagaliau net ir bonas, Mykolas Vaitkus, Albinas giliausia padėka premijos mece šytojų draugijos pirmininkas; čia džiai, o šventi, kaip ugnis ir pati mirtis". Šis didysis žemaitis, Valentinas, Vilius Vydūnas... natui — Lietuvių fondui. pagaliau Jūs iš visų Amerikos bei duona- Be jų nebūtų gyvenimo. genialusis Motiejus Valančius Kanados vietovių suvažiuojate va Dainos, patarlės, priežodžiai, ti nurodė Prūsus (egzilį), kaip at Gauti Lietuvių rašytojų drau Jaugi pirmoji knyga — si'etur sarom pasisemti fizinės ir dvasi kėjimai, papročiai, padavimai, ramą epochinei žodžio kovai. gijos premiją reiškia aukščiausią išleistoji — buvo skirta Lietuvai. nės atgaivos. sakmės, mirusiųjų minėjimai, už Ten jis ir savo raštus išspausdi literatūrinį pagerbimą. Ši premi Tai liudija mūsų raštijos pradi kalbėjimai, pasakos... Tai tauto- no. Taigi vėl Prūsuose, kaip prieš ninko dedikacija: DIDŽL\JAI ja yra tarp visų kitų premijų skais Ši kultūrinė iškilmė vra mū- sakos bei mitologijos lobynas, tris Šimtus metų Martynas Maž LIETUVOS KUNIGAIKŠTYS čiausia žvaigždė. Tai laisvosios sų. brangiausia dovana Jums, ku- j ^j^ _ Jiktai žodžius netgi reU vydas, irgi didis žemaitis. O tai TEI. TĖVYNEI DID2IŲ VAL Lietuvos laikų valstybinės premi rie mylite Lietuvą, jos raštą, dai gijų kūrėjai ir pranašai, net pa kas gi buvo knygnešiai, kaimo DOVŲ. GARSINGĄJA! LIETU jos tąsa. Ji būdavo įteikiama Va ną ir šį Atlanto krantą. Neabejo tys didieji pasaulio išminčiai ir daraktoriai ir mokykla prie rate- VAI. Tokia tat gili Martyno Maž- sario 16-tos išvakarėse teatro rū ju, jog po daugelio metų malo poetai. Mirusieji palieka tiktai lio (arba vargo mokykla), jeigu I ^.^a mei]ė ir ištikimybė šaliai muose, dalyvaujant ministe- niai prisiminsite, kad Kenne I ne egzilai pačioje tėvynėje? Lie- j ^^^ ^ riams, švietimo departamentų di k Po bunkporte dalyvavote tremties i tuviškas žodis simbolizuoja ue- rektoriams ir rinktinei šviesuo tų metų čionykščiame egzilyje žymiausioje kultūrinėje iškilmėje, ' tuvio kovą ur gyvybę ir laisvę, menei. ir tasai prisiminimas skatins Jus Lietuva: "Mano vaikeliai, keliau už tiesą ir teisę būti žmogumi kiekviena knyga rašoma irgi su Šį vakarą toji iškilni literatū nepavargti kovoje už savo tautos dami po svetimas žemes, nepa Jis vienija lietuvius tauton. Jis ta istorine dedikacija. Visi čia mi rinė premija įteikiama toli nuo kultūrą. Tiesa, šioje salėje nėra ilskite ir neužgesinkite širdyse jungia grandinėn mūsų istorijos rusieji mūsų rašytojai paliko šią ministerių, departamentų direk Lietuvos, Atlanto pakrašty, pran meilės grožiniam raštui! Mylėki šimtmečius. dedikaciją ant savo knygų ir vie torių, didžiųjų nepriklausomybės ciškonų vasarvietėje. Kai kas gali te savo rašytojų knygą, kaip sa nintelio gyvenimo. Ta pati dedi klausti,kodėl tokia garbė šiai vie veteranų... Bet esate Jūs, plataus vo pačių sielą, nes joje amžiais L^bai mįslinga ir simboliška: kacija ir arti šimto gyvųjų rašy tai? Dalinai todėl, kad ši nuo Amerikos kontinento pakeleiviai, plazdės mano ir Jūsų gyvybes lietuvių pats pirmasis spausdin šali, didžio grožio vieta yra lie kuriems šį vakarą byloja motina pulsas/' tas žodis — ezzilinis. Pirmoji lie tojų: kiekvienos knygos ir vienin tuviška knyga 1547 metais at telio trumpo gyvenimo. spausta ne Lietuvoje, /au pati mūsų raštijos pradžia — svetur. Taigi permanykim: kaip buvo Ši pirmosios knygos dalia per ke- I ilgoj praeity, taip bus ir ateity. turis Šimtmečius pasitiko daugelį: Lietuvį išgelbėti ir apginti galės lietuviškų knygų bei spaudinių. "Aušra", "Varpas", Vinco Kudir- j tik lietuviškas žodis. Ne Vakarai kos raštai, Maironio "Pavasario] ir ne Rytai, ne "broliškos" tau balsai" ir "Tarp skausmų į garbę" tos — tik lietuvių kalba. Ji svar — egziliniai. Mūsų tautos him besnė ir už žemę: lietuvis dar gali nas atspausta* irgi svetur (Tau bi.ti lietuviu ir be savo žemės, tiška giesmė Varpo \: . 6). "Algi r bet jis nebegali išlikti lietuviu be mantą" — pirmąjį lietuvių isto rinį romaną, — Vincas Pietaris savo laibos. Dėl to gi Vaižgan parašė, gv\eniiamas toli nuo gim tas mišrias jungtuves (bei šei tosios šalies. Svetur ir Andrius mas) pavadino lietuvių tautos Vištelis sukūrė "Regėjimą": "Op! vėžiu. Lietuvių tautos ilgaamžiš op! Kas ten? Nemunėli! Ar tu ma Detalė i* Kryžiaus kelių Kennebunkporte, Maine. Architektas J. Mulokas, kumas /j/gus kalbos ilgaamžišku ne šauki?" Svetur sukurtos Pra-i skulptorius V. Kasuba. Nuotr. V. Maželio fferaklinis gobelenas su Lietuvos Didžiosios K.ininaiksi;įos herbu — Vytimi. išaustas apif 1553 motus Jan van mui. Jaugi antras žiaurus Šimtme- į Tiegen dirbtuvėje, Brius?ly, Belgijoje, už.sskvtas l.irt mos Didiiojo kunigaikščio rr i,enk.:>>s karaliaus /Neiman no Vaičaičio elegijos, ir gražusis i to Augusto Vavelio piliai, padarytas ,s silnų, šilk., \r -riabro siūlų. Dabar gobelenas priklauso Valstybinei meno eilėraštis "Yra šalis..." Jonas Bi-! tis, kai knyga yra lietuvio žirgas Į koMcciomvtoo Jstaljpu. esančiai Vavelio pily Krokuvoj, Lenkijoj. (I£ Br Kviklio archyvo) liūnas rašė ir numirė sveumoj ir kalavijas. Nr. 192 (33) -??; p*L 2 Šeštadienis, 1974 m. rugpiūčio mėn. 17 d.
nas Skudzinskas, kuris, visiems jos atgaivos bei grožio. Solistė sa Septyni šimtmečiai Tomui ii tomizmui (5) atsistojus ir džiaugsmingai plo vo lakštingališku balsu be per jant, įteikė laureatui 1000 dol. traukos išdainavo ilgoką dainų čekį. Tuo pačiu laiku laureato į pei arijų pynę lietuvių, vokiečių,
žmona gavo gėlių puokštę. PoL j: anglų ir italų kalbom. Sunkiau- premijos įteikimo Juozas Krali- sius koloratūrinius kūrinius jai Dar apie universitetus kauskas pasakė kalbą apie pasau sekasi išpildyti lengvai, tiksliai ir lio ir mūsų tautos tremtinių ra savitai. Jos balsas vasarvietes — šytojų įnašą į literatūrą. (Kalba buvusios šv. Antano gimnazijos viduramžiuos spausdinama šiandien "Draugo" erdvioje salėje — skambėjo ga kultūriniame priede). Pabaigo lingai, palikdamas visiems -'.gi DR. GR. VALANČIUS je gi Stasys Santvaras labai ak lų įspūdį. toriškai paskaitė ištraukas iŠ Po koncerto vasarvietės vado premijuoto veikalo. Tuo ir už vybė visiems svečiams su«*ošė Kuris yra seniausias pasauly uni dentų skaičių 16-17 amžiuje, tepa baigta akademinė LRD premijos vaišes. Nei bilietų, nei rink versitetas? Prieš dvylika metų, bas siekė tik Prahos ir Leipcigo un-tai. įteikimo dalis. tydamasis šiaurinėje Italijoje, užsu- į Antrasis teisingiau trečiasis, Ispa liavų nebuvo. Kiekvienas jžratė, kau i Paduvą ir nužygiavau tiesiai j nijoj universiteto rangą 1346 metais Antroji iškilmės pusė — kolo kad ši iškilmė yra tikra kultū- i universitetą. Įsibrovęs vidurin di gavo miesto magistrato gerokai anks- ratūrinio soprano Ginos Čapkaus- rinė dovana jam. delio studentų būrio, prašiau jų čiau Yalladolide Įsteigtasis, kuriam kienės koncertas — suteikė nau- K. A. parodyti man seniausią pasaulio ] popiežius Martynas V. Konstancos un-tą, senąją Galilėjaus katedrą ir! susirinkime (1414-1418). gerai lie- DR. VL BLAŽYS TeL RElianoe 5-1811 Sa studijavusių Lietuvos didikų ruviams žinomame, suteikė univer- ! PLAUČIŲ IR VIDAUS LIGOS DR. WALTER J. KIRSTUK vitražus un-to koplyčios languose. šitas theologiae titulą. Netrukus at- j 2K01 West 63rd Street (Lietuvis gydytojas) sirado ir trejetas kiių žymių Is Kampas 63-čios ir California Nusivyliau, nes nv vieno iš mano Vai.: pirmad.. antrad. ir ketvirtad. GYDYTOJAS IR CHIRURGAS trijų norų jie nepatenkino. Girdi, panijos universitetų-senjorų: 1254: 6 iki 7:30 vai. vakaro 3925 West 59th Street ŠPfrtad. nuo 2 iki 3:30 vai. Vai.: pirmad. antrad., ketvirtad. U važiuok i Boloniją, jei nori matyti metais Sevilijoje. 1300 m. Leridoje. Pasai susitarimą penktad. nuo 12-4 vai. p. p «-* seniausią un-tą. GalSejaus katedra 1354 m. Hueseoje. Salamankos un: į Ofiso telef. 47K-4042 vai vak . SeStad. 12-2 vai. p P-. o tr^čiad ny.flarvta ieškotina muziejuose, o apie lietu- tas yra pats pirmasis Europoje ir J Rerid. tel. WAIbrook 5-3048 viškus vitražus iie>Š§\ris nieko ne- pasauly, kuris jau viduramžiuos t'u- FR 8-3229 DR. IRENA KURAS gjrdėję. Atseit. 1222 metais Padu- i rėjo \ienuofiu pranciškonių ve- DR. ANNA BALIUNAS GYDYTOJA IR CHIRURGE Lietuvių pranciškonų vienuolyno koplyčios Kennetn Jonyno. Architektas voje Įsteigtoji st-udRwrr'generale damą specialią kolegiją moK-rims. idaus detale. Vitražai KflUMI IK VAIKI LIGŲ ne Alfredas Kulpavičius. Nuotr. V. Maželio AKIŲ, AUSŲ, NOSIES IR SPtX"IALISTK ra seniausia, o tik -viena iš seniau- Anuomet tai -buvo labai nejprasta GERKLES LIGOS MKIMCAJ. BriLIMNG siu, j kurių sąrašą Įeina Bolonija,: retenybė. Portugalija taipgi neatsi- 71M South W'estern Avemie 2858 West 63rd Street 71 :>t; South U'estern Awnw - Paryžius. Salemo. Ofcfctfdas. Neapo- liko, fr jos pirmasis karališkasis Li Valandos pagal susitarimą Valandos: Kasdien QUO 10 v. ryto iki lis, Salamanka, TulCLza. Pastaroji ga- į sabonos un-tas' Įsteigtas dar 1290 3 v. popiet. Trefiad. ir ^e^tad. nuo Ii didžiuotis, jog pirmeri (1233) yra: metais, kuris tačiau netrukus buvoi Kennebunkporte įteikta DR. K. S. BALUKAS 10 v. r>-to iki 1 v. popiet. gavusi formalią popiežiaus bule. perkeltas į Coimbrą, o sostinė tu- j Akiiif-riju ir iii'.uiu lieut> Ofiso telef. RE 7-1168 nors ji ir yra jauniausia iš šių j rėjo labai ilgai laukti kito. naujo, (iinekolotrine Chirursrija Reztd. tdef. — 23»-291» 1 6449 So. Ptuaski Road (Cravrford visų. Jei ne normanų invazija. Ang- ; savo universiteto, kuris tik 1911 me- Ofiso H£ 4-1818. Kee. PR 8-9801 Iijon 11-jo šimtmečio aįitroje pusė-1 tais tebuvo vėl Įsteigtas. Lietuvių rašytojų draugijos premija Medical Building) Tel. LU 5-6446 Į 8007 W. 83 PL, Jastice, n., 599-0500 DR. J. MEŠKAUSKAS jė, kuri ilgam laikui sumaišė, su- > Priima ligonius pagal susitarimą. GYDYTOJAS IR CHIRURGAS kratė visus dalykus, ji_su savo gar-! Centrinė Europa iki 14-jo šimt-| Jei neatsiliepia, skambinti 374-8012 SPECIALYBE VIDAUS LIGOS šiais teologijos' mokslo centrais mečio vidurio neturėjo nė vieno! Lietuvių rašytojų draugi-, atsigauti. Per visą sezoną ruo liušį, Lietuvių fondo atstovą 2454 West 71st Street (oYrk. Canterbuiy. Ocford, Cam-į1111-10- Feodališkai susiskaldžiusi ir!jos 1000 dol. premija, kaip' šiami dažni koncertai, literatū Antaną Škudzinską, visus ten DR. C. K. BOBELIS (71-os ir Campbell A ve. kampas) Vai.: pirmad., antrad., ke-tv. ir penkt. ros vakarai, paskaitos ir kitos kul INKSTU IR ŠLAPUMO TAKŲ bridVe) tikriausiai būtų iSkilusi! padrikusi Vokietija kultūriškai te-į aukščiausias literatūrinis įver- buvusius rašytojus — Nelę Ma- CHIRURGIJA nix> 3 iki 7 vai. p. p. uvo dar Tik susitarus anksčiau už Boloniją ir Paryžių. Po i *** atsilikusi, taipgi j Rytus! tinimas, įteikiama iškilmingom tūrinės pramogos. zalaitę, Algirdą Landsbergį, Sta TeL — 695-0533 nuo 88 invazijos York ir Canterbur'v garsas i t gyvenantieji vengrai, čekai, | progom, kur daugiau susitelkia Tarp jų, žinoma, iškiliausia sį Santvarą, Paulių Jurkų — ir POX VALLEY MKDICAL CENTER Tel. -_ 282-4422 Ienkai visai krito, kai kitos dvi jau 12-me: "^tuviai, o ką jau bekal-j lietuvių. Paskutiniu laiku ji buvo Lietuvių rašytojų draugijos po vieną kitų menų atstovą: dai 860 Minimi! Street DR. ROMAS PETKUS beti a ie rusus kurie vos tik 1755 Roate 58 — Elgin, Iliinoi- amžiuie pasidarė plačiai žinomos.! P - j Y™ buvusi įteikta LKM Akademi- premijos įteikimas. Vasarvietė lės — Kazimierą Žoromskį, mu AXIŲ LIGOS — CHIRURGIJA Metrašciai iš 1110 metų Oxforde j metais te?steigė Maskvoje savo pir-,jos suvažiavime Toronte, PLB je tuo metu gyveno 160 lietuvių, zikos — Izidorių Vasyliūaią. Ta TeL ofiso HE 4-5849, rez. 388-2233 ofisai: m atseit net visus I76 iš Bostono apylinkės atvyko dar da pirmininkas įžanginėje kalbo 111 X. WABASH A VE. jau randa 60-10MUU0 studetitų-kltenkųstudentų-klierikų.. !i ""«W * •****~"—*», —i- *«.. .^^ ». ~^ .~.1 Seimjoiuec Washington"«iiui6iimec irp ŠviesoJVIC^s> —— ^ I^SIUJ DR. PETER T. BRAZIS tus vėnau mus Tl Susitelkė gana gausus je iškėlė šventės prasmę, pažy 4200 N. CENTRAL AVE. Netrukus jų skaičius išaugo net iki! *& - ^ kraštų didi-i Santaros studijų dienomis Tabor'apie 50. GYDYTOJAS IK CHIRURGAS kl ir Valandos pagal susitarimą . - 3000. karaliujii Henrikui II-jam už-i J turtingųjų sūnūs buvo siųn-ĮFarmoj, Michigane. Šiemet Lie- būrys rrinktinii ų literatūros mylė mėdamas, jog tai iškiliausias li 2434 West 71st Street draudus klierikam vykti teologijos čiami studijuoti i Paryžiaus arbaltuvių Tašytojų draugijos pre- tojų, teratūrinis jvykis tremtyje ir Vai. pirm., ketv. 1 iiki 7 popiet, DR. FRANK PLEčKAS antrad.. penkt. 1-5. treč. Ir Sėst. tik studijoms i Paryžių ir paliepus mo Italijos, ypač Paduvos ir Bolonijos j mijos įteikimas įvyko liepos 28 d. Programa apėmė dvi dalis — džiaugdamasis kad jame daly susitarus. OPTOMETRISTAS un-tus. Turėti savą un-tą buvo vakarą pranciškonri ų akademinę ir koncertinę, kurią vauja tautiečiai beveik iš visų kytis namie. Nors Oxfordas forma vasame- Dr. Ant. Rndoko kabinetą perčme (Kalba lietuviškai) svarbiausia tik prestižo reikalas, lų universiteto statutą teisigijo tėjė, Kennebunkporte. atliko žj'mioji solistė Gina Čap- žymesnių Amerikos be; Kanados BR. EDMUND E. CIARA 2618 W. 71st St — TeL 737-Š149 nesgi viduramžinė Europos kultūra Si vieta parinkta todėl, kad čia kauskienė. atvykusi iŠ Montrea- vietovių. Si iškilmė — tai sa Tikrina akis. Pritaiko akintas tr 1253 metais, taigi vėliau už visus OPTOMETRISTAS minėtus kontinento "senius", ta buvo kosmopolitinė, visų un-tų dės vasaroti suvažiuoja iš visos Ame lio. Akademinę dalį pradėjo votiška dovana vi šiems. Premi "contact lenses*'. tomoji kalba buvo bendra — loty 2709 West 51st Street Vai. pagal susitarimą, t įdaryta trec. čiau tradiciniai buvo tiek pat se rikos bei Kanados šimtai lietu- Lietukų rašytojų draugijos pir- juotąjį romaną "Tautvilą" ir jo TEL. GR 6-2400 niškoji. Taigi, nebuvo per didelio nas ir garsus, brovęsis net j antrą vių. tarp kurių būna žymių mininkas kun. Leonardas And- autorių apibūdino jury komisijos Vai. pagal susitarimą: pirmad. Vr DR. LEONAS SEIBUTIS , skirtumo kur smdiiuoji. garsiame kftv. 1—4 ir 7—9; antrad. Ir penk- vietą po Paryžiaus, išdidžiai vadin- rašytojų, dailininkų, muzikų i riekus, palcviesdSmas į garbės narys Paulius Jurkus. Po jo žo INKSTŲ, PCSLfiS IR PROSTATO Oxforde, Salamankoie ar Vilniaus t*4. 10—*. šefttad. 10—3 vai. damasis Schola Secunda Ecclesiae. bei kultūrininkų. Taip pat ir I prezidiumą premijos laureatą dį tarė premijos mecenato, Lie- Ofs. tel. 735-4477 Rez. PR &-6960 CHIRURGUA Netrukus del visokių priežasčių bei | Jezuitu akademijoje (jst 1579 m.),eilinia i vasarotojai atvyksta čia i Juozą KraMkauską, Pranciškonų j tuvių fondo. įgaliotinis ir LB Bos- DR. L DECKYS 2656 W. 68rd Street ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai i provinciolą kun. Jurgį Gai-' tono apylinkės tpirm. Arrta- kivirčų Oxford turėjo pasidalinu ir Į ^ karaJius Kan)lis Ty . GYDYTOJA IR CHIRURGE Vai. antrad. nuo 1-4 popiet garbe ir studentais su kaimyniniu, darcs §v Romos imperatorium a, su_ Specialybe — »rvt> tar ir ketv. nuo 5- 7 vakare Emocines Llgo* Cambridge greit tiek pat pagarsė-1 sitarcs su Klemensu VI 1348 Ofiso tel. 776-2880: rez. 44S-4S4S gausiai lankomus un-tus. sustokime tuvių prieš mane ir po manęs. Vis furto un-tas (čia mokėsi Martynas CRAWFORD MEDICAL BUTLDING jusiu Dideliu Cambridge rėmėju- Į ^^ ^^m^ ^ kated. S449 So. Palaski Road pirma Krokuvoje ir Vienoje dėlto turėjau sunkumų, nuvykęs ir Liuteris, vėliau ir patj un-tą domi DR. J. J. SIMONAITIS protektorium buvo Richard I • ros ^ .^ p^^ ^.^ $u Valandos pagal susitarimą. Mūsąja Aldoną Gediminaitę ve užsigeidęs paklausyti ne tik pozity navęs) jau i 379 metais buvo ga GYDYTOJAS IR CHmūRGS?3 gausių donatorių Įsteigtos kolegi-i ^^ ^^ fakuhetais> Parvžiaus Rezid. tel. — GI 8-0873 visais dęs, savo kraštą murinęs ir kultū vistų Schliek ir Reininger, o ir to vęs Avignono popiežiaus (antipo- Adresas: 4255 W. 63rd Stre** įbs-bendrabučiai (Corpus Christi,j ^^ kuriame jis pats 5tudija_ rinęs, užtai Didžiojo vardą pelnęs, mistinės filosofijos paskaitų, kurių piežiaus) Įsteigimo bulę ir dešimt DR. W. M. EISIN-EISINAS Ofiso tel. RE fr-4410 Kings Queen s Trinky Colleges) į vQ Karalienė Jad Jogailienė ta Lenkijos karalius Kazimieras (mirė reguliariame filosofijos fakultete nie mečiu vėliau, 1389, tokią bulę gavo AKUŠERIJA DR MOTERŲ LIGOS Kezid. GR 6-0«17 sudarė jam stiprią bazę, kaip ir ki Į me un-te buvo Įsteigusi ir specialią Valandos: pirm. ir ketv. no© 1 -vml. 1370 m.) 1364 metais Įkūrė Kroku kas neskaitė. Turėjau eiti i kat. te iš Romos popežiaus (tikrojo) Ur GINEKOLOGES-!: CHIRrRGMA tiems ano meto un-tams. I kolegiją Jietuviams. kuria jie tačiau iki 3 vai. p. p. ir nuo 7 iki 8 •. vak. e vos universitetą. Vargu šis univer ologijos fak-tą ir klausyti profeso bono VI-jo. Visi šie un-tai atsira 6132 So., Kedzie Ave., WA 5-3670 antr. ir penkt nuo 1-8 vaL p. p. vargu ar pasinaudojo". "Tačiau svar ir vakarais pagal susi tarimą." Apskritai, anuomet karaliai tem sitetas išvis pradėjo rimtai veikti, rius Pohl ar Innitzer (vėliau Vienos do ir toliau liko labai artimame Valandos pagal -n-įtarimą. Jei no. biausia ir pagrindine, paties Kara atsiliepia, skambinti: MI 2-O001. pėsi, nenorėdami šiuo atžvilgiu at bent nėra tikrų duomenų, kol mū kardinolas), kuriu punktų-kreditų santyky-globoje vietos vyskupų, o liaus IV-jo privilegijom ir .lėšom TeL — RE 3-5893 DR. VYT. TAURAS silikti nuo paties popiežiaus ar im siškis Jogaila 1400 metais ji vėl ir tačiau niekas man neužskaitė. Ido- Koelno univ. dominikonų ordino, . GYDYTOJAS IR CHIRURGAS . gausiai apdovanotoji IDollegium peratoriaus. Taip fmvo ne tik Ang naujai Įkūrė, ir nuo tada universi mu tai, kad pats imper. Karolis IV Į nors jie ir Įsteigti pačių žmonių. DR. A. B. GLEVECKAS Bendra praktika ir moterų ligos Carolinum" pasidarė Prahos un-to lijoj, bet ir Ispanijoj, vėliau taipgi tetas visą laiką jau nešiojo įkūrėjo kišo koją Vienai, pats vyko i Avi- pirklių bei miestiečių, ar srities GYDYTOJAS IK CHIRURGAS Oftean ir rez. 2S52 W. 5Wh St. širdimi, davusi ir pačiapt universi Čekijoj, Lenkijoj įr Vokietijoj. Pa vardą. D-ro Rukšos teigimu (plg. goną pas popiežių Urboną V-ji, kunigaikščių iniciatyva. Šių un-tų Specialybė Akių Ligos Tel. PRonpecc 8-122S tetui savo vardą, kaip savo laiku Ofiso vai.: Pinu., antr., tre£. tr starųjų kraštų universitetai užuot L. E. vol. XXXII, 240 p.), per visą Įkalbinėjo jį nors teologijos fakul steigimo ir vėlesnio veikimo baze, 3907 WeM 103rd Street penkt nuo 2 iki 4 vai. ir nuo 6 ik! 8 pono Sorbonne'o Įsteigtoji kolegija betgi vadinėsi studram generale ap 15-jį šimtmetį Krokuvos un-te įsi- teto Vienai nekisti turėti. Popie kaip ir visų ar beveik visų anks Valandos pagal susitarimą v. v. SeStad. 2-4 vai. popiet tr kita davė vardą pačiam Paryžiaus un-tui. laiku pajcal susitarimą. skritai, buvo tituluojami studia ge- matrikuliavo 18.338 studentai, iš ku žius taip ir padarė, leido un-tą be tesniųjų, tarnavo anksčiau tose Praha anuomet rytinei Europai bu Ofiso telef. PR 8-2220 neralia respectu regni. atseit, bend rių 7611 užsieniečių (tik 120 lie teologijos, nors tuomet jau nebesi vietovėse veikusios bažnytinės ar Ofhotri. HE4-2t2S. Namo GI 8-«lM vo artimiausia, dėl to Į jos un-tą ri studijų centrai iy karaliaus ma tuvių) su vengrais (16 proc.) ir si- laikyta tradicijos, kad Paryžius vie DR. JANINA JAKŠEVIČIUS DR. V. TUMAS0NIS J O K s A lonės. Karaliai skirdavo ir pačius un- priplūdo tūkstančiai (jau 14-jo am leziečiais {14 proe.) priešaky. nas teturi privilegiją aukštųjų te (Nukelta į 3 psi.) CHIRURGAS VAIKŲ LIGOS •o kanclerius, vėliau mokėjo profe žiaus pabaigoje iki 4000) studentu ologijos studijų ir jo akademinių 2454 UVvt 7Lst Street soriam algas, tvirtino statutus, nors iš Vokietijos. Vengrijos ir slaviškų Krokuva anuomet varžyte varžėsi laipsnių teikimo. 2856 West 63rd Street TeL — 925-8388 Pirmad., antrad.. ketvirtad. Ir penkt Vai.: pirm., antrad., ketv. ir p*nkta4. daugelis tų un-tų ir išriedėjo iš jų kraštų. Ju tarpe ir šimtinė, su Viena savo garsiu matematikos Dar to paties 14-jo šimtmečio bė nuo 12 iki 3 vai. ir nuo 5 iki 8 2-6 ir 6-7 — Iš anksto susitarus katedrinių mokyklų, dažnai ir liko mažiau ar daugiau, studentų iš Lie ir astronomijos fakultetu. Garsus bu- į DR. S. GEŠTAUTAS vai. vak., SeStad. nuo 1 iki 4 vat gyje universitetu steigimo karštli Tol. PRospoot S-9400 su jom glaudžiai susijusios vėliau. tuvos. Didelė studentų gausa ir Įvai vo ir teologijos fakultetas, užsimo Nervų, emocinės, šeimos problemos ge užsidegė ir atsilikusi Vokietija, OR PO 7-6000 Rez. GA S-7278 rių tautybių mišinys s. mes ieškoti, nuo pat pirmos iki' paskutinės dienos vis grumiasi su' vargu. Sunkus ir dažnai p*vojin-' Aloyzas Baronas Pašiurpęs Liudo Dovydėno velnią gas darbas ir kai iš Veronikos Rapaiionaenės pasakojimo suži nome, kad ji ištekėjo net už ne BUVO BOBA VILNIUJ K*. AJ3rL pažįstamo, pirmą kartą surikto i hc lovio, kuris atėjo į jos darbo- . Uietę pasiūlyti jai važiuoti tuoj Anot tos daineles, buvo boba Vilnių], Liudas Dovydėnas, PAŠIURPO i žiavo namie prasiradusios ir di- ; pat j bažnyčią sumainyti žiedų, Buvo ar nebuvo, kas tenaa, supras, XANO VELNUS. Novelės. Vir-įdeliame tėvo ūkyje nebeištvėru- užimti jo pabėgusios jaunosios O komuna kerpa kavp avelei vūnas, šel* daiL B. Jacikevičiaus. Išleido; ^ ^ škoti, nt{ dukters ie , vietą, jaučiame, kad rašytojas Nidos knygų klubas 1974 m. Leidi- . ,..(,. , •• .;u„~,v. žalią dolerėlį krauna į krūvas. nio Nr. 92L Knyga 238 psl.. minkš> ^į*™ P***^ rašytojo ' mus įtikino (žymiai makabriš- tais viršeliais kainuoja S3.50, kie-! visas dėmesys sutelkiamas ties jo i kesnis ir sunkiau įtikimas yra tas Buvo boba Vilniuj, Nemunėlis skystas, tais — $4.00. gaunama ir "Drau-! pasiruošimu virvėmis plakti tą epizodas, kai Vajaga su savo Gėlės, sodai iydi, nors pati žydėk. ge bendrais, tegu ir užgėrę, išveža ro ' dukterį. Sakytume, tai senamadis Ir eiikavedistas, kaip krikitolas čystasy * i tironas, ir jo pasakojime net ir gutėmis nuo kabio pavežioti An Ak, tiesiog paimki, prie žaizdos pridėk. •po daugelio metų atgyja visas tano lavoną). Reikėjo gyventi, ir Po ilgesnės savo kaip beletris- j įvykis su smulkmenomis ir žmonės rinkosi neįprastas gali Buvo ten poetas, sako. štai čia raMas, mybes. to kelyje pertraukos Liudas Do- J gal net su tam tikru sa- Tremtinio eilutės tėviškei savai; vydėnas, štai, vieną po kitos pa- j distišku pasigardžiavimu. Va, Beje, dar gal pora žodžių dėl Ą ui tai pagyrė pats "Gimtasis kraštas*'. L Dovydėno stiliaus. Daugumas grečiui dabar išleido net dvi nau- į kajp tas Milaknis elgėsi su savo Charašo tovarišč, da jesčic davai. jas knygas —pasakų ir novelių. žmona, kuri stengėsi užstoti kū mūsų esame įpratę į aiškią prozą, dikio laukiančią dukterį: I be jokių padūmavimų ir parū- Pasakos pasakomis, bet jo ir Buvo boba Vilniuj, niekur neužkliuvo, kavimų. L Dovydėnas yra kitoks, novelėse esama apsčiai pasakos į *Ji net keletą kartų klupo ir Net ir pasėdėjo prie pilies senos, Jis, lyg puošnumą mėgstąs grafi- pradų — tarpais kas nors tikrai Į vėl stojosi ant grindų, mėnuliui Vieni sako, buvo, o kiti — nebuvo. , kas, pradeda piešti pagrindines jose ima sekti pasakas, o tarpais'pluoštais šviečiant pro langą, o I figūras, staiga jo piešinys nu- Buvo kaip nebuvo, anot tos dainos. tikrovė lyg ir susilieja su pasaka, Į aš rankas kratau, nesileidžiu pra- I trūksta ar būna išmarginamas kai kurie įvykiai yra lyg iš fan- j somas, manydamas sau: dar tu j smulkiais piešinukais, arba visiš- Buvo ir artistas, veikalėlius statęs. tastimio pasaulio gelmių išgrieb- | paklūpėk, dukters motina. Moti- i kai savarankišką vietą užima Tarėsi sugrįžtąs tremtinių keliu. e\ Tur būt. to pasakiškumo spal- j na paleistuvės amžinos, tokiai _ į stambesniais briHcšniais nupiešti Ir, nors savo amžiuj plūgo jis nematęs, vas stiprina ir tai, kad rašytojas I gaspadai užtraukusios tokią ne- j į šalutiniai veikėjai. Tasai ypatin- šaukė: už kolchozą aš numirt galiu. šlovę! Ir keliasi ir į mane moti-: mums pasakoja ne apie šiuos lai- į ' gas rašymo būdas ypač aiškus na rankas tiesia, o ašaros (iš kur kus, bet apie praeitį, atsirinkda j didžiosiose novelėse, ir .skaityto Buvo boba Vilniuj, buvo kavp nebuvo. mas iš jos retesnius įvykius ir jų tiekos!) bėga per jos raukšlė jui, kuris dar nėra išsiskyręs su Vieni sako buvo, o kiti kad ne, žmones. O gal ir dar būtų viena tus žandus". ! lietuviška knyga, būtų verta at- O jeigu ir buvo, burną jai užsiuvo, teisybė, būtent, ta, kad mes belet Kitose novelėse vaizduojami Į kreipti dėmesį į šį rinkinį, žy- Nes* namo sugrįžus, anie bū, nei me. ristą L. Dovydėną buvome lyg ir lietuviai išeiviai Amerikoje maž ! miai kitokį, negu esame įpratę, bepradedą primiršti, ilgesnį laiką daug iš tų laikų, apie kuriuos J dovydenišką. nebesusilaukdami iš jo naujų | ^j^v" i ., u , .. .. w . .. i "Džiunglėse" rašė Upton Sine- PASAKOS IR DABARTIS knygų. Atsitokėję is to užmiršimo, , ; -r • , ^ .,.'....,. KEIČIASI KLIMATAS : .T .;:.,,. . ' i lair. Tai, sakytume, shupiniai lai- da gi būta tokio pasakoriaus, ku Klimato ekspertų suvažiavime (Arba spauda ir parengimai) turetume pripažinti, kad jo visa- Lduot - i -,n e anuome.".._.t aktualu. s bu-; I Vokietijoje, Bonnoje, eilė moksli-i rio fantazij-a -kartai -s* šokterii aukš"• kai, tik rašytojui rupejo pavaiz- ves lietuvių sujudimas atsiskirti : ninku iškėlė faktą, kad pastebi- čiau realybės ribos. Argi netiktų nuo lenkų, ne parapijų kūrimas, Kadaise bėgo upės pieno. šičia argumentu ir anas "Brolių įmas klimato keitimasis į blogąją Medaus pripildytos saldaus, ne pasaulėžiūriniai vaidai ir ide i pusę ir kad tas turės neigiamos Domeikų" gaidys, kuris nuskur ologinės kovos, bet atskirų žmo-1 Bet vėl visi net ir šiandieną dino du gražiai gyvenusius ūki Įtakos į žemės ūkį, daugelyje kraš Mes geidžiam pieno ir medaus. nių nelemti, apskritai liūdni Ii- j Liudas Dovydėnas tų gali pradėti trūkti maisto. ninkus? Visas romano statinys kimai tame dideliame neribotų! fuk paremtas ant to gaidžio. galimybių ir kontrastų krašte — Solistas ariją užtraukia. Amerikoje. Tikrai jo balsas nuostabus. Dabar išėjusioje novelių kny liotekos vedėju, jis šalia, ko ki Spaudoj jam pieno upės plaukia goje "Pašiurpo mano velnias" iš Anuos laikus jau yra bandęs Į to gana anksti ėmė domėtis ir Ir liejasi saldus medus. spausdinti 7 kūriniai Vienas jų, vaizduoti ne vienas lietuvis. De-' lituanistika: rūpinosi lietuviu ^Paparčio žiedo naktis", ir yra ja, išskyrus gal kai kurias Anta- j : tautosakinės bei etnografinės Artistė gražų žodį rado, gryna pasaka, o nuo kitų liau MŪSŲ KALBA no Tūlio noveles, daugumas tų; medžiagos rinkimu, senųjų lie- Po tai jai įteikta gėlių, diškų ir rašytojų sukurtų tos rū RED. DR. PR. SKARDŽIUS kitų rašytojų neturėjo pakanka- • ; tuvių raštų leidimu, archeolo- Ir spaudos pūa saldų medų šies kūrinių ji skiriasi tuo, kad mo talento, kad galėtų duoti la-| i giniais kasinėjimais ir kt. Iš jo Ir dar užlieja pieneliu. turi savotiškus rėmus — pasako biau išliekamos vertės kūrinių. į svarbesnių darbų paminėtinas toją ir klausytojus. Taigi L. Dovydėnas keliose nove-! 11595 m. Daukšos katekizmo su Ir giria knygos margą lapą, lėse bus nukreipęs savo talentą į i Lietuvos radimas Vilniaus Viešojoje bib Paveikslą su mintim gilia, .„. . . , ... senesne... i i tokią dirvą, kuri Ugi šiol jau nei Padavimų katalogas ir 0 liotekoje ir jo rūpesčiu šio kate Ir medumi visus juos tepa 1f?l!^ri^ * ^ ^!" I kartą buvo krapštinėjama, bet | kizmo perspausdinimas 1886. Po Ir maudo pieno kubile. lė (per 60 puslapių), pačiai kny daugiau vien kastuvu, o ne ko dvylikos metų, artėjant M. gai vardą davusi novelė "Pašiur- į kiu nore sudėtingesniu įrankiu. p© mano velnias". Tai istorija j E. Volterio biobibtiografija I Daukšos Postilės 300 metų jubi Ir chorui baltą pieną liejam, vargonininko Leonardo Kiduišio į Tiesa, ir L. Dovydėnas, pvz., liejui. 1892 m. E. Volteris pasiū Ir iš viršaus ir iŠ vidaus, ir jo žmonos Apolonijos. Nekas-1 novelėse "Žmogus ir žiurkės" ir lė Rusijos Mokslų akademijai Visiem šokėjam ir vedėjam. ajeniški tai žmonės,r ir tokiais wjuos_ ; "Meno viršūnė" nėra užsimojęs Pernai Lietuvoje pasirodė dvi, T2J& nugrimsta; Velykų rytą, perspausdinti ir šj darbą. Pirma Spauda nesigaili medaus. dar labiau daro rašytojo stilius. į nertis į mūsų lietuviškų senųjų! įdomios knygelės, su kuriomis j žmonėms einant aplink bažny- sis šios Postilės sąsiuvinis pasi Škaitytojui aišku, kad Apolonija I išeivių gyvenimo gilumą. Pirmo- i pravartu čia kiek susipažinti j gįą girtuokliai, skambindami rodė 1904, o antrasis 1909 m.; Susirinkimai, šokių grupės, valdo savo Kiduišį, gabų ir pamo- joje tų dviejų novelių rašytojas Pirmoji yra Bronislavos Kerbė- j buteliais, eina aplink karčiamą ^e^;asls sąsiuvinis buvo iš- Visur judėjimas didus. kytą vargonininką, bet minkštą : stengiasi perduoti laikyseną du- į lytės Lietuvių liaudies padavi- j juos praryja žemė; moteris ,|,.,į,„iįt,fĮ)ff ta- -tfžrr-^ Teplaukia baltos pieno upės žmogų, nuolat atsiprašinėjantį; jų sprogimo kasykloje atkirstų | mų katalogas (Vilnius. 1973, j randa ežere virvę ir traukia už Ir liejas per kraštus medus. -aikštų kleboną, kad tas neišva- į darbininkų. Jie raminasi pasako- 129 psl.). o antroji — S. Bušmie- jos varpą netyčia sukeikia Skaitv-damas E. Volterio bib- rytų. Bet jeigu Kiduišis nuolat! jimais, į kuriuos dovydėnišku nės Eduardas Volteris; biobib- varpas ve! paskęsta, ir kt. liografija, pastebi jį gana anksti sapnuoja velnius, tai jo ta virŠi- pamėgimu net įsimaišo velnias ir liografija (Vilnius, 1973. 99 Gale duodamas padavimų lo- pradėjus rašyti lituanistinėmis ninkaujanti žmonelė taip pat nė-j angelas. Antrojoje tų novelių si-1 psl.). kalizacijo? objektų sąrašas. Kad temomis; pvz. Brockhauso ir ra iš tų tuščiųju kaimo bobelių —;; tuacijomis sprendžiami dviejų se- lietuviškoji medžiaga būtų pri- Efrono žodyne jis 1887 m. rašė B Dar apie universitetus viduramžiuos. .. .v,. .'..,. . r, 'ltiž_; - Kerbelyte skirsto padavi- einamesnė lyginamiesiems tyri- apie dievą, dievaitį, deivę, dėklą, p aiškina ir peraiškina savo ori-. mų santykiai. * ZJV • nėjimams. «Iar pridedamas tipų 1890 m. — apie lietuvių legen- 1 mus (Atkelta iš 2 pusi.) . ,. , .. rv • i dviem skyriais: 1. Padavi- indeksas rusų ir anglų kalbomis, das, 1896 m. — apie laimę ir Neatsiliko ir belgiškojo Brabanto gmahą teologiją apie Dievą ir _ .,...... r -. t laumę, taip pat apie lietuvių kal- vienuolynų mokyklas. Pavyzdžiui. kunigaikščiai, kurių 1425 metais velnius visiems, su kuo tik turi! °, fi""S f ^sokiausionus mai apie gamtos objektų kilmę J Apskritai imant, padavimų bą bei literatūrą ir kt. Koelne jau seniai veikė šventųjų įsteigtasis Liuveno universitetas švi- progos pakalbėti. Prie tu sapnų | detalėmis, kaip ir istorijoje apie į ir 2. Padavimai apie istorijos katalogas .urašytas gana rūpės- i teologų-profesorių Alberto Didžio tėte sušvitėjo, gavęs net "beigų ir filosofijų pridėk dar visas ki_ j vargonininką, tų išeivių gyveni- j paminklus ir įvykius. Pirmąjį Atėnų" vardą. Kurį laiką liuveniš- ,mas tingai ir vra didžiai vertingas:' l Lietuvą E. Volteris atvyko jo ir Tomo Akviniečio išgarsintas tas tos pagaliau išvarytos iš tar- pavaizduotas novelėse -Toks skyrių sudaro: milžinai ir jų kis un-tas kone pačiam Paryžiui li tai ni as juo galės' pasinaudoti mokyto- 1918 m., iŠ pradžios j Vilnių, o teologinių studijų centras. nybos poros istorijos smulkme- į }\ T ^. ™ ™°&™ ir | veiklos pėdsakai, ypatingai ak- po ant kulnų, aiškiai net Heidel c jai literatai, mokslo žmonės bei į 1919 m. į Kauną, kur ligi 1922. L nas su Apolonijos varžovės tra- i ^ **** <* pastaroji nove-s menys bei keliaujantys ežerai, Anos un-tų steigimo karštliges bergą ir Leipcigą lenkęs. Prie Liu le d,dele pUS ! antn ilia Šiaip mėgėjai - jie visi galės! 1 buvo Centrinės bibliotekos ve- giška mirtim, su taikiu altarista; *"? ?*} ""•" J " ° »* ~ P kalnių kilmė. metu Vokietijoje profesoriai, senų veno un-to dar teks sugrįžti, kai Ia il geriau pažinti ankstvvesnę mūsų i dėju. 1919-1920 m buvo paskir- ir jo prašymais, kad vargoninin-! P »>' Gyvenimas to lietuvio į karai; nugrimzdę miestai, dva- jų universitetų graduantai su ma kalbėsime apie jo garsųjį katali žr am var liaudier; pasaulėžiūrą. *• Aukštųjų kursų Humanita- kas pasiliktų, su veislinėmis kiau-' °°S Sjngas buvo, net irjrai. bažnyčios; mieganti kariuo- gistro ar daktaro laipsniai?, buvo kišką filosofijos institutą, ryšium su L al novele c < rinio skyriaus vedėju, o nuo lėmis ir neapsakoma daugybe ki-i" ^ " J vaizduojamojo| menė: nuskendę varpai; aukos grobstyte grobstomi dėstytojų kė- tomizmo atgimimu arba neotomiz Kitokios rūšies yra S. Bušmie- 1922 m. profesoriavo naujai tokiT T-uV detali,. ų ir tasugyvinti c •ų vaiz«. į; dėdeen'us Džione ti, kkuri uzs gėrimusn? uošvio, pavelbet i-r statybos metu; gyvenviečių, jų mo gimimu XIX a. pabaigoj. dė,c,ru:> & me. dėms užimti. Heidelbergo Palatinato dLu Dovydėnair tik tads a galeisuprasio šitai, kap dpara-. tik' i° karčiam ą ir. uždirbinėj o do..-.- ! ya^ų ir kitų vietovardžių kil nės darbas: jame aprašomas | įkurtame Lietuvos universitete 7 Iš viso kataloge duodama apie elektorius Rupertas atsigabeno net v Jt ... . , i--i „ savo žmoną kisdamas pagulėti, prof. Eduardo Volterio gyveni-j— dėstė Lietuvos archeologiją, Iki reformacijos Europoje įsistei a v seną buvusį Paryžiaus un-to rekto syti, apgaubti viską pasakiškai * ". ,,r. , , ., ,-„ .„„ 2000 variantų, kurių nurodomas mas ir pateikiama jo raštų bib-1 bibliografiją, latvių kalbą, seno- * -i T • I i- A-\ H ;? i su girtuokhais] Be, kltkada tik butų dau-' rių toms pačioms pareigoms, kad gė dar visa eilė naujų universite nuotaikaėjo didelė. ,J o kitair snovel nė e pusėdel st otiekis iš-1 "& P* ™- }»,*»»%" skaičius, toliau pažymimos vie- liografija (nuo 1887 ligi 1915 vinę bažnytinę slavų kalbą ir kt. tf tik būtų garsus jo naujasis un-tas, tų, iš kurių suminėkime bent svar puslapių nebūtų prirašęs, veng—,o- ...... į vfį*"?«. . - ^ ,S* . * T*K. -,* - i wve»tovės,, apiapiee kuriakurias T pasakojampasakoj a m., iš viso 416 dalykų); gale I Kai kurių jo paskaitų nuo 1923 n,el s ,r nuo u na, jis ir buvo tokiu. Heidelberge besniuosius: 1409 m. Aix-en-Pro- damas dėti net ir papildomą de- į ^ ' « lf T?V£,' tuose variantuose, o šalia jų nu- duodama dar literatūra apie E. m. rudens semestro dar teko ir talę prie detalės, ypač varžyda-if.kas teskl"a" £ PL"" ™/ j rodomi atitinkamų tekstų šalti- baigusieji tituluou akademikai, vė vence, 1441 m. Bordeaux, ir netru Volterį ir jo darbus. Iš pateiktų man klausyti. Jis tuomet jau! masis įjungti į novelę su pagrin Kai jos vvras kasykloje zuna, hmi-i *..,,. ~: ., liau buvo gaudomi kitų, naujai kus visa eilė kitų Prancūzijos un- jų žinių matyti, kad E. Volteris, buvo gerokai susenęs ir nebepa-; dine veiksmo linija steigiamų un-tų. Taip ir toliau. tų, 15-me amžiuje anglams užėmus i ir jis organizuoja tarp savo klien- žinąs pasemia saują smėlio vie gimęs 1856. IH. 19 Rygoje ir sižymėjo didesniu savo dėstymo! dalykų. Rostocko ir Erfurto un-tai netrukus Paryžių. 1476 m. įsisteigė Tuebinge- itų skurdžių rentelių rinkliavą, o noje vietoje ir išpila kitoje — miręs 1941. XTI. 14 Kaune, yra tvarkingumu bei tikslumu. pasidarė aktyvus talkininkai Liute no ir Main2o un-tai, 1459 m. Ba Veiksmas Lietuvoje iš dalies'ne ji jam. Besveikatis buvęs ka- atsiranda ežeras ir kalnas; vel- buvęs šakotas mokslo darbinin S. Bušmienė. paskelbdama E. rio reformacijai, kaip Wuerzburgo zelio, 1477 Upsaloje, 1479 m. Ko vyksta ir "Virvėse". Toje novelė- į sykių darbininkas Tuina jo žino nias neša akmenį, norėdamas už-j kas. pasireiškęs įvairiose srity-' penhagoje ir kt. Vėliau įsteigti un- ję" Benediktas Milaknis, pasako-1 nai atvedinėja gatvėje pagautą tvenkti Nemuną, bet, pragydus se: mitologijoje, tautosakoje, is- Volterio biobibliografiją. atliko — antireformacijai. Pastarajam gy jtmo metu naktinis sargas Ame-i jų šunį ir už tai gauna "rady- gaidžiui. jį išmeta; debesimi at- | torijoje. archeologijoje, etnogra- didžiai svarbų darbą — atskleis vai talkon vėliau atėjo krokuviškis tai jau nebeturėjo visuotinai vidu- ir vilniškis universitetai, kaip pro ramžinio-kosmopolitinio charakte rikoje, pasakoja, kodėl ir kaip jis i bų" išmaldą, o ne jie pasitar- ėjęs ežeras nukrenta, kai žmo- j fijoje, bibliografijoje, bibliote- dama jo ankstyvesnius lituanis gus. šaukdamas vardu jautį (ar kininkystėje ir kt. Jau 1886 m. j testantams jų pačių Įsteigtieji un- rio, bebuvo tik daugmaž lokalinio atsidūrė tame s^'etimame krašte.: -. M , . ~ . tinius žygius ir tuo nemaža pa •3..filakni. , .s — senoko. s emigracijo... s j'na u a, tiesdami ranką, prasvda- kitą gyvulį), netyčia atspėja jo tapęs Petrapilio universiteto tai Marburge (1527) ir Karaliaučiu pobūdžio. Jie vislab išsprūsta ir iš mi išmaldos Tuiną ar ką nors sitarnaudama pačiai lituanisti je (1544, o ne 1574 metais, kaip atstovas, ir jo išėjimas iš namų vardą; kol niekas neprigeria. privatdocentu (juo jis išbuvo li- Bažnyčios f lobos, vieni tarnauja ltu- •--»••• • -*. i • Nr. 192 (33) — psl. 4 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA šeštadienis, 1974 m. rugpūčlo nfcn. \7 tL PASKIRTOS PREMIJOS LIETUVOJE. į 2S* "Xelieskit •*•* ' ts gaublio ; Pagrėbstai \ Kaip Vilniuje leidžiamam "Ii- tui, vyresniesiems moksliniams J- Domarkui, Valstybinės li teratūra ir menas" rugpiūčio 30 bendradarbiams, K. Raguls-! harmonijos vyriausiajam di- dienos numeryje rašoma, Lietu kiui (darbo vadovas), technikos r ltU1' — už 1972-1973 metų B. KAZIMIERAITIS vos KP Centro komitetas ir Lie moksliniam vadovui, P. Va- koncertų programas; tuvos TSR Ministrų taryba, ap ranauskui, technikos mokslų S. Veiverytei — Liugailienei, RICHARDAI NEPRIIMTINI tojų dokumentinę medžiagą. De svarstę darbus, kuriuos pateikė kandidatui, Kauno A. Snieč dailininkei, —už figūrinius pa IZRAELIUI ja, tais metais išleista tik 2.000 Lietuvos TSR Respublikinių kaus politechnikos instituto cent veikslus "Fechtuotojai" (1971 svarų (5.000 doferių) — už tą mokslo ir technikos premijų ko rinės tarpfakultetmės šakinės vib- m.), "Plienas" (1960 m), Izraelio filharmoninis orkest sumą nupirkti kai kurių Edwin mitetas ir Lietuvos TSR Respub rotechnikos mokslinio tyrimo la "Merginos iš Drevemos" (1974 ras buvo pasiruošęs surengti Ri Muir eilėraščių juodraščiai. likinių literatūros ir meno premi boratorijos darbuotojams, — už m.); "Sūduvos kolūkiečiai" chardo Wagnerio kūrimų koncer jų komitetas, nutarė skirti 1974 darbų ciklą "Precizinių magneti (1973 m.), "Mūsų chirurgai" tą, pirmąjį tame krašte, bet pa Nupirktuosius rankraščius glo metų Lietuvos TSR respublikines nės atminties įtaisų konstrukcijos, (1974 m.). skutiniu momentu to užsimoji boti pavesta British Library, ir premijas. dinaminių tyrimų ir taikymo mo atsisakyta. dabar jau suorganizuota tokių klausimai" (1967-1973 m.); Sumanymas jau seniai buvo dokumentų paroda, kurioje išsta Cia atkreipiame mūsų skaityto bandomas įgyvendintu bet vis ne tyta 90 dalykų. jų dėmesį į tai. kad komunizmo L. Kadžiuliui. žemės ūkio praeidavo pro filharmonijos ad Sakoma, kad ne kažin kas te- prievartaujamame krašte mokslo mokslų daktarui, Lietuvos Žem TAI BUVO TALENTINGAS ministracinę vadovybe. Wagne- išgelbėta nuo amerikietiškų dole- ir aplamai kūrybos premijas ga dirbystės mokslinio tyrimo insti ISTORIKAS nų. Net tvirtinama, kad britai lutinai skiria ne kompetentingos tuto skyriaus vedėjui, — už mo ris Izraeliui nepriimtinas, kaip ir Šiemet, liepos 14 d., suėjo jau nusipirko gal tik tuos rankraš- jury komisijos ar specialistų ko nografiją "Daugiamečių žolių au Richardas Strausas. Kai dėl 20 metų. kai netekome istoriko Strauso, tai jis pagrįstai ar nepa- čius, kurių amerikiečiai nenore- mitetai, o partijos ir valstybės ginimas pašarui" (1972 m.). vadovai, tuo apsidrausdami, kad prof. Igno Jonyno. Jis mirė 1954 grįstai įtariamas bendradarbia- j 1°- Be to, Šiuo metu amerikiečiai J. Lėliui, medicinos mokslų premija nebūtų paskirta nepagei m. Kaune, sulaukęs 70 m. am vrs su naciais. O Wagneris jukina smarkiai apkarpę savo uni- daktarui, Vilniaus Darbo daujamam. Visokie premijų ko žiaus. Buvo kilęs iš Alytaus ap mirė, kai būsimieji naciai dar į versitetų sąmatas tokiems reika- Raudonosios Vėliavos ordino dėl to ft mitetai tėra tik kuklūs pataria- skrities, nuo Simno. Studijas ėjo nebuvo gimę. Deja, sako, jis ne- Į &**> varžybos bus pa- valstybinio V. Kapsuko universi ^mieji balsai. Visa tai rodo, kaio Maskvos ir Grenoblio universi kentęs žvdu. Yra ir kitas gandas: i lengvėjusios. teto profesoriui, — už monogra šakočiausias Lietuvos kultūrinis tetuose, interesuodamasis isto kai koncentracijos stovyklose ka- 2fhoma. britai taip pat varzo- fiją "Raudonoji vilkligė" (1970 \ gyvenimas yra detališkiausio-1 rija, prancūzų literatūra. Jo liniai būdavo gabenami į dujų į ™ PmiZ°- Iei komitetas nutaria m.,). į je partijos kontrolėje net tokių i profesoriais yra buvę istorikai kameras- tai būdavusi grojama j ^ nors pirkti, tai jis iš Meno Ta- A. Kudziui, technikos moks j premijų skirstymo atveju. Laisva- Kliučevskis. Liubavskis. Wagnerio muzika. ! "T*** gauna tik 25 proc. para- lų daktarui, profesoriui, Vilniaus ,. ... i • • i mus. visą kita reikalingą suma i jame pasaulyje juoktųsi visi paša- TIzraeliu raduas savo muzikine-Į ... .» , ., " »•__ • • TAM Inžinerinio statybos instituto ka-i Baigęs studijas, mokytojavo . , , reikia iš kažkur kitur paimti. Del ! Kai, jeigu kur nors literatūros niekada: ...... , . , .., i premiją skirtų ir aprobuotų poli- tedros vedėjui, — už darbų cik-į Ukmergės. Bogodorsko, Mask- se programose taip pat 1 nesinaudoja šių kompozitorių kū to iš pradžių ir perkami buvo tik lą "Vamzdinių gelžbetoninių į vos gimnazijoj, o 1919-1920 m. poetų kūrinių rankraščiai. Bet rabic Picasso Don Kichotas Ir Sanco Pansa itinė valdžia, sakysim, Amerikoje konstrukcijų ia[kym°0 teorija ir Vilniaus merg. gimnazijoje. Ku- riniais, išskyrus tuos atvejus, kai nuo 1970 m. pradėta pirkti ir į prezidento Fordo kabinetas ir res- praktika" (1959-1972 m.); , riantis nepriklausomai Lietuvai, reikia pavyzdžiais paremti ku proza. Kai amerikiečiai dabar sinaudojęs ir buvusio ministerio tanijos užkampyje, James Herriot Į p^i^onų partija. Tačiau Sovieti- riuos nors muzikos istorijos teigi jau mažiau varžosi su britais, tai pirmininko Čiombės nesėkmė priėjo išvados, kad daugumas ei- į ^e to^-lu atveju visų veidai rim- A. Vanagui, filologijos moks- į ^bo diplomatinėje tarnyboje. mus. Izraelio radijas gi kasdien lu akademijos Lietuvių kai-, TJ„„^ T S-M _i u* • ir rašytojui nuolaidesni pasidarę mis. Žodžiu, iškelta tokių daly linių žmonių mėgsta knygas apie j t^ ^es kitaip neįmanoma. • . ,. L . . Buvo Lietuvos vyriausvbės įga- po šešias valandas transliuojąs bos ir literatūros instituto vyrės-į . ' JO — už mažesnę kainą atiduodą sa ku, dėl kurių yra ko įsižeisti am-1 gyvulius. Tiek metų su gyvuliais Ilotims 1 1 Premijos paskirtos mokslo ..ir niajam bendradarbiui, — už'mo- V" " ^ Lenkų kalintas, klasikinę muziką! vo rankraščius. bicingam prezidentui. Į išdirbęs, jis, aišku, turėjo ką pa- Šįkart dėl Wagnerio kūrinių Bet belgai knygą ne tik išlei- j pasakoti ir norėjo tai padaryti technikos srityje: nografiją "Lietuvos TSR hidro 1922 m. su kitais lietuviais vei Pinigas vis tiek vaidina pagrin- programos, rodos, viskas jau bu- do, o ir tuoj pat išpirko. Kongas ir pagaliau paraše knygą "Jei tik nimų daryba" (1970 m.); kėjais ištremtas iš Vilniaus. Ei- . dirų vaidmenį. Štai pnes metus V. Bliznikui, fizikos — mate vo patvirtinta. Bet, arteiant kon-; , .... f . juk buvo jų kolonija, ir, matyt, jie galėtų kalbėti". L. Šepkui, Kapsuko Onos Že- į lę metų buvo Užsienio reikalų ,. .v, . i buvo paieista is varzvtynių Sac - matikos mokslų daktarui, profe certo dienai, pareisKe protestą ,. „ , , ' . jie domisi, kaip tas .kraštas da maitytės- Sukackienės pedago-Jministerijos departamento di- :. r . i.' muelio Becketto uzrasų knygute, Prastūmęs į viešumą pirmąją soriui, Vilniaus Valstybinio pe buvusiu partizanu ir nacių kan- „. _ , , bar valdosi. Tai prezidentas ir pa dagoginio instituto katedros ve ginęs mokyklos destvtoiui, — uz , , . Rimtas tai esąs dokumentas, nes knygą, jis ir toliau rašė ir šian rektoriuS kart kinių organizacijos. Orkestro va šėlo, ypač kad jis jaučiasi esąs lietuvių literatūros'vadovėlį xi ' ^^ * gyvavo jame yra atžymėtos visokios dien jau yra trijų knygų autorius, dėjui, — už darbų ciklą "Api dovybė tuos protestus atmetė. Ta maždaug vienas pačių pagrindi klasei, trečias leidimas (1973 m.) Tautų Sąjungos posėdžiuose, smulkmenos, kaip jis šį ir tą kei ketvirta išeis spalio mėn. Jo tos bendrintų erdvių geometrija" da trys parlamento nariai krei nių Afrikos vardų. J. Galvydžiui, Vilniaus Dar tarptautinėse derybose. Nuo tė savo išgarsėjusiame veikale knygos dabar jau susilaukė mili (1959-1973 m.); pėsi į Tel Avivo burmistrą, pra bo Raudonosios Vėliavos ordino "Waiting for Godot" ir "End- Belgijos užsienio reikalų minis joninių tiražų, tęsiniais jas spaus- 1924 m. pakviestas dėstyti isto šydami paveikti orkestrą, kad jis A. Šileikai, fizikos — matema- valstybinio V. Kapsuko universi- game", ir britai labai norėtų tą terija pasiteisino labai formaliai: dinasi žurnalai, knygų klubai pa i riją Humanitarinių mokslų fa atsisakytų koncerto. " "Pagaliau tikos mokslų kandidatui, Mokslo j docentui, — už vadovė- knygutę turėti. Deja, varžytynė konstitucija leidžia valdžiai už renka savo nariams, pagal vieną teto tvarkdariai tos salės, kurioje tu akademijos Puslaidininkių fizikos kultete. 1926 m. dalyvavo dele se įvaryta iki 6.500 svarų, bet, drausti tik tokią knygą, kurioje knygą sukamas filmas. Vadinas, lį "Žmogaus ir pirmykštės visuo rėjo būti koncertuojama, pradė instituto sektoriaus vadovui, — gacijoje Sovietų Sąjungoje Lie pasirodo, tiek dar buvo maža, ir pažeidžiama moralė. Galėtų už menės kilmė ir raida" (1972 m.); jo svarstyti, ar tą dieną streikuo Harriot nuspėjo, kad žmonės už darbų ciklą "Puslaidininkių užrašai buvo išimti iš varžyty drausti teismas, bet jis nepriklau Literatūros ir meno srityje: tuvos metrikai išgauti. 1939 m. ti, ar ne. Nusvėrė, tur būt, mies mėgsta knygas apie gyvulius, ir tyrimas moduliacinės spektrosko nių. Tas britų komitetas kol kas so nuo valdžios, ministerijos ne V. Bubnius, rašytojui, — už buvo paskirtas Lituanistikos in- to tarybos nutarimas, pasisakąs gali jam duoti įsakymų. per jas išgarsėjo ir praturtėjo. pijos metodais" (1966-1973 m.); didžiausią sumą yra išleidęs pra romaną "Po vasaros dangum"; tituto istorijos skyriaus vedėju. prieš koncertą. eitais metais už T. E. Lavvrence POPULIARIOS VETERINORIU Garsu jį vejasi populiarėjan I. Barkauskui, V. Gedminui, A. Jonynui, poetui, —už ei Spaudimas paveikė orkestrą. Turėjo vieną geriausių Lietu "The Mint" mašinėle perrašytą KNYGOS konstruktoriams, J. DanieHuiye- lėraščių knvgą "Pasiryžimo me Bijota, kad protestas neišvirstų į čiomis knygomis apie gyvulius rankraštį — 7.500 svarų. Bet da „ ;..- •- . ~_ jdančiajam konstruktoriuj, D.J. tas"; voje bibliotekų istorijos klausi kokias nors riaušes ir nenuken Arti 30 metų išdirbęs veterina kitas veterinorius bar tokių atvejų jau nebebūsią, Zdanevičiui, technikos moks mais. Yra parašęs eilę istori tėtų publika. rijos gydytojo darbą viename Bri- Denis Farrier. A. Matulevičiui — Matučiui, nes nusistatyta pirkti tik gyvų lų kandidatui, — už darbą "Di Be kita ko, Izraelyje nėra jo poetui, — už eilėraščių knygą nių studijinių straipsnių žurna rašytojų kūrinių rankraščius. Tai delių loginių funkcinių mazgų se kio oficialaus patvarkymo, drau vaikams "Girios televizorius"; luose bei nepriklausomoj Lietu ir parodoje žiūrovas galės pama rijos "Varduva" sukūrimas džiančio Wagnerį ar Strausą. E. Balsiui, kompozitoriui, — tyti jau po rašytojos mirties iš ir įdiegimas" (1969-1973 m.); voj leistoj enciklopedijoj (jp) spausdinto Ivy Compton-Bumett GARSĖJANTI KNYGA APIE romano **Thė Lašt and the First" J. Baltrušaičiui, tečrmikos TRIUŠIUS Filmų įvairumai rankraščio dalį ^nažiau girdėto mokslų kandidatui. R. Bansėvi- |iHimmimiininnttriimifiiitiimniitnineiimiHfnHiiirtffnnnirnmnii!miTnfi Lion Brand užrašų pluoštelį, Jean cTui, technikos mokslų kandida-Įr Savo pirmosios knygos, "\Va- StASfi 5EM£ME>'f tership Dovvn", rankraštį britų Rhys "Wide Sargasso Sea", bet tui, J. Gecevičiui, tečrmikos 5 A. TVERAS valstybės tarnautojas Richard taip pat ir poetų Audėno, Spen- mokslų kandidatui, A. Kurtmai- = Adams siuntinėjo leidykloms, ku derid, D^y-Lewis rankraščių, ar Tai bent pramoga! pats garsiausias, palikes visiems čiui, technikos mokslų kandida-|5 TeL REpabHe 7.1941 5 rios jį vis atmesdavo. Pagaliau ba Normano Nicholsono, kuris laikams. Birželio pabaigoje Chicagos vie Astaire. vikrus, liaunas, lyg ^innmimfmmiiuiniimniiimiiinnHiiiiiniiiHiifiitiiiiiiinifniiiiiiiiiiiiimiiiiiHi^ tuo jo rankraščm 1972 m. mirtiną pavojų ir didelę įtampą, NEUŽMIRŠTAMAS čios už 8,000 šviesmečių nuo že KOLEGIJA KURTIEMS SESELĖ — MEDICINOS ištiko širdies ataka. Tik tada tu- TEOLOGAS mės. Ta žvaigždė 1950 m. dar DAKTARĖ pamarai nugabeno jį j ligoninę ir Washingtone veikia speciali Vienas gabiausių teologų ne turėjo 50,000 laipsnių karščio, o paleido. kolegija kurtiems ir apskritai tu Sesuo Mary Swaykus, 28 m, : priklausomoje Lietuvoje buvo dabar — tik 5,000. Pirma ji bu IŠRINKTI NAUJI UTUANISTI- pelnęs Aleksandras Kuršaitis. Mi- Atgavęs laisvę ir grįžęs į JAV, rintiems klausos trūkumus. Gailestingumo Motinos vienuo prof. prel. Blažiejus Česnys, 1929- vo dukart didesnė už sauię, o KOSLNSTITUTO NARIAI |rė 1944 m. rugp. 17 d. Kiefers- *, Fly parašė knygą "No Hope Kun. Ch. J. Murphy, darbavęsis lė, gavo medicinos daktarės laips 1936 m. buvęs Vytauto Didžiojo dabar pasidarė 1,000 kartų ma- L. I. prezidiumo pirmininkas ^kle, turėdamas 86 m. amžiaus. ^ut God" (išleido Hawthorn Milton, Mass., susekęs, kad jis universiteto prorektorius, dėstęs žesne- Su 120 ^liu teleskopu nį. Atlikus praktiką Herper li dr. J. Gimbutas praneša, kad Li-;Buvo Tilžes gimnazijos mokyto-I Books, Inc., New Yorke, 220 psl., netenka klausos, nuvyko j tą ko Kauno kunigų seminarijoje Dau- astronomai susekė tos žvaigždės goninėje, Detroite, vyks darbuo tuandstikos instituto tarybos po-iias' vadovavo lietuvių kalbos se-į kaina 4 doL 95 et.). Cia jis smul- legiją ir gavo magistro laipsnį. gelis iš Lietuvos atvykusių ku- i Paviršiuje atsiradusius barį, Jis labai gerai išmoko susikal tis tarp neturtingųjų apalačų sėdyje birželio m. 9 d. ir papildo- minarui, rengė lietuvių kalbos \ kiai nupasakojo savo pagrobimą, nigų yra buvę jo studentai. Šie-! u^^tijų, atriju, lantaną, kas bėti ranicų ženklais. Kentucky valstijoje. mu korespondentiniu balsavimu! vadovėlius,, buvo Uetuvių litera-i sunkius pergyvenimus teroristų met' sueina 30 m. nuo jo mirties, i r**10' kad žvaigždėje vandenilio liepos 24 d. šie asmenys išrinku* l^TCS draugijos pirmininkas. Til- j slėptuvėje, pagaliau — išėjimą į Mirė 1944 m- rugp. 1 d., turė- atsargos jau beveik išsemtos. L. I. nariais: žėje pastatydino lietuvišką name- laisvę. Net 7 mėnesius tupamarų gQ j^ fj damas arn aus Mirė sa Astronomas R. Kraft, Calif or- !į. Jo parengtas stambus lietuvių.'kalinamas, jis paguodos ir stipry- Bibliografijos skyriun — Kazys vo tėviškėje Paluklaukio vienk., nijos universiteto profesorius, | -vokiečių kalbos žodynas išleistas į bės rado maldoje, tikėjime, Sv. Baltramaitis, Chicaga. Luokės vi., Telšių apskr. pramato, kad dar po 75,000 me EKSKURSUOS Į LIETUVĄ Filosofijos skyriun — kun. dr. Goettingene, V. Vokietijoje. Rašto skaityme. Net ir šios kny tų ta žvaigždė susmuks į ka gos žymi dalis paskirta nusakyti Studijas ėjo Petrapilio dvasi Išvyksta: lapkričio 22 dieną (Vilnius, Leningradas) — grtjtta — Andrius Baltinis, Chicaga; kun. LIETUVIŠKOS VESTUVĖS muolį, mažai kuo didesnį už mū jo augantiems religiniams išgyve nėje akademijoje ir Šveicarijos lapkričio 30 dieną dr. Valdemaras Cukuras, Pomf- MEKSIKOJE sų 2emę. reret, Conn; dr. Vvt autas Doniela,> nimams, jo sudarytomis, remian- Friburge. Magistro laipsniui gau- Univ of Newcastle. Australija;! Tautinių, šokių mokytojas Vyt.'tis Naujuoju Testamentu, taisyk- ti .paraše lyginamąją budizmo ir PRANCŪZŲ POETUI KAINA TIK $025.00 kun. dr Pranas Gaida — Gaida- * &e!iajus dabar darbuojasi Mek-, temis ką daryti, ko nedaryti, sa- Krikščionybės studiją. Kaip ypa- HARVARDO DOKTORATAS Dar yra likusių vietų sekančiose grupėse: mavičius. Toronto; dr. Juozas!5^- Jo pastangomis rugp. 8 d. vo vidinį gyvenimą betvarkant, tingų gabumų žmogus, buvo pa- UŽ SOCIALINES PASTANGAS SPALIO 2 ir GRUODŽIO 20 d. Girnius, Bostonas; kun. dr. Felik-.Oaxtepec vasarvietėje, prie Mek- Kartu, kiek sąlygos leido patirti, bnestas__profesonaup Petrapilio Brazilijos arkivyskupas Hel- • sikos sas Jucevičius, Montreal; kun. dr.| miesto, buvo pavaizduotos atskleidžia ir kas tie tupamarai. akademijoje (1911-1918), o ve- der Kamara, visame pasaulyje Šios grupės lankysis Leningrade, Vilniuje. Rygoje ir Helsinkyje. lietuviškos vestuvės. Taip pat jam Knyga labai intriguojanti, skaito- Ha u dėstė Liublino katalikų uni- Algirdas Jurėnas, Univ.of Maine, versitete (1919-1921) dogmatinę Pagarsėja kovotojas už sociali- Jungtis prie ekskursijų galima BOSTONE ir XEW YORKE Augusta; dr. Antanas Maceina, vadovaujant bus šokami lietuviš ma lengvai. - Pr. teologiją, dogmų istoriją, sanskri- nį. teisingumą, susilaukė specia- NESIVELUOKITE: • - ki šokiai Cuarnavacos ir Cuaulos lau GRUPĖSE DALYVIŲ SKAIČIUS RIBOTAS — Muenster, Vokietija; dr. Algis toii lietuvių kalbas. įsikūrus Lie-1 s Harvardo universiteto pa- Ohio University, Į miestuose, Meksikoje. Mickūnas, SUSIJUNGĖ DU STAMBŪS tuvos universitetui, buvo atkvies-iSerbimo: **»»* garbės doktora Smulkesnių 2imų ir registracijos reikalu kreipkitės į Athens. dr LEIDĖJAI t0 DVI SKULPTŪROS tas čia dėstyti. Nuo-1906m. bend-į - Pagerbimo akte sakoma, kad TRANS-ATLANTIC TRAVEL SERVICE lis, Univ. of South Carolina Co- CHJCACAJ Harcourt Brace Jovanovich ir radarbiavo daugelyje lietuviškų^ yra "nenuilstantis kovotojas lumbia. dr. Vincas Vyčinas, Co- Simon and Schuster leidyklos laikaščių ir žurnalų. Atskirai iš-iPrie^ neturtą ir neteisybę, uolus 393 YVest Broadvvay, P.O. Box 116 mos, B. C. Kanada. Chicaga gaus dvi stambias nutarė susijungti. Sutartis apima spausdinta "Krikščionybės nuo krikščionijos vadas, nešas gy SOUTH BOSTON. MASS. 02127 i Kalbos skyriun — Genovaitė Aleksandro Calder skulptūras, f 8 mil. dol. turtą. pelnai mūsų tautai". Visuome venimą ir viltį prispaustiesiems TEL. (617) 268-8764 Buja - Bijūnienė, MeGill univ., kurios visuomenei bus atidarytos nininkas. 1917 m. Petrapilio sei ir nugalėtiesiems". Montreal. spalio 25 d. Calder yra laikomas MOKSLAPINIGIAI STUDIJUO Savininkė: Aldona Adomoniene me vadovavo Katalikų liaudies Literatūros skyriun — dr. Deli- vienu pajėgiausių JAV skulptorių, JANTIEMS MEDICINĄ VIETNAMIEČIU STUDENTU (Air fares subject to changes) riors frakcijai. Buvo labai socialus, kas ja J. Valiukėnaitė Bridgevvater' dabar jis jau sulaukęs 76 m. SUVAŽIAVIMAS Amerikos medikų draugija (A jam atimdavo daug laiko ir su State College, Mass. Viena jo skulptūra bus lauke prie MA) pradėjo duoti stipendijas trukdė giliau moksliniame dar Vietnamo katalikų studentų Menotyros skyriun — d r. Leo naujų Federalinių rūmų, kita, studijuojantiems mediciną. Tam judanti, bus Sears dangoraižio sa- be reikštis. sąjunga Amerikoje saukia savo nardas J. Simutis, Chicago State reikalui turima 480,000 dolerių. suvažiavimą rugp. 23-28 d. Wor- Laidotuvių Direktoriai lėj. ASTRONOMAI STEBĖJO University; dailin. Romas Viesu Pagrindinę sumą čia sudaro Mil- Įchestery, Assumption kolegi las, Temple univ. Tyler meno vvaukės gyventojos Claros S. Sley- ŽVAIGŽDĖS MIRIMĄ TUPAMARŲ PAGROBTOJO jos patalpose. Jie nori apsvarsty- • mokykla, Philadelphija. ster įnašas — 380.000 dol. Šiemet ATSIMLNIMAI Lick observatorijos astrono- Į tį dabartinę ipadėri Vietname ir jau paskirta 12 stipendijų bai MAMIPB™ Psichologijos - pedagogikos sky mai Californijoje paliudijo miri-' pasitarti, ką jie turėtų daryti ša Jungtinių Tautu maisto i-r žem 6845 SOTJTH WESTERN AVENTTE riun — dr. Vytautas Černius, giantiems mediciną studentams. mą FG Sagitta žvaigždės, esan-, vo tėvynės labui. Temple universitetas, Pniladel- dirbystės organizacijos užanga- phija; Genutis Procuta, Univ, of žuotas, amerikietis dr. Claude MIRĖ NOBELIO LAUREATAS TRYS MODERNIŠKOS .••^* • •*•-** Ottavva, Canada; dr. Agota Sid- j F1y buvo »švyte i Urugvajų iš- Fizikas James Chadvvick, 1935 ATR-CONDITIONED KOPLYČIOS tirti ir to krašt0 FRANK'S TV and RADIO, INC. lauskaitė, University of Ottavva; į vyriausybei nu- m. laimėjęs Nobelio premiją už MAŠINOMS VIETA dr. Ina Užgirienė. Clark univer- rodyti, kokie to krašto žemes uky- neutrono atradimą, mirė Angli RADIO IR STEREO APARATŲ PARDAVIMAS IR TAISYMAS e S246 SO HAL8TED STKEET TEE. — OA 5-725? REpublic 7-8600 REpubHc 7-8601 sitetas, VVorcester, Mass. j J pagerinimai butų naudmgi ir joje, sulaukęs 82 m. amžiaus. DIDELI? PASIRINKIMAS {VAIRIAUSIŲ TELEVIZIJOS APARATT Dabar Lituanistikos institutas kai'P Jie galėtų geriau savo krašto SPALVOTO? TELEVTZIJ05 APARATAI turi 103 tikruosius narius ir 5 na- vandenis sunaudoti. . rius — talkininkus. Institute yra Urugvajuje jis buvo pagrobtas DAŽAU devyni skyriai. Chicagoje ir apy- marksistų teroristų tupamarų ir LANGUS BEI GARAŽUS 15 LAUKO linkėse gyvena 23 L. I. nariai. Se- net 208 dienas išlaikytas rūšyse, kantis, jau penktasis Instituto su- net uždarytas į vielų narvą, ne Nebrangiai Cosmos Parcels Expres$ Corp. važiavimas įvyks CIevelande matydamas saulės, nežinodamas, 436-7041 Licensed by VNESHPOSYLTORG E U D E I K I S 1975 m. gegužės 16-18 dieno- kada diena, kada naktis, nuolat mis. būdamas pavojuje būti nužudy Gerai pažįstama firma, kuri, per daugeli metų skabiai ir OOVYDAS P. GAIDAS — GERALOAS F. 0AIMID i tiksliai patarnauja savo skaitlingą klijentorą* siunčiant PIRMOJI NEPRIKLAUSOMOS tas. Slėptuvėje du kartu slapta Laidotuvių Direktoriai LIETUVOS DAINŲ ŠVENTĖ buvo aplankę jį raudonieji užsie DOVANAS-SIUNTIMUS Į LIETUVĄ, LATVIJĄ, TRYS MODERNIOS KOPLYČIOS nio laikraštininkai ir padarė pa- Sį mėnesį sueina 50 m. kai bu-. . Jis buvo laikomas ESTONIJĄ, UKRAINU4 ir 1.1. 4330 South Californnia Avenua vo surengta pirmoji Dainų šventė _a '"-"' ~""s" tu amar a buvo nepriklausomoje Lietuvoje. Ją ™^> £* ? 1 ! ""f" GAVĖJAS NIEKO NEMOKA. Telefonai: LA 3-0440 ii LA 3-9852 surengė specialus komp. J. 2ilevi- * aPie keUnrfl° ^^^ V*^ TŪKSTANČIAI KLIJENTŲ PATENKINTI tų brangenybių — aukso apyran MARQUETTE PHOTO 4605-07 South Hermltaga Avenue .-• čiaus iniciatyva susidaręs komi VISI STCNTINIAI APDRAUSTL kių, žiedų ir kitų. Telefonas YArds 7-1741 tetas. |vyko Kaune 1924 m. rugp. SUPPLY GARANTUOTAS SKUBUS IR TIKSIMUS PRISTATYMAS. 23 - 25 d., žemės ūkio parodos Jt saugojo pakaitomis vyrai ir REIKMENYS FOTOGRAFAMS n ..gabras.. apsi . IR MĖGĖJAMS Visuose mūsų skyriuose rasite dideli kiekį įvairių aukštos metu. Dalyvavo 80 choru su 3500 ^-n^oierjf -teroristai kokybes prekių prieinamomis kainntnis. •-•.-• -- dengę 'maišais su skylutėmis a- dainininku. Klausėsi 50,000 mi Daug sutaupysite pirkdami čia nia. Atlieta 36 dainos, 17-kos Jcrms ir burnai — vis slėpdami įvairių firmų foto aparatus bei COSMOS PARCELS EXPRESS CORP. kompozitorių. savo veidus, kad niekada negalė jų reikmenis. Pasinaudokite pa afflliated wtth PODAROGIFTS. INC. tų jų atpažinti. Vienu metu į tą togiu planu atidedant pasirink -. Gaira. kad dabar, išeivijoje ma priima aiaakynrni dovano pažymėjimam*. antoEaobfliama, Sal- PETKUS pačią slėptuvę buvo atgabentas ir tas reikmenis ypatingai progai. '. žėjant lietuviškiems chorams, šito Pilnai užbaigtų foto nuotraukų dytavams televizija aparatams, radije traaslstorlama, magne* Tupamarų pagrobtasis Brazilijos MARQUETTE FUNERAL HOME i kia auksinė sukaktis nepaminima aptarnavimas. Atidarą pirmad tofonams (tapė reeorden) ir daag kitiems dalykam*, taip p»t nauja dainų švente. konsulas Aloyzas Dias Gomide. ir ketvirtad. vakarais iki 9 vai BUTAMS savo £mm&m ir draagams gyvenaniiems Lietuvoje — TĖVAS IR ŠONUS — Jis po kai kurio laiko buvo iš ir Sovietų Sąjungoje KALBININKAS, KULTŪRI leistas už tupamarų išreikalautus 3314 West63rd Street Informacijų ir nemokamų katalogų prasykit muaų vyriausioje TRYS MODEBNUKOS KOPLYČIOJ NINKAS A KURŠAITIS vaduotpinigius. įstaigoje ir visuose mūsų skyriuose. TeL PBospect 6-8998 2533 West 71 si St. -Telet. Gfiovehill 6-2345-4 Šiemet sueina 30 metų, kai mi Amerikietį dr. Fly teroristų tu- Chicago, Illinois, 60629 COSMOS PARCELS EXPRESS CORP. rė daug lietuviu kultūrai misi-! nelaisvėje,* pergyvenant 1410 S. 50th Ave., Cicerą T0wahali 3-2108-09 pamaru 488 MADIS0M AVEHUE AIKATfi AUTOMOBILIAMS STATYTI (tarp 51 Ir 52 g-vie) Floor 2lst " «•** •».&&•"*•• •-ssr""- NEW YORK, N. Y. 10022 Tel.: (212) 758 1150/• SIANCARD FHDERM LAIDOTUVIŲ DIREKTORIAI SKYRIAI: Lletnvią Laidotu\1u Direktorių Asociacijos Nariai RN^NCIAL FRIBsID NEW YORK, N. Y. 10003, 43 Second Avenue TeL: AL 4-54566 NEW YORK. N. Y. 1M11, 135 W. 14th Street CH 3-2S83 SO. BOSTON, Mass. 02127, 389 We* Broadway , 268-0068 ANTANAS M. PHILLIPS TL 6-2674 BLFFALO. N. Y 14208. 332 FUlmore A%-enue 8S07 8. LITCANICA AVE. TeL YArds 7-S401 OF THE BMV1ILY CHICAGO, V.l £0622, 2222 West CMcago Avenue BR 8-6966 CHICAGO, UI. R0«2t. 2501 West 69 St WA 5-2737 CLEVTL.\.VD Ohio 44134. 5879 State Ro«d 884-1738 STEPONAS C. LAGK (LACKAVYICZ) IR SŪN0S T CEITIFICATE ACCOUNTS* CEITIFICATt ACCOUNTS" TORI W\^v Tirt. ifiSOS. !^1T B^imeke Rd. TeL 432-5402 2S14 W. 28rd PLACE TeL VTncnia 7-6672 JI.000 O Man 4 Y«r M*t«>i(y 0 S5.0OO O M 1 tfhM^JJ Nr. VXt (33) *- put 6 DRAUGAS - MOKSLAS. MENAS, LITERATŪRA fcafetadienis, 1974 m, rugpiučlo metu 17 & Lehiste. *With a preface by The Rt. Hon. John G. Diefenbaker. Clarke, Invin and Company Li Lietuvos okupacines mited. Toronto — Vancouver — 1972. Tai žymaus estų romanisto ir poeto autobiografinio pobūdžio priespaudos dokumentacija j romanas, vaizduojantis rusų oku- I pacijos pradžią, karui baigiantis i Estijoje, vienos estų šeimos išgy- JUOZAS PRUNSKIS ! venimus bei jos pabėgimą Į laisvėn Romanas išleistas stam Lietuvos Katalikų Bažnyčios baus formato knyga, 428 psl.. Kronika. Pogrindžio leidinys. LIETUVOS kaina 9 dol. 50 centų. Nr. 1, 2, 3, 4, 5, b, 7; 1972 Arved Viirlaid (gim 1922 m- — 1973 m. išleido LKReligi- j Estijoje) šiuo metu gyvena To- nės šalpos rėmėjai, 6825 S Tai- į ' ronte, Kanadoje, ir išeivijos estų man Avenue, Chicagojll 60629.'. į literatūroje yra išskirtinis pasa Finansavo prelatas Juozas A. Ka- Į kojimo ir stiliaus meistras.Čia mi- ralius. Viršelis ir iliustracijos i į nimas jo romanas jau yra išvers- Pauliaus Jurkaus. Spaudė My į tas į visą eilę svetimų kalbų, ku- kolo Morkūno spaustuvė Chica- i į riu spaudoje susilaukė labai pa- goję 1974 m. Tiražas 5000 egz. I lankaus vertinimo, lyginant jį Leidinys 336 psl., kaina minkš- I i su Steinbecko, Hemingvvay, Re- tais viršeliais 2.50 dol., kietais i Į marque ir kitų didžiųjų knygo- — 3.50 dol.; gaunamas^ Drau- į I miv ~* • KRIVŪLĖ, 1974 m. liepos Klounai mėgina pralinksminti miegančią Ariadna. jmėn., Nr. 2 (13). Leidžia Vaka- Visoje koloiuahnėje Sovie į rų Europos Lietuvių Sielovada. tų imperijoje nė vienas kraštas: Redaguoja kum P. Celiešius, gal neparodo tiek ryžto, gmda- • 8939 Bad VVoerishofen, Kirchen- Teatriniai laiškai iš Europos (5) mas pagrindiniausias žmogaus! str. 5., W. Germany. Sis žurna teises prieš brutaliosios diktarū- las išeina tris kartus metuose: ras priespaudą, kaip lietuviai. Pa- ! kovo, liepos ir spalio mėnesiais. skuūniu laikotarpiu itin stiprus Čia minimas numeris yra 48 psl., balsas iš pavergtos tėvynės sklin gausiai iliustruotas, spausdintas Klounai ir muzika Muencheno da "Lietuvos Katalikų Bažnyčios saleziečių spaustuvėje, Romoje. Kronikos" lapais. Juos pogrin Duodama Popiežiaus Šventųjų dyje leisti reikia daug didesnio Metų paskelbimo bula, atgailos ryžto, drąsos ir rizikos, negu sakramento naujos taisyklės, ra mėnesienoje tai parodė knygnešiai. Caro šoma apie Vakarų Europos Lie priespaudoje dar vis buvo šiokia tuvių Sielovados suvažiavimą, ALGIRDAS LANDSBERGIS tokia teisinė santvarka, o dabar apie lietuvių jaunimo suvažiavi- tinėje okupacijoje žmogaus liki mue, nepagailėta ir nuotraukomis mas pareina nuo partiečio tirono išpuoštos kronikos. Iš Venecijos į Muencheną, tik. Muenchene teatriniam kėliau- niu. Kaip mite, ji pakyla su juo šuolis per Alpes. Skrendame ar- j tojui netenka ilgai graužtis dėl į dausas, nežinodama, kad jos sauvalios, nesiskaitant su jo • ŠALTINIS. 1974 m. birže kiomis žmoniškumo taisyklėmis. lekino pėdsakais. (Gal tas dei- j išlieto Milano pieno. Tai teatri- ateityje ne mirtis, bet meilė. lio mėn. Nr. 3. Tikybinės ir tau manto pavidalo baltas lopas ant! nis miestas, kurio gyventojai ne Reikia karštai (pasveikinti Liet. tinės minties žurnalas. Išeina kas Operos premjera įvyko 1912 *.- ,. kalno viršūnės —'jo pamesta I tik mėgsta linksmintis spalinės Kat. religinės šaipos rėmėjų są t 1-— antras mėnuo. Leidžia 9r. Kazi drabužio skiautė). Dabar tikrai jį j šventės palapinėse, bet ir teat metais, bet savo tema ir jos trak jūdį, dabar išleidusį net septynis Cia aptariamo leidinio viršelis, pieštas Pauliaus Jurkaus miero sąjunga ir marijonai. Re tavimu ji jau priklauso moder pasivysime! rus lanko iš įpratimo. Miesto tė to pogrindžio kronikos numerius daguoja S. Matulis, MIC. Admi vai teatrui ypač dosnūs, daug niajam teatrui. Jos centre nebe atskiru leidiniu: "Lietuvos kata nistruoja J. Dubickas. Prenume Bet Muenchene, po Italijos dosnesni kaip Italijoje, kur daug pačios Ariadnos istorija, bet me likų Bažnyčios kronika". kronikos numeris pradedamas Įaail. P. Jurkaus iliustracijomis,is- rata metams 1 sv. 50 p. arba 4 apytuščiame ir ramutėliame talento ir maža pinigo. Žiūrovui no ir gyvenimo santykis. Kaip ir Pagrindindai turinio bruo-i pildytomis tautiniais, religi- Nauji doleriai. Redakcijos ir adminis prieš pasaulinių futbolo pirmeny nepaprastas gausus pasirinkimas, daugelyje modernių dramų, me žai periodiką skaitantiems jau nio liaudies meno motyvais, tracijos adresas: 16 Hound Rd., bių audrą, sužinome, kad Mila- nuo bulvarinių komedijėlių iki no kūrinys svarsto save, savąjį bus žinomi. Bet čia viename rin- j Tarp pat ir viršelis. Leidinio VVest Bridgford. Nottingham niškis Teatro Piccolo ką tik iš klasikų bei naujausių pasaulinių vyksmą. Strauss'o muzika šiai kinyje turime tą stambiąją lieni-įįžangoje išvedama paralelė su leidiniai jNG2 6AH. Engiand. Žurnale vyko. Forza dėl Destino! (Exple- dramos veikalu. operai dažnai lyginta su Mozar- vių tautos niartiriologiją. Eilėj; ankstybesniais panašios rū- atsispindi ne vien Anglijos, bet tives deieted). Telieka paimt Mi I to. Ir tikrai, ji pasiekia nežemiš leidinių buvo nušviesta mūsų.sies. nors ne tokio žanro ir gal ir kitų Europos kraštų lietuviš lano laikraštį ir skaityt apie nau Bombų sugriautame ir po karo ko vaiskumo. Bet čia ir yra jos • LOS BALTICOS 0LV1DA- nelaimingųjų Sibiro tremtinių ne tokio gilaus raiškumo, leidi- kasis religini;, bei kultūrinis gy ją Piccolo režisieriaus Griorgio atstatytame valstybiniame teat pavojus. Jos besiklausydamas, vis DOS, Joseph Ehret, Buenos Ai kruvinos kančios, o čia nors iš Indais. Pabrėžiama, kad "kroni- vastingumas. Strehler'io pastatymą, Čechovo re pakyla uždanga virš Richar tiek negali nepastebėti, kad Ba res, 1974 m. Ispaniškas vertimas į dalies suregistruojami pergyve-įkos laikotarpis organiškai išplau- • KULTŪROS ŽIDLNIO DE- "Vyšnių sodą". Jisai sakosi nu do Strauss'o — Hugo von Hof- chą dainuojantis tenoras dėvi nimai, kuriuos turėjo ir turi pa-kė iš partizanų laikotarpio ir ji 8 ketvirto vokiško leidimo iš- DIKACIJ^ a74 vasario taręs Čechovą — klasiką ne "fo- mannstahl'io Ariadne auf Naxos gorsetą, kad Comedia delFAr- kelti lietuviai tėvynėje, kai ten pratęsė", išryškinama, kad lemo Bazelyje, Sveicanjoje, Izan-; niustruota Brooklvno Kultūros tografuot" bet "interpretuoti (Ariadnos Nakscs saloje). Tur te juokdariai visgi nėra tikrieji klasta ir jėga įsigalėjo okupantas,\ "LKB Kronika yra tautinės ga — Zefenno Juknevičiaus, Lie-L,,.,. . T^. .. „•- Scenovaizdžio esminė dalis buvu tuolio rūmuose ruošiamasi pa arlekinai ir kolombinos, o ribo pats barbariškiausias, kokį rikį bei religines gyvybės bei jos r" M . . . n * m IZidimo, pastatyto tėvų prancis- si balta kupolą, kurioje, kaip ek statyti jauno kompozitoriaus tra tų vaidybinių sugebėjimų ope tuvos Išlaisvinimo Centro Ar-;. . , /. ..j rane, pasirodydavo personažų as- gišką operą, Ariadne auf Naxos. ros dainininkai, nuduodantys ita istorija žino. Besklaidant šk> Į kovos apraiška". Čia juk randa- šventes programa su įvairiais . . , m -j. konų ir aukotojų, atidarymo ir meniai "sodai" — jų vidinių pa Bet kadangi šeimininkas nenori lų komediantus. Ir muzikai įgau leidinio lapus, prabėga pro mū-me taip gyvai perteiktus gilaus Į gentinoj^^ įmiįftilmte pirmininko .p Išleidim^ Amąe į~Xsveikinimais%, , ^„J.Tkomitet ų nuotrau- parėmė prof. Balys Vitkus. Ver- saulių kristalizacijos. Kokia gra savo svečių per daug nuliūdint, nant metafizinio spindesio, ky sų akis įvykiai lyg ekrane, kaip j heroizmo faktus apie turėjusius rikos standartinis išleidimas. Įdė j komis ir skelbimais. Vieno laiko i naujųjų neronų tarimus,; ^ ži režisieriaus išmonė! jisai pasamdo ir Comedia delT- lant į erdves kaip Bachui su kunigas, utor}aus ks tarpio dokumentinis leidinys. Ariadna. operos kūnas — akto kunigus Seškevi- • arte juokdarius jiems pralinks talpos, turi gyventi kieme pala- į kalėjimus, riai, butaforija, scenovaizdis— ir pdnėje, kaip mirštančiam ne- įčių, Zdebskį, Bubnį; pnme.! • LAIŠKAI LIETUVIAMS, Reli minti. (O, likimo galia! Pasivi- solidus, tačiau be ypatingo įkvė leidžiama suilaukti paskutinės '. narna ir Kalantos liepsnų auka. ginės ir tautinės kultūros žurna I jome arlekiną! Pamatysime las, Nr. 7-8, liepa-rugpiųtis. Re Kolombiną!) Dar blogiau, kom pimo ar išradingumo pastaty religinės paguodos, kaip griau- Šis leidinys turėtų būti kiekvie- mas lieka prirakinti prie žemės. nami antkapiai ir jų plytos pa- į nuose lietuvio namuose šalia daktorius kun. Juozas Vaišnys. pozitoriaus panikai, šeimininkas cio Kuprio konkursą laimėjęs ra nutaria tragiškąją operą ir kome- naudojamos tvartų statybai, kaip : Naujojo Testamento, nes čia įtampą pergyvendamas tardomos mūsų kankinamos tautos testa- šinys apie išeivijos išlikimo prie I dijantų trupę rodyti vienu laiku. Vietinius klounus randu kita motinos miršta ištiktos širdies įmentas. Tėvai turėtų savo pa- mones, Antano L. Rubsio "Die Tesusitvarko aktoriai kaip jie no me, netikėtame spektaklyje. vo Žodis ir Senasis Testamentas*" ri. Ir taip, po rečitatyvinės įžan "Kammerspiele" teatre statoma smūgio, kaip vaikai verčiami auguolius paprasvti garsiai visai kalbėti prieš savo švenčiausius i šeimai ištraukas paskaityti. Jau- laipsnio tęsinys. Br. Knštana- gos, prasideda tikrosios operos il- \eil Simorio, beveik vienintelio kalbėti VI I gas veiksmas. Savo --^ro Teze- dabartinio Broadvvayaus links įsitikinimus ir išdavinėti tuos, nimo organizacijų veikloje ši kro- &us duoda aštuonioliktą sicy- nika turėtų būti nagrinė- i ril* Nepriklausomos Lietuvos jė- I jaus pamesta, Ariadna nyksta iš mų ir gerai amatininkiškai su kuriuos jie gerbia, kaip mėto skausmo tuščioje saloje Ją guo- narstytų pjesių kepėjo komedija mi iš darbo už tikybinius veiks jama. Reikia nulenkti galvą ™W istorijos ir P. Kleinotas apie Į džia ir liūliuoja nimfos, o ko- "The Sunshine Boys", vokiška mus, kaip už kryžiaus pastatymą prieš didįjį mūsų mecenatą prel. Kristaus karius Kauno Jėzuitų medijantai stengiasi pralinks me vertime pavirtusi į "Sonny uždaromi į psictiatrinę ligoninę, J. A. Karalių, kuris ir šį leidi- gimnazijoje. Danguolė Sadūnai- tė duoda pluoštą eilėraščių, J. minti. Bet ji tegalvoja apie mirtį. Boys". Pati komedija paviršuti kaip nuo vaikų krūtinių nuplė- nį finansavo, padarydamas jį Ir kai saloje pasirodo gražuolis šiami kryželiai, kaip už padėtas labai prieinamą. Jokia tokio Prunskis — pasikalbėjimą su niška, bet du veteranai aktoriai, • Lojolos universiteto kancleriu. A. dievaitis Bachas, ji palaiko jį se Heinz Ruehmann ir Paul Ver prie Vytauto D. paminklo gėles stambumo knyga taip pigiai ne Verhoeven — "Sonny Boys' niai lauktuoju mirties pasiunti- studentai metami iš aukštųjų kainuoja. Paškus baigia psichologinę stu hoeven, ją paverčia vaidybiniu mokyklų.... Leidinio redagavimo rū- diją apie sekso sumitinimą. Kny perliuku. Tekstas nebesvarbu — Vargu ar dar yra koks nusikal- pešti n gumą parodo prieš kiek- gų skyriuje Eglė Juodvalkytė ga du meistrai atiduoda publikai sa timas prieš žmogaus teises, kurio vieno kronikos numerio pradžią na neatsakingai aptaria J. Šva- ve, savo per puse šimtmečio prak okupantai nebūtų padarę. Ir šia-1 duodamas to numerio turinys, o baitės-Gylienės poezijos knygą tikos sukauptą ir išdailintą su "Septvn7 i saulės patekėjimai", ] me leidiny taip gausiai viskas su- knygos gale sudaryta alfabetine .į,- T. . A . OIA~ gebėjimą. Kaip du virtuozai e taip sau sumi--rodv.de asmenų ir vietų, Jcur ... 1,-c ~u. r„ cr^-^r- smuikininkai, jie arčiau priartina ! £j n„A*; A«+~C ' i • •• JM .•!••• Westo6 St.,Chicago, III., 60636. vaidybą prie muzikos negu ope neta, o paduodami vardai, oatos, persekiojimas del tikėjimo ir i ° ros dainininkai. pažymimos vietos. Viskas tiksliai Į pasipriešinimas labiausiai pa- Į • DESECRATED SHRINES. ir smulkmeningai. Tai doku- sireiškia. Paruoštas ir pavadi- Chronicle of the Catholic Muencheno naktyje mėnulio mentinis leidinys, kurį reikia i nimų santrupų žodynėlis bei Church in Lithuania. Nr. 7 Iš- pilnatis primerts išbalusį klouno leista gerai įsiskaityti. B jo jaunimas j smulkus viso leidinio turinys. Lietinių Kunigi Vienybės. veidą-kaukę, jam stebint Ariad ir studentai gali rasinius ir stu-! Leidiniui parinktas ryškus šrif- 64-14 56th Roąd. Maspeth, N. Y. dijas rašyti, ką pergyvena jų tas, kad malonu, nors graudu,,l ^^- Tai ''Lietuvos Kataliku na, kylančią į dangų. Taip, ko bendraamžiai okupuotoje tėvynė- kaityti. Bažnyčios Kronikos" 7 numerio medijos paskirtis likti žemėje, je. Tai Lietuvos kankinių Skinant šiam leidiniui platės- leidinys anglų kalba su Lietuvos nepamiršti žemiškų ribų. Juk registracija, tai vaizdus mūsų nius kelius į pasaulį, būtų gerai, žemėlapiu teksto pirmam pus- graiku dievas Komus. davęs var 1 tautos kryžiaus kelių su kruvinais: kad pažįstami jį dovanomis pa- MHTJ įžanga apie "kronikos dą komedijai, rūpinosi vaisingu pėdsakais atskleidimas išeivijos1 siųstų savo artimiesiems į Europą, medžiagą. Leidinys naudotinas mu ir pusiausvyra visuose daik lietuviams, visam pasauliui h* vi-j Australiją, į Pietų Ameriką ir įvairiomis progomis, santykiau- siems laikams — ilgiems dešimt- Į visur, kur tik yra mokančių lie- )'ant ™ angliškai kalbančia vi- tuose. Rytoj eilė tragedijos mū mečiams ir šimtmečiams. Į tuviškai skaityti. Girdėti, kad suomene. zai — Muencheno Residenz te Pažymėtina, kad knyga labai j jau ruošiamos laidos ir kitomis • Arved Viirlaid, GRAVES atro repertuare Goethe's "Faus- rūpestingai išleista. Korektūros kalbomis, ir tai labai sveikinti- Į VVITHOUT CROSSES. Trans- Mui.-.chmp Valstybinu teatras ld43 m. Siauri ten atstatytas Mueocheoo Valstybinis teatras. i tas". kkidų beveik nėra. Kiekvienas nas, pasiryžimai. ' iated f rom the Estoniaa by Iise