LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MUZIKOS KATEDRA Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė VAIKŲ VOKALINIS UGDYMAS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE Metodinė priemonė Vilnius, 2015 UDK 784(075.8) Ju-17 Metodinė priemonė apsvarstyta Lietuvos edukologijos universi- teto Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedros posėdyje 2014 m. lapkričio 17 d. (protokolo Nr. 2), Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. lapkričio 18 d. (protokolo Nr. 41) ir rekomenduota spausdinti. Recenzavo: prof. dr. Vida Palubinskienė (Lietuvos edukologijos universitetas), doc. dr. Marija Jonilienė (Lietuvos edukologijos universitetas). Leidinio autorė nuoširdžiai dėkoja doc. dr. Emilijai Sakadols- kienei ir muzikos mokytojai ekspertei Daivai Merkienei už atsilie- pimus ir patarimus. Leidinys aprobuotas Vilniaus r. metodiniame būrelyje (recen- zentė muzikos mokytoja metodininkė Lina Jaskevičienė). © Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2015 © Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015 ISSN 2335-2396 ISBN 978-609-471-031-5 2 TURINYS ĮŽANGA......................................................4 IKIMOKYKLINIS AMŽIAUS TARPSNIS VOKALINIO UGDYMO PROCESE .........................................6 ESMINIAI VAIKŲ VOKALINIO UGDYMO BRUOŽAI ........11 VOKALINIS UGDYMAS IR ŽAIDIMAI.......................23 BALSO APARATO APSAUGA ANKSTYVAME AMŽIUJE .....29 MUZIKINIŲ (VOKALINIŲ) PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI.......36 PABAIGAI ...................................................53 LITERATŪRA ...............................................54 REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA IR MUZIKINIAI ĮRAŠAI ......................................................57 SUMMARY ..................................................59 APIE AUTORĘ...............................................62 3 ĮŽANGA Dainų šalis, Dainuojanti revoliucija – tai sąvokos, kurios asoci- juojamos su Lietuva, ir nenuostabu, nes užtenka prisiminti daugybę dainų, aprėpiančių visas gyvenimo sritis, nuostabias Lietuvos dainų šventes, iki nacionalinio garbės reikalo iškeltą pasirengimą Eurovizi- jos konkursui. Atrodo, kad poreikis dainuoti lietuviui perduodamas su motinos pienu – milžiniško populiarumo susilaukia įvairiausi televizijos projektai, tenkinantys kiekvieno skonį: Auksinis balsas, Duokim garo, Chorų karai, Lietuvos balsas. Noras pačiam tiesiogiai patirti vokalinės raiškos malonumą įgyvendinamas kuriant ansam- blius bendruomenėse ar, spustelėjus elektroninio įrenginio pultelį, dainuojant, skambant karaokės dainų versijoms. Neabejotinai visus šiuos reiškinius vienijantis dalykas – tai balsas, kurį reikia subrandinti, išpuoselėti, kad jis tinkamai atliep- tų mūsų poreikius ir patenkintų mūsų lūkesčius. Vokalinis ugdy- mas turėtų prasidėti ankstyvoje kūdikystėje, net dar anksčiau – itin įžvalgios mamos jau negimusiems savo vaikams dainuoja dainas ir su jais žaidžia muzikinius žaidimus. Balsas ir žmogaus vokalinė raiška nėra tik savitikslis malonumo šaltinis. Apimdamas visą žmogaus esybę jis tobulina garsinį, loginį, žodinį, emocinį pasaulio suvokimą, o tai ypač svarbu tuo laikotar- piu, kai žmogus yra imliausias įspūdžiams ir žinioms. A. D. Žiede- lienė (2006, 3) pažymi: „Dainavimas – tai viena iš vaikų muzikinio ugdymo formų, ne tik žadinanti emocijas, bet ir daranti didelę įtaką bendram vaiko ugdymui, padedanti suprasti įvairius gamtos ir vi- suomenės reiškinius. Mokant dainavimo formuojami elgesio kultū- ros, taisyklingos laikysenos įgūdžiai, ugdomas darbštumas, tvarkin- gumas, meilės artimiems žmonėms ir gamtai jausmai, kitos taurios savybės.“ Literatūros, mirgančios natomis ir dainų tekstais bei skirtos visoms amžiaus vaikų grupėms, yra tikrai daug, ypač daug dėme- 4 sio vaikų dainavimui yra skyrusios A. Katinienė (1998), A. Vaičie- nė (Vaičienė, Katinienė, 2001), S. Kačinskienė, Z. Kariniauskienė (2003), R. Jautakytė (2009), A. Rauduvaitė (1998, 2011), tačiau to- kios literatūros, kurioje būtų aptariama darbo formos ir metodai, tinkami būtent ikimokyklinio amžiaus vaikų vokaliniam ugdymui, stokojama. Todėl šio darbo tikslas yra apžvelgti mokslinę literatūrą, pasidalyti įžvalgomis iš praktinės patirties apie vaikų balso ypatu- mus, jų balso aparato, kuris dėl amžiaus ypatybių yra labai jautrus, formavimosi mechanizmą, įvardyti balsą žalojančius veiksnius, pa- teikti pavyzdžių, kaip dainavimas galėtų būti integruotas į kitas iki- mokyklinio amžiaus vaikų veiklas, taip pat akcentuoti psichologinę ir emocinę dainavimo pusę. 5 IKIMOKYKLINIS AMŽIAUS TARPSNIS VOKALINIO UGDYMO PROCESE Muzikinis ugdymas yra viena iš moksliniais tyrimais pagrįstų emocinio ir socialinio ugdymo priemonių. Anot mokslininkų (Kati- nienė, Jonilienė, 2003; Abramauskienė, Judickaitė, 2009), muziki- nė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla optimizuoja jo socializacijos procesą, o muzika, daranti stiprią įtaką dvasinei asmens brandai, ne tik padeda formuoti bendravimo įgūdžius, susikurti vertybių pasau- lį, bet ir ugdo asmenybę, moko spręsti bendravimo problemas, lavin- ti intelektą. Ikimokykliniame amžiuje ypač gerų rezultatų padeda pasiekti viena iš muzikinio ugdymo sudedamųjų dalių – vokalinis ugdymas1, kuris leidžia atsiskleisti ir plėtoti emocinius bei sociali- nius vaiko įgūdžius. Vokalinis ugdymas yra išskirtinis dėl stipresnio asmeninio tiesioginio santykio ir kontakto su ugdytoju, kuriam bū- dingas bendravimas „akis į akį“, žmonių veidų stebėjimas, leidžiantis vaikams mokytis suprasti emocijas ir jiems teikiantis daugiau pasiti- kėjimo, o žmogiškas kontaktas gali sustiprinti motyvaciją muzikuo- ti ir vėlesniame amžiuje. Vokalinis ugdymas tampa bendravimo su išoriniu pasauliu būdu, nes pajėgia išreikšti visą žmogiškų jausmų ir emocijų gamą: 1 „Vokalinės muzikos definicija siejama su dainuoti ar giedoti skirta muzika, t. y. muzika, skirta atlikti balsui: vienam ar daugiau, su instrumento pritarimu ar be jo“ (Muzikos enciklopedija, 2007; Krutulys, 1975). Šis terminas (angl. vocal) pana- šiai apibrėžiamas ir šaltiniuose anglų kalba: žodžio reikšmė siejama su gebėjimu balsu išgauti bet kokius garsus (kalbos, muzikinius, juoko, kūkčiojimo ir kt.), ak- centuojama platesnė balso panaudojimo erdvė, nei vartojant sąvokas dainavimas, dainuoti (Oxford Advanced Learner’s Dictionary, 2011; Oxford Dictionaries, 2013; Collins English Dictionary, 2003; Potter, Sorrell, 2012). Vokalinio ugdymo / pe- dagogikos sąvokos dažnai vartojamos mokslininkų bei tyrėjų darbuose (Jareckai- tė, 1993, 2009; Vainauskienė, 1993; Ware, 1997; Wilson ir kt., 2006; Егорова, 2009; Артемова, 2006; ir kt.)“ (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2013, 15). 6 meilę, švelnumą, neapykantą, abejingumą, t. y., anot O. V. Kacer (Кацер, 2005), šiame ugdymo procese atsispindi žmogaus asmeny- bė, jo psichika. Žmogaus balsas yra unikaliausia, natūraliausia prie- monė pradinei išraiškai ir komunikacijai (Ulilig, 2006), taip pat tai mūsų intymiausias instrumentas, suteikiantis galimybę bendrauti su pačiais savimi ir aplinka. G. F. Welchas (2005) teigia, kad vokali- niai garsai yra tai, kas apibūdina žmoniją – jų bendrumas, gausumas ir išsivystymas išskiria žmones kaip rūšį. Plačiame spektre garsų, kuriuos žmonės išgauna savo balsais, yra dvi konsteliacijos, kurios turi ypatingą sociokultūrinę reikšmę, – kalba ir dainavimas. Auto- riaus nuomone, viena pagrindinių dainavimo funkcijų siejasi su ben- dravimu ir komunikacija. „Balsas yra esminis žmogiškojo identiteto aspektas: kas mes esame, kaip mes jaučiamės, kaip mes bendraujame ir kaip kiti žmonės mus pažįsta“ (ten pat, 245). Bendravimui yra reikalingos įvairios vokalinės raiškos formos. Išskirtinė čia – liaudies daina, kuri, kaip ir bet kuris kitas vokalinis kūrinys, sukuria ypatingą dvasinę būseną – artumo jausmą kartu su dainuojančiais ir iki tol dainavusiais žmonėmis (Kulšytė, 2000). Liaudies dainos vaikams dažnai siejamos su žaidimais, kurie savo prigimtimi yra skirti tiesiogiai dalyvauti pačiame procese, o ne tik pasyviai klausyti, greičiau – išgyventi, išreikšti ir tuo pat metu ben- drauti. Tad tokių vokalinės raiškos formų aktualinimas yra emoci- nio ir socialinio ugdymo priemonių įvaldymas bei tautinio, kultūri- nio asmens identiteto formavimo įrankis. Vokalinis ugdymas yra svarbus ir besiformuojančiam vaiko orga- nizmui fizine prasme – vaikas po truputį išmoksta valdyti savo kvėpa- vimą, tokiu būdu vystosi visa kvėpavimo sistema, organizmas aprūpi- namas didesniu kiekiu deguonies, o tai teigiamai veikia visas organų sistemas, gerėja kraujotaka, širdelės darbas, išvengiama ar greičiau praeina įvairūs virusiniai susirgimai. Vokaliniai pratimai leidžia kore- guoti kalbos defektus, paryškinti vaiko tartį, formuoja malonų, raiš- kesnį balso tembrą. Akcentuojama taisyklinga stovėsena sudaro sąly- gas šalinti laikysenos trūkumus, o naudojami judesiai naudingi mo- 7 torikai, koordinacijos vystymuisi. Dainavimas puikiai veikia ir kaip terapinė priemonė, kuri suteikia nusiraminimą arba veikia kaip ka- talizatorius, skatintojas, kas leidžia ugdyti vaiko emocinį stabilumą. Į ikimokyklinę įstaigą, darželį, ateina 3–6 metukų vaikai. Šiuo laikotarpiu vaikai labai skiriasi socialiniu ir emociniu brandumu. Ypač sudėtinga vokaliai ugdyti vaikų grupę, kuri yra tokia mišri. To- kia situacija reikalauja ypatingų muzikos pedagogo kompetencijų. Dažnai mažiausieji dar nelabai kalba, jie tebėra gana egocentriški, judrūs, smalsūs, tačiau greitai nuvargstantys, sunkiai sukaupia dė- mesį ilgesniam laikui ir ima nuobodžiauti, o vyriausieji jau turi išplė- totus interesus, nepalyginamai daugiau žinių, stabilesnes emocijas ir geresnius bendravimo įgūdžius. Todėl kiekviena grupė pareikalauja individualizuotos programos, kuri galėtų tenkinti