KB 2018 02 WEB.Pdf

Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Atkurtai Lietuvai 100 Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Algirdas GRIGARAVIČIUS. Raktai į Lietuvos stebuklą. Liudijimai iš pirmų lūpų / 2 Rengia Rūpesčiai ir lūkesčiai Gintaras KAROSAS. Svetinga, bet savita Lietuva – kelias į namus / 8 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rimantas GUČAS. Ką radom, ką paliksim / 11 Rūta GAIDamavičiūtĖ Problemos ir idėjos (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Vytautas DAUJOTIS. Neapykantos kalba? / 18 (teatras) 8 614 12855 Daniel GASCÓN, Michael SCAMMELL. Dvidešimtojo amžiaus gyvenimo kvintesencija / 26 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Nuomonės apie nuomones Tadas GINdRĖNAS Aldona PAULAUSKIENĖ. Laiškas redakcijai / 31 (dizaineris) 2 61 05 38 Arnoldas PIROČKINAS. Iš piršto išlaužtas tezes paneigia gausybė faktų / 32 Romena RačkaiTYTĖ-ČepaiTienė (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Asta DEKSNYTĖ Audronė ŽIūRAITYTĖ. Naikinantis primestos kaltės jausmas ir vilties galia. (korektorė) Irena Žaganevičienė Martyno Rimeikio „Procesas“ / 41 (buhalterė) 2 62 31 04 Inga BARANAUSKIENĖ. Baltarusių baletas „Vytautas“ istorikės žvilgsniu / 45 Aloyzas STASIULEVIČIUS. Romo Viesulo kūryba sugrįžta / 49 Redakcinė kolegija Ramunė BALEVIČIūtĖ. Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui KITOKS’18 – Endre BOJTÁR (Vengrija) impulsas keisti(s) / 51 Alfredas Bumblauskas Dovilė STATKEVIČIENĖ. Lėto teatro pabaisos ir vaizdų choreografija / 54 Pietro U. DINI (Italija) Stasys EIDrigevičius Nėra didelio atotrūkio tarp logikos ir intuicijos, jeigu tai susiję su kūryba. Su Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) kompozitore Egidija MEDEKŠAITE kalbasi Rūta GAIDAMAVIČIŪTĖ / 57 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Aistė KISARAUSKAITĖ. Gintauto Trimako fotografijos archeologija / 60 Algis MICKūNAS (JAV) Giedrius SUBAČIUS (JAV) Raminta JURĖNAITĖ. Naktis prasideda vidurdienį. Eglės Gineitytės paroda / 63 Antanas Šileika (Kanada) Kęstutis ŠAPOKA. Tikrovė ir monistinis neutralumas. Dvi parodos ŠMC – Vygantas VAREIKIS Kazys VARNELIS jr. (JAV) „Švytintys šešėliai“ ir „Paauglės bitės pašaukimas vieną vasarą“ / 68 Praeities dabartis Redakcijos adresas Virgilijus ČEPAITIS. Sugrįžimas į žemėlapį. Aukščiausioji Taryba nuo 1991-01-13 iki 1991- 11-03 / 73 Latako g. 3, 01125 Vilnius el. paštas: [email protected], Vygantas VAREIKIS. Be ateities iliuzijų. Pirmojo pasaulinio karo vaizdai lietuvių literatūroje / 80 [email protected] Apie knygas Faksas: 2 62 38 61 Arthur HERMANN. Kaip „nacionalinis mitas“ virto realybe / 86 Astrida PETRAITYTĖ. Gintaro Bleizgio vasara, arba Kiekviena žuvelė nuverda savo © Leidėjas – VšĮ „Kultūros barų“ leidykla. SL 101 sriubelę / 91 Visai nejuokingi skaitiniai Redakcija nereika lau ja, kad spaus di na mų Krescencija ŠURKUTĖ. Saloninė (t)rolių ferma / 94 straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Rimvidas Jankauskas-Kampas. Be pavadinimo. Drobė, aliejus; 150 x 188 Iš personalinės parodos M. Žilinsko dailės galerijoje V. Ilčiuko reprodukcijos Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com 4 p.: Eglė GINEITYTĖ. Langas. 2016. Drobė, mišri technika; 100 x 130 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 8 · 2 1 Algirdas GRIGARAVIČIUS RAKTAI Į LIETUVOS STEBUKLĄ Liudijimai iš pirmų lūpų storikas Zenonas Ivinskis 1968 m. rašė: „Reikėjo, kad Leonardo Dambriūno, daugiausia formavo spauda, Iįvyktų „stebuklas“. Abi kariaujančios dinastijos, Ro- jos vadovai, redaktoriai, publicistai, faktiškai tapę manovai (Nikolajus II) ir Hohenzollernai (Vilhelmas II), visuomenės ir tautos vedliais.2 Tai vienas iš vėluo- kurių ainiai prieš 122 metus buvo galutinai užbaigę jančio lietuviškojo nacionalumo genezės aspektų. išdraskyti Lenkiją ir šešis amžius patvėrusią Lietuvos Nemaža dalis vėliau pasireiškusių partijų ir valstybės valstybę, buvo dabar nutrenktos nuo savo pačių sostų. lyderių yra dirbę redakcijose arba buvę aktyvūs pu- Karo dievaičio apleistos valstybės skendėjo revoliucijos blicistai. Svarbi aplinkybė ir redaktorių „mainai“ – jie bangose. Bet koks vienos tų valstybių militarinis pasise- vykdavo į Ameriką ir, sukaupę vertingos patirties, kimas, karui baigiantis, kaip akivaizdžiai rodo Antrojo grįždavo leisti vietinės spaudos. pasaulinio karo atvejis (1945), būtų tapęs pagrindine Suvalkiečiai, sužinoję, kad istorinėje sostinėje kliūtimi lietuvių, latvių ir estų nepriklausomybės vil- kuriasi Lietuvos valdžia, jau 1918 m. pavasarį nu- tims realizuotis.“1 sprendė, kad ten buriasi ir jos kariuomenė. Netoli Ivinskiui sukonkretinus Lietuvos stebuklo objekty- Vilkaviškio esančios Lankeliškių dvaro pradinės viąsias aplinkybes, liekame skolingi mūsiškiam „su- mokyklos mokytojas Juozas Čižauskas atsisveikino bjektyviajam veiksniui“, sėkmingai pasinaudojusiam su mokiniais ir pranešė, kad daugiau nemokytojaus, palankia istorine situacija. nes eina į savanorius. Kaune baigė Karo mokyklą ir Dauguma politinių jėgų, stojusių už Lietuvos tarnavo karininku. Koks buvo žmonių nusiteikimas, valstybingumą, pasikliovė pokarine Versalio tai- atsiminimuose aprašė Jono Basanavičiaus kraštietis kos konferencija ir ja grindė savo taktiką. „Lietuvių Juozas Rudzevičius.3 Ko gero, vienas nuostabiausių klausimo“ internacionalizavime būta dviejų linijų. nepriklausomybės stebuklo faktų yra tai, kad tylioji Konservatoriai vadovavosi kabinetine diplomatija, dauguma stojo už savo valstybę. Nors Skuodo klebo- neviešais kontaktais, kairieji siūlė poveikį vieša- nas Pranciškus Žadeikis (1869–1933), sugebėjęs nuo jai nuomonei daryti per spaudą, palaikant ryšius sunaikinimo išsaugoti bažnyčios varpus, 1917 m. su Antantės šalių parlamentarais (Albinas Rimka). gruodžio 27 d. gana pesimistiškai vertino vietinių Pirmasis pasaulinis karas subrandino „prarastąją žmonių nusiteikimą: „Mes jau turime savo Tarybą, kartą“, bet kartu sužadino mažųjų tautų optimizmą, savo spaudą. Bet [...] su tamsiu gaivalu mes nieko tikėjimą Amerikos prezidento Thomaso Woodrow nepadarysime, sodiečiai težinojo tik du keliu: ar Wilsono žadėta nauja pasaulio tvarka. Atgimstan- būti po rusais, ar likti po vokiečiais. Apie Lietuvą čios Lietuvos dvasią XIX ir XX a. sandūroje, pasak jie ir sapnuote nesapnavo.“ Nurodo gyvenimišką to 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 8 · 2 „tamsumo“ priežastį – visi turėję daug rusiškų pi- Lietuvoje“ pateikia sukrečiantį šalies nuniokojimo nigų, kuriuos bijojo prarasti, jei Lietuva atgaus ne- vaizdą. Šiauliuose sugriauta ar apgriauta 1 900 pasta- priklausomybę.4 tų, Tauragėje – 410, Raseiniuose, Panevėžyje, Kybar- Kalvarijos gydytojas Kazimieras Jokantas (1880– tuose, Pabradėje – po 100, Kaune – 50. Sudegė 1200 1942), kuriam vietą valdiškoje ligoninėje išrūpino sodžių su 14 270 ūkių, 2 000 vienkiemių, 270 dvarų ir gerus santykius su Suvalkų gubernatoriumi palaikęs 50 miestelių, iš viso 57 080 pastatų. Ekonomisto Albi- Jonas Basanavičius, 1917 m. liepos vidury gavęs Or- no Rimkos skaičiavimais Lietuva be Vilniaus krašto ganizacinio komiteto kvietimą ir vykdamas į Vilnių, patyrė 3, 733 milijardo litų nuostolį, tokia suma pri- turėjo Vilkaviškio geležinkelio stotyje kasininkui pa- lygtų 562 tonoms aukso, kai Lietuvos biudžeto išlai- teikti krūvą dokumentų – pasą, leidimus važiuoti ir dos 1924–1939 m. siekė 4,539 milijardo litų.8 gabentis maisto, net „išblusinimo“ pažymėjimą. Pasie- Kunigas Pranas Bieliauskas dienoraštyje 1917 m. kęs sostinę, susitiko su Jurgiu Šauliu, kurio bute turėjo gegužės–liepos mėn. rašė: „Vokiečiams užėmus Vilnių posėdžiauti komitetas. Šis, vos pasisveikinęs, ėjo prie tekdavo pastebėti, kad žmonės jaudindavosi, pamatę reikalo: „Tai kaip? Mūsų tikslas – nepriklausoma Lietu- gatvėje kritusį gyvulį. Dabar, atrodo, žmonių jausmai va?“ Nudžiugęs gydytojas iš provincijos atsakė: „Žino- atbukę, nesijaudina pamatę gatvėje parkritusį žmogų. ma, taip!“ Tačiau kaip to pasiekti? Pirmiausia nuogąs- Vaikštau Zavalinės [Pylimo] gatve. Dažnai pastebiu tavo, kad grįžę rusai gali apkaltinti Antaną Smetoną žydukus, išblyškusius, sėdinčius palei sieną ir prašan- valstybės išdavyste. Kalbėjo, kad per daug mūsų in- čius išmaldos. Mažai kas teduoda. Žmonės atrodo teligentų pabėgo į Rusiją, o lenkų veikėjai, artinantis išdžiūvę, kiti išpurtę, patinę. Kas žingsnis – vargšas. vokiečiams, iš Varšuvos nepasitraukė. Dėl asmeninio Daugėja vagysčių, nesibijo nė šaudymo ar kalėjimo. pavojaus, jei grįžtų rusai, Šaulys nesakė nieko.5 Turintieji pinigų, nusipirkę už 40 rublių miltų pūdą, 1918 m. sausio 2 d. socialdemokratų Darbo balse prasimaitina. [...] Vokiečiai karo reikalams plėšia va- buvo pateiktos žinios apie Vilniaus konferencijos 222 rinį Katedros stogą. Uždengs toliu.“9 dalyvių sudėtį. Iš jų kunigų buvo 66 (46 klebonai, 6 Dėl kilusio bado 1916 m. lapkritį Vilniuje mirė 471 kamendoriai, 5 kapelionai, 3 Dvasinės seminarijos žmogus, gruodį – 580, 1917 m. sausį – 640, vasarį – profesoriai ir 1 rektorius), ūkininkų 65, inteligentų 59 719, kovą – 850, balandį – daugiau kaip 1000. Basana- (18 mokytojų, 8 advokatai, 7 gydytojai, 6 buhalteriai, vičius į užrašų knygelę gegužę įrašė, kad iš valdiškų 4 dailininkai, po du inžinierius, bankininkus, redak- kepyklų duonos negaunant, tektų „badu dvėsti“, todėl torius, po tris agronomus, vaistininkus, gimnazijų Antanas Smetona pasiūlė savaitei po du tris svarus inspektorius, 2 jų direktoriai), 24 „įvairių neparibotų namie keptos. Balandžio 11 d. Vilniaus magistratas profesijų“ atstovai (7 pirkliai, 5 studentai, 3 pramoni- miestiečiams nustatė pusantro kilogramo davinį sa- ninkai, 2 technikai, felčeris, gaisrinės inspektorius, 5 vaitei, o gegužę dienos normą žmogui sumažino iki „neapriboto užsiėmimo“), 5 dvarininkai,

Load more