Tarpukario Ir Dabartinės Lietuvių Žiniasklaidos Straipsnių Antraščių Kalbinės Raiškos Ypatumai

LITUANISTIKOS FAKULTETAS LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Eglė Pesliakaitė

TARPUKARIO IR DABARTINĖS LIETUVIŲ ŽINIASKLAIDOS STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ KALBINĖS RAIŠKOS YPATUMAI

MAGISTRO DARBAS

Darbo vadovas doc. dr. V. Valskys

Vilnius, 2016

Aš, Eglė Pesliakaitė, patvirtinu, kad mano magistro darbas „Tarpukario ir dabartinės lietuvių žiniasklaidos straipsnių antraščių kalbinės raiškos ypatumai“ yra originalus, mano parašytas. Patvirtinu, kad visi moksliniai šaltiniai, kitų studentų rašto darbai naudoti su nuorodomis. Žinau, kad plagijavimas – šiurkščiausias akademinės etikos pažeidimas – tai svetimo darbo arba jo dalies pasisavinimas ir paskelbimas savo vardu. Esu informuota, kad, paaiškėjus melui, baigiamojo magistro darbo įvertinimas bus anuliuotas. Sutinku, kad mano magistro darbo elektroninė versija būtų dedama į universiteto elektroninę bazę ir su slaptažodžiu būtų prieinama fakulteto dėstytojams.

Eglė Pesliakaitė

2016-05-23

Turinys

ĮVADAS ...... 6 1. PUBLICISTINIO STILIAUS YPATYBĖS ...... 11 2. LAIKRAŠTINĖS IR INTERNETINĖS ŽINIASKLAIDOS SKIRTUMAI ...... 13 3. ANTRAŠTĖS SAMPRATA IR FUNKCIJOS ...... 15 4. SAKINIO SAMPRATA KALBOTYROS DARBUOSE ...... 20 4.1. Vientisinio sakinio struktūra ...... 22

4.2. Sudėtinio sakinio struktūra ...... 26

4.3. Autorinė ir neautorinė kalba sakiniuose ...... 32

5. TARPUKARIO IR DABARTINĖS ŽINIASKLAIDOS STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ SINTAKSINĖ STRUKTŪRA ...... 34 5.1. Antraštės, atitinkančios vientisinių sakinių struktūrą ...... 36

5.1.1. Vientisinio sakinio struktūrą atitinkančių antraščių dažnis ir ilgis ...... 36 5.1.2. Asmeniniai dvinariai apibrėžtieji sakiniai ...... 39 5.1.3. Asmeniniai vienanariai neapibrėžtieji sakiniai ...... 40 5.1.4. Beasmeniai dvinariai apibrėžtieji sakiniai ...... 42 5.1.5. Neapibrėžtieji vienanariai beasmeniai sakiniai ...... 43 5.1.6. Infinityviniai beasmeniai sakiniai ...... 44 5.1.7. Nominatyviniai sakiniai ...... 44 5.1.8. Nepilnieji sakiniai ...... 46 5.1.9. Poskyrio apibendrinimas ...... 48 5.2. Antraštės, atitinkančios sudėtinių sakinių struktūrą ...... 49

5.2.1. Sudėtinių sakinių dažnis ...... 49 5.2.2. Sujungiamojo sakinio struktūra ...... 50 5.2.3. Prijungiamojo sakinio struktūra ...... 51 5.2.3.1. Tiesioginio prijungimo sakiniai ...... 52 5.2.3.2. Netiesioginio prijungimo sakiniai ...... 53 5.2.4. Bejungtukio sakinio struktūra ...... 54

5.2.5. Mišriojo sakinio struktūra ...... 56 5.2.6. Poskyrio apibendrinimas ...... 56 5.3. Antraštės, reiškiamos keliais sakiniais ...... 57

5.4. Antraštės – citatos ...... 58

6. EKSPRESYVIOSIOS RAIŠKOS SAMPRATA ...... 65 6.1. Tropai ...... 67

6.2. Retorinės figūros ...... 68

7. TARPUKARIO IR DABARTINĖS ŽINIASKLAIDOS STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ EKSPRESYVIOJI RAIŠKA ...... 69 7.1. Tropai ...... 71 7.1.1. Metafora ...... 72 7.1.1.1. Įasmeninimas ...... 73 7.1.1.2. Negyvųjų daiktų ar reiškinių požymiai perkeliami negyviesiems reiškiniams ar daiktams ……………………………………………………………………………………....74 7.1.1.3. Metaforiniai epitetai ...... 75 7.1.1.4. Metaforiškai vartojami veiksmažodžiai ...... 75 7.1.2. Sinekdocha ...... 77 7.1.3. Perifrazė ...... 78 7.1.4. Palyginimas ...... 79 7.1.5. Metonimija ...... 80 7.1.6. Alegorija ...... 80 7.1.7. Oksimoronas ...... 81 7.1.8. Hiperbolė ...... 81 7.1.9. Poskyrio apibendrinimas ...... 82 7.2. Retorinės figūros ...... 82

7.2.1. Sintaksinės figūros ...... 83 7.2.1.1. Trumpinimo figūros ...... 83 7.2.1.1.1. Elipsė ...... 84 7.2.1.1.2. Nutylėjimas ...... 86 7.2.1.2. Plėtojimo figūros ...... 86 7.2.1.2.1. Paronomazija ...... 87

7.2.1.2.2. Sinonimija ...... 88 7.2.1.2.3. Poliptotonas ...... 89 7.2.1.2.4. Įrėminimas ...... 89 7.2.1.2.5. Anadiplozė ...... 90 7.2.1.3. Komponavimo figūros...... 90 7.2.1.3.1. Antitezė ...... 91 7.2.1.3.2. Gramatinių formų sąskambiai ...... 92 7.2.1.3.3. Inversija ...... 93 7.2.2. Minties figūros ...... 93 7.2.2.1. Retorinis klausimas ...... 94 7.2.2.2. Retorinis kreipinys ...... 96 7.2.2.3. Retorinis sušukimas...... 97 7.2.2.4. Kelios minties figūros vienoje antraštėje ...... 98 7.2.3.5. Poskyrio apibendrinimas ...... 98 IŠVADOS ...... 100 LITERATŪRA ...... 104 ŠALTINIAI ...... 109 SANTRAUKA ...... 110 SUMMARY ...... 112 PRIEDAI ...... 114 1. Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių struktūros klasifikacija ...... 114 2. Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių ekspresyviosios raiškos klasifikacija ...... 178

ĮVADAS

Darbo objektas – straipsnių antraštės, surinktos iš tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos. Darbo tikslas. Šiame darbe siekiama išanalizuoti ir palyginti tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių kalbinės raiškos ypatumus sintaksinės struktūros bei ekspresyvumo aspektais. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti įvairių mokslininkų pateiktą antraščių sampratą, publicistinio stiliaus ypatumus, laikraštinės ir internetinės žiniasklaidos skirtumus, lietuvių kalbos sakinio sampratą bei ekspresyviosios raiškos sampratą; 2. Surinkti po 400 antraščių iš žurnalo „Naujoji Romuva“, dienraščio „Lietuvos aidas“, interneto dienraščio bernardinai.lt ir naujienų portalo 15min.lt; 3. Suklasifikuoti antraštes pagal sintaksinę struktūrą bei ekspresyviosios raiškos ypatumus; 4. Apskaičiuoti ir išanalizuoti antraščių pasiskirstymą pagal sintaksinę struktūrą bei ekspresyviąją raišką; 5. Palyginti tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštes sintaksinės struktūros bei ekspresyvumo aspektais. Darbo problema. Žiniasklaidos reikšmė ir įtaka visuomenei visada buvo didelė. Žiniasklaidos straipsnių antraštės visada perskaitomos pirma teksto, o šiandien dažnai apsiribojama vien jomis. Galima sakyti, kad jos atlieka svarbiausią vaidmenį. Anot Roberto D. Boducho (1999, 9), mes jau gyvename antraščių visuomenėje. Tai paskatino pasirinkti šio darbo objektą ir kelti probleminį klausimą: kokie antraščių struktūros ir ekspresyvumo polinkiai buvo ir yra būdingi tam tikram laikotarpiui? Siekiant ištirti minėtus probleminius šios temos aspektus, darbe keliamos dvi hipotezės: 1. Dabartinės žiniasklaidos antraštės yra sudėtingesnės struktūros; 2. Dabartinės žiniasklaidos antraštės yra ekspresyvesnės. Darbo naujumas ir aktualumas. Apie antraščių įtaką ir poveikį žmogui rašo lietuvių ir užsienio įvairių sričių mokslininkai (Bitinienė, 2007, 61; Bizauskas, 1918, 12; Boduch, 1999, 9; Galperin, 1981, 302–305; Mažylė, 2012, 169; Marcinkevičienė, 2008, 175–193; Koženiauskienė, 2013, 46-60; ir kiti), studentai atlieka tiriamuosius darbus. 2013 m. Diana Liepinytė-Kytrienė tyrinėjo poveikio priemones interneto portalo delfi.lt antraštėse asmens paminėjimo aspektu. 2014 m. Karolina Dainytė aprašė naujienų portalų antraščių konstravimo principus ir jų įtaką aktualijų skaitomumui bei

6 populiarinimui, Danguolė Kalinauskaitė tyrinėjo struktūrinius ir semantinius naujienų portalo antraščių ypatumus. 2015 m. ekspresyviąsias kalbos priemones lietuviškose ir angliškose naujienų portalų antraštėse tyrė Roberta Brokertaitė, Agnė Aleksaitė nagrinėjo emotyvų ir ekspresyvų vartojimą šiuolaikinėje žiniasklaidoje, Gritutė Petkevičiūtė tyrė kalbines poveikio priemones dienraščio „Lietuvos rytas“ antraštėse. Šis darbas naujas ir aktualus tuo, jog: 1) jame analizuojami tiek struktūriniai antraščių polinkiai, tiek antraščių ekspresyvumas, 2) aptariant struktūrinius ypatumus, antraštės klasifikuojamos pagal sakinio tipus, o ne skirstomos į žodines, žodžių junginio ar sakinio tipus (Kalinauskaitė, 2014), 3) darbe lyginamos tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštės, atskleidžiant konkretaus meto antraščių polinkius bei jų kaitą, 4) iš dabartinių naujienų portalų šiandien daugiausia tirtas šaltinis delfi.lt, tad šiame darbe pasirinkti ir analizuojami ne tiek daug ištirti, tačiau ne mažiau dabartinę situaciją atspindintys šaltiniai 15min.lt ir bernardinai.lt. Tiriamoji medžiaga. Šio darbo tiriamąją medžiagą sudaro 1600 antraščių, surinktų iš tarpukario metu ėjusių laikraščių „Naujoji Romuva“ ir „Lietuvos aidas“ bei dabartinės žiniasklaidos interneto dienraščio bernardinai.lt ir naujienų portalo 15min.lt. Iš kiekvieno iš šių šaltinių yra surinkta po 400 antraščių, kad būtų lengviau lyginti antraščių pasiskirstymą. Minėti šaltiniai pasirinkti ne atsitiktinai. Siekiant atskleisti antraščių kalbinės raiškos ypatybių kaitą, bėgant metams, pasirinkti skirtingų laikotarpių žiniasklaidos šaltiniai. Siekiant tyrimo objektyvumo, svarbu atskleisti būdingiausius to meto antraščių kūrimo polinkius. Šie polinkiai atsispindi tuose šaltiniuose, kurie savo laiku buvo ar yra labiausiai publikuojami, labiausiai skaitomi. Vadinasi, tokių antraščių yra daugiausia. Tiriant tokias antraštes, galima nustatyti to laikotarpio antraščių polinkius. Laikraštis „Lietuvos aidas“ buvo pirmasis karo metu Vilniuje pasirodęs lietuvių periodinis leidinys, tautinės minties laikraštis (Urbonas, 2004, 11). Jis ėjo su pertraukomis. 1917-09-06 – 1918- 12-31 laikraštis buvo oficialus Lietuvos Tarybos organas. Jame buvo skelbiami ir vyriausybės priimti nutarimai, įsakymai, kiti oficialūs dokumentai. 1918 vasario 19 d. jame buvo išspausdintas Lietuvos Nepriklausomybės aktas (ŽE, 1997, 281). 1918 m. pabaigoje, dėl susiklosčiusių nepalankių Lietuvai įvykių, šio laikraščio leidimas nutrūko. Vėl šis laikraštis pradėtas leisti 1928-02-01 ir ėjo iki 1940-07- 16. Laikraščio atgimimo laikotarpiu „Lietuvos aidas“ buvo Lietuvos tautininkų sąjungos ir Lietuvos vyriausybės oficiozas bei tapo dienraščiu. Šiuo laikotarpiu „Lietuvos aidas“ buvo didžiausias šalies laikraštis (ŽE, 1997, 281). Nuo 1935 m. ėjo dvi dienraščio laidos (rytinė ir vakarinė), o nuo 1939 m. – net trys laidos. 1939 m. jo bendra apimtis siekė 14–16 puslapių, tiražas – apie 90000 egzempliorių (Urbonas, 2004, 33).

15min.lt šiandien yra vienas iš skaitomiausių naujienų portalų Lietuvoje. Iš pradžių, 2005 m., tai buvo pirmasis Lietuvoje nemokamas dienraštis pavadinimu „15min“. Nemokamo laikraščio idėja, nešališkas turinys ir didelis tiražas, anot įkūrėjų, lėmė tai, jog dienraštis iš karto pateko tarp skaitomiausių šalies leidinių. Tačiau netrukus žiniasklaida pradėjo keltis į internetą ir 2008 m. atsirado naujienų portalas 15min.lt, kuris tapo vis labiau skaitomas. 2012 m. dienraštis tapo savaitraščiu, 2013 m. laikraščio leidyba nutrūko.1 Rinkos tyrimų bendrovė „Gemius Audience“ tiria Lietuvos naujienų portalų lankomumą jau 10 metų, beveik tiek, kiek gyvuoja „15min“. Naujienų portalas 15min.lt tarp skaitančiųjų naujienas kompiuterio ekranuose dažniausiai nusileidžia tik naujienų portalui delfi.lt.2 2015 m. kovą 15min.lt tampa pats populiariausias portalas tarp mobiliųjų telefonų vartotojų. Tai, anot bendrovės direktoriaus – Tomo Balžeko (2015), dar didesnis pasiekimas. Anot jo, telefoną žmogus įsijungia apie 100 kartų per dieną, tad naujienų vartojimo dažnis mobiliajame telefone yra daug didesnis, nei kompiuterio ekrane, tad šioje erdvėje šiandien ir reikėtų būti pirmiems. Tyrimo objektyvumą stiprina pasirinkti skirtingo turinio šaltiniai. „Lietuvos aidas“ ir 15min.lt yra universalaus turinio, juos skaito dauguma. „Naujoji Romuva“ ir bernardinai.lt yra specifiniai žiniasklaidos leidiniai. Šie skirti tam tikrai auditorijai. Šiuo atveju tai leidiniai, skirti labiau kultūros naujienomis besidomintiems skaitytojams. Paprastai specifinio turinio leidinių tiražas ir skaitomumas yra mažesnis. Vis dėlto šių šaltinių medžiaga leidžia išsamiau išanalizuoti ir lyginti tam tikrų laikotarpių antraščių kūrimo polinkius. Kultūros srityje tarpukario laikotarpiu buvo plačiai skaitoma „Naujoji Romuva“. Tai iliustruotas kultūros, meno, literatūros žurnalas, leistas 1931–1940 metais. Jį redagavo J. Keliuotis (ŽE, 1997, 353). Lyginat su kitais to meto kultūros leidiniais, šis žurnalas buvo spausdinamas pakankamai ilgai, jo tiražas 1933 metais siekė 5000 egzempliorių (Urbonas, 2004, 92). Bernardinai.lt yra šių dienų interneto dienraštis, kuriame skelbiamos kultūros, religijos ir visuomenės naujienos. Interneto dienraščio tikslas: „ieškoti tiesos, stengtis geriau pažinti save ir pasaulį, kuriame gyvename, skelbti ir liudyti krikščioniškas vertybes, pasitelkiant modernias viešosios komunikacijos priemones“ (http://www.bernardinai.lt/redakcija, žiūrėta 2016-04-04). Anot dienraščio direktorius, Andriaus Navicko (2016), portalas taip pat stengiasi ne tarnauti kokiai nors politinei partijai, ne peikti kitus, o pateikia skaitytojams tikrą, nuoširdžią informaciją. Šis interneto dienraštis atsirado anksčiau nei naujienų portalas 15min.lt. 2004 m. bernardinai.lt įsteigė MBO Lietuvos Šv.

1Plačiau apie laikraščio „15min“ istoriją žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/15min-ikurejai-likite-smalsus- isdriskite-keistis-nebijokite-naujoviu-663-350863; https://lt.wikipedia.org/wiki/15_min, žiūrėta 2015-08-27. 2 Išsamius rezultatus žr. http://www.audience.lt/, žiūrėta 2015-08-27. 8

Kazimiero provincijos Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynas. Siekdamas savo tikslų, šis interneto dienraštis gyvuoja Lietuvos žiniasklaidoje jau 12 metų. Natūralu, jog skirtingų laikotarpių žiniasklaidos šaltiniai yra savitos formos, t. y. vieni jų buvo apčiuopiami, popieriniai laikraščiai, kiti šiandien egzistuoja tik internetinėje erdvėje. Tai turi įtakos ir antraščių polinkiams, tad šiame darbe stengiamasi gretinti skirtingų laikotarpių tam tikrus antraščių polinkius atsargiai. Vienodos formos šaltinių antraštes gretinti būtų lengviau. Tačiau greičiausiai nė vienas šiandien egzistuojantis popierinio formato laikraštis geriau neatspindėtų dabartinėje žiniasklaidoje mirgančių antraščių polinkių negu internetinėje erdvėje egzistuojantys portalai. Naujienų portalai ir juose publikuojamos antraštės šiandien dominuoja ir todėl yra patikimas šaltinis, kurį verta tirti, siekiant atskleisti šių dienų situaciją. Antraštės iš dienraščio „Lietuvos aidas“ ir žurnalo „Naujoji Romuva“ buvo renkamos naudojantis integralios virtualios sistemos duomenų banko portalu (epaveldas.lt), kuriame skelbiama skaitmeninė dokumentų versija. Kadangi dokumentai yra seni, skelbiamo varianto tekstas ne visur yra aiškiai įskaitomas, tad, renkantis šių šaltinių numerius, kurių antraštes būtų galima įtraukti į šio darbo tyrimą, buvo šiek tiek atsižvelgiama į įskaitomumo kriterijų. Dienraščio „Lietuvos aidas“ antraštės šiam tyrimui surinktos iš 1935 m. numerių, ėjusių sausio 3 d., vasario 2, 7, 21, 22 ir 28 dienomis. „Naujosios Romuvos“ antraštės surinktos iš 1931 m. numerių, ėjusių sausio 11, 18, 25 d., vasario 1, 8, 15, 22 d., kovo 1, 8, 15, 22, 29 d., balandžio 5, 12, 19, 26 d., gegužės 3 ir 10 dienomis. Iš šių šaltinių numerių buvo renkamos visos antraštės iš eilės, kol buvo pasiektas užsibrėžtas jų skaičius. Dabartinės žiniasklaidos naujienų portalo 15min.lt antraštės buvo rinktos iš 2015 metų vasario 7, 9, 11, 12, 13,15, 19, 23 ir 28 dienomis paskelbtų straipsnių. Bernardinai.lt antraštės rinktos 2016 m. vasario 3 d., 18–29 d., kovo 1–3 dienomis. Kadangi internetinėje žiniasklaidoje žinios nuolatos atnaujinamos, antraštės iš šių šaltinių buvo renkamos kiekvienos minėtos dienos vakare, kai visas naujausias visų rubrikų antraštes su nuorodomis į straipsnius galima rasti pirmajame puslapyje. Tiriamąją medžiagą sudaro įvairių rubrikų antraštės. Jos apima įvairiausias temas: visuomenė, religija, politika, kultūra, istorija, sportas, orai, šeima, sveikata, kriminalai, Lietuvos ir užsienio naujienos ir kt. Darbe pateikiama autentiška tiriamoji medžiaga. Antraščių kalba netaisyta. Svarbu paminėti, jog tarpukaris apima platų laikotarpį (1918–1939). Šiame tyrime tarpukario žiniasklaidos antraštės renkamos iš 1931 m. ir 1935 m. šaltinių. Tikėtina, jog, surinkus medžiagos iš kitais metais leidžiamų tarpukario laikotarpio šaltinių, tyrimo išvados galėtų nežymiai pakisti. Todėl prielaidas ir išvadas šiame darbe stengiamasi formuluoti atsargiai.

Tyrimo metodika. Šiame darbe taikomi aprašomasis analitinis, kiekybinis, kokybinis bei lyginamasis metodai. Apžvelgiant mokslinę literatūrą bei analizuojant surinktus duomenis, yra taikomas aprašomasis analitinis metodas. Kiekybinis metodas taikomas, analizuojant duomenų pasiskirstymą pagal tam tikras klasifikacijas. Kokybinis ir lyginimo metodas taikomi, analizuojant tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių sintaksinės struktūros bei ekspresyvumo polinkius. Darbo teorinė ir praktinė vertė. Šiame darbe pateikiama lietuvių ir užsienio tyrėjų darbais paremta antraščių samprata, apžvelgiami ir analizuojami antraščių struktūros ir ekspresyvumo polinkiai. Daugiausia remiamasi Vito Labučio (2002) ir Reginos Koženiauskienės (2001, 2013) darbais. Šių dienų ir tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraščių lyginimas praktiškai įrodo antraščių konstravimo ir funkcijų kitimus, žiniasklaidos kaitą. Tyrimo duomenys, rezultatai ir surinkta empirinė medžiaga galėtų būti aktuali žiniasklaidos ir įvairių sričių kalbotyros mokslo tyrėjams, taip pat studentams, besimokantiems sintaksės, stilistikos, retorikos, žurnalistikos bei rašysiantiems baigiamuosius kalbotyros darbus. Darbo struktūra. Šį darbą sudaro įvadas, 7 dėstymo dalys, išvados. Pirmame dėstomosios dalies skyriuje aprašomos publicistinio stiliaus ypatybės. Antroje dalyje apžvelgiami laikraštinės ir internetinės žiniasklaidos skirtumai. Trečioje dalyje pateikiama mokslininkų formuojama antraščių samprata ir funkcijos. Ketvirtoje dalyje aptariama lietuvių kalbotyros darbuose pateikiama sakinio samprata. Penktąją dalį sudaro tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių sintaksinių ypatybių analizė, kurioje antraštės skirstomos į vientisinius, sudėtinius sakinius atitinkančias antraštes, keliais sakiniais bei citatomis reiškiamas antraštes. Šeštoje dalyje apžvelgiama ekspresyviosios raiškos samprata. Septintąją dalį sudaro tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių ekspresyvios raiškos analizė. Darbą papildo 10 paveikslų ir 1 lentelė. Pabaigoje pateikiamos darbo išvados, literatūros ir šaltinių sąrašai, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai: 1) tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių struktūros klasifikacija, 2) tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių ekspresyviosios raiškos klasifikacija.

1. PUBLICISTINIO STILIAUS YPATYBĖS

Antraštė yra svarbi publicistinio teksto struktūros sudedamoji dalis. Kartu su anotacija ji tarsi sudaro savarankišką teksto elementą, kurį būtų galima vadinti informaciniu teksto branduoliu ar centru (Bitinienė, 2007, 61–62). Taigi, antraštėms būdingos publicistinio stiliaus ypatybės. Publicistiką apima aktualios tematikos, faktiniais duomenimis paremti, autoriaus požiūrį ir idealus tiesiogiai reiškiantys kūriniai (Župerka, 1997, 86). Tokiems kūriniams būtų galima priskirti ir antraštes. Juozas Pikčilingis (1971, 307) teigia, jog publicistinio stiliaus kūriniu skaitytojas turi būti įtikinamas tiek loginiais argumentais, tiek žodžio jėga. Tad šiuo atveju veikia dvejopi veiksniai: loginiai ir emociniai (Galperin, 1981, 287). Kitaip tai dar vadinama informacine (pranešimo) ir poveikio funkcija (Bitinienė, 2007, 11; Župerka, 1997, 86). Taigi, publicistikoje šios funkcijos labai susijusios. Vis dėlto publicistinis kūrinys pirmiausia turi atspindėti visuomenės gyvenimą, t. y. fiksuoti faktus, įvykius. Remdamasi tuo, Audronė Bitinienė (2007, 12) pirmumo teisę teikia informacinei funkcijai. Informacinę funkciją atliekantys kūriniai praneša, informuoja apie tam tikrą situaciją, įvykį. Informacija turi būti nauja ir aktuali, tad konstatuojami faktai, įvykiai, apie kuriuos dar niekas nėra rašęs, arba žinoma informacija pateikiama įtaigiai. Remiamasi dokumentuose užfiksuotais faktais, nurodomi informacijos šaltiniai arba cituojami situacijų dalyviai (Bitinienė, 2007, 12). Vyrauja dalykiškumas, tikslumas, aiškumas, laikomasi glaustumo (Župerka, 1997, 87). Poveikio funkciją atliekančiais kūriniais svarbiausia įtikinti skaitytojus. Šiandien poveikio funkcija glaudžiai susijusi su agitacine funkcija. Skaitytojai skatinami veikti. Anot A. Bitinienės (2007, 13), dažniausiai nurodomos trys kalbinio poveikio kryptys ir tikslai: 1) keisti subjekto požiūrį, keisti konotacinę jo reikšmę subjektui (reklama); 2) formuoti bendrą emocinę nuostatą, keisti repiciento pasaulio pajautą; 3) keisti atskiro individo pasaulio sampratą, ją papildyti, pasiremiant naujais socialiniais įvykiais ir tikrovės objektais ir jų pagrindu išskirtomis kategorijomis. Poveikio funkcija sietina su vertinimu. Jis ypač svarbus, kai siekiama grįžtamojo ryšio – adresato reakcijos (Bitinienė, 2007, 16). Vis dėlto manoma, jog publicistinis stilius užima tarpinę padėtį tarp mokslinio ir meninio stilių ir išsiskiria savo pagrindinių funkcijų (informacinės ir poveikio) derme (Bitinienė, 2007, 21; Galperin, 1981, 287; Župerka, 1997, 87). Anglų kalboje publicistinis stilius yra griežtai atskiriamas nuo laikraštinio stiliaus. Antraštė yra išskiriama kaip pastarojo stiliaus neatsiejama dalis. Laikraštinis stilius išsiskiria specifiniais ypatumais:

11 leksikos, frazeologizmų ir gramatikos priemonių sąsaja. Šių ypatumų tikslas informuoti skaitytoją (Galperin, 1981, 297). Mūsų kalboje neišskiriami specifiniai laikraščių stiliaus ypatumai, todėl, kaip jau minėta, antraštė laikoma publicistinio stiliaus kūriniu. Pagal pagrindinių funkcijų dermę lietuvių kalboje yra skiriami šie publicistinio stiliaus postiliai: 1) informacinis (vyrauja informacinė funkcija, poveikio funkcija yra implicitinė. Ji realizuojama, atrenkant svarbius, aktualius adresatui faktus. Itin svarbus tikslumas, abstraktumas, logiškumas, glaustumas.); 2) analitinis (informacija aktualizuojama ir apibendrinama, formuojamas požiūris į tam tikrą visuomenei aktualią medžiagą, skatinama įtikinti ir pritarti bei veikti. Šio postilio tekstui sudaro publicistinio teksto branduolį.); 3) ekspresyvusis (vyrauja poveikio funkcija, ryškus vertinimas, siekiama suartėti su adresatu, įtraukti jį į aktyvią veiklą.) (Bitinienė, 2007, 21-24; Župerka, 1997, 87). Pagal postilius yra skiriami žanrai. Dažniausi dviejų tipų žanrai: 1) informaciniai (kronika, žinutė, ataskaita, interviu, reportažas), 2) analitiniai (korespondencija, įžanginis straipsnis, komentaras, recenzija, apybraiža, feljetonas). Kartais skiriami ir ekspresyvieji tekstai: straipsniai, recenzijos, miniatiūros ir kita (Bitinienė, 2007, 20; Župerka, 1997, 87). Šio tyrimo objektas – antraštės, kurios, gali funkcionuoti kaip savarankiškas žanras (toliau darbe bus minima išsamiau), pasižymi publicistinio stiliaus ypatybėmis ir gali būti priskirtos informacinio postilio kūriniui. Publicistinio stiliaus kūriniai gali būti leidžiami įvairių formų žiniasklaidoje. Kitame skyriuje apžvelgiami šiam darbui aktualūs spausdintinės ir interneto žiniasklaidos skirtumai.

2. LAIKRAŠTINĖS IR INTERNETINĖS ŽINIASKLAIDOS SKIRTUMAI

Šiame darbe analizuojamos skirtingiems laikotarpiams priklausančių žiniasklaidos šaltinių antraštės. „Naujoji Romuva“ ir „Lietuvos aidas“ buvo laikraščio pavidalu einantys laikraščiai. Bernardinai.lt ir 15min.lt straipsnius šiandien galima aptikti tik internetinėje erdvėje. Tarp šių šaltinių esama skirtumų, kuriuos verta aptarti, prieš pradedant drauge analizuoti medžiagą iš šių šaltinių. Teigiama, jog per du pastaruosius dešimtmečius pasaulyje įvyko virtualioji revoliucija (Miliūnaitė, 2010, 3). Šiuo terminu norima pabrėžti, kaip stipriai viskas pasikeitė: atsirado naujos komunikacijos priemonės ir formos, pasikeitė informacijos sklaida, susibūrė naujos bendruomenės ir socialinių ryšių modeliai, naujovės paveikė net politiką ir ekonomiką (Pučėta, 2008, 8). Atsirado nauji internetinės žiniasklaidos portalai, kai kurie dienraščiai taip pat persikėlė į interneto erdvę. Rita Miliūnaitė (2011) mini, jog į interneto žiniasklaidą akademinėje sferoje bei žiniasklaidos rinkoje iš pradžių žiūrėta kaip į eksperimentą, trumpalaikį reiškinį, kuris greičiausiai nepritaps. Tačiau, laikui bėgant, interneto žiniasklaida subrendo ir išryškėjo bruožai (savita tapatybė, išvaizda, stilius, santykis su auditorija), kurie atskyrė ją nuo popierinės ar televizinės žiniasklaidos versijų. Interneto žiniasklaidai technologijos leidžia apimti televiziją, radiją ir dienraštį (Pučėta, 2008, 11–12). Lyginant spausdintinę ir internetinę žiniasklaidą, šiandien teigiama, jog spausdintinė žiniasklaida – tarsi „sustingusi matrica, pateikianti konservuotą vakarykštę, raidėse įšaldytą informaciją“ (Pečiulis, 2014, 21). Ši žiniasklaida pastovi, nekintanti iki kitos dienos, taigi, cikliška ir ribota (Miliūnaitė, 2010, 5). Informacija internete yra pastoviai atnaujinama. Čia galima paskelbti beveik neribotą kiekį informacijos. Internetinė žiniasklaida kas dieną juda vis greičiau, informacijos paskelbiama vis daugiau. Tikėtina, jog šie privalumai pakeitė ir visuomenės gyvenimo būdą. Visuomenė tapo vartotojais, kurie sugeba naudotis iš karto keliomis informacijos priemonėmis, kas dieną skuba (Pučėta, 2008, 16). Atlikti tyrimai rodo, jog dienraštis skaitomas ilgiau ir atidžiau (apie pusvalandį), o informacija naujienų portaluose apie 10 minučių. Nuolatos kintantį informacijos srautą skaityti sunkiau, tai tampa paviršutiniška (Pečiulis, 2014, 22–23). Tai siejama su kita internetinės žiniasklaidos puse: ši buitiškėja, tampa manipuliacinio pobūdžio, tekstai trumpėja, vienodėja, tampa fragmentiškesni (Marcinkevičienė, 2010; Miliūnaitė, 2010, 5). Nuolatinė informacijos kaita internete sudaro įspūdį, jog dienraščiuose spausdinama informacija yra patikimesnė (Pečiulis, 2014, 22). Pastaruoju metu su žiniasklaidos kaita siejamas ir kalbos vartojimo prastėjimas (Miliūnaitė, 2010, 8). Atsižvelgiant į žiniasklaidos formų skirtumus, specifiškumą, anglų kalbos stilistai išskiria atskirą teksto stilių – laikraštinį stilių (Galperin, 1981, 295–307).

Antraštėmis žiniasklaida yra pristatoma, tad tikėtina, jog, bėgant laikui ir besikeičiant žiniasklaidos formai, kinta ir tam tikri antraščių ypatumai, kurie analizuojami šiame darbe. Toliau darbe apžvelgiama antraščių samprata.

3. ANTRAŠTĖS SAMPRATA IR FUNKCIJOS

Žurnalistikos enciklopedijoje (1997, 27) nurodoma tokia antraštės apibrėžtis: „Antraštė – knygos, jos dalies arba skyriaus, žurnalo ar laikraščio straipsnio pavadinimas.“ Šiame darbe analizuojami žiniasklaidos straipsnių pavadinimai – antraštės. Minėta apibrėžtis patvirtina pagrindinę bei svarbiausią antraštės paskirtį, t. y. pavadinti, įvardyti spaudos tekstus (Marcinkevičienė, 2008, 175). Tai atsispindi ir pavadinimo reikšmėje. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (žiūrėta 2015-02-01) antraštė pateikiama kaip trečioji pavadinimo reikšmė. Rūta Marcinkevičienė (2008, 176) nurodo, kad Vakarų spaudoje antraštės suvokiamos labai plačiai. Tai gali būti bet kuris pavadinimas periodiniame leidinyje. Antraštes plačiąja prasme gali atitikti:  virš viso puslapio einanti eilutė [banner, streamer]. Ji rašoma ryškiomis, didelėmis raidėmis, nurodo svarbius įvykius;  virš teksto pagrindinės antraštės esantis pavadinimas [kicker, shoulder], rašomas mažesnėmis raidėmis. Šis pavadinimas nusako teksto temą ar pagrindinėje naujienos antraštėje neįvardytą svarbų turinio momentą;  pagrindinė teksto antraštė [head, headline]. Joje išreiškiama svarbiausia mintis, informacija;  paantraštė [strapline, reverse shoulder], rašoma mažesnėmis raidėmis iškart po pagrindine antrašte;  skyrelių pavadinimai [cross-head, side-head], žymintys atskiras viso teksto dalis. „Prie pirmojo plano elementų, išryškėjančių bendrame tekstų fone, dar minimi“ (Marcinkevičienė, 2008, 176):  ataka arba vedinukas [lead] (juo apibendrinama svarbiausia informacija);  užrašai po nuotraukomis [caption]. Autorė taip pat mini Sunhilo Saxena (2006) išskirtą atskirą kategoriją užrašų, papildančių, paaiškinančių pagrindinę teksto antraštę. Ją sudaro jau minėtos papildomoji antraštė (rašoma viršuj pagrindinės antraštės) ir paantraštė. Taip pat šiai grupei priskiriama:  vienažodės rubrikos, nurodančios plačią temą, pavyzdžiui, futbolas. Jos vadinamos navigacinėmis rubrikomis [navigation heads], nes padeda greičiau atrasti rūpimos temos naujienas;

 nuolatinės rubrikos [set head, standing head]. Tai – nuolat pasikartojančių įvykių ar temų nuorodos;  pastraipų antraštės [sub-head, side-head]. Kartais ryškiau ar didesniu šriftu parašytų žodžių galima rasti pačiame tekste. Dažniausiai jie nurodo veiksmo vietą ar pastraipos temą. Gali žymėti ir naują mintį ilgesniame tekste;  rubrika arba lango antraštė [box headline]. Šalia straipsnio ar jo centre atsirandantis kitos spalvos langas su tekstu panašia kaip ir pagrindinis straipsnis tema. R. Marcinkevičienė pastebi (2008, 177), kad lietuvių spaudos antraščių įvairovė nėra tokia didelė. Anot jos, plačiau galima kalbėti tik apie rubrikas, antraštes (pagrindinė teksto antraštė), paantraštes bei teksto skyrelių pavadinimus. Šiame darbe bus išsamiai analizuojamos ir toliau aptariamos bei antraštėmis vadinamos tik pagrindinės straipsnių antraštės. Retorikoje antraštė suvokiama kaip atskiras retorinis kūrinys, sutalpinantis esmę, pavadinantis ir kartu apibūdinantis tekstą, lyg būtų jo „tema ir rema“: ji yra ir toliau tekstą kuriantis ir kartu iš to paties teksto išplaukiantis elementas. (Koženiauskienė, 2013, 46) Taigi, manoma, jog antraštė yra glaudžiai susijusi su tekstu. Kita vertus, svarstoma, jog antraštės šiandien dažnai neatspindi pagrindinės pristatomo teksto (straipsnio) žinios (Mažylė, 2012, 169), yra nesusijusios su tekstu, neaiškios. Laikraštinio stiliaus anglų žiniasklaidos antraštes kartais sunku suprasti, nes jos rašomos savitu stiliu (Swan, 1995, 359). Tačiau šių dienų lietuvių antraštės kartais miglotos, nes jomis labiau siekiama atkreipti skaitytojų dėmesį, o ne atspindėti pagrindinę teksto mintį. Naujienų portaluose skaitytojai nemato viso teksto, o tik antraštes, pagal kurias išsirenka, ar straipsnį skaitys. Dažniausiai straipsnius ir antraštes rašo skirtingi autoriai (Marcinkevičienė, 2008, 176). Tuo taip pat galima paaiškinti sąsajos nebuvimą tarp antraštės ir teksto. Antraščių kūrėjo uždavinys net ir visiškai neutralų tekstą paversti patraukliu ir skaitomu. Taigi, galima abejoti, ar antraštės visada atlieka savo pagrindinę funkciją (įvardyti straipsnius, jų pagrindinę mintį) ir yra susijusios su tekstu ir, ar antraštės galėtų būti priklausomas vienetas. Žvelgiant žanro aspektu, ankščiau antraštės nebuvo išskiriamos kaip atskiras žanras. „Žurnalistikos teorijoje“ (Urbonas, 2005, 75–201) žurnalistikos žanrai skiriami į informacinių, analitinių ir meninių publicistinių žanrų grupes, kuriose nėra minimos antraštės. Plačiai spaudos žanrus Lietuvoje tyrinėjo R. Marcinkevičienė (2008, 78–193). Ji taip pat išskiria informacinius, analitinius, meninius pramoginius bei vertinamuosius ir tarnybinius informacinius žanrus. Prie šių žanrų grupių kaip žanro atmaina aprašomos antraštės drauge su rubrikomis ir paantraštėmis. Prielaidą, jog antraštes

16 galima būtų laikyti savarankiškomis, iškėlė D. Kalinauskaitė. Atlikusi jau įvade minėtą naujienų portalų antraščių ypatumų analizę, D. Kalinauskaitė (2014, 42–43) įrodė, jog antraštes galima priskirti savarankiškiems trumpojo teksto žanrams. Anot autorės, ištirti antraščių struktūros dėsningumai nurodo antraštę kaip atskirą žanrą. Antraštės ne tik pristato tekstus (straipsnius), bet ir pačios tampa autonomiškais tekstais, kurie gali būti atskirai analizuojami. Šio trumpojo žanro paskirtį D. Kalinauskaitė (2014, 43) apibrėžia taip: „pristatyti apibūdinamą tekstą ne tik taikliai, glaustai, trumpai, bet ir įsimintinai, paveikiai, patraukliai“. Kalboje antraštės paprastai – „trumpas vieno sakinio tekstas“ (Koženiauskienė, 2013, 46). R. Marcinkevičienė (2008, 176) nurodo, jog yra du struktūriniai antraščių tipai: 1) daiktavardinis žodžių junginys, 2) sakinys. Sakiniui, anot autorės, būtinas veiksmažodis. D. Kalinauskaitė (2014, 43) antraštes skirsto į vienažodes, žodžių junginius ir sakinius. Sakinio struktūros antraštės, anot D. Kalinauskaitės (2014, 42-43), yra dažniausios. D. Liepinytė-Kytrienė (2013, 5) pateikia kitokį antraščių struktūros skirstymą. Pagal struktūrą antraštės skirstomos į faktinius ir vertinamuosius teiginius, tikslias ir perfrazuotas citatas ir klausimus. Teiginiais laikomos konstatuojamuosius sakinius atitinkančios antraštės. Vertinamaisiais teiginiais laikomos R. Marcinkevičienės išskirtos komentuojamosios antraštės. „Tai reiškinys, galintis iškreipti tiesą, implikuoti užuominomis pasakomus dalykus, kelti insinuacijų ir apskritai painioti dvi spaudos tekstų funkcijas: informuoti ir komentuoti.“ (Marcinkevičienė, 2008, 189) Tiksli citata atitinka kabutėmis įformintą monologinio tipo autorinę kalbą, kurią sudaro kieno nors kito mintys (Labutis, 2002, 359). Perfrazuota citata siejama su netiesiogine kalba – gana tiksliai atpasakota neautorinė kalba, įtraukta į pagrindinį tekstą, formaliai pateikta kaip autorinė kalba (Labutis, 2002, 360). Antraštes – klausimus atitinka klausiamieji sakiniai. Įvairiais aspektais minimas antraštes taip pat galima aptikti stilistikos, žiniasklaidos, žurnalistikos, retorikos, rinkodaros, komunikacijos, teksto lingvistikos bei kalbos tyrimų veikaluose. Įvairių tyrėjų mintys parodo antraščių funkcijų gausą. 1918 m. Kazimieras Bizauskas „Raštijos bei literatūros teorijoje“ antraštę vadino antgalviu. Anot K. Bizausko (1918, 12), matomu būdu antgalviu sutvirtinama vidujinė veikalo pilnatis ir taip nurodoma skaitytojui, ko jis gali laukti iš veikalo. Panašiai mąsto ir Ilya R. Galperinas savo veikale „Stylistics“ (1981, 302). Taigi, antraštė ne tik pavadina, bet ir atspindi pagrindinę veikalo idėją. A. Bitinienės nuomone (2007, 62), skiriamos dvi pagrindinės antraščių funkcijos: informacinė ir poveikio. Šios funkcijos sutampa su pagrindinėmis publicistinio stiliaus funkcijomis. Informacinė antraštė tik praneša apie tam tikrą įvykį ar situaciją. Poveikio funkciją turinti antraštė veikia skaitytoją.

Pagal tai retorikos atstovai skiria neutraliąsias (nominacinė funkcija) ir ekspresyviąsias (ekspresinė funkcija) antraštes. Ekspresyviosios antraštės yra figūriškos, paremiamos vaizdinga leksika, pasižymi intertekstualumu (Koženiauskienė, 2013, 46). Poveikio funkcija siejama su vertinimo funkcija ir reklamine, agitacine funkcijomis. Dažnai antraštėmis yra perteikiamas autoriaus ar laikraščio požiūris, tam tikras vertinimas (Bitinienė, 2007, 62; Galperin, 1981, 302; Marcinkevičienė, 2008, 189) arba reklamuojamas tam tikras produktas ar reiškinys, siekiama adresato pritarimo, skatinama veikti (Bitinienė, 2007, 62). Rinkodaros atstovas R. D. Boduchas (1999, 7) antraštę apibrėžia kaip kruopščiai atrinktų žodžių grupę, kuri pritraukia naudą, pristato įtikinamą pasiūlymą. Anot autoriaus, kiekviena sėkminga antrašte ketinama pritraukti kuo didesnį konkrečios auditorijos susidomėjimą ir priversti domėtis toliau. Rinkodaroje svarbiausia antraštės misija – parduoti. Kad antraštė pasiektų tikslą, jos kūrėjas turi turi: 1) atkreipti auditorijos dėmesį, 2) sudominti produktu, 3) priversti juos norėti reklamuojamo produkto, 4) priversti juos įsigyti produktą (Batty, Cain, 2010, 157). Johnas Morley (1998, 31), aptardamas spausdintinės žiniasklaidos antraštes, mini daugiau funkcijų: 1) atkreipti skaitytojų dėmesį, 2) apibendrinti straipsnio turinį, 3) perteikti rašytojo požiūrį, 4) nurodyti straipsnio stilių, 5) perteikti pagrindinę straipsnio mintį. Panašiai antraščių funkcijas skiria amerikiečių žurnalistikos teoretikai: 1) pritraukti skaitytojo dėmesį, 2) apibendrinti tekstą, 3) padėti skaitytojui suprasti publikacijos turinį 4) nupiešti nuotaiką, 5) padėti nustatyti pasakojimo įvykio toną, 6) sukurti tipografinį vaizdą (Mažylė, 2012, 169). Dauguma tyrėjų mini antraščių skiriamąją funkciją, kuri dažniau būdinga šių dienų interneto erdvės antraštėms (Bitinienė, 2007, 62; Reah, 2002, 13–14). Dabartinės žiniasklaidos interneto portaluose skaitytojai mato tik antraštes, kurios slepia straipsnius. Antraštė – tai gairė skaitytojams, kurie ieško visame interneto naujienų sraute tos informacijos, kuri juos domina (Ward, 2002, 116). Taigi, vykstant žiniasklaidos pokyčiams, kurie buvo aptarti antrame skyriuje, kinta ir antraštės. Spausdintinėje žiniasklaidoje antraštės prišlietos prie teksto. Skaitant antraštes, pastebimas ir tekstas ar bent dalis jo. Kadangi pagal antraštes internete skaitytojai nusprendžia, ką jie skaitys, o ko neskaitys, antraštės turi atkreipti dėmesį. Spausdintinėje spaudoje antraštės gali išsiskirti šriftu ar dydžiu. Šiandien skaitytojų dėmesio bandoma sulaukti, vartojant itin ekspresyvią raišką (Liepinytė-Kytrienė, 2013, 6). Taip pat pastebimas antraščių ilgio skirtumas. D. Kalinauskaitė (2014, 42), mini jog spausdintinei žiniasklaidai būdingesnės glaustesnės antraštės, interneto portaluose dominuoja sakinio, kelių sakinių antraštės.

Antraštė kaip tam tikras vienetas, turintis sau būdingų požymių ir funkcijų, yra suvokiamas ne tik įvairių sričių tyrėjų, bet ir šių dienų skaitytojų. D. Kalinauskaitė (2014, 26-28) taip pat atliko antraščių atpažįstamumo tyrimą. Tyrimo metu respondentams buvo pateikti įvairūs žodžiai, žodžių junginiai ir sakiniai. Vieni iš jų buvo naujienų portale delfi.lt aptiktos antraštės, kiti – antraščių atkarpos, parinktos, paisant struktūros ypatumų: tiek į antraščių, tiek į ne antraščių grupes įtraukta žodžio, žodžių junginio ar sakinio tipų. Daugiau nei pusė respondentų atskyrė tiek tikrąsias antraštes, tiek ne antraštes ir įvardijo kriterijus, kuriais rėmėsi. Nemažai buvo panašių respondentų nuomonių. Anot respondentų, antraštė galėtų būti: trumpas, informatyvus, atspindintis konkrečiu laikotarpiu aktualias temas tekstas, jas pristatantis intriguojančiai, sudominančiai; sudominti galėtų klausimais, žadinančiais skaitytojų smalsumą, nebaigta mintimi, ironija ir pan. Matoma, jog galima įžvelgti panašumų su mokslininkų mintimis, formuojančiomis antraštės sampratą. Atsižvelgiant į tai, jog antraštės gali būti suvokiamos kaip savarankiškas žanras, kurio forma gali atskleisti antraščių kalbinės raiškos ypatumus ir jų skirtumus, tiriant skirtingo laikotarpio antraštes, pirmiausia imtasi analizuoti antraštes kaip atskirus sakinius. Lietuvių kalbos sakinio samprata apžvelgiama kitame darbo skyriuje. Tačiau gilesnes antraščių kalbinės raiškos ypatumų įžvalgas, ekspresyvumo polinkius padės atskleisti įvairių mokslų sričių tyrėjų mintys, minėtos šiame skyriuje.

4. SAKINIO SAMPRATA KALBOTYROS DARBUOSE

Kadangi šiame darbe analizuojama tarpukario bei dabartinės žiniasklaidos antraščių kaip sakinio sintaksinė struktūra, svarbu aptarti kintančią lietuvių kalbos sakinio sampratą nuo seniausių laikų. Didelę įtaką lietuvių bendrinės kalbos raidai turėjo lietuvių kalbininkas – Jonas Jablonskis (LKE, 2008, 234). 1911 m. kalbininko parašyta „Lietuvių kalbos sintaksė“ ilgai buvo vienintelis patikimiausias šaltinis lietuvių kalbos sintaksinei sandarai pažinti. Joje formuota sakinio apibrėžtis skambėjo taip: „Mintis, kad pasakome ją arba parašome žodžiais, vadinasi sakinys.“ (Jablonskis, 1957, 442) Vėliau, 1922 m., to paties autoriaus „Lietuvių kalbos gramatikoje“ sakinio apibrėžtis jau skambėjo tiksliau: „Mintis, pasakyta arba parašyta žodžiais, vadinasi sakinys.“ 1927 m. sintaksės vadovėlyje Mykolas Durys (1927, 19) nurodo, jog sakinys yra žodžių junginys, kuriuo reiškiamos mintys. Panašiai mąsto ir Alfonsas Kalnius (1943, 7), apibrėždamas sakinį kaip žodžius, kurie tarpusavyje jungiami bei derinami į tam tikrus kalbinius vienetus. 1963 metais Jonas Balkevičius nurodo, jog sakiniais žmonės bendrauja tarpusavyje ir taip keičiasi mintimis, tačiau autorius taip pat teigia, jog tam, kad žodžiai paskelbtų tam tikrą mintį, jie turi būti išreikšti tam tikromis gramatinėmis formomis, kurios sujungtos tarpusavyje, atskleistų pasakytų daiktų bei reiškinių ryšius. Taigi, anot J. Balkevičiaus (1963, 16), sakinys yra pagrindinis kalbančiojo asmens minčių suformulavimo ir jų perteikimo kitam asmeniui kalbinis vienetas, kuriame pagal tam tikrus kalbos dėsnius sudarytais žodžių junginiais atskleidžiami daiktų bei reiškinių santykiai. 1976 m. išsamiai lietuvių kalbos sintaksė aptariama „Lietuvių kalbos gramatikos“ 3-iajame tome, tačiau jame nėra konkrečios sakinio apibrėžties. Žodžių junginių skyriuje tik užsimenama, jog šie įeina į sakinio sandarą (LKG, 1976, 9). Vytautas Sirtautas bei Česys Grenda „Lietuvių kalbos sintaksėje“ (1988, 7) nurodo, jog mažiausias rišlios kalbos vienetas, taip pat bendravimo ir kalbinio minties įforminimo vienetas yra sakinys. Sakinys taip pat pagrindinis sintaksės vienetas. XXI amžiaus pradžioje V. Labutis „Lietuvių kalbos sintaksėje“ (2002, 95-109) aptaria keletą aspektų, iš kurių sakinį galima apibrėžti skirtingai. Apibendrindamas V. Labutis (2002, 109) pateikia tokią sakinio apibrėžtį: „Sakinys – tai komunikacijai skirtas sintaksinis vienetas, kurio pamatą sudaro pagal vieną iš struktūros schemų suformuota gramatinė konstrukcija, turinti atskirą predikatyvumą bei pasakymo intonaciją“.

„Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (2005, 476) sakinys pateikiamas kaip mažiausias bendravimo vienetas, turintis gramatiškai nepriklausomą formą bei rašomojoje kalboje skiriamas skyrybos ženklais. Paprastai sakinys apibrėžiamas „Lietuvių kalbos žinyne“ (2008, 219). Tai gramatiškai susijusių žodžių grupė, turinti baigtinę intonaciją. Taigi, matoma, kad, laikui bėgant, sakinio apibrėžtis vis buvo tikslinama ir darėsi vis sudėtingesnė. Sakiniai gali būti įvairių rūšių. Jie ne visada buvo skiriami vienodai. Šiandien galimi keli sakinių skirstymo pagrindai. Kadangi šiame darbe bus analizuojama antraščių struktūra, toliau šiame darbe apžvelgiamas sakinių skirstymas pagal sintaksinę sandarą. 1911 m. J. Jablonskis įvardijo vientisinius („pasakymas, kuriame yra ne daugiaus per vieną sakinį“) ir sudėtinius sakinius („pasakymas, sudėtas iš kelių vientisinių sakinių“) (Jablonskis, 1957, 531). Tokios pagrindinės sakinių rūšys išskiriamos ir šiandien, tačiau vėliau rašę mokslininkai svarstė kitaip. M. Durys (1927, 19) nurodo, jog viena iš pagrindinių rūšių, yra toks sakinys, kuriame yra daiktavardžio vardininkas ir veiksmažodis (arba dalyvis), suderintas su tuo vardininku. Toks sakinys vadinamas neišplėstiniu sakiniu. Taip pat skiriamas ir išplėstinis sakinys, kuriame be veiksnio ir tarinio formų gali būti dar keturios formos: papildinys, pažyminys, aplinkybė ir antrininkas tarinys. Tai, anot M. Durio, antrininkai sakinio nariai, o veiksnys ir tarinys – pagrindiniai. Trečiąją rūšį M. Durys įvardija kaip sudėtinį posakį. Taip vadinamas reiškinys, kai patys sakiniai tarp savęs gali būti jungiami. Aprėpdamas pirmąją ir antrąją M. Durio minimas sakinio rūšis, A. Kalnius (1943, 9-10) įvardija paprastąjį sakinį. Jį gali sudaryti veiksnys, tarinys ir antrininkės sakinio dalys. Autorius taip pat išskiria kreipinį, įterptinius žodžius ir smulkmines sakinio dalis. M. Durio minimą trečiąją sakinių rūšį A. Kalnius (1943, 52) vadinta sudėtiniu sakiniu. Tai toks sakinys, kuris yra sudarytas iš kelių sakinių. J. Balkevičius (1963, 67) skirsto kaip ir J. Jablonskis. Skiriami vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Toks sakinių skirstymas yra pagrįstas atskirų predikatyvinių centrų skaičiumi sakinyje. Sakinio predikatyvinį centrą sudaro pagrindinės sakinio dalys, t. y. veiksnys ir tarinys. Taigi, anot J. Balkevičiaus (1963, 68), sakinys, kuris turi vieną predikatyvinį centrą ir tokiu būdu išreiškia tik vieną atskirais sakiniais nesuskaidomą mintį, yra vientisinis sakinys, o toks, kurį sudaro keli vientisiniai sakiniai, yra sudėtinis sakinys. Toks pats skirstymas išlieka ir „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (1976, III tomas, 279, 719), V. Sirtauto bei Č. Grendos (1988, 31) „Lietuvių kalbos sintaksėje“. Taip sakiniai skirstomi šiandien. (Labutis, 2002, 124; DLKG, 2005, 572, 658)

Anot V. Labučio (2002, 124), minėtos dvi pagrindinės sakinių rūšys taip pat gali pasiskirstyti pagal predikatinio centro narių kiekį bei predikatinį centrą sudarančio nario tipą. Šis detalesnis skirstymas toliau apžvelgiamas šio skyriaus poskyriuose. Jo laikomasi, analizuojant tarpukario bei dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštes.

4.1. Vientisinio sakinio struktūra

„Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ pateikiama išsamesnė vientisinio sakinio apibrėžtis. Vientisinis sakinys yra gramatiškai nepriklausomas sintaksės vienetas, susidedantis iš žodžio formos arba konstrukcijos, turinčios vieną sintaksinį centrą. Centrinę vietą šiame sakinyje turi tarinys, su kuriuo tiesiogiai ar tarpiškai (per žodžių junginių pagrindinius dėmenis) su tariniu siejamos visos žodžių grupės (DLKG, 2005, 572). 1963 m. „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“ vientisiniai sakiniai smulkiau yra skirstomi trimis atžvilgiais: 1) predikatyvinio centro atžvilgiu (į dvinarius ir vienanarius sakinius), 2) antrininkių sakinio dalių atžvilgiu (į išplėstinius ir neišplėstinius sakinius) ir 3) minties baigtumo atžvilgiu (į pilnuosius ir nepilnuosius sakinius) (Balkevičius, 1963, 68). Sakinys, kurio predikatyvinį centrą sudaro abi pagrindinės dalys (veiksnys ir tarinys), laikomas dvinariu. Nurodoma, jog du vienarūšiai tariniai yra suvokiami kaip vienas predikatinio centro narys. Sakinys, kurio predikatyvinį centrą sudaro tik viena pagrindinė dalis, yra vienanaris sakinys (Balkevičius, 1963, 68). Taip pat yra išskiriami ir benariai bei nepilnieji sakiniai, kurie šiame darbe bus apžvelgiami vėliau. Kalbant apie išplėstinius ir neišplėstinius vientisinius sakinius, turima omenyje predikatinio centro papildymą arba nepapildymą antrininkėmis sakinio dalimis (Balkevičius, 1963, 69). Vienanariai ir dvinariai sakiniai pasiskirsto į asmeninius ir beasmenius sakinius. DLKG (2005, 572) nurodoma, jog pagal sintaksinius ryšius, tokie sakiniai yra aukščiausioje vientisinio sakinio sklaidos pakopoje. J. Balkevičius (1963, 69) dar išskiria nominatyvinius sakinius, tačiau šiame darbe jie bus skiriami pagal V. Labutį (2002) (kaip beasmenių sakinių porūšis). Taip pat ir J. Balkevičiaus minėti nepilnieji sakiniai. Asmeniniais vadinami tokie sakiniai, kurių tarinys (išreikštas ar numanomas) tarpusavio sąsajos ryšiu siejamas su veiksniu, pvz.: Viršum miško patekėjo mėnuo (DLKG, 2005, 572).

J. Balkevičius (1963, 133) smulkiau asmeninius sakinius skirsto į apibrėžtuosius, neapibrėžtuosius ir apibendrinamuosius. Šis skirstymas išlikęs iki šių dienų. Minėtame pavyzdyje veiksniu einanti žodžio forma asmenį nurodo visai apibrėžtai. Taigi, tokie sakiniai yra asmeniniai apibrėžtieji (Labutis, 2002, 126). Tokie sakiniai laikomi dvinariais. 1963 m. „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“ prie apibrėžtųjų taip pat priskiriami vienanariai asmeniniai sakiniai, kurių tarinys, išreikštas pirmuoju, antruoju arba trečiuoju asmeniu, žymi veiksmą, atliekamą veiksnio, lengvai numanomo iš tarinio asmens ar konteksto, pvz.: Bijausi iš vietos pajudėti (Balkevičius, 1963, 133-134). V. Labučio (2002, 127) nuomone, tokie sakiniai nei savo prasme, nei sandara nesiskiria nuo sakinių su pasakytu veiksniu. Taigi, tokie apibrėžtieji sakiniai vienanariais nelaikomi. Jie priskiriami dvinariams. Kitos dvi asmeninių sakinių grupės priskiriamos vienanariams sakiniams. Šiuose sakiniuose tariniu pasakomas veiksmas turi veikėją, tačiau šis veikėjas arba nežinomas, arba specialiai nenurodomas. Taigi, anot V. Labučio (2002, 126), predikatinio centro antrojo nario čia nereikia. Asmeniniuose neapibrėžtuosiuose sakiniuose tarinys turi formalią asmens kategoriją, tačiau to tarinio veiksmo atlikėjas neapibrėžtas, nesvarbus, nežinomas, sakiniui nereikalingas. Paprastai tokių sakinių tarinys reiškiamas neapibrėžtosios reikšmės trečiuoju asmeniu (Labutis, 2002, 126). J. Balkevičiaus (1963, 135) pastebėta, jog šiuo atveju veiksnys net nėra numanomas iš konteksto. Dažniausias neapibrėžtųjų asmeninių sakinių laikas yra esamasis arba būtasis. Dažni esamojo laiko tariniai, turintys nuolatinio būvio reikšmę. Jais paprastai reiškiami priežodžiai, pvz.: Iš adatos vežimą priskaldo. Asmeniniai apibendrinamieji sakiniai yra tokie vienanariai sakiniai, kurių tarinys rodo apibendrintą veiksmą, kurio atlikėjas galėtų būti bet kas. Tokie sakiniai dažniausiai yra patarlės, priežodžiai, grožinės literatūros aforizmai, sentencijos. Tarinys šiuose sakiniuose dažniausiai reiškiamas tiesioginės nuosakos būsimojo, esamojo laiko arba liepiamosios nuosakos veiksmažodžio vienaskaita, pvz.: Pirštu duonos neatrieksi; Katės maiše nederėk (Balkevičius, 1963, 136-137). Taip pat dažniausiai tarinys reiškiamas antruoju asmeniu. V. Labutis (2002, 127) pastebi, kad, reiškiant tarinį trečiuoju asmeniu, veikėjas taip pat gali būti apibendrintas, pvz.: Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų. Taigi, nėra lengva atskirti, ar tokie priežodžiai yra apibendrinamieji, ar apibrėžtieji asmeniniai sakiniai. Beasmeniais vadinami sakiniai, neturintys išreikšto ar iš veiksmažodžio formos numanomo veiksnio. Taigi, nėra tarpusavio sąsajos ryšių. Beasmenio sakinio branduolį sudaro vienas tarinys arba tarinys kartu su prijungiamuoju ryšiu susietais žodžiais (DLKG, 2005, 572). Tokie sakiniai gali eiti

23 sudėtinio sakinio dėmeniu. Šiandien skiriami paprastieji, infinityviniai ir nominatyviniai beasmeniai sakiniai (Labutis, 2002, 2002, 128). Beasmenio sakinio predikatinį centrą sudarantis pagrindinis narys laikytinas, anot V. Labučio (2002, 129), specifiniu tariniu, neturinčiu veiksnio atramos. Tačiau daugeliui beasmenių sakinių vis dėlto būdinga į predikatinį centrą krypstanti forma, t. y. subjekto naudininkas, kuriuo pasakomas beasmenės būsenos patyrėjas. Toks naudininkas nelaikomas veiksniu, nes tariniu apibūdinamas ne pats būsenos patyrėjas, o jo būsena. Pagal tai, ar beasmenės būsenos patyrėjas yra pasakytas (netiesiogiai), ar nepasakytas, paprastieji beasmeniai sakiniai taip pat gali būti apibrėžtieji ir neapibrėžtieji. Apibrėžtuosiuose beasmeniuose sakiniuose aiškiai matomas arba numanomas subjekto naudininkas, pvz.: Jai čia lygiai tiek pat jauku, kaip ir mums (Labutis, 2002, 129). J. Balkevičius tokius sakinius skiria prie vienanarių. Šiame darbe laikomasis V. Labučio nuomonės, jog tokius sakinius reikėtų laikyti dvinariais. Neapibrėžtuosiuose beasmeniuose sakiniuose būsenos patyrėjas yra neaktualus arba visai nereikalingas. Skiriamos kelios beasmenių sakinių grupės: 1) pranešami savaiminiai gamtos reiškiniai, 2) reiškia savaiminę veiksminę būseną, 3) reiškia ypatybines būsenas, 4) gali rodyti pasyvias beasmenes būsenas, turinčias predikatinį centrą, reiškiamą neveikiamosios rūšies dalyvių vadinamąja bevarde gimine ar savitos reikšmės veiksmažodžiu, 5) ypatingos sandaros beasmeniai sakiniai rodo ko nors neapibrėžto egzistavimą, 6) reiškiantys substantyvizuotas būsenas, į kurias objektas patenka tarsi netyčia (Labutis, 2002, 129–131). Neapibrėžtieji beasmeniai sakiniai laikomi vienanariais (Balkevičius, 1963, 141–143, Labutis, 2002, 129). Infinityviniai beasmeniai sakiniai yra vienanariai sakiniai, kurių predikatinį centrą sudaro viena nuo kitų žodžių nepriklausoma bendratis (LKG, 1976, 616). Struktūriniai šių sakinių savitumai susiję su jų funkciniais stiliais. Dažniausiai infinityviniai sakiniai yra liepiamieji. Pasitaiko ir konstatuojamųjų infinityvinių sakinių, bet šie taip pat dažniausiai pasakomi šaukiamai. Taip pat dažni klausiamieji infinityviniai sakiniai. Pasitaiko ir geidžiamųjų infinityvinių sakinių, kurie dažniausiai pradedami dalelyte kad (Labutis, 2002, 132–133). „Vienanaris sakinys, turintis predikatinį centrą, sudarytą tik iš vieno daiktavardžio ar jį atstojančio kito žodžio vardininko, kuriuo pranešama apie ko nors egzistavimą, pasirodymą, vadinamas nominatyviniu sakiniu.“ (Labutis, 2002, 134) Nominatyviniai sakiniai pasižymi specifine išraiška, turiniu, funkcijomis ir intonacija. Galbūt todėl J. Balkevičius „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“ (1963, 146) šiuos sakinius išskiria atskirai. Vėlesniuose veikaluose šie sakiniai skiriami kaip beasmenių sakinių porūšis. Anot V. Labučio (2002, 134), nominatyvinio sakinio daiktavardiškasis žodžio

24 vardininkas yra tipiškiausias vienanario sakinio pagrindinis narys. Tačiau jo negalima laikyti nei tikru veiksniu, nei tikru tariniu. Nors jis gali būti laikomas vardine tarinio dalimi, prie kurios nesunkiai pritampa grynoji jungtis (plg.: Buvo sekmadienio rytas ir Sekmadienio rytas.), toks sakinio predikatinis centras neturi aiškaus asmens rodiklio, tad laikomas beasmeniu sakiniu. Svarbu paminėti, jog pagrindinė nominatyvinio sakinio dalis turi nominatyvinę funkciją, t. y. ja daiktas ar reiškinys pavadinamas. Šiam sakiniui yra labai svarbi intonacija, kuria tarsi sukuriamas pranešimas. Tokia intonacija būdinga atskiram, gramatiškai nepriklausomam sakiniui. Tai skiria nominatyvinius sakinius nuo nepilnųjų pasakymų, kurie yra gramatiškai priklausomi (Labutis, 2002, 134). Nominatyvinis sakinys gali būti neišplėstinis ir išplėstinis, t. y. turėti priklausomą savarankišką žodį – derinamąjį arba nederinamąjį pažyminį (arba abu drauge). Jie taip pat gali eiti ir sudėtinio sakinio savarankiškuoju arba šalutiniu dėmeniu (LKG, 1976, 627). Dažniausiai nominatyviniai sakiniai yra teigiamieji konstatuojamieji sakiniai (Balkevičius, 1963, 146). Pagal turinį bei funkcijas yra skiriamos kelios nominatyvinių sakinių grupės (LKG, 1976, 628–632; Labutis, 2002, 136): 1) Egzistenciniai arba aprašomieji bei pasakojamieji nominatyviniai sakiniai. Jie yra dažniausi. Jais yra konstatuojama kokia nors situacija, faktas, daikto egzistavimas, pvz.: Kovo pabaiga; 2) Atpažįstamieji, pranešamieji, parodomieji, pavadinamieji nominatyviniai sakiniai. Šie artimi egzistenciniams. Jais skelbiama, kad daiktas ar reiškinys yra atpažįstamas, nurodomas, įvardijamas, pvz.: Buvo nesukąs į kelią, bet netikėtai pastebėjo skersai upės ištiestą lyną. Keltas... Šiam darbui aktualu, jog LKG (1976, 631) pavadinamieji nominatyviniai sakiniai dar vadinami antraštiniais. Nurodoma, jog tokie sakiniai žymi įstaigų, įmonių, gatvių, miestų ir pan. pavadinimus, taip pat gali būti knygų, žurnalų, laikraščių, skyrių ir t. t. antraštėmis, pvz.: Dramblio kaulo parduotuvė; Raidės matėsi gražiai: „Tumas-Vaižgantas, Vėžiai; 3) Emociniai, stebėjimosi sakiniai. Jais gali būti pranešamas stebėjimasis kokiu nors faktu ar situacija. Šiuo atveju emocinis atspalvis net nustelbia nominatyvinę funkciją, pvz.: O tamsuma! O trumparegiškumas! Benariais sakiniais J. Balkevičius (1963, 151) vadina sakinius be pagrindinių sakinio dalių. Tad šių sakinių negalima priskirti nei prie vienanarių, nei prie dvinarių, nes jie nėra gramatiškai skaidomi. Jie gali būti sudaryti iš atskiros dalelytės, jaustuko, ištiktuko, dalelytei artimą reikšmę turinčios neskaidomos žodžių samplaikos. Tai pranešimai apie tam tikrą jausmą, modalinį vertinimą ar panašius dalykus, pvz.: Cha. Kvailys. Taip, taip, Petrai... Tai taip pat gali būti mandagumo posakiai, kreipiniai (Balkevičius, 1963, 151–152; LKG, 1976, 647–651; Labutis, 2002, 137). Nepilnaisiais sakiniais vadinami tokie sakiniai, kurie be konteksto yra neaiškūs, nesuprantami. Juose pavartoti žodžiai yra gramatiškai susiję su kitų sakinių žodžiais. Taigi, pagal savo sandarą jie

25 atitinka tik sakinio dalį ar sudėtinio sakinio dėmenį. Tai gali būti žodis, žodžių junginys ar kita konstrukcija, todėl, anot V. Labučio (2002, 139), nepilnuoju sakiniu vadinamas sąlygiškai. Pagal konteksto pobūdį ir funkcijas nepilnieji sakiniai gali būti: 1) atsakymai į pokalbio dalyvio ir savo paties klausimus, 2) pranešimo papildymai nauja mintimi, 3) pranešimo pratęsimas (Labutis, 2002, 139; LKG, 1976, 641–645). Pagal sandaros nepilnumo kriterijų nepilnuosius sakinius galima skirstyti pagal tai, kokią sakinio dalį jis atitinka. Dažniausiai šie sakiniai atitinka antrininkes sakinio dalis, tačiau neina jomis. Nepilnasis sakinys gali atitikti: 1) papildinį, 2) aplinkybes, 3) pažyminį, 4) dvi ar kelias antrininkes sakinio dalis (LKG, 1976, 635-641; Labutis, 2002, 140–141). LKG (1976, 645) minimi ir artimi nepilniesiems sakiniams eliptiniai sakiniai. Juos sieja nepilna sakinio sandara. V. Labutis (2002, 141) juos vadina elipsiniais. Šie sakiniai nėra sąlygojami konteksto, priešingai nei nepilnieji, taip pat neturi išreikšto tarinio, tačiau turi antrininkes sakinio dalis. Šie sakiniai gali būti sudėtinių sakinių dėmenys. Elipsiniuose sakiniuose dažniausiai nepasakomas veiksmažodinis tarinys, reiškiantis judėjimą, mušimą, davimą, teikimą, kalbėjimą, sakymą, girdėjimą, mąstymą, stovėjimą, sėdėjimą, reikėjimą, privalėjimą bei kitus veiksmus ir būsenas. Dažnai tokiuose sakiniuose nepasakomos buvimą reiškiančios veiksmažodžių formos. Be jų sakiniai tokie dažni, kad net sunku pastebėti, jog kažkas praleista. LKG (1976, 647) minima, jog elipsiniai sakiniai dažnai vartojami publicistikoje, ypač antraštėse.

4.2. Sudėtinio sakinio struktūra

„Sudėtinis sakinys yra aukštesnio rango vienetas negu vientisinis sakinys (dėmuo).“ (Valeckienė, 1998, 101) Šį sakinį sudaro du ar daugiau dėmenų, kurie pagal savo sudaromuosius elementus atitinka vientisinius sakinius. (Valeckienė, 1998, 101) Anksčiau sudėtinio sakinio dalimis buvo skiriama pagrindiniai sakiniai („kurs paimtas skyrium turi pilną arba pilnoką prasmę“) ir šalutiniai sakiniai („kuris tėra kito sakinio dalis“) (Jablonskis, 1957, 488–489). Sakiniai tarpusavyje yra jungiami. Sudėtinių sakinių jungimo būdai ne visada buvo suvokiami vienodai. J. Jablonskis skyrė: 1) sakinių prijungimą (nevienodų sakinių sudėjimas), 2) sakinių sujungimą (vienodų sakinių sudėjimas), 3) sakinių sutapimą (dviejų arba daugiau sakinių sujungimas), 4) sakinių įterpimą (įterptas sakinys paaiškina, pažymi, susiaurina mintį) (Jablonskis, 1957, 519, 531–532, 539). M. Durys (1927, 58) nurodo, jog galimi trys jungimo būdai: 1) sakiniai jungiami jungtukais, 2) sakiniai jungiami jungtukiniais žodžiais (būdvardžiai, daiktavardžiai, prieveiksmiai), 3) sakiniai jungiami

26 jungiamąja pauza (t. y. nėra sujungti nei jungtukais, nei kitais jungiamaisiais žodžiais). A. Kalnius (1943, 52) sudėtinius sakinius klasifikuoja taip: 1) prijungtiniai, 2) sujungtiniai, 3) įterptiniai. Anot kalbininko, pastarieji sakiniai yra jungiami įterpimo būdu. Jie nėra gramatiškai susiję su tais sakiniais, į kuriuos įsiterpia. Tai pašalinės mintys, daugiausia reiškiamos paprastaisiais sakiniais. J. Balkevičiaus (1963, 287) nurodytas jungtukinių ir bejungtukinių sudėtinių sakinių skirstymas išliko iki šių dienų. Jungtukiniai sakiniai pasiskirsto į sujungiamuosius bei prijungiamuosius. Šių sakinių skyrimas remiasi lygiavertiškumo kriterijumi, kurio pagrindą sudaro prielaida, kad sudėtinio sakinio dėmenys sintaksiškai gali būti lygiaverčiai arba nelygiaverčiai (Holvoet, 2003, 99). Sudėtiniai sakiniai, kuriuos sudaro du ar daugiau vienas nuo kito nepriklausančių arba, kitaip sakant, lygiaverčių (pagrindinių) dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais bei tam tikra intonacija, yra vadinami sudėtiniais sujungiamaisiais sakiniais. Šių sakinių dėmenys gali būti dvinariai, vienanariai, nominatyviniai, nepilnieji ir benariai sakiniai (LKG, 1976, 721). Struktūros atžvilgiu svarbus yra sujungiamųjų dėmenų kiekis ir tų dėmenų išsidėstymo seka. Taigi, sujungiamieji sakiniai gali būti dvidėmeniai arba daugiadėmeniai, jei sakinį sudaro trys ar daugiau dėmenų. Ne visi dvidėmeniai sujungiamieji sakiniai gali būti papildomi kitais ir taip tapti daugiadėmeniais sujungiamaisiais sakiniais. Tokiu atveju dvidėmeniai, kurie negali būti papildomi kitais dėmenimis, vadinami uždarosios struktūros sakiniais, o tie, kurie gali būti papildyti, yra atvirosios struktūros sujungiamieji sakiniai. Paprastai pastarieji sakiniai yra jungiami sudedamojo sujungimo būdu, o uždarosios struktūros – priešpriešiniu ar paremiamuoju būdu. Dažniausiai atvirosios struktūros sakiniuose dėmenis galima sukeisti vietomis. Tai vadinama lanksčiąja struktūra. Jei sakinio dėmenų vietomis keisti negalima, tai – nelanksčiosios struktūros sakinys (Labutis, 2002, 162–165). Pagal dėmenų tarpusavio santykius tradiciškai yra skiriami šie sujungiamųjų sakinių tipai: sudedamojo, skiriamojo, priešpriešinio, paremiamojo. DLKG (2005, 720) dar yra išskiriamas pažymimasis sujungimas. Šiame darbe laikomasis pirmosios nuomonės. Sudedamojo sujungimo sakinių dėmenys dažniausiai yra jungiami išskaičiuojant vienu metu vykstančius, vienas po kito einančius arba vienas kitą pakeičiančius veiksmus ar ypatybes (Valeckienė, 1998, 109). Dažniausiai vartojamas jungtukas ir. Pavienis jungtukas vartojamas prieš antrąjį, o jeigu sakinys daugiadėmenis, tuomet prieš paskutinįjį dėmenį. Jungtukai taip pat gali būti kartojami prieš kiekvieną dėmenį: ir... ir, nei... nei, tai... tai, čia... čia ir kt. Dažniausiai šių sakinių turinys gali būti susijęs su: 1) vienalaikiškumo ryšiu, 2) laiko nuoseklumo ryšiu (Labutis, 2002, 166). Detaliai kiekvieno galimo jungtuko sudėtiniame sakinyje raiška aprašoma akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (III tomas, 1976).

Skiriamojo sujungimo sakinių dėmenys siejami, išskiriant vienus ir kartu pašalinant kitus veiksmus ar reiškinius. Šiuose sakiniuose vartojami pavieniai jungtukai ar, arba bei kartojamieji jungtukai ar... ar, arba... arba, dalelytėmis gal... gal. Pastebėtina, jog jungtukai ar, arba nėra visiškai lygiagretūs. Taip pat skiriamojo sujungimo sakiniai yra linkę būti daugiadėmeniais, nes paprastai jie yra atviros struktūros (Labutis, 2002, 167–168; Valeckienė, 1998, 111). Priešpriešinio sujungimo sakinių dėmenys siejami, gretinant arba priešinant daiktus, reiškinius, ypatybes. Kitur šie sakiniai dar vadinami gretinamaisiais, priešinamaisiais (Valeckienė, 1998, 109; LKG, 1976, 746). Pats dažniausias jungtukas gretinant – o, priešinant – bet. Tačiau galimi ir atvirkštiniai variantai. Taip pat dažni šie jungtukai: tačiau, tik, vis dėlto, vis tik, užtat. Tokiuose sakiniuose dažniausiai vienas dėmuo yra teigiamas, o kitas neigiamas arba juose vartojami priešingos reikšmės žodžiai (Valeckienė, 1998, 109; LKG, 1976, 746). Paremiamuoju būdu jungiami sakiniai, kurių dėmenys susiję priežastingumo ryšiu. Antruoju dėmeniu paaiškinamas, paremiamas ar nusakomas padarinys to, kas pasakoma pirmame dėmenyje. Tokius sakinius sieja jungtukai todėl, tad, dėl to, užtat, tai, taigi, tai ir, ir. Aiškiausiai nurodantis padarinį ir dažniausiai tokiuose sakiniuose pasitaikantis jungtukas yra todėl. Taip pat stiprus padarinys reiškiamas jungiant sakinius jungtukais tad, dėl to, užtat. Pastebėtina, kad paremiamuoju būdu sujungiami sakiniai yra artimi priežastinio prijungimo sakiniams (Labutis, 2002, 171). Išsamiai prijungiamuosius sakinius nagrinėdamas Vytautas Būda nurodė, jog nuo XVII-XVIII a. pripažįstama, kad šie sakiniai nėra vienalyčiai, o sudaryti iš bent dviejų sakinio formos dėmenų (Būda, 1987, 58). M. Durys sakinių prijungimą vadina nevienodų sakinių sudėjimą: „šalutinių su pagrindiniais, šalutinių su šalutiniais nevienodo laipsnio“ (Durys, 1927, 63). Šalutiniai sakiniai yra prijungiami prie pagrindinių, kai pagrindiniame sakinyje nepakankamai aiškiai pasakoma mintis ir ją būtina papildyti (DLKG, 1963, 310). Taigi, prijungiamojo sakinio dėmenys nėra lygiaverčiai. Ne visi kalbininkai prijungiamųjų sakinių skirstymą pateikia vienodai. V. Labutis (2002, 155-156) kritikuoja tradicišką skirstymą. Kalbininkas teigia, jog prijungiamuosius sakinius įprasta skirstyti pagal priklausomojo dėmens analogiją su kuria nors sakinio dalimi (pagal iš pagrindinio dėmens kylantį klausimą, į kurį galima rasti atsakymą šalutiniame dėmenyje). Šis skirstymas nurodo šalutinio dėmens sudėjimo, jo sąmazgos apibendrintą turinį ir šalutinio dėmens vaidmenį arba funkciją, tad šį skirstymą galima vadinti funkciniu arba šalutinių dėmenų skirstymu. Tačiau, anot V. Labučio (2002, 155–156), toks skirstymas neatspindi viso prijungiamojo sakinio sandaros, jo dėmenų raiškos galimo derinimo vieno su kitu, ne daug pasako apie jo dėmenų semantinių santykių įvairovę bei palieka nuošaly jungiamųjų priemonių vaidmenį. Be šio skirstymo dar galimi formalusis ir struktūrinis būdai. Formaliai

28 prijungiamieji sakiniai skirstomi pagal prijungiamuosius žodžius, jungtukus ir kitas leksines jungiamąsias priemones. Struktūriškai prijungiamieji sakiniai skirstomi pagal tai, kaip tiesiogiai prie ko, kokiu būdu yra prijungiamas šalutinis sakinys. LKG III-iame tome (1976, 798–803) prijungiamieji sakiniai skirstomi į funkcinio ir semantinio prijungimo sakinius. V. Labutis šį skirstymą labiau priskiria struktūriniam, nors ir daugiausia LKG remiamasi jungtukais. Tokiu pačiu pagrindu prijungiamieji sakiniai yra skiriami ir DLKG (2005, 660–667), tik čia funkcinis prijungimas vadinamas tiesioginiu, o semantinis – netiesioginiu. Tiesioginio prijungimo sakinių šalutinis dėmuo priklauso nuo pagrindinio dėmens žodžių, o dėmenų ryšį lemia tų žodžių gramatinės bei reikšmės ypatybės. Netiesioginio prijungimo sakinių šalutinis dėmuo nėra priklausomas nuo pagrindinio dėmens kurio nors žodžio gramatinių ar reikšmės ypatybių. Taip pat ir dėmenų tarpusavio ryšiai čia laisvesni (DLKG, 2005, 660). Panašias prijungiamųjų sakinių grupes Adelė Valeckienė (1998, 102–107) skirsto kaip papildomuosius (neskaidomuosius) bei pridedamuosius (skaidomuosius) prijungiamuosius sakinius. Anot kalbininkės, pirmųjų sakinių pagrindinis dėmuo reikalauja papildymo, tad šalutinis dėmuo papildo visą pagrindinį dėmenį ar jo žodį (grupę), kuris vadinamas atraminiu žodžiu. Antrųjų sakinių pagrindinis dėmuo nereikalauja papildymo. Šiuo atveju šalutinis dėmuo tik padeda išplėsti mintį, jis nėra būtinas. Šiame darbe remiamasi DLKG prijungiamųjų sakinių skirstymu. Tiesiogiai prijungiamų sakinių skirstymas remiasi šalutinio dėmens priklausymu nuo pagrindiniame žodyje esančio kurio nors žodžio gramatinės bei reikšmės ypatybės. Šalutinis dėmuo šiuose sakiniuose jungiamas nereikšminiu jungtuku, santykiniu įvardžiu ar prieveiksmiu (DLKG, 2005, 665). Tiesioginio prijungimo sakiniai yra skiriami į: 1) aiškinamuosius, 2) pažymimuosius, 3) nusakomuosius sakinius. Aiškinamųjų sakinių šalutiniai dėmenys siejami su tam tikros reikšmės veiksmažodžiais, daiktavardžiais, bevardės giminės būdvardžiais ar prieveiksmiais ir jungiami nereikšminiais jungtukais arba netiesioginį klausimą pradedančiais jungiamaisiais žodžiais: santykiniais įvardžiais ir prieveiksmiais, jungtukų funkciją turinčiomis klausiamosiomis dalelytėmis ar, bene (DLKG, 2005, 665). Pažymimųjų sakinių šalutiniai dėmenys yra siejami su įvairių reikšmių daiktavardžiais ar su parodomaisiais įvardžiais bei jungiami santykiniais įvardžiais kuris, katras, koks, kas ar kitais jiems artima reikšme pavartotais jungiamaisiais žodžiais. Pagal atraminio žodžio pobūdį šie sakiniai skiriami į 1) daiktavardžių pažymimuosius, 2) įvardžių pažymimuosius (DLKG, 2005, 665).

Nusakomųjų sakinių šalutiniai dėmenys siejami su parodomaisiais įvardžiais tas, ta, toks, tokia bei prieveiksmiais taip, tiek, o jungiami jungtukais kad, jog. Pavyzdžiui: Oras tokis gardus, jog atsidusęs lyg duonos su medumi kąsnį valgai (DLKG, 2005, 665). Netiesiogiai prijungiamų sakinių šalutiniai dėmenys yra jungiami reikšminiais jungtukais arba santykiniais prieveiksmiais, kurie pagal savo vaidmenį sakinyje atitinka jungtukus. Kai kurie sakiniai gali būti jungiami ir jungtuku kad. Smulkiau šios grupės sakiniai skirstomi į laiko (jungiama laiko jungtukais bei santykiniais prieveiksmiais kai, kada, iki, ligi ir kt.), priežasties (jungiama priežasties jungtukais kadangi, nes bei nereikšminiu jungtuku kad ir kt.), sąlygos (jungiama sąlygos jungtukais jei, jeigu, jungtuku kad ir ir kt.), nuolaidos (jungiama nuolaidos jungtukais nors, kad ir ir kt.), tikslo (jungiama jungtukais kad arba idant), vietos (jungiama santykiniu prieveiksmiu kur), lyginamuosius sakinius (jungiama lyginamaisiais jungtukais kaip, lyg, tartum, tarsi, negu ir kt. bei santykiniu prieveiksmiu kiek) (DLKG, 2005, 666). Anksčiau bejungtukiai sakiniai ne visur buvo išskiriami, o išskirti ne visų kalbininkų buvo skirstomi vienodai. M. Durys sudėtiniame posakyje išskiria jungimą be jungtukų. Tuomet sakinio dėmenys jungiami pauze ar balso priegaide (Durys, 1927, 68). J. Jablonskis, A. Kalnius išvis nemini bejungtukių sakinių. V. Sirtautas ir Č. Grenda nurodo, jog tokių sakinių nejungia nei sujungiamieji, nei prijungiamieji jungtukai ar juos atstojantys žodžiai, „čia dėmenys yra tiesiog prigretinti, vienas šalia kito pastatyti“ (Sirtautas, Grenda, 1988, 149). DLKG (1963, 321) minimas bejungtukinis šalutinių sakinių prijungimas prie pagrindinių sakinių be jokių jungiamųjų žodžių, tik jungiamąja intonacija. LKG (1976, 917-950) bejungtukiai sakiniai skirstomi į: 1) išskaičiuojamuosius, 2) gretinamuosius, 3) sąlygojamuosius, 4) paremiamuosius sakinius. A. Valeckienė (1998, 114–116) aptaria bejungtukius sakinius, nurodydama, jog jų dėmenys yra savarankiški kaip sujungiamųjų sakinių ir skirsto kaip juos į: 1) sudedamojo sujungimo, 2) gretinamojo sujungimo, 3) aiškinamojo, 4) paremiamojo sujungimo sakinius. Taip pat išskiriami sudėtingos sandaros bejungtukiai sakiniai. V. Labutis (2002, 172) pabrėžia, jog vienų bejungtukių sakinių dėmenų sąveika yra panaši į sujungiamą, o kitų – į prijungimą. DLKG (2005, 721) nurodoma, jog bejungtukiai sakiniai (kaip ir jungtukiniai) gali būti atvirieji ir uždarieji. Atvirieji dažniausiai reiškia sudedamuosius ir gretinamuosius santykius. Šiuos sakinius sudaro keli vienarūšiai vienas nuo kito nepriklausantys dėmenys, kurie laisvai gali keistis vietomis tarpusavyje. Šiais bejungtukiais sakiniais yra išvardijami vienalaikiai arba vykstantys vienas po kito veiksmai, įvykiai, reiškiniai. Šiuose sakiniuose ryški išskaičiuojamoji intonacija. Daugeliui sakinių yra būdinga paraleli dėmenų sandara, t. y. kartojasi ta pati žodžių tvarka, tos pačios pagrindinių sakinio

30 dalių morfologinės raiškos priemonės ar loginis kirtis toje pačioje vietoje. Skiriamos vienalaikiškumo bei veiksmų sekos reikšmės (DLKG, 2005, 721–724). Uždaruosius bejungtukius sakinius sudaro du nevienarūšiai dėmenys, kurių turinys priklauso vienas nuo kito. Šie sakiniai reiškia laiko, sąlygos, nuolaidos, neatitikimo ir priežasties santykius (netiesioginio prijungimo) bei aiškinamuosius ir nusakomuosius santykius (tiesioginio prijungimo). Laiko, sąlygos, nuolaidos ir neatitikimo santykius reiškiančiuose sakiniuose antrojo dėmens turinys yra sąlygojamas pirmojo dėmens turinio. Tokie sakiniai yra tariami sąlygojamąja intonacija. Dėmenų vieta yra pastovi, tad jų vietomis sukeisti negalima. Priežasties santykius reiškiančiuose sakiniuose dėmenų tvarka yra palyginti savarankiška. Dėmenis galima keisti vietomis. Viename dėmenyje pasakoma priežastis – kitame pasekmė, pvz.: Aš velniui tarnauju – neturiu laiko vaikščioti (DLKG, 2005, 721). Daugumoje iš ankstesnių kalbotyros darbų mišriųjų sakinių grupė išvis nebuvo išskirta. 1963 m. „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“ (1963, 381) minimi sudėtiniai sujungiamieji – prijungiamieji sakiniai. Tai sudėtiniai sakiniai, sudaryti iš tokių savarankiškų sakinių, kurių bent vienas turi dar priklausomą sakinį. Vėliau mišrieji sudėtiniai sakiniai išsamiau nagrinėjami LKG (1976, III tomas, 950-972). Čia išskiriami šie mišriųjų sudėtinių sakinių tipai: 1) sakiniai, kurių dalys sujungtos sujungiamaisiais jungtukais, 2) sakiniai, kurių dalys sujungtos be jungtukų, 3) sakiniai, kurių dalys sujungtos prijungiamaisiais jungtukais, 4) sakiniai, kurių dalys sujungtos be jungtukų ir sujungiamaisiais jungtukais, 5) sudėtingieji mišrieji sakiniai. 2005 m. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (2005, 731) nurodoma, jog mišriųjų sakinių dėmenys yra jungiami skirtingais sintaksiniais ryšiais: prijungiamuoju, sujungiamuoju, bejungtukiu. Tačiau nagrinėjami mišrieji sakiniai šiame veikale ne daug. V. Labutis (2002, 183-187) pateikia tikslesnę mišriųjų sakinių klasifikaciją pagal sakinių sudėjimo būdus: 1) sujungiamieji–prijungiamieji, 2) bejungtukiai–prijungiamieji, 3) sujungiamieji–bejungtukiai, 4) bejungtukiai–sujungiamieji–prijungiamieji. Mišriuosius sudėtinius sakinius gali sudaryti ne mažiau kaip trys dėmenys. Šie gali priklausyti tai pačiai arba skirtingai sintaksinei sklaidos pakopai. Antruoju atveju sakinyje yra dėmenų, kurie savo sandara atitinka sudėtinius sujungiamuosius arba prijungiamuosius ar bejungtukius sakinius. Aukštesnėje sklaidos pakopoje tokie dėmenys yra jungiami vyraujančiu sintaksiniu ryšiu (DLKG, 2005, 731).

4.3. Autorinė ir neautorinė kalba sakiniuose

Kalbant apie antraštes kaip apie sakinius, kuriamus tam tikrų autorių, vertėtų paminėti, jog kartais autoriai įterpia kieno nors kito žodžius, mintis į savo tekstą – antraštę. Tad kai kurioms iš antraščių būdingas autorinės ir neautorinės kalbos derinimas. „Autorinė kalba – tai paties autoriaus vardu ar beasmeniškai pateikiamas tekstas, dažniausiai turintis monologinio pasakojimo ar aprašymo pobūdį“. (Labutis, 2002, 356) Neautorinę kalbą sudaro kieno nors kito mintys daugiau ar mažiau išryškintos, išskirtos tekste (Labutis, 2002, 356). Labutis (2005, 356) taip pat nurodo, jog neautorinė kalba tekste gali būti pateikiama trimis pagrindiniais būdais: 1) tiesioginė kalba, 2) citata, 3) netiesioginė kalba. Kalbant apie antraštes, autorinė kalba gali būti derinama su neautorine kalba, kuri yra išreiškiama citata arba netiesiogine kalba. Citatą sudaro kieno nors kito atskiri žodžiai, mintys ar teksto ištrauka su nurodytu autoriumi. Paprastai citata išskiriama iš pagrindinio teksto, dažniausiai įforminama kabutėmis. Su pagrindiniu tekstu citata gali būti siejama keliais būdais: 1) Citata su pagrindiniu tekstu siejama vien prasmės ryšiu, pavyzdžiui: „Niekas taip pigiai nekainuoja ir žmonių taip brangiai nevertina, kaip mandagumas“ (N. Servantesas); 2) Prieš citatą pateikiamas įvadinis sakinys ar žodžių junginys, kuriame nurodomas citatos autorius, pavyzdžiui: Teisingai yra pasakęs Abraomas Linkolnas: „Galima apgauti vienus žmones kai kada, kitus – visada, bet negalima apgauti visų žmonių visada“; 3) Citatos įvedamasis sakinys įterpiamas jos viduryje ar priduriamas pabaigoje, pavyzdžiui: „Visa tai, – rašė Mikalojus Daukša, – sakau ne tam, kad peikčiau kitų kalbų mokėjimą ir vartojimą... <...>“; 4) Citata įtraukiama į pagrindinio teksto sakinį kaip svetimos minties nuotrupa. Pavyzdžiui: Leningradientis etimologas A. Mylnikovas reziumuoja, kad „Kultūros fenomenas – tai sankaupa ženklų, kuriuos sudaro materialūs daiktai, ženklai, įvykiai“ (Labutis, 2002, 356– 357). Netiesioginė kalba – tai pakankamai tiksliai atpasakota neautorinė kalba, t. y. kieno nors kito žodžiai, įtraukti į pagrindinį tekstą. Netiesioginė kalba nebūna specialiai grafiškai įforminama tekste. Šios kalbos centre kalbėjimo bei mąstymo veiksmažodžiai, įvedantys atpasakojamuosius dalykus (Labutis, 2002, 357; Koženiauskienė, 2013, 65). Neautorinės kalbos pateikimo būdai citata ir netiesioginė kalba dar atitinkamai vadinami tiesioginiu (citata) ir netiesioginiu citavimu (perfrazavimu) (Damošius, 2007, 52). 32

Kitame skyriuje, analizuojant antraščių struktūros polinkius, bus atsižvelgiama į aptartą autorinės ir neautorinės kalbos derinimą sakiniuose bei vientisinių ir sudėtinių lietuvių kalbos sakinių sampratą.

5. TARPUKARIO IR DABARTINĖS ŽINIASKLAIDOS STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ SINTAKSINĖ STRUKTŪRA

Anksčiau minėta, jog šiame darbe į antraštes žvelgiama kaip į atskirus sakinius. Šiame skyriuje analizuojama antraščių struktūra, atsižvelgiant į anksčiau aptartus galimus sakinio struktūros tipus. 1-ame paveiksle pavaizduotas tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių pasiskirstymas pagal struktūrą. Matyti, jog tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos antraštės dažniausiai atitinka vientisinių sakinių struktūrą, rečiau – sudėtinių sakinių struktūrą, retai pasitaiko antraščių, kurias sudaro 2 sakiniai. Tyrimo metu taip pat buvo aptiktos antraštės – citatos, kurios akivaizdžiai išsiskiria iš kitų antraščių savo forma bei autorinės ir neautorinė kalbos darna. Tokie sakiniai yra saviti, neturintys panašumo į kitus sakinius (Grenda, Sirtautas, 1988, 177). Todėl šiame darbe antraščių – citatų struktūra analizuojama atskirai. 1-ame paveiksle matyti, jog antraštės – citatos daugiausia vartojamos dabartinėje žiniasklaidoje (žr. 1 pav.).

Tarpukario žiniasklaidos antraštės Dabartinės žiniasklaidos antraštės 99 %

793

61 %

492

18 % 17 %

140 4 % 139 29 5 1 1

Vientisiniai sakiniai Sudėtiniai sakiniai 2 sakiniai Citatos

1 pav. Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių pasiskirstymas pagal struktūrą

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai gali pasiskirstyti į grupes pagal struktūrinius sakinio tipus. Ne visų sakinio tipų struktūrą atitinkančios antraštės rastos šiame tyrime (žr. lentelę). Į lentelę taip pat įtrauktos antraštės, kurios atitinka 2 sakinių ar antraščių – citatų struktūrą.

Lentelė Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių pasiskirstymas pagal struktūros tipus

Tarpukario Dabartinės žiniasklaidos žiniasklaidos Struktūrinis tipas antraštės antraštės vnt. (%) vnt. (%)

Asm. dvinariai apibrėžtieji sakiniai 302 38 % 407 51 %

Asm. vienanariai neapibrėžtieji sakiniai 33 4 % 4 0,5 %

Asmeniniai Asmeniniai sakiniai Beasm. dvinariai apibrėžtieji 1 0,13 % 3 0,4 % sakiniai Beasm. vienanariai neapibrėžtieji 26 3 % 9 1 % sakiniai

Vientisinissakinys Infinityviniai sakiniai 0 0 % 8 1 % Nominatyviniai sakiniai 383 48 % 53 7 %

Beasmeniai sakiniai Beasmeniai Nepilnieji sakiniai 48 6 % 8 1 %

Jungiama priešpriešinio sujungimo 1 0,13 % 7 1 %

būdu

sakinys Sujungiamas Aiškinamasis sakinys 1 0,13 % 15 2 % Pažymimasis sakinys 2 0 % 10 1 % Prijungiamas priežasties šalutinis 1 0,13 % 1 0,1 % dėmuo

sakinys Prijungiamas sąlygos šalutinis 0 0 % 3 0,4 %

Sudėtinissakinys dėmuo Prijungiamasis Prijungiamas lyginamasis dėmuo 0 0 % 2 0,3 % Bejungtukiai sakiniai 0 0 % 90 11 % Bejungtukiai daugiadėmeniai sakiniai 0 0 % 5 0,6 % Mišrieji sakiniai 0 0 % 7 1 % 2 sakiniai 1 0,13 % 29 4 % Citatos 1 0,13 % 139 17 % Iš viso 800 100 % 800 100 %

Lentelėje matyti, jog tiek tarpukario laikotarpiu, tiek šiandien gausu asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančių antraščių. Tarpukario laikotarpiu taip pat dažnai buvo kuriamos nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės, rečiau pasitaikydavo nepilnos struktūros antraščių. Šiandien dažniau galima aptikti antraščių, kurios atitinka bejungtukių sakinių, citatų struktūrą. Kitų tipų 35 antraštės pasiskirsčiusios negausiai. Išsamiau lentelės duomenys toliau komentuojami ir analizuojami poskyriuose.

5.1. Antraštės, atitinkančios vientisinių sakinių struktūrą

Vientisinis sakinys yra gramatiškai nepriklausomas sintaksės vienetas, susidedantis iš žodžio formos arba konstrukcijos, turinčios vieną sintaksinį centrą. Centrinę vietą šiame sakinyje turi tarinys, su kuriuo tiesiogiai ar tarpiškai (per žodžių junginių pagrindinius dėmenis) su tariniu siejamos visos žodžių grupės (DLKG, 2005, 572).

5.1.1. Vientisinio sakinio struktūrą atitinkančių antraščių dažnis ir ilgis

Pirmasis paveikslas atskleidžia, jog tiek šiandieninėje, tiek tarpukario žiniasklaidoje dominuoja vientisinio sakinio tipo antraštės (1285 iš 1600). Tai sudaro 80,3 proc. Pavyzdžiui:  Klaipėdos „Neptūnas“ iškovojo lengvą pergalę Prienuose (15min.lt, 2015-02-07);  Sirijoje tęsiasi oro antskrydžiai (bernardinai.lt, 2016-02-28);  Estai tebesidomi Kauno byla („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 1);  Šv. Tėvas pritaria Lietuvos vyskupams („Naujoji Romuva“, 1931-01-18, 77). Savo sandara vientisiniai sakiniai, galima teigti, yra paprastesni nei sudėtiniai. Sudėtiniai sakiniai turi daugiau nei vieną predikatinį centrą (Labutis, 2002, 124). Paprastai vientisiniai sakiniai pasitaiko trumpesni už sudėtinius sakinius. Tikėtina, jog vientisinius sakinius atitinkančių antraščių dominavimą tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje lemia antraščių žanro informacinė funkcija, reikalaujanti glaustumo, tikslumo ir aiškumo. Vis dėlto, žvelgiant į abiejų laikotarpių žiniasklaidos antraščių pasiskirstymo duomenis atskirai, pastebimi ryškesni skirtumai. Matyti, jog šiandieninėje žiniasklaidoje aptiktos 492 antraštės, atitinkančios vientisinių sakinių struktūrą. Tai atitinka 61 proc. (žr. 1 pav.). Pavyzdžiui:  Rimantė Šalaševičiūtė ruošiasi pertvarkoms Sveikatos apsaugos ministerijoje (15min.lt, 2015-02-07);  Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija (15min.lt, 2015-02-12);  V. A. Dambrava atgulė amžinojo poilsio (bernardinai.lt, 2016-02-27); 36

 Vienas gavėninis patikrinimas (bernardinai.lt, 2016-02-29);  Kviečia prisiminti poetą O. Mandelštamą (bernardinai.lt, 2016-02-25). Aptariant antraščių sampratą, minėta, jog šiandien svarbi antraščių poveikio funkcija. Antraštėmis tikimasi priversti skaitytojus perskaityti visą straipsnį. Manytina, jog glaustesnės, paprastesnės, tačiau įtaigios antraštės dažniau patraukia skaitytojų dėmesį. Žurnalistikos atstovai mano (http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/piliecio-zurnalistikos-mokykla-zurnalistikos-profesionalai-pataria-gera- antraste-puse-darbo-i.d?id=60617377, žiūrėta 2015-09-19), jog nereikia ilgesnių negu 5-7 žodžių antraščių. Minėta, jog dažnas šiandieninis skaitytojas internetinėje erdvėje apsiriboja antraščių skaitymu, neskaito viso straipsnio teksto. Galima daryti prielaidą, jog ilgų, sudėtingų antraščių skaitytojas taip pat neperskaitys iki galo. Greičiausiai todėl šiandien dažniau kuriamos vientisinio sakinio struktūros antraštės. Gerokai daugiau tyrimo metu rasta tarpukario žiniasklaidos antraščių, kurios atitinka vientisinius sakinius. 793 atvejai iš 800 sudaro 99 proc. visų tarpukario žiniasklaidoje tirtų antraščių (žr. 1 pav.). Pavyzdžiui:  Mirė kardinolas Bourne („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 5);  Studentai domisi suvažiavimu Klaipėdoje („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 7);  Grįžo ateitininkų Vyriausias Vadas prof. Dr. K. Pakštas („Naujoji Romuva“, 1931-02- 01, 127);  Nepriklausomų dailininkų meno paroda. („Naujoji Romuva“, 1931-01-11, 37). Iš pirmo paveikslo matyti, jog tarpukario laikotarpiu dažniau nei šiandien buvo kuriamos vientisinius sakinius atitinkančios antraštės, pasitaikydavo vos viena kita sudėtinio sakinio tipo antraštė. Verta prisiminti, jog tarpukario žiniasklaidoje antraštei skiriama vieta laikraštyje buvo ribojama. Ribotas ir informacijos kiekis, kuris turi tilpti į tam tikrą laikraščio puslapių skaičių. Tikėtina, jog ir antraštėse, taupant vietą, buvo nurodomas tik svarbiausias įvykis ar informacija, t. y. apsiribojama vienu predikatiniu centru, kuris gali būti net neišplėstas papildoma informacija – antrininkėmis sakinio dalimis. Pavyzdžiui:  Teisingumas laimėjo („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 2);  Berlynas nervinasi („Lietuvos aidas“, 1935-02-22, 1). Vientisinio sakinio išplėtimas antrininkėmis sakinio dalimis bei sandaros pilnumo kriterijus sietinas su sakinio ilgiu. Neišplėtotų antraščių šiandien reta. Lyginant tarpusavyje tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos vientisinius sakinius atitinkančias antraštes, pastebėta, jog akivaizdžiai skiriasi ne tik jų kiekis, bet ir ilgis.

Apskaičiuota, jog „Lietuvos aido“ vientisinius sakinius atitinkančias 396 antraštes sudaro 1872 žodžiai. Taigi, vidutinis „Lietuvos aido“ vientisinius sakinius atitinkančių antraščių ilgis yra 4,7 žodžio. „Naujosios Romuvos“ antraštes, kurios yra vientisinių sakinių struktūros, sudaro 1612 žodžių. Taigi, vidutinį ilgį sudaro 4,1 žodžio. Visas tarpukario 793 vientisinius sakinius atitinkančias antraštes sudaro 3484 žodžiai. Taigi, šio tyrimo duomenimis, vidutinis tarpukario laikotarpio antraščių, atitinkančių vientisinio sakinio struktūrą, ilgis yra 4,4 žodžio. Dabartinės žiniasklaidos šaltiniuose iš viso rasta 492 vientisinius sakinius atitinkančias antraštės, kurias sudaro 3646 žodžiai. Interneto dienraščio bernardinai.lt 278 vientisinius sakinius atitinkančias antraštes sudaro 1804 žodžiai, tad šių antraščių vidutinis ilgis yra 6,5 žodžio. Naujienų portalo 15min.lt 214 vientisinius sakinius atitinkančias antraštes sudaro 1842 žodžiai, vidutinis tokių antraščių ilgis yra 8,6 žodžio. Taigi, naujienų portale 15min.lt šiandien konstruojamos ilgiausios vientisinius sakinius atitinkančios antraštės iš visų tirtų šaltinių. Bendras dabartinės žiniasklaidos vientisinius sakinius atitinkančių antraščių vidutinis ilgis yra 7,4 žodžio. Pavyzdžiui:  Ką skaito vokiečių jaunimas („Naujoji Romuva“, 1931-01-18, 79);  Dressler neskiria Tilzės nuo Klaipėdos („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 3);  Aistė Smilgevičiūtė Vilniaus knygų mugėje pristatys CD vaikams „Tilidūda“ (bernardinai.lt, 2016-02-24);  V. Putiną garbinęs kaunietis informatikos mokytojas Laisvūnas Muralis išėjo iš mokyklos (15min.lt, 2015-02-13). Lietuvoje sakinio ilgį išsamiai yra analizavusi A. Bitinienė. Vientisinius sakinius kalbininkė priskiria elementariesiems sakiniams (Bitinienė, 1997, 10), kuriems yra nustačiusi tokias integraliojo pasiskirstymo grupes: 1) labai trumpi (1-3 žodžiai), 2) trumpi (4-8 žodžiai), 3) vidutinio ilgio (9-15 žodžių), 4) ilgi (16-24 žodžiai), 5) labai ilgi (25 ir daugiau) (Bitinienė, 1997, 19). Pagal šį pasiskirstymą tarpukario žiniasklaidos vientisinius sakinius atitinkančios antraštės atitiktų trumpus, o dabartinės žiniasklaidos antraštės, matoma, yra ilgesnės, artėja prie vidutinio ilgio sakinių. Taip pat pastebėta, jog abiejų laikotarpių šaltiniuose, kuriuose pateikiami daugiau kultūrinio pobūdžio nei informacinio pobūdžio straipsniai, vientisinius sakinius atitinkančios antraštės yra trumpesnės. Taigi, manytina, jog antraščių, kurios atitinka vientisinį sakinį, ilgį gali lemti šaltinių pobūdis. Tyrimo medžiaga atskleidžia, jog šiandien dažniau kuriamos ilgesnės vientisinius sakinius atitinkančios antraštės, nors patys žurnalistai sutinka, jog trumpesnės antraštės yra paveikesnės. Primintina, jog taip pat nemaža dalis (140 atvejų arba 18 proc.) visų šiandieninės žiniasklaidos antraščių atitinka sudėtinius sakinius.

Lyginant tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštes, atitinkančias vientisinius sakinius, jų ilgių skirtumo buvo tikėtasi. Tai gali lemti laikraštyje skiriamos vietos antraštei ribojimas. Vis dėlto manytina, jog toks antraštės – vientisinio sakinio žiniasklaidoje ilgėjimas gali būti susijęs ir su žiniasklaidos svarbos ir įtakos mūsų visuomenėje pasikeitimu – pagausėjimu, sustiprėjimu. Jau minėta, jog šiandien svarbi antraščių poveikio funkcija. Manytina, jog tai atskleidžia antraščių, atitinkančių vientisinius sakinius, ilgio rezultatai: paprastu vientisiniu sakiniu šiandien siekiama ne tik nurodyti svarbiausią informaciją, bet ir, vartojant papildomus žodžius, priversti auditoriją perskaityti visą straipsnį ar susidaryti vertinimą, kurį siūlo autoriai.

5.1.2. Asmeniniai dvinariai apibrėžtieji sakiniai

Viena iš vientisinių sakinių rūšių yra asmeniniai dvinariai apibrėžtieji sakiniai. Asmeniniais vadinami tokie sakiniai, kurių tarinys (išreikštas ar numanomas) tarpusavio sąsajos ryšiu siejamas su veiksniu (DLKG, 2005, 572). Sakinys, kurio predikatyvinį centrą sudaro abi pagrindinės dalys (veiksnys ir tarinys), laikomas dvinariu (Balkevičius, 1963, 68). Asmeniniuose dvinariuose apibrėžtuosiuose sakiniuose veiksniu einanti žodžio forma asmenį nurodo visai apibrėžtai (Labutis, 2002, 126). Tiriant tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštes paaiškėjo, jog beveik pusė visų surinktų antraščių sudaro būtent asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės. 709 antraščių iš 1600 sudaro 44 proc. (žr. lentelę). Lentelėje matyti, kad dabartinėje žiniasklaidoje asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės kuriamos dažniau nei tarpukario laikotarpiu. Dabartinės žiniasklaidos šaltiniuose 15min.lt ir bernardinai.lt rastos 407 asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės. Abiejuose šaltiniuose tokio tipo antraščių aptikta beveik po lygiai: 200 (15min.lt) ir 207 (bernardinai.lt). Taigi, tokio tipo antraštės dabartinėje žiniasklaidoje dominuoja. Jos sudaro 51 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje tirtų antraščių. Pavyzdžiui:  Lietuvio berniuko „pagrobimu“ nepatenkinti emigrantai protestavo prie Norvegijos parlamento (15min.lt, 2015-02-07);  Europarlamentarai šį mėnesį grįš prie Viktoro Uspaskicho neliečiamybės (15min.lt, 2015-02-07);  Pedagogai pradeda neterminuotą streiką (bernardinai.lt, 2016-02-22);

 Kaune eksponuojama fotografijos kolekcija iš Šiaulių muziejaus (bernardinai.lt, 2016- 02-23). Tarpukario žiniasklaidoje rastos 302 asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės (žr. 1 lentelę). Tai sudaro 38 proc. visų tirtų tarpukario žiniasklaidos antraščių, taigi, kur kas mažiau nei dabartinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:  Anglai tikrai įvertina vokiečių pavojų Baltijai („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 6);  Anglijos lietuviai pagerbė Nežinomąjį Kareivį („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 6);  Pasirašytas lietuvių latvių spaudos vienybės protokolas („Naujoji Romuva“, 1931-03- 01, 220);  Mirė E. Wasmann’as S. J. („Naujoji Romuva “, 1931-03-22, 295). Pastebėtas ryškesnis skirtumas tarp tarpukario žiniasklaidos šaltinių. „Naujojoje Romuvoje“ rastos 104, o „Lietuvos aide“ – 198 asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės. Taigi, beveik du kartus daugiau. Tai galėtų lemti tirtų šaltinių turinio skirtumai. Svarbu paminėti, jog tarpukario žiniasklaidoje asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės sudaro antrą pagal dažnį antraščių grupę. Daugiau tarpukario žiniasklaidoje nominatyvinius sakinius atitinkančių antraščių (383 atvejai, sudarantys 48 proc. tarpukario žiniasklaidos antraščių (žr. lentelę)). Veiksnys ir tarinys laikomi pagrindinėmis sakinio dalimis. Drauge šios sakinio dalys formuoja sakinio predikatinį centrą, struktūriškai yra susietos dvipusės sąsajos santykiu, todėl kartais dar yra vadinamos pirmojo rango sakinio dalimis. Paprastai tarinys yra aktyvesnis, jis yra sakinio centrą lemianti sakinio dalis, tačiau asmeniniuose dvinariuose apibrėžtuosiuose sakiniuose galime įžvelgti tipišką veiksnį (Labutis, 1998, 201–202, 211–212, 226). Taigi, pripažįstant sakinio dvinariškumo principą, galima sakyti, jog šiuo atveju turime tipiškus sakinius, plėtojančius aiškią mintį: aiškus daiktas ar dalykas ir jam priskiriamas požymis. Aiškumas yra vienas būtiniausių antraščių požymių. Jau minėta, jog antraštė turi atspindėti pagrindinę teksto mintį ir skaitytojai tikisi tai gauti. Taigi, greičiausiai todėl asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės dominuoja dabartinėje žiniasklaidoje bei buvo dažnos tarpukario laikotarpiu.

5.1.3. Asmeniniai vienanariai neapibrėžtieji sakiniai

Asmeniniuose neapibrėžtuosiuose sakiniuose tarinys turi formalią asmens kategoriją, tačiau to tarinio veiksmo atlikėjas neapibrėžtas, nesvarbus, nežinomas, sakiniui nereikalingas (Labutis, 2002, 40

126). Taigi, šių sakinių predikatinį centrą sudaro tik viena pagrindinė dalis, todėl sakinys yra vienanaris (Balkevičius, 1963, 68). Paprastai tokių sakinių tarinys reiškiamas neapibrėžtosios reikšmės trečiuoju asmeniu (Labutis, 2002, 126). Atliekant tyrimą (žr. lentelę), tarpukario žiniasklaidoje rastos 33 asmeninius vienanarius neapibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės. Tai sudaro vos 4 proc. visų tarpukario žiniasklaidos šaltiniuose rastų antraščių. Pavyzdžiui:  Lips į didžiulį kalną („Naujoji Romuva“, 1931-02-22, 192);  Tyrinės Nemuną („Naujoji Romuva“, 1931-04-05, 340);  Ištrėmė tris Lietuvos valdinius („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 1);  Minėjo Estijos nepriklausomybę („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 8);  Per gimnastiką sulaužė ranką. („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 8);  Nori pagrobti visas Baltijos valstybes („Lietuvos aidas“, 1935-02-21, 3). Atsižvelgiant į antraščių ypatumus, pastebėtina, jog tokio tipo antraštės yra neinformatyvios, neaiškios. Klaidina tai, jog šio tipo sakiniuose asmuo yra numanomas. J. Balkevičiaus (1963, 135) pastebėta – numanomas iš konteksto. vis dėlto antraštės, nors ir atspindi pagrindinę straipsnio mintį, yra savarankiškas vienetas. Jos yra griežtai atskirtos nuo viso straipsnio, tad, galima teigti, atskirtos ir nuo konteksto. Žvelgiant į šiuos pavydžius, sunku numanyti, kas minėjo Estijos nepriklausomybę, kas nori pagrobti visas Baltijos valstybes ar, kas lips į kalną. Tokios antraštės yra neaiškios. Jau minėta, jog antraštėms aiškumo kriterijus yra būtinas. Naujienas skelbiančiuose laikraščiuose ar naujienų portaluose dažniausiai aprašomi naujausi įvykiai. Įvykiuose visuomet būna ir veikėjas. Skaitydami antraštę, skaitytojai tikisi suprasti, apie ką bus straipsnis. Minėta, jog šiandien tokiu būdu skaitytojai internetinėje erdvėje išsirenka straipsnius. Tikėtina, kad, jeigu straipsnio antraštė nebus aiški, straipsnis nebus skaitomas. Veikėjo įvardijimas antraštėje suteikia aiškumo, tačiau taip pat gali būti ir puiki poveikio priemonė. Išsamiai asmens paminėjimo aspektą antraštėse yra išanalizavusi D. Liepinytė-Kytrienė (2013, 31). Išanalizavusi naujienų portalo delfi.lt antraštes, ji priėjo prie išvados, jog būtent asmens paminėjimas dažnai tampa poveikio priemone, kuria norima sulaukti ir yra sulaukiama skaitytojų dėmesio. Tai paaiškina, kodėl dabartinėje žiniasklaidoje asmeninius vienanarius neapibrėžtuosius sakinius atitinkančių antraščių rasta tiek ne daug. Galima manyti, jog šiandienos straipsnių antraščių kūrėjai gerai išmano, kas pritraukia skaitytojus, tad tokių antraščių vengia. Lentelėje matyti, jog iš visų dabartinės žiniasklaidos tirtų antraščių aptikti tik 4 atvejai, kurie nesudaro nė 1 procento. Pavyzdžiui:  Kviečia prisiminti poetą O. Mandelštamą (bernardinai.lt, 2016-02-25);

 Siūlo palikti visoje Europoje galiojantį vasaros ir žiemos laiką (bernardinai.lt, 2016-02-24);  Kviečia registruotis į seminarą „Pavasario švenčių ypatumai“ (bernardinai.lt, 2016-02- 22);  Kviečia 5–7 metų vaikų tėvus į nemokamas paskaitas Vilniuje (bernardinai.lt, 2016-02-20). Tokio tipo antraštės rastos tik portale bernardinai.lt. Galima manyti, jog asmeniniais vienanariais neapibrėžtaisiais sakiniais buvo taupoma antraštei skiriama vieta tarpukario žiniasklaidoje. Vis dėlto tokių antraščių rasta nedidelė dalis. Gerokai daugiau aptikta kitų tipų antraščių, ypač asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančių antraščių, kurios yra daug aiškesnės ir tikslesnės. Asmeninių vienanarių neapibrėžtųjų sakinių apibrėžtyje nurodoma, jog veiksmo atlikėjas neapibrėžtas, nesvarbus, nežinomas, sakiniui nereikalingas (Labutis, 2002, 126). Manytina, jog, kalbant apie antraštes, taip sakyti negalima. Atsižvelgiant į dabartinėje žiniasklaidoje rastų asmeninius vienanarius neapibrėžtuosius sakinius atitinkančių antraščių kiekį, galima manyti, jog tokio tipo sakiniai nėra tinkamiausi antraščių žanrui. Panašiai galima manyti ir apie asmeninius apibendrinamuosius sakinius atitinkančias antraštes, kurių nei tarpukario, nei dabartinėje žiniasklaidoje nepasitaikė. Tokiose antraštėse tarinys rodo apibendrintą veiksmą, kurio atlikėjas galėtų būti bet kas (Balkevičius, 1963, 136–137). Asmeniniai apibendrinamieji sakiniai taip pat dažnai yra patarlės, priežodžiai, grožinė literatūros aforizmai, sentencijos (Balkevičius, 1963, 136–137). Galbūt tai taip pat lėmė šio tipo sakinius atitinkančių antraščių nebuvimą abiejų laikotarpių šaltiniuose.

5.1.4. Beasmeniai dvinariai apibrėžtieji sakiniai

Sintaksinė beasmeniškumo samprata siejama su tikrojo veiksnio nebuvimu sakinyje (Holvoet, Judžentis, 2005, 161). Beasmenio sakinio predikatinį centrą sudarantis pagrindinis narys laikytinas, anot V. Labučio (2002, 129), specifiniu tariniu, neturinčiu veiksnio atramos. Tačiau daugeliui beasmenių sakinių vis dėlto būdinga į predikatinį centrą krypstanti forma, t. y. subjekto naudininkas, kuriuo pasakomas beasmenės būsenos patyrėjas. Toks naudininkas nelaikomas veiksniu, nes tariniu apibūdinamas ne pats būsenos patyrėjas, o jo būsena. Sakiniai su tokiu būsenos patyrėju vadinami beasmeniais apibrėžtaisiais ir yra laikomi dvinariais.

Tokio tipo sakinius atitinkančių antraščių tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje rasta visai nedaug. Lentelėje matyti, jog dienraštyje „Lietuvos aidas“ aptiktas 1 atvejis, o dabartinėje žiniasklaidoje – tik 3 atvejai. Šios antraštės nesudaro nė vieno procento. Pavyzdžiui:  Sassui buvo uždrausta kalbėti NSDAP vardu („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 8);  Dainininkei Monikai Linkytei prireikė medikų pagalbos ir lašelinės (15min.lt, 2015-02- 09);  OPEC nepavyko sustabdyti JAV skalūnų revoliucijos (bernardinai.lt, 2016-02-23). Atsižvelgiant į nedidelį šio tipo antraščių kiekį, galima daryti prielaidą, jog tipiškas veiksnys (plg. asmeniniai dvinariai apibrėžtieji sakiniai) antraščių žanre yra kur kas patrauklesnis skaitytojams, todėl jį dažniau pasirenka antraščių kūrėjai.

5.1.5. Neapibrėžtieji vienanariai beasmeniai sakiniai

V. Labutis (2002, 129) nurodo, jog neapibrėžtuosiuose beasmeniuose sakiniuose būsenos patyrėjas yra neaktualus arba visai nereikalingas. Tokiuose sakiniuose nėra nė numanomo veiksnio. Todėl neapibrėžtieji beasmeniai sakiniai laikomi vienanariais (Balkevičius, 1963, 141–143, Labutis, 2002, 129). Beasmenius neapibrėžtuosius vienanarius sakinius atitinkančių antraščių buvo aptikta šiek tiek daugiau nei beasmenius apibrėžtuosius sakinius atitinkančių antraščių. Iš lentelės matyti, kad tarpukario žiniasklaidoje buvo rasti 26 atvejai (8 atvejai iš „Naujosios Romuvos“ bei 18 iš „Lietuvos aido“), kurie sudaro 3 proc. visų tarpukario žiniasklaidos antraščių. Pavyzdžiui:  Tariamasi dėl radiofono ir radio stoties reorganizavimo („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 7);  Padaugėjo nusižudymų ir nužudymų („Lietuvos aidas“, 1935-02-22, 8);  Išvežama daug javų („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 5);  Rengiamasi įvesti visuotinį ž. ū. mokslą („Naujoji Romuva“, 1931-04-05, 340);  Knygų ir periodinių leidinių Lietuvoje kasmet leidžiama daugiau („Naujoji Romuva“, 1931-02-01, 127). Dabartinėje žiniasklaidoje aptikta dar mažiau atvejų – tik 9. Pavyzdžiui:  Burbiškėse planuojama statyti vaikų darželį (15min.lt, 2015-02-11);  Nejaugi belieka skaityti „Komsomolskaja pravda“? (bernardinai.lt, 2016-02-25). Tai sudaro tik 1 proc. visų dabartinės žiniasklaidos tirtų antraščių (žr. 1 lentelę). 43

Taigi, tokio tipo antraštės buvo ir vis dar yra retai vartojamos antraščių struktūrai mūsų žiniasklaidoje.

5.1.6. Infinityviniai beasmeniai sakiniai

Viena iš šiandien skiriamų beasmenių sakinių rūšių yra infinityviniai sakiniai. Tai vienanariai sakiniai, kurių predikatinį centrą sudaro viena nuo kitų žodžių nepriklausoma bendratis (LKG, 1976, 616). Lentelėje matyti, jog tokio tipo sakinius atitinkančių antraščių rasta tik dabartinėje žiniasklaidoje. Rasti 8 atvejai, kurie sudaro vos 1 proc. Pavyzdžiui:  Kaip sutaupyti buityje ir nebrangiai atnaujinti namus? (15min.kt, 2015-02-07);  Kur dėti senus automobilių akumuliatorius? (15min.lt, 2015-02-09);  Kaip pradėti ir nenustoti sportuoti (bernardinai.lt, 2016-02-26); Pastebėta, jog gana dažnai tokio tipo antraštės yra klausiamosios.

5.1.7. Nominatyviniai sakiniai

„Vienanaris sakinys, turintis predikatinį centrą, sudarytą tik iš vieno daiktavardžio ar jį atstojančio kito žodžio vardininko, kuriuo pranešama apie ko nors egzistavimą, pasirodymą, vadinamas nominatyviniu sakiniu.“ (Labutis, 2002, 134) Lentelėje matyti, jog iš visų beasmenių sakinių nominatyvinius sakinius atitinkančių antraščių grupė pati gausiausia. Iš viso rastos 436 (žr. lentelę) tokio tipo sakinius atitinkančios antraštės iš 1600. Tai sudaro 27 proc. visų tirtų antraščių. Tačiau laikotarpių atžvilgiu šių antraščių grupė pasiskirsčiusi labai kontrastingai. Lentelė atskleidžia, kad tarpukario žiniasklaidoje nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės dominuoja. Rasti 383 atvejai. Tai sudaro 48 proc. Pavyzdžiui:  Šiurpi savižudybė („Lietuvos aidas“, 1935-02-22, 1);  Koncertas kaliniams („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 1);  Italijos futbolo pirmenybės („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 6);  Dariaus motinos gyvenimas („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 6);  Nepriklausomų dailininkų meno paroda. („Naujoji Romuva“, 1931-01-11, 37);

 Klaipėdos 8 metų sukaktuvės („Naujoji Romuva“, 1931-01-25, 102);  Modernioji japonų tapyba („Naujoji Romuva“, 1931-01-25, 103). „Lietuvos aide“ buvo rastos 137 nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės, „Naujojoje Romuvoje“ – 246 tokio tipo antraštės. Galima manyti, jog nominatyvinių sakinių tipo antraštės ypač būdingos savaitraščiui „Naujoji Romuva“. 246 antraštės iš 400 sudaro 62 proc. Iš lentelės matyti, jog dabartinėje žiniasklaidoje aptikta gerokai mažiau nominatyvinius sakinius atitinkančių antraščių, t. y. 53 atvejai. Tai sudaro 7 proc. visų dabartinės žiniasklaidos tirtų antraščių. Dabartinėje žiniasklaidoje tai tikrai nėra pačių produktyviausių antraščių grupė. Pavyzdžiui:  Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija (15min.lt, 2015-02-12);  Prezidento gyvenimo žingsniai (bernardinai.lt, 2016-02-26);  Žibintų šventė Kinijoje (bernardinai.lt, 2016-02-26);  Susitikimai su lietuvių kultūros kūrėjais (bernardinai.lt, 2016-02-23). Didžioji dalis dabartinės žiniasklaidos antraščių aptikta interneto dienraštyje bernardinai.lt, t. y. 46 iš 53 antraščių. Galima manyti, jog tiek dabartinės, tiek tarpukario žiniasklaidos šaltiniuose, kuriuose daugiau kultūrinio, nei informacinio pobūdžio straipsnių, t. y. bernardinai.lt ir „Naujoji Romuva“, nominatyvinio sakinio tipo antraštės yra būdingesnės. Taigi, manytina, jog šaltinio pobūdis lemia ne tik antraščių ilgį, bet ir struktūrą. Pagrindinė nominatyvinio sakinio dalis turi nominatyvinę funkciją – ja daiktas ar reiškinys pavadinamas (Labutis, 2002, 134). Ši funkcija sutampa su jau minėta pagrindine antraščių funkcija – pavadinti, įvardyti tekstą. Tad nominatyviniai sakiniai turėtų tikti antraščių žanrui. Greičiausiai todėl tarpukario žiniasklaidoje rasta tiek daug tokio tipo sakinius atitinkančių antraščių. Tačiau matyti, jog šiandien nominatyviniai sakiniai antraštėms kurti vartojami daug rečiau. Pastebėtina, jog tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės taip pat gerokai skiriasi išplėtimo atžvilgiu. Tarpukario žiniasklaidoje rastos 5 vienažodės, t. y. neišplėstus nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės. Pavyzdžiui:  Žurnalai („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 5);  Paskaita („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 10);  Išeikvojimai („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 6);  Karitas („Naujoji Romuva“, 1931-02-15, 164);  Margučiai („Naujoji Romuva“, 1931-04-05, 335). Dabartinėje žiniasklaidoje iš viso nerasta neišplėstų nominatyvinius sakinius atitinkančių antraščių. Tarpukario žiniasklaidoje dominuoja nominatyviniai sakiniai, turintys prisijungę vieną arba 45 du savarankiškus žodžius. Tokių antraščių dabartinėje žiniasklaidoje vos viena kita. Tarpukario žiniasklaidoje vos viena kita, turinti prisijungusi 7 ar daugiau žodžių, o dabartinėje žiniasklaidoje tokių yra daugiau. Pavyzdžiui:  Aukščiausios klasės išmanusis telefonas su krokodilo oda už 3000 eurų (15min.lt, 2015- 02-13). Galima manyti, jog, laikui bėgant, nominatyvinius sakinius atitinkančių antraščių struktūra pakito. Dabartinėje žiniasklaidoje vyraujančios nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės kur kas labiau išplėstos priklausomais savarankiškais žodžiais. Greičiausiai tam įtakos turėjo ir pakitusi žiniasklaidos forma. Manytina, jog tarpukario laikotarpiu žiniasklaidoje nominatyviniai sakiniai tipiškai atliko pagrindinę savo funkciją – įvardyti. Nominatyviniais sakiniais konkrečiai ir trumpai nusakoma apie ką bus tekstas. Jau minėta, jog šiandien vien tokios funkcijos antraštei nepakanka. Antraštė turi ne tik įvardyti, bet ir pritraukti, paveikti skaitytoją. Galima daryti prielaidą, jog todėl nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės šiandien labiau išplėstos priklausomais savarankiškais žodžiais. Manytina, jog dabartinėje žiniasklaidoje nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės vartojamos rečiau, nes jose tik konkrečiai įvardijamas faktas. Manytina, jog skaitytojų dėmesį labiau patraukia antraštės, kuriose nurodomas ir atlikėjas, ir atlikėjo veiksmas, pavyzdžiui, asmeninius dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės. Jau minėta, jog pastarosios antraštės šiandien yra dominuojančios.

5.1.8. Nepilnieji sakiniai

Nepilnieji sakiniai savo sandara atitinka tik sakinio dalį (ar sudėtinio sakinio dėmenį). Tai gali būti žodis, žodžių junginys ar kita konstrukcija, todėl tai, anot V. Labučio (2002, 139), sakiniu vadinama sąlygiškai. Lentelėje matyti, jog tarpukario žiniasklaidoje rastos 48 antraštės, atitinkančios nepilnąjį sakinį. Tai sudaro tik 6 proc. visų tarpukario žiniasklaidos tirtų antraščių. Pastebėta, jog dažniausiai tarpukario laikotarpiu nepilnieji sakiniai atitinka antrininkes sakinio dalis. Vyrauja papildinį atitinkantys nepilnieji sakiniai – antraštės. Pavyzdžiui:  Budrikų žiniai („Lietuvos aidas“, 1935-02-22, 7);  Mėlynųjų ženklų už 50.000 litų. („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 8);  Kalėjimų klausimu („Naujoji Romuva“, 1931-03-08, 245).

Kartais nepilnąjį sakinį atitinkanti antraštė reiškiama aplinkybe. Pavyzdžiui:  Valstybės teatro pirmąjį dešimtmetį minint („Naujoji Romuva“, 1931-01-11, 33);  Vilniuje („Naujoji Romuva“, 1931-01-18, 57). Tipiški nepilnieji sakiniai priklauso nuo konteksto, t. y. šių sakinių žodžiai yra gramatiškai susiję su kitų sakinių žodžiais. Be konteksto šie sakiniai nėra aiškūs (Labutis, 2002, 139). Antraštė, kurią sudaro vienas sakinys, konteksto neturi. Taigi, greičiausiai tai nėra tipiški nepilnieji sakiniai. Aiškumo trūkumas taip pat nėra tinkamas antraščių žanrui. Tikėtina, jog tokio tipo neaiškios antraštės tarpukario žiniasklaidoje atsiradusios dėl antraštei skiriamos vietos dienraštyje ribojimo. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties atsiradusi ir kita nepilnųjų sakinių – antraščių grupė. Rasti 4 atvejai, kai antraštei skirtoje vietoje pradedamas sakinys yra pratęsiamas straipsnio pradžioje. Pavyzdžiui:  Korp. Ramovės (... choristai ir kiti važiuojantieji iš Kauno į Klaipėdą...) („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 1);  Naujų Metų proga sveikinimais pasikeitė (… užsienių Reikalų Ministeris...) („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 7). Tokie atvejai labiau primena nepilnųjų sakinių priklausymą nuo konteksto, tarsi antraštė būtų siejama su tekstu, tačiau vis dėlto tai yra tas pats, tik perskeltas sakinys. Manytina, taip taupoma vieta dienraštyje. Vis dėlto antraštės turėtų būti traktuojamos kaip savarankiškas vienetas ir šiais atvejais jų struktūra yra nepilna. Tokios antraštės skamba dar neaiškiau, nerišliau. Taip pat rasti dar 4 išsiskiriantys nepilnųjų sakinių – antraščių atvejai. Pavyzdžiui:  Lenkija – Austrija 4:0. („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 6);  GRANDIS – LGSF. („Lietuvos aidas“, 1935-02-09, 12). Pastebėta, jog tokia struktūra būdinga tik sporto įvykius apibūdinančioms antraštėms. Matyti, jog iš šių antraščių neaišku, apie kokią sporto šaką kalbama. Pastebėta, jog, jei nėra pateikiamas rezultatas, neaišku, ar tikrai apie sportą kalbama. Tokias antraštes galėtų suprasti tik to meto sportu besidomintis žmogus. Akivaizdu, jog nepilnos struktūros antraštės gali būti keblios ir sunkiai suprantamos skaitytojams. Tokios antraštės ne tik neaiškios, bet ir tikrai neskatinančios skaityti toliau. Manytina, kad todėl dabartinėje žiniasklaidoje rasti vos 8 atvejai (1proc.) (žr. 1 lentelę), būdingi tik interneto svetainei bernardinai.lt. Pavyzdžiui:  Ekscelencijai Vytautui Antanui Dambravai (bernardinai.lt, 2016-02-26);  Rečiausios dienos vakarą... (bernardinai.lt, 2016-02-26);

 Apie verkiančius moksleivius (bernardinai.lt, 2016-02-24). Remiantis tyrimo metu rastu nedideliu tokio tipo antraščių kiekiu, manytina, jog nepilnos struktūros sakinys nėra tinkamas antraštėms. Tikėtina, jog ir tarpukario laikotarpio žiniasklaidoje šios kelios antraštės atsiradusios tik dėl ribojamos vietos dienraštyje.

5.1.9. Poskyrio apibendrinimas

Apibendrinant vientisinius sakinius atitinkančių antraščių struktūrą, galima pastebėti, jog ši antraščių grupė dominuoja tiek dabartinėje, tiek tarpukario laikotarpio žiniasklaidoje. Tarpukario laikotarpiu buvo aptiktos tik vos kelios sudėtinius sakinius atitinkančios antraštės. Galima daryti prielaidą, jog vientisiniai sakiniai buvo ir yra tinkamesni antraščių žanrui. Pastebėta, jog dabartinės žiniasklaidos vientisinių sakinių grupėje dominuoja asmeniniai sakiniai, beasmenių sakinių rasta beveik dvigubai mažiau. Tarpukario laikotarpiu – priešingai, daugiau beasmenius sakinius atitinkančių antraščių. Jau minėta, jog asmens paminėjimas šiandienos žiniasklaidoje – labai svarbus. Jis yra puiki poveikio priemonė, pritraukianti skaitytojų dėmesį. Taip pat pastebėta, jog dabar yra linkstama kurti ilgesnes vientisinius sakinius atitinkančias antraštes negu tarpukario laikotarpiu. Išanalizavus tyrimo medžiagą, paaiškėjo, jog antraščių pasiskirstymas pagal vientisinių sakinių tipus atskleidžia žiniasklaidos bei antraščių konstravimo pokyčius, įvykusius, laikui bėgant. Pastebėta, jog dabartinėje žiniasklaidoje dominuoja asmeninių dvinarių apibrėžtųjų sakinių vartojimas antraštėms išreikšti. Manytina, jog tai daugiausia lemia aiškumo kriterijus. Tarpukario laikotarpio žiniasklaidoje dominuoja nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės. Manytina, jog tarpukario laikotarpiu pagrindinė antraštės funkcija buvo trumpai įvardyti, apie ką bus tekstas. Šiandien nebelinkstama taip dažnai antraščių žanrui rinktis nominatyvinių sakinių. Manytina, antraštėmis norima pasakyti daugiau. Galima daryti prielaidą, jog šiandien dėl sustiprėjusios žiniasklaidos reikšmės, siekio kurti auditoriją pritraukiančias antraštes kūrėjai labiau atsižvelgia į tinkamesnius, skaitytojams suprantamesnius antraščių kūrimo, konstravimo būdus, todėl neaiškių antraščių pasitaiko rečiau. Dabartinėje žiniasklaidoje retai pasitaiko asmeninius vienanarius neapibrėžtuosius sakinius bei nepilnuosius sakinius atitinkančios antraštės. Manytina, jog dėl panašių priežasčių abiejų laikotarpių žiniasklaidoje nebuvo rasta antraščių, atitinkančių asmeninius vienanarius apibendrinamuosius ir benarius bei elipsinius sakinius. Kitos vientisinius sakinius atitinkančių antraščių grupės (antraštės, atitinkančios

48 beasmenius dvinarius apibrėžtuosius, beasmenius vienanarius neapibrėžtuosius, infinityvinius sakinius) abiejuose laikotarpiuose yra pasiskirsčiusios visai negausiai. Manytina, jog tokių tipų sakiniai tiek tarpukario laikotarpiu, tiek dabar nėra tinkamiausi antraščių žanrui. Tyrimo rezultatai taip pat leidžia manyti, jog vientisinius sakinius atitinkančių antraščių kūrimo polinkiams turi įtakos ne tik laikotarpis, bet ir šaltinio pobūdis.

5.2. Antraštės, atitinkančios sudėtinių sakinių struktūrą

„Sudėtinis sakinys yra aukštesnio rango vienetas negu vientisinis sakinys (dėmuo)“. (Valeckienė, 1998, 101) Šį sakinį sudaro du ar daugiau dėmenų, kurie pagal savo sudaromuosius elementus atitinka vientisinių sakinius (Valeckienė, 1998, 101). Taigi, savo sandara sudėtiniai sakiniai yra sudėtingesni bei dėl dėmenų skaičiaus ilgesni negu vientisiniai sakiniai.

5.2.1. Sudėtinių sakinių dažnis

Skirtingų laikotarpių žiniasklaidoje sudėtinius sakinius atitinkančios antraštės pasiskirstė labai kontrastingai. Pirmame paveiksle matyti, jog tarpukario žiniasklaidoje rastos vos 5 antraštės, atitinkančios sudėtinio sakinio struktūrą. Tai nesudaro nė 1 procento visų tarpukario žiniasklaidos antraščių. Pavyzdžiui:  Čekoslovakai primena, kur paskelbta Lietuvos nepriklausomybė („Lietuvos aidas“, 1935-02-21, 7);  Estai įveža tik tokias mašinas, kurių patys negamina. („Lietuvos aidas, 1935-02-28, 2);  Berlynas pyksta, kad Schuschniggas apdovanotas („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 2);  Apie miestą, kurs gieda („Naujoji Romuva“, 1931-03-29, 317);  Viskas atpigo, o butai? („Naujoji Romuva“, 1931-03-22, 293). Manytina, jog tokį nedidelį sudėtinius sakinius atitinkančių antraščių kiekį gali lemti antraštei skiriamos vietos tarpukario leidiniuose ribojimas. Primintina, jog dominuojantys vientisiniai sakiniai tarpukario žiniasklaidoje buvo gerokai trumpesni už dabartinės žiniasklaidos. Galima daryti prielaidą, jog tarpukario žiniasklaidai apskritai buvo būdingas glaustumas. Ko gero, sudėtinius sakinius atitinkančios antraštės tarpukario laikotarpiu nebuvo būdingos.

Pirmame paveiksle matyti, jog dabartinėje žiniasklaidoje aptikta 140 sudėtinius sakinius atitinkančių antraščių atvejų, kurie sudaro 18 proc. visų dabartinės žiniasklaidos tirtų antraščių. Pavyzdžiui:  Šiaurės Korėja išbandė sparnuotąją raketą, kuri primena Rusijos sukurtą ginklą (15min.lt, 2015-02-07);  Pagrindinė naujojo Rusijos lyderio užduotis bus išvalyti tai, ką pridirbo Vladimiras Putinas (15min.lt, 2015-02-07);  Lietuvis Rimas Kinka jėgos aitvaru įveikė 805 kilometrus, bet rekordas nebus įskaitytas? (15min.lt, 2015-02-09);  Premjeras nurodė, kaip bus kovojama su alkoholio vartojimu (bernardinai.lt, 2016-02- 23);  Misija (ne)įmanoma: unikalių bibliotekos salių restauravimas (bernardinai.lt, 2016-03- 02). Palyginus su dabartinės žiniasklaidos vientisiniais sakiniais, kurie sudaro 61 proc. (žr. 1 pav.), galima sakyti, jog sudėtinius sakinius antraščių kūrėjai šiandien renkasi rečiau. Jau minėta, jog tokį vientisinių ir sudėtinių sakinių vartojimą antraščių žanrui galima būtų sieti su antraščių informacine funkcija, reikalaujančia glaustumo, tikslumo ir aiškumo. Vientisiniai sakiniai glaustesni, taip pat ir paprastesni už sudėtinius. Lentelėje matyti, jog, lyginant sudėtinius ir vientisinius sakinius atitinkančių antraščių grupes dabartinėje žiniasklaidoje, sudėtinių sakinių grupė nėra tokia gausi ir įvairi. Taigi, atskleisti bei suvokti konkrečių sudėtinių sakinių tipų vartojimo priežastis bei polinkius sudėtingiau.

5.2.2. Sujungiamojo sakinio struktūra

Sudėtiniai sakiniai, kuriuos sudaro du ar daugiau vienas nuo kito nepriklausančių arba, kitaip sakant, lygiaverčių (pagrindinių) dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais bei tam tikra intonacija, yra vadinami sudėtiniais sujungiamaisiais sakiniais (LKG, 1976, 721). Lentelėje matyti, jog tarpukario žiniasklaidoje rasta vos 1 antraštė, atitinkanti sudėtinį sujungiamąjį sakinį. Pavyzdžiui:  Viskas atpigo, o butai? („Naujoji Romuva“, 1931-03-22, 293).

Dabartinėje žiniasklaidoje rastos 7 sudėtinius sakinius atitinkančios antraštės, jungiamos sujungiamuoju būdu (žr. 1 lentelę). Tai atitiktų 1 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje rastų antraščių. Pavyzdžiui:  Eismą jau sunkina rūkas, o trečiadienio naktį daug kur formuosis plikledis (15min.lt, 2015-02-11);  Lietuvis Rimas Kinka jėgos aitvaru įveikė 805 kilometrus, bet rekordas nebus įskaitytas? (15min.lt, 2015-02-09);  Realybės iškraipymas, arba kaip gyventi dabar? (bernardinai.lt, 2016-02-20);  Personažai ieškos autoriaus, o ką ras skaitytojai? (bernardinai.lt, 2016-02-18). Dažniausiai sakiniai buvo jungiami priešpriešiniu sujungimo būdu. Tiriamoji medžiaga patvirtina, jog dažniausiai sudėtiniuose sujungiamuosiuose sakiniuose, jungiant sakinio dėmenis priešinamuoju būdu, yra vartojami jungtukai bet priešinant ir o gretinant (LKG, 1976, III tomas, 758). Pastebėtina, jog ribos tarp šių jungtukų vartojimo sričių visai neryškios (Holvoet, Judžentis, 2003, 188– 193). Vis dėlto negalima teigti, jog dabartinėje žiniasklaidoje iš sujungiamųjų sakinių, kuriant antraštes, renkamasi tik sujungimas priešpriešiniu būdu. Rastų antraščių – sakinių, jungiamų sujungiamuoju būdu, kiekis yra labai mažas.

5.2.3. Prijungiamojo sakinio struktūra

Prijungiamieji sakiniai yra sudėtiniai sakiniai, kurių predikatinius dėmenis jungia prijungiamieji jungtukai ar jungiamieji žodžiai, vienas tų dėmenų yra sintaksiškai savarankiškesnis, dominuojantis, o kitas (ar keli kiti) nuo jo priklausomas (Labutis, 2005, 152). Antraščių, atitinkančių prijungiamuosius sakinius, grupė šiame tyrime didesnė, nei antraščių, atitinkančių sujungiamuosius sakinius. Iš viso rasti 35 atvejai. lentelėje matyti, jog 31 antraštė rasta dabartinėje žiniasklaidoje. Tai atitiktų tik 4 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje tirtų antraščių. Taigi, tokios antraštės nėra pačios dažniausios šiandien. Tačiau, lyginant šiandieninės žiniasklaidos antraštes sudėtinių sakinių lygmenyje, tai yra antroji pagal dažnį grupė. 35 atvejai iš 140 sudaro 25 proc. visų dabartinės žiniasklaidos sudėtinių sakinių – antraščių. Lentelė taip pat atskleidžia, jog tarpukario žiniasklaidoje rasti tik 4 atvejai, kurie nesudaro nė 1 procento visų tarpukario žiniasklaidos tirtų antraščių. Prijungiamųjų sakinių dėmenys gali būti prijungiami tiesiogiai arba netiesiogiai.

5.2.3.1. Tiesioginio prijungimo sakiniai

Tiesiogiai prijungiamųjų sakinių skirstymas remiasi šalutinio dėmens priklausymu nuo pagrindiniame žodyje esančio kurio nors žodžio gramatinės bei reikšmės ypatybės. Šalutinis dėmuo šiuose sakiniuose jungiamas nereikšminiu jungtuku arba santykiniu įvardžiu ar prieveiksmiu (DLKG, 2005, 665). Iš tiesiogiai prijungiamų sakinių tarpukario ir dabartinėje žiniasklaidoje rasti tik aiškinamieji ir pažymimieji sakiniai. Nusakomuosius sakinius atitinkančių antraščių nebuvo rasta. Aiškinamųjų sakinių šalutiniai dėmenys siejami su tam tikros reikšmės veiksmažodžiais, daiktavardžiais, bevardės giminės būdvardžiais ar prieveiksmiais ir jungiami nereikšminiais jungtukais arba netiesioginį klausimą pradedančiais jungiamaisiais žodžiais: santykiniais įvardžiais ir prieveiksmiais, jungtukų funkciją turinčiomis klausiamosiomis dalelytėmis ar, bene (DLKG, 2005, 665). Dabartinėje žiniasklaidoje rasta 15 aiškinamuosius sakinius atitinkančių antraščių atvejų. Tai sudaro 2 proc. visų dabartinės žiniasklaidos tirtų antraščių (žr. lentelę). Pavyzdžiui:  Po visuotinio gebėjimų pasitikrinimo, paaiškėjo, kas geriausiai pasirengę biologijos egzaminui (15min.lt, 2015-02-11);  Varšuva, kaip ir Vilnius, svarsto, ar verta saugoti komunistinius paminklus (15min.lt, 2015-02-13);  Londono policija vietos lenkams „Twitter“ lenkiškai aiškina, kaip nusivalyti mašiną (15min.lt, 2015-02-07);  Premjeras nurodė, kaip bus kovojama su alkoholio vartojimu (bernardinai.lt, 2016-02- 23);  Seimo narių grupė prašo pripažinti, kad neeilinė sesija nutraukta neteisėtai (bernardinai.lt, 2016-02-18). Pastebėta, jog šalutinio dėmens santykiai su pagrindiniu yra įvairūs, tačiau dažniausiai šiame tyrime aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo atitinka papildinį bei dažniausiai užima galininko poziciją. LKG (1976, 821) minima, jog aiškinamuosiuose sakiniuose atliepiamieji žodžiai vartojami retai. „Dažniausiai atliepiamaisiais žodžiais eina įvardžio tas, ta formos.“ (LKG, 1976, 821) Dabartinėje žiniasklaidoje rasti 2 tokie atvejai. Pavyzdžiui:  Pagrindinė naujojo Rusijos lyderio užduotis bus išvalyti tai, ką pridirbo Vladimiras Putinas (15min.lt, 2015-02-07);

 Skandalais aplipdytiems socialdemokratams pavyko tai, ko niekas kitas nesugebėjo (bernardinai.lt, 2016-02-18). Tarpukario žiniasklaidoje rastas 1 aiškinamąjį sakinį atitinkančios antraštės atvejis, kuris nesudaro nė vieno procento (žr. 1 lentelę). Pavyzdžiui:  Čekoslovakai primena, kur paskelbta Lietuvos nepriklausomybė („Lietuvos aidas“, 1935-02-21, 7). Pažymimųjų sakinių šalutiniai dėmenys yra siejami su įvairių reikšmių daiktavardžiais ar su parodomaisiais įvardžiais bei jungiami santykiniais įvardžiais kuris, katras, koks, kas ar kitais jiems artima reikšme pavartotais jungiamaisiais žodžiais (DLKG, 2005, 665). Dabartinėje žiniasklaidoje pažymimuosius sakinius atitinkančių antraščių rasta 10. Tai sudaro 1 proc. visų dabartinės žiniasklaidos tirtų antraščių (žr. 1 lentelę). Pavyzdžiui:  Šiaurės Korėja išbandė sparnuotąją raketą, kuri primena Rusijos sukurtą ginklą (15min.lt, 2015-02-07);  „Facebook“ leis pasirinkti įpėdinį, kuriam po mirties atiteks jūsų paskyra (15min.lt, 2015-02-12);  U. Eco – kultinis Dano Browno „tėvas“, kurį ryžosi demaskuoti R. De La Cierva ir V. Horia (bernardinai.lt, 2016-02-29). Tarpukario laikotarpio žiniasklaidoje taip pat rasti 2 atvejai. Pavyzdžiui:  Estai įveža tik tokias mašinas, kurių patys negamina. („Lietuvos aidas“);  Apie miestą, kurs gieda („Naujoji Romuva“, 1931-03-29, 317). Pastebėta, jog visi rasti pažymimųjų sakinių atvejai priskiriami būdvardiniams.

5.2.3.2. Netiesioginio prijungimo sakiniai

Netiesiogiai prijungiamų sakinių šalutiniai dėmenys yra jungiami reikšminiais jungtukais arba santykiniais prieveiksmiais, kurie pagal savo vaidmenį sakinyje atitinka jungtukus. Kai kurie sakiniai gali būti jungiami ir jungtuku kad (DLKG, 2005, 666). Šiame tyrime buvo rastos vos 7 antraštės, atitinkančios netiesioginio prijungimo sakinius. Taigi, tiesiogiai sakiniai prijungiami dažniau. 6 atvejai iš 7 aptikti dabartinėje žiniasklaidoje. 6 atvejai sudaro mažiau nei 1 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje tirtų antraščių. Visi atvejai aptikti tik naujienų portale 15min.lt, tačiau negalima teigti, jog interneto dienraštyje bernardinai.lt šio tipo antraštės nėra vartojamos. Rastas per mažas kiekis tokio tipo antraščių. 53

Tiriamojoje medžiagoje pasitaikė antraščių su įvairiais netiesiogiai prijungiamais šalutiniais sakiniais. Daugiausia (3 atvejai, žr. lentelę) dabartinėje žiniasklaidoje pasitaikė prijungiamųjų sakinių su sąlygos šalutiniu sakiniu. Pavyzdžiui:  Tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų, jei per jį eitų „Rail Baltica“(15min.lt, 2015- 02-12);  Jeigu Ramygaloje viršijote greitį 1 km/val. – gausite protokolą (15min.lt, 2015-02-07);  Pratimai akims, jei ilgai dirbate kompiuteriu (15min.lt, 2015-02-11). Dabartinėje žiniasklaidoje aptikti du prijungiamuosius sakinius atitinkančių antraščių atvejai (žr. lentelę) su netiesiogiai prijungiamu lyginamuoju šalutiniu sakiniu. Pavyzdžiui:  Vokietijos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį augo labiau, negu prognozuota (15min.lt, 2015- 02-13);  Kuo daugiau degalų vartosite, tuo labiau jie brangs (15min.lt, 2015-02-28). Dabartinėje žiniasklaidoje pasitaikė vos viena prijungiamąjį sakinį atitinkanti antraštė su netiesiogiai prijungiamu priežasties šalutiniu sakiniu. Pavyzdžiui:  Boriso Nemcovo žudikai važiavo lėtai, kad nesukeltų įtarimo (15min.lt, 2015-02-28). Prijungiamasis sakinys su priežasties šalutiniu sakiniu pasitaikė ir tarpukario žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:  Berlynas pyksta, kad Schuschniggas apdovanotas („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 2). Apibendrinant antraščių, atitinkančių prijungiamųjų sakinių struktūrą, galima pastebėti, jog dabartinėje žiniasklaidoje tokios struktūros antraštės vartojamos retai. Iš jų dažniau pasirenkami tiesioginio prijungimo sakiniai.

5.2.4. Bejungtukio sakinio struktūra

Bejungtukiais sakiniais laikomi tokie, kurių dėmenis sieja tik prasmė ir intonacija. Dėmenys nėra siejami jungtukais ar jungiamaisiais žodžiais (Labutis, 2005, 172). Šiame tyrime bejungtukius sakinius atitinkančios antraštės aptiktos tik dabartinėje žiniasklaidoje. Bejungtukių sakinių grupė yra gausiausia iš visų sudėtinius sakinius atitinkančių antraščių grupių dabartinėje žiniasklaidoje. Iš viso rasta 90 atvejų. Tai atitiktų 64,3 proc. visų tirtų sudėtinių sakinių dabartinėje žiniasklaidoje. Tačiau, lyginant su vientisinius sakinius atitinkančiomis antraštėmis, tai nėra dominuojančioji grupė. 90 atvejų atitinka 11 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje tirtų antraščių (žr. 1 lentelę). Pavyzdžiui: 54

 Į Rusiją grįžta deficito laikai – S. Lavrovas prašo atidaryti parduotuvę tik diplomatams (15min.lt, 2015-02-11);  Pažadus dalijęs Panevėžio „Ekranas“ A lygoje nežais – čempionate išvysime tris naujokus (15min.lt, 2015-02-11);  Šiauliuose į vagystę pareigūnai sureagavo žaibiškai – rankinės plėšikas sugautas (15min.lt, 2015-02-11);  Eismo sąlygas sunkina šlapdriba, būkite budrūs! (bernardinai.lt, 2016-02-19);  Specialistai sunerimę: slenka Gedimino pilies kalnas (bernardinai.lt, 2016-02-18). Pastebėta, jog žymiai daugiau bejungtukius sakinius atitinkančių antraščių rasta naujienų portale 15min.lt, t. y. 66 atvejai (73 proc.). Interneto dienraštyje bernardinai.lt rasti 24 atvejai (27 proc.). Taip pat buvo aptikti 5 atvejai (žr. 1 lentelę), kai antraštę dabartinėje žiniasklaidoje sudaro bejungtuko daugiadėmenio sakinio struktūra. Pavyzdžiui:  Klaipėdos rajone vertėsi pienovežis: pienas griovyje, vairuotojas – ligoninėje (15min.lt, 2015-02-07);  Kraupi MAN ir „VW Golf“ kaktomuša prie Šalčininkų: dvi moterys žuvo, keleivis ligoninėje (15min.lt, 2015-02-11);  Lietuva išmoko Ukrainos pamokas: bus didinamas karių skaičius, perkama nauja ginkluotė (15min.lt, 2015-02-09). Tokio tipo antraštės rastos tik naujienų portale 15min.lt. Taigi, tikėtina, jog skirtingas interneto svetainių turinys lemia antraščių struktūros polinkius. Pastebėta, jog daugiadėmenius bejungtukius sakinius atitinkančios antraštės dažnos kriminalų rubrikoje, kur reikia trumpai įvardyti vienoje antraštėje ne vieną svarbiausią dalyką. Atsižvelgiant į dažnį, manytina, jog bejungtukiai sakiniai yra patogesni, tinkamesni vartoti, kai antraštėje atsiranda ne vienas, o keli būtinai minėtini predikatiniai centrai. Matyti, jog bejungtukius sakinius atitinkančios antraštės dabartinėje žiniasklaidoje vartojamos dažniau nei kitus sudėtinius sakinius atitinkančios antraštės, t. y. prijungiamuosius, sujungiamuosius, taip pat ir mišriuosius. Manytina, jog tai lemia bejungtukių sakinių struktūra, leidžianti sutaupyti šiek tiek vietos antraštėje, siekiant antraščių glaustumo. Sudėtinių bejungtukių sakinių atvejais, jungiant sakinio dėmenis, nėra papildomai įterpiamas jungtukas ar kitas jungiamasis žodis. Galima daryti prielaidą, jog, kai antraštei būtina sudėtinio sakinio struktūra, dabartinėje žiniasklaidoje bejungtukiai sakiniai yra tinkamiausi.

Nė viename tarpukario žiniasklaidos šaltinyje nebuvo aptikta bejungtukius ar daugiadėmenius bejungtukius sakinius atitinkančių antraščių. Manytina, kad tarpukario laikotarpiu tokio tipo antraštės buvo per ilgos.

5.2.5. Mišriojo sakinio struktūra

Mišriaisiais sakiniais vadinami tokie sudėtiniai sakiniai, kurių dėmenys yra jungiami skirtingo tipo santykiais (Labutis, 2005, 183). Išanalizavus tiriamąją medžiagą, paaiškėjo, jog mišriuosius sakinius atitinkančios antraštės šiame tyrime taip pat būdingos tik dabartinei žiniasklaidai. Šio tipo antraštės vartojamos retai (žr. lentelę). Iš viso rasti 7 atvejai, kurie atitinka tik 1 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje tirtų antraščių. Pavyzdžiui:  Derybos Minske: Vokietija dar abejoja, o Rusija jau pasirengusi atsiimti „Mistral“ laivus (15min.lt, 2015-02-09);  Būna ir taip: iš 218 „padirbtų“ eurų banknotų 26 pasirodė esantys tikri – bylos nutrauktos (15min.lt, 2015-02-09);  Paliaubos Sirijoje: nors pranešama apie pažeidimus, situacija geresnė (bernardinai.lt, 2016-02-09). Tikėtina, jog toks mažas mišriuosius sakinius atitinkančių antraščių skaičius rodo, jog dabartinėje žiniasklaidoje tokio tipo antraščių vengiama. Tai galima būtų paaiškinti struktūros sudėtingumu. Viename sakinyje vartojami net keli skirtingi jungimo būdai, taip pat mišriuosius sakinius sudaro ne mažiau kaip trys dėmenys (LKŽ, 1976, 950). Tokie sakiniai gana ilgi. Manytina, jog kuo sudėtingesnės ir ilgesnės antraštės, tuo mažiau jos patrauklesnės skaitytojams.

5.2.6. Poskyrio apibendrinimas

Apibendrinant sudėtinius sakinius dabartinėje žiniasklaidoje, pastebėta tendencija, jog kuo sakinys yra sudėtingesnis, tuo rečiau jis yra vartojamas antraščių žanrui. Dažniausiai vartojami bejungtukiai sakiniai, rečiau antraštes atitinka sudėtiniai prijungiamieji sakiniai ir sujungiamieji sakiniai. Retai antraštes atitinka bejungtukiai daugiadėmeniai ir mišrieji sakiniai. Jau minėta, jog vientisiniai sakiniai antraštėse vartojami kur kas dažniau. Tikėtina, jog paprastesnės, aiškesnės konstrukcijos bei trumpesnės antraštės yra patrauklesnės skaitytojams. Primintinas D. Kalinauskaitės 56 antraščių atpažįstamumo tyrimas (2014, 26-28), kuriame taip pat buvo pastebėta, jog dažniausiai respondentai klydo, neatpažindami sakinio kaip antraštės, kai jos pagrindą sudaro keli sakiniai. Skaitytojai nemano, jog antraštėmis gali būti labai ilgi sakiniai. Minėta, jog šiandieninė žiniasklaida linkusi skaitytojams suteikti tai, ko jie nori, kad tik būtų skaitoma toliau. Todėl, manytina kuriamos paprastesnės konstrukcijos antraštės. Šio tyrimo duomenys atskleidė, jog sudėtiniai sakiniai tarpukario žiniasklaidos antraštėms nebuvo būdingi. Manytina, jog tai lemia ne tik ribojama antraštės vieta dienraštyje. Vis dėlto tarpukario žiniasklaidoje buvo rastos kelios sudėtinį sakinį atitinkančios antraštės. Tikėtina, jog rezultatai galėtų atskleisti žiniasklaidos kaitą, laikui bėgant. Manytina, šiandien antraštėmis ne tik galima, bet ir norima pasakyti daugiau. Tam ne visada užtenka vientisinio sakinio struktūros, tad renkamasi sudėtingesnes struktūras, kuriose būtų galima perteikti ne tik faktą, įvykį, bet ir suformuoti savitą nuomonę, požiūrį, vertinimą. Tarpukario laikotarpiu, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, manytina, tai nebuvo siekiamybė.

5.3. Antraštės, reiškiamos keliais sakiniais

Tyrimo metu aptikta nedidelė dalis antraščių, kurių minčiai nusakyti neužtenka vieno sakinio struktūros. Dabartinėje žiniasklaidoje aptikti 29 atvejai iš 800. Tai sudaro 4 proc. (žr. 1 pav.). Pavyzdžiui:  Strategija – gendančios naujovės. Kaip netapti „suplanuoto nusidėvėjimo“ auka? (15min.lt, 2015-02-07);  Kas bus madinga pavasarį? Žvilgsnis į dizainerių kolekcijas (15min.lt, 2015-02-11);  Aušros sužadėtuvių istorija. „Mylimasis man pasipiršo virš debesų“ (15min.lt, 2015-02-07);  Ingridos sužadėtuvių istorija. „Piršdamasis vaikinas iškrėtė suplanuotą pokštą“(15min.lt, 2015-02-07);  Antrasis „Ateities“ numeris. Ambasadorių dr. Vytautą A. Dambravą prisimenant (bernardinai.lt, 2016-02-26);  Apie mokyklą, mokytojo profesijos prestižą ir lyderystę. pokalbis su S. Grudiene (bernardinai.lt, 2016-02-22);  Nupiešk savo rūpestį... pokalbis su Egle Gelažiūte-Petrauskiene (bernardinai.lt, 2016-02- 22).

Akivaizdu, jog dabartinėje žiniasklaidoje du sakinius atitinkančios, greičiausiai siekiant antraščių glaustumo, yra vartojamos retai. Pastebėta, jog kai kurios antraštės būdingos tik tam tikrai 15min.lt rubrikai. Dviem sakiniais reiškiamos antraštės, kuriose pristatomos sužadėtuvių istorijos. Pirmame sakinyje įvardijama, kieno tai sužadėtuvių istorija, o antrajame sakinyje parinkta citata, atspindinti istorijos esmę. Bernardinai.lt dažnai dviem sakiniais formuojama antraštė, kai ja pristatomas straipsnis yra pokalbis su kuo nors. Greičiausiai kiekviename šaltinyje galima įžvelgti tam tikrų ryškesnių dėsningumų, kai vartojamos dviejų sakinių antraštės, tačiau, vis dėlto tokio tipo antraštės pasirenkamos šių dienų antraščių kūrėjų labai retai. Tarpukario žiniasklaidoje aptikta 1 antraštė. Pavyzdžiui:  Jau pradedama rūpintis Kauną apsaugoti nuo potvynio. Nemuno vanduo kyla (1935-02-02, 4). Tyrimo rezultatai patvirtina, jog tarpukario žiniasklaidoje glaustumas buvo svarbus kriterijus. Dienraščiuose išsiplėsti rašant antraštę nebuvo kur. Šiandien yra galimybė kurti ilgesnes antraštes, kuriose nebūtų pateikta vien faktas, tačiau, remiantis tyrimo rezultatais, galima pasakyti, jog glaustumo dažnai paisoma ir šiandien.

5.4. Antraštės – citatos

Citatą sudaro įforminti kieno nors kito atskiri žodžiai, mintys ar teksto ištrauka su nurodytu autoriumi (Labutis, 2002, 358) Dalis antraščių – citatų teksto nėra autoriaus, kuris kuria antraštę, mintys. Kita vertus, antraštės autorius, pasirinkdamas įtraukti kažkieno kito mintis į savo tekstą – antraštę, kuria tam tikro tipo antraštes (antraštes – citatas) ir jų struktūrą. Tam tikri antraščių – citatų struktūros kūrimo polinkiai atsispindi ir šiame tyrime. Dabartinėje žiniasklaidoje buvo rasti 139 antraščių – citatų atvejai iš 800 (17 proc.), o tarpukario žiniasklaidoje – vos 1 atvejis (žr. 1 lentelę). Pastebėta, jog antraštei pasirenkami cituojami žodžiai dabartinės žiniasklaidos antraštėse išskiriami dviem būdais. Neautorinė kalba gali būti įforminama kabutėmis (64 atvejai iš 139 arba 46 proc.), kaip pažodinė citata, tačiau taip pat dažnai cituojami žodžiai antraštėse nėra išskiriami visai (75 iš 139 arba 54 proc.). Pavyzdžiui:  Monika Linkytė: „Su Vaidu jaučiuosi jaukiai ir saugiai“ (15min.lt, 2015-02-11);  Virginijus Šeškus: „Po tokių rungtynių galiu tik visus pagirti“(15min.lt, 2015-02-11);

 Mama medikė: „Vaikas būna arba švarus, arba laimingas“ (bernardinai.lt, 2016-02-28);  L. Varanavičienė: „Šių metų knygų mugė – išskirtinė“(bernardinai.lt, 2016-02-25);  Andrius Kubilius: Vladimirą Putiną galėtų sustabdyt Rusijos atjungimas nuo SWIFT sistemos (15min.lt, 2015-02-11);  Barackas Obama: mūsų tikslas nėra Ukrainos pergalė prieš Rusijos kariuomenę (15min.lt, 2015-02-09);  A. Jokubaitis: susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (bernardinai.lt, 2016-02-27). Paskutiniuose 3 pavyzdžiuose tai taip pat pinasi autorinė ir neautorinė kalba. Tai rodo priešais cituojamus žodžius įvardijamas žodžių autorius. Anot D. Kalinauskaitės (2014, 32–33), kartais citata nėra išskiriama, nes joje autorius nusprendžia minimaliai ką nors pakeisti, pavyzdžiui, siekiant kompaktiškumo atsisakoma tam tikrų žodžių arba keli sakiniai sujungiami į vieną, siekiant aiškumo įvardžiai keičiami daiktavardžiais ir panašiai. Mintis su tokiais pakitimais jau nebegali būti įforminta kabutėmis, nes nėra visai tiksli, tačiau perfrazavimu to taip pat negalima laikyti. Tokiose antraštėse taip pat matoma akivaizdi riba tarp autorinės ir neautorinės kalbos, yra nurodomas minties autorius. Jurgita Brasiūnaitė (2010, 81–82) nurodo, jog kabutėmis neįforminti cituojami žodžiai antraštėse dažniausiai gali atsirasti tada, kai cituojama ne visa mintis. Įdomu tai, jog išskirtų ir neišskirtų cituojamų minčių skaičius antraštėse yra labai panašus. Galima manyti, jog tikslios citatos dažnai šiandien įterpiamos todėl, jog antraštės autoriui pritrūksta laiko pertvarkyti citatą, nes straipsniai šiomis dienomis turi atsirasti labai greitai. Galbūt tiksli citata įterpiama specialiai, kad pritrauktų daugiau skaitytojų. Žinoma, antraštės autoriui tikslios citatos įterpimas yra daug paprastesnis ir greitesnis būdas. Tačiau kadangi tiek pat dažnai aptinkama ir neįformintų citatų, galima manyti, jog tikslios citatos ne visada tinkamos antraščių kalbai, galbūt nėra aiškios, tuomet antraštės autorius pasirenka ją šiek tiek koreguoti. Kažkieno mintys, kuriomis pasirenkama pasiremti antraštėje, gali būti perteiktos pažodžiui (tiesiogiai cituojant) arba perfrazuojant mintį nekeičiant esmės (netiesiogiai cituojant) (Damošius, 2007, 52, Kalinauskaitė, 2014, 31; Labutis, 2002, 356). Tikslūs kito žmogaus cituojami žodžiai yra individualūs ir tiesiogiai cituojami jie gali sudaryti įvairiausios struktūros sakinį. Galima minėti, jog dabartinės žiniasklaidos tiesiogiai cituojamose antraštėse įterpiamos citatos gali atitikti tiek vientisinius (1), tiek įvairių tipų sudėtinius sakinius (2-3), taip pat gali būti cituojami net keli sakiniai (4). 1. Marijus Jacovskis: „Kiekvienas naujas kūrinys prasideda nuo egzistencinio siaubo“ (bernardinai.lt, 2016-02-18);

2. Žurnalistė Algimanta Žukauskienė: „Jei nebūtų „Kino pavasario“, pavasaris neateitų“ (15min.lt, 2015-02-11); 3. Anne Applebaum: Nenorime naujo Šaltojo karo, bet tai geriau nei naujas pasaulinis karas (15min.lt, 2015-02-11); 4. Paulius Sviklas: Norite būti ekologiškas? Tai nepirkite elektromobilio (15min.lt, 2015- 02-13). Tiesiogiai cituojamų minčių antraštės autorius negali iškraipyti. Tačiau dabartinės žiniasklaidos antraštėse tiesiogiai cituojama neautorinė kalba pateikiama su įvadiniu sakiniu priešais. Būtent jame suteikiama kūrybos laisvė antraštės kūrėjui. Tiek tiesioginis, tiek netiesioginis citavimas yra susijęs su neautorinės kalbos subjektu (Damošius, 2007, 52). T. y. cituojant privaloma nurodyti citatos autorių. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse tiesiogiai cituojant neautorinės kalbos autorius įvardijamas įvadiniame sakinyje. Svarbus ir įdomus yra antraščių autorių pasirinkimas, kaip įvardyti cituojamų žodžių autorių. Pakankamai dažnai, 66 atvejais iš 139 tirtų (48 proc.), antraščių autoriai įvadiniame sakinyje nurodo tik citatos savininko vardą ir pavardę. Pavyzdžiui:  Wiliamas Browderis: „Putinas niekada neatsitrauks“ (15min.lt, 2015-02-12);  Jurga Šeduikytė: „Teatre kaukė leidžia pailsėti nuo atviro kontakto su žmogumi“ (15min.lt, 2015-02-13);  Vytautas Ališauskas: „Rusija nebegali ignoruoti ekumeninio proceso“ (bernardinai.lt, 2016-02-19);  Andrius Makarevičius: „Tobuloje pievoje pilna vabalų...“ (bernardinai.lt, 2016-02-18). Galima manyti, jog tokios struktūros antraštės, kai antraštės autorinėje dalyje nurodoma tik toliau einančios citatos autoriaus vardas ir pavardė, kuriamos, siekiant patraukti skaitytojų dėmesį vien skambiais cituojamais žodžiais. Galbūt tikimasi, jog skaitytojus sudomins vien garsi pavardė. Taip pat gali būti, jog siekiama antraščių glaustumo. Pastebėtina, jog dažniau antraštėse vardas ir pavardė nėra trumpinami, priešingai nei, pavyzdžiui, mokslinio stiliaus veikaluose (Damošius, 2007, 52). Naujienų portale 15min.lt visai nepasitaikė vardo ir pavardės trumpinimo atvejų. Galima manyti, jog minties autoriaus vardas ir pavardė antraštėse netrumpinami tikslumo sumetimais. Tačiau interneto dienraštyje bernardinai.lt dažniau cituojamos minties autoriaus vardas yra trumpinamas. Manoma, jog citatos autoriaus vardo trumpinimas taip pat galėtų prisidėti prie prielaidos, jog šaltiniams, kuriuose daugiau kultūrinio, nei

60 informacinio pobūdžio tekstų, būdingesnis antraščių glaustumas. Galima manyti, jog trumpinami tie vardai, kurie, manoma, visuomenei yra puikiai žinomi. Pavyzdžiui:  D. Grybauskaitė: skaitanti tauta – stipri valstybė (bernardinai.lt, 2016-02-25). Tačiau tokių aiškių pavyzdžių reta. Atrodo, kad kartais tikrai praverstų daugiau žinių apie minties autorių. Taip svarstoma, nes kitais atvejais (73 atvejai iš 139 arba 52 proc.), kai dabartinėje žiniasklaidoje yra tiesiogiai cituojama, įvadiniame sakinyje aptinkamas ne tik neautorinės kalbos subjekto vardas ir pavardė, bet ir platesnis jo apibūdinimas, tarsi išplėstiniu nominatyviniu sakiniu būtų pristatoma citata. Galbūt kartais būtent jis pritraukia tuos skaitytojus, kurie neužsikabina už skambios citatos žodžių. Neautorinės kalbos subjektas gali būti apibūdinamas labai įvairiai. Pastebėta, jog dabartinės žiniasklaidos antraštėse būdingiausia nurodyti citatos autoriaus užimamas pareigas ar profesiją, pavyzdžiui:  „Maximos“ vadovas Žydrūnas Valkeris: „Visi karai yra blogis, išskyrus kainų karą“ (15min.lt, 2015-02-12);  Naujasis „Lietuvos ryto“ treneris Marcelo Nicola: „Viskas prasideda nuo gynybos“ (15min.lt, 2015-02-13);  Šeimos pedagogas Albinas Pugevičius: „Vyrų išgyvenimo sąlyga – šeima ir laiminga moteris“ (15min.lt, 2015-02-14);  Režisierius D. Disilva: „Kultūra nebesupranta, kas yra grožis ir kaip į jį reikia žiūrėti“ (bernardinai.lt, 2016-02-22);  Gydytoja R. Čerkauskienė: „Informacijos sklaida apie retas ligas būtina“ (bernardinai.lt, 2016-03-01). Manytina, jog citatos autoriaus profesijos įvardijimas įvadiniame sakinyje suteikia ne tik aiškumo, bet ir svarumo tiek citatos minčiai, tiek pačiai antraštei. Dažniausiai antraštėse cituojami aukštas pareigas užimantys žmonės, savo srities specialistai, kurių žodžiais, manoma, galima tikėti. Retai, tačiau pasitaiko, kai antraštėje cituojamo žmogaus vardas ir pavardė visai nėra įvardijami, tačiau profesija paminima. Kažin, ar daugumai skaitytojų žinomi konkretūs cituojamų žodžių autoriai. Pavyzdžiui:  Rusijos prezidento atstovas: „Vladimiras Putinas jokių ultimatumų nepriims“ (15min.lt, 2015-02-11);  Ukrainos užsienio reikalų ministras: teroristų vadeivoms amnestija nebus taikoma (15min.lt, 2015-02-13);

 Oksfordo profesorius: Nesąmonė, kad mokslininkai netiki dievu (bernardinai.lt, 2016-02- 29). Kartais cituojamas tam tikras komentaras, tuomet antraštės autorinėje dalyje atsiranda konstrukcija „x apie y“, pavyzdžiui:  Rimas Kurtinaitis apie NBA tritaškių konkursą: „Sakė: na, ruse, parodyk, ką sugebi“ (15min.lt, 2015-02-12);  Rimantas Endrijaitis apie Virginijaus Šeškaus atleidimą: „Jis žinojo, kur eina“ (15min.lt, 2015-02-12);  Tinklaraštininkė apie išpažintį: „Atleisk man, tėve, nes esu tikra nelaimė“ (bernardinai.lt, 2016-02-27). Kartais citatos autorius įvardijamas kaip tam tikros gyvenamosios vietos atstovas. Pavyzdžiui:  Mokomuoju „Ford Focus“ 147 km/val. greičiu lėkęs šiaulietis: „Skubėjau vežti mokinius“ (15min.lt, 2015-02-11). Tyrimo metu aptikta 8 atvejai, kai įvadiniame antraštės – citatos sakinyje (autorinėje dalyje) atsiranda ir veiksmažodis. Tokiais atvejais atrodo, jog autorinė dalis galėtų sudaryti atskirą vientisinį, asmeninį dvinarį apibrėžtąjį, sakinį. Pavyzdžiui:  Vladimiras Klyčko užmušė viltį: „Brolis daugiau į ringą nežengs“ (15min.lt, 2015-02-09);  Oksana Pikul-Jasaitienė davė atkirtį Rūtai Ščiogolevaitei: „Tai – Rūtos kerštas“ (15min.lt, 2015-02-12);  Skaitytojas kreipiasi pagalbos: padėkite surasti iš įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją (15min.lt, 2015-02-12);  „Gazprom“ finansininkas Andrejus Kruglovas pareiškė: paramos iš valstybės nereikia (15min.lt, 2015-02-11). Greičiausiai, siekiant antraščių glaustumo, tokie įvadiniai sakiniai dabartinės žiniasklaidos antraštėse nėra dažni. Tokio tipo antraštės rastos tik naujienų portale 15min.lt. Tai greičiausiai galima sieti su šaltinio pobūdžiu. Šaltiniui bernardinai.lt antraščių glaustumas būdingesnis. Struktūra tokios antraštės – citatos šiek tiek primena netiesioginio citavimo atvejus. Cituojant netiesiogiai, pakankamai tiksliai atpasakojama neautorinė kalba. Netiesioginės kalbos centre – kalbėjimo bei mąstymo veiksmažodžiai, įvedantys atpasakojamuosius dalykus (Labutis, 2002, 357). Netiesioginio citavimo atvejai dabartinėje žiniasklaidoje reti. Dešimtame paveiksle matyti, jog aptikta tik 14 netiesioginio citavimo atvejų. Pavyzdžiui: Pavyzdžiui:

 Jurgis Krasnickas partijai prisipažino besikeikiantis, bet neigė norįs apvogti valstybę (15min.lt, 2015-02-09);  Karius į Ukrainą siunčiantis Vladimiras Putinas įtikinėja, kad jis su niekuo neketina kariauti (15min.lt, 2015-02-07);  „Transparency International“ ragina sporto institucijas viešinti savo biudžetus (bernardinai.lt, 2016-02-23);  Ministras Ženevoje ragino atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį okupuotose Ukrainos teritorijose (bernardinai.lt, 2016-02-09);  ES ragina Ukrainą aktyviau kovoti su korupcija ir vykdyti Minsko paliaubų susitarimus (bernardinai.lt, 2016-02-23).

139 vnt. 150

100

50 14 vnt. 1 vnt. 0 2 vnt.

Dabartinės žiniasklaidos antraštės Tarpukario žiniasklaidos antraštės

Tiesioginis citavimas Netiesioginis citavimas

10 pav. Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių – citatų pasiskirstymas

Dešimtas paveikslas atskleidžia, jog 2 netiesioginio citavimo atvejai antraštėse rasti ir tarpukario žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:  Užsienis ragina padaryti galą nacionalsocializmui Klaipėdoj („Lietuvos aidas“, 1935-01- 03, 8);  Butrimoniečiai prašo jų neskriausti („Lietuvos aidas“, 1935-02-11, 6). Minėti pavyzdžiai (antraštės) atitinka asmeninių dvinarių apibrėžtųjų sakinių struktūrą. Tačiau įvedamieji veiksmažodžiai nurodo, jog šiuose sakiniuose esama autorinės ir neautorinės kalbos derinimo. Lyginant su tiesioginio citavimo atvejais, šiose antraštėse riba tarp autorinės ir neautorinės

63 kalbos nebe tokia ryški. Tokios antraštės – puiki galimybė autoriui mintį pakreipti tinkama linkme ar formuoti ją įtaigiai. Vis dėlto netiesioginio citavimo antraščių šiame tyrime rasta gerokai mažiau nei tiesioginio citavimo. Tiesioginis citavimas antraštėse kuria autentiškumo įspūdį, tai tarsi priartina antraštėje minimą asmenį prie skaitytojo ir atrodo, jog tarpininko – žurnalisto – nebelieka (Brasiūnaitė, 2010, 83). Anot R. Koženiauskienės (2013, 65), netiesioginė kalba neturi individualumo, gyvumo, autentiškumo. Tyrimas atskleidė, jog tiesioginio citavimo antraštėse atvejų dabartinėje žiniasklaidoje nemažai (17 proc., žr. lentelę), o kadangi antraščių kūrėjai kuria tai, ko reikia skaitytojams, galima sakyti, jog antraštės su tiesiogine citata yra produktyvios ir puiki skaitytojų pritraukimo priemonė. Tarpukario žiniasklaidoje rasta tik viena antraštė – citata, pavyzdžiui:  „Žmonės, kurie sudarė istoriją“ („Naujoji Romuva“, 1931-04-26, 416). Minėtas pavyzdys taip pat nėra panašus į daugelį dabartinės žiniasklaidos antraščių – citatų. Šioje antraštėje naudojama tik neautorinė kalba, nėra įvadinio sakinio. Dabartinėje žiniasklaidoje taip pat pasitaikė viena tokio tipo antraštė – citata:  „Gyvuokit ir darbuokitės. Jūsų Kostas Ostrauskas“... (bernardinai.lt, 2016-02-20). Vis dėlto vienas neautorinės kalbos vartojimas tarpukario žiniasklaidos antraštėje leidžia manyti, jog tarpukario laikotarpiu greičiausiai antraštės – citatos nebuvo būdingos ir jomis nebuvo siekiama taip stipriai pritraukti skaitytojų dėmesio, priešingai nei šiandien. Apibendrinant antraštes – citatas galima pastebėti, jog šios kur labiau būdingos dabartinei žiniasklaidai. Tikėtina, jog šis antraščių struktūros tipas susiformavo, laikui bėgant, ir šiandien yra gana produktyvus.

6. EKSPRESYVIOSIOS RAIŠKOS SAMPRATA

Aptariant antraščių sampratą, minėta, jog be pagrindinės antraščių funkcijos, teksto įvardijimo, neretai antraštėmis siekiama įtikinti, paveikti skaitytojus. Antraščių poveikio funkcija yra siejama su eskspresine kalbine raiška (Bitinienė, 2007, 15). Ekspresinės kalbinės raiškos samprata formuojama stilistikos, retorikos bei leksikologijos veikaluose. K. Bizauskas teigė, jog „vaizdinga kalba vadiname tokią, kuri ne vien suprantama protui, bet sujudina vaidentuvę“, leidžia įsivaizduoti dalykus ir tarsi pajusti juos savo jausmais (1918, 32). Stilistas taip pat nurodė, jog kalba turi žodžių, kurie įvairiais būdais veikia mūsų „vaidentuvę“. 1975 m. J. Pikčilingis (1975, 18) teigia, jog kalba yra ne tik perdavimo priemonė, ji taip pat yra dažnai „labai aistringai informuojanti“. Autoriaus „Lietuvių kalbos stilistikoje“ teigiama, jog visuma žodžių, kurie turi emocinių-ekspresinių priedų ir teikia emocinę-ekspresinę informaciją, yra vadinama emocine- ekspresine leksika (1975, 20). Anot J. Pikčilingio, viskas, kas emocinga, yra ekspresyvu. Tad emocingumas ir ekspresyvumas yra dažnai siejami. Tačiau autorius pabrėžia, jog ne viskas, kas ekspresyvu, būtinai yra emocinės prigimties. Taigi, ekspresyvumas yra bendresnis dydis. Tai viskas, kas raišku, tačiau nebūtinai emocinga. Vėlesnėje Kazimiero Župerkos „Stilistikoje“ apibrėžiama, jog „ekspresyvumas yra kalbos priemonės, raiškos būdo ar teksto išraiškingumas“ (Župerka, 1997, 22). Autorius skiria dvi ekspresyvumo rūšis: 1) subjektyvusis ekspresyvumas, kai ekspresyvumo prielaida yra emocinis atspalvis, kylantis iš emocinio vertinamojo požiūrio į kalbamąjį dalyką. Pavyzdžiui, menkinamasis požiūris: snarglius (plg. nesubrendėlis), sapalioti (plg. niekus šnekėti); 2) objektyvusis ekspresyvumas, kylantis iš kalbos priemonės vaizduojamų regimųjų ir girdimųjų aplinkinio pasaulio ypatybių bei veiksmų, reiškinių intensyvumo. Pavyzdžiui, kūprinti (plg. eiti), pleškėti (plg. degti) (Župerka, 1997, 22). Panašiu pagrindu leksikologai išskiria žodžių reikšmės emocinį komponentą kaip vieną iš svarbiausių kalbos pragmatikos elementų (Jakaitienė, 2009, 161). Jei žodžių reikšmei būdinga emocinė konotacija, jie vadinami emotyvais. Emotyvų pagrindą sudaro teigiamas ar neigiamas emocinis kalbėtojo santykis su pavadintu dalyku. Santykis atskleidžia dalyko vertę. Ekspresyvumo taip pat gali būti siekiama žodžiais, kurie pavadinamą dalyką nusako vaizdu. Tai vadinama vaizdingaisiais žodžiais arba ekspresyvais. Anot Evaldos Jakaitienės (2009, 164), ekspresyvų pragmatinė vertė yra gerokai menkesnė už emotyvų. Emocinis komponentas leidžia sukurti didžiausią ekspresijos įspūdį.

Remdamasi tokiu skirstymu, ekspresyviąją dabartinės žiniasklaidos raišką išsamiai nagrinėjo A. Aleksaitė (2015). Tačiau E. Jakaitienė (2009, 164) teigia, jog riba tarp žodžių vaizdingumo ir emocingumo dažnai yra labai neryški. Anot K. Župerkos (1997, 22), ekspresyvumo siekiama įvairesniais kalbinės raiškos būdais. K. Župerka išskiria, jog stiliaus figūros yra „ypatingas, nestandartinis“ kalbinės raiškos būdas. Jos apima visus kalbos lygmenis. Anot autoriaus (1997, 57), yra skiriamos: 1) leksinės semantinės, 2) darybinės (stilistiniai naujadarai), 3) morfologinės (figūrinis formų vartojimas), 4) sintaksinės bei 5) fonetinės figūros. I. R. Galperinas (1981, 27–30) ekspresyvumo suteikiančias kalbos priemones taip pat skirsto pagal minėtus 5 kalbos lygmenis. Autoriaus nuomone, daugiausia ekspresijos suteikia fonetinės figūros. Anot K. Župerkos (1997, 57), figūrų skirstymas pagal lygmenis yra sąlygiškas, nes ne viena figūra susidaro kelių lygmenų pagrindu. Reikšmingą vietą stiliaus priemonės užima retorikoje (Župerka, 1997, 58). Retorika tiria įtikinimo būdus, taikomus ne tik iškalbos, bet ir visokiausio žanro tekstams, kurių autoriai siekia efektyvios arba paveikios komunikacijos (Koženiauskienė, 2001, 15). Retorikai siekia paveikti klausytojus, o pastaruoju metu ir skaitytojus. Tai būdinga ir straipsnių antraščių kūrėjams. Anot retorikų, antraštės funkcionuoja kaip retorinis kūrinys. Atitinkamai retorikoje skiriamos neutralios ir ekspresyviosios antraštės (Koženiauskienė, 2013, 46). Retorikai įtikinti siekia įvairiomis žodinės komunikacijos formomis ir sąlygomis. Anot R. Koženiauskienės (2013, 118), retorinę sėkmę padeda pasiekti stiliaus priemonės. Enciklopedija „Britannica“ pateikia tokią kalbėjimo figūrų klasifikaciją: 1) panašumo ar ryšio pagrindu kuriamos figūros (metafora, metonimija, sinekdocha, personifikacija ir kt.), 2) perdėtai išaukštinančios arba sumenkinančios figūros (hiperbolė, litotė, paradoksas, ironija, oksimoronas ir kt.), 3) skambumo figūros (aliteracija, anafora, onomatopėja, kartojimas), 4) žodžių žaismo figūros (kalambūras, anagrama), 5) neteisingo sukeitimo figūros (netyčinis pirmųjų žodžio raidžių sukeitimas, neteisingo žodžio vartojimas, sukeliantis komišką efektą) (Jakimavičiūtė, 2013, 16). Edwardas F. McQuarrie‘as ir Davidas G. Mickas (1996) tirdami retorines figūras reklamos tekstuose skiria šias į dvi platesnes grupes: tropus ir struktūrines (sintaksines) figūras. Visos figūros taip pat gali būti skirstomos pagal 4 veiksmų tipus: 1) kartojimas, 2) apkeitimas, 3) pakeitimas, 4) panaikinimas. R. Koženiauskienė (2013, 118–119) pateikia įtaigaus, nenuobodaus kalbėjimo priemonių RAKTĄ. Anot autorės, tai efektyvus, įsimenamas būdas, padedantis kurti įtaigius pasakymus. Raktą

66 sudaro: 1) ritmiškumo ir eufonijos figūros, 2) atbalsio, arba atkartojimo, figūros, 3) kontrasto kūrimo priemonės, 4) tropai, 5) atnaujintoji frazeologija, 5) sąmojis ir šmaikštumas (Koženiauskienė, 2013, 118). Šios priemonės taip pat minimos R. Koženiauskienės monografijoje (2001, 205–347), kurioje raiškos priemonės aptartos plačiau iš išsamiau. Autorė išskiria dvi platesnes grupes: tropus ir retorines figūras. Pastarąsias sudaro sintaksinės ir minties figūros. Taip pat stilistines priemones skirsto ir Irena Smetonienė (2009, 129–155), analizuodama reklamų stilių. Šiame darbe ekspresyviosios raiškos priemonės apžvelgiamos ir vėliau analizuojamos antraštėse pagal platesnės R. Koženiauskienės klasifikacijos struktūrą (2001 m.), tačiau, siekiant išsamumo ir sąsajos su naujausiais tyrimais, pastaroji klasifikacija taip pat pildoma raiškos priemonėmis iš 2013 m. R. Koženiauskienės klasifikacijos. Taigi, siekiant atskleisti kuo išsamesnę, aiškesnę ekspresyviąją tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių raišką, šiame darbe remiamasi minėtomis R. Koženiauskienės klasifikacijomis. Toliau 6.1. ir 6.2. poskyriuose apžvelgiami ekspresinių raiškos priemonių skirstymo skirtumai.

6.1. Tropai

1918 m. K. Bizauskas mini, jog labai daug žodžių ir išsireiškimų yra vartojami perkeltine prasme, kai viena sąvoka vartojama kitai sąvokai pavadinti, remiantis jų tarpusavio panašumu ar sąryšiu (1918, 39). Visus tokius atvejus K. Bizauskas vadino tropomis. Šiandien tai vadinama tropais (Koženiauskienė, 2001, 205; Župerka, 1997, 60). Tai plati semantinių figūrų grupė. 1967 m. J. Pikčilingis skyrė 4 tropų rūšis: 1) metonimija, 2) metafora, 3) hiperbolė, 4) ironija (1967, 6). Vėliau savo „Lietuvių kalbos stilistikoje“ (2002, 60–66) autorius mini kur kas daugiau tropų rūšių (metafora, metonimija, hiperbolė, litotė, įasmeninimas, alegorija, ironija, sinekdocha, antonomazija, perifrazė). Šiandien nėra sutariama dėl tikslaus tropų skaičiaus, tačiau pagal reikšmės perkėlimo pagrindą – panašumu arba ryšiu – aiškiai skiriami du pagrindiniai tropai – metafora ir metonimija. (Koženiauskienė, 2001, 205; Župerka, 1997, 60). Be pagrindinių tropų lietuvių stilistikose dar yra skiriama alegorija, įasmeninimas, oksimoronas, sinekdocha, emfazė, onomatopėja, antonomazija, perifrazė, hiperbolė, litotė, ironija. R. Koženiauskienė taip pat aptaria katachrezę. Vieni tropai labiau remiasi panašumo, kiti – ryšio pagrindu. Nors ne visada tropai yra gryni, kartais persipynę, yra skiriami pagrindiniams tropams artimi tropai – atmainos.

6.2. Retorinės figūros

Retorinės figūros R. Koženiauskienės (2013, 251–323) suvokiamos plačiai. Autorė jas skirsto į sintaksines (plėtojimo, trumpinimo, komponavimo) ir minties figūras (retoriniai klausimai, sušukimai, kreipiniai). Plėtojimo figūrų pagrindas – įvairaus tipo žodžių ar frazių kartojimas, išvardijimas. Šioms figūroms priskiriama: anafora, epifora, įrėminimas, simploka, diafora, antanaklazė, anadiplozė, poliptotonas, paronomazija. Trumpinimo figūros remiamasi įvairių sintaksinių kalbos vienetų praleidimu, peršokimu, atitraukimu (Koženiauskienė, 2001, 299). Šią grupę sudaro elipsė, nutylėjimas, adjunkcija, asindetonas. Komponavimo figūros – tai sakinio dalių ir sakinių išdėstymo būdai, kurie didina minties ekspresyvumą (gramatinių formų sąskambiai, aliteracija, asonansas, anagrama, metatezė, chiazmas, antitezė, inversija). Šios figūros dažnai susipina su plėtojimo ir trumpinimo figūromis ar eina drauge (Koženiauskienė, 2001, 308). K. Župerka (1997, 69–70) retorinėmis figūromis vadina tik retorinius klausimus, sušukimus ir kreipinius. Kitas figūras, kaip jau minėta, autorius skirsto pagal kalbos lygmenis. R. Koženiauskienė atskiria visą retorinių figūrų grupę nuo tropų, nes juose vienas žodis, būdingas kuriam nors reiškiniui, perkeliamas kitam žodžiui, kuriam tas žodis nėra būdingas. O retorinėms figūroms priklauso ne vieno žodžio, o žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais reiškiamas pasakymas, nutolęs nuo įprasto minčių reiškimo. Juose gali nė nebūti perkeltinės žodžių reikšmės, tačiau svarbi minties ekspresija. Vis dėlto griežta riba tarp sintaksinių ir minties figūrų nėra brėžiama, nes figūroms būdingas sintaksinis ir semantinis junglumas, t. y. kiekviena figūra priklauso ir nuo minčių, ir nuo žodžių (Koženiauskienė, 2001, 253). Kitame darbo skyriuje pateikiama tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių ekspresyvumo analizė.

7. TARPUKARIO IR DABARTINĖS ŽINIASKLAIDOS STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ EKSPRESYVIOJI RAIŠKA

Teigiama, jog šiandien antraščių pagrindinė funkcija – teksto įvardijimas – dažniau lieka tik teorinio lygmens samprata (Nugaraitė, 2015, 117). Manoma, kad dažniau straipsnių antraštėse veikia ekspresinė funkcija, kalbama, apie manipuliavimą antraštėmis, agitaciją jomis, jų poveikį žmogui (Aleksaitė, 2014, 1; Bitinienė, 2007, 61; Koženiauskienė, 2013, 50–56; Marcinkevičienė, 2008, 178; Nugaraitė, 2015, 117). Tai siejama su žiniasklaidos kaita, laikui bėgant. Retorikoje išskiriamos neutralios antraštės, atliekančios nominacinę, pagrindinę funkciją, bei ekspresyviosios antraštės, kuriamos, siekiant poveikio (Koženiauskienė, 2013, 46). Antraščių poveikio funkcija yra siejama su eskspresine kalbine raiška (Bitinienė, 2007, 15). Šiame skyriuje bus aptariamas kalbinės raiškos priemonių, vartojamų straipsnių antraštėse, dažnis bei jų tipų pasirinkimas dabartinės ir tarpukario žiniasklaidos antraštėse. Svarbu paminėti, jog ekspresyvumo siekiama įvairiomis kalbos priemonėmis, arba jų darna. Kartais riba, nurodanti, kurią priemonę antraštėje reikėtų išskirti, būna neryški. Todėl šiame darbe antraštės priskiriamos konkrečiam kalbinės raiškos tipui manant, jog konkreti priemonė antraštę pagyvina, išskiria, paryškina labiausiai. Išanalizavus tiriamąją medžiagą, paaiškėjo, jog iš 800 tirtų dabartinės žiniasklaidos antraščių 216 antraščių išsiskiria ekspresyviąja raiška. Tai sudaro 27 proc. visų dabartinėje žiniasklaidoje tirtų antraščių. Iš jų 105 atvejai aptikti naujienų portale 15min.lt ir 110 atvejų rasta interneto dienraštyje bernardinai.lt. Galima manyti, kad tiriamo šaltinio turinys nelabai lemia ekspresyviųjų antraščių dažnį dabartinėje žiniasklaidoje. 73 proc. šių dienų antraščių šiame tyrime yra neutralios antraštės, kuriomis labiau siekiama perteikti informaciją, o ne priversti skaitytojus perskaityti visą straipsnį. Tarpukario žiniasklaidoje aptikta kur kas mažiau ekspresyviąja kalbine raiška išsiskiriančių antraščių. 69 antraštės iš tirtų 800 sudaro tik 9 proc. visų tirtų tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraščių. Tyrimas taip pat atskleidė, jog tiek dabartinėje žiniasklaidoje, tiek tarpukario žiniasklaidoje ne visos kalbinės raiškos priemonės vienodai dažnai yra pasirenkamos kurti ekspresyvias, išraiškingas, dėmesį atkreipiančias antraštes (žr. 2 pav.).

Tropai Retorinės figūros 60 % 129 40 %

48 % 52 %

33 36

Tarpukario žiniasklaidos antraštės Dabartinės žiniasklaidos antraštės

2 pav. Tropų ir retorinių figūrų dažnis tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse

Iš antro paveikslo matyti, jog tarpukario žiniasklaidoje maždaug vienodai ekspresyvumo antraštėse buvo siekiama tiek tropais, tiek retorinėmis figūromis. Dabartinėje žiniasklaidoje retorinės figūros antraštėse vartojamos gausiau nei tropai. Tačiau retorinių figūrų grupė skirstoma į minties ir sintaksines figūras, o pastarosios į plėtojimo, trumpinimo ir komponavimo figūras (žr. 3 pav).

Tarpukario žiniasklaidos antraštės Dabartinės žiniasklaidos antraštės 40 % 87 32 %

48 % 14 % 33 7 % 20 % 7 % 23 % 31 7 % 14 14 2 % 14 16 5 1

Tropai Plėtojimo figūros Trumpinimo figūros Komponavimo Minties figūros figūros

3 pav. Ekspresyviosios raiškos priemonės tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse

Trečiame paveiksle pavaizduotas išsamesnis ekspresyvumo suteikiančių priemonių pasiskirstymas tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse. Matyti, jog tropai vis dėlto yra dažniausiai vartojama raiškos priemonė antraštėse, rečiau vartojamos trumpinimo figūros, dar rečiau – minties figūros, retai ekspresyvumo siekiama plėtojimo ir komponavimo figūromis. Trečio paveikslo duomenys išsamiau komentuojami ir analizuojami šio skyriaus poskyriuose, analizuojant ekspresyviąją antraščių raišką.

7.1. Tropai

Tropai – tai žodžių vartojimas perkeltine prasme, remiantis daiktų, asmenų, reiškinių panašumu arba jų ryšiu. Pagal tai skiriamos pagrindinės tropų rūšys: metafora ir metonimija (Koženiauskienė, 2001, 205; Župerka, 1997, 60). Vieni tropai turi daugiau metaforos požymių, kiti – metonimijos. Pagal tai sąlygiškai skiriamos pagrindinių tropų (metaforos ir metonimijos) atmainos. Primintina, jog tropai ne visada yra gryni, dažnai jie yra tarpusavy susiję ar yra tarsi tos pačios giminės atmainos. Pavyzdžiui, metafora gali būti susijusi su metonimija ir perifraze, sinekdocha, antonomazija, hiperbole, ironija. Ironija taip pat gali būti susijusi su litote ar hiperbole, emfaze (Koženiauskienė, 2001, 205). Šiame darbe ironijos tropas, kuris gali sietis ne tik su kitais tropais, bet ir su kitomis retorinėmis figūromis, atskirai neišskiriamas, minimas kaip papildoma, kitas raiškos priemones papildanti priemonė. Remiantis šio tyrimo rezultatais, tiek dabartinėje, tiek tarpukario žiniasklaidoje dažniausiai poveikio antraštėse siekiama būtent tropais (žr. 2 ir 3 pav.). Tarpukario žiniasklaidoje aptikti 33 tropų vartojimo atvejai antraštėse (žr. 3 pav.). Matyti, jog tai sudaro net 48 proc. ekspresyviųjų tarpukario žiniasklaidos antraščių. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse aptikti 87 tropų vartojimo atvejai (žr. 3 pav.). Tai sudaro 40 proc. visų ekspresyvių šių dienų antraščių. Pavyzdžiui:  Iš pavasarėjančios Prahos „Cantate domino“ grįžo su puokšte apdovanojimų (bernardinai.lt, 2016-02-19);  Naftos kainos kopia aukštyn (15min.lt, 2015-02-09);  Rekordų svaigulys („Naujoji Romuva“, 1931-03-01, 223);  Atsarga gėdos nedaro... („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 1). Ne visų tropų rūšių pasitaikė tirtuose tarpukario bei dabartinės žiniasklaidos šaltiniuose. Ketvirtasis paveikslas atskleidžia, kokiais tropais kuriamos paveikios antraštės tarpukario bei dabartinėje žiniasklaidoje. 71

Tarpukario žiniasklaidos antraštės Dabartinės žiniasklaidos antraštės 48 % 42

67 % 28 % 24 22 11 % 18 % 10 9 % 5 % 5 % 6 % 2 % 1 % 6 4 4 3 2 2 0 0 0 0 0 1

Metafora sinekdocha Perifrazė Palyginimas Metonimija Alegorija Oksimoronas Hiperbolė

4 pav. Tropų pasiskirstymas tarpukario bei dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse

Ketvirtame paveiksle matyti, kad tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje dažniausiai vartojamas tropas yra metafora. Rečiau vartojama sinekdocha, perifrazė, panašiai vartojamas palyginimas ir metonimija, retai pasitaiko alegorijos, oksimorono, hiperbolės atvejų antraštėse.

7.1.1. Metafora

Metafora – vienas iš pagrindinių arba, anot K. Župerkos (1997, 58), svarbiausias tropas. Ko gero, todėl tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos antraštėse metafora yra dažniausias tropas (žr. 3 pav.), kuris suteikia antraštėms ekspresyvumo. Iš viso aptikti 42 metaforos vartojimo atvejai, kurie sudaro 48 proc. visų tropų atvejų, pavartotų šių dienų antraštėse (žr. 4 pav.). Tarpukario žiniasklaidos antraštėse metaforos vartojamos šiek tiek dažniau (žr. 4 pav.). Tarpukario žiniasklaidoje aptikti 22 metaforos vartojimo atvejai antraštėse. Jie sudaro 67 proc. visų tarpukario laikotarpiu vartojamų tropų antraštėse. Metafora grindžiama vieno reiškinio panašumu į kitą, jų sąsaja, susiliejimu. Vieno reiškinio požymiai perkeliami kitam (Koženiauskienė, 2001, 206; Župerka, 1997, 60). Yra skiriami keli skirtingi būdai, kuriais tam tikri reiškinio požymiai gali būti perkeliami kitam reiškiniui.

7.1.1.1. Įasmeninimas

Dažniausiai (19 atvejų iš 42) dabartinės žiniasklaidos antraštėse tam tikri gyvųjų požymiai perkeliami negyviesiems daiktams ar reiškiniams. Šis būdas dar vadinamas personifikacija arba įasmeninimu ir kai kurių tyrėjų (Župerka, 1997, 64; Pikčilingis, 1967, 33) minimas kaip atskiras tropas, metaforos atmaina. 12 atvejų aptikta naujienų portale 15min.lt, 7 atvejai – interneto dienraštyje bernardinai.lt. Pavyzdžiui:  Nauji „Samsung“ televizoriai klauso privačių pokalbių ir juos perduoda trečiosioms šalims (15min.lt, 2015-02-09);  Kaune į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinę grįžo Kario skulptūra (15min.lt, 2015-02- 11);  Vokietijos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį augo labiau, negu prognozuota (15min.lt, 2015-02- 13);  „Renault“ grynasis pelnas 2014 metais pašoko daugiau kaip tris kartus (15min.lt, 2015-02- 12);  Dalia Michelevičiūtė: siela ilgisi džiaugsmo ir ramybės (bernardinai.lt, 2016-03-01);  J. Olekas: subrendo laikas pasitarti, ar teikti premijas ateityje (bernardinai.lt, 2016-02-23);  Prezidento gyvenimo žingsniai (bernardinai.lt, 2016-02-26). Tarpukario žiniasklaidoje rasta 12 įasmeninimo atvejų. 7 iš jų aptikti „Lietuvos aide“ ir 5 atvejai „Naujojoje Romuvoje“. Pavyzdžiui:  Teisingumas laimėjo („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 2);  Apskrities savivaldybės mokyklų statyba žengia pirmyn. („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 8);  Ar poezija atgyveno savo amžių? („Naujoji Romuva“, 1931-02-08, 146). Negyviesiems daiktams ar reiškiniams perkeliamos gyvųjų būtybių savybės tarsi suteikia gyvybės pačioms antraštėms. Pastebėta, jog dabartinėje žiniasklaidoje įasmeninimo atvejai neretai pasirenkami antraščių – citatų formai. Anot R. Koženiauskienės (2001, 207), įasmeninimas teikia daugiausia ekspresijos. Galima daryti prielaidą, jog todėl gana dažnai šis metaforos būdas yra pasirenkamas antraščių kūrėjų.

7.1.1.2. Negyvųjų daiktų ar reiškinių požymiai perkeliami negyviesiems reiškiniams ar daiktams

Šiek tiek rečiau žiniasklaidoje aptinkamos metaforos, kai tam tikri negyvųjų daiktų ar reiškinių požymiai perkeliami kitiems taip pat negyviesiems reiškiniams ar daiktams. Dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse rasti 7 atvejai. Pavyzdžiui:  Festivalyje – pasaulio ir Lietuvos muzikos žvaigždynas (bernardinai.lt, 2016-02-19);  Žiemos pasaka – „We love Lithuania“ projekto nuotraukose (15min.lt, 2015-02-07);  Iš pavasarėjančios Prahos „Cantate domino“ grįžo su puokšte apdovanojimų (bernardinai.lt, 2016-02-19). Šešios antraštės su tokio pobūdžio metafora rastos tarpukario žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:  Pratęstas laikas įsirašyti į V. G. Fondo aukso knygą („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 9);  Rekordų svaigulys („Naujoji Romuva“, 1931-03-01, 223);  Intrigų lizdai („Naujoji Romuva“, 1931-04-12, 365). Galima išskirti, jog tokios metaforos kaip muzikos žvaigždynas, gyvenimo žingsniai, aukso knyga, primena stereotipines metaforų formules (Koženiauskienė, 2013, 153), gana dažnai aptinkamas dabartinėje žiniasklaidoje. Tokio tipo nusistovėjusios metaforos tampa įprastesnėmis, ne taip dažnai patraukia skaitytojo dėmesį. Tokių metaforų vaizdingumas, anot R. Koženiauskienės (2013, 153), priblėsęs, o perkeltinė reikšmė dažnai neįžvelgiama. Vienų negyvųjų daiktų ar reiškinių požymių perkėlimas kitiems negyviesiems daiktams ar reiškiniams taip pat teikia antraštėms ekspresijos. Galima sakyti, taip pat pagyvina antraštes. Tokie metaforiški pasakymai antraštėse priverčia skaitytojus mintyse susieti dalykus, kurie paprastai nesiejami. Tai paveikia vaizduotę, atkreipia dėmesį į straipsnį. Tiek dabartinėje, tiek tarpukario žiniasklaidoje nerasta metaforos atvejų, kai tam tikri požymiai yra perkeliami iš gyvųjų – gyviesiems arba iš negyvųjų – gyviesiems. Galima manyti, jog negyviesiems daiktams ar reiškiniams perkeliamas tam tikras požymis sukelia didesnę ekspresiją, netikėtumą, stipriau veikia skaitytojų vaizduotę, dažniau patraukia skaitytojų dėmesį negu tie atvejai, kai tam tikri požymiai perkeliami gyviesiems objektams.

7.1.1.3. Metaforiniai epitetai

Dabartinės žiniasklaidos antraštėse neretai (9 atvejai) aptinkama ir metaforinių epitetų. Tai metaforos, išreikštos pažyminiu arba būdo aplinkybe (Koženiauskienė, 2001, 212; Župerka, 1997, 61). Pavyzdžiui:  Žaibiška operacija Klaipėdoje: įtariamas verslininko V.Dundulio žudikas sulaikytas (15min.lt, 2015-02-12);  Ukraina skelbia apie toliau į jos teritoriją plūstančius Rusijos karius ir karinę techniką (15min.lt, 2015-02-09);  Indrė Burlinskaitė griausmingai atšventė savo gimtadienį rusiškame klube (15min.lt, 2015- 02-07);  Šiurpi tyla apie pedofiliją internete (bernardinai.lt, 2016-02-23); Vos 3 atvejai aptikti tarpukario žiniasklaidos dienraštyje „Lietuvos aidas“. Pavyzdžiui:  Sunki katastrofa Maskvos fabrike („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 1);  Drąsus banko užpuolimas Budapešte („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 1);  Stipri akcija Paryžiuje už karo tarnybos laiko prailginimą („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 1). Matyti, jog metaforiniai epitetai taip pat suteikia antraštėms ekspresyvumo, veikia skaitytojų vaizduotę. Skaitytojų dėmesį patraukia įtaigiai apibūdinamas, perdėtai epitetu pabrėžiamas reiškinys. Tokie epitetai turi hiperbolės bruožų (Koženiauskienė, 2001, 212).

7.1.1.4. Metaforiškai vartojami veiksmažodžiai

Analizuojant tiriamąją medžiagą, paaiškėjo, jog dėmesį atkreipia ne tik metaforiškai vartojami pažyminiai ar būdo aplinkybės, bet ir tam tikri metaforiškai, perkeltine reikšme vartojami veiksmažodžiai. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse rasti 7 atvejai. Pavyzdžiui:  „Lietuvos rytas” sutriuškino „Telenet“ ir žengė į kitą Europos taurės etapą – 111:83 (15min.lt, Sportas, 2015-02-11);  LKL lygoje „Dzūkija“ trečiame kėlinyje palaužė Kėdainių „Nevėžį“ (15min.lt, Sportas, 2015-02-11);  „Žalgiris“ po pertraukos suskydo ir trečiąkart Eurolygoje nusileido „Real“ 71:88 (15min.lt, Sportas, 2015-02-12); 75

 Oksana Pikul atsikirto „4 Roses“ dėl plagijavimo: „Kas jūs tokios? Išvis turit dainų?“ (15min.lt, Žmonės.lt, 2015-02-11);  Senatorius Johnas McCainas įgėlė Angelai Merkel už abejingumą ukrainiečių žūtims (15min.lt, Žmonės.lt, 2015-02-07). Vieną tokį atvejį galima išskirti ir tarpukario žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:  Vokiečių spauda puola Baltijos valstybių paštus („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 4). Tyrėjai svarsto, jog adresatams perkeltinės tokių veiksmažodžių vartojimo reikšmės nėra pastebimos (Aleksaitė, 2014, 6; Koženiauskienė, 2001, 210). Kai kurios metaforos yra tiek įsiskverbusios į kasdieninį gyvenimą, mąstymą bei veiksmus, jog nebėra pastebimos, sureikšminamos (Johnsen, Lakoff, 2003, 8). Tokių metaforų atvejais vienos rūšies tikrovės suvokimas perkeliamas į kitos rūšies tikrovės reiškinį, tačiau metafora yra tapusi tokia įprasta, jog nei ją vartojantis, nei adresatas to netapatina su metafora, nes šalutinę žodžių reikšmę supranta kaip pagrindinę (Koženiauskienė, 2001, 210). Aptiktų pavyzdžių veiksmažodžiai būdingi, apibūdinant tam tikrą kovos momentą, o šiuose pavyzdžiuose jie vartojami sporto, ginčo kontekste. Vartojami veiksmažodžiai tarsi paslepia realiu panašumu susietas kovos ir sporto ar ginčo metaforas. Skaitytojui sunku pastebėti, paaiškinti jų metaforiškumą, dažniau vartojami jie tampa įprastais, paprastais, neperkeltinės reikšmės veiksmažodžiais (Fiske, 1998, 114; Koženiauskienė, 2001, 210). Anot A. Aleksaitės (2015, 6), perkeltinės reikšmės veiksmažodžiai antraštėse yra vartojami sąmoningai, siekiant sudominti skaitytoją. R. Marcinkevičienė (2008, 176) taip pat mini, jog veiksmažodžiai antraštėse neretai suteikia ne tik aiškumo, bet ir vaizdingumo, dinamiškumo. Taigi, manytina, jog tokie veiksmažodžiai antraštėse vis tiek nenublanksta, o pagyvina antraštes, paryškina sporto ar ginčo detalių svarbumą ir vis dėlto atkreipia skaitytojų dėmesį. Matyti, jog dabartinėje žiniasklaidoje daugiau antraščių su taip vartojamais veiksmažodžiais. Taip pat pastebėta, jog šių veiksmažodžių vartojimas priklauso nuo konkretaus šaltinio. Interneto dienraštyje bernardinai.lt nerasta tokių atvejų, nes jo tematika kiek kitokia, jame nėra sporto rubrikų. Anot Aloyzo Gudavičiaus (2007, 165), „dažniausias metaforų kūrimo tikslas – pasakyti išraiškingiau, efektyviau, kad klausytojui būtų padarytas didesnis poveikis, kad jis ne tik protu, bet ir emociškai suvoktų perduodamą informaciją“. Taigi, apibendrinant gausią metaforos vartojimo antraštėse įvairovę, galima pasakyti, jog metaforos yra puiki poveikio priemonė antraščių žanrui.

7.1.2. Sinekdocha

Antrasis pagal dažnį (žr. 4 pav.) tropas, pasitaikantis tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse, yra taip pat vieno iš pagrindinių tropų – metonimijos – atmaina – sinekdocha. Sinekdochos reikšmės perkėlimas remiasi kiekybiniu santykiu: 1) dalis vietoj visumos arba atvirkščiai, 2) rūšis vietoj giminės arba atvirkščiai, 3) vienaskaita vietoj daugiskaitos arba atvirkščiai (Koženiauskienė, 2013, 162; Pikčilingis, 1975, 261; Župerka, 1997, 65). Metonimija dažnai susipina su sinekdocha (Koženiauskienė, 2013, 162). Kai kuriuose pavyzdžiuose būtų galima įžvelgti ir vietos metonimiją (Koženiauskienė, 2001, 226). Tiriamojoje medžiagoje daugiausia rasti visumos sinekdochos atvejai antraštėse. Tiek dabartinės, tiek tarpukario žiniasklaidos antraštėse galima įžvelgti atvejus, kai antraštėse vietoj dalies pasakoma visuma. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse aptikti 24 visumos sinekdochos vartojimo atvejai (žr. 5 pav.). Tai sudaro 28 proc. visų tropų atvejų šių dienų antraštėse. Pavyzdžiui:  Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvausianti D.Grybauskaitė: Lietuvos balsas girdimas (15min.lt, 2015-02-07);  Politologas apie paliaubas Sirijoje: Rusija pasiekė labai svarbų tikslą (bernardinai.lt, 2016-02-24);  Kaunas patvirtino rekordinį biudžetą (bernardinai.lt, 2016-02-23);  Bankai nuo šiol vertins ir kliento galimybes būti pašauktam į kariuomenę (15min.lt, 2015- 02-28). Tarpukario žiniasklaidoje rasti 6 (18 proc., žr. 4 pav.) visumos sinekdochos atvejai antraštėse:  Ką sako „Židinys“ apie „Vagą“ („Naujoji Romuva“, 1931-04-05, 340);  Užsienis ragina padaryti galą nacionalsocializmui Klaipėdoj („Lietuvos aidas“, 1935-01- 03, 8);  Rodydama kilnų pavyzdį, Lietuva gina savo teises („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 4);  Berlynas nervinasi („Lietuvos aidas“, 1935-02-22, 1). Dabartinėje žiniasklaidoje aptiktas 1 dalies sinekdochos atvejis antraštėje. Pavyzdžiui:  Kieno rankos ant vyriausybės vairo? (bernardinai.lt, 2016-03-01). Sinekdochos vartojimas suteikia glaustumo (Koženiauskienė, 2001, 226). Kaip jau ne kartą minėta, tai vienas iš antraščių žanro bruožų. Galima manyti, jog dėl šios priežasties neretai antraštėse pasirenkama būtent ši taip pat ir ekspresyvumo teikianti raiškos priemonė. 77

Pastebėta, jog dabartinės žiniasklaidos antraštėse visumą dažniausiai atitinka valstybių ar miestų pavadinimai. Manytina, tai lemia šių dienų skaitytojams rūpimos aktualijos. Dabartinė žiniasklaida rašo apie viso pasaulio naujienas ir įvykius. Tokios žinios nepaprastai svarbios, tad valstybės, miestų atstovų tapatinimas su visa valstybe, ko gero, skamba įtaigiau. Sinekdochos suteikia ne tik glaustumo, bet ir intensyvumo, dinamikos, tačiau tai paprastai įvertinama tik tada, kai vietoj perkeltinės reikšmės žodis pavartojamas tiesiogiai, bandant sugretinti (Koženiauskienė, 2001, 226). Galima svarstyti, ar tikrai visada visumos sinekdochos vartojimas antraštėse šiandien yra išsiskiriantis, pastebimas, ekspresyvus. Galima daryti prielaidą, kad dažnai vartojama visumos sinekdocha greičiausiai nepriverčia skaitytojų mintyse sieti perkeltinės reikšmės su tiesiogine, siejama nesąmoningai, nesusimąstant. Manytina, jog greičiausiai todėl tokie atvejai nepastebimi. Galima manyti, jog visumos sinekdochos vartojimas, ko gero, yra nublankęs. Tarpukario žiniasklaidoje visumos sinekdochos vartojimo atvejų daugiau pasitaikė dienraštyje „Lietuvos aidas“, kuris savo laikotarpiu pateikdavo daugiau universalaus turinio žinių. Antraščių su visumos sinekdochos vartojimo atvejais beveik nepasitaikė tarpukario laikraštyje „Naujoji Romuva“. Tai galėtų lemti ne kartą minėtas kiek kitoks laikraščio turinys. Šių dienų kultūros naujienas apžvelgiantis interneto dienraštis bernardinai.lt, galima sakyti, yra labiau priartėjęs turiniu prie dabartinių naujienų portalų. Galima manyti, kad todėl jame rasta daugiau antraščių su visumos sinekdochos vartojimo atvejais.

7.1.3. Perifrazė

Trečioji pagal dažnį (žr. 4 pav.) tropų grupėje kalbinės raiškos priemonė yra perifrazė. Perifrazė – tai taip pat metonimijos atmaina, kai tikrasis daikto pavadinimas pakeičiamas trumpu ar išplėtotu perkeltinės reikšmės aprašymu (Koženiauskienė, 2001, 237). Perifrazės vartojimo atvejų pasitaikė tik dabartinės žiniasklaidos antraštėse (žr. 4 pav.). Iš viso aptikti 9 atvejai. Tai sudaro 11 proc. visų dabartinės žiniasklaidos ekspresyvių antraščių. Pavyzdžiui:  Mirė žodžio meistras Zeferinas Jonutis (15min.lt, 2015-02-12);  Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko 10-metė dukra bandė laimę muzikiniame šou „The Voice“ (15min.lt, 2015-02-11);  Galvą susukanti Vilniaus knygų mugės kultūrinė programa: ją įkvepia lankytojai (15min.lt, 2015-02-11);  Mokytojai neketina sudėti ginklų (bernardinai.lt, 2016-02-09).

Perifrazės vartojimo atvejais perkeltine reikšme vartojami žodžiai išplečiami platesniu pasakymu. Išplėsta reikšme galima mintį nusakyti suprantamiau, aiškiau. Tai taip pat suteikia įtaigumo bei vaizdingumo. Pastebėta, jog daugeliu atvejų dabartinės žiniasklaidos antraštėse vartojamos frazeologizmais tapusios vaizdingosios perifrazės. Nors manoma, jog stereotipiniai, sustabarėję pasakymai, primenantys frazeologizmus, nėra tokie ekspresyvūs (Koženiauskienė, 2013, 153), tikėtina, jog jie ir jų perkeltinė prasmė yra visuomenei atpažįstama, todėl atkreipia skaitytojų dėmesį.

7.1.4. Palyginimas

Nedažnai (žr. 4 pav.) tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse vartojama kalbinės raiškos priemonė – palyginimas. Palyginimas sudaro kitų tropų pagrindą. Juo atrandamas panašumas tarp skirtingų klasių, daiktų ar reiškinių. Palyginimas reiškiamas perkeltine prasme, siejamas su visais žmogaus pojūčiais ir jausmais (Koženiauskienė, 2013, 151). Dabartinėje žiniasklaidoje aptiktos 4 antraštės (žr. 4 pav.), kuriose ekspresyvumo siekiama palyginimu. Tai sudaro 5 proc. visų tropų šių dienų antraštėse. Pavyzdžiui:  Ekonomistas Jevgenijus Koganas: sankcijos Rusijai – minkštas, bet stiprus apynasris (15min.lt, 2015-02-09);  Geriausiai VU filologijos fakulteto dėstytojai prof. Ligijai Kaminskienei paskaita prilygsta ritualui (bernardinai.lt, 2016-02-19). Tarpukario žiniasklaidoje rasti 3 atvejai (žr. 4 pav.). Tai sudaro 9 proc. visų tropų tarpukario antraštėse. Pavyzdžiui:  Soviet spauda, kaipo valdžios įrankis („Naujoji Romuva“, 1931-04-12, 367). J. Pikčilingis (1989, 43) teigia, jog reiškinys susietas su kito reiškinio vaizdu stilistiškai praturtėja. Šia priemone galima padaryti „net mažmožį į akis krintantį visiems“. Žvelgiant į rezultatus, matyti, jog dabartinės žiniasklaidos palyginimai antraštėse skiriasi nuo dabartinės žiniasklaidos antraštėse vartojamų palyginimų. Šiandien palyginimai ilgesni, labiau išplėtoti, ekspresyvesni. Dabartinės žiniasklaidos palyginime aptinkamas ir ironijos atspalvis. Pavyzdžiui:  Antanas Guoga: Naftos embargas Rusijai – galingas pavadėlis nesutramdomai meškai (15min.lt, 2015-02-11). Ironijos atspalvis sustiprina antraštės ekspresyviąją formą. Tokia antraštė atkreipia dėmesį, skatina perskaityti straipsnį. Išanalizavus medžiagą, manytina, kad ne visi palyginimai iš tiesų sukuria 79 tokį stiprų efektą, apie kokį kalba J. Pikčilingis. Ko gero, todėl palyginimas, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, nėra dažna raiškos priemonė, kuria antraštėse buvo ir yra siekiama ekspresyvumo. R. Koženiauskienė glaustą, negirdėtą palyginimą laiko „retorinės sėkmės laidu“ (2013, 152). Tokių šiame tyrime nebuvo rasta, tačiau, surinkus daugiau pavyzdžių, ko gero, panašių atvejų būtų galima aptikti.

7.1.5. Metonimija

Metonimija – tai tropas, kurio žodžio reikšmės perkėlimas grindžiamas sąvokų ryšiu (Župerka, 1997, 63). Vardai, reiškiniai, daiktai, sąvokos gali būti susiję įvairiais ryšiais. Antraštės, kuriose ekspresyvumo siekiama, kuriant metonimiją, aptiktos tik dabartinėje žiniasklaidoje. Iš viso rasti tik 4 atvejai. Pavyzdžiui:  V. A. Dambrava atgulė amžinojo poilsio (bernardinai.lt, 2016-02-27);  Pavasario pranašai: kokius augalus galime jais vadinti ? (bernardinai.lt, 2016-02-23) ;  Aušros sužadėtuvių istorija. „Mylimasis man pasipiršo virš debesų“ (15min.lt, 2015-02- 07);  Milijono litų sporto klubams nepagailėjusi Utena džiaugiasi vaisiais (15min.lt, 2015-02-12) Metonimiški pasakymai suteikia antraštėms vaizdingumo, tačiau, anot R. Koženiauskienės (2001, 222), metonimijos ne tokios ryškios kaip metaforos. Matyti, jog, nors metonimija vadinama vienu iš pagrindinių tropų, dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse vartojama nedažnai (žr. 4 pav.). Metonimijos sudaro 5 proc. visų tropų šių dienų antraštėse. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse šiame tyrime metonimijos pavyzdžių visai nebuvo aptikta. I. Smetonienė (2009, 138) teigia, jog reklamos kūrėjai taip pat dažniau renkasi metaforas, o ne metonimijas. Kur kas daugiau šiame tyrime rasta metonimijos atmainų.

7.1.6. Alegorija

Retai žiniasklaidos straipsnių antraštėse vartojama metaforos atmaina – alegorija. Alegorija – tai išplėsta metafora, kai perkeltinė prasmė kuriama visame sakinyje ar net pasakojime (Bizauskas, 1918, 41; Koženiauskienė, 2001, 212; Župerka, 1997, 64). Dauguma alegorijų yra patarlės, mįslės, priežodžiai. Tik 2 (žr. 4 pav.) alegorijos atvejai aptikti tik tarpukario dienraštyje „Lietuvos aidas“. Tai sudaro 6 proc. visų tropų tarpukario žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:

 Yla iš maišo išlindo... (1935-02-07, 1);  Atsarga gėdos nedaro... (1935-02-28, 1). Šios alegorijos – lietuviams puikiai pažįstamos patarlės. Patarlėmis formuojama perkeltinė mintis priverčia skaitytojus suklusti. Tokią antraštę perskaičius, neaišku, apie ką bus straipsnis, tačiau įdomu. Vis dėlto tokių antraščių nerasta dabartinėje žiniasklaidoje. Galima daryti prielaidą, jog tokios antraštės nėra kuriamos šiandien, nes šiandieninis, skubantis skaitytojas dažniausiai ieško aiškių antraščių, pagal kurias galėtų iš karto išsirinkti norimą skaityti naujieną.

7.1.7. Oksimoronas

Taip pat retai žiniasklaidos straipsnių antraštėse aptinkamas ir oksimoronas – kita metaforos atmaina. Oksimoronas – tai sugretinimas dviejų kontrastingų dalykų, antoniminių žodžių, tarp kurių jaučiamas prieštaravimas ir kartu paradoksalus sugyvenimas (Koženiauskienė, 2013, 147; Župerka, 1997, 67). Taip pat tik 2 (žr. 4 pav.) oksimorono atvejai aptikti tik dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse, interneto dienraštyje bernardinai.lt. Tai sudaro 2 proc. visų tropų šių dienų antraštėse. Pavyzdžiui:  Sociologas: lietuviai yra pesimistiškai optimistiški (bernardinai.lt, 2016-02-21);  Natūralūs antibiotikai (bernardinai.lt, 2016-02-20). Toks priešpriešų gretinimas atkreipia dėmesį, arba, kaip teigia R. Koženiauskienė (2013, 148), sukuria „nuostabą keliantį pasaulio matymą“. Pavyzdžiai atskleidžia, jog paradoksalus sugyvenimas dažnai antraštėms suteikia ir ironijos atspalvį. Oksimoronas ir ironija drauge sustiprina antraštės ekspresyvumą. Vis dėlto oksimoronas dabartinės žiniasklaidos antraštėse pasitaiko retai, o tarpukario antraštėse visai nebuvo aptiktas.

7.1.8. Hiperbolė

Hiperbolė – tai tropas, gerokai perdėtai perteikiantis dalyko reikšmę (Koženiauskienė, 2001, 222; Pikčilingis, 1975, 306; Župerka, 1997, 64). Tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštėse hiperbolės vartojimo atvejų nepasitaikė. Tik vienas hiperbolės vartojimo atvejis (žr. 4 pav.) aptiktas dabartinėje žiniasklaidos straipsnio antraštėje. Tai sudaro 1 proc. visų tropų dabartinės žiniasklaidos antraštėse. Pavyzdžiui: 81

 Derybų Minske dalyviai išgėrė kelis kibirus kavos, prisivalgė kiaušinienės (15min.lt, 2015- 02-12). Šioje antraštėje jaučiamas ir ironijos atspalvis. Akivaizdu, jog perdėtai padidintas vaizdas ir ironija šioje antraštėje sukuria stiprų, atkreipiantį dėmesį įspūdį. Vis dėlto, remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, jog hiperbolės dabartinės žiniasklaidos antraštėse vartojamos gana retai.

7.1.9. Poskyrio apibendrinimas

Apibendrinant tropų vartojimą žiniasklaidos straipsnių antraštėse, galima pastebėti, jog tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje tropais antraščių ekspresyvumo siekiama dažniausiai (žr. 1 ir 2 pav.). Metafora yra dominuojantis tropas tiek šių dienų, tiek tarpukario laikotarpio antraštėse. Rečiau antraštėse vartojama sinekdocha. Be šių tropų šių dienų antraštėse galima pastebėti kur kas įvairesnę tropų raišką, negu tarpukario žiniasklaidos antraštėse. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse rečiau aptinkama perifrazė, palyginimas, metonimija, oksimoronas, hiperbolė, ekspresijos neretai suteikia ironijos atspalvis. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse rečiau ekspresyvumo siekiama palyginimu bei alegorija. Perkeltinis reikšmės žodžių vartojimas antraštėse tiek tarpukario laikotarpiu, tiek šiandien priverčia skaitytojus susimąstyti, atkreipti dėmesį tiek į antraštę, tiek į straipsnį. Manoma, jog tropų vartojimas atneša sėkmę žurnalistams (Richardson, 2007, 6). Anot R. Koženiauskienės (2013, 118), tai viena iš stiliaus priemonių, kurios veda į retorinę sėkmę. Galima daryti prielaidą, jog todėl tropus dažniau nei kitas raiškos priemones vartoja antraščių kūrėjai, siekdami pritraukti skaitytojus. Anot J. Pikčilingio (1967, 53), metaforiškas ar metonimiškas žodžio vartojimas daro jį prasmiškai talpesnį. Taigi, vartojant tropus, pasiekiama ir kalbos glaustumo (Pikčilingis, 1967, 53) – svarbaus straipsnių antraščių bruožo.

7.2. Retorinės figūros

Retorinės figūros apima gausią raiškos priemonių grupę (žr. 3 pav.). Ši grupė pasiskirsto į sintaksines (plėtojimo, trumpinimo, komponavimo) ir minties figūras (retoriniai klausimai, sušukimai, kreipiniai), kurių vartojimas antraštėse nepralenkia tropų vartojimo.

7.2.1. Sintaksinės figūros

Sintaksinės figūros apima gausią komponavimo, trumpinimo ir plėtojimo raiškos priemonių grupę. 5 paveikslas atskleidžia, jog dažniausiai žiniasklaidos straipsnių antraštėse iš sintaksinių figūrų grupės vartojamos trumpinimo figūros. Daug rečiau ekspresyvumo antraščių kūrėjams padeda siekti plėtojimo ir komponavimo figūros.

Tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštės Dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštės

14 14 14 5 1

Plėtojimo figūros Trumpinimo figūros Komponavimo figūros

5 pav. Sintaksinių figūrų pasiskirstymas tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse

7.2.1.1. Trumpinimo figūros

Trumpinimo figūrų grupė tiek dabartinės, tiek tarpukario žiniasklaidos antraštėse užima antrą vietą pagal dažniausiai vartojamų kalbinių raiškos priemonių dažnį (žr. 3 pav.). Trumpinimo figūrų grupė taip pat gausiausia sintaksinių figūrų kontekste (žr. 5 pav.). Iš viso dabartinėje žiniasklaidoje rasta 70 trumpinimo figūrų vartojimo atvejų straipsnių antraštėse (žr. 5 pav.). Tai sudaro 72 proc. visų ekspresyvių antraščių dabartinėje žiniasklaidoje. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse – 14 atvejų (70 proc., žr. 5 pav.). Pavyzdžiui:  Lietuvoje – dar vienas „Bugatti Veyron“ (15min.lt, 2015-02-11);  L. Varanavičienė: „Šių metų knygų mugė – išskirtinė“ (bernardinai.lt, 2016-02-25);  Marlena Dietrich – šekspyro interpretatorė (1931-02-01, 124);  Skautų rėmėjui – ordinas. (1935-02-28, 8). 83

Trumpinimo figūros remiasi įvairių sintaksinių kalbos vienetų praleidimu, peršokimu, atitraukimu (Koženiauskienė, 2001, 299). Tiriant tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštes, rasti tik elipsės ir nutylėjimo atvejai. Šeštame paveiksle matyti, jog elipsė antraštėse vartojama gerokai dažniau nei nutylėjimas.

96 % Elipsė Nutylėjimas 67

100 % 4 % 14 3 0

Dabartinės žiniasklaidos antraštės Tarpukario žiniasklaidos antraštės

6 pav. Trumpinimo figūros tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse

7.2.1.1.1. Elipsė

Elipsė – tai sakinio dalių, kurias lengva numanyti, praleidimas (Koženiauskienė, 2001, 299). Tai dažniausiai vartojama trumpinimo figūra tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse (žr. 6 pav.). Straipsnių antraštėse elipsė vartojama dažnai, tačiau ne visada ja siekiama išryškinti, pabrėžti svarbią mintį, suteikti minčiai ekspresijos. Kartais elipsė vartojama tiesiog siekiant antraščių glaustumo. Tai ypač būdinga tarpukario laikotarpiu. Kai antraštei skiriama vieta laikraščiuose buvo ribojama, tam tikros sakinio dalys buvo praleidžiamos. Pavyzdžiui:  Vieningai dirbs. („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 8);  Ištrėmė tris Lietuvos valdinius („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, 1). Atvejų, kai elipsė iš tiesų atkreipia skaitytojų dėmesį, tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštėse yra gerokai mažiau, nei šiandieninėse antraštėse. Galima išskirti 14 ypatingesnių elipsės vartojimo atvejų tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Pavyzdžiui:  Doc. P. Galaunė – garbės narys („Naujoji Romuva“, 1931-01-25, 102);

 Katrė I – lietuvė („Naujoji Romuva“, 1931-02-01, 124);  Nauja planeta – Plutonas. („Naujoji Romuva“, 1931-02-22, 189);  Muzika – esminis dalykas („Naujoji Romuva“, 1931-03-08, 242);  Skautų rėmėjui – ordinas. („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 8). Dažniausiai tarpukario žiniasklaidos antraštėse praleidžiama tarinio jungtis. J. Pikčilingis tokią elipsę vadina daline (1969, 66). Kur kas ekspresyvesnė paskutinioji antraštė, kurioje praleistas visas tarinys. Elipsė šioje antraštėje atkreipia dėmesį, pabrėžia, jog skautų rėmėjui net skiriamas ordinas. Dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse aptikta gerokai daugiau elipsės vartojimo atvejų. Iš viso aptikti 67 atvejai (žr. 6 pav.). Tai atitinka 96 proc. visų sintaksinių figūrų dabartinės žiniasklaidos antraštėse. Šiandienos antraštėse taip pat aptikta dalinių elipsių (30 atvejų iš 67). Pavyzdžiui:  Tamsa – puiki terapija, bet mes išmokstame jos bijoti (bernardinai.lt, 2016-02-19);  Santuoka – komandinis žaidimas (bernardinai.lt, 2016-02-27). Neretai dalinės elipsės pasirenkamos antraščių – citatų formai. Pavyzdžiui:  Jaroslavas Melnikas: skaitymas – pramoga ar (ir) savęs ieškojimas? (bernardinai.lt, 2016- 02-26). Tačiau dažniau (37 atvejai iš 67) šių dienų antraštėse vartojamos elipsės, kuriose praleidžiamas tarinys. Pastebėta, jog galima išskirti tam tikras būdingesnes antraščių konstrukcijas, kuriose elipsės vartojamos. Dažnai tarinys antraštėse praleidžiamas po vietos aplinkybės. Pavyzdžiui:  Respublikonų stovykloje – optimistinės prognozės D. Trumpui (bernardinai.lt, 2016-02-23);  Vilniaus knygų mugės kino salėje – ekrano personažai ir jų autoriai (bernardinai.lt, 2016- 02-23);  Lietuvoje – dar vienas „Bugatti Veyron“ (15min.lt, 2015-02-11). Kartais elipsė vartojama ir po laiko aplinkybės. Pavyzdžiui:  Po derybų Minske – šmaikštūs pokštai internete (15min.lt, 2015-02-15). Šiose antraštėse elipsė padeda išryškinti, pabrėžti, kad tam tikroje vietoje ar tam tikru laiku vyksta svarbus įvykis. Elipsė pagyvina mintį, stiprina įtaigumą (Pikčilingis, 1969, 66). Ko gero, dar ekspresyvesnės antraštės, kuriose praleidžiamas ne tarinys, o kita sakinio dalis, nes tokie atvejai nedažni. Pavyzdžiui:  Apie TED – vertas skleisti idėjas (bernardinai.lt, 2016-03-01). Šią antraštę tarsi sudaro dvi frazės: 1) Apie TED.; 2) (Kuris) vertas skleisti idėjas. Antroje frazėje vietoj įvardžio vartojama elipsė atkreipia dėmesį, daro antraštę kitokią, pastebimą. 85

Taigi, galima pastebėti, jog dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse elipsės vartojimas ne tik dažnesnis, bet ir įvairesnis, ekspresyvesnis, dažniau pasirenkamas šių dienų antraščių kūrėjų.

7.2.1.1.2. Nutylėjimas

Retai vartojama žiniasklaidos straipsnių antraštėse kita trumpinimo figūra – nutylėjimas. Tai staiga nutraukta, nepabaigta mintis (Koženiauskienė, 2001, 306; Pikčilingis, 1988, 136; Župerka, 1997, 76). 3 nutylėjimo vartojimo atvejai aptikti dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Tai retai vartojama figūra dabartinės žiniasklaidos antraštėse (žr. 6 pav.). 3 atvejai sudaro vos 4 proc. visų sintaksinių figūrų dabartinės žiniasklaidos antraštėse. Pavyzdžiui:  Nupiešk savo rūpestį... Pokalbis su Egle Gelažiūte-Petrauskiene (bernardinai.lt, 2016-02- 22);  Rečiausios dienos vakarą... (bernardinai.lt, kultūra, 2016-02-26);  Brolis Evaldas – pranciškonas, žvejys, skautas… Arba tiesiog – žmonių brolis (bernardinai.lt, 2016-02-21). Minėti nutylėjimo vartojimo atvejai aptikti tik interneto dienraštyje bernardinai.lt. Pastebėti ir 2 nutylėjimo atvejai tarpukario žiniasklaidos dienraštyje „Lietuvos aidas“. Pavyzdžiui:  Yla iš maišo išlindo... („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 1);  Atsarga gėdos nedaro... („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 1). Tačiau šie atvejai tik sustiprina alegorijomis išreikštas antraštes. Minties nutraukimas intriguoja skaitytojus, priverčia susimąstyti, suteikia minčiai ekspresyvumo (Koženiauskienė, 2001, 306; Župerka, 1997, 76).

7.2.1.2. Plėtojimo figūros

Plėtojimo figūrų pagrindas – įvairaus tipo žodžių ar frazių kartojimas, išvardijimas. Kartojimas – sąmoningas žodžių kartojimas, iškeliant veiksmo stiprumą ar ilgą trukmę, daiktų gausą ir pan., siekiant minties ekspresyvumo (Bizauskas, 1918, 45; Pikčilingis, 1969, 37; Župerka, 1997, 72).

Tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse plėtojimo figūros vartojamos gana retai (žr. 3 pav.), sudaro po 7 proc. visų ekspresyvių antraščių. Plėtojimo figūros taip pat nėra dažnos sintaksinių figūrų grupėje (žr. 5 pav.). Tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštėse aptikti 5 atvejai, tačiau šie atvejai sudaro 25 proc. visų sintaksinių figūrų tarpukario antraštėse. Šių dienų antraštėse aptikta 12 plėtojimo figūrų atvejų. Tai sudaro 14 proc. visų sintaksinių figūrų dabartinėse antraštėse (žr. 5 pav.). Tiriant tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštes rasti tik paranomazijos, sinonimijos, poliptotono, įrėminimo ir anadiplozės atvejai (žr. 7 pav.). Matyti, jog plėtojimo figūrų antraštėse negausu, tačiau daugiausia vartojama paranomazija, rečiausiai anadiplozė, poliptototas.

Tarpukario žiniasklaidos antraštės Dabartinės žiniasklaidos antraštės

4 4

2 2

1 1

Įrėminimas Anadiplozė Poliptotonas Paranomazija Sinonimija

7 pav. Plėtojimo figūros tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse

7.2.1.2.1. Paronomazija

Paronomazija – sintaksinė ir semantinė figūra, turinti kalambūro bruožų. Tai dažniausiai viename sakinyje kartojami keli labai panašiai skambantys žodžiai, kurie gali būti giminiškai arba jų reikšmės gali būti visai nutolusios (Koženiauskienė, 2013, 128). Negausioje plėtojimo figūrų, vartojamų straipsnių antraštėse, grupėje paronomazija vartojama dažniausiai (žr. 7 pav.). Dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse aptikti 5 paronomazijos vartojimo atvejai. pavyzdžiui:  V. Toleikis: reikia tikėti ir pasitikėti mokiniais (bernardinai.lt, 2016-03-02); 87

 Vilniaus rajono 2016 m. biudžetas – vakarykščiai užvakarykščių žmonių sumanymai (bernardinai.lt, 2016-02-19). Tarpukario žiniasklaidoje aptikti 4 atvejai. Pavyzdžiui:  Nesportiškas vokiškų sporto draugijų nusistatymas. („Lietuvos aidas“, 1935-02-07, 2);  Nekritiko kritika („Naujoji Romuva“, 1931-02-15, 168);  Padaugėjo nusižudymų ir nužudymų („Lietuvos aidas“, 1935-02-22, 8). Šios antraštės ekspresyvios, patraukiančios dėmesį. Pastebėta, jog paronomazijos efektą stiprina ryškūs aliteracijos ir asonanso atspalviai. Viename sakinyje dažnai pasikartojantys tie patys balsiai ir priebalsiai kuria skambesnį, ritmiškesnį tekstą. Priešybių gretinimas šiose antraštėse taip pat suteikia ironijos atspalvį. Apibendrinant galima teigti, jog žodžių žaismas šiose antraštėse, stiprinamas ironijos atspalvio, tiek tarpukario žiniasklaidoje, tiek šiandien kuria efektyvias, skambias, ritmiškas, skaitytojų dėmesį patraukiančias antraštes. Galima daryti prielaidą, jog todėl paronomaziją antraščių kūrėjai iš visų plėtojimo figūrų pasirenka dažniausiai. Vis dėlto visame raiškos priemonių kontekste tokios žiniasklaidos straipsnių antraštės aptinkamos ne taip ir dažnai.

7.2.1.2.2. Sinonimija

Rečiau straipsnių antraštėse aptinkama plėtojimo figūra yra – sinonimija (žr. 7 pav.). Tai tos pačios ar panašios reikšmės, tačiau skirtingo skambesio žodžių, žodžių junginių žodžių kartojimas (Koženiauskienė, 2001, 279). Sinonimijos atvejai šiame tyrime buvo aptikti tik dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Iš viso rasti 4 atvejai. Pavyzdžiui:  K. Navakas: technologijos mylinčius žmones sujungia įvairiausiais nyčiais, siūlais ir šniūrais (bernardinai.lt, 2016-02-18);  Šiuolaikinė automechaniko profesija – įdomi, turininga ir įtraukianti (15min.lt, 2015-02- 11);  Nešvariose Kauno daugiabučių laiptinėse – kirmėlės, grybai ir bakterijos (15min.lt, 2015- 02-11). Kartojami panašios reikšmės žodžiai stiprina įtaigumą, įtikina skaitytojus. Pastebėta, jog dažniausiai dabartinėms straipsnių antraštėms būdingas 3 panašių reikšmių žodžių kartojimas. Sinonimijos vartojamas pabrėžia ir stiprina antraštes, kuriose įžvelgiamas ironijos atspalvis. Pavyzdžiui: 88

 Paulius Sviklas: Kelių ereliai, gaideliai ir kiti paukštidės nariai Lietuvoje (15min.lt, 2015- 02-11).

7.2.1.2.3. Poliptotonas

Dar rečiau vartojama plėtojimo figūra poliptotonas (žr. 7 pav.). Poliptotonas – tai tos pačios šaknies žodžio kartojimas įvairiose sakinio vietose (Koženiauskienė, 2013, 130). Dabartinės žiniasklaidos antraštėse rasti 2 poliptotono atvejai. Pavyzdžiui:  „Mano pasaulio atlasas“ kviečia pažinti pasaulį (bernardinai.lt, 2016-02-26);  Žurnalistė Algimanta Žukauskienė: „Jei nebūtų „Kino pavasario“, pavasaris neateitų“ (15min.lt, 2015-02-11). Tarpukario žiniasklaidoje rastas vienas atvejis. Pavyzdžiui:  Ką sako moteris apie moterų dalyvavimą politikoje? („Naujoji Romuva“, 1931-02-22, 199). Šiose antraštėse kartojami žodžiai moteris, pasaulis ir pavasaris, keičiant jų linksnį ar skaičių. Poliptotonas būtų ekspresyvesnis, jei kartojama būtų daugiau kartų nei du, tačiau pastebėtina, jog šios antraštės vis tiek atkreipia dėmesį. Sąmoningai kartojamas sakinio akcentas įtikina skaitytoją. Tarpukario žiniasklaidos antraštėje dėmesį patraukia mintis, jog vienas asmuo kalba daugumos vardu. Tikėtina, jog ypač dėmesį atkreips moterys. Bernardinai.lt antraščių kūrėjas pristatydamas knygą sumaniai panaudoja žodį iš pačios knygos pavadinimo. 15min.lt bando atkreipti dėmesį skambia citata. Ši plėtojimo priemonė vartojama retai, tačiau, surinkus daugiau pavyzdžių, manytina, jog atsirastų daugiau tokių atvejų.

7.2.1.2.4. Įrėminimas

Retai dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse vartojama plėtojimo figūra – įrėminimas (žr. 7 pav.). Tai figūra, kai mintis prasideda ir baigiasi tais pačiais žodžiais (Pikčilingis, 1969, 37–49; Koženiauskienė, 2013, 135–139; Župerka, 1997, 72). Aptikti vos du atvejai dabartinės žiniasklaidos antraštėse. Pavyzdžiui:  D. Disilva: dievo gailestingumas yra vienintelis gailestingumas, kurio man reikia (bernardinai.lt, 2016-02-24);

 „Maximos“ vadovas Žydrūnas Valkeris: „Visi karai yra blogis, išskyrus kainų karą“ (15min.lt, 2015-02-12). Minties pradžioje įvardyto žodžio kartojimas pabaigoje pabrėžia, tarsi įtikina, jog tai tikrai svarbiausias dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Anot I. Smetonienės (2009, 145), tai skamba kaip išvada, „sukelia minties baigtumo įspūdį“. Antroje antraštėje taip pat galima įžvelgti ir ironijos atspalvį. Įrėminimas vartojamas, norint pabrėžti, išryškinti pašaipią mintį. Matyti, kad žodžių kartojimu antraštės minties pradžioje ir pabaigoje pasiekiamas ekspresyvios antraštės efektas, tačiau, kaip jau minėta, antraščių kūrėjai retai vartoja įrėminimus.

7.2.1.2.5. Anadiplozė

Dabartinėje žiniasklaidoje taip pat aptiktas 1 anadiplozės atvejis. Tai sakinio, eilutės ar frazės pabaigoje pavartojo žodžio kartojimas gretimo sakinio, frazės ar eilutės pradžioje (Koženiauskienė, 2001, 266). Pavyzdžiui:  Vysk. K. Kėvalas apie „Laudato si“: „Jeigu širdyje netvarka, bus netvarka ir mano artimiausioje aplinkoje“ (bernardinai.lt, 2016-02-24). Žodžių kartojimas būtent tokiose minties vietose sukoncentruoja dėmesį į kartojamą žodį, įtvirtina jį skaitytojų sąmonėje, neleidžia jo pamiršti (Koženiauskienė, 2001, 266). Ši plėtojimo figūra taip pat nėra dažna žiniasklaidos straipsnių antraštėse.

7.2.1.3. Komponavimo figūros

Komponavimo figūros tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos antraštėse vartojamos retai (žr. 3 pav.). Jos sudaro 7 proc. visų dabartinės žiniasklaidos ekspresyvių antraščių ir 2 proc. visų tarpukario žiniasklaidos ekspresyvių antraščių. Sintaksinių figūrų grupėje komponavimo figūros vartojamos taip pat retai kaip plėtojimo figūros. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse rastas 1 (5 proc., žr. 5 pav.) atvejis. Šių dienų antraštėse rasta 14 atvejų (14 proc., žr. 5 pav.). Komponavimo figūros – tai sakinio dalių ir sakinių išdėstymo būdai, kurie didina minties ekspresyvumą, vadinami komponavimo figūromis (Koženiauskienė, 2001, 308). Aštuntame paveiksle matyti, jog, analizuojant tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštes, rasti tik antitezės, gramatinių formų sąskambių ir inversijos atvejai (žr. 8 pav.).

8 Tarpukario žiniasklaidos 6 straipsnių antraštės

4 Dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštės 2 1

0 Antitezė Gramatinių formų Inversija sąskambiai

8 pav. Komponavimo figūros tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse

7.2.1.3.1. Antitezė

Antitezė – tai priešingų, kontrastingų reiškinių gretinimas, išreikštas paralelinėmis, panašios gramatinės sandaros, sintaksinėmis konstrukcijomis (Bizauskas, 1918, 50; Koženiauskienė, 2001, 312; Pikčilingis, 1969, 52, Župerka, 1997, 71). Antitezė sudaro didžiausią negausios komponavimo figūrų grupės dalį (žr. 8 pav.). Šios figūros vartojimo atvejai aptikti tik dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Iš viso aptikta 10 atvejų. Pavyzdžiui:  Personažai ieškos autoriaus, o ką ras skaitytojai? (bernardinai.lt, 2016-02-18);  „Grammy“ apdovanojimų stilius: pataikė į dešimtuką ar prašovė pro šalį? (15min.lt, 2015- 02-09);  Aplinkos ministerija: Astravo atominė elektrinė – daug klaustukų, mažai atsakymų (bernardinai.lt, 2016-02-23). Anot R. Koženiauskienės (2001, 312), antiteziškai supriešinti dalykai labiau išryškėja, jų kontrastas tampa didesnis. Taigi, antiteziškas kontrastas suteikia antraštėms įtaigumo, ekspresyvumo. Panašios gramatinės sandaros konstrukcijos neretai panašiai ir skamba, tai atkreipia skaitytojų dėmesį. Kartais antitezišką priešinimą stiprina ir garsinių formų sąskambiai. Pavyzdžiui:  Rusija liko be priešraketinės apsaugos sistemos: naujoji dar nepaleista, senoji jau neveikia (15min.lt, 2015-02-11). 91

Pastebėta, jog antitezės šių dienų antraštėse taip pat turi ir ironijos atspalvį. Šis tik sustiprina antraščių ekspresiją. Antiteziškai gretinamos panašios gramatinės sandaros sintaksinės konstrukcijos dažniausiai vartojamos sudėtiniuose sakiniuose. Tarpukario laikotarpiu beveik visos antraštės buvo vientisinių sakinių struktūros. Galima daryti prielaidą, jog todėl tarpukario žiniasklaidos antraštėse antitezių neatrasta.

7.2.1.3.2. Gramatinių formų sąskambiai

Gramatinių formų sąskambiais kuriami rimai iš to paties linksnio daiktavardžių ar kitų linksniuojamųjų asmenuojamųjų kalbos dalių baigmenų (Koženiauskienė, 2001, 309). Žodžių baigmenimis kuriamas stilistinis efektas aptiktas tik dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Tokių antraščių nėra daug (žr. 8 pav.). Aptikti tik 4 atvejai. Pavyzdžiui:  Ji24.lt receptų pasiūlymas – vištų blauzdelės ir šlaunelės (15min.lt, 2015-02-11);  Grikių dieta: svoris krinta greitai ir lengvai (15min.lt, 2015-02-19);  Mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki šių dienų (bernardinai.lt, 2016-02-24);  Klaipėdos rajone vertėsi pienovežis: pienas griovyje, vairuotojas – ligoninėje (15min.lt, 2015-02-07). Pasikartojantys žodžių baigmenys suteikia antraštėms skambumo, ritmiškumo, lengvumo. Tokios antraštės panašios į šūkius. Tai atkreipia skaitytojų dėmesį, įtikina, įstringa į atmintį. Gramatinių formų sąskambiai dažnai siejami ir su aliteracija ir asonansu. Tai vienodai ar panašiai skambančių priebalsių (aliteracija) arba balsių (asonansas) motyvuotas kartojimas (Koženiauskienė, 2013, 124). Iš viso dabartinės žiniasklaidos antraštėse rasta 10 atvejų. Pavyzdžiui:  Umberto Eco. Kintanti kultūra, kritinis mąstymas ir juoko galia (bernardinai.lt, 2016-02- 24);  Gydomoji juoko galia ilgina gyvenimą (bernardinai.lt, 2016-02-25);  Kultūrinė intelektualinė kelionė – nepavaldi laikui (bernardinai.lt, 2016-02-18);  Rusijoje sudužo karinis lėktuvas, ekipažas žuvo (15min.lt, 2015-02-12). Kelis kartus vis antraštėse pasikartojantys garsai k, t, g, l, o paskutiniojoje – priebalsis ž ir balsis u kuria, anot R. Koežniauskienės (2013, 124), ir vidinius, ir išorinius rimus. Tekstas tampa ritmiškesnis, skambesnis. Vis dėlto manytina, jog vienodai skambantys žodžių baigmenys antraštėse sukuria stipresnį efektą, labiau atkreipia skaitytojų dėmesį. 92

7.2.1.3.3. Inversija

Inversija – įprastos žodžių tvarkos pakeitimas sakinyje (Koženiauskienė, 2001, 318; Pikčilingis, 1969, 74; Župerka, 1997, 71). Tokių atvejų dabartinės žiniasklaidos antraštėse nebuvo aptikta. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse aptiktas vienas atvejis. Pavyzdžiui:  Greičiau Kauno m. savivaldybė spręs paduotus prašymus („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 7). Šioje antraštėje neįprastoje vietoje vartojamas prieveiksmis greičiau. Manytina, kad šioje antraštėje toks vartojimas yra nemotyvuotas ir ekspresyvumo nesuteikia. Greičiausiai dėmesį patraukia pasakymo nerišlumo, neaiškumo įspūdis.

7.2.2. Minties figūros

Minties figūros – tai neįprasta minties sąranga, ypatingas minties reiškimo būdas (Koženiauskienė, 2001, 253). Minties figūros tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos antraštėse yra trečioje vietoje pagal dažnį (žr. 3 pav.). Tai atitinka 14 proc. visų dabartinės žiniasklaidos ekspresyvių antraščių ir 23 proc. visų tarpukario žiniasklaidos ekspresyvių antraščių. Iš viso aptikta 16 vartojimo atvejų tarpukario žiniasklaidos antraštėse. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse minties figūros vartojamos šiek tiek dažniau. Iš viso aptiktas 31 atvejis. 9 paveikslas atskleidžia, jog tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse vartojami retoriniai klausimai, sušukimai, kreipiniai ar kelios figūros kartu. Matyti (žr. 9 pav.), jog dažniausiai dabartinėje žiniasklaidoje vartojamos kelios minties figūros antraštėse. Tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos antraštėse panašiai vartojami retoriniai klausimai ir kreipiniai, rečiausiai antraštėse pasitaiko retorinis sušukimas.

Tarpukario žiniasklaidos antraštės Dabartinės žiniasklaidos antraštės

9 9

6 5 4

1 1

Retorinis Retorinis Retorinis Kelios retorinės klausimas kreipinys sušukimas figūros vienoje antraštėse

9 pav. Minties figūros tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraštėse

7.2.2.1. Retorinis klausimas

Retorinis klausimas – tai toks klausiamasis sakinys, kuris nereikalauja atsakymo, kuriuo kas nors ekspresyviai teigiama arba neigiama (Bizauskas, 1918, 51; Labutis, 2002, 115; Pikčilingis, 1969, 5). V. Labutis (2002, 115) nurodo, jog retoriniai klausimai ne visada išlaiko klausiamąją intonaciją, ne visada po jų rašomas klaustukas. Tokių antraščių rasta tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui:  Kaip pakeistas karininkų atlyginimo įstatymas („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 4);  Kiek dar turima lietuviško cukraus („Lietuvos aidas“, 1935-02-28, 7);  Kas šiemet yra naujo mūsų operoj („Naujoji Romuva“, 1931-02-01, 122);  Kaip sutaupyti buityje ir nebrangiai atnaujinti namus (15min.lt, 2015-02-07). Tokie klausiamieji sakiniai, galima manyti, yra artimesni konstatavimui. Ne daug kas pasikeistų antraštėse, jei būtų sakoma, jog: Buvo pakeistas karininkų atlygimo įstatymas; Dar turima lietuviško cukraus; Šiemet yra šis tas naujo mūsų operoj; Įmanoma sutaupyti buityje ir nebrangiai atnaujinti namus. Ko gero, tokius atvejus būtų galima vadinti antraštinio klausimo sakiniais (Balkevičius, 1963, 25), kuriais ne klausiama, o skelbiama. Tad minėti pavyzdžiai – antraštės, manoma, nėra išsiskiriantys, ekspresyvūs.

Tyrimo metu rasti retorinių klausimų atvejai, kurie suteikia antraštėms ekspresyvumo tiek tarpukario laikotarpiu, tiek šiandien. Iš viso rasti 5 tarpukario žiniasklaidos antraštėse vartojami retoriniai klausimai (žr. 9 pav.). Pavyzdžiui:  Ar pakeis A. Einštein’as savo teoriją? (1931-03-22, 296);  Norima papiginti ir radio tarifą? (1935-02-07, 7);  A. Oleka-Žilinskas išvyko į Ameriką? (1935-02-07, 10). Šiek tiek dažniau retorinio klausimo vartojimo atvejai aptikti dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Iš viso rasti 9 atvejai (žr. 9 pav.). Pavyzdžiui:  Nejaugi belieka skaityti „Komsomolskaja pravda“? (bernardinai.lt, 2016-02-25);  Lietuvis Rimas Kinka jėgos aitvaru įveikė 805 kilometrus, bet rekordas nebus įskaitytas? (15min.lt, 2015-02-09);  Ar demokratinei Lietuvai reikia religijos? (bernardinai.lt, 2016-02-18). Šie pavyzdžiai – tikrinamojo klausimo sakiniai, kurie pradedami dalelyte ar arba ši yra sakinyje numanoma,. Ryškiau pabrėžiamas klausimas dalelyte nejaugi. Nors į tokius klausimus – antraštes galima atsakyti taip arba ne (Labutis, 2002, 113), minėtos dalelytės sukelia tikslinimosi, dvejojimo įspūdį. Antraštėse keliamas klausimas ar tikrai taip yra? skatina skaitytojus atkreipti dėmesį. Vis dėlto tokių atvejų tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje nėra daug. Kartais šių dienų antraštėms ekspresyvumo suteikia ir specialiojo klausimo sakiniai (Labutis, 2002, 114) – antraštės. Pavyzdžiui:  Ką iš tiesų Briuselyje veikia Lietuvos europarlamentarai? (bernardinai.lt, 2016-02-26);  Europa eina bendrosios skaitmeninės rinkos link. O koks Lietuvos vaidmuo? (bernardinai.lt, 2016-02-20). Išraiškingo klausimo įspūdį stiprina jungtukas o ir suprieveiksmėjusi prielinksninė konstrukcija iš tiesų. Kita vertus, antraščių, kurios atitinka tikrinamojo klausimo sakinius, yra daugiau. Manytina, jog jos yra ir ekspresyvesnės. Vis dėlto ekspresijos antraštėms suteikiantys retoriniai klausimai pasitaiko ne taip ir dažnai. Greičiausiai tai galima sieti su pačio retorinio klausimo funkcija ir jo sąsaja su antraštės žanru. Retoriniai klausimai nereikalauja atsakymo, o antraštės turėtų atspindėti pagrindinę teksto (straipsnio) mintį. Taigi, jei antraštė yra klausimas, atsakymas bus pateiktas tekste (straipsnyje), kurį antraštė įvardina. Į antraštėje užduodamą klausimą atsakymo straipsnyje ieško ir skaitytojai. Galima daryti prielaidą, jog todėl antraštėse dažniau pasitaiko ekspresijos nesuteikiantys klausimai.

7.2.2.2. Retorinis kreipinys

Beveik taip pat dažnai žiniasklaidos straipsnių antraštėse aptinkamas retorinis kreipinys (žr. 9 pav.). Retorinis kreipinys – yra kreipimasis į asmenį, kurio čia nėra, į negyvą daiktą, abstrakčią sąvoką (Župerka, 1997, 70). Anot R. Koženiauskienės (2001, 331), retorinis kreipinys yra viena populiariausių figūrų, turinti įvairiausių formų ir konfigūracijų. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse rastus retorinio kreipinio atvejus artimi adhortacijai. Tai viena iš retorinio kreipinio formų, kai kalbėtojas (autorius) skatina arba ragina klausytojus (skaitytojus) atitinkamai elgtis – „būti dorovingiems, laikytis, nepalūžti, pasiekti, nugalėti“ (Koženiauskienė, 2001, 332). Rasti 6 tokie atvejai. Pavyzdžiui:  Neleiskime mūsų rašytojų raštams pelėti (1931-04-05, 341);  Pagreitinkime tautos kultūrinimo tempą (1931-02-15, 165);  Pažinkime save (1931-03-01, 201). Minėti atvejai aptikti tik laikraštyje „Naujoji Romuva“. Šiose antraštėse tiesioginio kreipinio nėra, jis yra numanomas. Galima manyti, jog kreipinys antraštėse nėra būtinas, nes tarsi savaime suprantama, kad antraštės yra skirtos skaitytojams. Jei nėra įvardijamas konkretus kreipinys, galima numanyti, jog kreipiamasi į skaitytojus. Numanomas retorinis kreipinys antraštėse taip pat gali būti vartojamas, siekiant antraščių glaustumo. Minėtuose pavyzdžiuose kreipimąsi į skaitytojus nurodo liepiamoji nuosaka, vartojama daugiskaitos pirmuoju asmeniu. Matyti, jog autorius kreipdamasis kalba ir apie save, t. y. aš, autorius, ir jūs, skaitytojai, neleiskime mūsų rašytojų raštams pelėti. Toks kreipimasis, galima manyti, padeda autoriui priartėti prie skaitytojo ir lengviau įtikina imtis tam tikrų veiksmų, nes ne tik skaitytojas, bet ir antraštės autorius turėtų tų veiksmų imtis. Panaši kreipimosi forma būdinga tarimuisi – kitai retorinio kreipinio formai, kurioje vartojamas tiesioginis imperatyvas su tiesiogiai įvardijamais įvardžiais mes, jūs (Koženiauskienė, 2001, 336). Dabartinėje žiniasklaidoje iš viso aptikta 12 antraščių, kuriose vartojami retoriniai kreipiniai. Dabartinės žiniasklaidos antraštėms būdingesnis kreipimasis, nurodomas liepiamosios nuosakos daugiskaitos antruoju asmeniu. Pavyzdžiui:  Balsavimas: išrinkite gražiausią Ji24.lt konkurso „Kaip aš susižadėjau“ istoriją (15min.lt, 2015-02-13);  Konkursas mokytojams: rašykite ir laimėkite planšetinį kompiuterį (15min.lt, 2015-02-09);

 Pasižvalgykite po naujus aktorės Scarlett Johansson namus Los Andžele (15min.lt, 2015-02- 11). Rečiau pasitaiko atvejų, kuriuose liepiamoji nuosaka vartojama daugiskaitos pirmuoju asmeniu. Pavyzdžiui:  Popiežius Etiopijos patriarchui: pradėkime naują draugystės laikotarpį (bernardinai.lt, 2016-03-01);  Išsami Saulės sistemos biografija: susipažinkime su savo namais (15min.lt, 2015-02-11). Galima pastebėti, jog vienose antraštėse kreipiamasi į skaitytojus, kai norima supažindinti su tam tikra informacija (pažinkime, susipažinkime, pasižvalgykite). Manytina, jog tai padeda priartėti prie skaitytojų, atkreipti dėmesį į informaciją, kuri pateikiama straipsnyje. Šie pavyzdžiai, palyginus su kitais, skamba švelniau. Likusiuose pavyzdžiuose, kuriuose kreipiamasi į skaitytojus, ryškus liepimas ir agitacinė funkcija. Kreipiantis į skaitytojus, ne skatinama juos susipažinti su tam tikra informacija, kuri būtų naudinga jiems, o raginama imtis veiksmų (rašykite, laimėkite, išrinkite, neleiskite, pagreitinkime, padėkime). Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, galima manyti, jog tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos antraštėms būdinga savita retorinio kreipinio forma – kreipimasis skatinant. Tyrimo metu nerasta konkrečių kreipinių, taigi, manytina, jog antraštėse dažniausiai skatinimais kreipiamasi į skaitytojus.

7.2.2.3. Retorinis sušukimas

Retorinis sušukimas – tai emocingas šaukiamasis sakinys (Župerka, 1997, 70). Tyrimo metu aptikta tik po vieną tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštę, kurioje ekspresyvumo siekiama tik retoriniu sušukimu. Pavyzdžiui:  Daugiau sąžiningumo! („Naujoji Romuva“, 1931-04-05, 341);  Turiningas savaitgalis Vilniuje moksleiviams! (bernardinai.lt, 2016-02-19) . Šios antraštės ekspresyvios, išraiškingos, atkreipiančios dėmesį, pirmoji dar ir reikalaujanti. Tačiau kur kas dažniau retorinis sušukimas tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse aptinkamas kartu su retoriniu klausimu bei retoriniu kreipiniu (žr. 9 pav.).

7.2.2.4. Kelios minties figūros vienoje antraštėje

Tyrimo duomenys atskleidė, jog dabartinės žiniasklaidos antraštėse retoriniai klausimai, sušukimai ir kreipiniai dažniausiai vartojami drauge (žr. 9 pav.). Iš viso aptikta 12 atvejų. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse labiau linkstama vienoje antraštėje vartoti vieną iš minėtų priemonių, tačiau aptikti ir 4 atvejai, kai priemonės vartojamos drauge. Galima išskirti, jog šiek tiek dažniau vienoje antraštėje galima aptikti retorinį kreipinį, kartais numanomą (žr. 7.2.2.2. poskyrį), ir retorinį klausimą. Pavyzdžiui:  Išrinkite: kurios „Šuolio“ dalyvės figūra dailiausia? (15min.lt, 2015-02-12);  Ar mokame sirgti? (bernardinai.lt, 2016-02-19);  Ar mums negėda? („Naujoji Romuva“, 365);  Ir juos jūs laikote už geležinių grotų? („Naujoji Romuva“, 126). Kitais atvejais antraštėse ekspresyvumo siekiama, derinant numanomo retorinio kreipinio ir retorinio sušukimo vartojimą. Pavyzdžiui:  Konkursas: laimėkite festivalio akreditaciją ir žiūrėkite „Kino pavasario“ filmus nemokamai! (15min.lt, 2015-02-09);  Pasinaudok paskutine galimybe patekti į „Jaunojo pedagogo akademiją“! (bernardinai.lt, 2016-03-01);  Gelbėkim ir glonbokim mūsų talentinguosius! („Naujoji Romuva“, 1931-03-08, 230);  Apsaugokite nuo peckelių! („Naujoji Romuva“, 1931-03-22, 293). Matyti, jog kelios retorinės figūros kuria kur kas ekspresyvesnes antraštes. Pastebėta, jog tokiose antraštėse dominuoja dažniausiai numanomas retorinis kreipinys. Manoma, juo tikimasi užmegzti ryšį su skaitytoju, atkreipti jo dėmesį. Tačiau antraštes, kuriose skatinant kreipiamasi, taip pat pagyvina, paryškina klausiamoji arba šaukiamoji intonacija. Numanomi retoriniai kreipiniai ir klausimai drauge ne tik atkreipia skaitytojų dėmesį, jie taip pat skatina skaitytoją ieškoti atsakymų. Retoriniai kreipiniai ir sušukimai efektyviau, nei vien numanomo retorinio kreipinio antraštėse vartojimas, agituoja, skatina siekti antraštėje iškeltų tikslų.

7.2.3.5. Poskyrio apibendrinimas

Apibendrinant retorinių (sintaksinių ir minties) figūrų vartojimą žiniasklaidos straipsnių antraštėse, galima išskirti, jog antraštėms tiek šiandien, tiek tarpukario laikotarpiu būdingiausias elipsės 98 vartojimas. Ši priemonė antraštėms suteikia ne tik ekspresijos, bet ir glaustumo – svarbaus antraščių žanrui bruožo. Pastebėta, jog taip pat tiek tarpukario, tiek dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse neretai, siekiant sulaukti skaitytojų dėmesio ar net priversti juos imtis tam tikrų veiksmų, antraštėse vartojami kelių minties figūrų deriniai. Tiek plėtojimo, tiek komponavimo figūros kur kas būdingesnės šių dienų antraštėms. Tarpukario laikotarpiu šiomis priemonėmis ekspresyvumo buvo siekiama vos vienoje kitoje antraštėje. Galima išskirti, jog šiandien dažniausiai skaitytojų dėmesį bandoma atkreipti, kartojant norimus pabrėžti žodžius (paranomazijos, poliptotono, įrėminimo ir anadiplozės atvejai), garsus (garsinių formų sąskambių atvejai) ar kuriant kontrastus (antitezės atvejai). Tokios antraštės skambios, lengvai įsimenamos, įtaigios. Nors retorinių figūrų rūšių yra daug daugiau, negu tropų, tropai vis tiek antraščių kūrėjų, siekiant antraščių ekspresyvumo ir skaitytojų dėmesio, tiek šiandien, tiek tarpukario laikotarpiu yra pasirenkami dažniau. Ko gero, tropais antraščių kūrėjai mano labiau atkreipsiantys skaitytojų dėmesį. Apibendrinant galima paminėti, jog būdų (tiek tarpukario laikotarpiu, tiek šiandien) kurti ekspresyvias, įtaigias, skaitytojų dėmesį atkreipiančias antraštes, mūsų kalboje yra daug, tačiau ne visi jie buvo aptikti šio tyrimo metu. Kadangi šiandien žiniasklaidos srautas yra didelis, tikėtina, jog būtų galima atrasti daugiau priemonių, kurios galbūt sukurtų dar ekspresyvesnes antraštes. Anot K. Župerkos (1997, 23), kuo būdas nelauktesnis, tuo labiau atkreips adresato dėmesį ir tuo tekstas bus ekspresyvesnis.

IŠVADOS

Išanalizavus tiriamąją medžiagą, pastebėta, jog antraštes galima laikyti savarankišku žanru, kuris dažniausiai atlieka dvi pagrindines funkcijas: informacinę ir poveikio. Pastebėta, jog antraštės pasižymi savitais struktūros ir ekspresyvumo polinkiais. Šiais aspektais išanalizavus ir palyginus tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštes, paaiškėjo, jog tiek antraščių struktūros, tiek ekspresyvumo polinkiai, laikui bėgant, kinta: antraščių struktūra sudėtingėja, jos tampa ekspresyvesnės. 1. Atlikta antraščių struktūros analizė patvirtino hipotezę, jog dabartinės žiniasklaidos antraštės yra sudėtingesnės struktūros negu tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštės. 1.1. Tiriamoji medžiaga atskleidžia, jog tiek tarpukario, tiek dabartinėje žiniasklaidoje dominuoja vientisinių sakinių struktūrą atitinkančios straipsnių antraštės. Tarpukario žiniasklaidoje beveik visos (99 proc.) antraštės atitiko vientisinių sakinių struktūrą, o dabartinėje žiniasklaidoje tokios struktūros antraštės kuriamos rečiau (51 proc.). Šiandien taip pat pasitaiko antraščių, atitinkančių sudėtinių sakinių (18 proc.), citatų (17 proc.) ar kelių sakinių struktūrą (4 proc.). Atsižvelgiant į vientisinius sakinius atitinkančių antraščių dažnį ir struktūros paprastumą, manytina, kad vientisiniai sakiniai buvo ir yra tinkamesni antraščių žanrui. 1.1.1. Analizuojant vientisinių sakinių struktūrą atitinkančias antraštes, paaiškėjo, jog dabartinėje žiniasklaidoje dominuoja (50 proc.) asmeninių dvinarių apibrėžtųjų sakinių vartojimas. Manytina, jog sakinio dvinariškumo principu kuriamos skaitytojams aiškios ir patrauklios antraštės. 1.1.2. Tarpukario laikotarpio žiniasklaidoje dominuoja (48 proc.) nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės. Šiandien nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės kuriamos retai (7 proc.), jos kur kas labiau išplėstos, ilgesnės. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog tarpukario laikotarpiu pagrindinė antraštės funkcija buvo trumpai įvardyti, apie ką bus tekstas, o šiandien siekiama pasakyti daugiau ir tiksliau. 1.1.3. Manytina, kad, siekiant aiškumo, dabartinėje žiniasklaidoje retai pasitaiko asmeninius vienanarius neapibrėžtuosius sakinius (0,5 proc.) bei nepilnuosius sakinius (1 proc.) atitinkančios antraštės. Tarpukario žiniasklaidoje tokių antraščių aptikta daugiau (4 proc., 6 proc.).

100

1.1.4. Kitos vientisinius sakinius atitinkančių antraščių grupės (antraštės, atitinkančios beasmenius dvinarius apibrėžtuosius, beasmenius vienanarius neapibrėžtuosius, infinityvinius sakinius) abiejuose laikotarpiuose yra pasiskirsčiusios negausiai. Manytina, jog tokių tipų sakiniai tiek tarpukario laikotarpiu, tiek dabar nėra tinkamiausi antraščių žanrui. 1.1.5. Pastebėta, kad, laikui bėgant, kito vientisinius sakinius atitinkančių antraščių ilgis. Tarpukario žiniasklaidos vientisinius sakinius atitinkančių antraščių vidutinis ilgis – 4,4 žodžio, dabartinės žiniasklaidos antraščių – 7,4 žodžio. Tarpukario laikotarpiu antraštei skiriama vieta laikraštyje, ko gero, buvo ribojama. Vis dėlto manytina, jog šiandien kuriamos ilgesnės vientisinius sakinius atitinkančios antraštės, nes jomis siekiama ne tik nurodyti svarbiausią informaciją, bet ir sudominti skaitytojus straipsniu. 1.2. Šiandien gerokai dažniau (18 proc.) nei tarpukario laikotarpiu (1 proc.) kuriamos sudėtingesnės struktūros antraštės, atitinkančios sudėtinius sakinius. 1.2.1. Analizuojant sudėtinius sakinius atitinkančias antraštes dabartinėje žiniasklaidoje, pastebėta tendencija, jog kuo sakinys yra sudėtingesnis, tuo rečiau jis yra vartojamas antraštėse. Dažniausiai vartojami bejungtukiai sakiniai (11 proc.), kurie, galima manyti, šiek tiek padeda laikytis glaustumo. Rečiau antraštes atitinka sudėtiniai prijungiamieji sakiniai (4 proc.) ir sujungiamieji sakiniai (1 proc.). Retai antraštes atitinka bejungtukiai daugiadėmeniai (1 proc.) ir mišrieji (1 proc.). sakiniai. 1.2.2. Galima manyti, jog tarpukario žiniasklaidai sudėtinius sakinius atitinkančių antraščių kūrimas nebuvo būdingas (1 proc.). Ko gero, kad tai lemia ribojama antraštės vieta dienraštyje. Manytina, jog šiandien antraštėmis norima pasakyti daugiau, todėl dažniau nei tarpukario laikotarpiu pasirenkamos sudėtingesnės struktūros antraštės. 1.3.Gana dažnai (17 proc.) dabartinėje žiniasklaidoje vartojamos antraštės – citatos, rečiau (4 proc.) kelis sakinius atitinkančios antraštės. Tarpukario laikotarpyje šių struktūrų antraštės visai nebūdingos. 1.4. Lyginant vientisinių ir sudėtinių sakinių struktūrą atitinkančias antraštes tarpukario bei dabartinėje žiniasklaidoje, buvo pastebėta, jog antraščių struktūros polinkius gali lemti

101

ne tik laikotarpis, bet skirtingas šaltinių turinys. Remiantis tyrimo rezultatais, manytina, jog kultūrinio pobūdžio žiniasklaidai būdingesnės glaustesnės struktūros antraštės. 2. Išanalizavus bei palyginus tarpukario bei dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių ekspresyvumo polinkius, paaiškėjo, jog šių dienų antraštėse kalbinės raiškos būdai, suteikiantys ekspresyvumo, yra vartojami dažniau ir jų gausa yra įvairesnė negu tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštėse. Dabartinėje žiniasklaidoje aptikta 27 proc. ekspresyvių antraščių. Tarpukario žiniasklaidoje ekspresyvios antraštės sudaro 9 proc. 2.1. Tiek tarpukario (48 proc.), tiek dabartinės (40 proc.) žiniasklaidos antraštėse dažniausiai ekspresyvumo siekiama tropais. 2.1.1. Dažniausiai tiek tarpukario (67 proc.), tiek šių dienų (48 proc.) antraštėse vartojama metafora. Ekspresyvumo suteikia įasmeninimo, negyvųjų reiškinių požymių perkėlimas taip pat negyviesiems reiškiniams, metaforinių epitetų ir metaforiškai vartojamų veiksmažodžių atvejai. Tai pagyvina antraštes, atkreipia skaitytojų dėmesį, veikia jų vaizduotę. 2.1.2. Rečiau tiek tarpukario (18 proc.), tiek šių dienų (28 proc.) antraštėse vartojama visumos sinekdocha, kurios antraštei suteikiamas ekspresyvumas, manytina, yra nublankęs. 2.1.3. Dabartinės žiniasklaidos antraštėse rečiau aptinkama perifrazė (11 proc.), palyginimas (5 proc.), metonimija (5 proc.), stiprus ekspresijos efektas pasiekiamas, kuriant kontrastus (oksimoronas, 2 proc.), perdėtai padidinant reikšmę (hiperbolė, 1 proc.), suteikiant antraštėms ironijos atspalvį. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse rečiau ekspresyvumo siekiama palyginimu (9 proc.) bei alegorija (6 proc.). 2.2. Ekspresyvumo antraštėms taip pat suteikia retorinės figūros (sintaksinės (trumpinimo, plėtojimo, komponavimo) ir minties figūros). Tarpukario žiniasklaidoje aptikta 52 proc. ekspresyviųjų antraščių su retorinėmis figūromis. Dabartinėje žiniasklaidoje aptikta 60 proc. ekspresyviųjų antraščių, kuriose vartojamos su retorinės figūros. 2.2.1. Iš trumpinimo figūrų didžiausią dalį sudaro elipsė, kuri suteikia antraštėms net tik ekspresyvumo, dinamiškumo, bet ir glaustumo – svarbaus antraščių bruožo. 2.2.2. Rečiau tarpukario (23 proc.) ir dabartinės (14 proc.) žiniasklaidos antraštėse ekspresyvumo siekiama minties figūromis. Jomis kuriamos efektyvios, paveikios

102

antraštės, kuriomis kreipiamasi į skaitytojus, jų teiraujamasi, jiems siūloma. Manytina, jog tokiomis antraštėmis atkreipiamas skaitytojų dėmesys. 2.2.3. Retai tiek tarpukario (7 proc.), tiek dabartinės (7 proc.) žiniasklaidos antraštėse vartojamos plėtojimo figūros. Abiejų laikotarpių antraštėms ekspresyvumo suteikia poliptotono ir paronomazijos atvejai. Žodžių žaismu, stiprinamu ironijos atspalviu bei aliteracija ir asonansu, kuriamos efektyvios, skambios, ritmiškos antraštės. Tik šių dienų antraštėse aptikti sinonimijos, įrėminimo, anadiplozės atvejai, kurie kuria įtaigias, įsimenančias, skaitytojų dėmesį atkreipiančias antraštes. 2.2.4. Taip pat retai (7 proc.) šių dienų antraštėse vartojamos komponavimo figūros. Įtaigias antraštes kuria antiteziškai priešinami dalykai. Skambumo, ritmiškumo, lengvumo antraštėms suteikia pasikartojantys žodžių baigmenys (gramatinių formų sąskambių atvejai) bei aliteracijos, asonanso atspalviai. Tarpukario žiniasklaidos antraštėse ekspresijos teikiančių plėtojimo figūrų beveik nepasitaikė (2 proc.). 2.3. Tyrimas taip pat patvirtino hipotezę, kad dabartinės žiniasklaidos antraštės yra ekspresyvesnės negu tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštės. Šiandien antraštėmis dažniau ne tik pranešama, o bandoma ir įtikinti, ir skatinama veikti, ir pašiepiama, ir nurodomas tam tikras vertinimas. Manytina, kad visa tai sulaukia skaitytojų dėmesio.

103

LITERATŪRA

1. 15 min. – https://lt.wikipedia.org/wiki/15_min (žiūrėta 2015-08-27). 2. „15min“ įkūrėjai: „Likite smalsūs, išdrįskite keistis, nebijokite naujovių!“, 2013. – http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/15min-ikurejai-likite-smalsus-isdriskite- keistis-nebijokite-naujoviu-663-350863 (žiūrėta 2015-08-27). 3. Aleksaitė Agnė, 2014, Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt. – http://www.bendrinekalba.lt/straipsniai/87/Aleksaite_BK_87_Straipsnis.pdf (žiūrėta 2016-03- 30). 4. Aleksatė Agnė, 2015, Emotyvų ir ekspresyvų vartojimas šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Bakalauro darbas. Vilnius: Vilniaus edukologijos universitetas. 5. Balkevičius Jonas, 1963, Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 6. Batty Craig, Cain Sandra, 2010, Media writing: a practical introduction. Basingstoke: Palgrave Macmillan. 7. Bernardinai.lt veiklos principai. – http://www.bernardinai.lt/redakcija (žiūrėta 2016-04-04). 8. Bitinienė Audronė, 2007, Publicistinis stilius. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 9. Bizauskas Kazimieras, 1918, Raštijos bei literatūros teorija. Kaunas: Saliamono Banaičio spaustuvė. 10. Boduch Robert D., 1999, Great headlines instantly. – http://api.ning.com/files/fQpp4*mRO73hvfc*k4Ed9i4IJsrx2f6jTulOxl5B-FlcRi- uwE5xv0ihin7QEdVjC7npkwzjlwsIJUBp8JFPgg__/GreatHeadlines.pdf (žiūrėta 2015-09-30). 11. Brasiūnaitė Jurgita, 2010, Straipsnių antraščių tekstų heterogeniškumas. – http://www.zurnalai.vu.lt/files/journals/6/articles/61/public/zurnal_tyrimai_nr3-4.pdf (žiūrėta 2016-01-30). 12. Brokertaitė Roberta, 2015, Ekspresyviosios kalbos priemonės lietuviškose interneto naujienų portalų antraštėse. Bakalauro darbas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas. 13. Būda Vytautas, 1987, Lietuvių kalbos prijungiamieji sakiniai. Vilnius: Mokslas. 14. Dainytė Karolina, 2014, Antraščių konstravimo principai interneto naujienų portaluose ir jų įtakos skaitomumui bei populiarumui. Analizė: delfi.lt atvejis. Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

104

15. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 16. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – http://dz.lki.lt/search/ (žiūrėta 2015-02-01). 17. Durys Mykolas, 1927, Lietuvių kalbos sintaksė vidurinei mokyklai. Kaunas: Vilniaus spaustuvė. 18. Edward F. McQuarrie, David Glen Mick, 1996, Figures of Rhetoric in Advertising Language. – https://www.ndsu.edu/pubweb/~cinichol/120/120/AdAnalysisArticleFiguresproc.20ofproc.20R hetoricproc.20inproc.20Advertisingproc.20Language.htm (žiūrėta 2016-04-25). 19. Fiske John, 1998, Įvadas į komunikacijos studijas. Vilnius: Baltos lankos. 20. Galperin Ilya Romanovich, 1977, Stylistics. Moscow: Higher school. 21. „Gemius Audience“ tyrimų rezultatai. – http://www.audience.lt/ (žiūrėta 2015-08-27). 22. Grenda Česys, Sirtautas Vytautas, 1988, Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Mokslas. 23. Gudavičius Aloyzas, 2007, Gretinamoji semantika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 24. Holvoet Alex, 2003, Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai formos bei funkcijos požiuriu. – Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 99–114. 25. Holvoet Alex, Judžentis Artūras, 2005, Beasmeniai sakiniai ir beasmeniškumo sąvoka. – Gramatinių funkcijų tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–179. 26. Holvoet Alex, Judžentis Artūras, 2003, Sujungiamojo ryšio aprašymo pagrindai. – Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 173–198. 27. Jablonskis Jonas, 1957, Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 28. Jakaitienė Evalda, 2009, Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 29. Jakimavičiūtė Dovilė, 2013, Newspaper style: the headline. Bakalauro darbas. Šiauliai: Šiaulių universitetas. 30. Johnsen Mark, Lakoff George, 2003, Metaphors we live by. – http://shu.bg/tadmin/upload/storage/161.pdf (žiūrėta 2016-03-03). 31. Kalinauskaitė Danguolė, 2014, Struktūriniai ir semantiniai naujienų portalų antraščių ypatumai. Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 32. Kalinauskaitė Danguolė, 2014, Trumpojo teksto žanro specifika: naujienų portalų antraščių tyrimas. – http://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2015/06/PMDF_Liekis_19.pdf (žiūrėta: 2015- 08-20). 33. Kalinauskaitė Danguolė, 2014, Žanro apibrėžties klausimu. – http://mif.vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/39/33 (žiūrėta 2016-04-01).

105

34. Kalnius Alfonsas, 1943, Lietuvių kalbos sintaksė. Kaunas: Valstybinė leidykla. 35. Koženiauskienė Regina, 2013, Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė: monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 36. Koženiauskienė Regina, 2001, Retorika. Iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklipedijų leidybos institutas. 37. Labutis Vitas, 2002, Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 38. Labutis Vitas, 1998, Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universitetto leidykla. 39. Liepinytė-Kytrienė Diana, 2013, Antraščių-faktinių teiginių poveikio priemonės interneto portale delfi.lt. – file:///C:/Documents%20and%20Settings/Visi/My%20Documents/Downloads/19-39-1- PB%20(1).pdf (žiūrėta 2016-03-30). 40. Liepinytė-Kytrienė Diana, 2013, Poveikio priemonės interneto portalo delfi.lt antraštėse. Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 41. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. Ambrazas Vytautas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 42. LKG – Lietuvių kalbos gramatika, III tomas, sintaksė, vyr. red. K. Ulvydas, V. Ambrazas, A. Valeckienė. Vilnius: Mokslas, 1976. 43. LKŽ – Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa, 2008. 44. Marcinkevičienė Rūta, 2010, Kokia spaudos kalba – tokia ir visuomenė? – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-23-ruta-marcinkeviciene-kokia-spaudos-kalba- tokia-ir-visuomene/40878 (žiūrėta 2016-04-14). 45. Marcinkevičienė Rūta, 2008, Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius: Versus aureus. 46. Mažylė Jolanta, 2012, Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje. Kolektyvinė monografija. – Rašto raiškos (spaudos) žanrų klasifikavimas: tradicija ir kovergencija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 47. Miliūnaitė Rita, 2010, Laikraštinė ir interneto žiniasklaida: turinio bendrumas, kalbos takoskyra. – http://lituanistusamburis.lt/wp- content/uploads/2015/08/R.Miliproc.C5proc.ABnaitproc.C4proc.97-Interneto- proc.C5proc.BEiniasklaida_GK2009-7.pdf (žiūrėta 2016-04-06). 48. Miliūnaitė Rita, 2011, Laikraštinės ir interneto žiniasklaidos kalba. – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-10-laikrastines-ir-interneto-ziniasklaidos- ypatumai/55777 (žiūrėta 2015-04-07).

106

49. Morley John, 1998, Truth to Tell: Forms and Function in Newspaper Headlines. Bologna: CLUEB. 50. Navickas Andrius, 2016, Bernardinai.lt jau dvylika. – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016- 02-20-bernardinai-lt-jau-dvylika/141068 (žiūrėta 2016-04-14). 51. Nugaraitė Audronė, 2015, Antraštės poveikis ir įtaka medijų komunikacijoje. – file:///C:/Documentsproc.20andproc.20Settings/Visi/Myproc.20Documents/Downloads/498- 1512-1-PBproc.20(2).pdf (žiūrėta 2016-04-14). 52. Pečiulis Žygintas, 2014, Kaip bendrauti su žiniasklaida. Vilnius: Tyto alba. 53. Petkevičiūtė Gritutė, 2015, Kalbinės poveikio priemonės dienraščio „Lietuvos rytas“ antraštėse. Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 54. Pikčilingis Juozas, 1989, Kalbos ekspresyvinimo būdai ir priemonės. Vilnius: Žinija. 55. Pikčilingis Juozas, 1971, Lietuvių kalbos stilistika, I tomas. Vilnius: Mintis. 56. Pikčilingis Juozas, 1975, Lietuvių kalbos stilistika, II tomas. Vilnius: Mokslas. 57. Pikčilingis Juozas, 1969, Lietuvių kalbos stilistinė sintaksė. Kalbos figūros. Kaunas: Šviesa. 58. Pikčilingis Juozas, 1988, Sinonimika. Kalbos figūros. Kaunas: Šviesa. 59. Pikčilingis Juozas, 1967, Žodžių vartojimas perkeltine reikšme: tropai. Kaunas: Šviesa. 60. Piliečio žurnalistikos mokykla. Žurnalistikos profesionalai pataria: gera antraštė – pusė darbo? (I), 2013. – http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/piliecio-zurnalistikos-mokykla-zurnalistikos- profesionalai-pataria-gera-antraste-puse-darbo-i.d?id=60617377 (žiūrėta 2015-09-19). 61. Pučėta Artūras, 2008, Internetinės ir spausdintinės dienraščio ,,Lietuvos rytas“ versijų santykis. Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 62. Reah Danuta, 2002, The language of newspapers. London: Routledge. 63. Richardson John E., 2007, Analysing newspapers: an approach from critical discourse analysis. Basingstoke: Palgrave Macmillan. 64. Smetonienė Irena, 2009, Reklama... Reklama? Reklama! Vilnius: Tyto alba. 65. Swan Michael, 1995, Practical english usage. New York: Oxford university press. 66. Urbonas Vytas, 2004, Lietuvos žurnalistikos istorija, II tomas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 67. Urbonas Vytas, 2005, Žurnalistikos teorija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 68. Valeckienė Adelė, 1998, Fukcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 69. ŽE – Žurnalistikos enckilopedija, red. L. Tapinas. Vilnius: Pradai, 1997.

107

70. Župerka Kazimieras, 1997, Stilistika. Šiauliai. 71. Ward Mike, 2002, Journalism Online. New York, London: Focal Press.

108

ŠALTINIAI

15min.lt – naujienų portalas, 2015. Bernardinai.lt – interneto dienraštis, 2016. „Lietuvos aidas“ – dienraštis, 1935. „Naujoji Romuva“ – kultūros, meno, literatūros žurnalas, 1931.

109

SANTRAUKA

Magistro darbe „Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių kalbinės raiškos ypatumai“ analizuojamos ir lyginamos tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraštės sintaksinės struktūros bei ekspresyvumo aspektais. Tiriamąją medžiagą sudaro 1600 antraščių, surinktų iš žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931) ir dienraščio „Lietuvos aidas“ (1935) bei naujienų portalo 15min.lt (2015) ir interneto dienraščio bernardinai.lt (2016). Iš kiekvieno iš šių šaltinių surinkta po 400 antraščių. Darbe taikomi aprašomasis analitinis, kiekybinis, kokybinis bei lyginamasis metodai. Atlikta antraščių struktūros analizė patvirtino keltą hipotezę, jog dabartinės žiniasklaidos antraštės yra sudėtingesnės struktūros negu tarpukario žiniasklaidos straipsnių antraštės. Tarpukario žiniasklaidoje beveik visos (99 proc.) antraštės atitinka vientisinius sakinius. Dabartinės žiniasklaidos antraštės pasižymi didesne struktūros įvairove. Rečiau (51 proc.) nei tarpukario žiniasklaidoje kuriamos vientisinius sakinius atitinkančios antraštės, neretai (18 proc.) pasitaiko sudėtinius sakinius atitinkančių antraščių ir antraščių – citatų (17 proc.), kartais (4 proc.) dabartinėje žiniasklaidoje antraštės reiškiamos keliais sakiniais. Dabartinės žiniasklaidos vientisinius sakinius atitinkančios antraštės yra ilgesnės (7,4 žodžiai) negu tarpukario žiniasklaidos antraštės (4,4 žodžiai). Dabartinėje žiniasklaidoje dominuoja (50 proc.) dvinarius apibrėžtuosius sakinius atitinkančios antraštės, tarpukario žiniasklaidoje – nominatyvinius sakinius atitinkančios antraštės (48 proc.). Prieita prie prielaidos, jog tarpukario laikotarpiu pagrindinė antraštės funkcija buvo trumpai įvardyti, apie ką bus tekstas, o šiandien vien tokios funkcijos antraštei nepakanka. Antraštės turi ne tik įvardyti, bet ir pritraukti skaitytojų dėmesį, paveikti juos. Išanalizavus tiriamąją medžiagą, taip pat pasitvirtino antroji kelta hipotezė, jog dabartinėje žiniasklaidoje dažniau (27 proc.) kuriamos ekspresyvios antraštės nei tarpukario laikotarpiu (9 proc.). Tiek tarpukario (48 proc.), tiek šių dienų antraštėse (40 proc.) dažniausiai ekspresyvumo siekiama tropais, daugiausia vartojama metafora. Analizuojant ekspresyviąsias antraštes, paaiškėjo, jog tropų vartojimas pagyvina antraštes, atkreipia skaitytojų dėmesį, veikia jų vaizduotę. Gana dažnai tiek tarpukario (20 proc.), tiek šių dienų (32 proc.) antraštėse ekspresyvumo bei antraščių glaustumo siekiama trumpinimo figūromis, dažniausiai elipse, retkarčiais nutylėjimu. Rečiau tarpukario (23 proc.) ir dabartinės (14 proc.) žiniasklaidos antraštėse vartojamos minties figūros. Tyrimas atskleidė, jog efektyviausia, kai vienoje antraštėje vartojamos kelios minties figūros. Retai (7 proc.) abiejų laikotarpių antraštėse vartojamos plėtojimo figūros. Prieita prie išvados, jog šių dienų antraščių ekspresyvioji raiška įvairesnė.

110

Tyrimo duomenys, rezultatai ir surinkta empirinė medžiaga galėtų būti aktuali žiniasklaidos ir įvairių sričių kalbotyros mokslo tyrėjams, taip pat studentams, besimokantiems sintaksės, stilistikos, retorikos, žurnalistikos bei rašysiantiems baigiamuosius kalbotyros darbus.

111

SUMMARY

The Master thesis “Linguistic expression features of interwar and current headlines of Lithuanian media articles” analyzes and compares syntactic structure and expressivity of articles headlines in Interwar and nowadays media. Research material includes 1600 headlines, collected from periodical “Naujoji Romuva” (1931), daily newspaper “Lietuvos aidas” (1935), news portal 15min.lt (2015) and online newspaper bernardinai.lt (2016). From each single source above was taken 400 headlines. Description, analytical, quantitative and comparative methods are used in the work. Performed analysis of the structure of headlines confirmed the hypothesis that headlines of nowadays media are more complicated compared with the headlines in the Interwar. Almost all headlines (99 proc.) of the Interwar media are made of simple sentences. Nowadays headlines are of greater structural diversity. Compared with Interwar, nowadays headlines of simple sentences are not very common (51 proc.), more often (18 proc.) occurs headlines made of complex sentences and headlines made of quotes (17 proc.), sometimes (4 proc.) headlines are expressed in couple sentences. Headlines made of simple sentences are longer (7,4 word) in nowadays media compared with the Interwar (4,4 words). Headlines made of complex sentences with binary structure dominate nowadays media (50 proc.), and headlines made of nominative cases dominated the Interwar media (48 proc.). So it was made an assumption that in the Interwar the main function of the headline was to indicate shortly the nature of the article below, but today this function alone is insufficient. The function of the headline is not only to indicate, but also to attract readers’ attention, to influence them. After the analysis of the research material second hypothesis was also confirmed. It says that headlines in nowadays media more often (27 proc.) are more expressive compared with the Interwar (9 proc.). Nowadays and in the Interwar expressivity of headlines are being achieved by using tropes, usually by using metaphors. By analyzing expressive headlines it became clear that tropes enliven headlines, attract readers’ attention and plays with their imagination. In the Interwar (20 proc.) and nowadays (32 proc.) expressivity and accurateness of headlines quite often are achieved by using abbreviations, usually using ellipse and sometimes preterition. Rhetorical figures are used quite rarely both in the Interwar (23 proc.) and nowadays (14 proc.) headlines. The research revealed that the most effective way to attract readers’ attention is to use several rhetorical figures. Amplification figures are used rarely (7 proc.) in both periods. So it was made a conclusion that expressivity of nowadays headlines are more versatile.

112

Research data, results and empirical material could be useful to researches of media and different areas of linguistics, as well as to students who study syntaxes, stylistics and rhetoric and media, including those who will prepare works on linguistics.

113

PRIEDAI

1. Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos antraščių struktūros klasifikacija

1. Antraštės, atitinkančios vientisinio asmeninio sakinio struktūrą

1.1.Antraštės, atitinkančios dvinario asmeninio apibrėžtojo sakinio struktūrą

15min.lt 1. Senatorius Johnas McCainas įgėlė Angelai Merkel už abejingumą ukrainiečių žūtims (2015-02-07) 2. Internete plinta Alytaus merui J.Krasnickui priskiriamas necenzūrinis pokalbis apie milijonų vagystes (2015-02-07) 3. Lietuvio berniuko „pagrobimu“ nepatenkinti emigrantai protestavo prie Norvegijos parlamento (2015- 02-07) 4. Madrido „Atletico“ 4:0 pažemino „Real“ ir pasivijo „Barcelona“ ekipą (2015-02-07) 5. Dizainerė Donna Karan už 39 mln. JAV dolerių parduoda įspūdingą vilų kompleksą Karibuose (2015- 02-07) 6. Kim Kardashian nepaliauja stebinti ir toliau pozuoja nuoga (2015-02-07) 7. JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos surengė 26 antskrydžius Sirijoje ir Irake (2015-02-07) 8. Pirmos „Rally Liepaja 2015“ dienos pradžioje iš kovos pasitraukė Aleksejus Lukyanukas (2015-02-07) 9. Europarlamentarai šį mėnesį grįš prie Viktoro Uspaskicho neliečiamybės (2015-02-07) 10. Dusetose startavo „Sartai 2015“ lenktynės (2015-02-07) 11. Kaune garsenybės paniro į venecijietiškos dvasios karnavalą „Casanova Ball“ (2015-02-07) 12. Teroristai visą naktį apšaudė rytų Ukrainos miestus (2015-02-07) 13. Indrė Burlinskaitė griausmingai atšventė savo gimtadienį rusiškame klube (2015-02-07) 14. Klaipėdos „Neptūnas“ iškovojo lengvą pergalę Prienuose (2015-02-07) 15. Kelyje Šiauliai–Palanga 60-metis „Lexus“ akseleratorių spustelėjo iki 134 km/val. (2015-02-07) 16. Rimantė Šalaševičiūtė ruošiasi pertvarkoms Sveikatos apsaugos ministerijoje (2015-02-07) 17. Petro Porošenka Miunchene pademonstravo į Ukrainą įsiveržusių rusų karinius bilietus (2015-02-07) 18. Prieš turistinį sezoną Klaipėdos gidų paslaugos tapo aukso vertės (2015-02-09)

114

19. Streikuojančius Lenkijos angliakasius policija tramdė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis (2015-02-09) 20. Prie Šakių į avariją patekusio mokyklinio autobusiuko vairuotojas buvo išgėręs 21. Italijos naikintuvai iš Šiaulių kilo palydėti Rusijos orlaivio virš Baltijos jūros (2015-02-09) 22. Šokių vakarus „Kam per trisdešimt“ organizavusi Aušra Ručienė papirkinėjo rinkėjus (2015-02-09) 23. Indijoje daugiausia vyriškų chromosomų turinti „moteris“ susilaukė dvynių (2015-02-09) 24. Vokietijos kanclerė Angela Merkel priešinasi JAV planams tiekti ginkluotę Ukrainai (2015-02-09) 25. Trys Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos Hamburge kalbėjo apie meilę (2015-02-09) 26. Muštynes Vilniaus klube „Universiteto Pub“ sukėlę vaikinai užfiksuoti vaizdo kameromis (2015-02- 09) 27. Nauji „Samsung“ televizoriai klauso privačių pokalbių ir juos perduoda trečiosioms šalims (2015-02- 09) 28. Po Indrės Kavaliauskaitės šuolio į vandenį internete plinta juokelis „Gal nosinę?“ (2015-02-09) 29. Drąsindama Dainą Bilevičiūtę Indrė Kavaliauskaitė pati krito į vandenį iš 5 m aukščio (2015-02-09) 30. Vilniuje, Santariškių klinikose, persodinta šimtoji širdis (2015-02-09) 31. Linas Linkevičius Briuselyje surengė paramos akciją Ukrainos pilotei Nadijai Savčenko (2015-02-09) 32. Užburiantis Paukščių Tako žemėlapis mūsų galaktiką rodo naujoje šviesoje (2015-02-09) 33. Sukčiai Radviliškio bankomate su kortelių duomenų skaitytuvais nugvelbė 15 tūkst. eurų (2015-02-09) 34. Siūlymą liberalizuoti daugiau uždirbančiųjų atleidimą nagrinės ekspertai 35. Šventės „Palangos stinta 2015" metu kurorte keisis eismo tvarka (2015-02-09) 36. Naujosios Zelandijos regbininkų triumfas gimtinėje nustebino „All Blacks“ trenerį (2015-02-09) 37. Ukraina skelbia apie toliau į jos teritoriją plūstančius Rusijos karius ir karinę techniką (2015-02-09) 38. Naujuoju „Lietuvos dujų“ valdybos nariu išrinktas Dalius Svetulevičius (2015-02-09) 39. Kanye Westas norėjo atimti Beckui skirtą „Grammy“ apdovanojimą ir atiduoti jį Beyonce (2015-02- 09) 40. Michailas Anisimovas iš „Budivelnyk“ prisiteisė 130 tūkst. eurų (2015-02-09) 41. „Renault-Nissan“ aljansas 2014-aisiais pardavė 8,5 mln. automobilių (2015-02-09) 42. Mirė ilgametė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Regina Paliukaitytė (2015-02-09) 43. Naftos kainos kopia aukštyn (2015-02-09) 44. Jurgis Krasnickas partijai prisipažino besikeikiantis, bet neigė norįs apvogti valstybę (2015-02-09) 45. Šiaulių teisme nuteisti kyšininkavę muitininkai 2015-02-09)

115

46. Prie „Senukų“ prekybos centro Vilniuje įsitaisęs vyras siekia sėdėjimo ant suolelio rekordo (2015-02- 11) 47. Lietuvoje nuo maliarijos mirė vyras (2015-02-11) 48. Vasarį Kauną užklupęs gripas skaudžiausiai kerta vaikams ir senjorams (2015-02-11) 49. Vladimiras Antonovas ekstradicijos byloje Londono teisme nepasirodė (2015-02-11) 50. Mirtiną avariją D.Britanijoje sukėlusiam vilkiko vairuotojui iš Lietuvos atgaila nepadėjo (2015-02-11) 51. Užsidegus Černobylio zonos miškams, radioaktyvios medžiagos gali pasiekti ir Lietuvą (2015-02-11) 52. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prabilo apie karo padėties įvedimą (2015-02-11) 53. Jonavoje 2 tūkstančiai karių imituos hibridinio karo grėsmes (2015-02-11) 54. Christina Aguilera žurnalo viršelyje parodė savo pusės metų dukrą Summer Rain (2015-02-11) 55. Rimantas Sinkevičius siūlo Šventosios uostą atstatyti koncesijos būdu (2015-02-11) 56. Į Varšuvą iš visos Lenkijos traukė ūkininkai su traktoriais, bet eismo neužblokavo (2015-02-11) 57. Kokius detektyvus mėgsta lietuviai? (2015-02-11) 58. Lietuvoje įregistruoti pirmieji BMW i8 ir „Porsche 918 Spyder“ (2015-02-11) 59. Ryšių reguliavimo tarnyba įspėja apie per „Facebook“ plintančią kenkėjišką programą (2015-02-11) 60. EP nusprendė atnaujinti tyrimą dėl CŽV kalėjimų ir ragina JAV bendradarbiauti (2015-02-11) 61. Vilniuje iš po troleibuso žmogų traukė ugniagesiai (2015-02-11) 62. Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko 10-metė dukra bandė laimę muzikiniame šou „The Voice“ (2015-02-11) 63. RRT 2014 metais gavo 733 pranešimus apie žalingą turinį internete (2015-02-11) 64. LKL lygoje „Dzūkija“ trečiame kėlinyje palaužė Kėdainių „Nevėžį“ (2015-02-11) 65. Kelyje „Via Baltica“ prie Panevėžio apsivertė priekaboje traktorių vežęs automobilis (2015-02-11) 66. „Autobild“ rinkimuose MINI tapo geriausiai vertę išlaikančiu automobiliu (2015-02-11) 67. Kibernetinės atakos paralyžiavo Nyderlandų vyriausybės tinklalapius (2015-02-11) 68. Europos lyderiai susirinko Minske (2015-02-11) 69. Francois Hollande'as Gediminui Kirkilui skyrė Garbės legiono ordiną (2015-02-11) 70. Automobilių gamyba Ukrainoje per metus sumažėjo beveik dešimteriopai (2015-02-11) 71. Trys apkvaitę 18-19 metų vaikinai Širvintų rajone naktimis šimtais litrų vogdavo dyzeliną (2015-02- 11) 72. Lietuvos gamintojai į Ukrainą vėl tieks pieno ir mėsos produktus (2015-02-11) 73. Agnija Ditkovskytė pirmąkart parodė sūnų Fiodorą (2015-02-11) 74. Europa pirmąkart išbandys daugkartinio naudojimo kosminę kapsulę (2015-02-11)

116

75. Ispanijos karalius Felipe VI gaus 20-čia proc. mažesnę algą nei buvęs karalius (2015-02-11) 76. Volgogrado srityje sudužo Rusijos karo lėktuvas Su-24 (2015-02-11) 77. Į Ukmergės hipodromą sugrįžo automobilių treko lenktynės (2015-02-11) 78. Paskelbtas galutinis nuosprendis teisėją bandžiusiam papirkti advokatui Adomui Jonauskui (2015-02- 11) 79. Registruotas nedarbas Latvijoje sausį pakilo iki 9 proc. (2015-02-11) 80. Viduržemio jūroje nuskendus migrantų plaustams dingo per 200 žmonių 2015-02-11) 81. „Sūduvos“ klubą sustiprino serbas gynėjas Nikola Prebiračevičius (2015-02-11) 82. Lietuva perveda 66,4 mln. eurų įnašą į Europos stabilumo mechanizmo fondą (2015-02-11) 83. „TripAdvisor“ apdovanojo keliautojų išrinktus geriausius 2015 metų Lietuvos viešbučius (2015-02-11) 84. Lukas Mugevičius Turkijoje pralaimėjo pirmą kovą (2015-02-11) 85. Sulaikytas žudynių Šiaurės Karolinos valstijoje organizatorius (2015-02-11) 86. Konkurencijos taryba nustatė kartelinį susitarimą alternatyvios energetikos sektoriuje 87. „Audi“ nemažina pardavimų tempo (2015-02-11) 88. Vladimiras Putinas Egipte perkreiptu veidu klausėsi iškraipyto Rusijos himno (2015-02-11) 89. LFF taurės pusfinalyje burtai A lygos komandas išskirstė į skirtingas poras (2015-02-11) 90. Prieš Minsko taikos derybas pinga Rusijos rublis (2015-02-11) 91. Kaune į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinę grįžo Kario skulptūra (2015-02-11) 92. Lietuvos patrioto iš JAV Vyto Sunspiralo kuriamą robotą NASA siųs tirti Saturno palydovą (2015-02- 11) 93. „Michelin“ pelnas 2014 metais sumažėjo beveik dešimtadaliu (2015-02-11) 94. „Western Union“ ketvirčio pelnas augo 28 proc. (2015-02-11) 95. Lenkija bando atnaujinti sėklinių bulvių eksportą į Rusiją (2015-02-11) 96. Latvija priėmė pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę „žaliesiems žmogeliukams“ (2015-02- 12) 97. Kokia dalis Lietuvos gyventojų pritaria Krymo aneksijai? (2015-02-12) 98. „Žalgiris“ po pertraukos suskydo ir trečiąkart Eurolygoje nusileido „Real“ 71:88 (2015-02-12) 99. Dienraštis „Šiaulių kraštas“ sulaukė laiško su grasinimais ir kruvinais piešiniais (2015-02-12) 100. Panevėžio rajone senjorai eurais gautą pensiją kišo į krosnį arba ją visą iškart išleido (2015-02- 12) 101. Dukart girtą britę išprievartavęs Žilvinas Ruzgas sako nė nepagalvojęs apie seksą (2015-02-12) 102. Prancūzija susitarė su Egiptu dėl karinės technikos pardavimo (2015-02-12)

117

103. Architektas Algimantas Kančas ir vėl švenčia pergalę prieš Kauno monstro savininkus (2015- 02-12) 104. LVAT atmetė Rusijos propagandininko A. Diukovo skundą dėl neįleidimo į Lietuvą (2015-02- 12) 105. Mirė žodžio meistras Zeferinas Jonutis (2015-02-12) 106. Advokato žadėtą dieną pareigūnai Sergejaus Rachinšteino nesulaukė (2015-02-12) 107. Derybų Minske dalyviai išgėrė kelis kibirus kavos, prisivalgė kiaušinienės (2015-02-12) 108. Rusijoje prasidėjo didelės raketinių pajėgų pratybos (2015-02-12) 109. Fotografą Stasį Šeštauską nužudę nepilnamečiai Klaipėdoje nuteisti kalėti ilgus metus (2015- 02-12) 110. Kokia santykių su Rusija politika reikalinga Lietuvai? (2015-02-12) 111. Gėjų poros Rusijoje nuotrauka pripažinta geriausia 2014 metų Pasaulio spaudos fotografija (2015-02-12) 112. „Muzikos salė“ Vilniaus knygų mugėje taps ilgai lauktų pasimatymų erdve (2015-02-12) 113. Tūkstančiai „Siemens“ darbuotojų neteks darbo (2015-02-07) 114. Viduržemio jūroje nuskendus migrantų plaustams dingo per 200 žmonių (2015-02-11) 115. „NordBalt“ jūrinis kabelis jau pagamintas (2015-02-12) 116. „Hanner“ investicijos 2015 metais sieks 60 mln. eurų (2015-02-12) 117. „Avon“ neišbrenda iš nuostolių (2015-02-12) 118. „Lietuvos dujų tiekimas“ tieks dujas „Klaipėdos energijai“ (2015-02-12) 119. Makiažo modeliu tapusi Jolanta Leonavičiūtė į viešumą nepasidažiusi neina (2015-02-12) 120. Milijono litų sporto klubams nepagailėjusi Utena džiaugiasi vaisiais (2015-02-12) 121. „Juventus“ likvidavo 24 taškų atsilikimą ir pateko į BBL ketvirtfinalį (2015-02-12) 122. Lietuvos salės futbolo A lygos lyderis „Inkaras“ iškovojo aštuntąją pergalę (2015-02-12) 123. Tarpusavyje bendraujančių automobilių projektui „Volvo“ naudos 1000 mašinų (2015-02-12) 124. Ignas Gelžinis dalyvaus „Porsche Carrera Cup GB“ čempionate (2015-02-12) 125. „Renault“ grynasis pelnas 2014 metais pašoko daugiau kaip tris kartus (2015-02-12) 126. Eismo įvykiuose dažniausiai nukenčia senjorai (2015-02-12) 127. Dubajaus policija parodė galingiausių tarnybinių automobilių arsenalą (2015-02-12) 128. „Volkswagen“ pardavimai sausio mėnesį nežymiai smuktelėjo (2015-02-12) 129. Koks mūsų gyvenimas būtų Mėnulyje? (2015-02-12) 130. Lietuviai „MobiFOR“ savo el. parduotuvių kūrimo verslą plečia į Indoneziją (2015-02-12)

118

131. V.Putiną garbinęs kaunietis informatikos mokytojas Laisvūnas Muralis išėjo iš mokyklos (2015-02-13) 132. Parapija laukia prie Monblano viršukalnės žuvusio Betygalos klebono Viktoro Aukštakalnio palaikų (2015-02-13) 133. Į ekonominę krizę sminganti Rusija karinį biudžetą didina 33 procentais (2015-02-13) 134. Vilmanto Dundulio nužudymu įtariamas Marius Jonkus suimtas trims mėnesiams (2015-02-13) 135. Artiomovske teroristai apšaudė lietuvių valdomos šilumos ūkio įmonės objektus (2015-02-13) 136. Artiomovskas apšaudytas iš salvinių ugnies sistemų „Grad“ (2015-02-13) 137. Į Lietuvą atvykęs dainininkas Kenny Wesley pramogauja sostinėje (2015-02-13) 138. Skandalingą vaizdo įrašą paskelbusį ralistą Darių Janušą LASF kviečia pasiaiškinti (2015-02- 13) 139. Lichtenšteino inžinieriai sukūrė 1090 AG išvystantį elektromobilį (2015-02-13) 140. „WikiLeaks“ informatorius Bradley Manningas išsikovojo teisę pasikeisti lytį (2015-02-13) 141. Kaip Valentino dieną švenčia kiekvienas Zodiako ženklas (2015-02-13) 142. Indrė Burlinskaitė siunčia karštų linkėjimų iš baseino (2015-02-13) 143. Per konfliktą Karo akademijoje sužeistas kariūnas (2015-02-13) 144. Rusijos kariuomenė pripažino tik 6 savo kareivių žūtis Ukrainoje (2015-02-13) 145. „Audi“ su angliškais numeriais Lenkijos link bandęs nuvairuoti kaunietis atsidūrė už grotų (2015-02-13) 146. Vilniuje Lietuvos liaudies partija organizavo piketus „Sugrąžinkite mažąjį Gabrielių namo“ (2015-02-09) 147. Nuvertėjęs rublis ir Graikijai gresiantis bankrotas lietuviams leidžia atostogauti pusvelčiui (2015-02-07) 148. Prasideda „Kino pavasario“ savanorių atranka ir vardinių studentų akreditacijų konkursas (2015-02-11) 149. „Žalgirio“ TV eteryje Paulius Jankūnas ir Edgaras Ulanovas kalba apie „Real“ lyderius (2015- 02-11) 150. Apie ką prie vėlyvos vakarienės stalo kalbėjosi Artūras Zuokas ir Andrius Janukonis? (2015-02- 11) 151. Gelbėtojai šeštadienį krėstelėjo gyventojus – be įspėjimo patikrino aliarmo sistemą (2015-02- 07)

119

152. Virgilijus Alekna nustebino – per rungtynes su LMKL žvaigždėmis įdėjo kamuolį į krepšį (2015-02-09) 153. Lietuvos futbolo A lygos naujokas Kauno „Stumbras“ užtikrintai nugalėjo „Šiaulius“ (2015-02- 28) 154. Žmonės.lt redakcijoje viešėję Vaidas Baumila ir Monika Linkytė vienas pas kitą svečiuose dar nebuvo (2015-02-23) 155. Maisto produktai ir liaudiškos priemonės nuo nemigos (2015-02-11) 156. Vilniuje blynais kvepės dvejos Užgavėnės – lietuviškos ir rusiškos (2015-02-09) 157. Vilniaus oro uoste keleiviai registruosis savarankiškai – savitarnos kioskuose (2015-02-15) 158. Pasižvalgykite po naujus aktorės Scarlett Johansson namus Los Andžele (2015-02-11) 159. 2014 m. Ukraina dujų importą sumažino 30,4 proc., vartojimą – 15,7 proc. (2015-02-09) 160. Lietuva – antroji Baltijos regiono valstybė, suplanavusi savo jūrines teritorijas (2015-02-11) 161. Elektromobilių problemos Rusijos platybėse – tokios pat, kaip ir Lietuvoje (2015-02-11) 162. Šou „Baras“ išgarsėjusi Ieva Kaminskaitė – dabar Anglijoje plius dydžio modelis (2015-02-12) 163. Anglijos futbolo elito vienas iš autsaiderių – „Aston Villa“ keičia komandos trenerį (2015-02- 12) 164. Būsima profesija – tarp svajonių ir realybės girnų (2015-02-07) 165. Romas Austinskas – vienas kandidatų tapti LASF prezidentu (2015-02-19) 166. Paskutinis Boriso Nemcovo meilės romanas – žmogžudystės liudininke tapusi studentė? (2015- 02-28) 167. Skaitytojų nuotraukose – žiemos išdaigos (2015-02-07) 168. Antradienį vaizdo konferencijoje – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus (2015-02-09) 169. Aukščiausiojo Teismo akiratyje – „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimas (2015-02-09) 170. 15min.lt vaizdo konferencijoje – prekybos tinklo „Maxima“ vadovas Žydrūnas Valkeris (2015- 02-11) 171. Nuotraukoje – garsi pramogų pasaulio atstovė vaikystėje: ar atpažįstate? (2015-02-11) 172. Nešvariose Kauno daugiabučių laiptinėse – kirmėlės, grybai ir bakterijos (2015-02-11) 173. Tomas Tombakas ir Rimvydas Naktinis: per Atlantą – pakeleivinga jachta (2015-02-07) 174. Vilniaus knygų mugės viešnios – Salla Simukka ir Susanna Kubelka (2015-02-09) 175. Lietuvoje – dar vienas „Bugatti Veyron“ (2015-02-11)

120

176. Vyriausybės privatizavimo sąraše – „Baltijos“ poilsio namai, Giraitės ginkluotės gamykla (2015-02-11) 177. Atsinaujinusio „Teo“ planuose – bendri pardavimo salonai su „Omnitel“ (2015-02-15) 178. Žiemos pasaka – „We love Lithuania“ projekto nuotraukose (2015-02-07) 179. Stulbinančios kolekcijos – Madrido mados savaitėje (2015-02-11) 180. Derybų Minske dieną – žūtys Kramatorske ir Donecke (2015-02-11) 181. Penktadienio vakarą – gaisras Vilniaus senamiestyje (2015-02-13) 182. Po derybų Minske – šmaikštūs pokštai internete (2015-02-15) 183. Naudotas „Dacia Duster“ – grubus tipas (2015-02-09) 184. Šiuolaikinė automechaniko profesija – įdomi, turininga ir įtraukianti (2015-02-11) 185. „Naujoms pupytėms“ – grupės „4 Roses“ priekaištai dėl plagijavimo (2015-02-09) 186. Stojantiems į Rytų Ukrainos teroristų gretas – iki 250 eurų (2015-02-09) 187. Žvaigždžių dienos 2015“ rinkimų lyderis – žalgirietis Jamesas Andersonas (2015-02-09) 188. Bankai nuo šiol vertins ir kliento galimybes būti pašauktam į kariuomenę (2015-02-28) 189. Mirė Kauno dramos teatro aktorė Danutė Juronytė (2015-02-28) 190. Bundeslygoje „Borussia“ rungtynių pabaigoje sutriuškino „Schalke“ (2015-02-28) 191. Juozas Olekas laukia atsakymo dėl galimybės įsigyti vokiškų haubicų (2015-02-28) 192. Būsimos Rusijos karinės bazės Kipre – dar vienas galvos skausmas Europai (2015-02-09) 193. Vasario 8-oji – žioplių diena? (2015-02-09) 194. LKL geriausias sausį – Alexanderis Oriakhi iš „Pieno žvaigždžių“(2015-02-09) 195. „Alpine“ komanda – visos pasaulinių ištvermės lenktynių programos dalyvė (2015-02-11) 196. Agness Landau asmenukė gerbėjams – tik su kelnaitėmis tiesiai iš lovos (2015-02-11) 197. TVF paskola Ukrainai – 15,5 mlrd. eurų mainais į reformas (2015-02-15) 198. Čiuožėjai Agnei Sereikaitei – žiemos universiados bronza (2015-02-15) 199. Šarūno Jasikevičiaus reakcijos per rungtynes su „Real“ – pariebintos keiksmais (2015-02-13) 200. Ji24.lt receptų pasiūlymas – vištų blauzdelės ir šlaunelės (2015-02-11)

Bernardinai.lt 1. KANADOS VYSKUPAI PASMERKĖ SIŪLYMĄ ĮTEISINTI PAGALBĄ MIRTI (2016-02-28) 2. SIRIJOJE TĘSIASI ORO ANTSKRYDŽIAI (2016-02-28)

121

3. ŠVEICARIJOJE – REFERENDUMAS DĖL NUSIKALTUSIŲ UŽSIENIEČIŲ DEPORTACIJOS (2016-02-28) 4. GERĖJA NEFORMALIOJO VAIKŲ UGDYMO PADĖTIS (2016-02-28) 5. PASKELBTA KITŲ METŲ VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS TEMA (2016-02-28) 6. NORA VEBSTER NORI BŪTI SAVIMI (2016-02-28) 7. VAIKAI – APIE SKAITYMĄ (2016-02-28) 8. V. A. DAMBRAVA ATGULĖ AMŽINOJO POILSIO (2016-02-27) 9. SIRIJOJE ĮSIGALIOJO PALIAUBOS (2016-02-27) 10. MINIMOS B. NEMCOVO MIRTIES METINĖS (2016-02-27) 11. NEMIGĄ GALI SUKELTI IR NETINKAMI MIEGO ĮPROČIAI (2016-02-27) 12. SANTUOKA – KOMANDINIS ŽAIDIMAS (2016-02-27) 13. DR. GIEDRIUS ALKAUSKAS SUJUNGĖ DVI AISTRAS – MATEMATIKĄ IR MUZIKĄ (2016- 02-27) 14. EGIPTO ATSPINDŽIAI IR LIETUVOS REALYBĖS (2016-02-27) 15. ROMOJE VIEŠI ETIOPIJOS ORTODOKSŲ BAŽNYČIOS PATRIARCHAS (2016-02-26) 16. KULTŪRINĖ INTELEKTUALINĖ KELIONĖ – NEPAVALDI LAIKUI (2016-02-26) 17. VILNIAUS UNIVERSITETAS DIDINA REIKALAVIMUS STOJANTIESIEMS (2016-02-26) 18. KĄ IŠ TIESŲ BRIUSELYJE VEIKIA LIETUVOS EUROPARLAMENTARAI? (2016-02-26) 19. EGIPTE TRYS MOKSLEIVIAI NUTEISTI KALĖTI UŽ „ISLAMO ĮŽEIDIMĄ“ (2016-02-25) 20. SIRIJOS KRIKŠČIONYS YRA PASIRYŽĘ LIKTI SAVO ŠALYJE, (2016-02-25) 21. ES OFICIALIAI ATŠAUKĖ SANKCIJAS BALTARUSIJAI (2016-02-25) 22. APKLAUSOS RODO SKEPTIŠKĄ BRITŲ POŽIŪRĮ Į ES (2016-02-25) 23. MIRĖ ŽURNALISTAS ROMAS SAKADOLSKIS (2016-02-25) 24. IŠ STREIKO PASITRAUKĖ DAR BEVEIK TRYS DEŠIMTYS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ IR TŪKSTANTIS PEDAGOGŲ (2016-02-25) 25. JAV LIETUVOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBAI PERDAVĖ MOBILIĄJĄ APTIKIMO SISTEMĄ (2016-02-25) 26. VOKIETIJA IKI 2020 M. SULAUKS 3,6 MLN. PABĖGĖLIŲ (2016-02-25) 27. VILNIUJE TURĖTŲ ATSIRASTI B. NEMCOVO GATVĖ ARBA SKVERAS (2016-02-25) 28. KETVIRTADIENĮ TĘSIASI MOKYTOJŲ STREIKAS (2016-02-25) 29. SEIMAS GRĮŽTA TĘSTI NEEILINĖS SESIJOS (2016-02-25) 30. „MANO PASAULIO ATLASAS“ KVIEČIA PAŽINTI PASAULĮ (2016-02-26)

122

31. VROCLAVAS – SUBJEKTYVUS MIESTO DVASIOS VADOVAS (2016-02-25) 32. IŠLEISTA ANTROJI ENCIKLOPEDINIO ŽINYNO „LIETUVOS ISTORIJA“ DALIS (2016-02-25) 33. GYDOMOJI JUOKO GALIA ILGINA GYVENIMĄ (2016-02-25) 34. KODĖL ESU SKAUTAS? (2016-02-26) 35. KARDINOLAS A. J. BAČKIS GYVENIMO ISTORIJĄ ATVERIA KNYGOJE „TAIP, LAIMINGAS“ (2016-02-24) 36. TARYBA NEPRITARĖ KREMATORIUMUI OLANDŲ GATVĖJE (2016-02-24) 37. J. BASANAVIČIAUS PAMINKLUI PARINKTA YPATINGOS SVARBOS ISTORINĖ VILNIAUS ERDVĖ (2016-02-24) 38. KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS KVIEČIA NEĮGALIUOSIUS (2016-02-24) 39. SEIMO ETIKOS SARGAI PRIĖMĖ SPRENDIMĄ DĖL NEEILINĖS SESIJOS BAIGIMO (2016-02- 24) 40. NEPALE DINGO KELEIVINIS LĖKTUVAS (2016-02-24) 41. ESTIJOJE ŠVENČIAMA NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENA (2016-02-24) 42. ŠIEMET Į EUROPĄ JAU ATVYKO 100 TŪKSTANČIŲ MIGRANTŲ (2016-02-24) 43. IŠPUOLIS ANKAROJE DIDINA ĮTAMPĄ REGIONE (2016-02-24) 44. NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE PRASIDĖJO „OIDIPO MITO“ REPETICIJOS (2016-02- 24) 45. AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE PRISTATYS CD VAIKAMS „TILIDŪDA“ (2016-02-24) 46. „SPIČKI“ ŠVENČIA 24-ĄJĮ GIMTADIENĮ (2016-02-24) 47. SKAITYTOJAI IŠRINKO METŲ KNYGAS (2016-02-24) 48. STETOSKOPO IŠRADĖJAS R. LEANNEC – DIDIS GYDYTOJAS IR NUOŠIRDUS KRIKŠČIONIS (2016-02-24) 49. POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS KNYGOS „DIEVO VARDAS – GAILESTINGUMAS“ PRISTATOMA VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE (2016-02-23) 50. MISTINIS TRILERIS PRADEDA SAVO KELIONĘ PO LIETUVOS KINO TEATRUS (2016-02-23) 51. SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS ĮTARIMAI KRITO ANT A. LANDSBERGIENĖS MOKYKLOS (2016-02-23) 52. IŠ ITALIJOS ATAKUOTI IS KILS JAV BEPILOČIAI (2016-02-23) 53. LIETUVOJE BUS LAIDOJAMAS IŠKILUS DIPLOMATAS VYTAUTAS ANTANAS DAMBRAVA (2016-02-23)

123

54. SAUSIO 13-OSIOS BYLOS NAGRINĖJIMAS NEĮVYKO (2016-02-23) 55. ES RAGINA UKRAINĄ AKTYVIAU KOVOTI SU KORUPCIJA IR VYKDYTI MINSKO PALIAUBŲ SUSITARIMUS (2016-02-23) 56. LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA (LMA) MINI ĮKŪRIMO 75-METĮ. (2016-02-23) 57. VYRIAUSYBĖ DIDINS MOKYTOJŲ ALGAS (2016-02-23) 58. STREIKUOJANČIŲ MOKYKLŲ SKAIČIUS MAŽĖJA (2016-02-23) 59. PAREIGŪNŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS PALAIKO PROTESTUOJANČIUS PEDAGOGUS (2016- 02-23) 60. KAUNAS PATVIRTINO REKORDINĮ BIUDŽETĄ (2016-02-23) 61. VILNIEČIAI PASISAKO UŽ KREMATORIUMO STATYBAS VILNIAUS MIESTE (2016-02-23) 62. „TRANSPARENCY INTERNATIONAL“ RAGINA SPORTO INSTITUCIJAS VIEŠINTI SAVO BIUDŽETUS (2016-02-23) 63. OPOZICIJA DĖL ATŠAUKTOS NEEILINĖS SESIJOS KVIEČIASI SEIMO PIRMININKĘ IR PREMJERĄ (2016-02-23) 64. PEDAGOGAI TĘSIA NETERMINUOTĄ STREIKĄ (2016-02-23) 65. PIETRYČIŲ LIETUVAI REIKALINGAS DIDESNIS VALSTYBĖS DĖMESYS (2016-02-23) 66. ATIDAROMA SENŲJŲ FOTOGRAFIJŲ PARODA „TARPUKARIO BAJORAI“ (2016-02-23) 67. KAUNE EKSPONUOJAMA FOTOGRAFIJOS KOLEKCIJA IŠ ŠIAULIŲ MUZIEJAUS, Kultūra (2016-02-23) 68. KNYGŲ MUGĖ JAU XVII KARTĄ KVIES LIETUVOS SKAITYTOJUS (2016-02-23) 69. TRADICINIS KULTŪROS MARATONAS ŠIEMET – REKORDINIO ILGIO (2016-02-23) 70. KVIEČIAME PAKLAUSYTI NAUJOS MOTIONNO DAINOS (2016-02-23) 71. PRANCIŠKONIŠKASIS JAUNIMAS UGDĖSI PANEVĖŽYJE (2016-02-22) 72. POPIEŽIUS RAGINA METAMS ATSISAKYTI MIRTIES BAUSMĖS (2016-02-22) 73. PAVIEŠINTA BYLA APIE GALIMUS L. WALESOS RYŠIUS SU KOMUNISTINIU SAUGUMU (2016-02-22) 74. MOKYTOJAI STREIKUOJA 233 ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE (2016-02-22) 75. ALKOHOLIU PIKNAUDŽIAUJANTYS TĖVAI ATIMA IŠ VAIKŲ VAIKYSTĘ (2016-02-22) 76. TEATRAS – ŠIANDIENĖS ĮSIBAIMINUSIOS GRAIKIJOS VEIDRODIS? (2016-02-22) 77. PEDAGOGAI PRADEDA NETERMINUOTĄ STREIKĄ (2016-02-22) 78. V. GAPŠIUI GRESIA R. PAKSO LIKIMAS (2016-02-22) 79. DIDĖJA IŠPUOLIŲ SIRIJOJE AUKŲ SKAIČIUS (2016-02-22)

124

80. A. MAMONTOVAS PO 22 METŲ PERTRAUKOS IŠLEIDŽIA VINILINĘ PLOKŠTELĘ (2016-02- 22) 81. BUS PRISTATYTA NAUJA VILNIAUS KVARTETO PRIMARIJA (2016-02-22) 82. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – IŠSKIRTINIS DĖMESYS ARCHITEKTŪRAI (2016-02-22) 83. METŲ VERTĖJA PASKELBTA ZITA MARIENĖ (2016-02-22) 84. DĖL AFRIKINIO KIAULIŲ MARO LIETUVOJE BUS SKAIČIUOJAMI ŠERNAI (2016-02-21) 85. JAV NUO GINKLUOTO UŽPUOLIKO ŽUVO ŠEŠI ŽMONĖS (ATNAUJINTA) (2016-02-21) 86. LENKIJA PABRĖŽIA SAVO VAIDMENĮ ES SUSITARIME SU DIDŽIĄJA BRITANIJA (2016-02- 21) 87. D. CAMERONAS PRADĖJO AGITUOTI UŽ TOLESNĘ ŠALIES NARYSTĘ ES (2016-02-21) 88. BBC RODO FILMĄ APIE LIETUVOS PREZIDENTĘ D. GRYBAUSKAITĘ (2016-02-21) 89. MINIMA TARPTAUTINĖ GIMTOSIOS KALBOS DIENA (2016-02-21) 90. DIENĄ EISMO SĄLYGAS SUNKINS KRITULIAI (2016-02-21) 91. POPIEŽIAUS DĖMESYS ČIABUVIAMS – STIPRUS PASKATINIMAS (2016-02-20) 92. KOKIA LIEPSNA DEGA MUMYSE? (2016-02-20) 93. NUŽUDYTIEJI NEBALSUOJA (2016-02-20) 94. MIRĖ ITALŲ RAŠYTOJAS UMBERTO ECO (2016-02-20) 95. PILVO PŪTIMAS GALI SIGNALIZUOTI IR APIE SVEIKATOS SUTRIKIMUS (2016-02-19) 96. PRADEDA VEIKTI „MES RŪŠIUOJAM“ AKADEMIJA (2016-02-19) 97. SAVAITGALĮ ORAS LIETUVOJE BUS NIŪROKAS (2016-02-19) 98. AR MOKAME SIRGTI? (2016-02-19) 99. FUNDAMENTALIZMO BĖDOS IR PAVOJAI (2016-02-19) 100. GERIAUSIAI VU FILOLOGIJOS FAKULTETO DĖSTYTOJAI PROF. LIGIJAI KAMINSKIENEI PASKAITA PRILYGSTA RITUALUI (2016-02-19) 101. POPIEŽIUS PAREIŠKĖ UŽUOJAUTĄ DĖL BOUTROS-GHALI MIRTIES IR DALYVAVO LAIDOTUVIŲ MIŠIOSE (2016-02-19) 102. VILNIAUS RAJONO 2016 M. BIUDŽETAS – VAKARYKŠČIAI UŽVAKARYKŠČIŲ ŽMONIŲ SUMANYMAI (2016-02-19) 103. JAV LĖKTUVAI ATAKAVO „ISLAMO VALSTYBĖS“ KOVOTOJŲ POZICIJAS (2016-02- 19) 104. EUROPOS PARLAMENTO VADOVAS NUOGĄSTAUJA DĖL SIŪLOMŲ ES REFORMŲ (2016-02-19)

125

105. J. OLEKAS ATSISAKĖ „PATRIOTŲ PREMIJA“ APDOVANOTI N. PUTINAITĘ (2016-02- 19) 106. LITGAS IR „STATOIL“ PASIRAŠĖ ATNAUJINTĄ SUTARTĮ DĖL DUJŲ TIEKIMO (2016- 02-19) 107. JAV ĮVEDA NAUJAS SANKCIJAS ŠIAURĖS KORĖJAI (2016-02-19) 108. PRIE GRAIKIJOS KRANTŲ IŠGELBĖTA 900 PABĖGĖLIŲ (2016-02-19) 109. RUSIJA PADAVĖ Į TEISMĄ UKRAINOS VYRIAUSYBĘ (2016-02-19) 110. SIRIJOJE JT HUMANITARINĘ PAGALBĄ LEIS IŠ LĖKTUVO (2016-02-19) 111. BRIUSELYJE – BANDYMAI ĮTIKINTI D. BRITANIJĄ LIKTI ES (2016-02-19) 112. PREMJERAS SUSITIKS SU STREIKĄ RENGIANČIAIS MOKYTOJŲ ATSTOVAIS (2016- 02-19) 113. J. IVANAUSKAITĖS PREMIJĄ GAUS POETĖ AUŠRA KAZILIŪNAITĖ (2016-02-19) 114. IŠ PAVASARĖJANČIOS PRAHOS „CANTATE DOMINO“ GRĮŽO SU PUOKŠTE APDOVANOJIMŲ (2016-02-19) 115. ANSAMBLIS „LIETUVA“ KVIEČIA Į JUBILIEJŲ DIDŽIOJOJE SCENOJE (2016-02-19) 116. BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUJE – SKULPTŪRŲ PARODA „DIEVUI IR ŽMOGUI“ (2016-02-19) 117. ETNO DIRBTUVĖLĖS KVIEČIA Į VĖLIMO UŽSIĖMIMĄ (2016-02-18) 118. KULTŪRINĖ INTELEKTUALINĖ KELIONĖ – NEPAVALDI LAIKUI (2016-02-18) 119. KAMBARYJE ORAS GALI BŪTI LABIAU UŽTERŠTAS NEI JUDRIOJE GATVĖJE (2016- 02-18) 120. KAUNE ATIDARYTA PARODA SUPAŽINDINS SU HIGSO BOZONO ATRADIMU (2016-02-18) 121. KTU MOKSLININKAI SUKŪRĖ BETONO MIŠINĮ STATYBINIAM 3D SPAUSDINTUVUI (2016-02-18) 122. JAUNUS AKTORIUS SUVIENIJO ANGLIŠKAS DETEKTYVAS (2016-02-18) 123. EVALDAS DARULIS OFM PERĖMĖ VILNIAUS BERNARDINŲ PARAPIJĄ (2016-02-18) 124. POPIEŽIUS ŠVENTĖ GAILESTINGUMO JUBILIEJŲ SU KALINIAIS (2016-02-18) 125. POPIEŽIUS ATSISVEIKINO SU MEKSIKA AUKODAMAS MIŠIAS PASIENYJE (2016- 02-18) 126. POPIEŽIUS SUSITIKO SU MEKSIKOS JAUNIMU (2016-02-18)

126

127. FNTT IR ISPANIJOS INSTITUCIJOS TIRS GALIMĄ PINIGŲ PLOVIMO BYLĄ (2016-02- 18) 128. BUS PRISTATYTAS NAUJAS ŽYDŲ ISTORIJOS IR KULTŪROS ALMANACHO „BRASTA“ NUMERIS (2016-02-18) 129. TIKSLINAMOS ŠAUNAMOJO GINKLO IR PRIEVARTOS NAUDOJIMO SĄLYGOS PAREIGŪNAMS (2016-02-18) 130. D. MIKUTIENĖ IR A. MATULAS RUOŠIASI PASITRAUKTI IŠ SEIMO? (2016-02-18) 131. BAN KI-MOONAS PASMERKĖ IŠPUOLĮ TURKIJOJE (2016-02-18) 132. DAUGIAU NEI 50 MENININKŲ KOLABORUOJASI BENDRAM PROJEKTUI TEATRE „HOUSE OF PUGLU“ (2016-02-18) 133. VELYKŲ FESTIVALYJE – PIANISTO A SEVIDOVO KONCERTAS (2016-02-18) 134. APDOVANOJAMI ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ KALBOS KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI (2016-02-18) 135. KOMPOZITORIAUS J. JUZELIŪNO ŠIMTMETĮ PAŽYMĖS PAŠTO ŽENKLAS (2016-02- 18) 136. PASKIRTOS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS (2016-02-18) 137. APEIRONO TEATRAS GASTROLIUOS VILNIUJE (2016-02-18) 138. KVIEČIA XXXII PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS“ (2016-02-18) 139. BUS PRISTATOMA NAUJA GVIDO LATAKO KNYGA IR PARODA (2016-02-18) 140. ILGAI LAUKTAS DUETAS VĖL DŽIUGINS LIETUVOS PUBLIKĄ (2016-02-18) 141. M. K. ČIURLIONIO NAMUOSE VILNIUJE KONCERTUOS PIANISTAS R. VINGRAS (2016-02-18) 142. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – UKRAINOS KULTŪROS VITRINA (2016-02-18) 143. VISUOMENININKAI RINKS PARAŠUS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO PATAISOMS INICIJUOTI (2016-03-01) 144. KIENO RANKOS ANT VYRIAUSYBĖS VAIRO? (2016-03-01) 145. Į SENIAUSIO LOTYNŲ AMERIKOS KINO FESTIVALIO PROGRAMĄ PIRMĄ KARTĄ ĮTRAUKTAS LIETUVIŲ KŪRĖJO DARBAS (2016-03-01) 146. SKELBIAMI SUDĖTINGIAUSIOS RAŠYBOS ŽODŽIO RINKIMAI (2016-03-01) 147. „KŪJELIAI“ LIETUVIŠKĄ MUZIKĄ NUVEŠ Į GERIAUSIUS ANGLIJOS UNIVERSITETUS (2016-03-01)

127

148. SUGRĮŽTA „SIDABRINĖ GERVĖ“ (2016-03-01) 149. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ ŠIEMET SULAUKĖ YPATINGO SUSIDOMĖJIMO (2016-03- 01) 150. „KARLSONO KINAS“ PRISTATO: 10 ĮDOMYBIŲ APIE LĖLINĘ ANIMACIJĄ (2016-03- 01) 151. KAS ŠIANDIEN BELIKO IŠ GARBĖS ŽODŽIO? (2016-03-01) 152. BEVEIK VISI A. ANDRIUŠKEVIČIAUS EILĖRAŠČIAI VIENOJE KNYGOJE (2016-03-01) 153. KETVIRTĄ KARTĄ STARTUOJA „ANKSTUKŲ“ PROJEKTAS (2016-03-01) 154. STUDENTAI SUNERIMĘ DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS PLANŲ (2016- 03-01) 155. PASKELBTA ATASKAITA APIE LYTINIUS IŠNAUDOJIMUS BELGIJOJE (2016-02-29) 156. MARIJAMPOLĖJE MIRĖ KUN. JUOZAS BARKAUSKAS (2016-02-29) 157. STT AKIRATYJE – R. PAKSAS IR G. VAINAUSKAS (2016-02-09) 158. PEDAGOGAI STREIKO NENUTRAUKIA (2016-02-09) 159. MINISTRAS ŽENEVOJE RAGINO ATKREIPTI DĖMESĮ Į ŽMOGAUS TEISIŲ PADĖTĮ OKUPUOTOSE UKRAINOS TERITORIJOSE (2016-02-09) 160. ATSAKOMYBĘ DĖL IŠPUOLIO SOMALYJE PRISIĖMĖ ISLAMISTAI (2016-02-09) 161. PASAULYJE ŽINOMI INTELEKTUALAI – APIE RUSIJĄ, UKRAINĄ IR SAUGUMO IŠŠŪKIUS (2016-02-09) 162. GYVENTOJAI PAŠTO ŽENKLUOSE NORĖTŲ MATYTI IR PABĖGĖLIŲ KRIZĖS ATSPINDŽIŲ (2016-02-09) 163. LYGTINIS PALEIDIMAS TURĖTŲ BŪTI SUVOKIAMAS KAIP PRIELAIDA ŽALOS ATLYGINIMUI (2016-02-09) 164. MOKYTOJAI NEKETINA SUDĖTI GINKLŲ (2016-02-09) 165. PER LENKIJĄ VĖL NUVILNIJO DEMONSTRACIJOS (2016-02-09) 166. PASINAUDOK PASKUTINE GALIMYBE PATEKTI Į „JAUNOJO PEDAGOGO AKADEMIJĄ“! (2016-03-01) 167. POPIEŽIAUS SIURPRIZAS – NETIKĖTAS APSILANKYMAS PRIKLAUSOMYBIŲ CENTRE (2016-02-27) 168. FESTIVALIO „VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS“ PREMJERA - ŠOKIO SPEKTAKLIS „GODOS“ (2016-02-27) 169. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – POKALBIS SU R. CICĖNU IR T. GUDAIČIU (2016-02-27)

128

170. NAUJAS LNDT SPEKTAKLIS „LAIMINGASIS PRINCAS“ – APIE GROŽĮ IR PASIAUKOJIMĄ (2016-02-27) 171. KNYGŲ MUGĖJE – PARTIZANO BRONIAUS KEMEKLIO-KERŠTO ATSIMINIMŲ KNYGA (2016-02-26) 172. AR TIKRAI KIEKVIENAS ESAME ŠIEK TIEK PERFEKCIONISTAS? (2016-02-26) 173. AR RODOME TINKAMĄ ATSAKOMYBĖS PAVYZDĮ MOKINIAMS? (2016-02-25) 174. PENKTADIENĮ NET DU BERNARDINAI.LT RENGINIAI VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE (2016-02-25) 175. IŠ STREIKUI NEPRITARIANČIŲ MOKYKLŲ – ĮSPĖJIMAS APIE VISUOMENĖS KLAIDINIMĄ (2016-02-24) 176. J. VAIČIŪNAITĖS 15-OSIOMS MIRTIES METINĖMS – MUZIKINIS POEZIJOS MONOSPEKTAKLIS (2016-02-24) 177. NAUJOJE J. SASNAUSKO KNYGOJE – APIE SENĄJĮ TESTAMENTĄ BE TUŠČIAŽODŽIAVIMO (2016-02-23) 178. DVIRAČIŲ NUOMA KAUNE – NUO GEGUŽĖS (2016-02-23) 179. RESPUBLIKONŲ STOVYKLOJE – OPTIMISTINĖS PROGNOZĖS D. TRUMPUI (2016-02- 23) 180. JAPONŲ MUZIKA – DIDŽIAUSIAIS LIETUVOS VARGONAIS (2016-02-23) 181. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS KINO SALĖJE – EKRANO PERSONAŽAI IR JŲ AUTORIAI (2016-02-23) 182. PRANCIŠKAUS JUBILIEJAUS METŲ KATECHEZĖ: MŪSŲ ĮSIPAREIGOJIMAS (2016- 02-22) 183. G. K. CHESTERTON „RUTULYS IR KRYŽIUS“ – TRIKDANČIAI TIKSLI MŪSŲ LAIKŲ DIAGNOZĖ (2016-02-22) 184. ANDRIUS NAVICKAS APIE KNYGĄ „LAISVŲ ŽMONIŲ BENDRUOMENĖ?“ (2016-02- 22) 185. DĖL J. MARCINKEVIČIAUS IR N. PUTINAITĖS – KULTŪRINIO KARO ŠŪVIAI (2016- 02-22) 186. D. TRUMPAS IR H. CLINTON – PIRMINIŲ RINKIMŲ NUGALĖTOJAI (2016-02-21) 187. FESTIVALYJE – PASAULIO IR LIETUVOS MUZIKOS ŽVAIGŽDYNAS (2016-02-19) 188. ŠIANDIEN SUKANKA 46 METAI NUO TRANSPLANTACIJŲ EROS LIETUVOJE PRADŽIOS (2016-02-18)

129

189. ARTĖJANT PASAULINEI FILMO PREMJERAI – KVIETIMAS JUNGTIS PRIE #ESUŠEDEVRAS AKCIJOS (2016-02-18) 190. AUSTRIJOJE – SVARBUS SPRENDIMAS DĖL PABĖGĖLIŲ (2016-02-18) 191. TIBETE IR INDIJOJE – NAUJI TIBETIEČIŲ SUSIDEGINIMAI (2016-03-02) 192. KAIP KATALIKŲ LABDARA PAKEITĖ PASAULĮ (2016-03-02) 193. NUKELIAMOS TAIKOS DERYBOS DĖL PADĖTIES SIRIJOJE (2016-03-02) 194. NAUJOVIŠKOS PAMOKOS KAUNE SUDOMINO MOKSLEIVIŲ TĖVUS (2016-03-02) 195. MOKSLEIVIAI KVIEČIAMI KURTI KINO DOKUMENTIKĄ (2016-03-02) 196. VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA PERSPĖJA NEPERMOKĖTI UŽ KOMPENSUOJAMUS VAISTUS (2016-03-02) 197. PARDUOTUVĖSE PIRKTI GYVŪNAI NERETAI TAMPA BENAMIAIS (2016-03-02) 198. SEIMO RINKIMUOSE GALĖS DALYVAUTI 23 POLITINĖS PARTIJOS (2016-03-02) 199. MOKSLEIVIŲ „EURODEBATŲ“ LAIMĖTOJAS PASIRODYS TEDXVILNIUS RENGINYJE (2016-03-02) 200. VYRIAUSYBĖ RADO DAR 2 MLN. MOKYTOJŲ ALGOMS (2016-03-02) 201. NAFTOS GIGANTĖ „SHELL“ VĖL PADUOTA Į TEISMĄ (2016-03-02) 202. R. ŠADŽIUS NEMATO GALIMYBIŲ MOKYTOJŲ ALGOMS SKIRTI REZERVŲ FONDUS (2016-03-02) 203. PREMJERAS SU ŠVIETIMO IR FINANSŲ MINISTRAIS TARSIS DĖL GALIMYBIŲ KELTI MOKYTOJŲ ALGAS (2016-03-02) 204. LENKIJOS PIENININKAI DIDINS PASIŪLĄ LIETUVOJE (2016-03-03) 205. AIŠKĖJA JAV „SUPERANTRADIENIO“ REZULTATAI (2016-03-02) 206. Į NOBELIO TAIKOS PREMIJĄ PRETENDUOS REKORDINIS KANDIDATŲ SKAIČIUS (2016-03-02) 207. VISOJE SIRIJOS TERITORIJOJE PRADINGO ELEKTRA (2016-03-03)

„Lietuvos aidas“ 1. Anglijos lietuviai pagerbė Nežinomąjį Kareivį (1935-01-03) 2. Šiandien prasidėjo du mokytojų suvažiavimai (1935-01-03, 1 psl.) 3. Padidinamas Mūsų Krašto redakcijos sąstatas (1935-01-03, 1 psl.) 4. Vėl lipdomas odų sindikatas (1935-01-03, 1 psl.)

130

5. Tabako sindikatas jau sulipdytas (1935-01-03, 1 psl.) 6. Anksčiau buvusi padėtis Estijoje negrįš (1935-01-03, 1 psl.) 7. Kauno ligonių kasoje dirbs 79 gydytojai (1935-01-03, 1 psl.) 8. Nepaprastai sumažėjo Vokietijos laikraščių tiražas (1935-01-03, 1 psl.) 9. Šiandien prasideda Lindberghų sūnaus pagrobimo byla (1935-01-03, 1 psl.) 10. Estai tebesidomi Kauno byla (1935-01-03, 1 psl.) 11. Rastas negyvas Ekvadoro ministeris Berlyne (1935-01-03, 1 psl.) 12. Naumannas dalyvavo Bermonto plėšikų gaujose (1935-01-03, 4 psl.) 13. Rytas „sprendžia“ Vilniaus klausimą (1935-01-03, 4 psl.) 14. Dressler neskiria Tilzės nuo Klaipėdos (1935-01-03, 3 psl.) 15. Mirė kardinolas Bourne (1935-01-03, 5 psl.) 16. Anglai tikrai įvertina vokiečių pavojų Baltijai (1935-01-03, 6 psl.) 17. P. Janulis buvo pasiekęs net Ispaniją (1935-01-03, 6 psl.) 18. Mokesčių departamento direktoriumi M. Bliūdžius išbuvo 10 metų. (1935-01-03, 7 psl.) 19. Savanoriai žąsimis aprūpino 50 šeimų (1935-01-03, 7 psl.) 20. Padidėjo pervežimai iš SSRS (1935-01-03, 7 psl.) 21. Švietimo ministeris patvirtino kūno kultūros programą aukštesniosioms mokykloms (1935-01-03, 7 psl.) 22. Miškotvarkos darbai bus užbaigti 1937 m. (1935-01-03, 7 psl.) 23. Šiandien atidaryta tarpmokyklinio susirašinėjimo paroda Kaune (1935-01-03, 7 psl.) 24. Susirgo žemės banko direktorius Aravičius (1935-01-03, 7 psl.) 25. Ž. Ū. M-jos įstaigos persikelia į naujas patalpas (1935-01-03, 7 psl.) 26. Ar gali būti papildyta seimelio sudėtis? (1935-01-03, 7 psl.) 27. Studentai domisi suvažiavimu Klaipėdoje (1935-01-03, 7 psl.) 28. LTS apylinkės valdyba perrinkta ir ateinantiems metams (1935-01-03, 8 psl.) 29. Baltijos prezidentas kviesis apie Baltijos santarvę (1935-01-03, 9 psl.) 30. Trockis neigia savo dalyvavimą ruošiant pasikėsinimą prieš Kirovą (1935-01-03, 9 psl.) 31. Nusižudė filmų bendrovės direktorius (1935-01-03, 9 psl.) 32. Kas rengia Sare atentatus (1935-01-03, 9 psl.) 33. Pinigų ir daiktų rinkliava pasisekė (1935-01-03, 9 psl.) 34. Užsienis ragina padaryti galą nacionalsocializmui Klaipėdoj (1935-01-03, 8 psl.) 35. Sudaryta Utenos rajono vadovybė (1935-01-03, 8 psl.)

131

36. Atidaryta Sėlynės prad. Mokykla (1935-01-03, 8 psl.) 37. Nubausti tiukšmavusieji bažnyčioje (1935-01-03, 8 psl.) 38. Tobulinamas JŪR organizacijos darbas. (1935-01-03, 8 psl.) 39. Hitleris svarsto prancūzų anglų pasiūlymus (1935-02-07, 1 psl.) 40. Paleistas jugoslavų parlamentas (1935-02-07, 1 psl.) 41. Europa atidžiai nagrinėja Londono susitarimą (1935-02-07, 1 psl.) 42. Belgai neatnaujins diplomatinių santikių su SSRS (1935-02-07, 1 psl.) 43. Žymiai sumažinti žemės mokesčiai (1935-02-07, 1 psl.) 44. Pakelti muitai (1935-02-07, 1 psl.) 45. Yla iš maišo išlindo... (1935-02-07, 1 psl.) 46. Vokiečiai netrukus atsakys prancūzams (1935-02-07, 1 psl.) 47. Kofmanas laikinai eis SSSR gen. konsulo pareigas (1935-02-07, 2 psl.) 48. Gubernatorius lanko mokyklas (1935-02-07, 2 psl.) 49. Mokykloje platinama nacionalsocialistų literatūra (1935-02-07, 2 psl.) 50. Santariečiai susidomėjo sportu. (1935-02-07, 2 psl.) 51. Organizuojasi Klaipėdos krašto žvejai (1935-02-07, 2 psl.) 52. Teisingumas laimėjo (1935-02-07, 2 psl.) 53. Visi kaltinimo parodymai sutampa (1935-02-07, 3 psl.) 54. Šveicarijos kalnuose žuvo 7 žmenės (1935-02-07, 4 psl.) 55. Rodydama kilnų pavyzdį, Lietuva gina savo teises (1935-02-07, 4 psl.) 56. Jungtinės valstyvės siaurina savo konsuliarinį etapą Sovietuose (1935-02-07, 4 psl.) 57. Patvirtinti Biržų, Panevėžio ir Kretingos apskričių biudžetai (1935-02-07, 4 psl.) 58. Užmurzinti prancūzų parlamento atstovų namai (1935-02-07, 4 psl.) 59. Kaip susitiko Pilsudskis su Goeringu? (1935-02-07, 5 psl.) 60. Lietuvos liaudies meno paroda Čikagoje atnešė Lietuvai daug naudos (1935-02-07, 6 psl.) 61. Ministeris J. Aukštuolis lankė Urugvajaus lietuvius (1935-02-07, 6 psl.) 62. Argentinos lietuviai kelia lietuvių banko stegimo reikalą (1935-02-07, 6 psl.) 63. Mussolini vis vertina jėgą (1935-02-07, 6 psl.) 64. Prancūzai karaliui Aleksandrui statys paminklą (1935-02-07, 6 psl.) 65. Patvirtinti Kažo komitetų vadovai (1935-02-07, 6 psl.) 66. Nuskendo garlaivis ir baidokas. (1935-02-28, 8 psl.) 67. Kauno aukštosios lygos futbolo komandų skaičius padidintas. (1935-02-07, 6 psl.)

132

68. Pakilo sviesto kainos (1935-02-07, 7 psl.) 69. Belgų menininkai paaukojo savo kūrinius (1935-02-07, 7 psl.) 70. Puidos ir Gailevičiaus kasacijos skundai atmesti (1935-02-07, 7 psl.) 71. Organizuojasi mokytojai atsargos karininkai (1935-02-07, 7 psl.) 72. 6 miško tarnautojams paskirtos pensijos (1935-02-07, 7 psl.) 73. Tvarkoma Viln. Gel. Fondo aukso knyga (1935-02-07, 7 psl.) 74. Savaitgalį bus atidaryti Dariaus ir Girėno vardo namai Vilijampolėje (1935-02-07, 7 psl.) 75. Sudarytas Vil. Gel. Fondo jaunimo vajaus apskr. Komitetas 91935-02-07, 8 psl.) 76. Gražiai atremontuoja karininkų ramovė. (1935-02-07, 8 psl.) 77. Apskrities savivaldybės mokyklų statyba žengia pirmyn. (1935-02-07, 8 psl.) 78. Kvietiškyje plečiamas medelynas (1935-02-07, 8 psl.) 79. Vykusios arklių lenktynės. (1935-02-07, 8 psl.) 80. Prasidėjo policijos slidininkų kursai. (1935-02-07, 8 psl.) 81. Atidarytas žiemos sporto sezonas. (1935-02-07, 8 psl.) 82. Kilnojami knygynėliai kaimui. (1935-02-07, 8 psl.) 83. Patvirtintos keliams taisyti medžiagų kainos (1935-02-07, 8 psl.) 84. Apsaugojamas milžinkapis. (1935-02-07, 8 psl.) 85. Kud. Naumiestyje atidaryta skaitykla. (1935-02-07, 8 psl.) 86. VVS spausdina ir siuntinėja skyriams paskaitas (1935-02-07, 9 psl.) 87. VVS skyriai negalės visokių leidinių leisti (1935-02-07, 9 psl.) 88. Sudaromas neolithuanų albumas (1935-02-07, 9 psl.) 89. Jau baigtas tardymas žymiųjų Sulvakijos plėšikų byloje, (1935-02-07, 9 psl.) 90. Pratęstas laikas įsirašyti į V. G. Fondo aukso knygą (1935-02-07, 9 psl.) 91. Revizuojama Šiaulių miesto savivaldybė (1935-02-07, 10 psl.) 92. Paskirta Šiaulių miesto tarybos rinkimų komisija (1935-02-07, 10 psl.) 93. Papiginta kelionė į pramonės parodą Vienoje (1935-02-07, 10 psl.) 94. Nauji viršininkai bei tarnautojai (1935-01-03, 7 psl.) 95. Spausdinama svetimomis kalbomis apie Vilnių knygelės (1935-02-07, 9 psl.) 96. A. Oleka-Žilinskas išvyko į Ameriką? (1935-02-07, 10 psl.) 97. Lietuvosje steigiama moterų policija (1935-02-07, 10 psl.) 98. Berlynas nervinasi (1935-02-22, 1 psl.) 99. Pakeistas estų pensijų įstatymas (1935-02-22, 1 psl.)

133

100. Latviai reviduos degtukų monopolio sutartį (1935-02-22, 1 psl.) 101. Karo povojaus tendencijai atstovauja nedidelis šalininkų skaičius (1935-02-22, 2 psl.) 102. Derybos dėl Londono pasiūlymų bus sunkios (1935-02-22, 2 psl.) 103. Pakeistas Lietuvos Banko įstatymas (1935-02-22, 4 psl.) 104. Perorganizuojamas lietuvių latvių vienybės darbas (1935-02-22, 4 psl.) 105. Atvyko Klaipėdos kr. gubernatorius (1935-02-22, 4 psl.) 106. Lėktuvu kelionė į Rygą kaštuos kaip II kl. traukinio bilietas (1935-02-22, 4 psl.) 107. Krautuvininkai kviečiami paminėti Estijos nepriklausomybę (1935-02-22, 4 psl.) 108. Belgų karalius yra apdovanojęs Karūnos ordino sidarbiniu medaliu (1935-02-22, 4 psl.) 109. Priimti rašybos pagrindai (1935-02-22, 4 psl.) 110. Gražiai sutikta Naujieji Metai (1935-01-03, 8 psl.) 111. Estų dirigentas jau repetuoja (1935-02-22, 4 psl.) 112. Lietuvos pajūryje yra 6 gelbėjimo stotys (1935-02-22, 5 psl.) 113. Kuršių marių ledas jau kyla (1935-02-22, 5 psl.) 114. Pasižymėjo jauna lietuvė pianistė (1935-02-22, 5 psl.) 115. Vėl prasidėjo rietenos (1935-02-22, 5 psl.) 116. Valstybės prezidentas dalyvaus literatūros ir muzikos vakare (1935-02-22, 6 psl.) 117. Mirė valstybės tarėjas E. N. Satala (1935-02-22, 6 psl.) 118. Ats. av. mjr. J. Garolis išvyksta Anglijoj. (1935-02-22, 7 psl.) 119. Sassui pasiteisinimai nepadėjo (1935-02-22, 7 psl.) 120. Nubausti dezertyrai (1935-02-22, 7 psl.) 121. Vyr. ž. ūkio rinkimų komisija dirbs ir visą rūmų veikimo laiką (1935-02-22, 7 psl.) 122. Vokietijos vicekonsulas Halem atšaukiamas į Berlyną (1935-02-22, 7 psl.) 123. Neolithuanų atstovai grįžo iš Latvijos (1935-02-22, 7 psl.) 124. Švedų Itn. Nils Wemming‘as atsiuntė kariuomenės pašliūžininkams dovaną ir statulą (1935-02- 22, 7 psl.) 125. V. D. universitete rengimas Estijos nepriklausomybės paminėjimas (1935-02-22, 7 psl.) 126. Olandijos garbės generalinio konsulato sekretoriumi paskirtas dr. Herbertas Tilmarisas (1935- 02-22, 7 psl.) 127. Dvarininkas Komaras pirko stačio miško už 15.000 lt. (1935-02-22, 7 psl.) 128. Įsteigiamos dvi naujos mokesčių inspekcijos (1935-02-22, 7 psl.) 129. Latvijos šaulių vadovybė sveikino mūsų šalių s-gos viršininką (1935-02-22, 7 psl.)

134

130. Atnaujinamas knygos apie Klaipėdos sukilimą spaudinimas (1935-02-22, 7 psl.) 131. Priešdujinės apsaugos turės būti kiekviename gyv. name (1935-02-22, 7 psl.) 132. Prie ko priveda degtinė. (1935-02-22, 8 psl.) 133. Daromi pranešimai ūkininkams (1935-02-22, 8 psl.) 134. Žemės Bankas parduoda iš varžytynių šiuos ūkius: (1935-02-22, 9 psl.) 135. Vakar išvyko prof. R. Redslop (1935-02-22, 9 psl.) 136. Lisiukas varęs didžiausią biznį lietuviškais ženklais (1935-02-22, 9 psl.) 137. Sustiprinami Lietuvos ir Sovietų prekybos ryšiai (1935-02-28, 1 psl.) 138. Išsiveržė Sovietų ugnikalnis (1935-02-28, 1 psl.) 139. Gazeta Polska atsiriboja nuo Studnickio (1935-02-28, 1 psl.) 140. Estai gamina dujokaukes (1935-02-28, 1 psl.) 141. Rytoj vokiečiams bus perduota Saro administracija (1935-02-28, 1 psl.) 142. Jungtinių Valstybių užsienio komisija svarstys SSRS pripažinimo atšaukimą (1935-02-28, 1 psl.) 143. Nušautas Anglijos banko sargybinis (1935-02-28, 1 psl.) 144. Roosevelto padėtis pašlijusi (1935-02-28, 1 psl.) 145. Abisinija nenori taikos (1935-02-28, 1 psl.) 146. Kūboje bus įvesta diktatūra (1935-02-28, 1 psl.) 147. Baltrušeliai „pakrikštyti“ vokišku Gruneichen vardu (1935-02-28, 2 psl.) 148. Ekskaizerį Wilhelmą II tikrai spaudžia piniginiai sunkumai (1935-02-28, 2 psl.) 149. Kodėl ir kaip žlugo Kolčakas (1935-02-28, 2 psl.) 150. Kaip pakeistas karininkų atlyginimo įstatymas (1935-02-28, 4 psl.) 151. Vokiečių spauda puola Baltijos valstybių paštus (1935-02-28, 4 psl.) 152. Gyvi sudegė (1935-02-28, 4 psl.) 153. Gyventojai domisi priešdujinėmis paskaitomis (1935-02-28, 5 psl.) 154. Estijos nepriklausomybės sukaktuvės paminėtos visama Klaipėdos krašte (1935-02-28, 5 psl.) 155. Sumažėjo pragyvenimo indeksas (1935-02-28, 5 psl.) 156. Didėja knygų produkcija Lietuvoje (1935-02-28, 5 psl.) 157. Vėl rengiami skautų vadų kursai (1935-02-28, 6 psl.) 158. Pakilo javų kainos (1935-02-28, 6 psl.) 159. Nėris teka (1935-02-28, 6 psl.) 160. K. M. L. K. Alytuje steigia poilsio namus ir vasaros vaikų koloniją (1935-02-28, 7 psl.)

135

161. VGF jaunimo vajai provincijoje organizuojami plačiu mastu (1935-02-28, 7 psl.) 162. Botanikos sodo sodininko vietai užimti skelbiamas konkursas. (1935-02-28, 7 psl.) 163. Atleistas Rikiškio apskr. vet. gydytojas (1935-02-28, 7 psl.) 164. Greičiau Kauno m. savivaldybė spręs paduotus prašymus (1935-02-28, 7 psl.) 165. Verslininkai nori pirkti valstybės vidaus paskolos lakštų. (1935-02-28, 8 psl.) 166. Plentas Kaunas – Jonava bus pakeistas stipresne konstrukcija. (1935-02-28, 8 psl.) 167. Kareiviai sugavo pebėgusį kalinį. (1935-02-28, 8 psl.) 168. Ūkininkai galės parduoti 42.000 centnerių bulvių. (1935-02-28, 8 psl.) 169. Alaus bravorininkai konkuruoja. (1935-02-28, 8 psl.) 170. Ko pageidauja ūkininkai. (1935-02-28, 8 psl.) 171. Baltimorės klebonui kun. Lietuvninkui 70 metų (1935-02-28, 6 psl.) 172. Atsarga gėdos nedaro... (1935-02-28, 1 psl.) 173. Mokytojas politikanas (1935-02-07, 8 psl.) 174. Kauno „Makabi“ boksininkai Kybartuose prakišo 5:3. (1935-02-28, 10 psl.) 175. Estų treneris išvyksta. (1935-02-28, 10 psl.) 176. Mokyklos aprūpinamos mankštos priemonėmis (1935-01-03, 7 psl.) 177. Nauji pašto ženklai jau apyvartoje (1935-01-03, 7 psl.) 178. Prancūzų prezidento automobilis be pakopos (1935-01-03, 5 psl.) 179. Valijos princas – admirolas ir generolas (1935-01-03, 9 psl.) 180. Dabartinis Italijos karalius – Lietuvos 14-to dragūnų p. Vadas (1935-02-22, 5 psl.) 181. Skautų rėmėjui – ordinas. (1935-02-28, 8 psl.) 182. Estų dainininkas Kaune (1935-02-22, 4 psl.) 183. Simona šiandien Paryžiuje (1935-02-28, 1 psl.) 184. Šiandien tautininkų atstovų susirinkimas (1935-02-22, 4 psl.) 185. Tifentalis pensijoje (1935-02-22, 1 psl.) 186. Jurbarke potvynis. (1935-02-28, 8 psl.) 187. Italų inžinerijos dalys Afrikon (1935-02-21, 1 psl.) 188. Wilhelmo įgaliotinis pas Hitlerį (1935-02-07, 6 psl.) 189. Mūsų Vilnius į užsienį nemokamai (1935-02-07, 9 psl.) 190. Estų delegacija į Kauną (1935-02-22, 1 psl.) 191. Šiandien literatūros pusvalandis per radio (1935-02-07, 7 psl.) 192. Polska Zbrojna apie Londono susitarimus (1935-02-07, 1 psl.)

136

193. Prof. R. Redslob apie Vilnių ir Klaipėdą (1935-02-22, 9 psl.) 194. Mokykloms pažymėjimai už V. G. Fondo rėmimą (1935-02-07, 9 psl.) 195. Už vertimą valgyti tarakonus treji metai kalėjimo (1935-02-22, 6 psl.) 196. Apeliaciniai rūmai savo pirmai išvažiuojamai sesijai (1935-02-07, 7 psl.) 197. Vilniui vaduoti s-gos veikimas J. A. Valstybėse (1935-02-22, 5 psl.) 198. Daug mokesčių mokėtojų (1935-01-03, 8 psl.)

„Naujoji Romuva“ 1. Koks moters grožis labiausia gerbtinas? (1931-01-11, psl. 44) 2. Kokią reikšmę praeitis turi mūsų laikų medicines mokslui ir medicinos menui (1931-01-11, psl. 55) 3. Koks yra dabar anglų kultūros idealas (1931-01-11, psl. 56) 4. Prof. M. Biržiška į Ameriką (1931-01-18, psl. 77) 5. Šv. Tėvas pritaria Lietuvos avyskupams (1931-01-18, psl. 77) 6. Ką pasakė Amerikos vyskupai bedarbių klausimu (1931-01-18, psl. 74) 7. Muzika – pakelia darbingumą (1931-01-18, psl. 78) 8. Ką skaito vokiečių jaunimas (1931-01-18, psl. 79) 9. Ir amerikoje socialinis klausimas paaštrėjo (1931-01-18, psl. 79) 10. Ką rodo Babilonijoje rasti rankraščiai? (1931-01-18, psl. 79) 11. Kaip galim laimingai gyvuoti be savų išradimų? (1931-01-25, psl. 81) 12. Ko turi ieškoti literatūroje rašytojas, vertėjas ir skaitytojas? (1931-01-25, psl. 82) 13. Nuncijus išvyko Romon (1931-01-25, psl. 102) 14. Kunigams keliamos bylos (1931-01-25, psl. 102) 15. Prof. M. Biržiška mano išbūti Amerikoje 4 mėnesius (1931-01-25, psl. 102) 16. Vilnietė – dainininkė p. Prancūzevičiūtė koncertuoja provincijoj (1931-01-25, psl. 102) 17. Doc. P. Galaunė – garbės narys (1931-01-25, psl. 102) 18. Hegelio mokslas – fašizmo pagrindas (1931-01-25, psl. 103) 19. Mirė žymus italų menininkas (1931-01-25, psl. 103) 20. Cenzūra trukdanti filmų gamybą (1931-01-25, psl. 104) 21. Europos katalikų partijos apie taiką (1931-01-25, psl. 104) 22. Kaip stovi dabar tarptautinės kalbos klausimas? (1931-01-25, psl. 104) 23. Kas šiemet yra naujo mūsų operoj (1931-02-01, psl. 122) 24. Katrė I – lietuvė (1931-02-01, psl. 124)

137

25. Marlena Dietrich – šekspyro interpretatorė (1931-02-01, psl. 124) 26. Kada gi policija ims reikalauti (1931-02-01, psl. 126) 27. Ir juos jūs laikote už geležinių grotų? (1931-02-01, psl. 126) 28. Ministeris pirmininkas P. Tūbelis Rygoj (1931-02-01, psl. 127) 29. „Saulės“ dr-jos Centro Valdyba uždarė Jurbarko gimnaziją (1931-02-01, psl. 127) 30. Grįžo ateitininkų Vyriausias Vadas prof. Dr. K. Pakštas (1931-02-01, psl. 127) 31. Mūsų teatro darbuotojai apdovanoti latvių Nacionalinio teatro ordinais (1931-02-01, psl. 127) 32. Kas buvo padaryta viduriniais amžiais technikos srityje? (1931-02-01, psl. 128) 33. Amerikos krikščionių bažnyčios prieš mašinizmą ir spekuliaciją (1931-02-01, psl. 128) 34. Krišnamurti važinėja po Europą (1931-02-01, psl. 128) 35. Ar poezija atgyveno savo amžių? (1931-02-08, psl. 146) 36. Moterys ir dovanos (1931-02-08, psl. 147) 37. Ar gyvuliai turi moralę? (1931-02-08, psl. 148) 38. Ką sako žinomas pedagogas Kerschensteiner’is apie privatines mokyklas (1931-02-01, psl. 128) 39. Angelo Sargo vaikų kuopelės gali laisvai veikti (1931-02-08, psl. 151) 40. Vilniui Vaduoti S-gos Pirmininkas pref. M. Biržiška jau Amerikoj (1931-02-08, psl. 151) 41. Ką veikia poetas M. Vaitkus (1931-02-08, psl. 151) 42. Dailininkas R. Lberts lankėsi Kanne (1931-02-08, psl. 151) 43. Prof. M. Hartmann’as persikėlė į Berlyną. (1931-02-08, psl. 152) 44. Ko pamoko ekonominė pasaulinė krizė? (1931-02-15, psl. 172) 45. Pagreitinkime tautos kultūrinimo tempą (1931-02-15, psl. 165) 46. Studentijai 10 metai eina (1931-02-15, psl. 167) 47. Stalino motina apie savo sūnų (1931-02-15, psl. 175) 48. Nauja planeta – Plutonas. (1931-02-22, psl. 189) 49. G. K. Chestorton Amerikoje (1931-02-15, psl. 175) 50. Grįžo iš Vienos prof. St. Šalkauskas (1931-02-22, psl. 196) 51. Ką sako moteris apie moterų dalyvavimą politikoje? (1931-02-22, psl. 199) 52. Kiek vokiečiai turi nuostolių dėl Dancingo koridoriaus? (1931-02-22, psl. 199) 53. Patys amerikiečiai jau siekia beprotiškus rekordus (1931-02-22, psl. 200) 54. Kaip turtingas yra Fordas? (1931-02-22, psl. 200) 55. Dervių duobėse žuvo daug gyvulių ir paukščių (1931-02-22, psl. 200) 56. Pažinkime save (1931-03-01, psl. 201)

138

57. Pasirašytas lietuvių latvių spaudos vienybės protokolas (1931-03-01, psl. 220) 58. Kaip vagiami pinigai (1931-03-01, psl. 223) 59. Gelbėkim ir glonbokim mūsų talentinguosius! (1931-03-08, psl. 230) 60. Kokią pažangą padarė medicina per praeitus 30 metų? (1931-03-01, psl. 224) 61. Muzika – esminis dalykas (1931-03-08, psl. 242) 62. Kaip atsiliepia Klaipėdos krašto spauda apie mūsų gastroles Klaipėdoje? (1931-03-08, psl. 244) 63. Prancūzų finansistas apie tarptautinių skolų sutarčių reviziją (1931-03-08, psl. 247) 64. Mes per anksti mirštame (1931-03-08, psl. 248) 65. Kino išradėjas apie garsines filmas (1931-03-15, psl. 267) 66. Klaipėdos krašto balsai apie mūsų operą (1931-03-15, psl. 268) 67. Ką Fordas mano apie ekonominę pasaulio krizę? (1931-03-15, psl. 271) 68. Apsaugokite nuo peckelių! (1931-03-22, psl. 293) 69. Kur randame gintaro (1931-03-22, psl. 293) 70. Mirė E. Wasmann’as S. J. (1931-03-22, psl. 295) 71. Ką G. K. Cherterton mano apie visuomenės gyvenimo pažangą (1931-03-22, psl. 295) 72. Ar pakeis A. Einštein’as savo teoriją? (1931-03-22, psl. 296) 73. Moteris – vyro širdis (1931-03-29, psl. 317) 74. Šiemet pakelti nauji Kauno metropolijos garbės kanauninkai (1931-03-29, psl. 318) 75. Ką mano negras profesorius apie moderniąją Europos kultūrą? (1931-03-29, psl. 304) 76. Ką sako Fr. Fosteris apie Remarko filmą „Bakarų fronte nieko naujo“?(1931-03-29, psl. 319) 77. Neleiskime mūsų rašytojų raštams pelėti (1931-04-05, psl. 341) 78. Klaipėda lenkų nelaisvėje (1931-04-05, psl. 332) 79. Ką sako „Židinys“ apie „Vagą“(1931-04-05, psl. 340) 80. Saugokim jaunimą nuo demoralizacijos (1931-04-05, psl. 341) 81. Negrai bus gausingiausi Jungtinių Amerikos valstybių gyventojai? (1931-04-05, psl. 343) 82. Naujausi laikraščių konkurentai – kino ir radio (1931-04-05, psl. 343) 83. Kokius nuostolius daro sveikatai mechaniškas darbas? (1931-04-05, psl. 343) 84. Kokie žmonės gyveno Lietuvoje prieš Kristų? (1931-04-12, psl. 356) 85. Ar mums negėda? (1931-04-12, psl. 365) 86. Žurnalistų vardą apsaugokime (1931-04-12, psl. 365) 87. Soviet spauda, kaipo valdžios įrankis (1931-04-12, psl. 367) 88. Savižudybės, kaipo tarptautinis reiškinys (1931-04-12, psl. 367)

139

89. Rengiama Lietuvos ekonominė konferencija (1931-04-19, psl. 389) 90. J. E. Arkivyskupas Bartoloni ir Nuncijus Lietuvai balandžio 13 d. grįžo iš Romos į Kauną (1931-04-19, psl. 389) 91. Popiežius apdovanojo Respublikos Prezidentą (1931-04-19, psl. 389) 92. Artimiausiuose „Naujosios Romuvos“ nr. Nr. numatoma paskelbti šie straipsniai: (1931-04-19, psl. 389) 93. Kun. A. Sabaliauskas Suomijoj (1931-04-26, psl. 412) 94. Dr. Kazys Sruoga Skandinavijoje (1931-04-26, psl. 412) 95. Čekų poetas apie Lietuvą (1931-04-26, psl. 402) 96. Apdėkime ligonius ir invalidus mokesčiais (1931-04-19, psl. 390) 97. Piatiletkos tikslas- pasaulinė revoliucija (1931-05-03, psl. 439) 98. Spaudos nepriklausomybė ir jos režimas (1931-05-03, psl. 426) 99. Kur kiemsargis? (1931-05-03, psl. 437) 100. Mirė įžymus neurologas (1931-05-03, psl. 439) 101. Ką skaito moterys? (1931-05-03, psl. 440) 102. Trestai ir ekonominė krizė (1931-04-26, psl. 416) 103. Amerikos žemės ūkio koncentracija ir industrializavimas – pavojus Europai. (1931-05-10, psl. 463) 104. „La Stampa“ premiją gavo Alvaro (1931-05-10, psl. 464)

1.2.Antraštės, atitinkančios vienanario asmeninio neapibrėžtojo sakinio struktūrą

Bernardinai.lt 1. KVIEČIA PRISIMINTI POETĄ O. MANDELŠTAMĄ (2016-02-25) 2. SIŪLO PALIKTI VISOJE EUROPOJE GALIOJANTĮ VASAROS IR ŽIEMOS LAIKĄ (2016-02-24) 3. KVIEČIA REGISTRUOTIS Į SEMINARĄ „PAVASARIO ŠVENČIŲ YPATUMAI“ (2016-02-22) 4. KVIEČIA 5–7 METŲ VAIKŲ TĖVUS Į NEMOKAMAS PASKAITAS VILNIUJE (2016-02-20)

„Lietuvos aidas“ 1. Ištrėmė tris Lietuvos valdinius (1935-01-03, 1 psl.) 2. Rengiasi nustatyti darbo pajamų mokesčio mokėtojams išlaidų procentus (1935-01-03, 7 psl.)

140

3. Pagyrė už atidumą ir narsumą tarnyboje (1935-01-03, 7 psl.) 4. Pravežė 9 vagonus vinių (1935-01-03, 7 psl.) 5. Globos moksleivių ir jaunuomenės ekskursijas. (1935-02-22, 8 psl.) 6. Nubaudė kunigą už pamaldas (1935-02-07, 2 psl.) 7. Kun. Bieliausko nepatvirtino (1935-02-07, 2 psl.) 8. Išleido su galvijų tuberkuliozu kovoti taisykles (1935-02-07, 7 psl.) 9. Nustato darbo pajamų mokestį už 1934 m. (1935-02-07, 7 psl.) 10. Nušovė didelį šerną (1935-02-07, 8 psl.) 11. Vieningai dirbs. 12. Patvirtino Kauno m. savivaldybės tarnautojų pensijų ir kompensacijų fondo taisykles (1935-02-07, 10 psl.) 13. Įves autobusų leidimų sistemą dar trijuose ruožuose. (1935-02-07, 10 psl.) 14. Nubaudė kelias kontrabandininkes. (1935-02-07, 10 psl.) 15. Žada keisti mažajį pasienio susisiekimą (1935-02-22, 5 psl.) 16. Nori pasikvieti ir Lietuvos sportininkus (1935-02-22, 5 psl.) 17. Neleidžia ligoninėje lietuviškų paskaitų (1935-02-22, 7 psl.) 18. Prašys kontroliuoti prekybininkų išvykimą užsienin (1935-02-22, 7 psl.) 19. 16 metų būdamas nužudė dvi savo seseris (1935-02-28, 1 psl.) 20. Kam duoda 33,5 proc. nuolaidos geležinkeliais važinėti (1935-02-28, 6 psl.) 21. Pirko 500 ktm.skroblo moterų batų kurkoms ir kurpaliams gaminti. (1935-02-28, 6 psl.) 22. Domisi firmomis iš Lietuvos (1935-02-28, 6 psl.) 23. Už sužalojimą savęs norint išvengti karo tarnybos naubaudė pusantrų metų sunkaus (grasos) kalėjimo, atėmė kario vardą ir išmetė iš kariuomenės. (1935-02-28, 7 psl.) 24. Nubaudė už netikrą raštelį (1935-02-28, 7 psl.) 25. Per gimnastiką sulaužė ranką. (1935-02-28, 8 psl.) 26. Prašo daugiau radio programos Vilniaus lietuviams. (1935-02-28, 8 psl.) 27. Minėjo Estijos nepriklausomybę (1935-02-28, 8 psl.) 28. Nori pagrobti visas Baltijos valstybes (1935-02-21, 3 psl.)

„Naujoji Romuva” 1. Kaip Vytautą D. minėjo Pinske (1931-01-25, psl. 102) 2. Lips į didžiulį kalną (1931-02-22, psl. 192)

141

3. Pakelti garbės kanauninkais (1931-02-22, psl. 196) 4. Ir naktį nori dirbti (1931-03-01, psl. 223) 5. Tyrinės Nemuną (1931-04-05, psl. 340)

2. Antraštės, atitinkančios vientisinio beasmeninio sakinio struktūrą

2.1.Antraštės, atitinkančios beasmenio dvinario apibrėžtojo sakinio struktūrą

15min.lt 1. Etiką pažeidusiems leidiniams mažesnio PVM teks palaukti (2015-02-09) 2. Dainininkei Monikai Linkytei prireikė medikų pagalbos ir lašelinės (2015-02-09)

Bernardinai.lt 1. OPEC NEPAVYKO SUSTABDYTI JAV SKALŪNŲ REVOLIUCIJOS (2016-02-23)

„Lietuvos aidas“ 1. Sassui buvo uždrausta kalbėti NSDAP vardu

2.2.Antraštės, atitinkančios beasmenio vienanario neapibrėžtojo sakinio struktūrą

15min.lt antraštės 1. 2014-aisiais Lietuvoje – 125-iais savavališkais statiniais mažiau (2015-02-11) 2. Burbiškėse planuojama statyti vaikų darželį (2015-02-11) 3. Ką reikėtų žinoti apie artėjančią Vilniaus knygų mugę? (2015-02-11)

Bernardinai.lt 1. BANDOMA IŠKELDINTI KALĖ UOSTE ĮSIKŪRUSIUS PABĖGĖLIUS (2016-02-19) 2. KODĖL BŪTINA GERAI SUKRAMTYTI MAISTĄ (2016-02-18) 3. NEJAUGI BELIEKA SKAITYTI „KOMSOMOLSKAJA PRAVDA“? (2016-02-25) 4. PASAULYJE SPARČIAI DAUGĖJA NEŠIOJAMOSIOS ELEKTRONIKOS PRIETAISŲ IR JŲ ATLIEKŲ (2016-02-24)

142

5. AR DEMOKRATINEI LIETUVAI REIKIA RELIGIJOS? (2016-02-18) 6. NAUJAME SUGRĮŽTANČIO S. PARULSKIO ROMANE – GAUSU AUTOBIOGRAFINIŲ DETALIŲ (2016-02-22)

„Lietuvos aidas“ 1. Vakar valstybės loterijos lošimo nebuvo (1935-02-07, 10 psl.) 2. Krivulių beveik nebėra (1935-02-07, 10 psl.) 3. Spausdinama svetimomis kalbomis apie Vilnių knygelės (1935-02-07, 9 psl.) 4. Tariamasi dėl radiofono ir radio stoties reorganizavimo (1935-02-07, 7 psl.) 5. Parduota eksporto reikalams eglinių rąstų už 135.000 lt. (1935-02-22, 7 psl.) 6. Miško darbams vis dar stinga darbininkų (1935-02-22, 7 psl.) 7. Padaugėjo nusižudymų ir nužudymų (1935-02-22, 8 psl.) 8. Išvežama daug javų (1935-02-28, 5 psl.) 9. Šiemet bus daugiau darbų negu pernai. (1935-02-28, 8 psl.) 10. Šiemet mūsų miškuose bus pagaminta belgams sparmedžių už 200.000 lt. (1935-02-28, 7 psl.) 11. Valstybės iždan įplaukė 90.269.711 lt. įvairių mokesčių (1935-02-22, 3 psl.) 12. Dar turės būti išspresta daug painių klausimų (1935-02-07, 2 psl.) 13. Norima papiginti ir radio tarifą? (1935-02-07, 7 psl.) 14. Prancūzijoj ir toliau bus leidžiama nevaržomai studijuoti svetimšaliams (1935-02-28, 2 psl.) 15. Kodėl neleidžiama rengti vakarėlių (1935-02-28, 6 psl.) 16. Kiek buvo susirgusių gyvulių 1934 m. (1935-02-07, 9 psl.) 17. Dėl ko bylinėjamasi dėl 50 centų (1935-02-28, 7 psl.) 18. Kiek dar turima lietuviško cukraus (1935-02-28, 7 psl.)

„Naujoji Romuva“ 1. Kaip manoma nusausinti Pietų Olandijos ežeras (1931-01-18, psl. 79) 2. Knygų ir periodinių leidinių Lietuvoje kasmet leidžiama daugiau (1931-02-01, psl. 127) 3. Teisėje norima nusikratyti pozytivismu? (1931-02-22, psl. 199) 4. Kiek 1930 m. pastatyta naujų filmų (1931-03-15, psl. 267) 5. Kiek Amerikoje gyventojų? (1931-01-18, psl. 79) 6. Dviems ponams sykiu tarnauti negalima (1931-03-22, psl. 293) 7. Rengiamasi įvesti visuotinį ž. ū. mokslą (1931-04-05, psl. 340)

143

8. Reikia vyriausybės pagalbos (1931-02-01, psl. 126)

2.3.Antraštės, atitinkančios infinityvinio sakinio struktūrą

15min.lt 1. Kaip sutaupyti buityje ir nebrangiai atnaujinti namus (2015-02-07) 2. Kur dėti senus automobilių akumuliatorius? (2015-02-09)

Bernardinai.lt 1. KAIP PRADĖTI IR NENUSTOTI SPORTUOTI (2016-02-26) 2. GANA STUMDYTI MOKSLEIVIUS (2016-02-23) 3. SKATINTI AR SLOPINTI VAIKŲ NORĄ PIRMAUTI? (2016-02-22) 4. ATPAŽINTI SAVE PER DIDĮJĮ ATVAIZDĄ (2016-02-21) 5. NUMALŠINTI NUODŲ AITRUMĄ (2016-02-21)

2.4.Antraštės, atitinkančios nominatyvinio sakinio struktūrą

15min.lt 1. Psichologinė riba tarp 12 dolerių ir 11,67 dolerio (2015-02-09) 2. 10 paprastų pratimų stangriam užpakaliukui (2015-02-12) 3. Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija (2015-02-12) 4. Aukščiausios klasės išmanusis telefonas su krokodilo oda už 3000 eurų (2015-02-13) 5. 2015-ųjų nuotakos įvaizdis: populiariausios spalvos, siluetai ir geriausi vizažistų darbai (2015-02-09) 6. Vaida ir Laura Azijoje (2): 5000 laiptelių į Adomo viršukalnę ir maudynės lediniame krioklyje (2015- 02-09) 7. Deivio ir Renatos Norvilų kelionė JAV: azartiškas Las Vegasas ir nuotykiai Arizonos dykumoje (2015- 02-11)

Bernardinai.lt 1. JURGOS VILPIŠAUSKAITĖS LAIŠKAI VIRTĘ KNYGA (2016-02-28) 2. LŪŽINĖ LIETUVOS ISTORIJA A. EIDINTO ROMANE (2016-02-28) 3. PAŠNEKESYS SU AKTORE VIKTORIJA KUODYTE (2016-02-27)

144

4. POPIEŽIAUS LAIŠKAS JAUNIMUI GAILESTINGUMO METŲ PROGA (2016-02-27) 5. PREZIDENTO GYVENIMO ŽINGSNIAI (2016-02-26) 6. ŽIBINTŲ ŠVENTĖ KINIJOJE (2016-02-26) 7. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE „MISIJA SIBIRAS“ DALYVIŲ RAŠYTA ISTORIJA (2016-02-26) 8. AKIMIRKOS PRASIDĖJUS KNYGŲ MUGEI (2016-02-25) 9. OVIDIJAUS „LIŪDESIO ELEGIJOS“ (2016-02-25) 10. NAUJA UŽDUOTĖLIŲ KNYGELĖ „1, 2, 3 MAŽIESIEMS“ (2016-02-25) 11. NEPALO HINDUISTŲ MAUDYNĖS (2016-02-24) 12. LAISVĖS KOVOTOJŲ PRISIMINIMŲ 10 KNYGA (2016-02-24) 13. MONIKOS DOMEIKIENĖS KNYGA VAIKAMS „KITOKS PASAULIS“ (2016-02-24) 14. ŠIURPI TYLA APIE PEDOFILIJĄ INTERNETE (2016-02-23) 15. SEPTYNIOLIKTAS „AUKSO PAUKŠTĖS“ SKRYDIS PER LIETUVĄ (2016-02-23) 16. SUSITIKMAI SU LIETUVIŲ KULTŪROS KŪRĖJAIS (2016-02-23) 17. HARPER LEE IŠMINTIS (2016-02-21) 18. VASARIO 20-OSIOS KULTŪROS RENGINIAI (2016-02-20) 19. NATŪRALŪS ANTIBIOTIKAI (2016-02-20) 20. NEUROTIŠKA MŪSŲ LAIKŲ MEILĖ VENECIJOS KARNAVALO RITMU (2016-02-19) 21. TURININGAS SAVAITGALIS VILNIUJE MOKSLEIVIAMS! (2016-02-19) 22. POPIEŽIAUS SPAUDOS KONFERENCIJA GRĮŽTANT IŠ MEKSIKOS, Religija (2016-02-19) 23. TOLIMI SUSITIKIMO HAVANOJE ATGARSIAI (2016-02-18) 24. POPIEŽIAUS UŽUOJAUTOS TELEGRAMA DĖL BOUTROS-GHALI MIRTIES (2016-02-18) 25. TRIJŲ DRAUGŲ LEGENDA APIE ŠV. PRANCIŠKŲ (2016-02-18) 26. REVERANSAS ELEGANTIŠKAJAI RETORIKOS KARALIENEI (2016-02-18) 27. TRUMPAS ĮVADAS Į „SUPERANTRADIENĮ“ (2016-03-01) 28. ALKOHOLIO KONTROLĖS POLITIKOS PERESTUKINAI SEIME (2016-03-01) 29. V. TRIERVEILER ATSIMINIMŲ KNYGA „DĖKOJU UŽ TAS AKIMIRKAS“ (2016-03-01) 30. VIENAS GAVĖNINIS PATIKRINIMAS (2016-02-29) 31. LYGAUS NETURINTIS ŽURNALISTIKOS GRANDAS (2016-02-09) 32. ĮVARČIAI Į SAVUS VARTUS (2016-02-28) 33. „MŪSIŠKIŲ“ FENOMENAS (2016-02-25) 34. UKRAINIETĖS RAŠYTOJOS ROMANAS – HIMNAS MOTINOS MEILEI (2016-02-25) 35. ANDRZEJ MALESZKA „STEBUKLINGAS MEDIS. RAUDONOJI KĖDĖ“ (2016-02-23)

145

36. „SEPTYNI LAIŠKAI IŠ PARYŽIAUS“ (2016-02-23) 37. TRUMPAS, AŠTRUS IR MAKABRIŠKAS JO NESBØ TRILERIS (2016-02-23) 38. BERNARDINAI TV. POKALBIS SU KĖDAINIŲ MERU S. GRINKEVIČIUMI (2016-03-02) 39. GABRIELĖS PENČYLAITĖS KOLEKCIONUOJAMOS AKIMIRKOS (2016-03-29) 40. MAŽOS BIBLIOTEKĖLĖS ĮVAIRIOSE VIETOSE (2016-02-20) 41. LVK POSĖDYJE NAUJI SKYRIMAI IR DĖMESYS KATALIKIŠKAI ŽINIASKLAIDAI (2016-02- 24) 42. MITYBA IR MAISTO KULTŪRA NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ IKI ŠIŲ DIENŲ (2016-02-24) 43. ŠV. PETRO SOSTO ŠVENTĖ IR ŠVENTOJO SOSTO TARNAUTOJŲ JUBILIEJINĖ DIENA VATIKANE (2016-02-23) 44. ŠV. JONAS PAULIUS II IR CELIBATAS (2016-02-29) 45. CELIBATAS, JAUSMAI IR DRAUGYSTĖ (2016-02-29) 46. LIAUDIES OPIUMAS, FANATIZMAS IR ABRAOMO PAMOKA (2016-02-19)

„Lietuvos aidas“ 1. Koncertas kaliniams (1935-01-03, 1 psl.) 2. Gamtininkų mokytojų susirinkimas (1935-01-03, 1 psl.) 3. Nesutarimai tarp Hitlerio ir nacionalsocialistų vadų (1935-01-03, 1 psl.) 4. Drąsus banko užpuolimas Budapešte (1935-01-03, 1 psl.) 5. Nauji susirėmimai Sare (1935-01-03, 1 psl.) 6. Gairės 1935 metams (1935-01-03, 4 psl.) 7. Marcelinas Šikšnys (1935-01-03, 2 psl.) 8. Tobuliausia „valstybės valstybėje“ sistema (1935-01-03, 5 psl.) 9. Aktualus Jungtinių valstybių įstojimas Tautų Sąjungon (1935-01-03, 5 psl.) 10. Mintaujos gimnazijos jubiliejus (1935-01-03, 5 psl.) 11. Nauji prancūzų pasienio sustiprinimai (1935-01-03, 5 psl.) 12. Dariaus motinos gyvenimas (1935-01-03, 6 psl.) 13. Estų sveikinimai mūsų paštininkams (1935-01-03, 7 psl.) 14. Valstybės teatras (1935-01-03, 7 psl.) 15. Nauja vidaus ir tarptaut. bilietų pardavimo kasa (1935-01-03, 7 psl.) 16. Įstatymo pakeitimai apie valstybės mokesčių imamąją tvarką (1935-01-03, 7 psl.) 17. Naujų metų sutikimas (1935-01-03, 7 psl.)

146

18. Stoka vandens (1935-01-03, 8 psl.) 19. Neklaužadų darbai (1935-01-03, 8 psl.) 20. 1934 metų balansas (1935-01-03, 8 psl.) 21. Didelės iškilmės tvirtbutuose (1935-01-03, 8 psl.) 22. Konstitucinės reformos Sovietuose (1935-02-07, 1 psl.) 23. Vokiečių karininkai Lenkijoje (1935-02-07, 1 psl.) 24. Vokiečių kolonizacijos planai Pabaltėje (1935-02-07, 1 psl.) 25. Nesportiškas vokiškų sporto draugijų nusistatymas. (1935-02-07, 2 psl.) 26. 100.000 premija už skraidymą (1935-02-07, 4 psl.) 27. Dienos mintys (1935-02-07, 4 psl.) 28. Žurnalai (1935-02-07, 5 psl.) 29. Klaipėdos krašto seimelio negalavimai (1935-02-07, 5 psl.) 30. Plk. vet. gyd. Kvedaro laidotuvės (1935-02-07, 6 psl.) 31. Tauragės JSO-Klaipėdos santara 2:1. (1935-02-07, 6 psl.) 32. Klaipėdos grožinio čiuožimo pirmenybės (1935-02-07, 6 psl.) 33. Anglų futbolo pirmenybės (1935-02-07, 6 psl.) 34. Italijos futbolo pirmenybės (1935-02-07, 6 psl.) 35. 1935 m. FIS pirmenybės Čekoslovakijoje. (1935-02-07, 6 psl.) 36. Miško vagių kerštas eiguliui (1935-02-07, 7 psl.) 37. Naujas VVS centro komiteto sekretorius (1935-02-07, 7 psl.) 38. Naujas VVS vėliavos statusas (1935-02-07, 7 psl.) 39. Aplinkraštis užnemunės notarams ir ipotekos įstaigoms (1935-02-07, 7 psl.) 40. Prof. Iz. Tamošaičio paskaita (1935-02-07, 7 psl.) 41. Aboliucinistų susirinkimas (1935-02-07, 7 psl.) 42. Naujas inspektorius. (1935-02-07, 8 psl.) 43. Tinkamesnės turgavietės klausimas (1935-02-07, 8 psl.) 44. Cukrinių runkelių augintojų suvažiavimas (1935-02-07, 8 psl.) 45. VVS suvažiavimas (1935-02-07, 8 psl.) 46. Prof. K. Būgos gatvė. (1935-02-07, 8 psl.) 47. Tautininkų atstovų apylinkių susirinkimas. (1935-02-07, 8 psl.) 48. Naujas policijos vadas. (1935-02-07, 8 psl.) 49. Jaunalietuvių muziejus. (1935-02-07, 8 psl.)

147

50. Paskaitos seniunijose. (1935-02-07, 8 psl.) 51. Atsargos karininkų suvažiavimas. (1935-02-07, 8 psl.) 52. VVS skyrių atstovų apygardos suvažiavimas. (1935-02-07, 8 psl.) 53. Sektinas pavyzdys. (1935-02-07, 8 psl.) 54. Didelė medžioklė. (1935-02-07, 8 psl.) 55. Tvarkytinas reikalas. (1935-02-07, 8 psl.) 56. 1934 metų derlius (1935-02-07, 8 psl.) 57. Gyvas laivų judėjimas sausio m. (1935-02-07, 9 psl.) 58. Muitininkų įstatų pakeitimas (1935-02-07, 10 psl.) 59. Įdomi prof. J. J. Lappo paskaita (1935-02-07, 10 psl.) 60. Paskaita (1935-02-07, 10 psl.) 61. Karo sanitarijos mokslo draugijos posėdis (1935-02-07, 10 psl.) 62. Šiandien rašytojo K. Binkio paskaita (1935-02-07, 10 psl.) 63. Kauno figūrinio čiuožimo pirmenybės (1935-02-07, 10 psl.) 64. Prancūzų pasitenkimas dėl sovietų notos (1935-02-22, 1 psl.) 65. Svarbūs Lavalio pasikalbėjimai (1935-02-22, 1 psl.) 66. Lietuvių vakaras Tartu (1935-02-22, 1 psl.) 67. Belgų ordinai (1935-02-22, 1 psl.) 68. Vėl mirties bausmė Berlyne (1935-02-22, 1 psl.) 69. Įtalų kariuomenėje didelis judėjimas (1935-02-22, 1 psl.) 70. Baltijos juridinis kongresas (1935-02-22, 1 psl.) 71. Nauja latvių spaudos sąjungos valdyba (1935-02-22, 1 psl.) 72. Laisvės kovotojų byla (1935-02-22, 1 psl.) 73. Šiurpus nusikaltimas ties Paryžium (1935-02-22, 1 psl.) 74. Gatvių žiemos manievrai (1935-02-22, 1 psl.) 75. Demonstracijos prieš Schuschniggą Paryžiuje (1935-02-22, 1 psl.) 76. Šiurpi savižudybė (1935-02-22, 1 psl.) 77. Vasario 16-ji Helsinkyje (1935-02-22, 2 psl.) 78. Vasario 16-ji Švedijoje (1935-02-22, 2 psl.) 79. Sveikinimai vasario 16-sios proga Hamburge (1935-02-22, 0 psl.) 80. Dideli nauji palengvinimai Įsiskolinusiems namų savininkams (1935-02-22, 4 psl.) 81. Naujas Šakių miesto burmistras (1935-02-22, 4 psl.)

148

82. Ekonomistų pasikalbėjimas (1935-02-22, 4 psl.) 83. Dr. Gruodžio habilitacijos darbas (1935-02-22, 4 psl.) 84. Kario etiškas numeris (1935-02-22, 5 psl.) 85. Tilžės lietuvių draugijos „Birutės“ 50 metų sukaktis (1935-02-22, 5 psl.) 86. Pakartotinos spekuliacijos Rytprūsiuose su „žiemos pagalbos“ rinkliava (1935-02-22, 5 psl.) 87. Viduramžiški prietarai Rytprūsiuose (1935-02-22, 5 psl.) 88. Didelė meno paroda (1935-02-22, 5 psl.) 89. Pirmoji sporto paroda (1935-02-22, 5 psl.) 90. Fortų naujakurių vargai (1935-02-22, 5 psl.) 91. Justo Kudrikos 25 m. muzikos darbo sukaktuvės (1935-02-22, 5 psl.) 92. Lietuvių spaudos vajus (1935-02-22, 5 psl.) 93. Lietuvos atstatymo b-vės seimas be kvorumo (1935-02-22, 5 psl.) 94. Nauji areštai Vokietijoj (1935-02-22, 6 psl.) 95. Didelės audros Lenkijoje (1935-02-22, 6 psl.) 96. Geležinkelių valdininkų pasitarimas Karaliaučiuje (1935-02-22, 7 psl.) 97. Šiandien mokytojų tautininkų susirinkimas (1935-02-22, 7 psl.) 98. Paskaita apie moterį tautos gynimo darbe (1935-02-22, 7 psl.) 99. Estų užsienių reikalų ministerio sveikinimas korp. „Fraternitas Baltiensis“(1935-02-22, 7 psl.) 100. Marijampolės ūkininkų prašymas (1935-02-22, 7 psl.) 101. Ekonomistų pasikalbėjimas apie valst. biudžetą (1935-02-22, 7 psl.) 102. Šaulių balius Ramovėje (1935-02-22, 7 psl.) 103. Dr. Sidaravičiaus paskaita priešvenerinę propogandą (1935-02-22, 7 psl.) 104. Tautiškųjų organizacijų teatro debiutas. (1935-02-22, 8 psl.) 105. Pasaulio stalo teniso pirmenybės (1935-02-22, 8 psl.) 106. Slaptas lenkų susirinkimas (1935-02-22, 8 psl.) 107. Mokytojų konferencija. (1935-02-22, 8 psl.) 108. Firmų palankumas žurnalistams (1935-02-22, 9 psl.) 109. Sunki katastrofa Maskvos fabrike (1935-02-28, 1 psl.) 110. Stipri akcija Paryžiuje už karo tarnybos laiko prailginimą (1935-02-28, 1 psl.) 111. 1935 m. 4,5 proc. vidaus paskolos lakštai (1935-02-28, 4 psl.) 112. Anglų protestas Italijai (1935-02-28, 4 psl.) 113. „Kalevados“ jubiliejus (1935-02-28, 5 psl.)

149

114. Moterų parama neturtingiems studentams (1935-02-28, 5 psl.) 115. Komunistinė literatūra sinagogoje (1935-02-28, 5 psl.) 116. Išeikvojimai (1935-02-28, 6 psl.) 117. Seniausioji lietuvių parapija (1935-02-28, 6 psl.) 118. Lietuviškas miestas (1935-02-28, 6 psl.) 119. Dvi savaitės už batus. (1935-02-07, 10 psl.) 120. Stipri lietuvių krepšiasvydžio komanda (1935-02-28, 6 psl.) 121. Naujas A. I. Legiono postas (1935-02-28, 6 psl.) 122. Estų nepriklausomybės sukaktis (1935-02-28, 7 psl.) 123. Dėl eksperių kvietimo kauno savišalpos metinis susirinkimas (1935-02-28, 7 psl.) 124. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus biuleteniai spaudai (1935-02-28, 7 psl.) 125. Estijos ministerio Talts padėka žemės ūkio min. J. Aleksai (1935-02-28, 7 psl.) 126. Metinis ekon. stud. d-jos susirinkimas (1935-02-28, 7 psl.) 127. Gražus lieteratūros vakaras Rokiškyje (1935-02-28, 7 psl.) 128. Trys nauji skautų vienetai. (1935-02-28, 8 psl.) 129. Kanklininkų būrelis (1935-02-28, 8 psl.) 130. Paskaita apie Vilnių. (1935-02-28, 8 psl.) 131. V. Rastenis tautininkų apylinkių atstovų suvažiavime (1935-02-28, 8 psl.) 132. Didelis vakaras (1935-02-21, 10 psl.) 133. Gaisras Jurbarke ir jo pamokos (1935-01-03, 7 psl.) 134. Apskr. savivaldybės samata ir kiti reikalai (1935-01-03, 7 psl.) 135. Pasikėsinimas ir savižudybė (1935-01-03, 8 psl.) 136. Teismo anstolių paskyrimai ir atleidimai (1935-02-07, 7 psl.) 137. Teisiamieji ir jų liudytojai (1935-02-28, 3 psl.)

„Naujoji Romuva“ 1. Krikščioniškoji meilė tikybiniuose ginčuose (1931-01-11, psl. 35) 2. Nepriklausomų dailininkų meno paroda. (1931-01-11, psl. 37) 3. Mano linkėjimai (jokie būrimai) (1931-01-11, psl. 43) 4. Kristaus problema moderninėje literatūroje (1931-01-11, psl. 50) 5. Prancūzų katalikų skautų 10 metų gyvavimo sukaktuvės (1931-01-11, psl. 51) 6. Valstybės teatro 100 metų sukaktuvės (1931-01-11, psl. 54)

150

7. Rašytojo K. Puidos jubiliejus (1931-01-11, psl. 54) 8. Rašytojo V. Bičiūno jubiliejus (1931-01-11, psl. 54) 9. Naujas kaune kino (1931-01-11, psl. 54) 10. Mainų objektas (1931-01-18, psl. 58) 11. Šv. Gralio pilis (1931-01-18, psl. 61) 12. Kolektyvinė Lietuvos ir Latvijos žydų dailininkų meno paroda (1931-01-18, psl. 67) 13. Pasakų apie slibinus realus pagrindas (1931-01-18, psl. 70) 14. Šis tas apie Latvių Nacionalinę operą (1931-01-18, psl. 73) 15. Blaivaus Jaunimo Ugdymo Kongresas (1931-01-18, psl. 76) 16. Stalo padengimas (1931-01-18, psl. 76) 17. Lietuvos vyskupų konferencija Kaune (1931-01-18, psl. 77) 18. L. K. Blaivybės d-jos metinė konferencija (1931-01-18, psl. 77) 19. Žiemos sportas (1931-01-18, psl. 77) 20. Hokei ant ledo (1931-01-18, psl. 77) 21. Prancūzų astrologinės komisijos darbai (1931-01-18, psl. 77) 22. Dabartinės lyrikos būklė (1931-01-18, psl. 78) 23. Persų meno paroda (1931-01-18, psl. 78) 24. Kultūros sąvokų sąmyšis (1931-01-18, psl. 78) 25. Modernioje universiteto apnuoginimas (1931-01-18, psl. 79) 26. Higienos institutas Kalkutoje (1931-01-18, psl. 79) 27. Alkolizmo psychozai (1931-01-25, psl. 96) 28. „Storieji“ žurnalai (1931-01-25, psl. 101) 29. Klaipėdos 8 metų sukaktuvės (1931-01-25, psl. 102) 30. Šveicarijos menininkų gildija (1931-01-25, psl. 103) 31. Nauji religinės pedagogikos metodai (1931-01-25, psl. 103) 32. Maujoji Rytų moteris (1931-01-25, psl. 103) 33. Modernioji japonų tapyba (1931-01-25, psl. 103) 34. Pasaulio taikos manifestas (1931-02-01, psl. 111) 35. F. M. Dostojevskis (1931-02-01, psl. 108) 36. Lietuvių Liaudies meno paroda Stocholme (1931-02-01, psl. 109) 37. Mūsų liaudies menas Stockholme (1931-02-01, psl. 110) 38. Sigrid Undset (1931-02-01, psl. 117)

151

39. Pasaulio pabaiga (1931-02-01, psl. 124) 40. Joana d’Arc (1931-02-01, psl. 124) 41. Naujas veikalas apie VI. Solovjovą (1931-02-01, psl. 127) 42. „Pjūvio“ naujas numeris (1931-02-01, psl. 127) 43. Antireliginis muzėjus Maskvoje (1931-02-01, psl. 128) 44. P. Vokietaičio 40 metų pedagoginės darbuotės paminėjimas (1931-02-08, psl. 151) 45. Vertingas choras (1931-02-08, psl. 151) 46. „Dainos“ koncertas Marijampolėje (1931-02-08, psl. 151) 47. Lietuvių – latvių vienybės dešimtmetis (1931-02-08, psl. 151) 48. Plaukiojimo mokykla (1931-02-08, psl. 151) 49. Hokei ant ledo 50. Tarptautinė geležinkelių konferencija (1931-02-08, psl. 152) 51. Prancūzų katalikų darbai filmos ir radio srytyse (1931-01-11, psl. 55) 52. Diletantiška ir nesąžininga kritika (1931-01-11, psl. 56) 53. Ekonominė ir moralinė pasaulio krizė (1931-03-15, psl. 271) 54. Taikos ir vienybės sąlygos (1931-05-03, psl. 417) 55. Paneuropos ideja XIX amžiuje (1931-02-08, psl. 152) 56. Šių dienų jaunuomenė (1931-02-15, psl. 153) 57. Tarptautinė bažnytinio meno paroda Romoje (1931-02-15, psl. 155) 58. Karitas (1931-02-15, psl. 164) 59. Rabindranath Tagore (1931-02-15, psl. 157) 60. Nekritiko kritika (1931-02-15, psl. 168) 61. Kai kurių ginčų kilmė (1931-02-15, psl. 170) 62. Pastabos prie p. J. A. Herbačiausko astrologijos (1931-02-15, psl. 171) 63. Blaivybės savaitės minėjimas V. D. Universitete (1931-02-15, psl. 172) 64. Ateitininkų klausimas (1931-02-15, psl. 172) 65. Valstybinės muzikos mokyklos dešimtmečio iškilmės (1931-02-15, psl. 172) 66. Vaikų vakarėliai (1931-02-15, psl. 173) 67. Balių koncertų šablonas (1931-02-15, psl. 173) 68. Homeopatija gydime (1931-02-22, psl. 190) 69. Amžinoji Dostojevskio draugė (1931-02-22, psl. 191) 70. Italų katalikiška akademija (1931-02-22, psl. 192)

152

71. Sabbatai Cevi (1931-02-22, psl. 194) 72. Atsakymas d-rui Juškai (1931-02-22, psl. 195) 73. Opera „Demonas“ su Kaktinš (1931-02-22, psl. 195) 74. Vasario 16 d. paminėjimas (1931-02-22, psl. 196) 75. Antirevoliucija Europoje (1931-02-22, psl. 188) 76. G. E. Lessingas (1931-02-22, psl. 180) 77. Ateitininkų Sendraugių suvažiavimas (1931-02-22, psl. 196) 78. Senosios Rusijos dvasia (1931-02-22, psl. 196) 79. V. D. Universiteto 9 metų sukaktuvės (1931-02-22, psl. 196) 80. V. D. metų spaudos paroda (1931-02-22, psl. 196) 81. Gyvas romanų fabrikas (1931-02-22, psl. 199) 82. Remark filmos pirmtakai (1931-02-22, psl. 200) 83. Tycho-Brahes muzėjus (1931-02-22, psl. 200) 84. Kultūros pėdsakai Lietuvoje prieš Kristaus gimimą (1931-03-01, psl. 203) 85. Bajorų konfederacijos (1931-03-01, psl. 207) 86. Vėl nauja planeta (1931-03-01, psl. 209) 87. Tautinis parkas Lenkojoje (1931-03-01, psl. 209) 88. Grožio konkursai (1931-03-01, psl. 210) 89. Kinematografų sutvarkymas (1931-03-01, psl. 215) 90. Šv. Kazimiero draugijos narių susirinkimas (1931-03-01, psl. 220) 91. Mūsų drama Rygoj (1931-03-01, psl. 220) 92. Liudo Giros pasikalbėjimas su „Segodnia“ korespondentu (1931-03-01, psl. 220) 93. Spaudos klausimas (1931-03-01, psl. 220) 94. Perbrangus patogumai (1931-03-01, psl. 21) 95. Pedagoginės pažangos (1931-03-01, psl. 221) 96. Taikos Genijus (1931-03-01, psl. 222) 97. Židinio nr. 2 turinys (1931-03-01, psl. 222) 98. Modernioji vergystė (1931-03-01, psl. 223) 99. Kova su didmiesčių triukšmu (1931-03-01, psl. 223) 100. Tarptautiniai geografų kongresai (1931-03-01, psl. 223) 101. Rekordų svaigulys (1931-03-01, psl. 223) 102. Aklųjų švietimas (1931-03-08, psl. 240)

153

103. Dailininkų J. Mackevičiaus ir J. Zikaro meno darbų paroda (1931-03-08, psl. 227) 104. Kačių ir šunų motina (1931-03-01, psl. 223) 105. Šiaurės Amerikos Jungtinių Valstybių augimas (1931-03-01, psl. 224) 106. Stravinskio psalmių simfonija (1931-03-08, psl. 247) 107. Vienašališkas reformacijos įvertinimas enciklopedijoje „Britanika“(1931-03-08, psl. 247) 108. Japonijos Marganas (1931-03-08, psl. 248) 109. Autografų kolekcija (1931-03-08, psl. 248) 110. 400 metų kaip vartojamas tabakas (1931-03-08, psl. 248) 111. Dievo apdovanota našlaitė (1931-03-15, psl. 257) 112. Lietuvių liaudies menas (1931-03-15, psl. 265) 113. Nauji artistai (1931-03-15, psl. 267) 114. Troškio kalnai Kaune (1931-03-15, psl. 269) 115. Natūralus žmogus (1931-03-15, psl. 269) 116. Verstinės literatūros oriantacija (1931-03-15, psl. 270) 117. Karas etere (1931-03-15, psl. 271) 118. Mažai pažįstama liga. (1931-03-15, psl. 272) 119. Gravitacijos konstanta. (1931-03-15, psl. 272) 120. Politikos etika (1931-03-22, psl. 273) 121. Luominės valstybės idėja (1931-03-22, psl. 282) 122. Astronominės obsevatorijos (1931-03-22, psl. 283) 123. Lietuvių liaudies kryžiai (1931-03-22, psl. 287) 124. Vaikų literatūros paroda (1931-03-22, psl. 292) 125. Klaipėdos spaudos atsiliepimai apie p. Lipčienę „Carmen“ rolėje (1931-03-22, psl. 292) 126. Menininko kelias (1931-03-22, psl. 292) 127. Bethoveno veidas (1931-03-22, psl. 296) 128. Vilniaus aukuras (1931-03-29, psl. 297) 129. Oberammergau Kristaus kančios vaidinimai (1931-03-29, psl. 298) 130. Moderniojo architektūros klasiko K. Fr. Schinkel’io 150 metų sukaktuvės (1931-03-22, psl. 295) 131. Mėnulio užtemimai (1931-03-22, psl. 296) 132. Atsivertimai (1931-03-22, psl. 295) 133. H. Turck’o 75 metų sukaktuvės (1931-03-22, psl. 295)

154

134. Lietuvių liaudies skulptūra (1931-03-29, psl. 303) 135. Moderniški amerikiečių reklamų metodai. (1931-03-29, psl. 304) 136. Poriomanija (1931-03-29, psl. 306) 137. Prof. Pakšto geografinė paroda (1931-03-29, psl. 312) 138. Malonumai mašinų amžiuje (1931-03-29, psl. 314) 139. Istorinis Bethoveno kūrinių simfoninis koncertas (1931-03-29, psl. 316) 140. Notūralinis gyventojų judėjimas 1930 metais (1931-03-29, psl. 316) 141. Mokykla, kaipo klubas (1931-03-29, psl. 319) 142. Psichologų kongresas. (1931-03-29, psl. 319) 143. M. K. Čiurlionies Galerijos senos tapybos skyriaus praturtėjimas (1931-04-05, psl. 326) 144. Margučiai (1931-04-05, psl. 335) 145. Naujoji koplyčia karo ligoninėj (1931-04-05, psl. 336) 146. „Indranų“ premjera Valstybės Teatre (1931-04-05, psl. 339) 147. Šių dienų jaunuomenės teismas (1931-04-05, psl. 340) 148. Žvaigždžių temperatūra (1931-04-05, psl. 343) 149. Amžinasis degtukas (1931-04-05, psl. 344) 150. Dvi meno parodos (1931-04-12, psl. 352) 151. Amerikietės Miriam Finn-Skott auklėjimo sistema (1931-04-12, psl. 357) 152. Paslaptingas žemynas (1931-04-12, psl. 359) 153. Moters įtaka (1931-04-12, psl. 365) 154. Intrigų lizdai (1931-04-12, psl. 365) 155. Reikšmingas Berlyno universiteto pakvietimas (1931-04-12, psl. 367) 156. Beprotiškas senovinių daiktų branginimas (1931-04-12, psl. 367) 157. „Robinzono Kruzės“ autoriaus sukaktuvės (1931-04-12, psl. 367) 158. Turtingųjų turtingiausias (1931-04-12, psl. 368) 159. Konstantinas Širvydas (1931-04-19, psl. 372) 160. Šeimų išsiskyrimų kritika (1931-04-19, psl. 376) 161. Liatuvių liaudies tapyba (1931-04-19, psl. 380) 162. Trys prakalbos (1931-04-19, psl. 388) 163. Vyskupų konferencija (1931-04-19, psl. 389) 164. Kauno Bažnytinės Provincijos Vyskupų Konferencijos, įvykusios 1931 metų balandžio mėn. 8- 9 d. komunikatas (1931-04-19, psl. 389)

155

165. Bendras nusistatymas (1931-04-19, psl. 389) 166. Permainos „Mūsų Rytojaus“ redakcijoje (1931-04-19, psl. 389) 167. Ateitininkų byla (1931-04-19, psl. 389) 168. „Suvalkiečio“ sukaktuvės (1931-04-26, psl. 413) 169. „Aukso knyga“(1931-04-26, psl. 413) 170. „Žinijos“ bendrovės narių susirinkimas (1931-04-26, psl. 412) 171. 1830 – 31 metų sukilimas (1931-04-26, psl. 395) 172. Anketa apie moterystę Prancūzijoje (1931-04-19, psl. 390) 173. Nauja „Europos pusiausvyra“?(1931-04-19, psl. 392) 174. Žurnalistų judėjimas (1931-04-26, psl. 413) 175. Futuristinės kulinarijos manifestas (1931-04-26, psl. 415) 176. Moderninės literatūros dvasia (1931-04-26, psl. 416) 177. Moderninės visuomenės pairimas (1931-04-26, psl. 416) 178. „Kultūrų maišymasis“ per madas? (1931-04-26, psl. 416) 179. Prof. Vincas Čepinskis (1931-05-03, psl. 419) 180. 1831 m. sukilimas Lietuvoj (1931-05-03, psl. 421) 181. Mykolo Kastanto Čiurlionies paminėjimas (1931-05-03, psl. 436) 182. Bažnytinės muzikos pavyzdžių demonstravimas (1931-05-03, psl. 436) 183. Moters skunda (1931-05-03, psl. 438) 184. Baliavojimo manija (1931-05-03, psl. 438) 185. Technikos filosofija? (1931-05-03, psl. 439) 186. Plutono atradėjas (1931-05-03, psl. 439) 187. Tolimųjų dangaus objektų tyrinėjimai (1931-05-03, psl. 440) 188. Vokiečių krikščioniškojo meno draugija (1931-05-03, psl. 440) 189. Austrijos menininkai (1931-05-03, psl. 439) 190. Nauja Herder’io pasaulinė istorija (1931-05-03, psl. 439) 191. Tarptautiniai autorių ir Pen klubo kongresai (1931-05-03, psl. 439) 192. Religinis elementas dramoje (1931-05-10, psl. 464) 193. Francis Jammes (1931-05-10, psl. 457) 194. Tarptautinis rašytojų kongresas (1931-05-10, psl. 464) 195. Pasaulio apsiginklavimas (1931-05-10, psl. 463) 196. Lotynų kalbos pamokos pradžios mokykloje (1931-05-10, psl. 463)

156

197. Popiežiaus mokslų akademija (1931-05-10, psl. 463) 198. Kometų masės (1931-05-10, psl. 463) 199. Meteorų amžiai (1931-05-10, psl. 463) 200. Planetos gegužės mėnesy (1931-05-10, psl. 463) 201. Katalikų rašytojas Jaroslav Durych (1931-01-11, psl. 55) 202. Vilniui vaduoti sąjungos nuveikti darbai ir jos gavojamieji žygiai (1931-01-11, psl. 54) 203. Pasaulinė ūkio krizė ir atsakingumas (1931-01-11, psl. 55) 204. S. Freudo psichologija ir įstatimdavystė (1931-01-11, psl. 55) 205. Popiežius alpinistas (1931-01-11, psl. 56) 206. Blaivus jaunimas ir kultūrinė pažanga (1931-01-18, psl. 75) 207. Vincės Jonuškaitės koncertas Stoholme (1931-01-25, psl. 102) 208. Schillerio „Don Karlos“ mūsų valstybės teatre (1931-01-25, psl. 100) 209. Duglas Fairbanks ir Ch. Chaplin (1931-02-01, psl. 124) 210. Muzikos genijai ir religija (1931-02-08, psl. 129) 211. Svaigalai ir linksmumas (1931-02-08, psl. 137) 212. Švedija ir jos kultūrinio gyvenimo bruožai (1931-02-08, psl. 138) 213. Valstybės tarnyba ir šeimos nedorovė (1931-02-08, psl. 150) 214. Muzėjai ir mokslas (1931-02-08, psl. 152) 215. Gydytojas ir menininkas. (1931-02-08, psl. 152) 216. Kultūra ir kultūros žmogus (1931-02-15, psl. 162) 217. Katalikybė ir modernioji filosofija (1931-02-15, psl. 175) 218. Tikėjimas ir dramos menas (1931-02-15, psl. 175) 219. Karitas ir filantropija (1931-02-22, psl. 199) 220. Katalikų jaunuomenės judėjimas ir politika (1931-02-22, psl. 199) 221. Optimizmas ir pesimizmas politikoje (1931-02-22, psl. 200) 222. Konferencijos ir realybė (1931-03-01, psl. 214) 223. Laikraščiai ir mokinių ydos (1931-03-01, psl. 218) 224. Patriotizmas ir pažanga (1931-03-08, psl. 225) 225. Popiežai ir nusiginklavimo problema (1931-03-08, psl. 247) 226. Prietarai, bažnyčia ir modernieji laikai (1931-03-08, psl. 247) 227. Oleka-Žilinskas ir jo „kritikai“(1931-03-15, psl. 252) 228. Kinas ir Tautų Sąjunga (1931-03-15, psl. 267)

157

229. Kino ir baras (1931-03-15, psl. 267) 230. Burtai ir politika. (1931-03-15, psl. 272) 231. Mokslas ir mokytojas (1931-03-22, psl. 293) 232. Mocartas ir jo reikšmė muzikoj (1931-03-22, psl. 285) 233. Religija ir teisė (1931-03-29, psl. 319) 234. „Aida “ mūsų Valstybės Teatre (1931-03-29, psl. 315) 235. Mūsų laikraščių leidėjai ir žurnalistai (1931-03-29, psl. 313) 236. Gyvenima ir mokytojo kvalifikacija (1931-04-05, psl. 341) 237. Forma ir idėja mene (1931-04-05, psl. 343) 238. Radio aktyvumas ir gyvybė (1931-04-12, psl. 368) 239. Autoritetas ir laisvė (1931-04-19, psl. 369) 240. Mongolija ir jos lamos (1931-04-19, psl. 386) 241. Antanas Krikščiukaitis – Aišbė (1931-04-26, psl. 412) 242. Mūsų vargai ir kovos (1931-04-26, psl. 393) 243. Pedagoginiai mokytojų kursai Palangoj (1931-04-26, psl. 413) 244. „Perikola“ Valstybės Teatre (1931-04-19, psl. 390) 245. Kinas ir jaunuomenės dorovė (1931-05-03, psl. 439) 246. Katalikų veikimas ir politinės partijos (1931-05-03, psl. 439)

2.5.Antraštės atitinkančios nepilnojo sakinio struktūrą

Bernardinai.lt 1. APIE TIKRĄ IR TARIAMĄ GAILESTINGUMĄ (2016-02-22) 2. APIE VERKIANČIUS MOKSLEIVIUS (2016-02-24) 3. APIE BENDRUOMENIŠKUMĄ IR ABRIKOSUS EIČIŪNUOSE (2016-02-19) 4. APIE TYLOS BAŽNYČIĄ (2016-02-18) 5. NUO KLĖTIES IKI KATEDROS (2016-03-01) 6. EKSCELENCIJAI VYTAUTUI ANTANUI DAMBRAVAI (2016-02-26) 7. REČIAUSIOS DIENOS VAKARĄ... (2016-02-26) 8. PRIEŠ SROVĘ SU IŠMINTIES MOZAIKA (2016-02-24)

„Lietuvos aidas“

158

1. Mėlynųjų ženklų už 50.000 litų. (1935-02-28, 8 psl.) 2. Dėl pasivėlavimo į valstybės teatrą. (1935-02-07, 10 psl.) 3. Laikraštininkų dėmesiui (1935-02-07, 10 psl.) 4. Budrikų žiniai (1935-02-22, 7 psl.) 5. Dėl miško medžiagos atleidimo be varžytinių valdžios įstaigoms (1935-02-28, 7 psl.) 6. LTS Kauno VI-jai Apylinkei (1935-01-03, 1 psl.) 7. Darbininkų atstovybė naujų metų sutikimą (surengė savo klube...... ) (1935-01-03, 1 psl.) 8. Korp. Ramovės (choristai ir kiti važiuojantieji iš Kauno į Klaipėdą...... ) (1935-01-03, 1 psl.) 9. Moderniški kalendoriai 1935 m. (patenkina visų reikalavimus...... ) (1935-01-03, 1 psl.) 10. Naujų Metų proga sveikinimais pasikeitė (užsienių Reikalų Ministeris...... ) (1935-01-03, 7 psl.) 11. Kanada – Europa 15:1. (1935-02-07, 6 psl.) 12. Lenkija – Austrija 4:0. (1935-02-07, 56psl.) 13. JSO – KIJ 2:1 (0:0, 0:0, 2:1). (1935-02-09, 9 psl.) 14. LFLS – TAURAS 4:4 (3:2, 0:0, 1:2) (1935-02-09, 9 psl.)

„Naujoji Romuva“ 1. Valstybės teatro pirmąjį dešimtmetį minint (1931-01-11, psl. 33) 2. Vilniuje (1931-01-18, psl. 57) 3. Iš vatikano (1931-05-03, psl. 439) 4. Apie kinematografus (1931-01-11, psl. 56) 5. Apie grožio misiją (1931-01-18, psl. 52) 6. Šis tas apie abolicionizmo kilmę ir principus (1931-01-25, psl. 88) 7. Apie mūsų dainas (1931-01-25, psl. 89) 8. Preš pagonybę dailėje ir gyvenime (1931-01-25, psl. 90) 9. Dėl pasaulio ekonominės krizės priežasčių (1931-01-25, psl. 95) 10. Mūsų tautiško charakterio (būdo) ir misijos (pašaukimo) klausimu (1931-02-01, psl. 106) 11. Apie estetiškąjį auklėjimą (1931-02-01, psl. 112) 12. Iš Vyskupų konferencijos nutarimų (1931-02-01, psl. 127) 13. Dėl vysk. M. Valančauskio paminklo (1931-02-01, psl. 126) 14. Dėl tautiškųjų paminklų (1931-02-08, psl. 150) 15. Dėl Popiežiaus laiško (1931-02-15, psl. 172) 16. Dėl nepilnamečių emigrančių (1931-02-22, psl. 197)

159

17. „Sabbatai Cevi“ pristatymą prisiminus (1931-03-01, psl. 219) 18. Kalėjimų klausimu (1931-03-08, psl. 245) 19. Prekybos ir pramonės mokyklą atidarant II. 15 d. (1931-03-08, psl. 245) 20. Dėl šių dienų jaunuomenės (1931-03-08, psl. 243) 21. Dėl vyks. Mot. Valančiaus paminklo (1931-03-15, psl. 269) 22. Apie išradimų patentavimo biūrą Lietuvoje (1931-03-29, psl. 301) 23. Dėl dr. A. Gylio str. „Homeopatija gydime“(1931-03-29, psl. 302) 24. Šimtabokštėj Prahoje (1931-03-29, psl. 310) 25. Apie Marsą (1931-03-29, psl. 320) 26. Daugiau sąžiningumo! (1931-04-05, psl. 341) 27. Pas Rabindranath Tagore (1931-04-12, psl. 345) 28. Mūsų inteligentijos klausimu (1931-04-12, psl. 361) 29. Apie originalus ir ekscentrikus (1931-04-19, psl. 382) 30. Ieškantiems gražių iliustracijų (1931-04-26, psl. 413) 31. Dėl J. Banaičio „Varpinyčios romantikos“(1931-04-26, psl. 413) 32. Iš Francis Jammes kūrybos (1931-05-10, psl. 456) 33. Valdininko darbo racionalizavimo klausimu (1931-05-10, psl. 460) 34. Iš naujausios istorijos folosofijos literatūros (1931-05-10, psl. 464)

3. Antraštės, atitinkančios sudėtinio sakinio struktūrą

3.1.Antraštės, atitinkančios sudėtinio sujungiamojo sakinio struktūrą, jungiamos priešpriešinio sujungimo būdu

15min.lt 1. Lietuvis Rimas Kinka jėgos aitvaru įveikė 805 kilometrus, bet rekordas nebus įskaitytas? Žinios gyvai (2015-02-09) 2. Eismą jau sunkina rūkas, o trečiadienio naktį daug kur formuosis plikledis Gazas.lt 3 (2015-02-11) 3. Tomo, Rimvydo ir Artūro „Alaus bibliotekoje“ – daug alaus, bet jokios pornografijos BENDROVĖS (2015-02-12)

160

Bernardinai.lt 1. TAMSA – PUIKI TERAPIJA, BET MES IŠMOKSTAME JOS BIJOTI (2016-02-19) 2. PERSONAŽAI IEŠKOS AUTORIAUS, O KĄ RAS SKAITYTOJAI? (2016-02-18)

3. PASAKA PRIEŠ MIEGĄ, ARBA KAIP AŠ PRADĖJAU SKAITYTI (2016-02-20) 4. REALYBĖS IŠKRAIPYMAS, ARBA KAIP GYVENTI DABAR? (2016-02-20)

„Naujoji Romuva“ 1. Viskas atpigo, o butai? (1931-03-22, psl. 293)

3.2.Antraštės, atitinkančios sudėtinio prijungiamojo sakinio struktūrą (tiesiogiai prijungiamas aiškinamasis sakinys)

15min.lt 1. Pagrindinė naujojo Rusijos lyderio užduotis bus išvalyti tai, ką pridirbo Vladimiras Putinas (2015-02- 07) 2. Londono policija vietos lenkams „Twitter“ lenkiškai aiškina, kaip nusivalyti mašiną (2015-02-07) 3. Karius į Ukrainą siunčiantis Vladimiras Putinas įtikinėja, kad jis su niekuo neketina kariauti (2015-02- 07) 4. Mokslininkai bando paaiškinti, kodėl katės taip mėgsta dėžes (2015-02-07) 5. Angela Merkel neužtikrinta, kad derybos Maskvoje dėl Ukrainos duos rezultatų (2015-02-07) 6. Krepšininkas Martynas Pocius parodė, kaip aprengė augintinę Knopkę vėsiam orui (2015-02-09) 7. Nauji tyrimai rodo, kad el. cigarečių garai slopina organizmo imuninę sistemą (2015-02-09) 8. Po visuotinio gebėjimų pasitikrinimo, paaiškėjo, kas geriausiai pasirengę biologijos egzaminui (2015- 02-11) 9. Trakų kibininėje sukčiai atsigėrė už dyką ir dar įtikino barmenę, kad ši skolinga 49 eurus (2015-02-12) 10. Varšuva, kaip ir Vilnius, svarsto, ar verta saugoti komunistinius paminklus (2015-02-13) 11. Minske Aliaksandras Lukašenka guodė Petro Porošenką, kad tai Putinas kaltas dėl karo (2015-02-13) Bernardinai.lt 1. PREMJERAS NURODĖ, KAIP BUS KOVOJAMA SU ALKOHOLIO VARTOJIMU (2016-02-23)

161

2. SEIMO NARIŲ GRUPĖ PRAŠO PRIPAŽINTI, KAD NEEILINĖ SESIJA NUTRAUKTA NETEISĖTAI (2016-02-18) 3. SKANDALAIS APLIPDYTIEMS SOCIALDEMOKRATAMS PAVYKO TAI, KO NIEKAS KITAS NESUGEBĖJO (2016-02-18) 4. 5 PATARIMAI BESIRENKANTIEMS, KUR STUDIJUOTI (2016-03-01)

„Lietuvos aidas“ 1. Čekoslovakai primena, kur paskelbta Lietuvos nepriklausomybė (1935-02-21, 7 psl.)

3.3.Antraštės, atitinkančios sudėtinio prijungiamojo sakinio struktūrą (tiesiogiai prijungiamas pažymimasis sakinys)

15min.lt 1. Šiaurės Korėja išbandė sparnuotąją raketą, kuri primena Rusijos sukurtą ginklą (2015-02-07) 2. 5 kosmetikos priemonės, kuriomis neverta dalytis su drauge (2015-02-07) 3. Patarimai, kurie padės išsiugdyti pasitikėjimą savimi 2015-02-11) 4. Lietuva suteikė politinį prieglobstį ukrainiečiui Anatolijui Šarijui, kuris tyčiojasi iš Ukrainos (2015-02- 12) 5. „Facebook“ leis pasirinkti įpėdinį, kuriam po mirties atiteks jūsų paskyra (2015-02-12) 6. Nanorobotai ir modifikuoti fermentai – ateitis, kuri kuriama jau šiandien (2015-02-12) 7. Paviešintos nuotraukos, kaip buvo gaminamas greičiausias pasaulyje lėktuvas (2015-02-11)

Bernardinai.lt 1. 5 AUGALAI, KURIUOS GALIMA AUGINTI ANT PALANGĖS (2016-02-19) 2. 11 KNYGŲ, KURIAS BŪTŲ REKOMENDAVĘS DAVIDAS BOWIE LIETUVIŲ SKAITYTOJAMS (2016-02-18) 3. U. ECO – KULTINIS DANO BROWNO „TĖVAS“, KURĮ RYŽOSI DEMASKUOTI R. DE LA CIERVA IR V. HORIA (2016-02-29)

„Lietuvos aidas“ 1. Estai įveža tik tokias mašinas, kurių patys negamina.

162

„Naujoji Romuva“ 1. Apie miestą, kurs gieda (1931-03-29, psl. 317)

3.4.Antraštės, atitinkančios sudėtinio prijungiamojo sakinio struktūrą (netiesiogiai prijungiamas sąlygos šalutinis sakinys)

15min.lt 1. Pratimai akims, jei ilgai dirbate kompiuteriu (2015-02-11) 2. Tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų, jei per jį eitų „Rail Baltica“ (2015-02-12) 3. Jeigu Ramygaloje viršijote greitį 1 km/val. – gausite protokolą (2015-02-07)

3.5.Antraštės, atitinkančios sudėtinio prijungiamojo sakinio struktūrą (netiesiogiai prijungiamas priežasties šalutinis sakinys)

15min.lt 1. Boriso Nemcovo žudikai važiavo lėtai, kad nesukeltų įtarimo (2015-02-28)

„Lietuvos aidas“

1. Berlynas pyksta, kad Schuschniggas apdovanotas (1935-02-28, 2 psl.)

3.6.Antraštės, atitinkančios sudėtinio prijungiamojo sakinio struktūrą (netiesiogiai prijungiamas lyginamasis šalutinis sakinys)

15min.lt 1. Vokietijos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį augo labiau, negu prognozuota (2015-02-13) 2. Kuo daugiau degalų vartosite, tuo labiau jie brangs (2015-02-28)

3.7.Antraštės, atitinkančios sudėtinio bejungtukio sakinio struktūrą

163

15min.lt 1. Medalis po medalio: Agnė Sereikaitė pasaulio taurės etape iškovojo bronzą (2015-02-07) 2. Klasikinis stalo žaidimas „Risk“: ar jį maloniau žaisti kompiuteriu? (apžvalga) (2015-02-07) 3. Carlo Jungo filosofija: mitas žmogui teikia guodžiančius gyvenimo mirusiųjų šalyje vaizdus (2015-02- 07) 4. Norvegijoje sprendžiamas berniuko likimas: motina neigia vartojusi alkoholį (2015-02-09) 5. Propaganda veikia: Rusijos gyventojų požiūris į Vakarų šalis drastiškai pablogėjo (2015-02-09) 6. Rusijos protu nesuprasi: liepsnojantis jaunuolis nušoko nuo devynaukščio (2015-02-09) 7. Televizija ir JAV pakeitė karjerą – Saulius Ambrulevičius trokšta medalių šokiuose ant ledo (2015-02- 09) 8. „Real“ žaidėjai iš rikiuotės krenta kaip lapai – traumą patyrė ir Sami Khedira (2015-02-09) 9. Vilniuje baudžiami ne tik vairuotojai – per savaitę baudas gavo 215 pėsčiųjų (2015-02-09) 10. Gražuolis nusikaltėlis Jeremy Meeksas sulaukė bausmės – už grotų jis praleis dvejus metus (2015-02- 09) 11. Nutekinta banko informacija sukėlė skandalą Rusijoje: sąraše ir politikai, ir įmonių vadovai (2015-02- 09) 12. „Grammy“ apdovanojimų stilius: pataikė į dešimtuką ar prašovė pro šalį? (2015-02-09) 13. Kosmoenergetikės prognozės: vasario 9–15 d. energijų kalendorius (2015-02-09) 14. Marselyje – susišaudymas „Kalašnikov“ automatais, 7 tūkst. žmonių liepta likti pastatuose (2015-02- 09) 15. Europos oro bendrovių uždarbis – kaip katino ašaros: vos 4,27 JAV dolerio už vieną keleivį (2015-02- 09) 16. Lemiamos derybos dėl Ukrainos: A.Merkel, F.Hollande'as, P.Porošenka ir V.Putinas susitiko Minske (2015-02-11) 17. Į Rusiją grįžta deficito laikai – S.Lavrovas prašo atidaryti parduotuvę tik diplomatams (2015-02-11) 18. Konkursas: laimėkite festivalio akreditaciją ir žiūrėkite „Kino pavasario“ filmus nemokamai! (2015-02- 09) 19. Konkursas mokytojams: rašykite ir laimėkite planšetinį kompiuterį (2015-02-09) 20. Balsavimas: išrinkite gražiausią Ji24.lt konkurso „Kaip aš susižadėjau“ istoriją (2015-02-13) 21. „Premier“ lyga: „Chelsea“ pergalė ir „Manchester City“ lygiosios (2015-02-07) 22. „Lietuvos rytas” sutriuškino „Telenet“ ir žengė į kitą Europos taurės etapą – 111:83 (2015-02-11) 23. Europos taurė: „Lietuvos rytas“ – „Telenet“ (2015-02-11)

164

24. KGB slaptos kontrolės galimybės – ištrauka iš A.Anušausko knygos „KGB. Visiškai slaptai“ (2015-02- 13) 25. Vyrų apklausa: ką jie mano apie Valentino dieną? (2015-02-11) 26. Pinigų detektyvai: gandais apipintos tarpukario monetų istorijos (2015-02-11) 27. Galvą susukanti Vilniaus knygų mugės kultūrinė programa: ją įkvepia lankytojai (2015-02-11) 28. Pažadus dalijęs Panevėžio „Ekranas“ A lygoje nežais – čempionate išvysime tris naujokus (2015-02- 11) 29. Eurobarometras: Lietuviai jaučiasi geriausiai Europoje informuoti apie Europos parlamento darbą (2015-02-11) 30. Žalgirietis Artūras Milaknis nujaučia – ekipai mače su „Real“ reikės jo tritaškių (2015-02-11) 31. Beprotybė: už „Premier“ lygos TV teises per trejus metus paklos 7 mlrd. eurų (2015-02-11) 32. Šiauliuose į vagystę pareigūnai sureagavo žaibiškai – rankinės plėšikas sugautas (2015-02-11) 33. Išsami Saulės sistemos biografija: susipažinkime su savo namais (2015-02-11) 34. Vidurio amžiaus krizė: tiek brandūs vyrai, tiek moterys ieško jaunesnių partnerių 35. Tyrimas: kokio ilgio vyrų barzda labiausiai traukia moteris? (2015-02-11) 36. Nufilmuotas įtariamojo sulaikymas narkotikų byloje: garaže – beveik 2 kg metamfetamino (2015-02- 11) 37. Kairiųjų populiarumas išgąsdino Ispanijos karalių - algą susimažino 20 procentų (2015-02-11) 38. Vairuotojų eksperimentas: antikvariniu ZAZ – žiemos keliu iš Klaipėdos į Joniškį (2015-02-11) 39. Dėl gaisro naktį iš Vilniaus daugiabučio evakuota 15 žmonių, tarp nukentėjusiųjų – vaikas (2015-02- 11) 40. Mados tinklaraštininkė siūlo: 5 madingiausios 2015 metų stiliaus tendencijos ir derinukai (2015-02-11) 41. JAV žiniasklaida apie lietuvį: 17-metis iš žaidimų kūrimo jau uždirbo 100 tūkst. dolerių (2015-02-11) 42. Žlugo medžio anglies gamybos klasteris Ignalinos rajone: valdininkai įtarė klastą (2015-02-11) 43. Žaibiška operacija Klaipėdoje: įtariamas verslininko V.Dundulio žudikas sulaikytas (2015-02-12) 44. Alytaus mero Jurgio Krasnicko pokalbio įrašo skandalas: ieškokite moters? (2015-02-12) 45. Tamas Dobozy: Budapešto zoologijos sodo žvėrys 1944–1945 m. (2015-02-12) 46. Rusijoje sudužo karinis lėktuvas, ekipažas žuvo (2015-02-12) 47. Migracijos pareigūnai apakę: Sirijos pilietis Vilniuje pateikė netikrą pasą ir paprašė tikro (2015-02-12) 48. Byla Nr. 16 – pateikti įkalčiai, faktai, ekspertų išvados, atskleistos bendrininkų pavardės (2015-02-12) 49. Nesiūlyk lietuviams galimybės užsidirbti – jie nori gauti algą nieko neveikdami? (2015-02-12) 50. Graikija ir euro zona nesusitarė dėl skolų krizės, diskusijos bus tęsiamos pirmadienį (2015-02-12)

165

51. Išrinkite: kurios „Šuolio“ dalyvės figūra dailiausia? (2015-02-12) 52. Stanislavo Stavickio-Stano žmona Indrė pagimdė sūnų: tėvai išrinko Adomo vardą (2015-02-12) 53. Įvertinkite: „4 Roses“ pristato dainą „Kartu“ ir debiutinį vaizdo klipą (2015-02-12) 54. Virginijus Šeškus neišmestas iš „Lietuvos ryto“ – jis liks trenerio asistentu (2015-02-12) 55. Orai.lt: sulauksime sniego ir lietaus, o sekmadienį – ir pūgų (2015-02-07) 56. Čiuožėja Agnė Sereikaitė finale – ji kovos dėl žiemos universiados medalio (2015-02-12) 57. Apklausa: nemandagiausi Europos vairuotojai – italai ir graikai (2015-02-12) 58. Kelininkai įspėja: formuojasi plikledis (2015-02-12) 59. Suskaičiavo: penktadienį, 13-ąją išties daugiau nelaimių (2015-02-12) 60. Balsavimas: išrinkite gražiausią Ji24.lt konkurso „Kaip aš susižadėjau“ istoriją (2015-02-13) 61. Supermodelis Cindy Crawford neturi ko slėpti: paviešino fotošopu neredaguotą savo nuotrauką (2015- 02-13) 62. Pavasaris Pamaryje: potvynio apsemtos pievos paukščiams tapo rojum (2015-02-28) 63. Grikių dieta: svoris krinta greitai ir lengvai (2015-02-19) 64. Aš, dviratis ir žvyrkelis: pirmoji 180 km kelionė po Lietuvą (2015-02-11) 65. NKL savaitės „Top-10“: galingas ir linksmas, jo viršuje – Pauliaus Petrilevičiaus metimas (2015-02- 15) 66. Didžiausių mergišių dešimtukas: 35 000 turėtų moterų – dar ne riba (2015-02-07)

Bernardinai.lt 1. IŠ STREIKO PASITRAUKĖ DAR 17 ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ, PRISIJUNGĖ 7 (2016-02-24) 2. KAS TREČIAS LIETUVIS DARBE PATIRIA STRESĄ: KAIP TAI SUVALDYTI? 2016-02-24) 3. EISMO SĄLYGAS SUNKINA ŠLAPDRIBA, BŪKITE BUDRŪS! (2016-02-19) 4. SPECIALISTAI SUNERIMĘ: SLENKA GEDIMINO PILIES KALNAS (2016-02-18) 5. 100 ISTORINIŲ VILNIAUS RELIKTŲ: KODĖL PRANCIŠKONŲ KANKINIAI NETAPO ŠVENTAISIAIS? (2016-03-01) 6. KOVO RENGINIAI ŠEIMOMS: LABAS, PAVASARI! (2016-03-01) 7. „24 VALANDOS VIEŠPAČIUI“: KOVO 4–5 D. VISĄ PARĄ GALIMYBĖ ATLIKTI IŠPAŽINTĮ, BENDRAI MELSTIS (2016-02-29) 8. APIE TED – VERTAS SKLEISTI IDĖJAS (2016-03-01) 9. SAVI PAŽADĖTOJE ŽEMĖJE: LITVAKŲ DAILININKŲ KELIAIS (2016-02-09)

166

10. EUROBAROMETRAS: 9 IŠ 10 EUROPIEČIŲ PRITARIA PARAMAI BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS (2016-02-09) 11. KNYGŲ MUGĖJE BUS KLAUSIAMA – BAUSTI AR PASIGAILĖTI KNYGŲ PIRATŲ (2016-02- 26) 12. EUROBAROMETRAS: LIETUVIAI SVARBIAUSIU ES PRIORITETU LAIKO BENDRĄ GYNYBOS IR SAUGUMO POLITIKĄ (2016-02-24) 13. UŽ KO AŠ IŠTEKĖSIU? ( I) – POKALBIS SU ETNOLOGE IR TAUTOSAKININKE G. KADŽYTE (2016-02-24) 14. PAVASARIO PRANAŠAI: KOKIUS AUGALUS GALIME JAIS VADINTI? (2016-02-23) 15. „LIETUVA KVIEČIA“: NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMĄ ŠVĘSKIME KARTU SU TAUTIEČIAIS UŽSIENYJE (2016-02-23) 16. LIETUVOS POLITINIS GYVENIMAS: KUR LINK EINAME? (2016-02-23) 17. PIRMINIAI JAV PREZIDENTO RINKIMAI: KAS FINANSUOJA KANDIDATUS? (2016-02-22) 18. LIETUVIŲ MENININKAI ASMENUKIŲ EPOCHOJE: AUTOPORTRETŲ PARODA (2016-02-19) 19. ČIA LAUKIAMI VISI: SVEIKI ATVYKĘ Į KRIKŠČIONYBĖS PRADŽIOS MUZIEJŲ (2016-02-18) 20. SUSIRŪPINIMAS EUROPOS PARLAMENTE: DEZINFORMACIJA ATKELIAUJA Į MŪSŲ NAMUS (2016-02-18) 21. MISIJA (NE)ĮMANOMA: UNIKALIŲ BIBLIOTEKOS SALIŲ RESTAURAVIMAS (2016-03-02) 22. MIGRANTŲ KRIZĖ: ES PATVIRTINS SKUBIOS PAGALBOS PLANĄ (2016-03-02) 23. SIRIJA: B. OBAMA NUSILEIDŽIA V. PUTINUI, IEŠKO PLANO B (2016-02-09) 24. STATISTIKA: KURIE SEIMO NARIAI NE ŽODŽIAIS, O DARBAIS BLAIVINA LIETUVĄ (2016- 02-09)

3.8.Antraštės, atitinkančios sudėtinio bejungtukio daugiadėmenio sakinio struktūrą

15min.lt 1. Klaipėdos rajone vertėsi pienovežis: pienas griovyje, vairuotojas – ligoninėje (2015-02-07) 2. Lietuva išmoko Ukrainos pamokas: bus didinamas karių skaičius, perkama nauja ginkluotė (2015-02- 09) 3. Rusų „Kanal 5“ gąsdina: tankai į Varšuvą nuvyktų per parą, Vilnius – ranka pasiekiamas (2015-02-11) 4. Kraupi MAN ir „VW Golf“ kaktomuša prie Šalčininkų: dvi moterys žuvo, keleivis ligoninėje (2015- 02-11)

167

5. Rusija liko be priešraketinės apsaugos sistemos: naujoji dar nepaleista, senoji jau neveikia (2015-02- 11)

3.9.Antraštės, atitinkančios sudėtinio mišraus sakinio struktūrą

15min.lt 1. Derybos Minske: Vokietija dar abejoja, o Rusija jau pasirengusi atsiimti „Mistral“ laivus (2015-02-09) 2. Vienuolika Minsko punktų: ką gauna V.Putinas, jo valdomi teroristai ir ką praranda Ukraina? (2015- 02-12) 3. CVmarket.lt tyrimas: kad algos šiemet augs – tikinčių daug, tačiau džiūgaujančių mažai (2015-02-12) 4. „Rimi“ įsitraukia į kainų karą: 200 produktų kainuos tiek, kiek „Maximoje“ (sąrašas) (2015-02-12) 5. Būna ir taip: iš 218 „padirbtų“ eurų banknotų 26 pasirodė esantys tikri – bylos nutrauktos (2015-02-09)

Bernardinai.lt 1. PALIAUBOS SIRIJOJE: NORS PRANEŠAMA APIE PAŽEIDIMUS, SITUACIJA GERESNĖ (2016- 02-09) 2. STEBUKLINGA ŽIEMA, ARBA METAS, KAI GRAIKIJA TAMPA SAVIMI (2016-02-09)

3. Antraštės, atitinkančios kelių sakinių struktūrą

15min.lt 1. „Degu aistra savo vaikino draugui“. Santykių ekspertų komentaras (2015-02-07) 2. Strategija – gendančios naujovės. Kaip netapti „suplanuoto nusidėvėjimo“ auka? (2015-02-07) 3. Aušros sužadėtuvių istorija. „Mylimasis man pasipiršo virš debesų“ (2015-02-07) 4. Ingridos sužadėtuvių istorija. „Piršdamasis vaikinas iškrėtė suplanuotą pokštą“ (2015-02-07) 5. Psichologė pataria: ji su juo – tik dėl sekso, jam reikia tikros meilės. Kaip elgtis vaikinui? (2015-02-09) 6. Margaritos sužadėtuvių istorija. „Jis pasipiršo netikėtai – Baltijos jūros bangose“ (2015-02-09) 7. Viktorijos sužadėtuvių istorija. „Draugas man pasipiršo prie nepakartojamų Sansusi rūmų“ (2015-02- 09) 8. Viktorijos sužadėtuvių istorija. „Draugas man pasipiršo prie nepakartojamų Sansusi rūmų“ (2015-02- 09) 9. Edgaro sužadėtuvių istorija. „Piršlybų scenarijų kūriau keletą mėnesių“ (2015-02-11)

168

10. Agnės sužadėtuvių istorija. „Mylimasis paprašė tapti jo žmona per draugystės metines“ (2015-02-11) 11. Kas bus madinga pavasarį? Žvilgsnis į dizainerių kolekcijas (2015-02-11)

Bernardinai.lt 1. ANTRASIS „ATEITIES“ NUMERIS. AMBASADORIŲ DR. VYTAUTĄ A. DAMBRAVĄ PRISIMENANT (2016-02-26) 2. JULIAN CARRON. TRADICINĖS TEISĖS IR PAMATINĖS VERTYBĖS (2016-02-25) 3. UMBERTO ECO. KINTANTI KULTŪRA, KRITINIS MĄSTYMAS IR JUOKO GALIA (2016-02- 24) 4. KNYGA NEMIRS. J.-C. CARRIÈRE IR UMBERTO ECO POKALBIS (2016-02-24) 5. MES REKOMENDUOJAME. DRĄSOS MOKYKLA ŠIANDIENOS KRIKŠČIONIMS – KNYGA „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ“ (2016-02-22) 6. NUPIEŠK SAVO RŪPESTĮ... POKALBIS SU EGLE GELAŽIŪTE-PETRAUSKIENE (2016-02-22) 7. APIE MOKYKLĄ, MOKYTOJO PROFESIJOS PRESTIŽĄ IR LYDERYSTĘ. POKALBIS SU S. GRUDIENE (2016-02-22) 8. JANIS JUONEVAS. RETROSPEKTYVAUS SVAJOTOJO LIŪDESYS (2016-02-19) 9. ANTANIDA LIKŠIENĖ. MINTYS IŠ ŠIRDIES SOPULIO (2016-03-01) 10. VAIKĄ KAMUOJA ALERGIJA? PROBLEMA GALI SLYPĖTI PATALYNĖJE (2016-03-01) 11. LUÍS GONZÁLEZ-CARVAJAL SANTABÁRBARA. DRUSKA DRUSKINĖJE (2016-02-28) 12. VAIZDO HOMILIJA. PERSPĖJIMAS „TVARKINGIESIEMS“ (2016-02-28) 13. IN MEMORIAM. ROMAS SAKADOLSKIS: „UŽAUGAU SU MINTIMI, KAD GRĮŠIU Į LIETUVĄ“ (2016-02-25) 14. BROLIS EVALDAS – PRANCIŠKONAS, ŽVEJYS, SKAUTAS… ARBA TIESIOG – ŽMONIŲ BROLIS (2016-02-21) 15. NIEKO ASMENIŠKO. KAIP PASIKEIS PASAULIS, JEI APPLE PRALAIMĖS GINČĄ SU FTB (2016-02-20) 16. PRANCIŠKONIŠKOSIOS ŠEIMOS ŠVENTIEJI. ŠV. KONRADAS IŠ PIACENZOS (2016-02-19) 17. PRANCIŠKONIŠKOSIOS ŠEIMOS ŠVENTIEJI. ŠV. AGNIETĖ IŠ PRAHOS (2016-03-02) 18. EUROPA EINA BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS LINK. O KOKS LIETUVOS VAIDMUO? (2016-02-20)

„Lietuvos aidas“

169

1. Jau pradedama rūpintis Kauną apsaugoti nuo potvynio. Nemuno vanduo kyla (1935-02-02, 4 psl.)

4. Antraštės – citatos Įformintos citatos

15min.lt 1. Monika Linkytė: „Su Vaidu jaučiuosi jaukiai ir saugiai“ (2015-02-11) 2. Joe Bidenas: „Nekalbėkite mums apie taiką, parodykite ją, prezidente Putinai“ (2015-02-07) 3. Virginijus Šeškus: „Po tokių rungtynių galiu tik visus pagirti“ (2015-02-11) 4. Leonidas Beršidskis: „Kodėl suaktyvėję mūšiai Ukrainoje žada derybų Minske sėkmę?“ (2015-02-11) 5. Wiliamas Browderis: „Putinas niekada neatsitrauks“ (2015-02-12) 6. Darius Songaila: „Nesugebėjome žaisti tokiu pat tempu kaip „Real“ (2015-02-12) 7. Jurga Šeduikytė: „Teatre kaukė leidžia pailsėti nuo atviro kontakto su žmogumi“ (2015-02-13) 8. Arsenijus Jaceniukas: „Minsko susitarimo esmė – Ukrainos ir Rusijos sienos uždarymas“ (2015-02-13) 9. Marcelo Nikola: „Mūsų užduotis – laimėti taurę. Kitas rezultatas netenkins“ (2015-02-22) 10. Kikboksą pamėgusi Baiba Skurstene: „Sportuojame vyriškai, be jokio glamūro“ (2015-02-07) 11. Juvelyrų atžala Ugnė Simanonytė-Vanagienė: „Aukštuomenės damos varžosi ir dėl juvelyro" (2015- 02-07) 12. „Limartijaus“ vadovas Jonas Lisauskas: „Verslą gali kurti ir pragare, turėk tik idėją ir lėšų“ (2015-02- 11) 13. Įvaizdžio konkurse nuotaka tapusi Simona Burbaitė: „Taip puoščiausi ir per savo vestuves“ (2015-02- 11) 14. Rusijos prezidento atstovas: „Vladimiras Putinas jokių ultimatumų nepriims“ (2015-02-11) 15. Arūno Valinsko išvada: „Natalija Bunkė ruošiasi trečioms vestuvėms“ (2015-02-11) 16. Mokomuoju „Ford Focus“ 147 km/val. greičiu lėkęs šiaulietis: „Skubėjau vežti mokinius“ (2015-02- 11) 17. BMW lėkimą 230 km/val. greičiu paviešinęs Darius Janušas: „Teisių iš manęs niekas neatims!“ (2015- 02-11) 18. Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas: „Minsko susitarimai taps įrankiu legalizuotis teroristams“ (2015-02-12)

170

19. Carnegie centro ekspertė Judy Dempsey: „Baltijos šalys turi teisę nusivilti Minsko derybomis“ (2015- 02-12) 20. „Maximos“ vadovas Žydrūnas Valkeris: „Visi karai yra blogis, išskyrus kainų karą“ (2015-02-12) 21. 25-ąjį gimtadienį švenčianti Irūna Puzaraitė: „Galvoje kirba mintis kurti šeimą“ (2015-02-12) 22. Be darbo likęs Virginijus Šeškus: „Lietuvos ryto“ savininkai man davė per mažai laiko“ (2015-02-12) 23. Virginijus Šeškus: „Po tokių rungtynių galiu tik visus pagirti“ (2015-02-11) 24. JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute'as: „Matysime aktyvesnį judėjimą Baltijos šalyse“ (2015- 02-11) 25. Rimas Kurtinaitis apie NBA tritaškių konkursą: „Sakė: na, ruse, parodyk, ką sugebi“ (2015-02-12) 26. Žurnalistė Algimanta Žukauskienė: „Jei nebūtų „Kino pavasario“, pavasaris neateitų“ (2015-02-11) 27. Rimantas Endrijaitis apie Virginijaus Šeškaus atleidimą: „Jis žinojo, kur eina“ (2015-02-12) 28. Dalia Grybauskaitė Miunchene: „Išduoti Ukrainą reikštų išduoti save“ (2015-02-07) 29. Vladimiras Klyčko užmušė viltį: „Brolis daugiau į ringą nežengs“ (2015-02-09) 30. Indrė Burlinskaitė negimdytų stebint vaiko tėvui: „Po to moteris vyro gali nebetraukti“ (2015-02-11) 31. Monika Šalčiūtė rėžė Kristupui Krivickui: „Atsisakau filmuotis jūsų gaidiškose laidose“ (2015-02-12) 32. Oksana Pikul-Jasaitienė davė atkirtį Rūtai Ščiogolevaitei: „Tai – Rūtos kerštas“ (2015-02-12) 33. Leonidas Beršidskis: „Kodėl suaktyvėję mūšiai Ukrainoje žada derybų Minske sėkmę?“ (2015-02-11) 34. Oksana Pikul atsikirto „4 Roses“ dėl plagijavimo: „Kas jūs tokios? Išvis turit dainų?“ (2015-02-11) 35. Jolanta Leonavičiūtė parodė mėlynėmis nusėtas kojas: „Mis Bikinio“ titulo negausiu“ (2015-02-11)

Bernardinai.lt 1. ANDRIUS NAVICKAS: „BŪTI KRIKŠČIONIMI – TAI KOVOTI PARTIZANINĮ LAISVĖS KARĄ“ (2016-02-25) 2. NACIONALINIS SKURDO MAŽINIMO ORGANIZACIJŲ TINKLAS: „NE – SKURDO SPĄSTAMS LIETUVOJE“ (2016-02-23) 3. JOKŪBAS JACOVSKIS: „LIAUDŽIAI VISIŠKAI NEREIKIA PRIMITYVIŲ DALYKŲ“ (2016-02- 25) 4. REŽISIERIUS D. DISILVA: „KULTŪRA NEBESUPRANTA, KAS YRA GROŽIS IR KAIP Į JĮ REIKIA ŽIŪRĖTI” (2016-02-22) 5. L. VARANAVIČIENĖ: „ŠIŲ METŲ KNYGŲ MUGĖ – IŠSKIRTINĖ“ (2016-02-25) 6. D. STAPONKUTĖ: „NE KIEKVIENA KALBA YRA TOKIA MUZIKALI, KAIP LIETUVIŲ“ (2016- 02-25)

171

7. CH. SCHILLER: „APIE PUSĖS MILIJONO VOKIETIJOS GYVENTOJŲ PAVARDĖS YRA LIETUVIŲ KILMĖS“ (2016-02-24) 8. G. LANDSBERGIS: „PREMJERO NEPAGRĮSTI KALTINIMAI MOKYTOJAMS YRA NEPRIIMTINI DEMOKRATINĖJE VISUOMENĖJE" (2016-02-23) 9. R. MASIULIS: „SGD TERMINALO NAUDA REGIONUI ATEITYJE DIDĖS“ (2016-02-23) 10. A. ČEPULIS: „SVARBIAUSIA, KAD JAUNI MOKYTOJAI BŪTŲ MOTYVUOTI“ (2016-02-22) 11. GEDIMINAS PRANCKŪNAS: „FOTOGRAFIJA IŠ MANĘS REIKALAUJA RAMYBĖS“ (2016-02- 22) 12. VYTAUTAS ALIŠAUSKAS: „RUSIJA NEBEGALI IGNORUOTI EKUMENINIO PROCESO“ (2016-02-19) 13. MARIJUS JACOVSKIS: „KIEKVIENAS NAUJAS KŪRINYS PRASIDEDA NUO EGZISTENCINIO SIAUBO“ (2016-02-18) 14. ANDRIUS MAKAREVIČIUS: „TOBULOJE PIEVOJE PILNA VABALŲ...“ (2016-02-18) 15. WALTER WINK: „ĮVEIK SISTEMĄ“ (2016-03-01) 16. MAMA MEDIKĖ: „VAIKAS BŪNA ARBA ŠVARUS, ARBA LAIMINGAS“ (2016-02-28) 17. MAŽESNIŲJŲ BROLIŲ GENEROLAS: „NUOLATINIS PRANCIŠKONŲ PATIRIAMAS GUNDYMAS – ĮSIPATOGINTI“ (2016-02-27) 18. TINKLARAŠTININKĖ APIE IŠPAŽINTĮ: „ATLEISK MAN, TĖVE, NES ESU TIKRA NELAIMĖ“ (2016-02-27) 19. ANTANAS BLUŽAS OFM: „TRIJŲ DRAUGŲ LEGENDA“ NUIMA ISTORIJOS APNAŠAS“ (2016-02-27) 20. DOC. RENATA ŠIMKŪNAITĖ-RIZGELIENĖ: „IR DĖSTYTOJAS VISĄ GYVENIMĄ MOKOSI“ (2016-02-26) 21. VYSK. K. KĖVALAS APIE „LAUDATO SI“: „JEIGU ŠIRDYJE NETVARKA, BUS NETVARKA IR MANO ARTIMIAUSIOJE APLINKOJE“ (2016-02-24) 22. NACIONALINIS SKURDO MAŽINIMO ORGANIZACIJŲ TINKLAS: „NE – SKURDO SPĄSTAMS LIETUVOJE“ (2016-02-23) 23. 75 M. SVEIKUOLIS: „PRIEŠ 40 M. SUNKU BUVO UŽLIPTI Į ANTRĄ AUKŠTĄ, O DABAR MANO SĄNARIAI - KAIP JAUNO VAIKINO" (2016-02-23) 24. REŽISIERIUS D. DISILVA: „KULTŪRA NEBESUPRANTA, KAS YRA GROŽIS IR KAIP Į JĮ REIKIA ŽIŪRĖTI” (2016-02-22)

172

25. URM: „KRYMO TOTORIŲ MEDŽLISO VEIKLOS UŽDRAUDIMAS – POLITIŠKAI MOTYVUOTAS PERSEKIOJIMAS“ (2016-02-18) 26. GYDYTOJA R. ČERKAUSKIENĖ: „INFORMACIJOS SKLAIDA APIE RETAS LIGAS BŪTINA“ (2016-03-01) 27. KARD. G. PELL: „BAŽNYČIA PADARĖ RIMTŲ KLAIDŲ, TIRDAMA KUNIGŲ LYTINIO PIKTNAUDŽIAVIMO ATVEJUS“ (2016-03-02) 28. INOVACIJŲ ŠVYTURYS VIDMANTAS TOMKUS: „REIKIA MOKĖTI NUGALĖTI ŽMONIŲ ABEJINGUMĄ” (2016-03-02)

Neįformintos citatos

15min.lt 1. Paulius Gritėnas: Nebūtos tvarkos nostalgija žavi ir diktatorius, ir interneto komentatorius (2015-02-07) 2. Nerija Putinaitė: Specialistų žemėlapis – lyg reguliarūs skrydžiai Vilnius–Nemenčinė? (2015-02-07) 3. Barackas Obama: mūsų tikslas nėra Ukrainos pergalė prieš Rusijos kariuomenę (2015-02-09) 4. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Kuo ginsimės? (2015-02-11) 5. Andrius Kubilius: Vladimirą Putiną galėtų sustabdyt Rusijos atjungimas nuo SWIFT sistemos (2015- 02-11) 6. Kaetana Leontjeva: Mokesčių administravimas – išmanus realybėje ar tik kabutėse? (I) (2015-02-11) 7. Antanas Guoga: Naftos embargas Rusijai – galingas pavadėlis nesutramdomai meškai (2015-02-11) 8. Algirdo Patackas: Lietuvos parlamentaro kreipimasis į Norvegijos parlamento narius (2015-02-11) 9. Egidijus Vareikis: Kas mes – kairieji ar dešinieji? (2015-02-11) 10. Marius Skarupskas: Kodėl mokslininkai nemotyvuoti kurti naujų produktų? (2015-02-11) 11. Juozas Olekas: NATO vadavietė Vilniuje turėtų pradėti veikti šią vasarą (2015-02-11) 12. Raimondas Kuodis: šilumos ūkį turi valdyti valstybė (2015-02-11) 13. Rimantas Šadžius: Baltijos šalių statuso Pasaulio banke pakeitimas – pribrendusi būtinybė (2015-02- 11) 14. Saulius Skvernelis: FNTT vadovas Šarūnas Rameikis galės perlaikyti fizinio pasirengimo testą (2015- 02-11) 15. Saulius Skvernelis: Achmedas Jevlojevas turi kitos ES valstybės išduotą Šengeno vizą (2015-02-11) 16. Raimundas Celencevičius: Minsko sąmokslas – 11 vinių į Ukrainos valstybės kūną (2015-02-12) 17. Petro Porošenka: teroristai reikalavo dar 70 valandų karo (2015-02-12)

173

18. Dalia Grybauskaitė: svarbiausias klausimas Minske neišspręstas (2015-02-12) 19. Vytautas Stasiūnas: pigesnės dujos Vilniuje šilumos neatpigins (2015-02-12) 20. Paulius Gritėnas: Lietuvos priešas Nr.1 – provincialumas (2015-02-13) 21. Paulius Sviklas: Kelių ereliai, gaideliai ir kiti paukštidės nariai Lietuvoje (2015-02-11) 22. Wolfgangas Schaeuble: Graikija turi suderinti savo programą su kreditoriais, jeigu nori pagalbos (2015-02-11) 23. Anne Applebaum: Nenorime naujo Šaltojo karo, bet tai geriau nei naujas pasaulinis karas (2015-02-11) 24. Malgorzata Kasner: mokytojai gali paskatinti mokinius jei ne pamilti, tai bent susidomėti Lenkija (2015-02-12) 25. Vytis Jurkonis: derybos įrodė, kad karo mygtukas spaudomas Maskvoje (2015-02-12) 26. Beata Tiškevič-Hasanova: prieš Valentino dieną pagalvokite, ar jūs su tuo žmogumi? (2015-02-12) 27. Rimvydas Valatka: Maskva–Miunchenas, A.Merkel gundymas rašistine V.Putino tiesa (2015-02-09) 28. Viktoras Jokubaitis: Daugiau jokių atominių, jokių skalūnų, o visa kita – tik „vaistams“ (2015-02-11) 29. Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvausianti D.Grybauskaitė: Lietuvos balsas girdimas (2015-02- 07) 30. Ekonomistas Jevgenijus Koganas: sankcijos Rusijai – minkštas, bet stiprus apynasris (2015-02-09) 31. Autoriai apie Vilniaus knygų mugę: čia galima savo akimis įsitikinti lietuvių meile knygai (2015-02- 11) 32. Lenkijos Seimo pirmininkas Radoslawas Sikorskis: kaip Rusija prarado Ukrainą (2015-02-12) 33. Ukrainos užsienio reikalų ministras: teroristų vadeivoms amnestija nebus taikoma (2015-02-13) 34. Skaitytojas kreipiasi pagalbos: padėkite surasti iš įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją (2015-02-22) 35. Jurgis Krasnickas puola jį demaskavusią Laurą Radzevičiūtę: atstumtos moters kerštas (2015-02-23) 36. „Gazprom“ finansininkas Andrejus Kruglovas pareiškė: paramos iš valstybės nereikia (2015-02-11) 37. Bernardas Gailius: Džeimsas Bondas. Slaptojo agento mitas (2015-02-07) 38. Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Dirva žodžiui (2015-02-11) 39. Paulius Sviklas: Norite būti ekologiškas? Tai nepirkite elektromobilio (2015-02-13)

Bernardinai.lt 1. A. JOKUBAITIS: SUSIDURIAME SU PAVOJUMI, KAD LIETUVA GALI IŠNYKTI KAIP POLITINIS SUBJEKTAS (2016-02-27) 2. JULIUS SASNAUSKAS OFM: SENOJO TESTAMENTO DIEVAS NETELPA Į LOZUNGUS (2016- 02-26)

174

3. REMIGIJUS TREIGYS: SKAITOMOS GALI BŪTI NE TIK RAIDĖS (2016-02-26) 4. JAROSLAVAS MELNIKAS: SKAITYMAS – PRAMOGA AR (IR) SAVĘS IEŠKOJIMAS? (2016- 02-26) 5. D. GRYBAUSKAITĖ: SKAITANTI TAUTA – STIPRI VALSTYBĖ (2016-02-25) 6. D. DISILVA: DIEVO GAILESTINGUMAS YRA VIENINTELIS GAILESTINGUMAS, KURIO MAN REIKIA (2016-02-24) 7. J. OLEKAS: SUBRENDO LAIKAS PASITARTI, AR TEIKTI PREMIJAS ATEITYJE (2016-02-23) 8. ŽYGIMANTAS PAVILIONIS: AR BE LITVAKŲ MES BŪTUME NATO? (2016-02-19) 9. VILMA PITRINAITĖ: SUSIKURDAMI MITĄ, SUSIKURIAME PASAULIO MATYMĄ (2016-02- 19) 10. A. ABROMAVIČIUS: PREZIDENTAS MANO ATSISTATYDINIMĄ PRIĖMĖ JAUTRIAI (2016- 02-18) 11. K. NAVAKAS: TECHNOLOGIJOS MYLINČIUS ŽMONES SUJUNGIA ĮVAIRIAUSIAIS NYČIAIS, SIŪLAIS IR ŠNIŪRAIS (2016-02-18) 12. V. TOLEIKIS: REIKIA TIKĖTI IR PASITIKĖTI MOKINIAIS (2016-03-02) 13. V. RAZUMAS: PO NEPRIKLAUSOMYBĖS MOKSLUI PADARYTA ŽALA BUS TAISOMA DAUG METŲ (2016-03-02) 14. G20 LYDERIAI: JK PASITRAUKIMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS BŪTŲ ŠOKAS PASAULIO EKONOMIKAI (2016-02-27) 15. PRANCIŠKONAI ALEPE: RAKETA NUKRITO ANT PRANCIŠKONŲ CENTRO (2016-02-26) 16. VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRAI: KAIP IŠSIVADUOTI NUO STEREOTIPŲ? (2016-02-25) 17. POLITOLOGAS APIE PALIAUBAS SIRIJOJE: RUSIJA PASIEKĖ LABAI SVARBŲ TIKSLĄ (2016-02-24) 18. N. ČEPULIS APIE AKADEMINĮ SĄŽININGUMĄ: NORĄ SUKČIAUTI MAŽINA BENDRADARBIAVIMAS (2016-02-24) 19. APLINKOS MINISTERIJA: ASTRAVO ATOMINĖ ELEKTRINĖ – DAUG KLAUSTUKŲ, MAŽAI ATSAKYMŲ (2016-02-23) 20. TNS LT: KO LIETUVAI TRŪKSTA IKI KITO „SILICIO SLĖNIO“? (2016-02-23) 21. „BREXIT“: D. BRITANIJOS GYNYBOS MINISTRAS PERSPĖJO DĖL EUROPOS SAUGUMO (2016-02-22) 22. SOCIOLOGAS: LIETUVIAI YRA PESIMISTIŠKAI OPTIMISTIŠKI (2016-02-21)

175

23. GERIAUSIAS VU FF DĖSTYTOJAS PROF. E. KUOKŠTIS: TIESA SLYPI KAŽKUR TARP NULIO IR BEGALYBĖS (2016-02-21) 24. POPIEŽIUS ETIOPIJOS PATRIARCHUI: PRADĖKIME NAUJĄ DRAUGYSTĖS LAIKOTARPĮ (2016-03-01) 25. DALIA MICHELEVIČIŪTĖ: SIELA ILGISI DŽIAUGSMO IR RAMYBĖS (2016-03-01) 26. LINVO: NE VISI Į ES ATVYKSTANTYS MIGRANTAI TURI TEISĘ Į PABĖGĖLIO STATUSĄ (2016-03-01) 27. DRABUŽIŲ DIZAINERĖ JOLANTA TALAIKYTĖ: MADĄ DIKTUOJA ASMENYBĖS (2016-03- 01) 28. POPIEŽIUS: DIEVAS NEBAUDŽIA NELAIMĖMIS (2016-02-29) 29. OKSFORDO PROFESORIUS: NESĄMONĖ, KAD MOKSLININKAI NETIKI DIEVU (2016-02-29) 30. POPIEŽIUS: VISOS VALSTYBĖS TEPADEDA PABĖGĖLIAMS (2016-02-29) 31. PREZIDENTĖ: PABĖGĖLIAMS REIKIA PADĖTI, BET NE PASYVIAI PRIIMTI TIEK, KIEK ATEINA (2016-02-09) 32. KARALIENĖ ELŽBIETA II: KRISTUS YRA KARALIUS, KURIAM TARNAUJU (2016-02-25) 33. J. KENTENICHO ŠEIMOS PEDAGOGIKOS AKADEMIJA: MATYTI AUKSO IEŠKOTOJO ŽVILGSNIU (2016-02-22) 34. LPF „ALGOJIMAS“: NEĮGALIŲJŲ FORUMAS TIK PADIDINO NERIMĄ (2016-02-21) 35. POPIEŽIUS MEKSIKOJE: DĖMESYS SOCIALINIAM TEISINGUMUI IR ŠEIMAI (2016-02-19) 36. BREXIT: TARP POLITINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS IR EKONOMINĖS GEROVĖS (2016-02-19

Tiksli citata

Bernardinai.lt 1. „GYVUOKIT IR DARBUOKITĖS. JŪSŲ KOSTAS OSTRAUSKAS“... (2016-02-20)

„Naujoji Romuva“ 1. „Žmonės, kurie sudarė istoriją“ (1931-04-26, psl. 416) Netiesioginio citavimo atvejai

15min.lt 1. Jurgis Krasnickas partijai prisipažino besikeikiantis, bet neigė norįs apvogti valstybę (2015-02-09)

176

2. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prabilo apie karo padėties įvedimą (2015-02-11) 3. Ryšių reguliavimo tarnyba įspėja apie per „Facebook“ plintančią kenkėjišką programą (2015-02-11) 4. Dukart girtą britę išprievartavęs Žilvinas Ruzgas sako nė nepagalvojęs apie seksą (2015-02-12) 5. Indrė Burlinskaitė siunčia karštų linkėjimų iš baseino (2015-02-13) 6. Karius į Ukrainą siunčiantis Vladimiras Putinas įtikinėja, kad jis su niekuo neketina kariauti (2015-02- 07) 7. Angela Merkel neužtikrinta, kad derybos Maskvoje dėl Ukrainos duos rezultatų (2015-02-07) 8. Žalgirietis Artūras Milaknis nujaučia – ekipai mače su „Real“ reikės jo tritaškių (2015-02-11)

Bernardinai.lt 1. VILNIEČIAI PASISAKO UŽ KREMATORIUMO STATYBAS VILNIAUS MIESTE (2016- 02-23) 2. „TRANSPARENCY INTERNATIONAL“ RAGINA SPORTO INSTITUCIJAS VIEŠINTI SAVO BIUDŽETUS (2016-02-23) 3. POPIEŽIUS RAGINA METAMS ATSISAKYTI MIRTIES BAUSMĖS (2016-02-22) 4. SEIMO NARIŲ GRUPĖ PRAŠO PRIPAŽINTI, KAD NEEILINĖ SESIJA NUTRAUKTA NETEISĖTAI (2016-02-18) 5. MINISTRAS ŽENEVOJE RAGINO ATKREIPTI DĖMESĮ Į ŽMOGAUS TEISIŲ PADĖTĮ OKUPUOTOSE UKRAINOS TERITORIJOSE (2016-02-09) 6. ES RAGINA UKRAINĄ AKTYVIAU KOVOTI SU KORUPCIJA IR VYKDYTI MINSKO PALIAUBŲ SUSITARIMUS (2016-02-23)

„Lietuvos aidas“ 1. Užsienis ragina padaryti galą nacionalsocializmui Klaipėdoj (1935-01-03, 8 psl.) 2. Butrimoniečiai prašo jų neskriausti (1935-02-11, 6 psl.)

177

2.Tarpukario ir dabartinės žiniasklaidos straipsnių antraščių ekspresyviosios raiškos klasifikacija

1. Tropai

1.1.Palyginimas

1. Antanas Guoga: Naftos embargas Rusijai – galingas pavadėlis nesutramdomai meškai (2015- 02-11) 2. Ekonomistas Jevgenijus Koganas: sankcijos Rusijai – minkštas, bet stiprus apynasris (2015-02- 09) 3. Elektromobilių problemos Rusijos platybėse – tokios pat, kaip ir Lietuvoje (2015-02-11) 4. GERIAUSIAI VU FILOLOGIJOS FAKULTETO DĖSTYTOJAI PROF. LIGIJAI KAMINSKIENEI PASKAITA PRILYGSTA RITUALUI (2016-02-19) 5. Soviet spauda, kaipo valdžios įrankis (1931-04-12, psl. 367) 6. Savižudybės, kaipo tarptautinis reiškinys (1931-04-12, psl. 367) 7. Mokykla, kaipo klubas (1931-03-29, psl. 319)

1.2.Metafora 1.2.1. ĮASMENINIMAS

1. Skaitytojų nuotraukose – žiemos išdaigos (2015-02-07) 2. Nauji „Samsung“ televizoriai klauso privačių pokalbių ir juos perduoda trečiosioms šalims (2015-02- 09) 3. Naftos kainos kopia aukštyn (2015-02-09) 4. Registruotas nedarbas Latvijoje sausį pakilo iki 9 proc. (2015-02-11) 5. Kaune į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinę grįžo Kario skulptūra (2015-02-11) 6. „Western Union“ ketvirčio pelnas augo 28 proc. (2015-02-11) 7. „Michelin“ pelnas 2014 metais sumažėjo beveik dešimtadaliu (2015-02-11) 8. „Renault“ grynasis pelnas 2014 metais pašoko daugiau kaip tris kartus (2015-02-12) 9. „Volkswagen“ pardavimai sausio mėnesį nežymiai smuktelėjo (2015-02-12) 10. Vokietijos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį augo labiau, negu prognozuota (2015-02-13) 11. Vilniuje blynais kvepės dvejos Užgavėnės – lietuviškos ir rusiškos (2015-02-09) 178

12. Mirtiną avariją D.Britanijoje sukėlusiam vilkiko vairuotojui iš Lietuvos atgaila nepadėjo (2015-02-11) 13. DALIA MICHELEVIČIŪTĖ: SIELA ILGISI DŽIAUGSMO IR RAMYBĖS (2016-03-01) 14. APKLAUSOS RODO SKEPTIŠKĄ BRITŲ POŽIŪRĮ Į ES (2016-02-25) 15. J. OLEKAS: SUBRENDO LAIKAS PASITARTI, AR TEIKTI PREMIJAS ATEITYJE (2016-02-23 16. SPECIALISTAI SUNERIMĘ: SLENKA GEDIMINO PILIES KALNAS (2016-02-18) 17. JAUNUS AKTORIUS SUVIENIJO ANGLIŠKAS DETEKTYVAS (2016-02-18) 18. SEPTYNIOLIKTAS „AUKSO PAUKŠTĖS“ SKRYDIS PER LIETUVĄ (2016-02-23) 19. PREZIDENTO GYVENIMO ŽINGSNIAI (2016-02-26) 20. Padidėjo pervežimai iš SSRS (1935-01-03, 7 psl.) 21. Teisingumas laimėjo (1935-02-07, 2 psl.) 22. Pakilo sviesto kainos (1935-02-07, 7 psl.) 23. Apskrities savivaldybės mokyklų statyba žengia pirmyn. (1935-02-07, 8 psl.) 24. Kuršių marių ledas jau kyla (1935-02-22, 5 psl.) 25. Pakilo javų kainos (1935-02-28, 6 psl.) 26. Ar poezija atgyveno savo amžių? (1931-02-08, psl. 146) 27. Ką rodo Babilonijoje rasti rankraščiai? (1931-01-18, psl. 79) 28. Kaip stovi dabar tarptautinės kalbos klausimas? (1931-01-25, psl. 104) 29. Ko pamoko ekonominė pasaulinė krizė? (1931-02-15, psl. 172) 30. Kokią pažangą padarė medicina per praeitus 30 metų? (1931-03-01, psl. 224) 31. Apie miestą, kurs gieda (1931-03-29, psl. 317)

1.2.2. Iš negyvųjų – negyviesiems

1. FESTIVALYJE – PASAULIO IR LIETUVOS MUZIKOS ŽVAIGŽDYNAS (2016-02-19) 2. DĖL J. MARCINKEVIČIAUS IR N. PUTINAITĖS – KULTŪRINIO KARO ŠŪVIAI (2016- 02-22) 3. IŠ PAVASARĖJANČIOS PRAHOS „CANTATE DOMINO“ GRĮŽO SU PUOKŠTE APDOVANOJIMŲ (2016-02-19) 4. NACIONALINIS SKURDO MAŽINIMO ORGANIZACIJŲ TINKLAS: „NE – SKURDO SPĄSTAMS LIETUVOJE“ (2016-02-23) 5. Žiemos pasaka – „We love Lithuania“ projekto nuotraukose (2015-02-07) 6. Prieš turistinį sezoną Klaipėdos gidų paslaugos tapo aukso vertės (2015-02-09)

179

7. Būsima profesija – tarp svajonių ir realybės girnų (2015-02-07) 8. Pratęstas laikas įsirašyti į V. G. Fondo aukso knygą (1935-02-07, 9 psl.) 9. Rekordų svaigulys (1931-03-01, psl. 223) 10. Intrigų lizdai (1931-04-12, psl. 365) 11. „Aukso knyga“ (1931-04-26, psl. 413) 12. Menininko kelias (1931-03-22, psl. 292) 13. Ir amerikoje socialinis klausimas paaštrėjo (1931-01-18, psl. 79)

1.2.3. Metaforinis epitetas

1. Ukraina skelbia apie toliau į jos teritoriją plūstančius Rusijos karius ir karinę techniką (2015- 02-09) 2. Indrė Burlinskaitė griausmingai atšventė savo gimtadienį rusiškame klube (2015-02-07) 3. Šiaurės Korėja išbandė sparnuotąją raketą, kuri primena Rusijos sukurtą ginklą (2015-02-07) 4. Žaibiška operacija Klaipėdoje: įtariamas verslininko V.Dundulio žudikas sulaikytas (2015-02- 12) 5. Rimantas Šadžius: Baltijos šalių statuso Pasaulio banke pakeitimas – pribrendusi būtinybė (2015-02-11) 6. Deivio ir Renatos Norvilų kelionė JAV: azartiškas Las Vegasas ir nuotykiai Arizonos dykumoje (2015-02-11) 7. Šarūno Jasikevičiaus reakcijos per rungtynes su „Real“ – pariebintos keiksmais (2015-02-13) 8. STEBUKLINGA ŽIEMA, ARBA METAS, KAI GRAIKIJA TAMPA SAVIMI (2016-02-09) 9. ŠIURPI TYLA APIE PEDOFILIJĄ INTERNETE (2016-02-23) 10. Drąsus banko užpuolimas Budapešte (1935-01-03, 1 psl.) 11. Sunki katastrofa Maskvos fabrike (1935-02-28, 1 psl.) 12. Stipri akcija Paryžiuje už karo tarnybos laiko prailginimą (1935-02-28, 1 psl.)

1.2.4. Metaforiškai vartojami veiksmažodžiai

1. Madrido „Atletico“ 4:0 pažemino „Real“ ir pasivijo „Barcelona“ ekipą Sportas (2015-02-07) 2. LKL lygoje „Dzūkija“ trečiame kėlinyje palaužė Kėdainių „Nevėžį“ Sportas (2015-02-11)

180

3. „Žalgiris“ po pertraukos suskydo ir trečiąkart Eurolygoje nusileido „Real“ 71:88 SPORTAS (2015-02-12) 4. Bundeslygoje „Borussia“ rungtynių pabaigoje sutriuškino „Schalke“ SPORTAS (2015-02-28) 5. „Lietuvos rytas” sutriuškino „Telenet“ ir žengė į kitą Europos taurės etapą – 111:83 (Sportas) (2015-02-11) 6. Oksana Pikul-Jasaitienė davė atkirtį Rūtai Ščiogolevaitei: „Tai – Rūtos kerštas“ ŽMONĖS.LT (2015-02-12) 7. Oksana Pikul atsikirto „4 Roses“ dėl plagijavimo: „Kas jūs tokios? Išvis turit dainų?“ Žmonės.lt (2015-02-11) 8. Kauno „Makabi“ boksininkai Kybartuose prakišo 5:3. (1935-02-28, 10 psl.)

1.3.Alegorija

1. Yla iš maišo išlindo... (1935-02-07, 1 psl.) 2. Atsarga gėdos nedaro... (1935-02-28, 1 psl.)

1.3. Oksimoronas

1. SOCIOLOGAS: LIETUVIAI YRA PESIMISTIŠKAI OPTIMISTIŠKI (2016-02-21) 2. NATŪRALŪS ANTIBIOTIKAI (2016-02-20)

1.5.Metonimija

1. Milijono litų sporto klubams nepagailėjusi Utena džiaugiasi vaisiais (2015-02-12) 2. V. A. DAMBRAVA ATGULĖ AMŽINOJO POILSIO (2016-02-27) 3. PAVASARIO PRANAŠAI: KOKIUS AUGALUS GALIME JAIS VADINTI? (2016-02-23) 4. Aušros sužadėtuvių istorija. „Mylimasis man pasipiršo virš debesų“ (2015-02-07)

1.6.Sinekdocha (visumos)

1. Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvausianti D.Grybauskaitė: Lietuvos balsas girdimas (2015-02-07)

181

2. Lietuva perveda 66,4 mln. eurų įnašą į Europos stabilumo mechanizmo fondą (2015-02-11) 3. Lenkija bando atnaujinti sėklinių bulvių eksportą į Rusiją (2015-02-11) 4. Latvija priėmė pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę „žaliesiems žmogeliukams“ (2015-02-12) 5. Prancūzija susitarė su Egiptu dėl karinės technikos pardavimo (2015-02-12) 6. Dubajaus policija parodė galingiausių tarnybinių automobilių arsenalą (2015-02-12) 7. Parapija laukia prie Monblano viršukalnės žuvusio Betygalos klebono Viktoro Aukštakalnio palaikų (2015-02-13) 8. 2014 m. Ukraina dujų importą sumažino 30,4 proc., vartojimą – 15,7 proc. (2015-02-09) 9. Bankai nuo šiol vertins ir kliento galimybes būti pašauktam į kariuomenę (2015-02-28) 10. ES OFICIALIAI ATŠAUKĖ SANKCIJAS BALTARUSIJAI (2016-02-25) 11. JAV LIETUVOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBAI PERDAVĖ MOBILIĄJĄ APTIKIMO SISTEMĄ (2016-02-25) 12. VOKIETIJA IKI 2020 M. SULAUKS 3,6 MLN. PABĖGĖLIŲ (2016-02-25) 13. SEIMAS GRĮŽTA TĘSTI NEEILINĖS SESIJOS (2016-02-25) 14. „MANO PASAULIO ATLASAS“ KVIEČIA PAŽINTI PASAULĮ (2016-02-26) 15. KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS KVIEČIA NEĮGALIUOSIUS (2016-02-24) 16. ES RAGINA UKRAINĄ AKTYVIAU KOVOTI SU KORUPCIJA IR VYKDYTI MINSKO PALIAUBŲ SUSITARIMUS (2016-02-23) 17. KAUNAS PATVIRTINO REKORDINĮ BIUDŽETĄ (2016-02-23) 18. KNYGŲ MUGĖ JAU XVII KARTĄ KVIES LIETUVOS SKAITYTOJUS (2016-02-23) 19. LENKIJA PABRĖŽIA SAVO VAIDMENĮ ES SUSITARIME SU DIDŽIĄJA BRITANIJA (2016-02-21) 20. JAV ĮVEDA NAUJAS SANKCIJAS ŠIAURĖS KORĖJAI (2016-02-19) 21. RUSIJA PADAVĖ Į TEISMĄ UKRAINOS VYRIAUSYBĘ (2016-02-19) 22. ETNO DIRBTUVĖLĖS KVIEČIA Į VĖLIMO UŽSIĖMIMĄ (2016-02-18) 23. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ ŠIEMET SULAUKĖ YPATINGO SUSIDOMĖJIMO (2016-03- 01) 24. POLITOLOGAS APIE PALIAUBAS SIRIJOJE: RUSIJA PASIEKĖ LABAI SVARBŲ TIKSLĄ (2016-02-24) 25. Užsienis ragina padaryti galą nacionalsocializmui Klaipėdoj (1935-01-03, 8 psl.) 26. Europa atidžiai nagrinėja Londono susitarimą (1935-02-07, 1 psl.)

182

27. Rodydama kilnų pavyzdį, Lietuva gina savo teises (1935-02-07, 4 psl.) 28. Jungtinės valstybės siaurina savo konsuliarinį etapą Sovietuose (1935-02-07, 4 psl.) 29. Berlynas nervinasi (1935-02-22, 1 psl.) 30. Ką sako „Židinys“ apie „Vagą“ (1931-04-05, psl. 340)

Dalies sinekdocha

1. Kieno rankos ant vyriausybės vairo? (bernardinai.lt, Visuomenė, 2016-03-01).

1.7.Perifrazė

1. Mirė žodžio meistras Zeferinas Jonutis (2015-02-12) 2. Būsimos Rusijos karinės bazės Kipre – dar vienas galvos skausmas Europai (2015-02-09) 3. Raimundas Celencevičius: Minsko sąmokslas – 11 vinių į Ukrainos valstybės kūną (2015-02- 12) 4. Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko 10-metė dukra bandė laimę muzikiniame šou „The Voice“ (2015-02-11) 5. Galvą susukanti Vilniaus knygų mugės kultūrinė programa: ją įkvepia lankytojai (2015-02-11) 6. MOKYTOJAI NEKETINA SUDĖTI GINKLŲ (2016-02-09) 7. J. KENTENICHO ŠEIMOS PEDAGOGIKOS AKADEMIJA: MATYTI AUKSO IEŠKOTOJO ŽVILGSNIU 8. Pagrindinė naujojo Rusijos lyderio užduotis bus išvalyti tai, ką pridirbo Vladimiras Putinas (2015-02-07) 9. Vytis Jurkonis: derybos įrodė, kad karo mygtukas spaudomas Maskvoje (2015-02-12)

1.8.Hiperbolė 1. Derybų Minske dalyviai išgėrė kelis kibirus kavos, prisivalgė kiaušinienės UŽSIENIS (2015-02-12)

183

2. Plėtojimo figūros

2.1.Įrėminimas

1. D. DISILVA: DIEVO GAILESTINGUMAS YRA VIENINTELIS GAILESTINGUMAS, KURIO MAN REIKIA (2016-02-24) 2. „Maximos“ vadovas Žydrūnas Valkeris: „Visi karai yra blogis, išskyrus kainų karą“ (2015-02- 12)

2.2.Anadiplozė

1. VYSK. K. KĖVALAS APIE „LAUDATO SI“: „JEIGU ŠIRDYJE NETVARKA, BUS NETVARKA IR MANO ARTIMIAUSIOJE APLINKOJE“ (2016-02-24)

2.3.Poliptotonas

1. Ką sako moteris apie moterų dalyvavimą politikoje? (1931-02-22, psl. 199) 2. „MANO PASAULIO ATLASAS“ KVIEČIA PAŽINTI PASAULĮ (2016-02-26) 3. Žurnalistė Algimanta Žukauskienė: „Jei nebūtų „Kino pavasario“, pavasaris neateitų“ (2015-02- 11)

2.4.Paranomazija

1. V. TOLEIKIS: REIKIA TIKĖTI IR PASITIKĖTI MOKINIAIS (2016-03-02) 2. VILNIAUS RAJONO 2016 M. BIUDŽETAS – VAKARYKŠČIAI UŽVAKARYKŠČIŲ ŽMONIŲ SUMANYMAI (2016-02-19) 3. ĮVARČIAI Į SAVUS VARTUS (2016-02-28) 4. LUÍS GONZÁLEZ-CARVAJAL SANTABÁRBARA. DRUSKA DRUSKINĖJE (2016-02-28) 5. Vladimiras Putinas Egipte perkreiptu veidu klausėsi iškraipyto Rusijos himno (2015-02-11) 6. Nekritiko kritika (1931-02-15, psl. 168) 7. Nesportiškas vokiškų sporto draugijų nusistatymas. (1935-02-07, 2 psl.) 8. Padaugėjo nusižudymų ir nužudymų (1935-02-22, 8 psl.)

184

9. Turtingųjų turtingiausias (1931-04-12, psl. 368)

2.5.Sinonimija

19. K. NAVAKAS: TECHNOLOGIJOS MYLINČIUS ŽMONES SUJUNGIA ĮVAIRIAUSIAIS NYČIAIS, SIŪLAIS IR ŠNIŪRAIS (2016-02-18) 20. Paulius Sviklas: Kelių ereliai, gaideliai ir kiti paukštidės nariai Lietuvoje (2015-02-11) 21. Šiuolaikinė automechaniko profesija – įdomi, turininga ir įtraukianti (2015-02-11) 22. Nešvariose Kauno daugiabučių laiptinėse – kirmėlės, grybai ir bakterijos (2015-02-11)

3. Trumpinimo figūros

3.1.Elipsė 1. ŠVEICARIJOJE – REFERENDUMAS DĖL NUSIKALTUSIŲ UŽSIENIEČIŲ DEPORTACIJOS (2016-02-28) 2. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – IŠSKIRTINIS DĖMESYS ARCHITEKTŪRAI (2016-02-22) 3. BRIUSELYJE – BANDYMAI ĮTIKINTI D. BRITANIJĄ LIKTI ES (2016-02-19) 4. BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUJE – SKULPTŪRŲ PARODA „DIEVUI IR ŽMOGUI“ (2016-02-19) 5. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – UKRAINOS KULTŪROS VITRINA (2016-02-18) 6. STT AKIRATYJE – R. PAKSAS IR G. VAINAUSKAS (2016-02-09) 7. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE – POKALBIS SU R. CICĖNU IR T. GUDAIČIU (2016-02-27) 8. KNYGŲ MUGĖJE – PARTIZANO BRONIAUS KEMEKLIO-KERŠTO ATSIMINIMŲ KNYGA (2016-02-26) 9. NAUJOJE J. SASNAUSKO KNYGOJE – APIE SENĄJĮ TESTAMENTĄ BE TUŠČIAŽODŽIAVIMO (2016-02-23) 10. RESPUBLIKONŲ STOVYKLOJE – OPTIMISTINĖS PROGNOZĖS D. TRUMPUI (2016-02- 23) 11. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS KINO SALĖJE – EKRANO PERSONAŽAI IR JŲ AUTORIAI (2016-02-23) 12. AUSTRIJOJE – SVARBUS SPRENDIMAS DĖL PABĖGĖLIŲ (2016-02-18)

185

13. TIBETE IR INDIJOJE – NAUJI TIBETIEČIŲ SUSIDEGINIMAI (2016-03-01) 14. NAUJAME SUGRĮŽTANČIO S. PARULSKIO ROMANE – GAUSU AUTOBIOGRAFINIŲ DETALIŲ (2016-02-22) 15. DVIRAČIŲ NUOMA KAUNE – NUO GEGUŽĖS (2016-02-23) 16. VAIKAI – APIE SKAITYMĄ (2016-02-28) 17. NAUJAS LNDT SPEKTAKLIS „LAIMINGASIS PRINCAS“ – APIE GROŽĮ IR PASIAUKOJIMĄ (2016-02-27) 18. JAPONŲ MUZIKA – DIDŽIAUSIAIS LIETUVOS VARGONAIS (2016-02-23) 19. APIE TED – VERTAS SKLEISTI IDĖJAS (2016-03-01) 20. ANDRIUS NAVICKAS APIE KNYGĄ „LAISVŲ ŽMONIŲ BENDRUOMENĖ?“ (2016-02- 22) 21. SANTUOKA – KOMANDINIS ŽAIDIMAS (2016-02-27) 22. KULTŪRINĖ INTELEKTUALINĖ KELIONĖ – NEPAVALDI LAIKUI (2016-02-26) 23. VROCLAVAS – SUBJEKTYVUS MIESTO DVASIOS VADOVAS (2016-02-25) 24. TRADICINIS KULTŪROS MARATONAS ŠIEMET – REKORDINIO ILGIO (2016-02-23) 25. TEATRAS – ŠIANDIENĖS ĮSIBAIMINUSIOS GRAIKIJOS VEIDRODIS? (2016-02-22) 26. POPIEŽIAUS DĖMESYS ČIABUVIAMS – STIPRUS PASKATINIMAS (2016-02-20) 27. POPIEŽIAUS SIURPRIZAS – NETIKĖTAS APSILANKYMAS PRIKLAUSOMYBIŲ CENTRE (2016-02-27) 28. FESTIVALIO „VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS“ PREMJERA - ŠOKIO SPEKTAKLIS „GODOS“ (2016-02-27) 29. D. TRUMPAS IR H. CLINTON – PIRMINIŲ RINKIMŲ NUGALĖTOJAI (2016-02-21) 30. TAMSA – PUIKI TERAPIJA, BET MES IŠMOKSTAME JOS BIJOTI (2016-02-19) 31. U. ECO – KULTINIS DANO BROWNO „TĖVAS“, KURĮ RYŽOSI DEMASKUOTI R. DE LA CIERVA IR V. HORIA (2016-02-29) 32. UŽ KO AŠ IŠTEKĖSIU? ( I) – POKALBIS SU ETNOLOGE IR TAUTOSAKININKE G. KADŽYTE (2016-02-24) 33. ANDRIUS NAVICKAS: „BŪTI KRIKŠČIONIMI – TAI KOVOTI PARTIZANINĮ LAISVĖS KARĄ“ (2016-02-25) 34. L. VARANAVIČIENĖ: „ŠIŲ METŲ KNYGŲ MUGĖ – IŠSKIRTINĖ“ (2016-02-25) 35. MAŽESNIŲJŲ BROLIŲ GENEROLAS: „NUOLATINIS PRANCIŠKONŲ PATIRIAMAS GUNDYMAS – ĮSIPATOGINTI“ (2016-02-27)

186

36. URM: „KRYMO TOTORIŲ MEDŽLISO VEIKLOS UŽDRAUDIMAS – POLITIŠKAI MOTYVUOTAS PERSEKIOJIMAS“ (2016-02-18) 37. JAROSLAVAS MELNIKAS: SKAITYMAS – PRAMOGA AR (IR) SAVĘS IEŠKOJIMAS? (2016-02-26) 38. Muzika – pakelia darbingumą (1931-01-18, psl. 78) 39. Doc. P. Galaunė – garbės narys (1931-01-25, psl. 102) 40. Hegelio mokslas – fašizmo pagrindas (1931-01-25, psl. 103) 41. Katrė I – lietuvė (1931-02-01, psl. 124) 42. Marlena Dietrich – šekspyro interpretatorė (1931-02-01, psl. 124) 43. Nauja planeta – Plutonas. (1931-02-22, psl. 189) 44. Muzika – esminis dalykas (1931-03-08, psl. 242) 45. Moteris – vyro širdis (1931-03-29, psl. 317) 46. Naujausi laikraščių konkurentai – kino ir radio (1931-04-05, psl. 343) 47. Piatiletkos tikslas - pasaulinė revoliucija (1931-05-03, psl. 439) 48. Amerikos žemės ūkio koncentracija ir industrializavimas – pavojus Europai. (1931-05-10, psl. 463) 49. Valijos princas – admirolas ir generolas (1935-01-03, 9 psl.) 50. Dabartinis Italijos karalius – Lietuvos 14-to dragūnų p. Vadas (1935-02-22, 5 psl.) 51. Skautų rėmėjui – ordinas. (1935-02-28, 8 psl.) 52. Lietuva – antroji Baltijos regiono valstybė, suplanavusi savo jūrines teritorijas (2015-02-11) 53. Šou „Baras“ išgarsėjusi Ieva Kaminskaitė – dabar Anglijoje plius dydžio modelis (2015-02-12) 54. Anglijos futbolo elito vienas iš autsaiderių – „Aston Villa“ keičia komandos trenerį (2015-02- 12) 55. Romas Austinskas – vienas kandidatų tapti LASF prezidentu (2015-02-19) 56. Paskutinis Boriso Nemcovo meilės romanas – žmogžudystės liudininke tapusi studentė? (2015- 02-28) 57. Vilniaus knygų mugės viešnios – Salla Simukka ir Susanna Kubelka (2015-02-09) 58. Stulbinančios kolekcijos – Madrido mados savaitėje (2015-02-11) 59. Naudotas „Dacia Duster“ – grubus tipas (2015-02-09) 60. Žvaigždžių dienos 2015“ rinkimų lyderis – žalgirietis Jamesas Andersonas (2015-02-09) 61. LKL geriausias sausį – Alexanderis Oriakhi iš „Pieno žvaigždžių“ (2015-02-09) 62. „Alpine“ komanda – visos pasaulinių ištvermės lenktynių programos dalyvė (2015-02-11)

187

63. Vasario 8-oji – žioplių diena? (2015-02-09) 64. Antradienį vaizdo konferencijoje – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus (2015-02-09) 65. Aukščiausiojo Teismo akiratyje – „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimas (2015-02-09) 66. 15min.lt vaizdo konferencijoje – prekybos tinklo „Maxima“ vadovas Žydrūnas Valkeris (2015- 02-11) 67. Lietuvoje – dar vienas „Bugatti Veyron“ (2015-02-11) 68. Vyriausybės privatizavimo sąraše – „Baltijos“ poilsio namai, Giraitės ginkluotės gamykla (2015-02-11) 69. Atsinaujinusio „Teo“ planuose – bendri pardavimo salonai su „Omnitel“ (2015-02-15) 70. Derybų Minske dieną – žūtys Kramatorske ir Donecke (2015-02-11) 71. Penktadienio vakarą – gaisras Vilniaus senamiestyje (2015-02-13) 72. Po derybų Minske – šmaikštūs pokštai internete (2015-02-15) 73. „Naujoms pupytėms“ – grupės „4 Roses“ priekaištai dėl plagijavimo (2015-02-09) 74. Stojantiems į Rytų Ukrainos teroristų gretas – iki 250 eurų (2015-02-09) 75. Agness Landau asmenukė gerbėjams – tik su kelnaitėmis tiesiai iš lovos (2015-02-11) 76. TVF paskola Ukrainai – 15,5 mlrd. eurų mainais į reformas (2015-02-15) 77. Čiuožėjai Agnei Sereikaitei – žiemos universiados bronza (2015-02-15) 78. 2014 m. Ukraina dujų importą sumažino 30,4 proc., vartojimą – 15,7 proc. (2015-02-09) 79. Tomas Tombakas ir Rimvydas Naktinis: per Atlantą – pakeleivinga jachta (2015-02-07) 80. Nuotraukoje – garsi pramogų pasaulio atstovė vaikystėje: ar atpažįstate? (2015-02-11) 81. Skaitytojų nuotraukose – žiemos išdaigos (2015-02-07)

3.2.Nutylėjimas 1) NUPIEŠK SAVO RŪPESTĮ... POKALBIS SU EGLE GELAŽIŪTE-PETRAUSKIENE (2016-02-22) 2) REČIAUSIOS DIENOS VAKARĄ... (2016-02-26) 3) BROLIS EVALDAS – PRANCIŠKONAS, ŽVEJYS, SKAUTAS… ARBA TIESIOG – ŽMONIŲ BROLIS (2016-02-21)

188

4. Komponavimo figūros

4.1.Gramatinių formų sąskambiai 1. Klaipėdos rajone vertėsi pienovežis: pienas griovyje, vairuotojas – ligoninėje (2015-02-07) 2. Ji24.lt receptų pasiūlymas – vištų blauzdelės ir šlaunelės (2015-02-11) 3. Grikių dieta: svoris krinta greitai ir lengvai (2015-02-19) 4. MITYBA IR MAISTO KULTŪRA NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ IKI ŠIŲ DIENŲ (2016-02-24)

4.2.Aliteracija 1) KULTŪRINĖ INTELEKTUALINĖ KELIONĖ – NEPAVALDI LAIKUI (2016-02-18) 2) J. VAIČIŪNAITĖS 15-OSIOMS MIRTIES METINĖMS – MUZIKINIS POEZIJOS MONOSPEKTAKLIS (2016-02-24) 3) G. K. CHESTERTON „RUTULYS IR KRYŽIUS“ – TRIKDANČIAI TIKSLI MŪSŲ LAIKŲ DIAGNOZĖ (2016-02-22) 4) REVERANSAS ELEGANTIŠKAJAI RETORIKOS KARALIENEI (2016-02-18) 5) EISMO SĄLYGAS SUNKINA ŠLAPDRIBA, BŪKITE BUDRŪS! (2016-02-19) 6) SPECIALISTAI SUNERIMĘ: SLENKA GEDIMINO PILIES KALNAS (2016-02-18) 7) UMBERTO ECO. KINTANTI KULTŪRA, KRITINIS MĄSTYMAS IR JUOKO GALIA (2016-02- 24) 8) INOVACIJŲ ŠVYTURYS VIDMANTAS TOMKUS: „REIKIA MOKĖTI NUGALĖTI ŽMONIŲ ABEJINGUMĄ” (2016-03-02) 9) GYDOMOJI JUOKO GALIA ILGINA GYVENIMĄ (2016-02-25)

4.3.Asonansas 1. Rusijoje sudužo karinis lėktuvas, ekipažas žuvo (2015-02-12)

4.4.Antitezė 1. „Grammy“ apdovanojimų stilius: pataikė į dešimtuką ar prašovė pro šalį? (2015-02-09) 2. Rusija liko be priešraketinės apsaugos sistemos: naujoji dar nepaleista, senoji jau neveikia (2015-02- 11) 3. Egidijus Vareikis: Kas mes – kairieji ar dešinieji? (2015-02-11) 4. PERSONAŽAI IEŠKOS AUTORIAUS, O KĄ RAS SKAITYTOJAI? (2016-02-18)

189

5. APIE TIKRĄ IR TARIAMĄ GAILESTINGUMĄ (2016-02-22) 6. KNYGŲ MUGĖJE BUS KLAUSIAMA – BAUSTI AR PASIGAILĖTI KNYGŲ PIRATŲ (2016-02- 26) 7. KAIP PRADĖTI IR NENUSTOTI SPORTUOTI (2016-02-26) 8. SKATINTI AR SLOPINTI VAIKŲ NORĄ PIRMAUTI? (2016-02-22) 9. APLINKOS MINISTERIJA: ASTRAVO ATOMINĖ ELEKTRINĖ – DAUG KLAUSTUKŲ, MAŽAI ATSAKYMŲ (2016-02-23) 10. STATISTIKA: KURIE SEIMO NARIAI NE ŽODŽIAIS, O DARBAIS BLAIVINA LIETUVĄ (2016- 02-09)

4.5.Inversija 1. Greičiau Kauno m. savivaldybė spręs paduotus prašymus (1935-02-28, 7 psl.)

5. Minties figūros

5.1.Retorinis klausimas 1. Norima papiginti ir radio tarifą? (1935-02-07, 7 psl.) 2. A. Oleka-Žilinskas išvyko į Ameriką? (1935-02-07, 10 psl.) 3. Ar gyvuliai turi moralę? (1931-02-08, psl. 148) 4. Ar pakeis A. Einštein’as savo teoriją? (1931-03-22, psl. 296 5. Teisėje norima nusikratyti pozytivismu? (1931-02-22, psl. 199) 6. Lietuvis Rimas Kinka jėgos aitvaru įveikė 805 kilometrus, bet rekordas nebus įskaitytas? (2015-02- 09) 7. Paskutinis Boriso Nemcovo meilės romanas – žmogžudystės liudininke tapusi studentė? (2015-02- 28) 8. KĄ IŠ TIESŲ BRIUSELYJE VEIKIA LIETUVOS EUROPARLAMENTARAI? (2016-02-26) 9. KOKIA LIEPSNA DEGA MUMYSE? (2016-02-20) 10. D. MIKUTIENĖ IR A. MATULAS RUOŠIASI PASITRAUKTI IŠ SEIMO? (2016-02-18) 11. NEJAUGI BELIEKA SKAITYTI „KOMSOMOLSKAJA PRAVDA“? (2016-02-25) 12. AR DEMOKRATINEI LIETUVAI REIKIA RELIGIJOS? (2016-02-18) 13. EUROPA EINA BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS LINK. O KOKS LIETUVOS VAIDMUO? (2016-02-20)

190

14. ŽYGIMANTAS PAVILIONIS: AR BE LITVAKŲ MES BŪTUME NATO? (2016-02-19)

5.2.Retorinis kreipinys 1. Pasižvalgykite po naujus aktorės Scarlett Johansson namus Los Andžele (2015-02-11) 2. Konkursas mokytojams: rašykite ir laimėkite planšetinį kompiuterį (2015-02-09) 3. Balsavimas: išrinkite gražiausią Ji24.lt konkurso „Kaip aš susižadėjau“ istoriją (2015-02-13) 4. Išsami Saulės sistemos biografija: susipažinkime su savo namais (2015-02-11) 5. Įvertinkite: „4 Roses“ pristato dainą „Kartu“ ir debiutinį vaizdo klipą (2015-02-12) 1. Pagreitinkime tautos kultūrinimo tempą (1931-02-15, psl. 165) 2. Pažinkime save (1931-03-01, psl. 201) 3. Neleiskime mūsų rašytojų raštams pelėti (1931-04-05, psl. 341) 4. Saugokim jaunimą nuo demoralizacijos (1931-04-05, psl. 341) 5. Žurnalistų vardą apsaugokime (1931-04-12, psl. 365) 6. Apdėkime ligonius ir invalidus mokesčiais (1931-04-19, psl. 390) 1. „LIETUVA KVIEČIA“: NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMĄ ŠVĘSKIME KARTU SU TAUTIEČIAIS UŽSIENYJE (2016-02-23) 2. ČIA LAUKIAMI VISI: SVEIKI ATVYKĘ Į KRIKŠČIONYBĖS PRADŽIOS MUZIEJŲ (2016-02-18) 3. „GYVUOKIT IR DARBUOKITĖS. JŪSŲ KOSTAS OSTRAUSKAS“... (2016-02-20) 4. POPIEŽIUS ETIOPIJOS PATRIARCHUI: PRADĖKIME NAUJĄ DRAUGYSTĖS LAIKOTARPĮ (2016-03-01)

5.3.Retorinis sušukimas 1. Daugiau sąžiningumo! (1931-04-05, psl. 341) 2. Turiningas savaitgalis vilniuje moksleiviams! (2016-02-19) .

5.4.Kelios retorinės figūros 1. Nesiūlyk lietuviams galimybės užsidirbti – jie nori gauti algą nieko neveikdami? (2015-02- 12) 2. Išrinkite: kurios „Šuolio“ dalyvės figūra dailiausia? (2015-02-12) 3. Konkursas: laimėkite festivalio akreditaciją ir žiūrėkite „Kino pavasario“ filmus nemokamai! (2015-02-09)

191

4. Oksana Pikul atsikirto „4 Roses“ dėl plagijavimo: „Kas jūs tokios? Išvis turit dainų?“ (2015-02-11) 5. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Kuo ginsimės? (2015-02-11) 6. Ar mums negėda? (1931-04-12, psl. 365) 7. Ir juos jūs laikote už geležinių grotų? (1931-02-01, psl. 126) 8. Gelbėkim ir glonbokim mūsų talentinguosius! (1931-03-08, psl. 230) 9. Apsaugokite nuo peckelių! (1931-03-22, psl. 293) 10. PASINAUDOK PASKUTINE GALIMYBE PATEKTI Į „JAUNOJO PEDAGOGO AKADEMIJĄ“! (2016-03-01) 11. EISMO SĄLYGAS SUNKINA ŠLAPDRIBA, BŪKITE BUDRŪS! (2016-02-19) 12. KOVO RENGINIAI ŠEIMOMS: LABAS, PAVASARI! (2016-03-01) 13. AR MOKAME SIRGTI? (2016-02-19) 14. AR TIKRAI KIEKVIENAS ESAME ŠIEK TIEK PERFEKCIONISTAS? (2016-02-26) 15. AR RODOME TINKAMĄ ATSAKOMYBĖS PAVYZDĮ MOKINIAMS? (2016-02-25) 16. LIETUVOS POLITINIS GYVENIMAS: KUR LINK EINAME? (2016-02-23)

192