Lietuvos Edukologijos Universitetas Istorijos Fakultetas Baltų Proistorės Katedra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS BALTŲ PROISTORĖS KATEDRA Irma Nortinkutė Istorijos specialybės II kurso magistrantė LOKALINIAI IR REGIONINIAI XX A. LIETUVIŲ LIAUDIES MEDICINOS SAVITUMAI (magistro darbas) Magistrantas ______________ (parašas) Leidžiama ginti: Darbo vadovas ______________ (parašas) IF Dekanas_________________ prof. dr. Jonas Mardosa (parašas) prof. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: _________ Registracijos numeris: ________ Vilnius, 2012 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu (patvirtiname), kad įteikiamas baigiamasis darbas (Lokaliniai ir regioniniai XX a. lietuvių liaudies medicinos savitumai): Autoriaus (autorių) atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medţiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. Nebuvo to paties autoriaus (autorių) pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar uţsienyje. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medţiaga nėra naudota darbe. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Irma Nortinkutė _____________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 1 TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................................... 3 1.GYDYMAS AUGALINĖS KILMĖS PRIEMONĖMIS ............................................................ 11 1.1.Vaistingųjų augalų paruošimas gydymui ................................................................................................ 11 1.1.1.Vaistingųjų augalų rinkimas, džiovinimas ir laikymas ...................................................................... 11 1.1.2.Vaistinių preparatų gamyba ir vartojimas ........................................................................................ 14 1.2.Vaistingaisiais augalais gydomos ligos ................................................................................................... 16 1.2.1.Vaistingieji augalai ligų profilaktikoje ............................................................................................... 16 1.2.2.Ligų gydymas vaistingaisiais augalais ............................................................................................... 19 2. GYDYMAS GYVŪNINĖS KILMĖS PRIEMONĖMIS ........................................................... 32 2. 1. Roplių naudojimas ................................................................................................................................ 32 2. 2. Gyvūnų ir jų produktų naudojimas ........................................................................................................ 36 2. 3. Paukščių naudojimas ............................................................................................................................. 40 2. 4. Vabzdţių ir jų gaminių naudojimas....................................................................................................... 41 3. GYDYMAS MAGINĖMIS PRIEMONĖMIS ........................................................................... 44 3. 1. Uţkalbėjimai ......................................................................................................................................... 44 3. 1. 1. Užkalbėjimų apibūdinimas ............................................................................................................ 44 3. 1. 2. Užkalbėjimų atlikimo ypatumai ..................................................................................................... 47 3. 1. 3. Ligų gydymas užkalbėjimais........................................................................................................... 50 3. 2. Tikėjimas bloga akimi ........................................................................................................................... 61 3. 2. 1. Blogos akies apibūdinimas ............................................................................................................ 61 3. 2. 2. Prevencinės priemonės ir gydymo būdai nuo blogos akies .......................................................... 65 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 70 NAUDOTŲ ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................. 72 SANTRAUKA ................................................................................................................................... 78 2 ĮVADAS Liaudies medicina, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medicinos ekspertų 1980 m. priimtą Ţenevoje apibrėţimą – „tai suma visų ţinių ir praktinių metodų, kaip paaiškinamų, taip ir nepaaiškinamų, kurie naudojami fizinės, psichinės ir socialinės pusiausvyros sutrikimų diagnostikai, perspėjimui ir likvidavimui ir kurie remiasi tik praktine patirtimi bei stebėjimu, kurie perduodami iš kartos į kartą kaip ţodine forma, taip ir raštu“1. Lietuvių liaudies mediciną galima apibūdinti kaip lietuvių kaimo bendruomenės ligų profilaktikos ir gydymo būdų visumą. Liaudies medicinos siūlomos priemonės ir receptai yra sukurti per daugelį amţių, pritaikant įvairių priemonių gydomąjį poveikį bei panaudojant įgytą patirtį. Šios ţinios neprarado reikšmės ir dabartyje, daugelis liaudies medicinos priemonių sėkmingai taikoma ir šiuolaikinėje medicininėje praktikoje. Liaudies medicina yra kiekvienos tautos tradicinės kultūros dalis, todėl svarbu ją tyrinėti kaip pamaţu benykstančią ţinijos dalį. Tyrinėdami lietuvių liaudies medicinos bruoţus, paţinsime ne tik praeityje gyvavusius gydymo ir profilaktikos būdus, bet ir nustatysime, kiek Lietuvos etnografiniuose regionuose yra lokalinių liaudies medicinos ypatumų ir kiek visa tai tapę universaliu reiškiniu. Liaudies medicina vyravo laikotarpyje, kai profesionaliosios gydymo priemonės buvo sunkiai prieinamos, tačiau ir vėliau neprarado savo reikšmės. XX a. Lietuvos kaime egzistavo keli gydymo lygmenys. Juos galima išskirti remiantis antropologo Arthuro‘o Kleinman‘o pateikiamu medicinos sferų modeliu, kurį sudaro visuotinė (popular), oficialioji arba profesionalioji (professional) ir liaudiškoji (folk) sferos2. Visuotinėje sferoje galimas profesionaliųjų arba liaudiškųjų gydymo būdų pasirinkimas. Profesionalioji medicina taiko mokslinius gydymo metodus, o liaudiškasis sektorius propaguoja oficialiai nepripaţintą gydymo praktiką. XX a. lietuvių liaudies mediciną analizuosime šio medicinos sferų modelio kontekste, dėmesį skirdami lokalinių ir regioninių liaudies medicinos savitumų išryškinimui. Darbo teorinė ir praktinė reikšmė. Ieškant lokalinių ir regioninių liaudies medicinos savitumo išraiškų, pasitelkiami vietovių tyrimai. I. R. Merkienė, nagrinėdama lokalinių tyrimų problematiką, akcentuoja, kad tokie tyrimai visad siejasi su tam tikra sutartine teritorija, kuri apibrėţiama ne dydţiu, o santykiu tarp tiriamojo objekto ir jo geografinio konteksto. Todėl vieno kaimo etninė kultūra bus lokalinis tyrimas visų didesnių uţ jį administracinių teritorinių padalų, o 1 Siaurusaitis, B. Gydytojo samprata ir raida Lietuvoje. Ţmogaus samprata tradicinėje kultūroje. Konferencijų ciklas Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėţiūros ir pasaulėjautos aspektai. Vilnius, 2005, p. 196. 2 Kleinman, A. Patients and Healers in the Context of Culture. An Exploration of the Borderland Between Anthropology, Medicine and Psychiatry. Berkeley, 1980, p. 50-52. 3 atskiros valstybės etnokultūriniai tyrimai – platesnio etnografinio regiono, istoriškai susiklosčiusios kultūrinės srities, atţvilgiu3. Taigi tyrinėjant tam tikrą lokalinę teritoriją, reikia atsiţvelgti į platesnį kontekstą. Todėl magistro darbe be bendrų visai Lietuvai liaudies medicinos bruoţų aptarimo, analizuojama ir lyginama tarpusavyje skirtingų vietovių liaudies medicinos praktika. Pasak I. R. Merkienės, lokaliniai tyrinėjimai, apimantys santykinai nedideles istoriškai susiformavusias teritorines padalas yra labai svarbūs. Taip galima uţčiuopti savitus reiškinius, modeliuoti jų paplitimą laike ir erdvėje bei kūrybiškai konstruoti vietinę ir regioninę specifiką4. Ilgą laiką lokalinius tyrimus Lietuvoje atstovavo kraštotyriniai darbai, kurie per vietovių aprašymus leido pamatyti lokalinę tiriamų vietovių specifiką. Tačiau lokalaus tyrimo pobūdį gali turėti ir išsamesni etnologiniai tyrinėjimai. Turėdami galvoje šią aplinkybę, galime teigti, kad magistro darbas yra vienas iš tokio tyrimo pavyzdţių. Istoriografijos ir šaltinių apžvalga. Tyrinėjamai temai atskleisti reikšmingi kai kurie teorinio pobūdţio darbai. Pirmiausia tai antropologo Arthur‘o Kleinman‘o darbas „Patients and Healers in the Context of Culture. An Exploration of the Borderland Between Anthropology, Medicine and Psychiatry“5, kuris leidţia autoriaus pateiktą medicinos sferų modelį pritaikyti ir Lietuvos kaime egzistavusios liaudies medicinos praktikos tyrimui. Lokalinio tyrimo ypatumams suprasti yra svarbūs I. R. Merkienės6 straipsniai, kuriuose autorė aptaria tokių tyrimų tematiką ir problematiką, kalba apie lokalinę kultūrą istorijos ir geografijos kontekste. Tuo tarpu liaudies medicinos tyrimus tikslingiausia aptarti chronologiniu principu. XIX a. pabaigoje, prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui ir kilus susidomėjimui lietuvių etnine kultūra, buvo atkreiptas dėmesys ir į liaudies medicinos tradicijas bei pradėta rūpintis šios medţiagos rinkimu ir publikavimu. XIX a. pabaigoje, vienas iš pirmųjų autorių, darbą šia tema paskelbė J. Basanavičius. Būdamas profesionaliu gydytoju, knygoje „Medega musu tautiszkai vaistinykystai“7 pateikia Lietuvos kaime egzistavusią ligų klasifikaciją ir jų prieţasčių paaiškinimus. Autorius, nurodydamas