Ugnė Marija Andrijauskaitė AUŠRININKŲ ORGANIZACIJA

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Ugnė Marija Andrijauskaitė AUŠRININKŲ ORGANIZACIJA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Ugnė Marija Andrijauskaitė AUŠRININKŲ ORGANIZACIJA 1910-1938 m. Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa, valstybinis kodas 621V21002 Istorijos studijų kryptis Vadovas: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius______________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta: prof. dr. Ineta Dabašinskienė______________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2013 Turinys Santrauka..............................................................................................................................................1 Summary...............................................................................................................................................2 Įvadas....................................................................................................................................................3 1. Aušrininkų ideologija......................................................................................................................10 1. 1. Organizacijos principų raida..................................................................................................10 1. 2. Aušrininkų politinės ir socialinės nuostatos...........................................................................13 1. 3. Aušrininkų požiūris į „organizuotą religiją“..........................................................................16 1. 4. Sveikata ir kūno kultūra.........................................................................................................17 1. 5. Moterų klausimas...................................................................................................................18 2. Aušrininkų santykiai su kitomis organizacijomis ir partijomis......................................................24 2. 1 Šventoji ir Šviesioji Lietuva: ateitininkai, dvasininkija ir aušrininkai....................................24 2. 2. Bolševikų pastangos skaidyti aušrininkų organizaciją...........................................................29 2. 3. Aušrininkų ryšiai su politinėmis partijomis...........................................................................31 2. 4. Aušrininkai ir socialistinės jaunuomenės „Draugo“ sąjunga.................................................37 3. Aušrininkų spauda, skaitiniai ir biblioteka.....................................................................................39 3. 1. „Aušrinės“ leidimas...............................................................................................................39 3. 2. Kiti aušrininkų leidiniai.........................................................................................................42 3. 3. Aušrininkų knygynas ir skaitiniai..........................................................................................43 4. Aušrininkų organizacijos veikla. ....................................................................................................46 4.1. Tiltai į liaudį: organizacija 1910-1918 m................................................................................46 4. 2. Parlamentinė Lietuva ir aušrininkų organizacija 1918-1926 m. ...........................................50 4. 2. 1. Organizacijos įsitvirtinimas ir veikla Marijampolėje....................................................50 4. 2. 2. Aušrininkų kuopos kituose miestuose...........................................................................53 4. 2. 3. Aušrininkų konferencijos, kongresai ir kiti bendri renginiai.........................................56 4. 3. Organizacija po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo..............................................................62 4. 4. Aušrininkai Universitete 1926-1938 m.: klestėjimas, silpimas ir organizuotos aušrininkų veiklos pabaiga...............................................................................................................................65 Išvados................................................................................................................................................71 Šaltinių sąrašas....................................................................................................................................73 Literatūros sąrašas..............................................................................................................................74 Priedų sąrašas......................................................................................................................................77 Priedas Nr. 1...................................................................................................................................78 Priedas Nr. 2...................................................................................................................................80 Priedas Nr. 3...................................................................................................................................81 Priedas Nr. 4...................................................................................................................................82 Santrauka Šio darbo objektas – pirmoji Lietuvos jaunimo – aušrininkų organizacija. Aušrininkai būrėsi aplink „Aušrinės“ žurnalą, kuriame buvo spausdinama kairiųjų rašytojų ir poetų kūryba, straipsniai visuomenės, politikos, teisės, istorijos, ekonomikos temomis, taip pat pranešimai apie organizacijos veiklą Lietuvos miestuose, miesteliuose ir mokyklose. Darbo chronologinės ribos – 1910-1938 m. - nuo organizacijos įkūrimo iki paskutinės legalios – Vytauto Didžiojo universiteto studentų socialistų aušrininkų draugijos – veiklos pabaigos. Darbe buvo keltas tikslas ištirti aušrininkų organizaciją ir jos istoriją. Tyrimui buvo naudotas aprašomasis-analitinis bei sintezės metodas. Darbą sudaro 4 skyriai, tačiau visą tyrimą galima išskirti į dvi funkcines dalis. Pirmojoje dalyje (1-3 skyriai) išsamiai analizuojama aušrininkų organizacijos ideologija, santykiai su kitomis jaunimo organizacijomis bei politinėmis partijomis, žurnalo „Aušrinė“ leidimas. Antrojoje dalyje (4-ame skyriuje „Aušrininkų veikla“) organizacijos veikimas buvo periodizuotas ir nagrinėta pavienių skyrių, Lietuvos Universiteto Studentų socialistų aušrininkų draugijos bei bendra visos Lietuvos aušrininkų veikla. Atlikus aušrininkų ideologijos tyrimą paaiškėjo, jog organizacija, įsteigta kaip apolitiška švietimo ir jaunimo vienijimo organizacija, nuolatos keitėsi – pakrypo politine, socialistine linkme, palaikė laisvamanybės bei individualizmo idėjas. Apie 1925 m. aušrininkų organizacijoje ėmė ryškėti radikalus socialistų revoliucionierių maksimalistų sparnas, domėtasi anarchizmu. Aušrininkai stengėsi kovoti su dvasininkijos įtaka mokyklose, bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, valstietija, organizuoti mitingus, taip pat šviesti jaunimą, rengti viešas paskaitas. Aušrininkai dėl savo laisvamaniškų idėjų nuo pat įsikūrimo konfliktavo su dvasininkija ir ateitininkų organizacija; dėl marksizmo kritikos bei pasisakymo už laisvąjį socializmą, aušrininkai nesutarė su bolševikais, kurie mėgino suskaidyti aušrininkų organizaciją. Glaudžius santykius aušrininkai palaikė su socialistine jaunimo „Draugo“ sąjunga (vėliau - „Mūsų draugas“). Nors aušrininkai savo veiklos nesiejo nė su viena Lietuvos politine partija, kai kurie aušrininkų organizacijos nariai buvo artimi su įvairiomis eseriškomis partijomis bei organizacijomis. Nuo 1920 m. Lietuvos Universitete veikę su bendra Studentų Socialistų draugija, aušrininkai 1926 m. įsteigė savą Studentų socialistų aušrininkų draugiją. Pasinaudodama universiteto autonomija, draugija universiteto ribose galėjo veikti beveik nevaržoma. Draugija švietė studentus ir kauniečius socialistinėmis, o vėliau ir anarchistinėmis temomis, dirbo su profesinėmis sąjungomis, organizavo šelpiamąją veiklą, rėmė politinius kalinius (tarp jų ir aušrininkus). Dėl pasikartojančių kratų, areštų ir aktyviausių aušrininkų įkalinimo, nuo 1936 m. rudens semestro draugijos veikla nutrūko, užbaigdama aušrininkų veiklą legaliose organizacijose. Organizacija likviduota 1938 m. 1 Aušrininkai organization 1910-1938 Summary The main object of this work is the first Lithuanian youth organization Aušrininkai. Aušrininkai were united by the magazine „Aušrinė“, which published poetry and essays of leftist writers as well as articles on society, politics, law, history and economy. In the magazine there also was published reports on aušrininkai and their activities in different places. This work covers the history of aušrininkai from their foundation in 1910 untill 1938, when the organization was closed. The aim of the work was to examine the organization and its history. The work is divided into 4 chapters, but the whole research can be divided into two functional parts. In the first part (Chapters 1-3) the ideology of aušrininkai and their relations with other youth organizations and political parties were analyzed as well as publishing of their magazine „Aušrinė“. In the second part (Chapter 4) the history of aušrininkai was periodised and the activities of the organization were studied. This research showed that aušrininkai were established as apolitic youth organization which had an aim to unite all the young people. However, during the time aušrininkai changed into political and socialist organization and expressed other ideas like freethinking and individualism. Around 1925, a radical wing of aušrininkai – socialist
Recommended publications
  • Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics
    Advances in Historical Studies, 2015, 4, 146-153 Published Online April 2015 in SciRes. http://www.scirp.org/journal/ahs http://dx.doi.org/10.4236/ahs.2015.42013 Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics Juozas Banionis Lithuanian University of Educational Sciences, Vilnius, Lithuania Email: [email protected] Received 7 January 2015; accepted 24 March 2015; published 7 May 2015 Copyright © 2015 by author and Scientific Research Publishing Inc. This work is licensed under the Creative Commons Attribution International License (CC BY). http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ Abstract Amelija Mažylytė (1900-1972) was the first Lithuanian woman, graduate of The Lithuanian Uni- versity in Department of Mathematics and also philosophy, and a participant of the catholic wo- men movement. She started dissemination of knowledge of the history of mathematics in the Li- thuanian language. The article presents enhanced biography of Amelija Mažylytė and the work of her research interests. Special attention is given to publications about the history of arithmetic, the development of geometry and the universally known specialist of mathematics C. Gauss. Keywords C.F. Gauss, Arithmetic, Calculus, Geometry, History of Didactics, Women’s Movement in Lithuania 1. Introduction In the second decade of the 20th century cultural foundations were actively laid in Lithuania which had been re- built as a modern republic. Considerable attention was devoted to educating the nation by introducing the achie- vements of various civilizations and doing it in the Lithuanian language. Amelija Mažylytė (1900-1972), the first Lithuanian woman graduate in mathematics, was very actively participating in this field.
    [Show full text]
  • Epamatiniai.Pdf
    TRYS PAMATINIAI KLAUSIMAI Pranas Dovydaitis 2014 | Vilnius TURINYS 1 Kuo mes save vadiname ir kodėl 5 2 Ką mes matome aplink save 15 3 Mūsų priedermės, siekiai ir keliai prie jų 35 3 KUO MES 1 SAVE VADINAME IR KODĖL 5 6 Pranas Dovydaitis Mes esame jaunų žmonių kuopelė, tokių kurie paprastai nevisai teisin- gai vadinami moksleiviais. Neilgame savo gyvenimo bėgyje mes kiek tik buvo pajiegų stengėmės pažint apsupantį mus pasaulį, pažinti save, jieškojome atsakymo į spirginančius klausimus, kam mes gyvename, kam gyvena žmonija, iš kur ir kam visas pasaulis. Jieškodami į šiuos klausimus atsakymų musų dienų pasaulėžvalgose, mes išvydome, kad visas šiandieninės žmonijos gyvenimas yra reginys kovos tarp tikėji- mo ir netikėjimo, tarp teizmo ir atėizmo, tarp naturalizmo ir apreiškimo, tarp krikščionybės ir jos priešų. Priešais tikėjimišką, teistišką, krikščio- nišką pasaulėžvalgą visur stovi betikėjiminė, ateistiška, prieškrikščio- niška. Pakliuvę į tokį nuomonių chaosą, mes visomis savo esybės pajiegomis dasigavome prie sekančių tvirtų-tvirčiausių įsitikrinimų, kuriuos čia pat ir išdedame.. Pirmykštis absolutiškas, vienintelis visos esmės pamatas yra gyvasis Dievas. Jis yra pirmykštis vienintelis augščiausių gerybių, tiesos, doros, grožio, teisybės, laimės turinys ir šaltinis, Jis yra ir paskutinis pamatas viso, kas reališka, ir viso, kas ideališka, visokio gyvenimo ir egzistavimo, visokio veiksmo ir laimės „Iš jo, per jį ir jame yra viskas“. Šis Dievas, kaipo paskutinė ir jau nuog niekeno nepriklausanti pasaulio ir Trys pamatiniai klausimai 7 žmonijos priežastis, tik vienas ir težino, kokiu tikslu suteikė šiam pasau- liui egzistavimą, kokį tikslą skyrė atsiekti gyvenančiai pasaulyje žmoni- jai ir pavieniems asmenims. Žmogus ir žmonija, kaipo neturinti savyje savo egzistavimo priežasties, absolutiškai negali žinoti ir sau skirto tikslo, negali žinot prie jo vedančių kelių, negali žinoti savo gyvenimo priedermių.
    [Show full text]
  • Przegląd Humanistyczny 2018/4
    PrzegladHum_4_2018 29/04/19 14:40 Page 1 Ceny „Przeglądu Humanistycznego” w roku 2018: 4 prenumerata roczna (4 numery) – 120,00 zł, prenumerata półroczna (2 numery) – 60,00 zł, 2018 pojedynczy numer – 30,00 zł. PRZEGLĄD Wydanie papierowe z 10% rabatem oraz wersję elektroniczną czasopisma można kupić w księgarni internetowej Wydawnictw Uniwersytetu Warszawskiego www.wuw.pl Prenumeratę „Przeglądu Humanistycznego” prowadzą: PRZEGL HUMANISTYCZNY RUCH S.A., www.prenumerata.ruch.com.pl, e-mail: [email protected], KWARTALNIK • ROK LXII / 2018 • NR 4 (463) tel. 22 693 70 00 lub 801 800 803, KOLPORTER SA, www.dp.kolporter.com.pl/prenumerata, GARMOND PRESS SA, www.garmondpress.pl/prenumerata Ą Subscription orders for all journals published in Poland available through the local D HUMANISTYCZNY press distributors or directly through the Foreign Trade Enterprise: O MITACH ZAŁOŻYCIELSKICH 1918 ROKU W EUROPIE ŚRODKOWEJ I WSCHODNIEJ PISZĄ: ARS POLONA SA, ul. Obrońców 25, 03-933 Warszawa, Poland, B. KALNAČS: The Great War, Independence, www.arspolona.com.pl, tel. 48 22 509 86 00, and Latvian Literature ABE-IPS Sp. z o.o., ul. Grzybowska 37A, 00-855 Warszawa, Poland, www.abe.pl, R.F. BRENNER: The Jews and the Messianic Ethos e-mail: [email protected], tel. 48 22 654 06 75. of the Second Polish Republic. Stanisław Rembek’s Interwar Literary Writings V. ŠEINA: Pernicious City: Mythologization of Kaunas in the Lithuanian Literature of the Interwar Period O. BARTOSIEWICZ: Constructions and Deconstructions of Cultural Identities in Greater Romania. B. Fundoianu and the Self-Colonizing Metaphor J. DOBRY: Formation of a New Literary Identity Within a New State.
    [Show full text]
  • ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1995 M
    ♦ ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. vasario mėn. 18 d. / February 18, 1995 Nr. 34(7) ► 4 nešančios tamsos — dangus pabū­ KALINYS 2503... na gelsvos spalvos, ir jau prade da švisti ryto žara. Kaliniai kas dien buvo varomi kirsti medžių. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Prasidėjus šalčiams, niekas ne­ davė šiltesnio drabužio. Kaliniai Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, ardė senas suplyšusias vatines, iš jų darėsi kojines. ateitininkų kūrėjas Apie sunkias iki paklaikimo dienas Gario koncentracijos sto­ Pranas Dovydaitis (1886-1942) vykloje Vilniaus istorikas pro­ » < Lietuvos nepriklausomybė fesorius Stanislavas Koscialkovs- VYTAUTAS DOVYDAITIS kis parašė dienoraščio užrašų knygą „Reptularz”. Autorius iš po amžinosios Nė mėnesiui nepraėjus nuo rau­ jo įkurtų žurnalų leidimą — tesu- lagerio buvo paleistas 1942 metų donosios armijos invazijos į Lie­ spėjo išleisti jungtinį Kosmos 7-12 sausio mėnesį. Jo knyga buvo iš­ ginties ženklu tuvą 1940 metais, prieš pačius numerį. leista Londone. Joje daugelyje „liaudies seimo” rinkimus, liepos Lietuvos vyriausybė, įvertinda­ vietų minimas ir profesorius Pra­ Nuo Mindaugo prasidėjo ir il­ Aktu Lietuvos valstybės nepri­ 11-12 naktį nuvilnijo žymesnių ma tėvo nuopelnus mūsų tautai, nas Dovydaitis. Kai ką cituoju iš lietuvių inteligentų areštų ban­ jam, kaip 1918 m. vasario 16 d. gus amžius gyvuoja Europoje ' klausomybė dar kartą buvo at- ! šio leidinio. ga. Buvo suimti ir įkalinti profe Lietuvos nepriklausomybės akto Lietuvos valstybė. Ant Min­ statyta. Kovo 11 Akte ypač pa­ „...Šaltis, alkis, nešvara, iškan šoriui Pranui Dovydaičiui itin ar signatarui ir buvusiam ministrų daugo Lietuvos karalystės pa­ brėžta, kad Vasario 16 Aktas ir kinimas, ligos. Kai žemė buvo timi žmonės — Leonas Bistras. kabineto pirmininkui, paskyrė smarkiai įšalusi, kurdavom lau­ matų išaugo, buvo apginta ir 1920 m.
    [Show full text]
  • Jubiliejiniai Gyvosios Dvasios Metai TURINYS NR
    Jubiliejiniai Gyvosios dvasios metai TURINYS NR. 21 Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų (1987 m. Gavėnia)...........................................................................................931 Krikšto jubiliejaus malda.......................................................................................933 Vysk. Antanas Vaičius. Kalėdinis laiškas.......................................................................934 IŠ BAŽNYČIŲ ISTORIJOS Kun. Petras Veblaitis. Kražių skerdynės (Tęsinys)........................................................937 KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTIEJI [Ada Urbonaitė]. Pranas Dovydaitis............................................................................948 Pranui Dovydaičiui (Montažas)..............................................................................966 Ateitininkų himnas..................................................................................................967 MINTYS SUSIMĄSTYMUI Kun. Bronius Bulika. Kryžiaus kelias [Lietuvos Krikšto jubiliejų švenčiant]..............................................................967 Kard. Leonas Žozefas Suenensas (Mechelno ir Briuselio arkivyskupas). Meilė - ne tik žodis.......................................................................................... 976 BAŽNYČIA PASAULYJE ................................................................................................ 979 KRYŽIŲ KALNAS VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, dėkojame Tau, kad šventojo Krikšto malone pašaukei mūsų Tautą Dievo vaikų gyvenimui. Atleisk mums
    [Show full text]
  • 1 Antanas Smetona, “Tautiškas Ir Valstybiškas Auklėjimas,” Vairas, Nr
    Notes 1 Antanas Smetona, “Tautiškas ir valstybiškas auklėjimas,” Vairas, Nr. 5, pp. 10–11. 2 “1928 m. Vasario 18 d. susirinkimo pas Prezidentą A. Smetoną protokolas,” MAB RS. F. 165–664, l. 1–2. 3 Ibid. 4 MAB RS. F. 12–1665 – K. Jokantas, “1905–1910 m. atsiminimai.” 5 A. Smetona, Pasakyta parašyta. Kalbos ir pareiškimai 1935–1940 m., Vol. 2 (Boston, 1974). 6 Aleksandras Merkelis, Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla (New York, 1964). 732 p. 7 Ibid., p. 1. 8 Izraelis Lempertas, Fašizmas Lietuvoje. (Vilnius, 1975), pp. 109–110. 9 Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona. Politinės biografijos bruožai (Vilnius, 1990), 232 pp. 10 Vytautas Žalys, “Ar rengėsi kariauti su tsrs Pabaltijo valstybės?” Kultūros barai. 1988, nr. 8, pp. 57–60. 11 Gediminas Rudis, “Ar Lietuvoje 1940 m. buvo grobiami raudonarmiečiai?” Kultūros barai, 1988, Nr. 10, pp. 61–64. 12 Antanas Smetona, Rinktiniai raštai, Alfonsas Eidintas ed. (Kaunas, 1990), 507 pp. 13 Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, Alfonsas Eidintas and Raimundas Lopata, ed. (Vilnius, 1991). 535 pp. 14 Liudas Truska. “Antanas Smetona,” in Lietuvos Respublikos prezidentai (Vilnius, 1995), pp. 17–150. 15 Truska, Antanas Smetona ir jo laikai (Vilnius, 1996), 409 pp. 16 Alfonsas Eidintas, Vytautas Žalys, Alfred Erich Senn, Edvardas Tuskenis, Lithuania in European Politics. The Years of the First Republic, 1918–1940 (New York: St. Martin’s Press, 1997) 241 pp. 17 Jonas Vaičenonis, Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927–1940) (Vilnius, 2004), 215 pp. 18 Raimundas Lopata, Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: Aplinkybės, legiti- mumas, koncepcija (The same text in English, Vilnius, 1998), 121 pp.
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Lietuvių Inteligento Vaizdinys Jaunimo Žurnale Aušrinė (1910–1914 M.)
    LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 217–228, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Lietuvių inteligento vaizdinys jaunimo žurnale Aušrinė (1910–1914 m.) OLGA MASTIANICA-STANKEVIČ Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, 001108 Vilnius El. paštas [email protected] XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvoje pasirodę jaunimo periodiniai leidi- niai taip pat žymėjo naujus procesus lietuvių inteligentijos savikūros procesuose. Istoriografijoje jaunimo žurnaloAušrinė vaidmuo formuojantis lietuvių inteligen- tijos individualiai ir kolektyvinei savivokai nebuvo atskirai nagrinėtas. Straipsnyje siekiama apibūdinti lietuvių inteligento sampratą, kuria vadovavosi ir kurią skleidė Aušrinės redaktoriai ir bendradarbiai. Antra, nustatyti, kokius tautinės ir socialinės veiklos uždavinius žurnalas skyrė lietuvių inteligentijos jaunajai kartai. Žurnalo Aušrinė išreikštų nuostatų inteligentijos atžvilgiu refleksijai, idėjų sklaidos konteks- tui ir galimam paveikumui įvertinti naudojama ir kitų jaunimo periodinių leidinių medžiaga. Raktažodžiai: inteligentija, tapatybė, jaunimas, periodinė spauda ĮVADAS Periodinė spauda lietuvių inteligentijos savikūros procesuose atliko ypatingą vaidmenį. Rusijos imperijoje lietuvių inteligentija ilgą laiką negalėjo kurti legalių institucijų, kurio- se vyktų šios naujos visuomenės grupės tapatybės formavimasis ir sklaida. Tad pirmieji lietuviški nelegalūs periodiniai leidiniai (Aušra (1) (1883–1886), Varpas (1889–1905), Žemaiczių ir Lietuvos apžvałga (1889–1896) ir kt.) buvo orientuoti ne vien į lietuviško na- cionalizmo
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • KB 2018 02 WEB.Pdf
    Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Atkurtai Lietuvai 100 Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Algirdas GRIGARAVIČIUS. Raktai į Lietuvos stebuklą. Liudijimai iš pirmų lūpų / 2 Rengia Rūpesčiai ir lūkesčiai Gintaras KAROSAS. Svetinga, bet savita Lietuva – kelias į namus / 8 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rimantas GUČAS. Ką radom, ką paliksim / 11 Rūta GAIDamavičiūtĖ Problemos ir idėjos (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Vytautas DAUJOTIS. Neapykantos kalba? / 18 (teatras) 8 614 12855 Daniel GASCÓN, Michael SCAMMELL. Dvidešimtojo amžiaus gyvenimo kvintesencija / 26 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Nuomonės apie nuomones Tadas GINdRĖNAS Aldona PAULAUSKIENĖ. Laiškas redakcijai / 31 (dizaineris) 2 61 05 38 Arnoldas PIROČKINAS. Iš piršto išlaužtas tezes paneigia gausybė faktų / 32 Romena RačkaiTYTĖ-ČepaiTienė (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Asta DEKSNYTĖ Audronė ŽIūRAITYTĖ. Naikinantis primestos kaltės jausmas ir vilties galia. (korektorė) Irena Žaganevičienė Martyno Rimeikio „Procesas“ / 41 (buhalterė) 2 62 31 04 Inga BARANAUSKIENĖ. Baltarusių baletas „Vytautas“ istorikės žvilgsniu / 45 Aloyzas STASIULEVIČIUS. Romo Viesulo kūryba sugrįžta / 49 Redakcinė kolegija Ramunė BALEVIČIūtĖ. Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui KITOKS’18 – Endre BOJTÁR (Vengrija) impulsas keisti(s) / 51 Alfredas Bumblauskas Dovilė STATKEVIČIENĖ. Lėto teatro pabaisos ir vaizdų choreografija / 54 Pietro U. DINI (Italija) Stasys EIDrigevičius Nėra didelio atotrūkio tarp logikos ir intuicijos, jeigu tai susiję su kūryba. Su Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) kompozitore Egidija MEDEKŠAITE kalbasi Rūta GAIDAMAVIČIŪTĖ / 57 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Aistė KISARAUSKAITĖ. Gintauto Trimako fotografijos archeologija / 60 Algis MICKūNAS (JAV) Giedrius SUBAČIUS (JAV) Raminta JURĖNAITĖ. Naktis prasideda vidurdienį. Eglės Gineitytės paroda / 63 Antanas Šileika (Kanada) Kęstutis ŠAPOKA.
    [Show full text]