KAUNO GYVENTOJŲ APLINKOS IR SVEIKATOS PILOTINIS TYRIMAS

Sandra Andrušaitytė*, Regina Gražulevičienė, Audrius Dėdelė

Vytauto Didžiojo Universiteto Gamtos mokslų fakultetas Sandra Andrušaitytė ([email protected])

1 http://citieshealth.vdu.lt/ Įvadas

Dauguma socialinių mokslų projektų siekia įtraukti bendruomenes į mokslinių tyrimų planavimą, duomenų rinkimą ir duomenų analizės procesus. Tačiau iki šiol nėra pakankamai pagrįstų įrodymų apie gyvenamosios aplinkos kokybės poveikį miestiečių sveikatai, su kenksmingais aplinkos veiksniais susijusias lėtines ligas. Atlikti epidemiologiniai tyrimai nustatė, kad kontaktas su gamtine aplinka turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai, pagerėja psichinė sveikata, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto rizika ir rizika, susijusi su mirtingumu nuo visų priežasčių. Tačiau iki šiol stokojama tyrimų, pagrindžiančių ryšį tarp gyvenamosios aplinkos kokybės ir savo sveikatos vertinimo. Kaune įgyvendinant Europos Komisijos HORIZON-2020 programos projektą „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai - CitieS Health“, bus siekiama įtraukti miestiečius į tyrimą ir išsiaiškinti gyvenamosios aplinkos poveikį jų sveikatai.

2 Tikslas

Nustatyti miestiečių gyvenamosios aplinkos kokybės ryšį su sveikata ir atsakyti į klausimą: kodėl kai kuriose Kauno miesto seniūnijose miestiečiai dažniau savo sveikatą vertina kaip „bloga sveikata“.

3 Metodika

● Informacija apie projektą ir kvietimas dalyvauti tyrime buvo paskelbti Kauno pilotinės studijos internetiniame puslapyje (http://citieshealth.vdu.lt/), Gamtos mokslų fakulteto internetiniame. ● Dalyvių paminėti klausimai buvo įtraukti į klausimyną, naudojamą Kauno miesto gyventojų apklausai. Klausimyną užpildė 582 18-84 metų amžiaus Kauno miesto gyventojai. Visi pasirašė „Informuoto asmens sutikimo formą“. ● Individualūs duomenys surinkti naudojant standartizuotą klausimyną su atvirais ir uždarais klausimais dalyvio nuomonei pareikšti. Klausimyne naudojama Likerto 7 laipsnių skalė. Klausimynais surinkti duomenys apie respondentų gyvenamosios seniūnijos aplinką, individualius socialinius ir demografinius veiksnius, lėtines ligas, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. ● Statistinės analizės metu, rizikos veiksniams nustatyti ir dalyvių, gyvenančių skirtingose seniūnijose, nuomonei palyginti naudotas chi kvadrato kriterijus. Nagrinėjant dalyvių atsakymus į klausimus apie transporto keliamas problemas ir sveikatą, taikyta vienfaktorinė dispersinės analizė (ANOVA). Statistinės analizės metu reikšmingumo lygmuo buvo pasirinktas p<0,05.

4 Rezultatai Tyrimo dalyvių charakteristikos:

▪ dalyvių amžiaus vidurkis - 40,9 metai; ▪ moterų dalyvavo 57,9 %; ▪ lėtinėmis ligomis serga 46,2 %; ▪ savo sveikatą kaip „bloga“ įvertino 14,6 %; ▪ aukštąjį išsilavinimą turėjo 44 %. ▪ rūkantys sudarė 33,6 %. 7% Žaliakalnis 14% 8% Vilijampole 8% 13% Daugiausia dalyvių dalyvavo iš Dainavos seniūnijos (16,4 %), o Šilainiai 13% mažiausiai – iš Panemunės (2,2 %). 16% Šanciai 8% Petrašiunai 4% Griciupis 7% Panemune 2%

Dalyvių pasiskirstymas pagal gyvenamąją seniūniją 5 Nustatyta, kad geriausiai viešasis transportas tenkina Eigulių ir Centro seniūnijose gyvenančių dalyvių poreikius, o blogiausiai viešąjį transportą vertina Panemunės, Vilijampolės ir Šančių seniūnijose gyvenantys dalyviai.

Dalyvių atsakymai į klausimą: Ar viešasis transportas tenkina jūsų poreikius? (1-visiškai netenkina – 7-visiškai tenkina)?“

6 Gyvenamosios vietos pasivaikščiojimo ir dviračių takus geriausiai vertina dalyviai, kurie gyvena Centro ir Eigulių seniūnijose. Tuo tarpu blogiausiai pasivaikščiojimo ir dviračių takus vertina Panemunės seniūnijos dalyviai.

Dalyvių atsakymai į klausimą: „Ar juos tenkina gyvenamosios vietos pasivaikščiojimo ir dviračių takai? (1-visiškai netenkina – 7-visiškai tenkina)“

7 Centro seniūnijos dalyviai geriausiai vertina galimybes pasiekti miesto žaliąsias erdves. Blogiausiai miesto žaliųjų erdvių pasiekiamumą įvertino Šančių seniūnijoje gyvenantys dalyviai.

Dalyvių atsakymai į klausimą: „Ar yra galimybių pėsčiomis pasiekti miesto žaliąsias erdves ar parkus? (1-nėra – 7-puikios galimybės)

8 Analizuojant Kauno miesto skirtingų miesto seniūnijų gyventojų atsakymus nustatyta, kad labiausiai triukšmas kelia problemų dalyviams, kurie gyvena Centro seniūnijoje. Mažiausiai triukšmas kelia problemų dalyviams, kurie gyvena Panemunėje. 8 F (10;567)=6,18; p=0,000 Mean Mean±SE Mean±2*SE 7

6

5 nekelia)

4

3

Ar triuksmas gyvenamojoje voetoje kelia problem6? (1-labai kelia; 7-visiskai (1-labai kelia problem6? voetoje Ar triuksmas gyvenamojoje 2 Aleksotas Eiguliai Griciupis Šilainiai Žaliakalnis Petrašiunai Centras Dainava Šanciai Vilijampole Panemune

Triukšmo gyvenamajame rajone keliamo pavojaus sveikatai vertinimas Kauno miesto seniūnijose 9 Nustatyta, kad triukšmas gyvenamojoje aplinkoje turi tendencijos dažniau kelti problemų tiems miestiečiams, kurie savo sveikatos būklę įvertino kaip „bloga“ lyginant su tais, kurie savo sveikatos būklę vertina kaip „labai gera ar gera“ (p>0,05).

5,2 F (1;527)=2,90; p=0,09 Mean Mean±SE Mean±2*SE 5,0

4,8

4,6

4,4 visiskai nekelia) visiskai

4,2

4,0 Ar gyvenaomjoje triuksmas voetoje kelia problemu? (1-labai kelia; 7- 3,8 Labai gera ir gera Bloga

Triukšmo keliamo pavojaus sveikatai vertinimas priklausomai nuo savo sveikatą vertinimo kaip „labai gera ar gera“ ir „bloga“ 10 Išvados

1. Analizuojant Kauno miesto gyventojų apklausos duomenis nustatyta, kad blogiausiai savo gyvenamąją vietą pagal viešojo transporto ir žaliųjų erdvių pasiekiamumą vertina Šančių seniūnijos gyventojai. 2. Triukšmas daugiausiai problemų kelia Centro ir Petrašiūnų seniūnijų gyventojams. 3. Blogiausiai savo sveiktos būklę vertina Šančių ir Vilijampolės seniūnijose gyvenantys tyrimo dalyviai. Triukšmas gyvenamoje vietoje labiau trukdo miestiečiams, savo sveikatą vertinantiems kaip „bloga“, lyginant su vertinančiais „labai gera ar gera“.

11 Klausimai

Sandra Andrušaitytė ([email protected])

http://citieshealth.vdu.lt/

12