Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis Nr. 38 (1275) | Kaina 1,30 Eur

D ailė | M uzika | T eatras | K inas | F otografija

Mieli skaitytojai,

Nepamirškite užsiprenumeruoti „7 meno dienų“ 2019 metams. Prenumeratos kaina 1 mėn. – 4,39 Eur, 6 mėn. – 26,32 Eur, metams – 43,86 Eur.

„Kino“ žurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 2,75 Eur, pusmečiui – 8,25 Eur, metams – 16,50 Eur.

Prenumeruodami sutaupote ir remiate mūsų leidinius.

Prenumeratą galima užsisakyti „Lietuvos pašto“ skyriuose, taip pat internetu www.prenumeruok.lt bei telefonu 8 700 55 400 5 „Vilnius Mama Jazz 2018“ 6 Remigijus Treigys, „Fotografija, kuri neturi pavadinimo“, 3. 2013–2015 m. Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis Klaipėdietiška rapsodija „Versmė“ Fotografijos parodos feisbuke, uostamiestyje ir sostinėje, bet visur dalyvaujant vienam klaipėdiečiui

talonai, sukietėję trintukai ir t.t. bus Šarkos performansas? Jo ypač Agnė Narušytė („Kaip tai susiję su laiko tema?“ – laukė televizininkai. Bet meninin- manęs vis klausė; „na ir kaip čia jo kai, apsimovę kelnes su petnešo- Rudenį tėra vienas kelias – į Klai- nematai?“ – vis galvojau.) mis ir užsidėję beretes (tarsi kokie pėdą. Keliavome paskui Remigijaus Tai – geriausias būdas meno- gatvės vaikėzai iš senų amerikie- Pačėsos parodą „Geltona gulbė ne- tyrininkei pažinti kūrinį: jį iščiu- tiškų filmų) tik šaipėsi iš tokių lū- atplauks“, kurią Darius Vaičekaus- pinėti – kiekvieną kasdienybės kesčių, kalbėjo apie meilę ir vidur- kas pakvietė dalyvauti jau trečiojoje nuobirą, intymiai. O kol skutinėjau, nakčius. Tik paskui supratau, kad Fotografijos šventėje. Bet pirma rei- Remigijus Treigys ir Benas Šarka mes ir buvome performansas – tas kėjo nukabinti ir supakuoti „Chro- jau ištuštintoje salėje ant grindų dė- mūsų tvarkymasis naikinant ma- nometrus“, o kai parodos tema – lai- liojo parodą, truksiančią tik pusan- žiausius ankstesnės parodos pėd- kas, tai ir galvojasi, kad į minkštus tros valandos ar dvi. „Ką mes dary- sakus ir tik latentiškai dalyvaujant „Kuriant save“. 2016 m. burbulinės plėvelės patalus vynio- sim, kai publika susirinks?“ – klausė dabarties vyksme prieš kabinant jam atitarnavusią praeitį. Vyniojo vienas. – „Ar visada žinai, ką darysi kitą, Šarkai su Treigiu įsiterpiant Eglės Karpavičiūtės personalinė paroda Gintaras Zinkevičius, o aš ėmiausi rytoj?“ – atsakė kitas. „Kaip čia pra- kaip pašaliniam ar paraleliniam Ričardo Šileikos „Mažųjų galerijų“ – smuko tie kuratoriai?“ – stebėjosi jų bruzdesiui. 8 tai 59 degtukų dėžutės, nuo kurių asistentas ir mums kaipmat užmovė Paroda atkeliavo iš jų fotografi- reikėjo švariai nuskutinėti baltus mėlynas plastikines šlepetes. Atėjo nio pokalbio feisbuke, tik jau pa- lipučius, atsargiai, kad kartu ne- filmuoti televizija, susirinko žiūro- versto popieriniais atspaudais ir nusiluptų popieriaus sluoksnis ir vai (gal kokie du šimtai), vaikščiojo, knyga „#vidurnakt ir giliau“, suda- neišbyrėtų eksponatai: išpaišyti šiureno šlepetėmis tarp fotografijų ryta iš 124 paskirų reprodukcijų, da- 11 pieštukai, ištrūkusios sagos, perka- eilių, aptarinėjo, o aš klausiausi lijamų žiūrovams, ir Aistės Paulinos Iš „Scanoramos“ dienoraščio mosios galios netekusios kapeikos, metodiškai skutinėdama dėžutes ir pamesti karoliukai, nebegaliojantys tarsi nekreipdama dėmesio. Kada Nukelta į 7 psl.

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 1 psl. I n memoriam Pirmas ir paskutinis viršelis Eimuntas Nekrošius (1952–2018)

Jis buvo sunkus, kampuotas žmo- šilumos ilgesį. Ir kvietė skubėti iš- Niekas neužpildys šitos tuštumos. gus. Turėjo tvirtą ir nepajudinamą gyventi tuos paprastus žmogiškus savo poziciją, kaip pats sakė, „į sielą, jausmus ir pojūčius, kurių pasiilg- Stop all the clocks, cut off the į kūną ir į Dievą“. Visos Jo kūrybos sime atsidūrę tenai. telephone...* temos kilo iš šitos pozicijos, kuri Teatro pasaulyje Jis buvo vienas niekada nesikeitė, tik su amžiumi ir iš keleto didžiųjų. Bet niekada ne- *** patirtimi įgavo daugiau žmogiškos sijautė didis ir kandžiai pašiepdavo Savo dar tik antro kurso režisū- išminties ir profesinio kategoriš- bet kokį garbinimą. Nes žinojo di- ros studentams Jis davė užduotį su- kumo. Šis Jo kategoriškumas pasku- džiųjų rango kainą. Ir pats ją mo- kurti etiudus pagal seniausio rašy- tiniais gyvenimo metais pasižymėjo kėjo. Nuolat, be išlygų. Jis buvo vie- tinio šaltinio, babiloniečių poezijos kažkokiu archajiškumu, kaip bibli- nišas, bet ne atsiskyrėlis. Vienatvė šedevro „Apie viską regėjusį“ (dar nio Tėvo, bet buvo nušviestas ku- glūdėjo Jo reiklume pačiam sau. vadinamo „Gilgamešo epu“) scenas. klumo ir savito humoro, būdingo Tas reiklumas buvo kažkoks abso- Kūrinį į lietuvių kalbą išvertė Sigitas tik Jam vienam. Tiek kūryboje, tiek liučios klausos atitikmuo. Nes ly- Geda, buvęs artimas Jo bičiulis. Pas- ir gyvenime Jis sugebėdavo pasa- giavertiškai kalbėtis galėjo tik pats taraisiais metais Gedą nuolat prisi- kyti kažkokias esmines tiesas pa- su savimi. Gal todėl, ypač vėlyva- mindavo ir labai pasigesdavo. Vieną prastai ir tiksliai. Bet ilgai laužy- jame kūrybos etape, ieškojo dia- „scenelę“ suimprovizavo Jis pats. Du davo galvą, ieškodamas tiksliausių logo partnerių tarp tokių autorių pagrindiniai epo veikėjai, neišski- ir paprasčiausių būdų joms išreikšti. kaip Shakespeare’as, Camus, Dante, riami draugai Gilgamešas ir Enkidu, Sakė, kad kūryboje vienintelis ver- Mickevičius, Senojo Testamento Jo- bendrauja prieš išsiskirdami amži- tingas dalykas yra idėja ir sava galva. bas... Jis pradėjo kurti teatrą neži- nai. Enkidu pasakoja Gilgamešui Visa kita – ne taip svarbu. Gal todėl nodamas, kaip tai daryti, ir pats savo sapną, kuriame dievai pasitarę iš kūrybinių profesijų labiausiai ža- sau skynėsi kelią, nepanašų į jokį pasmerkia jį myriop, o Gilgamešui vėjosi rašytojo darbu. Ir ypatingai kitą. Visą gyvenimą ėjo tokiu keliu leidžia gyventi. Enkidu žino, kad vertino gerą literatūrą. Nuoširdžiai ir kitus skatino taip elgtis. Dirbti, jis pasmerktas nekaltai. Ir mirda- manė, kad teatras jai negali prilygti. kaip pats yra sakęs, „biologiškai mas su širdgėla kalbasi su durimis, Tai atrodo paradoksalu prisiminus, švariai“. Tikėjo, kad tai įmanoma, kurias pats padarė iš kedrų girios kaip Jis visą gyvenimą elgėsi su li- reikia tik didelių pastangų. Ir tie medžių. Tos durys – kaip visas jo teratūros kūriniais. Tačiau visos Jo kiti (dažniausiai jaunieji) klausyda- gyvenimas... Ši „scenelė“, kurioje, spektaklių idėjos kildavo iš gilaus vosi Jo nušvitusiais veidais. Būda- manau, glūdi Jo teatro esmė, buvo įsiskaitymo į literatūrą ir ieškojimo mas vienišius, Jis mokėjo trumpam suimprovizuota „Meno forte“. Ten savito kelio jai perteikti. Jo žmogiš- nušviesti kitų veidus kažkokia ne- pat, kur gimė dauguma pastarųjų kos savybės prilygo Jo talentui. Tai kasdieniška šviesa. Ir kas ją patyrė, dešimtmečių Jo spektaklių. Ten, iš Eimuntas Nekrošius prie Šiluvos bažnyčios A. Liugos nuotr. reta tokio kūrybinio masto asme- nepamirš visą gyvenimą. kur Jis pats palydėtas į Amžinąją nybei. Visa Jo kūryba paženklinta Jis išėjo dirbdamas. Žvelgdamas į kelionę. ėjo, ir staiga prapliupo lietus. Pa- Pradžioj – sapnas: „Klausyk bandymo prisiliesti prie to, apie ką priekį ir nesigręžiodamas atgal. Tie dėjo neštuvus. Vienas užgulė knygą, mano sapno, kurį naktį regėjau...“ mes nieko nežinome. Galbūt niekas sumanymai, kuriuos įgyvendinti Jis Audronis Liuga paskui kitas... Suprasčiau, kad žmo- Taip svarbiai šituos žodžius pasakyk, teatre prie to nėra prisilietęs taip, ruošėsi, kėlė įspūdį. Jį kvietė dirbti nės saugo brangų daiktą, tą krovinį kad tie du prieitų prie kulisų, pa- kaip Jis. Ankstyvuosiuose Jo spek- ne šiaip vadybininkai, bet gerokai ant neštuvų. Kažkas atneša akmenį temptų jas iš skirtingų pusių į save takliuose tie prisilietimai keldavo jaunesni kolegos, Europos teatro * W.H. Audeno eilėraščio „Sustabdykit vi- ir užtveria kelią. Nešantys paeina ir paleistų... Sapnas iš ten persikėlė šiurpią baimę. Vėlyvojoje kūryboje – asmenybės. Tie, kurių teatras pra- sus laikrodžius“, arba „Laidotuvių bliuzas“, atgal. Ten uždedamas kitas akmuo. čia. Ir patys išsigando, nuščiuvo... susitaikymo jausmą ir žmogiškos sidėjo nuo Eimunto Nekrošiaus. pirma eilutė. Nešantys jį perlipa, eina toliau. Akmenų kliūtys vis statomos, o jie Anu, Elilis, Šamašas tarpusavy Paimkit šitai. Atremkit į kokią brangus dalykas. Ir viskas čia gyva. eina toliau. Iš tų akmenų padarykit tarėsi (...) Eimuntas Nekrošius: Pabandy- kėdę. Atsistokit trise scenoje. (Du Tuose lapuose kunkuliuoja gyveni- žiedą, ir atsiras kalnų peizažas. Kei- Kam jie nudobė Jautį ir sim tokią kelionės temą. Gal kas studentai atsistoja. Trečia studentė mas. Su tekstu tuos momentus ga- čiasi muzikinė tema. Pagaliau at- Chumbabą? žinot, kur gaut medinius neštu- atsisėda tarp jų ant kėdės su gra- lima taip išdėstyti, kad ir Gilgamešo nešė. Susėda nugarom vienas į kitą. vus? Tokius, kokie anksčiau bū- viūrų knyga – A. L.). Sėdėdama su Enkidu kelionė į kedrų girią, ir Dabar jie – Gilgamešas ir Enkidu. Šitą „kam“ reikia išjausti... Kad aš davo naudojami statybose. Juose partneriams ant rankų dėk graviūrų Enkidu mirties istorija atgytų prieš Mergina išeina į priekį. Susišukuoja klausyčiau ir klausyčiau to teksto... buvo pernešamas smėlis, žvyras. lapus. Koks grožis, ar ne? Prieš dė- mūsų akis... Tai būtų emocionalus ir plaukus. Pieštuku aplink akis nu- Juk šita Gilgamešo istorija buvo dama, pasižiūrėk, kas pavaizduota. poetiškas pasakojimas su žinojimu, sipiešia akinius. Labai preciziškai. Anu tarė: „Mirti privalo tasai, kur lyg pernešinėjama iš rankų į ran- Nubaidyk nuo lapo kokį vabalėlį – kuo viskas baigsis. Nusivalo rankas. Nauja muzikinė iš kalnų kedrus pagrobė!“ kas, iš lūpų į lūpas... Ir tie statybi- jis pabėgo. Pagauk jį ir grąžinkit Sudėkit graviūras į knygą. Kur tema. Prieina prie knygos. Rei- niai neštuvai yra kaip scena. Sce- atgal. Iš kito lapo išskrido paukš- yra neštuvai? Atneškit neštuvus ir kia rasti priėjimą. Juk paskui mi- Tarp graviūrų ištrauk vieną atsi- nos planšetas. Turiu nuojautą, kad tis. Kažkur nutūpė. Pradėjo čiulbėti. keletą akmenų. Suvyniokit graviūrų rusį Enkidu išnešite ant tų pačių tiktinai ir parodyk, kuris yra tas iš šią sceną galima parodyti per ne- Paskambinkit pianinu keletą garsų, knygą į kokią gražią medžiagą ir už- neštuvų, kaip tą knygą, tik kitoje dviejų čia sėdinčių. šimą. Paėmė du žmonės neštuvus, labai paprastų... Nuskrido. Paban- dėkit ant neštuvų. Iš pradžių scena transformacijoje. Paima knygą, iš- ir taip atsargiai neša... Juk kažkas dykit sugauti. Energingai. Gaudė, tuščia. Du aktoriai paima neštuvus. vynioja, neštuvai lieka tušti. Atsi- Tarė Elilis: „Temirs Enkidu, tačiau iš amžių atnešė tą istoriją... Ne vė- gaudė, atnešė, grąžino atgal į gra- Neškit ratu. Nešimas toks, kaip kad stoja su knyga centre. Ji – pasako- Gilgamešas mirt neprivalo!“ jas, bet žmogus. Ir šitas epas at- viūrą. Pagrūmok tam pabėgėliui neštų daugybę metų, gal net am- toja. Iš pradžių kažkoks istorijos ir ėjo iki mūsų tik tokiu būdu. Kaip kumščiu. Turi būti kažkoks ben- žių. Tokia būtų pradžios tema. Eina, laiko apmąstymas. Kažkas atnešė jai Aš turiu matyti, kaip jie spren- apie tai papasakoti kuo papras- dravimas su knyga, kad matyčiau, eina, kartais sinchroniškai, kartais akmenį atsisėsti. Gilgamešas su En- džia, kas turi mirt... Gal per labai čiau? Tas paprastumas turėtų net jog šita mergina per knygą daugiau išsimuša iš ritmo. Reikia sukurti kidu išsitraukia savo mažutes kny- stiprų užsimerkimą. Čia toks stam- sukelti juoką. Kažkada jaunystėje mato, daugiau jaučia... Ji paima dar šitą nešimą. Kokia čia muzika? Tai geles. Jie tarsi seka tai, kas bus skai- bus planas to sprendimo. Tada pa- užbėgdavome su tokiais prikrau- vieną piešinį, vėl deda ant rankų iškart reikia turėti omeny. Kartais toma pirmam plane. Pirmas knygos imi vieną graviūrą. Neši ir dedi ant tais neštuvais į kokį trečią aukštą, vienam, kitą deda kitam, vėl ima... benešdami pasiilsi. Nebūtinai ant viršelis. Kas tai? Gal pabelsti į jį. Tie Enkidu rankų, jis eina prie kažkurio ir patikdavo, būdavo smagu, kad Sakykit tekstą. Juk kiek yra galimy- žemės. Galima kitaip tą poilsį paro- irgi pabeldė į savo knygeles, tarsi akmens. Gilgamešas prieina, pake- esi jaunas. Džiaugiesi vergišku bių su tais piešiniais... Per juos ga- dyti. Gal jie atsigėrė. Klausimas – iš ko? atsakė. Ji iškelia pirmąjį viršelį ir lia vieną akmenį, paima graviūrą ir darbu vien todėl, kad jaunyste lima papasakoti visą istoriją. Ir ma- Juk ne iš buteliuko. Gal iš kažkokio pradeda pasakojimą. Viršelis būtų užspaudžia akmeniu. Toliau tęsiat džiaugiesi... tytume, kaip jinai atgyja. Štai sako įdubusio akmens. Kad nebūtų rea- kaip durys, atidaromos į tas graviū- pasakojimą. apie kedrų girią, ir iš lapo kedras lizmo. Ir nešimas neatrodytų kaip ras... Skaityk. (Kitą dieną Nekrošius atsineša pabėga... Kaip tai atrodytų? Ar dar statybos... Reikia rasti daug šito ne- didelę seną knygą su persų graviū- kažkas, kas visiškai neįmanoma. Su- šimo atspalvių, kuo jis išskirtinis. Drauge mano, apie ką tariasi *„Apie viską regėjusį“. Vertė Sigitas Geda. romis. Knyga suirusi – lapai atšokę darytume galimybes per žmogaus Tai galima parodyti per aktoriaus dievai didingieji? nuo nugarėlės, viršeliai atsiskyrę fantaziją nuklysti kažkur visiškai ki- santykį su erdve. Per šitą santykį Klausyk mano sapno, kurį naktį Nukelta į 3 psl. vienas nuo kito – A. L.) tur. Šitas graviūrų albumas jai yra turi atsirasti ir laiko pojūtis. Ėjo, regėjau...*

2 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) Antro dublio nebus Eimuntas Nekrošius (1952–2018)

Viskas dabar atrodo buvę ką tik. prašysiu „antro dublio“. Žinojau, turbūt geriausiai Lenkijoje jį paži- Visiems taip atrodo, kurie šiomis kad jis atsakys: „Antro dublio ne- nojo, geriausiai žino lietuvių teatrą, stu- paskutinėmis Eimunto gyvenimo būna.“ Tuomet, maniau, prašysiu diją. Radau ten apie pušis: „Vietoj dienomis su juo bendravo, net ne- viską pradėti iš pradžių. Nuo tos kelmo yra karsto lenta. Vis dėlto di- svarbu – iš tolo ar artimai. Su juo vietos, kur į klausimą iš salės jis at- dingumas, visagalybė irgi turi savo viskas buvo „ką tik“ – susitikęs po sakė: „Yra žmonių, kuriems sekasi, ribas. Medis bus nukirstas. Na, o metų, jis irgi sakydavo: „Juk ką tik ir yra žmonių, kuriems nesiseka...“ paskui iš tokių medžių pagaminami matėmės.“ Ir kalbėdavo taip, tarsi Prisiruošti, nusiteikti jam skam- pieštukai... Pieštukas yra kūrinio kasdienio gyvenimo šviesmečių nė binti reikėdavo didžiulių pastangų – elipsė, šedevro provaizdis, kūrėjo nebūta. Tas „ką tik“ todėl, kad ir jis iš baimės sutrukdyti, būti įkyriai, potencijos didėjimas. Mickevičiaus pats, atrodė, visad buvo – kaip atsvara, priminti apie save. O jis galėdavo. herojus nesinešioja savo kūrybos atspirtis, kriterijus, vertės matas, Galėdavo paskambinti ir padėkoti tomų, tik nuosavus pieštukus...“ kartu su tavimi atėjęs ir kartu išei- už spektaklio recenziją. Galėdavo Kiek jis mums yra išdalijęs tokių siantis. Patikimas žmogus. Tai irgi staiga parašyti SMS žinutę. Laikas savo pieštukų. Nuo pirmųjų spek- vienas iš kriterijų, kuriais jis įvardy- repetuojant, dirbant buvo jo laikas. taklių, nuo Jaunimo teatro, nuo davo kolegas, draugus, pažįstamus. Laikas po premjerinių spektaklių – LIFE, nuo „Meno forto“ laikų, nuo Eimuntas Nekrošius per susitikimą Valstybiniame mažajame teatre 2018 11 15 L. Vansevičienės nuotr. Ir vengdavo nepatikimų. mūsų laikas. O mes nerašydavom. darbų su jaunais žmonėmis, su Man tas „ką tik“ itin brangus. Ne Tyliai piktindavomės ir laukdavom studentais. Viena didžiulė pušis. „Žolė žaliuos ir kai mūsų nebus...“ Atsisveikindamas stipriai pa- tik man – mums visiems, kurie lap- dar kažko. Norėjom eiti pirma jo, Tokiai užaugti prireiks dar šimto Ir pasakojo apie Romo Treinio, spaudė ranką Gintarui, Jonui. Išėjau kričio 15 d. susirinkome į Valsty- pralenkti jį, o juk iš tikrųjų nė ne- metų. „Aš neturiu mokinių.“ šviesų dailininko, ilgamečio savo jo palydėti, turėdama kišenėj taksi binį mažąjį teatrą. Mūsų buvo ne- suspėdavom. „Mintis greitesnė už Kai tą lapkričio 15 d. vakarą buvo padėjėjo Jaunimo teatre, paskui numerį, jei staiga prireiktų. „Kaip paprastai daug, dvigubai tiek, kiek žodį“, – mėgdavo sakyti. Joks raštas, užduotas klausimas „kokia gyve- „Meno forte“, romaną „Dziedas“ – čia švaru“, – tarė, leisdamasis tar- gali tilpti žiūrovų salėje. O tamsioje joks tekstas nesuspėdavo keliauti su nimo prasmė?“, Jonas Vaitkus spon- būtų ėmęsis tuoj pat jį statyti, jei nybinio įėjimo laiptais. „Ačiū dar tuščioje scenoje – trys režisieriai: jo spektakliais taip, kaip keliaudavo taniškai ir kartu draugiškai moste- ne kiti įsipareigojimai. „Romas, su kartą. Už viską.“ Tą akimirką ma- Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekro- jo mintis, vaizduotė, fantazija, pa- lėjo kolegos link: „Čia klausimas kuriuo šitiek metų buvo dirbta, ku- čiau jo aukštą, lėtai judančią figūrą šius ir Gintaras Varnas. Režisieriai, radoksai ir prasmės. tau, Eimi.“ – „Yra žmonių, kuriems ris šitiek kartų buvo keiktas, visus pakumpusia nugara. Vienoje kiše- su kuriais prasidėjo ir, tąkart ma- Bejėgė prieš dar taip neseniai sekasi, ir yra žmonių, kuriems ne- mus išdūrė. Išėjo. Ir štai ką išeida- nėje pažįstamo įsiūlytos perskaityti nėme, anaiptol nesibaigs ištisa epo- rodytas Adomo Mickevičiaus „Vė- siseka...“ O juk tą patį klausimą mas paliko... Vadinasi, mes nieko pjesės „Laisvė“ mašinraštis, kitoje – cha. Liko ir viena tuščia kėdė – iš lines“, paskambinau padėkoti. Ir arba pačius sunkiausius klausimus apie jį nežinojom.“ „Dienoraštis“. Einant pro arką laukė pradžių skirta Oskarui Koršunovui, pasakyti, kad norint parašyti apie jis užduodavo visuose savo spek- Ir tą lapkričio vakarą jaučiau jo vyras: „Režisieriau, labai prašau, ji tą vakarą dar galėjo prisikviesti tokį spektaklį reikia jį pažiūrėti takliuose. Užduodavo pirmiausia rimtį ir nerimą. Rytoj turėjo va- padėkit autografą.“ Nemačiau, ar Rimą Tuminą. Neprisikvietė. Taip daugybę kartų – čia visko tiek, sau: kas yra sėkmė? Kas yra šlovė? žiuoti į Palangą lankyti mamos. pasirašė. Turbūt taip. Prisiminiau ir liko tuščia. Bet netrukdė, tiesiog kad metams darbo užtektų. Vien Kokios ir kur yra žmogaus ribos? Klausinėjo apie orą – nenorėjo leis- „Vėlines“ ir iš knygų antkapio pasi- užsimiršo. pušys šonuose ko vertos! Kvailai Ieškodavo tų ribų, vaikščiodavo tis į ilgą kelionę automobiliu. Susė- rašančią Konrado ranką. Jau po renginio negalėjau sau pasakiau. O jis: „Vadinasi, dar ne- pats, kviesdavo vaikščioti aktorius, dome teatro fojė išgerti arbatos su Grįžęs namo parašė SMS: „Ma- dovanoti: nieko nepaklausiau, apie mirė Lietuvos teatras.“ Laikė save žiūrovus. „Sėkmė turi antrą pusę“, – burnoj tirpstančiu Daivutės Šaba- lonu buvo visiem :)“ nieką visų trijų neišklausiau. Ir mūsų teatro dalimi, kad ir kur ar yra sakęs. Žinojo sėkmės kainą. sevičienės varškės pyragu. Norėjo Bet tolstančios figūros tamsoje visą savaitgalį sukosi galvoje: štai su kuo dirbtų. Laikė save mūsų da- Kai buvome susitikę vasarą (ėjau stiprios kavos. Žvilgtelėjo į mums jau nepamiršiu. Tai ne jis, tai išti- dar diena, ir būtinai Eimuntui pa- limi. Tik paskui perskaičiau spek- prašyti, kad dalyvautų „Lietuvos visiems padovanotą knygutę – Al- sas pasaulis nutolo. skambinsiu, pasakysiu, kad dabar jau taklį lydėjusią programėlę ir lenkų teatro amžiaus“ renginyje), pra- vio Hermanio „Dienoraštį“. Jonas tikrai žinau, apie ką su juo kalbėtis, kritiko Łukaszo Drewniako, kuris kalbo apie amžių, sveikatą, mirtį. Vaitkus iškvietė taksi. Rasa Vasinauskaitė

Atkelta iš 2 psl.

Atsako Šamašas Eliliui-didvyriui: Pasakotoja padaro pauzę, išsi- „Argi ne tau liepus užmušti Jautis traukia dvi pypkes, ir kol perne- ir Chumbaba? šama kita graviūra, prisikemša jas Argi Enkidu dabar turi nekaltai tabokos. Užbėga įvykiams už akių... mirti?“ Vėl žiūri į graviūrą, pamato kokią skruzdėlę, perkelia ją ant Enkidu, Nešama kita graviūra, dedama šis uždeda Gilgamešui, tas nu- ant Enkidu rankų. Paskui vėl per- krato... Tada kažkas pagauna ant nešama ir pakišama po tuo pačiu žemės skruzdėlę, atneša ir įdeda į akmeniu. Toliau tekstas... knygą... Kaip vaikas. Humoro turi būt, bet ir liūdna, kai kažkokie gy- Atgulė Enkidu priešais Gilgamešą, viai iš graviūrų pabėga, bet pagau- Gilgamešui per veidą ašaros srūti nami, grąžinami atgal į knygą... pradėjo Tai lyg sapnas, bet ne sapnas. Šitai reikėtų parodyti labai nežymiai. O Nubrauk sau tas ašaras, neiliustruo- durys – paskutinis knygos virše- jant ... lis. Viską užveria. Prieš jį dar yra baltas lapas. Tai – Enkidu mirtis. „Broli, broli brangus! Ir kam vietoj Lapas turi būti baltas baltas, kaip brolio mane jie išteisino?“ kapas... Neštuvus nuvalo, padeda Ir dar: „Nejau man su šmėkla ant jų baltą lapą. Visi kiti lapai lieka sėdėt palei kapo angą? užspausti po akmeniu. Po tuo baltu Niekados neišvyst akimis savo lapu reikėtų padėti kažkokį gražų mylimo brolio? juodą aksomą. Vėl abu pakelia neš- (...) tuvus ir neša visą kelią atgal per kal- Enkidu burną pravėrė ir taria, nus. Pasakotoja nusivalo nupieštus byloja jis Gilgamešui: akinius, prieina prie akmeniu už- „Per medines duris atsitiko spaustų graviūrų, kažkaip nereikš- A. Liugos nuotr. nelaimė!“ mingai pasižiūri ir išeina... Eimuntas Nekrošius tėvų namuose Šiluvoje

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 3 psl. M uzika „Gaidos“ statistika: 2018-ieji Žvilgsnis į festivalį

„BhUtadhAtri“) yra visas šių metų Future“, pradėjusi šių metų festiva- per pastarąjį dešimtmetį apsilan- ir normų nežadėjo. Sužavėjęs pus- Eglė Gudžinskaitė „Gaidos“ užsakymu sukurtos muzi- lio maratoną. Tradiciškai Šiuolaiki- kiusius ir pagerbtus čia įvairių ju- valandį trukusiu glissando gausmu kos derlius. Žinoma, galima būtų nio meno centro erdvę užpildanti biliejų proga, galėtume sakyti, kad kompozicijoje „#9.7“, kurią atliko Peržvelgusi pastaraisiais metais pamanyti, kad toks lietuviškos mu- elektroninės muzikos gerbėjų audi- savo akimis jau regėjome kone visą violončelininkas Juho Laitinenas savo rašytas „Gaidos“ festivalio apž- zikos kiekis realiai atspindi mūsų torija turbūt buvo ta priežastis, ko- minimalizmo panteoną. ir Klaipėdos kamerinis orkestras, valgas supratau, kad jau ne pirmą kompozitorių kūrybinį potencialą. dėl šiemet tokiai muzikai skirti jau Viena vertus, negali smerkti or- kitą dieną apkurtino elektroninio kartą kyla noras paskaičiuoti. Per- Tačiau šiemet, tuo pat metu kaip net trys vakarai, per kuriuos pasi- ganizatorių už norą pamaloninti drone triukšmu savo autoriniame nai stebėjausi unikalia koncen- ir amerikietiškųjų aktualijų priso- rodymus surengė „Mouse on Mars“ klausytojus tuo, ką jie puikiai žino, koncerte. Tokia garso filosofija bent tracija į vieno autoriaus (Davido drinta oficialioji „Gaida“, Vilniaus duetas, Kanding Ray, Byetone, taip mėgsta ir perka. Kita vertus, ste- jau provokavo, o pamatyti savo aki- Lango) muziką, užpernai pastebė- koncertų scenose vyko paralelinė pat trimitininkas Markusas Stock- bint tendenciją tokiais maloniais mis legenda tapusį menininką išties jau, kad vien amerikietiško mini- lietuviškos muzikos programa. hausenas su Martux-M. O šalia jų „papirkinėjimais“ okupuoti vis di- buvo smalsu. Tačiau juk iš festivalio, malizmo klasikai buvo tiesiogiai Tarsi alternatyvi „Gaida“. Viskas vietos užteko ir lietuvių elektroni- desnę „Gaidos“ programos dalį, vėl pretenduojančio į aktualumą, re- dedikuota daugiau nei ketvirtis fes- prasidėjo nuo Šarūno Nako „Kos- nės muzikos kūrėjams (Miša Skals- kyla tas pats klausimas – kas ta ak- aliai norėtųsi šio to daugiau, ypač tivalio. Šiemet supratau, kad laikas minių vibracijų“ premjeros, paskui kis, „Fume“). Jau prieš porą metų tuali, šiuolaikinė muzika, kuri lyg ir žinant, kaip plačiai ir įvairiai drone patyrinėti pastarųjų metų „Gaidos“ laukė jubiliejiniai Antano Kučinsko rašiau, kad tokios muzikos poreikis turėtų būti „aktualiosios muzikos muzikos estetika propaguojama repertuaro tendencijas detaliau, nes ir Teisučio Makačino vakarai, ga- vertas arba atskiro festivalio, arba festivaliu“ save vadinančios „Gai- šiandien. mintis, kad lietuviškos muzikos šie- liausiai atėjo eilė konceptualiai daugiau dėmesio pačioje „Gaidoje“. dos“ ašimi? Magnusas Lindbergas – Laiko ir publikos patikrinta mu- met „Gaidoje“ kaip niekad mažai, įspūdingam ir savitam Onutės Todėl gerokai išplėsta šių metų elek- antrasis šių metų kviestinis kompo- zika yra tarsi saugus buvimas kom- nors pats festivalis truko kaip nie- Narbutaitės autoriniam koncertui troninė scena išties nudžiugino. zitorius – skirtinguose koncertuose forto zonoje. Panašus į tradicija kad ilgai (net 15 koncertų spalio „Heliografijos“. Žinoma, galima pa- Ką jau kalbėti apie nuoseklų pu- buvo pristatytas 6 kūriniais, iš kurių tapusį kokios nors perkusininkų 20 d. – lapkričio 10 d.), lydėjo nuo sidžiaugti, kad šiuolaikinė lietuvių blikai vis nepabostančio amerikie- 5 buvo orkestrinės partitūros, su- grupės koncertą „Gaidos“ festi- pat tos akimirkos, kai atsiverčiau šių kompozitorių muzika skamba ir be tiškojo minimalizmo ir įvairiausių kurtos jau po 1990-ųjų. Orkestras valyje. Nors nuo tada, kai 1931 m. metų programą. Plikas faktas: nuo festivalių, tačiau kartu tenka kons- jo atmainų reprezentavimą „Gai- išties yra šio suomių kompozito- Edgaras Varèse’as išdrįso sukurti 2010 m., kai „Gaidos“ programoje tatuoti, kad „Gaidos“ orientacija re- doje“. Abiejų šiemet Filharmoni- riaus didžioji meilė ir tiesiog ne- kūrinį vien tik mušamiesiems lietuvių kompozitorių kūrinių buvo prezentuoti lietuvių autorių kūrybą joje vykusių simfoninės muzikos įmanoma nesižavėti, kaip puikiai („Ionisation“), praėjo jau 87 metai, beveik tiek pat (apie 46 proc.), kiek yra gerokai nunykusi. koncertų akcentas ir traukos taš- jo „rankose“ jis visada suskamba. tokio pobūdžio muzika koncertų ir užsieniečių, lietuviškos muzikos Bet galbūt reiktų į šią situaciją kas buvo Philipo Glasso ir Johno Tačiau ta vėlyvojo romantizmo afišose vis dar atrodo šiek tiek eg- kiekis stabiliai mažėjo, kol tapo ne- pažiūrėti ir kitaip? Dar prieš gerą Adamso fortepijoniniai koncertai, estetika, puikiai deranti prie Bee- zotiškai ir patraukliai. Taigi vežti siekiančiais net varganų 12 proc. šių dešimtmetį nemaža dalis „Gaidos“ kaip ir jų atlikėjai – Rūtos Rikterės thoveno Devintosios arba Richardo į festivalį vieną po kito geriausius metų festivalyje. Ir, beje, nors kū- koncertų vykdavo pustuštėse salėse, ir Zbignevo Ibelhaupto duetas (or- Strausso orkestro bangavimo, kuria pasaulio perkusininkų ansamblius rinių kiekiu (šiemet nuskambėjo į kurias didžioji dalis klausytojų at- kestrui diriguojant Robertui Šerve- pasižymi pastaruosius 30 metų ku- organizatoriams turėtų būti visai 7 kūriniai, iš kurių 6 atlikti pirmą eidavo su kvietimais. Panašiai šie- nikui) bei jaunasis Lukas Geniušas riama Lindbergo muzika, šiuolai- komfortiška, kas puikiai atsispindi kartą) buvo ir dar skurdesnių metų, met atrodė ir Lietuvos ansamblių (diriguojant Karoliui Variakojui). kinės muzikos festivalyje skamba „Gaidos“ statistikoje. Nuo 2010 m. pavyzdžiui, prieš penkerius taip pat tinklo koncertas, nors jame buvo Festivalio programos sudarytojams, tiesiog anachronistiškai. „Orkes- čia koncertavo jau 7 mušamųjų an- buvo pristatytos vos 6 lietuviškos atlikta rekordiškai daug naujų kūri- regis, neatrodė labai svarbu, kad tras man yra kaip instrumentas, sambliai, įskaitant ir šiemet pusiau premjeros, tačiau vertinant viso fes- nių (net 4 iš 6), o tarp jų ir du lietu- Adamso „Century Rolls“ lygiai prieš kuriam kurti muziką – didžiausias rokerišką programą surengusius tivalio apimtį vietinių autorių kū- viški (Egidijos Medekšaitės bei Vy- dešimtmetį „Gaidoje“ jau skambėjo malonumas. Tačiau norėdamas, „Mantra Percussion“ iš JAV. Bet ryba dar niekad nebuvo nustumta kinto Baltako). Tačiau dabar tuščios (tik tuomet su tuo pačiu orkestru kad ji skambėtų, būtų atliekama lietuviški kūriniai tokiuose kon- į tokias paraštes kaip šįkart. kėdės „Gaidoje“ labiau išimtis nei ir toje pačioje salėje jį atliko Petras ryškiausių pasaulio orkestrų, turė- certuose dar niekad neskambėjo, Trys solistui su orkestru skirtos taisyklė. Pastaraisiais metais festi- Geniušas). Į kviestinių kompozito- jau prisitaikyti“, – savo konformis- jų galbūt ir nėra. Tačiau kartais kompozicijos (Loretos Narvilai- valis pritraukia klausytojų, jie išties rių sąrašą šiemet įtraukę niujorkietę tinių nuostatų pokalbyje neslėpė taip norėtųsi, kad „Gaidos“ orga- tės „Skambesys bangų sutampa su perka nepigius bilietus, užpildo sa- Julią Wolfe, rengėjai dabar jau gali kompozitorius. nizatoriai, ypač tokiose tradicija dangum“, Alberto Navicko „vakarų les, kartais netgi sausakimšai. Ko- didžiuotis, kad jų festivalyje sve- Trečiasis „Gaidos“ svečias Phillas tampančiose situacijose, išdrįstų saulėtekio“ ir Rūtos Vitkauskaitės mercinio pobūdžio renginiai, ka- čiavosi ir išskirtinio dėmesio paei- Niblockas – žymusis eksperimen- dažniau paprovokuoti (kompozi- „Chrysalis“) ir trys skirtingiems ka- daise buvę lyg priedas prie „Gaidos“ liui sulaukė visa žymiosios „Bang tininkas ir tarpdisciplininio meno torius, atlikėjus, klausytojus) ir suri- meriniams ansambliams parašyti (neretai su post scriptum ženklu), on a Can“ įkūrėjų trijulė (Micha- kūrėjas, dar vienas niujorkietis, taip zikuoti žengti žingsnį į šoną, o gal ir kūriniai (Tomo Kutavičiaus „Ritus dabar jau tapo reikšminga festiva- elis Gordonas, Davidas Langas ir pat dar vienas klasikas (šįkart drone į priekį. Kad nuspėjamai tvarkingą rhythmus“, Ryčio Mažulio „Car- lio dalimi, kaip kad Laurie Ander- Julia Wolfe). O įrašius čia ir kitus muzikos) – atvirkščiai, jokio prisi- ir sėkmingą įvaizdį iškeistų į azar- duelis“ bei Egidijos Medekšaitės son programa „The Language of the minimalistinės muzikos klasikus, taikymo prie klausytojų lūkesčių tiškai drąsų ir intriguojantį.

Recenzijų konkursas po dešimties metų jis irgi galėsiąs Vadoklis. Taip pat būgnams, kuriais pasirodyti „Vilnius Mama Jazz“ grojo Jonas Gliaudelis – mažiau pa- „Vilnius Mama Jazz“ scenoje. Na, svajonė išsipildė kur žįstamas atlikėjas, tačiau tikiuosi, atradimų vakaras kas anksčiau. kad matysime jį scenoje vis dažniau. Koncerte buvo atliekamos D. Že- Gyvo judėjimo, groovo prisidėdavo Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ ren- romsko kompozicijos ir aranžuotės. ir kontraboso, kuriuo grojo Arma- gėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro Visada labai įdomu sužinoti ir išgirsti, nas Isojanas, partija, susijungusi su akademijos Muzikos teorijos kate- kaip skamba jaunų kompozitorių žemu fortepijono registru ir susily- dra organizavo projektą „Vilnius kūryba, iš ko jie semiasi įkvėpimo, ginusi į unisoną. Tuomet tikrai no- Mama Jazz recenzijų konkursas“, kaip pradeda kurti ar tiesiog ko rėjau siūbuoti kėdėje ir jausdavausi skirtą LMTA studijuojantiems klausosi. Domo kūryba man pri- lyg koncerto klausyčiausi ne Lietu- jauniesiems muzikologams bei kitų minė tokius džiazo scenos grandus voje, o kur nors Čikagoje. specialybių studentams. Dalyviai kaip Theloniousas Monkas, Rober- Nepaisant D. Žeromsko ir kitų rašė recenzijas apie kurį nors vieną tas Glasperis ir Marcusas Milleris atlikėjų virtuoziškumo, energijos Domas Žeromskas D. Labučio nuotr. festivalio koncertą. Publikuojame (tik be bosinės gitaros). Žinoma, tai, ir grupės tarpusavio bendravimo, konkurso nugalėtojo Domanto Lapkričio 17-osios vakarą publika dirbtuvėse, kuriose, matyt, padarė ko kūrėjas klausosi, neišvengiamai jaučiau, kad kažko trūksta. Ir jeigu Puro darbą. galėjo susipažinti su visiškai „švie- didelį įspūdį organizatoriams, nes paveiks ir jo kuriamą muziką. Tu- turėčiau tą trūkumą nusakyti vienu Muzikos festivalį galima būtų ly- žiai iškeptu“ džiazo epizodu. Vienas renginio pabaigoje sužinojo, kad rint omenyje D. Žeromsko am- žodžiu, tai jis tikriausiai būtų „ino- ginti su TV serialu: vienas siužetas iš festivalio organizatorių ir vedėjų jo laukia stipendija bakalauro stu- žių, jo muzika yra gana įspūdinga. vacija“. Taip, novatoriškumo ir drą- pateikiamas per daugybę epizodų Julijus Grickevičius koncertą pa- dijoms Berklio muzikos koledže. Džiugu, kad ji nėra sutelkta vien į sesnio eksperimentavimo man su skirtingais aktoriais, scenarijais vadino atradimų vakaru. Jų tikrai Tikriausiai tai būtų viena prie- fortepijono partiją, paliekant grupę trūko, ir nors atlikimas gniaužė ir galbūt režisieriais, – taip teigė būta. Pirmasis – „Domas Žeroms- žasčių, dėl ko jis dabar kviečia- kaip akompanimentą, o orientuota kvapą, viskas atrodė truputį pa- Domantas Razauskas per festivalio kas Quintet“. D. Žeromskas – dar nė mas į festivalius, tačiau tikrai ne ir į kitus atlikėjus. Daug dėmesio senę. Tačiau dar negalėtume teigti, diskusijų popietę, pavadintą „Paraš- mokyklos nebaigęs, dvyliktokas vienintelė. 18-metis vaikinas kal- skiriama saksofonui ir trimitui, ku- jog šis jaunuolis jau yra atradęs savo tėmis“. Manau, šis teiginys neatsie- pianistas. Šią vasarą jis dalyvavo bėjo apie tai, jog pernai stebėda- riais grojo klausytojams žinomi Le- jamas ir nuo „Vilnius Mama Jazz“. Bostone vykusiose kūrybinėse mas festivalį svajojo, kad maždaug onardas Pilkauskas ir Mindaugas Nukelta į 5 psl.

4 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) M uzika Alsuoti naujai „Vilnius Mama Jazz 2018“ įspūdžiai

saksofonininkų britas Andy Shep- skambesiu, o vėliau įgavo džiazinę Algirdas Klova pardas. Labai įdomu, kad Vilniun plėtotę. Toliau skambėjo dvi anglų jis atvažiavo su savo kolektyvu kalba parašytos Dorotėjos Būdai- Dėl Nacionalinio dramos teatro „Espen Eriksen trio“ iš Norvegijos. tės dainos, aranžuotos Jievaro Ja- rekonstrukcijos festivalis „Vilnius Jis šio kolektyvo nesukūrė, o tik pri- sinskio, jas su orkestru padainavo Mama Jazz“ laikinai persikėlė į Lie- sijungė prie jo, regis, prieš šešerius Vytautė Pupšytė. tuvos rusų dramos teatro patalpas. metus, viename festivalyje Norve- Antroji diena teatre. Origina- Tik įėjus į jas, pasitiko labai graži gijoje. „Espen Eriksen trio“ buvo lios muzikos ir gana griežto skam- ir informatyvi fotografijos meistro, įkurtas 2007 m. ir pirmąjį albumą besio grupė „Gorila Mask“ blyks- galėtume sakyti, festivalio fotometraš- išleido 2010-aisiais. Nuo to laiko pa- telėjo scenoje labai ryškia šviesa. Mathias Eick Nils Petter Molvær tininko Dainiaus Labučio paroda sirodė dar du darbai, išleisti „Rune Tai kolektyvas, turintis labai aiškią D. Klovienės nuotraukos „Retrospektyva“, skirta festivalio Grammofon“ firmos. muzikavimo kryptį. Daugybė kri- žinoma, patį flagmaną, kaip labai man rodos, įvyko tada, kai joje pa- istorijai apžvelgti. Dainius yra ge- Trio muzika labai melodinga, tikų bando surasti žodį, tinkantį jų talentingą muzikantą, su puikiu de- sirodė vienas ryškiausių Norvegijos rai žinomas fotografijos pasaulyje, kupina šiaurietiško grožio. Beje, muzikai apibūdinti. Jiems lipdomos biutu šio festivalio scenoje. Aštuo- džiazo muzikantų Mathias Eickas. Lietuvos spaudos fotografų draugi- labai ryškus yra muzikos stilis- įvairiausios etiketės – punkjazz, rockjazz niolika metų – pats laikas pradėti Tokį kūrybos džiaugsmą pamatyti jos narys, mėgstantis džiazo temą, tikos skirtumas, kai Sheppardas ir pan., bet patys muzikantai įvar- rodyti savo sugebėjimus, juolab kad menininko veide, judesiuose, jo dirbantis taip pat ir su tapyba. groja su norvegais ir su savo anks- dija savo stilių kaip trashjazz. Tikrai, muzikas ruošiasi studijoms Berklio esybėje ir pačioje muzikoje galima Laiptų aikštelėje išrikiuotos kė- tesniais ar dabartiniais partneriais labai taiklus pavadinimas. Paklausti muzikos koledže. Domas yra gro- tikrai ne kasdien. Dar nė keturias- dės išdavė, kad čia vyks pokalbiai su Vakarų Europoje. Tai skirtinga mu- dėl pavadinimo, irgi labai trumpai jęs jau ne viename festivalyje Lie- dešimties neturintis norvegų tri- pagrojusiais scenoje muzikais. Po- zika. Vilniuje girdėjome daugiausia ir aiškiai sako, kad tai yra „kažkas tuvoje ir užsienyje su Vytauto La- mitininkas, kompozicijų autorius kalbius, kaip ir festivalį, vedė Lietu- šiaurietišką, gal net kiek asketišką baisaus, sunkaus ir kartu žaismingo, bučio „Silent Blust“, charakteringa ir aranžuotojas, sakyčiau, gražiai vos džiazo federacijos prezidentas mainstream, o kituose įrašuose ra- gal net mielo, lyg gorilos veidas...“ dainininke Kotryna Juodzevičiūte dainuojantis M. Eickas dar groja Julijus Grickevičius. sime ir kur kas emocingesnių, radi- „Gorila Mask“ prieš devynerius bei kitų šalių muzikantais. Netru- vibrafonu, kontrabosu, gitara, for- Prie įėjimų į salę, kaip visada, kalesnių, gal net įdomesnių dalykų. metus susikūrė Berlyne, nors jų kus turėtų pasirodyti ir pirmasis jo tepijonu, tik Vilniuje to nematėme. buvo galima įsigyti CD ir vinilo Po tokios šiltos ir be galo profe- lyderis,saksofonininkas Peteris albumas, kurį įrašyti padėjo ne tik Ir nereikėjo, nes šis muzikas turi plokštelių, kurias siūlė „Thelo- sionalios pirmosios koncerto pusės Van Huffelas į šį miestą atvyko iš žinomi Lietuvos džiazo muzikan- puikius partnerius. Su ypatinga nious“ ir Rūdninkų knygynas. Nori su tam tikru nerimu laukėme mūsų Kanados, žinodamas, kad Berlyne tai, bet ir atlikėjai iš JAV, Švedijos pagarba norėčiau paminėti nuosta- to ar ne, atėjęs į šį festivalį prisi- jaunesniosios kartos džiazo meni- yra daugybė puikių muzikantų ir jis ir Didžiosios Britanijos. Festivalio biai jautrų, technišką ir supratingą meni vieną ryškiausių ir įdomiau- ninkų kolektyvo „Lithuanian JJazz tikrai čia ras su kuo norėtų groti. Jo scenoje Domas pasirodė su savo smuikininką Håkoną Aase, kurio sių pasaulio džiazo muzikos leidy- Ensemble“, kurio siela nesuklysiu muzika yra sunki, gal net kažkiek kvintetu: Leonardas Pilkauskas indėlis į šią muziką yra didžiu- klų ECM (Edition of Contemporary įvardijęs Jievarą Jasinskį ir Liutaurą agresyvi, primenanti roką, bet tai (saksofonas), Mindaugas Vadoklis lis. Smuikas ir papildo, ir praple- Music), kuriai kitais metais sukaks Janušaitį. Gražios ir tvarkingos jų vis tiek džiazas, kaip teigia grupės (trimitas), Armanas Isojanas (kon- čia trimito balsą, apipina štrichais, penkiasdešimt. Sunku ir renginio abiejų kompozicijos ir aranžuotės, nariai. Šioje muzikoje daug impro- trabosas) ir Jonas Gliaudelis (muša- kurių šis neturi. Puikūs ir kiti mu- programoje nepastebėti šios savitą profesionalus visų instrumentų vizacijos, galingi saksofono solo mieji). D. Žeromskas pasižymi ne zikantai – būgnininkas Torsteinas skambesį puoselėjančios, talentin- skambesys, solo vietos. Beje, gerą epizodai, žinoma, yra ir kompozi- tik puikia grojimo technika, įdo- Lofthusas, bosine gitara grojantis giausius muzikantus pritraukian- įspūdį paliko dainininkė Vytautė cinių momentų, bet jie reikalingi miu stiliumi, geru skoniu, jausmu Audunas Erlienas ir pianistas Er- čios, išskirtinės estetikos leidyklos Pupšytė, kurios gražus balsas ir ko- formai sutvirtinti. Man ši grupė pa- ir muzikos valdymu. Jis tikrai pui- lendas Slettevollas. Vilniaus sce- auros. Ir ne tik dėl Rūdninkų kny- kybiškas jo valdymas negali klau- darė malonų įspūdį. kus muzikantas, Olego Molokoje- noje Mathias su kompanija pa- gyno, kuris yra oficialus ECM atsto- sytojų palikti abejingų. Pirmoji jos Pirmoji koncerto kompanija dovo mokinys. grojo kompozicijas iš šiais metais vas Lietuvoje ir turi daugybę šios atlikta L. Janušaičio kompozicija spinduliavo atvirumu ir ryškia Antrasis vakaro kolektyvas man išleisto albumo „Ravensburg“, ku- firmos vinilo plokštelių bei CD. dvelkė ypatingu indišku koloritu muzikine kalba, o Nilso Petterio pasirodė kiek keistokas, nelabai ris yra labai asmeniškas ir atviras, Jau pirmąjį festivalio vakarą pra- (nesugebėsiu prisiminti jos pava- Molværio (Norvegija) muzikos džiazinis, nors, manau, daug kam šeimos istoriją pasakojantis darbas dėjo ECM katalogo pažiba – vie- dinimo), prasidėjo gražiu balso, pavadinti tokia tikrai nepavyktų. labai patiko. Be jokios abejonės, apie miestą Vokietijoje, kuriame nas žinomiausių Europos džiazo fleitos ir harmonium (saregama) Tai turintis didžiulę patirtį muzi- negalėčiau pasakyti, kad nebuvo gyveno jo močiutė. kas – kompozitorius, trimitinin- įdomu, bet tokia muzika manęs Nežinau, ar festivalį užbaigusi žanro ir nebijo eksperimentuoti. Jų kas ir prodiuseris, pelnytai laiko- nežavi. „Now vs Now“ yra gerai dainininkė Deva Mahal iš JAV man Atkelta iš 4 psl. kūryboje pilna elektronikos, džiazo, mas vienu įdomiausių savo šalies žinomo klavišininko ir prodiuse- buvo tiek įdomi, kiek gerai išrekla- ritmenbliuzo, new wave ir net va- menininkų. Muzikoje gausu elek- rio Jasono Lindnerio grupė, įkurta muota. Taip, būti didžiojo bliuzo kūrybinį braižą. Tad nekantrauju porwave žanrų atgarsių. Grupės mu- troninės muzikos elementų, ypač 2006 m. ir pasižyminti stulbinan- dainininko Taj Mahalo dukra – ir sužinoti, kaip toliau vystysis kom- zika savotiškai hipnotizuoja, o tada įdomiai panaudota slide gitara, pui- čia eklektika. Beje, Lindneris uni- džiaugsmas, ir atsakomybė. Ma- pozitoriaus kūrybinis balsas ir ką užpila kibirą šalto vandens ir vėl kus gitaristas Johanas Lindstrømas. kalus dar ir tuo, kad paskutiniame nau, girdisi, kad šios atlikėjos kū- jis mums parodys ateityje. įsuka į ritmų, tembrų ir garsų sūkurį. Senas trimitininko bendražygis būgni- Davido Bowie albume „Blackstar“ rybos kelias dar nėra nusistovėjęs, Antrasis šio vakaro atradimas – Konservatyvesnei publikai jie net ninkas Erlandas Dahlenas – buvęs įrašė visas klavišinių instrumentų jos muzikoje gali rasti ko tik nori – grupė „Now vs Now“ iš JAV. Jie ge- pasirodė nelabai priimtini ar klau- vienos žymiausių alternatyvaus partijas. Lindnerio talentas ne bliuzo, roko, popmuzikos, soulo, rokai kitokie nei „Domo Žeromsko somi, daug žmonių atsistojo ir pa- roko grupių „Madrugada“ narys, kartą įvertintas džiazo kritikų, jis bet tik ne džiazo... Gal ir keistoka Quintet“. „Now vs Now“ lyderis – liko salę, girdėjosi tokie komentarai nepaprastai išradingai naudojantis net kelis kartus garsaus žurnalo tai girdėti džiazo muzikos festiva- pianistas, klavišininkas ir prodiu- kaip „matai, ką iš džiazo žmonės daugybę perkusinių instrumentų. „Downbeat“ apklausoje išrinktas lyje, bet... ko tik nebūna. Kažkur net seris Jasonas Lindneris, kurio vienu padaro“ ir „ar su tiek garso galima Ši muzika šiek tiek dvelkia medi- ryškiausia kylančia žvaigžde kla- skaičiau, kad jos kūryba – muziki- žymiausių pastarųjų darbų galima tai laikyti muzika?“ Tačiau tiems taciniu koloritu, tačiau, lyg ir ban- višinių instrumentų ir bigbendų nis kokteilis. Negaliu nesutikti. Tai laikyti klavišinių partijas, įrašytas klausytojams, kurie išklausė pasi- dydama įstumti tave į vieną būseną, kategorijoje. Prieš ketverius metus stipraus, gražaus balso, kurį gerai Davido Bowie albumui „Blacks- rodymą iki galo, mano manymu, tuojau pat krapšto lauk, kviesdama JAV džiazo žurnalistų asociacija jį valdo, dainininkė, žinanti savo vertę tar“ – 2017 m. laimėjusio geriausio „Now vs Now“ paliko neišdildomą jau kitur. išrinko geriausiu atlikėju, grojan- ir norinti, kad ja patikėtų visi. Pa- alternatyviosios muzikos albumo įspūdį, nes galų gale pusė Lietuvos Trečioji diena, šeštadienis, čiu elektroniniais instrumentais. girtina. Susirinkusi jaunus, visiškai „Grammy“ apdovanojimą. Grupėje rusų dramos teatro publikos buvo Rūdninkų knygynas. Dvi ilgos ir „Now vs Now“ dažnai pristatomas sau paklusnius gerus muzikantus, taip pat groja bosistas Panagiotis pradėję šokti. Man „Now vs Now“ intensyvios diskusijos apie džiazo kaip elektroninio artroko kolekty- dainininkė jaučiasi saugi. Keistas Andreou, dėl jo galime išgirsti pa- buvo tarsi gaivus vėjo gūsis karštą renginių organizavimą, identiteto vas, teigiama, kad jie balansuoja man pasirodė ir festivalio taisyklių saulio etninės muzikos atskambių, vasaros dieną. Nors nesinori sa- idėją ir rėmėjų paieškas, jas mo- tarp įvairiausių muzikinių stilis- laužymas – visi muzikantai po pasi- ir būgnininkas Justinas Tysonas, kyti per daug pagyrų, mėgavausi deruoja Laima Slepkovaitė ir Juli- tikų džiazo, fanko, soul, new wawe ir rodymo dalyvavo pokalbiuose ant kurio roko muzikos įkvėpti ener- kiekviena pasirodymo minute ir jus Grickevičius. Malonu, kad jose pan. Visi grupės muzikantai tikrai laiptų, tik ne ji. gingi ir gaivališki ritmai suteikia manau, kad geriausiai jį apibrėžtų apsilankė ir jaunų žmonių. Na, o labai puikūs, bet viską griaunanti Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ muzikai judėjimą, o publikai – norą paties Lindnerio šį vakarą ištarti žo- Rusų dramos teatre – du kardina- jėga ir elektroninės muzikos mo- buvo jau prisitaikęs prie Naciona- kilti nuo kėdžių ir pradėti šokti. džiai: „Aš nežinau, kokia tai muzika, liai skirtingi kolektyvai, du po vienu notonija taip užgniaužė visą muzi- linio dramos teatro sienų ir scenos, Šio vakaro, o gal ir festivalio kon- bet kam rūpi?“ stogu sunkiai sutalpinami muzikos kinę erdvę, kad sunku buvo ką nors įgavo savo veidą, stilių ir charakterį. tekste „Now vs Now“ galima būtų žanrai. Turiu pasveikinti jaunąjį pajausti ir rimtai išgirsti. Tačiau aplinkybės privertė jį alsuoti pavadinti savotiškais scenos chu- Domantas Pūras kolegą Domą Žeromską, subūrusį Tikroji meninės raiškos ir sce- naujai. Ir, rodos, tai pavyko. liganais. Jie neprisiriša prie vieno įdomią talentingų žmonių grupę ir, nos brandos kulminacija festivalyje,

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 5 psl. T eatras Normalus gyvenimas (I) Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

sudaro mūsų visuomenę ir kokie nuotraukos, paaiškėjo, kad pjesėje linija, pjesėje atsirado dirbtinumo. kelionė į praeitį – detektyvinis ban- Ieva Tumanovičiūtė interesai jas apibrėžia (tiksliau, ste- skirtingų kartų vaikystės prisimi- Skaitymo režisierė Uršulė Barto- dymas pažinti homoseksualų gy- bėti, kokių grupių kūrėjai neįtraukė, nimai nėra susipynę, bet nuosekliai ševičiūtė kartu su aktoriais Justina venimą sovietmečiu ir tai jam pa- Ketvirtą festivalio „Versmė“ dieną o kurios iš išskirtų nesilanko teatre). grįžta atgal. Nemanyte, Albinu Kėleriu ir Emi- daryti leidęs unikalus atradimas, žiūrovai turėjo galimybę patekti į Nepamiršta ir teatro kritikų grupė, Per juokingus, naivius ir šiltus liu Pavilioniu padarė viską, kad tikrovės dokumentas, Kasparo Ir- dėl renovacijos uždarytą Lietuvos kuri vylėsi pamatyti vokiečių akto- vaikų pasakojimus atsiskleidžia ne pjesė atsiskleistų klausytojams ir bės (1906–1996) dienoraštis, su- nacionalinio dramos teatro Di- rius ir nuogąstavo, kad iš teatro liks tik skirtingų kartų vaikystė, bet ir išryškėtų jos struktūra. O tai taip darytas iš šešiasdešimt kelių tomų. džiąją salę. Užgesus šviesoms par- tik titrai. Tai leido pasijuokti iš savęs Lietuvos istoriniai įvykiai, nes im- pat atvėrė, kad kol kas kamerinei Pasak dramaturgo, tai didelė dėžė terio eilės paniro į saugią tamsą, o ir dar kartą pajusti, kaip socialiniam damos interviu pjesės autorės siekė pjesei dar trūksta prasmių įvairo- popierių ir sąsiuvinių, prirašytų į sceną nusileido ekranas – didy- vaidmeniui ir tapatybės politikos sužinoti, ar kalbinamieji juos prisi- vės, tačiau negalima nepastebėti jos smulkiu raštu. Jis pusantrų metų sis sufleris. Ekrano viršuje pasiro- naštai priešinasi individualumas, mena. Vaikai juos vertina kitaip ir išgrynintos, nors ir šiek tiek sche- juos skaitė, tyrinėjo ir dokumen- dantys geltoni titrai nurodo, kas tačiau vis dėlto politiniai pokyčiai dažniausia perteikia savo tėvų bai- matiškos, struktūros. tinę pjesę sudėliojo iš fragmentų, turi skaityti baltomis raidėmis už- be solidarumo nevyksta. Nors lie- mes bei požiūrį į politiką. Šis do- Per skaitymą Huberto Sulimos atskleidžiančių universalius reiš- rašytą tekstą, tarkim, jauni mažas tuviško teksto kalbos kokybė kol kumentinis kūrinys pasirodė daug monopjesė „Litwa is my life“ pa- kinius, tarkim, vyresnio žmogaus pajamas gaunantys vyrai, vienišos kas yra tobulintina, toks skaitymo įtaigesnis būdas kalbėti apie istoriją sirodė klampi ir varginanti. Gamtos kasdienybę, jo vienatvę, rutiną, ge- motinos, pensininkai, studentai, būdas ir pjesės turinys neabejotinai nei pirmąją „Versmių“ dieną paro- ir ūkininkavimo aprašymais prasi- bėjimą džiaugtis bei grožėtis smul- verslininkai, teatrologai, skeptikai, turi potencialo žiūrovui pasiūlyti dytos dvi svečių pjesės, sukurtos dedančiame kūrinyje susipina dau- kmenomis, ir kartu parodančių idealistai ir t.t. Iš pradžių nedrąsiai kitokią teatro ir pilietinio sąmonin- Panevėžio Juozo Miltinio dramos gybės pasakojimų, istorinių asme- specifinius dalykus, t.y. slaptą, bet keli žiūrovai pradeda garsiai skai- gumo patirtį. teatro ir Torunės Wilamo Horzycos nybių, mitų ir pasakų fragmentai, aktyvų homoseksualų gyvenimą so- tyti pjesės „Posesijos obsesija“ ei- Dramaturgės Živilės Zablac- teatro dramaturgų kūrybinėse dirb- tačiau įsimena tik istorija apie ri- vietmečiu. Iš Irbės dienoraščių dra- lutes ir prisiimti vaidmenis, tačiau kaitės ir režisierės Loretos Vasko- tuvėse „Nepriklausomi 18-18“, skir- terio ir jaunuolio meilę bei „Malo- maturgas išsiaiškina, kokiose Rygos netrukus į žaidimą įsitraukia ir kiti. vos dokumentinė verbatim pjesė tose, pasak jų organizatorių, Lietu- ningasis laiškas“. Pjesėje netrūksta gatvėse burdavosi homoseksualai, Kyla noras dalyvauti, nes kaip žiū- „Šimtas metų vaikystės“ sukurta iš vos ir Lenkijos „bendrų istorinių, intertekstų, bet stinga nuorodų, kaip veikė jų pažinčių ir susitikimų rovas nesi verčiamas, turi laisvę tinklai, kas vykdavo atokesniuose skaityti arba neskaityti, pasirinkti, Jūrmalos nudistų paplūdimiuose, kuriuos žodžius ištarti balsu, prisi- ir taip atveria mažiau žinomą so- imti įvairius vaidmenis (juos keisti, vietmečio tikrovės pusę. O kad ši meluoti) ir pagaliau apsispręsti, su tikrai egzistavo, liudija už homo- kuria grupe gali tapatintis ir kuriai seksualius santykius iškeltos bylos atstovauti. Netrukus užtemdytoje ir nuo penkerių iki aštuonerių metų žiūrovų salėje tarp skirtingų grupių kalėjimo bausmės. Įstatymai galiojo chorų kyla socialinė įtampa, bręsta tik vyrams, moterų homoseksualu- konfliktai, o pyktį atpalaiduoja sa- mas teisiškai neegzistavo. viironiškas juokas. Nors skaitymo žanras to nerei- Kolektyvinį skaitymą „Posesijos kalauja, aktorius Povilas Budrys obsesija“ sukūrė Rimantas Kmita, sukūrė Kasparo Irbės personažą – Mikas Žukauskas ir Jonas Žukaus- padorų pilietį, nedarantį tragedijos kas, kartu su vokiečių teatro tru- iš to, kad turi slėpti savo seksualinį pės „She She Pop“ nariais Ilia Pa- gyvenimą. Jis perprato sistemą, iš- patheodorou ir Sebastianu Barku moko tobulai prisitaikyti ir rado pritaikydami jos pjesę „Besessen“ savo būdą joje egzistuoti. Žinoma, (Berlynas, 2016) Lietuvos konteks- Kasparas budrus, bijo būti seka- tui. Kaip paveikiai „She She Pop“ iš- mas, dienoraščiuose cenzūruoja naudoja tipines reiškinių savybes, t.y. pats save, užšifruoja vardus. Tačiau stereotipus, visuomenės įtampoms jis – ir subtilus estetas, ir griežtas analizuoti, parodė festivalyje „Sire- moralistas. Aktorius Kęstutis Cicė- nos“ pristatytas spektaklis „Stalčiai“, nas įtaigiai perteikė, kaip pats Gric- D. Matvejevo nuotr. kuriame veikiamos išankstinių įsi- Kęstutis Cicėnas ir Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme manis atidžiai ir atvirai bando pa- tikinimų susitinka moterys iš Rytų žinti Kasparą ir jo gyvenimą, kaip ir Vakarų Vokietijos. „Posesijos ob- septyniasdešimties interviu su įvai- kultūrinių ir socialinių procesų leidžiančių kurti prasmingas są- jį tirdamas bendradarbiauja su is- sesijoje“ dėmesys sutelktas į turto raus amžiaus žmonėmis apie jų vai- analizei ir meninei refleksijai“. sajas. Skaitymą režisavęs Andrius torike (Rimantė Valiukaitė) ir vilos, pasiskirstymą visuomenėje. Pjesė kystę. Esamuoju laiku dramaturgės Mato Vildžiaus pjesėje trims Jevsejevas ir aktorius Jonas Čepu- kurioje saugomi Kasparo dieno- prasideda mintimis apie socialinių perrašytas istorijas aktoriai Kęstu- veikėjams „Įsiliejimai“ susijun- lis papildė jį veiksmais. Aktorius iš raščiai, savininku (Algirdas Gra- grupių pajamų nelygybę, nuo ku- tis Cicėnas, Mindaugas Jusčius, Ka- gia kartų, tautinių bendrijų ir ly- kuprinės traukia duoną, pomidorus, dauskas). Aktorių skaitomą tekstą rios priklauso ir gyvenimo vertini- milė Petruškevičiūtė ir Elzė Guda- čių konfliktai. Jauna lietuvė mote- margariną, pjaustytą dešrą, tepa su- papildė Elizabetės Mežulės Gricma- mas (daugelis pasiturinčiųjų buvo vičiūtė skaitė taip, kaip jas pasakotų ris, daugiabučio pirmininkė, siekia muštinį, valgo, o vėliau, klausyda- nės vaizdo projekcijų dokumentai: entuziastingesni, nes mano, kad gy- vaikai: nerišliai, koncentruodamiesi sutvarkyti kiemą, tačiau jai trukdo masis „Maloningojo laiško“ įrašo, kadrai iš 2005 m. protesto prieš Ry- venimas „nepaisant visko“ gerėja). į detales, pamesdami mintį. Verba- vyresnis vyras lenkas, nepasira- suka ir rūko cigaretę. Kartkartėmis gos „Pride“ eitynes, Kasparo dieno- Nedidelis epizodas, kuriame susi- tim pjesės kūrėjos (interviu surinko šydamas sutikimo. Jis atstovauja monologe pasigirsdavusį protėvių raščio rankraščio kopijos, įvairios dūrė butų savininkai, nuomininkai Zablackaitė, Vaskova ir Taura Kvie- praeičiai, nostalgijai, senam suo- balsą aktorius įgarsindavo mėgdžio- nuotraukos, pogrindinio filmo apie ir mokantieji būsto paskolas, palietė tinskaitė), pasak pirmosios, procesą liukui, ant kurio kasdien grožisi damas Juozo Miltinio kalbos manierą. sovietmečio bohemą ištraukos ir kt. visuomenę skaldantį skaudulį. įsivaizdavo kaip Lietuvos šimtme- nauja diena, o ji – šviesiai ir šva- Ir vis dėlto šis sąmonės srautas, vidi- Dokumentinės pjesės eskize per Šis kolektyvinis skaitymo būdas, čio portreto tapymą. Žmonių liudi- riai ateičiai: moteris siekia, kad nis pokalbis su praeitimi, suvokiamas individualią Kasparo Irbės istoriją kurį kaip vieną iš priemonių „She jimus jos suskirstė į amžiaus grupes, suolą pakeistų žibintas. Jos globo- kaip įvairių fragmentiškų vaizdinių, Gricmanis parodo, kokia įdomi ir She Pop“ naudoja spektakliuose taip dokumentinės pjesės pasako- tinis kartu su savo įsivaizduojamu pasakojimų ir fantomų sankaupa, nepažinta yra queer kultūra, kaip „Besessen“ ir „Oratorija“, atspindi jimą dėliodamos nuo jauniausios draugu lenta Piteriu atlieka eks- tarsi pelkė skandino žiūrovą. ji susijusi su politiniais istorijos piliečio dalyvavimą demokratinėje iki vyriausios kartos prisiminimų. perimentus su skruzdėlėmis: jas Metų pradžioje „Versmės“ or- virsmais ir kaip Irbės dienoraštyje valstybėje. Tai leidžia išgyventi in- Per skaitymą nepasiklysti laike valdo, žudo, atskiria į dvi grupes, ganizuotą dokumentinės dramos atsispindi totalitarinės santvarkos dividualų konfliktą tarp asmenybės padėjo nuotraukos, kurias prieš verčia kariauti ir t.t. Per pjesės skai- idėjų konkursą laimėjusioje latvio homo sovieticus mentalitetas. ir tapatybės politikos (identity poli- kiekvieną vis ankstesnį vaikystės tymą skruzdžių, užliejančių plyšius Matīsso Gricmanio pjesėje „Nor- Dar kitaip asmeninę ir šalies isto- tics), pagrįstos tapatybės pagrindu istorijų dešimtmetį aktoriai paro- ir stebinčių žmones, choras daly- malus tarybinio piliečio Kasparo riją sujungia argentinietė režisierė ir susibūrusių bendruomenių kova už dydavo vieni kitiems ir žiūrovams, vavo garso įrašo forma. Kai soci- Irbės gyvenimas“ taip pat atsisklei- dramaturgė Lola Arias, bet apie tai lygias teises, kita vertus – pajusti so- o iš arčiau matyti fotografijas leido alinį pagrindinių veikėjų konfliktą džia šalies istorija. Dokumentinėje ir kitas festivalio „Versmė“ pjeses – lidarumą ir suprasti, kokios grupės ekranas. Kai pasirodė nespalvotos staiga pakeitė jų užslėptos aistros pjesėje susipina paties Gricmanio antroje teksto dalyje.

6 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) F otografija Klaipėdietiška rapsodija

Atkelta iš 1 psl.

Virbickaitės teksto. Benas Šarka ir vos paliestos interjero tuštumos. Tuo grįžtu prie pagrindinio įvy- Remigijus Treigys ne vieninteliai Jaučiu, kad šis nepretenzingas for- kio, atvedusio mus į Klaipėdą, prie išnaudoja socialinius tinklus kaip matas leidžia jam atitrūkti nuo „di- Fotografijos šventės. Pačėsa čia tu- savo kūrybos ekspozicijų erdvę (tai džiųjų kūrinių“ rimtumo ir mėgau- rėjo neįtikėtiną draugiją – garsųjį darė ir Pačėsa, gal vienas pirmųjų tis netikėtais radiniais, atsitiktiniais filmininką Joną Meką ir jauną ša- Lietuvoje). Bet šis atvejis išsiski- įsibrovėliais į vaizdą, horizontalę iš- maną Augustiną Našlėną. Meko ria nuoseklumu, laikine struktūra ardančiais rakursais. Bet kartais jis fotografijas atspaudė ir pristatė fo- ir ilga trukme. Nors du Klaipėdos nufotografuoja Šarkos performansą, tografas Arūnas Kulikauskas. Ati- menininkai ir šiaip kasdien susidu- net leidžiasi nunešamas į jo pasą- darymo metu jis sakė, kad Meko ria (senamiestyje neįmanoma nesu- moninių vaizdinių zoną, jo kau- filmuose pilna nuostabių kadrų, tikti Šarkos / Treigio), jau pusantrų kėms atsako gipsinėmis galvomis kurie prabėga taip greitai, kad jų metų jie paraleliai bendrauja mo- iš dailininkų studijų. O Šarka ima nespėji pamatyti. Tad 1992 m. jis biliaisiais telefonais užfiksuotomis ir nufotografuoja treigišką natiur- ėmėsi padėti Mekui juos sustabdyti fotografijomis, nusistatę kvadratinį mortą ar miestovaizdį – taip, kad fotografijose. Atspauduose matyti formatą su storoku juodu rėmeliu. iškart neatskirsi. siūleliai – jais Mekas pažymėjo 16 mm Vieną 2017 m. vasaros vidurnaktį Socialiniuose tinkluose fotogra- juostos vietas, kur pradėti, o Arū- Šarka vienišavo ir į savo paskyrą fija negali išlikti gryna, nes ji cir- nui paliko spręsti, kiek nukirpti. Jis feisbuke įkėlė vaizdą. Netrukus kuliuoja vizualumo apykaitos ka- nukirpo du kadrus, tris, keturis ir Treigys į jį atsakė vaizdu. Pokalbis nalais iš vidurnakčio į vidurdienį ir dar puskadrį. Jie – prabėgantys, o Remigijus Treigys ir Benas Šarka parodoje „#vidurnakt ir giliau“ KKKC parodų patiko, tad jie tęsė – vaizdas į vaizdą atgal. Tamsa vyrauja, ir net šviesūs kadangi atspausti su visa perfora- rūmuose. 2018 m. lapkričio 5 d. kiekvieną vidurdienį ir vidurnaktį. vidurdieniai skleidžia melancho- cija, tai girdžiu projektoriaus bir- Artėjant sutartam laikui, Šarka pra- lišką šaltį. Kadangi Treigys įkelia besį ir pasibaigusios juostos ga- vėl surišti.“ Našlėnas – praktikuo- Pavadinimas kreiptų į kokį nors neša: „vidurnaktis artėja“ (arba vi- vaizdus atsakydamas Šarkai, jam liuko pliaukšėjimą. Kai kadre – ta jantis „urbanistinis šamanas“, kurio išaiškinimą, o dabar tris kartus durdienis) ir, jei neturi jokio vaizdo, tenka atsakomybė už ryšio ir ne- pati akimirka, fotografijos mirga lyg transformacijoms reikalinga prie- atidžiai įsižiūriu į taškelių, štrichų suranda kadrą „po ranka“. Treigys tikėtumo pusiausvyrą. Dažnai jis užstrigę filmai. Kai ne ta pati, pa- tema, muzika ir smilkalai. Ant pa- zyzimą, nes prieš trejus metus re- kartais vaizdo nebesulaukia, bet at- „pagauna“ antraeilę figūrą Šarkos sikeitimas atrodo neįmanomas vie- kylos išdėlioti objektai – būgnelis, trospektyvinėje parodoje nebuvo sakymą įkelia iš pat ryto. Kartais su fotografijoje ir leidžia jai įsikūnyti noje laiko juostoje. O kartais tarsi plunksnomis iškaišioti šakaliukai, kada. Jis įgarsina monumentalias savais atsakymais įsiterpia veiksmo į kitokį objektą. Pavyzdžiui, lap- po mikroskopu tyrinėjau ypatingas akmenėliai, žemių apskritimai, ka- formas, padarytas iš fotojuostos, stebėtojai. Kartais Šarka atsako į kričio 7 d. Šarka nufotografuoja akimirkas – kai Meko duktė Oona roliai – yra jo ritualų įrankiai. Vie- nubraukusios menininko sugalvotą Treigio atsakymą ir grandinė ilgėja. tamsoje vos įžiūrimą ritinį, kuris sūpuoja savo brolį Sebastianą, kai nas ritualų – automatinis piešimas – vaizdą – už jį sugalvojusios. Paskui Čia aprašoma paroda-akcija Klai- atsivynioja (tualetinis popierius? žydinčiame sode mimikriškai pra- primena siurrealistų automatinį jis tuos negatyvus sunaikino. pėdos kultūrų komunikacijų centro Bet labai jau grubus, cementinis, nyksta kažką aiškinanti Meko mama. rašymą, jiems irgi padėjusį vengti O prie laiptų – Ewos veidas iš ne- parodų rūmuose jau buvo trečioji. o gal iš ketaus). Treigys tą naktį Meko parodos erdvė veikia tarsi sąmonės priežiūros, tik intencijos žinia kurio laikotarpio. Agnės Jon- Vasarą, liepos pradžioje, mačiau ir pro dvi neaiškias ruplėtas formas šventykla, gal kad vertikalūs spal- čia – dvasinės, ne meninės. Pie- kutės ir Remigijaus Treigio paro- pirmąją, vykusią menininkų laiki- (krūmai?) žvelgia į tolumoje sping- votų juostų gabaliukai ant baltos šimo rezultatai – patraukliai chao- doje „Išlaukti vaizdai“ (KKKC) ji nai užgyventose laivų statyklos pa- sintį miestą (ar laivus?). sienos primena vitražus. Bet iš vi- tiški, bet ir pilni pavidalų, kuriuos pasitiko įėjusius, žiūrėjo tiesiai į talpose. Tada Šarka ir Treigys buvo Nors autoriai teigė, kad trečioji tražų žvelgia meno pasaulio šven- reikėjo piešti sąmoningai: iš linijų akis. Čia Ewos akys krypsta į laip- užsirišę baltas plastikines prijuostes, akcija ir knyga reiškia projekto pa- tieji ir jų kūdikiai: Jurgis Mačiū- sūkurio išnyra milžiniškas žiogas, tus, kuriais užlipusi randu „Žiemos užsidėję aukštas baltas kailines ke- baigą, patikrinau: pokalbis tęsiasi. nas priešmirtiniame patale, taurę šakojasi medžiai, stoviniuoja an- dienoraštį“. Tai pakeliui, pravažiuo- pures ir suvirintojų akinius su pake- Šis bendravimas fotografijomis ne- keliantis Andy Warholas, Yoko gelas. Vis dėlto man šioje ekspozi- jant skaitmeniniu fotoaparatu už- liamais filtrais. Žiūrovai turėjo už- būtinai baigsis, nes žiemos vidur- Ono dukra, pasipuošusi septinta- cijoje gražiausias – stiklinis rutu- fiksuoti vaizdai. Jie nesubraižyti, simauti baltas pirštines ir užsidėti nakčiai ilgi, o vidurdieniai tamsūs. jam gimtadieniui. Filme ji lakstė ir lys, kuriame „sutelpa“ ant sienos nes čia pakanka pačios tamsos plastikines kepuraites – kad būtų Paskui gal srautas praretės ir ga- šokinėjo, o čia, fotografijoje, stovi sukabintos „ikonos“. Tai – Žemės tirščio, kuris užgula ausis, vos lei- sterilūs, kai ims, apžiūrinės ir dė- liausiai išnyks, o gal tęsis – viskas egzistenciškai susikaupusi. „Aš esu deivė, siejanti graikų Artemidę su džia kvėpuoti šviesai, vargiai tesu- lios fotografijas. Pirštinėtų rankų priklausys nuo publikos dėmesio ir žmonijos svajotojas“, – sako Mekas. archajinėmis dievybėmis, pasaulio gebančiai nupiešti blausų kontūrą. gestai ir popieriaus lakštų vasno- pačių dalyvių noro kalbėtis toliau. O aš esu „Sapnų pjovėjas – regė- medis, pragaro ir kosmoso centro Dienoraščio kadrai irgi be pavadi- jimai sinchronizavosi su muzika, Ilgainiui visa tai išliks feisbuke kaip jimų ieškotojas“, savo paroda sako vaizdai, sumontuoti iš smulkiausių nimų ir be vietos. Nors atpažįstu kuri man priminė vienas į kitą be- paralelinė chronologija, bet kuo to- Augustinas Našlėnas: „Sapnų pjo- dalelių – vėlgi kaip didžiuliai vitra- ŠMC kino salės užrašą, bet ir jis ne- sidaužančius laivus. Dabar žiūrovai liau, tuo sunkiau tie senieji klodai vėjas – tai šamano dvasia, galinti žai, kuriuose jau sunku įžiūrėti fo- tipiškai nugrimzdęs į tamsą. Jei sto- galės tai daryti individualiai, namie bus pasiekiami, tuo lėčiau ekrane keliauti po nematomus pasaulius, tografijos pradą. Tik pats šamanas vint priešais galerijos apačioje ky- dėlioti tezių-antitezių parodas iš ryškės vaizdai. Žinau, nes tokia in- pasiekti giliausias ir tolimiausias atpažįstamas – sėdi susiėmęs galvą, bančias fotografijas galima stebėti, knygos lakštų: „Mes į pasaulį pa- ternetine archeologija užsiėmiau visatos dalis, persismelkti pro dau- prie kojų susirangiusi lapė, o iš galvos kaip teka laikas, čia jis pamažu stoja, leidome 200 kilnojamų parodų, nes rašydama tekstus Pačėsos knygai gybę dimensijų (...). Jis regi visatos kyla kaulinis, raguotas, degantis, ri- kol visiškai sustingsta aklu gipsiniu toks yra knygos tiražas“, – KKKC „Shtai“, kurią taip pat pristatėme audinį iš išvirkščiosios pusės, todėl buliuojantis demonas. Nepasakyčiau, veidu, sugėrusiu visą šviesą. Jo vo- parodų rūmuose sakė Treigys. Klaipėdoje. gali rasti pabėgusius siūlus ir juos kad tai – mano menas, bet vertinu iš- kus, vyzdžius, lūpas apvedžiojo gal Kai svarbiausia – veiksmas, ben- protėjimą iki galo, kurio taip trūksta dėstytojo, gal studento pieštukas, dravimas, dalyvavimas, susikalbė- karjerai apskaičiuotoje kūryboje. bet neprikėlė. jimas, fotografijos neturi jungtis į Grįžus į Vilnių, iš paskos atsekė Tokios fotografijos tinka šiam logišką seką, netgi neprivalo tapti ir Klaipėda – Remigijus Treigys metų laikui, kai jau galutinai ny- „kūriniu savaime“. Kiekviena tarsi surengė parodą Vilniaus fotografi- rame į beveik nuolatinę tamsą. kviečia kitą, nesistengia užsibūti jos galerijoje: „Žiemos dienoraštis Užsirašydamas ribinio matomumo dėmesio centre, o autoriai kartais ir fotografijos, kurios neturi pava- būsenas Treigys moko ją ištverti, apsikeičia vaidmenimis. Tiesa, daž- dinimo“. Čia atpažįstu ankstesnėse net pamėgti, paversti tarsi tekstu, niausiai iš fotografijų jie atpažįs- Treigio parodose Klaipėdoje ma- tarsi muzikine fraze, kurią išgir- tami. Šokėjas, „avangardinio meno tytus darbus, bet Vilniuje jų dar dus galima tęsti. filosofas, kultūros revoliucionierius“ nebuvo. Pirmame aukšte – trys (anot Virbickaitės), „Gliukų“ teatro fotografijos, kurios ir neturi pa- Fotografijos šventė vyksta iki gruodžio 2 d. įkūrėjas Šarka linkęs fotografuoti vadinimo. Iš tolo jos plaukia lyg KKKC (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) performansus, dažnai pats (?) pasi- laivai, bet tai tik dvigubo vaizdo Dirba trečiadieniais–sekmadieniais 11–19 val. rodo su pamėkliško košmarų kiškio efektas. Ant nykaus betoninio pas- kauke, o kartais tiesiog užfiksuoja tato fasado užslinko fotojuosta, jos Remigijaus Treigio paroda veikia iki drabužius, batus, kurių keistumą perforacijos lankas stūkso peizažo gruodžio 1 d. pabrėžia psichodeline spalva. Foto- šaltyje. Treigys pasinaudojo atsitik- Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4 / grafo Treigio vaizdai dažniau – pei- tinumu ir atspaudė tris unikalius Didžioji g. 19, Vilnius) zažai, tamsūs, skendintys rūke, lie- kadrus, skirtingai subraižytus ir to- Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val., tuje, padūmavę horizontai, šviesos Benas Šarka, vidurnaktis artėja, 2018 m. lapkričio 2 d. 7a: Remigijus Treigys, 00:51 nuotus, tarsi tirtų – kas pasikeičia? šeštadieniais 12–16 val.

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 7 psl. D ailė Tapytojas irgi žmogus Eglės Karpavičiūtės paroda „Making Myself“ galerijoje „The Rooster Gallery“

dėlei, visas jų nuomones sutrauksiu vizualinė idėja tiesiog perkeliama falų, kokioje nors tolimoje plane- Linas Bliškevičius į vieną Tapytojas X figūrą, su kuria ant drobės. Tačiau rezultatas yra toje ir panašiai.“ Iškart supratau, ir polemizuosiu. ne abstrakcija, ne universali tapy- apie ką jis kalba. Jeigu pasitelkiama Prie galerijos, įsikūrusios viename Tapytojas X man iškart pakužda, binė kalba, o ypatingai susiaurin- šiuolaikiška technika – fotografija, negražiausių dangoraižių, galima jog tai yra „viena iš Gasiūno Eglių“. tas tematinis klodas – fotografinės tai kodėl tuomet ir turinys grynai užuosti kokybę, kuria dvelkia „The Šiek tiek sutrikęs ir nesupratęs pra- manipuliacijos, kuriomis vaiz- kaip fotografijos? Prisimenu jau se- Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vil- leidau šį komentarą pro ausis. Ta- duojami selektyvūs siužetai. Toks niai sau iškeltą klausimą: „Kodėl tai Eglė Karpavičiūtė, „Parduodant save“. nius). Tokia nutolusi ir vieniša ga- čiau toliau kalbantis su Tapytoju X sprendimas leidžia išlaikyti tapy- negali ir likti fotografija?“ Šie vaiz- 2018 m. lerija primena Šveicariją, kur pate- paaiškėja, jog Eglė Karpavičiūtė – bos plokštumos sąvoką, tokią ypač dai manęs ir neveikia kaip tapyba, kus užplūsta saugumo jausmas, o buvusi Jono Gasiūno studentė ir jos svarbią įvairaus plauko XX a. I pu- kaip medžiagiška poezija, įkalinta iki smagių nutikimų, nuo nuobo- visos medžiagos atrodo kokybiš- kūryboje atsiskleidžia visa šio as- sės kūrėjams. Formalusis dėmuo formoje, bandanti išsivežti iš savo džių iliustracijų iki aukščiausio ly- kesnės ir net atidarymų gėrimai mens mokykla, kuri savo tapatumu yra svarbus, nes jis neišvengiamai apibrėžčių per vaizduotę. Galbūt gio dizaino pavyzdžių. atrodo brangesni, it gryni pinigai, išsiskiria iš kitų Vilniaus dailės aka- sanguliauja su turiniu. Bet su for- mano smegenys surambėjo ir pa- Ši paroda puiki tiems, kurie nela- tekantys gerkle. Tikrovėje, žinoma, demijos dėstytojų propaguojamų. maliąja analize baigiasi gasiūnizmai vargo nuo vaizdų pertekliaus ir to- bai turi ką veikti ir į ją net nebūtina nebūtinai taip yra. Tikrovė panaši „Kuo?“ – klausiu, ogi „stilistiniu ir prasideda autentiškas turinys, ku- kios manipuliacijos vaizdais nebe- eiti, nes fotografijos puikiai „veikia“ į žmones žurnale „Žmonės“. Šiame vientisumu ir spalvinėmis išraiškos riuo ir skiriasi nuolankieji mokiniai. stebina, tėra dar vienas „vaizdelis“ ir per kompiuterio ekraną. Meni- populiariame leidinyje, taip stipriai priemonėmis“, – papildo mano ži- Nors, Tapytojo X įsitikinimu, jie ne- kitų „vaizdelių“ masėje. Galbūt čia ninkės pretenzija į sociokritiką, į norinčiame būti aukštosios kultū- nias Tapytojas X. „Manau, kad tai sugeba skraidyti taip aukštai kaip negailestingos technologijos, soci- meno scenos dekonstravimą atlie- ros dalimi, dažnai publikuojamos geriausias „50 shades of Gas“ pa- Jonas Gasiūnas, nes paprasčiausiai aliniai tinklai, visokie memų pusla- kama gan paviršutiniškai ir sąmojo, nuotraukos, kuriose žymūs žmonės vyzdys. Nors ne toks Gas kaip Eglės neturi tiek drąsos. piai kaip girnos sutraiškė ir padarė kokiu pasižymi Banksy, tikrai ne- daro tai, dėl ko ir yra žymūs, – pozuoja. Ulčickaitės“, – kultūrinį kontekstą Meninis sprendimas kužda, jog apatišką. pasiekia. Tapytojas X nusprendžia: Šioje laisvalaikio spaudoje buvo ir atskleidžia man jis. formaliąsias savybes reiktų laikyti Tačiau šie vaizdai kontekstua- „kokybiška, bet nuobodu“, ir prisi- straipsnis apie Eglės Karpavičiūtės Šie tapybiniai sprendimai kyla tik komunikacijos įrankiu, juk au- lūs, štai ir genijus Gasiūnas kaip pažįsta, kad „kompozicijos daug parodą „Making Myself“ („Kuriant būtent iš Jono Gasiūno išplėtotos torė kalba turiniu bei kontekstu. Van Goghas parišta ausimi, štai ir kur geros“, bet kas iš to? „Snobiš- save“), kurioje meniškai tiriamas tapybos sampratos, kuri keliauja Paveiksluose galima įžvelgti ne tik meno aukcionas, kuriame autorė kas muziejaus koloritas tapybinių meno pasaulis ir jo žmonės. kaip alus iš čiaupo į visus bokalus. tapybos pradžiamokslį, t.y. niuan- pardavinėja savo pačios autopor- problemų nesprendžia. MO nu- Šios parodos eksponatai – pa- Tapytojas X nurodo, jog tai Ger- savimo ir spalvinių laukų proble- tretą, štai ir banaliausia įmanoma pirko n darbų“, – išnyra neteisin- veikslai – pateikiami kaip nutapytos hardo Richterio ankstyvasis sti- mas, kurias ši menininkė sprendžia fotomanipuliacija, kurioje vaiz- gojo pasaulio prieskonis. Jei man spaudos fotografiją primenančios lius, kurį taip mėgo eksdėstytojas. išties meistriškai, bet ir mimeti- duojamas Luciano Freudo tapytas tektų apibūdinti šią parodą vienu kompozicijos, kuriomis liudija- Jam būdingas potėpio paliekamo nio meno istoriją, realizmą, o visa Didžiosios Britanijos karalienės sakiniu, jis galėtų skambėti tik taip: mos menininkės įžvalgos apie pa- pėdsako atsisakymas, faktūros dvasia mums svarbiausiu aspektu portretas, simboliškai tampantis „Tai ne meninis, o komercinis žings- saulį. Bet kažkur tarp tokių meni- ignoravimas. Tapybos priemonių ir pagrindine mintimi – popartą Sotheby’s aukciono asistento kūno nis.“ Galutinai nusileidau Tapytojo nių sprendimų lakioja piktosios taktiliškumo nurašymą lydi neiš- ir socialinę bei institucinę kritiką. dalimi, štai ir tapybos darbas, ku- X pozicijai po paskutinio sakinio: komercializmo dvasios, kurių ne- vengiamas koncentravimasis į patį Tačiau Tapytojas X ir čia neleidžia riame vaizduojama tapytojos ranka, „Planavau eiti, bet tada pamačiau išvaikys jokie kunigai ir iškalbinga atvaizdą, kurio visuma ir jo dalių atsikvėpti ir pateikia simptomišką tapanti autoportretą... Matyt, isto- atidarymo nuotraukas ir supratau, tyla apie tapytojams taip rūpimas darna turi būti nepriekaištinga. istoriją: „Prisiminiau kažkokio riška nori būti ir autorė, tačiau at- kad jau viską pamačiau.“ Ir ma- gildijos problemas. Norėdamas Viskas išties harmoninga, spalviš- komedianto šou, kur jis klausia: rodo, jog nueita lengviausiu ke- nęs ten nebuvo, paskaičiau žur- išlikti su pretenzijomis į objekty- kai subtilu ir niuansuota, o vaizdai „Koks būtų jūsų pats fantastiškiau- liu – „įžymybėms apie įžymybes“. nalą „Žmonės“, neradęs Žilvino vumo iliuziją, panorau savo jutimus įsikvepia tikrovės dvasios, būdingos sias sekso scenarijus?“ Žmonės at- Visiškai simptomiška yra ir tai, jog Grigaičio, peržvelgiau kūrybą tin- argumentuoti. Savo neišmanymui dideliam tapybos istorijos pyrago sakė – „dvi, trys moterys“ – ir pa- šios autorės paveikslai atsidūrė to- klalapyje „Bored Panda“, feisbuke kompensuoti kreipiausi į kelis ta- gabalui. Tačiau obuoliautojai fizikai našiai, o jis atkerta: „Kas su jumis? kiame tinklalapyje kaip „Bored regėjau, kaip puikiai išeksponuota, pytojus, panorusius likti anonimais, teigia, kad bet koks veiksmas turi Aš klausiu jūsų didžiausios fantazi- Panda“ („Nuobodžiaujanti panda“), ir viską pamačiau. ir paklausiau, ką jie maną apie to- ir atoveiksmį – atsisakydama tapy- jos, o jūs tik tiek galit? Mano būtų kuriame pateikiamos visokios in- kią tapybą ir šią parodą. Patogumo bos, tapytoja tampa spausdintuvu, su kokia ateive, turint devyniolika ternetinės įdomybės nuo kačiukų Paroda veikė iki lapkričio 21 d. Ąselės be puodelio Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės paroda „Porceliano kabinetas“ VDA galerijoje „Akademija“

kryptimi. Kas nežino Meiseno pasidarė būtinas prabangos ir pil- kiek paprastesnei, kuklesnei Lietu- Vaidilutė Brazauskaitė-L. (Saksonija) porceliano, jo gamyba natvės namuose demonstravimo vos kultūrai, ir nepamirškime, kad buvo inicijuota paties Augusto elementas, beveik garbinamas fe- dabar ne Augusto II valdymo laikai. Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės II (Stipriojo), kuris, kaip žinoma, tišas, būtinas ne tik kunigaikščių D. Laučkaitės-Jakimavičienės paroda „Porceliano kabinetas“ la- buvo ir LDK didysis kunigaikštis. bei grafų aplinkoje, bet geidžiamas objektuose, instaliacijoje tradici- bai palanki plačiai ir šmaikščiai Štai ir sąsajos su Lietuva. Būtent šio ir kiek žemesniuose sluoksniuose. jos interpretuojamos konceptualiai D. Laučkaitės-Jakimavičienės nuotr. interpretacijai. Nors porceliano sakso rezidencijose ir buvo popu- XVII–XVIII a. drąsiai galima va- dekadentiškai, o rezultato vaizdas – meno meistrė savo anotacijoje nu- liarūs „porceliano kabinetai“, net dinti „porceliano amžiais“. elegantiškas ir nenuobodus. Kam rodo gana aiškią parodos idėjos bei salės gausiai dekoruotos visokiau- D. Laučkaitė-Jakimavičienė sa- gali būti reikalingos porcelianinės raidos kryptį, malonu laisvai ana- siais indais, patosiškomis vazomis, vaip interpretuoja išsikerojusias ąselės, tik ąselės be puodelių, cu- peizažais dekoruotoms lėkštėms, lizuoti baroko ir šiuolaikinio por- laikrodžiais, žvakidėmis bei kitais istorines porceliano tradicijas bei krinių ar grietinėlės ąsotėlių? Toks puodeliams bei kitiems dirbiniams. celiano meno sintezės aspektus bei elementais. šiuolaikinių tendencijų sankirtas. buitiškas klausimas visai nekyla ste- XXI a. lietuviškasis porceliano rafineriją. Kas yra buvę Cvingerio rūmuose Jos porceliano objektai, jų insta- bint iš aibės ąselių konstruojamus kabinetas skaidrina sielą, žybsi por- Istoriškai „Porceliano kabinetas“ (Dresdenas), „Gardner“ keramikos liacijos – puošnios, trapios, blizga rokailiškus ornamentus, drugelius, celianinių medžioklės trofėjų dubli- (tai ne tik parodos pavadinimas) muziejuje Toronte (Kanada), kur eks- aukso liustro detalėmis, dekolių gė- arabeskas bei kitokias sunkiai api- katų paauksuotais rageliais, skraido buvo itin populiarus barokinių ponuojama visa karališko jo stalo ser- lėmis bei raštais, bet dekoras čia jau būdinamas, bet organiškai skam- ąseliniais drugeliais, bet kur surasti rūmų ansamblių interjerų ele- viruotė su visais reikalingais ir nela- kiek kitoks. Jis ne savitikslis baro- bančias menininkės „porceliano vietos šiam grožiui pilnavertiškai, mentas. Visa Europa dievino por- bai elementais, puikiai įsivaizduoja, kinis margumynas, ne bukoliniai kabineto“ detales. Ąselės, ąsos, ki- muziejiškai apsigyventi? Norėčiau celiano dirbinius ir, iš pradžių labai į ką gali pavirsti aistra porcelianui. vaizdeliai ir heraldikos žvėrys, o pa- toniški užraitai, mažos paauksuo- ir dažniau užsukti, žvilgtelėti į šią susižavėjusi senosiomis Kinijos bei Anglijoje patentuotas kaulinio por- prasti, lietuviški peizažai, Lietuvoje tos putti figūrėlės tarsi sklando ore, rafinuotą kolekciją. Japonijos porceliano tradicijomis, celiano receptas ir gausių manufak- skraidantys paukšteliai, plaukiojan- susipindamos į neįtikėtinus baro- XVII a. pasuko savų, kiek kitokių tūrų raida lėmė tikrą porceliano čios žuvelės. Forma sąlygiškai baro- kinius derinius, ornamentus, tarsi Paroda veikia iki lapkričio 24 d. porceliano technologijų vystymo mados bei paplitimo ažiotažą, tai kinė, bet turinys kitoks, adaptuotas antrindamos lietuviška fauna bei

8 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) D ailė Senos naujienos „Jaunojo tapytojo prizo“ paroda „Tsekh“ galerijoje ir finalininkų „Titanike“

koridorius man suteikia stipriausias yra ir tokių, kurie kelerius metus Karolina Rimkutė emocijas. Pasivaikščiojimas tarp pra- iš eilės siūlo vis tuos pačius kūri- drėkstos drobės blogųjų pusių yra nius. Bet kodėl gi nepabandžius vėl? Kiek atsimenu, „Jaunojo tapytojo kažkas tokio – neapibrėžiamo. Su- Nors tuos pačius darbus kišantiems prizo“ (rengia Julija Dailidėnaitė šaudyta, išdraskyta, nulupta ir sutaš- gal truputėlį trūksta gėdos, bet kiti, ir Vilmantas Marcinkevičius) pro- kyta tapybos tradicija tokiais agre- kurie kasmet parodo ką nors nauja, jektas mane visuomet verčia su- syviais veiksmais supurtoma, jos kodėl gi ne? Apie juos tikrai nega- žvairuoti – viena akis, besidžiaug- neužtenka, norisi atskleisti ją naujai. lima pasakyti nieko blogo, meni- dama dėmesiu jauniems tapytojams, Kalbant apie naujumo stygių, ninkai išties įdomūs, turintys ką krypsta ekspozicijos vidun, bet kita apie JTP kasmet pasigirsta kele- pasiūlyti, todėl ir atrenkami kelis nusisuka į jaunus kitų medijų kū- tas niūrių komentarų – tada buvo kartus. Bet pažvelgus iš tolėliau gali rėjus. Nenorėčiau, kad šis mano geriau, nieko naujo, nieko origi- susidaryti įspūdis, jog per visas tris žvairavimas atrodytų kaip prie- nalaus. Galima šiuos priekaištus Baltijos šalis daugiau jaunos, koky- kaištas JTP, nes ši iniciatyva sutei- nurašyti kaip amžiną pesimisto is- biškos ir originalios tapybos nė su kia nemažai galimybių jaunai tapy- toriją pavadinimu „viskas jau pa- žiburiu nerasi. Gali pasirodyti, kad bai pasirodyti, įsiminti, parsiduoti. daryta“ arba galima pasvarstyti, nieko naujo, viskas kartojasi, tapyba Menininkus pastebi tarptautinė ko- kad galbūt yra konkrečios šių nu- marinuojasi savo sultyse. Kita vertus, misija, jie eksponuojasi plačiai iš- siskundimų priežastys. Žinoma, į nederėtų pamiršti, kad ne visi kandi- reklamuotame projekte, gali gauti šią parodą kiekvienas eina su min- datuoja. Tuomet kyla klausimas, ar ti- piniginį prizą, sutartį personalinei timi išvysti ką nors naujo, bet ne krai JTP atspindi naujas Baltijos šalių parodai, reziduoti užsienyje. Svar- viskas yra nematyta neregėta, nes tapybos tendencijas, ar tikrai kasmet biausia, kad vardas gali patogiai įsi- net pavardės kartojasi. Šiemet pa- atskleidžia perspektyviausius jaunus Monika Plentauskaitė, „Tapytoja (autoportretas)“. 2018 m. kuisti šiuolaikinės tapybos žemėla- pildomą premiją pelniusi Liisa tapytojus. pyje net ir neužėmęs prizinių vietų. Krussmagi finalininkų ekspozici- Vis dėlto kasmet JTP yra ir ko migravimą, judėjimą, tačiau kartu Dar ir bendrą kompoziciją pakeičia, Vis dėlto ne tapytojams tokių jai buvo atrinkta jau ketvirtą kartą, naujo pasižiūrėti, susipažinti, ir kai nurodo į užsistovėjimą. pasukdama veidrodžio principu. galimybių nėra ir gana aišku ko- latvė Sandra Strele to paties ciklo kurie susipažinimai tikrai malonūs. Galbūt jaunieji tapytojai są- Kalbant apie perteikiamą moterų dėl. Tapyba dažniausiai yra fiziš- kitą kūrinį rodė pernai, Tarabilda Šmaikštus Monikos Radžiūnaitės moningai nustoja siekti autentiš- menininkių statuso problematiką, kai patogesnė, dvimatė meno me- pernai irgi dalyvavo, laimėjo publi- „Begginer’s Guide“ pagyvina ekspo- kumo, originalumo dėl manymo, tai įsisenėjusi bėda, Lietuvoje vis iš dija, neturinti kopijų. Kitaip tariant, kos prizą. 2017-ųjų JTP nugalėtojas ziciją savo primityvumu ir naivumu. kad „viskas jau padaryta“, ir lei- naujo aktualizuojama dešimtme- lengvai įkurdinama patalpoje, ne- Alexei Gordin apšilimą atliko da- Folijos kepuraitėmis pasidabinę džia sau laisviau, be kaltės megzti čius. Visgi retas kūrinys, narplio- reikalaujanti ypatingos priežiūros lyvaudamas 2016-ųjų finalininkų besišypsantys beveidžiai, takelio dialogus su įkvėpėjais, juos inter- damas šitą skaudulį, užduoda tokį ir visuomet „ta vienintelė“. Šiukštu parodoje, pernykščiai finalinin- vedami, mano mintyse išlipa iš pretuoti? Žinoma, čia dar reikia pozityvų toną. Pro suspaustas tapy- nereikia manyti, kad esu kokia nors kai Grisli Soppe-Kahar ir Kristaps paveikslo siužeto ir tęsia pasivaikš- paisyti savęs ieškojimų etapo, bet tojos lūpas prasiskverbiantis šypsnio tapybos priešininkė, atvirkščiai, Priede irgi nebuvo naujokai, vienas čiojimą po JTP ekspozicijos salę. ilgai galvos krapštyti nereikia, kad kraštelis sukuria lengvą patosą, paki- manau, jog nuo tokio dominavimo buvo finalininkas 2016 m., kitas – 2015 Vienišas mažytis Ievos Juršėnaitės atminty iškiltų tikrai savitai kurian- lia nuotaika užpildantį visą drobę. Ir meno rinkoje labiausiai nukenčia metais. Komisijos įvertinimą gavęs „A girl and a skeleton“ toks maka- tys jaunuoliai, kurie gal ir turi įžvel- faktas, kad ši drobė laimėjo, tik susti- ji pati, tik ne pardavimo, o vysty- Povilas Ramanauskas irgi jau buvo briškai mielas, kad norisi jį apka- giamą štampą „iš ten, mokėsi pas prina spinduliuojamą pakilumą tarp mosi prasme. Saugumas, patogu- dalyvavęs prieš visą penkmetį, Vita binti. Prie netoliese kabančio Lin- tą“, visgi išsiskiria iš kitų. O metai kitų JTP nugalėtojų kūrinių. mas sukuria ribas ir skatina stagna- Opolskytė eksponavosi 2017-ųjų dos Lagzdinos portreto, priešingai, po metų lankantis JTP, atrinkti to- Taigi, nors dešimtajame JTP ti- ciją, tradicijų puoselėjimas veda į parodoje, kaip ir 2016-ųjų, kur gavo nesinori liestis. Šleikštus makiažo kie kūriniai neatrodo panašūs, bet krai yra ką pamatyti, liežuvis ne- suvaržymus, kurie ne visuomet yra papildomą premiją, kaip ir 2015-ųjų, riebumas persismelkia per atstumą, kiekvienas atskirai labai primena apsiverstų sakyti, kad pamatyta sąmoningi. kur gavo papildomą premiją. 2016- vien žiūrėdama jaučiu riziką išsi- ekspozicijoje nesančius. Apie tai kažkas naujo visomis šio žodžio Todėl pradžiugina JTP bene kas- ųjų kita papildomos premijos lai- tepti. Tokie yra mano subjektyvų man prabyla Eglės Norkutės rožinė prasmėmis. Laimėjo kūrinys, kal- kart eksponuojamas vienas kitas mėtoja Adriana Vignere JTP jau skonį pradžiuginę JTP naujokai, bet netvarka. Daug triukšmo, persi- bantis apie socialines meno pa- medijos atžvilgiu netradicinis kūri- prisistatė metais anksčiau. Indrė jų yra daugiau. Manau, kad kiekvie- sluoksniavimų, vos ne fetišistinių saulio problemas. Kaip ir pernai. nys, o šiemet jų netgi trys! Pirmiau- Ercmonaitė 8-ajame JTP nebuvo nas atrastų bent vieną iki tol šiame meno objektėlių, kurie lyg ir turėtų Apskritai, kaip ir ne kartą šiame sia į akis krinta Solveig Liil, kuri naujokė, kaip ir nugalėtoja Rosanda projekte neeksponuotą menininką, inspiruoti, bet įvyksta perteklius, projekte, yra keletas darbų šio- griebia ryškaus akrilo tūbas, suploja Sorakaitė. Dvejus metus iš eilės į maloniai patraukiantį akį. žengiamas vienas žingsnis pirmyn mis temomis. Kaip ir ne kartą, yra ištaškytas spalvas tarp poros pen- finalininkus buvo atrinkti Magone Taigi, naujų pavardžių kasmet ir du atgal. Sandra Strele pernai labai jaunų tapytojų, vis dar sunkiai at- kių metrų ilgio plastikinių plokščių, Šarkovska, Milda Gailiūtė, Alina išnyra nemažai, vis dėlto naujumo nudžiugino augalija ir žalsva pelkių siplėšiančių nuo mokytojo potėpių. jas pamauna ant grandinių ir pa- Melnikova, Jolanta Kyzikaitė, Da- stygius neapleidžia, trūksta auten- spalva, o šiemet, kaip ir dažnas kitas Kaip ir kasmet, vienas kitas ieško vadina tai „Taking power“ („Jėgos rius Jaruševičius, trejus metus iš ei- tiškumo, originalumo, vis tiek bren- jaunas tapytojas, mezga dialogą su būdų naujai pažvelgti į tapybą kaip perėmimas“). Kūrinys rėksmingai lės – Rodion Petrov, Linas Jusionis. dama nusivylimo būsenon. Norom Davidu Hockney. Bijau, kad dialo- į mediją, vienas kitas interpretuoja išsišoka erdvėje, nuosaikesnio ko- Netgi ketverius – Eglė Karpavičiūtė. nenorom savus (t.y. lietuvius) ver- gams su Davidu Hockney man jau klasiką ir kuria dialogą su kitų me- lorito darbų apsuptyje, tik vargiai Dar po porą ar tris kartus dalyvavo tiname ir pagal tai, kaip greitai išsivystė alergija, kaip ir dialogams nininkų kūryba, na ir atsiranda vie- nustebina estišku sintetiškumu. Dar Rūtenė Merkliopaitė, Kristi Kongi, atpažįstama mokykla ir kiek sti- su Frida Kahlo. nas kitas, vertas rimtesnio dėmesio. yra kritišką žvilgsnį į tapybos me- Raitis Hrolovics, Kristina Ališaus- priai technika atspindi mokytojo Kaip tyčia nugalėtoja pripažinta Šiandien viskas kitaip negu vakar, diją nutaikęs Jurgis Tarabilda, kuris kaitė, Adomas Danusevičius. Pir- įtaką, kiek ką primena siužetai ir ir iškart JTP čempionų olimpan nu- sykiu ir taip pat. Susidaryti įspūdį karšto oro šautuvu nulupo keliolika moji JTP laimėtoja Kristina Kuri- taip toliau. Tokios niūrios mintys nešta Monikos Plentauskaitės drobė apie Baltijos šalių jaunosios tapy- kartų užtapytos drobės sluoksnį. lionok vėliau finalininkų parodoje aplanko stovint priešais Kęstučio yra ne kas kita, o Kahlo autopor- bos tendencijų kismą iš šio projekto Tokiu būdu jis maištauja prieš ta- dalyvavo dar porą kartų, kol taisy- Juršėno nutapytą Žalgirio stotelę, teto parafrazė. Emancipuotos mo- finalininkų nepatarčiau. Kaip me- pybos dvimatiškumą ir tyrinėja klės leido dalyvauti anksčiau nuga- darbą, kuris šiaip man patinka, bet ters kūrėjos povyzoje Plentauskaitė traštis jis pernelyg subjektyvus, kaip žvilgsnio santykį su užtapytais, nuo lėjusiems. O kurgi dar tos likusios negaliu jo nelyginti su kitais jaunų nutapo save kaip tikrą matroną, tik, tendencijų žemėlapis – pernelyg ne- jo paslėptais vaizdais. Kartu kūri- besikartojančios pavardės, kurios lietuvių kūriniais, ypač negaliu at- priešingai nei Kahlo autoportrete, tikslus. Ir vis dėlto džiaugiuosi šio nys primena, dėl kokių priežasčių nebuvo eksponuojamos finalininkų sikratyti tematinės prekybcentrių išvaizda tapytoja neperima mas- projekto egzistavimu, džiaugiuosi drobės būna užtapomos, ir tarsi už- parodoje, bet kurias galėjai pama- asociacijos su 2016 m. JTP publikos kuliniškų elementų, o nutapo save kasmetine jaunų tapytojų globa simena apie tai, kaip karikatūriška tyti internete ar kataloge. simpatijas pelniusios Dovilės Bilkš- palaidais plaukais, ilgu nevaržančiu sudarant jiems galimybę konku- mąstyti apie tapybos dominavimą Tik nereikia iš karto paviršutiniš- tienės darbu. O ir pasikartojančio sijonu, lakuotais kojų pirštų nagais. ruoti, pasirodyti platesniam spek- meno rinkoje ir iš to kylančius fi- kai pulti ir kaltinti komisijos, kad žmonių svetimumo akcentavimo Norėtųsi pasakyti, kad jei jau yra trui žmonių, taip pat ir tuo, kad tai nansinius privalumus čia, Baltijos atrenka vis tą patį iš 70–100 kan- stebint pilką kasdienybę toli ieškoti noras megzti dialogą su žymiaisiais, yra vienas iš nedaugelio meno pro- šalių jaunų menininkų parodoje. didatų. Užtenka perversti vos ke- nereikia – priešingoje pusėje ma- tai čia jis mezgamas tinkamai. Au- jektų, sugebančių privilioti ir neti- Bet už buvusios bažnyčios kolo- lerių metų kandidatų sąrašus ir pa- tyti Airos Urbonavičiūtės „Route torė išlaiko savastį, naujai iškelia pinį parodų lankytoją. O dabar be- nos pasislėpęs, iš dviejų juodų su- simato, kad vis dėlto nelabai yra iš No. 395501“, lietuviško kolorito, ges- seną problemą perimdama kom- lieka laukti kito karto. šaudytų drobių suformuotas Ga- ko rinktis – kasmet siūlosi nemažai tiškų potėpių, iš kurių niekaip ne- poziciją, bet ne koloritą, stilių, tiks- brielės Vingraitės heterotopinis tų pačių menininkų, o iš pastarųjų išlendama. Abu kūriniai kalba apie lingai pakeičia kiekvieną elementą. Daugiau informacijos ypp.lt

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 9 psl. K inas Praminti takeliai ir eksperimentai Naujojo Baltijos kino konkursas „Scanoramoje“

Tačiau kiek tokių filmų esame matę? kurioje ir prekiaujama jų gamintais Ilona Vitkauskaitė Ką jau kalbėti apie esto Evaro An- produktais. Filmo kūrėjos sakė, kad velto vaidybinį filmą„Gerasis ga- „Mitybos grandinę“ įkvėpė jų gyve- Apie konkursinę „Scanoramos“ nytojas“, kuriame taip pat matome nimiška patirtis, nes yra tekę dirbti programą rašau ne pirmus metus, šimtus kartų „nudrožtą“ konfliktą maisto pramonės srityje. tad jau esu spėjusi paburnoti ir ko- tarp pareigos ir žmogiškumo Vidu- Specialaus žiuri paminėjimo kia ji silpna, ir kaip jaunieji režisie- rio Rytų realijų (arba kaip jos įsi- pelnytai sulaukė Dagnės Gumbre- riai slysta paviršiumi, užsižaidžia vaizduojamos Estijoje) fone. vičiūtės vaidybinis filmas„Stovin - forma, o pasakojamos istorijos tie- O štai latvė Adriana Rozė „Ko- tis vanduo“. Prie apleisto ežero siog kelia nuobodulį. Žinoma, gal lektyve. Aš“ bando kurti kusturišką atvykus jaunai porai (Emilija La- kiek ir per stipriai pasakyta, bet nie- (turiu omenyje Emirą Kusturicą) tėnaitė-Beliauskienė ir Ainis Stor- kada nevyniojau žodžių į vatą. Vis filmą apie individo ir visuome- pirštis) paaiškėja, kad ši vieta ku- dėlto problemos išlieka tos pačios. nės konfliktą. Kiek tai režisierei pina moters vaikystės prisiminimų. Tik šiais metais akivaizdu, kad lietu- pavyksta, čia jau kitas klausimas. Bandant naujai prisijaukinti van- viškoji konkursinės programos da- Filme matome, kaip apleistos po- denį, kuriame, kaip vėliau suži- lis – visa galva aukštesnė už antrąją pieriaus gamyklos darbuotojai lau- nome, kadaise nuskendo moters „Nanuli ir Gogis“ (Latvijos ir Estijos režisierių filmų), kia ministrų ir investuotojų vizito. tėvas, jos draugas susiduria su ti- kurioje buvo galima pamatyti tris Bandoma imituoti gamyklos veiklą, kra grėsme. Filme ryškėja akivaiz- (Ilona Balsytė ir Evaldas Jaras) san- desperaciją, vienatvę ir sutrikimą). vaidybinius filmus, du animacinius rengiamas banketas su šokiais, rė- dus režisierės gebėjimas vidines tuokos ar keliauti kurti savo gyve- Taip pat atkreiptinas dėmesys į re- ir vieną dokumentinį. Pastarasis – žiamos kalbos apie šviesų rytojų ir įtampas perteikti vaizdu ir garsu, nimo. Kaip ir „Paskutinėje dienoje“, žisieriaus darbą su aktoriais, ku- Mariam Agladze’s „Nanuli ir Go- norus keisti degradavusio pakraš- o „Stovinčio vandens“ operatorius Matvejevaitė žvilgsnį kreipia į šei- riais nesunku patikėti nuo filmo gis“ – tapo programos nugalėtoju. čio įvaizdį. Tačiau viena iš veikėjų, Zbignievas Bartoševičius sėkmin- mos santykius ir dar kartą įrodo pradžios iki pabaigos. Bet, manau, tai daugiau pasako ne sužinojusi, kad gamykla impor- gai kuria grėsmingos, paslaptingos gebanti įtikinamai atskleisti mino- Vytauto Oškinio dokumentinio apie filmą, o apie žiuri kino suvo- tuoja popierių iš Kinijos ir par- gamtos atmosferą. rines jos įtampas. filmo „Nuožmūs dievai“ hero- kimą. Kai filmus vertina institucijų davinėja kaip latvišką, nori viešai Kad režisierė Klaudija Matveje- Vis dėlto labiausiai įsiminė Jo- jus – režisieriaus bičiulis obojinin- atstovai, svarbiausia tampa, kad demaskuoti direktorių. Nepaisant vaitė geba dirbti su aktoriais, kurti kūbo Lapinsko „Laivas“, kurį, kaip kas Linas Šalna, kuriam klasikinės „kinas sujungtų žmones“ ir kitokia primityvoko konflikto tarp korum- atmosferą, tapo aišku iš jos praėju- dabar tapo madinga, būtų galima muzikos pasaulis pažįstamas taip pompastinė retorika, tačiau ne fil- puotos gamyklos vadovybės ir šau- sių metų filmo „Paskutinė diena“. pavadinti hibridiniu kinu – į ne- pat gerai, kaip ir Naujininkų mi- mai, jų meninė kokybė ir tikrai ne nuolės pilku kostiumėliu, norinčios Šiais metais „Scanoramoje“ prista- spalvotą filmą nuolat įtraukiami krorajonas. Šis paradoksas, regis, eksperimentai. ją demaskuoti, režisierė filme patei- tytas jos coming of age filmas „Kai archyviniai epizodai. Filme pasa- labiausiai ir sužavi režisierių, ant Agladze’s „Nanuli ir Gogis“ – kia keletą taiklių įžvalgų, kad so- perplauksi upę“ pasakoja mergi- kojama, kaip du broliai (Džiugas jo iš esmės bandoma „statyti“ visą daugiau mažiau tvarkingas do- vietmečio retorika buvo sėkmingai nos atsiskyrimo nuo šeimos isto- Gvozdzinskas ir Mantas Zemlec- filmą. Tad matome Šalną sėdintį kumentinis filmas apie Gruzijos „persinešta“ į šiandieną. riją. Jis įvertintas kaip geriausias kas) po artimųjų netekties stengiasi po tiltu, geriantį alų, prisimenantį kaime gyvenančią senyvą porą. Ro- Esčių Mari Kivi ir Liis Kokk ani- lietuviškas filmas. „Kai perplauksi išgyventi nykstančiame šeimos jaunystę, išgertus bambalius alaus doma jų kasdienybė, namų ruoša, maciniame filme„Mitybos gran- upę“ nukelia į 10-ojo dešimtmečio name. Nepriteklius, nesugebėji- ir muštynes. Šios scenos montuo- pokalbiai apie ištuštėjusį kaimą ir, dinė“ galime matyti tikriausiai pradžią. Iš armijos pabėgęs ukrai- mas susitaikyti su praeitimi ir sa- jamos su „Idomenėjo“ Nacionali- žinoma, kaip pridera, apie laiko mūsų visų košmarus. Filme rodomi nietis Tarasas (Aleksandr Železnov) varankiškai judėti į priekį tampa niame operos ir baleto teatre repe- tėkmę, mirtį, švelnūs priekaištai maisto produktų gamybos „užku- atvyksta į nedidelį Lietuvos miestelį, iššūkiu jų santykiams. Lapinskas ticijomis. Režisieriui nepavyksta vienas kito atžvilgiu arba vaizdai, lisiai“: sūrį „apdoroja“ kirmėlės, kuriame gyvena jo mylimosios Re- istoriją dėlioja palengva, punkty- (o gal ir nesinori?) nei bent kiek kaip vienas kitam matuoja kraujo ledinukai gaminami iš pelių kūnų ginos (Augustė Šimulynaitė) šeima. riškai, didžiausią krūvį suteikda- rimčiau pažvelgti į savo personažą, spaudimą. Taip skleidžiasi jų tar- dalių, saldainiai – iš vatos, pamir- Svečio pasirodymas dar labiau pa- mas iškalbingoms mizanscenoms nei galų gale „pakrutinti“ kokią pusavo santykiai, grįsti pagarba, kytos tualete. Galiausiai to paties fa- aštrina merginos šeimoje tvyrančią (ko verta scena, kurioje Zemleckas, rimtesnę temą, kurios, regis, filme meile ir supratimu. O kur dar Gru- briko darbuotojai po darbo keliauja įtampą. Regina turi priimti spren- filmuojamas iš viršaus, kieme daužo pačios siūlosi. Deja, filmas lieka zijos kalnų peizažai vasarą! Gražu. šluoti maisto prekių parduotuvės, dimą – likti klijuoti byrančios tėvų gelžgalį, taip išreiškiant personažo „bajerio“ lygio.

Anonsai montuoja, piešia, filmuoja, įrašo feminizmas, seksualumas, sapnai. Jennifer Reeves garso takelį. Savo tikrovės vizijose Reeves kom- retrospektyva ŠMC Reeves kūrybos tyrinėtojai ją piliuoja peizažus, gyvūnų vaizdus, priskiria avangardo tradicijai, ky- organiškas formas, tačiau nevengia lančiai iš Dzigos Vertovo filmų ir ir politinio angažuotumo. Ji dažnai Lapkričio 22 d. ŠMC prasideda pratęstai Chriso Markero, Joriso rodo kūrybos procesą. Būdama amerikiečių kino avangardo kū- Ivenso, Johano van der Keukeno atvira ir nevengdama filmuose rėjos Jennifer Reeves retrospek- ar Agnès Varda, taip pat užsime- autobiografinių motyvų, Reeves tyva, truksianti iki gruodžio 6 die- nama apie Peggy Ahwesh siurre- tarsi kuria nesibaigiančią bręstan- nos. Atidarymo filmas „Kai buvo alistinio feminizmo bei Warreno čio moteriškumo istoriją ir kartu mėlyna“ (2004) bus rodomas su Sonberto įtaką. Tačiau labiausiai provokuoja klausimus, kas yra tas gyvai atliekama Skuli Sverrissono jos kūryba siejasi su psichologiniais moteriškumas. muzika, po seanso – susitikimas su ir estetiniais Stano Brakhage’o ieš- Reeves trumpo metražo filmai režisiere. Ši retrospektyva – inte- kojimais. Reeves filmas „Kai buvo sulaukė daugybės apdovanojimų, grali renginio „Nefokuse: moterys mėlyna“ dažnai lyginamas su Brak- eksperimentinis filmas „Chronic“ kino industrijoje“ dalis, leidžianti hage’o „Dog Star Man“ (1962–1964), tapo aukštųjų mokyklų mokymo užmegzti dialogą, derinti mokslo nes abu kūrėjai panašiai vertina „Kai buvo mėlyna“ programos dalimi. Pirmasis pilna- (tiriančiųjų) ir meno (kuriančiųjų) gamtą, svarsto matymo fenomeną, metražis Reeves filmas „Laikas, kurį perspektyvas. Kartu šios peržiūros jungia tai, kas simboliška, ir tai, kas autentiškumas ir iš jo kylantis ne- Reeves filmai – sunkus, bet kartu nužudėme“ („The Time We Killed“, pratęs vasarą „Meno avilio“ kino intymu. konvencialumas. Reeves domina keliantis susižavėjimą suvokimo 2004) Tarptautiniame Berlyno kino stovykloje pradėtą diskusiją apie Reeves kūryba turi dvi atramas, filmo materialumas, ji mėgsta ne- nuotykis. Ji uždaro savo filmų he- festivalyje buvo apdovanotas netobulumą kine. iš kurių ji semiasi įkvėpimo ir ku- spalvotą 16 mm juostą – grūdėtą ir rojes psichiatrijos gydyklose, kaimo FIPRESCI prizu. Nuo 2007 m. ji Reeves gimė 1971 m. Šri Lankoje, rias reinterpretuoja. Viena vertus, kontrastingą, kino juostą dažnai fermose, nuo pasaulio atskirtame kuria ir pristato filmus dvigubos bet vaikystę praleido JAV. Gyvena tai feministinės kino kultūros tra- spalvina rankomis, naudojasi op- Niujorko bute, bet kartu bombar- projekcijos forma – rodymą lydi ir dirba Niujorke, Brukline. Reeves dicija ir gyva jos dabartis, kita ver- tiniu garso takeliu, pati kuria vis duoja žiūrovus vaizdais ir pojūčiais. gyvai atliekama muzika. filmai ir retrospektyvos rodomi tus – pokario avangardo pasiekimai. naujas kino technikas, ir žiūrovams Jos filmai subjektyvūs, asmeniški, svarbiausiuose kino festivaliuose. Režisierės filmų atpažinimo žen- nuolat kyla klausimų, kaip visa tai persmelkti nerimo. Pagrindinės „7md“ inf. Ji dirba viena – pati rašo, režisuoja, klu tapo subjektyviai pateikiamas padaryta. temos – atmintis, psichinė būsena,

10 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) K inas Tėvų ilgesys Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Sliu) santykių liniją, pabrėždamas Kaip ir „Našlėje raganoje“, Ali Živilė Pipinytė incesto tikimybę. Bet tai daro gana Abbasi filme „Riba“ („Border“, dirbtinai: namie Denisas ir mama Švedija, Danija, 2018), kuris tapo Šiųmetė „Scanorama“ išryškino vilki tik apatiniais, išgėrusi Oksana šiųmečių Kanų sensacija ir buvo vieną aktualią kino tendenciją: re- nori likti sūnaus lovoje, ji nuolat apdovanotas prizu, skirtu geriau- žisieriai vis dažniau pasitelkia pa- laukia jo meilės prisipažinimų. „Šo- siam „Ypatingo žvilgsnio“ progra- sakos motyvus arba pasakiškas me- klys“ tik įrodo, kad visą filmą plė- mos filmui, nutrinamos žanrinio taforas, kai nori kalbėti apie dabartį toti vieną, tegu ir aktualų, motyvą ir autorinio kino ribos. Iš litera- ar pateikti savo požiūrį į sudėtingas gana pavojinga, nes metafora filme tūros ir architektūros į kiną atėjęs šių dienų problemas. Ivanas I. Tver- suformuluojama iškart, ji paprasta Abbasi semiasi įkvėpimo iš trilerio, dovskis tai darė ir ankstesniame ir pernelyg aiški, personažai ją tik melodramos, skandinavų pasakų, filme „Zoologija“, kurio pagrindinei iliustruoja, o pagrindinio veikėjo nors filmo pagrindas – šiuolaiki- veikėjai, ne pirmos jaunystės pro- pasikeitimas pernelyg numanomas, nio švedų rašytojo Johno Ajvide vincialei, staiga išauga uodega ir ji kad juo patikėtum. Lindqvisto (jis ir scenarijaus ben- bando kažkaip su tuo susigyventi. Kinų režisierius Cai Chengjie draautoris) apsakymas. Buvimas kitokiam leidžia įdėmiau debiutiniame, šiemet pagrindiniu Iš pradžių pasakojimas apie „Ingmaro Bergmano beieškant“ pažvelgti į pasaulį, užaštrina jo pro- Roterdamo kino festivalio prizu ap- kelto muitininkę Tiną (Eva Me- blemas, tad šiuo principu Tverdovs- dovanotame filme „Našlė ragana“ lander), kuri apdovanota ypatinga antrina veikėjams. Gamta, prigim- Abu filmo režisieriai atvirai grožisi kis pasinaudojo ir naujame filme („The Widowed Witch“, Kinija, uosle, nes geba pajusti baimę, kal- tis „Riboje“ gali būti nuostabūs da- kino klasikų Uldžio Brauno, Ivaro „Šoklys“ („Podbrosy“, Rusija, Lie- 2018) derina beveik dokumentinį tės jausmą ir todėl iškart gali atpa- lykai, bet tai gali ir viską sugriauti. Seleckio, Andreso Sööto, Marko tuva, Airija, Prancūzija, 2018), ku- Šiaurės Kinijos kaimo tikrovės ste- žinti ne tik kontrabandininkus, bet Laimė, režisierius filmo pabaigoje Soosaaro, Aivaro Freimanio, Herzo rio premjerą surengė „Scanorama“. bėjimą (filme vyrauja ilgai trunkan- ir vaikų pornografijos platintojus, palieka daug atvirų klausimų. Franko, Roberto Verbos ir Henriko Originalus filmo pavadini- tys, statiški planai) ir magiškojo rea- rutuliojasi kaip detektyvas. Tina Sužinojusi, kas ji yra, Tina ateina Šablevičiaus filmų kadrais, bet juos mas „Podbrosy“ – naujadaras, ku- lizmo akimirkas. Į nespalvotą filmą turi padėti policijai rasti pedofilų į kapines, kur akmenys žymi tėvų montuoja taip, tarsi būtų dabar ma- riame susiliejantys „pamestinuko“, vis įsiterpia spalvoti kadrai, tačiau lizdą. Jos išvaizda gali atstumti, palaidojimo vietą, lyg tai padėtų dingo filmo kūrimo iš svetimos me- „atliekų“ ir „tyčia pamesto daikto“ suprasti, kas atsitiko. Margarethe džiagos metodo adeptai. Jie nepa- sąvokų atspalviai taikliai perteikia von Trotta ir Felixo Moellerio filme sako nieko konkretaus, pavyzdžiui, filmo mintį, kurią pabaigoje dar ir „Ingmaro Bergmano beieškant“ kodėl būtent Baltijos šalyse 7-ojo žodžiais suformuluoja Maksimo Vi- („Searching for Ingmar Bergman“, dešimtmečio pradžioje atsirado torgano (privačiai – politikės Kseni- Vokietija, Prancūzija, 2018) labiau- tokia stipri dokumentikos kryptis, jos Sobčak vyras) vaidinamas per- siai įsiminė ne von Trotta klajonės neparodo, kuo latviai, estai ir lie- sonažas – turtingas žmogus, kurį ir susitikimai su didžiojo režisie- tuviai buvo panašūs, o kuo skyrėsi. siekiama sukompromituoti imi- riaus bendradarbiais, mylimomis Erzina monotoniškas senų filmų tuojant automobilio avariją, nes jo moterimis ir kūrybos tyrinėtojais, kadrų ir dabar tose pačiose vietose verslą nori perimti vienos Rusijos bet pokalbis su Bergmano sūnumi nufilmuotų vaizdų montažas. Anų saugumo organizacijos pareigūnas. Danieliu, kuris prisipažįsta, kad laikų kadrai, žinoma, gražesni, ir ne Mintis paprasta: arba tu naudojiesi niekad nesiilgi savo tėvų. Jis gali tik todėl, kad žadina nostalgiją, bet kitais, arba tavimi naudojasi kiti. nueiti į kapines, uždegti žvakutę, ir todėl, kad tai senųjų autorių as- Šią tiesą verslininkas išrėžia Deni- bet ilgesio nepatyrė niekad. meniško pasisakymo apie supantį „Našlė ragana“ sui (Denis Vlasenka), skausmo ne- Šį epizodą prisiminiau žiūrė- pasaulį dalis. Išimti iš konteksto šie jaučiančiam paaugliui, kurį mama, ryškios spalvos tik paryškina bet Tina geros širdies – rūpinasi dama lietuviškąją konkursinės fragmentai dažnai praranda galią ar trisdešimtmetė Oksana, staiga atsi- šaltį – veiksmas vyksta žiemą, bet Alzheimerio ligos ištiktu tėvu, nu- „Naujojo Baltijos kino“ programos net atrodo persmelkti patoso, kaip ima iš vaikų namų. Iš pradžių Deni- šaltis, nuo kurio bando pasislėpti moja ranka į sugyventinio Rolando dalį. Tėvų tema jaunų lietuvių reži- kad „Laiko tiltus“ įrėminantys ka- sui patinka šokti po automobiliais, pagrindinė filmo veikėja, kartu ir egoizmą, suvokia, kad yra kitokia, sierių filmuose labai stipri ir susijusi daise maištingi Franko „Giesmių vaidinti auką, dalyvauti teismo pro- simbolinis. Tai mirusio žmogiš- bet aiškina tai „vienos chromoso- su vandens įvaizdžiu. (Paaiškinimų, giesmės“ kadrai. Tačiau montuoti cesuose, meluoti juose, nes ir atlygis kumo erdvė. mos klaida“. Tinos pasaulio ribos matyt, reikėtų kreiptis į psichoana- Verbos „Senio ir žemės“ kadrą su geras, ir mama bus patenkinta. Vai- Joje ir gyvena Vang Erhao (Tiffany aiškios – namai, darbas, tėvo globos litikus.) Klaudija Matvejevaitė filme traukiniu ir Šablevičiaus traukinį iš kinui patinka, kai jį giria į tariamo Tian), kuri sprogus fejerverkų fabri- namai, miškas, po kurį ji mėgsta „Kai perplauksi upę“ bando įsivaiz- „Kelionės ūkų lankomis“ man pasi- nusikaltimo vietą iškart prisistatan- kui trečią kartą tapo našle. Gyve- vaikščioti basa. Kai jos gyvenime duoti tėvų jaunystę, Dagnė Gum- rodė tiesiog šventvagiška. tis policininkas, kuriam auka sumo- nime ji mačiusi šilto ir šalto. Jos ir pasirodo Vorė (Eero Milonoff), ri- brevičiūtė filme „Stovintis vanduo“ – Dar gyvi kūrėjai (Braunas, Selec- kės išpirką. Tačiau viskas keičiasi, dešimtmečio vyro brolio nebylio bos pradeda slysti iš po kojų. Tina susitaikyti su vaikystės trauma, tėvo kis, Söötas) filmuojami ten, kur jie kai kartą Denisui nepasiseka. Tada niekas nenori priimti į savo namus. sužino, kad yra įvaikinta, kad jos mirtimi vandenyje. Stipriausias šios kadaise kūrė savo garsiuosius fil- vaikinas supranta, kad juo naudo- Abu apsigyvena paveldėtame auto- tėvai buvo troliai, kad Vorei neeg- programos filmas – Jokūbo Lapinsko mus, šiemet miręs Freimanis – jo jasi visi: mama, jos draugai – teisė- busiuke ir keliauja ieškodami, kur zistuoja žmonių nubrėžtos ribos. Jis „Laivas“ – pasakoja apie du brolius namuose, Soosaaras – Kihnu saloje, jai, prokurorai, policininkai, greito- prisiglausti. Vang Erhao visi laiko norėtų žmones sunaikinti ir kviečia (Džiugas Gvozdzinskas ir Mantas kur jis augina ožkas ir gyvena filo- sios pagalbos gydytoja. Jis tiesiog ragana. Moteris nusprendžia tuo Tiną prisidėti. Tada „Riba“ iš trile- Zemleckas), kurie stengiasi išgy- sofo gyvenimą, bet laiko (ar noro) įrankis šių nusikaltėlių rankose. pasinaudoti ir apsimeta šamane. Ji rio tampa pasakojimu apie žmogiš- venti, iškęsti badą ir pinigų stoką, įsiklausyti į senų žmonių žodžius, Tverdovskis kuria šiuolaikinės išgydo paralyžiuotą kaimyną, pa- kumą. Tina išauklėta būti žmogumi įsikibę vienas į kitą apleistuose na- paklausinėti jų kažkodėl pritrūksta. Rusijos – nusikalstamos, korum- keičia būsimo kūdikio lytį, įvyksta ir negali peržengti žmogiškumo ri- muose. Reikia laivo, kad perkeltų iš Pritrūko ir elementarios pagarbos, puotos, beširdės valstybės – meta- kitokių stebuklų, bet Cai Chengjie bos, kurią, jos manymu, peržengia praeities, kurioje įstrigę, į šią gyve- kai į „Laiko tiltus“ įterpiami se- forą. Režisierius kaip įmanydamas taip ir nepaaiškina, ar jie tikri. ne tik pedofilai, bet ir Vorė. nimo pusę. Broliai žiūri senas vaiz- niau filmuoti Verbos, Šablevičiaus, sutirština spalvas ir rodo beveik Tai ir nesvarbu, nes magiškojo re- Regis, tik pasižiūrėjęs į šių dienų dajuostes, kuriose jie dar visai maži, Franko monologai, net nenurodant, pasakišką aplinką. Iš šviesos nu- alizmo, pasakos elementų bei Vang Švediją iš magiškos pasakos pers- o jų tėvai jauni. Nespalvotas, tikrąja kada tai vyko. Dar prisimenami keli tviekstų vaikų namų Denisas pa- Erhao kelionės režisieriui reikia pektyvos Abbasi gali paversti „Ribą“ to žodžio prasme muzikalus vaiz- senų filmų personažai. Jie nelabai tenka į tamsią Maskvą, kur, regis, tam, kad parodytų šių dienų Kini- pasakojimu apie šiuolaikinius žmo- das (operatorius Ugnius Toleikis) ką turi pasakyti, nebent kad ka- niekad neišaušta rytas, kur visi jos visuomenės cinizmą ir tamsumą. nes, kurie visąlaik bando peržengti perteikia neviltį ir tėvo ilgesį. Jis druose išliko jų giminės ir kaimy- meluoja ir žaidžia savo žaidimus, Šamanės stebuklai galiausiai atsi- savo ar moralės ribas, kurie ne- pasirodys paskutiniuose kadruose, nai, bet tampa tik dar vienu priki- o patekusieji ant teisiamųjų suolo suka prieš moterį, ji supranta, kad mėgsta šalis skiriančių sienų, drau- tvirtas, bet švelnus, ir drąsindamas šamai filme skambančiu tekančio yra iškart pasmerkiami. Net baras, bet koks geras jos darbas baigsis dimų, nuolat kalba apie skaidrumą, uždės ranką berniukui ant peties. laiko liudijimu. kuriame renkasi teisingumo instan- blogai. Ji bejėgė sustabdyti netei- imigrantus ir nori, kad viskas būtų Audrius Stonys ir Kristina Briedė Vis dėlto tikiuosi, kad „Laiko til- cijose dirbantys nusikaltėliai, vadi- sybę, kurią nesusimąstydami daro aišku ir suprantama. Abbasi tokie sumanė simbolinę pagarbos duoklę tai“ sužadins susidomėjimą Baltijos nasi „Terpila“ – taip paniekinamai svetimi sutiktieji ir giminaičiai, ra- supaprastinimai, akivaizdu, nepri- Baltijos šalių poetinio dokumenti- dokumentiniu kinu, bet informaci- vadinamos aukos. Kad pabrėžtų miai parduodantys net savo vaikus. imtini. Jis rodo, koks džiaugsmas nio kino tėvams. Tačiau „Scano- jos teks ieškoti patiems potencia- situacijų, į kurias patenka Denisas, Tad filmo ištarmė – neskubėkite pa- Tinai yra jos tikrosios tapatybės at- ramą“ uždaręs dokumentinis fil- liems žiūrovams. Galiu tik pažadėti, dviprasmiškumą, Tverdovskis aš- dėti kitiems – kupina juodojo hu- radimas, bet kartu – ir iš to kylan- mas „Laiko tiltai“ (Lietuva, Latvija, kad jų laukia nuostabūs atradimai. trina Deniso ir jo motinos (Anna moro, kurio ir šiaip filme gausu. čias grėsmes. Gamta filme visąlaik Estija, 2018) paliko slegiantį įspūdį.

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 11 psl. K inas Žmonos ir seserys Krėsle prie televizoriaus

Oficialiai žinoma, kad Friedricho tokius filmus, siūlančius pasvars- vaidinantis vokiečių zoologą, kurio Schillerio žmona buvo nuskurdusi tyti, kaip literatūra gali išsaugoti at- santykiai su Żabińska – įdomiausia aristokratė Charlotte von Lenge- mintį, ar primenančius apie moteris, siužetinė filmo linija. feld, su kuria poetas, dramaturgas kurios dar prieš kelis šimtus metų Daguras Kari – unikalus kūrėjas. ir istorikas susilaukė keturių vaikų. norėjo būti laisvos nuo visuomenės Jis radikalus individualistas, bet jo Tačiau didžiojo vokiečių romantiko joms primetamų vaidmenų. filmai suteikia žiūrovams tikros intymus gyvenimas yra paslap- Režisierės iš Naujosios Zelandi- paguodos. Filmas „Fusis“ („LRT tis. Režisierius Dominikas Gra- jos Niki Caro filmas „Zoologijos Plius“, 28 d. 21.30) – šiuolaikinė pa- fas perskaitė vieną laišką ir filme sodo prižiūrėtojo žmona“ (TV1, saka apie apkūnų keturiasdešimtmetį, „Mylimos seserys“ (LRT, 25 d. šįvakar, 23 d. 23.05) – dar tradiciš- kuris vis dar gyvena kartu su mama, 21.55) iškėlė hipotezę, esą poetą kesnis. Jis taip pat paremtas tikrais yra neprisitaikęs prie aplinkos ir siejo meilės ryšys ir su žmonos se- įvykiais ir pasakoja apie nepaprastą kenčia kolegų pašaipas. Vienintelė serimi Caroline. Abi seserys buvo porą – Antoniną ir Janą Żabińskius. Fusio sielos atgaiva – didžiųjų mū- labai prisirišusios viena prie kitos Šie mokslininkai zoologai tarpuka- šių maketai. Kai Fusis bando susi- ir pasižadėjusios dalytis viskuo, net riu Varšuvoje įkūrė zoologijos sodą. draugauti su kaimynų dukterimi, meilužiais. Tad nieko keista, kad ga- Vokiečių okupacijos metais bran- tai iškart sukelia įtarimų pedofi- „Mylimos seserys“ liausiai jie nusprendė gyventi kartu. giausi gyvūnai atsidūrė Vokietijoje, lija. Ir nors falsifikuoti kaltinimai – Filmas, kurio veiksmas prasideda o sodas virto kiaulių ferma, tiekian- perspėjimas žiūrovams, kad tikrovė atomine energetika. Aplink detek- Charles’io de Gaulle’io aplinkoje. 1788-ųjų vasarą, subtiliai rodo, ko- čia mėsą vokiečių kareiviams. Ta- dažnai atrodo ne tokia, kokia yra, tyvą ima suktis įvairūs saugumo JAV ji tapo bestseleriu, bet Pran- kių komplikacijų kupinas toks šei- čiau ferma buvo tik fasadas – zoo- vis dėlto svarbiausia filme yra Fusio agentai ir paslaptingas anglas Džed- cūzijoje buvo uždrausta. Nors mos modelis. Tik gaila, kad Grafas logijos sodo požemiuose slėpėsi iš brendimas. Po daugybės nesėkmių bergas, tad netrukus ir žiūrovams Hitchcockas filmuose politikuoti nesugebėjo apsispręsti, ar jį labiau geto pabėgę žydai. Żabińskiams pa- jis nusprendžia paimti gyvenimą į tampa aišku, kad „Tamsos pakraš- vengė, „Topazas“ buvo atvirai anti- domina pasakojimas apie meilės vyko išgelbėti kelis šimtus žmonių. savo rankas. Kari tai rodo labai sub- tys“ – ne šiaip sau detektyvas, o fil- komunistinis, režisierius leido sau trikampį ir jo psichologines proble- Panašaus filmo, manau, norėtų ir tiliai. Jam užtenka paprastos su Fu- mas apie nusikalstamą JAV valdžios net sarkastiškai pasišaipyti iš Fidelio mas, ar vieno didžiųjų poetų bio- lietuviai. Lenkai jame visi kilnūs ir sio darbo vieta – oro uostu – susi- ir karinio komplekso veiklą. Giliai Castro aplinkos. „Topazo“ veiksmo grafija, ar pamąstymai apie istori- gražūs, o apie antisemitizmą ir tau- jusios metaforos. širdyje esu anarchistas, todėl su laikas – didžiausia Šaltojo karo metų nes permainas, literatūros vaidmenį tiečių Żabińskiams keliamą siaubą Holivudui to niekad neužtektų, malonumu stebėjau sceną, kurioje krizė, kai rusų raketos Kuboje su- ir istorijos mokslo prasmę. Todėl neužsimenama. Tačiau sentimen- bet režisierius Martinas Campbel- Kreivenas klausia amerikiečių sena- kėlė realią pasaulinio karo grėsmę. „Mylimos seserys“ pakimba tarp is- talų filmą „Zoologijos sodo prižiū- las (beje, taip pat iš Naujosios Ze- toriaus: „Jums labiau patinka kyboti Filmo herojus prancūzų diploma- torinės kostiuminės melodramos rėtojo žmona“ pasižiūrėti verta, net landijos) sugeba nedaugžodžiauti. ant kryžiaus ar kalti vinis?“ tas tampa kelių žvalgybų susidūrimo ir pasakojimo apie gyvenimą revo- jei jame ir pateikiama persaldinta 2015 m. filme „Tamsos pakraštys“ Priešpaskutinis Alfredo Hitchcocko liudininku. „Topazas“ nepatiko nie- liucijos laikais, nors man pasirodė, Holokausto versija. Jessica Chastain (TV1, 24 d. 23 val.) jis rodo Bostono filmas – 1969 m. sukurtas „Topazas“ kam, o Hitchcockas, pasak François kad Grafas neslepia ir ironijos – žai- įdomiai kuria Żabińską – subtilią, policijos detektyvą Kreiveną (Mel („LRT Plius“, 24 d. 21 val.) – taip pat Truffaut, net nenorėjo apie jį girdėti. džia senamadiško kino kalba, tarsi išsilavinusią, emancipuotą ir cha- Gibson), kurio duktė nušaunama jo apie nusikalstamą valstybių veiklą. Todėl ir verta pasižiūrėti šį filmą. merkdamas akį žiūrovams. Todėl rizmatišką moterį. Filmo įvykiai namuose. Kreivenas greit supranta, Leono Uriso knyga, pagal kurią į egzaltuotus filmo veikėjus sunku perteikiami remiantis jos požiū- kad duktė buvo įsivėlusi į pavojingą sukurtas filmas, rėmėsi tikra isto- Jūsų – žiūrėti rimtai. Kita vertus, mėgstu riu. Įdomus ir Danielis Brühlis, istoriją, nes jos darbas susijęs su rija apie sovietų agentą generolo Jonas Ūbis

Trumpos kino recenzijos ir savaip interpretuotos, parodė Budapeštą ir bandančią įsidarbinti danų debiutantas Gustavas Möl- tėvams priklausiusioje skrybėlaičių „Scanorama“: kino leris, filme „Kaltė“ („Den skyl- parduotuvėje. istorijos iš vidaus dige“) visą dramą sutelkęs ne tik į Pagrindinė herojė – nuolat kadre. vieną klaustrofobišką patalpą, bet Kamera ją seka iš nugaros, rodo iš ir vieno žmogaus – policijos dis- priekio ir filmuoja iš šono. Daž- Ingmaro Bergmano „Prisilietime“ pečerio ir buvusio pareigūno As- niausiai – stambiu planu. Todėl („The Touch“, 1971) aktorės Bibi An- gero – vidų. Būtent ten ir vyksta pa- tai, kas vyksta antrame plane ar už dersson vaidinama Karina įpuola į grindiniai konfliktai ir moraliniai kadro, regis, tampa mažiau svarbu. meilužio butą ir blaškosi jo ieško- apsisprendimai. Iš pirmo žvilgsnio net atrodo, kad dama. Supratusi, kad meilužis ją pa- Bandymas išgelbėti pagrobtą ne- matome labai subjektyvią istoriją iš liko, kažkaip be garso aikteli, susiima pažįstamąją (išorinė istorija) tampa herojės perspektyvos. už pilvo ir atsiremia į sieną. Kaip tik savosios kaltės pripažinimu (vidinė Tačiau „Saulėlydis“ nėra iš tų tuo metu girdime, kaip kieme dar- istorija) ir, kaip galima nuspėti, at- filmų, kuriuose, pavyzdžiui, aplin- bininkai kažką įnirtingai gręžia. Ši eisiančia atgaila, savotišku apsiva- kos triukšmas staiga nutyla ir mes taupi detalė – grąžto garsas – taikliai „Prisilietimas“ lymu. Nors filmas man pasirodė girdime tik sunkų herojaus kvėpa- perteikia moters skausmą ir kažkur banaliai, netgi kažkaip chrestoma- į tuštumą“ („Enter the Void“) ar struktūriškai pernelyg tvarkingas, vimą, grąžinantį mus į vidujybę. Ne, viduje beatsiveriančią tuštumą. tiškai, bet dar kartą patvirtins, kad „Meilė“ („Love“), nebebando pa- su visais panašioms istorijoms rei- pasakojimas niekada iki galo ne- Tai paprastas dramaturginis ėji- Bergmano žvilgsnis visada krypo sakyti ko nors svarbaus apie gyve- kalingais siužeto vingiais, jis įdo- tampa vidine Iris drama. Kamera mas, bet šiandien mažai režisierių ne į išorę, o vidų. nimą, meilę ar mirtį, o tiesiog rodo mus jau vien todėl, kad įdarbino seka pagrindinę heroję ir kuria situacijos tragizmą perteiktų štai Po mažiau nei dvidešimties metų nesibaigiantį „draivą“ be jokio antro šiuolaikiniame kine dažnai apsnū- įcentrinto pasakojimo įspūdį, bet šitaip, minimalistiškai. Juo labiau optiką apgręš kino postmodernis- dugno. dusią žiūrovo vaizduotę. garsas, priešingai, išcentruoja ir iš- rinkdamiesi, kaip pasakytų narato- tai, ir žmogus jų filmuose jau išsi- Viena, kai mintis sukurti filmą Prieš trejus metus tą vaizduotę blaško visą istoriją. Režisierius, ne- logai, diegetinį garsą, kurio šaltinis barstys į daleles, fragmentuosis, o apie LSD apsvaigintus jaunuolius budino ir vengras László Nemesas, nutildydamas antrojo plano garsų, yra ekrane, o ne dramatišką ir des- pasakojimus į priekį varančia jėga kyla vidutinių gabumų režisieriaus filme „Sauliaus sūnus“ („Saul fia“), bet juos, atrodytų, dar labiau pagar- peraciją paryškinančią muziką „ant dažniau taps išorė – pats kūnas, jo galvoje, ir visai kas kita, kai tokia pasakojančiame apie Aušvico kon- sindamas, sukuria akustinės neder- viršaus“. Bergmanas žiūrovą kviečia reakcijos į kasdienybės dirgiklius. mintis šauna į Noé galvą. Pirmasis, centracijos stovykloje berniuką pa- mės įspūdį, labai tinkantį istorijai „skaityti“ ne tik vaizdą, bet ir garsą. Būti Štai argentiniečių kilmės prancū- spėju, haliucinacijoms pavaizduoti laidoti bandantį žydą Saulių, vertęs apie senosios epochos saulėlydį ir jam atidų. zas Gasparas Noé savo pasakojimą būtų panaudojęs labai daug specia- nuolat įsivaizduoti, kas dedasi už chaoso Europoje pradžią. Žinoma, bažnyčios varpas filmo „Ekstazė“ („Climax“) iš tų kūnų ir liųjų efektų, o štai argentiniečiui kadro, kas mums nerodoma, kas Nors iki tikrai iškalbingos meta- pabaigoje, kai vyrą išdavusi Ka- audžia. Po repeticijos trupės šokė- (bent jau šiame filme) svarbiau afek- nepatenka į žvilgsnio trajektoriją. foros Nemesas, man rodos, šįkart rina ir mylimasis Deividas prisi- jai, patys to nežinodami, išgeria tas – emocinės iškrovos, kurioms pa- Nes juk tai, ko nematai, visada at- nepakyla, jo gebėjimas kalbėti vaiz- glaus vienas prie kito, o žiūrovui stipriais narkotikais „paskaninto“ rodyti ekrane nereikia kompiuterio rodo baisiau. dais ir panardinti į autentišką pa- jau bus aišku, kad įsimylėjėliams punšo, ir tai, kas dėsis vėliau, ir įsikišimo. Užtenka aktorių plastiškos Panašią taktiką autorius ren- saulį teikia vilties, kad mąstančių nelemta būti kartu (neįmanomos bus ta pavadinimo ekstazė, ta kul- choreografijos ir akrobatiškos kame- kasi ir naujame filme „Saulėlydis“ režisierių laikai kine nepraėjo. meilės motyvas pasirodys ir ki- minacija, pakelta aukščiausiu laips- ros, jau tapusios autoriaus parašu. („Napszállta“), kurio veiksmą nu- tame „Scanoramos“ filme „Šalta- niu. Šįkart režisierius, priešingai nei Kad Bergmano pamokos apie kelia į 1913-uosius ir kuriame pasa- Gediminas Kukta sis karas“), suskambės pernelyg ankstesnuose filmuose „Pasinerk vidines dramas buvo išmoktos koja apie našlaitę Iris, grįžtančią į

12 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) Š okis Šokio dienoraščiai 2018-ųjų ruduo

jubiliejaus slenksčio vienas po kito Helmutas Šabasevičius artėjančių šokėjų karta. Railaitės pavardė jau tada buvo siejama su Spalio 14 d. Lietuvos baleto modernėjimo sie- Pats seniausias Lietuvos nacio- kiais – ji buvo viena iš choreografo nalinio operos ir baleto teatro re- Vytauto Brazdylio legendinio spek- pertuaro spektaklis – lenkų kom- taklio „Baltaragio malūnas“ ypatin- pozitoriaus Bogdano Pawłowskio gos, gaivios, naujos meninės for- baletas vaikams „Snieguolė ir sep- mos ir gilaus, poteksčių turtingo tyni nykštukai“, kurio premjera turinio kūrėjų. Daugybę kartų jos įvyko 1972-aisiais dar senuosiuose šokta ir matyta Jurga – spektaklio teatro rūmuose Jono Basanavi- siela, kuri muzikalumu, nuošir- čiaus gatvėje, – kartu yra ir pats dumu, įsijautimu į vaidmenį leido jauniausias, nes jame savarankišką patikėti baletu kaip teatru, pajusti kūrybinį kelią pradeda vis naujos jo galią jaudinti ir veikti šiuolaikinį jaunųjų baleto šokėjų kartos. Šį spa- žmogų. Šias Railaitės talento savy- lio sekmadienį – dar vienos naujos bes gebėjo atskleisti netrukus po biografijos žingsnis pirmyn: pirma- „Baltaragio malūno“ choreografo sis didelis jaunos baleto šokėjos Ju- keliu pasukęs Jurijus Smoriginas, lijos Stankevičiūtės vaidmuo. Per- kurio miniatiūrose ir spektakliuose nai į LNOBT baleto trupę priimta „Bernardos Albos namai“, „Sere- šokėja atsinešė gerą kraitį – M.K. Čiur- nada“ ji šoko. Iš klasikinio reper- lionio menų mokyklos Baleto sky- tuaro ilgam įstrigo jos Princesė Flo- riaus auklėtinė (mokytoja Beatričė rina „Miegančiojoje gražuolėje“, ji Ernestas Barčaitis balete „Procesas“ M. Aleksos nuotr. Tomaševičienė) yra pelniusi tarp- ypač muzikaliai, su šiltais atspal- tautinių konkursų apdovanojimų, viais įkūnijo šią svajingą senovi- perteikti Piterio Peno kaip Nieka- pasirodantys vaizdiniai galėjo būti Barčaičio Josefas K. – lyg paties šokusi pagrindinius vaidmenis Ba- nės pasakos heroję. Tai tik keli Rū- dos šalies – vaikystės – gyventojo labiau stilistiškai argumentuoti. Franzo Kafkos alter ego, leidžiantis leto skyriaus spektakliuose. Snie- tos Railaitės kūrybinės biografijos abstrakciją, kuriant abstrahuotą ir kūrinį, ir spektaklį interpretuoti guolės vaidmuo emociniu požiū- štrichai, kurie jautrumu, atidumu choreografinį vyksmą, nedalinant Lapkričio 2 d. kaip sutirštintą, psichoanalitinę as- riu nesudėtingas – Stankevičiūtė detalei, atsakingumu persikelia ir vaidmenų, nesistengiant ryškinti Vėlinių vakarą ne tik ilgiesi am- meninės patirties refleksiją. Greta sklandžiai perteikė jos naivumą, į dabartinę – baleto trupės direkto- charakterių. Tai bendra kelionė po žinybėn iškeliavusių artimiau- pirmuosiuose spektakliuose jau kū- patiklumą, netikėtai aplankantį rės – veiklą. Jos pastangomis trupėje skaidrią ir kartu liūdesio paženklintą sių šeimos narių, bet ir prisimeni rusių vaidmenis artistų pirmą kartą meilės jausmą, išgąstį atsidūrus vyrauja kūrybiška, darbinga atmos- erdvę. Vis dėlto prasminis spektaklio tuos, su kuriais siejo profesinė bi- Teismo valytoją vaidino Olesia Šai- gūdžiame miške, žaismingai, gyvai fera, be kurios neįmanoma aukšta laukas labiausiai sukasi aplink vieną čiulystė, suvoki, kad jų vieta šiame tanova. Tai dar viena šios šokėjos bendravo su žvėreliais ir nykštukais. baleto spektaklių meninė kokybė. ypatingą atlikėją – Julių Jurevičių, pasaulyje taip ir liko tuščia. Tai šo- talento briauna – išraiškingą, rupią, Gera koordinacija, tvirti sukiniai, kurio dalyvavimas visam kūriniui kio, baleto istorikės, kritikės Vita kiek šaržuotą plastinę formą Šaita- ryškios pozos padėjo kurti vientisą, Spalio 18 d. suteikia ne vien meninę, bet ir so- Mozūraitė (1960–2014), Aliodija nova užpildo emociškai niuansuotu sklandų vaidmens piešinį. Šeiko šokio teatras – dar vienas cialinę prasmę. Jo šokis ir buvimas Ruzgaitė (1923–2017), visai nese- turiniu, kurio neleistų pajusti vir- senas naujas šiuolaikinio šokio sce- spektaklyje naujų patirčių teikia jau niai – Australijoje gyvenęs baleto tuoziški ir efektingi jos vaidmenys Spalio 14 d. nos veikėjas, choreografės Agnijos pažįstamiems šiuolaikinio šokio pa- entuziastas, vienas Lietuvos baleto klasikinio repertuaro spektakliuose. Galvojant apie dabartinį Lietu- Šeiko kūrybos ir jos sklaidos erdvė. saulio atlikėjams – Mantui Černeckui, bičiulių draugijos kūrėjų Jurgis Žal- vos baletą mintyse iškyla spektaklių „Menų spaustuvėje“ pristatytas nau- Ingai Kuznecovai, Gintarei Marijai kauskas (1923–2018), su kuriuo teko Lapkričio 14 d. pavadinimai, pavardės choreografų jausias jos darbas „Mano Piteris Pe- Ščavinskaitei, Erikui Žilaičiui, Ma- kelis kartus susitikti Vilniuje ir gana Klaipėdos muzikinis teatras ir šokėjų, kuriuos į vieną orbitą su- nas“ – tai originalus ir asmeniškas rijai Ivaškevičiūtei. Vokiečių kom- dažnai susirašinėti, tikslinant Lie- į Vilnių atvežė Mikio Theodo- buria ir laiko žmonės, vadovaujan- žvilgsnis į žinomą vaikų literatūros pozitoriaus Sveno Helbigo muzika, tuvos baleto istorijos detales. Pats rakio „Graiką Zorbą“. Koncertų tys baleto trupei. Viena jų – Rūta klasikos kūrinį. Jameso Matthew gyvai atliekama violončelininkų Jurgis yra parašęs nemažai informa- salė „Compensa“ jautresniems spek- Railaitė-Butvilienė, tapusi Lietuvos Barrie veikėjas neretai matomas ki- Mindaugo Bačkaus, Jurgio Kar- tyvių tekstų apie baletą, gyvenda- takliams kažin ar tinka, tačiau šis baleto praeities dalimi, bet jau ilgą nematografe ir teatro scenose, kur bausko, Arno Kmieliausko, Mariaus mas Australijoje bendravo su ten Lorcos Massine’o spektaklis, antrą laiką kurianti šio meno dabartį ir pristatomas dažniausiai remiantis Sakavičiaus, atskleidė spektaklio nublokštais Lietuvos baleto šokėjais. kartą atgimęs Lietuvoje, tokioje ateitį. Jos jubiliejus – proga prisi- literatūriniu kūriniu, siekiant per- temą – kaip ir lakoniški, santūrūs, Trūks jo geros nuotaikos ir pozity- erdvėje visai pritapo, nors voka- minti XX a. aštuntąjį ir devintąjį de- pasakoti siužetą, laikantis žodžiais šviesūs Artūro Šimonio kostiu- vumo vertinant pamatytus Lietu- liniai epizodai skambėjo nenatū- šimtmečius, kai Lietuvos operos ir nupieštų veikėjų charakteristi- mai bei scenografiniai objektai, o vos baleto trupės spektaklius. Kartu raliai, lyg iš įrašo. Žaižaruojantis baleto teatre debiutavo dabar prie kos. Šeiko spektaklyje stengiamasi Tomo Jurgino vaizdo projekcijose su juo baletas neteko ir mecenato, temperamentu Manto Daraškevi- 1997–2007 m. teikusio savo vardinį čiaus Zorba gyvenimo džiaugsmo baleto prizą artistams. mokė Džono vaidmenį atliekantį LNOBT solistą Joną Laucių; ryškin- Lapkričio 9 d. dama jausminguosius charakterio Po ilgo laiko parodytas choreo- bruožus, Mariną sukūrė klaipėdietė grafo Martyno Rimeikio „Procesas“ Ana Buchovskaja-Zamulskienė. įtikino, kad premjerą lydėjusi eufo- Kaip ir kiekviename spektaklyje, rija nebuvo iliuzija. Tai spektaklis, taip ir šiame buvo netikėtai sujau- kuriame kaip reta darniai veikia dinusi detalė, kurios nesunaikino visi kūrinio dėmenys, tačiau la- didžiulė salės erdvė, nenublukino biausiai džiugina taupi, apgalvota, laiptus ženklinančių avarinių švie- nuo nereikalingų puošmenų ap- selių punktyrai bei spektaklio metu saugota choreografinė kalba. Jos dėmesį blaškantys kai kurių žiūrovų išmintingas tikslumas yra visaver- mobiliųjų telefonų ekranai. Rau- čių vaidmenų sukūrimo garantas. dona skarelė, Zorbos dovanota Vaiduokliškai, grėsmingai judantys Madam Hortenz (Kristina Tarase- Marijaus Jacovskio scenovaizdžio vičiūtė), kuriai, kaip šiltam žmogiš- elementai įerdvino spektaklyje pul- kam ryšiui, išsaugoti Vilniaus Ro- suojantį makabrišką individo bū- žytę primenanti gęstanti gražuolė ties absurdą, slegiantį visur ir visada atidavė paskutines savo žemiškojo dominuojančios pilkosios masės gyvenimo jėgas. V. Petriko nuotr. Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“ automatizmą ir cinizmą. Ernesto

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 13 psl. Lapkričio 23–gruodžio 2

Parodos „7md“ rekomenduoja iki XII. 1 d. – „X YPP: Vilmantas Marcinke- Paroda „Simonas Karczmaras: nuo Dieve- vičius. Cross The Line | Peržengti ribą“ niškių iki Cfato“

Vilnius iki 30 d. Kultūros ministerijoje – Ievos Tare- „Galera“ Dailė Nacionalinė dailės galerija jevos tapybos paroda „Kūniška atmintis“ Užupio g. 2 A Antanas Sutkus ir jo vientisas pasaulis „Kosmos“ Nacionalinėje dai- Konstitucijos pr. 22 Galerija „Akademija“ iki 24 d. – Gretos Alice (Gretos Liekytės) lės galerijoje sulaukia minių. Didžiulė retrospektyva suteikia galimybę XX a. Lietuvos dailės ekspozicija Pilies g. 4 paroda, skirta Ričardo Gavelio romanui pamatyti visus kultinius kadrus, taip pat fotografinius ieškojimus, kurie Antano Sutkaus fotoparoda „Kosmos“ iki 24 d. – Dalios Laučkaitės-Jakimavičie- „Vilniaus pokeris“ primena fotografijos enciklopediją, bet labiausiai keri galimybė keliauti Jono Dovydėno fotoparoda „11 kelionių į nės paroda „Porceliano kabinetas“ Užupio meno inkubatoriaus projektinė laiku į atpažįstamas erdves ir pripažinti, kad Sutkus yra tapęs mūsų pačių Afganistaną“ VDA galerija „Artifex“ erdvė „Kalnas“ bendros atminties dalimi. Paroda veikia iki sausio 13 dienos. iki 25 d. – paroda „Keičiant mąstyseną. Gaono g. 1 Krivių g. 10 A Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“ Muzika iki 24 d. – Zitos Inčirauskienės personalinė iki 30 d. – Jono Garbuzo paroda „Paga- Vilniaus paveikslų galerija paroda „AsMeniškumai“ minta Airijoje“ Lapkričio 28 d. 19 val. Filharmonijoje koncertuoja italų kamerinės mu- Didžioji g. 4 VDA galerija „ARgenTum“ Grafo galerija zikos ansamblis „I Solisti di Pavia“. Po to, kai 2001 m. rudenį buvo viešai Chodkevičių rūmų klasicistiniai interjerai Latako g. 2 Trakų g. 14 paskelbta, kad „garsusis violončelininkas ir dirigentas Mstislavas Rostro- Lietuvos dailė XVI–XIX a. iki XII. 1 d. – šiuolaikinės brazilų juvelyri- iki 24 d. – Vitalio Čepkausko personalinė povičius sutiko būti ką tik susikūrusio kamerinio orkestro „I Solisti di Jurgio Baltrušaičio memorialiniai baldai kos paroda „Atspindžiai – vėriniai“ paroda „Dvylika“ Pavia“ garbės prezidentu“, muzikantai iškart pradėjo koncertinę veiklą ir 2002 m. Radvilų rūmai apsilankė Vilniuje. „Manau, kad didžiausias muzikantų džiaugsmas yra A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“ Rašytojų klubas Vilniaus g. 24 muzikuoti kartu ir dalintis meile muzikai per pačią muziką“, – sako an- Dominikonų g. 15 K. Sirvydo g. 6 Europos dailė XVI–XIX a. samblio įkūrėjas ir meno vadovas Enrico Dindo. Ansamblio repertuare Dailininkų Tamošaičių kūryba Rimos Miknevičienės tapybos paroda „Su- „Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos“ įvairių kompozitorių kūriniai – nuo Vivaldi iki Bartóko, nuo Mozarto iki XIX–XX a. pirmos pusės liaudies meno drumsta ramybė“ Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai Šostakovičiaus, nuo Schuberto iki Strausso, šiuolaikinių kompozitorių, rinkiniai stebuklai“ Čiurlionio namai tokių kaip Giovanni Sollima. Tai byloja ir jų pasirinkta programa, prista- Šiuolaikinio meno centras Savičiaus g. 11 Taikomosios dailės ir dizaino muziejus toma Filharmonijos scenoje, – įvairių epochų ir stilistikų kompozicijos, Vokiečių g. 2 Vytauto Valiaus (1930–2004) kūrybos Arsenalo g. 3A jungiančios romantizmo žaismingumą (G. Rossini) bei svajingumą (J. Si- nuo 23 d. – Valdo Ozarinsko retrospektyva paroda „Gyvenimas mene“ Paroda „Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“ belius), argentinietiškojo tango aistrą (A. Piazzolla), italų dainingumą nuo 28 d. – Eli Cortiñasparoda „Remiksuo- Ievos Augaitytės tekstilės instaliacija „Pri- (R. Molinelli) ir šiuolaikinės muzikos racionalumą (B. Bartók). Vytauto Kasiulio dailės muziejus tojai niekada nemiršta“ silietimas. Tylos aidai“ A. Goštauto g. 1 Teatras nuo 30 d. – „JCDecaux premija“ „The Room“ galerija Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija Prospekto fotografijos galerija Polocko g. 17 Muziką, dramą, fizinį teatrą ir šokį sujungiantį spektaklį „Su(si)tiki- iki XII. 2 d. – paroda „Romas Viesulas Gedimino pr. 43 nuo 23 d. – Aistės Gabrielės Černiūtės ir mas“ lapkričio 30 ir gruodžio 1 d. „Menų spaustuvėje“ pristato Vilniaus (1918–1986). Grafika“ Paroda „Svetur. III“ (Algimanto Kezio, Jono Vido Poškaus tapybos darbų paroda „Žmo- miesto šokio teatras „Low Air“. Režisierės Laurynos Liepaitės, dramatur- Lietuvos nacionalinis muziejus Dovydėno ir Edžio Jurčio darbai) nės ir padarai“ gės Kristinos Savickienės bei choreografų Airidos Gudaitės ir Lauryno Arsenalo g. 1 Vilniaus fotografijos galerija Žakevičiaus kūrinyje tyrinėjami lytis, seksualinė tapatybė, vyriškumo ir Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. Stiklių g. 4 Kaunas moteriškumo apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje, raganų teismai bei Lietuvių liaudies menas iki XII. 1 d. – Remigijaus Treigio paroda Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės sektos. Spektaklyje žiūrovai kviečiami tapti uždaros bendruomenės ritualo Kryždirbystė „Žiemos dienoraštis ir fotografijos, kurios muziejus dalyviais. Šokėjų ir aktoriaus Gedimino Rimeikos scenos partneriai yra Arsenalo g. 3 neturi pavadinimo“ V. Putvinskio g. 55 muzikantai Laura Budreckytė, Vytis Nivinskas, Žygimantas Bačkus ir Agnė Lietuvos archeologija M.K. Čiurlionio biografijos ekspozicija Matulevičiūtė. Kūrėjai eksperimentinį šokio spektaklį-koncertą įvardija Pamėnkalnio galerija Vilniaus gynybinės sienos bastėja Paroda „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ „tapatybės paieškomis ir atradimais“. Pamėnkalnio g. 1 Bokšto g. 20 Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio Aušros Vaitkūnienės kūrybos paroda „Rau- Vilniaus gynybinės sienos istorijos ir ginkluo- istorija“ dona gija“ Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Fra- 24 d. 18val. Visagino kultūros centre– „ŽA- tės ekspozicija M. Žilinsko dailės galerija Galerija „Vartai“ mes / Sustingę kadrai“ LIA PIEVELĖ“ (pagal Ignalinos atominės Naujausių Lietuvos archeologijos atradimų Nepriklausomybės a. 12 Vilniaus g. 39 Augustino Našlėno kūrybos paroda „Sapnų elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasa- paroda Konstantino Žardalevičiaus tapybos iki 30 d. – paroda „Keturi kambariai su pjovėjas – regėjimų ieškotojas“ kojimus). Rež. – J. Tertelis, K. Werner Kazio Varnelio namai-muziejus paroda „Aseminė tapyba, kas tai?“ vaizdu“ (Aronas Mehzionas, Anastasija 25 d. 11, 14 val. – C. Brandau „TRIJULIS Didžioji g. 26 iki 25 d. – paroda „Gyvenimas Suomijoje“ Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Va- Šiauliai AUKŠTYN KOJOM“. Rež. – G. Kriaučionytė K. Varnelio kūrybos ir kolekcijos ekspozicija iki 25 d. – tarptautinio šiuolaikinio meno festi- siliauskaitė, Johannesas Waldas) „Laiptų“ galerija 27 d. 19 val. – M. Nastaravičiaus „DEMO- Signatarų namai valio „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“ paroda Žemaitės g. 83 KRATIJA“. Rež. – P. Ignatavičius Šv. Jono gatvės galerija Pilies g. 26 nuo 29 d. – Prano Gailiaus retrospektyvinė Daivos Kairevičiūtės grafikos darbų 28 d. 19 val. – M. Myllyaho „CHAOSAS“. Šv. Jono g. 11 Ekspozicija „Lietuvos kelias į valstybingumą paroda „Gyvenimo scenos“ paroda „Burtas“ Rež. – Y. Ross iki 24 d. – Antano Olbuto paroda „Vaiz- nuo XIX a. II p. iki 1918 m. vasario 16 d.“ Kauno paveikslų galerija iki 25 d. – Latvijos dailininkų paroda 29 d. 19 val. – A. Rutkēviča „GYVŪNAS (KU das – žodis“ iki 25 d. – Vokietijos Federacinės Respu- K. Donelaičio g. 16 „Laiko galios“, skirta Latvijos valstybės KŪ)“. Rež. – R. Atkočiūnas Galerija „Arka“ blikos užsienio reikalų ministerijos Poli- Paroda „Nukirstas miestas – persodintas 100-mečiui Valstybinis jaunimo teatras Aušros Vartų g. 7 tiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. žmogus“ Mažoji salė Vilniaus teatro „Lėlė“ 60-mečiui ir atkurtos Spektakliai Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų 23 d. 18 val. „Menų spaustuvės“ Juodojoje Lietuvos 100-mečiui skirta paroda „Dailė valstybės atkūrimo ir grafikos paroda salėje – PREMJERA! J. Logano „RAUDONA“. lėlių teatre“ Gedimino pilies bokštas Evaldo Pauzos paroda „Su meile“ Vilnius Rež. – V. Masalskis Arsenalo g. 5 Galerija „Meno niša“ A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių Lietuvos nacionalinis operos ir baleto Gedimino pilies istorija ir ginklai J. Basanavičiaus g. 1 / 13 muziejus teatras iki 24 d. – Jolantos Kyzikaitės paroda „Be galo“ Šią sunkią valandą Interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaiz- V. Putvinskio g. 64 23 d. 18.30 – PREMJERA! A. Adamo „KOR- reiškiame gilią užuojautą dai pro Gedimino pilies bokšto langus“ Dailininkų sąjungos galerija Dogu Bankovo paroda „Esu tas prie- SARAS“. Choreogr. – M. Legris (Prancū- netikėtai išėjusio režisieriaus Apžvalgos aikštelė Vokiečių g. 2 šas, kurį tu, mano drauge, nužudei“, zija), muzikos vad. ir dir. – V. Ovsianikovas iki XII. 1 d. – Broniaus Gražio kūrybos (Rusija) Eimunto Nekrošiaus Bažnytinio paveldo muziejus skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigos paroda „Daiktai“ 24 d. 18.30 – G. Verdi „TRAVIATA“. žmonai Nadeždai, sūnums Šv. Mykolo g. 9 100-osioms metinėms Dir. – R. Šervenikas Mariui ir Martynui, kitiems Paroda „Nugalėk blogį gerumu: palaimin- Pylimo galerija Galerija „Meno parkas“ 25 d. 12, 18 val. – B. Pawlowskio „SNIEGUOLĖ artimiesiems ir visai teatro tasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ Pylimo g. 30 Rotušės a. 27 IR SEPTYNI NYKŠTUKAI“. Dir. – A. Šulčys bendruomenei. iki XII. 1 d. – Jono Butkevičiaus tapybos iki 24 d. – tarptautinio šiuolaikinio meno MO muziejus 28, 30 d. 18.30 – J. Massenet „MANON“. Kolegos iš OKT / Vilniaus miesto teatro paroda „Kontrastai be kompromisų“ festivalio „Kaunas mene. Taip arti, taip Pylimo g. 17 Dir. – J. Geniušas AV17 galerija toli“ paroda Paroda „Visas menas – apie mus“ 29 d. 18.30 – P. Čaikovskio „SPRAGTUKAS“. Totorių g. 5 nuo 28 d. – paroda „X: Pa / Likimas“ Valdovų rūmai Dir. – M. Staškus, M. Barkauskas iki 29 d. – Tauro Kensmino paroda Dėl iškilios šiuolaikinio Katedros a. 4 „Levitavimas“ Klaipėda Nacionalinis dramos teatras Lietuvos teatro asmenybės, „Aristotelis iš Akropolio: Antikos mąstytojo Lietuvos dailės muziejaus Prano Mažoji salė talentingo teatro skulptūros paroda“ Galerija „Kunstkamera“ Domšaičio galerija 23 d. 19 val. – I. Bergmano „INTYMŪS PO- režisieriaus ir pedagogo nuo 27 d. – „Lietuva, Tėvyne mano… Ado- Ligoninės g. 4 KALBIAI“. Rež. – V. Rumšas EIMUNTO NEKROŠIAUS mas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Japonų erotinio meno paroda „Pavasario Liepų g. 33 23 d. 18 val. Jonavos kultūros centre – mirties nuoširdžiai (paroda skiriama Lietuvos ir Lenkijos vals- paveikslai: shunga“ Paroda „Pranas Domšaitis (1880–1965). Ne- Just. Marcinkevičiaus „KATEDRA“. užjaučiame velionio tybingumo atkūrimo šimtmečiui) matyti kūriniai“ Valstybinio Vilniaus Gaono žydų Rež. – O. Koršunovas artimuosius, bičiulius, KKKC parodų rūmai VDA parodų salės „Titanikas“ muziejaus Tolerancijos centras 23 d. 19 val. – „LEDO VAIKAI“. mokinius ir visus Lietuvos Didžioji Vandens g. 2 Maironio g. 3 Naugarduko g. 10 / 2 Rež. – B. Mar teatralus. Renatos Obcarskės paroda „Įkalintas Fotografijų paroda „Litvakai Izraelio iki XII. 2 d. – Remigijaus Pačėsos fotogra- 24 d. 16 val. – „DREAMLAND“. Lietuvos nacionalinis dramos teatras vyriškumas“ gatvėse fijų paroda „Geltona gulbė neatplauks“ Rež. – M. Jančiauskas

14 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) Koncertai 24 d. 18 val. – C. Murillo „TAMSOS ŽAIDI- 24 d. 11, 15, 17 val. Kišeninėje salėje – „SPAL- 27 d. 18 val. – „Baltojo kaspino“ festivalis Vilnius MAS“. Rež. – D. Rabašauskas VOTI ŽAIDIMAI“. Choreogr. – B. Banevi- 28, XII. 1 d. 16 val. – M. McDonagho „PA- Lietuvos nacionalinė filharmonija Kongresų rūmai 25 d. 12, 14 val. – „KAKĖ MAKĖ“ (pagal čiūtė (šokio teatras „Dansema“) GALVINIS“. Rež. – G. Varnas 23 d. 11 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 24 d. 12 val. – Vilniaus Karoliniškių muzi- L. Žutautės knygas vaikams). Insc. aut. ir 24 d. 19 val. Juodojoje salėje – „ŠOKIS DUL- 29 d. 18 val. – PREMJERA! „MARI KAR- joje salėje, – koncertas visai šeimai „Stygi- kos mokyklos 45-mečiui skirtas koncertas. rež. – V. Kuklytė KIŲ SIURBLIUI IR TĖČIUI“. Idėjos aut., DONA“. Rež. – A. Jankevičius nių kvartetas kitaip“. Čiurlionio kvartetas, Rež. – I. Didžiulienė, solistas – J. Sakalaus- 28 d. 18 val. – M. Anderssono „BĖGIKAS“. choreogr. ir atlikėja – G. Grinevičiūtė 30 d. 18 val. – „SAMURAJAUS KNYGA“. V. Povilionienė (vokalas), P. Vyšniauskas kas, simfoninis orkestras (vad. K. Lipeika, Rež. – O. Lapina 25 d. 11, 15, 17 val. Juodojoje salėje – „ŠVIE- Rež. – A. Jankevičius (sindikatas „Bad rabbits“) (saksofonas) M. Makrickas), pučiamųjų orkestras (vad. Vilniaus mažasis teatras SIUKAI“. Choreogr. – B. Banevičiūtė (šokio Kauno lėlių teatras 23 d. 18 val. Alytaus kultūros ir komunika- J. Dapšauskas, E. Korablikovas), akordeo- 23 d. 18 val. Alytuje, 28 d. 18 val. Mažei- teatras „Dansema“) 24, 25 d. 12 val. – PREMJERA! „UŽBURTAS cijos centre, 25 d. 12 val. Vilniuje, Filharmo- nistų orkestras (vad. V. Voskan), liaudies kiuose – W. Gibsono „DVIESE SŪPUOKLĖSE“. 25 d. 12, 18.30 Kišeninėje salėje – PREMJERA! KALNAS“. Aut. ir rež. – A. Žiurauskas nijos Didžiojoje salėje, – „Pasaulio muzikos instrumentų orkestras (vad. V. Alenskienė, Rež. – U. Baialievas „GĖDA PELĖDA“ (teatras „Atviras ratas“) XII. 1 d. 12 val. – „PASAKŲ NAMAI“ (pagal atžalynas“.Norvegijos muzikos akademijos E. Čiplys), jaunių choras „Cantica“ (vad. 23 d. 18, 20.30 – „GERO HUMORO DOZĖ“ 25 d. 18.30 Kišeninėje salėje – PREMJERA! L. Petkevičiūtės kūrinį). Aut. ir rež. – dirigentų meistriškumo kursų baigiamasis D. Mikienė, chormeister. G. Gumuliaus- (VšĮ „Improvizacijos teatras“) „SAULĖTOJI LINIJA“ (pagal I. Vyrypajevo R. Bartninkaitė koncertas. Lietuvos nacionalinis simfoni- kienė), jaunių choras (vad. J. Leinartaitė), 24 d. 19 val. – I. Bergmano „DVASINIAI pjesę). Kūrėjai – J. Tertelis ir V. Šumilovaitė- nis orkestras. Solistai E. Grøtvedtas (teno- jaunučių chorai (vad. Ž. Dervinytė, G. Gu- REIKALAI“. Rež. – K. Glušajevas Tertelienė (teatras „Atviras ratas“) Klaipėda ras), K. Osmundsen Vårlid (gitara). muliauskienė, L. Zarankienė, V. Brūzgienė), 25 d. 18.30 – F. Schillerio „MARIJA STIU- 26, 28 d. 17, 19 val., XII. 1, 2 d. 15, 17, 19 val. Klaipėdos valstybinis dramos teatras Dir. – T. Berglund, A. Hansson. Programoje folklorinis ansamblis (vad. M. Morkū- ART“. Rež., scenogr. aut. – A. Areima bute Justiniškėse – PREMJERA! „VIENO 23 d. 18.30 Mažojoje salėje – A. Strindbergo R. Wagnerio, F. Liszto, P. Čaikovskio, J. Si- naitė, R. Švėgždaitė), solistai ir mokinių 27 d. 18.30 – „LIETUVIŠKOJI NORA“ (ak- BUTO ISTORIJA“. Idėjos aut. – D. Za- „TĖVAS“. Rež. – M. Ķimele belijaus kūriniai ansambliai torės M. Mironaitės gyvenimo ir kūrybos vedskaitė, rež. – M. Klimaitė 25 d. 12 val. – spektaklis-ekskursija apie 23 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- XII. 1 d. 12 val. – „Žiemos pasaka“. Aktorius motyvais). Rež. – B. Mar 27 d. 18.30 Juodojoje salėje – „APIE ŽMOGŲ, Klaipėdos dramos teatrą „Kėdė iš kome- joje salėje, – iškilmingas koncertas J. Basa- A. Bialobžeskis, Lietuvos valstybinis simfo- 28 d. 19 val. – „NUOSTABŪS DALYKAI. NUŽUDŽIUSĮ GULBĘ“. Rež. – A. Giniotis dijų namo“ navičiaus paminklo atidarymo proga. Lie- ninis orkestras. Dir. – R. Šumila TEATRAS KITAS KAMPAS “. (VšĮ „Improvi- (teatras „Atviras ratas“) 25 d. 17 val. Mažojoje salėje – PREMJERA! tuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“. Valdovų rūmai zacijos teatras“) 28 d. 19 val. Juodojoje salėje – „ASIDE“. R. Bugavičutes-Pēces „MAMA DRĄSA“ (pa- V. Povilionienė (vokalas), P. Vyšniauskas M.K. Čiurlionio muzikos festivalis 29 d. 18.30 – I. Margalit „TRIO (J. Bramso, Choreogr. – N. Claes, G.M. Ščavinskaitė gal B. Brechtą). Rež. – E. Seņkovas (Latvija) (saksofonas). Dir. – G. Pavilionis 24 d. 19 val. Didžiojoje renesansinėje me- R. Šumano ir K. Šuman meilės istorija)“. (šokio teatras „PADI DAPI Fish“) J. Miltinio dramos teatro spektakliai 24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- nėje – K. Kennerio (JAV) fortepijono rečita- Rež. – P. Galambosas (Vengrija) 29 d. 19 val. Kišeninėje salėje – „B IR B DI- 27 d. 18.30 – W. Russello „MOTERIMS IR JŲ joje salėje, – orkestro muzikos koncer- lis. Programoje J. Paderewskio, F. Chopino 30 d. 18.30 – B. Clarko „PALAUKIT, KIENO ALOGAS“. Choreogr. ir atlik. – G. Grinevi- VYRAMS“. Rež. – L. Kondrotaitė tas „Leonidas Desiatnikovas ir Franzas kūriniai ČIA GYVENIMAS? “ Rež. – J. Vaitkus čiūtė ir A. Lisičkinaitė 28 d. 18.30 – D. Statkevičienės „GIMINĖS, Schubertas“. Lietuvos kamerinis orkestras. 30 d. 19 val. Didžiojoje renesansinėje menėje XII. 1 d. 18.30 – M. Gorkio „MOTINA (VASA 30 d. 19 val., XII. 1 d. 20 val. Juodojoje salėje – ARBA KAM ZRAZŲ PAKARTOT“. Solistai Y. Ivanilova (sopranas), R. Mints „Poezija muzikoje“: A. Jaronas (fortepijo- ŽELEZNOVA)“. Rež. – K. Glušajevas PREMJERA! „SU(si)TIKIMAS“. Idėja, reži- Rež. – A. Veverskis (smuikas). Dir. – Ph. Chizhevsky. Progra- nas) ir L. Witek-Worobiec (smuikas). Pro- sūra – L. Liepaitė, choreogr. – A. Gudaitė, 2 d. 15 val. – „MAMA KATINAS“. Klaipėdos muzikinis teatras moje L. Desiatnikovo, F. Schuberto kūriniai gramoje J. Paderewskio, F. Chopino, L. Žakevičius (šokio teatras „Low air“) Rež. – E. Jaras 24 d. 18 val. Žvejų rūmuose – M. Theodora- 25 d. 16 val. Taikomosios dailės ir dizaino K. Szymanowskio kūriniai Oskaro Koršunovo teatras kio „GRAIKAS ZORBA“. Choreogr. ir libreto muziejuje – kamerinės muzikos koncertas „Vaidilos“ teatras Kaunas 23 d. 19 val. OKT studijoje – I. Vyrypajevo aut. – L. Massine, muzikos vad. ir dir. – „Jubiliejai“. J. Leitaitė (mecosopranas), 25 d. 18 val. – Šiaulių berniukų ir jaunuo- Nacionalinis Kauno dramos teatras „ŠOKIS DELHI“. Rež. – O. Koršunovas M. Staškus P. Daukšytė (smuikas), A. Juozauskaitė (for- lių choras „Dagilėlis“ (meno vad. ir dir. 23 d. 18 val. Rūtos salėje – „VASARVIDIS“ 26 d. 18 val. Panevėžio teatre „Menas“, tepijonas), choras „Šv. Pranciškaus paukš- R. Adomaitis), koncertmeisterė D. Šulcaitė, (pagal W. Shakespeare’o „Vasarvidžio nak- 27 d. 18.30 Kauno kultūros centre „Tautos Šiauliai teliai“ (vad. R. Kraucevičiūtė). Programoje solistas I. Šimkūnas ties sapną“). Rež. – E. Kižaitė namai“ B. Kapustinskaitės „TERAPIJOS“. Šiaulių dramos teatras F. Schuberto, J. Massenet, G. Fauré, V. Gav- 28 d. 19 val. – „Kartų pokalbiai“. I. Prudni- 24 d. 12 val. Mažojoje scenoje – „LABAS, Rež. – K. Glušajevas Lietuvių dramaturgijos festivalis rilino, G. Abariaus, V. Striaupaitės-Beina- kovaitė (mecosopranas), V. Prudnikovas LAPE!“ (pagal E. Daciūtės pasaką „Laimė XII. 1, 2 d. 18 val. OKT studijoje – I. Vyrypajevo „Atgaiva-30“ rienės ir kt. kūriniai (bosas), N. Ralytė (fortepijonas), A. Švilpa yra lapė“). Rež. – E. Kižaitė „ŠOKIS DELHI“. Rež. – O. Koršunovas 23 d. 18.30 – M. Pagnolio „DUONKEPIO 28 d. 18 val. Vilkaviškio kultūros centre – (bosas-baritonas) 25 d. 15 val. Rūtos salėje – PREMJERA! koncertas visai šeimai „Šokant su gitara“. Rusų dramos teatras ŽMONA“. Rež. – A. Lebeliūnas Šv. Kotrynos bažnyčia J. Logano „RAUDONA“. Rež. – V. Masalskis Baltijos gitarų kvartetas: Z. Čepulėnas, 23 d. 18.30 – PREMJERA! M. Ivaškevičiaus 24 d. 18 val. – „VARDAN TOS…“ 24 d. 10 val. – B. Jonušo muzikos mokyklos (Valstybinis jaunimo teatras) S. Krinicinas, S.S. Lipčius, Ch. Ruebensas. „RUSIŠKAS ROMANAS“. Rež. – O. Koršunovas (pagal P. Vaičiūno dramą „Patriotai“). koncertas 25 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – M. Frischo Programoje L. Boccherini, M. Praetorijaus, 24 d. 17.30 – А. Andrejevo „SEPTYNI FARI- Rež. – A. Giniotis 25 d. 18 val. – koncertas „Bernsteinas Brodvė- „BIOGRAFIJA: VAIDINIMAS“. Rež. – G. Varnas A. Dvořáko, L. Brouwerio, C. Machado, ZIEJAUS SAULIAUS PENKTADIENIAI“. 25 d. 13 val. – „Quorum“ koncertas „Dainų juje“. J. Fergusonas (fortepijonas), M. Thomas 27 d. 18 val. Rūtos salėje – R. Gary „AUŠROS Ch. Ruebenso kūriniai Rež. – J. Vaitkus karuselė“ (sopranas) ir K. Ollmannas (baritonas) PAŽADAS“. Inscenizacijos aut. ir rež. – 28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 25 d. 12 val. – S. Maršako „KATĖS NAMAI“. 25 d. 17 val. – G. Labanauskaitės „IŠRINK- 26 d. 18 val. – koncertas „Klasikos pulsas“. A. Sunklodaitė joje salėje, – orkestro muzikos koncertas Rež. – A. Uteganovas (Rusija) 25 d. 18.30 – TIEJI“. Rež. – M. Klimaitė (Alytaus miesto J. Dunnas (fortepijonas, Kanada), A. Stanči- 27 d. 19 val. Ilgojoje salėje – A. Čechovo „PA- „Svečiuose – italų meistrai iš Pavijos“. E.-E. Schmitto „DVIEJŲ PASAULIŲ VIEŠBU- teatras) kaitė (sopranas), kamerinis orkestras „Can- LATA“. Insc. aut. ir rež. – R. Kazlas „I Solisti Di Pavia“. Dir. ir solistas – E. Dindo TIS“. Rež. – S. Račkys 25 d. 18 val. – „ALKSNIŠKĖS“. Rež. – G. Pa- tus“ (vad. R. Sviackevičius) 28 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – Th. Wilde- (violončelė). Programoje G. Rossini, 27 d. 18.30 – H. Ibseno „HEDA GABLER“. degimas (Kauno kamerinis teatras) 28 d. 18 val. – nacionalinio „Spalvų muzi- rio „MŪSŲ MIESTELIS“. Rež. – D. Rabašaus- A. Piazzollos, R. Molinelli, J. Sibelijaus, Rež. – E. Švedkauskaitė 28 d. 18.30 – spektaklis-koncertas „NEIŠ- kos“ orkestro jubiliejinis koncertas. Daly- kas (Klaipėdos jaunimo teatras ir NKDT) B. Bartóko kūriniai 28 d. 18.30 – „DOSTOJEVSKIO ANGELAI“ MOKTOS PAMOKOS“. Rež. ir pjesės aut. – vauja jaunųjų neįgaliųjų atlikėjų konkurso 28 d. 19 val. Mažojoje scenoje – B. Kapus- 30 d. 17 val. Kretingos muziejaus Žiemos (F. Dostojevskio kūrinių motyvais). Scen. A. Špilevojus („Menų spaustuvė“) laureatai, orkestras „Trimitas“, LRT grupė tinskaitės „VIETINIAI“ (pagal K. Gibrano sode – Kretingos muziejaus menų festivalis aut. ir rež. – B. Mar (Erdvė A – Z) kūrybą). Rež. – P. Markevičius 29 d. 19 val. – koncertas „Reveransas muzi- Panevėžys „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“. Muzi- 30 d. 18.30 – PREMJERA! J. Misto „MADAM 29 d. 19 val. Ilgojoje salėje – „KETURI“ (pa- kai“. J. Dapkūnaitė (aktorė), N. Kniukštaitė- Juozo Miltinio dramos teatras kos ir poezijos programa „Tėviškės spalvos“. RUBINŠTEIN“. Rež. – R. Banionis gal V. Pelevino romano „Čiapajevas ir Pus- Vaičiulienė (mecosopranas), A. Miknytė 24 d. 18 val. – PREMJERA! „AKLIEJI“ Valstybinis Vilniaus kvartetas. Aktorė Vilniaus teatras „Lėlė“ tota“ ištraukas). Rež. – K. Gudmonaitė (mecosopranas), V. Mončytė (sopranas), (pagal J. Saramago kūrybą). Rež. ir D. Michelevičiūtė. Programoje K. Bradūno, Didžioji salė 30 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – G. Laba- I. Linaburgytė (sopranas), R. Šilins- scenogr. – A. Areima V. Mačernio, D. Kajoko, J. Vaičiūnaitės, 24 d. 12 val. – S. Siudikos „TRYS PARŠIU- nauskaitės „ŽALGIRĖS“. Rež. – V. Bareikis kaitė (sopranas), A. Zakarauskas (teno- 25 d. 18 val. – M. Camoletti „PRANCŪZIŠ- V. Bako, P. Norvilos, S. Nėries eilėraščiai; KAI“. Rež. – A. Mikutis ras), L. Masevičius (tūba), L. Dužinskas Kauno valstybinis muzikinis teatras KOS SKYRYBOS“. Rež. – D. Kazlauskas kompozitorių M.K. Čiurlionio, F. Schuberto, 25 d. 12 val. – Just. Marcinkevičiaus „GRYBŲ (fortepijonas) 24 d. 18 val. – O. Nicolai „VINDZORO 27 d. 18 val. – PREMJERA! J. Logano A. Dvořáko muzika KARAS“. Rež. – A. Mikutis Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) ŠMAIKŠTUOLĖS“. Dir. – J. Janulevičius „RAUDONA“. Rež. – V. Masalskis (Valsty- 30 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje, Palėpės salė bažnyčia 25 d. 18 val. – P. Abrahamo „BALIUS SAVO- binis jaunimo teatras) XII. 1 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Di- 24 d. 14 val. – N. Indriūnaitės „COLIUKĖ“ 24 d. 19 val. – Vilniaus miesto savivaldybės JOJE“. Dir. – J. Janulevičius Šiaulių dramos teatro spektakliai džiojoje salėje, – orkestro muzikos koncer- (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). kamerinis choras „Jauna muzika“ (meno 28, 29 d. 18 val. – F. Wildhorno „DŽEKILAS 28 d. 12 val. – „BEBENČIUKAS IR LAUMĖ“ tas „Žiemos svajos“. Lietuvos nacionalinis Rež. ir dail. – R. Driežis vad. V. Augustinas), Klaipėdos koncertų IR HAIDAS“. Meno vad. – K.S. Jakštas, rež. – (K. Kubilinsko bei P. Cvirkos kūrinių moty- simfoninis orkestras. Solistė M. Rubackytė 25 d. 14 val. – „PASAKA APIE VĖŽLIUKĄ“ salės kamerinis orkestras (meno vad. V. Streiča, muzikinis vad. ir dir. – R. Šumila, vais). Rež. – I. Norkutė (fortepijonas). Dir. – M. Pitrėnas. Progra- M. Bačkus), Kauno šiuolaikinio šokio (Ž. Gryvos knygelės motyvais). Inscen. aut., dir. – E. Pehkas 28 d. 18 val. – A. Špilevojaus „BAGADEL- moje Z. Kodály, F. Liszto, P. Čaikovskio teatras „Aura“ (meno vad. B. Letukaitė), rež. ir dail. – A. Mikutis 30 d. 18 val. – E. Johno, T. Rice’o „AIDA“. NIA“. Rež. – A. Špilevojus kūriniai XII. 2 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos sopranai – L. Dambrauskaitė ir M. Baro- 25 d. 16 val. – „RAUDONKEPURĖ“ (pasakų Dir. – J. Janulevičius 29 d. 18 val. – „KOKIO GRAŽUMO SAULĖ“ Didžiojoje salėje, – „Žaismingos muzikos naitė, aktorius – R. Jasiulionis, Bernardinų apie Raudonkepuraitę motyvais). Rež. ir XII. 2 d. 12 val. – „SNIEGO KARALIENĖ“. (pagal D. Teišerskytės eiles ir D. Urbonie- garsų orkestras“. Klaipėdos kamerinis or- tradicinio giedojimo ansamblis. Projekto dail. – V. Mazūras Dir. – J. Janulevičius nės knygą „Sibiras vaiko akimis“) . kestras (meno vad. ir dir. M. Bačkus). muzikinis vad. ir dir. – V. Augustinas Mažoji salė 2 d. 18 val. – G. Rossini „SEVILIJOS KIRPĖ- Rež. – E. Matulaitė Aktorė ir režisierė E. Šimelionė, aktorius 29, 30 d. 18.30 – PREMJERA! A. Jarry „KA- JAS“. Dir. – J. Janulevičius 30 d. 18 val. – R. Granausko „RŪKAS VIRŠ G. Šimelionis, kostiumų dail. ir scenogr. Ignalinos raj. RALIUS ŪBAS“. Rež. ir dail. – N. Tranteris, Kauno kamerinis teatras SLĖNIŲ“ (insc. aut. R. Šerelytė). L. Akstinaitė. Dalyvauja L. Krivickaitė, Paliesiaus dvaras komp. – G. Puskunis 23 d. 18 val. – Th. Wilderio „UPĖS PO Rež. – R. Banionis S. Juciūtė, A. Šeputis, M. Jackus, M. Bertu- XII. 1 d. 16 val. – M. Švėgžda von Bekker „Menų spaustuvė“ ŽEME“. Rež. – G. Padegimas XII. 1 d. 18 val. – N. Simono „PASKUTINY- lytė, G. Stravinskaitė, I. Kazlauskaitė. Pro- (smuikas), M. Finkelštein (fortepijonas) 23 d. 19 val. Kišeninėje salėje – „LAISVINA- 24 d. 18 val. – I. Vyrypajevo „DREAMWORKS“. SIS IŠ AISTROS KAMUOJAMŲ MEILUŽIŲ“. gramoje teatrinė improvizacija pagal 2 d. 14 val. – A. Žlabys (fortepijonas) MIEJI“. Aut. – K. Legenis ir P. Šimonis Rež. – A. Jankevičius Rež. – G. Gabrėnas R. Rodgerso miuziklą „Muzikos garsai“

7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275) 15 psl. Lapkričio 23–29

Savaitės filmai Ki­no re­per­tu­a­ras Mažoji pėda (JAV) – 11.30, 15.45 25 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Markevi- Baltoji iltis (Prancūzija, JAV) – 10.30, 14.50 čius) – 14 val.; 29 d. – 17 val. Vilnius Troliai Mumiai ir žiemos pasaka (Suomija, 25 d. – Mergina (Belgija, Olandija) – 16 val.; Forum Cinemas Vingis Lenkija) – 10.50, 13.45 27 d. – 18.30 23–28 d. – Širdys (rež. J. Krisiūnas) – 11, 13.30, 16, 24, 25 d. – Princas Žavusis (JAV, 25 d. – Kaltė (Danija) – 20.45; 28 d. – 18.30 18.30, 21 val.; 29 d. – 11, 13.30, 16, 18.30, 21.50 Kanada) – 10.40 25 d. – Lituanie, mano laisve (rež. M. Ja- 23–29 d. – Koletė (D. Britanija, JAV) – 16.20, 23–29 d. – Spragtukas ir keturios karalystės blonskytė) – 14.15; 26 d. – 17.45 18.40, 21.10 (JAV) – 12.50; Spragtukas ir keturios kara- 27 d. – Knygynas (D. Britanija, Ispanija, -Vo Amžinas gyvenimas (Rusija) – 15.40, 21.50; lystės (3D, JAV) – 15.10 kietija) – 18 val. Drąsusis elniukas Eliotas (Kanada) – 11, 13.45 Sengirė (rež. M. Survila) – 17.35 23–25, 27–29 d. – Kariaujanti moteris (Is- Didysis kačių pabėgimas (Kinija) – 12.40 Kaunas landija, Prancūzija) – 18.05 23 d. – Tykantis šešėliuose (JAV) – 23.59; Forum Cinemas 23–29 d. – Kaltė (Danija) – 18.50 24 d. – 21.50; 28 d. – 21.50 23 d. – Širdys (rež. J. Krisiūnas) – 13.50, 26 d. – „NT Live ’18. Karaliaus Jurgio III be- Našlės (D. Britanija, JAV) – 18 val. 16.40, 19.15, 21.50, 0.20; 24 d. – 16.40, 19.15, protybė“ – 19 val. 23, 25, 27 d. – Tobulos kopijos (D. Britanija, 21.50, 0.20; 25 d. – 16.40, 19.15, 21.50; Kinija, JAV) – 21.50 „Koletė“ 27 d. – Pamatyk kine. A. Tarkovskio „Stalke- 26–29 d. – 11, 13.30 ris“ – 20 val. Skalvija 23–27 d. – Drąsusis elniukas Eliotas (Ka- Bohemijos rapsodija *** 29 d. – Mulai (rež. M. Starkus) – 19 val. 23 d. – Vyro žudikė. Nekaltoji. Šešėlis (Es- nada) – 11.10, 13.20, 15.20; 28, 29 d. – 11.10, Tai pasakojimas apie grupę „Queen“, jos muziką ir vokalistą Freddie 29 d. – Robinas Hudas (JAV) – 21.50 tija, Lietuva) – 16.30; 24 d. – 20 val. 13.20, 15.20, 18.10 Mercury. Laužydama stereotipus grupė sulaukė daugybės gerbėjų visame 23–26 d. – Bohemijos rapsodija (D. Brita- 23 d. – Mergina (Belgija, Olandija) – 19.10; 23–25 d. – Koletė (D. Britanija, JAV) – 20 val.; pasaulyje. Bryano Singerio filmas rodo, kaip grupė pakilo į šlovės viršūnę, nija, JAV) – 12, 15, 18, 21.20; 27, 28 d. – 12, 15, 25 d. – 16.50; 27 d. – 17 val.; 28 d. – 21.10; 26, 28, 29 d. – 12.45, 17.30, 20 val.; bet skandalingas Mercury gyvenimo būdas kėlė daug klausimų. Pagrindinį 19, 21.50; 29 d. – 12, 15, 19, 21.20 29 d. – 17 val. 27 d. –12.45, 17.30 vaidmenį filme sukūręs Rami Malekas sulaukė gausybės pagyrimų. (JAV, 23–29 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindel- 23 d. – Šoklys (Rusija, Lietuva, Airija, Pran- 27 d. – Pamatyk kine. A. Tarkovskio „Stalke- D. Britanija, 2018). (Vilnius, Kaunas) valdo piktadarystės (D. Britanija, JAV) – cūzija) – 21.10; 24 d. – 18.10; 25 d. – 20.40; ris“ – 20 val. Koletė *** 11.10, 14, 16.05, 20.55; Fantastiniai gyvūnai. 26 d. – 17 val.; 27 d. – 19.10; 29 d. – 21.15 29 d. – Robinas Hudas (JAV) – 21.50 1893-ieji. Jauna maištautoja Gabrielle Sidonie Colette išteka už egocen- Grindelvaldo piktadarystės (3D, D. Britanija, 24 d. – Kvėpavimas į marmurą (rež. G. Bei- 23–25 d. – Europos šalių kino forumas triško rašytojo ir moterų numylėtinio. Vyras leidžia žmonai rašyti knygas JAV) – 13.10, 19 val. noriūtė) – 16.10 „Scanorama 2018“ (programa www. scano- su sąlyga, kad ant viršelio bus jo vardas. Autobiografiškos Gabrielės kny- 23–25, 27–29 d. – Taip gimė žvaigždė (JAV) – 26 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, rama.lt) gos apie jaunosios Klodinos nuotykius labai populiarios, ir bohemiška 11.10, 15.15, 20.40; 26 d. – 11.10, 15.15, 21.40 JAV) – 18.50 23, 24 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindel- pora tampa tikra Paryžiaus aukštuomenės sensacija. Tačiau iš uždaros 23–29 d. – Lietuviški svingeriai 26 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Markevi- valdo piktadarystės (D. Britanija, JAV) – provincialės salonų liūte tapusi Koletė nori būti pripažinta, ji meta iššūkį (rež. T. Vidmantas) – 16.10, 20.50 čius) – 15 val. (seansas senjorams); 10.40, 12.10, 13.40, 17.10, 23.10; 25 d. – 10.40, ne tik literatūros suvokimui, bet ir visuomenės nuostatoms apie moters 23, 26, 28, 29 d. – Troliai Mumiai ir žiemos 27 d. – 21 val. 12.10, 13.40, 17.10; 26, 27 d. – 15.30; 28, seksualumą ir madą. Washo Westmorelando filme pagrindinius vaidme- pasaka (Suomija, Lenkija) – 13.40; 24, 24 d. – Baltoji Iltis (Prancūzija, JAV) – 14.30 29 d. – 15.30, 21.40 nis sukūrė Keira Knightley, Dominicas Westas, Eleanor Tomlinson, Fiona 25 d. – 11.20, 13.40; 27 d. – 13.10 25 d. – Vilniaus Rotary klubas „Vytis“ pri- 23–25 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindel- Shaw (D. Britanija, JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 23, 26, 28, 29 d. – Baltoji iltis (Prancūzija, stato: Tamsta Varlius (Olandija, Belgija) – valdo piktadarystės (3D, D. Britanija, JAV) – Mergina **** JAV) – 13.10; 24, 25 d. – 12.15, 13.10 15 val. 15.40; 26–29 d. – 18.25 Vienas garsiausių šių metų Kanų kino festivalio filmų pasakoja apie 23–29 d. – Melagiai (rež. M. Kunigėnas) – 29 d. – Ateitis (Prancūzija) – 19 val. 23 d. – Melagiai (rež. M. Kunigėnas) – 10.20, penkiolikmetę Larą (Victor Polster), kuri svajoja tapti šokėja. Padedama 14.20, 18.50 25 d. – Kino klasikos vakarai. Persona (Šve- 12.15, 15, 20.10; 24, 25 d. – 10.20, 15, 20.10; tėvo ji siekia ne tik išsiveržti iš savo kūno (Lara gimė berniuku), bet ir 23–26, 28, 29 d. – Našlės (D. Britanija, JAV) – dija) – 19 val. 26, 28, 29 d. – 10.20, 14.20, 20.10; 22.10; tapti tikra profesionale. „Auksine kamera“ ir „Queer Palme“ Kanuose 15.55, 20.30; 27 d. – 20.30 27 d. – 10.20, 14.20, 20.50 Pasaka apdovanotas debiutinis Lukaso Dhonto filmas – natūralistinis ir žiaurus 24, 25 d. – Mažoji pėda (JAV) – 16.55 23, 24 d. – Bohemijos rapsodija (D. Brita- 23 d. – Šoklys (Rusija, Lietuva, Airija, Pran- portretas, bet kartu tai pasakojimas apie paauglius, siekiančius įgyvendinti 23–25, 27–29 d. – Tarp pilkų debesų nija, JAV) –10.50, 21.30, 23.20; 25 d. – 10.50, cūzija) – 17.45; 28 d. – 20.15 dažnai pavojingas savo svajones ir pritaikyti pasaulį saviems idealams (rež. M. Markevičius) – 11.30, 18.15; 21.30; 26, 27 d. – 12.50, 15.45, 21.20; 28, 23 d. – Širdys (rež. J. Krisiūnas) – 19.45, 20, (Belgija, Olandija, 2018). (Vilnius, Kaunas) 26 d. – 11.30, 19.15 29 d. – 12.50, 15.45, 18.45, 21.20 22 val.; 24 d. – 15.30, 20 val.; 25 d. – 18.45; Našlės **** 23–29 d. – Sengirė (rež. M. Survila) – 14.10 23–25 d. – Lietuviški svingeriai (rež. T. Vidman- 26 d. – 18.15; 27, 28 d. – 20.30; 29 d. – 17.45 „Oskaro“ laureatas režisierius Steve’as McQueenas („12 vergovės metų“) ir tas) – 13.15, 22.30; 26–29 d. – 12.20, 13.15, Forum Cinemas Akropolis 23 d. – Koletė (D. Britanija, JAV) – 17.30; rašytoja, scenaristė Gillian Flynn („Dingusi“) sukūrė įtampos kupiną trilerį, 16.15, 18.35 23, 24 d. – Širdys (rež. J. Krisiūnas) – 11, 13.25, 24 d. – 17.45; 25 d. – 16.30; 26 d. – 20.30; kurio fone – nusikaltimas, aistra ir korupcija. Keturias filmo herojes sieja 23–25 d. – Troliai Mumiai ir žiemos pa- 15.40, 19, 21.30, 23.59; 25–29 d. – 11, 13.25, 15.40, 27, 28 d. – 18.15 tik skola, kurią joms paliko mirę vyrai nusikaltėliai. Moterys neturi kitos saka (Suomija, Lenkija) – 10.30; 19, 21.30 23, 24 d. – Bohemijos rapsodija (D. Britanija, išeities, kaip paimti reikalus į savo rankas ir suregzti sąmokslą, kuris leis 26–29 d. – 10.50; 23, 24 d. – Tykantis šešė- 23–29 d. – Drąsusis elniukas Eliotas (Ka- JAV) – 22.15; 24 d. – 18.30; 25 d. – 21 val.; joms primesti pasauliui savas žaidimo taisykles. Pagrindinius vaidmenis liuose (JAV) – 23.40 sukūrė Viola Davis, Michelle Rodriguez, Elizabeth Debicki, Cynthia Erivo, nada) – 11.10, 13.35, 15.55 26 d. – 20.45; 29 d. – 20 val. 23–25 d. – Mažoji pėda (JAV) – 11 val.; Colinas Farrellas, Brianas Tyree Henry, Danielis Kaluuya, Robertas Duvallis, 23, 24 d. – Amžinas gyvenimas (Rusija) – 23 d. – Troliai Mumiai ir žiemos pasaka 26–29 d. – 10.30 Liamas Neesonas (JAV, D. Britanija, 2018). (Vilnius, Kaunas) 16.55, 19.20, 21.45, 23.45; 25–29 d. – 16.55, (Suomija, Lenkija) – 17.15; 24 d. – 13.30; 24 d. – Našlės (D. Britanija, JAV) – 22.10; 26, 19.20, 21.45 25 d. – 15.45, 17.30; 29 d. – 17.15 Taip gimė žvaigždė *** 28 d. – 20.50 23–29 d. – Koletė (D. Britanija, JAV) – 18.05, 23 d. – Jaunikis ant balto žirgo (JAV) – 19 val.; Pagrindiniai filmo veikėjai – populiari, bet jau vystanti kantri muzikos 23–25 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Mar- 20.35 24 d. – 19.45; 29 d. – 19 val. žvaigždė Džeksonas (Bradley Cooper) ir puikiu balsu apdovanota dainininkė kevičius) – 17.40; 26–29 d. – 12, 17.40 29 d. – Robinas Hudas (JAV) – 21.50 23, 29 d. – Izabelė ir jos vyrai (Prancūzija) – Elė, kuriai stinga pasitikėjimo savimi (Lady Gaga filme pasirodo tikru vardu 23 d. – Taip gimė žvaigždė (JAV) – 14.05, ir pavarde Stefani Germanotta). Džeksonas nusprendžia merginą paversti 23, 24 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindelvaldo 20.45; 25 d. – 19.15; 26 d. – 19 val. 22.10; 24, 25 d. – 22.10; 26, 27 d. – 14.40; 28, garsenybe ir dar esant progai ją įsimyli. Tačiau jų ryšio išbandymu tampa piktadarystės (D. Britanija, JAV) – 10.10, 16.05, 23 d. – Nico, 1988 (Italija, Belgija) – 22.30; 29 d. – 14.40, 20.20 tai, kad Elės karjera sparčiai kyla aukštyn, o Džeksono stovi vietoje. Reži- 20.50, 22.50; 25–29 d. – 10.10, 16.05, 20.50; 24 d. – 21.30; 26 d. – 21 val. 23, 25 d. – Baltoji iltis (Prancūzija, sūrinis aktoriaus Bradley Cooperio debiutas – jau ketvirta klasikinio 1937 23–29 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindel- 24 d. – Drąsusis elniukas Eliotas (Kanada) – JAV) – 10.10; 24 d. – 10.10, 12.40, 14.50; m. filmo versija. Naujajame filme išgirsime specialiai jam parašytą muziką, valdo piktadarystės (3D, D. Britanija, 14 val.; 25 d. – 14.30 JAV) – 13.10, 18.15 26-29 d. – 16 val. atliekamą „gyvai“ (JAV, 2018). (Vilnius, Kaunas) 24 d. – Fantastiniai gyvūnai. Grindelvaldo 23, 24 d. – Bohemijos rapsodija (D. Brita- Romuva Tobulos kopijos *** piktadarystės (D. Britanija, JAV) – 16 val.; nija, JAV) – 12.35, 18.25, 21.10, 23.05; 23, 29 d. – Širdys (rež. J. Krisiūnas) – 18 val.; Talentingas mokslininkas biologas per automobilio avariją neteko šei- 25 d. – 18.15; 26 d. – 18 val. 25–29 d. – 12.35, 18.25, 21.10 24, 28 d. – 20 val.; 25 d. – 16 val. mos. Siekdamas susigrąžinti žmoną ir vaikus, jis peržengia mokslo etikos 24 d. – Kariaujanti moteris (Islandija, Pran- 23–29 d. – Melagiai (rež. M. Kunigėnas) – 23 d. – Šoklys (Rusija, Lietuva, Airija, Pran- ir gamtos ribas. Tačiau kai informacija apie žmonių reprodukciją pasiekia cūzija) – 21.15; 27 d. – 20.45 12.30, 16.40, 21 val. cūzija) – 20.20; 25 d. – 14 val. valdžią, prasideda mokslininko ir jo atgijusių artimųjų medžioklė. Tanyos 24 d. – Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta 24 d. – Sengirė (rež. M.Survila) – 14 val.; Wexler ir Jeffrey Nachmanoffo trileryje pagrindinius vaidmenis sukūrė 23, 24 d. – Lietuviški svingeriai (rež. T. Vidman- (rež. A. Matelis) – 13.45 25 d. –18.15; 27 d. – 18 val.; 29 d. – 20.15 Keanu Reevesas, Alice Eve, Emily Alyn Lind, Thomas Middleditchas, Em- tas) – 14.25, 18.35, 23.55; 25–29 d. – 14.25, 24 d. – Fokstrotas (Izraelis, Vokietija, Pran- 24 d. – Eime su manimi (dok. f., D. Brita- jay Anthony (JAV, 2018). (Vilnius) 18.35 23–29 d. – Tarp pilkų debesų (rež. M. Mar- cūzija) – 15.15; 27 d. – 20.15 nija) – 16 val. ****** – šedevras, ***** – pasižiūrėti būtina, **** – geras filmas, kevičius) – 10.20, 19.30 24 d. – Maroko istorijos (Prancūzija, Maro- 24 d. – Mergina (Belgija) – 18 val.; 27 d. – *** – būna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas Taip gimė žvaigždė (JAV) – 15.30, 21.20 kas, Belgija) – 17.30 19.45; 28 d. – 17.45

Redaktorė – Monika Krikštopaitytė (dailė) © „7 meno dienos“. Kultūros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorė – Rūta Jakimavičienė Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius. Tel. 2613039. El. paštas [email protected]. ISSN 1392-6462. 4 sp. l. Tiražas 800 egz. Kinas – Živilė Pipinytė | Teatras, šokis – Ieva Tumanovičiūtė Spausdino UAB „Valdo leidykla“, Gedimino g. 34, Ukmergė Muzika – Laimutė Ligeikaitė | Stilius – Rita Markulienė Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Dizainas – Jokūbas Jacovskis | Maketas – Vanda Čemerkaitė Lietuvos kultūros taryba Finansininkė – Brigita Misiuvienė | Direktorius – Linas Vildžiūnas LR kultūros ministerija

16 psl. 7 meno dienos | 2018 m. lapkričio 23 d. | Nr. 38 (1275)