Lietuvos jūrų muziejus

PO MUZIEJAUS BURĖMIS

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika

Klaipėda 2010, 1 Leidinio rengėjas Lietuvos jūrų muziejus

Fotografijų autoriai Alfonsas Mažūnas Saulius Karalius Vytautas Karaciejus

Redaktorė Romualda Nikžentaitienė

Maketą spaudai parengė Olga Padvaiskienė

© Lietuvos jūrų muziejus, 2010 ISSN 2029-3593 © Tekstų autoriai, 2010 Turinys

Olga Žalienė. Pratarmė ...... 4 Gražina Juodytė. Kaip radosi Jūrų muziejus...... 5 Iš praeities Aloyzas Každailis. Pirmtakai...... 12 Aloyzas Každailis, Olga Žalienė. Klaipėdos uosto istorinė raida iki Antrojo pasaulinio karo. Klaipėdos švyturiui – 200 metų...... 14 Romaldas Adomavičius. Lietuvos sienų sargyboje: „Prezidentas Smetona“ 1927–1932 m...... 18 Romaldas Adomavičius. Laivų balastas Klaipėdoje XVIII–XIX a...... 38 Romaldas Adomavičius. Garlaivis „Šiauliai“ ir jo įgulos likimas ...... 46 Romualdas Adomavičius. „Windjammer’ių“ epochos liudininkas...... 54 Dainius Elertas. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje...... 61 Dainius Elertas. 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ 1940–1944 m...... 65 Dainius Elertas. Bangpūčio mitologema baltų pasaulėžiūroje ...... 77 Egidijus Bacevičius, Dainius Elertas. Istoriniai Žemės elipsoido matavimai ir Klaipėda ...... 88 Dabarties pulsas Žilvinas Kleiva. Nelaisvėje laikomų Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus susirgimų apžvalga ...... 97 Arūnas Grušas, Pavel Kulikov. Ruoniai Lietuvos teritoriniuose vandenyse ...... 108 Brigita Kreivinienė. Šeimų, auginančių vaikus su sunkia CP negale, ekspektacijų konstravimo delfinų terapijos atžvilgiu sąsaja su tradicine pagalbos sistema ...... 118 Loreta Rimkienė. Edukacinės veiklos Lietuvos jūrų muziejuje apžvalga. Plėtros perspektyvos ...... 126 Vaiva Lankelienė. Keliai į Europos Sąjungos struktūrinius fondus ...... 131 Eksponatai pasakoja Dainius Elertas. Lietuvos jūrų muziejus – unikalus karinio ir jūrinio paveldo objektas...... 134 Dainius Elertas. 1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas ...... 143 Romaldas Adomavičius. Žvejų dorės statyba Lietuvos jūrų muziejuje...... 146 Parodos muziejuje Nika Puteikienė. Jūrų šukutės: kas geldutėje gyvena? ...... 150 Nika Puteikienė. Unikaliuose kadruose – praskrendantys paukščiai ...... 151 Nika Puteikienė. Apie žvejišką paveldą – moderniai ir visai Lietuvai ...... 152 Romaldas Adomavičius. Lietuvos jūrų prekybos laivynas iki 1940 m...... 153 Renginiai muziejuje Nika Puteikienė. Jūrų muziejuje – vardynų šventė ...... 156 Nika Puteikienė. Jūrų muziejus skelbia jūros šventės pradžią ...... 157 Nika Puteikienė. Padovanok delfinui šypseną...... 159 Mūsų muziejininkai Nika Puteikienė. 2004 metų muziejininko titulas – klaipėdietei Rūtai Mažeikienei ...... 160 Recenzija Dainius Elertas. Prancūzai atranda Klaipėdą, o klaipėdiečiai prancūzus ...... 161 Muziejaus svečias Aleksandr V. Samoylov, Igor V. Afonin „ ... drįstu Jūsų Imperatoriškąją Didenybę, Visų Patvaldę su didžiai sėkminga karo operacijų pradžia pasveikinti...“ (Apie Memelio užėmimą 1757 m.) ...... 164  Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1

PRATARMĖ

augeliui Lietuvos jūrų muziejus asocijuojasi tik su tingiais ruoniais, Dfrakuotais pingvinais ir žaismingais delfinais. Net iš kolegų muziejininkų lūpų tenka išgirsti kandžių užuominų – „...koks čia muziejus – zoologijos sodas, ir tiek...“. Žinoma, gyvieji Muziejaus eksponatai ilgiausiai išlieka lankytojų atmintyje, tačiau visai nepelnytai pamirštama, kad jūrų gamtos, laivybos istorijos ekspozicijos ir kolekcijos yra gausiausios Lietuvos jūrų muziejuje, kad čia vyksta ne tik delfinų pasirodymai, bet ir tylus, dažniausiai nepastebimas tiriamasis darbas, kaupiami eksponatai, sisteminami gyvūnų stebėjimų duomenys, archyvuose renkama istorinė medžiaga, vėliau virstanti moksliniais straipsniais, pranešimais konferencijose, edukacine veikla. Gal mūsų pačių kaltė, kad ši Lietuvos jūrų muziejaus darbo sritis nėra pakankamai matoma, kad ilgokai stalčiuose dulkėjo istorikų parengti straipsniai, vykdytų tyrimų medžiaga. Šiandien džiaugiuosi, kad įgyvendinta seniai brandinta mintis pradėti leisti periodinį Muziejaus leidinį, kuriame vietą atrastų ne tik moksliniai straipsniai, konferencijose skaityti pranešimai, bet ir parodų, ekspozicijų, svarbiausių įvykių pristatymai. Koks bus jo periodiškumas – dveji ar treji metai – priklausys nuo mūsų darbo vaisių. Leidinio forma ir struktūra keisis ir tobulės. Didžiausias noras, kad muziejininkų darbų rinkinys „Po muziejaus burėmis“ būtų įdomus ir naudingas ne tik muziejininkams, istorikams, biologams ir kitiems specialistams, bet ir žmonėms, besidomintiems laivybos istorija, gamta bei muziejine veikla.

Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 

Kaip radosi Jūrų muziejus

2009 metų vidurvasarį, liepos 28 dieną, sukako lygiai 30 metų, kai Jūrų muziejus Kopgalyje atvėrė duris lankytojams. Šia proga dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Gražina Juodytė pasakojimuose atkūrė muziejaus atsiradimo istoriją.

Pradžių pradžia remontuoti. „Remontininkai – girtuokliai, darbų vyk- dytojas – melagis“, – dabar su šypsenėle mena tuomet Kai 1973–1976 metais dabar jau šviesaus atmini- Kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus vedėjas. mo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto Kol remontininkai leisdavo sau visai neateiti į statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik pa- darbą, o ir atėję dažniausiai stikliukus „į sveikatą“ kil- slaptingai šypsodavosi ir sakydavo: „Ne jūsų reikalas. nodavo, jau virė paruošiamieji muziejaus ekspozicijos Ir niekieno reikalas.“ darbai. Pirmajame aukšte – laivybos istorija nuo se- Tuomet svarstydavome, kad gal kokį karinį objek- niausių laikų iki šių dienų, antrajame buvo planuoja- tą toje Smiltynėje renčia... Dabar iš metų aukštumėlės ma įkurdinti locmano Felikso Rimkevičiaus surinktų galvoju: kiek Klaipėdoje žmonių žinojo apie „legaliai kriauklių ekspoziciją. Buvo galvojama ir apie pirmųjų nelegalią“ Jūrų muziejaus statybą, bet skundikų neat- specialistų – biologo ir ichtiologo – viliones: iš Vilniaus sirado nė vieno. O 1979 m. liepos 28 d. įvyko didinga universiteto Gamtos fakulteto su paskyrimais pavyko Jūrų muziejaus atidarymo ceremonija, į kurią tarsi į prisikviesti Eugenijų Buivydą, Algirdą Stankevičių. atlaidus plūdo ne tik klaipėdiečiai, bet šimtai žmonių Bet tai jau buvo vėliau, kai Kraštotyros muziejaus iš visos Lietuvos. Jūrų skyrius jau egzistavo. O jo atidarymui, galima Artėjant Jūrų muziejaus 30-mečiui, „Vakarų eksp­ sakyti, rengėsi vienas A. Každailis. Pats vadovas, pats resas“ pradeda rašinių ciklą apie klaipėdiečių, o ir visos ir darbininkas, ir krovikas. Tiesa, smulkiems techni- Lietuvos pasididžiavimą – Jūrų muziejų, į kurį dabar niams darbams moksleivių buvo prisiviliojęs. Štai – ir telpa ir akvariumas, ir delfinariumas. visa Jūrų skyriaus kūrimo komanda. Nenumaldomai artėjo skyriaus atvėrimo diena – Pastatėlis Herkaus Manto g. 14 1971 m. liepos 11-oji, per Jūros šventę. „Viskas strigo, Šiandien praeidamas pro Herkaus Manto g. 14-ąjį viskas vėlavo. Paskutinį vakarą prieš atidarymą dar- namuką, kur dabar pardavinėjami dėvėti drabužiai, buojuosi kabinete – karpau etiketes prie eksponatų – ir Aloyzas Každailis nesusituri jo nepastuksenęs. Jam šis girdžiu baisiausią žvangesį, bildesį. Vitrinų projektuo- pastatėlis – šventa vieta, nors ir labai sunkiai sekėsi jį tojui netiksliai apskaičiavus konstrukcijų atsparumą, sugriuvo lentynos. Ir sudužo Felikso Rimkevičiaus kriauklių kolekcijos pasididžiavimas – Australietiškas trimitas, – pasakojo A. Každailis. Kriauklių savininkas – pažaliavęs, Jūrų skyriaus vedėjas – perbalęs. Na, susipakuos atgal kriaukles į dė- žes ir ką rytoj pamatys lankytojai? Bet F. Rimkevičius kriauklių nesusikrovė, o baigė dėlioti į vitrinas. Muzie- jukas duris lankytojams atvėrė, kaip ir buvo numatyta. Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius lankytojų gau- sa pranoko visą muziejų. Atvykstantieji į Klaipėdą pir- miausiai ieškodavo Herkaus Manto g. 14-ojo namo. O Jūrų skyrius lankytojų skaičiumi bemat aplenkė visas ypač jaunieji klaipėdiečiai kasdien atbėgdavo pasižiū- Kraštotyros muziejaus ekspozicijas rėti, kas tame muziejuke naujo.  Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1

Visų pirma tvirtovę Kopgalyje reikėjo išminuoti, nes ten buvo vokiečių suslėptų šaudmenų, artilerijos sviedinių saugyklos. Iškviesti išminuotojai paskėsčio- jo rankomis, tuo viskas ir baigėsi. O norint pradėti statyti architekto P. Lapės suprojektuotą akvariumo pastatą, visų pirma reikėjo išvalyti tuos pavojų slepian- čius griuvėsius. P. Lapė autokranininkui sukonstravo šarvuotą kabiną. Reikia įsivaizduoti, kokia turėjo būti komanda, kad savo fantazijomis, įkarščiu apkrėstų ir kitus statybų dalyvius, kad jie net rizikuodami gyvybe ryžtųsi tokiems „eksperimentams“. Jūrų muziejaus „kapitonu“ nuo pat pradžių tapo Vil- Ekskavatorininko išraustus artilerijos sviedinius niaus universitetą baigęs istorikas Aloyzas Každailis ar šaudmenų dėžes nukenksminti jau rasdavosi specia­ listų... „Toks ir buvo tuometinio Klaipėdos vadovo Al- fonso Žalio sumanymas – sudominti. O jau paskui im- Išradimai ir atradimai tis ir grandiozinio darbo Kopgalyje“, – šiandien tvirti- Kol vyko projektavimo ir statybos darbai, dvie- na A. Každailis. jų aukštų namuke centrinėje Klaipėdos gatvėje proto bokštai jau kūrė ekspozicinius planus. Iš Kauno zoolo- Nuo nendrių iki odų gijos muziejaus prisiviliotas iškamšų specialistas Alvy- das Laurinavičius darė savo darbus, biologas Algirdas Muziejaus statybos startiniam penketui Aloyzas Stankevičius ir ichtiologas Eugenijus Buivydas pagal to Každailis priskiria architektą Petrą Lapę, Restauraci- laikotarpio galimybes kaupė eksponatus. nių dirbtuvių vadovą Algirdą Aukštuolį, restauratorius Kalbantis su A. Každailiu, kilo logiškas klausi- Vytautą ir Laimą Šliogerius, save ir, žinoma, Klaipėdos mas, kur reikėjo dėti visus tuos ruošinius būsimajam vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį. milžiniškam muziejui, nes Jūrų skyrius buvo viso labo tik dviejų aukštų namukas... Tik praėjus daugiau nei Išminavimo operacijos 30 metų sužinojau, kas vyko mano namų Turgaus g. Miesto vadovas A. Žalys buvo ir žaidėjas, ir ko- pašonėje. Pasirodo, dabartinėje evangelikų liutero- mandos treneris. Kiek reikėjo išradingumo, fantazijos, nų bažnytėlėje ant Jono kalnelio (ko ji neprisikentėjo kad visa tai, kas sumanyta, virstų tikrove. Projektai gulė sovietmečiu – miesto pionierių namai, kultūrnamis, ant stalo, tačiau iki jų įgyvendinimo – šviesmečiai. komunalininkų klubas) buvo įsteigtas Kraštotyros muziejaus liaudies meno skyrius. Keliuose namo aukš- tuose buvo ekspozicijos, o rūsyje – dirbtuvės ir būsi- mųjų eksponatų Jūrų muziejui saugyklos. Būtent čia ir gimė įvairiausi atradimai bei išradi- mai. Fotografas ir fotomenininkas Vytautas Karaciejus čia išrado naujas būsimos ekspozicijos vaizdinės me- džiagos rengimo technologijas panaudojant gipso ir nendrių plokštes. Žmogaus fantazija yra beribė. A. Každailį nuste- bino, kad senieji tinkuotojai vietoje medžio strypelių, kaip įprasta visoje Lietuvoje, naudojo nendrių stiebus. Taigi, atkritęs prieškarinio tinko gabalas „pamėtėjo“ KOMANDA ir TRENERIS. Šioje nuotraukoje beveik idėją, kad tuos meldų stiebus gipsu užpylus puikiau- visa Jūrų muziejaus tvėrimo komanda (trūksta Algir- sios plokštės ekspozicijos stendams išeitų. do Aukštuolio): iš kairės Eugenijus Buivydas, Aloyzas Každailis, Vytautas Šliogeris, Laima Šliogerienė, Petras Algirdas Stankevičius su Eugenijumi Buivydu su- Lapė, Alfonsas Žalys mąstė, kaip vaizdžiau pateikti žuvų, paukščių muliažus Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 

ir iškamšas. O kuo iškloti akvariumo salės sienas? Kuo lis kitų specifinių Jūrų muziejaus „įmantrybių“ yra jas apdailinti? Šviesi architekto P. Lapės galva sumąstė, lengvai prieinami – tik turėk pinigų. O daugiau kaip kad dirbtinių odų gamykloje Plungėje tą dangą galėtų prieš trisdešimt metų teko spręsti ne tik finansines pagaminti. Kai nuvažiavo pas gamyklos vadovą poną problemas. Bulovą, šis ilgai galvą krapštė. Paskui lyg prisižadėjo: Tokio akvariumo nebuvo visoje tuometinėje So- „Pabandysim.“ Pabandė, išėjo. vietų Sąjungoje, o ir užsienio akvariumuose pasidairius „Toji dirbtinė oda akvariume ir šiandien tebetar- nebuvo kaip patirties ar idėjų semtis. Tad architektas nauja“, – daugiau nei prieš 30 metų padarytu išradimu inžinierius Petras Lapė kreipėsi į brolį, gyvenantį JAV, džiaugiasi A. Každailis. kad šis padėtų gauti kokios literatūros apie akvariumų Na, o odų gamykla tą architekto išradimą įtraukė įrenginius. P. Lapės brolis teatsiuntė kažkokį bukletė- į gaminių katalogą. lį, iš kurio galėjai susidaryti vaizdą, kaip akvariumas įrengtas Bostone. Tame bukletėlyje P. Lapę išgąsdino tris kartus už patį akvariumą didesnis vandens filtravi- mo „fabrikas“. Kažin kaip jis būtų atrodęs Kopgalio pa- noramoje, jei P. Lapė nebūtų padaręs savojo išradimo filtruotam jūros vandeniui į akvariumą pumpuoti. „Įsivaizduokite, yra gėlas vanduo, yra pietų ir šiaurės jūrų vanduo, yra marių vanduo. Ir reikia tokių technologijų, kad tas vanduo taptų priimtinas visoms žuvims, plaukiojančioms didžiajame akvariume. Jis turi tikti ir pietų, ir šiaurės jūrų žuvims, o neretai – ir gėlavandenėms. Tad reikia tokių technologijų, ku- rios prilygtų kosminio laivo mechanizmams“, – sako T. Tubis.

1973–1979. Šioje nuotraukoje Jūrų muziejaus statybos pradžia – 1973 m. spalis. O štai 1979 m. vasarą treneris ir komanda apeina jau pastatyto muziejaus valdas

„Kosminės“ technologijos

„Muziejaus statybose, galima sakyti, dalyvavo visa Lietuva“, – šiandien teigia kompleksinio projek- tavimo firmos „Klaipėdos komprojektas“ vyriausiasis inžinierius Tautvydas Petras Tubis. „Virkštelė“ tarp Jūrų muziejaus ir anuometinio šio statinio projektavimo inžinieriaus konstruktoriaus pono Tautvydo nenukirpta iki šiol. Ir dabar ant jo dar- Architektui Petrui Lapei vis kildavo genialių minčių: šio- bo stalo vėl guli krūvos Jūrų muziejaus brėžinių – ir tų, je nuotraukoje užfiksuotas momentas, kai P. Lapė idėją kuriuos jis su architektu Petru Lape braižė prieš kelis aiškina Alfonsui Žaliui, brėžinius paišydamas čia pat, ant smėlio dešimtmečius, ir netrukus numatomos muziejaus re- konstrukcijos projektų. Skirtumas tik tas, kad tie nau- Jis tiesiog žavisi kolegos P. Lapės atradimu. Pasta­ jieji brėžiniai – kompiuteryje... rasis sugalvojo paprastą, bet kartu ir genialų dalyką: vandenį siurbti tiesiai iš Baltijos jūros, kuris, praeida- Neįtikėtini P. Lapės atradimai mas pro natūralius gamtos, t. y. smėlio, filtrus, atiteka į Per 30 metų daug kas susidėvėjo, tad muziejų rezervuarą, o jame jau su tam tikrų technologijų pagal- būtina atnaujinti. Šiandien visos statybinės medžia- ba pagal poreikį didinamas vandens druskingumas, ar gos, vamzdynai, akvariumo stiklai, filtrai ir dauge- atvirkščiai – jis gėlinamas bei skaidrinamas.  Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1

džiai. Apie nerūdijančio plieno vamzdynus dar niekas net nesvajojo. Buvo į madą beįeiną aliuminiai vamz- džiai, bet jų atsparumas korozijai abejotinas, o ir kur jų gausi? Tad muziejaus kūrėjai nusprendė: akvariumo vamzdynas turi būti plastikinis. O tokių vamzdžių, sklendžių bei jungčių jiems tais metais turbūt retas te- buvo matęs net paveiksliuke. Prasidėjo didžiosios plas- tikinių vamzdžių ir priedų jiems paieškos...

Naujų žemių paieškos

Šiandieniniai muziejaus lankytojai, ypač jaunoji karta, negalėtų net įsivaizduoti, kokie išbandymai ty- kojo statybininkų ir restauratorių. Juk viskas nestan- Tik šioje nuotraukoje galite pamatyti tai, ko atvykę į dartiška: ir apvali paties muziejaus konstrukcija, ir Jūrų muziejų nepamatysite... negirdėti, neregėti akvariumo stiklai, ir vamzdynai, ir Išskirtinis vamzdynas daug visokių kitokių neišbandytų statybinių medžiagų. Tegul ir filtruotas jūros vanduo, tačiau jis vis dėlto Kur jų ieškoti, kur jų gauti? ne gėlas. Jūros vanduo graužia ir vamzdynus, ir gelžbe- Tie klausimai šiandieniniam „Vakarų ekspreso“ tonio konstrukcijas. Koks turėtų būti tas gelžbetonis, skaitytojui ir Jūrų muziejaus lankytojui atrodo juo- kad nepasiduotų erozijai? Ir kokie turėtų būti vamzdy- kingi. Mat prie vieno iš rašinių apie Klaipėdos pasi- nai, filtrai, sklendės, kad po kelerių metų jų, surūdiju- didžiavimą interneto svetainėje radau tokį komenta- sių, pairusių, nereikėtų keisti? rą dėl plastikinių vamzdžių paieškų: „O kam reikėjo Pasitarę, pagalvoję nusprendė, kad reikia ieškoti ieškoti? Galėjo Vilniun į „Plastos“ gamyklą Savanorių kitokių gelžbetonio gamybos formulių. O ir vamzdy- prospekte važiuoti...“ Užmirštama, kad muziejus dau- nai turėtų būti ne iš metalo. giau kaip prieš 30 metų pradėtas statyti, kai tų plastų 1972–1973 metais Klaipėdos statybose dar buvo nė iš tolo tuomet Raudonosios armijos prospekte ne- naudojami sunkiasvoriai metaliniai cinkuoti vamz- buvo...

Muziejaus konstruktorius Tautvydas Tubis (centre) į Šia vamzdžių raizgalyne vanduo iš jūros patenka į mu- statybą lėkdavo po kelis kartus per dieną, vos tik statybi- ziejų ninkams kildavo kokių klausimų Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 

Apvalios konstrukcijos trukcijų „matematikas“ ir modeliuotojas Tautvydas Kas gamino statybines konstrukcijas apvaliam Tubis. Teko ir vėl kaulyti limitų aliuminiui iš Voronežo akvariumo pastatui, kai įprastinės konstrukcijos te- gamyklos... buvo „sumetamos“ tik stačiakampiams pastatams? Formų gamybai buvo reikalingas metalas, limitai jam, Akvariumo stiklai brėžiniai konstrukcijoms ir t. t. Ir šiandien apvalių sta- Muziejaus statybininkai ilgai uostinėjo, iš kur ga- tybinių konstrukcijų pastatų pasaulyje reta. O prieš lėtų gauti 30–40 milimetrų storio stiklų akvariumams. 30 metų... Užuodė, kad SSRS tokie stori stiklai gaminami karinei Viskas buvo išspręsta pačioje Klaipėdoje. Patys pramonei. Bet kas tau su civiliais, o tuo labiau – „po- gelžbetonininkai iš 2-osios gelžbetonio konstrukcijų grindiniais“ muziejininkais, beprasidės... gamyklos, vadovaujamos direktoriaus Kleivos, be jokių Paskui sužinojo, kad tokie stiklai gaminami Belgi- brėžinių pasidarė formas, patys jas išliejo. Beje, už tai joje ir Prancūzijoje. Vėlgi šiandieninis laikraščio skai- sumanūs žmonės buvo skatinami paskyromis lengvie- tytojas ir muziejaus lankytojas gūžtelėtų pečiais: „Rado siems automobiliams. Kiek tų paskyrų buvo išdalinta, problemą. Paėmei katalogą ir užsisakei...“ O tuomet istorija nutyli. Ir auksinių rankų meistrų pavardžių, viskas „ėjo“ per kelias ministerijas ir jų buhalterijas... regis, niekas nebeprisimena. Būtų gerai, kad koks gelž- Tiesa, šiandieniniai mano pokalbininkai – mu- betonininkas atsilieptų ir papasakotų, kaip tos didelės ziejaus statytojai – per daug dėl patirtų sunkumų nesi- ir svarbios užduotys tuomet buvo vykdomos. guodžia. Tai gali tik nujausti iš jų gilių atodūsių... Net keturios Klaipėdos gamyklos gamino santva- ras vidaus kiemui – baseinui uždengti. Metalą joms Plastikiniai vamzdžiai gamyklos imdavo iš savo rezervinių fondų. Betgi dar- Plastikiniai vamzdžiai ir jungtys buvo gabenami bai – ne planiniai. Gamyklos buvo sąjunginio pavaldu- iš įvairių SSRS gamyklų. Tačiau tam reikėjo turėti ne mo. Vadinasi, – griežta planinė drausmė. Tad darbai tik reikiamų limitų, bet ir pažinčių, – šiandien sako T. muziejui statyti buvo atliekami tik žmonių supratingu- Tubis. Ir tai dar ne viskas. Muziejaus statytojai turėjo mo ir entuziazmo dėka. būti be galo sumanūs ir energingi – juk tokios statybos „Statybų pradžioje galvojome, kad pastogės ne- Sovietų Sąjungoje, o ypač – senovinėse tvirtovėse, ne- dengsime. Tačiau keturių gamyklų atsiųstos santvaros buvo leidžiamos. buvo skirtingų profilių. Tai Petras Lapė vėl turėjo kurti Tai šiandieniniams vadybininkams, siūlantiems va- projektą dangai iš aliuminio“, – sakė muziejaus kons- žiuoti į „Plastą“, atrodo iš fantastikos srities. O visi „voja-

Štai su tokia technika buvo kuriamos Jūrų muziejaus „kosminės technologijos“ 10 Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1

žai“ po SSRS platybes, sumanumai ir iššvaistyta energija ritanijos zonoje jiedu kraustėsi iš laivo į laivą. „Buvome ne vienam muziejaus statytojui kirto per sveikatą. Žino- „apiforminti“ lektoriais“, – sako ponas Aloyzas. ma, daug vėliau. Nors ilgametis Jūrų muziejaus vadovas Abu su Eugenijumi laukdavo, kada žvejai ištrauks Aloyzas Každailis puikiai prisimena, kada jis pajuto tralus ir jie galės išsirinkti vėžiagyvius, murenas ir kitą prarandąs sveikatą, – visai netrukus po muziejaus atida- jūros fauną. „Kartais būdavo, kad traluose – nė žuvy- rymo. Nepaisydamas tų simptomų, jis vyko į pirmąsias tės, o mums su Eugenijumi džiaugsmas – pilna mums ekspedicijas gyvųjų eksponatų muziejui „žvejoti“ ir to- reikalingų dalykų. Bet ir žvejai pasidžiaugdavo dėl liau varstė tūkstančio ir vienos instancijos duris dėl Jūrų mūsų sėkmės“, – prisiminė daugiau kaip prieš 30 metų muziejaus reikalų, kurie anuometinėmis sąlygomis buvo patirtas emocijas A. Každailis. tolygūs kosminio laivo technologijoms. Iš ekspedicijos, trukusios beveik tris mėnesius, muziejaus vyrai grįžo patenkinti – jau šį tą turi. Šal- Eksponatų „žvejyba“ dytą Atlanto „produkciją“ – nuo jūros žvaigždžių iki murenų – perdavė taksodermistui A. Laurinavičiui. O Vilionės netrukus, tais pačiais 1975-aisiais, E. Buivydas vėl su Kol Kopgalyje vyko Jūrų muziejaus statybos, jo žvejų laivais išvyko tęsti eksponatų paieškų. direktorius Aloyzas Každailis, įklimpęs ir į statybinius reikalus, jau galvojo apie tai, ką tuose rūmuose su ne- Pažintis per gintarą aprėpiamomis patalpomis (palyginti su mažu muzie- Matyt, gyvenime svarbu žinoti, ko nori ir ko tau juku Herkaus Manto gatvėje) reikės eksponuoti. Mąstė reikia... A. Stankevičius, sudaręs fantastiškus ekspozi- ir apie žmones, kurie tame muziejuje turėtų dirbti. Iš cijų planus, puikiai žinojo, ko reikia muziejui. Tačiau iš Kauno zoologijos muziejaus parviliojo taksodermistą kur visa tai paimti? Taip, Klaipėda – uostas. Taip, jūrei- (iškamšų meistrą) Alvydą Laurinavičių. Žinoma, rei- viai raižo jūras ir vandenynus. Bet jie turi savo tiesio- kėjo ir ichtiologo, išmanančio jūrinių žuvų gyvenimo gines pareigas laivuose. Ir eksponatų muziejui gaudyti ypatumus, biologo... Kreipėsi į Vilniaus universiteto nėra nei laiko, nei žinių. Gamtos fakulteto vadovybę, kad ji pasiūlytų tinka- Tiesa, jūreiviai parplukdydavo vieną kitą vertybę miausias kandidatūras. Toji nurodė Algirdą Stankevi- muziejui, tačiau tai negelbėjo. Tai kaipgi būdavo orga- čių ir Eugenijų Buivydą. Rezultatas – abu buvo prikal- nizuojamos ekspedicijos į kitas jūras ir vandenynus, binti atvykti dirbti dar besikuriančiame muziejuje. turint omenyje sovietmečiu galiojusius apribojimus „Aš jau buvau susiplanavęs važiuoti į aspirantūrą ištrūkti į užsienius, kad ir pačiais kilniausiais tikslais? Maskvon. Tačiau pasikalbėjęs su manimi A. Každailis „Galima sakyti, viską lėmė atsitiktinumai“, – sakė sugebėjo įtikinti, kad darbas Klaipėdoje, jauname ko- Algirdas. Pirmasis atsitiktinumas jį užklupo biologijos lektyve, būsiąs be proto įdomus. Na, ir sugundė, sudo- specialistų konferencijoje Leningrade. Per pertraukėlę mino. Neatsispyriau“, – šiandien sako Algirdas Stanke- jis nugirdo, kaip Jūrų biologijos instituto direktorius vičius, į Klaipėdą atidundėjęs 1974 m. rudenį. Viktoras Žirmunskis kolegoms pasakojo apie adatų Tačiau pirmieji metai nebuvo tokie jau įdomūs, terapiją ir guodėsi, kad joms išvalyti, o gal įelektrinti, kaip tuomet piešė A. Každailis. „Apie jūrą ne ką teiš- jis niekur nerandąs gintaro gabalų. Jaunas specialistas maniau, juk kilęs iš Vidurio Lietuvos – Kėdainių. Pri- drįso įsiterpti į pokalbį ir pasisiūlė tų gintaro gabalų valėjau „apsičiupinėti“, kas toji jūra, ir ne tik Baltijos, atsiųsti, kai sugrįš į Klaipėdą. Pažadą A. Stankevičius yra. Kai reikėjo kurti ekspozicijų planus, pasišiaušė įvykdė. Netrukus gavo knygų siuntą apie Jūrų biologi- plaukai: kolekcininko Felikso Rimkevičiaus kriauklė- jos instituto darbą. Iš tos atsiųstos literatūros sužinojo, mis būtume galėję užpildyti mažutę didžiulio muzie- kad institutas jam priklausančiu laivu rengiasi didelei jaus dalį. Ekspozicijų planus sukūrėme fantastiškus, ekspedicijai. A. Stankevičiui pakako drąsos paklausti, o iš kur gausime eksponatų?“ – prieš daugiau kaip ar į tą ekspediciją nepasiimtų ir jo. Ir netruko sulaukti 30 metų iškilusį klausimą pacitavo A. Stankevičius. teigiamo atsakymo. Tik su viena sąlyga – klaipėdiečiai turės priimti ekspedicijos įrangos konteinerius, pasitikti Pirmosios ekspedicijos visus ekspedicijos dalyvius. Mat į ekspediciją buvo ruo- Į pirmąją ekspediciją eksponatų graibyti 1975 m. šiamasi nauju Gdanske pastatytu laivu. Jūrų muziejaus su žvejų laivais išvyko A. Každailis ir E. Buivydas. Mau- kolektyvėlis (vis dar keturi penki žmonės) apsiėmė ke- Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 11

liamas sąlygas įvykdyti. A. Stankevičius džiaugėsi, kad tuo naujuoju laivu apiplauks pusę Žemės rutulio...

Nuo baseino iki vandenyno Taip, į 1976 metų ekspediciją A. Stankevičius vyks. Tačiau eksponatų būsimoms ekspozicijoms nie- kas už jį nesurinks. Su Eugenijum Buivydu išvažiavo į Kaliningradą mokytis nardyti. Nes būtinai pareikalaus nardytojo sertifikato. Na, ir prasidėjo nardymo mokslai baseine, o paskui – ir Baltijos jūroje. Tad į ekspedicijos laivą Klaipėdoje A. Stankevičius įlipo jau turėdamas būtiną dokumentą. Tačiau tikruosius nardymo moks- lus užbaigė jau gražiojoje Japonų jūroje. „Pamatęs tokią šios jūros gyvybės koncentraciją, praradau žadą. Pradėjau save žnaibyti, skatindamas dirbti, o ne vėpsoti į visas tas žuvis ir žuvytes, kriaukles, vėžiagyvius, hidrokoralus ir kitokį tos jūros turtą. Pir- moji ekspedicija buvo labai sėkminga. Grįžau jausda- Iš Kauno zoologijos muziejaus parviliotam Alvydui masis nuveikęs nemažą darbą“, – sakė A. Stankevičius. Laurinavičiui darbo tikrai nestigo. Kol muziejus buvo O po metų – vėlgi per ryšius su tuo institutu – Al- statomas, jis rengė žuvų ir paukščių iškamšas. Nuotrau- kos iš Jūrų muziejaus ir Tautvydo Petro Tubio archyvų girdas išsirengė į antrąją ekspediciją Baltojoje jūroje. „Gal reikėjo pradėti nuo jos, o ne nuo faunos ir floros sprausti“, – šiandien juokiasi A. Stankevičius, su pasi- turtingos Japonų jūros?“ – kišu savo trigrašį. „Važia- didžiavimu pabrėžęs, kad jūrose ir vandenynuose yra vau ne ten, kur būčiau norėjęs, o ten, kur pavyko „įsi- nardęs 5000 valandų.  IŠ PRAEITIES 12 eim nssmė u inds garlaivius-šaldytu vienodus du nusisamdė nesiams mė keturiems norvegų iš bendrovė „Maisto“ mėn. liepos m. 1935 Tik kūrimąsi. laivyno lietuviško dėjo vė buvo likviduota. ir 1931 m. vasarą laivai liko be darbo. Po metų bendro ekonomikos krizė pasaulinė prasidėjo netrukus tačiau Azguridi, pasaulinio karo atblokštas įLietuvą. kapitonas gruzinas perėmė „Klaipėdą“ o „Palangai“, T. Reingardas surinko lietuvišką įgulą ir ėmė vadovauti tytas 1880 m. Anglijoje, „Palanga“ – 1912 m. Kapitonas „Klaipėda“ ir „Palanga“. Garlaivis „Klaipėda“ buvo sta pakrikštyti buvoiškilmėmis didelėmis su d., 22 sausio rinčių savo pinigus įvandenį“ „mesti atsirado nedaug. S. Žukauskas. generolas Bendrovė vos nesuiro tik gimusi, nes atsargosno išrinktas pirmininku Bendrovės rusu. laikęs save Kaune, augęs ir gimęs Reingardas, Jąorganizavokapitonasm. Kaunejūrų 1928 Teodoras vos garlaiviai“ (sutrumpintai vadinta įkurta „Lietgar“), savo dienas. baigė ir laivasTen m. saloje. atsidūrėMartinikos1951 m. 1930 kur iš Olandiją, į parduotabuvokol iki m., 1927 plaukiojo Ji Andžejauskas. J. veteranas laivybos lietuviškosios vadovavo „Jūratei“ laivą. paskandino ir seklumos ant užplaukė kroviniu anglių su Švediją į Bremeno iš kelionėje mėn. vasario m. 1925 kuris nas, kapitosvetimtautisvadovavo „Kastyčiui“ savininkės. eksploatuojamiatgavus pačios Klaipėdą, o vininkams, lai išnuomotiestų neturėjo,ir dar tada Lietuva uosto kito nes Jurbarke, priregistruoti buvo laivai dinimais pava „Kastyčio“ ir „Jūratės“ dedveito. tonas 195 po škunas pastatytas statykloje Kylio G.“ A. maniaverft „Ger F.Krupo du nupirkusiKaune, m. 1921 įsteigta 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių m „Ri vus knmks rz dr eeim mtm ati metams keleriems dar krizė Ekonomikos pelningai, dirbo garlaiviai“ „Lietuvos pradžių Iš m. 1929 Klaipėdą į atplaukė laivai Nupirktieji Ne ką daugiau nuveikė ir akcinė bendrovė „Lietu P Leuo gravų r rkbs bendrovė“, prekybos ir garlaivių „Lietuvos tapo organizacija laivybos lietuviška irmąja rs“ r Brrs“ psayu Norvegijoje pastatytus „Barfrost“, ir frost“ Lietuvos jūrų muziejaus kūrėjas, garbės direktorius Pirmtakai Aloyzas ------K aždailis liėaAtepns pstiis rvnų luė į plaukė krovinių pasitaikius Klaipėda–Antverpenas, linija plaukiojo „Maistas“ Krištopaičio, B. kapitono Vadovaujamasšaldytuvą.Švedijoje, turėjo m. 1915 tas pastaty„Maistu“.Jispavadintas laivas, bendrovės sis bendrovėporto „Sandėlis“. eks klaipėdiškė parūpindavo užsienyje ir Klaipėdoje kroviniusV.direktoriaus vadovaujamao Grudzinsko, Klaipėdojevaldė įsteigta kontora „Lietuvos eksportas“, kroviniaisplau mėsos šaldytos su Laivai metais. 1920 įlankoje, į šiaurę nuo Jumindos iškyšulio, užplaukė ant Suomių Serafino, L. kapitono vedama konvojuje,na“ bazių Taline ir Kronštate. 1941 m. rugpjūčio 14 d. „Ute „Utena“karui, karo TSRS „Kretinga“ tarp plaukiojoir VokietijosPrasidėjusir Rygoje. laivininkystei Latvijos perduoti d. 29 rugsėjo laivai Jo mėn. liepos m. 1940 viniu užplaukęs ant povandeninių uolų. kro druskos su Klaipėdą, į Leningrado iš no,pakeliui lapkričiom. d.Suomių1939 13 įlankoje, šiauriau Tali nuskendo Norvegijoje, m. 1924 „Panevėžys“, statytas keliui į Angliją 1939 m. lapkričio 17 d. vakare. Garlaivis pa krantais Belgijos nuskendo Šiaurėsties jūrojejoje, ženklais. Garlaivis „Kaunas“, statytas 1931 m. Norvegi okupacijosLietuvos ir karo pasaulinio tragiškais mėta vius. garlai penkis dar įsigijo Lloydas“ Baltijos „Lietuvos vę“, kuri lavius valdė irrūpinosi kroviniais. naujai Klaipėdoje sukurtą „Baltijos transporto bendro į perėjo eksporto“ „Lietuvos iš specialistai „Maisto“ „Lietūkis“. ir „Maistas“, „Pienocentras“ bendrovės: lo kapita valstybinio Lietuvoje galingiausios trys įkūrė Baltijos Bendrovę pabaigoje. m. 1936 Lloydas“,Kaune „Lietuvosįsteigta bendrovė laivininkystės suteikė Amsterdamą, Roterdamą, Londoną. kiojo į An 1936 m. sausio 29 d. į Klaipėdą atplaukė trečia atplaukė Klaipėdą į d. 29 sausio m. 1936 „Lietuvos Baltijos Lloydas“ buvo nacionalizuotas buvo Lloydas“ Baltijos „Lietuvos pažy istorija laivyno Lloydo“ Baltijos „Lietuvos liepos m. 1940 iki nacionalizacijos, sovietinės Iki šeimai jūrininkų Lietuvos negausiai vilčių Daug t verpeną, verpeną, Roterdamą, vėliau – ir į Hulį. Laivus ------„Nidai“ stovint Škotijoje, anglai jį, kaip vokišką, areš vokišką, kaip jį, anglai Škotijoje,stovint „Nidai“ d., 3 rugsėjo m. 1939 todėl Klaipėdoje, laivus savo ti palik bandė okupavusKlaipėdą, Hitlerininkams sala. Bornholmo ties seklumos „Nida“antužplaukėmetais faktiškai nesisekė, matyt, stigo patirties. Jau pirmaisiais sakyti, galima bendrovei, Šiai Klaipėdoje. „Sandėlis“ bombarduotas. su buvo garlaivis d. 28 kovo m. 1958 karas. pilietinis vyko kur Indonezijoje, atsidūrė galiausiai kol vomis, vėlia Libano Šveicarijos, Panamos, su plaukiojo Jis uostą. Rygos į kelią užtvertų laivams karo vokiečių kad se, žioty Dauguvos nuskandintas d. 27 birželio m. 1941 rugpjūčio 30d. Hoglando ties sala. lėktuvaisubombardavovokiečių Jį išvengė. žūties juje damas kapitono B. Monkevičiaus, tragiškajame konvo davo vokiečių bombonešiai. minospaskendo,ir „Kretingą“o dienąkitąsubombar eėms eskoo r avnnyts bendrovę laivininkystės ir persekiojo Nesėkmės („Trakai“). „Denny“ garlaivis išgyveno Ilgiausiai Garlaivis „Marijampolė“, statytas 1919 m. Štetine, ve Štetine, m. 1920 „Šiauliai“, statytas Garlaivis ------dalyviai, pasitraukę į Vakarus: kapitonai B. Krištopai Vakarus:kapitonaiB. į pasitraukę dalyviai, įvykių tų išsaugojo istoriją tragišką Jo okupacija. vos Lietu stalininė galiausiai ir karas pasaulinis Antrasis žastys: hitlerinė krašto Klaipėdos okupacija, prasidėjęs prie objektyvios trys nulėmė žūtį galutinę ir sėkmes joje, M.Reišys prarado panašiai kaip ir„Nidą“. nariai, įgulos ogarlaivisdo trys nugrimzdo įsmėlį. Kopgalio,šiauriauMeškaduobe.Nusken km ties 14,5 krantą į įsirėžėgreičiu visu ir vartus uosto Klaipėdos į niu vasario 28 d. vidurnaktį garlaivis audroje nepataikė krovi druskos kalio su Klaipėdą į Antverpeno iš nėje kelioPirmojojemėn. sausio dėlis“nupirko m. jį 1938 lumos irpaskendo. lapkričio 11 d. Alandų salyne „Nida“ užplaukė ant ­ sek m. 1939 lemtingąjąŠvediją, į kroviniu kokso su dama M. Reišys po dviejų mėnesių atgavo laivą, tačiau plauk tavo ir paskelbė karo grobiu. Didžiulėmis pastangomis gimė šisgimė rašinys. dėka F.Vilkas, darbo kruopštaus Marcinkus.Jų R. tis, Nėra abejonių, kad visas lietuviškojo laivyno ne laivyno lietuviškojo visas kad abejonių, Nėra Trečiąjį„Venta“,garlaivį Angli m. 1908 pastatytą „Neringa“.garlaiviuinepasisekė labiau Dar „San Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

 ------13

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 14 metų – iki 1816-ųjų. iki – metų šimtus tris ne vos išgulėjo dugne upės Ši laivybai kliūtis žiotis. Dangės užvertė akmenimis išplaukda didžiuliais o mi vynu, Dangės su du burlaivius užgrobė stovėjusius upėje miestą, padegė kurie laivus, karo tris pasiuntė jie kartą Tą Klaipėdoje. kurentus kon savo užpuolė kartą kelintą jau pirkliai Gdansko rytą Sekminių m. 1520 jog tai faktas, – istorinis naudojosi, paliudija teise ta Jie prekyba. jūrų verstis ir laivus statyti jiems leidusią privilegiją, klaipėdiečiams teisės Kulmo suteikė magistras ordino Teutonų m., 1475 Netrukus, laivų. Hamburgo ir Liubeko sių stovėju upėje Dangės 14 užgrobė laivynas Gdansko m. 1457 kai buvus vėliau, šimtmečiais dviem atsirado Dangėje uostą patvirtinimas rašytinis nors statybos metu, pilies jau atsirado žemupyje Dangės tinės kran uosto primityvios kad Tikėtina, amatininkų. karių, maisto, medžiagų, statybinių atgabenti galima buvo į Klaipėdą laivais tik nes laivybos, be įmanomas gentys. baltų vertėsi laivyba bei žvejyba ir gyveno jau vietose tose m. 1252 ateinant riteriams iki kad patvirtina, radiniai archeologiniai turimi dien Šian užnugarį. ekonominį uosto būsimo platų į vedė Deime Prėgliumi, Nemunu, mariomis, Kuršių keliai vandens vėjų, vakarų vyraujančių nuo žiotis Dangės saugojo nerija Kuršių vietoje. statyti uostui jūrų kioje palan labai įsikūrė riteriai tautųprekybą, gyvenančių baseinuose upiųkontroliuoti galėtų paskui kad žiotis, upių užgrobti tradiciją vikingų seną Perėmę pilį. čius riams Dangės upės žiotyse, pelkėtoje žemumoje, pasta 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių K iis o ėiu r iso gvnms uo ne buvo gyvenimas miesto, ir vėliau o Pilies, 22 . aaą aaiučų rio rite ordino Kalavijuočių vasarą m. kurtis 1252 pradėjo uostas ir miestas laipėdos IPĖKLA DOS UOST IPĖURIUI –200METŲ KLA DOS ŠVYT IK ANTR Lietuvos jūrų muziejaus kūrėjas, garbės direktorius O Lietuvos jūrų muziejaus direktorė J Aloyzas O PA Olga Ž ------­ K O IST alienė aždailis SAULINIO KAR 20 iki 50 laivų. XVIII a. viduryje per laivybos sezoną laivybos per viduryje a. XVIII laivų. 50 iki 20 nuoaplankydavo uostą metus Per Lietuvos. iš giausia dau kanapės, grūdai, sėmenys, linai, išvežami buvo plane matome krante stovinčias vedles, o farvaterio ri sąsiaurio Klaipėdos parengtame m. 1778 Lilienthalio Samuelio Johanno inspektoriaus statybos uosto Štai jaubuvo naudojama navigaciniųištisa sistema. ženklų čiantis navigacinis ženklas. švie – tiksliau švyturys, primityvus Taižibintu.buvo je (1684 m.) toje vietoje pavaizduotas aukštas stulpas su plūdurais. Truputį vėlesnėje Ch. Hartknocho graviūro čių į jūrą besitęsiančios seklumos pažymėtos mediniais terminalą) stovi stiebas su iškelta vėliava. Nuo pakran naftos dabartinį apie kažkur (matyt, pusėje sąsiaurio priešingoje o kopa, didelė stūkso pakrantėje, nerijos Kuršių y. t. dešinėje, marias, į jūros iš įplaukiant jog rašė, jis knygojeišleistoje m. 1669 Mansonas.Johanas švedųaprašymąkeliautojassąsiaurį paliko Klaipėdos į nužymėjimu navigaciniais ženklais. Seniausią įplaukos farvaterio apsiribojama būdavo todėl menkos, buvo a. XVII galimybės techninės ir to, be pinigų, trūko reguliuo ti ir gilinti farvateriui, – pasakytume dabar čianti savo vagą įplauka Klaipėdos Įplaukai,sąsiauryje. kei užnešama, nuolat – labiau dar o Dangę, į įplauka užgriozdintaakmenimis sekli, uostojųpačiųbėdos: ir bet uostų, gretimų konkurentaiiš tik ne stabdo verslą būdavo pakraunami iš valčių. ir mariose inkarą išmesdavo didesnieji upėje, Dangės 2 m grimzlės, laivai būdavo pakraunami prie krantinių iki Mažesnieji, burlaivių. šimtą per jau atplaukdavo VI . e Kapds ot į aaų Europą Vakarų į uostą Klaipėdos per a. XVII XIII a. įplaukimui iš jūros į marias palengvinti palengvinti marias į jūros iš įplaukimui a. XIII Klaipėdiečiai pirkliai ir laivininkai suprato, kad jų O

ID RINĖ RA O. A ------lėšų dalis. XVIII a. viduryje klaipėdiečiams atrodė atrodė klaipėdiečiams viduryje a. XVIII dalis. lėšų tvarkymo uosto didžioji buvoskiriama uostui Dangės krantinės Dangėje arba kraudavosi medieną prie prie vėjo lentpjūvių. vietos laukdavo laivai kur vaidmuo, uosto išorinio atiteko marioms o tilto, Biržos iki čių Dangės branduoliuupę nuo ir laikyti žio toliau reikia tų išmetamas marių protakoje ar Dangėje. balasto inspektorius griežtai žiūrėjo, kad balastas nebū krovinio, su balastu, kurį turėdavo palikti krante. Uosto itin aktualu, nes didžioji dauguma laivų atplaukdavo be Turėtižemes.buvouostui krantinesKlaipėdosbalasto smėlį, akmenis, – balastą savo palikdavo medžiagos, pasikraudamimiškoburlaiviai,prieš krantines,kur to ŠiaurėsbalaspastatytasirPietų m. 1784–1791 minėti sių XVIII a. uosto statybų marių pakrantėje reikėtų pa į marių pakrantę kėlėsi ir uosto įrenginiai. Tarp didžiau krantėje nuo Smeltės iki Vitės kaimo. Paskui lentpjūves pa marių kūrėsi akvatorija) atitverta (poliais uostai nos kasmet atplaukdavo nuo 1000laivų. 800iki garinių.vėjinių15 17 ir Paimti– m. 1878 o 19, medie buvojaujų m. 1801 lentpjūvėm., 1759 buvopastatyta vėjinė Pirmoji pelninga. buvo apipjaustytąmedieną ti lentpjūves,garinesvėliau ir o vėjines,statyti išvež nes skubėjo laivininkai ir pirkliai Klaipėdiečiai lizacijai. specia uosto, eksporto medžio kaip jo, ir vystymuisi baidokaiplukdė Taigrūdus. davė stiprų impulsą uosto sieliai, plaukė mariomis ir Nemunu užnugaris. minis ekono platus atsivėrė Klaipėdai m. 1762 iki mieste pasiliko ir kariuomenė Rusijos carinės užėmė pėdą tų vėjo. piear­ tekdavo lauktiišplaukimuiilgairytų palankaus kartais burlaiviams Pakrautiems rangautą. burlaivių naudojant kraunami būdavo kroviniai Sunkesni lius. tilte pakrovimo-iškrovimo specialius per rankomis kraudavo ir krantinių įtempdavo,prie prišvartuodavo upę į Burlaivius paremontuoti. tekdavo audrų ir šių ledone po pavasarį kiekvieną kurias krantinės, dinės me statomosbuvo upėje Pačioje m). 3 kaip pėdų (daugiau 11 iki išgilinta buvo vaga upės įrenginiu Šiuo baidoko. ant įtaisytas bageris, panaudotas buvo rijoje isto statybos uosto kartą pirmą m. 1745–1747 darbui naudojoklaipėdiečiai nuo 1747m. plūdurus tokius žinome, Kiek karčių.antvėliavėlėmis su plūdurai mediniai dažyti baltai ir juodai žymi bas Vis dėlto iki pat XIX a. vidurio Klaipėdos uosto uosto Klaipėdos vidurio a. XIX pat iki dėlto Vis Lentpjūvėsmedžioankšta.darėsi uosteDangėsir Klai m. 1757 karui, metų Septynerių Vykstant Tamvaga. Dangės gilinti pradėta Tuobuvo metu ------statybai ir remontui nuo 1850 m. imta naudoti beto naudoti imta m. 1850 nuo remontui ir statybai tilto,krantiniųgeležinkelio nusitęsėiki uostas Dangės pabaigoje a. XIX krantinių. savo reikėjo kurioms nės, metu Dangę palei jau buvo įsikūrusios pramonės įmo gimas XIX a. viduryje nenustelbė Dangės uosto, nes tuo įrenuosto Žiemos ilgio. kilometrą beveik turėjo upės pašalinti akmenys iš Dangės upės žiočių. (apie pėdų pagaliau12–14 m. buvo1814–1816 m), 4,5 siekė gylis atkarpoje Toje vagą tilto. Biržos iki upės žiočių nuo pagilino ir įrenginių galingesnių įsigijo uostą, Dangės perėmusi valstybės iš m. 1808 nizacija, orga pirklių Klaipėdos krantines. tvirtinti bei vagą ti pietinis. – m. 1752 ragas, šiaurinis užbaigtas buvo m. 1749 pylimais. nų akme sutvirtinami pusės marių iš krantai poliai, tų rąs kalami buvo dugną upės Į ragus. šiaurinį ir tinį pie – molus apsauginius statyti ryžosi todėl žiočių, upės užnešti smėliu srovei marių neleisti svarbiausia (apie 18 m), o „šviesos aparate“ atsisakyta techninės techninės atsisakyta aparate“ „šviesos o m), 18 (apie pėdomis 54 apribotas aukštis bokšto „koregavimas“: projekto Prasidėjo pinigų. pritrūko kasa miesto bai staty įpusėjus Deja, aparatu“. „šviesos su „žibintas“ vadinamasis įrenginys, švyturio svarbiausias įtaisytas būti turėjo viršūnėje Bokšto bokštą. į laiptai ir jams prižiūrėto būstai įtaisyti buvo priestate priglaustame bokšto Prie sienomis. storio cm 75 bokštas (vidinio) skersmens m 3,3 mūryti imtas paskui o kopa, pati ta sutvirtin buvo karkasais ir poliais rąstų statinį, syvų ma atlaikytų kad Pirmiausia, m. 1792 tik pradėta ba staty todėl pinigų, trūko kasoje miesto Deja, aukščio. m) (25 pėdų 75 būti turėjo Švyturys jūros. nuo tumu ats žingsnių 500 kopos aukščio m) (10 pėdų 30 ant parinkta buvo švyturiui Vieta projektą. Lilienthalio Samuelio Johanno inspektoriaus statybos uosto pagal švyturį statyti ženklo šviečiančio primityvaus vietoj molų Pradėta statyba. nuo navigacinių priemonių. ir sutvarkymas priemonių navigacinių darbai: liniai kapita dvejopi laukė Čia marias. Kuršių į jūros iš ka uosto plėtrą stabdo rizikinga ir nuolat užnešama įplau laivų remontui). dervą irvirti ugnį (Dangėje stovinčiuose laivuose buvo draudžiama kurti viryklos dervos dvisandėliai, grūdų ir miškosandėlis, druskos pastatas, rūšiavimo silkių svarstyklės, miesto ną. Abipus upės stovėjo valstybiniai sandėliai ( I a pažoe ags ot katns abipus krantinės uosto Dangės pradžioje a. XIX XIX a. pradžioje vėl imta valyti upės žiotis ir gilin 1788 m. Klaipėdos miesto taryba pagaliau ryžosi ryžosi pagaliau taryba miesto Klaipėdos m. 1788 tolesnę kad aišku, darėsi labiau tuo toliau, Kuo Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Pakhof ), ------15

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 16 Anglijoje pagamintais 60x50cmdydžio langais. veidrodiniais įstiklintas buvo „Žibintas“ žaibolaidis. Viršlas. kupolo variniskyšojokaminas paauksuotasir nupjautoformosrutulioplieniniskupo variudengtas plieno ir padengtas vario skarda. „Žibinto“ viršų dengė švediško iš Klaipėdoje pagamintas buvo cilindras čio aukš m 3 apie ir skersmens m) 3,5 (apie pėdų 11 Šis „žibintą“.– įrenginį švyturio svarbiausią aplink koną) (bal galeriją pločio trupučiu su metro laikė kuri solė, kon ketinė sumontuota buvo viršaus mūro Ant gio. jūrosly virš aukštį m) (29,5 pėdų 100 į pakilo šaltinis šviesos jo o m), 24 (apie pėdų 80 iki ūgtelėjo švyturys skersmuo. Klaipėdos dalies viršutinės bokšto didintas pa m), (apiepėdomis8 buvo paaukštintas24 Bokštas pradėjo veikti. jūroje nematė. viso iš jo laivai esantys toliau o skrituliui, pilnaties mėnulio prilygo vos jis atstumu mylios pusės kad menkas, toks buvo efektas aparato Deja, žibintai. lajaus apšvietė kuriuos reflektoriai, formos piltuvo skersmens cm) 30 ir (45 colių 12 ir 18 žalvariniai 9 sudarė aparatą“ „šviesos švyturio Klaipėdos pirmojo Tad Anglijoje. užsakyti tekę būtų juos nes veidrodžių, parabolinių – naujovės Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys Klaipėdos XX a.pradžios švyturys, nuotrauka. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Praslinkus vos 20 metų, švyturį teko rekonstruoti. oficialiai švyturys Klaipėdos d. 1 rugsėjo m. 1796 ------ei otk, ui sut 4 eudi tums švie trukmės sekundžių 4 siuntė kuris optika, nelio kai jį pakeitė modernus dvigubas prožektorius su Fres švyturio“ pavadinimas. „raudonojo prigijo jam Tadakvadratais. raudonais ir ciklų.šalčio Nuo 1874 m. bokštą pradėta baltaisdažyti ir drėgmės neatlaikė tinkas nes skarda, vario dengta pa buvo siena bokšto pusės vakarų iš m. 1827 baltai. vus jūroje už10irdaugiau mylių. lai pasiekdavo spindulys šviesos švyturio Atnaujinto davoanglies.akmensprisitempdami ir malkų bokštą į ta krosnelė. Tad švyturio prižiūrėtojai budėjimą pradė „žibinto“ stiklai žiemą neapšaltų, „žibinte“ buvo įtaisy dienai.turėjovalandųužtektižiemosKadilgiausiai 15 Aliejaus lempos. reflektoriusaliejaus stovėjo Prieš rių. reflektoskersmens cm 50 apie sidabruotų varinių 13 sudarė Jį Anglijoje. firma Robinson) (George binsono Ro Džordžo garsi pagamino aparatą“ „Apšvietimo Prie jo statybos sugrįžta 1847 m. Abu molus audros molus Abu m. 1847 sugrįžta statybos jo Prie Pietų statyti molą. sekėsi Dar sunkiau buvo pailgintas. buvo storais išgrįstas m. 1842–1858 akmenimis. molas viršus ryšulių, rąstų ir žabų prispaustų akmenimis bei nugramzdintų ir akmenų iš statomas buvo Jis molą. Šiaurės statyti ryžtasi m. 1834 Tik nesėkmingi. buvo rintas saugus įplaukimas. statyti Reikėjo molus. bokštas. 30 m.aukščio locų mūrinis sumūrytas buvo medinio vietoje m. 1900 je. sąsiaury bujas pagal bokšto, locų ir švyturio ant lus signa vedles, krypties ir signalines pagal tuodavosi kapitonaiorien ir locmanai Sąsiauryje laivo.pasitikti plaukdavo kurie locmanams, uosto tai apie nešdamas pra skambindavovarpu, locmanas atplaukiantįlaivą, Pamatęs locmanas. budėjo viršūnėje kurio bokštas, tuvos Respublikos nuosavybe. Lie tapo švyturys d. 22 spalio m. 1993 m. 44,5 – lygio jūros virš aukštis signalo šviesos kurio gelžbetoninis, dabartinis, pastatytas m. 1950–1952 o degikliu, dujų su švyturys laikinas aukščio m 26,4 medinis statytas pa buvo vietoje švyturio Nugriauto sausio. m. 1945 įtaisytas radijo siųstuvas. švyturio prie laikais, Respublikos Lietuvos m., 1933 tolį. jūrmylių 16 į pertraukomis sek. 1 su signalus sos Robinsono aparatas švyturyje išbuvo iki 1909 m., 1909 iki išbuvo Robinsonoaparatasšvyturyje nudažytas ir nutinkuotas buvo bokštas Švyturio nepagailėta. atrodo, švyturiui, pinigų kartą Tą Pirmieji bandymai XVIII a. statyti Pietų molą molą Pietų statyti a. XVIII bandymai Pirmieji 1807 m. marių pakrantėje pastatytas medinis locų iki matė klaipėdiečiai švyturį“ „raudonąjį Tokį Tačiau ir šių priemonių nepakako, kad būtų ­ užtik ------ršo ietrjs imnna Edis Borchertas Endrius pirmininkas direktorijos krašto Klaipėdos – nariais Naruševičius,Tomas inž. rinktas iš pirmininku Jos d. 1 spalio m. 1924 sudaryta buvo atlyginimus, sudarydavo Jūrų teismą. Pirmoji direkcija cija skirdavo uosto kapitoną, personalą, nustatydavo jų atstovo. Jos nutarimai priimami balsų dauguma. Direk likos atstovo, Tautų Sąjungos atstovo, Klaipėdos krašto kas treji metai renkama iš trijų narių: Lietuvos Respub­ Uosto statuto 5 str. sudaryta Ypatingoji uosto direkcija, pagal prižiūrėjo valdymą Uosto nenaudinga. buvo ta nuosta ši laivyno, savo neturinčiai Lietuvai, narės. lygiomis teisėmis naudotisgalėjo Tautųvisos Sąjungos juo y. t. režimą, uosto tarptautinį numatė kuris tutas, Uostosta – priedėlis konvencijosII krašto Klaipėdos reguliavo padėtį teisinę uosto Lietuvos, prie jungus pri Klaipėdą m. 1923 sumažėjo. labai uoste apyvarta krovinių ir judėjimas laivų būklės techninės blogos dėl padėties, politinės neaiškiosVokietijos. nuo Dėl ti atskir buvo uostas ir kraštas Klaipėdos d.) 10 sausio LietuvojePietryčių paveržė irRyga. Liepoja pojos geležinkelį, dalį buvusios Klaipėdos uosto rinkos Romnų–Lie pastačius Rusijoje krovinių. atplukdytų Deime ir Priegliumi perimdavo dalį iš Rusijos Nemunu Gilija, kuris uostą, Karaliaučiaus protegavo riausybė Vokietijosvy kad tai, trukdė apyvartą krovinių dinti di ir specializaciją uosto Plėsti uostu. eksporto džio nutiestas geležinkelis. uostą. Žiemos pietųkrantinębalastoir uostą Žiemos į m. 1876–1878 statyti imta žiočių Dangės šiauriau ženklas. šviečiantis žaliai pastatytas gale molo Pietų m. 1927 vadinimas. pa švyturio baltojo prigijo jam todėl baltai, žomas da buvo Jis šviesa. raudona degė kuriame švyturys, m. 6,5 iki pailginta se žemka Protaka m ilgio. o Šiaurės m, – 1140 1238 rėjo tu molas Pietų m. 1925 aukštinami. ir ilginami buvo molai vėliau Ir aukštesni. dar padaryti Molųgalai gio. ly jūros virš m 3 iki paaukštinti ir akmenimis mūryti ap buvo molas Šiaurės m. 1874–1881 o molas, Pietų m. 1875–1879 to dėl apgadindavo, smarkiai ledai ir aa Vrai tio strį įiaij 12 m. 1920 (įsigaliojo sutartį taikos Versalio Pagal me išliko Klaipėda karo pasaulinio Pirmojo Iki kai m., 1855 buvo reikšmingi ypač plėtrai Uosto metalinis pastatytas gale molo Šiaurės m. 1884 ------tinėse stovėjo 7 elektriniai kranai. Į pietus nuo Žie nuo pietus Į kranai. elektriniai 7 stovėjo tinėse Kran gylis. m Dangės 8–9 palaikomas farvateryje pagilinta uosto upė, m 5,5 Iki tankai. žibalo benzino, naftos, pastatyti krantinės šiaurinės Prie šaldytuvai. m 3200 sandėliai, banko Lietuvos „Lietūkio“, „Maisto“, didžiuliai išaugo m. 1935–1938 baseino šio kra elektriniai buvo 3 pastatyti linija, kur geležinkelio nutiesta baseinu, dydžio ha 10 naujuoju uostas išplėstas Žiemos m. 1930–1932 stotis. elektros ruota rekonst krantinės, ir uosto molas Šiaurės sutvirtintas molas, Pietų statyti baigtas farvateris, gilinti m 8 iki laivų, uosto padargų, švyturių, ūkio, kopų priežiūros. uosto kapitono valdyba, uosto darbų valdyba ir skyriai: sudarė administraciją Uosto d.). 27 birželio m. 1923 Vysockis Sližys (1928–1934),Balys (1934–1939). Ričardas (1927–1928), Galvanauskas Ernestas dovavo Vėliauva Kjelstrupas.direkcijai Ingvaras norvegas ir buvo visiškai panaikinta. ji vasarą m. 1940 o naudota, mažai zona laisvoji todėl baze, karo vokiečių paverstas uostas karas, prasidėjęs sėjo 2 d. buvo galima naudotis šia zona, tačiau jau buvo prekybinių susitarimų dokumentais, nuo 1939 m. rug atvežami iš Kretingos. Apsikeitus Lietuvos ir Vokietijos kasdien darbininkai aptverta, buvo Ji bokštą. locų nę, prieplaukomis, muitibei sandėliaisbankoLietuvos ir „Lietūkio“,su baseino naujojoprekybos prie „Maisto“, krantinės pusę apėmė Zona kapitalu. Lietuvos jančiu vyrau su bendrovė uosto Klaipėdos mišri įsteigta jai nauadministravo kurią zona, uosto laisvoji teisėmis) eksteritorialumo metams 99 (išnuomota palikta buvo uoste Klaipėdos Lietuvai priedą sutarties d. 22 kovo sudavė labai skaudų smūgį Lietuvos ekonomikai. Pagal produkcija. ūkio žemės sudarė kiekio šio pusę Beveik eksporto. Lietuvos 82% sudarė tai krovinių, t 444 420 išgabenta uostą Klaipėdos per m. 1938 Lt. mln. 41,7 skyrė plėtimui uosto riausybė m 000 120 – talpa lių sandė bendra ha, 560 – plotas baseino km, 8 sudarė tuomet ilgis krantinių uosto Bendras krantinė. gylio m 10 ilgio, m 500 statyti pradėta m. 1938 uosto mos nai, speci nai, Imtasi tvarkyti uostą. 1925 m. pradėtas tiesinti ir ir tiesinti pradėtas m. 1925 uostą. tvarkyti Imtasi (perėmė ministerija Susisiekimo valdė Uostą Klaipėdos uosto netekimas 1939 m. kovo mėnesį kovo m. 1939 netekimas uosto Klaipėdos a lus kranas javams krauti, elevatorius. Prie Prie elevatorius. krauti, javams kranas lus Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 3 12–98 . itvs vy Lietuvos m. 1923–1938 .

 2 talpos talpos ­ ------17

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 18 6 5 4 3 2 1 Klaipėdoje, „Union“ viešbutyje. Bendrovė 1921 m. pra atstovybę ir įsteigė tačiau Jurbarke, užregistravo tis“) „Kasty ir „Jūratė“burlaivius (motorinius laivus jūrų savo bendrovė“ garlaivių „Lietuvos firma vininkystės lai upių ir jūrų lietuviška Pirmoji uostą. Klaipėdos į krypo akys verslininkų ir politikų Lietuvosturėti. lėjo nega reikšmės didesnės ekonomikai Lietuvos uosto įrengto tinkamai be ruožas pajūrio šis Žinoma, jūra. didesne teritorija Šiaurės Rytų Lietuvoje. Šventąjair Palanga su pajūrioruožas ilgio kmpripažintas buvotuvai19,5 Arbitražo komisijos 1921 m. kovo 20 d. sprendimu Lie prekybos ėjo per Liepojos uostą jimo prie Baltijos jūros. 1919 m. 90% Lietuvos užsienio bernijos pietinė riba Lietuvos siena tapo buvusi Rusijos imperijos Kuršo gu Latvijos–neskraštu,Klaipėdos su sienąbendrą turėjo pėdos krašto statusas. Kaimyninė Latvija 1918–1920 m. nepriklausomybės visą per laikotarpį. kraštu (demarkacinė linija) problema nebuvo išspręsta Vilniausužgrobtu Lenkijos su Ribų Rusija. Sovietų ir Latvija su sutartimis nustatė ribas rytų ir šiaurės savo visuomenės ir valstybės ekonomikos saugumą. valstybėmisir tinkamai prižiūrimos, siekiant užtikrinti tos ir įtvirtintos dvišalėmis sutartimis su kaimyninėmis 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Минск, 2002,с.194. Memeler Dampfboot, p. 70. Бережной, С. С. Butkus, kėslai Z.Bendrininkų (Vokietijos irSSRS požiūris problemą įKlaipėdos 1923–39metais). santykiųButkus,istorijosm. IšLatvijos Lietuvos 1919–1921 Z. ir Butkus, Z. 1819 m.prie Kuršo gubernijos buvo prijungtas Palangos pajūris pat iki tuometinės Vokietijos–Rusijos sienos Nemirseta. ties Taigi tik nuo 1921 m. Lietuvos valstybė ribojasi su Neapibrėžtas buvo Antantei perduoto valdyti Klai Lietuva nepriklausomybę deklaravusi m. 1918 V ueei vltb, r js ins nustaty sienos, jos yra valstybę, suverenią apibūdinančių požymių, svarbiausių ienas „PREZIDE NTA Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929m Корабли и суда ВМФ 1928-1945 СССР 3 1921 0305,Nr. 54;1921 0310,Nr. 58. . Latvijai buvo kompensuotadaug buvoLatvijai . 1 . Taigi Lietuva buvo likusi be priė LIETUV Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas 2 . Situacija pasikeitė, kai O OS SIENŲSARGYB Romaldas S . Vilnius, 1993,p. 19. . Москва, 1988, с. 317; Широкорад, А. MET A Lietuvosaukštųjų TSR mokyklų mokslo darbai. Istorija ------domavičius Kylio krovinio įKlaipėdą paimti atplaukė „Jūratė“ vėliava:iš trispalvė neregėta klaipėdiečiams uostečiau anks pasirodė čia Kovouoste.d. jamameKlaipėdos 4 administruo Antantės juos registruoti bei burlaivius garlaiviusir jūrų šešis statytiketinanti paskelbė džioje sureagavo Lietuvoje gyvenantys buvę Rusijos imperijos prijungimą uosto Klaipėdos į gyvai visuomenės Labai sluoksnius. plačius palietė valstybe, jūrine tapti bę minėta irvokiečių šaltiniuose (žr. žemiau) pa data Ši iškraipyti.to, be metais, penkeriais beveik paankstinti įvykiai kodėl neaišku, žvilgsnio pirmo Iš tartimi“gavo savo karo laivynuivokiečių minų tralerį. su „Paryžiaus vyriausybė Lietuvos kai datą, kaip d., 2 rugpjūčio m. 1922 apie žinią tiražuojamą portaluose istorijosmylėtojųkarolaivyno ir leidiniuoseinterneto mą, buvo atsižvelgta irįtai, kadprireikti gali jįginti. perėmi uosto planuojant nes žingsnis, logiškas buvo ir bet kulkosvaidžių, kelių šovinių, mln. 200 šautuvų, 000 50 tik ne užprašė Lietuva pėdą Klai į žygiui pagalbos karinės galimos dėl Sąjunga tų nebuvo pamiršti ir laivyno reikalai. su Derybose Lietuvos,Sovie prie prijungimui krašto Klaipėdos sąlygas ruošiant priemonėmis diplomatinėmis dėlto Vis do. jūrų sienos apsaugos planai neturėjo rimtesnio pagrin ir plėtros laivyno jūrų lietuviškojo problema, statuso O K o nbv isrsa liėo kat i uosto ir krašto Klaipėdos išspręsta nebuvo Kol 93 . aso vka, uek Leua galimy Lietuvai suteikę įvykiai, sausio m. 1923 pobūdžio enciklopedinio rusų paminėti Reikia NA“ 1927–1932 aro laivo (1923–1927m.) klausimas Корабли и катера ВМФ 1939-1945 СССР г. г. Darbai ir dienos JE: , 21.Kaunas, 2000, p. 195. karinio laivo karinio , XXVII. Vilnius, XXVII. , 1987, m . 6 . 5 4 . Tai . . ------

15 14 13 12 11 10 9 8 7 raujančią nuomonę. tuo metu visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose vy trūksta“ labai dar mums kurios sai, švie pinigo nesigailėti apsaugotir jūroje sienaimuito laivų sargybinių laivyno, prekybinio rimto save pas Verčiau rūpinsimės liekamą skatiką suvartoti įkūrimui ambicijos...tautinėsužganėdinimuinesveikos tik vien kiaurų stogų mokyklose ir ubagiškų algų valdininkams reiktų jo išlaikymui ir „liktų toks brangus kreiseris šalia pri metus per litųmilijonoapie dar litų, mln. 20 apie kainuotųlaivas karinis tipo kreiserio apskaičiavo,kad Tadasinžinierius„Lietuva“. laikraštyje tybos Šulcas Jis rinkti pinigus kreiseriui „Budrys“ sukritikavo laivų sta įsitraukėkurią į profesionalai.ir Mėgėjišką sumanymą „Komendant Pilsudski“ kanonierė – laivas karo lenkų įplaukė monstratyviai de uostą Klaipėdos į d. 16 sausio jau Neatsitiktinai Klaipėdą. į pretenzijas ekonomines ir politines reiškė atvirai kuri Lenkija, su santykiai nesureguliuoti ir no dėjo prisidėti prie rinkliavos penkiasdešimčia litų pažapirmasisir„Budrys“), (pvz.,sukilimą Klaipėdos pavadinimaslaivoturėtųprimintitokio kad manė, jas Skaitytojūrininkus. kilmės lietuviųJAVgyvenančius listus(„kad nebūtų prakalbos nuobodžios“), paagituoti so operos kelis ir siųstireikėtų Ameriką į rinkti lėšų veikėjaisįtakingais su nuomone,kartuJo ginti. uostui atkovotamtik Klaipėdoskąkarolaivui, skirtamįsigyti Amerikosnėse Valstijose prašytiir finansinės paramos tautiečiusJungtikreiptisįišspausdintame siūlėlaiške numeryje d. 26 Vaičiūnassausio A. skaitytojas raščio laivynoreikalingumą užfiksuotisąjungos šios ne posė karosvarstymaiapiepirmiejisąjungą.Visdėlto ninkų Lietuvosjūri susibūręjūrininkai,į mėn.kovolaivyno džių protokoluose, o „Lietuvos žinių“ puslapiuose. Laik

p. 101). Memeler Dampfboot „Jaroslavna“„Venera“garlaiviaiNemunomentratiniai ir tvirtovėje. KaunoGarlaiviai A. (Pociūnas, apginkluoti ir apšarvuoti naudojamibuvo gynybai tvirtovėsKauno kai apylinkėse,Kauno įvykiuose karo pasaulinio Pirmojo atrasti buvo ma vizitai rodė, kad Lenkijai svarbu, kaip krašte. Klaipėdos klostysis įvykiai kanonierėlenkųuostelankėsikita d. 12–14 „Generalpat metųspalio ( Haler“ 19–21 d. kanonierė uoste, viešėjo aplankėją prancūzų karinės ir civilinės administracijos vadovai ( kūręs komitetas, pasišovęs ten nupirkti du karo laivus. Lietuvos archyvas centrinis valstybės (LCVA), fondas 386, apyrašas 1,byla 343(II),lapai 579–580. Kapitonas Nemo. Jūrų mokyklos klausimu. Adomavičius, Lietuvos R. jūrininkų sąjunga 1923–1940m. reikalu. Kreiserio Nemo.Kapitonas Jūrininkas. Lietuvos prekybos laivyno reikalu. Šulcas, T. Lietuvos karo laivyno reikalu. Lenkų laivas „Komendant Pilsudski“ Klaipėdos sukilime. Vaičiūnas,karolaivo.reikia uostui Klaipėdos A. Vaičiūno straipsnis paskatino diskusiją spaudoje, diskusiją Vaičiūnopaskatino straipsnis skati situacijoje meto to poreikį gynimo Uosto , 19230220,Nr. 42. 8 . Lietuva Lietuva 9 . T.išreiškė. Šulcas Lietuva , 1923 03 22, Nr. 65. Neseną civilinės laivininkystės panaudojimo karo veiksmuose pavyzdį gali pavyzdį veiksmuose karo panaudojimo laivininkystės civilinės Neseną 65. Nr. 22, 03 1923 , Lietuva , 19230210,Nr. 33. Lietuvosžinios , 19231003,Nr. 22. , 19230215,Nr. 37. Jūra Jūreivystės raida Lietuvoje 7 . , 1938, Nr. 1, p. 9–13. Tai buvo jau antras šio laivo vizitas į Klaipėdą. 1921 m. kovo , 1923 01 26, Nr. 21. Laikraščio redakcijos žiniomis, JAVžiniomis,redakcijosNr. 26, Laikraščio 01 21. 1923 buvoįsijau , metu tuo ­ ------je, skleidė tautinio prekybos laivyno ir jūrų mokyklos jūrų ir laivyno prekybos tautinio skleidė je, srity kultūros ir švietimo jūrinio dirbti aktyviai gėsi sten reikalais, narių savo profesiniais rūpinosi junga kūrikus irjūreivius iš rinkti pajūrio žvejų įgulai žmonių 26–28 o apginkluoti, ir apšarvuoti kėtų krovininį garlaivį su dviem sraigtais ir katilais, kurį rei grimzlės pėdų 10–12 pločio, m 6 ilgio, m 50 naudoti pa galima žvalgybai ir sargybai apsaugai, pakrančių lėšas, taupant kad manė, Nemo“) „Kapitonas nimas ir„Oriol“dor“ prieš karą buvo dislokuoti Rygoje kie Rusijos imperijos jūrų sienos apsaugos laivai „Kon apsaugai ir skęstančių laivų gelbėjimo operacijoms. To sienųtiktųgreitį,kuris mazgų 16 iki išvystančiu įgula, žmonių 20 su laivu pasienio vienu apsiriboti siūlė Jis Daukantas).Teodoras karininkas jūrų iniciatorių mo sąjungosįkūri jūrininkų Lietuvos vienas buvo tai siai (greičiau autorius pasirašęs „Jūrininko“pseudonimu ną karo ministerijai karo ną Kau į persiųstas buvo Raštas duomenys. techniniai jo nurodyti ir (M-Boot) laivas paieškos minų laivyno karo vokiečių aprašytas kuriame raštą, krašte pėdos Klai įgaliotiniui vyriausybės Lietuvos nusiuntė Co“ & „Schreiber firma Klaipėdos d. 11 birželio m. 1923 galimybėmis. įsigijimo laivo karinio domėjosi valdžia Lietuvos kad liudija, dokumentai esantys Archyvuose tės karo laivai komerciniam, tiekkariniam laivynui turėtų būti aukštoji, rengianti kvalifikuotus kadrustiek mokykla ši kad nuomonę, išreiškė Azguridi A. proga Kauno aukštesniosios technikos mokyklos) sąmata. Ta prie skyrius kaip (įsteigta mokyklos Jūrų būsimos ma idėjassteigimo Laikraščio „Lietuva“puslapiuose T.Laikraščio parėmė Šulcą Kovo mėn. pradėjusi veikti Lietuvos jūrininkų są (pseudo Azguridi Aleksandras kapitonas Jūrų 1923 m. vasario 19 d. iš Klaipėdos išplaukė Antan MemelerDampfboot . Klaipėda, 2003,p.. Klaipėda, 19–24. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 14 12 . Uostas liko be apsaugos iš jūros pusės. . 1923 m. rudenį Seime buvo svarstoSeime rudenį m. 1923 . 15 , 1921 10 13, Nr.13, 10 1921 , Jau241). karošie laivų vien Memeler Dampfboot . To meto situacijoje kaimyniniųsituacijoje To meto . Kauno istorijos metraštisKaunoistorijos , 1921 03 20, Nr. 67). Tų 13 . , 3. Kaunas, 2002, Kaunas, 3. , 11 . 10 . ------19

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 20 20 19 18 17 16 muziejaus rinkinys Lietuvosjūrų rudenį. m. 1926 „Kehrwieder“burlaivyje kontrabandininkų sulaikytame pasieniečiai Lietuvos gūs įguloms, nes persekiojami sienos pažeidėjai neretai kontrabandininkų laivų, be to, buvo mediniai ir nesau nepavydavo tiesiog jie neefektyvūs, labai buvo banda motorlaivisperduotascijai„Šaulys“, kontrakovojesu tė“) („Lietuvai „Möwe“ ir „Savanoriu“)pavadintas (buvo „Argus“ motorlaivius mažus senus perdavė policijai valstybės saugančiai sieną jūrų ir įsigijo direkcijos to krantėse. Vyriausybė 1923 m. rudenį iš Klaipėdos uos pa nesaugomose krovinį palikę matyt, dienų, poros po „prekėmis“tušti grįždavo kurielaivų, tonažo mažo ir spiritu su išplaukiančių daug nurodytapr. m. 1923 kraščių skiltyse apie laivų judėjimą uoste 1922 m. pab. – tapo būtent muitų sienos apsaugos uždavinys. pirmaeiliustatusą, sudėtyje valstybės Lietuvos darinio autonominiokaip krašto išsprendus Klaipėdos žygiais Diplomatiniais gyventojų. krašto Klaipėdos tančiams tūks šaltinis uždarbio lengvo buvo Lietuvą, į žimas įve spirito nelegalus ypač kontrabanda, įsikerojusi Prancūzmečiuproblema.kontrabanda su kovos iškilo valstybių agresijos pavojaus nebuvo, tačiau labai aštriai 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

1927 0510,Nr. 108). firmai.Savo pasiūlymus dėl būsimojo karolaivo pateikė irtadaKlaipėdos uosto direkcijai vadovavęs Tomas Naruševičius ( laivas tarpininkaujantjog fakto, nupirktas paaiškėjusio šiaiVokietijoje būtent vėliau iš spręsti galime pagrindo, turėjo jos Kad firma. Bieberių brolių su ryšius versloStulpino kapitono L. uosto apie užuominų pasirodžiusių buvo metu tuo spaudoje miesto Klaipėdos m. Smetona“1927 nuskendo užpiltas bangų ( jis – neberado laivosavo „Lietuvaitės“nariaikrantan įgulos susiruošę rytą o tona“,audra,siautėjoNaktį inkarą. išmetęs mariose stovėjokuris 1927 m. naktį į lapkričio 1 d. šis laivelis buvo pririštas prie tuo metu jau pradėjusio savo tarnybą naujojo sienų apsaugos laivo „Prezidentas Sme Lietuvos policija įstatymų ir tvarkos sargyboje Būtent tokio tipo (analogišką 1923 m. rekomendavoCo“)„Schreiber Klaipėdos &firma įsigyti laivas buvo nupirktaspavadintas ir „Prezidentas LCVA, f. 923,ap. 1,b. 476,l. 61,91. Schiesserei auf Missbrauch See. des Lotsendampfers. Klaipėdos krašto pasienio policijos laivynas. policijos pasienio krašto Klaipėdos 16 Kontrabanda gabenta ir jūros keliu. Klaipėdos lai . Šie lėti laiveliai, kaip ir 1925 m. pabaigoje poli pabaigoje m. 1925 ir kaip laiveliai, lėti Šie . Memeler Dampfboot . Čikaga, 1974,p. 71. Policija , 19271101,Nr. 256). , 1933, Nr. 12, p. 189–191. Kokie tai buvo laivai, matyti iš motorlaivio„Lietuvaitė“iš matytilaivai, buvolikimo. taiKokie Nr. 189–191. p.1933, 12, , Memeler Dampfboot ------ministras persiuntė L. Stulpino raštą ministrui pirmi ministrui raštąStulpino L. persiuntėministras kontrabandaivą jūrojepersekioti“. d. kovo10 m. 1926 spręstiproblemąbeišią pristatyti ir „tinkamąkaro lai mokamalitų150 susirėmimuose, nors už kiekvieną tokį išplaukimą buvo ginkluotuose rizikuoti nenorėdama protestuoti, dėjo atitraukiamas nuo tiesioginių pareigų, o ir jo įgula pra pavadintą „Šarūnu“), tačiau tuo atveju šis laivas būdavo locmanųtarnybosgarlaivį „Von Schlieckmann“ (vėliau ninkams gaudyti pasieniečiams kartais leisdavo naudoti kontrabandivaldybaUosto tol remontuoti.Iki reikia juosto, silpnai be ginkluoti,yra plaukiotikurielaivus, policijanaudojaramiujūrojeorutik galinčiussenus ir valstybinė krašto Klaipėdos nes nerezultatyvia, dino kontrabandapava su Stulpinaskovą Endziulaičiui. L. Antanui ministrui reikalų vidaus Lietuvos rašte pino Stul Liudviko kapitono uosto Klaipėdos nupasakota laivo.nio metalinio atsišaudydavo jo garantuoti savo turtu. reikėtų 50 000 litų paskolos. Paskolas L. Stulpinas žadė pertvarkyti kuriam vilkikas), jūrų garinis registruotas buvo„Heinz“pavadinimu(Klaipėdojemetutokiu tuo atsarginį variantą: kovai su kontrabanda pritaikyti laivą priimtiną.kaipdinoUosto kapitonas buvoparengęsir „komerciškai valstybišką“ L. Stulpino pasiūlymą apibū būtųišspręstas teigiamai. Vidaus reikalų ministras tokį skolos laivo remontui, jei tokio laivo įsigijimo klausimas Minensuchboot vokiškai: laivas: paieškos minų minėtas galvoje rėtas tu rašte; (taip M-Boot teikė jis Pirmenybęsugavimą. kontrabandos už įstatymų numatytas buvo koks mą, atlygini tokį apsaugotiuž sienaimuitųpolicijai tybės naudotisvalsleistųkuriuolaivą, karo ginkluotą gerai gavęsleidimąvyriausybėsir garantijas, žadėjonupirkti miausio kabineto posėdžio dienotvarkėn ninkui,prašydamasįtraukti pasiūlymosvarstymąarti , 19260209,Nr. 33. ūų ins pags iucj 12 m pradžioje m. 1926 situacija apsaugos sienos Jūrų 17 ) tipo laivamstipo) . Buvo akivaizdu, kad reikia modernes 18 . L. StulpinasL. . pasisiūlė valstypadėti 20 ir prašė 100 000 litųprašė000100pa ir Memeler Dampfboot 19 . L. Stulpinas, ------, 27 26 25 24 23 22 21 pasienie vadovaujami Šneideraičio Emilio Frydricho Jau kovo 10 d. Klaipėdos krašto pasienio policijos vado laivus esančius žinioje jos naudoti kontrabanda su riją pavedė suteikti galimybę pasienio policijai kovojant direktokrašto Klaipėdos Susisiekimoministerijai per kimo terminas nustatytas kovo iki 1d. ginkluotė – du 75 mm kalibro pabūklai. Pasiūlymų tei mazgų, 14–17 – greitis m, 50–60 NRT, ilgis 300–500 kaip mažesnė ne talpa duomenys: techniniai laivo mi pageidauja tokie nurodyti buvo pardavėjams miems Gali laivas. tipo tralerio perkamas bus apsaugai nos sie jūros Lietuvos ir uosto Klaipėdos kad skelbimų, perkelta į1927m.biudžetą. buvo suma įstatymuose, numatyta nebuvo procedūra tokia Kadangi d. 1 rugsėjo m. 1927 iki pratęsti terijai minis suma nepanaudota pirkimui laivo disponuoti teisę prašydamas pirmininką, ministrą į kreipėsi mas, proble apsaugos sienos jūros žinojo puikiai ir licijai po pasienio krašto Klaipėdos vadovavometus dvejus ministru tapdamas prieš kuris Musteikis, Ignas ras laivą. Jau gruodžio 20 d. naujasis vidaus reikalų minist ­ karo įsigyti atgaivinopastangasjėgos politinės valdžią rito keliu į Lietuvą patekdavo apie 70% kontrabandinio spi spirito. l 000 Jūroskonfiskuota 33 valtys, irklinės 45 ir sužeistas laivo vadas. Sulaikyti du motoriniai burlaiviai laivų susirėmimai su kontrabandininkais, buvo sunkiai policijos pasienio ginkluoti septyni įvyko metus šiuos pirkimu laivo nesirūpino kuri sybei, džia Lietuvoje atiteko kairiųjų partijų sudarytai vyriau irpalaikyti“ įsigyti laivui persekioti „kontrabandailitų 000 250 numatyta ir sąmata biudžeto pakeista buvo nutarimu kabineto Ministrų įsigyti. laivui karo veiksmų konkrečių imtis valdžią paskatino siūlymas jo tačiau sudaryta, nebuvo

anglims įsigyti irpan. (žr.anglims įsigyti 1priedą). sutarties pasirašymo ( Lietuvos–Vokietijosdėl derybas ministrais,pradėtiruošiantis prekybosprezidentorūmųJahnovyriausybės Prekybos susitikimuosesu Louiso LCVA, f. 832,ap. 1,b. 1, l. 15.Tikslesnė išlaidų apyskaita 1 priede. kronika. krašto Klaipėdos 122; l. LCVA,545, b.ap. 1, 923, f. LCVA, f. 923,ap. 1,b. 545,l. 76; Kronika. Kontrabanda irkaip su kovojama. ja kraštoKlaipėdos pasienio policijos laivynas. LCVA, f. 923,ap. 1,b. 479,l. 5. 23 Padėtis pasikeitė po 1926 m. Seimo rinkimų.Val Seimo Padėtism. 1926 pasikeitė po Kol buvo ieškoma tinkamo pirkinio, vyriausybė vyriausybė pirkinio, tinkamo ieškoma buvo Kol pasirodė spaudoje užsienio pradžioje m. 1927 į atėjusios perversmo d. 17 gruodžio m. 1926 Po SutartisStulpinoL. pasiūlytomis sąlygomis taip ir . Lietuva , 1927 01 20, Nr. 15. Neatmestina, kad karo laivo pirkimo reikalai buvo aptarti sausio 27 d. Kaune vykusiuose Klaipėdos krašto 21 . Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Lietuva , 19270129,Nr. 24). , 19270207,Nr. 30. 22 Policija 24 . Tuo tarpu per per tarpu Tuo . , 1933,Nr. 12,p. 191. , 19270224,Nr. 46. Lietuva 25 ------. , 1927 04 20, Nr.Papildomų20, apžiūrailaivodoke,87. matyt,prireikė,04 sumų 1927 , aknm lia“ Vroaa i pvdnms „minų pavadinimas ir laivas“. Vartojamas naikinimo angl. traleris“, laivas, lavimo rus. laivas“,kos Vok.stovėjęs. apyskaitojeje nurodytos kiek kitokios išlaidų sumos suma – 289 000 Lt, nors 1929 m. sausio mėn. sumokėtasudaryto pirkinį už skelbta Oficialiai M-59. traleris vas – 1917 m. Vokietijos karo laivynui pastatytas minų litų 500 28 dar kui pas litų, 000 40 dar pirkti laivui ministerijai reikalų tas Ministrų kabineto ir nutartaposėdyje Vidaus skirti svarsty d. 13 balandžio m. 1927 klausimas įsigijimo laivo grįžus, Komisijai laivo. įsigyti siūlomo policijai pasienio apžiūrėti užsienį į komandiruotėn pasiųstas motorinį burlaivį „Käthe“. gabenusįkontrabandinįspiritąkranto, sulaikėnuo lės jūrmy 8 kaimu, Kunigiškių ties „Aušra“), pavadintu čiai, išplaukę Uosto garlaiviuvaldybos „Hagen“ (vėliau bene bene grėsmingiausias kovos su laivais – minos,ginklas pr.ir a. tobulėjo XX – pab. a. katerių,atsiradimo.XIX torpedinių ir laivų povandeninių – būtent tipų, laivų karo naujų prie atvedė ieškojimas būdų laivais karo didžiaisiais su kovos Efektyvių išteklių. milžiniškų jo konkurentų,eksploatavimuiir tačiaustatybaijų reikė Tokiebaigtį. neturėjoilgai linijiniai laivaišarvuočiai ir laivus,tuskuriųsusidūrimainulemdavo ir mūšių jūrų ginkluo artilerija kalibro didelio ir šarvuotus tonažo didesnio kuo statyti stengtasi a. XIX paieškos. mybių gali laivais karo didžiaisiais su kovos paskatino rias ku tendencijos, naujos darė įtaką svarbią vystymuisi ugnimi. kulkosvaidžių naikintipabūklųbei jas ir minas inkarų talinius tralus per užminuotą akvatoriją, nutraukti nuo tipo laivųtempiant pagrindinę paskirtį: specialius me šio apibūdina variantailaivas“. Pavadinimųgaudymo Balandžio 2–9 d. F. Šneideraitis su komisija buvoF.komisija d. su Šneideraitis2–9 Balandžio Laivo tipo pavadinimas lietuvių kalba nėra nusi nėra kalba lietuvių pavadinimas tipo Laivo Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse karo laivynų karo išvakarėse karo pasaulinio Pirmojo Minų laivas M-59(1917–1927m.) paieškos Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Minensuchboot тралщик 26 . Pasirinktas palyginti naujas lai naujas palyginti Pasirinktas . r lenkų ir verčiamas „minų paieš „minų verčiamas minehunter tralowiec „minų – „tra – 27 . ------21

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 22 34 33 32 31 30 29 28 minis karoImperijos kad vykęs, toks buvoprojektas tačiau statomi, nebuvo laivai karo anksčiau Įmonėje Trockendocks“. und Maschinenfabrik Schiffbau, A.G. Seebeck „G.statykla laivųGestemiundės laimėjo kurį konkursą,projekto laivo paieškos minų savybių rinių ( įrangą, joms pastatyti skirtą (paimdavo 30minų) iki turėjo ir bet minomsnaikinti, tik naudotilaivaine Šie vandens talpos, grimzlė 2,3 m; dvi 105 mm patrankos). t (480–590 M-87 ir M-27 mazgų), 16 greitis būklais, pa mm 88 vienu–dviem ginkluoti grimzlės, m 2 pos, tal vandens t (425 M-1 laivai: paieškos minų tipų šių laivų labai trūko. žvejybos laivai, nes dėl masinio minų naudojimo tokių ir pritaikomi buvo tikslu šiuo laivų, skirtų tralavimui minų daug pastatyta metais karo pasaulinio Pirmojo je, darė kelius minų laukuose didiesiems laivams. Nors talpos laivai buvo naudojami operacijose atviroje jūro vandens tonų 600 iki plieniniai, Didesnieji, torijose. jūrospriekrantėje,minas akva naikinouostų traleriai mediniai talpos vandens tonų 200 Iki minas). inkarų nuo nutraukiantį ir naikinantį tinklą, metalinį sunkų naikinti) ir palyginti galingas variklis (galimybė traukti grimzle buvostatomosdidele minų,kurioslaivamssu inkaruotų virš plaukti (galimybė grimzlė maža dinga bū buvoJiems minomis. su kovojenaudotų barkasų, garinių vėliau irklinių, medinių iš išsivystę laivai, kos kurtas specialus karo laivų tipas – gariniai minų paieš tai sudarė 40%bendro žuvusių karo laivų skaičiaus. minų tipų rių tijosŠiaurės ir jūrose) pastatė apie tūkstančių 310 įvai ir aviacija priešo jūrų komunikacijose (daugiausia Bal pasaulinio karo metais. Kariaujančių valstybių laivynai kurios pirmą kartą masiškai buvo panaudotos Pirmojo 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Reichsmarineamt vai 1922 metais (www.german-navy... nurodoma net tiksli 1922 m. rugpjūčio 2 d. data). Nepatikrintais duomenimis, 1922 m. laivą Hamburgelaivą m. Nepatikrintais duomenimis,1922 data). d. 2 rugpjūčio(www.german-navy... metaism. 1922 1922 vai tiksli nurodomanet Вудворд, Д. (Гончаров,Приложениевойны.мировой Второй Тулейя, время книге: к войнойпередво 1 германского флота и Строительство Т.,В. data nurodyta vėl klaidingai: 1916m.(ten pat, l. 86). statytas kaip eskadrinis minų traleris ir baigtas 1918 m., plaukiojo labai mažai (LCVA, f. 929, ap. 9, b. 81, l. 102). Laivo perdavimo kitokios techninėsakte charakteristikos jo (Surgailis, statybos G. Lietuvos karinis laivynas 1935–1940. Vilnius, 2003, p. 7–8). Ten taip pat nurodoma, kad laivas, werften-fischtown.de/ssw1.html). (http://darbininkai 1054 dirbo fabrike m. 1907 garlaivius. žvejybos – vėliau vilkikus, bei barkusnedidelius statyti pradėjo ir Bremeno)netoli Laivas „Prezidentas Smetona“. karo pasaulinio Antrojo sulaukė 32 kurių iš laivai, tipo šio 37 Vokietijojeliko karo pasaulinio Pirmojo Po 72. l. 81, b. 9, ap. 929, LCVA,f. laivąVidausm. iš 1932 reikalų ministerijos perimant Krašto apsaugos ministerijos žinion, komisijos laivo apžiūros aktuose nurodytos šiektiek www.german-navy.de/hochseeflotte/ships/minehunters/m1916/ships.html Varkalis Georgas Dietrichas Seebeckas (1845–1928) 1870 m. įsikūrė Gestemiundėje ties Gestės ir Vėzerio upių santaka (Žemutinėje Saksonijoje, Kosiarz, E. Mankowski, St. ao rdij Iprjs ao avn valdyba laivyno karo Imperijos pradžioje Karo tiekiami buvo metu tuo laivynui karoVokietijos su buvo m. 1910 apienaikinti ir aptiktiMinoms Pierwsza wojnaPierwsza światowa na Bałtyku Сумерки богов морских 28 . Minomis nuskandinta 180 karo laivų; karo nuskandinta180 Minomis . Małe okręty wojenne. ) paskelbė mažos grimzlės ir gerų jū Policija Warszawa, 1971,s.26. . Москва, 2000,с.488.) . Москва, , 1928,Nr. 6–7,p. 14.Įvairiuose šaltiniuose (ir vokiečių) šmėkšteli užuominų apie laivo perdavimą Lietu . Gdańsk, 1979,s.37. 29 ------. du 88 mm (kitais duomenimis – 105 mm) pabūklai ir pabūklaimm) 105 duomenimis(kitais– mm 88 du plotis – 7,3 m, grimzlė – 2,15 m. M-59 ginkluotę sudarė ninio korpuso didžiausias ilgis buvo 59,3 m, didžiausias pasiruošęs išplaukti. 525 tonų vandens talpos laivo plie laivasturėjosukomplektuotąd. buvo30 kričioir įgulą 1917je m.spalio 31d. (statybos numeris 402). Jau lap nas“, „Koral“) buvo nuleistas G. Seebecko laivų statyklo kaip patvarūs ir manevringi laivai. nuojama panaudoti Dunojaus upėje. Jie buvo vertinami d. 1 sausio M-57buvo nuleistas vandenįį Gestemiundėje 1917m. nis iš 119 didžiųjų tralerių serijos, kurios pirmasis laivas nuleistas 1918 m. spalio 26 d. Štetine. Tai buvo paskuti buvo laivynui karo Vokietijos M-176 laivas paieškos goms atsieidavo pusę milijono markių. Paskutinis minų įstai karo laivas pastatomas pusmetį Per M50–M53. ti minų paieškos laivai M1–M6, M15–M17, M31–M34, statyklas terijos užsakymais aprūpino ne tik šią, bet ir kitas laivų doro Reingardo straipsnis, kuriame jis skaitytojus su skaitytojus jis kuriame straipsnis, Reingardo doro Teo nario sąjungos jūrininkų Lietuvos išspausdintas „Kardas“buvo žurnale laivą, karo perkamąapie žiniai pasklidus Kaune nebloga. dar buvo būklė jo m. 1926 užkonservuotas ir nuginkluotas buvo laivas baigėsi.netrukus „Teištarnavęs“ vos mėnesius,4 vėliau karasnebuvo naudotas,nes paskirtį pagal veiksmuose „Siemens–Martin–Flusseisen“ plienas pusuinaudotasmarkėsspecialios statybailaivųskirtas greičiunuplauktigalėjogų jūrmylių2000 Nepapildydamaskuroatsargųekonomišku jis maz 14 tais varomas laivas turėjo pasiekti 16–16,5 mazgų greitį. anglis,kuriųbunkeriuose tonų.160tilpo sraig Dviem katiluose buvo pasiekiamas dviejose pakurose kurenant garoslėgis Reikiamasgalingumą. AG 1850 teikėšinos ma garo „Schulz“ firmos cilindrų trijų Dvi minų. 30 M-59 (būsimasis„PrezidentasM-59 Smetona“, „Pirmū pedin i trms ežao, -9 karo M-59 medžiagos, turimos iš Sprendžiant 30 . Gestemiundėje 1914–1916 m. buvo pastaty 31 Šešis tokius laivus (M57–M62) buvo pla buvo(M57–M62) laivus tokius Šešis 33 . 32 . Laivo korLaivo. 34 todėl , ------41 40 39 38 37 36 35 aštuonių minų divizionui tralerių kas, 1915 m. pats vadovavo Suomių įlankoje veikusiam buvęs(1883–1947), caroRusijos karokarinin laivyno Teodorasmetodais.minųtralavimo ir tika Reingardas pažindino su minų jųtralerių paskirtimi, veikimo tak kitų valstybių karo laivams. Jūrininkų sąjunga, matyt, sąjunga,Jūrininkų laivams. karo valstybių kitų uostą Klaipėdos į atplaukusreprezentacijai, valstybės pat taip reikalams, apsaugos krašto ir prireikus bet ti, vėliava“ bei naudoti ne tik kontrabandininkams gaudy žinybos karo „po laivą priskirti siūlė Voldemarąir A. pirmininką ministrą į kreipėsi sąjunga Jūrininkų mo. panaudoji jo dėl svarstymai prasidėjo jau Lietuvoje giu slė atm. 21 bandymuose hidrauliniuose vamzdžių ir katilų garo laivo dalyvavo atstovai Lloyd“ manische „Ger ir Lietuvos dalis. laivo povandeninė perdažyta sisiekimo ministerija 1927,Nr. (Karys, 36,p. 330). norėjoišmoktilietuviųkalbos“, Su tarnybos išatleido nepa metus gyvavimo nepriklausomybėsmūsų 9 per „kurie valdininkus, visus rudenį m. 1927 trūkumas. didelis buvo tai situacijoje politinėje vidaus metinėje Tuo kalbos. lietuvių nemokėjo ReingardasT. turėjęs patirtį ir kvalifikaciją puikią o keletas, vos buvo tojų) gyven krašto Klaipėdos (ne jūrininkų tautybių kitų gyvenusių Lietuvoje vertus, Antra nerizikuota. kviesti suskaičiuotima ant pirštų, svetimšaliųkaroo į laivyną žinias“ „atnaujintinorįspatarimų, NagevičiųnesVl. ir knygų gen. pirmininką LJS į kreipėsi jis mėn. Balandžio ją. kvalifikaci praradęs jautėsi pats ir reikalų jūros nuo nutolo Lietuvą į grįžęs tačiau mokyklą, laivų deninių povan Balaklavos ir Peterburge mokyklą jūrų karo baigęs buvo kuris Daugirdui, Adomui pasiūlyta buvo

37 bandininkai irjūrųlaivas. V.apsaugai(Baužys,muitų sienos tik Kontraskirti laivą siūlė galvos“ir be esti visada kūdikis auklių dviejų „tarp kad skaitytojaskavęsmanė, „Lietuva“Kariuomenės tapo viršininku.Laikraščio štabo vyriausiojo puslapiuose jūrininkųpasiūlymąlaivąnaudoti įvairiemssukriti tikslams (Reingardas, T. Vokietijostarp irLietuvos žinybų vaidmenį. nupirko Klaipėdos uoste veikusi firma„Bieber“ už 1 milijoną tuo metu infliacijos nuvertintų markių. Panašu, kad šifirma suvaidinotarpininko Iš Vidaus reikalų ministerijos darbų su p. ministru (pasikalbėjimas Musteikiu). Karo laivyno vėliava. LCVA, f. 923,ap. 1,b. 545,l. 148. Jūrininkų pareiškimas. LCVA, f. 929,ap. 9,b. 81,l. 103. LCVA, f. 1744,ap. 1,b. 10,l. 3. T.TrauleriųReingardas,paskyrimas. . avs a luė gls ihlsaeo ot, o uoste, Vilhelmshafeno įgulos laukė dar Laivas kur doką, į iškeltas buvo M-59 Vilhelmshafene Apsisprenduskapitonopirkimo,laivo jo vieta dėl „Prezidentas S „Prezidentas 36 . Kvalifikuotus jūrininkus lietuvius buvo gali buvo lietuvius Kvalifikuotus jūrininkus . Jūrininkas, karininkas, mirtininka Karys metona“ 1927m. Lietuva Lietuva , 1927,Nr. 26,p. 241–242. , 1927 05 10, Nr. 104. Pareiškimo iniciatoriumi reikia laikyti LJS vicepirmininką T. Daukantą, kuris po perversmo , 19270523,Nr. 115). Kitų pavadinimo variantų nepasigirdo. Kardas 35 . , 1927, Nr. 16, p. 223–225. T. Reingardo atsiminimus spaudai parengė ir išleido kapt. J. Karvelis J. kapt. išleido ir parengė spaudai atsiminimusT.Reingardo 223–225. p. Nr.16, 1927, , s. Šiauliai, 2000). ------riantas buvo raudona vėliava su žalia juosta pakraščiais VidausVytiesspalvosva ministerijos reikalųkryžius. aukso pavaizduotas kurio ant viduryje, skydu spalvos raudonos su trispalvę tautinę kelti laivo karoant siūlė sąjunga jūrininkų Lietuvos projektai.vėliavos laivyno su kraštorus apsaugos ministru pasita nuožiūra, ministro reikalų vidaus naudojamas būti turėjo Laivas kreditus. skirtus ministerijaireikalų Vidaus naudojant išlaikymui jo žinion, ministerijos licijosreikmėms pirktą laivą perduoti Krašto apsaugos lio 9 d. posėdyje, kai buvo nutarta Klaipėdos krašto po buvopraktiškai kabinetoMinistrų įgyvendintos birže Prezidentobartinio Smetonos vardas“ da ir pirmojo – vado tautos mūsų suteiktas jam bus tegu ir simbolis aspiracijų tautinių ir politinių mūsų kilniausių ir didžiausių vienas bus laivas užlaikomas laivo pavadinimo: „Tegu tas pirmas kariškas tvarkingai dėl pasiūlymą konjunktūrinį aiškiai ir išsakė pirmoji sutiktas ir lydimas locų tarnybos laivo bei abiejųjūros bei laivo tarnybos locų lydimas ir sutiktas uostą, Klaipėdos į įplaukė laivas val. 17.00 d. 17 želio bir o Nagevičiui, Vl. generolui pirmininkui valdybos d. Apieradiogramabuvotai pranešta Jūrininkų sąjungos 5 birželio m. 1927 suplevėsavo kartą pirmą toko pavadinimas „Prezidentas Smetona“ duotas Laivui pajūrį. kontrabandos nuo saugos liava, kosvaidžiais“, plaukios su karo įgula ir karo laivyno vė kul ir „armotomis ginkluotas bus d., 15 birželio apie Klaipėdą atplauksį laivas karo kad pranešė, Ministras korespondentui. „Lietuva“ dienraščio interviu teikio Mus I. ministro reikalų vidaus paminėtas buvo liai daus reikalų ministerijos žinioje. Vi liko laivas naujasis kas Kol laivyną. karo Lietuvos įkūrus m., 1935 pasirinktas variantas pirmasis noma, ir geltonos spalvos Vyties viduryje kryžiumi Ministrų kabinetui buvo pateikti ir Lietuvos karoLietuvos ir pateiktibuvokabinetui Ministrų Lietuvos jūrininkų sąjungos pareiškimo nuostatos Lietuvosvėliava ant „Prezidento Smetonos“ flagš Bene pirmą kartą naujolaivopavadinimasoficia kartą ­ pirmą Bene Lietuva , 19270604,Nr. 125. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 39 . 41 . 38 . 40 . Kaip ži ------23

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 24 49 48 47 46 45 44 43 42 „PrezidentasSmetona“vaizdas užrašu borto antsu vo lai pririšto Dangėje patenkinama. buvo būklė katilų ir korpuso nors įrangos, navigacinės kurios kai be ir numatyta) buvo nei kalibro, mažesnio to, be atskirai, ginkluotės(patrankastekopirkti be laivasįsigytas kad laivyno karininkas majoras Antanas Michelevičius RusijosbuvęspaskirtasbuvoKlaipėdą į nieriumireise inži paprastesnis. laivo Pirmuoju buvo – tarpininkus per – būdas įsigijimo laivo toks Matyt, perdavimas. „Gebrüdervėslaivoturėjobūstinės,įvykti Bieber“kur įplaukęstralerisbuvopririštas Pietų rage,bendroprie pardavė Lietuvos vyriausybei paskui ir laivininkystėsBieberiųbroliųfirma pėdiečių nupirkoklai Vilhelmshafene,jį likokol ir taiptačiau vokiečių karo laivyną buvęs parduotas tūlam prancūzui, muojama,laivasšisreparacijųkad tvarkaparceliuojant infor Pranešime Dampfboot“. „Memeler dienraštyje atplaukimąKlaipėdoslaivopranešimas apiepaaiškina nių jūreivystės kadrų trūkumą tuo metu tautižinantaiški, darosi reikšmė pagalbos)praktinės netgi (ar konsultacijų jūrininko, profesionalaus kaip Radtkės, M. laivu? nors kokiu Vokietijąpasiekė įgula Gal įgula? Lietuvos atplukdė Klaipėdą į laivą ar mai: klausi kyla Vilhelmshafeną,todėl į nuvykimui įgulos išlaidos neminimos apyskaitoje Minėtoje formavimu. parplukdymuilaivo įgulos su susijusimatyt, Kauną, į kelionėnario) LJS irgi (beje,Radtkės mandoroMakso apyskaitoje“ išlaidų padarytųjų įsigyti laivui persekioti dininkams sausio„Kontrabanmėn.reikšmingam. būti1929 gali Tačiau turint galvoje jo abejones dėl savo kvalifikacijos, tikraivąvadovavo Daugirdas,A. kuris buvo narys.LJS netiesiogiairodytų,laivuipirmajameLietukad įreise tai o vadovybei, LJS atsiųsta buvo Radiograma įgulą. apiepirmąjąžiniųrastinepavyko kadistoriją tai,daro telėnų susidomėjimą mies didelį sukeldamasmotorlaivių, apsaugos sienos 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Karys Lietuvos policija įstatymų ir tvarkos sargyboje Memeler Dampfboot nas, mechanikai Pulkaitis H.Lesingas, (LCVA, A.Reserskis irR. f. 923,ap. 1,b. 476,l. 151). Nr. 137. Ramanauskas, A.Per dienas tris aplink Lietuvą. Papartis, T. Šis apie tas „Prezidento Smetonos“ laivą. Visi krašto Klaipėdos valstybinės policijos laivų vadai irmechanikai 1926m.buvo klaipėdiškiai: laivavedžiai J. H.Pulkaitis Deringis, irV. Veči LCVA, f. 377,ap. 11,b. 157,l. 2. ims itvs avs Peiets Smetona“. „Prezidentas laivas Lietuvos Pirmas aarnjs iėą 99 . psat matyti, apyskaitą m. 1929 minėtą Panagrinėjus kiek peripetijas parplukdymo ir įsigijimo Laivo Šiek tiek paslaptingą laivo pirmojo reiso į Klaipėdą , 1927,Nr. 2,p. 256. 43 nurodyta klaipėdiečio uosto locmanų ko , 19270619,Nr. 141. Šis pranešimas Bieberių patvirtina firmos kaiptarpininkų vaidmenįlaivo pirkimo istorijoje. 42 . 45 . Neatsitiktinai į Klaipėdą . Čikaga, 1974,p. 329. 44 Policija Lietuva . Karys , 1927,Nr. 7,p. 19. 12 0 0, r 16 „rzdna Seoa Kapds uoste. Klaipėdos Smetona“ „Prezidentas 126; Nr. 07, 06 1927 , , 1957,Nr. 1,p. 7. 46 . ------viską pačiupinėjau ir gerokai rankas išsitepiau. kamorkas,ir pavargau,net išlandžiojau, visurjauirbet čiodamas, belandžiodamas po visokius rūsius, požemius gali pasistatyti, kiek norėdamas. Bet ir nemažas. Bevaikš įtikinantįargumentąpatrankų,porąkulkosvaidžiųturi bandistai beišdrįs pasirodyti Lietuvos pakraščiuose. Kaip „flotilijas“, pasirodžiusšiam tai jūrose, vargukontra ar vanoriu“panašiaiskitaissumušdavoar kontrabandistų gerąįspūdį. Pats nemažas, daro gerą išvaizdą. Jei su „Sa tokie jau blogi: „Laivas „Prezidentas Smetona“ daro gana Mokyklosviršininko RamanauskoA. įspūdžiai buvo ne ekskursavę Aukštesniosios policijos mokyklos kursantai. laivostovėjimo Dangėje dienomis aplankėjį Lietuvąpo sluoksniudervos ir, saugant nuo rūdijimo, padengtas juodos blizgančios sudėti) minoms tempti, tralams pastatyti, pabūklams buvo be ginkluotės (laive buvo įrenginiai dviem 75 mm „kapinyne“daugelįKeletąmetųnuvylė. stovėjęslaivas proginės eilės: grafavome atsilankymo atminčiai.“ nusifoto Šneideraičiu, p. vadu policijos pasienio ku, Ant laivo su dalimi ekskursijos ir to laivo viršinin džiaugėsi. Pirmosiomis juo kiti peikė, laivą Vieni Didelius, gražius, išpuoštus Po kaimynų jūras, uostus, Jo vėliava plevėsuos vis Kada jis plauks arba sustos, Mūs buvo Lietuvos tvirtovės. Jis gražus, kaip gilios senovės Jau pats jo vardas toks garbingas. Tas laivas bus labai laimingas, Bet ir tą jums pasakau: Apie jį maž’ ką žinau – Kurs jau atplaukė Prūsų? iš Koks tas laivas yra mūsų, K K. Polileika išspausdintos buvo netrukus „Karys“ Žurnale aro laivui „P 47 . rezidentas S 49 metona“ .

48 Lietuva 12 0 21, 06 1927 , ------54 53 52 51 50 inspektorius policijos pirmininkavo kuriai Komisiją, mylią“. „bandomąją praplaukė įlankoje“ uosto pėdos „Klai komisija su Smetona“ „Prezidentas val. 12.30 11.00– d. 28 spalio m. 1927 mėnesių. keturių beveik Darbus prižiūrėjo A. Michelevičius lempos, radijo stotis, kompasai, lagai, lotai, valtys ir t. t. jimams atviroje jūroje įranga ir aparatūra: prožektoriai, buvosukomplektuota pastatytair laive būtina plaukio Kartuvamzdžiai. garo padengtiaudeklu) burių bestu, paremontuoti ir išplauti katilai, izoliacija (kiselguzu, as nulakuotos. Buvo perrinkti ir išvalyti visi mechanizmai, detalės medinėsdažais, pilkaisšviesiai aliejiniais – tus kar du ir gruntugeležies bei nuplautišvino nudažyti ir žibalu metalo, iki nuvalyti švariai buvo paviršiai padengti Derva užduotis. nelengva buvo Tai atlikti. vandeninės dalies, antstatų ir patalpų dažymo darbams ruoštas priimti prezidentą. Klaipėdiečio dažytojo Fran 7 pėstininkų pulko šventėje irkaro laivo krikštynos dalyvavimas atidarymas, parodos ūkio žemės matyti nu buvoprogramoje vizito kurio Smetona, A. pats ti resnę išvaizdą, nes liepos 10 d. į Klaipėdą žadėjo atvyk diogramą vidaus reikalų I.Musteikiui ministrui vadas F. E. Šneideraitis iš laivo pasiuntė sveikinimo ra policijos Pasienio manevringumą. ir greitį laivo dyti išplaukėbandomajamjūrą įgula į plaukiojimui, išban vičius ninku artileristu – policijos leitenantas Povilas Kazake kari samdomu laisvai Reserskis, Adolfas Robertas ir Pulkaitis vachmistrai policijos paskirti mašinistais Cvironka, Pilypas Tamašauskas,– zas mechanikovyr. zidento Smetonos“ bocmano pareigas pradėjo eiti Juo „Pre d. 1 Nuoliepos montuiformuojamabuvo įgula. re laivo pasiruošimu su metu Vienu pasieniečiams. besigainiojantiems kontrabandininkus paspirtį tyvią kelias buvo irdramatiškas. nelengvas tarnybos Smetonos“ „Prezidento pranašyste. nevirto zo Rocko įmonė laimėjo konkursą laivo korpuso ant korpusolaivo konkursą laimėjo įmonė Rocko zo

neaplankė. Vis dėlto dieną popiet laive buvo iškilmingai pakelta Lietuvos vėliava ( Policija Policija LCVA, f. 929,ap. 9,b. 81, l. 95. Papartis, T. Šis apie tas „Prezidento Smetonos“ laivą... Sveikinimai iš „Prezidento Smetonos“ laivo jūrose. Būtiniems laivo tvarkymo darbams atlikti prireikė Dėl didelės darbų apimties laivas nebuvo laiku pa Pirmiausiabuvostengiamasisuteikti laivuipado Be abejonės, karinio laivo įsigijimas žadėjo efek žadėjo įsigijimas laivo karinio abejonės, Be linkėjimai išreikšti eilėse kareivio Mėgėjiškose 50 . Liepos 1 d. „Prezidentas Smetona“ su naująjaSmetona“ „Prezidentassu d. 1 Liepos . , 1927, Nr. 28, p. 258; LCVA, f. 929, ap. 9, b. 81, l. 86, 103; Prezidentas liepos 10 d. dalyvavo numatytuose renginiuose, tačiau naujojo laivo , 1927,Nr. 10,p. 36. 53 . Lietuva Karys 51 , 19270704,Nr. 147. . , 1957,Nr. 1,p. 8. 52 . ------­ - - policijos jūros tarnybai. tvarkingai visiškai veikė mechanizmai visi kad nurodoma,protokole rašytame pasi Komisijos patalpoms. gyvenamosioms šildymas garo ir tiekti katilams vandenį siurbliai garo du satui, konden garo siurbliai du siurbliams, cirkuliaciniams mašinos garo dvi forsuoti, katilams mašinos garo dvi mašina, vairo viena varyti, mašinai dinamo mašina niai mechanizmai, imdami garą iš tų pačių katilų: garo pagalbi ir veikė mašinomis pagrindinėmis su Kartu greitis. m/s) (8,3 mazgo 16,2 vidutinis pasiektas buvo galingumu galių arklių 1670 bendru dirbant šinoms 7–8 balų stiprumo vėjui NNW kursu. vakarų–pietvakarių Abiem garo ma pučiant plaukė Laivas atstovai. kontrolėsValstybės ir F.Šneideraitis Snarskis, A. rius inžinie atstovas ministerijos Susisiekimo Platakis, B. leitenantasatstovas pulkininkas ministerijosapsaugos das, vyr. mechanikas majoras A. Michelevičius, Krašto V.DaugirkapitonasA. vadas laivoGirštautas,sudarė rauka. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys „Prezidentas Smetona“ patruliuoja jūroje. 1928 m. nuot­ buvo pastebėtas nežinomas motorlaivis (povandeninių jūroje ties Palanga. Vidurdienį 6–7 jūrmylės nuo kranto daugelis pasistengė kuo ją greičiau užmiršti. istorija tuo metu nuskambėjo labai plačiai, nors, matyt, Ši galimybes. savo parodyti progą gavo įgula jo ir vas atviroje jūroje. Jau pirmosiomis lapkričio dienomis lai budėti paskirtį: naudoti pagal buvopradėtaslaivas dą, Klaipė į atplaukėSmetona“ „Prezidentas kai dienos, Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo tos Lapkričio 3 d. „Prezidentas Smetona“ patruliavo Smetona“„Prezidentas d. 3 Lapkričio Lietuvis Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių , 19270711,Nr. 151). 54 Lia pruts Pasienio perduotas Laivas . ------25

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 26 58 57 56 55 tiesiai plaukti įsakė vadas todėl gaisras, kilo mašinų skyriuje Laivo šviesas. degusias ežeru, Papės ties te, kran Latvijos palaikė žiburiais uosto Klaipėdos įgula ir orientaciją prarado motorlaivis kontrabandininkų valdomas pasieniečių Smetona“, lietuvių „Prezidentu su ryšio Netekęs seka. nuotykių jų paaiškėjo ir Tada Dancigo. iš ...sausuma d. 9 lapkričio Lietuvą į grįžo Stulpinu.Jūreiviaikapitonu L. uosto F. su Šneideraitis ir buvo Laive ieškoti. jūreivių savo – kartą šį Baltiją, į rado Latvijoje. kontrabandininkųtačiaužinoma, kapitonas laivo atsi nebuvo nieko dienų keletą jūreivius likusius jame ir Klaipėdos uostą lapkričio 5 d. Apierytą. „Hassan Bier“ į atplaukė ir audrą atlaikė nesunkiai Jis nuplaukė. ir link Klaipėdos Smetona“pasuko „Prezidentas – tabai sutemo nuos pasieniečių likusių laive kontrabandininkų audra, – ir Kilo variklį. vieną pataisė valandas kelias Tamašausku per J. su komanda patikrinimo si liku Motorlaivyje eiga. savo plaukti negalėjo laivas ir laivo tempimo. „Hassan pažeidėjų Bier“ varikliai buvo sugadinti, atsisakyti teko trosams, buksyro niniams tempti Tai įKlaipėdą. buvo pradžia. epopėjos tik ir sulaikyti nutarta laivą Kontrabandininkų bandos. kontra­ kitokios bei šovinių šautuvų spirito, tonų 30 nei daugiau aptiko ir krovinį jo patikrino nariais los Bier“.įgu TamašauskasJ.san Leitenantas penkiais su stoti.buvoLaivas Turkijossu vėliava vadinosi„Hasir su privertė ir pavijo juos valandos 1,5 per Smetona“ „Prezidentas atitrūkti. bandė pažeidėjai tačiau šūvis, perspėjamasis iššautas sustoti, reikalaujantis signalas, iškeltas buvo laive Lietuvos link. Liepojos sprukti dė laivųnaikintojų greičiumazgųkuris 15–16 bantipo), 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Teodoras. Mūsų nepasisekimo priežastis suėmus kontrabandininkų laivą. (Reingardas,kapitonostokaipriskirdamaslaivo patyrimo kaltę pagrindinę veiksmus,profesionaliaipasieniečių jūrininkas sukritikavo patyręs erzählt. Bir“ „Hassan des meler Dampfboot Schmugglertragödie an der litauisch-lettländischen Grenze. (Eine „legendą“ savo turėjo šalis suinteresuotakiekviena Beje, atkūrimo.eigos įvykių tikrosios iki pranešimųpirmųjų nuo situacija kito kaip tačiau jo prisiminimus už pinigągryną priėmė ir G. Surgailis studijoje „Lietuvos karinis laivynas. 1935–1940“ (p. 20). vėliaubuvoilgairemontuojamaso uostą, uostodirbtuvėse.Dangėjeir Akivaizdu,žmogussupainiojo pagyvenęs kad jaunystės dienųįspūdžius, stovėjoprieš vėjąveikiančiomissu mašinomis, buvo sudegintos anglies atsargos visosmedinėsir laivo dalys.Galų galelaivas įplaukęs Dancigoį lapkričio 4 d. išplaukė į jūrą su nepatyrusia lietuvių įgula ir pateko į audrą. Bijota įplaukti pro siaurus jūros vartus į uostą, todėlV. laivas keletąButkaus dienųrašinį„Laiko uždangą praskleidus“. Autorius pateikia uostevienotadadirbusio klaipėdiečio pasakojimą, „Prezidentaskad Smetona“ jūrininkai grįžo į Klaipėdą. Dėl„Prezidento Smetonos“ jūrininkų likimo. 202. Litauens Flotte bestand aus einem Schiff. Schiff. einem aus bestand Flotte Litauens Dorgeist, Th. Die Handelsflotte des Freistaates Litauen. Iš dienynų ir atminties. Sunki kelių dienų kova su jūra, kontrabandininkais ir net Latvių policijos šautuvų ugnimi. Nepaprasti„Prezidento Smetonos“ nuotykiai. Lapkričio 6 Lapkričio d. „Prezidentas Smetona“ vėl išplaukė plie trūkinėjant bangavimui, ir vėjui Sustiprėjus , 1927 11 08, Nr. 262; Wie „Hassan Bir“ nach Danzig kam. Memeler DampfbootMemeler Lietuva , 1927 11 10, Nr. 254. Kokiomis legendomis pavirto šis įvykis, galime įsitikinti, paskaitę „Karyje“ (1991, Nr. 3) eee Dampfboot Memeler Lietuva Lietuva , 1927 11 20, Nr. 272. Tautininkų oficioze buvo išspausdintas T. Reingardo straipsnis, kuriame straipsnis, Reingardo išspausdintas Tautininkų buvo T. oficioze Nr.272. 20, 11 1927 , ,1927 11 08, Nr. 252; Mūsų jūrininkai grįžta įKlaipėdą. , 1927 11 05, Nr.05,192711 , 250;„Prezidento Smetonos“ laivo nuotykiai. Strandgut Memeler Dampfboot Krsodnių eia inatj „eee Dmfot liža pasekti, leidžia Dampfboot“ „Memeler dienraštyje serija Korespondencijų . , 1985,Nr. 10,S.108. ------nušviesta spaudoje nušviesta išsamiai buvo istorija Ši Dancige. gydytis liko šauskas TamaJ. o namo, grįžo jūreiviai Penki laive. tomame mė bangų susižalojo kurie komandosnariai, laikymo AtvirojevizitoKlaipėdoje. jūroje nukentėjo sududar išvengti ir pasieniečius lietuvių nepatyrusius apgauti Dancigą pasiekti taip šiaip klajonių parų trijų po ir vairą tuoti suremon variklį, užpiltą „atgaivinti“ vėl seklumos, nuo nuplaukti pavyko pastangomis didelėmis įgulos Bier“ „Hassan Mišrios koją. į sužeidė kulka mašauską TaJ. leitenantąstovėjusį vairo Prie dėmesį. sieniečių pa latvių patraukė laivas nežinomas šūviai: pasigirdę mašinistas. laivo nuplautas bangos žuvo Tuotarpu kapitonas. vo nuplaukėlai areštuotojoratukrantan gelbėjimo rištu pri virve su pirmasis gelbėtis, Nutarus bandininkai. kontra prašymu jų išlaisvinti ir padėjo gesinti Gaisrą seklumos. ant užplaukė laivas kranto Netoli krantą. į sistemoje. Organizacijos atžvilgiu tuo metu visų Lietu VidausJis ministerijosporeikiai.paliktas buvoreikalų apsaugos sienos jūros nusvėrė panaudojimo jo dėl ją 1928 m.Klaipėdoje parduotas iš varžytinių ir valstybei Lietuvos perduotas laivas teisėtu, žintas vadui A.Daugirdui kainavo postą laivo įvykis Šis jūroje. paleido ir pasieniečius suėmė patys kontrabandininkai kad žinia, paskleista Buvo nesėkmės. pasieniečių Lietuvos iš pasišaipyti progos Lietuvis Memeler Dampfboot „Prezidentas „Prezidentas Gelbėjimosi operaciją nutraukė iš tamsos krante tamsos iš nutraukė operaciją Gelbėjimosi Dar prieš nuperkant laivą užsimezgusią diskusi užsimezgusią laivą nuperkant prieš Dar (1927–1932 m.) pripa buvo areštas Bier“ „Hassan Motorlaivio , 1927 11 06, Nr. 261; „Hassan Bir“ in Danzig eingetroffen. , 19271122,Nr. 262). 55 ns ię av knrbniiki sugebėjo kontrabandininkai laive likę nes , , 1927 11 13, Nr. 267; Was das Prisenkommando 56 S metona“ – jūros apsaugos laivas apsaugos jūros – metona“ . Klaipėdos laikraščiai nepraleido laikraščiai Klaipėdos . Lietuva Policija Lietuva ,1927 11 09, Nr. 253; Mūsų 57 . , 1933, Nr. 12, p. 201– , 1927 11 07, Nr.07,192711 , 251; 58 . Me ------63 62 61 60 59 1915–1918 m. Šiaurės karo laivyne jis vadovavo būtent Rusijos–Japonijos ir Pirmajame pasauliniame karuose. dalyvavęs laivais,karo ir prekybiniaisplaukiojęs metų Rusijoje,jūreivystėsbaigęs keliolikamokyklą sionalas, Kariuomenės štabe. A. Kaškelis buvo jūrininkas profe lytas majorui Antanui Kaškeliui, tuo metu tarnavusiam pasiūbuvo postas Šis Daugirdą. A. vadą laivoatleido kymooperacijos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė kai, 2eiliniai jūreiviai, virėjas irpasiuntinys kulkosvaidinin 2 artileristai, 2 radiotelegrafistas, kai, jūreiviaivairinin 2 kūrikai,jaun. 4 mašinistai,jaun. 2 tarnavo 2 vyr. mechanikai, 2 vyr. kūrikai („pečkuriai“), 1929 m.nuotrauka. Lietuvos Balkys. jūrų muziejaus rinkinys P. bocmanas žadina jūreivius kubrike Laivo reivis. šešių karininkų, Be laive „Prezidentas Smetona“ 2 jūreiviai, motorlaivio „Lietuvaitė“ – laivo vadas ir jū ir mašinistasmechanikas, karininkas), (ne vadas laivo sudarė įgulą „Šaulys“ Motorlaivio bocmanas. ninkas, kari jaunesnysis artileristas, karininkas mechanikas, vyr.inžinieriusšturmanas, vadas, laivotonos“ įguloje: Visinumatyti„Prezidentoetataid. karininkų Sme 26 liepos m. 1927 dar patvirtino Eta kabinetas Ministrų tus laipsniai. policijos sausumos suteikiami buvo etatai tarnautojųpersonalo žemesnio 27 ir karininkųbuvo 6 dentas Smetona“ ir minėti motorlaiviai) 1927–1928 m. („Prezi laivuose apsaugos Jūros veiklai. laivų saugos ap jūros ir komisariatųpolicijos kraštovadovavo kas viršinin policijos pasienio krašto Klaipėdos pavaldus čiųapsaugos departamentas.Departamentui tiesiogiai Pilie VRM koordinavo veiklą padalinių policijos vos

J. T. Kova su kontrabanda jūros muitų zonoje. LCVA, f. 923,ap. 1,b. 513,l. 95; Surgailis, G. LCVA, f. 923,ap. 1,b. 514,l. 125. Mančinskas, Č. Ponesėkmingosmotorlaivio „Hassansulai Bier“ 59 . Juos užėmė laisvai samdomi asmenys, kuriems Lietuvos karinis laivynas Policija Lietuvoje 1918–1940m. Kardas . 1935–1940.Vilnius, 2003,p. 162. , 1927,Nr. 33,p. 490–491. Policija Vilnius, 1998,p. 87–90. 60 , 1931,Nr. 1,p. 4. . ------kioti ir neutraliuose vandenyse. Ginklo panaudojimo panaudojimo Ginklo vandenyse. neutraliuose ir kioti gantį iš leido vandenų perse teritorinių laivą taisyklės Bė laivą. į paskui tiltelį, kapitono į šauti – prireikus šūvius, įspėjamuosius du iššauti leista sustabdyti vui lai signalų Neklausančiam žibintų. spalvos mėlynos degančių stiebų ant vertikaliai dviejų iš atpažįstami būdavo laivai naktį vėliava, muitų nustatyta buvo keliama dieną laivuose apsaugos Pasienio reigūnams. pa apsaugos pasienio laivą patikrinti leisti privalėjo kapitonas laivo esančio zonoje Kiekvieno korpusą“. apsaugos pasienio zo „Taisyklės apie reglamentavo muitų noje jūros Lietuvos veiksmus Pasienio laivų jūroje. apsaugos Baltijos zona vandenų teritorinių vadas pareigas 1d. eiti pradėjo gruodžio nerasi“)atlyginimą mažesnį už ninko jūri („Gero specialisto atlyginimą mėnesinį litų 1100 skirti jam prašė ir karininkų jūrų geriausių vieną kaip apibūdino Kaškelį A. pirmininkui ministrui rašte kis minųtraleriams lūkesčiai ne visiškai pasitvirtino. Laivas turėjo neblo turėjo Laivas pasitvirtino. visiškai ne lūkesčiai su sieti kad naujuoju laivu paaiškėjo, tarnybon saugos muitinę Klaipėdos į pristatomas būdavo pat tuoj laivas ir vadai, laivo tojo sulaiky ir laivo apsaugos pasienio pasirašydavo kolą Proto dokumentai. pateikti kapitono laivo vertė, krė apyti ir rūšis krovinio pavardės, narių įgulos ir vado pavadinimas, vėliava, laivo aplinkybės, ir priežastys sulaikymo vieta, laikas, nurodomas buvo protokole surašomame apžiūros ir sulaikymo laivo Po krantą. į gabenamos jomis ir valtis į perkraunamos zonoje tų mui prekės kurių iš laivus, tuos ir sulaikyti Taisyklės nurodė muitinę. artimiausią į pristatomi ir komi sulai būti privalėjo krovinio, esamo neatitiko aiškiai dokumentai kurių arba dokumentų krovinio ir laivo pateikti negalėjo vadovybė kurių Laivai, šūvio. mojo įspėja po nepasidavė pažeidėjas o priplaukti, jo prie grimzlės) dėl (pvz., galimybės neturėjo jei laivą, dėjų pažei aptiktą krovinį iškraunant vietoje neleistinoje kranto šalia ir apšaudyti teisę turėjo laivas apsaugos Pasienio apžiūrint. laivą priešinasi įgula laivo namo tikri jei numatyta, atvejais) išimtiniais (tik galimybė Lietuvos įstatymais buvo nustatyta 12 jūrmylių jūrmylių 12 nustatyta buvo įstatymais Lietuvos Peieti mtni sou jrs ins ap sienos jūros stojus Smetonai“ „Prezidentui Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 61 . Lapkričio 28 d. ministras I. MusteiministrasI. d. 28 Lapkričio . 63 . 62 . Naujasislaivo. ------27

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 28

71 70 69 68 67 66 65 64 torius“ indika ir bormašiną elektrinę tekinti, metalui stakles akyratį, sekstantą, kompasą,„pelengatorinį laivui gyti įsi pinigus tuos už leisti prašyta ministerijos mėn. lio šios sumos beveik 7 tūkst. Lt buvo sutaupyta, taigi spa Iš Lt. 416,85 42 skirta darbus atliktus už siskaitymui at biudžeto ministerijos reikalų Vidaus iš vadovybei policijos „OttoKadgien“.pasienio ir krašto Klaipėdos Kaspereit“ „Franz firmos Klaipėdos pasirinktos būdu laivą. pavadintą vardu savo aplankys jis kad tikėtasi, nes prezidentui, Lietuvos kajute atskira su („salonas“) patalpa įrengta v 10 vos plaukiota mėn. birželio įrangos (pvz., darbai laivo remonto ir užėmė laiko daug didelis, srautas ypač kontrabandos buvo kai Vasarą, min. 10 val. 433 „išrūkdavo“ apie 150litų valandą per dūmtraukį laivo Perpadvigubėdavo. kiekis šis greičiu plaukiantdidžiausiuvalandą, per angliestoną dodavo 1927 m. vimo išlaidos. reikalais savo užsiimti netrukdomiems laiko mai pakanka likdavo vežėjams Kontrabandos parą). per valandą po nei mažiau (vidutiniškai min. 5 val. 23 ir min. 15 val. 24 atitinkamai jūroje praleido Smetona“ „Prezidentas mėn. gruodžio ir lapkričio m. 1927 ku. sun buvo sieną jūros neilgą ir kad kontroliuoti laivui vienam vertus, Kita kontrabandininkams. orientyras puikus buvo dūmai tiršti juodi virstantys dūmtraukio iš o katiluose, slėgį reikiamą pasiekdavo gar įgula laivio išplaukti užduotį gavusio kol praeidavo, laiko Nemažai stoka. operatyvumo ir sąnaudos išlaikymo didelės trukdė panaudoti jį efektyviau tačiau greitį, pakankamą ginkluotę, atitinkamą gas savybes, jūrines 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Policija LCVA, f. 377,ap. 1,b. 37, l. 169. Ten pat, Nr. 8,p. 8. LCVA, f. 377,ap. 11,b. 157,l. 3,5. LCVA, f. 832,ap. 1,b. 1,l. 16. kraštoKlaipėdos pasienio policijos laivynas. Ten pat, l. 15. LCVA, f. 832,ap. 1,b. 1,l. 16. a ajs aaps av psaė r rnė konkurso įrengė ir pastatė laive patalpas Naujas praleido jūroje Smetona“ „Prezidentas m. 1928 Jūroje plaukdamas vidutiniu greičiu, laivas sunau Jūroje praleidžiamą laiką ribojo didelės eksploata­ landų) 68 . , 1928,Nr. 5,p. 27.Ministrų kabineto nutarimu 800Lt/mėn. jam paskirtas atlyginimas. laivo remontas išlaikymasįgulos laivo eksploatavimas kainavo 67 . Laivagalyje ant denio buvo pastatyta ir ir pastatyta buvo denio ant Laivagalyje ...... 66 ------Policija . . 102 180,23Lt . . 20 959,45Lt 63 411,16Lt 17 809,62Lt , 1933,Nr. 12,p. 189. 64 . 65 ------. praleido jūroje irbuvo pavaišinti kava valandos pusantros beveik Svečiai kt. ir Liormanas R. pulk. komendantas krašto Klaipėdos Daukantas, T. ministras apsaugos krašto žmonomis, su Merkys A. ministras K. Šakenis ir Klaipėdos krašto gubernatorius švietimo pareigūnai: valstybės aukšti su lydėjo Jį žmona. Smetona Antanas Prezidentas Lietuvos aplankė patirtį se ledlaužiuo bei laivuose transporto ir mechanikukaro tarnybos metų kelerių turėjo ir skyrių technikos los DarginavičiusA. buvoPeterburgobaigęs mokyk­ jūrų kuopoje. Geležinkelių pulko Technikos tarnavo kur Radviliškio, iš atvyko jis Klaipėdą Į Darginavičius. fas Adolkapitonasinžinierius eiti pradėjo pareigas niko didžiąją laivo išlaikymo išlaidų (žr. dalį 2priedą). sudarė atlyginimai jų tarnautojų, samdomų laisvai iš vusią beveik 18 tūkstančių litų. Įgula buvo formuojama vaidžių šautuvų bei šoviniai „sunaudoti“ 4 laivo patrankos sviediniai ir 495 kulkos buvo d. 3 lapkričio m. 1927 Bier“ motorlaiviu„Hasan kontrabandininkų su susidūrimą Per šautuvais. kais jūrų muziejaus rinkinys Lietuvos d. 15 gegužės m. 1928 Teatro aikštėje kiuotė ri įgulos Smetona“ „Prezidentas laivo apsaugos Jūrų angliš ir „Parabellum“ „Mauser“, revolveriais luoti patranka ir kulkosvaidis. Laivo įgulos nariai buvo ­ gink tos dvi 37 mm kalibro patrankos, viena 57 mm kalibro Rugpjūčio 8 d. jo vardu pavadintą laivą pagaliau laivą pavadintą vardu jo d. 8 Rugpjūčio 1928 m. balandžio 12 d. laivo inžinieriaus mecha 1928 m. laivo įgula gavo jūreivišką aprangą, kaina Laivo ginkluotę sudarė minėtos Vokietijojeminėtossudarė ginkluotęįsigy Laivo 69 . 71 . 70 . ------79 78 77 76 75 74 73 72 min. 45 val. 28 – m. 1931 min., 50 min.,36212val. 1930min.,–36m. 113 val. 1931 – m. eka uūet p 10 k agis pagrindiniams anglies, kg 1000 po sukūrenti reikia katilui kiekvienam atmosferų 16 iki 0 nuo pakelti se katiluo spaudimui garo kad nustatė, ir normas kuro bei tepalų sunaudojamų laive Smetonos“„Prezidento patikrino tarnautojų, uosto Klaipėdos bei pareigūnų lio 16 d. komisija, iš sudaryta Pasienio policijos ir laivo efektyvesnių jūros sienos apsaugos būdų. 1929m.spa ir ekonomiškesniųieškoti vadovybę ministerijos kalų rei Vidaus vertė aprūpinimui, įgulos bei remontui ir dentas Smetona“ P užrašu su iškabos dvi minčios žy vietą šią nupirktos mėn. balandžio m. 1929 tiltu. Grandinių ties krantas upės Dangės kairysis buvo ta žvejai. Laivas ir krovinys buvo konfiskuoti 800litrų jau buvo spėję nusipirkti ir nugabenti įkrantą motorlaivyje„Westa“ spirito.pasieniečiail aptiko1810 registruotameDancigesulaikytas. buvo ir inkarokelti motorlaiviai.du pa antrasisVienasnespėjopabėgo,o pastebėtibuvokranto, jūrojeatviroje nuojūrmylių 10 rio 6 d. iš „Prezidento Smetonos“ ties Palanga, maždaug efektingą kontrabandininkų sulaikymo operaciją. Vasa įrengtos dirbtuvės einamajam laivo remontui. dumlakas, 1930 m. pakeista medinė denio danga. Buvo dvisienis naujas pastatytas sraigtai, laivo pertvarkyti m. kur.nebuvodokuoti1929 laivą Klaipėdoje dalį. nę povandeni korpuso nudažyti ir apžiūrėti iškeliamas buvo laivas kur doke, Liepojos tvarkomas buvotona“ 1928 m. ir 1929 m. išorė. gegužės 15–24 d. laivo „Prezidentas Sme dažyta metus per Dukart darbai. monto beveik 900 valandų išplaukiojo jis rezervą, į pastatytas buvo vas Lt621,9687 – metį pirmąjįpus m. 1930 o Lt,957,56 328atsiėjo m. 1929 remontasbiudžetuivalstybėsišlaikymasirįgulos mas, laiviai „Aitvaras“ „Žaibas“ bei jūrinis irmetalinis motorlaivis „Partizanas“. LCVA, f. 377, ap. 11, b. 160, l. 9. Ši idėja buvo įgyvendinta 1932 m., kai Klaipėdoje, „Lindenau“ laivų statykloje, buvo pastatyti ąžuoliniai motor LCVA, f. 377,ap. 11,b. 161,l. 9. LCVA, f. 832,ap. 1,b. 1,l. 80. LCVA, f. 377,ap. 7,b. 40,l. 126. Spritschmuglerboot „Westa“ aufgebracht. LCVA, f. 929,ap. 9,b. 81,l. 104. LCVA, f. 832,ap. 1,b. 1,l. 15–16. Stasiulis, Br. Mūsų laivynas irvandenų sienų saugojimas. Didelės sumos, išleidžiamos garlaivio išlaikymui garlaivio išleidžiamos sumos, Didelės „PrezidentoKlaipėdoje Smetonos“ stovėjimo vie 1930 m. pradžioje laivo įgula prie Palangos įvykdė re apimties įvairios atliekami buvo laive Kasmet „Prezidentasm.1929 Smetona“ plaukiojoval. 212 74 . 76 . 73 . Iki 1932 m. sausio mėn., kai laisausiokaimėn., m. 1932 Iki . rieplaukalaivo„Prezi Memeler Dampfboot 72 o eksploatavi Jo 75 . Policija , 19300208,Nr. 33. , 1932,Nr. 22,p. 407. ------een ni 1 lisi – 50 kg) 2500 – laipsnių -10 nei žemesnė šviečiant ir šildant laivą – 2000 kg (jei oro temperatūra ap val. 24 palaikyti garui kg, 1700 – aps/min. 200 iki plaukti kg/val., 1000 – katilais abiem aps/min. 125 iki plaukti kg/val., 500 – katilu vienu aps/min. 100 iki ti plauk kg, 700 – pašildyti varikliams pagalbiniams ir jūrų muziejaus rinkinys Lietuvos nuotrauka. m. 1929 skyriuje. mašinų Laivo Dar 1931 m. balandžio1931Darm.Klaipėdos d. 14 krašto pasienio greitilimotorlaiviai Kuršmarėmsdu – vienasjūraiir ekonomiškesninaujomis sąlygomisnedidebūtigalėjo pajūryje nerangus garlaivis negalėjo. Daug efektyvesni ir turinčiuslaivelius,Lietuvosžvejųvisamesusektikurių gramzdą mažą ir manevringus mažus, į perkraudavo draudžiamasjūrmylių12zoną,o davoplaukti prekesį kitokiaspiritukontrabandalaivaiirsu retaiberizikuo Smetoną“, „Prezidentą Įsigijus taktiką. persekiojimo Vidauskontrabandininkųkeistireikalųministruisiūlė paaiškinimebė priešios sąmatos 1931birželiom. d.18 smulkmenos) kt. ir skudurai alyva, 63 000 litųžibalas, (vanduo, tepalai, apie numačius išlaidoms eksploatavimo laivo droms ben litų, 400 50 skirti prašoma buvo metams kuru šiuo laivą aprūpinti o tonų, 70 nurodyta buvo norma „Prezidentas Smetona“ sunaudojamos anglies mėnesio nės pasienio policijos 1932 metų išlaidų sąmatoje laive valstybi krašto Klaipėdos 19), l. 161, b. 11, ap. 377, f. (LCVA, Pavyzdžiui dalis. išlaidų eksploatavimo laivo pagrindinė buvo kiekiai anglies sunaudojamos kurui KartuKlaipėdoskraštopasieniopolicijos vadovy Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 78 . 77 Btn dideli Būtent . 79 ------. 29

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 30 82 81 80 reikalo neišlaidauti.be darbams atlikti reikėjo 42 000 litų povandeninę dalį patentuotais dažais doke ir t. t. Šiems dažyti įrenginį, nuleidimo valčių gelbėjimo perdirbti to, be lakštų, metalo korpuso 13 keisti numatyta talo: me nekokybiško iš pagamintas buvo korpusas laivo nes trūkumai, statybos meto karo ir atsiliepti pradėjo rištas prie krantinės. Iš 1932 metų sąmatos matyti, kad buvopriilgam ir valandas 29 nepilnasišplaukiojo tik laivas m. 1931 lėšų. daugiau vis reikalavoremontas jo Vidausneapsimokėjo,ministerijaiišlaikyti reikalų nes būdų pertvarkyti pasienio apsaugos laivyną. reikalams“ tipais,vų „parinkti laivo tipąLietuvos pajūrio apsaugos kontrabandasistema,kovossubūdais,naudojamų lai Švedijąsusipažintiirtenykšte sujūrossienosapsaugos Suomiją Estiją, Latviją, į komandiruotėn ilgalaikėn ti navičius ir vyr. šturmanas Adomas Janonis buvo pasiųs nos“karininkai: inžinierius mechanikas Adolfas Dargi Broniuspolicijos„PrezidentovadasStasiulisir Smeto „Prezidentas Smetona“ Dangės upėje. 1929m.nuotrauka. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių realizuojant produkciją (75 bei užsakymųgaunant sunkumųturėjusią įmonę, „Lindenau“ ir veikė krizė ekonominėPasaulio kreiserį. pagalbinį kaip ir naudoti sudėtinga p. 256–258;Nr. 15, p. 280–283. Policija LCVA, f. 386, ap. 1, b. 760, l. 371–374. P. Lindenau pabandė įsiūlyti Čilės vyriausybės užsakymu statomą kabotažinį motorlaivį, kurį esą ne esą kurį motorlaivį, kabotažinį statomą užsakymu vyriausybės Čilės įsiūlyti P.pabandė Lindenau371–374. l. 760, b. 1, ap. 386, LCVA,f. LCVA, f. 377,ap. 11,b. 161,l. 10. Naujomis sąlygomis laivą „Prezidentas Smetona“„Prezidentas laivą Naujomissąlygomis , 1931, Nr. 9, p. 178; Stasiulis, Br. Pasienio apsaugos sutvarkymas Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. ir Suomijoje Estijoje, Latvijoje, sutvarkymas apsaugos PasienioBr. Stasiulis, 178; p. 9, Nr. 1931, , 80 . Ši kelionė buvo viena iš priemonių, ieškant Jahre Lindenau-Werft 81 . Vyriausybė nutarė . Kiel, 1994, S.34–37). ------kitųmetųpavasario latviai priims lietuvius, kurių mo LatvijąmetukaroLatvijos susutarė, ministru nuokad krašto apsaugos ministras Teodoras Daukantas vizito į mėn. rugsėjo m. 1928 anksčiau. ir jūrininkų lietuvių negausių tarp pamiršti nebuvo atrodo, planai, Tokie laivą. karo kaip naudoti Smetoną“ „Prezidentą nymą laivąją užsiprašė 810000litų garlaivį metalo laužui už 50 000 litų, o už siūlomą nau senąjį paimti apmokėti. žadėjo PauliusLindenaujėgai darbo išlaidas kompensuotų ar vargu metalas) biškas tetinkantis tik išardyti, nors „karo medžiaga“ (nekoky senas, ir nusidėvėjęs visiškai kaip traktuojamas laivas motorlaivius),kad minėtus aukščiau statyti užsakymą gavo kuri statyklai, pačiai (galbūt parduoti ar iškeisti bandyta nesėkmingai metu Smetoną“„Prezidentątuo reprezentuoti. valstybei tekstomatyti,kadIš raštoir ti laivą, kuris galėtų būti naudojamas pakrantėms saugo statomą jų pirkti pasiūlė ir Co.“ ir „Lindenau statykla laivų Klaipėdos kreipėsi Vyriausybę Lietuvos į teriją Suinteresuoti asmenys vėl pradėjo gaivinti suma gaivinti pradėjo Suinteresuotivėl asmenys minis Susisiekimo per d. 24 lapkričio m. 1931 82 . Policija , 1931, Nr. 13–14, Nr. 1931, , ------88 87 86 85 84 83 jachta. Michelevičius siūlė laivą arba remontuoti ir ap hidr mokomasis, žvalgybos, brandvachta, naikintuvas, ir laivas statymo minų laivas, statymo uoste bonų terija, laivų medžioklės laivas, plaukiojanti priešlėktuvinė ba povandeninių laivas, artilerijos kaip panaudotas būti toapsaugos ministerijos žinion. Jis nurodė, gali jiskad argumentavo, kodėl laivą reikėtų perimti iš VRM Kraš mechanikas) štabo vadovybei paruošė pažymą, kurioje laivo pirmasis (buvęs Michelevičius Antanas tenantas lei pulkininkas tarnavęs skyriuje I štabo Generalinio metu tuo d. 28 liepos m. 1932 žinyba. karo dėmesį pė „Prezidentąį m.), laivų1932 statykla Smetoną“ atkrei Lindenau Pauliaus pati ta pastatė (juos motorlaiviais parengimasrininko artileristo kalaivo yra nemano,aktualesnismokytisjiems nes ti ir žemesniojo techninio bei navigacijos personalo siųs štabuipareiškė, latviaissunesitarė tiesiogiaiVRM kad mentas lapkričio 11 d. raštu kariuomenės vyriausiajam departa apsaugos Piliečių ministerijos reikalų daus Vipuskarininkius, mokytis Latviją į siunčiamusapie latviams atsakyti konkrečiai reikėjo Kai faktą. įvykusį jau pripažinti turėjo tačiau kvalifikacija, įgulų resuota nos apsaugos laivai ir kuri pirmausia turėjo būti suinte reikalų ministerija, kuriai tuo metu priklausė jūros sie ministro su derybos latviais nebuvo derintos su Vidaus apsaugos krašto kad Tadapaaiškėjo,nemokamai. loje mokyk­ puskarininkių laivyno karo Liepojos mokytis T.lietuvius pažadėjo kelis Daukantui priimtiserlingas nesį mė 21 trukęs būtų laivuose praktika su kartu kymas

Ten pat, f. 929,ap. 9, b. 81,l. 83–85. Ten pat, f. 923,ap. 1, b. 1144,l. 1. Ten pat, l. 98–99. Ten pat, ap. 9,b. 81,l. 86. Ten pat, l. 22. LCVA, f. 929,ap. 2,b. 999,l. 24,27,29. 83 o upeds efkyų aliį aesi naujais pakeisti garlaivį neefektyvų Nusprendus Vla Ltio kr liyo aa gaa Kai grafas vadas laivyno karo Latvijos Vėliau . grafinis, gelbėjimo, policijos laivas, netgi kaip netgi laivas, policijos gelbėjimo, grafinis, 84 . ------pasirinktas antrasis iš Michelevičiaus siūlytų variantų.siūlytųMichelevičiaus iš antrasis pasirinktas dentasSmetona“ Vidausiš reikalų ministerijos leista Krašto apsaugos ministerijai perimti laivą „Prezi nistrų kabineto 1932 m. 28 gruodžio d. nutarimu buvo paruoštus specialistus, bet ne mokinius.“ ir privatūs laivai ima samdomų tarnautojų sąlygomis tik niekaskarolaivoneparuoš,civilinėsjųnesvaldžiosbe laiko ir plaukiojančių laivų.“ Jis rašė: „Esu įsitikinęs, kad uosto laivams aptarnauti. Jiems parengti reikia gan daug mą. Jų trūksta „jau dabar esamiems pasienio policijos ir probletrūkumospecialistų ir Michelevičiusiškėlė A. RašteKaškelį. A. rekomendavoskirti vadovautijis rai priežiū Laivo laivus. naujus statyti baigiamus rudenį būtinaieškoti žmonių, nes dabartinė įgula perkeliama į šė aktą, kuriame pabrėžė, kad perimamo laivo priežiūrai prižiūrint įgulai minimaliai uoste palikti ir užkonservuoti valyti, ginklavus laikyti veikiantį, jame mokyti įgulas, arba iš tarnybon kaip Karo laivyno flagmanas. įvestas vėl metų trejų po tik ir užkonservuotas buvo Niauroniui kapitonui Darginavičiui, pitonui ka Kaškeliui, majorui Michelevičiui, leitenentui kui pulkinin pirmininkui komisijai: sudarytai viršininko štabo Vyriausiojo Smetona“ „Prezidentas laivą licijos barskis – 1933 m. sausio 19–23 d. perdavė pasienio po Ba pareigas vedėjo laivyno policijos einantispasienio krašto pasienio policijos kapitonas Rimdžius ir laikinai Klaipėdos Sinkevičius, inspektorius policijos ninkas pirmi – komisija sudaryta įsakymu viršininkomento apsaugosdeparta PiliečiųVidaus ministerijosreikalų Galutinį sprendimą turėjo priimti vyriausybė. Mi A. Michelevičius apžiūrėjo laivą ir spalio 19 d. sura 85 . Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

 86 88 Laivas . 87 . Buvo. ------31

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 32

I. Turėta kredito 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Iš viso ------Grąžinta iždan ------Iš išleista viso ------Firmai „Kaspereit“ užpastatymą kajutės Firmai „O. Kadgien“ užįrengimą kajutės instrumentams irmedžiagoms b) papildomos išlaidos a) laivo remontui Pasienio policijos vado išlaidos: Radtkės kelionėLocmano Už skelbimus laivui pirkti V. Biržiškai Komisijos dalyviams Pardavėjams II. Išmokėta: Iš viso ------c) Už 15tonų anglies b) Už dvi 37mm patrankas iršovinius (atskaičius užnepristatytas patrankas a) Už laivą pastaba: įrašyta Pardavėjams priklauso: ranka Dokumente į Kauną c) Be to,c) Be iš to paties kredito paragr. 96/3,str. 3kartu su 40000Lt paimta laivo reikalams –28500Lt Ministrų kabineto leista –40000Lt; b) Iš 1927m.sąmatos krašto Klaipėdos pasienio policijos susisiekimo reikalams (paragr. 96/3,str. 3) a) Iš 1926m.nepaprastųjų išlaidų sąmatos paragr.1430a /5–250000Lt; : K ontrabandai persekioti laivui įsigyti padarytųjų išlaidų apyskaita padarytųjų įsigyti ontrabandai laivui persekioti (pagal: LCVA, f. 377,ap. 11,b. 157,l.2).1929m.sausis iš viso 318500Ltiš viso ------290000Ltiš viso ------Pardavėjo sąskaiton P RIEDAI 233 847,18Lt 35 617,20Lt 1803,12 Lt 8266,50 Lt 272 225Lt 272 225Lt 289 000Lt 20 000Lt 37 750Lt 2691 Lt 975 Lt Valstybės sąskaiton iždo 41 168,63Lt 251 250Lt) 3251,73 Lt 2382,80 Lt 28 000Lt 42,10 Lt 7290 Lt 202 Lt 233 847,18Lt 313 393,63Lt 5 106,37Lt 5942,73 Lt 1803,12 Lt 8266,50 Lt 318 500Lt 28 000Lt 38 000Lt 1 priedas 42,10 Lt 7290 Lt Iš viso 202 Lt

L aivo S „Prezidentas II. Laivo eksploatacijai I. Tarnautojų algoms Iš viso IV. Šovinių 50 12št. po III. Tarnautojų apmundiruotei metona“ išlaidos 14mėnesių per (19270601–19280901)padarytos iš viso 5) Bėgamam remontui irkt. 4) Smulkiems reikalams 3) Žibalas 2) Tepalas 1) Kuras iš viso 5) Butpinigių priedams 4) Vaikų priedams 3) Trimečių priedams 2) Švenčių priedams 1) Pagrindinei algai (LCVA, f. 377,ap. 11,b. 157.,l.1) 230 501Lt ------60 Lt 17 892Lt 84 269Lt ------20 000Lt 2407 Lt 556 Lt 2351 Lt 58 955Lt 127 740Lt ------18 615Lt 3903 Lt 1127 Lt 4532 Lt 99 563Lt Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 2 priedas 33

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 34 V J A J O A A Pilypas C Pilypas V B B Pranas G Petras V A K G Pranas J V L V L L 09 01,laivo vyresnysis šturmanas 192906 10–19310820. 1895 m. tarnavo Rusijos karo ir prekybos laivynuose. „Prezidento Smetonos“ jaunesnysis karininkas 1927 08 01 – Friedmanas. V 1928 0412–19320101,laivo inžinierius 193508–19400509. A uostoKlaipėdos kapitonas1933–1939 m. J 1930 1203. Zigmantas laivo bocmanas(laivūnas). J cijos laivyno vyriausiasis šturmanas (vedėjas) nuo 19320101. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių A uozas B uozas ozas I onas J onas B iudas B iudas ionginas J eonardas K aclovas G ronius Filipavičius enius G ytautas incas B incas itoldas B domas domas dolfas dolfas ostas G ntanas G ladas G ladas ladas D ladas leksandras K leksandras ksamitas ustavas Freidankas tto Freidankas. lčiukas. B asiukaitis agdonas J onušis. alkys indokas ūrų apsaugos laivo S ūrų „Prezidentas policijos D učys. učys J aižauskas. lemža. runskis. D rigas. eksnys. B vironka. anonis udreckas. . Laivo jūreivis nuo 1927m.vasaros. augirdas abys. abarskis usčiauskas arginavičius anušis ( B aminskas. Laivo mašinistas 1927m.Sužeistas kontrabandininkų motorlaivio „Hassan sulaikymo metu. Bier“ aranauskas (g. 19010406).Laivo (g. jūreivis, vairininkas 1928–19320101. (g. 1902 11 25). Jūreivis nuo 1927 06 20. Laive be pertraukos tarnavo iki 1940 m. Nuo 1929 04 01 – Laivo kūrikas 1928–1930m. Laivo jūreivis 19291001. iki araška. Laivo jūreivis 19280501–19290930. Laivo jūreivis 1928–1929m. Laivo 19280501,bocmanas01–1929m. vairininkas iki Laivo jūreivis 1928–19291003. (g. 1900m.).Laivo (g. jūreivis 1927–1929m. (1873 05 07 – 1939 06 07). Jūrųšturmanas.karininkas,07). CaroRusijojenuo 06 mokyklą, 1939 baigėjūrų – 07 05 (1873 (g. 19091022).Laivo (g. jūreivis 19280801–19310502. (g. 1908 03 24). Laikinai ėjo laivo ėjo 19080324).Laikinai (g. vyr. mechaniko pareigas 193005. Policijos vachmistras, laivo 1929–1930m. narys įgulos Laivo jūreivis 1928–1929m. Laivo jaunesnysis mašinistas 192909 01–1005. Laivo vyr. mašinistas nuo 19270701. J Laivo jūreivis 1932m. (1905 02 28 – 1975 07 05). Tolimojo05). 07 1975 – 28 02 (1905 plaukiojimo kapitonas. krašto Klaipėdos pasieniopoli (1894–1979). Karo laivyno karininkas. Pirmasis laivo vadas 1927 m. gegužės–lapkričio mėn. onušys). Pasienio policijos vachmistras laive 1931m. (1895–1970).Laivų inžinierius. Laivo vyr. mašinistas 19280601–19290501. (g. 19010506).Laivo(g. jūreivis 1928–19291115. (g. 19060928).Laivo (g. kūrikas irmašinistas nuo 1939m. mėn. iki 1927m.liepos Laivo virėjas 19290415–11 15. Laivo radiotelegrafistas 1927–1930 m. 18–94. av mcaia. Peiet Seoo“ niiru mechanikas inžinierius Smetonos“ „Prezidento mechanikas. Laivų (1886–1974). (1906 10 12 – 1971 06 17). Laivo jūreivis 1927 06 16 – 1928 05 10 ir 1928 10 05 – 05 10 1928 ir 10 05 1928 – 16 06 1927 jūreivis Laivo 17). 06 1971 – 12 10 (1906 (eiliniai jūreiviai ir kūrikai turėjo policijos vachmistro laipsnį) Laivo jūreivis, nuo 19290401–vyr. mašinistas, mašinistas tepėjas. metona“ nariai 1927–1932m. įgulos 3 priedas - V Mikas S Mikas V S S A Martynas K Martynas E R S J J A Pijus Š K Nikonas K Mikas Š Mikas V V A T A K J J R J Marijonas V laive „Prezidentas Smetona“ 1940m. iki J gos motorlaiviui „Partizanas“. 1940 m. vasarą laikinai ėjo „Prezidento Smetonos“ („Pirmūno“) vado pareigas. Sužeistaskontrabandininkų motorlaivio „Hassan Bier“ sulaikymo metu. 1936–1940 m. vadovavo pasienio apsau A Pasienio policijos laivyno vadas 19331101–19360301. Pusvaškis. Mikas 1928 0501. B 1933–1935 m. J vadovavęs laivo remonto darbams 1927m.vasarą irrudenį. Povilas K 1932 m.ir1935–1939Prižiūrėjo laivą 1933–1935m. K uozas ulius ulius uozas V uozas onas Mačernis. onas Niauronis. onas Petrauskas (Petravičius). onas Mikalauskas. tasys Petrauskas. tasys tasys Navickas. tasys Mataitis. . Papliovkinas. dmundas R alys Petrutisalys bra Pulkaitis. obertas ichardas Š incas incas iktoras V dolfas R dolfas arolis S azys Maskoliūnas. azimieras K azimieras ntanas ntanas Michelevičius ladas Petraitis.ladas Maslauskas.ladas leksas R leksas leksandras S leksandras V T uliauskas. R erba erba imkus. kėrys. amašauskas enskūnas. K emeikis teponavičius. azakevičius. azakevičius. acevičius eserskis. irilovas. irilovas. aškelis itkauskas. elpša neideraitis. ežikauskas. (mirė 1985 04 28). ačkauskas. asputis. Laivo vyresnysis 19300310. kūrikas iki (g. 19090602).Laivo (g. jūreivis 19280801–1931m. akavičius. Laivo vyresnysis 1929 0301. kūrikas iki Pasienio policijos vachmistras 1927–1931m.Kulkosvaidininkas taikytojas. Laivo virėjas 19290101. iki Laivo jūreivis 1927–19281201. (g. 1901). Pasienio policijos karininkas. Laivo karininkas artileristas 1929 05 06 – 1930 02 01, 02 1930 – 06 05 1929 artileristas karininkas Laivo karininkas. Pasieniopolicijos 1901). (g. Laivo jūreivis, vairininkas 1927–1930m. Laivo jūreivis 19290430. iki (g. 1883).Laivo (g. mašinistas nuo1927 0501,vyr. mašinistas nuo 19271201. Laivo jūreivis 1927–1930m. (1879 04 12 – 1944 06 12). Karo laivyno karininkas. VadovavoKarokarininkas. laivyno12). 06 1944 – 12 04 „Prezidentui(1879 Smetonai“ 1927– Vyresnysis leitenantas. Laivo 19280215–192909. karininkas artileristas Laivo kūrikas, nuo 193001–vyresnysis kūrikas. Laivo vyr. mašinistas 19270701–19290601. Laivo kūrikas, nuo 1930 02 01 – vyresnysis kūrikas, vėliau vyr. mašinistas iki 1932 02 01, 02 1932 iki mašinistas vyr. vėliau kūrikas, vyresnysis – 01 02 1930 nuo kūrikas, Laivo Laivo pasiuntinys 1928–1931m. (g. 1907m.).Laivo (g. kūrikas, vyr. mašinistas 193310–19340701. Laivo jūreivis 1928–1929m. Laivo jūreivis 1928–1929m. Laivo jūreivis nuo 19290801,artileristas. av mšnsa, y. aiits 97 7 1 12 0 0, ansyi krnna nuo karininkas jaunesnysis 01, 05 1928 – 01 07 1927 mašinistas vyr. mašinistas, Laivo (1900 02 28 – 1975). Karo laivyno karininkas. Pirmasis laivo bocmanas 1927 07 01 – 1928 03 10. Laivo jūreivis 192908. Laivo jūreivis 1927–19290708. Laivo jūreivis 1927–19290615. Pasienio policijos karininkas. Laivo 19270701–192801. karininkas artileristas Laivo jūreivis 19290503. iki (1895 06 28 – 1956 02 21). Jūrų inžinierius, pirmasis laivo vyr. mechanikas 1927 05 – 1928 m., Laivo jūreivis 1928–19291001. Laivo jūreivis 19290503. iki Laivo jūreivis, mašinistas 1928–1931m. tepėjas Laivo vyresnysis šturmanas 1929 0610. iki

Laivo vyresnysis vairininkas iki 1929 12 01. Laivo artileristas iki 1932 m. Tarnavo Laivo jūreivis nuo 19290805.Nuo 1930 0310laikinai vyr. ėjo kūriko pareigas. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių - 35

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 36 Kontrabanda irkaip su kovojama. ja Karo laivyno vėliava. Kapitonas Nemo. Kreiserio reikalu. Kapitonas Nemo. Jūrų mokyklos klausimu. Jūrininkų pareiškimas. Jūrininkas. Lietuvos prekybos laivyno reikalu. J. T. Kova su kontrabanda jūros muitų zonoje. Policija Iš dienynų ir atminties. Sunki kelių dienų kova su jūra, kontrabandininkais ir net Latvių policijos šautuvų ugnimi. Iš Vidaus reikalų ministerijos darbų su p. ministru (pasikalbėjimas Musteikiu). „Hassan inDanzig eingetroffen. Bir“ anEine Schmugglertragödie der litauisch–lettländischen Grenze. Dorgeist, T. Die Handelsflotte des FreistaatesLitauen. „PrezidentoDėl Smetonos“ jūrininkų likimo. Butkus, Z. Istorija santykiųButkus,istorijosm. IšLatvijos Lietuvos 1919–1921 Z. ir nos kėslaiButkus, (VokietijosBendrininkų Z. problemą Klaipėdos SSRSį požiūrisir metais).1923–39 Baužys, V. Kontrabandininkai irjūrųlaivas. Adomavičius, Lietuvos R. jūrininkų sąjunga 1923–1940m. CaptainKaskelis. The crew the shipof consisted the of by assumed was leadership the 1927 December from Daugirdas; Captain the by headed was ship The tion. ofMinistry Interior Affairs forthe stateborder protec the of responsibility the to over given and Klaipeda Smetona Prezidentas country the of President the after named was which 1917, in built M-59 minehunter Germany in bought protection border of sea the and training of navy men. forship military a purchaseGovernmentto the urged Society Seamen Lithuanianencountered. was Sea the contrabandbroughtspirit goods throughandother in problem fighting againstover ofthe taken was Region Klaipeda of control border the As Port. Klaipeda the administrating started and 1923 in Region Klaipeda 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Literatūra , 21.Kaunas, 2000. n pig 97 h Ltuna Government Lithuanian the 1927 spring In Republic of Lithuania established sovereignty over , XXVII. Vilnius,, XXVII. 1987. , 1933,Nr. 12. On Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929m

G uardo

. The steamer was repaired in repaired was steamer The . Karys Lietuva f t h , 1927,Nr. 26. e e , 19270510,Nr. 104. L it h Lietuva Lietuva ua Memeler Dampfboot Romaldas n ia , 19230322,Nr. 65. Lietuva Lietuva , 19270207,Nr. 30. n Lietuva Policija Lietuva

B orders: orders: , 19231003,Nr. 22. , 19270523,Nr. 115. A . Vilnius, 1993. , 19271108,Nr. 252. - , 1931,Nr. 1. , 19230215,Nr. 37. domavičius Strandgut , 19271108,Nr. 262. the Navy.the flagship a of was time of repairedforandperiod some The ship was suspended until 1935; afterwards she was 1932. December in Defense National of Ministry the Yard.building ShipLindenau Klaipeda in motorboats modern new ordered Affairs Interior of Ministry The costs. high Smetona dentas steamer the of exploitation while boats, speedy motor more using started contrabandists the time In goods. contraband other and spirits of amounts ge lar of made was detained Seizure contrabandists. of border,ships few sea state the of violators the with cemen, i.e. hired workers. Poli Border and Region Klaipeda from seamen local Jūreivystės raida Lietuvoje Prezidentas rzdna Smetona Prezidentas , 1985,Nr. 10. Lietuvosaukštųjų TSR mokyklų mokslo darbai. Memeler Dampfboot

PrezidentasSmetona for the state border control required control border state the for S mentona Lietuva ok at n re clashes armed in part took . Klaipėda, 2003. . Klaipėda, , 19271106,Nr. 261. , 19270604,Nr. 125. 1927 – 1932 – 1927 was taken over byover taken was Darbaiirdie Prezi - - - - - очрв В Сриеьто емнкг фоа ее вйо и о рм Воо мрвй войны. А. Широкорад, мировой Второй время во и Приложение Тулейя, войной 1ккниге: Т., Вудворд, Д. перед флота германского Строительство В. Гончаров, Бережной, С. Wie „Hassan nach Danzig Bir“ kam. Was dasPrisenkommando des „Hassan erzählt. Bir“ Vaičiūnas, uostui A.Klaipėdos reikia karo laivo. Šulcas, T. Lietuvos karo laivyno reikalu. Sveikinimai iš „Prezidento Smetonos“ laivo jūrose. Surgailis, G. Spritschmuglerboot „Westa“ aufgebracht. Stasiulis, Br. Pasienio apsaugos sutvarkymas Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Stasiulis, Br. Mūsų laivynas irvandenų sienų saugojimas. Schiesserei auf Missbrauch See. des Lotsendampfers. Reingardas, T. Traulerių paskyrimas. Reingardas, T. Mūsų nepasisekimo priežastis suėmus kontrabandininkų laivą. Reingardas, T. Ramanauskas, A.Per dienas tris aplink Lietuvą. „Prezidento Smetonos“ laivo nuotykiai. „Prezidentas Smetona“ uoste. Klaipėdos Pociūnas, A.Garlaiviai Kauno tvirtovėje. Pirmas Lietuvos laivas „Prezidentas Smetona“. Papartis, T. Šis apie tas „Prezidento Smetonos“ laivą. Nepaprasti „Prezidento Smetonos“ nuotykiai. Mūsų įKlaipėdą. jūrininkai grįžta Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Mankowski, St. Mančinskas, Č. Lietuvis Lietuvos policija įstatymų ir tvarkos sargyboje LCVA, f. 377,ap. 11,b. 37,40,157,161. LCVA, f. 929,ap. 9,b. 81,999. LCVA, f. 1744,ap. 1,b. 10. LCVA, f. 832,ap. 1,b. 1. LCVA, f. 923,ap. 1,b. 545,476,479,514,513,1144. Lietuvos archyvas centrinis valstybės (LCVA), fondas 386,apyrašas 1,byla 343(II),760. Lenkų laivas „Komendant Pilsudski“ sukilime. Klaipėdos Kronika. Kosiarz, E. kraštoKlaipėdos pasienio policijos laivynas. kraštoKlaipėdos kronika. , 19270711,Nr. 151. Lietuva Pierwsza wojnaPierwsza światowa na Bałtyku Lietuvos karinis laivynas Jūrininkas, karininkas, mirtininkas Policija Lietuvoje 1918–1940m Małe okręty wojenne Корабли 1939-1945г икатераВМФ СССР , 19270120,Nr. 15. Корабли 1928-1945г. ВМФ исуда СССР , 1927,Nr. 24,46,108,141,256. , 1923,Nr. 42. , 1921,Nr. 54,58. Lietuva , 19270420,Nr. 87. Lietuva . Warszawa, 1971. . 1935–1940.Vilnius, 2003. Memeler Dampfboot Kardas Lietuva Lietuva Lietuva Kauno istorijos metraštis Memeler Dampfboot , 1927,Nr. 253,254. , 1927,Nr. 16. Policija . Čikaga, 1974. Lietuva . Vilnius, 1998. Lietuva , 19271107,Nr. 251. , 19230210,Nr. 33. , 19270621,Nr. 137. . Gdańsk, 1979. Policija Lietuvos žinios . Šiauliai, 2000. Сумерки богов морских Lietuva , 1933,Nr. 12. Karys Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot , 19271105,Nr. 250. , 19270607,Nr. 126. , 1927,Nr. 7. Policija , 19271113,Nr. 267. Jūra , 19270704,Nr. 147. , 1957,Nr. 1. Москва, 1988. Москва, . Минск, 2002. , 1938,Nr. 1. , 19300208,Nr. 33. , 19230126,Nr. 21. , 1932,Nr. 22. , 3.Kaunas, 2002. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių , 19271120,Nr. 272. , 19260209,Nr. 33. . Москва, 2000. . Москва, Lietuvis Policija , 19271122,Nr. 262. , 1931, Nr. 13, 14, 15. 37

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 38 4 3 2 1 tuvos jūrų muziejaus rinkinys balastopažymėtosiškrovimo aikštės(Ballastplatz). Lie XIX a. pirmosios pusės plane abipus Klaipėdos sąsiaurio mokykla buvo vadinama Balasto aikštės mokykla jaus(Paradiesstrasse) gatvių kampe stovėjusi mergaičių teritorijoje bokštą“Locų „Klasco“ tvora. Balasto gatvė – „Malkų gatvės tęsinys pro praeivionuožvilgsnio slepia krovos darbųkompanijos šiandien plotus teritorijos uosto pr. a. XVIII–XX tus aikštė, Balasto gatvė. temaisvarbūsŠiaurės trys: balasto aikštė, Pietųbalasto nimų,daugelisšiol.negrąžintipastarųjųIš jųikimūsų topo miesto Klaipėdos nemaža „paslėpė“ permainos ką,skurdina (paslepia) istorinį paveldą. Politinės a. XX aplin šią griauna daroma– būtųintencijataikokia ir kad toponimųkaitaliojimas–Miesto aplinką.istorinę kultūrinę- miesto“ „jų kuria kartoms miestelėnų kui, istori šaltiniu vertingu tampa informacija užfiksuota pavadinimuoseplotų teritorijos miesto ar aikštės vės, 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Memeler Dampfboot Pope, Arvis. Zembrickis, Johanas. Uebersichts-Plan der Stadt Memel. Herausgegeben durch den Steuerinspektor Quandt imJahre 1903. b akts tkla, ii pvdnmi įvardy pavadinimais šiais tiksliau, aikštes, Abi S IVŲ BALA LA kaipsvarbus kultūrinio paveldo objektas. Gat toponimaivertinami(istoriniai)miestųenieji 2 . Netoliese. Apkasų (Schanzenstrasse) Ro ir Burinieku gadsimts Latvijā 1 po 1945 m. sugriovimųpradingouosto m. 1945 po . Oldenburg, 1962, Nr. 15,S.203. Klaipėda XIXamžiuje Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas . Rīga, 1989,lp.. Rīga, 87. STA . Klaipėda, 2004,p.. Klaipėda, 78–79. Romaldas IPĖS KLA DO 3 . A - - - - - ­ - domavičius vos krante vos Daugu pylimas Balasto vadinamasis supiltas balastu atgabentuburlaivių pasaulio viso iš uosteRygos sime. čiaus, Dancigo uostuose analogiškų toponimų neaptik iškrovimokaimyniniuosejų, iš bet Karaliau Liepojos, ir laivus į pakrovimo balasto be apsieinama nebuvo uoste žymesniame kiekviename epochoje Burlaivių neatsitiktinai. irgi minimas toponimikoje Klaipėdos Balastas situacija. tuometinė užfiksuota vadinimuose sijoje. Nemunu atplukdomi į sielius surišti rąstai buvoNemunurąstai sijoje. surišti atplukdomisielius į prekeiviaismedienos su Baltaru Lietuvoje ir ryšiai lių Septy m. 1757–1762 laikais valdymo administracijos Rusijos pasinaudojama puikiai galimybe Šia mišką. atplukdomą upėmis gilumos žemyno iš eksportuoti prekybos lūžis. ir laivybos Atrandama galimybė laivais jūrų Klaipėdos didysis vyksta viduryje a. XVIII cijas. tenden kitimo jos ir struktūrą apyvartos krovinių to jau nuo XVII a. antrosios pusės pasekti Klaipėdos uos nai.Prieinama archyvinė literatūrair medžiaga leidžia pelkėtus apylinkių irjos Klaipėdos teritorijos plotus. sausinant statybose, įrenginių hidrotechninių uosto ir miesto sunaudoti buvo kiekiai balasto kaip grunto Kopgalio istorijos puslapyje. bei Smiltynės viename ne ir žymes paliko Balastas te. konteksformavimosiKuršiųmarių prie teritorijos jo plėtros, uosto sprendžiamabuvo problema išdėstymo apie pusantro šimtmečio balasto iškrovimo, nuvežimo, Vėliauapimtys. balasto iškraunamo laivų iš padidėjo labai Klaipėdoje struktūros apyvartos krovinių uosto susiklosčiusios dėl vidurio a. XVIII nuo kad tai, tina nerių metų karo laikotarpiu nusistovėjo Klaipėdos pirk­ eusus (imnus) avų r iši pa aikščių ir gatvių (pirminiuose) Senuosiuose Chronologiniai temos rėmai pasirinkti neatsitikti įvairaus akmenų, smėlio,atgabento laivais Dideli 4 . Apie balastą Klaipėdos uoste kalbėti ska kalbėti uoste Klaipėdos balastą Apie . JE XVIII–XIXa.

------7 6 5 tar per vidus“) („laivo scipes“ „bearm anglosaksų iš atėjo „balastas“ Žodis metu. reiso išsidėsčiusios liai stabi išlieka ir iškraunamos greitai sunkios, gana yra kurios medžiagos, – akmenys žvyras, smėlis, naudota dažniausiai Balastui stabilumas. reikiamas siekiamas pa kol erdvės, triumų laivo dalis užpildoma kuriuo balastą, – krovinį būtiną bet nenaudingą, imti teko sumetimais laivybos saugios krovinio be Buriuojant miau yra jo svorio centras, t. y. kuo pilnesni jo triumai. Stokholmo uoste 1628m. „Vasa“ galeono katastrofa – nuskambėjusi plačiausiai tragedijų priežastimi.Bene nepaisymasdaugybės tapo reikalavimų Šių pavertus). bangoms ar vėjui padėtį pirminę į grįžti (gebėjimas atsistatomumas ir lumas) (stabi stovumas jo yra svarbios labai savybių, kitų be metu, bangavimo kokio bet plaukti galėtų laivas Kad mentalius reikalavimus jūrinių burlaivių konstrukcijai. prekių krovai. išgabenamų bei atgabenamų laivais įvairių taikytos pri buvo ir transformavosi aikštės sankrovos balasto pagrindinės metu kurio procesą, pasekti – galiausiai reglamentavimą,ir techniką iškrovimo vietas, lokali jo zuoti kiekį, balasto likusio čia ir atplukdyto uostą Klaipėdos į m. 1700–1900 nustatyti apytikriai nors ti nedaug. įvežamųišvežamų ta: ir laivais krovinių skyrėsikiekiai subalansuo ir apimties nedidelės buvo prekyba jūrų Klaipėdos pradžios bumo prekybos medienos minėto Iki laivas. kitas vienas vos išplaukdavo Klaipėdos iš balastu) (su krovinio Be mediena. sudarė krovinių tų daugiau ir 80% triumais.krovinių išplaukdavopilnais burlaiviai krante, palikę balastą Atplukdytą krovinį. nors kokį atgabendavo 30%, iki – retai labai 10–20%, bendro uostą įplaukusio įKlaipėdos laivų skaičiaus iš tik kad įprasta, tapo šimtmetį nei Daugiau Angliją. į daugiausia Europą, Vakarų išnaikinusią miškus savo į gabenama buvolaivaisprodukcija lentpjūvėse, kurių įrengtose,malūnų vėjo varomoseapdirbami pamaryje

1797, Band 1,S.65. Lilienthal, Samuel,von. Lilienthal, Dokumento fotokopija saugoma Lietuvos jūrųmuziejaus archyve. Reich, Konrad, Pagel, Martin. Laivas, Laivas, ypač burinis, jūroje tuo stabilesnis, kuo že Ilgametė laivų statytojų patirtis suformavo funda pabandy mintis kilo tema kalbama Susidomėjus S tatistika BeschreibungMemelschendesHafens. Sammlung nützlicherAufsätze Nachrichtenund Himmelbesen über weissen Hunden . Berlin, 1981, S.93. . Berlin, ------jų iškrauto balasto apimtis. Nustatę be krovinio išplau iš nustatyti nesunku talpą bendrą laivų tokių Žinant pos tal triumųsavo ketvirtadalį užpildę turi laivaibalastu atplaukiantys Klaipėdą į krovinio be kad nurodoma, aktekomisijos sudarytos pirklių pareigūnųir valdžios iš svarsčiusios reikalus tvarkymo uosto d. 28 gegužės uoste iškraudavo be krovinio įplaukdavę laivai. 1778 m. kiekis. krovinių gabenamų (tonažas), dydis jų skaičius, laivų dažniausiaipateikiamasatplaukiančių išplaukiančių ir mentų, senosios periodikos ir istorikų publikacijų. Ten doku iš surinkti nesudėtinga apskaičiavimui tokiam medžiagą Statistinę kiekį. balasto atgabento uostą dos verslas kimas nepati – balasto“ be „Laivas pvz., posakių, daugelyje vartojamas jis prasme perkeltine kalbose gyventojų pakrančių Europos barlast“, „barmlast, formas pines muziejaus rinkinys nai atplaukdavo į gimtąjį uostą su balastu. Lietuvos jūrų Klaipėdojem. 1854 pastatytas burlaivis „Auguste“daž tendencijomis prekybos konjunktūroje. laikotarpio atitinkamo remtis bei vidurkiusduomenų santykio) laivų tuščių išplaukiančių ir įplaukiančių tonažo, skaičiaus, (laivų judėjimo laivų metų liolikos ke ar kelių naudoti teko kur kai neišsamumo jų ar likusio uoste balasto kiekį. kusių laivų tonažą, sužinome išgabento balasto kiekį ir 6 . S. von Lilienthalis 1797 m. kalba apie trečdalį apie kalba m. 1797 Lilienthalis von S. . uka nsayi ke blso taedv ir atgabendavo balasto kiek nustatyti, Sunkiau PabandykimeapskaičiuotiKlaipė metų į 200 per Sudarant statistinę lentelę dėl duomenų trūkumo dėl lentelę Sudarantstatistinę Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 5 . , die , Baukunstbetreffend . Berlin, Berlin, . 7 ------. 39

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 40 16 15 14 13 12 11 10 9 8 Dani ir Šlezvige-Holšteine rėmėsi kurie nuostatai, cijų pozi šių tarp viduryje maždaug atrandamas kiekis krovinio pergabenti galimo saugiai ir telpančio Laive patalpose. krovinių vietos likus dar įvykdavo tai (b) prekes sunkias kraunant o gramzdos, maksimalios nepasiekdavo laivas triumus užpildžius (a) kroviniu lengvesniu svorio lyginamojo medžiagų įvairių nodo nevie dėl Tačiau (naštą). svorį vaterlinijos, žemiau nenugrimztant jam laivą į pakrauti galimo krovinio, ir požiūriu) šiuolaikiniu talpa registro (netto patal tūrį pų skirtų sukrauti kroviniams laive aplinkybes: ( kiekį krovinio gabenti galimo saugiai laivu buriniu Apibūdinant kį. kie krovinio gabento laivais nustatant problemų, kių to šiokių kelia „dvilypumas“ lasto Šis tonos). 2 (apie svarų 4000 jį prilyginant svorį, krovinio ir matuoti ta tampa įpras lastais apimties matas. Ilgainiui krovinio arba 100lastų silkiųstatinėse. grūdų supiltų palaidai lastų 80 tilpdavo erdvę triumo laivo pačią tą į galimybių sutalpinimo skirtingų dėl specifika diktavodar kitokią lastų įvairovę. Pavyzdžiui, Svarbiausiųcentruose.prekių prekybos ar šalyse riose liavos ­ rink uosto ir mokesčiai įvairūsnustatomi buvo kiekį krovinio kiekį. Pagal laivo dydį ir juo gabenamų prekių kraunamo laivą į rodančiu matu, tapo lastas ramžiais apkrovimą,„svorį,naštą“. reiškia ir kalba kiečių Vidu tempiamukiekis vežamų grūdų vežimu arkliais 4 apibūdinamas buvo reikšme pirmine kurio vienetas, matavimo – lastas naudotas matuoti džiui 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Рига, 1981, Рига, No. 1, с. 57). Turėdami galvoje mažas Klaipėdos jūrų prekybos apimtis XVIIIiki a. vidurio ir sudėtingas navigacijos sąlygas tuomet в. в. XVII–XVIII в торговли морской Pижской Рост Васильевич. Василий (Дорошенко, laikotarpiu nurodomas 40įplaukusių laivų metinis vidurkis. теория корабля grindinio akmenų, 45 – akmens anglies, 25 – plytų, 46–48 – rugių, 23 – žvyro, 21 – smėlio. Iš: Шершов, Александр Павлович. tumo priežastis gali būti balastuinevienodas naudotos medžiagos, telpančios į kubinę svoris. pėdą, Vieną metrinę toną sveria 24 kubinės pėdos 1815–1945. disertacija S. 14–15. daktaro Spethmann Catharinos 843/d843.pdf. http://e-diss.uni-kiel.de/diss Allgemeines Wörterbuch der Marine von Johann Hinrich Röding mokestį nuo laivo dydžio, kurį nustatant svarbus buvo rodiklis denio plotis. mokėtitekdavo danams sąsiauriu Zundo jungiančiu Baltija su jūrą Šiaurėsplaukiant kad todėl, deniais siaurais ir šonaisišgaubtais labai mos Iki XVIII a. pabaigos trūksta tikslesnių žinių apie atplaukiančių laivų dydį. Į Rygą tuo metu atplaukdavo 90–100 lastų vidutinio dydžio laivai dydžio vidutinio lastų atplaukdavo90–100 metu tuo Rygą Į dydį. atplaukiančiųlaivųapie žinių tikslesnių trūksta pabaigos a. XVIII Iki m. 1669–1743 „Denkschrift...“ dydžio). lastų 32 (vidutiniolaivaiįplaukdavo kasmetvidutiniškai32 m. apskaičiavimais, Grotho1664–1722 A. Roerdansz, Heinrich. II, Ostpreussen, aus Schiffe Reinhart. Schmelzkopf, Siegfried, Fornaçon,žr.: kitimą matų galios keliamosios ir talpos burlaivių Prūsijos Apie Hooker, Fred. contacts Baltic Hanseatic inthe period. Siekiantišvengtiapmokestinimo, laivusstatantapmatuojant ir paplitę a. XVIIolandų fliuitos Pvz., naudotosbuvo stato įvairiausios gudrybės. http://www.de.wapedia.org/Last_(Schiffahrt). 10 Prūsijoje iki 1872 m. galiojo laivų matavimo matavimo laivų galiojo m. 1872 iki Prūsijoje kaip naudotas dažniausiai lastas Viduramžiais dy laivų laivynuose Europos laikų Hanzos Nuo . 9 . Lasto apibrėžimas buvo labai nevienodas įvai nevienodas labai apibrėžimasbuvo Lasto . Strandgut . Санкт-Петербург, 1906,с.323–324. Lastigkeit Sammlung einiger Denkwürdigkeiten von der Königlich Preussischen Immediat-Stadt Memel , 50.Cuxhaven, 2001,S.147–150. ), buvo atsižvelgiama į dvi dvi į atsižvelgiama buvo ), 8 . Šis žodis vo žodis Šis . Baltic sea identity . Band Z.Hamburg, 1794, S.25. ------riuojantys laivai. išbu krovinio be pasikraudavo kurį balastą, kiekio to iš išskaičiuojant ir balastu, užpildę yra erdvių triumų tariant, kad be krovinio įplaukiantys laivai iki trečdalio Klaipėdoje kasmetsužinoti Stengtasi metrus. kubinius į perskaičiuojami buvo tai gabento balasto kiekį statistikoje nurodyti mato viene apskaičiuoti čiams mokes bei statistikoje naudotas ir vėliau apibrėžimas talpos laivo Šis metrais. kubiniais nustatyti talpai ro laivų sistemą Moorsomo taikytą m. 1854 nuo Britanijoje perimant nuostatai, matavimo Laivų priimti Vokietijoje m. 1888 ir m. 1872 galią. liamąją ke nevienodą labai turėti gali tūriu vienodu su laivai kad tai, į atsižvelgiama nebuvo Kartu galią. keliamąją laivo apibūdinti siekiant lastais), normaliaisiais tais, las laivo lastais, (rugių vienetais svorio išreiškiamas buvo tūris laivo kurią pagal sistema, paplitusia joje smėlį, kurio daugiausia irbūdavo atplukdoma. kg 50 apie y. t. svarų, 130 nurodo svorį balasto pėdos kub. vienos o S. von Lilienthalis tą patį lastą tapatina su 30 kub. pėdų, m³). 1,2 (apie pėdų kub. 40 prilyginamas lastas lasto Lasten krovinioarbalasto, matuojamo svorio lastais( gabenamo jose ir tūris erdvių laivo kad tai, į žvelgta ( dydžio laivo minėtą galvoje turintTačiau m³. 2,83 = m³ 4,25 m³ 3 apie = lastas Rugių santykiai: šie naudoti metrais, biniais . Gdansk, 2003,p. 37. Grosse Perskaičiuojant lastais nurodomą laivo tonažą ku Siekiantnustatyti burlaiviaisuostą Klaipėdos į at ayie mntm 17 m dkmne ba dokumente m. 1778 minėtame Sakykime, ), kiekisnegalibūti mechaniškai sutapatinti. ) matavimo dvilypumą, apskaičiavimuoseatsi dvilypumą, matavimo ) 13 ; Registro tona = 100 kubinių angliškų pėdų pėdų angliškųkubinių 100 = tona Registro ; 12 ; Prūsijos normalusis lastas (laivo lastas) = lastas) (laivo lastas normalusis Prūsijos ; Schiffahrt in Schleswig-Holstein 1864–1939 Schleswig-Holstein in Schiffahrt 14 Ki blso eaoą naudosime „etaloną“ balasto Kaip . Известия Академии наук Латвийской ССР Латвийской наук Академии Известия 11 . paliekamo . Königsberg, 1792, S. 169. Skir balasto apimtis,balasto netto Устройство и Schwere regist 2002, . ­ ------. 1723–1726 1781–1782 1778–1779 1775–1776 1770–1772 1758–1761 1750–1753 1744–1746 1729–1741 1712–1716 1700 M 1708 1707 1706 1705 1704 1703 1702 1701 1783 1780 1777 1774 1773 1769 1768 1763 1762 1757 1754 1749 1748 1747 1743 1742 1728 1727 1722 1721 1720 1719 1718 1717 1711 1710 1709 etai 15 16 Įplaukė laivų apie 1500 apie 1500 apie 200 apie 600 apie 400 apie 650 apie 110 apie 690 apie 600 apie 300 apie 750 apie 80 apie 84 apie 28 apie 29 apie 37 400 110 124 784 700 683 500 510 273 133 49 76 49 70 38 37 25 26 30 29 28 25 28 25 23 16 21 37 35 33 Lentelė. P aliko balasto (m aliko Balasto įvežimasBalasto uostą XVIII–XIX įKlaipėdos a. apie 13000 apie 25000 apie 11000 apie 11000 apie 11000 apie 10000 apie 24000 apie 8500 apie 8500 apie 3300 apie 3200 apie 6300 apie 4000 apie 5400 apie 2800 apie 800 apie 550 apie 400 apie 180 apie 150 apie 180 apie 130 apie 750 apie 200 apie 150 apie 70 apie 60 apie 60 apie 30 apie 30 apie 30 apie 40 apie 30 apie 30 apie 30 apie 30 apie 30 apie 30 apie 30 apie 30 apie 30 apie 50 apie 50 apie 50 apie 50 apie 60 3 ) 1826–1827 1822–1824 1819–1820 1809–1814 1794–1805 1852–1853 1843–1846 1839–1840 M 1829 1828 1825 1821 1818 1817 1816 1815 1808 1807 1806 1793 1863 1862 1861 1860 1859 1858 1857 1856 1855 1854 1851 1850 1849 1848 1847 1842 1841 1838 1837 1836 1835 1834 1833 1832 1831 1830 etai Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Įplaukė laivų apie 1700 apie 2400 apie 1300 apie 1800 apie 1400 apie 6000 apie 1600 apie 2100 apie 2800 apie 1400 apie 110 apie 570 apie 750 apie 600 apie 150 apie 500 apie 900 apie 540 apie 780 apie 550 apie 550 apie 70 17 660 1078 1104 1074 877 809 432 436 904 940 864 976 835 815 809 883 848 614 778 792 626 483 649 697 P aliko balasto (m aliko apie 12000 apie 12000 apie 30000 apie 17000 apie 45000 apie 10000 apie 30000 apie 15000 apie 13000 apie 11000 apie 11000 apie 30000 apie 27000 apie 20000 apie 20000 apie 11000 apie 12000 apie 11000 apie 12000 apie 11000 apie 11000 apie 11000 apie 12000 apie 23000 apie 25000 apie 33000 apie 17000 apie 15000 apie 17000 apie 16000 apie 50000 apie 10000 apie 25000 apie 14000 apie 12000 apie 12000 apie 10000 apie 10000 apie 11000 apie 2000 apie 3000 apie 7000 apie 8000 apie 8000 apie 7000 apie 8000 3 ) 41

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 42 19 18 17 šiaurinėje uosto dalyje. 1791 m. ties Didžiąja Vite buvo jiužimtųčio krūvą daugiau nei 4margų plotą aukš pėdų 8 iki kraunant kad balasto, tiek plukdoma at buvo Klaipėdą į kasmet dešimtmečiais skutiniais įrengta kita aikštė Smiltynėje. m., 1790–1791 vėliau, ir kaip užpildyta, greitai buvo Ji krauti. balastui aikštė speciali įrengta uosto, dienos me Ogilvie pirklio šalia krante,Vėliau mariųkrante. upės Dangės kairiajame iškraunamas buvo balastas a. XVIII Iki m³. tūkst. 10–15 iškraunamabuvo jo met per laikotarpį iki 1782 m. – jau apie 120 000 m³, ir kas (1700–1750) uoste buvo palikta apie 3000 m³ balasto, o tapo didelis rūpestis uosto administracijai. Per 50 metų Zembrickis, Johanas. Sochaczewer, Ludwig. Klaipedensis Groth, Andrzej. uostas Klaipėdos XVII–XVIII a. Denkschrift zur Eröffnung des Posthauses MemelOctober den 16. 1893 Denkschrift über MemelsSeehandel, den Minge-Schmeltele-Canal und die Zweigbahn Insterburg-Tilsit-Memel. Memel Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memelfür das Jahr 1856...1900 Duomenys imti lentelei iš periodikos, sudaryti archyvo dokumentų ir šių spaudinių: 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

1888–1890 1880–1885 1789–1790 1785–1787 atplukdoma irbalasto. Atplaukiančių laivų skaičius tuščių, didėjo atgabenančių burlaivių balastą, sąskaita, nes importo poreikis neaugo. ženkliai Tuo metu Klaipėdoje statomi 200 lastų ir didesni burlaiviai (Schmelzkopf, R. Schiffbau in Memel bis 1945. tarpiu po 1770 m., o 9–10-ajame dešimtmečiais vidutinis įplaukusių laivų dydis galėjo siekti 100 lastų, XIX a. 3-iajame dešimtmetyje – 120 lastų. netvarkomojeakvatorijoje, atplaukdavokad spėti, galime vidutinio, apie lastų,40 dydžio laivai. Vidutinio tonažo laikosusietinaspadidėjimas Willoweit, Gerhard. Lilienthal..., S.65.Margas –maždaug 0,5ha. XIX a. antrojoje pusėje uosto krovinių apyvartoje vis didėja garlaiviais pergabenamų krovinių dalis. Atplaukia vis mažiau burlaivių, todėl mažiau 1784–1786 m. įrengta pirmoji tvirta balasto aikštė pa a. XVIII kad apskaičiavo, Lilienthalis von S. NuoXVII viduriobesikaupiantisa. uoste balastas B 1874 M 1887 1886 1879 1878 1877 1876 1875 1792 1791 1788 1784 alasto irpanaudojimas iškrovimas etai , VIII. Klaipėda, 2001,p., VIII.Klaipėda, 5–16. 17

Klaipėda XIXamžiuje Memel, der Hafen von Litauen Įplaukė laivų Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes apie 2000 apie 5400 apie 1500 3000 1119 1213 1136 1034 1238 1284 1029 811 743 960 806 728 . Klaipėda, 2004. . Klaipėda, P aliko balasto (m aliko Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a.istorijos problemos. Acta Historica Universitatis apie 24000 apie 35000 apie 14000 apie 15000 apie 10000 apie 15000 apie 15000 apie 20000 apie 12000 apie 26000 apie 14000 apie 30000 apie 12000 apie 8000 apie 7000 apie 8000 . Berlin, 1918. . Berlin, 18 . 3 . Band 1.Marburg/Lahn, 1969, S.306. ) . Memel, 1857–1901. . Memel, 1893. - - - - - 1865–1869 laivo į krantą nuo borto nutiestomisbortokrantąnuo lentomis,laivoį supylę į jėga (tvirtovės kaliniai) ir įrankiais. Smėlį perveždavo iš aprūpindavodarbo vietą,iškrovimo kapitonuibalasto nurodydavo inspektorius Balasto lastų). laivo 10 nuo taleriai 2 bauda – neklausymą (už vietojenurodytoje privalorišti laivą uosto meistro irbalasto inspektoriaus statute nurodoma, kad į uostą įplaukusio laivo kapitonas užteršimo.suteiktamem.1809 Klaipėdos locų uostoir akvatorijos uosto išvengtireglamentuojamas, siekiant iškrovimasfunkcionavimuJoraida.griežtaitobuvo ir lasto nuvežimo mokestį ( ba mokėti reikėjo krante kitame tarpu tuo mokamai, ne iškrauti buvo galima balastą čia nors naudojama, nebuvokrautitinkamaibuvoji nerijoje,tačiauįrengta iš balastui aikštė nauja m. 1809 m. 1876 iki veikusiai aikštei, balasto Pietų (bolverkai) krantinės pastatytos M 1900 1899 1898 1897 1896 1895 1894 1893 1892 1891 1873 1872 1871 1870 1864 etai aat polm bv gadii uiui u uos su susijusi glaudžiai buvo problema Balasto Įplaukė laivų apie 5000 1040 1261 1199 1206 1023 759 587 761 762 786 714 751 790 868 976 Ballastfuhrgeld Strandgut , 1862. , 48. Cuxhaven, 2000, S. 91). P aliko balasto (m aliko apie 15000 apie 14000 apie 14000 apie 12000 apie 55000 apie 12000 apie 4000 apie 3000 apie 5000 apie 5000 apie 5000 apie 5000 apie 5000 apie 6000 apie 7000 apie 8000 ) 19 . 3 ) - - - - - 24 23 22 21 20 kad pripažino, Valdininkai pėdų). (12×6×3 achtelį už talerius 4 po balastą tokį už mokėti siūlė Pirkliai statybose. molų ir krantinių uosto naudoti numatyta kuriuos akmenis, skaldytus ir riedulius lauko – siai vadinamąjį maišytą akmenukais smulkiais su gabentų Klaipėdą į balasto smėlio toje vie įmanoma kiek laivų jie kad savininkus, atplaukiančių bei kapitonus Klaipėdą į informuoti pasiūlė ir – Schnellą direktorių admiraliteto bei Lilienthalį ją – karo pareigūnus ir domenų tarė į valstybės kreipėsi pirkliai m. 1777 pakrantės. jūros bei marių neteršiant ir taisyklių laikantis iškraunamas būtų balastas kad stengėsi, funkcionavimu, uosto sėkmingu teresuoti 50 talerių baudos, žiūrint, kiek trūko balasto ar 20 10, irprekybosteisme ir svarstymas Laivybos sė vuose būtų reikiamas balasto kiekis; už pažeidimus grė lai išplaukiančiuose ir įplaukiančiuose kad rūpintis, privalėjo pareigūnai uosto vertus, Kita vandens. nuo pėdos 24 mažiausiai o pakraštyje, ne kraunamasbūti mą ar valtį, jis nekristų į vandenį. Krante balastas turėjo bauda).Pedantiškai stebėta, kad kraunant balastą į pra talerių (50 vandenį į pylimąbalasto užbaudžiama tai karučius. Tai buvo ilgas ir gaišinantis darbas. Buvo griež kinys Klaipėdosuosto Šiaurės balasto aikštėpradžioje. a. XXžiemą Vaizdas bokšto.Locų iš Lietuvos jūrųmuziejaus rin

Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Memelsches Wochenblatt Dokumentų fotokopijos saugomos Lietuvos jūrųmuziejaus archyve. Instrukcija uostą atplaukiančių įKlaipėdos laivų kapitonams (1808?m.).Dokumento fotokopija saugoma Lietuvos jūrųmuziejaus archyve. liėo prla, ui bv lbasa suin labiausiai buvo kurie pirkliai, Klaipėdos , 1879,Nr. 249. , 1874,Nr. 14. , 1839,Nr. 15. Siegelbal o geriau o , 20 . ------pasiūlymas yra geras, tačiau viskas priklauso nuo lai nuo priklauso viskas tačiau geras, yra pasiūlymas rydavo papildomų išlaidų. 1850 m. rugpjūčio 6 d. už d. 6 rugpjūčio m. 1850 išlaidų. papildomų rydavo komisijai priežiūros Uosto pristatyti privalėjo savaites 2 per pretendentai Pasiūlymus są. konkur metams 6 ateinantiems rangovo išvežimo to balas skelbė Dempwolffas inspektorius uosto baigoje metrą kubinį už grašis sidabro 1 arba lastą už grašių sidabro 4,25 nuvežimą: balasto už tis mokes mokamas Sergies Johannui rangovui balasto tarifą nustatytą pagal rangovui kompensaciją ir baudą talerių 5–10 mokėjo Pažeidėjai vežimais. rangovo išvežimo lasto ba tik naudotis privalo valstybės, – teritorijoje, tiek privačioje tiek – laivo savo iš balastą iškraudamas kapitonas, laivo išimties be kiekvienas kad skelbimas, išspausdintas buvo Wochenblatt“ „Memelsches tyje 19 m. 1839 d. vasario laikraš Seeligas. to inspektorius naudojantis balas pats vertėsi verslu šiuo m. 1803 kasdien vežimų. 20–30 rangovas, specialus rūpinosi kranto nuo toliau nuvežimu balasto metu Tuo vių. burlai 11 stovėti galėjo metu vienu aikščių balasto geranoriškumo kapitonų vų av svnnas aat prrvms suda perkrovimas balasto savininkams Laivų abiejų prie uoste m.) (1820 pradžioje a. XIX Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 22 . 1874 m. buvo buvo nustatytas toks toks nustatytas buvo buvo m. 1874 . 21 . 24 . 23 . 1879 m. pa m. 1879 . ------43

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 44 28 27 26 25 Nemažai vartų. Malūnų prie tilto sunykusio vietoje supylėpylimąbalastu uostoišvežamu iš Seeligas nėtas Miįrengti.HeinrichuiChristianuibiuistatyklai laivų laivadir skirtas buvo kuris sklype, pelkėtame krante, siuntėDangėsdešiniajameketurislaivus išpilti balastą kėtos vietos. 1781 m. rugpjūčio mėn. uosto valdžia pa pel užpilamos buvo juo apylinkėse, jo ir mieste liko naam... matrosai dainuodavo: kasdami balastą burlaivių Pomeranijos folkloras. jūreiviškas lengvino vu laivo triume ar smėlį balastui atgabenusioje baržoje gius užlastą) pfeni 9 garšius 3 (po pfenigius 3 grašius 26 talerių 16 atsiėjo uoste iškrovimas balasto kapitonui „Consort“ atplaukusio Klaipėdą į mėn.anglų burlaiviobalandžio m. 1844 numatyta. nebuvo prievolė ši kontraktuose matrosų laivų anglų pavyzdžiui, o, balastą, kraudavo grašių dabro si 20 reichstalerių 14 sumokėta buvo upėje Dangės „Myrrha“ Scheu’ausbarko C. A. iš iškrovimą balasto 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Jahr 1862. 30 sidabro grašių =360pfenigių. Ten pat, l. 29. Lietuvosarchyvas centrinis valstybės (LCVA), fondas apyrašas1614, lapaibyla10, 1, 2–3; Parliamentary papers. = taleris 1 m. 1821–1857 Prūsijoje 24. lapas 2118, byla 170, fondas skyrius, Rankraščių bibliotekos Centrinės akademijos mokslų Lietuvos ižuii ika į liėą tlkyo balasto atplukdyto Klaipėdą į kiekiai Didžiuliai Wossidlo,(Iš: Richard. Ir dvidešimt trys... Und die dreiundzwanzig... Ir dvidešimt du, Und die zweiundzwanzig, Ir dvidešimt vienas, Und die einundzwanzig, Neabejoju. istDas gewiss. Kad tu vienintelė mana, Dass du mein einzig bist, Taip. Aš jaučiu, kad mylimas esu, Ja, ja, ich fühle, dass du mich liebst, Ar negirdi, kas plakaman krūtinėj? Hörst du nicht das Klopfen an meiner Brust? Saldžioji balandėle, Zuckersüsses Täubchen, Roza, žmonele mano, Rosa, mein Weibchen, Nuobodų ir monotonišką darbą mosuojant kastu Rostock, 1969,S.96,273) Memel, 1863,S.7. 25 26 . Skandinavijos šalių laivų įgulos pačios pačios įgulos laivų šalių Skandinavijos . . Report from the Select Committee on British Shipping together with the Minutes of Evidence Reise, Quartier, in Gottes Quartier,in Reise, ------baržomis iš balasto aikščių į neriją apželdinimui kai apželdinimui neriją į aikščių balasto iš baržomis gabenimas grunto balasto augalams tinkamo kad tai, Kaip padėtį. palengvintų argumentas buvo pateikiama iškrovimasnerijoje jo dalies gatvėms,todėl miesto kia ken ir susisiekimui trukdo labai apylinkes“ „į uosto iš išvežimas balasto Teigiama,kad derlingesnė. to dėl ir atliekų žievės medžių prisotinta žemė ten nes nui, daigy panaudoti aikštę sankrovos medienos buvusią balastą“), iškrauti ir priplaukti galėtų laivai kur vietų, čią krantinę balastui iškrauti (nes „ten mariose yra gilių reichstaleriųkainuosian4000 įrengti mišką,atsodinti Smiltynėje žadėjo pirkliai rašte d. 31 Gegužės gijomis. J. Masono Smiltynęįsigyti su kelto ir karčemos privile pramonininko iš leidimo vyriausybės Karaliaučiaus prašant m. 1862 organizacijai pirklių Klaipėdos ziris dinami karklai, kiti želdiniai. so buvo jame ir smėlio pustomoant nerijoje pilamas buvoišklintys) ir skalda (žvyras, balastas kuriųrūšių akmenųir sunaudota žvyro Kaia. XIX molų statybose nį miesto irKuršių nerijos kraštovaizdį. buvosunaudotiformuojantkiekiai jo džiuliaidabarti di kad neabejotina, tačiau metu, ledonešių ir audrų iškraunant,marias patekoį jo nemažai kad spėti, lime Ga balasto.atgabento laivais metrų kubiniųmilijono aikštės pradėtos naudoti prekių krovai. cialius tankus pumpuojant­ spe vandenį. Balasto iškrovimo į naujoviškai, išspręsta buvo problema balasto motorlaiviuose ir Garlaiviuose burlaiviai. uostų kitų buvouoste Vislaivyno.svečiairetesni Klaipėdos jusio garsė kadaise iš burlaivis paskutinis parduotas buvo m. 1900 srautai.krovinių uosto Klaipėdos ir kito viai, suformavimui skirtubalastu krantinės galutiniam su laivams priplaukti sutrukdė nį krantinė nebuvo dėl užbaigta to, šalčiai ankstyvi jog aiškinosi Karaliaučiaus kadvyriausybei, praėjusį rude pirkliai Klaipėdos d. 9 kovo m. 1865 sąmatą. statybos krantinėsparengėP. inspektorius Bleeckas statybos L. reichstalerių 300 sutaupyti tų leis Smiltynėje iškrovimas jo ir brangiai labai nuoja aat ikoio rbea uo vru ko svarbus buvo problema iškrovimo Balasto 1700–1900 m. Klaipėdos uoste liko apiepusantroliko uoste Klaipėdos m. 1700–1900 garlai nukonkuravoburlaivius pabaigoje a. XIX Berichtüber Handel und Schifffahrt zu Memelfür das 28 . 27 . London, 1844,p. 41,157. . Gavus leidimą, uosto leidimą, Gavus .

 ------Шершов, Павлович. Александр Латвийскойнаук СССР Дорошенко, Василий Васильевич. Рост Pижской морской торговли в XVII–XVIII в. в. Zembrickis, Johanas. Wossidlo, Richard. Willoweit, Gerhard. Uebersichts-Plan der Stadt Memel. Herausgegeben durch den Steuerinspektor Quandt im Jahre 1903. Schmelzkopf, Schiffbau in R. Memel bis 1945. Königsberg, 1792. Roerdansz, Heinrich. Reich, Konrad, Pagel, Martin. Pope, Arvis. London, 1844. Parliamentary papers. Memelsches Wochenblatt Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Baukunst betreffend Lilienthal, Samuel, von. Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos skyrius, Rankraščių fondas 170,byla 2118,lapas 24. Lietuvos archyvas, centrinis valstybės fondas 1614,apyrašas 1,byla 10,lapai 2–3. Holstein 1864–1939 disertacija daktaro Spethmann Catharinos 843/d843.pdf. http://e-diss.uni-kiel.de/diss Hooker, Fred. 2001. 1815–1945. II, Ostpreussen, aus Schiffe Reinhart. Schmelzkopf, Siegfried, Fornaçon, Bericht über Handel und Schifffahrt zu Memelfür das Jahr 1862 Allgemeines Wörterbuch der Marine von Johann Hinrich Röding problemurgent an became ballast the of disposal and unloading century 18 of end From the ballast. carried ahips incoming all of % 70–80 almost years some In board. on ballast with port the to arrived ships many ver, the need for imported goods was not big, therefore Howe Klaipėda. in processed and Lagoon Curonian the and River Nemunas the through rafted was which timber, of bulk great a England to transport to used Literatūra Starting from the middle of 18 century sailing ships Burinieku gadsimts Latvijā Baltic contacts in the Hanseatic period. Baltic sea identity

Reise, Quartier,Reise, in Gottesnaam... . 2002.http://www.de.wapedia.org/Last(Schifffahrt). . Band 1, Berlin, 1797. . Band 1,Berlin, . Oldenburg, 1962,Nr. 15. , 1879,Nr. 249. , 1874,Nr. 14. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes Sh Klaipėda XIXamžiuje Sammlung einiger Denkwürdigkeiten von der Königlich Preussischen Immediat-Stadt Memel. Report from the Select Committee on British Shipping together with the Minutes of Evidence Beschreibung des Memelschen Hafens. Sammlung nützlicher Aufsätze und Nachrichten, die , 1839,Nr. 15. i . Рига, 1981,Nr.. Рига, 1. p s s B Himmelbesen über weissen Hunden allast i allast Устройство итеория корабля . Rīga, 1989. . Rīga, Romaldas n

. Klaipėda, 2004. . Klaipėda, K lai Strandgut p Rostock, 1969. ėdai A - domavičius , 48.Cuxhaven, 2000. landscape of town the and its suburbs significantly. last was brought to the Klaipėda Port what changed the ship’sofmeterscubic half and millionone almost bal years hundred two In century. 19 in facilities port of expansion for basis a as served Lagoon Curonian the along arranged sites unloading Ballast Spit.Curonian of port facilities, upgrading of the town, or planting the forconstruction used was ballast deliveredshipsasby gravelstone, Sand, port. the of administration the for n t h . Memel, 1863. . Zweyter Band. Hamburg, 1794. . Band 1.Marburg/Lahn. e 18 e . Berlin, 1981. . Berlin, . Санкт-Петербург, 1906. th - 19 - Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių . Gdansk, 2003. th ce n turies Strandgut Schifffahrt in Schleswig- in Schifffahrt Известия Известия Академии , 50. Cuxhaven, 50. , - .

45

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 46 5 4 3 2 1 pirma penkiasdešimt šimtai du buvo Tai garlaivis. te, užsakymu buvo pastatytas 1560 t keliamosios galios mies Vesterhavet“,Esbjergo D/S registruotos – „A/S likimą. įgulos medžiagos apie ilgai buvusį nežinomą laivo lietuviškos imtis plunksnos, nes susikaupė įdomios dokumentinės verčia pradžioje karo epopėja jo dramatiška ir istorija vėliava Lietuvos su plaukiojimo „Šiaulių“ Neilga sarį. „Marijampolė“)viu pavabendrovėsm. pirkinys 1937 garlai – „dvyniu“ su (kartu pirmasis buvo „Šiauliai“ siekdama plėsti gabenamų krovinių įvairovę laivus, naujesnius ir didesnius vis 1–2 įsigydavo rovė Olan ir naudoti Angliją,Belgiją linijiniuosereisuoseį („Kretinga“), „Rimfrost“ („Utena“) ir „Barfrost“ tas“, „Mais refrižeratoriai garlaiviai maži perimti kapitalą bendrovės „Maistas“ kaip jos įnašas į bendrovės akcinį vadybos specialistais ir nacionaliniais jūreivių kadrais. laivininkystės įstaiga, besiremianti Lietuvoje parengtais vasarą metų suspėjo užsirekomenduoti kaip 1940 solidi ir konkurencinga nacionalizavimo jo iki Lloydas“ Baltijos „Lietuvos įsteigtas mėnesį gruodžio m. 1936 tautinio firmų veiklą prekybos laivyno steigimo kelyje. monopolinių kelių ir vykdytą vyriausybės Lietuvos metuskryptingą vienerius ne apvainikavo įkūrimas bendrovėsdešimtmečiais4-ajameminėtos ir3-iajame laivybos kompanijų kūrimo bandymų praėjusio amžiaus Baltijos nesėkmingųkeletoPo vietą. „Lietuvosišskirtinę Lloydas“užima bendrovė akcinė ekspedicijos ir 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių diją su Lietuvos žemės ūkio produkcija. Lietuvosūkio sudijąžemės Kasmet ­ bend

London, 1972,p. 217–226. Vilkas, Lietuvos R. likimas. laivynas irjo Romano Vilko mašinraštis, Lietuvos jūrų muziejus (LJM), pagalbinė medžiaga (p. m.).7934(1),p. 105. Dorgeist, Theodor. Die Handelsflotte des Freistaates Litauen. Pirmasis laivas šioje įmonėje nuleistas įvandenį dar 1841m. bendrovės. transporto Baltijos ir Lloydo Baltijos Lietuvos L. Dargis, IVIS „ŠAUL“RJ GARLA 90 . ttn dn liiiksė bendrovės laivininkystės danų Štetine m. 1920 iš buvo Lloydo“laivai Baltijos „Lietuvos Pirmieji N itvs avn itrjj laivininkystės istorijoje laivyno NepriklausomosLietuvos turtingoje jau tokioje e Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Karys , New York, 1981,Nr. 10,p. 437. Romaldas 1 . Garlaivis Strandgut A ------domavičius Žemės ūkio gamybinė kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje 1920–1940 Lietuvojenepriklausomojekooperacijagamybinė ūkio Žemės , 10.Cuxhaven, 1982,S.95. 13 500 sv 50013 už mėnesį balandžio m. 1937 pirko „Ebba“ garlaivį nuosavybėn savo laivą perėmusi m. Lauritzen“,„J.1927 bendrovė Kopenhagos tapo makleriu įgaliotuoju „Ebba“.Jo tas kūrenamas plieninis garo katilas. Laivas buvo pavadin cilindrų išsiplėtimotrigubo mašinai garą tiekė anglimi AJ 600 buvo galingumas mašinos Laivo t. 545 10,26 m, 4,88 grimzlė m, brutto talpa 939 t, netto talpa plotis m, 68,37 ilgis duomenys: techniniai Garlaivio laivas pastatytas Co“ & „Nüscke statykloje laivų sis nas Linkevičius. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys bendrovės“transportoKynas,kapitodirektoriusjos A. „BaltiLinkevičienė,direktoriusV.ponia Grudzinskas, eksporto“„Lietuvos atstovasLloydo“ Baltijos „Lietuvos Linkevičius, burmistras Monkevičius, B. kapitonas vo ir padovanojo miesto ir apylinkių vaizdų. Iš dešinės: lai 1938 m. spalio mėn. garlaivį aplankė Šiaulių burmistras „Nordsoen“garlaivisnesnis se vienatipismetais nupirktasir kainą pačią tokią už kiė edoė Leuo Blio Lloydas“ Baltijos „Lietuvos bendrovė Akcinė O ĮGUL a rų sterlingų.rų Kartupačiostosdanų iš firmos 4 .

OS LIKMA 5 . Laikantis susiklosčiusiosLaikantis . 3 S . Trijų . 2 - - - - - . . 12 11 10 9 8 7 6 iš anglimi su atplaukė d. 14 Lapkričio Anglijoje. toną Bos į krovinį medžiagos miško apdorotos išgabeno d. 19 Hulio, spalio iš anglimi akmens atplaukėsu d. 6 Spalio uostą. Anglijos patį tą į mediena su išplaukė dienų 12 po prekių, įvairių atgabeno Antverpeno iš d. 5 Rugsėjo Lyną. Kings į kroviniu medžiagos miško su išplaukė d. 16 liepos o Dancigo, iš anglis akmens Klaipėdą į atplukdė garlaivis d. 6 liepos m. 1937 dą. uostuose.Retkarčiaisgarlaivis atplaukdavo Klaipė į ir Eur didžiuosiuose agentai partnerių jos ir rovės ­ bend rūpinosi kuriais krovinius, įvairius gabeno ir laivyboje, plaukiojo tarp Baltijos bei Šiaurės jūrų uostų Rugsėjo mėnesį jįpakeitė kitas latvis Engelsas Žanis rusiškai arba latviškai bendravusį įgula su ir tuviškai lie nemokėjusį netgi Jakobsoną, R. latvį priimti teko mechaniku pirmuoju tačiau Štaras, Juozas paskirtas buvo mechaniku antruoju „Šiauliai“ Garlaivio vijos. Vokietijos,Lat­ užsienio:Norvegijos, iš mechanikams dirbti leidimo vyriausybės Lietuvos prašyti priversta buvo vadovybė Bendrovės daugiau. vis prireikdavo jų laivynui bendrovės plečiantis nes klausimas, rengimo liai svetimša buvo 6 laivavedžių 25 iš laivuose jūrų rovės ­ bend penkiuose m. 1937 realizuoti. pradėta tik buvo programarengimo kvalifikuotų jūreivių kadrų galaikė labaitrūko. stažą, Susisiekimo ministerijos paremta il laivo kapitonų vietoms užimti pakankamą plaukiojimo lietuviškos.Vis dėlto kvalifikuotų laivavedžių, turinčių buvoka vienareikšmė: bendrovės būtituri laivų įgulos miško medžiaga į Anglijos uostą Kings Lyną „įvairios prekės“. Jau gegužės 18 d. „Šiauliai“ išplaukė su kroviniunurodytosLaivo d. 10 gegužėsKlaipėdą į no cinkus,atplukdęs naują bendrovės pirkinį išAntverpe Mar Feliksas auklėtinis instituto navigacijos(Turku) muoju garlaivio „Šiauliai“ kapitonu buvo paskirtas Abo naujajame registracijos uoste – Klaipėdoje – metu apsilankymopirmojod. 15 gegužės vėliavospatentą– pole“. „Šiauliai“ naują pavadinimą gavo balandžio 26 d., nimai: „Ebba“ tapo „Šiauliais“, „Nordsoen“ – „Marijam tradicijos laivams buvo suteikti Lietuvos miestų pavadi

8 Jūra Jūra Jūra KAA, f. 127,ap. 1,b. 34,l. 8; Vainoras, St. Kaip mūsų laivynas praleido pereituosius metus. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 127,ap. 1,b. 25,l. 4. LCVA, f. 1059,ap. 2,b. 137,l. 36–37. Lietuvos archyvas centrinis valstybės (LCVA), fondas 386,apyrašas 1,byla 944,lapas 110. . Labai aktualus buvo laivų mašinistų ir mechanikų Garlaivis „Šiauliai“ buvo naudojamas trampinėje naudojamas buvo „Šiauliai“ Garlaivis „Lietuvos Baltijos Lloydo“ vadovybės kadrų politi , 4. Klaipėda, 1938,l. 141. , 4.Klaipėda, 1938,p., 5.Klaipėda, 174. 1937,p., 6.Klaipėda, 184. 7 . 6 . Pir o pos pos 10 9 . ------. tono tiltelio F. Marcinkų pakeitė Genujos karališkojo karališkojo Genujos pakeitė F.Marcinkų tiltelio tono pėdos į Gdynę, kovo 20 d. – javus į Antverpeną sajamedoke, kovoo d.3išplukdė rugių krovinį išKlai mėnesįsariolaivasbuvoremontuojamas Liepojossau miškoirmedžiaga Klaipėdosiš Anglijos įmonėms. Va su anglies kroviniu iš Anglijos uostų Lietuvos fabrikams 10235,315tir14680,475m³krovinių.beno perga „Šiauliai“ garlaivis reisus aštuonis per m. gabenimas. 1937 krovinių valstybės padėjo išsilaikyti Jai rinkoje. krovinių vietos savo dėl grumtis teko rovei triu pilnus prisipildyti galimybę turėjo visada ne to, be krovinius, biriuosius nepelningus daugiausia beno krovinioiš 27d. Dancigo irgi be grįžo gruodžio tislando, po 4 dienų su balastu išplaukė į Dancigą. Beje, Burn iš anglis atgabeno d. 15 Grenshudą. Gruodžio į Iminghamno, lapkričio 22 d. išplukdė miško medžiagą muziejaus rinkinio jūrų Lietuvos iš nuotrauka m. 1939 Monkevičius. tas Benedikkapitonasvadovavogarlaiviui m. 1938–1940 (Turku)Abo institute mokslus navigacijos baigusio dešimtuko, laivavedžių kvalifikuotų Lietuvos pirmųjųNepriklausomos iš vienas dar – Monkevičius Benediktas perėmė valdymą laivo pastarojo iš d. 1 jo rugsė o Kaminskas, Juozas absolventas instituto jūrų ­ bend jaunai sąlygomis konkurencijos Aštrios mus. 1938 m. liepos 4 d. ant garlaivio „Šiauliai“ kapi „Šiauliai“ garlaivio ant d. 4 liepos m. 1938 Ir 1938 m. garlaivis „Šiauliai“ plaukiojo dažniausiai „Šiauliai“kroviniųmatome,Išstruktūrosga kad Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Jūra , Nr. 1939,l. 6. 1.Klaipėda, 12 . Aplinky . 11 . ------47

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 48 15 14 13 1939 m.Štetine jūreivio E.Voronecko laivo įsigytas piešinys. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys akmens anglis, iš plukdyta čia – javai Klaipėdąį Belgiją ir Olandiją. į Archy Anglijos iš nepakito: beveik tas atsiminimuose. amžininkų ir dokumentuose archyvų išliko pavardžių Tiek Balsevičius. Z. Slabšys, M. Jovaiša, A. nevičius, V.Juk Janavičius, K. Juodis, K. praktikantai kadetai Čeprackai, broliai Erlikas, P. virėjai Voroneckas, E. Strikauskas, E. Medėkša, Vaitkevičius,A. K. kevičius, Kvietkauskas, L. Šaulys, V. H. Musteikis, A. džius, Vil Skar Stonkus, A. K. J. J.(junga), Fledžinskas, Čerskis, Šaulys P. Rukuiža, V. Skrinskas, V. matrosai Pavels, kūrikai ir Daniulaitis, A. Jurgaitis, T. Babarskis, A. Vėsols, H. bocmanai Puškaitis, V. Rosas, K. čiūnas, Kriau Vincas buvo latvių, minėtųjų be mechanikai, laivo laiku Įvairiu Bagdanavičius. Vytautas Rasiulis, Aleksandras Tomsonas,Teodoras norvegas Burbulis, Kostas Eduardas Serafinas, L. – šturmanų Babarskis, antrųjų Sliesoraitis, Vytautas Čemeška, Rapolas Serafinas, Liudas ėjo laive pareigas Pirmųjųšturmanų užsienyje. mokslus jūrų studijavusių praktikantų, ir garlaiviu „Šiauliai“ plaukiojo daugelis jaunų šturmanų baigęs mokyklą jūrų Rygos m. 1934 Šimkus, Antanas pavadavo jį metu atostogų 05 09 – 14 08 1939 kapitonu. garlaivio tiniu pasku ir tapo Monkevičius B. taip,kad susiklostė bės 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Nuskendo Alfonsas Babarskis. Ten pat, b. 50,l. 6. KAA, f. 127,ap. 1,b. 78,l. 6. 99 . av mrrti r rvnų asortimen krovinių ir maršrutai laivo m. 1939 13 . Vadovaujami B. Monkevičiaus Monkevičiaus VadovaujamiB. . Mūsų jūra , 1.Kaunas, 1940, p. 29. ­ ------asasa nsabj bnya sukompromituoti bandymas nuskambėjo garsiausiai Bene narių. įgulos „Šiauliai“ garlaivio tarp tykiuose san pasireikšdavobendrovę.ir požiūrisneigiamas Šis laivybos lietuvišką konkurencingą susikūrusią į rėjo žiū kreivokai jūreiviai, profesionalai ypač vokiečiai, jūrą. A.Babarskio išgelbėti nepavyko į atsipalaidavoįkritobocmanu ji su valtį,kartu jimo ir Klaipėdos į Štetiną 1940 m. sausio 6 d. Tvarkant gelbė iš plaukiant „Šiauliams“ jūroje žūtis Babarskio fonso užplaukęs ant seklumos prie Kopenhagos sraigtą prie „Naftal &Co“ krantinės, o birželio 7 d. buvo apgadino d. „Baltanglia“,garlaivio13 anglų kovo prie 1 d. įplaukdamas į Klaipėdos uostą garlaivis „prisilietė“ kovo m. 1938 bangų.didelių nukentėjonuo veleną, ir sraigtą aplaužėobjektą, povandeninį užkabino dugnu lapkričio 10 d. netoli Anglijos Burntislando uosto laivas m. 1937 neišvengta. irgi smulkių, ir nors kurių, rijos, puslapiuosevų pedantiškaiavasuregistruotoslaivo ir chaniko įsakymo ir pasielgė priešingai: ėmė pumpuotipriešingai:pasielgėėmė ir chaniko įsakymo išsilygintų.Vokietisnesupratęsme apsimetėmatrosas laivas kad tanką, esantį borte priešingame į vandenį pumpuoti įsakė V. Kriaučiūnas ir pakrypo, šis javus, čiūną. 1939 m. sausio mėn. kraunant Klaipėdoje į laivą ką tik laivo pirmuoju mechaniku paskirtą Vincą Kriau e alpi, a veiii liėo gyventojai Klaipėdos vietiniai kad paslaptis, Ne Daugskaudesnė netektis buvo laivo Al bocmano 15 . 14 . ------22 21 20 19 18 17 16 jo ėjo pareigas šturmano pirmojo Monkevičius, B. Leningrade laivininkystei jūros Baltijos priskirtas buvo pradžioje laivas duomenimis, kuriais Kai Lt. 905,50 482 tintas įver nacionalizuojant „Šiauliai“, garlaivis ir pat taip laivininkystei, valstybinei Latvijos Tarybų perduoti d. 29 (spalio?) lapkričio laivai jūrų nacionalizuotas, „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivynas rugpjūčio 3 d. buvo laivyną jūrų Lietuvos sužlugdė galutinai okupacija Štetino uoste. naujosįgulos išvažiavo Monkevičius B. kapitonas Rasiulį, A. maną įgula nesutiko ir grįžo namo. Laive palikęs antrąjį štur pusbrolis), (žuvusiojo Babarskis Vytautas ėjęs metu tuo pareigasšturmano pirmojo prisimena Kaip 100%. iki priedą rizikos karo tą mažinti siūlo bendrovė kad pražūtingo „Šiaulių“ Babarskiuireiso į Štetiną laivo A. įgula sužinojo, minėto Po 300%. iki padidėjo nimai) atlygi jūreivių ir (kartu gabenimą krovinių už kestis pavojingi,labai reisaitaponepaisantlaivų to, mo kad prekybos valstybių neutralių blokadą, krantų priešų paskelbus valstybėms kariaujančioms ir karui liniam pasau Prasidėjus veiksmų. karo vykusių Suomijos ir Sąjungos Sovietų tarp dėl uoste Leningrado stovėjo paleido.rintinetrukus ir mėn. garlaivis Gruodžio ilgai sulaikė vokiečių karo laivas, nuplukdė į Emdeną patik­ jūrojeŠiaurės laivą d. zoną“.11 vąją lapkričio m. 1939 „lais išderėtą Lietuvai uoste Klaipėdos ir Liepoją per gabendavo krovinius nors Šventojoje, priregistruoti Lloydo“buvoBaltijos laivai „Lietuvos kiti ir „Šiauliai“ įsigijo dailininko iš vietinio viename Vokietijos uoste. sviestą ir lašinius Voroneckasuž E. jūreivis vaizdą vo laivų,turinčiųsavo„portretą“.vos tapytąlaiAliejumi klaužada matrosas buvo iš laivo išvytas Ne žygių. ryžtingesnių imtis teko ir pakrypo labiau dar Laivas tanką. esantį borte pačiame tame į vandenį

Theodor. Die Handelsflotte des Freistaates Litauen. 2008,p.Klaipėda, 124–125. Butkus, Venantas. Paskutiniai reisai –Laptevų jūroje. Бунич, Игорь. Vytauto Skrinsko 19950921laiškas autoriui. LCVA, f. 1059, ap. 5, b. 22, l. 1; Romano Vilko mašinraštis, Lietuvos jūrų muziejus (LJM), pagalbinė medžiaga (p. m.). 7934 (1), p. 105; Dorgeist, metais. 1938–1940 laivynas prekybos jūrų Lietuvos Adomavičius,Romaldas. Butkus, Venantas. Jūrų kapitonas –Gulago kalinys. KAA, f. 127,ap. 1,b. 54,l. 15. 1939 m. kovom. 1939 mėnesį netekus garlaivis Klaipėdos, Lietu nedaugelio iš vienas – „Šiauliai“ Garlaivis av įua io itvša jm tebevadovavo jam lietuviška, liko įgula Laivo sovietų ir permainos politinės vasaros m. 1940 19 . 17 . Žiema buvo atšiauri, laivas ilgam įšalo įšalo buvoatšiauri,ilgam laivas Žiema . Балтийская трагедияБалтийская . Агония 16 . Москва, 2004,с.211. . Москва, . Strandgut Klaipėda Klaipėda (priedas , 10.Cuxhaven, 1982,S.95. (priedas 18 ------. Jūra a bendr ris BT-550ris zuotas kaip krovininis karo laivas, jam suteiktas nume Ae prie vėliau– Piarnuuostą, buvonusiųstaslaivaisį bos preky kitais su „Šiauliai“ karas, prasidėjo kad kėjus, lėktuvo.PaaišvokiečiųVentspilio iš apšaudytasbuvo netoli naktį ir Rygą į išplaukė laivas d. 21 Birželio tu. praktikan jūreiviu jaunuolį priėmė Monkevičius B. mokyklos I kursą baigęs Vytautas Skrinskas. Kapitonas jūrų Rygos tik ką atvyko „Šiauliai“ garlaivį stovėjusį nimai irdokumentai. jūrų muziejuje saugomi įvykių dalyvių laiškai, prisimi Lietuvos padeda atkurti mėnesiais karo pirmaisiais ją SovietųSąjunga. Garlaivio „Šiauliai“ istori įgulos jo ir niais. krovi ekonomikomsreikalingais biaujančiųvalstybių SąjungosSovietų Vokietijosir šiųbendradar uostųsu dantu tapo jaunas leitenantas Jadrynia. Rugpjūčio 27 d. komen karo„Šiauliai“ Garlaivio kariai. rusai paskirti liau jįsutinkame Leningrade. vėkapitonasMonkevičius,laivokadangiB. buvo kad Sibirą į išvežtas buvo šeima su vasarą m. 1940 dar nes laive, būti negalėjo soraitis krantą,į vadovauti tekoSliesoraičiui. E. Tačiau Slie E. pabėgęs kapitonas Latvis Puškaitis.Viktoras chanikas me Deetjensas, Erikas norvegas šturmanas antrasis Sliesoraitis, E. šturmanas pirmasis Medinšas, latvis buvo kapitonas „Šiauliai“ garlaivio kad teigia, ničius Bu I. įvykius. meto to atkurti bandysime šaltiniais kitais su derindami tačiau nepatikima, labai letristika be istorinė Buničiaus I. naudojama čia šaltinis Kaip įgulomis, kuriomis karinė vadovybė labai nepasitikėjo. tautinėmis su laivai estų ir latvių nacionalizuoti darė su dalį laivyno šio Didelę laivų. prekybos ir karo 190 apie likusius uoste Talinąapsuptąir evakuoti sprendė Jūra ), 20010518,Nr. 19. g ), 20010504,Nr. 17. o sls aio prieigose Talino salos nos 1941 m. birželio mėn. pradžioje į Liepojos uoste Liepojos į pradžioje mėn. birželio m. 1941 su karą pradėjo Vokietija d. 22 birželio m. 1941 Nepasitikint pabaltijiečių įgulomis, į laivus buvo laivus į įgulomis, pabaltijiečių Nepasitikint nu vadovybė karo sovietų pabaigoje Rugpjūčio Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvojeJūrininkųLietuvojejūreivystėsistorijosrengimas mokslis E. Sliesoraitis. Laivas plaukiojo tarp tarp plaukiojo Laivas Sliesoraitis. E. mokslis 21 . Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 22 . Nėra pagrindo abejoti, pagrindo Nėra . 20 Lia bv mobili buvo Laivas . ------. 49

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 50 30 29 28 27 26 25 24 23 at buvo likusiųjų nuo Žiemą -25°C. siekdavo speigas badas, prasidėjo kad prisimena, V.Skrinskas menės. kariuo buvo vokiečių apsuptas ir Leningradas trukus uosto netoli barake apgyvendinti ir rezervą tės laivininkys valstybinės jūros Baltijos į paskirti buvo Visi – į Leningradą. vėliau į Kronštatą, nugabenti rėjo istorijoje“ laivyno TSRS ir Rusijos katastrofa „kruviniausia vadina jis kį įvy žmonių. Šį apie žuvo 000 ir 20 laivai nuskendo 66 metu evakuacijos Talino duomenimis, Buničiaus I. sužeistųjų buvusių triume priekiniame 200 krantą į evakuoti „pamiršta“ buvo Sumaištyje užsidegė. laivas sviediniai, artilerijos Nuogabenti sprogo bombų laive 21. Nr. traleris minų ir „Meteor“ laivas gelbėjimo pė tem laivą kad rašo, Buničius I. nuskandino. jį ir laivį gar bombardavo kartą dar vokiečiai laive. d. 30 Rugpjūčio liko įgula krantą, į išsodinti buvo Artileristai salos. Goglando prie „Šiaulius“ nutempė „Skrunda“ garlaivis latvių vakare o vairą, sutaisė įsakymu vičiaus Anot V. dreifuoti. Skrinsko, jis ir jūreivis Vytautas Rukuiža B. Monke ėmė laivas mechanizmas, vairo tas sugadin Buvo laivagalyje. ir borto dešiniojo prie go spro bombos trys bombonešiai, 5 atakavo laivą Goglando salos prie artėjant Tačiau gyvybingumą. laivo pažeistų kad dideli, tokie nebuvo nuostoliai padaryti Bombų vienišas. kelionę tęsė d. 19 rugpjūčio ir minų išvengė „Šiauliai“ pavieniui. plaukė laivai iširo, vojai Kon atakos. bombonešių prasidėjo dieną Kitą minų. ant užplaukę nuskendo laivų daugelis naktį pirmąją Jau 14.30. pajudėjo Konvojus laivai. karo nedideli 6 ir traleriai minų 9 laivai, prekybos jūrų 7 sudarė kurį mus iraviacijos povandeninių bei laivų atakas. mindos pusiasaliu, atlaikyti kranto artilerijos apšaudy Ju ties užtvarą minų ištisinę perplaukti teko vojams Kon turtas. karo ir sužeistieji kariuomenė,sausumos gabenama buvoJuose nuplaukė Kronštatovojus, link. kon keturis į suskirstyti laivai, visi d. 28 Rugpjūčio kareiviai. sulaipinti ir amunicija diviziono artilerijos į garlaivį iš Aegnos buvo salos pakrauta ten dislokuoto 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Savitarpinės pagalbos žinios Ten pat, 19420418,Nr. 8. Ten pat, 19420403,Nr. 7. Ten pat, 19420221,Nr. 5. Бунич, Игорь. Vytauto Skrinsko 19951121laiškas autoriui. Ten pat, с.331. Бунич, Игорь. Po kelių dienų garlaivio įgulą karinis kateris tu kateris karinis įgulą garlaivio dienų kelių Po konvojų, II į paskirtas buvo „Šiauliai“ Garlaivis Балтийская трагедия.Балтийская Агония..., трагедияБалтийская 24 . . 19411208,Nr. 1. . Катастрофа с.74. . Москва, 2003,с.288,289,309. . Москва, 25 . Ne . 23 ------. no Andriaus Daniulaičio sūnus, Rusijos per istorijos ir „Marijampolė“ mechaniko A.Krukonio tėvas negaunantissūnausgarlaivio iš žinių parašė valsčiaus, plungiečiųbroliųČeprackų dauskienė Gu S. kaunietė skelbė laikraštyje Rukuižą V. jūreivį „Šiauliai“ garlaivio dingusį Apie sąrašas. gyventojų šalies ieškomų giminių ir dingusių pradžioje karo čių tūkstan išspausdintas buvo žinios“ pagalbos tarpinės „Savi laikraštyje organizacijos Kryžiaus Raudonojo ežere Balchašo jūrose, Aralo Kaspijos, tarnybą gaudavo jie Ten jūreivių. pabaltijiečių kitų daugelis ir kaip Aziją, Vidurinę į evakuoti buvo nariai įgulos kiti kurie kai ir Stonkus Rukuiža. Vytautas mirė Barake institute. (Turku) Abo navigacijos Suomijoje, mokėsi metu) gu (skirtin abu kad tai, siejo Juos Bagdanavičius. tautas Vy praktikantas šturmanas ir Monkevičius B. skirti rengė išdavikišką nelegalų kolektyvinį pabėgimą į vo į pabėgimą kolektyvinį nelegalų išdavikišką rengė – darbuotojai laivininkystės valstybinės jūros Baltijos išjog Pabaltijo į atvykęLeningradą latviai ir lietuviai – sužinojo, skyrius NKVD geležinkelio Spalio kad ma, nis, tuo metu irgi buvę Leningrade. Kruko A. mechanikasT. šturmanasDzikas, laivų: kų Tardymų metu buvo minimi ir jūreiviai iš kitų lietuviš tautiečiais.okupuotąsavoteritoriją“ vokiečių su kartu į organizavus pabėgimą tikslais „politiniais kaltinimas pateiktas buvo Daniulaičiui A. metu tardymo d. 15 Vasario kalbomis. antitarybinėmis ir nacionalizmu kaltinami Stonkus Puškaitis, Jurgaitis, Monkevičius, DaniulaitiskadA. tyti, kitilietuviaiir jūreiviai: Runča, maprotokolųapklausų Iš suimtas. buvo d. 2 vasario krovikunamuose,gimdymo dirbęs niulaitis,metu tuo kimas alkaname Leningrade 1942 m. pradžioje. A. Da li narių įgulos „Šiauliai“garlaivio kurių kai paaiškėjo archyve) muziejaus jūrų Lietuvos yra (kopijos kopijų dokumentų atsiųstų jam Iš Leningrade. likimą tėvo savo sužinoti pabandė „Memorial“ draugiją švietimo Kaunietis Arvydas Daniulaitis, „Šiaulių“ bocma „Šiaulių“ Daniulaitis, Arvydas Kaunietis Lietuvos leistame LietuvojeVokiečių okupuotoje Kovo 20 d. surašytame kaltinamajame akte teigia 26 . 27 , mama ieškojo V. Bagdanavičiaus 29 . Iš Dzūkijos, ŠventežerioDzūkijos, Iš . 28 30 , tėvai – . ------32 31 kitų ir įgulos laivo kurių kai reisą, paskutinį„Šiauliai“ garlaivio apie pranešė pirmasis jis skaitytojamsžinių“ pagalbos „Savitarpinės Pozemskis.ir Kauniečiamszas buvęs kėtaisugrįžo garlaivio „Šiauliai“ mašinistasJuo pasidavė vokiečiams fronte mėnesį gegužės ir dalinį latvių armijos nosios Raudo į pateko pradžioje m. 1942 Pertsas kadrai. nų laivy valstybių Baltijos okupuotų nesenai nepatikimi bimoįmonėse. Tokiu būdu buvo izoliuojami politiškai į Burlu-Tiubę ežero prie dirbti Balchašo žuvies perdir nuvežti(Orenburgą) Čkalovą bei (Samarą)Kuibyševą per ir vagonus 7 į susodinti buvo Leningrade jūreivių lietuvių ir estų latvių, 300 apie mėnesį rugpjūčio kad pasakojo, Pertsas saugumiečiai. sovietų suėmė reivius jū kuriuos kai „Turaida“garlaivio Čia su įgula. d. 14 Zeitung“.„Minsker liepos Leningradą patekoPertsasį laikraščio iš perspausdinta buvo istorija Pertso reivio jū Latvio Kronštatą“, dalyvavusių pasakojimus. į žygyje „laivyno jūreivių, pabaltijiečių dviejų paskelbė navičius... V.Vaitkevičius, K. Balsevičius, Medėkša, Z. Bagda A. nariai: įgulos „Šiauliai“ garlaivio šie ir nužudyti buvo abilitavimo“ re represijųaukų politinių dėl „Įstatymas 18 10 1991 taikomas jam todėl nepatvirtina, medžiaga bylos jai organizaci kontrrevoliucinei priklausymo Da niulaičio A. kad sprendimą, pasirašė pavaduotojas roro sušaudyti. V.Puškaitį ir Daniulaitį A. Monkevičių, B. Runčą, S. nuteisė ir posėdyje uždarame bylą nagrinėjo bunolas prieš kitus. namieji buvo įskųsti, o po žiaurių tardymų liudijo vieni Hardiskalti Petersas.kadaiškėja, kaltinamojoIšakto matrosas„Adema“ garlaivio buvęsViktoras Puškaitis, kapitonopadėjėjas „Šiauliai“garlaivio Jurgaitis,buvęs „Utena“Teofilisgarlaiviobuvęs kapitono padėjėjas III čius, buvęs to garlaivio bocmanas Andrius Daniulaitis, vęs garlaivio „Šiauliai“ kapitonas Benediktas Monkevi bu Runča, Stasys „Meero“šturmanasgarlaivio buvęs kiečių laikinai okupuotą teritoriją. Kaltinamieji buvo 6:

Šiurpi tremtinių odisėja. Dokumentų kopijos Lietuvos jūrųmuziejaus archyve. 1942 m. lapkričio mėnesį namo į Vilijampolę neti 1942 m. pabaigoje „Savitarpinės pagalbos žinios“ pagalbos „Savitarpinės pabaigoje m. 1942 ar mirė m. 1941–1942 Leningrade kad Manoma, proku Peterburgo Sankt d. 8 rugsėjo m. 1992 tri karinis baseino Baltijos d. 31 kovo m. 1942 31 . 32 . Savitarpinės pagalbos žinios. 1942 0908,Nr. 21. ------pavasarį kažkokiu būdu iš apsupto miesto sugebėjo nu kitais„Šiaulių“ nariais,įgulossėkmingai peržiemojo, o blokadosmirtį smaugiamame mieste. ir gyvenimą jūreivių lietuvių patekusių Leningradą į ka. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys kairės bocmanas Andrius Daniulaitis. 1938 m. nuotrau iš pirmas eilėje Pirmoje jūreiviai. „Šiauliai“ Garlaivio landžio 11 d. Tuo metu dar buvo gyvi V. Bagdanavičius, minimas. ne jau nuosprendyje teismo T. Jurgaitis įrašytas akte kaltinamajame Beje, pakeistas. būtų Monkevičiui B. nuosprendis mirties kad Neįtikėtina, Kaspiją. į grado Lenin iš ištrūkti sugebėjo Krukonis A. mechanikas „Marijampolė“ garlaivio ir T. Jurgaitis šturmanas na“ „Ute garlaivio Kazachstaną, į išsiųstas buvo kevičius Mon B. kapitonas esą dokumentuose: teismo įrašų nuo skiriasi duomenys skelbti Pozemskio J. lietuvius jūreivius kitus Apie Vaitkevičius. K. žinios kūrikas be dingo Čeprackai, Pranas ir Vladas virėjai laivo Balsevičius, Z. Rukuiža, V. Strikauskas, E. jūreiviai mirė badu žiemą blokados kad J. pasakojo, Pozemskis badu. mirė tūkstančių dešimtimis pasirūpinta, laiku nebuvo maistu aprūpinimu ir evakavimu kurių jai, gyvento miesto Apsupto priemaišomis. pjuvenų ir vatos su duonos gramus 125 gaudavę maistui baryje, kam viename 10 po vyrų barakuose gyvenę ningrade rijus pakankamai paslaptingas ir sunkiai įtikėtinas. kolegų likimą labai prieštaringi, o grįžimo namo scena PozemskioJ.pasakojimaiapiegimtinėn. grįžti ir jimo vykti į Kaukazą, ten sulaukti vokiečių kariuomenės atė Į Leningradą J. Pozemskis pateko iš Talino kartu su J. Pozemskis pasakojo išvykęs iš Leningrado ba Leningrado iš išvykęs pasakojo Pozemskis J. Anot J. Le jūreiviai ir latviai Pozemskio, lietuviai Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių ------­ - 51

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 52 34 33 Lietuvos Baltijos Lloydas field. that of specialists local lacked Lithuania as Latvians, or Germans were usually motormen and Engineers independence. Lithuanian of years the during Monkevicius trained Kaminskas, Marcinkus, Captains the by led was ship The board. on cargo other and timber, coal, with Seas North the and Baltic the of ports the and Klaipeda between ran ship The ship. the to Siauliai of name the give towns Lithuanian of names the after ships its name to tradition the following and by Lloydas Baltijos year every 1936 In ships. larger fleet and larger purchasing its increasing The was capital. company Lithuanian the of company shipping founded in 1936 December became the first successful laivo korpusą. Vokiečiai ar suomiai lyg ir planavo laivą apie žinios įvairuoja Labai suomiai. užėmė mėn. džio kaimynystėje.balan salos m. 1942 Goglando soti Salą cas Pranaitis Stonkus,„Marijampolė“garlaivioVinmechanikasK. A. Medėkša, V. Puškaitis (visi kalėjime), A. Daniulaitis, 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Savitarpinės pagalbos žinios Dorgeist, Theodor. Die Handelsflotte des Freistaates Litauen. The Soviet authorities nationalized the company the nationalized authorities Soviet The Company Shipping Pats laivas, tiksliau, korpuso jo liekanos liko stūk 33 . ĮLietuvą jie nesugrįžo. bought in Denmark steamer Ebba Ebba steamer Denmark in bought in the summer 1940. D . 194212,Nr. 28–29. esti itvs atjs Lloydas Baltijos Lietuvos n y o y f t h Romaldas e e „Siauliai Stea Lietuvos Strandgut m A “ - - - er er domavičius

S , 10.Cuxhaven, 1982,S.95. peo Company of the Soviet Latvia. The crew of the ship of crew The Latvia. Soviet the of Company Shipping the to over given were ships other three and „Šiauliai“ liekanas. garlaivio kyšančias vandens iš pastebėti buvo galima girdėti, kad sovietiniais laikais buriuojant į Leningradą vietoje pačioje toje tebėra kanos lie laivo kad teigia, autoriaiKiti žinios. nepatikrintos Tai torpedas. jį į paleisdamas planams, šiems trukdyti su bandęs suremontuoti.laivaspovandeninis Sovietų and sentenced to death on 31March 1942. Germans by occupied Lithuania to return to plotting in accused were seamen Lithuanian other three and Monkevicius Captain The freeze. and hunger the of of members The crew was and rescued broughtLeningrad. to steamer The mines. by or attacks artillery and air German the during wreckedwere ships evacuating the Majorityof Krohnstadt. to ammunition and wounded, solders, in 28 – 30 August Base Military 1941. The ship carried „Siauliai remained Lithuanian. iauliaia p n itr 91 14 hnrd huad of thousand hundred 1942 – 1941 winter In War World Second the of beginning the At le died of hunger in an enclosed Leningrad. Few Leningrad. enclosed an in hunger of died le to pr i te vcain f h Tallinn the of evacuation the in part took “ „Siauliai n „Siauliai d t d “ was bombed near Gogland island. Gogland near bombed was “

h  e e “ crew also became the victims victims the became also crew “ C rew 34 . Iš buriuotojų teko buriuotojų Iš . - - Бунич, Игорь. Бунич, Игорь. Vytauto Skrinsko 19951121laiškas autoriui. Vytauto Skrinsko 19950921laiškas autoriui. Vilkas, Lietuvos R. likimas. laivynas irjo Vainoras, St. Kaip mūsų laivynas praleido pereituosius metus. Šiurpi tremtinių odisėja. Savitarpinės pagalbos žinios Romano Vilko mašinraštis, Lietuvos jūrųmuziejus (LJM),pagalbinė medžiaga (p. m.),7934(1). Nuskendo Alfonsas Babarskis. LCVA, f. 1059,ap. 5,b. 22, l. 1. LCVA, f. 1059,ap. 2,b. 137, l. 36–37. Lietuvos archyvas centrinis valstybės (LCVA), fondas 386,apyrašas 1,byla 944,lapas 110. KAA, f. 127,ap. 1,b. 78,l. 6. KAA, f. 127,ap. 1,b. 54,l. 15. KAA, f. 127,ap. 1,b. 50,l. 6. KAA, f. 127,ap. 1,b. 34,l. 8. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 127,ap. 1,b. 25,l. 4. Jūra Jūra Jūra Dorgeist, Theodor. Die Handelsflotte des Freistaates Litauen. somoje Lietuvoje 1920–1940 Dargis,LietuvosL. LloydoBaltijos transporto Baltijos ir bendrovės. Butkus, Venantas. Paskutiniai reisai –Laptevų jūroje. Butkus, Venantas. Jūrų kapitonas –Gulago kalinys. vystės istorijos retrospektyvoje metais. 1938–1940 laivynas Adomavičius,prekybos jūrų LietuvosRomaldas. Literatūra , 6. Klaipėda, 1937. , 6.Klaipėda, 1938. , 5.Klaipėda, 1938. , 4.Klaipėda, Балтийская трагедияБалтийская трагедияБалтийская

Savitarpinės pagalbos žinios . 194212,Nr. 28–29. . Londonas, 1972. . Klaipėda, 2008. . Klaipėda, Mūsų jūra . . Катастрофа Агония Karys , 1.Kaunas, 1940. , New York, 1981,Nr. 10. . Москва, 2004. . Москва, Klaipėda . 19420908,Nr. 21. Klaipėda . Москва, 2003. . Москва, (priedas Strandgut, Jūra (priedas , 1. Klaipėda, 1939, l. 6. , 1.Klaipėda, Žemėsūkio gamybinė kooperacija nepriklau Jūra Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Jūra 10. Cuxhaven, 1982,S.95. ), 20010518,Nr. 19. ), 20010504,Nr. 17. JūrininkųrengimasLietuvoje jūrei - - 53

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 54 4 3 2 1 Jo„Moshulu“ denio.burlaivio didžiojo ant ir vėliau o kinu iš Kėdainių, romantiškų norų nuvestu į Klaipėdą, vaiVytautuBagdanavičiumi, – jaunuoliųnedaugelio norėtumeŠiandienir tų,deja, supažindintivienu iš su vui, virš kurio tranco (laivagalio) plevėsuotų Trispalvė. lai vadovauti buvo svajonė jų Daugelio šaliai. musiai atgi tik ką nenuginčijamąnaudą jos apie likusiems te jūrą, išbandyti save kitoje aplinkoje ir papasakoti kran pamatyti troškimu užsidegė kurie jaunuolių, atsirado dėlto vis visuomenėje persunktoje mentalitetu ninkų ūki Žemės vandenyse. atviruose ir bet krante, tik ne srityje: jūrininkystės interesus Lietuvos ginti galinčių uostą pakrantęturimąir įsisavinti stengėsi valdžia Lietuvos nelengvai ir mažu tybės tarptautiniam ir ekonominiam pripažinimui, pa vals reikšmę jūros Supratusinebuvo. uoste tvarkytis įgūdžių ir tradicijų Jūreivystės sunkumų. papildomų kilo Klaipėdą, išsikovojus metais 1923 uostu. jūrų su pretenduoti į Baltijos pajūrio – ruožą Klaipėdos kraštą RespublikaiLietuvossusikūrusiaisuteikė galimybę tik nutarimai m. 1919 konferencijos taikos Paryžiaus užbaigusios karą pasaulinį Pirmąjį Tik vargintis. tėtų ver kurios dėl naudos, juose nematė vandenų, čiųjų lietuviai per visą savo tautos istoriją nesiveržė prie pla politikos jūrinės identiteto, jūrinio savo dėl abejojame tačiau uostą, Klaipėdos plečiantį besi sparčiai ir išvystytą Turime dažnai. gana iškyla Lietuvoje šiandien klausimų panašių ir Tokių tauta? 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių *

(ap žavių irnesustabdomų burlaivių laikotarpio simboliu. burlaivių visus rekordusgreičio pagerinotolimuosiuoseaukštų plačiomismaršrutuose.tiesiosiomis stiebųsu burėmiskorpusobei jūrų Siauro ilgotapo laivo vaizdas ir kliperiai vandenyse, audringuose patikimi ir Eiklūs savybes. greičio neregėtas tol iki turėję gausumo bei išdėstymo Kliperis Lavery, B. Žostautaitė, P. Valsonokas, R. Gražulis, A.Ar Lietuva –jūrinė valstybė? A W – XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje išsivystęs laivo tipas. Tristiebiai vidutinio dydžio krovininiai burlaiviai, dėl savo formos ir burių ir formos savo dėl burlaiviai,krovininiai Tristiebiaidydžio vidutiniotipas. laivo išsivystęs pusėje antrojoje ir viduryje a. XIX – r Lietuva – tikrai jūrų valstybė, o gal tik tik jūrininkų – lietuviai Ar gal jūros? prie valstybė o valstybė, jūrų tikrai – Lietuva r ie vnąp Ship indjammer Klaipėda –Lietuvos uostas (1923–1939) . London, 2004,p. 235–240. Klaipėdos problema Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas 3 . Reikėjo žmonių, Reikėjo norinčių. ir (fotografuotas leidimas). Vilnius, 1989,p. 55. Romualdas Kultūros barai irm 1 Tka is, kad tiesa, Tikra . ’ių . Vilnius, 1990,p. 28–29. A ųj Lietuv epochos liudininka , 2007,Nr. 7,p. 7–16. domavičius 2 ką ------Lietuvos vardą pasaulio vandenyne. įtvirtinti – tikslą turėdami jėgomis, gamtos su kovojo tautiečiai jo metų 80 prieš jau burlaiviuose tokiuose kad atminti,turėtų juos, pamatęslietuvis, laivai, nami me Klaipėdos uoste renkasi didesni ir mažesni vėjo ge pačia tame kai m.), (2009 Šiemet žymę. ryškią paliko dos ir gimstančios Lietuvos jūrinės tradicijos kontekste rai jūreivystės pasaulio bendrame istorija gyvenimo pakeitė iš garlaivių kaminų rūkstančių dūmų debesys, debesys, dūmų rūkstančių kaminųgarlaivių iš pakeitė uostuose panoramą miško Stiebų užges. tuoj epocha burlaivių jog aišku, Buvo laivininkystės.prekybinės iš Australijąir Kiniją grei ir prarado burlaiviai jūrų, Raudonosios ir žemio darbo. 1869 metais, atidarius Sueco kanalą tarp Vidur mė burlaivių rinkas, ir pastarieji vis dažniau likdavo be nenuspėjamų vėjų ir apsieidavo su mažesne įgula, perė Garlaiviai,nebuvokurie tokiepriklausominuo dažnai menko. reikšmė laivų burinių amžiui, XIX baigiantis Ilgainiui,ekonomika. valstybių daugelio rėmėsi portu greičio ir grožio standartais. Tuo metu burlaivių trans aukščiausią išsivystymo tašką, vertinant konstrukcijos, savo pasiekė pavidalu kliperių* kad tvirtinti, galima žiuje buriniai laivai tobulėjo sparčiausiai, ir nedvejojant am XIX kontekste?kultūros jūrinės bendrame skiria išsi periodas istorijos šis Kuo karų. pasaulinių dviejų tarp tarpsnyje amžiaus XX valstybė Lietuvos atsidūrė čio pranašumą tolimuosiuose maršrutuose iš Eur Pažvelkime į jūreivystės istorijos epochą, kurioje epochą, istorijos jūreivystės į Pažvelkime B urlaiviai milžinai urlaiviai (jaunesnysis) os jūrinnkų) 4 . Burėms grėsė visiškas išstūmimasvisiškasBurėms grėsė . s o pos pos į ------9 8 7 6 5 jančiose penkiasdešimtosiose lygiagretėse (paplitę tarp nuose:riaumojančiose keturiasdešimtosiose stūgauir windjammer’ kyšuliu Horno ties vandenyne pietų audringame stabilumo ir ringumo manev suteikiamo burių stokojo garlaiviai svarbu, ypač kas pat, Taip kuro. pasipildyti sustoti metu nės talpos kliperių nei didesnės dvigubai dažnaiburėmis, tiesiosiomis su burlaivis bos reivystės paslapčių mokėsi Vytautas Bagdanavičius. windjammer’ tai – Tas žybsnis šiol. iki matomi pėdsakai kurio niu, tačiau pati burinė laivininkystė pasitraukė ryškiu žybs mų, kurių buriniai laivai išvengdavo. trūku turėjo garlaiviaitolimojojelaivyboje patys ir se Amžių sandūroje anglimi kūrenami garo katilai laivuo kaip 60 metrų, kurių laive būdavo nuo trijų iki penkių. burėsse skleistos ant aukštų stiebų, siekiančių daugiau burlaiviuoistorijojeprekybos pasaulioDidžiausiuose niekas kitas nedrįsdavo. skutiniai prekybos burlaiviai nuolat plaukdavo ten, kur ir net mistišką jūrinių nuotykių dvasią tų laikų, kai pa romantiškąjaučiame Jamerėmus. charakteristikų nių kas netelpa į konkrečius laivų tipų ar kitų bendrų laivi Pavadinimas vius. išgarsėjusiusburlaireisaissavo ir tvirtus apiekalbant pagarba, su vartoti pradėtas derinys žodžių Vėliaušis spaudėjas“. „vėjo ar spaudžiamas“ „vėjo kaip čiamas ver būti turėtų (spausti), jam“ „to veiksmažodžio ir dviejųangliškųdaiktavardžioiš žodžių: „wind“ (vėjas) Terminas,susidedantis skirtos. ir tam burės tiesiosios keturkampės tikrųjų Iš jėga. savo visa bures spaudžia vėjas metu kurio priekį), laivo į žiūrint kampu, 170° 100– pučia vėjas kai kursas,(pavėjinis bakštagas buvo jiems atžvilgiu vėjo kursas Naudingiausias vėją. prieš iš šalies, gana pašaipiai vertino jų nesugebėjimą plaukti XIX a. pab. garlaivių jūreiviai, stebėdami jūrų milžinus tariamas nereikėjo papildomos patalpos an patalpos papildomos nereikėjo *

suose stiebuosesuose naudojantis tiesiąsias bures, kaip irbarke, nuleidžiamas nuo rėjų. 6000 t talpos barkai (iš Kemp, P. Barkas Žostautaitė, P. Každailis, A. Kemp, P. O.Allen, E. Palmer, J. i lių opsi arsa bdv plieniniai. būdavo paprastai korpusai laivų Šių Windjammer’ – trijų–penkių stiebų burlaivis su tiesiosiomis (rėjinėmis) burėmis visuose stiebuose išskyrus paskutinį. amžiaus XX pradžioje statyti iki vindžemer The History of Ships Jane’s Dictionary of Naval Terms Die Windjammer. ių laikotarpis. Laikotarpis, kurio metu jū a pakoao aoigasus rajo pavojingiausiuose plaukiodavo iai Laivai ir jūrininkai Klaipėda –Lietuvos uostas (1923–1939) is – tai XIX a. pab. – XX a. pr. preky 7 windjammer . Tvirtai pastatyti ir didelės talpos talpos didelės ir pastatyti Tvirtai . ) 6 kilo iš buitinės jūreivių kalbos. kalbos. jūreivių buitinės iš kilo . London, 2000,p. 204. Amsterdam, 1980,S.6. The Oxford companion to Ships and theSea . Vilnius, 1987,p. 133–135. 5 . Žodis Žodis . r aiūiia to, apibūdinimas yra g . London, 1975,p. 292. liai laikyti ir kelio ir laikyti liai Windjammer’ windjammer ..., p. 28–29,45–48. (liet. iams ------nominėmis realijomis. Šalies vadovai, norėdami išlai norėdamivadovai, Šalies realijomis.nominėmis nepriklausomaLietuvasusidūrėtuometinėmis su eko fesionalūs tautinio prekybos laivyno laivų vadai. pro pirmieji – jaunuoliaiLietuvos nepriklausomos ir ir jūros su eidami, giantkvalifikuotus šturmanus kapitonus ir ren įstaigose rengimo jūrininkų reikalauta praktika, geriausia buvo kelionės pavojingos kuriam jaunimą, lą, mokėdavo mažas algas ir priimdavo iki 20-ties metų įgu taupydavorinkdami savininkai Burlaivių laivus*. buringumo pilno ir barkus penkiastiebius bei stiebius keturišgarsinopasibaigdavęreisaitragiškai neretai ir Įspūdingi pabuvoti. platumose šiose teks kad tikras, būtiEuropą, Australijosgalėjo į arros lenktynėse javų apibūdina40 kurie pavadinimai, lygiagrečių geografinių jūrininkų minčių grupė, kuri siekė to paties tikslo, buvo Rusijosbuvo tikslo, paties to siekė kuri grupė, minčių „vietos po saule“. Dar valstybės viena jaunostautiškai dėl nusiteikusi kovojo ­ bendra kurie veikėjų, sričių kitų vykstančių procesų reikšmę. suvokė kurie žmonių, Atsirado priešintis. jėgų kamai interesais savo išnaudoti ją bandė ir versle tarptautiniame konkurentę vieną dar kaimyninės,kurių piliečiaiLietuvąšalys, matėkaip tik ypač užsienio, kliudė uostą administruoti sėkmingai ir kurtis laivynui jūrų Valstybiniam skubiau. kuo ti įsisavinreikėjo kurią sritimi, nauja veiklos visiškai su Susidurta nelengvai. labai sekėsi keliuose jūrų labiau jūros ir įsikūrė Klaipėdos uoste. Įsitvirtinti uoste ir tuo Baltijos prie priėjimą išsikovojo priemones, dikalias nimas jūra (laivai) ir jūrinė infrastruktūra (uostai). gabeprekiųvaidinovaidmenį svarbų kurioje temoje, šalies ūkį, reikėjo įsitvirtinti tarptautinėje prekybos sis Stengiantisišvystyti padėtimi. ūkio valstybės rūpinosi kyti tai, ką bendromis ir sunkiomis pastangomis atkūrė, ­ saliet kursuojantį Čilės laivą, pr. į a. užsirašęs XX vis, . Oxford, 1976, p. 61–62.). Pilnas laivas (pilno buringumo laivas) – vi 98 . p Proo aalno ao atsikūrusi karo, pasaulinio Pirmojo po m., 1918 Pirmieji žingsniai įjūrą Daugeliui yra žinomi vardai politikos, kultūrosir politikos,vardai žinomi Daugeliuiyra lietuviai,panaudojęra metais 1923 Kaipminėta, Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių o ir 50 ir windjammer’ o platumų Kiekvienaszonas).jūrei 9 . Lietuva neturėjo pakan neturėjo Lietuva . ių pasauliu susipažinopasauliu ių 8 . Šiuokeliu. ­ ------55

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 56 17 16 15 14 13 12 11 10 Smiltynėje 1936 m. vasarą įsteigus Buriavimo mokyklą, kurį jis glaudžiai susiejo su jūra. Klaipėdos priemiestyje gyvenime, jo tolesniamepravertė patirtis Skautiška lį. mode „Birutė“škunos ir pagaminoskautais kitais Su zacijaiLietuvos– skautųjūrų vienetui „Birutės“ laivui. nuolis. Priklausė tuo metu labai veikliai skautų organi jau trokštantis žinių ir aktyvus buvo Bagdanavičius kardinolas bažnyčios Katalikų būsimasis ziją, kur draugu jo klasės buvo Vincentas Sladkevičius, gimna jėzuitų Kauno lankė m. 1934 Nuo mokykloje. MokėsiVytautas tėvynei. tarnauti pradžios KėdainiųI apsisprendimui jo įtaką didelę padarė neišvengiamai jūrininkas, būsimasis augo kurioje aplinka, ir ninkas, šeimoje čių Bagdanavi Vaclavos ir Jono vaikas vienintelis buvo mečio pradžioje valstybės bei jūrininkystės likimus a. XX 5-ojo dešimt­ Lietuvos ir jūreiviodrąsaus lygina nes gailesčiu, su na bėjusių„tikrųjų“ burlaivių saulėlydį. epochos Prisime denio, prisimena vieną paskutinių tautiečių, steiš arti ant praktiką jūrinę atlikusių lietuvių, kapitonasVienasBroniusKrikštopaitis.pirmųjų vyno lai jūrų Lietuvos nepriklausomos žinomas labiausiai Bagdanavičius. daugiau nei dešimties metų jų keliu pasuko ir Vytautas kursantų skyriaus Jūrų likai penkio institute,(Turku)navigacijosAbo Suomijoje, G. Eriksono garsiuosiuoseatlikti praktikai jūrinei stipendijas sines mėne dydžio litų 300 skyrė valstybė metais 1925 ti. ugdy laivų vadovybės, lifikuotiems ypač jūrininkams, kva sąlygų tinkamų nėra šalyje Greitaipaaiškėjo,kad laivynui prekybos Lietuvos būsimam jūrininkus ti reng nuspręsta Čia mokyklos. technikos tesniosios paskatinoįsteigti valdžią Jūrų skyrių prie Kauno aukš metais pačiais tais kuri sąjungą, jūrininkų Lietuvos rę įkū m. 1923 dar jūrininkai,tarnavę laivyne imperijos 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Allen, O.Allen, E. 1938 0730Jūrininkystės inspektoriaus raštas Susisiekimo ministerijai. KAA, f. 1059,ap. 2,b. 136,l. 29. Jurgėla, P. Ištrauka iš Kėdainių dekanato Metrikos. KAA, f. 168,ap. 2,b. 313,l. 77. Krikštopaitis, B. Kadetai lietuviai burlaivyje. G.Eriksono Adomavičius, Lietuvos R. jūrininkų sąjunga 1923–1940m. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Kauno jėzuitų privatinės gimnazijos pažymėjimas Nr. 332 (1939 08 28). KAA, f. 168, ap. 2, b. 313, l. 79. Vytautas, gimęs 1920 m. spalio 3 d. Kėdainiuose, d. 3 spalio m. 1920 Vytautas,gimęs bene įvertino atsiminimuose savo Vytautą Taip „ J aunosios jūrininkystės pažiba“ kartos Lietuviškoji skautija 13 windjammer’ Die Windjammer... . Tėvas buvo Lietuvos kariuomenės kari kariuomenės Lietuvos Tėvasbuvo . Jūrų keliais 12 . . Čikaga, 1979,p. 223. iuose ir vėliau studijoms tęsti . New York, 1975,p. 204ir209. , S.145–157. 11 . Jie buvo pirmieji, o po po o pirmieji, buvo Jie . Lietuvos jūreivis windjammer’ 14 Vytautas . , 1987,Nr. 1,p. 10; Nr. 2,p. 10. Jūreivystės raida Lietuvoje 10 io ------. jachta pasiekė prie Švedijos esančią Gotlando salą, da jachtaŠvedijossalą, pasiekėprieGotlando esančią Supatyrusiais buriuotojais kitaisir jaunaisiais skautais jūroje.jauburiavoBaltijosjis vasarą m. buriuoti.1937 no Nemunu atplaukė iki Klaipėdos, kad galėtų mokytis KauV.iš skautaisvaltimisdraugais Bagdanavičius su muziejaus rinkinys jūrų Lietuvos (1920–1941). Bagdanavičius Vytautas du, laivynas bendraivadintų garsiu „Skraidančiosios linijos“P var gyvenusios Vokietijos F. Laeiszo kompanijos burlaivių, atpigusiusdi supirkinėjoJis regione. savininku laivių bur stambiausiu tapo ilgainiui ir laivą pirmąjį įsigijo m. 1913 pareigas. kapitono eidamas – laiko šio pusę savininku, 30 metų plaukiojo Šiaurės ir Baltijos jūrose, laivyno žymaus ir didelio tapdamas iki (1872–1947), švedų kapitonui Gustavui Eriksonui. paskutinių Vytautas pateko į keturstiebį barką „Moshulu“, vieną iš institute. kursai dalykų kitų bei navigacijos teoriniai ir burlaivyje prekybos praktika pakopos: dvi sudarė lą moks jūreivystės minėta, Kaip studijas. jūrininkystės stipendija valstybinė suteikiama jau jam m. 1938 burlaivį. stovėjusį Suomijoje jūrinės į praktikos išvyksta lėšomis savo Bagdanavičius tautas lyvavo regatose (Latvija) Liepoja ties džiuosius laivus. Ypač jį domino klestėjimo peri Alandų salose (Suomija) gimęs G. Eriksonas Eriksonas G. gimęs (Suomija) salose Alandų Vy šešiolikmetis pabaigoje vasaros metų 1937 . Klaipėda, 2003,p.. Klaipėda, 20–21. windjammer’ 17 . Visą XX a. 4-ąjį dešimtmetį G. Eriksonui ių. Laivas priklausė žymiajam priklausė Laivas ių. 16 15 , kad galėtų tęsti galėtų kad , . o dą dą iš ------22 21 20 19 18 laikų burlaivių. išlikusių šiol iki nedaugelio iš vienas kuris dvejus metus V. Bagdanavičiui atstojo namus, yra restoranas(JAV), įkurtas laive je Filadelfijo stovi stiebais netikrais su barkas m. 1971 korpusas, ilgą laiką naudotas kaip grūdų sandėlis. Nuo jo – tiksliau o „Moshulu“, legendinis ir išmontuoti, buvo stiebai jo karoPo vokiečiai. perėmė laivą buvusį jus Antrajam pasauliniam karui, Norvegijoje tuo metu TuoPrasidėdieną. rodiklis. gerasbuvo labai tai metu 91 truko Airijoje) Pietų Cobhas uostas jūrų nedidelis (dabar Queenstowną Australija)į Victoria(PietųPort „Javų lenktynes“, kuriose plaukė 13 burlaivių. Kelionė iš Europą į Australijos iš gabenti grūdai metu lenktynes“,kurių mijos vėliava iš karto buvo pasiųstas į Australijos „Javų Suo su Barkaspirkinys. Eriksono G. paskutinis ir bet didžiausias, tik ne buvolaivas Šis Eriksonas. Gustavas nusipirko m. 1935 laivą stoviniavusį vietose krantės pa vakarinės Amerikos Š. įvairiose darbo be metus Kelerius JAVpakrantę. vakarinę į Australijos iš benti ga medienai ir chromui vilnai, naudotas daugiausia reiškė kalba indėnų (vietinių „Moshulu“ pervadintas buvo Burlaivis vokiečiais. su karą pasisavino,įsitraukęį jį amerikiečiai metais 1917 rui, laivas stovėjo JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje. ka pasauliniam Pirmajam Prasidedant krovinius. so Vokietijoskoknitrato,su ir gabeno anglies jisvėliava m. 1914 Iki metrus. 63 siekė aukštis stiebų Jokrovinį. svoriobarkast „Kurt“ 5300 gabenti grimzlės iki galėjo m* 8,1 ir pločio m 14,3 ilgio,bušpritu) (su m 121 nis pažinti istorinius burlaivių maršrutus mokestį, svarų 50 sumokėjuspraktikantams,reiviams progaburių“,prekyboje„užsidirbtiišpasaulinėje jū o paskutinė buvo tai savininkams Burlaivių tinkami. vo nebu garlaiviai pasaulį, aplink kelio pusę sudarydavo uostų tarp atstumai kurioje Kelionei, Europą. į atgal grįždavo kyšulį, Horno atšiaurųjį pro pasukdami ir, Australiją į Europos iš kursavo burlaiviai meto to si greičiau ir Didžiausi barkų.keturstiebių 14 priklausė *

p. 58). Allen, O.Allen, E. Plačiau apie lenktynes“ „Arbatos žr.: Lubbock, B. http://www.bruzelius.info/nautica/Ships/Fourmast_ships/Kurt(1904).html http://www.bruzelius.info/nautica/Ships/Fourmast_ships/Kurt(1904).html Kadetai lietuviai burlaivyje. G.Eriksono Pavyzdžiui, Klaipėdoje stovinti tristiebė barkentina „Meridianas“ yra 50 m ilgio, 9 m pločio ir 3,5 m grimzlės (iš 94 . ktjj (lze psaya plieni pastatytas (Glazge) Škotijoje m. 1904 19 13 mti „ohl“ amj paskutines laimėjo „Moshulu“ metais 1939 . Die Windjammer..., S. 156–157. bebaimis 20 . Barkas „Moshulu“,Barkas . Lietuvos jūreivis 18 . windjammer’ . k 12 m. 1928 Iki ). The China Clippers , 1987,Nr. 1,p. 10. ių ------. Glasgow, 1929. Vilko archyvas mingainugalėjęsHorną, Capskuba Europą“. į Romano „Moshulu“,„Burl. laipusėje: kitoje įrašas danavičiaus Bag Vytauto vandenyne. Atlanto „Moshulu“ Barkas su „Moshulu“. 1938–1939 m.taip pat dalyvavo pergalingoje kelionėje anglas Ericas Newby, žymus rašytojas marinistas, kuris Vytautąir patį Apierašė spaudoje.„Javųlenktynes“ir marinistinėje leistoje Lietuvoje metu tuo spausdintos ištraukos kurio dienoraštyje, aprašė Bagdanavičius Vytautas patirtį plaukiojimųmetų 1937–1939 Savo rį. sūku kovoskonkurencinės burlaivių milžiniškų šių į tinantis tarnauti savo šalies prekybos laivyne, pakliuvo triumuoseburlaivių grūdais su jau tik Angliją, pačią tą į Australijos iš dešimtmečiais niausiai neįteikinėtas trofėjus, vyko ir XX a. 3–4-ajame tarp jūrininkų. Panašios kuriųvaržybos, nugalėtojams daž pagarbą užsitarnaudavo kapitonas burlaivio o prekes, parduodavo kaina geriausia savininkas viniu, kro arbatos su salą Britanijos pasiekusio laivo, mojo lenktynėse“ varžėsi„Arbatos išKinijos Anglijąį kliperiai viduryje a. XIX iššūkiais. jūros mirtinais su grumdavosi dažnai jūreiviai o patirtį, savo visą telkti kapitonaimetupasi kurių lenktynės, privalėjo tižinės pres bet neoficialios, vykdavo Tarpjųburlaiviai. niai kuriuos metu intensyviai tam tikru aptarnavo krovini Pasaulio laivyboje galime išskirti kelis maršrutus,kelis išskirti galime Pasauliolaivyboje „ J avų lenktynės“ Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Nautica Fennica 22 . Lietuvis jūreivis, ke jūreivis, Lietuvis . . Helsinki, 1999, 21 . Pir. ------57

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 58 būdamas Lietuvoje, gimnazijoje, laukte laukdavau kiek ­ 27 26 25 24 23 ir jūrą mūsų tėvynę, liečia tik kas mielos, žinios visos gavęs čia, Australijoje. Skaičiau kelis kart. Viskas įdomu, bekalbėti,kąnumerioišeinant, kaipnudžiugauo vieno įspūdžiais žurnalui „Jūra“: V.Kelionėsmetu savo Bagdanavičiussu siuntėlaiškus Australiją į ir paskui o pakrantėje, Afrikos rytinėje uostą (Mozambikas)Marques Lorenzo į išplaukė niu, krovi lentų „Moshulu“,pakrautu burlaiviu pasaulyje didžiausiu metu tuo su kur iš Trängsundą, uostą jos praktikos. jūrininko užbaigti sėkmingai jam nesutrukdė ir dino neišgąs išbandymai jūros numanomiVytauto rinčio denio ant atgal užneštų ne kad jūreiviai, patys juokaudavoliūdnai kaip arba, jūrą į jūreiviųnenuplautų bangos kad tinklus, ninius plie tvirtindavo bortų virš platumų, kyšulio Horno prieartėjant „Moshulu“, kartą, kiekvieną ir kaip įgula, jūra priglaudė glėbyje savo rias ku aukų, jaunuolių neišvengė pat taip tauta Lietuvių kiekvienos kelionės metu žūdavo bent vienas jūreivis kuriuose burlaivių,užkeiktų tarsi pasitaikydavodžiui, su mirtina rizika. Prieš 70–80 metų buvo kitaip. Pavyz susidurti tenka retai žmogui kad linti, tobu tiek laivai patys ir o lenkiamos, ap vietos vandenyno audringiausios laikais Šiais užsiėmimas. pavojingas ypač buvo dešimtmetis) 4-asis a. (XX laikotarpiu aprašomuoju burlaiviais procedūrą, kertant pusiaują. Plaukimai krikšto garbingą užtat nemalonią, kyti atlai teko jūreiviams, visiems ir Kaip delfinus. šokinėjančius priekiu laivo ties ir žuvėdras skrendančias šalį pro stebėti malonumą, burėmis visomis plaukimo ramaus pajusti pat taip bet rajone, kyšulio Horno plaukimą šaltą ir pavojingą iškęsti zonose, štilio mus išbandy kantrybės metu, audrų rumą žiau jūros patirti tekoJam pasaulį. kė 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Laiškas iš Australijos. Equatorius (iš lietuvio jūrininko dienoraščio). Njubėjus, E.Paskutinės „javų“ lenktynės. Krikštopaitis, B. Villiers, A. Js lik i „ūą gvu r aa dkj. Dar dėkoju. labai ir gavau „Jūrą“ ir laišką „Jūsų Suomi į atvyko jis pabaigoje vasaros metų 1937 apiplau dukart V.Bagdanavičius Men, Ships and the Sea Jūrų keliais..., Jūra , 1938,Nr. 6,p. 190. 25 . Nė dvidešimties metų netu metų dvidešimtiesNė . p. 39–44. . Washington, 1973,p. 225–235. 24 . Plaukiant burlaiviu Plaukiant . Lietuvos jūreivis ------Jūra navičius sėdi ant denio pirmas dešinės iš RVA-27A, (iš KJM9724(2)) VytautasVentspilio15. Garlaivio„Šiauliai“Bagdaįgula 02 1941 uoste , 1938,Nr. 3,p. 98. , 1987,Nr. 13,p. 10. 26 23 ------. . jūrininkystę. Aš čia būdamas nieko nežinau, laikraščiųnežinau,niekobūdamas čia jūrininkystę.Aš plaukiama tiek daug pietuosna, kur yra dar šalčiau. Ge jei ypač kalnų, ledų ant užplaukti lengva labai metu), (žiemossparčiaimigloms plaukia,irpūgaiesantsniego laivas kai vėjuose, Vakarų oro. blogo ir šalto gavome Todėlprasidedažiema.tikkaip čia plaukdamivasariu, plaukimo ypatumus: nis iš visų „Moshulu“ karjeroje. Laivas atplaukė į Europą paskuti ilgiausių vienas buvo Plaukimas Queenstowną. uostą Airijos pasiekė d. 23 rugpjūčio m. 1938 burlaivis rę, šiau Atlantoį vandenynuragą.Horno kildamas santį stūk išdidžiai aplenkdamasvandenyną, Ramųjį kirto keliu platumųaudringųjų ir inkarą pakėlė Pasikrovęs 1938 m. kovo mėnesį ir šešias savaites krovėsi kviečius. pasirodė, kad be reikalo.“ bet, vokiečius... ir lenkus keikti užuojautą, man reikšti Lietuvapaimta,pradėjojūreiviai,kitikadsužinoję kur pasirodė,tainetiesa,todėlkadlabai nudžiugau. kažIš laikraščių, gavome kai tikrai, ir tikėti nenorėjau būdu tuvą užėmė lenkai ir vokiečiai – iš abiejų pusių. Aš jokiu mėnesiai.buvopasklidękartą2–3 Čiagandai, Lie kad kas retai: labai būname uostuose nes netenka, skaityti „Tuodžiaugiamasipa pusrutulyjmūsų kai metu, Australijos Port Victoria uostą „Moshulu“ pasiekė windjammer’ ių. Vytautas taip aprašė kelis šio (1938 metų pavasaris) 27 . ------33 32 31 30 29 28 metuTuo gauti. licencijai kapitono reikėjo kurių tus, me vienerius dar mokytis išvykti galėtų kur ieškojo, vasarą metų 1940 ir diplomulaivavedžio plaukiojimo norsužkliūtikamtų galė nepagalvojo,kad jūrininkas vedinas ryžto tviško jauna tačiau namo, grįžimo nuo atkalbėti bandė vai VytautąSąjungaiokupavusLietuvą,Sovietų vasarątė m. 1940 laivyną. prekybos Lietuvos į įsilieti greičiau kuo noru degė ir medaliu aukso akademiją jūrų kąją karališ Švedijos baigė V. Bagdanavičius metais 1940 valdžia. Lietuvos finansavo jau mokslus minėta, Kaip Švediją. į persikelti teko jam Suomijos iš aplinkybių diktuojamųkaro Dėl kursus. teorijos baigti turėjo dar Vytautasdiplomą, profesionalausjūrininko gauti mas išnyko iš pasaulinės prekybos maršrutų. burlaiviai laiko to Nuo lenktynes. burlaivių prekybos paskutinių istorijoje jūreivystės įspūdingiausių vienas nutraukė karas pasaulinis Antrasis prasidėjęs metais lenktynes“.„Javųpaskutines laimėjo Tais įgula pačiais „Moshulu“Australijosdieną,kelionėje iš 91 užtrukusi dėjo prisitaikyti prie gyvenimo jūroje vadina sielos broliu ir „šiaudu skęstančiajam“, kuris pa lis iš Lietuvos – Vytautas Bagdanavičius. Anglas lietuvį jūreiviųpasiekti azartas greičio rekordą, jaunuoir bet kelionės išskirtinumai kaip audros, škvalai, krikštynos, tokie tik ne minimi atsiminimuose išgarsėjusiuose je pasauly Visamelenktynės“).Javų („Paskutinės Race“ plaukimą Šį išsamiaiNewbyaprašėknygoje Ericas „The d. Last Grain 8 sausio m. 1939 dienų, 82 po lijoje te (Airija), barkui „Moshulu“ buvo kur kas sėkminges aiškus.“ ledkalniu,Susidūrussulikimas įguloslaivo<...> ir kai. nus, laimei, dienos metu ir juos praplaukėme gana tolo kalsutikomeHornoledo Cap pietvakarius nuo rokaiį * nis. Su balastu* burlaivis pasiekė Port Lincolną Austra­

naudodavo smėlį, (iš Kemp, akmenis, žvyrą, metalą P. Mokomojo burlaivio pirkimo reikalu. Lietuvos likimas. laivynas irjo Stundžia, B. Mano skausmas. Njubėjus, E.Paskutinės „javų” lenktynės..., p. 10. Kelionė iš Australijos įEuropą (165dienos vandenyne). Balastas – papildomas svoris prekybos burlaiviuose, pagerinantis be krovinio plaukiančio laivo stabilumo ir stovumo savybes. Kaip balastą balastą Kaip savybes. stovumo ir stabilumo laivo plaukiančio krovinio be pagerinantis burlaiviuose, prekybos svoris papildomas – Balastas Kitas reisas, prasidėjęs 1938 m. spalio 18 d. Belfas tię piaoąą ūię rkią r norėda ir praktiką jūrinę privalomąją Atlikęs V ytauto B (Plaukimas iš Australijos įEuropą 1938m.) Jūrų suvilioti agdanavičiaus likimas Švyturys 30 . Iš Švedijos jis grįžo su tolimojosu grįžo IšŠvedijosjis . . Torontas, 2006,p. 166. , 1989,Nr. 21. Karys , 1981,Nr. 10,p. 436–437. Jūra , 1938,Nr. 6,p. 189. 29 . 1939 m. birželį, The Oxford companion to Ships and theSea. Jūra , 1938,Nr. 11,p. 371. 28

------Jūreivis sovietų agentams atrodė įtartinas vien dėl to, dėl vien įtartinas atrodė agentams sovietų Jūreivis nebegrįžo. kurio iš kalėjimą, į pateko ir suimtas buvo Bagdanavičius Vytautas Čia Leningradą. į plukdyta nu garlaiviu kitu įgula o salos, Goglando prie vietą seklesnę į nuvilktas buvo garlaivis skyrių, mašinų į kė patai bomba lėktuvo d. vokiečių 30 Rugpjūčio gradą. Lenin į kareivius plukdė konvojuje laivų bendrame metu Talinoevakuacijos masinės „Šiauliai“ pradžioje laivininkystei valstybinei Latvijos Sovietų perduotas ir nalizuotas nacio buvo vasarą m. 1940 „Šiauliai“ laivai, laivyno prekybos Lietuvos likę kiti ir Kaip jūreivis. naujasis jo ir gimė šis kada metais, kad 1920 statytas tai, buvo garlaivis Simboliška nariu. įgulos lai „Šiauliai“ prekybos vo okupuotos, ir nors Lietuvos, tapo ir Švediją leidimo negavo. kalbos rusų Vytautasnemokėjo visiškai bet mokykla, jūreivystės Leningrado tik siūlomabuvo jam ir valdžia, sovietų įsitvirtinusi buvo jau Lietuvoje buvo tikras jis nes ragą, Hornoapiplaukėbaisųjį dukart jis nes je, įsivertiauskarą švilpautiišjų,vienąir į bet laivo deny tik ne teisę turėjo kuris ausimis, atlėpusiomis vaikiną atsiminkime burlaiviai, gražuoliai pasirodys pėdoje Klai Kai primiršta. kiek tik yra, Ji tradicijos. jūrinės lietuviškos ieškome Vis jūros. prie priartėti bandome vėl mes kai šiandien, ir aktualios yra burlaivio, mojo mintysJaunuoliotuvoje. Lie nepriklausomoje vėl jūrininku tapti siekiančiam kiekvienam, pavyzdys yra naudai šalies dirbti noru ir reikalais jūreivystės Lietuvos rūpesčiu bet troškimų, tas Bagdanavičius neturėjo galimybės įgyvendinti savo nelaimes. užgriuvusias Lietuvą visą ir žymėjo žūtis Jo gyvybė. vandenis, sius plačiuo į kelią Lietuvai visai ir sau pramušti siekusio jaunuolio, dvidešimtmečio užgeso Taipbeprasmiškai burlaiviu. Suomijos pasaulį po plaukiojęs buvo kad V. Bagdanavičius iš dalies išpildė savo svajonę svajonę savo išpildė dalies iš Bagdanavičius V. Jūreivis iš Kėdainių buvo neeilinis žmogus. Vytau windjammer’ Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 32 . Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo karo Sąjungos Sovietų ir Vokietijos . Oksford, 1990). ių laikų jūreivis. 33 , kad Lietuvai reikia moko reikia Lietuvai kad , 31 . Vėlį . išvykti  ------59

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 60 Žostautaitė, P. Villiers, A. Valsonokas, R. Stundžia, B. Palmer, J. Njubėjus, E.Paskutinės „javų“ lenktynės. Mokomojo burlaivio pirkimo reikalu. Mano skausmas. Lietuvos likimas. laivynas irjo Lavery, B. Laiškas iš Australijos. Krikštopaitis, B. Kėdainių dekanato metrika Kemp, P. Kelionė iš Australijos įEuropą (165dienos vandenyne). Každailis, A. Kadetai lietuviai burlaivyje. G.Eriksono Jurgėla, P. Gražulis, A.Ar Lietuva –jūrinė valstybė? Equatorius (iš lietuvio jūrininko dienoraščio). O.Allen, E. Adomavičius, Lietuvos R. jūrininkų sąjunga 1923–1940m. nation’sLithuanian because wasn’tced, history linked fa be to were experiences New sea. open the through world’smarket the with connection use to important very was it development states the part For Lithuania. the of became sea Baltic the on port a with peda Klai of territory the 1923 In empires. from pendent inde became that countries Europe Central-Eastern 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Literatūra After World War I Lithuania was among those those among was I Lithuania War World After The History of Ships Jane’s Dictionary of Naval Terms Lietuviškoji skautija Ship Men, Ships and the Sea Jūrų suvilioti Die Windjammer Laivai ir jūrininkai Klaipėda –Lietuvos uostas (1923–1939) . London, 2004. Klaipėdos problema

Jūrų keliais Švyturys Jūra . Torontas, 2006. , 1989,Nr. 21. , 1938,Nr. 6. (KAA), f. 168,ap. 2,b. 313. . Čikaga, 1979. . London, 2000. . Amsterdam, 1980. . New York, 1975. C Karys . Vilnius, 1987. o . Washington, 1973. n (fotografuotas leidimas). Vilnius, 1989. te , 1981,Nr. 10. Jūra mp Lietuvos jūreivis Lietuvos jūreivis Romualdas Kultūros barai . London, 1975. , 1938,Nr. 6. oraryo Jūra , 1938,Nr. 3. A - - - . Vilnius, 1990. f domavičius wi , 2007,Nr. 7. Jūra , 1987,Nr. 1,Nr. 2. , 1987,Nr. 13. actual today.actual very still is and country’spast ofexample seagoing an creating his nation’s tradition of seamanship. His life is nian seaman Vytautas Bagdanavicius, who took part in to achieve this by telling the story about young Lithua­ effort totake part in maritime life. Inthis article wetry Lithuania’sindependent world’swith history shipping with maritime traditions. We present an attempt to join Jūreivystės raida Lietuvoje n , 1938,Nr. 11. dja mm er ti er m es es . Klaipėda, 2003. . Klaipėda, ydn glėio abs aiets ėa i srovės ir vėjas pasikeitęs darbus gelbėjimo vykdant katastrofa: didžiausia bene įvyko Klaipėda ties d. 31 sausio m. 1804 vaikai. 23 – tėvų o moterys, nerijos 6 neteko vyrų žvejų, žvejojusių lašišas Nida per ties dešimt žuvo ledą pajudinus vėjui d. 31 sausio m. 1881 m. au 1829 gyvybes. žmonių ir prekes sielius, valteles, burvaltes, laivus, pasiglemždavo bangos marių ir ros marias“. Kuršiųį nuvarėtolistaiga keliavo,vėjas paskostuos iš varėKaraliaučiausjį Kurie link. mylią visą vos jam per „vėjasžemaičius prieš žygio iš grįžtant laivu žiuočiais kry su Albrechtui princui Austrijos aiškiau. reiškėsi jis m. numanomas,1377 vaidmuotik o vėjo įvykiuose marias, vadinamas Siautulingomis mariomis.“ 1352 m. Joje nuskendo daug jo karių, apie 500. Juos srovės nešė į – kunigaikštis [Smolensko karalius „kur upės, Deimės link traukėsi pasipriešinta.buvoLietuviaijiems Labguva Tiesmarį. lietuviai kryžiuočius grįžtančiusžygio įsiveržė po pa į mūsų kraštui. 1352 m. vasario pabaigoje persekiodami pietųlietingasvėjas“. Panašinebuvoir svetimapadėtis sutrukdė Meziotijoje, susibūrusius atsimetėlius, prieš sausį„Livonijosbažnyčiosm. žygį mirė…“ 1220 kurie tokių, ir buvo oda, veido nusilupo kojas, arba rankas kiti nosis, nušalo vieni dalys; kūno plikos neatlaikė kad šalčiai, dideli tokie prasidėjo vėjas, šiaurės šaltas stiprus priešais pūtė ir <…> ledu jūros jie „ėjo estus: lyvių ir lettų (latvių) kariuomenė žygiavo prieš Revelio m. 1219 veiksmus. karo Vėjasnet amžiais.trikdydavo vo vėjo rūstį. Tai buvo tiek viduramžiais, tiek vėlesniais krašte. jimas–apie nesutramdytą ir jaukinamą vėją Klaipėdos aplinką,pačiusir betžmones, jųmintis. Mūsų pasako tik ne keičiajuo atimantis. vėjasBendravimassu ir tis ros metu nuskendo net 4 laivai, žuvo 11 žmonių; 11 žuvo laivai, 4 net nuskendo metu dros Vėj Stiprus vėjas sukeldavo audras. Įsisiūbavusiosjū audras.sukeldavo vėjas Stiprus Kraštaspriejūros nuo neatmetamų laikų patirda V griaunantis ir vėjas kuriantis,duodanvėjasvėjasgriaunantis ir ėjas – didžiulė jėga. Jis sieja priešybes – vėjas ipėo gūsiaiKla dos krašt D. E. D. Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas ] įkrito ir beveik būtų nuskendęs. būtų beveik ir įkrito ] Dainius ------E lertas nunešė į atvirą jūrą bei nugramzdino burlaivį „Quarburlaivį nugramzdino bei jūrą atvirą į nunešė detalės detalės iš sudužusių laivų…, o XVIII–XIX a. pr. Ventės laukiamos – pajūrio žvejų puošdavosodybas rakandai, buvo dovanos“ „jūros išmestos bangų audrų Kartais kanale. Vilhelmo ir bet mariose, tik ne plukdymą lių alternatyvų.Stiprūs nepalankūs vėjai nutraukdavo sie ieškoti pirklius vertė nuostolis talerių 000 70 Patirtas jūrą. į juos išnešė ledais su vėjas pietų d. 9 lapkričio o sielius, 24 suardė mariose audra spalį m. 1862 rai. vy Žemaitijos gretimos dian“bei krašto šio 53 žuvo – lių, prieš 1719 m., prieš 1736 m., 1798 m. – Karvaičių, – m. 1798 m., 1736 prieš m., 1719 priešlių, Nag– ­ m. 1854 m., 1763 m., 1723–1748 m., apie1678 krantės), 1782–1786 m. ir 1804 m. – Smėlio karčemos, (Juod Schwartzorto – m. 1724 apie Nidos, persikėlė Klaipėdos miestui, jo laivybai. 1676 m. ir prieš 1700 m. pačiam ir grasinti ėmė smėlis nešamas Jo Klaipėdos. šiauriau pajūryje tiek nerijoje, Kuršių tiek gyventojus pos XVI–XIX a. užpildavo derlingas žemes, vertė keltis sukapojo nupjautąkruša ką tik vasarojų. atnešta jo namą, pastatytą neseniai sugriovė Rusnėje viesulas d. 5 rugpjūčio m. 1839 kiaulių. 118 avis, 562 212 pastatų, nugaišino 170 arklių, 378 karves, 18 jaučių, griovė 23 gyvenamuosius, 16 ūkinių pastatų, apgadino su apskrityje Šilokarčemos Potvynis valtys. plaukioti pradėjo aikšte turgaus Šilokarčemos kad tiek, pakilo siautusilandas audrapralaužėpylimus. Šyšojevanduo va 24 vėjas. pietvakarių padidino deltojeNemuno nį potvy d. 1 gegužės m. Kopgalyje.1829 sklypus žemės dirbamos naujakurių nuplovė audra mėn. balandžio m. 1829 bokštą. bažnyčios Jono šv. miestiečių pėdos Klai apgadino audra m. 1802 stogus… kilnojo tatus, 1625 m. vasario 10 d. uraganas grasinosi pasėlius. nugriauti pas pastatus, stovinčius žemyne niokojo Vėjas grėsė didžiulės bausmės XIXa.pr. iriki –mirtis. pasisavinimą,jūrossiunčiamų taro, ir gėrybių vėjo šių kytų pro šalį plukdomus sielius. Tiesa, už neteisėtą gin žvejai prašydavo kunigo laikyti mišias, kad vėjas išblaš Vėjas keitė kraštovaizdį – jo stumdomos smėlio ko vandenyse. pavojų kėlė tik ne uraganai Audros,

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių o ist o rij o je ­ ------61

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 62 siradimui įtakos turėjo vėjo pustomų kopų spaudimas. at Pervalkos m. 1836–1843 Preilos, m. 1843–1845 ir suplanavimui gyvenviečių nerijos Kuršių atgal. įpūsti kreipdavodūmus,a. XVIIšuoramsjauneleisdamas jų pasukamas metalinis ar tiesiog stabilus mūrinis stogelis vėjo įtaisytas kaminų Ant smėlio. nešamo jo ar gūsių puošdavone tik namus, irsaugojo bet nuo stiprių vėjo kaimo sodybas. Drožinėtos vėjalentės, dažytos langinės ir šiltinti imta taippab. a. XIX tinkuodami. ir toliuliu kam Miestiečiai derva. tepamasapmūrijamos, mūras lentomis, apkalamos impregnuojamos: apšiltinamos, raujančių vėjų pusės pastatų sienos būdavo papildomai lai buvo formuojami prie Dangės upės. Iš –vy vakarų nuo panašių atvejų Klaipėdoje didesni sandėlių kvarta kitų statinių, į rytų pusę. Po 1854 m. gaisro ir saugantis statomiarčiau vandens miestouž vartųar atokiau nuo būti turėjo – pirtys kluonai, pirkios, dūminės – tatai pas įsiliepsnojantys lengvai m. 1604 jau kryptį, vėjo skersvėjai.Atsižvelgiantvyraujančiądidesni į sidarytų senamiesčio kvartalai buvo formuojami taip, kad nesu Klaipėdos Vengiantvėjo, Bomelsvitėje. m. 1832 moji gelbėtojųstotys suapmokytų gelbėtojų įgulomis pir– steigtos a. XIX nuostolius,sudužimų laivų sušvelninti kiek bent Stengiantis kraštovaizdį. kultūrinį savitą ti bažnytinisdalis, irdomenų archyvas. valdybos miestelio Rusnės gražiausia Sudegė bažnyčią. namus, Rusnėje,Schtengelio smuklėje, kilusi ugnis d. persimetė į gretimus 23 gegužės m. 1774 ryčiau. priemiesčių dalį ir Senamiestį visą po ją išplėtė upę, per liepsną permetė Vitės iš vėjas vakarų Šiaurės pastatų. džios pra a. XVIII–XIX daugumą sunaikino gaisras d. 4–6 spalio m. 1854 pusėje. priešingoje namus kelis ir tus pasta klebonijos bažnyčią, jos, šalia namus kelis pilį, tik aplenkė ugnis – Senamiestį į persimetė liepsna ma neša Vitė,vėjo ir tačiauKrūmamiestis padegtas buvo švedų, nuo miestą ginant d., 19 lapkričio m. 1678 tį. priemies gatvelės Odų sunaikino jis m. 1623 namus. vėjui… 1540 m. gaisras 6 sveikusKlaipėdoje tik paliko pa šokį liepsnų pragaištingąkreipia ir žarijų spiečius jūros. nuo atokiau kiek – pajūrio žemyno iš o pamarį, į lėsi genamųvėjo smėliokopų nerijoskaimai pajūrioiš kė Spaudžiami kaimai. Karvaičių ir Naglių tapę centrais gyvenimo konfesinio nerijos Išnyko gyventojai. galio Kop– m. 1831 ir m. 1817 Pervalkos, – m. 1880–1881 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių barius šiltindavo izoliaciniu kartonu, iškaldami ­ specia tayai vj išk žoė ėė formuo ėmė žmonės iššūkį vėjo į Atsakydami neša Vėjassąjunga. ugnies ir vėjo pavojinga Itin ------tino platesnių horizontų paieškas. Apie 1541 m. Klai m. 1541 Apiepaieškas. horizontųplatesnių tino galeonai, galeros… Burės atvėrė kraštą pasauliui ir ska keleiviai,Vėliau ginklai. šiuoskeitė grakštesnėsfliutos, XVI a. į Klaipėdą keliaudavo amunicija, prekės, paštas, buvo jėga naudotaBuriniaisnefais, kogais laivybai. iki vėjo krašte Klaipėdos Pradžioje sau. palenkti galią jo tui formuotis. mies Šilokarčemos sąlygas palankias sudarė prekyba Ši žvejai.apylinkių Rusnės grūdus vašką, linus, napes, ka duoną, įsigyjantys ir žuvį parduodantys Tilžėje ar Klaipėdoje ne o turguje, Šilokarčemos teisinosi vėjais stipriais m. 1614 įrengimą. kanaloVilhelmo karaliaus skatino m. 1873 pirkliai medienos Klaipėdos riomis, ma plukdymo sielių rizikingo ir vėjoVengdami brį. Kopgaliu,pradėjo formuoti pajūrio apsauginį kopagū ties nerijoje, m. 1791–1793 o švyturiu, Klaipėdos ties žemyne, darbai želdinimo-stiprinimo kopų m. 1796 Sandwehr.kaimas iždo miesto įsteigtas buvo sulaikyti 1814 m. Klaipėdos šiaurinį pakraštį puolusiam smėliui uits auaą euę metoe Rča nau Rečiau miestuose. – kepurę pasukamą bet turintys korpusu, šešiakampiu–aštuonkampiu mūriniu Olandiški vietovėse. kaimo paplitę labiau buvo lūnai ma besisukantys ašį medinę savo apie vėją į korpusu plano keturkampio balkių mediniu Ožiniai sparnus. prekybą, irmedžioapdirbimo ši –laivybą pramonę. medžio krašto išjudino Sieliai ilgiau. ar savaitę laukti domi su pietų vėju. Kartais tinkamo dvelksmo tekdavo pluk buvotoliau o rytų, pučiantapeidavo sieliai ragą Ventėsužgaidų. vėjo nuo priklausė pat taip Klaipėdos 1762 m.–34,179478burvaltės. 28, – m. 1760 46, – m. 1752 43, – m. 1751 gistruota: užre buvo valsčiuje Rusnės baidokai. ir reisinės – tės mis, kanalais prekes vežiojo didelės krovininės burval albotus su žuvimi, gyvuliais, šienu, daržovėmis. Mario timbrines, turgines,venterines, bradines,kiudelvaltes, kurėnus, gyventojų nerijos Kuršių ir Pamario plukdė Vėjasvidurio.šimtmečius a. ilgus XX pat iki nepakito pavidalas burvalčių pasiekęs mus a. XVI Nuo jimų. paminė pirmųjų jų iki anksčiau gerokainaudojamos būti galėjo burvaltės kad patvirtina, mariose ir jūroje žvejojimasgarlaivių.pab.minimas Jau7 a. ir XIII nuo burlaivių 96 būta m. 1875 burlaiviai. statyti vietoje 49 Klaipėdoje registruoti 8, 1801 m. – 27, 1855–1866 m. – m. 1780 Rusnėje. paminėtas Leydas Paulas statytojas laivų m. 1648 o burlaivis, pirmasis pastatytas pėdoje mgs ad piakni ermoą vėją, netramdomą prijaukinti bandė Žmogus XVII a. vėjas Klaipėdos krašte ėmė sukti malūnų sukti ėmė krašte Klaipėdos vėjas a. XVII 1732 m. prasidėjęs sielių plukdymas iš Nemuno iki ------Klaipėdos miestiečių šv. Jono bažnyčios bokšte. Vėjabokšte. bažnyčios Jonošv. miestiečių Klaipėdos m. 1696–1706 iškilo vėtrungė pavidalo burlaivio ta sti ir kryptį vėjo stebėti Poreikį pusę. savo į palenkti ir apibendrinti pažinti, sutramdyti, noru baime, garbia pa su sumišusi patirtis, stebėjimų ilgametė sispindi at tautosakoje užrašytoje kalbomis vokiečių kuršių, Lietuvininkų, pastangas. pažinimo skatino galias vėjo gabentos Anglijon, Olandijon, Švedijon. pjaunamos iki 7,5 m ilgio lentos. Šios krautos į laivus ir Lentpjūvėsebuvo40. per – stiprus o pjūklų, 20 per vo paleisda Vidutinisvėjas 17. – m. 1879 24, – m. 1821 19, – m. 1801 14, jų – m. 1791 dalis: kraštovaizdžio pakrantės marių neatskiriama buvo sparnai malūnu kepuriniu su lentpjūvių vėjinių medinių Klaipėdos karo pasaulinio Pirmojo iki m. 1759 Nuo grūdus. tik ne Funckomalūnai malė kokraštemalūnų. Klaipėdos malūnininVidgirių ir Agluonėnųiš detalėmis komis Ilgėliauišlikojie kaimepasidžiaugti galime autentiš– karo pavieniusmalūnus bandytapritaikyti elektrai gaminti. pasaulinio Pirmojo Po Pagėgiai–Lauksargiai. Šilutė–Rusnė, Priekulė–Lankupiai, seta–Kretingalė, da–Šilutė–Pagėgiai.Būta šių didesnių Nemir masyvų: Klaipė kelią palei būta malūnų Daugiausia kelių. nių pagrindi netoli išsidėstė Jie 56. – apylinkėse Pagėgių apskrityjejų priskaičiuojama Šilokarčemos135, 129, – pab.a. Klaipėdos vėjinismalūnas.XIX 1 tik m. 1901 o Einaičiuose. 1866 m. Klaipėdoje buvo 16, 1863 m. – 10, ir Kiškiuose m. 1828 Kalnininkuose, m. 1827 priuose, skaičius augo. Olandiški malūnai pastatyti: 1823 m. Ve jų suvaržymus steigimo malūnų panaikinus m. 1808 Brioniškyje. m. 1796 o Špukuose, Šakūnuose, viluose, pastatytas Verdainėje, 1745 m. jie minimi Rusnėje, Po m. 1740 Rusnėje, paminėtas malūnas ožinis m. 1674 vietose: kitose ir išplito jie Netrukus pylimų. nybinių malūnų sparnai ėmė suktis net ant miestą juosusių gy gatvelėVitėje pakiluma ties „Malūnininkų“.– XVIII a. Kuliųprieš Vartus a. XIX gavo„Muhlenberg“vardą,o aukštumėlė Klaipėdoje a. XVII vietose. aukštesnėse kilo Malūnai rieduliams. riedantiems žiedu metaliniu su pamato aukščio metro ant stovėję riedutiniai, doti p rumą architektūroje rumą Paauksuovėjarodės.išreiškia Siekis išvengti griaunančių ir įvaldyti kuriančias įvaldyti ir griaunančių išvengti Siekis ------mo sąlygas. 1796 m. pastatytame Klaipėdos švyturyje švyturyje Klaipėdos pastatytame m. 1796 sąlygas. mo įplauki kryptį, srovės rodančios vėliavos, ir žymenys įvairūs kabinti jų prie a. XVIII bakenai. mediniai lino kreipdavo sroves, nešdavo laivus. XVII a. įplauką ­ ženk Jisuostą. svarbusįplaukiant paliekant Klaipėdos bai ir mažesniųjūriniųburlaivių atvaizduose. Vėjas buvo la burvalčių, žvejų marių reisinių, vytinių, a. XVI–XX kraštenebuvo Klaipėdos čiaisekti nauja. Juos matome kryp vėjo vimpelą vėtrungę, įtaisyti viršūnėje stiebo burlaivio mintis Pati ženklu. pasididžiavimo ir numo išskirti savininko puošmena, burvalčių tapo trukus ne vėtrungė pareigūnųpatogumuiprižiūrinčiųskirta Žvejybą viršūnėse. stiebų bradinių) kiudelvalčių, nų, (kurė burvalčių žvejybinių didžiųjų iškilti privalėjo ženklu kaimosu vėtrungės d. 26 birželioNuo m. 1844 dvaro. Bachmano iš vėjarodė a. XVIII Išliko vietose. krašto Klaipėdos kitose ir stogaiJomispastatųdabinti namo“,„Sveikatingumo etc. – m. 1910 leprozoriumo, 1777 m. ir 1856 m. – biržos, 1893 m. – pašto, 1897 m. – bokštelių: pastatų Klaipėdos kitų ant puikavosi rodės kyklos auklėtiniai. kyklos mo sklandymo Nidoje įkurtos m. 1933 ir tuvų pilotai lėk kilti pradėjusių padanges į Klaipėdos prie metais karo pasaulinio Pirmojo abejingi neliko dvelksmui Jo entuziastai. bujerių – ledrogių vėliau o buriavimo, to Vėjui kraš liko 1884 m. ėmę draustiniu. ištikimi telktis Klaipėdos burvalčių savotišku jas pavertė m. 1945 iki ribojimas mariose motorlaivių Griežtas neblėso. svarba vėjo srityse keliose tačiau era, mašinų katilų, garo – vid. a. XX – pab. a. XIX garinės. – lentpjūves vėjines gariniai, – malūnus vėjinius kuteriai, – valtes bur jūrines garlaiviai, keitė burlaivius katilui: garo vietą užleido galia vėjo Pamažu sumenko. vensenai irBrusterortoir Liepojos uostuose. kokia vėjo stiprumaskryptis, yra ne tik Klaipėdoje, bet sužinoti, galėjo jūreiviai lentas, bei ženklus apskritus iškeltusstiebų trijų ant StebėdamiKopgalyje. maforas Vėjose – stotis signalinė veikti pradėjo m. 1902 nas. sign bokšto locmanų iškilusio m. 1807 saugu. – geltona o pavojinga, uostą į įplaukti kad rodė, vėliava raudona a o 82 . rjuit vj įaa ašo gy karšto įtaka vėjo prijaukinto m. 1832 Po iė vlao paedv soė i oo permai oro ir srovės pranešdavo vėliavos linės Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

 ------63

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 64 Taking measures against the wind, the King Wilhelm King the wind, the againstTakingmeasures driftingsand moved villagesfrom one place to another. the and wind the century XIX the ofbeginning the in Furthermore, poor. rather was fires) storms, (floods, wind by inducedappearances the resist to possibility the century XIX the Till way. that in course history the changed and fleet the andarmy the ofmotion the effected wind the Ages Middle the power.buildingIn 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių For centuries the wind had been a destructing and Th e e W i n d f lawsi Dainius n

K lai E lertas p relation with the in steam engine invention. diminished wind the of importance The milling. navigation,in employed been had wind the of power and wind-watching stations. Since the Middle Ages the different weathercocks on buildings and ships,pennants, materializedwasby wind the direction oftheknow to necessityformed.The street-planning wasKlaipėda of foredune of the Curonian Spit was shaped and a specific Canal was excavated in the XVIII-XIX c., the protective ėdaregio n

h istory 9 8 7 6 5 4 3 2 1 šalims Santarvės duoti per povandeninislaivynasdokumentacija techninėir bet kokius povandeninius laivus, o visa vokiečių rengta statyti uždraustaVokietijai buvostraipsniais 191 189, veiklą laivyno povandeninio aktyvią už pasisakė ir laivai, deniniai povan tik blokuoti galėjo tiekimą Anglijos kad teigė, – laipsnis laivyno karinio šalių kurių kai istorinis aukščiausias – admirolas) sis (vok. grosadmirolas patirtį, karo Apmąstydamas įspūdžiams. karo pasaulinio Pirmojo „Memel“flotilės likimas. laivų povandeninių mokomosios 24-osios – epizodų jo Vienas Klaipėdoje. ir įsisuko verpetas karo įžiebto Vokietijosd. 1 Lenkiją rugsėjo į m. žygio SSRS1939 ir kasdienybe krašto Klaipėdos ir tapo – mobilizacija vyrų tarnybai, karo rengimas jaunimo spartėjantis lė, to produktams ir pramonės prekėms, didėjanti kontro kortelėsmaisnepatogumai eilės, – šalies gyvenančios ritmu šiuo mėnesių kelių Po valstybę. besirengiančią karui į įtrauktas kraštas Klaipėdos kad bylojo, gausa žmonių uniformuotų kitų ir Karių žlugimą. lūkesčių jų – lietuviškai o atkūrimą, ryšių senųjų reiškė čiams klaipėdie nusiteikusiems vokiškai jūreiviai karo tys karodarniai miesto gatvėmis ir laivųflotilė žygiuojan vokiečių įplaukusi uostą Klaipėdos Į demonstravimu. Vokietijajėgos tarpsnį istorijoskarinės krašto užbaigė

Ten pat, p. 13. Ten pat, p. 115. Ten pat, p. 152. Ten pat, p. 7,10. Ten pat, p. 7,10,11. Ten pat. Уиллсон, Г. Тирпиц, А. Vareikis, V. o įūio reads egs dr neišblėsus dar mezgėsi prielaidos įkūrimo Jos Klaipėdos lietuvišką d. 20 balandžio m. 1939 24-o Klaipėda XX amžiuje Воспоминания Подводные асы Гитлера волчьи стаи 2 . 1919 m. Versalio taikos sutarties 188, sutarties Versaliotaikos m. 1919 . ji mo Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas fl 3 . Tačiau Vokietijos karo laivy TačiaukaroVokietijos . . Москва: Воениздат,. Москва: 399–401,408,419–420,569–587. 1957,c. o red . Klaipėda, 1993,p.. Klaipėda, 48–51. .) Alfredas von Tirpitzas von Alfredas .) tilė „Memel“1940–1944. k o Großadmiral mo . Москва: Эскимо,. Москва: 12. 2007, c. Dainius ji po (didy 1 ------. E lertas ukrnnis oadnnas avm. Trečiajame laivams. povandeniniams puskarininkius bootsabwehrschule duris atvėrė „Priešlaivinės gynybos mokykla“ ( no atkūrimo programą laivų statykloms Švedijos Italijos,Argentinos,projektus jų pardavinėjo ir Turkijai laivus povandeninius statė slapta m. 1932 1922– Olandijoje kampanija priedangos remiama no povandeninių laivų flotilės: 4-oji (Štetinas), 8-oji (Dan baze diviziono mokomojo 4-ojo laikoma buvo Klaipėda lainerių keleivinių ir gavo divizionai įsirengti poms patal mokymo bei kareivinėms Plaukiojančiosioms laivų. povandeninių skiriama buvo divizionui nam Kiekvie keturi. buvo divizionų tokių pabaigoje Karo Gotenhavene buvo įsteigtas 2-asis divizionas (2. ULD). mėnesių septynių Po Piluvoje. bazė skirta buvo Jam ( divizionu laivų deninių imta mokykla vadinti 1-uoju džio mokomuoju povan ( statusas flotilės mokomosios suteiktas mokyklai čiui, skai kursantų išaugus m. 1939 Neustadte. mokykla „Wenddigen“ flotilė povandeniniųlaivų1-oji parengta d. 27 rugsėjo metų pačių tų „U–1“,o laivas povandeninis nuleistas vyno vadas Karlas Dönitzas laivyno, o nuo 1944 m. sausio 30 d. Vokietijos karo lai Vokietijosd. 1 sausiopovandeninio m. 1935 nuo tapo reiche A. von Tirpitzo idėjos šalininku ir įgyvendintoju vandeivų niių la Unte 9 . Šiaurės ir Baltijos jūrose veikė šios mokomosiosjūroseŠiaurėsveikėšios Baltijos . ir r se e bootsschulflotile Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 7 13 m bv įut povandenininkų įkurta buvo m. 1937 . 4 . 1932 m. Vokietija pradėjo karo laivy ), kurioje imta rengti karininkus ir karininkus rengti imta kurioje ), 5 . 1933 m. spalio 1 d. Kylio uoste , , 1. ULD 6

. 1935 m. birželio 29 d. buvo Unterse ). Nuo 1940 m. balan m. 1940 Nuo ). e bootslehrdivision Untersee­ ). 8 ------. 65

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 66 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10 vaka d. 3 rugsėjo uostą „U-22“.vas paliko laivaiAbu laivas„U-57“, „Lohs“ir dar – d. 3 lai flotilės rugsėjo o užsuko 5-osios povandeninių laivų flotilės„Emsmann“ trumpam patruliavimo po d. 2 rugsėjo submarinos: tą re jos patraukė iš Klaipėdos į paskirtą veiksmų kvadra submarinosflotilės „U-14“, „U-18“. vaka Kitos dienos Rugpjūčio 28–29 d. ties Klaipėda užregistruotos „Lohs“ „U-35“. Pastariejiuostą paliko dar patįtą vakarą trys laivai „U-31“, „Saltzwedel“ „U-32“,flotilės laivų ninių flotilės submarinos „U-14“, „U-18“ ir 2-osiospovande „U–57“ „Emsmann“ laivas flotilės laivų povandeninių 5-osios verstinio vienos valandos remonto atplaukė įKlaipėdą Pri jūrą. į valandoms 4 išplaukė laivai flotilės „Lohs“ Švedijos iš tiekimą goti sau ir patruliuoti išplaukė laivai šie čia iš dieną Kitą „U-35“. „U-32“, „U-31“, laivams „Saltzwedel“ flotilės povandeniniųlaivųprisistatyti2-osios Klaipėdą į kyta „U-18“, „U-22“. Taip pat aštrėjant politinei padėčiai įsa povandeninių laivų flotilės„Lohs“ submarinos „U-14“, 1939 m. rugpjūčio 25 d. link Klaipėdos pasuko 3-iosios Klaipėdoje karo su Lenkija išvakarėse ir jam prasidėjus. dovybė „FdUMitte“va grupės perėmė vaidmenį jos m. 1943 Po Dancige. vadovybei „FdUOst“ grupės pavaldžios kovinėmissąlygomis veikti gebėjimą laivo ir ekipažo įvertinti skirtas buvo U-Boote – Front (A Agrufront – dalis praktikos burgas), 32-oji (Karaliaučius). Dar buvo įkurta karinės (Ham 31-oji (Gotenhavenas), 27-oji (Piluva), 26-oji Dancigas), Gotenhavenas, (Liepoja, 25-oji Dancigas), Gotenhavenas, Klaipėda, y. t. (Memelis, 24-oji cigas), (Dan 23-ioji (Gotenhavenas), 22-oji (Piluva), 21-oji (Piluva), 20-oji (Piluva), 19-oji (Helis), 18-oji cigas), 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

15 Proi kr deoi Kapd lnė kelios lankė Klaipėdą dienomis karo Pirmomis . Berr, R. Berr, R. Berr, R. http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html Berr, R. Ten pat, p. 285–286;316–317;347–348; 373;375,skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ Ten pat, p. 254–255;258–259;280,skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ Ten pat, p. 223–225;227,228;232;232, skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ Berr, R. Ten pat, p. 115,192–193. Уиллсон, Г. skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ (žiūrėta 20081020) oiii oičų oadnna lia lankėsi laivai povandeniniai vokiečių Koviniai 11 13 . Rgjčo 7 . liėoe tvj „Lohs“ stovėjo Klaipėdoje d. 27 Rugpjūčio . Das KriegstagebuchDas der U-bootwaffe, 19. Augusto 1939–31. Augusto 1939 Das KriegstagebuchDas der U-bootwaffe, 01. Mai 1940–15. KriegstagebuchDas der U-bootwaffe, 16. January 1940–31. KriegstagebuchDas der U-bootwaffe,December 01. 1939 –15 KriegstagebuchDas der U-bootwaffe,September 01. 1939–15 Подводные асы... ). Šis intensyvaus mokymo padalinys mokymo intensyvaus Šis ). 10 . Baltijoje. veikusios flotilės buvo 12 Tn rlio rs valandas. tris praleido Ten . , c. 194–195. , c. sidnsrpe für usbildungsgruppe Mai 1940, S. 5–6,skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ 14 ------. January 1940,S.222;280,skelbta: http://ktb.ubootwaffe.net/ . December 1939,S.315;362,skelbta:. December http://ktb.ubootwaffe.net/ . September 1939,S.45;61;63;68;75;92;94, „Emsmann“ laivas „U–58“.„Emsmann“nuskandin laivas pasižymėjo Jis Šiaurėspovandeninių5-osiosjūros grįžęs laivųflotilės pusvalandįuostesvečiavosi Klaipėdos iš d. 6 gruodžio sumažėjimą 1939 m. rugsėjį – 1940 m. gegužę. 1939 m. Klaipėdoje vizitų laivų povandeninių ir paaiškinti ma flotile laivų povandeninių mokomąja 24-ąja – liepą o flotile, laivų povandeninių praktikos karinės 1-ąja pervadinta ji dį vų flotilė ( lai povandeninių praktikos karinės suformuotabuvo Dancige lapkričio mėn. m. 1939 bazėmis. flotilių laivų cigas buvo paversti net kelių mokomųjų povandeninių povandenininkų rengimo vieta. Jos uostai Piluva, Dan kontroliuojamalaivųkarovokiečiųsaugia tapo Baltija Uždara, įgulų. parengtų jiems ir laivų povandeninių daugiau TamreikėjoAtlantą. ir jūrą Šiaurės į Baltijos iš perkeltabuvo veikla Povandeniniolaivyno vokiečių nutrauktiizoliuotiir susisiekimą Didžiąjasu Britanija. Vokietijaibūtinybė – kilo link Anglijos ir Prancūzijos re 24-osios mokomosios flotilėspavadinimas, o netrukus suteiktasjai liepą m. 1940 flotilė. dislokuotavisa buvo sąlygomis. 1940 m. birželį – 1941 m. birželį Klaipėdoje kovinėmis veikti pasirengimas kursantų tikrinamas laivus (1500 BRT), o „U–19“ – 9 (15 laivus 715 BRT) 2 nuskandinęsir buvo4 (18 jau „U-18“175 Gotenhaveno. BRT) iš atvyko jie Klaipėdą Į Prellbergas). Wilfriedas das (va „U-19“Mengersenas), Ernstas (vadas „U-18“ vai ( flotilės praktikos nės kari 1-osios du viešėjo Klaipėdoje d. 11–15 gegužės Klaipėdoje galima būtų laikyti 1940 m. gegužę. 1940 m. nuskandino 2laivus (4426BRT) laivaspovandeninisKylio metuJo į įlanką. Lecho iš je žygy jūros Klaipėdoje užregistruota vėl submarina ši damaslaivus3 BRT),(1470 laivą1 BRT200 16 . Karo veiksmams iš Lenkijos persikėlus į vakarus – oičų ao oadnnnų egm pradžia rengimo povandenininkų karoVokiečių 20 Joe tbn ptrses ūiikm buvo jūrininkams patyrusiems stebint Juose . , S.192–193,196–197,218–219,223, U-Boots-Ausbildungsflottille 17 . Karo veiksmų perkėlimu iš Baltijos gali Baltijos Karoperkėlimuišveiksmų . U-Bootausbildungsflottille 19 . ). 1940 m. balan 18 . 1940 m. 1940 . lai ) ------34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 bokštai – elementas herbo miesto Klaipėdos užbaigė dalį skydo Viršutinę nausko rinkinys Bara Egidijaus Asmeninis kursantai. „Memel“ flotilės pavandenininkų mokomosios nešiojo kurią Emblema, naguose.erelis svastika naciųsimbolissu– valstybinis centre, skydo jos, Viršsubmarina. plaukianti jūroje je banguoto pavaizduota dalyje apatinėje kurio skydas, gotikinis sudarė emblemą „Memel“.Flotilės vardas ir šios vietos – į Trondheimą Norvegijoje, kur buvo dis buvoTrondheimą kur į Norvegijoje, – vietos šios 1941 m. birželį mokomoji flotilė buvoperkelta toli nuo zonos. veiksmųkovinių nuoatokiau veikia struktūros karinės panašiospaprastai nes budrumą, sovietų pino mokyklą“ plaukiojimo vandeninio „po esant Klaipėdoje nurodoma ataskaitoje Klenovo karinės apygardos štabo viršininko generolo leitenanto YpatingosiosPabaltijo sovietų d. 17 birželio m. 1941 didžioji „V“ raidė herbe. Bent aštuonių flotilėslaivų šonus ženklino balta suteiktame miestui Šilokarčemos m. 1939 ir randame Jį simbolikos. įdagų žirgų Trakėnų tapatinamų siais ragas heraldinę kairę pasuktas juodas aštuoniašakis briedžio į skyde Baltame emblemos. laivų flotilės šios dvi dar

морская авиация во Второй во авиация мировойморская войне Воуз, Д. Воуз, http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html; http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm Žukas, J. Iš praeities..., Klaipėdos p. 151. Иринархов, Р. С. Žukas, J. Iš praeities: Klaipėdos faktai, skaičiai, epizodai. Ten pat, p. 282, 306, 312; Широкорад, А. Иринархов, Р. С. Уиллсон, Г. http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html; http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm Иринархов, Р. С. Ten pat. Бишоп, К. http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html; http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm http://www.klgd.ru/ru/city/750/almanac/a1_3.php?phrase_id=22653 Flotilę „Memel“ stebėjo sovietų karinė žvalgyba. žvalgyba. karinė sovietų stebėjo „Memel“ Flotilę 22 . Ženklas buvo perimtas iš tuo metu su Rytprūsu metu tuo iš buvoperimtas Ženklas . Подводный ас. История Вольфганга Люта Подводные лодки кригсмарине Подводные асы... Прибалтийский особый... Прибалтийский особый.. Прибалтийский особый... 23 . 21 . Kituose šaltiniuose nurodomos šaltiniuose Kituose . , c. 127. , c. Торпеgoносцы в бою. Их звали „смертниками“ 24 . Jos buvimas slo buvimas Jos . . Москва: Эскимо,. Москва: 2007,с.178. ., с.262–263. , с.541. Минск: Харвест, 2004,с.197. , in:http://ef.1939-1945.net/b051_000.shtml; Адамов, Б.Цель –Мемель! . Москва: АCT,. Москва: 272–274 c. Baltija-2002 ------. Klaipėda, 2002,p.. Klaipėda, 150. karo veiksmų. 1942–1943 m. čia nukreipdavo nukentė nuo toli atsidūrė Klaipėda Vokietijosmiestas riausias įlankoje Suomių blokuotas už buvo laivynas sovietų uostus, 28) 08 Talino(1941 24), Tartu07 07), (1941 07 (1941 Pernu 01), 04 (1941 Rygos 27), Ventspilio06 27), (1941 06 (1941 Liepojos užėmus Vokiečiams laivais. sovietų povandeniniais pavieniais ir minomis su susidurti galima buvo pėda žmonių, turgaus 40 Frydricho prie pastatų sugriauta per žuvo metu bombardavimo pėdos Berlyną pasiekė net ir Piluvą Karaliaučių, Klaipėdą, bombardavo lėktuvai Memelį“ ir Kenigsbergą „subombar duoti nurodoma kuriame įsakymą, pasirašė 22 d. SSRS gynybos liaudies komisaras I. V. Timošenko birželio m. 1941 vandens. ir oro iš grėsmė turėjo kos AtlanteoperacijomsŠiaurėsjūrojeir karinėms flotilės laivų povandeninių 13-osios skirtos povandeninių laivų bazės „Dora I“, „Dora II“. Jos buvo rugsėjo iki lokuota deninių laivų flotilė, netikslūs flotilė, laivų deninių Wolfgango aso saus vadovaujamaLützopovan 22-oji gar dislokuota buvo Klaipėdoje d. 15 liepos m. 1944 uostas Liepoja. Latvijos ir tapo baze flotilės laivų povandeninių sios mokomogegužę25-osiosrugpjūtį m. m. 1944 1943 – Gotenhavene. spalį–sausį m. 1944 Trondheime,pjūtį balandį–birželįm. Dancige,birželį–rug1940 susidūrė:m. 1941 ne kartą keliai flotilių Abiejų flotilė. laivų mokomojipovandeninių25-oji ir dislokuotabuvo čia deninių laivų flotilė„Memel“ povan mokomoji 24-oji grįžusi Norvegijos iš įsikūrė vėl Klaipėdoje spalį m. 1944 – rugsėjį m. 1941 kalve. įgulų laivųAtlantepovandeninių veikusių tapo uostai Vokietijoskitųgyventojus miestų bombardavimųHamburgosąjungininkųir nuo jusius Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių . Москва: Яуза-Эскимо, 2006, c. 100–102; 33 J. Vouse teiginiai, kad 1944 m. sausį – 25 . Čia buvo rengiamos dvi didelės dvi rengiamos buvo Čia . 28 . 1941 m. birželio 24 d. Klai d. 24 birželio m. 1941 . 30 P klų ėei šiau mėnesių kelių Po . 32 34 . 1944 m. sausį–rugpjūtį 27 . Tuo metu šios flotilės Tuošios . metu Kls ats sovietų kartus Kelis . 31 . Užfrontės. Baltijos 26 . Perkėlimui. įta 29 . Ties Klai Ties . Советская Советская ------67

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 68

42 41 40 39 38 37 36 35 laivų statyklos teritorijoje. Asmeninis Egidijaus Baranausko rinkinys Vokiečių povandenis laivas „U-71“ su įgula prie krantinės Paulo Lindenau mė Jame taikiniu. pratybų tapęs refrižeratorius, tinis bei transporto laivai motorlaivis statytas trasportinis „Goye“ ir kt. mokymo „UA“ turkų vęs „U-9“,„U-96“, „U-982“, „U-821“, „U-999“, buvęs olandų „UD-4“ „U-80“, buir „U-8“, „U-763“, „U-750“, „U-749“, „U-748“, „U-747“, „U-72“, „U-71“,„U-704“, „U-554“,„U-555“, „U-56“, „U-560“, „U-579“, „U-52“,„U-612“, „U-46“, „U-393“, „U-38“, „U-351“, „U-34“, „U-30“, „U-29“, „U-287“, „U-28“, „U-251“, „U-236“, „U-142“, „U-14“, „U-19“, „U-18“, „U-152“, „U-151“, „U-148“,„U-143“, „U-121“, „U-1207“, „U-1195“, „U-1193“, „U-1192“, „U-1162“, „U-1161“, „U-103“, „U-101“, „U-1008“, „U-1007“, laivų: 53 iki sudarė ją metu Skirtingu nenušviesta. plačiau praeitis „Memel“ (vadas kapitonas leitenantas Werneris Pfeiferis) Hugo Kettneris), lapkričio 1 d. – gruodžio 18 d. „U-56“ džio 18 d. „U-142“ (vadas kapitonas leitenantas Paulas- gruo – d. 17 spalio m. 1940 sudėtyje: flotilės 24-osios buvusios yra jų iš kelios tai „U-144“,Prieš „U-149“). („U-56“,„U-139“,„U-140“,SSRS „U-142“, prieš tijoje Bal veiksmuose karo dalyvavo submarinos jos šešios birželį–rugpjūtį m. 1941 Gotenhavenas. buvo uostas 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

ct=clnk&cd=24&gl=lt ct=clnk&cd=24&gl=lt www.ritterkreuztraeger-1939-45.de Бишоп, К. http://www.mk-zweibruecken.de/index.php%3Fnavid%3D101+U+-+Flottille+%2B+memel&hl=lt&ct Westwood, D. The effect of war. In: Бишоп, К. http://64.233.183.104/search?q=cache:eUGNkRaeSjIJ:www.schiffe-menschen-schicksale.de/sms133.htm+U+-+Flottille+%2B+memel&hl=lt& http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?f=61&t=135278&p=1183740 http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm http://www.uboat.net/flotillas/22flo.htm 24-osios mokomosios povandeninių laivų flotilės flotilės laivų povandeninių mokomosios 24-osios Подводные лодки кригсмарине... Подводные лодки кригсмарине... 36 Ti pt a piluė 92 . pa m. 1942 priklausė jai pat Taip . 37 . . „Goye“ buvo transpor norvegų , с.178;http://uboat.net/special/movies/ , с.178. 35 . ------po vandeniu, priešo laivų vietos nustatymui, sugebė nustatymui, vietos laivų priešo vandeniu, po – kymų daugiau orientavimuisi kryptis dėmesio skirta iš garso atpažinti taikinius buvo mokomi puskarininkiai ir karininkai Klaipėdoje krante. atsargų papildoma re ar tikrinama montuojama, buvo laivų 1/3 patruliuojančiųjų, pakeisti davo plauk ar grįždavo laivų 1/3 jūroje, užduotis kovines Patinesiskyrė nuotvarka kitų:flotilėje 1/3vykdė laivų taikinius tikrus į torpedų mokomųjų iš šaudymas Tam akcentuotas įdiegti. įgūdžiams reikalingiems niu vande po kovos karininkams skirta buvo flotilė ši rio vidu karo Iki gynybos. priešlėktuvinės ir torpedomis šaudymo praktinio mokomi buvo jie kursą savaičių 4 per laivuose flotilės šios Povandeniniuose pagrindais. artilerijos priešlėktuvinės ir leidimo torpedų su davo susipažin kur laive, koviniame tarnauti mėnesius 6 bent turėjo vadai laivų povandeninių Būsimieji laivai. mokomieji tik buvo 19 o veiksmuose, karo dalyvavo tiesiogiai Klaipėdoje, dislokavimu su susietos rinos, apie du tuzinus karininkų gyveno nesiais ltlj pr mkm ci mokymo 1 per flotilėje mokomojoje 24-ojoje laivus. kovinius į paskyrimo iki mokymai paskutiniai jų vyko Flotilėje išvengti. jų ir jimui atpažinti priešo laivus – su – laivus priešo atpažinti jimui vadu flotilės laivų povandeninių 27-osios ir grupenfiureriu paskirtas buvo jis mėn. kovo m. 1943 BRT). 000 (125 laivų 17 nuskandino kuriuose reisų, te. Su pastaruoju atliko net 15 kovinių „U-29“, laivais „U-48“ ir ypač „U-564“ povandeniniais Atlan žygiuose jo išgarsė jis m. 1939–1944 m.). 1984 Reinhardas „Teddy“ Suhrenas (1916– mokė asas Klaipėdoje vandenininkus po būsimuosius torpedas leisti mėn. kovo m. 1941 – pabaigoje m. 1940 karininkus. patyrusius skirti giamasi sten buvo vadais flotilių Mokomųjų vadų laivų povandeninių 10–12 42 . 1941 m. Vokiečių karo laivy Vokiečiųkaro m. 1941 . 40 k . . Karo pakito mo viduryje lą būdavo parengiami po po parengiami būdavo lą b marinų naikintojus marinų 38 . . 24 subma 41 39 ------. . 50 49 48 47 46 45 44 43 „ oberfenricho d. 1 birželio m. 1930 fenricho, ne. Tai liudija suteikti laipsniai: 1928 1 m. balandžio d. Mürwike kursantu. Jis buvo gerai įvertintas karo laivy Flesburge- mokyklos Karo Fr.tapo K. Mertenas saulį. pa aplink ir pat taip plaukiojimuose, tolimuosiuose „Emden“. Dalyvavo kreiseryje vėliau „Niobe“, laivyje bur mokomajame praktiką atliko kursantu, kyklos mo karo būdamas m., 1926–1928 kursus. pradinius išklausė Dänholme netrukus ir kelią karininko jūrų pasirinko Mertenas Fr. K. egzaminus išlaikęs Kösline Tėvastinio šeimoje. politiko buvo Elbingo burmistras. vie (Posen) Poznanėje d. 15 rugpjūčio m. 1905 gimė Jis Mertenas. Friedrichas Karlas fregatkapitonas asas povandenininkas vadovavęs kovą m. 1945 – birželį m. 1944 ir gegužę m. 1944 kovą – m. buvo 1943 vadas flotilės Žymiausias metais. karo pasaulinio Pirmojo laidą, kad šie asmenys kovinę buvo patirtį sukaupę dar Jasperis Karlas korvetkapitonas vadas laikinasis1944 m. paskirtas flotilei gegužę–liepą „ kapitonas vadovavo tilei flo laivų povandeninių mokomajai 24-ajai mėn. sio „U-851“ laivu žygį dienų 31 į išplaukęs (42°20’Š–46°30’V), faundlende laipsnis. 1944 m. kovo 27 d. žuvo jūrininkas Rytų Niu birželio korvetkapitono Weingärtneriuisuteiktas buvo H. d. 1 m. 1942 tonos). (3,378 „Nysland“ laivą dų šve nuskandino laivas povandeninis šis d. 28 rugsėjo m. 1939 dienų). 27 ir (7 patruliavimus kovinius du ko atli „U-16“ submarinoje m. „U-10“. rinai 1937–1939 kapitonas Weingärtneris.Hannesas nių „Memel“laivų flotilės vadu buvokorvet paskirtas povandeni mokomosios 24-osios birželį m. 1942 – tį kovinėms ir mokomosioms flotilėms. vadovauti tik buvo patikėta povandenininkams asams nuotaikų jūreivių nepaveiktų įvykiai panašūs kad susirūpinta, O.Prieno, Kretschmerio) G. Schepke’s, (J. povandenininkų asų trijų netekus nui landžio 1 d. – kapitono leitenenanto. 1930 m. vasarį vasarį m. 1930 leitenenanto. kapitono – d. 1 landžio „ leitenento – d. 1 spalio m. 1930 vadovavo su Austr d. 11 liepos http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html; http://www.sscityofcairo.co.uk/u68.php Vareikis, V. http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html; http://www.sscityofcairo.co.uk/u68.php Бишоп, К. http://uboat.net/special/movies/; http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html Бишоп, К. Д. Воуз, Уиллсон, Г. Подводный ас.. Подводные лодки кригсмарине.. Подводные лодки кригсмарине.. b Klaipėda XX amžiuje... Подводные асы... marinai marinai „U-4“, o 1937–1938 m. – subma i jos mieste Insbruke. 1935–1937 m. m. 1935–1937 Insbruke. mieste jos 46 . 1942 m. birželio – 1943 m. sau m. 1943 – birželio m. 1942 . ., c. 272. ., c. , c. 205 , c. zur See zur , p. 54. 47 zur See zur . Galime daryti prie daryti Galime . “ Rudolfas Petersas. Rudolfas “ 45 Jis gimė 1908 m. m. Jis 1908 gimė 44 ., с.178. ., с.178. 43 1939 m. lapkri . Pripažintiems Pripažintiems . “,ba m. 1933 zur See zur “, ------iki 1943 m. sausio 31 d. vadovavo1943 jis iki koviniam povan d. 11 vasario m. Nuo 1941 reisą. kovinį pirmąjį į vyko asas būsimasis Rudenį Liebe). Heinrichas (vad. laivą „U-38“ į paskirtas buvo jis mėn. sausio m. 1941 – lio spa m. 1940 povandenininku. tapo Mertenas Fr. K. d. 1 gegužės „Weserübung“. m. 1940 operacijoje mo užėmi Danijos dalyvavo „Schleswig-Holstein“ laivas linijinis m. 1940 Kryžiumi. Geležinu klasės II vanotas vauti konvojaus „F-7“.laivui 2 d. Spalio jis buvo apdo vado patikėta Mertenui Fr. K. d. 12 gruodžio – d. 1 pusę Dancigo į pasuko jais su laivas Vytauto Didžiojo 1939 gimnazijoje. m. rugpjūčio 26 d. buvusioje apsistojo Šie desantininkus. persirengusius tarnautojais civiliais Klaipėdą į atgabeno šarvuotis šis puolime Vesterpletės lenkų dalyvavo tein“ „Schleswig-Hols su kadetas karininkas kaip m. 1939 „Leipzig“. bei „Karlsruhe“ kreiseriuose ir mokykloje artilerijos laivų Wiko – Kylyje tobulinosi asas masis „Königsberg“.Būsi kreiserį lengvąjį į – d. 1 spalio o „Schleswig-Holstein“, laivą linijnį į paskirtas buvo jis dinis uostas Piluva) uostas dinis (pagrin flotilei laivų povandeninių 26-ajai vadovavo Fr. Mertenas K. kapitonas d. 28 vasario – d. 19 sausio m. 1943 fregatkapitono. – d. 1 sausio m. pitono,1944 korvetka – d. 1 balandžio m. 1941 laipsnius: karinius Jis deimantais. su skiriant skatintas karo ženklu ninkų Povandeni – d. 30 sausio m. 1943 lapais, ąžuolo su Kryžiumi Riterio – d. 16 lapkričio m. 1942 Kryžiumi, Riterio – d. 13 birželio m. 1942 Kryžiumi, Geležiniu klasės I – d. 31 gruodžio m. 1941 ženklu, karo Povandeni ninkų – d. 2 rugpjūčio m. 1941 apdovanotas: buvo kartą ne Mertenas Fr. K. įgulas. „Python“ laivo pagalbinio bei „Atlantis“ kreiserio pagalbinio rusias atsidū namų nuo jūrmylių tūkstančių už pergabeno bri buvo 16 jų iš tonų; 170,151 viso (iš laivus delius di 27–29 „U-68“ nuskandinio laivas povandeninis Jo buvo nos uostas Kylis, o (Prancūzija). vėliau Lorientas submari Pirmasis vandenyne. Indijos Karibuose, te, Šis Atlanžygius 368 (iš dienos). laivas viso patruliavo kovinius ilgus 5 „U-68“. atliko laivui juo Sudeniniam tų). tų). Antrojo kovinio reiso metu ši su Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 50 . Vėliau kapitonas K. Fr. Merte Fr. K. kapitonasVėliau . b 49 marina marina paėmė ir . 1939 m. spalio spalio m. 1939 . 48 . Prieš tai tai Prieš . ------69

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 70 58 57 56 55 54 53 52 51 inkaruiškėlė kabelį vandensį paviršių. <...> Karo laivy klaustasvyresnysisleitenantas Petersasprisipažino, kad damas susisiekiau su inkaruvandensį paviršių iškėlė kabelį. nedelsašDėlto mas vyresniojo leitenanto Peterso (Wilhelm Peter – aut.), povandeninis„U-96“,laivassužinojau,kad vadovauja Smiltynę: į tiekimas elektros nutrauktas buvo metu kurio dentą, inci įvykusį d. 2 vasario m. 1944 aprašė Frohnertas išgelbėti buvo 32 kybos laivu „Angelburg“ ir nuskendo. Žuvo 11 jūreivių, Kuhlmannas. Pratybų metu submarina susidūrė su pre metųmėn.lieposvadovavo Oberleitenantas Güntheris 28 d. Hamburge nuleistam į vandenį laivui nuo tų pačių gegužės„U-580“. submarinapriklausiusim. tilei 1941 povandeniniųritorinių5-ajaiflovandenų,žuvolaivų netolid.Klaipėdosuosto, 11 kilometrusapienuote3 vonelaimių įvairiųir nesusipratimų. lapkričio1941m. buvo nutrūkęs bet koks jūros transportas 1940 m. ir 1942 m. žiemos. 1940 m. dėl užšalusio šaltos uosto itin pergyventos buvo klaipėdiečiais su Kartu knygose keliose rašė d. 2 gegužės m. 1993 mirė Mertenas Fr. K. kapitonas gyvenimą, ilgą Nugyvenęs Lehmannas-Willenbrockas. Heinrichas vadas laivų povandeninių garsus kitas ir darbavosi juo su Kartu Achverständiger“ & „Schiffahrts laivininkystėje jūrų vokiečių didelėje Reine Vidurio statyklai vų lai Vėliauvadovavo išteisintas. buvo Fr.Mertenas K. metu proceso teismo vykusio Paryžiuje mėn. gegužės m. „Frimaire“.1949 tanklaivį prancūzų nuskandinus neteisėtai birželį m. 1942 apkaltintas ir Wiesbadene 1948 m. do lapkritį buvo užsimiršti: prancūzų suimtas iš Tačiaunelaisvės. praeitis nelei povandenininko aso paleistas buvo Mertenas Fr. K. d. 30 birželio m. 1945 nelaisvę. sąjungininkų į pateko Ten tvirtovę. Alpių vadinamąją į Alpėse perėjų ginti paskirtas buvo nas 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

nerungen der Kommandanten von U-68. Berlin: Ullstein, 2006; Merten, K. Fr. Schicksalswaffe U-Boot: Lebenserinnerungen eines Seeoffiziers eines Hamburg:Lebenserinnerungen Mittler Verlag, U-Boot: 2002. Schicksalswaffe Fr. K. Merten, 2006; Ullstein, Berlin: U-68. Kommandantenvon der nerungen M.html+merten+karl-friedrich+%2B+memel&hl=lt&ct=clnk&cd=12&gl=lt Широкорад, А. Широкорад, Puodžiūnas, V. http://www.godive.lt/?ln=lt&tip=nar37 Žukas, J. Iš praeities..., Klaipėdos p. 150. Merten,Fr.K. http://209.85.135.104/search?q=cache:lvAqwt6aI0J:www.geocities.com/~orion47/WEHRMACHT/KRIEGSMARINE/Kapitaen_zur_See_ Jenett, Die Evakuierung R. Memels Ende Juli 1944. http://de.wikipedia.org/wiki/Karl-Friedrich_Merten žrnė gvnms ap a nbv lengvas. nebuvo pat taip gyvenimas Užfrontės „Lindenau“ laivų statykloskariniame„Lindenau“uostelaivų NachKompaß: Lebenserinnerungen eines Seeoffiziers. Berlin–Bonn: Herford–Mittler, 1994; K. Merten, Fr. Nach Kompaß: dieErin Klaipėdos energija. Торпеgoносцы „смертниками“. вбою. Ихзвали 52 56 . Iki 1974 m. dirbo laivų statykloje. statykloje. laivų dirbo m. 1974 Iki . Kapds elek Klaipėdos .

54 vyresniuoju leitenantu Petersu. Pa . 53 51 Savo prisiminimus jis ap jis prisiminimus Savo . Nuo 1952 m. darbavosi darbavosi m. 1952 Nuo . Klaipėda: LibraKlaipėda: Memelensis, 2004,p. 67. iė darbuotojas trinės 55 . Pasitaikyda Memeler Dampfboot ------Москва: Яуза-Эскимо,Москва: 179 2006,c. o it, rt snėi tbr amnn katn, o krantinė, akmeninė tebėra sandėlių greta tilto, to iki pagilinta buvo vaga upės metu tuo – būta veiklai „Union“ ties tokiaiGalimybiųsandėliais. fabriko trąšų Dangę, per tilto geležinkelio netoli krantinės prie dyti vyk darbai jas į krovos ir stovėdavopat taip marinos karometu ar vėliau. Nepatikslintais duomenimis, sub ­ pastatyta Alksnynėje baterijos kranto vokiečių greta krantinė įrengta submarinoms ar nežinome, kas Kol atsargos. tepalų ar kuro laikytos sandėlyje įrengtame pylimu piliavietės Klaipėdos Po pagrindas. aikštelės pabūklo priešlėktuvinio stacionarios betoninis bėra te elinge gamyklos buvusios Viename saugotis bombonešių. reikėjo tačiau atakos, torpednešių lėktuvų negrėsė baseinuose uždaruose stovint laivams niams niamslaivams švartuoti knechtais. skirtais Povandeni povandeniTąsustatykloje. krantinėišlikusi ir liudija laivų „Lindenau“ remontuojamos buvo submarinos Tolesnius darbus vykdė karo laivynas ir mes kranto.nuonaras mnustatė, no 100kabelis kaduž yra ko sovietų aviacijos zenitinių pabūklų ugnies ataka neįvy vą, minininką ir povandeninį laivą. Tačiau dėl smarkios JAK-9 priedanga aptiko vokiečių 5000 t transporto lai naikintuvų keturių su A-20Ž torpednešiai lėktuvai tų sovie keturi uosto Klaipėdos nuo vakarus į mylių 40 apie d. 12 rugpjūčio m. 1944 vasarą: m. 1944 baigėsi Raudonojo Kryžiaus). (dab. ligoninėje laivyno Karo gydėsi povandenininkai mokomosiosvokiečių flotilės sužeisti sergantysar kad laiptų.Tikėtina, salės institutosportoPedagoginio sio laivyno karininkų ir jūreivių įamžintagrupė ant buvu mokymams.Vienoje fotografijoje didelė vokiečių karo povandenininkų naudojimą patalpų jos galimą apie prielaidai duomenų Yra vadovybė. karinė įsikūrusi buvo patalpose mokyklos Kanto kad prielaidą, daryti leidžia fotografijos laikų Karo taškai. ugnies cionarūs sta keli gynė antskrydžių nuo aplinką jo ir tiltą patį , 1952.08.02,No. 14(103). 58 . Rugpjūčio 22 d. į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos Klaipėdos nuo vakarus šiaurės į d. 22 Rugpjūčio . Fotografijos, to laiko liudytojai patvirtina, kad patvirtina, liudytojai laiko to Fotografijos, ayė atjj vkei povandenininkams vokiečių Baltijoje Ramybė . 57 . ------. 63 62 61 60 59 d. 25 rugpjūčio minos britųant užplaukęs nuskendo Šis laivą. t) 1500 sužalojo gale konvojaus plaukusį U-1000 (VII C serijos Torpedalaivų. povandeninių 3 ir saugos 2 iškonvojų atakavo A-20Ž lėktuvas sovietų ilg. 20’33’’ pl. 35’22’’ telkusiems oro uoste Rumpiškėje žmonėms vadovavo žmonėmsRumpiškėje uoste oro telkusiems Susi eiles. įlaipinimo ir vilkstines sudarinėjo rininkai ka patruliuojantys pakraščiuose Klaipėdos krantinių. užsienio ir Prūsijos iš skaičių bėglių didžiausią patį pergabeno laivynas Karo mariomis. laivais vandenų lės laivais. Daug civilių evakuoti geležinkeliais ir vidaus giausiu atveju juos turėjo išgabenti povandeninės floti Blo Klaipėdoje. palikti vyrų tūkstančius 3–4 susitarė Renteris kreisamtleuteris ir Kolhoffas dr. landratas iš lių jaunuoTarprengusiųasmenų.daug tinimusbūta šių įtvir gynybinius 6000 per išgabenti mariomisKuršių „Welheim“ir „Messina“ garlaiviais ragino Jis būreliu. į frontą flotilės karininką su nedideliuryšininkų radijo Fr.K. Mertenas įvykius, pasiuntė ir eigą traukimosi tų nui K. Fr. Mertenui teko aiškintis Karo teisme. Kad sek kapitoiniciatyvossavo dėl įtarimų,ir liaučiujesukėlė Kara vadovybei partinei pasirengimai Hörn“. Tokie „Heinz laivas karo stovėjęs krantinėje net pritaikytas buvoEvakuacijai Fr.Mertenas. kapitonasK. vadas lės floti „Memel“ laivų povandeninių 24-osios vadovavo energingai Jam štabas“. „Merteno vadinamasis tapo centru koordinavimo evakuacijos Klaipėdoje tinėmis. vilks vežimųmariomis,geležinkeliu ir bei laivaisjūra gyventojus: evakuoti nuspręsta buvo pasitarimuose stabilizuoti padėtį fronte. Partijos ir karinės vadovybės bandė Vokiečiai armija. Raudonoji veržėsi Rytprūsių laivassaugosskandintas vienas povandeninių3 laivų.Atakossaugosir nu3 metu žų, puolė vokiečių konvojų iš transporto, 9 desantinių bar už Liepojos nuopietvakarius mylių į A-20Ž19 ir Il-4 laivas povandeninis vienas tik nuskandintas minimas tuose povandeniniailaivai.Ki du nuskandinti ir transporto niniųlaivų. Vienuose nurodoma,šaltiniuose buvokad vokiečiųkonvojų transporto,iš2 saugos,2 povande3 atakavo Liepojos nuo vakarus šiaurės į mylias 26 apie 21, JAK-9naikintuvų devynių dengiami A-20Ž, tuvai

Ten pat. Jenett, Die Evakuierung R. Memels... Ten pat, p. 187. Ten pat, p. 182–183. А. Широкорад, Hitler-Jugendo 60 . Rugsėjo 15 d. du sovietų lėktuvaisovietųdu d. torpednešiai 15 Rugsėjo . 59 Торпеgoносцы вбою... Rugpjūčio 27 d. septyni sovietų lėk sovietų septyni d. 27 Rugpjūčio . Vyr.. dr.burmistras Brindlingeris, 61 . Tuo. link metu pačiu , c. 181. , c. ------tybių gauleiterio Kocho įsakymu turėjo būti išvežta į išvežta būti turėjo įsakymu Kocho gauleiterio tybių refrižeratoriai „Goya“, „Angelbur“. Nors dauguma ver laivai pilni taukų ir mėsos iškrauti šaldytuvą Smeltės Hörn“. Į „Heinz „Lech“, „Nordland“, „Angelbur“, sę „Messina“,„Wolta“, „Wega“ „Memel“ir flotilei priklau rankas Tačiau kraštą. Saaro į gabentiamerikiečių patekoį ten vamzdžiai traukiniu Paskui vamzdžių. ir katilų rūšies visokiausiostonų 8000 išgabentalaivais karo Smeltėje garlaivius.namiį Vien Zoon“„Bisomund iš stovyklos krau buvo uoste kroviniai svarbūs ekonomikai ir bai Gyny paromis. ištisomis darbavosi štabas“ vidurio „Merteno rugpjūčio Iki turtą. kitą įrangą, medžiagas, atsargas, gabeno miesto iš kariai flotilės laivų deninių povan ir darbuotojai kompanijų laivybos Klaipėdos apskritį.Labguvos pasiekė arRytprūsių vidurio iki tik vestos vilkstinės Šios tiltais. Rusnės ir Tilžės traukėsi vilkstinėmis vežimų Ūkininkai pavojus. netikras tas pasiektiPiluvą Karaliaučių.arba buvo Tikkartą sukel 50 girininkas. 000 asmenų turėjo 8 per val. karo laivais mis. Iš Kuršo katilo plūstelėjoatsitraukiančioskatiloKuršokarinės Iš mis. Jissuintensyvėjo dienopaskutinėmisrugsėjo m. 1944 tiesioginisRaudonosiosirarmijospuolimas. betdžiai, vėl neturėjo apsaugos irbuvo atvira priešams Klaipėda kitur.perkeltas buvo korpusas tankų 3-iasis laivųdivizionas (kap. Rugsėjo pabaigojeMilleris). S. z. povandeninių laivų flotilė ir mokomasispovandeninių dislokuota buvo Klaipėdoje rugsėjį – viduryje pjūčio Rug derliaus. nusiimti grįžo ūkininkai Nemuną, per tiltus užtverti grįžti, uždrausti gyventojams ragino ir kapitonasFr.K. Mertenas nepritarė tokiam vertinimui Nors kontroliuojama. laikyti imta Klaipėdoje padėtis ir korpusas, tankų 3-iasis Rauso Roberto generolo ko „Lindenau“ laivų statykla galėtų dirbti. Tuo metu atvy svarbi miestui ir vermachtui akivaizdoje pavojaus net kad taip, pasiruošta Buvo drabužiai. ir cukrus vinys: virinimo darbus įvyko gaisras. Jį gesinant užpiltas kro „Poseidono“denyjeatliekantir garlaiviųsu patalpose didelių iš vieno nuostolių: sukėlė Skuba Dancigą. į ti išsiųs buvo laivų nedaugelis Tik jiems. teko krovinys Piluvosar Karaliaučiaus. Įsiveržus sovietams vertingas iki tik gabentos jos tačiau sritis, imperijos tolimesnes Tąrudenį Klaipėdai ėmė grėsti ne tikoro antskry 62 Eaucji š liėo nuoi garlaiviai naudoti Klaipėdos iš Evakuacijai . Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 63 . ------71

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 72 71 70 69 68 67 66 65 64 atgabentapatrankų,išsilaipinotransportiniulaivu mo užpuoli po Netrukus amunicija. su garlaiviųnebuvo visų pabūklus turėjusių laivų ugnis. Laimei, uosto reide ( rius sky pabūklo zenitinio jūrinio vadovaujamasdidžiojo Rautenbergokorvetkapitono tikR. pasižymėjonyboje gy Zenitinėje visavertis.nebuvo naudojimas pozicijų tvirtovės“ „Klaipėdos įrengtų m. 1939–1940 frontą, į išgabenus pabūklų Daugelį kariai. vokiečių – gynėjai miestopirmieji ir žuvo metupamatų.Antskrydžio iki sudegė Šis sandėlį. Meyhoeferio Roberto fachverkinį šimtametį seną uždegė Bombos darbininkai. uosto ir belaisviaiprancūzų rasti priedangosnespėję tapo mis auko statykloje laivų „Lindenau“ sandėlius. uostą, bombardavo Lėktuvai lavonais. ir vežimais užverstos buvogatvės miesto d. 9 spalio m. 1944 d., 24 birželio aviacija sovietų atakavo tą motorlaivis priskirtas flotilei „Goya“. uos val. 16 Apie išplaukė ja Su Klaipėdą. paliko „Memel“ flotilė laivų priešd.pietusSpalio 9 24-oji mokomoji povandeninių sustabdyti.priešuisutelktipajėgųnespėta judėjimas ir vilkstinėmsužtvenkuskelius, sulėtėjovermachto dalių pakrantę Kuršiųmariųprasiveržėį tankaiRaudonosiosarmijos pajūriu link Palangos ir link Nemuno žiočių. Spalio 9 d. d. 5 spalio m. 1944 ventojams užvilkintas.Taigy buvociviliustragedijakaimo virto Brindlingeris.Tačiaudr.sprendimasiškeldintiskubiai padėtį. Flotilės vado mintį palaikė ir miesto burmistras karinėvadovybė Karaliaučiuje jau įvertino susidariusią Rytprūsiuoseir komisaras gynybos Imperijos net kad naujo kėlė šį klausimą. Kapitonas K. Fr. Mertenas teigė, iš vis nariai partijos naciųTačiaugalimybių. kelinėra kiaikiekybinei priešų persvarai ilgaigintis priešintisar ties komiteto posėdis. Visiems buvo aišku, kad esant to tapo karo stovykla. Spaudžiant sovietams įvyko Apskri tus.Nuo sovietų ofenzyvos pradžios Klaipėdos miestas svarbiausioseįrengėstebėjimojudėjimopunktrasose pasienyje krašto kariai diviziono mokomojo nininkų Povande ir įgulos flotilės laivų Povandeninių dalys. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Jenett, Die Evakuierung R. Memels... http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm Ten pat. Jenett, Die Evakuierung R. Memels... Ten pat. Žukas, J. Iš praeities..., Klaipėdos p. 151–152. Бедекер, Г. Jenett, Die Evakuierung R. Memels... Marine-Flak-Abteilung 66 64 Kapd pkiv į reo els Bėglių reples. priešo į pakliuvo Klaipėda . Vriai į liėo kat prasidėjo kraštą Klaipėdos į Veržimasis . Горе побежденным. Беженцы Рейха 1944–1945 65 Sovietai puolė dviem kryptimis – kryptimisSovietaipuolėdviem 67 . Panašiai kaip ir 1941 m. 1941 ir kaipPanašiai . . obnšas trukdė Bombonešiams ). . Москва: Эскимо,. Москва: 18. 2006, c. ------K. Fr. Mertenas, įvykdęs įsakymą dėl evakuacijos. evakuacijos. dėl įsakymą įvykdęs Mertenas, Fr. K. spąstus į pakliuvo žmonių apie 6000 kelią, atkirtus vilkstinėms Olando kepure. ties artilerijos rusų nuskandintas buvo jis kurso, nuo nukrypęs klaidosnavigacinės Dėl tvirtovei.Klaipėdos kroviniuir įgula su pabaigoježuvolapkričiotačiau lą, sė Laivasmaišais.blankųpinigų, banko Imperijos ir civiliais Klaipėdos paskutiniais su išplaukėperkrautasluvątransportinis„Füsilier“laivas los doką bei Stovyklų laivą. Naktį iš spalio 9 į 10 d. į Pi Paskutiniai laivai į jūrą išplukdė „Lindenau“ laivų statyk pabūklų.Tuo metu kita dalis flotilės laivų paliko uostą. ilgavamzdžiųskersmens cm 15 iš apšaudytasbuvo jų kartą pirmą miestas Klaipėdos netrukus o stotį, kelio geležin Kretingosatakavo oro iš sovietai vakare d. 9 Spalio pasiteisino. itin pradžioje apsiausties Pastarieji čiauneatgabenta nėvieno sunkiojo artilerijos pabūklo. „Grossdeutschland“batalionaiir ta 2 štabas,divizijos žų) ir nuskandino 4 transporto laivus. Tarp jų flotilės Tarpflotilės jų laivus. transporto 4 nuskandino ir žų) bar desantinių 8 saugos, 1 tralavimo, 3 minininko, 1 transporto, (6 laivų 17 iš konvojų atakavo kartus tris m. 1945 sau operacijoje. Vakarųevakuacijos Prūsijos ir Rytų Kuršo, iš sužeistųjų karių, civilių, ganizuotoje or laivyno karo vokiečių dalyvavo Jie ilgiau. užtruko Baltijoje laivai skirti mokymui ir transportui tankai Flotilės priešo 56 sunaikinti buvo prieigose Klai pėdos būriu divizijos „Grossdeutschland“ su Kartu pabūklai. Eugeni“ „Prinz kreiserio skersmens cm 20 sunkieji padėjo gynėjams dieną Kitą naktį. atakavo bombonešiai kartą pirmą kurią tai, Lūžija ir Klaipėda, Kin Mingė, Rusnė, kaimai: pakrantės matyti liepsnojantys buvo jo Iš duonos. atgabeno tvirtovę pėdos į Klai Labguvos iš „Elisabeth“ motorlaivis naktį d. 13 Spalio neriją. į valtimis žvejų perkelti garlaivių, kusių priplau paimti buvo bėglių Ventedalis ties d. 13–14 Gotenhaveną į išplaukė „Memel“ flotilė vų kursantų jelę sau rengti galėtų toliau kad Gotshaveną, pasiekė Jis sio 29 d. į pietvakarius nuo Liepojos sovietų avi sovietų Liepojos nuo pietvakarius į d. 29 sio Spalio 10 d. sovietai įsiveržė į Šilutę. Ūkininkų Ūkininkų Šilutę. į įsiveržė sovietai d. 10 Spalio 68 . Spalio 12 d. Klaipėdą paliko ir kapitonas kapitonas ir paliko Klaipėdą d. 12 Spalio . 69 2-j mkmj pvneii lai povandeninių mokomoji 24-oji . k mingai pasiekė tiks pasiekėmingai 70 . Spalio Spalio . a cija cija 71 ­ ------. 77 76 75 74 73 72 gyven apylinkių kaimo dalies ir civilių miestų pėdos egzistuoti. nustojo ir išformuota buvo „Memel“ flotilė laivų povandeninių mokomoji 24-oji Netrukus sus laivų veiksmus atžvilgiu sąjungininkų priešiškus vi nutraukti įsakė vadams laivų povandeninių nitzas bandymai greičio laivų povandeninių pastatytų atliekami buvo vietos šios nuo Netoli kyšulio. kanalo Kylio rytinio šiauriau įrengta buvo Bazė Eckernfördas. tapo vieta postovio flotilės paskutinio mėn. vasario–gegužės o vasario, m. 1945 iki dislokuota buvo „Memel“ flotilė žuvo laivo keleivių nugrimzdusio min. 4 per Dauguma valovas). Kono leitenantas kapitonas (vadas „L-3“ laivas nis povandeni sovietų nuskandino jį dviem smūgiais torpedų vidurnaktį Apie išplaukė. laivas nukentėjęs žmonių 6000 kaip su daugiau vakaro valandą Aštuntą ugnimi. pabūklų zenitinių apsigynė bet bombonešių, sovietų puolamas kartus tris buvo laivas „Goya“. Čia motorlaivį mokomąjį karo flotilės į ir laipinimas sužeistųjų pabėgėlių prasidėjo reide Helio ryte d. 16 bazę plaukiojančiąją „Memel“ 1941.01.29 –1941.08.31 1941.01.15 –1941.07.21 1940.12.28 –1941.09.30 1940.12.01 –1943.11.30 1940.11.10 –1943.11.30 1940.11.03 –1940.12.31 1940.11.02 –1943.08.05 1940.11.01 –12.18 1940.10.17 –1940.12.18 1940.07.01 –12.18 1940.07.01 –10.30 1940.07.01 –12.17

Sąrašas sudarytas pagal: Бишоп, pagal: Sąrašas К. sudarytas http://uboat.net/special/movies/ Ten pat, p. 247. Уиллсон, Г. Бедекер, Г. А. Широкорад, Reikia pripažinti, kad daugumos Šilutės ir Klai ir Šilutės daugumos kad pripažinti, Reikia Laikotarpis 74 . 1945 m. gegužės 4 d. grosadmirolas Dö grosadmirolas d. 4 gegužės m. 1945 . Горе побежденным... Подводные асы... 73 . Gotenhavene povandeninių laivų laivų povandeninių Gotenhavene . Торпеgoносцы вбою.. , c. 115. , c. mokomasis „U-152“ mokomasis „U-151“ mokomasis „U-148“ kovinis „U-30“ kovinis „U-28“ kovinis „U-143“ kovinis „U-34“ kovinis „U-56“ kovinis „U-142“ kovinis „U-19“ kovinis „U-9“ mokomasis „U-8“ Povandeninis laivas , c. 84–86. , c. Подводные лодки кригсмарине 72 . 1945 m. balandžio balandžio m. 1945 . ., c. 213. ., c. Hans Hildebrandt kapitonas leitenantas Hans Oestermann oberleitenantai Hans Jürgen Radke, Eberhard Mohr oberleitenantai Kurt Barbern ir Hermann Bauer, Franz Saar Dietrich Sachse Uwe Christiansen, oberleitenantas Erich Krempl, oberleitenantas kavalierius oberleitenantas Karl Heinz Marbach, oberleitenantas genberger, Heinrich Ratsch, Hermann Eckhardt, Riterio Kryžiaus ke, Riterio Kryžiaus kavalierius oberleitenantas Friedrich Gug Riterio Kryžiaus kavalierius kapitonas leitenantas Günter Kuhn oberleitenantas Riterio Kryžiaus kavalierius Helmut Möhlmann tas Eduard Aust oberleitenantas Horst Arno Fenski, Karl Heinz Hagenau, leitenan Karl Otto Schultz, Gerhard Remus, Riterio Kryžiaus kavalierius kapitonas leitenantas Werner Pfeifer kapitonas leitenantas Paul Hugo Kettner Peter Lohmeyer, Wolfgang Kaufmann, Rudolf Schendel Wolfgang Kaufmann, kapitonas leitenantas Joachim Deecke Walter Kell, Hans Jürgen Zetzsche ir vėl W. Kell 75 ------. ..., http://uboat.net/special/movies/ nių laivų priklausomybės flotilei laiką ir jiems vado jiems ir laiką flotilei priklausomybės laivų nių Atlante) Šiaurės 08 04 1945 „U-774“ laive sio nuskendu – Günthene 07 10 1917 (gimusio mikato Saus Wernerio leitenanto kapitono ir šešiose submarinose) plaukiojusio m. 1943–1944 14, 08 1984 sio miru – Grimnitze 27 09 (gimusio1905 Pauckstadto Hanso fregatkapitono kilmės „U-223“). lietuvininkų ir pat Taip „U-37“ laivais plaukiojusio Palermo, prie jūroje, Viduržemio 30 07 1944 žuvusio – pėdoje „ oberleitenanto „U-1132“), laivu plaukiojusio ir doje Klaipė 05 06 1919 (gimusio Kocho Bruno Walterio „ oberleitenanto Maderos), šalia 10 04 1944 „U-68“ laivu su žuvusio – Kairiuose 12 03 1919 sio (gimu Lauzemio Alberto leitenanto kapitono ninkų: povandeni klaipėdiškių nesusietų „Memel“ su flotile tiesiogiai nepaminėti negalime Kartu nuopelnas. lės floti šios didžiausias pats „Memel“. Tai flotilei laivų teko nuopelnas tojų 24-ajai povandeninių išgelbėjimo kavimu Klaipėdoje sietiniduomenys: veiksmuose dalyvavę laivai. Kursyvu – su flotilės dislo sąrašą karininkų vavusių zur See zur Baigdami pateikiame mums žinomų povandeni žinomų mums pateikiame Baigdami “ Peterio Gerlacho (gimusio 1922 02 25 Klai 25 02 1922 (gimusio Gerlacho “ Peterio Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Laivo vadai 77 Kvnas aiai karo vadinami Koviniais . zur See zur 76 . - - - “ ------73

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 74 Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 1944.08.01 –1945.02.28 1944.08.01 –1945.02.28 1944.08.01 –1945.02.28 1944.07.01 –1945.02.28 1944.07.01 –1945.02.28 1944.01.01 –1944.10.31 1944.01.01 –1944.03.01 1943.11.01 –1943.12.31 1943.09.22 –1945.02.28 1943.09.15 –1945.01.31 1943.09.03 –1944.04.30 1943.09.01 –1945.04.01 1943.09.01 –1945.04.01 1943.09.01 –1945.04.01 1943.09.01 –1945.04.01 1943.08.25 –1945.01.31 1943.07.01 –1943.11.30 1943.06.01 –1943.08.31 1943.06.01 –1944.06.30 1943.05.31 –1945.02.28 1943.04.01 –1944.06.30 1942.11.01 –1943.08.31 1942.09.01 –1943.08.31 1942.05.27 –1943.08.31 1942.05.16 –1945.03.16 1942.04.01 –1943.08.31 1942.04.01 –1943.09.30 1942.04.01 –07.01 1941.12.01 –1942.03.31 1941.06.09 –07.01 1941.03.06 –1943.11.30 1941.01.30 –1942.11.30 1941.01.15 –1944.06.30 Laikotarpis mokomasis „U-236“ mokomasis „U-750“ mokomasis „U-749“ mokomasis „U-748“ mokomasis „U-747“ mokomasis „U-1161“ kovinis „U-251“ kovinis „U-704“ kovinis „U-71“ mokomasis „U-612“ mokomasis „U-96“ kovinis „U-29“ kovinis „U-101“ mokomasis „U-579“ mokomasis „U-121“ mokomasis „U-80“ kovinis „U-52“ kovinis „U-46“ kovinis „U-38“ mokomasis „U-71“ mokomasis „U-560“ mokomasis „U-555“ mokomasis „U-554“ kovinis „U-1193“ kovinis „U-1192“ kovinis „U-1007“ kovinis „U-999“ kovinis „U-982“ kovinis „U-1195“ kovinis „U-103“ kovinis „U-821“ kovinis „U-287“ mokomasis „U-1162“ Povandeninis laivas Wilhelm Peter, oberleitenantas Horst Willner oberleitenantai Rudolf ir Zorn Eduard Aust Ernst von Witzendorff, oberleitenantas Helmut Münster oberleitenantai Günther Ruppelt, Gerhard Linder Hübschen, oberleitenantai Ewald Hülsenbeck, Friedrich Horst Riterio Kryžiaus kavalierius leitenantas Otto Westphalen, Otto oberleitenantas Hans Adolf Isermeyer August Racky Friedrich Mumm, oberleitenantai Hermann Rossmann, Ernst Kurt Neubert, Ernst von Witzendorff, FranzSaar Heinrich Schuch, Ludo Kregelin korvetkapitonas Hans Werner Neumann leitenantas Konstantin von Rappard Hans Jürgen Zetzsche, oberleitenantas Ernst Cordes, kapitonas dmann tmann, Horst Rendtel, Franz Saar, oberleitenantas Dieter Er kapitonas leitenantas Hans Joachim Horrer ir Götz von Har nantas Karl-Hartwig Sieboid Dietrich Lohmann, Heinz Stein, Claus von Trotha, kapitonas leite oberleitenantas Joachim Guse oberleitenantai Erich Jewinski, Karl Heinz Meenen oberleitenantai Helmut Wicke, Karl Heinz Raabe tas Wolfgang Heibges oberleitenantas Hermann Hansen, Wilhelm Peters, oberleitenan oberleitenantai Ernst Werner Schwirley, Curt Hartmann Cordes oberleitenantas Karl Heinz Schröter, kapitonas leitenantas Ernst kapitonas leitenantas Gustav Adolf Janssen oberleitenantas Ulrich Knackfuß oberleitenantas Heinrich Meyer tas Klaus Euler oberleitenantai Dietrich Sachse, Erich Krempl, kapitonas leitena oberleitenantas Curt Hartmann Grawert Cdr. Siriani Italijos, iš oberleitenantai Georg von Bitter, Justus Friedrich Huisgen von Treuberg, oberleitenantas Ernst Fischer, kapitonas leitenantas Cdr. Longhi Italijos, iš oberleitenantas Rupprecht Fishler, Graf mann oberleitenantai Götz Roth, Joachim Knecht, Hans Friedrich Pusch Zahnow Cdr. Rigoli Italijos, iš oberleitenantai Erich Jewinski, Günter leitenantas Bruno Schwalbach oberleitenantai Karl Heinz Raabe, Karl Heinz Raabe, kapitonas oberleitenantas Franz Säck Riterio Kryžiaus kavalierius kapitonas leitenantas Heinrich Timm, kapitonas leitenantas Horst Wilhelm Kessler Erich Krempl, oberleitenantai Curt Hartmann ir Emil Ranzau oberleitenantai Theodor Petersen, Hans PeterDick Laivo vadai ------in: http://ktb.ubootwaffe.net/ Berr, Roland. in: http://ktb.ubootwaffe.net/,paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. Berr, Roland. in: http://ktb.ubootwaffe.net/,paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. Berr, Roland. the on focusing purposes, training was for force used the mainly II War World the of middle the Till while other 19 submarines were used as training ships. 24 submarines submarines. dislocated in Klaipėda took part in operationsmilitary 53 to up had fleet the bonds of friendship with Klaipėda. In different the periods emphasizing Emblem Force the on represented of name city the German the after named was Klaipėda in 24 24 on and force submarine 1st the as renamed was force the 1940 April, In November. in ( Emsmann German Saltzwedel, Lohs, of station naval submarine force. Klaipėda the was visited by the became submarines pressure, Literatūra U-Boots-Ausbildungsflottille sausis 1944 lapkritis –1945 1944.11.10 –1945.02.28 1944.11.01 –1945.01.31 1944.11.01 –1945.01.29 1944.11.01 –1945.03.31 th training submarine force. The force dislocated force The force. submarine training In 1939 Klaipėda region, under the political political the under region, Klaipėda 1939 In Laikotarpis Memel Das KriegstagebuchDas der U-bootwaffe,December 01. 1939– 15 KriegstagebuchDas der U-bootwaffe,September 01. 1939–15 KriegstagebuchDas der U-bootwaffe, 19. Augusto 1939–31 . The elements of the city blazon were blazon city the of elements The .

Th e 24 e kovinis „U-763“ mokomasis „U-393“ „O 26“ „UD-4“, buvęs mokomasis laivas „U-1207“ mokomasis kovinis „U-1008“ Povandeninis laivas th ws omd n Dancig in formed was ) . The submarine force submarine The . trai n i th g sub ng July – as the the as – July Dainius m Kapitonas leitenantas Fritz Bart oberleitenantas Kurt Lindemann oberleitenantai Diether Todenhagen, Hans Gessner oberleitenantas Karl Heinz Schröter Herrle oberleitenantai Walter Zenker, Joachim Seeger, Friedrich Georg ari E n lertas e e force 24 the 1944 October, 9–10 On regions. Šilutė and Klaipėda from civilians majority the of salvation the was Force the accomplishmentof biggest the Still, started. Army Red the of attack the when evacuated not was civilians of number a reason farmers to return for getting to Due the harvest. inthe the allowing decision socialists’ national the against was captain the Furthermore, succeeded. he which in command of civilians evacuation from Klaipėda region captain Karl Friedrich Merten – was appointed to be in frigate – captain Force the 1944 In Merten. Friedrich Karl captain frigate and Jasper, Karl captain corvette of the force were corvette captain Hannes Weingärtner, commanders The them. ofavoidance and submarines target the of location skills, orientation underwater f orce Me orce Memel left the port theKlaipėda. left of Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių m . Augusto 1939, el i el . December 1939, . December . September 1939, Laivo vadai n 1940–1944 1940–1944 th riig submarine training 75

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 76 http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?f=61&t=135278&p=1183740, paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. uboat.net, in:http://uboat.net/special/movies/, paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. http://www.godive.lt/?ln=lt&tip=nar37, paskutinį žiūrėta kartą 2009.01.15. Александр. Широкорад, Уиллсон, Гордон. žiūrėtakartą 2008.09.10. Советская морская авиация во Второй мировой войне Иринархов, Руслан С. Джордан.Воуз, Бишоп, Крис. Бедекер, Гордон. paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. Адамов, Борис. Žukas, Julius. Iš praeities: Klaipėdos faktai, skaičiai, epizodai. paskutinį ka zweibruecken.de/index.php%3Fnavid%3D101+U+-+Flottille+%2B+memel&hl=lt&ct=clnk&cd=25&gl=lt, David. Westwood, Vareikis, Vygantas. paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. U-Boots-Flottille 2008.09.10. KapitänU-68 Karl-FriedrichzurSee- Merten Puodžiūnas, Vytautas. Merten, Karl Friedrich. 2002. Friedrich. Karl Merten, Merten, Karl Friedrich. Kriegsmarine Jenett, Die Evakuierung Robert. Memels Ende Juli 1944. htm+U+-+Flottille+%2B+memel&hl=lt&ct=clnk&cd=24&gl=lt, paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. in: http://64.233.183.104/search?q=cache:eUGNkRaeSjIJ:www.schiffe-menschen-schicksale.de/sms133. Frachtschiff „Goya“, žiūrėta 2008.09.10. Deutsche U-Boote 1935–1945 in: http://ktb.ubootwaffe.net/,paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. Berr, Roland. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių r , in:http://www.ritterkreuztraeger-1939-45.de, paskutinį žiūrėta kartą 2008.09.10. tą žiūrėtatą 2008.09.10. Das KriegstagebuchDas der U-bootwaffe, 01. Mai 1940–15 Подводные лодки кригсмарине , in:http://www.lexikon-der-wehrmacht.de/Gliederungen/UFlottillen/24.htm, Цель –Мемель! Подводный ас. История Вольфганга Люта Горе побежденным. Беженцы Рейха 1944–1945 Подводные асы Гитлера волчьи стаи Klaipėda XX amžiuje Schiffe-Menschen-Schicksale The effect of war effect The Klaipėdos energija Nach Kompaß: Lebenserinnerungen eines Seeoffiziers Schicksalswaffe U-Boot: Lebenserinneungen eines Seeoffiziers. eines Lebenserinneungen U-Boot: Schicksalswaffe Nach Kompaß: die Erinnerungen der Kommandanten von U-68 Прибалтийский особый... Торпеgoносцы «смертниками» в бою. Ихзвали , in: http://www.u-boot-archiv.de/heimat/flottillen/flottille_24.html, paskutinį kartą in:http://www.klgd.ru/ru/city/750/almanac/a1_3.php?phrase_id=22653, . Klaipėda, 1993. . Klaipėda, . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2004. i: http://64.233.183.104/search?q=cache:tEA_TGZi9cEJ:www.mk- in: , , in: http://www.sscityofcairo.co.uk/u68.php,in: , žiūrėtapaskutinį kartą . Москва: Эскимо,. Москва: 2007. . Ausgabe Nr. 133, Минск: Харвест, 2004. Memeler Dampfboot , in: http://ef.1939-1945.net/b051_000.shtml, paskutinį . Москва: Эскимо,. Москва: 2007. Baltija-2000 . Москва: А . Москва: . Москва: Эскимо,. Москва: 2006. . Mai 1940, . Klaipėda, 2002. . Klaipėda, . Berlin–Bonn: Herford–Mittler, 1994. ст . Москва: Яуза-Эскимо,. Москва: 2006. , 1952.08.02,No. 14(103). , 2001. Hamburg: Mittler Verlag,MittlerHamburg: . Berlin: Ullstein,. Berlin: 2006. 3 2 1 V.m. 1888–1894 mas: – Kalvaičio T. Narbutas – waitis, – (Rhesa) Rėza L. m. 1825 meyer) – rašė įvardijo vybę die (Brodowski) Brodovskis J. m. 1713–1744 pati. ta liko esmė tačiau įvairavo, Jie variantus. vardų pūčio Bang žinomus jam visus pateikė vardai“ dievų tuvių „Lie straipsnyje (Schleicher) Šleicheris A. m. 1853 jos atitikmenų prūsų ir lietuvių mitologijose. sime žvelgti į šią dievybę lyginamuoju aspektu – ieškoti apčiuopti Bangpūčio vietą baltų pasaulėžiūroje. Bandy darbui tolesniam pradžia mitologemą.pūčioMokslininko gera klausimaikelti – Bang į įsigilintiautoriuilabiauįvairovėneleido temų pagrindiniai šaltiniai ir įvairios hipotezės. Plati studijos visi pateikiamikuriame būtybes, mitineslietuvininkų Narbutotosakoje.apieIšimtimiI. laikytidarbągalime (Preatorius) veikale, XIX a. žvejų dainose, XX a. pr. tau PretorijausM. istoriko a. XVII užuominosVoskelios Tai suprantama, nes apie Bangpūtį žinome labai mažai. nesulaukė. dievybė dėmesiodidesnio dėltoVis ninkų. mokslityrinėjusiųmitologiją prūsų ar lietuvių guma 6 5 4

S. 612. Schleicher, A. Mannhardt, W. Narbutas, I. Ostermejeris, G. L. Rėza, Kalvaitis, V. XVII a. M. Pretorijus vadino dievybę B V Bang-puttys ardas 1827 m. J.(Vogt)Fogtasm. 1827 – tyrinėtojųakiratį.Trumpai apibūdinojį dau mitologijos baltų į pateko seniai angpūtys Bangputtys Lietuvių liaudies dainos Senieji lietuvininkų tikėjimai Prūsijos lietuvių dainos Bangputtis Lithauishe Götternamen Bangputtis Letto-Preussische Götterlehre B Rinktiniai raštai.. 17 m G Otreei (Oster Ostermejeris G. m. 1775 , angpūčio mit Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas , 1800 m. G. Milkus – 3 14 m P Riy (Ruhig) Ruigys P. m. 1747 , . Tautosaka paliudijo šias for 1 Ms trm udvns – uždavinys tyrimo Mūsų . . Vilnius, 1958,T. 1. Bangputys ., p. 54. . Vilnius, 1998. . Wien, 1853; Ostermejeris, G. Bangputtys . Kaunas, 1998. Bangpūtys pa . Riga, 1936, S.545. . Riga, ir saulėžiūr Bangputtys Bangputtys ag Die Bangų , 1835 m. 1835 , ir Dainius Bangų 2 ------­ - , . Rinktiniai raštai E o lertas vėliau užrašyta V. Kalvaičio daina ir A. Deivelaičio atDeivelaičioV. A. užrašyta vėliauir daina Kalvaičio gerokai patvirtina patikimumą žinių Rėzos L. formas. vardo dievybės šios pateiktas abiejų – Narbutas T. o Rėzos, L. Pretorijaus,– J.M. Fogtasvartojo Milkus G. Rėza L. ir Pretorijus M. minėti pateikia informaciją Seniausią „ minimų Dievaitis liudijimai užfiksuoti vėlai. Tuo metu dievybė jau blė jau dievybė metu vėlai. Tuo užfiksuoti liudijimai minėti kad Pažymėtina, dievybė. pučianti“ „bangas – Bangpūtys kad Išeitų, Deivelaitis. Rėza, A. L. Kalvaitis, V. ir pritarė nuomonei Ostermejerio G. Šiai vėjas.“ vadinasi, šiaušėjas, bangų yra jis daryba, kurią pagal vardo neleidžia manyti taip bet Neptūnas, – kad [teigia, 12, p. 1, d. žodyne, savo iš Eolas, antikos dievas, vėjų „Bangputtys, Ostermejeris: G. tų parem etimologiją Tokią vėju. – pučiant kėlimu gų ban su jį sietų Tai pučia“. „pūsti, veiksmažodžio iš dar vadinta dievybė kurioje tradicija, tautosakos vėlyvoji ir patvirtina Tai žodžiuose aptinkame ištas dviejų dalių: nors prūsų mitologijoje yra nežinomas. tautosakoje, Vardas sudary žvejų lietuvininkų minimas Bangpūtys siminimai. sieti su skirtingomis šaknimis. šaknimis. skirtingomis su sieti tys l . Pirmosios vardo dalies pagrindas – šaknis baltogema ų Antrosios vardo dalies prasmė miglota. Ją galime Ją galime miglota. prasmė dalies vardo Antrosios neabejotinas. lietuviškumas vardo dievybės Šios 4 . Vilnius, 1996, p. 54, 66; Mannhardt, W. Banga bei iš XX a. vid. fiksuotų A. Deivelaičio fiksuotų A. vid. atsi a. XX iš bei o 5 ėats r ki kt vdnao Bangputys vadindavo, kiti kaip ar,Vėjaitis . J. Brodovskis, P. Ruigys, G. Ostermejeris, G. P. Ruigys, Brodovskis, J. . Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių je ir ir Bang Putta Bangų Diewaitis, Bangų Dievaitis banga - ir - , o ši iš iš ši o , , puttis bangavimas Pūtys pūsti , - puttys , t. y.„pučiantis“, t. , . <…> J. Ruigys Ruigys J. <…> . Letto-Preussische… , red , - bangelė putys .] tai esąs esąs tai .] bang , - , etc. , -. Ją pū “. ------. - 6 ,

77

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 78 9 8 7 gauto Rituališkai – pagaminto rei sudaro du veiksmai: šaukšto vagystė ir jo sudeginimas. bės. Bangpūčio pagerbimo – malonės siekimo – apeigas aplinky apeigų šių kokios ir siekiama malonių kokių bimui ir vagia šaukštą po to sudegina“ Pager dievas… (audrų?) audros yra „Bangputtys kad apibūdinimą. mais. Ilgainiui šie sinonimai ėmė gožti tikrąjį dievybės vardasbuvokeičiamas apibūdini neminimas,o vybės die tikrasis dažnai nes informacija, kalbine vien kėti rekonstruoti dalies iš tikimybė yra medžiagą mitologijos baltų kus schemossegmentailoginės tarpusavyje.siejasiPasitel tos visi pasaulėžiūroje mitinėje Indoeuropiečių tašku. [ Vardasiš lietuviškas,sudarytas grynai Patrimpu. vadino prūsai senovės kurią dievybė, pati pavadintas posme tų L. Rėza: „Bangpūtys, Bangų putotojas, ankstesniame tai neprieštarautųglobėjas, pirmajai versijai. Jai pritar kildinti iš „putos“.žodžio Bangpūtys – „bangų ir putų“ - sandą – Vienajų alternatyvas. galimas į žvelgti atsi reikia vardas, dievybės Pretorijaus) (M. niausias nebeatpažįstami? tapo kurie reiškinius, interpretuoti – „suprantamiau“ – savaip tendencija su susidūrėme Galbūt figūra. prietarų bei dainų tautosakine virtusi ir nebesuprantama dalies iš atminties, pateikėjų iš so 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

išskirta red. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai Mannhardt, W. L. Rėza, M. Pretorijus veikale „Prūsijos įdomybės“ rašė, rašė, įdomybės“ „Prūsijos veikale Pretorijus M. atsvaros tyrimo tolesnio tapti galėtų schema Ši se slepia reikšmes kokias pasakyti, Nebegalint L iudijimų turinys Lietuvių liaudies dainos… ]. Bangpūčio Letto-Preussische… Vanduo +Putos Bangų dievaitis Bangų Š iuos filologinius iuosišvedžiojimus filologinius schema: apibendrinaloginė tokia mitologemą. Nederėtų pasiti Nederėtųmitologemą. , p. 322. , S.545. . Vilnius, 2001,T. 2,p. 154. k , yra greičiausiai ta ta greičiausiai yra , mens sunaikinimas mens sunaikinimas 8 banga . Lieka . neaišku, Lieka Pats-Viešpats-Diewaitis ir Bangpūtys –Vėjaitys puta puttis “ Bangos ------7

ebm itnia oo uu auk buvus rodo intencija gerbimo sinonimui – vaitis dievybių: dievaitis pabrėžiant jaunumą. Žinome tik keletą taip įvardijamų - priesaga kad sime, prie neapsistosimePlačiau tiesioginių pats.– Negalimeninkas atmesti tokioshipotezės, nors šeimi Bangų kaip suvokiamas būti galėjo Bangpūtys – Žemėpatis globėjas žemės dirbamos išnyrantis aplinkoje prūsų lituanizuotų ar lietuvininkų (pvz., vardai dvigubi bių r žms dievą“ „žemės ir dievą“ žvaigždžių ir „dangaus į masi kreipia knygelėje“ apeigoje paieškų vagies prūsiškoje aprašytoje „Sūduvių m. 1520–1530 aktu. grobimo vogimo/ mitologiniu su siejami Pastarieji aitvarams. ar Velniui opozicija Perkūno – mitologijoje Dievo žinoma gerai Baltų dievybėms. serginčioms tvarką opozicijoje būti turėjo voginys, aukojamas kuriai bė, demonstr būti šaunumo galėjo tačiau bendruomenėje, ruojamas tole nebuvo Vogimas grobimas provaizdžius. / tinius mi kartoja aukojimas kad Žinoma, vogimą. – būdą gavimo šaukšto – daikto aukojamo patį terpretuoti in Sunkiau amžininkų. a. XVI–XVIII daugelis rašė apeigoje aukojimo vaidmenį rykų kitų ir dubenų tų, šaukš Apie esybes. besireiškiančias padangėje ore, į nukreiptų – deginimas reikmens – būdas pateikimo Kitą galimybę atveria XVI a. fiksuotų kitų dievy kitų fiksuotų a. XVI atveria galimybę Kitą Perkūnas a vimo veiksmas svetimųjų atžvilgiu. Dievy atžvilgiu. svetimųjų veiksmas vimo Bangpačio Vėjaičio Zemopatis . Tokia priesaga būdinga ir Bangpūčio ir būdinga priesagaTokia . Puschkaitus Waizganthos aitis vardui. egzistavimo įrodymų neturime. įrodymų egzistavimo ir būdinga nusakant amžių, t. y.nusakantbūdingaamžių, t. Pūtimas +Vėjas Zemopacios Bangų Diewaičio Bangų 9 . Po jų įsikišimo vagis vagis įsikišimo jų Po . , dievaitis o ią Pt aukos Pats jimą. ). XVI–XVII a. XVI–XVII ). Ockopirmum’ą Mėnulis . Pažymė . , die ------

13 12 11 10 su išbėgo žvejai jauni du a) toks: pagrindas jų tačiau įvairuoja, tiek šiek Siužetai variacijos. kiemo“Rusnės sys Bal aptarė R. Dievaitis, Bangų Bangpūtysar pasirodo buvotikimasi. jų iš ko ir apeigas garbinimo Bangpūčio minėtas atlikdavo žvejai vietos kurios tikėjimas, šis paplitęs buvo plačiai kaip Nežinome, pagrindo. neturėtume realumu čiui Bangpū aukojimo abejoti tad tikslumu, dideliu žymi pasi Jos Nybūdžiuose. kunigaudamas m., 1664–1685 rinko papročius tikėjimus, tebegyvuojančius dar apie žinias Pretorijus M. tema. studijos kitos jau – tarimas ap diskurso šio platesnis tačiau mitus, kūrimo saulio pa į Jikreipia tvirtumos. ir skysčio tarp riba yra puta puta kraujo – negyvas jei ( putų jūros iš sužino likimą kur karalienė“ variantuose, apiežalčių Eglė „Eglė vyro pasakos lietuvių randame mitu su sąsajų praktikų šių Puttones pat, iš alaus putų Šiuos teisia.“ apie tokie jų ypatybes reikalo yra Puttweisdys arba „Puttones a.: XVII tikas prak mantines panašias mini Pretorijus M. logema. mito Bangpūčio su siejamos būti gali Šios apeigoje. aukojimo svarbą putų ir modeliu pasaulio savotišku tos.“ pu atsiranda alaus ant – ženklą duoda dievai velnio jam kol tol, kartoja jis tai kito Visa dievo. prašydamas žemės – anksčiau, dievo kaip daro ir įpila vėl ir išgeria jį jis ženklo, jokio nėra Jei išklausytas. pra šymas tai puta, su alus Jei alų. stebi ir kaušelį pakelia – dievą žvaigždžių ir dangaus į kreipiamasi [toliau rankas… pakelia dangų, į žiūri žemės, ant tato pas ir alaus pilną pripila kaušelį arba dubenėlį sėdasi, kėdę, ima Jis palaimina. [vaidila] jis kurį alaus, nešti atApvogtasis ieškoti. turi Tadaturi čia rytai. sako: jis arba šiaurė vakarai, pietūs, būti galėtų tai – nubėgęs, jis pusę tą į krypsta, pfenigas vagies pusę kurią Į da. krei su † kryžių dubenį į įbrėžia Vaidila sau. kitą o vagiui, vieną pfenigus: du įdeda apvogtas, kuris tas, ir indelius, du ima „Toliau[Segnot] putų: jis alaus indą apeiginį į pilamo iš sužinoma pritarimą dievų apie je jam liktų padangė ir vanduo. Vagies ieškojimo apeigo tačiau žemės, ir dangaus iš pagalbos tikėtis negalėtų

12 Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai... Ten pat, p. 169–171. R. Balsys, Mannhardt, W. . Tai siauresnės ir platesnės dainos „Išbėg išbėg iš išbėg „Išbėg dainos platesnėsTai ir siauresnės. 10 L. Rėzos ir V. Kalvaičio pateiktas dainas, kuriose dainas, V.pateiktas Kalvaičioir Rėzos L. Atkreipiame dėmesį į apeiginį indo pavertimą pavertimą indo apeiginį į dėmesį Atkreipiame jis priskyrė burtininkams – jis priskyrė burtininkams Mažosios Lietuvos žvejų dainos Letto-Preussische ). Plakimo metu susidariusi susidariusi metu Plakimo ). …, S.552–560. Jei gyvas – balto pieno, o pieno, balto – gyvas Jei , T. 2,p. 154. . Klaipėda, 2003,p.. Klaipėda, 33–41,164–171. Burtones aut 11 . . Pana .]. Jis .]. ------iuye te glasu uui – nian, mitinei antikalnu, – duburiu giliausiu ties viduryje, marių pasirodymas būtybės oro vandens, taigi kalno, ant ar viduryje ežero viduryje, jūros viduryje, girios dangaus, oro, žemės, vandens būtybės reiškiasi žmogui mitinės baltų kada Kai antipodu. kalno mitologinio vieta marių Giliausia antgamtimi. su susidūrimas galimas jame o Tai vidurys, savotiškas vieta. marių Kuršių giliausia vadinama buvo tinklus žvejai, leidžia kurį į Budumu, variantuose). siuose nutolu tik bet Nemunas, – kada (kai marios – vieta vietų savo išskiria gimtinę. žvejys neatsako, kurion pusėn sukti laivą, tačiau iš kitų stiebą į įsilipęs f) vaizduotėje?); (gal mergelę savo tik kranto,o nemato kad atsako, žvejys stiebą į įsilipęs e) tas lipa į stiebą stebėti, ar toli krantas – „kopos kalnas“; audroje:d) inkarėlį“,jas; „aukso vienasžvejys meta ki pykdė Bangų dievaitį – Bangpūtį, ir pakilo šiaurinis vė su tai veršiukėlius“;c) jūrų „du pagavo jie b) tinklus; buriniulaiveliu budumoir išleido ar padumo viduryje žao Nmn dlo žeų edumns tikėji bendruomenės žvejų deltos Nemuno uždaros pr.,kaia. XX –pab. a. Deivelaičio XIXsiekėžiniosA. laikęskuršiupateikėjasvienasseniausių – vietosžvejų. Save pasakojimas. Deivelaičio Augusto gimusio tėje binio sausumos pasaulio skelbimu). užri – svetimo jamBangpūtį paveiktinuraminti – do ko mylimosios kasdienybę ar gimtąją gyvenvietę (ban kranto (krante baigiasi Bangpūčio galia?), stebi – apsa jai: meta aukso inkarą (gal aukojimo atspindys?), ieško žve rūstybę Bangpūčio į atsakydami 4) vėju; šiaurės ir audrą, skandinančią laivą. Bangpūtys tapatinamas su globoja šiuos3) Bangpūtys gyvius? sukelia šiaurės vėją veršiukėlius“.„jūrų pagavęDievybė tinklais žvejai, do supykBangpūtį 2) budume; – vietoje giliausioje arba viduryje marių reiškiasi Bangpūtys 1) ypatumų: tikos vėjo, šiaurio vėjelio, etc., figūra patį jį keičia šiaurevėjaičio,dažnai šiaurės– rūstybė, Bangpūčio tik kad kitose dainos variacijose šiaurės vėju pasireiškia ne tys ruoniai ar Baltijos delfinai – „jūrųkiaulės“? Įdomu, užklystan marias į retai vadinti jais Galbūt pagrindą. realų ir turėti galėjo tinklais gaudymas veršiukėlių“ „jūrų – būtybių Paslaptingų neprieštarautų. logikai ežegs an vrats ikj, o veiksmo jog aiškėja, variantus dainų Peržvelgus 1964 m. Rusnėje1964m. buvoužrašytas Šyškran1879m. mi Bangpūčio keletą atskleidžia siužetai Dainų Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių budumas 13 tampa ir tampa . ------79

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 80 17 16 15 14 pirmąjį gėrimo šlakelį. marias nuleidus laivą – valtį, jachtą – „Neptūnui“ nupilti taras. Saugiai laivybai užtikrinti pirmą kartą tais metais į nepriskirtiBangpūčiui, jei ikišiol negyvuotų kitas prie paties,topaleisti pirmąją pagautą žuvį.To galimabūtų užtikrinti sėkmei žvejybos elgetoms atiduoti žuvis pagautas sias ir mesdavo vandenin. A. Deivelaitis mini paprotį pirmą davosu duona gegužės kukulus (žolė, panaši įkmynus) klo pasvarų?) ir nuleisdavo į tinklus. Be to, dar sukąsno klevoiršermukšnio šakas pririšdavo prie akmenų (tin sektųsižvejyba,vadintivietoje.keiksmaiKadžvejybos pabėgsianti.žuvisNusikaltimušvilpauti, nesrėkauti ir siejasi su žiniomis apie Bangpūtį. Žvejyboje draudžiama kitaippateikėjopasakojimų:ar vienaip tikėjimų,kurie nelaimių.“ klu. Sakydavo, kad tai padės apsisaugoti nuo Bangpučio tin su mušdavokartu jį ir išdroždavovyrąmedžio Iš mukšnių šakų ir su tinklu traukdavo per slenkstį laukan. apsisaugotiBangpučio,šer nuotinklą žvejaiįdėdavo į apvirsdavolaivas:Bangputysapvertė.galima būtų Kad Kai užkildavo vėjas, tai sakydavo: Bangputys pasiuto. Jei tys pasirodys, nes tos pabaisos eidavę kartu, visur kartu. Bangpu pamatydavoir Jumpirą,žvejaisakydavo,kad sakydavo,nesBangputys kadnelaimė.užpyks, bus Kai žvejoti, nebeidavo nusileidimo saulės Po dievus. tus suaitvarais kartu, pastariejio turėję daraubylius pik– irgi bloga. Žvejai saugojosi ir nuo jos. Bangputys eidavęs Jumpiramoteriška–būtybė,žuvies, moters,pusėpusė Jumpirą. už bjauresnis Bangputys neįmanomi. juo su rus,lyg koks aitvaras, visąlaiką vienodas, geri santykiai sia.Bangputys vyriškos– giminės dvasia. Jis labai bjau kitivadindavo, Bangputys buvo laikomas vandenų dva būtybesapibendrina toks pasakojimas: „Vėjaitis ar, kaip jos patirties nebereikėjo. A. Deivelaičio žinias apie marių karoaudrų,kituriš o atvykusiems naujiesiems žvejams išblaškytabuvoDeivelaičiokartažvejųsenoji akyseA. įvykiai. pokario palengvinti galėjo sureikšminimą do klo senojoraiškingos. Verslopaskelbimąirpaslapčių suaižėjęs,jaufragmentiškas, tačiaupavienėsišdetalės pasaulėvaizdis senasis Pasakojimuose Nemune. riose, ma žvejyboje, nežinomybe su susidūrimasnuolatinis buvo dar paisoma. Ilgą tikėjimų gyvybingumą užtikrino prietarais.virtęGrėsmėsbuvoakimirkomis jaujų mai 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Sužeistas vėjas. Narbutas, I. Aleknavičius, B. Rusnės tautosakininkas…, p. 8. Narbutas, I. 15 14 . Ikišiol. išliko šįpanašusį prietaras, siekiant B. AleknavičiusB. daugiauužrašėpatiesirto Senieji lietuvininkų tikėjimai… Senieji lietuvininkų tikėjimai… (Sud. N.Vėlius). Vilnius, 1987,p. 24–29. , p. 31–34. , p. 29–30;Aleknavičius, B. Rusnės tautosakininkas. ------ti, šokti“ – banguoti. Jis pažymėjo, kad švedų vandens švedų kad pažymėjo,Jis banguoti. – šokti“ ti, tyrinėtojas siejo su germanų dalį Jumpira vardo Pirmąją lyties. moteriškos buvo jų Dauguma etc. vandenį, medžius, globojusios + (pvz., ninką – globėją švedų žodelis Skandinavijoje sąsajų. viškų kumu tai ir grožiu savo Jumpiros nuo skiriasi sirenos Šios ežeruose. kartais ir Nemune jūroje, gyvena Jos balsu. nuostabiu giedančios moterys, pusiau žuvys, pusiau – narės sirenos, minimos tautosakoje lietuvininkų ir Lietuvių laumės. besireiškiančios pavidalu jų ar ginos (mergelė ir mergelė Marija). Taip vadintos jaunos mer žodžio toto vardas gali būti kildinamas iš lietuvininkų ir latvių var Šios pasauliu. povandeniniu ar vandeniu su Bangpūtys susijusi nei labiau ji žuvis, pusiau Būdama pira. Jumbūtybėdvidalė keistasiejama juo Sulauką. tikos liet. billintis pasakojimas“,melagingas lykus, pr. da būtus apie pasakojimas tautosakoje, rusų poemos slavų - pr. narys: antras Šio vardas. tik nusako veiklą Jų klase. būtybių mitologinių rango žemesnio svarbia žvejams su dievais“, o „piktais su ne susidūrėme kad Panašu, nesnysis vėjas“). Vėjiškumas gali sieti aitvarus su auby vardu– dievybės kitusustiprintas ir žas bruo Bangpūčio Pastarasis vėjiškumas. – formų jo iš viena bei oras – sfera reiškimosi sieja Juos nelogiškas. ugninėmis būtybėmis – aitvarais iš pirmo tik žvilgsnio žodis bėjų – glo moteriškų gausu pat taip folklore lyvių ir Kuršių galimybės. Kuršą per pasauliu finougrų su kontaktų netiesioginių didesnės pamiršti nereikia nors išlieka, Tikimybė kažką perimti iš švedų Kuršių marių žvejams sėkmę ir reikšti gali pasirodymas jos c) audras;apie šeimininkei būdingi: a) erotiniai motyvai; b) ji perspėja liais – „piktaisdievais“.– liais ai ir kaip – Jųdaugbuvo ra – „šeimininkė“). Taip buvo vadinamos dievybės, dievybės, Taipvadinamos buvo„šeimininkė“). – billit Vandenyje besireiškiančio Bangpūčio siejimas su siejimas VandenyjeBangpūčio besireiškiančio A. DeivelaičioA. informacija išplečiaBangpūčio mi bildukas jumprava bylina – byl- – bylina 16 mati . I. Narbutas bandė ieškoti šio vardo skandinavardo šioNarbutas ieškotibandė I. . „nekalbantis, nebylus“, baltų klėi blt“ blų - byloti“,baltų „kalbėti, , jumprovė mate vli snnms nnoaa dvasia“, nenuorama sinonimas, „velnio . , t. y. „močia“. Be to, jiems nesvetimas Lietuvos žvejys „ilgos epinės istorinės-mitologinės epinės „ilgos , jumprava Skogsra jump , 1977-12-04,Nr. 49, p. 8. , etc., iš vok. iš etc., , , bil jamp ; aubillintis bel skt, kalbėti“, „sakyti, -ra Skuogs , reiškia šeimi reiškia , etc., „šokinė bil Vėjaitis „trinksėti“, – „medis“ Jungfrau ir jumpi („jau t niau varų. 17 ------­ - .

22 21 20 19 18 Čia norėtųsi prisiminti artimas prūsų ir lietuvių žodžio kaip būdvardžio aubylus – audringas reikšmę tybėmis bū chtoniškomisįvardyti linkęs tyrinėtojas Aubylius jama su vandeniu, plg. pr. vandenų dievas – ti“. šaknis Narbutaskad I. pažymi, ind. dėjimą, ornamentiką, etc. 1595 m. C. HennenbergerisC. m. 1595 etc. ornamentiką, dėjimą, kirvio – priemonių apsaugos maginės slenksčio daug įrankiu“kitu ar ietimi žymę kią namų durų staktoje numirėlis palikęs vienokią ar kito „jo namuose: krivio žymes paliekamas mirusių seniai mitiką.) XIV a. Peteris von Dusburgas pasakoja apie ne ir vidaus jis reprezentavo arba pamiškės, ribos, kranto, lauko tarp Būdamas reikšmę. apeiginę turėjo slenkstį per Vilkimas kerus.vilkolakius,dvasias, velnius, prieš priemonė maginė žinoma baltams visiems – mukšnis klevo bei šermukšnio (pasvarų) šakas ir metant juos akmenų į tinklą. (Šer prie rišant šakomis; šermukšnio su tinklą velkant slenkstį per aukojant: ar apribojimų apeiginių laikantis priemonėmis, magiškomis – mis atbaidančio apsisaugoma Bangpūčio Nuo 6) tvarais; ai su – vėjiškumas o aubyliais,su jį audromssieja kis povei Bangpūčio audra. sieja Juos jį. prieš vandenyje pasirodo Ši moterimi. pusiau žuvimi, pusiau baisiąja y. t. Jumpira, su apsireiškia Bangpūtys 5) vaidijantis; ar keikiantis laive galbūt o tautosakoje), latvių bei vių lietu žinoma gerai velnią, prišaukianti ar vėtrą lianti suke magija, imitacinė žinoma gerai – kojos vienos ant sukiniu su (švilpimas laivešvilpiama triukšmaujamair sutemus, žvejojama kai: apsireiškia, ar pyksta 3) supykęs sukelia audrą ir apverčia laivus; 4) Bangpūtys nepastovaus,būdo;pikto,irzlaus yra jis 2) vėją; per si Bangpūtys-Vėjaitis reiškia 1) taip: būtų galima pūtį skatinti nebylių aubylių pasireiškimus. galėjo – siutimas Bangpūčio – audra artėjanti jimas, stiprėVėjoaitvarams. dalies iš tik ir kaukams namų atitikmeniu? Jei taip, aubyliaiburvalčių būtų giminiški baltišku su susidūrėme čia Gal traškesiu. bildesiu, lai įgu laivo apsireikšdavo jos audra, pavojus, grėsdavo – būtybes mitologines slavų vakarų lų, ar rusų

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai Balsys, R. R. Balsys, Aleknavičius, B. Rusnės tautosakininkas…, Narbutas, I. Bhel Apibendrinti A. Deivelaičio informaciją apie Ban domovoj 18 „aidėti, trinksėti“, „aidėti, isl. . B. Aleknavičius iš A. Deivelaičio užrašė šio užrašė Deivelaičio A. iš Aleknavičius B. . Mažosios Lietuvos žvejų dainos… Senieji lietuvininkų tikėjimai… bei laivuose gyvenusias vokiečių, ang­ . Vilnius, 1996,T. 1,p. 344. Bylja ., T. 2,p. 337. 20 . Etnografija pateikia Etnografija . Au „dundėti, trinksė , p. 34. , p. 172–176.

p. 8. - galėtų būti sie būtigalėtų - bildukus Autrimpus kaukui Kai . g­ 19 ------. .

I a Bnpts uo urnaa ki lkln – lokalinė kaip suprantamas buvo Bangpūtys a. XIX kad Akivaizdu, a. XVII–XIX mitologema Bangpūčio vandenin –aukojimo reliktas? metimas ir sukramtymas kukulais gegužės su duonos išplaukiant,metais tais nupylimaskartą gėrimopirmą stipraus žuvimis,pagautomis metais tais pirmosiomis elgetoms, pirmosios žuvies paleidimas, elgetų šelpimas atidavimasžuvies pirmosios Gal įtikti.stengiantis jam ar pykčio Bangpūčio neprovokuojant ir galima buvo Apsisaugoti naujiena). nėra religijotyroje atvaizdais mušimą tinklu (toks santykis įkūnijančiaissu dievybes monių galime priskirti apeiginį iš medžio išdrožto vyro prie atgrasančių Prie poveikį. tinklo atbaidantįprinti kė“ nutren mirtinai patį jį bet trenksmo,apsisaugotinuo norėdamas, kaip sako prūsų prietarai, nutildyti audrą ir rašė: „…vienas vežikas per audrą į įkirto slenkstį kirvį, Bangpūčio reikia saugotis, neprovokuoti ir atsiriboti atsiriboti ir neprovokuoti saugotis, reikia Bangpūčio palenkiamas. sunkiai piktas, ūmus, rūstus, būdas Jos Apiben Tai dievybė. būtų toks. vyriška charakteris Bangpūčio fiksuota. dar ji pasaulėžiūroje žvejų konservatyvioje Tačiau galią. savo praradusi beveik buvo jau dievybė kai atspindys, realijų a. XIX veikiau – atvaizdas Pateikiamas portretą. pastarojo mentišką su Bangpūčio mitika klausimą atidėkime. Kol tuo, kas pasitenkinkime tik ošiaurės vėjo santykio vėju. šiaurės virsti Bangpūčiui – dainose lietuvininkų mate)Upesmate, Ūdens mate, Jūras mate,(Vėja motės įvairios Dievas, šiaurė, vėjas, šiaurės įprasti keitė dainose kuršiškose figūrą Bangpūčio Gal neaptikta. atitikmens dievybės tokios aiškesniotautosakoje kuršių pajūrio ar nerijoje Kuršių tačiau kuršiais, su tapatino save Deivelaitis A. lietuvininkų. tik žvejų,ar visų gerbta aišku,dievybė ar A. Deivelaičio informacija irgi iš Rusnės apylinkių. Ne Bangpūtys išnyra dainose, kuriose veikia Rusnės žvejai. visi beveik liudijimai susiję su Nemuno delta ar Rusne. kad tai, ir krenta akis Į dievybė. – apribota mariomis sijusius su Bangpūčiu, galime rekonstruoti nors frag nors rekonstruoti galime Bangpūčiu, su sijusius 21 . Taigi šermukšnio šakos galėjo dar labiau susti labiau dar galėjo šakos šermukšnio Taigi . Turimeduomenųmažaiišsiaiškinti,kitokaip per Palyginę XVII–XX a. pr. šaltinius, tiesiogiai su tiesiogiai šaltinius, pr. a. XVII–XX Palyginę B angpūčio portretas Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 22 ? Jau nurodėme panašią tendenciją panašią Jaunurodėme ? d rinus rinus - - - - - ­ 81

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 82 pūčio pasirodymo metas – nusileidus saulei – rodo jo jo rodo – saulei nusileidus – metas pasirodymo pūčio Bang jis – oro,bangas), dievybė. niui (kelia padangių vande poveikį daro ir mariomis apribotas tiesiogiai Nors Bangpūtys krantas. – pakraštys sausumos – riba galios Jo budumu. – vieta giliausia ties ar viduryje jų ypač mariose, reiškiasi Bangpūtys sužvejoja veršiukėlius. jūros žvejai c) sutemus; žvejoja švilpia, mauja, triukš vaidijasi, keikiasi, triukšmą: skleidžia žvejai b) Jumpira; palydovė jo apsireiškia a) kai: pasirodo, – ta pyks Bangpūtys tinklu. mušimo atvaizdo) paties jo (gal skulptūrėlės vyro medinės išdrožtos c) slenksčio; namų ir pasaulį žmonių sausumos – kranto apie bų kal reprezentantų: sausumos – ribos su b) šakomis; tinklų jų šermukšnio: ir klevo – augalų saugančių ap a) jo: nuo atsiribojant naudotis galima tuo ir ta, nemėgs – bijo Jis inkarą. aukso ar kukulais gegužės su duoną sukramtytą metant žuvį; pagautą paleidžiant pirmąją išplaukus; kartą pirmą gėrimo stipraus nupylus vandenį į laimikį; žvejybos pirmąjį atidavus elgetoms šaukštą; tis – ir aukojant: pavogus sudeginus tikė galima palankumo Jo priemonėmis. maginėmis p.446 3, t. Vilnius,2006, regykla. Prūsijos arba įdomybės Prūsų Preatorijus, Matas Publikuotas: vierten Prussorum“ veterum Idoloatria Buch im Federzeicnung Schaubühne. Preussische oder Prussicae, „Deliciae veikalas Praetorius haeus 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių jpti sutr, išns uu akatj. Matt rankraštyje. tušu piešinys skuptūra, Wjopattis ------­ - gyventi vietas). Etninė sudėtis buvo įvairi – šiaurinėje – įvairi buvo sudėtis Etninė vietas). gyventi patogesnes ir įtvirtinamas labiau rinkosi (baltai siekis saugumo ir žemės) dirbamos būta kur vietose, nėse patoges gyventa pelkės; įsisavintos (nebuvo sąlygos geografinės lėmė tai – kranto nuo atokiau kiek buvo gyvenviečių daugelis a. XIII etnogenezę. gyventojų pakrančių marių Kuršių į žvilgtelėti trumpai reikia Jumpirą. besireiškiančią greta ir gal o finus?), del ar (ruonius veršiukėlius Jumpira. jūros globoja Bangpūtys ir aubyliais su – vandeniškumas kėlimas, audrų – bangų o aitvarais, su jį sieja vėjišku oriškumas mas, Bangpūčio žiedą. aukso pvz., daiktus, sius nuskendu grąžinti ar laivą parplukdyti nuplukdyti, gali ji pavidalu vėjo šiaurės dainų, Pasak laivus. ma apversda skandindama, ir bangas audrą, vėją, dama sukel galią savo demonstruoja Dievybė vėju. šiaurės Vėjaičiu, su tapatinamas Jis tylai. arba tamsai pomėgį nėje – lietuvininkų – vokiška terminija. Taigi pradėtiTaigi terminija. vokiška – lietuvininkų – nėje pietinėje-ryti o kuršiška-vokiška, dominavo pajūryje Ją lėmė ir geografiniai ypatumai:iki XX a. pr. nerijoje – atvykėlių ainiai suformavo savitą požiūrį, pasaulėjautą. Evangelikųir liuteronų XVI–XVIIbažnyčiosa. įtakos. kultūros vokiškos pamiršti Nedera reliktų. sluoksnio kultūrinio senesnio išlikti galėjo prietaruose tikėji muose, papročiuose, Žvejybos tradicija. autochtonų kuršių – šiaurinėje o (sambių,skalvių), prūsųpaveikti turėjo ją pakrantėje baseino marių tinėje-pietrytinėje pie a. XIV–XVIII užsiėmimas. nepažįstamas naujas kėliams iš Žemaitijos žvejyba mariose ir Nemune buvo ĮsitvirtinusOrdinui nenutrūko.mariose žvejyba Atvy Nemunogyveno marių deltoje pakrantėje. rytinėje bei šeimos pavienės o pajūryje, ir Kuršiųnerijoje išliko ja koncentracikuršiųdidesnė a. XIX kuršių.žemyninių daugumą asimiliavo jie a. XVII–XVIII lietuvininkais. rę vietinių autochtonų substratą ateiviai žemaičiai virto daugžmonių Žemaitijos.persikėlėišXV–XVI sugėa. a. XIV–XVIKuršo. iš ateiviai kėlėsi čia a. XIV–XVII sumažėjo. smarkiai autochtonų LDK, ir Ordinui jant gentysbaltams.priskiriamos XIII–XV kovovakarų a. šios Visos bendradarbiavimo. ir susidūrimų būta jų Tarp sambiai. – dalyje nerijos pietinėje – pakrantėje marių pietinėje o skalviai, – pakrantėse tos–Labguvos skalviškųkuršiškųir lamatiečiai,bruožų Nemuno del turintys – Priekulės–Kintų ruože kuršiai, gyveno kėse apylin miesto Klaipėdos dabartinėse ir dalyje nerijos oit ursi agūi mtlgms ištakas, mitologemos Bangpūčio suprasti Norint B angpūčio giminaičiai ------31 30 29 28 27 26 25 24 23 Curche“praminė jį – dievą kaipgarbinti ir puošti vaisių pririnkę metus per kartą įpratę buvo jie kurį stabui, Varmės,„… Pamedės,Notangėsprūsų: ir Vokiečių tarp sutartyjed. 7 vasario m. 1249 tas ordino Curche, kita –Bardoayts. Curche kultas buvo paminė – tokiųViena vandenimis. ir žvejyba su susijusiųbių, dievy daugiau yra kad labiau Juo nepadeda. spręsti nis vande tekančius – Patrimpas o stovinčius, – Patulas dangaus, globojęs Perkūnas vandeniškumą. dievų sų je-lietuviškoje tradicijoje. žemaitiško žemyno ir kuršiškojeprūsiškoje, pamario pajūrio- dera ištakų mitologemos Bangpūčio ieškoti sidariusių ženklų arba figūrų pranašauja ir skelbia tai, skelbia ir pranašauja figūrų arba ženklų sidariusių su iš ir vandenį į vašką Potrimpum,šaukdamiesipila Jie, vadinami. Burty kalba rutėnų pranašautojų,kurie likimo tarpe savo turi gentys tos šiol „Iki pasakojo: Maleckis J. m. 1551 jūrą. atstoja tarsi vanduo kuriose aspektą jos nepavyko rasti. Išskirsime lėmimo apeigas, dažnaise minima, tačiau daugiau žinių apie vandeninį Patrimpasir istoriniuose Šidievybė dievas.“ šaltiniuo vandenų tekančių visų ir upių Protrimpos, 5. dievas. ežerų ir kūdrų tvenkinių, jūrų, Autrimpos, „4. koje: kroni Stryjkowskio M. o dievas“, vandenų tekančių – Potrimpus dievas, marių ir jūrų – „Autrimpus ma: rašo knygelėje Sūduvių vadinamojoje m. 1520–1530 vaizdinius“ gėdingus ir Natrimpe (siç), Patollu tys garbinan žmonės, atnašaujantys demonams išvaryti „buvo Prūsijos iš pastangomis Ordino kad teigiama, auglio, irgausinimo laimikio globos funkcijas. ta.“ vie garbinimo jo ypatingakitur,buvo kur šičia tačiau bet Tąpirmąjąir pagautąžuvį.sudegina galima daryti garbei dievo to žvejys kiekvienas kurio ant akmeniu, „Taip pat Hokerlande yra akmuo, vadinamas šventuoju žuvis: ir aukojama buvo gėrybių, gautų metais tais tą dievą“,kar pirmąkitų aukojimus Jam,ąžuolų. be prie „valgių prūsų perimtą mozūrų iš apie rašė Grunau S.

23 Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai... Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai..., Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai... Ten pat, p. 552. Mannhardt, W. J.Lasickis, Narbutas, I. 25 . Visa tai svarbu, tačiau tiesiogiai mūsų uždaviniomūsų tiesiogiai tačiausvarbu, Visatai . 48 . ams ykp paeie popiežiui pranešime vyskupo Varmės m. 1418 V.Toporovas prū apievisųhipotezę buvoiškėlęs Pats apeigų pobūdis rodo derliaus,dievybės prie Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus Senieji lietuvininkų tikėjimai… Letto-Preussische… , S.550. ., T. 2,p. 148. ., T. 1,p. 477. , T. 2,p. 209–210. , T. 1,p. 240. T. 2,p. 113. , p. 29–30. 24 . 1526 m. 1526 . 26 ------. . Vilnius, 1969,p. 49. je „Bardoayts – laivų dievas“ laivų – „Bardoayts je tusia suvereniu dievu. 1520–1530 m. Sūduvių knygelė Patuloapraiška,vir vandeninevėliau laikė ją porovas V.Bardoatus.ToPerdoatys, Gardoatus, Gardoatayts, jie rasdavo vandenyje irkeliose figūrose kategoriją Udburtulli. Atsakymus į rūpimus klausimus žiniuoniųbuvusiųPrūsijoje kitą apieautorius rašo Šis užkerėjimą ar ligą smarkią mirtį, netikėtą ir tirdavo Jie likimus. namą naują į persikėlusiųjų svetur, siųjų išvyku apie sprendusius atliejų vaško iš Waszkonis, Lasickis J. pavidalą.“ žmogaus aukštielninko plūduriuojančio laivo šalia ir formą laivo sudužusio įgijo vandenį, į įlietas vaškas, Mat laivui. sudužus žuvęs sūnus kad pasakė, jai šis o pranašautojo, paklausė ji Daniją; į Prūsijos iš išvykęs buvo jis sūnus: išvykusio grįžtant laukusiąveltui laiką ilgą moteriškę, pažinojau pats Aš paklausti. buvo ko arba šiaudų [ant švaraus skritulio (lėkštės?); ant švarios [o dalį maisto nugabena į slaptą vietą] ant švarauskluonuose pėdo ją padeda ir ryja] priverda, [daug žuvį da ver aukojimo žuvies] daug iš [parūpina jie Taigišventės.] tikisi dievui daug [Jie aukoja. jam ir dievina jūrą, plaukiantysgyventojai,į vietiniai tie ir valstiečiai tai – Bardoatus Perdoatys, Gardoatus, Gardoatayts, Perdoytis,Gardoaythus,Bardoyts,Bardoayths, vadina jį visijūrą] žvejoti,[plaukia– į jaiseinasu kurie [visi], tie sūduviai,ir ir prūsai, tikrieji Ir dievą] [Šį žuvis]. ko išvai ir vėjus pučia supyksta, Kai paskęstą. pykčio jo [jei jis supykęs, pučiąs vėjas ir apverčiąs laivus ir jie dėl laivus apverčiąs pūsdamas ten pasisukąs, jis pusę rią ku Į [ir] vandens]. [virš jūros [viduryje] stovįs gelas an didelis kad tiki, Jie jūroje. arba mariose plaukioja[žvejoja] kurie tų, tik vien [garbinamas] dievas Šis dievas. jūrininkų „Bardoayts, aprašymą: Bardoayts išsamiausią aptinkame knygelėje Sūduvių laivą. – dą su prūsų kalbos žodžiais, reiškiančiais barzdą arba gar vardąsieja Kalbininkaikituosešaltiniuose. ir dievybės ė Bard bė riiui Bnpču bv pūų dievy prūsų buvo Bangpūčiui Artimiausia o 27 t, edyi, adats Gardoaythus, Bardoayths, Perdoytis, yts, 28 52 . ą ai ifraią pakartojo informaciją pačią tą m. 1582 .

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių VI . . rtrjs ii burtininkus mini Pretorijus M. a. XVII 31 . Kaip toks jis minimas jis toks Kaip . 30 . 29 ------. 83

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 84 36 35 34 33 32 su siejama pareigybė ši tradicijoje prūsų Legendinėje viršaitis – neretai aptinkamas bendruomenės apeigose. norįs.“ taip dievas jų toks: būna atsakymas sau, patys padeda ne jie kodėl klausia, juos Kada padėti. negali nieko sau patys ir akli neturtingi, luoši, būna paprastai ten segno Šitie pakenkti. sveikatai arba gyvuliams galėtų kas neįdėtų, ko kam kapšo savo iš jis kad gerbia, džiai (vaidilą), arba burtininką, dar vadina Segnoten ir jį di „Wai kad: teigiama, knygelėje lemia Sūduvių vaidilos. tačiau bendruomenė, žvejų-jūreivių Aukoja pan. ar žvejojantys jūromis, plaukiojantys visi ir etc., prūsai, sūduviai, – asmenys etnosų skirtingų aukoja jam – universalumą dievybės pažymi Šaltiniai sėkmę. žūklės apie lemiama būklės maisto skirto dievybei iš pėdo ar apskritos lėkštės (vėl vidurio – rato simbolika); mę; dalis maisto paliekamakluone dievybei ant šiaudų gel jūros/marių simbolizuoja kurie indų, gilių cialių spe geriamaiš sriubapriedų;žuvies valgomažuvisbe ma vandenyje ir gaminamas vandenų atstovas – žuvis); gaminay. (t. žuvis verdama aukojama: metu Šventės angelas. besisukinėjantis kaip apibūdinama Dievybė vėjus. apie ir laiką žvejybos sužino žvejyboje, sėkmės tikisi žvejai Aukodami žuvis. išvaiko laivus, skandina apverčia, dievybė Supykusi vėją. pūsti – funkcija sia svarbiauJovandens. virš ežero,marių,viduryje jūros kad giliusdievas vandenis valdo.“ dubenų,užtat padarytų tyčia tam gilių gėrėiš sriubą o patiekalų, kitų ir duonos be žuvį tik valgydavo šventę tai vienu pūstelėjimu laivus apverčia ir skandina. Per jo supyksta,kai vėjuso kurismalšina, tas, toksEolas, yra kad tikėjo, graikai Ir dievas. vėjų – ežeruose, ir jūroje tikėjo,nesGaroajtis tas kad angelas,didis yra stovintis ypač kuršiai, sambiai ir suomiai, kurie gyvena prie jūros, „Garoajtis, laivų dievas. Jį garbino tik jūreiviai ir žvejai, formaciją papildo savo pastaba apie gilių indų reikšmę: klaidinimų.“ šėtono daug yra jų Tarp žuvis]. gaudydami laimės si tiki ir dievai, suvalgė tai kad mano, jie paliestas, kiek turį žvejoti ir kokią dieną [jei pamato, kad maistas bent jie kur sako, ir vėjus apie praneša ir Wurskayt]kayt, Wourschkaite [Wourschkaite, Wourschkayty, Wursch arba Signor], [Signothe, Segnote jų stovi Čia lentos]. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai... Mannhardt, W. Ten pat, p. 105. Ten pat, p. 154. Ten pat, p. 545. 34 Wourschkaite lietuvių interpretuojamas kaip interpretuojamasWourschkaitelietuvių 32 1582 m. M. Stryjkowskis kronikoje in kronikoje Stryjkowskis M. m. 1582 Letto-Preussische… , S.552. , T. 2,p. 149. 33 Bardoayts reiškiasi d ler ------išai – eoats Wjos Wjiw apeigas Wejdiews Wejpons, Wejopattis, – viešpačio sumenkusį lokalinį Bardoayts variantą. primena labiau Pastarasis Bangpūtys. besireiškiantis mariose Kuršių a. XIX nei dievybė universalesnė yra Bardoayts veikiantis telkiniuose vandens dideliuose visuose a. XVI a. XVII Bangpūčiui aukojimą šaukšto mįslingą paaiškina simboliką indų aukojimo a. XVI apie pastaba Stryjkowskio M. atsitiktiniai. nėra šumai tuvoje.krentantys akis Į Bangpūčio Bardoaytsir pana Lie kategorija gyvavo ilgai buvodarišnaikinta,tačiau žvejoti drausdavokur priežastis, nustatydavovandenis,žuvis, nesėkmingusatviliodavo nesėkmės žūklės apie skelbdavo nuvykę vandenų tarp kurie Neruttei, buvo šių TarpUdones. kitaip Wandlulutti, pranašavusius bangų putojančių jo ir vandens iš mini Jis žinija. degradavusia su sijoje getos – ubagai. XVII a. M. Pretorijus dar susidūrė Prū el – burtininkaižiniuonys keitėįvairūs– vaidilas liau kultuWidowuto dvynio valdovo prūsų mitiniu rėti.Kadangi prekybai mainamsir ( jūra padeda Perdoytuskaipanksčiau prūsai numanomaitu galėjo tolygusVėjų viešpačiui.Ašstatulą spėju,tokiąsenovės kalboje vokiečių Wejopattis, vadinamas atvaizdas Šis pritaisytas. jam gaidys galvos ant statinaitę; – dešinė žuvį, laiko ranka kairėapačion.Jo – kairėviršun, – nė deši ištiestos, rankos paties jo pat taip sparnai, dideli tu; jųbetgi snukiai abiejų sujungti. Ant pečių tvarkingi nugręž kitu priekin, vienu veidais, dviem galvoje tais atvaizdą,būtent padarytą iš žievės (kelmo), su padary vos ant stiebo statulą ir prie vairo (irklų). Jis turėjo vyro patsnuteistas, turėjęs[kuris]vėliavietojesavo valtyje Taspastebėjau.Karkelkaime žveją vieną pas netikėtai Bardoayts: „Tuo tarpu paminėsiu, ko gero, nuopuolį, ką Perdoytusprūsų iš arba kildino autorius tinio dievybę pateikėjas susidūrė su žvejojusiu lietuvininku. Pats šal kad manyti, leistų užuomina Viena populiari. buvo ji Kiek dievybę. šią į kreipėsi žvejas priklausęs etnosui kokiam pasakyti, Sunku sambių. lietuvininkų, kuršių, būta vietose šiose a. XVII Livonijos. Kuršo, maitijos, Že iš ateivių – deltojeNemuno sambių, – pakrantėje marių pietinėje skalvių, gyventa dar pakrantėsemuno NeNemunoa. mišriameregione.deltosXVI etniškai XVII a. M. PretorijusM. duomenųa. XVIIpateikia apievėjo 36 . XVIII a. Prūsijoje ši socialinė socialinė ši Prūsijoje a. XVIII . 35 inesse . Vė. ------42 41 40 39 38 37 ( norsviliojo, tinklą savo į žuvį ir tarėsi vėjusu tuščiairaganystės jis šios sakau,nesturtu, mas rašyda aš ir uždarbiu, žvejo, turtingo anuomet gaus, žmo [dievybė] to,tapo turiu.Be paminėti dievu, vėjo Wejdiews, dažnai pat Wejpous,taip ir buvusį patį Tą pakyla. vėjas smarkus jam kai ypač kelia, rankas abi Weopatisį žvejys savomostušis Kai kreipiasi, lioti.jis bažnyčion, jo taippatViešpaties [mišioms]stalui atvi negalėjo ir pagoniu prūsų senovės laikė Isingnius N. pastoriusankstesnis viešpatį, vėjų savo laikiusį valtyje turėjopakeistu [vardu] vadinti. Tą anksčiaupatįžveją, dą uždraudus, minėtą Wejopatį, vėjų viešpatį, šis žvejas senųjų prūsų, kaip savo protėvių, pažįstamo dievo var kompt Wejones,Waszkones. Orones, Putweisdys, arba Puttones (Burtons): ninkus vusiusmantinėse-maginėseįvairiose praktikoseburti specializa pasienyje Prūsijos–Žemaitijos ir Prūsijoje a. XVII apibūdinaPretorijus M. lauką. mitikos vybių Jiepatenkaaptariamų į vandens oro– padangės – die pavyzdžių. tradicijos vėju su bendravimo tiesioginio teksto.daugiaupateikiamaŠaltinyjenecituoto šaltinio iš numanyti galima veiklą žvejo minėto galimą Apie iškelia rankas (dievybės atvaizdas irgi su iškelta ranka). kyboje. Bendraudamas su juo žmogus apeiginiu mostu pre galbūtpadėti ir žuvis vilioti vėją, reikiamąsukelti WejpuosWejopattisWejdiewsfunkcijas:– dvi – mini PretorijusBangpūčiosiekiantysžvejai.M. išvengti pa ir manipuliuojaatvaizdu vyro išdrožtu medžio Iš lų). palan (siekiant skulptūrėle manipuliacijas į dėmesį Atkreipiame funkcijoms. ar kultui jos nei aprašymui veidai barzdų, be išsižioję. viršugalviais su į skirtingus šonus žvelgiančiais veidais; bė nuoga (tačiau be lyties ypatumų); galvos suaugusios Aprašymą galime papildyti keliomis detalėmis – dievy Pretorijausrankraštyje. M. piešinys statulėlės minėtos galėjau.“ sužinoti kitaip nes pats, nepatyriau daryta, (tarnavimo) palenkimo linko.prekybą,Tačiau statulosprietaringošios dėl kas y. t. kupczyste,nepaprastą į vietoje ir pakankamai pat kaus vėjo?) – tai ji statoma ant stiebo, tai prie vairo (irk­

Mannhardt, W. Ostermejeris, G. Ten pat, p. 552. Ten pat, p. 550. Ten pat, p. 552–560. Mannhardt, W. Autorius didesnį dėmesį skyrė dievybės atvaizdo dievybės skyrė dėmesį didesnįAutorius ), tai vėjas už maistą atsakingas. Galbūt daugeliui Letto-Preussische… Letto-Preussische… Rinktiniai raštai… 38 Orones stebėdavo oro permai orostebėdavoOrones 37 žaya žna praplečia žinias Užrašytas , S.549;Ostermejeris, G. , S.542. , p. 66. wievol ) jis taip jis ) Rinktiniai raštai… ------traktuojamas ir sugebėjimu veikti (pvz., pūsti vėją) iš vėją) pūsti (pvz., veikti sugebėjimu ir traktuojamas būtiromėnųPoluksą), (plg.Kastorągali mitikaiir nių dvy artimas dvilypumas, Šis galvomis. pasuktomis dinėdavo.“ apgaujuos dažnai kartu jūreiviams,tačiau ir žvejams savomenuneštųnaudąkad Kuršių pajūryje, ir marias palei laikėsi jų Daugiausia vėją. pašaukti valia savo jo galė „Wejones,kurie žmonės, taigi wejas,Wejūnai, iš Ostermejeris: G. papildė informaciją Pretorijaus M. nukreiptigalia gaisro 1775 m. reikiama ugnį kryptimi. priskiriama buvo giminei kilmingųjų kilusiai prūsų iš priversti nedaryti didesnės žalos. ir vardąsavoangeląišduoti ugnies užkalbėtą sugebėjo vėjo valdytojas ne tik vėju lengvai nukreipė liepsną, bet metu Gaisro sugebėjimais. žiniuonių tokių gyvenusių Nadruvoje kelių įsitikino pats Pretorijus M. m. 1678 stebėjo vėją, audras, perkūnijas ir mokėjo jas nukreipti. netikėtumus. laukusius galvijų bei žmonių nas ir iš jų nustatydavo žemės darbų laiką, nusakydavo tarsiXVI universalausa. prūsų Bardoayts įsikūnijimas Wejpuosyra – Wejdiews Wejopattis– terpės etninės ir kulto apraiškų vieta (Nemuno delta). XVII a. mišrios (Vėjaitis)vardas Bangpūčio kitas – grandys siejančios dievybes Šias mitikoje.Bangpūčio svarbą vidurio apie Jaurašėme pinigą. metalinį prikalti reikia pagrindo jo ant stiebą statantar stiebo burlaivio prie užtikrinti jui vidurys, centras. Iki šiol gyvas tikėjimas, kad geram vė valties stiebo viršūnę. Tai aukščiausia vieta – savotiškas atvaizdaskeliamasį statinaitę,y.Dievybės t. indą. gilų bei žuvį – atributųBangpūčiui ir Bardoaytsaukojimo randame atvaizde Wejpuos – Wejdiews – Wejopattis Bardoayts, o gaidys ant galvos – su aitvarais. Be kita ko, padangių būtybėms. Angeliškumas jį suartina su prūsų irkenkti. galėjo bet pūsles, raupus, žaizdas, savogydydavo pūtimukvėpavimu, Šie Pustones. žiniuonis apdovanotus vybėmis sa panašiomis mini Ostermejeris G. ir Pretorijus M. plukdymą). laivo priviliojimą, (žuvų davimą ir mą) išbaidy žuvų (skandinimą, atėmimą – priešingybes į pusių.Tam skirtingų polinkis neprieštarautų dievybės Pati dievybė – nuoga, su dviem į skirtingas puses skirtingas į dviem su nuoga, – Patidievybė aktša iblk nseia iiės oro, mitinėms nesvetima simbolika Paukštiška , p. 66. 41

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 42

40 XVIII–XIX a. vienai 39 Wejones ------85

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 86 48 47 46 45 44 43 formuojantarchajiškasdalyvaujaįveiNors – ir žemę. Pasakoseišskiriamas Vėjas visažinis. jisšiaurys. visada jų Iš sūnūs). (broliai, šeima visa ar būtybės kelios na, vie kaip suvokiamasVėjas bruožų. vėjo senojo daug mitikai. Bangpūčio – Bardoayts artima reikšmė audros – vėjo Kristus…“ Jesus mūsų Ponas nustabda/ ir nutilda/ nuramina/ jurų sujudinimą šturmus vėjus Bet tik. dabar popiežininkai kaip Mikolojus/ švents tatai gal? Ne Neptūnas kaip tatai pagonis tikėja/ nei vėl kas Ar yra./ išgelbimas jūrų arba marių vidui lobis jų ir apsaugomi žmonės ir nuraminami šturmai šitokie tankiai tačiau marių/ sujudimą mažiausią visų kačei nuramdyti/ galės vėl nei gal/ nei galėjo/ nei žmogus viens ne „Kačei teigė: postilėje savo Bretkūnas Jonas m. 1591 lietuvininkų. tarp Prūsijoje vyko procesai šūs Tavęsviltis! šaukiamės!“ ir gyvybė Mūsų toja! giesmė: „Sveika, jūros žvaigžde! Dievo motina, tokia maitin giedama audroms, kilus mergelei, šventajai Ir (Christoph). Kristofas milžinas – draugas Nikolajaus pakrantėse. koplytėlės statomos pat taip Jam uostą“. dūrępavojuje: „O šventasNikolajau,jūros musį trauk Neptūnas(Neptunus), rūpinasikreipiasi, jį jūra.Į atsi antrasis tarsi (Nicolaus), „Nikolajus Žemaitiją: apie rašė Lasickis J. m. 1582 šventieji. krikščioniški gožti Neptūną…“ arba misionieriai žmones,se rado garbinusius Andeiui,„… rūpinasijūra vandenimisir kitais.“ deo) (Audros dievas „Audros rašė: žinias, Laskausko busio ir prie Platelių valdą turėjusio matininko Jokūbo dir Žemaitijoje pateikęs Lasickis, J. m. 1582 negausu. dievybes padangių – oro – vandens žemaičių ir tuvių lie apieDuomenų tradicijos. skalviųsambių, dalį mė perė lietuvininkais, virsdami žemaičiai, krantą marių pietų–pietvakarių į atsikėlę XIV–XVIa. kad spėti, me Gali priklausomybėje. kultūros vandens kuršių buvo žemaičiaipr. lietuvininkaiir a. žvejoję pajūryje XX Iki veržė. Jų vandeninė veikla apsiribojo upėmis ir ežerais. Bangpūčio atitikmuo. Kuršių mariose bei XVII–XIX a. lietuvininkų lokalinio 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Sužeistas vėjas... Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai... Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai... Ten pat, p. 8. J.Lasickis, J.Lasickis, XIX–XX a. lietuvių ir žemaičių sakmės išsaugojo sakmės žemaičių ir lietuvių a. XIX–XX nesi jūrą į lietuviai nei žemaičiai, nei a. XX Iki Apie žemaičių… Apie žemaičių…

, p. 7–19. 44 XV–XVI a. senąsias dievybes ėmė dievybes senąsias a. XV–XVI , p. 43. , p. 40. , T. 2,p. 318. , T. 2,p. 633. 43 1611 m. Kražiuom. 1611 46 Pabrėžiama 45 Pana ------e tk ūtlų ti uju aki rkų r i numir jis ir trūktų lankai tuojau tai pūsteltų, tik Jei nebepučia. dabar jis ir lankais,geležiniais galvą sukalę niais lankais“. Jis „seniai sergąs galvos skaudėjimu. Jam geleži apkaustytu puodu, tarsi galva didele „su vėjų iš Vienaspavidalu. pono ir pasirodo Kartais viesulus. sukelia pūtimas kurios dūdelę, turiJis nuogas. visai ar laikus, metų pagal spalvotais drabužiais,apiplyšusiais apsirengęs dažnai ūsais, dideliais su senis – vėjas mių žymi vėjo palikti daiktai – vėjo vėjo ryšiai, pančiai. Vė griauna,ardo, nelaimes.neša Ambivalentiškumu pasi Supykęs gerovę. atneša rugius, obelis, apvaisina vėjas Palankus maloningas. ar piktas būna – bivalentiškas Vėjas gali nepaisyti saulės, mėnulio užgaidų. Vėjas am je – girioje, prie kryžiaus. Jo galia lemia orų permainas. vidury ar pakrūmėje ežių, tarp pamaryje, – paribyje sutinkamas ir Vėjasteismą į tybė. šaukiamasatsiliepia bū žmogui artima Jis pan. ir vaikus)(brolius, giminę vėjo paskendusiąapie pasakojama sakmėse – vėjui ka kiama (išpučiami ežerai, jūra), vandens stichija priešiš žvejų dievybė. Ji sugėrė prūsišką (skalvišką, sambišką)(skalvišką, prūsišką Jisugėrė dievybė. žvejų ti, kad Bangpūtys – lokalinė Nemuno deltos sinkretinė mitologemos tyrimas. Jągalimybę. atmestiarpatvirtintitolesnispadėtų Vėjo pūčio – Wejopattis – Wejdiews – Wejpuos – Bardoayts buvimas patvirtintų tarp Vėjo ryšio ir Vėjaičio – Bang indas, gilus y. t. statinė, kaip atributo bendro tokio ir macija apie vėjų susidūrimus su pirminiais vandenimis infor Sakmių persikūnijimų. dievybės vienos pačios tos ar dievybių, giminiškų skirtingų būta ar Neaišku, dievybe. degraduojančia su – kitu o būtybe, sakmės mitologinės su susiduriame atveju Vienu sunku. bėti kal dabar giminystę Bangpūčio lietuvininkų ir Vėjo prapuola.“ vėjas ir – statinę užkiša volę, suranda Kai volės. ieško kaip pasiutęs. Kiekvieną kartą tol pučia, kol senis aklas pučia tada ir volę, atkiša grabaliodamas vėjasištrūksta o ši vole užkimšta. Šitą statinę saugo aklas senis. Kai jis „Vėjasbuveinė:statinėje, vėjo įkištas kaip yra minima duonos gyvenąs“. malonės iš brolį vyresnįjį savo pas sako,dabar, Jis tų. ­ Sak reikalo. be užgauliojimų,trukdymų nemėgsta jas Apibendrinę tyrimo rezultatus, galime konstatuo 48 pe otnnii žmii – lietuvių – žemaičių kontinentinių Apie 47 Įdomu, kad statinė vienoje sakmėje ------Sužeistas vėjas Schleicher, A. L. Rėza, Ostermejeris, G. Narbutas, I. Mannhardt, W. J.Lasickis, Kalvaitis, V. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai R. Balsys, Aleknavičius, B. Rusnės tautosakininkas. thrown into water. the is anchor golden a with bread of piece chewed a if or again; free set is fish caught first the if time; first the into the water, when the fishermen leave for fishing for to beggars; if one a few droplets of a if strong drink are poured expected, be sacrifices and burns a spoon; if onegives the first catch can benevolence His means. magic in sought be should protection and provoked, inexorable. and Bangpūtys angry, hot-tempered, wrathful, is of beginning the 20 the Lietuvininkai of 17 the of Samogitians and Lithuanians the of character Prussianin the mythology. the of folklore the in mentioned is It Delta. Nemunas the Patolo. Nenagrinėta Bangpūčio ir putų mitikos proble iš kilmę Bardoayts apie hipotezę V. Toporovo iškeltą patikrintų tyrimas Tolesnis sąsajos. mitologemų nio žemaičių Vėjo įtaka. Liko neaptartos Bangpūčio ir Vel lietuvių– vėlyvamitologemoje Bangpūčio gos.galima tradiciją ir lietuvininkų buvo išlaikyta iki XIX a. pabai Literatūra th Bangpūtys – 19 – Lietuvininkai Bangpūtys of influence the of Traces Bangpūtys Lietuvių liaudies dainos th Mažosios Lietuvos žvejų dainos centuries, can be seen in the mythologem the in seen be can centuries, should be avoided, he should not be be not should he avoided, be should Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus Senieji lietuvininkų tikėjimai Prūsijos lietuvių dainos . The memories of memories The . were still alive at the end of the 19th and 19th aliveofat endwerethe the still Lithauishe Götternamen . (Sud. N.Vėlius). Vilnius, 1987. is a masculine deity, whose character whose deity, masculine a is fishermen’ssyncretic local a of deity is

Letto-Preussische Götterlehre Rinktiniai raštai fishermen, although it is not known not is it although fishermen, th century. . Vilnius, 1958,T. 1. Vėjas Bangpūtys . Vilnius, 1996. Th . Vilnius, 1998. . Vilnius, 2001,T. 2. . Vilnius, 1996,T. 1. a mythological a , e e . Wien, 1853. m . Kaunas, 1998. . Klaipėda, 2003. . Klaipėda, Lietuvos žvejys yt among the the among . Riga, 1936. . Riga, hologe Dainius - - - E , 1977-12-04,Nr. 49,p. 8. m lertas noise, swear, quarrel, whistle, or go fishing after the after fishing go or whistle, quarrel, swear, noise, his whenever: escort gets ferocious, The deity net. a fishing with figurine shore/dry land; the doorstep; beating of a carved man’s the on living people of world the about talks or land dry trees; such of branches with trimmed nets fishing things: protective plants, e.g. maple and rowan-tree, or ateities perspektyva. darbo būti galėtųieškojimas klausimusšiuos Atsakymųį ką. lau tyrimo išplėtęs labai būtų sulyginimas ir gavimas indoeuropietiškas mitologijas. Vien atitikmenų katalo Sąmoningaima. atsiribojome nuo platesnio ekskurso į the authorthe is asking. questions of number a of answer us help would studies religion and mythology comparative of terms in Gardoatayts Bardoyts land/shore. dry the of edge the is power his of limit The budumas. point called deepest its at or it of middle the in especially sunset, or fishermen when catch sea-calves. o f

Bangpūtys Further studies of the mythologem of mythologem the of studies Further Closest to encounted can One B a ng alias alias . Vilnius, 1969. , p Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Gardoatus ūtys ūtys Bangpūtys is afraid of and dislikes the following the dislikes and of afraid is Perdoytis Jumpira , Perdoatys was the Prussian deity called ,

 Bangpūtys Bardoayths appears; fishermen make , or n h lagoon, the in Bardoatus , Gardoaythus Bangpūtys . - - ,

87

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 88 3 2 1 matavimais Rytprūsių atšakoje. ties susitelksime – studijos chrestomatijų ir šaltinių atskiros reikia nušviesti klausimui šiam – aprašymais tradicija,jos nusitęsusi a.vidurio. pat iki XX buvo sudarymu pradėta tinklo šiuolaikinės kartografi Trianguliacijos matavimus. pusrutulyje Šiaurės lanko geodezinio jūrlapius,žemėlapiusužbaigti ir dalies pos Euro šios tikslius braižyti prielaidas sudariusiavėliau jungiamąja, pagrindine tapo Trunco–Memelioatšaka juostas. matavimų trianguliacijos lanko) vės-Tenerio ka sujungė Vidurio Europos ir Rusijos imperijos (Stru būdu,Kuršių per nerijąpamarį ir ėjusi grandinės atša trianguliacijos matavimus dienovidžio Žemės atlikus (anuometiniuose Rytpūsiuose)pamaryje Lietuvos vid. jos, techninio, jūrinio kultūros paveldo vertybes verčianaujai įvertintiLietuvoje moksloturimasistori VakarųRytųir Europos civilizacijų sąveikos sampratą, tarp paribio išplečia istorija minties mokslo ir ninės kontekstuose Karaliaučiausuniversitetoraidosir mokslopasaulinio pasireiškė (Memel) Klaipėda tašku Rusija su paribio Prūsijostolimiausiu Būdama Lietuvojeįvertintas. nepakankami kontekste istorijos mokslo a. XVIII–XIX 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbis Besselgymnasium der StadtBesselgymnasium Minden, 1996. Klaipedensis Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudosKlaipedensis draudimo metais (1864–1904). Acta Historica Universitatis esl F W. F. Bessel, Gražulis, A.Ar Lietuva jūrinė valstybė? Stribrny,W. vaidmuo Klaipėdos Prūsijos Karalystėje. Nesiplėsdami Žemės matavimų VakarųmatavimųEuropoje Žemės Nesiplėsdami D Ž Ist emės matavimai R i Kapds ap otmečo vaidmuo uostamiesčio kaip Klaipėdos aplinkybių kultūrinių ir istorinių įvairių ėl , t. X. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Klaipėdos X.Klaipėda: , t. 2004,p. leidykla, 29–35; irkt. amžiuje. XIX intelektualinėterpė PrūsijosRytų Strakauskaitė, N. 31–38; p. 1994, universitetoleidykla, Klaipėdos Klaipėda: II. t. , 1 o . Klaipėdos marinistinės kultūros, tech kultūros, marinistinės Klaipėdos . etäe br ee ud ek e bkntn Astronomen bekannten des Werk und Leben über Beiträge rina Žemėslp Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas ytprūsiuose Kultūros barai ipėir Kla d Egidijus Klaipėdosmiesto irregiono archeologijos iristorijos problemos. Acta Historica Universitatis , 2007,Nr. 7. Dainius 2 . XIX a. B ------acevičius E lertas 8813 mti. i bv ben buvo Jie metais. 1828–1833 1784–1846) (1 pav.) rūpesčiu ir parėmus Prūsijos kara Frydricho Vilhelmo Beselio (Friedrich Wilhelm Bessel, sąlygoskokybiškiems Žemės matavimams. Astronomo ( stebyklą žvaigždžių Įsteigus tas. Karaliaučiausuniversitebuvocentras tyrimo mokslų pe), rytiniame krašte, taip pat ir Gilijoje (Gilgen), – lei KarlasFrydrichas Teneris (C.F. Tenner) irHapė (Hap atliko nerijoje Kuršių matavimus astronominius kad iš rašytinių šaltinių nepavyko nustatyti. Tiksliai žinoma, vietas,vykdymodarbų įbuvo atvykęs matavimusar ir atliekantF.dalyvavoV.tiesiogiai Arbininkais. Beselis pagal ir generoluBaeyer)J.Johanu(J. Jakobu Bejeriu Palangos).vadovavoDarbamsF.iki V. dalis su Beselis vakarinėLietuvos ir Kaliningrado(dab.sritisimperija Šiaurės–Rytų Rytprūsių pakraštyje driekėsi iki pasienio ir su Rusijos dalis baigiamoji matavimų geodezinių skaičiavimus ordinuoti Žemės elipsoido formos ir dydžio laipsninius mijos srityje 1830 m. mokslininkas pratęsė ir ėmėsi ko atradimųreikšmingųastronoPodydį. rutulio Žemės išmatuoti ketinta anuomet duomenimis, naujausiais Remiantispabaigos. gyvenimo pat vadovavoiki jis lai svarbiausiusšiossrities mokslo darbus. Stebyklos veik parengė ir tyrimus astronomijos pagrindinius atliko Stebyklojemokslininkasm.1810–1812 pastatytabuvo liui Vilhelmui III (Friedrich Wilhelm III, 1770–1840) ji Rdkin Kees dm Gr Hnk, enih Rademacher. Heinrich Huneke, Gerd Adam, Klemens Redaktion: . soido matavi ima XIXpradžiojea. Rytprūsiuose pagrindinis gamtos a 3 . Žemės matavimai vykdyti RytprūsiuosematavimaivykdytiŽemės . d Sternwarte ų iui Europos Vidurio rų atsirado ) ­ ------7 6 5 4 Jie buvo išdėstyti 196 km atkarpoje. Kampinio ir liniji atskaitostaškų – kuolų matomųžymos gerainuotolį per 000 100 sukalta buvo Klaipėdos iki Trunco Nuo Klaipėdoje. smailėje susiliejo Linijos (Jacubowo). vą je Kallenincken, dab. Herdenau, m. m. 1938 Kallniningken), 1785 (vok. (Kalleninken ninkus Turgenevo dab. (Legitten, Laigyčius per ėjo linija pagrindinė išvesta pakrantėje marių Kuršių Rytinėje cas, o iš antrosios – šiaurinė atskaitos Klaipėdoje.vieta Trun– taškas pietinis matėsi pirmosios iš pakilumų: ant esančios Nida, ir Galtgarbenas stotelės tarpinės parinktos Neatsitiktinai (Nidden). Nidą – (Rossitten) Rasytę – (Laterwalde) Latenvaldę per driekėsi ir riją ne Kuršių per ėjo Viena sudaryti. trikampiams nės grandi trianguliacinės pagrindas buvo kurios jomis, lini pagrindinėmis dviejomis ėjo linijos vedamosios dab. (Königsberg, Karaliaučiumi Gora dab. Karaliaučiaus, prie (Candehnen, vos Kvedena – Vildenhofas – Galtgarbenas trikampį nį lygiašo menamą Sudarius kryptimis. (Wildenhoff) dab. (Trunz, ( pagrindinės linijos grandinės trianguliacijos co–Memelio Trun (punktų) taškų atskaitos astronominių siuose Rytprū kraštinėmis. tinklo trianguliacijos sudaryto Tenerio F. K. vakarinėmis Rusijos su su rytuose sijungė tiksliau, baigėsi, Ji parabolėje. hagos–Memelio Kopen vadinamojoje antroje buvo grandinėje tinklo Europos vidurio trianguliacinio Klaipėda atšaka. nės grandi (Trunz–Memel)trianguliacinės co–Klaipėdos K. Lavrinovičiaus knygose Beselio V. F. aptartos išsamiai priežastys galimos netikslumai,skaičiavimai, Geodezijos matavimai, surinktųeiga,jųduomenų pagrinduatlikti (Kulenkampff). Kulenkampas tenantas nio matavimonio atska

) – Alkalnį (Algeberg) – Lapius (Lepaisi) ir Jakūba ir (Lepaisi) Lapius – (Algeberg) Alkalnį – ) 1995, S.315. Entwurf zueiner mitteleuropäischen Gradmessung Karte 1841–1842. Bd, Bornträger, 2 Gebrüder Bessel, Astronomische Untersuchunge. F. Königsberg: W. 1838; Wissenschaften, der Akademie Königlichen der Bessel, F.Bessel, W., Baeyer, J. J. (VitaHansen-Matyssek,(1784–1846) Matematica).K., Wilhelm Friedrich Bessel K. Lawrynowicz, Erde. der Baeyer,Figur undGrösse J. die J. Über J.F.W., J.Baeyer, Bessel, Rytprūsiuose buvo išmatuota 200 km ilgio Trun ilgio km 200 išmatuotaRytprūsiuosebuvo ), jo viduje išvestos kreivės susikirto viduryje ties ties viduryje susikirto kreivėsišvestosviduje jo ), . Berlin: Druck Verlag von Georg Reimer, 1861; Baeyer, J. J. J. Baeyer, 1861; Reimer, Georg vonVerlag Druck Berlin: . Lothalinie – iią Gle, dab. (Gilgen, Giliją – ) Milejevo ėo abjs uislu š Trunco iš pusiasaliu Sambijos ėjo ) i tos vietoms pasirinkti natūralūsvietomstos pasirinkti ir 4 Gradmessung r . Bejerio J. ir , atabn i Vildenhofo ir Galtgarbeno ), Gradmessung in Ostpreussen und ihre Verbinding mit preussischen und russischen Dreieckskettenrussischen undVerbinding preussischenihre mit und Ostpreussen Gradmessungin 6 . ... Kaliningrad Matrosovo 5 e apžvalginėje bei Mordovskoje / Mordovskoje EineBegründung Denkschrift zur einer mittel- europäischer Gradmessung nebst einer übersicht . Berlin: Druck und Druck Verlag. Berlin: von Georg Reimer, 1862. Prochladno Severnaja ). Toliau). – Kal – ) 7 ------. Das Messen auf der Sphäroidischen Erd oberfläche als Erläuerung meines Erläuerung als oberfläche ErdSphäroidischen der auf Messen Das G. Ertelio pagal G. Reichenbacho brėžinius Miunchene kuriųžiūronai kartus.Taip25–27 didino patnaudotas skrituliai,Trautono kartotiniai (Throughton) ir mano Bau colių 10 vernieriniai naudotinustatytikampams trikampių matavimuose trianguliacijos Lietuvoje ir Rytprūsiuose metrų. 30–40 net buvo aukštis bokštų Pavienių m. 19 – aukštis vidutinis kurių bokštai, niai medi konstrukcijos nesudėtingos naudotos pat Taip gumose statyti geodeziniai bokštai prietaisams pakelti. ly miškingose o rąstų, iš piramidės medinės aukščio m kampamsstatomosmatuotivietovėsebuvo5–11 se kalvoto ar Žemose (Gilijoje). stoge namo pastoriaus kartis pvz., paaukštinimai, laikini statomi jų nesant o bažnyčių ir švyturių smailėse (Karaliaučius, Klaipėda), esant būtinybei buvo naudojami dirbtiniai įtvirtinimai denhofas), Kuršių nerijoje – kopos (Nida, Latenvaldė), VilTruncas,Galtgarbenas, Lapiai,(Jakubavas, lumos paki gamtinės Galtgarbenas), alkakalnis – piliakalnis galbūtesantisir Alkakalnis nava,Kalninkai,Laigyčiai, (Kvedapiliakalniai pvz., nelygumai, reljefo dirbtiniai pe :0 00 Srvs edzno ak astronomi lanko geodezinio Struvės 000. 1:300 apie siekė paklaidos santykinės bazių Išmatuotųtikslumu. mm) (0,025 colio 0,001 atskaičiuota lupą, naudojant kuriuo, nonijumi, ir padalomis su liniuote matuoti strypų tarp Tarpai balkių. ant padėtų ožių, medinių antkito, Matuojantguldyti prie neglaudžiantvieno strypai, bazę, m). 4,27 (apie pėdų 14 – ilgis kiekvieno kurių strypai, geležiniai keturi Tai prietaisais. ziniais ment ( instrumentas pasažinis vadinamasis vietovėsazimutuiplatumainiamir nustatytinaudotas Astronomi viduryje. apskritimu kryžiumi ardryžiais, sig baltais ir kryžiais metaliniais matomais gerai tolo iš naudotasi debesuotumui dideliam Esant nuotolio. km 40–50 iš matydavosinet atspindys(blikas) šviesos sukeltas dėlį Heliotropoveidro išrastą naudojantGauso tarpu tuo nuotoliu, km matydavosi10 teodolitą per konusasnis sidabri dieną Saulėtą prietaisas. matininkų versalusis ( teodolitas sukonstruotas . raglaio gadns aė mtoo ba matuotos bazės grandinės Trianguliacijos ). Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių aiii syas ( skydais naliniais Die GradmessungDie reshn TeodolitErtelschen Signaltafel . Basel-Berlin: Birkhauser, Basel-Berlin: . Passageninstru . Berlin: Druckerei Berlin: . s juodais su ) i uni ir ) ------89

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 90 14 13 12 11 10 9 8 matuotojams žemės Prūsijos ir Rusijos buvo metalinis iš toli matomas skydas – atskaitos žyma viršūnė švyturio donojo raušiaurinio Šv.ir čių smailė Jono)bokštobažnyčios kie atskaitos taškai buvo evangelikų liuteronų (miestie navigacinės statinių paskirties viršūnės. Klaipėdoje to aukštesniųvisuomeniniųar bažnyčiųir pasirenkamos ypatingais būdais neįtvirtintos tačiau stulpais, žymėtos laikinai vietos matavimų šios Latenvaldėje) ir (Nidoje Kopose žymėti. centrui kus į kurią supilto lydyto švino paviršiuje įkirsdavo kryžiu kiaurymė, išgręžiamabūdavoįmontuotame akmenyje viršuje mūro Tokio skiediniu. kalkių sutvirtintų nų, akme lauko iš duobėje iškastoje žemėje daryta žyma nų. Jų šonuose išgręžtos 3 colių skersmens skylės. Kitur jų 4–9 kubinių pėdų tūrio sutvirtintų granitinių akme denhofe, Galtengarbene ir Klaipėdoje jie daryti iš dvie Trunce,pvz., Vil ženklai, atpažinimo palikti taškuose atskaitos grandinės Trianguliacijos atskirai. aprašyta vieta matavimų astronominių-geodezinių Kiekviena žiemą m. 1834–1935 baigtas apibendrinimas jų ir ti vimus“ Galtengarbeno, tiesiąja sujungtos su Kvedanava, mata Karaliaučiauspakartotinai tarp atliktisisakyta bazės ir atsiaurinti,matavimųtekoplanus subjuręs, tad labai „tyrimųGauss,metuorasbuvoFriedrich1777–1865): F.(Carl GausuiK. F. V. m. rašė 1833 Beselis vyzdžiui, Pa užrašuose. pobūdžio asmeninio dalyvių randame 15–30 d. Žinių apie matavimo darbus ir jų eigą taip pat birželio Nidoje d., 18–28 birželio m. 1834 ir oras) kęs apsiniau (buvo d. 19–30 rugpjūčio m. 1833 vykdyti su akmeniniais stulpais prietaisams pastatyti. observatorijosastronomijos laikinos įrengiamos buvo dažnai atlikti Astronominiamsmatavimams bėjimais. ste astronominiais nustatytas laikas vietinis Punktų azimutas. astronominis punktą) (vad. tašką atskaitos gretimą į krypties ir platuma astronominė statoma nu buvo pat taip stebėjimus šviesulių dangaus pagal metodais astronomijos geodezinės punktuose niuose 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

retrospektyvoje Baeyer, J. J. metais. 1829–1897 Klaipėdoje mokykla navigacijosV. Karališkoji Senčila, R., Adomavičius, Baeyer, J. J. Die Königlich Preussiche Landestriangulation. Baeyer, J. J. die Grösse..., Über S.114. F.Bessel, W., Baeyer, J. J. Bessel, F.Bessel, W. Gauss, C.F. Karaliaučiuje ir miesteliuose atskaitos taškais buvo matavimai geodeziniai-astronominiai Klaipėdoje 8 . Geodezinių matavimų Geodezinių . duomenys apskaičiuo Die Königlich..., Werke: Briefwechsel mit F. W. Bessel Astronomische Untersuchungen . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2008,p. 58–59. Gradmessung... S.1–4. 11 Kapds vtro bokšte švyturio Klaipėdos . 10 . , S.106,112. . Königsberg: Gebrüder Bornträger, 1841–1842. 2Bd, . Hildesheim: Georg Olm, XI,S.506–507. 1981,t. 12 Matavimai . Astronomische Nachrichten 9 ------. astr skirta įranga, mokyklos navigacijos karališkosios dos Taipną. F.kad žinoma,pat V. Klaipė rūpinosi Beselis egzami astronomijosF. laikėprofesorių V. pas Beselį Kūnas D. kapitonas jūrininkus mokyti rengdamasis Karaliaučiaus universitetą. baigė Tikrai žinoma, kad Kūnas1828 m. D. kai m., 1807 iki dar pažįstami buvo jie Galbūt ryšiai. tikri tam siejo jau V. Beseliu F.mu astrono su jį kad Žinoma, dokumentai. patvirtinimo išduotibuvo kai m., 1830 tik dėstytojutapo mokyklos Kuršių laivybos žemėlapį.mariose Formaliai D. Kūnas tikslų parengė jis pagrindu matavimų Šių Kuhn). vid (Da Kūnas Davidas mokytojas mokyklos navigacijos nuo 1829 m. Darbus prižiūrėjo Klaipėdos karališkosios Švedijos locmanais. Kuršių mariose matavimai vykdyti ir Danijos su kartu jūrininkai moksleiviai, mokyklos talkininkavo Darbams Albrechtas. M. kapitonas tijos Vokie ir Bille) von (Dänen Bilė fon Denenas torius direk mokyklos jūreivystės Gdansko vadovavoJiems metų. 1838 iki 1833 nuo priekrantėjevykdyti ir jūroje naliniuose Žemės matavimuose. Azijoje tik po 1880 m. nacio vėlesniuose visuose beveik naudotasi tikslinus, pa atitinkamai Juo, garbei. mokslininko pavadintas jis mirties astronomo Po tiksliausias. buvo metu tuo ( elipsoidas meridiano rutulio Žemės įtaką. nedidelę turėjo ji skaičiavimams tolesniems tad būta nedidelės, klausimu šiuo straipsnį poleminį skelbė 1867 m. Altonos m. naujienose“ „Astronomijos jis pa Bejeris. J. J. leitenantas išanalizavo priežastis radimo atsi Paklaidų skaičiais. tiksliais pagrįsti taisymus jų priežastis netikslumų pagrindines įvardijus ir tikslinti pa teko Matavimus Klaipėdoje. vieta sankirtos dinių gran apskaičiuota matuotojų žemės pusėje Rusijos su nesutapo vieta Lapėnų ir Klaipėdos apskaičiuota vėliau matuojantTodėl paklaidų. atsirado F. V. Kalninkais Beselio ir Augustavu ties kampų atskaitos tuotų dį. Ryšiai su nenutrūko mokykla irvėliau tą, teleskopą (Fraunhferio lęšiai) ir astronominį laikro o F. V. Beselio apskaičiuotas ir 1841 m. paskelbtas m. 1841 ir apskaičiuotas V.F. Beselio išma netiksliai pradžioje dėl kad Pažymėsime, nomijosstudijoms. colių7 Padėjo sekstan įsigyti . Altona, 69,1633, S. 1. 1867, Bd Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijosjūreivystės Lietuvoje Jūrininkųrengimas esl ellipsoid Bessel 13 14 . . Paklaidos Paklaidos . ------) ų raglaio tnl trno uaė skaičiavimai, sudarė turinio tinklo trianguliacijos nų sistemai nustatyti. koordinačių pasaulio metodus tyrimų šiandieninius rodiklis plokštumos WGS84Systemdetic– gal naujausius Žemės geodezinės sistemos ( tikslesnė.sugretinimuiŽemiau pateikiamas dviejų pa geodezijoje jo vertė skiriasi nuo Beselio elipsoido ir yra satelitinėjepirmtakų.tonuo jo Dėl pis nedaug skiriasi nuokry vertikalusis naujausioelipsoidonetolydumo) matavimųduomenųpasiskirstymo ir uolienųmatinių žemynų(vidutiniopa struktūriniųtrikdžių pobūdžio elipsoido ( Tarptautinė vertė priimta m. 1924 ir sudaryta ( elipsoido fordo Hei H. J. prie pereita visuotinai m. 1910 nuo nikai, soid ( elipsoido Klarko patikslinto prie pereita 1 pav. Frydrichas Vilhelmas Beselis b =6356078,963m (0,003342 773154±0,000005) f =1/299,1528153513233 a =6377397,155m (nustatytas log pagal B eselio elipsoidas, eselio , 1880). Vėliau, tobulėjant Žemės matavimo tech matavimo Vėliau, Žemės tobulėjant1880). , Iki Iki 1950 apie 50% Europos ir apie 20% kitų žemy nentoa ellipsoidInternational Ha 1841 a y ir f = (a-b)/a = f ford ellipsoidford ) duomenis sudarytų ašių a, b ir b a, ašių duomenis sudarytų ) f ): 12) Dl geofizikinio Dėl 1924). , b =6356752,30m f =1/298,257223563 a =6378137,0m tiesiogiai pagal soidas, Š iandieninis Ž , apskaičiuotas taikant apskaičiuotas , , 1908). Jo pagrindu Jo 1908). , WGS84 (nustatyta Clarke ellipClarke World Geo­ emės elip a ir f ): ------2 pav. Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė ramose ramose (1670 m. J. Naronovičiaus-Naronskio, 1684 m. pano plane), sudarytame anonimo m. 1648 (pvz., se priežasties jis fiksuotas netik Klaipėdos miesto planuo ras į Dangės uostą plaukiantiems burlaiviams. Dėl šios orienty buvo kad bokštas jos išsiskiriantis a. XVI–XVIII Žinoma, bendruomenė. liuteronų evangelikų tęsė tradiciją bažnyčios katalikų Jono Šv. pastatytos miestiečių pakrantėje Dangės m. 1258 pusės. iš jūros ypač kraštovaizdyje, išsiskyrė abu atsitiktinis: vo nebu pasirinkimas Toks smailė. bažnyčios Jono Šv. miestiečių ir švyturys pasirinkti taškais atskaitos bų (Eritrėjoje irNamibijoje). Afrikoje Vidurinėje ir Okinavoje pat taip Belitunge), Borneo,Sumatroje, (pvz., šalyse Azijos ir Jugoslavijos je, Austrijoje ir Čekijoje. Iš dalies jis taikomas buvusios elipsoidas Žemės matavimuose naudojamas Vokietijo ( soidas elip Krasovskio įdiegtas m. 1940 po šalyse buvusiose pasauliniokaro remti JAV. Rusijoje įtakossferoje jos ir Antrojo po kurie ED50), (projektas darbuose nijimo suvie Europos naudotas ir priimtas jis Atitinkamai elipsoido.Heifordo prie pereita šalyse Amerikos čiais dešimtmeVėlesniaiselipsoidu. V. F.Beselio paremti Klaipėdos mieste trianguliacinių matavimų dar matavimų trianguliacinių mieste Klaipėdos orientyrai K laipėdos miesto trianguliaciniai navigacijos navigacijos trianguliaciniai miesto laipėdos Krassowskiellipsoid Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių ). Iki šiųdienų Iki F.). V. Beselio ------91

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 92 18 17 16 15 navigacinis puikus įrengtas bažnyčią pastačius kad pažymėjo, Lilienthal) von (S. Lilientalis fon Samuelis inspektorius statybų uosto vyriausiasis m. 1797 Dar m.) 1856–1864 m., 1823 m., 1802 m., 1790 (pvz., tą parama materialinė tvarkant nė bei šį elemen statinio pr.pinigi uosto daugiakartinė ir locijos a. uosto Klaipėdos XVIII–XX patvirtina Tai išsiskirtų. tolo lengviau iš kad tam, auksinami buvo elementai giantys užbai špilių bokšto Net orientyrų. navigacijos dinių pagrin vienas ir buvo bokštas bažnyčios aukštį m 75 pasiekęs m. 1858 ir aukštintas kartus Kelis pastatas. visuomeninis aukščiausias pats buvo tai pr. a. XX Iki įgulos. Klaipėdos iš kariams lietuvių pamaldos vyko bažnyčioje Tarpukariu (Bleeck)). Blekas inspektorius uosto (Schönwald), Šionvaldas (inžinierius menybės architektas F. A. Štiuleris (F. regionoA. Schtüller)), as vadovavo įžymios Europos (Prūsijos karališkųjų rūmų projektavimui, Bažnyčios rekonstrukcijai statyboms ir T.Gregoru,O. G. (pvz., Obereigneriu, (T. Zasu Sass)). veikėjais religijos bei politikos pat taip RytųPrūsijoje, Argelander, 1799–1875) ir minėtais Žemės matuotojais prof. F. V. Wilhelm ArgelanderiuA. (Friedrich August dr. V. kalbotyrininku ir Vilke(W. astronomuWilcke), riu, kalbininkais – prūsistikos pradininku dr. J. A. Pauli 1795–1861), mokslininkais (kraštotyrininku G. Reime Preußen, von IV Wilhelm (Friedrich IV Vilhelmu Frydrichu karaliumi koregavu siu projektą rekonstrukcijos bažnyčios m. 1855–1856 su ypač o kt.), ir (Voss) Vos grafiene 1776–1810), lie, Ama Wilhelmine Auguste (Louise ze Frydrichu Vilhelmu III ir karaliene Lui (karaliumi dvaru bei šeima karališkąja Prūsijos įžymybių: krašto regiono, nių, Ši tarptauti daugeliu su siejama bažnyčia sklypą. esantį netoliese į perkelta buvo bažnyčia senoji pasipriešinimo klaipėdiečių trukusio metų apie100 po L. J. Vagenerio (L. J. Wagenaer)). 1706 m. m. (1589 jūrlapiuose Hartknocho), Ch. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Karten –Kosten-Vertrieb bibliografischer Katalog bažnyčios atstatymo. Internetinė prieiga http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=880059Jono miestiečių [žiūrėta 2008-07-21];irkt. Klaipėdos Dėl D. Elertas, 2007-02-20]; http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/58715[žiūrėta prieiga: Internetinė 1997,p.leidykla, D. 290–293; Elertas, miestiečių Klaipėdos bažnyčia: atrasti ar prarasti? architektūrametų 1939 iki J. Zembrickis, 144–145; Jäger,E. Tatoris, J. Demereckas, K. Išsamiau apie šią bažnyčią: Zembrickis, J. Prussia-Karten 1542–1810: Geschichte der kartografischen Darstellungen Ostpreußens von 16 bis zum 19. Jahrhundert. Entstehung 19. der zum bis 16 Darstellungen kartografischen von Ostpreußens Geschichteder 1542–1810: Prussia-Karten Senoji Klaipėda... Klaipėdos uostas Klaipėda XIX amžiuje XIX Klaipėda . Vilnius, 1994, p. 194–196. Juška,A 194–196. p.Vilnius, 1994, . , p. 284–285;Demereckas, K. . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 1999,p. 46. Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija - - - - . Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 109–112; Tatoris,109–112; J.p. 2004, Memelensis,Libra Klaipėda: . . Monheim: Anton H.Konrad Verlag, 1982,S.195–197. miestiečių iniciatyvinės grupės archyvas) pav.3 Klaipėdosmiestiečių pradžia;KlaipėdosŠv. a. Jonobažnyčia(XX Klaipėdos uostas.... MažosiosLietuvosXVI–XXBažnyčia amžiuje 15 ------. domos net jo koordinatės: 55 koordinatės: jo net domos nuro buvo legendose, žemėlapių vaizduotas Bokštas kartografams. ir bet gaisrininkams, tik ne tarnavo telė aikš įrengta bokšte Bažnyčios liniją. (laivatakio) terio farva pagrindinę atitinka kuris bokštas, jos – ženklas bažnyčia (3pav.). Jono Šv. miestiečių ir švyturys du: tik pasirinti buvo locmanų bakenų, lankujungčiaibokšto,geodeziniuStruvės su švyturio) – bokštų navigacijos (bažnyčių, sistemosnavigaciniųstacionariosorientyrų Klaipėdos linę žyminčiais stulpais – bakenais VakarųRytų Prū sudarytame (Schröter) bei Šrioterio metais 1792–1802 pagrindu jų ir matavimus žemių Prūsijos Rytų ir VakarųAtlikus kartografus. domino pavadinimas švyturio Raudonojo prigijo jam kvadratais baltais ir apkalta skarda.ėmus raudonais m. 1874 švyturį dažyti buvo siena švyturio vakarinė vėjo nuo tinką saugant m. buvo matomas mylių. oru 1829 16 geru šaltinis sos patobulintas žibintas. Pakeltas 29,2 m iki švie aukščio ir švyturys paaukštintas buvo m. 1819 tašku. tavimų ma trianguliacinių tapo pat taip švyturys jektuotas supro Lilientalio fon S. įžiebtas d. 1 rugsėjo m. 1796 sijos žemėlapyje abu jie pažymėti su navigaciniais ved­ , p. 48–49. Miestiečių Šv. Jono bažnyčia ir švyturys išsyk su išsyk švyturys ir Šv.bažnyčiaMiestiečiųJono 17 . . Klaipėda: Libra Memelensis, 2002, p. 44, Senoji Klaipėda. UrbanistinėKlaipėda.Senoji ir raida . Klaipėda: Klaipėdos universiteto Klaipėdos Klaipėda: . o 42’39”N 021 42’39”N 18 . Iš XVIII–XX a. pr. o 8’31”W 8’31”W 16 ------. 24 23 22 21 20 19 (Fugle Norvegijos nuo tęsiasi ir km 2822 yra ilgis ko 25 de Méridien du „Arc darbe išleistame m. 1857 rašė ap juos kuris V. Struvė, F.G. susistemino rezultatus matavimo fragmentų tinklų trianguliacijos atrinktų skaičiuoti lankui Dienovidinio pav.). (3 m. 1829 ja) (Latvi Bristeno ir (Lietuva) Pandėlio tarp grandinė trianguliacijos išmatuota buvo kai sujungti, tinklai trianguliaciniai Tenerio ir Struvės vadovas. obser vatorijos astronomijos universiteto paties to pav.), (2 1793–1864) Struve, YakovlevichVasily // Struve von F.Wilhelm fesorius V.Georg G. (Friedrich Struvė fon žemės matavimo darbus Tartuvykdė universiteto pro Tai iniciatyva. menine m. Čia 1831 nuo iki 1822 truko as sudaryti pradėta tinklą trianguliacijos teritorijoje Latvijos ir Estijos Chodzka. J. auklėtinis universiteto šią svarbiausius grandinę lauko darbus Vilniausvykdė Matuojant (Tenner). Teneris F. K. karininkas Estijos atliko ir projektavo Matavimus metais. 1816–1821 ti atlik matavimai dienovidinio pirmieji gubernijoje, Vilniaus pusėje, imperijos Rusijos metais. 1816–1855 Lietuvoje (Petroškevičius, 2007) pav.4 Struvės-Tenerio trianguliacinės grandinės tinklas

’ 20 Min. d. Handels. 1840–1841. Berlin, KarteÜbesichtsKüsten 7 und Segelkarten Küstenansichten,Leuchtthürme;ÜbersichtskartGeschichte;2 See-Atlas: Preussen lt/astronomija/node/890 [žiūrėta 2009-01-18]. Астрономия .. Jäger, E. Petroškevičius,P. praktinėreikšmė. mokslinė bei jo ir lankas Struvėsgeodezinis В.О Зебергс, F.Bessel, W. A Struve, F. G. W. Struvės geodezinis lankas ir jo žymų taškai kurti kurti taškai žymų jo ir lankas geodezinis Struvės S ” truvės geodezinis lankas lankas geodezinis truvės “ 19 . Bendras išmatuoto Struvės geodezinio lan geodezinio Struvės išmatuoto Bendras . Prussia-Karten 1542–1810... . Струве stronomische Untersuchungen . Arc du meridien de . Астрономия XX века 25 ’ S.195–197. 20 ” entre le Danube et la Mer Glaciale Königsberg: Gebrüder Bornträger, 1841–1842. 2Bd, . Mocквa: Мир, 1968. ------dviejų lietuviškų dalių – 111 373 km ir 111 292 km. km. 292 111 ir km 373 111 – dalių km; lietuviškų dviejų 230 111 – pietinės km; 589 111 lygus jis dalies lanko šiaurinės dalių: 1° dienovidinio lanko Struvės dvylikos iš kiekvieną atitinkantis ilgis, lanko čiuotas apskai duomenimis, matavimų lanko geodezinio vės km 6377,397 siekia pusašis Žemės didysis skaičiavimus jų Pagal parametrus. elipsoido Žemės pagrindinius paskelbė pasauliui moksliniam m. 1841 elementus. sferoido Žemės nustatė ir čiavo apskai matavimų, ilgio laipsnio dienovidinio liausių tiks dešimčia ir tinklu trianguliacijos sudarytu Prūsijos Rytų m. 1831–1841 remdamiesi Bejeris, J. J. ir F.V. tinklu. Beselis trianguliacijos Europos) (Vidurio buvo m. 1832–1834 patikrintas ją sujungus su Prūsijos punktai. astronominiai dienovidinio 264 yra ke Lan žiotys). (Dunojaus Ukrainą Baltarusiją, Lietuvą, neso / Hammerfest) Švediją, per Rusiją, Latviją, Estiją, loginio ansamblio tipo pavyzdys (iv kriterijus) ir su su ir kriterijus) (iv pavyzdys tipo techno ansamblio loginio laikotarpio istorijos žmonijos išskirtinis reikšmingo kriterijus), (ii vietovė atspindinti srityje raidos technologijų kaitą įtakų erdvės kultūrinės tos apibrėž ar epochos tikros tam kaip Jis, objektas. tis Bogen Struve / Arc (Memel). trovo(Wustrow) Klaipėdos iki Vusnuo pakrantę Baltijos Vokietijos tuometinės mė apė Jis 1840–1841). See-Atlas, (Preussen atlasas jūrų žemėlapiai žemių vakarinių Rusijos ir m.) 1792–1796 (Schrotter, Prūsijos tikslūs nauji sudaryti ir patikslinti pagrindu matavimųŠių geodezininkų. astronomųir naudoti ką ilgį dienovidinio Žemės apskaičiavo Bonsdorfas A. geodezininkas mis, duomeni sukauptais pirmtakų remdamasis m., 1888 . St.-Petersbourg, 1960, t. I, 334 p.; t. II, 485 p.; Зебергс, В. О Struvės lanko trianguliacijos grandinės tikslumas tikslumas grandinės lanko trianguliacijos Struvės tuė goeii lna ( lankas geodezinis Struvės R pasaulinio paveldo vertybių sąraše paveldovertybių sąraše pasaulinio UNESCO eikšmė moksluieikšmė Lietuvos dangus2007 23 . 1841 m. Berlyne buvo išleistas Prūsijos Prūsijos išleistas buvo Berlyne m. 1841 . Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 21, 22 21, ya oso aag liudijan pažangą mokslo yra ) . Skaičiavimų duomenys ilgą lai ilgą duomenys Skaičiavimų . . Internetinė. http://mokslasplius.prieiga: 20 . Remiantis Stru Remiantis . Struve Geodetic Geodetic Struve . Berlin, Hrsg. v. d. v.Hrsg. Berlin, . 24 . . Струве. ------93

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 94 29 28 27 26 25 at dėmesį vertę jos išskirtinę į d. 24 liepos m. 2008 buvo. ji kokia tokią, bažnyčią Šv.Jono atkurti cijomis funk aktualiomis miestui visam papildžius būtinybę išsakė kartą ne klaipėdiečiai m. 2004–2007 nuardyti. viršutinės pamatų dalies griuvėsiai 1947–1949 m. buvo o apdegė, bažnyčia Šv.Jono naktį d. 8 spalio m. 1944 miestiečiams neprieinamas ir nors funkciją, buvusiojo tęsia šiol iki švyturys dabartinis pastatytas vietoje toje m. 1950 bet soido matavimais susijusius statinius. Kuršiųelipir Žemės Klaipėdos su nerijos paženklinti siūlytume žymenimis atminimoAtitinkamais skleisti. at pradėta tik istorijojemokslo geodezijos pasaulinės svarba ir vertė kultūrinė-pažintinė statinių dalies to (Panevėžiose apskritis). konyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuo Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meš trys įamžinti žymenimis atminimo siūlymu instituto Geodezijos universitetotechnikos VilniausGedimino ir ministerijos ūkio Žemės prie tarnybos žemės linės paskelbti UNESCO paveldopasaulio Nacionadalimi. m. 2005 žymekliai atskaitosmatavimo Išlikę punktai. lanko geodezinio Struvės pažymėti skirtingai 34 gomi sfera taisyklinga visiškai nėra rutulys Žemės kad teorija, paskelbta Newton) (Isaac Niutono I. skatino parametrus elipsoido planetos lius tiks Nustatyti pasaulį. supantį jį pažinti ir tirti noras bei siekis žmogaus nuolatinis nulėmė atsiradimą ko lan geodezinio Struvės kad tai, į atsižvelgus taikytas pri buvo kriterijus vi objektą, paveldo šį Vertinant pavyzdys. valdovų labui pažangos ir mokslo bendradarbiavimo mokslininkų šalių daugelio puikus yra parametrus elipsoido Žemės skaičiuojant naudoti šimtmetį kone jie mas, laimėji mokslo astronomijos ir Žemės reikšmingas buvo rezultatai matavimų lanko dienovidinio Gauti sąrašą paveldo Pasaulio į įrašytas kriterijus), (vi tas objek susijęs idėjomis turinčiomis reikšmę visuotinę 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

UNESCO prieiga: http://www.unesco.lt/r/paveldas/matpav/paspav/PPS [žiūrėta 2008-01-15]. UNESCO, World Heritage List Demereckas, K. Elertas, D.Elertas, Smith, J. R. Klaipėdos švyturys karo metu buvo sunaikintas, buvo metu karo švyturys Klaipėdos mies istorinės ir senamiesčio Klaipėdos Minėtų sau yra valstybių Europos dešimtyje metu Šiuo , World Heritage List Dėl Klaipėdos miestiečių Jono bažnyčios atstatymo... The StruveGeodetic Arc 28 . Sovietų aviacijos bombardavimometuaviacijos Sovietų . Klaipėdos uostas... 26 . Šis XIX a. vidurio projektas projektas vidurio a. XIX Šis . , 2008. Internetinė prieiga: http://whc.unesco.org/en/list [žiūrėta 2008-01-15]; Pasaulio paveldo sąrašas. Internetinė , 2008.... , p. 48–49;Demereckas, K. 27 . Internetinė prieiga: http://www.fig.net/hsm/struve/struve_arc_smith_2005.pdf. [žiūrėta 2008-08-10]. . ; Pasaulio paveldo sąrašas ... Klaipėdos krovinių kompanija

25 ------. vertei atskleisti. kultūrinei sąrašą, paminklų kultūros sukurtų žmonių kuri jau 2000 m. įtraukta į Pasaulio saugomų gamtos ir bi informacija būtigali kaip papildoma Kuršių nerijos, pastatą tūrių formų, kitų statyti ketinama vietoje bažnyčios minėtos metu šiuo Tačiau diskusijoje. organizuotoje departamento paveldo Kultūros prie kultūros tarybos paveldo Klaipėdos atstovai visuomenės Klaipėdos centro, paveldo Kultūros departamento, paveldo ros Kultūkomisijos, Valstybinėspaveldokultūros kreipė Friedrich Werke, 1981) Coadeknen, Galtgarben, Königsberg, Wildenhof, Legitten, Truna (Gauss, Carl Gilge, Rossitten, Kalleninken, įvardytoseNidden,Algeberg,Memel,Lepaisi,vietovėse: (dab. Milejevo–Klaipėda) Trunco–Memelio atkarpoje. Pagrindiniai išdėstymas taškai vietų Matavimo pav. 5 29 . Ši regiono gamtotyrai, mokslo istorijai svar istorijai mokslogamtotyrai, regiono Ši . . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2001,p. 25.

 - - n Otrusn ad wr fnse ad h map the and finished were lands Ostpreussen and the of measurements The objects. Westpreussen those lighthouse. Thecartographers at once gotinterested in St. John Church) tower and the top of the northern red spike of the Evangelical Lutheran Church (The citizens the were Klaipėda in datum-points Kuhn The Klaipėda. David in tutor school Navigation assisted Royal were the by They 1828–1833. in project the lead The Baeyer J. net. J. general the triangulation and W.Bessel F. the astronomer of formation the with started mapping century) XX the of middle the (till contemporary of tradition The North hemisphere. the and Europe of part in bend of geodesic measurements completing the the this of charts and maps exact drawing the background Itthe was link. connecting main became (Klaipėda) Memel and the Trunz branch between over km 200 The Meridian Ostpreussen. in Earth Spit Curonian the (Struve- of century Empire XIX measurements the by Russian connected were bend) and Tenner Europe Middle The triangulation dimensional zones of the the of zones dimensional triangulation The Th e e h istorical istorical m easure Egidijus B m acevičius e n t o t f t h geodesic bend nowadays in several European states. states. European several in nowadays bend geodesic Struve the of centres marked differently 34 preserved are There Berlin. in 1841 in published was (Memel), the Baltic coast of Germany from Wustrow to Klaipėda in The world 1841. science the to parameters ellipsoid Earth basic the proclaimed They span. degree meridian the of measurements exact the and in1831–1841 framed net triangulation Ostpreussen the spheroid of ground Earth the on the of elements the estimated and calculated Baeyer J. J. and Bessel W. F. vedline map. the signify on that beacons navigational the with marked were lighthouse red northern the and Cruch Lutheran Evangelical The 1792–1802. in Schröter by drawn was lands Ostpreussen and Westpreussen of marks. marks. commemorative appropriate with Spit Curonian and Klaipėda in ellipsoid Earth the of measurements the to related buildings the sign to offered is It 2005. in UNESCO by heritage culture world the of part the as Still extant dimensional datum-labels were announced , Dainius e eart e E h Preussen See-Atlas Preussen lertas elli Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių p soid a soid n d d (1840–1841), spanning spanning (1840–1841), K lai p ėda 95

IŠ PRAEITIES IŠ PRAEITIES 96 Зебергс, В.О. Зебергс, Zembrickis, J. Zembrickis, J. http://www.unesco.lt/r/paveldas/matpav/paspav/PPS [žiūrėta 2008-01-15]. UNESCO, World Heritage List, 2008. http://whc.unesco.org/en/list// Pasaulio paveldo sąrašas. Internetinė prieiga: Tatoris, J. komisija. Vilnius, 2006,48p.: il. Art lankas=StruveGeodeticgeodezinisStruvės Struve, F. G. W. Struve, F. G.W. Acta Historica Universitatis Klaipedensis Stribrny, W. Klaipėdos vaidmuo Prūsijos Karalystėje. universiteto Klaipėdos X.Klaipėda: t. 2004,p. leidykla, 29–35;irkt. Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudosamžiuje. XIX draudimo terpė intelektualinėmetais Prūsijos (1864–1904). Rytų Acta N. Strakauskaitė,Historica Universitatis Klaipedensis [žiūrėtapdf. 20080810]. J.Smith, R. Karten Zentrum, Besitz Abteilung, Sgn.). Hrsg.Karte.v. d. Preussen See-Atlas: Geschichte; Übersichtskart Matematica)Leuchtthürme; Küstenansichten, (Vita 2 Segelkarten und 7 (1784-1846) Petroškevičius,Küsten P.Übesichts Struvės lankasmokslinė geodezinis irjo praktinė bei reikšmė. Bessel Wilhelm Friedrich Gradmessung K. Hansen-Matyssek, K., Lawrynowicz, Juška, A. Konrad Verlag, 1982. Katalog bibliografischer Kosten-Vertrieb – Karten der Entstehung Jahrhundert. 19. zum Jäger,E. Gražulis, A.Ar Lietuva jūrinė valstybė? Gauss, Carl Friedrich. pr.php?inf_id=880059 [žiūrėta 2008-07-21]. http://www.elta.lt/zinute_ prieiga: Internetinė atstatymo. bažnyčios Jono miestiečių Klaipėdos Dėl D. Elertas, php?url=articles/58715 [žiūrėta 2007-02-20]. Elertas, D. Klaipėdos miestiečių bažnyčia: atrasti ar prarasti? Internetinė prieiga: http://www.bernardinai.lt/index. Demereckas, K. Demereckas, K. Heinrich Rademacher. der Stadt Besselgymnasium Minden, 1996. Bessel, F. W. F.Bessel, W. Dreiecksketten J. J. Baeyer, W., F. Bessel, messung nebst einer übersicht Karte Baeyer, J. J. Über die Grösse und Figur der Erde. S. 1–4. Baeyer, J. J. Die Königlich Preussiche Landestriangulation. mitteleuropäischen Gradmessung J. J. Baeyer, Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje metais. 1829–1897 Klaipėdoje V. mokykla navigacijosSenčila, Karališkoji Adomavičius, R., 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Literatūra Buch: Prussia-Karten 1542-1810: Geschichte der kartografischen Darstellungen Ostpreußens von 16 bis 16 von Darstellungen Ostpreußens kartografischen der Geschichte 1542-1810: Prussia-Karten Buch: Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939metų The The StruveGeodetic Arc Beiträge über Leben und Werk des bekannten Astronomen Astronomische Untersuchungen . Basel-Berlin: Birkhauser,. Basel-Berlin: 1995,S.315. Das Messen auf der Sphäroidischen Erd oberfläche als Erläuerung meines Entwurf zu einer zu Entwurf meines Erläuerung als oberfläche Erd Sphäroidischen der auf Messen Das . Berlin: Druckerei. Berlin: der Königlichen Akademie der Wissenschaften, 1838. Klaipėda XIXamžiuje Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija Струве. Астрономия XX века Arc du meridien de 25’ 20’’ entre le Danube et la Mer Glaciale

Beschreibung der Breitengradmessung in den Ostseeprovinzen Russlands Klaipėdos uostas Klaipėdos krovinių kompanija Min. d. Handels. Berlin, 1840–1841 (Deutsche National Bibliothek, Berlin, PreussischeKultur NationalBerlin, Bibliothek, (Deutsche 1840–1841 Handels.Berlin, d. Min. Werke: Briefwechsel mit F. W. Bessel rdesn i Otrusn n ir Vridn mt russhn n russischen und preussischen mit Verbinding ihre und Ostpreussen in Gradmessung . Berlin: Druck und Druck Verlag. Berlin: von Georg Reimer, 1862. . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2007. . Berlin: Druck und Druck Verlag. Berlin: von Georg Reimer, 1861. . Internetinė. http://www.fig.net/hsm/struve/struve_arc_smith_2005.prieiga: . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2004. , t. II. Klaipėda: Klaipėdos universiteto Klaipėdos II.Klaipėda: , t. 1994,p. leidykla, 31–38. Kultūros barai . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2008. . Königsberg: GebrüderBornträger, 1841–1842. 2Bd, . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2001. . Sud. Petras Petroškevičius ir kt.; Lietuvos nacionalinė UNESCO UNESCO nacionalinė Lietuvos kt.; Petroškevičiusir Petras Sud. . . Mocквa: Мир, 1968. Eine Denkschrift zurBegründung einer mittel- europäischer Grad­ Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. , 2007,Nr. 7. . Klaipėda: Klaipėdos universiteto Klaipėdos . Klaipėda: 1997. leidykla, . Hildesheim: 1981,S.506–510. Georg Olm, XIBd, Astronomische Nachrichten Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Nemuno: abipus saitaiKultūriniai . Redaktion: Klemens Adam, Gerd Huneke, . St.-Petersbourg, 1960, I, 334 p.; II, 485 p. . Vilnius, 1994. . Klaipėda: Libra. Klaipėda: Memelensis, 2002. Lietuvos dangus . Altona, 1867, 69 Bd, 1633, . St.-Petersbourg, 1831. Mnem Atn H. Anton Monheim: . Jūrininkųrengimas . Vilnius, 2007. Die . , Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 97

Nelaisvėje laikomų Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus susirgimų apžvalga

Žilvinas Kleiva Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas DABARTIES PULSAS DABARTIES

elfinai Tursiops truncatus – tai viena iš daž- Delfinų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai Dniausiai delfinariumuose, vandens parkuose, Oda zoologijos soduose laikomų delfinų rūšių. Klaipėdos Delfinų kūno forma primena cepeliną ar kiek delfinariume laikomos Juodosios jūros afalinos. Nėra ištemptą lašą. Priekinėje, ventralinėje, kūno dalyje visiškai aišku dėl šios delfinų rūšies toksonominės pri- delfinai turi du krūtinės pelekus. Tai žemės gyvūnų klausomybės. Vieni mokslininkai teigia, kad yra dvi priekinių galūnių analogija. Priekiniai pelekai delfi- rūšys: tai Tursiops truncatus ir Tursiops gili. Tursiops nui padeda keisti judėjimo kryptį. Nugaros srityje yra truncatus rūšis skiriama į du porūšius: Tursiops trun- vienas nugaros pelekas. Jis reikalingas stabiliai gy- catus truncatus ir Tursiops truncatus aduncus. Kitų vūno kūno padėčiai išlaikyti. Užpakalinė kūno dalis autorių duomenimis, klasifikuojama į dvi rūšis. Tai stipriai suplonėja ir baigiasi horizontaliu uodegos pe- Tursiops aduncus ir Tursiops truncatus1. Rusų biologai leku. Su uodegos peleko pagalba delfinai juda. Tokia mano, kad Juodosios jūros afalinos yra dar vienas porū- labai aptaki kūno forma leidžia gyvūnui pasiekti di- šis – Tursiops truncatus ponticus2. Juodosios jūros afali- delį greitį po vandeniu. Pastebėta, kad delfinui greitai nos nelaisvėje laikomos tik keliuose Rusijos, Ukrainos plaukiant, beveik nesusidaro vandens sūkurių. Todėl delfinariumuose ir jų filialuose Egipte, Saudo Arabijoje. vandens pasipriešinimas esti nedidelis. Mokslininkai, Apžvelgsime galimus bendrus afalinų susirgimus. pastebėję tokią delfino kūno formos ypatybę, ją pri- Šie gyvūnai naudojami edukacinėje veikloje ir taiko laivų statyboje. Dažnai laivų priekio povandeni- gydant vaikus, sergančius kai kuriomis fizinėmis ar nės dalies forma atitinka delfino galvos formą. Delfi- psichinėmis negaliomis, moksliniams tyrimams, jie nų odos spalva skirtinga. Nugara dažnai būna tamsiai gana lengvai treniruojami pramoginėms programoms. pilka, šonai šviesiai pilki, o pilvas baltas. Tokia spalva Delfinai ne visada lengvai ir greitai prisitaiko gyventi padeda prisitaikyti prie aplinkos. Suaugusių delfinų nelaisvės sąlygomis. kūno ilgis būna nuo 200 iki 300 cm. Svoris – nuo Dabar jau daug žinoma apie delfinų susirgimus, 150 iki 300 kg. Delfinų patelės lengvesnės ir trumpes- delfinariumų vandens sistemos nuolat tobulėja, nau- nės. Delfinų oda neturi liaukų ir plaukų. Šių gyvūnų juose ir moderniuose delfinariumuose stengiamasi su- epidermis yra iki 20 kartų storesnis nei žemės gyvū- kurti kuo panašesnes sąlygas į natūralias, tačiau delfinų nų3. Poodinis riebalų sluoksnis siekia iki 4–8 cm. Šie susirgimų išvengti nepavyksta. Gerokai dažniau serga riebalai saugo gyvūnus nuo šalčio. Riebalai lengvesni delfinai, laikomi uždaruose delfinariumuose. Tokio ti­ už vandenį, todėl delfinams dar ir lengviau laikytis po yra ir Klaipėdos delfinariumas. vandens paviršiuje.

1 Conqiuaud, L. A survey of the Environments of Cetaceans in Human Care. Aquatic Mammals. 2005, Vol. 31(3), p. 312–324. 2 Jeffrey, K., Taubenberger, M. T., Krafft, A. E., Lichy, J. H., Reid, A. H., Schulman, F. Y., Lipscomb, T. P. Two Morbiliviruses Implicated in Bottlenose Dolphin Epizootics Emerging. Vol. 2, N. 3, 1996, p. 213–215. 3 Geraci, J. R., Aubin, D. J. St., Hicks, B. D. The epidermis of odontocetes: a view from within. Research on dolphins. Oxford: Clarendon Press, 1986, p. 3. DABARTIES PULSAS 98 15 14 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 kiek suspausta dorsoventraliai gyvūnųplaučiai.žemės supalyginantŠirdiesforma su ją šonų Iš vidurį. per maždaug dalyje, ląstoskrūtinės nųgyvenimuvandenyje. Delfinų širdis ventralinėjeyra duolių, tačiau yra kai kurių skirtumų, susijusių su gyvū septynis litrusšimtui kilogramų kūno svorio yra 2,3 karto didesnis nei arklio plaučių alveolių plotas, tenkantis kūno svorio vienetui, našaus svorio žemės gyvūnų. Apskaičiuota, kad delfinų stambius bronchus. Delfinų plaučiaiyra didesni neipa du į besidalijanti formos, vamzdelio ovalaus trumpa, Trachėjaviršų. į užlenkta dalis priekinė formos, delio aukšto ruoti garsusdažnio trimis aukštais. Manoma, kad oro maišai padeda gene 0,8sekundes. tik ir trunka ro įkvėpus. Įkvėpimas iriškvėpimas labai gretai vyksta yra delfino galvosviršuje. Ji atsidaro iškvėpus ir užsida raumenųmasės kūno visų 80–90% apie sudaro raumenys juosmens ir Nugaros pelekas. uodegos prisitvirtinęs kurių prie les, sausgys į pereina dalyje kūno uodeginėje raumenys juosmens nugaros, Visi kauliukai. dubens mentiniai rudi tik Likę galūnių. užpakalinių ir kaulų dubens neturi Delfinai suspaudžiamas. stipriai kūnas ir slėgis padidėjęs labai kur nardyti, giliai padeda Taigyvūnui jungtimi. paslankia labai krūtinkaulio prie jungiasi Šonkauliai gyvūnų. žemės svorio panašaus nei nesni dalis smegeninė užima čio plo jos 70% apie ir ilgio galvos viso 30% Apie dalis. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

намика. Матишева, С.К. Яблоков, А.В.,Белькович, В.М.,Борисов, В. И. Матишева, С.К. Соколов, В.Е.,Романенко, Е.В. Теn pat. Теn pat. Яблоков, А.В.,Белькович, В. М.,Борисов, В. И. Ten pat. Dierauf, A. Leslie. Соколов,Романенко,Е., В. В. Е. Матишева, С.К. Citvaras, V. Delfinų kraujotakos sistema labai panaši į kitų žin Kraujotakos sistema porasDelfinai tris turi oro maišų. Maišai išdėstyti anga Ši angą. kvėpavimo neporinę turi Delfinai Kvėpavimo sistema dorzalinė asimetriška – ganadidelė galva Delfinų Skeletas ir raumenys Москва: Наука, Москва: 9,150–157. 1997,c. Epizootologija 5 . Анатомо-физиологические особенности дельфинов..., Анатомо-физиологические особенности дельфинов..., Анатомо-физиологические особенности дельфинов. Handbook of Marine mammal medicine: Health, Diseases and Rehabilitation. . Vilnius: Mokslas, 1991,p. 116. 6 . Delfinų. vamzyra gerklos 4 . Delfinų šonkauliai plo šonkauliai Delfinų . Черноморская афалина Tursiops truncatus ponticus…, truncatus Черноморская афалина Tursiops Черноморскаяафалина 9 . 7 . Plaučių tūris yra apie Киты идельфины..., Киты идельфины. 8 .

Tursiops truncatus ponticus truncatus Tursiops ------Москва: Наука, Москва: 115–123,146–157. 1972,c. kiekis kinta nedaug. eozinofilų kraujyje gyvūnų laikomų delfinariumuose ir tačiau parazitų, daug turi delfinai gyvenantys vėje aiški„eozinofilinio“šio kraujo profilio Lais priežastis. Atlanto afalinų kraujyje jie siekia 7–37% kiekis. eozinofilų didelis tai – ypatybė kraujo delfinų gyvūnų žemės nei deguonįprisijungti mis lyn. Delfinų eritrocitaipasižymi didesnėmis galimybė gi neriant bradikardija pasireiškia paskui įkvėpimo, minutę per kartų 90 miego arterijas, bet per nuostabųjį rezginį. mano,smegeniskraujaskadįpatenkatiesiogiai neper kvėpavimassulaikomasmokslininkaiilgesnįKiti laiką. nys padeda aprūpinti krauju smegenis giliai nardant, kai nantisprie smegenų stuburo, krūtinės ir kaklo dalyje, taip pat tiesiogiai priei rabile neturi tulžies pūslės. ilgis pačių jų nei didesnis kartų 14–16 apie – ilgis žarnyno Delfinų žarna. dvylikapiršte su dį skran liaukinį Trečiojijungia klosčių. dalis skrandžio Jis tamsiairaudonos spalvos, šioje skrandžiogausu dalyje liaukų. gaminančių sultis skrandžio gausu skrandis, jame liaukinis tai – skyrius skrandžio Antrasis dalies skrandžio tačiaupatenkaskrandžio čia dalis sulčių ir antrosiosiš apdorojamamechaniškai,žuvis pagautaskyriuje jame stemplės. netraumuoja šiurkšti, labai ir kad žuvis, ryjama todėl stemplėjegausugleivių, ir ertmėje Burnos žuvis. deles di praryti delfinui leisdama įsitempti, gali lengvai lė gautažuvisnekramtant. praryjama stemp Šių gyvūnų ­ c. 115–123, 146–157. c. Севастополь, 2005, c. 8–22. 2005,c. Севастополь, c. 8–22. c. с.8–22. Delfinų širdies susitraukimų dažnis – apie 60– – apie dažnis susitraukimų širdies Delfinų Kitas ypatumas – tai nuostabusis rezginys ( Delfinų skrandis sudarytas iš trijų skyrių. Pirma skyrių. trijų iš sudarytas skrandis Delfinų Pa formos. kūgio Dantys dantų. 80 turi Delfinai Virškinamasis traktas ). Šis venų ir arterijų darinys išsidėstęs ventralinėje 14 . CRC Press, 1986, p. 24–82. Морфология,физиология, . Šioje skrandžio dalyje nėra liaukų. nėra dalyje skrandžio Šioje . c. 9,150–157. c. 10 11 .Manoma, kad nuostabusis rezgi . Pastebima ryški tachikardijaPastebima . po ryški

акустика, гидроди акустика, 15 13 . Šie gyvūnai gyvūnai Šie . . Iki šiol nėra 12 . Ryškesnė. rete mi ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 99

Šlapimo ir lyties organai mas blogas dėl neskaidraus vandens, norėdami gauti Delfinų inkstai – pupelės formos, panašios struk- informacijos apie aplinką, esančią toliau nuo gyvūnų, tūros kaip ir galvijų. Inkstai yra dorzalinėje pilvo ert­ delfinai naudojasi ultragarsu. Jie gali generuoti aukšto mės dalyje. Sąlyginis jų svoris – apie 0,61, jie yra pana- dažnio ultragarsus. Jie generuojami viršutinėje galvos šūs į žemės gyvūnų16. Šlapimo pūslė – kriaušės formos. dalyje su oro maišų pagalba. Siunčiamas ultragarsas, Joje telpa apie 200 ml šlapimo17. Šlapimo pūslė yra pa- atsimušęs nuo objekto, grįžta atgal ir pro apatinį delfi- lyginti maža, taigi delfinai šlapinasi dažnai. Kai kurie no žandikaulį pasiekia ausis. Delfinai sugeba girdėti iki autoriai mano, kad taip gyvūnai gali suteikti kažkokią 200 kHz dažnio garsus. Tai 10 kartų aukštesnio dažnio informaciją18. garsai, nei gali girdėti žmogus. Šis delfinų gebėjimas Patelių lyties organai yra pilvo srities kaudovent­ jiems labai padeda nustatyti toli ar giliai esančios žu- ralinėje dalyje. Lytinio plyšio priekyje yra klitoris, už vies buvimo vietą, rūšį. PULSAS DABARTIES jo šlapimtakis ir makštis. Iš lytinio plyšio šonų galime matyti dvi pieno liaukas. Speneliai yra po odos raukš- Tyrimo metodai ir medžiaga lėmis. Už makšties – analinė anga. Juodosios jūros del- Tyrimo tikslas – atlikti delfinų susirgimų priežas- finų nėštumas trunka dvylika mėnesių. čių, ligų diagnostikos ypatumų analizę, remiantis lite- Patelės subręsta apie septintus aštuntus gyveni- ratūros duomenimis. Juos palyginti su Lietuvos jūrų mo metus. Delfinariumuose šie gyvūnai subręsta kiek muziejaus delfinariume pasitaikančiais susirgimais, anksčiau. Klaipėdos delfinariume gimusi patelė pati ligų klinikiniais ir laboratoriniais diagnozavimo bū- atvedė jauniklį būdama nepilnai septynerių metų. Jau- dais. nikliai gimsta būdami apie 15–17 kilogramų svorio. Delfinų stebėjimai buvo atliekami Lietuvos jūrų Patelės maitina jauniklius gana ilgai – iki dvejų metų muziejaus delfinariume. Šiuo metu čia laikomi aštuoni amžiaus. Delfinų pienas labai riebus. Gyvenimo pra- delfinai. Buvo analizuojamas gyvūnų elgesys, jų tarpu- džioje jaunikliai žinda iki 40–50 kartų per parą. Jaunik­ savio bendravimas, kraujo, mikrobiologiniai ir kiti ro- liai jau nuo 4–6 mėnesių amžiaus pradeda domėtis, dikliai, delfinų fiziologiniai ypatumai. Ligų nustatymo žaisti su žuvimi ir ėsti. Jauniklius patelės akylai saugo. metodai, tyrimų metodika. Lyginant sveikatingumo Patinų sėklidės išsidėsčiusios už inkstų. Jos visada rodiklius vadovautasi literatūriniais duomenimis ir yra pilvo ertmėje. Varpa apie 20 cm ilgio, ,,s“ formos. delfinariume sukaupta informacija. Ligos buvo diag­ Ramybės būsenos kūno paviršiuje nesimato. Patinai su- nozuotos pagal pagrindinius rodiklius: kvėpavimo bręsta vėliau nei patelės – apie 9–10 gyvenimo metus. dažnumą, maitinimąsi, aktyvumą, dėmesingumą per treniruotes ir pan. Pastebėjus elgesio pakitimų, remtasi Nervų sistema objektyviais tyrimų rezultatais – kraujo tyrimų duome- Delfinai – socialūs gyvūnai, pasižymintys sudė- nimis, mikrobiologiniais ir kitais klinikiniais tyrimais. tingu elgesiu, tarpusavio bendravimu. Tai įrodo gerai išsivysčiusios šių gyvūnų smegenys. Jų svoris siekia Delfinų klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai 1,5–2,0 kilogramus, jos yra asimetriškos. Mokslininkų Anksčiau Klaipėdos delfinariume, norėdami patik­ išmatuotas delfinų stuburo ir galvos smegenų santykis rinti gyvūnus profilaktiškai ar pastebėję kokius nors buvo 40 : 1 – artimiausias žmogaus smegenims (50:1). galimus ligos simptomus, turėdavome pagauti delfinus, Tuo tarpu katės 4–5 : 1, o arklio – tik 2,5 : 119. dažnai – juos iškelti iš vandens. Delfinai – labai greiti ir Delfinai pasižymi gera rega. Šie gyvūnai neturi stiprūs gyvūnai. Toks apžiūros būdas pirmiausia suke- blakstienų ir ašarų liaukų. Tačiau jų akis dengia tą- lia stresą gyvūnams, taip pat gali būti pavojingas aptar- sios tirštos gleivės. Jos saugo akis. Delfinai gerai mato naujančiajam personalui, reikalauja daug darbuotojų. šviesoje ir prieblandoje, po vandeniu ir virš vandens, Dažnas delfinų sveikatos patikrinimas būtinas ir dėl nepaisant to, kad oro ir vandens šviesos laužimo ko- to, kad vandens gyvūnai – delfinai, ruoniai, jūrų liū- eficientai skiriasi. Esant visiškai tamsai, kai matomu- tai – sugeba ilgai slėpti ligos simptomus. Treneriams

16 Соколов, В. Е., Романенко, Е. В. Черноморская афалина Tursiops truncatus ponticus..., c. 9, 150–157. 17 Яблоков, А. В., Белькович, В. М., Борисов, В. И. Киты и дельфины..., c. 115–123, 146–157. 18 Матишева, С. К. Анатомо-физиологические особенности дельфинов..., 2005, с. 8–22. 19 Ridgway, S. H. Dolphins brain size. Research on dolphins. Oxford: Clarendon Press, 1986, p. 60–67. DABARTIES PULSAS 100 21 20 serologinius Atliekant hematokritas. kiekis, globino hemo pasiskirstymas, procentinis leukocitųstatomas Nu retikulocitai. trombocitai, leukocitai, eritrocitai, maišytas veninis ir arterinis kraujas. dėl esant tokiai kraujagyslių sandarai dažnai paimamas temperatūrą reguliuoti kūno delfinams lengviau venos sukasi aplink arterijas) manoma, kad tokiu būdu nugarospelekųir uodegos pelekų,(priekiniųdėstymo ypatingo venų.delfinųišsiarterijų peleko venų ir Dėl nugaros ar pelekų krūtinės iš imti kraują galima pat zalinių arba ventralinių uodegos venų (žr. 1 pav.). Taip patogioje padėtyje. Dažniausiai kraujas imamas iš dor treniravimas. kai veterinarinei apžiūrai. Tai vadinamasis medicininis dabarstengiamės visusdelfinus ištreniruotisavanoriš palengvinti darbuidiagnozuoti, ligomsanksčiau žinti, sunkiai pastebimi jų elgesio pakitimai personalui prižiūrinčiam gyvūnus kitam ir 1 pav. Kraujo ėmimas uodegos iš venų tyrimams 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Яблоков, А.В.,Белькович, В. М.,Борисов, И. В. Jauniaux, T., Bouquehneau, J. M., Coignoul, F. tikn hmtlgnu trms skaičiuojami tyrimus, hematologinius Atliekant uodegą laiko savanoriškai delfinai kraują Imant 20 . Gyvūnų stresui suma Marine Mammals, Seabirds and Pollution of Marine Systems. Киты идельфины..., 21 . To. ------rprtm, itvs ūų uiju delfinariume muziejaus jūrų Lietuvos preparatams, antigrybeliniams jautrumą grybelių Nustatydami va. dida nustatytiir galima karto agaro mo Konkey agaras. Mak. agaras, druskos Manitolio agaras,enterokokinis agaras, Kolumbijos agaras, šokoladinis agaras, kraujo terpės: šios ruošiamos Dažniausiai lėkštutėse. Petri giniamsmėginiams imti naudojamos paruoštos terpės mikrobiolo oroIškvėpto takų. kvėpavimoapatinių iš kad su iškvepiamu oru bus mikroorganizmai išskirti ir komandą. Delfinui stipriai iškvėpus,padidėja tikimybė, chloras, kalis, tris, fosforas. baltymųjųir kiekis frakcijos, šlapalas, kreatininas, na mi gliukozė, geležis, bilirubinas ir jo frakcijos, bendras AST,ALT, LDH, γGT, fermentai: CK, lipazė, amilazė. Taip pat nustato šie nustatomi dažniausiai tyrimus, grupės antibiotikais).grupės aminoglikozidų gydant (pvz., tirpalus elektrolitųmus reikia ar vandenį jam supilti streso papildomo be jai dehidrataciesantnesunku bus skrandį, į zondą įvesti leidžiasi delfinas Jei apžiūrai. kūno bendrai skrandį, į įvesti zondui tyrimams, echoskopiniams skrandžio, ir stemplės endoskopiniams imti, mėginiams matų galima naudoti inhaliacijoms skirtus medikamentus. gydant jog tuo, patogus elgesys Šis įkvėpti. komandą stipriai iškvėpti, nesunku juos išmokyti ir stipriai pagal moka auskultuoti,gyvūnai iškvėpimasKaisilpnas.kai sunku plaučius riebalų todėl storio, cm 5–8 poodinis siekia sluoksnis Delfinų paviršutiniškas. silpnas, būna Kvėpavimas minutę. per kartus 2–3 tik siekia ir retas labai dažnis kvėpavimo delfino Netreniruoto fonendoskopu.auskultuoti lengviau kvėpuoti, mandą jautrumas buvo nustatinėjamas irdiskiniu metodu. nepatogusnaudotijis Taipgydymui. arba grybelių pat grybeliui išskirtam vaisto efektyvaus nėra rinkinyje dažnai Todėl preparatų. antigrybelinių mažai niuose Tačiauprietaisų.rinki specialių šiuose Jiemsnereikia 2 Fungus naudojame c. 115–123, 146–157. c. rūšių grybelių kolonijos nusidažo skirtinga spal skirtinga nusidažokolonijos grybelių rūšių Grybeliams išskirti naudojameišskirti Grybeliams pagal orą iškvėpti stipriai treniruojami Delfinai Delfinus treniruojame ir kitiems tyrimams: iš tyrimams: kitiems ir treniruojame Delfinus ko pagal ir stipriai ištreniruoti yra delfinai Kai Še eti aa aoū, ria atliekami. greitai patogūs, gana testai Šie . terpes. terpes. ad fast Candi hoo agaras Chromo arba Candida CRC Press, 1997, p. 125. bioMerieux rūšį. Skirtingų Skirtingų rūšį. aou to kd iš kad tuo, patogus Sabūro firmų testus firmų arba Chro Can ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 101

Dabar jau įmanoma atlikti kompiuterinės tomo- septicemiją22. Delfinams, kaip ir galvijams23, susirgus grafijos, magnetinio rezonanso tyrimus. Klaipėdos pasterelioze, dažniausiai būna pažeidžiami kvėpavimo delfinariume buvo atliktas kompiuterinės tomografijos organai. Vystosi krupinės, katarinės pneumonijos, liga tyrimas vienam sunkiai sergančiam delfinui. Toks ty- gali pasireikšti žaibine eiga. Šis mikroorganizmas iš rimas yra labai informatyvus, tačiau gana brangus ir Klaipėdos delfinariumo delfinų kvėpavimo takų buvo nepatogus taikyti delfinams, nes gyvūną reikia iškelti išskirtas. Tačiau tai retai pasitaikantis mikroorganiz- ir transportuoti iki aparatų. mas. Pastaruosius šešetą metų neišskiriamas.

Delfinų užkrečiamosios ligos Bruceliozė Bakterinės ligos Bruceliozė seniai žinoma kaip žemės ūkio gyvu- Klaipėdos delfinariume laikomi delfinai dažniau- lių liga. Šią ligą sukelia neigiamai pagal Gramą besida- PULSAS DABARTIES siai serga kvėpavimo takų ligomis. Šias ligas sukelia žančios smulkių lazdelių formos Brucella genties bak- įvairios bakterijos. Bakterinės kilmės kvėpavimo takų terijos. Nustatyta keletas jų tipų. Tai Brucella abortus, ligos užima pirmą vietą tarp visų susirgimų. Tokie su- Br. melitensis, Br. suis, Br. ovis, Br. canis, Br. neotomae24. sirgimai dažni ir kituose delfinariumuose. Gali būti, Ši liga pasižymi lėtine eiga. Dažnai sukelia gyvulių kad šių susirgimų dažnumas susijęs ir su ypatinga del- abortus, sąnarių, lytinių organų uždegimus, galimi finų kvėpavimo sistemos anatomine sandara. Delfinų abscesai vidaus organuose. trachėja trumpesnė, o plaučių tūris pusantro karto Apie bruceliozę, kaip naują delfinų ir kitų jūrų žin- didesnis palyginti su panašaus svorio žemės gyvūnų. duolių ligos sukėlėją, pirmieji pranešimai pasirodė tik Delfinariume gyvūnai juda gerokai mažiau nei laisvėje, apie 1994 metus. Atlikti brucelų genetiniai tyrimai paro- kvėpavimas nebūna toks aktyvus, todėl gali būti, kad dė, kad jos stipriai skyrėsi nuo žemės gyvūnams būdin- natūraliai kvėpavimo takai apsivalo nepakankamai. gų bruceliozės sukėlėjų. Taip pat pastebėti brucelų gene- Labai didelę įtaką, žinoma, turi ir delfinariumo mikro- tiniai skirtumai ir tarp skirtingų jūrų žinduolių rūšių25. klimatas. Iš Klaipėdos delfinariume laikomų delfinų Delfinams, panašiai kaip ir žemės gyvūnams, brucelos kvėpavimo takų dažniausiai išskiriamos įvairios Gram gali sukelti abortus. Ligos taip pat dažniausiai būna lėti- neigiamos lazdelės formos bakterijos. Tai Pseudomona nės eigos26. Bruceliozė aptinkama tiek delfinariumuose, aeruginosae, Vibrio spp., Klebsiella, Aeromonas hydro­ tiek ir tarp laisvėje gyvenančių delfinų27. phila. Kiti mikroorganizmai, dažnai sukeliantys sun- Atliekant mikrobiologinius tyrimus iš Klaipėdos kius kvėpavimo takų susirgimus, – tai Gram teigiami delfinariume laikomų delfinų bruceliozės sukėlėjų ne- kokai Staphylococcus aureus, Enterococcus spp., Strep- buvo išskirta. tococcus spp. Delfinai gydomi nustačius mikroorganiz- mų jautrumą antibiotikams. Dažnai gydymą sunkina Raudonligė rezistentiškų antibiotikams mikroorganizmų štamų Raudonligės sukėlėjos – tai beveik visada teigia- atsiradimas. mai pagal Gramą besidažančios nejudrios, kapsulių nesudarančios plonų lazdelių formos Erysipelohtrix Pastereliozė rhusiopathia bakterijos. Šioms bakterijoms jautriau- Pastereliozė – tai infekcinė liga, kuria gali susirgti sios yra kiaulės, bet gali sirgti ir kiti gyvuliai, paukščiai. įvairūs gyvūnai. Pasterelos – tai neigiamai pagal Gramą Liga pasireiškia dermatitu, poliartritu, endokarditu, besidažančios, nejudrios, sporų nesudarančios lazdelės sepsiu. Raudonligės bakterijos gana atsparios aplinkos formos bakterijos. Patekusios į organizmą, bakterijos veiksniams, gali ilgai išsilaikyti vandenyje. Šios bakte- greitai dauginasi, o prasiskverbusios į kraują sukelia rijos gali būti pavojingos ir žmogui.

22 Matusevičius, A. Veterinarijos gydytojo vadovas. Vilnius, 1998, p. 176. 23 Citvaras, V. Epizootologija..., p. 116. 24 Karazija, R., Jurgaitis, A. Veterinarinė patologija. Vilnius: Mokslas, 1989, p. 279. 25 Lawrence, J. D., Buck, J. D., Robeck, T. R. Bacterial diseases of Cetaceans and Pinipeds. In Dierauf, A. L., Gulland, F. M. D. CRC Handbook of Marine mammal medicine. Second edition. New York, Washington, D. C.: CRC Press Boca Raton, 2001, p. 312–324. 26 Miller, W. G., Adams, L. G., Ficht, T. A. & al. Brucella-induced abortions and Infection in Bottlenose dolphins (Tursiops truncatus). Journal of zoo and wildlife medicine, 1999, p. 100–110. 27 Rozanova, E. I., Ustinova, E. N., Tumanov, Y. V., Kuvshinova, I. N., Shestopalov, A. M. Toxoplasmosis, brucellosis and Morbilivirus infection in the Black sea bottlenose dolphin (Tursiops truncatus) in Marine mammals of the Holarctic. Moscow, 2004, p. 480. DABARTIES PULSAS 102 33 32 31 30 29 28 vakcinos,kiaulių skirtos vakcinacijai, palyginti yra ne komercinės kad mano, kiti raudonligės, nuo cinuoja laikytojai vienos nuomonės neturi. Dalis vak gyvūnus nai priskiriami grupei. rizikos Tokie1/80. gyvū ir atitinkamai1/40 buvotitrai kūnų kito,o mėn., 8 amžiuskurioapie – ketverimetai,anti apie buvo amžius kurio jauniklio, Vieno vakcinuoti. nebuvo niekada gyvūnai Tirti imunitetą. natūralų ir įgyti gali delfinai kad Tairodo, 1/5120. iki 1/640 nuo – sukėlėją raudonligės prieš titrus antikūnų aukštus ganaturi amžiausmetųgyvūnai 15 nei vyresni kad ta, chino ir yra sukėlėjus ligos šios prieš Efektyvūs tikai. enteritas, splenitas, limfodenitas. gastro hemoraginis rastas metu Skrodimo pastebėjo. ne treneriai delfinariumo mirtį jauniklio prieš dieną dviejų po valandų nugaišo. Jokių elgesiogyvūno Maždaug pakitimų paviršiuje. vandens laikėsi sunkiai ką, Jis ryte. buvo labaiapatiškas, nereagavo beveik aplinį pastebėtas elgesys jauniklio Pakitęs greita. labai buvo eiga Ligos raudonligėsbakterija. išskirta buvopat taip skrodimonų metų, jauniklio,neipo vyresnio tiek šiek sirgimo su po valandoms kelioms vos praėjus nugaišo vūnas gy kai atvejų, buvęYra greitai. labai gaišta paprastai mos dėmių. forrombo pastebėti galima odos kiaulių,sergančių ir Ant sergančių raudonligės forma delfinų,panašiai kaip formomis. raudonligės odos ir septicemine žaibine ti sirg gali Delfinai žuvyse. jūrinėse gėlavandenėse,ir ir būti gali raudonligėssukėlėjų rodo, kad tyrimai atlikti bakterijų, raudonligės išskirta nebuvo niekada skirtos žuvies maitinti gyvūnams delfinariumo Klaipėdos iš Nors žuvį. per užsikrėsti gali delfinai Bakterijomis 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių lonai. Dažniausiai naudojamas enrofloksacinas. gydyti. Gydymui naudojami penicilinų grupės antibio­ tlenose Dolphintlenose Epizootics. from Different Cetacean Species. mal Medicine, Jeffrey, K., Taubenberger, M. T., Kraft, A. E., Lichy, J. H., Reid, A. H., Schulman, H., F. A. Jeffrey, Lipscomb, Lichy, Reid, K., Y., E., H., Taubenberger, T. A. J. M. Bot Kraft, T., in P.Implicated Morbilliviruses Two Lawrence, J. D., Buck, J. D., T. Robeck, of and Cetaceans diseases Pinipeds..., p. Bacterial R. 312–324. Povilionis, A.,Lasinskaitė-Čerkašina, A.,Vaičiuvėnas, V., Akramas, L. of Serotypes the Identification of B. Fedorka-Cray, Schalter,Goddeeris, L., P.G., E., Lacave, Cox, Patterson,What’sA. R. in new Lawrence, J. D., Buck, J. D., T. Robeck, of and Cetaceans diseases Pinipeds..., p. Bacterial R. 312–324. Dėl delfinų vakcinavimo pasaulio delfinariumų pasaulio vakcinavimo delfinų Dėl ras gyvūnus delfinariumo Klaipėdos Patikrinus iš būti gali raudonligei,delfinai Pasireiškus odos delfi nugaišusio vieno iš delfinariume Klaipėdos delfinai forma raudonligės septicemine Susirgę mikroorganizmui. šiam jautrūs gana Delfinai 28 . CRC Press, 2000,p. 210. Emerging infectious diseases Erysipelothrixrhusiopathiae Proceedings International association for Aquatic animal . Vol. 2,N.3,1996,p. 213–215. research marinein mammals? ------Medicinos mikrobiologijos pagrindai. niausiai susidaro abscesai plaučiuose, vėliau patogenas kortikosteroidais. Delfinams susirgus nokardioze,daž antibiotikais, gydymas ilgas sukelti gali Jąimunitetui. nepakankamam esant pasireiškia dažnai Ji infekcija. transvalensis N. tai bakterijos aerobinės žančios būtų „tikslesnę“, galimasukurti efektyvesnę vakciną identifikuojami.tiksliai Taip būti turi delfinų, iš skirti kraujoiš serumo tikslinti antikūnų prieš raudonligės sukėlėją nustatymą ir tobulinti reikia Tam delfinams. specialiai vakciną raudonligėsPastaruoju sukurti bandoma metužemas. kelių norspo vakcinacijų,ir antikūnų būnatitraslabai vakcinacijos, kitų pašalinių reakcijų. Kai kurių delfinų, saugios. Būta anafilaksinių reakcijųpo pirmos ar antros Klaipėdos delfinariumo tik vieno gyvūno kraujoseru gyvūno vieno tik delfinariumo Klaipėdos Iš pažeidimus. organų lytinių skrandžio, odos, sukelti gali Papilomavirusai pažeidimus. odos delfinų sukelia m 1992 1990– JAV pakrantės, rytinės prie metais 1988 šimų: gai delfinų masinių keletą sukėlę yra virusai šie kad Nustatyta, morbilivirusai. pavojin yra virusų žinomų iš giausi Turbūt dažnai. serga ligomis virusinėmis delfinai gyvenantys laisvėje tačiau virusais, sikrečia už retai delfinai laikomi sąlygomis Nelaisvės rusai. adenovi papilomavirusai, poksvirusas, virusas, gės Paramyxoviridae priklausantys morbilivirusai, Tai delfinams. vojingų delfinariume šio sukėlėjo niekada nebuvo išskirta. autorių keleto minimas žinduolių jūrų kitų ir delfinų tarp susirgimas Šis amikacinui. dams, išplistigali irįkitus organus: smegenis, inkstus. . Asteroide N. Nokardijos – tai teigiamai pagal pagal teigiamai tai – Nokardijos Nokardiozė ioa eea vrs, aga a mža pa mažiau ar daugiau virusų, keletas Žinoma Virusinės ligos sulfonami jautrios yra dažniausiai Nokardijos e tais – Viduržemio jūroje ir kt. ir jūroje Viduržemio – tais 31 Ssrią ai uet klts ų rūšių: jų keletas sukelti gali Susirgimą .

Medicine, ProceedingsInternational association for Aquatic ani s, Nkriz lioa oportunistine laikoma Nokardiozė . 29 šeimai, hepatito B virusas, pasiutli virusas, B hepatito šeimai, . Raudonligės. bakterijų serotipai, iš . brasilensis N. Nocardiacea Erysipelothrixrhusiopathiae CRC Press, 2000,p. 341. Kaunas, 2000,p. 109. emi priklausančios šeimai , . otitidiscaviarum N. Gramą 33 32 Poksvirusai Poksvirusai Strains IsolatedStrains . Klaipėdos Klaipėdos . besida 30 . ------, Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 103

mas buvo tirtas dėl morbiliviruso. Gautas atsakymas Kaip minėta, iš delfinų kvėpavimo takų, virškina- buvo neigiamas. mojo trakto dažnai išskiriami grybeliai, kurie laikomi normalios gyvūno mikrofloros dalimi, tačiau palan- Grybelinės ligos kiomis sąlygomis šie grybeliai tampa patogeniniai. Delfinų grybelines infekcijas gali sukelti įvairūs Sunku tiksliai nustatyti ribą, kada grybeliai organizme grybeliai. Tai Actinomyces, Blastomyces, Hystoplasma, pradeda veikti kaip ligos sukėlėjai. Cryptococcus Candida, Aspergillus ir kitų rūšių gry- Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume 2006 me- beliai. Iš Klaipėdos delfinariumo delfinų dažniausiai tais vienas delfinas nugaišo susirgęs grybeline sinusų, išskiriami ir grybelines kvėpavimo takų ligas yra sukė- plaučių infekcija. Pakitęs gyvūno elgesys pastebėtas lę mieliniai Candida rūšių grybeliai. Yra keletas Can- 2005 m. gruodžio pabaigoje. Gyvūnas kiek prasčiau dida rūšių: tai C. albicans, C. krusei, C. parapsilopsis, dalyvavo treniruotėse, kai kuriais dienos laiko tarpais PULSAS DABARTIES C. tropicalis, C. glabrata ir kt. Šie grybeliai priklauso buvo kiek pasyvesnis. Dažnai ryte ar naktį kosėjo. Šie Deuteromyces klasei. Jie auga pumpuruodami, sudaro elgesio pakitimai pasireikšdavo ne visada. Kartais del- peudomicelį. Gali augti 37 laipsnių temperatūroje. finas būdavo gana aktyvus ir dėmesingas per treniruo- Pastaruoju metu pastebima vis daugiau žmonių tes dienos metu. Įprastai elgėsi naktį. medicinos problemų, kurias sukelia grybelinės infek- Norint gauti daugiau objektyvios informacijos, cijos34. Manau, kad grybelių sukeliamos ligos tarp del- buvo paimti kraujo mėginiai serologiniam ir hema- finų taip pat dažnėja, jų sukėlėjai tampa vis atsparesni tologiniam tyrimui, fibrinogenui nustatyti. Taip pat antigrybeliniams preparatams. Iš delfinų kvėpavimo paimti iškvėpto oro, kraujo mėginiai mikologiniams takų, virškinamojo trakto dažnai išskiriami grybeliai, ir bakteriologiniams tyrimams. Atliktas stemplės ir ir tai laikoma normalios gyvūno mikrofloros dalimi. skrandžio endoskopinis tyrimas. Tačiau atsiradus palankioms sąlygoms, šie grybeliai Kraujo tyrimai buvo neinformatyvūs. Palygi- tampa patogeniniai. Dažniausi kvėpavimo takų ligų nimui pridedame suaugusių patelių apytiksles fizi- sukėlėjai yra mieliniai Candida ir pelėsiniai Aspergillus ologines kraujo parametrų normos ribas (žr. priede genčių grybeliai35. Šios infekcijos dažnai būna „pa- 1 lentelė). Nors ir buvo galima įtarti kvėpavimo takų slėptos“, lėtinės ir delfinams sunkiai diagnozuojamos. susirgimą, kraujo tyrimai nerodė aktyvaus uždegimo Pagal išplitimą lokalios ir diseminuotos36 sisteminės požymių. Nepastebėta jokių stemplės ir skrandžio smegenų, akių, plaučių, sinusų. Manoma, kad įsigalėti pakitimų. Atlikus iškvėpto oro tyrimus, nustatytas delfinų grybelinėms infekcijoms padeda šie veiksniai: labai gausus Candida albicans ir Candida tropicalis ilgas ir dažnas gydymas antibiotikais, stresinės situaci- augimas. Tuo pat metu buvo nustatinėjamas antigry- jos, silpnas imunitetas, aplinka37. Kalbant apie aplinką, belinių preparatų aktyvumas prieš išskirtas Candi- reikia paminėti, kad daugelyje delfinariumų vanduo da rūšis. Nustatyta, kad aktyvūs prieš grybelius yra: dezinfekuojamas chloru. Tai gana efektyvus, patogus nystatinas, ketokonazolis, amfotericinas. Visiškai ir pigus gyvūnų baseinų dezinfekavimo būdas. Dau- neefektyvus palyginti naujas priešgrybelinis triazolų gelis bakterijų yra jautrios chloro junginiams, tačiau darinys, pasižymintis stipriu specifiniu antikandido- anksčiau minėtos grybelių rūšys tokiam oksidatoriui ziniu poveikiu, – flukanazolis38. Neveiksmingi buvo yra daug atsparesnės. Tai leidžia grybeliams ilgą laiką ir itraconazolis, flucitozinas. Dabar jau gaminamas ir dideliais kiekiais tarpti baseinų vandenyje. Aspergil- „Phizer“ firmos visiškai naujas azolų grupės antigry- lus genties grybelių randama ant sienų, pertvarų, lubų, belinis vaistas Varikonazolis. Jis gali būti naudojamas medinių konstrukcijų. Gali būti, kad ir aplinkos ore, tabletėmis ar infuzijomis. Vartojamas „per os“ labai ypač uždaruose delfinariumuose, yra galimybė dau- gerai pasisavinamas. Jo efektyvumas įrodytas gydant gintis grybeliams, nes oras čia dažniausiai būna gana delfinų Candida infekcijas39. Didelis šio vaisto trūku- šiltas ir drėgnas. mas – ypač aukšta kaina.

34 Сатон, Д., Фотергuлл, А., Ринальди, М. Определитель патогенных и условно патогенных грибов. Москва, 2001, c. 3. 35 Dierauf, A. Leslie. Handbook of Marine mammal medicine..., p. 24–82. 36 Lasinskaitė-Čerkašina, A., Pavilonis, A., Vaičiuvėnas, V. Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai. Kaunas: KMU leidykla, 2003, p. 63. 37 Dierauf, A. Leslie. Handbook of Marine mammal medicine..., p. 24–82. 38 Raugalė, A. Klinikinė pediatrijos farmakologija. Vilnius: VU leidykla, 1997, p. 224. 39 Van Elk, C. E., Gans, S. J. M., Epping, N. A. Candida Glabrata bronchopneumonia treated with Vorikonazole in a Tursiops truncatus. Anual International association for Aquatic animal Medicine conference. 2006, p. 111. DABARTIES PULSAS 104 40 gausėjimas. pirmuonių šių pastebimas dažnai gimu, užde takų kvėpavimo susirgus delfinams Tačiau lai. komensa ar parazitai oportunistiniai būti gali jie kad blakstienuotųjųžiuželiniųir ma pirmuonių. Manoma, komųdelfinų organuose. takuose Kvėpavimoaptinka organuose.se nei delfinų kvėpavimotakuose, nei žarnyne, neikituo rasta nebuvo helmintų Daugiau sienelėje. skrandžio laisvės, iš atvežtas buvo metus prieš tik kuris delfino, rasta buvo kartą telį nimuisi irplitimui. tarpinių šeimininkų – taigi užkertamas kelias jų daugi rasti galimybės nėra parazitams delfinariumuose pat Taip išgyventi. galimybių neturi žuvyse, esantys zitai, laiko.daugiauTodėl ir mėnuopaprastaipraeinapara žuvys. Kol iš gamintojų žuvys patenka į delfinariumus, atšildytos maitinimą prieš ir 21–28°C iki šaldytos ma retai.Delfinų sikrečia maitinimui daugiausia naudoja virusinėms ligoms. ar bakterinėms įsivyrauti veiksnys predisponuojantis kaip arba priežastis gaišimo delfinų būna parazitai šie Dažnai helmintais. rūšių daugelio užsikrėtę būna je, tuvoje neatliekami. nedaugelislaboratorijų. tik atlikti gali Tokie Lie testai belių sukeltas infekcijas, nėra pakankamai tikslūs. Juos gry nustatant testai, Serologiniai ligą. diagnozuojant suklaidinti gali dažnai duomenys tokie Taigi nemija. hipergamaglobuli monocitozė, eozinofilija, laipsnio leukocitų skaičius,bendras padidėjęs įvairaustiek šiek ar normalus Tai nukrypimai. duomenų kraujo našūs terinei, ir virusinei infekcijai taip pat dažnai galimi pa bak ir esant nes nenaudingi, visiškai būti gali dažnai tyrimai mikrobiologinai kraujo, informatyviausi tai papras ir lengviausi kad tai, yra infekcijas, grybelines tropicalis išskirta židinių uždegimo Iš uždegimas. gės sraiausies vidinės ir ertmių nosies galvos,nekrozinis 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Thullies, P. Toxoplazma Dubey,Wong, N. J.,Kwok,J.J.S., VanThomas, W.,Davis, Ramand, P., W.,M., O. Mense,S. K., Bonn, M., R., C.H., R., Brigs, Zarnke, Ewing, Pirmuonių dažnai randama delfinariumuose lai delfinariumuose randama dažnai Pirmuonių vienin metu skrodimo delfinariume Klaipėdos už helmintais gyvūnai laikomi Delfinariumuose laisvė gyvendami žinduoliai, jūrų kiti ir Delfinai Parazitinės ligos delfinų diagnozuojant sunkumai, Pagrindiniai pūlinis aktyvus lėtinis nustatytas metu Skrodimo grybelių. grybelių. gondii atohls pholeter Gastrophilus and Sarcocstis canis –like infections inmarine mammals. helmintų Candida ------reads kd abt ospams at s lietaus su kartu toksoplazmos galbūt kad prielaidos, tik Daromos delfinai. užsikrečia sukėlėjais plazmozės tokso būdu kokiu neaišku, šiol Todėliki gyvūnuose. šaltakraujuose parazituoti negali toksoplazmos o jais, galvako žuvimis, maitinasi delfinai Tačiau kiekius. sporų toksoplazmų poveikiui aplinkos atsparius labai ir didelius išskirti gali Katėsatstovai. šeimos kačių tai – šeimininkai parazitų pagrindiniai žinomi ninteliai pirmuonis šiuos prieš titrus antikūnų aukštus turi delfinariumuose), laikomi ir tiek laisvėje, nantys gyve (tiek delfinai ir jų tarp žinduolių, jūrų Daugelis pirmuonių. pavienių tik aptinkama dažniausiai gyvūnuose kuose Svei mėginius. oro iškvėpto delfinų citologiniusriant taip pat randama šių pirmuonių. Juos aptiktilengva ti takuose kvėpavimo delfinų laikomų delfinariume dos Klaipė gydyti. juos reikia arneaišku, kasliekanų. Kol ląstelių epitelio žuvusio daugiau – palankesnės tampa maitinimuisisąlygos tada kad todėl, Turbūt vyksta tai gali atsirasti skrandžio opų. opų. skrandžio atsirasti gali žuvimi, turinčia histamino daug besimaitinantiems delfinams, kad Manoma, sugavimo. po mėnesius ris ketu kaip ilgiau ne laikyta kuri skumbre, maitinami būti turi delfinai Todėl sušaldytą. gerai žuvį laikant ir net didėja kiekis Histamino skumbrėje. yra hista mino Daug histaminu. apsinuodijimas galimas tai – aspektas svarbus Kitas gaišimas. sutrikimai, gyvūnų ir galimas sistemos nervų pasireiškia dažniausiai delfinams trūkumui, tiamino Esant žuvys. rūšies nių silki turi fermento šio Daug vitaminą. B1 skaldo ris ku tiaminazė, fermentas yra Žuvyse vitaminai, tiaminas. ypač grupės B yra svarbiausių Vieni vi taminų. duodama papildomai žuvimi skirta maitinimui su Visada rūšimis. žuvų keturiomis kaip mažiau ne maitinami būtų delfinai delfinariume Stengiamės, Klaipėdos kad ligas. trakto avi virškinamojo sukelia taminozes, dažniausiai racionas asortimentas, nesubalansuotas nedidelis trūkumas, mineralų ir nų kius, opastaruosius žuvys. praryja kie vandens didelius perfiltruoti sugeba kurie viuose, vandenynus,kaupiasivėžiagy tenį patenkavandeniu Kiti randami pirmuonys – tai pirmuonysrandami– Kiti eoyik a boa ašlya ui, vitami žuvis, atšildyta blogai ar Nekokybiška D elfinų neužkrečiamosios ligos elfinųneužkrečiamosios Veterinary Parasitology, 116,2006,p. 290. Toxoplasmagondii 40 Vie . ------. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 105

Delfinas Argas, atvežtas į Klaipėdos delfinariumą, vandeninių vaizdo kamerų, o apžvalgos iliuminatoriai pradėjo sirgti. Gyvūnas buvo pasyvesnis, daugiausia sumontuoti žiūrovų baseino sienose. Tai nėra patogu laiko praleisdavo gulėdamas vandens paviršiuje. Apeti- stebėti gyvūnus. Todėl yra sunkiau pastebėti pirmuo- tas būdavo labai nepastovus. Suėdęs kelias žuvis jis nu- sius gyvūnų ligos simptomus. Gal taip yra todėl, kad plaukdavo šalin, buvo galima įtarti pilvo srities skausmą laukiniai gyvūnai stengiasi neparodyti savo silpnumo dėl pariestos žemyn uodegos. Po kiek laiko atrodydavo, ar negalavimo, norėdami išvengti kitų gyvūnų domina- kad gyvūnas vėl alkanas, bet jam suėdus kelias žuvis, vimo jų atžvilgiu ir išlaikyti užimamą vietą ant bandos elgesys vėl kartodavosi. Buvo įtartas virškinamojo trak- hierarchijos laiptelio. Pastebėjus kokius nors staigius to susirgimas. Gyvūnas ištirtas gastroskopu. Tyrimo delfinų tarpusavio santykių pasikeitimus, visada reikia metu rasta opų distalinėje stemplės dalyje ir pirmajame išsiaiškinti, ar tam neturi įtakos delfinų sveikatos būk­ skrandžio maiše. Buvo paimti skrandžio gleivinės mė- lė. Pavyzdžiui, staiga dominuojantis gyvūnas pradeda PULSAS DABARTIES giniai ir ureaziniu testu nustatyta Helicobacter pylori. užleisti vietą ar paklusti anksčiau žemesnėje vietoje Delfinai dažnai praryja pašalinius daiktus. Tai gali buvusiam gyvūnui. Toks ar panašus delfinų elgesys yra būti treniravimui skirtas inventorius, atsitiktinai ar pastebimas ir kituose delfinariumuose. Labai svarbu lankytojų į baseinus įmesti daiktai. Dažniau pašalinius kuo anksčiau pastebėti ligos simptomus ir diagnozuoti daiktus praryja jauni gyvūnai. Tačiau Klaipėdos delfi- ligą. Delfinai gana jautrūs gyvūnai, todėl dažnai suser- nariume kamuolius buvo prariję ir suaugę ar vyresni ga ir turi būti gydomi. gyvūnai. Nežinoma, kodėl jie tai daro. Manoma, kad Gydant bakterines infekcijas visada reikia atsi- tai labiau susiję su žaidimu. Įtarus, kad gyvūnas galė- žvelgti ir į grybelinių infekcijų galimybę. Dažnai anti- jo praryti pašalinį daiktą, lengviausia yra jį patikrinti grybeliniai preparatai turi būti skiriami profilaktiškai endoskopu. Praryti guminiai ar plastikiniai daiktai, kartu su antibiotikais. veikiant skandžio rūgščiai, gali sukietėti ir tapti aštrūs. Delfinai – greitai stresą patiriantys gyvūnai, todėl Aštrūs pašaliniai kūnai lengvai pažeidžia skrandžio diagnozuojant ar gydant juos reikia į tai atsižvelgti. sienelę. Pašaliniai daiktai šalinami endoskopu arba tie- Mūsų stebėjimais, geriausia, kai ligai diagnozuoti ar siog ištraukiami ranka. gydyti neprireikia delfinų gaudyti ir juos imobilizuo- Delfinai labai gerai orientuojasi aplinkoje, turi ti. Tai daug lengviau ir gyvūnui, ir delfinariumo dar- labai greitą reakciją. Tačiau delfinariumuose pasi- buotojams. Tačiau pastebėjus pavojingus ligų simp- taiko, kai jie patiria įvairaus pobūdžio traumas. Gali tomus reikia skubiai gauti kuo daugiau informacijos atsitrenkti į baseinų sienas, iššokę aukštai kristi ant ir pradėti gydymą. Klaipėdos delfinariume delfinai baseino kraštų. Delfinai susilaužo žandikaulius, jiems dažniausiai sirgo kvėpavimo takų ligomis. gali lūžti šonkauliai. Taip pat delfinai gali apkandžioti Apibendrinus literatūros analizės ir mūsų ste- vienas kitą, besiaiškindami santykius. Šios traumos la- bėjimo rezultatus galima teigti, kad Lietuvos jūrų bai dažnos, tačiau retai būna pavojingos, nes jų dantys muziejaus delfinariume delfinai serga panašiomis li- nedideli, todėl ir sužeidimai būna nestiprūs. gomis kaip ir kituose pasaulio delfinariumuose. Diag­ Delfinai gali sirgti įvairiomis vėžio formomis. Pa- nozuodami ligas stengiamės naudotis visais tyrimų stebėta, kad paskutinius 20 metų padaugėjo delfinų vė- metodais, taikomais kituose delfinariumuose ir apra- žinių susirgimų, tačiau tai galima susieti ir su tikslesne šytais literatūros šaltiniuose. Tačiau ligas diagnozuoti patologine gyvūnų analize41. sunku dėl to, kad ne visada įmanoma greitai nusiųsti Delfinai – gyvūnai, didesnę gyvenimo dalį pralei- mėginius ir gauti tyrimų atsakymus iš specializuotų džiantys po vandeniu. Klaipėdos delfinariume nėra po- jūrų žinduolių tyrimų laboratorijų. 

41 Dierauf, A. Leslie. Handbook of Marine mammal medicine..., p. 24–82. DABARTIES PULSAS 106 Яблоков, A.В.,Белькович, В.M.,Борисов, В.И. гидродинамикаакустика, Соколов, В. Е., Романенко, Е. В. 2001. Сатон, Д., Фотергuлл, М. А., Ринальди, Матишева, С.К. Tursiops truncatus VanJ.Epping,Gans,S. M., E., A. C. N. Elk, Holarctic Morbilivirus and Rozanova, E. I., Ustinova, E. N., Tumanov, Yu. V., Kuvshinova, I. N., Shestopalov, A. M. Ridgway, S.H.Dolphins brain size. Raugalė, A. Kaunas, 2000. L. Akramas, V., Vaičiuvėnas, A., Lasinskaitė-Čerkašina, A., Pavilionis, association for Aquatic animal Medicine Patterson, R. A. What’s new in Medicine Brucella-induced abortions and Infection in Bottlenose dolphins ( Miller,W. Ficht,T.G., Adams,L. Norman,G., F. A., Prayeur, Ch., J.P., Ridgway, H. HouseC., S. H., R. Deanne, Matusevičius, A. Kaunas: 2003. KMUleidykla, V. Vaičiuvėnas, A., Pavilonis, A., Lasinskaitė-Čerkašina, animal Medicine rhusiopathiae Schalter,Fedorka-Cray,G., L., Lacave,of Serotypes Identificationthe B. P., of Goddeeris, E., Cox, Karazija, Jurgaitis, R., A. Morbilliviruses Implicated Dolphin inBottlenose Epizootics. Schulman, H., Lipscomb, F. A. and Reid, Lichy, Y., Jeffrey, T. K., H., E., Taubenberger, J. A. P. M. Two Kraft, T., 1997. Jauniaux, T., Bouquegneau, J. M., Coignoul, F. (eds.). Gulland, F. M.D., Lowenstein, L.J., Parker, T. R. Geraci, J. Aubin, R., D. J. St., Hicks, B. D. mammal medicine pinnipeds. and cetaceans of diseases Bacterial T. R. Robeck, D.,J. Buck, L., J. Dunn, canis–like–infections in marine mammals. Veterinary Parasitology Kwok, O. C. H., Romand, S., Thulliez, P. Dubey, J. P., Thomas,Zarnke, R., N. J., Wong, S. K., Bonn,Van W., M.,Davis,Briggs, J. W., R.,Ewing, Mense, M., Washington, D.C.: CRC Raton, Press 2001. Boca Dierauf, A.L.,Gulland, F. M.D. (eds.). Dierauf, A.L. Conquiaud, of Environments the L.Asurvey of inHuman Cetaceans Care. Citvaras, V. M.M.,Harrison,Bryden, (eds.). R. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Literatūra . Vol. 30(1), 1999. . Moscow, 2004. Epizootologija Klinikinė pediatrijos farmakologija Strains Isolated from Different Cetacean Species. StrainsIsolatedDifferentCetacean from Handbook of Marine Mammal Medicine: Health, and Disease, Rehabilitation

. CRC Press, 2000. neto i te lc sa oteoe opi ( dolphin bottlenose sea Black the in infection Veterinarijos gydytojo vadovas Анатомо-физиологические особенности дельфинов . . Second edition.. Second New York, Washington, D.C.: CRC Raton, Press 2001. Boca Anual International association for Aquatic animal Medicine conference. Veterinarinė patologija . Vilnius, 1991. . Москва, 1997. . Москва, Erysipelothrix rhusiopathiae Чернoморская афалина Tursiops truncatus ponticus. Морфология, физиология, Research on Dolphins Research on dolphins Toxoplasma gondii, Neospora caninum, Sarcocystis neurona, and Sarcocystis CRC Handbook of Marine Mammal Medicine . CRC Press, 2000. The epidermis of odontocetes:fromview within a Определитель патогенных и условно патогенных грибов CandidaGlabrata bronchopneumonia . Vilnius: 1997. VUleidykla, . Vilnius, 1998. . Vilnius, 1989. Non infectious diseases Киты идельфины Marine Mammals, Seabirds and Pollution of Marine Systems . Oxford, New York, Toronto: Clarendon Press, 1986. . Oxford, New York, Toronto: Clarendon Press, 1986. research in marine mammals? eiio mkoilgj i vrslgjs pagrindai virusologijos ir mikrobiologija Medicinos Emerging infectious diseases ProceedingsInternational association Aquaticfor , 2003. Tursiops truncatus usos truncatusTursiops . Mocква, 1972. . 2001. . Севастополь, 2005. . Севастополь, eiio mkoilgjs pagrindai mikrobiologijos Medicinos Aquatic Mammals treatedwith ). . Second edition.. Second New York, ). Journal of Zoo and Wildlife CRC Handbook of MarineHandbookof CRC Toxoplasmosis, brucellosis Proceedings International aie aml o the of mammals Marine . 1986. . Vol. 2, N.3,1996. . CRC Press, 1986. 2006. . Vol. 31(3),2005. Voriconazole Erysipelothrix . Моcква, in a in . . . Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 107

PRIEDAS

1 lentelė

2005.11.25 2006.01.06 Normos ribos 6,1 7,6 3,5–8,5 R Eritroc. T/L 3,8 3,35 3,5–4,5 R Retik. % 4 4,3 1,5–2,5 P Tromboc. T/L 194 278 278 H Hmogl. g/l 160 156 150–170 DABARTIES PULSAS DABARTIES H Hematokr. 0,46 0,4 0,4–0,48 E Er. nus. mm/h 2 1 1–4 E EOS% 14 18 18–25 L Lazd.% 1 5 1–5 S Segm % 68 50 55–65 Lim % 13 22 20–25 Mon % 4 5 1–5 Šlapalas mmol/l 14,05 14,3 12–21 K Kreatininas mmol/l 132,39 188,66 140–210 GOT U/L 271 141 130–300 GPT U/L 51 25 25–60 GGT U/L 52,85 ALP U/L 993 754 754 L LD H U/L 763 777 650–900 NA mmol/l 159,3 158,9 156–161 K mmol/ll 3,32 3,41 3,2–3,8 Cl mmol/l 121,3 119,2 117–120 Fe mmol/l 16,7 19,8 25–30 Gluk. mmol/l 4,52 4,93 4,2–5,2 Bili. mmol/l 4 2 1–4 Bendras balt. g/l 80,7 50–80 Fi Fibrinogenas g/l 1,99 1,94 1,4–2,3 DABARTIES PULSAS 108 ventojų, gyvenančių Baltijos jūros pakrantėje, anketi pakrantėje, jūros gy Baltijos gyvenančių ventojų, atlikus gauti bandoma buvo būklę sveikatos jų laiką (metus)bėjimo irvietoves. ste apie tik informaciją Tačiauduomenyssuteikia šie priedas). (1 atsiminimų žvejų pajūrio senų iš rinkti su ir fauna“ „Lietuvos monografijos iš gauti ruonius pastebėtus apie duomenys m. 1987 Iki specialistų. ir finansavimo trūksta sąlygos, sudarytos nėra tyrimams niu pagrindu negu moksliniu. Išsamiems moksliniams nėratikslūs, nes šiedarbai vykdomilabiau visuomeni institucija – Lietuvos jūrų muziejus. Turimi duomenys Baltijos jūros pakrantės, ruonius stebi ir veisia tik viena hispida pilkie ( aptinkami ji vandenyse Lietuvos akvatoriją. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Ruonių skaičius grypus Halichoerus 1990 m. duomenų apie ruonių populiacijos dydį, populiacijos ruonių apieduomenų m. 1990 L 10 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 ). Ir nors Lietuvai priklauso apie 100 kilometrų Irnorsapiekilometrų Lietuvaipriklauso). 100 knmn zn arpa pe tkt km tūkst. 7 apie aprėpia išskirtinė zona ekonominė ir vandenys teritoriniai ietuvos 1984 2 1985 1 teri 1987 1 i žeutei una ( ruoniai žieduotieji ir ) Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vėdėjas 1989 1 R uonių populiacijos dinamika L uonių dinamika populiacijos Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas biologas Ruo 1991 1 o riniuose vandenyse 1993 3 nia Lietuv 1994 1 Arūnas Arūnas Pavel Phoca 1995 1 grafikas 2 K ------2

Metai ulikov G 1996 2 rušas 1991 m buvo paskelbta laikraščiuose ir per televiziją. Taigi nuo Taivisuomenės. ir bet žvejų, tik ne suteikti prašoma buvoTokią telefonu.informaciją pranešti ruonius tus maty jūroje Baltijos apie – būdas kitoks pasiūlytas buvo metais Kitais anketas. pildydami pasyvūs buvo žmonės nes nepasiteisino, būdas šis bet apklausą, nę tais. Nepatikrinti duomenys neįtraukti. me 1984–2004 skaičiai ruonių kritusių rastų ir gyvų matytų pavaizduoti Grafike grafikas). (1 gausėja tėje tendencija, kad paskutiniu metu ruonių mūsų pakran skaičiaus. Tačiau remiantis gautais pranešimais ryškėja Todėlžuvimis. tikslausgyvūnų pasakyti negalimemes migruojančiomis su kartu atplaukia tik o negyvena, galimybes –apytikslį kūno elgsenos ypatumus. ilgį, pagal laiką, biotopą, vietovę, stebėjimo ruonių rašyti ap stengtasi duomenis gautus Tikrinant priedas). (2 1997 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ruoniai nuolat ruoniai vandenyse teritoriniuose Lietuvos ietuvos pakrantėse 3 etų pradėta gauti pirmieji duomenys iš žmonių 1998 1 os 1999 5 2000 10 2001 1 2002 10 2003 8 2004 6 - - - - Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 109

Dažniausiai ruoniai stebimi ankstyvą pavasarį, Tai būna lytiškai nesubrendę tų metų jaunikliai t. y. ruonių intensyvios migracijos metu (2 grafikas) arba 2–3 metų amžiaus ruoniai (5 grafikas). Tai yra vie- po 1 ar 2, rečiau grupelėmis po 5. Grafike pavaizduo- na iš priežasčių, kodėl mūsų pakrantėse ruoniai vaikų ti matytų gyvų ir rastų kritusių ruonių skaičiai 1984– neveda. Kita priežastis, mūsų manymu, – per intensyvi 2004 metais. žmonių veikla priekrantės zonoje. Lietuvos pakrantės gulyklos priklauso ruonių populiacijos pakraščio gu- 2 grafikas lyklų tipui. Jos negausios ir nestabilios. Jose pilkieji Ruonių sezoniškumas Lietuvos pakrantėje ruoniai nesudaro kolonijų, būdingų tipinėms Šiaurės Baltijos gulykloms prie Estijos, Suomijos ir Švedijos Duomenų nėra pakrančių. Jauni ruoniai migruoja į pagrindines Bal-

7% PULSAS DABARTIES Žiema tijos pilkųjų ruonių populiacijos gulyklas, kur susifor- 5% mavus glaudiems socialiniams ryšiams, jose pasilieka. Ruduo Tai rodo ir ruonių, paleistų į laisvę, pavyzdžiai. 4% Pavasaris 48% 5 grafikas Vasara Ruonių amžius 36% Gyvi Kritę

25 23 20 Iš grafiko matyti, kad vasarą mūsų pakrantėje ruonių aptinkama taip pat neretai. Tačiau dažniausiai 15 tai būna pavasarinio migravimo metu atsilikę ruo- 10 9 8 7 niai – kritę arba išsekę (3, 4 grafikai). 6 Ruonių skaičius Ruonių 5 1 1 3 grafikas 0 Gyvų ruonių sezoniškumas jaunikliai paaugliai suaugę amžius nežinomas Duomenų nėra Ruonių amžius Žiema 10% 3% Ruduo Nuo 1991 m. 14 Lietuvos jūrų muziejuje gimusių 7% ir iki vienerių metų paaugintų ruoniukų buvo paleista Pavasaris 53% į Baltijos jūrą (3 priedas). Ruoniai buvo žymimi įvai- Vasara riais būdais: plastmasiniais žymekliais ant užpakalinių 27% galūnių, išdeginimu skystu azotu. Vienas iš šių ruonių buvo rastas negyvas Danijos pakrantėje. Dar vienas 1 metų patinėlis, užaugintas Lenkijoje, Helo biologinė- 4 grafikas je stotyje, buvo paleistas Lietuvos teritorijoje su radijo Kritusių ruonių sezoniškumas impulsų davikliu, kurio signalai vėliau buvo užfiksuo- Duomenų nėra ti Saaremo salų rajone, Estijoje, kur ruoniukas išbuvo Žiema 4% visą vasarą. 8% Ruduo Spėjama, kad pagrindinė ruonių klajojimo prie- 0% žastis – menki Lietuvos priekrantės žuvų ištekliai. Lietuvos ekonominės zonos žuvų bendriją formuoja Pavasaris toli migruojančios ar nuolat klajojančios žuvų rūšys. 40% Vasara Jų kiekis priekrantėje, prie ruonių gulyklų, sezoniškas 48% ir nepastovus. Apie ruonių mitybą Lietuvos priekran- tėje sprendžiama tik pagal tinkluose apgraužtas žuvis. DABARTIES PULSAS 110 ekonominėje zonoje gyvena nedidelė ruonių populia ruonių nedidelė gyvena zonojeekonominėje sumažėjo.NorsištekliaiteritorijosLietuvos žuvų linių daugeliovers žvejybos besaikės ir aplinkos sąlygų dėl Lietuvos jūrųmuziejų irdirbtinai maitinami. į paimti laiku nebūtų jie jei pūkuotukams, gyviems rastiems ir grėsė išsekimas kad Spėjama, kg. 12 svėrė išsi gerai buvo kūneliai atvejaisVisais ilgio. cm 50 < buvo ir amžiaus daugiau ar mėnesio buvo Ruoniukai mėnesiais. V–VII rasti kūnai jauniklių negyvų Trys liekanas. tinklo įstrigusias ar plaukmenimis kiniais prie ties žymes užsmaugimo pastebimas turėjo jų iš Trys jūrą. į išmesti ir išpainioti žvejų vėliau laimikiai, atsitiktiniai papuolę tinklus į tai Greičiausiai pavyko. ruoniųpriežasčiųnustatytikritimo 46% 17%. nekę– išse 37%, – paskendę) ir tinklus į įsipainiojękaukolė; kabliukai, sukėlę sulaužytossepsį; galūnės ar sulaužyta įstrigę (palūpyje mechaninės buvo: priežastys kritimo ruonių suaugusių nustatytos Pagrindinės grafikas). (6 įmanoma nustatyti suaugusių ruonių kritimo priežastis jųbuvo ar1–2 metų 3 amžiaus. Ne visais atvejais buvo daugelis žymes dantų Pagal ruonių. pilkųjų 34 ir nių žieduotųjųruo 2 jų iš priedas), (4 kūnairuonių gyvų nešiotojai ruoniai. yra jo žuvų apsikrėtimą parazitų lervomis, kurių galutiniai 1999– m 2002 tačiau institucija, jokia netiria Lietuvoje tais 10kgžuvų.dieną iki suėda per ruonis muziejuje jūrų Lietuvos žalą. padaromą ir kiekį žuvų suvartojamą ruonių apie spręsti negalima stintas (2). Pagal dažnai subjektyvius žvejų įvertinimus pranešimai),strimeles, (5 menkes įkliuvusias tinklus į apgraužiaruoniaiįsikūrę barų arčiaužvejybos Dažnai 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių laikę, su ben su laikę, Nenustatyta aatnu atjs ūo vsyoi laikotarpiu vystymosi jūros Baltijos Dabartiniu Per 1914–2004 m. Lietuvos pakrantėje rasti 36 ne Ruonių kritimo priežasčių ir užsikrėtimo helmin tais Žuvininkystės tyrimų laboratorijatyrinė tyrimų Žuvininkystės etais 46% ro išsekimo žymėmis. Rasti žvėreliaine Rasti žymėmis. išsekimo dro R uonių priežastys kritimo 6 grafikas Bendras išsekimas Bendras Mechaninės 17% 37% ------mo priekrantės zonoje (1lentelė). intensyvu žvejybos didelio per dėl vyksta tai riausiai Tik­ menkes. užkibusias suėda tinklus, žvejų išdrasko Ruoniai nepasitenkinimą. žvejų kelia jie dažnai cija, (2 lentelė). sumažėję yra ištekliai strimelių) plekšnių, žuvų (menkių, sudarančių bazę mitybos pagrindinę Ruonių padidėjimo. intensyvumo žvejybos žuvų antrarūšių Ž 2003 2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996 1995 Metai vejybos intensyvumo dinamika priekrantės intensyvumo zonoje dinamika vejybos 10000 12000 14000 16000

Žvejybos intensyvumas B 2000 4000 6000 8000 endro žuvų laimikio ir žvejybos intensyvumo iržvejybos endro laimikio žuvų Tai matyti ir7grafike. 03 . assi uų amka piluė nuo priklausė laimikiai žuvų gausesni m. 2003 0 dinamika priekrantėje 1995–2003m. dinamika 1995 Bendras pastatytų tinklų ilgis per metus (km) 1996 1997 1998 7 grafikas 1 lentelė Metai 1999 8257,4 6900,6 4959,7 2523,3 10 995 13 179 14 682 14 280 10 490 2000 2001 laimikiai intensyvumas 2002 2003 0 100 200 300 400 500 600 - Sugavimas (t) Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 111

2 lentelė Verslinių žuvų rūšių laimikiai 2002 ir 2003 m. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje ir jų palyginimas

Laimikis (t) 2002 m. Upinė Lašiša ir Menkė Strimelė Uotas Stinta Starkis Žiobris Kitos plekšnė šlakys 106,8 81,3 36,2 16,0 87,1 48,1 18,3 11,5 8,8 Laimikis (t) 2003 m. Upinė Lašiša ir Menkė Strimelė Uotas Stinta Starkis Žiobris Kitos plekšnė šlakys 104,2 57,6 22,6 10,7 197,1 24,9 13,7 4,1 7,0 DABARTIES PULSAS DABARTIES Skirtumas (t) = (Laimikis (t) 2003 m. – Laimikis (t) 2002 m.) Upinė Lašiša ir Menkė Strimelė Uotas Stinta Starkis Žiobris Kitos plekšnė šlakys -2,6 -23,7 -13,6 -5,3 110 -23,2 -4,6 -7,4 -1,8

Deja, Lietuvos žvejai neieško kompromiso ir žuvį Vyriausybės kompensacijų už sugadintus tinklus. Jų gaudo pigiausiais statomaisiais tinklais. Apie atbaidy- manymu, ruoniais turi rūpintis tik Vyriausybė, kuriai mo priemones nėra net kalbos, tačiau reikalaujama iš ši tema yra neaktuali. 

1 priedas. Literatūriniai duomenys apie stebėtus gyvus ruonius

Data Vieta Skaičius Fakto apibūdinimas A* Lc/cm Šaltiniai 1914 Šventoji 1 Šventojoje ruonis apkandžiojo ? ? Žvejų prisiminimai rusų armijos kareivį. 1938–1939 Šventoji 1 Šventojoje nelaisvėje laikytas ? ? Skeiveris 2001 ruoniukas. 1954 Nida 5 Rugpjūčio 6 d. vakare jūroje ? ? Gudelis 1954 atokiai nuo kranto stebėti penki ruoniai (trys jaunikliai ir du suaugėliai). 1960 Nida–Juodkrantė 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 1967 Juodkrantė 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 1978 Juodkrantė 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 1979 Nida 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 Klaipėda 1 Ties Klaipėdos pietiniu molu ? ? Prūsaitė et al. 1990 stebėtas ilgasnukis ruonis. 1982 Klaipėda 1 Ties Klaipėdos pietiniu molu ? ? Prūsaitė et al. 1990 Klaipėda stebėtas ilgasnukis ruonis. 1 Danės upėje stebėtas ilgasnukis ? ? Prūsaitė et al. 1990 ruonis. 1983 Juodkrantė 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 Šventoji 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 1984 Giruliai 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 Klaipėda 1 Danėje stebėtas ilgasnukis ruonis. ? ? Prūsaitė et al. 1990 1989 Preila 1 Stebėtas ilgasnukis ruonis. h < 120 Prūsaitė et al. 1990 DABARTIES PULSAS 112 Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 1999 1998 1997 1996 1995 1994 1993 1991 1987 D ata V Giruliai Melnragė– Karklė Karklė Karklė Melnragė– Nemirseta Melnragė Karklė– Nemirseta Karklė Karklė Smiltynė Preila Karklė Šventoji Kuršių marios Klaipėda ieta S kaičius 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 2 priedas. pradžioje Melnrage, ties Karkle, ties 1997–1998 m.vietiniai žvejai vasaros ruonis (2metų amžiaus). 11d. matytasGegužės 130cmilgio ruonio jauniklis. ir fotografuojamas pats tas pilkojo nuolatruože sutinkamas (5kartus) užšąlant) Karklės irMelnragės Gegužės–lapkričio mėn. (iki ruonis. 11d. stebėtas 120cmilgio Liepos kuris 2savaičių po nugaišo. perdavė ilgasnukio ruonio jauniklį, mėn.Balandžio pasieniečiai muziejui besišeriantis ilgasnukis ruonis. Pavasarį ant akmens stebėtas Žambės pilkasis ruonis. Smiltynės gelbėjimo stotimi stebėtas 11d. jūrojeLiepos netoli kranto ties nerasta. Nuvykus jauniklio vietą įįvykio apie Preila ties rastą ruoniuko jauniklį. 10–12d.Balandžio telefonu pranešta muziejaus 19930712krito. baseiną. ilgasnukio ruonio patelė. Paimta į 24d.Balandžio jauna pastebėta žvejai. Šventosios uosto molo maitino ją Spalio mėn. Magdė. stebėta Prie ruoniukė Magdė. Juodkrantemariose ties stebėta mėn. PabaigojeGegužės Kuršių vietoje gimęs. 15 metų. Galbūt tai buvo – vietinis ruoniukas. Muziejuje auginamas Pavasarį ant šiaurinio molo rastas Fakto apibūdinimas besiilsintis ant kranto ruonis. pastebėtas plaukiojantis jūroje ir Melnragės–Girulių paplūdimiuose (17 pranešimų). pats)tas pilkojo ruonio šiųmetukas Birželio 9d. stebėtas vienas (ko gero, JaunasKryžiukas. patinas. stebėtas besišeriantis ruonis Kovo 24–27d. ant akmens Žambės plaukiojančius ruonius (7pranešimai). jūroje prie statomųjų matė tinklų Plazės gamtiniu rezervatu, atviroje D uomenys apie ruonius stebėtus gyvus A* h h h h h h h h h h h h h j j 80–100 L < 120 < 120 < 120 < 120 < 120 < 130 < 130 < 120 110– < 50 < 50 130 c/cm ? ? Š (žodinis pranešimas)(žodinis S. Jablonskis pranešimas)(žodinis S. Jablonskis pranešimas)(žodinis S. Jablonskis pranešimas)(žodinis A. Grušas pranešimas)(žodinis S. Jablonskis (neskelbti duomenys) A. Grušas R. SkeiverioR. irkt. V. Vokietaičio, A. Grušo, Fotografuota nuotrauka) pranešimas,(žodinis A. Grušas poilsiautojai, Vietiniai žvejai, duomenys, nuotrauka) SkeiverisR. (neskelbti pranešimas)(žodinis A. Grušas nuotrauka G. Gražulevičiaus nuotraukos) pranešimas(žodinis ir A. Grušas pranešimas)(žodinis A. Grušas pranešimas)(žodinis A. Grušas nuotrauka) pranešimas(žodinis ir G. Gražulevičius altiniai Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 113

Data Vieta Skaičius Fakto apibūdinimas A* Lc/cm Šaltiniai 2000 Šventoji 1 Kovo mėn. ties Šventąja kelias h <140 Jungtinio žvejų savaites prie statomųjų tinklų stebėti posėdžio 2000 03 24 plaukiojantys 1–3 ruoniai protokolas Būtingė 1 Vienas ant Būtingės terminalo h <140 A. Grušas vamzdžio gulintis ruonis stebėtas ir (žodinis pranešimas) rodytas per televiziją. Šventoji 3? 3–5 ruoniai periodiškai stebėti h <140 Žvejų pasakojimai Šventojoje ant bujų. Melnragė– 1 Balandžio–rugsėjo mėn. gauta h <120 A. Grušas Giruliai 18 pranešimų apie, spėjama, tą patį (žodinis pranešimas) smalsų ruoniuką Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. PULSAS DABARTIES Smiltynė 1 Balandžio mėn., spėjama, kad tas pats h <140 A. Grušas 2 metų amžiaus ruoniukas (Kryžiukas) (žodinis pranešimas) stebėtas ir fotografuotas Smiltynės paplūdimyje. Giruliai 1 Rugpjūčio 9 d., spėjama, kad tas pats h <140 K. Baranauskas, 2 metų amžiaus ruonis stebėtas ir R. Skeiveris fotografuotas Girulių paplūdimyje. (nuotrauka) Palanga 1 Gruodžio 5 d. paplūdimyje stebėtas h <130 V. Vizgirdas pilkasis ruonis. (žodinis pranešimas) 2001 Smiltynė 1 Balandžio 5 d. Smiltynėje prie molo h <140 A. Buiškys stebėtas ilgasnukio ruonio jauniklis (žodinis pranešimas) (antrametis). 2002 Nida Birželio 13 d. rastas ruoniukas (13 kg) j < 90 A. Grušas su sužeistu ir išopėjusiu apatiniu (žodinis pranešimas) žandikauliu. Išgydytas Lietuvos jūrų muziejuje Karklė Birželio mėn. Karklėje žvejai tinklais h < 80 Žvejo pasakojimas sugavo du ruoniukus. A. Grušas (žodinis pranešimas) Klaipėda Liepos 6–7 d. Klaipėdos sąsiauryje h < 120 E. Bacevičius prie senosios Smiltynės perkėlos (žodinis pranešimas) stebėtas jaunas ilgasnukis pilkasis ruonis. Lazdėnai Liepos 30 d. Lazdėnuose, Nemuno h < 120 A. Grušas pakrantėje, stebėtas jaunas metinukas (žodinis pranešimas) ilgasnukis ruonis. Saaremo sala Gegužės 31 d. vienas žymėtas ruonis h < 120 A. Grušas (P-1 Adomas) stebėtas prie Saaremo (žodinis pranešimas) salų. Karklė Lapkričio 15 d. žvejai matė išlipusį į ? ? A. Grušas krantą ruonį. (žodinis pranešimas) 2003 Giruliai 1 Balandžio 6 d. rastas nusilpęs j < 90 A. Grušas ruoniukas Girulis. Išgydytas Lietuvos (žodinis pranešimas) jūrų muziejuje. Palanga 1 Balandžio 8 d. rasta nusilpusi j < 90 A. Grušas ruoniukė Palangutė. Išgydyta Lietuvos jūrų muziejuje. Malkų įlanka 1 Birželio 7 d. rastas bejėgis ruoniukas h ? su kraujuojančia žaizda ant nugaros. Muitininkai paleido jį atgal į marias. DABARTIES PULSAS 114 * j–jauniklis, h–paauglys, ?–amžius nežinomas. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 2004 2002 1996 1995 1991 D 2005 2004 D ata ata V pietinis molas miestoKlaipėdos Nida Gotlando sala Gotlando sala Baltijoje Danijos pakrantė pietinio molo) miestoKlaipėdos pietvakarius nuo į (3–4km je Baltijos jūro V Būtingė Būtingė Nerija 13km Nida Nemirseta ieta ieta - S kaičius K 1 1 1 ? ? iekis 2 6 2 3 3 krante. pilkojo ruonio jauniklis. Patelė rasta jūrų muziejų atgabentas nusilpęs Kovo 31d. iš Nemirsetos įLietuvos menkes. birželio mėn. ruoniai draskė tinkluose Nuo balandžio mėn. pradžios iki sudraskytų menkių. Kovo 8d. žvejai rado tinkluose paleistų muziejaus ruonių. pietų būti, Gali link. kad tai vienas iš stebėtas pilkasis ruonis, plaukiantis 8d.Balandžio jūros pusėje, 13km, ties savaitę matė prie laivų kapinyno. būti,Gali patį kad tą ruoniuką prieš krantinės stebėtas ruonio jauniklis. 8d.Balandžio marių pusėje prie Fakto apibūdinimas ilgasnukiai ruoniai (patelė irpatinas) Į laisvę du paleisti 1995m.gimę gimusios 1994m.)irvienas patinas. patelėsĮ laisvę (dvi trys paleisti apiręs (Nr. Galio LH1510)kūnas. Spalio mėn. Danijos pakrantėje rastas (2 metų, Nr. LH1509). (2metų,Galis Nr. LH1510),Kopa Magdė (4metų su LH1511), ženklu išauginti ilgasnukiai ruoniai: /pilkieji Lietuvosišleisti jūrųmuziejuje trys į pietvakarius nuo buvo Klaipėdos, 18d. Baltijos jūroje,Gegužės 3–4km Fakto apibūdinimas E2432) (1 metų,E2433), Girulis su ženklu ruoniai: Gūsius (2metų, su ženklu kranto du paleisti Baltijos pilkieji 6d.Balandžio prie pietinio molo nuo sekamas palydovinę per sistemą. pritvirtintas radijo impulsų daviklis, P-1 ruoniui Adomui ant nugaros L-3, L-4 )irdu (P-1, iš Lenkijos P-2) keturi Lietuvos ruoniai (L-1, L-2, pamate implantuotais žymekliais: žymėmis peleko irsu uodeginio šonų kriogeniniu būdu padarytomis ruoniai šeši paleisti su ant abiejų 9d. NidosGegužės paplūdimyje 3 priedas. Į jūrą paleisti ruoniai Įjūrą paleisti A* ? ? j j j A* H h h h h h 15,5 kg L Svoris L <120 < 120 < 120 < 120 < 120 < 120 Ilgis Ilgis c/cm c/cm 95 ? ? ? Š Karinis oro laivynas pranešimas Žvejų žodinis pranešimas Žvejų žodinis pranešimasŽodinis pranešimasŽodinis A. Grušas (neskelbti duomenys) A. Grušas (neskelbti duomenys) A. Grušas (neskelbti duomenys) A. Grušas (neskelbti duomenys) A. Grušas Š altiniai altiniai Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 115

4 priedas. Duomenys apie kritusius ruonius

Data Vieta Skaičius Radinio apibūdinimas A* Lc/cm Šaltiniai 1923 Lampėdžiai 1 Nemune, ties Lampėdžiais, išmestas a 2,5 m, 300 kg Ivanauskas 1973 ilgasnukis/pilkasis ruonis. 1932 Šventoji 1 Šventojoje ant kranto išmestas ruonis. a ilg. 300 cm, Gudelis 1969, 7–8 cnt nuotraukos reprodukcija Skeiveris 2001 1963 Preila– 1 Tarp Preilos ir Pervalkos pajūryje a ? Skeiveris ir kt. Pervalka rastas negyvas ilgasnukis ruonis.

1969 Juodkrantė– 1 Juodkrantės–Melnragės ruože a ? Prūsaitė et al. 1990 PULSAS DABARTIES Melnragė stebėtas negyvas ilgasnukis ruonis. 1976 Pervalka 1 Pervalkoje rastas negyvas ilgasnukis a ? Prūsaitė et al. 1990 ruonis. Nida 1 Nidoje rastas negyvas ilgasnukis a ? Prūsaitė et al. 1990 ruonis. 1983 Pervalka 1 Ties Pervalka rastas negyvas ruonis. a ? Prūsaitė et al. 1990 1985 Šventoji 1 Šventosios pakrantėje rastas negyvas a ? Prūsaitė et al. 990 ilgasnukis ruonis. 1996 Smiltynė 1 Liepos mėn. Smiltynės paplūdimyje a 180 A. Grušas rastas apiręs pilkojo ruonio patino (žodinis pranešimas) kūnas. 1997 Karklė 1 Birželio 4 d. paplūdimyje rastos j 50 R. Skeiveris irstančio ruoniuko liekanos. (neskelbti duomenys) Karklė 1 Birželio 5 d. į tinklus papuolė j <50 A. Grušas žieduotojo ruonio jauniklis. Jis buvo (neskelbti duomenys, 50 cm ilgio. Ruoniukas kurį laiką fotografija) laikytas Jūrų muziejuje. Kitą dieną nuo bendro išsekimo nugaišo. 1999 Nemirseta 1 Birželio 19 d. rastas negyvo pilkojo h 90 R. Skeiveris ruonio jauniklio kūnas (neskelbti duomenys) (besišeriančiu kailiu) V. Dirmeikis Šventoji 1 Vasarą rastas kritusio ruonio kūnas. h ? (žodinis pranešimas) 2000 Karklė 1 Vasario mėn. į tinklus pakliuvo ir h 100 A. Želvys paskendo jaunas ruonis. Nudirtas (žodinis pranešimas) Juodkrantė 1 kailis. a 156, apimtis Nuotrauka Gegužės 26 d. rastas kritęs 3–4 metų 60 amžiaus ruonio patinas. Palūpyje ? Karklė 1 įstrigęs kablys sukėlė sepsį. h A. Grušas Gegužės 29 d. pakrantėje rastas < 140 Preila 1 negyvas pilkasis ruonis (šiųmetukas). a G. Gražulevičiaus Rugpjūčio 8 d. rastas 120 cm ilgio, nuotrauka 2–3 metų amžiaus apiręs ruonio kūnas. 2002 Palanga 1 Vasario 27 d. į tinklus ties Palanga h 100 A. Želvys įkliuvo ir paskendo ruonio jauniklis. (žodinis pranešimas) Kailis nudirtas, mėsa suvalgyta. Šventoji 1 Gegužės 16 d. rastas išsekęs negyvo j < 60 A. Želvys ruonio patinėlio kūnas. (žodinis pranešimas) Melnragė 1 Gegužės 31 d. paplūdimyje, h < 140 A. Grušas 500 m nuo molo, rastas apiręs 3 metų (nuotrauka) ruonio patelės kūnas. Karklė 1 Rastas negyvas ruoniukas su h < 90 A. Urbis suknežinta kaukole. (žodinis pranešimas) Pervalka 1 Birželio 30 d. rastas ruonio jauniklio h 110 A. Grušas kūnas su sulaužytomis priekinėmis (žodinis pranešimas) galūnėmis. DABARTIES PULSAS 116 * j–jauniklis, h–paauglys, a–suaugęs, ?–amžius nežinomas. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 2005 2004 2003 D ata V Nida Nida Palanga Preila Nida Nida Juodkrantė Malkų įlanka sienos) Lietuvos (200 mnuo Būtingė Karklė Karklė Pervalka Juodkrantė Palanga Karklė Karklė Pervalka ieta S kaičius 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 R Balandžio 11d.Balandžio prie Olando kepurės kūnas. Kovo ruoniuko 24d. rastas negyvo pilkojo ruonio jauniklis. Kovo 24d. Tinkluose rastas prigėręs ruonis. negyvas guli informacija, kad prie Olando kepurės 4d. gautaLiepos nepatikrinta Koordinatės 55’29;21’04; kad nušautas. ruonis ( 7d. rastas vieneriųLiepos metų ruonis. sienos rastas negyvas Birželio 17d. nuo 8km valstybinės patelė. pilkojo ruoniosienos rasta negyva Birželio 17d. nuo 4km valstybinės Manoma, kad pakliuvo įtinklus. ruonis, patinėlis.rastas negyvas 21d. PalangosGegužės paplūdimyje ruonis. rastas negyvas 14d. PreilosGegužės paplūdimyje ruonis. Rūšislus negyvas nežinoma. 1d. rastasGegužės įsipainiojęs­ įtink patelė. suaugusi pilkojonegyva ruonio Kovo 18d. Nidos paplūdimyje rasta ruonio kūnas. 10d. rastas apiręsLiepos suaugusio aptikę uosto muitininkai. jauniklis, kurį birželio 7d. buvo žieduotojo ruonio ( Birželio 14d. ten pat rastas negyvas sutrupintas apatinis žandikaulis. suaugusio ruonio patino kūnas, 29d. rastasGegužės negyvo kūnas. suaugusiorastas negyvo ruonio 11d.Balandžio prie Olando kepurės jauniklio kūnas.rastas negyvo kad prigėrė tinkluose. pilkojo ruonio jauniklis. Išsiaiškinta, Balandžio 22 d. už Juodkrantės rastas pilkojo ruonio jauniklis. Neišgyveno. 15d.Balandžio krante rastas nusilpęs adinio apibūdinimasadinio Halichoerus grypus Phoca hispida ). Panašu, ) A* h a a a a ? ? ? ? j j j j j j j j ilg. apieilg. 120 ilg. 216cm, ilg. 120cm, ilg. ilg. 165 cm, ilg. 190cm ilg. ilg. 120cm ilg. 100cm ilg. ap. 104cm apie 60kg, pl. 100cm ilg. 95cm, ilg. ilg. 70cm ilg. ap. 55cm pl. 70cm L 45 kg c./cm 8 kg <90 cm ? ? ? ? ? ? Š Žvejų pranešimas G. Gražulevičius G. Gražulevičius nuotrauka) pranešimas,(žodinis A. Grušas nuotrauka) (žodinis pranešimas, A. Grušas nuotrauka) (žodinis pranešimas, A. Grušas nuotrauka) (žodinis pranešimas, A. Grušas (nuotrauka ) G. Gražulevičius Aplinkos agentūra Aplinkos agentūra E. Paplauskas Pranešimas G. Gražulevičius G. Dikšas Nidos girininkija G. Dikšas Nidos girininkija tarnybos pranešimas veterinarinės Palangos Žvejų pranešimas altiniai Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 117

Seals in the Lithuanian territorial waters

Arūnas Grušas, Pavel Kulikov

In the Lithuanian territorial waters grey seals was found dead on the coast of Denmark. One of them (Halichoerus grypus) and ringed seals (Phoca hispida was observed near the Saaremaa Island. The examples botnica) dwell. Although Lithuanian coastal water evidence that our seals do not stay in the Lithuanian extends to 100 km, only the Lithuanian Sea Museum territorial waters but travel to the North. observes and breeds seals. Due to the fact that the During the period from 1914 to 2004, 36 deals observations are made more on a voluntary basis than seals were found on the Lithuanian seashore (34 grey PULSAS DABARTIES of scientific study, the results of the observations are not seals and 2 ringed seals). The main determined causes precise. There are no proper conditions for scientific of death of adult seals have been: mechanical (they study as we lack of financial funding and specialists. are caught in fishing nets, are shot or get sepsis from Since 1991, 14 young seals born at the museum contamination by fishing hooks) - 37%; exhaustion - and raised till the age of one year have been set free 17%. In 46% of cases, the cause of death could not be in the Baltic Sea. All seals are marked. One of them determined. DABARTIES PULSAS 118 3 2 1 vai poveikį terapijos delfinų atskleisti siekiama buvo Tyrime specialistai. ligoninės jūrininkų Klaipėdos ir mokslininkai universiteto Klaipėdos dalyvavo riame muziejuje vykdytame biomedicinos tyrime (2003), ku nikacinė elgsena, motorinės funkcijos su delfinaislabai pagerėja vaikų su negale kalba, komu skelbia mokslines studijas, kurios teigia, kad po seansų laukti užsiregistravus įdelfinų eilėje terapiją. metus metų ir pagalbos tradicinės ieškoti pasyvumui tėvų įtakos turėti delfinariumuose gali pasaulio riuose duomenysmoksliniaibiamiįvaiapie atliktus tyrimus Skel terapijai. (delfinų) netradicinei priešpriešinant pagalbą pedagoginę) socialinę, (medicinos, tradicinę diskutuojama Daugiausia tema. vertinama taringai nius šios srities tyrimus. moksli pradėjo jis Tuopagrindu gyvūnus. kitus į nei bėjo, jog vaikai su negale pozityviau reaguoja į delfinus paste Nathansonas E. D. daktaras mokslų chologijos metųnei20 JAV. Floridos universiteto profesorius psi 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Šostakienė, N., Kirkutytė, I., Baliūnienė, J. D., Kirkutis, A., Rugevičius, M., Kreivinienė, B. Delfinų terapijos terapijos įtaka Delfinų B.Kreivinienė, M., Rugevičius, A., Kirkutis,D.,J. Baliūnienė, I., Kirkutytė, N., Šostakienė, Brensing, K., Linke, K. Behaviour of dolphins towards adults and children during swim-with-dolphin programs swim-with-dolphin during children and adults towardsdolphins of Behaviour K. Linke, K., Brensing, Nathanson, D. E. Reinforcement effectiveness of animatronic and real dolphins. turinčių autizmą vaikų reabilitacijai. psichosocialinei assisted therapy for children with severe disabilities. tos dovana XXI amžiuje“ entų reabilitacija dalyvaujant Juodosios jūros delfinams. Lietuvių patirtis Izraelio Delfinųįlankoje. therapyduringdisabilitiestowardssessions.and with children Panašių pokyčių buvo užfiksuota ir Lietuvos jūrų Lietuvos ir užfiksuota buvoPanašiųpokyčių nuolat mokslininkai Izraelio ir Ukrainos JAV, prieš ir populiari yra terapija delfinų metu Šiuo D CP negale,k Šeim delfinų te rap liaisiais metodas, buvo atrasta prieš daugiau neįga su darbo naujas kaip terapija, elfinų dicisu tra ne pagalbos sis tema Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė edukologė ų, auginan . Klaipėda, 2005 . 10 Klaipėda, 03/04, p. 11–12; Nathanson, D. E. Long-term effectiveness of dolphin- 1 . sp Brigita Slauga ir sveikata ektacijų k ij čių vaikus sunka K os atžvilgaja iu sąs reivinienė Antrazoos ------Sveikatos mokslai Tarptautinė mokslinė konferencija „Delfinų terapija – gam dromu (F84.0) tiriamojoje (eksperimentinėje) grupėje grupėje (eksperimentinėje)dromutiriamojoje (F84.0) sin autizmosu vaikas 21 Tyrimo– būklei. imtis cinei psichoemo ir ypatumams sferos socialinės-emocinės kognityvinės, elgesio, sutrikimą, autizmo turinčių kų, apie dirbtinio delfino panaudojimą delfinų terapijai delfinų panaudojimą delfino dirbtinio apie studiją metais mokslinę pirmąją paskelbė Nathansonas E. D. 2007 išgryninimas. elementų terapijos finų vaizdinius:socialinius terapijos delfinų skirtingus generuoja kurios kryptys, cijoms delfinų terapijosseansai įtakos neturėjo Tyrimo metu buvo atskleista, jog kognityvinėms funk didėjusiojautrumo prisilietimamsįverčiai. 0,016) = (p pa sumažėjo labiausiai 0,042), = (p savarankiškumo sensorinėsmotorikos miego0,013), = (p ir 0,042) = (p pagerėjodaugiausia vaikų Taip grupės tiriamosios pat 0,001). = (p grupe kontroline su lyginant daugiau jo sumažė įvertis autizmo bendras grupės tiriamosios jog statistiškai patikimai (p<0,001) po delfinų terapijos atskleidė, rezultataiTyrimo tėvai. vaiko vaikas, logas, elektrofizio treneriai, delfinų darbuotojas, socialinis psichologas, psichoterapeutas, psichiatras bilitologas, rea nariai: komandosTyrėjųkontrolinėje. pat tiek ir , 2005, 11–12, p. 14–15; Lukina, L. N. Neurologinė paci io eu aalj vrua eis mokslinės kelios vyrauja pasaulyje metu Šiuo 1. , 1998,11(1),p. 22–32. Antrozoos A (lrd) uiomvs kyts del – kryptis susiformavusi (Florida) JAV , 2007, 1, t. 17,p., 2007,1,t. 729–733. o , 2003, 16(4), p. 315–331; Kreivinienė,B.p.315–331; 16(4), 2003, , nstravimo Antrozoos , 2007, 20(2), p. 181–194. 2 . 3 ------. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 119

Šioje mokslinėje studijoje dalyvavo vaikai, turintys (2005) mokslinis tyrimas vertinamas arčiausiai tyrimų autizmo sindromą, cerebrinį paralyžių, Lenox-Gastaut validumo, kadangi šiame tyrime šalutiniai veiksniai sindromą, protinį atsilikimą, mikrocefaliją, raumenų buvo kontroliuojami daugiausia6. atrofiją, raidos sutrikimą, Reto sindromą ir pan.- Ty Lietuvoje delfinų terapijos pradžia sietina su rimo duomenys atskleidė, jog animatroninio delfino, 2001 metais. Per porą metų buvo užregistruota tiek vadinamo TAD (terapinis animatroninis delfinas), vaikų, norinčių dalyvauti delfinų terapijoje, kad iki panaudojimas kaip motyvatoriaus 35 vaikams, turin- 2008 metų pabaigos registruojama papildomai nebu- tiems 10 skirtingų diagnozių, iš 7 skirtingų pasaulio vo. Tėvai iš Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Airi- šalių ir kalbančių 5 skirtingomis kalbomis, niekuo ne- jos tikėjosi patekti į seansus su delfinais7. siskiria nuo realaus delfino dalyvavimo delfinų terapi- Tokia sudėtinga situacija verčia susimąstyti, ko- jos seansuose. Šiuose seansuose buvo taikomas ABA dėl delfinų terapija yra tokia patraukli, nepaisant labai PULSAS DABARTIES terapijos metodas. Kai kuriems vaikams TAD panau- aukštų kainų. Autorės nuomone, negalima nesutikti su dojimas buvo naudingesnis nei tikro delfino. Šią kryptį anksčiau minėtų autorių L. Marino ir S. O. Lilienfeld palaiko ir kiti Europos mokslininkai, ginantys gyvūnų tyrimais8, kur teigiama, jog delfinų terapijoje daug įta- teises. Stebėti plaukiojimai su delfinais JAV ir Izraelio kos turi novatoriškumas, placebo, nuostabos veiksniai. centruose atskleidė, jog gyvūnai, plaukiodami su ne- Galima pasitelkti prof. J. Ruškaus (2002) siūlomą socia­ pažįstamais žmonėmis, patiria stresą4. linio vaizdinio konstravimo metodą delfinų terapijos 2. Delfinų terapija – gydymas (Turkija, Kusadasi, paklausai paaiškinti. Socialinis vaizdinys šiuo atveju ir Ukraina, Sevastopolis, Eupatorija). Šiuose centruose suvokiamas kaip tam tikrų socialinių objektų (delfinų teigiama, jog delfinai gydo echolokacinėmis bango- terapijos) psichologinės ir loginės struktūros žmonių mis, dirbantys medikai pateikia tyrimų duomenis. Tuo sąmonėje. Autorės nuomone, tėvų, auginančių vaikus tarpu JAV mokslininkės L. Marino ir S. O. Lilienfeld5 su negale, nuostatos ir itin pozityvus socialinis delfi- atliko delfinų terapijos sferoje vykdytų tyrimų analizę nų terapijos vaizdinys galėjo susiformuoti pastaraisiais (Antonioli, Reveley, 2005; Lukina, 1999; Servais, 1999; metais, paskelbus biomedicinio tyrimo duomenis. Webb, Drummond, 2001) ir atskleidė, jog visuose at- Pradėjus tyrimą ir jo pabaigoje žiniasklaidoje buvo pa- liktuose tyrimuose veikė placebo, naujumo kaip efekto teikiami pavieniai faktai, kad delfinų terapija padeda ir nuostabos veiksniai. Taip pat buvo neįvertinti papil- vaikams, turintiems autizmo sindromą. Kiekvienas vi- domi delfinų terapijos seansų veiksniai, kurie galėjo suomenės narys turi sąmonėje archetipinius vaidinius turėti įtakos dalyvių būklės pokyčiams. Minėtos moks- delfinų atžvilgiu (t. y. delfinai senovės laikais mitologi- lininkės šias mokslines studijas vadina lengvai pažei- zuojami, priskiriami nežemiškoms būtybėms, etc.). Šis džiamomis, turinčiomis metodologinių trūkumų, o jų derinys suponuoja subjektyvias mūsų interpretacijas, išvadas – abejotinomis. pasitelkiami emociniai vertinimai ir formuojasi nuo- 3. Europos delfinariumai – delfinų terapija kaip monė. Tokiu būdu atsiranda dėl kolektyvinės interpre- psichoemocinės būklės lengvinimas. Galima priskirti tacijos įtakos besiformuojanti pasaulio vizija ar paži- daugelį Europos delfinariumų (Lietuva, Vokietija, Itali- nimas, kurio emociniai, kognityviniai ir simboliniai ja). Tyrimai paprastai nėra plačiai skelbiami, tačiau at- elementai daro įtaką mąstymo būdui, bendravimui, metama nuomonė, jog delfinai gydo, siekiama duome- kasdienei veiklai ir kuria tam tikros grupės (šiuo atveju nis pagrįsti moksliniais tyrimais. Antonio ir Reveley visuomenėje pažeistos socialinės grupės) socialinę rea-

4 Brensing, K. Approaches to the behaviour of dolphins Tursiops truncatus during unstructured swim-with dolphins programs. Inaugural-Dissertation. Berlin University, 2004, p. 51–54. 5 Marino, L. Lilienfeld, S. O. Dolphin-Assisted Therapy: More Flawed Data and More Flawed Conclusions. Antro­ zoos, 2007, 20(3), p. 239–249. 6 Marino, L. Lilienfeld, S. O. Dolphin-Assisted Therapy: More Flawed Data and More Flawed Conclusions. Antro­ zoos, 2007, 20(3), p. 239–249. 7 Lietuvos jūrų muziejus. Delfinų terapijos įtaka vaikų su negalia psichosocialinei reabilitacijai. Biomedicininio tyrimo ataskaita Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos bioetikos komitetui. Klaipėda, 2006, p. 4–9. 8 Marino, L., Lilienfeld, S. O. Dolphin-Assisted Therapy: More Flawed Data and More Flawed Conclusions. Antro­ zoos, 2007, 20(3), p. 239–249. DABARTIES PULSAS 120 12 11 10 9 ir procedūra interviu standartizuoto Pusiau metodu. analizė tyvo vadinamuoju ką, situaciją. Tyrimo metu gauti duomenys grupuojami vai neįgalų auginančios šeimos, unikalią ypač kleisti at siekiama buvoTyrime metodas. tyrimo kokybinis kaip vertina ją delfinais gydymo metodą. su sunkia cerebrinio paralyžiaus negale, delfinų terapi sąsają susistema. tradicine pagalbos atžvilgiu terapijos delfinų konstravimo ekspektacijų negale, (CP) paralyžiaus cerebrinio sunkia su vaikus sudarantys asmenys. šeimą visi y. t. šeima, visa dalyvavo (interviu) tyrime kokybiniame Lietuvoje kartą Pirmą pagalba. teikiama šio konstravimo su profesionalaus ryšį tinklo pagalbos atskleisti bandoma ir bet atžvilgiu, terapijos delfinų ekspektacijas konstruojamas tėvų išanalizuoti tik ne nuostatosir tėvų nebuvo tiriamos. atliekamasnebuvo niekada tyrimas panašus pasaulyje vertus, Kita negale. su vaikus auginantys tėvai, patys vertina terapiją delfinų kaipNeaišku, aiškus. nėra nys vaizdi Lietuvojedelfinų terapijossocialinis kad teigti, antrosios delfinų terapijoskrypties. suponuotos buvo terapiją delfinų į nuostatos cialinės so tėvų terapijos. jei delfinų pasroviui“laukiantYpač tradicinės pagalbos sistemos ir įtaką daryti „plaukimui nuo nusisukti tėvus paskatinti gali Tokie kt.).potyriai ir neradimas įstaigos ugdymo nerūpi, niekam lemos probtavo ­ vienas, esi kadjausmas, išgyvenamas rytoj, nematymas vilties neviltis, nežinia, labirintuose, mos siste socialinės pasimetimas neveiksmingas gydymas, stadijos, negale vaiko su susitaikymo (išgyvenamos veiksniai susiję reiškiniu šiuo su kiti ir sistema galbos lybę 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Ruškus, J. comprehensive guide p. 266–268. Бeлановский, С. A. С. Бeлановский, Engel, J. Schutt, R., K. R. Y.Lincoln, N., N. S. Denzin, 9 Interviu metu respondentai apklausti neformaliu apklaustirespondentai metu Interviu pasirinktas buvo tikslą, tyrimo į Atsižvelgiant Hipotezė Tyrimobuvosiekiama jog tai, ir aktualumąlemia galima nuomones,autorių Apibendrinantįvairių T T . Kitas veiksnys gali būti nusivylimas tradicine pa yrimo metodika irorganizavimas metodika yrimo tikslas yrimo 11 Negalės fenomenas . Mental maps – tikėtina, jog tėvai, auginantys vaikus auginantys tėvai, jog tikėtina, – iaaiut tv, auginančių tėvų, išanalizuoti – . London, 2001,p. 49. Глубокоеинтервью. 10 The Practise of Research Socialin Work metodu ir rengiama nara . Šiauliai: Šiaulių universiteto 2002,p. leidykla, 18–20. CollectingInterpretingand Qualitative Materials Москва, 2001, с. 114; Mariampolski,H. 114; с. 2001, Москва, ------• – – – dalyvauti tyrime 10 šeimų, kurios turėjo atitikti šiuos atitikti turėjo kurios šeimų, 10 tyrime dalyvauti kviesti nutarta buvo anksto Iš tyrimui. moksliniam ti tik galėtų metų) 4–12 amžius vaiko problemos, čios lydin diagnozę šią kitos laipsnis, sunkus paralyžius, cerebrinis vaikų – (diagnozė informaciją pirminę gal pa kurios šeimų, 30 apie atrinkta buvo preliminariai dalyvių 200 Iš laikmenoje. elektroninėje sąrašus piją tera delfinų į vaikų užregistruotų peržiūrint vyko ka • • analizuojami šiais blokais: ra respondento bei klausėjo susiklosto laisvesnė atmosfe tarp ir pašnekesys neformalizuojamas griežtai būdu klausimai standartizuojami buvo tik iš dalies, nes tokiu – kriterijus:tyrimo 12 . Visi klausimai respondentams pateikiami ir vėliau I. T žinios apie delfinų terapiją. ekspektacijomis delfinų terapijos atžvilgiu; vilties. Todėl šiuo atveju ekspektacijų konstravimo būklę. Deja, gana dažnai vaiko būklei pagerėti nėra dicinės pagalbos metodų, siekdami pagerinti vaiko nuogimimo, tėvai paprastai išbandęyra daug tra diagnozę. Antra, todėl, kad vaikai turi šią diagnozę buvo dirbama vos su keliais metusklientais, turinčiais šią 6 per seansuose rengiamuose muziejaus jūrų Lietuvos jog todėl, Pirmiausia priežasčių. 2 dėl pasirinkta buvo diagnozė komplikacijos).CP paralyžius(sunki forma lydinčiosjįir papildomos delfinųvyksta terapija); žinojimo,kaip išankstinio išvengti(siekiant vauti daly pakviesta nebuvo bet metus, 3 prieš bent vaikas su negale buvo 14metų amžiaus); kurioje šeima, viena pakviesta buvo metu tyrimo brolis/sesuo); ir negale su vaikas tėtis, mama, įvertinti: statusui ak s ngl danz – aksė cerebrinis vaikystės – diagnozė negale su vaiko terapiją delfinų į vaiką užregistravo kuri šeima, vaiko su negale amžius 4–12 metų (kilus sunkumų šeimoje turi būti bent 4 šeimos nariai (socialiniam su sąryšis sistemoje pagalbos tradicinėje patirties situacijosšeimos įvertinimas; . London, 2005,p. 397–389. yrimas buvoyrimas atliekamas 2etapais: imn i atiė atranka. antrinė ir Pirminė . California: Sage Publications,Sage2003, California: . QualitativeMarket Research: a imn atran Pirminė ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 121

delfinų terapijos atžvilgiu tyrimas, subjektyviai vertinant, į kokią „beviltišką“ situaciją yra pateku- sios šeimos, yra labai aktualus ir nenuspėjamas. Antrinė atranka vyko telefonu. Buvo skambinama atrinktiems dalyviams ir teiraujamasi kitų atitikimo tyrimui kriterijų. Taip buvo atrinkta 10 šeimų, kurios savo imtimi, patirtimi, diagnoze, registracijos data buvo panašiausios.

II. Pusiau standartizuotas giluminis interviu su tėvais PULSAS DABARTIES Kiekviena šeima, atrinkta į tyrimą, atitinkanti vi- sus tyrimo kriterijus, dalyvavo giluminiame interviu, vėliau neįgalus vaikas dalyvavo 9 užsiėmimuose su delfinais ir 1 profesionalaus kineziterapeuto konsulta- cijoje.

Tyrimo rezultatai Medicinos pagalbos sistema Galima teigti, jog ši pagalbos sistema yra labai „tradicinė“, respondentų nuomone, siūlanti vienintelį pagalbos metodą – „cheminį“ ar „intervencinį“. Medi- cinos pagalba yra suvokiama kaip operacinės interven- A. Mažūno nuotrauka cijos, vaistai, skatinantys arba slopinantys tam tikras veiklos funkcijas. Visi tyrime dalyvavę respondentai Analizuojant medicinos pagalbos sistemą pastebėti teigė siūlomą pagalbos metodą naudojantys „labai trys vyraujantys požiūriai į vaikus, turinčius sunkų CP: kraštutiniu atveju“, t. y. iškilus pavojui neįgalaus vaiko pacientas, eksperimentavimo objektas ir problema. gyvybei ar esant grėsmei, kad bus sutrikdyta sveikata. Paciento etiketė išplaukia iš natūraliai darbo procese Darbo modelis medicinos paslaugų sferoje yra taikomo klinikinio modelio ir metodo taikymo. Tuo griežtai reglamentuotas – klinikinis. Tradiciškai medi- tarpu eksperimentavimo objektu trims responden- kams naudojant ekspertų modelį, kuomet specialistai tams teko pasijusti antrinio lygio paslaugas teikiančio- užima vadovaujantį vaidmenį, pasižymi arba tariamai se įstaigose: „dvi paras vaikas gulėjo per trumpoj lo- pasižymi aukšta profesine kompetencija, riboja tėvų vytėj surietęs kojas“, „bandė visus įmanomus vaistus, funkcijas, neįsiklauso į tėvų nuomonę ir pan., jie yra vaikui net dantys ištrupėjo“. Vaikas kaip problema ir vertinami su neigiamos konotacijos ženklu. Tėvai arba beviltiškas pacientas – tokį požiūrį galima iliustruoti bijo kalbėti su mediku, arba konfliktuoja: „ateini su respondentų pasisakymais: „nenori vaiko į sanatoriją problema, o tau moralizuoja“, „tėvų pozicija vienokia, priimti, nes per sunkus“, „prašiau, kad pažiūrėtų, bet o sveikatos – kitokia“, „žiūri į mane kaip į nenorma- niekas nepažiūrėjo“, „jautėmės visai nurašyti“, „esame lią“, „daktarą reikia į vietą pastatyti“. Perkėlimo mo- labai su medikais susipykę“. delį naudojantys medikai labiau įtraukia tėvus į vaiko būklės analizę, perduoda tėvams daugiau pasitikėjimo Edukacinė pagalbos sistema ir kompetencijos, bet išlieka pagrindiniais sprendimų Respondentų gaunamą edukacinę pagalbą galima priėmėjais. Šiems medikams suteikiama teigiamo ver- klasifikuoti į lavinamąją ir prižiūrimąją. Prižiūrimą- tinimo konotacija: „ji visiškai manimi pasitiki“, „me- ją pagalbą paprastai gauna vaikai, kurių fizinė būklė dikais esame patenkinti“, „neurologė gera, prieš einant subjektyviai ir objektyviai sprendžiant yra itin sunki. nereikia kinkų drebinti“. Šiems respondentams buvo labai sunku rasti tinkamą Požiūris į vaiką su sunkia negale yra esminis spe- edukacinį personalą ir įstaigą, kuri juos priimtų. Todėl cialistų įvertinimo visose pagalbos sistemose kriterijus. pastebima, kad šie tėvai akcentuoja vienakryptį san- DABARTIES PULSAS 122 kad informacija yra slepiama sąmoningai. Socialinės Socialinės sąmoningai. slepiama yra informacija kad jaučia, jie arba kompetencijos neužtenka jiems pan. ir pakeitimusįstatymų sužinoti išmoką, didesnę gauti siekiant o neinformuoja, niekas galimybes apie tačiau yra, tarsi pagalba – deklaratyvios atrodo CP, sunkiu su vaikusauginantiems tėvams, kryptys praktinės kos politi socialinės ir pagalba Valstybinė socialinė cijos. funk neaiškios realiai lygmenyje,informaciniame tik mato darbuotojųveiklą socialinių ir pagalbą socialinę NVO. pagalba, binėsocialinė Respondentai valstybinę organizuoja edukacinę pagalbą. vienakryptę kurie tie, ypač terapiją, delfinų į važiuoti juos skatino pedagogai jog teigė, respondentai visi kad tai, Įdomu konotacijosmos („esamepatenkintilabai personalu“). teigia sunkus“), toks vienintelis ten jis vaiko, mūsų vaikas...“,mūsų kad skundžiasi,buvoišsigandęlat „jie vertinami ir specialistai: neigiamos konotacijos („nuo atitinkamai – vienakryptį arba kolaboracinį – vimą prižiūrinčiajampersonalui. Konstruojant tokįbendra problema kaip suvokiamas tenkinimas poreikių zinių ugdymoįstaigoslaiko. darbo Taip pat elementarus ba neperžengia ji nors darželyje, būna ilgai labai vaikas jog sakoma, nuolat yra jai teigimu,Respondentės mą. problepapildomąkaip tik negale CP sunkia su vaiką traktuoja ir funkciją prižiūrimąją savo akcentuoja gai pedago organizuojantys pagalbą vienakryptę tarpu Tuo vaikų. „sveikųjų“ tarp atsiskleisti ir lavėti tarpti, požiūris negale yra įneįgaliojokia asmenybę, kuri gali sun su vaiką į požiūris pedagogų dirbančių modeliu Bendradarbiavimo specialistus. į požiūris negale, CP sunkia su vaikus auginančių tėvų, ir kartu o vaiką, į požiūris skirtingas ir siekti“.išplaukia situacijoje Šioje „mums pristatė programą, klausė, ko dar norėtumėme pedagogais: su santykius kolaboracinius įžvelgia biau la įstaigoje,ugdymo pagalba lavinamojiganizuojama or vaikams kurių išmirė“.tėvai, jauTuo tarpu kalno, nuo numesdavo arba miške palikdavo ligotus kurios civilizacijos, kad „maniau, teigė: Respondentės mas. neįmano tiesiog situacijoje šioje bendradarbiavimas palikti“,todėl vaiką „tokį pasiūlymą vadovės išklausytidarželio net teko respondentui Vienam nevyksta. lavinimas Maslow),joks A. (pagal tenkinimą poreikių mone, gaunama pagalba yra orientuota į vaiko bazinių bendrauti, bet jie nekalbėjo“ ir pan. Respondentų nuo bandžiau kalbėti“,„aš jais su „ką pedagogais: su tykį 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių oilns aabs itmi rsiim valsty priskiriama sistemai pagalbos Socialinės S ocialinės pagalbos sistema pagalbos ocialinės ------problema“. Aštuoni respondentai dalyvauja NVO veik­ kitus tėvus ir tuomet „pasijaučia, kad esi ne vienas su ta sutinka jie kuriose sanatorijose, buvimą apie kalbėjo respondentai Visi institucionalizuoti. nėra grupelės savipagalbos ir susibūrimai Tokie gauti“. žimėliams ve projektus bendrus „rengiame įstatymus“,naujus bendraujame“,tėvus, „aptariame kitus „sutinkame vi: deklaraty nebe jau pagalba kuriame (NVO),sektorių nevyriausybinį į įsitraukiama aktyviai bei kuriami yra sektoriuje valstybiniame modelį veiklos krypties kios Tuoma. neaišarba siekiant tarpu atsverti vienakryptį proble papildoma kaip suvokiamas vaikas atžvilgiu, vaikų savonuostatą neigiamą jaučia tėvai specialistais meso ne teisininkai, susipainiojame“. Susidūrę su šiais greitai, labai keičiasi „jie pokyčius:įstatymų apie bant Kal neatsiunčia“. lankstinuko jokio nepaskambina, nerūpim“, „niekas „niekam kad nuostata, dalijasi tai Responden lengvatas. ir išmokasnumatytasįstatymo apiepašalpas“, kalbama y. visas kai t. tas už kalėjimą į rūpybos skyriaus specialistai pasitinka žodžiais: „sėsim tai yra pozityvi pirmoji patirtis, t. y. kad vaikas, kuris kuris vaikas, y. kad t. patirtis, pirmoji pozityvi yra tai dalyvauti“. čia mums sekasi“,Pagaliaupasiūlė „kažkas mums kaip pasidomėjo, paskambino, „kažkas šeima: jos pirmiausia tyrime buvo suvoktas kaip domėjimasis kompetencijų Todėlribos. delfinų terapidalyvavimas nėra nusiteikę specialistai dirbti daugiau, nei jų leidžia ribos, kompetencijų neaiškios susietumų, aiškių turi „valdžiai“. nerūpėjimas kiamas Visos šios sistemos ne suvo subjektyviai išgyventi, siekiant kūrimas, grupių savipagalbos pedagogais, su ryšys abejingas arba ras ge itin sistemoje, medicinos santykiai Nenusistovėję sistemoje. pagalbos „tradicinėje“ vadinamojoje kiai santy chaotiški aprašyti skatinti gali lūkesčius tokius jog paveikia“. prielaidą, jas ir daryti Manyčiau, galima smegenis vaiko pasiekia garsas skleidžiamas „delfino garsais būdas, dar gydymo daugiau – jog yra teigiama, delfinų terapijavisų respondentųyra traktuojama kaip Pirmiausia hiperbolizuojami. yra sistemos pagalbos padėdamas kitam irsau. padedi supratimas,kad situacijair bendra vienija tėvus cijose Tokioseorganiza veiklos. prie prisijungė kurie tėvus, siliepia apie šių organizacijų veiklą, specialistus ir kitus atrespondentaiteigiamai itinvisi priežasties šios Dėl būti“.gera „ten svarbiausias: čia principas noriškumo Sava organizacijoms. kelioms net priklauso keli loje, Visų respondentų konstruojami lūkesčiai dėl šios šios Visųdėl lūkesčiai respondentų konstruojami D elfinų terapija sistemakaippagalbos ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 123

yra „problema“ medicinos, pedagoginėje struktūroje, tradicinėje pagalbos sferoje. Jis chaotiškas ir nenusi- čia suvokiamas kaip svarbus asmuo. Visi responden- stovėjęs, nėra aišku, kas rūpinasi šeima. Respondentai tai pasakojo teigiamas delfinų terapijos savybes, kaip daug pasakoja apie skirtingus specialistus, kuriuos lan- delfinai gydo, visi be išimties girdėjo šiuos teigiamus kė. Autoriai A. F. Burgess ir S. E. Gutstein13 teigia, jog faktus iš žiniasklaidos. Buvo pasakojama apie tai, kad šeimai, auginančiai vaiką su negale, ypač svarbu turėti delfinų terapija yra „ne cheminis, o natūralus vaikų asmenį, kuris rūpintųsi jais, tai lemia net šeimos gyve- gydymo metodas“, kurį naudoti visiškai saugu. Visi nimo kokybę. Tuo tarpu didelis intervencijų skaičius respondentai teigė, jog „delfinų terapija negali duoti rodo žemą sistemos funkcionavimą ir prastą šeimų ge- nieko blogo, tik gera“. Visi respondentai teigė, jog ti- bėjimą orientuotis. kisi vaiko pagerėjimo po 9 seansų su delfinais, o trys • Autorės nuomone, šeimai, auginančiai sunkų teigė, jog tikisi „stebuklo“. 9 iš dešimties responden- CP turintį vaiką, galėtų padėti socialinių darbuotojų PULSAS DABARTIES tų teigė, jog geriausias darbo modelis delfinų terapi- pagalbos tinklo išplėtimas ir funkcijų perkoordina- joje – klinikinis, t. y. visi pasitiki specialistais ir buvo vimas. Mokslinėje literatūroje kalbama apie „atvejų nusiteikę jiems patikėti savo vaiką, o patys dalyvauti vadovus“, „psichologinės pagalbos teikėjus“, „kliniki- nesikišdami į „sveikimo“ procesą. Vienas responden- nius socialinius darbuotojus“ ir pan., šiuo metu patys tas teigė, jog būtų neblogai, jei specialistas pasitartų, respondentai neįsivaizduoja kitų, platesnių socialinio nes „tėvai per tiek metų yra tapę geriausiais vaiko darbuotojo funkcijų, tik „informacijos teikimą“. Rea- gydytojais“. Tėvai priskiria vaikui paciento vaidmenį lioje situacijoje socialinių darbuotojų lygių atskyrimas, delfinų terapijoje, o klausiant tėvų, kokie specialistai t. y. aiškesnis apibrėžtumas, kurie socialiniai darbuo- dirbs su jų vaiku, vienareikšmiškai buvo atsakyta „ki- tojai gali teikti pirminę „informacinę“ pagalbą, o kurie neziterapeutas ir treneris“. Tik vienas respondentas konsultuoti, dirbti su šeima, atlikti lydėjimo funkcijas. galėjo papasakoti apie realesnę situaciją delfinų tera- • Nerealios ekspektacijos ir mitiniai pasisaky- pijoje. Nė vienas iš respondentų negalėjo suteikti in- mai apie delfinų terapiją kaip pagalbos metodą, o tiks- formacijos, kaip vyks delfinų terapija, kokiu metodu liau – kaip „gydymo“ metodą verčia sunerimti. Panašu, bus dirbama, kokie specialistai šiuo metu dirba, nuo jog keli respondentai delfinų terapiją laiko paskutiniu ko priklauso delfinų terapijos sėkmė. Vienas respon- metodu, galinčiu išgydyti jų vaiką. Ypač nerimą kelia dentas teigė, jog atvažiavo į tyrimą tik sužinoti, kur jie tai, jog šie stereotipai yra plečiami ir platinami to- važiuoja dalyvauti. Ši šeima delfinų terapijos seansų lesniuose socialiniuose kontekstuose, mikro-, mezo­ laukė 6 metus, tačiau per šį laiką matė tik vieną TV aplinkoje. Taip pat galima daryti prielaidą, jog nusivylę siužetą apie delfinų terapiją ir nieko daugiau negalė- tradicine pagalbos sistema tėvai gali bejėgiškai laukti jo papasakoti apie šį „gydymo“ metodą. Nepaisant to, delfinų terapijos daugelį metų, tikėdamiesi čia pakliūti, kasmet respondentai skambino į LJM ir klausė apie ir nesiekti jokios kitos pagalbos iš tradicinės pagalbos galimybę vaikui dalyvauti šiuose seansuose. Kaip mi- sistemos. Taip pat tikėtina, jog tėvai, atvykę į delfinų nėta, čia dirbantys specialistai yra įsivaizduojami kaip terapijos užsiėmimus, bus sukonstravę labai aukštas itin aukštos kvalifikacijos ir itin „geri“, kaip specialis- ekspektacijas delfinų terapijos kaip pagalbos modelio tai yra įvardijami ne tik žmonės, o ir delfinai. Jiems atžvilgiu ir tikėsis vaiko „pasveikimo“, nors realiai jis priskiriamas mitinis sąryšis su neįgaliaisiais: „delfinai yra neįmanomas, ir delfinų terapijos seansai turi kito- gali įžvelgti“, „delfinai yra arčiau negaliukų“, „jie gali kią prasmę. prieiti prie jų galvyčių, prie jų minčių“. • Delfinų terapijos stereotipai, neapibrėžtumas tradicinėje pagalbos sferoje, socialinės pagalbos sferos Diskusija silpnas dalyvavimas kelia mintį, jog reikia tęsti išsames- • Atliktas kokybinis tyrimas yra tik pirmosios nius tyrimus tradicinėje pagalbos sistemoje ir analizuo- tyrinėjimų užuomazgos, kurios jau dabar atskleidė ti socialinio darbuotojo, kaip tarpininko, šeimos vado- daug problemų. Pirmiausia tėvų sąryšis su specialistais vo bei atstovo, funkcijos įvedimą ir išplėtimą. 

13 Burgess, A. F., Gutstein, S. E. Quality of Life for People with Autism: Raising the Standard for Evaluating Successful Outcomes. Child and Adolescent Health. Oxford, 2007, p. 4. DABARTIES PULSAS 124 Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių negale su sunkia CP Požiūris į vaiką jo inspiracija Darbo modelis, metodas Pagalbos specialistai Sutinkami R eprezentacija nenuvilia“) („neurologė mūsų Teigiamos konotacijos bus atitinkama reakcija“) („iš anksto žinojau, kad Neigiamos konotacijos lankstumo“) kas tau priklauso“, „jokio kovoti, kad gautum tai, Problema („reikia triušiukas“) buvo tik bandomasis objektas („vaikas Eksperimentavimo Kaune“) vaistus išrašo tik Pacientas („naujausius skaitau, domiuosi“) pripažįsta, kad aš • Perkėlimo („neurologė nurašyti“) • Ekspertų („pasijautėm Klinikinis modelis: („chemija“) Gydymas vaistais Medicinos pagalbos sistema 1 lentelė. Naratyvo analizės santrauka: pagalbos sistemosNaratyvo santrauka: pagalbos analizės personalas“) („nuostabus Teigiamos konotacijos skundžiasi“) („šeimininkė nuolat Neigiamos konotacijos darželyje“) kad per ilgai laikau Problema („skundžiasi, pasirengė jį priimti“) („darželis per metus Integruota asmenybė /Tėvai) (Pedagogas→Vaikas Vienakryptis siekti“) klausia, ko norim tėvais („pasakoja, Kolaboravimas su Prižiūrimoji Lavinamoji E dukacinė pagalbos sistema supratau, kad esu ne („man palengvėjo, Pozityvus supratimo“) į žmogų – jokio Neaiškus („požiūris vaikus“) taip suskirstyti („valstybė nusiteikusi sutrikusios krypties Vienakryptis/ būreliai“) („organizuojami tėvų Socialinis Neaiškus Informacinis ieškojimas Vidinių išteklių socialinė darbuotoja“) „nežinau, ar ji „darbuotoja“, „mama“, krypties („direktorė“, išsimokslinimo Įvairūs, nepatikslintos pašalpas“) kalėjimą už tas visas Problema („sėsime į nerūpim“) („mes niekam Negatyvus viena“) S ocialinė pagalbos sistema kam padėjo; pasveiko“) matėm per TV, daug Hiperpozityvus („daug dirba“) atiduosiu vaiką – tegul dirbančiais specialistais: („visiškai pasitikiu inspiruojamas tėvų Klinikinis, („siunčia signalus“) Gydymas garsais gydytojas“) Gyvūnai („delfinas yra paklausė, pasidomėjo“) („paskambino, teigiamos konotacijos Įsivaizduojami, išgydė“) Pacientas („vaiką D elfinų terapija kaip pagalbos sistema Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 125

Literatūra

Brensing, K. Approaches to the behaviour of dolphins Tursiops truncatus during unstructured swim-with-dol- phins programs. Inaugural-Dissertation. Berlin University, 2004. Brensing, K., Linke, K. Behavior of dolphins towards adults and children during swim-with-dolphin programs and towards children with disabilities during therapy sessions. Antrozoos, 2003, 16(4). Burgess, A. F., Gutstein, S. E. Quality of Life for People with Autism: Raising the Standard for Evaluating Success- ful Outcomes. Child and Adolescent Health. Oxford, 2007. Denzin, N. N., Lincoln, Y. S. Collecting and Interpreting Qualitative Materials. California: Sage Publications, 2003. Engel, J. R., Schutt, R. K. The Practise of Research in Social Work. London, 2005. Kreivinienė, B. Lietuvių patirtis Izraelio Delfinų įlankoje.Slauga ir sveikata, 2005, 11–12. PULSAS DABARTIES Lietuvos jūrų muziejus. Delfinų terapijos įtaka vaikų su negalia psichosocialinei reabilitacijai. Biomedicininio ty- rimo atasakaita Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos bioetikos komitetui. Klaipėda, 2006. Lukina, L. N. Neurologinė pacientų reabilitacija dalyvaujant Juodosios jūros delfinams.Tarptautinė mokslinė kon- ferencija „Delfinų terapija – gamtos dovana XXI amžiuje“. Klaipėda, 2005 10 03/04. Mariampolski, H. Qualitative Market Research: a comprehensive guide. London, 2001. Marino, L., Lilienfeld, S. O. Dolphin-Assisted Therapy: More Flawed Data and More Flawed Conclusions. Antro- zoos, 2007, 20(3). Nathanson, D. E. Long-term effectiveness of dolphin-assisted therapy for children with severe disabilities.Antro - zoos, 1998, 11(1). Nathanson, D. E. Reinforcement effectiveness of animatronic and real dolphins.Antrozoos, 2007, 20(2). Ruškus, J. Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002. Šostakienė, N., Kirkutytė, I., Baliūnienė, J. D., Kirkutis, A., Rugevičius, M., Kreivinienė, B. Delfinų terapijos įtaka turinčių autizmą vaikų psichosocialinei reabilitacijai. Sveikatos mokslai, 2007, 1. T.17. Бeлановский, С. A. Глубокое интервью. Москва, 2001. DABARTIES PULSAS 126 dauja edukacinius užsako iraktyviai renginius. pagei – stebėjimu pasirodymų delfinų ir lankymu jų jami pedagogų jie neapsiriboja vien tik LJM ekspozici moksleiviai.Vadovau yra lankytojų grupė pagrindinė formųdarbo su vaikais Muziejuje specifika. aptariama renginiai, nauji pristatomi ir lankstinukai renginių edukacinių platinami metu susitikimų Šių pedagogais. ugdymui, užklasiniam pavaduotojais su listai važiuoja į Klaipėdos apskrities mokyklas susitikti cinė veikla pristatoma ne Klaipėdos tik mieste. Specia gogams, dalyvaujama mokytojų susitikimuose. Eduka peda miesto Klaipėdos seminaras organizuotas buvo irkita.spektakliai diskusijos, atviros konferencijos, konkursai, formas: renginių įvairias naudojant delfinariume, ir patalpose akvariumo salėse, istorinėse dangumi, atviru po joje: moksleivių.30 EdukacijaMuziejausvykdoma teritori zultatas yra pasiekiamas, kai grupėje – ne daugiau kaip re geriausias kad parodė, Patirtis elementų. dybinių žai medžiagos, vaizdinės nemažai Naudojamaveldu. pa kultūros jūriniu su supažindinti ekologiją, gamtą, teikta informacija, suteikti kuo daugiau žinių apie jūrų renginiuosesudominti dialogą, aktyvų klausytojus pa išprovokuoti – tikslas (LJM) muziejuje jūrų Lietuvos Edukacijos atnaujinama. nuolat medžiaga Renginių veikla. praktinė pritaikyta renginiams mokyklų programomis, ugdymo vidurinio bendrosiomis miantis re rengiama Medžiaga informacija. teminė tinkama ati pateikiama nuotaikingai ir informatyviai metu Jų studentams. moksleiviams, vaikams, suaugusiesiems, renginius ir projektus edukacinius parengę yra tojai darbuo skyriaus visuomene su Ryšių Muziejaus jos. ekspozici muziejaus jūrų Lietuvos diktuoja tematiką 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių m Prasidedant sezonui, gegužės–birželio mėnesiais, gegužės–birželio sezonui, Prasidedant veiklą, edukacinę Muziejaus pristatyti Siekiant L uziejue apžvalga. P rdt 20 mti. dkcnų renginių Edukacinių veikla metais. 2000 edukacinė pradėta muziejuje jūrų ietuvos Edukacinės veikl Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė edukologė Loreta R ------imkienė os Lietuv lėtr – kl 1–4 • • • • • situaciją Lietuvos jūrų muziejuje, numatyti veiklos veiklos numatyti muziejuje, jūrų Lietuvos situaciją išsiaiškintimas padėjo to priežastis. tyri metų 2008 stabilus. išlieka skaičius renginių kad pastebėta, rezultatus darbo metų pastarųjųApžvelgus formos. renginių grupės, tikslinės kinta renginys, jas nau vienas ne sukurtas yra laiko Nuoto metais. 2001 rūsį, jų architektūrą,jų rūsį, metuRenginio paskirtį. puošybą, pirtį, rūkyklą, tvartą, klėtį, trobą, pastatus: sodybos jo metu moksleiviams suteikiama žinių apie atskirus žve Renginio architektūra. senąja etnografija, krašto jūrio pa domėtis mokinius skatinti detalėmis, ypatumais, aplinkos gyvenamosios žvejo pr. a. XX – pab. a. su XIX moksleivius supažindinti buvo tikslas sodyboje, etnografinėje žvejo Pajūrio skyriuje, istorijos vybos Lai LJM vyko kurisRenginio, metais. 2000 surengtas miesto irapskrities. Klaipėdos iš daugiausia – senjorai šeimos, augusieji, su studentai,moksleiviai, – grupės tikslinės renginių šių Pagrindinės renginiai. pramoginiai-edukaciniai pamokos, išvažiuojamosios veikla, edukacinė lizuota specia renginiai, edukaciniai formos: veiklos kacinės anketavimas.pedagogų ziejaus ataskaitų analizė, Klaipėdos apskrities ir miesto mu jūrų Lietuvos – metodika Tyrimo perspektyvas. Straipsnio tikslas – apžvelgti edukacinės veiklos veiklos edukacinės apžvelgti – tikslas Straipsnio buvoPirmasis tyrimas edukacinės veiklos atliktas imss ršoyii euaii renginys edukacinis kraštotyrinis Pirmasis edu įvairios taikomos muziejuje jūrų Lietuvos apklausą. 2007 metų. Pranešimo uždaviniai: Suformuluoti išvadas. Pateikti gaires. perspektyvines Apibendrinti gautus rezultatus. Atlikti apskrities Klaipėdos irmiesto pedagogų Apžvelgti edukacinę nuo veiklą 2000iki a i mkliim – Ps eąį vj“ buvo – žveją“ senąjį „Pas – moksleiviams sių os p er os jūrų sp ektyv os ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 127

moksleiviai atlieka nemažai praktinių užduočių: pina žiogrių tvorą, mokosi džiauti žvejų tinklus, mokosi pa- tarlių, priežodžių. Kaip parodė patirtis, šis renginys nepraranda ak- tualumo ir šiandien. Daugelis miesto vaikų nepažįsta gyvenimo kaime. 2000 m. Pajūrio žvejo etnografinėje sodyboje buvo vesti 55 renginiai, kuriuose dalyvavo 1354 pradinių klasių moksleiviai. 2001 m. organizuoti renginiai „Baltijos jūros del- finai“ ir „Paslaptingas banginių ir delfinų pasaulis“. Per 2001 metus įvyko 115 renginių (61 apie delfinus), ku- PULSAS DABARTIES riuose dalyvavo 2868 moksleiviai. Dėstant temą „Pa- Edukacinio užsiėmimo muziejuje akimirkos. slaptingas banginių ir delfinų pasaulis“, moksleiviai yra A. Mažūno nuotrauka supažindinami su banginių ir delfinų rūšimis, sužino, kaip jie evoliucionuodami prisitaikė gyventi vandeny- ta persikėlimo į Smiltynę paslauga. Bendras mokestis je, susipažįsta su banginių anatomija, fiziologija, suži- (persikėlimas, kelionės išlaidos ir renginio kaina) ge- no apie šių žinduolių gyvenimo būdą, tarpusavio san- rokai išaugo. Tokia padėtis ypač turėjo įtakos kaimo tykius, apie delfinų laikymo delfinariumuose sąlygas, mokyklų moksleivių galimybėms atvykti į LJM eduka- pavojus, kurie kelia grėsmę delfinų išlikimui. Renginys cinius renginius. vyksta delfinariumo salėje, kur ypatingą atmosferą su- Tais metais sukurtas naujas renginys intriguojan- kuria gyvi eksponatai – delfinai. Moksleiviai turi ga- čia tema: „Koraliniai rifai – povandeninės džiunglės“. limybę gyvus eksponatus – delfinus, Juodosios jūros Renginio metu moksleiviai sužino apie koralinio rifo afalinas (Tursiops truncatus ponticus) – pamatyti iš gyventojus, pavojus, kurie tyko vandenynų gelmėse bei arčiau nei pasirodymų metu. Naudojamos techninės pakrantėse, ir apie itin sudėtingus tropinių akvariumų priemonės: kompiuteris, projektorius, ekranas. Orga- įrenginius. Vyresniųjų klasių moksleiviai apsilanko nizuojami pažintiniai žaidimai. akvariumo techninėse patalpose. Deja, naujas rengi- 2002 m. parengti du edukaciniai renginiai: „Jūra – nys, nepaisant aktyvios informacijos sklaidos, nesu- gyvybės lopšys“ ir „Kas Baltijoje gyvena?“. Renginio laukia didesnio dėmesio. Tais metais vestas tik vienas „Jūra – gyvybės lopšys“ metu moksleiviai sužino: kaip renginys. Analizuojant priežastis, galima daryti išvadą, atsirado gyvybė jūroje, kaip ji vystėsi, kiek ir kokių di- kad ši tema beveik neturi sąsajų su bendrojo vidurinio nozaurų rūšių buvo, kaip jie gyveno, kodėl vieni gyvū- ugdymo mokyklų gamtos mokslų programomis, todėl nai išmirė, o kiti ne, kaip atrodo fosilijos, ką reiškia žo- nors tema ir įdomi, bet populiari netampa. džiai paleontologas, fosilija, evoliucija. Renginys vyksta 2004 metais Klaipėdos miesto pradinių klasių Jūrų muziejaus ekspozicijos salėje. Šis renginys skirtas pedagogams delfinariume surengtas išvažiuojamasis 6–12 klasių moksleivių auditorijai. Renginio „Kas Bal- posėdis. Edukaciniai renginiai pristatyti Klaipėdos tijoje gyvena?“ metu sužinoma, kiek Baltijos jūroje yra pradinių klasių mokytojams, lietuvių kalbos mokytojų žuvų, ruonių, delfinų rūšių, kokia yra žuvų kūno san- konferencijoje, konferencijoje „Kultūrinių edukacinių dara, koks Baltijos jūros delfinų (Jūros kiaulių) ir ruo- programų plėtra Klaipėdos apskrityje“. Bukletai apie nių gyvenimo būdas, kokie pavojai tyko Baltijos jūros edukacinius renginius pasiekė Klaipėdos, Gargždų, gyventojų. Kretingos, Palangos mokymo įstaigas. Nepaisant mi- Per 2002 metus surengti 9 išvažiuojamieji rengi- nėtų veiklos skatinimo priemonių, renginių mažėjimo niai dviem tūkstančiams kaimo moksleivių. Iš viso tais tendencija išliko: surengti 77 edukaciniai renginiai, ku- metais surengta 175 edukaciniai renginiai (iš jų net riuose dalyvavo 2392 moksleiviai. Mažėja net ir eduka- 75 yra apie delfinus). Muziejaus edukaciniuose rengi- cinių pamokų apie delfinus dalyvių skaičius, surengti niuose dalyvavo 6191 moksleivis. tik 35 renginiai, nes delfinariume intensyviai vykdomi 2003 m. renginių skaičius sumažėjo. Sureng- delfinų terapijos (DT) seansai. Tapo sudėtingiau pri- ta 110 edukacinių renginių, kuriuose dalyvavo taikyti mokytojams patogų renginių laiką, nes tai delfi- 3916 moksleivių. Pagrindinė priežastis – apmokestin- nariume turi būti derinama tarp delfinų treniruočių ir DABARTIES PULSAS 128 Edukacinis užsiėmimas muziejuje. A.Mažūno nuotrauka kacinę veiklą įsitraukia ir kitų skyrių darbuotojai. Naujosedu žmogiškųjų3.kūrimas;ištekliųį pajėgos: gyvenimo būdas ir laikymo sąlygos Jūrų muziejuje“ su ros gyvūnus sukūrimas; 2. Temos „Baltijos jūros ruonių Jūrųfaunosekspozicijos apieplėšrius pavojingus ir jū Naujos 1. priežastys: augimo skaičiaus renginių cinių moksleivių.Eduka 2670 dalyvavorenginiuose Šiuose skaičius išaugo 24%. Surengtas 101 edukacinis renginys. renginiųmetus 2005 Perdėstomųprogramųžinias. je mokyklopagilintisiekia amžiausirmokyklinio niojo vyres yra ir buvo dalyvių renginionaujojo dauguma didžioji pasaulis“. kad delfinų pažymėti, Derėtų ir nių „Paslaptingasdelfinariumerenginiui vedamam bangi nenusileidžiantis populiarumu pirmasis, buvo ziejuje Mu gausąlankytojų pagal renginys Šis pakrantėse. ir vandenynųgelmėse tykančiągrėsmę, apie gyventojus, tikrovė“.pavojingiausiusTemapačiusvandenynoapie ar mitai gyvūnai: jūrospavojingi ir „Plėšrūs renginys pasirodymai irgalimybių ten vesti renginius mažėja. vyksta jau delfinariume mėnesį birželio o laikotarpis, gegužės–birželioribųbuvoniamsmokyklos už skirtas 2004 metų pradžioje reformos, vyko mokyklose rengi renginį. papildomai užsisakyti prasmėsnebemato mą, pasirody į klasę atvedę pedagogai, todėl edukacijai, skiriama laiko nemažai metuPasirodymų seansų. DT 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 05 eas uo aega nua edukacinis naujas parengtas buvo metais 2005 ------surengti 95 edukaciniai renginiai, kuriuose dalyvavo dalyvavo kuriuose renginiai, edukaciniai 95 metus surengti 2006 per viso Iš idėją. edukacinę gerą už tas mu Lietuvos renginys Šis nakvoja. miegmaišiuose, atsineštuose kur,įsitaisę fojė, delfinariumo praleidžia moksleiviai Naktį miegame. mes kai veikia, paslaptingi gyvūnai šie ką stebėti, gali naktį per ir bet treniruo jami, delfinai kaip pamato, treneriu, su drauja paben delfinus, apie sužino tik ne Moksleiviai ryte. pasibaigiantis ir vakare prasidedantis renginys, cinis eduka specializuotas skirtas moksleiviams amžiaus metų 12–15 Tai naktį. net lankyti metu vasaros mą delfinariu siūlantis delfinais“, edukacinis su unikalus „Naktis projektas naujas sukurtas buvo vasarą metų 2006 moksleiviai. 1655 dalyvavo kuriuose niai, rengi finųpasaulis“. 25išvažiuojamieji Buvo surengti del ir banginių „Paslaptingas renginius edukacinius išvažiuojamuosius organizavo LJM savo nes galimybę mokyklose, turėjo moksleiviai apskrities pėdos ieškoma skirtingų darbo formų,ieškoma darbo šitaip skirtingų – naujosgimsta Nuolatlankytojo. prie priartinti labiau medžiagą jinę muzieStengiamasimokytojais. ir moksleiviais su bas los sritis. Viena iš prioritetinių veiklų – edukacija, dar moksleiviai. 3508 ziejų asoci ziejų 2006 metais apie delfinus sužinoti daugiau Klai daugiau sužinoti delfinus apie metais 2006 Pastaraisiais metais LJM sparčiai plečia savo veik ­ a cijos ir švietimo sekcijos buvo apdovano buvo sekcijos švietimo ir cijos ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 129

paslaugos – gimtadienis Muziejuje ir jaunavedžių svei- kitu būdu juos pasiekia. Informacija apie edukacinius kinimo ceremonija su delfinais. renginius Lietuvos jūrų muziejuje platinama elektro- 2007 metais buvo surengti 107 edukaciniai rengi- niniu paštu, tiesioginių kontaktų metu, bendraujant niai, kuriuose dalyvavo 3235 dalyviai. Vienas didžiau- su mokyklų pedagogais, direktoriaus pavaduotojais sių praėjusių metų privalumų – specializuotus edu- ugdymui. Bukletai teikiami Klaipėdos miesto savival- kacinius renginius vis dažniau veda visų ekspozicinių dybės Švietimo skyriui. Informacija apie edukacinius skyrių specialistai. renginius skelbiama Muziejaus interneto svetainė- Pagrindiniai kiekvienais metais organizuojami je www.muziejus.lt, periodiškai teikiami pranešimai edukaciniai renginiai jau yra tapę tradiciniais: tai Var- spaudai, užsakinėjama vieta reklamai spaudoje. Net dynų šventė, Muziejų naktis, tarptautinės Vandenyno 53% pedagogų apie LJM edukacinę veiklą sužino iš ir Jūros kiaulės dienos, žvejiško folkloro šventė „Žuvys kolegų, 49,6% susiranda informaciją LJM interneto PULSAS DABARTIES išgalvojo giesmes“, palapinė-laboratorija po atviru dan- svetainėje, 40,9% informaciją apie renginius sužino iš gumi „Pažinkime Baltijos jūrą“. Kiekvienas proginis spaudos, 36,5% gauna iš Švietimo skyriaus ir 26,1% – renginys – tai dar viena galimybė parodyti lankytojui elektroniniu paštu. Skaičiai parodė, jog veiksmingiau- menkiau matomas Muziejaus puses, skleisti ekologines sias informacijos sklaidos kanalas yra žodinis – tarp ir marinistinio kultūros paveldo idėjas. pedagogų ir tiesioginis Muziejaus darbuotojų bendra- vimas su pedagogais. Informacinės visuomenės am- Tyrimo organizavimas žiuje daugelis pedagogų informacijos ieško internete, Tyrimui atlikti pasirinktas anketavimo metodas. tikslinėse interneto svetainėse. Anketavimo duomeni- Anketos elektroniniu paštu buvo išsiųstos Klaipėdos mis, tik 26,1% gauna informaciją elektroniniu paštu. apskrities ir Klaipėdos miesto mokykloms, LJM duo- Lietuvos jūrų muziejaus duomenų bazėje yra įvesti mo- menų bazės kontaktais. Anketavimas buvo vykdomas kyklų raštinių kontaktai. Tai leidžia daryti išvadą, kad ir pedagogų susirinkimų metu. Anketavimu norėta neretai informacija nepasiekia tikslinių grupių. Todėl atsakyti į klausimą, kodėl, nepaisant naujų edukacinių Lietuvos jūrų muziejaus edukologai pradėjo kurti dar renginių formų, nėra renginių augimo tendencijos. vieną duomenų bazę, kad pedagogus informacija pa- Anketose pateikti klausimai turėjo padėti įvertinti siektų tiesiogiai. Lietuvos jūrų muziejuje parengtų edukacinių progra- Kokių specialybių pedagogai lankosi dažniausiai? mų populiarumą ir poreikį, priežastis, kurios trukdo 46,1% mokytojų, ateinančių į LJM edukacinius ren- edukaciniuose renginiuose lankytis dažniau. Svarbu ginius, yra pradinių klasių mokytojai, 15,7% – klasių buvo atsakyti į klausimą, iš kur pedagogai gauna in- auklėtojai, 9,6% – biologijos mokytojai. Nors Lietu- formaciją apie edukacinius renginius. Pedagogų atsa- vos jūrų muziejuje yra sukurta keletas pamario krašto kymų analizė padėtų lengviau „pasiekti“ mokytojus etnokultūros paveldą pristatančių renginių, tačiau tik jiems labiausiai prieinamu informavimo kanalu. An- 1,7% anketos respondentų sudaro istorijos mokytojai. ketos klausimais siekta „pasitikrinti“ savo edukacinių Dauguma apklaustų pedagogų yra tos nuomonės, kad renginių tikslines grupes ir jų apsilankymo laiką. edukacinio renginio trukmė neturėtų viršyti akademi- Anketavimas truko porą mėnesių. Buvo sugrąžin- nės valandos ta 115 užpildytų anketų. 60% pedagogų savo atvedamai klasei (vis dėlto) renkasi temą apie delfinus „Paslaptingas banginių ir Tyrimo rezultatai ir jų analizė delfinų pasaulis“. Antras pagal užsakymų skaičių ren- Apžvelgiant 2000–2006 metų rezultatus, galima ginys yra „Kas Baltijoje gyvena?“ Mokytojams priim- daryti išvadą, kad renginių skaičius kiekvienais me- tini šie renginiai, nes atitinka mokomąsias programas, tais išlieka panašus, nepriklausomai nuo informacijos juose daug dėmesio skiriama Baltijos jūros ekologijai. sklaidos intensyvumo, naujų darbo formų diegimo. Beveik 98,6% respondentų pažymėjo, kad edu- Anketinė apklausa parodė, kad apie LJM vykdo- kaciniuose renginiuose norėtų lankytis dažniau. mą edukacinę veiklą žino beveik visi apklausoje da- Anketų atsakymuose į klausimą „Kokios priežastys lyvavę mokytojai. Į klausimą, „Ar gaunate pakanka- trukdo edukaciniuose renginiuose lankytis dažniau?“ mai informacijos?“ tik 1,7% atsakė, kad jos negauna. buvo paminėta: laiko stoka – 91,9%, mokyklos vidaus 98,3% respondentų atsakė, jog informacija vienu ar tvarka – 58,3%, nepatogi Muziejaus geografinė padė- DABARTIES PULSAS 130 Ministry of EducationMinistry is necessary. and museums between co-operation the schools. Obviously, separate at rulebooks individual and time limit the by restricted are activities LSM educational to for visits frequent more results: following showed the survey The a questionnaire. in fill to asked were region and town Klaipeda of teachers The used. was method quantitativeresearch educational the LSM in activity about survey make to order In events. maritime heritage topics as well as a number of special 10 activitiesspecialized on environmental and cultural offers schoolchildren, LSM for activities educational Todayfor topics 7 2000. in activities educational Muziejaus veda kuriuos renginiai, specializuoti lomi siū pat lankytojams,taipįvairausamžiaus pritaikytos pasaulyje). ir Lietuvoje organizacijomis mis gamtosauginė institutais, tyrimų mokslinių tetais, (universi partneriais su bendradarbiaujant ramas, prog ekologines aktualias šiandienai kurti klubas); bičiulių jūrininkų, jaunųjų (senjorų, veiklą tobulinti klubinę klubus); VIP (kurti auditorijoms suau gusiųjų paslaugas edukacines teikti terminalai); niai informaci edukacija, (nuotolinė edukacijoje kymas tai technologijų informacinių šeimas; renginių į orientacija edukacinių plėtotė; renginių edukacinių išvažiuojamųjų sritys: veiklos pagrindinės strategiją. Išskirtos plėtros muziejuje Jūrų renginių kacinių edu numatė pagrindu tyrimo edukologai skyriaus Muziejaus edukologai. gelistradiciniųrenginių, kuriuosorganizuoja patys tie dau vyksta ir sezonas prasidėjęs yra Muziejuje metu Tuo dalyvių). visų 40% (net mėnesį gegužės sisakyti už nori LJM renginius edukacinius dalis moksleivių nes daugelis moksleivių remtinų iš yra socialiai šeimų. išlaidos, kelionės ir kaina renginių aktuali ypač loms domisi edukaciniais renginiais. Kaimo vietovių mokyk­ tis – 20,9%. Keletas pedagogų paminėjo, kad per mažai 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių ihain e Msu (S) launched (LSM) Museum Sea Lithuanian Muziejuje yra parengtos 7 edukacinės programos, visuomene su Ryšių muziejaus jūrų Lietuvos Perspektyvinių gairių nustatymas didesnė kad įrodė, kartą dar tyrimas Anketinis I švados S umm ­ ------ary centruose, visuomeniniuose rajonų kultūros centruose organizuotiapskrities Klaipėdos seniūnijų mokyklose, parodas, remdamiesi Muziejaus ekspozicija. Parodų atidarymus temines kilnojamąsias rengti planuojame programaspasiekiamasdidesniam visuomenės būriui, edukacines padaryti bei geografiją renginių kacinių togi LJMgeografinėpadėtis. nepa bei tvarka vidaus mokyklos trūkumas, laiko yra jiems kliūtis pagrindinė tačiau dažniau, lankytis rėtų neužleidžia savo pozicijos. Didesnė dalis pedagogų no temai kitai jokiai metų 2000 nuo jau pasaulis“ delfinų leiviai. Populiariausia tema – „Paslaptingas banginių ir moks klasių 1–8 lankosi renginiuose edukaciniuose LJM Dažniausiai mokyklų. regiono Klaipėdos iš pės miesto moksleiviai bei studentai ir tik 20% sudaro gru Klaipėdos yra dalyvių renginių 80% analizę, renginių dalyvių edukacinių metų 2001–2005 Pagal leivių. ginių, kuriuose vidutiniškai apsilanko apie 4000 moks ren edukacinių 100–120 vedama Kasmet specialistai. our harmony with sea”. the the visitors we will learn to explore, enjoy and preserve mission Expanding of the Lithuanian Sea Museum “Together public.with wide a strategies, to listed in the survey, would help to spread realize the be to needs museum the at collected material Valuable visitors. “Who lives in the Baltic sea?” dolphins”and and whales of“Mysterious world be to environmental andissues. Research proved ecological the most popular topics to in LSM related are topics actual most the view, of respondents’point the From necessary.is teachers with contactsmunication direct mokymo programų dalis? programose neturėtų būti bendrojo vidurinio ugdymo edukacinėse muziejų Lietuvos lankymasis ar simas, bendradarbiauti su skyriais švietimo irministerija. jama, kurti aktyvių mokytojų duomenų bazę, glaudžiau svetainėse tų organizacijų, su kuriomis bendradarbiau teikti informaciją apie edukacinius renginius interneto nuolat numatyta yra renginiais proginiais ir kaciniais ir panašiai. oėai šlsi itvs ūų uiju edu muziejaus jūrų Lietuvos išplėsti Norėdami Nowadays museum cannot passively wait for the the for wait passively cannot museumNowadays com better for that proved also research The klau sprendžiamas ir keliamas kartą dar Taigi edu susidomėjimą visuomenės didinti Siekiant

 ------­ Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 131

Keliai į Europos Sąjungos struktūrinius fondus

Vaiva Lankelienė Lietuvos jūrų muziejaus Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėja DABARTIES PULSAS DABARTIES

ietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado ir regioninių muziejų darbuotojų pagrindinių įgūdžių Lpalankios galimybės naudotis struktūrinių ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas, siekiant stiprinti fondų teikiama parama. Pirmame etape struktūrinių muziejų kultūrinę bei edukacinę veiklą visuomenėje ir fondų parama buvo administruojama remiantis Bend­ geriau tenkinti jos poreikius. ruoju programavimo dokumentu (BPD). Šiuo metu „Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje“ yra yra patvirtinta dalinio finansavimo programa 2007– numatyti net keli prioritetai, kuriais remiantis kultūros 2013 m. Susipažinti su programa galima Finansų mi- organizacijos gali teikti paraiškas finansavimui iš ES nisterijos interneto svetainėje www.ukmin.lt, rubriko- struktūrinių fondų gauti. 1 priemonės prioritetas je „Europos Sąjungos struktūrinė parama“. „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos Kultūra nebuvo išskirta kaip savarankiška sritis išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ apima nei Bendrajame programavimo dokumente, skirtame visą kompleksą veiksmų, kurių pagrindinis tikslas – 2004–2006 m. laikotarpiui, nėra ji išskirta ir „Lietuvos skatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo plėtrai. Vienas iš tikslų, kurį atliepdamos gali teikti strategijoje“ bei keturiose veiksmų programose, skir- paraiškas ir kultūros įstaigos, yra atvykstamojo ir vietos tose šiai strategijai įgyvendinti: „Žmogiškųjų išteklių turizmo skatinimas, panaudojant gamtos išteklius, plėtros veiksmų programa“, „Ekonomikos augimo kultūros paveldą bei kuriant patrauklesnes aktyvaus veiksmų programa“, „Sanglaudos skatinimo veiksmų poilsio sąlygas. programa“ ir „Techninės paramos veiksmų programa“. Lietuvos jūrų muziejui galimybes gauti ES Kultūros sektoriaus atstovams dažniausiai kyla klausi- struktūrinių fondų paramą padidino PHARE PPF mas apie tikėtiną struktūrinių fondų paramos naudą jų programos lėšos, kurios buvo skirtos parengti atstovaujamoms organizacijoms. projektus, kuriuos ateityje būtų galima finansuoti iš Detaliau išnagrinėjus strategijos prioritetus ir struktūrinių fondų. 2003 m. tam buvo skirta 2,8 mln. jų įgyvendinimo priemones galima rasti nišų, kurias eurų. Vienintelis ir pats svarbiausias reikalavimas buvo turėtų užpildyti kultūros projektai. Pagal „Lietuvos tas, kad siūlomas projektas turi atitikti tam tikrus BPD 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo 2004–2006 m. periodo prioritetus ir įgyvendinimo strategijos“ „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų priemones. Tačiau gautos PHARE PRP programos programą“ kultūros įstaigos gali pretenduoti į dalinę lėšos dar nebuvo garantija, kad būtent šiam projektui paramą pagal 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir bus suteikta ir struktūrinių fondų parama. socialinė aprėptis“, kurio vienas iš tikslų yra gerinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių. Unikalus pramogų, poilsio, sveikatingumo Šiame prioritete didelis dėmesys yra skiriamas paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje žmogiškųjų išteklių tobulinimui viešajame sektoriuje. Lietuvos pajūrio kultūrinio ir gamtinio turizmo Šio prioriteto veiksmingumą liudija ir Lietuvos muziejų potencialas yra didelis ir patrauklus, tačiau nėra iki asociacijos sėkmingai įgyvendintas projektas „XXI a. galo išnaudojamas dėl keleto priežasčių: muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas“, • nėra išplėtota jūrinio ir vidaus vandenų turizmo kurio pagrindinis tikslas buvo Lietuvos nacionalinių infrastruktūra; DABARTIES PULSAS 132 uo aegi i piaoij poet dokumentai: projekto privalomieji šie parengti buvo lėšas šias Už Lt). 860 (814 eurų tūkst. 236 gavo mos progra PPF PHARE iš m. 2003 muziejus jūrų tuvos infrastruktūrosrizmo vystymas“. programos“ įgyvendinimo prioriteto priemonių – „Tu veiksmų plėtros skatinimo „Sanglaudos iš vieną tinka katingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje ati gauti.Paaiškėjo, būsimasispramogų,kad poilsio, svei paramai fondų struktūrinių ES pareiškėjams gaires ir taliai išnagrinėjus Bendrąjį programavimo dokumentą projekto dokumentams parengti atsirado galimybė de objektus. rekreacijos ir centrus sveikatingumo pramogų, sio, poilsio turizmo infrastruktūrą, steigiant unikalius ­ poil aktyvaus vystant šalyje raidos darnos socialinės ir nės ekonomi Lietuvos prie prisidėti – tikslas Kopgalyje“ parkas pažinimo ir paslaugų sveikatingumo poilsio, muziejus. m tūkst. (11,7 m Kopgaly tūkst. 130 – parko teritorija je pažinimo ir paslaugų katingumo svei poilsio, pramogų, teikiamų jūros Planuojama uostą. Klaipėdos į įplaukos prie dalyje, pusiasalio jos infrastruktūros jau dabar puikiai funkcionuoja. parką. Juo labiau kad dalis šiam kompleksui reikalingos pramogų,poilsio, sveikatingumo paslaugų pažinimoir ziejaus darbuotojams kilo mintis Kopgalyje įkurti jūros nų atžvilgiu. tu Lietuvos mažina Lietuvoje, pasilikti ilgiau turistų užsienio pajūryje, užsibūti ilgėliau neskatina gyventojų Lietuvos sezoniškumas jų ryškus bei pramogos ar paslaugos laisvalaikio ir turizmo siūlomos dabartinės kad tiesą, seną patvirtino kartą dar apklausos kytojų gumo paslaugų komplekso, pažinimo parko. sveikatin ar poilsio pramogų, šiuolaikiško veikiančio metus ištisus vieno nė nėra LietuvojeVakarų kas kol Tačiau plėtrai. turizmo poilsio aktyvaus sąlygas sias palankiau turi Pajūrioregionas kad teigti, leidžia cija • 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių rizmo produkto rizmo konkurencingumą kitų regioBaltijos ­ rjko ehie dkmnaia prnt Lie parengti dokumentacijai techninei Projekto planuojamo būtiniausiems finansavimą Gauti pramogų, teikiamų „Jūros projekto Pagrindinis Kuršiųplanuojamasšiaurinėjeneri yra Objektas Atsižvelgiant į šiuos argumentus Lietuvos jūrų mu lan pajūrio ir muziejaus jūrų Lietuvos Atliktos Gamtinių ir kultūrinių išteklių regione koncentra laisvalaikio pramogųbei nebuvimas. akivaizdūs struktūriniai ir išsidėstymo trūkumai išsidėstymo ir struktūriniai akivaizdūs 2 pnuo tie ad Leuo jūrų Lietuvos valdo teise panaudos ) 2 Ddij dl teritorijos dalį Didžiąją . ------torijos irpastatų projektavimas; katingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje teri 2006 m.lapkričio mėn. Paslaugų teikėjas –COWI/AS; dokumentacijosrengimas galutinė– ataskaita pateikta etapais: trimis įgyvendinamas yra Kopgalyje“ parkas pažinimo ir paslaugų katingumo jekto finansavimo. įgyvendinimo pro tolesnio dėl aprašasKopgalyje“ parkas pažinimo pramogų,teikiamųpoilsio,ir sveikatingumopaslaugų „Jūros projekto pateiktas buvo agentūra“ paramos lo vers „Lietuvos VšĮ mėn. rugpjūčio m. 2008 lėšomis. fondų struktūrinių ES finansavimo dėl paraišką teikti 20 374768eurai (70349999Lt). Preliminariprojektoaplinkai– analizė. poveikio vertė atlikta planas, detalusis patvirtintas koncepcija, rinė inžine koncepcija, architektūrinė studija, galimybių pagrindinis baseinas su geoterminiu vandeniu, temi vandeniu, geoterminiu su baseinas pagrindinis liųjų edukacinis centras); jūrų liūtų edukaciniams pasirodymams, neįga įkurtas listų kabinetai, įrengtas baseinas delfinų ir Kalifornijos specia įrengti delfinams, baseinai lauko įrengti siais, seinai užsiėmimams su neįgaliais vaikais ir suaugusiai istorijos paveldo tyrimų bei informacijos centras); ir gamtos jūros įkurtas aikštelė, žaidimų vaikų grafinė prieplauka,įrengtamažųjųlaivųįrengtasodyba,etno jūrų liūtų ir pingvinų baseinai, etnografinė pajūrio žvejo Šiaurės ruonių, rekonstruoti ekspozicijos, akvariumo ir istorijos laivybos rekonstruotos moderniosgamtos, lygiavertėsrios dedamosios: ketu sudarys Kopgalyje parką pažinimo ir paslaugų eksplo paskirtimi, turiniu, kompleksas, muziejaus Lietu jūrų vos bei parko pramogų ir laisvalaikio pobūdžio tokio veikiantis metus visus pirmas infrastruktūros bus jis – turizmo plėtros Lietuvos prie prisidės liai tatų irteritorijos statyba tvarkymas. katingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje pas ­ ženk parkas pažinimo ir sio,sveikatingumopaslaugų II etapas – jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveipoilsio,pramogų,teikiamų jūros – etapas II priešprojektinės ir studijos galimybių – etapas I svei poilsio,pramogų, teikiamų„Jūros Projektas nuspręsta buvo dokumentaciją, visą Parengus ūo tiim paoų piso sveikatingumo poilsio, pramogų, teikiamų Jūros poil pramogų, teikiamų Jūros įkurtas Kopgalyje III etapas – jūros teikiamų pramogų, poilsio, svei • • •

a tacijos požiūriu neturintis analogų Europoje. Poilsio ir sveikatingumo kompleksas sveikatingumo ir Poilsio Delfinų terapijos centras Pažinimo centras (Lietuvos jūrų muziejaus jūrų (įrengti specialūs ba specialūs (įrengti (įrengtas (įrengtas ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 133

nis vaikų baseinas su geoterminiu vandeniu, šildomas atvykstamojo ir vietinio turizmo skatinimo bei Lie- atviras baseinas ir vonios su jūros vandeniu); tuvos turizmo infrastruktūros vystymo, sukurs naują • Atstatytas Kopgalio kaimas (pastatyti 5 etno- turizmo traukos centrą, panaudojant gamtos, kul- grafinio stiliaus pastatai) (sukurta etnografinio stiliaus tūros ir paveldo objektus bei viešąją turizmo infra­ apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūra delfinų struktūrą ir paslaugas, kurios užtikrins ilgalaikių terapijos užsiėmimuose dalyvaujantiems neįgaliesiems darbo vietų kūrimą, pagerins Lietuvos, kaip turizmo bei jų šeimos nariams, apgyvendinimo paslaugos tu- šalies, įvaizdį. ristų grupėms (iki 40 asmenų), įrengtos konferencijų Kopgalyje įrengus Jūros teikiamų pramogų, po- patalpos). ilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parką bus Įgyvendinus šį projektą Kopgalyje įkurtas jūros užtikrintas projekto ilgalaikiškumas, kadangi šis jung- teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų tinis kompleksas funkcionuos ir pasibaigus ES struktū- PULSAS DABARTIES ir pažinimo parkas ženkliai prisidės prie aktyvaus rinių fondų finansavimui.  EKSPONATAI PASAKOJA 134 4 3 2 1 ję ant Vakarų rago ( ma įrengti įtvirtinimus uosto įplaukai ginti. Tam reikė siūlo karaliui Prūsijospranešime Briono de ir Boldto de generolų 29 07 1719 idėja. Kopgalyje įtvirtinimų augo. XVIII a. pradėta aptarinėti ir įgyvendinti karinių prasmiška. be būtų pusėje nerijos įtvirtinimus gynybinius statyti mas. Šūviai nesiektų taikinių kitoje marių pusėje. Taigi negali pusės marių iš puolimas miesto nes naudinga, ( Smiltynėje Prūsijoshercogui, nuo rašė kadnasaukšto labai kalno pareigūpilies Klaipėdos 17 12 1598 buvonetikslinga. įtvirtinimus karinius nerijoje statyti pajėgumo nikos tech puolimo menko dėl a. XVIII Iki sena. nėra rius saugomos marių pusės. mažiau iš miestą Klaipėdos pulti ir nerijoje desantą ti mo iš jūros pusės. Jie užkirto galimybę priešui išlaipin apsaugoti Klaipėdos uostą nuo netikėto priešo įsiverži siekta Kopgalyje įtvirtinimais Kariniais galas. nerijos lis – vakarinė įplaukos į Klaipėdos uostą dalis ir Kuršių liui karinėjūrinė praeitis bei jo dar mažai žinoma. daugevokiškai, ir lietuviškai rašyta fortą Nerijosapie Nors vingius. istorijos muziejaus jūrų Lietuvos forto, Nerijos kaimo, Kopgalio suliejantis srautą vieną į tas, praeitį menanti ekspozicija. Ją garsinis pagyvina siuže Vienoje iš poternų įamžinta nedidelė karinę šios vietos dien kito tokio karinio įtvirtinimo Lietuvoje neturime. karinio ir jūrinio paveldo objekte – Nerijos forte. Šian 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

LJM. MA.J-7: 19–20. Tatoris,J. LJM. MA.J-5:118–120. LJM. MA.J-4:290–296. mikrofilmassaugomas LietuvosMažosios istorijos muziejuje, J. Tatorio fonde. Pati idėja Kuršių nerijos smaigalyje įkurdinti ka įkurdinti smaigalyje nerijos Kuršių idėja Pati KopgaKopgalyje. pastatytas buvo fortas Nerijos 1979 m. Lietuvos jūrų muziejus įsikūrė unikaliame karinior jūinio i paveldo o Lietuv 1 Tobulėjant karybai grėsmė iš marių pusės marių iš Tobulėjantgrėsmė karybai Sandkrug Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. architektūra1939 Urbanistinėiriki Klaipėda.raida Senoji Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas Westerhaken ) priešams šaudyti į pilį būtųne pilį į šaudytipriešams ) os jūrųm ) pastatyti keturkampį Dainius uziejus –unikal ------E lertas vkrs u šo veo tvlao ais r kyšojo ir marios tyvuliavo vietos šios nuo vakarus Į rago? Vakarų būta kur tai švyturio, dabartinio netoli iškyšulys išnykęs pab. a. XVIII minimas šaltiniuose kalnai. smėlio dengia ragas( Vakarų ragas esąs visai prie jūros ir jo nedengia Šiaurės laivams.Nurodoma, neturėtųbokštas kad būtididelis. gairę – viršūnėje statinio bokštą, įrengti jame redutą, konfiskuotos fašinos įtvirtinimams Kopgalyje įrengti. Kopgalyje įtvirtinimams konfiskuotosfašinos kareivių minimos pasekmes uragano 03 11 1801 apie ataskaitojeMülleriodomenųtarėjo ir karo 10 03 1802 yra. metaispirmaisiais a. XIX – dešimtmetyje tiniame pasku a. XVIII Kopgalyje darbus karinius kažkokius apieTačiaužemėlapyje. žiniųKuršių nerijospatikimų sudarytame Schroetterio m. 1792–1802 detaliame ti neužfiksuo Jie Veitas. K. H. ir Lilienthalis S. plėtoję a. XIX 1-ajame dešimtmetyje nieko nerašo ir uostąKlaipėdos – pab. a. XVIII statybas įtvirtinimų karinių mis. angos.Vėliau rekomenduotastatinį plytošį apmūryti šaudymosuprojektuojamos jame todėl pabūklus, tyti pasta numatoma buvo Parapete aikšteles. šaudymo įrengti – jo Ant stogą. dengti siūlyta Rąstais rąstais. įkastais – kontraforsais savotiškais įtvirtinamos piais protarSienosapipjauti rąstai.dengė karkasą jo pusės nyssu vidiniu kiemu. Pastatas siaurėjo viršų.į Iš lauko blokhauzą. Tai turėjo būti medinis penkiakampis stati KopgalyjesuprojektavoLilienthalis S. medinį m. 1782 Uostoma. įplaukos apsaugos pasinaudota idėja vėliau. žino nėra generolųakcija, ši Kuobaigėsi pradžia? jos Kopgalis.Kopgalio– tai Gal karinių įtvirtinimų istori 3 Nėra žinoma, arprojektas buvo realizuotas.Apie Norderhaken Vilnius, 1994, p. 35, 165; šio projekto šio 165; 35, p. 1994, Vilnius, ). Tuo). Šiaurėstarpu ragąnuo jūros 2 Jei Šiaurės ragas yra ir kituose ir yra ragas Šiaurės Jei bjekta us s ------4 Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 135

Kariniai darbai nebuvo reikšmingi, nes jų pėdsakus nušlavė 1801 11 03 uraganas. Pirmosios žinios apie užbaigtus karinius statinius Kopgalyje mus pasiekia iš Napoleono karų laikotar- pio. 1807 m. Prūsija, patyrusi skaudų pralaimėjimą ir pažeminimą, tapo Prancūzijos sąjungininke. Klaipė- dos uostas tapo paskutiniu Prūsijos monarchų prie- globsčiu. Prancūzai siekė užkirsti kelią Baltijoje pasi- rodžiusiam anglų laivynui išlaipinti desantą ar kitaip susisiekti su krantu. Jų raginami prūsai atnaujino ir išplėtė Klaipėdos uosto gynybinę sistemą. Buvo supil- ti pylimai bei iškasti apkasai ties Klaipėdos švyturiu, netoli Locų bokšto ir kt. Vienas atspirties taškų buvo įrengtas Kopgalyje. 1811–1812 m. generolo Bjorko pastangomis šiauriau dabartinio Lietuvos jūrų mu- ziejaus buvo iškastas griovys ir supiltas redutas – py- limas. Darbus inicijavo prancūzų karinės valdžios PASAKOJA EKSPONATAI atstovas Compredonas.5 Jiems vadovavo prūsų arti- lerijos majoras von Fielbigas, majoras von Marckof- Nerijos forto projektas, XIX a. Lietuvos jūrų muziejaus fas, inžinierius kapitonas von Beebersteinas.6 1809 m. rinkinys Klaipėdos uosto ir miesto įtvirtinimų plane yra vėliau įklijuotas Pietų rago (Sudhaken) reduto piešinys. Tai šymus ir planą galima manyti jį buvus pėstininkų šan- stačiakampio formos pylimas su nedideliu praėjimu su. 1831 m. J. E. Wutzke rašė apie karinių įtvirtinimų kiekvienos pylimo sienos viduryje. Jis apjuostas dvi- Kopgalyje ir ties švyturiu būtinybę. Jis teigė, kad dalis gubai platesniu nei pylimas grioviu.7 Egzistuoja ir ki- 1812 metų įtvirtinimų buvo dar išlikę.10 tas 1812 m. planas, kuriame šie įtvirtinimai vaizduo- XIX a. vid. vykstant Vokietijos vienijimosi proce- jami kitaip: žvelgiant iš viršaus tai buvo marių pusėje sui ir konfrontuojant su Danija, Prancūzija, Austrija, laiptuotos formos pylimas, o priešingoje pusėje – dvi kilo poreikis geriau apsaugoti uostus. Sparčiai besi- lygios sienos jungėsi stačiu kampu. Pylimas pavadin- vystanti artilerija ėmė kelti grėsmę seno tipo įtvirtini- tas „Redoute auf de Nehrung“. Šis planas svarbus nu- mams ir iš vandens. Buvo statomi nauji ir pertvarkomi statant šio įrenginio vietą. Kitame marių krante, ties seni gynybiniai įrenginiai. Nuogąstauta ne veltui – karo Locų bokštu, esanti baterija plane žymima lygiai prieš metu Danija bandė blokuoti vokiškus Baltijos uostus. jį.8 Architektas V. Šliogeris manė, kad įrenginio plano Prūsijos uostų militarizavimo procesas neaplenkė pokyčiai – rekonstrukcijos padarinys. Supilti ir su- Klaipėdos uostamiesčio. Norėta ypač įtvirtinti Dangės tvirtinti fašinomis smėlio pylimus nebuvo sudėtinga. žiotis, įplauką. 1864–1888 m. vyko Klaipėdos pilies (ci- H. K. Veitas rašė, kad 1821 m. iš reduto neliko nė žy- tadelės) poternų rekonstrukcija. Buvo numatyta įrengti mės: „1812 m. išoriniame šios kopos smaigalyje ties O kazematus, parako sandėlius. 1865 m. pradėta Nerijos [ženklas pridėtame plane. Tai 1801 m. 3 kartus jūros forto (Nehrungsfort) statyba Kopgalyje. Tarpukariu jis pralaužta kopa – D. E.] buvo įrengtas redutas, tačiau vadintas ir Vilhelmo fortu (Wilhemsfort). V. Šlioge- dabar jis visiškai užpustytas.“9 Pagal įtvirtinimo apra- ris nurodė, kad pradžioje buvo pastatytas kazematas,

5 Tatoris, J. Senoji Klaipėda…, p. 35, 165. 6 Zembrickis, J. Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002, t. 1, p. 260. 7 LJM. p. m. 546. 8 Planą surado istorikas J. Tatoris. 9 Veit, H. K. Beschreibung des Memelschen Hafens und der daselbst angelegten Werke, nebst einem Situations Plane. Vom Herrn Hafenbau-Inspektor Veit in Memel. Betrage zur Kunde Preussens. Königsberg, 1821, Bd 11, S. 489. 10 Wutzke, J. E. Bemerkungen über die Entstehung und den gegenwartigen Zustand des Kurischen Haffs und der Nehrung und über den Hafen bis Memel. Preussische Provinzial Blater. Kngsb., 1831, Bd 5, S. 228. EKSPONATAI PASAKOJA 136 14 13 12 11 karinin artilerijos majorui m. 1877 Schmolleriui, riui inžinie majorui m. 1877–1878 Grünzeliui, m. majorui 1870–1889 Scholsui, majorui m. 1868 Timmui, inžinieriui majorui m. 1868–1870 asmenims: šiems priskirtina autorystė Projektų brėžiniais. po pasirašė projektuotojai ir statytojai forto Nerijos kurie Kai tų. dokumen kitų ir aprašymų nebuvo projektų planų, Vokietijojebrėžinių,forto jo rastųprie teigimu, dailio Kaž direktoriausmuziejausA. jūrų Lietuvos Pirmojo sustiprintigalėjo irminų užtvaros. sistemą Šią uosto. link tolyn judėti trukdytų laivams priešų kuri grandinę, pertempti kranto marių kito iki NerijosBuvofortunumatyta užtvara.ties turėjo tverti už kelią molus pro prasmukus jiems o įplaukoje, bei Miškoir jos fortai priešų apšaudytilaivus galėjo jūroje Kuršių marių įplauką galvota ginti keliais būdais: Neri m. 1890 iki vyko forte Nerijos darbai Kiti stotis. telegrafo pažymėta te miestu.Hoffmannom. 1875 jūrlapyje sudarytame for su ryšį tiesioginį užtikrino kabelis telegrafo nutiestas Nerijosfortą Mariųdugnuį fortas.Miško įrengtas nai upės žiočių įtvirtinimą. Tais pačiais metais buvo galuti ir uostų Baltijos baigti pareikalavo vyriausybė kietijos Vokietijosvisų užtikrinti Vom. 1873 saugumą.uostų susirūpinta Prancūziją prieš pergalės Vokietijos po ( fortas Miško statomas buvo pusėje marių priešingoje m. 1867–1872 pertrūkiais. dideliais su lėtai, vyko tačiauatnaujinta, statyba forto Kopgalio karo prūsų-austrų Po idėjas. schemos binės gyny pr. Klaipėdos a. prancūzų XIX rusų, a. XVIII jo Prie marių įtvirtinimus apkasus. užbaigė baterija. Visa šaulių tai karto iškasė prūsai marių iki pylimo Nuo patrankos. pastatytos ir išpjovos iškastos buvo Jame pylimu. kapinių Bomelsvitės pasinaudota gynybai tės pakran marių Žemyninei patrankomis. aprūpintas skubiai buvo fortas neįrengtas dar m. 1866 pradžios. karo prūsų-austrų iki baigti nespėta Darbų pylimai. formuoti pastačius jį Tik redutu. centriniu vadintas pastatas šis Planuose užmūrytos). jos (vėliau angas šaudymo turėjo Kazematas patalpos. kitos sumūrytos 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

S. 147; Kurschat, H. žvejys, Beliebte Garnisonsstadt. Planų mikrofilmaisaugomi Lietuvos jūrų muziejaus archyve. LJM. p. m.570,573. Tatoris,J. ia eio fro ouetcj dr neatrasta. dar dokumentacija forto Nerijos Visa 1980-01-19, p. 6; Das Plantage und das Nehrungsfort. das und Plantage Das 6; p. 1980-01-19, Senoji Klaipėda…, Senoji 11 Kaip matome iš projektų ir planų, ir projektų iš matome Kaip Das BuchDas vom Memeland. M.D., Plantagenfort p. 161–166; Baranauskas, M. Nuo tvirtovės iki Jūrų muziejaus-akvariumo.Jūrų iki tvirtovės Nuo M. Baranauskas, 161–166; p. 1987,No. 5, S.83–84. 12

). 1871 m. 1871 ). Oldenburg, 1990,S.302; V. Šliogerio informacija. žodinė ------tinto miesto statusą buvo išvesta 1 Pomeranijospėsti 1 išvesta buvostatusą miesto tinto įtvir panaikinus ir skaičių įgulos sumažinus m. 1888 kuopos. artilerijos tvirtovės dislokuotosdvi buvo doje Klaipė m. 1888 iki 20 liepos m. 1870 Nuo forte. jos Neri įkurdinta buvo kuopa jo Vienabataliono. čiojo Rytprūsiųregimento41 trepėstininkų išBoyenovon pėdos tvirtovės įgulos pagrindas buvo keturios kuopos Klai d. 4 rugpjūčio m. 1867 Nuo įgulą. forto Nerijos bei tvirtovės Klaipėdos sudariusiasstruktūras, karines kame majoro Grünzelio parašą. aptin dažniausiai projektais išlikusiais Po Khnackui. leitenantui pulkininkui komendantui bei Tappenui inžinieriui kapitonui m. 1889 Prümui, inžinieriui rui majo m. 1886–1887 Harnnhagenui,inspektoriui riui Klesekeriui, inžinie m. 1886 Sabinskiui, ir Arnoldui inžinieriui karininkams tvirtovės ir leitenantui kui pulkinin Broeckeriui, karininkui artilerijos majorui F.Frechnecke’i, Lancelle’i,inžinieriuimajorui m. 1882 majorui generolui Eliesteriui, von majorui generolui Stache’i, leitenantui vyresniajam Morgenrothui, kui limo buvo įrengtosbuvoaštuonioslimo pozicijospabūklams. Jos pylimu buvusio sandėlio. 1877 m. iš jūros pusės ant py jųįrengtas keltuvas turėjo tiekti šaudmenis tiesiai po iš sandėliaišaudmenimskovosvienaidienai. Viename iš apsaugoti sluoksniu žemių ir sumūryti buvo jų Prie pozicijos. artilerijos dvi net kampevakariniame o ną, vie pietvakariųkampuoseįrengtosŠiaurėsbuvopo ir viršūnėjesupilti 8brustverai saugojo karius nuo kulkų. karinedalimibuvojo įrengtas parako sandėlis. Pylimo va Podalis. pylimo išoriniošiaurės vakarųdengė tinį sta šį jūrossiurbliu.Nuorankiniu su šulinys įrengtas buvo Kieme kiemą.skersmens m 20 uždarą turėjoJis pylimu. žemiųsustiprinta siena pastato pusės jūros iš tas buvo apjuostas nedideliu grioveliu iš marių pusės, o centrinis– redutas.tas JamefortoRedu įgula.gyveno toje– pastatytas[dabartinėjeakvarividuryje kiemo rovidinis šešiakampis aukščiom.14 pylimas uždaroir prūsių įtvirtinimų statybos pavyzdys Lietuvoje. Jį suda ninkų regimento artilerijos 7-oji kuopa. Nerijosvienintelisfortas– išlikęspab.a. XIX Ryt MemelerDampfboot D.E. ] 40skersmens]m apvalus aukštų2 kazema (toliau 13 – M. D. M. – Mažai žinome ir apie ) 14 , 1986, No.10, 1986,

u mo vie mo Lietuvos ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 137

leido apšaudyti marių įplauką ir jos prieigas jūroje. For- 1885 m. rudenį prie Rasytės buvo supilti pylimai, ana- tą supo 2 m gylio griovys ir 12 m pločio fosa bei 45 m logiški Nerijos ir Miško fortų įtvirtinimams. Juos ap- pločio glasis. Forto prieigas gynė iš po pylimo išsikišę šaudė naujomis patrankomis ginkluoti vokiečių karo trys šaulių kaponieriai. Jų sienos siekia net iki 1,5 m laivai. Buvo nustatyta, kad Nerijos ir Miško fortų py- storio. Kaponieriai turi po 17 į visas puses nukreiptų limai uosto gynybai nebetinkami. Sviediniai smigda- ambrazūrų. Su vidiniu kiemu juos jungė trys poternos. vo iki šešių metrų gylio ir sprogdami išrausdavo mil- Vienintelis kelias į fortą vedė pro iš forto apšaudomą žiniškas duobes. Bandymas pademonstravo ypatingą glasį iki mažo supilto reduto prieš tiltą per fosą. Toliau naujos jūrų artilerijos tikslumą banguotoje jūroje.20 Po jis suko trijų dalių tiltu. Pirmos dvi tilto dalys – medinės jo Klaipėdos pilies poternose pradėtos sandėliuoti de- ir besiveržiant priešui turėjo būti padegtos, o trečioji giosios medžiagos, žibalas. Pilies teritorijoje leista kur- buvo pakeliama. Užkertant kelią patekti ant pakeliamos tis pramonės objektams. 1888 m. išsprogdintas Miško tilto dalies vandeniu prie jos įrengtos metalinės grotos fortas. Jo vietoje buvo įrengtas stadionas, dalis išliku- su aštriais kabliais. Tiltą saugojo mūriniais brustverais sių patalpų naudotos sandėliavimui. 1897 m. atėjo eilė apsupta ginklų (išpuolių) aikštelė, pro kurios ambra- Nerijos fortui. Patrankos buvo demontuotos. Forto zūras gynėjai galėjo saugiai apšaudyti tilto prieigas. Už patalpas kariai perdavė civilinėms reikmėms. Jose įsi- aikštelės atvėrus storo plieno lakštų vartus tuneliu po rengė sandėlius Uosto valdyba ir Kopų prižiūrėtojai.21 pylimu – „kaklo poterna“ buvo patenkama į vidinį kie- Centriniame redute buvo apgyvendinami samdyti PASAKOJA EKSPONATAI mą. Forto kieme ties šiaurės rytų poterna buvo įrengtas darbininkai.22 Karo tikslais fortas panaudotas 1915 m. dar vienas šulinys. Forto šlaitai buvo apželdinti dygio- žiemą. Klaipėdą užėmus rusų armijai, kelias dienas čia mis gudobelėmis (Crategus maeracantha).15 Jau 1866 m. buvo įsikūrę vokiečių stebėtojai, o dalis miestiečių jame Kopgalio kaime pylimų meistro sklype buvo pastatytas saugojosi nuo siautėjančių rusų karių. Po kelių dienų, fachverkinis namas. Šis tarnautojas galėjo būti atsakin- vokiečių kariuomenei išstūmus rusus, gyvenimas grįžo gas už forto pylimų formavimą.16 Jiems pilti turbūt buvo į savo vėžes. panaudotos iš burlaivių iškrauto balasto sankaupos, nes Net priklausydamas kareiviams Nerijos fortas pastačius fortą išnyko iš jo supiltas kalnas. Pylimai buvo buvo atviras civilių reikmėms. Augant atokiam nuo stiprinami velėna, želdiniais.17 Jiems auginti šiauriau pradinių mokyklų Kopgalio kaimui, valdžia pasirūpi- forto buvo užsėtas nedidelis sklypas. 1872 m. fortui, no forte įsteigti liaudies mokyklą. 1871 m. iš 53 Kop- be minėtos sodybos, sodinukų plantacijos, priklausė galio gyventojų net 18 buvo beraščiai.23 Nuo 1879 m. dar du sklypai. Jam priskirtas ir piečiau forto stovėjęs iki 1900 m. viename forto kazemate veikė Kopgalio barakas. Gal barake gyveno fortą statę darbininkai?18 (Suderspitze) kaimo mokykla. Joje mokytojavo puska- Forto atsiradimas keitė Kopgalio kraštovaizdį. Jis pri- rininkis forto sandėlio feldfebelis Albertas Hanneman- sidėjo prie šio kaimo infrastruktūros plėtros. Tuo metu nas. Vienu metu jis ėjo ir tvirtovės komendanto parei- buvo įrengtas ir nedidelis uostelis – kelios prieplaukėlės gas. Prieš pradėdamas mokytojauti A. Hannemannas marių pakrantėje. Vienoje iš prieplaukų buvo įrengtos šešias savaites lankė kursus Karalienės (į rytus nuo da- nedidelės medinės gervės krovos darbams. Naujomis bartinio Černiachovsko) mokytojų seminarijoje. Čia krantinėmis naudojosi ne tik kariai, bet ir žvejai.19 buvo dėstoma ir lietuvių kalba. Po egzaminų jis gavo XIX a. vidurio – antrosios pusės Klaipėdos gyny- teisę mokytojauti kaimo mokyklose. A. Bezzenbergeris binės sistemos likimą nulėmė sparti artilerijos raida. teigė, kad puskarininkis A. Hannemannas, vienu metu

15 Tatoris, J. Senoji Klaipėda…, p. 166; Každailis, A., Šliogeris, V. Kopgalio tvirtovė. Mokslas ir gyvenimas, 1973, Nr. 8, p. 50–51; Šliogeris, A., Šliogerienė, L. Kultūros vertybės (Nerijos, vad. Kopgalio, fortas) pagrindinis dosjė. Vilnius, 1996, p. 135; LJM saugomų forto brėžinių mikrofilmai. 16 LJM. p. m. 571. 17 Elertas, D. Kopgalis. Klaipėda, 2002, p. 61. 18 LJM. p. m. 572. 19 Elertas, D. Kopgalis..., p. 21–23. 20 Die Alten Forts. M. D., 1985, No. 11, S. 169–170. 21 Tatoris, J. Senoji Klaipėda…, p. 166. 22 Ten pat; Elertienė, B. Žvilgsnis į Kopgalio praeitį. Tarybinė Klaipėda, 1978-02-04. 23 Baranauskas, M. Buvęs Kopgalio kaimas. Lietuvos žvejys, 1980, Nr. 17, p. 9. EKSPONATAI PASAKOJA 138 26 25 24 Nerijos forto kiemas, XX a.pradžios atvirukas. Asmeninis Š.Toliušio rinkinys meteorologi rodė Semaforas laivams. kabotažiniams bei žvejams naudingas ypač buvo semaforas šis kad rašė, Jis kapitonas. „Ledokol-2“ garlaivio uosto pojos Lie apsilankęs Klaipėdoje žavėjosi juo m. 1905 lai vams. stotis signalinė ir semaforas vėjo įrengtas buvo plane. to uos Klaipėdos papildytame m. 1834 ir nubraižytame 1811 m. pažymėtas šlaito, ženklas navigacinis medinis kopos rytinio ant teritorijoje, forto Nerijos Būsimo viršūnėje. skydeliu apvaliu su kartis – laivams ženklas navigacijos pažymėtas Smiltyne, ties kopos čiausios aukš kranto jūros ant Kopgalio, šiauriau plane tame sudary Naronskio-Narūnavičiaus m. 1670 Jau vybai. šioje mokykloje mokėsi vaikai. septyni Tuometu kaimą. į perkelta mokykla kaimo Kopgalio m. 1900 pedagogą. pareigingiausią pastoviausią, kaip apibūdino jį Dampfboot“ „Memeler dienraštis pėdos Klai mokytojavimui. atsidėjo tarnybos, karo žadėjęs atsi puskarininkis, m. 1897 pedagogas. geras buvo pareigas, mokytojo puskarininkio, komendanto, ėjęs 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Memelland Kalender. 1979, Nr. 7,p. 18. LJM. RRAGA. J: 253; Tatoris,253; J. J: RRAGA. LJM. D.Elertas, Baranauskas,KopgalioM. mokykla. XX a. pradžioje Nerijos fortas tapo svarbus lai svarbus tapo fortas Nerijos pradžioje a. XX 25 1902 m. ant šiaurinio Nerijos forto pylimo pylimo forto Nerijos šiaurinio ant m. 1902 Kopgalis..., Oldenburg, 1954,S.34. p. 10,39. Senoji Klaipėda…,Senoji TarybinėKlaipėda, 24

p. 91, 287; Kurschat, H. Zwischen Süderspitze und Sandkrug. Sandkrug. und SüderspitzeZwischen Kurschat,H. 287; 91, p. ------1980-05-17; Švambrys,1980-05-17; Kopgalis. H. į fortą iš miesto buvo nutiestas povandeninis telefo povandeninis nutiestas buvo miesto iš fortą į karą pasaulinį Pirmąjį prieš palaikyti miestu su ryšiui rodmenis. semaforo reguliuodavo tojas tarnau dieną per kartus tris duomenis, gautus į mas iš ir telegrafu Liepojos Brüsterorto uostų. Atsižvelgda sužinodavo prižiūrėtojas semaforo sąlygas oro Apie pusiasalis). (Sambijos Brüsterorto link patį tą žymėjo pusė pietinė „B“paženklinta Raide Liepojos. link jėgą ir kryptį vėjo „L“žymėjo raidė didelė pritvirtinta sėje pu šiaurinėje stiebo Jo pusių. abiejų iš matomi buvo ženklai Semaforo jėgą. vėjo – lentelės o kryptį, vėjo rodė rodyklė pritvirtinta centre Jo rožę. vėjų vaizdavo Skritulys į dalis. keturias padalinti skrituliais, dideliais su stiebai mažesni du stovėję Greta pusės. kitos ir nos vie iš lentelės signalinės judančios horizontalios rios ketu pritvirtintos buvo kitos virš viena antkurio bas, stie sudarė Semaforą kranto. nuo mylias 6–7 per net pastebėdavo jį oru skaidriu Giedru, kapitonai. laivų stovinčių uoste Žiemos perskaitydavo maforo ženklus Se matomas. gerai Jisbuvo banguotumą. sąlygas, nes no kabelis. 1934 m. semaforas naudojosi telefono nu telefono naudojosi semaforas m. 1934 kabelis. no Mokslasir gyvenimas, 26 Geresniam Geresniam ------

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 139

meriu 18, o nuo 1938 m. – 3679.27 Ilgą laiką semaforą dirbo uoste dailide.32 1924–1925 m. čia vasaras leido aptarnavo ponia Leisch. Georgas Grenzas prisimena Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Laivininkų savo įspūdžius, kai būdamas vaikas svečiavosi pas ją: skyriaus kursantai. Nuo 1924 m. Klaipėdos uosto val- „Dar nuostabiau būdavo, kai pačiam didelę geležinę dybos pirmininkas L. Stulpinas Kopgalio tvirtovės pa- rankeną sukant reikėjo pajudinti galingą semaforo talpomis leido naudotis pirmiesiems Klaipėdos jūros ranką, girgždančią ir spaudžiančią, kurios tikrosios skautams. Forte glaudėsi Pasienio policijos IV rajono paskirties niekada nesužinojau.“ XX a. pradžioje forto Smiltynės sargyba. 1938–1939 m. jos postas naudojosi semaforas buvo ryškiausias Kopgalio kraštovaizdžio telefono numeriu 3680. 1932–1934 m. Klaipėdos uosto akcentas.28 valdybos pastangomis forto kanalas perkasa buvo su- Po PPK kurį laiką forte gyveno tik semaforo pri- jungtas su mariomis. 1935 m. forto griovyje įrengtas žiūrėtoja Leisch. Georgas Grenzas prisimena: „Buvo uostas policijos laivams ir uosto padargams laikyti. patrauklu ir kartu šiurpu būti jos vedamu per tamsius Jame švartuodavosi pasienio policijos laivai: „Parti- kazematus, kur aplink šmirinėjo žiurkės ir glūdumo- zanas“, „Žaibais“, „Savanoris“, „Lietuvaitė“, „Banga“, je dusliai bei kraupiai skambėjo nepaliaujamas lašė- „Vėjas“. Sutvarkytame forto kanale veikė kelios valčių jimas.“29 Christa Zschucke mini forte gyvenusius du nuomos stotys.33 Forto griovys ir toliau buvo pritaiko- mokytojus. Tai buvo moteris ir vyras – „numylėtiniai mas laivybai. Klaipėdos krašto laikraštyje „Lietuvos mūsų akyse“. Abu žavėjosi forto teritorijoje augusiomis keleivis“ apie numatomus darbus rašyta: „Toliau galu- PASAKOJA EKSPONATAI raktažolėmis.30 Po 1923 m. gyvenimas forte pagyvėjo. tinai sutvarkyti tvirtovės perkasą Kopgalyje. Galutinai Centriniame redute įsikūrė 14–15 šeimų. Jų vyrai dir- sutvirtinti krantus ir padaryti vartus. Jei būtų statomi bo uoste ar jūroje. Čia uosto tarnautojų šeimoje gimusi vartai – padaryti lieptą – tiltelį perėjimui.“ Darbus nu- ponia Rūta Paplauskienė-Pielokaitė prisimena: „Buvo matyta atlikti per penkerius metus. 1936 m. Kopgalio apskritas namas, maždaug kur dabar akvariumas, tik griovio laivų prieplaukoje ir kitur buvo sukalta 103 m didesnis, ten, kur dabar žuvys plaukioja, buvo akme- ilgio įlaidas su inkarais bei gelžbetoninėmis plytomis. nimis grįstas kiemas, ant namo stogo žaliavo žolė, Įrengta 40 m ilgio prieplauka. Griovio įplaukoje pa- tiltelis driekėsi per kanalą. Viename bute gyveno vo- statyti du apie 12 m ilgio apsauginiai molai bei įrengti kietė, kurią vadinome „tanteliš“; grįžusią iš miesto ją vartai. Kopgalio tvirtovės griovyje sukalta 90 m įlaido, apstodavo vaikai, o ji kaskart apdalindavo saldainiais. 21 kvadratinių metrų šlaito išgrįsta stambiais akmeni- Su vienmete vokietaite kartu kalbėti pradėjom, jos šei- mis, o 100 m2 padengta velėna. Darbininkai išardė seną moje – vokiškai, namie – lietuviškai. Maišėsi kalbos: medinę estakadą. 1937 m. Kopgalio tvirtovės griovyje tarkim, „Wie alt ist dein Kind?“ versdavom: „Kaip įkaltos 8 dalbos. Forto grioviui gilinti, prieplaukoms senas tavo vaikas?“, o kepeninę dešrą vadindavome statyti, su mariomis jungiančiai perkasai prižiūrėti, „lebervuške“. Augau su J. Baltušio pusbroliu Viktoru pakrantėms tvarkyti Uosto valdyba išleido: 1936 m. – <…> jis buvo kalvis.“31 Kartu su Rūta forte augo ir jos 44923,17 Lt, 1937 m. – 5043,90 Lt.34 brolis Voldemaras. Vėliau šeima persikėlė į miestą. Kariai Nerijos fortą savo žinion vėl perėmė Forte bėgo ir pono V. Galkaus vaikystės metai. Jo tėvas 1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą. Jo ko-

27 Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1934 metais. Kaunas, 1934; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1938 metais. Kaunas, 1938; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metais. Kaunas, 1939. 28 Grenz, G. Mein Suderspitze. M. D., 1966, No. 9, S. 104, No. 10, S. 117–118. 29 Ten pat. 30 Zschucke, C. Suderspitze. M. D., 1988, Nr. 8, S. 127. 31 Pamenu ilgą Kalėdų stalą. Vakarų ekspresas, 2001-12-15, p. 9. 32 Lietuvos jūrų muziejuje saugomi atsiminimų garso įrašai. 33 Tatoris, J. Senoji Klaipėda…, p. 166; Elertienė, B. Žvilgsnis į Kopgalio praeitį...; Elertienė, B. Smiltynė. Tarybinė Klaipėda, 1978-01-28; Brakas, M. Žiupsnelis prisiminimų apie pirmuosius budžius ir „Budį“. Klaipėda (Mūsų jūra), 1994-04-30, p. 19; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1938 metais...; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metais. Kaunas, 1939. 34 Tatoris, J. Senoji Klaipėda…, p. 166; Losinskis, J. Klaipėdos uostas (mašinraštis), 1949, p. 68; Klaipėdos uosto direktorijos metinė ataskaita. 1935 metai. Klaipėda, 1936, p. 1; Klaipėdos uosto direktorijos metinė ataskaita. 1936 metai. Klaipėda, 1937, p. 1–3, 5; Klaipėdos uosto direktorijos metinė ataskaita. 1937 metai. Klaipėda, 1938, p. 4, 9. EKSPONATAI PASAKOJA 140 41 40 39 38 37 36 35 kad tikėjosi, Vokiečiai dėžutės. paleidimo sprogimo gulėjusios greta iš numanyti galima misiją Jų ventilį. dviračio makštyse, peiliuką turėjo Berno, Kareivis m. 1918 g. iš Kochas Wilhelmas savininkas jo kad ma, nurodo Jame dokumentas. suiręs išliko Užantyje dį. laikro sidabrinį mūvėjo rankos Ant rankena. tuota inkrus perlamutru su pistoletu „moterišku“ mažu tik apsiginklavęs buvo Jis belgų…). (graikų, pinigėlių valstybių Europos įvairių pilną piniginę, odinę turėjo viena Karininkas – kitas – su eilinis. žvaigždute stačiakampiu), antpečiai (išliko karininkas – jų iš Vienas apsiaustus. kaučiukinius Abuturėjo duobėje. latrinos pasislėpę buvo Kariai skeletai. karių vokiečių dviejų rasti latriną užgriuvusią valant dešimtmetyje 6-ajame gandai. greičiausiai tai Tačiau gyvybę. kainavo tai jų iš Keliems raudonarmiečiams. įėjus fortą į griaudėjo nu sprogimas vienas jog Pasakojama, aukų. be sieita ap nebuvo darbus šiuos Atliekant griovį. per tiltą ir redutą tvirtovės išsprogdino kariuomenė ma vokiečių atsitraukda m. 1945 formuotė. kaukolės“ „Žaliosios esesininkų nedidelė ir dalyvavo Klaipėdą ginant kad sagtis. diržo kario SS rasta kieme forto tyje dešimtme 7-ajame liudija Tai kariai. gynybos vinės priešlėktu tik ne lankytis galėjo forte lapkritį–gruodį vietoje. pačioje toje apie sprogimą dar vieną užrašė budėtojas laivo – 16.06 amunicija. forto rijos Ne sprogo kad manoma, Buvo nerijoje. sprogimas didžiulis nugriaudėjo 15.06 o dega, Klaipėda įrašyta: 1944 m. 14 spalio d. karo buvo laivo žurnale „Lützow“ Klaipėdą. bombarduojant nukentėjo fortas spalį m. 1944 dzotai. pakran betoniniai keli jūros įrengti buvo kopose, forto, tės nuo pietvakarius Į baterijos. zenitinės pastatytos buvo aikštelėse pabūklų pylimo 8-iose emblema. gynybos priešlėktuvinės puikavosi katiliukų šaukštų, šakučių, Ant dėžės. daiktų buities įvairių aptiktos poternas užgriuvusias valant metyje dešimt 7-ajame karo Po intendantūra. pajėgų karo priešlėktuvinių veikė jame kad Atrodo, sandėliuoti. was. mendantu tapo karo laivo kapitonas vadas von Bredo 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Топографическая г.Клайпеды. карта 08-21]. http://www.vakaru-ekspresas.lt/?rub=1065924810&data=2003-08-21&id=1061393890 Švambrys, H.Kopgalis..., p. 18. Aut. gauta informacija iš valymo darbams vadovavusio sandėlininko architekto bei V. Šliogerio. Šiuo metu saugoma Lietuvos jūrųmuziejaus fonduose. Jennet, Die Kriegsmarine R. imEinsatz vor Memel. Vareikis, V. 35 Forto patalpos naudotos ginklams, amunicijai amunicijai ginklams, naudotos patalpos Forto Klaipėda XX amžiuje. Klaipėda, 1993,p. Klaipėda, 51. 1947–1949г. 37 36 Žinome, Žinome, 1945 m. 1945 M. D., ­ ------radistas įjungė radiją ir ten laukėm tolesnių įsakymų. tolesnių laukėm ten ir radiją įjungė radistas vidun, Įėjusneberadom. jau ten hitlerininko vieno nė tačiau briketai, anglių degė Lauke bunkeris. vokiečių įkurtas buvo delfinariumas, ir muziejus jūrų Lietuvos Kopgalio. iki eiti ir Ten,dešinėnpasukti yra dabarkur rių pasiliko vietoje, o man su keliais bendražygiais teko ka Dalis krantą. kitą pasiekėm jas per lipdami ir denį van į jas sumetėmstatinių, medinių susiradom atgal, grįžti Teko neužšalęs. dar buvo vidurys marių tačiau šalta, labai buvo Žiema Smiltynę. į ledu kėlėmės kais vieta, kur dabar yra Žvejybos uostas, kartu su pėstinin „Ties ta prisiminė:Petrauskas Alfonsas ryšininkas jos bateri štabo vado artilerijos divizijos šaulių viškosios pionieriais persikėlė ledu į neriją. Buvęs 16-osios lietu ir žvalgais su kuopa bataliono 1-ojo val. 23 žiotimis. vaujamas 156-asis šaulių pulkas susitelkė Smiltelėsties vado V. Lunia papulkininkio divizijos lietuviškosios slėptuvėje. karius dojo palai banga Sprogimo fortą. visą išsprogdinti pavyks valėjo turėti tiek pasą, tiek leidimą išplaukti išplaukti į Čia jūrą. leidimą tiek pasą, tiek turėti valėjo pri darbuotojas Kiekvienas pasieniečiai. sovietų sekė budriai įgulą Jų mariomis. su sujungimą kanalo forto užpiltą dabar pro išplaukdavo Kateriai laboratorija. Elek Jame laikė katerius savo dalies. iš tik užgriuvo griovys Forto kaponierių. pietvakarių pro vaikščiota taigi jaubuvo užgriuvęs, tiltą Perėjimasper laboratorija. žūklės Elektrinės naudojosi dėliavimui si. neužslinku parodyta buvo marias į įplauka ir griovys juosiantis Jį reduto. be tačiau tiltu, su pažymėtas tas for toponuotraukoje Klaipėdos m. noje“.1947–1949 Iki pasieniečiai. 1975 m. jis liko uždaroje „pasienio zo iškėlė raudonąmolo švyturyje vėliavą. pietinio kariai armijos Raudonosiosšeimininkavę lyje sprogdintibunkerius.“ iš pasiruošę buvovokiečiai kuriuo kabelį,matėm dar baigėsija irledu teko persikelti atgalį miestą. Grįžtant Tačiau nurodymų daugiau nebebuvo – tuo mūsų misi 1968,No. 22,S.299–302. 41 Nuo 6-ojo dešimtmečio šiaurės rytų poterna san poterna rytų šiaurės dešimtmečio Nuo6-ojo 1945 01 28 22 val. Raudonosios armijos 16-osios armijos Raudonosios val. 22 28 01 1945 Po APK Nerijos fortą savo žinion perėmė sovietų sovietų perėmė savožinion Po fortą Nerijos APK 39 38 1945 01 30 9 val. ryte Kopga ryte val. 9 30 01 1945

ifraia at 2003- gauta [informacija 40 t rinės žūklės žūklės rinės ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 141

būta ir tragedijų. 1973 ar 1974 m. pietvakariniame nutiestas telegrafo kabelis, kuris laikui bėgant žmonių kaponieriuje maniakas pasmaugė jauną merginą.42 vaizduotėje virto tuneliu.“47 Padavimo pradžia sietina 1975–1979 m. fortas vėl atgijo. Vyko jo restauravimo su 1870–1874 m. kabelio klojimo darbais.48 Darbinin- ir pritaikymo kitoms reikmėms darbas. Forte aptikta kai, dirbę daugeliu pertvarų padalytose fortų, citade- nemažai artilerijos sviedinių ir kitų sprogmenų. Daug lės poternose, galėjo susidaryti ilgai besidriekiančių jų rasta valant forto griovius. Pasak liudininkų, aptik- tunelių įspūdį. Jį stiprino silpnas apšvietimas, ribotas ta ir sviedinių pakrautos nuskendusios baržos liekanų. patekimas į pilies-citadelės ir fortų teritorijas, nuolat Išminuotojai išvežė du sunkvežimius su mirtinu kro- užrakintos kai kurios patalpos. Po APK laivų statybos viniu.43 1979 m. Nerijos forte įsikūrė Jūrų muziejus, įmonės izoliacija beveik ištrynė piliavietę iš naujųjų o reduto vietoje išaugo cilindro formos akvariumo Klaipėdos gyventojų sąmonės. Raudoni Nerijos forto pastatas.44 mūrai asocijavosi su raudonais jo bendraamžiais kalė- Nors Nerijos fortas nėra labai senas, jis apipintas jimo-teismo rūmais Malkų-Uosto gatvėje. Jie pastatyti neįtikėtinais pasakojimais. Dar ir šiandien yra žmonių, 1857–1862 m., o 1898 m. praplėtė. Naujose padavimo kuriems „teko“ lankytis požeminiame tunelyje, vedan- versijose kalėjimo-teismo rūmai pakeitė pilį-citadelę. čiame iš forto į miestą po mariomis. Jis esą jungia tvir- Dabar turbūt neįmanoma nustatyti, kas pirmasis tovę su pilimi – citadele ar kalėjimu – teismu. Nerijos Nerijos fortą susiejo su švedais. Lietuvių tautosako- fortą ir požemį įsirengę švedai, todėl Nerijos fortas je švedams dažnai priskiriamas piliakalnių, pylimų, PASAKOJA EKSPONATAI neretai vadinamas ir švedų tvirtove. Kaip atsirado šie pilkapių supylimas, požemių kasimas ir pan. Gali pasakojimai? būti, kad tokią Nerijos forto kilmės versiją „įteisino“ Idėja sieti požeminį perėjimą su pilimi nėra nauja. A. B. Klaipėdiškio vadovėlis. Jame rašoma: „patartina 1726 m. G. Reimeris minėjo požemį, iš pilies vedusį po Kopagalyje esamą senų laikų bastioną pažiūrėti, kuris Dangės upe iki Vitės priemiesčio.45 Panašūs pasakoji- buvo pastatytas XVII šimtmetyje Klaipėdai nuo jūrų mai galėjo tapti padavimo apie požemį po mariomis ginti“49. Jam antrino J. Pronskus: „Kitapus Kopgalio, užuomazga. Jie išplito XIX a. pab. – XX a. A. Tauta- miškelyje, yra sena sena, 18 amžiuje statyta, bet nuo vičius rašė: „Kadangi tuo metu statybos vyko ir pilies 1897 m. apleista tvirtovė, apsupta giliu kanalu <…>“50. teritorijoje – fortuose ir nerijoje – tai iš to laiko išli- Vėliau šie teiginiai paplito ir buvo susieti su švedais. ko pasakojimas, kad iš pilies eina urvas po mariomis Forte įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus prikėlė Ne- iki nerijoje esančio forto. Laikui bėgant pasakojimai rijos fortą naujam gyvenimui. Galime pasidžiaugti, kito. Pamažu plito aiškinimas, kad tokį pilį ir neriją kad karinio ir jūrinio paveldo objektas jau 25 metus jungiantį urvą išmūrijo švedai, tik jie paslėpę įėjimą tarnauja kultūrai. Muziejaus lankytojai, apžiūrinėdami požemyje.“46 A. Každailis su V. Šliogeriu patikslino: ekspoziciją, susipažįsta ir su šiuo unikaliu istoriniu ar- „Tarp tvirtovės ir miesto citadelės marių dugnu buvo chitektūros paminklu. 

42 Aut. gauta informacija iš buvusių Elektrinės žūklės laboratorijos darbuotojų. 43 Elertas, D. Kopgalis..., p. 44. 44 Plačiau apie muziejaus įsikūrimą žr. Mačiulaitienė, I. Klaipėdos jūrų muziejus ir akvariumas Kopgalio tvirtovėje. (VVU Istorijos fakulteto, istorijos spec. studentės diplominio darbo mašinraštis). Klaipėda, 1985. 45 Reimer, G. Merckwürdigkeit der Stadt und Festung Memel. Erleutertes Preussen. Königsberg, 1726, Bd 4, S. 235– 269. 46 Tautavičius, A. Klaipėdos pilis. Lietuvos pilys. Vilnius, 1971, p. 298–299. 47 Každailis, A., Šliogeris, V. Kopgalio tvirtovė. Mokslas ir gyvenimas, 1973, Nr. 8, p. 50–51. 48 LJM. p. m. 537. 49 Klaipėdiškis, A. B. Vadovėlis po Klaipėdos kraštą ir žemaičių bei prūsų paribius. Klaipėda, 1924, p. 39. 50 Pronskus, J. Lietuvos Sachara. Klaipėda, 1937, p. 65. EKSPONATAI PASAKOJA 142 Топографическая г.Клайпеды. карта 1947–1949г. Zschucke, C. Zembrickis, J. Nehrung undden Hafen über bis Memel. der und Haffs Kurischender Zustandgegenwärtigen den Entstehungund die über Wutzke,Bemerkungen E. J. Plane. Vom Herrn Hafenbau-Inspektor Veit inMemel. Situations einem Werke,nebst angelegten daselbst der und Hafens Memelschen des Beschreibung K. Veit,H. Tautavičius, pilis. A.Klaipėdos Tatoris, J. Švambrys, H.Kopgalis. Šliogeris, A.,Šliogerienė, L. Reimer, G.Merckwürdigkeit der Stadt und Festung Memel. Pronskus, J. Pamenu Kalėdų ilgą stalą. studentės diplominio mašinraštis. darbo 1985. Klaipėda, Mačiulaitienė, I. LJM. RRAGA. J-253. LJM. p. m.537,546,570,571,572,573. Lietuvos jūrųmuziejaus mokslinis archyvas (LJMMA).J-4,J-5,J-7. Kurschat, H.Zwischen Süderspitze und Sandkrug. Kurschat, H. Klaipėdiškis, A.B. Každailis, A.,Šliogeris, V. Kopgalio tvirtovė. Grenz, G.Mein Suderspitze. B.Elertienė, Žvilgsnis įKopgalio praeitį. D.Elertas, Die Alten Forts. PlantageDas und dasNehrungsfort. Beliebte Garnisonsstadt. Baranauskas, M.Nuo tvirtovės Jūrų iki muziejaus-akvariumo. Baranauskas, M.Kopgalio mokykla. Baranauskas, M.Buvęs Kopgalio kaimas. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Literatūra Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939metų Kopgalis Lietuvos Sachara Das BuchDas vom Memeland Suderspitze Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija

Klaipėdos jūrų muziejus ir akvariumas Kopgalio tvirtovėje Memeler Dampfboot Vadovėlis po Klaipėdos kraštą ir žemaičių bei prūsų paribius . Klaipėda, 2002. . Klaipėda, Mokslas ir gyvenimas . Memeler Dampfboot Memeler Dampfboot Vakarų ekspresas Kultūros vertybės Memeler Dampfboot . Klaipėda, 1937. . Klaipėda, Lietuvos pilys Tarybinė Klaipėda , 1985,No. 11. Memeler Dampfboot . Oldenburg, 1990. Tarybinė Klaipėda Lietuvos žvejys Preussische Provinzial Blater , 2001-12-15,p. 9. . Vilnius, 1971. Mokslas ir gyvenimas , (Nerijos, vad. Kopgalio, fortas) dosjė. pagrindinis Vilnius, 1996. , 1979,Nr. 7. , 1987,No. 5. , 1988,Nr. 8. , 1966,No. 9,No. 10. Memelland Kalender , 1980-05-17. Betrage zur Kunde Preussens , 1980,Nr. 17. , 1986,No. 10. , 1978-02-04. Erleutertes Preussen Lietuvos žvejys , 1973,Nr. 8. . Königsberg, 5. 1831,Bd . Oldenburg, 1954. . Vilnius, 1994. . VVU Istorijos fakulteto, istorijos spec. . Klaipėda, 2002, t. 1. 2002, t. . Klaipėda, , 1980-01-19. . Klaipėda, 1924. . Klaipėda, . Königsberg, 4. 1726,Bd . Königsberg, 11. 1821,Bd Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 143

1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas

Dainius Elertas Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas

2003 m. Lietuvos jūrų muziejus įsigijo retą spau- pažymėta mažiau objektų, naudota mažiau spalvų, pa- dinį – 1757 m. birželio 29 – liepos 05 d. Klaipėdos tvir- galbinės plano dalys (vėjų rožė, legenda – išdėstytos ki- tovės puolimo planą. Jis papildė gausią Lietuvos jūrų taip). Legendos apipavidalinimu, grafika (pvz., pilies, muziejaus senųjų spaudinių kolekciją. Tai vienas iš miesto, vėjų rožės elementai) šis artimas mūsų aptaria- nedaugelio senosios kartografijos paminklų, kuriame majam. Turime duomenų, kad profesoriaus Varnelio EKSPONATAI PASAKOJA EKSPONATAI užfiksuotas Klaipėdos uostas XVIII a. kolekcijoje yra saugomas panašus planas, tačiau apie Šis planas – įdomus Klaipėdos istorijos šalti- jo tapatumą minėtiems planams bus galima kalbėti nis. Dėl įvairių aplinkybių Klaipėda negali pasigirti tik po detalesnės apžiūros. 1968 m. H. A. Kurschatas XVIII–XIX a. pradžios spausdintų planų gausa. Jie paskelbė Vokietijoje rasto plano, beveik identiško Lie- vaizduoja tą patį puolimo siužetą ar Kuršių marių tuvos jūrų muziejaus planui, nespalvotą nuotrauką. įplauką. Dauguma tokių XIX a. planų saugoma ne Esame dėkingi kraštotyrininkui E. Baranauskui už ga- Klaipėdoje, o Vokietijos, Austrijos archyvuose. Tai ap- limybę naudotis spalvota to plano kopija iš jo asmeni- sunkina šio miesto istorijos tyrinėtojų darbą. Mūsų ap- nio rinkinio. Abu planai skiriasi tik labai smulkiomis tariamas planas padeda geriau pažinti 1757 m. Klaipė- techninėmis detalėmis (štrichais, upės šakų ir legendos dos įvykius. Jie turėjo didelę įtaką tolesniam miesto ir kartušo spalvinimu, naudota kiek mažiau spalvų, etc.). uosto vystymuisi. Planas teikia informaciją apie kelių Panašumas leidžia spėti buvus tik skirtingas spaudinio tinklą, tiltus per Dangę, Dangės žiotis, Kuršių marių laidas, nes sutampa nurodomas leidėjas ir leidimo vie- pakrantę. Nors schematiškai jame pavaizduotas ir rusų ta. Kiek galime spręsti iš kopijos, pagrindinis išorinis kariuomenės puolimas iš vandens. skirtumas yra minimas „No. 10“ vokiškojo plano le- Lietuvos jūrų muziejaus įsigytas, 1757 m. įvykius gendoje. vaizduojantis planas nėra vienintelis. Žinoma, kad Kaip ir kitų analogiškų planų, Lietuvos jūrų mu- dar 1900 m. Klaipėdos miesto archyve buvo du pana- ziejaus plano datuoti dar nepavyko. Pagal popierių šaus siužeto planai. Tai inžinieriaus leitenanto Ther- visus juos galima priskirti XVIII a. pabaigos – XIX a. bu braižytas planas „Rusų, vadovaujamų generolo de pradžios raižiniams. Akivaizdu, kad Mažosios Lietu- Fermer, pergalė prieš Prūsijos miestą ir tvirtovę Me- vos istorijos ir Lietuvos jūrų muziejaus planai yra kilę melį 1757 06 29 – 07 05“ ir Mažosios Lietuvos istori- iš to paties šaltinio. Jų panašumą ir dalinį tapatumą ga- jos muziejuje saugomas „Karališkojo Prūsijos miesto lėjo lemti tas pats autorius. Mūsų nagrinėjamo plano ir tvirtovės Brandenburgo Prūsijoje – Memel, kurią apatiniame dešiniajame kampe nurodoma spausdini- 1757 06 19–25, rusišku stiliumi, Rusijos imperatoriš- mo vieta ir užsakovas: „Nürnberg in der Rarpischen kasis generolas von Fermer iš sausumos ir vandens ap- Buchhandlung“, t. y. Rarpischen knygynas Niurnberge. siautė ir kapituliavus paėmė, planas“. Apie vieno ir kito Legendoje minimas „No. 11“ rodytų, kad jis priklausė spausdinimo vietą, datą, aplinkybes kol kas nieko ne- didesniam planų rinkiniui ar yra leidinio dalis. Šis pla- žinome. Šiandieninė Therbu braižyto plano saugojimo nas – 34 x 24 cm dydžio lape 32 x 18 cm atspaustas rai- vieta nenustatyta. Galbūt jis pražuvo Antrojo pasau- žinys. Jis nevienspalvis: upė, kariuomenės išdėstymas, linio karo metu? Mažosios Lietuvos muziejuje saugo- legendos kartušas, keliai, apkasai, miesto pylimai ir t. t. mą planą galime identifikuoti kaip 1900 m. Klaipėdos ženklinti skirtingomis (juoda, žalia, rusva, raudona, miesto archyve buvusiojo analogą. Jis yra mažesnis, mėlyna, violetine, geltona) spalvomis. Popierius turi EKSPONATAI PASAKOJA 144 tydino irtapo Rusijos senatoriumi. 1761 iki m. Po kelių nesėkmių iš karo tarnybos atsista užėmė pareigas Šias generalgubernatoriumi. Prūsijos okupuotos rusų paskirtas jis m. 1758 Prūsijoje. vadu armijos Rusijos svarbiausiu ir feldmaršalu tapo nimo atstatydi Apraksino F. S. po m. 1757 laipsnį. anšefo generolo turėjo metu apsiausties Klaipėdos iškilo. se, pajėgo artilerijos Rusijos tarnybą karo pradėjęs metų 18-os Fermor.Vilimovich Vilim vadintas dar anglas, gyvenęs ir Rusijojegimęs mor.m. 1702–1771 Jisbuvo Fermer,Farrašoma dar pavardė Kituosegenerolo šaltiniuose Fermor. von Wilhelm generolas vadovavo rusams kad pažymėta, legendojeJo užgrobė). tuliavus 1757 iš vandens ir sausumos ūmai apšaudžius bei kapi birželio 25-os per. iki generolasFermor19-osfon nuo im Rusijos kurią Memel, tvirtovė ir miestas Prūsijos fen und mit Accord erobert worden“ (Nr. 11 Karališkas 25.ten Junij 1757. Zu Wasser und Land heftigbeschos bis 19.ten von Fermor von General kaijsers. Russisch PreussischenStadtVestungu. Memel welchevon dem Königl. der 11 „No. rašoma: legendoje Plano žymė. reverse nėra. Ties lapo viduriu yra buvusio perlenkimo kų mechaninių pažeidimų, purvo dėmių nei averse, nei išoriš didesniųJokių nedaug. dėmelių senėjimo šinių pradžios popieriui juostelinė struktūra. Smulkių pavir šų. Žiūrint prieš matomašviesą būdinga XVIII–XIX a. švelnų rusvai pilkšvą atspalvį. Jo faktūroje yra priemai XVIII a.spalvotas raižinys. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys Fermorten.vontenJunij25 bis 19. Zu1757. Wasser und Land heftig beschosfen und mit Accord erobert worden”), Königl.užgrobė.“(No.der PreussischenVestung 11 Stadt u. MemelRussischkaijsers.Generalvondemwelche von kapituliavusbei ūmiaiapšaudžiussausumos ir vandens iš birželio1757 25-os iki 19-os nuoFermor fongenerolas Klaipėdosapsiaustiesm. planas„Nr. 1757 KarališkasisMemel,Rusijos imper.kurią11 tvirtovė miestas irPrūsijos 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių ------abiejose upės pusėse išdėstytos kariuomenės dalys. Pats Dangę.Tai galėjo būti irlaikinas tiltas arpontonas, nes per tiltas pažymėtas žemėje, dvaro Bachmano ar kio Tauralauapytikriaimiesto, Toliuž dvarus).Spizhuto rodytisvarbiausias dvarvietes(Tauralaukio, Sendvario, galėjo miestą, į vedančiųkelių,pagrindinių prie šiniai letas puolėjams svarbių pastatų. Stilizuotų namukų pie įrenginius (ravelinus) bei tiltus. Raudonai pažymėta ke gynybiniusmiesto (citadelę), pilį Klaipėdos tinklą, lių apylinkiųkematomegatviųirpagrindinių Klaipėdos įtvirtinimus dabartinėje Jono kalnelio teritorijoje. Plane artilerijosbaterijos koncentravo ugnį į miesto išorinius Krūmamiestyje,tėje. Pelenyne, Baltikalnėjepažymėtos Vibaterijųartilerijos ir apšaudomabuvo dalis nimų tvirti Fridrichobastionus.Šiir Karlo piliesKlaipėdos į šaudė Pramai taikinius. kryptis, apšaudymo miesto svarbiausias paženklino autorius Plano žiotimis. gės keli burlaiviai, galeros ir du artilerijos pramai ties Dan pažymėti Mariosemariomis. su griovį tvirtovėsjungė botame pusiasalyje. Jis tekėjo piečiau Klaipėdos pilies ir dalinys buvo ant marių kranto nuo žemyno upelio atri dešiniajameir Dangės krante Vitėsuž jūros.iki Vienas puolančiųjųformuočių būtanuo Sendvario Dangės iki te – vėlesnio Pelenyno, kran Baltikalnės upės teritorijoje. kairiajame Didesnių Krūmamiestyje, ir Vitėje – te riuomenėsįtvirtinimai Dangės upėsdešiniajame kran ažnj pžmt aksi e liii uų ka rusų laikini bei apkasai pažymėti Raižinyje ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 145

planas schematiškas. Juo siekta labiau atskleisti bendrą pradėjus intensyviai miestą apšaudyti, jiems buvo at- rusų kariuomenės išsidėstymą, miesto apšaudymą nei sakoma tik iš 80 patrankų. Pastarąsias, pėstininkų pa- tikslią vietos topografiją. Autorius paprastina situaciją, dedami, aptarnavo vos 24 artileristai. Netrukus išseko paties miesto įtvirtinimus ar gatvių tinklą žymi apyti- šaudmenų atsargos. Rusai pagrasino įgulai, kad prieši- kriai (pvz., nėra miesto griovio gynybinių salų, etc.). nantis ilgiau užėmus tvirtovę bus išžudyti miestiečiai, o Planas yra gerokai didesnis, apima platesnes apylinkes miestas apiplėštas. Baigiantis šaudmenims, sunerimus ir jame pažymėta daugiau objektų nei panašiame Ma- miestiečiams Klaipėdos tvirtovės komendantas sutiko žosios Lietuvos muziejaus plane. derėtis dėl kapituliacijos. Rusai pažadėjo leisti visai Plane parodyta, kaip 1757 m. birželio 29 – liepos Klaipėdos įgulai atsitraukti su ginklais. Susitarimo ne- 05 d., prasidėjus Septynerių metų karui, Rusijos kariuo- buvo laikomasi. Dalis įgulos narių neteko ginklų, buvo menė apsiautė ir užėmė Klaipėdą. Rusų kariuomenei verčiami stoti į rusų kariuomenę. Nepaklususiųjų lau- vadovavo generolas anšefas Wilhelmas von Fermeris, o kė tremtis. Kai kurie autoriai mano, kad generolas von Klaipėdos gynybai – tvirtovės komendantas von Rum- Fermeris kapituliacijos sąlygas taikė tik reguliariajai melis. Karo veiksmai vyko sausumoje ir vandenyje. Di- kariuomenei, o šauktiniams ir miestiečių kuopoms ne. delė rusų grupuotė su 7 muškietininkų pulkais, 1 hu- Paleistieji pasitraukė ir įsitvirtino ties Labguva. sarų pulku, 2000 kazokų apsiautė miestą iš sausumos. Šios karinės operacijos metu nukentėjo daug Klai- Netrukus atplaukęs rusų laivynas iš 2 galerų, kelių ga- pėdos priemiesčio pastatų. Vis dėlto septynerių metų PASAKOJA EKSPONATAI leonų, artilerijos pramų, 30 transporto laivų užblokavo rusų valdymas Klaipėdai davė daug naudos. Atsivėrus uostą. Laivynas atgabeno dar 9000 pėstininkų. Rusų Rusijos rinkai ir sumažėjus Karaliaučiaus įtakai, mies- šaltiniai paprastai nurodo 16 000 karių apsiausties tas tapo vienu svarbiausių Baltijoje medienos eksporto korpusą, vokiečių – apie 20 000. Miesto gynėjų buvo uostų. Tai skatino medienos apdirbimo pramonės, lai- ženkliai mažiau: pulkininko von Pohlentzo pulkas, vybos, uosto raidą. Gautas pelnas ne tik didino pirklių 2 miestiečių kuopos ir šauktiniai. Tvirtovė nebuvo tin- kapitalą, bet padėjo mecenatystei ir aktyvino kultūrinį kamai pasirengusi gynybai ar ilgai apsiausčiai. Rusams miesto gyvenimą. 

The plan of the Klaipėda fortress attack on 29 June – 5 July, 1757 Dainius Elertas

In 2003 the Lithuanian Sea Museum obtained a von Fermer and the Klaipėda fortress was commanded rare printing – the plan of the Klaipėda fortress attack by commandant von Rummel. The navy also took part on 29 June – 5 July, 1757. The plan lays out the road in the attack. Klaipėda fortress surrendered after a network, the bridges over the Dangė River, the Dangė long lasting bombardment by the Russian army on the fall, and the Curonian Lagoon coast. There is even a city. The commandant of Klaipėda fortress claimed for diagram showing the directions of Russians attack a permission to the garrison with all the attribution, out of the sea on the plan. There are several versions the civilian government with the city treasury and of this plan existing: the French, the Austrian version property to disengage. The Russians promised not to and some other. The plan shows how the Russian army interrupt the disengagement of Klaipėda garrison with surrounded and captured Klaipėda in the beginning the munition, but without the attribution. Despite the of the Seven years war on 29 June – 5 July, 1757. The promise, a part of Klaipėda garrison was disarmed and Russian army was commanded by general Wilhelm rushed to enroll the Russian army.

Literatūra

Kurschat, H. A. Das Buch vom Memelland. Heimatkunde eines deutschen Grenzlandes. Oldenburg, 1990. Zembrickis, J. Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002, T. 1. Архенголц, И. В., Фон. История Cемилетней войны. Москва, 2002. Костяшхов, Ю., Кретинин, Г. Биографический словарь. Калининград, 2001, Т. 1. EKSPONATAI PASAKOJA 146 1 paveldo sklaidos programoms. t. y. plaukiojančius, pritaikant edukacinėms ir kultūros veikiančius,juos daryti bei atstatytilaivusmontuoti ir autentiškaimaksimaliaire galimybes nuspręsta pagal Buvo egzemplioriaus. vieno nė neliks išnyks, visiškai tipai laivų žvejybos populiarių labai laiku savo kurių kai kad grėsmė, kilo b) poveikio;atmosferos dėl nyko čių: a) atviru po dangumi eksponuojami laivai sparčiai tybą Lietuvos jūrų muziejus pradėjo dėl dviejų priežas ninteliai išlikę savo laivų tipo egzemplioriai. kultūros paminklų, vertę lemia jų unikalumas – tai vie materialinės praeities netolimos kaip laivų, Šių nuoja. kai nemažai išlaikymas ir priežiūra kuriųeksponatai, Nr. 7167. Tai patys stambiausi Lietuvos jūrų muziejaus tralbotas plieninis atplaukęs m. 1955 VokietijosRytų „Kolyma“,Nr.90 iš traleris žvejybos mažasis medinis „Dubingiai“, ris vandenį nuleistasį Suomijojem. 1948 1961 m. Klaipėdoje pastatytas vidutinis žvejybos trale eksponuojami Čia ekspozicija.žvejai, Klaipėdos dirbo laikotarpiu sovietiniu kuriuose laivų, žvejybos rinių jū didelių išdėstytų dangumi atviru po susiformavo a.pradžios KuršiųXX marių žvejų kurėnas. burvaltė teritorijojeeksponuojamabuvo Sodybos metodus. bei būdus mariose Kuršių ir jūroje žvejybos konstruoti re įrankius, žvejybos įvairius eksponuoti buitį, žvejų pradžios a. XX – pabaigos a. XIX parodyti čia matyta nubuvometų 30 prieš planuosekūrimo ekspozicijos Muziejausaikštelė. laivų žvejybos senųjų ir sodyba jo 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Adomavičius, Romaldas. TheReturn theof Kurenas.Sailing boats theof fishermen of the Curonian Lagoon. Sea Identity. Common Sea–Common Culture? Senųjų žvejybos laivų rekonstrukciją ir replikų sta m. 1977–1986 aikštelėje laivų žvejybos Senųjų D L aivų atstatymasaivų L ploto dalį užima etnografinė pajūrio žve pajūrio etnografinė užima dalį ploto ekspozicijos muziejaus jūrų Lietuvos idelę LIETUV ietuvos muziejuje jūrų Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas ŽVEJŲ DO Romaldas OS JŪRŲM Gdańsk, 2003,p. 161–164. A RĖS TATYBA ------domavičius kpdcj aln Kri mra. uėa „U 1“ „SUD Kurėnas marias. Kuršių aplink ekspedicija jų laivyno. Šiuo laivu 1990 m. buvo surengta 3 savaičių kelis šimtus burinių valčių turėjusio Kuršių marių žve kadaise iš išlikęs autentiškaskurėnas,vienintelis buvo vandenį Klaipėdoje 1989 m. vasarą. Tuo metu „NID 1“ 1“,rėnas „NID rekonstrukcijos po buvokurinuleistaį ku valtis burinė (Nida) žvejų Kuršmariųbuvo laivas jybos laivų aikštelėje buvo eksponuojama žvejybos žvejybos eksponuojama buvo aikštelėje laivų jybos kiančių Klaipėdos ir Juodkrantės mokyklose, nariai. Jaunųjųveiįgaunajūreiviųklubų,įgūdžiųburiavimo joje renginiuose, edukaciniuose naudojama Burvaltė dalis. Aistmarių lenkiškoji apiplaukta muziejaus jūrų Gdansko iš kolegomis su pavasarį m. 2008 įlankoje. moje su tarptautine įgula tris savaites plaukiojo Šcecino liomėn. kurėnas „SÜD 1“ projekto „Lagomar“ progra šventėje„SailAmsterdam ‘05“. 2007gegužės–biržem. liu iš Kauno į Rusnę“ (Nemuno upe), 2005 m. dalyvauta ekspedicijos Kuršių mariomis bei plaukimas „Sielių ke „Kurėnosugrįžimas“veiksnys projektosklaidosetnokultūrinio ir tyrinėjimo paveldo pagrindinisyrašiol iki ir d. 20 liepos m.vandenį 2001 į nuleistabuvo Burvaltėvaikams.užsiėmimai kaciniai edu technologijos,aikštelėjevykostatyklos ir džiagos me autentiškos naudotos statyboje 1“ „SÜD Kurėno muziejujesunykusios Pervalkos žvejų burvaltės kopija. – burlaivis1“. Šis „SÜD replikakurėno statoma buvo kurioje statykla, burvalčių nedidelė veikė dalis zicijos stogu senųjų laivų žvejybos aikštelėje. po eksponuojamas metu šiuo m.; 2000 iki plaukiojo Pirmasis Lietuvos jūrų muziejuje suremontuotasmuziejuje jūrų Lietuvos Pirmasis NuoLietuvosm. 1977 muziejaus jūrų senųjų žve 2000–2001 m. Lietuvos jūrų muziejuje kaip ekspo D orės UZIEJUE

1 . Kurėnu surengtostrys . Baltic ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 147 EKSPONATAI PASAKOJA EKSPONATAI

2000–2001 m. Lietuvos jūrų muziejuje kaip ekspozicijos dalis veikė nedidelė burvalčių statykla. A. Mažūno nuotrauka dorė HA-2035, gauta iš Neringos žuvininkystės ūkio. Ši 1910 m. veikiančioje Solombalos laivų statykloje po motorinė valtis atstovauja laivų tipui, kuris po Antrojo karo pradėtos statyti priekrantės žvejybai pritaikytos pasaulinio karo pakeitė tradicines ąžuolines karveliniu motorinės valtys, kurioms pavyzdžiu pasirinkti, matyt, būdu statytas burvaltes: kurėnus ir kt. kaimyninės Suomijos ir Karelijos žvejų laivai. Solom- Po karo smarkiai pasikeitė pajūrio ir pamario gy- balos saloje pirmosios dorės į vandenį buvo nuleistos ventojų sudėtis. Daugelis vietinių žvejų išvyko į Vo- 1951 m. Buvo statomi du dorių variantai: žvejybai ir kietiją, jų kaimuose apsigyveno atvykėliai iš žemyno. kroviniams gabenti. Valtyse naudoti 20 AJ dyzeliniai Natūralu, kad ir naujakuriai tęsė tradicinį čia žvejy- varikliai. bos verslą. Jie perėmė paliktas senųjų žvejų burvaltes Neaišku, ar tarp 6-ajame dešimtmetyje į Nemuną ir žvejybos būdus, tačiau nauja valdžia taip pat ėmėsi ir Kuršių marias patekusių dorių buvo nors viena, sta- permainų. Iki 1945 m. gamtosaugos sumetimais Kurš- tyta Solombaloje, nes tuo pat metu pagal tą patį projek- marėse buvo draudžiama žvejyboje naudoti variklinius tą dorės pradėtos statyti Lietuvoje, Kriūkų laivų staty- laivus. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl taip ilgai kloje prie Nemuno. Ten dar Nepriklausomos Lietuvos išliko tradicinės žvejų burvaltės. Dabar gi dėl patogu- laikais buvo įrengta akcinei laivininkystės bendrovei mo ant senųjų kurėnų pradėta montuoti dyzelinius „Lietuvos Baltijos Lloydas“ priklausiusi baidokų staty- variklius. Tuo pat metu ieškota eiklesnių ir manevrin- kla, kurios bazėje 1944 m. karo metu pradėtos statyti gesnių laivų, kuriais galima būtų žvejoti ne tik mariose, valtys, baržos ir pan. Archyvų dokumentai liudija, kad bet ir jūroje. 1951 m. Kriūkuose (taigi tuo pat metu kaip Solomba- Laivų tipu, kuris pakeitė Kuršių mariose tradi- loje) buvo gaminamos „dori tipo naujos statybos val- cines burvaltes, tapo klinkeriniu būdu statytos dorės tys“2. 1953 m. užbaigta 10 dorių3, 1954 m. – jau 164. tipo motorinės valtys. Dorės projektas į Lietuvą pa- Naujoviškų laivų statybos pradžia Kriūkų įmonė- teko iš Rusijos šiaurės. Ten, šalia Archangelsko, nuo je buvo susijusi su tam tikrais sunkumais. Panemunių

2 Kauno apskrities archyvas, fondas R-1259, apyrašas 1, byla 111, lapas 114. 3 Ten pat, b. 169, l. 145. 4 Ten pat, b. 190, l. 120. EKSPONATAI PASAKOJA 148 dyzelis „2Č“. Valties bortai ir antstatas buvo ne kartą kartą ne buvo antstatas ir Valties bortai „2Č“. dyzelis cilindrų dviejų – variklis valties originalus Išliko vių. pagal Variklisąžuolo masyvių dviejųant pritvirtintas lentos. pušinės storio cm 3 pločio įvairaus naudotos pertvaroms vidaus antstatuiir Planšyrui,števenių. bei špantų prie pritvirtintos ir tarpusavyje sujungtos mis storiolentų,kniedė cm kurios 2,2 ir pločio cm 16–18 vienuolikos iš būdu klinkeriniu surinkti puši Bortai niai. antstatas ir bortai detalių, ąžuolinių iš rinkta Kriūkuosetyta 6-ajame dešimtmetyje. aukščiaumanyti,faktaileidžia minėti pasta valtiskad būtigalėjo tiesiog ištraukiamos ant smėlėto kranto. šiam laivui nereikėjo patogių ir saugių krantinių. Dorės maža, palygintibuvo grimzlė kadangi sraigto,o už tas laužydavoTiesusbuvopriekisdorėspratęs kylis ledą. laivo iškilęs nes vandenį, užšalusį ledu nestoru per ti ar sugautą žuvį. Tokia laivo padėtis buvo patogi plauk krovinį ją į pakrovus tik išsilygindavo valtis ir giliau nugrimzdęs būdavo laivagalis dorės Tuščios ir rudenį. pavasarį žvejota dažniausiai laivais Šiais žvejai. 3 sudarė įgulą Dorės laimikio. tonų 4 iki tilpdavo Jose savybes. jūrines motoriniųgerasšių valčiųŽvejai gyrė mazgai. 5 – greitis Maksimalus skalę. Boforto pagal balų 4 bangavimui esantiki ūdomis, ir tinklais tomais jūrospriekrantėssta Baltijos vandenysesu ir mariose signalinėms lempoms. stiebą nedidelį tvirtindavo kurio virš stogeliu, čiamu atver su antstatu apkalamas buvo laivagalis variklio Virš forpikas. mažas uždengiamas buvo forštevenio prie priekyje valtyse kuriose kai tik atvira, buvo puso kor dorės 60% Apiesugebėjimus. ir skonį savo pagal pasidarydavo žvejai antstatų,patys kuriuos be atviros, kad pirmosios dorės Kriūkuose buvo statomos visiškai dėl pirmųjų valčių nuleidimas gerokai vėlavo. Būdinga, buvo sudėtinga įsisavinti klinkerinių dorių gamybą, to siems statyti karvelinės konstrukcijos laivus meistrams įpratu kad sužinojo,darbininkų statyklos laivų vusių bu iš Mozūraitis Aidas darbuotojas parko regioninio 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių av kntucj: tvna, yi, pna su špantai kylis, števeniai, konstrukcija: Laivo –apiegrimzlė 1m. aukštisborto prie forštevenio –2,1m, plotis –2,8m, –9,5m, ilgis Techniniai duomenys: tačiau neaiškūs, laikas ir vieta pastatymo Dorės Kuršių sekliose dirbti naudojamos buvo Dorės D orė H A -2035 ------iš keliolikos buvusių darbininkų išsaugotų nuotraukų. Apie joje kažkada statytas dores ir baržas sužinome tik įmone. baldų paversta ir privatizuota vėliau gamyklą, taros medinės į reorganizuota buvo statykla laivų kų įmonių bei organizacijų archyvų tiesiog neišliko. Kriū daugelio ir pokyčiai, ūkio dideli vyko priklausomybę laivų brėžinius. To nepavyko,padaryti nes atkūrus Ne tipo šio rasti bandomalaikotarpiubuvo statybai gimo Pasiren dalis. „Lagomar“ projekto sudedamoji buvo jau nebeliko. laivų veikiančių tipo šio ir kad aplinkybė, paskatino sprendimą Priimti deformavosi. konstrukcija valties apkaustai, kniedės, surūdijo, vinys puvo, lentos šinės Pu restauruoti. apsispręstilaivą vertė tai ir būklei jos gos, klijuota brezentu, apkalta skarda irpan. medžia hidroizoliacinės ir lentos keistosremontuoti: ljoo kias PrLi 51, ui titi sujun tvirtai kurie 501“, „Pur-Leim klijais klijuotos kokybiškų jungtysmedinės statyboje Replikoshermetikų. ir klijų trūko metu tuo nes dervos, epoksidinės naudotos gausiai jungtyse medinėse dorės senosios naudotasdorėje.būdas,Remontosenojoje metu– ku) techniniu aliejumi, sumaišytu su geležies gruntu (suri hermetizuoti Bortai aliejumi. techniniu pregnuotos im Lentos sausesnių. iš – vaterlinijos virš lentų, mo cinkuoto metalo, apkaustai metalo. –iš lakštinio iš pagamintos buvo kniedės Jungiamosios lentos. nės puši storio mm 22 jungiamos buvo kniedėmis kylio) ąžuoliniųšpantųsudurtinių (pradedantnuo ąžuolinio kia pati mediena, kokia buvo senajame pavyzdyje. Prie to naudojamabuvo statybai Replikos dorės. senosios šalia rekomendacijas Gerulskio Dainiaus konsultanto paklaida. tikra tam su surinktas buvo korpusas replikos kopijuojant būdu tokiu abejonės, Be formos. špantų ir linija kylio atstatyta sutvirtintas, įmanoma kiek buvo dorės korpusas Senosios reduktorių. primontuoti teko tiesa, kuriam, variklis, dyzelinis pats toks įsigytas ir rastas buvo nepavyko, atstatyti variklio dorės senojo dangi Ka patirties. statybos valčių medinių konstrukcijos sultantai, kurie turėjo plaukiojimo dorėmis ir panašios kon Pasirinkti senąją.kopijuojant dorę, naują statyti Dorės replikos statyba 2007 m. vasarą ir rudenį rudenį ir vasarą m. 2007 statyba replikos Dorės Dorėsamžiusatmosferos ir turėjopoveikisįtakos oti k vtriio rnt i 1–5 drėgnu 14–15% iš rinkti vaterlinijos iki Bortai pagal įrengtas buvo statyti doreinaujajai Stapelis nuspręsta buvo aplinkybėmis Susidariusiomis D orės statyba ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 149 EKSPONATAI PASAKOJA EKSPONATAI

Kurėno „SÜD 1“ statyboje naudotos autentiškos medžiagos ir technologijos. A. Mažūno nuotrauka gia plokštumas, nebijo medienoje esančios drėgmės ir čių, katerių ir jachtų statyboje. O ir pats antstatas buvo temperatūros svyravimų, puikiai sugeria medienai im- ne kartą remontuotas. pregnuoti naudotą techninį aliejų. Siekiant išvengti trūkių, atsirandančių jungiant Dorės naudojimas su bortų lentomis ir atsižvelgiant į achteršteveniui ten- Dorės statyba šiek tiek užsitęsė, jos nespėta nu- kančią apkrovą nuo vairo balerio ir deidvudo, števeniai leisti į vandenį iki žiemos, ir laivo krikštynos nukeltos išpjauti iš storesnio ąžuolinio ruošinio. į artimiausią pavasarį. Dorės replikos sukūrimu tęsia- Atlikti pakeitimai antstato, denio ir korpuso ma Lietuvos jūrų muziejaus veikla atstatant ir „gyvai“ jungtyje. Kopijuoti senosios dorės antstato jungtis su eksponuojant Kuršmarių regiono žvejų laivų tipus. korpusu buvo netikslinga, nes po nuodugnesnės išli- Dorės repliką numatoma naudoti edukaciniams užsi- kusio antstato ir vietos, kurioje jis buvo sujungtas su ėmimams, ekspedicijoms, muziejaus lankytojų pluk- korpusu, apžiūros susidarė įspūdis, kad antstatas buvo dymui po Kuršių marias. Planuojama surengti dorės pagamintas vėliau nei pats korpusas, jis prijungtas prie plaukimą į senosios Kriūkų laivų statyklos apylinkes, korpuso paprasčiausiu būdu, nevargstant dėl tradici- pakeliui aplankant žvejų gyvenvietes Kuršių marių ir nių jungčių, kurios buvo įprastos to meto medinių val- Nemuno upės pakrantėse. 

Literatūra

Adomavičius, Romaldas. The Return of the Kurenas. Sailing boats of the fishermen of the Curonian Lagoon. Baltic Sea Identity. Common Sea – Common Culture? Gdańsk, 2003, p.161–164. Kauno apskrities archyvas, fondas R-1259, apyrašas 1, byla 111, 169, 190. PARODOS MUZIEJUJE 150 jūros pažinimo centras „Nausicaa“) nacionalinis (Prancūzijos nuotrauka Tavernier Yvette Lietu iškilmingos tradicinės po ekspozicijoje faunos Jūrų mėnesį liepos m. 2008 atidaryta gyvena?“ dutėje 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių D Jūrų šuktės:ka uiju prd „ūų uuė: a gel kas šukutės: „Jūrų jūrų paroda muziejaus Lietuvos intriguojanti itin viena ar Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika P ena? s geldutėjgyv uteikienė - - kur silpnos srovės atneša pakankamai maisto. Kad tai Kadmaisto. pakankamaiatneša srovės silpnos kur vandenynuoseirjūrose įvairiamegylyje, visose beveik gyvenantysmoliuskai, dvigeldžiai – šukutės Jūrų kas. slepiasijojerealybėjeanaiptol sa, Venera,ne moliuso jūros kriauklėje. Ta kriauklė ir yra šukutės kiautas. Tie „Venerosgimimas“, kuriameišplaukiapuikiojideivėiš paveikslą Botticelliįsivaizduokite Sandrokalbama, ką ros moliuskų – šukutes. Kad lengviau būtų suprasti, apie eksponatų,20 pasakojančių apie gražiausiųvienąiš jū per ceremonijos.pagerbimo–Parodoje jūrininkų vos apie tai, kuo žmogui jis naudingas. šių 620 jūrų šukučių iš įvairių jūrų. Lietuvos jūrų muziejaus kriauklių kolekcijoje yra 73 rū daugeliokolekcijųpuošmena.ir yra kriauklėsšukučių heraldikoje.tūroje,Spalvingos,išraiškingojūrųreljefo architek mene, naudojimas simbolio kriauklės kučių vienasgražiausiųyra moliuskų, liudijašu jūrųdažnas Paroda ir pasakojaParodamoliuskoapiešioir biologiją bei

------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 151

Unikaliuose kadruose – praskrendantys paukščiai

Nika Puteikienė Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

2008 m. gegužės 17 d. Lietuvos jūrų muziejuje gas, vadovaujantis Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo atidaryta Sauliaus Karaliaus fotografijų paroda „Kop- skyriui. Saulius yra nepaprastas gamtininkas, o biolo- galio paukščiai“. Joje – trisdešimt unikalių fotografijų, gas dailininkas, ne tik nuodugniai pažįstantis gamtos kuriuose užfiksuoti praskrendantys paukščiai. Sauliui pasaulį, bet ir sugebantis jį detaliai tiksliai pavaizduoti Karaliui pavyko užfiksuoti naują Lietuvoje rūšį – skel- savo piešiniuose. Jis iliustravo enciklopedinio pobū- tauodegį kirą. Pasisekė ir dienos šviesoje aptikti nak- džio leidinį „Lietuvos paukščiai“, jo piešiniai panaudoti ties medžiotoją – mažąjį apuoką. Mažiausias nufoto- knygose „Lietuvos drugiai“, „Estijos drugiai“ ir „Lietu- grafuotas paukščiukas – vos penkis gramus sveriantis vos fauna“. Ši patirtis atsispindi ir fotografijose, kurios nykštukas, didžiausias – gulbė nebylė. pasižymi puikia kompozicija, sugebėjimu perteikti Kopgalis, kaip ir sako pavadinimas, yra šiauriau- nuotaiką, subtilia gamtos detalių derme.  PARODOS MUZIEJUJE PARODOS sias ir vėliausiai susiformavęs beveik šimtą kilometrų besidriekiančios Kuršių nerijos kopų galas, iš rytų skalaujamas gėlų Kuršių marių vandenų, o iš vaka- rų – Baltijos jūros. Dukart per metus Kopgalis tampa keliu šimtams tūkstančių paukščių, rudenį skubančių iš šiaurės į pietus, o pavasarį vėl grįžtančių priešinga kryptimi. Mažiems paukšteliams Kopgalis ir visa Kur- šių nerija suteikia saugų koridorių jų nelengvoje ir pa- vojingoje kelionėje į tolimus kraštus. Paukščių migracija yra didingas ir jaudinantis reiškinys. Traukiančių žąsų trikampiai ir ilgesingi ger- vių trimitai jau nuo seno yra tapę sezoninio virsmo simboliais. Būna dienų, kai pro Kopgalį nenutrūksta- mu srautu praskrenda šimtai tūkstančių kikilių, alks- ninukų, nykštukų, zylių ir kitų smulkiųjų sparnuočių. Kopgalio pajūris atgyja nuo įvairių rūšių tilvikų, ančių, kirų ir žuvėdrų, kurių daugelis yra tolimosios tundros gyventojai ir Lietuvoje neperi. Vietiniai paukšteliai pa- vasarį ir vasarą čia randa daug jaukių vietų sukti lizdui miške, krūmynuose ar kopose, todėl Kopgalio gamta suskamba įvairiabalsiu kikilių, devynbalsių, pečialin- dų, tošinukių, strazdų ir kitų giesmininkų choru. Saulius Karalius paukščiais domisi nuo pat studijų. „Paukščius pažįstu geriau nei žuvis“, – juokauja biolo- Baltoji kielė. S. Karaliaus nuotrauka PARODOS MUZIEJUJE 152 A. Mažūno nuo Burvaltės blokai, virvių XX a.pradžia. technologijas. kompiuterines per – būdu derniausiu pakrantės arealo paveldu. Baltijos ir marių Kuršių nematerialiuoju su sipažinti su skirtas terminalas, informacinis – „gidas“ dernus „nuotoliniu“ būdu apsilankyti Jūrų muziejuje. gyventojams jų galimybę suteikianti ir kampelius vos Lietu nutolusiuspajūrio nuo gerokai ir pajūrio kiusi aplanTaijaupaveldą. regionokeliaujantiparoda, rių Kuršių kelionęmapo į eksponatus, pakvietė sodybos žvejo pajūrio Etnografinės nuotraukose įamžindamas Mažūnas, Alfonsas fotografas Muziejaus kultūra“. jų grafijųparodą „Kitas žvilgsnis. Pajūrio irpamario žve 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Taip šio regiono istorija pasiekia lankytojus mo lankytojus pasiekia istorija regiono Taipšio mo ir pristatytas buvo metu atidarymo Parodos L centre 2008 m. balandžio 24 d. pristatė foto pristatė d. 24 balandžio m. 2008 centre ietuvos jūrų muziejus Klaipėdos etnokultūros t rauka modernia rvisLietuvai Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ap ie žvejišk Nika P uteikienė ------ą paveldą – apgulti, kad sunku prie jų prasibrauti. domėjimas jais – akivaizdus, sezono metu jie būna taip susi lankytojų o ekspozicijoje, faunos Muziejausjūrų veikia sėkmingai Penki Muziejuje. šeštas jau – nalas termi informacinis-edukacinis Šis eksponatai. jos ir istorija reali ne o pasaulis, virtualusis yra įdomesnis įvairias dažnai paaugliamsTaip kad grupes. lankytojų yra, jau pritraukti stengiasi muziejus jūrų Lietuvos INTERREG IIIB. programos ES iš finansuojamas Projektas paveldą. nį landšafti ir kultūrinį – įlankos Štetino ir Aistmarių marių, Kuršių – lagūnų jūros Baltijos trijų apie duomenųbazė unikali sukurta metų pustrečių Per tijos. Vokie ir Lenkijos Lietuvos, iš puoselėtojus žvejiško paveldo subūrė projektas Šis projekte. „Lagomar“ tę“ įgalino Jūrų muziejaus dalyvavimas tarptautiniame lima „pakaštavoti“ pajūrio pyragų su mėtų arbata. ga buvo sambūriai, folkloro koncertavo kampeliuose mų) kompaktinė plokštelė „Žuvininkai mes esme“. rių kultūros paveldo (dainų, šokių, giesmių ir pasakoji Etnokultūros centru išleista nematerialiojo Kuršių ma savivaldybės miesto Klaipėdos su kartu ir inicijuota metu. Visą parodos kompleksą užbaigė Jūrų muziejaus atidarymo parodos pristatytas buvo kuris rinkinių“, muziejaus jūrų Lietuvos iš kultūra: žvejų pamario ir pajūrio „Lietuvos katalogą paveldo marinistinio giant Parengti tokią žvejiško paveldo viešinimo „puokš Lietuvos įvairiuose metu pristatymų Parodos keliaujančiąberen šią Mintis sukurti kilo parodą

 ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 153

LIETUVOS JŪRŲ PREKYBOS LAIVYNAS IKI 1940 M.

Romaldas Adomavičius Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas

storijos mokslas – tai lyg įdėmus žvilgsnis į plieno. Dėl minėtų burlaivių kokybės bendrovė vėliau Ipraeitį, kurioje turėtume atrasti prasmes, mo- bylinėjosi su rangovu. kančias mus dabartyje nekartoti nuėjusių į nebūtį kar- Nemune Lietuvos garlaivių bendrovė turėjo gar- tų padarytų klaidų ir perteikiančias mums jų laimėji- laivius „Rambynas“, „Rūta“, „Eglė“. „Jūratė“ ir „Kasty- mus. Senovės Romoje buvo manoma, kad „Historia est tis“ plaukiojo Baltijos jūroje, į Skandinaviją. Maži laivai magistra vitae“ – „Istorija yra gyvenimo mokytoja“, o buvo nuostolingi, jų vadovybė nesirūpino gauti pel- norint iš jos pasimokyti, būtina ją žinoti. Taigi pažvel- ningesnių frachtų. Atsiliepė ir bendrovės vadovų paty- kime atgal, į Lietuvos jūrų prekybos laivyno praeitį, ir rimo jūrų verslo srityje stoka. 1924–1925 m. „Jūratei“ nušvieskime pagrindinius laivyno raidos etapus. Tai vadovavo kapitonas J. Andžejauskas, įguloje buvo keli buvo ne tolygus, laipsniškas vystymasis, o gana dra- lietuviai jūreiviai. 1924 m. „Kastyčiu“ plaukiojo jūrei- matiškas procesas, nulemtas istorinių lūžių ir dažnai viu būsimasis jūrų kapitonas F. Marcinkus. dramatiškų aplinkybių. Neturint uosto, laivyno vystymo perspektyvos

Didžiausią dėmesį skirsime laikotarpiui iki buvo nekokios. MUZIEJUJE PARODOS 1940 m., nes pradžia visada svarbiausia, be to, šis pe- riodas yra mažiausiai žinomas. Kada ta pradžia buvo? * * * Nuo kurios datos turėtume skaičiuoti Lietuvos jūrų lai- Versalio taikos sprendimais nuo 1920 02 15 Klai- vyno biografijos metus? pėdos kraštą ir uostą laikinai valdyti perėmė prancūzų administracija. Čia priregistruoti laivai nuo 1920 m. * * * vasario 22 d. iš administracijos vadovo generolo Odry Prieš 85 metus, 1921 m. kovo 4 d., prancūzų admi- gaudavo atestatus geltonai raudonai Klaipėdos vėliavai, nistracijos valdomame Klaipėdos uoste pasirodė laivas prilygintai Antantės šalių vėliavoms. su čia dar nematyta vėliava: iš Kylio atplaukė moto- Klaipėdos laivininkystės kompanijoms 1914 m. rinis burlaivis „Jūratė“ (139 BRT). Du tokius laivus priklausė 8 garlaiviai (7549 BRT), 1921 m. – 7 garlai- F. Kruppo laivų statykloje užsakė ir 1920 m. nupirko viai, 1 mot. burlaivis, 3 burlaiviai (iš viso 7707 BRT). Šis Kaune veikusi Lietuvos garlaivių bendrovė ir priregis- nedidelis laivynas naudotas tranzitu išvežti medieną ir travo Jurbarke, nes tuo metu Lietuva uosto prie jūros Klaipėdoje gaminamą celiuliozę ir įvežti anglį, druską, neturėjo. Antrasis burlaivis – „Kastytis“ pirmą kartą į kalkakmenį bei kitas žaliavas. Neapibrėžta Klaipėdos Klaipėdos uostą įplaukė kovo 15 d. uosto situacija po karo nepraleido progos pasinaudoti Prieš išleidžiant laivus į pirmuosius reisus, 1920 m. kai kurie klaipėdiečiai laivų savininkai. Naudodamasis gruodžio 23 d. Lietuvos pasiuntinybė Berlyne informa- nesureguliuota politine ir teisine Klaipėdos krašto pa- vo Vokietijos užsienio reikalų ministeriją apie Lietuvos dėtimi, 1922 m. Louisas Jahnas Paryžiuje išsireikalavo, vyriausybės sprendimą „leisti Lietuvos prekybos lai- kad jam būtų grąžinti garlaiviai „Borussia“ ir „Prussia“, vynui naudoti Lietuvos tautinę vėliavą kaip prekybos nors pagal tonažą jie turėjo reparacijų būdu atitekti karą laivyno vėliavą“. laimėjusioms valstybėms. Lietuvos garlaivių bendrovę 1919–1920 m. įkūrė Po 1923 m. sausio mėn. akcijos ir politinių de- S. Banaitis, dr. J. Šliūpas, J. Alekna ir kiti visuomenės rybų Klaipėdos kraštas ir uostas atiteko Lietuvai, ir bei verslo veikėjai, daugiausia panaudoję JAV lietuvių Klaipėdos valsčiaus laivų registre įrašyti laivai turėjo kapitalą. Bendrovė Kruppo įmonėje užsakė 6 laivus, iškelti Lietuvos vėliavą. 1923 m. Klaipėdos kompani- kurie buvo statomi iš karo metu sukaupto nekokybiško jų laivai dar plaukiojo ir su minėta Klaipėdos vėliava: PARODOS MUZIEJUJE 154 Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys kiams. XX a.3-iojo dešimtmečio nuotrauka. porei uosto tik ne tarnavo „Šarūnas“ laivas Locmanų Bendro („Stephanie“). laivas jūrinis vienintelis jo plaukio vėliava Lietuvos su m. 1927 pardavė. laivus lo bendrovė „United Corporation“. Baltic savo rankose turėjo 1919 m. anglų-danųįkurta kapita kurentų. Gabenimo jūra į Londoną verslą nuo 1924 m. tai laikė jūrinio verslo pozicijas ir nenorėjo įsileisti kon tvir rankose savovokiečiai vietiniai Klaipėdoje stoka. tradicijų ir versle,patyrimo konkurencijalaivyno jūrų didelė baidė investuotojus Potencialius investuoti. žo Trūkobuvo nelengva. nesiry ilgai kapitalo, valstybė o „Stephanie“ priimdavo irlietuvius jūreivius. garlaivį turėjo m. laivą į Schmaelingas H. savininkas BRT).Firmos (438 1935 iki m. 1909 kimo iš Gotlando. tie kalkakmenių dėl fabrikais celiuliozės Tilžės ir dos bendrovė buvo sudariusi kontraktą ilgalaikį su Klaipė „Prussia“,Ši BRT). „Hollandia“,6421 viso „Hansa“(iš „Memel“, garlaiviai priklausė bendrovei m. 1923 vų. lai jūrinių įsigijo kurie Wiese, C. ir Jahnas L. valdė firmą Heinrichasm. 1902 Nuo m. 1868 AugustasKlaipėdoje Schwederskis makleris laivų įkūrė Nachf.“ kompanijos. liava. 1923 m. pab. jūrinius laivus turėjo tik dvi vietinės vė Klaipėdos su laivai 33 Lietuvos, su laivai 4 įplaukė 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 1925–1926 m. „A. H. Schwedersky Nachf.“ savo Nachf.“ Schwedersky H. „A. m. 1925–1926 kurti laivyną rankose, Lietuvos buvo uostas Nors nuo Krause“ „Eduard firma maklerių Laivų Schwedersky H. „A. bendrovę Laivininkystės * ------Kapd“ r Plna bv pkišyi Klaipėdoje pakrikštyti buvo „Palanga“ ir „Klaipėda“ Garlaiviai negavo. bet kroviniais), valdiškais pinimo (aprū veiklai garantijųmetųprašė 10-ties valstybės iš W. Schuhmanno pirko du garlaivius. Naujoji bendrovė verslininko iš Bremerhafene Reingardas) T. ciatorius gar“ (pirmininkas atsargos generolas S. Žukauskas, ini įsigijo dešimtis laivų. 1928 m. Kaune įsteigta AB „Liet metu tuo estai ir Latviai paklausa. jų sumažėjo go,nes mu veikė Kylyje 1958m. iki pavadini šiuo Bendrovė Domeika. Z. buvo metų letą Nachf.“.Schwedersky H. „Friesland“kapitonu„A. ke ben m. 1933 „Holland“.Nuo– m. „Friesland“,garlaivį1930 įsigijo m. 1929 Firma bankas. olandų kredituoti nenorėjo pirkimo vėliava Lietuvos su („Wiese Liubeke laivo Co“),nes & firmą atskirą kurti teko „Gotland“ garlaivį įsigyjant tačiau laivus, pirkti pradėjo vėl m. 1928 vė rvnu gbnao nl lia. a bv fiksuo buvo Tai laivai. anglų gabendavo krovinius Pelningiausius litų. mln. 15–20 mokėjo kasmet vais „Neringa“ ir„Venta“. bendrovėnusipirko garlaivį „Nida“, garlaiviusm. 1938 Reišio M. m. 1937 skaičių. aptarnautųlaivų pagal mų fir maklerių laivų Klaipėdos tarp vietoje šeštoje buvo parduoti kontrolinio akcijų paketo. 1937 m. „Sandėlis“ nepanoro Reišys „Maistas“. M. – m. „Lietūkis“, 1935 m. 1933 bendrovės: monopolinės kontroliuojamos bendrovę, maklerių norėjo pirkti Lietuvos vyriausybės laivų kaip „Sandėlį“, laivus. „Maistas“ bendrovės nės akci paleido m. 1935–1936 kuria pėda–Antverpenas, „Sandėlis“m. 1931 aptarnavoįkūrėir laivųlinijąKlai „Lietgar“. ir kaip aplinkybėmis panašiomis prarado „Pregel“,vą „Lydys“,pavadinojį metaispačiais tais bet lai BRTVokietijojebendrovė 370 pirkom. 1928 mis. bendrovė vokiečių vietinėmis su konkuravo skyrius, mu, vėliau įkūrė ir laivininkystės laivųbei frachtavimo kroviniųekspedijavi „Sandėlis“tik užsiėmėpradžioje Reišio. M. klaipėdiečio „Sandėlis“, vadovaujama rovė laivuose įgijo keliolika lietuvių jūreivių. šiuose Patirties likviduota. buvo m. 1932 ir mokesčių bei sąskaitų einamųjų apmokėti neįstengė bendrovė krovinių, gauti sunku buvo metu Krizės savininkui. laivų buvusiam liko dalis akcijų didžioji ir išpirkti, ko nepavy jų stokos kapitalo Dėl mėn. sausio m. 1929 Dėl pasaulio ekonomikos krizės laivai labai atpi labai laivai krizės ekonomikos pasaulio Dėl 1930–1933 m. Lietuva už savo prekių vežimą lai vežimą prekių savo už Lietuva m. 1930–1933 ­ bend maklerių laivų įkurta Klaipėdoje m. 1922 oė ė viė euj pvdnm – pavadinimu senuoju veikė vėl drovė * ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 155

jama tarpvalstybinėmis sutartimis. Didėjant prekių visus laivų maklerystės, frachtavimo ir ekspedijavimo srautams, Lietuvos žemės ūkio produkcijos išveži- darbus. mui, formavosi ekonominės sąlygos lietuviškam lai- Kasmet LBL didino savo jūrų laivyną, pirkdamas vynui kurti. Lietuvos vyriausybė pradėjo ieškoti būdų vis didesnio tonažo laivus. 1937 m. buvo nupirkti garlai- ir galimybių pirkti laivus ir įsiterpti į susiklosčiusią viai „Marijampolė“ ir „Šiauliai“ (po 939 BRT), 1938 m. laivininkystės rinką. Tai sumanyta padaryti per akci- (pardavus garlaivį „Maistas“) – „Kaunas“ (1521 BRT) nę bendrovę „Maistas“, kurios pagrindinė akcininkė ir „Panevėžys“ (1607 BRT), 1940 m. kovo mėn. – „Tra- buvo vyriausybė. Labai aktyviai Londone veikė žemės kai“ (1255 BRT). Refrižeratoriai plaukiojo su „Maisto“ ūkio atašė Kazys Gineitis. Bandymui 1932 m. kurti ir „Pienocentro“ kroviniais linijose į Hulį, paskui – į bendrą su užsieniečiais firmą „Anglo-Lithuanian Roterdamą ir Antverpeną, likusieji laivai naudoti tram- Shipping Company Ltd“ su dviem laivais sutrukdė pinėje laivyboje, gabeno į Klaipėdą anglį, trąšas „Lietū- „United Baltic Corporation“, kuri pasiskundė D. Bri- kiui“, kitus krovinius. Tuo metu apie 70% Lietuvos im- tanijos vyriausybei, ir ši apkaltino Lietuvą prekybos porto ir eksporto ėjo per Klaipėdos uostą, todėl rezervų sutarties pažeidimu (nepaisoma konkurencijos prin- didinti bendrovės laivyno tonažą dar būta. cipų, kuriant valstybės remiamą bendrovę). 1935 m. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivų kapitonų ir štur- rugpjūčio mėn. per statytinį G. Ringą Norvegijoje manų vietas užėmė bei didelę įgulų dalį sudarė lie- „Maistas“ išsinuomojo, o gruodžio mėn. nupirko gar- tuviai. 1939 m. užsienyje su valstybės stipendijomis laivius refrižeratorius „Rimfrost“ ir „Barfrost“ (nuo mokslus ėjo apie 30 jaunuolių, pasirinkusių jūrininko 1936 m. – „Kretinga“ ir „Utena“), Vokietijoje – garlai- profesiją. vį „Coldair“ (nuo 1936 m. „Maistas“). Pagaliau pradė- 1939 m. pr. su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 jūri- ta gabenti savo krovinius savais laivais, įdarbinti lie- nių laivų (11 358 BRT). tuvius jūreivius. Laivyno reikalais tiesiogiai rūpinosi 1939 m. kovo mėn. Vokietija ultimatumu privertė MUZIEJUJE PARODOS „Maisto“ padalinio „Lietuvos eksportas“ viršininkas Lietuvos vyriausybę atiduoti Klaipėdos uostą. „Lietuvos Vladas Grudzinskas. Baltijos Lloydo“ laivai buvo perregistruoti į Šventąją. Kitas etapas kuriant nacionalinį laivyną – laivi- Bendrovės plėtrą nutraukė karo pradžia. 1939 m. ninkystės ir ekspedicijos akcinės bendrovės „Lietuvos lapkričio mėn. nuskendo garlaiviai „Kaunas“ ir „Pa- Baltijos Lloydas“ įkūrimas 1936 m. lapkričio 21 d. Tai nevėžys“. 1940 m. vasarą nauja valdžia kaip ir kitas praktiškai buvo valstybinė įmonė, nes ją įkūrė ben- privačias bendroves nacionalizavo ir „Lietuvos Balti- drovės „Maistas“, „Lietūkis“, „Pienocentras“, kurių jos Lloydą“ bei jo laivyną: 5 jūrinius laivus, plaukio- pagrindinė akcininkė buvo valstybė. Oficialiai dalį jančiąsias dirbtuves, 3 upių garlaivius, 7 motorlaivius, akcijų įsigijo ir Finansų ministerija. AB „Maistas“ už 21 baidoką ir statomą motorlaivį „Ūdra“, išmokėdama LBL akcijas perdavė tris savo laivus. LBL veikla neap- 25% jų vertės. Keturi jūriniai laivai buvo perduoti tada siribojo laivininkyste – ji Nemune turėjo didelį savo įkurtai Tarybų Latvijos jūrų laivininkystei, į laivus pa- ir nuomojamų baidokų laivyną, transporto agentūrų skirti komisarai, pakeistos vėliavos. Iki karo tarp SSRS visoje Lietuvoje ir užsienio uostuose, statė vilkikus ir ir Vokietijos pradžios garlaiviai „Kretinga“ ir „Utena“ baidokus Šančiuose ir Kriūkuose. Bendrovės įkūrimą plaukiojo su Lietuvos maisto produktais iš Latvijos paskatino ir politinės aplinkybės: pablogėję santykiai uostų į Leningradą, „Šiauliai“ ir „Marijampolė“ gabe- su Vokietija. LBL valdybai vadovavo Viktoras Rėklai- no sovietų grūdus, mišką ir kt. į Štetiną, iš Vokietijos tis, priežiūros tarybai – Vladas Grudzinskas. 1936 m. plukdė mašinų pramonės produkciją, cementą ir kt. gruodžio mėn. „Lietuvos Baltijos Lloydas“ nupirko Karo pradžioje visi keturi laivai buvo nuskandinti. tuo metu trečią pagal apyvartą Klaipėdoje ekspedici- Pusei amžiaus Lietuvos vėliava išnyko iš pasaulio jos firmą – Baltijos transporto bendrovę, kuri perėmė laivybos kelių.  RENGINIAI MUZIEJUJE 156 A. Mažūno nuotrauka darželių šeimos, ir bet vaikai, pavieniai tik ne lyvavo da Konkurse pingvinukams. dviem ir ruoniukams piratiškus žaidimus žaidė irprizus Piratas. dalijo dieną visą kieme Muziejaus sugebėjimus. savo ravo jūrų liūtų, kur Muziejaus bičiulių klubo nariai ir gyvū Šiaurės ir ruonių pingvinų, prie patraukė lankytojai vėliavai, Kopgalio pakilus ir fanfaroms iškilmingoms Nuskambėjusbilietų. be lankytojus leidžia ir duris ria atve plačiai Muziejus proga dienos muziejų tautinės Tarpkad Juolabšventę. nuotaikingą į skubėjo kytojų lan didelių ir mažų šimtai apgultis: tikra prasidėjo Muziejuje ryto pat nuo Šiemet vardynos. augintinių mažųjų gimusių metais tais – šventė metų didžiausia 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių nų prižiūrėtojai pasakojo apie o jie demonst gyvūnus, ­ Vardus visos Lietuvos vaikai šiemet rinko dviem dviem rinko šiemet vaikai Lietuvos Vardus visos J dienos išvakarėse Jūrų muziejuje yra rengiama muziejujeyra Jūrųišvakarėse dienos muziejų Tarptautinės kad tradicija, tapo au J Ū R Ų M Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja UZIE J U Nika J E P – VAR uteikienė - - - - - Pin sidabrakailei ruoniukei labai tinkantį vardą – Sniegė. Sniegė. – vardą tinkantį labai ruoniukei sidabrakailei sugalvojo – Gargždų iš Čėsnaitė Kamilė penkiametė Burės vardą. Pati skambų mažiausioji vardų konkurso – dalyvė padovanojo pingvinui kitam Danyla ardas Edu klaipėdietis dešimtmetis o Šilutės, iš Gaidelytė mažyliams. tinkamus biausiai la ir prasmingiausius atrinko komisija Muziejaus jų iš vardų, šimtų keletas atsiųsta Buvo klasės. ar grupės temperamentingieji festivalio svečiai iš Gruzijos. iš svečiai festivalio temperamentingieji pasveikino šokiu lezginkos nuotaikingu pingvinukus Ruoniukus koncertas. pajūris „Švarus dalyvių 2008“ ir festivalio-akcijos jaunimo ir vaikų Tarptautinio ir jo Vėjo pritaikė ruoniukui – vardą. greitam labai – kitam Petkevičius Ignas klaipėdietis dešimtmetis O g vinui Aisčio vardą išrinko dvylikametė Ligija Ligija dvylikametė išrinko vardą Aisčio vinui Šventės kulminacija tapo vardų paskelbimas. paskelbimas. vardų tapo kulminacija Šventės Kartu su Vardynųprasidė su muziejuje Kartu Jūrų švente D

YN Ų ŠV E NTĖ

 - - - Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 157

JŪRŲ MUZIEJUS SKELBIA JŪROS ŠVENTĖS PRADŽIĄ

Nika Puteikienė Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

au tapo tradicija, kad Jūros šventė startuoja Lie- nę vaizdo sistemą, hidrobiologinius įrenginius, naro Jtuvos jūrų muziejaus renginiais. Be parodų, ku- aprangą. O ypatingi lankytojai vakare drauge su moks- rias kasmet Muziejaus specialistai parengia šiai šventei, lininkais išplaukė į valandos improvizuotą ekspediciją Muziejus per šiųmetę Jūros šventę pristatė ir du išskir- Baltijoje. Jau pradėta formuoti šios mokslinės ekspe- tinius renginius – mokslinių tyrimų laive „Brabander“ dicijos komanda. Ta proga buvo paskelbtas fotografijų ir palapinėje-laboratorijoje lankytojai turėjo unikalią „Baltijos jūra mano akimis“ konkursas, kurio nugalėto- galimybę pažinti Baltijos jūros tyrinėjimo įrenginius ir jai ir išvyko į minėtą ekspediciją. mokslininkų atradimus, o Etnografinėje pajūrio žvejo Etnografinėje žvejo sodyboje vykstanti folkloro sodyboje vyko tradicinė folkloro šventė „Žuvys išgal- šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“, šiais metais buvo vojo giesmes“, kurios pagrindinė šių metų tema – vai- skirta vaikystės pajūryje temai. Šeštadienį buvo prista- kystė pajūryje. tytas kulinarinis žvejų paveldas, o sekmadienį – žvejų Rimtesni ar smalsesni šventės dalyviai turėjo progą artimiau pažinti Baltijos jūrą. Šiemet krantinėje priešais Jūrų muziejaus administracijos pastatą vėl išdygo links- mos palapinės, kuriose su lankytojais bendravo Klaipė-

dos universiteto ir Muziejaus mokslininkai. Buvo ro- RENGINIAI MUZIEJUJE domi dar nematyti Baltijos dugno vaizdai, pasakojama apie nuskendusius laivus ir artimiausios mums jūros gyvūniją bei augmeniją. Vilniaus ir Klaipėdos universi- tetų bei Jūrų muziejaus specialistai plačiajai visuomenei skaitė paskaitas apie Baltijos jūros istoriją, archeologiją ir biologiją, vyko teatralizuotas edukacinis užsiėmimas vaikams. Palapinėje-laboratorijoje buvo eksponuojami Baltijos jūros ir Kuršių marių akvariumai, geologinė aparatūra, echogramos, nuosėdų žemėlapiai bei filmai: „Lietuvos jūrų muziejaus įgyvendinama programa Bal- tijos ruonių populiacijos atstatymui“, „Kelionė Baltijos jūros dugnu“, „Povandeniniai tyrimai Arktikoje“, „Klai- pėdos universiteto jūrinė biologinė praktika Juodojoje jūroje“, „Lietuvos priekrantės povandeninis pasaulis“, „Baltijos jūros archeologija“. Bene labiausiai visus viliojantis projekto ekspona- tas – Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Brabander“, kuris liepos 26 dieną buvo prisišvartavęs prie krantinės ir kurį visi norintieji galėjo aplankyti bei apžiūrėti jame sumontuotą nuotolinę povandeni- A. Mažūno nuotrauka RENGINIAI MUZIEJUJE 158 A. Mažūno nuotrauka Mukai Loreta folkloristė žinoma obelim“,vedė kurią po „Akademija įsikūrusi Sodelyje atidarymu. dieniai“ šiokia „Žvejų parodos dailės moksleivių gimnazijos ir morkų pyrago, irmeškinio drąsai. paragauti, gaus žuvienės tikros ir bet pamalonins, akį ir ausį tik ne čia kad žino, kurie lankytojų,nuolatinių būrį nemenką turi jau šventė kiemo žvejo Ši amatai. A. Mažūno nuotrauka 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Šventė prasidėjo Klaipėdos Eduardo Balsio menų Balsio EduardoŠventė Klaipėdos prasidėjo - - ir šišioniškių tarme susirinkusiuosius kalbino pamario šeimininkavo Sodyboje žaidimai. mįslės, varžytuvės, linksmybės: pamario kitos dar kur o šokama, buvo rabarbarų kompoto. cinamonu,su obuoliųkeptų žuvies, rūkytos skanėstų: pamario tradicinių be ir šventę šią įsivaizduotiSunku Balvočiūtė. Jadvyga žolininkė žinoma vaišino tomis arba žolelių ir pasakojo metų šimtų porą prieš žvejai gydėsi kaip ir Apiekuoapdirbimas.gintaro tai,myba, ga žaislų vaikiškų vėtrungių, bitininkystė, audimas, amatai: žvejiški pristatomi buvo krikštynos“.Taippat žemaičių „Pamario vaidinimą muzikinį teatralizuotą parodė „Lažupis“ansamblis folkloro Sekmadienį mis. armonikėlė lūpinėmis groti tinklus, adyti ir megzti edukacinėje save“„Atrask stovyklojemokėsi vaikaipintibučiukus, dieną Amatų fotoateljė. žvejiška veikė atributais, kostiumo tautinio krašto pamario su žinti susipa galima buvo kultūrą, žvejišką apie diskutuoti tė-Sungailienė, kartu su istorikais ir folkloristais kvietė tradicijų žinovė Vaida Galinskienė. ią aataį vj sdbj sabj dainos, skambėjo sodyboje Žvejo savaitgalį Visą

 - - - - Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 159

PADOVANOK DELFINUI ŠYPSENĄ

Nika Puteikienė Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

ugpjūčio 2 dieną, 19:00 val., aikštėje priešais gyvūnų kraujo, iškvėpto oro tyrimai, atidžiai sekama RLietuvos jūrų muziejaus delfinariumą įvy- vandens kokybė, nuo kurios tiesiogiai priklauso delfi- ko paramos koncertas „Padovanok delfinui šypseną“, nų sveikata. Šie gyvūnai yra labai panašūs į žmones ir skirtas delfinų gyvenimo sąlygoms gerinti. Koncertą serga tomis pačiomis ligomis. Tad atėjus šaltajam metų organizavo UAB „Prior Musica“, LNK televizija ir Lie- laikotarpiui kosti ir čiaudo net ir jie. Tačiau gyvūnai – tuvos jūrų muziejus. ne žmonės ir kalbėti nemoka, tad darbuotojams tenka Renginyje gyvai koncertavo garsios Lietuvos prie jų budėti ir naktimis, atidžiai stebėti menkiausius grupės ir atlikėjai: „69 danguje“, „Inculto“, „G&G Sin- elgsenos pokyčius, galinčius parodyti, kokia yra reali dikatas“, Neringa ir „TeleBimBam“, Vaidas, „Biplan“, delfino savijauta. Asta Pilypaitė, Živilė Ba, Martyno Kuliavo grupė 2002 metais Lietuvos jūrų muziejuje buvo pradėti INGENIOUS, Igoris Kofas. Koncerto muzikinis pro- rengti delfinų terapijos seansai, kuriuos lanko dvasios diuseris – Martynas Kuliavas. Tai trijų valandų trukmės ir kūno ligomis sergantys vaikai. Sulaukus teigiamų re- renginys, kurio metu visi norintieji galėjo telefonu zultatų ir labai didelio visuomenės susidomėjimo bei aukoti pinigus Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumui. pritarimo, projektas buvo tęsiamas toliau. Šeimos iš Žiūrovai už specialią kainą galėjo įsigyti originalias delfinariumo išvyko su viltimi, kad šypsena, džiaugs- delfinų garsų kompaktines plokšteles. mas, kurį dovanoja delfinas, padės mažiesiems žings- Juodosios jūros afalinos į Lietuvos jūrų muziejaus nelis po žingsnelio eiti tolyn... delfinariumą atkeliavo iš Sevastopolio 1993 metais. Kiekvieną dieną delfinariumas sulaukia tėvų, pra- Jos čia ne tik sėkmingai aklimatizavosi, bet ir džiugi- šančių savo vaikams delfinų terapijos, skambučių. Kol RENGINIAI MUZIEJUJE na lankytojus įspūdingais pasirodymais, veda vaikus ir kas Muziejus gali priimti tik labai nedaug vaikų. Tačiau padeda prisitaikyti prie gyvenimo turintiems proble- čia kuriami ateities planai – tikimasi, kad anksčiau ar mų žmonių vaikams. Dabar delfinariume gyvena aš- vėliau Kopgalyje iškils Jūros teikiamų poilsio, pramogų tuoni delfinai, daugiau nei pusė jų gimė jau Kopgalyje. ir sveikatingumo paslaugų kompleksas su delfinų tera- Delfinų gyvenimo sąlygomis ir sveikata rūpinasi ve- pijos centru. Tada galės išsipildyti visų vaikų, norinčių terinarijos gydytojai ir treneriai, reguliariai atliekami pabendrauti su delfinais, svajonės. 

A. Mažūno nuotrauka MŪSŲ MUZIEJININKAI 160 cijų įrengimo darbams, R. Mažeikienei teko imtis naujo muziejaus direktore. sios Lietuvos istorijos) muziejų. Kurį laiką ji dirbo ir Mažošio (dabar kraštotyros Klaipėdos į dirbti paskirta buvo Rūta fakultetą, Istorijos universiteto valstybinio Vilniaus baigusi m. 1971 muziejuje. Jūrų dirba žiaus Rūtai Mažeikienei. saugotojaifondų vyriausiajai muziejaus jūrų Lietuvos A. Mažūno nuotrauka muziejų dieną –gegužės 18-ąją. kiamas ir premija įteikiama kasmet minint Tarptautinę sutei vardas muziejininko Metų veikloje. asociacijos muziejų Lietuvos dalyvavimą aktyvų temomis, kystės todinį darbą, patirties sklaidą, publikacijas muziejinin puoselėjimą, naujų veiklos formų diegimą, aktyvų me ir gaivinimą tradicijų novatoriškumą; populiarinimą, eksponavimą, vertybių gamtos ir dvasinių terialinių, natųkaupimą,ma saugojimą,restauravimą tyrimą, ir propagavimą, jųveiklos reikšmingųekspo unikalių ir 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių 1978 m., artėjant Lietuvos jūrų muziejaus ekspozi am ketvirtis negu daugiau jau Mažeikienė Rūta suteiktas buvo titulas muziejininko metų 2004 G už Lietuvos muziejininkystės plėtrą, muziemuziejininkystėsLietuvosplėtrą, už rig nmncj kse ya suteikiama yra kasmet nominacija arbinga 2004 metų ipėkla dietei Rūta i M Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja uziejinnk Nika P uteikienė ------nttcj ptrį To eu ūo dk bv sufor buvo dėka Rūtos metu Tuo patirtį. institucijų saugojimoinstrukciją, atsižvelgiant kitųšaliųpanašiųį Muziejųtaikytiapsaugos,kūrybiškaivertėapskaitos ir muziejus.Pastariejiypatumaivienas nė neturėjolaiko to iki eksponatai gyvi kaip dalykų tokių – ypatumai ekspozicijų ir kolekcijų lėmė specifiką Muziejausgos. pareisaugotojosfondųvyr. muziejaus Jūrų patikėtos muziejaus eksponatų fondo formavimo darbo. Jai buvo įrengtas ir Etnografinėje pajūrio žvejosodyboje. buvoinformacinis-edukacinis terminalasmetais 2008 eksponato,gamtosišsamiaupasaulį.pažintinorikuris prie užrašo nepakanka kuriam lankytoją, trokštantį žinių patenkinti galės žinios pateiktoskuriuose nalai, informaciniai-edukaciniaiįrengtitermiEkspozicijoje turinysderinamas supatraukliu eksponavimo stiliumi. mokslinis-informacinis Ekspozicijos rekonstrukcija. ekspozicijosfaunosjūrų visos trukusiketveriusmetus užbaigta buvo m. 2004 darbusistemingu ir nuosekliu tu į konceptualųjį eksponavimo modelį. Rūtos dėka, jos „Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“ tapo rak jūroje“,„Gyvybėsvystymasis „Tropinių gyvūnija“,jūrų formuluotos ekspozicijų temos „Jūra – lopšys“,gyvybės Naujaiaplinka.sugamtine su ryšio joatskleisti giant nesisten eksponatui, skiriamas dėmesys pagrindinis tradicinio evoliucinio eksponavimo principo, pagal kurį buvo pirmasis bandymas gamtos ekspozicijoje atsisakyti architektų,dizainerių mokslininkųir darbogrupei. Tai koncepcijącijosRūtapradėjovadovauti muziejininkų, pozicijai pareigos. 1997 m. kuriant jūrų faunos ekspozi eks pavaduotojodirektoriauspaskirtos buvo pareigų kriauklių ir koralų kolekcijų. Europojeturtingiausių iš vienąformuojant jaučiamas yra nuopelnas jos didelis Ypač strategija. kaupimo tų ekspona parengta fondas, eksponatų gyvųjų muotas 1996 m. R. Mažeikienei šalia vyr. fondų saugotojos ažeikienei o tiula s –  ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 161

Prancūzai atranda Klaipėdą, o klaipėdiečiai prancūzus...

Dainius Elertas Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas

(Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m. Katalogas, Klaipėda: Libra Memelensis, 2007)

2007 m. sausio 15 d. Mažosios Lietuvos muzie- padėjo indentifikuoti pamirštus įvykius ir asmenis. jaus palėpėje buvo suteikta galimybė žvilgtelti į 1920– Tolesni tyrimai prancūzą filatelistą atvedė į Lietuvą. 1923 m. Klaipėdos praeitį. Mus pasiekė šviesos, sidab­ Kitaip nei Prancūzijoje, 1920–1923 m. Klaipė- ro oksido, fotokamerų ir amžininkų dėka užfiksuoti dos istorijos epizodas ir jo vertinimas Lietuvoje vis vaizdai, dokumentai. Daugelį jų klaipėdiečiai išvydo dar kelia aistras. Suprantama, kad ilgą laiką buvo ak- pirmą kartą. Už pačią parodos idėją ir didelę dalį vaiz- centuojami lietuviški, vokiški ar net lenkiški jo pusla- dinės medžiagos turime būti dėkingi vienam fizikos piai. Istorikų interpretacijose Prancūzija ir prancūzai mokslų daktarui – ponui Bernard’ui Jusserand’ui ir jo šmėkščiojo kaip tolimas fonas. Prancūzijos istorijos pomėgiui rinkti pašto ženklus. Ne paslaptis, kad ko- šaltiniais buvo mažai naudojamasi. Išimtimi galėtume lekcionavimo aistra dažnai atveria kitiems nepažinto laikyti tik JAV dirbusį istoriką Alfredą Erichą Senną. pasaulio vartus. Kolekcininkai tampa ir neprilygs- XX a. pabaigoje žinomi tik keli 1920–1923 m. prancū- tamais savo domėjimosi srities žinovais. Kaip pripa- ziškų šaltinių publikavimo atvejai vokiškoje klaipėdiš- žino Bernard’as Jusserand’as ir 2003 m. monografiją kių išeivių spaudoje1 ir JAV lietuvininkų periodikoje2. „Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932)“ Bandymai suvokti to laiko įvykius, freištato idėjos ir išleidusi istorikė Isabelle Chandavoine, šis Klaipėdos klaipėdiškių fenomeno raida skatino tyrinėtojus atsi- istorijos epizodas prancūzų visuomenės atmintyje žvelgti į kitas praeities interpretavimo galimybes. Tam nepaliko žymesnių pėdsakų. Tačiau filatelistų bend­ sudarė sąlygas pirmieji kontaktai su Klaipėdos krašto ruomenėje „Territoire de Memel“ artefaktai žinomi įvykiais besidominčiais prancūzais. 1993 m. Naujosios iki šiol. „Territoire de Memel“ sąvoką gaubusi nežino- Kaledonijos Ramiojo vandenyno universiteto pro- mybė ir susidūrimas su tų įvykių amžininkais nuve- fesorius Rene Pineu Lietuvos jūrų muziejui perdavė dė B. Jusserand’ą ilgu paieškų keliu. Iš nebūties išniro Klaipėdoje tarnavusio karininko dienoraštį. Netrukus 1920–1923 m. Klaipėdoje dislokuoto 21-ojo šaulių į muziejų atkeliavo ir pluoštas senųjų fotografijų. Dar pėstininkų bataliono kariai, Prancūzijos karinės ir ci- 1978 m. profesorius dienoraščio rankraštį surinko ma- vilinės administracijos atstovai, čia apsilankę Baltijos šinėle ir sutvarkė. Ši medžiaga skatino susidomėjimą. jūrų divizijos laivų jūrininkai. Išstudijavęs archyvinę Jo pasekme laikytume prof. R. Pineu perduoto die- 3

medžiagą B. Jusserand’as bandė rasti juos ir jų arti- noraščio ir dalies prancūziškų šaltinių publikavimą RECENZIJA muosius. Kruopščiai surinktos dokumentuose, atsi- jubiliejiniais – 2003 metais4. XXI a. pradžioje neprik­ minimuose, šeimos istorijose išbarstytos užuominos lausoma nuo lietuviško, vokiško požiūrio ir gal kiek

1 Gawehn, H. (1970). Franzosen in Memel: Blätter aus dem Archiv des 21. Jägerbatallions. Memeler Dampfboot, Nr. 20, 21, 22, atspaudino prancūzų karininko dienoraščio vertimą į vokiečių kalbą. 2 Minėto dienoraščio fragmentų vertimas į lietuvių kalbą paskelbtas: Kaip jie Klaipėdą gynė. Lietuvos pajūris, 1970, Nr. 4 (38); perspaudinta – V. Pėteraitis, J. Reisgys, J. Stikliorius. Mažosios Lietuvos garbinga praeitis, liūdna dabartis ir neaiški ateitis. Vilnius, 2003, p. 222–227. 3 Barasa, D. (2003). Prancūzų šauliai Šilutėje ir Pagėgiuose prieš 85 metus. Pamarys, 2003 01 17, Nr. 5, p. 1, 4; Barasa, D. (2003). 1920–1921 m. Klaipėdos krašte tarnavusio prancūzų karininko dienoraštis. Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, IX. Klaipėda, p. 97–135. 4 Genienė, Z., Žukas, J. (2003). Kova dėl Klaipėdos. 1923-ieji. Katalogas. Klaipėda. RECENZIJA 162 6 5 pateikti ir Tačiau numeracija. ar pavadinimai gatvių dabartinių nenurodomi kad papriekaištauti, tyliai tų galė Klaipėdos, senosios nepažįsta kurie tie, Žinoma, personalijos. identifikuotos ir vieta įvykis, data, tiksli nurodoma anotacijose nuotraukų vertę daugumos didina mokslinę Katalogo išvykimas. kasdienybė, ir šventės batalionas, pėstininkų šaulių 21-asis tracija, grupuojamostemomis:prancūzųadminis atvykimas, Bomelsvitėje gimusią panelę Pfeiffenbrück. pėdiškes merginas: pirmasis panelę Lippschus, antrasis – viršininkųPrancūzijąklaiį vedėprieštaravimo grįžę – jų aršaus nepaisant – Coiglio ir Delabordeleitenentai čiamidalyvauti briedžių arba meškų medžioklėse. <...> kvie buvo karininkai laivyno karo besilankantys doje detalių: žadinančių vaizduotę sentimentalių, Čia skaitytojai ras žinių apie karinių laivų vizitus ar net likimus. tolesnius ir kasdienybę prancūzų gyvenusių ir tarnavusiųdirbusių, Klaipėdoje meto to apie sakoja informuotamprancūzųskaitytojui. B.Jusserand’as pa mažiau svarbesnis aptarimas Jų aplinkybės. istorijos politinės krašto Klaipėdos m. 1920–1923 žvelgiamos ap straipsnyje Žuko J. istoriko Įvadiniame katalogą. parodos lietuvišką-prancūzišką dvikalbį pristatytą ga pro pačia ta į patekovaizdai istorijai krašto ir miesto Klaipėdos svarbūs 158 visuomenei: prieinamesnę ją padaryti pasistengė muziejus istorijos Lietuvos sios Mažo Jusserand’asir B. medžiaga. „palaidota“ duose fon muziejaus virsti ar vandenis Letos į nugrimzti muziejuje. kraštotyros Šilutės ir į kraštą buvoparoda grįžo Klaipėdos eksponuojama m. 2008 Prancūziją. į keliavo ji Lietuvoje pristatymo Po paroda. minėta tapo vaisiumi specialistais ziejaus musu istorijos Lietuvos Mažosios bendradarbiavimo Trejų metų tyrinėtojais. Klaipėdos su ryšius užmegzti B. Jusserand’asjį monografija nukreipė ši kad kontekste neslėpė, politikos užsienio Prancūzijos lematika monografija. Jojeakcentuojama Klaipėdos krašto prob Chandavoine Isabelle istorikės paremta šaltiniais kais prancūziš pasiekė skaitytoją m. 2003 akiratį. istorikų į įtraukti imta laikysena prancūzų lenkiškai artimesnė 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Chandavoine, I.(2003). Jusserand, B. (2003). Prancūzmetis Klaipėdoje 1920–1923 m.: ir dalyviai aplinka. Katalogas ap r io prds šoi erks aėo vėl galėjo netrukus šioji parodos, visos ir Kaip . Klaipėda, p.. Klaipėda, 19. Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932) 6

Nuotraukos Klaipė 5 ­ ------.

karininkų kazino ir kt.Taipir karininkųkazino gy vietos ir patišvystame jomarką,turgų,žuvų biržą,namo Bomelsvitėjekiemą, Klaipėdos išnykusius jau regime aikštės teatro vinių, karei rezidencijos, komisaro vyriausiojo atpažįstamų mažiau įdomūs siužeto fonai – aplinka: greta nesunkiai ne Klaipėdiečiams administratoriai. šeimos, jų kariai, (30 pav.). užrašyto atviruko nugarėlę su kitu nei anotacijoje įrašu d. 24 rugpjūčio m. 1920 matome ketinimus poleono Naapie pastaba su atviruko užrašyto gegužę m. 1920 vietoje kitur o pav.), (152 raidė r pirmoji„nubyrėjo“ Carlsberg pavadinime Rimkų vokiškame kaip tokių klaidelių, nedidelių išvengti nepavyko Apmaudu,kad nuotrauka).(140 Ehrhardtąšeima fotografą suM. dos Klaipė o Petisne, J. G. ne vaizduoja fotografija esanti kataloge psl. 69 kad ja, anksčiau publikuotų vaizdų informacija: pvz., paaiškė ir patikslinama kataloge Šiame tyrimams. šaltinių nių ikonografi Klaipėdos tolesniems svarbūs duomenys atradimų istorijos pradžia? abipusių naujų tai Galbūt dialogą. tiek istorikų prancūzų lietuvių, tiek pratęs pasirodymas katalogo kad Tikėkimės, šalių. abiejų tarp tiltus nutiesti galėtų niai šalti skelbiami visuomenei prancūzų ir Lietuvių vėl. ir vėl atsiversti jį skatins šaltiniai publikuojami taloge ka rezultatu.Manome,kad gražiu prisidėjusius,su jo prie kitaip ar vienaip visus, ir MažeikaitęJ. dailininkę J. Žuką, lietuvių kalbos redaktorę R. Nikžentaitienę bei Vorbeck, M. dr. Vitureau, M. – komandą vertėjų nę tarptauti Vaičiūnienę, S. Genienę, Z. – katalogo sudarytojus pasveikinti Lieka albumams. leistiems jos prilygina katalogą komponavimas dizainas, kokybė, PoligrafinėMemelensis“indėlio. „Libra leidyklos nėti rėtų atkreipti dėmesį senosios fotografijostyrinėtojai. kame prancūzo leitenanto A. Faure darbus. Į leidinį tu EhrhardtofotografoM. nuotraukų klaipėdiečio aptin Greta sankaupa. šaltinių istorijos fotografijos pačios ir bet ikonografijos, tik ne svarbi – katalogas Šis čius. vokie klaipėdiškius, kuršius, lietuvininkus, ventojus: Paprastainuotraukų asmenyscentrefiksuojami – agat ūų eąiig gr ždi nepami žodžiu geru nesąžininga būtų Baigiant . Vilnius. Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923. „Kova dėl Klaipėdos.1923-ieji“dėl„Kova  ------

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 163

Literatūra

Barasa, D. Prancūzų šauliai Šilutėje ir Pagėgiuose prieš 85 metus. Pamarys, 2003 01 17, Nr. 5. Barasa, D. 1920–1921 m. Klaipėdos krašte tarnavusio prancūzų karininko dienoraštis. Klaipėdos kraštas 1920– 1924 m. archyviniuose dokumentuose. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, IX. Klaipėda, 2003. Chandavoine, I. Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932). Vilnius, 2003. Gawehn, H. Franzosen in Memel: Blätter aus dem Archiv des 21. Jägerbatallions. Memeler Dampfboot, 1970, Nr. 20, 21, 22. Genienė, Z., Žukas, J. Kova dėl Klaipėdos. 1923-ieji. Katalogas. Klaipėda, 2003. Jusserand, B. Prancūzmetis Klaipėdoje 1920–1923 m.: dalyviai ir aplinka. Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923. Ka- talogas. Klaipėda, 2003. Pėteraitis, V., Reisgys, J., Stikliorius, J. Mažosios Lietuvos garbinga praeitis, liūdna dabartis ir neaiški ateitis. Vil- nius, 2003. RECENZIJA MUZIEJAUS SVEČIAS 164 6 5 4 3 2 1 oberkvartermeisterio Siverso žvalgiusio Jakoboslaptai ypatingą korpusą Memeliui užimti. šių mariomis bei Deimės upe, buvo nutarta suformuoti pajėgasužtikrintųnekliudomąpriešo ir judėjimą Kur pripažintabūti galėtųsandėliu sargų Rusijos padėti galėtų ir taip pat, svarbiausia, visokių at iš sviedinių kariškų visokių ir bet furažo, ar provianto norsgabenimui kokiotik ne marių dėlei tvirtovė]y. [t. „ būtinybę: užėmimo Memelio tvirtovės pajūrio prūsų pabrėžė vadovybė armijos Rusų burgą. Branden ar Pomeraniją į žygiavimas – aplinkybėms tas Karaliaučiaus užėmimas ir besiklostant tinkamoms laiky uždaviniu artimiausiu plane Karalystę Prūsijos prieš veiksmųkampanijos m. 1757 aptartame tarybos Rusijai, asmeniniam smogti jo kuri ruošėsi priešui. trukdyti neketino Didysis Augustas tėvonijos. savo iš Abiejų– dovasTautų ištremtasRespublikos– karalius užėmę prūsai, saksų kariuomenė sumušta, o saksų val atžvilgiu jos buvo nusiteikęs priešiškai. Saksoniją buvo deklaravo neutralumą, Saksų dinastijos valdovas Prūsi kos teritoriją. Nors šiame kare Abiejų Tautų Respublika TautųAbiejųRespubli per judėjo nekliudomai menė kariuo Rusijos miestu. Karalystės Prūsijos okupuotu Klaipėda metu Jo kare. metų Septynerių dalyvavimas imperijos Rusijos 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių

Kuršo–Žemgalos Mintauja arba Mintau, dabar Jelgava Latvijoje. Piluva arba Pilau, dabar Baltijskas Kaliningrado srityje. LifliandijosRevelis, dabar Estijoje.Talinas Kuršo Libau, dabar Latvijoje. Liepoja Ф. Д. Масловский, Toliau, remdamiesi autoriais ir jų naudotų šaltinių tradicija, Klaipėdą vadinsime Memelio vardu. Visas datas autoriai 1757 г.г.).Москва, 1886, с.238. nurodė senuoju stiliumi. Visi komentarai –vertėjo, išskyrus nuorodas. Iš 1736 m. birželį–liepąm.1736Iš priešininką RytųPrūsijoje 1757 m. sausio 23 d. pagrindinėje vadavietėje Karo aktyvus prasidėjo apgultimi Klaipėdos m. 1757 su didžiai sėkminga karo operacijų pradžia pasveikinti...“ 1 „...drįstu Jūsų„...drįstu Imperatoriškąją D tapo pirmuoju ir ilgiausiai Rusijos ilgiausiai ir pirmuoju tapo уса амя Смлтю вйу Пхд пасн в отчу Пусю (1756– Пруcсию Восточную в Апраксина Поход войну. Семилетнюю в армия Русская Aleksandr V. (Apie Memelio užėmimą 1757m.) “. Kad išsklaidytų“. Kad Kaliningrado kraštotyrininkų draugija ė t, a ji kad to, dėl S amoylov ------kad nespėtakadsukaupti kariuomenei atsargų, kampanio landį Memelis buvo dar labiau sureikšmintas paaiškėjus, remontą.keltųKuršiųmarių ir laivų skirtų palankiu vėju per 8 valandas atskubėti galima nešėapie kariuomenei išKaraliaučiaus Memelįį „ – nizonąturėjo sudaryti 2400 gynėjų. to,Be Siversas pra taisymo ir tobulinimo darbus. Žvalgo įvertinimu jos gar pranešimo buvo žinoma apie Memelio tvirtovės įrangos puso branduolį. Prie jų turėjo prisijungti: kor apgulties būsimo sudarė ir Libau į pasuko pulkai dešiniosios kolonos išskirti Nižnegorodo ir Muromsko Apraksinas.Išpats – kolona)(dešinioji divizijai2-ajai zijai (kairioji kolona) vadovavo Vasilijus Lapuchinas, o nės dalys. Armija buvo padalinta į dvi dalis: 1-ajai divi Mintaujos Kauno– stovyklų Rygos iš dalis: kampanijos aktyvioji prasidėjo vadovaujama Apraksino Fedorovičiaus no vos dmiroloLiuisoRevelio atsargas gabenti į Memelį ir toliau į Karaliaučių. Kontra cijąSanktiš Peterburgo Libau.į vadovaujamano nedelsdamaji pradėjo gabenti amuni (lastinę) eskadrą. Laivyno leitenanto Nikolajaus Siniavi transportinę ypatingą suburti Konferencija liepė jūra. tiekimą organizuoti sprendimu papildytas planas jos 5 , Igor V. tvirtovę ir jūros transporto judėjimą. 1757 m. gegužės 2 d. generoloStepafeldmaršalod. 2 gegužės m. 1757 Memelio apgulties korpuso formavimas idenybę, Visų Patvaldę, 6 kryptimi pajudėjo pagrindinės kariuome pagrindinės pajudėjo kryptimi A fonin 4 eskadraiįsakytablokuoti Pilu 3 Vėliau buvo numatyta 2 “ – gabenti Kovą–ba kur ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 165

• iš Uvarovo brigados 5 pėstininkų pulkai, kurie ke- leitenantas von Brounas. Balandžio 25 d. turėjusios liavo iš Derpato7 ir Pskovo provincijų (Troickio, pajudėti kontradmirolo Kaškino galeros su generolo Suzdalės, Keksholmsko, Vologodsko, Permės); leitenanto Ivano Saltykovo brigada iš Revelio išplau- • iš Saltykovo desantinio būrio 4 pėstininkų pulkai, kė tik balandžio 30 d. ir dėl stipraus vėjo iki gegužės kurie buvo atgabenti iš Revelio galeromis (Uglic- 3 d. turėjo stovėti išmetusios inkarus reide. Nuo gegu- ko, Azovo, Černigovo, Viatsko); žės 3 iki 10 d. truko audra, į kurią pateko Liapunovo • Moldavų husarų pulkas; eskadra. Buvo smarkiai apgadintas linijinio laivo „Ar- • Krasnoščekovo vadovaujami Dono kazokai, kurie changel Gavriil“ rangautas, o pro korpusą ėmė stipriai buvo išskirti iš kazokų būrio, vykusio iš Smolens- veržtis vanduo. Be to, laivas užplaukė ant seklumos. ko į Vilnių; Linkoro pažeidimai buvo tokie dideli, kad jis išplukdy- • apgulties artilerija iš Sankt Peterburgo apgulties tas remontuoti į Revelį. Vadovavimą eskadrai perėmė parko turėjo būti atgabenta į Libau jūra; kapitonas Valrondas, kuris iškėlė savo breidvimpelą • inžinerinis parkas. fregatoje „Vachmeister“. Gegužės pabaigoje į Libau at- Memelio puolimui iš jūros buvo perduota kapito- vykęs generolas anšefas Fermoras aptiko tik septynis no Nikolajaus Liapunovo eskadra8: pėstininkų pulkus, kuriuose buvo tik 321 štabo ir vy- • linijinis laivas „Archangel Gavriil“ (66 patrankos, resniųjų bei 8281 žemesniųjų laipsnių karininkų. Tai vadas Nikolajus Liapunovas); iliustruoja lentelė.9 • fregata „Vachmeister“ (46 patrankos, vadas Alek- Tik gegužės 21 d. Saltykovo brigada pasiekė Vin- sandras Valrondas); dau10, kur vėl nepalankaus oro buvo sulaikyta. Dono • fregata „Selefail“ (32 patrankos, vadas Karandeje- kazokai, apsiausties artilerija, arkliai, taip pat vežimai vas); ir Saltykovo brigados pulko artilerija nebuvo paimti į • pramas „Dikij Byk“ (36 patrankos, vadas Grable- galeras, nes netilpo. Jų kelionė ir gabenimas sausuma novas); užtruko. • bombardavimo laivas „Jupiter“ (10 mortyrų ir Tuo tarpu su savo kolona iš Rygos į Kauną kelia- haubicų, vadas Jelizarovas); vęs Apraksinas įsitikino prūsų kariuomenės pasyvumu • bombardavimo laivas „Donner“ (10 mortyrų ir ir gegužės 28 d. nusiuntė apsiausties korpusui įsakymą haubicų, vadas Maksimas Lebiadnikovas). kuo skubiausiai pradėti veiksmus prieš Memelį. Ap- Apgulties korpusas formuotas nelengvai. Jam va- raksino įsakas pasiekė Libau gegužės 31 d., kai Karo dovauti buvo pavesta generolui anšefui Villimui Vil- taryba aptarinėjo veiksmų prieš Memelį planą. Tary- limovičiui Fermorui. Šis susirgo ir jo atvykimas buvo boje buvo nuspręsta dėl korpuso nesukomplektavimo atidėtas. Nesant generolo anšefo vadovavo generolas (iki priklausančių 27 000 žmonių) neskubėti pradėti

Tolimos Artimos Būtinas Laipsniai Sergantys Areštuoti Sveiki komandiruotės komandiruotės papildymas Štabo ir oberkarininkai 37 105 30 – 321 68 Būtinosios tarnybos 1063 3155 976 14 8281 3394 žemųjų laipsnių Nebūtinosios tarnybos 83 267 63 3 1477 224 žemųjų laipsnių Iš viso 1187 3527 1069 17 10079 3686 Nesantys Tarnyboje MUZIEJAUS SVEČIAS 7 Livonijos Dorpat, dabar Tartu Estijoje. 8 Коробков, Н. М. Русский флот в Семилетней войне. Москва, 1946. 9 Масловский, Д. Ф. Op. cit., с. 269. 10 Kuršo Vindau, dabar Ventspils Latvijoje. 11 Kuršo Grobinenas, dabar Grobine Latvijoje. MUZIEJAUS SVEČIAS 166 14 13 12 Krasnoščekovo: korpusas: apgulties muotas sufor buvo ir dalinių susirinkusių Iš dalis. brigados Saltykovo traukusi sausuma atžygiavo d. 10 Birželio Krasnoščekovas. Ivanovičius Fedoras vadas brigados ir atvyko arkliai) 3765 kazokai, 1758 karininkai, (67 vie atsargomis su pabūklų 18 viso liku (iš pabūklai atplukdyti sieji buvo jūra dienų 6 po o artilerijos, apgulties dalį atgabeno galiotais dviem Vešniakovas leitenantas laivyno d. 3 Birželio žuvo. 16 tačiau bėta, Uglickobuvo kareivių išgel ir pulkų kusiųČernigovo plau jose Dauguma nuskendo. galeros 2 Joje audrą. į pateko Vindau, iš išplaukusios Galeros, Libau. siekė pa pagaliau brigada Saltykovo galeromis d. 2 Birželio Grotenhelmui. majorui pulko Nižnegorodsko pavesta Vadovautiužnugariui ligoninė. – Grobinene o zinas, maga pagrindinis sukurtas Libau instrumentų. šansų ir parako sviedinių, artilerijos vežimų 3000 paruošti Įsakyta laivai. irkliniai ir žvejų visi rekvizuoti langos Pa ir Libau tarp ežeruose ir pakrantėje jūros tikslu Budendinskhofo iki grandine ežerų bei upėmis laivais plokščiadugniais ar jūra vykti turėjo korpusui Grobinene paskirta buvo susirinkimo vieta korpuso Libau trūkumo vandens gėlo Dėl Apraksinui. pranešė Fermoras tai Apie įkurdinti. geriau jį priemonių imtis pradžių iš o veiksmų, karo 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių toje prikla toje

Ten pat, p. 207. Масловский, Д. Ф.Op. cit., с.206. Kuršo Budendinskhofas arba Budendixhofas, dabar Būtingė. aaeia biao vd Fdr Ivanovičiaus Fedoro vado brigados – Kavalerija • • • • 3-ioji brigada – brigados vado Ioano von Treydeno: • • • 2-oji brigada –generolo majoro Cege-Manteufel: • • • • 1-oji brigada – generolo leitenanto Ivano Saltykovo: • • Viatės pėstininkų pulkas. Permės pėstininkų pulkas; Černigovo pėstininkų pulkas; Troicko pėstininkų pulkas; Uglinsko pėstininkų pulkas. Keksholmo pėstininkų pulkas; Azovo pėstininkų pulkas; Muromsko pėstininkų pulkas. Nižnegorodsko pėstininkų pulkas; Suzdalės pėstininkų pulkas; Vologodsko pėstininkų pulkas; Dono kazokų komanda. Moldavų husarų pulkas; u somų 22). Birželio 3 d. su Dono kazokais kazokais Dono su d. 3 Birželio 22). somų 11 . Visų rūšių tiekimas tiekimas rūšių Visų . 12 . . Šiuo ------apsiausties korpuso vadui. Šiam įsakyta suformavus suformavus įsakyta Šiam vadui. korpuso apsiausties pasirinkti leista buvo būdą vykdymo užduoties šios puso užduotis buvo: „skubiausiai paimti Memelį“. Patį kor apsiausties svarbiausia Braunui leitenantui rolui mavus korpusą buvo galimaskelbti veiksmų laiką. suforTaigi pabūklų. apgulties parko artilerijos 18 ir 963 husarai (priklausanti komplektacija), 1825 kazokai pabūklais, 44 su komplektaciją) pulkų pagal 000 (27 rio: upės žiočių atžygiavęs apsiausties korpusas jau vietoje vietoje jau korpusas apsiausties atžygiavęs žiočių upės Dangės iki metu tuo o tvirtovę, bei miestą apšaudyti ir Memelį į plaukti turėjo eskadra bombardavimo do rengtas veiksmų planas. Kapitono Aleksandro Valron apsiausties buvo korpuso vadavietėje pa pagrindinėje nurodymus, Apraksino į Atsižvelgus patvirtinimu. lį su grįžo kurjeris būtinybės kuo skubiau užimti Meme priešininko žemę ir Memelio apsiausčiai „ kalavo parei Taip Fermoras Palanga. pat ties pasienį pasieks d. 20 birželio užnugarį užsitikrinęs ir pajudės pusas kor apsiausties d. 10 manymu,birželio Jo pranešimą. kurjeriu nusiuntė Apraksinu, su veiksmus rindamas pradėti formalų puolimą artilerija, apsiausties atvyks kai tada, ir kaimynystės, pinti kazokus bei užpuldinėti vietoves iki Karaliaučiaus krantąišlai į galerų iš vietose patogiose liepti ir lerijos apsiaustieslauktiarti postą, tokiuužėmus atveju, mą, Jeigu (Fermoras) aptikts nors kokį stipresnį pasipriešini tvirtinant, kad priešingu atveju nieko nebus pasigailėta. pasidavimo, miesto reikalauti pasiuntinį per Memelį į korpusui Fermoro d. 28 gegužės siųsti kai, įsa Apraksino paskutiniai pasiekė Libau d. 31 gužės visą korpusą veikti laikantis karo meno taisyklių. Apraksino instrukcijoje Fermoro pirmtakui gene Memelio užėmimas durtuvų pėstijos 000 16 sudarė dalinius viso Iš Inžinerinis parkas –pulkininko Demolino. majorogeneroloNotgeyfleApsiausties – artilerija • • • • • per tam pasiųstą kurjerį orderio dėl įžengimo į įžengimo dėl orderio kurjerį tampasiųstą per 2-jų pūdų mortyra–1. 5-ių pūdų mortyros –6; 9-ių pūdų mortyra–1; 18-os svarųpatrankos –5; 24-ių svarųpatrankos –5; “ 14 . Birželio . 9 Birželio d. Fermoras, de “. Birželio 13 d. „...atvykus „...atvykus 13 Ge ------Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 167

parinktų pačius veiksmingiausius būdus prieš tvirto- šono pločio redutas su bastionais kampuose. Memelio vę. Korpuso avangardui buvo skirta visa raitija, kuri garnizoną sudarė Polentzo vadovaujamas krašto mili- privalėjo užimti Palangą. Tai įvykdžius paskirtas skra- cijos batalionas iš 800 vyrų. Tvirtovės artilerijos parką jojantis sekundmajoro Romanius būrys iš 500 Dono sudarė 80 įvairaus kalibro pabūklų. kazokų ir 200 husarų, kad „...naikintų priešininko Korpuso vadas nusprendė, kad dėl negausių gurguoles ir gyventojams keltų kuo didesnę baimę...“, savo pajėgų blokuoti tvirtovės negalės, ir nemanė jos veikiantis tarp Kurliandijos ir Nemuno. Skrajojantis šturmuoti. Jis nutarė pradėti taisyklingą apsiaustį ir būrys buvo palaikomas brigados vado Krasnoščekino pagrindinę ataką kairiajame Dangės krante, o pagal- pagrindinės kavalerijos. Be to, kavalerijai liepta saugo- binę – dešiniajame, prieš tilto įtvirtinimus. Birželio ti kairįjį korpuso sparną ir užnugarį.15 19 d. generolas anšefas Fermoras pasiūlė Memelio 1757 m. birželio 9 d. avangardas išžygiavo iš tvirtovės komendantui Rummeliui pasiduoti. Atsa- Grobineno ir birželio 12 d. užėmė Budendinskhofą. kydamas į pasiūlymą šis padegė priemiestį. Naktį, Birželio 17 d. ten susitelkė visas korpusas su dalimi pasinaudoję šiuo apšvietimu ir dengiami grenadierių, apsiausties artilerijos. Tą pačią dieną 1-oji ir 2-oji bri- 1000 Demolino inžinerinio parko darbininkų ėmėsi gados užėmė Palangą, kur birželio 18 d. atvyko 3-ioji rengti tranšėjas ir artilerijos pozicijas. Birželio 20 d., brigada su turima apsiausties artilerija. Kitą dieną vi- 6 valandą ryto šiose pozicijose buvo parengta 3 pen- sas būrys pasiekė Dangės upę. Čia generolo leitenanto kiapūdžių mortyrų ir 4 patrankų apsiausties artilerija, Ivano Saltykovo vadovaujamos 1-oji ir 2-oji brigados kuri prisijungė tvirtovę apšaudant iš jūros. Iki birželio persikėlė per upę ir išsidėstė per didžiojo pabūklo šūvį 21 d. 6 valandos ryto iš jūros ir sausumos į tvirtovę nuo Memelio tvirtovės dešiniu sparnu. 3-ioji brigados buvo iššauti 982 užtaisai. Iki to laiko buvo įrengti pra- vado Treydeno brigada liko dešiniajame krante ir gavo ėjimai tarp mortyrų, baterijos, artilerijos ir inžineri- uždavinį dengti artilerijos bei inžinerijos parką. Kapi- jos depo, o nutiesus tiltus per Dangę buvo apsispręsta tono Valrondo bombardavimo eskadra birželio 15 d. atakuoti kairiajame krante. Birželio 22 d. sustiprintos išplaukė iš Libau ir jau 17-ąją pasiekė Memelį. Birželio 3-iosios brigados Viatės ir Černigovo pulkais abi Sal- 18 d. valčių būrys išmatavo gylius ir nustatė veiksmų tykovo brigados persikėlė į „myzy Romels“16. Naktį iš Kuršių mariose pozicijas. Birželio 19 d. 6 valandą ryto birželio 22 į 23 d. Sendvario (Althof) link buvo pradė- bombardavimo laivai „Jupiter“, „Donner“ su pramais tos kasti tranšėjos, o vėliau jos pratęstos iki marių. Bir- „Dikij byk“, „Elefant“ įplaukė į marias ir iš 870 varstų želio 23 d. Memelio komendantas, įvertinęs stipraus (1857 m.) atstumo pradėjo šaudyti į tvirtovę. Birželio apšaudymo padarytą žalą ir vykdomus tvirtovės apsi- 19 d. veikdami pagal planą generolai Fermoras ir Salty- austies darbus, kreipėsi į Fermorą prašydamas paliau- kovas nustatinėjo geriausius veikimo būdus prieš tvir- bų. Jis prašė, kad būtų leista susisiekti su vyriausiuoju tovę ir perdislokavo kariuomenę sausumoje. Tą pačią kariuomenės vadu Rytprūsiuose feldmaršalu Levaldu dieną į korpusą grįžo Krasnoščekino kazokai. dėl tvirtovės pasidavimo. Tai nebuvo leista. Tą pačią Memelio gynybiniai įtvirtinimai buvo išdėsty- dieną iš reido grįžo sekundmajoro Romanius būrys ir ti Dangės žiotyse, o stacionarūs pylimai – rytinėje ir pranešė apie prūsų kariuomenę už Įsrūčio. Tarp Me- pietinėje miesto pusėse. Bastioniniai pylimai buvo melio ir Tilžės būrys priešų neaptiko.17 su prieigas apsunkinančiais iki 35 varstų (apie 32 m) Birželio 24 d. 4 valandą ryto prūsai iškėlė baltas vandens pilnais grioviais. Iš šiaurės miestą natūraliai vėliavas ir pasiuntė derybų majorą Preysą. Klaipėdos atitvėrė Dangės upė. Perkėlą per upę gynė prieštilčio komendantas kėlė gana įžūlias pasidavimo sąlygas. įtvirtinimai – paprastas redanas su ne didesniais kaip Jis reikalavo leisti laisvai pasitraukti visam garnizonui 35 varstai (apie 75 m) fasais. Įplauką ir prieštiltį kontro­ su atributais, išsivežti civilinę valdžią, piniginę kasą ir liavo citadelė – apie 60 varstų (apie 130 m) pylimo valdišką turtą. Fermoras sutiko išleisti tik garnizoną su MUZIEJAUS SVEČIAS 15 Масловский, Д. Ф. Op. cit., с. 210. 16 Greičiausiai tai Bachmano dvaras. Šis tokiu vardu pažymėtas ir tuoj po puolimo sudarytame rusų karo inžinieriaus Demolinos Klaipėdos puolimo žemėlapyje. Tikimybė, kad paminėtas dvaras Rumpiškėje, nedidelė. 17 Prūsų vokiški ir lietuviški šaltiniai nurodo kazokų, kalmukų žiaurumą vietinių gyventojų atžvilgiu, plėšimus, civilių belaisvių grobimą. Taip pat mini vietinės administracijos bandymus organizuoti pasipriešinimą. Todėl kazokų MUZIEJAUS SVEČIAS 168 18 Dokumentų kopijų rinkinys iš autorių rinkinio. Масловский, Д.Ф. 1948. Москва, М. Н. Коробков, Коробков, Н.М. Коробков, Н.М. Коробков, Н.М. pradėjo eskadra laivų lastinių Siniavino Nikolajaus rango kapitonus, į 3-iojo pakelto Leitenanto, netrukus link. Tilžės išžygiavo ir Memelį paliko korpusu ties apsiaus su Fermoras d. 10–11 Liepos gyventojai. niai vieti imperatorienei ištikimi būti prisaikdinti ir das melyje liepta likti ir Valrondo bombardavimo eskadrai. desantinį dalinį. Jį norėta panaudoti prieš Labguvą. Me tomis kontradmirolo Kaškino galeromis turėjo sudaryti logodskopėstininkųLibaupareikalauišpulkai. su Šie ru – Verensas. Taip pat Memelyje liko Keksholmo ir Vo komendantupulkininkas– Jelchaninovas, platzmajoo Treydenas,Oberkomendantuvadasbrigadospaskirtas raktais pasiuntė pas imperatorienę Jelizavetą Petrovną. premjermajorus ir šį su trofėjinėmis vėliavomis, miesto pulko kirasyrų 3-iojo į Romanius pakėlė Apraksinas atgal.Apraksinonurodymais išvykoFermoruisu jeris mas pasiekė svarbiausią vadavietę, ir tą pačią dieną kur sekundmajoroRomanius indėlį. Birželio d.praneši30 ir Valrondo kapitono eskadros bombardavimo brėžė paprašėapdovanotilaipsniųkarininkus.visųYpač pa ir užėmimą Memelio apie pranešė oficialiai Fermoras d. sužeistieji.26Birželio žuvusiejiir 25 tik buvokaina melis su įgula išžygiavo į Labguvą. kariuomenėRumrusųmiestą,o d.užėmė Birželio25 pasidavė. Memelis ir priimtos, buvo Sąlygos ginklais. 2010,1 kronika. Muziejininkų darbaiirįvykių Literatūra birželio 5d. 29 d. tvirtovės Klaipėdos –liepos puolimo planas. Prökuls (1732–1757). zu Pfarrer weilandWessel Jacob des TodWalter. Der Hilpert-Reinbeck, In:Wesselis. Jacobas kunigas Priekulės nukankintas žiauriai buvo metu reido Šio nesipriešinti. gyventojus „įtikinti“ turėjo tikslų, žvalgybinių be reidas, Realybė buvo sudėtingesnė. Apie tragišką Klaipėdos gynėjų likimą plačiau šiame leidinyje žr.: Elertas, D. 1757 m. D.1757 žr.: leidinyjeElertas, šiame plačiau likimą gynėjų Klaipėdos Apiesudėtingesnė.buvotragišką Realybė Birželio 27 d. Memelyje įvyko iškilmingas para iškilmingas įvyko Memelyje d. 27 Birželio Memelyje buvo paliktas Permės pėstininkų pulkas. R usijos priklausomybėje

Семилетняя война Семилетняя (Действия России в1756–1762г) Семилетняя войнаСемилетняя Русский флот вСемилетней войне еиеня он. аеил о есвя рскй ри и лт в 7616 г. 1756–1862 в флота и армии русской действиях о Материалы война. Семилетняя Русская армия вСемилетнююРусская войну Memeler Dampfboot 18 Memelio užėmimo . Москва, 1940. . Москва, , 1968,No. 10,S.134. ------. Москва, 1946. . Москва, postovio postovio į Kurliandiją. Rugsėjo pabaigoje – pra spalio žiemos pasitraukti nutarta buvo taryboje Karo lerija. kava atsargų be nykstanti ir sergančiųjų daug trukdė Kuršių mariomis tapo neįmanomas. Armijos judėjimą bei upėmis nusekusiomis tiekimas ir sausringa, buvo Vasaraapsunko. veiksmai tolesni armijos rusų mūšio Kronštatą. į žiemoti Memelyje eskadra 8 stovėjo d., kol rugsėjo iki išplaukė Valrondo laivai. grimzlės mažos statyti pradėti melyje Me vėliau ir Libau tai, į Atsižvelgus keliais. blogais nuotiekimo atsiriboti leido kas tiekimo, kariuomenės sausumos ¾ užtikrinti galėjo gilumą Prūsijos į toliau Peterburgas–Libau–Memelis–Labguva–Karaliaučius Sankt linija Operatyvinė laivus. plokščiadugnius lės grimz mažos naudoti reikėtų ir netinkamos, grimzlės mariose savo dėl galeros rusų kad darbus. nustatyta, matavimo Buvo gylių marių Kuršių tęsė čejevas Pleš Leitenantas laivai. pirklių prisijungė eskadros prie Netrukus krovinius. kariuomenei Memelį į tiekti kampanija baigėsi ten, kur ir prasidėjo – Memelyje. Memelyje. – prasidėjo ir kur ten, baigėsi kampanija armijos rusų m. 1757 artilerija. su pulkų pėstininkų 4 iš buvogenerolo majoro dislokuota brigada Rezanovo atsargas – į Libau apylinkes. Memelyje ir jo apylinkėse džioje rusų armija traukė pro Memelį ir čia papildžiusi . Москва, 1886,т.. Москва, 1. Vėlesni įvykiai žinomi – po Gross Jegersdorfo Jegersdorfo Gross po – žinomi įvykiai Vėlesni Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas . Москва, 1940. . Москва, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos Vertė Dainius Elertas  - - - - -

Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 169

Priedas

Kapituliacija. Dėl Memelio perdavimo (Iš Rusijos Imperijos armijos karo veiksmų žurnalo)

Rezoliucija šiems reikalavimams priimta Komendanto reikalavimai Rusijos imperatoriškojoje stovykloje 1. Jos Didenybė Visos Rusijos Imperatorienė teleis Prū- Dėl 1-ojo, leidžiama Prūsijos Karališkajam garnizonui, sijos Memelio garnizonui su visa karine pagarba, o bū- kuris dabar Memelyje, nes šie gynėsi kaip drąsūs vyrai, tent grojant muzikai, 4-iomis patrankomis, šautuvais su šautuvais ant pečių bei 30-čia užtaisų su kulkomis kiek­ ant pečių, išskleistomis vėliavomis ir 30-čia užtaisų su vienam, taip pat pasiėmus penkioms dienoms duonos kulkomis žmogui, taip pat pasiėmus penkioms dienoms išeiti: jeigu raštu įsipareigos Jos Imperatoriškajai Visos duonos iš Memelio išeiti. Rusijos Didenybei ir jos sąjungininkams jokiu pretekstu nuo šios dienos metus nesikauti. 2. Taip pat Jos Imperatoriškoji Visos Rusijos Didenybė Dėl 2-ojo, išskyrus karo tarnautojus, niekam išeiti nelei- teleidžia visus karininkus ir kareivius, taip pat Provianto džiama, tačiau šie (likę – vert.) lieka buvusiose tarnybose kanceliarijos ir likusius karališkuosius, tai yra Justicijos, ir pareigose ginami aukščiausiosios Jos Imperatoriško- Akcizo, Muitinės, Druskos ir Pašto tarnautojus, kurie sios Didenybės apsaugos malonės ir jau vakar įsigalioju- panorės išeiti su visu bagažu, manta, vežimais ir tuo, kas sio atsiųsto mums 4-ojo punkto. ką turi, laisvai išeiti, ir dėl ko Jos Imperatoriškosios Visos Rusijos Didenybės palankaus sprendimo tikimasi. 3. Karininkų žmonos išvyks su savo vyrais ir taip pat Su 3-iuoju sutinkame. gaus priklausantį kinkinį. 4. Karališkasis iždas, kiek jo čia yra, ir tai, kas pagal Re- Dėl 4-ojo, Karališkasis Prūsijos iždas, kiek jo Memelyje gistratūrą turima, lieka Jo Didenybei Prūsijos Karaliui, yra ir kas Registratūroje turima, ginklu Jos Imperatoriš- taip pat iš miesto tebūnie išleista, ir jai kinkinys skirtas. kosios Didenybės yra gauta. 5. Laisvas išėjimas iki Karaliaučiaus turėtų būti leistas. Su 5-uoju sutinkame. 6. Miestas nuo visokio išgrobstymo apsaugotas. Su 6-uoju sutinkame. 7. Šis miestas savo teises ir institucijas išlaiko. Su 7-uoju sutinkame. 8. Kiekvienas gyventojas, dvarininkas ar miestietis išlieka Dėl 8-ojo, leidžiam su tokia sąlyga, kad tarp tų daiktų ramiai valdyti savo turto, to, kas pas jį namuose, svirnuo- nieko Karališkojo ar Prūsijos Karūnai priklausančio pa- se, rūsiuose ar pas kitus miestiečius mieste saugoma. slėpta nebūtų. 9. Iš miesto jokių kontribucijų nereikalauti. Dėl 9-ojo, įsigaliojus dar vakar atsiųstam 4-ajam punk- tui, miestas gali aukščiausiosios Jos Imperatoriškosios Didenybės malonės ir gailestingumo tikėtis. 10. Kad šiame mieste reguliari kariuomenė tinkamai ir Dėl 10-ojo, neapsunkindama gyventojų reguliari kariuo- be priespaudos apgyvendinta būtų. menė apsistos mieste ir tvirtovėje. 11. Į šią kapituliaciją įtraukiami dvasininkai ir abiejų ti- Su 11-uoju sutinkame. kėjimų pamokslininkai, taip pat visi mokyklų tarnauto- jai, kurie taip pat Bažnyčiai pavaldūs. 12. Leista laisvai atlikti tarnystę Dievui trijose bažnyčio- Su 12-uoju sutinkame. se, o būtent dviejose liuteronų ir vienoje – reformatų. 13. Bažnyčios reikmenys šiose trijose bažnyčiose išlieka Dėl 13-ojo, trims bažnyčioms priklausoma nepakenkus nepakenkiant. likti turi. 14. Pašto susisiekimą į Rygą, Libau, Karaliaučių, Berlyną Su 14-uoju sutinkame.

atkurti. MUZIEJAUS SVEČIAS

Tikrai pasirašė: Generolas anšefas Velimas Fermoras Komendantas von Rummelis Leidinio straipsnių autoriai

Olga Žalienė Aloyzas Každailis Lietuvos jūrų muziejaus Lietuvos jūrų muziejaus kūrėjas direktorė ir garbės direktorius

Romaldas Adomavičius Romualdas Adomavičius Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas

Dainius Elertas Pavel Kulikov Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas biologas Žilvinas Kleiva Arūnas Grušas Vyriausiasis veterinarijos Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas gydytojas-direktoriaus pavaduotojas

Nina Puteikienė Brigita Kreivinienė Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė edukologė

Loreta Rimkienė Vaiva Lankelienė Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė edukologė Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėja Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1. Vilnius, 2010. – 172 p.: iliustr.

ISSN 2029-3593

PO MUZIEJAUS BURĖMIS Muziejininkų darbai ir įvykių kronika

Leidinio rengėjas Lietuvos jūrų muziejus Smiltynės g. 3, LT-93100 Klaipėda Tel. (+370~46) 490 740 El. paštas: [email protected] www.muziejus.lt

Spausdino UAB „Sapnų sala“ Moniuškos g. 21, LT-08121 Vilnius Tel./faks. (+370~5) 278 0580 El. paštas: [email protected] www.sapnusala.lt

Užsakymo numeris xxx Tiražas 1000 egz. Kaina sutartinė