VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Viktorija Kaleckaitė

ASMENS TAPATUMO KONSTRAVIMAS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE: TELEVIZIJOS ŠOU FENOMENAS

Magistro baigiamasis darbas

Integruotos komunikacijos studijų programa, valstybinis kodas 621P20002 Viešųjų ryšių studijų kryptis

Vadovė Doc. dr. Nina Klebanskaja (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

Apginta Prof. dr. Šarūnas Liekis (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius)

Kaunas, 2019

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS ...... 3 SANTRAUKA ...... 4 SUMMARY ...... 5 ĮVADAS ...... 7 1. ASMENS TAPATUMO KONSTRAVIMO TEORINĖS PRIELAIDOS ...... 10 1.1. Asmens tapatumo samprata ...... 10 1.2. Asmens tapatumo konstravimo formos ...... 14 1.2.1. Naratyvinė tapatybė ...... 14 1.2.2. Savęs pateikimas viešojoje bei privačioje erdvėje ...... 17 1.2.3. Aš vaizdas ...... 18 1.2.4. Tapatumo konstravimas socialiniuose tinkluose ...... 19 1.3. Tapatumo konstravimo turinys ...... 22 1.3.1. Tapatumo konstravimo turinys socialiniuose tinkluose ...... 23 2. TELEVIZIJA IR JOS ŢANRAI ...... 26 2.1. Televizijos fenomenas ...... 26 2.1. Realybės televizijos ţanrai ...... 27 3. ASMENS TAPATUMO KONSTRAVIMO SOCIALINIAME TINKLE TYRIMAS 30 3.1. Tyrimo metodologija ...... 30 3.2. Tyrimo eiga ir duomenų rinkimas ...... 30 3.3. Tyrimo analizė ...... 33 3.3.1. Atvejo analizė: Ieva Zasimauskaitė ...... 33 3.3.2. Atvejo analizė: Monika Marija Paulauskaitė ...... 34 3.3.3. Atvejo analizė: Iglė Bernotaitytė ...... 36 3.3.4. Socialinio tinklo Instagram turinio analizė: Ieva Zasimauskaitė ...... 38 3.3.5. Socialinio tinklo Instagram turinio analizė: Monika Marija Paulauskaitė ...... 43 3.3.6. Socialinio tinklo Instagram turinio analizė: Iglė Bernotaitytė ...... 47 IŠVADOS ...... 53 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 54 PRIEDAI ...... 60

LENTELIŲ IR PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS

Lentelių sąrašas 1 lentelė. Tapatumo apibrėţimas pagal skirtingus autorius ...... 10 2 lentelė. Tyrimo kategorijos ir subkategorijos ...... 32

Paveikslėlių sąrašas 1 pav. Asmenybės sistema ...... 16 2 pav. Goffman dramaturginio poţiūrio aspektai ...... 18 3 pav. Goffman perspektyvos analizė Facebook socialiniame tinkle ...... 21 4 pav. Tapatumo daugialypiškumas socialiniuose tinkluose ...... 22 5 pav. Pirmųjų I. Zasimauskaitės įrašų soc. tinkle statistika ...... 39 6 pav. Naujausių I. Zasimauskaitės įrašų soc. tinkle statistik ...... 40 7 pav. I. Zasimauskaitės atsakymai į sekėjų komentarus ...... 41 8 pav. Pirmųjų Monikos Marijos įrašų soc. tinkle statistika ...... 43 9 pav. Naujausių Monikos Marijos įrašų soc. tinkle statistika ...... 45 10 pav. Pirmųjų I. Bernotaitytės įrašų soc. tinkle statistika ...... 48 11 pav. Naujausiųjų I. Bernotaitytės įrašų soc. tinkle statistika ...... 49

3

SANTRAUKA Asmens savęs suvokimas gan svarbus jo gyvenimo aspektas, tad tapatumo konstravimo problema jau nuo seno buvo svarbi visuomenei. Dėl spartaus populiarėjimo socialiniai tinklai tapo viena iš terpių savęs reprezentavimui. Būtent ten asmenys gali susikurti savo tapatumą pasitelkdami įvarius metodus. Socialiniuose tinkluose asmenys stengiasi sukurti įdomų turinį, pasirodyti, o galbūt net išgarsėti. Tačiau, ko gero, vienas greičiausių būdų tapti ţinomam – dalyvauti televizijos šou. Būtent jo metu šlovė uţgriūna greitai ir asmuo akimirksniu tampa atpaţįstamas aplinkinių. Tad šio darbo tikslas – įvertinti, kaip kinta asmens, dalyvavusio televizijos šou, tapatumo konstravimas socialiniuose tinkluose po televizijos šou. Tiriamasis darbo objektas – asmenų, išgarsėjusių po televizijos šou, socialinių tinklų profiliai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas asmens tapatumo konstravimas, jo samprata. Išskiriama naratyvinė tapatybė ir Aš vaizdo pateikimas kaip vienos iš tapatumo konstravimo formų. Aptariamas Goffman dramaturginis poţiūris, kuris, ko gero, yra vienas seniausių tapatumo konstravimo modelių. Šis modelis pritaikomas tiek asmens identiteto formavimui viešoje ir privačioje erdvėje, tiek virtualiame gyvenime – socialiniuose tinkluose. Trečioje skyriaus dalyje apţvelgiamas tapatumo konstravimo turinys, pagrindiniai jo principai, taip pat kokie elementai prisideda prie tapatumo formavimo socialiniuose tinkluose. Taip pat remiantis moksliniais šaltiniais apibrėţiama televizijos samprata, jos vaidmuo visuomenėje. Kartu aptariama ir naujai susiformavęs televizijos fenomenas – realybės televizija. Vienas iš šios televizijos laidų ţanrų yra talentų šou, kuriame paprasti ţmonės, demonstruodami savo talentą, varţosi dėl didţiojo prizo. Tačiau piniginis prizas nėra pagrindinis faktorius tokioje laidoje, viso šio šou esmė – pakeisti ţmogaus gyvenimą, jo tapatumą bei Aš suvokimą. Atvejo studija atskleidė asmenų dalyvavusių televizijos šou komunikaciją virtualioje erdvėje tiek iki pasirodymo televizijoje, tiek jau laimėjus šou. Atlikta išgarsėjusių asmenų socialinio tinklo Instagram profilių analizė atskleidė, jog asmenys, kol jie nėra ţinomi plačiajai visuomenei, socialiniuose tinkluose neskiria daug dėmesio pačiam turiniui, kuriamas šeimyniškų, meniškų, jaukių ţmonių tapatumas. Po televizijos šou asmenys labiau atsiskleidţia kaip asmenybės, išryškėja jų pagrindinės vertybės, bet tuo pačiu atsiranda pasitikėjimas savimi, savo padėtimi. Kuriamas veiklių, pasitikinčių savimi ir besirūpinančių savo išvaizda asmenų identitetas. Tačiau konstruojamo tapatumo kitimas priklauso nuo pačios asmenybės – vieni tapatumą formuoja skleisdami teigiamas emocijas, tačiau kiti stengiasi išaukštinti save. Ir nors televizija yra svarbus aspektas identiteto konstravime, tačiau nereikia pamiršti, jog asmenybės bręsta ir tai taip pat turi įtakos jų tapatumui.

4

SUMMARY The construction of Personal Identity on Social Networks: a TV Show Phenomenon Self-perception is an important aspect of every person‟s life. Therefore, the problem of identity construction has been important for our society since the early days. Due to the rapid growth of popularity, social networks have become one of the spheres for self-representation. It is a place where people can construct their identity by implementing various methods. On social networks, people try to create interesting content in order to appear publicly and, in some cases even to become famous. However, perhaps one of the fastest ways to become famous is to participate in a television reality show. They guarantee a sudden flush of fame that makes a person well-known instantly. Therefore, the aim of the master thesis is to evaluate how changes a person‟s identity in social networks after participating in the television reality show. Accordingly, the subject of the thesis is social network profiles of individuals who have become famous after television projects. The first part of the analysis presents the concept of the identity‟s construction. A narrative identity and a Self-image representation are distinguished as one of the methods for identity‟s creation. Moreover, Goffman‟s dramaturgical approach as one of the oldest models of identity creation is considered as well. This model applies both to the formation of a person‟s identity in public, in a private space and in a virtual life – on social networks. The third part of the thesis reviews the content of identity‟s construction, its main principles and the elements that contribute to the formation of identity on social networks. Furthermore, based on scientific sources the concept of television and its role in nowadays society is defined as well. At the same time, it discusses a newly formed television‟s phenomenon – reality television. One of the genres of this phenomenon is talents show where ordinary people compete for the grand prize by demonstrating their talent. However, the monetary prize is not the main factor. The essence of this show is to change a person‟s life, his identity and “Self‟ perception. The case study revealed the communication of people in virtual space before the television show and after winning the show. The analysis of the well-known people social network profiles of Instagram revealed that individuals, while they are not widely known to the general public, do not pay much attention to the content itself and create the identity of a familial, artistic, and cosy person. Contrary, after the television show people tend to become more exposed as personalities by revealing their main values and, at the same moment developing their self-confidence. In this way, an active, self-confident and caring for his or her appearance person‟s identity is being developed. Nevertheless, the transformation of the constructed identity depends on the personality itself. One

5 tends to form the identity by spreading positive emotions, the other ones try to exalt themselves. Although television is an important aspect in the construction of the identity, we should not forget that personality is maturing and it can affect people‟s identity as well.

6

ĮVADAS Temos aktualumas ir problema. Asmens tapatumas – tai individo savęs suvokimas, subjektyvus poţiūris į save kaip į asmenį, jį supančioje aplinkoje. Trumpai tariant, tapatumas – tai asmens savybių visuma. Tačiau šiandieninis pasaulis kupinas vartotojiškumo, išmaniųjų technologijų, netikros informacijos (angl. fake news), priverčia kiekvieną ţmogų pasiduoti greitam gyvenimo tempui, o tokioje aplinkoje tampa sunku suprasti pačiam save. Asmenys konstruodami savo tapatumą atsiţvelgia ne tik į dar kūdikystėje įgautas savybes, bet ir gali ieškoti savęs visą gyvenimą dėl modernėjančiame pasaulyje atsirandančių galimybių. Socializacijos procesas yra neatsiejama kiekvieno asmens gyvenimo dalis ir būtent socialiniai tinklai skatina tarpusavio bendravimą ir maţina visuomenės izoliaciją. Tačiau reikėtų pripaţinti, jog ne visada socialiniai tinklai suteikia visuomenei tik teigiamus dalykus. Šimtai netikrų draugų, sekėjai, kartais bereikšmės ţinutės ir įrašai bei iššaukiančios nuotraukos – visas šis virtualus pasaulis išaugo į pabaigos neturintį komunikacinį triukšmą. Socialiniuose tinkluose kiekvienas asmuo gali susikurti savo profilį pagal savo norus, taip sukuriant virtualią tapatybę, net jeigu ji nebūtų panaši į asmens tapatybę realiame gyvenime. Asmenys kuria savąjį tapatumą pasitelkdami nuotraukas, tekstus po jomis ar net reakcijas į sekėjų komentarus. Socialinių tinklų „sienos“ tampa viena didele informacijos erdve, kurioje darosi vis sunkiau atrasti tiesą. Socialiniuose profiliuose asmenys linkę dalintis kuo įdomesniais įrašais tam, kad patrauktų dėmesį į save, tačiau reikia nepamiršti, jog internetinėje erdvėje asmenys yra labiau linkę formuoti virtualią tapatybę kaip idealųjį savo Aš atvaizdą (Fraser ir Dutta, 2010). Idealizuotas tapatumas tampa lyg kasdienybė, o kuo daugiau sekėjų turima socialiniame tinkle, tuo daugiau asmenų susidomi formuojama ţymaus ţmogaus nuomone ir stengiasi į jį lygiuotis. Socialiniai tinklai tampa viena iš terpių tapti ţinomu, tačiau tradicinių medijų dėka nemaţai asmenų gali išgarsėti greičiau. Įvairūs televizijos šou suteikia galimybę asmenims parodyti savo talentus ar tiesiog būti pastebėtais, na, o dalis iš jų vėliau tampa gerai ţinomais ir viešais asmenimis. Viešumas pakeičia įprastą ţmogaus gyvenimo tempą – kiekviename ţingsnyje asmuo tampa sekamas smalsuolių ir aprašomas ţurnalistų, kviečiamas į įvairiausias laidas. Asmenys viešais daţniausiai tampa pamaţu, tačiau po dalyvavimo televizijos šou viešumas bei šlovė asmenį „uţgriūna“ greitai – per trumpą laiko tarpą ţiūrovai dalyvius pamilsta. Socialiniai tinklai padeda išgarsėjusiems televizijoje tęsti savo veiklą kitoje erdvėje, taip neleisdami gerbėjams jų pamiršti ir padidinamas dėmesys asmeniui per tinklinę struktūrą. Todėl aktualu tirti, kaip du fenomenai – televizijos šou ir socialiniai tinklai – sąveikauja tarpusavyje keičiant asmens tapatumą. Vartotojų siekiamybe tampa ţinomų ţmonių idealizuotas gyvenimas socialiniuose tinkluose, tad natūraliai

7 kyla klausimas, ar televizijos šou išgarsėję asmenys keičia savo tapatumo konstravimo principus socialiniuose tinkluose. Temos naujumas. Socialinių tinklų turinio ir asmens santykis buvo nagrinėtas įvairiuose tyrimuose: What We Instagram: A First Analysis of Instagram Photo Content and User Types (Hu, Manikonda ir Kambhampat, 2014); We Are What We Post? Self-Presentation in Personal Web Space (Schau ir Gilly, 2003); Interactive Narratives, New Media & Social Engagement (University of Toronto, 2014); A Picture is Worth a Thousand Words: A Content Analysis of Self-Inflicted Face-ism on Instagram (Powell, 2016); Tapatybės paieškos skaitmeninėje kultūroje: socialinių tinklų atvejo analizė (Ţemaitytė, 2017); Televizijos realybės šou poveikis socialinių medijų turinio konstravimui (Facebook atvejis) (Galdikaitė, 2013). Ir nors tyrimų asmens tapatumo konstravimo, televizijos poveikio ar socialinių tinklų turinio temomis yra nemaţai, tačiau asmens išgarsėjimo įtaka tapatumo konstravimui socialiniuose tinkluose nepakankamai išanalizuota. Darbo objektas – asmenų, išgarsėjusių po televizijos šou, socialinių tinklų profiliai. Darbo tikslas – įvertinti, kaip kinta asmens, dalyvavusio televizijos šou, tapatumo konstravimas socialiniuose tinkluose po televizijos šou. Darbo uţdaviniai: 1. Atlikti teorinę asmenų tapatumo konstravimo analizę; 2. Apibrėţti talentų šou kaip realybės televizijos laidų ţanrą; 3. Pristatyti atvejus reprezentuojančius tris asmenybes, kurios išgarsėjo televizijos šou; 4. Įvertinti, kaip keičiasi išgarsėjusių asmenų tapatumas socialiniame tinkle Instagram po pasirodymo TV šou. Tyrimo klausimai. Ar viešumas po televizijos šou turi įtakos asmens tapatumo kūrimui socialiniuose tinkluose? Kaip keičiasi socialinių tinklų profilių turinys tapus ţinomu asmeniu? Tyrimo metodai. Siekiant išsiaiškinti asmens tapatumo kūrimo procesą, televizijos vaidmenį bei talentų šou principus yra atliekama mokslinės literatūros analizė. Atvejo studijos metu išnagrinėjami konkretūs trys atvejai, kai asmenys išgarsėja dalyvavimo televizijos šou dėka. Kokybine turinio analize siekiama išanalizuoti trijų asmenų, išgarsėjusių televizijos šou, socialinio tinklo Instagram profilius ir juose patalpintus įrašus. Literatūros ir šaltinių apţvalga. Asmens savęs pateikimas, jo tapatumas ir formavimas plačiai nagrinėtas skirtingais aspektais (Giddnes, 2000; Goffman, 2000; Castells, 2005, 2006; Černevičiūtė, 2006, 2008, 2009; Pikūnas, Palujanskienė, 2000; Erikson, 1968; Roseneil, Seymour, 1999; Donskis, 2006; Garšvė, 2012; Luckmann, 2008; Marcia, 1966; Rapolienė, 2007; Vaičiulienė, 2001). Vienas iš tapatumo konstravimo būtų – naratyvinė tapatybė (McAdams, 2006; McAdams, McLean, 2013; Pometko, 2005; Ricoeur, 1991). Asmens ir kibernetinės aplinkos santykis plačiai

8 nagrinėtas (Ţemaitytė, 2017; Fraser, Duta, 2010; Boyd, Ellison, 2008; Bullingham, Vasconcelos, 2013; Dobrowsky, 2012; Juodytė, 2012; Tashmin, 2016). Naujosios realybės televizijos fenomenas tyrinėtas autorių, kaip naujas lengvos pramogos aspektas (Holmes, 2014; Galdikaitė, 2013; Glassman, 1983; Redden, 2008, 2010). Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš įvado, trijų pagrindinių skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo bei priedų. Pirmajame skyriuje yra aptariamas asmens tapatumas ir jo kūrimas plačiąja prasme, išskiriamos tapatumo kūrimo formos bei turinys tiek realiame gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose. Antrame skyriuje aptariamas televizijos fenomenas, išskiriami jos ţanrai, aptariama realybės televizija bei talentų šou. Trečiame skyriuje aprašoma bei argumentuojama empirinio tyrimo metodologija, aptariama tyrimo procedūrinė dalis bei aprašoma atvejo studija ir kokybinė turinio analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir literatūros bei šaltinių sąrašas.

9

1. ASMENS TAPATUMO KONSTRAVIMO TEORINĖS PRIELAIDOS Šiame skyriuje bus aptarta mokslinė literatūra, kurioje nagrinėjamas asmens tapatumas, jo samprata bei rūšys. Antroje skyriaus dalyje išskiriamos tapatumo konstravimo formos tiek kasdieniame gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose. Trečioje dalyje kalbama apie identiteto formavimo turinį, taip pat išskiriami virtualaus tapatumo kūrimo bruoţai. 1.1. Asmens tapatumo samprata Kiekvienas individas identifikuoja save kaip asmenį – tai viena iš socializacijos procesų pasekmių. Šis procesas prasideda nuo gimimo, kuomet vaikas bando atkartoti tėvus, o paauglystėje asmuo „tikrinasi, identifikuodamasis su bendraamţiais, jam svarbiais suaugusiais asmenimis“ (Pikūnas ir Palujanskienė, 2000, p. 91). Asmuo perima tam tikras savybes iš kiekvienos aplinkos, kuri jį supa, taip sukurdamas savo paties Aš. Asmens tapatumo, arba kitaip vadinamo identiteto, problematika jau nuo seno skatino domėtis įvairaus profilio mokslininkus. Kaip teigia Pakulaitė- Kirkė (2017), „XX a. antrojoje pusėje atsiradusi teorijų, nagrinėjančių asmens tapatybę, gausa savotiškai paskatino tapatybės krizę“ (p. 6), tad tapo sunku nuspręsti, kas lemia tapatumo formavimąsi ir kas apskritai yra asmens tapatumas. Ricoeuras (1991) pateikia du tapatybės apibrėţimo variantus: tapatybė kaip tapatumas (angl. same, lot. idem) ir tapatybė kaip savitumas (angl. self, lot. ipse). Siekiant geriau suvokti asmens tapatumą, ţemiau pateikiama lentelė, kurioje asmens identiteto sąvoką apibūdina skirtingi autoriai (ţr. 1 lentelę).

1 lentelė. Tapatumo apibrėţimas pagal skirtingus autorius (sudaryta autorės)

Autoriai Tapatumo apibrėţimas Erikson, (1968, 1980) „Tapatumas yra pagrįstas savo egzistavimo laike bei erdvėje tęstinumo cit. iš Vaičiulienė jausmu ir įsisąmoninimu to, kad šį tęstinį tapatumą pripaţįsta kiti (2001) reikšmingi asmenys“ (p. 4). Giddens, (2000) Asmens savasties pajautimo būdas, kaip individas suvokia savąjį Aš biografijos poţiūriu. Pikūnas ir Identitetą „reikėtų traktuoti kaip subjektyviai suvokiamą savo paties Palujanskienė, (2000) asmenybę jungiančią šeimos istoriją, tautines šaknis, pasaulėţiūrą ir norą būti tuo, kuo gali būti pagal savo prigimtį“ (p. 92).

10

1 lentelės tęsinys Antinienė (2002) „Tapatumo sąvoka suprantama kaip asmens gebėjimas apibūdinti save, atsakyti į klausimą „kas aš esu” ir gautus įvairius atsakymus suderinti tarpusavyje“ (p. 101). Donskis (2006) „Tapatybė yra kupinas įtampų savęs ir mus supančio pasaulio interpretacijos bei supratimo laukas, kuriame kryţiuojasi tai, ką apie mus galvoja ir sako kiti, ką apie save galvojame ir kalbame mes patys, ir kuo mes patys norime būti“ (p. 175). Castells (2006) „Tapatumą aš suprantu kaip prasmės konstravimo procesą pagal tam tikrą kultūrinį poţymį ar tarpusavyje susijusių kultūrinių poţymių visumą, kuriam arba kuriems teikiama pirmenybė kitų prasmės šaltinių atţvilgiu“ (p. 22). Luckmann (2008) Asmens tapatybė yra gyvenimo forma, kuriai būdinga centrinė, ilgalaikė organizmo elgesio kontrolė. Tarptautinių ţodţių „1. ko nors apibrėţtumas, individualumas, tapatybė; visiškas, iki ţodynas (2013) smulkiausių detalių, sutapimas; 2. psichol. asmenybės vidinė vienovė, išgyvenama kaip savo paties „aš“, savimonė“ (p. 342).

Atsiţvelgiant į įvairių autorių mintis, galima daryti išvadą, jog identitetas yra asmens savęs suvokimas. Individas supranta save kaip tam tikrą Aš vaizdą, kuris priklauso nuo jį supančios aplinkos ir savęs supratimo. Asmenys nėra laisvi pasirinkti savo tapatybės, nes tai riboja įvairūs socialiniai veiksniai: ekonominė situacija, lokacija, fiziniai gebėjimai ir kūno išvaizda – visi identitetai nėra vienodai vertinami kultūriniu poţiūriu (Seymour ir Roseneil, 1999). Kalbant apie tautines ir kultūrines šaknis, autorius Kuzmickas (2010) teigia, jog individo savęs ir savo tapatumo suvokimas yra neatsiejamas nuo kultūrinės, civilizacinės erdvės – tad pirmiausia individas save suvokia tos „kultūrinės tradicijos, kurios aplinkoje jis gyvena, tos socialinės grupės, kurios narys jis yra, terminais ir įvaizdţiais“ (p. 2). Vėliau individo suvokimas apie savąjį Aš keičiasi priklausomai nuo jį supančių ţmonių bei aplinkos. Dėl šios prieţasties, tapatybė negali būti viena: autoriai Seymour ir Roseneil (1999) tvirtina, jog tapatumas nėra vienalytis, tai iš prigimties yra daugialypė terpė, susidedanti iš daugybės kitų tapatybių, kurios pasireiškia per tautybę, rasę, lytį, seksualinę pakraipą ir kitus faktorius, kurie priklauso nuo to, koks ţmogus ir kokioje visuomenėje yra. Tad galima daryti išvadą, jog kiekvieno asmens priklausymas tam tikrai socialinei grupei lemia jo tapatybės dalį. Identitetą galima suskirstyti į tris lygmenis: 1. „Individualų – tai yra individualių savybių dalijimąsi su grupės nariais;

11

2. Grupinį – apimantį tokius komponentus: lytį, klasę, rasę, socioekonominį statusą, religiją, kultūrą ir pan.; 3. Universalų – individai bendrai dalijasi patirtimi su visa ţmonija“ (Derald, 2007, cit. iš Garšvė, 2012, p. 64). Ankstesniuose modeliuose identiteto raida buvo suvokiama kaip baigtinis procesas: tapatybė suprantama kaip tam tikras statiškas ţmogaus raidos produktas. Ši statinės tapatybės samprata nėra tinkama šiuolaikinei visuomenei. Moderniu poţiūriu tapatumas laikomas visą gyvenimą kintančiu procesu, kuris niekada nesibaigia (Dobrowsky, 2012). Jog tapatumas nėra pastovus, yra dinamiškas pritaria ir autorė Černevičiūtė (2009): „tapatumas retai suprantamas kaip fiksuotas – tai tarsi tęstinis, nuolat kuriamas projektas“ (18 p.). Individas supranta save pamaţu: visam šiam periodui turi įtakos asmenį supanti aplinka. Tapatumo jausmui, anot Erikson (1968), būdingos trys dalys: vidinė tapatybė ir jos suvokimas, kad vertybių ir lūkesčių pagalba, galima reguliuoti elgesį; vidinė tapatybė ir jos išsaugojimas – asmuo suvokia save kasdien vis kitokį, tačiau yra susijęs su praeitimi ir ateitimi; besikeičianti tapatybė, kuri kinta ţmonių įtakoje. Asmens identitetas konstruojamas per supančią aplinką ir joje esančius kitus asmenis. Bendle (2002) skiria septynis tapatumo formavimo metodus: „1. per panašumą ir skirtingumą, įtraukiant socialinę, rasinę, etninę, lyties kategorijas; 2. per kontekstualumą, kai skiriasi kiekvieno socialinė situacija, suteikianti daugybinę patirtį; 3. per kultūrines kategorijas, reflektuojant šiuolaikines tapatumo koncepcijas; 4. per kiekvieno Aš subjektyvųjį supratimo jausmą, pagrįstą vidinio gyvenimo; 5. asmenybės socialinės veiklos sąlygomis; 6. per Aš naratyvą, kuris suprantamas kaip pasakojimas, kas aš esu; 7. psichoanalitikos sąlygomis, kur tapatumas ir Aš suvokimas konstruojamas proto pasąmoninėmis struktūromis“ (cit. iš Garšvė, 2012). Iš šių formavimo metodų matoma, jog tapatumo konstravimui įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai: ne tik supanti kultūrinė, ekonominė aplinka, tačiau ir paties ţmogaus savęs suvokimas, kaip jis supranta savo egzistenciją šiame gyvenime. Siekiant geriau suprasti tapatumą kaip reiškinį, reikia išskirti tapatumo rūšis. Anot Malhotra (1981, 1988), asmuo turi tris tapatumo rūšis: 1. Realus tapatumas, kurį turi individas; 2. Socialinis tapatumas, kuris įgyjamas tik bendraujant su kitais; 3. Tapatumas, kurį asmuo norėtų turėti. (cit. iš Černevičiūtė, 2009). Remiantis autoriaus įţvalgomis, realus tapatumas yra tas, kurį asmenys įgauna iškart gimę – lytis, tautybė, rasę ir pan. Socialinis tapatumas įgaunamas per bendravimą su kitais ir jungimąsi į

12 bendruomenes (pavyzdţiui, krepšininkas, studentas). Castells (2006) teigimu, socialinis tapatumo formavimas vyksta galios santykių kontekste, tad jis išskiria tris šio tapatumo kūrimosi formas: 1. Įteisinamasis tapatumas (legitimizing identity): jis diegiamas dominuojančių visuomenės institucijų, „kad išplėstų bei racionalizuotų savo dominavimą socialiniams veikėjams“ (p. 23 – 24). 2. Pasipriešinimo tapatumas (resistance identity): ko gero pagrindinis konstravimo tipas visuomenėje. „Jis konstruoja kolektyvinio pasipriešinimo kitaip nepakeliamai priespaudai formas, paprastai remdamasis aiškų istorinį, geografinį ar biologinį pagrindą turinčiais tapatumais“ (p. 24). 3. Kuriamasis tapatumas (project identity): kuriantis subjektus, kurie nėra individai. „Subjektu aš vadinu troškimą būti individu, kurti asmeninę istorija, įprasminti visą individualus gyvenimo patyrimų sritį“ (Touraine, 1995, cit. iš Castells, 2006, p. 25). Kalbant apie autoriaus Malhotra (1981, 1988) išskirtas tapatumo rūšis, reiktų pabrėţti, jog trečioji išskirta rūšis yra tobulas asmens tapatumas, kurį jis kuria. Toks tapatumas suteikia ţmonėms konkrečius tikslus, kurie nurodo kryptingumą (Černevičiūtė, 2009). Konstruojamas tapatumas padeda asmenims susikurti savo vaizdą, tokį, kokį norėtų, jog matytų kiti ir jis pats. J. E. Marcia (1966) tęsdama Erikson mintis, išskyrė du tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. Pagal šiuos kriterijus, Marcia skiria keturias tapatumo būsenas: Neaiškaus tapatumo būsena. Asmuo nemato kryptingumo ir konkretaus savęs vaizdo. Jis nesistengia apmąstyti savo tikslų ir vertybių, nėra įsipareigojęs kokiais nors sričiai. Išankstinio sprendimo (foreclosure) būsena. Individas įsipareigojęs kaţkokiais sričiai, tačiau nesvarstantis alternatyvų, daţniausiai perima tėvų tapatumą. Asmuo stengiasi būti toks, kokį jį nori matyti kiti. Moratoriumas. Būsena būdinga kuriantiems savo tapatumą. Ši būsena taip pat vadinama krizine, nes individas bando kaţką pakeisti savo gyvenime. Pasiekto tapatumo (identity achievement) būsena. Individai į šią būseną patenka po krizinio periodo ir po įvairių svarstymų, tvirtai apsisprendţia dėl savo tapatumo. Jie turi savo pasaulėţiūrą, tačiau tai nereiškia, kad tapatumo daugiau nebekeis. Šiandieninėje vartotojiškumo aplinkoje, kiekvienas individas turi daugybę pasirinkimų, kurie priklauso tik nuo jo, tad ir tapatybės sritis išsiplečia. Asmuo gali ieškoti savęs, rinktis tarp įvairių erdvių, tad autorius Bauman (2004) teigia, jog mūsų tapatybės tapo trumpalaikės, nestabilios ir sunkiai apibrėţiamos (cit. iš Barevičiūtė, 2005). Šio sociologo išsakyta nuomonė apie vartotojiškumo visuomenę ir jos ydas, apima ir asmens tapatumo problemą. Jis kritiškai apţvelgia moderniosios visuomenės įtaką identiteto konstravimui: „jokios tapatybės nėra suteikiamos gimimo metu, jokios nėra „duotos“, o ką jau kalbėti apie tai, kad jos nėra uţtikrintai suteikiamos kartą ir

13 visiems laikams“ (Bauman, 2011, p. 199). Autoriaus nuomone, keičiant tapatybes kyla grėsmė įgauti priklausomybę, o pats identitetas yra „ne dovana <...>, o pasmerkimas visą gyvenimą truksiančiam triūsui“ (p. 200). Jog tapatumo konstravimas nėra lengvas, pritaria ir Giddens (2000): „uţdavinys susikurti savitą tapatumą gali būti itin naudingas psichologiškai, bet akivaizdu, kad jis yra ir našta“ (p. 238). Jis teigia, jog tapatumas turi būti konstruojamas ir kuriamas priklausomai nuo kintančio kasdienio gyvenimo patirčių. 1.2. Asmens tapatumo konstravimo formos Kaip ir minėta ankščiau, tapatumas formuojamas priklausomai nuo aplinkos veiksnių ir vidinių ţmogaus išgyvenimų. Šiame skyriuje bus apţvelgiama naratyvinė tapatybė bei savojo Aš vaizdas kaip tapatumo konstravimo formos. Taip pat aptariami socialiniai tinklai, jų vaidmuo ţmonių gyvenime bei asmens tapatumo konstravimo procese. 1.2.1. Naratyvinė tapatybė Tapatumą galima suprasti ir kaip vientisą pasakojimą, tad toks naratyvas yra vienas iš tapatumo konstravimo būdų (Pakulaitė-Kirkė, 2017). Tam, kad geriau suprasti šio formavimo esmę, reikia išnagrinėti naratyvinės tapatybės sampratą. McAdams (2008, 2013) teigia, jog naratyvinė tapatybė – tai ţmogaus vidinis ir besiplečiantis gyvenimas, integracija į rekonstruotą praeitį ir įsivaizduojamą ateitį, siekiant tam tikro tikslo, arba kitaip tokia tapatybė nurodo individo vidinę, besiplečiančią ir integralią savęs istoriją. Kiekvienas asmuo susikuria savo naratyvą, pagal kurį konstruojama jo tapatybė, tačiau Pometko (2005) remdamasi Nehamas (1998) įţvalgomis teigia, jog „mums reikia naratyvo, kurį galėtume studijuoti – imituojant ar paneigiant – ir taip susikurti naratyvą apie savo asmens tapatybę“ (p. 13). Iš autorės interpretacijos matoma, jog bet kuris individas sąmoningai kuria savo istoriją, tačiau istorija neateina iš niekur – visos kuriamos istorijos yra paremtos kitu matytu naratyvu. Norint sukurti naratyvinį identitetą, asmuo pirmiausia turi suţinoti, kaip jį sukurti pagal tam tikrus kultūrinius parametrus ir konkrečiose grupėse, šeimose, su bendraamţiais ir kituose formaliuose ir neoficialiuose socialiniuose kontekstuose (McAdams ir McLean, 2013). Naratyvas negali būti kuriamas pagal autoriaus norus, jis turi atsiţvelgti į aplinką, jį supančius ţmones ir į patį save bei savo išgyvenimus. Tad autorius McAdams (2008) išskiria šešis pagrindinius naratyvinės tapatybės principus: 1. Papasakotas Aš. Kadangi kiekviena aplinka mums kuria pasakojimą, tad iš prigimties kiekvienas individas yra pasakotojas. Asmuo yra tiek pasakotojas, tiek istorija. Visi praeities įvykiai yra uţkoduojami, o vėliau atgyjantys tam, kad pasitarnautų konkrečiam tikslui. Visos istorijos yra apie rekonstruotą praeitį bei įsivaizduojamą ateitį. 2. Istorijos integruoja gyvenimus. Pagrindinė istorijų funkcija – integracija. Ţmonių pasakojimai apie save gali susieti skirtingas sau priskirtas tendencijas, vaidmenis, tikslus ir 14 prisimintus įvykius į sinchroninį modelį, kuris išreiškia, kaip individas, kuris, atrodo, apima daugybę skirtingų dalykų sudėtingame socialiniame pasaulyje, yra tuo pačiu metu, vienas dalykas. 3. Istorijos pasireiškia socialiniuose santykiuose. Ţmonės pasakoja istorijas kitiems, kuriose atsispindi įsimintiniausi įvykiai. Pasakojimo stilius priklauso tiek nuo pranešėjo, tiek nuo gavėjo. 4. Istorijos keičiasi bėgant laikui. Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo pasakojamo įvykio, tuo sunkiau prisimenamos detalės. Taip pat ţmogus keičiasi bėgant laikui, tad istorijos yra suprantamos vis kitaip. 5. Istorijos yra kultūriniai tekstai. Gyvenimo istorijos atspindi kultūrą, kurioje sukurta ir pasakojama istorija – jos gyvena kultūroje. Nuo pranešėjo supančios aplinkos priklauso, kurios istorijos bus papasakotos. 6. Istorijos yra geresnės vienos uţ kitą. Gyvenimo istorija visada rodo moralinę perspektyvą, nes ţmogaus veiksniai bei ketinimai visada gali būti aiškinami iš gero ir blogo poţiūrio tam tikroje visuomenėje, priklausomai nuo kultūros. Nuo aplinkos priklauso, kurios istorijos bus papasakotos, o kurios nutylėtos, nes toje erdvėje laikomos netinkamomis. Galima daryti išvadą, jog asmens naratyvinis tapatumas nėra visiškai laisvas ir priklausomas tik nuo pasakotojo. Net asmuo, kuris kuria savo pasakojimą, negali kurti naratyvo neatsiţvelgdamas į jį supančią aplinką. Jo vidinė būsena padeda perteikti atitinkamą emociją, buvusią pasakojamuoju laiku, klausytojui, tačiau asmuo vienaip ar kitaip atsigręţia į praeitį ir ţvelgia į ateitį, o tai turi įtakos naratyvui dabartyje. Naratyvinė tapatybė yra neatsiejama asmenybės dalis. Autoriai McAdams ir Pals (2006) pristatė naują, pakeistą asmenybės modelį, kurį sudaro penkios pagrindinės integruotos asmenybės dalys, o šį rinkinį pavadino „Naujuoju Didţiuoju penketu1“. Anot McAdams ir Pals (2006), pamatiniai vienetai yra evoliucijos įtakos ţmogaus prigimčiai, asmenybės dispozicijos, būdingos adaptacijos, gyvenimo istorijos ir skirtingo kultūros poveikio įvairiems asmenybės lygiams. Kaip visos šios dalys yra susijusios tarpusavyje, iliustruoja 1 paveikslas. Anot „Didţiojo penketo kūrėjų“, evoliucija (1) yra pagrindinis ţmogaus individualumo kontekstas, siūlantis universaliąsias dizaino ypatybes, kurios skiriasi priklausomai nuo individo

1 Mokslinėje literatūroje yra plačiai paplitęs penkių faktorių asmenybės modelis, kuris daţnai vadinamas „Didţiuoju penketu“ (angl. The Big Five) (Costa & McCrae, 1994; Goldberg 1993; John & Srivastava, 1999, cit. iš McAdams ir Pals, 2006). Šio modelio esmė, jog pagrindiniai asmenybės bruoţai, kuriuos turi kiekvienas ţmogus – tai ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, sutarumas, sąmoningumas. Tačiau vėliau šis modelis susilaukė daug kritikos, esą nėra įrodyta, jog visas šias savybes turi kiekvienas individas (Kairys, 2008). McAdams ir Pals (2006) pasiūlė naują modelį pavadintą „Naujuoju Didţiuoju penketu“, kuris apima integruotą asmens struktūrą (McAdams ir Pals, 2006). 15 aplinkos (McAdams ir Pals, 2006). Ypatybės, kurios pastebimos daugelyje kultūrų evoliuciniu poţiūriu, gali būti vertinamos kaip pagrindinis dispozicijos bruoţų rinkinys (2). Dispozicinės savybės yra ţmogaus individualumo aspektai, kuriuos apima ekstraversija, dominavimas, draugiškumas, sąţiningumas, depresiškumas ir kt. (McAdams ir Pals, 2006). Šie bruoţai taip pat turi įtakos asmens naratyviniam tapatumui. Trečioji asmenybės dalis – adaptacijos (3): ţmogaus gyvenimai skiriasi atsiţvelgiant į įvairius motyvacinius, socialinius-kognityvinius ir vystymosi pritaikymus, kurie yra kontekstualizuoti pagal laiką, vietą ir (arba) socialinį vaidmenį (McAdams ir Pals, 2006). Gyvenimo istorijos (4) – neatsiejama asmenybės dalis. Anot McAdams ir Pals (2006), ţmonių gyvenimai skiriasi atsiţvelgiant į integralias gyvenimo istorijas ar asmeninius pasakojimus, kuriuos ţmonės sukuria, kad šiuolaikiniame pasaulyje įgautų prasmę ir tapatumą.

1 pav. Asmenybės sistema (sudaryta autorės remiantis McAdams ir Pals, 2006 bei McAdams, 2008)

Kultūra (5) kaip vienas iš naratyvios tapatybės elementas jau buvo aptartas ankščiau autoriaus McAdams (2008). Kultūra sukuria tam tikrą erdvę su taisyklėmis ir skirtingose kultūros plotmėse gimstančios istorijos gali turėti nevienodą naratyvo akcentą bei emociją. Kultūra daro didţiausią įtaką gyvenimo istorijoms, pateikdama kanonines pasakojimo formas, tad kultūra ir asmenybė sąveikauja sudėtingiausiais ir giliausiais būdais naratyvinio tapatumo formavime (McAdams, 2006, 2008). Visi aptarti asmenybės elementai turi įtakos tam, kaip asmuo pateikia save kasdienybėje ir kokius vaidmenis uţima.

16

Naratyvinė tapatybė yra neatsiejama nuo kiekvieno individo gyvenimo, o apibendrinat naratyvinės tapatybės esmę, galima pasitelkti autorių McAdams ir McLean (2013) mintis: ţmogaus gyvenimo naratyvas sintezuoja epizodinius prisiminimus su numatytais tikslais, sukuriant nuoseklią tapatybės sąsają laiko atţvilgiu. Per naratyvinį tapatumą ţmonės perteikia save ir kitus, kas yra dabar, kaip tuo tapo, ir kur jie mano, kad jų gyvenimas vyks ateityje (p. 233). 1.2.2. Savęs pateikimas viešojoje bei privačioje erdvėje Sąmoningas asmens tapatumo konstravimas pasireiškia įvairiose vietose ir kaip jau minėta, skirtingos vietos lemia skirtingą savęs pateikimo formą. Ispanų sociologas Manuel Castells (2006) tapatumą supranta kaip konstruktą, kuris gali turėti kelias tapatybes. Ir kadangi tokiu būdu tampa sunku pateikti save socialinėje erdvėje, Castells (2006) siūlo atskirti tapatybę ir vaidmenis. Apie netikras ir kurtas tapatybes, vienas pirmųjų prakalbo sociologas Erving Goffman ir savo veikale „Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime“ (2000) aprašė ţmogaus veikimo principus bei savęs pristatymą skirtingose erdvėse. Kalbant apie asmens tapatumo konstravimą įvairiose aplinkose, reikėtų pabrėţti, jog visas erdves galima suskirstyti į viešąsias bei privačias. Būtent apie šias erdves ir kalbėjo Goffman, savo teoriją pavadinęs dramaturginiu poţiūriu (ţr. 2 pav.). Šio poţiūrio esmė yra tai, jog mūsų socialinis gyvenimas yra tarsi spektaklis, kuriame veiksmai padalinti į pagrindinę sceną ir uţkulisius (Goffman, 2000). Anot Brown (1998), spektaklis yra priemonė savęs pateikimui – tai suteikia mums galimybę formuoti naują tapatybę (cit. iš Bullingham ir Vasconcelos, 2013). Spektaklio metu, būdamas pagrindinėje scenoje, asmuo nesidrovi dėvėti kaukės, jos keisti pagal poreikį. Kaukės metafora – tai priemonė bendraujant su kitais asmenimis akis į akį, tokiu būdu kuriant savo tapatybę (Bullingham ir Vasconcelos, 2013). Viešajai erdvei (scenai) gali būti priskiriama bet kokia aplinka, kurioje asmuo yra stebimas kitų. Anot Goffman (2000), „individo pasirodymą fasadiniame regione galima suprasti kaip pastangas sudaryti vaizdą, neva jo veikla šiame regione paremia bei įkūnija tam tikrus standartus“ (p. 124). Pagrindinėje scenoje kiekvienas veikėjas stengiasi pasirodyti kitoks nei įprastai, sukurti iliuziją į savo kitokią tapatybę nei ji egzistuoja privačioje jo erdvėje. Individo veikimas yra paremtas specialiais veiksmais, skirtais tai erdvei.

17

2 pav. Goffman dramaturginio poţiūrio aspektai (sudaryta autorės remiantis Tashmin, 2016)

Goffman (2000) teigia, jog socialinis aktorius turi galimybę pasirinkti savo sceną ir rekvizitus, taip pat kostiumą, kurį jis dėvi prieš konkrečią auditoriją. Pagrindinis aktoriaus tikslas yra išlaikyti nuoseklumą ir prisitaikyti prie jam siūlomų skirtingų nustatymų – tai daroma daugiausia per sąveiką su kitais veikėjais (cit iš. Tashmin, 2016). Ir nors pagrindinėje scenoje asmuo yra veikėjas, tačiau kartu jis ir ţiūrovas kitų jį supančių ţmonių (Tashmin, 2016). Uţkulisių regione auditorija yra nelaukiama, jai draudţiama į ją įţengti, o atlikėjas turi galimybę išeiti iš personaţo, kurį įkūnija (Goffman, 2000, p. 131). Tokiu būdu viešojoje erdvėje gali būti kuriamas kitoks asmens tapatumas negu yra iš tikrųjų. 1.2.3. Aš vaizdas Remiantis daugialypio Aš teorija ţmogaus psichologijoje, kiekvienas ţmogus turi keletą įvairių Aš vaizdų: parodomasis Aš – kokiu stengiasi save parodyti kitiems; realusis Aš – nuomonė apie save šiuo metu; veidrodinis Aš – savęs įsivaizdavimas, pagrįstas kitų ţmonių nuomone; idealusis Aš – kokiu ţmogus turėtų tapti, jeigu vadovautųsi savo principais (Ţemaitytė, 2017). „Aš tapatumas realizuojamas per tarpusavyje susijusius savianalizės ir artumo kitam didėjimo procesus“ (Giddens, 2000, p. 127-128). Giddens (2000) remdamasis Rainwater (1989) mintimis, išskyrė pagrindinius elementus siekiant apibūdinti „individą“, „Aš“ bei „Aš tapatumas“: 1. Individas yra pats atsakingas uţ savo Aš suvokimą, kaip refleksyvinį procesą: asmuo yra toks, koks nori būti ir tai priklauso nuo jo pastangų; 2. „Aš yra raidos trajektorija nuo praeities iki numatomos ateities“ (p. 101). Aš trajektorija pasiţymi nuoseklumu, paremta gyvenimo tarpsnių suvokimo. 18

3. Aš refleksyvumas yra nuolatinis. Asmuo prašomas savęs kartais paklausti, kas vyksta, ką galvoju, ką darau, ką jaučiu. 4. Aš tapatumas „numato naratyvą: Aš naratyvas tampa aiškus“ (p. 101). 5. Saviraiškos pagrindas yra dialogas su laiku, asmeninio laiko sukūrimo zonos – tokiu būdu gaunamas pasitenkinimas kiekvienu momentu. 6. Aš refleksvyumas apima ir kūną, kuris suprantamas kaip veiklos sistemos dalis. 7. „Saviraiška suprantama kaip pusiausvyra tarp galimybės ir rizikos“ (p. 103). Individas susiduria su pavojais ir rizika tuomet, kai nori pakeisti nusistovėjusias elgesio normas. 8. Autentiškumo pagrindas būti tikram dėl savęs bei mokėti atskirti tikrąjį Aš nuo netikrojo. 9. Individas turi patirti gyvenimo lūţius. Po jų asmuo gali save realizuoti toliau. Būtent šie lūţiai patenka į saviraiškos trajektoriją. 10. „Asmens vientisumas, kaip autentiško Aš laimėjimas, susiformuoja integruojant gyvenimo patirtis į Aš raidos naratyvą“ (p. 106). Asmens Aš savęs suvokimas prisideda prie tapatumo konstravimo ir savęs pateikimo. Priklausomai nuo esamo Aš vaizdo kinta ir tapatumas. 1.2.4. Tapatumo konstravimas socialiniuose tinkluose Šiuolaikinės teorijos, kurios remiasi Anthony Giddens mintimis, daro prielaidą, jog medijų kultūra yra neatsiejama nuo asmens tapatumo konstravimo (Černevičiūtė, 2009). Tad galima teigti, jog būtent virtualus gyvenimas – viena iš asmenybės tapatumo konstravimo formų: „mūsų tapatybės realiame pasaulyje yra socialiai konstruojamos pagal institucines vertybes, o kibernetinė erdvė sukuria platesnę horizontalią erdvę, kuri palengvina asmeninį tapatybių kūrimą“ (Fraser, Dutta, 2010, p. 46). Socializacijai daugiau persikėlus į virtualią erdvę, viena daţniausių asmenų tapatumo konstravimo vietų tampa socialinių tinklų profiliai. Socialinius tinklus galima apibūdinti kaip ţiniatinklio paslaugą, kuri leidţia vartotojams susikurti vieša arba pusiau viešą profilį sistemos viduje, dalintis informacija bei nustatyti kitų vartotojų sąrašą, su kuriais galimas ryšys (Boyd, Ellison, 2008). Šiuo metu internete galima prisijungti į šimtus socialinių tinklų. Kiekvienas jų turi skirtingą veikimo principą ir pagrindinį tikslą, tad autoriai Fraster ir Dutta (2010) išskiria penkias socialinių tinklų kategorijas:  Egocentriniai tinklai – šiai kategorijai priskiriami tinklai tokie kaip Facebook, kurie daţnu atveju tampa erdve virtualiai tapatybei kurti, taip pat šiuose tinkluose laisvai reiškiamas kūrybiškumas;  Bendruomeniniai tinklai – šiuose tinkluose bendruomenės daţnai atkartoja realybėje egzistuojančias bendruomenes. Jos paremtos tapatumo ryšiais (rase, lytimi, orientacija ir kita); 19

 Oportunistiniai tinklai – į šiuos tinklus jungiasi ţmonės, turtėdami konkrečias prieţastis, pavyzdţiui, verslo ryšius;  Į aistras nukreipti tinklai – šiuose tinkluose buriasi ţmonės, kurie turi bendrą interesą ar hobį;  Dalijimosi informacija tinklai – ţmonės jungiasi į šias svetaines, kad gautų prieigą prie kitų sukurto turinio. Šie tinklai yra apibūdinami pagal turinį, o ne narystę. Kiekvienoje iš socialinių tinklų kategorijų asmuo gali save pateikti skirtingai ir kurti savo virtualias tapatybes priklausomai nuo socialinio tinklo. Remiantis Sonnenwald ir Pierce (2000) suvokimu, individai jungiasi prie socialinių tinklų dėl keleto motyvų: anonimiškumo – šiuo atveju asmens nevarţo esama tapatybė, jis gali lengvai komunikuoti su kitais vartotojais; neverbalinės komunikacijos – narys gali slėpti savo emocijas pasitelkdamas neverbalinę komunikaciją; smalsumo – vartotojas gali stebėti kitus individus ir juos sekti; saviraiškos – asmuo gali laisvai kurti savo norimą Aš; iliuzijos kūrimo – vartotojas gali sukurti visiškai kitokį virtualų gyvenimą negu yra iš tikrųjų; globalumo – bendravimui netrukdo asmenų nutolimas laiko ir erdvės prasme. Reikėtų pabrėţti, jog praktiškai visi autorių Sonnenwald ir Pierce išvardinti motyvai, kurie nulemia asmenų prisijungimą prie socialinių tinklų, kyla iš noro nuslėpti savo realią tapatybę. Saviraiškos prasme, asmenys pasiduoda tobulo savojo Aš kūrimui, kuris leidţia įvairiose socialinėse erdvėse tapti kitu. Apie asmenų saviraišką ir iliuzijos kūrimą kalba ir kiti autoriai. Pasak Fraster ir Dutta (2010): „socialinės tapatybės jungia mus į bendruomenes, paremtas tapatumo su kitais nariais jausmu. Kita vertus, asmeninės tapatybės kuriamos ne tam, kad sustiprintume savo panašumą į kitus, o greičiau tam, kad patvirtintume savo unikalumą. Virtuali realybė yra ideali aplinka asmeninėms tapatybėms. Unikalumo ieškojimas internetiniuose socialiniuose tinkluose kartais gali įkvėpti labai lakios vaizduotės savęs pateikimo formas, įskaitant klastojimą ir išsigalvojimą“ (p. 68). Asmenys yra „linkę susikurti savo realaus gyvenimo socialinių tapatybių versijas – jaunesnes, šaunesnes, geriau atrodančias“ (Fraster ir Dutta, 2010, p. 155). Socialiniai tinklai įtraukia vis naujus vartotojus, kurie gali nevarţomai susikurti savo naująjį Aš, tačiau kiekvienas asmuo turi teisę sąmoningai pasitraukti iš tinklų logikos viešpatavimo pakeičiant vertybių sistemą (Juodytė, 2012). Jau minėtą Erving Goffman teoriją apie teatrą ir savęs pateikimą galima pritaikyti ir internetui. Internetinė aplinka, socialiniai tinklai gali būti laikoma scena, kurioje gyvenimas neprilygsta uţkulisio (realiam) gyvenimui. Veikėjai scenoje – tai specialūs veikėjai, kurie investuoja į savo kostiumus – taip siekiama paskatinti kitų veikėjų reakcijas (Bullingham ir 20

Vasconcelos, 2013). Tashmin (2016) pateikė Goffman perspektyvos analizę socialiniame tinkle Facebook (3 pav.), kurią galima palyginti su ankstesniu tos pačios autorės paveikslu (1 pav.).

3 pav. Goffman perspektyvos analizė Facebook socialiniame tinkle (sudaryta autorės remiantis Tashmin, 2016)

Iš pateiktos lentelės matoma, jog socialiniame tinkle asmenys atlieka vaidmenį priklausomai nuo sąveikos būdo. Pagrindine scena tampa bet kokia erdvė, kurioje individas gali veikti; uţkulisiai – erdvė, kurioje individo veiksmai orientuoti į būsimą ar įvykusį veiksmą. Bauman (2011) vaidmenis vadina karnavalinėmis tapatybėmis, o interneto ir socialinių tinklų dėka „karnavalais, ypač privačiais, gali būti mėgaujamasis bet kada, o svarbiausia – jūsų pačių pasirinktu laiku“ (p. 207). Kaip jau buvo aptarta ankščiau, skirtingi socialiniai tinklai sukuria skirtingas terpes savo tapatybėms kurti. Daţnai skirtinguose socialiniuose tinkluose yra sukuriamos skirtingos to paties individo tapatybės. Tą nulemia tai, jog socialiniai tinklai turi nevienodus tikslus. Tai patvirtina ir R. Ţemaitytės tyrimas „Tapatybės socialiniuose tinkluose“ (2017), iš kurio išvadų matoma, jog asmenys linkę kurti skirtingas tapatybes vis kituose socialiniuose tinkluose (4 pav.). Iš tyrimo galima daryti prielaidą, jog nėra vienos tapatybės, kurią asmenys kurtų kibernetinėje erdvėje. Kiekviena tapatybė kurta vis kitam socialiniam tinklui yra prisitaikanti prie internetinės erdvės, prie socialinio tinklo savybių ir pagrindinių jo tikslų. Socialiniuose tinkluose, kur statusas įprastai priklauso nuo sukauptų „draugų“, asmens tapatybes konstravimas tapo klastojimo ritualu (Fraster ir Dutta, 2010). Vartotojų visuomenėje, anot Bauman (2011), asmenys, linkę realiame gyvenime daţnai keisti tapatybes, socialiniuose tinkluose įgauna šansą nevarţomai keisti identitetus jų tiesiogiai nepraktikuojant.

21

4 pav. Tapatumo daugialypiškumas socialiniuose tinkluose (Ţemaitytė, 2017)

Socialiniuose tinkluose asmenys kuria savo tapatybę paremtą tobulojo Aš vaizdu. Socialiniai tinklai kuria virtualias realybes, tačiau „siekiant konstruoti virtualias realybes reikia suvokti save kaip potencialų įvairių rolių atlikėją bei norėti tas roles vaidinti“ (Ţemaitytė, 2017, p. 14). Noras būti kitokiu, pakeisti savo prigimtinę tapatybę, skatina asmenis jungtis į virtualias bendruomenes socialiniuose tinkluose, kuriuose būtų galima susikurti savo virtualų identitetą kitokį nei realusis. 1.3. Tapatumo konstravimo turinys Asmens tapatumo konstravimo būdai priklauso nuo kuriamo identiteto formos: „asmens tapatumo „turinys“ – bruoţai, iš kurių konstruojamos biografijos – būna įvairūs, tai priklauso nuo sociumo ir kultūros“ (Giddens, 2000, p. 76). Kaip ir buvo aptarta ankščiau, asmuo turi ne vieną tapatumą, tad ir jo turinys nėra vienas. Vis dėl to, individas nėra laisvas parinkti identitetą pats, dalis jų ne visada priklauso nuo pačio asmens. Tačiau toliau bus aptariamas tapatumas, kurį galima konstruoti. Tapatumą formuoja komunikacija, ideologija, charakteristika, veikla, taip pat tapatumui įtakos turi ne tik pats asmuo, tačiau ir jį supantys ţmonės, daiktai. Vienas iš tapatumo konstravimo simbolių yra išvaizda. Anot Giddens (2000), išvaizda apima kūną, aprangą, puošybos detales ir yra naudojama veiksmams interpretuoti, o manieros nusprendţia, kaip asmuo naudojasi išvaizda. Autoriaus teigimu, išvaizda ankščiau lėmė ne asmeninį tapatumą, o socialinį, tačiau šiandienos vartotojiškumo kultūroje kūnui skiriama labai daug dėmesio: „geros formos ir disciplinuotas kūnas atspindi sėkmingą asmenį, turintį valią, energijos, savikontrolę – asmenį, kurio nuostatos tinkamos, kuris rūpinasi savimi ir tuo, kaip atrodo kitiems“ (Williams ir Bendelow, 1998, cit. iš Rapolienė, 2007, p. 110). Pastovios manieros, anot Giddens (2000), yra bene svarbiausios norint „išsaugoti aiškų Aš tapatumą“ (p. 131).

22

Moderniame bei vartotojiškam pasauly, gyvenimai neretai sukasi apie prekes ir įvairius daiktus. Perkami objektai sukuria statusą visuomenėje: „vartojimo objektai ir juos vartojantys individai gali komunikuoti savo socialinę padėtį“ (Černevičiūtė, 2008, p. 27). Dėl šios prieţasties daiktai, esantys aplink asmenį, sukuria jo tapatumą. Autorės Černevičiūtės (2008) nuomone, asmenys linkę pirkti daiktus tam, kad atspindėtų savo tobulą tapatumą, bet ne realųjį. Tačiau vis dėl to tam įtakos turi medijos: „kai tik tam tikra gyventojų dalis įsitraukia į labiau abstrakčias ir simbolines identiteto aspektų formavimo praktikas, tarp vartotojų susiformuoja poreikis klausti ekspertų patarimo, kaip vartoti. Daugėja tinklalapių, ţurnalų ir TV programų, patariančių mums, kaip formuoti identitetą“ (Černevičiūtė, 2006, p. 22). Identitetas nebėra individualus – jis kuriamas atsiţvelgiant į šiuolaikines gyvenimo normas ir taisykles, kurias pateikia medijos. Gyvenimo stilius, kurį pasirenka individas, taip pat formuoja tapatumą. „Gyvenimo stilius yra kaip tam tikra tapatumo talpykla, kiekviena jų atitinka konkrečius lūkesčius, todėl atskiri veiksmai gali būti suprasti kaip neatitinkantys šio gyvenimo stiliaus“ (Černevičiūtė, 2009, p 23-24). Pasirinkdami gyvenimo stilių, asmenys pasirenka ir savo pateikimą viešojoje erdvėje, o tai turi įtakos asmeniniam identitetui. Autorė Černevičiūtė (2009) tapatumo kūrimą vadina ţaidimu: „ţaidţiantis tapatumą postmodernus subjektas ţino, kaip vadovautis taisyklėmis ir scenarijumi, išsiskirti per ţaidimus, sportą, seksualines, prieţiūros ir kitas veiklas, kad sulauktų kitų ţaidėjų susiţavėjimo ir pagarbos, patvirtinančių jo tapatumo pasiekimus“ (p. 19). Asmens tapatumą taip pat konstruoja jo kalba, jausmai, santykiai su aplinkiniais, veikimo erdvė. Kaip asmuo formuoja savo tapatumą socialiniuose tinkluose aptariama kitoje dalyje. 1.3.1. Tapatumo konstravimo turinys socialiniuose tinkluose Kalbant apie asmens tapatumo konstravimą socialiniuose tinkluose, savojo Aš kūrimas prasideda dar pirmuose ţingsniuose asmeninio profilio link. Visas virtualaus asmens identiteto kūrimas iš esmės yra paremtas vaizdine, tekstine komunikacija bei socialiniais ryšiais arba kitaip socialiniu kapitalu (Ţemaitytė, 2017). Tekstinė komunikacija. Jei realiame gyvenime, pirminis suvokimas apie asmenį ateina iš vizualų, internete – iš slapyvardţių ar tinklaraščio pavadinimų, kurie ir yra vieni iš virtualios tapatybės kūrimo aspektų (Čiukšytė, 2011). Kurdami profilį, asmenys turi nurodyti vardą, pavardę ir/ar slapyvardį, priklausomai nuo socialinio tinklo reikalavimų. Ko gero daugelyje socialinių tinklų prašoma pateikti informaciją apie save, aprašyti savo pomėgius. Kadangi bendravimas tampa „be gestikuliacijos, mimikos ir intonacijos, rašytinė kalba turi būti labai tiksli, kad uţkoduota ţinutė būtų suprasta, kiek įmanoma, teisingiau ir tiksliau“ (Ţemaitytė, 2017, p. 33). Kaip jau buvo minėta, vienas iš jungimosi į socialinius tinklus motyvų yra neverbalinė komunikacija. Interneto atėjimas pakeitė įprastą tekstinę komunikaciją, į ją įtraukdamas jaustukus (angl. emoji) bei grotaţenklius 23

(angl. hashtag). Grotaţenkliai sukuria aktyvią nuorodą, kuri leidţia rasti visus vartotojų įrašus paţymėtus tuo pačius raktaţodţiu (Ţemaitytė, 2017). Jaustukai, kurie išreiškiami įvairiomis ikonomis, sukuria atitinkamą nuotaiką – būtent jų pagalba vartotojai gali nuslėpti savo tikrąsias emocijas. Tekstinė komunikacija esti ne tik kaip pagrindinė įrašo dalis, tačiau ji vyrauja ir komentaruose po įrašais. Bendravimas internetinėje erdvėje skatina ţmones trumpai išreikšti save (šypsenėlių, simbolių pagalba bei jų apribojimu), greitai ir daţnai (neapgalvoti įrašai, neformalumas gramatikos ir rašybos metu) bei išraiškumu (Jones, 2016). Vaizdinė komunikacija. Šiuolaikinėje visuomenė įprasta viską fiksuoti nuotraukose, o bendravimas socialiniuose tinkluose leidţia mums vietoj ilgo ţinutės teksto, gavėjui nusiųsti nuotrauką, kuri apibūdins esamą situaciją (Ţemaitytė, 2017). Socialiniai tinklai leidţia vartotojams nevarţomiems dalintis įvairiomis gyvenimo akimirkomis, perteikiant jas nuotraukose. Jau pirmuose socialinio profilio kūrimo ţingsniuose vartotojas turi galimybę įkelti savo nuotrauką, kuri bus pagrindinė jo „vizitinė kortelė“ tame socialiniame tinkle. Priklausomai nuo socialinio tinklo, vaizdiniai gali būti įkelti trumpam laikui (parai, tik vienai gavėjo perţiūrai) arba būti patalpinti socialiniame profilyje iki asmuo pats norės pašalinti. Vaizdinė komunikacija neapsiriboja tik pačiu vaizdu: „nepaisant to, kad vaizdas savaime jau neša tam tikrą uţkoduotą ţinutę, perteikia tam tikrą informaciją auditorijai bei gali būti suprastas kaip realybės atspindys, taip pat jis skatina kitas komunikacijos priemones, tiksliau interakciją“ (Ţemaitytė, 2017, p. 32). Įkeltos nuotraukos socialiniuose tinkluose kviečia auditoriją dalintis įrašu, jį mėgti spustelėjant atitinkamą mygtuką bei komentuoti. Komentarai, kaip komunikacijos forma, jau buvo aptarti ankščiau. Socialiniai ryšiai. Nors asmenys socialiniuose tinkluose gali likti anonimais ir tapti naujaisiais Aš, tačiau kad ir kaip save pateiktų asmuo viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose jo identitetą taip pat formuoja ir aplinkiniai asmenys, su kuriais keičiamasi informacija. Tad asmenys negali visiškai kontroliuoti savo prisistatymo socialinėje erdvėje. Susikūrus socialinį profilį, asmenys yra kviečiami susirasti paţįstamus ir uţmegzti virtualius santykius, „tokiu būdu maksimaliai išplėsti savo virtualų socialinį tinklą“ (Grigas, Šuminas, Gudinavičius ir Grigaliūnas, 2016, p. 116). Kaip teigiama, socialiniai tinklai išpopuliarėjo dėl lengvai sklindančios informacijos ir galimybių vystyti tarpusavio santykius (Grigas et al., 2016). Asmenys gali dalintis informacija ir kurti turinį patys, taip kviesdami kitus vartotojus reaguoti į jų įrašus, jais dalintis ir komentuoti. Autorė Ţemaitytė (2017) teigia, jog „socialinių tinklų vartotojai labiau atkreipia dėmesį į tuos veikėjus, su kuriais gali identifikuotis, susitapatinti. Psichologinis ryšys su personaţais labiau įtraukia į vaizduojamą įvykį“ (p. 29). Asmenys socialiniuose tinkluose, virtualieji draugai, prisideda formuojant asmens tapatumą: kuo daugiau sekėjų, tuo asmuo stengiasi sukurti save tokį, kokį jį nori matyti kiti, ir atvirkščiai – ţmonės stengiasi susitapatinti su kitais, kuriuos stebi internete.

24

. . . Apibendrinus pirmąją dalį galima sakyti, jog asmens tapatumas gali būti identifikuojamas kaip asmens savęs suvokimas. Tapatumas yra daugialypis, o jo konstravimo procesas tęsiasi visą gyvenimą. Asmuo, esantis bet kokioje erdvėje, kur jis gali būti stebimas kitų asmenų, tampa veikėjas, kuris tapatumą bei savąjį Aš formuoja prisitaikydamas prie esamos aplinkos. Tokioje aplinkoje neatsiskleidţia asmens tapatumas, kurį galima įţvelgti tik asmeniui likus vienam privačioje erdvėje. Tapatumas konstruojamas tiek per asmens išorinį vaizdą (išvaizdą, kalbą, aprangą ir pan.), tiek vidinį (ideologijas, charakterį ir pan.). Viena identiteto konstravimo formų moderniojoje visuomenėje yra socialiniai tinklai. Juose priklausomai nuo tinklalapio, gali būti kuriama skirtinga tapatybė pasitelkiant vaizdinius, tekstus ar socialinius ryšius.

25

2. TELEVIZIJA IR JOS ŢANRAI Kaip buvo aptarta ankstesniame skyriuje, asmens tapatumo konstravimui įtakos turi jį supanti aplinka. Ţiniasklaidą galima laikyti kaip vieną iš priemonių, kuri prisideda prie asmens savęs pateikimo, tad šiame skyriuje bus aptariama televizijos samprata, raida iki šiandieninės televizijos. Antroje dalyje bus aptartas realybės televizijos fenomenas: samprata, esminiai principai, ţanrai. Taip pat išskiriamas talentų šou kaip vienas iš realybės televizijos ţanrų, kuriame atsiskleidţia eiliniai ţmonės siekdami tam tikro prizo 2.1. Televizijos fenomenas „Televizija (gr. tele-tolumoje, toli + lot. visio-regėjimas) – viena populiariausių visuomenės informavimo priemonių, pagrįsta judamų ir nejudamų objektų atvaizdų ir garso perdavimu per atstumą laidais arba radijo ryšio įrengimais“ (Večkytė-Kavaliauskienė, 2010, p. 18). Televizija – tai audiovizualinės medijos rūšis, kurioje svarbus vaizdas: „nuo kitų ţiniasklaidos priemonių televizija skiriasi tuo, jog pagrindinis dėmesys skiriamas judantiems vaizdams“ (Shook, 1989, cit. iš. Galdikaitė, 2013, p. 10). Televiziją galima sieti su kultūra: televizija gali būti tiek kultūros dalis, tiek kultūros sklaidos priemonė ar kultūros veiksnys (Meškys, 2010). Televizija nuo savo atsiradimo gerokai pasikeitė. Meškys (2010) skiria du televizijos etapus: paleo- ir neo- televizija. Paleotelevizija. Šiame etape televizija buvo valstybinė ir vyravo formuojančių programų nuostatos. Neotelevizija. Atsirado privati komercinė televizija ir jos pagrindu tapo manipuliuojančios programų nuostatos. Tačiau vis dėl to nepaisant laikotarpio, kiekvienas auditorijos narys rodomą televizijos vaizdą interpretuoja savaip: „televizijos vaizdas ţiūrovui pateikia apie tris milijonus taškelių per sekundę. Iš jų kiekvieną akimirką ţiūrovas priima tik keletą tuzinų, iš kurių susidaro vaizdą“ (McLuhan, 2003, p. 301). „Televizija iš kitų masinės komunikacijos priemonių išsiskiria pajėgumu pasiekti visas visuomenės grupes“ (Albrechtaitė, 2007, p. 21) ir jas įgalinti. Pats visuomenės įtraukimas yra puikus būdas paskatinti ţiūrėti konkrečias laidas. McLuchan (2003) nuomone ,,pačios veiksmingiausios yra programos, kuriose reikia uţbaigti kokį nors procesą“ (p. 307). Auditorija jaučiasi galinga galėdama prisiliesti prie to, kas yra rodoma. Televizijos laidos skirstomos į ţanrus bei formatus. Kiekvienas jų pasiţymi vis kitomis savybėmis bei stiliumi. Asmeninių ir tiesioginių įvykių demonstravimas padėjo suformuluoti naują televiziją, pavadintą realybės televiziją (Galdikaitė, 2013), kuri ir aptariama toliau.

26

2.1. Realybės televizijos ţanrai Kai televizija tapo labiau komerciška, atsirado naujas herojus – eilinis ţmogus, kuris pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą, ir taip pateikiamas naujas santykis tarp realybės ir pramano (Meškys, 2010). Realybės televizija, arba kitaip realybės šou, yra televizijos ţanras, kuriam būdinga: ţmonės, kurie pasirodo savimi (ne aktoriai); bent dalis veiksmų yra nufilmuota gyvenamojoje vietoje, darbo ir/ar laisvalaikio simbolių aplinkoje; oficialiai nėra iš anksto nustatyto scenarijaus, o įvykiai yra pateikiami pasakojimo formoje, norint sudominti auditoriją (Nabi, Bielby, Morgan, & Stitt, 2003, cit. iš Shitrit ir Cohen, 2016). Tiesa, autoriai Hamilton (2002) ir Dayan (2003) nepritaria, jog realybės televizija neturi iš anksto nustatyto scenarijaus: autorių nuomone, realybės šou veikia pagal iš anksto numatytą scenarijų, kuriam įtakos turi laidų prodiuseriai, o kita dalis veikimo priklauso nuo pačio herojaus (cit. iš Galdikaitė, 2013). Meškys (2010) skiria pagrindinius laidų ţanrus, priklausančius realybės televizijai: pokalbių šou – į laidą įsitraukia įvairūs asmenys, jos metu kalbama tam tikra tema; dokumentinės dramos – laidose rodomi gyvenimiškų problemų sprendimai, įvairių tarnybų darbas ir kita; programos, naudojančios slaptas kameras – daţniausiai provokacinės laidos; mėgėjiškų vaizdo siuţetų laidos – laidose rodomi kadrai iš atsitiktinai nufilmuotų epizodų, kuriuos daţniausiai siunčia eiliniai ţmonės; realybės šou – uţdarose patalpose tam tikrą laiką gyvenančių ţmonių stebėjimas. Autorės Galdikaitės (2013) pastebėjimu, kiti autoriai (Andrejevic, 2004; Ouellette ir Murray, 2004) skiria daugiau realybės televizijos ţanrų, kurie pasiţymi tiek įvykių fiksavimu, tiek pramoginiu poţiūriu. Anot šių autorių, realybės televizijos laidų ţanrai yra tokie: Dokumentinis ţaidimas. Panašu į Meškio (2010) skirtą realybės šou ţanrą – dalyviai uţdaromi patalpoje ir veikia joje tam tikrą laiką. Siekiant išprovokuoti situacijas, dalyviai gauna įvairias uţduotis. Vėliau reguliariai pašalinama po vieną dalyvį, tačiau kurį – pasirenka ţiūrovai. Talentų šou. Šių projektų metu vyksta talentingų ţmonių pasirodymai. Iš šių dalyvių renkamas pats talentingiausias, kuriam suteikiamas ne tik prizas, bet ir ţinomumas. Porų paţintinės laidos. Laidų metu yra supaţindinami ţmonės vieni su kitais tam, kad laidos prodiuseriai galėtų rengti piršlybas atsiţvelgiant į porų suderinamumą. Gyvenimo būdo programos. Laidos metu keičiama ţmogaus išvaizda ar gyvenimo būdas. Pagrindinis laidos akcentas – prieš ir po sugretinimas. Dokumentinė Muilo opera. Laidose daug dėmesio skiriama realaus gyvenimo aspektams ir fiksuojama ţinomos asmenybės diena. Teisingumo/teismo televizija. Transliuojami teismo procesai.

27

Pokalbių šou. Į laidą kviečiami įvairūs asmenys ir kuriama diskusija tam tikra tema, į kurią įsijungia tiek vedėja ir laidos svečiai, tiek ţiūrovai studijoje. Ţaidimų šou. Laidoje dalyviai bando laimėti prizus, daţniausiai pinginius. Nepaprastos, išskirtinės akimirkos. Auditorijos siunčiami buitiški vaizdeliai. Kaip matoma, visose realybės šou vyrauja eilinių ţmonių dalyvavimas. Tad galima pritarti nuomonei, jog būtent realybės televizija turi tik dalinai kurtą scenarijų, kuris daugiau ar maţiau priklauso nuo dalyvaujančių ţmonių. Kaip ir buvo aptarta, talentų šou yra projektai, kuriose paprasti ţmonės demonstruodami talentą, stengiasi nugalėti konkurentus. Talentų pasirodymai yra ţanras, kurį galima apibūdinti kaip „programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama paprastų ţmonių neapibrėţtam elgesiui“ (Bignell, 2005, cit. iš Garcés-Conejos Blitvich, Bou-Franch ir Lorenzo-Dus, 2013). Anot autoriaus Holmes (2014), įprastas ţmogus būtent ir yra šiuolaikinės įţymybės pagrindas. Tam pritaria ir Kavka (2012) savo knygoje iliustruodamas, kaip realybės televizija tampa galimybių erdve, kurioje įprasti ţmonės galėtų dalyvauti ir tapti „kaţkuo“ (cit. iš Wood ir Skeggs, 2012). Realybės talentų šou yra įtraukti į platesnę televizijos tendenciją stebėti įprastus ţmones, siekiančius įveikti esančią padėtį bei konkurentus (Redden, 2010). Gali būti apibrėţiami du skirtingi talentų šou aspektai (cit. iš Redden, 2010): perėjimas iš įprasto ţmogaus į garsenybę pateikiamas kaip pasikeitimų istorija (angl. makeover narrative). Antra, padidėjo ţiūrovų vaidmuo svarstant suplanuotus perėjimus iš įprasto asmens į garsenybę. Ţiūrovai turi galimybę reaguoti į aplinką, vertinti dalyvius tiek internetu, tiek telefoniniais balsais (Holmes, 2004). Talentų demonstravimo procesas prasideda perklausomis, kurios daţniausiai tęsiamos kelias savaites tol, kol formuojasi pastovi ir nuosekli dalyvių grupė (Glassman, 1983). Vėliau vykstantys pasirodymai daţniausiai transliuojami tiesiogiai, o ţiūrovai turi galią rinkti ir balsuoti, kas taps ţvaigţde. Holmes (2014) nėra linkęs manyti, jog talentų šou iškart pasirodė kaip visiškai suformuotas ir išskirtinis ţanras, pradţioje tai buvo tarsi mėgėjų talentų šou. Tačiau šiuo metu tokie talentų pasirodymų formatai kaip X faktorius (pradėtas rodyti Didţiojoje Britanijoje) ar The Voice (liet. Balsas), kuris pradėtas rodyti Olandijoje, yra populiarūs visame pasaulyje. Tokio tipo programų kulminacija, anot Holmes (2014), tai naujų ţvaigţdţių dainų ir albumų kūrimas, kurių savarankiškumas egzistuoja uţ televizijos ribų. Tad iš to galima daryti prielaidą, jog būtent tolimesnis ţvaigţdţių gyvenimas priklauso nuo jų pačių ir televizija nebėra esminis veiksnys, ji tik prisideda prie išgarsėjimo. Tokio programos sukūrė pačią ţvaigţdės idėją – kas tai yra ir kaip ja tampama (Holmes, 2014). Autorius Holmes (2014) remdamasis Gamsono mintimis teigia, jog talentai iškylą per dvi skirtingas prizmes – per įgimtą talentą ir per sukuriamą įvaizdį. Antruoju atveju ţvaigţdė tampa

28 tarsi sukuriamas produktas priklausomai nuo aplinkos. Tad galima daryti prielaidą, jog talentų šou iš dalies yra abiejų aptartų prizmių mišinys – atrankose dalyvauja tiek labai talentingi asmenys, tiek asmenys be ypatingo talento, iš kurių laidos kūrėjai sukuria ţvaigţdes. Vis dėl to tokie talentų šou prisideda ir prie savęs koncepcijos atradimo ir suteikia svarbios savigarbos sau pačiam (Glassman, 1983). Kaip teigia autorius Redden (2008), naratyvinė struktūra ir kiti pasirodymai, grindţiami asmeninio gyvenimo būdo modifikavimu, reikalauja, kad ţmonės pasikeistų proceso pabaigoje, tad ţmonės dalyvauja talentų šou ţinodami, jog jie negalės būti patys savimi. Vis dėl to, talentų šou priklauso realybės televizijai, dėl šios prieţasties talentų šou negali būti tik tuščias. Tad naujos talentų šou versijos sujungia gyvenimo būdo ir realybės elementus (pasirodymuose dalyvauja tikri ţmonės ir sistemingai tobulina savo įprastą statusą, kalbinami jų draugai, rodoma dalyvių natūrali aplinka) su klasikine talentų paieška (Redden, 2008). Kone pagrindinis rengėjų paţadas dalyviams – juos pakeisti. Ne tiek pinigine prasme, greičiau senojo Aš pakeitimas nauju, o pagrindinis tikslas – pasiekti, kad ţmogus tinkamai atstovautų tam tikru profesiniu kontekstu (Redden, 2008). Tačiau šis autorius į talentų šou ţiūri šiek tiek skeptiškai: tai savotiškas įsikišimas į socialinę tikrovę, kai ţmonės be jokios ekonominio, švietimo ir socialinio kapitalo formos, daţnai lemiančio sėkmės lygį, patenka į pasaulį, kur jų nereikia, ir jų svajonė tampa tikra (2008). Atsiţvelgiant į įvairių autorių mintis, galima daryti išvadą, jog televizijos šou, kurie orientuoti į talentų paiešką ir naujų ţvaigţdţių kūrimą, turi nemaţą įtaką asmens tapatumui kitimui. Asmenų tapatumas konstruojamas pagal televizijos projekto kūrėjų norus, tačiau tolimesnė konstravimo eiga po talentų šou priklauso jau nuo pačio asmens. . . . Apibendrinant antrąjį skyrių reiktų pabrėţti, jog televizija nuo savo pirminės stadijos pasikeitė ne tik formatu, bet ir tikslu. Šiuo metu televizija apima ne tik švietėjišką ir informatyvią veiklą, bet ir pramoginę2. Visuomenei visada įdomu stebėti kitus ţmones ir jų išgyvenimus, tad susiformavo nauja televizijos rūšis – realybės televizija. Joje rodomi eiliniai ţmonės, jų gyvenimas. Tokioje televizijoje nėra iki galo išdirbto scenarijaus, nes dalis jo priklauso nuo herojaus ir jį supančių ţmonių. Vienas iš realybės televizijos laidų ţanrų – talentų šou. Jų metu asmenys varţosi tarpusavyje, rodydami savo talentą. Taip jie siekia laimėti ne tik pagrindinį laidos prizą, tačiau ir auditorijos simpatijas ir tapti garsiais atlikėjais taip pakeičiant savo gyvenimą.

2 Daugelyje Europos valstybių pramoginės laidos uţima 60 % eterio komercinėje ir 35-40 % visuomeninio transliuotojo televizijoje (Meškys, 2010). 29

3. ASMENS TAPATUMO KONSTRAVIMO SOCIALINIAME TINKLE TYRIMAS 3.1. Tyrimo metodologija Mokslinės literatūros analizės metu buvo aptarta, jog asmenų tapatumo kūrimo terpe neretai tampa vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai. Tačiau įtakos asmens savęs suvokimui turi ir televizija, ypač realybės televizija. Tad svarbu tirti, kaip asmens tapatumo konstravimas socialinių tinklų profiliuose yra paveikiamas po pasirodymo televizijoje, tiksliau talentų šou. Tyrimo problema – asmens tapatumo konstravimas socialiniuose tinkluose jau yra nagrinėtas ankščiau, tačiau tyrimų, kaip konkrečiai asmens tapatumą socialiniuose tinkluose veikia išgarsėjimas televizijoje, nėra. Tad išsikeltas tyrimo tikslas – ištirti socialinio tinklo Instagram įrašus ir įvertinti tapatumo konstravimo turinį prieš pasirodymą televizijoje ir po to. Tyrimo uţdaviniai: 1. Aptarti asmenų dalyvavusių televizijos šou komunikaciją bei išgarsėjimo kelią; 2. Ištirti asmenų socialinių tinklų profiliuose paskelbtus įrašus; 3. Įvertinti, kokią reikšmę tapatumo konstravimui socialiniame tinkle turėjo laimėjimas televizijos projekte. Tyrimui įgyvendini pasirinkta atvejo studija bei kokybinė turinio analizė. Atvejo studija palengvina tyrinėjimą reiškinio kontekste, naudojant įvairius duomenų šaltinius, o tai uţtikrina, jog reiškinys nagrinėjamas įvairiapusiškai (Baxter ir Jack, 2008). Atvejo studija, anot Baxter ir Jack (2008), taikoma, kai norima apibūdinti kontekstines sąlygas, nes jos susijusios su tiriama reiškiniu. Tokia analizė padeda suţinoti kontekstą, kuriame vyksta pagrindinis tyrimas. Turinio analizė – tai „technika, leidţianti, objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas“ (Tidikis, 2003, p. 498). Anot Tidikio (2003), šio tyrimo esmė – visų pirma išskirti vienetus tiriamojo dokumento tekste, kurie turi reikšmės, ir tirti ryšius tarp įvairių teksto elementų. 3.2. Tyrimo eiga ir duomenų rinkimas Atvejo studija. Tyrimui pasirinkta trijų skirtingų televizijos šou laimėtojų komunikacija socialiniuose tinkluose. 2018 m. Eurovizijos laimėtoja Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė, 2018 m. Lietuvos balso laimėtoja Monika Marija Paulauskaitė bei 2017 m. X faktoriaus laimėtoja Iglė Bertonaitytė. Kadangi 2018 m. realybės šou X faktorius laimėjusi vaikinų grupė 120 iki pasirodymo televizijoje nekomunikavo socialiniame tinkle Instagram, o profilis sukurtas tik įsibėgėjus

30 projektui, tad būtų netikslinga rinkti duomenis bei analizuoti jų tapatumo konstravimą prieš laimėjimą ir po jo. Komercinėse televizijose Lietuvos balsas (LNK) bei X faktorius (TV3) yra vieni ţiūrimiausių realybės šou šiuo metu3. Jų metu neţinomi ţmonės atvyksta į atrankas ir varţosi dėl geriausiojo vardo bei piniginio prizo. Lietuvos balsas pradėtas rodyti 2012 metais, rengiamas pagal tarptautinį The Voice formatą. Kaip teigiama LNK internetiniame puslapyje, „geriausių Lietuvoje radijo ir televizijos laidų apdovanojimuose „Pragiedruliai“ „Lietuvos balsas“ buvo apdovanotas kaip geriausias 2017 metų televizijos pramoginis projektas“4. X faktorius taip pat kuriamas pagal tarptautinį The X factor formatą ir kaip teigiama TV3 internetinėje svetainėje tai – „geriausias visų laikų šou, didţiausias ir populiariausias muzikinis projektas“5. Nacionalinio transliuotojo LRT rengiamas naujų dainų konkursas Eurovizija – „tai vienas ilgiausiai transliuojamų televizijos projektų visame pasaulyje“6. Šis televizijos šou sutelkia kone visus Lietuvos ţmones prie televizijos ekranų dar vykstant atrankoms – juk renkamas laimėtojas atstovauti Lietuvai tarp visų Europos valstybių. 2017 m. Eurovizijos atrankos buvo pačios ţiūrimiausios laidos LRT kanale7. Tad šie projektai tyrimui buvo pasirinkti dėl savo populiarumo, o būtent juose išgarsėję asmenys yra gerai ţinomi. Turinio analizė. Tyrimui atlikti pasirinktas Instagram socialinis tinklas sukurtas 2010 m., šiuo metu sparčiai populiarėjantis, kuris leidţia dalintis nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Statista.com portalo duomenimis (2018 m. spalio mėnesio statistika), Instagram socialinis tinklas pagal populiarumą pasaulyje yra šeštoje vietoje8. Tačiau jis yra antrasis (pirmasis – Facebook), kuriame dalinamasi nuotraukomis bei įrašais. Pagrindinės šio socialinio tinklo funkcijos: nuotraukų ir vaizdo įrašų redagavimas specialiais įrankiais ir įrašų viešinimas; asmeninės ţinutės – jose galima pasidalinti nuotraukomis, kitų vartotojų įkeltu turiniu; kitų vartotojų sekimas; istorijos (angl. Stories) kėlimas – įkeltas įrašas matomas ribotą laiką ir išnyksta per 24 val.; nuotraukų/vaizdo įrašų

3 TNS duomenimis, 2018 m. rugsėjo mėn. Lietuvos balsas LNK kanale uţėmė 4 vietą pagal laidos populiarumą, o X faktorius TV3 kanale – 2 vietą. Prieiga per internetą: http://www.tns.lt/lt/news/tv-auditorijos-tyrimo-rezultatai-2018-m- rugsejis/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2d. 4 https://lnk.lt/program/10570/naujas-sezonas-lietuvos-balsas Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2d 5 https://tvplay.tv3.lt/x-faktorius-n-7/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2d 6 https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija/apie#skip Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2d 7 TNS duomenimis 2017 m. sausio – kovo mėnesiais: http://www.tns.lt/lt/top/paslaugos/ziniasklaidos-auditoriju- tyrimai/tv-auditorijos-tyrimas/duomenys-1/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2d 8 Most popular social networks worldwide as of October 2018, ranked by number of active users (in millions). Prieiga per internetą: https://www.statista.com/statistics/272014/global-social-networks-ranked-by-number-of-users/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2d 31 komentavimas; patinka (angl. like) mygtukas. Kadangi pats socialinis tinklas siūlo nemaţai skirtingų nuotraukų ir vaizdo įrašo efektų, spalvų keitimo, tad vartotojas daţniausiai koreguoja nuotraukų vaizdą, tai sukurdamas šiek tiek graţesnį vaizdą nei originali nuotrauka. Tyrimui atlikti pasirinkta po 20 įrašų iš kiekvieno atlikėjo, aptarto atvejo studijoje, socialinio profilio (iš viso 60 įrašų). Įrašai dalinami į dvi dalis po 10 įrašų – patys pirmieji įrašai Instragram tinkle ir patys naujausi nuo tyrimo laikotarpio pradţios, 2018 m. lapkričio 15 d., apie 17 val. (ţr. priedus Nr. 1 ir Nr. 2). Tokia įrašų atranka pasirinkta dėl to, jog būtų galima įvertinti komunikaciją bei savęs pateikimą, kai asmuo dar nebuvo ţinomas bei palyginti tapatumo konstravimą šiomis dienomis. Tyrimo instrumentas sukurtas darbo autorės remiantis ir kitų autorių medţiaga bei sudarytas iš kategorijų ir subkategorijų, kuriomis remiantis analizuojami pranešimai skelbti Instagram socialiniame tinkle:

2 lentelė. Tyrimo kategorijos ir subkategorijos (sudaryta autorės)

Kategorija Subkategorija Teksto struktūra Teksto ilgis (ţodţių sk.) Taisyklingas, tvarkingas, buitinė, gatvės kalba, kitos kalbos

Rašymo ir kalbos stilius ţodţiai, lietuviškos raidės, ţodţiai parašyti didţiosiomis raidėmis. Grotaţymių/ţymų skaičius, Emoji piktogramų skaičius, Papildomi pranešimo elementai atsakymai į komentarus, uţsiregistravimas vietovėje. Susijęs su nuotrauka, reklama, gyvenimiška istorija, susijęs Teksto turinys su darbu/veikla, skatinimas veikti, nėra teksto tik elementai. Pats asmuo, draugai, gyvūnai, maistas, renginiai, mada, Vizualinės medţiagos turinys reklama, santykiai, kelionės, kita. Neutralus, miesto vaizdas, namų aplinka, aplinkiniai Antro plano vaizdas ţmonės, gamta, kita. Aiškiai matomi efektai, nėra naudojami filtrai, sunku Filtrų panaudojimas nuspręsti.

Kuriamas turinys -

Išskirtos kategorijos ir subkategorijos leis išnagrinėti įrašus socialiniame tinkle ir padaryti išvadas apie asmens tapatumo konstravimą socialiniame tinkle Instagram. Turinio analizės metu surinkti duomenys pateikti prieduose (ţr. 3 priedą). 32

3.3. Tyrimo analizė Šioje dalyje bus pristatoma tiek atvejo studija, tiek turinio analizė, pateikiami tyrimų rezultatai ir jų apibendrinimas. Atvejo studijoje bus aptariamos trijų moterų komunikacija, kurios išgarsėjo dalyvaudamos televizijos šou. Tai Ieva Zasimauskaitė, atlikėja atstovavusi Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse 2018 m., Monika Marija Paulauskaitė – „Lietuvos balso“ 2018 m. nugalėtoja bei Iglė Bernotaitytė – televizijos šou „X faktorius“ 2017 m. laimėtoja. Turinio analizėje aptariamas šių moterų tapatumo konstravimas socialiniame tinkle Instagram, analizuojami įrašai tuo metu dar neţinomų asmenų bei laimėjus televizijos šou. 3.3.1. Atvejo analizė: Ieva Zasimauskaitė Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė – atlikėja, dainų kūrėja. Jos kelias televizijoje prasidėjo dar 2010 m. laidoje „Chorų karai“. Ieva dainavo kartu su kitais 15 asmenų Kauno šampaniniame chore, kuriam vadovavo Raigardas Tautkus. Pasibaigus projektui, Ieva kartu su choru dar trejus metus koncertavo Lietuvoje. 2012 m. Zasimauskaitė dalyvavo televizijos šou „Lietuvos balsas“ ir pateko į geriausiųjų ketvertuką. Šiame šou Ievai teko galimybė sudainuoti su garsiu Rusijos dainininku Dima Bilan. Daina atlikėjo socialiniame tinkle Youtube sulaukė beveik 66 tūkstančių perţiūrų. Ir nors Ieva Zasimauskaitė dalyvavo įvairiuose šou keletą metų, tačiau tapo ryškiau matoma 2018 m., kai pasirodė Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Ieva Eurovizijos atrankoje laimę bandė ne kartą (2013 m., 2014 m., 2016 m., 2017 m.), tačiau ankstesnius keturis kartus ţiūrovams nepaliko didelio įspūdţio. 2018 m. atrankoje ji suţibėjo su daina „When we‘re old“ (liet. Apie mus, pasenusius) ir pamaţu vis daugiau ţmonių suţinojo apie I. Zasimauskaitę. O šlovė, galima sakyti, uţgriuvo per naktį, kai Ieva laimėjo Nacionalinę Eurovizijos atranką. Nuo to laiko atlikėja buvo tapusi pagrindine ţurnalistų tema, ji buvo ir tebėra kviečiama į įvairiausias laidas, o jos vaizdo įrašus internete perţiūrinėja ne tik Lietuvos, bet ir Europos gyventojai, kurie nėra abejingi Eurovizijos dainų konkursui. Nurimus Eurovizijos karštinei, Ieva kartu su kitais kūrėjais parašė ir išleido dvi dainas: „Paslėpk Mane“, „Absorbed“, o naujausioji daina „Apkabink“ buvo parašyta pačios Ievos. Ieva Zasimauskaitė Instagram tinkle 2018-02-15 duomenimis turėjo 4 530 sekėjų9. Kovo 6 dienos rytą Ieva dalyvavo konferencijoje Delfi redakcijoje, kurioje pasakojo apie muzikinį kelią ir ruošimąsi Eurovizijos atrankos finalui10. Pagal statistikos duomenis, būtent konferencijos dieną Ievos paskyrą Instagram tinkle pasekė 804 nauji vartotojai. Kovo 11 dieną Ieva laimėjo Eurovizijos

9 https://socialblade.com/instagram/user/ievazasimauskaite/legacy Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 9 d. 10 https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/eurovizijos-atranku-finala-pasiekusi-ieva-zasimauskaite-apie-batelius-gerbeju- laiskus-ir-asaras-scenoje.d?id=77351459 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 8 d. 33 atrankos finalą ir gavo teisę atstovauti Lietuvai Portugalijoje vykusioje Eurovizijoje. Tą dieną socialiniame tinkle Ievos paskyrą pasekė daugiau nei 1100, o kitą dieną – daugiau nei 2200 naujų vartotojų. Tyrimo metu (2018 m. lapkričio 14 d.) Ievos Zasimauskaitės paskyrą Instagram tinkle seka 48 920 vartotojai, o ji stebi 494 vartotojus. Nors daţnai atlikėjai turi aktyvius savo kanalus socialiniame tinke Youtube, tačiau iki išgarsėjimo Ieva į savo profilį įkėlė tik dviejų dainų audio įrašus, kurie buvo skirti 2016 m. ir 2017 m. Nacionalinės Eurovizijos atrankoms. Mayi music – Ievos Zasimauskaitės kanalas Youtube platformoje veikiantis nuo 2006 m., turi 5 619 prenumeratorių, bendrai 850 253 perţiūras (duomenys rinkti lapkričio 12 d.). Tačiau nemaţai Ievos atliktų dainų galima rasti kitų ţmonių Youtube kanaluose. Socialiniame tinkle Facebook Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė asmeninėje paskyroje turi 17 029 sekėjų bei 4 646 draugų (2018 m. lapkričio 10 d.). Pagrindiniai įrašai socialiniame profilyje – praėjusieji ir ateinantys koncertai, naujų dainų gimimas, įvairių mokymų vaizdo įrašai. Taip pat yra sukurtas oficialus Ievos Zasimauskaitės puslapis, skirtas būsimų koncertų, interviu, naujų dainų informacijai skleidimui. Šiame puslapyje 12 178 vartotojai paspaudė Patinka mygtuką bei 12 630 seka šį puslapį (duomenys rinkti lapkričio 12 d.). Laimėjus Eurovizijos Nacionalinę atranką, Ieva sudalyvavo daugybėje konferencijų, dalijo interviu ir kalbėjo apie planus Eurovizijoje, apie muzikinį kelią. Tačiau vis dėl to nemaţai straipsnių antraščių piešė kitokį Ievos vaizdą: „Atviras interviu su Ieva Zasimauskaite apie maldas nuo pusės penkių ryto ir veidmainystes pramogų pasaulyje“11, „Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė atvira – jos gyvenime buvo ir kraupių minčių, ir depresijos“12. Ir nors straipsniuose daţnu atveju kalbama ir apie muziką, tačiau antraštė – labiau intriguojanti. Apibendrinus galima teigti, jog nors Ievos Zasimauskaitės kelias link atlikėjos, dainų kūrėjos prasidėjo gan anksti, tačiau tikrasis išgarsėjimas įvyko tik po Nacionalinės Eurovizijos laimėjimo. Nuo to momento Ieva sudalyvavo daugybėje interviu, pramoginio pobūdţio laidų, kuriose kalbėjo ne tik apie savo muzikinį kelią, tačiau ir apie asmeninį gyvenimą, pasikeitusi poţiūrį ir atrastą Vedų kelią. 3.3.2. Atvejo analizė: Monika Marija Paulauskaitė Monika Marija Paulauskaitė – vizaţo ir grimo mokytoja, išgarsėjo, kai sudalyvavo televizijos šou „Lietuvos balsas“. Nuo pirmų dainos sekundţių mokytojai uţtikrintai atsisuko į

11 https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/atviras-interviu-su-ieva-zasimauskaite-apie-maldas-nuo-puses-penkiu-ryto-ir- veidmainystes-pramogu-pasaulyje.d?id=77508427 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 12https://www.zmones.lt/naujiena/ieva-zasimauskaite-kiltinaviciene-atvira-jos-gyvenime-buvo-ir-kraupiu-minciu-ir- depresijos.2ad3e54d-9ae0-11e8-9f90-aa000054c883 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 34 sceną, taip parodydami, jog yra pasiryţę Moniką Mariją priimti į savo komandą. Iki tol televizijos ekrane nematyta mergina pavergė klausytojų ir mokytojų širdis. Nors laimėtoja ji tapo dar šiais metais (sausio mėn.), tačiau iškart po laimėjimo sudalyvavo Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje su Ericos Jennings daina „The Truth“ (liet. Tiesa) ir pateko į finalą. Taip pat pristatė dvi dainas „Safe Zone“, „Tavo rankose“. Kadangi Monika Marija dirba kartu su kūrybos namais ELITAZ, tad ji tapo televizijos šou „Lietuvos balsas. Vaikai“ viena iš mokytojų13. Socialiniame tinkle Instagram Monika Marija turi 28 265 sekėjus ir stebi 1 119 vartotojų (lapkričio 14 d. duomenimis). Sunku nustatyti, kiek vartotojų pradėjo sekti merginą tada, kai ji laimėjo televizijos šou. Nors internetiniame puslapyje SocialBlade.com pateiktoje ataskaitoje matomi neatitikimai datos ir sekėjų atţvilgiu, galima daryti prielaidą, jog staigus sekėjų skaičius išaugo laimėjus šou: per vieną dieną sekėjų skaičius nuo 9 738 šoktelėjo iki 13 28914. Iki tol televizijoje nesirodţiusios merginos sekėjų skaičius kilo pamaţu. Youtube kanalas Monika Marija veikia nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. 2018 m. lapkričio 12 d. duomenimis šis kanalas turėjo 3 065 prenumeratorius ir iš viso vaizdo įrašai yra perţiūrėti 588 493 kartus. Socialiniame tinkle yra įkelti 34 vaizdo įrašai nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, kurie perţiūrėti nuo 525 iki daugiau nei 135 000 kartų. Įdomu tai, jog vaizdo įrašas paskelbtas 5 dienos iki Monikos Marijos pirmojo pasirodymo televizijos eteryje, yra antroje vietoje pagal įrašų perţiūras15. Populiariausiame socialiniame tinkle Facebook asmeninėje paskyroje Monika Marija turi 4 664 draugus bei 4 302 sekėjus. Pagrindiniai įrašai profilyje – informacija apie būsimus renginius, augintinių nuotraukos, dainų pristatymai, asmeninės nuotraukos. Taip pat yra sukurtas puslapis Monika Marija, skirtas tik atlikėjos reprezentavimui. Šią paskyrą seka 707 sekėjai bei 695 vartotojai paspaudė Patinka mygtuką (duomenys rinkti lapkričio 12 d.). Apie Moniką Mariją straipsnių nėra daug, daugiau rašoma apie jos muzikinį kelią – koncertinį turą, naujas dainas bei naujas patirtis: „Monika Marija Paulauskaitė apie tai kaip iš mokinės tapo mokytoja“16, „Monika Marija atskleidė vasaros planus“17. Ir keletas pavienių straipsnių, kurie apima ir jos gyvenimą: „„Lietuvos balso“ nugalėtoja Monika Marija – nebe

13 https://elitaz.lt/apie-projekta/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 14 https://socialblade.com/instagram/user/monikamarija_paul/legacy Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 15 https://socialblade.com/youtube/user/themonzzze/videos/mostviewed Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 16 https://naujienos.alfa.lt/leidinys/stovykla2/monika-marija-paulauskaite-apie-tai-kaip-mokines-tapo-mokytoja/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 17 https://www.zmones.lt/naujiena/monika-marija-atskleide-vasaros-planus.3e56a61d-9ae0-11e8-9f90-aa000054c883 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 35 vieniša: širdį uţkariavo šokėjas“18, „Monikos Marijos namuose sumaištį kelia du šeškai: „Niekada nenorėčiau auginti šuns ar katės““19. Apibendrinus, Monika Marija tapo ţinoma tik pasirodţius televizijos šou. Jau nuo pirmų pasirodymų ji buvo laikoma favorite laimėti „Lietuvos balsą“. Didţioji šlovė atėjo patekus į finalą ir triuškinančia persvara laimėjus konkursą20. Atlikėja po laimėjimo dalyvavo konferencijose, dalino interviu, šiuo metu ją galima išvysti televizijos laidose. Taip pat rengia solinius koncertus, o jais rūpinasi prodiuserių komanda (Kūrybos namai ELITAZ), tad kūrybos vadovas Gediminas Jaunius kartu keliauja į visus renginius. 3.3.3. Atvejo analizė: Iglė Bernotaitytė Iglė Bernotaitytė iki pasirodymo televizijos šou nebuvo ţinoma. Ji kaip ir daugelis kitų asmenų atvyko į „X Faktoriaus“ atranką siekdama parodyti savo talentą. Nors ji buvo jauniausia šou dalyvė, tačiau tai nesutrukdė laimėti „X Faktoriaus“ 2017 metais. Tais pačiais metais ji buvo nominuota Muzikos asociacijos metų apdovanojimuose, „Metų proverţis“ nominacijoje. Po laimėjimo Iglė pristatė keturias solines dainas: „Leisk bandyt“, „Kas Bus Toliau“, „Tu mane veiki“, „Šią naktį gyvenam“; kartu su atlikėja Marija perdainavo kalėdinę dainą „Santa Claus is coming to town“ (liet. Kalėdų Senelis atvyksta į miestą), o su Sauliumi Prūsaičiu, kuris dar „X Faktoriaus“ šou metu buvo Iglės mokytojas, pristatė dainą „Tu nemoki“. Šiuo metu Iglę galima išvysti įvairiuose renginiuose, muzikinėse laidose ir įvairiuose koncertuose. Instagram socialiniame tinkle duomenų nėra apie tai, koks sekėjų prieaugis tapo laimėjus talentų šou, tačiau per beveik 10 mėnesių nuo laimėjimo Iglės Instagram paskyra uţėmė 31 vietą (96 900 sekėjų) tarp populiariausių lietuvių paskyrų šiame socialiniame tinkle21. 2018 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis, ši paskyra jau uţėmė 24 vietą su 107 000 sekėjų22. Iglė šiuo metu turi 116 774 sekėjus, tačiau pati stebi tik 98 vartotojus (lapkričio 14 d.). Dėl didelio populiarumo Iglė šiuo metu laikoma viena iš Lietuvos nuomonių formuotojų.

18 https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/lietuvos-balso-nugaletoja-monika-marija-nebe-vienisa-sirdi-uzkariavo- sokejas-1050-963372?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 19https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/monikos-marijos-namuose-sumaisti-kelia-du-seskai-niekada-nenoreciau- auginti-suns-ar-kates-1050-1043356?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 20 Monika Marija surinko beveik 35 tūkst. Balsų, antroje vietoje likusi mergina – 14 tūkst. Prieiga per internetą: https://www.etaplius.lt/lietuvos-balso-nugaletoja-tapo-kelmiske-19-metu-prancuzu-filologijos-studente-monika-marija- paulauskaite Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 21 http://comma.lt/insta100-100-populiariausiu-lietuviu-instagram-ruduo-2017/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 22 http://comma.lt/100-populiariausiu-lietuviu-instagram-2018-q3/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 36

Iglės Youtube kanalas buvo sukurtas 2012 m., jame yra patalpinta 12 vaizdo įrašų, jį prenumeruoja 33 848 vartotojai bei iš viso įrašai perţiūrėti 13 894 263 kartus (lapkričio 12 d. duomenimis). Trys vaizdo įrašai buvo įkelti prieš pasirodymus televizijoje – visuose įrašuose atliekami kūriniai, du iš jų iliustruoti vaizdo klipais. Naujieji įrašai – naujų dainų vaizdo klipai, jų gimimo procesas. Iglės Facebook socialinio tinklo profilį seka 39 431 sekėjas bei 900 draugų. Dominuojantys įrašai – asmeninės nuotraukos, reklaminiai įrašai bei šiek tiek informacijos apie būsimus koncertus. Taip pat šiame socialiniame tinkle yra sukurtas puslapis Iglė, kuriame dalinamasi informacija apie muzikinius įvykius. Jį seka 3 556, o Patinka paspaudė 3 416 vartotojai. Tačiau šis puslapis nėra toks aktyvus – paskutinis įrašas jame paskelbtas šių metų rugpjūčio 28 d. Ir nors Iglė išgarsėjo muzikiniame šou, tačiau šiuo metu pagrindiniai straipsniai internete yra susiję su asmeniniu gyvenimu ir temos sukasi apie pasidalintus įrašus socialiniuose tinkluose: „Iglė Bernotaitytė – apie kraustymąsi į Vilnių, meilę Ignui ir muzikinius planus“23, „Asmenuke pasidalijusi Iglė sulaukė kritikos: išvaizdą tobulino pas groţio chirurgus?“24,„Iglė ir T.Juodsnukis Barselonos metro stotyje uţdainavo B.Adamso „Heaven“: paklausykite dueto“25, „Italijoje atostogaujantys Iglė Bernotaitytė ir Tadas Juodsnukis – nauja pora?“26, „Abejonės sklaidosi vis sparčiau: Iglė Bernotaitytė šiltus jausmus puoselėja ţinomam vaikinui (FOTO)“27, „Netikėtą talentą parodţiusi dainininkė Iglė nustebino net savo mamą: negaliu patikėti, kad tai mano vaikas“28. Kadangi Iglė yra viena iš daugiausiai sekėjų turinti socialiniuose tinkluose Lietuvoje, tad tokias straipsnio antraštes galima įvertinti, kaip ţurnalistų siekį gauti didesnį dėmesį jų straipsniams. Apibendrinus, Iglė Bernotaitytė išgarsėjo tik pasirodţiusi televizijos šou „X Faktorius“, tačiau šiuo metu ją retai galima pamatyti televizijoje. Po šou ji susilaukė daug dėmesio, tapo viena

23 https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/igle-bernotaityte-apie-kraustymasi-i-vilniu-meile-ignui-ir-muzikinius- planus-1050-801738?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 24 https://www.delfi.lt/veidai/zmones/asmenuke-pasidalijusi-igle-sulauke-kritikos-isvaizda-tobulino-pas-grozio- chirurgus.d?id=76928735 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 25 https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/igle-ir-t-juodsnukis-barselonos-metro-stotyje-uzdainavo-b-adamso- heaven-paklausykite-dueto-1050-972042?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 26 https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/italijoje-atostogaujantys-igle-bernotaityte-ir-tadas-juodsnukis-nauja- pora-1050-953020?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 27 https://www.panele.lt/lt/kas-naujo/g-225-abejones-sklaidosi-vis-sparciau-igle-bernotaityte-siltus-jausmus-puoseleja- zinomam-vaikinui-foto Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 28 https://www.alfa.lt/straipsnis/50336335/netiketa-talenta-parodziusi-dainininke-igle-nustebino-net-savo-mama- negaliu-patiketi-kad-tai-mano-vaikas Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d.

37 iš populiariausių Lietuvos asmenų socialiniuose tinkluose, apie jos įrašus socialiniuose tinkluose rašomi straipsniai, o asmeninis gyvenimas tampo pakankamai viešas. . . . Apibendrinus atvejo studijos rezultatus galima teigti, jog staigi šlovė daro įtaką ne tik realiam, bet ir virtualiam asmenybių gyvenimui. Realiame gyvenime atsiranda daugiau veiklos (koncertai, interviu, konferencijos), taip pat ţurnalistai stengiasi paviešinti įvairiausias gyvenimo akimirkas, uţduodami asmeniškus klausimus interviu metu, net tada, kai straipsnio esmė – muzika. Socialinių tinklų profiliai tampa stebimi tūkstančių vartotojų, kuriamas platus komunikacijos ratas. Lyginat trijų asmenų išgarsėjimą skirtingose televizijos šou galima teigti, jog šlovė skirtingai paveikia jų tolimesnę veiklą bei komunikaciją. Visos merginos išgarsėjo muzikiniuose televizijos šou, tačiau skirtingai eina muzikiniu keliu: pavyzdţiui, Ieva Zasimauskaitė ir Iglė Bernotaitytė išleido daugiau dainų negu Monika Marija Paulauskaitė, tačiau pastaroji atlikėja daug dėmesio skiria soliniams koncertiniams turams, ko nedaro Ieva bei Iglė. Socialiniai tinklai taip pat skiriasi: nors Ieva tapo ţinoma tarptautiniu mastu, tačiau neturi nei pusės tiek sekėjų Instagram tinkle lyginant su Igle, o Facebook muzikinis puslapis turi tris kartus daugiau sekėjų nei Iglės. Monikos Marijos puslapis Facebook tinkle yra aktyvus, tačiau neturi daug sekėjų, priešingai yra Iglės puslapyje – neaktyvus, tačiau su daug sekėjų. Merginos skirtingai kuria vartotojų ratą aplink save: jų sekamų vartotojų skaičius Instagram tinkle labai skiriasi (Ieva seka 494 vartotojus, Monika Marija – 1119 ir Iglė – 98), tad iš to galima daryti prielaidą, jog ne visos stengiasi atsiriboti nuo įvairiausių vartotojų ir mėgsta stebėti kitų viešinamą turinį. Youtube tinkle Iglė yra įkėlusi tik 12 įrašų, tačiau perţiūrų skaičius rekordinis lyginant su kitomis dviejomis atlikėjomis. Apie Iglę daugiausiai rašo bulvarinė spauda, kurioje svarbi skambi antraštė ir neinformatyvus turinys. Monika Marija sulaukia maţiausiai ţurnalistų dėmesio, o, nurimus Eurovizijos karšinei, apie Ievos asmeninį gyvenimą galima rasti ko gero daugiau straipsnių, negu apie jos muzikos kelią. Nagrinėtų atvejų fenomeną geriau suprasti padės pasirinktų asmenybių komunikacijos socialiniame tinkle Instagram turinio analizė. 3.3.4. Socialinio tinklo Instagram turinio analizė: Ieva Zasimauskaitė Ieva Zasimauskaitė pirmąjį savo įrašą į socialinį profilį Instagram tinkle įkėlė 2013 m. pradţioje. Reikia pastebėti, jog tuo metu ji jau buvo pasirodţiusi trijose televizijos šou (Chorų karuose, Lietuvos Balse bei Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje). Tačiau įrašai nesusilaukė didelio sekėjų dėmesio. Pirmųjų I. Zasimauskaitės įrašų statistika pateikiama ţemiau:

38

5 pav. Pirmųjų I. Zasimauskaitės įrašų soc. tinkle statistika (sudaryta autorės)

Kaip matoma iš statistikos, Ievos įrašai socialiniame profilyje sulaukė vidutiniškai po 24 reakcijas. Pakomentuoti yra tik trys įrašai iš dešimties, o ir komentarų skaičius – labai maţas. Maţiausiai reakcijų sulaukė nuotrauka, kurioje Ievos veido beveik nesimato, tačiau aiškiai matomas kitos merginos veidas, o daugiausiai – pirmoji nuotrauka socialiniame tinkle, kurioje pozuoja tik Ieva. 10 pirmųjų įrašų paskelbti per 7 dienas (2013 m. vasario 21-27 d.), tad galima daryti prielaidą, jog Ieva mėgo viešinti gyvenimo detales ir buvo aktyvi socialinio gyvenimo dalyvė. Kalbant apie tekstus po nuotraukomis, dvi nuotraukos neturi aprašymų, o likusios iliustruotos 1-5 ţodţiais. Daugumos aprašymai vienaip ar kitaip susiję su nuotraukos tema, tačiau du neturi konkrečios ir matomos reikšmės. Nors šeši tekstai iš aštuonių parašyti tvarkingai, pusė jų pateikiami anglų kalba („Home sweet home“, „Bubble gum“), o lietuvių kalba rašytuose nėra lietuviškų raidţių („Mergaites ruosiasi miegucio“, „Kaciuuukas“). Aprašymuose nėra įterptos nei grotaţymės, nei emoji piktogramos. Iš to galima daryti prielaidą, jog Ieva nuotraukomis perteikdavo visą norimą informaciją, tad tekstas nebuvo toks svarbus, o anglų kalba sukuria tarptautiškumą. Tuo metu Ieva jau buvo pasirodţiusi su rusų dainininku Dima Bilan, tad galbūt norėjo, jog ir sekėjai, neţinantys lietuvių kalbos, galėtų suprasti tekstą. Kaip jau minėta, tik trys nuotraukos yra pakomentuotos kitų ir vienoje iš jų yra pačios Ievos atsakymas į sekėjo komentarą. Tai sudaro įspūdį, jog nėra kuriamas abipusis bendravimas tarp turinio kūrėjo bei sekėjų. Taip pat nėra paţymėta vietovė, kurioje fotografuota, tad galima daryti prielaidą, jog taip siekiama neatskleisti įvairių asmeninio gyvenimo detalių. Nagrinėjant įrašų vizualų turinį pastebima, jog penkiose nuotraukose iš dešimties pačios Ievos nėra (vienoje matoma tik maţa veido dalis). Tik trijose nuotraukose dominuoja pati Ieva

39

(laikanti motociklo šalmą, Vilniaus centre, namų aplinkoje bei pozuojanti su katinu), o kitose draugai (dabartinis vyras Marius (2 įrašai) ir kiti asmenys) bei gyvūnai (katinas vyrauja trijuose įrašuose). Iš to galima daryti prielaidą, jog Ieva nebuvo linkusi fotografuotis, galbūt nesijautė pasitikinti savimi ir mieliau viešino gyvenimo detales, kurios yra aplink ją. Vienas įrašas – paveikslėlis iš interneto su citata apie nelaimingą meilę, tačiau įdomu tai, jog po šio įrašo dviejose nuotraukų kadruose yra Marius, dabartinis Ievos vyras. Kalbant apie nuotraukų aplinką, iš esančių daiktų bei aplinkos matoma, jog šešios nuotraukos uţfiksuotos namuose. Tad galima manyti, jog Ieva ganėtinai šeimyniška asmenybė, laiką leidţianti namie. Nuotraukos redaguotos, aiškiai matomi efektai sukuria jausmą, jog siekiama uţmaskuoti trūkumus ir pakeisti realybę. Stebint pirmuosius įrašus socialiniame tinkle, galima daryti išvadą, jog Ieva – šeimyniška asmenybė, kuriai svarbu asmeniniai santykiai ir namų jaukumas. Taip pat ji mėgsta ekstremalų laisvalaikį ir keliones bei vertina draugystę. Analizuojant naujausių įrašų socialinio tinklo profilyje statistiką galima pastebėti, jog šiuo metu Ieva dalinasi įrašais rečiau: 10 įrašų buvo paskelbti per 24 dienas (2018 m. spalio 23 d. – lapkričio 15 d.). Įrašai šiuo metu sulaukia vidutiniškai po 3313 reakcijas bei po 35 komentarus (ţr. 6 pav.). Daugiausiai komentarų sulaukė įrašas, kuris skelbia apie konkursą laimėti vitaminus, tad galima daryti prielaidą, jog sekėjai nėra linkę rašyti komentarus įprastai, o tai daro tik tada, kai tai skatina atoveiksmį jų naudai.

6 pav. Naujausių I. Zasimauskaitės įrašų soc. tinkle statistika (sudaryta autorės)

Taip pat devyniuose iš dešimties įrašų Ieva atsako į sekėjų komentarus, tad dėl tos prieţasties galima suprasti, jog įprastai sekėjų komentarų yra kur kas maţiau negu matoma skaičiuose. Maţiausiai reakcijų sulaukė kosmetikos reklama, o daugiausia – Ievos portretinės

40 nuotraukos su įkvepiančiais tekstai po jomis, kurie kartu informuoja apie artėjantį renginį bei naują kūrinį. Po nuotraukomis esantys tekstai sudaryti vidutiniškai iš 80 ţodţių kiekvienas (8-158 ţodţiai). Visi aprašymai parašyti taisyklinga kalba (pora įrašų turi buitiškų ţodţių tekste), visur naudojami lietuviški rašmenys. Tik trijose tekstuose yra naudojama anglų kalba, tačiau ir tai tik keletas ţodţių („My new song! Labai brangi, labai tikra“, „Always keep smiling“), nors reiktų pabrėţti, jog Ieva yra ţinoma tarptautiniu mastu, tad tarp sekėjų yra nemaţai asmenų nesuprantančių lietuvių kalbos. Siekiant atkreipti dėmesį, ţodţiai parašyti didţiosiomis raidėmis („DOVANŲ“, „NAUJA DAINA“ ir kiti). Kalbant apie papildomus teksto elementus, Ieva naudoja nemaţai grotaţymių, populiariausios – #happysouls, #lifeisbeutiful, #singersongwriter, #loveisallaround. Tokios ţymos leidţia daryti prielaidą, jog Ieva jaučiasi laiminga, stengiasi perteikti gėrį visiems sekėjams. Kaip jau buvo aptarta ankščiau, apie Ievą, jos vertybes ir pasirinktą gyvenimo stilių daţnai rašo įvairius straipsnius, tad keletas grotaţymių taip pat leidţia suprasti atlikėjos gyvenimo filosofiją: #bhakiyoga, #godistheway. Pagrindinė emoji piktograma – tuščiavidurė širdis (♡), ji panaudota daugiau nei 30 kartų, kai bendrai tekstuose panaudotos 45 piktogramos. Tokį širdies simbolį galima suprasti, kaip norą skleisti gėrį ir pozityvą visame kame. Kaip jau buvo paminėta ankščiau, Ieva linkusi atsakyti į sekėjų komentarus – daţniausiai atsakymai yra padėkos bei emoji piktogramos (ţr. 7 pav.). Taip sukuriamas artumo jausmas tarp atlikėjos ir jos sekėjų, uţmezgamas ryšys.

7 pav. I. Zasimauskaitės atsakymai į sekėjų komentarus (sudaryta autorės)

41

Šeši tekstai iš dešimties yra nesusiję su nuotraukomis, juose dominuoja gyvenimiškos istorijos, kurios skatina veikti, pakeisti savo gyvenimą ir kalba ganėtinai familiari, tad taip sukuriamas artumo jausmas, didinamas pasitikėjimas idėjos skleidėju: „Todėl nebijooookim paţinti, nebijokim ieškoti lobio, nebijokim atrasti naujų dalykų, tų apie kuriuos maţai šneka“, „Apkabinu.. ir ačiū, kad esat. JŪSŲ IEVA ♡“. Atlikėja parodo, jog kiekvienas asmuo yra svarbus ir gali jaustis artimas jai. Tekstuose taip pat pasirodo prekinių ţenklų ar pačios Ievos naujos dainos/koncertų reklama: „Tokia mano naujoji daina " Apkabink " . JAU ŠĮ TREČIADIENĮ ♡ 2018/11/07“, „... sukurtą kartu su energiją suteikiančiu papildu #Gerimax vitaminais“. Neretai vieši asmenys stengiasi atkreipti dėmesį į problemas, komunikuoti apie visuomenei svarbias temas, o tekstinė informacija naudojama dalintis patarimais bei patirtimi. Tad Ieva galimai stengiasi sukurti įdomų ir prasmingą turinį, kuris atkreiptų sekėjų dėmesį bei turėtų gilesnę prasmę nei tiesiog įprastas tekstas. Visose dešimt naujausių nuotraukų dominuoja tik Ieva, nėra uţuominų į asmeninį ją supantį pasaulį. Dvejose yra reklamuojami prekių ţenklai (vitaminai ir kosmetika), kuriuos palydi gyvenimiška istorija apie produktų vartojimą. Tokia netiesioginė reklama rečiau iššaukia atmetimo reakciją, kurią gali patirti sekėjai, kai reklama yra brukama tiesiogiai. Taip pat matomi elementai, kurie leidţia suprasti, jog nuotraukos darytos renginių metu. Įprastai nuotraukų antras planas yra neutralus, tačiau keletas nuotraukų darytos namie, gamtoje bei makiaţo studijoje. Galima daryti prielaidą, jog neutralus fonas sukuriamas siekiant išryškinti pirmą planą, t.y. pačią save. Dėl šių prieţasčių galima manyti, jog Ieva yra pasitikinti savimi. Dvi nuotraukos yra aiškiai pakoreguotos filtrais (juoda/balta nuotrauka bei suaštrintos spalvos), tačiau kitos atrodo gana natūraliai, tad sunku spręsti, ar jos koreguotos. Kuriamas įrašų turinys – Ieva pasitikinti savimi, laiminga bei veikli asmenybė, kuriai svarbi gyvenimo kokybė. Atvirai pasakodama savo istorijas, ji bando įkvėpti kitus bei skatina veikti. . . . Palyginus Ievos įrašų skirtumus prieš išgarsėjimą bei po Nacionalinės Eurovizijos laimėjimo, galima pasakyti, jog šiuo metu įrašai skelbiami rečiau, tačiau kur kas kokybiškesni – tiek nuotraukų kokybės, tiek tekstų po jomis atţvilgiu. Įdomu tai, jog prieš išgarsėjimą, keleto ţodţių aprašymas buvo anglų kalba, o dabar, kai Ieva yra ţinoma tarptautiniu mastu, anglų kalbos beveik nevartoja, praktiškai visi tekstai parašyti taisyklinga lietuvių kalba. Taip pat šiuo metu Ieva nuotraukoms iliustruoti naudoja ir grotaţymes, ir emoji piktogramas, kuriuos padeda dar labiau sustiprinti norimą perteikti mintį tekste ir atskleisti emociją. Savo tekste Ieva perteikia gyvenimo filosofiją, skatina sekėjus keistis, nebijoti imtis kaţkokių veiksmų, ko ankščiau niekada nedarė.

42

Tiek ankščiau, tiek dabar Ieva nėra linkusi atskleisti nuotraukų fiksavimo vietos, tačiau dabar kuria ryšį tarp savęs ir sekėjų bei stengiasi atsakyti kiekvienam parašiusiam komentarą. Tokiu būdu sukuriamas artumas, kuris padeda sukurti šiltos asmenybės vaizdą. Iki išgarsėjimo nelinkusi kelti savo pačios nuotraukų tiek daug, šiuo metu dalinasi tik savo ar su jos veikla susijusiomis nuotraukomis, nesvarbu, ar tai būtų asmenukė ar kitų daryta nuotrauka. Galima manyti, jog dabar Ieva yra labiau pasitikinti savimi, galbūt ţino, jog būtent jos nuotraukos labiau patinka sekėjams. Tačiau iki išgarsėjimo Ieva buvo linkusi labiau dalintis asmeninio gyvenimo detalėmis, viešinti artimųjų bei draugų nuotraukas, o dabar asmeniniai santykiai lyg praradę reikšmę. Šiuo metu nuotraukos nėra redaguojamos programomis (arba to negalima aiškiai matyti), yra šviesesnės, tad sukuria jaukesnį ir švelnesnį vaizdą, negu nuotraukos viešintos iki išgarsėjimo – tuo metu nuotraukos buvo tamsios, nekokybiškos ir keletas apibrėţtos juodu rėmu. Tačiau iki tol viešintos nuotraukos draugų, gyvūnų ir namų apsuptyje kūrė vaizdą, jog Ieva jaučiasi puikiai sau saugioje aplinkoje, namai buvo tarsi šventovė. Dabar viešinamuose įrašuose namų tematika praktiškai neatsispindi. Apibendrinus galima teigti, jog iki išgarsėjimo Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje konstravusi šeimyniškos moters tapatumą, šiuo metu atsiskleidţia kaip veikli, savimi pasitikinti asmenybė, kuriai svarbu perteikti sekėjams teigiamas emocijas. Aš vaizdas iš realiojo pasikeitė į parodomąjį ir idealųjį. 3.3.5. Socialinio tinklo Instagram turinio analizė: Monika Marija Paulauskaitė Monika Marija pirmuosius įrašus į socialinį tinklą Instagram įkėlė 2015 metų sausio mėn. Per dvi savaites (14 dienų) atlikėja pasidalino dešimt nuotraukų, kurios vidutiniškai susilaukė po 37 reakcijas. Pilna dešimties įrašų statistika pateikta ţemiau:

8 pav. Pirmųjų Monikos Marijos įrašų soc. tinkle statistika (sudaryta autorės)

43

Nors, kaip matoma iš statistikos, įrašai buvo pamėgti pakankamai nemaţai kartų, tačiau nesulaukė nė vieno sekėjo komentaro. Daugiausia reakcijų susilaukė pati pirmoji Monikos Marijos įkelta nuotrauka, o maţiausiai – greito maisto nuotrauka. Kalbant apie tekstinį turinį, Monika Marija nebuvo linkusi papildomą informaciją suteikti tekstu – tik viena nuotrauka iš dešimties turėjo trumpą aprašymą. Nuotraukoje vaizduojamos kosmetikos priemonės, o iš teksto galima suprasti Monikos Marijos emociją turint naują produktą („Excited to try new armani and bobbi giftsss“), taip pat netiesiogiai padaryta reklama su tekste minimais produktų pavadinimais. Atlikėja neatskleidţia nuotraukų fiksavimo vietos, taip neleisdama sekėjams suţinoti savo būvimo vietos. Vizualinės medţiagos turinį galima suskirstyti į penkias grupes: makiaţas (5 įrašai), talentas (1 įrašas), santykiai (1 įrašas), maistas (1 įrašas) bei miesto vaizdai (2 įrašai). Įdomu tai, jog Monika Marija savo pačios nuotrauką įkėlė tik vieną, kurioje pozuoja kartu su draugu gamtos apsuptyje. Pagrindinė nuotraukų tematika – makiaţo priemonės. Įvairios priemonės fiksuotos išdėliotos viena šalia kitos, o visos šios nuotraukos darytos namų aplinkoje. Galima daryti išvadą, jog Monika Marija domėjosi makiaţo subtilybėmis jau kur kas ankščiau29, tačiau tuo metu dar nebuvo vizaţo mokytoja ir makiaţus galbūt atlikdavo namuose. Vis dėl to, tokį produktų viešinimą socialinėje erdvėje galima prilyginti ir noro pasipuikuoti išraiška, taip tarsi iškelia savąjį Aš aukščiau kitų. Taip pat namų aplinkoje uţfiksuotos ir kitos akimirkos – tapymas bei maistas. Fotografijose taip pat matomas miesto vaizdas (snieguotas kelias bei ţiemos saulėlydis), dėl ko galima daryti prielaidą, jog Monika Marija geba įţvelgia įvairias smulkmenas kasdienybėje. Vieną maisto nuotrauką galima interpretuoti kaip pasirodymą, jog atlikėja nesimaitina sveikai (bent kartais), mėgsta ir greitą maistą. Ar įrašai yra apdoroti filtrais – sunku pasakyti, nes nuotraukos nekokybiškos ir ganėtinai tamsios, tad galima manyti, jog Monika Marija daug dėmesio neteikė nuotraukų kokybei turinio ir vaizdo prasme. Išanalizavus dešimt pirmųjų įrašų socialiniame tinkle galima daryti išvadas, jog Monika Marija meniška asmenybė, kuriai patinka realizuoti save įvairiose meno srityse, taip pat pastebi smulkmenas kasdieniniame gyvenime, tačiau mėgstanti pasipuikuoti savo turimais daiktais. Naujausi dešimt Monikos Marijos įrašų socialiniame tinkle paskelbti per 22 dienas (2018 m. spalio 24-lapkričio 14 d.). Šie įrašai sulaukė 1372-2358 paspaudimų patinka, vidutiniškai po 1815 kiekvienas. Daugiausiai reakcijų sulaukė nuotrauka, kurioje aiškiai matoma Monikos Marijos emocija renginyje, maţiausiai – juoda-balta nuotrauka, kurioje taip pat aiškiai matoma emocija.

29 http://www.nuosiandienasgrazi.lt/page/29/ – blogas pradėtas pildyti 2014 m. Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d. 44

Devyni įrašai vidutiniškai pakomentuoti 6-7 kartus. Paskutinė nagrinėta nuotrauka sulaukė 277 komentarų, tačiau būtent šis įrašas yra vienintelis konkursinis įrašas, kuris kvietė komentuoti ir laimėti prizą. Tad galima daryti išvadą, jog sekėjai nėra linkę rašyti komentarus.

9 pav. Naujausių Monikos Marijos įrašų soc. tinkle statistika (sudaryta autorės)

Analizuojant tekstinį turinį reikia paţymėti, jog Monika Marija nėra linkusi rašyti ilgų tekstų po nuotraukomis, apsiriboja citata ir papildomais elementais. Paskutinio įrašo tekstas buvo ilgiausias (135 ţodţiai ir papildomi elementai), o likusių devynių teksto ilgis svyruoja nuo dviejų iki dvidešimt septynių ţodţių. Galima daryti išvadą, jog būtent apie konkursą skelbiantis įrašo tekstas yra ilgiausias, siekiant atkreipti sekėjų dėmesį, jame pasakojama asmeninė istorija apie plaukus ir naujai atrastą kirpėją. Šiame tekste yra ţodţių parašytų didţiosiomis raidėmis („KO DAUGIAU REIKIA??“), kitame įraše informacija apie albumo pristatymo turą taip pat parašyti didţiosiomis raidėmis. Tad galima manyti, jog būtent didţiosios raidės yra naudojamos didesniam sekėjų dėmesiui atkreipti. Visi tekstai parašyti tvarkinga kalba, vietomis naudojama buitine kalba parašyti ţodţiai („shopintis“, „fainuoliai“, „taggink“). Vis dėl to septyniuose įrašuose dominuoja anglų kalbos tekstai – interpretuoti galima kaip siekį būti labiau tarptautinei, jog uţsienio sekėjai taip pat galėtų suprasti tekstą. Beveik visuose aprašymuose naudojamos ţymos ir grotaţymės, populiariausios jų – #MM, #MonikaMarija. Būtent tokias grotaţymes galima interpretuoti kaip norą pabrėţti savo asmenybę ir ją išaukštinti. Monika Marija nėra linkusi kurti artimo ryšio su savo sekėjais, neatsakinėja į jų komentarus, kurie daugiausiai liaupsina pačią merginą. Kiekvienas įrašas turi vietos nuorodą, daugiausia ţymų yra Vilniuje, trys Klaipėdoje ir viena Švedijoje – tokios geolokacijos taip pat vienas iš tapatumo kūrimo aspektų. Tekstai daţniausiai susiję (arba bent iš dalies) su publikuojama nuotrauka (pavyzdţiui, nuotraukoje Monika Marija dėvi auskarus kurtus

45 pagal menininko paveikslą, o tekstas po apačia turi uţuominą apie tai: „Feeling like autumn brings out the picasso in me“). Retkarčiais Monika Marija dalinasi gyvenimiška istorija arba reklama po nuotrauka, daugiausia dėmesio skiria su jos veikla susijusiais komentarais – apie sutiktus ţmones, apie koncertų svarbą ir meilę muzikai („Love for the music“, „Yesterday was an amazing day and I coudn't be more grateful to have met these people in my life“). Viename tekste randama uţuomina į lietuviškos grupės pavadinimą („...ir sesutė“). Kiekvienoje iš nuotraukų matoma pati atlikėja (viena arba kartu su kitais asmenimis), tad galima daryti prielaidą, jog Monika Marija jaučiasi pasitikinti savimi. Dviejuose įrašuose pasidalinti kadrai iš renginių, kituose galima įţvelgti tiesioginę ar netiesioginę reklamą. Trys vienodo tipo nuotraukos iš eilės leidţia manyti, jog taip siekiama sukurti tvarkingą socialinio tinklo paskyrą – Instagram tinkle rodomos nuotraukos po tris kiekvienoje eilutėje. Tačiau tai kartu kuria ir perdėtą vaizdą, lyg viskas gyvenime turi būti sustyguota. Daugiausia nuotraukų padarytos neutralioje aplinkoje, nėra jokio išskirtinio bruoţo, kuris leistų daryti prielaidą, kur buvo fiksuotas kadras. Trys nuotraukas paviešintos iš koncertų – vienoje Monika Marija kaip klausytoja, kitose dvejuose ji atlieka dainas kartu su garsia Lietuvos atlikėja Rosita Čivilyte. Būtent šios nuotraukas, o kartu ir tekstas po jomis („Kai išgirsti Rositos balsą“, „Magic moments“), sudaro įspūdį, jog Monika Marija mėgsta šią atlikėją, jaučia dėkingumą dainuoti kartu, tačiau kartu ir jaučia familiarumą, nes tekste mini tik atlikėjos vardą. Tai irgi galima laikyti kaip pasirodymo išraišką. Nors dalis nuotraukų turi pakeistas spalvas, aiškiai matomi efektai, tačiau, ar kitos nuotraukos redaguotos programomis, sunku pasakyti, nes nuotraukos kokybiškos, spalvos tikroviškos. Iš šių dešimties įrašų socialiniame tinkle galima daryti prielaidą, jog Monika Marija save pateikia kaip mielą, laimingą, savimi pasitikinčią merginą, kuriai patinka įvairios meno rūšys, šiek tiek jaučiamas pasipuikavimo jausmas, ir nors yra ţinoma, koncertuoja ne tik Lietuvoje, tačiau vis dar dţiaugiasi maţais dalykais, kurie, rodos, suteikia jos gyvenimui peno. . . . Lyginant Monikos Marijos Paulauskaitės įrašus socialiniame tinkle prieš keletą metų ir dabar, kai yra ţinoma dėl savo dalyvavimo televizijos šou „Lietuvos balsas“, galima matyti aiškų skirtumą tarp įrašų turinio ir jų pačių pateikimo. Visų pirma, įrašai tapo retesni, tačiau kur kas kokybiškesni. Ankščiau atlikėja nebuvo linkusi savo minčių išreikšti tekstais, o nuotraukos buvo tarsi pasipuikavimo įrankis (įvairi, garsių firmų kosmetika). Pati Monika Marija nuotraukose nesirodydavo, tai galima interpretuoti, kaip nenorą rodyti savo veido, galbūt ji nesijautė savimi pasitikinti, o socialinį tinklą laikė labiau savo aplinkos viešinimo erdve. Šiuo metu įrašų turinys apima tik ją ir muziką – visose nuotraukose matoma atlikėja (viena arba su ţymiais ţmonėmis), kelios panašaus tipo nuotraukos sudaro vaizdą, jog viskas jos gyvenime turi būti tobula ir turėti

46 tvarką. Tekstai Monikai Marijai ankščiau neteikė tokios reikšmės, tačiau dabar tai suteikia vaizdinei medţiagai papildomos informacijos – ji perteikiama citatomis, emocijomis. Šiuo metu tekstus papildo ir grotaţymės, kurios daţniausiai pabrėţia pačią atlikėją bei emoji piktogramos, kurių pagalba perteikiamos stipresnės emocijos. Nagrinėjant kitus skirtumus tarp įrašų, pastebima, jog iki išgarsėjimo Monika Marija nebuvo linkusi atskleisti nuotraukų fiksavimo vietos, tačiau dabar visuose įrašuose paţymimi miestai. Iki televizijos šou laimėjimo nė vienas įrašas nesusilaukė komentarų – galbūt sekėjams nebuvo įdomūs įrašai, tačiau dabar, kai komentarai yra rašomi, atlikėja nesukuria bendravimo rato su sekėjais, neatsako į jų komentarus, nors jie visi teigiami. Tačiau kone pagrindinis skirtumas matomas tarp pačio vizualaus turinio. Iki išgarsėjimo Monikos Marijos gyvenimas sukosi tik apie makiaţą ir vizaţą, nuotraukos fiksuotos namų aplinkoje, tačiau tamsios ir blogos kokybės, o dabar vienas iš atlikėjos pomėgio bei darbo30 nebėra matomas socialiniame tinkle – viskas apima tik muziką. Toks pagrindinės veiklos viešinimas yra tarsi būdas, kuriuo siekiama suformuoti dalykišką įvaizdį, kuris yra vienas iš tapatumo dalių. Nuotraukos pateikiamos neutralioje aplinkoje bei geros kokybės, tad tai leidţia daryti išvadą, jog Monika Marija kur kas labiau kreipia dėmesį į tai, ką viešina ir tai daro kokybiškai. Apibendrinus konstruojamą identitetą galima teigti, jog iki tol meniškos ir mėgstančios pasipuikuoti merginos tapatumą formavusi, dabar sukuria mielos merginos paveikslą, kurią gyvenime ţavi meilė muzikai. Aš vaizdas iš realiojo ir parodomojo pasikeitė į parodomąjį ir idealųjį. 3.3.6. Socialinio tinklo Instagram turinio analizė: Iglė Bernotaitytė Iglė Bernotaitytė socialiniame tinkle Instagram viešinti nuotraukas pradėjo 2014 metų pabaigoje. Pirmieji dešimt įrašų buvo pasidalinti per daugiau nei metus laiko (2014 m. gruodţio 22 – 2016 m. sausio 3 d.), tad iš to galima daryti išvadą, jog Iglė nebuvo aktyvi vartotoja ir nemėgo viešinti savo gyvenimo akimirkų. Vidutiniškai įrašai sulaukė po daugiau nei pusantro tūkstančio reakcijų. Maţiausiai sulaukė nuotrauka, kurioje matoma mergina visų ūgiu, tačiau ji stovi atsisukusi nugara ir nesimato jos veido, o daugiausiai – iš keturių skirtingų kadrų sudaryta viena bendra nuotrauka. Komentarų skaičius svyruoja nuo 2 iki 39: daugiausia sekėjų dėmesio sulaukė vaizdo įrašas, kuriame Iglė su drauge fiksuotos virtuvėje, o maţiausiai – jau aptartas įrašas, sulaukęs maţiausiai reakcijų.

30 http://www.makiazokursai.lt/apie-mus/destytojai/monika-marija-paulauskaite/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d. 47

10 pav. Pirmųjų I. Bernotaitytės įrašų soc. tinkle statistika (sudaryta autorės)

Tekstinė informacija nebuvo daţnai naudojama: trys įrašai yra visai be teksto, kiti papildyti 1-4 ţodţiais („po puses metu“, „gazelės“) arba tik emoji piktogramomis, kurios perteikia nuotraukos emociją. Šių piktogramų iš viso panaudota 13, kai tuo tarpu bendras ţodţių skaičius yra 9, tad galima manyti, jog Iglė nebuvo linkusi reikšti mintis ţodţiais. Grotaţymės ar ţymos taip pat nedominavo, buvo panaudotos tik penkios. Tiek tekstas, tiek emoji piktogramos yra bent iš dalies susiję su nuotraukos vizualiniu turiniu. Tad galima manyti, jog piktogramos nebuvo pasirenkamos atsitiktinai, jos turėjo reikšmę bendram įrašo turiniui. Pavyzdţiui, nuotrauka, kurioje mergina laiko puokštę roţių, perteikiama per roţės ir širdies piktogramą, tad tai uţuomina, jog roţes gavo nuo mylimojo. Iglė, kurdama bendravimo ratą su sekėjais, atsakydavo į komentarus po įrašais, neretai uţsimegzdavo virtualus ir paviršutiniškas pokalbis. Tad tokiu būdu atlikėja sukuria draugiškos asmenybės vaizdą. Iglė neţymėjo kadro fiksavimo vietos, tokiu būdu neatskleisdama smulkiausių asmeninio gyvenimo detalių. Kiekvienoje nuotraukoje matoma pati Iglė (7 įrašuose ji pozuoja viena pati), trijuose kartu su ja kiti asmenys (draugės) ir vienoje iš jų matoma, jog kadras darytas renginyje. Būtent toje nuotraukoje Iglė įsiamţinusi su dainininke ir rūbų kūrėja Simona Naine. Galima daryti prielaidą, jog tai tarsi pasipuikavimas prieš kitus. Nuotraukose Iglė save pateikia įvairiai – tiek be makiaţo, tiek su ryškiu makiaţu, kuris sukuria iliuziją apie vyresnį amţių, galbūt tai uţuomina į norą greičiau suaugti. Vienoje nuotraukoje atlikėja laiko didelę puokštę raudonų roţių, tad tai irgi galima vertinti kaip norą pasipuikuoti, pasigirti romantiškais santykiais. Daugiausia nuotraukų, kurių antras planas yra neutralus (5 įrašai) arba matoma namų aplinka (4 įrašai) bei gamtos vaizdai (1 įrašas). Pusėje

48 nuotraukų yra aiškiai naudojamos koregavimo priemonės, nuotraukos turi kitokį atspalvį, spalvos sutirštintos, tačiau dėl kitų penkių yra sunku spręsti arba priemonės visai nenaudotos. Iš šių dešimties įrašų galima nuspręsti, jog Iglė Bernotaitytė šilta, miela asmenybė, tačiau mėgstanti pasipuikuoti tam tikrais gyvenimo elementais. Naujausi dešimt įrašų, kurie buvo pasidalinti per 28 dienas (spalio 18 d. – lapkričio 14d.), susilaukė nuo 7844 iki 14542 reakcijų, tačiau komentarų skaičius yra ganėtinai neproporcingas patinka paspaudimams. Tad galima daryti prielaidą, jog sekėjai nėra linkę reikšti savo emocijas, kai tai reikalauja daugiau pastangų negu vieno mygtuko paspaudimas. Daugiausia dėmesio sulaukė įrašai, kuriuose dominuoja šilta, nesuvaidinta emocija (nuotrauka su mylimuoju namų aplinkoje ir atrodo lyg atsitiktinis kadras miesto fone). Maţiausiai reakcijų gavo Iglės piešinio nuotrauka – ji taip pat vienintelė iš dešimties įrašų, kurioje nėra pačios atlikėjos. Tad galima daryti prielaidą, jog sekėjams labiausiai patinka matyti pačią atlikėją. Daugiausia kartų pakomentuotas įrašas – konkursas, kuris ragino pasidalinti savo mintimis komentaruose ir laimėti prizą („Pasidalink ir 7 iš jūsų apdovanosiu #Gerimax Extreme Energy papildais“).

11 pav. Naujausiųjų I. Bernotaitytės įrašų soc. tinkle statistika (sudaryta autorės)

Įrašų teksto ilgis svyruoja nuo 2 iki 59. Ilgiausi tekstai yra po reklaminiais įrašais, jie susiję su nuotraukos turiniu, juose dominuoja gyvenimiška istorija bei kai kurie skatina sekėjus veikti („Pasidalink ir 7 iš jūsų apdovanosiu...“, „Kuris geresnis jums?“). Nereklaminių įrašų tekstai turi 2- 5 ţodţius, tačiau daugumoje vyrauja grotaţymės bei emoji piktogramos. Papildomi elementai parinkti pagal nuotraukos turinį, o keleto ţodţių tekstai sarkastiški, tad atrodo, jog siekiama sukurti šmaikštų savęs vaizdą. Vis dėl to galima daryti prielaidą, jog įrašų tekstams, kurie nėra susiję su reklama, Iglė neskiria tiek daug dėmesio ir nesistengia perteikti savo išgyvenimų ir emocijų.

49

Atlikėja nėra linkusi bendrauti su savo sekėjais, beveik neatsako į jų komentarus. Į trijų įrašų komentarus atlikėja yra atsakiusi, tačiau susidaro įspūdis, jog atsakoma tik į paţįstamų komentarus, o kitiems sekėjams nėra skiriamas dėmesys. Devyniose iš dešimties nuotraukų pagrindiniame plane matoma pati Iglė, o vienoje iš jų ji pozuoja kartu su širdies draugu bei augintiniu namų aplinkoje, taip sukuriamas jaukumo jausmas. Pirmoji nagrinėta nuotrauka vaizduoja atlikėjos laisvalaikio uţsiėmimą – piešimą – tad kuriamas meniškos asmenybės vaizdas. Reklamos įrašuose Iglė pozuoja uţsidėjusi rūbus iš reklamuojamų parduotuvių bei su aiškiai matomais vitaminais, kurių reklamos įraše skatinimas veikti – komentuoti norint laimėti. Tad galima daryti prielaidą, jog tai tiesioginės reklamos, be paslėptos minties. Reklaminiuose tekstuose taip pat ţymimos grotaţymės #ad. Visose nuotraukose atlikėja madingai apsirengusi (du įrašai parduotuvės reklama), dominuoja ryškus makiaţas, todėl suformuojamas besirūpinančios savo išvaizda merginos vaizdas. Dešimtyje kadrų nė viename nėra uţuominos apie Iglę išgarsinusią veiklą – dainavimą. Galbūt taip yra dėl to, jog auditorija diktuoja paklausą, o sekėjams kur kas įdomiau matyti atlikėjos įvairius portretus, kurie nesusiję su muzika. Nuotraukų kadruose ţmogus atrodo pasitikintis savimi, galbūt labiau aplinkinius stebintis iš aukšto, keliose nuotraukose atrodo, jog groţio suvokimas yra šiek tiek iškreiptas. Tokios nuotraukos tarsi sukuria iliuzinį vaizdą ir būtent toks tampa siekiamybe sekėjams. Nuotraukų antras planas neutralus arba matoma namų aplinka, o reklaminiai mados įrašai fiksuoti parduotuvėje. Sunku nuspręsti, ar nuotraukos koreguotos filtrais, nes nuotraukų kokybė yra ganėtinai puiki. Šiais įrašais sukuriamas savimi pasitikinčios, save išaukštinančios asmenybės tapatumas, kuriai svarbi išvaizda ir statusas visuomenėje. . . . Galima palyginti Iglės įrašus socialiniame tinkle Instagram keletą metų prieš pasirodymą televizijos šou „X faktorius“ ir dabar, praėjus dvejiems metams po to. Prieš išgarsėjimą atlikėja nebuvo linkusi dalintis savo asmeniniu gyvenimu virtualioje aplinkoje, įrašais dalintasi labai retai, o šiuo metu įrašais dalinasi 14 kartų daţniau, taip sukurdama artimesnį ryšį su sekėjais. Iki išgarsėjimo nuotraukos buvo aiškiai koreguotos matomais filtrais, ne visų kadrų kokybė buvo gera, tad dabar jos kur kas geresnės kokybės ir dėl to sunku nuspręsti dėl filtrų naudojimo. Nuotraukų pagrindinis aspektas nepakito, praktiškai visose nuotraukose buvo ir tebėra pati Iglė. Tačiau iki pasirodymo televizijoje nuotraukos daţniau skleisdavo jaukumo ir šilumos jausmą, o dabar nuotraukos atrodo šaltos, asmuo kadruose rodos labai pasitikintis savimi, išaukštinantis save, nuotraukose atsispindi pasipuikavimo savo padėtimi jausmas.

50

Kalbant apie tekstinį turinį, reikia pabrėţti, jog Iglė tiek ankščiau, tiek dabar nėra linkusi rašyti ilgo teksto įrašams, daţnai apsiriboja keletu ţodţių arba tiesiog papildomais elementais – grotaţymėmis ar emoji piktogramomis. Atsakymų į sekėjų komentarus įpročiai taip pat nepakito, kaip ir buvo, taip ir liko paviršutiniški atsakymai tik tam tikriems asmenims. Apibendrinant, iki pasirodymo televizijoje Iglė kūrė gan jaukios, bet kartu šiek tiek mėgstančios pasirodyti ir pasipuikuoti merginos tapatumą, o šiuo metu socialiniame tinkle Instragram konstruojamas savimi pasitikinčios, išaukštinančios save merginos identitetas. Aš vaizdas iš parodomojo pasikeitė į veidrodinį ir idealųjį. . . . Lyginant visų trijų merginų – Ievos Zasimauskaitės, Monikos Marijos Paulauskaitės bei Iglės Bernotaitytės – profilius socialiniame tinkle Instagram, galima pastebėti tiek panašumų, tiek skirtumų. Įrašų daţniai pasikeitė pas visas merginas: Ieva ir Monika Marija įrašus išretino, o Iglė atvirkščiai – gerokai padaţnino, tad dabar įrašų daţnis yra panašus (dešimt įrašų paskelbti per 22, 24, 27 dienas). Pastarosios atlikėjos sekėjų aktyvumas patinka paspaudimų skaičiaus atţvilgiu yra daugiau nei 2,3% didesnis nei kitų dviejų merginų31, tačiau bendras sekėjų aktyvumas nėra didelis nė pas vieną merginą. Komentarų skaičius nė pas vieną atlikėja nėra didelis, tad galima daryti prielaidą, jog sekėjai nėra linkę atlikti papildomų veiksmų nei spustelti patinka mygtuką, nebent jų komentaras bus naudingas jiems patiems dalyvaujant konkurse. Tekstinis turinys pasikeitė išgarsėjus televizijos šou. Iki tol nelinkusios emocijų ir informacijos perteikti ţodţiais, dabar Monika Marija ir Ieva savo įrašus papildo tekstais, kurie susiję su vaizdine medţiaga. Ieva savo tekstus pripildė gyvenimo filosofijomis, skatinimu veikti kitus, o Monika Marija apsiriboja trumpomis frazėmis, kuriose sutelpa vidiniai išgyvenimai. Iglės tekstinė informacija praktiškai nepakito – iki išgarsėjimo nelinkusi daugţodţiauti, labiau emociją perteikianti emoji piktogramomis, panašaus stiliaus laikosi ir dabar, nebent tai būtų reklaminis įrašas, kuriam Iglė skiria didesnį dėmesį. Tad galima daryti prielaidą, jog tapus ţinomai daţniau kuriamas artimesnis bendravimas su sekėjais, nesvarbu, ar tai būtų reklamos tikslais ar dėl to, jog atlikėjui taip norisi savaime. Bendravimo svarbą su sekėjais supranta ne visos – Monika Marija ir Iglė nėra linkusios įsijungti į trumpus virtualius pokalbius su savo sekėjais komentarų pagalba, o Ieva atvirkščiai – stengiasi atsakyti į kuo daugiau komentarų, nors ir paprasta piktograma, tačiau tokiu būdu parodo savo šilumą sekėjams.

31 Proporcine dalimi pagal 2018 m lapkričio 15 d. duomenis, 9,11% Iglės sekėjų vidutiniškai paspaudţia patinka mygtuką, Ievos – 6,77%, o Monikos Marijos – 6,42%. 51

Pagrindinis skirtumas tarp visų merginų vaizdinės medţiagos prieš keletą metų ir dabar yra tai, jog nuotraukoms teikiamas didesnis dėmesys – jos kokybiškos, tad reikalauja maţiau koregavimo filtrais, fiksuotos akimirkos pakankamai natūraliai atrodo, spalvos neiškraipytos. Kalbant apie pati turinį, Monika Marija galima sakyti visai neviešino savo asmenybės per išvaizdą, retai įkeldavo nuotraukas, kurioje yra pati, tačiau dabar kiekvienoje nuotraukoje yra tik ji. Taip pat ir Ieva – ji buvo linkusi dalintis savo asmeninio gyvenimo detalėmis (mylimuoju, draugais, augintiniu), o dabar visa tai tapo nebereikšminga, pagrindinė nuotraukų veikėja yra pati Ieva. O Iglė tiek ankščiau, tiek dabar mėgsta rodytis pati ir viešinti savo portretus – galima prielaida, jog ji visada mėgo dėmesį, buvo pasitikinti savimi, tačiau dabar nuotraukose tai atsispindi dar labiau. Ir kai tuo tarpu Monika Marija bei Ieva sukuria jaukumo jausmą tiek vaizdine, tiek tekstine prasme, Iglė savo sarkastiškais bei trumpais tekstais ir nuotraukos turiniu formuoja iš aukšto į aplinkinius ţiūrinčio asmens vaizdą. Tačiau vis dėl to visos merginos kuria idealizuotą gyvenimo vaizdą tiek nuotraukomis, tiek tekstu po jomis. Ir nors visos merginos išgarsėjo televizijos šou, kuris skirtas kylantiems atlikėjams, tačiau pasibaigus jam matomas skirtumas tarp įrašų pagrindinio turinio. Ieva šiuo metu labiau linkusi dalintis savo išgyvenimais, skatina ir įkvėpia sekėjus keistis ir veikti, retkarčiais primindama apie savo muzikinį kelią. Monika Marija vienintelė iš šio trejeto savo paskyroje daugiausia dėmesio skiria muzikai, koncertų akimirkoms viešinti, o Iglė visai neviešina įrašų, kuriuose atsispindėtų muzika ir tai, dėl ko ji tapo ţinoma, labiau dėmesį kreipia į savo išvaizdą. Toks esminis skirtumas tarp jų leidţia daryti prielaidą apie merginų pagrindines gyvenimo vertybes: Ieva visur įţvelgia pozityvą, stengiasi padėti aplinkiniams, Monikai Marijai šiuo metu didţiausia vertybė yra muzika ir tai, ką ji suteikia, o Iglei svarbi aplinkinių nuomonė, pagrindinė vertybė – išvaizda. Apibendrinant Ievos Zasimauskaitės, Monikos Marijos Paulauskaitės bei Iglės Bernotaitytės profilius socialiniame tinkle Instagram, galima daryti išvadą, jog konstruojamas kiekvieno asmens tobulas ir idealizuotas tapatumas. Visos atlikėjos konstruoja savimi pasitikinčių, veiklių asmenybių tapatumą, iki išgarsėjimo to labiau vengusios. Vis dėl to televizijos šou suteikia greitą šlovę ir išgarsina asmenis kaip atlikėjus, tačiau tolimesnė komunikacija ir tapatumo konstravimas priklauso nuo kiekvieno asmens individualiai.

52

IŠVADOS 1. Mokslinė literatūros analizė atskleidė, jog asmens tapatumas – tai bendra ţmogaus savybių visuma, o tapatumo konstravimas yra pabaigos neturintis procesas. Asmuo turi tris tapatumus: realųjį, socialinį ir tą, kurį norėtų turėti. Kiekvienas iš jų kuriamas atitinkamai pagal rūšį. Tapatumas konstruojamas per naratyvą, savąjį Aš, veikimą viešoje ir privačioje erdvėje, pasitelkiant išvaizdą, manieras, komunikaciją, daiktus bei gyvenimo stilių. Socialiniuose tinkluose asmenys savo tapatumą konstruoja per vaizdinę, tekstinę komunikaciją bei socialinius ryšius. 2. Realybės televizijos pagrindinis veikėjas yra eilinis ţmogus, tad visos laidų rūšys yra apie asmenį ir jo išgyvenimus. Talentų šou programos tikslas – sukurti ţvaigţdę pasitelkiant įgimtą talentą arba sukuriamą įvaizdį. Tokios laidos suteikia asmenims ne tik piniginį prizą, bet ir ţinomumą. Taip pat talentų šou laidos prisideda prie savęs koncepcijos atradimo, yra orientuotos į ţmogaus tapatumo kitimą ir reikalauja, kad ţmonės šou pabaigoje pasikeistų. Vis dėl to vėlesnis išgarsėjusių ţmonių kitimas tampa savarankiškas ir egzistuoja uţ televizijos ribų. 3. Trijų merginų (Ievos Zasimauskaitės, Monikos Marijos Paulauskaitės ir Iglės Bernotaitytės), išgarsėjusių muzikiniuose televizijos šou, aptarti komunikacijos atvejai parodė, jog po pasirodymo televizijoje socialinių tinklų profiliai sulaukia kur kas daugiau sekėjų dėmesio, o viešinama informacija ne visada yra susijusi su muzika, kuri ir išgarsino visas merginas. 4. Atliktas socialinio tinklo Instagram profilių tyrimas atskleidė, jog asmenys iki išgarsėjimo nėra linkę viešinti kokybiško turinio, o tapatumų kitimas priklauso nuo asmenybių. Iki pasirodymo televizijos šou įprastai kuriamas šeimyniškų, meniškų, jaukių ţmonių tapatumas. Tapus ţinomais asmenys labiau atsiskleidţia kaip asmenybės, išryškėja jų pagrindinės vertybės, bet tuo pačiu atsiranda pasitikėjimas savimi, savo padėtimi. Kuriamas veiklių, pasitikinčių savimi ir besirūpinančių savo išvaizda asmenų identitetas. Savojo Aš vaizdas iš realiojo ir parodomojo pasikeitė į idealųjį. Ir nors televizijos šou tampa labai svarbus veiksnys konstruojant tapatumą, tačiau asmenybės bręsta, o tai taip pat turi įtakos tapatumui ir jo kitimui.

53

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Albrechtaitė, G. (2007). Televizija ir visuomenė: tarpusavio sąveikos problema. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 2. Antinienė (2002). Asmens tautinio tapatumo tapsmas. Sociopsichologinės šio proceso interpretacijos. Politikos sociologija ir identiteto problemos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2002/2, 100-107. 3. Barevičiūtė, J. (2005). Z. Baumano postmodernioji socialinė filosofija. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 4. Bauman, Z. (2011). Vartojamas gyvenimas. Vilnius: Apostrofa. 5. Baxter, P. ir Jack, S. (2008). Qualitative Case Study Methodology: Study Design and Implementation for Novice Researchers. The Qualitative Report, 13(4), 544-559. 6. Boyd, D., M. ir Ellison, N., B. (2008). Social Network Sites: Definition, History, and Scholarship. Journal of Computer-Mediated Communication, 13, 210–230. DOI: https://doi.org/10.1111/j.1083-6101.2007.00393. 7. Bullingham, L. ir Ana C. Vasconcelos, A.,C. (2013). The presentation of self in the online world: Goffman and the study of online identities. Journal of Information Science, 39(1), 101- 112. DOI: https://doi.org/10.1177/0165551512470051. 8. Castells, M., (2005) Tinklaveikos visuomenės raida: Informacijos amţius: ekonomika, visuomenė ir kultūra I tomas. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 9. Castells, M., (2006) Tapatumo galia: Informacijos amţius: ekonomika, visuomenė ir kultūra II tomas. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 10. Černevičiūtė, J. (2006). Vartojimas, identitetas ir gyvenimo stilius. Filosofija. Sociologija, 3, 20-24. 11. Černevičiūtė, J. (2008). Gyvenimo stiliaus stratifikacija, naratyvai ir sukonstruoti tapatumai. Filosofija. Sociologija. T. 19, 1, 26–34. 12. Černevičiūtė, J. (2009). Tapatumo kūrimas populiariojoje kultūroje. In Grupės ir aplinkos: Tarpdisciplininis mokslo darbų leidinys (p. 17-28). Kaunas: Vytauto Didţiojo universitetas. 13. Čiukšytė, K. (2011). Lyčių tapatybės samprata ir raiška paţinčių skelbimuose. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 14. Dobrowsky, D. (2012). Constructing identity on social networks. An analysis of competence of communication constituted on Facebook.com. Central European journal of communication 1, 91-103.

54

15. Donskis, L. (2006). Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus*. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2, 69-83. 16. Erikson, E., H. (1968). Identity: youth and Crises. New York: Norton. Prieiga per internetą: https://archive.org/details/300656427ErikHEriksonIdentityYouthAndCrisis1WWNortonCom pany1968/page/n81. Ţiūrėta 2018 m. spalio 16 d. 17. Explorations in Sociology. British Sociological Association (1999) Roseneil, S. ir Seymour J. (red.) Introduction. Practicing Identities: Power and Resistance, London: Macmillan. DOI: https://doi.org/10.1007/978-1-349-27653-0 18. Fraser, M. ir Dutta, S. (2010). Mano virtualieji aš. Kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį. Vilnius: Eugrimas. 19. Galdikaitė, S. (2013). Televizijos realybes šou poveikis socialinių medijų turinio konstravimui („Facebook“ atvejis). Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didţiojo universitetas. 20. Garcés-Conejos Blitvich, P., Bou-Franch, P. ir Lorenzo-Dus, N. (2013). Identity and impoliteness: The expert inthe talent show Idol. Journal of Politeness Research, 9(1), 97–121. DOI: https://doi.org/10.1515/pr-2013-0005 21. Garšvė, L. (2012). Tautinio tapatumo slinktys postmodernistinėje visuomenėje. Jaunųjų mokslininkų darbai, 5(38), 64-68. 22. Giddens, A. (2000). Modernybė ir asmens tapatumas. Vilnius: Pradai. 23. Glassman, L.R. (1983). The Talent Show: Meeting the Needs of the Healthy Elderly. Music Therapy, Vol. 3, No. 1, 82-93 24. Goffman, E. (2000). Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. Vilnius: Vaga. 25. Grigas, V., Šuminas, A., Gudinavičius, A. ir Grigaliūnas, M. (2016). Šiuolaikinės medijos ir informacija. Poţeminiai garaţai Google karalystėje. Vilnius: Akademinė leidyba. 26. Holmes, S. (2014). „You don‟t need influence … all you need is your first opportunity!‟: The Early Broadcast Talent Show and the BBC. Critical Studies in Television, 9(1), 23-42. DOI: https://doi.org/10.7227/CST.9.1.3 27. Hu, Y., Manikonda, L. ir Kambhampat, S. (2014). What We Instagram: A First Analysis of Instagram Photo Content and User Types. Association for the Advancement of Artificial Intelligence, 595-598. 28. Jones, B., C. (2016). The Online/Offline Cognitive Divide: Implications for Law. SCRIPT- ed, Volume 13, Issue 1. Prieiga per internetą: https://ssrn.com/abstract=2776078.

55

29. Juodytė, A. (2012). Technologijų poveikis ir manipuliacija naujienų vadyboje In Medijos, ţiniasklaida, ţurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje (p. 234-272). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 30. Kairys, A. (2008). Didysis penktas: uţ ar prieš. Psichologija, 37, 71-84. 31. Kuzmickas, B. (2011). Individo kultūrinis tapatumas. Problemos, 80, 65-74. 32. Luckmann, T. (2008). On Social Interaction and the Communicative Construction of

Personal Identity, Knowledge and Reality. Organization Studies, 29(02), 277–290. DOI: https://doi.org/10.1177/0170840607087260 33. Marcia J. E. (1966). Development and validation of ego identity status. Journal of Personality and Social Psychology, 3, 551-558. 34. McAdams, D. P. (2008). Iš P. John Richard W. Robins (red.) Handbook of Personality. Theory and Research, Third Edition. (p. 258-275). New York: The Guilford Press. Prieiga per internetą: http://www.umpalangkaraya.ac.id/perpustakaan/digilib/files/disk1/10/123-dfadf- oliverpjoh-464-1-handbook-h.pdf Ţiūrėta 2018 m. spalio 20 d. 35. McAdams, D. P. ir McLean, K. C. (2013). Narrative Identity. Current Directions in Psychological Science, 22(3), 233 –238. DOI: https://doi.org/10.1177/0963721413475622 36. McAdams, D. P. ir Pals, J. L. (2006). A new Big Five. Fundamental Principles for an Integrative Science of Personality. Northwestern University American Psychological Association, 61(3), 204–217. DOI: http://dx.doi.org/10.1037/0003-066X.61.3.204. 37. McLuhan, M. (2003). Kaip suprasti medijas. Ţmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos. 38. Meškys, K. (2010). Kaip valdyti medijas. Leidykla: RDI grupė. 39. Moura, H., Sternberg, R., Cunha, R., Queiroz, C. ir Zeilinger, M. (red.) (2014). Interactive Narratives, New Media & Social Engagement. Toronto: University of Toronto. 40. Pakulaitė-Kirkė, A. (2017). Tapatybės konstravimas Jaroslavo Melniko romane „Tolima erdvė“ ir Kristinos Buoţytės filme „Aurora“. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 41. Pikūnas, J., Palujanskienė, A. (2000). Asmenybės vystymasis. Kelias į savęs atradimą. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. 42. Pometko, A. (2005). Naratyvioji asmenybės tapatybė: Alexanderis Nehamas, Richardas Rorty. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 43. Powell, M. (2016) A Picture is Worth a Thousand Words: A Content Analysis of Self- Inflicted Face-ism on Instagram. University Honors Theses, 349. DOI:

https://doi.org/10.15760/honors.340

56

44. Rapolienė, G. (2007). Lietuvos pagyvenusių ţmonių identitetas iš postmodernizmo perspektyvos. Gerontologija, 8(2), 109-116. 45. Redden, G. (2008). Making Over the Talent Show. Pre-publication, Palmer, Gareth. (ed), In Exposing Lifestyle Television: The Big Reveal. Ashgate, (p. 129-144). Prieiga per internetą: https://ses.library.usyd.edu.au/bitstream/2123/5729/4/Redden_MakingOver.pdf Ţiūrėta 2018 m. spalio 25 d. 46. Redden, G. (2010). Learning to labour on the reality talent show. Media International Australia, 134, 131-140. 47. Ricoeur, P. (1991) Narrative identity. Volume 35, Issue 1, 73-81. DOI: http://dx.doi.org/10.5840/philtoday199135136. 48. Schau, H. J., ir Gilly, M. C. (2003). We Are What We Post? Self-Presentation in Personal Web Space. Journal of Consumer Research, Inc., Vol. 30, 385-404. 49. Shitrit, M. H. ir Cohen, J. (2018). Why Do We Enjoy Reality Shows. Is It Really All About Humiliation and Gloating? Journal of Media Psychology 30(2), 104–111. DOI: https://doi.org/10.1027/1864-1105/a000186 50. Sonnenwald D. H., Pierce, L. G., (2000) Information behavior in dynamic group work contexts: Interwoven situational awareness, dense social networks, and contested collaboration in command and control. Information Processing & Management, 36, 461–479. 51. Tarptautinių ţodţių ţodynas (2013). Vilnius: Alma littera, p. 342. 52. Tashmin, N. (2016). Art of Impression Management on Social Media. World Scientific News, 30 (2016) 89-102. Prieiga per internetą: http://www.worldscientificnews.com/wp- content/uploads/2015/10/WSN-30-2016-89-102.pdf Ţiūrėta 2018 m. rugsėjo 26 d. 53. Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija [elektroninė versija]. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas. 54. Vaičiulienė, A. (2001). Asmens tapatumo įvertinimas. Vilnius. 55. Večkytė-Kavaliauskienė, V. (2010). Skaitmeninės eros ţurnalistika: funkcijos, priemonės, turinys. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus Universitetas. 56. Wood, H. ir Skeggs, B. (2012). Reacting to Reality Television: Performance, Audience and Value [knygos Reality TV apţvalga]. Routledge, 127. 57. Ţemaitytė, R. (2017). Tapatybės paieškos skaitmeninėje kultūroje: socialinių tinklų atvejo analizė. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Kauno technologijų universitetas. Kitų šaltinių sąrašas: 1. http://www.tns.lt/lt/news/tv-auditorijos-tyrimo-rezultatai-2018-m-rugsejis/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2 d.

57

2. https://lnk.lt/program/10570/naujas-sezonas-lietuvos-balsas Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2 d. 3. https://tvplay.tv3.lt/x-faktorius-n-7/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2 d. 4. https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija/apie#skip Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2 d. 5. http://www.tns.lt/lt/top/paslaugos/ziniasklaidos-auditoriju-tyrimai/tv-auditorijos- tyrimas/duomenys-1/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2 d. 6. https://www.statista.com/statistics/272014/global-social-networks-ranked-by-number-of- users/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 2 d. 7. https://socialblade.com/instagram/user/ievazasimauskaite/legacy Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 9 d. 8. https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/eurovizijos-atranku-finala-pasiekusi-ieva- zasimauskaite-apie-batelius-gerbeju-laiskus-ir-asaras-scenoje.d?id=77351459 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 8 d. 9. https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/atviras-interviu-su-ieva-zasimauskaite-apie-maldas- nuo-puses-penkiu-ryto-ir-veidmainystes-pramogu-pasaulyje.d?id=77508427 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 10. https://www.zmones.lt/naujiena/ieva-zasimauskaite-kiltinaviciene-atvira-jos-gyvenime- buvo-ir-kraupiu-minciu-ir-depresijos.2ad3e54d-9ae0-11e8-9f90-aa000054c883 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 11. https://elitaz.lt/apie-projekta/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 12. https://socialblade.com/instagram/user/monikamarija_paul/legacy Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 13. https://socialblade.com/youtube/user/themonzzze/videos/mostviewed Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 14. https://naujienos.alfa.lt/leidinys/stovykla2/monika-marija-paulauskaite-apie-tai-kaip- mokines-tapo-mokytoja/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 15. https://www.zmones.lt/naujiena/monika-marija-atskleide-vasaros-planus.3e56a61d-9ae0- 11e8-9f90-aa000054c883 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 16. https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/lietuvos-balso-nugaletoja-monika-marija-nebe- vienisa-sirdi-uzkariavo-sokejas-1050-963372?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 17. https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/monikos-marijos-namuose-sumaisti-kelia-du- seskai-niekada-nenoreciau-auginti-suns-ar-kates-1050-1043356?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 18. https://www.etaplius.lt/lietuvos-balso-nugaletoja-tapo-kelmiske-19-metu-prancuzu- filologijos-studente-monika-marija-paulauskaite Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d.

58

19. http://comma.lt/insta100-100-populiariausiu-lietuviu-instagram-ruduo-2017/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 20. http://comma.lt/100-populiariausiu-lietuviu-instagram-2018-q3/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d. 21. https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/igle-bernotaityte-apie-kraustymasi-i-vilniu- meile-ignui-ir-muzikinius-planus-1050-801738?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 22. https://www.delfi.lt/veidai/zmones/asmenuke-pasidalijusi-igle-sulauke-kritikos-isvaizda- tobulino-pas-grozio-chirurgus.d?id=76928735 Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 23. https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/igle-ir-t-juodsnukis-barselonos-metro-stotyje- uzdainavo-b-adamso-heaven-paklausykite-dueto-1050-972042?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 24. https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/italijoje-atostogaujantys-igle-bernotaityte-ir- tadas-juodsnukis-nauja-pora-1050-953020?copied Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 25. https://www.panele.lt/lt/kas-naujo/g-225-abejones-sklaidosi-vis-sparciau-igle-bernotaityte- siltus-jausmus-puoseleja-zinomam-vaikinui-foto Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 26. https://www.alfa.lt/straipsnis/50336335/netiketa-talenta-parodziusi-dainininke-igle- nustebino-net-savo-mama-negaliu-patiketi-kad-tai-mano-vaikas Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d. 27. http://www.nuosiandienasgrazi.lt/page/29/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d. 28. http://www.makiazokursai.lt/apie-mus/destytojai/monika-marija-paulauskaite/ Ţiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d.

59

PRIEDAI 1 priedas

Nuotrauka Nr. 1 Nuotrauka Nr. 2 Nuotrauka Nr. 3

Nuotrauka Nr. 4 Nuotrauka Nr. 5 Nuotrauka Nr. 6

Nuotrauka Nr. 7 Nuotrauka Nr. 8 Nuotrauka Nr. 9

Nuotrauka Nr. 10 Nuotrauka Nr. 11 Nuotrauka Nr. 12

60

Nuotrauka Nr. 13 Nuotrauka Nr. 14 Nuotrauka Nr. 15

Nuotrauka Nr. 16 Nuotrauka Nr. 17 Nuotrauka Nr. 18

Nuotrauka Nr. 19 Nuotrauka Nr. 20 Nuotrauka Nr. 21

Nuotrauka Nr. 22 Nuotrauka Nr. 23 Nuotrauka Nr. 24

61

Nuotrauka Nr. 25 Nuotrauka Nr. 26 Nuotrauka Nr. 27

Nuotrauka Nr. 28 Nuotrauka Nr. 29 Nuotrauka Nr. 30

Nuotrauka Nr. 31 Nuotrauka Nr. 32 Nuotrauka Nr. 33

Nuotrauka Nr. 34 Nuotrauka Nr. 35 Nuotrauka Nr. 36

62

Nuotrauka Nr. 37 Nuotrauka Nr. 38 Nuotrauka Nr. 39

Nuotrauka Nr. 40 Nuotrauka Nr. 41 Nuotrauka Nr. 42

Nuotrauka Nr. 43 Vaizdo įrašas Nr. 44 Nuotrauka Nr. 45

Nuotrauka Nr. 46 Nuotrauka Nr. 47 Nuotrauka Nr. 48

63

Nuotrauka Nr. 49 Nuotrauka Nr. 50 Nuotrauka Nr. 51

Nuotrauka Nr. 52 Nuotrauka Nr. 53 Nuotrauka Nr. 54

Nuotrauka Nr. 55 Nuotrauka Nr. 56 Nuotrauka Nr. 57

Nuotrauka Nr. 58 Nuotrauka Nr. 59 Nuotrauka Nr. 59 (tęsinys)

64

Nuotrauka Nr. 60 Nuotrauka Nr. 60 (tęsinys)

65

2 priedas

Tekstas Nr. 1 Tekstas Nr. 2 Tekstas Nr. 3 -

Tekstas Nr. 4 Tekstas Nr. 5 Tekstas Nr. 6

Tekstas Nr. 7 Tekstas Nr. 8 Tekstas Nr. 9 -

Tekstas Nr. 10 Tekstas Nr. 11 Tekstas Nr. 12

Tekstas Nr. 13 Tekstas Nr. 14 Tekstas Nr. 15

Tekstas Nr. 16 Tekstas Nr. 17 Tekstas Nr. 18

66

Tekstas Nr. 19 Tekstas Nr. 20 Tekstas Nr. 21 -

Tekstas Nr. 22 Tekstas Nr. 23 Tekstas Nr. 24 - - - Tekstas Nr. 25 Tekstas Nr. 26 Tekstas Nr. 27 - - - Tekstas Nr. 28 Tekstas Nr. 29 Tekstas Nr. 30 - -

Tekstas Nr. 31 Tekstas Nr. 32 Tekstas Nr. 33

Tekstas Nr. 34 Tekstas Nr. 35 Tekstas Nr. 36

Tekstas Nr. 37 Tekstas Nr. 38 Tekstas Nr. 39

Tekstas Nr. 40 Tekstas Nr. 41 Tekstas Nr. 42 - -

Tekstas Nr. 43 Vaizdo įrašas Nr. 44 Tekstas Nr. 45

Tekstas Nr. 46 Tekstas Nr. 47 Tekstas Nr. 48

67

Tekstas Nr. 49 Tekstas Nr. 50 Tekstas Nr. 51 -

Tekstas Nr. 52 Tekstas Nr. 53 Tekstas Nr. 54

Tekstas Nr. 55 Tekstas Nr. 56 Tekstas Nr. 57

Tekstas Nr. 58 Tekstas Nr. 59 Tekstas Nr. 60

68

3 priedas

Informacija Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5 Nr.6 Nr.7 Nr.8 Nr.9 Nr.10 Paskelbimo data 2013.02.21 2013.02.21 2013.02.23 2013.02.24 2013.02.24 2013.02.25 2013.02.25 2013.02.25 2013.02.26 2013.02.27 Reakcijų į 75 23 16 15 12 19 19 18 20 25 pranešimą sk. Statistika Komentarai 3 5 0 1 0 0 0 0 0 0 10 įrašų 7 dienos laikotarpis Kategorija Subkategorija Teksto Teksto ilgis - 1 1 2 5 3 1 - 2 1 struktūra (ţodţių sk.) Taisyklingas, - taip ne taip taip taip ne - taip taip tvarkingas Buitinė, gatvės - ne taip ne ne ne taip - ne ne kalba Kitos kalbos - ne taip taip ne taip ne - ne ne Rašymo ir ţodţiai kalbos stilius Lietuviškos tekstas tekstas - - - ne - ne - ne raidės nereikalauja nereikalauja Ţodţiai parašyti didţiosiomis - ne ne ne ne ne ne - ne ne raidėmis Grotaţymių - 0 0 0 0 0 0 - 0 0 skaičius Emoji Papildomi piktogramų - 0 0 0 0 0 0 - 0 0 pranešimo skaičius elementai Atsakymai į ne taip ne ne ne ne ne ne ne ne komentarus Uţsiregistravim ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne as vietovėje

Susijęs su - ne ne taip taip taip taip - taip taip nuotrauka Reklama - - Gyvenimiška - - istorija Susijęs su - - Teksto darbu/veikla turinys Skatinimas - - veikti Tekstas neturi matomos - taip taip - reikšmės Nėra teksto, tik - - elementai Pats asmuo taip taip taip taip taip taip Draugai taip taip taip taip Gyvūnai taip taip taip Maistas Vizualinės medţiagos Renginiai turinys Mada Reklama Santykiai taip Kita taip Neutralus taip - taip

Miesto vaizdas - taip Namų aplinka taip - taip taip taip taip taip Antro plano Aplinkiniai vaizdas - ţmonės Gamta - Kita -

70

Aiškiai matomi taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip efektai Filtrų Nėra naudojami panaudojima s filtrai Sunku nuspręsti Gyvūnų Ekstremalau Citata apie Šeimyniška, Šeimyniška, Keliautoja | Kuriamas Romantiški Šeimyniška Draugiška mylėtoja | Gyvūnų s sporto nelaimingą namai - švelni nesėdi turinys santykiai asmenybė asmenybė švelni mylėtoja mėgėja meilę vertybė asmenybė vietoje asmenybė Informacija Nr.11 Nr.12 Nr.13 Nr.14 Nr.15 Nr.16 Nr.17 Nr.18 Nr.19 Nr.20 Paskelbimo 2018.10.23 2018.10.25 2018.10.29 2018.11.02 2018.11.05 2018.11.09 2018.11.15 data 2018.11.06 2018.11.07 2018.11.07 Reakcijų į 1942 3790 2152 4252 4285 3253 2057 Statistika pranešimą sk. 3325 3943 4132 Komentarai 8 39 88 53 42 16 24 36 33 16 10 įrašų 24 dienos laikotarpis Subkategorij Kategorija a Teksto Teksto ilgis 123 24 83 158 117 126 89 11 8 20 struktūra (ţodţių sk.) Taisyklingas, taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip tvarkingas Buitinė, gatvės dalinai ne ne ne ne ne ne ne taip ne kalba Kitos kalbos Rašymo ir ne taip ne ne ne ne taip taip ne ne kalbos ţodţiai Lietuviškos stilius taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip raidės Ţodţiai parašyti ne ne taip ne ne ne taip ne ne ne didţiosiomis raidėmis 71

Grotaţymių 9 8 7 9 18 4 16 6 2 0 skaičius Emoji Papildomi piktogramų 9 3 7 4 5 6 5 2 2 2 pranešimo skaičius elementai Atsakymai į taip taip taip taip taip taip taip taip taip ne komentarus Uţsiregistravi ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne mas vietovėje Susijęs su taip taip taip taip nelabai nuotrauka Reklama taip taip taip taip taip taip taip iš dalies Gyvenimiška taip taip taip taip taip istorija Susijęs su taip taip taip taip taip taip Teksto darbu/veikla turinys Skatinimas taip taip taip taip taip taip taip veikti Tekstas neturi matomos - - reikšmės Nėra teksto, - - tik elementai Pats asmuo taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip Draugai Gyvūnai Vizualinės Maistas medţiagos turinys Renginiai taip taip Mada Reklama taip taip Santykiai 72

Kita pianinas Neutralus taip taip taip taip taip Miesto vaizdas Antro Namų aplinka taip plano Aplinkiniai vaizdas ţmonės Gamta taip make up make up Kita taip studija studija Aiškiai matomi taip taip efektai Filtrų Nėra panaudoji naudojami mas filtrai Sunku taip taip taip taip taip taip taip taip nuspręsti Moteriška, laiminga, Meniška | Laiminga | nepatenkin savimi Kuriamas besirūpina besidţiaugi muzikali laimingas Laimingas Laimingas įkvepianti veikli | ta, jautri pasitikinti turinys nti savo anti asmenybė ţmogus ţmogus ţmogus kitus sveika moteris moteris išvaizda moteris Informacija Nr.21 Nr.22 Nr.23 Nr.24 Nr.25 Nr.26 Nr.27 Nr.28 Nr.29 Nr.30 Paskelbimo 2015.01.11 2015.01.12 2015.01.12 2015.01.12 2015.01.13 2015.01.15 2015.01.16 2015.01.23 2015.01.24 2015.01.24 data Reakcijų į 63 39 33 32 36 37 41 33 26 28 Statistika pranešimą sk. Komentarai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 10 įrašų 14 dienų laikotarpis Subkategorij Kategorija a 73

Teksto Teksto ilgis ------8 struktūra (ţodţių sk.) Taisyklingas, ------tvarkingas Buitinė, gatvės ------ne kalba Kitos kalbos Rašymo ir ------taip kalbos ţodţiai Lietuviškos stilius ------raidės Ţodţiai parašyti ------ne didţiosiomis raidėmis Grotaţymių ------0 skaičius Emoji Papildomi piktogramų ------0 pranešimo skaičius elementai Atsakymai į ------komentarus Uţsiregistravi ------mas vietovėje Susijęs su ------taip nuotrauka Reklama ------iš dalies Gyvenimiška Teksto ------turinys istorija Susijęs su ------taip darbu/veikla Skatinimas ------veikti

74

Nėra teksto, ------tik elementai Pats asmuo taip Draugai Gyvūnai Maistas taip Vizualinės Renginiai medţiagos turinys Mada Reklama Santykiai taip hobis miesto miesto Kita make up make up make up make up make up (tapymas) vaizdas vaizdas Neutralus Miesto Antro vaizdas taip taip plano Namų aplinka taip taip taip taip taip taip taip vaizdas Aplinkiniai

ţmonės Gamta taip Aiškiai matomi taip efektai Filtrų Nėra panaudoji naudojami mas filtrai Sunku taip taip taip taip taip taip taip taip nuspręsti

75

Meniška Meniška Meniška Meniška Meniška asmenybė, asmenybė, asmenybė, Atkreipia Atkreipia asmenybė, asmenybė, mėgstanti Gamtos leidţia sau mėgstanti mėgstanti dėmesį į dėmesį į mėgstanti mėgstanti Kuriamas Meniška vizaţo mylėtoja, pasimėgauti vizaţo vizaţo meną, smulkias smulkias vizaţo meną, vizaţo meną, turinys asmenybė meną, puoselėjanti nesveiku meną, galbūt detales | detales | galbūt galbūt galbūt santykius maistu galbūt pasipuikavi meniška meniška pasipuikavi pasipuikavi pasipuikav pasipuikav mas mas mas imas imas

Informacija Nr.31 Nr.32 Nr.33 Nr.34 Nr.35 Nr.36 Nr.37 Nr.38 Nr.39 Nr.40 Paskelbimo 2018.10.24 2018.10.27 2018.10.29 2018.10.30 2018.10.31 data 2018.11.05 2018.11.05 2018.11.06 2018.11.09 2018.11.14 Reakcijų į 1826 1347 2287 1752 1372 Statistika pranešimą sk. 2164 2358 1567 1826 2015 Komentarai 3 4 13 8 11 5 8 5 2 277 10 įrašų 22 dienos laikotarpis Subkategorij Kategorija a Teksto Teksto ilgis 13 44 9 27 26 4 2 4 3 135 struktūra (ţodţių sk.) Taisyklingas, taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip tvarkingas Buitinė, gatvės ne taip ne ne ne ne ne ne ne taip kalba Kitos kalbos Rašymo ir taip taip taip taip taip ne taip taip ne ne kalbos ţodţiai Lietuviškos stilius - taip - taip taip taip - - taip taip raidės Ţodţiai parašyti ne ne ne taip ne ne ne ne taip taip didţiosiomis raidėmis

76

Grotaţymių|ţy 0 5 8 7 7 3 5 5 2 8 mių skaičius Emoji Papildomi piktogramų 0 3 1 2 2 1 2 1 2 10 pranešimo skaičius elementai Atsakymai į ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne komentarus Uţsiregistravi taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, Vilnius taip, Vilnius mas vietovėje Vilnius Vilnius Vilnius Sweden Klaipėda Klaipėda Klaipėda Vilnius Susijęs su iš dalies taip taip iš dalies taip taip taip taip taip nuotrauka Reklama taip taip taip Gyvenimiška taip taip taip istorija Teksto Susijęs su turinys taip taip taip taip dalinai darbu/veikla Skatinimas taip taip veikti Nėra teksto, - tik elementai Pats asmuo taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip Draugai ar kiti taip taip taip taip asmenys Gyvūnai Vizualinės Maistas medţiagos Renginiai taip taip turinys Mada Reklama taip taip Santykiai taip Kita

77

Neutralus taip taip taip taip taip taip Miesto vaizdas Namų aplinka Antro Aplinkiniai plano taip taip taip ţmonės vaizdas Gamta

Kirpykla|m Kita ake up studija Aiškiai matomi taip taip taip taip taip efektai Filtrų Nėra panaudoji naudojami mas filtrai Sunku taip taip taip taip taip nuspręsti dţiaugsmas Muzikali, Muzikali, sutikus Dėkinga emocijas emocijas Be Jaukumas, Emocionali, ţymius Laiminga, Laiminga, susidariusi išraiškianti išraiškianti makiaţo Paprastum paprastum besidţiaugia ţmones, o investuoja Kuriamas savimi om per muziką, per muziką, sukuriamas as, išmano as, laimė nti galbūt nti į savo turinys pasitikinti gyvenimo dţiaugiasi dţiaugiasi paprastum meną laukiant paprastais pasipuikavi groţį moteris aplinkybė galimybe galimybe o jausmas turo dalykais mas moteris ms dainuoti su dainuoti su kontaktavim R.Č. R.Č. u su jais

Informacija Nr.41 Nr.42 Nr.43 Nr.44 Nr.45 Nr.46 Nr.47 Nr.48 Nr.49 Nr.50 Paskelbimo 2014.12.22 2015.05.18 2015.07.22 2015.08.23 2015.09.08 2015.09.27 2015.10.24 2015.11.16 2015.12.31 2016.01.03 data Statistika Reakcijų į 1371 1161 1660 2284 1248 1373 1192 1812 1459 2324 pranešimą sk.

78

Komentarai 22 2 14 39 8 8 4 7 8 19 10 įrašų 378 dienos laikotarpis Subkategorij Kategorija a Teksto Teksto ilgis - - 1 3 - - 4 - 1 - struktūra (ţodţių sk.) Taisyklingas, - - ne taip - - - - tvarkingas Buitinė, gatvės - ne ne - - - - kalba Kitos kalbos - - ne ne - - - - Rašymo ir ţodţiai kalbos tekstas Lietuviškos stilius - - nereikalauj ne - - - - raidės a Ţodţiai parašyti - - ne ne - - - - didţiosiomis raidėmis Grotaţymių - - - 4 - - 1 - - - skaičius Emoji Papildomi piktogramų - - 3 3 1 1 2 2 1 - pranešimo skaičius elementai Atsakymai į taip ne ne taip taip taip ne taip taip taip komentarus Uţsiregistravi ------mas vietovėje Susijęs su - - taip taip iš dalies ne - Teksto nuotrauka turinys Reklama - - - - 79

Gyvenimiška - - - iš dalies - istorija Susijęs su - - dabartiniu - darbu/veikla Skatinimas - - - veikti Nėra teksto, - - taip taip taip - tik elementai Pats asmuo taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip Draugai taip taip taip Gyvūnai Maistas Vizualinės medţiagos Renginiai taip turinys Mada Reklama Santykiai Kita Neutralus taip taip taip taip taip Miesto Antro vaizdas plano Namų aplinka taip taip taip taip vaizdas Aplinkiniai

ţmonės Gamta taip Aiškiai matomi taip taip taip taip taip Filtrų efektai panaudoji Nėra mas naudojami taip taip taip filtrai

80

Sunku taip taip nuspręsti

linksma, Paslaptinga, ryškus nebijo nutruktgal tačiau tuo makiaţas, eksperime Draugiška, spinduliuoja Noras besigirianti Kuriamas Šilta Meniška vė, pačiu rodo kurio dėka ntuoti su jauki nti šilumą pademontruo gaunamu turinys asmenybė asmenybė mėgstanti savo stengiasi savo asmenybė bei jaukumą ti paţintis dėmesiu leisti laiką asmeninius atrodyti išvaizda su draugais daiktus vyresnė

Informacija Nr.51 Nr.52 Nr.53 Nr.54 Nr.55 Nr.56 Nr.57 Nr.58 Nr.59 Nr.60 Paskelbimo 2018.10.18 2018.10.21 2018.10.22 2018.10.26 2018.10.31 2018.11.01 2018.11.06 2018.11.09 2018.11.10 2018.11.13 data Reakcijų į 7844 12528 11221 11035 10742 14542 10007 11070 9503 7946 Statistika pranešimą sk. Komentarai 34 8 12 7 11 11 189 32 22 14 10 įrašų 27 dienos laikotarpis Subkategorij Kategorija a Teksto Teksto ilgis - - 2 34 - 5 59 3 30 38 struktūra (ţodţių sk.) Taisyklingas, - - taip ne - taip taip taip taip taip tvarkingas Buitinė, gatvės - - iš dalies ne - ne ne ne ne ne kalba Kitos kalbos Rašymo ir - - ne ne - ne taip ne ne ne kalbos ţodţiai stilius Lietuviškos - - taip iš dalies - taip taip taip taip taip raidės Ţodţiai parašyti - - ne ne - ne taip ne ne ne didţiosiomis 81

raidėmis

Grotaţymių 2 3 1 2 - 7 6 0 5 5 skaičius Emoji piktogramų 0 0 0 1 2 2 2 0 5 3 Papildomi skaičius pranešimo Atsakymai į ne ne taip ne ne ne ne taip taip ne elementai komentarus

taip, Outlet Uţsiregistravi Taip, Taip, taip, ne Taip, Vilnius Park ne ne ne ne mas vietovėje Vilnius Vilnius Birštonas Lietuva

Susijęs su taip taip iš dalies taip ne taip taip ne taip taip nuotrauka Reklama taip taip taip taip Gyvenimiška taip taip taip taip taip istorija Teksto Susijęs su turinys taip taip darbu/veikla Skatinimas taip taip veikti Nėra teksto, taip taip taip tik elementai Pats asmuo taip taip taip taip taip taip taip taip taip Draugai Vizualinės Gyvūnai taip medţiagos turinys Maistas taip Renginiai Mada taip taip 82

Reklama taip taip taip taip Santykiai taip taip, Kita tapyba Neutralus taip taip taip Miesto vaizdas taip Antro Namų aplinka taip taip taip plano Aplinkiniai vaizdas ţmonės Gamta

taip parduotuvė parduotuvė Kita Aiškiai matomi taip efektai Filtrų Nėra panaudoji naudojami mas filtrai Sunku taip taip taip taip taip taip taip taip taip nuspręsti savimi savimi Madinga, pasitinkinti savimi meniška, Madinga, paprasta, pasitinkinti rūpinasi , galbūt pasitinkinti, laisvą laiką Energinga, rūpinasi atrodo kur atrodo lyg , galbūt savo šiek tiek šeimyniška, galbūt šiek Kuriamas skirianti rūpinasi savo kas netyčia šiek tiek išvaizda ir išaukština vertina tiek turinys savęs savo išvaizda ir vyresnė nei pagautas išaukština ką save prieš santykius išaukština realizavim sveikata ką pagalvos yra, kadras save prieš pagalvos kitus, save prieš ui aplinkiniai kitus aplinkiniai neatrodo kitus natūrali

83