DOCSLIB.ORG

Albino Žukausko Poezija Sovietinėje Lietuvių Kritikoje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Albino Žukausko Poezija Sovietinėje Lietuvių Kritikoje w -i DONATA MITAITĖ > Albino Žukausko poezija sovietinėje lietuvių kritikoje ^ Santrauka: Skaitytojų auditorijoje Albinas Žukauskas niekada nebuvo popu- 2 liarus poetas, tačiau profesionalūs kritikai ir literatūrologai sovietmečiu apie O J! rašė gana daug. 1951 m. Jokūbo Josadės Literatūroje ir mene išspausdinta N1 Albino Žukausko eilėraščių rinkinio Mūsų frontas (1951) recenzija, kurioje ^ teigiama, kad rinkinys neatitinka skaitytojo lūkesčių, - turbūt viena iš pačių c nepalankiausių, kokią šis poetas yra nusipelnęs sovietinėje Lietuvoje. Bet £? ir šiandieniniu žvilgsniu žiūrint, tas rinkinys yra labai silpnas. Vėliau apie to. Žukauską rašė jo kolegos rašytojai (Vladas Mozūriūnas, Eugenijus Matuzevi- S , čius, Vladas Dautartas, Algimantas Baltakis, Sigitas Geda, Marcelijus Marti- g naitis), tuometiniai autoritetai kritikai (Vytautas Kubilius, Kęstutis Nastopka, H Viktorija Daujotytė, Ričadras Pakalniškis) savo disertacijose, o vėliau knygo- w se jo poeziją analizavo tada dar pradedantys literatūrologai Saulius Žukas ir Vilius Gužauskas. Žukausko knygos recenzuojamos, jo pavardė nuolat mirga straipsniuose ir knygose, skirtose šiuolaikinei poezijai, gana dažni ir paties poeto pasisakymai (žurnalo Pergalė rubrikos „Apie kūrybą ir save" pavadini- mas gerai atspindi tokių rašinių esmę). Siek tiek vietos A. Žukausko kūrybai skirta abiejose sovietmečiu išleistose Lietuvių literatūros istorijose. Bendrieji brandžiosios Žukausko kūrybos bruožai sovietinės kritikos yra pastebėti. Kalbama apie Žukausko poezijos ir liaudies kūrybos ryšius, ypač pabrėžiant poetui aktualų žemąjį liaudies kūrybos stilių, apie karnavalo, dionisiškųjų vaisingumo kultų atmosferą, apie dviejų personažų - polinksmio liaudies pasakoriaus ir šių laikų poeto intonacijų dermę. Galima teigti, kad sovietinė kritika iš esmės perteikė neiškreiptą Žukausko poezijos vaizdą. Raktiniai žodžiai: XX a. lietuvių poezija, literatūros kritika, poezijos recepcija. Besibaigiant sovietmečiui, rašydamas straipsnį, skirtą Albino Žukausko 75-osioms gimimo metinėms. Valdas Kukulas palinkėjo daugiatomio poeto kū- rybos leidimo. Palinkėjimas kol kas neišsipildė; poezija, kritikos lyg ir supras- ta bei įvertinta, nugrimzdo į ilgai trukusį nutylėjimą, sudrumstą tik Žukausko 44 2 100-mečio proga. Tada buvo išleista ir pirmoji posovietinėje Lietuvoje solidi N. Kęstučio Nastopkos sudaryta poeto eilėraščiij rinktinė'. Tačiau Kukulo straips- > nio pavadinimas „Prisiminti ir priminti"2 labai simboliškas kalbant ne tik apie £ Žukausko poeziją, bet ir apie šj straipsnį: verta prisiminti ir rašiusius apie Žu- g kauską. Tai svarbu ne tik kritikos istorijai, bet ir tam, kad žinodami, kas jau buvo į padaryta, nepradėtume kiekvieno darbo nuo pat pradžii}, besijausdami esą visiš- o ki pirmeiviai ten, kur jau prieš keletą dešimtmečiij buvo esmingai pasidarbuota. £ Sigitas Geda, ko gera, visai pagrįstai yra parašęs: „Drįskime pasakyti: Žu- g kauskas - ne itin populiarus poetas"3. Manau, kad šiuo atveju, Geda, kuris, > sprendžiant iš jo tekstij apie Žukauską, buvo nuoširdus poeto gerbėjas, turė- Q jo galvoje ne profesionaliąją, bet skaitytojų auditoriją. Profesionalai Žukaus- kui buvo, kaip dabar iš šalies žiūrint atrodo, gana dėmesingi, nors ir jie, poeto nuomone, yra padarę nuodėmių: „...dabar, berods, esu gerokai senoviškas. Tai matyti ir iš kritikos darbų: bent per praėjusį dešimtmetį apžvalginiuose kritikų darbuose mano kūrybai neatsirado nei gero, nei blogo žodžio. Vadinasi, mo- derniajai šių dienų kritikai, jos akims - aš kaip ir neegzistuoju"*. Tai poeto parašyta 1971 metais, geru dešimtmečiu vėliau priekaištaujama jau tik papras- tiems skaitytojams: „Mokslininkas, kritikas skaito, o skaito, šiaip skaitytojas tik paskaito, dažnai vos ne vos perbėga akimis, ne viską susiurbia. Jam, ką poetas laikai svarbiausia, reikia pakartoti - dabar, rytoj, po metų, po dvidešimt metų: kartojant įkalti į galvą"5. Taigi 1987 m. Kukulas aukščiau minėtame straipsnyje tiksliai konstatavo: „Žukausko .įšventinimo į klasiką' procesas vyko iš esmės per paskutiniuosius penkiolika metų"®. Sovietmečiu Lietuvoje išspausdinta daugiau kaip 40 recenzijų apie įvairias Žukausko knygas Literatūroje ir mene, Pergalėje, Nemune, CasemcKax JIumaa, įvairiuose provincijos leidiniuose (Šilalės, Molėtų ir kt. rajonų laikraščiuose). Kubiliaus, Matuzevičiaus recenzijų buvo spausdin- ta Maskvos literatūrinėje spaudoje (/Įpyx6a uapodoe, JIumepamypnaE eajema, 1 Albinas Žukauskas, Būtoji - grįžtamoji, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos insitutas, 2012. 447 p. 2 Valdas Kukulas, „Prisiminti ir priminti", Pergalė, 1987, Nr. 1, p. 154-160. 3 Sigitas Geda, Ežys ir Grigo ratai, Vilnius: Vaga, 1989, p. 66. 4 Albinas Žukauskas, „Kas ta poezija? Kam ji?", in:Ibezi jos pavasaris'?!, Vilnius: Vaga, 1971, p. 39. 5 „Ieškoti, kur neieškota: Pokalbis su Albinu Žukausku", in: Pokalbiai apie poezijq, Vilnius: Vaga, 1985, p. 147. 6 Valdas Kukulas, op. cit., p. 156. tu H t- > KniDKHoe o6o3penue)t Irinos Maliarovos - žurnale Heea, kuris buvo leidžiamas " tuometiniame Leningrade. Recenzuotos, nors nepalyginamai kukliau, ne tik > Žukausko poezijos, bet ir prozos knygos, leidiniai vaikams. •£ Kaip ir ne vieno kito rašytojo, ypač atėjusio dar iš prieškario Lietuvos, Žu- > kausko poezijos recepcija sovietinėje Lietuvoje prasidėjo dramatiškai. 1951 m. > Jokūbas fosadė Literatūroje ir mene išspausdino Žukausko eilėraščių rinkinio > Musų frontas (1951) recenziją, kuri yra turbūt viena iš pačių nepalankiausių, 2 kokią šis poetas yra nusipelnęs sovietinėje Lietuvoje. Recenzijoje pagal visas ano O laiko viešojo diskurso taisykles tiesiogiai apeliuojama į tariamus darbo žmogaus Q poreikius: „Po įvairios ir džiaugsmingos darbo dienos skaitytojas atsiverčia tik > dabar išėjusį A. Žukausko eilėraščių rinkinį Mūsų frontas. Jis iš anksto pasi- ją ruošia šiltam, nuoširdžiam pasikalbėjimui su poetu". Žukausko knyga, Josadės ° nuomone, skaitytojo lūkesčius apvilia, recenzija baigiama: „Žukausko knyga g, Mūsų frontas neatitinka išaugusių mūsų liaudies poreikių, ji žemina, tempia g atgal išaugusį mūsų liaudies estetinį skonį"*. Iš tiesų tas rinkinys neatitiko nei H kritiko, nei skaitytojų skonio ir buvo visiškai nepanašus į dabar iš poros eilučių atpažįstamą Žukauską: Virš Kremliaus vėliava negęstančia kovų ugnim liepsnoja. Aukštybėse ją plaiksto vėjo sūkuriai į keturias šalis. Pasaulis Kremliaus šviesomis gyvena, apie jį svajoja. Jis žėri mums - šviesus taikos ir komunizmo švyturys.' Poetui akivaizdžiai nesisekė kurti „ideologines imitacijas"'", kaip tokius kū- rinius yra pavadinęs Marcelijus Martinaitis. Po gero dešimtmečio Algimantas Baltakis, rašydamas apie Žukausko poezijos rinkinį Ilgosios varsnos, savąją re- cenziją pavadino labai pakiliai „Antrasis poeto gimimas" (tai Boriso Pasternako eilėraščių rinkinio pavadinimo Bmopoe poxdeuue parafrazė; ne tik poezija, bet ir nesena Nobelio premijos istorija, mirtis I960 m. rusų poetą literatūrinėje 7 Jokūbas Josadė, „Neveiksminga poezija", in: Tarybinė lieluvių literatūros kritika 1940-1956, red. Vytautas Galinis, Vilnius: Vaga, 1980, p. 364 (visa rcc. p. 364-368). 8 Ibid., p. 368. 9 Albinas Žukauskas, Mūsi/ frontas, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1951, p. 14. 10 Marcelijus Martinaitis, „Dešimtmečių sąvartoje", in: Naujausioji lietuvių literatūra, Vilnius: Alma liUera, 2003. p. 15. sąmonėje buvo itin aktualizavusi). „Antrąjį gimimą" Baltakis aiškino ne asme- N. ninėmis, kaip Pasternako atveju, ar literatūrinėmis, bet politinėmis priežastimis, > pasikeitimais, „kurie įvyko mūsų gyvenime po Partijos XX suvažiavimo [...] £ Žukauskas buvo vienas iš tų poetų, kuriems ypatingai daug žalos padarė asme- g nybės kulto laikais įsigalėjusi pompastika, tuščiažodžiavimas"". Ne kartą apie v Žukauską rašęs Baltakis itin akcentavo poeto ištakas (jis būtent Vilniaus krašto poetas), reikalavo nepamiršti pirmojo dar prieškariu jį įvertinusio Jono Karoso12, Apie Žukauską rašė ir kiti jo kolegos rašytojai; Vladas Mozūriūnas, Eugeni- jus Matuzevičius, Vladas Dautartas, Sigitas Geda; tuometiniai literatūrologijos ir kritikos autoritetai Vytautas Kubilius, Kęstutis Nastopka, Viktorija Daujotytė, Ričardas Pakalniškis, disertacijose ir pirmosiose knygose jo poeziją analizavo Saulius Žukas ir Vilius Gužauskas. Bene tris recenzijas apie Žukausko knygas JAV išspausdino Rimvydas Šilbajoris13 (tai, aišku, ne sovietinės Lietuvos, bet, šiaip ar taip, būtent tuo laiku rašęs kritikas). Beveik rituališkai paburbėjes dėl so- cialistinio realizmo apraiškų sovietinėje lietuvių poezijoje, kritikas gėrisi daiktiš- ka Žukausko meile žemei, teigia, kad poetui „įdomu, kas darosi gyvenimo upės pakraščiuose, drėgnuose užkampiuose, kur akylam stebėtojui pojūčių tikrovė persismelkia poezija, o leisgyvės rūdynų viksvos auga ant užmaršties slenksčio, kaip praeities palėpėse užmesti svyravimai tarp seno tikėjimo ir naujų ieškojimų, tarp abuojumo ir sąžinės, vilties ir pykčio"14. Šilbajoris paieškojo ir paralelių Žukauskui lietuvių literatūroje abipus Atlanto: Mintin ateina Donelaitis su savo sudvasintu žemišku ir grubiu, turtingu kaimo žody- nu (o iš prozos - Žemaitė, Valančius), paskui Sigitas Geda (dalinai, kaip pav. Straz- delyje), gi antroj pusėj Atlanto - Jonas Mekas {Semeniskių idilės, kai kurie filmai), Vladas Šlaitas (savo „nepoetiškumu"), net Bradūnas, kada būna ypač „žemiškas"." 11 Algimantas Baltakis, „Antrasis poeto gimimas". Pergalė, 1962, Nr. 11, p. 163. 12 Žr. idem, „Vilniaus krašto pagimdytas poetas". Pergalė, 1969, Nr. 11, p. 130-140; idem, „Kai išsipildo pranašystė". Pergalė, 1984, Nr. 3, p. 156-161. 13 Rimvydas Šilbajoris, „Albinas
Load more

Recommended publications
  • Winners of the Baltic Assembly Prizes 1994 – 2019 1994 1996 1998
    Baltic Assembly Prizes for Literature, the Arts and Science Baltic Innovation Prize Baltic Assembly Medals 6 November 2020 Address by the President of the Baltic Assembly Aadu Must This year the Baltic Assembly, as any contribute to the targeted cooperation of other organisation, has been significantly our states and prosperity of our Baltic affected by the COVID-19 pandemic. region that will be extremely important Despite the difficulties and restrictions to in the years to come. These people meet in person, the traditions of our promote the unity and cooperation of organisation continue but in slightly the Baltic states - we greatly appreciate different format this year. their work. We award the Baltic Assembly Prizes to Unity and cooperation of the Baltic states outstanding people, who have are extremely important for us. We are demonstrated excellence in literature, thankful to all people who feel the same the arts, science and innovation. This way and act in order to bring the countries year’s winners of the Baltic Assembly closer together. The awarding of the Baltic Prizes have used their talent and Assembly Prizes and Medals in Estonia, knowledge to encourage thinking, remind Lithuania and Latvia is our way of saying about the historical milestones of that even though times are tough people are those who hold our nations together Photo by Ieva Ābele (Administration of Parliament of the Republic of Latvia) the Baltic states and make our countries visible in the international arena. Awards and we are grateful for that. We are also have been won in strong competition, as very proud about their achievements.
    [Show full text]
  • Lithuanian Writers and the Establishment During Late Socialism: the Writers Union As a Place for Conformism Or Escape Vilius Ivanauskas
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 15 2010 ISSN 1392-2343 PP. 51–78 LITHUANIAN WRITERS AND THE EStabLISHMENT DURING LatE SOCIALISM: THE WRITERS UNION AS A PLACE FOR CONFORMISM OR ESCAPE Vilius Ivanauskas ABSTRACT This article analyses how the changes in the dominant attitude of local Soviet writers were encouraged, screened or restricted by the Writers Union [WU] through mechanisms of planning, control and even through measures of creating a secure daily environment. The author looks at the tensions and conflicts between writers of different generations, observing less ideology in the younger generation than in their predecessors since the development and dissemination of national images among the declared values of communism were increasing. The union as a system covered both aspects – conformism and the escape (manoeuvre). Though the WU had a strong mechanism of control, it managed to ensure for the writers such a model of adaptation where even those, who were subject to restrictions, had a possibility of remaining within the official structure, through certain compromises, while actually avoiding involvement in dissident activities or samizdat publishing. Introduction In August 1940 a group of Lithuanian intellectuals, most of whom were writers, went off to Moscow “to bring back Stalin’s Sunshine”, at the same time asking for Lithuania to be incorporated into the USSR. Forty eight years later in early June 1988 a few members of the local literary elite joined the initial Sąjūdis Group and from thenceforth stood in the vanguard of the National Revival. These two historic moments, witnessing two contrary breaking points in history, when Lithuanian writers were active participants in events, naturally give rise to the question of how the status and role of writers and their relationship with the Soviet regime changed.
    [Show full text]
  • The European and Soviet Identities.Pdf
    Paper prepared for the 8th Euroacademia International Conference Europe Inside‐Out: Europe and Europeanness Exposed to Plural Observers Lucca, Italy 28 – 30 September 2018 This paper is a draft Please do not cite or circulate 1 The Fundamental Incompatibility of the European and Soviet Identities Karolina Bagdone Vilnius University and Institute of Lithuanian Literature and Folklore (Lithuania) Abstract In Soviet-occupied states, including Lithuania, attempts were made to create a new civilizational system and a new consciousness. This consciousness had to resist any Western model of the world which valued personalities, democracy, individuality, and freedom. It was being created through repressions and attempts to remove self-reflection from peoples’ thinking. Individuality was reduced to the life of a peasant or equated to the crowd, while doubts, inquiries, and critical thinking were completely repressed to instil complacency. The Soviet identity existed as a generalized entirety of all Soviet socialist republics. This identity had some aspects of each nation, but their similarity and homogeneousness were strongly emphasized. Lithuanians attempted to define themselves in these conditions. They turned to the supposedly great history of Lithuania and attempted to create a Lithuanian identity which would need protection and defence from everyone and everything. This position is contradictory to the European identity, which constantly re-creates itself, values diversity, fragmentation, and constant change. Is it possible to reconcile these identities? Did a universal identity, i.e. a similar one to the European identity, exist in Soviet times? How could it emerge in Lithuanian poetry in the second part of the 20th century? In my presentation, I will briefly talk about the identity model which emerged in the creative works of Eduardas Mieželaitis and Sigitas Geda.
    [Show full text]
  • Lithuanian Collectors Coins 5 EURO COIN, © Bank of Lithuania, 2015 DEDICATED to Coins Photographed by Arūnas Baltėnas LITERATURE Designed by Liudas Parulskis
    a few words. Here there was adaptation, expansion of the boundaries of freedom and Oh my writing, so winding and twisted, a conscious e ort to preserve the native language. Lithuanian literature, written in As the wind blows you shall buzz again... the most di¡ cult conditions, continued to grow, mature, it signi¢ cantly contributed to the act of restoring Independence. From 1988–1989 the whole of literature began What is literature among all sorts of other worldly treasures? to include that, which had been banned by censure — the works of political prison- Let us remember the biographies of famous people. They ers (lagerininkai), exiles, immigrants, religious literature, translations of world literature often mention a book that determined their future way. 5 EURO COIN, Lithuanian that hadn’t been dear to the Soviets. It was openly said that part of the signi¢ cant Therefore, with this coin you can purchase a book that has DEDICATED TO LITERATURE the power to encourage you to ¯ y upwards. FROM THE SERIES Collectors literary works were written by writers who had to emigrate to the West (Jonas Aistis, “LITHUANIAN CULTURE” Bernardas Brazdžionis, Marius Katiliškis, Antanas Škėma and many others). It became Coins Valentinas Sventickas Silver Ag 925 clear that even those who were fostered by the regime couldn’t publish everything. Quality proof For example, a collection of poems by Salomėja Nėris, Prie didelio kelio (The High Diameter 28.70 mm Weight 12.44 g Road), was kept in a drawer from 1944 to 1994. One of the chapters was begun by the poet with the following two lines: On the edge of the coin: LIETUVOS KULTŪRA * LITERATURE* (LITHUANIAN CULTURE *LITERATURE*) Designed by Rytas Jonas Belevičius Mintage 4,000 pcs.
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Vilniaus Universitetas Lietuvių Literatūros Ir Tautosakos Institutas
    VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS AKVILĖ RĖKLAITYTĖ-KRANAUSKIENĖ MARCELIJAUS MARTINAIČIO POETINĖ ANTROPOLOGIJA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filologija (04 H) Vilnius, 2017 Disertacija rengta 2012–2017 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Mokslinė vadovė – doc. dr. Brigita Speičytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H) Mokslinė konsultantė – prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H) 2 Turinys Įvadas ................................................................................................................. 5 1. Literatūros antropologijos teorinė perspektyva ...................................... 21 1.1. „Naujosios filologijos“ poreikis ............................................................. 21 1. 2. Literatūros antropologiškumas .............................................................. 26 1.3. Subjekto problema .................................................................................. 32 1.4. Mimezės fenomenas ............................................................................... 38 2. Marcelijaus Martinaičio poetinės antropologijos prielaidos .................. 44 2.1. Dvigubas debiutas .................................................................................. 44 2.2. Martinaičio „poetinė utopija“ ................................................................. 48 2.3. Poetinės antropologijos būdas ...............................................................
    [Show full text]
  • 787874825.Pdf
    ^ Neringa Abrutytė - Irma Balakauskaitė 8 P ^ Neringa Abrutytė - Marta Vosyliūtė 9 P. Alfonsas Andriuškevičius - Violeta Laužonytė 10 P. Alfonsas Andriuškevičius - Jurgita Žvinklytė 11 p. X Remigijus Audiejaitis, Mantas Gimžauskas - Julija Tumelytė 12 P. ^ Juozas Balčikonis - Saulė Želnytė 14 P. •I Jurgis Baltrušaitis - Lida Dubauskienė 16 P. Antanas Baranauskas - Viktoras Dailidėnas 18 P. 4L Gintaras Beresnevičius - Evaldas Mikalauskis 20 P. © Kazys Binkis - Eimantas Ludavičius 22 P. © Rimas Burokas - Birutė Zokaitytė 24 P. 4Ž- Tomas Čepaitis - Birutė Zokaitytė 26 P. DAUGIAU NEBERAŠYSIU - Liaudies meistrai 395 P. •J& Janina Degutytė - Milena Pirštelienė 28 P. ^ Kristijonas Donelaitis - Marija Marcelionytė 30 P. Erika Drungytė - Arūnas Lomonosovas 32 P. Jonathan Franzen - Eglė Vertelkaitė 34 P. (D GATVIU RASYTOIAMS - Moloko 389 p. Sigitas Geda - Evaldas Mikalauskis 37 P. Sigitas Geda - Donatas Pirštelis 36 P. (®> Sigitas Geda - Donatas Pirštelis 36 P. iįį Romain Kacew Gary - Deimantė Rybakovienė 39 P. (Q) Ričardas Gavelis - Agnė Šemberaitė 40 P. © GRAFOMANIJAI - „Tattoo" salono šeimininkai 388 P. ^ Gintaras Grajauskas - Marius Skudžinskas 42 P. Gintaras Grajauskas - Darius Vaičekauskas 43 P. 3 Romualdas Granauskas - Eglė Jakutavičiūtė 44 p. (^8 Thomas Harris - Artūras Rimkevičius 46 P. Juozapas Albinas Herbačiauskas - Rasa Noreikaitė-Miliūnienė 48 P. Jurga Ivanauskaitė - Jūratė Čėsnaitė, Normante Naruševičienė 50 P. 4P Jurga Ivanauskaitė - Milda Dainovskytė 51P. ^ Jurga Ivanauskaitė - Normante Naruševičienė 50 P. ^ Jurga Ivanauskaitė - Neringa Vasiliauskaitė 51P. x§į< Liudvikas Jakimavičius - Birutė Zokaitytė 52 P. Benediktas Januševičius - Marius Skudžinskas 54 P. & Antanas A. Jonynas - Jūratė Strelkauskytė-Neimantienė 56 P. yį, Vanda Juknaitė - Eglė Jakutavičiūtė 58 P. „Keturi vėjai" - „Sintezija" 62 P. ^ Jurgis Kunčinas - Karolina Kunčinaitė 64 p. jį? Herkus Kunčius - Agnė Gintalaitė 66 p.
    [Show full text]
  • Folklore in the Modern Culture of Lithuania and Latvia
    Ethnologia Polona, 2012-2013, 33-34, s. 185-195 Ethnologia Polona, vol. 33–34: 2012–2013, 185 – 195 PL ISSN 0137 - 4079 FOLKLORE IN THE MODERN CULTURE OF LITHUANIA AND LATVIA GUSTAW JUZALA INSTITUTE OF ARCHAEOLOGY AND ETHNOLOGY, CRACOW POLISH ACADEMY OF SCIENCES Abstract The present article focuses on the issue of references to folklore and mythology present in contemporary art in Latvia and Lithuania. Any scholar analysing Baltic cultures or even a person visiting Lithuania or Latvia for the first time and wishing to learn something about the culture of these countries will quickly notice that it contains a kind of a ‘folklore paradigm’ present in all aspects of everyday life, as well as in modern literature, music and visual arts. Folklore and the old world-views connected with it infiltrate professional art through various channels: (1) Subconsciously, as a part of spiritual experience, ancient beliefs still present in everyday life; (2) Consciously or subconsciously through traditional culture, which includes mythology as a ‘cultural relic’; (3) Consciously, if the artist makes deliberate references to mythol- ogy, studies it to find the answer to the eternal question of the meaning of life and conveying this meaning through works of art. Each day takes us further away from the times when mythology and folklore were the only means of conveying thoughts on the world and humankind as a whole. Nonetheless, folklore still inspires Lithuanian and Latvian artists. The ‘high culture’ of these countries, created by educated people, repeatedly returns to the motif of the lost Baltic paradise, the archetypical pagan community.
    [Show full text]
  • Ispanų) Kalba
    VILNIAUS UNIVERSITETAS FILOLOGIJOS FAKULTETAS BALTISTIKOS KATEDRA Donata Rukaitė Lietuvių filologija ir užsienio (ispanų) kalba LIETUVIŲ LITERATŪROS TARPTAUTINĖ SKLAIDA: VERTIMAI Į ANGLŲ IR ISPANŲ KALBAS (1990 – 2015) Bakalauro darbas Darbo vadovas: Doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas Vilnius, 2016 Donata Rukaitė, Lietuvių literatūros tarptautinė sklaida: vertimai į anglų ir ispanų kalbas (1990-2015), Bakalauro darbas, vadovas doc. Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universitetas, Baltistikos katedra, 2016, 38 p. Raktažodžiai: lietuvių literatūra 1990-2015 m., lietuvių literatūros vertimai anglų kalbą, lietuvių literatūros vertimai į ispanų kalbą, knygų leidyba Anotacija Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti nuo 1990-ųjų iki 2015-ųjų m. į anglų ir ispanų kalbą atliktus grožinės lietuvių literatūros vertimus: jų kiekybę, dinamiką, tematikos pokytį. Pagal surinktą lietuvių literatūros vertimų į nagrinėjamas kalbas statistiką, į anglų kalbą buvo išverstos 105, į ispanų – 15 knygų. Grožinės lietuvių literatūros vertimų į anglų kalbą analizė suskirstyta į keturis laikotarpius: 1990-1997 m., 1998-2001 m., 2002-2011 m. ir 2012-2015 m. Šie laikotarpiai atskleidžia skirtingas vertimų tendencijas tiek kiekybiniu, tiek žanriniu požiūriu. Grožinės lietuvių literatūros vertimai į ispanų kalbą dėl mažų kiekių neskirstomi į laikotarpius. Daroma išvada, kad vertimai į anglų kalbą nuo nepriklausomybės atkūrimo išgyveno įvairius laikotarpius: pirmąjį dešimtmetį vertimų kiekiai buvo maži, pagrindinė verčiamos literatūros tema – istorinė tautos patirtis. Vėliau, dėl aktyvaus dalyvavimo tarptautinėse knygų mugėse leidyba, ypač poezijos, stipriai išaugo, o paskutiniaisiais metais iki 2015-ųjų, grožinės lietuvių literatūros leidyba vėl sumažėjo, tačiau pradėti versti geriausiais pripažinti to laiko kūriniai. Išanalizavus vertimus į ispanų kalbą paaiškėjo, kad vertimų situacija kiekybiniu požiūriu menka, tačiau profesionalių ir kompetentingų vertėjų dėka į ispanų kalbą verčiami išliekamąją vertę turintys grožinės lietuvių literatūros tekstai.
    [Show full text]
  • Lowered Horizons, Ideological Inversions and Employed Intimacy
    INTERLITT ERA RIA 2016, 21/1: 67–78 Intended Fallacies: Lowered Horizons, Ideological Inversions and Employed Intimacy. Translating Judita Vaičiūnaitė’s Early Poetry into Russian GINTARĖ BERNOTIENĖ Abstract. The case of the translations of Lithuanian poetess Judita Vaičiūnaitė (1937–2001) early poetry into Russian clearly illustrates the damages an original literary text (and the author’s institution) bore seeking to gain a state- wide readership. In this article the Soviet translational practice of the 1960s is discussed as a phenomenon typical of Soviet literature when intentional rewriting, expurgation and ideological remakes of the authorial text were considered to be normal. The lowered horizons when translating the minor nationality’s original poetry, notable ideological inversions and the use of the source text in the most general scheme of the plot in Vaičiūnaitė’s early poetry translations into Russian, and even intimacy used in favour of ideological records marked not only the weakness and incompetence of amateur translators but also the pressure of the censoring institutions upon the author. The invisible chains of Soviet literary patronage demonstrated that the aesthetic value of the original and its translations for the publishing and propaganda industry of that time were of secondary importance. Wishing to spread their work to the wider circle of the Soviet readers and to strengthen the symbolic power, most often authors used to agree to the substitutions and editorial interventions into the authorial text. The interactions between the propagandist-educational character of the translations of that time and the artistic aims of the translational process in Soviet literary criticism were discussed later, after the revision of the Soviet heritage, evaluating the role of literature as a servant of the Soviet power machine.
    [Show full text]
  • Tocc0200dbook.Pdf
    BRONIUS KUTAVIČIUS: ‘IF THERE IS NO MYSTERY, THERE IS NO MUSIC’ by Linas Paulauskis Bronius Kutavičius (b. 1932) studied composition with Antanas Račiūnas at the Lithuanian State Conservatory (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre) in 1959–64 and then setttled into a long career as a teacher. He has been honoured with numerous local and international awards for his work, among them the Lithuanian National Arts and Culture Prize, the highest artistic distinction in Lithuania. Kutavičius’ music has a pervasive air of mystery. Like a shaman, he knows perfectly how to mesmerise his audience and involve them in his rites; and like an architect, he builds precise constructions – scores that often look like mandalas in their configuration of geometric shapes: squares, crosses, stars, circles and the like. There is nothing complicated in his musical language: he works mostly with simultaneously repeating simple melodic and rhythmic patterns of differing length, thus producing a continuously shimmering rotation in texture. These constructions are easy to analyse in terms of structure and form, but they do not reveal where the mystery lies. Neither does the theatricality of much of his music (having the performers sitting on the floor in a circle or moving around the audience would be a superficial effect if used for its own sake), or frequent references to ancient folk-culture, history, mythology and religion. The images of the distant past must somehow bridge the gap in time to speak to a modern audience, and Kutavičius makes that connection in his own special way. Mystery and time are concepts vital to the composer himself: ‘What does a magician do? Practically nothing, except wraps himself in mystery.
    [Show full text]