DOCSLIB.ORG

Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybių Ir Prezidentų Numeracijos Klausimu

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybių Ir Prezidentų Numeracijos Klausimu ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1987 m. kovo mėn. 7 d. / March 7, 1987 N r. 46(10) Nepriklausomos Lietuvos vyriausybių ir prezidentų savąją konstituciją, kuri skelbė, numeracijos klausimu kad Steigiamasis seimas yra suvereninės Lietuvos galios VINCENTAS MULEVIČIUS reiškėjas. Vykdomoji valdžia pa­ vedama respublikos prezidentui Pastebėjau, kad Nepriklauso­ metu, vokiečiams rusus išvijus iš ir ministerių kabinetui. Respub­ mos Lietuvos pirmųjų vyriau­ Lietuvos, pradėjo iški. i viltys at­ likos prezidentą renka seimas. Iki sybių kabinetai neskiriami nuo kurti savąją valstybę. 1917 bus išrinktas, jo pareigas eina Tomas Venclova — vėlyvesniųjų. Albertas Gerutis, metais sušauktajai Vilniaus kon­ Steigiamojo seimo pirmininkas rašydamas apie Lietuvos vyriau­ ferencijai nutarus atstatyti Lietu­ Aleksandras Stulginskis. Dabar kontrpropagandos taikinys sybių kabinetus, juos numeruoja, vos nepriklausomybę, jos iš­ sudaryta dr. Kazio Griniaus nau­ pradedant prof. Augustino Volde­ rinktoji Lietuvos taryba ėmėsi to ja vyriausybė koaliciniais pagrin­ Prieš mūsų akis kinta Lietuvos maro pirmuoju ir baigiant Anta­ darbo. Kadangi vokiečių valdžia dais. Ernestas Galvanauskas oficialioji spauda. Gimtasis kraš­ no Merkio dvidešimt pirmuoju, turėjo sau naudingus planus Steigiamojo seimo pirmąją tas bando kalbėti civilizuotu to­ nedarant skirtumo prieš Steigia­ i kolonizuoti Lietuvai, tad su vyriausybę vadina ..šeimine nu. Šen bei ten meilinamasi išei­ mąjį seimą ir vėliau <LE. XV. Tarybos pastangomis jų pastan­ vyriausybe" (EG, 151. 152). 353-356). Taip pat nedaug kas viams. Kuokomis ir keiksmais gos nesutapo. Tačiau Taryba Steigiamajam seimui veikti skiria pirmutinius laikinuosius besišvaistantys žurnalistai stu­ įstengė paskelbti Lietuvos nepri­ buvo labai nepalankūs laikai. prezidentus nuo konstitucinių miami į virtuvę ar į kiemą. Ir klausomybės — Vasario 16 dienos Lenkams puolant Lietuvą, buvo seimų pre;.:dentų. staiga j tą naujutėlį spaudos — aktą, nors tas faktas tuo metu priimtas įstatymas (1920.X.25), saloną įsibrauna nevalyvas gir­ Kilo noras tuos klausimus esamos padėties nepakeitė. kuriuo sudarytas Mažasis seimas tuoklis ir ima automatu šaudyti giliau pastudijuoti. Iš to ir susi­ Taryba turėjo viltie^ ir ruošėsi. (kuris veikė iki 1921.111 iš šešių į grindis ir lubas. darė mano didesniame darbe kai ateis laikas, imtis Lietuvos narių bei šešių kandidatų ir Stei­ giamojo seimo pirmininko. Visi Kalbame apie Komjaunimo tie­ vienas skyrius — Nepriklausomos valdymo pareigų, todėl ji, jau kiti atstovai išsiskirstė ginti ir in­ soje 1986 m. lapkričio mėn. 22 d. Lietuvos vyriausybių ir prezi­ anksčiau pasivadinusi Lietuvos formuoti kraštą (LE, XVIII, 28). pasirodžiusį Justino Lazausko dentų numeracijos klausimu su valstybės taryba, 1918.XI.2 pri­ Nežiūrint sunkiu laikų. Steigia­ straipsnį „Nauji .Neįveikiamųjų' dviem poskyriais: 11 Vyriausybių ėmė ..Lietuvos valstybės laikino­ masis seimas priėmė apie 150 pokštai", kuris mus sugrąžina į numeracija ir 2> Prezidentu sios konstitucijos pamatinius dės­ įstatymų, kurių svarbiausias — 1952-uosius metus. Straipsnyje numeracija. Nagrinėjamam klau­ nius" (KRač. 109). Pagal juos tu­ simui teimsime tik mažą ket­ Žemės reformos 11922.11.15). Taip atgyja visas stalininio laikotarpio rėjo būti įsteigti vyriausi lai­ verių metų istorijos iškarpą, pra­ pat buvo priimta (1922.VIII.D ir repertuaras, kontrpropagandiniu kinieji valstybės organai: D Vals­ dedant 1918.XL2 ir baigiant paskelbta (1922.\TII.6> nuolatinė automatu išgenėjęs išeivijos Tomas Venclova tybės taryba. 2) Valstybės tary­ Nuotrauka Jono Kuprio 1922.XII.21. bos prezidiumas ir 3) Ministerių konstitucija (pgl. LE. XII. 385 ir lietuvius ir Afganistano „duš- XVII. 164-165). manus", sąžinės kalinius ir in­ kabinetas (t.p.). telektualus. Lazauskas juos su­ prisidėtų prie imperijos sumoder- 1. Vyriausybių numeracija a. Pirmosios vyriausybės. c. Pirmųjų vyriausybių pava­ dinimas. Kaip jau anksčiau verčia į vieną duobę. Neatsitik­ ninimo ir paremtų generalini Po ilgų lietuvių tautos pastan­ 1918.XI.11 pavyko sudaryti Pir­ Antanas Smetona, Nepriklausomos Lietuvos pirmasis laikinasis ir trečiasis minėta, dr. Albertas Gerutis ne­ tinai straipsnis baigiamas Stali­ sekretorių jo kovoje su oponen­ gų, Pirmojo pasaulinio karo mąją laikinąją Lietuvos vyriau­ no tvirtinimu, Rooseveltui prita­ tais. Reikia gerinti ir Sovietų sybę su šiuo pareiškimu: „Iki prezidentas. „ daro skirtumo tarp Lietuvos vy­ riant, kad Lietuva visad priklau­ Sąjungos prestižą užsienyje. Bet * Paskaita, skaityta Lietuviu istorijos Steigiamasis ('Kuriamasis) Sei­ vikai. Rusų raudonajai armijai Antanas Smetona. ..Šis M. Sleže­ riausybių, Tarybos sudarytų, ir sė ir priklausys sovietinei visa tai pavojinga — per daug at­ draugijos nariu susirinkime 1986 m. mas bus nusprendęs Lietuvos artėjant prie Vilniaus, dalis vičiaus ministerių kabinetas seimų. Tačiau pirmąją Lietuvos spalio mėn. 8 d Chicagoje. Rusijai. leidus varžtus, gali pradėti byrėti Valstybės valdymo formą ir vyriausybės narių (Augustinas išgyveno sunkiausius Lietuvai vyriausybę pats ministeris pirmi­ Pagrindinis Lazausko taikinys imperijos pamatai. Todėl ir pri­ konstituciją. Lietuvos Valstybės Voldemaras, Martynas Yčas ir laikus: karas su bolševikais, ninkas savo pirmoje kalboje yra poetas ir literatūros moksli­ mityvių kontrpropagandistų laipsnį, išleido Yale universitetas Taryba, reikšdama suverene Antanas Smetona) išvyko į už lenkais ir bermontininkais" 'Svb, vadina ,,laikinąja valdžia" arba ninkas Tomas Venclova. La­ negalima išleisti į pensiją. Jų devintuoju tomu savo rinktinių Lietuvos galią (suprema po- sienį. Kabinetas atsistatydino. 71). Po Mykolo Sleževičiaus penk­ „laikinąja vyriausybe" net 21 zausko pagieža čia pakyla į poe­ triukšmas turi atsverti kylančius Rusų ir Rytų Europos studijų se­ testas). steigia laikinąją Lietuvos Naują kabinetą sudarė Mykolas tąjį kabinetą sudarė Ernestas kartą, o vienu žodžiu „valdžia" tines aukštumas: Venclova ne tik liberalius balsus. Atskleidžiant rijoje. Siame veikale Venclova. Valstybės Vyriausybę" (KRač, Sleževičius, tik ką grįžęs iš Rusi­ Galvanauskas, kurio laikais tik vieną kartą (PD, 88-101). „iš medžio", bet ir „iš mėnulio iš­ Sovietų Sąjungos trūkumus, Jurio Lotmano mokyklos dva­ 109). jos. Padėtis buvo tokia chaotiška, įvyko Steigiamojo seimo rinkimai Aleksandras Stulginskis ją vadi­ kritęs", poeziją rašyti mėginęs, reikia dar uoliau pulti užsienį. sioje, analizuoja aštuonis rusų Pirmoji laikinoji Lietuvos vals­ kad Mykolui Sleževičiui buvo (1920.IV.14-15). na irgi „laikinąja vyriausybe" „griozdišku moksliniu žargonu'" Čia būtina pabrėžti, kad į poetus: Puškiną, Nekrasovą. Fe- tybės vyriausybė buvo sudaryta siūlomas diktatoriaus titulas, bet b. Steigiamasis seimas. Stei­ (PD, 101). Dr. Juozas Purickis absurdiškus tekstus rašantis ir Venclovos ir kitų užsienyje tą, Viačeslavą Ivanovą, Paster­ koaliciniu pagrindu. \ ją jis to atsisakė. Vilniuje pasidarė giamasis seimas savo pirmuoju pirmąsias vyriausybes vadina motinos ašarų nepaisantis „įžū­ atsidūrusiu lietuvių rašytojų ir naką, Cvetajevą, Achmatovą ir pakviesti tam darbui tinkami as­ tokia būklė, kad jame toliau nutarimu patvirtino Lietuvos „laikinomis valdžiomis" (PD. lus garbėtroška". Gal kitame La­ menininkų dergimo kampaniją Brodskį. Knyga prasideda ir užsi­ menys, tačiau neapsieita be kliu­ veikti jau nebuvo galima. Reikėjo valstybės atkūrimą, padary­ 128, 129). Petras Klimas, visą zausko straipsnyje sužinosime, neisijungė nė vienas rimtesnis baigia lietuviškomis temomis - vinių. Paskutiniu momentu Pet­ keltis į Kauną, kuriame irgi ne­ damas ši sprendimą: ,.Lietuvos laika buvęs arti vyriausybių, jas kad Venclova taip pat atiminėja lietuvių rašytojas, nors labai Puškino išverstos Adomo Micke­ ras Leonas ir Vladas Stašinskas daug geriau rado. Kauną ruošėsi Steigiamasis seimas, reikšdamas vadina „laikinąja vyriausybe" iš vaikų saldainius ir spardo stengtasi ir tebesistengiama juos vičiaus baladės „Trys Budriai" ir „atsisakė į kabinetą įeiti tik dėl valdyti komunistiniai gaivalai. žmonių valią, proklamuoja esant (IMA, 170). Ernestas Galva­ paliegusias kates. tam užverbuoti. Tokia laikysena Brodskio „Lietuviško divertis- to, kad jame yra kun. J. Purickis. Dėl santykių su Valstybės atstatytą Nepriklausomą Lie­ nauskas savo vyriausybę, kurią Šis galingas atmosferos užterši­ yra didelis komplimentas lie­ mento" nagrinėjimu. Jie, esą, prieš kun. J. Purickio taryba, Mykolo Sleževičiaus tuvos Valstybe, kaipo demokra­ sudarė Lietuvos valstybės tary­ bos prezidentui pavedus, vadina mas neturėtų niekieno nuste­ tuvių kultūros elitui. Auga ir Venclovos poetinė asmenį nieko prieš neturį, bet jie vyriausybė atsistatydino. Po jo tinę respubliką, etnografinėm „paskutine laikinąja vyriausybe" binti. Sovietų Sąjungoje tebe­ Prieš Venclovą nukreipta reputacija. Dabar Amerikoje dės­ esą priešingi tam. kad kunigas sudarė prof. Pranas Dovydaitis sienom ir laisvą nuo visų vals­ (EG, 126.132,135,137, 148.152> gyvas principas, — kad asmuo, šmeižtų ofenzyva nepaveikė ir tantis lenkų rašytojas Stanislavv būtų valdžioje" (Svb, 54). Kun. kabinetą, išsilaikiusį mėnesį tybinių ryšiu, kurie yra buvę su arba „laikinąja vyriausybe" (EG, kuris atmeta totalitarinę san­ išeivijos kultūrininkų. Vytautas Baranczak paruošc poezijos Juozas Purickis -avo kandi­ laiko. Po to ir vėl akys nukrypo kitomis valstybėmis" (Lietuva. tvarką ir prieš ją viešai pasisako, Kavolis savo ką tik išėjusioje vertimų į lenkų kalbą rinktinę, datūrą į ministerus atsiėmė. į Mykolą Sleževičių. Jis sutiko, 1952. I nr. 90). Ta proklamacija 151).
Load more

Recommended publications
  • Soviet Instigation of Revolution in Germany in 1923 and the Block of Peace of the Baltic Countries and Poland
    EUROPA ORIENTALIS 10 (2019) Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich ISSN 2081-8742 DOI: http://dx.doi.org/10.12775/EO.2019.004 Zenonas Butkus Soviet Instigation of Revolution (Vilnius university – Vilnius, lietuva) in Germany in 1923 and the Block of Peace of the Baltic Countries and Poland Słowa kluczowe: bolszewicy; eksport rewolucji; robotniczo-chłopska armia czerwona; dyplomacja; niemcy; państwa bałtyckie; Polska Keywords: Bolsheviks; export of revolution; Workers’ and Peasants’ Red Army; diplomacy; germany; Baltic countries; Poland Introduction he widespread stereotype that, purportedly, the countries of central Tand eastern europe, re-established or newly-established after the First World War, did not intensify security and stability because they were in- volved in strong mutual confl icts and to some extent that was why the new war struck each and all, is still sticking out. george david lloyd, the architect of the Versailles system, was of the following opinion: “The resurrected nations rose from their graves hungry and ravening from their long fast in the vaults of oppression, […] they clutched at anything that lay within reach of their hands – not even waiting to throw off the cerements of the grave”.1 He also added that the new nations turned into “even larger 1 g. d. lloyd, The Truth About the Peace Treaties, Vol. 1, london 1938, p. 314. 86 Zenonas Butkus imperialists than england or France, larger even than the united States”.2 The circulation of this version was triggered by the Polish-lithuanian con- flict that hindered formation of an effective union of the Baltic countries.3 despite this conflict and its international consequences, Poland and its northern neighbours – lithuania, latvia, and estonia – contributed con- siderably to the preservation of peace and stability in inter-war europe.
    [Show full text]
  • Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir
    TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos
    [Show full text]
  • Reviews 30/3 6/6/00 10:27 Am Page 443
    04_reviews 30/3 6/6/00 10:27 am Page 443 Reviews Nazik Saba Yared, Arab Travellers and Western Civilization, London, Saqi books, 1996; ISBN 0–86356–336–8; £45.00 East may be East and West West, but the scholarly interest in inter- actions between the two has been profound. The burden of such studies has, however, tended to be lopsided and one-way. Works on Western approaches to the East, including the Middle East, are now legion. Surveys of Arab travellers to the West have been much less common, particularly when produced by non-European scholars. Those that do exist have dealt mainly with the medieval period or with political and religious attitudes. Nazik Saba Yared reveals much new material relating to nineteenth — and early twentieth — century travellers who dealt with economic, social, literary, scientific and technological aspects of the West. She divides her study into three chronological sections, 1826–82, 1882–1918 and 1918–38, and charts an interesting dynamic of changing attitudes and instrumental responses during these eras. The approach is highly schematic, but some intriguing results emerge. In the first period, her travellers were generally highly westernized and were sometimes Christian converts. Their principal concerns were often related to the introduction of the concepts of the French Revolution to the Middle East, including the debate about the appropriateness of slavery to a modern society. Inevitably, questions of nationalism, law and notions of absolute and unjust rule were prominent in their thinking. They accepted the Western idea that the original powerful dynamic of the Arab world had ebbed away and they tried hard to reconcile ideas of progress with this alleged passivity.
    [Show full text]
  • Postmaster: PLEASE SEND Entire Magazine and Form 3579 to UNP, C/O Blanton Clement, Jr., P.O
    38 - 2 Postmaster: PLEASE SEND entire magazine and Form 3579 to UNP, c/o Blanton Clement, Jr., P.O. Box 146, Morrisville, PA 19067 _________________________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________________________ Moving? To change your address, cut the wrapper on the line above and send this form with the old address label to Blanton Clement, Jr., P. O. Box 146, Morrisville, PA 19067 Name________________________________________ Address______________________________________ City, State, ZIP_________________________________ 21 9 Volume 38 3 8 - Number 2 2 February 2014 Whole Number 219 21 9 UN NEW YORK: 2014 – GREETINGS The Journal of United Nations Philatelists Affiliate #71 of the American Philatelic Society A unit of the American Topical Association Editor: Richard Powers Production Manager: Greg Galletti www.unpi.com Correspondence regarding editorial content Table of Contents April 2014 should be sent to the Editor: Richard Powers, Message from the Editor…………..……….…..1 2445 East Del Mar Boulevard #422, Pasadena, 2013 United Nations Stamp Numbers......……..2 CA 91107-4871. 2014 United Nations Stamp Program .....………3 Happiness………………………………………4 Changes of address should go to the UNP Secre- Philatelically Yours: 2012-2013, R. Powers……6 tary: Blanton Clement, Jr., P. O. Box 146, Mor- UN Development of Gold Deposits in the Tipuani risville, PA 19067. Area near La Paz, Bolivia, R. Powers………….8 IRC’s Used at UN Conferences and its Interna- Inquiries concerning replacement copies of recent tional Agencies: Addendum, B. Clement, Jr….11 issues which failed to arrive in the mail or back 1948 Security Council Truce Commission in Je- issues from December 2011 on, should go to the rusalem, R. Powers……………………………12 Secretary, B. Clement, P.O.
    [Show full text]
  • COMPLETE DRAFT Copy Copy
    Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish-Lithuanian Dispute (1920-1923) Chiara Tessaris Submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Graduate School of Arts and Sciences COLUMBIA UNIVERSITY 2014 © 2014 Chiara Tessaris All rights reserved ABSTRACT Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish- Lithuanian Dispute Chiara Tessaris Based on the case study of the mediation of the Polish-Lithuanian dispute from 1920 to 1923, this dissertation explores the League of Nations’ emergence as an agency of modern territorial and ethnic conflict resolution. It argues that in many respects, this organization departed from prewar traditional diplomacy to establish a new, broader concept of security. At first the league tried simply to contain the Polish-Lithuanian conflict by appointing a Military Commission to assist these nations in fixing a final border. But the occupation of Vilna by Polish troops in October 1920 exacerbated Polish-Lithuanian relations, turning the initial border dispute into an ideological conflict over the ethnically mixed region of Vilna, claimed by the Poles on ethnic grounds while the Lithuanians considered it the historical capital of the modern Lithuanian state. The occupation spurred the league to greater involvement via administration of a plebiscite to decide the fate of the disputed territories. When this strategy failed, Geneva resorted to negotiating the so-called Hymans Plan, which aimed to create a Lithuanian federal state and establish political and economic cooperation between Poland and Lithuania. This analysis of the league’s mediation of this dispute walks the reader through the league’s organization of the first international peacekeeping operation, its handling of the challenges of open diplomacy, and its efforts to fulfill its ambitious mandate not just to prevent war but also to uproot its socioeconomic and ethnic causes.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŅIOJO UNIVERSITETAS Simonas Jazavita KAZIO ŠKIRPOS ĮTAKA LIETUVOS UŢSIENIO POLITIKAI 1927 – 1940 M. Magistro Ba
    VYTAUTO DIDŅIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Simonas Jazavita KAZIO ŠKIRPOS ĮTAKA LIETUVOS UŢSIENIO POLITIKAI 1927 – 1940 M. Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa, valstybinis kodas 621V21002 Istorijos studijų kryptis Vadovas prof.dr. Jonas Vaičenonis ____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parańas) (Data) Apginta prof.dr. Ineta Dabańinskienė___________________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parańas) (Data) Kaunas, 2015 TURINYS SANTRAUKA.....................................................................................................................................3 SUMMARY.........................................................................................................................................4 ĮVADAS...............................................................................................................................................5 1. K.ŃKIRPOS INDĖLIS Į LIETUVOS DIPLOMATIJĄ 1927 – 1937 M.......................................12 1.1.Paskyrimas į Vokietiją..................................................................................................................16 1.2.K.Ńkirpa – Lietuvos karo atańė Berlyne.......................................................................................17 1.3.Klaipėdos veiksnio įtaka Lietuvos ir Vokietijos santykiams.......................................................19 1.4.Ńvedijos epizodas. Kandidatūra į karo atańė pareigas Stokholme................................................20
    [Show full text]
  • Algimantas Kasparavičius
    Algimantas Kasparavičius 48 SHARED DESTINY: THE LITHUANIAN STATE AND DIPLOMACY BETWEEN THE TWO WORLD WARS Algimantas Kasparavičius I. If we accept the premise that the aim of the science of history is to propel the national collective consciousness and provide opportunities for individuals and societies to learn from their past, then, seemingly, we will be able to arrive at the conclusion that various historical anniversaries may be doubly useful. On the one side – socially, because the remarks or criticisms made by historians with regard to historical past achieve a wider resonance in the society in the context of commemoration of “significant dates”, and thus the social function of history acquires more space for expression. On the other side – historiographically, because the discourse of a particular historical celebration provides a fair chance to test the durability of the already existing historiographic concepts and myths or to unearth from the labyrinths of collective memory to the public not only the noble feats and wise actions but also the much darker pages of history. II. The political development of Europe between the two world wars was essentially conditioned by several key factors. First – the political system, which formed as the result of the decisions of the Versailles Peace Treaty, with the League of Nations at the front. Second – the geopolitical-economic interests and the cultural-ideological priorities of the large states. Third – the ability or inability of the medium or small European states to assist the League of Nations and the large states in maintaining stability and peace. It seems that, looking at the political history of inter-war Europe retrospectively, all three factors of international development mentioned above were far from unambiguously positive and oriented towards the preservation of the status quo in the old continent.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Istorija II Seimo Požiūris Į Santykius Su Didžiąja Britanija
    ISTORIJA II SEImO POŽIūRIS Į SANTYKIUS SU DIDŽIąJA BRITANIJA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas University of Technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojamas II Seimo frakcijų požiūris į santykius su Didžiąja Britanija, paskolos geležinkeliams tiesti klausimo svarsty- mas, nagrinėjamos Vyriausybės pastangos gauti paskolą iš Anglijos ir bandoma nustatyti priežastis, lėmusias paskolos atsisakymą. II Seimo laikotarpiu Lietuva, nesutikdama su Vilniaus praradimu, buvo pate- kusi į politinę izoliaciją, todėl jai turėjo rūpėti, kaip pagerinti santy- kius su viena įtakingiausių Vakarų Europos šalių – Didžiąja Britani- ja. Buvo užmegzti tarpparlamentiniai ryšiai, bet II Seimo valdančioji dauguma – krikščionių demokratų blokas – vis dėlto balsavo prieš pa- pildomą sąmatą geležinkeliams tiesti ir pavertė niekais kelerių metų Lietuvos Vyriausybės ir diplomatų pastangas gauti paskolą iš Anglijos vyriausybės. Straipsnyje daroma išvada, kad paskolos iš Didžiosios Britanijos atsisakymas pakenkė valstybių tarpusavio santykiams. Reikšminiai žodžiai: Seimas; frakcija; opozicija; paskola; gele- žinkeliai. M o k s l o Parlamento studijos 10 | 2011 d a r b a i 11 i s t o r i j a Įvadas II Seimo laikotarpiu Lietuva, nesutikdama su Vilniaus praradimu, buvo patekusi į politinę izoliaciją, iš kurios bandė ištrūkti. 1923 m. birželio 5 d. sveikindamas II Seimą, Lietuvos Respublikos Preziden- tas Aleksandras Stulginskis paminėjo užsienio politikos problemas: nesutarimus dėl sienos su Lenkija, protestą prieš Ambasadorių kon- ferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą priskirti Vilniaus kraštą Lenkijai ir dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos1. Tarpuka- riu Lietuvos užsienio politiką lėmė Vilniaus klausimas. Nusivylę An- tantės ir Tautų Sąjungos politika Lietuvos atžvilgiu, politikai nutarė pakeisti Lietuvos tarptautinę orientaciją į Vokietijos–SSRS bloką, ta- čiau kyla klausimas, ar visos galimybės buvo išnaudotos.
    [Show full text]
  • Part Ii. Foreign Countries I
    316 AMERICAN JEWISH YEAR BOOK PART II. FOREIGN COUNTRIES I. THE BRITISH COMMONWEALTH i. Great Britain Before the War The story of the British Jewish community during the past year is mainly the story of its reaction to the Hitler war and of what, in turn, the war did to it. Most of what hap- pened before September was but a prelude to this major drama. As a matter of fact, very little of importance did happen in those preliminary months, and, as seen in retro- spect, their dominant feature was, perhaps, this very ab- sence of effective activity. The chronicle of the period makes sorry reading. While the whole of the kingdom was moving in an atmosphere of anxiety and preparation, of air-raid drills and trial blackouts, and when the shadows of war were growing longer and longer, the leading organ- izations of the community were absorbing their energies in domestic wrangles. As late as July, 1939, when trenches were being dug in the London parks and the public was being fitted with gas masks, the United Synagogue, prin- cipal religious institution, was torn by a dispute over a pro- posal to hold special Friday night services for German refugees — a dispute raised by the Jewish press to the dignity of a "crisis" and resulting jn the resignation of the honorary officers. At the same time, the sister organization, the Federation of Synagogues, was likewise engaged in controversy, involving ecclesiastical intervention, on in- ternal constitutional matters, while in Glasgow, third largest center of provincial Jewry, communal attention was being focused for the most part on a heated quarrel between the Board of Shechitah and the local Jewish butchers.
    [Show full text]
  • U.S. Nonrecognition of the Soviet Occupation of Lithuania
    Loyola University Chicago Loyola eCommons Dissertations Theses and Dissertations 1989 U.S. Nonrecognition of the Soviet Occupation of Lithuania Robert A. Vitas Loyola University Chicago Follow this and additional works at: https://ecommons.luc.edu/luc_diss Part of the Political Science Commons Recommended Citation Vitas, Robert A., "U.S. Nonrecognition of the Soviet Occupation of Lithuania" (1989). Dissertations. 2661. https://ecommons.luc.edu/luc_diss/2661 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Theses and Dissertations at Loyola eCommons. It has been accepted for inclusion in Dissertations by an authorized administrator of Loyola eCommons. For more information, please contact [email protected]. This work is licensed under a Creative Commons Attribution-Noncommercial-No Derivative Works 3.0 License. Copyright © 1989 Robert A. Vitas U.S. NONRECOGNITION OF THE SOVIET OCCUPATION OF LITHUANIA by Robert A. Vitas A Dissertation S~bmitted to the Faculty of the Graduate School of Loyola University of Chicago in Partial Fulfillment of the Requirements for the Degree of Doctor of Philosophy January 1989 Copyright (c) 1989 by Robert A. Vitas All Rights Reserved ACKNOWLEDGEMENTS The author acknowledges the members of his dissertation committee for their advice and encouragement: Dr. Sam C. Sarkesian, Director, Or. Vasyl Markus, Dr. Roger Hamburg, Dr. Barbara A. Bardes, and Dr. John Allen Williams. The Arthur J. Schmitt Foundation, in conjunction with the Graduate School of Loyola University of Chicago, provided funding during the 1987-1988 academic year. which enabled the author to complete the necessary research and begin the task of writing. Dr. John A. Rackauskas, president of the Lithuanian Research and Studies Center, and Mr.
    [Show full text]
  • List of Prime Ministers of Lithuania
    Republic of Lithuania (1918-1940) Nº Name Took office Left office Political party 11 November 1 Augustinas Voldemaras 26 December 1918 Party of National Progress 1918 2 Mykolas Sleževičius 26 December 1918 12 March 1919 Lithuanian Peasant Populist Union Lithuanian Christian-Democratic 3 Pranas Dovydaitis 12 March 1919 12 April 1919 Party (2) Mykolas Sleževičius, 2nd term 12 April 1919 7 October 1919 Lithuanian Peasant Populist Union 4 Ernestas Galvanauskas 7 October 1919 19 June 1920 Non-party 5 Kazys Grinius 19 June 1920 2 February 1922 Lithuanian Social-Democratic Party 2 February 1922 23 February 1923 6 Ernestas Galvanauskas 23 February 1923 29 June 1923 Non-party 29 June 1923 18 June 1924 Lithuanian Christian-Democratic 7 Antanas Tumėnas 18 June 1924 4 February 1925 Party 25 September Lithuanian Christian-Democratic 8 Vytautas Petrulis 4 February 1925 1925 Party 25 September Lithuanian Christian-Democratic 9 Leonas Bistras 15 June 1926 1925 Party (2) Mykolas Sleževičius, 3rd term 15 June 1926 17 December 1926 Lithuanian Peasant Populist Union 23 September 10 Augustinas Voldemaras 17 December 1926 Lithuanian Nationalist Union 1929 23 September 12 June 1934 1929 11 Juozas Tūbelis Lithuanian Nationalist Union 12 June 1934 6 September 1935 6 September 1935 24 March 1938 24 March 1938 5 December 1939 12 Vladas Mironas Lithuanian Nationalist Union 5 December 1939 28 March 1939 21 November 13 Jonas Černius 28 March 1939 Lithuanian Nationalist Union 1939 21 November 14 Antanas Merkys 17 June 1940 Lithuanian Nationalist Union 1939 15 Justas
    [Show full text]