Albino Žukausko Poezija Sovietinėje Lietuvių Kritikoje
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
w -i DONATA MITAITĖ > Albino Žukausko poezija sovietinėje lietuvių kritikoje ^ Santrauka: Skaitytojų auditorijoje Albinas Žukauskas niekada nebuvo popu- 2 liarus poetas, tačiau profesionalūs kritikai ir literatūrologai sovietmečiu apie O J! rašė gana daug. 1951 m. Jokūbo Josadės Literatūroje ir mene išspausdinta N1 Albino Žukausko eilėraščių rinkinio Mūsų frontas (1951) recenzija, kurioje ^ teigiama, kad rinkinys neatitinka skaitytojo lūkesčių, - turbūt viena iš pačių c nepalankiausių, kokią šis poetas yra nusipelnęs sovietinėje Lietuvoje. Bet £? ir šiandieniniu žvilgsniu žiūrint, tas rinkinys yra labai silpnas. Vėliau apie to. Žukauską rašė jo kolegos rašytojai (Vladas Mozūriūnas, Eugenijus Matuzevi- S , čius, Vladas Dautartas, Algimantas Baltakis, Sigitas Geda, Marcelijus Marti- g naitis), tuometiniai autoritetai kritikai (Vytautas Kubilius, Kęstutis Nastopka, H Viktorija Daujotytė, Ričadras Pakalniškis) savo disertacijose, o vėliau knygo- w se jo poeziją analizavo tada dar pradedantys literatūrologai Saulius Žukas ir Vilius Gužauskas. Žukausko knygos recenzuojamos, jo pavardė nuolat mirga straipsniuose ir knygose, skirtose šiuolaikinei poezijai, gana dažni ir paties poeto pasisakymai (žurnalo Pergalė rubrikos „Apie kūrybą ir save" pavadini- mas gerai atspindi tokių rašinių esmę). Siek tiek vietos A. Žukausko kūrybai skirta abiejose sovietmečiu išleistose Lietuvių literatūros istorijose. Bendrieji brandžiosios Žukausko kūrybos bruožai sovietinės kritikos yra pastebėti. Kalbama apie Žukausko poezijos ir liaudies kūrybos ryšius, ypač pabrėžiant poetui aktualų žemąjį liaudies kūrybos stilių, apie karnavalo, dionisiškųjų vaisingumo kultų atmosferą, apie dviejų personažų - polinksmio liaudies pasakoriaus ir šių laikų poeto intonacijų dermę. Galima teigti, kad sovietinė kritika iš esmės perteikė neiškreiptą Žukausko poezijos vaizdą. Raktiniai žodžiai: XX a. lietuvių poezija, literatūros kritika, poezijos recepcija. Besibaigiant sovietmečiui, rašydamas straipsnį, skirtą Albino Žukausko 75-osioms gimimo metinėms. Valdas Kukulas palinkėjo daugiatomio poeto kū- rybos leidimo. Palinkėjimas kol kas neišsipildė; poezija, kritikos lyg ir supras- ta bei įvertinta, nugrimzdo į ilgai trukusį nutylėjimą, sudrumstą tik Žukausko 44 2 100-mečio proga. Tada buvo išleista ir pirmoji posovietinėje Lietuvoje solidi N. Kęstučio Nastopkos sudaryta poeto eilėraščiij rinktinė'. Tačiau Kukulo straips- > nio pavadinimas „Prisiminti ir priminti"2 labai simboliškas kalbant ne tik apie £ Žukausko poeziją, bet ir apie šj straipsnį: verta prisiminti ir rašiusius apie Žu- g kauską. Tai svarbu ne tik kritikos istorijai, bet ir tam, kad žinodami, kas jau buvo į padaryta, nepradėtume kiekvieno darbo nuo pat pradžii}, besijausdami esą visiš- o ki pirmeiviai ten, kur jau prieš keletą dešimtmečiij buvo esmingai pasidarbuota. £ Sigitas Geda, ko gera, visai pagrįstai yra parašęs: „Drįskime pasakyti: Žu- g kauskas - ne itin populiarus poetas"3. Manau, kad šiuo atveju, Geda, kuris, > sprendžiant iš jo tekstij apie Žukauską, buvo nuoširdus poeto gerbėjas, turė- Q jo galvoje ne profesionaliąją, bet skaitytojų auditoriją. Profesionalai Žukaus- kui buvo, kaip dabar iš šalies žiūrint atrodo, gana dėmesingi, nors ir jie, poeto nuomone, yra padarę nuodėmių: „...dabar, berods, esu gerokai senoviškas. Tai matyti ir iš kritikos darbų: bent per praėjusį dešimtmetį apžvalginiuose kritikų darbuose mano kūrybai neatsirado nei gero, nei blogo žodžio. Vadinasi, mo- derniajai šių dienų kritikai, jos akims - aš kaip ir neegzistuoju"*. Tai poeto parašyta 1971 metais, geru dešimtmečiu vėliau priekaištaujama jau tik papras- tiems skaitytojams: „Mokslininkas, kritikas skaito, o skaito, šiaip skaitytojas tik paskaito, dažnai vos ne vos perbėga akimis, ne viską susiurbia. Jam, ką poetas laikai svarbiausia, reikia pakartoti - dabar, rytoj, po metų, po dvidešimt metų: kartojant įkalti į galvą"5. Taigi 1987 m. Kukulas aukščiau minėtame straipsnyje tiksliai konstatavo: „Žukausko .įšventinimo į klasiką' procesas vyko iš esmės per paskutiniuosius penkiolika metų"®. Sovietmečiu Lietuvoje išspausdinta daugiau kaip 40 recenzijų apie įvairias Žukausko knygas Literatūroje ir mene, Pergalėje, Nemune, CasemcKax JIumaa, įvairiuose provincijos leidiniuose (Šilalės, Molėtų ir kt. rajonų laikraščiuose). Kubiliaus, Matuzevičiaus recenzijų buvo spausdin- ta Maskvos literatūrinėje spaudoje (/Įpyx6a uapodoe, JIumepamypnaE eajema, 1 Albinas Žukauskas, Būtoji - grįžtamoji, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos insitutas, 2012. 447 p. 2 Valdas Kukulas, „Prisiminti ir priminti", Pergalė, 1987, Nr. 1, p. 154-160. 3 Sigitas Geda, Ežys ir Grigo ratai, Vilnius: Vaga, 1989, p. 66. 4 Albinas Žukauskas, „Kas ta poezija? Kam ji?", in:Ibezi jos pavasaris'?!, Vilnius: Vaga, 1971, p. 39. 5 „Ieškoti, kur neieškota: Pokalbis su Albinu Žukausku", in: Pokalbiai apie poezijq, Vilnius: Vaga, 1985, p. 147. 6 Valdas Kukulas, op. cit., p. 156. tu H t- > KniDKHoe o6o3penue)t Irinos Maliarovos - žurnale Heea, kuris buvo leidžiamas " tuometiniame Leningrade. Recenzuotos, nors nepalyginamai kukliau, ne tik > Žukausko poezijos, bet ir prozos knygos, leidiniai vaikams. •£ Kaip ir ne vieno kito rašytojo, ypač atėjusio dar iš prieškario Lietuvos, Žu- > kausko poezijos recepcija sovietinėje Lietuvoje prasidėjo dramatiškai. 1951 m. > Jokūbas fosadė Literatūroje ir mene išspausdino Žukausko eilėraščių rinkinio > Musų frontas (1951) recenziją, kuri yra turbūt viena iš pačių nepalankiausių, 2 kokią šis poetas yra nusipelnęs sovietinėje Lietuvoje. Recenzijoje pagal visas ano O laiko viešojo diskurso taisykles tiesiogiai apeliuojama į tariamus darbo žmogaus Q poreikius: „Po įvairios ir džiaugsmingos darbo dienos skaitytojas atsiverčia tik > dabar išėjusį A. Žukausko eilėraščių rinkinį Mūsų frontas. Jis iš anksto pasi- ją ruošia šiltam, nuoširdžiam pasikalbėjimui su poetu". Žukausko knyga, Josadės ° nuomone, skaitytojo lūkesčius apvilia, recenzija baigiama: „Žukausko knyga g, Mūsų frontas neatitinka išaugusių mūsų liaudies poreikių, ji žemina, tempia g atgal išaugusį mūsų liaudies estetinį skonį"*. Iš tiesų tas rinkinys neatitiko nei H kritiko, nei skaitytojų skonio ir buvo visiškai nepanašus į dabar iš poros eilučių atpažįstamą Žukauską: Virš Kremliaus vėliava negęstančia kovų ugnim liepsnoja. Aukštybėse ją plaiksto vėjo sūkuriai į keturias šalis. Pasaulis Kremliaus šviesomis gyvena, apie jį svajoja. Jis žėri mums - šviesus taikos ir komunizmo švyturys.' Poetui akivaizdžiai nesisekė kurti „ideologines imitacijas"'", kaip tokius kū- rinius yra pavadinęs Marcelijus Martinaitis. Po gero dešimtmečio Algimantas Baltakis, rašydamas apie Žukausko poezijos rinkinį Ilgosios varsnos, savąją re- cenziją pavadino labai pakiliai „Antrasis poeto gimimas" (tai Boriso Pasternako eilėraščių rinkinio pavadinimo Bmopoe poxdeuue parafrazė; ne tik poezija, bet ir nesena Nobelio premijos istorija, mirtis I960 m. rusų poetą literatūrinėje 7 Jokūbas Josadė, „Neveiksminga poezija", in: Tarybinė lieluvių literatūros kritika 1940-1956, red. Vytautas Galinis, Vilnius: Vaga, 1980, p. 364 (visa rcc. p. 364-368). 8 Ibid., p. 368. 9 Albinas Žukauskas, Mūsi/ frontas, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1951, p. 14. 10 Marcelijus Martinaitis, „Dešimtmečių sąvartoje", in: Naujausioji lietuvių literatūra, Vilnius: Alma liUera, 2003. p. 15. sąmonėje buvo itin aktualizavusi). „Antrąjį gimimą" Baltakis aiškino ne asme- N. ninėmis, kaip Pasternako atveju, ar literatūrinėmis, bet politinėmis priežastimis, > pasikeitimais, „kurie įvyko mūsų gyvenime po Partijos XX suvažiavimo [...] £ Žukauskas buvo vienas iš tų poetų, kuriems ypatingai daug žalos padarė asme- g nybės kulto laikais įsigalėjusi pompastika, tuščiažodžiavimas"". Ne kartą apie v Žukauską rašęs Baltakis itin akcentavo poeto ištakas (jis būtent Vilniaus krašto poetas), reikalavo nepamiršti pirmojo dar prieškariu jį įvertinusio Jono Karoso12, Apie Žukauską rašė ir kiti jo kolegos rašytojai; Vladas Mozūriūnas, Eugeni- jus Matuzevičius, Vladas Dautartas, Sigitas Geda; tuometiniai literatūrologijos ir kritikos autoritetai Vytautas Kubilius, Kęstutis Nastopka, Viktorija Daujotytė, Ričardas Pakalniškis, disertacijose ir pirmosiose knygose jo poeziją analizavo Saulius Žukas ir Vilius Gužauskas. Bene tris recenzijas apie Žukausko knygas JAV išspausdino Rimvydas Šilbajoris13 (tai, aišku, ne sovietinės Lietuvos, bet, šiaip ar taip, būtent tuo laiku rašęs kritikas). Beveik rituališkai paburbėjes dėl so- cialistinio realizmo apraiškų sovietinėje lietuvių poezijoje, kritikas gėrisi daiktiš- ka Žukausko meile žemei, teigia, kad poetui „įdomu, kas darosi gyvenimo upės pakraščiuose, drėgnuose užkampiuose, kur akylam stebėtojui pojūčių tikrovė persismelkia poezija, o leisgyvės rūdynų viksvos auga ant užmaršties slenksčio, kaip praeities palėpėse užmesti svyravimai tarp seno tikėjimo ir naujų ieškojimų, tarp abuojumo ir sąžinės, vilties ir pykčio"14. Šilbajoris paieškojo ir paralelių Žukauskui lietuvių literatūroje abipus Atlanto: Mintin ateina Donelaitis su savo sudvasintu žemišku ir grubiu, turtingu kaimo žody- nu (o iš prozos - Žemaitė, Valančius), paskui Sigitas Geda (dalinai, kaip pav. Straz- delyje), gi antroj pusėj Atlanto - Jonas Mekas {Semeniskių idilės, kai kurie filmai), Vladas Šlaitas (savo „nepoetiškumu"), net Bradūnas, kada būna ypač „žemiškas"." 11 Algimantas Baltakis, „Antrasis poeto gimimas". Pergalė, 1962, Nr. 11, p. 163. 12 Žr. idem, „Vilniaus krašto pagimdytas poetas". Pergalė, 1969, Nr. 11, p. 130-140; idem, „Kai išsipildo pranašystė". Pergalė, 1984, Nr. 3, p. 156-161. 13 Rimvydas Šilbajoris, „Albinas