Kultūros Barai
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Almantas Samalavičius. Mirtinai nusipramogavusi televizija, virtualūs politikai ir į užribį išstumta politika / 2 Rengia Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS Apie laiko dvasią, švelnias utopijas ir agresyvias fikcijas po nežinomybės skraiste. Su (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Borisu Kapustinu kalbasi Tomas Kavaliauskas / 6 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Europos istorijos (teatras) 2 62 38 61 Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė. Europiečių dilema. Kodėl būtina komunistinius Rūta GAIDamavičiūtė (muzika) 2 62 38 61 nusikaltimus prilyginti nacistiniams / 15 Kęstutis Šapoka Lyginti nereiškia dėti lygybės ženklo. Su istoriku, genocidų tyrinėtoju Uguru Umitu (dailė) 2 62 38 61 Ungoru kalbasi Violeta Davoliūtė / 21 Tadas GINDRĖNAS Nuomonės apie nuomones (dailininkas) 2 61 05 38 Redas Diržys. Kam reikalingas Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje? Poleminės Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 pastabos / 26 Dalia MEČKAUSKAITĖ Minidramos (korektorė) Kostas OSTRAUSKAS. Spec(tac)ulum mundi / 29 Irena Žaganevičienė Paveldas ir paminklai (buhalterė) 2 62 31 04 Leonas STEPANAUSKAS. Tolminkiemio analogija – Liucenas / 31 Redakcinė kolegija Kūryba ir kūrėjai Stasys MOSTAUSKIS. Sigitas Geda: „Aš pats žinau, ką reiškiu savo tautai“ / 33 Vytautas BERENIS Kęstutis ŠAPOKA. Polifoniniai reikšmynai, tikrosios būties ūkai ir galinė Moskvičiaus Endre BOJTÁR (Vengrija) sėdynė. Žilvino Kempino instaliacijų paroda „Vartų“ galerijoje / 41 Alfredas Bumblauskas Pietro U. DINI (Italija) Andrius JevseJevas. Teatro antiutopija. Vido Bareikio „Telefonų knyga“ / 44 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Ingrida Gerbutavičiūtė. Šiuolaikinio šokio projektas keđja: žvelgiant atgal ir į priekį / 47 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Viačeslavas Ganelinas: „Tikėjimas ir meilė džiazui įveikdavo visas kliūtis ir draudimus“ / 51 Tomas Kiauka Rūta GAIDamavičiūtė. Ar pradėsime labiau vertinti sutartines / 54 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Francese VERONA. Toiletpaper / 58 Vygantas VAREIKIS Kazys VARNELIS jr. (JAV) Retrospektyva Algirdas GRIGARAVIČIUS. Jono Basanavičiaus trakologija: impulsai ir kontekstai / 61 Redakcijos adresas Laikai ir žmonės Audronė GIRDZIJauskaitė. Monika Mironaitė – mažas eskizas dideliam portretui / 71 Latako g. 3, 01125 Vilnius Iš kultūros istorijos el. paštas: [email protected], [email protected] Jūratė TRILUPAITIENĖ. Menininkas istorijos verpetuose. M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms / 78 Faksas: 2 62 38 61 Istorijos puslapiai © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Jonas RUDOKAS. Baudžiava Lietuvoje – sąlygos, žlugimas, pamokos / 82 Apie knygas Ona MAŽEIKIENĖ. Istorijos vingė / 87 Remia SRTRF įsipareigoja Tomas KIAUKA. Aktualus balsas, ataidintis iš tolimos praeities / 92 2011 m. Kultūros Visai nejuokingi skaitiniai barų projektui Krescencija ŠURKUTĖ. Politinis poltergeistas / 94 suteikti 180 000 litų finansinę paramą. Summaries / 95 Redakcija nereika lauja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Žilvinas KEMPINAS. Pokylių salė. 2010. Poliesterio plėvelė Mylar, magnetinė Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine juostelė, ventiliatoriai, lemputės; dydžiai kintantys partneris. www.eurozine.com Iš instaliacijų parodos „Vartų“ galerijoje. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos 4 p.: Raimundas Sližys. Triptikas. 1979. Arūno Baltėno reprodukcijos K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 3 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Almantas Samalavičius MIRTINAI NUSIPRAMOGAVUSI televizija, virtualūs politikai ir į užribį išstumta politika Televizija yra pagrindinis mūsų kultūros savižinos būdas Neil Postman eveik prieš dešimt metų skaitydamas pagarsė- medijų ir žiniasklaidos pokyčius, kurie įvyko Rytų Bjusią Neilo Postmano knygą „Mirtinas nusipra- Europoje. Galima drąsiai konstatuoti, kad brandaus mogavimas“, skirtą televizijos fenomenui,1 mintyse postkomunizmo sąlygomis televizija apskritai išsi- ginčijausi su kai kuriais autoriaus teiginiais, anuo- žadėjo pareigos informuoti visuomenę, analizuoti met man atrodė, kad jis pernelyg sureikšmina tele- socialinius procesus. Demonstruodama ištikimybę vizijos pramoginį vaidmenį, nuvertina ar apskritai savo prigimčiai, ji pergalingai įsuko nesustabdomą neigia jos pažintines, informacijos interpretavimo ir pramogų konvejerį. Dėl vaizdo šiokia tokia infor- analizės galias. Tada dar turėjau (prisipažinsiu – ne- macinės funkcijos regimybė yra išlaikoma, tačiau iš pagrįstų) iliuzijų, kad televizijos programų pobūdį esmės televizija virto pelninga šou industrija. Šioje ir kokybę galima koreguoti paprasčiausiai pertvar- tuštybės mugėje apsukrūs verteivos nepaliaujamai kant ir tobulinant jų turinį. Šiandien kultūrinis ir gamina vaizdinius, kurie pirštu prikišamai rodo, socialinis kontekstas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje kokia turėtų būti visavertė vartotojų visuomenės gy- esmingai pakito ir tenka pripažinti, kad negailes- vensena, ir primygtinai kala žiūrovams į galvas pa- tinga Postmano diagnozė, nors ji visų pirma taikyta viršutinišką, banalų gero gyvenimo supratimą. Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenei, vienai di- Vis dažniau peržengiama riba tarp pramogų vers- džiausių televizijos vartotojų, yra ne tik pranašiš- lo, ideologijos ir politikos. Panašu, kad tos ribos kai tiksli, bet ir universali. Ji padeda suvokti ir tuos netrukus apskritai nebeliks, ir tai labai pavojinga 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 1 · 3 tendencija, turint omenyje didžiules manipuliacines ar žinučių skaičiaus. Tokia demokratijos regimybė televizijos galias. Nepaisant sparčios interneto plė- neturi nieko bendra su tikrai demokratiškomis vie- tros, televizija tebėra galingiausias manipuliavimo šosios nuomonės išreiškimo ir (in)formavimo pro- visuomene ir viešąja opinija instrumentas. Pramogų cedūromis. industrijos ir politikos sąlytis darosi vis glaudesnis Brandaus postkomunizmo epochos politikai, virtę ir netrukus bus jau sunku atskirti pramoginę politi- pramoginiais televiziniais personažais, realią poli- ką nuo politinės pramogos. tinę veiklą vis dažniau tapatina ar tiesiog painioja Visa tai jau darosi panašu į moralinį terorą... su televizijos prodiuserių jiems sukurtais, įpirštais Niekada anksčiau televizijos ekranuose nešmėža- ir jų pačių noriai atliekamais vaidmenimis: šoume- vo taip stulbinamai daug šokančių ir trepsenančių, nų, dainininkų, šokėjų, gatvės pamokslininkų, netgi dainuojančių ir ūbaujančių, pozuojančių, save pa- jaunikių… Žmogus, naiviai tikintis informacinėmis čius ir savo širdies drauges bei draugus reklamuo- ir analitinėmis televizijos priedermėmis, kas vakarą jančių Lietuvos politikų. O televizijos, konkuruoda- matydamas, kaip televizijos ekranus užplūsta politi- mos tarpusavyje, žada, kad šou programose jų šėls kai, apsimetę šou verslo „žvaigždėmis“, nebesusigau- dar daugiau… Nors visai neseniai LR Konstitucinis do, kas yra kas, kur politika, o kur šou verslas, kur Teismas išaiškino, kad dalyvavimas pramoginėse TV realybė, o kur virtualybė. Kyla net klausimas, ar šian- laidose nesuderinamas su Seimo nario veikla, tačiau dieninė Lietuvos politika apskritai nėra prasilenkusi nei pramogų verslas, nei politikai, atrodo, nelinkę su realybe, su tikruoju daiktų pasauliu? Ar ne todėl paklusti tokiam sprendimui. Matyt, bus ieškoma didėja socialinė apatija, kad politinis cinizmas jau naujų būdų, kaip užsitikrinti legalią vietą ekrane, tapo norma? Tiek politikai, tiek pretendentai į šį vis nes „mirtinas nusipramogavimas“ yra lengviausias labiau prastėjančios reputacijos luomą net neslepia, būdas kvailinti ne itin brandžią, užguitą ir sutriku- kad į televizijos ekranus veržiasi tikėdamiesi tapti sią, nepriteklių kamuojamą visuomenę. labiau žinomi. Televizinių šokių maratono dalyvis, Sovietmečiu buvome mirtinai nuvarginti niūrių, liberaliajam politinio spektro sparnui save priski- atgrasių, nusenusių kompartijos ideologų, mecha- riantis politikas Žilvinas Šilgalis viešai pareiškė su- niškai vogravusių tekstus iš rašto – teleekranas tapo tikęs dalyvauti pramoginėje laidoje todėl, kad taptų pagrindine melo tribūna, vaizdžiai tariant, tai buvo populiaresnis. Matyt, politikas mano, kad viražai ant ideologinės pudros, skirtos sociumo smegenims pu- parketo rinkėjams rūpi labiau negu apgalvoti, rim- druoti, centrinis sandėlis… Matyt, todėl kilo toks ti politiniai veiksmai, kryptinga veikla visuomenės gaivus, kūrybingas, galingas, deja, trumpas tiesos labui ir viešojo gėrio kūrimas. Tam darbui atsidėjęs sakymo proveržis perestroikos ir Sąjūdžio laikais – liksi niekam nežinomas, niekas tavęs nepastebės ir viešai, televizijos ekrane, imta svarstyti svarbiausius neįvertins. Kad ryškėja tokia visuomenės, bent jau valstybės ir visuomenės reikalus. Laisvas formatas didelės jos dalies, nuostata, irgi yra apgailėtinas pra- išliko, bet ilgainiui išblėso pilietinis turinys. Šian- moginio smegenų plovimo padarinys… dieninės televizijos „debatų“ laidos dažniausiai yra Kita vertus, žinome ne vieną atvejį, kai įgūdžiai, beprasmis ir tuščias oro drebinimas. Teatralizuoti įgyti pramogų versle, politikams pravertė – šlovės tokių „diskusijų“ spektakliai kaitina (arba slopina) spinduliuose kopti karjeros laiptais buvo lengviau. visuomenės emocijas, ir tai labai padeda manipu- JAV prezidentu tapęs aktorius Ronaldas Reaganas liuoti jos sąmone, formuoti „reikiamą“ nuomonę. net yra sakęs, kad „politika yra tokia pati kaip ir šou Įvairiausio pobūdžio televizijos laidose įsigalėjo verslas“. Arnoldas Schwarzeneggeris buvo išrinktas anoniminis balsavimas, tarsi nuomonės tvirtumas Kalifornijos