Azarto Prieskonis Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune Parodose Ir Renginiuose
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 1822-2617 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA 2012/12 Justina MINELGAITĖ Istorija kitaip: azarto prieskonis Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune parodose ir renginiuose storinė Lietuvos Respublikos pre- zidentūra Kaune (toliau – Istorinė Iprezidentūra) pradeda jau septin- tuosius veiklos metus. Ši edukacinė-memorialinė institucija yra pati tinka- miausia erdvė pasakojimams apie Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940) ir laikinąją sostinę – čia žodis įgauna prasmę ir atgyja per vaizdą. Istorija tampa apčiuopiama. 2011 m. Istorinė prezidentūra pakvietė lankytojus Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) ir Kauno istoriją pažinti kitaip: ne tik išgirsti, pamatyti, atrasti naujus žiūros kampus, bet ir dalyvauti. Muziejų, kaip ir patį miestą, gana netikėtai apėmė azartas. Laikinojoje sostinėje šie metai buvo ypač aktyvūs ir sportiški: duris atvėrė Kauno Žalgirio arena, įvyko ilgai lauktas 37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato finalas, gausybę renginių pasiūlė gyvosios istorijos šventė – tarptautinės Hanza Kaunas 2011 dienos. Sporti- nės nuotaikos vyravo ir Istorinėje prezidentūroje vykusiuose renginiuose: čia surengti azartiški mylimiausio 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, pristatytas albumas-katalogas Mūsų vėliavos, kuriame skaitytojui pateikiama daugybė sportuojančių ir ne tik tarpukario Lietuvos organizacijų vėliavų atvaizdų, taip pat atidarytos net dvi parodos sporto tematika, o siekiant priminti seną Pirmosios Lietuvos Respublikos tradiciją, surengtas bėgimas Ir stok už garbę Lietuvos! Tradiciškai metų pradžioje Istorinėje prezidentūroje buvo paminėtos Lie- tuvos valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios, metinės. Kaip ir kasmet, iš Istorinės prezidentūros balkono, iš kurio tarpukariu į tautą kreipdavosi šalies Preziden- tas, su valstybine švente susirinkusius kauniečius ir miesto svečius pasveikino vieną iš Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentų įkūnijantis aktorius. KAUNO 251 ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA 2011 m. kauniečiai ir miesto svečiai išgirdo Aleksandro Stulginskio 1922 m. vasario 16-ąją sakytą sveikinimo kalbą. Ją išklausę, susirinkusieji buvo pakviesti į Istorinės prezidentūros Ordinų salę ir Paskutiniojo posėdžio kambarį, kur galėjo žiūrėti filmą su archyviniais kadrais apie Lietuvos Respublikos kūrimąsi ir dalyvauti dar vienoje atrakcijoje – rinkimuose. Minint 93-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, Istorinėje prezidentū- roje pirmą kartą buvo surengti mylimiausio 1918–1940 m. prezidento rinkimai. Juose dalyvauti leista ne tik rinkimų teisę turintiems pilnamečiams piliečiams, bet ir vaikams. Taip buvo siekiama populiarinti Pirmosios Lietuvos Respublikos ir Prezidento institucijos istoriją. Vasario 16-osios rytą, Istorinei prezidentūrai dar nespėjus atverti durų, čia jau būriavosi pirmieji norintys balsuoti už myli- miausią prezidentą. Visi lankytojai buvo prašomi ne tik išreikšti savo nuomonę, rinkimų biuletenyje pažymint mylimiausią valstybės vadovą, tačiau ir parašyti priežastį, kodėl vienas ar kitas prezidentas yra mylimiausias. Daugeliui „rinkėjų“, stengiantis išsamiau atsakyti į klausimą, teko atidžiai pastudijuoti Istorinės prezi- dentūros ekspoziciją, skirtą Lietuvos Respublikos Prezidentams. Paaiškinimai, kodėl kuris nors prezidentas yra mylimiausias, buvo labai įvairūs ir įdomūs. Balsavusieji už prezidentą Antaną Smetoną teigė, kad myli jį už „už griežtumą, teisingumą ir tvarką! Už Lietuvos ekonominės padėties geri- nimą!“, „už nuveiktus darbus Lietuvos valstybės labui“, „už atsidavimą Lietuvai ir žmonėms“, „už tvirtą ranką ir erudiciją, už Lietuvos iškėlimą į pirmaujančias šalis“, „už tikrumą ir tvirtumą“, už tai, kad „tėveliai [...] ūkininkai dirbo sun- kiai, bet gyveno puikiai“, „už teisingumą“, „kad išgelbėjo Lietuvą nuo komu- nistų įtakos, kas būtų nuvedę į nepriklausomybės praradimą“, už tai, kad „jei ne kariškiai ir A. Smetona, jau 1926 m. galėjome atitekti bolševikams“, „už tvirtą ranką. Už perversmą!“, „už tai, kad suprato, jog tautiškumas – Lietuvos valstybės pagrindas. Garbė jam!!!“. Balsavusieji už prezidentą Kazį Grinių teigė jį mylintys už tai, kad „gelbėjo Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką sergant“, kad „nepabėgo“, „už tai, kad žemietis ir dar giminaitis, mano senelio antros eilės pusbrolis“, „už demokratinių tradicijų puoselėjimą“, „nes jis buvo sąžiningas ir padorus žmogus“. Balsavusieji už prezidentą Aleksandrą Stulginskį nurodė jį mylintys už tai, kad jis buvo „tikras pirmasis konstitucinis Prezidentas, likęs su tauta“, „buvo liaudies prezidentas“, „pažįstu anūką“, buvo „išsilavinęs, pro- tingas“, „padėjo valstybės pamatus“, „už didelę meilę Tėvynei, už nuoširdų darbą ir rūpestį „žemiškiems“ darbams“, už tai, kad „nepabūgo ir atlaikė Sibiro gulagus ir atgulė į Lietuvos žemelę“, už „dorą, sąžinę asmeniniame gyvenime ir politikoje“, „už atsidavimą tėvynei, išlikimą Lietuvoje, už kančias tremtyje. Ačiū.“, už tai, „kad buvo aktyvus, rėmė bažnyčią / už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą“, „už puikias reformas mokslo srityje“, „už tvarkingą valdymą sun- kiausiu laiku valstybei“. Rinkimus laimėjo Antanas Smetona, surinkęs 49 proc. balsų. Apylygiai balsų gavo Kazys Grinius (26 proc.) ir Aleksandras Stulginskis (25 proc.). 252 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS Justina MINELGAITĖ Rinkimuose dalyvavo 495 žmonės. Rasta 10 negaliojančių biuletenių. O inter- neto erdvėje skelbtus tokius pačius rinkimus laimėjo Aleksandras Stulginskis (42 proc.), antras liko Kazys Grinius (30 proc.), trečias – Antanas Smetona (28 proc.). Mylimiausio prezidento rinkimai Lietuvoje surengti pirmą kartą, tačiau panašių rinkimų ar apklausų būta ir anksčiau. Laikraštis Diena 1933 m. organizavo skaitytojų apklausą. Skaitytojai išrinko 10 žymiausių Lietuvos žmo- nių. Pirmoje vietoje atsidūrė tuometinis valstybės prezidentas Antanas Smetona, o buvęs prezidentas Kazys Grinius šioje apklausoje liko ketvirtas. Prezidentas Aleksandras Stulginskis net nepateko į šį žymiausių veikėjų dešimtuką.1 Be mylimiausio prezidento rinkimų, Istorinėje prezidentūroje tą pačią dieną buvo pristatytas ir katalogas-albumas Mūsų vėliavos, kuriame supažindi- nama su Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomu Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) visuomeninių organizacijų vėliavų rin- kiniu. Tai didžiausias rinkinys Lietuvoje – 484 vėliavos ir gairelės. Dar galima būtų pridėti ir 138 vėliavų kotų antgalių kolekciją. Pristatymo metu muzie- jaus direktorius Osvaldas Daugelis pasidžiaugė, kad Lietuvos muziejininkams pavyko išsaugoti tokią gausią kolekciją. Katalogo-albumo sudarytojos huma- nitarinių mokslų daktarė, istorikė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir muziejaus tai- komosios dailės rinkinio saugotoja Reda Stuinienė pristatė ano meto Lietuvos visuomeninių organizacijų (įvairių sąjungų, draugijų) vėliavų sukūrimo istorinį kontekstą ir jo nulemtą vėliavų kaitą. Autorės pabrėžė, kad pasisiūti vėliavą anuomet buvo brangu, tačiau – garbės reikalas. Įdomi ir pati vėliavų išsaugo- jimo istorija. Vėliavos, primenančios Pirmąją Lietuvos Respubliką, buvo sle- piamos kraičio skryniose (kurios taip pat buvo muziejaus eksponatai), o slapta vėdintos to paties muziejaus kiemelyje. Pavasarį Istorinės prezidentūros renginiai persikėlė į sodelį. Gegužės 17 d. Istorinėje prezidentūroje įvyko net du svarbūs įvykiai: suorganizuotas bėgimas Ir stok už garbę Lietuvos! ir atidaryta fotografijų paroda Olimpinis Kaunas: Lietu- vos tautinė olimpiada 1938 m. 2011 m. bėgimas buvo skirtas pagerbti Pirmosios Lietuvos Tautinės olimpiados dalyvius. Taip buvo siekiama atgaivinti bėgimo Kauno gatvėmis tradiciją. Pirmosios tokios bėgimo varžybos įvyko 1919 m., minint pirmąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines. Tuomet sportininkai bėgo Laisvės alėja, Vasario 16-osios metinių proga gavusia šį (Laisvės alėjos) pavadinimą. Vėliau bėgimų maršrutai keitėsi, buvo pradėtos rengti pavasario ir rudens bėgimo varžybos. XX a. 4 dešimtmetyje bėgikai startuodavo Rotušės aikštėje, o bėgimo trasa driekdavosi senamiesčio ir naujamiesčio gatvėmis. Buvo varžomasi individualiai ir komandomis, o bėgimai miesto gatvėmis sutraukdavo minias žiūrovų. Beje, vienas seniausių Lietuvos Respublikos Prezidento įsteigtų sporto prizų buvo skirtas būtent bėgikams. Tiesa, 1927 m. Antano Smetonos įsteigtas garbės prizas buvo įteiktas estafetinio bėgimo 4x400 metrų rungties 1 10 žymiausių Lietuvos vyrų, Diena, 1933, gruodžio 10 d. KAUNO 253 ISTORIJOS METRAŠTIS KRONIKA nugalėtojui. Tik po kelių metų buvo įsteigti šiandien žinomiausi Prezidento prizai lenktynininkams, tenisininkams ar krepšininkams. 2011 m. bėgimas, kurio šūkis buvo Ir stok už garbę Lietuvos!, prasidėjo ir baigėsi Istorinės prezidentūros sodelyje. Bėgikai turėjo įveikti 5 kilometrų ilgio trasą – iki Santakos ir atgal: Istorinė LR prezidentūra (pradžia) – Birštono g. – Karaliaus Mindaugo pr. – Nemuno krantinė – Prieplaukos krantinė – San- taka – Prieplaukos krantinė – Nemuno krantinė – Birštono g. – Vilniaus g. – Istorinė LR prezidentūra (pabaiga). Nugalėtojams, kuriais tapo Aurimas Skinulis ir Sada Bukšienė, ir prizininkams apdovanojimus įteikė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis. Taip pat pagerbti jauniausias ir vyriausias bėgikai. Jauniausiajam savo prizą įteikė bėgimo globėjas prezidentas Valdas Adamkus, vyriausiajam – LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. Tikimasi, kad ši graži tarpukario bėgimo tradicija bus atgaivinta ir kitais metais. Po apdovanojimų ceremonijos visi buvo pakviesti į Pirmajai tautinei olimpiadai skirtos didelio formato nuotraukų parodos Olimpinis Kaunas: Lie- tuvos tautinė olimpiada 1938 m. atidarymą Istorinės prezidentūros sodelyje. Ši Tautinė olimpiada buvo pirmoji