Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2012 m. balandþio 27 d., penktadienis7d Nr. 17 (985) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija

Brangûs skaitytojai,

Primename, kad iki geguþës 1 d. dar galite skirti savo 2 proc. pajamø mokesèio „7 meno dienoms“. Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems. Kvieèiame paremti laikraðtá ir ðiais metais. Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokite jà taip: VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987, sàsk. Nr. LT247044060003988597, Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius.

Reikalingà formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, atsidaryti jà mûsø internetiniame puslapyje www.7md.lt, uþpildyti internete Mokes- èiø inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt. 2 Violonèelininko Vytauto Sondeckio koncertai

Ekspozicijos fragmentas G. JUCEVIÈIAUS NUOTR. Pasakoti architektûrà Paroda „Galimas modernizmas“ Ðiuolaikinio meno centre

Eglë Juocevièiûtë fijoje negali atpaþinti, kad tai tam në architektûra Sovietø Sàjungoje tikro pastato dalis. Tad fotografija 1960–1980 m.“ (dizainas Indreko Paroda apie architektûrà yra la- yra patogus bûdas architektûrà fik- Sirkelio ir Kooperative für Darstel- bai komplikuotas reikalas. Geriau- suoti ir reprezentuoti, kartu tai spe- lungspolitik) ekspozicijà organizavo siu (kuratoriams istorikams) atve- cifinë dvimatë medija, suvokëjui ke- biomorfinës ágaubtø sieneliø struk- ju rodomi pastatø eskizai, brëþiniai, lianti savitas problemas, nors ir ne tûros, kur kiekviena sienelë turëjo vizualizacijos, maketai ir fotografi- tokias dideles kaip eskizai, brëþiniai atskirà gabalëlá erdvës, skirtà vie- jos. Taèiau jei paroda rengiama ne ar vizualizacijos. nam þmogui, tad apie erdvines pa- apie pastarojo deðimtmeèio archi- Kitas parodø apie architektûrà tirtis pasakojanti ekspozicija pati ta- tektûrà, daþniausiai ámanoma at- dëmuo yra ekspozicijos architektû- po erdvine patirtimi. rasti brëþinius ir autentiðkas foto- ra, tai yra tos struktûros, ant kuriø Vis dëlto tokio pobûdþio parodø grafijas. Kad suprastum, kokias dedami brëþiniai ir fotografijos. þiûrovø grupë yra specifinë ir gero- „Naujosios dramos akcija ’12“ erdves pastatas formuoja ið brëþi- Laikinosios sienelës gali turëti dy- kai maþesnë nei meno parodø þiû- 3 niø, turi maþø maþiausiai pasimo- dþio ir medþiaginá simboliðkumà, rovø. Net jei ðiuo metu Vilniuje ma- kyti brëþiniø skaitymo, kas gali ir kaip ðià þiemà veikusioje parodoje tome ið lietuviðko normalumo ribø nepadëti, jei neturësi ágimto erdvi- „Modernizacija. XX a. 7–8 deðimt- iðeinantá suinteresuotumà soviet- nio màstymo. Fotografijos gali ob- meèiø Baltijos ðaliø menas, dizai- meèiu kurta aplinka, manau, kad tik jektyviau ar emocionaliau atspindë- nas ir architektûra“ Nacionalinëje maþoji suinteresuotøjø dalis suvo- ti pastato iðorës ir vidaus dalis, dailës galerijoje (dizainas Indreko kia jà kaip kultûriná reiðkiná, o ne 7 objektyviose fotografijose matomas Sirkelio, architektai – Aleksandras kaip nostalgijos objektà. Þinoma, Rûtos Katiliûtës tapyba pirmiausias, aiðkiausias ar daþniau- Kavaliauskas ir Andrius Skiezge- jei ðiuo metu turëtume veikiantá ir sias (daugiausia þmoniø já matë bû- las): laikinosios sienelës, ant kuriø veiklø Architektûros muziejø, galë- tent ðitaip) pastato vaizdas, emocio- buvo kabinami eksponatai, buvo 2,5 m tume kalbëti apie visai specifiná to- naliosios bando perteikti specifiná aukðèio (standartinis butø ir kabi- kiø parodø þiûrovø ratà, nes NDG erdvës sukuriamà jausmà per ðvie- netø lubø aukðtis sovietmeèiu), kai erdvë pakreipia kuratoriø bei þiû- sos ir ritmo gaudymà. Daþnai archi- kurios ið jø dengtos silikatinëmis rovø màstymà: architektûra ir ma- tektûra, ypaè modernistinë ir ðiuolai- plytomis ar medþiu. Tuo paèiu me- teriali kultûra natûraliai tampa pla- 8 kinë, tampa medþiaga abstrakèioms tu ten pat veikusioje parodoje „Mû- tesniø sociokultûriniø reiðkiniø Kanø kino festivalio belaukiant fotografinëms kompozicijoms, for- sø metamorfiðkoji ateitis. Dizainas, maliems sprendimams, kai fotogra- techninë estetika ir eksperimenti- N UKELTA Á 6 PSL.

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 1 psl. M uzika Jautraus lyriko talentas Violonèelininko Vytauto Sondeckio koncertai

Aldona Eleonora Radvilaitë sopranui ir fortepijonui atlikimui kestrui Nr. 4 „Mozartiana“, op. 61, norëjosi palinkëti lengvesnio, plas- atrodë, jog tai – originalûs Mozar- Vytauto Sondeckio grieþimà bent tiðkesnio, profesionaliai tikslesnio to kûriniai. Ketvirtoje siuitos da- kartà girdëjæ þmonës dþiaugiasi, tu- balso valdymo. C. Saint-Saenso lyje variacijas smuikui puikiai rëdami galimybæ dar kartà gërëtis „Papillon“ violonèelei ir fortepijo- pagrieþë Zbignevas Levickis. Nuo- nuostabiais jo instrumento skambe- nui, kurio tekste virtuoziðkà, labai stabaus, gaivaus groþio Noktiurnà siais, nuoðirdþiomis traktuotëmis. lengvà ir trapià muzikà keitë nuosta- Nr. 4, op. 19, Vytautas grojo taip Praëjusià savaitæ ðis talentingas bios iðraiðkingos melodijos, V. Son- jautriai, delikaèiai, atskleisdamas muzikas pateikë savo gerbëjams deckis pagrieþë áspûdingai profesio- subtiliausius ðios rusiðkos muzikos net dvi skirtingas programas – ba- naliai ir nuotaikingai, atrodë, jog niuansus, jog kilo mintis, kad taurus landþio 17 d. Lietuvos muzikø rëmi- girdime drugelio sparneliø plazdë- lyrikos pojûtis – viena ið stipriausiø mo fondo organizuoto tarptautinio jimà, uþuodþiame kvapnius pievos ðio talentingo menininko savybiø. Ir festivalio „Sugráþimai“ koncerte gëliø aromatus. F. Liszto „Oh qu- kituose pirmos koncerto dalies kû- Taikomosios dailës muziejuje su sa- and je dors“ sopranui ir fortepijo- riniuose – Andante cantabile ið Kvar- vo þmona Verene Andronikof (sop- . nui kiek sunkiasvorá traktavimà vël teto Nr. 1, op. 11, bei „Pezzo cap- ranas) ir pianistu Olafu Silberbachu palydëjo „bravo“ ðûksniai. Prieð at- riccioso“ violonèelei ir orkestrui, NUOTR atliko kamerinius kûrinius, o 20 d. likdamas F. Liszto „La lugubre gon- op. 62, puikiai skambëjo violonèe- Vilniaus kongresø rûmuose grieþë dola“ violonèelei ir fortepijonui, lë, drauge su orkestro sàskambiais AKAUSKO su Lietuvos valstybiniu simfoniniu ryðkiai iliustratyvø, átaigø, o epizo- skleisdama nuostabius, jautrius po- orkestru (meno vadovas ir vyr. di- A. R duose net bauginantá tragizmu, etinius vaizdinius. Vytautas Sondeckis, Saulius Sondeckis ir Lietuvos valstybinis simfoninis rigentas Gintaras Rinkevièius), ku- V. Sondeckis papasakojo ádomià ðio Orkestro atliekami áspûdingiau- orkestras riam dirigavo jo tëvas Maestro Sau- unikalaus kûrinio sukûrimo istori- siai skambëjo Elegija Larghetto ele- lius Sondeckis. Pianistas Olafas Silberbachas gy- siestücke“, op. 70, violonèelei ir for- jà: R. Wagnerio laidotuvëms skirtà giaco ir Finalas (Tema russo) ið Se- Vytautas Sondeckis studijavo pas vena ir dirba Vokietijoje. Studijavo tepijonui. Jautrus, romantiðkas gondolos muzikà F. Lisztas sukom- renados styginiams, op. 48. Maestro R. Armonà, prof. A. Nikitinà, prof. pas pedagogus O. Maisenbergà, V. Sondeckio ir jo partnerio O. Sil- ponavo ðiam dar esant gyvam. Saulius Sondeckis taupiais jude- D. Geringà bei pas savo mamà, pui- B. L. Gelberá, P. Gililovà, T. Nikola- berbacho muzikavimas buvo átai- A. Ðenderovo prieð daugelá me- siais brandþiai, visa savo talento jë- kià violonèelininkæ prof. Silvijà Son- jevà. Aktyviai koncertuoja kaip solis- gus, jaudino nuoðirdumu, poetiniais tø sukurtas áspûdingai smagias, ryð- ga inspiravo orkestro artistus kur- deckienæ. Laimëjo konkursø Ispani- tas ir kamerinës muzikos atlikëjas, vaizdiniais, aukðtu profesiniu lygiu. kias savo nuotaikomis ir muzikine ti iðraiðkingus, taurius, rusø liaudies joje, Rusijoje, Naujojoje Zelandijoje, dirba pedagoginá darbà, dalyvauja Þavëjo aksominis, nuostabiai gra- kalba 4 miniatiûras violonèelei ir for- dainø temomis grástus muzikinius koncertavo daugelio pasaulio ðaliø dþiazo muzikos projektuose. þus violonèelës tembras, taurus ir tepijonui muzikai pagrojo su tikra vaizdinius. prestiþinëse salëse. 2001 m. klasiki- Balandþio 17 d. koncerte skam- jaunatviðkas muzikos vaizdiniø per- aistra, labai pakiliai, temperamen- Koncerto pabaigoje klausytojus nës muzikos radijo stotis KDFC bëjo daug puikios ávairiø stiliø mu- teikimas. Paskui ðio kompozitoriaus tingai. Koncerto programà uþbaigë dþiugino virtuoziðkos, ðmaikðèios (JAV) paskelbë já vienu ið trisdeðim- zikos, didþiàjà jos dalá grieþë V. Son- „Widmung“ gana santûriai, graþiu V. Andronikof, nuotaikingai atliku- P. Èaikovskio Variacijos rokoko te- ties geriausiø jaunøjø pasaulio atli- deckis su O. Silberbachu, keletà balso tembru padainavo V. Andro- si A. Catalani „La Wally“, o bisui ji ma, op. 33. Vytautas Sondeckis pui- këjø. Nuo 1997 m. dirba NDR kûriniø graþiu sodriu sopranu pa- nikof, suþavëjusi dalá publikos, ið- dar padainavo populiarià Mimi ari- kiai valdo violonèelæ, sugeba grieþti (Ðiaurës Vokietijos radijo) simfoni- dainavo V. Andronikof. Koncertà reiðkusios pasitenkinimà „bravo“ jà, pritariant abiem partneriams. meistriðkai, aukðèiausiu profesiniu nio orkestro koncertmeisterio pa- violonèelininkas pradëjo nepapras- ðûksniais. Pirmàjà koncerto dalá Balandþio 20 d. simfoninio kon- lygiu, þavëti klausytojus nuoðirdu- vaduotoju. tai tyliu, jautriu J.S. Bacho Arijos V. Sondeckis uþbaigë itin delikaèiu certo „Cello Capriccoso“ progra- mu, subtiliu skoniu, muzikos gi- Ádomi V. Sondeckio þmonos V. An- atlikimu. Puiki ðiam instrumentui F. Schuberto „Atsisveikinimu“. Gi- moje – daugiausia W.A. Mozarto liausiø prasmiø pojûèiu, atliekant dronikof biografija. Ji mokësi groti tinkama salës akustika leido tæstis lus ir subtilus pianistas O. Silber- ákvëptø P. Èaikovskio kûriniø. Vil- ðá kûriná stulbino ir nuostabiai ko- smuiku ir fortepijonu, studijavo dai- ilgoms natoms, o pianistui teko ka- bachas stilingai talkino savo ben- niaus kongresø rûmø salëje tvyrojo kybiðkas ir graþus dirigento bei or- navimà pas M. di Francescà-Cavaz- muotis, stengiantis kokybiðkai draminèiui. dviejø genialiø kompozitoriø aura, kestro bendradarbiavimas – tobulas zà, C. Bergonzi ir J. Chuillonà. Baigë skambinti ppp sàskambius. Vëliau Antroje koncerto dalyje skambë- nuostabià muzikà interpretavo ið- visomis prasmëmis ansamblis. teisës studijas Sorbonos universitete sekë labai lëtai traktuojama G.F. jo visai kitokia muzika. G. Faure kilûs muzikai – Maestro Sauliaus Pasipylë gëliø puokðtës, suðvito Paryþiuje ir Karaliðkajame koledþe Händelio „Lascia ch’io pianga“ „Elegija“ violonèelei ir fortepijonui Sondeckio diriguojamas puikus or- ðypsenos. Tai buvo tikrai iðskirtinis Londone. Koncertuoja daugelyje sopranui ir fortepijonui. Visai kitaip þavëjo trapumu, rafinuotumu, o ðio kestras su violonèelës poetu Vytau- penas sielai. Europos festivaliø. suskambo R. Schumanno „Fanta- delikataus kûrëjo „Aprês un reve“ tu Sondeckiu. Skambant Siuitai or-

Anonsai choreografas sutelkia dëmesá á pa- Camus esë „Sizifo mitas“. Tai më- choreografinius darbus. Latviø kom- spektaklio „Lietuva brangi“ eskizà sirinktø atlikëjø, tuo pat metu tam- ginimas poetinëmis priemonëmis panija „Dejas anatomija“ („Ðokio ir Kauno ðokio teatro „Aura“ spek- Ðeðioliktasis „Naujasis panèiø ir pagrindinëmis spektaklio apsvarstyti nuolat auganèià absur- anatomija“) ir choreografë Elina taklio „Jûra“ pagal M.K. Èiurlionio Baltijos ðokis“ herojëmis, kûrybà ir asmenybes. do nuojautà. Kaip teigia graikø kil- Breice pristatys spektaklá „Að esu kûrybà premjerà LNDT Didþiojo- Vokieèiø kolektyvo „Public in mës kûrëja ið Vokietijos Toula Lim- dialogas“, o Svetlana Grigorjeva ið je scenoje. Geguþës 2–9 d. vilnieèius ir sosti- private“ spektaklyje „Allege“ tiria- naios, ðis jausmas áprastà kasdieniðkà Estijos spektaklyje „Sõp rus est“ kels Ðokama bus ir ant Ðiuolaikinio nës sveèius jau ðeðioliktà kartà svei- ma veiksmo, kylanèio ne dël iðori- situacijà priveda prie siurrealumo klausimà, koká gyvenimà gali gyventi meno centro frontono, kur ðokio kins tarptautinis ðiuolaikinio ðokio niø veiksniø, o ið vidaus, galimybë. ribø. „tautinis hermafroditas“. spektaklá „Tas neaprëpiamas inty- festivalis „Naujasis Baltijos ðokis“. Jasna Layes-Vinovrðki ir Clemen- Geguþës 4 d. pasirodys sveèiai ið Lietuvos ðiuolaikinio ðokio pano- mumas“ parodys prancûzø „Com- Ðiemet þiûrovams bus pristatyta tas Layes savo darbuose nagrinëja Jekaterinburgo (Rusija) – ðokio rama ðiemet sudaryta ið 7 spektak- pagnie Retouramont“. Kuriamas plati uþsienio programa: joje – net socialines, politines ir kultûros teatras „Provincialnyje tancy“. Jie liø. Tai naujausias Vyèio Jankaus- ekspansyvus ðokis, per visà pasiro- 12 uþsienio trupiø ir choreografø struktûras. Nacionalinio dramos teatro Didþio- ko ðokio teatro spektaklis „Judantys dymà susijungiantis daugybëje am- spektakliø. Programoje dominuos Neblogai Lietuvos ðokio mëgë- joje scenoje pristatys du spektaklius taikiniai“, Erikos Vizbaraitës ðokio plitudþiø – nuo paèiø asmeniðkiau- spektakliai, kuriuos sukûrë meni- jams paþástama vokieèiø trupë „Sil- pagal klasikinius muzikos kûrinius. kompozicija „Kopëèios“, ðiemet siø iki labiausiai iðdidintø. Tokia ninkai ið germaniðkø kraðtø. ke Z. / resistdance“ pristatys ðokio Pirmasis spektaklis –„Mieganèioji „Auksinio scenos kryþiaus“ nomi- technika leidþia kurti svaiginanèius Festivalá atidarysianèios norvegø ir videomeno spektaklá „Sweded – graþuolë“ – tai „instaliacija suaugu- nacijà uþ metø debiutà pelnæs gat- vizualinius priartinimus. kompanijos „Zero visibility corp.“ gyvenimas kaip kopija“. Anot spek- siesiems“, priminsianti atgijusias vës ðokio spektaklis „Feel Link“. Kaip reta plati bus ir festivalio ir choreografës Inos Christel Johan- taklio autoriø, po kino filmo „Ma- vaizdingas freskas ir viduramþiø Menininkø grupë „Þuvies akis“ pri- edukacinë programa, kurià sudarys nessen ðokio spektaklyje „(ne)áma- lonëkite atsukti“ premjeros 2008 m. motyvus. Kitas trupës choreografës statys Agnijos Ðeiko ðokio spektaklá kino filmø apie ðoká perþiûros (ki- noma“ bus kalbama apie amþinus tarp interneto vartotojø ásivyrauja Tatjanos Baganovos ðokio spektak- „Aikðtelëje laisvø vietø nëra“ ir In- no menininkas Algimantas Mikutë- santykiø kûrimo konfliktus ir para- nauja mada: þmonës, turintys video- lis „Svadebka“ sukurtas pagal kom- gos Kuznecovos bei Petro Lisausko nas pristatys filmà „Lora“ apie Lie- doksus. Pasak kûrëjø, pasirinkta kamerà ir ðiokià tokià kûrybiðkumo pozitoriaus I. Stravinskio muzikà. duetà „Ir viskas klojos kuo puikiau- tuvos ðiuolaikinio ðokio kûrëjà spektaklio forma – duetas, o meni- gyslelæ, kuria „sweded“ filmus – 2000 m. ðis pastatymas pelnë presti- siai“, kuris bus rodomas neáprastoje Loretà Juodkaitæ), „The Forsythe në strategija – gundymas. trumpus itin maþo biudþeto klasi- þiná rusø teatro apdovanojimà – prekybos centro „Europa“ erdvëje. Company“ (Vokietija) skaitmeni- Ne pirmà kartà á „Naujàjá Balti- kiniø Holivudo filmø perdirbinius. „Auksinæ kaukæ“. Jekaterinburgo ðo- Ðiose erdvëse ávyks ir improvizacija niø projektø pristatymas ir jau ant- jos ðoká“ sugráþtantis danas Palle Festivalio kulminacija taps ir já kio teatras „Provincialnyje tancy“ ir bei netikëtumu pagrástas choreo- rus metus ðokio kritikës Ingridos Granh¸jus ðiemet pristatys du nau- uþdarys kompanijos „cie toula lim- choreografë T. Baganova „Svadebkà“ grafës Airos Naginevièiûtës spek- Gerbutavièiûtës organizuojamas jausius savo darbus: geguþës 2 ir 3 d. naios“ spektaklis „Every single pristatys kartu su Lietuvos valstybi- taklis „Paþadëtas dangus Europos kritinio raðymo projektas „Ðokis þo- „Menø spaustuvëje“ bus parodyti day“. Tai – kompozicija 7 ðokëjams, niu choru „Vilnius“. vidury“. Festivalyje planuojama pa- dþiu – ne[w]kritika“. du spektakliai-portretai. kurià sukurti choreografæ ákvëpë Vël bus galima iðvysti ir naujau- rodyti ir du naujus darbus: jaunos Ðiose ðokio kompozicijose danø prancûzø filosofo ir raðytojo Albert’o sius kaimynø ið Latvijos ir Estijos choreografës Austëjos Vilkaitytës ANDRIUS JEVSEJEVAS

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) T eatras Bûdai màstyti apie pasaulá „Naujosios dramos akcija ’12“

Geguþës vidury keturioliktà kar- apdovanojimø, „Sonia“ ákûnija vie- rø reþisieriumi Ãrpãdu Schillingu ir tà þiûrovus pakvies tarptautinis teat- nà pagrindiniø Hermanio kûrybos jo vadovaujamu teatru „Krétakör“. ro festivalis „Naujosios dramos ak- credo: „Jei þiûrovas ðypsosi, nors jo Per pastaruosius trejetà metø ðis cija“. Ðámet jo programoje – akyse aðaros, vadinasi, teatras palie- teatras iðgyveno didelius pokyèius. Europos teatro meistrø ir jaunø me- të patá jautriausià dalykà ðiame pa- Iki tol buvæs vienas populiariausiø nininkø darbai. Visus juos sieja dë- saulyje – þmogaus sielà.“ ir daugiausiai uþsienyje gastroliavu- mesys kitoniðkumui – tam, kas iðsi- Ðiuolaikinës rusø raðytojos Tatja- siø vengrø teatrø, „Krétakör“ jo va- skiria ið daugumos ir yra individualu, nos Tolstajos trumpame apsakyme dovo sprendimu atsisakë visø savo nepakartojama. Kitoniðkumas pro- „Sonia“ pasakojama apie vieniðà vi- spektakliø, aktoriø trupës ir pradë- vokuoja naujai paþvelgti á pasaulá. dutinio amþiaus moterá, atsidûrusià jo naujà eksperimentiniø ieðkojimø Tai gali bûti poelgis, keièiantis nu- beketiðkame pasaulyje. Apsakymo kelià. Pasak Ã.Schillingo, ðiandie- sistovëjusias vertybes, naujas poþiû- veiksmas vyksta prieðkario ir blo- ninis „Krétakör“ – tai ne tradicinis ris á aplinkà ir visuomenæ arba pa- kadiniame Leningrade. Neiðvaizdi teatras, bet kultûrinë iniciatyva, ku- mirðtas iðgyvenimas, kuris suþadina namø ðeimininkë Sonia gyvena vie- rios „svarbiausias interesas – kurti kolektyvinæ atmintá. Tuo pasiþymi na savo ankðtame butelyje ir atlie- kûrybinës bendruomenës þaidimus, NDA ’12 rodomi pripaþintø ðiuo- ka maþus kasdienius namø ruoðos kurie dël savo ðiuolaikiniø estetiniø „(A)pollonia“ laikinio teatro kûrëjø – vengro darbus. Vienà dienà ji gauna nepa- savybiø ir novatoriðkø metodologi- Ãrpãdo Schillingo, latvio Alvio þástamo vyro laiðkà ir Sonios gyve- jø leidþia bendradarbiauti skirtin- vëjusius dalykus, kaip ir jos sûnaus Avinjono festivalyje, ir dokumenti- Hermanio, lenko Krzysztofo War- nimas apsiverèia aukðtyn kojom... goms socialinëms grupëms.“ revoliucija, baigiasi katastrofa. Spek- nis filmas apie „(A)pollonijos“ kû- likowskio – bei jauno norvegø me- A. Hermanio spektaklio epigra- Naujà „Krétakör“ ideologijà ákû- taklyje dalyvauja profesionalûs ak- rimà. Ðis epinis vieno originaliau- nininko Amundo Sj¸lie Sveeno dar- fu galëtø bûti pirma jo frazë: „Gy- nijo trejus metus kurtas jo projek- toriai ir 20 vengrø paaugliø ið Ru- siø ðiuolaikiniø Europos reþisieriø bai. Kitoniðkumas iðreiðkia veno þmogus – ir nebëra jo. Tik var- tas „Krizës trilogija“. Visuose tri- munijos. „Krétakör“ projekto spektaklis tapo pastarøjø metø len- tapatybæ. Neretai individas privers- das liko – Sonia.“ Tai spektaklis apie logijos kûriniuose (filme, operoje „Krizës trilogija“ pristatymui skirtà kø teatro ávykiu. Jungdamas antiki- tas jà ginti nuo aplinkos, ðeimos ir iðnykusià epochà ir uþmirðtus jaus- ir spektaklyje) vaizduojamos trijø vakarà Lietuvos nacionaliniame dra- nius ir ðiuolaikinius tekstus, Warli- visuomenës. Apie tai vis dràsiau mus. Hermanis kruopðèiai, su meile vienos ðeimos nariø (sûnaus, tëvo mos teatre pradës jo meno vadovo kowskis siekia atskleisti daugialypæ prabyla lietuviø teatras. Pavyzdþiai atkuria „prarasto laiko“ atmosferà, ir motinos) krizës istorijos, per ku- Ã. Schillingo paskaita. aukojimosi reikðmæ þmonijos isto- – festivalyje pristatomi naujausi jo panaudodamas maþiausias autentið- rias siekiama atskleisti skaudþias „Krizës trilogija“ siûlo novatorið- rijoje. Mitologinës dievø nulemto spektakliai. kas jo detales. Didþiausias ðio spek- ðiuolaikinës visuomenës problemas. kà meninio bendravimo su paaug- aukojimosi istorijos spektaklyje su- NDA ’12 pradës du ið paþiûros taklio atradimas – tai sugebëjimas „Krizës trilogija“ – tai tarpdisciplini- liais bûdà. Panaðia kryptimi eina ir sipina su XX amþiaus Holokausto skirtingi, taèiau vienas kità papil- ákvëpti sielà mirusios epochos ma- nis projektas-forumas, keliantis atei- LNDT spektaklio „Ðitas vaikas“ kû- patirtimi. Spektaklyje vaidina ðiuo- dantys darbai, – A.S. Sveeno pa- terijai. Ðitai reþisieriui padëjo pa- nanèioms kartoms aktualius klausi- rëjai. Todël ðio spektaklio pristaty- laikinio lenkø teatro ir kino aktoriø skaitos þanro spektaklis „Norvegi- daryti vienas pagrindiniø jo aktoriø mus. NDA ’12 pristatys dvi trilogijos mas greta „Krétakör“ pasirodymo elitas. Anot spektaklio dramaturgo jos kelias – áþanga á „Nafta menui“ Gundaras Âboliòis, sukûræs nepa- dalis – filmà „JP.CO.DE“ ir spektak- turëtø padëti patiems kûrëjams ge- Piotro Gruszczyñskio, atvykstanèio programà“ ir A. Hermanio „Sonia“. kartojamà Sonios vaidmená. Apie lá „Dvasininkë“. riau paþinti vieniems kitø ieðkoji- á Vilniø pristatyti ðá neeiliná teatro Norvegija – turtingiausia pasaulio aktoriaus pasirinkimà A. Hermanis Eksperimentinio dokumentinio mus, o publikai – susidaryti pilnesná kûriná: „Kad ir kokiame mieste bû- ðalis, teikianti puikias ekonomines sako: „Tolstajos sukurtas persona- kino priemonëmis sukurtas filmas vaizdà apie naujà socialinio teatro tø vaidinama, „(A)polonija“ kelia sàlygas menininkams. Bet ar politi- þas yra labai kontrastingas: bjauri ið- „JP.CO.DE“ vaizduoja paauglio kryptá. diskusijas, susiþavëjimà ir prieðta- kø sukurtai nacionalinës kultûros vaizda ir jautrus vidinis pasaulis. Að Balãzso Gãto pastangas tapti sava- Nacionaliniame dramos teatre ringas nuomones. Popieþiaus rûmø vizijai skiriami naftos verslo pinigai patikëjau vyrui aktoriui ákûnyti ðá rankiðku þmogumi. Balãzsas palie- pernai vykusio atnaujinto festivalio Avinjone kieme, Taipëjuje ar Mask- gali lemti visuomenës laimæ ir me- prieðtaravimà. Nesiekiau jo paversti ka savo ðeimà ir ðalá. Svetimame „Versmë“ rezultatai – du naujø lie- voje, kur pelnë geriausio uþsienio ninës kûrybos aukðtumas? „Norve- moterimi. Tai labiau pastanga supras- mieste jis pasikvieèia 12 savanoriø tuviðkø pjesiø pastatymai, kuriø spektaklio, rodyto Rusijoje 2011 gijos kelias“ – tai meninë akcija, pri- ti moterá. Mes nevaidiname moters, norëdamas pradëti savo revoliuci- premjeros ávyks NDA ’12 progra- metais, apdovanojimà – visur suke- verèianti susimàstyti apie kultûros bet stengiamës sukurti jos ávaizdá, jà – sukurti naujà bendruomenæ. Ta- moje. Gabrielës Labanauskaitës lia revoliucines nuotaikas. Revoliu- politikos paradoksus net tokiose ci- charakterá ir papasakoti apie sielà. èiau jo utopiðkas bandymas þlunga. „Raudoni batraiðèiai“ (reþisierë cijos turi pakeisti ne tik màstymo vilizuotose ðalyse kaip Norvegija. Manau, kad siela neturi lyties.“ Filmas sukurtas ir pristatytas ben- Yana Ross) ir Teklës Kavtaradzës apie istorijà ir atskirtá nuo jos bû- Vienas garsiausiø naujosios kar- Kitaip atmintá teatre interpretuo- dradarbiaujant su Prahos kvadrie- „Namisëda“ (reþisierë Gabrielë Tu- dà, bet ir teatro kalbà. Tai veidro- tos Europos reþisieriø latvis Alvis ja lietuviø reþisierius Agnius Jan- nale. Paskutinëje „Krizës trilogijos“ minaitë) – tai du skirtingi poþiûriai dinis atspindys tos kunkuliuojanèios Hermanis spektaklá „Sonia“ sukû- kevièius vienoje naujausiø Lietuvos dalyje – Ã. Schillingo reþisuotame á jauno þmogaus pastangas bûti pa- bûsenos, kurioje vis atsiduria nuo- rë 2006-aisiais, kai dar nestatë bran- nacionalinio dramos teatro premje- spektaklyje „Dvasininkë“ – pasako- èiu savimi ir ið to kylanèias kitonið- lat maiðtaujantis Warlikowskis, nors giø spektakliø didþiausiuose Euro- rø „Akmuo“. Pristatydama ðá spek- jama apie garsià aktoræ ið Budapeð- kumo, pasirinkimo bei tapatybës reþisieriui jau greitai penkiasde- pos teatruose. Taèiau bûtent ðis, taklá greta „Sonios“ NDA ’12 siûlo to Lillà Gãt. Ji atsisako aktorës kar- dramas. ðimt. Taèiau juk nerimas nëra tie- Naujajame Rygos teatre rusø kal- þiûrovams susipaþinti su skirtingais jeros ir pasirenka dramos mokytojos NDA ’12 uþbaigs vakaras, skir- siog paprasta amþiaus ar dvasinës ba sukurtas spektaklis A. Herma- bûdais atkurti istorinæ atmintá ðiuo- darbà maþame kaime toli nuo sosti- tas lenkø reþisieriaus Krzysztofo bûsenos iðvestinë – veikiau bûdas niui atvërë jø duris ir pristatë latviø laikiniame teatre. nës. Ten ji siekia ádiegti naujà moki- Warlikowskio spektakliui „(A)pol- þvelgti á pasaulá ir apie já màstyti.“ teatrà uþsienyje. Suvaidinta dauge- NDA nuo seno bendradarbiauja niø ugdymo metodà. Taèiau aktorës lonia“. Jame bus parodytas specia- NDA INF. lyje pasaulio scenø ir pelniusi aibæ su lietuviø publikai paþástamu veng- pastangos pakeisti poþiûrá á nusisto- lus spektaklio videoáraðas, darytas

Anonsai (1972), Eligijaus Domarko (1981) storu sluoksniu pastatyminiø ðtam- vena tarybiniame komunaliniame nius niuansus, todël norisi visa tai ir Valiaus Staknio (2006, Operos pø, netgi klaidø, kurios tam tikru bute ar yra pirmieji kosmonautai ágyvendinti nepaisant riboto pasta- Nepainiokime Èaikovskio studijos spektaklis) pastatymus, kà metu pradëtos laikyti spektaklio tra- Marse... Vienintelis konkretus da- tymui skirto laiko. Pavyzdþiui, Ol- ir Puðkino „Eugenijaus jau kalbëti apie tai, kad „Eugenijus dicija. Nors bûta jautriø pastatymø, lykas, kurio bûtina laikytis, yra ap- ga dainuoja, kad yra nerûpestinga Onegino“ Oneginas“ buvo statomas ir kitose vis dar mëgstama tapatinti Aleksan- linkybë, kad pirmieji du veiksmai („ja bezzabotna i ðalovliva“), taèiau Lietuvos muzikinëse scenose. Koks dro Puðkinio eiliuotà romanà ir pa- vyksta tamsiame uþkampyje, kur gy- frazæ baigia þemame registre, be- Lietuvos nacionalinis operos ir bus ðis naujasis pastatymas? gal jo siuþetà sukurtà Piotro Èai- vena atstumiantys, negraþûs þmo- veik kaip basso profondo. Jei ji tik- baleto teatras ruoðiasi premjerai. Spektaklá kuria jaunas, dar netu- kovskio operà, nors tai jau kitas nës (kaip Èechovo „Trijose sesery- rai bûtø nerûpestinga, ðiø þodþiø ði- Greta kasdienio darbo rodant re- rintis trisdeðimties, bet jau patyræs kûrinys. Operos personaþai turi sa- se“ arba Janaèeko „Jenufos“ taip nedainuoti – lyg pro sukastus pertuarinius spektaklius teatre rusø reþisierius Vasilijus Barchato- vità veiksmø logikà ir motyvacijà, Moravijos kaime) ir ið kur norisi dantis. Þinoma, ne viskà, kà atran- vyksta naujo pastatymo kûrimas – vas. Diplomuotas muzikiniø spek- kuri nebûtinai sutampa su Puðkino neatsigræþiant bëgti. O treèiasis di partitûroje, ámanoma ávaizdinti. þingsnis po þingsnio, scena po sce- takliø reþisierius yra sukûræs 15 pa- personaþais. veiksmas – tai sostinë, graþus gyve- Kai kas lieka labiau „vidiniam nau- nos gimsta Piotro Èaikovskio opera statymø (be kitø teatrø – Peterburgo V. Barchatovas sako: „Ðioje ope- nimas, aukðtuomenë. Tà pabrëþë ir dojimui“. Pasidþiaugiame tais atra- „Eugenijus Oneginas“. Geguþës 18– Marijos ir Maskvos Didþiajame), o roje istorinis veiksmo laikas, kostiu- Èaikovskis: antai visi valsai Larinø dimais su atlikëjais, galbût jiems tai 20 d. publika iðvys 8-àjá ðios operos minèiø naujajam pastatymui semia- mais nurodoma konkreti epocha puotoje (2 veiksme) neturi stiprio- praverèia kaip vidinë jø kuriamo pastatymà nacionalinëje scenoje, si taktas po takto studijuodamas yra antraeiliai dalykai. Svarbiausi sios metrinës dalies – tai kreivi val- vaidmens motyvacija, nes spektak- pradedant 1923 metais, kai spektaklá Èaikovskio partitûrà. „Eugenijø yra þmogiðki jausmai, dramaturgi- sai, atliekami vos ne kaimo gaisri- lis – ne vien reþisieriaus nurodymø reþisavo pats Kipras Petrauskas. Vë- Oneginà“ V. Barchatovas stato pir- jos konfliktas, psichologija. Viskas ninkø orkestro ir ðokami kreivø vykdymas, dainininkai taip pat turi liau Kauno ir Vilniaus publika matë mà kartà – tad labai kruopðèiai ruo- priklauso nuo tikslaus aktorinio ir ðleivø ðokëjø. O treèiame veiksme – gyventi savo personaþø gyvenimà. Teofano Pavlovskio (1929), Boriso ðiasi darbui. muzikinio spektaklio atlikimo – viskas taisyklinga, graþu. Kol kas mums sekasi neblogai.“ Dauguvieèio (1936), Juozo Gustai- Pasak reþisieriaus, „Eugenijus tuomet ne taip ir svarbu, kad One- Èaikovskis labai kruopðèiai iðra- LNOBT INF. èio (1954), Henriko Vancevièiaus Oneginas“ yra opera, apaugusi ypaè ginas su Tatjana vilki dþinsais, gy- ðë muzikoje visus ðiuos psichologi-

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 3 psl. T eatras Margaspalvis „Reflex“ gaidys Áspûdþiai ið tarptautinës teatro bienalës Transilvanijoje

Monika Meilutytë pirmiausia lavino Sfintu Georgës þiûrovø skoná. Panaðu, kad festiva- Drakula suvalgo keptà gaidá uþ- lio organizatoriø tikslas buvo pra- sigerdamas vynu – tokiu aukojimu skleisti uþuolaidà ir palyginti ðiuo- buvo uþbaigta tarptautinë teatro laikinio Europos teatro vaizdà su bienalë „Reflex“, paskutines dvi ko- tuo, kas yra namuose. vo savaites vykusi nedideliame Ru- Ið „Reflex“ festivalyje matytø munijos miestelyje Sfintu Georgë spektakliø atrodo, kad iðlaikyti se- (Sfantu Gheorghe). Anksèiau Tran- nàsias tradicijas ðios ðalies teatrui silvanijos regione buvo paprotys sekasi geriau, nei kurti naujas. Bu- kasmet baigus vasaros darbus nu- kareðto „Bulandra“ teatras prista- kirsdinti gaidá, taip tikintis geresnio të Gogolio „Vedybas“, reþisuotas derliaus kitais metais. Ðis paukðtis, Jurijaus Kordonskio. Pirmoji spek- „Otelas ir jo mylimoji Dezdemona“ paprastai suvokiamas labiau kaip taklio scena net suglumina: tamsio- pasipûtæs rëksnys arba kaimiðkas je scenoje, vos apðviestø ikonø fone oriná pieðiná, tad, apsipratus su pui- „þadintuvas“, puikavosi „Reflex“ skambant griausmingam giedojimui kia aktoriø technika, jø kuriamø bienalës plakatuose, kuriuose buvo iðnyra smilkytuvà siûbuojantis po- personaþø gyvumas tarsi iðblësta, „Drakula“ J. HENNING NUOTRAUKOS áraðytas ir Oskaro Korðunovo teat- pas. Sunku patikëti, kad vis dar esi nors aktoriø kartojami judesiai, in- ro vardas. Lietuviðkieji „Hamletas“ torija kankino nuoboduliu. korupcijà, nedarbà ir kt. Spektak- teatre. Ðio pastatymo aktoriø vai- tonavimo maniera bei akcentus dar ir „Dugne“ kartu su Kristiano Lu- Vienas ádomiausiø „Reflex“ fes- lis sulipdytas ið trumpø epizodø- dyba remiasi psichologinio realizmo labiau paryðkinantys grimas ir kos- pos pastatymu „Persona. Marylin“, tivalio kontekste man pasirodë ju- etiudø: vieni jø pagrásti veiksmu principais, spektaklis atrodo sena- tiumai toliau atakuoja þiûrovus eks- prieð kelerius metus matyta Vil- desio teatras „M Studio“ ir ypaè (pavyzdþiui, aktorius lyg vaikas þai- madiðkas, vis dëlto aktoriø meistrið- presyvia energija. niaus publikai „Sirenø“ festivalyje, bendras reþisieriaus Mihai Maniu- dþia su didþiuliu pliuðiniu meðkinu), kumas kurti ryðkius charakterius pa- Budapeðto Istvãno Örkény teat- teatro bienalës „Reflex“ programo- tiu ir choreografo Péterio Uray’aus kiti – balso manipuliacijomis (sce- lengva átraukia þiûrovus á komiðkàjà ro trupë pasirinko gerokai laisves- je buvo stipriausi pasirodymai. Ta- darbas „Otelas ir jo mylimoji Dez- noje lyg maþi vaikai sutûpæ aktoriai Gogolio istorijà. næ formà, todël jø spektaklis „Kara- èiau kiti spektakliai, su kuriais teko demona“. Ðie Sfintu Georgëje ku- skirtingomis intonacijomis kartoja „Vedybos“ buvo vienas ið tø fes- lius Jonas“ pilnas gyvybës. Apskritai susipaþinti, kaip ir pats tarptautinio riantys menininkai prisijaukina þodþius „mama“ ir „tëti“) ir pan. Ðie tivalyje pristatytø spektakliø, ku- ðis Dürrenmatto pjesës pastatymas – festivalio reiðkinys Sfintu Georgëje, 6-ajame ir 7-ajame deðimtmeèiais spektaklio karoliukai suverti ant riems prireikë vertimo á vengrø kal- maloniausias atradimas ið visø „Re- sukëlë minèiø, todël norëtøsi jomis populiariø amerikietiðkø muzikiniø dviejø siûlø – bendros temos ir pa- bà. Kadangi Sfintu Georgëje ir jo flex“ festivalyje pirmà kartà pama- pasidalinti. filmø estetikà (Otelas èia atstovau- naðios emocijos. Juos papildo sta- apylinkëse dominuoja vengrø ma- tytø darbø. Reþisieriaus Lãszló Ba- Pirmiausia, þinoma, kiek stebina ja tamsiaodþiø bendruomenei) ir tistiniai duomenys apie Rumunijà. þuma, kalbiniu poþiûriu „Reflex“ gossy surinkta aktoriø trupë sukûrë pats faktas, kad beveik 20 spektakliø spektaklá pradeda ðelmiðkomis ir Ðiek tiek pakoregavus tuos skaièius, buvo orientuotas á regione vyrau- aktualià ir iðradingà valdþios nuka- (daugiausia ið Vengrijos ir Rumuni- nuotaikingomis scenomis: Dezde- duomenys tiktø ir spektakliui apie janèià etninæ grupæ. Todël teatro rûnavimo ceremonijà. Nuo Antikos jos, bet taip pat ir Vokietijos, Italijos, monos mylimasis dovanoja jai ba- socialines problemas Lietuvoje. Vis „Act“ monospektaklá „Absoliutas“ laikø teatre praktikuojamas val- Lenkijos, Lietuvos) buvo pristatyti leto numerá, o ði bando perprasti jo dëlto studentai vaidindami neretai buvo sunku vertinti ne vien sve- dþios iðjuokimo bûdas, kai svarbio- „vieno arklio mieste“. Toká epitetà kultûrà ðokdama afrikietiðkus ðo- persistengia norëdami parodyti si- èiams ið uþsienio, bet ir daugumai sios jos personalijos prilyginamos Sfintu Georgë, dydþiu beveik pri- kius, jie abu „mylisi“ þaismingai ðo- tuacijos dramatizmà, o ir kai kurie vietiniø gyventojø. Juo labiau kad paprastiems pilieèiams. Panaðios lygstantis Alytui, gavo ið Londono ðis vaidinimas buvo literatûrinio strategijos imasi ir Istvãno Örkény universitete dëstanèios teatrologës teatro pavyzdys ir tikrai kietas rieðu- teatro komanda – apie „aukðtai së- Marijos Ðevcovos, paskutinëmis tëlis vertëjams, nes puikus vyresnio- dinèius“ kalbama þemuoju stiliumi. bienalës dienomis vedusios kûrybi- sios kartos rumunø aktorius Marce- Jei akimirkai ir sukuriamas stiprios nes dirbtuves jauniesiems teatrolo- lis Iuresas ne tik improvizavo, bet, ir atsakingos valdþios ávaizdis, tai tik gams. Ið tiesø ðvento Jurgio vardà pasirodo, ir niuansavo moldaviðka tam, kad èia pat galima bûtø já su- turinèiame miestelyje dar gali iðvysti rumunø tarme, pasakodamas, kaip griauti pasitelkus vulgarø, visiems vietinius gyventojus vaþiuojant ar- Ivanas Turbinka apgaudinëjo mir- atpaþástamà ðiø dienø gestà. kliais kinkytuose veþimuose, o jei tá, velnius ir patá Dievà. Valdanèiøjø vaidinama komedi- 10–15 minuèiø kuria nors kryptimi Reþisieriaus Andrei Serbano ja – universali ir turbût amþina. To- paëjësi nuo Ãrono Tamãsi teatro, „Hedos Gabler“ sprendimas Strind- dël spektaklyje „Karalius Jonas“ ak- atsidursi siaurø, neasfaltuotø gatve- bergo dramà ádëti á kièinës tragiko- toriai vilki juodais ðiandienos politikø liø, nedideliø namukø, lojanèiø ðu- medijos rëmus atrodo gana origi- ir verslininkø kostiumais, kuriuos nø ir niûriø veidø karalijoje. nalus ir intriguojantis. Pasaulis, dar papildo akcentas „ið praeities“ Taèiau Ãrono Tamãsi teatro va- kuriame gyvena pagrindinë veikë- (brangakmeniais þërinti karûna, il- dovas ir „Reflex“ festivalio direk- ja, graþus ir dþiugus, bet dirbtinis. ga ir sunki kailinë mantija ar pan.). torius Lãszló Bocsãrdi á programà Tokia gana greitai tampa ir pati He- Visuomenës mechanizmas irgi ne- átraukë ir vietinio teatro reiðkinius. Jo „Karalius Jonas“ da Gabler, todël kai spektaklio pa- kinta. Jo formulæ Bagossy pateikia paties reþisuota Shakespeare’o dra- kinëdami ir ritinëdamiesi ant di- epizodai tuðèiai kartoja, kas jau bu- baigoje durø stiklu nuslysta jos vei- pirmàja spektaklio scena: pakyla ma „Venecijos pirklys“ þiûrovams dþiulio èiuþinio ir kt. Á ðias scenas vo pasakyta. das, iðteptas pastebimai dirbtiniu raudona uþdanga – scenoje karalius atvërë teatro uþkulisius, kuriuose ásiterpia trijø Jagø grumtynës, jø Ðis spektaklis „Reflex“ festivaly- krauju, toks vaizdas nei sukreèia, (valdantysis), pakyla raudona uþ- ant sukonstruotø pastoliø vaikðtinë- bandymas ðokiu sugundyti Dezde- je pateko á ðiuolaikinës dramatur- nei stebina. Lieki abejingas, nes tik danga uþ jo – karaliaus motina ir jo aktoriai, ir iðtuðtëjusià þiûrovø sa- monà neiðtikimybei ar siekis jà ap- gijos pastatymø gretas, bet tarptau- keletas aktoriø, kurianèiø vaidme- duktë (tie, kurie valdanèiajam da- læ, kurioje aktoriai vaidino kulmi- ðmeiþti, kaip ákalèius áduodant Ote- tinës teatro bienalës organizatoriai nis ðiame pastatyme, sugeba ádo- ro átakà), pakyla raudona uþdanga nacinæ scenà, o Venecijos pirklys lui á rankas baltas (!) pagalves. Ðis kreipë dëmesá ir á klasikiniø kûri- miai laviruoti tarp publikos juoki- uþ jø – iðsirikiavæ budeliai (paval- Antonio atrodë panaðus á seksua- „M Studio“ pastatymas, grástas at- niø interpretacijas ar jø interpreta- nimo ir istorijos dramatizavimo, diniai), pakyla dar viena uþdanga – løjá Jimmy Morrisonà, taèiau buvo paþástamais þenklais, gali patikti cijø reinterpretacijas. Publika turë- tarp kièo ir tikrumo. jø pakartos aukos... beveik visiðkai abejingas tam, kas savo paprastumu arba kaip tik su- jo progos pamatyti Nikolajaus Panaðø áspûdá sukëlë ir Vokieti- „Reflex“ organizatoriai neformu- dedasi aplinkui. Vis dëlto meistrys- erzinti. Gogolio „Vedybas“, Augusto Strind- jos Meklenburgo þemës valstybinio lavo tarptautinës teatro bienalës te- tës pritrûkusiems aktoriams sunku Panaði prieþastis lemia skirtingas bergo „Hedà Gabler“, taip pat To- teatro Ðverine spektaklis. Dvylikos mos. Taèiau jei ne visus, tai bent jau buvo iðlaikyti publikos dëmesá ne þiûrovø reakcijas þiûrint jauniausiø mo Stoppardo „Rozenkrancas ir aktoriø kolektyvas, vadovaujamas didþiàjà dalá festivalyje pristatytø vienos valandos trukmës spektak- Sfintu Georgës kûrëjø darbà „Kai Gildensternas miræ“ (Shakespea- reþisieriaus Herberto Fritscho, Ger- darbø man norëtøsi susieti su vaid- lyje. Ið dalies panaðø áspûdá paliko vanduo atspindi veidà“. Misi Faza- re’o „Hamleto“ interpretacija) ar harto Hauptmanno pjesei „Bebro mens tema. Nors raiðkos priemonë- ir Andrei Muresanu teatro pasta- kaso reþisuotas darbas skirtas socia- Friedricho Dürrenmatto „Karalius kailis“ sukûrë ekspresionistinio mis spektakliai labai skyrësi, vienaip tymas, reþisuotas jaunesniosios kar- liniam praneðimui perduoti ir, jeigu Jonas“ (Shakespeare’o dramos teatro indà. Labiausiai stebino neáti- ar kitaip jie kalbëjo apie vaidmenis, tos kûrëjo Radu Afrimo. Psichodeli- jo forma bent ðiek tiek priimtina, po „Karaliaus Jono gyvenimas ir mir- këtinas aktoriø tikslumas – unisonu kuriuos atliekame visuomenëje, nis, Davido Lyncho estetikai artimas spektaklio norisi ásivaikinti maþiau- tis“ interpretacija) ir kt. tariamos frazës, ávairiomis kompo- vaidmenis, kuriuos norëtume su- spektaklis „Pirmàkart gimus“ pagal siai 10 vaikø, jeigu ne – piktintis, Festivalis siûlë margà kaip jo zicijomis atliekami ritmingi gestai kurti ar pasirinkti patys, vaidmenis, Line Knutzon dramà patraukë fan- kaip primityviai, banaliai ir tiesio- sparnuoto simbolio plunksnos pro- ir judëjimas po scenà. Puikus sude- kuriais norëtume paveikti kitus, tasmagoriðkais, sapniðkais vaizdi- giai badoma pirðtu á visuomenës gramà. Skirtingø reþisûros ir vaidy- rinto teatrinio orkestro pavyzdys. vaidmenis, kurie iðlaisvina arba áka- niais ir keistomis bûtybëmis, taèiau problemas: emigracijà, vaikø ið- bos mokyklø pastatymai, pagrásti Kita vertus, visi dvylika personaþø lina, vaidmenis, kuriuos atliekame melodramatiðkø bruoþø turinti is- naudojimà, maþas mokytojø algas, ávairaus pobûdþio dramaturgija, turi savità, ryðkø, bet apibrëþtà ið- patys to nesuprasdami...

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) M eno projektas

Kas: vienas laikraðèio puslapis, skiriamas meno projektui. Koks: vaizdinis, tekstinis, fotografinis, kokybiðkas, konceptualus. Kam: ieðkantiems alternatyvø, kritiðkiems, dràsiems. Kur: „7 meno dienos“ – interneto portalas ir laikraðtis. Raðykite: [email protected], temos lauke didþiosiomis raidëmis PROJEKTAS.

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 5 psl. D ailë Pasakoti architektûrà

A TKELTA IÐ 1 PSL. dalimi. Bandant kalbëti apie erdvi- tis apie tai, kà reiðkë bûti architektu dar labiau pabrëþia nuotraukø ant- nes patirtis (ðià sàvokà vartoju no- sovietmeèiu, kaip apie sociokultûri- raeiliðkumà) perfotografuotus ob- rëdama kreipti dëmesá á platesná ir ná reiðkiná, o architektûros repre- jektus ið asmeniniø architektø ar- kartu jusliðkesná architektûros su- zentavimas ir parodos architektûra chyvø: eskizus ir áraðus uþraðø vokimà) parodinëse erdvëse, kurios èia ágauna savireflektyvø charakte- knygelëse, nuotraukas ið oficialiø ir yra skirtos rodyti ðiuolaikiná menà, rá. Projektas paremtas tyrimu, kuris neoficialiø kampanijø, nuotraukas atrodo, reiktø dar konkreèiau màs- jau pats yra tarytum meninës iðraið- ið statybø aikðteliø, architektûriniø Ekspozicijos fragmentas G. JUCEVIÈIAUS NUOTR. tyti apie erdviniø patirèiø sociokul- kos priemonë – tai ne objektyvumo þurnalø virðelius ir straipsnius, ke- átraukti „gyvos kalbos“ architektø sistemos pusëje – „Mûzos / Þmo- tûrinius bei filosofinius aspektus ir siekiantis menotyrinis-istorinis tyri- lioniø marðrutus ir informacinius komentarai, nurodantys perfoto- nos“ ant 1961 m. fotografijos ið Èe- ne tiek reprezentuoti architektûros mas, derinantis oficialiø institucijø lankstinukus. Neklausius naratyvo, grafuoto objekto emociná krûvá. kanauskø buto Antakalnyje, kur objektus, kiek instaliacijomis nuþy- kauptà archyvinæ medþiagà ir am- ðie vizualûs komentarai, nebûdami Oficialu ir kasdieniðka ekspozi- prie V. E. Èekanausko suprojektuo- mëti màstymo kryptá ir ribas. þininkø prisiminimus, o (as)meni- labai iðvaizdûs, neturi galimybiø cijoje atskirta, mano galva, itin fi- to staliuko sëdi Teresë Èekanaus- Tai gana aiðkiai galima buvo su- nis asmeniniø vyriausios architek- prie ko nors prisikabinti ir uþstrigti losofiðkai. Ekspozicinis stendas – kienë ir Laimutë Cieðkaitë-Brëdi- vokti, kai ÐMC atsidarë parodos tø kartos (profesoriø Algimanto daugumos þiûrovø sàmonëje. Vizu- uþdaras architektûrinis darinys, ant kienë. Jei „Agentai / Kolegos“ „Dviejø Vokietijø architektûra 1949– Maèiulio, Algimanto ir Vytauto aliai paveikiausia (tiesa, po prof. kurio eksponuojamos nuotraukos, – nurodytø á Didþiàjà sistemà, o „Mû- 1989“ (kuratoriai Hartmut Frank ir Nasvyèiø, Vytauto Brëdikio, Justi- Maèiulio skaidriø kolekcijos ið Suo- yra tam tikra Mëbijaus juostos re- zos / Þmonos“ – á Maþàjà, nuoro- Simone Hain) ir „Galimas moder- no Ðeiboko bei Edmundo Vytauto mijos) ekspozicijos dalis – „Atodan- plika. Mëbijaus juosta – tai matema- dos bûtø aiðkios ir gal net iliustra- nizmas“ (projekto kuratoriai Aud- Èekanausko ir Nijolës Buèiûtës ðei- gos“, 10 þodþiø, suformuotø nui- tinë struktûra, kurios vizualizacija tyvios. Taèiau sudëtos ðitaip, jos, rius Novickas ir Julija Reklaitë, pa- mos) prisiminimø tyrimas, nagrinë- mant ÐMC grindø dangos dalis ir yra persukta popieriaus juostelë su- matyt, nurodo á itin subtilø prasminá rodos autorius Audrius Novickas). jantis prisiminimø struktûras ir for- atidengiant pirminá jø pavidalà – ak- lipdytais galais, ir kuri nematema- sluoksná, kurá sunku sugauti. Kitoje Pirmoji paroda, sumanyta kaip Vo- muluotes. Todël èia architektûra mens ir betono mozaikos sluoksná. tikø kalboje iðreiðkia erdvinæ struk- stendo pusëje á tokios pat vitrinos pa- kietijos uþsienio ryðiø instituto (ifa) reprezentuojama ne per brëþinius ir Tie þodþiai – Þvilgsnis, Atspindþiai, tûrà, kurioje neámanoma atskirti naudotos „tamsiajai-slaptajai“ soviet- keliaujanti paroda, bandymas pra- fotografijas, o per pasakojimà, paèià Laiptai, Galia, Atsitiktinumai, Áta- iðorinës ir vidinës pusës. Didþioji meèio pusei priminti. Èia sudëtos dëti kalbëti apie vientisà pokariná natûraliausià ir subjektyviausià me- kos, Leidimas, Naujumas, Lauki- sistema iðdëliota iðgaubtame juos- transkribuotos pokalbiø iðtraukos apie Vokietijos paveldà vengiant já poli- dijà: á tamsià patalpà, skirtà videoins- mas ir Ágyvendinimas – nurodo ar- tos gale, Maþoji – ádubusiame, taip maþus slaptus kambariukus: Didþio- tizuoti ir þiûrint formaliai su kelio- taliacijai „Áspûdþiø vakaras“ (prof. chitektø, dirbusiø sovietmeèiu, jos yra tarsi dvi skirtingos vieno reið- sios sistemos pusëje – A. ir V. Nasvy- mis sociokultûrinëmis áþvalgomis, Algimanto Maèiulio pasakojimas kûrybiná laukà lëmusius veiksnius. kinio dalys, esanèios toje paèioje pu- èiø projektuoto restorano „Neringa“ yra klasikinis parodos apie architek- apie 1960 m. vykusià architektø ke- Ðiø veiksniø ávardijimas ir orna- sëje. Panaudodamas tokià formà, rûsyje buvusià KGB radijo transliaci- tûrà pavyzdys, kurioje daug brëþi- lionæ á Suomijà ir skaidriø demonst- mentiðkas tarpusavio ryðys iðskirtus Novickas ir iðskyrë, ir sujungë archi- jos patalpà, skirtà pasiklausymui, Ma- niø, maketø ir autentiðkø fotogra- ravimas), patenkama vos áëjus á pa- prisiminimus jungia á dvi sistemas – tektø kalbose iðskirtà stiprø dualø þosios – Nijolës Buèiûtës Donelaièio fijø. Vienas ið parodos tikslø – rodà, o pokalbiø su kitais architektais Didþiàjà ir Maþàjà. Didþioji sistema – (oficialø ir kasdieniná) pobûdá turin- gatvëje Vilniuje projektuotame dau- surinkti vientisà pokarinës Vokie- iðkarpø dëliones – parodos naratyvà tai oficialus architektø gyvenimo dis- èià, bet vientisu pasakojimu iðsilie- giabutyje buvusá kambariukà tarnai- tijos architektûros archyvà – simbo- apie informacijos kelius, keliones, as- kursas: dalyvavimas valdþios orga- jusià sovietinæ tikrovæ. tei. Nors slaptumo dëmuo kalbant liðkai atsispindi ir ekspozicijos bal- menines ir politines peripetijas soviet- nizuotose kelionëse, straipsniai Apvalieji juostos galai daugmaþ apie visus sovietmeèio reiðkinius yra duose – spintelëse su brëþinius ir meèio architektø gyvenime – galima apie jø pasiekimus kultûrinëje ir po- aiðkûs, o juostos persisukimo daly- neginèytinas, toks staigus sovietinës fotografijas „sauganèiais“ stalèiais. rasti pagrindinës ekspozicijos ðonuo- puliarioje spaudoje, prieinama uþ- je á vitrinas sudëti vaizdai ir tekstai „mistikos“ áterpimas á skaidriai iðdë- Visiðkas parodos ekspozicijos vaiz- se esanèiose „klausyklose“ (po suo- sienio architektûrinë informacija. dar labiau komplikuoja jau ir taip liotà medþiagà itin suglumina. do, struktûros ir problematikos ne- liukà ir dvejas ausines). Maþoji – tai architektø kasdienybës itin sudëtingà „Nacionalinio pavil- Ðiaip ar taip, „Galimas moder- atitikimas su parodinës institucijos Organizaciðkai ir vizualiai sukë- diskursas: projektø eskizai ir brëþi- jono“ struktûrà. Iðlindus ið „Áspû- nizmas“ yra be galo daugiasluoks- ir erdvës pobûdþiu sukelia itin ne- læs parodos naratyvà á „Nacionali- niai, nuotraukos ið statybø aikðte- dþiø vakaro“, Maþosios sistemos në ir idealiai tarpdisciplininë paro- malonø áspûdá ir kenkia parodai, nio paviljono“ ekspozicijos ðonus, liø ir ið kasdienës, darbo aplinkos. pusëje pasitinka uþraðas „Agentai / da, kad ir kaip banaliai skambëtø, kuri kitokioje erdvëje galbût visai Audrius Novickas þaidþia su þiûro- Abi sistemas lydi sàraðai, kuriuose Kolegos“ ant fotografijos ið paro- uþkëlusi kartelæ (meninëms) paro- sëkmingai iðtransliuotø savo idëjas. vu, o gal bando jo kantrybæ. Nes eks- nurodyta, kas gi toje nuotraukoje dos „Menas buièiai“ (1961) su A. ir doms, norësianèioms kalbëti apie „Galimas modernizmas“ savo pozicijos centre stovintis sudëtingos matoma. Dël oficialumo ir kasdie- V. Nasvyèiø projektuotø baldø eks- materialø paveldà ir praeities kul- ruoþtu yra autorinis-meninis projek- konfigûracijos stendas eksponuoja niðkumo skirties ekspozicijoje ðiek pozicija ir joje sëdinèiais architek- tûrines bendruomenes. tas, nustatantis sovietmeèio archi- vizualius to naratyvo komentarus – tiek skiriasi ir sàraðø áraðø charak- tu Simonu Ramuniu ir skulptoriu- tektø kûrybinio lauko ribas, kalban- buitiðkai (vizualinis neiðbaigtumas teris – á Maþosios sistemos sàraðà mi Juozu Burneika. Didþiosios Paroda veikia iki geguþës 20 d. Teatro ir gyvenimo properðos „(Uþ)kulisiai“ – Dmitrijaus Matvejevo paroda „Prospekto“ galerijoje

Helmutas Ðabasevièius no gimimo – Matvejevas jose atstoja ávaizdþius, kuriamus viename ar ki- Þilvino Kempino idëjà – sukûrë ke- ir þiûrovà, ir fotografà – stebintá, tame spektaklyje ir toje ribinëje erd- lis ðimtus Oskaro Korðunovo spek- Dmitrijus Matvejevas labiausiai fiksuojantá, vertinantá, besiþavintá ir vëje, kur vyksta paruoðiamieji þmogaus- taklio „P.S. byla O.K.“ fotografijø, ið- þinomas kaip teatro fotografas, ku- ðmaikðtaujantá. Gana platus paro- aktoriaus-personaþo transformacijø ir skaidæs teatriná vyksmà fragmentais, rio darbai tapo daugelio spektakliø dos objektø chronologinis laukas metamorfoziø etapai. Ðiose fotogra- uþfiksuotais kas dvi minutes – tai bu- liudininkais, prikelianèiais juos netgi leidþia stebëti ir Matvejevo poþiû- fijose nëra filosofavimo, teatro ir gy- vo fonas scenografijos objektui, o Dmitrijus Matvejevas. Rûta Jezerskytë tada, kai tikrasis jø egzistencijos lai- rio á savàjà temà metamorfozes, ku- venimo santykiø apibendrinimo pre- drauge – fotografo priemonëmis prieð spektaklá „Moterø dainos“ kas seniai pasibaigæs. Tapusios kriti- rios nëra susijusios su kokia nors li- tenzijø – kaip ir kasdien, kartais áamþinto sceninio veiksmo kaleido- kø ir mokslininkø tyrimø medþiaga, nijine raida. Tai, kas já domino prieð dëmesá atkreipi á artimame plane skopas. Realaus objekto bei vaizdo taus ir poetiðko reginio dailininkas, atgaivinanèios tiesioginiø kontaktø su keliolika metø, savaip kartojasi ir esantá veidà, iðraiðkà, o kartais – ato- santykis naudojamas ir treèiojoje padëjæs ákûnyti paèios Unës Babic- menine spektaklio realybe prisimini- naujausiose fotografijose. Fotografi- kiau iðnyranèià detalæ. Tai bûsenø ir parodos dalyje – cikle „Kaimynai“. kaitës tekstuose sukurtà savo mità. mus, Matvejevo nuotraukos pranoks- jø cikle „Aktorës prieð iðeinant á sce- poþiûriø ávairovë: kartais fotografas Èia þiûrovai ásileidþiami á kasdieny- Rafinuoti á praeitá atsigræþæ vaizdai ta dokumentinio poþiûrio á teatrà nà“ tie poþiûrio skirtumai akivaiz- ir þiûrovas prisileidþiamas arèiau, bës spektaklio uþkulisius – virtuvæ, skleidþia nostalgiðkà nespalvotà pri- sampratà ir yra kur kas daugiau – te- dþiausi – vienur tai ramus, sutelktas kartais – atvirai pozuojama, insce- á kurià patenkant bûtina nusivalyti siminimø ûkà. Jo fone Dmitrijaus atrà suprantanèio ir mëgstanèio me- laukimas, kitur – dinamiðkas pas- nizuojant bûsenas, dalyvaujant tam kojas. Fotografo kaimynai – kaip ir Matvejevo „(Uþ)kulisiai“ blykèioja nininko komentaras, subjektyvus kutinis ðtrichas prieð patenkant á ið tikrame spektaklyje iki spektaklio. aktoriai: vieni atviresni, dràsesni, kaip nepagraþintos tikrovës proper- þvilgsnis á teatro fenomenà. visø pusiø apþvelgiamà vieðà erdvæ. Matvejevas yra sukûræs peizaþø, kiti – kiek sutrikæ, tarytum abejo- ðos – bûtina ðiuolaikinio teatrinio Vilniaus „Prospekto“ galerijoje Kaip ir daugumos fotografijø, portretø, o kai kuriais kûriniais ar- jantys privataus pasaulio, kasdienës pasaulio dalis. Matvejevas pristatë parodà „(Uþ)ku- Matvejevo „Uþkulisiø portretø“ në- tëja arba patenka á ðiuolaikinio me- egzistencijos pavieðinimu. lisiai“, kurios sandaroje teatrinis dë- ra ko apraðinëti – visø pirma tai te- no erdves. Prieð keliolika metø, ruo- Praëjusá teatro sezonà Dmitrijaus Paroda veikia iki balandþio 28 d. muo taip pat lemiamas. Keliasde- atro erdvëje besisukantys þmonës, ðiant Lietuvos ekspozicijà Tarptautinëje Matvejevo vardas buvo áraðytas ir „Prospekto“ galerija (Gedimino pr. 43) ðimt nespalvotø nuotraukø atspindi o tik paskiau – gerai þinomi, atpa- scenografijos ir teatro architektûros aktorës Birutës Mar monospektak- Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val., akimirkas iki arba po teatrinio me- þástami aktoriai. Ádomu palyginti jø kvadrienalëje Prahoje, jis ágyvendino lio „Unë“ afiðoje – jis yra ðio ðmaikð- ðeðtadiená 12–16 val.

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) D ailë Ketvirtas matavimas Rûtos Katiliûtës paroda „De – fragmentacija. Kiekvienà rytà save atrandu ið naujo“ VDA „Titaniko“ ekspozicijø salëse

Rita Mikuèionytë kuris kolega, o Lietuvos edukolo- gijos universiteto vokieèiø kalbos Parodos pavadinimas tapo nuo- dëstytoja Graþina Drossiger. Apie roda pabûti privaèia sekle – eiti pas- Rûtà Katiliûtæ iðgirstu ið daugelio kui savo prisiminimus ir kitø áþval- skirtingø srièiø intelektualø: jos pa- gas apie tapytojà Rûtà Katiliûtæ. rodos traukia ðviesuomenæ... Sàmoningai jos nekalbinau, tik pa- Kartais Rûtà Katiliûtæ matyda- sitelkiau tris visiems prieinamus in- vau netoli mano namø esanèiame terneto ðaltinius, ið pirmo þvilgsnio prekybos centre su pagyvenusia, bet paradoksaliai, net absurdiðkai kon- guvia moterimi, spëju, Mama (be- trastuojanèius, bet vis dëlto vienas je, jai tuomet turëjo bûti gerokai kità darniai papildanèius – pernai daugiau kaip devyniasdeðimt). Abi metø interviu „7md“ (Rûtà Katiliû- man bûdavo labai graþios, kiekvie- tæ kalbina Deima Kelias), prieð po- na kaip savo amþiaus tobulumo iko- rà metø skelbtus prisiminimus apie na: smulkaus sudëjimo, plastiðkø ju- raðytojà Viktorà Katiliø „Delfi“ desiø, ðviesaus gymio ir þydrø akiø... portale ir autorës kûrybos pristaty- (Dabar galvoju, kad turbût neatsi- mà Modernaus meno centro svetai- tiktinai jas ten matydavau: átariu ne nëje. Bandydama gabalëliais iðkar- vienà tapytojos kulinariná ðedevrà pyti skirtingø þmoniø teiginius, aptinkanti internetiniuose „geruo- labiausiai norëjau sekti menininkës se receptuose“, o ir ponia Elena ka- mintimis ir taip neakivaizdþiai tas daise yra prasitarusi, kad jos mëgs- kelias valandas su ja pabûti. tamas leidinys – „Ðeimininkë“.) Jei Apie Rûtos Katiliûtës kûrybà yra atmintis nepaveda, matydavau Rû- Ekspozicijos fragmentai L. BLAÞIÛNO NUOTRAUKOS raðæ garsûs lietuviø dailëtyrininkai – tà Katiliûtæ einanèià ir su pradinu- Alfonsas Andriuðkevièius, Raminta ku ar jaunesniøjø klasiø mokiniu deomenininkà Karolá ir tapytojà niðkai bandë atkurti futuristai, ta- dingumu pasiþymintá amerikietiðko Jurënaitë, Erika Grigoravièienë, (greièiausiai vaikaièiu), daþniausiai Martinà. pytoja paverèia dinamiðka paveiks- meno fenomenà, kuriuo kadaise taip Jurgita Ludavièienë ir kiti. Autorës gyvai kaþkà pasakojanèià, kaip vi- Perskaièiusi parodos pavadinimà lo vidaus ðviesa, kintanèia èia pat dþiaugësi britas Edwardas Lucie- paveikslø fenomenas domino ne sada jaunatviðkà su maþa kuprinë- „De – fragmentacija. Kiekvienà ry- tavo akyse. (Skeptikams patariu Smithas. Tai tarsi muskulinistinës vienà kultûrininkà: skaitëme, girdë- le ant peèiø. Tikriausiai toji pasa- tà save atrandu ið naujo“ ir suþino- prie pasirinkto darbo nenumaldo- kûrybos atitikmuo, daþnai propa- jome Laimos Kanopkienës, Alman- kotojo dovana ið Tëvelio, raðytojo jusi, kad jos kuratorë – dailëtyrinin- mai spragsëti fotoaparatu ir po to guotas mûsø profesûros suprieðinant to Samalavièiaus, Viktorijos Daujo- Viktoro Katiliaus. Rûta Katiliûtë su kë Julija Petkevièienë, pirmiausia paþiûrëti eksperimento rezultatus. jà su jautria ir „susmulkëjusia“, t. y. tytës pasakymus. Tai rodo, kad meile atsimena, kaip stengdavosi susimàsèiau, kiek lemiantis yra Mano patyrimo iðdava – visi skir- „moteriðka“, tapyba. Dësninga, kad Rûtos Katiliûtës kûriniai tarsi pra- ið ryto jo neuþkalbinti, kad nepa- dviejø skirtingø kartø bei patirties tingi to paties darbo reprodukavi- daugelá gabiøjø lietuviø kûrëjø mo- ðosi platesnio filosofo ar literato vëluotø á mokyklà. Polinkis á me- þmoniø bendradarbiavimas ir ar ðis mo variantai. Beje, kuo didesnës kytojai vyrai vis tiek skatino ne ta- þvilgsnio, kad jiems lyg ir ankðta dai- nus, manau, taip pat ið ðeimos – ga- „de“ nëra tik naujojo amþiaus pa- pauzës tarp spragtelëjimø fotoapa- pyti, o dirbti su vaikais ávairiose ðvie- lëtyriniuose tekstuose. Prisimenu, lime prisiminti ir raðytojo pomëgá diktuotas, logiðkai prikabintas svar- ratu, tuo akivaizdesni kitimai, kai timo ástaigose ir edukaciniuose kaip prieð porà deðimtmeèiø susipa- pieðti, ir jo seserá dailininkæ Juzæ, muo. Þiûrëdama á Rûtos Katiliûtës tik ið kompoziciniø detaliø atpaþás- centruose (kryptingai palaikomas þinau su Rûta Katiliûte per raðytojo kuri baigë Kauno meno mokyklà, paveikslus, visuomet jutau ne tuðtu- ti, jog fiksuotas vienas darbas). Pa- ðeimos ir virtuvës sindromas). Bet ir Herkaus Kunèiaus malonæ, paskui paskui per karà emigravo á Vakarus. mà, o pilnatvæ, maèiau ne pavienius tikëkit, paveikslai gyvi. tam atsilaikyti ámanoma, ypaè jei esi kalbëjomës, kai ji dirbo LDM Me- Turbût dël to ðiandien kalbame ir dominuojanèiu melsvu, rausvu, gels- Kuo ilgiau þiûrëjau á Rûtos Kati- Eglë, nesvarbu, Þalèiø Karalienë, no paþinimo centre. Ir apie ðios pa- apie treèiàjà menininkø kartà, du vu ar pilkðvu koloritu padengtus re- liûtës kûrinius, tuo labiau apimda- Ridikaitë ar Gineitytë. rodos atidarymà priminë man ne Rûtos Katiliûtës sûnus Jankus – vi- alybës segmentus, o visø gyvenimo vo sakralios didybës jausmas, lyg kà Dar vienas iðskirtinis Rûtos Kati- spalvø kaleidoskopà. Todël ir drás- tik kûnà palikusi siela skrajotø tarp liûtës tapybos bruoþas – jos skaidru- tu abejoti deklaruojama „de“ at- þemës ir anapusybës, miglotai pri- mas, tiesioginë spalvos ir ðviesos jung- skirtimi ir jos utopine magija. Kita simindama þemiðkojo pasaulio at- tis, greièiausiai autorës iðtyrinëta dar vertus, pasidalindama savo menka spindþius. Autorë tarsi aiðkiaregë studijuojant vitraþà. Siedama Paulio personaliniø parodø kuravimo pa- skenuoja bûsenø auras, tapydama Gauguino, Henri Matisse’o koloris- tirtimi (ðiuo klausimu, matyt, dau- sklindanèià bûvio ramybæ ir pozityviai tinius atradimus ir spalvinës klausos giau papasakotø Laima Kreivytë), nuteikianèius energetinius laukus. moduliacijas su Vasilijaus Kandins- galiu pasakyti, kad dailëtyrininko Pailsëjau, atsigavau ir ásikroviau. kio, Paulio Klee þenklø ritmika ir vaidmuo èia yra labai santykinis: Labai laukiau susitikimo su ru- spalvø kodais, Rûta Katiliûtë, mano kartais rûpiniesi viskuo, pradedant dais paveikslais ið „Paþaislio“ cik- manymu, atveria naujà tapybos kai- darbø etiketëmis ir baigiant visapu- lo. Þiûrëdama á juos tarsi vaikðèio- tos tarpsná, iðmainydama iðoriná siðka parodos sklaida, o kitàkart tik jau muziejinës tapybos pavirðiumi, „miglos“ rûbà á Leonardo sfumato meiliai ðildaisi genialios kûrybos uodþiau mediniø baþnyèios klaup- ir rytø panteizmo kvintesencijà. spinduliuose. tø sugertus kvapus, maèiau sunkaus Paroda patraukia dëmesá puikia Kopdama á antràjá „Titaniko“ abito raukðles ir saulës spindulëlá ekspozicija (dëkui autorei, parodos aukðtà ið anksto þinojau, kad ðákart pro baþnyèios kupolà. Prisiminiau kuratorei ir parodø organizatoriui Li- Rûtos Katiliûtës paroda „kitokia“: mëlynà M.K. Èiurlionio visatos sû- nui Blaþiûnui), padedanèia atskleisti kaip kolegos áspëjo, ji nebe „þydra“ kurá ið „Pasaulio sutvërimo“. tapytojos pasaulëvaizdá ir tapybos ar „rausva“, o nuostabiai „spalvo- Paprastai Rûtos Katiliûtës abst- specifikà. Tai nepriekaiðtingai ritmið- ta“. Manau, kad taip autorë lyg dar rakcijas gretiname su vokieèio Got- kai iðdëstyta paveikslø „grandinë“, kartà permàsto vaikystës áspûdþius, thardo Graubnerio ir amerikieèio sukurianti spalvinio pulsavimo áspû- tarsi ið naujo iðsitraukdama senus Marko Rothko darbais. Palyginti su dá kaitaliojant subtiliø tonø ir inten- spalvotus stiklelius, pro kuriuos ka- jais, jos tapyba yra daug subtilesnë syviø dëmiø monochromijas. Erd- daise mëgo þvelgti á debesis. Ðis pra- ir emocingesnë, tad dailininkës væ pagyvina ir dvigubi paveikslai, eities persvarstymas yra toks elegan- abstrakcijose sukurtos sielos kelio- vienoje salëje pabrëþiantys Mairo- tiðkas, intelektualus ir aristokratiðkas nës niekas nepakartos. Matydama nio gatvës perspektyvas, kitoje at- kaip melsvieji ðeðëliniai autoportre- Gotthardo Graubnerio debesø „pa- liekantys salës atsklandos vaidme- tai – tolimas atgarsis ankstyvos jau- galves“, kaþkodël þvelgiu á pasaulá ná. Matome ir paveikslø dydþiø nystës atodûsiø, slapstanèiø Michai- vokieèiø naikintuvo piloto akimis, ávairovæ, ir retrospektyvines uþma- lo Vrubelio demonizmà ir Edvardo todël jauèiu nerimà ir hipnotizuo- èias siekianèià Rûtos Katiliûtës Griego romantizmo proverþius. janèià traukà þemyn, bet atsimuðu á braiþo plëtotæ. Ðià Rûtos Katiliûtës parodà ver- „lediná“ paveikslo pavirðiø. O daik- tinèiau kaip ypatingà sëkmæ, kurià tø idëjø ir esmës tapytojas Markas Paroda veikia iki balandþio 28 d. lëmë kinematografinis jos tapybos Rothko, iðsiskiriantis sodria, net „Titanikas“ (Maironio g. 3, II aukštas) efektas. Ketvirtàjá matavimà, kurá klampia, „sunkia“ tapyba, manau, Dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val. dar prieð ðimtmetá drobëje mecha- puikiai iliustruoja gaivaliðkumu ir di-

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 7 psl. K inas Garsûs, þinomi, apdovanoti „Auksinës palmës ðakelës“ kandidatai

Prieð savaitæ Paryþiuje paskelbti parodys ekscentriðkà meilës istori- jai – televizijos realybës ðou „Didy- Bruce’as Willisas ir Edwardas Nor- geguþës 16 d. prasidësianèio 65-ojo jà „Kaulai ir rûdys“ („Un gout de sis brolis“ dalyviai. tonas. Bradas Pittas vaidina Andre Kanø kino festivalio konkurso fil- rouille et d’os“), kurioje pagrindiná Ðiemet Kanø konkurse bus ir fil- Dominiko gangsteriø filme „Nuþu- mai. Ið 1779 pateiktøjø á svarbiau- vaidmená sukûrë Marion Cotillard. mø ið Vidurio bei Rytø Europos. dyk juos ðvelniai“ („Killing Them sià pasaulyje kino konkursà atrink- Ne vienà Kanø apdovanojimà pel- Prieð penkerius metus „Auksine Softly“), Lee Danielso filme „Laik- tas 21 filmas. Italø reþisieriaus niusio devyniasdeðimtmeèio prancû- palmës ðakele“ uþ filmà „4 mëne- raðtininkas“(„The Paperboy“) apie Nanni Moretti („Turime popieþiø“) zø Naujosios bangos veterano Alai- siai, 3 savaitës ir 2 dienos“ apdova- þurnalistà, gráþusá á gimtàjà Floridà vadovaujamas þiuri ið jø rinks ge- no Resnais filmà „Jûs dar nieko notas rumunas Cristianas Mungiu tirti nuteisto mirti kalinio bylos, nes riausià. Kitaip nei Berlyno kino fes- nematëte“ („Vous n’avez encore rien pristatys filmà „Uþ kalvø“ („Dupa tiki jo nekaltumu, vaidina Nicole tivalis, Kanai nesibodi amerikieèiø vu“) ákvëpë Jeano Anouilh’aus pje- dealuri“). Filmas sukurtas pagal Ta- Kidman, Matthew McConaughey, kino. Ðiemet konkursinëje progra- së „Euridikë“. Filmo herojai – ak- tianos Niculescu-Bran dokumenti- Zacas Efronas, Johnas Cusackas. moje bus parodyti net ðeði JAV su- toriø trupë, kuri susirenka iðgirsti næ prozà ir pasakoja apie dviejø Matthew McConaughey taip pat kurti filmai. Panaðiai pristatyta ir paskutinæ mirusio dramaturgo va- merginø draugystæ. Po daugelio pamatysime Jeffo Nicholso filme Prancûzija, nors tai daugiausia ben- lià. Juos vaidina Mathieu Amalri- metø jos vël susitinka. Viena tapo „Mudas“ („Mud“) – èia jis vaidina dros gamybos juostos. cas, Michelis Piccoli, Lambert’as vienuole, kita gyvena Vokietijoje. bëglá nusikaltëlá Mudà, kuris susi- Konkursinëje programoje – ne Wilsonas ir nuolatiniai Resnais ak- Sergejaus Loznicos konkursinio draugauja su keturiolikmeèiu berniu- vieno ankstesniø Kanø nugalëtojø Konkurse daug garsiø vardø. toriai Sabine Azema, Pierre’as Ar- filmo „Migloje“ („V tumane“) fil- ku. Bus parodytas ir Johno Hillcoato filmai. Austrø reþisierius Michae- Naujausiame Davido Cronenbergo diti. Pirmasis po 1999 m. sukurtas mografijoje, tarp ðaliø gamintojø vesternas „Girèiausia apskritis pa- lis Haneke („Auksinë palmës ðake- („Pavojingas metodas“) filme „Cos- prancûzø kino enfant terrible Leoso kartu su Baltarusija, Rusija, Vokie- saulyje“ („Lawless“) apie tris bro- lë“ uþ „Baltà kaspinà“) pristatys ka- mopolis“ pagrindiná vaidmená suvai- Caraxo filmas „Dieviðki motorai“ tija, Olandija nurodyta ir Lietuva. lius, prohibicijos laikais sumaniu- meriná filmà „Meilë“ („Amour“), dino Robertas Pattinsonas, po „Sau- („Holy Motors“) sukurtas anglø kal- Antrasis vaidybinis garsaus doku- sius verstis alkoholio kontrabanda. kuriame vaidina prancûzø kino ve- lëlydþio“ tapæs jaunøjø þiûrovø ba, jame vaidina reþisieriaus filmuo- mentininko filmas – baltarusiø raðy- Á Kanø konkursà atrinkti ir du fil- teranai Jeanas-Louis Trintignant’as, numylëtiniu. Filmas sukurtas pagal se iðgarsëjæs Denis Lavant’as. tojo Vasilio Bykavo apysakos ekrani- mai ið Pietø Korëjos. Hong Sang Emmanuelle Riva ir Isabelle Hup- Dono DeLillo romanà ir pasakoja Garsus austrø dokumentinio ki- zacija. Veiksmas nukelia á 1942-uosius, Soo filme „Kitoje ðalyje“ („Da-reun pert. Filme pasakojama insulto ið- apie turtuolá, per visà Manhatanà ið- no kûrëjas Ulrichas Seidlis konkur- vokieèiø okupuotà Baltarusijà. Fil- na-ra-e-suh“) pagrindiná savæs ir tiktos moters istorija. Britø reþisie- sirengusá pas kirpëjà. Pattinsono se pristatys pirmàjà savo vaidybinës mo herojø Suðenià partizanai kalti- meilës svetimoje ðalyje ieðkanèios riaus Keno Loacho („Vëjas, partnerë „Saulëlydyje“ Kristen Ste- „Rojaus trilogijos“ dalá „Rojus: na bendradarbiavimu su okupantais. moters vaidmená suvaidino Isabel- siûbuojantis mieþius“) Ðkotijoje fil- wart vaidina kitame konkurso fil- meilë“ („Paradies Liebe“). Tai pa- Jam paskelbtas mirties nuospren- le Huppert, Im Sang-Soo filmo „Pi- muota komedija „Angelo dalia“ me. Tai garsaus brazilø reþisieriaus sakojimas apie penkiasdeðimtmetæ dis. Taèiau jo vykdytojai patys pa- nigø skonis“ („Do-nui mat“) hero- („The Angel’s Share“) – jau septy- Walterio Salleso ekranizuotas kla- sekso turistæ, kuri vyksta á Kenijà. tenka á spàstus, o Suðenia bus pri- jus – jaunas ambicingas vyriðkis, nioliktas Kanø kino festivalyje ro- sikinis Jacko Kerouaco bitnikø ro- Vienas danø „Dogmos ’95“ kûrëjø verstas rinktis, kieno jis pusëje – kuris mano, kad visko gyvenime jam domas reþisieriaus filmas. 1997 m. manas „Kelyje“ („On the Road“). Tomas Vinterbergas konkurse pa- gërio ar blogio. padës pasiekti pinigai. uþ filmà „Vyðniø skonis“ „Auksine Garsiausio ðiø dienø Meksikos re- rodys filmà „Medþioklë“ („The Kanams naujø filmø uþbaigti ne- Taip pat á konkursà pateko egip- palmës ðakele“ apdovanotas Irano þisieriaus Carloso Reygadaso filmas Hunt“). Danø kino þvaigþdë Mad- spëjo amerikieèiai Terrence’as Malic- tieèio vaidybiniø ir dokumentiniø reþisierius Abbasas Kiarostami sa- „Post Tenebras Lux“ – tai pusiau au- sas Mikkelsonas filme vaidina vy- kas, Paulas Thomas Andersonas ir filmø autoriaus Yousry Nasrallah vo naujausià filmà „Like Someone tobiografinë drama, kurios veiks- rà, apkaltintà nusikaltimu, kurio jis Woody Allenas. Festivalá atidarys filmas „Po mûðio“ („Baad el maw- in Love“ kûrë Japonijoje. Jo hero- mas nukels á Meksikà, Anglijà, Is- nepadarë. Matteo Garrone, dar vie- Weso Andersono filmas „Pilnaties keaa“) – vaidybinis pasakojimas apie jai – ðiuolaikinio didmiesèio gyven- panijà ir Belgijà – vietas, kur gyveno nas Kanø laureatas, apdovanotas karalystë“ („Moonrise Kingdom“) dviejø þmoniø susitikimà Tahriro tojai – tradicijø saugotojas, univer- reþisierius. Didþiuoju prizu uþ filmà „Gomo- apie ásimylëjusiø dvylikameèiø po- aikðtëje. siteto eruditas, jauna studentë ir Kanuose apdovanoto „Apaðtalo“ ra“, ðiemet konkurse parodys filmà rà, kuri nusprendþia pabëgti ið na- PARENGË Þ. P. pavydus jaunuolis. reþisierius Jacques’as Audiard’as „Realybë“ („Reality“), kurio hero- mø. Filme vaidina Billas Murray’us,

Kronika Metø geriausias reþisieriaus darbas Ramûnas Greièius („Tadas Blin- Algimantas Puipa („Mieganèiø da. Pradþia“) Paskelbti „Sidabrinës drugeliø tvirtovë“) Audrius Kemeþys („Raminas“) gervës“ nominantai Audrius Stonys („Raminas“) Feliksas Abrukauskas („Ryba“, Ðá pirmadiená buvo oficialiai pa- Mindaugas Survila („Stebuklø reþ. Vytautas Dambrauskas) skelbti Lietuviø kino akademijos laukas“) Metø geriausias profesinës meist- apdovanojimø „Sidabrinë gervë“ Metø geriausias aktoriaus vaidmuo rystës darbas nominantai. Ðiemet atsisakyta no- Mantas Jankavièius („Tadas Blin- Þilvinas Naujokas uþ sëkmingiau- minacijos uþ geriausià scenarijø. da. Pradþia“) sio ir þiûrimiausio lietuviðko filmo „Ta- Laimëtojai ir „Auksinës gervës“, Marius Repðys („Deðimt prieþas- das Blinda. Pradþia“ prodiusavimà skiriamos uþ gyvenimo nuopelnus, èiø“) Linas Dabriðka ir Jonas Sunklo- laureatas bus paskelbti geguþës 13 „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ Vainius Sodeika („Paskutinë me- das (UAB „Madstone“) uþ profe- dienà iðkilmingoje apdovanojimø drius Blaþevièius, prodiuserë Ma- „Naðlaitynas“ (reþ. Albina Griniû- daus mënesio diena“, reþ. Rokas El- sionalius baigiamuosius darbus ceremonijoje, kuri vyks Nacionali- rija Razgutë, „Èiobreliai“) të, prodiuseriai Irma Puþauskaitë, Vy- termanas, ir „Jo silikoninë siela“, („Deðimt prieþasèiø“, „Laikinai“, niame dramos teatre. Metø geriausias pilnametraþis gantas Kirejevas, Margarit Gajane Ka- reþ. Dþiugas Ðëma) „Paskutinë medaus mënesio diena“, Pateikiame nominantø sàraðà. dokumentinis filmas latshjan Kirejeva, „Nerutina“ ir Metø geriausias aktorës vaidmuo „Kaip mes þaidëme revoliucijà“, „Raminas“ (reþ. Audrius Stonys, „Benjamin River Productions“ (Estija) Miglë Polikevièiûtë („Paskutinë „Dievas sukûrë viskà, iðskyrus kili- Metø geriausias pilnametraþis vai- prodiuseris Uldis Cekulis, „Uku- Metø geriausias animacinis filmas medaus mënesio diena“) mà“, „Naðlaitynas“, „Specialistë“) dybinis filmas Films“) „Nepriklausomybës diena“ (reþ. Vaiva Mainelytë („Giminës. Po dvi- Mindaugas Survila („Stebuklø „Tadas Blinda. Pradþia“ (reþ. Do- „Stebuklø laukas“ (reþ. Mindaugas Urtë Budinaitë, prodiuseris Valen- deðimties metø“, reþ. Saulius Vosylius) laukas“) uþ profesiná pasiaukojimà natas Ulvydas, prodiuseris Þilvinas Survila, prodiuserës Jurga Gluskinie- tas Aðkinis, „Vilanima“) Janina Lapinskaitë („Mieganèiø Metø geriausias kompozitoriaus Naujokas, „Tauras Kino Namai“) në, Giedrë Beinoriûtë, „Monoklis“) „Puntuko akmuo“ (reþisierius ir drugeliø tvirtovë“) darbas „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ „Kaip mes þaidëme revoliucijà“ prodiuseris Antanas Skuèas) Metø geriausias epizodinis vaidmuo Giedrius Puskunigis („Narcizas“) (reþ. Algimantas Puipa, prodiuserë (reþ. Giedrë Þickytë, prodiuserë „Vienos dalies fantazija“ (reþ. Elzë Gudavièiûtë, Giedrë Gied- Kipras Maðanauskas („Tadas Uljana Kim, Uljanos Kim Studija) Dagnë Vildþiûnaitë, „Just a mo- Greta Stanèiauskaitë, prodiuseris raitytë, Miglë Polikevièiûtë („Mie- Blinda. Pradþia“) „Narcizas“ (reþ. Dovilë Gasiû- ment“) Valentas Aðkinis, „Vilanima“) ganèiø drugeliø tvirtovë“) Titas Petrikis („UB Lama“, reþ. naitë, prodiuserë Teresa Zibolienë, Metø geriausias trumpametraþis Metø geriausias televizijos filmas Asmik Grigorian („Narcizas“) Eglë Vertelytë) „Ketvirta versija“) dokumentinis filmas „Vyno kelias“ (reþ. Raimundas Severija Bielskytë („Laikinai“) „Sidabrinis kiauðinis“ geriausiam Metø geriausias trumpametraþis „Specialistë“ (reþ. Giedrë Beino- Banionis, Alvydas Ðlepikas, Mari- Metø geriausias epizodinis akto- metø studentø darbui vaidybinis filmas riûtë, prodiuserës Jurga Gluskinienë, na Kulumbegaðvili, prodiuseris Ro- riaus vaidmuo „Anima Animus“ (reþ. Jurgis Ma- „Laikinai“ (reþ. Jûratë Samulio- Ilona Bièevska, „Monoklis“, „Avantis landas Skaisgirys, „Videometra“) Donatas Banionis („Tadas Blin- tulevièius, LMTA 3 kurso bakalauras) nytë, prodiuserës Jurga Gluskinie- Promo“ (Latvija), „Arte France“, „Vienintelis, nepakartojamas ir da. Pradþia“) „Jo silikoninë siela“ (reþ. Dþiugas në, Giedrë Beinoriûtë, „Monoklis“) „Alegria productions“ (Prancûzija) paskutinis“ (reþ. Linas Augutis, Arûnas Storpirðtis ir Adolfas Veèers- Ðëma, „Skalvijos“ kino akademija „Draudþiami jausmai“ (reþisie- „Dievas sukûrë viskà, iðskyrus ki- „Era Film“, LRT) kis („Mieganèiø drugeliø tvirtovë“) „Sugráþtant“ (reþ. Giedrius Ta- rius ir prodiuseris Deimantas Nar- limà“ (reþ. Mikas Þukauskas, Gin- „Ledo vaikai“ (reþ. Justinas Lin- Vidas Petkevièius („Tadas Blin- moðevièius, LMTA 2 kurso baka- kevièius) tarë Valevièiûtë, prodiuseris Juozas gys, prodiuseris Algirdas Þvinake- da. Pradþia“) lauras) „Deðimt prieþasèiø“ (reþ. An- Javaitis) vièius, „TV Europa“) Metø geriausias operatoriaus darbas PAGAL RENGËJØ INF.

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) Geriau tegu vaidina zombius Krësle prie televizoriaus

Amerikieèiø aktorius Lievas hamo Guit filmui, taèiau jei patin- kituose rastume panaðiø „mokslø“. Schreiberis vaidino deðimtyse po- ka Ardant ir Gerard’o Depardieu Kad ir apie zombius. puliariø Holivudo filmø, jis net fil- duetas, galima surizikuoti. LNK (27 d, ðiànakt, 01.20) paro- mavosi Lietuvoje – suvaidino vienà Jei pasiilgote gero, bet negailes- dys Zacko Snyderio „Numirëliø auð- ið broliø partizanø Bielskiø Edwar- tingo kino, verta prisiminti 1992-ai- rà“ – 2004 m. sukurtà klasikinio Ge- do Zwicko filme „Pasiprieðinimas“, siais daugumà þiûrovø ðokiravusá orge’o A. Romero siaubo filmo bet neatsisako ir minties kada nors Abelio Ferraros „Blogà policininkà“ perdirbiná. Filmo siuþetas áprastas: atsiduoti reþisûrai. LNK (29 d. 00.30) (LTV2, geguþës 2 d. 23 val.). Korum- koðmaras prasideda vienà rytà, kai parodys kol kas vienintelá jo reþisuo- puotas policininkas, vis giliau þmonijà uþpuola kraujo iðtroðkæ tà filmà „Nepaprasta kelionë“ (2005). grimztantis á narkotikø jaudulá ir pa- zombiai. Nedidelë grupë þmoniø Jo herojus jaunas amerikietis Dþona- vojus, – vienas geriausiø Harvey Kei- uþsibarikaduoja prekybos centre. tanas, kurá suvaidino Elijah Woodas telio vaidmenø. Sunku patikëti, bet Reþisierius siekë kuo realistiðkes- („Þiedø valdovas“), vyksta á Ukrai- filmavimas truko tik aðtuoniolika die- niø zombiø, todël papraðë policijos nà, norëdamas surasti moterá, iðgel- nø, o psichologiðkai „iðeiti“ ið sunkaus lavonø nuotraukø. Kai gerai jas ið- bëjusià jo senelá nuo naciø. Bet ið pat vaidmens Keiteliui padëjo „Pasiutæ studijavo kartu su filmo dailininku, pradþiø kelionë pakryps keistai. Dþo- ðunys“, beje, pasirodæ ekranuose kar- filmo zombiai buvo padalyti á kelias „Nepaprasta kelionë“ natano laukia daugybë susitikimø, tu su „Blogu policininku“. kategorijas. Ið viso jø filme beveik 3 tyt, proletariðkos ðventës kai ku- þai labiau suaugæ ir sudëtingesni, kurie jam padës suprasti draugystës Man geriausias bûdas atsipalai- tûkstanèiai. Zombius vaidinti buvo pa- rioms ið jø kelia átarimà. Uþtat alaus bet filmas dvelkia senosios anima- esmæ ar net meilæ. duoti – siaubo filmai. Carterio Smitho kviesti ir specifiniø leidiniø þurnalis- gamintojø inicijuotà Joniniø laisva- cijos nostalgija. Ið celofano paga- „Neáprasta kelionë“ – Jonathano 2008 m. „Griuvësiai“ (LNK, 28 d., tai. Manau, kad tai puiki idëja. Minty- diená pripaþásta kiekviena. mintas filmo vanduo net jaudina – Safrano Foerio autobiografinio ro- 00.30) paþadins archetipiðkiausias se iðkart ásivaizdavau, kaip atrodytø Taèiau jei geguþës 1-osios rytà bent jau mane. mano ekranizacija, jo autorius taip vaikystës baimes, kad á tavo kûnà virtæ zombiais populiariø lietuviðkø praleisite prie televizoriaus, nenu- Nostalgija, manau, padvelks ir re- pat trumpam pasirodo filmo pra- gali ásismelkti kaþkas svetimas. Fil- laidø vedëjai ar kriminaliniø kroni- sivilsite. LNK (1 d. 8.10) parodys èiausiai rodomas lietuviðkas filmas – dþioje. Schreiberis yra sakæs, kad mo herojai – Meksikoje atostogau- kø þurnalistai. Kaip nulieti! Weso Andersono animaciná filmà 1965 m. Algimanto Mockaus ir Vy- romanas jam pasirodæs ið paèiø jantys jaunuoliai. Kai vienas ið jø pa- Neilo Jordano filmo „Nepalauþia- „Ðaunusis ponas Lapinas“ (2009). tauto Grivicko sukurta „Eglë – þal- keisèiausiø ir juokingiausiø, kokius slaptingai iðnyksta majø piramidëje, ma dràsa“ (LNK, 29 d. 21 val.) hero- (Beje, naujas ðio reþisieriaus filmas èiø karalienë“ (LTV2, 28 d. 21.40). buvo skaitæs: „Mes sekame du fun- jo ieðkantys draugai randa keistà au- jë Erika dirba radijuje. Ji renka Niu- ðiemet atidarys Kanus.) Filmas su- Tai á ekranà perkeltas, bet beveik damentaliai skirtingø kultûrø per- galà. Jie paþadins augalo apetità. Bus jorko garsus bei istorijas ir pasakoja kurtas pagal Roaldo Dahlio knygà iðimtinai paviljone nufilmuotas sonaþus, kurie a priori negali turëti daug kraujo ir tikrai baisu. jas laidoje „Street Walk“. Vienà nak- ir pasakoja apie gudrià lapiø ðeimy- Eduardo Balsio baletas, prieð tai su- nieko bendra, bet atranda gilø dva- „Paramount“ studija „Griuvë- tá Erikà ir jos suþadëtiná uþpuola Cen- nà, kuri gadina gyvenimà valstie- laukæs didelio pasisekimo Valstybi- siná ir emociná ryðá.“ Schreiberio se- siams“ sukûrë alternatyvià reklami- triniame parke. Suþadëtinis negyvas, èiams. Ponas Lapinas ne tik gudrus, nio operos ir baleto teatro scenoje nelis taip pat buvo ið Ukrainos, to- næ kampanijà. Viename tinklalapyje Erika sunkiai gydosi þaizdas. Mies- bet ir kupinas tuðtybës. (dabar LNOBT). Eglæ ðoko tuome- dël Foerio knygoje jis pamatë save. atsirado puslapis þmogaus, tvirtinu- tas, kurá ji taip mylëjo, kelia baimæ. Rengdamasis filmui, reþisierius gy- tinë lietuviø baleto prima Leokadi- Ukrainà Schreiberis filmavo Èeki- sio, kad jo rankoje gyvena augalas. Todël Erika nusiperka ginklà ir pra- veno Dahlio namuose Anglijoje, jam ja Aðkelovièiûtë. Marijana Malcie- joje, bet „Nepaprastoje kelionëje“ Buvo ádëtas net keliø minuèiø filmas, deda þudyti agresyvius piktadarius. net buvo leista paimti á rankas iðliku- në 1974 m. pasirodþiusioje „Lietuvos vaidina ir ukrainieèiai, net visa folk- kuriame matyti, kad kaþkas þalia ju- Pagrindiná vaidmená sukûrë Jo- sius rankraðèius, tiesa, prieð tai archy- kino istorijos apybraiþoje“ raðë: pankroko grupë „Gogol Bordello“. da po þmogaus oda. die Foster. Tuo, manau, viskas pa- vininko akivaizdoje nusiplovus su „Ypatingas dëmesys buvo skirtas Prancûzø ir Izraelio komedijos Manau, kad pas mus panaði re- sakyta. „Nepalauþiamos dràsos“ muilu rankas, apsimovus pirðtines. spalvai. Spalvinis filmo sprendimas „Labas ir sudie!“ (LTV, 29 d. 21.15) klama taip pat sulauktø dëmesio. kûrëjams pavyko bent ið dalies su- Andersonas þavisi senàja anima- turëjo paklusti muzikinei partitûrai, herojë Þizelë (Fanny Ardant) taip Gal net aukðtosiose mokyklose at- lauþyti panaðiø filmø apie vieniðus cija ir tarp daugybës savo ákvëpimo tapti vienu svarbiausiu jo dramaturgi- pat ieðko savo þydiðkø ðaknø. Pen- sirastø nauji kursai apie tai, kas gy- kerðytojus, perþengianèius gërio ir ðaltiniø mini 1941 m. Vladislovo jos komponentø. Filmo dailininkams kiasdeðimtmetë moteris palieka Pa- vena po mûsø oda. Sekmadiená LNK blogio ribà, schemas. Filme akcen- Starevièiaus sukurtà „Lapino roma- (J. Èiuplys, D. Mataitienë, P. Ilgûnas) ryþiø, kur jai viskas klostosi puikiai: þiniose pamatæs Ðiauliø universite- tuojamas moteriðkasis istorijos lyg- nà“. Pastarasis filmas, kaip ir „Ðau- ir vyr. operatoriams (A. Digimas, profesinë karjera, finansinë padë- to studentus ir dëstytojus, ðvytinèiais muo. Herojës metamorfozæ origina- nusis ponas Lapinas“, kurtas stop A. Mockus) teko nelengvas uþdavi- tis, butas prestiþiniame rajone, ir veidais tvirtinanèius, kad delno li- liai perteikia operatoriaus Philippe’o motion metodu, o Starevièiaus lë- nys.“ Þinodamas, kad daugumos lie- persikelia á Izraelá. Bet nuo pat at- nijos jiems nemeluoja ir jie labai Rousselot kamera. lës buvo padarytos ið tikros gyvûnø tuviðkø filmø spalvos iðnyko, o nau- vykimo ji iðgyvena nemalonias daug suþinojo apie save, supratau, Jei ið ateinanèios savaitës televi- odos. Jos atrodo ir ðiek tiek keis- jø restauruotø kopijø sulauksime staigmenas, nes èia kitoks gyveni- kad ðvietimo reforma, apie kurià zijos programø bandysite suprasti, tos, ir natûralistiðkos. Tokio efekto labai negreit, filmo laukiu su neri- mo bûdas, o Paþadëtoji þemë neat- daug kalbëjo ministras Gintaras Ste- ar geguþës 1-oji yra ðventinë diena, siekë ir Andersonas. Jis norëjo, kad mu. Bet prisiminimai apie spalvas rodo tokia idiliðka kaip bûnant Pa- ponavièius, ávyko. Jos vaisiai subren- pasijusite keistai. Vienos televizijos gyvûnø bruoþai bûtø stilizuoti, bet juk taip pat brangûs? ryþiuje. Ðvelniai tariant, prancûzø do labai greit. Ðiauliø universitete Tarptautinæ darbo dienà rodys ðven- ne taip, kaip vaikiðkuose filmuose. Jûsø – kritikai nebuvo atlaidûs ðiam Gra- dëstoma chirologija, bet, manau, ir tinæ programà, kitos – áprastà. Ma- „Ðauniojo pono Lapino“ persona- JONAS ÛBIS

Anonsai goti tai, kas jiems atrodo svarbu. siteto darbuotojai: profesorius Krið- (2 d. 17.10) tofas Mitrovskis ir jo svainis – du- „Europos kinas ir dienà, Juanos Macîas „Planai rytojui“ kart iðsiskyræs dekanas Aleksandras ir naktá“ („Planes para ma¹ana“, Ispanija, Paþickis. Prisitaikëlis Aleksandras Festivalis „Europos kinas ir die- 2010) taip pat apie ðiuolaikines is- nesutrinka jokiose situacijose, Krið- nà, ir naktá“ ðiemet jau aðtuntà kar- panes. Filme rodoma viena skirtin- tofas turi poetiniø ambicijø ir ken- tà vyko Panevëþyje. Pirmosiomis gø likimø filmo herojø Ines, Anto- èia nuo narkolepsijos. Bet ambicijos geguþës dienomis jis persikels á Vil- nijos, Marianos ir Monikos gyvenimo ir idealai, deja, nesutampa su geis- niø, „Skalvijos“ kino centrà. Èia diena. Tà dienà Ines suþino, kad yra mais. (6 d. 19.15) bus parodyti 2010–2011 metais su- nëðèia, Antonija nusprendþia palikti Dragano Bjelogrliãiaus filmas kurti ðeði filmai ið Ispanijos, Slova- ðeimà, o Mariana – iðsiskirti su vy- „Svajonë apie Montevidëjø“ („Mon- kijos ir Serbijos. ru. (3 d. 17 val.) tevideo, bog te video“, Serbija, Garsaus ispanø reþisieriaus Agustî Peterio Bebjako „Abrikosø sala“ 2010) nukels á 4-àjá deðimtmetá ir Villaronga filmas „Juoda duona“ „Juoda duona“ („Marhul’ovy Ostrov“, 2011) nukels pasakos tikros sëkmës istorijà. Fil- („Pa negre“, Ispanija, 2010) perkels iðduos savo ðaknis. Ginèai apie Pi- santykius tarp skirtingø kartø vie- á Pietø Slovakijà. Èia nuoðaliuose mo herojai – serbai futbolo entuzias- á sunkius pokario metus Kataloni- lietiná karà iki ðiol drebina ispanø vi- nos ðeimos nariø. Jie visi jauèia kal- abrikosmedþiø soduose prasideda tai, 1930-aisiais nusprendæ dalyvau- joje. Vienuolikmetis berniukas An- suomenæ, todël visai nekeista, kad tæ. Todël motina – raðytoja ir iliust- meilës drama – trys vyrai pamilsta ti pirmajame pasaulio èempionate drë, kurio tëvai atsidûrë tarp tø, ku- „Juoda duona“ pelnë ne vienà ispanø ratorë Alicija – nuolaidþiauja sûnui, tà paèià moterá. Ðio poetiðko pasa- Urugvajuje. Jø sugebëjimais nela- rie pralaimëjo pilietiná karà, randa kino akademijos apdovanojimà. (1 d. jos vyras Migelis priekaiðtauja sau, kojimo herojë taip pat myli ir nori bai tiki aplinkiniai, bet pripaþinimo, miðke vyro ir jo sûnaus kûnus. Kai 17 val.) kad nepadeda namuose, sûnus jau- bûti mylima. Bet jausmai filmo per- garbës, moterø meilës, geresnio gy- vietos valdþia apkaltina berniuko të- Tarptautinio Karlovy Varø festi- èiasi atsakingas uþ visus gyvus pa- sonaþus veda prie tragiðkos pabai- venimo ir pergaliø siekiantys futbo- và, norëdamas jam padëti, Andrë valio prizu „Kriðtoliniu gaubliu“ ap- darus (ypaè pamestas kates ir ðu- gos. (4 d. 17 val.) Kitas slovakø fil- lininkai uþsispiria árodyti, ko yra pats pradeda tyrimà. Berniukas su- dovanotas Agustî Vilos filmas gvil- nis). Alicijos sesuo nesutaria su mas – Jozefo Paðtékos „Lavonas verti. Pernai Tarptautiniame Mask- pranta, kad melo persmelktame su- dena ðiø dienø Ispanijos problemas. dukterimi. Senyvi Migelio tëvai ko- turi mirti“ („Mrtvola musí zom- vos kino festivalyje filmas pelnë þiû- augusiøjø pasaulyje reikia bûti labai „Tinklelis nuo uodø“ („La mosqui- voja su ligomis. Visi gyvena atsitvë- riet“, Slovakija, 2010) – tai juodoji rovø simpatijø prizà. (5 d. 17 val.) atsargiam. Norëdamas iðgyventi, jis tera“, Ispanija, 2010) pasakoja apie ræ tylëjimo siena, bet bando iðsau- komedija. Filmo herojai – univer- PAGAL RENGËJØ INF.

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 9 psl. B alandþio 27–geguþës 3

Parodos Baþnytinio paveldo muziejus (Estija) paroda „Home Sweet Home“ „7md“ rekomenduoja Ðv. Mykolo g. 9 Vilniaus vaikø ir jaunimo meno VILNIUS Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Dailë galerija Nacionalinë dailës galerija Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“ Dainius Liðkevièius meniniais veiksmais nuolat verèia faktus ir klausi- Vilniaus g. 39/6 Konstitucijos pr. 22 mus iðvirkðèiàja puse. Anksèiau menas verþësi susilieti su gyvenimu, o Ðiuolaikinio meno centras Paroda „Tapybos pamoka“ ið ciklo „Mokytoja XX a. Lietuvos dailës ekspozicija dabar menininkas desperatiðkas politines akcijas integruoja á meno isto- Vokieèiø g. 2 ir mokinys“ (Eglë Velaniðkytë ir Povilas Rama- Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Muziejus“ rijà, surasdamas joms adekvaèià kryptá. Tai ne tiek sumanûs intelekto pra- „Dviejø Vokietijø architektûra 1949—1989“ nauskas) Elenos Urbaitytës-Urbaitis paroda „Pasirinkimai“ timai, kiek ribø sudrebinimas, atveriantis visai naujas perspektyvas. Na- Paroda „Galimas modernizmas“ iki 29 d. — Michaùo Budny paroda „Didelë ðalis“ Galerija „2W“ cionalinëje dailës galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) iki geguþës Akramo Zaatari paroda „Kompozicija dviem Pilies g. 8—9 22 d. veikia Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Muziejus“. Ji dar kartà verèia Vilniaus paveikslø galerija salëms“ iki V. 5 d. — paroda „Kultûrø tiltai. Berlynas- pamàstyti, kas ir kaip tampa saugomomis vertybëmis. Didþioji g. 4 „Lietuvos aido“ galerija Vilnius-Maskva“ Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Trakø g. 13 Ðià savaitæ verta aplankyti dar vienos autorës ið „aukso fondo“ parodà – Lietuvos dailë XVI—XIX a. Valstybinio Vilniaus Gaono þydø iki V. 3 d. — Ryèio Valantino tapyba Jurga Barilaitë yra ið tos paèios kaip ir Liðkevièius „lûþio kartos“, kuri lem- Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai muziejaus Tolerancijos centras tingai prisidëjo prie meno atsinaujinimo atgavus Nepriklausomybæ. Naujoje Tarptautinë paroda „Kryþiai yra dorybës Galerija „Kairë–deðinë“ Naugarduko g. 10/2 parodoje „Parodyk“ Barilaitë ávairiopai pristato negalëjimo kurti temà, kaip þenklas, o Strëlë — pergalës... Sapiegos — Latako g. 3 Paroda „Laiðkai Salai: jaunos moters gyveni- visuomet meistriðkai keliauja per skirtingas medijas ir smogia á egzistenciðkai valstybininkai, meno mecenatai ir kolekci- Lidos Dubauskienës kûrybos paroda „Bûsena“ mas naciø darbo stovyklose“ skaudþias vietas. Paroda galerijoje „Vartai“ veikia iki geguþës 26 d. ninkai“ Marijos Marcelionytës-Paliukës kûrybos Galerija „RA“ Paroda „Fecit ad vivum. Dailininkø portretai paroda „Lygiai metai“ Pranciðkonø g. 8 Puikiu humoro jausmu ir intelekto aðtrumu pasiþyminti menininkë Pau- XVI—XVIII amþiø Vakarø Europos graviûrose“ Galerija „Vartai“ Tapybos miniatiûrø paroda „Spieèius“ lina Eglë Pukytë su akiplëðiðkai laisvo pieðinio meistru Linu Jablonskiu Radvilø rûmai Vilniaus g. 39 Galerija „Kunstkamera“ atidarë parodà VDA „Artifex“ (Gaono g. 1). Ðá duetà pristato nauja virtuali Vilniaus g. 24 Jurgos Barilaitës paroda „Parodyk“ Ligoninës g. 4 galerija „Katinëlis & Gaidelis“. Paroda veikia iki geguþës 19 d. Alfonso Motiejûno gimimo ðimtmeèiui Jûratës Jarulytës tapyba Prano Gailiaus kûrybos paroda „Liuksembur- skirta paroda „Spalvø kelionës“ Teatras „Arkos“ galerija go sodai“ iki V. 6 d. — paroda „Sankt Peterburgo Lëliø teatro gerbëjus galëtø sudominti premjera ,,Kelionë saulës link“, Auðros Vartø g. 7 imperatoriðkasis porcelianas“ KAUNAS vyksianti Kauno valstybiniame lëliø teatre balandþio 27, 28 d. ir geguþës iki 28 d. — paroda „Kryþkelë“ (Salonikai, 5 bei 26 d. Tai Lietuvos kultûros fondo remiamo miestø partneriø kûrybi- Taikomosios dailës muziejus Graikija) M. Þilinsko dailës galerija nio projekto „Tarp Kauno ir Sankt Peterburgo“ rezultatas, kurio pagrin- Arsenalo g. 3 A Tarptautinë stiklo paroda „Ið plokðtumos Nepriklausomybës a. 12 dinis tikslas buvo pastatyti novatoriðkà lëliø teatro technika pagrástà spek- Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo arba 2 ->D?“ Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“ taklá, suburiant tarptautinæ pripaþintø lëliø teatro menininkø komandà. deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo Paroda „Sapnas“ Kauno paveikslø galerija Spektaklio kûrëjai – idëjos autorius ir reþisierius Borisas Konstantinovas, Paryþiaus kolekcijos) Vilniaus fotografijos galerija K. Donelaièio g. 16 scenografas Viktoras Antonovas, kompozitorius Denisas Ðadrinas – ta- „Du mados ðimtmeèiai“ ið Aleksandro Stikliø g. 4 Egidijaus Rudinsko paroda „Grafika lentingi Sankt Peterburgo teatralai, prestiþiniø apdovanojimø ,,Auksinës Vasiljevo kolekcijos nuo 27 d. — fotografijø paroda „Sukurta 1982—2012“ kaukës“ ir ,,Auksinio sofito“ Rusijoje laureatai. „Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos Nidoje“ paveldo klodai“ Keramikos muziejus „Prospekto“ fotografijos galerija Rotuðës a. 15 Lietuvos nacionalinis muziejus 29 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“. Gedimino pr. 43 Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda PANEVËÞYS Naujasis arsenalas Reþ. — E. Jaras iki 28 d. — Dmitrijaus Matvejevo fotografijø „Pavasaris“ „Galerija XX“ Arsenalo g. 1 V. 1 d. 18 val. — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ paroda „(Uþ)kulisiai“ Laisvës a. 7 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Kauno fotografijos galerija „Sàmoningas þmogus“) Jûratës Kazakevièiûtës paroda „Esybiø Lietuva carø valdþioje Ðv. Jono gatvës galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 2 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS- nuojauta“ Lietuvos valstieèiø buities kultûra Ðv. Jono g. 11 Ramûno Danisevièiaus fotoparoda KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas, Kryþdirbystë nuo V. 2 d. — Andriaus Mieþio tapybos „A galerija“ reþ. — A. Dapðys Galerija „Aukso pjûvis“ „Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“ paroda „O gyvenimas“ Respublikos g. 33 3 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“. K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 „Algimanto Miðkinio dovana“ Ðarûno Saukos tapyba Reþ. — R. Tuminas Lietuvos dailininkø sàjungos iki 30 d. — Aido Ryèio Vasiliausko paroda Paroda „Tautodailininkës Michalinos Stane- galerija Valstybinis jaunimo teatras vièiûtës-Poèiulpienës molinukai“ Kauno miesto muziejus Spektakliai Vokieèiø g. 4/2 27 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal Valanèiaus g. 6 Kazio Varnelio namai-muziejus Tomo Kiaukos ir Viktoro Paukðtelio (Pa- W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“). V. 2—5 d. — uostomojo meno paroda VILNIUS Didþioji g. 26 ryþius) tapybos paroda Reþ. — A. Latënas „Tvarûs ir netvarûs laikinojo ir nelaikinojo Nacionalinis operos ir baleto K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Keramikos paroda „Daiktas. Þalias“ 28 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË Kauno kvapai“ teatras Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis Galerija „Meno niða“ 28 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal susitarus tel. 279 16 44 KLAIPËDA 28 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW — J. Basanavièiaus g. 1/13 P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.). VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS Sigito Virpilaièio juvelyrikos paroda „Mamu- Lietuvos dailës muziejaus Dir. — R. Ðervenikas 29 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko GALERIJOS to kaulas ir perlai“ Prano Domðaièio galerija 29 d. 12 val. — I. Morozovo „DAKTARAS „PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas Liepø g. 33 AISKAUDA“. Dir. — A. Ðulèys Galerija „Akademija“ LDS Pamënkalnio galerija (Salë 99) Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie V. 2 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“. Pilies g. 44/2 Pamënkalnio g. 1/13 29 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS Baltijos ir prie Atlanto“ Dir. — M. Staðkus nuo 30 d. — Þygimanto Augustino paroda Alono Ðtelmano tapybos paroda „Auðros BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“ 3 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“. „XX amþiuje“ belaukiant“ Dir. — M. Staðkus Rusø dramos teatras nuo 30 d. — Andriaus Surgailio fotoparoda KKKC parodø rûmai Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus 4 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“. 27 d. 18 val. — F. Veberio „KVAILIØ VAKA- „Vilnius kaip parkas. Kerða fotografija“ Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Pilies g. 40 Dir. — A. Ðulèys RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija) iki 28 d. — Romualdo Kuncos kûrybos Kristinos Inèiûraitës projektas „Sekimas“ Vilniaus miesto gimnazijø ir viduriniø 29 d. 12 val. — J. Ðvarco „PELENË“. Reþ. ir paroda „Kurðiø nerijos metraðtis“ Fotografijø projektas „Kiti 3“ Nacionalinis dramos teatras mokyklø integruotas dailës ir biologijos scenogr. — J. Popovas Didþioji salë Parodø salës „Titanikas“ dalykø plakatø projektas-konkursas „Gamta, Baroti galerija 29 d. 18 val. — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA 27 d. 17 val. — PREMJERA! Dante’s „DIE- Maironio g. 3 þmogus ir etninë kultûra“ Aukðtoji g. 3/3a MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido- VIÐKOJI KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius iki 28 d. — Rûtos Katiliûtës paroda „De — Kazio Venclovo „Cepelinas“ (vieno kûrinio Laisvydës Ðalèiûtës paroda „Orlando. Biogra- kite mane uþ grindjuostës“). 28 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „IÐVARYMAS“. Reþ. — A. Jankevièius fragmentacija. Kiekvienà rytà save atrandu paroda muziejaus kiemelyje) fija“ Reþ. — O. Korðunovas 29 d. 15 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI ið naujo“ Maþosios Lietuvos istorijos Teatro, muzikos ir kino muziejus 29 d. 18.30 — J. Giraudoux „IR VËL VISKAS KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina „6-oji tarptautinë dailininko knygos trienalë muziejus Vilniaus g. 41 BUS GERAI“. Reþ. — C. Grauþinis Sankt Peterburgo dramos teatro Vilnius 2012“ Didþioji Vandens g. 2 Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“ Olgos Maþoji salë „Na Vasiljevskom“ spektakliai Virgilijaus Jankausko fotoparoda „Dingæs Tekstilës galerija „Artifex“ Dubeneckienës-Kalpokienës 120-osioms 27 d. 14 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“. V. 1 d. 18 val. — A. Èechovo „VODEVILIAI“. kraðtas“ Gaono g. 1 gimimo metinëms Reþ. — Y. Ross Ma Reþ. — A. Bubenas Paulinos Eglës Pukytës paroda „Dialogas“ nuo 27 d. — Danielos Caciagli (Italija) tapyba Klaipëdos fotografijos galerija 28 d. 14 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“. 2 d. 18 val. — M. Gorkio „SAULËS VAIKAI“. (I, II) ir „Metamorfozë“ Reþ. — A. Jankevièius Jono Meko vizualiøjø menø Tomo g. 7 Reþ. — V. Tumanovas Lino Jablonskio pieðiniø serija „Iðsiriðæ meilës 29 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus centras Fotografijø projektas „Kiti 3“ 3 d. 18 val. — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI- siûlai“ „GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas Gynëjø g. 14 ÐIAULIAI V. 3 d. 19 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal 4 d. 18 val. — A. Gribojedovo „VARGAS DËL A. ir A. Tamoðaièiø galerija Paroda „Jungtinës Europos valstybës“ P. Ðirvio poezijà) Reþ. — C. Grauþinis (teatras „Þidinys“ Galerija „Laiptai“ PROTO“. Reþ. — J. Vaitkus „Kablys“ Þemaitës g. 83 „Cezario grupë“) Dominikonø g. 15 Teatras „Lëlë“ Kauno g. 5 Henriko Natalevièiaus ir Rièardo Filistovi- Dailininkø Tamoðaièiø kûryba Vilniaus maþasis teatras Didþioji salë Paroda „Jungtinës Europos valstybës“ èiaus kûrybos darbø paroda XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno 27 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO 28 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR rinkiniai Senamiesèio menininkø galerija Dailës galerija ÈIA GYVENIMAS? “ Reþ. — J. Vaitkus KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis iki 30 d. — Alviros Eigminaitës-Ðirkienës Totoriø g. 22—4 Vilniaus g. 245 28 d. 18.30 — „MOTINA (VASA ÞELEZNOVA)“. 29 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus kûrybos paroda „Intencijø vokai pagal Ðv. Raðtà“ nuo 27 d. — Lauros Pold ir Mari Prekup nuo 27 d. — paroda „Enter.doc.“ Reþ. — K. Gluðajevas „GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) Maþoji salë juje — „SVEÈIUOSE PAS SKUDURINÆ ONUTÆ“. VILNIUS Bibliografinës þinios 27 d. 18.30 — „PASVYDO“ (pagal A. Strazdo Reþ. — E. Þekienë Kongresø rûmai eilëraðèius). Reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë- 29 d. 12, 14 val. — „MEÐKIUKO 27 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Bel Paukðtienë GIMTADIENIS“. Reþ. — R. Bartninkaitë canto“. L. Gubaidulina (sopranas), GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS 28 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO KLAIPËDA Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Atminties archeologija : [atsiminimai] / Dalia Sruogaitë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir ÐULINËLIS“. Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis Dir. — Y.-min Parkas (Pietø Korëja) tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 231, [1] p., [18] iliustr. lap. – Tiraþas 29 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“. Klaipëdos valstybinis muzikinis 29 d. 19 val. — Rusijos valstybinis kamerinis [500] egz. – ISBN 978-609-425-064-4 (ár.) Inscen. aut., reþ. ir dail. — A. Mikutis teatras orkestras „Maskvos virtuozai“. Dir. — 28 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS Konstantinas Balmontas ir Lietuva : poezijos vertimø studijos : monografija / Kristina „Menø spaustuvë“ V. Spivakovas SAVOJOJE“ Sakalavièiûtë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : Petro 27 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio V. 2, 4, 5 d. 19 val. — PREMJERA! G. Puccini 29 d. 17 val. — teatralizuotas koncertas ofsetas). – 607, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Dalis gretut. teksto liet., rus. – Santr. angl., rus. – „DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — „MANON LESKO“. Dir. — G. Rinkevièius „Didysis kankanas“ Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-609-425-070-5 (ár.) C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“) „Baltijos baleto grupë“ 27 d. 17, 20 val., 28 d. 16, 19 val. Stiklinëje ÐIAULIAI Bûk mano draugë : [aforizmai]. – Vilnius : Aktëja, [2011] ([Vilnius] : Standartø sp.). – [72] p. : V. 2 d. 19 val. „Ðokio teatre“ (T. Kosciuðkos salëje II ir Studijoje II — „STILL/LIFE“. Kura- iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9955-21-292-8 (ár.) Ðiauliø dramos teatras g. 11) — „Diagnozë: Vyras“. Choreogr. — torë, idëjos aut. — A. Ivanova- Braðinskaja 27 d. 18 val. — PREMJERA! Y. Reza M.S. Ðimulynaitë Esu : apsakymai / Petras Ðatkus. – Vilnius [i.e. Kaunas : Lietuvos nepriklausomøjø raðytojø (jaunieji Lietuvos scenografai, „TIP-Connec- „SKERDYNIØ DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas sàjunga], 2012 (Vilnius : Jusida). – 595, [2] p. – Tekstas liet., angl., rus. – Tiraþas [500] egz. – tion“, Suomija) Lietuvos muzikos ir teatro Panevëþio J. Miltinio dramos teatro ISBN 978-9986-940-54-8 28 d. 12 val. Juodojoje salëje — „LAI LAI LAI“. spektakliai akademija Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“) 28 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“. Didþiojoje salëje Kai reikës nebebûti : mano draugo gyvenimas ir mirtis : apysaka / Romualdas Granauskas. – 28 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GANDRO Reþ. — V. Mazûras 27 d. 16 val. — Puèiamøjø instrumentø Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 171, [1] p. – DOVANA“. Kûrybinë grupë A. Mikutis, 28 d. 18 val. — E. de Fillipo „MANO ÐEIMA“ orkestro baigiamasis koncertas — egzaminas Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-705-2 (ár.) S. Degutytë, D. Rakauskas, J. Vilius Tûras, 28 d. 18 val. — tarptautinis projektas („BERNIUKAS — TAU, MERGAITË — MAN“). Laiko þingsniai : Jono Linkevièiaus kûrybos bibliografinë rodyklë / [sudarë Ramutë S. Dikèiûtë, V. Narkevièius („Stalo teatras“) „Nordplus IP muzikos laboratorija Procesas“ Reþ. — R. Rimeikis Zavatskienë]. – Vilnius : [Versmë] : Knygø kelias, 2011 ([Vilnius] : Ciklonas). – 53, [1] p. – 29 d. 14 val. Juodojoje salëje — „STEBUK- 30 d. 18 val. — Styginiø instrumentø kated- 29 d. 18 val. — G. Grekovo „HANANA, KELKIS Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-589-23-5 LINGAS MEDIS“. Kûrybinë grupë M. Markevi- IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A. ros studentai ir magistrantai èius, A. Balionis, M. Suèyla, T. Chmelevskis V. 3 d. 18 val. — N. Simono „SAUGOKITE II (Kongresø) rûmø Kamerinëje salëje Èeslovo Miloðo skaitymai = Czeslaw Milosz’s readings : [moksliniø straipsniø rinkinys] / 29 d. 19 val. Juodojoje salëje — „SIBILË“. FLORÀ“. Reþ. — A. Lebeliûnas (Klaipëdos (Tilto g. 16) Vytauto Didþiojo universitetas, Association les Amis de Milosz ; redakcinë kolegija: vyr. 27 d. 18 val. — Kamerinio ansamblio kated- Choreogr. — L. Juodkaitë dramos teatras) redaktorë Asija Kovtun … [et al.]. – Kaunas : Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2011. – 29 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „BALSAS ros studentø koncertas. Dalyvauja ISSN 2029-8552 YRA GAUSMAS“ (nepriklausoma kûrybinë PANEVËÞYS D. Balsytës, P. Kuncos, A. Pðibilskienës, I. Rupaitës kamerinio ansamblio klasiø [T.] 4: Tëvynës ieðkojimas ir tremties patirtys = The search of homeland and the experiences grupë „Operomanija“) J. Miltinio dramos teatras studentai of exile / sudarytojos Asija Kovtun, Vitalija Truskauskaitë. – 2011 (Kaunas : VDU l-kla). – 198, Festivalis „Naujasis Baltijos ðokis ’12“ Ðiauliø dramos teatro spektakliai [1] p. : iliustr. – Str. liet., lenk., pranc. – Santr. angl. – Tiraþas 80 egz. 2 d. 17 val. Menø spaustuvëje — „The 28 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS Taikomosios dailës muziejus Mitø ir poezijos þemë : Lietuva lenkø literatûroje : monografija / Algis Kalëda. – Vilnius : Forsythe Company“ (Vokietija). Skaitmeniniø NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas 27 d. 18 val. — tarptautinio projekto „Nord- Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 278, [1] p. – Santr. projektø pristatymas. Praneðëjas Ch. Roman 29 d. 12 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“ plus IP muzikos laboratorija Procesas“ angl., lenk. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-072-9 (ár.) 2 d. 18.30 Lietuvos nacionaliniame dramos (pagal G. Morkûno knygà). Reþ. — A. Gluskinas baigiamasis koncertas. Atlieka styginiø teatre — „Zero visibility corp.“ (Norvegija). 29 d. 18 val. — PREMJERA! Y. Reza „SKER- kvartetas „ReDo“ (Latvija) Poezijos signalai = Sinais de poesia : ðiuolaikinës portugalø ir lietuviø poezijos rinktinë / DYNIØ DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas „(ne)ámanoma“. Choreogr. — I.Ch. Johannessen Piano.lt koncertø salë [sudarytojai Nuno Guimarães, Andrius Konickis]. – Vilnius : “Naujosios Romuvos” fondas, V. 2 d. 18 val. — A. Ostrovskio „KATERINA“. 2 d. 20.30 Menø spaustuvëje — „Granh¸j 27 d. 19 val. — P. Geniuðo (fortepijonas) ir 2012 (Vilnius : Arfix). – 173, [3] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., portug. – Tiraþas [500] egz. – Reþ. — V. Tertelis Dans“ (Danija). „Aline ne viena“. Choreogr. — L. Mockûno (saksofonas) projektas „Jûra ISBN 978-609-8035-16-2 P. Granh¸j 4 d. 18 val. — G. Grekovo „HANANA, KELKIS miðke“ Raðtai / Ignas Ðeinius ; [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas]. – Vilnius : Lietuviø 2, 3 d. 22 val. Ðiuolaikinio meno centre — IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A. literatûros ir tautosakos institutas, 2001- . – Virð. tik aut. paraðo faks. – ISBN 9986-513-93- „Compagnie Retouramont“ (Prancûzija). „Tas KAUNAS Koncertai 6 (ár.) neaprëpiamas intymumas“. Choreogr. — Kauno menininkø namai F. Guillot Lietuvos nacionalinë filharmonija 27 d. 18 val. — III tarptautinis obojininkø T. 12: Publicistika, 1927-1934 / [parengë ir redagavo Rimantas Glinskis]. – 2011 (Vilnius : 3 d. 19 val. Menø spaustuvëje — „Granh¸j 27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- festivalis Petro ofsetas). – 486, [1] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-063-7 Dans“ (Danija). „Noriu, kad viskas bûtø taip joje salëje, — koncertø ciklas „Pasaulinës Raðtai : trylika tomø / Vincas Mykolaitis-Putinas ; [redakcinë kolegija: Justinas gerai“ — Anne Eisensee portretas“. Choreogr. — þvaigþdës Lietuvoje“. P. Amoyalis (smuikas), Vakarai Marcinkevièius … [et al.]. – Vilnius : Vaga, 1989- . – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – T. 6-8, P. Granh¸j J.-M. Luisada (fortepijonas). Programoje 10-12 – red. kol. nenurodyta. – ISBN 5-415-00497-1 (ár.). – ISBN 5-415-004971-1 W.A. Mozarto, F. Kreislerio, J. Massenet, VILNIUS KAUNAS (klaidingas) C. Francko kûriniai Raðytojø klubas Kauno dramos teatras 27 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje, 27 d. 17 val. — vakaras „Atabradai: Albinui T. 12, kn. 1: Literatûros istorija / [parengë ir paaiðkinimus paraðë Daiva Kriðtopaitienë]. – 27, V. 3 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishi- 28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- Þukauskui 100“. Dalyvauja literatûrologë Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 674, [1] p. – mos „MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni- A. Lapinskienë, literatûrologas K. Urba, Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-061-3 27 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Smuulo nis orkestras. Solistë R. Lipinaitytë (smuikas). poetai A. Baltakis, M. Martinaitis, poeto Raðtai / Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë ; [parengë Ramutis Karmalavièius ; redakcinë „SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“. Dir. — A. Markovièius. Programoje A. Þukausko duktë G. Þukauskaitë-Nogienë. komisija: Juozas Baltuðis (pirmininkas) … [et al.]. – Vilnius : Vaga, 1986- . – (Ár.) Reþ. — D. Juronytë M. Balakirevo, A. Skriabino ir kt. kûriniai Poeto kûrybos programà atliks LMTA stu- 28, V. 5 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srblja- 29 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- dentai G. Glemþaitë, G. Zapalskis, M. Zem- T. 6: Laiðkai, 1945-1958 / [sudarë Danutë Èiurlionytë-Zubovienë, Ramutis Karmalavièius, noviè „SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas joje salëje, — teatralizuotas koncertas pagal leckas. Dzûkø liaudies dainas dainuos Dalia Palukaitienë ; rodyklæ sudarë Gytis Vaðkelis]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos 29 d. 15 val. Rûtos salëje — V. Bartulio V. Palèinskaitës knygà „Muzika Troliui“ V. Povilionienë institutas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 574, [1] p., [28] iliustr. lap. : portr. – Tiraþas [1000] „PAMOKSLAS ÞUVIMS“. Reþ. — V. Bartulis 29 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje — 30 d. 17 val. — S. Birgelio eilëraðèiø knygos egz. – ISBN 978-609-425-058-3 29 d. 18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA! Èiurlionio kvartetas. Solistas A. Kassikas „Septintas nakty“ pristatymas. Knygos Septyni jausmai pagal Jobo dramà = Sept emotions selon le livre de Job : [poetinë drama ir Y. Reza „TRYS GYVENIMO VERSIJOS“. (violonèelë) pristatyme dalyvauja autorius S. Birgelis, tapyba] / Birutë Nomeda Aukðtuolytë-Kisielytë-Stankûnienë. – [Vilnius : Sapnø sala] ; Reþ. — A. Jankevièius (VDU teatras, „Mens V. 4 d. 19 val., 5 d. 14 val. Vilniuje, Filhar- raðytojai V. Braziûnas, A.A. Jonynas, [Krikðtënai (Ukmergës r.)] : Gerojo Samarieèio bendruomenë, [2011] (Vilnius : Sapnø sala). – [28] publica“) monijos Didþiojoje salëje, — IX tarptautinis B. Jonuðkaitë, M. Karèiauskas, M. Martinai- p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., pranc. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-611-64-6 (ár.) B. Dvariono jaunøjø pianistø ir smuikininkø Kauno maþasis teatras tis, S. Stacevièius, skaitovas J. Ðalkauskas konkurso finalas. Lietuvos nacionalinis Sonnets = Sonetai / William Shakespeare ; vertë Tautvyda Marcinkevièiûtë. – Vilnius : 27 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal V. 3 d. 17.30 — literatûros kritiko K. Keblio simfoninis orkestras. Dir. — M. Staðkus kûrybos vakaras su knyga „Smulki kritikos “Naujosios Romuvos” fondas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – [311] p. – Gretut. tekstas liet., G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“). rasa“. Vakare dalyvauja K. Keblys, D. Kuizi- angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8035-15-5 Reþ. — V. Balsys Lietuvos muzikø rëmimo fondas nienë, R. Skeivys, J. Ðalkauskas, fortepijoni- 28 d. 18 val. — B. Srbljanoviè „BELGRADO Stasio Vainiûno namuose Su meile – Mokytojui : [aforizmai]. – Vilnius : Aktëja, [2011] ([Vilnius] : Spauda). – [72] p. : nis trio A. Strimaitis (smuikas), M. Rutkaus- TRILOGIJA“ („SU NAUJAISIAIS METAIS, 27 d. 18 val. — „Pasveikinkime pavasará“. iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-21-284-3 (ár.) kas (violonèelë), Þ. Arapova (fortepijonas). ANA!“). Reþ. — D. Rabaðauskas Koncertuoja Nemenèinës muzikos mokyklos Vakarà veda V. Gasiliûnas Vis tiek mokytoja nebûsi… : [atsiminimai] / Stasë Staðauskaitë. – Vilnius : [S. Staðauskaitë] : 29 d. 12 val. A. Dilytës „VENECIJOS PASAKA“. mokiniai Knygø kelias, 2011 ([Vilnius] : Ciklonas). – 255 p. : iliustr., portr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN Reþ. — A. Baniûnas V. l d. 18 val. — „Koncertas Mamai“. Daly- Vilniaus mokytojø namai 978-609-408-221-4 29 d. 19 val. — PREMJERA! A. Slapovskio vauja A. Lukaitë (sopranas), Z. Lukoðiûnaitë 27 d. 18 val. Svetainëje — „Vieniðo vilko klube“ „NUO RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS (sopranas), koncertmeisterës G. Zalatorienë 27 d. 18 val. Didþiojoje salëje — R. Damb- Jonas Þilius : [poeto, vertëjo, publicisto, kunigo, visuomenininko, gamtotyrininko, ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas ir S. Skuèienë rausko koncertas bankininko, diplomato, valstybës veikëjo] biografija, visuomeninës veiklos ir kûrybos V. 2 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA! Tarptautinis muzikos festivalis „Sugráþimai“ 28 d. 16 val. Didþiojoje salëje — aktorius metmenys / Jonas Ðlekys. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : B. Frielo „STEBUKLINGASIS TENESIS“. V. 2 d. 18 val. S. Vainiûno namuose, 3 d. T. Vaisieta, choras „Indraja“, Vilniaus Algirdo Petro ofsetas). – 422, [1] p., [12] iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978- Reþ. — G. Padegimas 14 val. Strëvininkø socialinës globos muzikos mokyklos moksleiviø ir dëstytojø 609-425-066-8 (ár.) Kauno kamerinis teatras namuose, 4 d. 14.30 Gerontologijos ir vokalinis ansamblis, LMTA styginiø kvartetas reabilitacijos centre — operos solistës 27, 28 d. 18 val. — PREMJERA! E. Ionesco „Archi Quartett“ S. Valiukienës (JAV) kûrybos vakaras. Daly- „PLIKAGALVË DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas vauja A. Liutkutë (sopranas), M. Lukoðiûtë Lietuvos teatro sàjunga 30 d. 18 val. — R. Ramanausko literatûrinis Kauno valstybinis lëliø teatras (mecosopranas), A. Vizbaras (fortepijonas), P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. 28 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzie- V. Juodpusis (muzikologas) vakaras „Vilniaus Romenas Gari“ L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 11 psl. B alandþio 27–geguþës 3

Kino repertuaras 29 d. — Vaþiuok (JAV) — 21.15; 30 d. — 19.10; 14.30, 17.15, 20, 22.45; 29, 30, V. 1, 2 d. — 1 d. — 21.15 11.30, 14.30, 17.15, 20 val. VILNIUS 27 d. — Paveldëtojai (JAV) — 21.10; 29 d. — 19.10; 27—29, V. 1—3 d. — Titanikas (3D, JAV) — 11.45, Forum Cinemas Vingis 30 d. — 17 val.; 2 d. — 20.50; 3 d. — 21.10 15.45, 19.45; 30 d. — 11.45 27—V. 2 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 28 d. — „Tindirindþio“ animacijos rinktinë 27—30, V. 2, 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... 11.30, 14, 16.30, 19.15, 22 val.; 3 d. — 11.30, „Istorijos maþyliams“ — 15 val. Snieguolës istorija (JAV) — 11, 13.30, 16.15; 14, 16.30, 19.15, 22, 23.59 29 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 15 val. 1 d. — 11.45 27—V. 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (JAV) — 13.15, 28 d. — Storuliai (Ispanija) — 16.30 27, 28, V. 3 d. — Amerikietiðkas pyragas: 18.30 klasës susitikimas (JAV) — 18.45, 21.15, Pasaka 27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 11.45, 23.45; 29, 30, V. 1, 2 d. — 18.45, 21.15 27 d. — Amadoras (Ispanija) — 17 val.; 28 d. — 14, 16.15, 18.45, 21.15; 3 d. — 11.45, 14, 16.15, 27, 30, V. 2 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija 19.15; 29 d. — 16.45; 30 d. — 21 val.; V. 1 d. — „Prarasta kontrolë“ 18.45, 21.15, 23.30 (JAV) — 12.30; 28, 29, 1, 3 d. — 10.15, 12.30 15, 19 val.; 2, 3 d. — 18 val. 27, 30, V. 2 d. — Amþinai tavo (JAV) — 13.15, 27—V. 3 d. — Geriausias egzotiðkas „Mari- 27 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë (reþ. Savaitës filmai 16, 18.40, 20.50; 28, 29, 1 d. — 11, 13.15, 16, gold“ vieðbutis (D. Britanija) — 15, 18 val. A. Puipa) — 21 val.; 28 d. — 17 val.; 29 d. — 18.40, 20.50; V. 3 d. — 11, 13.15, 16, 18.40, Loraksas (JAV) — 10.45, 12.45 Amþinai tavo ** 18.45; 30 d. — 19 val.; V. 1 d. — 18 val. 20.50, 23 val. 27, 28, V. 3 d. — Bado þaidynës (JAV) — 12, Jûrø pëstininkas Loganas sugebëjo likti gyvas po trijø kariniø misijø 27 d. — Kambarys 304 (Danija) — 17.30; 27, 30, V. 2 d. — Pasimatymas (Rusija) — 13.30, 23.30; 29—V. 2 d. — 12 val. Irake. Savo talismanu jis laiko nepaþástamos moters fotografijà, kurià vi- 29 d. — 20.30; V. 1 d. — 17.15; 3 d. — 20.30 15.45, 18.20, 20.30; 28, 29, 1 d. — 11.15, 13.30, 27, 28, V. 3 d. — Namas girios glûdumoj suomet neðiojosi su savimi. Gráþæs namo á Ðiaurës Karolinà, Loganas nu- 27 d. — Subtilumas (Prancûzija) — 19.15; sprendþia jà rasti... Scotto Hickso filmas sukurtas pagal 2008 metais pasi- 15.45, 18.20, 20.30; V. 3 d. — 11.15, 13.30, 15.45, (JAV) — 20.45; 29—V. 2 d. — 20.45, 23 val. 29 d. — 18.30; 30 d. — 17.15; V. 2 d. — 21 val. rodþiusá Nicholaso Sparkso romanà. Tai – jau aðtuntas ðio autoriaus 18.20, 20.30, 22.30 27 d. — Fëja (Belgija, Prancûzija) — 21.15; Cinamonas romanas, nusipelnæs kino dëmesio. Lietuvoje taip pat gausu panaðaus po- 27, 30, V. 2 d. — Geriausias egzotiðkas „Mari- 28 d. — 17.15, 21.30; 29 d. — 16.30; 30 d. — 27, 29, V. 1, 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (JAV) — bûdþio literatûros gerbëjø, tad filmas sulauks dëmesio, juolab kad pa- gold“ vieðbutis (D. Britanija) — 15.15, 18, 21.10; 17.30, 21.15; V. 1 d. — 21 val.; V. 2 d. — 20.30; 14.30, 20.15, 22.10; 28, 30, V. 2 d. — 14.30, grindiná vaidmená sukûrë graþuolis Zacas Efronas. Taip pat vaidina Tay- 28, 29, 1, 3 d. — 12.30, 15.15, 18, 21.10 3 d. — 21.30 16.25, 18.20 lor Schilling, Blythe Danner (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) 27—V. 2 d. — Laivø mûðis (JAV) — 11.30, 14.30, 27 d. — 50/50 (JAV) — 18 val.; 28 d. — 20.30; 27—V. 3 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 15.30, 18, 21 val.; 3 d. — 11.30, 14.30, 18, 21, 23.45 Dar vieneri metai ***** 30 d. — 18.45 17.30, 19.30, 21.30; Amþinai tavo (JAV) — 14.15, 27—29, V. 1—3 d. — Titanikas (3D, JAV) — 11, Psichologë Dþerë pasikvieèia á namus vieniðà, juokingà, nelaimingà 27 d. — Diskoteka (reþ. R. Levulis) — 20 val.; 16.45, 19, 21.15; Laivø mûðis (JAV) — 12, 14.45, 15.30, 17.30, 20 val.; 30 d. — 11, 15.30, 20 val. bendradarbæ Meræ. Pas Dþeræ ir Tomà – porà, kuri kartu jau keliasdeðimt 28 d. — 19.30; 30 d. — 18 val. 18.05, 20.45 27—V. 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie- metø, Merë pasijunta kaip savo namuose. Ji pradeda intriguoti, nors akivaizdu, 27, 30 d. — Mes. Tikime meile (D. Britanija) — 27, 29, V. 1, 3 d. — Titanikas (3D, JAV) — 20.15; guolës istorija (JAV) — 11.15, 13.30, 16 val. kokia ji bejëgë. Vis dëlto Dþerë nusprendþia, kad Merë ima kelti pavojø... 20.45; 29 d. — 18.45 28, 30, 2 d. — 16.25 Pavojingas metodas (JAV) — 18.30 Mike’o Leigh filmø tema – gyvenimas. Kaip reikia gyventi, kad bûtum 28 d. — Savaitgalis su Pasaka. Pasakaièiø 27—V. 1, 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie- 27—V. 2 d. — Namas girios glûdumoj (JAV) — laimingas? Ar laimë priklauso nuo mûsø, ar nuo likimo? Keturi metø laikai, meistras — 15 val. guolës istorija (JAV) — 10.45, 13, 17.25; 2 d. — 20.45; 3 d. — 20.45, 23 val. praleisti kartu su Dþere ir Tomu, prabëga greit, bet filmas nepaliks dar 28 d. — Trumpoji „Tindirindþio“ animacija — 10.45, 13 val.; 27—V. 1, 3 d. — Amerikietiðkas ilgai. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Lesley Manville, Jimas Broadbentas, 27—V. 3 d. — Loraksas (3D, JAV) — 12.15 16 val. pyragas: klasës susitikimas (JAV) — 19.45, 22 val.; Ruth Sheen (D. Britanija, 2010). (Vilnius) 27—29, V. 1—3 d. — Piratai! Nevykëliø kompa- 28 d. — Tai nutiko Jemene (D. Britanija) — 21.15; 2 d. — 21 val.; 27—V. 1, 3 d. — Bado þaidynës nija (JAV) — 14.50 Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis *** 30 d. — 19.15 (JAV) — 15.10; 2 d. — 15.10, 18 val.; 27— 27—29, V. 1—3 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — Johno Maddeno („Ásimylëjæs Ðekspyras“) herojais tapo pagyvenæ an- 28 d. — Vandenyno gelmëse (D. Britanija, V. 3 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija (3D, 21.30 glai, iðsirengæ pakeliauti po Indijà. Jiems buvo paþadëtos atostogos pra- Vokietija) — 15.15; 29 d. — 15 val. JAV) — 12:35; Piratai! Nevykëliø kompanija 27—V. 2 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës bangiame vieðbutyje. Kai paaiðkëja, kad svajoniø vieðbutis labiau prime- 28 d. — Mylimieji (Prancûzija) — 19 val. (JAV) — 11.30, 13:30; Loraksas (3D, JAV) — susitikimas (JAV) — 16, 18.45, 21.15; 3 d. — na griuvësius, britai nusprendþia paimti situacijà á savo rankas. Tarp 28 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà 10.40; Loraksas (JAV) — 12.15 16, 18.45, 21.15, 23.45 anksèiau nepaþástamø ir labai skirtingø þmoniø ima megztis draugystës, o (reþ. G. Þickytë) — 18 val. 27, 30, V. 2 d. — Piratai! Nevykëliø kompani- kai kurie filmo personaþai net pagaliau atranda, kas jie yra ið tikrøjø. 29 d. — Kvailiø namai (Rusija, Prancûzija) — KLAIPËDA ja (JAV) — 13.30; 28, 29, 1, 3 d. — 11, 13.30 Taèiau akivaizdu, kad filmas nusipelno dëmesio pirmiausia ypatingø ak- 21 val. Forum Cinemas 27—V. 2 d. — Bado þaidynës (JAV) — 15.15, toriø dëka. Pagrindinius vaidmenis sukûrë „Oskarø“ laureatai Judi Dench, 29 d. — Vienintelis, nepakartojamas ir paskuti- 27—V. 2 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 10.30, 20.30; 3 d. — 15.15, 20.30, 23.30 Tomas Wilkinsonas, Maggie Smith ir „Lûðnynø milijonieriuje“ iðgarsëjæs nis (reþ. L. Augutis) — 15.15 13, 15.45, 18.30, 21.30; 3 d. — 10.30, 13, 15.45, 28, 29, 1, 3 d. — Loraksas (JAV) — 11.10 Devas Patelis (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Kaunas) 29 d. — Prie jûros (Meksika) — 15.30; V. 2 d. — 18.30, 21.30, 23.30 Pasimatymas ** Forum Cinemas Akropolis 17.30 27—V. 3 d. — Amþinai tavo (JAV) — 14.45, 17, Lietuviø platintojai pirmenybæ atiduota komerciniam, sachariniðkai sal- 27—V. 2 d. — Gatvës ðokiai 2 (JAV) — 10.30, 29 d. — Deðimt prieþasèiø. Laikinai. Paskuti- 19.30, 21.45 dþiam rusø kinui apie meilæ, kuri ne seilë. Ne iðimtis ir ðis Jusupo Bachðije- 13, 15.45, 18.15, 21 val.; 3 d. — 10.30, 13, 15.45, në medaus mënesio diena (reþ. A. Blaþevi- 27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 13.30, vo filmas. Jo herojus – jaunas, sëkmingas viengungis chirurgas Dmitrijus. 18.15, 21, 23.30 èius, J. Samuolytë, R. Eltermanas) — 17 val. 16.15, 18.45, 21.15; 3 d. — 13.30, 16.15, 18.45, Jis paskiria pasimatymà savo sesers draugei – þaviai mokytojai Anai. Ta- 27—V. 3 d. — Amþinai tavo (JAV) — 11.45, V. 1 d. — Artistas (Prancûzija) — 16, 20.30; 21.15, 23.15; 27—V. 2 d. — Pavojingas èiau mergina padaugina alkoholio ir iðkilmingi pietûs virsta koðmaru. Á Ter- 14.15, 16.45, 19.30, 21.50 2 d. — 19 val.; 3 d. — 19.30 metodas (JAV) — 20.30; 3 d. — 20.30, 22.45 minatoriø panaðus Anos gerbëjas padarys taip, kad Dmitrijus neteks dar- 27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 14, V. 1 d. — UB Lama (reþ. E. Vertelytë) — 19.30; 27—V. 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie- bo, ðirdþiai brangaus motociklo ir vos neatsidurs kalëjime. Pagrindinius 16.30, 19.15, 21.40; 3 d. — 14, 16.30, 19.15, 3 d. — 19 val. guolës istorija (JAV) — 10.45, 13.15, 15.45, vaidmenis filme sukûrë Vladimiras Kristovskis, Jekaterina Klimova, Ser- 21.40, 23.45 2 d. — Kino vakarai su Izolda. Apichatpong 18.15; Laivø mûðis (JAV) — 11.45, 15, 18, 21 val.; gejus Badiukas, Aliona Babenko, Aleksejus Murzenka (Rusija, 2012). (Vil- 27—V. 2 d. — Laivø mûðis (JAV) — 12.15, 15, Weerasethakul — 18.30 Titanikas (3D, JAV) — 11, 15.30, 20 val. nius) 18, 21.15; 3 d. — 12.15, 15, 18, 21.15, 23.59 3 d. — La buena nueva (ciklas „Ispaniðkai“) — 27, 28, 30, V. 2 d. — Piratai! Nevykëliø kompa- Prarasta kontrolë *** 27—V. 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie- 17.30 nija (JAV) — 12.30; 29, 1, 3 d. — 10.15, 12.30; guolës istorija (JAV) — 11, 13.15, 15.30, 17.45 27—V. 3 d. — Loraksas (dubliuota lietuviðkai) — Garsûs aktoriai Michaelas Douglasas, Ewanas McGregoras, Michae- Ozo kino salë Titanikas (3D, JAV) — 12, 16.15, 20.30 11.15 las Fassbenderis, Billas Paxtonas, Mathieu Kassovitzas, Chaningas Tatu- 27 d. — Amaya (Honkongas, Latvija) — 17 val.; Amerikietiðkas pyragas: klasës susitikimas mas ir Antonio Banderasas filme vaidina antrojo plano personaþus. Jie 30 d. — 18 val.; V. 1, 2 d. — 16 val. (JAV) — 12.30, 21.30 ÐIAULIAI dingsta ið kadro, kai tik atlieka savo funkcijas – suvaidina niekðà, iðdavi- V. 1 d. — Sapnas (Korëja) — 18 val. kà, pasipûtøsi britø M6 agentà, JAV slaptøjø tarnybø karininkà, agentà, Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis Forum Cinema 30 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà (reþ. ðnipà. Trumpai tariant, jie tik materija, kurios pasiprieðinimà turi nugalë- (D. Britanija) — 15.15, 18.45 27—V. 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 10.30, G. Þickytë) — 16 val.; 3 d. — Viskas, kà myliu ti buvusi JAV jûrø pëstininkë Melori Kein. Ji dirba agente privaèioje sau- 27—V. 2 d. — Bado þaidynës (JAV) — 13.45, 12.45, 15.30, 18 val.; Gatvës ðokiai (JAV) — (Lenkija) — 16 val.; 2, 3 d. — Tadas Blinda. gos firmoje. Po sëkmingos ákaito iðgelbëjimo operacijos Barselonoje ji 20 val.; 3 d. — 13.45, 20, 23.15 14.45, 21.45; 27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë Pradþia (reþ. D. Ulvydas) — 18 val. vyksta á Dublinà, bet èia supranta, kad yra iðduota ir pasmerkta mirti. Ir 27—V. 3 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 17.15 (JAV) — 13.35, 15.45, 18.45, 21 val.; 3 d. — 13.35, 15.45, 18.45, 21, 23.15 nusprendþia surasti iðdavikà. Reþisierius Stevenas Soderberghas nesle- Piratai! Nevykëliø kompanija (3D, JAV) — 11.15 KAUNAS pia, kad svarbiausia filme – Melori suvaidinusi miðriøjø kovø èempionë 28, 29, V. 1, 3 d. — Piratai! Nevykëliø kom- 27—V. 3 d. — Meilë trunka trejus metus (Pran- Forum Cinemas Gina Carano. Jis filmuoja (nes Peteris Andrews – tik dar vienas Soder- panija (JAV) — 10.15 cûzija) — 18.30; Laivø mûðis (JAV) — 12, 14.50, 27, 28, V. 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 18.15, 21.15; Amerikietiðkas pyragas: klasës bergho pseudonimas) savo herojës kung fu kovas ilgai trunkanèiais kad- 27—V. 3 d. — Loraksas (JAV) — 11.30 10.30, 13, 15.30, 18.15, 20.30, 23.15; 29, 30, susitikimas (JAV) — 16.45, 19.15; 27, 30, rais, kad kiekvienas suvoktø, jog tai – ne ámantriai sumontuoti triukai, o 27—V. 2 d. — Namas girios glûdumoj (JAV) — V. 1, 2 d. — 10.30, 13, 15.30, 18.15, 20.30 V. 2 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snieguolës tikra kova. Vis dëlto áspûdis toks, kad Soderberghas nusprendë parodyti 20.15; V. 3 d. — 20.15, 22.45 þiûrovams ðpygà. Norite nesudëtingo siuþeto, muðtyniø ir þvaigþdþiø? Jums 27, 28, V. 3 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 14.45, istorija (JAV) — 13.20, 16.15; 28, 29, V. 1, 3 d. — to uþtenka? Tai imkite ir þiûrëkite, bet nenustebkite filmo pabaigoje ið- Skalvijos kino centras 17, 19.15, 21.45, 23.59; 29, 30, V. 1, 2 d. — 10.45, 13.20, 16.15; 27, 30, V. 2 d. — Piratai! girdæ nuoðirdø Banderaso iðtiktukà „Shit!“ (JAV, 2012). (Vilnius, Kau- 27 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) — 18.50; 14.45, 17, 19.15, 21.45 Nevykëliø kompanija (JAV) — 12.30; 28, 29, nas, Klaipëda) 28 d. — 19.10; 29 d. — 16.50; 30 d. — 14.40; 27—V. 3 d. — Amþinai tavo (JAV) — 15.15, V. 1, 3 d. — 10.15, 12.30; 28, 29, 1, 3 d. — 1 d. — 19 val.; 3 d. — 18.50 17.30, 19.30, 22 val.; V. 1 d. — Vidurnaktis Loraksas (JAV) — 11.15; 27—V. 3 d. — Titanikas ****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau, 27 d. — Mano didysis O! (D. Britanija, JAV) — Paryþiuje (Ispanija, JAV) — 16.15 (3D, JAV) — 20.30; 27—V. 2 d. — Namas girios ** – jei turite daug laiko, * – niekalas 17 val.; 30 d. — 21.10; 2 d. — 19 val. 27, 28, V. 3 d. — Laivø mûðis (JAV) — 11.30, glûdumoj (JAV) — 21.30; 3 d. — 21.30, 23.30

Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë © „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“, Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda Brukðtutë Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926. Publicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita Markulienë El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz. Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë www.7md.lt – Julijus Lozoraitis Remia LR Kultûros rëmimo fondas, 7d Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. m 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985)