DOCSLIB.ORG

Simonas JAZAVITA KAZIO ŠKIRPOS GEOPOLITINĖ LIETUVOS VIZIJA IR

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Simonas JAZAVITA KAZIO ŠKIRPOS GEOPOLITINĖ LIETUVOS VIZIJA IR VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Simonas JAZAVITA KAZIO ŠKIRPOS GEOPOLITINĖ LIETUVOS VIZIJA IR PASTANGOS JĄ ĮGYVENDINTI 1938–1945 M. Mokslo daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, Istorija ir archeologija (H 005) Kaunas, 2020 Mokslo daktaro disertacija rengta 2015–2019 metais Vytauto Didžiojo universitete pagal Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019 ir pagal Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-160 suteiktą doktorantūros teisę. Mokslinis vadovas: Doc. dr. Giedrius Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija ir archeologija, H 005). TURINYS ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4 1. K. ŠKIRPOS VEIKLA LIETUVOS VALSTYBINGUMO KRIZĖS AKIVAIZDOJE ......... 33 1.1. Geopolitiniai pokyčiai XX a. 4 deš. pabaigoje ................................................................. 33 1.2. K. Škirpos diplomatinis paskyrimas į Vokietiją ............................................................... 44 1.3. Klaipėdos praradimas ir K. Škirpos geopolitinės vizijos pokyčiai ................................... 50 1.4. Antrojo pasaulinio karo pradžia ir K. Škirpos planas žygiuoti į Vilnių ........................... 62 1.5. Lietuvos patekimas į SSRS interesų sferą ........................................................................ 73 1.6. K. Škirpos vizijos pokyčiai Vokietijai įsitraukiant į karą................................................. 77 2. K. ŠKIRPOS GEOPOLITINĖ VIZIJA TARP SSRS IR VOKIETIJOS OKUPACIJŲ .......... 86 2.1. K. Škirpos veikla iškart po SSRS okupacijos ................................................................... 86 2.2. LAF įkūrimas ir kontaktų su Vokietijos pareigūnais intensyvėjimas .............................. 92 2.3. Antisemitizmo sustiprėjimas antisovietinio pogrindžio gretose..................................... 103 2.4. Orientacijos į Vokietiją stiprėjimas Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos metu... 117 2.5. Antisovietinio pogrindžio ryšiai su skirtingomis Vokietijos institucijomis ................... 123 2.6. Lietuvos geopolitinė padėtis Vidurio Rytų Europos regiono kontekste ......................... 130 3. K. ŠKIRPOS VEIKSMAI VOKIETIJOS OKUPACIJOS METU ........................................ 135 3.1. Birželio sukilimas ir jo atgarsiai Berlyne ....................................................................... 135 3.2. K. Škirpos veikla Laikinosios vyriausybės darbo metu ................................................. 149 3.3. Bandymai išsaugoti valstybingumą ir LAF iširimas ...................................................... 156 3.4. K. Škirpos pastangos sugretinti SSRS ir Vokietijos okupacijas..................................... 164 3.5. Lietuvos autonomijos Vokietijos sudėtyje galimybė ..................................................... 167 3.6. Galutinė K. Škirpos galvojimų nesėkmė ........................................................................ 177 IŠVADOS .................................................................................................................................. 191 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ................................................................................................. 195 3 ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Antrasis pasaulinis karas – didžiulė žmonijos tragedija, kuri vis dar audrina ne tik tyrinėtojų, bet ir didelės visuomenės dalies vaizduotę. Lietuva kaip valstybė taip pat patyrė didžiulių nuostolių – ji neteko valstybingumo, šimtai tūkstančių jos piliečių buvo nužudyta, neteko namų, turto, artimųjų. Prie šios situacijos prisidėjo nepalanki Lietuvos geopolitinė padėtis – pasak klasikinę, realistinę geopolitikos teoriją valstybės geografinė padėtis neišvengiamai nulemia jos likimą1. Nors Antrasis pasaulinis karas baigėsi jau seniai, jis vis dar išnaudojamas politiniuose konfliktuose. Lietuvos istorikų Vytauto Jokubausko, Jono Vaičenonio, Vyganto Vareikio ir Hektoro Vitkaus nuomone, prieš Lietuvą vykdomas ,,hibridinis karas“, ypatingai istorijos srityje, kuris nuosekliai stiprėja jau nuo 2000 m. ir yra Rusijos Federacijos oficialios istorinės politikos dalis2. Šaknis šiam procesui, anot Zenono Butkaus, galima surasti istorijoje – pirmiausiai Rusijoje jau nuo XV a. pabaigos populiarią idėją apie ,,Trečiąją Romą“, kuri pateisina mesianistines ir imperines ambicijas Vakarų kryptimi3. Geopolitikos ekspertas George Friedmann, teigia, kad Lietuva, kartu su Estija, Latvija ir Lenkija yra tokioje padėtyje, kur joms gyvybiškai svarbu atsverti Rusijos įtaką, o pastaroji turi būtent šiame regione nuolatinių geopolitinių projekcijų, kurios tuo ryškesnės, kuo pastaroji valstybė stipresnė4. Tai dar labiau sustiprėjo po Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014 m. ir padidino geopolitinį šių šalių nesaugumą5. Šiame kontekste, visuomenė ieško atsparos istorijoje, tyrinėja žmonių kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę biografijas. Vienas tokių žmonių, kurių vertinimas yra labai nevienareikšmiškas – pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Steigiamojo Seimo narys, generalinio štabo pulkininkas, o vėliau diplomatas Kazys Škirpa. 1938–1945 m. laikotarpiu jis buvo Lietuvą ištikusių įvykių epicentre ir stengėsi išsaugoti/atgauti valstybingumą. Jo geopolitinė vizija rėmėsi faktu, kad vieno kaimyno agresiją prieš Lietuvą gali atsverti kitas kaimynas. O po SSRS okupacijos 1940 m. šiuo kaimynu tapo nacionalsocialistų valdyta Vokietija, kuri tapo Antrojo pasaulinio karo pralaimėtoja ir buvo pasmerkta laimėtojų Niurnbergo tribunolo metu. Taip ir K.Škirpos idėjos, tarsi savaime, atsidūrė ,,pralaimėjusioje“ pusėje. K. Škirpos asmenybė padeda atskleisti XX a. Lietuvos valstybingumo gynėjų tragizmą, pasirinkimus ir klystkelius. Tai buvo žmogus, kuris dalyvavo kuriant savo valstybę, jos ginkluotąsias pajėgas, vėliau prisidėjo prie Lietuvos stiprėjimo, stengėsi saugoti trapią jos 1 Česlovas Laurinavičius, Egidijus Motieka, Nortautas Statkus, Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius (Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005), 31–32. 2 Vytautas Jokubauskas, Jonas Vaičenonis, Vygantas Vareikis ir Hektoras Vitkus, Valia priešintis: paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos (Klaipėda: Druka, 2015), 256. 3 Zenonas Butkus, Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos (Vilnius: Vaga, 2019), 9–12. 4 George Friedman, The Next 100 Years: A Forecast for the 21st Century (Doubleday: New York, 2009), 73. 5 Theodor Todoroiu, Brexit, President Trump, and the Changing Geopolitics of Eastern Europe (Palgrave Macmillan, 2018) 116. 4 nepriklausomybę. Patekęs į XX a. kataklizmų pinkles, jis aktyviai stojo prieš totalitarinį režimą, okupavusį jo kraštą, ir ženkliai prisidėjo prie kovos už savos šalies laisvę. Kita vertus, siekdamas Lietuvos nepriklausomybės ir išsilaisvinimo nuo totalitarinio režimo, jis nuolaidžiavo kitam totalitariniam režimui, tikėjosi, kad pavyks rasti sugyvenimo galimybių. K. Škirpa buvo veiksmo žmogus ir savo veiksmais neišvengė klaidų, o taip pat simbolizavo žmogų, kuris nesileido gniuždomas istorinių procesų, stengėsi likimą paimti į savo rankas ir elgtis taip, kaip manė esant reikalinga siekiant valstybės išsaugojimo. Nors nuo tragiškų Antrojo pasaulinio karo metų praėjo aštuoni dešimtmečiai, per tą laiką visuomenės gijimo procesas vyko lėtai. Anot Egidijaus Aleksandravičiaus, Šaltojo karo metu pasauliui pasidalijus į du blokus, istorijos rašymas apie įvykius, turinčius dar tiek daug gyvų liudininkų, buvo labai politizuotas – apie kolaborantus su SSRS išeivijoje rašė daug istorikų, linkusių į kompromisus su vokiečiais, o apie kolaborantus su Vokietija – sovietiniai, griežtai režimo kontroliuojami ir laisvai rašyti negalėję6. Taigi tikram objektyvumui ir subalansuotam požiūriui į praeitį vietos atsirasti negalėjo, nes tiesos paieškas stelbė kova dėl išlikimo ir savosios istorijos vertinimo įtvirtinimo. Net ir atgavus nepriklausomybę, tai keitėsi tik iš dalies – geopolitinė Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir NATO sustiprino Lietuvos saugumą, tačiau minėtomis ,,hibridinio karo“ sąlygomis visuomenei neretai sunku matyti niuansus, išvengti kategoriškų, politizuotų ir su istorija menkai susijusių vertinimų. Būtent todėl Lietuvoje įvairuoja ir K. Škirpos vertinimas. 1995 m., minint jo gimimo 100- ąsias metines K. Škirpa buvo perlaidotas prestižinėse Kauno Petrašiūnų kapinėse, jo laidotuvėse dalyvavo Lietuvos kariuomenės atstovai, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir ministras pirmininkas Adolfas Sleževičius. Tačiau praėjus 20-čiai metų, 2015 m. K. Škirpos gatvės Kaune tikslingumu suabejojo Kultūros Paveldo Departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus7. Tą kartą į kylančias diskusijas atsakė Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimų Centro (toliau LGGRTC) direktorės Teresės Birutės Burauskaitės raštas, adresuotas Kauno savivaldybei, kurio baigiamoji išvada buvo tokia: K. Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus reikia pastebėti, kad Berlyno LAF organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Taip pat 6 Egidijus Aleksandravičius, „Lietuvių kolaboravimas: nacių ir sovietų laikai“ in Metmenys
Load more

Recommended publications
  • Security and Sustainability Issues
    (print) ISSN 2029-7017 CONTENTS Vol. 6 No 4 2017 June (online) ISSN 2029-7025 Viera Pechancová. RENEWABLE ENERGY POTENTIAL IN THE AUTOMOTIVE SECTOR: CZECH REGIONAL CASE STUDY 537 Edvīns Šincāns, Jānis Ivančiks. EVALUATIONS OF ENERGY SECURITY MEASURES: EXPERIENCE OF DIFFERENT University of Salford The General Jonas Žemaitis Ministry of National Defence COUNTRIES IN THE FIGHT UNLAWFUL USE OF ELECTRICITY AND COMPARISON A Greater Manchester University Military Academy of Lithuania Republic of Lithuania WITH LATVIA 547 Anton Korauš, Ján Dobrovič, Rastislav Rajnoha, Ivan Brezina. THE SAFETY RISKS RELATED TO BANK CARDS AND CYBER ATTACKS 563 Journal of Angie Fernández, Santiago Calero, Humberto Parra, Raúl Fernández. CORPORATE SOCIAL RESPONSIBILITY AND THE TRANSFORMATION OF THE PRODUCTIVE MATRIX FOR ECUADOR SUSTAINABILITY 575 SECURITY AND Vladimir Menshikov, Olga Lavrinenko, Ludmila Sinica, Anastasiia Simakhova. NETWORK CAPITAL PHENOMENON AND ITS POSIBILITIES UNDER THE INFLUENCE OF DEVELOPMENT OF INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES 585 SUSTAINABILITY Vladas Tumalavičius, Valeriy Nikolayevskyy, Aivars Endziņš. ISSUES OF THE STATE AND SOCIETY SECURITY (Part II): MANAGEMENT OF CONTROL OVER INDIVIDUAL CRIMINAL PROCESSES 605 ISSUES Murman Kvaratskhelia. WORLD CHALLENGES AND ECONOMICS OF GEORGIA 619 International Entrepreneurial Perspectives Vilnius Gediminas Technical University Thi Anh Nhu Nguyen, Jaroslav Belás, Jozef Habánik, Jaroslav Schönfeld. and Innovative Outcomes PRECONDITIONS OF FINANCIAL SAFETY DURING LIFECYCLE: THE FINANCIAL LITERACY AND RETIREMENT PLANNING IN VIETNAM 627 Beata Gavurova, Zuzana Virglerova, Frantisek Janke. TRUST AND A SUSTAINABILITY OF THE MACROECONOMIC GROWTH INSIGHTS FROM DYNAMIC PERSPECTIVE 637 Rita Bendaravičienė. TOWARDS SUSTAINABLE ORGANIZATION: INTEGRATIVE CONCEPTUAL MODEL FOR EMPLOYER BRANDING 649 Nikolajs Jefimovs. TOWARDS CONFLICTS’ SETTLEMENT: DEVELOPMENT OF THE MEANING OF MEDIATION IN THE LEGAL DOCTRINE 665 Vytautas Jokubauskas.
    [Show full text]
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Annexation of Lithuania by USSR in Summer 1940 As Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials
    res historica 48, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.48.241-273 Juliusz Dworacki (adam Mickiewicz University in Poznań) https://orcid.org/0000-0003-1067-1943 ‘it is all the fault of Lithuanian provocateurs…’. annexation of Lithuania by Ussr in summer 1940 as Described in Diplomatic Documents and Propaganda Materials ‘Wszystkiemu winni są litewscy prowokatorzy…’. Aneksja Litwy przez ZSRR latem 1940 r. w świetle dokumentów dyplomatycznych i materiałów propagandowych abstract The research problem addressed in this paper is the issue of the process of the accession of the Republic of Lithuania to the Soviet Union in the summer of 1940 and the political context of this event. There is much historical and political controversy nowadays around the history of Kremlin politics in 1939–1941, but recently the subject of annexation of Lithuania has not been discussed, and the issue of relations and diplomatic relations between the two countries has not been described in detail in Polish historiography so far. The research question was formulated as follows: why, in spite of the October 1939 Mutual Assistance Treaty, did Moscow decide to change the status quo and directly annex the neighbouring country, disregarding the considerable number of alternative scenarios and extensive possibilities of controlling Lithuania’s policy? The research was conducted by analysing the documents of the diplomatic services of both countries (among which diplomatic correspondence occupies a special place), the then Soviet press from the point of view of the propaganda message used, as well as using memoiristic sources. As a result of the conducted research, no definite reasons for initiating the process of annexation of Lithuania by the USSR were defined, but a number of factors that may have a significant impact on the Kremlin’s move were revealed.
    [Show full text]
  • The Soviet Invasion V
    V The Soviet Invasion “Article 2. Accordingly, the aggressor in an international conflict shall, subject to the agreements in force between the parties to the dispute, be considered to be that State which is the first to commit any of the following actions:.... (2) Invasion by its armed forces, with or without a declaration of war, of the territory of another State.... Article 3. No political, military, economic or other considerations may serve as an excuse or justification for the aggression referred to in Article 2.” —From the Convention for the Definition of Aggression between Lithuania and the USSR, signed in London, July 5, 1933 “We are sure that disappearances of Soviet soldiers were brought about by persons under the protection of the Lithuanian authorities. These persons give them drink, involve them in criminal activities, and after that, prepare the way for their desertion or destroy them.” —From the Soviet note to the Lithuanian government, May 25, 1940 “The Soviet Union considers it necessary and urgent: … 3. That free entry into the territory of Lithuania be immediately assured for units of the army of the Soviet Union which will be stationed in the most important centers of Lithuania and which will be sufficiently numerous to assure the assure the enforcement of the Treaty of Mutual Assistance between the Soviet Union and Lithuania.... The Soviet Government will wait for the answer of the Lithuanian Government until 10 a.m. of June 15.” —Soviet ultimatum of June 14 Just before midnight on June 14, 1940, Viacheslav Molotov delivered an ultimatum to the Lithuanian foreign minister, Juozas Urbšys, who was then in Moscow for talks.
    [Show full text]
  • 0X0a I Don't Know Gregor Weichbrodt FROHMANN
    0x0a I Don’t Know Gregor Weichbrodt FROHMANN I Don’t Know Gregor Weichbrodt 0x0a Contents I Don’t Know .................................................................4 About This Book .......................................................353 Imprint ........................................................................354 I Don’t Know I’m not well-versed in Literature. Sensibility – what is that? What in God’s name is An Afterword? I haven’t the faintest idea. And concerning Book design, I am fully ignorant. What is ‘A Slipcase’ supposed to mean again, and what the heck is Boriswood? The Canons of page construction – I don’t know what that is. I haven’t got a clue. How am I supposed to make sense of Traditional Chinese bookbinding, and what the hell is an Initial? Containers are a mystery to me. And what about A Post box, and what on earth is The Hollow Nickel Case? An Ammunition box – dunno. Couldn’t tell you. I’m not well-versed in Postal systems. And I don’t know what Bulk mail is or what is supposed to be special about A Catcher pouch. I don’t know what people mean by ‘Bags’. What’s the deal with The Arhuaca mochila, and what is the mystery about A Bin bag? Am I supposed to be familiar with A Carpet bag? How should I know? Cradleboard? Come again? Never heard of it. I have no idea. A Changing bag – never heard of it. I’ve never heard of Carriages. A Dogcart – what does that mean? A Ralli car? Doesn’t ring a bell. I have absolutely no idea. And what the hell is Tandem, and what is the deal with the Mail coach? 4 I don’t know the first thing about Postal system of the United Kingdom.
    [Show full text]
  • JAV Lietuvių Parama Lietuvai 1918–1940 M.: Sritys, Apimtys, Vertinimai Atkelta Iš 1 P
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 6 (848) 2018 m. birželio 30 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Lietuvių išeivija Jungtinėse Amerikos Valstijose 3 Doc. dr. Algimantas LIEKIS, Vilnius JAV lietuvių parama Lietuvai „Istorijos detektyvų“ detektyvas 1918–1940 m.: sritys, apimtys, vertinimai 5 Dr. Rimantas MIKNYS, Prof. dr. Juozas SKIRIUS, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilnius Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vilnius Lietuvos šimtmečio proga tikslinga žvilgterėti ir į mūsų emigraciją – užsienio Jonas Staugaitis – lietuvių veiklą, rūpestį dėl savo Tėvynės likimo. Prieškariu pati gausiausia lietuvių varpininkas, Lietuvos diaspora buvo įsikūrusi Jungtinėse Amerikos (lietuvių) demokratų Valstijose. Buvo manoma, kad ten lietuvių partijos veikėjas, ir lietuvių kilmės amerikiečių gali būti arti milijono. Tai pakankami gerai organizuota publicistas bendruomenė, kuri turėjo įtakos ir JAV po- litiniams sluoksniams. Ne tik organizuota, bet ir gana pasiturinti išeivija, kuri galėjo prisidėti ekonomiškai stiprinant Lietuvos valstybę. Mūsų mažai tautai tokia gausi emi- gracija buvo ir yra svarbi ne tik ekonomine, propagandine, bet ir kultūrine bei naciona- line prasmėmis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, 7 Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ- Rusijos valdžios pasitraukimas iš krašto GEDMINIENĖ, Vilnius davė impulsą ne tik Lietuvos, bet ir išeivijos lietuviams dėti pastangas, siekiant atkurti 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vykusio „Draugo“ fondo (JAV) išleistos prof. savo valstybę. JAV lietuvių, kaip tuo metu Gardino spaustuvė ir jos dr. Juozo Skiriaus knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatymo dalyviai didžiausios ir turtingiausios užsienio lietuvių leidiniai bendruomenės, vadai savo veiklą pirmiausia (iš kairės): Marijus Gudynas, prof.
    [Show full text]
  • Under the Shadow of Stalin and Hitler (World War Ii and the Fate of the European Nations, 1939-1941)
    UNDER THE SHADOW OF STALIN AND HITLER (WORLD WAR II AND THE FATE OF THE EUROPEAN NATIONS, 1939-1941) Summary INTRODUCTION And further by these, my son, be admonished: of making many books there is no end; and much study is a weariness of the flesh. (Eccl. 12: 12) What was exactly the Second World War? When did it start? These questions appear simple at first sight, but they have an astonishingly great variety of answers. Unlike the First World War, the second one has raised much more irreconcilable assessments both among the public and among scholars. Seven decades since the end of the Second World War are obviously not enough for reaching a generally accepted viewpoint. There is no unanimity even about the start of World War II. In Chinese and Japanese eyes it broke out on July 7, 1937, when Japan launched a large-scale invasion of China. For their part, Europeans associate the beginning of the conflict with the German assault on Poland on September 1, 1939. For the Americans the Second World War started with the Japanese attack on Pearl Harbor, perpetrated on December 7, 1941. There is some truth in each of these interpretations, but there is also too much distortion, subjectivity and deliberate concealment of crucial facts. Practically everybody agrees that the First World War started with the war declaration of Austria-Hungary on Serbia on July 28, 1914, and the bombardment of Belgrade by the Austro-Hungarians on the following day and that it ended with the surrender of Germany under the Compiegne Armistice on November 11, 1918.
    [Show full text]
  • Algis Kalėda VINCAS KUDIRKA
    Algis Kalėda VINCAS KUDIRKA: TARP ROMANTIZMO IR POZITYVIZMO Jubiliejinės konferencijos programoje įrašyti įtaigūs Vytauto Kavolio žo­ džiai, jog Vincas Kudirka „savyje vienijo maironiškąją romantiką, griniš- kąjį pozityvistinį darbą ir čiurlioniškąją meninės kūrybos kibirkštį, <.„> atitiko emocinę lietuvių dvasią ir blaivius laikotarpio reikalavimus." Savo straipsnyje aš kaip tik telksiuosi į šiuos teiginius, mėgindamas eksplikuoti ir pagvildenti esminius, kaip man atrodo, klausimus: kaip ir kodėl Kudiv- ka savyje vienijo šiuos pradus, neretai traktuojamus kaip heterogeniškus? Manyčiau, kad ši problema turi tiek sinchronišką laikotarpio dimensiją (ją pabrėžia Kavolis), tiek diachronišką tradicijos aspektą, tiek svarbias platesnių reiškinių interpretacijas, kurias iškili asmenybė savitai individua­ liai integravo. Lietuvos himno kūrėjui - jaudinančių eilių, sarkastiškų satyrinių apysakų ir liepsningos publicistikos autoriui - tinka daug apibūdinimų, rodančių tai į vieną, tai į kitą jo talentingos kūrybos ir atsidavusios tautinės veiklos aspektų. Tokį plačiašakį ir turiningą aktyvumo barą, regis, lėmė pati epocha, skatinusi lietuvių inteligentus netausoti intelekto ir dvasios ište­ klių. Galbūt todėl ne vienas iš tų kūrėjų, visuomenininkų taip anksti sudegė, nes kūnas arba dvasia (kaip, pavyzdžiui, Mikalojaus Konstantino Čiurlio­ nio), neadaikė juos draskiusių įvairiausių priešpriešinių jėgų ir neįveikiamų kolizijų. Dažnas jų sudegė, laimė, palikę tokį gausų nuveiktų datbų pamatą, kuris stiprino ir palaikė kitų, vėlesnių generacijų atsparumą ir viltis. įvairios priešpriešos neabejotinai urbė, draskė ir Kudirkos vitališką vidaus pasaulį. Net nekalbant apie asmeninio gyvenimo aplinkybes, kaip antai, apie artimą draugystę su lenke Valerija Krašcvska (Kraszc\vska), duk­ 101 terimi tautos, į kurią jis neretai žiūrėjo skeptiškai, karštai oponuodamas tiems lenkams, kurie niekindavo lietuvius ir vadino juos litvomanais. Ne­ lengvi buvo ir jo atsivertimo j lietuvybę sprendimai, ir tolesnio gyvenimo vingiai.
    [Show full text]
  • University of Florida Thesis Or Dissertation Formatting
    THE LITHUANIAN CHORAL TRADITION: HISTORY, CONTEXT, EDUCATION, AND PRACTICE By INETA ILGUNAITĖ JONUŠAS A DISSERTATION PRESENTED TO THE GRADUATE SCHOOL OF THE UNIVERSITY OF FLORIDA IN PARTIAL FULFILLMENT OF THE REQUIREMENTS FOR THE DEGREE OF DOCTOR OF PHILOSOPHY UNIVERSITY OF FLORIDA 2010 1 © 2010 Ineta Ilgunaitė Jonušas 2 To the memory of Bronius Jonušas and his music “Heaven’s blessing earns he, who chooses music as his profession.” (Martin Luther) 3 ACKNOWLEDGMENTS When I left Lithuania, it was not so much to start a new life as to continue my old life, which revolved around music, in a new environment. I planned that I would attend an American university where I would continue my study of music and choral conducting to earn a master’s and doctoral degrees. My hope was to one day teach others to “make music” the way I had heard it most of my life in Lithuania. Now, after eight years of studying music in Lithuania and five years of graduate study in America, it seems that I have been blessed with the best of both worlds for having had the opportunity to learn from so many eminent Lithuanian and American “music makers.” In Lithuania, at the Vilnius Tallat-Kelpša Conservatory, while still a teenager, I was fortunate in being able to take my first lessons in conducting from Professor Vytautas Žvirblis, whose name will probably not mean much to anyone but the students who learned from his graceful hands. Later at the Lithuanian Academy of Music, I learned from Professor Vaclovas Radžiūnas, my major professor, and Jonas Aleksa, conductor of the Lithuanian State Opera.
    [Show full text]
  • History of Lithuanian Culture History of Lithuanian Culture
    History of Lithuanian culture History of Lithuanian Culture 2014 Reviewed by Dr. Daiva Dapkutė (Vytautas Magnus University) Dr. Eugenijus Žmuida (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore) Edited by Dalia Kuizinienė Translated by Jurgita Perskaudienė Vijolė Višomirskytė Jurgita Macijauskaitė-Bonda Approved by the Department of Lithuanian Literature of Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University on 10 March 2014 (Protocol No. 3). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Publication is supported by the European Social Fund (ESF) and the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania. Project title: “Strengthening of the Lithuanian (Baltic) studies activities with collaboration between universities abroad and Lithuania higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-006). ISBN 978-609-467-031-2 (Online) ISBN 978-9955-34-485-8 (Online) ISBN 978-609-467-032-9 (Print) ISBN 978-9955-34-486-5 (Print) © Edgaras Klivis, Dalia Kuizinienė, Dalia Senvaitytė, Vijolė Višomirskytė, Rasa Žukienė, 2014 © Translation, Jurgita Perskaudienė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Vijolė Višomirskytė, 2014 © Vytautas Magnus University, 2014 © “Versus aureus” publishers, 2014 History of Lithuanian culture 5 CONTENT Dalia KuiZinienė Preface ⁄ 7 Dalia SenvaitYTė Lithuanian Ethnic Culture ⁄ 9 Rasa Žukienė The Trajectories of Lithuanian Art in the 20th Century ⁄ 51 EDGaras Klivis Development of National Theatre ⁄ 105 Dalia KuiZinienė Lithuanian Theatre in Exile ⁄ 159 Vijolė VišomirskYTė Lithuanian Literature and National Identity ⁄ 171 Dalia KuiZinienė Lithuanian Émigré Literature and Press ⁄ 213 Further Reading ⁄ 239 History of Lithuanian culture 7 Preface The History of Lithuanian Culture was an idea of five authors who aim to present a diverse overview of Lithuanian culture of the 20th century.
    [Show full text]
  • Threats and Challenges to the Security and Stability of the State of Lithuania: Historical Perspective*
    University of Salford The General A Greater Manchester Jonas Žemaitis Ministry University Military Academy of National Defence of Lithuania Republic of Lithuania NATO Energy Vilnius Gediminas Security Technical University Centre of Excellence JOURNAL OF SECURITY AND SUSTAINABILITY ISSUES ISSN 2029-7017 print/ISSN 2029-7025 online 2017 June Volume 6 Number 4 http://doi.org/10.9770/jssi.2017.6.4(12) THREATS AND CHALLENGES TO THE SECURITY AND STABILITY OF THE STATE OF LITHUANIA: HISTORICAL PERSPECTIVE* Vytautas Jokubauskas The Institute of Baltic Region History and Archaeology, Klaipėda University Herkaus Manto Str. 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania E-mail: [email protected] Received 10 January 2017; accepted 25 March 2017 Abstract. Ensuring security is one of the main functions of the state, therefore, in that area one has to deal with a wide range of threats and challenges. In the analysis of the changing security environment issues in the 21st century, it is reasonable to look at historical events and to do appropriate case studies. Lithuania in the interwar period can be considered as a very valuable case in the context of the analysis of threats to national security. Over two decades, Lithuania acquired the experience of the conventional warfare, encountered analogues of little green men, and went through military coups, civil unrest, and the consequences of economic sanctions (economic warfare); it was exposed to external intelligence and agents of influence of other states operating underground who spread subversive rumours and distributed underground newspapers and leaflets. The present paper focuses on the range of those issues. Keywords: Lithuania, economic sanctions,war refugees, military coup, civil unrest, uprising, non-state military formations, warfare, rumours.
    [Show full text]