VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA

Ala Raguzina

PARENGIAMŲJŲ DARBŲ ETAPAS ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS KINE

Magistro baigiamasis darbas

Kūrybinių industrijų studijų programa, valstybinis kodas 621P96001 Komunikacijos studijų kryptis

Vadovas(-ė): Doc. dr. Edgaras Klivis ...... (Parašas) (Data)

Apginta: Menų fakulteto dekanė Doc. dr. Ina Pukelytė ...... (Parašas) (Data)

Kaunas, 2015

TURINYS.

SANTRAUKA ...... 4

ĮVADAS ...... 6

1. Lietuvos ir europos kinas – industrinis ir kultūrinis požiūriai ...... 8

1.1. Lietuvos ir kitų Europos šalių nacionalinio kino ypatumai ...... 8

1.2. Problemos aktualumas ...... 10

1.2.1. Kinas kaip įrankis europietiškojo identiteto formavimui ...... 10

1.2.2. Europos kino silpnosios pusės ...... 11

1.3. Kino industrijos produkto specifika ...... 14

2. Parengiamųjų darbų stadija kino gamyboje ...... 16

2.1. Parengiamųjų darbų stadijai būdingos užduotys ...... 16

2.2. Rinkodaros strategijos nustatymas parengiamųjų darbų etape ...... 19

2.3. Parengiamųjų darbų etape atliekami tyrimai ...... 21

2.4. Parengiamųjų darbų stadijos problematika ir siūlomi sprendimo būdai ...... 23

3. ES strateginės programos ir finansavimas ...... 25

3.1. MEDIA, MEDIA II ir MEDIA Plus programos ...... 25

3.2 MEDIA 2007 ...... 27

3.3. „Creative Europe“ paprogramė MEDIA ...... 28

4. Parengiamųjų darbų etapo praktikos lietuvoje analizė ...... 30

4.1. Metodinė dalis ...... 30

4.2. Viešojo finansavimo šaltiniai parengiamiesiems darbams Lietuvoje ...... 31

4.2.1. Pirmosios kokybinio tyrimo dalies eiga ...... 31

4.2.2. Šiuo metu Lietuvoje prieinamos finansavimo būdai ...... 32

4.2.3. „MEDIA Plus“ programos išvados ir rekomendacijos ...... 32

4.2.4. MEDIA 2007 (2007-2013) parengiamųjų darbų finansavimo rezultatai ...... 38

2

4.2.5. „Creative Europe“ (2014-2020) paprogramės „MEDIA“ vertinimo kriterijai ir rezultatai ...... 40

4.2.6. Valstybinis finansavimas ...... 43

4.2.7. Finansavimo kriterijai ir rezultatai nuo LKC įkūrimo ...... 50

4.2.8. Interviu su LKC atstovu ...... 56

4.3. Šiuolaikinio Lietuvos kino atvejų analizė ...... 59

4.3.1. Kokybinio tyrimo antrosios dalies eiga ...... 59

4.3.2. Kokybinio tyrimo rezultatų pristatymas ...... 66

IŠVADOS ...... 94

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...... 98

LENTELIŲ SĄRAŠAS ...... 106

PRIEDAI ...... 108

3

SANTRAUKA

Šis darbas yra skirtas apžvelgti parengiamųjų darbų stadiją šiuolaikiniame Lietuvos kine. Tam, kad būtų įmanoma kritiškai įvertinti esamą situaciją ir pateikti jos išvadas bei rekomendacijas, šiame darbe yra pristatomi lietuviškojo kino bruožai, leisiantys nustatyti objektyvius parengiamųjų darbų atlikimo kokybės vertinimo kriterijus. Darbe yra pristatomi Lietuvos kino ypatumai, Europietiškojo kino kontekste. Taip pat yra apžvelgiami nacionaliniam kinui būdingi bruožai, istorinės aplinkybės bei faktoriai nulėmę šiuo metu egzistuojančias praktikas. Didelis akcentas yra skiriams projektų sekmės vertinimo kriterijų dualumui (kultūriniam ir ekonominiam) bei europietiško ir Holivudo vertinimo kriterijų skirtumams. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus yra pateikiamos kitų autorių ir Europos Komisijos nurodomos šiuo metu egzistuojančios parengiamųjų darbų atlikimo problemos. Tam, kad geriau suprasti parengiamųjų darbų sąvoką, darbe yra pristatomos parengiamiesiems darbams būdingos užduotys, koncentruojantis tiek į konkrečius techninius darbus, tiek į rekomenduojamą strategijos kūrimą bei rinkodaros tyrimus ir jų prognozes. Siekiant nustatyti kokio autorių rekomenduojamo modelio yra laikomasi Lietuvos praktikoje, šios užduotys taip pat yra pristatomos tiek Europos, tiek Holivudo kontekstuose. Kadangi parengiamųjų darbų stadijos vykdymas yra finansuojamas iš viešųjų resursų, norint geriau suprasti valstybės ir Europos Sąjungos vykdomas strategijas parengiamųjų darbų kokybės gerinimui, siekiant didinti projektų sėkmes rodiklius, šiame darbe yra pristatomos Lietuvoje vykstančios ir anksčiau vykusios parengiamųjų darbų finansavimo programos, šių programų strateginiai pokyčiai ir rezultatai. Antrojoje, praktinėje darbo dalyje yra pereinama prie šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios parengiamųjų darbų praktikos tyrimo, atliekant tyrimą dviem pjūviais. Pirmojoje tyrimo dalyje yra tiriami realūs finansavimo programų rezultatai Lietuvoje, analizuojami šiuo metu prieinami finansavimo šaltiniai parengiamųjų darbų finansavimui, šių konkursų vertinimo kriterijai bei jų poveikis ir prieinamumas industrijai. Antrojoje tyrimo dalyje, atsižvelgiant į apžvelgtoje teorinėje literatūroje išsakytas pastabas strateginiams parengiamųjų darbų trūkumams, yra analizuojami penki konkretūs šiuolaikino Lietuvos kino projektų atvejai. Interviu metu apklausius tiriamuosius projektus vykdžiusius prodiuserius, yra pateikiami šių intervių rezultatai, lyginant visus penkis projektus tarpusavyje bei pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos.

4

DEVELOPMENT OF PROJECTS OF CONTEMPORARY LITHUANIAN FILMS SUMMARY This research is intended to review the project development stage in the contemporary Lithuanian film industry. In order to critically evaluate the current situation and to present conclusions and recommendations, this research presents distinctive features of Lithuanian cinema that enable to set objective quality evaluation criterias for the stage of project development. This research also presents the particularities of Lithunian film industry in the European film industry context. It also provides an overview of the typical features of the national cinema, historical circumstances and factors that have led to the currently existing practices. Great emphasis is given to the duality of project's success criterias (cultural and economical) and to the differences of evaluation criterias in European and Hollywood industries. Considering these criterias, conclusions of various authors and Europen Comission on existing problems of performance of projects development stage are also presented. In order to understand the concept of development stage better, this research presents the specific tasks of project development stage, focusing on the specific technical tasks and the recommendations for the strategic planning, marketing surveys and forecasts. In order to determine what model of project development recommended by authors is applied to Lithuanian practice, these tasks are also presented in both European and Hollywood contexts. As the project development stage is funded from public resources, in order to better understanding of national and European Union's strategies to improve the quality of project development stage in order to increase the success rate of the projects, this reasearch presents previously held and ongoing support programs available in Lithuania, strategic developments and results of these programs. In the second, practical part of this work, the main attention is focused to the case studies of currently existing practices of project developments in Lithuania presenting the research in two objectives. The first part of the study is researching the actual funding programs results in Lithuania. Currently available funding sources for project development as well as the evaluation criteria and their impact and accessibility to the industry are analyzed. In the second part of the study, according to an overview of the theoretical literature and observations on the common strategic deficiencies of project development stage, five specific contemporary Lithuanian film projects are analyzed. Producers of these projects are interviewed in five separate sessions and the results of these interviews are presented in the comparison with each other. Conclusions and recommendations are presented.

5

ĮVADAS

Europiečiai buvo kino atsiradimo pradininkai, tačiau istorinės ir socialinės aplinkybės nulėmė neišvengiamą jo mastų atsilikimą lyginant su Holivudo produkcija. Nepaisant savo kuklesnio biudžeto, Europos kino mokykla visuomet pasižymėdavo savo kūrybiškumu, drąsa bei novatoriškumu, kas sąlygojo tokių naujų stilių kaip vokiškasis ekspresionizmas, prancūziškasis impresionizmas, itališkasis neorealizmas, formavimąsi. Europos kinas ir iki šios dienos daugumos žmonių sąmonėje asocijuojasi būtent su autorinių kinu. Tačiau vertinant per kūrybinių industrijų prizme, nepaisant savo meninių privalumų, Europos kinas neretai yra pasmerktas finansinei nesėkmei, o ankstesnė kino gamybos rėmimo sistema prisidėjo prie šios ydingos praktikos įsiskiepijimo, mat valstybės finansuojami projektai dažnai nesirūpindavo komercine projektų sėkme. Šiuo metu Europos Sąjunga, nukreipia nemažai finansavimo ir tyrimų šiai problemai spręsti, siekdama užtikrinti, kad visos filmo projekto stadijos būtų nukreiptos ne tik į kūrybą, bet ir į komercinės sėkmės paiešką. Tačiau iki šiol ši problema lieka neišspręsta, o Europos kinas susilaukia nemažai kritikos dėl per menko dėmesio projektų parengiamųjų darbų stadijai ir koncentravimusi prie gamybos etapo, kas neretai ir būna komercinės nesėkmės priežastimi. Lietuvos kinui, kaip Europos kino atstovui taip pat yra būdingi šie bruožai. Šio darbo tikslas yra remiantis Europos Komisijos ir kitų kino teoretikų teikiamomis išvadomis bei atlikto tyrimo rezultatais išanalizuoti parengiamųjų darbų etapą šiuolaikiniame Lietuvos kine, lyginan su Europos kontekstu. Todėl, remiantis teorinės medžiagos rezultatais, siekiama atlikti įvairiapusį empirinį tyrimą parengiamųjų darbų etapo praktikoms Lietuvoje nustatyti. Tam, kad įvairiapusiškai įvertinti situaciją, tyrimas yra atliekamas dviem pjūviais: vertinant valstybės ir ES paramos programas parengiamiesiems darbams finansuoti bei šių konkursų vertinimo kriterijus ir prieinamumą paraiškovams, o taip pat ištirti industrijos atstovų vykdomas parengiamųjų darbų praktikas ir požiūrį į šį filmų gamybos etapą. Vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais siekiama nustatyti programų poveikį vykdomiems projektams bei realių projektų pavyzdžiais siekiama kritiškai įvertinti galimas ištirtų projektų sėkmės ar nesėkmės priežastis vertinant pagal atliktų parengiamųjų darbų rezultatus. Darbo tikslui pasiekti yra keliami pagrindiniai uždaviniai: 1) Išanalizuoti Lietuvos ir Europos kino industrinį ir kultūrinį aspektus 2) Atskleisti kino gamybos parengiamųjų darbų stadijai būdingas užduotis 3) Pristatyti audiovizualinio sektoriaus pagrindines ES strategines bei finansavimo programas

6

4) Išanalizuoti parengiamųjų darbų etapo praktikas Lietuvoje atliekant empirinį tyrimą dviem pjūviais bei pateikti išvadas ir praktines rekomendacijas Darbo objektas – parengiamųjų darbų etapas Lietuvos kine Darbo metodai: mokslinės literatūros, interneto šaltinių analizė, loginis sisteminimas bei giluminis interviu. Šis darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės atvejo dalies. Teorinėje dalyje yra analizuojamas kino kaip kultūros objekto ir kino kaip industrijos dualizmas, parengiamųjų darbų sąvoka ir šiam etapui priskiriamos užduotys, paramos programos, remiančios šį kino gamybos etapą, Europos Sąjungos teikiamos kino kūrimo studijos bei kita teorinė Europos kinui skirta literatūra. Remiantis surinkta informacija pereinama prie praktinės tyrimo dalies – atvejų analizės. Praktinė dalis yra paremta tiek viešojoje erdvėje, tiek pokalbių-intervių metu gauta informacija.

7

1. LIETUVOS IR EUROPOS KINAS – INDUSTRINIS IR KULTŪRINIS POŽIŪRIAI

1.1. Lietuvos ir kitų Europos šalių nacionalinio kino ypatumai

Audiovizualinių paslaugų sektorius yra vienas patraukliausių ir universaliai populiariausių bet kuriame pasaulio krašte sektorių. Nuo pat kino atsiradimo, besikeičiant laikmečiams, ekonominėms ir politinėms situacijoms bei su tuo susijusioms kino gamybos ir paklausos apimtimis, visgi kinas niekada neprarasdavo savo aktualumo. Skirtingai nuo rašytinių kūrinių, ši priemonė geba sustiprinti žiūrovų pojūčius, kartu su tekstine informacija pateikdama ir garsinę bei vaizdinę. Kinas kaip priemonė gali atlikti begales įvairių misijų: leisti lengviau suvokti praėjusius istorinius laikotarpius; dokumentuoti esamus; kelti socialines problemas; kalbėti didelėms masėms aktualiomis temomis, ar leisti joms susipažinti ir geriau suprasti marginalines visuomenes ir joms aktualius klausimus; skatinti žiūrovų vaizduotę pasakojant jiems įvairias išgalvotas istorijas, pradedant vaikiškomis pasakomis, baigiant grandioziniais fantastiniais, ar futuristiniais epais. Visos šios aukščiau išvardintos priežastys nulemia didžiule nacionalinio kino svarbą. Dėl savo vizualaus patrauklumo ir suvokimo paprastumo, nacionalinis kinas yra puikiausias įrankis prisistatyti kitoms šalims. Tai ne tik įrankis pristatyti didžiuosius savo šalies talentus kitoms nacijoms, bet ir šansas papasakoti savo istoriją, pristatyti savo kultūrinį paveldą, parodyti tautinius ypatumus, supažindinti su savo gyvenimo būdu, laužyti stereotipus ir formuoti šalies bei tautos įvaizdį. Galu gale, nacionalinis kinas yra tiek pat svarbus ir savo pačios vidaus rinkai, mat gali kalbėti sau aktualiomis temomis, stiprinti nacionalinį identitetą ir tautinę vienybę, tapti palikimu ateities kartoms. Lietuvos kino industrija Europos kontekste dar yra ypatinga tuo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio posovietinių šalių, kurių kino istorija susideda iš dviejų laikotarpių – sovietinio ir posovietinio. Dėl šios priežasties kalbėdami apie lietuviškojo kino problematiką, verta nepamiršti, kad Lietuvos kino industrija šiuo metu ne kuriasi, o atsikuria, deja, atsinešdama su savimi iš praeities ir nemažai ydingų praktikų. Dar sovietinių laikotarpių Lietuvos kinas turėjo iš kitų išsiskiriančią, stiprų meninį pagrindą turinčią kino mokyklą. Be savo meninių savybių, Lietuvos kinas pasižymėjo ir didžiule gamybine apimtimi: per metus vidutiniškai buvo pastatomi 7 vaidybiniai, 40 dokumentinių ir du animaciniai filmai1. Kino kūrėjai galėjo nesirūpinti dėl tokio

1 Paukštytė, R. (2004). Lietuvos filmų centras: Lietuvių kinas 1990 – 2003 [žiūrėta 2015.03.15]. Prieiga per internetą: http://www.lfc.lt/lt/Page=ArticleList&ID=1118&Y=0

8 didelio skaičiau filmų platinimo, mat filmų platinimu didžiulėje Sovietų Sąjungos rinkoje buvo rūpinamasi „iš viršaus“. Tokios gamybos apimtys ir nuolatinis valstybės finansavimas leido praktiškai nesirūpinti finansavimu, mat filmai atitinkantys tuometinę ideologiją ir cenzūrą, finansavimą gaudavo automatiškai. Ši finansavimo praktika sąlygojo tai, kad tokį didžiulį gamybinį potencialą turinti Lietuvos kino industrija, ne tik neturėjo filmų platinimo strategijos, bet ir visiškai neturėjo tradicijų ir praktikos kitokių finansavimo šaltinių paieškoms. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai valstybės finansavimo nebeliko ir kino studija buvo padalinta į kelias smulkias įmones. Tačiau, be finansavimo trūkumo, iškilo ir kita problema – filmų autoriai, pagaliau pajutę laisvę kalbėti sau aktualiomis temomis, nebesitaikant prie valstybės institucijų ideologijų, nebenorėjo taikytis prie jokių taisyklių, įskaitant ir rinkodaros. Nepaisant to, kad kai kurie pakeitimai projektuose galėjo nulemti didesnę finansinę sėkmę, autoriams jie neretai asocijuodavosi su ankstesniais primetamų idėjų laikais. Dar vienas aspektas, aktualus tiek Lietuvai, jai atgavus nepriklausomybę, tiek kitoms mažoms valstybėms, yra galimybė kurti filmus savo gimtąja kalba, taip prisidedant prie savo kalbos saugojimo bei puoselėjimo. Nacionalinis kinas ne tik leidžia scenaristams kurti savo gimtąją kalba (juk nei vienas geriausias vertimas nereprezentuos kalbos grožio taip kaip originalus tos kalbos tekstas), bet ir prisidėti prie nacionalinio lingvistinio kapitalo kaupimo, lingvistinės bendruomenės formavimosi tiek šalies viduje, tiek išeivijoje. Tačiau, nepaisant šių ypatumų ir tikslų kilnumo, būtent kalba neretai yra vienas didžiausiu barjerų iškylančių nacionalinio kino kūrėjams. Filmo kūrimas siaurai naudojama kalba, automatiškai stipriai susiaurina ir būsimų žiūrovų rinką. Dauguma žiūrovų visgi vertina kiną kaip pasyvų laisvalaikio praleidimą, todėl didelei jų daliai titrų skaitymas atrodo per daug varginantis ir nepatrauklus. Profesionalus garso dubliavimas yra ganėtinai brangus procesas, kuris padidintų ir taip didelius filmo gamybos kaštus. Dėl šių priežasčių, orientuojantis į finansinę naudą, dažniau yra pasirenkami projektai su plačia kalbine rinka. Kaip pavyzdys yra filmų anglų kalba neabejotinas pranašumas palyginus su kitomis kalbomis. Tokie filmai, be jokių didesnių pastangų, gali būti įvesti iš karto į kelių didelių ir finansiškai pajėgių šalių rinkas (JAV, Kanada, Australija, Didžioji Britanija ir t.t.), todėl, kuo platesnė yra filmo kalbinė rinka, tuo daugiau šansų yra jam finansiškai atsipirkti. Kita vertus, nacionalinio kino tradicijų ir industrijos stiprinimas ilgalaikėje perspektyvoje gali būti ir finansiškai naudingas. Mažesnės šalys, galinčios pasiūlyti pilną kino gamybos paslaugų įvairovę, neretai pritraukia užsienio prodiusavimo kompanijas, kadangi paprastai gali pasiūlyti konkurencingas paslaugų kainas, lyginant su geriau išsivysčiusiomis šalimis. Tokia koprodukcija ne tik kuria papildomas darbo vietas, bet ir padeda užsidirbti vietinėms prodiusavimo ir kino gamybos kompanijoms, kas leidžia joms finansiškai išbalansuoti tarp komercinių projektų bei mažiau pelningų vietinių projektų. Toks bendradarbiavimas yra naudingas vidaus ekonomikai ir tiesiogiai 9 su kinu nesusijusiomis pajamomis. Didėjantis šalies žinomumas ir filme užfiksuoti geografiniai ar architektūriniai objektai skatina filmo gerbėjų domėjimąsi tą šalimi ir didina turizmo srautus. Puikus tokio atvejo pavyzdys Europoje yra populiaraus visame pasaulyje serialo „Sostų karai“ filmavimas Kroatijoje2, kuris ne tik į procesą sutraukė vietinius kino srities profesionalus, bet ir nepaprastai padidino turistų srautus į šią šalį. Taigi, iš šių kelių nacionalinio, o taip pat ir Lietuvos, kino ypatumų bruožų ryškėja nacionalinio kino svarbos vertinimo dualumas: nematerialusis – kultūrinis ir pragmatiškasis – ekonominis. 1.2. Problemos aktualumas

Apibrėžus Lietuvos kino industriją kaip smulkią nacionalinę, verta pastebėti, kad tokie bruožai yra būdingi didžiajai daliai Europos Sąjungos narių kino industrijoms. Pagrindinė institucija, besirūpinanti audiovizualinio sektoriaus finansavimu bei strategijų kūrimu Europos Sąjungos mastu yra Europos Komisija (EK), kuri yra inicijavusi daugybę mokslinių straipsnių bei tyrimų šia tematika. Siekiant geriau suprasti lietuviškojo kino problematiką bei apibrėžti šiuolaikinio Lietuvos kino situacijos kritinio vertinimo kriterijus Europos kino kontekste, yra svarbu apžvelgti Europos kinui skirtą mokslinę literatūrą, EK atliktus tyrimus, jų rezultatus ir rekomendacijas, ateities strategijas ir vizijas, o taip pat suprasti esminius Europos kino skirtumus nuo dominuojančiosios Holivudo produkcijos.

1.2.1. Kinas kaip įrankis europietiškojo identiteto formavimui

Kalbėdami apie Europos kiną kūrybinių industrijų kontekste, daugelis žmonių jį apibūdina epitetais, susijusiais labiau su jo menine ir kūrybine kokybe bei kitomis nematerialiomis vertybėmis, tokiu būdu priešpriešinant jį Holivudo produkcijai, kuri dažniausiai yra siejama labiau su industrine, nei kūrybine šios sferos puse. 2010 metų spalio 27 dieną, Europos kino akademijos prezidentas Wim Wenders savo kalboje pavadinimu „Europos įvaizdis ir tapatybė. Kino ir raštingumo kino srityje vaidmuo“ 3, adresuotoje Europos Parlamentui sakė, kad „„Kultūra“ visumoje, plačiąja savo prasme, yra klijai, kurie formuoja tapatybę ir apibrėžia Europos sielą. Ir kinas turi privilegijuotą poziciją šioje meno hierarchijoje. Paprasčiausiai nėra efektyvesnio ir populiaresnio būdo skleisti ir perduoti socialines, moralines ir kultūrines žinutes: kaip jokia kita terpė, filmai generuoja identifikaciją ir nustato

2 Winfrey, M., Kuzmanovic, J., (2015), „Can Game of Thrones Save Croatia?“ [žiūrėta 2015.04.01]. Prieiga per internetą: http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-04-02/can-game-of-thrones-save-croatia- 3 Wim Wenders (2010): Speech „Image and Identity of Europe. The role of cinema and of film literacy“. Mediadesk 2010.

10 emocinį ir kognityvinį ryšį. Filmas ne tik projektuoja vaizdus, bet jis atspindį tikrąjį visos mūsų visuomenės vaizdą su jos vertybėmis, įpročiais, viltimis ir baimėmis. Dar daugiau: filmas įskiepija šias vertybes, formuoja šiuos įpročius ir daro įtaką šių vilčių ir baimių tendencijoms“4. Šiai nuomonei antrina ir Anne Jackel5, tvirtindama, kad „Kino pramonė yra skirtinga, nei bet kuri kita. Jos produktai yra kultūrinės, tiek viešos, tiek privačios prekės, kurių simbolinė (istorinė, nacionalinė, lingvistinė, socialinė) reikšmė, negali būti sumažinta iki paprasčiausios prekės lygio.“ Tačiau negalima pamiršti, kad audiovizualinis sektorius turi ne tik didelę kultūrinę ir socialinę, bet ir ekonominę reikšmę. Kartu su tokiomis nematerialinėmis vertybėmis, kaip gebėjimu formuoti identitetą, projektuoti vertybes, taip prisidedant prie mūsų bendros Europos tapatybės, šis sektorius prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, todėl gali būti ne tik Europos integracijos varomoji jėga, bet ir bei yra varomoji inovacijų jėga.

1.2.2. Europos kino silpnosios pusės

2014 metais paskelbtame Komisijos komunikate Europos Parlamentui6, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kinas skaitmeninių technologijų eroje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ teigė, kad privalu „pažymėti, kad audiovizualinis sektorius, yra daugiau reguliuojamas, nei kiti kūrybiniai sektoriai ir labai priklauso nuo viešojo finansavimo.“ Šiam teiginiui pagrįsti, pateikiamas konkretus suteiktos paramos dydis, kuris sudaro 2,1 milijardo eurų7 paramos skiriamų kasmet Europos kino fondams. Savo išvadose, Europos Komisija, taip pat nurodo nemažai Europos kino pramonei būdingų trūkumų. Vienu iš tokių trūkumų, jie nurodo į tai, kad nors Europai gerai sekasi gaminti didelį skaičių įvairių filmų, dauguma Europos filmų pasiekia tik nedidelę dalį savo potencialios auditorijos Europoje ir dar mažiau pasaulinėje rinkoje. Dažniausiai, didžioji dalis filmų, lieka tik nacionalinėse rinkose, bet net ir ten, kai kurie jų niekada nepasiekia kino teatrų ekranų arba nesugeba užsitikrinti kitų platinimo kanalų, nors skaitmeninė revoliucija suteikia daugiau galimybių ir lankstumo platinimui ir daro esminį poveikį auditorijos elgsenai. Antrąja silpnybe Europos Komisija įvardina tai, kad pažvelgus į Europos kino sektorių, egzistuoja didelis disbalansas tarp gamybos bei platinimo ir vartojimo. Kaip pavyzdį jie palygina pagaminamų filmų skaičių su filmų, pasiekusių savo tikslinę auditoriją skaičiumi. Europos Sąjungoje pagaminamų vaidybinių filmų skaičius nuo 2008 iki 2011 metų išaugo nuo 1159 iki

4 Ibid 5 Jackel, Anne (2003): European film industries. British Film Institute, p. 3. 6 Communication from the Commission to The European Parliament, The Council, The European Economic and Social Committee and of The Regions. (2014): „European film in the digital era. Bridging cultural diversity and competitiveness“ 7 European Audiovisual Observatory (2011): Public Funding for Film and Audiovisual Works in Europe 11

1336, kuomet tą patį laikotarpį, JAV ir Kanados produkcija padidėjo nuo 773 iki 818 filmų8 ir nors Europos filmų produkcijos kiekis ženkliai lenkia JAV, ar Kanadoje pagamintų filmų kiekį, Europos kino platinimo mastai yra gerokai mažesni ir jie dažnai susiduria su sunkumais pasiekti platesnę publiką už savo šalies ribų, išskaitant ir pačioje Europos Sąjungoje. Tačiau, nepaisant kritikos strateginiams projektų planavimams, komisija pripažįsta, kad filmo sėkmė negali būti išmatuota vien užimamos rinkos dalimi ir bilietų kasų surenkamomis pajamomis. Filmai gali būti skirti nišiniam žiūrovui, kas gali turėti tiesioginę įtaką populiarumui tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos, tiek pasauliniu mastu. Tokių nišinių filmų sėkmę galima vertinti vadovaujantis ir kitais rodikliais, pavyzdžiui, pagal savo tikslinės auditorijos pasiekimo rodiklį, ar pasitarnavimą kultūrinės įvairovės formavimui. Tačiau savo išdavose, Komisija nurodo ir į ekonominius rodiklius: „ekonominiu požiūriu, santykinė sėkmė filmo taip pat turi būti vertinama pagal jo pelningumą, skaičiuojant santykį tarp parengiamųjų darbų, gamybos bei platinimo kaštų ir tarp filmo generuojamų pajamų.“ Kadangi filmų gamyba yra labai brangus ir ilgai trunkantis procesas, savaime suprantama, kad vien iš vietinės rinkos surinkti pajamas atperkančias jo gamybos kaštus yra ganėtinai sunku. Lyginant su JAV produkcija, kur buvo išleista tik 19,84% filmų, iš kurių net 65,11% pateko į Europos rinką, Europoje yra išleidžiama net 62.52 % filmų, iš kuriu tik vidutiniškai 12% pasiekia Europos rinką už savo šalies ribų9. Tačiau komisija nurodo, kad problema slypi ne tik tame, kad dauguma filmų taip niekada ir nepasirodo didžiuosiuose ekranuose už savo šalies ribų, bet ir tame, kad jie nepasiekia platesnės auditorijos pasitelkiant ir kitas egzistuojančias platinimo priemones. Dar liūdnesnė situacija yra žvelgiant už Europos Sąjungos rinkos ribų. Remiantis Europos Audiovizualinių stebėjimų išvadomis, paskelbtų 2013 metais Focus duomenų bazėje, 2008 metais tik europietiškos kilmės filmai užėmė tik 8 % JAV išleistų filmų rinkos, tuo metu, kai jų nacionalinė produkcija užėmė net 90 % šalies rinkos. Tačiau ir tie 8 % europietiškų filmų susilaukė labai kuklios paklausos vertinant bilietų kasų pardavimus. Tame pačiame 2014 metų komunikate, Europos Komisija pateikia ir savo išvadas, dėl struktūrinių Europos kino sektoriaus trūkumų stengiantis pasiekti tikslinę auditoriją Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Komisija nustatė, kad audiovizualinio sektoriaus padėtis labai skiriasi kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje. Komunikate nurodoma, kad skiriasi šio sektoriaus dydis, gamybos apimtis ir naudojama kalba, bet taip pat skiriasi ir būdai, kuriais filmai yra finansuojami, taip pat skiriasi ir finansavimo sumos bei viešųjų kino finansavimo šaltinių struktūra, transliuotojų ar kitų suinteresuotųjų šalių finansavimo sistemos, nacionalinės ir regioninės kino politikos strategijos.

8 European Audiovisual Observatory (2013): Focus 9 European Audiovisual Observatory Yearbook, 2012 vol.2, p.234 12

Komisija taip pat nurodo į tai, kad neįmanoma pateikti vienareikšmių rekomendacijų, kadangi kiekvieno filmo sukūrimo atvejis yra unikalus, todėl labai sunku būtų apibendrinti konkrečius sėkmės faktorius galėsiančius nulemti pasisekimą kiekvienam konkrečiam atvejui. Tačiau jie nurodo, kad yra akivaizdu, jog kai kurie struktūriniai trūkumai turi didelę įtaką Europos filmų gebėjimui pasiekti potencialą auditoriją tiek nacionalinėje, tiek užsienio rinkose. Dar vienu faktoriumi, mažinančių Europos kino produkcijos sėkmės galimybes, komisija nurodo ribotas galimybes ir paskatas internacionalizuoti projektus ir nukreipti juos į kelias rinkas. Komisija pastebi, kad tik nedaugelis Europos filmų gamintojų veikia daugiau nei vienoje rinkoje. Didelė dalis finansavimo dažnai ateina iš nacionalinių ar regioninių viešųjų subsidijų, todėl dažnai yra remiama tik nacionalinių arba regioninių projektų gamyba. Tokiais atvejais koprodukcijos teikiamos galimybės lieka nepilnai išnaudotos, nes didėliai daliai koprodukcijos vis dar trūksta aiškios strategijos, skirtos platinti atitinkamose šalyse ir už jų ribų. Dar viena, esmine problema, Europos Komisija nurodo per didelį kino kūrėjų dėmesį gamybai ir ribotą dėmesį platinimui ir viešinimui: „Kino vystymo politikos paramos dėmesys gamybai neatitinka dėmesio skiriamo pastangoms pristatyti filmą kuo platesnei auditorijai“. Pagrįsdama šį teiginį, Amerikos kino filmų asociacija, 2007 metais savo skelbiamoje statistikoje nurodo10, kad 2006 metais JAV gaminamo kino biudžetas vidutiniškai siekė 106,6 mln. USD, paskirstant juos į 70,8 mln. USD gamybos kaštams ir 35,9 mln. rinkodaros kaštams, tuo tarpu kai Europoje leidybai ir viešinimui yra skiriama nuo 3,5 iki 12 % viso projekto biudžeto. Tačiau, dėl tokio aplaidumo Komisiją kaltiną ne tik filmų kūrėjus, bet ir pripažįsta, kad dėl susidariusios įdingos praktikos kalta ir ankščiau egzistavusi paramos sistema, kuri daugiausiai rėmė kino gamybą, neskirdama pakankamo dėmesio jo platinimui. Savo strategijoje, Komisija nurodo į teigiamus pasikeitimus sistemoje ir nurodo, kad bendros pastangos visais lygmenimis yra reikalingos siekiant įveikti šiuos struktūrinius trūkumus. Pagrindine savo rekomendacija, kaip Europos filmus bei kino kompanijas paversti pelningais, Europos Komisija 11 nurodo būtiną finansavimo persvarstymą tarp kino gamybos, platinimo ir viešinimo, įskaitant šių trijų stadijų vystymą:  Skirti daugiau dėmesio parengiamųjų darbų etapui, siekiant padidinti remiamų projektų kokybę bei pelningumą. Užtikrinti, kad projektas yra rengiamas tinkama linkme, kad pasiektų savo tikslinę auditoriją, atsižvelgiant į konkretaus projekto specifiką, tiek šalies viduje, tiek ES ir pasauliniu lygiu.  Rasti tinkamą pusiausvyrą ir plėtoti efektyvesnius ryšius tarp paramos gamybai ir paramos platinimui bei viešinimui.

10 Motion Picture Association of America (2007): Theatrical Market Statistics 11 Communication from the Commission to The European Parliament, op. cit. 13

 Stiprinti papildomo bei nuoseklaus viešojo paramos finansavimo bendrą naudingumą. Stiprinti finansavimo strategiją įvairioms veikloms (parengiamiesiems darbams, gamybai, platinimui, viešinimui ir rinkodarai). Taigi vertinant Lietuvą Europos kino kontekste galime teigti, kad visos šios Europos Komisijos rekomendacijos gali būti veiksmingai panaudojamos gerinant šiuolaikinio Lietuvos kino projektų kokybę.

1.3. Kino industrijos produkto specifika

Kalbant apie kiną, kaip ir apie bet kokią kitą meno šaką, finansai visuomet buvo ir bus daug ginčų kelianti tema. Neretai meno šaką pavadinus „industrija“ iš menininkų pusės pasigirsta aštri kritika, kad kalbant apie materialius dalykus iš meno neva yra atimama jo esmė ir siela. Kitą vertus, neginčytinas faktas yra tai, kad kino industrija savo pridėtinę kultūrinę vertę atneša ne kaip kitaip, o per savo produktus. Šie produktai, kaip ir bet kurioje kitoje industrijoje yra prekė, į kurios sukūrimą yra įtrauktos ne tik technologijos, bet ir didelis skaičius darbuotojų, kurie neturi jokio tiesioginio asmeninio ryšio tarp jų ir vartotojo, kuris vartos galutinį produktą. Albert Moran 12 pagrindinius skirtumus ir panašumus tarp kino pramonės produktų ir tradicinio suvokimo pramonės produktų išaiškina pateikdamas pavyzdį: „Vartojimo produktų ciklas susideda iš trijų etapų: gamybos, platinimo ir vartojimo. „Vartojimas“ materialių gerybių kontekste reiškia tokią vartojimo rūšį, kuomet produktas yra galutinai suvartojamas (suvirškinamas) arba naudojamas būdu, kuris veda vartojimo objektą nuo fizinio nykimo iki visiško suirimo. Kultūros vertybėms, kaip antai filmams, nėra taikomos tos pačios entropijos taisyklės. Nors materialus kultūros vertybės nešėjas ar laikmena, kaip kad šiuo atveju ritė celiulioidės, ar juostos ilgis, patirs tą patį likimą kaip ir bet koks kitas vartojimo produktas, tačiau pats kultūros objektas nebus nei kiek paveiktas, kadangi naujos kopijos gali būti pagamintos iš originalo. Atvirkščiai, kultūros objektų vartojimas susijęs su jų ideologinių reikšmių aspektu ir dėmesys sutelkiamas į dekodavimo momentą. Nepaisant šio prasmės ir materijos, komercijos ir kultūros dualizmo, (...), vis dėlto verta prisiminti, kad materialus filmo egzistavimas yra išankstinė, būtina sąlyga, einanti prieš jo gebėjimą sukelti bet kokį ideologinį poveikį. Kitaip tariant, prieš tai kai filmas gali būti suvokiamas kaip kultūros objektas, pirmiausia reikia jį suvokti kaip pramonė“. Kino sektorius yra vienas iš kultūros industrijų pagrindų, o tai reiškia, kad jis sukuria tiek ekonominę, tiek kultūrinę vertę, kas savo ruožtu turi įtakos ir politikos formavimui šioje srityje. Taip pat kino sektorius, lyginant su kitais kultūros sektoriais, į procesą įtraukia didžiausią skaičių

12 Moran, A., 1996. Film Policy: National and Regional Perspectives. Routledge, p. 1 14

įvairių veiklų atstovų pradedant nuo kūrybinių talentų, gamybos bei platinimo kompanijų, kino teatrų ir kitų transliuotojų, finansų ekspertų, pardavimo agentų, retransliuotųjų ir kabelinių televizijų, video nuomos punktų, gausybės internetinių kompanijų, kiekviena iš kurių gali būti priskiriama tiek individualiam verslui, smulkaus ir vidutinio verslo kompanijomis, nepriklausomoms studijoms, baigiant tarptautinio masto konglomeratais, Holivudo studijomis ir jų filialais. Tai reiškia, kad kino sektorius turi tiesioginį poveikį milijonams žmonių ne tik per savo skleidžiamą kultūrinę informaciją, kurią gauną filmą pamatę žiūrovai, bet tuo pačiu kino industrija turi ir tiesioginį ekonominį poveikį, sukurdamas darbo vietas milijonams žmonių, kurių profesijos nebūtinai yra tiesiogiai susijusios su menų, bet kurių dalyvavimas yra būtina sąlyga tam tikroje proceso dalyje. Nepaisant šio racionalaus ekonominio požiūrio į kino industriją, atsižvelgiant į šios industrijos produkto specifiką, be jau minėtų skirtumų, lyginant su įprastomis vartojimo prekėmis, šis produktas turi ir kitokių ypatumų. Europos Komisija savo ataskaitoje „Statistinė, ekosistemos ir konkurencingumo analizė žiniasklaidos ir turinio pramonėse: kino sektorius“, autoriai Sophie De Vinck ir Sven Lindmark13 išskiria šiuos kino industrijos ekonominių charakteristikų ypatumus, dalis kurių yra būdingos ir kitoms žiniasklaidos bei turinio pramonės šakoms: „(1) tai yra tokios industrijos pavyzdys, kai gamybos kaštai yra dideli ir fiksuoti, o reprodukcijos sąnaudos yra palyginant nedidelės; (2) produkto kaina tiesiogiai neatspindi kokybės bei sąnaudų; (3) tai yra į momentinį populiarumą (hitus) orientuota pramonė su neaiškia paklausa; (4) filmai yra pusiau viešosios gėrybės, kai vartojimas nesunaikina vertės ir kai sunku atskirti auditoriją nuo vartojimo; (5) atsirado nemažas skaičius kontrolės strategijų, įskaitant (a) požiūris pagal portfolio; (b) formato strategijos (žvaigždės, tęsiniai ir t.t.); (c) versijos atnaujinimo 14 (išleidimo langai 15 ); (d) koncentracija ir integracija (ypatingai per platinimo kontroliavimą); (e) autorių teisių apsauga. Nepaisant savo skirtumų su kitokio pobūdžio produktais, kinas kaip ir bet kokia kita prekė turi pasiekti ir trečiąją savo gyvavimo kaip produkto stadiją – vartojimą. Nesvarbu ar filmas yra skirtas plačiajai auditorijai, ar nišiniai publikai, tačiau jei jis nepasiekia savo adresato, tai jo kūrimas netenka ne tik ekonominės prasmės, bet ir kultūrinės, nes toks filmas ne tik nebus pelningas, bet ir jo skleidžiama žinutė nepasieks adresato.

13 De Vinck, S. and Lindmark, S. (2014) "The Film Industry". Palgrave Macmillan 14 angl. versioning 15 angl. release windows 15

2. PARENGIAMŲJŲ DARBŲ STADIJA KINO GAMYBOJE

Kaip jau buvo minėta, aukščiau aptartoje literatūroje, parastai kino gamyba yra skirstoma į tris pagrindinius etapus: parengiamųjų darbų stadija, filmo gamybos stadija, platinimas. Visus šiuos filmo gyvavimo etapus prižiūri filmo prodiuseris. Kęstutis Meškys16 prodiuserį apibūdina kaip žmogų, kuris pirmas pradeda dirbti su projektu, nueidamas kelią nuo pirminio projekto sumanymo iki jos įgyvendinimo, įvairiose jo stadijose atlikdamas tiek scenaristo, tiek režisieriaus, finansininko, vadybininko ir rinkodaros specialisto funkcijas, ir kuris paskutinis baigia darbą prie to projekto. Kadangi šiame tyrime pagrindinis dėmesys yra skiriamas parengiamųjų darbų etapui, jo svarbai bei įtakai filmo pasisekimui, yra svarbu suprasti kokios veiklos apima šį procesą.

2.1. Parengiamųjų darbų stadijai būdingos užduotys

Parengiamųjų projekto darbų stadija yra pirmoji projekto įgyvendinimo stadija. Parengiamųjų darbų stadija yra viena svarbiausių, tačiau dažnai negaunanti tinkamo dėmesio kino gamybos stadija. Šios stadijos metu būna atliekami įvairus darbai, būtini, prieš pereinant prie filmo gamybos:  Pačioje parengiamųjų darbų pradžioje, dažniausiai būna pasirenkamas filmo žanras, filmo tema, žinutė ir siužetas. Patvirtinus šiuos aspektus, pradedama dirbti prie filmo scenarijaus. Europietiškojo filmo praktikoje, ši dalis gali būti eliminuota, kadangi darbas gali prasidėti nuo iš anksto autoriaus parengtos jau išbaigtos filmo idėjos, ar net viso scenarijaus.  Rengiant filmo scenarijų neretai būna atliekami įvairus tiriamieji darbai, siekiant sudėti į scenarijų kuo tikslesnius faktus: pvz., tai gali būti darbas archyvuose renkant istorinę medžiagą, bendruomenės tyrimas, siekiant nustatyti jų įpročius ir ypatumus.  Toliau yra pereinama prie galutinio scenarijaus rašymo, kurio metu vyksta stiliaus, siužeto, personažų asmenybių bei jų tarpusavio santykių plėtojimas, dialogų rašymas. Parenkamos ir tvirtinamos techninės detalės ir filmavimo vietos. Rengiami maketai filmavimams.  Atliekami rinkodariniai tyrimai, tokie kaip tikslinės grupės nustatymas, lyginimas su ankstesniais panašaus žanro ir stiliaus filmais, potencialių aktorių bei kitų kūrybinės grupės narių parinkimas, galimos viešinimo strategijos, dalyvavimo kino mugėse aptarimas.

16 Meškys, K., 2010. Kaip valdyti medijas: Prodiuserinės veiklos pagrindai. RDI Grupė, Vilnius, p. 185-186

16

 Turėdami išbaigtą filmo idėją bei rinkodarinį pagrindimą, filmo autoriai pradeda kreiptis į galimus investuotojus, paramos fondus (gamybos etapo finansavimui), galimus platintojus. Vykdoma koprodiuserių paieška. Patvirtinamos sutartys bei teisių įsigijimai.  Parengiamas finansinis planas bei sudaromas darbų grafikas. Kęstutis Meškys, knygoje „Kaip valdyti medijas“17, šiuos darbus išskiria į du etapus – idėjos pristatymo ir pirmojo idėjos įgyvendinimo (formalizavimo) etapo. Šie etapai yra atskirti dėl to, kad pirmajame iš jų darbas dažniausiai vykdomas žodiniu susitarimu ir sutartys dar nebūna pasirašytos nei su filmo autoriumi, nei su galimais investuotojais. Vėliau, išgryninus idėją, parengiamasis etapas tampa jau labiau apčiuopiamas ir konkretus. Autorius taip pat pateikia dažniausiai pasitaikantį, sprendžiamų uždavinių sąrašą, būdingą šiems etapams. Pirmajam etapui autorius priskiria šias užduotis: Idėja – projekto sumanymo formulavimas ir išgryninimas Idėjos autorystės klausimai: originalios literatūrinės medžiagos paieška (originali idėja, istorinė medžiaga, knyga, straipsnis spaudoje, politinė arba kriminalinė kronika ir t.t.), autorinių teisių išpirkimas Projekto išlaidų analizė, finansavimo ir produkcijos realizavimo galimybių studija Projekto plano sudarymas ir sinopsio parengimas potencialiems investuotojams Preliminarus projekto biudžeto sudarymas Projekto pristatymas, reklama ir investuotojų paieška; pirminio sandėrio suma gali būti skiriama pradiniam projekto kapitalui suformuoti arba parodomajam (bandomajam) projektui parengti Derybos dėl juridinių ir autorinių teisių išpirkimo problemų sprendimo Scenaristo parinkimas pirminei idėjai išgryninti ir apipavidalinti literatūrine scenarijaus forma, sudaryti su juo sutartį Derybos ir konsultacijos su režisieriumi, sutarčių su juo parengimas

Pasibaigus pirmajam parengiamųjų darbų etapui perinama prie taip vadinamo projekto formalizavimo, kuomet projektas įgauna labiau apčiuopiamą formą bei pasirašomos sutartys su būsimais projekto dalyviais ir partneriais. Taigi antrajam parengiamųjų darbų etapui autorius priskiria šias užduotis: Planavimas – projekto gamybinių ir finansinių dokumentų parengimas (parengiamasis etapas) (Prodiuseris) dalyvauja tolesnėse derybose su projekto partneriais ir dalyviais, kūrybinėmis sąjungomis ir fondais, profesinėmis sąjungomis, sudaro reikiamas sutartis, gauna leidimus

17 Ibid, p.185-186 17

būsimiems filmavimams Patobulinto scenarijaus pagrindu rengia patikslintą projekto biudžetą Su režisieriumi aptaria kūrybinius ir techninius klausimus Pagrindinių vaidmenų atlikėjų (aktorių) kastingas (parenkama kartu su režisieriumi) Linijinio prodiuserio, aktorių, vyr. operatoriaus, dizainerio, dailininko ir kitų kūrybinės grupės narių atranka, sutarčių su jais sudarymas

Projekto juristo, finansininkų, administratorių, konsultantų, asistentų ir t.t. atranka Konsultacinė ir koordinacinė režisūrinio scenarijaus parengimo veikla Su režisieriumi, operatoriumi ir dailininku apžiūrimos, parenkamos ir tvirtinamos filmavimo vietos Dekoracijų, kostiumų, rekvizitų eskizų aptarimas ir tvirtinimas (kartu su dailininku); būtini parengiamieji darbai, susiję su realizavimu Filmavimo formato ir technikos – Beta, DigiBeta, HD, DV, 24P, kino juosta ir t.t. pasirinkimas (kartu su vyr. operatoriumi ir režisieriumi), Audiovizualinio projekto kalendorinio gamybos grafiko sudarymas, aktorių ir filmavimo grupės darbo tvarkaraščio sudarymas (dalyvaujant linijiniam prodiuseriui arba režisieriaus asistentui) Kitų parengtų kontraktų ir autorinių sutarčių projektų peržiūra, derinimas ir tvirtinimas Galutinio biudžeto tvirtinimas

Išanalizavus visus šiuos išvardintus punktus, galime matyti, kad išties europietiškoji prodiusavimo mokykla didelę dalį prodiuserio vaidmens skiria jo įsitraukimui į kūrybinius procesus. Tuo tarpu amerikietiškoji literatūrą18 pristato kitokį požiūrį į parengiamųjų darbų etapui būdingas užduotis išskirdama penkias jų fazes: idėjos generavimą, koncepcijos testavimą, produkto vystymą, rinkos testavimą ir produkto įvedimą į rinką. Toks požiūrių skirtumas žinoma priklauso nuo kultūriškai susiformavusio požiūrio kūrybiškojo europietiškojo versus kapitalistiškąjį amerikietišką. Tačiau galima būtų daryti prielaidą, kad tokiam požiūriui turi įtakos ir projektų trukmė. Neretai autoriniai Europos kino projektai yra vykdomi ilgus metus prieš pasiekiant kino ekranus. Per šį laiką situacija rinkoje gali ne vieną kartą keistis, todėl kai kurių tyrimų atlikimas dar parengiamųjų darbų stadijoje gali tapti visiškai nebeaktualus. Panašius skirtumus tarp europietiškojo prodiuserio funkcijų suvokimo ir amerikietiškojo įžvelgia ir Anne Jäckel19, teigdama, kad daugelis Europos prodiuserių ir toliau tvirtina, kad jų vaidmuo yra ne tik finansavimo aprūpinimas, bet pirmiausia jų funkcija yra kūrybinė. Tam nemažai

18 Hoskins, C., McFadyen, S., Finn, A., 1997. Global Film & Television: An Introduction to he Economics of the Business. Oxford: Calendron Press, p. 125-126 19 Jackel, op. cit., p. 30 18

įtakos turėjo ir šios profesijos formavimasis Europoje. Iki 9-ojo dešimtmečio Centrinėje ir Rytų Europoje finansavimą dažniausiai gaudavo gerai žinomų įsitvirtinusių režisierių projektai, kurių sprendimai būdavo praktiškai autonomiški. Kadangi valstybinis tokių projektų finansavimas buvo stabilus, tokių projektų biudžetai nebuvo griežtai ribojami 20. Prodiuseriai netapdavo varančiąja projektų jėga. Situacijai pasikeitus 9-ąjame dešimtmetyje, atsirado realus prodiuserių poreikis ir be pagalbos dirbant su filmo scenarijumi, aktoriais ir komandos nariais, į prodiuserių pareigas pradėjo įeiti ir finansavimo pritraukimas bei filmo biudžeto balansavimas. Kadangi skirtingose Europos šalyse filmai turi skirtingas galimybes tapti komerciškai sėkmingais, todėl požiūris į filosofiją ir darbo praktiką taip pat išlieka skirtingas skirtingose šalyse.

2.2. Rinkodaros strategijos nustatymas parengiamųjų darbų etape

Kaip jau buvo minima ankstesniuose skyriuose, vienas iš didžiausių Europos kino industrijos trūkumų yra strateginio mastymo stoka vystant projektą. Tas ryškiausiai pasireiškia autorinio kino projektuose, mat pagrindinis tokių projektų kriterijus yra kuo tiksliau įgyvendinti autoriaus idėjas, vietoj to, kad taikytis prie auditorijos skonio. Tačiau nenoras sukomercinti projektą nereiškia, kad autoriniam kinui strateginis planas nėra būtinas. Kaip ir bet kokiam kitam produktui, nepriklausomai nuo tikslinės auditorijos dydžio, reikalingas planas, bet tam, kad jį tinkamai priderinti būtina tinkamai suprasti parduodamo produkto specifiką. Kalbant apie kino rinkodara dažnai yra naudojami du terminai „paklausa rinkoje“ (angl. marketability) ir „patrauklumas žiūrovui“ (angl. playability). Kartu šios savybės padeda kūrėjui ir prodiuseriui užduoti tinkamus klausimus, prieš planuojant produkto pozicionavimą rinkoje 21 . Paklausa rinkoje – tai filmo gebėjimas pritraukti auditoriją į teatrą. Kalbant apie komercinės produkcijos filmus, paklausa rinkoje gali būti matuojama pagal kombinacija tokių faktorių, kaip jame vaidinančios žvaigždės, režisieriaus populiarumas, scenarijaus istorijos žinomumas (pvz., populiari knyga, komiksas ir t.t.). Kalbant apie autorinį kiną, jo paklausa rinkoje gali būti matuojama pagal sėkmingą dalyvavimą įvairiuose kino festivaliuose (ypač prestižiniuose), įtakingų kritikų recenzijos, socialiniuose tinkluose keliamas šurmulys ir diskusijos. Filmo patrauklumas žiūrovui yra savybė matuojama pagal tai, kaip žmonės pritraukti pasižiūrėti filmo į jį reaguos, kitaip tariant tai yra faktorius, kaip filmas pateisina žiūrovų lūkesčius suformuotus filmo rinkodarinės kampanijos. Tobulu atveju filmas turi būti tiek paklausus rinkoje, tiek patrauklumas žiūrovui. Kuriant komercinį kiną, kino studijos daugiau dėmesio skiria filmams su didesniu paklausos rinkoje

20 Iordanova, D., 1999. „East Europe‘s Cinema Industries Since 1989: Financing Structure Studios“. Javnost/The Public 6, no. 2, 45-60 21 Kerrigan, F., 2010. Film marketing. Elsevier Ltd, p. 41-50. 19 potencialu. Net jei kūrėjai žino, kad toks filmas nebus patraukliu žiūrovui ir bus sužlugdytas kritikų ir žiūrovų atsiliepimų, tačiau geros rinkodarinės kampanijos dėka, jis vis tiek gali būti pelningas, pritraukdamas gausią žiūrovų minia per pirmąją savaitę. Tuo tarpu nepriklausomam kinui, toks patrauklumas žiūrovui yra tiesiog gyvybiškai svarbus, kadangi filmas turi palikti gerą įspūdį didžiųjų festivalių vertinimo komisijai, kitų festivalių meno vadovams, kino kritikams ir galų galiausiai spėjusiai pamatyti filmą publikai, tokių būdu jų atsiliepimais bus formuojama filmo reputacija. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu žiūrovai buvo pritraukti pasižiūrėti filmo, jų atsiliepimai bus svarbus tolimesnei filmo sėkmei22. Rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistė Sheri Candler23 kalbėdama apie filmų patrauklumą žiūrovui pabrėžia, kad nepriklausomiems ir nišiniams filmas ši pusė yra bene svarbiausia. Kaip pavyzdį ji pateikia dokumentinį filmą apie aplinkosaugą. Jo patrauklumas žiūrovui negali būti vertinamas vienareikšmiškai, mat žiūrovai, kurių profesija tiesiogiai susijusi su aplinkosauga priims tą filmą gerokai kitaip, nei su šia sritimi nieko bendro neturintys žiūrovai. Taigi žiūrint iš paklausos rinkoje pusės, gal šis filmas ir neturi šansų pasiekti plačias mases, tačiau turi gan aiškiai apibrėžtą tikslinę auditoriją, kurios galima siekti. Tačiau lyginant tokį filmą su filmu, kurio tikslinė auditorija yra kur kas platesnė, filmo patrauklumas žiūrovui gali skirtingai atsiliepti filmo sėkmei: pvz., jei filmas skirtas plačiai publikai pradeda patikti žiūrovams, jo šansas išpopuliarėti tampa gerokai didesnis, tačiau jei kažkokiai daliai auditorijos jis nepatiks, visuomet galima ieškoti kitokio priėjimo, kitokių nišų, tačiau jei prieš tai minėtas dokumentinis filmas apie aplinkosaugą bus griežtai iškritikuotas šios profesijos atstovų, tuomet filmas yra pasmerktas nesėkmei. Kitą vertus net jei filmo patrauklumas žiūrovui yra gan aukštas, tačiau nei kiek nėra apgalvota filmo rinkodarą, kūrėjams gali tapti tikru iššūkiu pritraukti pirmuosius žiūrovus. Taigi tokiu būdu galima daryti išvadą, kad nepriklausomiems autoriniams filmams, labiausiai būdingiems Europos ir Lietuvos kinui, yra svarbios šios abi kino rinkodaros pusės. Nors paklausos rinkoje ir tikslinės auditorijos nustatymas yra labiau aktualus parengiamųjų darbų stadijoje, o patrauklumas žiūrovui yra aktualesnis gamybos ir postprodukcijos etapams, tačiau ir apie antrąjį faktorių reikia mastyti dar parengiamųjų darbų etape planuojant būsimas užduotis, ir vienu iš svarbiu aspektų įvardinant filmo testavimus. Taip pat autorinio kino projektų autoriai turėtų užmegzti kontaktus su tarptautiniais kino festivaliais, pristatant savo projektą dar parengiamųjų darbų stadijoje, mat dėl patekimo į autoritetingus festivalius varžosi daugybė kino kūrėjo, o festivalių programa yra sudaroma gerokai iš anksto. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos

22 Michael D. Sellers, June 14, 2007. The Biz, Film Biz 101: Marketability vs. Playability in by [žiūrėta 2015.03.15]. Prieiga per internetą: https://michaeldsellers.wordpress.com/2007/06/14/film-biz-101-marketability-vs- playability-2/ 23 Candler, Sh., 2014. Marketability vs Playability for Indie Films [žiūrėta 2015.02.22]. Prieiga per internetą: http://www.shericandler.com/2014/08/28/marketability-vs-playability-for-indie-films/ 20 tyrimų duomenimis, net 28 % Europos gyventojų lankosi kino festivaliuose24, toks planavimas gali stipriai padėti filmui pasiekti didesnį auditorijos skaičių.

2.3. Parengiamųjų darbų etape atliekami tyrimai

Rinkos tyrimai vaidina svarbų vaidmenį bet kuriame pramonės sektoriuje ir tyrimų vaidmuo, plėtojant ir pozicionuojant naujus gaminius, kuriuos bandoma įvesti į rinką bei konkurencingumo suvokimas visuotinai pripažįstami svarbiais aspektais. Vis dėlto, kalbant apie Europos kino pramonę, struktūrinės problemos sutrukdė daug organizacijų užsiimti prasminga rinkos tyrimų veikla. Taip pat dalis atsakomybės krenta ne tik ant prodiusavimo kompanijų, bet ir ant filmų režisierių, atsisakančių apsvarstyti rinkos tyrimų galimybes ir todėl rinkos tyrimai dažnai nebūna suvokiami kaip būtina veikla. Kai kurie Europos kino kūrėjai dažnai net tyčia bando išvengti bet kokios publikos tyrimo praktikos, būdingos Holivudo projektams, tačiau krypties ar žinių apie projekto patrauklumą trūkumas ankstyvosiose stadijose gali gerokai apriboti vėlesnį rinkodaros kampanijos efektyvumą. Labai dažnai, tokie tyrimai yra paliekami vėlyvesnėms gamybos etapams, kai jie jau yra neveiksmingi25. Maža to, daugelis Europos filmų kūrėjų vis dar mano, kad auditorijos tyrimų koncepcija yra tiesiog neskoninga26. "Marketing to Moviegoers: Second Edition.27" Siūlo septynis galimus tyrimus, būdingus nacionaliniam kinui:  Bandomosios peržiūros dar begaminamų, ar jau pabaigtų gaminti, filmų (populiariausias tyrimas)  Auditorijos reakcijos į rinkodarinę medžiagą testavimas  Auditorijos informuotumo sekimas likus 6 savaitėms iki premjeros  Pasitraukimo iš rinkos tyrimai apklausiant žiūrovus apie rinkodarinės kampanijos poveikį jiems  Koncepcijos testavimas (vykdomas parengiamųjų darbų stadijoje prieš pereinant į gamybą)  Pozicionavimo tyrimai (taip pat vykdomi parengiamųjų darbų stadijoje)  Pavadinimo testavimas ( dalis koncepcijos testavimo tyrimo, būdingas ankstyvosioms stadijoms)

24 Europos komisija. Pranešimas spaudai: Lack of choice driving demand for film downloads [žiūrėta 2015.04.12]. Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-120_en.htm 25 Kerrigan, op. cit., p. 41-50 26 Illot, T., 1996. Budgets and Markets, a Study of the Budgeting of European Film. Routledge, London 27 Marich, Robert (2013). Marketing to Moviegoers: A Handbook of Strategies and Tactics (3rd ed.). Southern Illinois University Press. pp. 54–55 21

Parengiamųjų darbų stadijoje yra svarbiausia nustatyti apie ką ir kam „kalbės“ filmas, ar filmas gali sudominti savo tikslinę grupę, ar žiūrovai supras žinutę, kurią bando siųsti filmo autoriai ir kaip į ją reaguos. Pozicionavimo tyrimai analizuoja įvairius elementus, arba rinkodarinę filmo vertę. Remiantis surinktais duomenimis filmo kūrėjai gali analizuoti potencialius filmo finansinius rezultatus, remiantis jo žanru, kūrybine grupe ir kitokiais faktoriais. Komercinėje produkcijoje šis aspektas yra įprastas formalumas ir yra vertinamas kaip kertinis parengiamųjų darbų stadijos elementas, kadangi tokiu būdu yra nustatoma kam šis filmas yra adresuojamas. Tikslinės grupės testavimas yra kokybinio tyrimo forma, kuomet yra apklausiama grupė žmonių siekiant nustatyti jų nuomonę, įsitikinimus ir požiūrį į produktą, paslaugas, koncepciją, reklamą, idėją, ar pakuotės forma. Šis etapas yra taip pat svarbus dirbant prie kino scenarijaus parengiamųjų darbų etape, kadangi tai padeda išaiškinti potencialių žiūrovų reakciją į siužeto posūkius, personažų charakterių ir jų veiksmų supratimą bei pagrindinės filmo žinutės suvokimą. Pavadinimo testavimai taip pat gali būti įtraukti į koncepcijos testavimo tyrimus, tačiau praktika rodo, kad nemažai kompanijų pradinėse projekto stadijoje neįtvirtina galutinio formalaus pavadinimo ir naudoja taip vadinamą „darbinį pavadinimą“, kol oficialus filmo pavadinimas nebūna galutinai įtvirtinamas vėlesniuose gamybos etapuose. Tiek koncepcijos testavimas, tiek pozicionavimo tyrimai savo paprastoje formoje gali būti vertinami kaip kertiniai parengiamųjų darbų stadijos uždaviniai. Tačiau jų sudėtingesnės ir gilesnės formos gali būti vertinamos kaip atitraukiančios filmo gamybą nuo kūrybinio proceso, mat koncentravimasis ties atskirais elementais atitraukia dėmesį nuo projekto visumos. Neįmanoma vertinti tik pačios filmo koncepcijos, kadangi ta pati koncepcija, skirtingų režisierių rankose gali duoti visiškai skirtingus rezultatus. Taip pat kaip ir negalima vertinti atskirų personažų patrauklumo žiūrovui, atmetant bendrą filmo kontekstą. Tokiu būdu, galima daryti prielaidą, kad būtent dėl šio aspekto, nors rinkos tyrimai yra plačiai naudojami JAV kino pramonėje, jų praktikos įvedimas į Europos pramonę vis dar yra sutinkamas su tam tikru pasipriešinimu, ypač kontinentinėje Europoje. Pasipriešinimas tokiems tyrimams palaipsniui yra įveikiamas 28 . Tačiau atsižvelgiant į europietiškojo kino ypatumus, kur didžiąją dalį pagaminamų filmų sudaro autorinis kinas, nenuostabu, kad net ir tuo atveju, kai tokie tyrimai vis dėlto prodiuserių iniciatyva yra atliekami, neretai jie nelemia jokių pakitimų pačiame filme, mat autorių meninės ambicijos yra statomos aukščiau už racionalias priežastis.

28 Kerrigan, op. cit., p. 41-50 22

2.4. Parengiamųjų darbų stadijos problematika ir siūlomi sprendimo būdai

Kaip jau buvo minėta aukščiau analizuotame tyrime, Europoje egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp dėmesio skiriamo parengiamiesiems darbams ir filmo gamybai. Su šia kritika savo knygoje „Europos kino industrijos“ sutinka ir knygos autorė Anna Jackel, teigdama, kad palyginus su Holivudu, Europa iki šiol nėra nusistačiusi scenarijaus analizės ir parengimo tradicijų29. Autorė taip pat nurodo, kad Europoje ne tik nėra bendrų projekto parengimo tradicijų lyginant skirtingas šalis, bet sprendimai taip pat gali keistis priklausomai nuo prodiuserio, ar net nuo projektas nuo kito projekto. Nors 1997 metais, Europos Komisija aiškiai apibrėžė30, kad „filmo parengiamųjų darbų etapas yra ypatingai svarbus jo sėkmei, kadangi filmo ateities perspektyvos tarptautinėse rinkose yra tiesiogiai priklausomos nuo jo. Scenarijaus rašymas, partnerių paieška, gamybos finansavimo plano sudarymas, rinkodaros ir platinimo planavimas yra preliminarūs projekto parengimo etapai, kurie turi būti ypatingai akcentuojami, prieš pereinant prie gamybos“, tačiau Martin Dale31 nurodo, į Europoje praktikuojamus ne tyrimais pagristus sprendimus, bet į filmo autoriaus charizmatišką projekto valdymą, kada filmo kūrimas dažniausiai būna pagrįstas asmeniniais autoriaus pasirinkimais. Tokie asmeninėmis autorių ambicijomis pagrįsti sprendimai taip pat daro didžiulę įtaką faktui, kad Europoje beveik neegzistuoja projektų, kurių įgyvendinimo buvo atsisakyta dėl menkų komercinių perspektyvų. Dauguma autorių mato save kaip menininkus, o ne vartojamojo produkto kūrėjus. Nors, pasak vienos prancūzų agentūros, besispecializuojančios testinėse filmų peržiūrose, dažniausiai į ją kreipiasi kompanijos, kurios jau abejoja savo filmų sėkme32, tačiau net ir tais atvejais, kai atliktų tyrimų rezultatai nėra džiuginantys, tokių projektų nėra atsisakoma apeliuojant į meninę jų vertę. Kaip jau buvo minėta šiame tekste, nors Europos kinas yra dažnai kritikuojamas dėl per didelio ir bekompromisio įnykimo į autorinius sumanymus, tačiau kitą vertus būtent šis bruožas ir yra laikomas europietiškojo kinu privalumu, sukūrusiu pamatus atsirasti naujiems kino stiliams, kalbančiu nišinėms auditorijoms aktualiomis temomis, atvaizduojančiu šių dienų realybę bei stiprinančiu europietiškąjį identitetą.

29 Jackel, op. cit., p. 29 30 European Commission (1997): The European Film Industry Under Analysis: Second Information Report 1997 31 Dale, M., 1997. The Movie Game, The Film Business in Britain, Europe and America. Cassel, London. 32 Lafontaine, Thierry. (1997): „Un produit de consommation courante?“. Le Film français, 18 April, p. 20- 21 23

Istoriškai susiklostė, kad parengiamųjų darbų stadijai nebuvo teikiamas tinkamas dėmesys dėl fragmentuotos industrijos struktūros 33 . Kadangi prodiuseriai neuždirba jokių pajamų parengiamųjų darbų etape, dėmesys buvo koncentruojamas į tai, kaip įmanoma greičiau galima būtų prastumti filmus į gamybos etapą, vietoje to, kad galutinai ir visiškai juos išvystyti, arba atlikus tyrimus nuspręsti, kad filmas nebus paklausus ir atsisakyti projekto parengiamųjų darbų stadijoje34. Didžiosios prodiusavimo kompanijos, dirbančios prie didesnio projektų skaičiaus turi galimybę spręsti šią problemą, dirbant vadinamuoju „šiferio“35 principu, kuomet kompanija dirba prie projektų, kurie yra skirtingose gamybos stadijose ir tokiu būdu sudaromas mechanizmas, kai vieni projektai finansiškai dengia kitus. Tokių būdu eliminuojamas laikotarpis, kai parengiamųjų darbų stadijoje kompanija negauna jokių pajamų. Kalbant apie smulkesnes nepriklausomas kompanijas, kurios dažnai vienu metu dirba tik prie vieno projekto šis mechanizmas nėra įmanomas. Juolab kad tokios kompanijos neretai yra priklausomos nuo valstybės finansavimo ir projektinių lėšų, kurias gali naudoti tik projektui, kuriam jos buvo skirtos. Dėl šios priežasties devintajam dešimtmety buvo persvarstytas finansavimo mechanizmas ir buvo pradėtos atskirai remti tiek parengiamųjų darbų etapas, tiek platinimas. Toks finansavimo skirstymas taip pat padarė teigiamą įtaką industrijai, kadangi pagal atliktus tyrimus apklausiant įvairius prodiuserius paaiškėjo, jog paskutiniu metu tapo praktiškai neįmanoma gauti finansavimo parengiamųjų darbų stadijai iš platintojų, kadangi jie tapo vis mažiau linkę rizikuoti ir investuoja tik į pabaigtus filmus36. Siekiant išlaikyti europietiškojo kino vertybes, išspręsti pagrindines parengiamųjų darbų etapo problemas, sustiprinti daugiau strateginį požiūrį į filmų kūrimą, Europos Sąjunga įsteigė programas, ne tik teikiančias paramą kino gamybai, bet ir teikiančias apmokymus bei formuojančias kino kūrimo strategijas Europos prodiuserių sąmonėje. Tokios iniciatyvos kaip „SCRIPT“, „MEDIA“ verslo mokyklos seminarai ar „Ateliers du Cinéma Européen“ ženkliai prisidėjo prie daugelio Europos prodiuserių nuomonės pakeitimo, kad tiek kūrybinis, tiek finansinis planavimas turi koja kojon eiti kartu37. Ir nors „MEDIA“ konsultantai pabrėžia, kad Europos kinas turi išlikti ištikimas savo vertybėms, jie taip pat akcentuoja, kad per didelė dalis projektu pasiekia brangiausią iš visų stadijų - gamybos stadiją, tuo tarpu kai Holivude, dauguma projektų neperkopia parengiamųjų darbų stadijos.

33 Kerrigan F., Culkin, N, 1999, A reflection on the American domination of the film industry: an historical and industrial perspective. University of Hertfordshire Business School Working Paper‘s Series:15 34 Kerrigan, op. cit., p. 41-50 35 Angl. „slate approach“ 36 Ibid., p. 41-50 37 Jackel, op. cit., p. 30 24

3. ES STRATEGINĖS PROGRAMOS IR FINANSAVIMAS

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, suprantant vis didėjančią Europos kino projektų priklausomybę nuo valstybės finansavimo, siekiant sutelkti kapitalo resursus per bendradarbiavimą audiovizualiniame sektoriuje ir įsteigti tokius bendradarbiavimo tinklus, buvo nuspręsta įsteigti kelias specialias programas, tokias kaip „MEDIA“ (europiniame lygmenyje) bei „Eurimages“ (paneuropianime lygmenyje)38. Šių programų tikslas buvo ne tik skirti finansavimą naujiems projektams, bet ir tuo pačiu kurti naujas Europos kino strategijas per finansavimo ir audiovizualinio sektoriaus konkurencingumo teisinių aspektų reguliavimą, visų ES valstybių narių kino paveldo išsaugojimą, archyvuojant vietinę produkciją bei skatinti Europos kino industrijos vystymąsi. Paneuropiniame lygmenyje abiejų šių programų eiga ir vystymu rūpinasi dvi pagrindinės institucijos: Europos Komisija ir Europos Taryba39. Šių programų atsiradimą lėmė susirūpinimas tokiais aspektais kaip sparčiai besivystančios naujosios technologijos, didėjantis skaičius JAV produkcijos Europos kino ekranuose bei kultūrinis Europos vienybės stiprinimas.

3.1. MEDIA, MEDIA II ir MEDIA Plus programos

Pirmosios „MEDIA“ (Mesures pour Encourager le Développement de l'Industrie Audiovisuelle) programos užuomazgos prasidėjo 1987 metais, kurios bandomoji schema vyko iki pat 1990 metų, kuomet programa buvo įtvirtinta kaip apimanti visą Europos Sąjungos bendruomenę. Pirmasis programos etapas susilaukė nemažai kritikos, dėl per didelės programos fragmentacijos ir gerokai per menko finansavimo biudžeto40 41. Viso ES šiai programai skyrė 205,5 mln. ekių 42 (5,5 mln. bandomajai schemai ir 200 mln. programai). Programą jos atsiradimo pradžioje sudarė 12 projektų, kurių skaičius iki 1993 metų išaugo iki 19. Projektai buvo nukreipti šiomis kryptimis: profesiniai mokymai, projektų vystymas ir gamyba, platinimas, dubliavimas ir subtitravimas, demonstravimas, stimuliavimas ir finansinės investicijos, filmų konservavimas ir restauravimas. Tačiau tokia fragmentacija susilaukė didelio prodiuserių nusiskundimo, mat tarp tokio didelio projektų skaičiau buvo ganėtinai sunku susirasti tinkamą, o be to projektai buvo

38 Jackel, op. cit., p. 68 39 Kerrigan, op. cit., p. 61 40 Finney, A., 1996. The State of European Cinema, a New Dose of Reality. Cassel, London; 41 Dale, M., 1997. The Movie Game, The Film Business in Britain, Europe and America. Cassel, London. 42 ECU (European currency unit) - piniginis vienetas sudarytas valiutų krepšelio principu ir iš EEB valstybių narių nacionalinių valiutų procentinių dalių. 1999 metais pakeistas euru. 25 fragmentuoti per daug siauromis kryptimis, todėl neretai siekiant gauti finansavimą konkrečiam projektui, tekdavo pildyti begales paraiškų. Nepaisant „MEDIA“ programos neišpildytų lūkesčių ir menkai padidėjusio vidaus kino populiarumo, buvo pastebėta, kad ši programa padėjo sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp skirtingų šalių prodiuserių ir prisidėjo prie jų geresnio tarpusavio suvokimo. Todėl 1995 metais, atsižvelgiant į ankstesnės programos trūkumus, buvo nuspręsta paleisti programą „MEDIA II“ (1995-2000), kurios biudžetą nepaisant prašytų 400 mln. ekių, sudarė 310 mln.43 ekių penkeriems metams. Ši programa palyginus su savo pirmtaku buvo gerokai labiau orientuotą į verslą ir, užuot finansavusi siauras kino industrijos sritis, buvo labiau orientuota į industrijos atstovų edukaciją bei finansavo eilę mokymosi programų. Didelis dėmesys buvo skiriamas koprodukcijos tarp skirtingų šalių skatinimui, kas ženkliai padidino filmų, išėjusių iš nacionalinės ribos skaičių nuo 246 filmų 1996 metais, iki 456 filmų 1999 metais. Taip pat buvo pradėtas skirti atskiras dėmesys projektų parengiamųjų darbų svarbai, tačiau pagrindinė koncentracija visgi buvo nukreipta į filmų platinimą. Šiam tikslui atsirado specialūs projektai, kurie dirbo prie užsienio filmų (kitų ES narių) dubliavimo ir titravimo. Viso per penkerius vykdymo metus, „MEDIA II“ programa parėmė 1690 įvairių filmų bei audiovizualinių kūrinių parengiamųjų darbų stadijas (UK MEDIA Desk, 2001). Tokiu parengiamųjų darbų finansavimu buvo pasinaudoję tokie žymus Europos režisieriai kaip Lars von Trier, Istvan Szabo, Terence Davies, Gerard Corbiau ir kiti. Taip pat nepaisant vis stiprėjančio bendradarbiavimo tarp EU prodiuserių, dalyvavusių įvairiuose programos siūlomose mokymuose, tokie mokymai susilaukė kritikos dėl per didelio jų skaičiaus. Taip pat kai kuriose vietovėse ši programa buvo kritikuojama dėl palankesnių sąlygų stambioms kompanijoms, užuot remiant atskirus kūrėjus. Vienos iš apklausų duomenimis vienas iš pagrindinių šios programos trūkumų buvo per lėtas reagavimas į paraiškas ir per didelis atitolimas nuo projektų gamybos finansavimo. Taip pat buvo kritikuojama tai, kad didžioji dauguma dokumentų buvo skelbiamos tik prancūzų ir anglų kalbomis, kas apsunkimo paraiškų teikimą kitoms šalims. Todėl 2001 metais „MEDIA II“ programą pakeitė patobulinta „MEDIA Plus“ programa (2001-2006), kurios 5 metų finansavimui buvo skirta per 400 milijonų eurų. Vienas iš ryškesnių programų skirtumų, buvo tas, kad atsirado galimybė teikti paraiškas ne tik konkretaus projekto parengiamųjų darbų etapui, bet ir iš karto kelių projektų paketo vystymui44. Kalbant apie pakeitimus programoje parengiamųjų darbų finansavimo atžvilgių, verta paminėti, kad svarstant programos „MEDIA Plus“ biudžetą daug diskusijų susilaukė būtent šis projektų etapas. Mažesnės šalys, įskaitant net ir tas, kuriose kino industrija buvo tvirčiau

43 Jackel, op. Cit., p. 71 44 Kerrigan, op. cit., p. 63 26 išsivysčiusi (Austrija, Danija, Airija ir Olandija), kovojo už tai, kad didesnė dalis finansavimo būtų skirta būtent parengiamųjų darbų etapui, tačiau su tokiu pasiūlymu stipriai nesutiko tokia Europos kino milžinė kaip Prancūzija. Nepaisant ilgų diskusijų ES kultūros ministrai vieningai nubalsavo už 400 mln. eurų biudžetą išskirstant jį:  57,5 procentų platinimui  20 procentų projektų parengiamųjų darbų finansavimui (iš viso skiriant 80 mln. eurų, lyginant su 59 mln. eurų skirtais „MEDIA II“ programos metu) dengiant iki 50% tokių išlaidų  8,5 procentų filmo viešinimui (nesusijusiu su platinimu)  5 procentai bandomiesiems projektams (skatinant perėjimą prie skaitmeninių technologijų)  9 procentai „horizontalios“ integracijos išlaidoms („MEDIA Desk“ informacinių centrų įvairiose šalyse išlaikymui)

3.2 MEDIA 2007

Pasibaigus „MEDIA Plus“ programai, kurios teikiamais privalumais spėjo pasinaudoti per 8000 skirtingų projektų iš daugiau kaip 30 šalių, 2007 metais, su gerokai didesniu 755 mln. eurų biudžetu, startavo nauja „MEDIA 2007“ (2007-2013) programa. Atsižvelgiant į ankstesnių projektų patirtį, ši programa, leisdama suinteresuotiems asmenims pradžioje geriau su ja susipažinti, didino kiekvienų metų biudžetą palaipsniui, pradedant nuo 75 mln. eurų 2007 metais ir baigiant 107 mln. eurų paskutiniaisiais 2013 metais. Ši programa skiria aiškų prioritetą Europoje pagaminamų filmų platinimui už savo kilmės šalies ribų, tik pačioje Europos Sąjungos teritorijoje, tiek visame pasaulyje (tam yra skiriama net 65 % viso projekto biudžeto). Tęsdama programos „MEDIA Plus“ praktiką, ši programa neremia projektų gamybos, bet visą dėmesį koncentruoja į parengiamųjų darbų ir postprodukcijos finansavimą: programa rems nepriklausomų prodiuserių bendrovių gamybos projektų parengiamuosius darbus bei padės šioms bendrovėms rengti patikimus finansavimo planus, įskaitant bendrų projektų finansavimo schemas. Bendras projekto biudžetas yra nukreipiamas 5 kryptimis ir procentaliai sudaro:  7 procentai įvairiems mokymams (scenarijaus rašymo; ekonomikos ir finansų vadyba; skaitmeninės technologijos)  20 procentų projektų parengiamiesiems darbams (atskiriems projektams, katalogams, naujiems talentams, koprodukcijai, kitokiam finansavimui)

27

 55 procentai platinimui (platintojams, pardavimo agentams, transliuotojams, kino teatrams, skaitmenizavimo darbams)  9 procentai viešinimui (patekimas į rinką, festivaliai, bendri renginiai, paveldas)  5 procentai „horizontalios“ integracijos išlaidoms („MEDIA Desk“ informacinių centrų įvairiose šalyse išlaikymui)  4 procentai bandomiesiems projektams (ši parama yra skirta užtikrinti, kad programa prisitaikytų prie rinkos pokyčių) Be šių sričių finansavimo, „MEDIA 2007“ vienu iš savo pasiekimų įvardina ir vieningos „Media Films“ duomenų bazės sukūrimą 45, kurios tikslas yra sudaryti per visus 20 „MEDIA“ programos egzistavimo metų paremtų filmų katalogą, nurodant kokius festivalius ir kokias šalis jie yra aplankę ir tokių būdu sekti Europos kino judėjimą sąjungos viduje.

3.3. „Creative Europe“ paprogramė MEDIA

Pasak Europos Sąjungos viešai skelbiamos informacijos, naujojoje „Creative Europe“ programoje (2014-2020), paprogramė „MEDIA“ bus sudaryta remiantis „MEDIA 2007“ ir „MEDIA Mundus“ programų patirtimis 46 . Ši paprogramė koncentruosis tiek į projektų parengiamųjų darbų stadijos finansavimą, tiek platinimą per kino teatrus bei kitus šiuolaikinius skaitmeninius platinimo būdus. „Creative Europe“ arba „Kūrybiška Europa“ yra Europos Sąjungos programa, „skirta Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, literatūrai, scenos menui, paveldui ir kitoms susijusioms sritims remti“. Programą sudaro dvi paprogramės: „Kultūra“, kuri yra orientuotą į vizualų ir scenos meną bei jo paveldą; ir paprogramė „MEDIA“, finansuojanti kino ir audiovizualinį sektorius. Viso šiai programai bus suteikta kol kas rekordinė 1,46 milijardo eurų paramą. „MEDIA“ paprogramę, atsakinga už audiovizualinį bei multimedijos sektorius, suteikia paramą:  Iniciatyvoms, kuriomis siekiama skatinti kūrinių platinimą ir priėjimą prie rinkos;  Atskirų projektų ar projektų paketų (taip vadinamas „šiferio“ principas) parengiamųjų darbų finansavimui  Paramą televizijos programų sudarymui bei kompiuterinių žaidimų gamybai.  Veiklas siekiančias padidinti susidomėjimą ir pagerinti prieigą prie audiovizualinių kūrinių

45 Oficiali „MEDIA Films Database“ svetainė [žiūrėta 2015.04.01]. Prieiga per internetą: http://www.mfdb.eu/en/ 46 Oficiali ES programos „Creative Europe“ svetainė [žiūrėta 2015.03.05]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/ 28

 Veikas, kurios skatina domėjimąsi kinu, pvz. kino teatrų tinklų kūrimas, ar kino festivalių organizavimas  Priemonės, palengvinančias tarptautinę koprodukciją ir stiprinančias kūrinių judėjimą ir pasiskirstymą ES teritorijoje ir už jos ribų  Veiklas lavinančias garso ir vaizdo sektoriaus profesionalų įgūdžius ir gebėjimus. „MEDIA“ programos atstovas Lietuvoje - "Kūrybiško Europos" biuro Lietuvoje MEDIA skyrius. Atsižvelgiant į šias, minėtas finansavimo programas ir jų strategijų pokyčius bei anksčiau apžveltą teorinę liteartūrą, yra pereinama prie antrosios šio darbo dalies – parengiamųjų darbų etapo tyrimo šiuolaikiniame Lietuvos kine.

29

4. PARENGIAMŲJŲ DARBŲ ETAPO PRAKTIKOS LIETUVOJE ANALIZĖ

4.1. Metodinė dalis

Siekiant išanalizuoti ir geriau suprasti vykstančias Lietuvoje kino parengiamųjų darbų praktikas buvo atliktas empirinis tyrimas – kokybinė analizė. Tyrimas buvo atliekamas dviem pjūviais:  tam, kad būtų išsiaiškintas valstybės ir ES institucijų požiūris į parengiamuosius darbus bei kuriamas strategijas, pirmosios tyrimo dalies objektu buvo pasirinktas Lietuvoje vykdomas parengiamųjų darbų finansavimas, analizuojant anksčiau egzistavusias praktikas ir jų išvadas, bei šiuo metu vykdomų konkursų sąlygas ir rezultatus;  antruoju pjūviu, kelių šiuolaikinio Lietuvos kino projektų pavyzdžiais, apklausiant tiriamų projektų prodiuserius, buvo norima išanalizuoti kaip šios strategijos yra realiai panaudojamos ir vertinamos iš industrijos atstovų pusės, kokios yra realios parengiamųjų darbų praktikos Lietuvoje. Norint geriau suprasti valstybinės ir ES kino politikos vykdomas strategijas, labai svarbu suprasti ir nustatyti, kokių prioritetų laikosi paramos programos, kokie kriterijai lemia komisijų sprendimus finansuoti tam tikrus projektus ir kaip veikia finansavimo aparatas, kokie tyrimai ar išvados yra pateikiami, remiantis ankstesnių programų rezultatais. Taip pat yra svarbu kritiškai įvertinti tokių strategijų privalumus ir trūkumus, prieinamumą suinteresuotiems asmenims bei poveikį industrijai. Siekiant išsiaiškinti Lietuvoje gaminamų filmų populiarumo, ar nesėkmės priežastis, prodiusavimo kompanijų vykdomas strategijas, finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių panaudojimą, įvairius veiksnius galinčius nulemti filmo pasisekimą, gilinantis į atliktų parengiamųjų darbų svarbą, 5 giluminių interviu metu buvo atlikta jau įgyvendintų lietuviškų kino projektų pavyzdžių analizė. Tokiam tyrimui buvo pritaikyti du skirtingi instrumentai: diskursinis – viešai skelbiamos informacijos bei statistikos apžvalga bei pokalbis–interviu su ekspertais – prodiusavimo kompanijų bei Lietuvos Kino centro atstovais. Diskursiniam tyrimui buvo panaudota surinkta bei sustruktūrizuota Lietuvos Kino Centro, Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, įvairiuose visuomenės informavimo priemonėse bei internetinėje svetainėje skelbiama informacija ir statistika, susijusi su finansavimo programomis bei tyrimui pasirinktais kino filmais. Antroji

30 kokybinio tyrimo dalis buvo skirta pusiau struktūrizuotiems interviu su skirtingais Lietuvos kino prodiuseriais bei Lietuvos Kino centro atstovu.

4.2. Viešojo finansavimo šaltiniai parengiamiesiems darbams Lietuvoje

4.2.1. Pirmosios kokybinio tyrimo dalies eiga

Šiam kokybiniam tyrimui atlikti buvo naudojami pirminiai ir antriniai šaltiniai. Teorinės medžiagos analizės būdu buvo nustatytos viešai skelbiamos finansavimo programų strateginės kryptis ir jau įvykusių programų rezultatai. Buvo ištirtos šių programų panaudojimo Lietuvoje galimybės. Nustatant, kurios programos remia būtent parengiamųjų darbų etapą, buvo ištirta oficialiai skelbiama medžiaga apie jau įvykusių programų pasisekimą. Kadangi teorinėje dalyje buvo minimi finansavimo programų rezultatai, apibendrinant visas programoje dalyvavusias šalis, šiuo tyrimo metu buvo stengtasi nustatyti kaip šios programos atrodo Lietuvos kontekste. Šiam tikslui buvo surinkta ir išanalizuota Lietuvos „Media Desk“ skelbiama ataskaita apie jau pasibaigusią programą „MEDIA Plus“ ir jos rezultatus Lietuvoje, skiriant dėmesį išvadoms susijusioms su parengiamųjų darbų finansavimu. Apžvelgiami „MEDIA 2007“ rezultatai, o taip pat analizuojami ir naujosios programos „Creative Europe“ kriterijai parengiamųjų darbų finansavimui gauti stengiantis kritiškai įvertinti šių kriterijų objektyvumą Lietuvos kino industrijai. Pabaigus ES teikiamo finansavimo programų analizę, buvo pereita prie valstybinio finansavimo analizės. Analizės metu buvo surinktos bei išanalizuotos ataskaitos apie ankstesnių valstybinio finansavimo praktikų rezultatus. Surinkta medžiaga apie pastaruosius metus įvykusius struktūrinius organizacijų pokyčius, šių pokyčių įtaką parengiamųjų darbų finansavimui bei nauji kriterijai tokiam finansavimui gauti. Stengiantis suvokti valstybinio ir ES finansavimo skirtumus ir panašumus bei krypčių vientisumą, surinkti duomenys buvo palyginti su europinio finansavimo kriterijais bei pateiktos jų išvados. Kadangi Lietuvos Kino Centras yra ganėtinai jauna įstaiga ir kol kas viešai pateikia tik labai nedidelį kiekį ataskaitų, tyrimo rezultatų pagrįstumui, taip pat buvo nuspręsta atlikti interviu su Lietuvos Kino Centro atstovu, atsakingu už finansavimo programas. Šis pusiau struktūrizuotas interviu buvo atliekamas iš anksto sutartu metu telefoninio pokalbio būdu. Vėliau pateikiami šio interviu rezultatai.

31

4.2.2. Šiuo metu Lietuvoje prieinamos finansavimo būdai

Atlikus įvairiuose specializuotuose kino industrijos portaluose skelbiamos informacijos analizę, buvo nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos šios paramos programos, remiančios toliau išvardintus kino gamybos etapus. EURIMAGES fondas: remia gamybos darbus, koprodukciją, platinimą, vaidybinius filmus, dokumentiką, animaciją. Lietuvos kino centro finansavimas: remia vaidybinius filmus, dokumentiką, animaciją, trumpametražius filmus, susikertančias medijas, parengiamuosius darbus, gamybos darbus, sklaidą, kino edukaciją, kitą nacionalinį finansavimą. Creative Europe (MEDIA 2014-2020): remia parengiamuosius darbus, tarptautinę bendrą gamybą, TV programas, platinimą, įvedimą į rinką, mokymus, auditorijos tyrimus. Lietuvos kultūros tarybos paramos fondas: remia festivalius, renginius, kino edukaciją, stipendijas, nacionalinį finansavimą. Mokesčių lengvata filmavimams Lietuvoje: netiesioginė parama gamybos darbams, koprodukcijai, nacionaliniam finansavimui. Kadangi pagrindinis šio tyrimo objektas yra parengiamieji kino projektų darbai, tai tolimesnis finansavimo šaltinių tyrimas bus sutelktas ties dviem minėtomis programomis, remiančiomis būtent šį projekto etapą: „Creative Europe“ programos paprograme „MEDIA“ ir Lietuvos Kino centro teikiamu finansavimu.

4.2.3. „MEDIA Plus“ programos išvados ir rekomendacijos

„MEDIA“ programos atstovas Lietuvoje - "Kūrybiško Europos" biuro Lietuvoje „MEDIA“ skyrius47. „Media Desk Lietuva“ – oficialus programos biuras, buvo įsteigtas Lietuvoje 2003 metais. Tokius biurus – atstovybes turi kiekviena programoje dalyvaujanti šalis: 28 Europos Sąjungos šalys narės, 2 Europos ekonominės erdvės narės (Islandija, Norvegija) bei dar 3 sutartis su programa pasirašiusios šalys (Bosnija ir Hercegovina, Gruzija ir Turkija). Nuo pat „MEDIA Desk“ biuro atsiradimo jį globojo Lietuvos kultūros ministerija, o nuo 2012 metų, įsteigus Lietuvos Kino Centrą, biuras perėjo jų globon. Pasak oficialios organizacijos svetainės48, pagrindinis biuro tikslas yra: „teikti informaciją Lietuvos audiovizualinės industrijos įmonėms apie ES paramos programos "Kūrybiška Europa" galimybes, patarti, kokiuose konkursuose, mokymuose, forumuose, mugėse ir pan. dalyvauti, padėti pildyti MEDIA paraiškas bei

47 Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/ 48 Ibid 32 skatinti partnerystę ir tinklaveiką su Bendrijoje ir trečiosiose šalyse veikiančiomis kino įstaigomis“. „Media Desk Lietuva“ biuro konsultacijos ir skleidžiama informacija yra prieinama tiek tiesiogiai organizacijos biure, tiek kitomis susisiekimo priemonėmis bei per organizacijos siunčiamus naujienlaiškius. Nors Lietuva dalyvauja įvairiuose „MEDIA“ skelbiamuose konkursuose nuo 2003 metų, tačiau iki pat 2009 metų nebuvo atlikti jokie rimtesni ir išsamesni tyrimai apie ES teikiamos paramos poveikį Lietuvos audiovizualiniam sektoriui49. Todėl 2009 metais, oficialus „MEDIA“ programos atstovas Lietuvoje „MEDIA Desk Lietuva“ užsakė specialų tyrimą, kuriuo „pirmą kartą siekiama atskleisti, kokia yra Europos Sąjungos MEDIA programų įtaka Lietuvos audiovizualiniam sektoriui ir kokios yra Lietuvos audiovizualinio sektoriaus įmonių konkurencinės galimybės varžantis dėl MEDIA finansavimo su kitų, programoje dalyvaujančių, šalių įmonėmis ir kokie veiksniai lemia aktyvų/pasyvų ir sėkmingą/ nesėkmingą dalyvavimą“50. Tyrimo vykdymas buvo patikėtas kompanijos „KEA European Affairs“ direktoriui Philippe Kern ir tarptautinių projektų koordinatoriui Jan Runge, kurie viešai pristatė tyrimo rezultatus 2009 metų birželio 15d., Šiuolaikinio meno centro skaitykloje. Taip pat yra išleistas elektroninis šio tyrimo leidinys, dalis kurio yra skirta būtent parengiamųjų darbų stadijai. Šis tyrimas parodė, kad Lietuvai yra būdingas viso pasaulio audiovizualinei pramonei (taip pat ir JAV) tipinis bruožas – „didelė koncentracija ir korporacinė integracija į pelningas audiovizualinės grandinės dalis (platinimas, rodymas), bet žema šių sektorių ir gamybos integracija“. Kitas problematinis aspektas yra susijęs su tuo, kad Lietuva stokoja pajėgumų ir išteklių ilgalaikėms nuoseklioms verslo strategijoms. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose, didelėms kompanijos yra būdingas projektų vykdymas pagal taip vadinamąjį „šiferio principą“ (angl. slate), kuomet kompanija dirba prie kelių projektų skirtingose etapuose ir vieni projektai, esantys pelningose stadijose (produkcijos, platinimo), gali dengti nepelningus ar mažiau pelningus etapus (pvz. parengiamųjų darbų etapą). Tačiau, Lietuvos kontekste tokia verslo strategija yra sunkiai įgyvendinama, kadangi „kaip ir kitos Europos gamybos įmonės, Lietuvos gamybos kompanijos dažniausiai yra nedidelės, vienu metu pajėgios įgyvendinti vieno vaidybinio filmo projektą“. Nors teorinėje dalyje buvo kalbama apie tai, kad kompanijos, kurios turi mažas galimybes sugeneruoti pajamas iš savo resursų, ar privačių investuotojų, yra linkusios įnykti į viešąjį finansavimą, šis tyrimas parodė, kad „Lietuvos prodiuseriai, dalyvaujantys „MEDIA“ programoje

49 Media Desk Lietuva. (2009). Pranešimas spaudai: Tyrimo apie Lietuvos dalyvavimą ES MEDIA programose viešas pristatymas – birželio 15 d. Prieiga per internetą: http://www.lfc.lt/lt/Page=NewsList&ID=6435 50 KEA European Affairs, Morawetz, N., 2009. „Europos paramos programų įtaka audiovizualinei Lietuvos pramonei“. „MEDIA Desk Lietuva“, Vilnius., psl. 36 33 nuo 2003 m., dėl įvairių priežasčių vis dar nepakankamai efektyviai naudojasi „MEDIA“ teikiama parengiamųjų darbų finansavimo galimybe“51. Kaip pavyzdys yra pateikiami paskutiniųjų, prieš atliekant tyrimą, „MEDIA“ skelbiamų konkursų parengiamųjų darbų finansavimui rezultatai: „pirmame 2008 m. „MEDIA“ kvietimo teikti paraiškas konkurse tik vienas Lietuvos projektas („Saula“, kompanija „Artbox“) gavo 24 150 eurų paramą, daug mažiau nei lyginamose šalyse, kur Latvijai skirta 208 012 eurų, Estijai – 139 187 eurų, Slovėnijai – 91 447 eurų.“52. Ne tik tokia suma yra mažiausia gauta tarp visų lyginamųjų valstybių grupės, bet ir vertinant santykinį rezultatą tarp prašytos ir realiai gautos sumų, sėkmės rodiklis yra prasčiausias.

1 lentelė. „MEDIA“ paraiškos parengiamiesiems darbams ir skirtos sumos (Vieno kūrinio projektas) 2008 m., eurais

Tyrime taip pat minima, kad nors kitas tris lyginamąsias šalis, priklausomai nuo metų, sėkmė lydi skirtingai (2006 m. Slovėnijos sėkmės rodiklis siekė 63 %, Estijos – 43 %, Latvijos – 96 %, Lietuvos – 14 %), o paskutiniame finansavimo konkurse (2008 m. gruodis) Lietuvos rezultatai pagerėjo: Uljanos Kim studijos projektui „Dvyniai“ buvo suteikta 25 000 eurų, o UAB „Artbox“ projektui „Santa“ – 21 742 eurų, tačiau Lietuva net ir gavusi didesnį finansavimą, kitų šalių kontekste, vis tiek nepalyginamai nusileidžia kitoms šalims.

2 lentelė. 2008 m. gruodžio konkurso rezultatai: finansuoti vieno kūrinio parengiamieji darbai („Media Desk Lietuva“)

Taigi šiuo aspektu Philippe Kern ir Jan Runge negaili Lietuvai kritikos ir konstatuoja, kad „Lietuva dėsningai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, kurios per pastaruosius penkerius metus gavo

51 Ibid., p. 36 52 Ibid, p. 42-43 34 daugiau kaip keturis kartus didesnes sumas parengiamiesiems darbams nei Lietuva“ ir šio teiginio pagrįstumui pateikią žemiau esančią lentelę.

3 lentelė. „MEDIA“ skirtos sumos 2001–2008 m. vieno kūrinio ir projektų paketo parengiamiesiems darbams („Media Desk Lietuva“)

Taip pat autoriai nurodo ir į kitą lyginamojo vertinimo kriterijų, kurio rezultatai yra sunkiai paaiškinami – pateiktų paraiškų parengiamųjų darbų finansavimui skaičių. Nepaisant to, kad paraiškų skaičius „MEDIA“ programos finansavimui gauti kasmet tik didėja, tačiau Lietuvos paraiškų skaičius dalyvauti pirmajame 2008 m. „MEDIA“ kvietime teikti paraiškas konkursui gerokai atsiliko nuo kaimyninės Latvijos, ar nuo kitų vertinimo grupėje esančių šalių.

4 lentelė. „MEDIA“ parengiamųjų darbų finansavimui 2008 m. pateiktų projektų skaičius („Media Desk Lietuva“)

Tyrimo rezultatuose nurodoma, jog „statistika rodo, kad Lietuvos pateiktų projektų kokybė nebuvo pakankama paramai gauti“53. Kadangi, tyrimo metu buvo sudaryta prielaida, kad „Lietuvos paraiškų vieno kūrinio parengiamųjų darbų finansavimui skaičius artimoje ateityje gali sumažėti, nes Lietuvos prodiuseriai, negavę finansavimo kelis kartus iš eilės, nedės pastangų toliau rengti

53 Ibid, p.48 35 paraiškas“54, tam, kad objektyviau įvertintų nesėkmės faktorius, tyrimo autoriai apklausė sektoriaus atstovus, kurie nurodė tokias galimas silpnų paraiškų priežastis:  prodiuserio patirties ir/arba profesionalaus požiūrio stoka,  neaiškiai parengiamųjų darbų ir gamybos požiūriu veikianti pramonės struktūra: dėl nepakankamo parengiamųjų darbų finansavimo nacionaliniu lygiu ir iš dalies dėl painių/uždelstų gamybos ciklų,  scenarijaus rašymo gebėjimų trūkumas, trukdantis pasinaudoti parengiamųjų darbų finansavimo galimybe,  silpna, arba jokios paramos iš nacionalinio finansavimo institucijų siekiant gauti „MEDIA“ finansavimą,  ribotas nacionalinis finansavimas, apsunkinantis koprodukcijos partnerių paiešką Europoje. Dėl šios tyrimo dalies rezultatų, ekspertai pateikia rekomendacijas, kad tam, kad išvengtų nusivylusių, kartą finansavimo negavusių, konkurso dalyvių pasyvumo, yra „labai svarbu individualiai padiskutuoti su nesėkmę patyrusiais paraiškovais apie jų paraiškos kokybę“. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, finansavimu suinteresuotų industrijos atstovų nuomonė, kad esanti paraiškų vertinimo sistema nėra konkurencinga patyrusioms ir naujoms kompanijoms ir yra ydinga bei nepalanki jauniems ir pradedantiems Lietuvos kino prodiuseriams, mat egzistuoja reikalavimas, kad „teikianti paraišką gamybos kompanija turėtų bent vienerių metų patirtį ir bent vieną išplatintą filmą“. Dėl šios priežasties dauguma apklaustųjų nurodė, kad jie net nebando kreiptis finansavimo į programą „MEDIA“. Taip pat, tyrimo metu buvo nustatyta, kad nepaisant visų valstybinių paramos programų, yra vienas teisinis faktorius, susijęs su apmokestinimo sistema Lietuvoje. Pasak tyrime dalyvavusių informantu: „Lietuvos mokesčių reguliavimo institucijos šiuo metu ketina išankstinius pardavimus televizijoms traktuoti kaip pajamas, o ne finansinių lėšų šaltinį“. Tyrime pateikiamas šios kliūties šalinimo sprendimas, mat „MEDIA“ biuras Lietuvoje galėtų padėti vietos audiovizualinei pramonei teikdamas informaciją apie tai, kaip išankstiniai pardavimai yra traktuojami kitose Europos šalyse“55. Be jau minėtų aplinkybių, didžiausia tyrimo respondentų kritika teko nacionaliniams finansavimo programų ypatumams. Labiausiai buvo kritikuojamas tik vienas kvietimas per metus teikti paraiškas finansavimui bei nepakankama parama „MEDIA“ finansuojamiems projektams. Tyrimo autoriai, išvadose nurodo, kad „pastaruosius du dešimtmečius kino kūrėjų energingumas ir idealizmas buvo varomoji Lietuvos kino pramonės jėga. Šiai kino profesionalų

54 Ibid, p. 49 55 Ibid, p. 43 36 ambicijai palaikyti reikia suformuoti aiškią įgūdžių ir gebėjimų strategiją, kuri būtų skirta ir pradedantiesiems“ 56 . Kalbant apie pradedančiuosius kino kūrėjus, atsižvelgiant į jų poreikius, tyrimo autoriai pateikia šias rekomendacijas: „kino kūrėjams turi būti sudaryta galimybė tobulinti savo talentą ir gebėjimus, (mat) ne vienas apklaustas sektoriaus atstovas nebuvo patenkintas tuo metu egzistavusia mokymų pasiūla Lietuvoje, (kas) parodo, kad Lietuvos audiovizualinei pramonei reikia strategijos, nukreiptos į kokybę ir/arba mokymų trūkumą“57. Kadangi, tyrimo atlikimo metu, jau buvo imtasi pirmųjų veiksmų Lietuvos Kino centro sukūrimui, tyrimo autoriai rekomendavo, kad organizacijai „tokiai kaip Kino Centras, galėtų būti pavesta surinkti informaciją apie įgūdžių trūkumą pramonėje ir skirti finansavimą toms sritims, kuriose šis trūkumas didžiausias, pavyzdžiui, scenarijų rašymui“, mat toks scenarijaus plėtotės akcentavimas bendrame projekto vystymo (parengiamųjų darbų) procese, ženkliai prisidėtų prie teikiamų projektų kokybės, kadangi remiantis tyrimo rezultatais, dalyvių, dalyvavusių „MEDIA“ programos organizuotuose mokymuose, „požiūris į savo projekto plėtojimą tapo profesionalesnis, jie iš šių mokymų turėjo neginčytinos naudos“58. Reziumuodami tyrimo išvadas, dėl parengiamųjų darbų kokybės gerinimo perspektyvų, tyrimo autoriai nurodo, kad „jauniems kino kūrėjams reikia suteikti galimybę pademonstruoti ir tobulinti savo talentą. Lietuva šiuo metu neturi nacionalinės finansavimo programos pradedantiesiems, debiutuojantiems ir antrą filmą statantiems režisieriams ir prodiuseriams, o esama sistema palankesnė jau žinomiems režisieriams ir įsitvirtinusios bei daug ryšių turinčioms kino gamybos kompanijoms. Finansavimo skyrimo tvarka turėtų būti peržiūrėta ypač atkreipiant dėmesį į galimybes jauniems kino kūrėjams, kad būtų išvengta pašnekovus gąsdinančio Lietuvos talentų „protų nutekėjimo“59. Kadangi „Media Desk Lietuva“ užsakyto tyrimo rezultatuose ne kartą buvo minima, jog Lietuvai suteiktas finansavimas parengiamųjų kino projekto darbų realizavimui yra ne tik nedidelis finansiškai, bet ir pats, gavusių finansavimą paraiškų, skaičius yra menkas, tačiau nebuvo pateikta susisteminta informacija, šio tyrimo metu buvo surinkti kiekvienų metų konkursų rezultatų duomenys ir susisteminti į lenteles.

5 lentelė. „MEDIA Plus“ finansuoti parengiamųjų darbų projektai (sudaryta autorės remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ informacija) Metai Kategorija Kompanija Filmas Finansavimas, EUR

56 Ibid, p.48 57 Ibid, p. 49 58 Ibid, p. 48 59 Ibid, p. 49 37

2003/2004 dokumentika LITNEK „Tas, kurio nėra“ 10 000 vaidybinis ULJANOS KIM STUDIJA „Aš esi tu“ 20 000 dokumentika UAB „Era Films“ „Vabzdžių dresuotojas“ 20 000 dokumentika FILMŲ KOPA „Namie be Markizo“ 10 000 2005 vaidybinis KINEMOS GRUPĖ „Lisabona nulis du“ 20 000 („Lisbon Zero Two“) 2006 vaidybinis ULJANOS KIM STUDIJA „Kai apkabinsiu tave“ 40 000 vaidybinis ARTETA „Fredericco“ 20 000 Iš viso: 140 000

Lentelėje Nr. 5 pateikta visų projektų Lietuvoje, programos „MEDIA Plus“ metu, gavusių paramą parengiamųjų darbų etapui, rezultatai. Teorinėje dalyje buvo minima, kad visą „MEDIA Plus“ programos biudžetą sudarė 400 milijonų eurų, o 20 % šio biudžeto (t.y. 80 milijonų eurų) buvo skiriama parengiamųjų darbų finansavimui. Nepaisant to, kad programa startavo 2001, o Lietuva tik nuo 2003 metų prisijungė prie šios programos, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos projektų gauto finansavimo dalį, lyginant su visu biudžetu, tampa aišku, kad Lietuva šią galimybę išnaudojo labai menkai.

4.2.4. MEDIA 2007 (2007-2013) parengiamųjų darbų finansavimo rezultatai

Išanalizavus ir susisteminus po „MEDIA Plus“ sekusios programos „MEDIA 2007“ rezultatus60, pastebimas šioks toks pagyvėjimas ir dalyvių suaktyvėjimas. Ypatingai tai matosi 2009 metų ataskaitoje, kuomet finansavimą gavo didžiausias skaičius projektų per visą „MEDIA“ programos Lietuvoje praktiką. Galima daryti prielaidą, kad tokio suaktyvėjimo priežastimi tapo 2009 m. atliktas „MEDIA Desk Lietuva“ tyrimas ir jo paskelbtų rezultatų atnešti pokyčiai. Tačiau, atidžiau pastudijavus abiejų programų rezultatų lenteles, pastebima tendenciją, kuomet finansavimą gauna nedidelis skaičius tų pačių kompanijų: „Uljanos Kim Studija“, „ArtBox“, „Filmų Kopa“ ir „Era Films“. Palyginus su ankstesniu konkursu, į dalyvavimą konkursuose „MEDIA 2007“ parengiamųjų darbų finansavimui gauti, įsitraukė tiek vienas stambesnis dalyvis – kompanija „Tremora“, gavusi finansavimą net dviems projektams (žr. 6 lentelę). Tokia tendencija pateisina 2009 metų atlikto tyrimo išvadas, kad dėl konkurso sąlygų ypatumų, jaunoms ir pradedančioms kompanijoms yra labai sunku varžytis su stambesnėmis ir daugiau patirties turinčiomis kompanijomis.

60 Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė. Konkursų rezultatai [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/rezultatai/2014

38

6 lentelė. „MEDIA 2007“ finansuoti parengiamųjų darbų projektai (sudaryta autorės remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ informacija) Metai Kategorija Kompanija Filmas Finansavimas , EUR 2007 vaidybinis TREMORA "Anarchija Žirmūnuose" 20.000

2008 vaidybinis ART BOX „Saula“ 24.150

2009 vaidybinis ART BOX „Santa“ 21.742

vaidybinis ULJANOS KIM STUDIJA „Dvyniai" 25.000

vaidybinis TREMORA "Aurora" 60.000

dokumentika JUST A MOMENT "Luckus" 15.000

dokumentika MONOKLIS "Stebuklų laukas" 10.000

dokumentika FILMŲ KOPA "Monologai" 20.000

2010 dokumentika MONOKLIS "7 pokalbiai rimtomis 15.000 temomis"

2011 dokumentika STUDIO NOMINUM "Gladiators. A Different 22.500 World"

dokumentika STUDIJA JU "Russian French Family of 15.000 Ivanovs"

2012 vaidybinis UAB „Era Films“ - 25.000

2013 vaidybinis VšĮ „Fralita Films“ EMILIA 20.000

Iš viso: 293392

Kitą vertus, toks sąlyginai negatyvus jėgų ir kapitalo koncentravimas keliose kompanijose atnešė ir naudos. 2011 metais, kompanija „ULJANA KIM IR CO“ pirmoji laimėjo konkursą ir gavo finansavimą parengiamųjų darbų projektų paketui: 362.544 Lt (105.000 Eurų)61. Tai parodo, kad laikui bėgant, sistemingo darbo dėka, Lietuvoje yra potencialo formuotis ir stambesnėms kompanijoms, galinčioms dirbti prie kelių projektų vienu metu ir tokiu būdu užtikrinančios sau didesnio finansinio stabilumo galimybes. Nepaisant šios sėkmės, Lietuvos lėšų parengiamųjų darbų finansavimui pasisavinimo procentas, lyginant su visu programos biudžetų šiam etapui yra ganėtinai nedidelis – 0,263%: viso programai „MEDIA 2007“ buvo skirta 755 mln. eurų, iš kurių 20% buvo skirta parengiamųjų darbų finansavimui, iš kurių Lietuva pavieniams projektas ir projektų paketui gavo 398392 eurų. Tačiau

61 Ibid, Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/rezultatai/2011 39

šis procentas ženkliai išaugo lyginant su programos „MEDIA Plus“ praktiką, kuomet iš lėšų skirtų parengiamųjų darbų finansavimui buvo pasisavinta tik 0,175 %.

4.2.5. „Creative Europe“ (2014-2020) paprogramės „MEDIA“ vertinimo kriterijai ir rezultatai

Nuo 2014 metų prasidėjo, 6 metus truksianti naujoji programa „Creative Europe“, kurios paprogramė „MEDIA“ tebetęsia parengiamųjų darbų finansavimo tradicijas. Kaip skelbia oficiali programos svetainė, konkurse, parengiamųjų darbų finansavimui gauti, gali dalyvauti „tarptautinį platinimo potencialą turinčių Europos audiovizualinių kūrinių, tiksliau – vaidybinių, dokumentinių, vaikų ir animacinių filmų bei TV kūrinių, o tai pat interaktyvių kūrinių vystymui“62. Parengiamųjų darbų finansavimas yra vykdomas keliomis kryptimis: vieno kūrinio projektai, projektų paketai, videožaidimai, TV projektai, koprodukcijos fondai. Kadangi šio tyrimo objektas yra šiuolaikinis Lietuvos kinas, detaliau bus tyrinėjami vieno kūrinio projektai ir projektų paketai. Šioje programoje pastebimas stipriau nukreiptas strateginis planavimas. Su „Creative Europe“ programa atsirado naujas reikalavimas - „apibrėžtas paraiškų pateikimo terminas – ne vėliau kaip likus 8 mėnesiams iki filmo gamybos pradžios“63. Parengiamųjų darbų finansavimas yra skiriamas maksimaliam 30 mėnesių laikotarpiui nuo paraiškos pateikimo dienos, arba iki tuomet, kai projektas pereina į gamybos stadiją. Tokiu būdu stengiamasi užtikrinti, kad lėšos išties būtų tikslingai panaudotos rengiant projektą, ir konkurse dalyvaujama ne tik dėl galimybės gauti papildomas lėšas, bet ir eliminuojama teorinėje literatūroje minima praktika, kuomet projektai užsitęsia metų metus. Lentelėje žemiau yra nurodomi pagrindiniai vieno kūrinio projektų, parengiamųjų darbų finansavimui gauti, kriterijai.

62 Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė. Vieno kūrinio projektas [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/vieno-kurinio-projektas

63 Ibid 40

7 lentelė. Vertinimo kriterijai vieno kūrinio projektams („Media Desk Lietuva“)

Taip pat yra 3 kriterijai pagal kuriuos, konkurse dalyvaujantys projektai turi galimybę automatiškai gauti papildomus balus:  paraiškovai iš šalių su mažomis kino gamybos apimtimis (t.y. iš MEDIA paprogramės šalių, išskyrus Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją, Prancūziją bei Vokietiją) – 10 taškų.  projektai, orientuoti į jauną auditoriją (t.y. vaikams ir jaunimui iki 16 metų) – 10 taškų.  projektai, orientuoti į koprodukciją su kitomis paprogramėje dalyvaujančiomis šalimis, kurių valstybinė kalba nėra ta pati - 5 taškai. Taigi kritiškai vertinant šiuos konkurso kriterijus, galima konstatuoti, kad nors programos „Creative Europe“ paprogramė „MEDIA“ laikosi ir anksčiau užsibrėžtų tikslų, t.y. koprodukcijos bei filmo platinimo už savo šalies ribų skatinimas, ši programa suteikia daugiau galimybių jauniems kūrėjams, mat pagrindiniai kriterijai vis dėlto yra strateginiai, o komandos vertinimui yra skiriami tik 10 balų. Be to, be komandos patirties, taip pat yra vertinamas jų potencialas bei tinkamumas, kas taip pat suteikia galimybes jauniems, bet perspektyviems talentams, gavusiems perspektyvių kūrėjų įvertinimus konkursuose. Parengiamųjų darbų projektų rinkinių konkurse gali dalyvauti projektų rinkiniai, kuriuos sudaro 3–5 kūriniai64.

64 Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė. Projektų rinkiniai [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/projektu-rinkiniai

41

8 lentelė. Projektų rinkinio vertinimo kriterijai („MEDIA Desk Lietuva“)

Pagal šioje lentelėje nurodytus kriterijus matome, kad kriterijai išlieka labai panašus į vieno kūrinio projekto vertinimo kriterijus, tačiau taikoma daugiau sąlygų projektą teikiančiai organizacijai, kadangi stengiamasi objektyviai įvertinti jos pajėgumą vienu metu vykdyti kelis projektus. Taip pat, šiuo atveju, siaurėja kriterijai papildomiems taškams gauti, ir papildomi 10 taškų yra suteikiami tik projektams iš šalių su mažomis kino gamybos apimtimis (t.y. iš MEDIA paprogramės šalių, išskyrus Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją, Prancūziją bei Vokietiją). Taip pat, verta paminėti, kad tiek vieno kūrinio projekto, tiek projektų paketo atvejais išlieka praktika programos lėšomis dengti ne daugiau kaip 50 % viso projekto (paketo) biudžeto, finansavimo sumos negali viršyti:  Animaciniams projektams – 60 000 eurų  Kūrybinės dokumentikos projektams – 25 000 eurų  Vaidybiniams projektams, kurių gamybos biudžetas: < 1,5 mln. eurų – 30 000 eurų; > 1,5 mln. eurų – 50 000 eurų  Projektų paketams nuo 70.000 iki 200.000 eurų; kūrybinės dokumentikos projektų paketams - 150.000 eurų (projektų paketai, prašantys mažesnės nei 70.000 eurų paramos nėra tinkami). Pirmaisiais šios programos vykdymo metais, deja, nei vienas Lietuvos projektų paketas nėra gavęs „MEDIA“ finansavimo. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vieno kūrinio konkurso parengiamųjų darbų finansavimui 2014 metų rezultatai:

42

9 lentelė. „Creative Europe“ paprogramės „MEDIA“ finansuoti parengiamųjų darbų projektai (sudaryta autorės remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ informacija) Metai Kategorija Kompanija Filmas Finansavim as, EUR 2014 Dokumentika VšĮ „SENGIRĖ“ „Sengirė“ (The Ancient Woods) 25 000 Dokumentika UAB „ERA FILM“ „Killer, Penguin, Tom, Doll Face“ 25 000 Vaidybinis VšĮ „DANSU FILMS“ „JELLYFISH IN THE MOON“ 30 000

Video UAB "EDUKACINĖS Fairy Tale Mix Up 127537 žaidimas SISTEMOS" Iš viso: 207537

Šie rezultatai yra kiek labiau džiuginantys, mat per 2014 metus finansavimą parengiamųjų darbų etapui gavo net 3 filmų projektai, lyginant su 2012 ir 2013 metais, kuomet finansavimą buvo gavę tik po 1 projektą. Taip pat net 2 iš 3 finansavimą gavusių kompanijų, tokį finansavimą gauną pirmą kartą, kas gali teigiamai atsiliepti ne tik šioms kompanijoms, bet ir kitų jaunų, paraiškas planuojančių teikti, kompanijų nuotaikoms.

4.2.6. Valstybinis finansavimas

Per pastaruosius kelerius metus, kardinaliai keitėsi valstybinės kino industrijos finansavimo schemos. Pagal ankstesnės schemos praktiką, valstybinį finansavimą skirstė dvi institucijos: Lietuvos kultūros ministerija (remdamasi Kino Tarybos sprendimais) (vieną kartą per metus) bei Kultūros rėmimo fondas (iki 2008 m. Kultūros ir sporto rėmimo fondas) (2 kartus per metus). Abi šios programos finansuodavo atskirus kino gamybos etapų projektus, tarp jų ir parengiamųjų darbų etapą. Nuo 2013 metų įsikūrus Lietuvos kino centrui, valstybės paramos kino industrijai skirstymas perėjo šiai institucijai.

4.2.4.1. Parengiamųjų darbų finansavimas prieš LKC įkūrimą Iki 2013 metų, kuomet įsisteigė Lietuvos Kino centras, pagrindine kino pramonę Lietuvoje valdančia įstaiga buvo Lietuvos kultūros ministerija. Sprendimus dėl kino gamybos parengiamųjų darbų, gamybos darbų bei sklaidos projektų finansavimo, kartą per metus priimdavo specialiai tam sudaryta Kino taryba, susidedanti iš Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Nepriklausomos prodiuserių asociacijos, kino platintojų ir kino rodytojų, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei LR kultūros ministerijos atstovų. Taip pat, dalį finansavimo (nors ir ženkliai mažesnę) 2 kartus per metus paskirstydavo Kultūros rėmimo fondas, mat viena iš daugelio šio fondo finansuojamų krypčių buvo ir kinas.

43

Žemiau esančioje lentelėje yra pateikti viso per metus iš kiekvieno iš fondų suteiktos paramos kinui dydis.

10 lentelė. Metinė valstybės parama kino industrijai 2005–2012 metais (sudaryta autorės remiantis Baltic Facts and Figures informacija)

Kultūros ir sporto rėmimo fondas Metai Kultūros ministerija Iš viso: (nuo 2008 m. Kultūros fondas) LT EUR LT EUR LT EUR 2005 3 584 000 1 037 998 800 000 231 696 4384 000 1 269 694 2006 5 558 800 1 609 940 900 000 260 658 6 458 800 1 870 598 2007 7 514 000 2 176 205 1 364 000 395 042 8 878 000 2 571 247 2008 8 094 000 2 344 184 1 769 000 512 338 9 863 000 2 856 522 2009 6 863 000 2 182 000 631 951 1 987 662 6 682 000 1 935 241 2010 4 500 000 1 303 290 2 778 500 805 362 7 278 500 2 108 652 2011 4 801 449 1 390 595 2 439 900 706 700 7 241 349 2 097 240 2012 4 570 352 1 323 666 2 159 000 625 289 6 729 352 1 948 956

Kultūros ministerijos, Kino tarybos sprendimu skiriama parama kinui. Renkant informaciją apie Kultūros ministerijos suteiktą paramą, būtent parengiamųjų darbų etapui, buvo susidurta su dideliais sunkumais, mat nei viena iš kalbintų organizacijų (tiek LKC, tiek Kultūros ministerijos profesionalaus meno skyrius), atsakė, kad tokių detalizuotų duomenų ataskaitų neturi. Todėl šiuo aspektu kyla labai svarbus klausimas, jei nėra sudaryta paremtų projektų sąrašų su jiems suteiktos paramos dydžiais, kaip nustatomas tokios paramos efektyvumas? 2006 metais buvo priimtas nutarimas skirstyti finansavimą ne visam filmo projektui, bet atskiroms jo gamybos etapams, todėl filmo kūrėjai, paraiškas Lietuvos kultūros ministerijai, parengiamųjų darbų finansavimui galėjo teikti jau nuo 2007 metų. Tyrimo metu analizuojant daugybę įvairių dokumentų ir ataskaitų, dažnai buvo susiduriama tik su galutiniu paramos kino industrijai skaičiumi. Detalizuotai informacijai gauti buvo kreiptasi į Lietuvos kultūros ministerijos archyvą ir detali informacija buvo surinkta iš įvairių metų kultūros ministrų pasirašytų finansavimo įsakymų bei ataskaitų. 2007 m. Kultūros ministerijos ataskaitoje65 nurodoma, kad 2007 metas ministerija gavo 87 kino gamybos paraiškas, 18 iš kurių buvo filmų parengiamųjų darbų etapui finansuoti. Lėšos parengiamųjų darbų finansavimui buvo skirtos: 4 filmų projektams (sumos nenurodomos):  Audrius Juzėnas filmas - „Kaunas, slaptai“  Romas Lileikis vaidybinis pilno metražo filmas „Tamarikso žydėjimas“

65 Lietuvos kultūros ministerija. (2008). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2007 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/index.php?4175638129 44

 Gytis Lukšas - „Ekskursantė“  Saulius Drunga vaidybinio pilno metražo filmo „Anarchija Žirmūnuose“ 2008 metais finansavimas projektų parengiamųjų darbų vykdymui buvo suteiktas trims projektams, vienas iš kurių – UAB „Artbox“ projektas „Saula“, tais pačiais metais yra gavęs ir „MEDIA 2007“ programos finansavimą parengiamiesiems darbams.

11 lentelė. 2008 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu)66. Projektas Režisierius Kompanija Finansavimas, LT Finansavimas , EUR

„Saula“ Ramūnas UAB „Artbox“ 45 000 13032, 90 Greičius „Diemedžiu žydėsiu...“ Audrius VšĮ „Didžiųjų 50 000 14481,00 Juzėnas motinų studija“ „Prisiekiu motinos širdim“ - VšĮ „Monoklis“ 50 000 14481,00

2009 metais, taip pat trys projektai gavo finansavimą parengiamiesiems darbams, tačiau nei vienas iš jų nebuvo gavęs „MEDIA 2007“ paramos. Taip pat galime pastebėti, kad nuo 2009 metų, nepaisant ekonominės krizės, skiriamos parengiamųjų darbų paramos sumos padidėjo.

12 lentelė. 2009 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu)67. Projektas Režisierius Kompanija Finansavimas, Finansavi LT mas, EUR „Dovydo akmuo“ Šarūnas Bartas UAB „Filmų era“ 120 000 34754,40 „Salomėjos M. istorija“ - VšĮ „Uljana Kim ir ko“ 70 000 20273,40 „Tylėjimas“ - UAB „Ultra Nominum“ 120 000 34754,40

2010-tų metų parama filmų gamybos parengiamiesiems darbams, atnešė finansavimą jau net šešiems projektams. Ir vėl galima pastebėti tendenciją, kuomet nei vienas iš šių projektų nebuvo gavęs, nei programos „MEDIA 2007“, nei Kultūros rėmimo fondo finansavimo.

66 Lietuvos kultūros ministerija. (2008). Kultūros ministro Jono Jučo įsakymas „Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo filmų gamybos parengiamųjų darbų, tęsinės filmų gamybos ir animacinių filmų gamybos projektams“. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/DEL-2008-M-LIETUVOS- RESPUBLIKOS-VALSTYBES-BIUDZETO-LESU-SKYRIMO-FILMU-GAMYBOS-PA...CINIU-FILMU- GAMYBOS-PROJEKTAMS/43/21/585 67 Lietuvos kultūros ministerija. (2009). Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymas „Dėl filmų gamybos parengiamųjų darbų bei animacinių, dokumentinių trumpametražių, dokumentinių pilnametražių, vaidybinių trumpametražių ir vaidybinių pilnametražių filmų gamybos projektų dalinio finansavimo iš 2009 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/DEL-FILMU-GAMYBOS- PARENGIAMUJU-DARBU-BEI-ANIMACINIU-DOKUMENTINIU-TRUMPAMETRAZIU-...YBOS-PROJEKTU- DALINIO-FINANSAV/152/21/495 45

13 lentelė. 2010 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu)68. Projektas Režisierius Kompanija Finansavimas, Finansavima LT s, EUR Odisėja R. ir J. Arūnas Matelis UAB „Ultra Nominum“ 90,000 26065,80

Gott mit uns Artūras Pozdniakova, VšĮ „STUDIJA 2“ 30,000 8688,60 Olegas Gaze „ANTIS“ Giedrė Žickytė VšĮ „Just a moment“ 60,000 17377,20

„Neišmanėliai“ - IĮ Rimanto Gruodžio filmų 30,000 8688,60 studija „PERIFERIJA“ „Našlaitė“ - „Uljana Kim ir Ko“ 10,000 2896,20 „Saldus kaip medus“ Jūratė Leikaitė VšĮ „Filmų štrichai“ 10,000 2896,20

Po daugeliui projektų sėkmingų 2010 metų, 2011 metais paremtų paraiškų skaičius vėl ženkliai sumažėjo. Pagal 2011 metų ataskaitą, galime matyti, kad parengiamųjų darbų finansavimą gavo anksčiau tradiciškas skaičius projektų, t.y. viso paremti buvo 3 projektai. Nei vienas iš jų taip pat nebuvo gavęs finansavimo iš „MEDIA 2007“ programos.

14 lentelė. 2011 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu)69 Projektas Režisierius Kompanija Finansavimas, Finansavimas, LT EUR Emilija - VšĮ „Fralita Films“ 50,000 14,492

„Paskutinis lapkritis“ („Last Benjamin UAB „Era Film“ 30,000 8,695 November“) Quabeck Laimė – nelaimė Ilja Bereznickas UAB „Vilanimos filmų 150,800 43,710 studija“

2012 metais, parengiamiesiems darbams skiriamos sumos sumažėjo, tačiau remiamų projektų skaičius šiek tiek išaugo ir finansavimas buvo suteiktas keturiems projektams.

68 Lietuvos kultūros ministerija. (2010). Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymas „Dėl animacinio, dokumentinio trumpametražio, dokumentinių ilgametražių ir vaidybinių ilgametražių filmų gamybos parengiamųjų darbų projektų dalinio finansavimo iš 2010 m. Lietuvos Respublikos nacionalinės kino rėmimo lėšų“. Lietuvos kultūros ministerijos archyvas, Vilnius. 69 Lietuvos kultūros ministerija. (2011). Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas „Dėl vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų gamybos ir filmų gamybos parengiamųjų darbų projektų finansavimo iš 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“. Lietuvos kultūros ministerijos archyvas, Vilnius. 46

15 lentelė. 2012 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu)70 Projektas Režisierius Kompanija Finansavim Finansavim as, LT as, EUR „Moteris Ledynuose“ Audrius Stonys VšĮ „Ūkų studija“ 25,000 LTL 7,246 „Dominyko meilė“ Rati Naneishvili, Mariam VšĮ „A Propos 30,000 LTL 8,695 Kandelaki studija“ „Kvėpavimas į marmurą“ Giedrė Beinoriūtė VšĮ „Monoklis“ 30,000 LTL 8,695 „Žmogus – energija“ Darius Juraševičius, Ina Šilina UAB „ERA FILM“ 20,000 LTL 5,797

Tą faktą, kad visi projektai, su vieno projekto išimtimi, paremti programų „MEDIA“ ir Lietuvos kultūros ministerijos, nesutampa, galima būtų laikyti iš dalies teigiamu bruožų, mat daugiau projektų gauna galimybę gauti viešąjį finansavimą. Tačiau iš kitos pusės, tai nurodo į didžiulius vertinimo kriterijų skirtumus ir vieningos strategijos nebuvimą. Taip pat, lyginant kasmet skirtų lėšų skaičių parengiamųjų darbų finansavimui su visu kino paramai Kultūros ministerijos skirtu biudžetu, galima daryti išvadas, kad toks finansavimas nebuvo prioritetiniu ir didžioji dalis lėšų atitekdavo kitų etapų finansavimui.

Kultūros rėmimo fondo teikiama parama Kaip jau buvo minėta anksčiau, Kultūros rėmimo fondas paramos lėšas skirstydavo du kartus per metus, todėl toks rėmimas, remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ tyrimo duomenimis, paraiškų tiekėjų buvo laikomas efektyvesniu. Abiejų, kiekvienų metų, konkurso etapų rezultatai buvo surinkti ir susisteminti pagal skirto finansavimo metus. 2008 metais, nei vienas parengiamųjų darbų etapo projektas nebuvo gavęs Kultūros rėmimo fondo finansavimo. 2009 metais, lyginant su Kultūros ministerijos paremtais trimis projektais, Kultūros rėmimo fondo remiamų projektų gausa sutapo su tais pačiais metais gausiu paremtų programos „MEDIA“ projektų skaičiumi. Viso 2009 metais, parengiamųjų darbų etapui, finansavimą gavo net 7 projektai.

70 Lietuvos kultūros ministerija. (2012). Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas „Dėl vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų gamybos ir filmų gamybos parengiamųjų darbų projektų finansavimo iš 2012 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“. Lietuvos kultūros ministerijos archyvas, Vilnius.

47

16 lentelė. 2009 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija)71. Kompanija Filmas Žanras Finansavimas

VšĮ Uljana Kim ir ko „Dvyniai“ Pilnametražis vaidybinis 15.000

VšĮ "STUDIJA 2" "Aneksija. Pasirinkimas" Pilnametražis vaidybinis 15.000

UAB „ARTBOX“ „Viešnia“ Pilnametražis vaidybinis 25.000

Vilniaus karo Afganistane „Afganų laisvė“ Pilnametražis dokumentinis 15.000 veteranų sąjunga „Jos skambutis VšĮ "ART & A" Pilnametražis dokumentinis 30.000 Chruščiovui“

VšĮ "Just a moment" „LUCKUS“ Pilnametražis dokumentinis 20.000

VšĮ Jono Meko vizualiųjų „Bežiūrint į Lietuvą“ - 8.000 menų centras

2010 metais, tarp paramą parengiamųjų darbų vykdymui gavusių projektų, taip pat yra ir vienintelis tais metais „MEDIA“ finansavimą gavęs projektas – VšĮ „MONOKLIS“ dokumentinio filmo „7 pokalbiai rimtomis temomis“ projektas.

17 lentelė. 2010 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija)72 Kompanija Filmas Žanras Finansavimas "LAURA IR KINO FILMAI" UAB „TREMORA“ Pilnametražis vaidybinis 60.000 (rež. Saulius Drunga)

VšĮ „MONOKLIS“ "7 pokalbiai rimtomis temomis" Pilnametražis dokumentinis 45.000

Filmo apie Rusų dramos teatro VŠĮ „STUDIJA JU“ aktorių Vladimirą Jefremovą Pilnametražis dokumentinis 10.000 „Lietaus pardavėjas“

VšĮ „Studija Kinema“ „Ilgas savaitgalis“ Pilnametražis vaidybinis 50.000

VšĮ Uljana Kim ir ko "Po ąžuolo šaknimis" Pilnametražis dokumentinis 40.000

71 Kultūros rėmimo fondas. 2009 m. KRF II etape paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (protokolo Nr. 14) (Kultūros rėmimo fondo 2009 m. spalio 6 d. sprendimu (protokolo Nr. 15) redakcija). Prieiga per internetą: http://www.krf.lt/files/KRF_2009_m._II_etape_paremti_kultros_ir_meno_projektai_Nauja_redakcija.xls 72 Kultūros rėmimo fondas. 2010 m. KRF II etapo iš dalies finansuojami architektūros, cirko, dailės, kino, kultūros paveldo, literatūros, muziejų, muzikos, mėgėjų meno, tautodailės ir teatro sričių projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (protokolas Nr. 10) (Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (protokolas Nr. 12) redakcija). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2010_m._KRF_II_etapo_finansuojami_architektros_cirko_dails_kino_kultros_paveldo_literatr os_muziej_ir_kt._srii_projektai_ATNAUJINTA_REDAKCIJA.xls 48

Nuo 2011 metų pastebimas, paremtų projektų skaičiaus sumažėjimas. Tačiau tiek 2011, tiek 2012 metais didžioji dauguma paremtų projektų yra debiutiniai filmai. Tokia parama kažkiek kompensuoja nepalankias kitų dviejų finansavimo šaltinių sąlygas debiutuojantiems autoriams.

18 lentelė. 2011 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija)73,74 Kompanija Filmas Žanras Finansavimas VšĮ „E2K“ „Durbės mūšis“ Debiutinis dokumentinis 15.000 VšĮ „Kultūrinių projektų Debiutinis pilnametražis „Gyvenimas“ 20.000 centras“ vaidybinis

19 lentelė. 2012 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija)75,76 Kompanija Filmas Žanras Finansavimas VšĮ „Kultūrinių projektų centras“ „Vinių siena“ Pilnametražis vaidybinis 25.000,00 Debiutinis pilnametražis UAB „Tremora" "Ant ribos" 30.000 vaidybinis Debiutinis pilnametražis VšĮ „A Laukas" „Aš matau“ 40.000 dokumentinis „Lituanikos Debiutinis pilnametražis VšĮ „Studija 2" 14.000 paslaptis“ dokumentinis

Išanalizavus lentelėse pateiktus duomenis, taip pat galima pastebėti ir tai, kad nors Kultūros ministerijos bendros paramos kinui sumos skiriasi, tačiau paramos parengiamųjų darbų etapui sumos skiriasi neženkliai, o ir Kultūros rėmimo fondas, nepaisant savo kuklesnio biudžeto, kur kas aktyviau rėmė parengiamųjų darbų etapą.

73 Kultūros rėmimo fondas. 2011 m. I etape KRF paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2011 m. vasario 28 d. sprendimu (protokolas Nr.EK 42–3). (Kultūros rėmimo fondo tarybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42–6 redakcija). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2011_I_etape_paremti_projektai.xls 74 Kultūros rėmimo fondas. 2011 m. II etapo KRF finansuojami kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-7). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2011_II_etape_paremti_projektai.xls 75 Kultūros rėmimo fondas. 2012 m. I etape KRF paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012 m. sausio 23 d. sprendimu (protokolas Nr.EK 42-5). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2012_m._I_etape_paremti_kultros_ir_meno_projektai_svetainei_2012_10_01_.xls 76 Kultūros rėmimo fondas. 2012 m. II etape paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-9). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2012m._II_etape_paremti_projektai_svetainei_08-30.xls 49

4.2.7. Finansavimo kriterijai ir rezultatai nuo LKC įkūrimo

2012 metais prasidėjo naujas etapas Lietuvos kino industrijai, mat tais metais pagaliau buvo įkurtas Lietuvos Kino Centras, kuris perėmė anksčiau Kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondo (dabar Lietuvos kultūros tarybos) funkcijas. Pagrindiniai šios institucijos tikslai yra „skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą, bei dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino politiką“. Viena iš pagrindinių Lietuvos Kino centro funkcijų yra koordinuoti nacionalinio kino gamybą, administruoti valstybės lėšas kino sričiai plėtoti: rengti kino projektų konkursus valstybiniam finansavimui gauti, konsultuoti paraiškovus, administruoti dalinį gamybos ir sklaidos finansavimą, prižiūrėti, kaip naudojamos valstybės lėšos ir kaip už jas atsiskaitoma; atstovauti Lietuvai užsienio ir tarptautinėse organizacijose, organizuoti Kino tarybos veiklą77. Šiuo metu, Lietuvos Kino centras suteikia finansavimą kino projektams keturiolikoje kategorijų78: 1. vaidybinio ilgametražio filmo gamyba; 2. vaidybinio trumpametražio filmo gamyba; 3. dokumentinio ilgametražio filmo gamyba; 4. dokumentinio trumpametražio filmo gamyba; 5. animacinio ilgametražio filmo gamyba; 6. animacinio trumpametražio filmo gamyba; 7. pirmojo trumpametražio filmo gamyba; 8. debiutinio filmo gamyba; 9. mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražio filmo gamyba; 10. televizinės meninės dokumentikos gamyba; 11. interaktyvaus projekto parengiamieji darbai ir gamyba; 12. mažumos bendra gamyba; 13. tęstinės gamybos statusą turinčio filmo gamyba 14. filmo parengiamieji darbai. Visų projektų pateiktas paraiškas finansavimui gauti vertina ir tvirtina Kino taryba. Pagal 2013 metais įsigaliojusius naujuosius nuostatus, Kino tarybą sudaroma iš 7 narių: kino meno kūrėjų, profesionalių kino meno vertintojų, filmų gamintojų ir vieno Centro atstovo. Lyginant su ankstesne Kino tarybos sudėtimi, iš jo buvo eliminuoti kino platintojų ir kino rodytojų. Tokie pokyčiai jau

77 Oficiali Lietuvos kino centro svetaionė. Lietuvos Kino centras [žiūrėta 2015.03.24]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/apie-lkc/ 78 Oficiali Lietuvos kino centro svetaionė. Finansavimo taisyklės [žiūrėta 2015.03.24]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/taisykles/ 50 susilaukė neigiamos kritikos. Lietuvoje žinomas kino kritikas ir vienas iš festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojų - Edvinas Pukšta, tokius pokyčius komentuoja taip: „Kino įstatymą aktyviai koregavęs Kinematografininkų sąjungos vadas Gytis Lukšas sukūrė elitiniu kinu dėl atlyginimų prisidengiantiems režisieriams naudingą Kino tarybos narių atrankos principą, suteikiantį idealias sąlygas susisodinti prie lovio sau naudingus ekspertus. Nuo finansavimo klausimų nušalinti platintojai ir rodytojai, balsuojantys ne pagal planą ir palaikantys žiūroviškesnio kino kryptį. Tad gal ir nereikia stebėtis, kai didžiausią kino centrų tinklą valdantys rodytojai ir rezultatyviausiai veikiantys platintojai atsisako pasiūlymų dirbti su valstybės finansuotais filmais“79. Dėl šios priežasties svarbu išanalizuoti kokie kriterijai yra taikomi projektų parengiamųjų darbų finansavimui ir kritiškai įvertinti jų objektyvumą. Šiuo metu parengiamųjų darbų projektai yra vertinami pagal 9 atrankos kriterijus su maksimaliu 40 balų rezultatu. Iš 40 maksimalių balų, net ketvirtadalis vertinimo balų (10 balų) yra skiriami už projekto režisieriaus ir prodiuserio patirtį. Tokia vertinimo sistema vėl kuria barjerus jaunųjų kūrėjų galimybėms. Nepaisant visų „MEDIA Desk Lietuva“ užakyto tyrimo rezultatų, nurodančių, kaip svarbu yra skatinti naująją kūrėjų kartą, tokie vertinimo kriterijai gali būti vertinami tik kaip žingsnis atgal, mat su Lietuvos Kino centro atsiradimu, jauniems kūrėjams taip pat užsidarė ir Kultūros rėmimo fondo durys. Pagal naujuosius įstatus Lietuvos kultūros tarybos (buvusio Kultūros rėmimo fondo) naujosios funkcijos yra „pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, išskyrus valstybės politikos įgyvendinimą, pavestą Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos“. Taip pat kalbant apie parengiamųjų darbų finansavimo vertinimo kriterijus, verta pastebėti, kad didelis konkursinių balų skaičius yra skirtas ne strateginiam projekto planavimui, bet meniniams kriterijams. Žemiau esančioje lentelėje, galime matyti, kad net 18 maksimalių balų, projektas gali surinkti už meninius kriterijus (1, 2, 3 punktai), palyginus tik su 5 balais už strateginį planavimą (5 ir 7 punktai). Net sudėjus šių kriterijų (5 ir 7) sumą su tokiais faktoriais kaip Europos ekonominės erdvės rėmimo programų suteikta parama ir galimomis koprodukcijos sutartimis, meniniai kriterijai vis tiek gauna persvarą (18 balų prieš 12). Taigi tokiu būdu yra sudaryta nemažai sąlygų subjektyvumui ir tų pačių kūrėjų protegavimui. Objektyvumo dėlei, verta paminėti, kad pagal finansavimo taisykles numatyta, kad „filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo taisyklėse apibrėžta, kad valstybinis finansavimas filmo gamybos

79 Pukšta, E. (2013). E. Pukšta. Lietuvių kino renesansas pažers rekordinį filmų derlių. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/e-puksta-lietuviu-kino-renesansas-pazers-rekordini-filmu-derliu.d?id=61466028

51 projektams negali viršyti 50 proc., bendros filmo gamybos projektams – 60 proc.“, o parama debiutiniam projektui gali siekti net 75 proc. projekto biudžeto, tačiau toks pat 75 proc. limitas finansavimui yra taikomas ir eksperimentiniams filmams, mažo biudžeto filmams bei mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražiams filmams. Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo taisyklių patvirtinimo“ numato dar vieną minimalaus atitikimo reikalavimams kriterijų, mat „finansavimas gali būti skiriamas tik filmo gamybos, filmo tęstinės gamybos, filmo parengiamųjų darbų projektams, surinkusiems ne mažiau kaip 50 proc. galimų surinkti balų“. Lyginant šias taisykles su „Creative Europe“ nurodymais, Lietuvos Kino centro sąlygose nėra numatomas minimalus ir maksimalus projekto parengiamųjų darbų vykdymo terminas.

20 lentelė. Filmo parengiamųjų darbų projekto vertinimas. (Lietuvos Kino centras)80

80 Oficiali Lietuvos kino centro svetainė. Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkurso vertinimo taisyklės [žiūrėta 2015.04.02]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/wp- content/uploads/2012/12/2-taisykliu-priedas_Vertinimo-kriterijai_parengiamieji-darbai.pdf

52

Tam, kad kritiškai įvertinti, kokį poveikį toks taisyklių ir kriterijų pasikeitimas turėjo paraiškų skaičiui, buvo išanalizuotos nuo Lietuvos Kino centro atsiradimo įvykusių konkursų, parengiamųjų darbų finansavimui gauti, rezultatai. 2013 metais parengiamųjų darbų finansavimo konkurse dalyvavo 24 projektai: 17 vaidybinių filmų projektų ir 7 dokumentinių filmų projektai. Pagal pateiktus vertinimo rezultatus yra akivaizdu, kad dalis dalyvavusių projektų yra surinkę daugiau nei 40 numatomų balų. Tokiam nesutapimui suprasti buvo surasta ankstesnė kriterijų redakcija. Pagal anksčiau galiojusia projektų vertinimo schema (žr. Priedas Nr. 1, priedas Nr. 2), pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad 2013 metais maksimalus konkursinio balo skaičius sudarė 43 balus. Vertinant anksčiau egzistavusių kriterijų objektyvumą, galima pastebėti, kad anksčiau egzistavusi sistema buvo dar labiau subjektyvi ir nepalankesnė jauniesiems kūrėjams.

21 lentelė. Filmo parengiamųjų darbų projekto vertinimas. 2013 m. redakcija (Lietuvos Kino centras)81

Reziumuojant 2013 vykusio konkurso rezultatus, iš 24 konkursui pateiktų paraiškų, tik vienas filmas neatitiko minimalių reikalavimų, t.y. surinko mažiau pusės galimų konkursinių balų.

81 Oficiali Lietuvos kino centro svetainė. Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkurso vertinimo taisyklės (2013 m. redakcija). Prieiga per internetą: www.lkc.lt%2Fwp- content%2Fuploads%2F2013%2F08%2FVertinimo-kriterijai_parengiamieji-darbai_2013-08-14.docx 53

Viso buvo paremti septyni parengiamųjų darbų finansavimo projektai, kuriems buvo skirta 173.218,26 eurų parama iš 2043722 eurų viso tų metų paramos kinui biudžeto.

22 lentelė. 2013 m. Lietuvos kino centro suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija)82 Prodiusavimo Pavadinimas LTL EUR Režisierius įmonė Andrius Krizė“ 15.000 4.344,30 VšĮ „Čiobreliai“ Blaževičius „Gimti iš stebuklo“ 54.000 15.639,48 VšĮ „INSCRIPT“ Eglė Vertelytė Algimantas „Edeno sodas“ 58.000 16.797,96 VšĮ „Studija 2“ Puipa Pilnametražiai „Pabėgimas nuo Allan van O.T. 86.250 24.979,73 „Era Film“ vaidybiniai saulės šviesos“ Andersen „Salomėja Nėris“ 71.640 20.748,38 MB „Sky films“ Jonas Vaitkus VšĮ „Uljana Kim ir Mantas „Stásis“ 97.500 28.237,95 Ko“ Kvedaravičius Dalia „Bilietas į Paryžių“ 15.000 4.344,30 „Fralita Films“ Survilaitė „Benjamin River Albina „Balta sala“ 15.000 4.344,30 Productions“ Griniūtė VšĮ „Just a „Penki“ 20.000 5.792,40 Maxi Dejoie Pilnametražiai moment“ dokumentiniai „Po šaltojo karo VšĮ „Ketvitra Domantas 30.000 8.688,60 sparnu“ versija“ Vildžiūnas Mindaugas „Sengirė“ 135.698 39.300,86 VšĮ „Sengirė“ Survila Iš viso: 598.088 173.218,26

2014 metais parengiamųjų darbų finansavimo konkursas susilaukė kaip niekada didelio paraiškų skaičiaus. Viso konkurse dalyvavo 43 skirtingi projektai: 26 projektai vaidybinio pilnametražio filmo kategorijoje, 1 projektas vaidybinio trumpametražio filmo kategorijoje, 8 projektai dokumentinio pilnametražio filmo, 1 projektas dokumentinio trumpametražio, 4 animacinio pilnametražio ir 3 animacinio trumpametražio filmų kategorijose (žr. Priedas Nr.3). Finansavimas tais metais taip pat buvo dosnus, mat finansavimas buvo suteiktas kone pusei konkurse dalyvavusių projektu. Viso dalinį finansavimą projekto parengiamiesiems darbams vykdyti gavo 17 konkurse dalyvavusių projektų. Iš bendros Lietuvos Kino centro paramos kinui skirtos 2129593,70 eurų sumos, parengiamųjų darbų finansavimui buvo skirta net 258074,60 eurų parama, kuri sudarė virš 12% viso biudžeto.

82 Oficiali Lietuvos kino centro svetainė. Konkursų rezultatai [žiūrėta 2015.04.02]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/finansavimas/rezultatai/ 54

23 lentelė. 2014 m. Lietuvos kino centro suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija)83 Suma, Suma, Projekto Rūšis Pavadinimas Lt EUR Režisierius vykdytojas VšĮ „Apricot 100.000 28.962,00 „Palikimas“ ** Marat Sargsyan Films Kristina Buožytė ir UAB 75.000 21.721,50 „Emersija“ Bruno Samper „TREMORA“ „Krizė“*,** 62.000 17.956,44 Andrius Blaževičius VšĮ „Čiobreliai“ „Solo“ 40.000 11.584,80 Gianluca Sodaro UAB „ARTBOX“ „Sutrikę normalūs VšĮ „Just a 20.000 5.792,40 Vaidybiniai žmonės“ Tomas Smulkis moment“ pilnametražiai „Rojalio VšĮ „Ketvirta 72.900 21.113,30 kambarys“* Jokūbas Vilius Tūras versija“ VšĮ „Šokėjai be 96.600 27.977,29 „Revoliucijos trūkumų“*,** Ignas Jonynas idėja“ „Didysis VšĮ „Ketvirta 25.000 7.240,50 sprogimas“ versija“ VšĮ „Didžiųjų 80.000 23.169,60 Audrius Juzėnas „Fotografas“** motinų studija“ Dokumentinis animacinis „Namas, kuriame 76.500 22.155,93 UAB „Era Film“ pilnametražis manęs nėra?“ * Tomas Tamošaitis „Caritas Et Amor“ (Gailestingumas ir 47.580 13.780,12 VšĮ „Filmuva“ Meilė)** Vytautas Puidokas Dokumentiniai „Mončys. Žemaitis pilnametražiai 30.000 8.688,60 VšĮ „Monoklis“ iš Paryžiaus“ Lina Mikuta VšĮ 46.500 13.467,33 „Padėkos diena“* Giedrė Žickytė „Moonmakers“ UAB „Benjamin Dokumentinis 19.000 5.502,78 River trumpametražis „Mikro Ateiviai“ Vilius Mačiulskis Productions“ Darius Jaruševičius ir MB "Polyfield 45.000 13.032,90 Animaciniai „Žmogus-Energija“ Ina Šilina Media" pilnametražiai „Saulės Algirdas Selenis, VšĮ „Animacijos 15.000 4.344,30 vaduotojas“ Aurika Selenienė studija“ Animacinis „Po mirties, prieš 40.000 11.584,80 trumpametražis pragarą“ Tomas Ramanauskas VšĮ "Art shot" VISO skirta parengiamiesiems 891.080 258.074,61 darbams:

*Šiems projektams buvo skirtas papildomas finansavimas po to, kai VšĮ "Uljana Kim ir Ko" atsisakė skirto finansavimo (110 000 Lt) dokumentinio ilgametražio filmo projektui „Pokalbiai su Venera“ ** Šiems projektams buvo skirtas papildomas finansavimas po to, kai UAB "Era film" buvo atšauktas finansavimas (1 400 000 Lt) vaidybinio ilgametražio filmo projektui „Pabėgimas iš Saulės miesto“

Kaip jau buvo minėta, nuo 2015 metų pradžios įsigaliojo nauji parengiamųjų darbų projektų vertinimo kriterijai. Pirmajam šių metų konkursui buvo pateiktos 27 projektų paraiškos: 11

83 Ibid 55 vaidybinių ilgametražių filmų, 1 vaidybinio trumpametražio filmo, 12 dokumentinio ilgametražio, 2 animacinio ilgametražio bei viena animacinio trumpametražio filmo projektai (žr. Priedas Nr. 4). Tačiau šį kartą, pagal naujus kriterijus, rezultatai yra kur kas mažiau džiuginantys. Net 17 iš 27 konkursui pateiktų projektų neatitiko minimalaus reikalavimo ir surinko mažiau 20 iš 40 galimų balų. Po pirmojo šių metų Lietuvos Kino centro finansavimo konkurso, buvo nuspręsta finansavimą parengiamųjų darbų vykdymui suteikti tik 2 filmų projektams. 24 lentelė. 2015 m. Lietuvos kino centro suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams I etapo rezultatai (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija)84

Pavadinimas Rūšis Skirta suma, EUR Režisierius Projekto vykdytojas Vaidybinis Ernestas "Medūza mėnulyje" 20.000,00 „Dansu Films“ ilgametražis Jankauskas Vaidybinis „Šachmatininkas“ 12.700,00 Linas Ryškus „Kino kultas“ ilgametražis VISO skirta parengiamiesiems darbams: 32.700,00

4.2.8. Interviu su LKC atstovu

Siekiant nustatyti įvykusių pokyčių priežastis ir rezultatus, o taip pat norint pasitikslinti surinktos informacijos detales, tyrimo metu buvo susisiekta su Lietuvos kino centro filmų platinimo, finansavimo ir projektų įgyvendinimo priežiūros vyriausiu specialistu, Audriumi Kuprevičiumi. Pusiau struktūrizuoto interviu metu jam buvo uždavinėjami tiek iš anksto paruošti, tiek pokalbio metu iškilę klausimai. Pirmuoju klausimu buvo siekiama nustatyti anksčiau Lietuvoje egzistavusias parengiamųjų darbų finansavimo praktikas ir jų atsiradimo laiką. Į šį klausimą informantas atsakyti negalėjo, mat neturi tikslių ankstesniu duomenų apie praktikas vykusias iki Lietuvos Kino centro įkūrimo, todėl parekomendavo susisiekti su anksčiau šias programas vykdžiusiomis institucijomis. Antruoju klausimu buvo siekiama nustatyti kaip kinta paraiškovų dėmesys parengiamųjų darbų stadijai ir jos finansavimui. Informantas atsakė, kad per savo darbo Lietuvos kino centre praktika jokių tendencijų nepastebėjo ir paraiškų skaičius niekada drastiškai nesvyruodavo. Trečiuoju klausimu buvo siekiama nustatyti tokio projektų finansavimo poveikį tolimesnėms projekto stadijoms. Taip pat dėl teorinėje literatūroje išsakytos kritikos dėl per didelio Europai būdingo projektų, pereinančių į gamybą skaičiaus, informanto buvo pasiteirauta, ar vedama statistika apie tai, koks skaičius parengiamųjų darbų etapui finansavimą gavusių projektų vėliau pereina į gamybą. Informantas atsakė, kad tokios statistikos LKC neveda.

84 Ibid 56

Ketvirtuoju klausimu buvo siekiama nustatyti, kiek toks valstybės finansavimas yra svarbus parengiamųjų darbų įgyvendinimui, todėl informanto buvo pasiteirauta ar jam žinomas skaičius projektų, kurie negavę valstybės finansavimo, vykdo projekto parengiamuosius darbus kitomis lėšomis. Į šį klausimą informantas ir vėl atsakė neigiamai. Kadangi, į ketvirtąjį klausimą informantas atsakyti negalėjo, buvo bandomą į situaciją pažvelgti iš kitos pusės ir informanto buvo pasiteirauta, ar jis nėra pastebėjęs, kokia dalis paraiškas teikusių, bet finansavimo negavusių kompanijų, bando dalyvauti konkurse pakartotinai. Informantas atsakė, kad tikslaus skaičiaus nežinąs, bet iš atminties gali patvirtinti, kad yra pasitaikę keli tokie atvejai. Siekiant nustatyti tokio finansavimo tęstinumą, teikiant paraiškas tolimesnių etapų finansavimui, informanto buvo paklausta ar egzistuoja prioritetinė tvarka ir toliau remti projektus, gavusius finansavimą parengiamųjų darbų vykdymui. Informantas užtikrino, kad formaliai tokios praktikos nėra. Siekiant pasitvirtinti (arba paneigti) tyrimo metu surinktą informaciją apie šiuo metu egzistuojančius viešuosius parengiamųjų darbų finansavimo šaltinius, informanto buvo paprašyta nurodyti jam žinomus šiuo metu prieinamus finansavimo šaltinius parengiamiesiems darbams. Informantas nurodė, kad Lietuvos Respublikos lėšas kino projektų parengiamųjų darbų finansavimui šiuo metu skiria dvi institucijos: Lietuvos Kino Centras ir Lietuvos Kultūros taryba. Tuomet informanto buvo perklausta, ar tikrai Lietuvos Kultūros tarybos kompetencijoje yra skirstyti lėšas parengiamiesiems kino projektų darbams, kadangi pagal oficialiai skelbiamą informaciją, taryba tokios funkcijos nebeatlieka. Informantas atsakė, kad formaliai Lietuvos Kultūros Taryba tokio konkurso neskelbia, tačiau kino kūrėjai, kaip fiziniai asmenys, gali teikti paraiškas Kultūros Tarybai dėl stipendijos suteikimo ir, jei tarybą jų prašymą patvirtins, iš šių resursų yra įmanoma finansuoti parengiamuosius projekto darbus. Aštuntuoju klausimu buvo norima nustatyti parengiamųjų darbų etapo finansavimo tikslą, siekiant sužinoti ar jis yra tik materialus tiesioginis, t.y. suteikti finansinę paramą, ar antrinis tokių projektų rašymo tikslas yra atkreipti paraiškovų dėmesį į šį etapą ir labiau jam pasiruošti. Informantas ne iki galo suprato klausimo ir paprašė jį perfrazuoti, tačiau ir perfrazavus nepateikė tikslaus atsakymo ir atsakė, kad Lietuvos Kino centras tikisi, kad visos paramą gavusios organizacijos šią paramą išnaudos tinkamai. Devintuoju klausimu informanto buvo paklausta apie šiuo metu egzistuojančio finansavimo fragmentavimo tikslus ir priežastis. Informanto atsakymas sutapo su teorinėje dalyje aptartu aspektų, kad kino gamyba yra brangiausias iš visų etapų, todėl siekiama, kad į gamybos procesą pereitų projektai, skyrę pakankamai laiko ir dėmesio parengiamųjų darbų etapui.

57

Dešimtuoju klausimu buvo norima nustatyti, ar jo praktikoje yra pasitaikę projektų, gavusių finansavimą parengiamųjų darbų etapui, tačiau atlikus šiuos darbus, nusprendusių nebepervedinėt projekto į gamybos etapą. Informantas užtikrino, kad jo praktikoje yra pasitaikę tokių projektų, tokiu būdų dalinai paneigdamas teorinėje literatūroje išsakomas pastabas, kad Europos kino gamybos kūrimo praktikoje, beveik 100% projektų pereina į gamybą, tačiau informantas negalėjo nurodyti kokia yra tokių filmų dalis. Sekančiu klausimu buvo norima nustatyti kokie pokyčiai įvyko projektų vertinimo sistemoje ir kokia tokių pokyčių priežastis. Į šį klausimą informantas labai neužtikrintai atsakė, kad visą informaciją galima rasti internete ir pačiai nustatyti įvykusius pokyčius. Dvyliktuoju klausimu buvo klausiama apie šiuo metu egzistuojančių atrankos kriterijų objektyvumą ir pusiausvyrą tarp strateginio planavimo ir meninės projekto pusės. Informantas atsakė, kad jo manymu, tokie kriterijai yra objektyvus ir tarpusavyje lygiaverčiai koreliuoja įvairios projekto pusės. Kadangi paskutinio vykusio konkurso rezultato duomenimis, didžioji dalis paraiškas pateikusių projektų neatitiko net minimalių reikalavimų (surinko mažiau pusės galimų balų), informanto buvo pasiteirauta, ar buvo įžvelgtos kokios nors trūkumų tendencijos. Informantas atsakė, kad jokių vieningų tendencijų nebuvo pastebėta ir projektai turėjo labai įvairių trūkumų. Paskutiniu klausimu buvo norima nustatyti priežastis, kodėl iš projektų, atitikusių minimalius reikalavimus, tik du projektai gavo finansavimą, ir ar šios priežastys yra susijusios su sumažėjusiu finansavimu, ar su paraiškų kokybe. Informantas atsake, kad kadangi keitėsi reikalavimai projektams, didelė dalis projektų jų tiesiog neatitiko, mat pagal pakeistas taisykles buvo įvesta griežtesnė vertinimo tvarka. Taigi apibendrinant interviu rezultatus, galima teigti, kad Lietuvos Kino centras tęsia ankstesnes Kultūros ministerijos tradicijas nekaupti informacijos ir ataskaitų apie suteikto finansavimo naudingumą. Nepaisant to, nuo LKC įsteigimo, finansavimo taisyklės kito ir buvo griežtinamos, ko pasėkoje, šiuo metu, net 25 % galimo galutinio konkursinio balo parangiamųjų darbų finansavimui gauti, sudaro balas už kūrybinės komandos patirtį, kas gali sudaryti palankias sąlygas gauti finansavimą toms pačioms kompanijoms, tačiau LKC tokius kriterijus laiko objektyviais.

58

4.3. Šiuolaikinio Lietuvos kino atvejų analizė

4.3.1. Kokybinio tyrimo antrosios dalies eiga

Tyrimui atlikti buvo surinkti ir naudojami pirminiai bei antriniai informacijos šaltiniai. Siekiant suformuluoti tyrimo uždavinius bei problematiką, o taip pat interviu klausimų parengimui, buvo atlikta su Europos kinu susijusios, teorinės literatūros analizė, kuri buvo panaudota kaip antrinis duomenų šaltinis. Siekiant surinkti kuo objektyvesnę informaciją ir suprasti Europos ir konkrečių atvejų Lietuvos kino kūrimo specifiką bei problematiką, diskursyvinis tyrimas buvo atliktas keliais pjūviais: buvo surinkta bei išanalizuota jau anksčiau atiliktų Europos Sąjungoje vykusių tyrimų ir studijų išvadose skelbiama informacija bei ataskaitos, buvo surinkta tiesiogiai su tiriamaisiais pavyzdžiais susijusi medžiaga, skelbiama tiek specializuotose kino industrijos svetainėse, tiek projektų oficialiuose internetiniuose puslapiuose, taip pat buvo susipažinta su Lietuvos Kino Centro skelbiama informacija. Išanalizavus teorinėje literatūroje akcentuojamus europietiškojo kino kūrimo trūkumus, buvo surinkta kritika, skirta įvairių projektų parengiamųjų darbų stadijos darbams, nurodant, kad jiems yra skiriamas pernelyg menkas dėmesys. Išsiaiškinus šio kino gamybos etapo silpnąsias vietas, buvo iš anksto sudaryti antrosios tyrimo dalies klausimai, padėsiantys suprasti šios kritikos pagrįstumą, pritaikant ją prie konkrečių projektų. Siekiant išsiaiškinti tiek konkrečią statistinę informaciją, tiek projekto vykdžiusių prodiuserių asmeninį požiūrį į parengiamųjų darbų svarbą, buvo pasirinktas lankstus pusiau struktūrizuotas interviu metodas, kurio metu informantams buvo uždavinėjami tiek iš anksto paruošti klausimai, tiek papildomi, pokalbio metu iškilę klausimai. Kadangi interviu metu buvo norima gauti tiek plačią informaciją ir informanto įspūdžius, tiek sužinoti konkrečius aspektus, informantui buvo uždavinėjami tiek atviri, tiek uždaresni kompleksiniai klausimai. Viso buvo atlikti penki giluminiai interviu:  interviu su filmo „Redirected“ prodiuseriu Donatu Šimukausku  interviu su filmo „Narcizas“ prodiusere Teresa Ziboliene  interviu su filmo „Laiškai Sofijai“ koprodiuseriu Kęstučiu Drazdausku  interviu su filmo „Santa“ prodiuseriu Kęstučiu Drazdausku  interviu su filmo „Rūsys“ prodiuseriu Almantu Dulkiu Taip pat tyrimo metu buvo tartasi dėl dar trijų interviu, kurių įgyvendinti nepavyko:  filmo "Tadas Blinda. Pradžia" prodiusavusios kompanijos atstove, prodiusere Juliana Miliut

59

 filmo „Aurora“ prodiusere Ieva Norviliene  filmo „Lošėjas“ prodiusere Uljana Kim Interviu buvo planuojami vykdyti asmeninių susitikimų su ekspertais metu, tačiau dėl didelio informantų užimtumo, teko atsisakyti šio sumanymo ir pakeisti jį į telefoninį interviu, susisiekus su informantais iš anksto sutartu laiku. Šio metodo trūkumas lyginant su pradiniu sumanymu yra tame, kad tokio telefoninio interviu metu nėra galimybės skaityti eksperto skleidžiamos neverbalinės informacijos, tokios kaip kūno kalba, ar veido išraiška, todėl toks interviu yra kiek mažiau efektyvus, nei gyvo pokalbio metodas. Tačiau, šis metodas yra vis tiek pranašesnis, lyginant su klausimų pateikimu bei atsakymu gavimo raštu, kadangi tokio pokalbio metu galima gauti papildomos neverbalinės informacijos iš pašnekovo, atsižvelgiant į jo balso toną ar pauzes, atsakant į skirtingus klausimus. Klausimai buvo sudaryti taip, kad galima būtų išsiaiškinti pradinį filmo kūrėjų sumanymą, aplinkybes lėmusias jo įgyvendinimo galimybes, priimtų sprendimų pagrįstumą tyrimais:

25 lentelė. Tyrimo klausimų instrumento pagrindimas (sudaryta autorės) Nr. Klausimas Klausimo pagrindimas 1. Papasakokite kaip gimė filmo idėja? Teorinėje literatūroje nurodomos dvi dažniausiai projektą Ar projektą iniciavo jūsų prodiusavimo inicijuojančios šalys, t.y. vienais atvejais prodiusavimo kompanija ir tik tada ieškojo filmų kompanija (kas yra labiau būdinga Holivudo produkcijai), kūrėjų, ar bendradarbiavimas prasidėjo kitais atvejais pats filmo autorius (dažniausiai pasitaikantis pačio filmo autoriaus iniciatyva prie europietiškas variantas). Kadangi vienu iš trūkumų yra jau išbaigtos filmo idėjos? įvardinamas pastarasis variantas, mat tais atvejais kai kino autoriai su išbaigtais projektais kreipiasi į prodiusavimo kompanijas, projektas dažnai būna nelankstus bet kokiems pokyčiams, net ir tuo atveju, jei prodiuseriai bando juos pagrįsti perspektyvesne komercine sėkme, todėl pirmu klausimu buvo norima nustatyti šio projekto atsiradimo priežastis ir inicijuojančią pusę. 2. Jei projektą iniciavote Jūs, kodėl buvo Kalbant apie holivudinio kino projektų iniciavimo priežastis, pasirinktas būtent šis kino žanras? Ar teorinė literatūra nurodo savotišką poliariškumą tarp filmo tai buvo sąmoningas sprendimas režisieriaus, dirbančio prie filmo meninės pusės, ir filmo atlikus rinkodarinius tyrimus, ar jūsų prodiuserio, žvelgiančio į projektą labiau pragmatišku asmeninis kūrybinis pasirinkimas? žvilgsniu. Tačiau kalbant apie Europos kino ypatumus, nurodoma, kad europietiškuose projektuose neretai ir prodiuseris perima kūrybinį požiūrį į projektą ir savo funkciją įsivardina daugiau kaip kūrybine, nei antrepreneristine. Dėl šios priežasties yra svarbu suprasti dėl kokių priežasčių 60

prodiuseriai galėjo inicijuoti tam tikrus projektus. Šiam tikslui buvo suformuluotas antrasis klausimas. 3. Iš kelių scenarijų buvo renkamasi? Dėl teorinėje literatūroje išsakytos kritikos Europos kinui, Kuo šis scenarijus pasirodė kad neretai yra dirbama su vienu vieninteliu scenarijumi, pranašesnis už kitus? Kurioje stadijoje neapsvarstant kitų alternatyvų, trečiuoju klausimu buvo buvo filmo scenarijus, kai pradėjote norima pagrįsti arba paneigti šią Europos kino tendenciją bendradarbiauti su filmo autoriumi? Lietuviškų filmų pavyzdžiais, todėl informantams buvo užduotas šis klausimas. 4. Kiek jūsų, kaip prodiuserių vaidmuo, Apžvelgtoje teorinėje medžiagoje buvo nurodoma, kad turėjo įtakos meniniams sprendimams pamažu Europos kino prodiuseriams yra skiepijamas dirbant prie šio filmo. Ar buvo realistinis, į filmo komercinį pasisekimą orientuotas požiūris, aspektų, dėl kurių išsiskyrė jūsų ir tuo tarpu, kai filmų autoriai galvoja tik apie meninę projektų autoriaus nuomonės? Kaip sprendėte pusę. Todėl informantų buvo paklausta, kiek jų, kaip filmo panašias problemas. prodiuserių vaidmuo, turėjo įtakos meniniams sprendimams, dirbant prie konkretaus filmo, ar buvo aspektų, dėl kurių išsiskyrė jų ir filmų autorių nuomonės ir kaip buvo sprendžiamos panašios problemos. 5. Ar dirbant prie scenarijaus, buvo Penktuoju klausimu buvo norima išsiaiškinti, ar dirbant prie laikomasi tik autorinių sumanymų, ar filmo scenarijaus, rinkodarinis pagrindimas, galintis nulemti scenarijui taip pat darė įtaką komercinę sėkmę, darė įtaką jo rezultatui, ar autorius griežtai rinkodarinis pagrindimas, galintis laikėsi tik savo asmeninių sprendimų. nulemti komercinę sėkmę? 6. Ar aktorių pasirinkimas, buvo Teorinėje literatūroje buvo minima, kad neretai aktorių rinkodaros dalis, ar meninis žinomumo faktorius gali pritraukti kur kas didesnį žiūrovų sumanymas? Kaip pavyko pritraukti dėmesį, nei autoriaus asmenybė, ypač, jei tai yra mažai aktorius? žinomas, ar tik pradedantis kūrėjas. Kadangi, dauguma Lietuvoje gaminamu filmų yra kūrybiniai debiutai, šeštuoju klausimu buvo norima nustatyti, kokiais kriterijais vadovavosi filmo autoriai ir prodiuseriai rinkdamiesi aktorius filmui. 7. Ar kuriant filmo scenarijų buvo Dėl teorinėje dalyje išsakytos kritikos autoriniam kinui, dėl atliekami kokie nors tyrimai (pvz., tyrimų vengimo parengiamųjų darbų stadijoje, šio teiginio kaip žanro paklausa rinkoje, pagrįstumui nustatyti, buvo suformuotas septintasis koncepcijos testavimas su potencialiais klausimas. žiūrovais)? Jei taip, kokiu mastu (nacionaliniu, europiniu)? Ar jų rezultatai nulėmė kuriuos nors projekto

61

pokyčius? Kokius? 8. Ar rinkodarinė filmo viešinimo Toliau buvo norima išsiaiškinti, ar tiriamų projektų strategija buvo pradėta kurti dar parengiamųjų darbų stadijoje buvo laikomasi teorinėje bevystant filmo projektą, ar ji buvo medžiagoje išsakytų rekomendacijų, ir projektų viešinimo kuriama vėliau pritaikant prie jau strategijos buvo pradėtos kurti dar ankstyvojoje projekto išbaigto projekto? stadijoje, ar visgi viešinimo strategijos buvo pritaikomos jau išbaigtiems produktams. 9. Ar filmas buvo skirtas tarptautinei, ar Teorinėje literatūroje bei Europos Komisijos išvadose, kaip tik Lietuvos rinkai? vienas iš trūkumų, buvo nurodomas faktas, kad filmų gamyba yra ganėtinai brangus procesas, tačiau dauguma kuriamų filmų yra orientuoti tik į siaurą nacionalinę rinką ir nesitaiko ne tik į pasaulinius pardavimus, bet net ir į europinius. Todėl šiuo tyrimo metu buvo svarbu sužinoti Lietuvos kūrėjų požiūrį į filmo galimybes užsienio rinkose. 10. Jei tarptautinei rinkai, kokia buvo Tuo atvejų, jei filmo kūrėjai savo projektą kūrė tarptautinei pasirinkta viešinimo užsienyje rinkai, buvo svarbu sužinoti kokioms dar šalims buvo skirtas strategija. Kokioms dar šalims buvo jų projektas ir kokių veiksmų jie ėmėsi, kad filmas susilauktų skirtas šis filmas? žinomumo ir už Lietuvos ribų. 11. Koks filmo pasisekimas užsienyje? Jei tiriamas projektas buvo rodomas ir užsienio žiūrovams, Keliose šalyse buvo platinamas filmas taip pat buvo svarbu sužinoti kokiais būdais jis buvo ir kokiais būdais (kino teatrai, DVD, prieinamas, mat teorinėje literatūroje buvo minima, kad VoD, televizija)? neretai filmai neišnaudoja visų šiuolaikinių platinimo galimybių ir, jei negauna galimybės filmo platinti kino teatruose, nebesiima paieškų alternatyviam platinimui.

12. Kuriame etape į projektą įsitraukė Kaip jau buvo nustatyta teorinėje dalyje pirmajame šio kitos prodiusavimo kompanijos? Kaip tyrimo etape, didelis prioritetas yra skiriamas projektams su ir kodėl prasidėjo bendradarbiavimas bendra gamyba, mat tokiu būdu yra sprendžiamos užimtumo būtent su šiomis kompanijomis. Koks skirtingose Europos šalyse, darbo jėgos skirtumų, problemos. buvo jų indelis į projektą? Kokius Taip pat nurodoma, kad filmas prie kurio dirbo kelios koprodukcijos teigiamus privalumus skirtingos šalys turi didesnes galimybes išeiti į tarptautines pajutote? rinkas. Siekiant nustatyti kiek šiame projekte buvo išnaudotos teorinėje literatūroje aprašomi koprodukcijos teikiami privalumai, informantui buvo užduotas dvyliktasis klausimas. 13. Ar buvo kontaktuojama su kino Kadangi, teorinėje šio darbo dalyje buvo nurodoma, kad platintojais (tiek Lietuvoje, tiek pastaruoju metu, kino rinkodaros specialistai pastebi, jog

62

užsienyje) ankstyvojoje projekto keičiantis ekonominei situacijai ir rinkos reakcijai į ją, tapo parengiamųjų darbų stadijoje, ar praktiškai nebeįmanoma parduoti filmo kino platintojams projektas buvo siūlomas vėlyvesniuose ankstyvojoje projekto stadijoje. Kino platintojai yra linkę įgyvendinimo stadijose? Kokia dalis apsidrausti ir neinvestuoti pinigų į projektus, dėl kurių kompanijų susidomėjo projektu dar galutinio rezultato nėra tikri. Dėl šios priežasties kai kurie ankstyvojoje stadijoje? kino kūrėjai tiesiog nustojo kontaktuoti su platintojais prieš pabaigiant projektą, nors būtent tokiu būdu galima apsibrėžti filmo pozicionavimą, kas gali padėti filmui būti sėkmingiau parduotu pabaigus projektą. Todėl buvo svarbu sužinoti kokia praktika egzistuoja tiriamų projektų kontekste. 14. Kuriose kino festivaliuose ir kino Atsižvelgiant į Lietuvos prodiusavimo kompanijų gamybos mugėse dalyvavote su šiuo filmu? mastus ir biudžetus bei tą faktą, kad Lietuvoje nėra nei Kokio pasisekimo sulaukė filmas? pasaulinio garso režisierių, nei aktorių, galima daryti išvadą, kad Lietuvos kinui yra labiau būdingi nepriklausomo kino bruožai. Rekomendacijose, išsakytose nepriklausomam kinui, teorinėje dalyje buvo nurodoma, kad vienas iš strateginių būdų nepriklausomam filmui susilaukti kritikų ir žiūrovų dėmesio yra dalyvavimas tarptautiniuose kino festivaliuose bei mugėse. Kadangi dalyvavimas žymesniuose Europos ir pasaulio kino festivaliuose turi būti planuojamas iš anksto, dar parengiamųjų darbų stadijoje, todėl atliekant šį tyrimą buvo svarbu nustatyti ar šiais konkrečiais atvejais buvo išnaudota tokia galimybė. Taip buvo suformuluotas keturioliktasis tyrimo klausimas. 15. Kaip vyko darbas su užsienio Jei dalyvavimo tarptautiniuose kino festivaliuose galimybė platintojais? Ar su visais buvo dirbama buvo panaudota, svarbu sužinoti kiek realios naudojos toks tikslinga, ar dalis platintojų atsirado dalyvavimas davė. kaip grandininė reakcija didėjant filmo populiarumui? 16. Kokie finansiniai šaltiniai buvo Kadangi šiame darbe, tiek teorinėje dalyje, tiek pirmojoje pasitelkti projekto parengiamųjų darbų tyrimo dalyje nemažai dėmesio yra skiriama parengiamųjų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, darbų finansavimui, todėl buvo svarbu išsiaiškinti, kaip paskola)? Ar privati parama atkeliavo teorinėje literatūroje aprašytos finansavimo strategijos ir tik iš nacionalinių investuotoju, ar modeliai veikia praktikoje. Buvo norima sužinoti, ar pagrįsta tarptautiniu? Kokia dalis finansavimo yra kritika Europos kinui dėl per didelio įnykimo į valstybinį buvo iš valstybinių ar ES programų? finansavimą, ar projektai sugeba pritraukti privačių Kiek tokia paramą buvo svarbi investuotojų iš užsienio, taip suteikdami postūmį projektui

63

projekto įgyvendinimui? Kurie kiti išeiti į tarptautinę rinką. Kiek parengiamųjų darbų finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? finansavimas yra svarbus tolimesniam projekto pasisekimui. 17. Kiek laiko užtruko projekto Kaip jau ne kartą buvo minima šiame darbe, parengiamųjų parengiamųjų darbų stadija, prieš darbų didžiausia problematika yra tame, kad net gavus pereinant prie gamybos? Kokia dalis finansavimą šiam kino projekto etapui, jo apimtys net iš tolo viso projekto biudžeto buvo skirta neprilygsta kino gamybos etapui, kuriam yra skiriamas projekto vystymui, palyginant su ženkliai didesnis finansavimas. Dėl šios priežasties dauguma gamyba? projektų yra stengiamasi kuo įmanoma greičiau perkelti į tolimesnes stadijas, kuomet sudaromos sąlygos uždirbti tiek filmo prodiuseriui ir filmo autoriui. Atliekant šį tyrimą buvo svarbu nustatyti, kiek laiko, prieš pereinant prie gamybos, užtruko tiriamų projektų parengiamųjų darbų stadija, o taip pat nustatyti realų finansavimo santyki tarp lėšų, skiriamų filmo gamybai ir parengiamųjų darbų etapui. Informantams buvo užduodamas septynioliktasis klausimas. 18. Ar tiksliai projekto parengiamųjų Tęsiant finansavimo temą, buvo norima sužinoti realią atliktų darbų etape buvo sudarytas parengiamųjų darbų kokybę, jų metų suformuotą filmo finansavimo planas? Kiek gamybos biudžetą ir tolimesnes finansavimo strategijas, informantams stadijoje buvo nukrypta nuo plano. buvo užduotas toks klausimas. Kokie papildomi finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Ar galimus papildomu finansavimo šaltinius buvote numatę iš anksto ar ieškojote atsiradus poreikiui? 19. Kiek jūs pats, kaip prodiuseris, Pokalbio pabaigoje, apibendrinimui, informantams buvo vertinate parengiamųjų darbų svarbą? užduotas platesnis klausimas apie jų asmeninę profesionalę Ar sutiktumėte su dažnai Europos ir nuomonę parengiamųjų darbų klausimu ir kaip jie supranta šį Lietuvos kinui išsakoma kritika, dėl projekto etapą. per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai? Ką labiau turite omenyje kalbant apie parengiamuosius darbus, gamybos parengiamuosius darbus ar ir viešinimo/platinimo strategiją? 20. Gal galėtumėte iš savo patirties Siekiant geriau suprasti projektų atrankos kriterijus, papasakoti, kokie faktoriai jums užbaigiant interviu, informantų buvo prašoma paaiškinti asmeniškai yra svarbiausi renkantis kokie faktoriai jiems asmeniškai yra svarbiausi renkantis naują projektą, su kuriuo planuojate naują projektą, su kuriuo planuojama dirbti.

64

dirbti? (ar tai visgi labiau kūrybinė nuojauta, ar racionalus požiūris)?

Pokalbio metu šie klausimai buvo papildyti bei pakoreguoti, logiškai taikant juos prie informanto pateiktos informacijos, pokalbio eigos bei filmo specifikos. Taip pat tyrimo eigoje buvo pastebėta, kad skirtingi informantai kalba apie skirtingas parengiamųjų darbų užduotis, todėl vėlesni interviu buvo papildyti klausimu, prašančiu nurodyti ką informantui reiškia parengiamųjų darbų stadija. Vėliau pokalbis buvo transkribuotas ir buvo atlikta jo analizė. Analizės metu gauta informacija buvo sustruktūrizuota ir apibendrinta. Kaip jau buvo minėta, siekiant gauti kuo įmanoma platesnę informaciją, pradinėje šio tyrimo stadijoje buvo planuojama apklausti daugiau prodiuserių. Šie kino projektai buvo pasirinkti neatsitiktinai. „Tadas Blinda. Pradžia“ ilgą laiką buvo vienas komerciškai sėkmingiausių stambaus mąsto projektų. Filmai „Aurora“ ir „Lošėjas“ buvo vieni sėkmingiausiai pasirodžiusių prestižiniuose užsienio tarptautiniuose kino festivaliuose lietuviškų filmų. Taip pat abiejų šių filmų prodiuserės yra vienos daugiausiai Lietuvoje patirties turinčių šios profesijos atstovų, kurių pavardės dažnai figūravo pirmojoje šio tyrimo dalyje tarp sėkmingai finansavimą gavusių projektų. Dėl šių priežasčių informacija, gauta iš šių informantų, būtų ženkliai pakėlusi šios tyrimo dalies kokybę. Juliana Miliut buvo pirmoji tyrime sutikusi dalyvauti prodiuserė. Gyvai bendrauti dėl laiko stokos prodiuserė atsisakę, todėl visas bendravimas vyko elektroniniu paštu. Į klausimus atsakyti buvo sutikta taip pat tik raštiškai. Po to kai klausimai elektroniniu paštu buvo nusiusti informantei, nurodydama į labai užimtą darbotvarkę, ji paprašė ilgesnio termino atsakymų pateikimui. Deja vėliau, negavus atsakymų į klausimus net ir po kelių priminimų, buvo atsisakyta šio projekto kaip tyrimo objekto. Su Ieva Norviliene bendravimas taip pat prasidėjo dar 2014 m. gruodį. Tuomet dėl didelio prodiuserės užimtumo, buvo susitarta susisiekti su ja po kelių mėnesių, kai pas informantę turėjo sumažėti darbo krūvis ir ji būtų turėjusi daugiau laiko gyvam susitikimui. Kadangi susisiekus vėliau, dėl kitų projektų, susitikimas buvo kelis kartus atidedamas, buvo susitarta dėl interviu atlikimo telefonu. Informantei pageidaujant, kelias dienas prieš galutinai sutartą interviu datą, jai buvo nusiųsti preliminarūs interviu klausimai. Paskambinus informantei sutartu metu, ji atsakė, kad, pamačiusi klausimus, ji pakeitė nuomonę ir nebesutinka dalyvauti interviu. Pasak informantus, interviu klausimai jai pasirodė „keisti“, „įtartini“ ir „labai nestudentiški“. Informantei buvo bandyta paaiškinti klausimų tikslus bei pasiūlyta praleisti nepatikusius klausimus. Informantė paprašė su ja susisiekti kiek vėliau tą pačią diena, tačiau bandant susisiekti vėliau, į skambučius nebeatsiliepdavo.

65

Panaši lemtis ištiko ir interviu apie filmą „Lošėjas“ su jo prodiusere Uljana Kim. Iš pradžių ji gan noriai sutiko pagebėti ir dalyvauti šiame tyrime. Kelis kartus derinant ir vėlinant interviu datą, ji paprašė klausimus atsiųsti iš anksto. Sutartą interviu dieną, susisiekti su informante nebepavyko, mat į skambučius nebebuvo atsiliepiama. Vėliau prodiuserė atsiuntė trumpąją žinute su atsiprašymu, kad dėl netikėtai atsiradusių darbų ji tyrime dalyvauti nebegalės. Paklausta ar artimiausių kelių savaičių–mėnesio laikotarpyje ji mano galėsianti rasti laiko, prodiuserė atsakė neigiamai. Tolimesnis tyrimas vyko su likusiais penkių projektų atstovais.

4.3.2. Kokybinio tyrimo rezultatų pristatymas

Siekiant suprasti kiekvieno iš tiriamųjų projektų specifiką, o taip pat ir panašumus bei skirtumus, buvo surinkta specializuotuose kino informacijos šaltiniuose, oficialiuose projektų svetainėse, viešojoje internetinėje erdvėje bei žiniasklaidoje skelbiama informacija apie tiriamus projektus. Ši informacija yra glaustai pristatoma nagrinėjant kiekvieną projektą atskirai ir vėliau yra apibendrinama per interviu analizę, kurioje visi projektai yra lyginami tarpusavyje tais pačiais pjūviais.

4.3.2.1. Filmas „Redirected“ 2010 metų sausio 10 dieną įvyko Emilio Vėlyvio trečiojo pilnametražio filmo „Redirected“ premjera. Šis filmas yra jau trečiasis šio režisieriaus tokio žanro filmas ir scenarijų šiam veiksmo trileriui, kaip tai yra įprasta jo kūrybai, kūrė pats režisierius Emilis Vėlyvis, padedamas Jono Banio bei Lewis Britnell‘o. Projektą realizavo Lietuvos prodiusavimo kompaniją „Kinokultas“, į kurios sudėtį įeina prodiuseriai Asta Liukaitytė, Donatas Šimukauskas, Daiva Jovaišienė ir Andrius Paulavičius. Šis filmas buvo bendros gamybos projektas kartu su Didžiosios Britanijos kompanija „Wellington Films“, atstovaujamos prodiuserio David‘o Boaretto. Projekto platinimu užsiėmė kompanija „Cinema Cult Distribution“. Nuo savo premjeros šis filmas spėjo ne tik pelnyti puikius žiūrovų atsiliepimus, bet ir būti įvertintas kino industrijos specialistų – filmas buvo nominuotas net trims Sidabrinėms Gervėms (už metų režisūrą, metų montažą ir pagrindinėje nominacijoje „metų pilnametražis filmas“). Be šių pasiekimų, šiam filmui pasisekė būti pirmuoju lietuvišku filmu daugelyje aspektų: nepaisant šiam filmui pritaikyto amžiaus cenzo N1885, nuo savo premjeros šis filmas tapo žiūrimiausias lietuviškas filmas Lietuvos kino teatruose, šis filmas yra pirmasis, kuriame vaidina žymus aktoriai iš kelių

85 N18 amžiaus cenzas – filmas yra skirtas tik suaugusiems žiūrovams nuo 18 metų. Kino filme gali būti siaubo ar atviresnių erotinių scenų, kitų kino efektų ir elementų, kuriuos žiūrėti leidžiama tik brandžioms asmenybėms, suaugusiems žiūrovams, nes matyti vaizdai gali daryti neigiamą įtaką nepilnamečių psichikos sveikatai ir doroviniam vystymuisi. Nepilnamečiams į šiuo ženklu pažymėtus kino filmus bilietai neparduodami, jie neįleidžiami į salę. 66 skirtingų šalių, tai pirmas filmas, susilaikęs komercinės sėkmės ne tik nacionalinėje rinkoje, bet ir už jos ribų. Kaip skelbia internetinė filmo svetainė, „filmas „Redirected“ yra neįtikėtinas „Pagirių Lasvegase“ ir Gajaus Ričio stilių mišinio įkvėpta nusikalstomo veiksmo komedija su skiriamuoju Rytų Europos egzotiškuoju prieskoniu“. Trumpas filmo aprašymas skelbia, kad šis filmas yra „pasakojimas apie kultūrinį šoką, kokį patirtų kiekvienas doras europietis, netikėtai stačia galva pasinėręs į visas mūsų turimas „lietuviškas grožybes“. Iš dalies paremtas tikrais britų turistų nuotykiais ir įspūdžiais, filmas atskleidžia kitokį, netikėtą ir savotiškai žavingą neparadinės Lietuvos vaizdą – satyrinį, šaržuotą ir kiek iškreiptą šiuolaikinės visuomenės bei jos aktualijų atspindį“86. Ši filmo tematika puikiai atitinka teorinėje dalyje apžvelgtas europietiškojo nacionalinio kino tendencijas kalbančias apie tautinį išskirtinumą pažįstamą per skirtumą nuo kitų, apie nacionalinį identitetą perteikiant šią žinutę tarptautine humoro kalba. Filmo spaudos konferencijos metu, pats autorius teigė, kad „šia kino juosta norėjęs saviironiškai pristatyti paradoksalų mažų tautų sindromą – saviplaką bei pyktį kiekvienam, drįstančiam įžeisti šalies vardą“. Šiame filme, ekranuose pasirodo įvairūs žiūrovams puikiai žinomi aktoriai tiek iš Jungtinės Karalystės, tiek iš Rusijos bei, žinoma, Lietuvos: Vinnie Jones, Scot Williams, Gil Darnell, Oliver Jackson, Anthony Strachan, Artur Smolyaninov, Andrius Žiurauskas, Vytautas Šapranauskas, Mindaugas Papinigis, Monika Vaičiulytė, Karina Stungytė, Rafailas Karpis, Vita Šiaučiūnaitė ir kt. Viso filme skirtingus vaidmenis atliko daugiau negu 50 aktorių iš Lietuvos, D. Britanijos, JAV, Latvijos, Rusijos bei Australijos. Viename iš interviu, filmo prodiuseris bei aktorių komandos vadovas Donatas Šimukauskas teigė, jog „tai buvo didžiausia filmo stiprybė, nors jos suvaldymas tapo tikru iššūkiu“87. Filmo sukūrimą finansavo Lietuvos kino centras bei privatūs rėmėjai ir investuotojai: „Birštono mineraliniai vandenys“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Stumbras“, „Švyturys“, „Unibet“, „Crowne Plaza“, „Wizzair“, iš viso prie filmo prisidėjo net 40 įvairių įmonių. Buvo išleistos net dvi šio filmo versijos – viena pritaikyta Lietuvos žiūrovams bei kita, užsienio platintojų reikalavimu kiek sutrumpinta, pasaulinė filmo versija. Lietuvoje filmą platino specialiai šiam projektui įkurta kino platinimo kompanija „Cinema Cult Distribution“. Dėl platinimo užsienyje buvo pasirašyta sutartis su Londone ir Los Andžele įsikūrusia tarptautine kompanija „Content Media Corporation“.

86 Oficiali filmo „Redirected“ internetinė svetainė [žiūrėta 2014.11.20]. Prieiga per internetą: http://redirectedmovie.com/#about 87 Straipsnis „Išankstinėje peržiūroje pristatytas E. Vėlyvio filmas „Redirected / Už Lietuvą!“ (2014-01- 07): Lietuvos kino naujienų tinklalapis KINFO.LT [žiūrėta 2014.11.20]. Prieiga per internetą: http://kinfo.lt/isankstineje-perziuroje-pristatytas-e-velyvio-filmas-redirected-uz-lietuva/ 67

Projekto metu, pasitelkus finansavimą iš Kūrybinio verslo asociacijos programos, buvo įkurtas „Redirected“ kino klasteris. Šis klasteris, siekdamas užtikrinti filmo populiarumą užsienio šalyse, vykdo tarptautinio konkurencingumo didinimo tyrimus. Kaip skelbia internetinė projekto svetainė: „Šio projekto tikslas yra suteikti nariams ilgalaikį, nuolat augantį konkurencingumą tarptautinėse rinkose, užtikrinantį ekonominio ir inovacijų potencialų augimą. Juo taip pat siekiama visapusiškai atstovauti smulkaus ir vidutinio verslo interesus, apsaugoti kūrybinio verslo interesus Lietuvoje ir užsienyje, didinti kūrybinio verslo plitimą. Vienas iš pagrindinių tikslų yra didinti klasterio narių kompetencijas, skatinti keitimąsi žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais“. Nuo savo premjeros Lietuvos kino teatruose, šis filmas surinko 5,46 mln. litų pajamų ir tapo pelningiausiu bei žiūrimiausiu visų laikų Lietuvos filmu, pritraukusiu į kino sales per 343 tūkst. žiūrovų88. Tokiu būdu šis filmas tapo pirmuoju filmu Lietuvos kino istorijoje, valstybei grąžinusiu visą skolą už kūrimo metu suteiktą paramą, įnešdamas į Lietuvos biudžetą per mokesčius apie 2 mln. litų, kas sudaro tokią pačią sumą, kokią projektas gavo iš valstybės biudžeto.

4.3.2.2. Filmas „Narcizas“ Drama „Narcizas“ yra pilnametražis vaidybinis režisierės Dovilės Gasiūnaitės debiutas. Filmo premjera įvyko 2012 metų gegužės 12 dieną. Projektą vykdė Lietuvos prodiuserė Teresa Zibolienė, priklausanti prodiusavimo kompanijai „Ketvirta versija“. Taip pat prie projekto realizavimo prisidėjo graikų postprodukcijos kompanija „Two firty-five“, atstovaujama prodiuserio Nikos Moutselos, bei kompanija „Concept events & media“, atstovaujama prodiuserio Tado Rimdžiaus. Šis filmas yra puikus autorinio kino pavyzdys, mat šiame projekte Gasiūnaitei teko ne tik režisierės, bet ir scenarijaus autorės vaidmuo. Filme, autorė, per antikinio graikų mitą apie Narcizą, nagrinėja šiuolaikinį psichikos sutrikimą, įvardijamą kaip „Narcisistinis asmenybės sutrikimas“. Filmo scenarijus buvo vystytas su Europos Sąjungos MEDIA programos, mokomosios paprogramės „North by Northwest“ parama. Pagrindinis filmo rėmėjas – Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Graikų mitologijoje Narcizas buvo išskirtinio grožio jaunuolis, žuvęs dėl to, kad negalėjo atsitraukti nuo savo atvaizdo, mat Dievai jį nubaudė priversdami įsimylėti savo atvaizdą vandenyje, nesuprasdamas, kad tai jis pats. Šiais laikais Narcisistinis asmenybės sutrikimas (NAS) yra asmenybės sutrikimas, kuris yra artimai susijęs su ego–centrizmu ir kuriam yra būdingas ypatingas dėmesio sutelkimas į save. Pati autorė tokios temos pasirinkimą motyvuoja taip: „Man buvo įdomu

88 Straipsnis „REDIRECTED“ – pirmasis lietuviškas filmas, valstybei grąžinęs visą paramą“ (2014-12-12): Lietuvos kino naujienų tinklalapis KINFO.LT [žiūrėta 2014.11.04]. Prieiga per internetą: http://kinfo.lt/redirected- pirmasis-lietuviskas-filmas-valstybei-grazines-visa-parama/ 68 sužinoti, kodėl gražus, viskuo apdovanotas žmogus sako, kad niekada nesijaučia laimingas. Jis traukia žmones, jis juos žaloja, bet vis tiek jam neįmanoma atsispirti“89. Pagrindinis filmo herojus yra Teodoras – gražus ir talentingas styginių kvarteto violončelistas, kuris pamažu tampa vis labiau apsėstas savo paties asmenybės. Jo išvaizda, jautrumas ir talentas iš pradžių pritraukia žmones, tačiau empatijos trūkumas ir savęs manija pradeda skaudinti visus jo aplinkinius. Teodoras palieka savo šeimą, meta karjerą, draugus ir pasineria į nepasiekiamo iššūkio paieškas. Tačiau jo drama ir pragaištinga kova vyksta tik jo paties psichikos viduje. Pati autorė viename iš interviu šį filmą pristato taip: „Mes niekuo nenustebinsime, neturime nei kadrų iš lėktuvų, nei po vandeniu, ko galbūt būčiau norėjusi. Bet turime visa kita. Mano filme pavaizduotas narcizas yra perfekcionistas, kuriam, kaip ir visiems narcizams, yra būdingas tobulybės ilgesys. Deja, gyvenime žmonės nėra tobuli, situacijos netobulos ir laimės neįmanoma pasiekti, ieškant tobulybės, nes ji – tiesiog neegzistuoja. Laimė yra vidinė, ne išorinė būsena“90. Didelė dalis filme vaidmenis atlikusių asmenų nėra profesionalūs aktoriai. Pagrindinį filmo herojų, 33-ejų Teodorą, suvaidinęs graikas Amvrosios Vlachopoulos – profesionalus muzikantas: ši detalė filmo kūrybinei grupei buvo itin svarbi, kadangi filmavimo metu Giedriaus Puskunigio parašyta muzika, tiek Amvrosios Vlachopoulos , tiek kitų styginio kvarteto narių, atliekama gyvai. Taip pat filme suvaidino ir daugiau žinomų aktorių ir kitų profesijų atstovų: lietuvių operos solistė Asmik Grigorian, Memfio (JAV) simfoninio orkestro pirmasis smuikas Susanna Perry Gilmore, aktorius Sigitas Šidlauskas, Lietuvos džiazo pianistas Artūras Anusauskas, žinomas dailininkas bei skulptorius Robertas Antinis, architektė Audronė Kaušpedienė. Filmą prodiusavo 2003 metais įkurta prodiusavimo bei kino gamybos kompanija „Ketvirta versija“ kartu su bendros gamybos graikų kompanija „Two Thirtyfive.Inc“. Filmas sėkmingai sudalyvavo Europos ir kitų užsienio šalių kino festivaliuose. 2012 metais Tarptautiniame Kauno Kino Festivalyje, šis filmas buvo pripažintas daugiausiai žiūrovų simpatijų susilaukusiu filmu. 2013 metais Tarptautiniame Sautamptono Kino festivalyje filmas pelnė apdovanojimą už „Geriausią originalų pilnametražio filmo scenarijų“. Taip pat šis filmas buvo įvertintas ir Lietuvos kino akademijos ir 2012 buvo numinuotas „Sidabrinė gervės“ apdovanojimui trijose nominacijose: geriausio kompozitoriaus darbo, epizodinio aktorės vaidmens ir pilnametražio vaidybinio filmo kategorijose.

89 Oficialus prodiusavimo kompanijos „Ketvirta Versija“ puslapis. Narcizas [žiūrėta 2015.02.26]. Prieiga per internetą: http://www.ketvirtaversija.lt/?page_id=637 90 Tarptautinio Kauno Kino festivalio svetainė. (2012). Kauno kino festivalio žiūrovai daugiausiai simpatijų skyrė lietuviškam filmui „Narcizas“. Prieiga per internetą: http://www.kinofestivalis.lt/lt/naujienos/Kauno-kino- festivalio-ziurovai-daugiausiai-simpatiju-skyrel-ietuviskam-filmui-Narcizas 69

Nepaisant visų šių apdovanojimų, filmas Lietuvoje nebuvo platinamas ir jo platinimas apsiribojo vos keliais seansais nepriklausomose kino salėse.

4.3.2.3. Filmas „Laiškai Sofijai“ 2013 metais, rugpjūčio 30 dieną pasirodė, daugiau kaip dešimtmetį kurtas, režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Roberto Mullan‘o romantinė biografinė drama „Laiškai Sofijai“. Pagrindine projektą vykdančia kompanija tapo prodiusavimo kompanija iš Didžiosios Britanijos „Gizmo films“. Taip pat prie projekto, koprodiuseriu vaidmenyje, prisidėjo Kęstučio Drazdausko vadovaujama Lietuvos prodiusavimo kompanija „Artbox“. Filmo platinimu rūpinasi kompanija „Acme Films“. Šis filmas, nors ir pasakoja apie vieną ryškiausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra inicijuotas būtent Didžiosios Britanijos kino kūrėjų. Šis filmas taip pat atstovauja autorinio kino žanrui, mat filmo režisierius Robert Mullan yra ir šio filmo scenarijaus autorius, ir pagrindinis prodiuseris. Darbinis filmo pavadinimas - „Žvaigždžių sonata“91. Tikrais įvykiais paremta istorija atskleidžia Lietuvos genijaus meilę jam neabejingai moteriai ir gimtajai šaliai, apie sudėtingus jo darbus ir dar sudėtingesnį gyvenimą. Nors šis filmas ir remiasi tikrai įvykiai, tačiau tai nėra biografinė drama, mat režisierius į šį filmą pažiūrėjo kūrybiškai ir įtraukė detales, nebūtinai atitinkančias tikrus įvykius. Kaip ir pasakoja šio filmo režisierius Robert Mullan, iš pradžių jam kilo mintis sukurti dokumentinį filmą apie tokią talentingą asmenybę, pristatyti visuomenei jo tapybos darbus, muziką, tačiau pasak autoriaus, filmo idėjos brandinimo ir kūrimo proceso metu, jam vis labiau tapo aišku, kad geriausiai atskleisti M. K. Čiurlionį pavyks tik per jo asmeninį gyvenimą, vykusias gyvenimo dramas. Vos 34-erių sulaukęs Čiurlionis buvo pakirstas paslaptingos psichologinės ligos, sužlugdžiusios jam galimybę išvysti naujagimę dukrą – Danutę, kurios menininkas susilaukė kartu su visuomet jį lydėjusia mylima žmona – žurnaliste ir politine veikėja Sofija Kymantaite. Pasak autoriaus „pagrindinis šio filmo tikslas buvo pabandyti paskleisti žinią plačiajam pasauliui apie M. K. Čiurlionį ir jo meną“92. Nepaisant to, kad šio filmo kūrėjas nėra kilęs iš Lietuvos, didžioji dalis filmo buvo nufilmuota Lietuvoje. Filme taip pat suvaidino daugelis žinomų Lietuvos aktorių, tokie kaip: Marija Korenkaitė, Saulius Balandis, Agnė Sunklodaitė, Vidas Petkevičius, Andrius Bialobžeskis, Rolandas Boravskis bei Nikolajus Antonovas. Pagrindinį M. K. Čiurlionio vaidmenį atliko tikrasis kompozitoriaus ir dailininko proanūkis – garsus pianistas Rokas Zubovas.

91 Informacinis portalas lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje. Laiškai Sofijai [žiūrėta 2015.03.03]. Prieiga per internetą: http://www.lietuviai.co.uk/uk-ziniasklaida/lithuania/laiskai-sofijai 92 Rimdžius, A. (2013). Kino tinklaraštis „Kinomaistas.lt“: Naujas „Laiškai Sofijai“ režisieriaus R. Mullano filmas – Holokausto tematika (Interviu) [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.kinomaistas.lt/naujausias-laiskai-sofijai-rezisieriaus-r-mullano-filmas-nagrines-holokausto-problematika- interviu/ 70

Kaip jau buvo minėta, pagrindinė prie filmo dirbusi prodiusavimo kompanija „Gizmo films“ priklauso pačiam filmo autoriui Robertui Mullanui. Taip pat prie filmo, kaip bendros gamybos kompanija, dirbo prodiuserio Kęstučio Drazdausko vadovaujama Lietuvos prodiusavimo kompanija „ARTBOX“. Taip pat prisidėjo ir Rusijos kompanija „Pandora Films“. Filmas, svečio teisėmis, dalyvavo prestižiniame Tarptautiniame Čičesterio Kino Festivalyje, o taip pats atstovavo Lietuvą Čikagos Tarptautiniame Europos Kino Festivalyje. Lietuvoje šiš filmas buvo įtrauktas į Tarptautinio Kino Festivalio „Kino pavasaris“ programą, o taip pat 2013 metais buvo nominuotas Lietuvos Kino Akademijos „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose keturiose nominacijose kaip93: metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas, metų geriausias aktoriaus vaidmuo, metų geriausias aktorės vaidmuo, metų geriausias epizodinis aktorės vaidmuo. Filmas sutraukė ir nemažai žiūrovų į kino sales ir per pirmąsias 10 savaičių sulaukė 28 tūkst. žiūrovų94. Šis filmas dėl nenuolatinio finansavimo buvo kuriamas net 15 metų, dėl ko sulaukė nemažai kritikos iš savo kūrėjo Roberto Mullano: „mano nuomone, vienintelis stabdis kuriant filmą Lietuvoje yra Kultūros ministerijoje įsikerojusi biurokratija ir privačių asmenų vengimas investuoti į kiną“95. Toks autoriaus pareiškimas sukėlė nemažai ginčų ir diskusijų, mat Kultūros ministerija atsakė paprasčiausiai negavusi filmo jokio prašymo dėl filmo finansavimo iš "Laiškai Sofijai" kūrėjų. Taip pat Kultūros ministerija savo oficialiame laiške apgailestauja dėl tokios kritikos ir teigia, kad: „Ministras Šarūnas Birutis (...) nori padėkoti režisieriui Robertui Mullanui už jo dėmesį ir darbą Lietuvos kultūrai, M.K.Čiurlionio vardo garsinimą ir apgailestauja, kad užuot pasidžiaugę ir palinkėję šiam kinui sėkmės, stengiamės ieškoti neigiamų šio filmo gamybos momentų96".

4.3.2.4. Filmas „Santa“ 2014 metų sausio 31 dieną įvyko filmo „Santa“ premjera. Šią dramą tiek režisavo, tiek scenarijų jai kūrė, žinomas Lietuvoje dramaturgas ir rašytojas Marius Ivaškevičius. Filmas yra bendros Lietuvos ir Suomijos gamybos projektas, kurio įgyvendinime dalyvavo Kęstučio Drazdausko vadovaujama, Lietuvos prodiusavimo kompanija „Artbox“, o taip pat suomių

93 Lietuvos kino akademija. (2013). Sidabrinė gervė 2013 [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.lika.lt/category/sidabrin%C4%97-gerv%C4%97/sidabrin%C4%97-gerv%C4%97-2013 94 Pukšta, E. (2014). Naujienų portalas DELFI: Lietuviško kino platinimo ypatumai [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/lietuvisko-kino-platinimo-ypatumai.d?id=63875248 95 Rimdžius, A. (2013). Kino tinklaraštis „Kinomaistas.lt“: Naujas „Laiškai Sofijai“ režisieriaus R. Mullano filmas – Holokausto tematika (Interviu) [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.kinomaistas.lt/naujausias-laiskai-sofijai-rezisieriaus-r-mullano-filmas-nagrines-holokausto-problematika- interviu/ 96 Baltic News Service. (2013). Naujienų portalas DELFI: Ministerija: prašymo finansuoti filmą „Laiškai Sofijai“ negavome [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/ministerija- prasymo-finansuoti-filma-laiskai-sofijai-negavome.d?id=62186495 71 kompanijos „Oktober Oy“ ir kompanija „Cineworks Oy“. Filmo platinimu rūpinasi kompanija UAB „Meed films“ Filmas „Santa“ yra dar vienas lietuviško autorinio kino pavyzdys. Filmo autorius yra gerai Lietuvoje žinomas prozininkas, dramaturgas bei kino scenaristas Marius Ivaškevičius. Šis filmas autoriui taip pat yra ir režisūrinis pilnametražis debiutas. Filmo „Santa“ veiksmas vyksta šių laikų Lietuvoje ir Suomijoje. Per Kalėdų atostogas lietuvė Inga su savo septynerių metų sūnumi Vincu atvyksta į Rovaniemį – miestelį Suomijos šiaurėje – aplankyti Kalėdų Senelio, kuriuo dirbantis Jussi įsimyli Ingą. Užsimezgęs romanas blaško įsimylėjėlius tarp Lietuvos ir Suomijos. Staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom: Inga priversta kovoti dėl savo sūnaus gyvybės, o Jussi – atrasti vaiko pasaulio paslaptis. Pasak režisieriaus, filmo žanras – drama, tačiau jame gausu ir komedijos, ir romantikos elementų.97 Sprendžiant iš tokio filmo aprašymo, jis galėtų būti tinkamas žiūrėjimui kartu su visa šeima, tačiau šia filmui yra priskirtas N-1398 amžiaus cenzas. Šis filmas yra stambus Lietuvos ir Suomijos prodiusavimo kompanijų bendros gamybos projektas, kurio bendras biudžetas viršijo tris milijonus litų. Filmas buvo kurtas net trijose šalyse – Suomijoje, Lietuvoje ir Anglijoje. Pagrindinius vaidmenis filme atliko lietuvių aktoriai Sandra Daukšaitė-Petrulėnė ir Ovidijus Petravičius bei puikiai Europos žiūrovams žinomas, Suomijos kino žvaigždė - Tommi Korpela99. Filmo kūrėjams taip pat pavyko į projektą įtraukti ir dar kelias pasaulinio žinomumo žvaigždes. Filmo operatorius yra vienas tituluočiausių šios srities kūrėjų Suomijoje - Tuomo Hutri. Jo filmografiją sudaro per keturiasdešimt įvairaus žanro ir formato filmų, tarp kurių ir tarptautiniu kino hitu tapęs trileris „Hana“. Filmo garso takelį sukūrė rusų kilmės kanadiečių atlikėja – Chinawoman100. Atlikėja sutiko sukurti garso takelį šiam filmui, kadangi ją suintrigavo režisieriaus kartu su scenarijumi atsiųstas juostos aprašas, mat prieš tampant visame pasaulyje žinoma muzikante, Chinawoman pasivadinusi Michelle Gurevich pati virš dešimt metų dirbo kino industrijoje. Filme vyrauja anglų ir suomių kalbos (su keliomis rusiškomis frazėmis), o lietuviško teksto yra visai nedaug, taigi projektas yra puikiai tinkamas tarptautinei rinkai. Tai įvertinę filmo kūrėjai

97 Multikino kino naujienos: Naujajame režisierius Mariaus Ivaškevičiaus filme „Santa“ vaidina Europos kino žvaigždė [žiūrėta 2015.03.07]. Prieiga per internetą: http://multikino.lt/lt/news/naujajame-rezisierius-mariaus- ivaskeviciaus-filme-santa-vaidina-europos-kino-zvaigzde 98 N-13 ribojamuoju žiūrovų amžiaus cenzo ženklu pažymėtame kino filme gali būti teminių elementų, dviprasmių epizodų ar atviresnių scenų, kurie gali daryti neigiamą poveikį jaunesnio žiūrovo psichikos sveikatai ir doroviniam vystymuisi. 99 Mandrijauskaitė, J. (2014). Kultūros naujienų portalas G.: „SANTA“ (rež. Marius Ivaškevičius, 2014) [žiūrėta 2015.03.07]. Prieiga per internetą: http://www.g-taskas.lt/kino-teatre-santa-rez-marius-ivaskevicius-2014/ 100 Pukšta, E. (2013). Meno pulsas: M. Ivaškevičiaus filmo „Santa“ darbinis seansas nenuvylė [žiūrėta 2015.03.23]. Prieiga per internetą: http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/m-ivaskeviciaus-filmo-santa-darbinis-seansas- nenuvyle.htm?p=2 72 su šiuo filmu dalyvavo Kanų kino mugėje, po kurios filmu susidomėjo Lokarno, Manheimo, Kotbuso bei kitų festivalių programų sudarytojai.

4.3.2.5. Filmas „Rūsys“ Lietuvos prodiusavimo kompanija „DalmaCin Pictures“ 2014 metų spalio 24 dieną išleido režisieriaus Ričardo Matačiaus pilnametražį vaidybinį debiutą – siaubo filmą „Rūsys“. Scenarijų šiam projektui, kartu su Lina Simutytė, kūrė šio filmo prodiuseris Almantas Dulkys. Filmą platina kompanija „Incognito Films“101. Šis projektas yra išskirtinis tuo, kad tai yra pirmasis kada nors pagamintas lietuvių siaubo filmas, taip pat tai yra pirmasis pasaulyje „išmanusis“ kinas102, mat parsisiuntę specialiai šiam filmui skirtą mobiliąją aplikaciją, žiūrovai galėjo mėgautis jiems žadėtais naujais potyriais. Scenarijų šiam filmui parašė pats filmo prodiuseris Almantas Dulkys ir abu šie vaidmenys yra kūrybinis autoriaus debiutas. Režisuoti filmą buvo pakviestas, daugiau redaktoriaus parties turintis, muzikinių klipų kūrėjas, režisierius Ričardas Matačius, kuriam šis filmas taip pat buvo pilnametražis debiutas. Autorius šiame filme nagrinėja amžinas žmonių vertybes, ir jam pačią svarbiausią – nuodėmės kainą. Filmo siužetas sukurtas remiantis tikru Lietuvoje nutikusiu įvykiu. Pasakojama istorija apie neseniai kūdikio susilaukusią, garsios, epilepsijos kamuojamos, tapytojos Ievos ir kompozitoriaus Tomo šeimą. Jų name pradeda dėtis nepaaiškinami dalykai kuomet rūsyje paslaptingai dingsta nekviestas svečias, o ant rūsio laiptų Tomas randa „C“ formos vinį. Filmo scenarijus perpintas bibliografine simbolika, psichologinio poveikio modeliais ir visuomet ore kybančiu klausimu – ar tai, kas vyksta, vyksta iš tiesų – o gal tai Ievos sunkios formos epilepsijos simptomai? Filmo scenarijus pastatytas panaudojant Holivude populiarią rastos medžiagos (angl. found footage) techniką, o filmo istoriją vainikuoja sunkiai numanoma, taip pat Holivudo tradicijomis paremta "mind-twist" subžanro pabaiga. Pagrindinius vaidmenis filme atliko Lietuvoje plačiai žinoma dainininkė ir muzikos kūrėja Jurga Šeduikytė, kuriai šis vaidmuo buvo debiutas kine, bei kino ir teatro aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Marius Jampolskis. Antraplanius vaidmenis atlieka dainininkas Jeronimas Milius ir žinoma teatro aktorė Dovilė Šilkaitytė. Šis filmas kino salėse pasirodė labai palankiu laiku, mat filmo premjera įvyko likus savaitei iki Visų šventųjų dienos. Premjera prieš ilgąjį savaitgali yra palanki bet kokio žanro filmui,

101 Pramogų portalas OBUOLYS.LT. „Rūsys“ [žiūrėta 2015.03.14]. Prieiga per internetą: http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/15166/ 102 Lietuvių etninės kultūros draugijos žinių ir gyvenimo būdo internetinė erdvė ALKAS. (2014). Lietuviškas filmas „Rūsys“ – pirmasis išmanusis filmas pasaulyje [žiūrėta 2015.03.23]. Prieiga per internetą: http://alkas.lt/2014/10/14/lietuviskas-filmas-rusys-pirmasis-ismanusis-filmas-pasaulyje-video/ 73 tačiau šiuo atveju tokiu būdu į kino sales pavyko pritraukti dar daugiau žmonių, mat, iš vakarų atėjusi tradicija šią dieną švęsti Helovino šventę, tiesiogiai asocijuojasi būtent su siaubo žanru.

4.3.2.6. Interviu analizė Kaip jau buvo minėta, penkių analogiškų interviu metu buvo kalbinti tyrimui pasirinktų projektų prodiuseriai: pirmasis informantas – filmo „Redirected“ prodiuseris Donatas Šimukauskas; antroji informantė – filmo „Narcizas“ prodiuserė Teresa Zibolienė; trečiasis informantas - filmo „Laiškai Sofijai“ koprodiuseris Kęstutis Drazdauskas, kuris buvo apklaustas ir dar viename, ketvirtajame interviu, kaip pagrindinis filmo „Santa“ prodiuseris; o taip pat penktasis informantas - filmo „Rūsys“ prodiuseris Almantas Dulkys. Nepaisant to, kad dviejuose interviu informantu buvo tas pats asmuo, tačiau projekto „Laiškai Sofijai“ atveju, jam atiteko koprodiuserio vaidmuo, o filmo „Santa“ atveju jis buvo pagrindinis projekto prodiuseris, todėl abiejų interviu metu buvo tikimasi gauti skirtingą informaciją bei skirtingas refleksijas. 1. Papasakokite kaip gimė filmo idėja? Ar projektą iniciavo jūsų prodiusavimo kompanija ir tik tada ieškojo filmų kūrėjų, ar bendradarbiavimas prasidėjo pačio filmo autoriaus iniciatyva prie jau išbaigtos filmo idėjos? Pirmasis informantas nurodė, kad, kaip ir yra būdinga Europos kinui, šis projektas gimė filmo autoriaus (Emilio Vėlyvio) iniciatyva. Maža to, tai yra pirmasis šios prodiusavimo kompanijos projektas, mat projektą realizuojanti prodiusavimo kompanija taip pat susibūrė autoriaus iniciatyva būtent šiam projektui. Tuomet siekiant nustatyti tokio ne visai tradicinio sprendimo motyvus, buvo pasitikslinta, ar šis sprendimas nesikreipti į jau egzistuojančias prodiusavimo kompanijas turėjo kokias nors objektyvias priežastis. Informantas nurodė, kad filmo autoriaus pasirinkimą lėmė ankstesnio darbo su kino prodiusere Asta Liukaityte patirtis, mat šis filmas jau yra trečiasis pilnametražis kartu statytas filmas, o pirmieji kartu kurti darbai dar siekia studentiškus laikus. Prodiuserė sutiko dirbti prie šio projekto ir, jam įsibėgėjus bei padidėjus darbo apimtims, į jį įtraukė ir kitus prodiuserius. Tokiu būdu ši prodiusavimo kompanija susibūrė natūraliai, o savo juridinį statusą įtvirtino jau projektui besibaigiant. Antroji informantė atsakė, kad filmo autorė filmo idėją suformulavo pati sau, kuomet dar nedirbo su prodiuseriu, o į prodiuserę kreipėsi, kuomet projektas jau buvo pirmo draft‘o stadijoje. Tuomet tolimesniam projekto vystymui, buvo teikiama paraiška dalyvavimui danų organizuojamose „North by Northwest“ dirbtuvėse. Patvirtinus dalyvavimą šiose dirbtuvėse, tolimesnis scenarijaus vystymas vyko jų rėmuose. Taip pat tuo pačiu metu buvo gautas pirmasis 50000 litų finansavimas, kurio pagalba buvo padaryta projekto demonstracinė versija. Informantė taip pat nurodė į faktą, kad šis projektas yra autorės debiutas, todėl toks pasiruošimas buvo jam ypač svarbus.

74

Trečiasis informantas nurodė, kad šio projekto („Laiškai Sofijai“) likimas buvo ganėtinai nestandartiškas. Filmo projektas, kaip yra būdinga autoriniam kinui, gimė autoriaus iniciatyva dar 1993 metais jam besilankant Čiurlionio muziejuje Kaune. Per šiuos metus, režisierius bandė dirbti su keliomis skirtingomis kompanijomis, tačiau darbai nutrūkdavo. Taigi šiuo atvejų projektą inicijavo ne prodiusavimo kompanija, o pats autorius ir tuomet jau ieškojo prodiuserių. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad projekto idėja kilo autoriaus iniciatyva. Jam besisvečiuojant Suomijoje, kurioje autorius lankė ir filme parodomą pramogų parką – Kalėdų Senio rezidenciją. Bendraujant su žmonėmis, dirbančiais tame parke, autoriui gimė idėja, remiantis šiuo siužetu, parašyti bei nufilmuoti filmą. Tuomet autorius kreipėsi į prodiuserį ir prasidėjo jų bendradarbiavimas. Penktasis informantas atsakė, kad šio projekto atvejis yra nestandartinis, mat projektą jis iniciavo pats, tačiau anksčiau už filmo idėją, gimė mintis sukurti pirmąjį interaktyvų, arba kitaip tariant „išmanų“ filmą pasaulyje, mat pagrindinis jo darbas yra susijęs su inovacijų vadyba ir medijomis. Taip pat šis projektas yra nestandartinis tuo, kad pats prodiuseris ir yra scenarijaus autorius, todėl visas projektas buvo pradėtas jo iniciatyva ir vėliau buvo ieškota kino profesionalų, galinčių tą idėją įgyvendinti. 2. Jei projektą iniciavote Jūs, kodėl buvo pasirinktas būtent šis kino žanras? Ar tai buvo sąmoningas sprendimas atlikus rinkodarinius tyrimus, ar jūsų asmeninis kūrybinis pasirinkimas? Pirmasis informantas nurodė, kad tai yra jau nebe pirmas šio autoriaus sukurtas tokio žanro filmas. Prieš nusprendžiant dirbti prie šio projekto nebuvo atlikinėjami rinkodariniai tyrimai, ar apklausos, tačiau buvo pasikliauta ankstesne šio autoriaus darbų pasisekimo patirtimi. Taip pat informantas išsakė savo nuomone, kad Emiliui Vėlyviui greičiausiai tai yra nepaskutinis šio žanro filmas mat jam ir pačiam yra artimas toks žanras. Antroji informantė atsakė, kad toks filmo žanras – drama buvo pasirinktas autorės sprendimu, mat autoriai pačiai ši tema buvo įdomi. Trečiasis informantas nurodė, kad priimant sprendimą dirbti prie šio projekto nebuvo laikomasi racionalių tikslų. Informantas filmo autorių asmeniškai pažinojo labai seniai, todėl pagalba prasidėjo draugišku pagrindu dar tuomet, kai net nebuvo įkurta kompanija „ArtBox“. Kaip jau buvo minėta, šis projektas kelis kartus buvo tai atnaujinamas, tai stabdomas dėl besikeičiančio finansavimo. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta investuoti privačių rėmėjų iš Didžiosios Britanijos lėšas, o kompanija „ArtBox“ prisidėjo savo privačiomis lėšomis. Kadangi ketvirtojo projekto tematika buvo Kalėdinė, o paleidimo į ekranus data buvo nedaug nutolusi nuo šventinio laikotarpio, klausimas buvo kiek perfrazuotas ir informanto buvo paklausta, ar darbas prie projekto kalėdine tematika, buvo apsvarstytas sprendimas, tam, kad 75 pozicionuojant filmą kaip kalėdinį būtų lengviau pritraukti žiūrovus, ar visgi informantas nelaiko šio filmo kalėdiniu. Informantas atsako, kad Kalėdinė linija, žinoma, turi savo žavesio ir patrauklumo, tačiau jis neįvardintų šio filmo kaip kalėdinio, mat jo manymu, šis filmas visų pirmą yra apie žmonių santykius: suaugusių žmonių vienišumo, mišrių šeimų, gyvenimo per atstumą problematiką, apie vaiko ligą ir tragediją, apie patėvio prisitaikymą prie esamos situacijos. Penktasis informantas nurodė, kad filmo siaubo žaras buvo apgalvotas sprendimas, mat iš pat pradžių buvo aišku, kad projektas bus komercinis, todėl prieš investuojant pinigus, jis buvo apsvarstęs įvairius variantus. Visų pirma, informantas pamini, kad šis žanras buvo pasirinktas dėl savo drąsumo, taip pat buvo atsižvelgtą į tai, kad taip šis projektas buvo pirmasis šio žanro filmas Lietuvoje ir, informanto nuomone, tam buvo atėjęs tinkamas metas. Antruoju aspektu informantas įvardino tai, kad kadangi siaubo žanras yra vienas sudėtingiausių, jam tai buvo asmeninis iššūkis, o todėl tai buvo įdomu. 3. Iš kelių scenarijų buvo renkamasi? Kuo šis scenarijus pasirodė pranašesnis už kitus? Kurioje stadijoje buvo filmo scenarijus, kai pradėjote bendradarbiauti su filmo autoriumi? Pirmasis informantas atsakė, kad nebuvo svarstoma dėl jokių alternatyvų ir tai buvo vienintelis galimas scenarijus, tuo dar kartą patvirtindamas teorijoje išsakytą kritiką. Kaip antroji informantė buvo nurodžiusi ankstesniuose klausimuose, jos ir filmo autorės bendradarbiavimas pradėjo pradiniame scenarijaus vystymo etape, tačiau alternatyvių scenarijų nebuvo, ir buvo dirbama tiek prie vienos filmo idėjos. Ši idėja neturėjo objektyvių pranašumų, tačiau autorė scenarijų rašė turėdama omeny konkretų žmogų, kadangi iš gyvenimo patirties matė tokį atvejį ir bandė jį aprašyti. Analizuodama antikinį mitą, autorė dirbdama prie scenarijaus, bandė psichologiškai klasifikuoti tokį žmonių tipą ir tam tikslui pasiekti darė didelius tyrimus, konsultavosi su psichiatrais bei psichologais ir kalbėjo apie tokio tipo žmones. Šis scenarijus buvo autorės bandymas apginti Narcizą, kadangi narcizai turi gana neigiamą atspalvį visuomenėje. Šis filmas buvo autorės bandymas įsigilinti į šių žmonių veiksmų priežastis, paneigti mitą, kad visi jie yra pasipūtę ir tušti, tuo metu kai autorės manymu juose verda didžiulė vidinė tragedija. Kadangi trečiasis informantas minėjo, kad bendradarbiavimas prasidėjo iš draugiškų paskatų, pirmoji klausimo dalis buvo praleista. Atsakant į klausimą kurioje stadijoje buvo kino scenarijus bendradarbiavimo pradžioje, informantas atsakė, kad yra sunku vienareikšmiškai vertinti, mat pirmasis scenarijus jau buvo parašytas jiems susipažinus, tačiau daugiau nei dešimtmetį trukusio projekto eigoje, šis scenarijus kelis kartus keitėsi. Informantas bandė dalyvauti scenarijaus plėtotėje, tačiau, kadangi pagrindinė prodiusavimo kompanija priklausė pačiam filmo autoriui, į jokias informanto pastabas autorius nereaguodavo.

76

Ketvirtojo projekto atveju, informantas atsakė, kad buvo dirbama tik prie vieno scenarijaus, tačiau prodiuseris į procesą įsijungė kuomet projektas buvo dar visiškai pradinėje idėjos stadijoje. Nepaisant to, kad buvo dirbama tik prie vieno scenarijaus, tačiau projekto vystymo eigoje šis scenarijus nemažai kito. Penktasis informantas nurodė, kad dirbant prie šio projekto nebuvo svarstomi įvairūs scenarijai, kurių idėjos jau būtų išbaigtos, tačiau pats filmo scenarijus buvo lipdomas kaip klasikinė komercinė koncepcija, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, būdingomis Holivudo siaubo filmams. Dėl šios priežasties filmas net susilaikė kritikos dėl per didelio panašumo į tam tikrus konkrečius Holivudo filmus. Informantas nurodė, kad scenarijaus istorija buvo sukurta jo paties, remiantis asmeninėmis patirtimis, anksčiau matytais filmais bei skaitytomis knygomis, mat pats informantas yra siaubo žanro gerbėjas. Šią istoriją vėliau filmui adaptavo profesionali scenaristė. 4. Kiek jūsų, kaip prodiuserių vaidmuo, turėjo įtakos meniniams sprendimams dirbant prie šio filmo. Ar buvo aspektų, dėl kurių išsiskyrė jūsų ir autoriaus nuomonės? Kaip sprendėte panašias problemas. Pirmasis informantas nurodė, kad dvi šiek tiek skirtingos filmo versijos („Už Lietuvą!” ir „Pasaulinė“), buvo visiškai rinkodara motyvuotas prodiuserių sprendimas, mat pirmoji versija yra sumontuota paties filmo autoriaus, o antroji versija buvo permontuota. Tuomet informanto buvo pasitikslinta kaip būna sprendžiami kiti techniniai aspektai, kaip, pavyzdžiui, rėmėjų gaminamų produktų reklama filme. Informantas užtikrino, kad filmo autorius visiškai nesipriešina tokiems dalykams ir netgi priešingai, visi kūrybingi produktų įterpimai į filmą yra paties autoriaus sumanymai, kuriuos autorius asmeniškai derina su rėmėjais. Tuomet informanto buvo pasiteirauta, ar prodiuseriai turi galios daryti įtaką meniniams autoriaus sprendimams. Savo atsakymu informantas patvirtino teorinėje medžiagoje išsakytą situaciją, kuomet filmo autoriaus sprendimai yra galutiniai ir net diktatoriško pobūdžio. Tačiau informantas užtikrino, kad šiuo atveju autorius yra linkęs į argumentuotus ginčus ir yra linkęs į kompromisus, jei jie gali nulemti komercinę filmo sėkmę. Antroji informantė nurodė, kad jos manymu, prodiuseris, neturėtų daug prisidėti dirbant prie debiutinio filmo, kadangi, pasak jos, debiuto esmė yra leisti kūrėjui pasireikšti. Informantė nurodė, kad tiek ji, tiek autorė, nesvarstė filmo komerciškumo, nepaisant to, kad dauguma asmenų perskaitę filmo scenarijų teigdavo atradę jame dalį savęs. Nors tarp filmo autorės ir informantės buvo šiokių tokių nesutarimų (pvz., dėl pagrindinio vaidmens atlikėjo pasirinkimo), tačiau prodiuserė nusileido autorei, suteikdama jai visišką laisvę įgyvendinti savo sumanymą. Taip pat informantė pridūrė, kad projektuose, kuriuos inicijuoja pats prodiuseris ir randa režisierių, priimant sprendimus būna visai kita situacija.

77

Trečiasis informantas dar karta patvirtino, kad neturėjo jokios įtakos projekto pokyčiam, o ir jų kontraktas numatė, kad kilus ginčams, lemiamas žodis yra filmo autoriaus. Informantas šiuo atveju turėjo tik rekomenduojamąjį žodį. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė į tai, kad šiš projektas yra autorinio kino pavyzdys, kuomet tiek istorijos ir scenarijaus autorius, tiek filmo režisierius yra tas pats asmuo. Tokiais atvejais filmo autorius dažnai turi savo aiškią viziją, todėl toks darbas reikalauja papildomo atsargumo ir jautrumo autoriaus sumanymams. Pats informantas tokiais atvejais stengiasi kuo įmanoma daugiau dalyvauti projekto vystyme, tačiau pabrėžia, kad prodiuserio vaidmens svarumas labai dažnai priklauso nuo autoriaus ir to kiek jis pats leidžia prodiuseriui įsikišti. Pasak informanto, sėkmingos simbiozės atveju, toks bendradarbiavimas tarp autoriaus ir prodiuserio gali išsivystyti į ilgalaikį, tačiau priešingu atveju gali baigtis dideliais pykčiais. Taip pat informantas pabrėžė, kad tam tikrais atvejais prodiuserio įsikišimas gali būti susijęs ne tik su skonio kriterijais. Kadangi prodiuserio darbas yra aprūpinti projektą finansavimu, prodiuseris privalo kontroliuoti, ar autoriaus sumanymai bus realiai finansiškai įgyvendinami. Iš kitos pusės, pasak informanto, dar egzistuoja ir rėmėjai su savo pastabomis, į kurias privaloma reaguoti, tačiau autorinio kino atvejais informantas nurodė, kad jis stengiasi, kad režisieriaus žodis taptų paskutinis. Kadangi šio projekto atveju, pats prodiuseris ir buvo filmo autorius, todėl šis klausimas buvo pakoreguotas ir penktojo informanto buvo paklausta apie darbą su filmo režisieriumi, paminint faktą kad ir režisieriui tai buvo pilnametražis vaidybinis debiutas. Informantas užtikrino, kad dirbant prie šio filmo jis bandė visuomet ieškoti kompromisų tarp savo sumanymų ir režisieriaus sumanymu. Taip pat informantas nurodė į jo manymu, Lietuvoje egzistuojančią problemą, mat čia režisieriai neturi pakankamai patirties dirbant prie komercinių projektų. Kadangi Lietuvoje režisieriai yra labiau linkę kurti autorinį kiną, tai nepaisant to, kad šis projektas buvo planuojamas kaip komercinis, finale autoriniai sumanymai liko labiau įgyvendinti, nei komerciniai, todėl informantas nuogąstauja, kad šiuo filmu nepavyko visiškai išpildyti siaubo žanro, taip kaip jį išpildo Holivudas. Informantas dar karta pabrėžia, kad nesutarimus, kurie atsirasdavo praktiškai kasdien, jie spręsdavo kompromisų ieškojimais. Didžiausia nuomonių skirtumų priežastimi, informantas nurodo skirtingų krypčių ieškojimą, mat režisieriaus sprendimai buvo vedini meninių ieškojimų, o informantas, kadangi buvo ne tik scenarijaus autorius, bet ir prodiuseris, kuris į projektą investavo savo kapitalą, gynė projekto komerciškumą. 5. Ar dirbant prie scenarijaus, buvo laikomasi tik autorinių sumanymų, ar scenarijui taip pat darė įtaką rinkodarinis pagrindimas galintis nulemti komercinę sėkmę? Kaip pavyzdys, pirmajam informantui buvo pateiktas sprendimas, į filmą įtraukti nenormatyvinę leksiką, nulėmusią apribojimus žiūrovams pagal amžiaus cenzą. Informantas užtikrino, kad šiuo aspektų jokių diskusijų nebuvo, kadangi sprendimas dėl necenzūrinės leksikos 78

įtraukimo buvo priimtas autoriau dar kuriant filmo koncepciją, todėl visa kūrybinė grupė tiesiog priėmė šią riziką. Tačiau informantas taip pat nurodo į tai, kad tokia rizika nebuvo nepamatuota, mat tyrimai, siekiant nustatyti prarastos auditorijos dalį visgi buvo atliekami. Šie tyrimai parodė, kad nors ir 16–18 metų asmenys, neturintys teisės dalyvauti filmo peržiūrose dėl amžiaus cenzo, yra ne tik aktyvūs kino teatrų lankytojai, bet ir dideli tokios E. Vėlyvio kūrybos gerbėjai, visgi, su problema patekti į filmą, susiduria tik didmiesčių gyventojai, o tai nesudaro ypatingai didelio skaičiaus, mat provincijoje tokio apribojimo nėra griežtai laikomasi ir minėtieji asmenys sugeba patekti į kino sales. Antroji informantė nurodė, kad nors filmas ir nesusilaukė labai palankių kritikos vertinimu, tačiau kalbant apie šį filmą buvo stengtasi ne kiek įtikti, kiek analizuojant filmo temą, suprasti tokio tipo žmones. Nors scenarijus pakito grupinių svarstymų metu, o taip pat prie jo galutinio rezultato prisidėjo ir kiti talentai (operatorius, dailininkas ir t.t.), tačiau tokie pokyčiai nebuvo sąlygoti rinkodaros. Remiantis atsakymais į ankstesnius klausimus, trečiasis informantas patvirtina, kad jokio rinkodarinio pagrindimo filmas neturėjo, visi sprendimai buvo tik autoriniai. Ketvirtojo projekto atveju, kadangi tiriamas projektas buvo didelė koprodukcija ir koprodiuserinė kompanija turėjo svarų žodį bei turėjo pastabų, klausimas buvo šiek tiek perfrazuotas ir informanto buvo paklausta, kokiais motyvais buvo vedinos išsakytos pastabos. Informantas atsakė, kad pagrindinės koprodiuseriu pastabos buvo nukreiptos į scenarijaus gerinimą (pvz., tam tikrus dramaturginius momentus, tokius kaip personažų charakterių ryškinimas, siužeto suvokimą). Šio projekto atveju, autorius išklausydavo jam išsakomas esamus projekto trūkumus, nepaisant to, kad prodiuserių siūlomus sprendimo būdus autorius atmesdavo, tačiau apmastydavo problemą ir pateikdavo savo sprendimo būdą. Tačiau informantas pateikia pavyzdį, kuomet dirbant prie šio tiriamojo projekto, informantas turėjo autoriui pastabų, galinčių nulemti komercinę filmo sėkmę, tačiau autorius nepanoro atsižvelgti į jam išsakytas pastabas, o informantas atsižvelgiant į autorinio kino specifiką, nusprendė nereikalauti pakeitimų. Dirbant prie šio projekto, atsižvelgiant į filmo specifiką, informantui iškilo klausimas dėl projekto pozicionavimo rinkoje. Informanto manymu, šis projektas turėjo visus reikiamus bruožus, būdingus filmams visai šeimai. Tačiau autoriaus sprendimu, į filmą buvo įtrauktos kelios scenos, nulėmusios, tai, kad filmas gavo N-13 amžiaus cenzą. Informantas nurodė, kad toks cenzas automatiškai užkirto duris daliai galimos auditorijos, dėl ko jo manymu nukentėjo filmo sėkmė. Taigi dėl tokio sprendimo ir kitų aplinkybių, finale projektas triskart atsiliko nuo optimistinio plano ir dvigubai atsiliko nuo realistinio ir nepasiekė, net filmo platintojų prognozuojamų rodiklių. Penktasis informantas nurodė, kad būtent rinkodarinis pagrindimas ir buvo atspirties taškas šiam projektui, mat pati pirminė interaktyvumo idėja irgi yra rinkodaros dalis. Ši idėja gimė autoriui 79 dar prieš 6–7 metus iki projekto įgyvendinimo, tačiau jis laukė, kol išmaniųjų prietaisų vartojimo integracija pasieks piką. Tačiau, kalbant apie darbą prie scenarijaus, meno ir rinkodaros balansą autorius pavadina „vištos ir kiaušinio klausimų“. Pasak autoriaus, nors šiuo scenarijumi buvo bandytą taikyti į Lietuvos aktualijas, tačiau filmo kūrimo procesas užtrunka gerokai ilgiau, nei tam tikros aktualijos, todėl, pasak informanto, šiuo filmu buvo stengiamasi kiek įmanoma kokybiškiau įgyvendinti pirminę idėją, prie jos pridedant tam tikrų rinkodaros elementų, siekiant padidinti sėkmės galimybę. 6. Ar aktorių pasirinkimas, buvo rinkodaros dalis, ar meninis sumanymas? Kaip pavyko pritraukti aktorius? Pirmasis informantas užtikrino, kad tai buvo abiems motyvais pagrįstas sprendimas. Tačiau meninei sprendimo pusei įtaka darė ne lietuvių aktorių vaidybos kokybės, bet tinkamų tipažų trūkumas tarp vietinių aktorių. Kitą vertus, žinoma, šis sprendimas turėjo ir rinkodarinį pagrindimą, mat buvo norima pasikviesti aktorius, kurie būtų patrauklūs publikai, tačiau tai nebuvo pagrindinė paskata. Taigi, informantas nurodė, kad ir šis sprendimas buvo puikus balansas tarp meninės ir rinkodarinės pusių. Antroji informantė nurodė, kad šiuo atveju, kadangi pagrindinio vaidmens atlikėjas nėra profesionalus aktorius, sprendimas buvo labiau meninis, mat scenarijus ir buvo rašomas būtent jį įgyvendinusiam aktoriui. Informantės teigimu, žmogus atliekantis pagrindinį vaidmenį ir buvo pirminis faktorius, o po to jam buvo rašytas scenarijus. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, kadangi jo tipažas ir charakteris atitiko personažą, buvo įkvėpimas rašant scenarijų. Kuomet informantės buvo pasitikslinta apie kitus vaidmenis, kuriuos atliko žinomi asmenys, ji atsakė, kad toks buvo režisierės sprendimas, kadangi toks yra jos stilius. Informantės teigimu, režisierė turi didelį įdirbį ir didelę praktiką darbui su neprofesionalais ir ne tik tai jai puikiai sekasi, tačiau ir yra įdomu. Taip pat autorė ne specialiai ieškojo žinomų žmonių, bet tiesiog pamačiusi tam tikrus asmenis suprato, kad norėtų, kad vaidmenis atliktų tokie žmonės. Trečiasis informantas nurodė, kad Roko Zubovo pasirinkimas pagrindiniam vaidmeniui rinkodariniu sprendimu buvo tik iš dalies. Bendravimas su juo prasidėjo labiau informacijos rinkimo ir pažinčių užmezgimo, galimų rėmėjų paieškos, tikslais. Tačiau, vėliau, atsižvelgiant į Roko giminystės ryšį ir fotografinį panašumą su pagrindiniu filmo herojumi, buvo priimtas sprendimas skirti jam pagrindinio vaidmens atlikimą. Tačiau, informantas atsakė, kad autorius tokiame pasirinkime, žinoma, įžvelgė ir rinkodarinių pliusų. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad nepaisant to, kad filmo autorius buvo ganėtinai dėmesingas rinkodarinei, aktorių parinkimo pusei, tačiau stipriai vadovavosi ir meniniu pojūčiu. Informantas nurodė, kad pirminėje idėjoje, pagrindinio vaidmens atlikėjo tipažas buvo numatytas kitoks, tačiau nepaisant to, kad vaidmenį atlikęs aktorius yra didžiulė žvaigždė Suomijoje 80 ir gerai žinomas Europos kino žiūrovams, ne tai nulėmė autoriaus sprendimą pakeisti nuomonę dėl pagrindinio vaidmens tipažo. Tokį sprendimą autorius priėmė per aktorių atranką pamatęs būsimą vaidmens atlikėją ir atradęs jame tinkamą tipažą. Dėl panašių kriterijų buvo pasirinktas ir bendradarbiavimas su filmo garso takelio kūrėja, žinoma atlikėja Chinawoman. Pasak informanto, rinkodarinių aspektų tokiame sprendime žinoma yra, tačiau prioritetas buvo meninei pusei. Penktasis informantas nurodė, kad dalies epizodinių vaidmenų atlikėjų pasirinkimas buvo visiškai susijęs su rinkodarine filmo puse. Tačiau, kalbant apie pagrindinius aktorius, nepaisant to, kad abu jie yra ganėtinai žymus žmonės, jų pasirinkimą lėmė meninė motyvacija, mat pagrindinio vyro vaidmens atlikėjo ankstesnis pasirodymas kino ekranuose paliko informantui didžiulį įspūdį, o moters vaidmens atlikėja labai stipriai atitiko informanto įsivaizduojamą personažo tipažą. Taigi, informanto teigimu, tokį apsisprendimą nulėmė labiau meninė pusė. 7. Ar kuriant filmo scenarijų buvo atliekami kokie nors tyrimai (pvz., kaip žanro paklausa rinkoje, koncepcijos testavimas su potencialiais žiūrovais)? Jei taip, kokiu mastu (nacionaliniu, europiniu)? Ar jų rezultatai nulėmė kuriuos nors projekto pokyčius? Kokius? Kadangi filmo siužetas yra tiesiogiai susijęs, nors ir su šaržuotu, bet vis tiek tautiniu Lietuvos gyventojų įvaizdžiu, pirmojo informanto buvo paklausta, ar dirbant prie scenarijaus buvo atliekami papildomi tyrimai, ar tokios informacijos, kaip Lietuvos rajonuose vyraujančio slengo rinkimas. Taip pat buvo paklausta apie kitus projekto parengiamosiose stadijose rekomenduojamus tyrimus. Informantas patikino, kad medžiagos rinkimo tyrimų nebuvo atliekama, o filme panaudoto slengo šaltiniais pasitarnavo patys aktoriai, mat filmo komandoje buvo asmenų kilusių iš provincijos ir žinančių ten vartojamą slengą. Kalbant apie testines peržiūras, tai informantas nurodė, kad nors tokios peržiūros buvo organizuojamos, tačiau jų mastai yra nepalyginami su Holivude vykstančiomis analogiškomis peržiūromis, tačiau suprasdami tokių peržiūrų svarbą, filmo kūrėjai organizuodavo jas, kiek leido jų finansinės galimybės. Taip pat informantas nurodė, kad tokių peržiūrų rezultatai nulėmė šiokius tokius pakeitimus filme, ir jame atsirado papildomų scenų. Antroji informantė nurodė, kad tyrimai vyko tik scenarijaus plėtotei, konsultuojantis su psichologais. Taip pat, informantė nurodė, kad „Forum cinemas“ atliko jau baigto gaminti filmo testines peržiūras, po kurių atsisakė platinti šį filmą, kas, iš tikrųjų, nestipriai nustebino autores. Paklausta, ar remiantis tokių peržiūrų rezultatais, nebuvo svarstomi kokie nors projekto pokyčiai, informantė atsake, kad jokiais būdais, mat peržiūroms buvo pateiktas jau visiškai išbaigtas projektas. Jokie testavimai parengiamųjų darbų etape nebuvo atliekami. Trečiasis informantas nurodė, kad kadangi šios užduotys neįėjo į jo tiesiogines pareigas, jis tikslios informacijos neturi, tačiau kiek jam yra žinoma, tai tyrimai nebuvo atliekami.

81

Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad jokie tyrimai sąmoningai nebuvo atliekami, mat paprasčiausiai tam trūko lėšų. Taip pat informantas nurodė, kad, jo manymu, tokie tyrimai nėra labai tikslingi, mat Lietuvoje tyrimų rezultatams įvertinti trūksta rinkos duomenų. Į testines peržiūras informantas taip pat žiūri skeptiškai ir mano, kad tokie tyrimai vyktų dalies savo auditorijos sąskaita. Penktasis informantas nurodė, kad projekto parengiamųjų darbų stadijoje buvo atliekami įvairūs tyrimai, vėliau nulėmę nemenkus projekto pokyčius. Kaip pavyzdį, informantas nurodė darbą su scenarijumi, kuomet scenarijaus apdorojimas (angl. film treatment) buvo atliekamas, kartu su šios srities profesionalu, dėstančiu scenarijaus rašymą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taip pat, vėliau su žiūrovais, buvo testuojamos net pirmosios trys montažo versijos. Tokių testavimų rezultatai atnešdavo nemažai pokyčių į projektą, mat žiūrovai reaguodavo į tam tikrus filmo momentus ne taip, kaip to tikėjosi kūrėjai. Informantas pabrėžė, kad jo suvokimu, tokie testavimai yra privalomi. 8. Ar rinkodarinė filmo viešinimo strategija buvo pradėta kurti dar bevystant filmo projektą, ar ji buvo kuriama vėliau pritaikant prie jau išbaigto projekto? Pirmasis informantas užtikrino, kad strategija buvo pradėta formuoti dar parengiamųjų darbų stadijoje ir savo galutini pavidalą įgavo dar nepasibaigus filmo gamybai. Antroji informantė nurodė, kad filmo viešinimo strategija buvo kuriama vėliau parengiamųjų darbų stadijos, kuomet projektas ėjo į montažo pabaigą. Tuomet buvo svarstyta filmą pristatyti festivalio „Kino pavasaris“ rėmuose, tačiau vėliau supratus, kad šis filmas festivalyje, dėl didelės kitų filmų gausos, gali likti nepastebėtu, buvo nuspręsta premjerą daryti atskirai. Informantė nurodo, kad toks sprendimas pasiteisino, mat į premjerą susirinko daug žmonių. Vėliau vyko keli papildomi kino seansai, kurie, deja, negali pasigirti dideliu žiūrovų skaičiumi. Trečiasis informantas atsakė, kad greičiau, šiuo atveju, tai buvo antrasis variantas, mat nors buvo imtasi filmo viešinimo veiksmų dar parengiamųjų darbų etape (pvz., bendraujant su žurnalistais), tačiau tokie veiksmai buvo labiau stichiniai, nei iš anksto sukurtas planas. Pagrindiniu filmo viešinimu užsiėmė filmo platintojas – kompanija „Acme films“. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad filmo viešinimu buvo pradėta rūpintis dar ankstyvosiose projekto stadijose, ypatingai dėmesį kreipiant projekto žinomumui užsienyje. Dar prieš trejus metus iki filmo pasirodymo, jis buvo pristatinėjamas įvairiuose kino mugėse bei įvairiems pardavimo agentams. Viešinimo Lietuvoje veiksmai apsiribojo noru sukurti projekto žinomumą šalyje, tačiau pagrindiniu viešinimu užsiėmė kur kas vėliau platinimo kompanija. Penktasis informantas nurodė, kad filmo viešinimo strategija jo galvoje gimė ankščiau nei pati filmo idėja. Jis taip pat atsakė, kad šis aspektas taipogi neretai yra kaip „vištos ir kiaušinio

82 klausimas“. Tačiau kalbant apie šį konkretų tiriamą projektą, tai filmo, kaip verslo plano, koncepcija gimė anksčiau už meninius jo elementus. 9. Ar filmas buvo skirtas tarptautinei, ar tik Lietuvos rinkai? Kadangi pirmasis informantas ankstesniuose atsakymuose minėjo, kad filmas buvo skirtas tarptautinei rinkai, klausimas buvo šiek tiek pakeistas ir informanto buvo pasiteirauta, ar dviejų filmo montažo versijų sumanymas buvo suplanuotas projekto pradžioje, ar tai buvo vėlesnis sprendimas. Informantas papasakojo, kad tokios minties projekto pradžioje jie neturėjo, tačiau vėliau, kai buvo pradėta dirbti prie filmo platinimo užsienyje, paaiškėjo, kad per ilga filmo trukmė yra didžiausia kliūtis sėkmingiems užsienio pardavimams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir siekiant komercinio pasisekimo užsienyje, buvo priimtas sprendimas prisitaikyti prie užsakovų poreikių ir sutrumpinti filmą, nesuprastinant jo meninės kokybės. Šiam tikslui buvo pasitelktas ekspertas iš užsienio, kuris galėtų geriau suprasti angliškų tekstų ypatumus. Informantas teigia, kad liko patenkintas tokiu rezultatu, mat sutrumpinus filmą net 12 minučių, dauguma žiūrovų nepastebėjo jokio skirtumo. Antroji informantė nurodė, kad, kuriant šį filmą, niekad nebuvo galvotą tik apie Lietuvos rinką, kadangi filmas, jos nuomone, būtent Lietuvos rinkai niekada ir nebuvo skirtas. Užsienio festivaliuose šis filmas yra susilaukęs kur kas labiau teigiamų atsiliepimų, nei iš Lietuvos žiūrovų, kurie filmo nepriėmė, nesuprato, ir nurodė, kad jis yra per daug niūrus ir depresyvus. Trečiasis informantas nurodė, kad filmo autorius, pats būdamas britu, įsivaizdavo, kad tai bus tarptautinio lygio projektas. Jis taip pat nurodė, kad, vienu metu, šiuo filmu buvo susidomėjęs vienas stambesnių Didžiosios Britanijos kino platintojų ir filmą buvo planuojama išplatinti visame pasaulyje. Tačiau ilgainiui tokių planų realizuoti nepavyko. Kadangi ketvirtojo projekto atveju, informantas buvo minėjęs, kad filmas automatiškai buvo skirtas ir Suomijos rinkai, devintasis klausimas buvo perfrazuotas ir informanto buvo pasiteirauta, kokioms dar šalims buvo skirtas šis filmas. Informantas nurodė, kad dėl tos priežasties, kad filmas didžiąja dalimi yra anglų kalba, jis turėjo visas savybes būti sėkmingų ir užsienyje. Penktasis informantas nurodė, kad pirminė idėja buvo parodyti filmą nacionaliniu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad „išmanumo“ faktorius yra visiškai šviežias net ir pasauliniu mastu, informantas turėjo minčių platinti filmą ir tarptautiniu mastu, jei jis susilauktų didelės sėkmės nacionalinėje rinkoje. Tačiau galiausiai filmas užsienyje platinamas nebuvo. 10. Jei tarptautinei rinkai, kokia buvo pasirinkta viešinimo užsienyje strategija. Kokioms dar šalims buvo skirtas šis filmas? Interviu metu pirmasis informantas ne kartą užsimena apie tai, kad filmas buvo skirtas pasaulinei rinkai, todėl šiš klausimas buvo praleistas.

83

Antroji informantė nurodė, kad iš pat pradžių, tiek ji, tiek filmo autorė žinojo, kad tai bus festivalinis filmas. Jos neturėjo iliuzijų, kad filmą kada nors rodis užsienio televizijos kanalai, ar kad jis bus rodomas kino teatruose, kadangi tai yra ne tas žanras. Prodiuserė šį filmą labiau vertintų kaip arthousinio kino atstovą, o todėl jis nėra skirtas plačiam žiūrovui. Kadangi trečiasis informantas ankstesniame atsakyme minėjo, platinimu visame pasaulyje turėjo rūpintis viena stambi Didžiosios Britanijos kompanija, šiš klausimas buvo praleistas. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad dėl filmo kalbos, jis buvo skirtas visai Europai bei, informanto manymu, tinkamas ir Azijos rinkai. Kaip jis jau buvo minėjęs ankstesniuose atsakymuose, žinomumą filmui buvo stengiamasi sukurti dalyvaujant įvairiuose kino mugėse. Nepaisant tokių pastangų filmas populiarumo užsienyje nesusilaukė. Kadangi, atsakyme į ankstesnį klausimą, penktasis informantas nurodė, kad planų platinti filmą užsienyje jis neturėjo, šis klausimas buvo praleistas. 11. Koks filmo pasisekimas užsienyje? Keliose šalyse buvo platinamas filmas ir kokiais būdais (kino teatrai, DVD, VoD, televizija)? Pirmasis informantas nurodo, kad viso filmas bus platinamas daugiau nei 60 pasaulio šalių, pasitelkiant įvairius platinimo būdus: filmas bus platinamas tiek kino salėse, tiek pasitelkiant VoD103 technologiją, DVD laikmenose bei platinimas per palydovinę ir nacionalinę televizijas. Šis faktorius nurodo į lankstų ir šiuolaikišką „Redirected“ filmo prodiuserių požiūrį į platinimą, kadangi Europos kinas dažnai yra kritikuojamas dėl riboto kino platinimo šaltinių panaudojimo. Antroji informantė nurodė, kad šiuo metu DVD kaip platinimo laikmena praranda savo efektyvumą, todėl šiuo metu ji dirba prie tinkamų VoD platformų paieškos, mat piratinė filmo versija jau yra pasklidusi per internetą ir yra norima suteikti legalios peržiūros galimybė. Informantės teigimu, iš jos aplinkinių niekas nebeturi televizijos, ar kabelinės, ir visi filmus žiūri internetu, todėl jai svarbu yra rasti VoD platformą, kuri būtų visiškai nepririšta prie konkretaus distributoriaus. Nepaisant fakto, kad intelektinės nuosavybės vagystė internete klesti, informantė mano, kad yra svarbu suteikti ir legalios peržiūros galimybę. Trečiasis informantas atsakė, kad tikslių duomenų pateikti negali, mat nebetęsia darbo prie šio projekto, tačiau, kiek jam yra žinoma, tai filmas nėra platinamas jokiais formatais. Yra išleistas filmo DVD, tačiau tik reklamos tikslais, bet ne pardavimui. Ketvirtojo projekto atveju, informantas tikslaus skaičiaus nenurodė, tačiau atsakė, kad pavienės filmo peržiūros vyko tokiose šalyse kaip Šveicarija, Liuksemburgas, Rusija, ir dabar planuoja vykti į Japoniją. Dėl platinimo kitokiomis laikmenomis, informantas atsakė, kad DVD šiuo momentu yra visiškai neefektyvus platinimo būdas, o pasinaudoti VoD platformų teikiamais

103 Video on Demand – video pagal pareikalavimą sistemą, leidžianti mokamai žiūrėti skaitmeninės televizijos kataloge esančius filmus. 84 privalumais jis dar negalįs dėl susitarimo su partneriais iš Suomijos, mat vienas jų yra Nacionalinė Suomijos televizija, kuri turi platinimo Suomijoje pirmumo teisę. Taip pat informantas nurodė, kad dėl platinimo kitose šalyse jis šiuo metu pats bendrauja su pavieniais užsienio platintojais, mat projektas stambesnio distributoriaus neturi. Atsižvelgiant į tai, kad filmas nebuvo platinamas užsienyje, klausimas buvo pakoreguotas ir penktojo informanto buvo paklausta kokiais dar būdais, be filmo rodymo kino teatruose, filmas buvo platinamas Lietuvoje. Informantas nurodė, kad kadangi po filmo rodymo kino teatruose (interviu metu) praėjo sąlyginai nedaug laiko, filmas jokiais kitais būdais platinamas nebuvo. Kalbant apie alternatyvius platinimo būdus, informantas nurodė, kad šiuo metu DVD formatas yra labiau simbolinis, nei nešantis realią naudą, mat tokias laikmenas perka tik tikri kino mėgėjai, kuriems tiesiog yra svarbu turėti tokią laikmeną savo kolekcijoje. Dėl šios priežastie informantas labiau svarsto galimybę platinti filmą per VoD kanalus, kas turėtų nutikti netolimoje ateityje. 12. Kuriame etape į projektą įsitraukė kitos prodiusavimo kompanijos? Kaip ir kodėl prasidėjo bendradarbiavimas būtent su šiomis kompanijomis. Koks buvo jų indelis į projektą? Kokius koprodukcijos teigiamus privalumus pajutote? Pirmasis informantas nurodė, kad kompanija „Wellington Films“ į projektą įsitraukė nuo pat jo pradžių, tačiau priežasčių dėl kurių buvo pasirinkta ši kompanija jis negalėjo nurodyti, mat pats prisijungė prie projekto šiek tiek vėliau. Tačiau informantas neslėpė savo nusivylimo šiuo bendradarbiavimu, kadangi suprasdamas visus koprodukcijos teikiamus privalumus, informantas turėjo nemažai lūkesčių ir šio bendradarbiavimo, tačiau kompanija „Wellington Films“ visiškai nepateisino informanto lūkesčių ir jis įvardino jos prisidėjimą prie projekto kaip minimalu. Antroji informatė nurodė, kad koprodukcijos kompanijos „Two Thirtyfive.Inc“ įsitraukimas į projektą buvo natūralus žingsnis, mat į šią kompaniją buvo kreiptasi postprodukcijos darbams atlikti. Kadangi tokius darbu kompanija atliko už simbolinę kainą, toks jos indelis į projektą buvo traktuojamas kaip koprodukcija. Paklausta, ar pajuto koprodukcijos teikiamus privalus, kurie pagelbėtų filmo platinimui Graikijoje, autorė apgailestavo, kad, kaip ir gimtojoje Lietuvoje, Graikijoje šis filmas tinkamo dėmesio nesusilaukė. Kadangi šiuo atveju, būtent trečiojo informanto atstovaujamoji kompanija yra koprodukcijos kompanija, tai klausima buvo šiek tiek modifikuotas ir informanto buvo paklausta pagal kokį principą buvo pasirinkta kompanija „Gizmo films“ kaip pagrindinė prodiusavimo kompanija. Informantas paaiškino, kad „Gizmo films“ yra pačio filmo autoriaus įkurta kompanija. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad atsižvelgiant į filmo siužetą, kadangi vieno pagrindinio vaidmens aktorė turėjo būti lietuvė, o pagrindinį vyro vaidmenį turėjo atlikti suomių aktorius, tokia koprodukcija su Suomijos kompanija buvo visiškai natūralus žingsnis, todėl

85 informantas pats buvo pradėjęs ieškoti koprodiuserinės kompanijos. Taip viename iš koprodukcijos forumų jis susipažino su būsimu filmo koprodiuseriu. Kadangi penktąjį tiriamą projektą vykdė tik viena prodiusavimo kompanija, klausimas buvo pakoreguotas ir informanto buvo pasiteirauta, ar buvo svarstomos koprodukcijos galimybės ir kodėl tokių planų buvo atsisakyta. Informantas nurodė, kad koprodukcijos galimybė nebuvo svarstoma dėl projekto įgyvendinimo terminų, mat filmo platinimui buvo gautas optimaliausias šiam žanrui platinimo langas. Pasak informanto, koprodukcijos projektai turi tendenciją užsitęsti, todėl šiuo atveju buvo nuspręsta apsiriboti kuklesniais resursais, tačiau pabaigti projektą laiku. 13. Ar buvo kontaktuojama su kino platintojais (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) ankstyvojoje projekto parengiamųjų darbų stadijoje, ar projektas buvo siūlomas vėlyvesniuose įgyvendinimo stadijose? Kokia dalis kompanijų susidomėjo projektu dar ankstyvojoje stadijoje? Pirmasis informantas nurodė, kad parengiamųjų darbų stadijoje platintojai dar nebuvo ieškomi, tačiau prie platintojų paieškos buvo pereita dar nepabaigus filmo gamybos. Taip pat informantas nurodė, kad papildomam finansavimui buvo rasti užsienio investuotojai, tačiau jų sąlygos buvo labai nelanksčios ir jų pagalbos teko atsisakyti. Tuomet informanto buvo prašoma patikslinti, ar dėl minėtųjų investuotojų sąlygų buvo priimtas sprendimas platinti filmą savarankiškai. Informantas nurodė, kad tai buvo viena iš priežasčių, kadangi jau buvo sudarytos sutartys su investuotojais įpareigojančius kompanija iš pat pradžių padengti būtent investuotojų išlaidas. Dėl šios aplinkybės, kino platinimo kompanijos, neįžvelgdamos didelio potencialo surinkti pakankamą sumą pelno gavimui, neparodė didelio susidomėjimo projektu. Kita aplinkybe informantas nurodė kompanijos nenorą dalintis pelnu su platinimo kompanija, juolab kad jų patirtis jiems sufleravo, kad jokia kompanija, platinanti didelį skaičių filmų, negalės skirti pageidaujamo dėmesio šio filmo platinimui. Tokių būdu kompanija priėmė sprendimą savarankiškai platinti filmą Lietuvoje, Latvijoje bei platinti filmą Estijoje dalinantis rizika kartu su estų platinimo kompanija. Kadangi antroji informatė ankstesniuose atsakymuose minėjo, kad filmas nebuvo plačiai platinamas nei Lietuvoje, nei užsienyje, jos buvo paklausta ar filmas turi oficialų platintoją. Informantė atsakė, kad filmo platinimu ji rūpinasi savarankiškai. Trečiasis informantas nurodė, kad su kino platintojais buvo bandoma kontaktuoti dar projekto parengiamųjų darbų stadijoje, tačiau šiuo metu egzistuoja praktika nedaryti išankstinių pirkimų ir toks bendravimas yra naudingas tik ateities susitarimams, kuomet pabaigus filmuoti projektą, platintojas apsispręs, ar norės jo imtis. Šiuo atveju kompanija „Acme Films“ taip pat įsigijo teises platinti šį filmą tik tuomet, kai projektas buvo pabaigtas. Šis atsakymas puikiai iliustruoja teorinėje dalyje pastebėtą tokią tendenciją.

86

Ketvirtojo projekto atveju informantas nurodė, kad bendravimas su potencialiais pirkimo agentais vyko tris metus prieš pasirodant filmui, tačiau, jo teigimu, kadangi šis filmas buvo sukurtas debiutuojančio režisieriaus, todėl užtikrinti išankstinį pirkimą jam buvo nedaug šansų. Informantas išsakė nuomonę, kad šiuo metu egzistuojančioje rinkoje, parduoti debiutinį filmą įmanoma tik su sąlyga, kad projekte dalyvaus visame pasaulyje žinomi aktoriai. Tačiau dažniausiai pardavimo agentai neprisiima jokių įsipareigojimų, kol nepamato pabaigto projekto. Taigi šiuo konkrečiu atveju, nepaisant to, kad filmo parengiamųjų darbų ir gamybos procese buvo bendraujama su 15 įvairių agentų, tačiau pabaigus filmo gamybą, nei vienas iš jų kontrakto nepasirašė. Penktasis informantas nurodė, kad derybos su platinimo kompanija prasidėjo ir sėkmingai vystėsi nuo pat projekto ankstyvosios stadijos, kuomet dar nebuvo baigtas istorijos rašymas. 14. Kuriose kino festivaliuose ir kino mugėse dalyvavote su šiuo filmu. Kokio pasisekimo sulaukė filmas? Pirmasis informantas nurodė, kad filmas išties aplankė nemažą skaičių įvairių festivalių ir mugių, pvz., Tarptautinį Kanų kino festivalio, ar Tarptautinio Berlyno kino festivalio rėmuose vykusias mugės. Kalbėdamas apie kino festivalius informantas tai pat nurodo ir į filmo pasisekimą mažesniuose Europos kino festivaliuose, kuriuose filmas susilaukė didelės sėkmės, taip pagrisdamas ne tik ekonominę filmo sėkmę, bet ir nurodydamas jo įdomumą bei aktualumą už nacionalinės rinkos ribų. Antroji informatė nurodė, kad pirmasis filmo laimėjimas buvo vietinis – Kauno kino festivalyje filmas gavo specialųjį žiūrovų prizą. Taip pat jis buvo apdovanotas už geriausią scenarijų Southampton‘o kino festivalyje, Pietų Anglijoje. Dar filmas pasirodė festivaliuose Indijoje kur buvo plačiai parodomas, JAV festivalyje „Memphis“, o taip pat buvo pristatytas Japonijoje, Europos kino dienų rėmuose. Filmas dalyvavo ir keliuose festivaliuose kaimyninėje Lenkijoje. Trečiasis informantas atsakė, kad filmas jokiose tarptautiniuose festivaliuose nedalyvavo. Ketvirtojo projekto atveju, filmo kūrėjai pristatinėjo šį projektą Berlinalės ir Kanų kino festivalio kino mugėse, o taip pat dalyvavo Rusijos kino festivalyje „Kino šokas“. Penktasis informantas atsakė, kad strategijos dalyvauti su šiuo filmu festivaliuose jis neturėjo, juolab, kad filmas buvo pabaigtas prieš pat jo premjerą. 15. Kaip vyko darbas su užsienio platintojais? Ar su visais buvo dirbama tikslinga, ar dalis platintojų atsirado kaip grandininė reakcija didėjant filmo populiarumui? Pirmasis informantas nurodė, kad prie visų šalių, kuriose bus platinamas filmas buvo tikslingai dirbta. Antroji informatė nurodė, kad filmas platintojų neturėjo. Trečiasis informantas nurodė, kad filmas platintojų užsienyje neturėjo.

87

Kadangi ankstesniame atsakyme informantas minėjo, kad nepaisant to, kad ketvirtojo projekto atveju su užsienio platintojais vyko tikslingas darbas, tačiau kontraktais jis nepasibaigė, šis klausimas buvo praleistas. Penktojo interviu metu šis klausimas buvo praleistas, atsižvelgiant į anksčiau pateiktą informaciją, jog filmas užsienyje platinamas nebuvo. 16. Kokie finansiniai šaltiniai buvo pasitelkti projekto parengiamųjų darbų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, paskola)? Ar privati parama atkeliavo tik iš nacionalinių investuotoju, ar tarptautiniu? Kokia dalis finansavimo buvo iš valstybinių ar ES programų? Kiek tokia paramą buvo svarbi projekto įgyvendinimui? Kurie kiti finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Pirmasis informantas nurodė, kad praengiamųjų darbų etapas buvo prasidėjęs dar prieš 2011 metus, o todėl jokio finansavimo nesusilaukė, nes paprasčiausiai jokių parengiamųjų darbų etapo finansavimo programų tuomet neegzistavo. Informantas nurodė, kad būtent tuo metu vertėsi projektų finansavimo sistema, nes parengiamųjų darbų etape, finansavimą skirdavo tik Kultūros ministerija, kuri finansuodavo tik gamybą, tačiau tuo pačiu informantas išsako savo džiaugsmą, kad, su Lietuvos Kino centro atsiradimu, atsirado galimybė teikti paraiškas atskiroms projekto vykdymo stadijoms finansuoti. Bet tuo metu, kai vyko parengiamieji projekto „Redirected“ darbai, lėšos parengiamųjų darbų finansavimui buvo pasitelktos iš asmeninių prodiuserių resursų, o valstybės parama atėjo tiek perėjus prie filmo gamybos. Taip pat informantas nurodė, kad į „MEDIA“ programa tuo metu nebuvo kreiptasi. Paraiška dalyvauti šioje programoje buvo teikiama tik filmo platinimo etape, tačiau nesėkmingai, mat projektas neatitiko programos keliamo reikalavimo demonstruoti filmą tuo pačiu metu septyniose skirtingose valstybėse. Antroji informatė nurodė, kad šio filmo projektui finansuoti nebuvo naudojamos ES fondų lėšos ir filmas buvo remiamas tik iš valstybės fondų. Viso valstybinis finansavimas sudarė 80 % projekto biudžeto, o parengiamųjų darbų etapas buvo remiamas mažesniu santykiu, mat prie jų finansavimo buvo prisidėjusi kompanija „Concept events & media“. Privačių stambių investuotojų projektas neturėjo tikslingai, tam, kad išvengtų rėmėjų įsikišimo į autorės debiutą. Trečiasis informantas atsakė, kad nors valstybės ir ES parama yra labai svarbi daugumai projektų, tačiau šiuo atveju tokia parama nebuvo pasinaudota ir filmas buvo visiškai remiamas iš privačių mecenatų lėšų, didžioji dalis kurių buvo užsienio finansuotojai. Ketvirtojo projekto atveju informantas nurodė, kad parengiamieji darbai buvo remiami iš Kultūros fondo lėšų, „MEDIA“ programos lėšų bei buvo panaudota asmeninė prodiusavimo kompanijos investicija. „MEDIA“ programos paramos dalis sudarė pusė parengiamųjų darbų biudžeto. Kita parengiamųjų darbų biudžeto pusė buvo padengta ir privačiu prodiusavimo

88 kompanijos lėšų – 4/5 nacionalinio finansavimo; bei 1/5 nacionalinio finansavimo buvo skirtas iš Kultūros rėmimo fondo. Visą parengiamųjų darbų biudžetą sudarė 43 tūkstančiai eurų. Penktasis informantas nurodė, kad filmas buvo finansuotas visiškai iš privačių lėšų. Šį projektą parėmė asmenys, pasak informanto, tokią paramą suteikė nei iš komerciniu paskatų, bet tiesiog būdami kino entuziastais. Taip pat prie projekto prisidėjo ir keli komerciniai rėmėjai bei kino studija, parėmę projektą produktais ir paslaugomis. ES ir valstybės parama šiuo atveju pasinaudota nebuvo, kadangi, kaip jau informantas minėjo ankstesniuose atsakymuose, šį projektą spaudė terminai, o paraiškų rašymas, pasak informanto, užima daug laiko ir neduoda jokių garantijų, kad finansavimas galiausiai bus suteiktas. Taigi šiuo atveju buvo pasirinktas taupesnis, tačiau greitesnis projekto realizavimo variantas. Visas filmo finansavimas, pasak informanto, atėjo tik iš Lietuvos investuotojų. 17. Kiek laiko užtruko projekto parengiamųjų darbų stadija, prieš pereinant prie gamybos? Kokia dalis viso projekto biudžeto buvo skirta projekto vystymui, palyginant su gamyba? Pirmasis informantas nurodė, kad scenarijus buvo pradėtas rašyti 2010 metų pradžioje ir buvo pabaigtas 2010 metų lapkritį. Tuomet 2010 metų gruodį prasidėjo kastingas ir kiti parengiamieji darbai. Prie gamybos buvo pereita 2012 metų vasarą, kurios antras etapas vyko 2013 metų pavasarį. O jau 2013 metų pavasario pabaigoje projektas buvo pristatytas kino mugėje, Tarptautinio Kanų kino festivalio rėmuose. Taigi apibendrinus, projekto parengiamųjų darbų stadija užėmė beveik pusę viso projekto laiko. Antroji informatė, atsakyme į ankstesnį klausimą buvo nurodžiusi, kad iš viso, prieš pradedant filmuoti, projekto parengiamieji darbai užtruko apie 3 metus. Taip pat informantė nurodė, kad parengiamųjų darbų finansavimui buvo skirta nedidelė suma, lyginant su gamybos etapo finansavimu, ir sudarė apie šeštadalį viso projekto biudžeto. Trečiasis informantas atsakė, kad šiuo atveju yra ypatingai sunku paskaičiuoti kiek lėšų ir laiko buvo skirta parengiamiesiems darbams, mat projektas ne kartą buvo tai sustojęs, tai vėl gaivinamas. Per tą laiką keitėsi ir kompanijos, ir finansuotojai. Paskutiniame etape prieš pereinant į gamybą, buvo išleista apie 20–30 tūkstančių litų, tačiau tai nebuvo esminė suma lyginant su resursais išleistais nuo pat 1996 metų, kuomet pirmą kartą buvo vykdomi rimti parengiamieji darbai tuometinėje Lietuvos Kino studijoje. Filmo gamybos biudžetas buvo apie vieną milijoną litų. Ketvirtojo projekto atveju, informantas nurodė, kad parengiamieji darbai užtruko tiek pat, kiek ir filmo gamybos procesas – 1,5 metų, tačiau parengiamiesiems darbams buvo skirta tik 4 % viso projekto biudžeto. Penktasis informantas nurodė, kad jo manymu, parengiamųjų darbų finansavimas nekainavo daug ir jam buvo skirta apie trečdalį viso projekto biudžeto. Kalbant apie projekto

89 trukmę, informantas atsako, kad parengiamųjų darbų etapas užėmė 7 mėnesius iš 13 projekto realizavimo mėnesių. 18. Ar tiksliai projekto parengiamųjų darbų etape buvo sudarytas finansavimo planas? Kiek gamybos stadijoje buvo nukrypta nuo plano. Kokie papildomi finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Ar galimus papildomu finansavimo šaltinius buvote numatę iš anksto ar ieškojote atsiradus poreikiui? Pirmasis informantas atsakė, kad pradinis finansinis planas buvo viršytas apie 10 %, kurie buvo padengti iš vėliau bilietų kasose surinktų lėšų uždelsiant atsiskaitymą su tiekėjais. Paklausus informanto apie bendrą filmo biudžetą, jis nurodo, kad šis skaičius priklauso nuo to, kas bus įtraukta į sąmatą. Informantas pasako, kad bendras filmo biudžetas su abiejų versijų montažu ir filmo platinimu siekia 1,2 mln. eurų, tačiau klaidinga būtų manyti, kad visa ši suma buvo skirta filmo gamybai, mat platinimo kaštai irgi yra ganėtinai dideli, dėl to, kad filmo viešinimui buvo pasitelktos įvairios brangio priemonės, kaip, pvz., dalyvavimas įvairių kino festivalių, tokių kaip Tarptautinis Kanų kino festivalis, ar Tarptautinis Berlyno kino festivalis, mugėse. Atsakydama į šį klausimą, antroji informatė nurodė, kad atsakymas slypi filmo žanre. Kadangi iš pat pradžių nebuvo tikimasi, kad šis projektas turi galimybių tapti komercinių, prodiuserė didžiąją finansavimo dalį tikėjosi gauti iš valstybės fondų. Kadangi, toks finansavimas dažniausiai buvo suteikiamas fiksuotomis, paraiškose nurodomomis sumomis, labai svarbu buvo tiksliai apskaičiuoti filmo biudžetą, kadangi papildomą finansavimą gauti būtų ganėtinai sunku. Projektas turėjo kelis smulkius rėmėjus, tačiau jų suteikta parama buvo barterinė. Kadangi trečiasis informantas ankstesniame klausime atsakė, kad turi labai ribotą finansinę informaciją, šio klausimo buvo atsisakyta. Atsakymuose į ankstesnius klausimus, informantas minėjo, kad ketvirtasis projektas buvo kuriamas tuo metu, kai buvo prasidėjusi finansinė krizė, taip pat tuo metu, kai projektas turėjo pereiti prie gamybos, keitėsi ir projektinio finansavimo sistemos: pasibaigė programa „MEDIA 2007“, Kultūros rėmimo fondas nustojo finansuoti tiek parengiamuosius darbus, tiek kiną, buvo įsteigtas Lietuvos Kino centras. Dėl šių priežasčių projekto biudžetas keitėsi net 8 kartus. Galiausiai filmas buvo paremtas iš Lietuvos kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondo - 574 tūkstančiais eurų; 150 tūkstančių eurų iš Suomijos kino fondo. Prie filmo finansavimo prisidėjo ir Suomijos televizija bei koprodiuserinė kompanija. Iš kompanijos „Artbox“ biudžeto buvo paremta 270 tūkstančių eurų. Ši investicija kompanijai buvo nuostolinga ir neatsipirko net pusė jos. Lietuvos finansavimo dalis sudarė 80 % viso projekto biudžeto, Suomijos dalis – 20 %. Penktasis informantas nurodė, kad projekto finansavimo plane, buvo numatyta 10–15 % biudžeto netikėtų išlaidų padengimui. Galiausiai nuo biudžeto buvo nukrypta 20 %, todėl nenumatytą skirtumą informantas padengė pats iš savo asmeninių lėšų. 90

19. Kiek jūs pats, kaip prodiuseris, vertinate parengiamųjų darbų svarbą? Ar sutiktumėte su dažnai Europos ir Lietuvos kinui išsakoma kritika, dėl per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai? Ką labiau turite omenyje kalbant apie parengiamuosius darbus, gamybos parengiamuosius darbus ar ir viešinimo/platinimo strategiją? Pirmasis informantas teigė, kad stipriai vertina šio etapo svarbą ir įtaką projekto sėkmei, tačiau antrindamas Anna Jackel išsakytai nuomonei, teigia, kad kol kas Lietuvoje tam tiesiog nėra tradicijos, o visas finansavimas būna nukreiptas į filmo gamybą. Antroji informatė nurodė, kad laikams besikeičiant, pasikeitė ir požiūris į parengiamųjų darbų svarbą, todėl ši problema jos manymu, nebeegzistuoja. Taip pat ji pabrėžė, kad parengiamųjų darbų etapas yra ypatingai svarbus ruošiantis debiutui kine. Tuomet šie darbai turi būti atliekami ypatingai kruopščiai lyginant su komerciniais projektais, kuomet ši stadija būna kone techninė. Reziumuodama, informantė nurodo, kad tokiais nekomercinio kino atvejais, yra ypatingai svarbu nepereiti per anksti į gamybą, nes visos klaidos skaudžiai atsiliepia filmavimuose, kurie nepaisant galimos improvizacijos, vis tiek turi būti kruopščiai suplanuoti. Trečiasis informantas atsakė, kad jo manymu, parengiamųjų darbų stadija yra svarbiausia ir esminė, ir labai dažnai jai nėra skiriamas tinkamas dėmesys. Tačiau problemą jis įžvelgia ir kitu aspektu, mat nors parengiamieji darbai dažnai būna atliekami, tačiau ne visų projektų autoriai iki galo teisingai supranta kokie veiksmai jų metu turi būti atlikti. Informantas taip pat išsakė savo nuomonę, kuri sutampa su dažnai teorinėje literatūroje nurodoma išvada, kad Europoje per didelis skaičius filmų pereina į gamybą. Informanto nuomone, parengiamųjų darbų finansavimui turėtų būti teikiama didesnė parama, o finansavimą galimai turėtų gauti mažesnis skaičius paraiškovų. Informanto nuomone, rekomenduotinas santykis filmų perėjusių į gamybą yra 1 iš 10. Ketvirtojo projekto atvejo interviu informantas nurodė, kad atsižvelgiant į projekto specifiką, prodiuseris turi skirtingą dėmesį kreiptį į meninę projekto pusę, ar į vadybinę. Jei prodiuseris prie projekto prisijungia dar labai ankstyvoje stadijoje, tuomet didesnė dalis dėmesio būna skiriama meninei pusei, jei pradedama dirbti su išbaigtu projektu, tuomet visas dėmesys yra skiriamas projekto finansavimui. Taip pat informantas paminėjo, kad tais atvejais, kai yra dirbama su debiutiniu projektu, labai svarbi yra aktorių atranką, mat tam, kad pavyktų pritraukti daugiau dėmesio į dar nežinomo autoriaus projektą, yra būtina surinkti ryškią ir žinomą aktorių grupę. O kalbant apie projektų rinkodara, tai informantas nurodė, kad tuomet kai projektai vyksta taip ilgai kaip ketvirtojo interviu metu aptariamas filmas, yra labai sunku kalbėti apie rinkodarą, kadangi ji turi savybę sparčiai keistis. Kaip pavyzdį informantas pateikė per pastaruosius 7 metus stipriai pasikeitusį supratimą apie platinimo langus, stipriai pasikeitusią situaciją su išankstiniais pardavimais platintojams. Taip pat, didelę įtaką pokyčiams turėjo per paskutinį dešimtmetį

91 pasikeitusios interneto technologijos, atnešusios didžiules intelektinės nuosavybės piratavimo pasėkmes. Penktasis informantas atsakė, kad visiškai pritaria dažnai išsakomai kritikai dėl per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai. Informantas atsakė, kad neseniai vykusioje (pokalbio metu) konferencijoje „Meeting point Vilnius“ buvo išsakyta kritika, su kuria jis sutinka, kad dažnai nepriklausomo kino kūrėjai nėra linkę žiūrėti į kiną, kaip į verslą, tačiau kinas, kaip ir bet koks kitas verslas, turi potencialą nešti pelną, ir parengiamieji darbai, pasak informanto, ir yra ta dalis kuomet, jei lygiagretinti filmo gamybą su verslu, yra kuriamas visas verslo planas. Informanto nuomone, Lietuvos gamybos kinas būtent dėl to ir retai kuomet būna pelningu, kadangi parengiamieji darbai yra atliekami skubotai ir atmestinai, arba parengiamieji darbai yra atliekami neteisingai. 20. Gal galėtumėte iš savo patirties papasakoti, kokie faktoriai jums asmeniškai yra svarbiausi renkantis naują projektą, su kuriuo planuojate dirbti? (ar tai visgi labiau kūrybinė nuojauta, ar racionalus požiūris) Kadangi šis interviu buvo pirmasis iš įgyvendintų, jo metu šis klausimas dar buvo nesuformuluotas. Atsakydama į šį klausimą, antroji informatė nurodė, kad šis aspektas visuomet yra simbiozė, mat ji negalėtų dirbti prie projekto, kuris jai būtų nepriimtinas, lėkštas ir nuobodus nepaisant jo komercinio potencialo. Tačiau jos nuomone, filmų nereikėtų kategoriškai skirstyti į komercinius ir nekomercinius, mat geras filmas gali turėti ir meninę išliekamąją vertę, ir tuo pačiu metu būti ir labai komerciškai sėkmingu projektu. Tačiau, jei tenka teikti pirmenybę kuriai nors iš pusių, prodiuserė pirmenybę būtų linkusi teikti meninei idėjai, o ne komercinei potencijai. Kadangi trečiasis informantas buvo užsiminęs, kad ne visi jo vykdomi projektai pereina į gamybą, paskutinis klausimas buvo perfrazuotas ir buvo paklausta, kokiais kriterijais vadovaujantis jis nusprendžia nebepervesti projektų iš parengiamųjų darbų stadijos į gamybą. Informantas atsakė, kad apie trečdalis jo vykdomų projektų nepereina į tolimesnes stadijas. Informantas nurodė, kad tam gali būti įvairios priežastys, pvz., nepakankamai išplėtotas scenarijus, arba ekonominė situacija, kai projektas yra geras, tačiau atsižvelgiant į situaciją yra žinoma, kad nepavyks surinkti reikiamą biudžeto sumą. Kai kurių prodiuserių norą, neatsižvelgiant į panašias aplinkybes, būtinai pervesti filmą į gamybą informantas pavadino liga. Ketvirtojo projekto atvejo interviu metu, informantas nurodė, kad Lietuvoje egzistuoja tokia situacija, kuomet prodiuseriai neturi daug laisvės rinktis projektus pagal savo skonį, o projektų pasiūla yra ganėtinai skurdi. Dėl šios priežasties, nepaisant savo skonio, ar žanrinio prioriteto, ne visuomet projektai, kurių tenka imtis, visu šimtu procentų būna informantui prie širdies. Kaip prodiusavimo kompanijos savininkui, būna atvejų, kuomet jam tenka priimti sprendimą imtis tam tikro projekto, jei mato jame komercinį potencialą. Iš kitos pusės, informantas paminėjo ir 92 projektus, kurie jam labai patinka ir galėtų turėti potencialą, tačiau jų realizavimo biudžetas dabartinėmis sąlygomis yra sunkiai įgyvendinamas ir dėl šios priežasties, tenka juos atidėti, galbūt, vėlesniam laikui. Kadangi penktasis tiriamas projektas buvo informantui visiškas debiutas kine, tiek kaip prodiuserio, tiek kaip scenarijaus autoriaus, paskutinis klausimas buvo pakoreguotas ir informanto buvo pasiteirauta kiek, šiuo konkrečiu atveju, pačiam informantui pasiteisino atlikti parengiamieji darbai. Informantas atsakė, kad finansiškai jam šis projektas neatsipirko ir į sales surinko mažiau žiūrovų, nei buvo prognozuojamas minimumas, tačiau informantas užtikrino, kad projektas atsipirko nematerialiais dalykais ir įgytomis patirtimis. Tačiau kol kas įgytos patirties kino gamybai informantas naudoti neplanuoja, mat tai nėra tiesiogiai susiję su jo vykdoma veikla kitose medijos sferose.

93

IŠVADOS

Šiame darbe išanalizuotos Europos Komisijos bei kitų kino teoretikų teikiamos išvados leido geriau suprasti Lietuvos šiuolaikinio kino parengiamųjų darbų problematiką Europos kontekste, kas leido išsigryninti tyrimo tikslus ir juo siekiamą gauti informaciją. Išanalizavus Lietuvos ir Europos kino industrinį ir kultūrinį aspektus, tapo aišku, kad Europos kinui yra taikomi visiškai skirtingi vertinimo kriterijai, nei tai yra būdinga Holivudo praktikoje. Skirtingai nuo Holivudo projektų, kurių didžioji dalis finansavimo ateina iš privačių investicijų, o dėl to ir pasisekimas dažniausiai yra vertinamas būtent finansiniais rodikliais, Europoje ir Lietuvoje neegzistuoja vieningi vertinimo kriterijai projektų pasisekimo išmatavimui, mat koncentruojantis į finansinę projekto sėkmę, neįvertinamas jo kultūrinis indelis. Kitą vertus, pernelyg didelis meninių projekto savybių akcentavimas sukuria ydingą praktiką, kuomet kūrėjai net nebando ieškoti savo projektų komerciškumo, nesirūpina jų platinimu, o didžiules išlaidas kino gamybai iš valstybinio biudžeto pateisina aukštos meninės išliekamosios vertės sukūrimu, nepaisant to, kad filmai ne visuomet būna pristatomi net platesnei kino industrijos auditorijos vertinimui (pvz., per prestižinius kino festivalius). Įvertinus projekto pasisekimo kriterijų dualumą, buvo pereita prie kitos teorinės dalies, kurios tikslas buvo atskleisti kino gamybos parengiamųjų darbų stadijai būdingas užduotis. Šioje dalyje išaiškėjo europietiškojo ir holivudinio požiūrių į parengiamuosius kino projekto darbus skirtumas. Ši dalis leido dar aiškiau suvokti, kad tiek komerciniams projektams, tiek autoriniam kinui tikslus strateginis planavimas yra būtinas. Net jei projektas yra apibrėžiamas kaip nekomercinis, jo kokybės gerinimui, parengiamųjų darbų stadijoje turi būti rūpinamasi ne tik meninio turinio vystymu, ar investicijų pritraukimu, bet taip pat turi būti taikomas strateginis planavimas bei atliekami tyrimai. Šis tyrimas parodė, kad Lietuvoje egzistuoja visai Europai būdingos parengiamųjų darbų problemos, mat dauguma projektų būna pradedami autorių iniciatyva ir prodiusavimo kompanija prie darbo prisijungia jau prie išbaigtos projekto idėjos, todėl dažniausiai bet kokie spendimai būna vedini autorinių meninių sprendimų, o strateginis pragrindimas nebeturi jiems įtakos. Tačiau atlikus šį tyrimą išaiškėjo tendencija, kad tokio strateginio požiūrio trūkumo priežastimi yra ne tik nelankstus autorių požiūris, bet ir tarp kai kurių prodiuserių gyvuojanti nuomonė, jog prodiuseris neturėtų kištis į kūrybinį procesą ir suteikti autoriui pilną saviraiškos laisvę, ypatingai jei kuriamas filmas yra debiutinis, o debiutai šiuo metu sudaro ženklią kuriamų projektų dalį. Atliktas tyrimas taip pat parodė Europos kinui būdinga tendenciją neatlikinėti jokių tyrimų parengiamųjų darbų metu, ar net viso projekto įgyvendinimo metu. Vieningos tendencijos kodėl vyksta tokia praktika neišryškėjo, mat vienų prodiuserių teigimu yra priimamas sprendimas, kad 94 jokie tyrimai neturėtų daryti įtakos meniniams sprendimams, kitais atvejais jiems atlikti trūksta finansavimo, dar kitais atvejais projektų vystymas užtrunka ilgus metus, todėl tyrimų rezultatai dažnai nebetenka aktualumo, todėl siekiant išvengti papildomų išlaidų nebūna atliekami. Tačiau visos šios priežastys yra labiau būdingos būtent autoriniam kinui. Taip pat, tarp autorinio filmo kūrėjų egzistuoja įsitikinimas, kad tyrimai yra atliekami tik projekto komerciškumo didinimui, nesuvokdami fakto, kad tokių turimų rezultatai gali parodyti, ar žiūrovai pilnai supranta kūrybinę mintį, kurią bando pateikti filmo autorius. Atliktas tyrimas patvirtino kelių teorinėje dalyje minimų autorių pastabas apie Europos kiną, kad ir Lietuvos projektams, orientuotiems į komerciškumą galioja priešingos tendencijos ir tokių projektų autoriai kur kas labiau vertina tyrimų svarbą. Kalbant apie atskirų projektų rinkodaros strategijas, išryškėjo tendencija dažniausiai išnaudoti projekte dalyvaujančių aktorių patrauklumą žiūrovui, tačiau tokie sprendimai vistiek būna kompromisiniai, atsižvelgiant ir į autoriaus kūrybinius sumanymus ir ieškomus tipažus. Nepaisant autorių išsakytų rekomendacijų, autorinį kiną įvedinėti į rinką pasitelkiant dalyvavimą festivaliuose, neretai ši galimybė nebūna apsvarstoma parengiamųjų darbų stadijoje. Taip pat įdomus yra tas faktas, kad ištirtų projektų atvejais, dalyvavimą festivaliuose ir kino mugėse labiau išnaudojo tie projektai, kurie buvo labiau orientuoti į komerciškumą. Autoriniams projektams yra būdingas pasyvumas šiuo klausimu, mat neretai parengiamųjų darbų stadijoje yra rūpinamasi tik finansavimo gavimu, o apie kitus aspektus pradedama galvoti tik pabaigus projektą. Kalbant apie finansavimo pritraukimą, buvo pastebėta, jog vienintelis tyrime dalyvaujantis projektas, kuris save apibrėžė kaip išskirtinai „arthousinį“ kiną, buvo pilnai finansuojamas iš valstybės lėšų. Kiti autoriniai filmai, turintys perspektyvos tapti ir komerciškai sėkmingais, parengiamųjų darbų etape naudojo mišrų finansavimą, t.y. tiek iš privačių lėšų, tiek iš projektinių. Projektas, kuris save matė kaip išskirtinai komercinį, nesikreipė į paramos programas ir naudojo tik privačių investuotojų lėšas. Taip pat, kalbant apie parengiamųjų darbų finansavimo dalį viso projekto biudžeto kontekste, pastebimi didžiuliai svyravimai nuo kelių procentų iki trečdalio viso projekto biudžeto, lyginant kelis projektus tarpusavyje. Atsižvelgiant į žmogiškojo kapitalo indelį į parengiamųjų darbų įgyvendinimą, kalbant apie šios stadijos realizavimo trukmę, labai sunku daryti bendras išvadas, kadangi buvo pastebėta tendencija, kuomet kūrėjai prie projektų dirba su didžiulėmis pertraukomis, todėl ne visas parengiamųjų darbų trukmės laikas būna tikslingai ir naudingai išnaudojamas. Net keli informantai pabrėžė pasikeitusias finansavimo tendencijas iš platintojų pusės. Anksčiau egzistavusi išankstinių pardavimų praktika, iš kurios buvo remiami projekto parengiamieji darbai, yra praktiškai išnykusi ir filmus galima tikėtis parduoti, tik pasibaigus projekto įgyvendinimui. Tiesa, sėkmingą išankstinę sutartį su kino platintojais buvo gavęs vienas tyrime dalyvavęs projektas, bet būtent tas, kuris buvo pilnai nukreiptas į komerciškumą. Dėl šios 95 priežasties, tyrimo metu buvo pastebėta, kad prodiusavimo kompanijos, negavusios sutarties ir investicijos iš platintojų ankstyvojoje stadijoje, pabaigus projektą, neretai apsiima platinti filmus savarankiškai, tam kad išvengtų jiems nenaudingo dalinimosi pelnu. Toks platintojų sąlyginis eliminavimas iš kino kūrimo proceso pastebimas ir kalbant apie viešojo finansavimo skirstymą, mat įsikūrus Lietuvos Kino centrui, iš Kino Tarybos sudėties platintojai buvo pašalinti. Yra tikėtina, kad tokie pokyčiai sukurs naujas kino platinimo praktikas, tačiau šiuo metu ši tendencija kuria rinkos segmentaciją tarp platintojų ir nacionalinio kino kūrėjų, kuri kelia grėsmę, jog iš žaidimo eliminuoti platintojai visas jėgas sutelks prie ir taip klestinčios užsienio produkcijos. Kalbant apie viešojo finansavimo problemas išaiškėjo vientisos krypties tarp skirtingų paramos programų nebūvimas. Iš vienos pusės tai gali daryti neigiamą įtaką, tačiau kitą vertus, tokia praktika užtikrina galimybę gauti finansavimą įvairesniems projektams. Kaip pavyzdys yra, šiuo metu egzistuojanti, Lietuvos Kino Centro taikoma vertinimo kriterijų sistema, kuri yra labai nepalanki debiutuojantiems menininkams. Lietuvos Kultūros rėmimo fondui nustojus remti debiutuojančių projektų parengiamuosius darbus, vieninteliu alternatyviu paramos šaltiniu parengiamųjų darbų finansavimui išlieka programos „MEDIA“ parama. Minėtoji programa atsižvelgia ne tik į kūrybinės komandos patirtį, bet ir į jų įvertinimus ir perspektyvumą, o todėl tinkamai parengus projektą, jaunieji menininkai gauna visus šansus dėl paramos gavimo varžytis ir su patyrusiais kolegomis. Kita, tyrimo metu, išryškėjusi valstybinės paramos programų problema yra per mažas duomenų rinkimas (arba visiškas jo nebūvimas) apie finansavimą gavusius projektus. Finansavimą parengiamųjų darbų vykdymui gavę projektai, privalo atsiskaityti tik už tinkamai panaudotas finansavimo lėšas, tačiau apie tolimesnį projekto likimą neprivalo teikti jokių duomenų. Prieš kelis metus įkurtas Lietuvos Kino Centras ne tik neperėmė jokių anksčiau egzistavusio finansavimo programų duomenų, bet ir pats šiuo metu nerenka finansavimo efektyvumo statistikos. Tokios tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad pagrindinis, finansavimą skirstančių, įstaigų rūpestis yra paskirstyti lėšas, vietoj to, kad kartu su finansavimu kurti naujas praktikų tendencijas. Apibendrinus šias išvadas, galima būtų pateikti tokias praktines rekomendacijas Lietuvos kino kūrėjams: Atsižvelgiant į egzistuojančių parengiamųjų darbų praktikų nevientisumą, rekomenduotina organizuoti praktinius seminarus kino industrijos atstovams, siekiant pristatyti kuo įmanoma platesnį galimybių spektrą, galinti užtikrinti tiek filmo komercinę sėkmę, tiek tikslinės auditorijos pasiekimą bei tokių seminarų metu aptarti bei palyginti jau įgyvendintų projektų parengiamųjų darbų duotą naudą bei iškilusias vykdymo problemas. Siekiant užtikrinti projektui stipresnį strateginį planavimą, kino autoriams rekomenduotina pradėti bendradarbiavimą su prodiuseriais ankstyvosiose projekto parengiamųjų darbų stadijose. 96

Siekiant aprūpinti kuo stabilesnį finansavimą ir išvengti dažnai pasitaikančio projektų vilkinimo, trunkančio ilgus metus, rekomenduojama prodiuseriams naudoti mišrius projektų finansavo šaltinius (tiek projektinį, tiek privatų). Labiau išnaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, tiek pasitelkiant koprodukciją, tiek dalyvaujant Europos ir užsienio kino festivaliuose ir mugėse. Stiprinti tyrimų parengiamųjų darbų stadijoje praktiką, per kino kūrėjų savimonės formavimą bei suvokti, kad tyrimų rezultatai gali būti orientuoti ne tik į komercinę sėkmę, bet ir į projekto meninę kokybę. Siekaint sukurti tvirtas parengiamųjų darbų tradicijas Lietuvoje, rekomenduojama vesti nuolatinę savikontrolę ir analizuoti atliktų projektų parengiamųjų darbų kokybę, lyginti projektų rezultatus su anksteniais. Finansavimu besirūpinančios institucijos, turėtų atsižvelgti ir į jaunųjų kūrėjų poreikius ir sukurti jiems sąlygas kūrybinio potencialo realizavimui. Siekiant užtikrinti finansavimo programų naudą ir efektyvumą, rekomenduojama rengti finansavimo ataskaitas ir teikti tų ataskaitų išvadas, galinčias pasitarnauti ateities strategijų kūrimui.

97

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.

Šaltiniai 1. Communication from the Commission to The European Parliament, The Council, The European Economic and Social Committee and of The Regions. (2014): „European film in the digital era. Bridging cultural diversity and competitiveness“ 2. European Audiovisual Observatory (2011): Public Funding for Film and Audiovisual Works in Europe 3. European Audiovisual Observatory (2013): Focus 4. Kultūros rėmimo fondas. 2009 m. KRF II etape paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (protokolo Nr. 14) (Kultūros rėmimo fondo 2009 m. spalio 6 d. sprendimu (protokolo Nr. 15) redakcija). Prieiga per internetą: http://www.krf.lt/files/KRF_2009_m._II_etape_paremti_kultros_ir_meno_projektai_ Nauja_redakcija.xls 5. Kultūros rėmimo fondas. 2010 m. KRF II etapo iš dalies finansuojami architektūros, cirko, dailės, kino, kultūros paveldo, literatūros, muziejų, muzikos, mėgėjų meno, tautodailės ir teatro sričių projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (protokolas Nr. 10) (Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (protokolas Nr. 12) redakcija). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2010_m._KRF_II_etapo_finansuojami_architektros_cirko_d ails_kino_kultros_paveldo_literatros_muziej_ir_kt._srii_projektai_ATNAUJINTA_R EDAKCIJA.xls 6. Kultūros rėmimo fondas. 2011 m. I etape KRF paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2011 m. vasario 28 d. sprendimu (protokolas Nr.EK 42–3). (Kultūros rėmimo fondo tarybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42–6 redakcija). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2011_I_etape_paremti_projektai.xls 7. Kultūros rėmimo fondas. 2011 m. II etapo KRF finansuojami kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-7). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2011_II_etape_paremti_projektai.xls 8. Kultūros rėmimo fondas. 2012 m. I etape KRF paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012 m. sausio 23 d. sprendimu (protokolas Nr.EK 42-5). Prieiga per internetą: 98

www.krf.lt%2Ffiles%2F2012_m._I_etape_paremti_kultros_ir_meno_projektai_svetai nei_2012_10_01_.xls 9. Kultūros rėmimo fondas. 2012 m. II etape paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-9). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2F2012m._II_etape_paremti_projektai_svetainei_08-30.xls 10. Kultūros rėmimo fondas. KRF 2009 m. I etape paremti architektūros, cirko, dailės, fotografijos, kino, literatūros, kultūros paveldo, mėgėjų meno, muziejų, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, tautodailės ir teatro sričių kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2009 m. vasario 10 d. sprendimu (protokolo Nr. 5) (Kultūros rėmimo fondo tarybos 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu (protokolo Nr. 18) redakcija). Prieiga per internetą: www.krf.lt%2Ffiles%2FKRF_paremti_2009_m._I_etapo_kultros_ir_meno_projektai. _Nauja_redakcija.xls 11. Kultūros rėmimo fondas. KRF 2010 m. I etape iš dalies paremti kultūros ir meno projektai. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu (protokolas Nr. 4) (Kultūros rėmimo fondo tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (protokolas Nr. 12) redakcija). Prieiga per internetą: http://www.krf.lt/files/KRF_2010_m._I_etape_finansuojami_kultros_ir_meno_projek tai_ATNAUJINTA__REDAKCIJA.xls 12. Lietuvos kultūros ministerija. (2008). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2007 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/index.php?4175638129 13. Lietuvos kultūros ministerija. (2008). Kultūros ministro Jono Jučo įsakymas „Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo filmų gamybos parengiamųjų darbų, tęsinės filmų gamybos ir animacinių filmų gamybos projektams“. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/DEL-2008-M- LIETUVOS-RESPUBLIKOS-VALSTYBES-BIUDZETO-LESU-SKYRIMO- FILMU-GAMYBOS-PA...CINIU-FILMU-GAMYBOS-PROJEKTAMS/43/21/585 14. Lietuvos kultūros ministerija. (2009). Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymas „Dėl filmų gamybos parengiamųjų darbų bei animacinių, dokumentinių trumpametražių, dokumentinių pilnametražių, vaidybinių trumpametražių ir vaidybinių pilnametražių filmų gamybos projektų dalinio finansavimo iš 2009 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/DEL-FILMU-GAMYBOS-PARENGIAMUJU- 99

DARBU-BEI-ANIMACINIU-DOKUMENTINIU-TRUMPAMETRAZIU-...YBOS- PROJEKTU-DALINIO-FINANSAV/152/21/495 15. Lietuvos kultūros ministerija. (2010). Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymas „Dėl animacinio, dokumentinio trumpametražio, dokumentinių ilgametražių ir vaidybinių ilgametražių filmų gamybos parengiamųjų darbų projektų dalinio finansavimo iš 2010 m. Lietuvos Respublikos nacionalinės kino rėmimo lėšų“. Lietuvos kultūros ministerijos archyvas, Vilnius. 16. Lietuvos kultūros ministerija. (2011). Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas „Dėl vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų gamybos ir filmų gamybos parengiamųjų darbų projektų finansavimo iš 2011 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“. Lietuvos kultūros ministerijos archyvas, Vilnius. 17. Lietuvos kultūros ministerija. (2012). Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas „Dėl vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų gamybos ir filmų gamybos parengiamųjų darbų projektų finansavimo iš 2012 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“. Lietuvos kultūros ministerijos archyvas, Vilnius. 18. Motion Picture Association of America (2007): Theatrical Market Statistics. 19. Wim Wenders (2010): Speech „Image and Identity of Europe. The role of cinema and of film literacy“. Mediadesk 2010.

Literatūra. 1. Baltic News Service. (2013). Naujienų portalas DELFI: Ministerija: prašymo finansuoti filmą „Laiškai Sofijai“ negavome [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/ministerija-prasymo-finansuoti-filma- laiskai-sofijai-negavome.d?id=62186495 2. Candler, Sh., 2014. Marketability vs Playability for Indie Films [žiūrėta 2015.02.22]. Prieiga per internetą: http://www.shericandler.com/2014/08/28/marketability-vs- playability-for-indie-films/ 3. Dale, M., 1997. The Movie Game, The Film Business in Britain, Europe and America. Cassel, London. 4. Dale, Martin (1992): Europa, Europa: Developing the European Film Industry. Paris: Académie Carat and the MEDIA Business School. 5. De Vinck, S. and Lindmark, S. (2014) "The Film Industry". Palgrave Macmillan. 6. European Audiovisual Observatory Yearbook (2012) vol.2 7. European Audiovisual Observatory Yearbook, 2012 vol.2: 234

100

8. European Commission (1997): The European Film Industry Under Analysis: Second Information Report1997 9. Europos komisija. (2014). Pranešimas spaudai: Lack of choice driving demand for film downloads [žiūrėta 2015.04.08]. Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-120_en.htm 10. Europos komisija. Pranešimas spaudai: Lack of choice driving demand for film downloads [žiūrėta 2015.04.12]. Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/press- release_IP-14-120_en.htm 11. Film News Europe. (2011). Projects Supported by The Lithuanian Ministry of Culture (www.muza.lt) 2011 [žiūrėta 2015.03.31]. Prieiga per internetą: http://www.filmneweurope.com/grants/lithuania-grants/item/103433-projects- supported-by-the-lithuanian-ministry-of-culture-in-2011 12. Film News Europe. (2011). Projects Supported by The Lithuanian Ministry of Culture (www.lrkm.lt) 2012 [žiūrėta 2015.03.31]. Prieiga per internetą: http://www.filmneweurope.com/grants/lithuania-grants/item/103432-projects- supported-by-the-lithuania-ministry-of-culture-in-2012 13. Filmo aprašymas kino teatrų „Forum Cinemas“ internetiniame puslapyje. Redirected [žiūrėta 2014.11.20]. Prieiga per internetą: http://www.forumcinemas.lt/Event/304219/ 14. Finney, A., 1996. The State of European Cinema, a New Dose of Reality. Cassel, London. 15. Hoskins, C., McFadyen, S., Finn, A., 1997. Global Film & Television: An Introduction to he Economics of the Business. Oxford: Calendron Press. 125-126 16. Hoskins, Colin, Stuart, McFadyen, Adam Finn. (1997): Global Film & Television: An Introduction to the Economics of the Business. Oxford: Clarendon Press 17. Illot, T., 1996. Budgets and Markets, a Study of the Budgeting of European Film. Routledge, London. 18. Informacinis biuletenis „Baltic films Facts & Figures“, 2008. 19. Informacinis biuletenis „Baltic films Facts & Figures“, 2012. 20. Informacinis portalas lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje. Laiškai Sofijai [žiūrėta 2015.03.03]. Prieiga per internetą: http://www.lietuviai.co.uk/uk- ziniasklaida/lithuania/laiskai-sofijai 21. Interneto dienraštis „Bernardinai“ (2007). Lietuviško kino projektams paskirstyti beveik 5 mln. litų [žiūrėta 2015.03.31]. Prieiga per internetą:

101

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-07-26-lietuvisko-kino-projektams- paskirstyti-beveik-5-mln-litu/22352 22. Interneto dienraštį „Bernardinai.lt“ (2012): Kauno kino festivalio žiūrovai daugiausiai simpatijų skyrė lietuviškam filmui „Narcizas“ [žiūrėta 2015.02.26]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-11-kauno-kino-festivalio- ziurovai-daugiausiai-simpatiju-skyre-lietuviskam-filmui-narcizas/89188 23. Iordanova, D., 1999. „East Europe‘s Cinema Industries Since 1989: Financing Structure Studios“. Javnost/The Public 6, no. 2, 45-60 24. Jackel, Anne (2003): European film industries. British Film Institute 25. KEA European Affairs, Morawetz, N., 2009. „Europos paramos programų įtaka audiovizualinei Lietuvos pramonei“. „MEDIA Desk Lietuva“, Vilnius., psl. 36, 42- 43, 48 26. Kerrigan F., Culkin, N, 1999, A reflection on the American domination of the film industry: an historical and industrial perspective. University of Hertfordshire Business School Working Paper‘s Series:15 27. Kerrigan, F., 2010. Film marketing. Elsevier Ltd, 41-50. 28. Lafontaine, Thierry. (1997): „Un produit de consommation courante?“. Le Film français, 18 April: 20-1 29. Lietuvių etninės kultūros draugijos žinių ir gyvenimo būdo internetinė erdvė ALKAS. (2014). Lietuviškas filmas „Rūsys“ – pirmasis išmanusis filmas pasaulyje [žiūrėta 2015.03.23]. Prieiga per internetą: http://alkas.lt/2014/10/14/lietuviskas-filmas-rusys- pirmasis-ismanusis-filmas-pasaulyje-video/ 30. Lietuvos kino akademija. (2012). Sidabrinė gervė 2012 [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.lika.lt/category/sidabrin%C4%97- gerv%C4%97/sidabrin%C4%97-gerv%C4%97-2012 31. Lietuvos kino akademija. (2013). Sidabrinė gervė 2013 [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.lika.lt/category/sidabrin%C4%97- gerv%C4%97/sidabrin%C4%97-gerv%C4%97-2013 32. Mandrijauskaitė, J. (2014). Kultūros naujienų portalas G.: „SANTA“ (rež. Marius Ivaškevičius, 2014) [žiūrėta 2015.03.07]. Prieiga per internetą: http://www.g- taskas.lt/kino-teatre-santa-rez-marius-ivaskevicius-2014/ 33. Marich, Robert (2013). Marketing to Moviegoers: A Handbook of Strategies and Tactics (3rd ed.). Southern Illinois University Press. pp. 54–55.

102

34. Media Desk Lietuva. (2009). Pranešimas spaudai: Tyrimo apie Lietuvos dalyvavimą ES MEDIA programose viešas pristatymas – birželio 15 d [žiūrėta 2015.04.01]. Prieiga per internetą: http://www.lfc.lt/lt/Page=NewsList&ID=6435 35. Media Film Database [žiūrėta 2015.04.01]. Prieiga per internetą: http://www.mfdb.eu/en 36. Meškys, K., 2010. Kaip valdyti medijas: Prodiuserinės veiklos pagrindai. RDI Grupė, Vilnius, 185-186 37. Michael D. Sellers, June 14, 2007. The Biz, Film Biz 101: Marketability vs. Playability in by [žiūrėta 2015.03.15]. Prieiga per internetą: https://michaeldsellers.wordpress.com/2007/06/14/film-biz-101-marketability-vs- playability-2/ 38. Moran, A., 1996. Film Policy: National and Regional Perspectives. Routledge, 1. 39. Multikino kino naujienos: Naujajame režisierius Mariaus Ivaškevičiaus filme „Santa“ vaidina Europos kino žvaigždė [žiūrėta 2015.03.07]. Prieiga per internetą: http://multikino.lt/lt/news/naujajame-rezisierius-mariaus-ivaskeviciaus-filme-santa- vaidina-europos-kino-zvaigzde 40. Naujienų portalas DELFI. (2012). Savaitgalį Vilniaus ir Kauno kino teatruose - lietuviško filmo „Narcizas“ premjera [žiūrėta 2015.02.26]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/savaitgali-vilniaus-ir-kauno-kino-teatruose- lietuvisko-filmo-narcizas-premjera.d?id=58681601#ixzz3WkDeALoR 41. Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/ 42. Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė. Konkursų rezultatai [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/rezultatai/2014 43. Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė. Vieno kūrinio projektas [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/vieno-kurinio-projektas 44. Oficiali „Cerative Europe“ programos, „MEDIA“ paprogramės svetainė. Projektų rinkiniai [žiūrėta 2015.03.19]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/projektu-rinkiniai 45. Oficiali „MEDIA Films Database“ svetainė [žiūrėta 2015.04.01]. Prieiga per internetą: http://www.mfdb.eu/en/ 46. Oficiali ES programos „Creative Europe“ svetainė [žiūrėta 2015.03.05]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/ 103

47. Oficiali filmo „Redirected“ internetinė svetainė [žiūrėta 2014.11.20]. Prieiga per internetą: http://redirectedmovie.com/#about 48. Oficiali Lietuvos kino centro svetainė. Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkurso vertinimo taisyklės [žiūrėta 2015.03.13]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/wp-content/uploads/2012/12/2-taisykliu- priedas_Vertinimo-kriterijai_parengiamieji-darbai.pdf 49. Oficiali Lietuvos kino centro svetainė. Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkurso vertinimo taisyklės [2013 m. redakcija] [žiūrėta 2015.03.16]. Prieiga per internetą: www.lkc.lt%2Fwp- content%2Fuploads%2F2013%2F08%2FVertinimo-kriterijai_parengiamieji- darbai_2013-08-14.docx 50. Oficiali Lietuvos kino centro svetainė. Konkursų rezultatai [žiūrėta 2015.04.02]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/finansavimas/rezultatai/ 51. Oficiali Lietuvos kino centro svetainė [žiūrėta 2015.03.12]. Prieiga per internetą: www.lkc.lt/ 52. Oficiali Lietuvos kino centro svetaionė. Finansavimo taisyklės [žiūrėta 2015.03.24]. Prieiga per internetą: http://www.lkc.lt/taisykles/ 53. Oficiali programos „Creati Europe“ paprogramės „MEDIA“ svetainė [žiūrėta 2015.03.13]. Prieiga per internetą: http://kurybiskaeuropa.eu/media/pagrindinis 54. Oficialus prodiusavimo kompanijos „Ketvirta Versija“ puslapis. Narcizas [žiūrėta 2015.02.26]. Prieiga per internetą: http://www.ketvirtaversija.lt/?page_id=637 55. Paukštytė, R. (2004). Lietuvos filmų centras: Lietuvių kinas 1990 – 2003 [žiūrėta 2015.03.15]. Prieiga per internetą: http://www.lfc.lt/lt/Page=ArticleList&ID=1118&Y=0 56. Pramogų portalas OBUOLYS.LT „Laiškai Sofijai“ [žiūrėta 2015.03.03]. Prieiga per internetą: http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/14832/ 57. Pramogų portalas OBUOLYS.LT. „Rūsys“ [žiūrėta 2015.03.23]. Prieiga per internetą: http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/15166/ 58. Pukšta, E. (2013). E. Pukšta. Lietuvių kino renesansas pažers rekordinį filmų derlių [žiūrėta 2015.03.06]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/e- puksta-lietuviu-kino-renesansas-pazers-rekordini-filmu-derliu.d?id=61466028 59. Pukšta, E. (2013). Meno pulsas: M. Ivaškevičiaus filmo „Santa“ darbinis seansas nenuvylė [žiūrėta 2015.03.07]. Prieiga per internetą: http://kultura.lrytas.lt/meno- pulsas/m-ivaskeviciaus-filmo-santa-darbinis-seansas-nenuvyle.htm?p=2

104

60. Pukšta, E. (2014). Naujienų portalas DELFI: Lietuviško kino platinimo ypatumai [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/lietuvisko-kino-platinimo- ypatumai.d?id=63875248 61. Rimdžius, A. (2013). Kino tinklaraštis „Kinomaistas.lt“: Naujas „Laiškai Sofijai“ režisieriaus R. Mullano filmas – Holokausto tematika (Interviu) [žiūrėta 2015.03.04]. Prieiga per internetą: http://www.kinomaistas.lt/naujausias-laiskai-sofijai-rezisieriaus- r-mullano-filmas-nagrines-holokausto-problematika-interviu/ 62. Straipsnis „Išankstinėje peržiūroje pristatytas E. Vėlyvio filmas „Redirected / Už Lietuvą!“ (2014-01-07): Lietuvos kino naujienų tinklalapis KINFO.LT [žiūrėta 2014.11.20]. Prieiga per internetą: http://kinfo.lt/isankstineje-perziuroje-pristatytas-e- velyvio-filmas-redirected-uz-lietuva/ 63. Straipsnis „M. K. Čiurlionis, kurį pažinojo tik Ji“ filme „Laiškai Sofijai“ [žiūrėta 2015.03.03]. Prieiga per internetą: http://www.jauti.lt/m-k-ciurlionis-kuri-pazinojo- tik-ji-filme-laiskai-sofijai/ 64. Straipsnis „REDIRECTED“ – pirmasis lietuviškas filmas, valstybei grąžinęs visą paramą“ (2014-12-12): Lietuvos kino naujienų tinklalapis KINFO.LT [žiūrėta 2014.11.04]. Prieiga per internetą: http://kinfo.lt/redirected-pirmasis-lietuviskas- filmas-valstybei-grazines-visa-parama/ 65. Tarptautinio Kauno Kino festivalio svetainė. (2012). Kauno kino festivalio žiūrovai daugiausiai simpatijų skyrė lietuviškam filmui „Narcizas“ [žiūrėta 2015.02.26]. Prieiga per internetą: http://www.kinofestivalis.lt/lt/naujienos/Kauno-kino-festivalio- ziurovai-daugiausiai-simpatiju-skyrel-ietuviskam-filmui-Narcizas 66. Winfrey, M., Kuzmanovic, J., (2015). Can Game of Thrones Save Croatia? [žiūrėta 2015.04.01]. Prieiga per internetą: http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-04- 02/can-game-of-thrones-save-croatia-

105

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. „MEDIA“ paraiškos parengiamiesiems darbams ir skirtos sumos (Vieno kūrinio projektas) 2008 m., eurais / 34 2 lentelė. 2008 m. gruodžio konkurso rezultatai: finansuoti vieno kūrinio parengiamieji darbai („Media Desk Lietuva“) / 34 3 lentelė. „MEDIA“ skirtos sumos 2001–2008 m. vieno kūrinio ir projektų paketo parengiamiesiems darbams („Media Desk Lietuva“) / 35 4 lentelė. „MEDIA“ parengiamųjų darbų finansavimui 2008 m. pateiktų projektų skaičius („Media Desk Lietuva“) / 36 5 lentelė. „MEDIA Plus“ finansuoti parengiamųjų darbų projektai (sudaryta autorės remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ informacija) / 38 6 lentelė. „MEDIA 2007“ finansuoti parengiamųjų darbų projektai sudaryta autorės remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ informacija) / 39 7 lentelė. Vertinimo kriterijai vieno kūrinio projektams („Media Desk Lietuva“) / 41 8 lentelė. Projektų rinkinio vertinimo kriterijai („MEDIA Desk Lietuva“) / 42 9 lentelė. „Creative Europe“ paprogramės „MEDIA“ finansuoti parengiamųjų darbų projektai (sudaryta autorės remiantis „MEDIA Desk Lietuva“ informacija) / 43 10 lentelė. Metinė valstybės parama kino industrijai 2005–2012 metais (sudaryta autorės remiantis Baltic Facts and Figures informacija) / 44 11 lentelė. 2008 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu) / 45 12 lentelė. 2009 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu) / 45 13 lentelė. 2010 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu) / 46 14 lentelė. 2011 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu) / 46 15 lentelė. 2012 m. Lietuvos kultūros ministerijos suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros ministro įsakymu) / 47 16 lentelė. 2009 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija) / 48

106

17 lentelė. 2010 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija) / 48 18 lentelė. 2011 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija) / 49 19 lentelė. 2012 m. Lietuvos kultūros rėmimo fondo suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Kultūros rėmimo fondo informacija) / 49 20 lentelė. Filmo parengiamųjų darbų projekto vertinimas. (Lietuvos Kino centras) / 52 21 lentelė. Filmo parengiamųjų darbų projekto vertinimas. 2013 m. redakcija (Lietuvos Kino centras) / 53 22 lentelė. 2013 m. Lietuvos kino centro suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija) / 54 23 lentelė. 2014 m. Lietuvos kino centro suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija) / 55 24 lentelė. 2015 m. Lietuvos kino centro suteikta parama filmų gamybos parengiamųjų darbų projektams I etapo rezultatai (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija) / 56 25 lentelė. Tyrimo klausimų instrumento pagrindimas (sudaryta autorės) / 60

107

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 Lentelės 2013 metais parengiamųjų darbų finansavimo konkursui pateikti vaidybinių filmų projektai. (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija)

Nr. Gamintojas Režisierius Filmas Vertinimas 1. VšĮ „IN SCRIPT“ Eglė Vertelytė „Gimti iš stebuklo“ 44,5 2. VšĮ "Studija 2" Algimantas Puipa „Edeno Sodas“ 42,83 3. VšĮ "Uljana Kim ir ko" Mantas Kvederavičius "Stasis" 42,5 Allan van O.T. „Escaping Sunshine“/ 4. UAB „Era Film“ Andersen „Pabėgimas nuo saulės šviesos“ 40,17 5. MB „Sky Films“ Jonas Vaitkus „Salomėja Nėris“ 40 VšĮ "Tauras Kino 6. Namai" Donatas Ulvydas „Pabėgimas“ 36,17 Kristina Buožytė, Bruno 7. UAB Tremora Samper „Fraktalas“ 35,33 8. UAB Tremora Ignas Miškinis „Karalių pamaina“ 34,17 VšĮ „Didžiųjų motinų "Pabėgimas iš Luizianos arba 9. studija“ Audrius Juzėnas stiklinė pieno" 31,5 10. UAB "Artbox" Gianluca Sodaro „Solo“ 31 11. UAB „Kivis“ Dalia Cibauskaitė „Moliniai Žmonės“ 28 12. VšĮ "TV Europa" Saulius Vosylius „Pavasarėlis“ 25,33 „Underground/ Pogrindis/ Miško 13. VšĮ „Donelos Studija“ Tomas Donela Brolis“ 25,17 VšĮ Kauno Kino 14. Studija Aigars Grauba „Nemeisio žiedas“ 24,83 G. Dailydos įmonė 15. „Seansas“ Gintautas Dailyda „Paryžietė“ 23,83 16. UAB "Dansu" Jonas Trukanas „Laimės miestas“ 23 VšĮ Kauno Kino 17. Studija Aurijus Radzevičius „Sukeisti žodžiai“ 16

Priedas Nr. 2 2013 metais parengiamųjų darbų finansavimo konkursui pateikti dokumentinių filmų projektai (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija) Verti nima Nr. Gamintojas Režisierius Filmas s 1. VšĮ „Sengirė“ Mindaugas Survila „Sengirė“ 41,83 2. VšĮ "Studija 2" Audrius Stonys „Neišsakyta tiesa“ 34,5 3. UAB Tremora Juozas Sabolius "Vilnius. Karališkasis miestas" 30,5 4. VšĮ "A Propos" studija Vytautas V. Landsbergis "Vaineta" 29,33 Dalia Cibauskaitė, 5. VšĮ "Studija 2" Justinas Lingys „Oras, Vanduo ir Žemė“ 27 6. VšĮ "Ketvirta versija" Monika Juozapavičiūtė „Blyksnis“ 26,67 7. VšĮ "Joni Art" Rasa Jonikaitė „Sielos Šokis“ 23,5

108

Priedas Nr. 3 2014 metais parengiamųjų darbų finansavimo konkursui pateikti dokumentinių filmų projektai (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija)

Tipas Projekto vykdytojas Filmo pavadinimas Filmo režisierius Vertinimas „Palikimas“ (The VšĮ „Apricot Films Legacy) Marat Sargsyan 43,71 Kristina Buožytė UAB„TREMORA“ „Emersija“ ir Bruno Samper 41,57 Andrius VšĮ „Čiobreliai“ „Krizė“ Blaževičius 41,43 VšĮ„Revoliucijos idėja“ „Šokėjai be trūkumų“ Ignas Jonynas 39,43 UAB „ARTBOX“ „Solo“ Gianluca Sodaro 38,86 „Sutrikę normalūs VšĮ „Just a moment“ žmonės“ Tomas Smulkis 35,86 Jokūbas Vilius VšĮ „Ketvirta versija“ „Rojalio kambarys“ Tūras 34,29 VšĮ „Ketvirta versija“ „Didysis sprogimas“ − 33,29 VšĮ „Didžiųjų motinų studija“ „F O T O G R A F A S“ Audrius Juzėnas 31,71 VšĮ „Fralita films“ „Bilietas į Paryžių“ Dalia Survilaitė 29,71 VšĮ „Didžiųjų motinų „STIKLINĘ PIENO, studija“ PRAŠAU“ Audrius Juzėnas 29,29 VšĮ Rimanto Gruodžio filmų studija „Periferija“ „Apgaulė“ Rimantas Gruodis 28,86 VšĮ „Didžiųjų motinų studija“ „NABERIJUS“ Audrius Juzėnas 27,71 Vaidybinis Ričardas pilnametražis VšĮ „IN SCRIPT“ „Rajonas“ Marcinkus 25,29 UAB „Kivis“ „Moliniai žmonės“ Dalia Cibauskaitė 25,14 Gintauto Dailydos kino Gintautas Dailyda įmonė studija „Seansas“ „Tobuli paklydėliai“ ir Jurij Grigorovič 23,71 Giedrius VšĮ „MA NO FILMS“ „1985“ Zubavičius 23,43 VšĮ „TV Europa“ „Nepažįstamoji“ Saulius Vosylius 23,14 UAB „ART&A“ „Barbora“ Maris Martinsons 22,86 Gabrielė Gintauto Dailydos kino Labanauskaitė, įmonė studija „Seansas“ „Raudoni batraiščiai“ Gintautas Dailyda 22,86 Jurgis VšĮ „FILM JAM“ „Izaokas“ Matulevičius 22,57 VšĮ „Vilniaus Keistuolių „Paskutiniai Brėmeno Vaidotas teatras“ muzikantai. Pabaiga“ Lekavičius 21,43 VšĮ „Kauno kino studija“ „Nameisio žiedas“ Aigars Grauba 21 Jurgita „Aš turiu Tave, mano Miciulevičiūtė- UAB „Lietuvos kinas“ Muzika“ Smeu 20,71 VšĮ „Kauno kino studija“ „Basi per ašmenis“ Vytautas Balsys 18,57 „Darius ir Girėnas. UAB „Incognito films“ Lituanica“ − 17,43 Vaidybinis „Nepakankamas trumpametražis VšĮ „LitFilmas“ sąskaitos likutis“ Julija Zubavičienė 19,43 UAB „Era Film“ „Namas, kuriame manęs Tomas Tamošaitis 40,29 Dokumentinis nėra?“ (dokumentinis pilnametražis animacinis)

109

VšĮ „Filmuva“ „Caritas Et Amor“ Vytautas 37,29 (Gailestingumas ir Puidokas Meilė) VšĮ „Monoklis“ „Mončys. Žemaitis iš Linas Mikuta 35,57 Paryžiaus“ VšĮ „Moonmakers“ „Padėkos diena“ Giedrė Žickytė 31,57 VšĮ „Ketvirta versija“ „Drugelio miestas“ Olga Šusteriove 28,86 VšĮ „Ketvirta versija“ „Znak Kačestva“ Alicija 26,29 Žukauskaitė VšĮ „TV Europa“ „Blyksnis“ Monika 24,14 Juozapavičiūtė VšĮ „Cultural and Media „Norėjau pasakyti“ Justė Eigminaitė 18,29 Consulting“ Dokumentinis UAB „Benjamin River „Mikro Ateiviai“ Vilius Mačiulskis 32,57 trumpametražis Productions“ Darius Jaruševičius ir Ina MB „Polyfield Media“ „Žmogus-Energija“ Šilina 32,86

Algirdas Selenis, Animacinis VšĮ „Animacijos studija“ „Saulės vaduotojas“ Aurika Selenienė 30,29 pilnametražis VšĮ „Baltic Productions“ „Kutkutai“ Ilja Bereznickas 26,86 „Eksperimentinis audiovizualinis 3D - Julija Zubavičienė stereo projektas ir Alexander VšĮ „LitFilmas“ Čiurlionis 3D“ Lentjes 20 „Po mirties, prieš Tomas VšĮ „Art shot“ pragarą“ Ramanauskas 29,57 Animacinis trumpametražis VšĮ „ARSLONGA“ „Meilės skliautas“ Šarūnas Jakštas 21,57 Aušra UAB „CG Barakuda“ „Naminis gyvūnėlis“ Armanavičiūtė 21,43

Priedas Nr. 4 2015 metais parengiamųjų darbų finansavimo konkursui pateikti dokumentinių filmų projektai (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Kino centro informacija) Filmo Samata, Prašyta, Filmo rūšis Pareiškėjas Režisierius Balai pavadinimas Eur Eur "Medūza Ernestas VšĮ "Dansu films" 30,17 63000 20000 mėnulyje" Jankauskas VšĮ „Kino kultas“ „Šachmatininkas“ Linas Ryškus 25 17500 12700 Emilis VšĮ „Kino kultas“ „Sizifo kultas“ 23,17 65000 48000 Vėlyvis Alvydas VšĮ "Singing fish" „Vilko vaikai“ 21,67 45000 22330 Šlepikas Saulius UAB "Tremora" "Zuckerzeit" 21,5 30000 20000 Vaidybinis Drunga ilgametražis Eugenijus „Šiaudinis jaunikis Šaltis, VšĮ "Manokinas" 21,33 57250 28600 ir avelė“ Oskaras Koršunovas UAB "Baltic Domantė „Tabletė#1618“ 18,5 100000 28000 Productions" Urmonaitė VšĮ "Donelos „Miško brolis“ Tomas Donela 18,5 43910 27960 studija" VšĮ"Ramūno "Hermeticum" Inesa 13,66 91110 44880

110

ateljė" Kurklietytė „Plastikinių Rūmų Vytautas VšĮ "Sviestas" 12,67 30370 20270 Žmonės“ Tinteris Gintauto Dailydos kino įmonė studija „Dvikova“ - 11,83 30067 19260 „SEANSAS“ Vaidybinis Laurynas MB "Po mokyklos" „Sunki trauma“ 10,67 10800 5600 trumpametražis Bareiša VšĮ "A Propos Vytautas "9 dainos" 22 20592,4 10100 Studija" V.Landsbergis VšĮ „Lietuvos "Kur mes čia?!" Dali Rust 21 13003 17503 kinas“ „Pavyzdingas Audrius UAB "Era film" 20,67 26707 20000 elgesys“ Mickevičius UAB "TV ir kino "Apie žmones, Aistė 20,17 36020 18250 projektai" žvėris ir daiktus" Žegulytė VšĮ "Cultural and „Tikėjimas“ (Faith) Jens Loftager 17,33 40579 18644 Media Consulting" Goda VšĮ "Studija 2" "Sincerely Yours" 17 15887 11585 Rupeikaitė Saulius "Aukso danties Dokumentinis Beržinis, VšĮ „Filmų kopa“ spindesys ir 17 36070 27053 ilgametražis Akvilė skurdas" Žilionytė Gintauto Dailydos Gintautas kino įmonė studija "Vakar/Yesterday" Dailyda/Jurij 16,33 20009 14980 „SEANSAS“ Grigorovič „Mirštančios Saulius VšĮ "Filmų kopa" 15,5 41524 31141 širdies šokis“ Beržinis „Artistas per Dalia VšĮ "Pakūta" 15 24834 18394 prievartą“ Kanclerytė IĮ Rimanto Rimantas Gruodžio filmų „Mokytojas“ Gruodis, Julė 13,5 32000 20000 studija „Periferija“ Gruodienė "Nepažintas Ieva VšĮ "Domus Artis" 10,33 19600 12250 Vilnius 1918-1945" Rasimaitė UAB „OAK9 „Draugai“ Barry Cook 19,67 127480 56300 Animacinis Entertainment“ ilgametražis Ričardas VšĮ „Film Jam“ „Plieno sparnai“ 16,5 130150 48000 Matačius VšĮ„Naujosios „Trys Kristijono Rimas Animacinis muzikos Donelaičio Sakalauskas, 12,67 25800 11900 trumpametražis komunikacijos pasakėčios“ Birutė Mar centras“

Priedas Nr. 5 Interviu su filmo „Redirected“ prodiuseriu Donatu Šimukausku transkripcija. 1. Papasakokite kaip gimė filmo “Redirected“ idėja? Ar projektą iniciavo jūsų prodiuserinė kompanija ir tik tada ieškojo filmų kūrėjų, ar bendradarbiavimas prasidėjo pačio filmo autoriaus iniciatyva prie jau išbaigtos filmo idėjos?

111

Donatas: Realiai, tai matot, visa ta prodiuserinė kompanija, jinai kaip ir sakykim susikūrė po tai kai, atsirado Vėlyvio pasiūlymas kurti filmą. Ta prasme ta kompanija nėra, taip kai ji kažkaip tai būtų kažkaip tai vat dirbtinai sukurta ir jei pasisamdė Vėlyvį jiems sukurti filmą. Taip nebuvo. Ta prasme, Vėlyvis sugalvojo, kad jis nori daryti šitą filmą ir tada ta kompanija ji natūraliai prie jo prilipo, eigoje atsirado 2. Ar buvo kreiptasi į jau egzistuojančias prodiuserines kompanijas? Ar net nebuvo svarstoma tokia idėja? Donatas: Na kadangi jie su Liukaityte jau daro, čia trečias filmas kartu yra pilno metro. Ir jie jau ten bendradarbiauja nuo tų laikų, kai Vėlyvis kūrė filmą „Matvaju“, tai čia sakykime tokie dar studentiški laikai, reiškia nežinau prieš kiek čia metų, du tūkstančiai gal ketvirtais kokias gal metais čia tas buvo, įvyko. Tai iš pricipo...natūraliai Vėlyvis kalbino Liukaitytę daryti tai. Liukaitytė tą ir pradėjo, bet paskui eigoje reikėjo vis daugiau ir daugiau resursų ir atsirado vis daugiau ir daugiau žmonių. Tik paskiau jau, kada filmas jau faktiškai buvo prie pabaigos, ta prodiuserinė kompanija jinai buvo įkurta juridiškai. Nes vis tai vyko tokio žodinio susitarimo principu. 3. Kodėl buvo pasirinktas būtent šis kino žanras ir Lietuviško identiteto tema? Ar tai buvo sąmoningas sprendimas atlikus rinkodarinius tyrimus, ar jūsų asmeninis kūrybinis pasirinkimas? Donatas: Faktiškai, tas žanras na jisai... kaip jūs turbūt pastebėjot yra ne pirmas filmas tokiam žanre buvo daromas, tai jam tiesiog smagu ir natūralu tokiam žanre daryt filmus. Ir ko gero tai ne paskutinis filmas šitame žanre, na aš taip spėju. 4. Tuo momentu kai buvo pradėta dirbti prie projekto, ar buvo renkamasi iš kelių scenarijų, ar tai buvo vienintelis variantas? Kuo šis scenarijus pasirodė pranašesnis už kitus? Donatas: Ne, ne, nebuvo antro scenarijaus. 5. Kiek jūsų, kaip prodiuserių vaidmuo, turėjo įtakos meniniams sprendimams dirbant prie šio filmo. Ar buvo aspektų, dėl kurių išsiskyrė jūsų ir autoriaus nuomonės? Kaip sprendėte panašias problemas? Donatas: Na ten tų dalykų buvo sakykim montaže jau. Ir kaip matot yra lietuviška versija, kuri faktiškai yra režisieriaus cut‘as, o pasaulinė versija yra prodiuserinis cut‘as. O dėl kitų aspektų, kaip tarkim rėmėjų atributika filme, ar aktoriai, filmavimo vietos – visų dalykų turinčių marketinginį poveikį, bet tuo pačiu turinčių ir meninį poveikį, ar dėl tokių dalykų nebuvo išsiskyrusios jūsų nuomonės? Donatas: Na matot, iš tikrųjų tenai tie product placement‘ai jie neblogai įklijuoti yra į filmą ir ten iš principo yra Vėlyvio idėjos visa tai. Jisai pats paprastai jau derina visa tai su rėmėjais, su product plament‘o davėjais pačią idėją kaip tai bus padaryta, tai čia tokio susikirtimo šioje vietoje neegzistuoja. 112

Tuomet, kiek jus vertintumėte prodiuserių įtaką kūrybiniams sprendimams, ar jie tarytum tampa tik projektą administruojančia įmone? Donatas: Na iš tikrųjų jų įtakos meniniams sprendimams kaip ir žinokit nebuvo čia. Ta prasme tai yra... Vėlyvis jis iš principo turi savo diktatą, o visi kiti reiškias jam sakykim tarnauja, tai čia tokia buvo sistema. Ta prasme yra argumentuotų ginčų kažkokių ir ten argumentuotai galima pasiekti tam tikrų laimėjimų šitoje, na kaip ir sakykime pasaulinė versija, kuri šiek tiek sutrumpinta buvo. Tai buvo argumentuotas ginčas ir tiesiog buvo pasiekta tai, kad iš esmės filmas yra per ilgas pasauliniams pardavimams ir kad reikia daryti jį trumpesnį. Tai čia, ta prasme, na toks normalus darbas. 6. Ar dirbant prie scenarijaus, buvo laikomasi tik autorinių sumanymų, ar scenarijui taip pat darė įtaką rinkodarinis pagrindimas galintis nulemti komercinę sėkmę? Pavyzdžiui, ar nebuvo diskusijų dėl stiprios nenormatyvinės leksikos išvengimo, siekiant praplatinti žiūrovų amžiaus cenzą, nes šiuo metu jis yra N18? Donatas: Naaa.. Nebuvo čia tokių klausimų, nes kaip ir visiems buvo aišku, kad ta prasme, ta leksika jinai bus. Čia net nebuvo klausimas, nes scenarijus jau tiesiog buvo parašytas toks, taigi kaip sakant „bijai vilko neeik į mišką“. Bet konkrečių tyrimų jus neatlikinėjot siekiant nustatyti kokią dalį potencialių žiūrovų jus prarasite dėl amžiaus cenzo, ir atvirkščiai, kiek žiūrovų būtent tokia drąsi leksika padės prisivilioti? Donatas: Na tai matot, tas.. na ta amžiaus kategorija nuo 16 iki 18 metų, jinai labai myli šitą Vėlyvio kūrybą ir tai, kad jiems neleidžia žiūrėt ten dėl kažkokių tai keiksmažodžių, kurių neva tai jie nežino, tai man labai juokinga yra iš tikrųjų. Na ta prasme, tai yra pakankamai didelė auditorija, nes jinai vaikšto į filmus, vaikšto į kiną. Ir ten mes darėm, tokį tyrimą, kad galimas dalykas, kad 20 tūkstančių daugiau būtų surinkimo dideliuose miestuose, nes provincijoje kaip paaiškėja jie vis tiek nueina pasižiūrėti to filmo. 7. Ar aktorių pasirinkimas, buvo rinkodaros dalis, ar meninis sumanymas (britai, rusai - Artur Smolyaninov, lietuviai)? Ar nemanėte, kad lietuviai suvaidins pakankamai gerai, ar tai buvo rinkodarinis sprendimas, kadangi filmas buvo skirtas platesnei nei vien Lietuvos rinkai? Donatas: Na matot, čia tas pasitikėti, ar nepasitikėti lietuvių aktoriais, čia gal biški ne tas klausimas. Čia labiau klausimas ar yra toksai aktorius, kuris galėtų suvaidinti vat pavyzdžiui kad ir tą Smolianinovo personažą. Tai kadangi mes tokio neradom, tai vat reiškias ir pasikvietėm jį iš Rusijos. Kitas dalykas, kad aišku mes vėlgi išsirinkom aktorių, kuris turėtų bent kažkokio reiškias patrauklumo Rusijos žiūrovui, tai bent kažkokia kaip sakyt žinoma pavardė šitoj vietoj. Tai iš dalies, iš dalies tai galima įvardinti ir kaip rinkodarinį sprendimą, nes taip tai yra rinkodarinis 113 sprendimas, bet aš nesakyčiau kad tai buvo jau grynai taip kad „na vat paimsim vieną iš Lenkijos, vieną iš Rusijos vieną iš Balkanų ir vat visiems parduosim“. Taip nebuvo čia galvojama. Tai iš esmės tas personažas buvo parašytas lietuviui, bet kadangi mes tokio nesugebėjome Lietuvoje rasti tarp aktorių, tai teko pasikviesti iš kažkur kitur ir logiškiausiai tai buvo, na kad tai bus rusiškai kalbantis gali būt žmogus. Tai plačiausia rinka yra Rusija, tai ten ir ieškojom. 8. Ar rinkodarinė filmo viešinimo strategija buvo pradėta kurti dar bevystant filmo projektą, ar jį buvo kuriama vėliau pritaikant prie jau išbaigto projekto? Donatas: Turėjom, mes jau turėjome visiškai pabaigtą strategiją, kai jis dar nebuvo sumontuotas. Idėja buvo ir anksčiau, bet tuo metu kai filmas jau buvo faktiškai nufilmuotas, mes jau žinojome kaip tai darysime. Tai vat, bet dar neturėjome galutinio produkto, bet faktiškai turėjome nusifilmavę visą lietuvišką dalį r sausio mėnesį pradėjome dėlioti strategiją, nors mums buvo dar likusi angliška dalis, bet iš esmės jau buvo aišku apie ką filmas ir kaip jis atrodo ir kas ten bus ir kiek ten visko bus ko nėra kitur. 9. Kaip jau buvote minėjęs, filmas nuo pat sumanymo buvo skirtas tarptautinei rinkai. Ar pasaulinės versijos permontavimo idėja gimė dar parengiamųjų darbų stadijoje ir jūs iš karto žinojote, kad bus dvi versijos, ar vėliau jau berodant „už Lietuvą“ versiją? Kuo jos skiriasi? Donatas: Ne, šito nežinojom. Realiai, tai atsirado dėl to, kad paskiau kai mes pradėjome daryti tarptautinius pardavimus, kai pradėjome šnekėti su interesantais, tai paaiškėjo, kad vis tik filmo trukmė, jinai yra didžiausia kliūtis tą filmą pardavinėti užsienyje. Ir buvo nuspręsta tą filmą patrumpinti, nesugadinant jo vertės ir manome, kad tą tikslą maksimaliai pasiekėme. Ir na aišku žiūrovai čia visi sako, kad „jokio ten skirtumo aš nepamačiau, tai ką ten iškirpo“... Tai vat taip ir yra. Nieko ten iš esmės per daug nesimato, bet tas filmas patrumpėjo nemažai. Patrumpėjo nuo 1 val. 51 min. gryno laiko iki 1val. 39 min., tai 12 minučių filmo yra tikrai geras gabalas. Tai vat, o reiškias sutrumpinta ten buvo pakankamai neblogai. Mes pasisamdėme tiesiog žmogų iš šalies, anglakalbį, kuris, pakoregavo tekstus, kurie nelabai reiškias reikalingi ten kažkokiose scenose, ir žodžių tas toks pakoregavimas jisai buvo pakankamai efektyvus sakyčiau. Na aišku ten buvo savų niuansų, nes jie truputėli kitaip dirba reiškias, ne taip preciziškai kaip mūsų, tai paskui teko ir patiems pataisyti reiškias jų tą darbą, bet iš esmės buvo vietų, kurios labai padėjo. 10. Ar kuriant filmo scenarijų buvo atliekami kokie nors tyrimai (pvz., slengo rinkimas mažuosiuose miesteliuose, žiūrovų reakcija į tokią kalbą, koncepcijos testavimas su potencialiais žiūrovais)? Jei taip, ar jų rezultatai nulėmė kuriuos nors projekto pokyčius? Kokius? Donatas: Na kas liečia slengą ir žargoną, tai čia jau yra labiau pačių aktorių padiktuotos. Nes scenarijuje yra iš esmės išdėstomos mintys, o paskui jau aktorius pritraukia kiekvienas prie savęs. Ir 114 ten, pavyzdžiui, kur ten yra Vyckos „fuck off, kaušas“ ta frazė, turbūt ją turėjote galvoj, tai kadangi Meliešius yra ten vat iš kažkokios Aukštaitijos glūdumos, tai ten tas „kaušas“ ir yra aukštaitiškas panaudotas. O kalbant apie testines peržiūras, tai jų buvo, bet tą prasme jų buvo minimaliai, kadangi biudžetas filmo iš tikrųjų buvo labai ribotas, tai tiek kiek mes galėjom sau leisti ne gamybai, o leisti kažkokiems tokiems vat tyrimams ir pasižiūrėjimams, tai mes darėm keletą peržiūrų su žiūrovais, bet na sakykim tai buvo labai jau toks siauras dalykas, kaip vat pavyzdžiui tenai Holivude jie leidžia sau tai daryti labai plačiai ir ilgai kol galų gale sumontuoja filmą. Bet šiuo atveju tai buvo toks, na sakykim lietuviškam lygmenyje kelios peržiūros. O ar tokių peržiūrų rezultatai nulėmė kažkokius pokyčius filme? Donatas: Taip nelėmė, nulėmė. Pavyzdžiui, ten nebuvo scenos kur jie Maiklą įdeda į invalido vėžimėlį ir vežasi į lėktuvą, jinai nebuvo nufilmuota. Mes ją prifilmavom jau paskui po peržiūros, nes žiūrovams buvo neaišku kaip jie ten į tą lėktuvą pakliuvo. 11. Kuriame etape į projektą įsitraukė kitos prodiuserinės kompanijos (Wellington Films)? Kaip ir kodėl prasidėjo bendradarbiavimas būtent su šia kompanija. Koks buvo jų indelis į projektą? Donatas: Jie iš pat pradžių įsitraukė, pačioje pradžioje. Praktiškai prieš tenai paduodant paraišką Kino centrui, mes su jais pasidarėm sutartį. Bet kodėl būtent jie įsitraukė... Aš kadangi ten pačios pradžios neturėjau savo rankose, tai negaliu Jums atsakyti į šitą klausimą, kokie ten yra ryšiai ar iš ankščiau, ar dėl kokių priežasčių jie prisijungė tuo metu. O koks jų indelis buvo į projektą? Donatas: Iš tiesų, tai labai minimalus. Mes net tikėjomės iš jų žymiai daugiau, ir konsultacijų ir kad tą prasme jie ten su kastingu ir dalykais ir su aktoriais, parinkimu angliškų, su dialogais ir su montažu ir su paradavimais... Mes norėjome iš jų labai daug, bet jie faktiškai labai ten minimaliai kažką sugebėjo padaryt. Netalentinga kontora (nusijuokia). 12. Ar buvo kontaktuojama su kino platintojais ankstyvojoje projekto parengiamųjų darbų stadijoje, ar projektas buvo siūlomas vėlyvesniuose įgyvendinimo stadijose? Kokia dalis kompanijų susidomėjo projektu dar ankstyvojoje stadijoje? Donatas: Šitas projektas jis nebuvo pitch‘inamas kaip visi projektai pasaulyje, jisai neturėjo tokio. Kadangi faktiškai visas finansavimas šito filmo yra iš Lietuvos, tai privačių rėmėjų ir Kino centro, tai nelabai reiškias ten buvo ko pitch‘int. Realiai kaip ir sakykim jau buvo pokalbiai jau turint medžiagą, tada jau buvo ieškoma pardavėjų, distributorių, pasaulinių pardavėjų buvo ieškoma dar neturint galutinio filmo. Tą prasme jau buvo nufilmuota lietuviška dalis, bet dar neturėjome galutinio produkto. Gamybos etape mes ieškojom dalies pinigų reiškias, mums trūko tenai post- produkcijai pinigų, bet paskui galų gale viskas išsisprendė taip, kad vienas iš investuotojų iš 115

Lietuvos jis tiesiog padidino savo indelį ir tiek. Nes buvo rasti ten investuotojai, bet jų sąlygos buvo pakankamai žiaurios. Ten buvo Rusų investuotojai rasti, ten buvo prancūzai tokie, bet ten iš tikrųjų buvo sąlygos na.. tai buvo kur kas blogesnės, nei mes gavom Lietuvoj, juo labiau, kad tų pinigų dalies ne tokios jau ir baisingos reikėjo, kad ten atiduot reiškias viską įteisinimams. O kaip buvo priimtas sprendimas patiems patinti filmą? Ar galima būtų teigti, kad dėl panašių įsikišimu ir buvo priimtas sprendimas patiems platinti? Nes jus gi šiam filmui įkūrėt ne tik prodiusavimo, bet ir savo platinimo kompaniją? Donatas: Iš esmės taip. Kadangi mes turėjome tokią sutartį su investuotojais, kad jie atsiima savo dalies nemažą procentą prieš visus, nesvarbu kas ten yra platintojai, nesvarbu kas ten ir kaip ten. Tai su platintojais buvo pakankamai keblu. Nes jie reiškias galbūt neįžiūrėdami didžiulio potencialo iš šito filmo surinkti 5 milijonus litų, bijojo eiti į mišką ir rinkt malkų su mumis, nes iš pricipo tai reiškia, kad visi pinigai pirmiausia įėję į kasą, jie turės būt atiduoti investuotojams, kas ir buvo padaryta. Ir iš principo buvo viena kompanija, viena stambiausia iš tų platinimo kompanijų, lyg jau ir buvo sutikus, na bet mes tiesiog nedavedėm visko iki galo, kadangi supratom, kad vienas dalykas, reikės dar ir atiduoti distributoriams dalį, nemažą dalį pajamų, tai supratom, kad principe skolų mes niekada neatiduosim tada, tai gal tada geriau reiškias patiems padirbti ir galbūt sėkmės atveju jau kažką reiškias sau užsidirbti, taip vat kažkokį atlyginimą, pasirinkti kažkokios patirties tą prasme tokiu būdu sakykime padengti savo kažkokį tai darbo įkainius, negu sumokėti kažkokiai kitai kompanijai, juo labiau kai pats darai, tai darai tai kažkaip truputėli kruopščiau, nuoširdžiau ir labiau supranti ką darai, nei reiškias kompanija, kuri turi daug filmų, kuri dirba kaip konvejeris, nes jie išleidžia reiškias per mėnesį ne vieną filmą ir tai reiškia, kad tavo filmas, na jis vis tiek bus kažkas ten vienas iš tų filmų. Gal ten vienas didžiausių, bet vis tiek jis bus vienas iš... Tai vat. O kadangi mes turim vieną vienintelį filmą, kurį platinam, tai mes jį platinam kitaip. O ar Jūsų platinimo kompanija platina filmą tik Lietuvoje, ar ir užsienyje? Donatas: Mes ir Latvijoje patys išsiplatinom šitą filmą, o Estijoje susiradome vietinį distributorių, su kuriuo mes bendrai dalinamės rizika. O kaip dėl platinimo kitose šalyse? Keliuose šalyse planuojama platinti filmą? Ar prie visų šių šalių buvo tikslingai dirbama, ar atsirado kurių nors netikėtai susidomėjusių? Donatas: Na matot, čia kaip skaičiuosi, nes pavyzdžiui 35 šalyse yra parduotos teatrinės, VoD ir DVD teisės parduotos, bet televizinės teisės yra parduotos dar 30 šalių. Tai reiškias ten yra tiesiog du kontraktai, kurie apima labai daug šalių ir iš pricipo tame tas skaičius ir susidaro, bet iš esmės taip, teisės yra parduotos toms šalims ir filmas bus parodytas. Bet ir su pirmu atveju yra įvairių variantų. Pavyzdžiui, prancūzai jie nerodys kino teatruose, jie išleis DVD ir rodys VoD, o kai tuo tarpu japonai daro pilną teatrinį išleidimą, o jau paskiau daro VoD, DVD išleidimą ir televizinės teisės jau vėliau. O pavyzdžiui „Asian SAT“ jie apskritai yra palydovinė televizija, 116 reiškia jie transliuoja ten įvairiausioms Azijos valstybėms, ir jie yra išsipirkę teises nuo Birmos iki Kambodžos ir baigiant Kinija ir Mongolija. Tai čia tokie niuansai yra. O ar atsirado šalių, kurios taip pačios išgirdo ir susidomėjo dabar galvoju... Na kaip ir žinokit, taip, tokių atvejų, kad patys kreiptųsi, tai tokių nebuvo. Su kiekvienu reikėjo dirbti atskirai ir kruopščiai. 13. Kokie finansiniai šaltiniai buvo pasitelkti projekto parengiamųjų darbų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, paskola)? Kokia dalis finansavimo buvo iš valstybinių ar ES programų? Kiek tokia paramą buvo svarbi projekto įgyvendinimui? Kurie kiti finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Donatas: Parengiamiesiems darbams, kurie praktiškai vyko dar prieš...Aš dabar galvoju... turbūt 2011 metais jie prasidėjo, tai tie parengiamieji darbai jie nebuvo niekaip finansuojami. Mes finansavomės tenai iš savo nuosavų pinigų visą tai, ten kažkokios kelionės, kurios ten buvo, kažkiek ten turėjom tų pinigų ir susifinansavom patys, o paskiau jau kada nusifilmavom tenai teaser‘į ir pasidarėm jau scenarijų galutinį, kada susiradome jau kažkokį branduolį artistų, tai tada tiktai gavome finansavimą. Tai jau buvo nebe parengiamieji darbai, tai jau buvo gamybos pradžia, jau gamybai mes gavome pinigus. Parengiamiesiems darbams buvo naudojamos praktiškai tik asmeninės lėšos. Ten dar buvo kita istorija truputėli, kadangi filmas buvo pradėtas ir jisai turėjo įvykti truputi anksčiau su kitais investuotojais, bet tenai vienas investuotojas pasitraukė paskutinę minutę, žodžiu ir tas filmas liko kabėti ore, tai ten buvo toksai momentas, kai tas filmas buvo paruoštas be pinigų, padėtas ir sustojęs po dviejų dienų filmavimo ir buvo rėmėjų pinigai gauti jau tai produkcijai, kur tie rėmėjai nebuvo gavę product placement‘o nes nebuvo įvykęs filmas, tai tokių vat niuansų buvo įvykę šitoj vietoje, bet iš esmės tie pinigai jau buvo kaip ir panaudoti tai neįvykusiai gamybai, na dekoracijos, kostiumai, kas labai greitai išsinyksta. Tai teko kažkokias sakykim paskolas atidavinėti iš kitos gamybos. Tai sakykim čia toksai nelaimingas atsitikimas yra su šituo filmu įvykęs pačioj pradžioj. Bet tos paskolos, jos nebuvo kažkokios labai pritrenkiančios, nes dėl to tas filmas ir sustojo, kadangi iš to investuotojo pagrindinio turėjo ateiti didžioji dalis pinigų reiškia, tai ten tą prasme tų paskolų ten buvo keliasdešimt tūkstančių. Na vis tiek, kaip sakant, kaip fiziniam asmeniui tai yra dideli pinigai. O dėl valstybės paramos parengiamiesiems darbams, tai kadangi tuo metu vertėsi pati sistema, nes pirmą dalį mes gavome iš ministerijos, o antrą dalį mes gavome iš Kino centro. Ta prasme, kad pasikeitė tuo metu sistema. Nes ministerija finansuodavo neparengiamaisiais etapais, neduodavo taip, kad parengiamasis, produkcinis, post-produkcinis ir platinimas. Taip nebuvo. Dabar kai yra Kino centras tai jau taip yra. Bet tuo metu taip nebuvo. Dabar jau reiškias kaip seni laikai tai atrodo... Tai žodžiu, ta prasme, kad taip jau Lietuvoje yra ir aš manau, kad tokia sistema yra 117 pakankamai teisingai sudėliota, kad dabar tie etapai yra, tai jie yra gerai, nes iš tikrųjų taip ir įvyksta tas filmas, filmų gamyba. Čia ko gero, kad kai nebuvo Kino centro, tai nebuvo kas priima kažkokius atitinkamus sprendimus, kad įtraukti tą finansavimą labiau prie kino statybos. O ar bandėte kreiptis į ES programas, pvz. MEDIA? Donatas: Ne ne, nesikreipėme mes į MEDIA. Bandėm jau į distribucijai gauti iš MEDIA‘jos, bet taip ir nesigavo, kadangi nesurinkom kad į vieną deadline‘ą tilptų minimum 7-ių distributorių grupė. Nes tos datos yra pakankamai nesiderino, nes kažkas jau pasileidę, o kažkas dar tik planuoja, tai žodžiu buvo čia tokių niuansų, nes vat čia yra pakankamai sunku lietuviškam kinui skintis kelią pasaulinėse rinkose. Ir ko gero jau kažkoks tai sekantis filmas, kuris turėtų atitinkamą kokybę, jam ko gero bus gerokai lengviau tą daryt, nes jau žinos žmonės apie ką čia apskritai eina kalba, kas ta Lietuva, iš kur jie yra. Nes didžioji dauguma, jie net nežino kas yra ta Lietuva ir iš kokio čia žemyno jie yra, ar jie čia juodi, ar geltoni, ar lotyniškai galbūt kaip nors šneka. 14. Kiek laiko užtruko projekto parengiamųjų darbų stadija, prieš pereinant prie gamybos? Donatas: Nuo 2010 gruodžio mėnesio pradėjome daryti kastingą, tai scenarijus jau buvo parašytas, jisai nuo 2010 metų pradžios jau buvo rašomas ir praktiškai jau lapkričio mėnesį aš jau jį gavau užrištą, scenarijų... Tai vat nuo 2010 metų jisai buvo pradėtas rašyti scenarijus. Tai vat praktiškai matot, tai yra 4 metai iki galutinio produkto. Nei daug nei mažai... Per tą laiką jau ir vaikai užaugo. O prie gamybos mes perėjom 2012 metais, nes 2012-tų metų vasarą mes nusifilmavome didžiąją dalį filmo. 2013-ų metų pavasarį nusifilmavome Londono dalį. Nes Kino centras finansavo filmą tokiais kaip ir etapais, tai vat tokiais etapais mes ir dirbom. Ir jau 2013-tų metų Kanuose, mes jau buvome nuvažiavę pardavinėti tą filmą, reklamuoti pasaulinei rinkai. 15. Ar tiksliai projekto parengiamųjų darbų etape buvo sudarytas finansavimo planas? Kiek gamybos stadijoje buvo nukrypta nuo plano. Kokie papildomi finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Donatas: 10 %. 10 procentų nukrypo. Ne mes pasifinansavom visą tai jau paskui iš surinktų lėšų kino teatruose. Realiai mes tiesiog buvome skolingi savo tiekėjams, dar pasiskolinom paskiau iš vieno kito iš žmogaus, įmonės. Na buvo ten tokių šiek tiek paskolų kažkokių, šiek tiek tiesiog skolų tiekėjams, na ten buvo visko. Bet iš esmės didžioji dauguma tai buvo tiekėjams skolos. O koks gavosi bendras biudžeto dydis, nes šiuo klausimu randu skirtingų duomenų? Donatas: Čia žinokit kas ką ir kaip skaičiuosi. Nes iš tikrųjų tai gamyba, ji ten baigėsi, užsibaigė, liko tenai skolų, nes truputėli peržengėm paskui post-produkcijoje tuos kaštus. Tai čia va matot, mes išsileidom čia lietuvišką versiją, o paskui reikėjo jį vėl daryti iš naujo pasaulinę versiją ir ta post-produkcija iš naujo apsimokestino biški. Tai čia kaip čia ką skaičiuosi, ar tą pasaulinę su lietuvišką, ar lietuvišką su pasaulinę, ar tik lietuvišką. Čia iš kurios pusės skaičiuosi. Bet su visu platinimu, tai praktiškai gavosi 1,2 mln. eurų. Su visu platinimu, su visais reiškias ten pasauliniais 118 reikalais, nes tai yra išlaidos, kurias mes galime sudėti į krūvą ir sakyt, kad vat mes važiavome į tuos festivalius, ten reiškias ieškojom ten draugų, ar distributorių, šitų pardavėjų ir tą prasme visus šitus ir šalis su kuriom patys dirbom, tai yra milžiniškos išlaidos ir didžiulės laiko sąnaudos. O į kokius festivalius jus važiavote? Donatas: Na tai į pagrindinius važiavom, tai yra Kanai, Berlynas, važiavom į šiuos pagrindinius. Norėjome važiuoti į AFFAMA, ten nepavyko, nes ten labai brangu yra važiuoti, nes toli Los Angele. Norėjom patekti į Torontą, bet į Torontą mūsų nepriėmė.. Na žodžiu vat taip vat.. Ta prasme festivaliai, čia ne taip kad festivaliai. Tai yra mugės. Nes matot kaip... Filmas iš esmės į konkursinę programą šitų didžiųjų festivalių nei vieno nepateko. Buvo didžiulis šansas patekti į Berlyną, bet mes nespėjom jo sumontuoti, nes kadangi buvo Kalėdos ir t.t. ir panašiai ir nepavyko mums to padaryti, nes anglai per Kalėdas nedirba, tai vat... Mes jau praktiškai turėjom filmą, bet Berlyno kino festivalio deadline‘as jau buvo praėjęs gal kelėta savaičių, nes faktiškai mes neturėjom fiziškai galimybės patekti į komisiją, nes jau buvo priimti sprendimai kas jau pateks į festivalį. O į mažesnius festivalius yra kviestas tas filmas, t.y. Vienoj, Ostende, ar vokiškam festivaly, kuris vykstas per 7 miestus, tai per visus tas filmas yra sudalyvavęs labai sėkmingai. Na tai vat yra sakykim tokie antraeiliai festivaliai. Nes tie pirmaeiliai jie yra viso labo...keturi... Kanai, Berlynas, Torontas ir Busanas. 16. Jūsų filmo internetiniame puslapyje mačiau, kad taip pat buvo įkurtas ir „Redirected“ klasteris. Papasakokite apie jo funkciją ir veiklą ir kodėl buvo priimtas spendimas įkurti klasterį. Donatas: Nu matot iš esmės klasteris, jisai kalba eina daugiau apie kažkokių naujų technologijų, ar tai kažkokių tyrimų, kažkokių tai vat tokių dalykų darymą, ko mes iš esmės norėjome, bet negalėjome pasidaryti. Kadangi Europa finansuoja, o mes idėjų turime, ką mes norėtumėme ištirti, tai mes tiesiog na ir sukūrėme tą klasterį, nes iš esmės tas klasteris kaip ir natūraliai gavosi dirbant prie to filmo, nes ten tos kompanijos, kurios tą filmą kūrė kartu su mumis, tai taip ir gavosi. Tie žmonės, kurie susiję, paskui ir šventes kartu švenčia, žodžiu tokia vat draugija žmonių yra pasidariusi, na tai galime vadinti natūraliu tokiu klasteriu ir kadangi kažkokiu metu išgirdom, kad yra tokia finansavimo programa, tai nutarėm kreiptis ir reiškias bandom tenai judėt į tą pusę. O su Vilniaus kino klasteriu tai turi ką nors bendro? Ar bandėt su jais bendradarbiauti? Donatas: Ne, tai yra visai kitas klasteris. Matot, ten jie yra biški pasistūmėję kita linkme. Tai yra klasteris, kuris jau tą kietąją dalį yra įsisavinęs, ten jie investavę yra nemažai ir ateiti ir sakyti „žmones, mes čia žinot dabar irgi čia prie jūsų prisijungsime, nes jus jau čia viską investavot ir jau čia viską pasidarėt ir mums čia bus labai patogu“, tai taip galbūt ko gero nelabai gaunasi, nes 119 suprantat būtų biški nepatogu, nepatogu prašytis toje vietoje, nes jie iš tikrųjų investavo labai nemažai. Jie pasidarė daug dalykų. Tuo metu nes realiai net negalvojom, kad čia mes kažką tai čia apskritai darysim šituo klausimu kai jie susikūrė ir darė tai. Bet šis „Redirected“ klasteris nėra vienkartinis projektas, kuris yra sukurtas būtent šitam filmui ir savo veiklą ir toliau vykdys? Donatas: Jo, jo, jo... Ta prasme tai yra na...tai yra natūrali kompanija žmonių, kurie kartu dirba, mąsto, ir tą prasme mūsų, pavyzdžiui, sekantis projektas vėlgi eina su tenai, na nežinau, gal čia procentais ir neįvardinsiu, bet su didžiąją daugumą tų pačių žmonių. Na ta prasme, nes tu mąstai, galvoji ir jauti kas ką gali padaryt ir kokį tu rezultatą gali gauti. Tai čia na tą prasme tas, tą klasterizacija tai iš dalies yra sudėtingas dalykas, iš kitos pusės, jis yra natūralus ir geras, nes nu kaip, vis tiek natūraliai visi dirba kažkokiu panašiu principu, klausimas tiktai koks santykis yra ar draugiškas ar toks labai konkurencingas. Bet kažkaip taip tarp kinošnikų tai jis toks realiau, nei konkurencingai tarpusavio santykiai, o tai gerai. 17. Kiek jūs pats, kaip prodiuseris, vertinate parengiamųjų darbų svarbą? Ar sutiktumėte su dažnai Europos ir Lietuvos kinui išsakoma kritika, dėl per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai? Donatas: Aš manau, kad ta kritika yra labai teisinga šitoj vietoj, nes tų parengiamųjų darbų niekas iš tikrųjų ir nedaro, tam nėra tradicijos. Nes tradicija pas mus yra tokia, kad tu gauni pinigus gamybai ir daraisi filmą. Ir viskas. Gauni pinigus ir darai. O reiškias, kad tie pinigai yra kažkaip pritraukiami, kad kažkaip yra sudominami investuotojai, kad investuotų ir taip toliau, tai čia nieko tokio nėra, nes iš tikrųjų parengiamieji darbai ir yra tam, kad sudominti ir pritraukti pinigus.

Priedas Nr. 6 Interviu su filmo „Narcizas“ prodiusere Teresa Ziboliene transkripcija. 1. Papasakokite kaip gimė filmo „Narcizas“ idėja? Ar projektą inicijavo jūsų prodiuserinė kompanija ir tik tada ieškojo filmų kūrėjų, ar bendradarbiavimas prasidėjo pačio filmo autoriaus iniciatyva prie jau išbaigtos filmo idėjos? Teresa: Taip, filmo autorė šią idėją suformulavo pati sau, kai dar nebuvo, kai dar nedirbo su prodiuseriu, ir atėjo pas mane pirmo draft‘o stadijoje, ir mes rašėm paraišką į... buvo tokios dirbtuvės vystymo „North by Northwest“ danų, danų projektas, ir mes vystėme scenarijų šio filmo būtent šio work-shop‘o rėmuose, gavome pirmą finansavimą prisimenu 50000 litų –padarėm demo. Kadangi tai yra debiutinis filmas, tai jam pasiruošimas yra ypač svarbus, tai vat dėl to darėm demo taip poros metų bėgy, 3 metus jį vystėm ir po to pradėjom filmuot. 2. O kodėl buvo pasirinktas būtent šis kino žanras? Ar tai buvo sąmoningas sprendimas atlikus rinkodarinius tyrimus, ar tai tiesiog asmeninis kūrybinis pasirinkimas?

120

Teresa: Kalbat apie temą filmo? Na taip pats, žanras ir tema. Teresa: Žanras tai yra drama, tai yra pilno metro debiutas. Režisierei šita tema buvo kaip ir labai taip sakant įdomi, nes jinai praktiškai rašė pagal... jinai šitą scenarijų rašė turėdama omeny konkretų žmogų, jinai tiesiog iš gyvenimo patirties matė tokį atvejį ir bandė aprašyti jį, bandė psichologiškai klasifikuoti ir darė didelius irgi tokius net psichiatrinius tyrimus, su psichiatrais kalbėjo, psichologais kalbėjo apie vat tokio tipo žmones ir kaip motyvacijoj rašė, tai buvo toks jos bandymas apginti Narcizą, nes praktiškai narcizai iš tiesų taip net nesąmoningai turi toki kaip ir gana neigiamą atspalvį kalbant visuomenėj, o jinai bandė įsigilinti kokios čia priežastys ir kodėl, kodėl žmonės vadina narcizais žmones pasiputusius ir... ir galbūt tuščius, tuo tarpu kai čia yra tokia vidinė tragedija didžiulė. Būtent išeinant iš mito, jinai gerai ir mitą tyrinėjo, gana įdomus buvo jos prieidis. 3. O kiek jus pati prisidėjote prie scenarijaus? Teresa: Scenarijus buvo pradinėje stadijoje, kaip jau aš minėjau pradžioje, kad mes važiavome jį vystyti, buvo pirmas draftas vadinamas, ir scenarijau pirmas, jei kalbant lietuviškai juodraštis, paskui jau buvo pilnas scenarijus parašytas. Ir po to per tuos tris metus vystymas. Kiek... Jeigu jus domina konkrečiai kiek prodiuseris prisideda... Tai prodiuseris, ypač prie debiuto daug neprisideda, nes debiuto yra esmė ta, kad reikia žmogui leisti save išreikšti. Mes nesvarstėme komerciškumo ir nesvarstėme kažkokio žiūroviškumo galbūt...konteksto... Nors tiesa pasakius, visi kad perskaitydavo, rasdavo kažką savyje, sako čia scenarijus apie mane, nes, jeigu jus matėt šį filmą, ten buvo toks gana... Galbūt jis nesusilaukė kažkokių kritikos gerų žodžių, bet galbūt dėl... nežinau, aš dabar nekritikuosiu to filmo, bet kiekvienu atveju... kaip pasakyt... Kiekvienu atveju, tai buvo režisierės bandymas suprasti tokio tipo žmones. Dėl to scenarijus buvo vystomas po to, jau ta prasme, bendrai grupėj, jis pakito, aišku puse prisideda ir kiti talentai, ir operatorius, ir dailininkas ir kažkiek kinta tas scenarijus. Bet jeigu neatsakiau į klausimą, tai bandykite jį sukonkretinti. 4. Na jei sukonkretinti, tai domintų kiek jūsų kaip prodiuserės vaidmuo, turėjo įtakos meniniams sprendimams dirbant prie šio filmo. Ar buvo aspektų, dėl kurių išsiskyrė jūsų ir autoriaus nuomonės? Kaip sprendėte panašias problemas? Teresa: Kadangi debiutas, aš daviau visišką laisvę. Buvo tokių kaip ir nesu...ta prasme kaip nepritarimų kas liečia pagrindinio aktoriaus, kad jis nėra... nelabai profesionalus... Todėl dėl jo ir ir... Bet šiuo atveju mano sprendimas buvo priimtas būtent vadovaujantis tuo, kad tai yra debiutas, kad duoti visišką laisvę režisierei šiuo atveju savo sumanymą įgyvendinti. Tokios projektuose, kuriuose prodiuseris pats inicijuoja ir randa režisierių, praktiškai kai jis yra samdomas, tai tada sprendimuose būna visai kita situacija.

121

5. O kadangi jau palietėt aktorių temą, tai norėčiau paklausti, ar aktorių pasirinkimas, buvo na kaip galima vadinti rinkodaros dalis, ar visiškai meninis sumanymas, nes... T: Šiuo atveju meninis, nes tam žmogui buvo rašytas scenarijus, kuris atsirado pirma, tas žmogus atliekantis pagrindinį vaidmenį buvo pirminis faktorius ir po to jam buvo rašytas scenarijus, nes čia faktiškai būtent toks jo tipažas ir jo charakteris buvo ir pagrindu, buvo įkvėpimu rašant scenarijų šitą.. Na aš taip pat turėjau omeny, nes tik pagrindinį aktorių, bet ir šiaip didžioji dauguma šiame filme vaidinusių žmonių nėra profesionalūs aktoriai, tai kuo vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas? Teresa: Na tik muzikantai... Buvo Sigitas Šidlauskas profesionalus aktorius. O kiti buvo...taip neprofesionalūs, ir kompozitorius Giedrius Puskunigis vaidino pats save... Tai buvo režisierės, tai yra šios režisierės stilius, jinai turi didelį įdirbį ir didelę praktiką darbui su neprofesionalais ir jai tai gerai sekasi. Tiesą pasakius, jinai sugeba organiką atrasti, reiškia ne aktoriuose ir jai tai yra įdomu. Tai galima būtų teigti, kad pats faktas, jos buvo pasirinkti tam tikruose sluoksniuose gan žinomi žmonės, na kad ir Asmik Grigorian, Antinis, Kaušpedienė... Tai jų žinomumas neturėjo tiesioginės rinkodarinės svarbos? Teresa: Ne ne, jinai tiesiog ieškojo... ieškojo tipažų ir ieškojo tų žmonių, kurie atliktų jos viziją. Kaušpedienės tas vidinis pasaulis, arba Antinis... Jinai ne specialiai ieškojo žinomų žmonių, bet tiesiog pamačius jinai suprato, kad norėtų, kad tai būtų toks žmogus... Suprantat... Čia yra toks na kaip ir... Čia yra vienas toks iš pasirinkimų, na visiškai suprantamas toks kelias. 6. Ar rinkodarinė filmo viešinimo strategija buvo pradėta kurti dar bevystant filmo projektą, ar ji buvo kuriama vėliau pritaikant prie jau išbaigto projekto? Teresa: Taip, jinai buvo kuriama vėliau, pritaikant prie jau... mes į montažo pabaigą kai ėjom, tada mes jau galvojom, kaip mes įeisim. Pradžioje galvojome apie „Kino pavasarį“, bet po to supratom, kad mes paskęsim tenai, tam „Kino pavasary“ ir darėm premjerą atskirai, gegužės mėnesį ir į premjerą susirinko daug žmonių... Po to buvo keli kino seansai, bet aišku šitas filmas negali pasigirti žiūrovų skaičiumi ir tai gana suprantama. 7. O sakykite, ar filmas iš pat pradžių buvo skirtas tarptautinei, ar tik Lietuvos rinkai? Teresa: Na mes niekad negalvojome tik apie Lietuvos rinka, nes jis praktiškai būtent Lietuvos rinkai niekada nebuvo, nes ir festivaliuose užsienyje daugiau yra laimėjęs, nei Lietuvoj. Lietuvoj jo žmonės nepriėmė, nesuprato, per daug niūrus, depresyvus ir kritika tai sako, tai... 8. O kokioms dar šalims buvo skirtas šis filmas ir kuriose šalyse jis buvo viešinamas? Teresa: Mes nuo pat pradžių žinojome, kad tai bus festivalinis filmas. Neturėjome iliuzijų, kad jį ten rodis kokie nors televizijos kanalai, ar jis bus rodomas kino teatruose, nes tai yra ne tas 122

žanras. Tai galbūt taip... Galbūt čia labiau tiktų naudojamas žodis arthousas, nes šiaip yra kinas geras ir blogas ir sudėtinga kažkiek atrinkti, na bet jis yra toks na ne plačiam žiūrovui, tai tikrai. 9. Kuriose kino festivaliuose ir kino mugėse dalyvavote su šiuo filmu. Kokio pasisekimo/laimėjimų susilaukė filmas? Teresa: Taip, kaip yra paskelbta, jis yra laimėjęs... Na pirmas mūsų toks gal vietinis laimėjimas, tai čia buvo Kauno kino festivalyje žiūrovų prizas. Po to jis gavo Southampton‘as, tai yra toks Pietų Anglijos festivalis, jis nelaimėjo ten kokį „art debiut“, bet jisai gavo už geriausią scenarijų. Tada labai sėkmingai parodėme, aišku ten nebuvo jokių prizų, bet buvo Indijoje taip labai plačiai parodytas, nes ten didžiojo Indijos festivalio vyksta viso pasaulio filmų, tai ten buvo keletas seansų. Amerikoje buvo parodytas. Reiškia Amerikoje festivalis vadinosi...“Memphis“... Ir dar vienas atradimų festivalis...Dabar pasitikslint pati turiu, visai išgalvos iškrito... Ir Japonijoje irgi buvo Europos kino dienos ir mes taip įdomiai ir Japonijoje irgi sudalyvavom. Dar buvo keletas festivalių... Lenkijoje buvo rodytas... Dabar po ranka neturiu sąrašo. 10. Minėjote, kad ir neplanavote, kad filmas būtų platinamas kino teatruose užsienyje, bet ar jis buvo platinamas kokiais nors kitais būdais, pvz., DVD ar VoD? Teresa: Ne, dabar jau DVD nebe VoD kaip tik dabar tikrinu, galvoju įdėti VoD, nes pamatėm, kad piratai kažkur išliejo, tai reikia iškrapštyt iš piratų, bet dar renkamės... Bet Lietuvoj, gal jus žinote geriau... Nes matot dabar aplinkui mane ir šiaip praktiškai visi pažįstami, niekad neturi jokių Galu104 ir niekas neturi jokių televizijų, nei kabelinių, nei paprastų televizijų, visi žiūri internete, dėl to aš ieškau VoD platformos nepririštos prie televizoriaus, prie kažkokio distributoriaus. Dėl to reikėtų, vat kaip tik dabar tikrinsiu ieškosiu kas... Nes teoriškai reikėtų turėti kažkokia platforma, bet kad visi vagia tai faktas. 11. Pereinant prie kito klausimo... Ar kuriant filmo scenarijų buvo atliekami kokie nors tyrimai? Minėjote, kad režisierė darė tyrimus su psichologais, bet aš turiu omeny labiau pačios koncepcijos testavimą, tokį kaip žanro paklausa rinkoje, testavimas su potencialiais žiūrovais prie dar negalutinai pabaigto filmo? Teresa: Tyrimai buvo daryti psichologiniai, taip... O testavimą su žiūrovais, taip.. Testavimą darė „Forum cinemas“ ir jie atsisakė jį platinti, nes tai buvo aiškiai ne jų formatas, nes tai buvo suprantamas. Mes patys galvojom, kad jie atsisakys, bet vis tiek buvo įdomu. O tokie testavimai nulėmė kokius nors pakeitimus filme? Teresa: Ne, ne, jokiais būdais. Mes jau nešėm pabaigtą produktą. Nes platintojas filmo užbaigimo etape ir gamybos etape nedalyvavo. O kitų testavimų parengiamajam ir gamybos etapuose nedarėte?

104 Gala televizija, dabar „Išmanioji TEO televizija“ 123

Teresa: Ne. 12. O kuriame etape į projektą įsitraukė kita prodiuserinė Graikijos kompanija „Two Thirtyfive.Inc“? Kaip ir kodėl prasidėjo bendradarbiavimas būtent su šia kompanija ir koks buvo jų indelis į projektą? Teresa: Taip, išties buvo tokia „Du trisdešimt penki“ kompanija, tai yra Graikų post- produkcijos kompanija ir jinai atsirado, kai yra logiška tokiam projektui post-produkcijos etape. Nes jei darė post‘ą tos medžiagos ir jie padarė mums tai už simbolinę kainą ir tokiu būdu mes traktuojame tai kaip co-produkciją, nes jie prisidėjo labai nemažai. Jie darė vaizdo post-prodikciją, garso post-produkciją mes darėme čia Lietuvoj. O ar toks bendradarbiavimas su graikų kompaniją, padėjo filmui tapti žinomu Graikijoje? Ar tokio privalumo neįžvelgėt? Teresa: Graikijoje... Graikijoje, ne, šitas filmas kaip ir Lietuvoje nebuvo sutiktas gerai. Aišku tai labai jautri tema jiems, nes tai yra jų mitas aišku. Ir tenai mes distribucijos neturėjome Graikijoje. Tikėjomės, bet negavome. 13. Minėjote, kad vienas didžiųjų nacionalinių distributorių atsisakė platinti šį filmą, bet ar turėjote (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) oficialių platintojų? Ar filmas buvo platinamas tik festivaliuose? Teresa: Ne, ne tik per festivalius... Bet platinimu užsiimame mes patys. Aš asmeniškai užsiimu. 14. Kokie finansiniai šaltiniai buvo pasitelkti projekto parengiamųjų darbų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, paskola)? Ar privati parama atkeliavo tik iš nacionalinių investuotoju, ar tarptautiniu? Kokia dalis finansavimo buvo iš valstybinių ar ES programų? Teresa: Iš Europos Sąjungos programų nebuvo. Valstybinis finansavimas sudarė kažkur apie 80 % finansavimo. Paruošiamajam etape, tai irgi buvo panašus gal santykis, gal buvo truputi mažesnis, nes buvo investuotas tokios dar įmonės kaip „Concept events & media“, jinai irgi yra titruose. Tai firma, kuri mums padėjo pasiruošti ir vėliau gamyboje sulaukėme tokio didelės paramos - ir administravimo, ir kuro, kurą, praktiškai visą kurą viso filmo ir visai technikai ir apšvietimui ir visą kitą mes naudojom, taip kad buvo tokia gan didelė pagalba. „Concept events & media“ buvo firmos investicija ir buvo valstybinė parama. Privačių, tokių komercinių rėmėjų mes neturėjome. Kadangi tai yra debiutas, nenorėjo nei vienas įsitraukti į kažkokį tai didelį vargą. 15. Kiek laiko užtruko projekto parengiamųjų darbų stadija, prieš pereinant prie gamybos? Kokia dalis viso projekto biudžeto buvo skirta projekto vystymui, palyginant su gamyba? Teresa: Praktiškai, na kaip pasakyt... Jeigu ten... Aš manau, kad čia buvo, 80000, o buvo beveik 6... tai kažkur septintadalis, na gal šeštadalis buvo vystymui, nebuvo labai daug. 124

O kiek laiko užtrukote, palyginus su gamyba? Teresa: Na matot, paruošiamasis etapas jis nebuvo toks intensyvus visus tuos 3 metus, kai mes ruošėmės. Dar pertrauka buvo tokia didelė, todėl sunku pasakyti, bet šiaip mes 3 metus ruošėmės gamybai. O bendrai kiek truko visa gamyba, kol išleidote filmą? Teresa: Tai bendrai su scenarijaus rašymu apie 8 metus. 16. Ar tiksliai projekto parengiamųjų darbų etape buvo sudarytas finansavimo planas? Kiek gamybos stadijoje buvo nukrypta nuo plano. Kokie papildomi finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Teresa: Aš dar kartą grįšiu prie filmo žanro. Labai svarbu pradžioj žinoti ką darai. Ir vat su režisieriumi sutarti kokį filmą mes darome, ar į ką mes pretenduojame ir kokių ryšių mes turime. Mes neturėjome iliuzijų nuo pat pradžių, kad mes padarysime...kadangi labai liūdna tema... kad mes padarysime filmą žiūroviškai ir kad eis labai žiūrėti į šitą filmą kaip komercinį produktą. Dėl to ir finansavimo šaltiniai ir finansavimo planas praktiškai jis mažai pakito, nes mes žinojom, kad didelę dalį mes prašysime valstybės paramos būtent šitam art-housziniam filmui. Ir smulkūs rėmėjai buvo ir per gamybą buvo labai daug barterinių rėmėjų, ten už reklamą mus ten ir maitino, mums ten padėjo.. ir transportas ir daug įvairių...daug labai įmonių, kurie mums padėjo barteriu – ne pinigais, bet paslaugom ir daiktais. Tai vat praktiškai tenai tiktai ko tikėjomės tą ir turėjom. 17. Pereinant prie paskutinių klusimų, mane domintų jūsų asmeninė nuomonė. Gal galėtumėte iš savo patirties papasakoti, kokie faktoriai jums asmeniškai yra svarbiausi renkantis naują projektą, su kuriuo planuojate dirbti? (ar tai visgi labiau kūrybinė nuojauta, ar racionalus požiūris) Teresa: Matot čia tokia simbiozė yra. Pas mane, kad liečia asmeniškai man... Šitą profesiją na ne tai kad įpareigoja, bet tą prasme, aš negalėčiau dirbti prie projekto, kuris man būtų nepriimtinas ir lėkštas, nuobodus ar labai komercinis. Komercinis blogąja prasme, nes kaip nereikia spekuliuoti žodžiu art-hauzas, tai ir nereikia spekuliuoti žodžiu komercinis. Nes geras filmas gali būti, gali turėti didžiulę vertybę ir meninę, ir išliekamąją vertę ir tuo metu būti ir labai komerciniu, komerciškai sėkmingu projektu. Bet tai šiuo atveju aš pirmenybę teikiu vis dėlto filmui, tą prasme meninei idėjai, negu jo komerciniai potencijai. Tai vat šiuo atveju taip yra. 18. Ir paskutinis klausimas... Kiek jūs pati, kaip prodiuserė, vertinate parengiamųjų darbų svarbą? Ar sutiktumėte su dažnai Europos ir Lietuvos kinui išsakoma kritika, dėl per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai? Teresa: Na dabar jau nieks neturi šito, na tą prasme jau šitos nėra... kaip pasakyt... problemos, kad nesuvoktų kaip svarbu yra pasiruošti. Praktiškai pasiruošimas yra dažnai, ypač debiutams, tai yra apskritai žiauriai svarbu. Komerciniam projektui, kuris jau yra...kurį kepa kaip 125 bandeles, jeigu jau yra komercinis projektas kai jau yra à la sekantis... na kaip pasakyt, kuris yra paprastas, kuris yra parašytas scenarijus, kuri yra paruošti, nupaišyti story board‘ai, tai yra pasiruošimas grynai techninis. Bet jeigu tai yra kažkokio meninio ieškojimo sudėtingas ar eksperimentinis projektas, tai pasiruošimas yra be galo svarbus ir jis gali trukti ilgai, svarbu, kad jo nenutraukti per anksti tam kad, nes visos klaidos, ar nedažiūrėjimai arba nedasėdėjimai, nedadirbimai paruošiamajam, viskas atsiliepia filmavime. Nes filmavime, filmavimo metu gali kilti kokios nors improvizacijos, gali kažką keisti, bet vis tiek tai ką tu išsėdėjai kai tu ruošeisi, tai labai, nu kaip toks na didelis ir svarbus momentas.

Priedas Nr. 7 Interviu su filmo „Laiškai Sofijai“ koprodiuseriu Kęstučiu Drazdausku transkripcija. 1. Papasakokite kaip gimė filmo „Laiškai Sofijai“ idėja? Ar projektą iniciavo prodiuserinė kompanija ir tik tada ieškojo filmų kūrėjų, ar bendradarbiavimas prasidėjo pačio filmo autoriaus iniciatyva prie jau išbaigtos filmo idėjos? Kaip taip atsitiko, kad būtent Didžiosios Britanijos filmo kūrėjas tiek režisavo, tiek pats parašė scenarijų apie Lietuvos istorinį asmenį? Kęstutis: Oj, na čia istorija tokia iš tikrųjų netradicinė. Reiškia aš su Bobu Mullonu susipažinau devyniasdešimt gal..kokiais šeštais metais. Tai buvo dėstytojas, dėstė... psichologija, berods, Kaune, čia berods buvo 93‘. Ir tuo metu kaip tik buvo, reiškia, po Nepriklausomybės ten tų visų dalykų reiškia. Buvo ..., nebuvo karšto vandens ir panašiai.. Jisai eidavo į Čiurlionio muziejų šildytis, nes tuo metu tai buvo vienintelės šildomos patalpos...berods... Va. Ir tenai jisai reiškia jo.. įsidėmėjo muziką ir paveikslus ir užsikabliavo už tos idėjos. Tai vat taip ir gimė tas scenarijus idėjinis, reiškia, ir jam labai rūpėjo tą filmą padaryt. O šiaip tai to filmo likimas buvo toks ganėtinai sudėtingas. Reiškia, jisai bandė jį čia montuotis ir daryt Lietuvoj gal kokius tris kartus su skirtingom kompanijom... Ten... Ir vis nesėkmingai čia atvažiuodavo ir grįždavo, atvažiuodavo ir grįždavo. Va. O kai mes jau apjungėm čia jau, tai tam projektui buvo.. nežinau... gal kokie 8 metai jau. Ir... ir realiai mes ten esam mažai, kaip koprodukcijos kompanija. Mes nesam pagrindinis prodiuseris. Tai vat.. Bet tiktai tiek, kad aš Bobą pažinojau seniai, kažkaip žinojau, kad jis tą idėja serga ir norėjau jam pagelbėt. O atsakant į klausimą, tai taip. Čia yra režisieriaus iniciatyva ir režisierius pats prodiuseris. 2. O kaip ir kodėl prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su kompanija „Gizmo Films“? Koks buvo kiekvienos iš pusių indelis į projektą? Kokius koprodukcijos teigiamus privalumus pajutote? Kęstutis: Na kaip, prasidėjo tai.. Na aš kaip ir minėjau... „Gizmo films“ – tai čia ne taip svarbu, čia buvo asmeniniai ryšiai. Tai kai aš pradėjau su Bobu, su tuo filmu dirbt, tai aš buvau dar

126 ir režisieriaus asistentas, ir.. ir dariau.. Na praktiškai jisai buvo atvažiavęs į kino studiją ir aš dirbau tuo metu režisieriaus asistentu ir dariau tuo metu taip vadinama breakdown‘a vat scenarijaus, kitaip tariant išlaužimą elementais, bandant paskaičiuoti to filmo, reiškia filmavimo, eeeem.. trukmę ir ten visus reikalingus elementus. Tai vat. Tai buvo 96 metai. Ooo, o „Gizmo films“ tai susikūrė jau daug vėliau, reiškia, ir kai jau jisai grįžo į Lietuvą ten jau ketvirtą kartą, mane susirado... Tai, na aš tiesiog žinodamas tą projektą, daugiau iš tokių draugiškų paskatų, nusprendžiau jam padėti. Tai mes kai jau Lietuvoj čia ieškojom...kuriai ten būdais ir sunkiai, bet nesėkmingai na ir finale nusprendėm tiesiog investuoti savo pinigus, naaa reiškia kompanijos, o Bobas turėjo privatų investuotoją... Anglijoj. Na ir mes realiai ten, gavosi ne tokia didelė ta dalis ten... mūsų buvo gal kokie 10% maksimum, gal net mažiau. Va... Ir ką dar čia pasakyti... Net nežinau, na tiesiog tai buvo toksai valios pastangom tas filmas padarytas... Privalumai... Na... Privalumai turbūt yra tie, kad šiuo konkrečiu atveju kitaip tai tiesiog būtų buvę, na neįmanoma ne koprodukcijos būdu tą filmą padaryti. 3. O kaip pavyko prikalbinti „Gizmo films“ dirbti prie šio projekto? Ar tai buvo sąmoningas sprendimas atlikus rinkodarinius tyrimus, ar asmeninis kūrybinis pasirinkimas? Kęstutis: Ne ne ne. „Gizmo films“ tai yra Bobo Mullono kompanija. Tai tokia idėją ir buvo ją įsteigti. Tai buvo jų projektas ir mes jau prie jų prisijungėm eigoje. at.. Ir jei pagrindinius finansus susirado patys... Anglijoje. O mes tiktai prisidėjom tuo kuo galėjom reiškias... Na ten technika kažkiek tais, na ir pinigais mūsų indelis buvo apie 10%. Tai ši kompanija „Gizmo films“ buvo įkurta specialiai šiam projektui? Kęstutis: Neeee. Jis šią kompaniją įkūrė šiek tiek anksčiau. Jisai darė dokumentinius filmus. Ten yra „Gizmo films“ taškas „com“ jei aš neklystu. Na jų saite galima pasižiūrėt ką jie dar yra filmavę. Bet šiaip dauguma yra dokumentiniai filmai. Taip taip, mačiau kad daugiausiai su dokumentika dirba. Kęstutis: Tai vat, tiesiog yra prodiuserinė kompanija, kurią yra įkūręs Bobas Mullonas, reiškia, ir jo inicijuotas projektas buvo... 4. O sakykite, kurioje stadijoje buvo filmo scenarijus, kai buvo pradėta bendradarbiauti su filmo autoriumi? Kęstutis: Na jisai buvo jau labai seniai parašytas, bet matot aš sakau, aš pirmą kartą su tuo scenarijumi susidūriau 96 metais, tai jis jau tada buvo parašytas. Po to laiko jisai buvo perrašytas keletą kartų. Na įvairios redakcijos, reiškia, buvo daromos. Bet tai vis tiek jau buvo pabaigtas scenarijus, tai nebuvo tiesiog draft‘as? Kęstutis: Taip taip, tai jau buvo scenarijus. Ir iš tikrųjų Bobas kadangi vis tik jisai buvo ir prodiuseris pagrindinis to filmo, tai nebuvo labai lankstus žmogus. Tai yra taip, reiškia, kad aš net

127 turėjau tenai kažkokių tai pastabų tam scenarijui, tai tokius dalykus net išmetė, vis tiek darė taip kaip jam atrodo. 5. Na kaip tik mano sekantis klausimas ir buvo, kiek jūsų kaip prodiuserių vaidmuo, turėjo įtakos meniniams sprendimams dirbant prie šio filmo. Ir sprendėte problemas, jai kažkokiais aspektai išsiskyrė jūsų ir autoriaus nuomonės? Kęstutis: Na praktiškai mes neturėjom žodžio. Jisai buvo vienvaldis sprendėjas. Tą prasme mūsų kontraktas praktiškai taip ir skambėjo, kad na... šalys visus sprendimus priima bendru susitarimu, bet jeigu kyla ginčų, lemiamas žodis yra Bobo Mullono. Tai kitaip tariant, na tenai aišku mes galėjom reikšti savo idėjas, nuomones ir taip toliau, bet... bet „būkim biedni, bet teisingi“, jo buvo pagrindinis žodis. 6. Tai galima būtų teigti, kad buvo laikomasi tik autorinių sumanymų, o rinkodarinis pagrindimas praktiškai nieko nesprendė? Kęstutis: Taip. Tai yra visiškas art-housinis filmas. Totaliai autorinis. 7. O kaip tuomet dėl aktorių pasirinkimo? Ar Roko Zubovo pasirinkimas pagrindiniam vaidmeniui buvo tiesiog natūralus žingsnis, nepaisant to kad jis nėra profesionalus aktorius, tačiau yra tikras Čiurlionio proanūkis. Ar tame buvo šioks toks na ir rinkodarinis triukas? Kaip pavyko prikalbinti jį vaidinti šiame filme? Kęstutis: Naaa... Rokas irgi tam projekte atsirado gerokai anksčiau negu jisai buvo filmuojamas... Ir su Roku Bobas susipažino prieš keletą metų iki to filmo filmavimo tikriausiai irgi tokiais sumetimais... na jis žinojo, kad Zubovas yra jo, reiškia, proanūkis, taigi matyt kad jį domino ir kažkokia tai matyt medžiaga biografinė ir panašūs dalykai. Ir be to kadangi Rokas yra paankamai žinomas žmogus, tai manau kad Bobas tikėjosi per jį ir finansų rast filmui šitam.. Tai vat. Kas finale ne ypač mums pagelbėjo, bet nepaisant to, ilgainiui Bobas, matyt atsižvelgdamas į tam tikrą fotografinį panašumą, ir tikriausiai tikėdamasis tam tikrų, vat būtent rinkodarinių pliusų, pakalbino Roką filmuotis. Ir Rokas iš pradžių kaip ir ten biški nepuolė labai entuziastingai... Beeeet... Bet ilgainiui jisai pasirašė kaip sakant (nusijuokia)... Ir prasidėjo darbas. 8. Ar rinkodarinė filmo viešinimo strategija buvo pradėta kurti dar bevystant filmo projektą, ar ji buvo kuriama vėliau pritaikant prie jau išbaigto projekto? Kęstutis: Manau, kad greičiau antras variantas, tai yra tai, kad naaaa.... Tam tikri ten viešinimo veiksmai buvo daromi tenai ir kuriant tą filmą, ir bendravimas su žurnalistais ir panašiai. Bet na nebuvo tokios... na... išdirbtos vadinkim strategijos. Buvo ganėtinai stichiški veiksmai ir tą tikroji tokia marketingo kampanija prasidėjo jau tik tada, kai filmas buvo padarytas. Praktiškai čia „Acme films“ tuo užsiėmė, jų buvo pagrindinis žodis tame. 9. O sakykite, nepaisant to, kad pats autorius yra britas, jo sumanyme filmas buvo skirtas tarptautinei, ar tik labiau Lietuvos rinkai? 128

Kęstutis: Na Bobas įsivaizdavo, kad tai bus tarptautinis filmas su tarptautiniais pardavimais.. Ten ir bendravo, reiškia, Anglijoje su vienu iš tokių rimtesnių pardavimo agentų ir buvo padaryti pardavimo skaičiavimai, tai vadinami „sales estimates“... Ir jie tikėjosi, kad tą filmą paims platinimui tarptautiniu mastu. Bet, bet ilgainiui, reiškia, tas neatsitiko. Tai filmas buvo faktiškai išplatintas Lietuvos ir dar su pavieniais rodymais užsienyje. 10. O užsienyje nebuvo platinamas ne tik kino teatruose, bet jokiais kitais šaltiniais (pvz. DVD, VoD, televizija)? Kęstutis: Kiek aš žinau, kiek man yra žinoma, tai ne. Aš negalėčiau taip jau visiškai 100% teigti, nes vėl gi, tai nėra mano kompetencijoje, reiškias, gal Bobas... Na vėl gi, čia ne spaudai, bet mes to projekto metu gan... gan stipriai sukonfliktavom su Bobu ir po to kai mes tą filmą baigėm, tai mes, na praktiškai nebendraujam. Tai vat... Mums abiem nėra tai, sakykim, malonu.. Bet tai kitaip tariant, tas platinimas vyksta be manęs, todėl aš negaliu labai tiksliai atsakyti kas... kas vyksta su tuo filmu, bet kiek aš žinau, tai yra padarytas tik DVD, kurių net komerciškai vargiai ar yra platinama. Jie yra tik promo tikslai padaryti. 11. O kalbant apie kitą pasisekimo pusę... Ar filmas susilaukė pripažinimo kuriuose nors kino festivaliuose, o gal dalyvavo kino mugėse? Kęstutis: Ne. 12. Ar kuriant filmo scenarijų buvo atliekami kokie nors tyrimai (pvz. kaip žanro paklausa rinkoje, koncepcijos testavimas su potencialiais žiūrovais)? Kokiu mastu (nacionaliniu, Europiniu etc)? Jei taip, ar jų rezultatai nulėmė kuriuos nors projekto pokyčius? Kokius? Kęstutis: Hm... Kiek žinau ne. Na tą prasme, tai nebuvo mano funkcija. Ir tą prasme aš šiam filmavime nesiemiau to, aš tą dariau labiau iš tokių draugiškų jausmų ir iš kažkokio patriotinio siekio. Kadangi aš nebuvau pagrindinis prodiuseris, tai man nebuvo tai labai aktualu, reiškias. Vat. O dėl Bobo, tai aš labai abejoju, kad būtų kažką daręs, kažką panašaus. 13. O kalbant apie Lietuvos platintojus, ar su jais buvo kontaktuojama ankstyvojoje projekto parengiamųjų darbų stadijoje, ar projektas buvo siūlomas vėlyvesniuose įgyvendinimo stadijose? Kęstutis: „Acme films“ apsiėmė platint tą projektą kai jisai jau buvo padarytas. Šiaip buvo bendraujama su platintojais ir dar nebaigus filmo – dar ir prieš pradedant filmuot, bet šiuo metu yra su platintojais gana sunki rinka, reiškia, jie paprastai labai skeptiškai imasi išankstinių pardavimų. Kitaip tariant, na jeigu nėra labai žinomas režisierius, jeigu nėra tokio aiškaus komercinio potencialo, tai jie visuomet tada renkasi kai jau gali gatavą produktą pamatyt. 14. Kokie finansiniai šaltiniai buvo pasitelkti projekto parengiamųjų darbų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, paskola)? Kokia dalis finansavimo buvo iš valstybinių ar ES programų? 129

Kęstutis: Nebuvo, ta prasme, iš esmės... Aš daugmaž įsivaizduoju kur jūs lenkiate...ir tos dotacijos yra reikalingos... Bet jus pasirinkot labai nevykusį projektą, nes čia iš tikrųjų yra toksai labai privačios iniciatyvos projektas ir jisai, deja, bet jokių dotacijų, subsidijų iš niekur nėra gavęs. Visas tas projektas buvo vystomas grynai privačia iniciatyva ir pagrinde remiantis tenai kažkokiom...privačiom.. kaip čia pasakyt.. mecenatais privačiais ir panašiai. Tai yra tai kad, na, kaip ir sakiau, tas projektas jis kol atėjo iki gamybos, jis keliavo po pasaulį gal 8 metus. Bobas ten rinko pinigus ir Anglijoj, ir Amerikoj, ir Lietuvoj, ir kur tiktai galėjo... Ir finale, reiškias, buvo pasitelktas vienas didelis mecenatas, kuris praktiškai pramecenavo didelę dalį šio filmo. O šis mecenatas buvo nacionalinis, ar iš Didžiosios Britanijos? Kęstutis: Taip, taip iš Britanijos. Jisai yra titruose tarp prodiuserių yra įvardintas, nors mes jo gyvai nesam matę... Vat. 15. O kalbant apie kitokias sąnaudas... Kiek laiko užtruko projekto parengiamųjų darbų stadija, prieš pereinant prie gamybos? Kokia dalis viso projekto biudžeto buvo skirta projekto vystymui, palyginant su gamyba? Kęstutis: Aš bijau, kad aš nelabai galiu Jums šituos duomenis pateikti, nes aš jų tiesiog neturiu. Tą prasme, tas projektas yra labai netipinis. Tai buvo, kaip pasakyt... startuodavo- sustodavo, startuodavo-sustodavo... Kiek yra išleista pinigų parengiamiesiems darbams yra labai sunku pasakyti, nes jį vystė Lietuvoje gal kokios keturios kompanijos skirtingais laikotarpiais. Tai yra tai, kad pradžioj ten buvo bandoma daryt su Kino Studija Lietuvos, tai yra 96-ti metai reiškia, ir ten prodiuseris buvo Robertas Urbonas... ir.... aš nežinau, tą prasme.. parengiamieji darbai buvo vykdomi gal kokius pora mėnesių, prie jo dirbo nemažai žmonių... Na tą prasme, jis tikrai turėjo kainuot nemažai. Bet finale visas tas reikalas sustojo, nes naujo finansavimo nepavyko gauti tuo metu, ir tas projektas sustojo. Paskui jisai buvo atvažiavęs čia dar su.. bandė dirbti su Gary Tuck, tai yra su „Baltic Film Services“, berods... Va. Ir jie irgi bandė tą filmą paleisti, bet irgi ten teikė paraiškas į Kultūros ministeriją, pinigų negavo, nu ir finale visas tas reikalas sustojo. Tai vienu žodžiu man pasakyt tikslią sumą... Na aš manau, kad net pats Bobas sunkiai pasakytų tikslią vystymo darbų sumą... Va. Oooo, o kada jau įvyko ta galutinė stadija, kada mes jau jį filmavom, reiškia, finale.. Tai, tai mes nelabai išskirinėjom ten tuos parengiamuosius darbus, nes na tiesiog jau ėjom praktiškai į gamybą. Ir... Ir aš net nežinau, na mes tikriausiai išleidom kokius 20-30 tūkstančių litų iki gamybos, reiškias, vien ten susitikimams visokiems su visokiais ten galimais finansuotojais ten... ir, ir alokacijų apžiūrom ir panašiai. Bet tai nebuvo esminiai pinigai to projekto. O viso filmo biudžetas, koks buvo? Kęstutis: Gyvas biudžetas buvo apie milijonas litų. 16. Tuomet sekantis klausimas.. Tuo peršoksiu, nes čia iš konteksto klausimai nėra susiję... 130

Kęstutis: Na taip, aš suprantu, kad jus domina kaip, kaip reikia tą vystymo stadiją projektų... kaip yra gaunamas finansavimas, kiek trunka ir taip toliau, taip toliau...Bet tiesiog šitas yra nelabai tinkamas projektas. Tai jus manę būtumėt apie „Santą“ paklausus, tai aš jums būčiau galėjęs daugiau papasakot. Na mano atveju gal ne kiek yra svarbus tinkamas ar netinkamas projektas, nes mane domina bet kokie atsakymai, kadangi aš būtent atvejų analizes ir darau... Bet jei sutiktumėte skirti laiko pakalbėti dar ir apie „Santą“, tai aš būčiau labai jums dėkinga. Tik man reikėtų pasiruošti, nes prisipažinsiu, kad šio filmo iki šiol nesu mačiusi... Kęstutis: Gerai, žinoma. 17. Bet jei kalbant bendrai.. Kokie faktoriai jums asmeniškai yra svarbiausi renkantis naują projektą, su kuriuo planuojate dirbti? (ar tai visgi labiau kūrybinė nuojauta, ar racionalus požiūris) Kęstutis: Oj... Na kaip čia pasakyti.. Tą prasme.. Jeigu aš visu pirma pradėsiu nuo tokio prologo, reiškias.. Visų pirmą, mes gyvename tokioj rinkoj, kur nelabai gali leisti sau vadovautis vien savo kūrybinėm nuojautom... Nes vadinkim, nėra čia tų kūrėjų tiek daug, kad pažertų 100 projektų ir kur tu galėtum ten rinktis pagal žanrą... nežinau... ir dar ką nors (nusijuokia). Tai vienu žodžiu čia dažniausiai būna kažkoks tai miksas ten tų faktorių. Reiškia aš stengiuos nesirinkti tų projektų, kurie man nepatrauklūs... Ir kiekviena projekte ieškau kažkokio tai grūdo, kuris mane užkabintų. Antrą vertus aš irgi stengiuosi nesiimti projektų kurie na.. mano nuomone neturi šansų.. Ar ne? Na tokie, kurie yra negyvybingi projektai... Tai čia tą prasme, na vis tiek turi žiūrėti ir iš kūrybinės ir iš realios, pragmatiškos pusės... Nes na, gali būti labai geras projektas, bet jeigu tu matai, kad jisai tiesiog yra... na neįgyvendinamas, na tada tu jo tiesiog nesiimi. Kartais būna projektai... Na vis tiek aš, sakykim, pakankamai ilgai dirbu čia Lietuvoj ir žinau kokios yra galimybės... Sakysim, jeigu man siūlo projektą kuris yra ten nežinau...na tarkim 10 milijonų litų vertės...ar ne... Tai... Na jį iš karto žiūri po padidinamuoju stiklu, nes nėra galimybės Lietuvoj tokių pinigų surinkt. Tai dėl to, net jeigu tai ir labai patinka projektas, tai tu, taip sakant, ganėtinai skeptiškas gali jo atžvilgiu būt. O kitą kartą projektas gal ir neypač, bet tu matai, kad tu jį gali padaryti ir kad jisai turi potencijos, na tiesiog imies ir darai... Tai vat.. Toks nevienareikšmiškas atsakymas (juokiasi). 18. O kiek jūs pats, kaip prodiuseris, vertinate parengiamųjų darbų svarbą? Ar sutiktumėte su dažnai Europos ir Lietuvos kinui išsakoma kritika, dėl per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai? Kęstutis: Na aš manau, kad tai iš tikrųjų yra esminė stadija... Manau, kad dėmesio iš tikrųjų yra skiriama per mažai, tai stadijai... Antrą vertus, manau, kad matyt dažnai ne iki galo yra suvokiama, kas turi būt atliekama per tą stadiją. Tai šiaip jo, aš tikrai manau, kad... Mano nuomone, 131 reiškia, turėtų būti... Vėl gi.. Reiškias, jeigu žiūrėti į Ameriką ir tokias rinkas, kurios yra save išlaikančios.. Ane? Tai ten, parengiamieji darbai yra pati sudėtingiausia stadija ir yra sunkiausiai finansuojama. Nes niekas ne... Nu tuo metu yra pati didžiausia rizika ir niekas nenori į tai kišti pinigų. Dėl to, kad, na tą prasme, neaišku bus tas projektas, nebus...Reiškia... Ir dėl to ten vat pagrindinė bėda yra rasti pinigų vystymui projekto. Europoj tų pinigų yra. Kinas yra dotuojama sritis ir mano nuomone ten tuos parengiamuosius darbus reikia dotuoti kuo riebiau, nes realiai mano nuomone turėtų būti taip, kad iš 10 projektų duok Dieve vienas pasigamintų finale. Bet Europoj vėlgi yra ta atranka, jinai sakykim nėra tokia... kaip čia pasakius... griežta pakankamai tam tikrą prasme... Nes Europoj manau yra gaminama per daug filmų, kurie nėra realiai verti būti gaminami. Tai vat.. Tai aš taip, nu.. taip nežinau...taip truputėli gal prieš savo gildiją pasisakau, bet mano nuomone, sakau, reikėtų vystyti filmų daug daugiau, o daryti daug mažiau. O iš jūsų asmeninės patirties, iš projektų, su kuriais dirbote, kaip procentaliai pasiskirsto projektai, kurie pasiekia ekranus ir kurie ne? Kęstutis: Mano asmeniškai darytų filmų? Taip. Kęstutis: Aš manau, kad iš mano asmeniškai darytų filmų, turbūt 70 pasiekia ekranus. Tai reiškias buvo projektų, kai buvo investuotą į parengiamuosius darbus, bet dėl kažkokių priežasčių jie taip ir neperėjo į gamybą? Kęstutis: Jo, jo.. Tai aš ir dabar turiu, reiškia, keletą projektų, kurie, na vat vadinkim... Na ne tai, kad aš juos būtinai užbraukiau... Neužbraukiau, bet jie... jie praėję tam tikrą stadiją, kur aš pamačiau, kad, reiškias, scenarijus nepasiekė tokio lygio, kad kurį aš tikėjausi, kad jisai pasieks.. Ar ten ekonominiai vėl kažkokie parametrai nėra visiškai tinkami šiuo metu ir... Ir tie projektai atsigula į stalčių. Tai sakysim dabar turiu 2 filmus, kuriuos realiai tikiuosi kada nors nufilmuoti, bet šiuo metu tiesiog, na negaliu to daryti... Ir jie guli ir laukia savo eilės. O 100% perėjimas prie gamybos čia yra liga, vat Europos kino...Ir... Na neturėtų taip būti tą prasme... Nes iš tikrųjų yra kūrybinis procesas ir tikrai ne visi tie kūriniai turėtų išvysti dienos šviesą. Manau kad bet kurį poetą paklausus, jis pasakys, kad išspausdinęs yra, na nežinau, tikriausiai tik kokius 5% savo eilėraščių, reiškias...Tai vat su filmais turėtų būt panašiai. Bet Europoj deja yra taip, kad dauguma tų projektų, kurie pradedami vystyti, jie vienaip ar kitaip į ekranus išeina.

132

Priedas Nr. 8 Interviu su filmo „Santa“ prodiuseriu Kęstučiu Drazdausku transkripcija. 1. Papasakokite kaip gimė filmo „Santa“ idėja? Ar projektą nuo pačios pradžios kuravo jūsų prodiuserinė kompanija ir tik tada ieškojo filmų kūrėjų, ar bendradarbiavimas prasidėjo pačio filmo autoriaus iniciatyva prie jau išbaigtos filmo idėjos? Kęstutis: Na tai, reiškia, pati idėja filmo režisieriui gimė po to kai, jisai pravažiavo ten tokią kelionę per Skandinaviją, ten tokiais daugiau žurnalistiniais tikslais... Ir be kitų vietų Suomijoje jis ten apsilankė ir Rovaniemyje, kur yra ta oficialioji Santa Klauso rezidencija. Na ir ten jam pavyko pasišnekėti su tais vietiniais vyrais, kurie Santa Klausai to... to parko, reiškia... Ir iš jų išgirdo daug visokių istorijų, na iš kurių paskui pradėjo siužetas lipdytis. Tai yra ten, kad, reiškias, į tą parką atvažiuoja iš viso pasaulio žmonės, ir su vaikais, kaip taisyklė, įvyksta visokiausi kazusai ir panašiai... Na ir iš štai tokių dalykų išsivyniojo ši istorija, reiškias, apie lietuvę motiną ir jos sūnų, kurį ji atvežą į parką ir iš to sekanti drama. Tai kai režisierius pradėjo su projektu tuo dirbti, jisai man papasakojo apie tą projektą ir aš ėmiausi to projekto toliau jau vystymo ir tolimesnės perspektyvos. Tai vat. Mes praktiškai tada su tuo projektu aplikavom į MEDIA programą, gavom ten vystymui lėšų ir Lietuvoj gavom vystymui... Tada aš pradėjau ieškoti Suomijoje koprodiuserių, kadangi tai tokia natūrali...natūrali koprodukcija... Reiškia turėjo būt suomis pagrindiniame vaidmenyje, o kita pagrindinė aktorė lietuvė, tai, reiškia, kaip ir buvo pagrindas natūraliai koprodukcijai. Ir aš ten viename iš koprodukcijos forumu susipažinau, reiškia, su tuo mūsų būsimu koprodiuseriu. Ir tada...tada, reiškias, ten sekė gan ilgas procesas finansavimo filmui gavimo. Nes mes pataikėm per pačią krizę... Ir, reiškia, mes gavome Lietuvišką finansavimą... Reiškias vienus metus mes iš vis negalėjom net aplikuot, nes na nebuvo net konkursas skalbiamas, na tiesiog nebuvo pinigų. Tai paskui kitais metais mes aplikavom, mums skyrė finansavimą. Per du metus mes gavom finansavimo iš Suomijos, iš Suomijos kino centro, iš Suomijos televizijos... Va. Paskui ten, dar ten buvo visokių niuansų su ta koprodukcija. Na bet iš esmės, kaip ten bebūtų, mes tą filmą šiaip taip pabaigėm (nusijuokia) ir 14 metais išlaidom į kino ekranus. 2. O dėl pačio kino žanro, kadangi užsienyje jo paleidimas į ekranus sutapo su Kalėdiniu laikotarpiu, ar jūs laikytumėte ši filmą Kalėdiniu? Ir jei jis Kalėdinis, tai kodėl būtent toks žanras buvo pasirinktas? Kęstutis: Naaaa Jisai nėra Kalėdinis. Iš tikrųjų tenais išskyrus tai, kad ten pagrindinis veikėjas, reiškias, aktorius, kuris vaidina tą Santa-Klausą... Tai ten daugiau ten tų Kalėdų nelabai ir yra, reiškias. Bet ten yra tokia, nu, toksai gan gražus žaidimas, apie tai kad ten tas, reiškia, berniukas mažas, jisai įsivaizduoja, kad tas vyras yra tikras Kalėdų senis. O jisai tam berniukui kaip tik išaiškina, kad jisai tik tarp paprastų žmonių, reiškia turi persirengti žmogum, kad nu galėtų būti su paprastais žmonėm. Tai to vaiko akyse, ta Kalėdų Senio linija, jinai na tęsiasi per visą tą filmą. 133

Bet šiaip filmas nėra ten kalėdinis iš tikrųjų, ten yra daug daugiau, turbūt, apie, reiškias, suaugusių ten žmonių vienišumo problematiką, apie mišrių šeimų problematiką - būvimo toli vienas nuo kito, ir apie vaiko to, reiškia, kaip sakant tragediją dėl jo ligos ir to kaip, reiškias, jo tas naujasis tėvas su tuo tvarkosi, reiškia, kaip jam sekasi. 3. O kurioje stadijoje buvo filmo scenarijus, kai pradėjote bendradarbiauti su filmo autoriumi? Ar tai tik buvo vienas pirmųjų draft‘ų, ar jau išbaigtas? Kęstutis: Ne, nu tai buvo draft‘as, praktiškai, na turbūt, na galima sakyti, kad pirmasis draft‘as, galbūt. Nors iš tikrųjų mes pradėjome apie tą projektą kalbėtis, kai to scenarijaus dar net, na kaip nebuvo dar, reiškia... Tai buvo na gal daugiau kaip, na treatment‘as greičiau, pavadinkim, reiškia... Tai vat. O paskui jau ten vystymo eigoje, tas scenarijus visas buvo išrašytas, keitėsi ten gan nemažai... Na vat.. 4. O kiek jūsų, kaip prodiuserių vaidmuo, turėjo įtakos meniniams sprendimams dirbant prie šio filmo. Na turint omeny, kad tai buvo debiutas. Kaip jus esate labiau linkęs elgtis su debiutu? Ar manote, kad tokiu atveju reikia suteikti režisieriui pilną laisvę pasireikšti, ar kaip tik reikėtų labiau jį nukreipti tinkama linkme? Kęstutis: Na čia matot, labai ilga diskusija, labai įvairiai būna. Todėl, kad tuose art- houziniuose filmuose vadinkim, kur yra na režisieriaus, scenaristo kūrinys, reiškias, su juo yra kažkokia labai aiški vizija ir panašiai, tai aš visada stengiuosi na taip, nuuu...jaust ir jautriai dirbt, ten savo valios per daug neprimetinėt, nes na tai vis tiek yra autoriaus matymas, bet aš vis tiek be abejo bandau ten ir patart ir kažkaip tai, na, dalyvaut keik įmanoma iš kūrybinės pusės, bet čia dar labai priklauso, reiškias, ir nuo paties režisieriaus... nes... nes, na yra žmonės, kurie yra atviresni patarimams ir kritikai, yra žmonės, kurie yra labai alergiški tam. Tai, taip sakant tų santykių pasekoj gali būt įvairiai. Reiškia, arba tai išsivysto į kažkokį kūrybinį bendradarbiavimą, galbūt ilgalaikį, o kartais baigiasi ir konfliktais, tai čia.. čia visaip būna. O antrą vertus, kadangi, tai prodiuserio darbas yra vis dėlto užtikrinti ten tą visą finansavimą filmo projekto ir panašiai, tai nori-nenori, turi kartais, reiškias, kištis į kūrybinį procesą ne vien iš tos pusės, kad ten kažkokiais tais skonio dalykais, per savo ten matymą dalykais, bet kitą kartą, nu ten turi įtakoti tą siužetą ir iš kažkokių finansinių kampų, vadinkim, ar ne... Nes na tiesiog, kitą kartą vizija gali būti 10 milijonų, bet tu tiesiog na negali daugiau ten tų 3 milijonų surinkti tam filmui, reiškias, ir tada automatiškai turi ieškoti kažkokių kompromisų ir tada vat ten irgi būna tos diskusijos su..reiškia, kad aš galbūt ten galiu siūlyt kažkokius tai optimalesnius sprendimus, o ten režisierius gali ten juos priimti, ar nepriimti. Paskui yra dar...yra toks kampas vėl gi, kad sakysim, skirtinguose fonduose sistema yra skirtinga ir, tarkim, kai kuriais atvejais finansuotojas turi savo pastabų. Mūsų atveju ten iš tikrųjų buvo ten, kad mes gavom ten tų pastabų įvairių ir iš, reiškia, suomių televizijos, nes jie... na, jie sako savo nuomonę, ten ir dramaturgijos klausimais ten ir panašiai, tai vat žodžiu šiuo atveju aš ten dar turėjau 134 dar ir kaip ir tarpininkaut galbūt kažkiek tai tarp režisieriaus, tarkim, ir tų pačių televizijos prodiuserių ir panašiai. Tai.. Vienu žodžiu tai įtaka, jinai kažkokia yra, bet aš tarkim dirbdamas vat tokiam art-houziniam filme, tai visados stengiuosi, kad paskutinis žodis tai būtų režisieriaus. Tai vat taip (nusijuokia) 5. O iš suomių pusės buvo pastabos, kurios turėjo kažkokį rinkodarinį pagrindimą ir galėjo turėti poveiki filmo komercinei sėkmei, ar tai buvo meninės pastabos? Kęstutis: Na iš suomių, naaa... buvo tikriausiai, na buvo tam tikrų dramaturginių momentų ir jie kalbėjo apie kažkokius tai charakterių paryškinimo vietas, kur jiems ten atrodė kažkiek, kad silpnoka ten.., kažkokie įvykiai ten nebuvo pakankamai aiškiai perskaitomi ir ten. Ir paskui Marius ten į jas reagavo – į vienas atsižvelgė, į kitas neatsižvelgė, reiškia. Nu čia jau, kaip sakant, kūrybinis procesas tas viską duoda. Tai vat, sakysim ten mano..mano dalyvavimas tenai irgi panašus buvo. Aš ten sakiau, kas man atrodo ten yra silpna, ką ten reikėtų paryškint ten ir panašiai, bet na Marius, jis priimdavo savo sprendimus finale. Marius apskritai, sakysim, na vat jeigu apie Marių Ivaškevičių šnekam... Tai jo jisai turi tą tokį, na charakterio turbūt bruožą, kad jis pirmiausiai išklauso ten kažkokias tai pastabas ir kritiką, paskui visiškai atmeta, o paskui, reiškias, ten po dienos, ar po dviejų grįžta su savo versija ir, reiškias, kad jis tiesiog pamato problemą, reiškias, bet nebūtinai priima tavo siūlomą sprendimą. Reiškia, suranda savo kažkokį tai sprendimą. Na tai čia vėlgi, nuo konkretaus žmogaus priklauso. 6. O konkrečiu atveju, ar buvo aspektų, dėl kurių išsiskyrė jūsų ir autoriaus nuomonės? Kaip sprendėte panašias problemas. Kęstutis: Na tai buvo. Buvo, aišku, kad buvo ir kai kurios iš tų problemų...na ne problemų, čia jau kaip pasižiūrėt, reiškia... Bet aš realiai turėjau ten savo nuomonę apie kelias scenas, kurias mano nuomone reikėjo arba iš vis išmest, arba pakeist, bet jos finale filme liko ir sakysim rinkodariniam... rinkodarinei sėkmei, ten vadinkim, paskui pakenkė, reiškia, man atrodo. Tai dabar vėl gi, jeigu čia šitas interviu neeis į plačiąją spaudą? Ne ne, čia ne spaudai, o universiteto darbui. Kęstutis: Na tai aš tada galiu konkrečiai pasakyt, kad jei į filmą pasižiūrėt, tai, reiškias, ten na pirmas klausimas buvo kam tas filmas yra skirtas, kas yra žiūrovų auditorija, reiškias. Nes jisai mano nuomone, na jisai yra toks per vidurį toksai reiškia. Iš tikrųjų tą filmą labai sunkiai sekėsi pardavinėt, nes jisai yra vat toksai per vidurį, neaišku kam jisai yra skirtas. Na lyg tai per banalus, kad būtų skirtas suaugusiems, reiškias, bet jisai taip pat nėra filmas šeimai. Nes mano nuomone, daugiausiai tas filmas būtų laimėjęs, jeigu tai būtų filmas šeimai ir ten, reiškias, galėtų eit tėvai su vaikais. Nes ten iš tikrųjų užkabinama daug tokių jautrių ir įdomių temų, reiškias ten, ir...apie ten tų pačių vaikų ligą ir apie atjautą ir daug daug momentų, kurie na iš tikrųjų galėtų suveikti tokiai šeimyniniai auditorijai... Bet reiškia ten buvo pora scenų, kurios na... Vienoj yra tokia visiškai 135 momentinė nuogybė, reiškias, kur moteris parodoma nuoga iš nugaros, reiškia. Kitoj scenoj... Nu ten yra reiškias, vyras ten kur duše, bet ten tokia daugiau mažiau, nėra ten visiškai atviros nuogybės.. Ir paskui yra scena, kurioje yra naudojama necenzūrinė leksika. Na kiek aš supratau, kad tai ir buvo tie momentai, dėl kurių filmas Lietuvoje gavo N-13 amžiaus cenzą.. Kęstutis: Tai vat būtent. Tai jo.. Bet vat tai iš principo ir uždarė auditoriją. Tai yra tai kad sakysim tas N-13, tai galėjo padaryti ir N-25...Nes tą prasme, tas filmas nėra 13 metų, ne paauglių auditorijai, nes jiems tikrai neįdomu. Bet pavyzdžiui vat tėvai ten sakysim, kokie vat, na 30 metų žmonės... Ten galbūt galėjo net ten vienišos mamos tenai eit ir taip toliau, taip toliau... Na yra krūva, reiškia, galėjo būt gan plati auditorija, kuri tiesiog nebegalėjo į tą filmą nueit. Tai vat mano supratimu tai yra...aš nežinau ten, kitą vertus kai pagalvoji, galbūt ten reikėjo iš vis griežčiau užimt tą poziciją ir sakyt aiškiai kad nebus to, bet... nu vėl gi, sakau, su tais art-houziniais filmais visuomet visa tai dažnai išvirsta į tokį konfliktą, kur paskui visas projektas sustoja. Tai dėl to, aš tai kažkaip tai pasistengiau... pasistengiau kažkaip tai taip nuryti tą dalyką ir nu finale manau, kad nukentėjo...Tai vat. Na taip, dar prieš jums užsimenant, kaip tik norėjau klausti ar nenukentėjo filmas dėl to cenzo. Kęstutis: Ne, na tai vienareikšmiškai nukentėjo. Tarkim man kaip prodiuseriui, reiškia, jeigu žiūrėti į tą visą rinkodarinį planą ir žiūrint į tai kiek pinigų yra investuota lėšų į tą filmą ir panašiai, tai tas filmas Lietuvoj realiai surinko vadinkim trigubai mažiau, negu kad aš tikėjausi, o nuo to ką galima buvo realiai na...tikėtis, kaip pagal tokio žanro filmą, jisai sakysim surinko dvigubai mažiau. Tai tam yra, reiškia, tokių, tam tikrų faktorių, kurie galbūt buvo ir objektyvūs, nes na mes ten tiesiog gavom tokį langą kino teatre, kur tuo metu, reiškias, išeidinėjo „Valentinas“, išeidinėjo „Redirected“ ir mes ten tiesiog pataikėm į tokią labai blogą nišą, kurios na mes tiesiog negalėjom įtakot, nes nebuvo kaip kitaip prieit. Bet kitą vertus, aš manau, kad tas momentas, kad mes ten tiesiog, negalėjom tiesiog dalies auditorijos pritraukti, tai buvo vienareikšmiškai...pakenkė, reiškias. Tai vat. O bandėt skaičiuoti, kiek galimai žiūrovų praradot? Kęstutis: Na žinokit, na kaip čia pasakyt... Paskaičiuoti to praktiškai nelabai įmanoma.. Bet tik tai tiek, kad aš, na sakysim tą filmą turbūt gretinčiau pagal įvairius parametrus su tokiais labiau pavykusiais art-houziniais filmais kaip... Na sakysim, galbūt ten su „Miegančių drugelių tvirtove“ būtų drąsu gretinti.. Bet nepaisant to, vis tiek Marius Ivaškevičius yra pakankamai žinomas, reiškias, dramaturgas ir rašytojas, ir tas jo vardas, na galėtų kažkaip tai būti gretinamas, sakysim ten, su Ivanauskaite ir ten reiškia... Arba ten sakysim, paėmus ten žanrą filmo, reiškia, na ten gali kažkokias paraleles daryt.. Ir jeigu ten sakysim „Miegančių drugelių tvirtovė“ surinko ten, 136 reiškia kokius nepilnus 700 tūkstančių litų kasoj, na tai aš taip su „Santa“ galvojau, kad 500 yra realistinis skaičius. Tą prasme, man būtų buvę labai neblogai jeigu jisai būtų surinkęs 8, arba 9, tai aš jau čia skaityčiau, kad būtų didelis laimėjimas, bet 500 būtų jau vis tiek tas jau padorus rezultatas. Na surinkom kasoj realiai, apie berods 280 tūkstančių. Na aš dabar nebeatsimenu tų tikslių skaičių, bet tiktai tiek, kad buvo iš tikrųjų gerokai žemiau to, ką mano nuomone buvo visai tikėtina pasiekti. Na ir netgi kalbant su tais pačiais platintojais. Tą prasme, na jei sakysim, jie vieni buvo gal kažkiek skeptiškesni, kiti kiek optimistiškesni, bet tai mes nu...Jo. Realiai mes net nepasiekėme net ir tų profesionalių platintojų rodiklių, planų. 7. O ar kuriant filmo scenarijų buvo atliekami kokie nors tyrimai (pvz. kaip žanro paklausa rinkoje, koncepcijos testavimas su potencialiais žiūrovais)? Kęstutis: Tikrai ne, nematėm prasmės tam, nes duomenų yra per mažai, lėšų tam irgi neturėjom. Filmą darėm išvis labai sunkiai. Ten buvo keletas iškilusių tokių labai didelių finansinių grėsmių, tai vat aš labai džiaugiuosi, kad mes ji vis tiek padarėm ir kad visas procesas pasibaigė. Tai vat. Bet, bet...Na tiesiog, realiai Lietuvoj tokio tyrimo, tokių tyrimų, vadinkim, prasmė yra labai minimali, nes per mažai rinkos duomenų turim. Ten gali daryt kažkokius techninius sceening‘us, bet tai tie techniniai screening‘ai vėlgi dalies savo auditorijos sąskaita vyksta. Nu tai čia, aš nežinau... Tą prasme, kad aš pakankamai skeptiškai į juos žiūriu. 8. O pagal kokį principą vyko aktorių atranka? Ar tai buvo vėlgi rinkodaros dalis, ar meninis sumanymas? Kęstutis: Na aš manau, kad Marius buvo pakankamai dėmesingas rinkodarinei pusei šito reikalo, bet jisai tikrai nesirinko aktorių pagal tai kiek ten jis yra žinomas ir panašiai. Tik yra tai, kad jisai turėjo omeny tą patį faktą ir šiaip finale mes pasirinkom suomių tą aktorių, reiškia, Tommį Korpelą, na jis yra mega žvaigždė Suomijoje, bet ten buvo labai sudėtingas pasirinkimas, nes iš tikrųjų mes ieškojom visai kitokio plano aktoriaus. Pagal pradinį užmanymą jis turėjo būti gerokai jaunesnis aktorius, ir mes, reiškia, ten prapurtėm visus įmanomus suomių aktorius... nu tikrai buvo labai didelis casting‘as darytas šitam filmui, tiek pagrindinių aktorių, reiškia ir vaiko rolei, na variantų buvo labai daug. Ir suomių, reiškias, visi aktoriai iš esmės nebuvo, na pakankamai įtikinami Mariaus nuomone ir paskui Tommį Korpelą, kurį jis ir anksčiau šiek tiek pažinojo, žodžiu darėm mes tą casting‘ą ir pasakė Marius „jo jo, aš noriu būtent jo“. Tai vat. Ir tada iš esmės na tas net visas tas filmo raktas kažkiek pasikeitė, reiškia, nes ten pradžioje buvo daugiau galvojama apie daugiau bendraamžių ten to vyro ir moters, reiškias, o čia dabar toks gavosi dar kitoks kampas, reiškias, ir atsirado tokia vyresnio vyro, reiškia bevaikio, toks santykis su tuo, reiškia, berniuku, na tą prasme atsirado tokių labai įdomių, gražių žaismių. Tai vienu žodžiu taip, mes į tą rinkodarinę pusę žiūrėjom, bet lėmė vis tiktai konkretus aktorius ir jo amplua, reiškia, įdėjimas reiškia į tą filmą. 137

9. O kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su garso takelio kūrėja Chinawoman? Tą prasme, ar tai buvo sumanymas, specialiai pasamdyti kažkokį žinomesnį atlikėją? Ar čia vėl kažkokiais kitais kūrybiniai keliais ji atsirado šiame projekte? Kęstutis: Nuuu... Čia taip atsirado ta linija taip labai netikėtai, bet iš tikrųjų, čia vėlgi Mariaus atradimas buvo. Ir... Na jis tiesiog kažkaip tai išgirdo ten tą muziką ir paskui ten, aš net ten gerai net nežinau kaip jie tenai susipažino ir panašiai, bet ten man atrodo, kad buvo kažkokie sąlyčio taškai... Ten per Mariaus žmoną galbūt.. Na bet tiesiog nenoriu sakyt, nes negaliu ten 100% garantuot... Bet, reiškia, jisai kažkaip užsikabino už tos idėjos ir nu jam tiesiog labai tiko ta muzika, o tie rinkodariniai momentai, nu tai jie... vėlgi, jie yra, tiktai tiek, kad mes ten tikrai, nu kad nebuvo, kad mes ten išsirinkom 10 ten pop atlikėjų ir žiūrėjom, kuri geriausiai limpa. Čia vis tiktai muzika lėmė, o... 10. Ar rinkodarinė filmo viešinimo strategija buvo pradėta kurti dar bevystant filmo projektą, ar ji buvo kuriama vėliau pritaikant prie jau išbaigto projekto? Kęstutis: Na tai buvo ten tikri veiksmai atliekami, be abejo, jau ir vystymo etape, tai yra, tai kad apie tą filmą mes jau kalbėjom įvairiuose market‘uose, reiškia, dar kokie 3 metai iki to filmo pasirodymo... Nes mes jau pradėjom dirbt. Ten pagrinde, reiškias, buvo veiksmai susiję su filmo ten galimais pardavimais į užsienį, tai mes susitikinėdavome ten su pardavimų agentais ir panašiai. Na ir aišku buvo tam tikri viešinimo veiksmai atliekami, tai yra tai, kad na tiesiog Lietuvoj žinotų, kad toksai filmas bus. Ten buvo straipsniai, reiškia, interviu su režisierium, su aktoriais ir panašiai. Tai tuos dalykus mes darėm. Tiesiog na paprastai, kaip sakant, tankis daromas didesnis to PR‘o jau tada, kai filmas išeidinėja, tai... Tai sakysim, pirminis toks buvo tikslas sukurti žinomumą pačio projekto, o toliau jau reiškias eksploatuot. Tai... Na ir vėlgi, sakysim, tą pačią PR kampaniją, tai pirminiam etape mes vykdėm savo jėgom su koprodiuseriu, o paskui kai jau atsirado filmo platintojas, tai tada jau aišku jie irgi pasijungė ten su savo matymais, idėjom ir panašiai. 11. O kokioms dar šalims buvo skirtas šis filmas? Turiu omeny, be Lietuvos ir Suomijos, numatėt dar kažkokias kitas šalis, kur galima būtų platinti? Kęstutis: Na kaip, matot, iš tikrųjų, tai... Aš negaliu pasakyt, kad šitas filmas turėjo sėkmingą kelią, tenai... Yra tai, kad mes visgi tikėjomės, kad tas filmas vis dėlto pateks į kažkokius tai didesnius festivalius, kad jį ten pamatys, kad atsiras kažkokie tai platinimo agentai. Na ir iš esmės tas filmas yra toks pakankamai universalus, didžiąja dalim anglakalbis, reiškia, na principe jisai kaip ir turi visus požymius, kad jis galėtų būt rodomas, nu tarkim, visoj Europoj ir galbūt ten pagal, reiškia, jau poreikį ir ten kažkur toliau, galbūt Azijoje ir panašiai. Vat. Bet tiktai tiek, kad na kaip aš jau ir sakiau, parduot to filmo nepavyko, pardavimo agentai neužsikabino, iš dalies vėlgi neužsikabino dėl tos pačios priežasties, kurią aš minėjau, jie... dauguma jų atsakydavo, kad mes nežinom, kaip šitą filmą pozicionuot... Tai yra tai, kad mes, na tiesiog negalim įsivardint, kas yra 138 auditorija, reiškia, ir panašiai, ir panašiai. Tai sakysim, kokioms šalim jis buvo skirtas na tai čia yra viena mūsų matymas, o kitą parodė realybė. Tai rezultate, jis buvo platinamas tik Lietuvoje ir Suomijoje, ar visgi dar kažkur? Kęstutis: Neee... Na mes darėm ten, reiškia, tokius, vadinkim, pavienius rodymus... Buvo rodytas ir Šveicarijoje, ir Liuksemburge, ir Rusijoj, ir dabar vat išvažiuoja į Japoniją – vasarą, reiškias, bus Europos kino dienose rodomas, bet tai yra na tokie, vadinkim, renginių pobūdžio platinimas, kuris, na sakysim, jisai prodiuseriui...na tai malonu, be abejo, mes visą tą darom ir tai aišku, kad irgi yra tam tikros auditorijos, reiškia, pasiekiamumas, bet tai, na nėra tas platinimas, kaip tai yra tradiciškai priimta. 12. O kokiais būdais be rodymo kino teatruose, filmas buvo platinamas (pvz. DVD, VoD, televizija)? Kęstutis: Na šiaip matot, DVD šiais laikais yra praktiškai miręs, galima sakyt, dalykas... Reiškia, VoD, faktiškai irgi yra toks daugiau kol kas na eksperimentinis pratimų dalykas, negu, kad realiai ten kokia nors nauda, plius mes turim tam tikrus įsipareigojimus su tais finansuotojais. Tai yra tai kad mes dabar turime tą, reiškias, langą suomių televizijos, ir iki tol mes realiai ir negalim jį i VoD atiduoti... Na tiesiog tokie susitarimai yra. Tai... Tai mes jį kaip ir dabar tebeplatinam, tiktai yra tai kad aš ten su distributoriais bendrauju ir bandom, na, kadangi neturim pardavimo agento, pasauliniam, tai dabar bandom ten šnekėt su atskirais distributoriais, atskirose valstybėse, bet tai yra vis dėlto sudėtinga labai šiais laikais, tai iš tikrųjų yra labai...na...nepalanki terpė, pavadinkim taip. 13. O su stambiais platintojais buvo kontaktuojama ankstyvojoje projekto parengiamųjų darbų stadijoje, ar projektas buvo siūlomas vėlyvesniuose įgyvendinimo stadijose? Kęstutis: Na tai jeigu mes apie tuos pardavimo agentus kalbam, taip vadinamus sale agent‘us, tai taip, aš vat sakau, mes 3 metus dirbom. Bet tiktai problema yra, kad, sakysim, kadangi yra debiutuojantis režisierius, o rinka šiuo metu yra labai tokia, na kaip pasakyt, sekli...Ar ne? Tai šiuo metu pardavimai yra labai stipriai kritę išankstiniai. Tai praktiškai debiutanto filmą parduot yra be šansų. Nebent ten turi kokią nors ten pasaulinio lygio žvaigždę, aktorių, tai gaaal... Bet šiaip iš esmės, na jie tol kol nepamato gatavo produkto, tol niekas nepriima jokių įsipareigojimų. Tai sakysim, mes ten apkalbėjom, nežinau, su kokiais 15 gal agentų, reiškia, bet tai jie visi kaip sakant „jo jo jo, mums įdomu, mes laukiam“, reiškias, o paskui, kada jau gauna gatavą produktą, tada jau priiminėja sprendimą. Tai vat deja iš visų ten reiškia tų agentų, su kuriais mes šnekėjom, nei vienas iki kontrakto nedaėjo. 14. O kuriose kino festivaliuose ir kino mugėse dalyvavote su šiuo filmu? Kęstutis: Na tai mugėse mes dalyvavom Berlinalėje ir Kanuose. Ooo... O reiškia, festivalių, tai „Kino šokas“ buvo Rusijoj.

139

15. Kokie finansiniai šaltiniai buvo pasitelkti projekto parengiamųjų darbų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, paskola)? Ar privati parama atkeliavo tik iš nacionalinių investuotoju, ar tarptautiniu? Kęstutis: Na tai ten, vystymo etape buvo naudojamos Kultūros fondo lėšos, mūsų nuosava investicija, kaip prodiuserinės kompanijos ir MEDIA programos. Tai dabar, sakysim, Kultūros fondas, jau nebefinansuoja vystymo projektų ir MEDIA programa dabar irgi yra pasikeitus, nes atsirado „Creative Europe“ ir panašiai. Tai tie šaltiniai jau, sakysim, yra mutavę jau. Toliau, reiškia jau filmą begaminant, finansavimą skyrė Kultūros ministerija Lietuvos, ir begaminant filmą buvo įsteigtas Lietuvos Kino Centras, tai realiai tas finansavimas, kuris buvo paskirtas Kultūros ministerijos, paskiau jau, reiškia, buvo pabaigtas finansuoti per Lietuvos Kino Centrą. Taip pat buvo, reiškia, buvo dalyvavimas to in kind, vadinkime, paslaugomis, tai yra reiškias montažo, postprodukcijos, apšvietimo - tai čia buvo tiek Lietuvos, tiek Suomijos kompanijos dalyvavo kelios. Tada buvo Suomijos Kino Centras, buvo Suomijos nacionalinė televizija. Ir buvo Lietuvoje dar, ja baigus filmą, platinimui rėmėjas rastas, reiškia jau dalyvavo tame. Na mane šiuo atveju labiau domina išskirtinai parengiamieji darbai... Kęstutis: Ai, na tai parengiamuosiuose, reiškias, buvo Kultūros rėmimo fondas, mūsų nuosava investicija ir MEDIA programa. Ir kokia dalis finansavimo buvo iš valstybinių ar ES programų? Kęstutis: Na tai MEDIA tuo metu duodavo 50 % vystymo biudžeto, o reiškia Lietuvos ir Kultūros rėmimo fondas aš dabar taip tiksliai jums bijau pameluot, bet aš kaip grubiai, na kaip, sakyčiau vos ne 50/50, man reikėtų kelt, žinokit čia jau labai seni reikalai. Tą prasme čia 2007 metais tas buvo. Tuoj aš net pabandysiu čia įlįsti ir pasakyti... 16. O, kiek laiko užtruko projekto parengiamųjų darbų stadija, prieš pereinant prie gamybos? Kęstutis: Na mes buvom, reiškia, pradėjom dirbti kokia gal 2007 ir buvom pasiruošę aplikuot gamybai 2009, bet nebuvo kino tuo metu. Na grubiai apie 1,5 metų užtrūko vystymas, ir paskui dar užtruko apie 1,5 metų kol buvo paleistas pirmas finansavimas, tai paskui visas išsitęsė dar..kiek čia gaunas, 3 metai... O kokia dalis viso projekto biudžeto buvo skirta projekto vystymui, palyginant su gamyba? Kęstutis: Na tai vat aš tuoj bandau kompiuteryje susirasti tuos finansavimo planus... nes matot, ten tas finansavimo planas, jis irgi keitėsi, na nežinau, tikriausiai kokius 8 kartus... Tai vat taip keičiasi situacija, keičiasi finansuotojai ir panašiai, ir panašiai. Taip... reiškias bendrai vystymui nuo viso filmo biudžeto, kaštai buvo apie 4%.

140

17. Minėjote, kad finansavimo planas keitėsi 8 kartus, o kokie papildomi finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Kęstutis: Tai reiškia, jeigu žiūrim mes į tą perprodukciją, nes aš kaip tik vat pasikėliau ir matau, tai reiškia iš privačių lėšų buvo finansuota... 4/5 nacionalinio finansavimo, tai yra iš mūsų Artbox‘o, mūsų kompanijos – 4/5 finansavimo. 1/5 reiškias buvo iš Kultūros rėmimo fondo. Vat. Ir dar antrą tiek, kiek buvo iš Lietuvos lėšų, antrą tiek buvo gauta iš MEDIA programos. Bendroj sumoj tai buvo nei daug nei mažai 43 tūkstančiai eurų vystymui. O toliau visas bendras filmo biudžetas buvo 1,16 milijonų eurų (na tai apie 4 milijonus litų). Ir finansavimo šaltiniai čia reiškia gamybai buvo skirta iš Lietuvos kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondo – 574 tūkstančiai eurų. Ir iš suomių 150 tūkstančių eurų iš to Kino fondo. O toliau reiškia buvo Suomijos televizija, Suomijos postprodukcijos įmonės įnašas, buvo mūsų papildomi įnašai iš Artbox‘o, tai grubiai šnekant, mūsų kompanija investavo į šitą filmą apie 270 tūkstančių eurų. Tai šitas filmas buvo mums labai nuostolingas, nes mes neatsiėmėm net pusės tų pinigų. Suomijos dalis bendram finansavime buvo apie 20 %, lietuvių dalis buvo apie 80 %. 18. O kalbant apie parengiamuosius darbu, su kuo jums asmeniškai jie labiau asocijuojasi, ar su projekto vystymu, na kaip kad menine jo puse, ar vis dėlto kalbame ir apie tą verslo pusę (viešinimą, platinimą, strategijas ir t.t.)? Kęstutis: Ir viena, ir kita, vienareikšmiškai. Na čia matot, tas vystymo etapas, tai nelygu kada jisai ten pradedamas. Būna, kad pradedi iš viso nuo nulio, tai yra tiesiog nuo koncepcijos... Tai tada pirmam etape daugiausiai skiri dėmesio... na siužetinei linijai, ir ten, reiškia, kažkokio tai meniniam matymui ir panašiai. O jei būna taip, kad tu jau, reiškia, pradedi su pirmu draft‘u tarkim, ar ne, tai tada didesnis fokusas eina į finansavimą, partnerių suradimą ir panašiai. Tai čia tiesiog labai priklauso nuo to koks projektas yra. Tai dabar vėlgi, žiūrint koks projektas, arba daugiau tų darbų vystymo atlieki, arba mažiau, nes na sakysim, jeigu tai yra debiutinis projektas, tai tikriausiai to vystymo darbų reikėtų atlikti daugiau, nes neužtenka ten vien parašyti scenarijų, bet tikriausiai reikia padaryti ir pakankamai didelį casting‘o darbą, pritraukti tenai, reiškias, kažkokius ryškesnius aktorius, ir panašiai, nes na tai tiesiog padeda, stiprina projektą. O rinkodara.. Na rinkodara, matot, čia labai toks... besikeičiantis objektas, vadinkim, nes tiesiog kokia ten buvo rinkodara prieš 10 metų, kas buvo prieš 5 ir kas dabar – tai yra labai skirtingi reikalai. Sakysim, vėl gi, jeigu tą „Santos“ atvejį paimti... Kai mes pradėjom prieš 7 metus, ar ne, tai ten dar buvo vienoks įsivaizdavimas, apie taip vadinamus langus platinimo ten reiškia ir panašiai, ir panašiai... ir iki tol, kol tas filmas buvo pabaigtas gamint, situacija tiek drastiškai buvo pasikeitus, kad na, ten...na aukštyn kojom ten pastatė visus įsivaizdavimus apie pardavimus ir panašiai. Prieš kokius sakysim ten 10 metų, buvo galima realiai su kokiu patraukliu projektu, vat koks „Santa“ vat, mano nuomone, buvo pakankamai įdomus projektas ten toj pradinėj stadijoj, tai buvo galima rasti jau kažkokių ten 141 tai pradavimo agentą, gauti kažkokią tai minimalią garantiją, vadinkime, ir panašiai... Kai tuo tarpu jau eigoj mums jau viskas, šitie keliai užsidarė, nes rinka tiek pasikeitė, kad tiesiog pradėjo niekas nebepirkt filmų. Tai vat. Čia ir internetas prisidėjo, ir piratavimas, ir visi šitie dalykai tiek pakeitė rinką, kad tiesiog nebeveikia tradiciniai metodai. 19: Tai tikriausiai situacija keičia ir faktorius pagal kuriuos renkatės projektus? Kęstutis: Faktoriai... Faktoriai aš manau, kad mūsų valstybėje prodiuseris ne visados gali riktis projektus pagal savo asmeninį skonį, tai yra tai, kad iš tikrųjų pasiūla projektų yra pakankamai skurdi. Ir sakysim... remtis į kažkokius savo žanrines preferencijas, skoninius kažkokius dalykus, tai čia ne visados tokia prabanga egzistuoja. Tai aš be abejo visados žiūriu į kažkokius tai kūrybinius momentus, bet tai nereiškias, kad visados imuosi tik tų projektų, kurie yra man 100 % prie širdies, nes na...mes ir valgyt už kažką turim. Tai kitą kartą darai projektą, kuris tau galbūt ir nėra visiškai patrauklus. Tiesiog žiūri į jo realizavimo potencialą, vadinkim, ir tada priimi sprendimą. Antrą vertus, tengi vėl, tas irgi yra svarbu, nes gali tau ir labai, labai patikti projektas, bet jeigu tu manau, kad jo neįmanoma yra realizuoti, tai tu jį dedi į stalčių tada. Pas mane yra tiesiog tokiu projektų, kur aš matau, kad tarkim šiuo metu aš tiesiog negaliu surinkti tokio biudžeto Lietuvoje. Tai.. tai tiesiog atidedi į šoną ir imiesi kažko kito.

Priedas Nr. 9 Interviu su filmo „Rūsys“ prodiuseriu Almantu Dulkiu transkripcija. 1. Papasakokite kaip gimė filmo „Rūsys“ idėja? Kodėl buvo pasirinktas būtent šis kino žanras? Almantas: Na tai kitoks variantas. Aš nenorėjau sukurti visų pirma siaubo filmo, aš norėjau sukurti pirmą interaktyvų, kitaip tariant „išmanų“ filmą pasaulyje. Nes aš pastaruosius kelis metus dirbu su inovacijų vadyba ir medijom, tai man vat tokia vat pirmoji mintis buvo. Bet realiai istoriją pačią, tai aš sugalvojau ir aš buvau tas iniciatorius ir vėliau ieškojau visos komandos kino gamybai. 2. Bet kaip minėjote, pradinė idėja nebuvo pats siaubo filmo žanras, taigi kodėl visgi apsistojote būtent ties šiuo žanru? Ar tai buvo sąmoningas sprendimas atlikus rinkodarinius tyrimus (turint omeny, kad tai yra pirmas šio žanro filmas Lietuvoje), ar jūsų asmeninis kūrybinis pasirinkimas? Almantas: Na tas.. Kiekvieną kartą, turbūt, renkantis kažkur kur investuoti pinigus, bandai rinktis kuo saugesnę terpę, kad kažkaip kažkokiu būdu, ypač jei tai yra komercinis kinas, tai tu stengies tuos pinigus ir kažkaip dar padaugint. Kadangi nacionalinis kinas Lietuvoj turi tokias mažas ir trumpas labai tradicijas, tai toks, sakysim, drąsus žanras, tai mano supratimu, buvo vietoje ir laiku, nes iki tol niekas nebandė to daryti. Tai yra vienas iš sudėtingiausiu žanru išpildymui kine

142 ir man tai buvo iššūkis, tiesiog man tai buvo įdomu su sąlyga, kad tai gali uždirbti pinigus. Taip vat sakykime. 3. O ar buvo alternatyvus scenarijai? Iš kelių scenarijų buvo renkamasi? Ir kuo šis scenarijus pasirodė pranašesnis? Almantas: Nebuvo rinktasi iš scenarijų, jeigu analizuoti, tarkim Holivudo kiną, Holivudo kūrimo tradicijas, tai vėlgi tas saugumas, padaryti, kuo finansiškai saugesnį produktą, kad jis vėliau gerai parsiduotų, tai aš bandžiau adaptuoti tą patį ir daug kas, sakysim, mus ten vadino, kad mes ten bandom kopijuoti tam tikrus kino filmus, tai iš esmės, tas žanras tiktai rėmėsi tam tikrais sumanyminiais elementais, įvardinkime to paties „Paranormal activity“ filmą, tai yra būtent, tam glūdi šitas tokios eigos žanras, nes jisai tuo metu irgi buvo ant bangos. Mes nesirinkom jį iš vieno scenarijaus. Istorija pati yra sugalvota mano paties iš tam tikrų patirčių ir vadinkim tiesiog, daug perskaitytų knygų, matų filmų, nes aš tam tikra prasme irgi esu siaubo žanro gerbėjas... Ir tai buvo konkrečiai man sugalvota istorija, kurią vėliau adaptavo scenarijui scenaristė. Tai filmo scenarijaus istorija yra pilnai paties jūsų? Almantas: Reikėtų... Aaa, tiesiog nežinau kiek pati esate susidūrusi su kinu, reikėtų labai atskirti sąvokas „scenarijus“ ir „istorija“. Tai yra, sutikit, skirtingi dalykai. Nes istorija, tai yra, sakysim, juodraštis koks 20-ies puslapių, iš esmės išdėstyti filmo idėją ir kaip tu įsivaizduoji tos istorijos tą story telling‘ą, kaip tai turėtų būt papasakota. O scenarijus, tai yra absoliučiai techninis dalykas, kuris numato kada turi įvykti pirmas įvykis, kada turi pasikeisti personažai ir taip toliau... Tai aš sugalvojau tiktais istoriją realiai. O scenarijų rašė profesionali scenaristė. 4. O kalbant apie darbą su režisieriumi, kiek jūsų kaip prodiuserio ir istorijos autoriaus vaidmuo turėjo įtakos meniniams sprendimams? Ypač turint omeny, kad tai buvo tiek jūsų, tiek režisieriaus pilnametražis debiutas. Ar buvo aspektų, dėl kurių išsiskyrė jūsų ir autoriaus nuomonės? Almantas: Iš esmės mano supratimu... Ar jus klausiat bendrine prasme, ar konkrečiai mūsų atveju, nes aš... Ne, kalba eina konkrečiai apie „Rūsio“ projektą. Almantas: Apie „Rūsį“... Tai čia „Rūsio“ atveju buvo taip, kad mes kiekvienoj situacijoje bandėme ieškoti kompromisų su Ričardu ir šitoj vietoj, aš manau, kad mums pakankamai neblogai sekėsi, tiktai kad Lietuvoj...Lietuvoj, vadinkim, režisieriai jie neturi pakankamai daug patirties kurti komercinį kiną. Jie dažniausiai nori kurti autorinį kiną ir mes savo ruožtu, tikriausiai, labiau išpildėm autorinio kino tokius, sakysim, niuansus, negu komercinio kino. Mes negalim sakyti, kad mes pilnai išpildėm siaubo žanrą taip kaip jį išpildo tas pats Holivudas, ne. Tai grįžtant prie to, kad mes... ar aš labai daug kišausi į meninius sprendimus, tai be jokios abejonės kišausi ir ieškojom labai daug kompromisų, faktiškai turbūt kiekvieną dieną po kelis kartus, nes menas ne visada yra 143 linkęs uždirbti pinigus. O autorinis kinas, jis yra labiau meninės pakraipos. Tai prodiuseris visuomet atstovauja tą komercinę dalį, nes jisai investuoja, rizikuoja ties tuo ką investuoja... O režisierius rizikuoja tiktais savo vardu ir jeigu jam nepavyksta atlikti to, sakykim, pakankamai kokybiškai ir kūrybiškai. 5. Dar norėjau jūsų paklausti apie interaktyvumą. Jau pats minėjote, kad būtent nuo to interaktyvumo ir gimė filmo idėja... Almantas: Taip. Aš tą prasme laukiau, laukiau, kol tą idėja galima bus išpildyti, tikriausiai, kokius 6 ar 7 metus, nes na išmaniųjų įrenginių penetracija Lietuvoje praktiškai pasiekė piką praeitais metais, tai iš esmės buvo sudarytos pilnos sąlygos tą filmą realizuoti kaip aš jį įsivaizdavau. 6. O grįžtant prie darbo su scenarijumi... Ar buvo laikomasi tik autorinių sumanymų, ar scenarijui taip pat darė įtaką rinkodarinis pagrindimas galintis nulemti komercinę sėkmę? Almantas: Aš manau, kad čia toks visuomet buvo vištos ir kiaušinio klausimas. Mes bandėm gilintis į tas aktualijas, kurios tuo metu buvo pakankamai, sakysim, anonsuojamos Lietuvos žiniasklaidoje, bet jeigu kalbam apie, sakysim, rinkodarines sąsajas, tai visuomet yra labai sunku pataikyti į aktualijas, nes jos dažniausiai trunka nuo mėnesio iki dviejų, o kino vystymas vyksta nuo metų iki kelių, taip... Tai buvo labiau toksai, sakysim, bandymas realizuoti pirminę idėją kaip įmanoma kokybiškiau, ir tokiu būdu bandant tą scenarijų kuo įmanoma lanksčiau pavartyti iš kiekvienos pusės, pabandyti ką mes galėtumėme pakeisti toj vietoj, kad galėtų būti sėkmingesnis kūrinys. 7. Ar kuriant filmo scenarijų buvo atliekami kokie nors tyrimai (pvz. kaip žanro paklausa rinkoje, koncepcijos testavimas su potencialiais žiūrovais)? Almantas: Taip, buvo atliekami... Buvo taip vadinamasis scenarijaus gydymas (Film treatment), tai atliko vėlgi žmogus, kuris dėsto scenarijų rašymą akademijoje ir sakykim, taip pat pirminę, sakysim, pirminę montažo versiją, pirminės trys montažo versijos buvo testuojamos su žiūrovais. O ar rezultatai tų testavimų nulėmė kuriuos nors projekto pokyčius? Kokius? Almantas: Kardinalius aš įvardinčiau, taip. Nes pirminiai, pirminiai testavimai, jeigu mes būtumėm nedarę tų testavimų, mes būtumėm turėję absoliutų flop‘ą tą vadinamą, tai būtumėm pradirbę labai, labai daug pinigų, nes mes turėjom vienokią,, vienokią viziją, o žiūrovų reakcija buvo absoliučiai, absoliučiai kitokia.. Tai..tai mano supratimu kino kūrime tai yra privaloma. 8. Ar aktorių pasirinkimas, buvo rinkodaros dalis, ar meninis sumanymas, turint omeny, kad pagrindinį vaidmenį atliko Jurga Šeiduikytė, kuri nėra profesionali aktorė? Na ir pavyzdžiui Jeronimo Miliaus epizodinis vaidmuo?

144

Almantas: Aaa, jo, tai bet kokiu atveju labai teisingas klausimas. Nes tam tikri epizodiniai vaidmenys buvo pasirinkti būtent dėl rinkodarinės, iš tos pagrinde pusės... O pagrindiniai aktoriai, tai buvo pasirinktas Marius Jampolskis, nes jisai man asmeniškai tai buvo palikęs labai didžiulį įspūdį ir kaip kino aktorius, ne kaip draminis teatro aktorius, bet kaip kino aktorius gerbiamos Buožytės kūryboj, tai iš tos pusės... O Jurga Šeduikytė kaip iš personažinės pusės labai stipriai atitiko to scenarijaus pagrindinės atlikėjo, na vaidmens personažą, tai... Tai šitoj vietoj būtent dėl to ji ir buvo pasirinkta. 9. O rinkodarinė filmo viešinimo strategija buvo pradėta kurti dar bevystant filmo projektą, ar ji buvo kuriama vėliau pritaikant prie jau išbaigto projekto? Almantas: Aaaa, rinkodariniai veiksmai, tai netgi tas pats išmanaus kino konceptas jau yra rinkodarinis pagrindas ir iš esmės mano galvoje rinkodaros planas buvo gimęs daug anksčiau, negu pati filmo istorija. Tai...tai jo, atsakant, tai vėlgi tai vištos ir kiaušinio klausimas, tai šiuo atveju kiaušinis buvo rinkodarinis planas. Nuo to iš esmės visas verslo planas, filmas kaip verslo planas ir gimė. 10. Ar filmas iš pat pradžių buvo skirtas tik Lietuvos rinkai, ar galvojot ir apie tarptautinę rinką? Almantas: Mes iš esmės, vis dėlto galvojom, kad tai bus nacionalinis kinas... Eee, minčių parodyti tai užsienio publikai, jeigu būtų buvęs, na sakysim taip, labiau vykęs komerciškai projektas, aš tikrai asmeniškai turėjau, juolab, kad tas išmanumo faktorius yra absoliučiai šviežias...šviežias požiūris į kino konceptą ir mano supratimu dabartinei kartai, iš tikrųjų netgi patys rezultatai parodė, kad dabartinė karta tai labai trokšta matyti interaktyvų kiną ir ir mūsų supratimu, bet... Sakysim šiais metais ir ateinančiais metais mes matysim, netgi tam pačia Holivude, kuo toliau tuo daugiau pavyzdžių interaktyvaus kino. Bet kol kas šis kinas tarptautinės publikos nepasiekė? Almantas: Ne, nepasiekė. 11. O kalbant apie platinimą Lietuvoje, ar filmas be kino teatrų buvo platinamas, ar planuojamas platinti kokiais nors būdais, kaip kad pvz. DVD, VoD, televizija? A: Kaip taisyklė yra kiekvieno rodymo ciklą, kaip kad sakysim tie patys kino teatrai turi tą patį išgyvenimo ciklą, ane, tą life cycle... Ir tu negali paleidęs į kino teatrus iš karto paleisti jį VoD tarkim. Nes DVD, jisai iš esmės yra tiktais žmonėms, kurie iš esmės myli kiną visa širdim ir nusiperka tiktai tam, kad pasidėtų į lentyną ir kaip media yra labai stipriai merdintis. Tai...mūsų noras ir mūsų vizija yra tokia, kad jisai, tas visas filmas, greičiausiai netgi artimiausiu metu atgultų į VoD platformą.

145

12. Projektą, kiek pavyko rasti informacijos, vykdė savarankiškai tik jūsų prodiuserinė kompanija. Ar svarstėte koprodukcijos su užsienio kompanijomis galimybes? Jei taip, kodėl atsisakėte? Almantas: Ne, nesvarstėm, nes mes iš esmės, mus pakankamai spaudė laikas ir terminai, nes buvom gavę iš kino teatrų pačią geriausią, mano supratimu, šito filmo žanrui datą... Ir mes neturėjom jokių galimybių ieškoti koprodukcijos, nes ta koprodukcija visuomet, kaip taisyklė, labai ištempia terminus... Tai mes šiuo atveju pasirinkom vis dėlto geriau daryti viską lokaliai ir sutaupyti ant tos, vadinkim pataikyti į taktą, vadinkime taip. 13. O sakykit, su kino platintojais buvo kontaktuojama ankstyvojoje projekto parengiamųjų darbų stadijoje, ar projektas buvo siūlomas vėlyvesniuose įgyvendinimo stadijose? Almantas: Ne, su kino platintoju mes susitikom praktiškai dar net nebuvo baigtas istorijos rašymas ir panašiai. Tai realiai aš berašydamas istoriją susitikau su kino platintoju ir mes jau nuo tos akimirkos pradėjom dėlioti kaip turėtų vykti tolimesni visi darbai. 14. O sakykite, ar su šituo filmu dalyvavote kuriose nors kino festivaliuose ir kino mugėse dalyvavote? Kokio pasisekimo sulaukė filmas? Almantas: Ne, nedalyvavom, nes, kaip ir minėjau, mes užbaigėm praktiškai filmą likus dviem ar trim parom iki išleidimo kino teatruose. Tai šioj vietoj... Na ir mes niekad negalvojom, kad tai bus festivalinis filmas. Net neturėjom tokios strategijos realiai. 15. Kokie finansiniai šaltiniai buvo pasitelkti projekto parengiamųjų darbų etape? Kokia buvo jų forma (dotacija, paskola)? Almantas: Iš esmės tie šaltiniai buvo privataus verslo investavimas, tai na jie nėra tiesiog kapitalistai, bet tai yra žmonės entuziastai, kurie myli kiną ir patikėjo ta idėja. Tai sakykim, tai buvo pirminė tokia investicija... Vėliau atsirado ten tokiu komercinių partnerių, kurie buvo su produktais trading partneriai, kurie į patį filmo turinį... Taipogi prisidėjo, tai buvo kino studijos...Tai realiai buvo, visus iš esmės, na kaip dažniausiai būna taikomas toks mišrus modelis. O iš Lietuvos Kino centro, ar ES programos „Creative Europe“, ar buvote gavę finansavimo? Almantas: Ne, šiuo atveju, aš vėlgi pasikartosiu... Mus pakankamai spaudė terminai ir tiesiog mes neturėjom galimybės derintis. Nes, bet kokiu atveju, užtikrinti finansavimą Lietuvos, arba Europos Sąjungos finansavimą, reikia įdėti pakankamai nemažai, na ne effort‘o, bet ar tai būtų sėkminga... nes tu niekada negali būt užtikrintas šios įdėtos pastangos tau atsipirks. Tai mes pasirinkom tokį saugesnį, bet taupesnį variantą – geriau mažiau pinigų, bet padaryti kuo greičiau. 16. Kiek laiko užtruko projekto parengiamųjų darbų stadija, prieš pereinant prie gamybos? Kokia dalis viso projekto biudžeto buvo skirta projekto vystymui, palyginant su gamyba? 146

Almantas: Aaaa, parengiamieji darbai nekainavo labai daug. Įvardinant procentaliai, aš taip dabar bandyčiau spėti, iki 30 %, iki trečdalio viso mūsų šito biudžeto ir jie užtruko... Jeigu imant nuo idėjos vystymo, na taip apie 7 mėnesius. O, kiek užtruko visas projektas iki paleidimo ant ekranų? Almantas: Visas filmo nuo..iki...Nuo parengiamųjų iki ekrano, man atrodo metai ir mėnuo kažkur. 17. Ar tiksliai projekto parengiamųjų darbų etape buvo sudarytas finansavimo planas? Kiek gamybos stadijoje buvo nukrypta nuo plano. Kokie papildomi finansavimo šaltiniai buvo pasitelkti? Almantas: Mes nukrypom nuo plano iš esmės ta eilute, kuri buvo pažymėta kaip buferis, nes visuomet prieš skaičiuojant kažkokį biudžetą tu turi numatyti tą rizikos faktorių... Tai man atrodo buvo apie...kokie 10 ar 15, man atrodo 15 procentų.. Mes nukrypom 20 procentų, tai realiai aš iš savo asmeninių lėšų finansavau tą. 18. Minėjote, kad finansavimas buvo tik privatus, bet norėčiau pasitikslinti, ar parama atėjo tik iš nacionalinių investuotojų, ar buvo ir investuotojų iš užsienio? Almantas: Ne, tai buvo tik nacionalinis, lokalus. 19. Kiek jūs pats, kaip prodiuseris, vertinate parengiamųjų darbų svarbą? Ar sutiktumėte su dažnai Europos ir Lietuvos kinui išsakoma kritika, dėl per menko dėmesio parengiamųjų darbų svarbai? Almantas: Absoliučiai sutinku 100%, nes net gi tam pačiam „Meeting point Vilnius“, kuris vyko vakar, man teko jame dalyvauti... Tai buvo labai aiškiai išreikšta pozicija, kad kino kūrėjai labai retai kada... Na net sakysim nepriklausomo to „independent“ ir meninio, to autorinio kino kūrėjai dažniausiai nesupranta, kad kinas yra lygiai toks pat verslas kaip ir bet koks kitas, kaip ir, sakykim, įsigyti sandėlį ir jį nuomoti, ir iš to generuoti pinigus. Ir būtent parengiamieji darbai turėtų iš esmės būti grynai verslo plano struktūros, tai yra: kur reikės investuoti, kokia tų investicijų grąža, kokios investicijos yra rizikos, iš kur mes, sakysim, turėdami tam tikras rizikas, kaip mes jas užsidengsime ir taip toliau. Tai yra absoliutus verslo planas ir dažniausiai tai yra, mano supratimu, daroma skubotai ir atmestinai, nes... net nežinau kaip pavadint... Retas filmas, bent jau nacionalinis, šiuo metu, retas kuris uždirba pinigus, mano supratimu, vien dėl to, kad nėra iš esmės sudarytas geras strateginis verslo planas ir neteisingai paruošti parengiamieji darbai. 20. Nekuklus klausimas, o ar jums šis projektas atsipirko? Almantas: Ne, man asmeniškai jis neatsipirko, bet jisai... kaip pasakyt... Jisai man atsipirko mano vidine tokia sakysim išraiška, mano įdėto darbo ir pasiekto rezultato kaip projekto lygmeny. O jus tikriausiai apie finansinę grąžą šnekat...

147

Na ne tik apie plikus skaičius, bet sakykim, kiek jus tikėjotės surinkti žiūrovų į kino sales ir kiek realus skaičius nukrypo nuo jūsų plano? Almantas: Mano minimalus planas buvo apie, sakysim, 280-300 tūkstančių, o realiai mes surinkome 220 tūkstančių. O taip tai toks vidutinis planas buvo, sakysim, kažkur apie 100 tūkstančių eurų, toks saugus vidutinis planas. Tai vat, galima paskaičiuot tada, kiek čia tais procentais gaunasi. 21. O jus šiuo metu dirbate prie kokių naujų projektų? Almantas: Matot, aš esu, kaip pasakyt, labiau toks cross-media žmogus, dirbantis su medijos, o ne konkrečiai su kinu. Tai aš turiu pakankamai nemažai tų tokių susipinančių medijų projektų, bet realiai šiai dienas su kinu aš neturiu, tiesiogiai su kino gamyba aš neturiu nei vieno projekto.

Priedas Nr. 10 Interviu su Lietuvos Kino Centro filmų platinimo, finansavimo ir projektų įgyvendinimo priežiūros vyriausiu specialistu, Audriumi Kuprevičiumi transkripcija. 1. Kada Lietuvoje atsirado atskiras finansavimo paskirstymas skirtingiems kino gamybos etapams ir kodėl? Audrius: Na dabar taip tiksliai negaliu pasakyti, nes ten ministerija tą... Nes Lietuvos Kino Centras atsidaro tik nuo 2012 metų, pradėjo veiklą savo, tai ką ministerija ten darė tai dabar taip negaliu pats išties pasakyti nuo kelintų metų ten... Jus galėtumėte tiesiog į ministeriją paskambinti Kultūros, profesionalaus ten meno skyrius ir jie turėtų tikslią informaciją pasakyti. 2. Sakykite ar juntamas didesnis dėmesys parengiamųjų darbų stadijai, atsiradus atskiram finansavimui? Ar paraiškos tapo labiau apgalvotos ir ar padidėjo jų kokybė? Audrius: Na matot, man sunku vėlgi pasakyti, dėl to, kad vėl gi nuo kelintų metu... Nes vėl gi, jeigu mes reiškias imam ta periodą nuo tada kai pirma atsirado... Na kalbant apie tą laikotarpį, kiek jus turėjot galimybę stebėti tokias paraiškas jau įsikūrus Lietuvos Kino centrui? Audrius: Ai nu pastoviai parengiamųjų... Jie tokie... Na, sakykim tas skaičius negali sakyt, kad ten drastiškai kinta, aišku vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet daugmaž pastovus. 3. Sakykite, ar yra vedama statistika, kokia dalis finansavimą gavusių projektų vėliau pereina į gamybą? Audrius: Ne, tokios statistikos kažkur tais specialios nevedėm. 4. O gal tuomet turite informaciją, kokia dalis filmų negavusių valstybės finansavimo, vis dėlto vykdo parengiamuosius darbu pasitelkus privataus finansavimo šaltinius? Audrius: Irgi tokios statistikos nevedam.

148

5. O gal tuomet bandės skaičiuoti, kokia dalis finansavimą negavusių projektų bando juos tobulinti ir kreiptis dar kartą? Audrius: Na irgi tokios statistikos negaliu pateikti. Ten sakykime taip plius minus keli projektai buvo šiais metais, jeigu taip iš atminties... Kai šiais metais buvo konkursas, tai ten buvo keli projektai, kurie pakartotinai teikė. 6. Jei projektas nedalyvauja konkurse dėl finansavimo parengiamųjų darbų etapui, tačiau kreipiasi dėl finansavimo tolimesniems etapams, ar toks projektas turės mažesni prioritetą palyginus su tais, kurie jau buvo gavę finansavimą? Audrius: Ne, nėra. Formaliai ne. 7. Ar be LKV ir Creative Europe yra kokių nors kitų viešų paramos šaltinių parengiamųjų darbų finansavimui? Audrius: Na matot, šiaip jau filmo gamybai, ar ten parengiamiesiems gali gauti bet kur, bet kokios... Na nežinau jei, mes kalbam apie valstybinį finansavimą, jei mes turime valstybinį finansavimą omeny... Taip, norėjau paklausti apie Lietuvos ir ES fondų finansavimą. Audrius: Na aš nežinau, bet jeigu kalbant apie fondinį finansavimą, tai jeigu fondas kaip po toks.. Tai Lietuvoje tokie oficialiai yra kaip ir 2 fondai., sakysim. Tai yra – kultūros taryba skirsto pinigus, tai yra buvęs kultūros rėmimo fondas ir Lietuvos Kino centras, irgi sakykim, na... galim vadinti fondiniu, bet iš esmės nėra jisai kaip fondas, iš esmės jisai perskirsto tiktai biudžeto lėšas pagal savo pavaldumą, na pagal savo funkcijas. O Lietuvos Kultūros taryba finansuoja ir parengiamuosius darbus? Audrius: Taaaai... Jeigu žiūrint taip formaliai, tai jisai gali finansuoti, tiktai skirtumas yra tai, kad, ta prasme Lietuvos kino centras finansuoja juridinius asmenis, o kultūros taryba finansuoja fizinius asmenis, tai galėtų parengiamieji darbai būti finansuojami per stipendijų skirimą, nes taip dažnai būna. Tiesiog rašo paraišką, kad nori ten, vystyti ten, kažkokį tai projektą, ar parengiamuosius darbu ten tokio ir tokio filmo, pats režisierius, ar prodiuseris, ir jeigu ta paraiška yra patenkinama, tai vat formaliai vyksta vystymas. Skirtumą, tik sakau, suvokit, kad tai yra ten fiziniams asmenims, čia – juridiniams. 8. O sakykite, šio parengiamųjų darbų finansavimo tikslas yra tik materialus, t.y. padėti finansiškai tam tikriems projektams būti įgyvendinamas, ar galima būtų teigti, kad ta tikslas yra ir edukacinis, mat rašant tokias paraiškas kompanijos verčiamos atlikti tuos taip vadinamuosius namų darbus ir susiplanuoti parengiamuosius darbus? Audrius: Nelabai supratau klausimo... Na tarkim, ar galima būtų sakyti, kad kompanijos negavusios finansavimo, vis tiek gauna naudos, mat sužino savo projektų kažkokius esminius trūkumus? 149

Audrius: Nu vėl gi, nelabai supratau klausimo... Na mes tiesiog labai tikimės, kad kiekvienas asmuo, kuris gavęs finansavimą parengiamiesiems darbams sąžiningai ir, tą prasme, taip kažkaip maksimaliai išnaudos tą paramą tam, kad tą projektą vystyti ir vykdyti parengiamuosius darbus. 9. Bet pats finansavimo fragmentavimas Lietuvoje, turi kažkokį papildomą tikslą tiesiogiai nesusijusi su finansais? Ar tas taip yra padaryta tam, kad nereikėtų vienam projektui skirti visos sumos iš karto ir būtų sudarytos sąlygos Lietuvoje vykdyti kelis skirtingus projektus įvairiuose stadijoje vienu metu? Ar buvo pastebėtos kažkokios kitos struktūrinės vykdomų projektų problemos? Audrius: Na kaip pasakyt... Kadangi gamybai yra skiriami pakankamai dideli pinigai, tai yra noras kad ties projektai, kurie ateitų į gamybą būtų visapusiškai parengti...išvystyti... Todėl, sakykim, tokia mažesnė rizika ir kaip ir paskata, ir pagalba yra, kad prieš ateinant, aplikuojant į didelius pinigus į gamybą, kad tie projektai būtų išvystyti. Todėl yra skiriama parengiamiesiems darbams, projekto vystymui, scenarijaus gerinimui...tobulinimui, finansavimo šaltinių paieškai pakankamai, sąlyginai nedideli pinigai, bet kurie leidžia, reiškia, tą projektą prieš pateikiant gamybai tobulinti. 10. O buvo projektų, kurie gavo Lietuvos Kino centro paramą parengiamiesiems darbams, bet taip ir neperėjo į gamybą? Audrius: Taip, taip. Ir kokia dalis tokių projektų taip ir sustoja parengiamųjų darbų stadijoje? Bent apytiksliai? Audrius: Negaliu atsakyti į šitą klausimą, nėra tokios... kol kas nevedėm tokios statistikos. 11. Gerai, tuomet dar turiu kelis techninius klausimus. Kiek mačiau šiemet ir pernai metais yra skirtingas maksimalus konkursinio balo skaičius. Kokie pokyčiai įvyko vertinimo sistemoje lyginant su pernai metais? Audrius: Na, jeigu jus paimtumėte ir paskaitytumėte finansavimo taisykles, tas nuostatas, kurios yra Kino Centro internetiniame puslapyje, tai viskas ten pakankamai labai smulkiai aiškinamas praeinamasis balas. Yra toks įvestas. Tai ten tie balai vat ir yra, kad praeinamieji, kad... Nežinau, apie ką jus kalbate, jeigu aš neteisingai suprantu... Na aš klausiau apie maksimalų balą. Šiemet mačiau galima maksimaliai surinkti 40 balų, tačiau pernai metų ataskaitoje ra projektų įvertintų didesniu balu, pvz. 43 balai, todėl iškilo klausimas, ar projektai surinko kažkokių papildomų balų, ar kažkas keitėsi? Audrius: Matot, pernai metų gale buvo keistos taisyklės ir vertinimo lentelės, taip kad ten matyt, turint omeny, kad maksimali balu suma jinai buvo pakeista. Dėl to toks neatitikimas. Na mane ir domina, kokie pakitimai įvyko lyginant su pernai metais ir kodėl. 150

Audrius: Na jus tiesiog viską galėtumėte surasti internete. Nes dabar sunku aiškinti, nes yra daug kriterijų... ten keliolika. Tiesiog galite pasikelti LRS puslapyje finansavimo taisykles 2013 metų ir 2014 metų su visais priedais vertinimo lentelių ir galėtumėte tiesiog sulyginti. 12. Taip pat pastebėjau, kad iš galimų surinkti 40 balų, tik maksimaliai 3 balai gali būti skiriami už filmo sklaidos strategiją, ar galima būtų iš to daryti išvadą, kad vis dėlto kultūrinis filmo potencialas yra svarbesnis nei ekonominis? Audrius: dar kartą sakau, jeigu jūs pasižiūrėtumėte finansavimo taisykles, tai ten yra minimalus balas, kuri projektas turėtų praeiti, nes pozicija yra tokia, kad jeigu projektas yra geras, tai turėtų turėti galimybę būti įgyvendinamas. Tai jeigu, sakykime, yra ta vadybinė dalis, ir į ją pakankamai rimtai žiūrimas. Nes kad nebūtų finale, kad filmas labai geras, na bet nėra kam, grubiai tariant, jį realizuoti. Nes gali būti, tiesiog per sudėtingas, o komanda kūrybinė nepatyrusi, nepasiruošusi. Tai šiuo atveju į tą yra kreipiamas dėmesys, todėl parengiamųjų darbų balai...kultūriniai kriterijai, sakau, jei pasižiūrėsit į lenteles... jie yra sudėlioti kultūriniai ir vadybiniai, ir finansiniai...ir jie tarpusavyje man atrodo, taip labai pakankamai subalansuotai koreliuoja. 13. Dar mačiau, kad iš 30 paraiškų, pateiktų per paskutini konkursą, parengiamųjų darbų finansavimui, konkurse dalyvavo tik 27 paraiškos. Dėl kokių priežasčių 3 paraiškos nedalyvavo konkurse? Audrius: Na aš manau, kad jus tokį skaičių neteisingą sakot, ten yra biški kitaip... Ir jeigu jus pasižiūrėtumėte visą informaciją, kuri yra Kino centro puslapyje, tai ten tas skaičius bus didesnis, nes buvo gerokai daugiau paraiškų... Ne, ne, aš turiu omeny ne visas paraiškas, o būtent aplikavusias į parengiamųjų darbų finansavimą. Audrius: Na tai matyt, jie neatitiko tam tikru... Nes vyksta iš pradžių administracinis įvertinimas, ir tos paraiškos, kurios neatitinka administracinio vertinimo kriterijų, tiesiog neperduodamos Kino Tarybai svarstyti. 14. Taip pat matau, kad iš tų 27 paraiškų... Audrius: Aš nežinau iš kur jus tokį skaičių ištraukėt. Ar jus čia tik apie parengiamuosius? Taip, taip, mane šiuo atveju domina būtent tik parengiamieji darbai. Taigi mačiau, kad ir tų 27 paraiškų, net 17 paraiškų surinko mažiau, nei 20 balų, kad yra minimalus praeinamasis balas. Kadangi tokia didelė dalis projektų neatitiko net minimalių reikalavimų, gal išskyrėt kažkokius esminius trūkumus, būdingus daugumai projektų? Audrius: Oj, na žinokite yra labai įvairūs. Nes kaip sakiau, kai kur kūrybinė dalis gera, kai kur vadybinė dalis gera, o iš esmės, sakau, ten turi koreliuoti ir tas balas yra bendras. Bet kažkokios tendencijos nepastebėjot? 151

Audrius: A... Šita, tendencijos... Ne. Labai skirtingi. Skirtingi projektai ir skirtingos priežastys, kodėl jie yra nefinansuojami. 15. Ir paskutinis klausimas. Per 2014 metus, parengiamųjų darbų finansavimą gavo 9 filmai, o šiemet per pirmąjį konkursą tik 2. Ar toks remiamų projektų sumažėjęs skaičius yra susijęs tiesiogiai su teikiamų projektų kokybe, ar tiesiog čia vidaus pokyčiai (sumažėjo finansavimas, mažiau projektų remiama)?

Audrius: Ne, tiesiog vertinimo kriterijai pakito ir gal tiesiog jie neatitiko. Nes kaip sakiau yra pakeistos finansavimo taisyklės ir vertinimo kriterijai pakito. Gal per griežti biški pasidarė... Sugriežtino, kad atranka būtų didesnė...

152