Azarto Prieskonis Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune Parodose Ir Renginiuose

ISSN 1822-2617 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA 2012/12

Justina MINELGAITĖ Istorija kitaip: azarto prieskonis Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune parodose ir renginiuose

storinė Lietuvos Respublikos pre- zidentūra Kaune (toliau – Istorinė Iprezidentūra) pradeda jau septin- tuosius veiklos metus. Ši edukacinė-memorialinė institucija yra pati tinka- miausia erdvė pasakojimams apie Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940) ir laikinąją sostinę – čia žodis įgauna prasmę ir atgyja per vaizdą. Istorija tampa apčiuopiama. 2011 m. Istorinė prezidentūra pakvietė lankytojus Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) ir Kauno istoriją pažinti kitaip: ne tik išgirsti, pamatyti, atrasti naujus žiūros kampus, bet ir dalyvauti. Muziejų, kaip ir patį miestą, gana netikėtai apėmė azartas. Laikinojoje sostinėje šie metai buvo ypač aktyvūs ir sportiški: duris atvėrė Kauno Žalgirio arena, įvyko ilgai lauktas 37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato finalas, gausybę renginių pasiūlė gyvosios istorijos šventė – tarptautinės Hanza Kaunas 2011 dienos. Sporti- nės nuotaikos vyravo ir Istorinėje prezidentūroje vykusiuose renginiuose: čia surengti azartiški mylimiausio 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, pristatytas albumas-katalogas Mūsų vėliavos, kuriame skaitytojui pateikiama daugybė sportuojančių ir ne tik tarpukario Lietuvos organizacijų vėliavų atvaizdų, taip pat atidarytos net dvi parodos sporto tematika, o siekiant priminti seną Pirmosios Lietuvos Respublikos tradiciją, surengtas bėgimas Ir stok už garbę Lietuvos! Tradiciškai metų pradžioje Istorinėje prezidentūroje buvo paminėtos Lie- tuvos valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios, metinės. Kaip ir kasmet, iš Istorinės prezidentūros balkono, iš kurio tarpukariu į tautą kreipdavosi šalies Preziden- tas, su valstybine švente susirinkusius kauniečius ir miesto svečius pasveikino vieną iš Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentų įkūnijantis aktorius.

KAUNO 251 ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA

2011 m. kauniečiai ir miesto svečiai išgirdo Aleksandro Stulginskio 1922 m. vasario 16-ąją sakytą sveikinimo kalbą. Ją išklausę, susirinkusieji buvo pakviesti į Istorinės prezidentūros Ordinų salę ir Paskutiniojo posėdžio kambarį, kur galėjo žiūrėti filmą su archyviniais kadrais apie Lietuvos Respublikos kūrimąsi ir dalyvauti dar vienoje atrakcijoje – rinkimuose. Minint 93-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, Istorinėje prezidentū- roje pirmą kartą buvo surengti mylimiausio 1918–1940 m. prezidento rinkimai. Juose dalyvauti leista ne tik rinkimų teisę turintiems pilnamečiams piliečiams, bet ir vaikams. Taip buvo siekiama populiarinti Pirmosios Lietuvos Respublikos ir Prezidento institucijos istoriją. Vasario 16-osios rytą, Istorinei prezidentūrai dar nespėjus atverti durų, čia jau būriavosi pirmieji norintys balsuoti už myli- miausią prezidentą. Visi lankytojai buvo prašomi ne tik išreikšti savo nuomonę, rinkimų biuletenyje pažymint mylimiausią valstybės vadovą, tačiau ir parašyti priežastį, kodėl vienas ar kitas prezidentas yra mylimiausias. Daugeliui „rinkėjų“, stengiantis išsamiau atsakyti į klausimą, teko atidžiai pastudijuoti Istorinės prezi- dentūros ekspoziciją, skirtą Lietuvos Respublikos Prezidentams. Paaiškinimai, kodėl kuris nors prezidentas yra mylimiausias, buvo labai įvairūs ir įdomūs. Balsavusieji už prezidentą Antaną Smetoną teigė, kad myli jį už „už griežtumą, teisingumą ir tvarką! Už Lietuvos ekonominės padėties geri- nimą!“, „už nuveiktus darbus Lietuvos valstybės labui“, „už atsidavimą Lietuvai ir žmonėms“, „už tvirtą ranką ir erudiciją, už Lietuvos iškėlimą į pirmaujančias šalis“, „už tikrumą ir tvirtumą“, už tai, kad „tėveliai [...] ūkininkai dirbo sun- kiai, bet gyveno puikiai“, „už teisingumą“, „kad išgelbėjo Lietuvą nuo komu- nistų įtakos, kas būtų nuvedę į nepriklausomybės praradimą“, už tai, kad „jei ne kariškiai ir A. Smetona, jau 1926 m. galėjome atitekti bolševikams“, „už tvirtą ranką. Už perversmą!“, „už tai, kad suprato, jog tautiškumas – Lietuvos valstybės pagrindas. Garbė jam!!!“. Balsavusieji už prezidentą Kazį Grinių teigė jį mylintys už tai, kad „gelbėjo Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką sergant“, kad „nepabėgo“, „už tai, kad žemietis ir dar giminaitis, mano senelio antros eilės pusbrolis“, „už demokratinių tradicijų puoselėjimą“, „nes jis buvo sąžiningas ir padorus žmogus“. Balsavusieji už prezidentą Aleksandrą Stulginskį nurodė jį mylintys už tai, kad jis buvo „tikras pirmasis konstitucinis Prezidentas, likęs su tauta“, „buvo liaudies prezidentas“, „pažįstu anūką“, buvo „išsilavinęs, pro- tingas“, „padėjo valstybės pamatus“, „už didelę meilę Tėvynei, už nuoširdų darbą ir rūpestį „žemiškiems“ darbams“, už tai, kad „nepabūgo ir atlaikė Sibiro gulagus ir atgulė į Lietuvos žemelę“, už „dorą, sąžinę asmeniniame gyvenime ir politikoje“, „už atsidavimą tėvynei, išlikimą Lietuvoje, už kančias tremtyje. Ačiū.“, už tai, „kad buvo aktyvus, rėmė bažnyčią / už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą“, „už puikias reformas mokslo srityje“, „už tvarkingą valdymą sun- kiausiu laiku valstybei“. Rinkimus laimėjo Antanas Smetona, surinkęs 49 proc. balsų. Apylygiai balsų gavo Kazys Grinius (26 proc.) ir Aleksandras Stulginskis (25 proc.).

252 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS Justina MINELGAITĖ

Rinkimuose dalyvavo 495 žmonės. Rasta 10 negaliojančių biuletenių. O inter- neto erdvėje skelbtus tokius pačius rinkimus laimėjo Aleksandras Stulginskis (42 proc.), antras liko Kazys Grinius (30 proc.), trečias – Antanas Smetona (28 proc.). Mylimiausio prezidento rinkimai Lietuvoje surengti pirmą kartą, tačiau panašių rinkimų ar apklausų būta ir anksčiau. Laikraštis Diena 1933 m. organizavo skaitytojų apklausą. Skaitytojai išrinko 10 žymiausių Lietuvos žmo- nių. Pirmoje vietoje atsidūrė tuometinis valstybės prezidentas Antanas Smetona, o buvęs prezidentas Kazys Grinius šioje apklausoje liko ketvirtas. Prezidentas Aleksandras Stulginskis net nepateko į šį žymiausių veikėjų dešimtuką.1 Be mylimiausio prezidento rinkimų, Istorinėje prezidentūroje tą pačią dieną buvo pristatytas ir katalogas-albumas Mūsų vėliavos, kuriame supažindi- nama su Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomu Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) visuomeninių organizacijų vėliavų rin- kiniu. Tai didžiausias rinkinys Lietuvoje – 484 vėliavos ir gairelės. Dar galima būtų pridėti ir 138 vėliavų kotų antgalių kolekciją. Pristatymo metu muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pasidžiaugė, kad Lietuvos muziejininkams pavyko išsaugoti tokią gausią kolekciją. Katalogo-albumo sudarytojos huma- nitarinių mokslų daktarė, istorikė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir muziejaus tai- komosios dailės rinkinio saugotoja Reda Stuinienė pristatė ano meto Lietuvos visuomeninių organizacijų (įvairių sąjungų, draugijų) vėliavų sukūrimo istorinį kontekstą ir jo nulemtą vėliavų kaitą. Autorės pabrėžė, kad pasisiūti vėliavą anuomet buvo brangu, tačiau – garbės reikalas. Įdomi ir pati vėliavų išsaugo- jimo istorija. Vėliavos, primenančios Pirmąją Lietuvos Respubliką, buvo sle- piamos kraičio skryniose (kurios taip pat buvo muziejaus eksponatai), o slapta vėdintos to paties muziejaus kiemelyje. Pavasarį Istorinės prezidentūros renginiai persikėlė į sodelį. Gegužės 17 d. Istorinėje prezidentūroje įvyko net du svarbūs įvykiai: suorganizuotas bėgimas Ir stok už garbę Lietuvos! ir atidaryta fotografijų paroda Olimpinis Kaunas: Lietu- vos tautinė olimpiada 1938 m. 2011 m. bėgimas buvo skirtas pagerbti Pirmosios Lietuvos Tautinės olimpiados dalyvius. Taip buvo siekiama atgaivinti bėgimo Kauno gatvėmis tradiciją. Pirmosios tokios bėgimo varžybos įvyko 1919 m., minint pirmąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines. Tuomet sportininkai bėgo Laisvės alėja, Vasario 16-osios metinių proga gavusia šį (Laisvės alėjos) pavadinimą. Vėliau bėgimų maršrutai keitėsi, buvo pradėtos rengti pavasario ir rudens bėgimo varžybos. XX a. 4 dešimtmetyje bėgikai startuodavo Rotušės aikštėje, o bėgimo trasa driekdavosi senamiesčio ir naujamiesčio gatvėmis. Buvo varžomasi individualiai ir komandomis, o bėgimai miesto gatvėmis sutraukdavo minias žiūrovų. Beje, vienas seniausių Lietuvos Respublikos Prezidento įsteigtų sporto prizų buvo skirtas būtent bėgikams. Tiesa, 1927 m. Antano Smetonos įsteigtas garbės prizas buvo įteiktas estafetinio bėgimo 4x400 metrų rungties

1 10 žymiausių Lietuvos vyrų, Diena, 1933, gruodžio 10 d.

KAUNO 253 ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA nugalėtojui. Tik po kelių metų buvo įsteigti šiandien žinomiausi Prezidento prizai lenktynininkams, tenisininkams ar krepšininkams. 2011 m. bėgimas, kurio šūkis buvo Ir stok už garbę Lietuvos!, prasidėjo ir baigėsi Istorinės prezidentūros sodelyje. Bėgikai turėjo įveikti 5 kilometrų ilgio trasą – iki Santakos ir atgal: Istorinė LR prezidentūra (pradžia) – Birštono g. – Karaliaus Mindaugo pr. – Nemuno krantinė – Prieplaukos krantinė – San- taka – Prieplaukos krantinė – Nemuno krantinė – Birštono g. – Vilniaus g. – Istorinė LR prezidentūra (pabaiga). Nugalėtojams, kuriais tapo Aurimas Skinulis ir Sada Bukšienė, ir prizininkams apdovanojimus įteikė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis. Taip pat pagerbti jauniausias ir vyriausias bėgikai. Jauniausiajam savo prizą įteikė bėgimo globėjas prezidentas Valdas Adamkus, vyriausiajam – LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. Tikimasi, kad ši graži tarpukario bėgimo tradicija bus atgaivinta ir kitais metais. Po apdovanojimų ceremonijos visi buvo pakviesti į Pirmajai tautinei olimpiadai skirtos didelio formato nuotraukų parodos Olimpinis Kaunas: Lie- tuvos tautinė olimpiada 1938 m. atidarymą Istorinės prezidentūros sodelyje. Ši Tautinė olimpiada buvo pirmoji ir vienintelė Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Penkiolikoje sodelyje eksponuotų archyvinių nuotraukų buvo užfiksuotos aki- mirkos iš šios viso pasaulio lietuvių sporto šventės atidarymo Valstybiniame stadione, olimpinio aukuro įžiebimo, krepšinio, dviračių, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų varžybų. Parodos atidarymo metu savo atsiminimais apie sportinį gyvenimą laikinojoje sostinėje dalijosi prezidentas Valdas Adamkus. Parodos reikšmę, prisimindamas šią pasaulio lietuvių sporto šventę, pripažino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. Susi- rinkusiuosius sveikino ir garbės ratą aplink Prezidentūros sodelį apibėgo Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis. Sportiški metai Istorinėje prezidentūroje tęsėsi ir rugpjūčio 30 d., kai Europos vyrų krepšinio čempionato išvakarėse buvo atidaryta dar viena paroda Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918–1940 m. Paro- doje, kuri veiks iki 2012 m. pabaigos, pristatoma Nacionalinio M. K. Čiurlio- nio dailės muziejaus fonduose išsaugota unikali Lietuvos sportininkų tarptauti- nėse varžybose iškovotų sporto prizų, apsikeitimo ir garbės dovanų kolekcija ir per žmogaus, sporto ir valstybės santykius atskleidžiama, kaip 1918–1940 m. sportas virto patriotinio ugdymo(si) skatinimo įrankiu. Keturiose salėse nuo- sekliai apžvelgiamas sportas kaip diplomatija, pirmieji tarpvalstybiniai sporto susitikimai, sporto ir valstybės santykis, pristatoma idealaus tarpukario sporti- ninko samprata, gilinamasi į įvairių sporto šakų konkurenciją ir (ne)populia- rumo priežastis, aiškinamasi, kodėl būtent krepšinis tapo Lietuvos sporto kara- liumi, supažindinama su sporto sirgalių kultūra. Visa tai lankytojui pateikiama įvairiausių sporto prizų istorijose, apžvelgiant jų įteikimo kontekstą. Vieni įspūdingiausių parodos eksponatų – 1937 m. iš II Europos vyrų krepšinio čempionato Rygoje parsivežtas Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įsteigtas

254 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS Justina MINELGAITĖ prizas – sidabrinė lėkštė ir 1939 m. Kaune vykusiame III krepšinio čempionate iškovota prezidento Antano Smetonos įsteigta ir grafiko Jono Juozo Burbos nukaldinta sidabrinė dėžutė. Moterų krepšininkių pasiekimus Europos krepši- nio čempionatuose primena 1938 m. iš Romos parsivežta vicečempionių mar- murinė-bronzinė Romos vilkės skulptūra. Parodos Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918– 1940 m. atidaryme dalyvavo garbūs svečiai: prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departa- mento vadovas Klemensas Rimšelis, Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis, Lietuvos krepšinio, Bokso federacijų vadovai ir kt. Tardama sveikinimo žodį, Istorinės prezidentūros vadovė Birutė Garbaravičienė dėkojo visiems prisi- dėjusiems prie parodos gimimo ir džiaugėsi, jog šią sporto trofėjų kolekciją, primenančią mūsų valstybės sportinę praeitį, vėl gali pamatyti plačioji visuo- menė. Atidarydamas parodą, prezidentas V. Adamkus pasidžiaugė, jog ir jis pats „ten visur buvęs ir beveik visus įvykius pats matęs“. Jo Ekscelencija teigė, kad parodoje, apžiūrėdamas sporto prizus ir prisimindamas sportinius tarpukario gyvenimo įvykius, grįžo į savo vaikystę. Prezidentas pasidalijo atsiminimais, kaip pats, dar vaikas, 1939 m. be bilieto įslinko į Kauno sporto halę stebėti III Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų. Iš tiesų parodoje tyrinėjant sirgalių krepšininkams įteiktas dovanas, apžiūrint pagrindinį varžybų sportinį trofėjų – sidabrinę dėžutę, žvelgiant į archyvines nuotraukas, kuriose – visų varžybas norinčių stebėti ir už durų stovinčių krepšinio aistruolių nesutalpi- nanti Kauno sporto halė, skaitant trumpus tekstus apie gražiausio čempionato žaidėjo rinkimus ir 1939 m. gegužės pabaigoje vyravusias šventines nuotai- kas Kaune galima suprasti, kad laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas tuomet buvo tapusi visos Europos krepšinio sostine. Į krepšinio istorijos svarbą Lietuvai dėmesį atkreipė ir Seimo pirmininkė I. Degutienė. Parlamento vadovė pabrėžė, kad atidaromoje parodoje ekspo- nuojami sporto prizai, kurie liudija tarpukario Lietuvos sporto aktualijas, primena apie sporto reikšmę valstybės gyvenime. I. Degutienė taip pat priminė, jog, labiausiai palaikydami krepšininkus, „neturėtume pamiršti ir kitų sporti- ninkų. Kiekvienos sporto šakos atstovų laimėjimai yra svarbus indėlis į vals- tybės istoriją, kultūrą ir ateities gyvenimą. Menas, kultūra, sportas – visa tai sudaro didelę dalį mūsų visų gyvenimo. Todėl visų šių sričių atstovų pasiekimai yra labai svarbūs ir turi būti įvertinti. Todėl šiandien norisi su visa tauta pasa- kyti: mes už tuos, kurie garsina Lietuvos vardą.“ Parodos kuratorė Vilma Akmenytė-Ruzgienė pažymėjo, kad kiekvienas parodos prizas pasakoja savo unikalią mikroistoriją – talentingai prakalbintas, jis byloja apie sporto įvykius ir jų kontekstą, kurie padeda atskleisti gilesnius sporto ir miesto, organizacijų, institucijų, valstybių ryšius. Pasak jos, sportas valstybės reikalu pavirto tik XX a. 4 dešimtmetyje, nors valstybės prezidentas sporto mecenatu tapo daug anksčiau. Pirmasis įžengęs į sporto varžybas ir

KAUNO 255 ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA

įsteigęs prizą sportininkams buvo Kazys Grinius, o daugiausiai dėmesio sportui parodė Antanas Smetona. Kuratorės nuomone, sporto apdovanojimų įvairovė bei tautiniai meniniai motyvai juose paliudija ir tautinio savitumo paieškas, kurios svarbios ir šiomis dienomis. Rengiant parodą buvo įtraukti ir moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Jie buvo kviečiami sukurti parodos emblemą, kurioje atsispindėtų šūkis Ir stok už garbę Lietuvos! Istorinė prezidentūra sulaukė apie pusantro šimto piešinių iš 23 mokyklų. Žvelgiant į piešinius buvo pastebima, jog autoriai ne tik domė- josi istorija, bet ir gilinosi į sporto ir valstybės santykį, įvertino patriotiškumo reikšmę siekiant pergalių ir reprezentuojant savo šalį. Konkurso dalyviai savo emblemose Lietuvos sportą dažnai siejo su šalies stiprybe, vienybe (vaizduo- tas tvirtas ąžuolas, kuriame skleidžiasi lietuvių tauta; stiprus kumštis; daugybė rankų, laikančių kamuolį su šūkiu „Mus vienija pergalė!“ ir pan.). Konkursą laimėjo Kauno Žiburio vidurinės mokyklos 9 klasės mokinio Justino Krašausko (mokytoja Jolita Grabliauskaitė) piešinys. Parodos atidarymo metu konkurso nugalėtojas ir 10 laureatų buvo apdovanoti knygomis Valdas Adamkus – sporto žmogus su prezidento autografu bei kitomis atminimo dovanomis. Taigi, šie Istorinės prezidentūros veiklos metai ne tik papildė ir pagyvino Kauno miesto kultūrinį gyvenimą, bet istorijos mokslui ir jauniesiems tyrinė- tojams pasiūlė naujų istorinių temų bei skerspjūvių, kitokio požiūrio į praeitį perspektyvų. Kūrybiškumas atgaivina istoriją, o muziejus ir yra ta vieta, kurioje istorija atgyja, pasinaudojus išmone ir gebėjimu nuspalvinti sausas istorijos datas vaizdiniais. Tikėtina, jog Istorinės prezidentūros renginiuose ir parodose paliestos sporto istorijos temos, tokios kaip sportas ir Prezidento institucija ar sporto ir diplomatijos santykis, sudomins ne vieną ateities istoriką, galbūt bus nagrinėjamos moksliniuose straipsniuose. O visi interaktyvūs šio muziejaus renginiai įtrauks jaunimą ir paskatins domėtis Lietuvos istorija, parodydami, jog „vadovėlines tiesas“ reikia papildyti, praturtinti, galima jomis net abejoti, ginčytis ir atrasti jas iš naujo.

256 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS