DOCSLIB.ORG

9–10 / Albinas Mingėla. Telšių Vyskupas Justinas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
9–10 / Albinas Mingėla. Telšių Vyskupas Justinas I S T O R I J A M O K Y K L A F O L K L O R A S K U L T Û R A P A V E L D A S L I T E R A T Û R A þemë ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs 2009/2(63) 2–4 / KAZIMIERAS PRUÐINSKAS. Þemaièiai Lietuvos kelyje á valstybingumà: Kraðtas turëjo ryðkià autonomijà; Kas yra Þemaitija; Þemaièiø vyskupija; Dar kartà apie Þemaièiø subetnosà; Þemaièiø vaidmuo Lietuvos istorijoje ávairiais laikotarpiais; Þemaièiai Lietuvos kelyje á nepriklausomybæ 5–8 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Aleksandras Stulginskis – pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas 9–10 / ALBINAS MINGËLA. Telðiø vyskupas Justinas Staugaitis – Lietuvos p. 2–4 Nepriklausomybës Akto signataras 11–12 / JURGIS ÞELVYS. Lietuviø literatûros, tautosakos ir kultûros istorikas Mykolas Birþiðka 13–15 / STASYS PERMINAS. Þemaièiø bajoras Stanislovas Narutavièius 16 / JURGIS ÞELVYS. Diplomatas Jurgis Ðaulys 17–18 / DONATAS TUTUVA. Prelatas Kazimieras Steponas Ðaulys 18–19 / KAZIMIERAS PRUÐINSKAS. Jonas Smilgevièius – ekonomistas ið Plungës 20–22 / MORTA BAUÞIENË. Lietuvos valstybës, tautinës kultûros kûrëjas, organizatorius Stasys Ðilingas 23 / Vytas Rutkauskas. Raðytojui Eduardui Cinzui (Èiuþui) – 85 p. 64–65 24–25 / VYTAS RUTKAUSKAS. Prasmingi jubiliejai 26–28 / Plungës kultûrinio turizmo marðrutai: „Nuo savitumo iki globalumo“ 29–59 / DÞERVIENË TEKLË. Salontum dvarë 60–61 / STEPONAVÎÈË ALEKSOS. Tievâ ë vâkâ 62–63 / Ðëlalës kraðta dainas 64–65 / AUDRONË ANULIENË. Þodi, pasibelsk á mano ðirdá... 64 / ERVINA KIEÞAITË. Paslëptas þodis 65 / KRISTINA KAZLAUSKAITË. Pavasario kvapai 66–72 / BAUÞIENË BERNADETA. Þemaitëðkas istuorëjës: Stirbys. Þydelë gîvenëms Þemaitiûs: Þemaitis, gaidys ir þydas; Siuvëjas ir meðka. Dviejø musiø p. 29–59 pokalbis. Senë padavëmâ: Kaip apgauti velnià; Gudrus bernas. Þemaitis ër vëlks. Þëidelë dalënëms. Dokrelë mona REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts ISSN 1392-2610. CËNTROS igîvendënont kultûrëni Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, pruojekta „ÞEMAITÇ Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë LIETOVUOS Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, TÛKSTONTMETË KELIE“. El. p. [email protected]. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: http://www.samogit.lt. Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, Pruojekta rem LIETOVUOS Þornals prenumeroujems. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë Loreta, SPAUDUOS, RADËJË ËR TELEVIZËJËS Spausdëna AB „Lietuvos ryto Mukienë Danutë RIEMËMA FONDS. spaustuvë“. ZZ 2009 2vidus.PMD 1 6/8/2009, 6:28 PM 2 ISTORIJA ÞEMAIÈIAI LIETUVOS KELYJE Á VALSTYBINGUMÀ Paminklas Þemaièiø vyskupui Motiejui Valanèiui Nasrënuose (Kretingos r.). Skulptorius Kæstutis Balèiûnas. Danutës Ramonaitës PARENGË KAZIMIERAS PRUÐINSKAS nuotrauka Ðiemet, paþymint pirmojo Lietuvos vardo paminëjimo KAS YRA ÞEMAITIJA? raðytiniuose ðaltiniuose tûkstanties metø sukaktá, vël ir vël atsigræþiame á savo valstybës praeitá. Sakoma, kad Laima Vaitkunskienë publikacijoje „Dël þemaièiø kilmës“3 raðo, þmogus, neþinantis istorijos, yra vaikas. Norëdamas gerbti kad „Þemaièiai (dokumentuose Samaiten, Samaythen, Samoita, save ir savo ðalá, pirmiausia turi þinoti savo, giminës, Samogitia, Þmudz’, ir kt.) pirmà kartà paminëti Voluinës kronikoje, valstybës istorijà. Þemaitija – sudëtinë Lietuvos dalis, ku- apraðant þinomà 1219 m. sutartá, kurioje Þemaitija suvokiama kaip rios istorija daug kuo skiriasi nuo kitø Lietuvos etnogra- Lietuvos sritis ir iðvardijami jos kunigaikðèiai. Kiek vëlesniuose ðalti- finiø regionø. Apie tai ne kartà yra raðæ þymiausi Lietu- niuose nurodoma ir tos srities vieta tarp kaimynø. [...] Istorikø nuo- vos istorikai. Ðioje publikacijoje pabandëme atsakyti, kaip mone, XIII–XV a. raðytiniai ðaltiniai mini Þemaitijà kaip valstybiná ir jie ávardija Þemaitijà ir nusako jos vaidmená Lietuvos ke- administraciná, bet ne etniná vienetà. Þemaitija yra tik antitezë Aukð- taitijai, o lietuviø tautybës formavimuisi bûdingas arealinis dualiz- lyje á valstybingumà. mas, panaðiai kaip ir kituose Europos kraðtuose, pvz., þemutinë ir aukðtutinë Vokietija, Didþioji ir Maþoji Lenkija, Èekija ir Moravija. Istorikas Vytenis Almonaitis publikacijoje „Dël þemaièiø kilmës“4 KRAÐTAS TURËJO RYÐKIÀ raðo, kad „XIII a. visa Þemaitija jau buvo gana gerai centralizuota ir AUTONOMIJÀ suvienyta. Kraðtas skaidësi á maþesnius teritorinius vienetus – þemes. […] Lietuvos valstybës kûrimosi metais vyriausiasis þe- Istorikas Adomas Butrimas publikacijoje „Þemaitijos istorijos ir maièiø kunigaikðtis, Saulës mûðio laimëtojas Vykintas tapo stipriu kultûros ypatumai“1 raðo, kad: „Nëra lengva aptarti esminius Þe- Mindaugo varþovu. Já patá Mindaugas áveikë, taèiau visà Þemaiti- maitijos istorijos ypatumus, kadangi ðis etnosas niekada nebuvo jà – tik ið dalies. Ilgiems ðimtmeèiams kraðtas liko tradiciðkai sukûræs savo valstybës, taèiau nuo XIII a. Lietuvos Didþiojoje Kuni- savarankiðkas, savitas. Laimëjæ Saulës ir Durbës mûðius, kalavi- gaikðtystëje turëjo ryðkià autonomijà, kuri ávairiais valstybingumà juoèiø ir kryþiuoèiø agresijà þemaièiai kiek atitolino, taèiau XIII a. ir etniðkumà þyminèiais terminais ir sàvokomis reiðkësi iki pat pabaigoje prasidëjo nuolatiniai þemaièiø þemiø puldinëjimai. Pir- 1926 metø.“ miausia buvo nusiaubtos Karðuva ir Pagraudë. Vëliau kovø arena Akivaizdu, kad turëtas dalinis savarankiðkumas darë didelæ áta- virto praktiðkai visa Þemaitija. Kryþiuoèiø ordinas siekë jà þût bût kà þemaièiø savimonei ir, anot A. Butrimo, këlë „tam tikrà etniná, nukariauti ir sujungti savo valdas Prûsijoje ir Livonijoje. [...] Ordi- administraciná ir netgi politiná separatizmà, kurio daugelis elemen- nas puolë, o Þemaitija, remiama Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø, tø ið esmës iðnyko tik I nepriklausomos Lietuvos Respublikos me- pirmiausia Vytenio, Gedimino, Kæstuèio, laikësi. [...] Liûdniausi lai- tais (1918–1940)“2 . Lietuvos atgimimo laikotarpiu (nuo 1987 m.) kai Þemaitijai prasidëjo XIV a. pabaigoje, kai didþiøjø kunigaikðèiø sustiprëjæs þemaièiø kultûrinis judëjimas ðio regiono gyventojus valia ji tapo savotiðkø mainø, padëkø uþ politines paslaugas objek- paskatino aktyviai domëtis savo kraðto praeitimi, puoselëti jo savi- tu. Ne kartà jà Ordinui „dovanojo“ Jogaila, Vytautas. Þemaièiai su tumà – þemaièiø kalbà, kultûrà ir tradicijas. tokiu likimu nesitaikstë, tvarkësi ir gynësi patys. Tik 1400–1401 m. ZZ 2009 2vidus.PMD 2 6/8/2009, 6:28 PM ISTORIJA 3 ir 1404–1409 m. vokieèiai buvo trumpam Þemaitijà uþvaldæ. Abu kartus tai baigësi galingais sukilimais. Po Þalgirio mûðio, 1413 m., pradëtas Þemaitijos krikðtas.[...] Faktiðkai krikðto akcija tæsësi iki XIX a.: dar vyskupas Motiejus Valanèius apraðinëjo, kaip naikino pago- nybës liekanas Þemaièiuose. [...] Tais paèiais 1413 m. realiai egzis- tavusi Þemaitijos autonomija buvo apiforminta juridiðkai. Visa Lietu- va buvo padalinta á vaivadijas, o Þemaitijoje ákurta seniûnija, kurià vëliau imta vadinti Þemaitijos kunigaikðtyste. Vaivadas skirdavo di- dysis kunigaikðtis, o seniûnà rinkdavo patys þemaièiø bajorai. Tiesa, 1527 m. Þemaitijos seniûno valdþia buvo gerokai apribota. Þemaiti- jos autonomija ir vietiniø bajorø teisës taip pat buvo patvirtintos 1411 ar 1413 m. Jogailos ir Vytauto, 1441 m. Kazimiero, 1492 m. Aleksandro privilegijose. [...] Nuðalinæ Þemaièiø kunigaikðèius, Lietuvos valdovai tuo paèiu ásikiðo á socialinæ ekonominæ kraðto raidà. Dël to ir dël kitø prieþas- èiø Þemaitijoje susiklostë gana savita visuomeninë sankloda. XIV a. pabaigoje, kai Rytø Lietuvoje gyventojø daugumà jau sudarë bajo- Þemaièiø Kalvarijos bazilika. Danutës Ramonaitës nuotrauka rai ir jiems priklausantys valstieèiai, Þemaitijoje daugiausia gyve- no laisvi valstieèiai laukininkai. [...] Vytautas Þemaitijos socialinæ iðskirtinumo átvirtinimo idëjas. Ðiuo atveju kiekvienam svarbu vado- struktûrà bandë ryþtingai pakeisti. Neþiûrint to, dël ásisenëjusiø tra- vautis protu, nes emocijos ir þemaitiðkas separatizmas gali iðprovo- dicijø, valstieèiø prieðinimosi, baudþiava Þemaitijoje buvo visada kuoti Lietuvos valstybei þalingus reiðkinius. Ðiame kontekste vël aktu- lengvesnë nei Aukðtaitijoje. Èia vyravo ne laþas, o piniginë renta alu prisiminti, kà apie Þemaitijos istorijà kalba mokslininkai. èinèas, daug valstieèiø liko laisvi. Smulkûs Þemaitijos bajorai ne Istorikas Alvydas Nikþentaitis publikacijoje „Þemaièiø subetno- taip atitolo nuo savo tautos, nesulenkëjo. Bene paskutinë ryðkesnë sas“6 raðo, kad „kalbëdami apie ávairius etnografinius Lietuvos re- þemaitiðko savitumo apraiðka XIX a. pradþioje – èia kilæs tautinis gionus: Aukðtaitijà, Dzûkijà, Suvalkijà ar Þemaitijà, galime pasakyti, kultûrinis sàjûdis. Po 1795-øjø Þemaitijà, kaip ir didþiàjà Lietuvos kad tik paskutinëje ið iðvardintø Lietuvos daliø pradëjo formuotis nors dalá, prijungus prie Rusijos, dauguma visuomeniniø, ekonominiø, ir labai gimininga lietuviams, taèiau vis dëlto savarankiðka subtauty- politiniø kraðto savitumø pradëjo nykti. Tiesa, dar 1831 m. sukilimo bë – þemaièiø subetnosas. metu Þemaitijos sukilëliai, jausdami tradiciná bendrumà, buvo su- Subetnoso arba subtautybës vardu yra vadinama tokia etninë þmo- daræ atskirà Þemaitijos centrinæ vyriausybæ. Neþiûrint to, palaips- niø grupë, kuri turëjo galimybes sukurti atskirà tautybæ, taèiau net ir niui Þemaitija virto tik etnografiniu Lietuvos regionu.“ jos nesukûrusi iðlaikë tam tikrus specifinius bruoþus, kurie skiria jà nuo pagrindinës tautos ðakos. Subtautybe galime vadinti ir tokià et- ninæ grupæ, kuri neturi visø tautai bûdingø poþymiø. ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJA Þemaièiai nebuvo niekados sukûræ savo valstybës [...]. Esminá vaidmená þemaièiø savitumui
Load more

Recommended publications
  • Przegląd Humanistyczny 2018/4
    PrzegladHum_4_2018 29/04/19 14:40 Page 1 Ceny „Przeglądu Humanistycznego” w roku 2018: 4 prenumerata roczna (4 numery) – 120,00 zł, prenumerata półroczna (2 numery) – 60,00 zł, 2018 pojedynczy numer – 30,00 zł. PRZEGLĄD Wydanie papierowe z 10% rabatem oraz wersję elektroniczną czasopisma można kupić w księgarni internetowej Wydawnictw Uniwersytetu Warszawskiego www.wuw.pl Prenumeratę „Przeglądu Humanistycznego” prowadzą: PRZEGL HUMANISTYCZNY RUCH S.A., www.prenumerata.ruch.com.pl, e-mail: [email protected], KWARTALNIK • ROK LXII / 2018 • NR 4 (463) tel. 22 693 70 00 lub 801 800 803, KOLPORTER SA, www.dp.kolporter.com.pl/prenumerata, GARMOND PRESS SA, www.garmondpress.pl/prenumerata Ą Subscription orders for all journals published in Poland available through the local D HUMANISTYCZNY press distributors or directly through the Foreign Trade Enterprise: O MITACH ZAŁOŻYCIELSKICH 1918 ROKU W EUROPIE ŚRODKOWEJ I WSCHODNIEJ PISZĄ: ARS POLONA SA, ul. Obrońców 25, 03-933 Warszawa, Poland, B. KALNAČS: The Great War, Independence, www.arspolona.com.pl, tel. 48 22 509 86 00, and Latvian Literature ABE-IPS Sp. z o.o., ul. Grzybowska 37A, 00-855 Warszawa, Poland, www.abe.pl, R.F. BRENNER: The Jews and the Messianic Ethos e-mail: [email protected], tel. 48 22 654 06 75. of the Second Polish Republic. Stanisław Rembek’s Interwar Literary Writings V. ŠEINA: Pernicious City: Mythologization of Kaunas in the Lithuanian Literature of the Interwar Period O. BARTOSIEWICZ: Constructions and Deconstructions of Cultural Identities in Greater Romania. B. Fundoianu and the Self-Colonizing Metaphor J. DOBRY: Formation of a New Literary Identity Within a New State.
    [Show full text]
  • Baron Stasys Šilingas and the President
    chapter 6 Baron Stasys Šilingas and the President Born in 1885 and raised in a noble family in Vilnius, Stasys Šilingas inherited the title of Baron from his uncle Adomas. He studied law at Moscow University and, with his friend Ramūnas Bytautas, who was also from the nobility, acquired his Lithuanian consciousness from priests and peasants. In their political views the two friends were socialist nationalists. In his childhood, Šilingas had spoken only Polish, but he learned Lithuanian in two years, 1905–1907, and he enthusi- astically joined the activity of Lithuanian students. Like Smetona Šilingas took to worldly matters, seeking to arouse national consciousness and understand- ing, emphasizing not political but cultural activity. In 1910 Šilingas, with others, began to publish a liberal newspaper for young people, Aušrinė (Morning Star), and edited it himself. In 1911 he turned the editorship over to Petras Klimas. Having finished his law studies in 1912, Šilingas moved to Vilnius and won note as a journalist, a member of the Lithuanian Scientific Society, and a litera- ture and art critic. With the help of his wife Emilija Bytautaitė (his friend Bytautas’s sister), he converted his home into a history, literature and art salon, where 30–40 people would gather for lectures and reports. (Šilingas was per- haps the first Lithuanian to give his many daughters pagan, not Christian, names – Galinda, Vingra, Audronė, Rusnė, Raminta, Saulenė, Danguolė, Daiva, Laima.) Šilingas worked in the only Lithuanian bank – the Third Mutual Credit Society – and also in the Vilnius Land Bank; he helped Lithuanian painters; and he helped to collect and preserve the artistic work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.223 Through this activity he became acquainted with Smetona and worked with him in the Lithuanian Society to Help Those Suffering From War.
    [Show full text]
  • Richter Revised
    University of Birmingham 'A mass which you could form into whatever you wanted' Richter, Klaus License: None: All rights reserved Document Version Peer reviewed version Citation for published version (Harvard): Richter, K 2017, 'A mass which you could form into whatever you wanted': Refugees and state building in Lithuania and Courland, 1914–21. in Europe on the move: Refugees in the era of the Great War. Cultural History of Modern War. Link to publication on Research at Birmingham portal Publisher Rights Statement: Checked for eligibility: 03/05/2019 General rights Unless a licence is specified above, all rights (including copyright and moral rights) in this document are retained by the authors and/or the copyright holders. The express permission of the copyright holder must be obtained for any use of this material other than for purposes permitted by law. •Users may freely distribute the URL that is used to identify this publication. •Users may download and/or print one copy of the publication from the University of Birmingham research portal for the purpose of private study or non-commercial research. •User may use extracts from the document in line with the concept of ‘fair dealing’ under the Copyright, Designs and Patents Act 1988 (?) •Users may not further distribute the material nor use it for the purposes of commercial gain. Where a licence is displayed above, please note the terms and conditions of the licence govern your use of this document. When citing, please reference the published version. Take down policy While the University of Birmingham exercises care and attention in making items available there are rare occasions when an item has been uploaded in error or has been deemed to be commercially or otherwise sensitive.
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Voices from Exile
    VOICES FROM EXILE Rare letters and photographs document the atrocities of the Stalinist regime and the suffering of those forcibly deported to remote areas of the Soviet Union BY AUDRIUS V. PLiOPLYS E HOPE & SPIRIT HISTORY SERlES IS DEDICAT- villages; the heads of families were sene (Q prison camps. ED co the millions of victims of Soviet deport- During the first week alone) more than 18,000 Lithua­ aeions-the men, women and children from all nians were deported. -n (0 Soviet-occupied nations and of all nationalities, religions, More than 130,000 Lithuanians were deported re- and races-who suffered two profound indignities: the mote areas of the USSR, including Siberia, the Arctic brutality of forced exile, imprisonment, starvation) tOr- Circle and Central Asia. Over 70 percent of the depor- ture and genocide, plus the injustice of the subsequent tees were women and children. By the end of the deporr- denial, minimization and suppression of their suffering arions, 30,000 Lithuanians had died as a result of slave and victimization. work and starvation. Another 50,000 never returned (0 This public histOlY program was named Hope & Spirit Lithuania. During this same period, an additional in recognition of the strength of the human spirit to sur- 200,000 were imprisoned and more than 150)000 sent vive severe adversiry through hope. [0 gulags) as the USSR concentration camps were named) June 2011 was the seveneieth anniversalY of the be- situated mostly in Siberia. Most of those sent to the gu- ginning of Stalin's deportations of Lithuanians [0 Siberia. lags died.
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • COMPLETE DRAFT Copy Copy
    Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish-Lithuanian Dispute (1920-1923) Chiara Tessaris Submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Graduate School of Arts and Sciences COLUMBIA UNIVERSITY 2014 © 2014 Chiara Tessaris All rights reserved ABSTRACT Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish- Lithuanian Dispute Chiara Tessaris Based on the case study of the mediation of the Polish-Lithuanian dispute from 1920 to 1923, this dissertation explores the League of Nations’ emergence as an agency of modern territorial and ethnic conflict resolution. It argues that in many respects, this organization departed from prewar traditional diplomacy to establish a new, broader concept of security. At first the league tried simply to contain the Polish-Lithuanian conflict by appointing a Military Commission to assist these nations in fixing a final border. But the occupation of Vilna by Polish troops in October 1920 exacerbated Polish-Lithuanian relations, turning the initial border dispute into an ideological conflict over the ethnically mixed region of Vilna, claimed by the Poles on ethnic grounds while the Lithuanians considered it the historical capital of the modern Lithuanian state. The occupation spurred the league to greater involvement via administration of a plebiscite to decide the fate of the disputed territories. When this strategy failed, Geneva resorted to negotiating the so-called Hymans Plan, which aimed to create a Lithuanian federal state and establish political and economic cooperation between Poland and Lithuania. This analysis of the league’s mediation of this dispute walks the reader through the league’s organization of the first international peacekeeping operation, its handling of the challenges of open diplomacy, and its efforts to fulfill its ambitious mandate not just to prevent war but also to uproot its socioeconomic and ethnic causes.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • Vasario 16-Osios Akto Signatarai Ir Jų Pagerbimas
    IV. Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupis Vasario 16-osios akto signatarai ir jų pagerbimas Nr. Signataras Gimimo bei mirties data ir vieta Kaip pagerbtas Kas planuojama 1. Saliamonas 1866 m. liepos 15 d. 1996 m. sodybos vietoje Vaitiekupių kaime – Atminimo lenta Saliamonui Banaičiui Banaitis Vaitiekupiuose, Sintautų v. - koplytstulpis bei paminklinis akmuo. Kauno autobusų stotyje (S.Banaitis buvo jos 1933 m. gegužės 4 d. Kaune 1996 m. prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame įkūrėjas). leidėjas gyveno - memorialinė lenta. Monografija. Rengia Lietuvos nacionalinis 1997 m. pavadinta. gatvė Romainiuose. muziejus Šakiuose jo vardu pavadinta gatvė. 2001 m. išleistas pašto ženklas. Vardas įamžintas Sintautų bažnyčioje. 2002 m. Viliaus Užtupo knyga „Saliamonas Banaitis“. 2. Jonas 1851 m. lapkričio 23 d. 1996 metais pastatytas įspūdingas paminklas Rapolo Jakimavičiaus darbo paminklas Basanavičius Ožkabaliuose, Bartninkų v., Vilkaviškyje. Vilniaus Senamiestyje. Vilkaviškio aps. - 1927 m. vasario 2002 metais paminklas J.Basanavičiui atidengtas Gedimino Jokūbonio darbo biustas 16 d. Vilniuje Palangoje. Marijampolės Basanavičiaus aikštėje arba Paminklai J.Basanavičiui dar prieškaryje pastatyti gatvėje. Ylakiuose, Utenoje, Kaune, Birštone. Rasų kapinių takų ir prieigų prie Jono Įsteigta Jono Basanavičiaus premija. Basanavičiaus kapo ir Vileišių mauzoliejaus. 2001 metais su Jonu Basanavičiumi išleista sidabrinė 50 litų moneta. Išleistas pašto ženklas iš serijos „Vasario 16-osios akto signatarai“. Kitas pašto ženklas su J.Basanavičiumi išleistas 2008 metais. Jono Basanavičiaus gimnazijos yra Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Bartninkuose. 3. Mykolas 1882 m. rugpjūčio Vilniuje Mykolo Biržiškos vardas suteiktas gimnazijai. Atminimo lenta Vilniuje prie Vytauto Biržiška 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskritis - 1990 m. Kauno Dainavos mikrorajone Biržiškų vardu Didžiojo gimnazijos pastato 1962 m. rugpjūčio 24 d.
    [Show full text]
  • KB 2018 02 WEB.Pdf
    Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Atkurtai Lietuvai 100 Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Algirdas GRIGARAVIČIUS. Raktai į Lietuvos stebuklą. Liudijimai iš pirmų lūpų / 2 Rengia Rūpesčiai ir lūkesčiai Gintaras KAROSAS. Svetinga, bet savita Lietuva – kelias į namus / 8 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rimantas GUČAS. Ką radom, ką paliksim / 11 Rūta GAIDamavičiūtĖ Problemos ir idėjos (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Vytautas DAUJOTIS. Neapykantos kalba? / 18 (teatras) 8 614 12855 Daniel GASCÓN, Michael SCAMMELL. Dvidešimtojo amžiaus gyvenimo kvintesencija / 26 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Nuomonės apie nuomones Tadas GINdRĖNAS Aldona PAULAUSKIENĖ. Laiškas redakcijai / 31 (dizaineris) 2 61 05 38 Arnoldas PIROČKINAS. Iš piršto išlaužtas tezes paneigia gausybė faktų / 32 Romena RačkaiTYTĖ-ČepaiTienė (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Asta DEKSNYTĖ Audronė ŽIūRAITYTĖ. Naikinantis primestos kaltės jausmas ir vilties galia. (korektorė) Irena Žaganevičienė Martyno Rimeikio „Procesas“ / 41 (buhalterė) 2 62 31 04 Inga BARANAUSKIENĖ. Baltarusių baletas „Vytautas“ istorikės žvilgsniu / 45 Aloyzas STASIULEVIČIUS. Romo Viesulo kūryba sugrįžta / 49 Redakcinė kolegija Ramunė BALEVIČIūtĖ. Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui KITOKS’18 – Endre BOJTÁR (Vengrija) impulsas keisti(s) / 51 Alfredas Bumblauskas Dovilė STATKEVIČIENĖ. Lėto teatro pabaisos ir vaizdų choreografija / 54 Pietro U. DINI (Italija) Stasys EIDrigevičius Nėra didelio atotrūkio tarp logikos ir intuicijos, jeigu tai susiję su kūryba. Su Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) kompozitore Egidija MEDEKŠAITE kalbasi Rūta GAIDAMAVIČIŪTĖ / 57 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Aistė KISARAUSKAITĖ. Gintauto Trimako fotografijos archeologija / 60 Algis MICKūNAS (JAV) Giedrius SUBAČIUS (JAV) Raminta JURĖNAITĖ. Naktis prasideda vidurdienį. Eglės Gineitytės paroda / 63 Antanas Šileika (Kanada) Kęstutis ŠAPOKA.
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų Sueiga: Vyresniųjų Konvento Veiklos Gairės
    ISTORIJA LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO SENIŪNŲ SUEIGA: VYRESNIŲJŲ KONVENTO VEIKLOS GAIRĖS Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Office of the Seimas of the Republic of Lithuania, Unit for Historical Memory of Parliamentarianism Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Lietuvos Steigiamajame Seime be kitų struktūrinių vienetų veikė Seniūnų sueiga, suburta Steigiamojo Seimo Prezidiumo iniciatyva opiausiems Seimo darbo organizavimo klausimams spręsti: Seimo posėdžių organizavimo, Seimo statuto, Seimo narių darbo sąlygų, teikti siūlymus Seimui dėl Seimo komisijų veiklos ir kt. Seniūnų su- eigą sudarė visų frakcijų atstovai, ryškūs, skirtingos visuomeninės ir politinės patirties, skirtingo išsilavinimo, skirtingų profesijų. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Steigiamasis Seimas, Seniūnų suei- ga, Seimo Prezidiumas, Seimo statutas, frakcijos, parlamentas. Įvadas 2020-ieji yra išskirtiniai metai Lietuvos valstybės istorijoje, šiemet minima ypatinga sukaktis – Lietuvos Respublikos 100-metis. Atsi- kurianti Lietuvos valstybė dar nebuvo pasirinkusi santvarkos, o teisę Parlamento studijos 29 | 2020 Mokslo 98 darbai istorija nuspręsti, kokį raidos kelią rinksis valstybė, turėjo tik demokratiškai visų jos piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Šią teisę ir prievolę Stei- giamajam Seimui dar 1918 m. vasario 16-ąją pavedė Lietuvos Taryba. Nors būta svyravimų, o 1918 metais net bandymų įteisinti Lietuvą kaip monarchiją, 1920 m. gegužės 15 dieną laikinojoje Lietuvos sos- tinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas dar kartą visų Lietuvos piliečių vardu iškilmingai proklamavo Lietuvos valstybės nepriklau- somybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Retas susimąsto, kaip reikšmingai ši data persipina su kita Lietuvai svarbia šių metų sukaktimi – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu. O juk 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akte yra įtvir- tinta, kad 1918 m.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]