DOCSLIB.ORG

Kultūros Barai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kultūros Barai Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Almantas Samalavičius. Mirtinai nusipramogavusi televizija, virtualūs politikai ir į užribį išstumta politika / 2 Rengia Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS Apie laiko dvasią, švelnias utopijas ir agresyvias fikcijas po nežinomybės skraiste. Su (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Borisu Kapustinu kalbasi Tomas Kavaliauskas / 6 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Europos istorijos (teatras) 2 62 38 61 Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė. Europiečių dilema. Kodėl būtina komunistinius Rūta GAIDamavičiūtė (muzika) 2 62 38 61 nusikaltimus prilyginti nacistiniams / 15 Kęstutis Šapoka Lyginti nereiškia dėti lygybės ženklo. Su istoriku, genocidų tyrinėtoju Uguru Umitu (dailė) 2 62 38 61 Ungoru kalbasi Violeta Davoliūtė / 21 Tadas GINDRĖNAS Nuomonės apie nuomones (dailininkas) 2 61 05 38 Redas Diržys. Kam reikalingas Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje? Poleminės Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 pastabos / 26 Dalia MEČKAUSKAITĖ Minidramos (korektorė) Kostas OSTRAUSKAS. Spec(tac)ulum mundi / 29 Irena Žaganevičienė Paveldas ir paminklai (buhalterė) 2 62 31 04 Leonas STEPANAUSKAS. Tolminkiemio analogija – Liucenas / 31 Redakcinė kolegija Kūryba ir kūrėjai Stasys MOSTAUSKIS. Sigitas Geda: „Aš pats žinau, ką reiškiu savo tautai“ / 33 Vytautas BERENIS Kęstutis ŠAPOKA. Polifoniniai reikšmynai, tikrosios būties ūkai ir galinė Moskvičiaus Endre BOJTÁR (Vengrija) sėdynė. Žilvino Kempino instaliacijų paroda „Vartų“ galerijoje / 41 Alfredas Bumblauskas Pietro U. DINI (Italija) Andrius JevseJevas. Teatro antiutopija. Vido Bareikio „Telefonų knyga“ / 44 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Ingrida Gerbutavičiūtė. Šiuolaikinio šokio projektas keđja: žvelgiant atgal ir į priekį / 47 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Viačeslavas Ganelinas: „Tikėjimas ir meilė džiazui įveikdavo visas kliūtis ir draudimus“ / 51 Tomas Kiauka Rūta GAIDamavičiūtė. Ar pradėsime labiau vertinti sutartines / 54 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Francese VERONA. Toiletpaper / 58 Vygantas VAREIKIS Kazys VARNELIS jr. (JAV) Retrospektyva Algirdas GRIGARAVIČIUS. Jono Basanavičiaus trakologija: impulsai ir kontekstai / 61 Redakcijos adresas Laikai ir žmonės Audronė GIRDZIJauskaitė. Monika Mironaitė – mažas eskizas dideliam portretui / 71 Latako g. 3, 01125 Vilnius Iš kultūros istorijos el. paštas: [email protected], [email protected] Jūratė TRILUPAITIENĖ. Menininkas istorijos verpetuose. M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms / 78 Faksas: 2 62 38 61 Istorijos puslapiai © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Jonas RUDOKAS. Baudžiava Lietuvoje – sąlygos, žlugimas, pamokos / 82 Apie knygas Ona MAŽEIKIENĖ. Istorijos vingė / 87 Remia SRTRF įsipareigoja Tomas KIAUKA. Aktualus balsas, ataidintis iš tolimos praeities / 92 2011 m. Kultūros Visai nejuokingi skaitiniai barų projektui Krescencija ŠURKUTĖ. Politinis poltergeistas / 94 suteikti 180 000 litų finansinę paramą. Summaries / 95 Redakcija nereika lau­­ja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Žilvinas KEMPINAS. Pokylių salė. 2010. Poliesterio plėvelė Mylar, magnetinė Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine juostelė, ventiliatoriai, lemputės; dydžiai kintantys partneris. www.eurozine.com Iš instaliacijų parodos „Vartų“ galerijoje. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos 4 p.: Raimundas Sližys. Triptikas. 1979. Arūno Baltėno reprodukcijos K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 3 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Almantas Samalavičius MIRTINAI NUSIPRAMOGAVUSI televizija, virtualūs politikai ir į užribį išstumta politika Televizija yra pagrindinis mūsų kultūros savižinos būdas Neil Postman eveik prieš dešimt metų skaitydamas pagarsė- medijų ir žiniasklaidos pokyčius, kurie įvyko Rytų Bjusią Neilo Postmano knygą „Mirtinas nusipra- Europoje. Galima drąsiai konstatuoti, kad brandaus mogavimas“, skirtą televizijos fenomenui,1 mintyse postkomunizmo sąlygomis televizija apskritai išsi- ginčijausi su kai kuriais autoriaus teiginiais, anuo- žadėjo pareigos informuoti visuomenę, analizuoti met man atrodė, kad jis pernelyg sureikšmina tele- socialinius procesus. Demonstruodama ištikimybę vizijos pramoginį vaidmenį, nuvertina ar apskritai savo prigimčiai, ji pergalingai įsuko nesustabdomą neigia jos pažintines, informacijos interpretavimo ir pramogų konvejerį. Dėl vaizdo šiokia tokia infor- analizės galias. Tada dar turėjau (prisipažinsiu – ne- macinės funkcijos regimybė yra išlaikoma, tačiau iš pagrįstų) iliuzijų, kad televizijos programų pobūdį esmės televizija virto pelninga šou industrija. Šioje ir kokybę galima koreguoti paprasčiausiai pertvar- tuštybės mugėje apsukrūs verteivos nepaliaujamai kant ir tobulinant jų turinį. Šiandien kultūrinis ir gamina vaizdinius, kurie pirštu prikišamai rodo, socialinis kontekstas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje kokia turėtų būti visavertė vartotojų visuomenės gy- esmingai pakito ir tenka pripažinti, kad negailes- vensena, ir primygtinai kala žiūrovams į galvas pa- tinga Postmano diagnozė, nors ji visų pirma taikyta viršutinišką, banalų gero gyvenimo supratimą. Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenei, vienai di- Vis dažniau peržengiama riba tarp pramogų vers- džiausių televizijos vartotojų, yra ne tik pranašiš- lo, ideologijos ir politikos. Panašu, kad tos ribos kai tiksli, bet ir universali. Ji padeda suvokti ir tuos netrukus apskritai nebeliks, ir tai labai pavojinga 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 3 tendencija, turint omenyje didžiules manipuliacines ar žinučių skaičiaus. Tokia demokratijos regimybė televizijos galias. Nepaisant sparčios interneto plė- neturi nieko bendra su tikrai demokratiškomis vie- tros, televizija tebėra galingiausias manipuliavimo šosios nuomonės išreiškimo ir (in)formavimo pro- visuomene ir viešąja opinija instrumentas. Pramogų cedūromis. industrijos ir politikos sąlytis darosi vis glaudesnis Brandaus postkomunizmo epochos politikai, virtę ir netrukus bus jau sunku atskirti pramoginę politi- pramoginiais televiziniais personažais, realią poli- ką nuo politinės pramogos. tinę veiklą vis dažniau tapatina ar tiesiog painioja Visa tai jau darosi panašu į moralinį terorą... su televizijos prodiuserių jiems sukurtais, įpirštais Niekada anksčiau televizijos ekranuose nešmėža- ir jų pačių noriai atliekamais vaidmenimis: šoume- vo taip stulbinamai daug šokančių ir trepsenančių, nų, dainininkų, šokėjų, gatvės pamokslininkų, netgi dainuojančių ir ūbaujančių, pozuojančių, save pa- jaunikių… Žmogus, naiviai tikintis informacinėmis čius ir savo širdies drauges bei draugus reklamuo- ir analitinėmis televizijos priedermėmis, kas vakarą jančių Lietuvos politikų. O televizijos, konkuruoda- matydamas, kaip televizijos ekranus užplūsta politi- mos tarpusavyje, žada, kad šou programose jų šėls kai, apsimetę šou verslo „žvaigždėmis“, nebesusigau- dar daugiau… Nors visai neseniai LR Konstitucinis do, kas yra kas, kur politika, o kur šou verslas, kur Teismas išaiškino, kad dalyvavimas pramoginėse TV realybė, o kur virtualybė. Kyla net klausimas, ar šian- laidose nesuderinamas su Seimo nario veikla, tačiau dieninė Lietuvos politika apskritai nėra prasilenkusi nei pramogų verslas, nei politikai, atrodo, nelinkę su realybe, su tikruoju daiktų pasauliu? Ar ne todėl paklusti tokiam sprendimui. Matyt, bus ieškoma didėja socialinė apatija, kad politinis cinizmas jau naujų būdų, kaip užsitikrinti legalią vietą ekrane, tapo norma? Tiek politikai, tiek pretendentai į šį vis nes „mirtinas nusipramogavimas“ yra lengviausias labiau prastėjančios reputacijos luomą net neslepia, būdas kvailinti ne itin brandžią, užguitą ir sutriku- kad į televizijos ekranus veržiasi tikėdamiesi tapti sią, nepriteklių kamuojamą visuomenę. labiau žinomi. Televizinių šokių maratono dalyvis, Sovietmečiu buvome mirtinai nuvarginti niūrių, liberaliajam politinio spektro sparnui save priski- atgrasių, nusenusių kompartijos ideologų, mecha- riantis politikas Žilvinas Šilgalis viešai pareiškė su- niškai vogravusių tekstus iš rašto – teleekranas tapo tikęs dalyvauti pramoginėje laidoje todėl, kad taptų pagrindine melo tribūna, vaizdžiai tariant, tai buvo populiaresnis. Matyt, politikas mano, kad viražai ant ideologinės pudros, skirtos sociumo smegenims pu- parketo rinkėjams rūpi labiau negu apgalvoti, rim- druoti, centrinis sandėlis… Matyt, todėl kilo toks ti politiniai veiksmai, kryptinga veikla visuomenės gaivus, kūrybingas, galingas, deja, trumpas tiesos labui ir viešojo gėrio kūrimas. Tam darbui atsidėjęs sakymo proveržis perestroikos ir Sąjūdžio laikais – liksi niekam nežinomas, niekas tavęs nepastebės ir viešai, televizijos ekrane, imta svarstyti svarbiausius neįvertins. Kad ryškėja tokia visuomenės, bent jau valstybės ir visuomenės reikalus. Laisvas formatas didelės jos dalies, nuostata, irgi yra apgailėtinas pra- išliko, bet ilgainiui išblėso pilietinis turinys. Šian- moginio smegenų plovimo padarinys… dieninės televizijos „debatų“ laidos dažniausiai yra Kita vertus, žinome ne vieną atvejį, kai įgūdžiai, beprasmis ir tuščias oro drebinimas. Teatralizuoti įgyti pramogų versle, politikams pravertė – šlovės tokių „diskusijų“ spektakliai kaitina (arba slopina) spinduliuose kopti karjeros laiptais buvo lengviau. visuomenės emocijas, ir tai labai padeda manipu- JAV prezidentu tapęs aktorius Ronaldas Reaganas liuoti jos sąmone, formuoti „reikiamą“ nuomonę. net yra sakęs, kad „politika yra tokia pati kaip ir šou Įvairiausio pobūdžio televizijos laidose įsigalėjo verslas“. Arnoldas Schwarzeneggeris buvo išrinktas anoniminis balsavimas, tarsi nuomonės tvirtumas Kalifornijos
Load more

Recommended publications
  • Winners of the Baltic Assembly Prizes 1994 – 2019 1994 1996 1998
    Baltic Assembly Prizes for Literature, the Arts and Science Baltic Innovation Prize Baltic Assembly Medals 6 November 2020 Address by the President of the Baltic Assembly Aadu Must This year the Baltic Assembly, as any contribute to the targeted cooperation of other organisation, has been significantly our states and prosperity of our Baltic affected by the COVID-19 pandemic. region that will be extremely important Despite the difficulties and restrictions to in the years to come. These people meet in person, the traditions of our promote the unity and cooperation of organisation continue but in slightly the Baltic states - we greatly appreciate different format this year. their work. We award the Baltic Assembly Prizes to Unity and cooperation of the Baltic states outstanding people, who have are extremely important for us. We are demonstrated excellence in literature, thankful to all people who feel the same the arts, science and innovation. This way and act in order to bring the countries year’s winners of the Baltic Assembly closer together. The awarding of the Baltic Prizes have used their talent and Assembly Prizes and Medals in Estonia, knowledge to encourage thinking, remind Lithuania and Latvia is our way of saying about the historical milestones of that even though times are tough people are those who hold our nations together Photo by Ieva Ābele (Administration of Parliament of the Republic of Latvia) the Baltic states and make our countries visible in the international arena. Awards and we are grateful for that. We are also have been won in strong competition, as very proud about their achievements.
    [Show full text]
  • Lithuanian Writers and the Establishment During Late Socialism: the Writers Union As a Place for Conformism Or Escape Vilius Ivanauskas
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 15 2010 ISSN 1392-2343 PP. 51–78 LITHUANIAN WRITERS AND THE EStabLISHMENT DURING LatE SOCIALISM: THE WRITERS UNION AS A PLACE FOR CONFORMISM OR ESCAPE Vilius Ivanauskas ABSTRACT This article analyses how the changes in the dominant attitude of local Soviet writers were encouraged, screened or restricted by the Writers Union [WU] through mechanisms of planning, control and even through measures of creating a secure daily environment. The author looks at the tensions and conflicts between writers of different generations, observing less ideology in the younger generation than in their predecessors since the development and dissemination of national images among the declared values of communism were increasing. The union as a system covered both aspects – conformism and the escape (manoeuvre). Though the WU had a strong mechanism of control, it managed to ensure for the writers such a model of adaptation where even those, who were subject to restrictions, had a possibility of remaining within the official structure, through certain compromises, while actually avoiding involvement in dissident activities or samizdat publishing. Introduction In August 1940 a group of Lithuanian intellectuals, most of whom were writers, went off to Moscow “to bring back Stalin’s Sunshine”, at the same time asking for Lithuania to be incorporated into the USSR. Forty eight years later in early June 1988 a few members of the local literary elite joined the initial Sąjūdis Group and from thenceforth stood in the vanguard of the National Revival. These two historic moments, witnessing two contrary breaking points in history, when Lithuanian writers were active participants in events, naturally give rise to the question of how the status and role of writers and their relationship with the Soviet regime changed.
    [Show full text]
  • The European and Soviet Identities.Pdf
    Paper prepared for the 8th Euroacademia International Conference Europe Inside‐Out: Europe and Europeanness Exposed to Plural Observers Lucca, Italy 28 – 30 September 2018 This paper is a draft Please do not cite or circulate 1 The Fundamental Incompatibility of the European and Soviet Identities Karolina Bagdone Vilnius University and Institute of Lithuanian Literature and Folklore (Lithuania) Abstract In Soviet-occupied states, including Lithuania, attempts were made to create a new civilizational system and a new consciousness. This consciousness had to resist any Western model of the world which valued personalities, democracy, individuality, and freedom. It was being created through repressions and attempts to remove self-reflection from peoples’ thinking. Individuality was reduced to the life of a peasant or equated to the crowd, while doubts, inquiries, and critical thinking were completely repressed to instil complacency. The Soviet identity existed as a generalized entirety of all Soviet socialist republics. This identity had some aspects of each nation, but their similarity and homogeneousness were strongly emphasized. Lithuanians attempted to define themselves in these conditions. They turned to the supposedly great history of Lithuania and attempted to create a Lithuanian identity which would need protection and defence from everyone and everything. This position is contradictory to the European identity, which constantly re-creates itself, values diversity, fragmentation, and constant change. Is it possible to reconcile these identities? Did a universal identity, i.e. a similar one to the European identity, exist in Soviet times? How could it emerge in Lithuanian poetry in the second part of the 20th century? In my presentation, I will briefly talk about the identity model which emerged in the creative works of Eduardas Mieželaitis and Sigitas Geda.
    [Show full text]
  • Lithuanian Collectors Coins 5 EURO COIN, © Bank of Lithuania, 2015 DEDICATED to Coins Photographed by Arūnas Baltėnas LITERATURE Designed by Liudas Parulskis
    a few words. Here there was adaptation, expansion of the boundaries of freedom and Oh my writing, so winding and twisted, a conscious e ort to preserve the native language. Lithuanian literature, written in As the wind blows you shall buzz again... the most di¡ cult conditions, continued to grow, mature, it signi¢ cantly contributed to the act of restoring Independence. From 1988–1989 the whole of literature began What is literature among all sorts of other worldly treasures? to include that, which had been banned by censure — the works of political prison- Let us remember the biographies of famous people. They ers (lagerininkai), exiles, immigrants, religious literature, translations of world literature often mention a book that determined their future way. 5 EURO COIN, Lithuanian that hadn’t been dear to the Soviets. It was openly said that part of the signi¢ cant Therefore, with this coin you can purchase a book that has DEDICATED TO LITERATURE the power to encourage you to ¯ y upwards. FROM THE SERIES Collectors literary works were written by writers who had to emigrate to the West (Jonas Aistis, “LITHUANIAN CULTURE” Bernardas Brazdžionis, Marius Katiliškis, Antanas Škėma and many others). It became Coins Valentinas Sventickas Silver Ag 925 clear that even those who were fostered by the regime couldn’t publish everything. Quality proof For example, a collection of poems by Salomėja Nėris, Prie didelio kelio (The High Diameter 28.70 mm Weight 12.44 g Road), was kept in a drawer from 1944 to 1994. One of the chapters was begun by the poet with the following two lines: On the edge of the coin: LIETUVOS KULTŪRA * LITERATURE* (LITHUANIAN CULTURE *LITERATURE*) Designed by Rytas Jonas Belevičius Mintage 4,000 pcs.
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Vilniaus Universitetas Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas
    VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS AKVILĖ RĖKLAITYTĖ-KRANAUSKIENĖ MARCELIJAUS MARTINAIČIO POETINĖ ANTROPOLOGIJA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filologija (04 H) Vilnius, 2017 Disertacija rengta 2012–2017 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Mokslinė vadovė – doc. dr. Brigita Speičytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H) Mokslinė konsultantė – prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H) 2 Turinys Įvadas ................................................................................................................. 5 1. Literatūros antropologijos teorinė perspektyva ...................................... 21 1.1. „Naujosios filologijos“ poreikis ............................................................. 21 1. 2. Literatūros antropologiškumas .............................................................. 26 1.3. Subjekto problema .................................................................................. 32 1.4. Mimezės fenomenas ............................................................................... 38 2. Marcelijaus Martinaičio poetinės antropologijos prielaidos .................. 44 2.1. Dvigubas debiutas .................................................................................. 44 2.2. Martinaičio „poetinė utopija“ ................................................................. 48 2.3. Poetinės antropologijos būdas ...............................................................
    [Show full text]
  • 787874825.Pdf
    ^ Neringa Abrutytė - Irma Balakauskaitė 8 P ^ Neringa Abrutytė - Marta Vosyliūtė 9 P. Alfonsas Andriuškevičius - Violeta Laužonytė 10 P. Alfonsas Andriuškevičius - Jurgita Žvinklytė 11 p. X Remigijus Audiejaitis, Mantas Gimžauskas - Julija Tumelytė 12 P. ^ Juozas Balčikonis - Saulė Želnytė 14 P. •I Jurgis Baltrušaitis - Lida Dubauskienė 16 P. Antanas Baranauskas - Viktoras Dailidėnas 18 P. 4L Gintaras Beresnevičius - Evaldas Mikalauskis 20 P. © Kazys Binkis - Eimantas Ludavičius 22 P. © Rimas Burokas - Birutė Zokaitytė 24 P. 4Ž- Tomas Čepaitis - Birutė Zokaitytė 26 P. DAUGIAU NEBERAŠYSIU - Liaudies meistrai 395 P. •J& Janina Degutytė - Milena Pirštelienė 28 P. ^ Kristijonas Donelaitis - Marija Marcelionytė 30 P. Erika Drungytė - Arūnas Lomonosovas 32 P. Jonathan Franzen - Eglė Vertelkaitė 34 P. (D GATVIU RASYTOIAMS - Moloko 389 p. Sigitas Geda - Evaldas Mikalauskis 37 P. Sigitas Geda - Donatas Pirštelis 36 P. (®> Sigitas Geda - Donatas Pirštelis 36 P. iįį Romain Kacew Gary - Deimantė Rybakovienė 39 P. (Q) Ričardas Gavelis - Agnė Šemberaitė 40 P. © GRAFOMANIJAI - „Tattoo" salono šeimininkai 388 P. ^ Gintaras Grajauskas - Marius Skudžinskas 42 P. Gintaras Grajauskas - Darius Vaičekauskas 43 P. 3 Romualdas Granauskas - Eglė Jakutavičiūtė 44 p. (^8 Thomas Harris - Artūras Rimkevičius 46 P. Juozapas Albinas Herbačiauskas - Rasa Noreikaitė-Miliūnienė 48 P. Jurga Ivanauskaitė - Jūratė Čėsnaitė, Normante Naruševičienė 50 P. 4P Jurga Ivanauskaitė - Milda Dainovskytė 51P. ^ Jurga Ivanauskaitė - Normante Naruševičienė 50 P. ^ Jurga Ivanauskaitė - Neringa Vasiliauskaitė 51P. x§į< Liudvikas Jakimavičius - Birutė Zokaitytė 52 P. Benediktas Januševičius - Marius Skudžinskas 54 P. & Antanas A. Jonynas - Jūratė Strelkauskytė-Neimantienė 56 P. yį, Vanda Juknaitė - Eglė Jakutavičiūtė 58 P. „Keturi vėjai" - „Sintezija" 62 P. ^ Jurgis Kunčinas - Karolina Kunčinaitė 64 p. jį? Herkus Kunčius - Agnė Gintalaitė 66 p.
    [Show full text]
  • Folklore in the Modern Culture of Lithuania and Latvia
    Ethnologia Polona, 2012-2013, 33-34, s. 185-195 Ethnologia Polona, vol. 33–34: 2012–2013, 185 – 195 PL ISSN 0137 - 4079 FOLKLORE IN THE MODERN CULTURE OF LITHUANIA AND LATVIA GUSTAW JUZALA INSTITUTE OF ARCHAEOLOGY AND ETHNOLOGY, CRACOW POLISH ACADEMY OF SCIENCES Abstract The present article focuses on the issue of references to folklore and mythology present in contemporary art in Latvia and Lithuania. Any scholar analysing Baltic cultures or even a person visiting Lithuania or Latvia for the first time and wishing to learn something about the culture of these countries will quickly notice that it contains a kind of a ‘folklore paradigm’ present in all aspects of everyday life, as well as in modern literature, music and visual arts. Folklore and the old world-views connected with it infiltrate professional art through various channels: (1) Subconsciously, as a part of spiritual experience, ancient beliefs still present in everyday life; (2) Consciously or subconsciously through traditional culture, which includes mythology as a ‘cultural relic’; (3) Consciously, if the artist makes deliberate references to mythol- ogy, studies it to find the answer to the eternal question of the meaning of life and conveying this meaning through works of art. Each day takes us further away from the times when mythology and folklore were the only means of conveying thoughts on the world and humankind as a whole. Nonetheless, folklore still inspires Lithuanian and Latvian artists. The ‘high culture’ of these countries, created by educated people, repeatedly returns to the motif of the lost Baltic paradise, the archetypical pagan community.
    [Show full text]
  • Ispanų) Kalba
    VILNIAUS UNIVERSITETAS FILOLOGIJOS FAKULTETAS BALTISTIKOS KATEDRA Donata Rukaitė Lietuvių filologija ir užsienio (ispanų) kalba LIETUVIŲ LITERATŪROS TARPTAUTINĖ SKLAIDA: VERTIMAI Į ANGLŲ IR ISPANŲ KALBAS (1990 – 2015) Bakalauro darbas Darbo vadovas: Doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas Vilnius, 2016 Donata Rukaitė, Lietuvių literatūros tarptautinė sklaida: vertimai į anglų ir ispanų kalbas (1990-2015), Bakalauro darbas, vadovas doc. Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universitetas, Baltistikos katedra, 2016, 38 p. Raktažodžiai: lietuvių literatūra 1990-2015 m., lietuvių literatūros vertimai anglų kalbą, lietuvių literatūros vertimai į ispanų kalbą, knygų leidyba Anotacija Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti nuo 1990-ųjų iki 2015-ųjų m. į anglų ir ispanų kalbą atliktus grožinės lietuvių literatūros vertimus: jų kiekybę, dinamiką, tematikos pokytį. Pagal surinktą lietuvių literatūros vertimų į nagrinėjamas kalbas statistiką, į anglų kalbą buvo išverstos 105, į ispanų – 15 knygų. Grožinės lietuvių literatūros vertimų į anglų kalbą analizė suskirstyta į keturis laikotarpius: 1990-1997 m., 1998-2001 m., 2002-2011 m. ir 2012-2015 m. Šie laikotarpiai atskleidžia skirtingas vertimų tendencijas tiek kiekybiniu, tiek žanriniu požiūriu. Grožinės lietuvių literatūros vertimai į ispanų kalbą dėl mažų kiekių neskirstomi į laikotarpius. Daroma išvada, kad vertimai į anglų kalbą nuo nepriklausomybės atkūrimo išgyveno įvairius laikotarpius: pirmąjį dešimtmetį vertimų kiekiai buvo maži, pagrindinė verčiamos literatūros tema – istorinė tautos patirtis. Vėliau, dėl aktyvaus dalyvavimo tarptautinėse knygų mugėse leidyba, ypač poezijos, stipriai išaugo, o paskutiniaisiais metais iki 2015-ųjų, grožinės lietuvių literatūros leidyba vėl sumažėjo, tačiau pradėti versti geriausiais pripažinti to laiko kūriniai. Išanalizavus vertimus į ispanų kalbą paaiškėjo, kad vertimų situacija kiekybiniu požiūriu menka, tačiau profesionalių ir kompetentingų vertėjų dėka į ispanų kalbą verčiami išliekamąją vertę turintys grožinės lietuvių literatūros tekstai.
    [Show full text]
  • Lowered Horizons, Ideological Inversions and Employed Intimacy
    INTERLITT ERA RIA 2016, 21/1: 67–78 Intended Fallacies: Lowered Horizons, Ideological Inversions and Employed Intimacy. Translating Judita Vaičiūnaitė’s Early Poetry into Russian GINTARĖ BERNOTIENĖ Abstract. The case of the translations of Lithuanian poetess Judita Vaičiūnaitė (1937–2001) early poetry into Russian clearly illustrates the damages an original literary text (and the author’s institution) bore seeking to gain a state- wide readership. In this article the Soviet translational practice of the 1960s is discussed as a phenomenon typical of Soviet literature when intentional rewriting, expurgation and ideological remakes of the authorial text were considered to be normal. The lowered horizons when translating the minor nationality’s original poetry, notable ideological inversions and the use of the source text in the most general scheme of the plot in Vaičiūnaitė’s early poetry translations into Russian, and even intimacy used in favour of ideological records marked not only the weakness and incompetence of amateur translators but also the pressure of the censoring institutions upon the author. The invisible chains of Soviet literary patronage demonstrated that the aesthetic value of the original and its translations for the publishing and propaganda industry of that time were of secondary importance. Wishing to spread their work to the wider circle of the Soviet readers and to strengthen the symbolic power, most often authors used to agree to the substitutions and editorial interventions into the authorial text. The interactions between the propagandist-educational character of the translations of that time and the artistic aims of the translational process in Soviet literary criticism were discussed later, after the revision of the Soviet heritage, evaluating the role of literature as a servant of the Soviet power machine.
    [Show full text]
  • Tocc0200dbook.Pdf
    BRONIUS KUTAVIČIUS: ‘IF THERE IS NO MYSTERY, THERE IS NO MUSIC’ by Linas Paulauskis Bronius Kutavičius (b. 1932) studied composition with Antanas Račiūnas at the Lithuanian State Conservatory (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre) in 1959–64 and then setttled into a long career as a teacher. He has been honoured with numerous local and international awards for his work, among them the Lithuanian National Arts and Culture Prize, the highest artistic distinction in Lithuania. Kutavičius’ music has a pervasive air of mystery. Like a shaman, he knows perfectly how to mesmerise his audience and involve them in his rites; and like an architect, he builds precise constructions – scores that often look like mandalas in their configuration of geometric shapes: squares, crosses, stars, circles and the like. There is nothing complicated in his musical language: he works mostly with simultaneously repeating simple melodic and rhythmic patterns of differing length, thus producing a continuously shimmering rotation in texture. These constructions are easy to analyse in terms of structure and form, but they do not reveal where the mystery lies. Neither does the theatricality of much of his music (having the performers sitting on the floor in a circle or moving around the audience would be a superficial effect if used for its own sake), or frequent references to ancient folk-culture, history, mythology and religion. The images of the distant past must somehow bridge the gap in time to speak to a modern audience, and Kutavičius makes that connection in his own special way. Mystery and time are concepts vital to the composer himself: ‘What does a magician do? Practically nothing, except wraps himself in mystery.
    [Show full text]