Po Muziejaus Burėmis
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS JūRų MUZIEJUS PO MUZIEJAUS BURĖMIS Muziejininkų darbai ir įvykių kronika Klaipėda 2010, 1 Leidinio rengėjas Lietuvos jūrų muziejus Fotografijų autoriai Alfonsas Mažūnas Saulius Karalius Vytautas Karaciejus Redaktorė Romualda Nikžentaitienė Maketą spaudai parengė Olga Padvaiskienė © Lietuvos jūrų muziejus, 2010 ISSN 2029-3593 © Tekstų autoriai, 2010 Turinys Olga Žalienė. Pratarmė .................................................................................................................... 4 Gražina Juodytė. Kaip radosi Jūrų muziejus ......................................................................................... 5 Iš PRAEITIES Aloyzas Každailis. Pirmtakai. .......................................................................................................... 12 Aloyzas Každailis, Olga Žalienė. Klaipėdos uosto istorinė raida iki Antrojo pasaulinio karo. Klaipėdos švyturiui – 200 metų .................................................................................................. 14 Romaldas Adomavičius. Lietuvos sienų sargyboje: „Prezidentas Smetona“ 1927–1932 m. ........................ 18 Romaldas Adomavičius. Laivų balastas Klaipėdoje XVIII–XIX a. .......................................................... 38 Romaldas Adomavičius. Garlaivis „Šiauliai“ ir jo įgulos likimas ........................................................... 46 Romualdas Adomavičius. „Windjammer’ių“ epochos liudininkas .......................................................... 54 Dainius Elertas. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje ....................................................................... 61 Dainius Elertas. 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ 1940–1944 m. ............................. 65 Dainius Elertas. Bangpūčio mitologema baltų pasaulėžiūroje .............................................................. 77 Egidijus Bacevičius, Dainius Elertas. Istoriniai Žemės elipsoido matavimai ir Klaipėda ........................... 88 DABARTIES PULSAS Žilvinas Kleiva. Nelaisvėje laikomų Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus susirgimų apžvalga ................................................................................................................... 97 Arūnas Grušas, Pavel Kulikov. Ruoniai Lietuvos teritoriniuose vandenyse . ........................................... 108 Brigita Kreivinienė. Šeimų, auginančių vaikus su sunkia CP negale, ekspektacijų konstravimo delfinų terapijos atžvilgiu sąsaja su tradicine pagalbos sistema ................................................................. 118 Loreta Rimkienė. Edukacinės veiklos Lietuvos jūrų muziejuje apžvalga. Plėtros perspektyvos ................. 126 Vaiva Lankelienė. Keliai į Europos Sąjungos struktūrinius fondus ....................................................... 131 EKSPONATAI PASAKOJA Dainius Elertas. Lietuvos jūrų muziejus – unikalus karinio ir jūrinio paveldo objektas ........................... 134 Dainius Elertas. 1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas ............................ 143 Romaldas Adomavičius. Žvejų dorės statyba Lietuvos jūrų muziejuje ................................................... 146 PARODOS MUZIEJUJE Nika Puteikienė. Jūrų šukutės: kas geldutėje gyvena? ......................................................................... 150 Nika Puteikienė. Unikaliuose kadruose – praskrendantys paukščiai .................................................... 151 Nika Puteikienė. Apie žvejišką paveldą – moderniai ir visai Lietuvai .................................................... 152 Romaldas Adomavičius. Lietuvos jūrų prekybos laivynas iki 1940 m. .................................................. 153 RENGINIAI MUZIEJUJE Nika Puteikienė. Jūrų muziejuje – vardynų šventė ............................................................................ 156 Nika Puteikienė. Jūrų muziejus skelbia jūros šventės pradžią .............................................................. 157 Nika Puteikienė. Padovanok delfinui šypseną ................................................................................... 159 MūSų MUZIEJININKAI Nika Puteikienė. 2004 metų muziejininko titulas – klaipėdietei Rūtai Mažeikienei ................................ 160 RECENZIJA Dainius Elertas. Prancūzai atranda Klaipėdą, o klaipėdiečiai prancūzus ... ........................................... 161 MUZIEJAUS SVEčIAS Aleksandr V. Samoylov, Igor V. Afonin „ ... drįstu Jūsų Imperatoriškąją Didenybę, Visų Patvaldę su didžiai sėkminga karo operacijų pradžia pasveikinti...“ (Apie Memelio užėmimą 1757 m.) ........................................................................ 164 Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 PRATARMĖ augeliui Lietuvos jūrų muziejus asocijuojasi tik su tingiais ruoniais, Dfrakuotais pingvinais ir žaismingais delfinais. Net iš kolegų muziejininkų lūpų tenka išgirsti kandžių užuominų – „...koks čia muziejus – zoologijos sodas, ir tiek...“. Žinoma, gyvieji Muziejaus eksponatai ilgiausiai išlieka lankytojų atmintyje, tačiau visai nepelnytai pamirštama, kad jūrų gamtos, laivybos istorijos ekspozicijos ir kolekcijos yra gausiausios Lietuvos jūrų muziejuje, kad čia vyksta ne tik delfinų pasirodymai, bet ir tylus, dažniausiai nepastebimas tiriamasis darbas, kaupiami eksponatai, sisteminami gyvūnų stebėjimų duomenys, archyvuose renkama istorinė medžiaga, vėliau virstanti moksliniais straipsniais, pranešimais konferencijose, edukacine veikla. Gal mūsų pačių kaltė, kad ši Lietuvos jūrų muziejaus darbo sritis nėra pakankamai matoma, kad ilgokai stalčiuose dulkėjo istorikų parengti straipsniai, vykdytų tyrimų medžiaga. Šiandien džiaugiuosi, kad įgyvendinta seniai brandinta mintis pradėti leisti periodinį Muziejaus leidinį, kuriame vietą atrastų ne tik moksliniai straipsniai, konferencijose skaityti pranešimai, bet ir parodų, ekspozicijų, svarbiausių įvykių pristatymai. Koks bus jo periodiškumas – dveji ar treji metai – priklausys nuo mūsų darbo vaisių. Leidinio forma ir struktūra keisis ir tobulės. Didžiausias noras, kad muziejininkų darbų rinkinys „Po muziejaus burėmis“ būtų įdomus ir naudingas ne tik muziejininkams, istorikams, biologams ir kitiems specialistams, bet ir žmonėms, besidomintiems laivybos istorija, gamta bei muziejine veikla. Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 KAIP radosi JūRų MUZIEJUS 2009 metų vidurvasarį, liepos 28 dieną, sukako lygiai 30 metų, kai Jūrų muziejus Kopgalyje atvėrė duris lankytojams. Šia proga dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Gražina JUODYTė pasakojimuose atkūrė muziejaus atsiradimo istoriją. PRADžIų PRADžIA remontuoti. „Remontininkai – girtuokliai, darbų vyk- dytojas – melagis“, – dabar su šypsenėle mena tuomet Kai 1973–1976 metais dabar jau šviesaus atmini- Kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus vedėjas. mo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto Kol remontininkai leisdavo sau visai neateiti į statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik pa- darbą, o ir atėję dažniausiai stikliukus „į sveikatą“ kil- slaptingai šypsodavosi ir sakydavo: „Ne jūsų reikalas. nodavo, jau virė paruošiamieji muziejaus ekspozicijos Ir niekieno reikalas.“ darbai. Pirmajame aukšte – laivybos istorija nuo se- Tuomet svarstydavome, kad gal kokį karinį objek- niausių laikų iki šių dienų, antrajame buvo planuoja- tą toje Smiltynėje renčia... Dabar iš metų aukštumėlės ma įkurdinti locmano Felikso Rimkevičiaus surinktų galvoju: kiek Klaipėdoje žmonių žinojo apie „legaliai kriauklių ekspoziciją. Buvo galvojama ir apie pirmųjų nelegalią“ Jūrų muziejaus statybą, bet skundikų neat- specialistų – biologo ir ichtiologo – viliones: iš Vilniaus sirado nė vieno. O 1979 m. liepos 28 d. įvyko didinga universiteto Gamtos fakulteto su paskyrimais pavyko Jūrų muziejaus atidarymo ceremonija, į kurią tarsi į prisikviesti Eugenijų Buivydą, Algirdą Stankevičių. atlaidus plūdo ne tik klaipėdiečiai, bet šimtai žmonių Bet tai jau buvo vėliau, kai Kraštotyros muziejaus iš visos Lietuvos. Jūrų skyrius jau egzistavo. O jo atidarymui, galima Artėjant Jūrų muziejaus 30-mečiui, „Vakarų eksp- sakyti, rengėsi vienas A. Každailis. Pats vadovas, pats resas“ pradeda rašinių ciklą apie klaipėdiečių, o ir visos ir darbininkas, ir krovikas. Tiesa, smulkiems techni- Lietuvos pasididžiavimą – Jūrų muziejų, į kurį dabar niams darbams moksleivių buvo prisiviliojęs. Štai – ir telpa ir akvariumas, ir delfinariumas. visa Jūrų skyriaus kūrimo komanda. Nenumaldomai artėjo skyriaus atvėrimo diena – Pastatėlis Herkaus Manto g. 14 1971 m. liepos 11-oji, per Jūros šventę. „Viskas strigo, Šiandien praeidamas pro Herkaus Manto g. 14-ąjį viskas vėlavo. Paskutinį vakarą prieš atidarymą dar- namuką, kur dabar pardavinėjami dėvėti drabužiai, buojuosi kabinete – karpau etiketes prie eksponatų – ir Aloyzas Každailis nesusituri jo nepastuksenęs. Jam šis girdžiu baisiausią žvangesį, bildesį. Vitrinų projektuo- pastatėlis – šventa vieta, nors ir labai sunkiai sekėsi jį tojui netiksliai apskaičiavus konstrukcijų atsparumą, sugriuvo lentynos. Ir sudužo Felikso Rimkevičiaus kriauklių kolekcijos pasididžiavimas – Australietiškas trimitas, – pasakojo A. Každailis. Kriauklių savininkas – pažaliavęs, Jūrų skyriaus vedėjas – perbalęs. Na, susipakuos atgal kriaukles į dė- žes ir ką rytoj pamatys lankytojai? Bet F. Rimkevičius kriauklių nesusikrovė, o baigė dėlioti į vitrinas. Muzie- jukas duris lankytojams atvėrė, kaip ir buvo numatyta. Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius lankytojų gau- sa pranoko visą muziejų. Atvykstantieji į Klaipėdą pir- miausiai ieškodavo Herkaus