DOCSLIB.ORG

Pasakoti Architektūrą

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Pasakoti Architektūrą Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2012 m. balandþio 27 d., penktadienis7d Nr. 17 (985) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija Brangûs skaitytojai, Primename, kad iki geguþës 1 d. dar galite skirti savo 2 proc. pajamø mokesèio „7 meno dienoms“. Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems. Kvieèiame paremti laikraðtá ir ðiais metais. Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokite jà taip: VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987, sàsk. Nr. LT247044060003988597, Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius. Reikalingà formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, atsidaryti jà mûsø internetiniame puslapyje www.7md.lt, uþpildyti internete Mokes- èiø inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt. 2 Violonèelininko Vytauto Sondeckio koncertai Ekspozicijos fragmentas G. JUCEVIÈIAUS NUOTR. Pasakoti architektûrà Paroda „Galimas modernizmas“ Ðiuolaikinio meno centre Eglë Juocevièiûtë fijoje negali atpaþinti, kad tai tam në architektûra Sovietø Sàjungoje tikro pastato dalis. Tad fotografija 1960–1980 m.“ (dizainas Indreko Paroda apie architektûrà yra la- yra patogus bûdas architektûrà fik- Sirkelio ir Kooperative für Darstel- bai komplikuotas reikalas. Geriau- suoti ir reprezentuoti, kartu tai spe- lungspolitik) ekspozicijà organizavo siu (kuratoriams istorikams) atve- cifinë dvimatë medija, suvokëjui ke- biomorfinës ágaubtø sieneliø struk- ju rodomi pastatø eskizai, brëþiniai, lianti savitas problemas, nors ir ne tûros, kur kiekviena sienelë turëjo vizualizacijos, maketai ir fotografi- tokias dideles kaip eskizai, brëþiniai atskirà gabalëlá erdvës, skirtà vie- jos. Taèiau jei paroda rengiama ne ar vizualizacijos. nam þmogui, tad apie erdvines pa- apie pastarojo deðimtmeèio archi- Kitas parodø apie architektûrà tirtis pasakojanti ekspozicija pati ta- tektûrà, daþniausiai ámanoma at- dëmuo yra ekspozicijos architektû- po erdvine patirtimi. rasti brëþinius ir autentiðkas foto- ra, tai yra tos struktûros, ant kuriø Vis dëlto tokio pobûdþio parodø grafijas. Kad suprastum, kokias dedami brëþiniai ir fotografijos. þiûrovø grupë yra specifinë ir gero- „Naujosios dramos akcija ’12“ erdves pastatas formuoja ið brëþi- Laikinosios sienelës gali turëti dy- kai maþesnë nei meno parodø þiû- 3 niø, turi maþø maþiausiai pasimo- dþio ir medþiaginá simboliðkumà, rovø. Net jei ðiuo metu Vilniuje ma- kyti brëþiniø skaitymo, kas gali ir kaip ðià þiemà veikusioje parodoje tome ið lietuviðko normalumo ribø nepadëti, jei neturësi ágimto erdvi- „Modernizacija. XX a. 7–8 deðimt- iðeinantá suinteresuotumà soviet- nio màstymo. Fotografijos gali ob- meèiø Baltijos ðaliø menas, dizai- meèiu kurta aplinka, manau, kad tik jektyviau ar emocionaliau atspindë- nas ir architektûra“ Nacionalinëje maþoji suinteresuotøjø dalis suvo- ti pastato iðorës ir vidaus dalis, dailës galerijoje (dizainas Indreko kia jà kaip kultûriná reiðkiná, o ne 7 objektyviose fotografijose matomas Sirkelio, architektai – Aleksandras kaip nostalgijos objektà. Þinoma, Rûtos Katiliûtës tapyba pirmiausias, aiðkiausias ar daþniau- Kavaliauskas ir Andrius Skiezge- jei ðiuo metu turëtume veikiantá ir sias (daugiausia þmoniø já matë bû- las): laikinosios sienelës, ant kuriø veiklø Architektûros muziejø, galë- tent ðitaip) pastato vaizdas, emocio- buvo kabinami eksponatai, buvo 2,5 m tume kalbëti apie visai specifiná to- naliosios bando perteikti specifiná aukðèio (standartinis butø ir kabi- kiø parodø þiûrovø ratà, nes NDG erdvës sukuriamà jausmà per ðvie- netø lubø aukðtis sovietmeèiu), kai erdvë pakreipia kuratoriø bei þiû- sos ir ritmo gaudymà. Daþnai archi- kurios ið jø dengtos silikatinëmis rovø màstymà: architektûra ir ma- tektûra, ypaè modernistinë ir ðiuolai- plytomis ar medþiu. Tuo paèiu me- teriali kultûra natûraliai tampa pla- 8 kinë, tampa medþiaga abstrakèioms tu ten pat veikusioje parodoje „Mû- tesniø sociokultûriniø reiðkiniø Kanø kino festivalio belaukiant fotografinëms kompozicijoms, for- sø metamorfiðkoji ateitis. Dizainas, maliems sprendimams, kai fotogra- techninë estetika ir eksperimenti- N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 1 psl. M uzika Jautraus lyriko talentas Violonèelininko Vytauto Sondeckio koncertai Aldona Eleonora Radvilaitë sopranui ir fortepijonui atlikimui kestrui Nr. 4 „Mozartiana“, op. 61, norëjosi palinkëti lengvesnio, plas- atrodë, jog tai – originalûs Mozar- Vytauto Sondeckio grieþimà bent tiðkesnio, profesionaliai tikslesnio to kûriniai. Ketvirtoje siuitos da- kartà girdëjæ þmonës dþiaugiasi, tu- balso valdymo. C. Saint-Saenso lyje variacijas smuikui puikiai rëdami galimybæ dar kartà gërëtis „Papillon“ violonèelei ir fortepijo- pagrieþë Zbignevas Levickis. Nuo- nuostabiais jo instrumento skambe- nui, kurio tekste virtuoziðkà, labai stabaus, gaivaus groþio Noktiurnà siais, nuoðirdþiomis traktuotëmis. lengvà ir trapià muzikà keitë nuosta- Nr. 4, op. 19, Vytautas grojo taip Praëjusià savaitæ ðis talentingas bios iðraiðkingos melodijos, V. Son- jautriai, delikaèiai, atskleisdamas muzikas pateikë savo gerbëjams deckis pagrieþë áspûdingai profesio- subtiliausius ðios rusiðkos muzikos net dvi skirtingas programas – ba- naliai ir nuotaikingai, atrodë, jog niuansus, jog kilo mintis, kad taurus landþio 17 d. Lietuvos muzikø rëmi- girdime drugelio sparneliø plazdë- lyrikos pojûtis – viena ið stipriausiø mo fondo organizuoto tarptautinio jimà, uþuodþiame kvapnius pievos ðio talentingo menininko savybiø. Ir festivalio „Sugráþimai“ koncerte gëliø aromatus. F. Liszto „Oh qu- kituose pirmos koncerto dalies kû- Taikomosios dailës muziejuje su sa- and je dors“ sopranui ir fortepijo- riniuose – Andante cantabile ið Kvar- vo þmona Verene Andronikof (sop- . nui kiek sunkiasvorá traktavimà vël teto Nr. 1, op. 11, bei „Pezzo cap- ranas) ir pianistu Olafu Silberbachu palydëjo „bravo“ ðûksniai. Prieð at- riccioso“ violonèelei ir orkestrui, NUOTR atliko kamerinius kûrinius, o 20 d. likdamas F. Liszto „La lugubre gon- op. 62, puikiai skambëjo violonèe- Vilniaus kongresø rûmuose grieþë dola“ violonèelei ir fortepijonui, lë, drauge su orkestro sàskambiais AKAUSKO su Lietuvos valstybiniu simfoniniu ryðkiai iliustratyvø, átaigø, o epizo- skleisdama nuostabius, jautrius po- orkestru (meno vadovas ir vyr. di- A. R duose net bauginantá tragizmu, etinius vaizdinius. Vytautas Sondeckis, Saulius Sondeckis ir Lietuvos valstybinis simfoninis rigentas Gintaras Rinkevièius), ku- V. Sondeckis papasakojo ádomià ðio Orkestro atliekami áspûdingiau- orkestras riam dirigavo jo tëvas Maestro Sau- unikalaus kûrinio sukûrimo istori- siai skambëjo Elegija Larghetto ele- lius Sondeckis. Pianistas Olafas Silberbachas gy- siestücke“, op. 70, violonèelei ir for- jà: R. Wagnerio laidotuvëms skirtà giaco ir Finalas (Tema russo) ið Se- Vytautas Sondeckis studijavo pas vena ir dirba Vokietijoje. Studijavo tepijonui. Jautrus, romantiðkas gondolos muzikà F. Lisztas sukom- renados styginiams, op. 48. Maestro R. Armonà, prof. A. Nikitinà, prof. pas pedagogus O. Maisenbergà, V. Sondeckio ir jo partnerio O. Sil- ponavo ðiam dar esant gyvam. Saulius Sondeckis taupiais jude- D. Geringà bei pas savo mamà, pui- B. L. Gelberá, P. Gililovà, T. Nikola- berbacho muzikavimas buvo átai- A. Ðenderovo prieð daugelá me- siais brandþiai, visa savo talento jë- kià violonèelininkæ prof. Silvijà Son- jevà. Aktyviai koncertuoja kaip solis- gus, jaudino nuoðirdumu, poetiniais tø sukurtas áspûdingai smagias, ryð- ga inspiravo orkestro artistus kur- deckienæ. Laimëjo konkursø Ispani- tas ir kamerinës muzikos atlikëjas, vaizdiniais, aukðtu profesiniu lygiu. kias savo nuotaikomis ir muzikine ti iðraiðkingus, taurius, rusø liaudies joje, Rusijoje, Naujojoje Zelandijoje, dirba pedagoginá darbà, dalyvauja Þavëjo aksominis, nuostabiai gra- kalba 4 miniatiûras violonèelei ir for- dainø temomis grástus muzikinius koncertavo daugelio pasaulio ðaliø dþiazo muzikos projektuose. þus violonèelës tembras, taurus ir tepijonui muzikai pagrojo su tikra vaizdinius. prestiþinëse salëse. 2001 m. klasiki- Balandþio 17 d. koncerte skam- jaunatviðkas muzikos vaizdiniø per- aistra, labai pakiliai, temperamen- Koncerto pabaigoje klausytojus nës muzikos radijo stotis KDFC bëjo daug puikios ávairiø stiliø mu- teikimas. Paskui ðio kompozitoriaus tingai. Koncerto programà uþbaigë dþiugino virtuoziðkos, ðmaikðèios (JAV) paskelbë já vienu ið trisdeðim- zikos, didþiàjà jos dalá grieþë V. Son- „Widmung“ gana santûriai, graþiu V. Andronikof, nuotaikingai atliku- P. Èaikovskio Variacijos rokoko te- ties geriausiø jaunøjø pasaulio atli- deckis su O. Silberbachu, keletà balso tembru padainavo V. Andro- si A. Catalani „La Wally“, o bisui ji ma, op. 33. Vytautas Sondeckis pui- këjø. Nuo 1997 m. dirba NDR kûriniø graþiu sodriu sopranu pa- nikof, suþavëjusi dalá publikos, ið- dar padainavo populiarià Mimi ari- kiai valdo violonèelæ, sugeba grieþti (Ðiaurës Vokietijos radijo) simfoni- dainavo V. Andronikof. Koncertà reiðkusios pasitenkinimà „bravo“ jà, pritariant abiem partneriams. meistriðkai, aukðèiausiu profesiniu nio orkestro koncertmeisterio pa- violonèelininkas pradëjo nepapras- ðûksniais. Pirmàjà koncerto dalá Balandþio 20 d. simfoninio kon- lygiu, þavëti klausytojus nuoðirdu- vaduotoju. tai tyliu, jautriu J.S. Bacho Arijos V. Sondeckis uþbaigë itin delikaèiu certo „Cello Capriccoso“ progra- mu, subtiliu skoniu, muzikos gi- Ádomi V. Sondeckio þmonos V. An- atlikimu. Puiki ðiam instrumentui F. Schuberto „Atsisveikinimu“. Gi- moje – daugiausia W.A. Mozarto liausiø prasmiø pojûèiu, atliekant dronikof biografija. Ji mokësi groti tinkama salës akustika leido tæstis
Load more

Recommended publications
  • Winners of the Baltic Assembly Prizes 1994 – 2019 1994 1996 1998
    Baltic Assembly Prizes for Literature, the Arts and Science Baltic Innovation Prize Baltic Assembly Medals 6 November 2020 Address by the President of the Baltic Assembly Aadu Must This year the Baltic Assembly, as any contribute to the targeted cooperation of other organisation, has been significantly our states and prosperity of our Baltic affected by the COVID-19 pandemic. region that will be extremely important Despite the difficulties and restrictions to in the years to come. These people meet in person, the traditions of our promote the unity and cooperation of organisation continue but in slightly the Baltic states - we greatly appreciate different format this year. their work. We award the Baltic Assembly Prizes to Unity and cooperation of the Baltic states outstanding people, who have are extremely important for us. We are demonstrated excellence in literature, thankful to all people who feel the same the arts, science and innovation. This way and act in order to bring the countries year’s winners of the Baltic Assembly closer together. The awarding of the Baltic Prizes have used their talent and Assembly Prizes and Medals in Estonia, knowledge to encourage thinking, remind Lithuania and Latvia is our way of saying about the historical milestones of that even though times are tough people are those who hold our nations together Photo by Ieva Ābele (Administration of Parliament of the Republic of Latvia) the Baltic states and make our countries visible in the international arena. Awards and we are grateful for that. We are also have been won in strong competition, as very proud about their achievements.
    [Show full text]
  • Lietuviški Filmai / Lithuanian Films 2015–2016
    LIETUVIŠKI FILMAI / LITHUANIAN FILMS 2015–2016 Kadras iš filmo „Senekos diena“ / A shot from a film Seneca’s Day TURINYS / CONTENT Ilgametražiai vaidybiniai filmai / Full-length feature films ................................. 3 Trumpametražiai vaidybiniai filmai / Short films ............................................... 35 Dokumentiniai filmai / Documentaries .................................................................. 47 Animaciniai filmai / Animations ............................................................................... 87 Eksperimentiniai filmai / Experimentals .............................................................. 101 Festivaliai / Festivals ................................................................................................... 103 Kadras iš filmo „Ramybė mūsų sapnuose“ / A shot from the film Peace to Us in Our Dreams ILGAMETRAŽIAI VAIDYBINIAI FILMAI / FULL-LENGTH FEATURE FILMS REŽISIERIUS / DIRECTOR Audrius Juzėnas ILGAMETRAŽIAI VAIDYBINIAI FILMAI / FULL-LENGTH FEATURE FILMS SCENARIJAUS AUTORIUS / SCRIPT Pranas Morkus OPERATORIUS / CINEMATOGRAPHER Rolandas PROJEKTO VYSTYMAS / DEVELOPMENT Leonavičius Kelionė į naktį / Journey Into Night .................................................................................................. 5 DAILININKAS / PRODUCTION DESIGNER Medūza mėnulyje / Jellyfish in the Moon ....................................................................................... 6 Raimondas Dičius Miško brolis / Bloodlands ...................................................................................................................
    [Show full text]
  • Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Content
    Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Lithuanian Cinema Special Edition for Lithuanian Film Days in Poland 2015 Content Introduction 5 Lithuania and Poland. Neighbourship in Filmic Form in the Cinema of the 1960s 6 A Short Review of Lithuanian Cinema 12 Feature Film after 1990: Generation Change, New Aspects and Challenges 18 Raimundas Banionis: Film Plots Dictated by Reality 22 Algimantas Puipa: My Work Starts Where the Novel Ends 26 Gytis Lukšas: I Measure My Life in Films 30 Valdas Navasaitis: Everything Is a Private Matter 34 Audrius Juzėnas: Evil Is Not an Abstraction; It Influences Our Destinies 38 Kristijonas Vildžiūnas: Finding Historical Truths 42 Kristina Buožytė: Film Is the Door to a Specific World 46 Ignas Jonynas: I Belong to a Generation Very Rich with Experience 48 Šarūnas Bartas’ Films 52 Šarūnas Bartas: The Philosopher of Lithuanian Cinema 54 Jonas Mekas’ Diary Films 60 Documentary Film after 1990 64 Audrius Stonys: Showing the Invisible 70 Arūnas Matelis: Films Emerge from Sensations 74 Janina Lapinskaitė: Heroes Carry Their Sadness Along with Them 78 Julija and Rimantas Gruodis: We Are Trying to Walk on the Bright Side of Life 82 Giedrė Žickytė: Film Is an Emotion 86 Index 89 Introduction ver the past decade, Lithuanian cinema of Lithuanian filmmakers is also pursuing new has experienced a period of intense opportunities and original forms of expression. change. The production of films in Films by such female film directors as Alantė OLithuania has been on the increase, as has the Kavaitė, Kristina Buožytė and Giedrė Žickytė audience’s interest in films produced domestically.
    [Show full text]
  • Lithuanian Cultural Guide:Film
    Cinema We extend our gratitude and appreciation to all the authors and consultants who made a valued contribution to this project by devoting their time and energy. A very special thank you to those artists and institutions who provided materials from their collections. Preface 9 Documentary Cinema: The Flowing River of Time 11 New Lithuanian Feature Films 19 Short Films 25 The Artistic and Stylistic Features of Lithuanian Animation 27 Catalogue 35 Organisations 79 Preface Over the last two decades, Lithuanian cinema has continued to attract international attention. The country’s film industry is regularly represented by the films of Šarūnas Bartas, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Gytis Lukšas and Kristijonas Vildžiūnas. New names are starting to appear alongside these recognised directors, such as Kristina Buožytė and Mantas Kvedaravičius, who have had successful premières at the Berlin International Film Festival and the Karlovy Vary International Film Festival. There is also a provocative new generation that is looking for roads that have yet to be travelled, such as Lina Lužytė, Dovilė Šarutytė and Jūratė Samulionytė, who highlight problems concerning the personal and social identity. The well-established tradition of auteur cinema in Lithuania is coming into contact with new stylistic and thematic trends, which we would like to present in this publication. Documentary Cinema: The Flowing River of Time By Živilė Pipinytė Obscure Beginnings Lithuanian cinema is one of the youngest in Europe. Professional national cinematography started relatively late, only in the mid-20th century. Its beginnings are to be found in the stories told by the early filmmakers. One of these legends marks the beginning of documentary cinema.
    [Show full text]
  • T H E L I G H T S O F H O M E L A
    This newspaper was mailed on PM 40012376 R09408 Tuesday, April 4, 2017 THE LIGHTS OF HOMELAND Nr. 14 (3494) 2017 APRIL – BALANDŽIO 4 • LIETUVIŲ SAVAITRAŠTIS - LITHUANIAN WEEKLY • www.tevzib.com • Nr. kaina – $2 LINKSMOJI DIENA Šalia kitų, dar vis gyvuojančių papročių, balandžio 1-oji išsiskiria kaip melavimo, apgaudinėjimo, juokų bei labai laisvo žodžio diena. Atrodo, lyg bėgančio laiko spūstyje per ištisus metus neturėjome nieko linksmesnio, kad prireiktų vienos kitokios dienos, kaip kokio švystelėjimo pilkoje kasdienybėje? Iš tiesų – ne. Bet meluoti „leidžiama“ tik vieną dieną, ir tai beveik būtina, kad padidintum sau džiaugsmą ir pasitenkinimą pagal nusistovėjusią tvarką. O iš tikrųjų vyksta maišatis – meluojama visada, nelaukiant tos ypatingos dienos. Meluojama dėl reikalo, dėl patogumo, dėl vilties laimėti, dėl gerų santykių, dėl visko, kas tave kaip šarvai apsaugo, gelbsti, teisina... Daug melo užtinkama politikoje, istorijose, įvairių užmojų siekimuose. Berods nacių propagandistas Gebelsas yra pasakęs, kad šimtą kartų melavus apie tą patį dalyką, jis tampa tiesa. Tuo nau- dojamasi ir dabar. Į tą patarimą buvo atremta ir visa Stalino politika. Melas buvo pavirtęs ideologine do- rybe. Kokiomis melagystėmis reikėjo verstis, tegali papasakoti tie, kuriems buvo lemta tokioje santvarkoje gyventi. Deja, kai kur kitur melo reikalai, nors ir ki- tokia forma, vis tiek reiškėsi. Išliko iki šių dienų, susimaišė su kitomis savybėmis, ir užtat ta balandžio 1-oji įprastu būdu primena, jog nedaug kas pasikeitę nuo Gebelso laikų. Tai nuomonei kiekvienas galėtų pririnkti pavyzdžių, kiek tik jų reikėtų, nes kartais atrodo, jog ir pati kasdienybė sudėta iš gausybės melagysčių? Sakoma, kad iš visų melagysčių pati blogiausia yra Iš pasaulio meno lobyno. Italų tapytojo Giotto di Bondone (1266-1337) paveikslas “Jėzus – meluoti sau.
    [Show full text]
  • Winner of the Baltic Assembly Prize for Literature
    Baltic Assembly Prizes for Literature, the Arts and Science Baltic Innovation Prize Baltic Assembly Medals 6 November 2020 Address by the President of the Baltic Assembly Aadu Must This year the Baltic Assembly, as any contribute to the targeted cooperation of other organisation, has been significantly our states and prosperity of our Baltic affected by the COVID-19 pandemic. region that will be extremely important Despite the difficulties and restrictions to in the years to come. These people meet in person, the traditions of our promote the unity and cooperation of organisation continue but in slightly the Baltic states - we greatly appreciate different format this year. their work. We award the Baltic Assembly Prizes to Unity and cooperation of the Baltic states outstanding people, who have are extremely important for us. We are demonstrated excellence in literature, thankful to all people who feel the same the arts, science and innovation. This way and act in order to bring the countries year’s winners of the Baltic Assembly closer together. The awarding of the Baltic Prizes have used their talent and Assembly Prizes and Medals in Estonia, knowledge to encourage thinking, remind Lithuania and Latvia is our way of saying about the historical milestones of that even though times are tough people are those who hold our nations together Photo by Chancellery of Parliament of Republic of Latvia. (Photographer: Ieva Ābele) the Baltic states and make our countries visible in the international arena. Awards and we are grateful for that. We are also have been won in strong competition, as very proud about their achievements.
    [Show full text]
  • Politinis Lūžis Ekrane
    Anna Mikonis-Railienė Renata Šukaitytė Mantas Martišius Renata Stonytė POLITINIS EKRANE Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių irsocialinių transfor- macijų, vykusių 1987-1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietu- vos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygoje atskleidžiama, kas permainingų 9 – 10 dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Monogra- fijos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Analizuojami audiovizualinėse medijose repre- LU zentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir atgimstančioje Lietu- voje dominuojantys politiniai bei socialiniai naratyvai. ZIS Tyrimas aprėpia nedidelį, tačiau įvykių tirštą laikotarpį. Jam perprasti jaunos kartos žmogui reikalinga pagalba – ir tam pasitarnaus ši publikacija. Monografija yra vertingas tyrimas, naudingas suvokti, kuo kino ir televizijos dokumentikos kaita POLITINIS buvo reikšminga, kaip ji vyko, kas darė įtakos vaizdo medijų turiniui, fiksavusiam radikalias žmonių ir sistemų permainas. Prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas) LU ZIS EKRANE (PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACIJA LIETUVOS DOKUMENTINIAME KINE, VIDEOKRONIKOJE IR TELEVIZIJOJE VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA POLITINIS LU ZIS EKRANE Anna MioniRailienė Renata aitytė Mantas Martišius Renata Stonytė POLITINIS LU ZIS EKRANE (PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACIA ITUOS OKUMNTINIAM KIN IOKRONIKO IR TIIO 2020 Ši monograja
    [Show full text]
  • PARODOS Atidaroma „Poetinių Dokumentų“ Paroda
    PARODOS Atidaroma „Poetinių dokumentų“ paroda Vasario 27 d., 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma fotografijos, poezijos ir kino paroda „Poetiniai dokumentai“, skirta Lietuvoje ir užsienyje pristatyti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais. Nacionalinėje dailės galerijoje pristatomas parodos „Poetiniai dokumentai“ fragmentas su įvairių kartų Lietuvos fotografų, rašytojų ir kino kūrėjų kūriniais. „Poetiniai dokumentai" tai – vizuali kelionė po XX-XXI amžiaus Lietuvos meninės kūrybos lauką, apimanti daugiau kaip 80-ies metų Lietuvos fotografijos ir poezijos laikotarpį, o ją papildo Lietuvos kino kūrėjų filmų programa. Nors paroda sudaryta kaip reikšmingų kūrinių kolekcija, tačiau jos supratimui yra labai svarbus istorinis kontekstas. XX a. Lietuvos istorija – dramatiškų transformacijų metas, paženklintas slinktimi nuo agrarinės link urbanistinės pasaulėžiūros. Parodoje atsispindi per gana trumpą laiką patirti įvykiai: okupacijos ir nepriklausomybės atgavimas, išgyventa totalitarinės sistemos priespauda ir demokratija, masinė deportacija ir emigracija, holokaustas. Istorinės aplinkybės kūrė ypatingas žmonių patirtis, o lietuvių menininkams kėlė iššūkius, tokius kaip poetinio pasaulėvaizdžio aktualumas humanizmo krizių akivaizdoje. Į šiuos iššūkius savus atsakymus teikia parodoje dalyvaujantys skirtingų kartų, įvairių meninių pažiūrų ir patirčių autoriai, bet svarbiausia, jog juos sujungia gyvenimiškas ir kūrybinis tapatinimasis su Lietuva. Šis tapatinimas negali būti suprantamas tik siaurąja nacionalumo
    [Show full text]
  • Klaipėdietiška Rapsodija „Versmė“ Fotografijos Parodos Feisbuke, Uostamiestyje Ir Sostinėje, Bet Visur Dalyvaujant Vienam Klaipėdiečiui
    Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis Nr. 38 (1275) | Kaina 1,30 Eur D ailė | M uzika | T eatras | K inas | F otografija Mieli skaitytojai, Nepamirškite užsiprenumeruoti „7 meno dienų“ 2019 metams. Prenumeratos kaina 1 mėn. – 4,39 Eur, 6 mėn. – 26,32 Eur, metams – 43,86 Eur. „Kino“ žurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 2,75 Eur, pusmečiui – 8,25 Eur, metams – 16,50 Eur. Prenumeruodami sutaupote ir remiate mūsų leidinius. Prenumeratą galima užsisakyti „Lietuvos pašto“ skyriuose, taip pat internetu www.prenumeruok.lt bei telefonu 8 700 55 400 5 „Vilnius Mama Jazz 2018“ 6 Remigijus Treigys, „Fotografija, kuri neturi pavadinimo“, 3. 2013–2015 m. Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis Klaipėdietiška rapsodija „Versmė“ Fotografijos parodos feisbuke, uostamiestyje ir sostinėje, bet visur dalyvaujant vienam klaipėdiečiui talonai, sukietėję trintukai ir t.t. bus Šarkos performansas? Jo ypač Agnė Narušytė („Kaip tai susiję su laiko tema?“ – laukė televizininkai. Bet meninin- manęs vis klausė; „na ir kaip čia jo kai, apsimovę kelnes su petnešo- Rudenį tėra vienas kelias – į Klai- nematai?“ – vis galvojau.) mis ir užsidėję beretes (tarsi kokie pėdą. Keliavome paskui Remigijaus Tai – geriausias būdas meno- gatvės vaikėzai iš senų amerikie- Pačėsos parodą „Geltona gulbė ne- tyrininkei pažinti kūrinį: jį iščiu- tiškų filmų) tik šaipėsi iš tokių lū- atplauks“, kurią Darius Vaičekaus- pinėti – kiekvieną kasdienybės kesčių, kalbėjo apie meilę ir vidur- kas pakvietė dalyvauti jau trečiojoje nuobirą, intymiai. O kol skutinėjau, nakčius. Tik paskui supratau, kad Fotografijos šventėje. Bet pirma rei- Remigijus Treigys ir Benas Šarka mes ir buvome performansas – tas kėjo nukabinti ir supakuoti „Chro- jau ištuštintoje salėje ant grindų dė- mūsų tvarkymasis naikinant ma- nometrus“, o kai parodos tema – lai- liojo parodą, truksiančią tik pusan- žiausius ankstesnės parodos pėd- kas, tai ir galvojasi, kad į minkštus tros valandos ar dvi.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Ala Raguzina
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Ala Raguzina PARENGIAMŲJŲ DARBŲ ETAPAS ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS KINE Magistro baigiamasis darbas Kūrybinių industrijų studijų programa, valstybinis kodas 621P96001 Komunikacijos studijų kryptis Vadovas(-ė): Doc. dr. Edgaras Klivis .......................... ................... (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanė Doc. dr. Ina Pukelytė .......................... ................... (Parašas) (Data) Kaunas, 2015 TURINYS. SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4 ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6 1. Lietuvos ir europos kinas – industrinis ir kultūrinis požiūriai ................................................... 8 1.1. Lietuvos ir kitų Europos šalių nacionalinio kino ypatumai ....................................................8 1.2. Problemos aktualumas ..........................................................................................................10 1.2.1. Kinas kaip įrankis europietiškojo identiteto formavimui ............................................ 10 1.2.2. Europos kino silpnosios pusės ..................................................................................... 11 1.3. Kino industrijos produkto specifika .....................................................................................14 2. Parengiamųjų darbų
    [Show full text]
  • Lietuvos Kino Centro Steigimas: Iššūkiai Ir Lūkesčiai
    VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Ingridos Galiauskienės, Nuolatinių studijų studentės Magistro baigiamasis darbas Lietuvos kino centro steigimas: iššūkiai ir lūkesčiai Vadovės: doc. dr. Ieva Kuizinienė, Živilė Pipinytė Recenzentas: Justas Rožėnas Vilnius, 2012 0 AUTENTIŠKUMO DEKLARACIJA Aš, Ingrida Galiauskienė, kandidatė VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros magistro laipsniui gauti, patvirtinu, kad šis baigiamasis darbas paremtas mano pačios tyrimais ir jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, paaiškinimuose, šaltinių, literatūros bei lentelių ir paveikslų sąrašuose. Patvirtinu, kad baigiamajame darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat nė viena baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai, kaip akademinis atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsnį. Vilnius, 2012 gegužės 29 d. Parašas 1 TURINYS ĮVADAS ...................................................................................................................... 3 I.1. Trumpa nacionalinio kino istorija ......................................................................... 8 I.2.Kino situacija Lietuvoje ....................................................................................... 17 I.2.1. Kino politikos formavimas ir įgyvendinimas valstybiniu lygmeniu. ............... 17 I.2.2. Kitos kino profesionalus
    [Show full text]
  • Lithuanian Collectors Coins
    Naturally continuing the tradition of national cinema The high artistic status of Lithuanian cinema is a rmed by the National Cultural and were also the rst lms created by the generation of direc- Artistic Awards presented to Š. Bartas, A. Stonys, and A. Matelis. Despite di culties with tors in independent Lithuania: Praėjusios dienos atminimui nancing, it remains creative and varied. A personal cinematic chronicle is continuously (In Remembrance of Day Gone By, 1989) by Šarūnas Bartas, created by Romas Lileikis, various aspects of social isolation are explored by Kristijonas Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį (Ten Minutes Before the Vildžiūnas, Giedrė Beinoriūtė explores various genres of cinema and more and more Flight of Icarus, 1991) by Arūnas Matelis, Neregių žemė (Earth young lmmakers make their debuts. Animated lms, pioneered by Zenonas Šteinys and of the Blind, 1992) by Audrius Stonys and Valdas Navasaitis’ Ilja Bereznickas, almost did not have the conditions to allow it to develop further, but the Lithuanian Rudens sniegas (Autumn Snow, 1992). Their common fea- debut lm of Vilnius Academy of Arts graduate Reda Bartkutė Toming, Kaltė (Guilt, 2013), ture — ambiguous visual associations, slow observation was the rst Lithuanian lm invited to participate in the Annecy International Animated Collectors and the intensity of internal emotions. But in their voice Film Festival. Berlin Film Festival “Panorama” in 2011 began with the debut of anthropol- this cinema was already di erent, distancing itself from the ogist Mantas Kvedaravičius — a lm about the Chechen tragedy, Barzakh, the creation of Coins so-called objective reality, sharing the author’s expression, which was supported by the famous Finnish director Aki Kaurismäki.
    [Show full text]