Vaikų Vokalinis Ugdymas Ikimokykliniame Amžiuje

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MUZIKOS KATEDRA

Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė

VAIKŲ VOKALINIS UGDYMAS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

Metodinė priemonė

Vilnius, 2015 UDK 784(075.8) Ju-17

Metodinė priemonė apsvarstyta Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedros posėdyje 2014 m. lapkričio 17 d. (protokolo Nr. 2), Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. lapkričio 18 d. (protokolo Nr. 41) ir rekomenduota spausdinti.

Recenzavo: prof. dr. Vida Palubinskienė (Lietuvos edukologijos universitetas), doc. dr. Marija Jonilienė (Lietuvos edukologijos universitetas).

Leidinio autorė nuoširdžiai dėkoja doc. dr. Emilijai Sakadols- kienei ir muzikos mokytojai ekspertei Daivai Merkienei už atsilie- pimus ir patarimus.

Leidinys aprobuotas Vilniaus r. metodiniame būrelyje (recen- zentė muzikos mokytoja metodininkė Lina Jaskevičienė).

2 TURINYS

ĮŽANGA ...... 4

IKIMOKYKLINIS AMŽIAUS TARPSNIS VOKALINIO UGDYMO PROCESE ...... 6

ESMINIAI VAIKŲ VOKALINIO UGDYMO BRUOŽAI . . . .11

VOKALINIS UGDYMAS IR ŽAIDIMAI ...... 23

BALSO APARATO APSAUGA ANKSTYVAME AMŽIUJE . . .29

MUZIKINIŲ (VOKALINIŲ) PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI . . . 36

PABAIGAI ...... 53

LITERATŪRA ...... 54

REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA IR MUZIKINIAI ĮRAŠAI ...... 57

SUMMARY ...... 59

APIE AUTORĘ ...... 62

3 ĮŽANGA

Dainų šalis, Dainuojanti revoliucija – tai sąvokos, kurios asoci- juojamos su Lietuva, ir nenuostabu, nes užtenka prisiminti daugybę dainų, aprėpiančių visas gyvenimo sritis, nuostabias Lietuvos dainų šventes, iki nacionalinio garbės reikalo iškeltą pasirengimą Eurovizi- jos konkursui. Atrodo, kad poreikis dainuoti lietuviui perduodamas su motinos pienu – milžiniško populiarumo susilaukia įvairiausi televizijos projektai, tenkinantys kiekvieno skonį: Auksinis balsas, Duokim garo, Chorų karai, Lietuvos balsas. Noras pačiam tiesiogiai patirti vokalinės raiškos malonumą įgyvendinamas kuriant ansam- blius bendruomenėse ar, spustelėjus elektroninio įrenginio pultelį, dainuojant, skambant karaokės dainų versijoms. Neabejotinai visus šiuos reiškinius vienijantis dalykas – tai balsas, kurį reikia subrandinti, išpuoselėti, kad jis tinkamai atliep- tų mūsų poreikius ir patenkintų mūsų lūkesčius. Vokalinis ugdymas turėtų prasidėti ankstyvoje kūdikystėje, net dar anksčiau – itin įžvalgios mamos jau negimusiems savo vaikams dainuoja dainas ir su jais žaidžia muzikinius žaidimus. Balsas ir žmogaus vokalinė raiška nėra tik savitikslis malonumo šaltinis. Apimdamas visą žmogaus esybę jis tobulina garsinį, loginį, žodinį, emocinį pasaulio suvokimą, o tai ypač svarbu tuo laikotarpiu, kai žmogus yra imliausias įspūdžiams ir žinioms. A. D. Žiede- lienė (2006, 3) pažymi: „Dainavimas – tai viena iš vaikų muzikinio ugdymo formų, ne tik žadinanti emocijas, bet ir daranti didelę įtaką bendram vaiko ugdymui, padedanti suprasti įvairius gamtos ir vi- suomenės reiškinius. Mokant dainavimo formuojami elgesio kultū- ros, taisyklingos laikysenos įgūdžiai, ugdomas darbštumas, tvarkin- gumas, meilės artimiems žmonėms ir gamtai jausmai, kitos taurios savybės.“ Literatūros, mirgančios natomis ir dainų tekstais bei skirtos visoms amžiaus vaikų grupėms, yra tikrai daug, ypač daug dėme-

4 sio vaikų dainavimui yra skyrusios A. Katinienė (1998), A. Vaičie- nė (Vaičienė, Katinienė, 2001), S. Kačinskienė, Z. Kariniauskienė (2003), R. Jautakytė (2009), A. Rauduvaitė (1998, 2011), tačiau tokios literatūros, kurioje būtų aptariama darbo formos ir metodai, tinkami būtent ikimokyklinio amžiaus vaikų vokaliniam ugdymui, stokojama. Todėl šio darbo tikslas yra apžvelgti mokslinę literatūrą, pasidalyti įžvalgomis iš praktinės patirties apie vaikų balso ypatumus, jų balso aparato, kuris dėl amžiaus ypatybių yra labai jautrus, formavimosi mechanizmą, įvardyti balsą žalojančius veiksnius, pateikti pavyzdžių, kaip dainavimas galėtų būti integruotas į kitas ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklas, taip pat akcentuoti psichologinę ir emocinę dainavimo pusę.

5 IKIMOKYKLINIS AMŽIAUS TARPSNIS VOKALINIO UGDYMO PROCESE

Muzikinis ugdymas yra viena iš moksliniais tyrimais pagrįstų emocinio ir socialinio ugdymo priemonių. Anot mokslininkų (Kati- nienė, Jonilienė, 2003; Abramauskienė, Judickaitė, 2009), muziki- nė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla optimizuoja jo socializacijos procesą, o muzika, daranti stiprią įtaką dvasinei asmens brandai, ne tik padeda formuoti bendravimo įgūdžius, susikurti vertybių pasau- lį, bet ir ugdo asmenybę, moko spręsti bendravimo problemas, lavinti intelektą. Ikimokykliniame amžiuje ypač gerų rezultatų padeda pasiekti viena iš muzikinio ugdymo sudedamųjų dalių – vokalinis ugdymas1, kuris leidžia atsiskleisti ir plėtoti emocinius bei sociali- nius vaiko įgūdžius. Vokalinis ugdymas yra išskirtinis dėl stipresnio asmeninio tiesioginio santykio ir kontakto su ugdytoju, kuriam bū- dingas bendravimas „akis į akį“, žmonių veidų stebėjimas, leidžiantis vaikams mokytis suprasti emocijas ir jiems teikiantis daugiau pasiti- kėjimo, o žmogiškas kontaktas gali sustiprinti motyvaciją muzikuoti ir vėlesniame amžiuje. Vokalinis ugdymas tampa bendravimo su išoriniu pasauliu būdu, nes pajėgia išreikšti visą žmogiškų jausmų ir emocijų gamą:

1 „Vokalinės muzikos definicija siejama su dainuoti ar giedoti skirta muzika, t. y. muzika, skirta atlikti balsui: vienam ar daugiau, su instrumento pritarimu ar be jo“ (Muzikos enciklopedija, 2007; Krutulys, 1975). Šis terminas (angl. vocal) pana- šiai apibrėžiamas ir šaltiniuose anglų kalba: žodžio reikšmė siejama su gebėjimu balsu išgauti bet kokius garsus (kalbos, muzikinius, juoko, kūkčiojimo ir kt.), akcentuojama platesnė balso panaudojimo erdvė, nei vartojant sąvokas dainavimas, dainuoti (Oxford Advanced Learner’s Dictionary, 2011; Oxford Dictionaries, 2013; Collins English Dictionary, 2003; Potter, Sorrell, 2012). Vokalinio ugdymo / pedagogikos sąvokos dažnai vartojamos mokslininkų bei tyrėjų darbuose (Jareckai- tė, 1993, 2009; Vainauskienė, 1993; Ware, 1997; Wilson ir kt., 2006; Егорова, 2009; Артемова, 2006; ir kt.)“ (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2013, 15).

6 meilę, švelnumą, neapykantą, abejingumą, t. y., anot O. V. Kacer (Кацер, 2005), šiame ugdymo procese atsispindi žmogaus asmeny- bė, jo psichika. Žmogaus balsas yra unikaliausia, natūraliausia prie- monė pradinei išraiškai ir komunikacijai (Ulilig, 2006), taip pat tai mūsų intymiausias instrumentas, suteikiantis galimybę bendrauti su pačiais savimi ir aplinka. G. F. Welchas (2005) teigia, kad vokaliniai garsai yra tai, kas apibūdina žmoniją – jų bendrumas, gausumas ir išsivystymas išskiria žmones kaip rūšį. Plačiame spektre garsų, kuriuos žmonės išgauna savo balsais, yra dvi konsteliacijos, kurios turi ypatingą sociokultūrinę reikšmę, – kalba ir dainavimas. Auto- riaus nuomone, viena pagrindinių dainavimo funkcijų siejasi su ben- dravimu ir komunikacija. „Balsas yra esminis žmogiškojo identiteto aspektas: kas mes esame, kaip mes jaučiamės, kaip mes bendraujame ir kaip kiti žmonės mus pažįsta“ (ten pat, 245). Bendravimui yra reikalingos įvairios vokalinės raiškos formos. Išskirtinė čia – liaudies daina, kuri, kaip ir bet kuris kitas vokalinis kūrinys, sukuria ypatingą dvasinę būseną – artumo jausmą kartu su dainuojančiais ir iki tol dainavusiais žmonėmis (Kulšytė, 2000). Liaudies dainos vaikams dažnai siejamos su žaidimais, kurie savo prigimtimi yra skirti tiesiogiai dalyvauti pačiame procese, o ne tik pasyviai klausyti, greičiau – išgyventi, išreikšti ir tuo pat metu bendrauti. Tad tokių vokalinės raiškos formų aktualinimas yra emocinio ir socialinio ugdymo priemonių įvaldymas bei tautinio, kultūri- nio asmens identiteto formavimo įrankis. Vokalinis ugdymas yra svarbus ir besiformuojančiam vaiko organizmui fizine prasme – vaikas po truputį išmoksta valdyti savo kvėpa- vimą, tokiu būdu vystosi visa kvėpavimo sistema, organizmas aprūpi- namas didesniu kiekiu deguonies, o tai teigiamai veikia visas organų sistemas, gerėja kraujotaka, širdelės darbas, išvengiama ar greičiau praeina įvairūs virusiniai susirgimai. Vokaliniai pratimai leidžia kore- guoti kalbos defektus, paryškinti vaiko tartį, formuoja malonų, raiš- kesnį balso tembrą. Akcentuojama taisyklinga stovėsena sudaro sąly- gas šalinti laikysenos trūkumus, o naudojami judesiai naudingi mo-

7 torikai, koordinacijos vystymuisi. Dainavimas puikiai veikia ir kaip terapinė priemonė, kuri suteikia nusiraminimą arba veikia kaip ka- talizatorius, skatintojas, kas leidžia ugdyti vaiko emocinį stabilumą.

Į ikimokyklinę įstaigą, darželį, ateina 3–6 metukų vaikai. Šiuo laikotarpiu vaikai labai skiriasi socialiniu ir emociniu brandumu. Ypač sudėtinga vokaliai ugdyti vaikų grupę, kuri yra tokia mišri. To- kia situacija reikalauja ypatingų muzikos pedagogo kompetencijų. Dažnai mažiausieji dar nelabai kalba, jie tebėra gana egocentriški, judrūs, smalsūs, tačiau greitai nuvargstantys, sunkiai sukaupia dė- mesį ilgesniam laikui ir ima nuobodžiauti, o vyriausieji jau turi išplė- totus interesus, nepalyginamai daugiau žinių, stabilesnes emocijas ir geresnius bendravimo įgūdžius. Todėl kiekviena grupė pareikalauja individualizuotos programos, kuri galėtų tenkinti ir mažiausiųjų, ir

8 vyresniųjų ugdytinių poreikius. Vokalinis ugdymas darželyje neturi tapti nuobodžiu procesu, nes pernelyg didelis spaudimas kažko iš- mokti kai kuriuos vaikus gali apskritai atgrasinti nuo mokymosi ir sukelti norą priešintis pačiai mokymosi idėjai (Green, 2008). Taigi ir vokalinio ikimokyklinukų ugdymo procese reikėtų intuityviai pajausti, kiek stipriai reikia vadovauti ir kiek duoti laisvės, taip pat kaip ir kiek girti vaikus už jų pasiekimus, nes, anot A. Bischoff (2007), perdėtas gyrimas moko džiaugtis ne nuveiktu darbu, o pačiu gyrimu. A. Faber ir E. Mazlish (2010) patikslina, koks turėtų būti pagyrimas, kad jis veiktų ir būtų naudingas: suaugusysis maloniai apibūdina, ką jis jaučia ar mato, o išgirdęs apibūdinimą, vaikas gali pagirti pats save. Taigi tinkami ir laiku pasakyti pagyrimai tampa pasitikėjimo savimi ugdymo ir teigiamų emocijų šaltiniu, o tai vokalinio ugdymo procese yra ypač svarbu. Anot H. Šečkuvienės (1998), pedagogas, įtraukda- mas vaiką į muzikinę veiklą, turi sudaryti sąlygas vaikui patirti kuo daugiau teigiamų emocijų muzikuojant, kad stiprėtų vaiko interesas muzikai, o neigiama emocinė patirtis muzikinėje veikloje gali visam gyvenimui nutraukti vaiko ryšius su muzika. Teigiamos emocijos, stiprindamos vaiko motyvaciją, leidžia di- dėti interesui ir susižavėjimui vykdoma veikla, tad ir lengviau įveikti iškylančius sunkumus – vokalinį ugdymą lydintį būtiną proceso pa- sikartojimą, mokantis dainelės ar kompozicijos melodijos, žodžių, atliekant balso lavinimo pratimus. Ypač svarbu suvokti, kokie ry- šiai balso aparatą sieja su fiziologija ir psichologija, kaip tai priklauso nuo vaikų amžiaus, nes šie veiksniai turi lemiamos įtakos balso grožio atsiskleidimui ir meistriškumui, juo naudojantis vyresniame amžiuje, bei balso sveikatai. Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia prisiminti per vokalinio ugdymo veiklas, – vaikų ugdymas pasižymi sava specifika (Kačinskienė, Kariniauskienė, 2003; Левидов, 1939; Кацер, 2005; Krakauskaitė, 2010; Valerio ir kt., 2004): ♪♪ natūralus vaikų imlumas naujovėms ir noras mėgdžioti; ♪♪ neišlavintas dėmesys, atmintis, nedidelė ištvermė; ♪♪ didesnis emocinis jautrumas ir skirtingas emocijų (ir muzi- koje) suvokimas, priklausomai nuo amžiaus;

9 ♪♪ konkretus vaizdinis mąstymas ir sunkesnis metaforų, vaiz- dingų posakių suvokimas; ♪♪ poreikis varžytis su draugais ir noras bendrauti, burtis į ko- lektyvą; ♪♪ poreikis žaisti ir būtinybė judėti; ♪♪ dažniausiai prasta, nesuformuota dikcija. Reikėtų šiuos aspektus apdairiai ir sumaniai išnaudoti vaikų vokalinio ugdymo naudai.

KLAUSIMAI REFLEKSIJAI IR UŽDUOTYS

1. Kokį bruožą iš savo asmeninės patirties išskirtumėte kaip ypač būdingą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kodėl? Gal galite prisiminti konkretų pavyzdį. 2. Kokios žinios, gebėjimai ir savybės svarbūs muzikos pedagogui, dirbančiam su ikimokyklinio amžiaus vaikais? Pa- sirinkite iš toliau pateiktų teiginių ir aptarkite su kolega, kiek jie teisingi ir svarbūs: • svarbiausias yra muzikos mokytojo kūrybiškumas; • muzikos pedagogas turi būti išvaizdus; • muzikos pedagogui, dirbančiam su ikimokyklinukais, itin svarbu būti geru atlikėju; • dirbantis su mažais vaikais muzikos pedagogas pirmiausia turi turėti labai gerus vokalinius duomenis. 3. Nurodykite, kokias vaiko organizmo sistemas palankiai veikia dainavimas ir kokius defektus galima šalinti voka- linių pratybų metu. 4. Įvardykite pagrindinius sunkumus ugdant mišrią pagal amžių vaikų grupę. 5. Pateikite penkias ypatybes, susijusias su vaikų psichologija, fiziologija, elgesiu, kurias būtinai reikia prisiminti ikimo- kyklinuko vokalinio ugdymo procese.

10 ESMINIAI VAIKŲ VOKALINIO UGDYMO BRUOŽAI

Vaikų vokalinis ugdymas yra daugelį komponentų apimanti veikla. Anot A. Rauduvaitės (1998), mažo vaiko balso formavimas yra sudėtingas ir svarbus procesas, nes nuo suformuotų teisingų dainavimo pagrindų priklausys, ar vaikas dainuos ateityje. Reikėtų pa- brėžti, kad kuo jaunesnis ugdytinis, tuo sunkesnis ir atsakingesnis yra muzikos pedagogo darbas, nes nė viena proceso dedamoji, bū- dinga suaugusiųjų vokaliniam ugdymui, neturėtų būti praleista, o, atsižvelgiant į vaiko amžių, mokytojo mintyse visada dar turi suk- tis visos tam laikotarpiui būdingos vaiko psichologinės charakte- ristikos. Turi būti ieškoma optimaliausių būdų, kad vaikas jaustų džiaugsmą, malonumą, jam būtų smalsu. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dainavimas – yra viena pagrin- dinių formų įsisavinant visas muzikavimo taisykles, plėtojant pri- gimtinius muzikinius gabumus, pajaučiant muzikos grožį ir pasi- tenkinimą pačiam ją atliekant. A. Katinienės (1998, 56) teigimu, „dainavimas labiausiai paveikus žmogui, nes dainuojant dalyvauja

11 jo kūnas ir siela. Balso stygų virpesiai dainuojant persiduoda į viso kūno raumenis ir greičiau, giliau sužadina emocijas, todėl tinka- mas dainavimo organizavimas gali prisidėti prie įvairiapusio vaikų ugdymo“. Viena vertus, dainavimas turėtų būti integruotas į kitas veiklas, ir ne tik muzikines, tačiau, kita vertus, vokalinis ugdymas turėtų turėti labai aiškius kriterijus ir turėtų būti planuotai bei racionaliai integruotas visos muzikinės veiklos metu. Muzikinės veiklos struktūra yra orientacinė ir kintanti. Pe- dagogas pats turi būti išsiugdęs pojūtį, kokios proceso dalys turė- tų būti sustiprintos tą ar kitą dieną. Nors dažniausiai yra sudaromi planai, „įrėminantys“ muzikos pedagogo darbo struktūrą, vis dėlto jis turi atsižvelgti į konkrečios dienos sąlygas, ypač kai kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaikus. Svarbu pajusti kiekvienos dienos, kai vyksta muzikinės veiklos, vaikų nuotaiką, atsižvelgti į fizinę savijau- tą, žinoti konkrečios dienos veiklų kontekstą ir kitų pedagogų užsiė- mimų temas. Jau ne kartą minėta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai labai greitai pavargsta ir veikla jiems darosi nuobodi, todėl raktas į proceso sėkmę – įvairovė, netikėtumai, naujovės. Muzikinė veikla turėtų prasidėti nors minimaliu balso apara- to apšilimu. Kai kalbame apie pratimus balso aparato apšilimui ir vokalinius pratimus ikimokykliniame amžiuje, jie turėtų būti su- vokiami kitaip nei, pvz., vadinamieji pratimai mokykloje, muzikos mokykloje ar chorinio dainavimo užsiėmimuose. Atsižvelgiant į labai jauną ugdytinių amžių, pratimai visada turėtų turėti ir žaidybi- nį elementą. Dalis pratimų naudojami tam, kad būtų suaktyvintas visas vaiko artikuliacinis aparatas – lūpos, liežuvis, minkštasis ir kietasis gomuriai ir kt., nes tai turi tiesioginį poveikį vaiko dikcijai. Muzika ir garsų aplinka, žinoma, yra vyraujantys muzikinėse vei- klose, tačiau žodžiai, anot A. Rauduvaitės (2011), atveria galimybes vaizduotės veiklai, mąstymui ir kūrybiškumui, todėl žodis turi būti taisyklingai ištartas ir suvoktas.

12 Atliekant su vaikais vokalinio aparato apšilimo pratimus, rei- kėtų juos pateikti pasakos-žaidimo forma, siekiant, kad vaikai kuo labiau įsitrauktų į veiklą, o ji teiktų ne tik naudą, bet ir generuotų teigiamas emocijas. 1 pavyzdys Pedagogas: „Pažiūrėkite, kas pas mus ateina takeliu. Man atrodo – arkliukas. Ar girdite, kaip kaukši arkliuko kanopėlės? Pa- būkime bėgančiu arkliuku ir burnytėmis pakaukšėkime; arkliukas dabar bėga plačiu keliu, todėl kanopėlės kaukši taip, kaip tariame plačią „a“ raidę. Rankytėmis parodykime, koks platus tas kelias, kuriuo bėga arkliukas.“ Burna visi imituojame arkliuko kanopų kaukšėjimą, o rankytėmis rodome platų kelią. Pedagogas: „Tik staiga kelias susiaurėja, aplink daug krūmų, medžių. Parodykime, koks dabar siauras liko takelis, kuriuo bėga arkliukas. O mūsų burnytės taip pat susiaurėja ir taria „o“ raidę, kai rodome, kaip kaukši arkliuko kanopėlės.“ Burna visi imituojame arkliuko kanopų kaukšėjimą, tardami garsą „o“, o rankos rodo siaurą takelį. Pedagogas: „Arkliukas įbėgo į mišką, todėl takelis tai susiaurė- ja, tai paplatėja.“ Rankomis rodome platėjantį ir siaurėjantį kelią, o burnytėmis tariame tai „a“, tai „o“ garsą. Pedagogas: „Arkliukas tiek daug lakstė, kad labai pavargo, su- dėjo lūpas ir ėmė prunkšti, ir mes paprunkškime kaip arkliukai. Mūsų lūpytės minkštos tarsi šilkinės ir laisvos, kas yra matęs iš arti arkliuko lūpas? Tu matei? Ir tu matei? Padarykime tokias pat lūpas ir paprunkškime.“ 2 pavyzdys Pedagogas: „Pastovėjo arkliukas, pailsėjo ir staiga mato po ža- liu lapu sėdi du žali draugai – žiogas ir varlė. Ir žiogas, ir varlytė – abu ką moka? Nežinote? Gal šokinėti? Kas yra matęs žiogą? Tu? Ir tu? O varlytę esi matęs? Ir tu esi matęs? O ar žinote, kaip žiogas

13 Pedagogas: „Arkliukas tiek daug lakstė, kad labai pavargo, sudėjo lūpas ir ėmė prunkšti, ir mes paprunkškimePedagogas: „Arkliukas kaip arkliukai. tiek daugMūsų lakstė, lūpytės kad minkštos labai pavargo, tarsi šilkinės sudėjo ir lūpaslaisvos, ir kasėmė yraprunkšti, matęs išir mesarti arkliuko paprunkškime lūpas? kaipTu matei? arkliukai. Ir tu Mūsųmatei? lūpytės Padarykime minkštos tokias tarsi pat šilkinės lūpas ir irpaprunkškime.“ laisvos, kas yra matęs iš arti arkliuko2 pavyzdys lūpas? Tu matei? Ir tu matei? Padarykime tokias pat lūpas ir paprunkškime.“ 2Pedagogas: pavyzdys „Pastovėjo arkliukas, pailsėjo ir staiga mato po žaliu lapu sėdi du žali draugai – žiogas ir varlė. Ir žiogas, ir varlytė – abu ką moka? Nežinote? Gal šokinėti? Kas yra matęs žiogą? Pedagogas:groja „Pastovėjo smuikeliu? arkliukas, Visi pasakykime:pailsėjo ir staiga „Čir-čir-čir.“ mato po žaliu Dabar lapu sėdi pasakykime du žali draugai – Tu? Ir tu? O varlytę esi matęs? Ir tu esi matęs? O ar žinote, kaip žiogas groja smuikeliu? Visi žiogas ir varlė.labai Ir žiogas, švelniai ir varlytė ir tyliai. – abu O ką dabar moka? garsiai. Nežinote? Juk Gal žiogas šokinėti? moka Kas groti yra matęs viso- žiogą? Tu?pasakykime: Ir tu? O kias „Čir varlytę- čirmelodijas,- čir“. esi matęs? Dabar pabandykime Ir pasakykime tu esi matęs? labaiir mes O švelniai ar kartu: žinote, ir tyliai. kaip žiogas O dabar groja garsiai. smuikeliu? Juk žiogas Visi mokapasakykime: groti visokias „Čir-čir melodijas,-čir“. Dabar pabandykime pasakykime ir mes labai kartu: švelniai ir tyliai. O dabar garsiai. Juk žiogas moka groti visokias melodijas, pabandykime ir mes kartu:

ir t. t.

Či----rr, či----rr, či----rr, či----rr ir t. t.

O dabar taip: Či----rr, či----rr, či----rr, či----rr O dabar taip: O dabar taip:

ir t. t.

Či----rr, či----rr, či----rr, či----rr ir t. t.

Či----rr, či----rr, či----rr, či----rr Nurodytos natų vertės ir aukščiai tik orientacinės, nes šiame etape siekiama, kad artikuliacinis aparatNurodytosas būtų naudojamas natųNurodytos vertės dr irąs aukščiaiiai natų ir aktyv vertėstik orientacinės,iai, taipir aukščiai pat stengiamasines šiametik orientaciniai, etape atsiriboti siekiama nuo , neskad baimės artikuliacinišiame (kuri jaus aparatpastebimaas būtų netetape naudojamas ikimokykliniame siekiama, drąsiai kad amžiujeir artikuliacinis aktyv!iai) , skleisti taip pat aparatas įvairius stengiamasi garsus,būtų atsiriboti naudojamas eksperimentuoti nuo baimės drąsiai su (kuri burna, jau pastebimaliežuviu. netir aktyviai, ikimokykliniame taip pat amžiuje stengiamasi!) skleisti atsiriboti įvairius nuo garsus, baimės eksperimentuoti (kuri jau pas- su burna, liežuviu.3 pavyzdys tebima net ikimokykliniame amžiuje!) skleisti įvairius garsus, eks- Pedagogas:3 pavyzdysperimentuoti „Atrodo žiogas su burna,jau baigė liežuviu. groti? O į ką ten taip žiūri varlytė? Koks čia garsas?“ Ir pedagogasPedagogas: tyliai tyliai „Atrodo3 pavyzdys sako: žiogas „zsszsszsszsszsszssz“, jau baigė groti? O ranka į ką ten imituodamas taip žiūri varlyt atskrendantįė? Koks čiauodą. garsas?“ Ir pedagogasPedagogas: tyliai tyliai „KasPedagogas: sako:čia skrenda? „zsszsszsszsszsszssz“, „Atrodo, Bitė? Ne, žiogas bitės rankadainelė jau imituodamasbaigė kitokia, groti? žemesnė. atskrendantį O Kamanė?į ką tenuodą. Man taip atrodo, žiūri varlytė? Koks čia garsas?“ Ir pedagogas tyliai tyliai sako: čia ne Pedagogas:kamanė, ji taip„Kas pat čia kitaip skrenda? dainuoja Bitė? – Ne,dar bitėsžemiau. dainelė Uodas? kitokia, Taip, žemesnė. čia uodas, Kamanė? skrendam Man visi! atrodo, „zsszsszsszsszsszssz“, ranka imituodamas atskrendantį uodą. čia ne Visikamanė, judame ji taip aplink pat irkitaip imituojame dainuoja skrendantį – dar žemiau. uodą, Uodas? rodome, Taip, kaip čia jis uodas, vis kur skrendam nors nutupia. visi! Pedagogas: „Kas čia skrenda? Bitė? Ne, bitės dainelė kitokia, Pedagogas: „Uodas nutūpė varlei ant nosies!!!!! Varlė iškiša ilgą ilgą liežuvį ir tuoj sugaus Visi judamežemesnė. aplink irKamanė? imituojame Man skrendantį atrodo, uodą, čia rodome, ne kamanė, kaip jis visji taipkur nors pat nutupia. kitaip uodą!“ Visi iškišame ilgus liežuvius ir greit įtraukiame, vis bandome sugauti uodą. Pedagogas:dainuoja „Uodas – nutūpė dar žemiau. varlei ant Uodas? nosies!!!!! Taip, Varlė čia iškiša uodas, ilgą skrendamilgą liežuvį irvisi! tuoj sugaus Pedagogas: „Aš jau sugavau! Ir tu sugavai? Ir tu? O kas nesugavo? Oho, kokie mes visi greiti, uodą!“ Visi iškišameVisi ilgus judame liežuvius aplink ir greit ir įtraukiame,imituojame vis skrendantį bandome sugauti uodą, uodą. rodome, kaip visi sugavome!“ Pedagogas:jis vis „Aš kur jau nors sugavau! nutupia. Ir tu sugavai? Ir tu? O kas nesugavo? Oho, kokie mes visi greiti, visi sugavome!“ Pedagogas: „Uodas nutūpė varlei ant nosies!!!!! Varlė iškiša ilgą 11 ilgą liežuvį ir tuoj sugaus uodą!“ Visi iškišame ilgus liežuvius ir greit įtraukiame, vis bandome sugauti uodą. 11

14 Pedagogas: „Aš jau sugavau! Ir tu sugavai? Ir tu? O kas nesugavo? Oho, kokie mes visi greiti, visi sugavome!“ Tokie galėtų būti pratimų pavyzdžiai, siekiant aiškesnės dik- cijos, artikuliacijos suaktyvinimo ir visų joje dalyvaujančių organų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio ir kt.) apšilimo. Kita pasaka-žaidimas galėtų imituoti radijo imtuvą ar televi- zorių, vaikų prašant padainuoti be garso, bet labai raiškiai, kad visi aplinkui suprastų tik iš lūpų, kokios balsės dainuojamos: o, a, e, u, i; pasiūloma patiems tapti radijo imtuvu ar televizoriumi – „pasukus“ rankenėlę, tarti kurią nors balsę, kad visi girdėtų, vėl „pasukus“ rankenė- lę, tarti kurią nors balsę, kad judėtų tik lūpos, o garso nebūtų. Dar kita pasaka galėtų būti apie keturis brolius vėjus, pučiančius iš šiaurės, pietų, rytų ir vakarų, o dalies vaikų paprašoma pabūti švelniais pie- tų vėjais – lūpas sudėjus dūdele papūsti labai silpnai ir švelniai; o kitų vaikų – papūsti stipriai ir tapti rūsčiais šiaurės vėjais ir t. t. Pratimų įvairovė priklauso nuo muzikos pedagogo išradingumo ir kūrybin- gumo. Artikuliaciniam aparatui skirta grupė pratimų atlieka keletą funkcijų: ♪♪ padeda vaikui psichologiškai nusiteikti muzikavimui – palaipsniui pereiti iš žaidimo ar kitų veiklų; ♪♪ paruošia vaiko artikuliacinį aparatą muzikiniam (vokaliniam) ugdymui; ♪♪ tenkina vaikų poreikį imituoti aplinkos garsus. Šie pratimai turi daug bendro ir su logopediniais pratimais, kurie šiandien reikalingi labai dideliam vaikų skaičiui ir yra skirti sti- muliuoti jau išvardytų burnos organų funkcinį vystymąsi. Toliau turėtų būti atliekami vokaliniai pratimai, kurie yra reikšminga muzikinės veiklos dalis, nes jie leidžia vystyti vaiko balsą ir atlieka balso aparato paruošimo fonacijai funkciją. Reikėtų prisiminti, kad vaikų balsų diapazonas ikimokykliniame amžiuje yra ga- nėtinai siauras, neapimantis net oktavos. A. Katinienės (1998) atlik- to tyrimo duomenimis, tik 36 proc. vaikų, kurių amžius 3–7 metai,

15 diapazonas siekė kvintą (c1–g1), panašius duomenis (d1–a1) pateikia ir G. F. Welchas (2006), todėl pedagogo uždavinys yra labai švelniai ir atsargiai, tačiau kryptingai jį plėsti. Tam tinka nesudėtingi pratimai, naudojant didžiosios sekundos, tercijos, kvartos intervalus, ir neilgos melodinės linijos, kurių išdėstymas keltų kuo mažiau sun- kumų ją suvokiant. Be to, šiuo laikotarpiu vaikai dar sunkiai kon- troliuoja savo balsus, neretai nesuvokdami ribų tarp dainavimo ir kalbėjimo, deklamacijos, tad vokaliniai pratimai palaipsniui padeda įveikti šias problemas. Vokalinių pratimų metu muzikos pedagogui svarbu suderinti du uždavinius – siekti, kad vaikai įgytų minimalių balso aparato valdymo įgūdžių, ir tuo pat metu to nepaversti nuobodžia rutinine veikla. Čia į pagalbą taip pat galima pasitelkti imitavimą, o pedagogas galėtų tęsti pasaką-žaidimą. 4 pavyzdys Pedagogas: „Kaip manote, kas šiandien ateis į svečius pas ar-

Pedagogas:kliuką? Kas „Kaip jo manote, geriausias kas šiandien draugas? ateis į Šuniukas! svečius pas arkliuką?Kaip šuniukas Kas jo geriausias sako? draugas?Jis Šuniukas linksmas,! Kaip džiaugiasi,šuniukas sako? kadJis linksmas, atėjo džiaugiasi,pas draugą, kad atėjo tad pas dainuoja draugą, tad smagiaidainuoja smagiaiir ir greitai.“ greitai.“

Visi dainuojameVisi dainuojame šuniuko dainelę: šuniuko dainelę:

Au-au-au-au-au, au......

Au-au-au-au-au, au....

5 pavyzdys Pedagogas:5 pavyzdys „Ateina ir dar vienas arkliuko draugas – minkštas, švelnus… Kas jis galėtų būti? Jis turi gražiasPedagogas: letenėles, mėgsta „Ateina žaisti suir vaikais.dar vienas Kačiukas arkliuko! Dabar padainuokim draugas – ir parodykimeminkštas, minkštasšvelnus… katinėlio letenėles: Kas jis galėtų būti? Jis turi gražias letenėles, mėgsta žaisti

16 ir t. t. Miau-miau-miau-miau-miau, ..... Visi dainuojame kačiuko dainelę ir rankas ritmiškai judiname kaip jo letenėles. 6 pavyzdys Pedagogas: „O dabar pas arkliuką ateina visi vaikai, tik jis nežino mūsų vardų, padainuokime savo vardus!“ Iš eilės išdainuojami visų vaikų vardai, jei veikloje dalyvauja – ir auklėtojos, ir, žinoma, meninio ugdymo pedagogės:

ir t. t. Do-vi-i- i- i- lė, A- do-o – o –o –mas, San-dru-u-u-u-tė, Dovy-du-u-u-u-kas…

Pedagogas: „Kaip manote, kas šiandien ateis į svečius pas arkliuką? Kas jo geriausias Pedagogas: „Kaip manote, kas šiandien ateis į svečius pas arkliuką? Kas jo geriausias draugas? Šuniukas! Kaip šuniukas sako? Jis linksmas, džiaugiasi, kad atėjo pas draugą, tad dainuoja draugas? Šuniukas! Kaip šuniukas sako? Jis linksmas, džiaugiasi, kad atėjo pas draugą, tad dainuoja smagiai ir greitai.“ smagiai ir greitai.“

Visi dainuojame šuniuko dainelę: Visi dainuojame šuniuko dainelę:

Au-au-au-au-au, au...... Au-au-au-au-au, au......

Au-au-au-au-au, au.... Au-au-au-au-au, au....

su vaikais. Kačiukas! Dabar padainuokime ir parodykime minkštas 5 pavyzdys katinėlio5 pavyzdys letenėles.“ Pedagogas: „Ateina ir dar vienas arkliuko draugas – minkštas, švelnus… Kas jis galėtų būti? Pedagogas: „Ateina ir dar vienas arkliuko draugas – minkštas, švelnus… Kas jis galėtų būti? Jis turi Visi gražias dainuojame letenėles, mėgsta kačiuko žaisti su dainelę vaikais. Kačiukas ir rankas! Dabar ritmiškai padainuokim judiname ir parodykime Jis turi gražias letenėles, mėgsta žaisti su vaikais. Kačiukas! Dabar padainuokim ir parodykime minkštaskaip jo katinėlio letenėles. letenėles: minkštas katinėlio letenėles:

ir t. t. ir t. t. Miau-miau-miau-miau-miau, ..... Miau-miau-miau-miau-miau, ..... Visi dainuojame kačiuko dainelę ir rankas ritmiškai judiname kaip jo letenėles. Visi dainuojame kačiuko dainelę ir rankas ritmiškai judiname kaip jo letenėles. 6 6pavyzdys pavyzdys 6 pavyzdys Pedagogas:Pedagogas: „O dabar „O pas dabar arkliuką pas ateina arkliuką visi vaikai, ateina tik jis visinežino vaikai, mūsų vardų, tik jispadainuokime neži- Pedagogas: „O dabar pas arkliuką ateina visi vaikai, tik jis nežino mūsų vardų, padainuokime savo vardus!“ savono vardus mūsų!“ vardų, padainuokime savo vardus!“ Iš eilės išdainuojami visų vaikų vardai, jei veikloje dalyvauja – ir auklėtojos, ir, žinoma, Iš eilėsIš išdainuojamieilės išdainuojami visų vaikų visų vardai, vaikų jei veikloje vardai, dalyvauja jei veikloje – ir auklėtojos, dalyvauja ir, žinoma, – ir meninio ugdymo pedagogės: meninioauklėtojos, ugdymo pedagogės: ir, žinoma, meninio ugdymo pedagogės:

ir t. t. ir t. t. Do-vi-i- i- i- lė, A- do-o – o –o –mas, San-dru-u-u-u-tė, Dovy-du-u-u-u-kas… Do-vi-i- i- i- lė, A- do-o – o –o –mas, San-dru-u-u-u-tė, Dovy-du-u-u-u-kas…

13 Tai tik keletas pavyzdžių, kaip gali būti organizuojamas iki-13 mokyklinio amžiaus vaikų vokalinis apšilimas. Muzikos pedagogo patirtis ir fantazija gali sukurti daugybę muzikinių pasakų-žaidimų, kai vaikai keliauja kartu su natelėmis aukštyn laiptais į pilį arba lei- džiasi į paslaptingus požemius, parodydami balsu ir pirščiukais lei- dimąsi ir kilimą laiptais, tai, pvz., dainuojant trigarsį žemyn, aukštyn ir t. t. Pakeliui sutikdami įvairių personažų – gaidį giedorėlį, kuris moka giedoti tik aukštai aukštai, pelytę, kurios dainelė labai tyli, ir t. t. Frazė „vokalinis apšilimas“ atspindi tik dalį teikiamos naudos, nes vaikai prasidainavimo2 pratimų metu ne tik parengia fonacijos

2 Sąvoka prasidainavimo pratimai yra vartotina lietuvių kalboje, kaip ir jos sinoni- mai įsidainavimas bei balso aparato apšilimo pratimai (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2013).

17 procese dalyvaujančius organus vokalinei veiklai, bet ir ugdo klausą, įpranta prie sudėtingesnių melodinių struktūrų (jos turi tapti sudė- tingesnės palaipsniui). Tokiu būdu kompleksiškai lavinamas balso aparatas, ugdomas ritmo pojūtis, vaikai yra susikoncentravę ir nejaučia rutiniškumo, netgi priešingai – jie įsijaučia į pasiūlytą pratimą, ir jis tampa smagiu žaidimu. Tuo pat metu balso aparato apšilimo pratimai puikiausiai gali būti susieti su kita labai svarbia muzikine veikla – improviza- vimu, arba muzikos kūrimu iš anksto nepasirengus, kai muzikinė idėja perteikiama garsais. Šis procesas nėra tapęs muzikos pedago- gų kasdienybe dėl išankstinės nuostatos, kad tai yra labai sudėtinga veikla, reikalaujanti ypatingų gebėjimų ir talento. Anot R. Girdzi- jauskienės (2003), ikimokyklinio amžiaus vaikai muzikos pamokose gali improvizuoti pirmaisiais trimis lygiais: ♪♪ eksperimentuoti garsais – vaikai skatinami atrasti, sužino- ti bei praktiškai išbandyti, kaip ir kokiomis priemonėmis galima muzikuoti, kokiomis savybėmis pasižymi garsas, kaip garsu perteikiama nuotaika; ♪♪ improvizuoti orientuodamiesi į procesą – kai svarbiausiu tikslu tampa paties kūrybos proceso kokybė; ♪♪ improvizuoti orientuodamiesi į rezultatą – reiškia didžiau- sią dėmesį skirti rezultatui. Tai paskutinė pakopa, kai vaikai jau turi būti sukaupę tam tikrą improvizavimo patirtį (suvokti jo esmę ir turi būti įsisavinę anksčiau išvardytus elementus). Improvizavimas apima visą muzikinio ugdymo procesą – pa- sitelkiami įvairūs instrumentai arba jie vietoje kuriami iš po ranka esančių daiktų, tačiau balsas taip pat yra instrumentas, kuris leng- viausiai pasiekiamas, todėl vertėtų ugdyti improvizavimo balsu įgū- džius. Vaikai turėtų būti skatinami ieškoti savo balsu išgaunamų garsų savybių, melodijos atkarpą jiems atliekant: ♪♪ tyliais (piano), garsiais (forte) garsais; ♪♪ žemais ir aukštais garsais, kiek leidžia vaiko galimybės;

18 ♪♪ kiek galima greitesniais (allegreto), labai lėtais (largo); ♪♪ išbandant garso akcentavimą ir jo suliejimą (glissando); ♪♪ trumpais garsais (staccato), susiliejančiais, be pertrūkių garsais (legato). Taip skatinama susipažinti su balso skleidžiamo garso dinami- ka, aukštumu, tempu, trukme ir kt. bei juos suvokti. Vaikų galima paprašyti balsu išreikšti linksmą ir liūdną nuo- taikas, savo nuotaiką ir būseną (pvz.: „Man karšta“; „Aš išdykauju“), aplinkos veiksnius (pvz.: „Lauke šalta“; „Skraido drugeliai“) ir t. t. Su vaikais sugalvojus pokalbio temą (pvz.: „Ką veikiau vakar vakare“; „Svečiuose pas močiutę / draugą“), ją plėtoti dainuojant: pedagogė užduoda klausimą dainuodama, vaikai pasakoja ir atsako taip pat dainuodami. Galima paprašyti ugdytinių sukurti melodi- ją savo vardui (mažesniems), vardui ir pavardei (didesniems). Ska- tinant ritmikos suvokimą, galima improvizuoti pagal temas: „Ką pasakoja laikrodis“, „Arkliuko pasakojimas“ ir t. t. Taip pat vertėtų į šį procesą saikingai įtraukti ir vieną kitą instrumentą bei išbandyti kūno perkusiją. R. Jautakytė (2009) pataria, kad ugdytojai galėtų dainuoti apie tai, ką vaikai veikia, mato, jaučia, girdi, juos smagiai nuteikia šeimos narių, jų turimų daiktų įpynimas į improvizacijos procesą. Nereikė- tų galvoti, kad šio proceso rezultatai turėtų stebinti originalumu, o pats pedagogas turėtų pasitikėti savo balsu bei dalykine kompeten- cija, kad vaikams šią medžiagą perteiktų įtikinamai ir drąsiai bei neabejotų – improvizaciją vaikai priima labai natūraliai ir tuo mė- gaujasi. Kitas etapas muzikinės veiklos metu – naujos pažintinės mu- zikinės medžiagos pristatymas. Šioje dalyje galėtų būti klausomos dainelės, kūriniai ir muzikinės pasakos iš kompaktinių plokštelių (pvz., Vištytė ir gaidelis ir kt.). Šiek tiek vyresniems vaikams galima surengti muzikinį projektą – išplėtoti tam tikrą temą, pvz., „Pava- sario paukščių giesmės“ (žr. skyrių Muzikinių (vokalinių) projektų pavyzdžiai). Šiame projekte būtų galima išklausyti improvizacijas

19 paukščių giesmių temomis (pvz., kompaktinė plokštelė Dainuojan- tys paukščiai, 2012), tai siejant su įvairių instrumentų pažinimu (for- tepijono, įvairių mušamųjų ir pučiamųjų instrumentų) bei mokantis dainelių ir žaidimų. Įsiklausymas į paukščių giesmes organiškai padėtų pažinti gamtą ir perimti liaudies tradiciją, kurioje gamta ir žmogus niekada nebuvo atsieti. Toliau plėtojant temą galima inte- gruoti ir sudėtingesnes dainas. Mokantis dainelių neišvengiamai susiduriama su tam tikrais iš- šūkiais – pirmiausia su kartojimu, taip pat kartais su vaikų pasiprie- šinimu: „Man negražu, man nepatinka…“ Tai atsitinka, jei muzikos pedagogas laikosi pozicijos, kad vaikų repertuaro dainos turi skir- tis nuo girdimų per televiziją ir tėvų klausomos popmuzikos, roko bei kt. grupių muzikos. Todėl procesą reikėtų padaryti kuo lengviau suvokiamą vaikams ir skatinti jų sąmoningumo vystymąsi. Svarbu rinktis kuo įvairiapusiškesnį repertuarą (dermių, stilių požiūriu), pa- brėžti dainelės prasmę, kodėl mes dainuojame šią dainelę, taip pat išaiškinti visus žodžius ir sudėtingesnius dainos siužeto vingius, kad vaikas gerai suvoktų atliekamo kūrinėlio tikslą ir prasmingumą. Anot V. Tavoro (2007), kiekvienas ugdytinis susikuria savitą to paties muzikos kūrinio meninį vaizdą, atitinkantį jo emocionalumą, mąstymo brandumą, asociacijų turtingumą. Labai svarbu visus šiuos komponentus stiprinti ir plėsti, siekiant išvengti mechaninio melodijos ir žodžių mokymosi, o tai savaime padeda ugdyti platesnį ne tik muzikos, bet ir supančios aplinkos bei reiškinių suvokimą. Reikėtų vaikus pakviesti įsigilinti į dainelės kuriamą nuotaiką, atskleidžia- mas emocijas, tačiau tuo pat metu verta prisiminti, kad vaikai iš pri- gimties emocionalūs, todėl per didelis raiškos reikalavimas juos skatina rėksmingai dainuoti, o stengdamiesi įvykdyti pedagogo reikala- vimus vaikai dažnai viršija savo balso galimybes (Rauduvaitė, 1998). Dainelės mokymosi procesą palengvina tos pačios dainelės iš- klausymas, kai ji atliekama pritariant orkestrui ar a cappella, pvz., W. A. Mozarto Lopšinės galima išklausyti iš kompaktinės plokštelės (pvz., Mozart for Babies, 2007) ir po to, ją adaptavus, mokytis padai-

20 nuoti. Galima papasakoti dainos istoriją, jos atlikimo aplinkybes, ypač tai tinka tradicinėms ir liaudies dainoms. Labai svarbu sužadinti vaikų regimąją vaizduotę, tada pats mokymosi procesas bus lengvesnis ir žymiai kokybiškesnis. Mažai atsi- rastų teigiančių, kad ugdymas XXI a. yra tapatus mokymui XIX a. Ir tai yra susiję ne vien su pakitusiu gyvenimo būdu, mokslo laimė- jimais, vaiko psichologijos pažinimu ir pedagogikos atradimais, bet ir su visiškai kitokiu pasaulio suvokimu. Mes vis dažniau vartojame terminus vizualus, vizualizacija, tačiau į šį procesą reikia pažvelgti labai rimtai ir visapusiškai. Vizuali informacija vis plačiau apima visas mūsų gyvenimo sritis, ji įsiskverbia net ir į tradiciškai kitoms meno sritims priklausančias erdves. Šis reiškinys akivaizdžiai yra apėmęs ir muzikos sritį, net dainų konkursai dažnai vadinami tiesiog „šou“. Anot E. Sakadolskienės (2012), Vakarų civilizacijos vaikai vis mažiau geba priimti informaciją be vizualios pagalbos. Todėl akivaizdu, kad šiam procesui neverta priešintis – geriau pasinaudoti į dainos mokymąsi įtraukiant ir jo teikiamus privalumus – naudojant ne tik piešinius, korteles su dainos siužeto iliustracijomis, natų vertėmis ar kt. informacija, vertėtų pasinaudoti vaizdine medžiaga ir kompiuterio ekrane ar skaidrėmis, multimedijos projektuojamo- mis tiesiog ant sienos, – tai tampa papildomu stimulu ir intereso šal- tiniu ikimokyklinio amžiaus vaikui, kuris gyvenimo be televizijos, kompiuterio ir telefono jau nepajėgus įsivaizduoti. Aptariant kitus vokalinio ugdymo aspektus, reikėtų pabrėžti, kad dainelių, žaidimų ir ratelių nereikėtų visada lydėti akompani- mentu, nes kartais ikimokyklinio amžiaus vaikai tarsi pamiršta dainuoti, taip pat tai lėtina klausos vystymąsi. Visur reikalinga kaita – muzikos pedagogas turėtų prisėsti ir prie instrumento, ir atsidurti ratelio viduryje, ir nedainuoti visai – tik priminti tekstą, pvz., frazės pradžią. Ypač reikalinga atkreipti dėmesį į instrumentų kokybę. Ten- ka konstatuoti, kad nemažoje dalyje ikimokyklinių įstaigų pianinai yra labai blogos būklės – nederinami, neveikiančiais klavišais. To-

21 kiu atveju jau tenka kalbėti apie vaikų klausos žalojimą, o ne apie jos lavinimą. Tokias problemas galima spręsti iš viso atsisakant akom- panimento arba vaikams pritarti kitais instrumentais, pvz., kanklė- mis, gitara. Akompanuojant šiais instrumentais labai lengva kontro- liuoti visą vokalinio ugdymo procesą: sunku užgožti vaikų balsus – ir pedagogas, ir besimokantieji aiškiai gali vieni kitus girdėti, tuo pat metu pedagogas neatskiriamas nuo vaikų (nes geriausiu atveju gro- damas pianinu jis kontaktuoja su ugdytiniais tik sėdėdamas šonu) ir gali kartu su jais pasinerti į muzikavimo procesą. Neatsižvelgiant į vaikų amžių, pagal galimybes reikėtų leisti pasireikšti jų savarankiškumui ir įsiklausyti į jų nuomonę – skirti daugiau dėmesio patikusioms dainelėms, leisti pasirinkti kūrinėlių eiliškumą, paraginti patiems pasirinkti, kokiais muzikiniais (vokali- niais) žaidimais užbaigti tos dienos veiklą. Taip pat muzikos pedagogui labai svarbu žinoti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai negali aprėpti didelio naujos informacijos kiekio, todėl perteikiamos naujos žinios turi būti koncentruotos, aiškios ir pagal galimybes per- teiktos glaustai.

KLAUSIMAI REFLEKSIJAI IR UŽDUOTYS

1. Prisiminkite savo pirmąsias vokalines patirtis, kas joms buvo būdinga? Kokias emocijas Jums jos sukelia? 2. Ar vaikystėje teko dainuoti ansamblyje, chore, o gal indivi- dualiai su mokytojais? Kokius balso aparato apšilimo pratimus prisimenate iš to laiko? Kuo jie buvo naudingi? 3. Pritaikykite gerai Jums žinomą vokalinį pratimą ikimokyklinio amžiaus vaiko balso aparato apšilimui. 4. Sugalvokite temą muzikiniam projektui ikimokyklinio amžiaus vaikams. Išrinkite, kokias daineles ir ratelius galė- tumėte jame panaudoti, atsižvelgdami į sugalvotąją temą ir ugdytinių amžiaus ypatumus. 5. Susiekite šią temą su kitomis ugdomosiomis veiklomis.

22 VOKALINIS UGDYMAS IR ŽAIDIMAI

Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus, vokalinį ugdymą svarbu sieti su natūralia vaiko raida, atsižvelgti į amžiaus tarpsnio ypatumus, integruojant visas vaiko veiklos sritis į bendrą visumą, nes, anot O. Monkevičienės (2008), vaiko mąstymas yra sinkretiškas, vaikui aktualu suvokti pasaulį kaip visumą, jis gyvena į atskiras dalis nesu- skaldytame pasaulyje, tad jo realus pasaulis – tai nuoširdus bendravimas su aplinkiniais, žaidimai, domėjimasis artimiausia aplinka. Siekiant jungti meninę, pažintinę-tiriamąją, judėjimo, darbi- nių įgūdžių veiklą, socialinių gebėjimų ugdymą (bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos, taip pat rungtyniavimo ir konkurencijos), geriausia ugdymo forma yra žaidimas. Psichologai vaikystės tarpsnį (2–6 metų amžiaus laikotarpis) vadina „žaidimų metais“. E. Čepa- vičienė (2009) teigia: „Pastarųjų dešimtmečių žaidimo tyrimai įro- do, kad vaikai, kurie daug žaidė, augo emociškai, socialiai ir fiziškai brandūs. Vokiečių psichologas Arminas Krencas teigia, kad žaidi- mas padeda vaikui įgyti savarankiškam ir atsakingam gyvenimui reikiamų įgūdžių, išvystyti svarbiausius gebėjimus. Žaisdamas vai-

23 kas ne tik savaip atkartoja patirtus įvykius ir išgyvenimus, bet ir ne- tiesiogiai įveikia konfliktus, kylančius tikrame gyvenime. Vaikystės žaidimų vaisiai sunoksta vėliau – suaugus.“ Žaidimo elementas ugdymo procese yra toks svarbus, kad net psichologai jį naudoja kaip specialią terapinę priemonę spręsti vaikų psichologines problemas, nes ši priemonė leidžia vaikui atsiskleisti, tam tikra prasme išsikalbėti, parodyti tai, ko realybėje jis negali, nemoka ar nedrįsta išreikšti. D. T. Dodge, L. J. Colker ir C. Heroman (2007) nuomone, žai- dimai skatina: ♪♪ socialinę ir emocinę raidą; ♪♪ fizinę raidą; ♪♪ pažinimo raidą; ♪♪ kalbos raidą. Neatsitiktinai ir liaudies tradicija yra sukūrusi ir išsaugojusi daugybę žaidimų, vienaip ar kitaip susijusių su muzika, ypač su vo- kaline raiška. Mokslininkai W. H. Valerio ir kt. (2004), pabrėžia, kad suda- rant sąlygas vaikams žaisti muzikinius žaidimus galima teikti kūry- biškumo ir improvizavimo pavyzdžių, paskatinti vaikus mėgdžioti, kurti, improvizuoti. Be to, atliekant muzikinius žaidimus labai svarbu pritaikyti judesio raiškos elementus – laisvus ir ištisinius, sunkius ir lengvus, greitus ir lėtus, tiesius ir vingiuotus, tai skatina asmeninės ir bendros erdvės suvokimą, lavina koordinaciją (ten pat, 19). Judesio raiškos elementai ne tik atlieka ugdomąją funkciją, bet taip pat vaikams padeda atsipalaiduoti, nes ikimokyklinio amžiaus vaikai labai greitai pavargsta, ypač ilgesnį laiką nekeisdami kūno padėties. Beje, plojimas rankomis, kaip ir dainavimas, skatina kalbos gebėjimų ug- dymą (Bischoff, 2007). Laisvas, improvizuotas judėjimas pagal mu- ziką ugdo kinestezinį intelektą ir erdvinį mąstymą. Žinant šiuos dėsningumus, rateliai ir dainelės, iliustruojamos judesiais, inscenizuojamos bei patiems vaikams joms akompanuojant įvairiais muzikos ir ne muzikos instrumentais, yra tinkamos

24 priemonės ikimokyklinio amžiaus vaikų vokaliniam ugdymui. Ju- desiai vokalinio ugdymo metu leidžia lengviau įsiminti muzikinį ir poetinį tekstą, dainelės ir žaidimai, palydimi iliustratyvių judesių, žymiai greičiau išmokstami. Naudojant judesius ypač svarbios C. Orffo Teaching( With Orff, 2014) įžvalgos, kad prasminga tik aktyvi veikla, susiejanti judesį, šokį, kalbą, dainavimą, ritmiką. Vokalinio ugdymo procese C. Orffo (We’re Orff – Fiddle Diddle Dee, 2012), taip pat E. Ž. Dalkrozo (Dal- croze Eurhythmics with Anne Farber, 2014) muzikinio ugdymo pagrindiniai principai galėtų būti panaudoti skatinant vaikus sukurti savo judesius dainelei (pasitelkiant plojimus, trepsėjimą, spragsėji- mą ir kt.), padainuoti vokalinį pratimą pagal naują ritmą, dainuo- jamų natų vertes leidžiant pajusti per paprastą vaikščiojimą (pvz., ketvirtinė nata prilyginama ėjimui). Vis dėlto, skatinant vaikus judėti pagal muziką ir renkant kū- rinius su judesiais, anot R. Sankauskienės (2009), turėtų būti at- sižvelgiama į vaikų amžių ir dėl šios priežasties ribotas galimybes koordinuoti judesius (patartina vengti sudėtingų šokių žingsnių, staigių posūkių, daug ir įvairių šokių figūrų), įvertinti judesių atlikimo trukmę ir intensyvumą (dėl greito nuovargio). Taip pat reikėtų pabrėžti, kad muzikos pedagogas turėtų prisiminti pirminį konkre- čios veiklos tikslą – jei dėmesys koncentruojamas į vokalinį atliki- mą, judesiai neturėtų to užgožti, svarbu įvertinti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas dainuodamas nemoka taisyklingai įkvėpti (to dar tik mokomasi), todėl didesnis judėjimas gali tapti kliūtimi, siekiant iš- gauti gražią vokalinę frazę ir saugiai naudoti balso aparatą (geras įkvėpimas yra pirmas žingsnis į taisyklingą balso aparato eksploa- taciją). Todėl čia aktyviai galėtų būti panaudoti vaikams patinkan- tys „pirštukų“ žaidimai (Monkevičienė ir kt., 2011, 91). Juos žaisti ir smagu, ir labai naudinga (lavėja smulkioji motorika), tai puikiai įžvelgė mūsų protėviai (pvz., žaidimas-dainelė Virė virė košę), todėl žaidimai su pirštais galėtų būti įtraukiami ir į prasidainavimo pratimus, ir aktyviai eksploatuojami iliustruojant daineles.

25 Be anksčiau išvardytų (emocinės raidos skatinimo ir socializacijos) tikslų, muzikiniai ir vokaliniai žaidimai leidžia siekti ne tik muzikinio ugdymo, bet ir fizinės raidos aktyvinimo tikslų: ♪♪ vokalinių įgūdžių formavimo; ♪♪ ritmikos suvokimo ir įsisavinimo; ♪♪ muzikinių ritminių judesių ir išraiškos judesių raidos; ♪♪ muzikinio garso pagrindinių savybių (aukštumo, ilgumo, tembro, stiprumo), tempo, dinamikos muzikinės atminties lavinimo. Rateliai, jungdami muziką (atkuriamą balsu), tekstą ir jude- sį, juos sulieja į vieną visumą, skatina bendravimą, teikia teigiamas emocijas ir yra ypač mėgstami vaikų. Šis žanras reikalauja sutelkti dėmesį į judesių, klausos ir balso aparato panaudojimo koordinaciją, taip pat tam tikrų taisyklių įsiminimą ir laikymąsi. Rateliai yra nesudėtingos melodinės ir ritminės struktūros, jie gali būti atliekami su ir be instrumentinio pritarimo. Instrumenti- nis pritarimas leidžia vaikams lengviau prisiminti melodiją bei tiks- liau išlaikyti intonaciją, vis dėlto ratelį su instrumentiniu pritarimu reikėtų tam tikrais intervalais kaitalioti ir su atlikimu a cappella, nes vaikai dažnai ima nebedainuoti, o tik atlikinėti judesius ir visa esybe įsitraukti į ratelio žaidybinę funkciją. Mokant ratelio, nereikėtų bijoti eksperimentuoti ir keisti nu- sistovėjusių taisyklių – galima redukuoti dalį judesių, supaprastinti taisykles, taip siekiant individualizuoti turinį ir jį lanksčiai pritaikyti prie konkrečios vaikų grupės poreikių. Paprasti, nesudėtingi judesiai, nereikalaujantys didesnio fizinio krūvio, leidžia sutelkti dėmesį ir į teksto prasmę, vokalinio atlikimo kokybę, ir į tinkamą balso aparato panaudojimą. Rateliai leidžia panaudoti platų spektrą judesių – ėji- mą, bėgimą, žygiavimą, trepsėjimą, pritūpimus, plojimą, plasnojimą, šuoliukus ir kt., visa tai atliekant dainuojant. Reikėtų siekti judesių iš- raiškingumo, organiškumo, simetriškumo bei tikslaus vokalinės melodijos ir ritminės pulsacijos atitikimo. Anot A. Katinienės (1998), ri- tmiškas judesių su muzika atlikimas padeda vaikams geriau ją suvokti.

26 Rateliai skatina teigiamas emocijas, pasitikėjimą savimi, vaiko saviraišką, plečiamas muzikinis akiratis, pažįstamos ir įvaldomos įvairios naujos situacijos. Be to, didžioji dauguma ratelių yra mūsų etninio paveldo dalis, kurį dabar yra itin aktualu puoselėti. Anot V. Palubinskienės (2011), etninė muzika nėra tik tam tikro istorinio laikotarpio palikimas, etninė kultūra padeda formuotis visuminiam ir darniam vaiko pasauliui. Kaip dar viena muzikinių žaidimų rūšis galėtų būti traktuo- jamos iliustruotos ir inscenizuotos arba pačių vaikų instrumentali- zuotos dainelės. Čia nesitenkinama vien siekti vokalinės kokybės, bet bandoma įsigilinti ir į dainelės tekstą arba muzikinės melodijos prasmę, pastiprinant pirmą arba antrą dėmenį. Pirmuoju atveju tam tikri žodžiai iliustruojami judesiais, mimika, išryškinant jų prasmę, pvz., imituojamas trumpas pelėdos snapas, geros akys ir t. t. (l. l. d. Graži pana pelėda). Antruoju atveju – pritaikomi instrumentai arba po ranka turimi daiktai, pagyvinant ir įsisavinant dainelės ritmiką, pvz., naudojamos lazdelės, kaladėlės dalyje daine- lės, iliustruojant tekstą: „Kala daug mažų nykštukų. Tu-ku tu-ku, tu-ku tu-ku…“ (d. Nykštukai dirba). Tokia muzikinė veikla padeda geriau suvokti ir dainelės muzikinę formą – kur reikia tik dainuoti ir ramiai stovėti, o kur intensyviai pritarti instrumentu savo vokalinei linijai. Dar kartą reikėtų pabrėžti, kad ir ratelių, ir dainelių repertu- arų pagrindą turėtų sudaryti liaudies melodijos. Tokiu būdu ugdymo procese susidaro prielaidos formuotis vaiko tautinei savimonei, konstruojančiai jo tautinę tapatybę. Taip, kaip lietuvių kalbos mo- kymasis, istorijos pagrindai, taip ir savo meninio paveldo perėmi- mas yra itin reikšmingas. Dainuojant lietuvių liaudies dainas galima pajausti, pamilti, suprasti lietuvišką tautos dvasią, jos tautinį men- talitetą, tai sudaro sąlygas vaiko dorinio ugdymo plėtrai ir skatina vaiko dvasingumą (Grigienė, Lasauskienė, 2012; Jonilienė, 2004). Šiandienos pasaulinio unifikavimosi akivaizdoje tai yra vienintelis būdas išsaugoti savo tautos veidą.

27 Apibendrinant galima būtų teigti, kad muzikiniai-vokaliniai žaidimai yra neišsenkantis lobynas, siekiant pačių įvairiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo tikslų. Jie teikia ne tik visokeriopą naudą ugdant visavertę asmenybę, bet ir leidžia ugdytiniams pajusti džiaugsmą ir malonumą.

KLAUSIMAI REFLEKSIJAI IR UŽDUOTYS

1. Pasvarstykite, kaip susijusi tautinė tapatybė ir liaudies dainos. 2. Kodėl ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus yra svarbu su- jungti dainavimo, žaidimo, judesio elementus? 3. Pasirinkite vaikišką dainelę ir sugalvokite, kaip ji gali būti instrumentalizuota, kad tiktų 3–4 metukų vaikams. 4. Suraskite sudėtingą savo judesiais ratelį ir redukuokite jo atlikimą mišraus amžiaus vaikų grupei (3–6 metukų). 5. Sugalvokite, kokiu būdu galite redukuoti kalėdinę dainelę Džiaugsmingų šv. Kalėdų, kad ją pajėgtų atlikti 3–4 metu- kų vaikai.

28 BALSO APARATO APSAUGA ANKSTYVAME AMŽIUJE

Vaiko balso aparatas šiuo amžiaus laikotarpiu dar yra labai gležnas. Jis, kaip ir visas vaiko kūnas, labai greitai keičiasi ir auga – didėja gerklos, balso klostės ilgėja, auga veido kaulai, dėl šių priežas- čių keičiasi balso tembras. Ilgametę vokalinio ugdymo patirtį turintys vokalo pedagogai teigia, kad ypatingą dėmesį privalu atkreipti į tokias vaikų balsams būdingas ypatybes: ♪♪ nedidelis diapazonas; ♪♪ garsų išgavimo aukštame registre sunkumai; ♪♪ balso registrų sujungimo problemos (ypač atsargus darbas su krūtininiu registru); ♪♪ balso aparato veiksmų ir klausos koordinacijos stoka; ♪♪ vizijos, koks garsas yra teisingas, nebuvimas; ♪♪ ryški balso aparato ypatybių priklausomybė nuo lyties; ♪♪ greitesnis balso nuovargis ir negalėjimas atlaikyti didelių krūvių (ypač atkreiptinas dėmesys į dainavimą aukštoje te- sitūroje, balso „forsavimas“ – rėkimas, kraštinių diapazono natų naudojimas); ♪♪ dažniausiai nesugebėjimas pasiekti greitų muzikinių rezul- tatų (neskaitant išskirtinių gabumų atvejų) ir dažnai neto- lygi raida; ♪♪ didesnis klausos sistemos jautrumas (reikalingas saikingas akompanimentas); ♪♪ pomėgis dainuoti itin garsiai, beveik rėkti; ♪♪ saikingo (siužeto turinio ir vokalinio krūvio prasme) repertuaro, atitinkančio amžių, poreikis; ♪♪ natūralus negalėjimas dainuoti tokiu balsu kaip suaugus (net jei fiziškai tai puikiai pavyksta), vadinamasis balso „sendinimas“.

29 Vokalinio vaikų ugdymo procese ypač svarbu vadovautis principu, kuriam iliustruoti tinka afrikiečių patarlė: „Žolė neaugs grei- čiau, jei ją tempsi į viršų.“ Procesas negali būti orientuotas į beato- dairišką rezultato siekį. Be abejo, muzikos pedagogas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra priverstas taikytis prie švenčių ir joms ruoštis, kai žūtbūt siekiama parodyti didelius „pasiekimus“ ir ypač atsisklei- dusius „talentus“. Ch. Greenas (2008) mano, kad didžioji dalis vi- suomenės serga „skubėjimo liga“. Tai neišvengiamai atsiliepia tėvų ir institucijų vadovų lūkesčiams, todėl muzikos pedagogas darželyje turi itin lanksčiai planuoti savo muzikinę veiklą, kad užtikrintų il- galaikį rezultatą – sveiką, sustiprėjusį balsą, motyvaciją muzikuoti ateityje, taip pat ir trumpalaikį – laime švytinčius mažuosius, jiems sudainavus, ir jų tėvelius, išklausius pirmąją dainelę. Muzikos pedagogai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad yra ne- mažai veiksnių, neigiamai veikiančių balso aparatą. Apibendrinus literatūroje vardijamus žalingus poveikius balso aparatui, galima iš- skirti pagrindinius (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2010, 2013): ♪♪ kalbėjimas, bėgimas ir net greitas ėjimas šaltyje, kai pagi- lėja kvėpavimas; ♪♪ staigi temperatūrų kaita – staigiai išėjus iš šiltos patalpos į šaltą; tuoj po dainavimo išgėrus net kambario temperatū- ros gėrimo (nekalbant apie šaltą); ♪♪ kojų atšalimas ir sušlapimas, per šiltas galvos apdangalas, vėsūs drabužiai – veiksniai, provokuojantys peršalimą; ♪♪ fonacija fiziškai nuvargusiam, nusilpusiam ir dainavimas sergant kokia nors balso aparato liga; ♪♪ dainavimas ir kalbėjimas sočiai pavalgius; ♪♪ buvimas patalpoje, kur rūkoma; ♪♪ sausas, dulkėtas, nevėdintas patalpų oras; ♪♪ skysčių trūkumas visam organizmui; ♪♪ kalbėjimas ypač triukšmingoje aplinkoje; ♪♪ dainavimas, kalbėjimas atvirame ore; ♪♪ miego trūkumas.

30 Vadinasi, muzikos pedagogas, dirbdamas su ikimokyklinukais, turi rūpestingai suplanuoti savo muzikinę (vokalinę) veik- lą. Po tokių užsiėmimų vaikai negali tuoj pat išeiti į lauką, ypač jei oras vėsus, nes lauke vaikai beveik visada bėgioja ir dažniausiai šiek tiek prasižioję, o balso aparatas negali taip greitai adaptuotis, todėl temperatūrų skirtumas būna ypač žymus ir tampa pavojingas. Dėl temperatūrų skirtumo reikėtų vengti ir renginių, kur vaikai turėtų dainuoti atvirame ore. Prieš muzikinę veiklą ugdytiniai neturi būti tik ką papietavę – pageidautina, kad būtų praėjusi viena valanda, nes net fiziškai po sotaus valgio sunkiau vykdyti aktyvius veiksmus, ir balso aparatas yra papildomai įveržiamas. Ypač svarbu vengti garsaus dainavimo – vaikai nemoka teisingai naudotis balso aparatu, kad balso klostės nevargtų ir nebūtų pažeistos. Įgūdžiai teisingai naudotis balso aparatu įgyjami lėtai, sistemingai ir daug dirbant. Šio proceso dirbtinai pagreitinti ne- įmanoma, nes jis susijęs su individualiomis kiekvieno balso aparato savybėmis. Reikia prisiminti, kad balso aparatas auga kartu su vaiku (o šiuo laikotarpiu tai vyksta greitai), tad beveik kiekvieną kartą vaikas susiduria su iššūkiu – vėl ir vėl iš naujo prisitaikyti prie kitokio skambėjimo ir kitokio pojūčio. Be to, vaikai ir taip kartais iki užki- mimo eksploatuoja savo balsą, emocingai triukšmaudami grupėje, bandydami ir tyrinėdami savo balso galimybes bei nuolat būdami triukšmingoje aplinkoje, tad balsas yra nuvargęs savaime. Neigiamai balso aparatą veikia ir ydinga vaikų stovėsena. Prie tokių reikėtų priskirti ir ypač darželiuose praktikuojamą pozą – rankos už nugaros. Reikia sutikti, kad nuolat krutančios ir ieškan- čios veiklos rankytės kartais kelia problemų, tačiau svarbu ieškoti būdų, kuo jas užimti. Kartais tam tiks klasikinis ir nedemonstra- tyvus suknelės ar sijono kraštelių laikymas mergaitėms, nykščių užkišimas už kelnių kilpučių berniukams, bet ne rankų laikymas ant juosmens (pakėlus pečius vaikams sunkiau įkvėpti). Stovėjimas, sukabinus rankas už nugaros, deformuoja visą kūno padėtį. Vaikas

31 stipriai pasilenkia į priekį, ypač pečių srityje, tai sutrikdo normalų kvėpavimą ir sudaro papildomą įvaržą visame kakle, be to, vienoda padėtis labai vargina. Taip pat suformuojamas įprotis, kuris per ilgus metus taip įsisenėja, kad, kai vaikai tampa jaunuoliais ir ateina mokytis į aukštąją mokyklą to paties dainavimo, reikia įdėti daug pastangų, kad pagaliau jų rankos išsilaisvintų ir natūraliai būtų lai- komos prie šonų arba gebėtų tinkamu judesiu sustiprinti balsu per- teikiamą emociją ir organiškai judėtų pagal muziką. Tą pačią dainelę patartina atlikti ne daugiau kaip 2–3 kartus, nes balso aparatas dar nėra pakankamai ištvermingas ir kartojimas labai greitai nuvargina – besikartojant kūriniui balso klostės veikia ta pačia seka ir intensyvumu, be to, vaikai praranda susidomėjimą. Svarbu prisiminti, kad vaikų balsai negali būti eksploatuojami taip pat kaip suaugusiųjų, jie žymiai greičiau pertempiami – vaikai, padainavę ilgiau nei 8–9 minutes, jau ima jausti nemalonų peršėjimą gerklėje, balso klostės parausta (Katinienė, 1998). Būtinai turi būti daromos pertraukėlės, todėl vaikų balso aparato apsaugai ypač naudinga kaita – kai truputį padainuojama, po to atliekamos ritminės pratybos, dainuojama žaidžiant ratelį ir t. t. Neteisingai įprantama dainuoti ir tuomet, kai muzikos pedagogas reikalauja dirbtinių emocijų, perdėto entuziazmo ir ryškios šypsenos. Tokiais atvejais vėlgi formuojasi nereikalingos įvaržos lū- pose, kakle ir grandinėlės principu pasiekia balso aparatą (šis feno- menas – įtampa vienoje kūno vietoje – sukelia įtampą kitoje, paste- bėjo F. M. Alexanderis (2001), atsiranda nekokybiškas – „užspaus- tas“ balsas. Yra tekę konsultuoti muzikos pedagogę, rengiančią ugdy- tinį Dainų dainelei. Ji, taip pat mergaitės mama buvo susirūpinu- sios dėl didėjančių sunkumų tiksliai intonuoti aukštesnes natas. Tik išklausius mergaitės rengiamą programą, tiksliai išsiaiškinus jos dienotvarkę, vokalinio krūvio apimtis ir įsigilinus į jos pomė- gius, paaiškėjo, kad intonacinės problemos buvo tiesiogiai nulemtos dviejų priežasčių – padidėjusio krūvio balso aparatui ir atsiradusios

32 alerginės slogos. Mergaitė itin mėgo dainuoti, namuose ji galėda- vo dainuoti ir niūniuoti ištisą dieną, ir, žinoma, tėvams, kurie labai džiaugėsi dukrytės pomėgiu, tai labai patiko. Tačiau pradėjus reng- tis konkursui, nesusiformavęs balso aparatas pradėjo nebesusidoro- ti su dar labiau padidėjusiu krūviu: galbūt konkurso atrankų stresas (čia tik mano prielaida) išprovokavo pakitusią organizmo imuninę reakciją – alergiją, kuri atsirado būtent tuo metu. Mergaitės balso spalva ir garso struktūra ėmė keistis – atsirado duslumas, balsas neteko skambumo, kai kurie, ypač aukštesni, garsai ėmė nutrūkti arba nuskambėdavo truputį žemiau (detonuodavo), nei turėtų. Bal- sas susitvarkė tik pasitelkus į pagalbą muzikos vadovę, mamą ir gy- dytoją. Mama sutiko nuvesti mergaitę pas otorinolaringologą (ten ji buvo atidžiai apžiūrėta, o dar po kelių tyrimų diagnozuota alerginė sloga, skirti antihistamininiai vaistai) ir pasiryžo nuolatinei dukros kontrolei, kad mažoji namuose beveik nedainuotų; muzikos peda- gogė sutiko transponuoti esamas daineles į žemesnes tonacijas ir sumažinti krūvį. Šis pavyzdys rodo, kad kartais balso problemos yra nulemtos ne vienos, o keleto priežasčių, ir tik atidi jaunučio ugdytinio priežiū- ra bei aktyvios ją supančių žmonių pastangos išgelbėja nuo liūdnų ir negrįžtamų padarinių. Neteisingas darbas su vaiko balsu lemia problemas ir sunkumus suaugus jo tolimesniame vokalinio ugdymo kelyje, nes defektų taisymas ir įsisenėjusių įpročių koregavimas užima daug laiko ir ne visada būna sėkmingas. O. Glinskaitė teigia: „Vaikų balsus reikia nuolat atidžiai stebėti – tai labai profesionalaus patyrusio dėstyto- jo, ne eksperimentatoriaus, darbas. Dar blogiau, kai vaikus dainuoti moko visiškai neturintys reikiamų profesinių žinių žmonės <…>. Lavinti jaunus balsus turi geriausiai vokalą išmanantys pedagogai, o ne bet kuris, turintis muzikinį išsilavinimą“ (Kačinskienė, Kari- niauskienė, 2003, 35). Pagrindinių balso problemų, atsirandančių dėl neteisingo vokalinio ugdymo, yra daug:

33 ♪♪ balso aparato įvaržos; ♪♪ nosinis balso atspalvis; gerklinis balso atspalvis; lūpinis balso atspalvis; balso duslumas; atviras, šviesus, „baltas“, plokščias, balso tembras; ♪♪ balso rėksmingumas; ♪♪ nuvargęs balsas; ♪♪ balso tremoras; ♪♪ veido grimasos dainuojant; ♪♪ viso kūno įtampa dainuojant; ♪♪ kaklo venų įtampa dainuojant; ♪♪ bloga dikcija (balsių ir priebalsių deformacija); ♪♪ kraujo išsiliejimas ant balso klosčių; ♪♪ balso klosčių raumenų atrofija; ♪♪ fibromos ant balso klosčių; ♪♪ nesugebėjimas tinkamai naudotis balso aparatu kalbamuo- ju ir dainuojamuoju režimu. Patys pavojingiausi yra kraujo išsiliejimas ant balso klosčių, balso klosčių raumenų atrofija, fibromos ant balso klosčių, nes be chirurginio įsikišimo šių pakitimų pašalinti dažniausiai neįmano- ma. Saikas, kantrybė, atsargumas ir atsakomybės pojūtis yra geriausi muzikos pedagogo draugai, dirbant su besiformuojančiais vaikų balsais ir išsaugant juos nepažeistus vėlesniems metams, kad vaikai galėtų nevaržomai ir natūraliai jais naudotis jau tapę jaunuoliais ir tolimesniais savo gyvenimo metais.

KLAUSIMAI REFLEKSIJAI IR UŽDUOTYS

1. Ar turėjote pats balso aparato sveikatos problemų, pagal- vokite, kokios priežastys jas lėmė? Kaip jas išsprendėte? Kas buvo pirmasis žmogus, atėjęs į pagalbą, sprendžiant šias problemas?

34 2. Prisiminkite iš savo asmeninės patirties, jei yra tekę dainuoti maksimaliai išnaudojant savo balso aparato galimybes, kokius fizinius pojūčius patyrėte, juos apibūdinkite ir detalizuokite. 3. Išvardykite bent penkias ypatybes, būdingas vaikų balso aparatui. 4. Internetinėje erdvėje susiraskite vaizdo įrašų ir nuotraukų, kaip atrodo balso aparatas, susiraskite pažeistų balso klos- čių vaizdų. 5. Palyginkite dviejų vaikų vokalinių pasirodymų kokybę, at- kreipdami dėmesį, ar teisingai ir kokybiškai naudojamas balso aparatas.

35 MUZIKINIŲ (VOKALINIŲ) PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

I tema. Pavasario paukščių giesmės

Pirmiausia išsirenkami paukščiai, apie kuriuos kalbėsime, pvz., pempė, strazdas (strazdas giesmininkas), lakštingala, gegutė. Pabrėžiama, kad šie paukščiai pasižymi ypatingais balsais, jų giesmės – tai žmogaus kalbos ir dainos atitikmuo, būtinai vizualiai pristatomi paukščių „portretai“. Vyresniems vaikams galima trumpai papasakoti apie žmogaus balso aparatą.

Pavasarį pempės sugrįžimas siejamas su kovo 19-ąja, tada šven- čiamos Juozapinės. Tai vienas populiariausių mūsų krašto paukščių, kurį lietuvis mini geruoju, nes jis jokios žalos nedaro, o pasirodęs visus tik džiugina. Daugybėje Lietuvos vietų pempių beveik neliko perint, jų labai greitai mažėja – per pastarąjį dešimtmetį vien Žu- vinto apylinkėse jų lizdų sumažėjo beveik perpus, nes jų perėjimo vietose vykdomas intensyvesnis ūkininkavimas, kemsynai lizdams sukti per dešimtmečius apželia karklais, o pievose pempės nespėja išvesti jauniklių – žolė suvyniojama į ritinius, todėl šiuos paukšte- lius reikia ypač saugoti.

36 O gegutė turi savo vardu pavadintą mėnesį. Dabar dažniau vartojamas kitas šio paukščio pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Mūsų protėviai švęsdavo Gegutės dieną – dažniausiai pirmąją ge- gužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant. Ki- tados manyta, kad gegutės balsu likimo deivė Laima prabylanti. Iš čia ir tikėjimas, kad ji galinti likusius gyvenimo metus, turėsimus pinigėlius suskaičiuoti, o merginos klausdavo, kiek dar liko laiko iki vedybų. Nors gegutė deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus ir jos vaikelius užaugina kiti, žymiai mažesni, paukšteliai, ji yra labai naudinga gamtai, nes sulesa labai daug kenksmingų vabzdžių, kurių nelesa jokie kiti paukščiai. Strazdų yra labai daug rūšių – tai ir amalinis strazdas, balta- bruvis strazdas, baltagurklis strazdas, smilginis strazdas, juodasis strazdas, kurį žmonės neretai pavadina „keistu varnėnu“ ir atkreipia dėmesį į geltoną jo snapą, bei strazdas giesmininkas – vienas daž- niausių paukščių mūsų šalyje. Žiemą Lietuvoje praleisti pasilieka nedaug paukščiukų, o pasilikusiais reikėtų pasirūpinti. Strazdelius galima vaišinti uogomis, riešutais, nelukštentomis juodosiomis ir dryžuotomis saulėgrąžomis, kurias šie paukščiai renka nuo žemės, kartkartėmis gali nutūpti į atvirą didesnę lesyklą. Visi strazdai skiriasi savo dydžiu, plunksnelių spalvomis ir giesmele. Giesmė labai melodinga, aiški, gana lėta. Sudaryta iš trumpų trelių ir melodingų švilpčiojimų. Beveik kiekvieną frazę giedantis paukštis kartoja iš ei- lės keletą kartų. Laikomas vienu geriausių mūsų krašto giesminin- kų. Gieda tupėdamas pačioje medžio viršūnėje – dažniausiai vakare ir temstant bei auštant ir ryte. Lakštingala – mažutis, beveik naminio žvirblio dydžio paukš- telis. Vienas iš geriausių mūsų krašto giesmininkų, deja, mažai kas ją yra matęs gamtoje. Giesmė garsi, sodri, sudaryta iš daugelio tam tikra eile jungiamų sudedamųjų dalių. Geriausia paukščio giesmės klausytis naktį – tada lakštingalos aktyviausiai gieda. Toje pačioje teritorijoje gyvenančių lakštingalų giesmės supa- našėja (atsiranda vadinamieji dialektai). Tai rodo ir jų sugebėjimą

37 išmokti naujų giesmės elementų, kurių ypač padaugėja perėjimo se- zono metu. Žinomi sparnuoti liaudies posakiai: „Varna gimus, lakštingala nečiulbės“; „Aušros lakštingala – šienautoja, vidurdienio – uogauto- ja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja“; „Lakštingala negali nečiulbėti.“ Vaikų paprašoma imituoti paukščių balsus taip, kaip darė mūsų protėviai: • pempė: „Klyvi, klyvi! Visi vaikšto po pelkynus. Mano vaikai visi gyvi. Ir nenori kepti blynus!“; arba: „Gyvi gyvi, eina strielčius per tankybę!“; • strazdas: „Svetimoj šaly buvau, alų, midų gėriau – sudžiū- vau, sudžiūvau. Į savo kraštą parlėkiau, kirminėlius lesiau, vandenėlį gėriau – nutukau, nutukau!“; • lakštingala: „Jurgut, Jurgut! Kelk, kelk! Kinkyk, kinkyk, kinkyk! Patepk, patepk, patepk! Važiuok, važiuok! Pap- lak, paplak, paplak! Bėruk, bėruk, bėruk! Greičiau, grei- čiau! Trauk, trauk, trauk! Na, na, na, na, tir, tir... Sustok, sustok!“; • gegutė: Jokūb, kur tu? Jokūb, Jokūb, kur tu? Jokūb, kur tu? Ku ku ku ku! Ku ku ku ku! Ku ku ku ku!“ Toliau vaikų paprašoma pajudėti, plasnoti sparnais ir kalbėti paukščių kalba. Vyresniems vaikams gali būti pristatomas paukštelių kalbos „vertimas“, kokį yra išgirdęs Kazys Boruta (1981). Pempė: Sveiki gyvi! Gyvi, gyvi! Šaukia pempė, parlėkusi Pavasarį į pievas. Kas iš manęs pasidyvys, Jei kimšelę susirasiu, Sau lizdelį susivysiu, Kiaušinėlių prisidėsiu

38 Ir pempiukų priperėsiu – Striukuodegių Su kuodeliais Ir kirveliais po sparnais? Tai bus dyvas! Sveiki gyvi! Strazdas: Oi tu, strazde, strazde, Ko brazdi lazdyne? Argi tu ne vyras Ir nieko nemoki? Vestum zylę šokti! Ji tiktų tau į porą, Nes graži mergelė, Tik maža galvelė, Išvedant krypia, Parvedant cypia. Tai tau ir zylė, Ir visa linksmybė! Lakštingala: <…> Jurgiuk! Jurgiuk! Jurgiuk! Netruk! Pabusk! Netruk! Jau keliasi aušra, Tuojau prašvis diena. Kelk! Kelk! Kelk! Kelk! Kelk! Žirgelius kinkyk! Į laukus išvyk! Dirvonus suark!

39 Nuo verbalinio paukščių balsų imitavimo reikėtų pereiti ir į vo- kalinį, vaikams pateikiant dainuojamosios tautosakos pavyzdžių ir juos atliekant kartu:

Gegutė: Ku- kū, ne mū- sų marti, ku-kū, ne plonos drobės,

Ku- kū, ne ploni ploni abrū(sai). Gegutė: Ku- kū, ne mū- sų marti, ku-kū, ne plonos drobės,

Gegutė: Ku Ku- -kū, kū, ne ne mū plo- - sų ni marti, ploni ku abrū(sai).-kū, ne plonos drobės, GaGalimalima surengti surengti net vaikų net varžytuves, vaikų varžytuves, kai vieni tampa kaigegutėmis, vieni kititampa – žvirbliais: gegutė- Ku- kū, ne ploni ploni abrū(sai). mis, kiti – Gegutė:žvirbliais: Ku- kū, ne mū- sų marti, ku-kū, ne plonos drobės, Ga lima surengti net vaikų varžytuves, kai vieni tampa gegutėmis, kiti – žvirbliais: Ku- kū, ne ploni ploni abrū(sai). Galima surengti net vaikų varžytuves, kai vieni tampa gegutėmis, kiti – žvirbliais:

Ga lima surengti Čir net- či vaikų- ri, čir varžytuves,- či- ri, Okai mes vieni tai tampa liū-bi gegutėmis, liū-bi liū- kiti bi -– žvirbliais: jam!

šarkomis: Čir- či- ri, čir- či- ri, O mes tai liū-bi liū-bi liū- bi- jam! šarkomis: Čir- či- ri, čir- či- ri, O mes tai liū-bi liū-bi liū- bi- jam! šarkomis:šarkomis: Čir- či- ri, čir- či- ri, O mes tai liū-bi liū-bi liū- bi- jam!

šarkomis: Či – či – čy, či – či – čy, ti- ti- ty.

pempėmis ir paeiliui gieda savo giesmeles: Či – či – čy, či – či – čy, ti- ti- ty. pempėmis ir paeiliui gieda savo Či –giesmeles: či – čy, či – či – čy, ti- ti- ty. pempėmis ir paeiliui gieda savo giesmeles: pempėmis, ir paeiliui Či gieda – či – savočy, giesmeles: či – či – čy, ti- ti- ty. pempėmis ir paeiliui gieda Gy -savo vi, giesmeles: gyvi, Kas iš manęs pasi- dy vys?

Gy- vi, gyvi, Kas iš manęs pasi- dy vys? Gy- vi, gyvi, Kas iš manęs pasi- dy vys? Kiaušinėlius dė- siu, Vaikelius pe- rė- siu! Gy- vi, gyvi, Kas iš manęs pasi- dy vys?

Po to pagrojamos Kiaušinė ir padainuojamoslius dėtrys- dainelės siu, bei išVaikelius jų pasirenkama pe- dainelė, rė- siu !įsiklausiant į vaikų Kiaušinėlius dė- siu, Vaikelius pe- rė- siu! nuomonę:

Po to pagrojamos ir padainuojamos trys dainelės bei iš jų pasirenkama dainelė, įsiklausiant į vaikų I pasirinkimas Kiaušinėlius dė- siu, Vaikelius pe- rė- siu! Po to pagrojamos ir padainuojamos trys dainelės bei iš jų pasirenkama dainelė, įsiklausiant į vaikų nuomonę: Šokinėjo trepinėjo pempelė nuomonę: I pasirinkimas Po to pagrojamos ir padainuojamos trys dainelės bei iš jų pasirenkama dainelė, įsiklausiant į vaikų I pasirinkimas Šokinėjo trepinėjo pempelė nuomonę: Šokinėjo trepinėjo pempelė I pasirinkimas

Šokinėjo40 trepinėjo pempelė 31

31 31

Po to pagrojamos ir padainuojamos trys dainelės bei iš jų pasirenkama dainelė, įsiklausiant į vaikų nuomonę:

I pasirinkimas Šokinėjo, trepinėjo pempelė

Susikirto pirkelę SusikirtoKampuotą, kapirkelę,mpuotą, Kampuotą,Atsivežė kampuotą,martelę Kvietkuotą, kvietkuotą. Atsivežė martelę, Pasodino martelę Kvietkuotą,Ant slenksčio, kvietkuotą.ant slenksčio. PasodinoPadabojo martelė martelę — Nuliūdo, nuliūdo, Ant slenksčio,Pažiūrėjo aruodan ant slenksčio. — Nei grūdo, nei grūdo. Padabojo martelė — Nuliūdo, nuliūdo,

Pažiūrėjo aruodan —

Nei grūdo, nei grūdo.

II pasirinkimas Oi tu strazde, strazdeli

41 32

II pasirinkimas Oi Oitu, tu, strazde, strazdeli strazdeli

Oi tu, strazde, strazdeli, tu puikusis paukšteli, tu gie- do- jai

girioj lazdy- nė- ly, tu gie- do- jai girioj lazdy- nė- ly.

Oi tu, strazde, strazdeli, Tu puikusis paukšteli, Tu giedojai girioj lazdynėly. × 2 kartus

Ar riešutus auginai, Ar uogeles sirpinai, Ar kalnely rugelius brandinai? × 2 kartus

Nei riešutus auginau, Nei uogeles sirpinau, Nei kalnely rugelius brandinau? × 2 kartus

Anksti rytą lakiojau, Šaltą rasą purtinau, Prieš saulelę plunksneles džiovinau. × 2 kartus

Ar riešutus auginai, Ar uogeles sirpinai, Ar kalnely rugelius brandinai? × 2 kartus

Nei riešutus auginau, Nei uogeles sirpinau, Nei kalnely rugelius brandinau? × 2 kartus Anksti rytą lakiojau, Šaltą rasą purtinau, Prieš saulelę plunksneles džiovinau. × 2 kartus

III pasirinkimas III pasirinkimas Lakštute, paukštute Lakštute, paukštute

Lakštute paukštute, Lakštute,Kur buvai, paukštute, lakiojai? 1 Lakštute paukštute, KurKur buvai,šiąnakt nakvojai? lakiojai? Iš p. 46 kelti į p. 52 : Lakštute paukštute, Aš buvau, lakiojau Kur šiąnakt nakvojai? Panaudoti kai kurie dainų fragmentai ir pritaikyti leidiniui pagal: 33 Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais interpais. (1987). Sud. J. Dovydaitis. Vilnius: Aš buvau, lakiojau Vaga; Padainuosim mes suėję. (2011). Sud. I. Mickevičiūtė-Rimgailienė. Vilnius: Briedis; Prieiga per internetą: http://nemunas.ktu.lt/lakstuteŽaliojon -girelėn,paukstute/. Aš tenai nakvojau 2. Ir tamsią naktelę. p. 43 Gegutėlė

IV pasirinkimas NĖRA paskutinės eilutės natose: Gegutėlė

Vos sau- lu- tei praš- vitus pasi- gir- sta daina. Pie- me-nė- lis ra- liuo- ja už- kal-nų dū- dele.

Oi, ly- lia! Oi, ly-lia! Oi, ly-lia! Oi, ly-lia, ku-kū! Oi, ly-lia! Oi, ly-lia! Oi, ly-lia, ku-kū!

Vos saulutei prašvitus 3 Pasigirsta daina – Piemenėlis raliuoja OiUž tu, strazde,kalnų strazdeli dūdele.

Oi tu, strazde, strazdeli, tu puikusis paukšteli, tu gie- do- jai

Priedainis Oi ly-lia, Oi ly-lia, oi lylia, Oi ly-lia ku-kū. (2 × 3 kartus) Oi ly-lia, oi lylia, oi…

Klausos paukščiai, žvėreliai Ir žalioji giria. Giesmeles atkartoja Gegutėlė raiba.

Priedainis

3. Ten upelis čiurlena Ir linguoja beržai. Gegutėlė kukuoja – Skamba švelnūs garsai.

Priedainis

Dainelė atliekama atsistojus į ratelį ir pasitelkiant judesius – su- mušimą delnais aukščiau kelių, plojimus ir spragtelėjimus pirštais. Per pirmą priedainį tik sumušama delnais virš kelių, per antrą – sumušama delnais virš kelių ir suplojama, o per trečią – sumušama delnais virš ke- lių, suplojama ir spragtelėjama pirštais.

Pasirinktosios dainelės mokomasi keletą užsiėmimų iš eilės, ji gali tapti gražia šv. Velykų šventės puošmena. Jei vaikai parodo susi- domėjimą, galima neapsiriboti viena dainele apie paukščius. Vyresniems vaikams temą galima išplėtoti, išklausant ir improvizacijas paukščių giesmių temomis (pvz., kompaktinė plokštelė Dainuojantys paukščiai, 2012), kartu supažindinant su įvairiais instrumentais (fortepijonu, įvairiais mušamaisiais ir pučiamaisiais instrumentais).

44 Pasirinktosios dainelės mokomasi keletą užsiėmimų iš eilės, ji gali tapti gražia šv. Velykų šventės puošmena. Jei vaikai parodo susidomėjimą galima neapsiriboti viena dainele apie paukščius. Vyresniems vaikams temą galima išplėtoti, išklausant ir improvizacijas paukščių giesmių temomis (pvz., kompaktinė plokštelė Dainuojantys paukščiai, 2012), kartu supažindinant su įvairiais instrumentais (fortepijonu, įvairiais mušamaisiais ir pučiamaisiais instrumentais). Vaikai taip pat pakviečiami susipažinti ir su kitais paukščiais, pvz., geniu, garniu, žaidžiant Vaikai taip pat pakviečiami susipažinti ir su kitais paukščiais, muzikinius žaidimus:pvz., geniu, garniu, žaidžiant muzikinius žaidimus:

I pasirinkimas I pasirinkimas Genelis

Genelis tradiciškai žaidžiamas taip: vaikai sustoja rateliu, vie- Genelis tradiciškainas vidury žaid rateliožiamas einataip: aplink,vaikai sustoja muša rateliu,ritmą pagaliukaisvienas vidury ir rateliokartu einasu aplink, muša ritmą pagaliukaisvisais vaikaisir kartu dainuoja.su visais vaiSudainavęskais dainuoja. žodžius: Sudainavęs „Ar padėsi žodžius: man „A irr tu?“,padė si man ir tu?“, sustoja priesustoja kurio nors prie vaiko kurio, onors šis turivaiko, atkartoti o šis „genelio“turi atkartoti išmuštą „genelio“ ritminį išmuštąmotyvą. Paskui į ratelio vidurį einaritminį kitas vaikas. motyvą. Paskui į ratelio vidurį eina kitas vaikas. Tačiau muzikuojant su 3–4 metų vaikais ar turint įvairaus Tačiau muzikuojantamžiaus (3–6su 3– 4metų) metų vaikus,vaikais arreikėtų turint žaidimąįvairaus amžiausredukuoti (3– ir6 adaptuo-m.) vaikus, reikėtų žaidimą redukuotiti irprie adaptuoti konkrečios konkrečiai situacijos. situacijai. Vietoj Vietoj pagaliukų pagaliukų tiesiog tiesiog naudoti naudoti plo- plojimus, o jimus, o kad žaidimas netaptų varginantis, nes mažieji nesugebės kad žaidimas netaptų varginantis, nes mažieji nesugebės išmušti ritminio motyvo, paprašyti išmušti ritminio motyvo, paprašyti vyresnėlių ploti tik keletą kartų vyresnėlių ploti tikmažiausiems keletą kartų mažiausiemsvaikams. vaikams.

IIII pasirinkimas pasirinkimas GarnysGarnys

Garnys garnys tur’ ilgą snapą, Garnys garnys tur’ ilgą snapą. 35 Lesčiau lesčiau, kad galėčiau, Tokį snapą kad turėčiau, kaip garnys. 45 Garnys garnys tur’ ilgą kaklą, Garnys garnys tur’ ilgą kaklą. Tiesčiau tiesčiau, kad galėčiau, Tokį kaklą, kad turėčiau, kaip garnys.

Garnys garnys tur’ ilgus sparnus, Garnys garnys tur’ ilgus sparnus. Lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, Tokius sparnus kad turėčiau, kaip garnys.

Vyresniems vaikams galima parinkti kiek sudėtingesnių dainelių, pvz., iš O. Pučinskienės (1999) knygelės Čiulba ulba paukštužėliai, kurioje skamba jau šiek tiek modernesnės melodijos, iliustruojančios net 38 paukštelių giesmeles.

Pempės fotografija panaudota iš laisvai prieinamų internetinių šaltinių: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Vanellus_vanellus_1.jpg; Paukščių aprašymai parengti pagal tokius šaltinius: Dairykitės laukuose pempių (2010); Rūšių aprašymai. Prieiga per internetą: http://www.orni.lt/lesyklos/pauksciai; Dikšaitytė V. (2010). Lakštingala negali nečiulbėti. Panaudoti kai kurie dainų fragmentai iš leidinio Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais (1987).

Garnys, garnys tur’ ilgą snapą, Garnys, garnys tur’ ilgą snapą. Lesčiau, lesčiau, kad galėčiau, Tokį snapą kad turėčiau, kaip garnys.

Garnys, garnys tur’ ilgą kaklą, Garnys, garnys tur’ ilgą kaklą. Tiesčiau, tiesčiau, kad galėčiau, Tokį kaklą kad turėčiau, kaip garnys.

Garnys, garnys tur’ ilgus sparnus, Garnys, garnys tur’ ilgus sparnus. Lėkčiau, lėkčiau, kad galėčiau, Tokius sparnus kad turėčiau, kaip garnys.

Vyresniems vaikams galima parinkti kiek sudėtingesnių daine- lių, pvz., iš O. Pučinskienės (1999) knygelės Čiulba ulba paukštužė- liai, kurioje skamba jau šiek tiek modernesnės melodijos, iliustruo- jančios net 38 paukštelių giesmeles.

46 II tema. Spalvos ir garsai

Susipažinti su garsais, spalvomis, natomis ir instrumentais tik- tų vienas bendras projektas. Ši tema lengvai integruoja kelis elementus – muziką, spalvas ir gamtą. Vaikams pristatant temą galima papasakoti apie vaivorykštės spalvas ir tai, kaip, dėl kokių priežasčių ji atsiranda: Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys. Ji susidaro, kai saulė apšviečia ore esančius vandens lašelius. Tada danguje arba net pie- voje, jei mes, pvz., liejame vandenį iš vandens vamzdžio ar laistymo žar- nos ir saulės spinduliai krenta tinkamu kampu, atsiranda ištisinė spalvų arka, juosta, t. y. iš spalvų sudarytas spalvotas lankas. Raudona spalva yra išorinėje lanko pusėje, violetinė – vidinėje lanko dalyje. Kartais danguje atsiranda dviguba vaivorykštė – tada matomi du lankai, tačiau antrojo spalvos yra blankesnės, mažiau ryškios. Vaivorykštėje paprastai matomos tokios spalvos: raudona, oranži- nė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Deja, dėl to, kad ji yra tik reiškinys, o ne daiktas, vaivorykštės negalime paliesti, negalime ir prie jos ateiti ar priartėti.

47 Galima ir reikėtų vaikų paklausti, kada, kokiomis aplinkybė- mis yra matę vaivorykštę, kuri spalva jiems labiausiai patinka ir yra gražiausia. Ypač tiktų vaikams pasekti Vinco Krėvės (Mickevičiaus) pa- saką Perkūnas, Vaiva ir Straublys apie Vaivą ir jos juostas, tapusias vaivorykštėmis. Po trumpo pasakojimo muzikos pedagogas turi apsispręsti, kokias spalvas kokiems instrumentams priskirti. Iš visų spalvų išsiren- kamos 7 vaivorykštės spalvos, jos atitinka ir 7 natas.

Spalvos Natos Instrumentas Raudona Do Būgnai Oranžinė Re Trimitas Geltona Mi Fortepijonas Žalia Fa Armonikėlė Žydra Sol Arfa Mėlyna La Fleita Violetinė Si Smuikas

Pirmiausia vaikams pristatomi instrumentai. Juos būtina vi- zualizuoti ir panaudoti korteles su jų paveikslėliais. Tuo pat metu paleidžiamas iš anksto parinktas įrašas kompozicijos, kurioje kaip pagrindinis skamba kuris nors iš instrumentų. Geriausiai, kad kompozicijos būtų kiek galima įvairesnės ir skirtingų stilių. Pvz., gali- mas sąrašas: ♪♪ būgnai – kinietiški būgnai Triumfo būgnai; ♪♪ trimitas – Džiazo melodijų pynė; ♪♪ fortepijonas – L. van Beethoveno Elizai; ♪♪ armonikėlė – Kalėdinių dainų pynė; ♪♪ arfa – keltų liaudies melodijos – Fantazija;

48 ♪♪ fleita – N. Paganini’oCaprice Nr. 24; ♪♪ smuikas – Bethoveno Romansas. Patinkančius įrašus mokytojas gali pritaikyti iš savo institu- cijos ar asmeninės kompaktinių plokštelių kolekcijos arba juos gali lengvai rasti internete (pvz., You Tube) ir prisitaikyti pagal savo sko- nį. Svarbiausias kriterijus – kad pristatomas instrumentas skambė- tų itin raiškiai. Skambant konkrečiam įrašui ir rodant paveikslėlį, trumpai pa- pasakojama apie patį instrumentą ir vaikų klausinėjama: ♪♪ Kaip šis instrumentas skamba? ♪♪ Kokia jo atliekama melodija – linksma, liūdna, lėta, greita ir t. t.? ♪♪ Kokią spalvą jis galėtų atitikti? Taip susipažįstama su visais septyniais instrumentais ir spalvomis. Vaikų galima paprašyti sukurti dainelę apie kiekvieną spalvą arba instrumentą, taip pat balsu imituoti instrumento skambesį, improvizuoti balsu parinkus mažą tam tikro instrumento atliekamos melodijos atkarpėlę. Tai puikiai paskatintų vaikus išdrįsti pa- žaisti garsais, balsu atkartoti patikusias melodijas ir sukurti savas. Kitoje muzikinėje veikoje galima klausyti tik įrašų fragmentų ir pakartoti instrumentams priskirtas spalvas bei pereiti prie kito etapo – instrumentus ir spalvas susieti su natomis. Natos siejamos su spalvomis ir dainuojami natų pavadinimai, t. y. gama. Vaikai lengvai įsimena ir muzikinį terminą, ir suvokia jo esmę. Yra pedagogų, kurie mano, kad nereikėtų ankstyvame amžiu- je mokyti vaikus natų, tačiau atliekant šias užduotis to ir nesiekia- ma – tiesiog ugdytinai supažindinami su natelėmis, sužino, kiek jų yra, kokie jų „vardai“, ir visada smagiai dainuoja gamą. Gamos dainavimas vainikuojamas dainele iš kino filmoMuzi - kos garsai.

49 Do Re Mi

Muzikos autorius Richardas Rogdersas; muzikinę temą užrašė metodinio leidinio autorė, žodžių autorius nežinomas

Muzikos pedagogas turėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi vaikai, ypač jaunesnio amžiaus (3–5 metų), gebės išdainuoti visą dainelę. Mišrioje pagal amžių grupėje tai galėtų būti išsprendžiama, pusę dainelės dainuojant mažyliams, kitą pusę – vyresnėliams; kitu atveju – vyresnėlių dainelės dalį gali perimti ir pats pedagogas(-ė), tokiu būdu dainelę vaikai atlieka ypač žaismingai ir smagiai.

50 Visa pateikta medžiaga taip pat gali būti naudojama ir dar kitaip – žaidžiant žaidimą. Vaikams leidžiami tie patys įrašai, jų paprašoma pribėgti prie spalvotos kortelės, kai skamba „jos instrumentas“. Dar kitame užsiėmime kartojama gama, dainelė iš kino fi lmo

girioj lazdy. Taip- nė- pat ly. galima tu gie surengti- do- jai šokį su girioj spalvotomis lazdy- nė- skare-ly. Muzikos garsai lėmis pagal instrumentųOi grojamas tu, strazde, strazdeli, melodijas ir pradedama mokytis dainelę apie spalvas. Tai Tugalėtų puikusis būti, paukšteli, pvz., N. Lapinskienės dainelės Tu giedojai girioj lazdynėly. × 2 kartus Vaivorykštė arba Spalvoti rudens laiškai. Mažesniems vaikams lengvai būtų įsimenama lietuvių liaudies daina4 Bijūnėlis žalias: p. 51 Bijūnėlis žalias Bijūnėlis žalias

Bi- jū- nė-lis ža- lias, bi- jū- nė- lis gra- žus,

bi- jū- nė- lio ža- li lapai, rau- do- ni žie- de- liai.

Galima apsiriboti tik dviem dainos strofomis:

Bijūnėlis žalias, Bijūnėlis gražus, Iš p. 52 paveikslėlį perkelti į p. 53. jei netilpsBijūnėlio 52 p. žali lapai, Raudoni žiedeliai. (2 × 2 kartus)

Mergužėlė jauna, Mergužėlė graži, Mergužėlės gelsvos kasos, Mėlynos akelės. (2 × 2 kartus)

51 Bet kurią dainelę galima instrumentalizuoti vienu iš instru- mentų, su kuriuo buvo susipažinta, t. y. panaudoti, pvz., būgnelį arba armonikėlę, svarbiausia, kad tai darytų patys vaikai.

Pempės fotografija panaudota iš laisvai prieinamų internetinių šalti- nių: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Vanellus_vanellus_1.jpg. Paukščių aprašymai parengti pagal tokius šaltinius: Dairykitės laukuose pempių (2010); Rūšių aprašymai. Prieiga per internetą: ht t p:// www.orni.lt/lesyklos/pauksciai; Dikšaitytė V. (2010). Lakštingala negali nečiulbėti. Panaudoti kai kurie dainų fragmentai ir pritaikyti leidiniui pagal: Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais interpais. (1987). Sud. J. Dovydaitis. Vilnius: Vaga; Padainuosim mes suėję. (2011). Sud. I. Mickevičiūtė-Rimgailienė. Vilnius: Briedis; prieiga per internetą: http://nemunas.ktu.lt/lakstute-paukstute/.

52 PABAIGAI

Vaikų vokalinio ugdymo procese šalia muzikos pedagogo mei- lės ir geranoriškumo, tikėjimo ateinančios kartos talentais, estetinio malonumo siekio būtinos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kurie lyg ir be pastangų, organiškai skleidžiasi vaikams tariant pirmuosius sąmo- ningus muzikinius garsus. Vaikystė yra vienas iš nuostabiausių žmogaus amžiaus tarps- nių, kupinas svajonių, vaizduotės žaismo, džiugesio ir laukimo kaž- ko nuostabaus. Taip pat tai metas, kai šalia esantys žmonės lengvai ir nepastebimai gali pasėti meilę įvairiausiems dalykams, pažadinti smalsumą ieškoti žinių ir pažinti pasaulį. Mes ir esame tie šalia esantys žmonės, todėl turime labai atsa- kingai pažvelgti į šalia esantį mažą žmogutį, kurio kelionė tik pra- sideda, nes mūsų rankose visas būsimas jo gyvenimas, net požiūris į jį ir norai – jis gali visam laikui atsitverti net jam pačiam nesuvo- kiamomis sienomis arba gali pamėgti mūsų draugiją ir mūsų per- teikiamus šio pasaulio muzikinius bei meno lobius, išmokti vertinti ir džiaugtis naujai išgirstos dainos melodiniu vingiu bei horizonte tekančios saulės šypsniu.

53 LITERATŪRA

1. Abramauskienė, J., Judickaitė, S. (2009). Pradinių klasių mokinių muzikinis ugdymas. Iš Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. Vilnius: VPU leidykla. 2. Alexander, F. M. (2001). The Use of the Self. London: Orion Pub- lishing. 3. Bischoff, A. (2007).Šimtas mitų apie vaikų auklėjimą. Vilnius: Vaga. 4. Boruta, K. (1981). Čir vir vir pavasaris. Vilnius: Vaga. 5. Čepavičienė, E. (2009). Žaisti ar mokyti? [žiūrėta 2012 11 15]. Priei- ga per internetą: http://www.straipsniai.lt/bendravimas_su_vaiku/ puslapis/15854. 6. Dairykitės laukuose pempių. (2010) [žiūrėta 2012 11 15]. Prieiga per internetą: http://grynas.delfi.lt/gamta/dairykites-laukuose-pempiu. d?id=30161499#ixzz2CsrsaHSd. 7. Dalcroze Eurhythmics with Anne Farber. (2014) [žiūrėta 2014 10 15]. Priei- ga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=EOEditUWK54. 8. Dikšaitytė, V. (2010). Lakštingala negali nečiulbėti [žiūrėta 2012 11 15]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/44706. 9. Dodge, D. T., Colker, L. J., Hereoman, C. (2007). Ikimokyklinio am- žiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius: Presvika. 10. Faber, A., Mazlish, E. (2010). Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų. Vilnius: Vaga. 11. Girdzijauskienė, R. (2003). Vaikas, muzika, kūryba. Vilnius: Gimta- sis žodis. 12. Green, Ch. (2008). Mažylio tramdymas. Vilnius: Vaga. 13. Grigienė, Z., Lasauskienė, J. (2012). Didaktiniai dainavimo ir akom- panimento pagrindai: mokymo metodinė priemonė muzikos pedagogikos bakalauro studijų programos I kurso studentams. Vilnius: Edukologija. 14. Jautakytė, R. (2009). Ankstyvasis muzikinis vaikų ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 15. Jonilienė, M. (2004). Pedagogų ir tėvų nuostatų etnomuzikai svarba ikimokyklinio amžiaus vaiko doriniam ugdymui. Pedagogika, 70, 81–86. 16. Jucevičiūtė-Bartkevičienė, V. (2010). Vokalinio ugdymo ypatumai. Vil- nius: VPU leidykla.

54 17. Jucevičiūtė-Bartkevičienė, V. (2013). Būsimųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategija: daktaro disertacija. Vilnius: Edukologija. 18. Kačinskienė, S., Karinauskienė, Z. (2003). Balso mutacijos ypatumai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 19. Katinienė, A. (1998). Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. Vil- nius: Kronta. 20. Katinienė, A., Jonilienė, M. (2003). Vaiko socialinio emocinio bren- dimo darželio muzikinėje veikloje įžvalgos. Pedagogika, 68, 210–215. 21. Krakauskaitė, V. (2010). Lakštutės: knyga mokytojui. Vilnius: Mintis. 22. Kulšytė, L. (2000). Lietuvių liaudies dainų vaidmuo ugdant mokslei- vių etninį savitumą. Iš Muzikinio ugdymo aktualijos (p. 28–32). Šiau- liai: Šiaulių universiteto leidykla. 23. Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais (1987). Sud. J. Dovydaitis. Vilnius: Vaga. 24. Monkevičienė, O. (2008). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos. Pedagogika, 91, 66–72. 25. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V. S., Stankevičienė, K., ir kt. (2011). Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams [žiūrėta 2014 10 01]. Prieiga per internetą: http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/files/Metodinis%20leidinys%20priesmokyklinio%20ug- dymo%20pedagogams.pdf. 26. Palubinskienė, V. (2011). Sutartinių mokymo svarba bendrojo lavinimo mokykloje. Pedagogika, 102, 124–129. 27. Rauduvaitė, A. (1998). Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų dainavimo įgūdžių formavimo ypatumai. Iš Muzikinio ugdymo dabartis ir perspektyvos (p. 68–72). Vilnius: VPU leidykla. 28. Rauduvaitė, A. (2011). Populiariosios muzikos integravimas ugdymo procese. Vilnius: VPU leidykla. 29. Rūšių aprašymai [žiūrėta 2012 11 15]. Prieiga per internetą: ht t p:// www.orni.lt/lesyklos/pauksciai. 30. Sakadolskienė, E. (2012). Muzikos kūrinys, kaip vaizdinys: priemonė muzikos klausymuisi. Vilnius: Edukologija. 31. Jankauskienė, R. (2009). Ikimokyklinio muzikinio ugdymo metodika. Panevėžys: Panevėžio kolegija [žiūrėta 2014 10 15]. Prieiga per inter- netą: http://blog.panko.lt/biblioteka/files/2010/05/Ikimokyklinio- muzikinio-ugdymo-metodika.pdf.

55 32. Šečkuvienė, H. (1998). Muzikos mokytojo vaidmuo ikimokyklinio amžiaus vaiko muzikiniame ugdyme. Iš Muzikinio ugdymo dabartis ir perspektyvos (p. 73–76). Vilnius: VPU leidykla. 33. Tavoras, V. (2007). Būsimojo muzikos mokytojo meninė individualy- bė: ugdymo galimybės ir ypatumai. Pedagogika, 85, 98–103. 34. Teaching With Orff. (2014) [žiūrėta 2014 10 01]. Prieiga per internetą: http://teachingwithorff.com/?s=movement. 35. Ulilig, S. (2006). Authentic Voices, Authentic Singing: a Multicultural Approach to Vocal Music Therapy. Gilsum, NH: Barcelona Publis- hers. 36. Vaičienė, A., Katinienė, A. (2001). Muzika vaikų darželyje. Vilnius: Pedagogika. 37. Valerio, W. H., Reynolds, A. M., Bolton, B. M., Taggart, C. C., Gor- don, E. E. (2004). Muzikos žaismas. Vilnius: Kronta. 38. Welch, G. F. (2005). Singing as communication. Musical Communi- cation. New York: Oxford University Press [žiūrėta 2012 11 15]. Pri- eiga per internetą: http://www.imerc.org/papers/voxed/oup05.pdf. 39. Welch, G. F. (2006). Singing and Vocal Development. The Child as Mu- sician: A Handbook of Musical Development, New York: Oxford Uni- versity Press. 40. We’re Orff – Fiddle Diddle Dee. (2012) [žiūrėta 2014 10 01]. Prieiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=ZuGWUAzFRjI. 41. Žiedelienė, A. D. (2006). Metų laikai – vaikystės draugai. Kaunas: Šviesa. 42. Левидов, И. И. (1939). Певческий голос в здоровом и больном состоянии. Москва: Искусство. 43. Кацер, О. В. (2005). Методика обучения детей пению. Санкт- Петербург: Музыкальная палитра.

56 REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA IR MUZIKINIAI ĮRAŠAI

1. Aktorių trupė Teatriukas. (2008). Vaikystės pusnys ir žiedai. Vilnius: Kronta. 2. Bujavičienė, M. D. (2003). Lietuvos šalelėj. Panevėžys: E. Vaičekausko leidykla. 3. Dainele dainužėle, suskambėk. (2003). Sud. Grinkevičienė, B. Ra- mašauskienė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. 4. Gudžiūnas, J. (2011). Šauni kompanija. Šiauliai: Lucilijus. 5. Italų vaikų dainos. (2006). Sud. D. Kuklytė-Niccolini. Vilnius: Kronta. 6. Kai aš mažas buvau. Žiema. (2001). Sud. R. Budinavičienė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. 7. Kavaliauskaitė, N. (2001). Mašinėlė raudona. Šiauliai: K. J. Vasiliaus- ko įm. 8. Kavaliauskaitė, N. (2002). Debesies lašų melodijos. Šiauliai: Šiaurės Lietuva. 9. Kavaliauskaitė, N. (2008). Išdykusios dainelės ir giesmelės. Šiauliai: Lucilijus. 10. Klova, A. (2002). JAV vaikų dainos. Vilnius: Kronta. 11. Lapinskienė, N. (2007). Dainų gatvelė. Vilnius: Kronta. 12. Lapinskienė, N. (2009). Vaivorykštė. Vilnius: Kronta. 13. Lapinskienė, N. (2004). Virš vaivorykštės. Vilnius: Kronta. 14. Masionienė, A. (2003). Ir pabiro vieversėliai. Šiauliai: ŠU leidykla. 15. Mažeikienė, O., Pavilonis D. (2008). Mažo burbulo svajonė. Alytus: Alytaus spaustuvė. 16. Mažeikaitė, I. (2003). Varpelis vėl kviečia. Kaunas: Aušra. 17. Nausėdienė, R. (2003). Padainuokime drauge. Vilnius: Sapnų sala. 18. Padainuosim mes suėję. (2011). Sud. I. Mickevičiūtė-Rimgailienė. Vil- nius: Briedis. 19. Pamparienė, G. (2008). Tu, vaikuti, netingėk – padainuok ir patrepsėk. Šiauliai: ŠU leidykla. 20. Papūgos akiniai. (2001). Sud. A. Darafėjienė. Šiauliai: K. J. Vasi- liausko įm. 21. Pučinskienė, O. (2011). Dainuoja pajūrio vaikai. Šiauliai: Lucilijus. 22. Pučinskienės, O. (1999). Čiulba ulba paukštužėliai. Klaipėda: Druka.

57 23. Ratilėlio dainos. (2000). Sud. A. Česienė. Kaunas: Kauno Lietuvių tautinės kultūros centras. 24. Saulė, daina ir tu. (2005). Sud. I. Aušbikavičiūtė, V. Ušinskienė. Šiauliai: Lucilijus. 25. Saulute, motinute. Tautosaka piemenukų popietei. (2005). Sud. M. Bal- trėnienė. Vilnius: VPU leidykla. 26. Šeinauskas, V. (2001). Ateis vėl vasara. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. 27. Šeinauskas, V. (2001). Melodija. Šiauliai: ŠU leidykla. 28. Šiaučiulienė, A. (2005). Žemaičių ir Klaipėdos krašto dainelės vaikams. Vilnius: Kronta. 29. Šiaučiulienė, A. (2005). Aukštaičių dainelės vaikams. Vilnius: Kronta. 30. Steišūnienė, I. (2002). Dainuojantys piršteliai. Vilnius: Tropikų vabzdys. 31. Tele bim-bam. (2000). Sud. N. Čereškevičienė. Vilnius Kronta. 32. Tolvaišienė, E. (2012). Linksmoji pynelė. Vilnius: Edukologija. 33. Udelcovienė, V. (2002). O aš tau pasaką seku. Šiauliai: K. J. Vasiliaus- ko įm. 34. Vaikystė ir daina. (2003). Sud. A. Šetikienė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. 35. Velička, E. (2005). Mačiau mačiau kukutį (su CD). Vilnius: Kronta. 36. Velička, E. (2009). Du broleliu. Grupių „Atalyja“ ir „Žalvarinis“ dainų karaokė (su CD). Vilnius: Kronta. 37. Virbickas, V. (2003). Saulele, pažvelk. Šiauliai: ŠU leidykla. Kompaktinės plokštelės: 38. Dainuojantys paukščiai. (2012). Vilnius. 39. Kalvio pasaka. (2009). Vilnius: Kronta. 40. Klasikinės lopšinės. (2008). Vilnius: Nieko rimto. 41. Ko gero, šauniausios teatriuko dovanos vaikams. (2007). Vilnius: Nieko rimto. 42. Lietuvių autorių lopšinės. (2010). Vilnius: Nieko rimto. 43. Lietuvių lopšinės. (2008). Vilnius: Nieko rimto. 44. Lietuvos saugomų teritorijų paukščių balsai. (2011). Vilnius: Garsų pasaulio įrašai. 45. Miuziklas „Batuotas katinas“. (2006). Vilnius: Prior musica. 46. Mozart for Babies. (2007). Ireland: Luxury Multimedia Ltd. 47. Muzikinė improvizacija „Mano batai buvo du“. (2007). Vilnius: Straz- danėlės. 48. Muzikinė pasaka „Dangus griūva“. (2010). Vilnius: Strazdanėlės. 49. Muzikinė pasaka „Vištytė ir gaidelis“. (2009). Vilnius: Strazdanėlės. 50. Muzikinės pasakos „Pasakos telefonu“. (2007). Vilnius: Nieko rimto. 51. Pasaulio tautų lopšinės lietuviškai. (2009). Vilnius: Nieko rimto.

58 SUMMARY

The voice and human vocal expression are not only a source of pleasure in itself. Embracing the whole essence of an individual, vocal expression contributes to improvement of sound, logic, verbal and emotional perception of the surrounding world and all this gains utmost im- portance in the period of human development, when an individual is most susceptible to impressions and knowledge. Vocal education, as one of the integral parts of music education, allows to produce exceptionally good results in early childhood as it enables revelation and development of child’s emotional and social skills. The exceptionality of vocal education lies in its stronger personal direct relation and contact with an educator. Such process is characterised by “ face-to-face“ communication, observation of people’s faces, what enables children to learn to understand emotions and provides them with more self-confidence. Moreover, a human contact may enhance their motiva- tion to involve in musical activities at later age. Vocal education is also important to child’s growing body from the physical perspective as a child gradually learns to manage own breathing, which contributes to development of the whole respiratory system and, as a result, provides the body with more oxygen positively influencing all the organ systems, improving blood circulation and heart work. Moreover, various viral infections are avoided or coped with faster in such cases. Vocal exercises allow to cor- rect language defects, to accentuate child’s pronunciation as well as to form a pleasant and more expressive voice timbre. The emphasised cor- rect stance establishes favourable conditions for elimination of posture defects, whereas applied movements are useful for development of children’s motoric skills and coordination. Singing is a perfect therapeutic means, which provides comfort or serves as a catalyser and, thus, facilitates development of child’s emotional stability.

59 This methodological aid has been designed for students of the study programmes of music education, music and singing of Lithua- nian University of Educational Sciences and other higher education institutions as well as for lectures, music teachers, specialists in early childhood, pre-primary and primary education and other people, who educate children and seek to facilitate their expression improving their singing skills and teaching healthy voices. The publication generalises relevant scientific and methodological literature about the voice of early age children, the mechanism of its development, the factors that harm the voice and contemporary recommendations about voice protection. It also provides examples of vocal warm up exercises for children. The annex contains examples of the project, which illustrates how vocal education may be integrated into other activities (e.g., learning of nature). The author of the publication, Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė, is a doctor of Social Sciences, who has been working in the Depart- ment of Music of the Faculty of Education at Lithuanian Univer- sity of Educational Sciences and teaching singing, basics of vocal education, vocal expression and other study subjects since 2005. V. Jucevičiūtė-Bartkevičienė has been a researcher of the Institute for Educational Research of the Faculty of Education at Lithuanian University of Educational Sciences (Head of Non-formal Education Programme) since 2014. The author has also been working as a sen- ior teacher of arts education in Riešė Kindergarten since 2010. The author graduated Lithuanian Music Academy in 2001 and was conferred Bachelor’s degree in Arts (Music, Vocal Performance) and the qualification of performer. In 2004 she was granted Mas- ter’s degree in Music Education and teacher’s qualification. Hav- ing defended her doctoral dissertation “Strategy of Future Music Teachers’ Individual Vocal Education“ in Lithuanian University of Educational Sciences, V. Jucevičiūtė-Bartkevičienė obtained Doc- tor’s degree in 2013.

60 The results of the research have been published in scientific -ar ticles in Lithuanian and international scholarly publications (Peda- gogika, 2005, 2010; Journal of Young Scientists, 2010) and in the pro- ceedings of international and national scientific conferences (Vil- nius, 2004, 2005, 2006, 2010; Gardinas, 2010). The author has also delivered a number of presentations in the international conferences in Finland, Spain, Latvia, Holland, Portugal and Turkey (2010, 2011, 2012, 2015) and has been on internship to the University of Gothenburg (Sweden) (2010). Research interests: vocal education, vocal expression and its history, early childhood music education, non-formal music education. E-mail: [email protected]

61 APIE AUTORĘ

Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė yra socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, nuo 2005 m. dirba dėstytoja Lietuvos edukologijos universiteto Ug- dymo mokslų fakulteto Muzikos kate- droje. Dėsto dainavimą, vokalinio ugdymo pagrindus, vokalinę raišką ir kt. Nuo 2014 m. yra Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Edukacinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja (Neformaliojo švietimo programos vadovė). Nuo 2010 m. dirba Riešės vaikų darželio meninio ugdymo vyr. mokytoja. 2001 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją ir įgijo menų (muzika, vokalas) bakalauro laipsnį bei atlikėjo kvalifikaciją. 2004 m. Vilniaus pedagoginiame universitete jai buvo suteiktas muzikos edukologijos magistro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija. 2013 m. Lietuvos edukologijos universitete, apgynus daktaro disertaciją „Bū- simųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategija“, jai suteiktas daktaro laipsnis. Tyrimų rezultatai paskelbti moksliniuose straipsniuose Lietu- vos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose (Pedagogika, 2005, 2010; Journal of Young Scientists, 2010), tarptautinių ir nacionalinių moks- linių konferencijų medžiagoje (Vilnius, 2004, 2005, 2006, 2010; Gardinas, 2010). Autorė skaitė pranešimus tarptautinėse konfe- rencijose Suomijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Turkijoje (2010, 2011, 2012, 2015), stažavosi Gotenburgo (Švedija) universitete (2010). Moksliniai interesai: vokalinis ugdymas, vokalinė raiška ir jos istorija, ikimokyklinis muzikinis ugdymas, neformalusis švietimas. El. paštas [email protected]

Ju-17 Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė. Vaikų vokalinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje : metodinė priemonė / Lietuvos edukologijos universitetas. Ugdymo mokslų fakultetas. Mu- zikos katedra. – Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. – 64 p. : iliustr. Santr. angl.

ISBN 978-609-471-031-5

Ši metodinė priemonė skiriama Lietuvos edukologijos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų muzikos pedagogikos, muzikos ir dainavimo studijų programų studentams, dėstyto- jams, muzikos pedagogams, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo specialistams bei visiems, ugdantiems vaikus ir siekiantiems jiems padėti atsiskleisti, tobulinant jų dainavimo įgūdžius ir formuojant sveikus balsus. Leidinyje apibendrinta aktuali mokslinė ir metodinė lite- ratūra apie ikimokyklinio amžiaus vaiko balsą, jo formavimosi mechanizmą, balsą žalojančius veiksnius ir šiuolaikinės reko- mendacijos balso apsaugos klausimu, duodama vaikų vokalinio apšilimo pratimų pavyzdžių. Priede pateikti projektų pa- vyzdžiai, iliustruojantys, kokiu būdu vokalinis ugdymas gali būti integruotas į kitas veiklas, pvz., gamtos pažinimą.

UDK 784(075.8)

Fotografijų autoriusRičardas Bartkevičius

Nuotraukose – Dovydas Bartkevičius, Emilis Keserauskas ir Nora Keserauskaitė

Redagavo Reda Asakavičiūtė Maketavo Donaldas Petrauskas Viršelio autorė Dalia Raicevičiūtė

2015 12. SL 605. 4 sp. l. Tir. 100 egz. Užsak. Nr. 015-097 Išleido ir spausdino Lietuvos edukologijos universiteto leidykla T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius Tel. +370 5 233 3593, el. p. [email protected]