Merkio Baseino Vandens Turizmo Galimybių Analizė
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BENDROSIOS GEOGRAFIJOS KATEDRA Daiva Petkauskienė Geografijos magistrantūros studijų programos, 2 kurso studentė MERKIO BASEINO VANDENS TURIZMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ Magistrinis darbas Darbo vadovai: doc. dr. K. Švedas doc. dr. J. Taminskas VILNIUS 2007 1 TURINYS Įvadas 3 1. Metodinė dalis 4 1. 1. Darbo naujumas.ir aktualumas 4 1. 2. Tikslas ir uždaviniai 4 1. 3. Darbo metodika 5 1. 4. Literatūros ir informacininių šaltinių apžvalga 5 2. Merkio baseino geografinis apibūdinimas 7 2. 1. Baseino geografinė padėtis 7 2. 2. Gamtinių geografinių komponentų apžvalga 8 2. 2. 1. Reljefas ir jo kilmė 8 2. 2. 2. Klimato ypatumai 10 2. 2. 3. Hidrografinis tinklas 12 2. 2. 4. Dirvožemis 17 2. 2. 5. Augalija 18 2. 2. 6. Saugomos teritorijos 20 2. 3. Visuomeninių objektų apžvalga 25 2. 3. 1. Svarbiausios gyvenvietės 25 2. 3. 2. Kelių tinklas ir kita infrastruktūra 30 2. 3. 3. Kultūrinis paveldas 37 3. Upių hidrologinio režimo ypatumai 41 3. 1. Upių mityba 41 3. 2. Vandens temperatūros ir ledo reiškiniai 43 3. 3. Morfometrinių charakteristikų kitimas nuo aukštupio iki žemupio 44 3.4. Upių nuotėkis 46 4. Vandens turizmo galimybių analizė 51 4. 1. Esamų turistinių vandens maršrutų apžvalga 51 4. 2. Perspektyvūs vandens turizmui maršrutai 57 4.3. Turistinių vandens maršrutų analizė 63 4.4. Rekomendacijos ir apibendrinimas 69 Išvados 71 Literatūra 73 Summary 75 Priedai 77 2 ĮVADAS Daug upių, upelių ir upokšnių vingiuoja per Lietuvą. Vienos iš jų ilgesnės, kitos trumpesnės, bet visos labai puošia mūsų kraštovaizdį. Senovėje upės buvo pagrindinėmis susisiekimo arterijomis, vėliau upių vanduo buvo naudojamas energetikoje, pramonėje, žemės ūkyje. Tačiau upės taip pat yra ir neatsiejama rekreacijos dalis. Rekreaciniu požiūriu yra svarbus upių pakrančių grožis, žvejybai bei vandens turizmui tinkamos upių atkarpos. Populiarėjantis turizmas Lietuvoje, didesnės galimybės keliauti paskatino pasigilinti ir paanalizuoti vieną iš aktyvaus turizmo rūšių – vandens turizmą. Pagrindinis šio turizmo privalumas- kelionės pažintinių tikslų derinimas su sportu, kūno kultūra. O tai ypač svarbu mūsų ribotos fizinės veiklos amžiuje. Turistiniai žygiai vandeniu labai grūdina organizmą, ugdo fizinę ištvermę. Vandens maršrutai dažnai atveda į atokiausius gamtos kampelius, sunkiau pasiekiamus objektus. Keliauti galima pavieniui ar grupėmis, šeimomis. Tinka įvairios transporto priemonės: baidarės, valtys, plaustai, katamaranai. Tačiau dėl didesnio greičio, transportavimo patogumo dažniausiai naudojamos baidarės. Kelionėms pasirenkami įvairūs maršrutai: vieni keliauja tykiomis gimtojo krašto upėmis, kiti renkasi sraunesnius upelius su kliūtimis, rėvomis; treti keliauja ežerais. Dėl įspūdingo kraštovaizdžio, gausaus kultūrinio paveldo, upių mitybos ypatumų - vienas tinkamiausių vandens turizmui ir jo plėtotei yra Merkio upės baseinas. Merkys ir jo intakai – Šalčia, Visinčia, Ūla, Varėnė, Grūda – vienos gražiausių ir švariausių Lietuvos upių. Gražios apylinkės, pušynai, skardžiai, vingiai, rėvos, švari vaga, gilios sietuvos, smėlėtos pakrantės ir daugybė gerai įrengtų stovyklaviečių daro Merkį patrauklų vandens turistams. Merkio baseinas yra viena seniausių Lietuvos gyvenamų vietų, siekianti ankstyvąjį akmens amžių – paleolitą, todėl čia gausu akmens amžiaus stovyklaviečių, istorine praeitimi garsūs piliakalniai, dzūkų kaimuose išlikusi tradicinė kaimų struktūra, žemėnauda, verslai. Tad yra kur pasižvalgyti, praplėsti savo akiratį, pailsėti tyliame gamtos prieglobstyje. Šiame darbe pateikiama Merkio baseino geografinė analizė, apžvelgiamas teritorijos kultūrinis potencialas, nurodomi vandens turizmui tinkami maršrutai. Gal būt skaitytoją sudomins krištolinės Merkio versmės ir kils noras pakeliauti po žilą senovę menančią Dainavos šalį... Esu dėkinga darbo vadovams doc. K. Švedui ir doc. J. Taminskui už vertingus patarimus ir pastabas bei konsultavusiems įvairiais klausimais, rašant šį darbą. 3 1. METODINĖ DALIS 1.1. DARBO NAUJUMAS IR AKTUALUMAS Turizmas Lietuvoje tampa vis labiau populiarus. Tai lemia gamtos įvairovė, ekonominės, socialinės ir kitos priežastys. Nemažas dėmesys skiriamas ir vienai aktyvaus turizmo rūšių – vandens turizmui. Lietuva — upių ir ežerų kraštas. Nedidele turistine valtele arba baidare galima apiplaukti visą mūsų šalį. Hidrologai Lietuvoje priskaičiuoja apie 30 tūkstančių upių ir upelių, ilgesnių kaip 0,25 km. Daug ežerų protakomis bei upėmis susisiekia vienas su kitu. Taigi, keliauti tikrai yra kur. Tačiau keliautojui dažnai iškyla klausimas, kokį maršrutą pasirinkti, kokia upe plaukti, kur gauti informacijos apie pasirinktą maršrutą. Literatūros, kurioje būtų aprašyti vandens maršrutai, nėra daug, o esama yra pasenusi. Informacijos apie siūlomas keliones galima gauti baidarių nuomos punktuose, turizmo agentūrose, Turizmo Informacijos centruose. Bet paanalizavus siūlomas maršrutus, matosi, kad visi paslaugų teikėjai siūlo tas pačias, populiarias upes. Pasiūla nėra gausi ir įvairi. Vasarą populiariausi maršrutai Šventosios, Žeimenos, Ūlos, Dubysos, Minijos upėmis, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais. Tuo tarpu yra daugybė upių ir upelių, tinkančių vandens turizmui, kurie yra primiršti. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą turi būti įdiegtas visiškai naujas vandens telkinių valdymo principas – jie bus tvarkomi ir saugomi atsižvelgiant ne į administracines, bet į upių baseinų ribas. Vadovaujantis šiuo principu, šiame darbe atliekama Merkio upės baseino išsami hidrologinė analizė, pateikiamos tinkamos vandens turizmui upių atkarpos, aprašyti lankytini objektai. Plėtojantis turizmui Lietuvoje, didėja kaimo turizmo sodybų, motelių, kempingų skaičius, todėl darbe apžvelgta jų sklaida tiriamoje teritorijoje. Sukaupta medžiaga pateikiama kartografiškai. 1.2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Atsižvelgdama į darbo aktualumą ir reikalingumą, ėmiausi šio darbo, kurio tikslas – išanalizuoti Merkio baseino hidrografinius ypatumus, gamtinį ir kultūrinį potencialą, bei nustatyti vandens turizmui tinkamas upes ar jų atkarpas ir įvertinti vandens turizmo vystymo galimybes. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Atlikti Merkio baseino gamtinių geografinių komponentų apžvalgą; 2. Išanalizuoti šio baseino kultūrinį potencialą; 3. Apibendrinti ir pateikti vandens turizmui aktualias žinias apie upių nuotekio svarbiausias charakteristikas, pagal hidrologijos stočių duomenis; 4. Nustatyti tinkamas vandens turizmui Merkio baseino upes ar jų atkarpas; 5. Įvertinti vandens turizmo galimybes. 4 1.3. DARBO METODIKA Šio magistrinio darbo tikslo siekimas ir uždavinių įgyvendinimas pareikalavo įvairių darbo metodų. Norint atlikti išsamią Merkio baseino hidrografinę analizę ir įvertinti vandens turizmo galimybes, reikėjo ne tik kruopščiai išstudijuoti Lietuvos upių kadastro duomenis, perskaityti nemažai literatūros šia tema, bet ir atlikti turistinius žygius įvairiomis Merkio baseino upėmis. Tam reikėjo turėti baidarę, skaitmeninį fotoaparatą, o taip pat entuziazmo, kūrybiškumo, žingeidumo. Kad darbas vyktų nuosekliai ir sklandžiai, jis buvo suskirstytas į keletą etapų. Pirmasis etapas – informacijos rinkimas ir sisteminimas. Šiuo etapu buvo skaitoma įvairi su magistrinio darbo tema susijusi literatūra, informacijos ieškoma Varėnos, Šalčininkų savivaldybėse, Dzūkijos Nacionalinio parko informacijos centre. Žinios tikslinamos internete, naudojamasi kartografinė medžiaga. Naudoti literatūros šaltinių analizės, statistinės analizės, sintezės, aprašomasis metodai. Antrajame etape atliekama baseino hidrografinė analizė, naudojantis hidrologijos stočių duomenimis. Šiame etape taip pat nustatomos tinkamos vandens turizmui upės ar jų atkarpos, pateikiami konkretūs maršrutai. Naudojami matematiniai, statistinės analizės, kompiuterinės grafikos metodai. Sudarant žemėlapius, schemas, panoramines nuotraukas, matematinius skaičiavimus naudotos Akis – M – 2, Corel Draw 11, Adobe Photoshop CS3, Microsoft Office Excel 2003, Microsoft Office Word 2003 kompiuterinės programos. Trečiasis etapas – baseino vandens turizmo galimybių analizė. Atliekant Merkio baseino turistinių vandens maršrutų analizę, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: Upės ilgį, ∆L – kuris apsprendžia vandens trasos ilgį; vandens debitą, Q - kuris laiko atžvilgiu kinta priklausomai nuo kritulių kiekio upės baseine ir sniego tirpsmo intensyvumo ir lemia vandens lygio svyravimus; kritimą (nuolydį) ∆H – kuris įtakoja upės srovę ir jos galingumą. Darbe išanalizuoti populiariausi turistiniai vandens maršrutai ir mažai panaudojamos vandens turizmui Merkio baseino upės ir jų atkarpos. Remiantis atlikta hidrologine analize, įvertinamos vandens turizmo galimybės, suformuotos pagrindinės išvados, pateikti pagrįsti pasiūlymai turizmo situacijai gerinti. Šiame etape naudoti analizės, sintezės, apibendrinimo metodai. 1.4. LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA Kiekvienas rašomas darbas turi būti tikslingas ir naudingas, todėl norėdama įvykdyti numatytus šiame darbe uždavinius ir pasiekti tikslą, ėmiausi literatūros šaltinių analizės. 5 Norint išanalizuoti vandens turizmo galimybes, pirmiausia reikėjo apžvelgti tiriamos teritorijos ežerų ir upių įvairovę, pagrindinius veiksnius, formuojančius hidrografinį tinklą. Šiais klausimais radau nemažai informacijos monografijose I. Baltrušaitienės, J. Jablonskio, M. Lasinsko „Pietryčių Lietuvos hidrografija. Upės.“; A. Basalyko „Lietuvos upės“, „Lietuvos TSR fizinė geografija“ 2 t.; K. Gaigalio, J. Jablonskio „Pietryčių Lietuvos hidrografija. Ežerai.“. Surinktą informaciją reikėjo išanalizuoti, susisteminti. Ieškodama informacijos apie upių ilgius, jų baseinų