Lietuva Ir Lietuviškumas 20 Metų Po Atgimimo
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Lietuva ir lietuviškumas 20 metų po Atgimimo Kultūros istorikė habil. dr. doc. Ingė LUKŠAITĖ, kalbinama Liudviko GIEDRAIČIO, aptaria tai, kas svarbiausia, – Lietuvos lietuviškąją būtį. Raktas į šio pokalbio tikslą, manau, galėtų būti in- nesugebėjo pasakyti nieko daugiau, tik tai, kiek buvo ternete įrašytas Jūsų palinkėjimas Lietuvai: „Teišlieka išeikvota pinigų, kiek jų prarasta, pamesta, pavogta. per ateinančius šimtmečius noras būti lietuvių kalbos Nieko kito. Spauda nesuvokė pozityviosios renginių saistoma bendrija ir likti lietuvių tautos nariais“. reikšmės. O buvo surengta ir didžiulių, milžiniškų Pasirašyčiau tūkstantį kartų. Bet ar toks palinkėjimas parodų, kurios išties keitė, bent galėjo keisti mūsų – tik jausminis troškimų išsakymo pliūpsnis, ar tie žo- visuomenės, mūsų tautos požiūrį į Lietuvos valstybę. džiai iš supratimo, matymo, kad mūsų tautiškumas, Juk viskas priklauso nuo požiūrio, supratimo – ar mes lietuvybė skeldėja, eižėja, ir neaišku, kas tą pragarišką ją gerbiame, norim turėti, ar tik atmetam, niekinam, vyksmą begalėtų sustabdyt ir kokie šalčiai nežinia iš nematom. Tebeeksponuojama puiki baltų meno kur dar gali siūbtelt?.. paroda, Tūkstantmečiui išleistų keturių šimtų knygų Pritariu Jūsų interpretacijai. Tas linkėjimas gimė iš paroda, įvyko gražiausias, turiningiausias tos parodos suvokimo, pajutimo, kokia dabar yra mūsų tautinės atidarymas, o per televiziją tam skirta – nepilna minu- bendrijos situacija. Pasaulis keičiasi nepaprastai grei- tė! Apie išties kas savaitę girdimą Čechovą ir vieną iš jo tai. Visiems žinoma tiesa, bet mes realiai nepaban- spektaklių, Tūkstantmečiui atvežtą iš Maskvos, – šne- dome įvertinti, ką reiškia mūsų likimui, išlikimui tas kėta penkias septynias minutes! Tragiška: žiniasklaidai didelis kaitos tempas, kaip keičiasi didžiulės tautiniais neįdomu, koks turtas slypi tose parodose ar šimtuose ryšiais saistomos bendruomenės, vadinkim – tautos, ir knygų! Visai nesvarbu. O tos knygos buvo gal išties kokia mūsų situacija tame besikeičiančiame pasaulyje. svaraus turinio, gal jomis reikšmingai žengta į savęs Ypatingos svarbos viešajame gyvenime šiandien yra pažinimą – neįdomu tai masinei žiniasklaidai, ji praeina spaudos, televizijos vaidmuo. Tai milžiniškas, galingas pro reikšmingiausius dalykus kaip pro visišką nieką naujas veiksnys, niekad netylantis, galintis visuomenę (jei nebūta piniginio skandalo). Žiniasklaida nenori, išdraikyti arba suburti, sparčiai keičiantis mūsų būtį. nesugeba suprasti, ką veikia inteligentija. Tada atsitin- Lietuvoje įsigalėjo žmonių sąmonėje buvusios visų ka baisiausia – pasigirsta net kaltinimas: inteligentija ryšių sistemos ardymas. Gyvenam ant keisto klojinio, nieko nedaro. Pinigo-fetišo raiška – mūsų dvasinės des- įvardytino ankstyvuoju nebrandžiu kapitalizmu, tarps- trukcijos ženklas. Pridėkim dar puikiai žinomas tiesas tančiu ant galingo viešosios nuomonės formavimo, apie emigraciją, socialinę atskirtį, skurdą, „sukomplek- performavimo pamato. Ir visa tai susiplaka į reiškinį, tuokim“ viską į viena: jei tauta apibūdintina kaip labai kurio pagrindinės sudedamosios dalys – pinigo vertės stiprių, galingų ryšių saistoma bendruomenė, kurie fetišizavimas, verslo ir pinigo sąjungos – absoliučiai vis- gi mūsų ryšiai dar tebeveikia! Nebegelbsti nei kaimo ką tvarkančios jėgos iškeliamos į aukščiausią vertybių bendruomenės, nei paveldėtas gilusis liaudies kultūros viršūnę. Sąmonėje ardoma visa, ką jungia ne pinigai. klodas… Nebėra tai tikrieji mūsų inkarai. Jei daugybė Nemanau, kad taip apibūdindama situaciją itin hiper- žmonių dėl geresnio uždarbio emigruoja, įsiklausykim, bolizuoju. Pateiksiu pavyzdžių. Pasibaigus Lietuvos gal jie ryšių su savo bendruomene ir nebeturi, nejaučia, tūkstantmečio renginiams mūsų viešoji didžioji (drįs- arba – nebevertina, nemano, kad jų buvimas Lietuvoje kim taip vadinti, nes eina didžiausiais tiražais) spauda turi vertę, kad ryšys su savaisiais, kalbėjimas savąja tepajėgė atskleisti iškreiptai pamatytą pinigų pusę: kalba, jos perteikimas vaikams yra jų turtas, jų buvimo išvardyti tikruosius ar sugalvotus mažyčius ir išpūstus pasaulyje vertė, būdas. Gyvenam laikus, kai išskirtinai iki milžiniškų dydžių skandalus. Net geriausi žurnalistai didelės svarbos yra žmogaus sąmonės veikla. Mūsų 1 ryšius būtina modernizuoti, senuosius nuolat derinti žodžiais bemat paskubėjo sureikšminti būtent „tarp- prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, kurti naujus, kultūrinę dimensiją“… atitinkančius mūsų situaciją: arba mes imamės naujais Gerai nepažįstu švietimo sferos, bet stuburas, pavidalais ryšius kurti, arba… manau, yra pateiktas. Dabar tegalim klausti: ką gali nu- Ką turit omeny ištardama „mes“? Gal pirmiausia veikti valdininko įsakymas ir ką – bendruomenė? Mano valdančiąją viršūnę? supratimu, dabar pačių mokytojų, tėvų bendruomenės Ne. Viršūnei aš nedeleguoju visuomenės ryšių reikalas, kokiu laipsniu ir į kurią pusę ta programa formavimo, nors valstybinių institucijų, kurios galėtų pakryps. Pažįstu mokytoją, kiekvieną šeštadienį vis turėti įtaką tiems ryšiams, vaidmuo, be abejo, labai su kita klase važinėjusią po Lietuvą: didžiųjų rašytojų svarbus. Kai Lietuva neturėjo valstybės – labai daug gimtinės, karų su kryžiuočiais apylinkės, piliakalniai, praradom, tad dabar, atgavus nepriklausomybę, reikia priešpiliai – daugybė krašto pažinimo temų. Mokiniai daryti viską dvigubai greičiau, geriau. Bet aš manau, lipte lipo prie jos. Argi galima būtų įsakymu nurodyti kad tie ryšiai – ir pačios visuomenės „valdžioje“. būtent šitokią dvasią turėti ir taip dirbti!.. Visa liaudies Geriausiai pažįstu mokslininkų bendriją. Labiausiai kultūra sukurta ne įsakymu iš viršaus, o žmonių. Taip mane domina problema, kiek mes, mokslininkai, pa- ir mūsų dabar galimybė išlikti – pačiuose mumyse, žįstame, galime pažinti savo visuomenę. Labai svarbu, pačiuose žmonėse. Kiekvienas teįneša savo dorą kad suvoktume, kokiu pagrindu galime telktis. Į tai darbštumo ir kūrybos indėlį. pastoviai turėtume koncentruoti mokslininkų jėgas. Tarkim, jūsų žurnalas („Liaudies kultūra“ – L. G.) Bet mūsų nedaug. Be to, tarp dirbančiųjų palyginti išlaiko vieną, sakyčiau, labai svarbią giją – būtent nedaug tikrai talentingų, darbui beveik visada neop- sąryšį su senąja, giliąja patirtimi ir tuo parodo, kas timalios sąlygos, daug energijos išnaudojame vien modernioje, besikristalizuojančioje visuomenėje galė- tam, kad išliktume humanitarais, socialinio mokslo tų būti perimta, suvokta, ką svarbu perimti iš daugelį atstovais. Mokslo reguliacija Lietuvoje nepastovi, šimtmečių kurtos liaudies kultūros. nuolat keičiasi, nėra galimybės ilgam susikaupti. Daugiausia galėtų nuveikti, aišku, galingiausieji, vie- Iššūkiai kūrybinei veiklai gal ir neišvengiami, bet kai šoji masinė žiniasklaida. Tai būtų didžiausias dalykas: jie nuolatiniai, kaip virve einančiam cirkininkui, darbo kad suvoktų mūsų išlikimo būtinumą ir vertę. vaisiai būtinai menkėja. Buvote ar tebesate projekto „Tarptautinė mokslinė Kokį vaidmenį visuomenės ryšių formavimo kely galė- duomenų bazė „Lituanistika“ koordinatorė, gerai ži- jo turėti Jūsų motinos skelbta tautinės mokyklos idėja? note, kiek mokslinė lituanistika tapo kompiuterizuota Kaip, kodėl ji, atrodo, tarsi išgaravo nei upė dykumoj? pasaulio žinijos dalimi… Gal net – mūs valdančiųjų dykumoj… Kaip matot? Lituanistinės duomenų bazės sukūrimo tikslas – Neužsibaigė, neišgaravo ta programa. Bet ją įgy- internete pristatyti aukštos kokybės mokslo darbus vendinant susidurta su kliūtimis. Pirmiausia – su visuo- apie Lietuvos valstybę, visuomenę, lietuvių tautos ir menės pasirengimo lygiu. Antra – taip, – ir su dalies kalbos praeitį, dabartį. Pristatoma, kai galima, pilnais valstybės institucijų nepalankiu požiūriu. Sustyguotai tekstais, kai ne – santraukomis lietuvių ir anglų kalba. mokyklai staiga atsirado didelis poreikis naujų gran- Ta duomenų bazė kuriama Europos Sąjungos lėšomis. džių, žmonių, kurie galėtų, vadovaudamiesi ta progra- Ji nėra baigtinis darbas: kol esam gyvi, rašom moksli- ma, profesionaliai dirbti. Tokių žmonių atsirado, bet nius darbus – svariausieji iš jų turėtų būti pristatomi, stigo, iškilo būtinybė pertvarkyti mokytojų rengimą, kad bet kur pasaulyje Lietuva besidomintys žmonės tačiau mūsų aukštosios mokyklos iki šiol neišsivaduo- galėtų surasti įvairiopos informacijos. Pradėta nuo ja nuo pairimo. Mokytojų rengimas ta kryptimi tik iš 2005–2006 metų mokslo darbų suregistravimo. Dabar dalies įgyvendinamas. atrinkti straipsniai imtinai iki 2008-ųjų. Ar bus tęsiama, Bet Švietimo ir mokslo ministerijos funkcionieriai dar neaišku: Mokslo taryba persitvarko, dar nežino, kartais net viešai teigia, kad tautinės mokyklos progra- ką daryti… ma esą „transformavosi“, tapo visos Lietuvos švietimo Ar jau galima tarti, kad lituanistika yra ir pasauliui stuburu. Tai Virginijos Būdienės, buvusios viceminis- atvira žinijos dalis? trės, teiginys laidoje per LTV (2009-10-23). O Lietuvos, Taip. Beje, ir „Liaudies kultūros“ moksliniai straips- Latvijos, Estijos kultūrininkų konferencijoje jaunimo niai patenka į šią bazę, yra ekspertuojami, jų galima meninio, kultūrinio ugdymo klausimais ji pati pirmoji ieškoti per pavadinimą, autoriaus pavardę. Bazės ir vienintelė tarp visų net pradiniais savo pasisakymo adresas toks: www.minfolit.lt. 2 Be modernių priemonių dabartinė mūsų bendruo- menė, jos ryšiai nebeįmanomi. Reikia, kad visos litua- nistikos šakos – literatūra, lietuvių kalba, tautosaka, humanitariniai mokslai, tiriantys Lietuvą, lietuvių tau- tos, visuomenės, valstybės praeitį, dabartį, lietuvių kal- bos situaciją, – būtų sutelkti tarsi į vieną „prožektorių“, kuris apšviestų,