nrP^HaP Šiame numery MIRUSIŲJŲ ŽODŽIAI IŠNEŠĖ Egzilinis lietuvių literatūros kelias. Aloyzo Barono linksmi IR APGYNĖ TAUTA eilėraščiai. Pašiurpęs Liudo Dovydėno lau knyga - lietuvio žirgas ir kalavijas velnias. JUOZAS KRALIKAUSKAS Padavimų katalogas ir E. Volterio bibliografija. žodžius: nieko ilgiau išliekamo šaly. Julius Janonis irgi. Vaižgan- 1973 metų Lietuvių rašytojų drau­ — tik savo žodžius. j tas "Pragiedrulių" pirmąją kny- Lietuvos okupacines priespaudos gijos premijos laureato Juozo Krali- | gą (Gondingos kraštą) irgi sveti - kausko žodis, tartas š. m. liepos 28 d. Betgi Mirusiųių žodžiai, arba\ moj. Eilę metų svetur ir Simanas dokumentacija. Kennebunkporte, Maine, mecenato Mirusiųjų knyga, buvo pagrindas į Daukantas, Jonas Basanavičius, Lietuvių fondo tūkstantines įteikimo Egipto kultūros. Mozės penkios j Adomas Jakštas, Ksaveras Vana- Klounai ir muzika Muencheno iškilmėje knygos apgynė žvdų tautą ilgiau į gelis. Jonas Mačys-Kėkštas, Pet- mėnesienoje. negu per tris tūkstančius metų. ras Arminas-Trupinėlis, Antanas , Ilijada ir Odisėja iškėlė graikus Vienuolis, Jonas Maironis-Mačiu­ Jaugi pusė tūkstančio metų, žmonijos istorijon, galybėn ir lis, Balys Sruoga, Jurgis Baltru­ kai lietuviškas žodis savotiškam šlovėn. Kinijos senosios kultūros šaitis, Kazys Boruta, Seirijų Juo­ egzily pačioj Lietuvoj. Jo nėra pagrindas — Konfucijaus žo­ zas... Lietuvių literatūros didelė Lietuvos Metrikoj, .Lietuvos Sta­ džiai, jo mokinių surinkti į Ana- dalis yra egzilinė. Jos pats bran­ tutuose ir Lietuvos metraščiuose. lektos (arba Pasikalbėjimai). In­ duolys egzilinis. Lietuvių kalba buvo ištremta iš dijos kultūros pagrindas — Ve­ teismų ir seimų, iš dvarų ir net dos bei Manu reisiniai nuostatai. Daugelio lietuvių rašytojų Ūki­ Kertinė parašte bažnyčių. Ji paniekinamai ir Islamo ("Pasidavimo Dievo va­ mas — Martyno Mažvydo egzi­ smerkiamai pravardžiuota — liai") galybė — iš Mahometo linis. Vincas Krėvė — visų di­ "poganska movva". Buvo gi laik­ žodžių, kuriuos jo mokiniai su­ džiausias lfetuvių rašytojas — metis, kada spausdintas lietuvio rašė knygon, v„*rdu Koranas. daugel metų pragyveno svetur. BRANGIAUSIA DOVANA JUMS žodis laikyta Lietuvoje didžiu nu­ Didysis klasikas ir numirė toli sikaltimu. Už jį lietuviai buvo Knn. Leonardo Andriekaas, LRD pirmininko, Įžanginis žodis, Mirusiųjų žodžiai šviesina ir nuo Lietuvos. O taigi ir Jonas žiauriai kankinami, pūdomi ka­ sąmonina, ugdo tautos dinami­ Aistis, Pulgis Andriušis, Juze Au­ įteikiant Lietuviu rašytojų draugijos 1973 m. premiją Juozui lėjimuose arba numarinami Si­ ką, žadina ryžtą. Rodo ne tik pa­ gusta itytė-Vaičiūnienė, Benys bire Pačiame Vilniuje persekio­ Kralikauskui Kennebunkporte liepos 28 d. vojų, bet ir išsigelbėjimo būdą Babrauskas, Stasius Būdavas, Je­ tas ir ujamas dargi net 20 am­ bei priemones. Įtempia, ruošia ronimas Ignatonis, Kleopas Jur- žiuje. Mums niekados nevalia už­ Šį vakarą mes esame labai žy-, tuvių pranciškonų centras, iš gynimuisi. Tokie ir vyskupo Mo­ i gelionis, Julius Kaupas, Faustas maus kultūrinio įvykio liudinin-j kurios kultūrinės bangos sklinda miršti, kaip brangiai sumokėjo tiejaus Valančiaus žodžiai: lietu- j Kirša, Juozas Kruminas, Stasys kai. Mes liudijame čia Lietuvių | po visą tremtį. Čia atgimė kul- protėviai už lietuvišką žodį. viai, neskaitykite graždankos, j Laucius Pranas Lembertas, Sta- rašytojų draugijos 1000 dol. pre- tūros žurnalas "Aidai", įžengęs skaitykite Prūsuose leidžiamus Į svs LesjcaitiSj Algimantas Mackus, mijos įteikimą Juozui Kralikaus-! jau į 25-sius metus Amerikoje; Nuo pat pirmykščių laikų kar­ raštus. O kunigams: " ... pakeliu į Henrikas Radauskas, Antanas Rū- kui už jo romaną "Tautvilą' čia yra įtakingojo savaitraščio ta perdavė kartai žodžius. Gene­ balsą į jus, kunigai, mano drau- jcas> jurgi& Savickis, Ignas Šei- Premijos mecenatas yra Lietuvių "Darbininko" atrama; čia 14 me­ racija po generacijos paliko tik­ gai, kovotojai... Tenenugąsdina nius, Antanas Škėma, Juozas Ti- fondas. Nuoširdžiausi sveikini­ tų veikė lietuvių berniukų gim­ tai žodžius. Tai maldų, giesmių, jūsų jokie grasinimai, kankini­ ninis, Juozas Tysliava, Simas Ur- I mai nuo mūsų visų laureatui ir nazija; čia gyvena Lietuvių ra­ vestuvių, darbo kasdieniniai žo­ mai, ištrėmimas, pagaliau net ir bonas, Mykolas Vaitkus, Albinas giliausia padėka premijos mece­ šytojų draugijos pirmininkas; čia džiai, o šventi, kaip ugnis ir pati mirtis". Šis didysis žemaitis, Valentinas, Vilius Vydūnas... natui — Lietuvių fondui. pagaliau Jūs iš visų Amerikos bei duona- Be jų nebūtų gyvenimo. genialusis Motiejus Valančius Kanados vietovių suvažiuojate va­ Dainos, patarlės, priežodžiai, ti­ nurodė Prūsus (egzilį), kaip at­ Gauti Lietuvių rašytojų drau­ Jaugi pirmoji knyga — si'etur sarom pasisemti fizinės ir dvasi­ kėjimai, papročiai, padavimai, ramą epochinei žodžio kovai. gijos premiją reiškia aukščiausią išleistoji — buvo skirta Lietuvai. nės atgaivos. sakmės, mirusiųjų minėjimai, už­ Ten jis ir savo raštus išspausdi­ literatūrinį pagerbimą. Ši premi­ Tai liudija mūsų raštijos pradi­ kalbėjimai, pasakos... Tai tauto- no. Taigi vėl Prūsuose, kaip prieš ninko dedikacija: DIDŽL\JAI ja yra tarp visų kitų premijų skais­ Ši kultūrinė iškilmė vra mū- sakos bei mitologijos lobynas, tris Šimtus metų Martynas Maž­ LIETUVOS KUNIGAIKŠTYS­ čiausia žvaigždė. Tai laisvosios sų. brangiausia dovana Jums, ku- j ^j^ _ Jiktai žodžius netgi reU vydas, irgi didis žemaitis. O tai TEI. TĖVYNEI DID2IŲ VAL­ Lietuvos laikų valstybinės premi­ rie mylite Lietuvą, jos raštą, dai gijų kūrėjai ir pranašai, net pa­ kas gi buvo knygnešiai, kaimo DOVŲ. GARSINGĄJA! LIETU­ jos tąsa. Ji būdavo įteikiama Va­ ną ir šį Atlanto krantą. Neabejo­ tys didieji pasaulio išminčiai ir daraktoriai ir mokykla prie rate- VAI. Tokia tat gili Martyno Maž- sario 16-tos išvakarėse teatro rū­ ju, jog po daugelio metų malo­ poetai. Mirusieji palieka tiktai lio (arba vargo mokykla), jeigu I ^.^a mei]ė ir ištikimybė šaliai muose, dalyvaujant ministe- niai prisiminsite, kad Kenne­ I ne egzilai pačioje tėvynėje? Lie- j ^^^ ^ riams, švietimo departamentų di­ k Po bunkporte dalyvavote tremties i tuviškas žodis simbolizuoja ue- rektoriams ir rinktinei šviesuo­ tų metų čionykščiame egzilyje žymiausioje kultūrinėje iškilmėje, ' tuvio kovą ur gyvybę ir laisvę, menei. ir tasai prisiminimas skatins Jus Lietuva: "Mano vaikeliai, keliau­ už tiesą ir teisę būti žmogumi kiekviena knyga rašoma irgi su Šį vakarą toji iškilni literatū­ nepavargti kovoje už savo tautos dami po svetimas žemes, nepa­ Jis vienija lietuvius tauton. Jis ta istorine dedikacija. Visi čia mi­ rinė premija įteikiama toli nuo kultūrą. Tiesa, šioje salėje nėra ilskite ir neužgesinkite širdyse jungia grandinėn mūsų istorijos rusieji mūsų rašytojai paliko šią ministerių, departamentų direk­ Lietuvos, Atlanto pakrašty, pran­ meilės grožiniam raštui! Mylėki­ šimtmečius. dedikaciją ant savo knygų ir vie­ torių, didžiųjų nepriklausomybės ciškonų vasarvietėje. Kai kas gali te savo rašytojų knygą, kaip sa­ nintelio gyvenimo. Ta pati dedi­ klausti,kodėl tokia garbė šiai vie­ veteranų... Bet esate Jūs, plataus vo pačių sielą, nes joje amžiais L^bai mįslinga ir simboliška: kacija ir arti šimto gyvųjų rašy­ tai? Dalinai todėl, kad ši nuo­ Amerikos kontinento pakeleiviai, plazdės mano ir Jūsų gyvybes lietuvių pats pirmasis spausdin­ šali, didžio grožio vieta yra lie­ kuriems šį vakarą byloja motina pulsas/' tas žodis — ezzilinis. Pirmoji lie­ tojų: kiekvienos knygos ir vienin­ tuviška knyga 1547 metais at­ telio trumpo gyvenimo. spausta ne Lietuvoje, /au pati mūsų raštijos pradžia — svetur. Taigi permanykim: kaip buvo Ši pirmosios knygos dalia per ke- I ilgoj praeity, taip bus ir ateity. turis Šimtmečius pasitiko daugelį: Lietuvį išgelbėti ir apginti galės lietuviškų knygų bei spaudinių. "Aušra", "Varpas", Vinco Kudir- j tik lietuviškas žodis. Ne Vakarai kos raštai, Maironio "Pavasario] ir ne Rytai, ne "broliškos" tau­ balsai" ir "Tarp skausmų į garbę" tos — tik lietuvių kalba. Ji svar­ — egziliniai. Mūsų tautos him­ besnė ir už žemę: lietuvis dar gali nas atspausta* irgi svetur (Tau­ bi.ti lietuviu ir be savo žemės, tiška giesmė Varpo \: . 6). "Algi­ r bet jis nebegali išlikti lietuviu be mantą" — pirmąjį lietuvių isto­ rinį romaną, — Vincas Pietaris savo laibos. Dėl to gi Vaižgan­ parašė, gv\eniiamas toli nuo gim­ tas mišrias jungtuves (bei šei­ tosios šalies. Svetur ir Andrius mas) pavadino lietuvių tautos Vištelis sukūrė "Regėjimą": "Op! vėžiu. Lietuvių tautos ilgaamžiš­ op! Kas ten? Nemunėli! Ar tu ma­ Detalė i* Kryžiaus kelių Kennebunkporte, Maine. Architektas J. Mulokas, kumas /j/gus kalbos ilgaamžišku­ ne šauki?" Svetur sukurtos Pra-i skulptorius V. Kasuba. Nuotr. V. Maželio fferaklinis gobelenas su Lietuvos Didžiosios K.ininaiksi;įos herbu — Vytimi. išaustas apif 1553 motus Jan van mui. Jaugi antras žiaurus Šimtme- į Tiegen dirbtuvėje, Brius?ly, Belgijoje, už.sskvtas l.irt mos Didiiojo kunigaikščio rr i,enk.:>>s karaliaus /Neiman­ no Vaičaičio elegijos, ir gražusis i to Augusto Vavelio piliai, padarytas ,s silnų, šilk., \r -riabro siūlų. Dabar gobelenas priklauso Valstybinei meno eilėraštis "Yra šalis..." Jonas Bi-! tis, kai knyga yra lietuvio žirgas Į koMcciomvtoo Jstaljpu. esančiai Vavelio pily Krokuvoj, Lenkijoj. (I£ Br Kviklio archyvo) liūnas rašė ir numirė sveumoj ir kalavijas. Nr. 192 (33) -??; p*L 2 Šeštadienis, 1974 m. rugpiūčio mėn. 17 d. nas Skudzinskas, kuris, visiems jos atgaivos bei grožio. Solistė sa­ Septyni šimtmečiai Tomui ii tomizmui (5) atsistojus ir džiaugsmingai plo­ vo lakštingališku balsu be per­ jant, įteikė laureatui 1000 dol. traukos išdainavo