75

Skirkite 2 % nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio žurnalui. Ačiū.

Profesionaliai apie šiuolaikinį meną. 4 kartus per metus! www.prenumeruok.lt Prenumeratos indeksas 5288 Turinys Contents

Tema: Theme: atgal į gamtą Back to Nature

Goda 4 Menas ir gamta: 9 Art and nature: Aksamitauskaitė kambariniai augalai ir indoor plants and Kinijos dailė Chinese art

Emilija 10 Kaip paaiškinti paveikslus 15 How to explain pictures Švobaitė negyvam kiškiui? to a dead hare?

Aurelija 16 Biologiškos biografijos 22 Fragments of Maknytė fragmentai nekultūringos biological biography gamtos fone in the background of uncultured nature

Personalijos Portraits

Raimonda 24 Dalia Truskaitė. 31 Dalia Truskaitė. Simanaitienė Apie gyvenimą – About life, laconically, lakoniškai, jautriai, sensitively, taming the prisijaukinus tylą silence

Rita 32 Slėpiningos Lino Jusionio 38 Linas Jusionis’ Mikučionytė geismų erdvės mysterious spaces of lust

PARODOS ir EXHIBITIONS PROJEKTAI and PROJECTS

Aušra 40 Objektyvus ir subjektyvus 45 Objective and subjective Trakšelytė, laikas Dariaus Žiūros time in Darius Žiūra’s Darius Žiūra projekte „Gustoniai“ project Gustoniai

Evelina 46 LDS galerijų apžvalga. 52 Techniques for Januškaitė- Tikrovės (įsi)vaizdavimo imag(in)ing reality: Krupavičė būdai: atspindžiai, reflections, expe­riences, patyrimai, heterotopijos heterotopes

Palikimas Heritage

Lijana 54 Bandymas suprasti 61 Trying to understand Šat avičiūtė Danutę Kvietkevičiūtę Danutė Kvietkevičiūtė

Kristina 62 Kūrybinis sprogimas. 68 Creative explosion. Mažeikaitė Edgaro Andriūno tapyba Edgaras Andriūnas' painting

AUTORINĖS SKILTYS AUTHOR COLUMNS

Aistė 70 Vintažas. Prisiminimų 75 Vintage. Archeology of Kisarauskaitė archeologija – galerija „91“ memories – Gallery 91

Algirdas 76 Trečioji akis 76 The Third Eye Mikutis

Kronika chronicle

80 80 Lietuvos dailininkų sąjungos žurnalas / Art Review of Lithuanian Artists’ Association

Redakcinė taryba / Editorial Board dr. Lolita Jablonskienė, dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Viktoras Liutkus, dailėtyrininkas dr. Ramutė Rachlevičiūtė, dailėtyrininkė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos prezidentė Diana Stomienė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Edita Utarienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Saulė Mažeikaitė-Teiberė, dailėtyrininkė, Dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Birutė Pankūnaitė, dailėtyrininkė, žurnalo „Dailė“ vyriausioji redaktorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, dailėtyrininkė Evelina Januškaitė-Krupavičė, dailėtyrininkė

Sudarytoja / Editor in Chief: Birutė Pankūnaitė ([email protected]) Kalbos redaktorė / Lithuanian Language Editor: Aldona Paulauskienė Maketas / Layout: Ramunė Januševičiūtė Vertėja / Translator: Kristina Kudriašova Platinimas / Distribution: [email protected]

Žurnalą remia / This publication was made possible through subsidiary of:

SRTRF projektui „Dailės procesų analizė ir sklaida žurnale DAILĖ“ 2019 m. skyrė 20 tūkst. eurų. 75-ojoje knygoje parama skirta viršeliui ir rubrikoms „Atgal į gamtą“ (4–22 p.), „Personalijos“ (24–38 p.), „Parodos ir projektai“ (40–52 p.), „Palikimas“ (62–68 p.), „Autorinės skiltys“ (70–77 p.), „Naujos knygos“, „Kronika“ (78–95 p.)

Dėkojame Nacionalinei dailės galerijai, galerijai „Vartai“, Lietuvos dailės muziejui, Arūnui Baltėnui, Audriui Šidlauskui, Virginijui Kinčinaičiui, Sauliui Grigoravičiui, Ernestui Parulskiui, Vytui Nomadui bei visiems autoriams už galimybę pasinaudoti iliustracine medžiaga.

Popierius / Paper: Holmen Book Extra, 80 g Šriftai / Typefaces: F Grotesk Thin, Chapter Bold, Sporting Grotesque Tiražas / Print run: 500 egz. / cps. Spausdino / Printed by: AB „Spauda“

© artseria, Dailininkų sąjungos leidykla, 2019 Visos artseria teisės saugomos.

Leidžiamas nuo 1960 m., atnaujintas 1997 m. 1999–2017 m. leistas du kartus per metus. Nuo 2018 m. išeina keturis kartus per metus.

Nr. 75 ISSN 0130-6626 Prenumeratos indeksas 5288

Žurnale spausdinamų straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Dailininkų sąjungos leidykla artseria Vokiečių g. 4/2, LT-01130 Vilnius www.artseria.lt www.facebook.com/artseria (8 5) 262 4959 [email protected]

Viršelyje – Linas Jusionis. Kaitra. 2018, drobė, akrilas, 220 × 140 cm A Klevo kaukolė urelija Maknytė.Klevo Septyniasdešimt penktojiknyga, 2019pavasaris . 2018

Atgal į gamtą. Dalia Truskaitė. Linas Jusionis. Gustoniai. „Kvietkės“ tekstilė. Edgaras Andriūnas 2019 pavasaris Mieli skaitytojai, Theme: Back to Nature

meno ir gamtos saitai egzistuoja tiek pat, kiek egzistuoja žmonija – nuo priešistorinių urvų piešinių. Įvairiais laikotarpiais gamta yra buvusi ir meno mūza, ir magiška paslaptis. Bet ne tik. Yra buvę visaip. Garsus Viktorijos laikų anglų dailės kritikas Johnas Ruskinas buvo vienas pirmųjų, pripažinusių, kad žmogus gamtą Tema: „desakralizavo“, paversdamas ją vien paslapties netekusia žaliava. Bet meno raida byloja ką kita. Ji atspindi mūsų kintantį santykį su gamta ir eilinį kartą įrodo, kad esame tik maža milžiniškos visumos dalis. Menas „nepajėgus konkuruoti su gamta, o jei ir bando – primena kirminą, bandantį ropoti paskui dramblį“, – kadaise rašė atgal į gamtą idealistas Hegelis. Siekdami patikrinti panašius teiginius, šio žurnalo numerio tema renkamės „Atgal į gamtą“. Nes ore tvyro pojūtis, kad ekologinės problemos yra tapusios vienomis grėsmingiausių ir aktualiausių greta kitų iššūkių, į kuriuos jautriai lyg lakmusas reaguoja menas ir jo gyventojai. Goda Aksamitauskaitė, tik paminėdama kaktomušos menas / gamta aktualijas, atkreipia dėmesį į kambarinius augalus 4 p. interjeruose, paplitusius nuo XIX amžiaus, ir šiomis dienomis vykstančią parodą „Kinų šeji“, kurios kūriniai jai kontroversiškai primena tuos kambarinius augalus vakariečių interjeruose. Emilija Švobaitė aktualizuoja politinius temos aspektus ir peržvelgia 10 p. kūrinius, skirtus ekologiniams klausimams. Išgirsime ir menininkės balsą – apie savo pasirinkimus pasakoja Aurelija Maknytė, 16 p. 4 garsėjanti jautriais ryšiais su „nekultūringu“ gamtos pasauliu. Menas ir gamta: Rubrikoje „Personalijos“ pristatome kiek netradicinę, nes daugiausia su stiklu dirbančią šiuolaikinio meno atstovę Dalią 24 p. kambariniai augalai ir Truskaitę ir jauną tapytoją Liną Jusionį, kuris tarsi neapsisprendžia, 32 p. Kinijos dailė kur pasukti – abstrakcijos ar peizažo link. „Parodų ir projektų“ skiltyje nuosekliau patyrinėtas daug metų kuriamas Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“, kuris pasakoja 40 p. 10 apie Laiko tėkmę ir jai pavaldų Žmogų. Taip pat peržvelgiame LDS Kaip paaiškinti galerijose eksponuotas parodas: į Evelinos Januškaitės-Krupavičės 46 p. kritinį akiratį šįkart patenka jaunos autorės Gabrielės Vingraitės paveikslus darbai, avangardo klasiko Česlovo Lukensko videomenas ir grupinė negyvam kiškiui? šiuolaikinio meno paroda „Imaginarium. [Pa]tyrimas“. „Palikimo“ rubriką numeryje sudaro žvilgsnis į išskirtinę tekstilės klasikės Danutės Kvietkevičiūtės kūrybą ir dramatiško likimo jauno 54 p. 16 tapytojo Edgaro Andriūno (1987–2010) paveikslų apmąstymas. 62 p. Biologiškos Aistės Kisarauskaitės „Vintažas“ mus nukelia į 10-to dešimtmečio pradžią arba laukinį „gariūnmetį“, kuris meno lauke 70 p. biografijos fragmentai veržėsi netramdomais laisvės ir entuziazmo purslais. O tai, ką nekultūringos gamtos praleidome ar ko nepastebėjome, užmato akyla „Trečioji akis“ ir 76 p. šmaikštusis Algirdas Mikutis. fone Malonaus tekstų apie meną skaitymo ir bundančios pavasario gamtos stebėjimo!

2 3 Dailė Tema: atgal į gamtą

Eduard Gaertner. Keli artimai mūsų kontekstui pažįstami neseni pavyzdžiai: 2015 m. Prūsijos princo Karlo kabinetas. 1848, akvarelė, grafitas (paspalvintas piešinys). Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre, 2017 m. Nacionalinėje dai- Cooper Hewitt kolekcija, lės galerijoje veikusios parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ Smithsonian Design Museum ir „Formuojant peizažą“, 2018 m. Nidos meno kolonijos paroda „Perfor(m)uoti peizažai“ ir Inter-formato simpoziumai, o kur dar įvai- rūs kiti atviri seminarai, paskaitos ir skaitymo grupės antropoceno tema (žr. Lietuvos kultūros tyrimų institutą, VU Filosofijos fakultetą, „Kavingą filosofiją“, „Six Chairs Books“ ir kt.), VDA meno doktorantų tyrimai ir atskirų menininkų veikla, pvz., Pakui Hardware, Emilija Škarnulytė (tikslingai neminiu tų, kurie įvairiais pavidalais patys pasi- rodo šiame žurnalo numeryje). Nors labai patogiai pasirinkau vardyti tik konceptualias ir dažniausiai grupines, viena medija neapibrėžia- mas, instituciškai saugias parodas bei nuo tradicinių disciplinų nusi- gręžusius šiuolaikinio meno kūrėjus, tačiau ir čia, iš pirmo žvilgsnio, rodos, į vienus vartus taikančiame lauke, galima brėžti tam tikras išsi- skiriančias tendencijas. Neišsiplečiant: viena grupė į meną atkeliauja tiesiogiai iš akademi- nio mokslo lauko arba glaudžiai bendradarbiauja su jo profesionalais ir mėgina iš tiesų būti tarp disciplinų, rasti arba sukurti naujas mąstymo apie gamtą ir žmogų kategorijas; antroji grupė skaito nemažai teori- nės literatūros ir ten atrastas sampratas pasitelkia plėtodama savo menines idėjas; trečioji savo darbais tas sampratas tik iliustruoja arba eina į gamtą ir ją paverčia ne tiek mąstymo/kontempliacijos objektu ar sambūvio subjektu, kiek naudingumo, našumo sistemai pajungiama medžiaga, kitaip tariant, nustato eksploatacinį santykį. Keliolika minučių sėdėjau Manau, šiame žurnalo numeryje tie dalykai bus sėkmingai išplėtoti, galvodama, kuo pradėti teksto o į mano dėmesio lauką pateko ir šio teksto atspirties tašku tapo kovo 15 d. NDG atidaryta „Kinų šeji: Rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio įžangą, ir tai nejučia nuvedė dailės muziejaus“ paroda (veiks iki gegužės 4 d.). „Atgal į gamtą“ formu- prie klausimo, kokia tema luotė suponuoja regresyvią, nostalgišką tokio veiksmo prigimtį. Vis dėlto šiuo metu būtų populiaresnė parodos dalyviams, kaip iš specifinio kultūrinio lauko ateinančiai grupei, už šio leidinio vyriausiosios o ne pavieniams individams, „atgal į gamtą“ greičiausiai nė nereikėjo, redaktorės pasiūlytą „Menas nes tipiškai „kiniško“ (vakariečių akimis) meno, jo tradicijų kontekste jie ir gamta“. Jokia! Nepaisant niekur iš jos pernelyg toli nebuvo nuėję. Tačiau pabrėžiu, kad ši paroda ir bus viso labo teksto atspirties tašku, o ne recenzijos objektu. keisto specifinio subruzdimo Kalbant apie gamtą, pažangos ir atžangos idėjas, reikėtų grįžti bent kovo 8-osios proga ir kitų į XIX a. Vakarus. Daugeliui mūsų dabar kambariniai augalai, vazoni- trumpalaikių kuratorinių nės gėlės ar merkiamos puokštės veikiausiai yra savaime suprantamas ekscesų, meno ir gamtos, meno interjero elementas. Tačiau, kaip parodė postmodernistai, nieko nėra Menas ir gamta: gamtoje, kažkas-daugiau-nei- savaime suprantama. Kambariniai augalai itin plačiai papilto būtent menas-plius-gamta arba nei XIX a. ir tai neabejotinai susiję su Apšvieta bei pramonės revoliucija. menas, nei gamta (technologijos, Visu gražumu išsiskleidė dar Francio Bacono postuluota gamtos užka- kambariniai augalai riavimo idėja ir, ėmus gamtą moksliškai tyrinėti, o vėliau ir komerciškai pažanga?) motyvai kartojasi reprodukuoti, bent jau Vakarų Europoje tapo populiaru augalus dai- tiek praktiniame, tiek ginti (kol lauke šalta) ir visus metus auginti kambariuose: iš pradžių ir Kinijos dailė teoriniame laukuose. statant arčiau lango, kur daugiau šviesos ir funkciškai netrukdo, vėliau, ne profesionalams skirtų augalų priežiūros leidinių dėka pramokus geriau jais rūpintis, komponuojant kambarių viduryje – ilgainiui auga- lai įgyja estetinio savarankiškumo, turi traukti svečių dėmesį. Dr. Dalia Klajumienė, tyrinėjanti šią temą, pacitavo vieną praktinį mokslinės sodininkystės Lietuvoje pradininko Juozapo Strumilos patarimą: Goda Aksamitauskaitė

4 5 Dailė Tema: atgal į gamtą

pastatykite greta augalo vazono indelį su vandeniu, jeigu jis suledėja, Šiuo atveju žmogaus santykis su gamtos fragmentais tampa pai- vadinasi, kambaryje per šalta. nus ne tik dėl komercializacijos. Viena vertus, galima įžvelgti industri- Pramoninėje eroje įvairios veiklos yra glaudžiai susijusios ir geba nio pažangumo su Žmogumi jo centre tąsą ir lauko augalų įvedimą greitai, organizuotai stebėti ir komerciškai atliepti kitų sričių pasiekimų į interjerus traktuoti kaip dar vieną žingsnį gamtos valdymo, kontro- kuriamą vartojimo paklausą. Taigi nekeista, kad su kambarinių augalų liavimo ir galios pajutimo link. Augalais galima rūpintis: laistyti, tręšti, išplitimu progos pasireikšti gavo dailidės, keramikai ir tie, kuriuos dabar kalbėti gražius žodžius; o galima norom ar nenorom pamažu marinti. vadintume baldų dizaineriais, – juk gėlės pačios nepasimerks. Tokiame Savininkiškumas, laikinumas ir greitesnė mirtis ypač ryškūs skintų gėlių kontekste ironiškai nuskamba Aldouso Huxley'io „Puikaus naujojo atveju. O džiovintų gėliu kompozicijos estetine prasme atliepia laike pasaulio“ ištrauka: „Gėlytės ir kraštovaizdžiai, anot direktoriaus, turi sustabdytus augalų natiurmortus. Kita vertus, apsistatymas augalų veną svarbų trūkumą: visa tai nemokama. Meilė gamtai neužverčia vaizdais (realiais fiziniais ar dvimačiais sienų puošyboje) demonstruoja fabrikų užsakymais. Tad buvo nuspręsta panaikinti gamtos meilę, bent norą persikelti į lauką, „atgal į gamtą“. Tačiau ne bet kokią, o kontro- jau žemesnėse klasėse; panaikinti meilę gamtai, bet ne polinkį naudotis liuojamą, nukenksmintą. transportu.“ Čia gal svarbiau ne konkrečiai transportas, o tai, kaip veikia Štai Tolimuosiuose Rytuose gėlės (ir paukščiai), tie nedideli gam- naminis gamtos „vartojimas“. Augmenijos išplitimas interjeruose galėjo tos fragmentai, yra susiję, nors ir banaliai tai skamba, su specifine turėti įvairių priežasčių. Pirmoji – grynas grožis; šiltuoju sezonu malonu būsena, apimančia žmogų gamtos apsuptyje (sode) su džiaugsmu ar romantiškai vaikštinėti po botanikos sodus, gerėtis vaizdais ir aromatais, nuoskauda patiriant, stebint jos kismą ir cikliškumą. Studijuojančiam todėl norisi nors dalelę to turėti savo namuose. Antroji galėtų būti susi- gamtą per sodus šie tampa paties studijuojančiojo atvaizdu, jo santy- jusi su praktinėmis, gydomosiomis (ar nuodingomis, jei skaitėte pakan- kis su augalu ir gėle tolygus jo santykiui su subtilumu ir grožiu apskritai. kamai Agatos Kristi novelių) augalų savybėmis. Trečioji, kur kas labiau Čia augalai taip pat atlieka simbolinę komunikacinę funkciją, turi ats- atitinkanti laikotarpio dvasią, yra slapta gėlių kalba (ne tokia slapta, jei kirą išvystytą „kalbą“, be to, tikriausiai kiekvienas esame girdėję apie Viktorijos laikų dama galėjo įpirkti gėlių reikšmių žodynėlius-bestsele- Vakaruose šauniai aproprijuotą feng shui – iš esmės antropoceninės Parodos „Kinų šeji: rius). Net gyvenamųjų patalpų sienas imta dekoruoti taip, kad prilygtų Rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio „pažangos“ idėjai oponuojančią filosofinę-religinę kinų praktiką, nau- sodų palapinių vaizdui. Ir visa tai suka vazonų žiedėjų, vazonų laikiklių dailės muziejaus“ vaizdai. dojamą architektūroje, interjeruose ir kitose gyvenimo srityse, kurią Godos Aksamitauskaitės nuotraukos, gamintojų, sienų tapytojų, masinių gėlių augintojų ir pan. ratą. Nacionalinė dailės galerija dabartinis mokslas laiko pseudomokslu. Kambariniai augalai turi har- moningai (energijos prasme) tarpti su erdve, kurioje yra įkurdinami, ir su žmonėmis joje. Laikinumas vs amžinybė, trapumas vs monumenta- lumas, tvarka vs atsitiktinumas. Gamta ir jos detalės tampa ilgaamžės tradicijos, kone fenomenologinio stebėjimo elementais. „Kinų šeji“ parodos anotacijoje rašoma: „Skirtingai nei nuo Renesanso laikų tikroviškumo siekusi Europos šalių dailė, kinų dailė netobulino daiktų vaizdavimo, o labiau pabrėžė menininko vidinio pasaulio ir jo emocijų raišką. Šeji mene siekiama ne panašumo, o har- monijos tarp išorinio pasaulio ir savęs. Tai intuityvi menininko vidinio žinojimo ir intelektinės patirties reprezentacija.“ Galvojant apie vakarie- tiškos perspektyvos į gylį (linijiškumo, kryptingumo, pažangos) ir rytie- tiško cikliškumo (nuolatinės kaitos ir joje glūdinčios tvarkos) principus, tokia priešstata skamba pagrįstai. Ekspozicijoje nemažą dalį užima gamtovaizdžiai: kalnų peizažai, augalai, kurie savo formatu ir pirminiu įspūdžiu išties gali priminti tradicinį požiūrį į gamtos elementus ir jos išraišką dailėje. Tačiau vaikštinėdami po parodą atkreipkite dėmesį į datas – dauguma darbų bus sukurti jau XXI a. ir tik keli sieks praėju- siojo amžiaus 9 dešimtmetį. Šios parodos atveju Rytai sutiko Vakarus dar gerokai anksčiau nei muziejai (Lietuvos dailės ir Kinijos nacionalinis dailės) apsikeitė savo kolekcijų ekspozicijomis. Išgyvenus imperinį XIX a. ir politinę pasau- lio tvarką drastiškai suardžius Pirmajam pasauliniam karui, XX a. pradžioje Kiniją iš dalies formavo Japonijoje ir Europoje studijavusių intelektualų pastangos modernizuoti naują tautinę valstybę, o tai, jų akimis, buvo nesuderinama su tradiciniais gamtos įvaizdžiais ir ele- mentais. Antrojoje amžiaus pusėje (ir, panašu, iki dabar) teko taikytis prie totalitarinio režimo užmojų reformuoti žmogų. Avangardą atmetę

6 7 Dailė Theme: Back to Nature

Art and nature: indoor plants and Chinese art

Goda Aksamitauskaitė

For a few minutes, I was sitting Without expanding too much: one group comes to art directly and thinking about how to start from the academic field or works closely with its professionals and tries to really be in between the disciplines, finding or the introduction to the text, and creating new categories of thinking about nature and man; the it led me to the question of what second group reads a lot of theoretical literature and uses the topic would be more popular concepts found there to develop their artistic ideas; the third than the “art and nature” proposed one uses works to merely illustrate those concepts or goes to nature and turns it not so much into an object of thinking/ by the editor-in-chief of this contemplation or coexistence but more into the material used publication. None! Despite the for the system of utility and productivity, in other words, estab- peculiar flurry for the occasion lishes the operational relationship. of March 8th and other short-term I think these issues will be successfully amplified in this curatorial excerpts, the motifs issue of the magazine, while the focus of my attention and the starting point for this text was the exhibition Chinese Xieyi: of art and nature, art in nature, Selected Works from the National Art Museum of China that something-more-than-art-plus- opened at the National Gallery of Art. However, I emphasize that nature, neither art nor nature this exhibition will be the starting point for the text and not an (technology, advancement?) are object for review. When it comes to nature and ideas of progress and regress, kaip tuščią formalizmą, Kinijos menininkai (t. y. daugmaž tokie, kurių Parodos „Kinų šeji: repeated in both practical and th Rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio we should return to the West of the 19 century, at least. For kūrinius galėtų kolekcionuoti jų Nacionalinis dailės muziejus) pra- dailės muziejaus“ fragmentas. theoretical fields. many of us now, indoor plants, potted flowers, or bouquets put dėjo vystyti keistą vakarietiškos ir rytietiškos dailės formos bei turinio Godos Aksamitauskaitės nuotrauka, Nacionalinė dailės galerija in vases are probably an intrinsic element of the interior. Indoor samplaiką. plants became particularly widespread in the 19th century and Kinų dailės tradicijoje teptukas veikė kaip menininko kūno tęsi- are undoubtedly associated with the Enlightenment and the nys, vienas redukuotas potėpis tušu turėjo perteikti augalo lapelio Industrial Revolution. esmę, o vizualinis kūrinio turinys buvo integralus pačiam teptuko jude- In the Far East, flowers (and birds), those small fragments of siui su visais jo paklydimais „realiuoju laiku“ ir viskas buvo atvira bei nature, are linked with, no matter how banally it might sound, a matoma, o mūsų tradicijoje net grynos spalvos nėra grynos, potėpis specific state that encompasses the human being surrounded dengia drobę, tą potėpį dengia kitas potėpis ir, kol aliejus neišdžiuvo, by nature (in the garden) with joy or sorrow experiencing, galima paslėpti tai, ką reikia paslėpti, ir išryškinti tai, ką reikia išryš- observing its change and cyclicality. kinti. Nė viena šių prieigų nėra geresnė už kitą, jos tiesiog skirtingos. Landscapes occupy a significant part of theChinese Xieyi Šimtmečius menančios tradicijos ir naujos kokybinės Rytų bei Vakarų exposition. In the case of this exhibition, the East met the West reprezentacijų sintezės produktas? Vis dėlto ne. Tai, kuo save reprezen- well before the museums (Lithuanian Art and Chinese National) tuoti nusprendė Kinija, panašėja į „atgal į gamtą“ falsifikatą, o ne nova- exchanged expositions of their collections. By rejecting the torišką ir laiku išreikštą tradicijos reaktualizaciją. Ir aš tokiai parodai avant-garde as an empty formalism, Chinese artists began to netaikau teksto pradžioje minėtų mūsiškų šiuolaikinio meno mąstymo develop a strange mix of Western and Eastern art and content. apie gamtą kriterijų, tačiau tai, kas galėjo būti moksliškai neangažuotu, What China chose to represent itself is becoming similar to neeksploataciniu santykiu su gamta, tapo kambariniais augalais vaka- falsification of “back to nature”. No, it is not an innovative and riečių interjere. timely reactivation of the tradition. What could have been scien- • tifically unengaged, non-operational access to nature, became houseplants in the interior of the westerners.

Rudolf von Alt. Rudolf von Alt. Princesės Henriette svetainė Salon of Princess Henriette 8 Odescalchi pilyje Hirtenberge, 1853 9 Odescalchi Castle in Hirtenberg, 1853 Dailė Tema: atgal į gamtą

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugos temoms. Kaip Suvokiant kolektyvinio veiksmo ir politinės valios svarbą, meno lauke reakcija į gamtai kylantį pavojų tampa neišvengiama. Siekiant meno bei paaiškinti paveikslus mokslo tarpdiscipliniškumo, renginių, skirtų bioetikos, zooetikos ar antropoceno tyrinėjimams, negyvam kiškiui? gausėja. Greta diskursyvių praktikų, Lietuvos meno kūrėjai stengiasi atskleisti ir individualų, Emilija Švobaitė net intymų gamtos didingumo patyrimą ir jo reikšmę žmogiškajai kasdienybei. Apie tai ir menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiemet Venecijos meno bienalėje pristatoma opera „Saulė ir jūra“, Vytauto Viržbicko bei kitų kūrėjų darbai.

Neseniai pasaulyje nuvilnijo protestų prieš klimato kaitą banga, kurią sukėlė švedų paauglė Greta Thunberg, už politinį aktyvizmą jau nomi- nuota Nobelio taikos premijai. Protestuose dalyvavę mokiniai ir stu- dentai penktadienį vietoj įprastos edukacinės veiklos išėjo į gatves ir reikalavo iš valdančiųjų priimti griežtus politinius sprendimus, turin- čius įtakos žmogaus veiksmų padariniams gamtai visame pasaulyje. Lietuvoje prie Vyriausybės kovo 15 dieną taip pat būrėsi minia gamto- saugai neabejingų žmonių. Tikėtina, jog šie protestai turės didelę įtaką kandidatų į Europos Parlamentą politinėms vizijoms. Menininkų įsitraukimas į globalius gamtos išsaugojimo procesus tampa iš esmės neišvengiamas. Vis dėlto egzistuojanti išdavystės sau, savasčiai, kūrybai baimė dažnai atbaido nuo tiesioginio dalyvavimo poli- tikoje. Atsitraukimas nuo politinės veiklos nuolat kelia riziką, kad dabar- ties meno keliami klausimai taip ir liks tarp tų, kuriems jie iš esmės kyla natūraliai, iš intelektualinio jautrumo ir jo suformuotų įpročių. Galima teigti, kad trys didžiausios nūdienos Vakarų pasaulio bėdos yra išnaudojimu grįstas kapitalizmas, žmogaus teisės ir aplinkosauga. Žmogaus teisės yra arčiausiai kasdienės buities ir dėl individualaus herojaus šioje srityje žygdarbių daugėja, o kapitalizmas ir aplinko- sauga dar reikalauja išsiugdyti adekvačią reakciją kultūros lauke. Ir vis dėlto kapitalizmą esame linkę matyti kaip šmėsčiojančią šmėklą (iš čia įvairūs posakiai, kaip „nematoma rinkos ranka“ ir pan.), jis atgrasus, nepažinus ir abstraktus. Jei galvotume, kad patirtys tampa patirtimis dėl to, jog atsimename jų keliamus jausmus, tai kapitalizmo patyrime intymumas turi galimybę pasireikšti tik per naudojimąsi bankininkys- tės paslaugomis ar dalyvavimą loterijose. Gamtos ir žmogaus santy- kis unikalus tuo, kad nepaisant dar Kanto minėto didingumo (filosofas teigė, jog gamtos didingumo neįmanoma pavaizduoti jokiomis meno priemonėmis, o didinga yra tai, kas nepažinu), toji gamtos didybės abs- trakcija sąmonėje kupina intymiausių patirčių. Kažin ar reikia ypatingų hermeneutinių gabumų, kad saulėlydį, jūrą, vandenyną, kalnus maty- tume prieš save iškilusius romantizmo dvasioje.

Vytautas Viržbickas. Pokyčių vėjelis. 2018, ąžuolas, plienas, dirbtinis kailis, putplastis, 10 11 epoksidinė derva. Galerija „Vartai“ Dailė Tema: atgal į gamtą

Tokį ambivalentišką santykį su gamta leidžia pajusti ir šiemet klimato etika veikiau buvo tolimas hipių judėjimo aidas nei sąmoningas Venecijos meno bienalėje Lietuvos paviljone pristatomas lietuvių kūrėjų geologinės epochos konceptualizavimas. Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės darbas – Lietuvoje 2015 m. svarbią renginių seriją zooetikos tyrinėjimams, šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“. Taikliai atkurtas emocinis gamto- tarprūšinės ekologijos apmąstymui surengė menininkai Nomeda vaizdis su visa lietuviško pliažo atributika – nusvilusiais kūnais, ledais ir Gediminas Urbonai, iki šių dienų aktyviai kuriantys ekologinėmis ant pagaliuko, maudymosi kostiumėliais, auksinėmis grandinėlėmis ir temomis. Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje, Kauno zoologijos sode nusilupusiu manikiūru – labai jautriai perteikia intymią gamtos patirtį, ir Kauno technologijos universitete vykusios paskaitos ir dirbtuvės, ko kuri iš esmės tampa kultūros ženklu, – juk pliažas neišvengiamai yra gero, buvo vienas pirmųjų rimtesnių mėginimų atrasti mokslo ir meno kolektyvinė egzistencijos forma. Vis dėlto klausant kūrinio akivaizdu, sąlyčio taškus Lietuvoje. Renginių metu daug dėmesio buvo skiriama jog būtent simpatija jūrai ir jos didybė sąlygoja tokį būvį. Ir kaip teigia tarprūšinei ekologijai, kuri stengiasi ieškoti vis naujų sugyvenimo su paviljono kuratorė Lucia Pietroiusti, „literatūroje ir poezijoje egzistuoja kitomis gyvybėmis formų. Vėliau, kasmetinėje „Meno avilio“ organi- terminas „vandenyno pojūtis“ [oceanic feeling – jausmas, apibūdi- zuojamoje kino stovykloje, 2017 metų tema buvo pasirinktas antro- nantis vienovę su visata]. Kas gali būti nuostabesnio nei meno kūri- pocenas, nauja geologijos epocha, kurioje žmogaus poveikis gamtai nys, kalbantis apie vandenyno pojūtį arba to pojūčio negalimumą ir tai suvokiamas tarsi stichija. Prie rimtesnių mokslinių tyrinėjimų aplin- darantis greta vandenyno? Pakrantė taip tampa tiek ekologine riba [...], kosaugos temomis, tiesa, kiek labiau atsiribojusi nuo vizualaus meno tiek mitologine riba“. lauko, prisidėjo ir biopolitikos teoretikė filosofė Audronė Žukauskaitė. Menininkas Vytautas Viržbickas, kurio skulptūra šiuo metu ekspo- nuojama kolektyvinėje parodoje „Atspirties taškas“ ir Maskvos gale- rijoje „Triumph“, savo kūriniuose neretai naudoja medžiagas, kurios nepatrauklios ne tiek estetiškai, kiek savo diskomfortu – sudėtingai randamos ir sunkiai apdirbamos. Pernai metais asmeninę parodą „Vartų“ galerijoje pristatęs menininkas Maskvoje eksponuoja kūrinį pavadinimu „Relax Your Cardio Centre“, žmogaus vidų vaizduodamas dirbtinių augalų lapų pavidalu. Kaip ir šis kūrinys, kai gamta tampa tokia intymi, kad net atsiduria organų vietoje, pats medžiagiškumas V. Viržbicko kūriniuose susijęs ir su didingumu. Šlifuojama materija, gamtinė duotybė virsta asmenine patirtimi. Toje pačioje parodoje menininkas pristato ir kūrinį iš medžiagos, kuri taip pat gali būti suvo- kiama kaip tam tikra ekologinė riba. V. Viržbickas ieško jos ne prekybos vietose ar miškuose, o pakelėse, kurios taip pat brėžia ribą tarsi tekan- čio automobilių srauto pakrantės. Išmestos nereikalingos padangos, su kuriomis dirba menininkas, neteisybę išduoda ir asmeninėje plotmėje (šiukšlinti nekultūringa), bet kartu jos yra ir globalaus (ar bent vakarie- Vytauto Viržbickas. Problemijos. 2018, vilkikų padangos. Galerija „Vartai“ tiško) pertekliaus išdava. Kalbėdamas apie šios medžiagos pasirinkimą, menininkas neti- kėtai prisiminė Vilniaus Naujosios Vilnios mikrorajone esančią žvejų užtvanką. Čia dešimtys žvejų kasdien susirenka ant ledo kaip į darbo- vietę, kartu kiek primindami Breigelio paveikslus. Tačiau tai, kad ledas, upė ir žuvys jiems yra pragyvenimo šaltinis, o tekančio vandens didybė suvaldoma meškerėmis, paverčia žvejo gamtą veikiau nemylimu biuru nei saulėtekio romantika. Ir iš tiesų po žvejų pamainos ant ledo ran- dami plastikiniai indai ir buteliai, kurie kasmet atšilus orams ir nutirpus ledui nusileidžia į upės dugną. Taigi kaip paaiškinti Breigelio paveikslą tokiam negyvam kiškiui? Vokiečių konceptualaus meno kūrėjas Josephas Beuysas, kalbėdamas apie savo kūrinį tokiu pačiu pavadinimu kaip šis tekstas, teigė: „Net ir negyvas gyvūnas turi gebėjimus atsiliepti.“ Kai 1979 metais tuo metu jau pripažintas menininkas kandidatavo į Europos Parlamentą kartu su Žaliųjų partija, apie globalinį atšilimą buvo girdimos tik tykios pranašys- tės, o antropoceno terminas, jei ir buvo pradėtas vartoti, tai nebent geo- logijos mokslo užkulisiuose, akademijos koridoriuose. Susirūpinimas

Emilijos Švobaitės nuotrauka. 2019 12 13 Dailė Theme: Back to Nature

Vis dėlto įdomu, kad šiemet alternatyvios edukacijos programoje „Rupert“ centras kvietė į menininkės ir kuratorės Candace Goodrich How to explain pictures paskaitą apie antropoceno estetizaciją, kurioje jau buvo pristatomas požiūris apie menui ir literatūrai būdingas maskavimo technikas. Tai to a dead hare? panašu į praėjusio amžiaus problemą, kai žmogus buvo paklaidintas biurokratijos labirinte, o tokią būklę chrestomatiškai perteikė Franzo Emilija Švobaitė Kafkos romanas „Procesas“. Pasimetimą ekologijos atžvilgiu Lietuvoje įrodo ir rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose, kuris, deja, išskirtinai mažas. Savivalda, esanti arčiausiai žmogaus kasdienės aplinkos, poli- tiškai yra labiausiai nutolusi nuo žvejų ir visų negyvų kiškių. Populiariosios BBC dokumentikos autorius Adamas Curtisas filme „The Century of the Self“ pasakoja, kaip Freudo sūnėno Edwardo Recently, a wave of protests against It can be said that the three biggest troubles of the Nephew dėka propaganda tapo viešaisiais ryšiais, o produkto rekla- climate change has swept over the Western world today are exploitation-based capitalism, human rights, and the environment. The relationship moje įvyko esminis pokytis, kuomet daikto vertė iš gerai atliekamos world. It was caused by Swedish produkto funkcijos ar ilgaamžiškumo virto socialinio statuso ženklu. between nature and man is unique in that, in spite of Tam tikra prasme ir ekologiški produktai tapo socialiniu prekės ženklu, teenager Greta Thunberg, who has the greatness mentioned by Kant (the philosopher said ypač seksualiu meno lauke. Baltų sienų, ekologiškų produktų ir augalų been nominated for the Nobel Peace that the greatness of nature cannot be portrayed by any estetika, lydima bėgikų su madingais kedais, mažai ką turi bendro su Prize for her political activism. The means of art, and that great is that which is unknowable), that abstraction of nature's greatness in consciousness is Kanto minėtu didingumu. Šiukšlių rūšiavimas galbūt ir reiškia, kad ran- involvement of artists in the global kos nesutepamos, tačiau tai nereiškia, jog nešiukšlinama išvis. Esant full of most intimate experiences. processes of nature conservation informacijos stygiui, bet koks kalbėjimas tampa socialiai naudingas, This ambivalent relationship with nature can be felt tačiau pertekliaus atveju atsakomybė už tylą ne ką mažiau svarbi. is also inevitable. However, the fear in the work of Lithuanian creators Rugilė Barzdžiukaitė, Net ši švedų paauglės istorija, nepaisant masinių protestų, yra patei- of betrayal of the self and of one's Vaiva Grainytė, and Lina Lapelytė – contemporary opera kiama kaip vieno herojaus sėkmė. Tokiu būdu ji rizikuoja prisidėti prie creative work often discourages Sun and Sea, presented at the Venice Art Biennale this year. It very sensitively conveys the intimate nature experi- tuzino kitų individualių, o ne kolektyvinį veiksmą skatinančių mitinių direct participation in politics. pasakojimų. ence, which essentially becomes a cultural sign. Kandidatuodamas į Europos Parlamentą Josephas Beuysas taip In his works, artist Vytautas Viržbickas often uses pat sukūrė plakatą partijai, kuriame pavaizduotas didžiulis kiškis ir į jį materials that are unattractive, not as much aesthetically besitaikantis menkas medžiotojas. Turbūt atėjo laikas šį plakatą per- as in their discomfort – difficult to find and hard to process. kurti didingumo ieškant vienodose proporcijose. Esant medžiotojų The thrown away waste tires used by the artist reveal the gvardijoms ir kiškių bandoms. Šviečiant saulei ir banguojant jūrai. injustice on the personal plane (littering is bad) and at the same time they are the result of a global (or at least • Western) surplus. German conceptual art creator Joseph Beuys, speaking of his work under the same title as this text, said: “Even a dead animal has the ability to respond.” When in 1979, the already-recognized artist applied to the European Parliament with the Green Party, only quiet prophecies about global warming were heard, and the term of Anthropocene, if it was used at all, it was only behind the scenes of geology, in the corridors of the academy. An important series of shows in Lithuania for bioethics research and inter-species ecological reflection was organized in 2015 by artists Nomeda and Gediminas Urbonas, who are actively creating art on ecological topics to this day. Joseph Beuys also created a poster for the party featuring a huge hare and a miserly hunter aiming at Rugilės Barzdžiukaitės, it. Perhaps it is time to redesign this poster in search of Vaivos Grainytės ir greatness in equal proportions. With an army of hunters Linos Lapelytės opera Saulė ir jūra. 2018 and a drove of hares. With sunshine and sea waves. NEON REALISM nuotrauka

RUGILE BARZDŽUKAITE, VAIVA GRAINYTE, and LINA LAPELYTE's opera Sun & Sea (Marina). 2018 14 15 Photograph by NEON REALISM Dailė Tema: atgal į gamtą

Šioje įžangoje turiu priminti, Vaikystėje gyvenau miestelyje, netoli namų buvo miškas. Buvau nela- bai kontroliuojama, galėjau gana laisvai vaikščioti bet kur, taigi naudo- kad 2015 metų „Dailės“ antrame Biologiškos biografijos jausi ta laisve (kurios, beje, tuomet nesuvokiau kaip laisvės ir tiesiog numeryje Aistė Kisarauskaitė vaikiškai džiaugiausi kaip įprastu gyvenimo būdu). Todėl jau pradi- yra minėjusi apie vieną mano nėse klasėse ėmiau vaikščioti į tą mišką. Jis nebuvo labai didelis, bet fragmentai veiklos aspektų – dėmesį kažkokia įgimta baimė prieš nepažįstamą, bet traukiančią erdvę pasi- gamtai. Kodėl esu arti gamtos, tikdavo mane, vos tik pasiekdavau žirgyną, kurio hipodromo takelio šiek tiek esu komentavusi ovalas kirto kelią į mišką. (O gal kelias į mišką kirto tą ovalą.) Iš dabar- nekultūringos gamtos fone interviu su Dalia Mikonyte ties rakurso tai atrodo beveik simboliška: eidama kelio linija, susidurda- vau su savotišku nuliu ar ratu. Kažkas tame buvo tikrai keista, magiška, „7 meno dienose“ (Nr. 12 (1073), nes visuomet ten stabteldavau ir žvelgdama į mišką, kartais mintyse, o Aurelija Maknytė 2014-03-28). Šiame tekste kartais net ir garsiai pasisveikindavau su juo ir paklausdavau, ar įsileis. daugiau dėmesio skirsiu Tokia įžengimo miškan ceremonija, manau, buvo bandymas sukurti savo santykiui su gamta, pateisinimą savo vaikiškai baimei. O gal tiesiog susitaikyti su ta baime, kuri nėra tik įkvėpimo ar įvelkant ją į ritualą. Kartais grįždavau namo, nedrįsusi įžengti miškan – objektų kūrybai šaltinis. nes va, miškas man pranešė, kad jis dabar blogos nuotaikos ir geriau jį palikti ramybėje. Tokie atvejai, pamenu, dažniau buvo žiemą ar vėlų Ką gi – sveika, mergaite, su rudenį, kai belapiame miške esi matomas iš toli. Būdavo taip ir vasarą, tinkleliu drugeliams gaudyti, kai uogautojų bijojau kaip ir bet kokių kitų žmonių miške. Gyvūnai su mėgintuvėliais, formalino miške neatrodė pavojingi ar baisūs – ieškojau jų ir norėjau susitikti. buteliuku ir fotoaparatu. Taigi su tuo suasmenintu mišku susijusios gražiausios vaikystės akimirkos. Ten ne tik rinkau vabzdžių, augalų ir akmenėlių kolekcijas, bet ir išmokau pastebėti, fotografuoti, džiaugtis, tiesiog būti. Ir dabar neretai pasišneku su augalais ar gyvūnais. Kartais gamtoje pasišneku ir su savimi. Bet tai nėra monologas. Nėra ir dialogas. Tai kažkoks dia- monologas ar monodialogas, jei taip galima pavadinti tokį bendra- vimo su aplinka formatą. Gamtoje tyla kalba. Labai sudėtinga apie tai rašyti – apie tai geriau patylėti. Na, bet vaikystės svajos taip ir liko beveik neįgyvendintos. Svajojau rasti dinozaurą, aprašyti nematytas naujas rūšis, gauti už tai Nobelio premiją, prisijaukinti visokiausius gyvūnus, rašyti apie tai knygas, o dar būti kaip keliautojas zoologas Bernhardas Grzimekas, Geraldas Durrellis, Ernestas Thompsonas Setonas arba tiesiog būti kaip Einsteinas, kurio portretą buvau pasikabinusi kambaryje. Paauglystėje žavėjimąsi Einsteinu kiek pakeitė dar gyva asmenybė Sergejus Kapica – buvau ištikima jo vedamos laidos „Akivaizdu-neįtikėtina“ ger- bėja. Visa Kapicų šeima man kėlė ypatingą pagarbą. Taip pat žiūrėjau ir „Gyvūnų pasaulyje“ bei kitas laidas apie gamtą, o ir skaičiau viską, ką buvo galima tuo metu gauti. Prenumeravau praktiškai visus priei- namus tuo metu žurnalus apie gamtą: „Priroda i čelovek“, „Čelovek i priroda“, „Priroda“, „Junyj naturalist“, „Znanije – sila“, „Mūsų gamta“, „Mokslas ir gyvenimas“, vienu metu – ir „Girios“, vėliau – „Referativnyj žurnal. Biologija. Entomologija“ ir kt. Lankiau jaunųjų biochemikų mokyklą, dariau bandymus su sunkiai gaunamais chemikalais, kelis sykius buvau respublikinės jaunųjų biologų olimpiados laureatė ir pri- zininkė, taigi visiškai natūralus atrodė kelias į mokslininko laboratoriją

Aurelija Maknytė. ar kažką panašaus. Tik netikėtai tas kelias – tarsi į tą vaikystės mišką – Kadras iš medžiagos būsimam videofilmui. 2019 susitiko su nuliu.

16 17 Dailė Tema: atgal į gamtą

Neskirsiu čia dėmesio klampiai ir sunkiai keliais sakiniais papasako- Šuns Topo kaukolė. 2019 išsaugojimą su visais bebrais, lapėmis, stirnomis, briedžiais, šernais, Aurelijos Maknytės nuotrauka jamai istorijai apie tai, kaip stojau ir kaip įstojau į biologiją VU, kaip visa gervėmis ir vandens paukščiais – tokia stebinančiai tiršta gamta tame tai mečiau ir griebiausi teptukų, pieštukų, reisfederio, kameros, foto- Autorė su šuneliu Topu lopinėlyje buvo, atrodė lyg koks Nojaus laivelis vidury miško. Svajojau aparato… Visa tai tiesiog įvyko – lėtai, bet tvirtai. Ir nors dabar turiu Autorės kaukolė. įsirengti tokį pakeltą nameliuką tarp eglių – kur galėčiau būti ir stebėti meno licenciato diplomą, meno kūrėjo statusą ir nedirbu zoologijos ir Rentgeno aparato kadras tą gyvenimą iš paukščio rakurso. Ne tik stebėti, bet ir dokumentuoti. parazitologijos institute, kaip galėjo nutikti, smalsus gamtininko žvilgs- Svajojau apie mini draustinį, galvojau – kaip nuostabu būtų sukurti visą nis tebetiria pasaulį. Galbūt visuomet buvau pusiau gamtininkė, pusiau tinklą tokių mini draustinių, kur nebūtų vykdoma jokia veikla, nebent menininkė. stebima iš toliau. (Panašūs dalykai – natūralių buveinių apsauga – yra Čia prisiminiau savo ankstyvos paauglystės pomėgį daryti iškamšas. vykdoma Lietuvoje.) Palikti gamtai būti ramiai, gyventi nekultūringai. Pirmąją iškamšą padariau iš spąstukais pagautos pelės kūnelio. Nekultūringa gamta man labai patinka. Apgailėtinas batono su kojytėmis formos vaizdas privertė susimąstyti Deja, miško kainos nėra pakankamai žemos, o ir pati vieta staiga apie skulptoriaus gebėjimus – vėliau formavau iškamšas, galvodama buvo sutvarkyta: bebrų namelis išardytas, pelkelė nuseko, kažkas sku- apie proporcijas, stebėdama fotografijas. Panašu, kad sekėsi, nes biai sutvarkė mišką. Nemėgsta žmogus laukinės gamtos, bijo jos. Tai dar pernai, po turbūt kokių 35 metų, mano gimtojo miestelio biblio- akivaizdu stebint ir tai, kaip mieste ir aplink miestą tvarkomi parkai, tekininkė atsiminė jai darytą plėšraus paukščio iškamšą. Sakė, labai atsikratant kreivų medžių ir krūmų, nes visa tai galima pavadinti tik džiaugėsi ja, kol kandys nesudorojo plunksnų… šabakštynais... Ta baimė patirti nevaldomą gamtą man suprantama. Kaip papildomų pajamų šaltinį laikėme triušius, nutrijas, sykį – net Ji, matyt, įskiepyta kultūros. Sukultūrintoje gamtoje žmogus, ko gera, šeškus. Kartais jaunikliai nuo ligų mirdavo, taigi stengiausi juos iškimšti, jaučiasi kultūringesnis ir saugesnis… Nekultūringos gamtos plotelio kad būtų lyg gyvi. Šalia iškamšų, ne mažiau įdomu buvo pagal speci- savininkės svajonę laikinai teko pamiršti. Bet castor fiber (lot. bebras) alias metodikas paruošti gyvūnų kaukoles. Ant tokių švariai išbalintų pristačiau kaip menininką skulptorių – nepaprastai puikios formos kaukolių tušu kartais užrašydavau lotyniškus gyvūnų – kaukolių savi- kamieno nuograužą pavyko parodyti „7 meno dienose“ (Nr. 10 (1071), ninkų – pavadinimus. Ir tuomet tai jau buvo ne tik gamtos, o ir mano 2014-03-14). Prisistačiau tik kaip tos skulptūros fotografė. Tikiuosi, kūrinys. Tas lotyniškas pavadinimas atrodė kaip parašas kūrinio kam- Castor Fiber kuria ir dabar. putyje… (dabar rašant prieš akis išniro baltas Marcelio Duchamp'o fon- Kadaise man begalinį įspūdį paliko Henry'io Davido Thoreau knyga tanas su parašu). „Voldenas, arba Gyvenimas miške“. Paaugliška ranka pasibraukiusi kai Viena kolekcijos kaukolė ypatinga dar ir tuo, kad tai mano žuvusio kurias knygos vietas, įsivaizdavau save gyvenančią miške. Galvojau, šuns kaukolė. Kažkoks radikalus mokslinis smalsumas privertė atmesti kad turėsiu ožką, šunį, katę, vištas – tai, ko reikia išgyvenimui. Ir štai bet kokį sentimentalumą (juk miręs gyvūnas tuomet man buvo tik fizi- aplinkybėms palankiai susidėliojus, prieš porą metų sėkmingai įsigijau ologijos ir anatomijos objektas). Aptikusi, kad mano šuns dantys, kaip gana apleistą 5,4 ha plotą prie upės. Taigi dabar jau turiu galimybę man atrodė, suėstos karieso, pamaniau, kad tai labai svarbu moks- gyventi tarp medžių. Pamenu apsisprendimo akimirką, kai tos upės lui, nes pagal tuometinius įsitikinimus, šunys kariesu neserga… Kaip krante aptikau urvą, tada, spėjau, kad lapės (vėliau paaiškėjo, kad bar- neišsaugosi mokslui tokio objekto!? Guli dabar Canis Canis kaukolės sukų), supratau, kad noriu gyventi kartu. O ir Thoreau šmėkla, manau, skulptūra dėžutėje, visiškai neįdomi jokiam mokslui, amžinai iššiepusi buvo šalia. Vis dėlto susiradusi tą pribraukytą 1985 metų knygą gerokai karieso suėstus dantis. Kartais pavydžiu sau to beatodairiško vaikystės nustebau, kodėl ir kokios eilutės buvo tokios svarbios… O tas pamoks- atkaklumo ir tvirto žinojimo, ką ir kodėl daryti. laujantis tonas… Galbūt kai kurios knygos – kaip tėvai – užaugina Nors galbūt paskutiniu metu mano posūkis „atgal į gamtą“ įgyja skaitytoją ir paleidžia, o pačios tyliai sensta, keisdamos žodžių prasmes. vis aiškesnius kontūrus, vis daugėja temų, kurios labiau reikalauja ne Vis dėlto nusipirkau naują knygos leidimą, nes ėmiau galvoti, kaip vizualios formos ar estetikos apibrėžtų kontūrų, bet atidaus tyrimo. puiku būtų pasistatyti tokį namelį tarp medžių, kokiame gyveno Stebiu ir dokumentuoju – kad galėčiau sužinoti. Kelerius metus gili- Thoreau. Tarsi kokią dovaną savo vaikystės svajonei. Kaip galimybę nausi į melioracijos temą kaip į gamtos kultūrinimo problemą. Gamta, asmeninei rezidencijai arba galimybę draugams atvažiuoti ir atsi- kol žmogus jos nepradeda keisti, „gerinti“ ir visaip kitaip transformuoti, jungti nuo rutinos. Susirankiojusi brėžinius, patyriau kažkokį keistą suprask, yra laukinė, nekultūringa. Vadinasi, ją reikia sukultūrinti. Kad déjà vu ir supratau, kad Teda Kaczynskis, kitaip – Unabomberis, turėjo kuo patogiau galėtume auginti maisto produktus. Taigi betyrinėdama pasistatęs tokį patį namelį. O tada ir Jamesas Benningas savo filmui melioracijos griovius, supratau, kad juose apsigyvenę bebrai darbščiai apie Unabomberį, tiksliau – apie peizažą, surenčia tokį pat namelį… stengiasi grąžinti gamtai laukinį, natūralų peizažą. Užtvenkia tuos grio- Įdomu, kiek tokių namelių pasaulyje? Ar namo dizainas keičia santykį vius, todėl aplink ima rastis gamtos įvairovė – vandens paukščiai, auga- su aplinka? Jei keičia, tai kokiu būdu? Na taip, jei gyvenčiau barsuko lai ir kita. Tai naudinga ne tik pačiai gamtai, bet ir žmogui. Antropoceno urve, turbūt ir galvočiau kitaip. Kol kas Thoreau namelio nestatau, ste- akivaizdoje tai ypač svarbu. Pavadinau bebrus kraštovaizdžio partiza- biu, kaip gyvena kiti mano Žemės gyventojai. Žeme vadinu minėtus nais. Taip sekdama bebrų veiklos pėdsakais, aptikau miške nepaprasto kelis hektarus. Niekaip nelimpa man žmogaus duotas vietovės pavadi- grožio nedidelę pelkelę, kurią suformavo bebrų šeima. Ėmiau aiškintis – nimas. Taigi būnu Žemėje, važiuoju į Žemę, stebiu ją. Stebėti niekada galbūt būtų galima tokią oazę nusipirkti ir tokiu būdu garantuoti jos nenusibosta. Tai lyg kokia istorija be pabaigos. Antrą Žemės pavasarį

18 19 Dailė Tema: atgal į gamtą

žemyn link upės nušliaužė nemažas gabalas skardžio su keliais dide- „Studija Tvip“. Bandysiu pakviesti pokalbiui apie gamtą labai skirtingus liais medžiais. Išsigandau ir ėmiau galvoti, kaip čia sutvirtinus tą skardį. žmones ir gyvūnus. Tikiuosi, žodį tars ar bandys tarti ir drugelis, ir bar- Ir staiga pagavau save, kad taigi pati tokiu būdu planuoju gamtą pri- sukas. Nekreipdami dėmesio į tai, kad, pasak išminčių, gyvūnas nuo jaukinti, sukultūrinti. Pabariau save, pasistačiau kėdę skardžio viršuje ir žmogaus skiriasi tuo, kad neturi kalbos dovanos. Argi gali būti kažkas stebiu tą kranto gyvenimą kaip kiną. Nieko ten nebedarau. Tegu griūna, įdomiau nei įkvepiantis tarprūšinis bendravimas? Paklauskite mano šliaužia, keičiasi. Kranto batalija (batalinis peizažas) man vis labiau šuns – jis apie tai žino daugiau nei aš. patinka. Gyvybė ten klesti, virstantys ir pūvantys medžiai tampa prie- globsčiu pelėdoms, barsukams, net žuvelėms vandenyje. • Dar viena istorija, mokanti neskubėti. Auga mano Žemėje dide- lis, senas, matyt, šimtametis ąžuolas su ertme kamieno apačioje. Ir štai pavasarį toje ertmėje staiga pamačiau minias didelių skruzdžių. Tamsiai rudas būrys kaip kokia tiršta uogienė tekėjo į ąžuolo ertmę ir vaizduotė greitai sureagavo piešdama dramatišką perspektyvą – štai tuštumoje įsikuria milžiniškas skruzdėlynas, ąžuolo ertmė ima drėkti, pūti ar džiūti, irti, ąžuolui tai ne į naudą, jis turbūt išnyks, ajajaj. Ėmiau galvoti, kokiais būdais galima skruzdėlių atsikratyti ir ne staiga, kaip dažnai būna, o kažkaip lėtai ar vangiai supratau, kad kažkaip netei- singai galvoju. Kuo gi ąžuolas geresnis už tūkstančius skruzdžių? Ar todėl, kad apdainuotas? Ar kad didelis ir matomas? Hm… Ir vėl pali- kau viską ramybėje. Kodėl tas noras kištis vis pionieriškai pakelia ranką, galvojant, kad tokia buvimo kažkieno pusėje pozicija yra neginčijamai teisinga? Stabtelėjau ir atsitraukiau – ąžuolas ir skruzdės tesprendžia, kaip jiems būti. Būsiu tik stebėtoja. Ir štai skruzdžių civilizacija pati nusprendė apsistoti kažkur kitur. Matau tik kuklią jų vorelę, laipiojan- čią kamienu aukštyn žemyn. Šalia skruzdžių takelio stebiu ir mažo šermukšnio užsispyrimą. Turbūt šermukšnio uogą kadaise ąžuolo šakoje paliko paukštis. Auga dabar sau šermukšniukas, šaknimis įkibęs į duobutę ąžuolo šakoje, pats mažiukas, metrinis, bet kelių metrų aukštyje stebina atkakliai ignoruodamas sausrą, per kurią žemdirbiai verkia tarsi netikėtai pakliuvę Afrikos dykumon. Pirmus metus gailėjausi, kad Žemėje nėra bebrų. Sykį atsistojusi krante pašūkavau į visas puses: „Bebrai, aūūū, ateikit!“ Pasijuokiau iš savęs, o kitais metais savo krante aptikau jų veiklos pėdsakus. Arčiau kranto augančias obelis teko apsukti tinkleliu. Taip ir gyvenam kartu – su visais keturkojais, plunksnuočiais, nariuotakojais ir kitais gyvento- jais. Aš jiems stengiuosi netrukdyti. Nes ne jie pas mane, o aš pas juos gyvenu. Bet stebime vieni kitus. Barsuko poros gyvenimą stebinti gerai paslėpta kamera internetu siunčia man fotografijas, kurių atsiradimui būtinas bet koks judesys prieš objektyvą. Kartais nuotrauką sukuria paukštis, kartais – barsukai, kartais vėjo judinami lapai, lapė ar stirna, kartais naminis, kartais usūrinis šuo, o kartais – judantys šešėliai ar voras, drugelis, peliukas... Taigi kol kamera nėra taisoma, ji leidžia man pamatyti, kas šiuo metu vyksta upės krante. Kaip ir vaikystės miškuose, taip ir dabar labiausiai bijau pamatyti žmogų, atsidūrusi prieš objektyvą. Kol kas kamera užfiksuoja tik mane, ateinančią pakeisti baterijų ir kortelės su foto ir vaizdo failais. Tikiuosi nepamatyti žmogaus su šau- tuvu portreto. Ir tikiuosi, kad ši medžiaga ras savo vietą filmuose ar instaliacijose. Visa tai po truputį planuoju, dėlioju. Vienas artimiausių planų – laida 2019 metų pabaigoje kanale „LRT Plius“ planuojamame Gyvūnų autoportretai. 2018. Menininko Castor Fiber sukurta skulptūra. 2013 transliuoti kultūrinių apybraižų cikle „Indivizijos“, kurį inicijuoja VšĮ Į judesį reaguojančios kameros kadrai Aurelijos Maknytės nuotrauka

20 21 Theme: Back to Nature Portraits

Fragments of biological biography in the background of uncultured nature Personalijos Aurelija Maknytė

When writing the introduction to this text, I have to mention that in the 2015 (2) issue of Dailė/Art Aistė Kisarauskaitė has mentioned one aspect of my activity – attention to nature. Why I am close to nature I have commented a little in the interview with Dalia Mikonytė in 7 meno dienos (No. 12 (1073), 28-03-2014). In this text, I will focus more on my relationship with nature, which is not just a source of inspiration or creativity. Well, hello, girl with a butterfly net, test-tubes, a formalin bottle, and a camera.

When I was a child, I lived in a small town, and near licentiate, a status of an art creator, and I don't work at the house there was a forest. I was not strictly super- the Institute of Zoology and Parasitology, the curious 24 vised, I was free to walk anywhere, so I took advantage eye of the naturalist is still exploring the world. Perhaps I of that freedom. That is why I started walking to that was always half naturalist, half artist. Dalia Truskaitė. forest when I was in elementary school. Not only did I In early adolescence I loved taxidermy. No less inter- have collections of insects, plants, and stones, but I also esting was the preparation of animal skulls according to Apie gyvenimą – learned to notice, photograph, enjoy, and just be. special techniques. lakoniškai, jautriai, Even now I often talk to plants or animals. Once upon a time, I was immensely impressed by Sometimes I talk to myself in nature. But it's not a mono- the book by Henry David Thoreau, Walden; or, Life in the prisijaukinus tylą logue. Nor is it a dialogue. It is some sort of dia-mono- Woods. Having underlined some parts of the book with logue or mono-dialogue, if you could call the format of my teenage hand, I imagined myself living in the woods. communication with the environment that. In nature, A couple of years ago, when a good opportunity arose, I 32 silence speaks. successfully acquired an abandoned area of 5.4 ha of As a child, I dreamed of finding a dinosaur, writing land near the river. So now I do have the opportunity to Slėpiningos about unknown new species, winning a Nobel Prize for live among the trees. I call those few hectares the Land. Lino Jusionio that, taming all kinds of animals, writing books about So, I spend time on the Land, I go to the Land, I watch it. that, and also being like the traveler zoologist Bernhard I never get tired of watching. It's like a story without an geismų erdvės Grzimek, Gerald Durrell, Ernest Thompson Seton, or end. And so, we live together – with all the four-legged, just like Einstein, whose portrait I had hung in my room. feathered, arthropodal, and other inhabitants. I try not In adolescence, admiration for Einstein was replaced to disturb them because it is not them who live with me, by the still-living Sergei Kapica – I was a loyal fan of but I who live with them. We watch each other. his show Obvious – Unbelievable. I also watched In the A well-hidden motion-detecting camera films the life World of Animals and other wildlife shows, and I read of a badger couple and sends me photographs over the everything I could get my hands on. I was subscribed to internet. Sometimes the picture is triggered by a bird, virtually all available nature magazines at that time. I sometimes by badgers, sometimes by leaves moving attended a school of young biochemists, experimented in the wind, a fox or a deer, sometimes by a domestic with hard-to-get chemicals, a few times was a laureate dog, sometimes by a raccoon dog, and sometimes by and prize winner of the Republican Young Biologists the moving shadows or a spider, a butterfly, a mouse ... Olympics, so the path to a scientist's lab or something I hope that this material will find its place in films or similar seemed quite natural. installations. Little by little I lay out and plan all of this. I entered to study biology at Vilnius University, but I will try to invite a lot of different people and animals I gave it all up and picked up brushes, pencils, a ruling to talk about nature. Could there be anything more pen, camera, photo camera… It just happened – slowly interesting than inspiring inter-species communication? but surely. And although I now have a diploma of an art Ask my dog – he knows more about it than I do.

22 23 Dailė Personalijos

Straipsnis supažindina skaitytoją su šiuolaikinio meno kūrėja, stiklo dailininke Dalia Truskaite, kurios savastimi galime Apie gyvenimą – laikyti vertybinį vektorių, atspindintį autorės siekį kūryboje išreikšti moters menininkės poziciją. Ją dailininkė generuoja ne deklaratyviai, bet jausmingai, skaidriai, aktualizuodama lakoniškai, jautriai, minimalizmo estetiką. Menininkės stiklo objektus, skulptūrinius darbus ir instaliacijas palaipsniui persmelkusi postmodernistinė samprata keitė dailininkės kūrybinius prisijaukinus tylą principus, skatino praplėsti stiklo plastikos raišką, įvaldyti naujas technikas, pasitelkti papildomas medžiagas ir medijas: Raimonda Simanaitienė ready made'ą, metalą, erdvę, garsą...

Dalią Truskaitę pažįstame kaip ilgametę Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos mokytoją, tarp- tautinių ir vietinių parodų kuratorę, LDS narę ir, žinoma, įdomią menininkę, kurios veiklą ženklina ne tiek produktyvumas, kiek brandžių etapinių darbų sukūrimas. Vilniaus dailės akademijoje ji studijavo vitražą, tad ir savo biografiją pradėjo kurdama jį (XX a. paskutiniajame dešimtmetyje sukūrė net dvylika vitražo ansamblių). Tačiau amžių sandūroje perversmus patyręs šalies politinis ir kultūrinis gyvenimas, taip pat vitražų poreikio mažėjimą lėmusi besikeičianti architek- tūra menininkę paskatino įsisavinti mokymosi laikotarpyje neišbandytas stiklo technologijas ir perprasti studijinio stiklo procesus. Dėl šios prie- žasties Lietuvos meninio stiklo lauke dailininkė įsitvirtino ne kaip vitražo, o kaip konceptualių objektų, stiklo skulptūrų ir instaliacijų kūrėja. Vis dėlto studijų metų patirtys nenuėjo veltui. Dalios darbus ir šiandien apsprendžia monumentalios formos pajauta, taiklus erdvės ir objekto joje santykis bei vitražo dirbtuvės teikiamos gali- mybės: didžioji dalis menininkės kūrinių atlikti iš plokščių stiklo lakštų, juos veikiant įvairio- mis karšto (sukepinimo, lenkimo) ir šalto stiklo technikomis. Tuo tarpu sudėtingiausios stiklo apdorojimo procedūros, tokios kaip pūtimas ar liejimas, dailininkei tėra prieinamos tik solidžiose stiklo studijose vykstančių simpoziumų metu. Tad natūralu, kad šiais būdais įgyvendintų darbų menininkės kūryboje nėra gausu. Viena vertus, dėl minėtų techninių galimy- bių, kita vertus, dėl Daliai būdingos estetinės ir

Dalia Truskaitė. 2019 24 25 Kazio Venclovo nuotrauka Dailė Personalijos

semantinės sampratos autorė suformavo savitą stilistinį braižą. Jo pagrindas – jautri, asmeninius išgyvenimus aktualizuojanti kūrinių tematika ir lakoniška, geometrinių formų variacijomis, balto ir skaidraus stiklo pomėgiu, saikingais spalvos intarpais pasireiškianti darbų plastika, papildyta kitų medžiagų ar ready-made objektų panau- dojimu. Siekiant plačiau pristatyti dailininkės kūrybą, norisi pakomentuoti bent keletą etapinių darbų, ženklinančių jos meninių paieškų kelią ir atskleidžiančių idėjų bei naratyvų tęstinumą. Dailininkės eksperimentų pradžia galime įvardyti 2005 metus, kuomet buvo pradė- tas ir palaipsniui sukurtas trijų objektų ciklas pavadinimu „Mama“. Ciklo darbai kiek skirtin- gais aspektais atspindėjo autorei tuo metu itin svarbią šeimos, motinystės ir moterystės temą. Pirmojo darbo „Mama I“ naratyvo kodu ir esmine medžiaga tapo vaikiško maisto indeliai, sukaupti augant menininkės sūnums. Į didelę stačiakampę stiklo plokštę horizontaliomis eilėmis implantuoti buteliukai kompozicijoje sukūrė vizualinį kon- trastą su griežta darbo struktūra, o stiklo lydymo metu suniokoti įvairiaformiai stiklainėlių pavida- lai praplėtė darbo prasminį lauką, primindami kasdienybės rutinon įspraustos moters įvairialypę veiklą, pareigas, siekį nuolatiniame skubėjime palaikyti tvarką ir aiškumą. Antruoju ciklo dėmeniu tapo šešių neskai- draus stiklo plytų (kurių svoris ir matmenys Dalia Truskaitė. Mama II. Investicija. 2011, fragmentas, atitinka aukso luito standartą) skulptūrinis formose lietas stiklas, foto nuotrauka, objektas „Mama II. Investicija“. Kiekvienoje ply- vieno elemento matmenys 4 × 8 × 24 cm toje, panašiai kaip ir aukso dirbiniuose, buvo atlieti gamintojo įspaudai, medžiagos kokybės, prabavimo metai, svoriai, unikalaus blokelio numeriai. Kūrinio įgyvendinimui autorė pasi- telkė tą patį principą, kaip ir prieš tai aptartame darbe: panaudojo vaikų maisto indelius. Šiuo aspektu minėtus objektus galėtume priskirti perdirbimo meno (recycled art) krypčiai, kurią dailininkė aktyviai eksploatuoja ir kituose savo darbuose. Tačiau esminė aptariamų kūrinių idėja vis dėlto slypi kitur: ji išreiškia menininkės šeimos, augančių vaikų vertinimą, vilčių, atsiminimų ir lūkesčių, susietų su jais, įprasminimą, pateiktą per autorei svarbią stiklo medžiagą. Trečiojo ciklo kūrinio „Mama III“ esminis akcentas – ant metalinio stalo karkaso užtiesta

Dalia Truskaitė. Dalia Truskaitė. grublėta, žemyn plastiškai krentanti stiklo Mama I. 2005, Mama III. 2007, staltiesė, atspindinti beveik tikrovišką audinio stiklas, stikliniai kūdikių maisto indeliai, geležis, h 170 cm stiklas, geležis, h 60 cm Vidmanto Ilčiuko nuotrauka Vidmanto Ilčiuko nuotrauka struktūrą. Raudona staltiesės spalva pasirinkta

26 27 Dailė

neatsitiktinai. Jos semantinė reikšmė grin- atspindi apatiją („Iš moterų gyvenimo. Tik debe- džiama kraujo ryšiu, kasdien šeimos gyvenime sys... jokių naujienų“, 2011) ar vėl bundantį norą tvyrančių rūpesčių ir motiniškos meilės jausmu. veikti, džiaugtis, neprarasti vilties („Iš moterų Visus šiuos darbus jungiančios artimos prasmės gyvenimo. Gyvenimas niekada nėra liūdnas, konceptualiai perteikė menininkės kaip motinos mums tik taip atrodo... “, 2011, „Iš moterų gyve- savirefleksiją, o kartu apibendrino daugelio žmo- nimo. Dolce Vita II“, 2012). Tačiau įdomu tai, nių šeimos gyvenimo vertybes. kad literatūriški, net poetiški pavadinimai kūri- 2008–2009 metais Dalia sukūrė dar vieną nių plastiniuose sprendimuose autorei visiškai keistą stiklo objektą „O dėl manęs nepergy- nekliudo išlikti lakoniškai vaizduosenos pra- venk – aš labai „storžievis“ tam tikra prasme“, sme: pasitelkti išgrynintą, geometrišką formą, kurio pagrindą sudarė išlenkta peršviečiamo deklaruoti stiklo medžiagos skaidrumą arba stiklo plokštė su į ją sudėtingai įmontuotomis apsiriboti viena, dažniausiai balta spalva. Tokia detalėmis – smulkiais vielos strypeliais. Išdėstyti saikinga stilistika ypač būdinga pastarųjų metų plokštės centre, dinamiški ir žaismingi, jie priminė darbams „Nepasakyti“, „Neuždengti“, „Vieta“. vyrišką plaukuotą krūtinę. Šis groteskiškas objek- Šie instaliacinio pobūdžio kūriniai Dalios kelią tas tikėtinai vėl akcentavo tai, kad kasdienybės nutiesė nuo vitražo ar stiklo dailininkės į šiuo- įvykiai ir problemos nėra pajėgūs paveikti gyve- laikinės menininkės, besiremiančios įvairiomis Dalia Truskaitė. Uždengti. 2016, matintas stiklas, 4 vnt. 95 × 75 cm nimo užgrūdintą dailininkę, įgijusią vyriškos jėgos postmoderniomis medijomis, poziciją. Tuo Vidmanto Ilčiuko nuotrauka ir tapusią stipria, nepriklausoma, net neigiamas būdu ji papildė įvairių kartų stiklo kūrėjų, tokių patirtis smagiai ironizuojančia asmenybe. kaip Eimutis Markūnas, Irina Peleckienė, Julija Norint pilnai suvokti Dalios kūrinius būtina Pociūtė ir kitų, panorusių praplėsti savo cecho stiklo kaip kūrybinės medžiagos ištakų, o kartu Ši instaliacija gimė laipsniškai: dailininkė ėmėsi skaityti jų pavadinimus, kuriuos menininkė ribas, gretas. įprasmino žmogaus gyvenimo virsmą į nebūtį. kurti A4 formato matinto stiklo lakštus ir eks- visada apgalvoja, naudoja taikliai, svariai. Esmingas Dalios posūkis konceptualumo Kitas „išsigryninimo žingsnis“ stebimas plokš- ponuoti juos vienus šalia kitų, kaip neparašy- Darbų pavadinimai nukreipia žiūrovo mintį, ir minimalizmo linkme matomas kūrinyje tėje „Iš moterų gyvenimo. Naujas lapas“ (2014). tus, neišsiųstus laiškus ar neišsakytas mintis. kuria abipusį ryšį, kviečia dialogui. Kartais jie „Keturios saujos“ (2013). Jame eksponuo- Vizualiai tai – itin paprastas kūrinys, tiesiog Tolydžio „laiškų“ skaičius augo. Dalia kūrinį sukelia nostalgiją ar prajuokina („Svajonės, dama sumaltų skirtingų gėrimų butelių dul- matinio stiklo „puslapis“, kurį galime traktuoti demonstravo ne kartą, vis skirtingomis aplin- arba paršiuko balionėliai“, 2009), kartais kes ir smėlį menininkė žiūrovą sugražino prie kaip tabula rasa, o dar tiksliau kaip dailininkės kybėmis ir apimtimis. Per pastaruosius metus norą pradėti kitą gyvenimo ir kūrybos etapą. jis rodytas tarptautinėje stiklo meno biena- Toliau saikingos plastikos liniją ženklina koncep- lėje „European Glass Context 2016“ Danijoje, tuali kompozicija „Uždengti“ (2016), vaizduo- J. Monkutės-Marks muziejuje Kėdainiuose, janti keturis glamžytą popierių primenančius kaip personalinė paroda buvo pateiktas Kauno didžiulius stiklo lakštus, galimai dengian- „Meno parko“ galerijoje. Pasak pačios meninin- čius kažką svarbaus: greičiausiai dailininkės kės, tai architektūriškas darbas, kurį galima būsimus darbus, meninius bandymus, nerea- montuoti ant sienų, grindų, papildyti ar išdalyti lizuotus eksperimentus... Eksperimentiškumu ant kelių plokštumų. Parodos Kaune anotaci- čia pasižymi ir glamžyto popieriaus efektą joje dailininkė buvo pateikusi tekstą, grindžiantį išgauti padėjusi stiklo klampinimo formose instaliacijos idėją, tad ją komentuojant labiau- technika, stiklui teikianti trapumo, lengvumo, siai norisi remtis originaliomis autorės minti- popieriaus medžiagiškumo įspūdį. Šia prasme mis: „Ką aš norėjau šia paroda pasakyti? Ogi „Uždengtuose“, taip pat kituose Dalios dar- nieko. Norėjau nieko neteigti, nieko neaktuali- buose matome tokią meninę strategiją, kai zuoti, neiškelti jokių problemų, nieko neįpras- padarytas objektas tikrovėje siejamas su kita minti, neatkreipti dėmesio, neišsakyti jokios medžiaga, vadinamąją medžiagos inversiją. nuomonės, neginti pozicijos…. Norėjau palikti Minėtą principą dar XX a. 7-ajame dešimtme- tylią erdvę, kurioje visi ramiai galėtų „stumdyti“ tyje taikė JAV menininkai (poparto kūrėjai), o mintis, kiekvienas savo. Visuotinio šnekėjimo amžiaus pabaigoje juo naudojosi ir postmoder- ūžesy, kai, atrodo, kad kiekviena ląstelė nori ką nizmo keliu pasukę lietuvių autoriai. nors ištarti, apie ką nors pranešti, vis pasigendu Vaizdo lakoniškumas, konceptualus požiū- nieko nesakymo pauzių“. ris, kūrinių formos ir medžiagiškumo sampratos „Meno parke“ instaliacija „Nepasakyti“ buvo panašumas atsikartojo ir viename įdomiausių praplėsta dar vienu objektu: neparašytų laiškų menininkės darbų – instaliacijoje „Nepasakyti“. (stiklo lakštų) keliamas asociacijas pratęsė ant

← Dalia Truskaitė. Nepasakyti. Instaliacija. 2016–2017, lenktas, matintas stiklas, kintamas elementu skaicius (30 × 20 × 0,2 cm kiekvienas). 28 29 Ekspozicijos fragmentas LDS „Meno parko“ galerijoje Kaune Dailė Portraits

sienos demonstruojama sunarpliota viela. Kaip variantą, kai vienas galiausiai tampa kitu, kai teigė dailininkė, jos poreikis kilo nesąmoningai, apverčiami prasminiai akcentai. Eksponuoju About life, laconically, sensitively, norint aprėpti galerijos erdvę, o kūrinio pavadi- pačią erdvę“. Akivaizdu, kad menininkei rūpėjo nimas – „Linija / Iš pirmų rankų du kartus“ – pri- aplinkos transformavimo, jos pasikeitimo ir taming the silence minė dvi skirtingas vielos paskirtis. Pirmoji jos poveikio žmonėms galimybės. Ir nors kūrėja paskirtis – techninė: viela krosnyje naudojama tvirtina nūdien vengianti triukšmo ir propaguo- Raimonda Simanaitienė stiklo kūrimo procese. Antroji – prasminė, asoci- janti tylą, jos įvietintą erdvę vis dėlto papildė atyvi: išreikšti vielinio raizginio sąsajas su žmonių monotoniškas garso takelis, fiksuojantis pie- The article introduces the reader to the contemporary glass mintimis, jų nesibaigiančiu srautu... šimo pamokos metu girdimą štricho šiugž- artist Dalia Truskaitė, whom we know as a long-time teacher of Vizualiai įprasmintos tylos žaismą akcen- denimą. Jo reikšmę menininkė aiškino kaip Vilnius J. Vienožinskis Art School, curator of international and tavo ir paskutinis reikšmingas Dalios darbas, spontaniškai ir neplanuotai kilusį psichologinį kuriame autorė visiškai nutolo nuo pagrindi- poreikį: „Matyt, pasąmonė negalėjo pilnai susi- local exhibitions, member of LAA, and, of course, an interesting nės savo medžiagos (stiklo) ir pasitelkė kitas taikyti su „nieko neeksponavimu“, o „paroda“ artist whose activity is not as much marked by productivity, as by kūrybines medijas. 2018 metais Pamėnkalnio atrodė labai nedraugiška žiūrovui. Tad garsas mature, stage works.

She studied stained glass at Vilnius Academy of Arts. However, in the field of Lithuanian art glass, the artist has established herself not as a designer of stained glass, but as a creator of conceptual objects, glass sculptures, and instal- lations. The majority of the artist's works were made from flat glass sheets, using various hot (sintering, bending) and cold glass techniques. The author has created a distinctive stylistic design based on sensitive, personalized themes and laconic work plastics characterized by vari- ations of geometric shapes, white and trans- parent glass, moderately colored inserts and supplemented with the use of other materials or ready-made objects. In order to fully comprehend Dalia's works, it is necessary to read their titles, which the artist always considers and uses purposefully, strongly. to comment using the original thoughts of galerijoje Vilniuje ji surengė asmeninę parodą čia veikė tarsi fonas „kūriniui“, tarsi kažkas už Job titles direct the viewer's thoughts, create a the author: “What did I want to say with the „Vieta“, vėl gimusią kaip priešprieša informaci- racionalių sprendimų nugaros – nuo pragmatiš- mutual relationship, and invite dialogue. Literary, exhibition? Nothing. I wanted to assert nothing, jos gausai, daugžodyste ir vaizdais perpildy- kos realybės nutolęs meno pasaulis – krebždė- even poetic titles in the plastic solutions of the actualize nothing, raise no problem, give tam gyvenimui. Galerijos erdvę, kurią vizualiai jimas pieštukais, puoselėjant naivias iliuzijas“. works do not prevent the author from remaining meaning to nothing, to state no opinion, take skaido šešios masyvios kolonos, menininkė Šį dailininkės kūrybos binariškumą gana taikliai laconic in the visual sense. no position... I wanted to leave a quiet space in papildė dar keliomis identiškomis kolonomis, pastebėjo ir menininkas Vytautas Paplauskas. Dalia's essential turn in the direction of which everyone could “wonder” in their thoughts taip eksponuodama ne kūrinius, bet pačią Recenzuodamas autorės instaliacijas jis teigė, conceptualism and minimalism is featured in the calmly, each in their own. In this global buzz, aplinką ir sukurdama įvietinto meno objektą. kad kūrėjos darbus reikėtų priskirti postmini- Four Handfuls (2013). By displaying dust from when every cell seems to want to say something, Galvodama apie architektūrinį parodos išbaig- malizmo krypčiai, nes, skirtingai nei tradiciniai different bottles of drinks and sand, the artist I miss pauses of not saying anything”. tumą, menininko įsiterpimą į patalpą Dalia teigė minimalistai, menininkė nesiremia minimaliz- brought the viewer back to the source of glass as Artist Vytautas Paplauskas, reviewing the taip: „Daugelis galerijų yra tokios, kuriose įsiveli mui būdingu šaltu intelektualumu. Atvirkščiai, ji a creative material, and at the same time gave author's installations, stated that the artist's į nesibaigiančias klampias diskusijas – ginčus „operuoja tokiomis formomis, kurios turi aiškias a sense of meaning to human life's transforma- works should be attributed to the postmini- su erdve. Šį kartą mano diskusija baigėsi visišku kultūrines konotacijas“, puoselėja vizualinio raci- tion into nothingness. Often in Dalia's works, we malism because unlike traditional minimal- fiasko. Į aplinką nepavyko įsprausti jokio kūri- onalumo ir vidinio dvasingumo pusiausvyrą. Tuo see the artistic strategy of when the created ists, the artist does not rely on the cold intellect nio. Neatrodė, kad erdvėje trūktų kokio nors būdu ši paroda, o ir apskritai didžioji Dalios kūry- object is associated with another material, the inherent in minimalism. On the contrary, she meno. Ji jau buvo beveik užpildyta. Neliko nieko bos dalis tarsi atspindi du pradus, kurie, pasak so-called material inversion effect. “uses forms that have clear cultural connota- kito, kaip pabaigti ją pildyti. (...) Tai paroda apie René Descartes'o, tiksliausiai išreiškia žmogiš- One of the most interesting works of the tions”, fostering a balance between visual ration- kūrinio ir erdvės santykį ar, tiksliau, išvirkščią jo kąją prigimtį: mąstymą ir jausmą... artist, the installation Unsay/Unsaid, is best ality and inner spirituality. •

Dalia Truskaitė. Keturios saujos. 2013, Dalia Truskaitė. Viet a, instaliacija. 2018, → Dalia Truskaitė. Place, installation. 2018, maltas brendžio, alaus, vyno butelių stiklas, metalo profiliai, gipskartonio plokstes, tinkas, sienu dazai, metal profiles, drywall boards, plaster, wall paint, stone tiles. pajūrio smėlis 30 akmens mases plyteles. Ekspozicija LDS Pamėnkalnio galerijoje Vilniuje 31 Exposition at LAA Pamėnkalnis Gallery in Vilnius Dailė Personalijos

Labai dažnai gilindamiesi į pavienio menininko kūrybą, neišvengiamai susiduriame su auten- tišką autoriaus vaizdinį mąstymą ir kūrybos braižą lemiančiomis aplinkybėmis. Šiuo požiū- riu kalbėdama apie Lino Jusionio pasaulėvaiz- džio ir tapybos estetikos ypatumus, išskirčiau keletą juos, mano manymu, formuojančių veiks- nių. Turiu omenyje menininkų šeimos tradici- jas – tai Lino tėvo tapytojo Vidmanto Jusionio ir Lietuvos modernizmo klasikų Lino senelio tapytojo Stasio Jusionio bei močiutės keramikės Aldonos Ličkutės-Jusionienės kūrybinis poten- cialas, kurį akivaizdžiai apibrėžia savito meninio stiliaus paieškos ir kryptingas kūrybos autentiš- kumo puoselėjimas. Meninio braižo išskirtinumo, atpažįstamumo klausimas iš dalies aktualus ir nagrinėjant Lino Jusionio kūrybą, t. y. daugelio žvilgsnį pamaloninančia tapyba, slėpiningais, neretai intensyvaus kolorito panoraminiais kraš- tovaizdžiais, išsiskiriančiais glotnia, itin subtiliais tonų perėjimais pasižyminčia daiktiška tapysena. Manau, ir atsitiktinai, ir natūraliai parodoje „Augalai, kaminai ir plynės“ Linas Jusionis kai kurių paveikslų motyvus „skolinasi“ iš dinastinės aplinkos. Kaukės įvaizdis atkeliauja į „Gundymą“ (2018), vartant močiutės turėtą afrikietiškų kau- kių albumą, o palmės „alėja“ drobėje „Palmės ir ledynas“ (2018) – aptikus garaže seną senelio Slėpiningos paveikslą su palmėmis. Kita vertus, ypatingas stilistinis ryšys ir pasimėgavimas „nematoma“ dažo slinktimi ir lygiu paveikslo paviršiumi (prieš- Lino Jusionio prieša Stasio Jusionio tiršto dažo faktūroms ir pastozinei tapybai) galėtų būti sietinas su Lino tėvo tapytojo Vidmanto Jusionio tapybos speci- geismų erdvės fika. (Iki šiol netyla ginčai, kas geresnis tapyto- jas – Vidas ar Linas, taigi neabejotinai judviejų jungtinė paroda būtų ganėtina intriga.) Kitas man labai svarbus Lino Jusionio tapy- Rita Mikučionytė bos bruožas – glaudžios giluminės sąsajos su filosofiniu pasaulio matymu. Dar studijuodamas VDA Monumentaliosios tapybos trečiame kurse, „Grynas vizualumas, atsiribojantis nuo bet kokios reikšmės, mane Linas debiutavo dailės parodų scenoje kaip vis labiau vilioja savo autentiškumu ir grynu vaizdinio geismu“, – savito mąstymo tapytojas. Be abejo, pabrėžti- teigia tapytojas Linas Jusionis, pristatydamas savo parodą „Augalai, nai konceptualaus pobūdžio jo darbams tuo- kaminai ir plynės“, kuri 2019 m. vasario 7 d. – kovo 15 d. veikė met nemažą įtaką greičiausiai turėjo vienerių galerijoje „Vartai“. Šio jaunojo menininko kūryba, kaskart aplink metų filosofijos studijos VU ir filosofo Nerijaus Mileriaus kino filosofijos ir vizualumo tyrimai. save sukurdama vis naujas legendas, pastaruoju metu sulaukia Minimalistinės plastikos, fragmentuotos Lino išties didžiulio susidomėjimo. Pasižvalgykime po paskutinę jo Jusionio kompozicijos visuomet pasižymėjo sti- parodą ir pabandykime dar kartą stabtelti ties Lino Jusionio pria vidine siužeto įtampa ir buvimu „už kadro“. tapybos fenomenu. Todėl visiškai dėsningas yra šįmet galerijoje

Lino Jusionio ekspozicijos „Vartų“ galerijoje fragmentas. Linas Jusionis. 32 Lauryno Skaisgielos nuotrauka Marijos Šnipaitės nuotrauka 33 Dailė

„Vartai“ rodytos paveikslų kolekcijos apibūdini- kompozicines schemas ir pasikartojantį jautriais mas, kurį pateikia Linas: „Parodos pavadinimas tonais formuojamą intensyvių spalvinių plotų „Augalai, kaminai ir plynės“ padeda sukurti kelio koloritą drįsčiau vadinti Liną apsėdusia paveikslų filmams artimą nuotaiką ir nurodo į peizažo kūrimo manija. elementus kaip atsikartojančius mano kūrybos Kita vertus, freskos ir mozaikos specialybės motyvus.“ studijos VDA, manau, tapo natūralia prielaida Norėčiau atkreipti dėmesį į sustabdyto laiko rastis specifiniam Lino paveikslų santykiui su arba vadinamąjį Jano Vermeerio fenomeną, architektūra. Šią „architektūriškos“ tapybos kuris juntamas Lino Jusionio tapyboje. Mano tendenciją patvirtina tiek konkretaus paveikslo manymu, Lino darbuose labai netikėtai pinasi, komponavimas plokštumoje, tiek labai apgal- jungiasi kasdienės situacijos ženklai, nestoko- vota Lino Jusionio parodų ekspozicija, parenkant jantys nostalgiškų ar melancholiškų nuotaikų, o interjero erdvėje kūriniams tinkamiausius pers- kartais net kriminalinių nuojautų. Nutapyti pei- pektyvinius žiūros taškus. Tuo pat metu intelek- zažo motyvai man čia įgyja ir labai intelektualaus tualios-filosofinės ir dekoratyvios-architektūrinės siužeto, ir reklaminio „popso“ elementų, kurie tapybos požiūriu man Lino tapyba yra artima tarsi sukasi kiekvieno iš mūsų atmintyje, atgai- senovės romėnų sieninės tapybos hedonizmui, vindami pasikartojančius kadrus su labai jautria antikinio vaizdinio suponuotai tikrovės ir įsivaiz- šviesos pagava. Be abejo, tai galima traktuoti duojamo pasakojimo refleksijai. kaip maniakiško vaizdinio idėją, įžvelgiant Lino Pasak menininko, „peizažinės struktūros, kūryboje tam tikrą obsesijos paradigmą. Jau kurias kuriu savo paveiksluose, balansuoja tarp gerą dešimtmetį menininką persekiojančias realios patirties, konkrečių vietų ir archetipiškų

Linas Jusionis. Nusileidimas slėniu 2. 2017, drobė, akrilas, 190 × 250 cm

vaizdinių. Tai tarsi pasąmoniniai peiza- žai, kurių utopiškoje erdvėje randasi įvai- rūs kasdienės aplinkos objektai, dviračių sporto, slidinėjimo, meno istorijos moty- vai ir mano paties paveikslų elementai.“ Čia, manau, išryškėja Lino kūrybai būdin- gas paradoksalumas. Judesį ir greitį jis sustabdo, garsus nutildo – sukuriamas „stop kadro“ įspūdis, taigi visa situacijos panorama ir veiksmo siužetas toliau plė- tojasi žiūrovo galvoje. Kitaip tariant, Lino nutapytas peizažų užuominas pratęsiame savo vaizduotėje, vedini asmeninių išgy- venimų. Tad turime reikalą su patirčių peizažais, apie kuriuos užsimena autorius: „Stengiuosi, kad paveikslas kurtų pasako- jimo atmosferą, tačiau pats neturiu jokio užbaigto pasakojimo. Stokos jausmas kylantis iš rišlaus pasakojimo, aiškaus

Linas Jusionis. Šalna. 2019, Linas Jusionis. Pasiruošimas. 2018, drobė, akrilas, 145 × 100 cm drobė, akrilas, 140 × 180 cm 34 35 Lauryno Skaisgielos nuotraukos Dailė Personalijos

objektų ar jų sąsajų identifikavimo nebuvimo („Nusileidimas slėniu 2“, 2017; „Pasiruošimas“, man yra įdomesnis.“ 2018). Randasi ir daugiau žmogaus figūrėlių, Eksponuojami Lino paveikslai, kaip įprasta, nors žmogaus (ne)buvimo paveiksle įspūdis yra labai konstruktyvūs, kadangi jų kompozici- išlieka (vėl prisimenu „mažuosius olandus“), kai jose dažniausiai dominuoja dviejų vertikalių ir vien išskirtinės daiktinės aplinkos detalės iškal- vienos horizontalės ritmika. Tai man primena bingai liudija lemtingus atsitiktinumus. renesanso komponavimo principus, kurie ne Manyčiau, kitas naujas bruožas, išryškė- tik teikia paveikslui tvirtumo, bet ir sukuria jęs Lino Jusionio parodoje „Augalai, kaminai ir plynės“, – daiktiško motyvo prerogatyvą kei- čiantis spalvinių plotų abstraktumas, kuris arti- mas Marko Rothko sakralios dėmės sampratai („Perone“, 2017). Neatsitiktinai pats tapytojas kalba apie dvilypumą: „Kita vertus, mane visada domino vaizdinio dvilypumas, kai vaizdinys gali likti iš principo nebylus, bet tuo pačiu provokuoja jį interpretuoti ir priskirti jam reikšmę. Šis dvily- pumas man yra kertinis dalykas galvojant apie vaizdinį.“ Kalbant apie kūrybos procesą, dar viena iki šiol mažiau žinoma, bet autoriui itin svarbi detalė, kurią jis atsiskleidė parodoje vesda- mas ekskursijas, – labai maži būsimų paveikslų eskizai, t. y. A4 dydžio popieriaus lape ne kartą pasikartojantys tos pačios kompozicijos minia- tiūriniai paveikslėliai. Juose matyti pagrindinė kompozicinė struktūra, kurią vėliau tapytojas perkomponuoja jau ant gatavų gruntuotų drobių pasitelkdamas liniuotes, gulsčiuką, statybines juostas. Palyginti su esminio eskizo paieško- mis, kurioms menininkas skiria daug dėmesio, vėlesnis tapymo procesas yra veikiau technikos ir profesionalumo reikalas, taigi Linas nelaukia amžinybės, pastovumo ar sustojusio laiko įspūdį. ypatingos meditacinės būsenos ir nepuoselėja Pažymėtina, kad Linas labai lengvai atsisvei- sankirtos („Šalna“, 2019), išoriškai šiek tiek Iš tikrųjų nesunkiai atrastume ne vieną italų išskirtinio nusiteikimo tapyti. kina su savo paveikslais, neprisiriša prie jų. Gal apeliuojančios į tarpinį, realaus ir abstraktaus ankstyvojo renesanso tapybos pavyzdį, kuriame Vis dėlto įdomu, kad Linas neturi daug nuo- čia galėtume įžvelgti rytietišką neprisirišimo prie vaizdinio dualizmu paremtą Gerhardo Richterio ryškus toks harmonijos pojūtis. Antra vertus, seklių sekėjų, nors magiška minimalizmo galia daiktų momentą. Kita vertus, yra ir labai prak- tapybos būvį. būdamas gan ekspresyvaus būdo, šitaip tapyda- ir grynumo estetika, intuityvus racionalizmas tinių sumetimų – jo dirbtuvė po parodos lieka Kiekviena Lino Jusionio paroda yra savotiška mas Linas galbūt save „nuramina“ ir menamai aktualus ne tik jo mokinių darbų, bet ir šiuolai- visada tuščia, tad nėra stelažų su senais paveiks- ankstesnių parodų tąsa. Iš tikrųjų kas dveji treji atranda vidinę pusiausvyrą. kinės tapybos kontekste. Kitaip tariant, manau, lais, be to, turėdamas miniatiūrinį eskizą, Linas metai galerijoje „Vartai“ rengiamos jo persona- Man visada įdomu paieškoti, kas nauja išo- jog unikalaus Lino Jusionio braižo neįmanoma visada gali nutapyti analogišką paveikslą, nors linės parodos ilgam išlieka atminty. Kita ver- riškai atpažįstamoje ir drastiškai nekintančioje pakartoti, nes jis grindžiamas labai savitu vaizdų niekada to nėra daręs. tus, kiekvienoje parodoje turime peizažų rinkinį, Lino Jusionio kūryboje. Pastaruoju metu sukur- matymu, žaismingumu, kartais net šmaikščia Šioje parodoje turbūt mažiausiai išgyvenau kuriame, anot Lino, „paskiri aiškios reikšmės tuose darbuose matyti daugiau gestinės tapybos ar ironiška anekdotiškos gyvenimo situacijos juslinį kūniškumą, apie kurį užsimena auto- neturintys peizažai jungiasi į prasmės stokojan- intarpų, kurie traktuotini kaip tam tikri faktūros pastaba. Net norėdamas tapyti taip, kaip Linas, rius: „objektai, atsirandantys mano paveikslų čią seką, kuri užuot pasiūliusi aiškesnį naratyvą iššūkiai, ritminio žaidimo elementai ar net iššau- ir nusipirkęs prekybos centre grindims lakuoti erdvėse, yra tarsi prasiveržiantys libido pasireiš- toliau klaidina savo estetizuotu nebylumu ir kiančios prieštaros. Daugėja paveikslų, kuriuose skirtų teptukų, kurie nepalieka šerelių, nega- kimai sterilioje, griežtai sustyguotoje, estetizuo- transliuoja keistą, nostalgišką nuotaiką.“ nyksta griežta horizonto linija ir sustiprėja besi- lėsi jo braižo pakartoti, nes neturėsi išlavinto toje erdvėje. Paveikslas man yra kaip geismo sukančios erdvės įspūdis („Ieškant palmės“, žvilgsnio ir rankos judesių, nematysi spalvinių vaizdiniui realizacija ir polemiška įtampų, nuo- • „Lankytojas“, abu 2017). Kita vertus, matome tonų, nelips ir neslys drobe akrilo dažas, o ir taip taikų ir signifikantų erdvė.“ Greičiau matyčiau daugiau smulkių subtilių peizažo detalių, kurios meistriškai nesukomponuosi, juolab iš mažyčio Lino Jusionio kūryboje kito etapo pradžią, kurią išryškėja tik labai arti priėjus prie paveikslo kvadratėlio. simbolizuoja abstraktaus ir realaus vaizdinio

Linas Jusionis. Palmės ir ledynas. 2017, Linas Jusionis. Perone. 2017, drobė, akrilas, 140 × 180 cm drobė, akrilas, aliejus, 100 × 145 cm 36 37 Lauryno Skaisgielos nuotraukos Portraits Exhibitions & Projects

Linas Jusionis' mysterious spaces of lust Parodos ir Rita Mikučionytė

“Pure visuality that stands apart from any meaning attracts me more and more to its authenticity and pure visual lust,” says painter Linas Jusionis, presenting his projektai exhibition Stacks, plants and plains, which was open February 7 – March 15, 2019, at gallery Vartai.

Very often, when dealing with the work of and architecture and shaped the trend of individual artists, we are inevitably faced with “architectural” painting. the circumstances determining the author's According to the artist, “the landscape authentic visual thinking and creative style. What structures I create in my paintings balance I have in mind is the artists' family traditions – it between real experience, specific places, and is the creative potential of Lithuanian modernist archetypal images. They're like subconscious classics, Lina's grandfather painter Stasys landscapes with their utopian space filled with Jusionis and his grandmother ceramicist Aldona various everyday environment objects, bike Ličkutė-Jusionienė. Both accidentally and sports, skiing, art history motifs, and elements naturally, Linas Jusionis “borrows” the motifs of of my own pictures.” But he stops the movement some paintings from the dynastic environment. and speed, silences the sounds – thus creating On the other hand, the special stylistic connection the impression of a “stop frame”. We are dealing 40 and the enjoyment of the “invisible” glide of paint with landscapes of experiences. Objektyvus ir and the even surface of the painting could be Linas' paintings are very constructive linked to the specifics of painting of Linas' father, because their compositions are mostly subjektyvus laikas painter Vidmantas Jusionis. dominated by the rhythm of two verticals and Dariaus Žiūros projekte The conceptual character of his works was one horizontal. most probably influenced by the one-year studies And what's new in the externally recognizable „Gustoniai“ of philosophy at VU and research of philosopher and drastically unchanging Linas Jusionis' work? Nerijus Milerius' philosophy and visuality. More insertions of gesture painting can be seen 46 Minimalist plastic and fragmented compositions in his recent works. by Linas Jusionis have always had strong inner As far as the creative process is concerned, LDS galerijų apžvalga. storyline tension and being “behind the scenes”. another lesser-known detail, which is Linas says, “the title of the exhibition Stacks, particularly important to the author and which Tikrovės plants and plains helps to create a mood close to he has revealed at the exhibition while guiding (įsi)vaizdavimo būdai: road movies and points to landscape elements as excursions, is a very small sketch of a future repeating motifs of my creative work.” painting, i.e. in an A4-size sheet of paper atspindžiai, patyrimai, The painted landscape motifs have both a repeatedly reproduced miniature pictures of the heterotopijos very intelligent storyline and promotional “pop” same composition. elements that seem to float in the memories At the exhibition, probably the least of all of each of us, revitalizing recurrent shots with I experienced the sensual corporality that very sensitive light. This can be seen as an idea the author mentions: “the painting is like a of a manic image, seeing a certain paradigm realization of lust for the image and a polemic of obsession in Linas' work. On the other space of tensions, moods, and signifiers.” hand, frescoes and mosaic studies at the VAA, Rather, I would see the beginning of the next I believe, became a natural premise for the stage in Linas Jusionis' work, symbolized by the specific relationship between Linas' paintings intersection of abstract and realistic imagery.

38 39 Dailė Parodos ir projektai

2001 metų balandį meninin- Aušra Trakšelytė: Šis kūrinys byloja ne tik apie Kultūros ir meno festivalis kas Darius Žiūra pradėjo Nors projekto „Gustoniai“ schema žmogų, pavaldų laikui, jo likimą, – „Gustonių meno dienos“ (iš dalies tęstinį projektą „Gustoniai“ – gana aiški ir paprasta, tačiau kūri- vėlesniuose vaizdo filmuose kai finansuotas Lietuvos kultūros tary- nys yra atviras subjektyviems ges- kurių senolių nebeišvystame (jų bos), surengtas menininko pastan- kas trejus metus Gustonių tams, patirtims ir interpretacijoms. portretus keičia juoda užsklanda gomis, buvo pirmas kartas, kai kaime (Pasvalio r.) kiekvie- Tai plataus spekt­­ro tyrimas, išsis- ekrane), – bet ir apie socialinį filmuotą medžiagą išvydo patys nam ten gyvenančiam žmo- kiriantis estetiniais, intelektiniais, provincijos port­retą, demografinį tęstinio projekto dalyviai, o ir apskri- gui pasiūlydamas skirti sociokultūriniais sluoksniais, įpras- kismą – „tikri“ kaimo gyventojai tai pirmas viešas kultūrinis renginys minutę laiko kamerai. mintais nebyliuose, tiesiai į kamerą susipina su atvykusiais iš miesto, šio kaimo istorijoje. Taip pat pirmas Apie valandos trukmės žvelgiančiuose, mechaniškai įsigijusiais Gustoniuose sodybas. ­kartas, kai projektas „Gustoniai“ realiojo laiko greičiu užfiksuotuose Laikas, kuris kūrinyje matuojamas buvo išsamiai pristatytas ne institu- filmai kaip atskiri frag­ gustoniečių portretuose. Žiūros kaimo žmonių portretais, tampa cinėje (meno) erdvėje mentai rodyti įvairiose pasirinktas portretavimo būdas – patyriminis. Žiūrint šešis projekto Dviejų dienų kultūros ir meno parodose Lietuvoje ir užsie- neverbalus ir ilgalaikis viso kaimo „Gustoniai“ filmus tuo pat metu, festivalis po atviru dangumi, kurį nyje. Visi kartu šešiuose dokumentavimas – savo apimtimi detalės ima vienodėti, o laiko pojū- sudarė muzikinė, meninė, eduka- ekranuose pirmą kartą ir struktūra neturi analogų šiuolai- tis darosi vis svaresnis. cinė, etnografinė programa, kaip eksponuoti 2017 m. balan- kinio meno kontekste. Tai tik kelios galimos trajekto- nepriklausomas meno renginys džio 28 d. – rugsėjo 17 d. Kūrinyje susipina antropo- rijos, kuriose atpažįstame (savo) (gan retas Lietuvos kultūriniame loginis ir etnografinis žvilgsnis į gyvenimo raidos istoriją. Šiandien gyvenime) kaimo gyventojams, Antverpeno šiuolaikinio subjektą, jo psichologinį portretą. nemažai daliai žmonių, kaip ir panirusiems į kasdienius asmeni- meno muziejuje vykusioje Kaimo gyventojų atvaizdai nėra man, gyvenimas mieste artimes- nius ar kaimyninius rūpesčius, tapo parodoje „Laikinas ateičių vien archyvuojami klasifikavimo nis, tačiau diena Gustoniuose, erdve bendruomeninei kultūrinei institutas“ (A Temporary pras­me, bet ir sandėliuojami įvaiz- kur menininkas 2018 m. liepos veiklai, o sparčiai kintant kaimo Futures Institute), kuruo- dinto laiko tėkmėje. Kiekvienas 27–28 d. surengė kultūros ir meno demografinei situacijai – tarpusavio toje Anderso Kreugerio ir jų – tai minutės trukmės žmogaus festivalį „Gustonių meno dienos“, bendravimui ir vienas kito pažinimui. gyvenimo ir jo likimo ­at­spindys, sužadino aplinkos, su kuria nesieja Menininko ir festivalio dalyvių dėka Mayos Van Leemput, o kuriame žvilgsnis tampa bendra- autobiografinė patirtis, ilgesį. Nes per pasikartojantį filmavimą ir filma- Lietuvoje pristatyti 2018 m. vimo tarp portretuojamojo (kaimo projektas – tai ne tik konkretaus vimąsi bei kolektyvinį išgyvenimą liepos 27–28 d. Gustonių gyventojo) ir portretuojančiojo kaimo istorija, bet taip pat savęs videoprojektas „Gustoniai“ trans- kaime, paties menininko (menininko), taip pat stebinčiojo­ refleksija kitame, nebyliai praby- formavosi į bendruomenę kuriantį organizuotame kultūros ir (žiūrovo) forma, fiksuojama lančiame apie visų mūsų tapatų reiškinį, tampantį daugiau nei šiuo- meno festivalyje „Gustonių kamera ar stebima ekrane. likimą. laikinio meno kūriniu. meno dienos“.

Objektyvus ir subjektyvus laikas Dariaus Žiūros projekte „Gustoniai“

Aušra Trakšelytė ir Darius Žiūra

Darius Žiūra. Gustoniai, 2016 „Gustonių meno dienos“. 2018 HDV, 87 min. 40 41 Vaizdas iš Dariaus Žiūros archyvo Dailė Parodos ir projektai

Darius Žiūra: apibūdinimu – „aš pradedu ne 2013 ir 2016 m., veidrodiniai­ foto­ neišvengiamai įsiterpia kūryba, o 2001 metų pavasarį atvykau nuo negatyvo, ne nuo fotografinio aparatai su aukštos kokybės optika ir tikrovės stebėjimas susipina su į Gustonius ir kiekvieno kaimo atspaudo, o nuo ekrano...“1. filmavimo parinktimis leido išplėsti subjektyviu menininko matymu ir gyventojo paprašiau praleisti vieną tonų skalę bei spalvų spektrą ir konkrečios medijos diktuojamais minutę priešais videokamerą. Per Nors vaizdo kamera visiems buvo ta atvėrė kino estetikai būdingų vaizdo vaizdo parametrais. Dar daugiau, vieną dieną perėjau visą kaimą ir pati, žmonės prieš ją jautėsi skir- plastikos galimybių. kiekvienas portretinis epizodas gali nufilmavau 60 portretų. Tuo metu tingai. Atsakomybė reprezentuoti būti suvokiamas kaip performaty- tuose kraštuose videokamera buvo save įsivaizduojamai auditorijai vie- Visa tai susilieja į visumą, kurioje fik- vus aktas arba įvykis, įteisintas ir dar nematytas reiškinys. Pirmas niems kėlė įtampą ir baimę, kiti dėl suotas laikas neatsiejamas nuo nau- užfiksuotas filmavimo kameros, – Gustonių filmas yra persmelk- to nejautė nepatogumų. Filmavimo dojamų vaizdo technologijų. Nors kiekvienas filmuojamas žmogus tas nuostabos, kad kažkas sukorė kamera, kaip ir fotoaparato objekty- kiekviename epizode portretuo- tiesiogiai dalyvauja savo portreto tokį kelią, kad įamžintų šią Dievo vas, pasirodė kaip labai nedemokra- jamas realus žmogus konkrečioje kūrime, pasiūlydamas vaizdo kame- užmirštą vietą pasaulio krašte. tiškas vaizdavimo įrankis2. erdvėje ir laike, čia neišvengiamai rai vieną iš daugelio galimų savo kyla paradoksalūs tikrovės ir fikcijos, įvaizdžio versijų.

Nufilmuoti portretai nebuvo Dabar, praėjus 18 metų nuo pirmos Kadrai iš filmų: autentiško patyrimo ir santykio su „meniški“, kai modeliai pozuoja vado- filmavimo sesijos, yra sukurti šeši „Gustoniai 2001“ menine raiška klausimai. Tobulėjant vaizdo fiksavimo techno- „Gustoniai 2004“ vaudamiesi tam tikrais kultūroje jau projekto filmai. Juose susipina keli „Gustoniai 2007“ logijoms, leidžiančioms vis detaliau galiojančiais savęs reprezentavimo tikrovės sluoksniai – matyti, kaip Kiekvienam videoportretui yra svar- pavaizduoti tikrovę, realybė tarsi standartais. Pagrindinė filmuotos užauga vaikai, suaugusieji sensta, bios apšvietimą įtakojančios oro ištirpsta papildytos realybės kopi- medžiagos ypatybė buvo ta, kad dau- o kai kurių pagyvenusių žmonių sąlygos ir paros laikas, aplinka ir jose. Žvelgiant į Gustonių projektą guma žmonių pozavo tiesiog stovė- nelieka vėlesnių filmų kadruose. fonas bei įvairūs atsitiktiniai fak- iš laiko perspektyvos, gali atrodyti, dami ar sėdėdami priešais kamerą ir Laikas – gimimas ir mirtis, migracija, toriai. Taip pat ir ryškumo gylis, kad autentiškiausias yra 2001 metų vieną minutę laiko žvelgė į objektyvą. gentrifikacija – veikia visą socialinį lemiantis santykį tarp skirtingų filmas, sukurtas naudojant gana gyvenimą. 2001 m., kai prasidėjo kadro planų. Gautas rezultatas paprastą buitinę kamerą be inte- Tiesioginis akių kontaktas yra projektas, Gustoniuose gyveno vien visada teatspindi vieną iš daugy- gruotos vaizdo stabilizavimo funkci- taupiai dozuojamas socialiniame „tikri“ gustoniečiai. Vietos žmonėms bės vizualaus sprendimo galimy- jos. Nuolat drebančiame vaizde kai bendravime ir retai naudojamas mirus, kai kurios sodybos tapo mies- bių. Taip į dokumentinį formatą kur galima įžvelgti filmuojančiojo atvirai. Visiems, kurie dalyvavo pro- tiečių vasarnamiais arba savaitgalio jekte, kaip ir man, tai buvo žings- rezidencijomis. Daugelis jų gyven- nis iš įprastos socialinės rutinos į tojų taip pat tapo projekto dalyviais. nepažįstamą erdvę. Tai sustiprino ir komplikuotas žmonių santykis su Kiekviename vienos minutės port­ kaime įsitvirtinusia fotografavimo reto epizode matyti ne tik žmo- tradicija. Tais laikais fotografijos gaus veidas, bet ir jo gyvenamosios dažniausiai buvo spausdinamos ant aplinkos fragmentas. Per 18 metų fotopopieriaus, o fotografuojama žvyrkelį pakeitė asfaltas, atsirado ypatingomis progomis ir tinkamai vandentiekis, buvo pastatyta naujų tam pasirengus. Todėl filmuotis kas- namų, pakito apranga, vis labiau diene apranga buitinėje aplinkoje tapo matomi globalios vartotojiškos daugeliui buvo neįprasta, o atskirais kultūros ženklai. atvejais – kategoriškai nepriimtina. Kadangi nebuvo duotas joks išanks- Beveik kiekvienam projekto filmui tinis filmavimo veiksmą įteisinan- buvo naudojama skirtinga kamera. tis scenarijus, žmonės reagavo į Tai vizualiai iliustruoja­ vaizdo tech- kamerą panašiai kaip į fotoaparatą, nologijų raidą nuo tūkstantmečio o patį filmavimą Gustonių gyvento- pradžios: 2001 m. portretai buvo 1 Baker, George, „Photography's Expanded jai iki šiol dažnai vadina paveiksla- filmuojami video8 formatu; 2004 Field“, October, Nr. 114, 2005, p. 120–140. vimu. Gautoje medžiagoje susipina m. analoginę elektroniką pakeitė nuorodos į fotografiją ir į kino/video skaitmeninis video (DV), o netrukus 2 Plačiau apie tai kalbu tiriamojo darbo vaizdą. Tai siejasi su George'o (2007 ir 2010 m.) – aukštos raiškos „SWIM, Monumentas utopijai, Gustoniai, metatekstas“ dalyje „Apie autoportretą ir Bakerio „išplėsto fotografijos lauko“ skaitmeninis video (HDV). Dar vėliau, kita“, p. 61–65.

Gustonių kaimas ir jo apylinkės. 2018 08 28 42 Sauliaus Žiūros nuotrauka 43 Dailė Exhibitions & Projects

širdies ritmą. Pažangesnių vaizdo technologijų naudojimas vaizdą Objective and subjective time paverčia vis rafinuotesniu ir para- doksaliai iškreipia tikrovės patyrimą. in Darius Žiūra's project Gustoniai Gali būti, kad toks įspūdis yra neiš- vengiamas – tūkstantmečio virsmą Aušra Trakšelytė and Darius Žiūra daugelis prisimena VHS formate. In April 2001, artist Darius Žiūra started a continuous project Gustoniai – every three Vėliau, vis populiarėjančio ir pingan- years in the village of Gustoniai (Pasvalys district) he asked every person living there čio skaitmeninio vaizdo potvyniui užplūdus socialinę erdvę, atvaiz- to give a minute’s time for the camera. Approximately one-hour films, as separate dai vis labiau nuvertėja, tačiau bet fragments, were shown at various art venues in Lithuania and abroad. All films koks vaizdas, užfiksuotas analogine together were presented at the exhibition A Temporary Futures Institute, curated by vaizdo kamera iki 2000-ųjų, atrodo Anders Kreuger and Maya Van Leemput at the Antwerp Museum of Contemporary ypatingas ir kelia nostalgiją. Art (2017). In summer 2018, for the first time in Lithuania they were shown in Gustoniai at the open air festival Gustoniai Art Days, organized by the artist himself.

of the village. Moreover, it was the village with births and deaths, migration first time when theGustoniai project and gentrification. was presented in detail and not in an institutional (art) space. During the The ever-improving image technology, repeated filming and collective experi- which enables an increasingly more ence, the video project Gustoniai trans- detailed depiction, dissolves the real formed into a community-creating into the infinity of hyper-real copies. phenomenon transcending the frame- When I look at the Gustoniai project work of contemorary art. from the perspective of time, it some- times occurs to me that in the first film, Darius Žiūra: In the spring of 2001 which I made during a single day with I came to Gustoniai with a video a simple analogue handycam without camera and asked every inhabitant image stabilization option, the highest of the village to spend one minute in level of authenticity was achieved. The Įdomu įsivaizduoti, kaip „Gustonių“ laikrodžio valandi­nė rodyklė įveikia Kadrai iš filmų: Aušra Trakšelytė: The portrayal style front of it. In one day I moved from increasing image quality makes the „Gustoniai 2010“ filmai atrodys vėliau, kai tikrovė bus per dieną. Tikėtina, kad po tiek laiko „Gustoniai 2013“ chosen by Žiūra – non-verbal and one end of the village to another, and project more and more sophisticated, atkuriama ir tuo pat metu neišven- ir politinis klimatas, ir kultūros scena, „Gustoniai 2016“ long-term documentation of the shot 60 portraits. At that time, the and paradoxically also makes it recede giamai falsifikuojama dar pažanges- ir socia­liniame gyvenime naudoja- whole village – has no analogs in the video camera was still something rare from reality. nėmis priemonėmis. Vis dėlto jei į mos technologijos bus pakitusios. context of contemporary art in terms and new. The first film from Gustoniai projektą pažvelgtume kaip į tęsti- Kai kurios dabar kultūros lauke of its structure and extent. In the is permeated with the sense of wonder If I continue the Gustoniai project every numą, pasireiškiantį per individua- madingos teorijos atrodys pasenu- work, both the anthropological and that somebody would come such three years, then I will shoot its 12th laus vystymosi ženklus, per nuolatinį sios, o jų vieta užims naujos, leisian- ethnographic look into the subjects a long way to film this godforsaken instalment in 2034. 12 films together tapsmą ir kaitą, galbūt objektyvios čios mums suvokti dar sudėtingesnę and their psychological portraits, place at the end of the world. can be symbolically associated with the tikrovės skirtis taptų aiškesnė. Tai tikrovę. Bet laikas ir toliau tekės ta intertwine. The images of the rural full circle that the hands of a clock make laiko tikrovė, nuolatinis nesustab- pačia kryptimi, ir esminės žmogiško- population are archived in the sense 18 years have passed since the first in a day. It is very likely that the political­ domas ir negrįžtantis kismas, kuris, sios problemos išliks tos pačios. of classification but are also stored in shooting session. So far I have made climate will be different then, just like atrodo, nepriklauso nuo vizualių the flow of pictured time. six such films, documenting the village the cultural scene and the technolo- kiek­vieno portretinio kadro para- • On 27–28 July 2018 in Gustoniai, of Gustoniai every three years. Several gies available. Some of the speculative metrų, nuo pasirinktų vaizdavimo the artist organized an open air art layers of reality are intertwined in these theories of current discourse will seem priemonių ir net nuo mūsų požiū- festival Gustoniai Art Days. It was not films, with their 15-years timespan. We outdated. New theories, enabling us to rio į tai, kas vyksta. Jei šis projek- only the first time that the partici­ see children mature and adults age. We grasp even a more complex reality, will tas toliau tęsis, 2034 m. turėtu buti pants of the continuous project see the seniors present in one session be written. But time will flow in the same sukurtas 12 filmas. 12 filmų simboliš- saw the footage but also the first disappear from the next ones. Time irreversible way and the essential human kai asocijuojasi su trajektorija, kurią public cultural event in the history affects the entire social cast of the problems will remain unchanged.

44 45 Dailė Parodos ir projektai

Tikrovės (įsi)vaizdavimo būdai: atspindžiai, patyrimai, heterotopijos

Evelina Januškaitė- Krupavičė

„<...>Viskas mirtingųjų gyvenime Gabrielė Vingraitė parodoje sąmonėje. Tuščias juodas lau- turi vertę – nepakartojamą „Trajektorijos“ pristato dar studijų kas, t. y. jos regimoji erdvė, tapo ne ir lemtingą. Nemirtingųjų metu pradėtą tyrimą. Startavusi tik fizine erdve – ji liudijo kintantį gyvenime, priešingai, kiekvienas kaip grafikos dizainerė, Gabrielė laiką. Besitęsiantis pasivaikščio- veiksmas (ir kiekviena mintis) – siekė sukurti grafikos kūrinį, nepri- jimas susikurta jusline mistiška tik atbalsis kitų, įvykusių ir siliesdama prie jo paviršiaus. Tarsi trajektorija tapo menininkės rutina. neatsekamų praeityje, arba tiksli savotiškai manifestuodama, meni- Regėjimo suvokimą ribojo tik tam pranašystė kitų, kurie kartosis ninkė tikrąja žodžio prasme sušaudė tikrais vizualiais trikdžiais tampan- Šiame tekste trumpai apmąstysime tris LDS galerijose ateityje iki šleikštulio. Nėra savo sukurtą knygą ir pavadino tys medžiai kelionės paraštėse. Jų rodytas parodas: jaunos autorės Gabrielės Vingraitės nieko, kas neatrodytų atspindžiu, kūrinį skaitmeniu, žyminčiu kulkos kismą menininkė ėmė fiksuoti – ekspoziciją „Trajektorijos“, veikusią LDS galerijoje pasiklydusiu tarp nedūžtančių greitį. Autorė sunaikino ir atsisakė seriją nuotraukų pristato parodoje. „Kairė-dešinė“, Česlovo Lukensko videomeno parodą veidrodžių. Nieko neįvyksta tik išeities pozicijos – šūvis tapo menine Ežeras – laukas – miškas ir įvairios „Reivo terminalas“ Dailininkų sąjungos galerijoje ir vieną kartą, nieko nėra vertinga dėme jos achromatinėje estetikoje, jų patyriminės sąveikos, suponuo- grupinę šiuolaikinio meno parodą „Imaginarium. savo laikinumu...“ o kūrėja ėmė plėsti medijų ribas. jančios erdvės dalyvio, t. y. pačios [Pa]tyrimas“, pristatytą LDS galerijoje „Arka“. (iš J. L. Borges'o „Smėlio knyga“) Vėliau ji išvyko stažuotei į nedidelį Gabrielės, suvokimą, tapo jos asme- Vokietijos miestelį, įsikūrusį prie nine heterotopija, kurioje jungiasi Šios parodos skirtingos tiek vizualine, tiek semantine Bodeno ežero, iš visų pusių apsupto ir fizinė erdvė, ir juslinė jos patirtis, prasme, tačiau visas jas vienija saviti kūrėjų tikrovės trijų skirtingų šalių – Vokietijos, ir tamsoje nematomo erdvės gylio patyrimo būdai, meninėje plotmėje virstantys neloka­ Austrijos ir Šveicarijos. Kasdienė įsivaizdavimas, ir patirties refleksija liais atminties, vaizduotės ir žiūrovo suvokimo sąveikos menininkės patirtis keliauti pro tą jau iš šiandienos atminties pozicijos. ekranais. Parodose funkcionuoja vietos ir laiko patirčių, menkai pažįstamą erdvę pamažu Laiko ir erdvės ribas peržengiančios atminties ir vaizduotės atspindžių bei kūno, kuris yra tapo jos pačios išgyvenama ir for- jungtys dažniausiai vadinami atsi- muojama [pa]tyrimo matrica jos tiktinumais, tačiau toje nelokalumo neatsiejama juslinės patirties dalis, reprezentacija.

Gabrielė Vingraitė. Trajektorijos. Vyto Nomado nuotraukos 46 47 Dailė Parodos ir projektai

būsenoje, kurioje atsiduria kiekvie- suvokianti, nuolat kintanti materija, trauminės patirtys, kurioms įveikti be pradžios ir pabaigos, įkyriai ir be nam asmeniška heterotopija, atsi- esanti drauge ir geismo subjektas, ir reikia išimti įženklinimo pėdsakus, pauzių nusėda atmintyje. Parodoje tiktinumų nėra – tikrovę kuriame objektas. Tačiau Lukensko perfor- prieš tai leidžiant žaizdoms pačioms „Reivo terminalas“ pristatomi kūriniai mes patys. Rutininė tvarka ir var- matyvumo estetikoje rodomi kūnai išpūliuoti. Įtaigiu regimu pavir- perkrauti, paveikūs, jais atskleidžia- tai – tarsi ribinė žyma, kur prasideda tampa aseksualūs, net savotiškai šiumi siekiama sudirginti, sukelti mas kasdienybės tikrovės ir vaizdų ši kelių nebendramatiškų erdvių atstumiantys. Objektas ekrane pasipriešinimą, nepatogumą, net perteklius. Lukenskas, kaip ir dera sandūra. Kasdien fiksuodama šias apsivynioja virvėmis, jam (ne) pasibjaurėjimą. Žiūrovo žvilgsnis tikram avangardistui, provokuoja, ribas, Gabrielė ieškojo atsakymo, ar skauda, gelia, jis nyksta, pūliuoja, įtraukiamas į psichodelinį besikei- atidengia tamsiąsias ir purvinąsias žmogus turi geografinį tašką, aiški- veržiasi, yra, pūva, trupa, svyla, čiančių ir besikartojančių realy- žmogaus egzistencijos plotmes, nosi, kodėl ši erdvė kitokia. Parodoje dega, virsta skilandžiu... Tokiais bės replikų kaleidoskopą. Tokios leidžiasi į avantiūriškus kliedesius. tai reflektavo erdvėje įvietindama įvaizdžiais sužadinamos traumi- obsesinės fantasmagorijos virsta Savo kūryba jis praskleidžia realy- savotišką tunelį iš sušaudytų drobių, nės patirtys, kurios reiškiamos per šizofreniška menininko kuriama bės reprezentacija uždengtą intymią, o išgyventą patirtį pateikdama kaip prievartos veiksmus aplinkai ar sau tikrove, kurią galima pavadinti vulkanišką, geismų, galimybių ir meno objektą. Konceptuali ekspozi- pačiam. Vizualiai brutaliu būdu absurdo estetika, o joje egzistuoja skausmų pripildytą gelmę, kuri slopi- „Kauno menininkų instaliacijos“ cija išlaiko balansą tarp chaotiškai (kartu su „Post Ars“). menininkas kvestionuoja kūrybos realybės tikimybė su visais kūrėjo nama virsta nepakeliama savasties sąmonėje besiskleidžiančios patir- 1990. Lietuvos dailininkų sąveiką su gyvenama ir patiriama asmeninės ikidiskursyvios tikrovės ir kūrybinės laisvės uždanga. sąjunga, Kaunas. ties, tęstinės dabarties ir išgryninto Fragmentas iš instaliacijos aplinka, įženklina praeities randus atspindžiais ir kliedesiais. Tirštai Brutaliais ir drąsiais performatyviais šios patirtos tikrovės vaizdavimo. „Persižvaigždžiavimas“ groteskiška ir perspausta realy- ekranuose besikeičiančius vaizdus aktais ir savo atminties bei patirties Laiko trukmės ir tęstinumo bės reprezentacija. Maurice'as papildo girdimi ritmiški tekstai, kurie demaskavimu menininko šizofre- aspektas skleidžiasi ir Česlovo Merleau-Ponty teigia, kad kūną sustiprina patyrimą, hipnotizuoja nija čia išsiskleidžia kaip impulsai Lukensko videomeno parodoje turėtume suvokti kaip esinį, kuriantį ir veda į agresyvią transo būseną. ekscentriškam, bet grynam ikidis- „Reivo terminalas“: joje pristatoma situacijas ir patyrimus pasau- Žodžių junginiai primena iškarpas iš kursyvios tikrovės vaizdavimui. daugiausia pastarojo laikotar- lyje. Lukenskas tarsi primena, kad skirtingų kontekstų, o jų nuotrupos Grupinėje parodoje pio kūryba, tačiau yra ir nemažai kūnuose akumuliuojamos kiekvieno konstruojamos į naujus konceptua- „Imaginarium. [Pa]tyrimas“ eks- Lietuvos avangardo chrestomati- mūsų asmeninės ir kolektyvinės lius garso-vaizdinius koliažus, kurie ponuoti atmintį per atspindžius joje kultiniais tapusių šio menininko performansų ir akcijų dokumen- tacijos. Lyginant su jais naujes- nius darbus, akivaizdu, kad išliko radikalumo, brutalumo, socialinio ir politinio angažuotumo pamatas, kuriam suvokti reikalinga konteks- tuali meninė orientacija. Trukmė Vaizdas iš akcijos „Kiaulė, dzikai ir karys“. Lukensko darbuose aktualizuojama 2006. Panevėžys, nekuriant „amžinų“, tvarių kūrinių: privati foto studija. pabrėžiamas procesualumas, lai- kinumas. Temos kūryboje išlieka panašios, – žmogus, jo santykis su socialine ir politine aplinka, tapa- tumo problema, – tačiau anksčiau menininkas į performansus dažnai įtraukdavo ir auditoriją, o pasta- rojo laikotarpio videodarbuose kaip pagrindinę mediją jis pasitelkia savo kūną, regimą ekranuose. Šioje vaizdų pertekliaus epochoje, kur subjektas tampa įvaizdžiu, o tikrovė slepiama po atvaizdais, užstojan- čiais realybę, turbūt kiekvienas iš dalies yra ekshibicionistas. Kūnas Paroda „Dadasklaida“. 2013. VDA parodų salės „Titanikas“. yra sąmoninga, performatyvi, Vilnius. Parengiamieji darbai

Česlovas Lukenskas. „Dimensija 1“. 2006. Tarptautinis performansų festivalis, 48 Reivo terminalas. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius. Performansas „Paukščių menininks“ 49 Dailė Parodos ir projektai

tyrinėjančių Julijos Pociūtės, sąmonės ir pasąmonės, patyrimo, ir suvokimo suformuotas atvaizdas. (chaotiškais praeities atspindžiais Tikrovę. Paradoksalu, nes fantaziją Pauliaus Rainio, apie sapnų lai- tikrovės, sapno ir vaizduotės plo- Anot George'o Berkeley'io, sąmo- tampančių vaizdų ir patirčių), nes Lacanas išskiria kaip pagrindinę kinumą ir išnykimą veidrodiniais tmės. Parodoje mėginama [pa] nės galia paverčia juose matomus sąmonė, pasąmonė ir vaizduotė vietą, gal net savotišką heteroto- paviršiais kalbančios Gintarės tyrinėti šių reiškinių santykius, sie- vaizdus objektais savaime, tačiau ją nuolat (per)kuria. Paroda veikia piją, kurioje tikrovė įvyksta, o, anot Stašaitytės, laiką šviesa ir šešė- kiant suvokti organišką jų būtį laike vizualinis ekranas yra ta riba, kuri kaip instaliacija, kurioje sąveikauja jo, pabusdami iš sapno mes iš tiesų lių atspindžiais užrašančios Agnės ir erdvėje. dėl juslinio ribotumo suvokėjui nelei- skirtingos kūrėjų ir suvokėjų patir- pabėgame nuo Tikrovės į kasdienio Jonkutės, dabarties vaizdų perte- Kad bet kuri patirtis taptų džia patirti pačios tikrovės. Vaizdų tys ir atmintys, transformuojančios gyvenimo iliuziją. klių socialiniuose tinkluose aktu- atmintimi, ji turi būti išversta į tam ir atspindžių pertekliaus prisotintai ir kuriančios kiekvienam autentišką alizuojančios Valdos Verikaitės, tikrą reprezentaciją, todėl atmin- šiuolaikinei visuomenei tokia nelo- Tikrovę bei vis kitas, subjektyvias, • ugnimi nykstančio vaizdo ir atmin- tis visuomet yra tęsinys ir vertinys. kali mimetinė būsena yra savaiminis laikiškas ir laikinas jos patyrimo for- ties naratyvus fiksuojančios Eglės „Imaginariume“ šie fenomenai reflek- tapatybės ir egzistencijos fonas, neį- mas. Ekspoziciją papildo tam tikri Pilkauskaitės bei šviesa tapan- tuojami lakios, tikrovę įvairiuose sivaizduojamas be daugiasluoksnės literatūriniai intarpai, kurie reflek- čio ir atspindžio spontaniškumą atspindžiuose mėgdžiojančios ekraninės būties. tuoja konkrečius parodos kūrinius, įprasminančio Karolio Vaivados mimezės aktualizavimu šiuolaikybės Atspindys parodoje pozicionuo- tačiau nėra su jais tiesiogiai susiję. darbai. Parodos pavadinimas – loty- diskurse. Kartu apmąstomas laiko jamas kaip introspektyvus ir efe- Tai veikiau trumpi dialogai su žiū- niškų terminų imago (vaizdas) ir ir atminties efemeriškumas, karto- meriškas reiškinys, formuojantis rovais. Parodos kuratoriai kviečia

Paroda „Imaginarium. [Pa]tyrimas“

Julija Pociūtė. Linija. 2018, instaliacijos fragmentas

Paulius Rainys. Trapi laisvė. 2017

Gintarė Stašaitytė. Patyrimai.

Evelinos Januškaitės-Krupavičės nuotraukos

imagum (vaizduotė) samplaika tės, panašybės, įvairios metonimiš- žvelgiančio subjekto savivoką ir žiūrovą skaityti anapus teksto regi- ir įvietinimas. Tai irgi savotiška kos išorinės reprezentacijos formos, savikūrą, kuriai didelį poveikį daro ne mybės, jungti žodžius į asmenines heterotopija, kuriama suvokėjo kurios pripildo didžiąją dalį mūsų tik regima ir patiriama aplinka, bet sąsajas savo fantazijoje, atsispin- sąmonėje kaskart ir vis kitaip, pri- pasaulėvaizdžio ir po įvairiais neti- ir atminties bei vaizduotės sąveika. dinčias ir parodos kūriniuose, taip klausomai nuo kintančios patirties krais, fiktyviais, ekraniniais vaizdais Parodoje remiamasi Beltingo formuojant individualų šio imagi- kintančioje sąmonės laikmenoje. paslepia pačią Tikrovę. Kitaip tariant, požiūriu, kad kiekvienas vaizdas nariumo patyrimą. Skirtingomis Šioje parodoje kalbama apie kie- ši paroda skirta realybės reprezen- yra sąmonės įvykis, kuris įvyksta tik meninėmis raiškos priemonėmis kvienam individualų patyrimą ir tacijai. Kūriniai konceptualizuojami dėl jo patyrimo, suvokimo ir perda- formuojamas autentiškas Tikrovės ir suvokimą, apie suvokėjui individu- pasitelkiant tam tikrus reflektuojan- vimo. Kad vaizdas taptų kito suvo- Realybės, kurios, remiantis Lacanu, alią Tikrovę ir reprezentuotas jos čius paviršius ir šviesą: taip suku- kėjo (žiūrovo) sąmonės įvykiu, jis nėra tapatūs reiškiniai, suvokimas. formas. Paroda reflektuoja Hanso riami vizualūs atminties transliavimo turi būti perkeltas į mediją. Atmintį Kūriniai ir su jais sąveikaujantys Beltingo, Maurice'o Merleau-Ponty ekranai, kuriuose (ne)tiesiogiai daly- turėtume suvokti kaip nuolat vyks- tekstai parodoje – tai nuorodos į ir Jacques'o Lacano teorijas, kuriose vauja ir žiūrovas. Bet kurie ekranai ir tančią ir save palaikančią sistemą, galimybę po Realybės reprezen- skleidžiasi atspindžio, atminties, atspindžiai yra tik menamas regos kuri negali objektyviai fiksuoti įvykių tacija paslėpti savo ikidiskursyvią

Valda Verikaitė. Ikona. 2017, instaliacija 50 51 Exhibitions & Projects Heritage

Techniques for imag(in)ing reality: reflections, experiences, heterotopes Palikimas Evelina Januškaitė-Krupavičė

In this text, we will briefly reflect on three exhibitions is necessary in order to understand in LAA galleries: the exposition of the young author it. Duration in Lukenskas' works is actualized without creating “eternal”, Gabrielė Vingraitė Trajectories, which was open sustainable works: processuality at the LAA gallery Kairė-dešinė, the video art and impermanence are emphasized. exhibition of Česlovas Lukenskas Rave terminal at the The themes remain similar – the Artists' Association gallery, and a group exhibition man, his relation to the social and political environment, the problem of of contemporary art Imaginarium. [Ex]periences, identity – however, before, the artist presented at the LAA gallery Arka. These exhibitions would often include the audience in differ in both visual and semantic meanings, but they performances, and now he uses his are all united by the unique ways in which creators body, which is visible on the screens, experience reality, in the artistic plane transformed as the main medium in recent video works. into screens of the interaction of memory, imagination, The group exhibition Imaginarium. and viewer perception. The exhibitions display the [Ex]periences displays works by representations of experiences of place and time, Julija Pociūtė and Paulius Rainys, reflections of memory and imagination, and the body who explore memory through reflec- tions, Gintarė Stašaitytė, who that is an integral part of the sensory experience. talks about the temporary nature 54 of dreams and the disappearance In her exhibition Trajectories, Switzerland. The daily experi- through mirror surfaces, Agnė Bandymas suprasti Gabrielė Vingraitė presents her ence of the artist to travel through Jonkutė, who records time with light Danutę Kvietkevičiūtę research, which she began during that little-known space gradually and reflections of shadows, Valda her studies. Starting out as a became her own encountered and Verikaitė, who actualizes the surplus graphic designer, Gabrielė sought shaped [ex]perience matrix in her of the present time's images on 62 to create a graphics work without consciousness. social networks, Eglė Pilkauskaitė, Kūrybinis sprogimas. touching its surface. As if mani- The aspect of the duration and who captures the narrative of video festing, the artist literally shot a continuity of time is also reflected in and memory that disappears in fire, Edgaro Andriūno tapyba book she had created and called the Česlovas Lukenskas' video exhibi- and Karolis Vaivada, who paints piece a digit that marks the speed tion Rave Terminal: it presents the with light and gives meaning to the of the bullet. The author destroyed artist's most recent works of art but spontaneity of reflection. The title of and abandoned her starting posi- there are also a number of his docu- the exhibition is the collocation and tion – the shot became an artistic mented performances and events insertion of the Latin terms imago stain in her achromatic aesthetics, that have become renowned in the (image) and imagum (imagina- and the creator began to expand Lithuanian avant-garde chrestom- tion). It is also a kind of heterotopy the boundaries of the media. Later, athy. Comparing the newer works to created in the consciousness of the she went on a traineeship in a small those, it is obvious that the founda- perceiver every time in different German town near Lake Constance, tion of radicality, brutality, social and ways, depending on the changing surrounded by three different coun- political engagement has remained, experience in the changing medium tries – Germany, Austria, and and contextual artistic orientation of consciousness.

52 53 Dailė Palikimas

Bandymas suprasti Danutę Kvietkevičiūtę

Lijana Šatavičiūtė S AV I T O PASAULĖVAIZDŽIO IŠTAKOS

Tai vienas nedažnų rašinių Danutės Kvietkevičiūtės meninio braižo ištakų apie Danutę Kvietkevičiūtę – reikėtų ieškoti ją formavusioje aplinkoje. Ji gimė ir augo Neravų kaime netoli Druskininkų (dabar – menininkę, kone penkis šio kurorto dalis) krašto šviesuolio, nagingo dešimtmečius kuriančią staliaus ir vieno pirmųjų Druskininkų fotografo savitas tekstilės kompozicijas, Adomo Kvietkevičiaus šeimoje. Senelė Stefanija kurių nesupainiosi su išmokė austi, o meniškos prigimties mama, tar- jokiomis kitomis. Sakoma, kad navusi pas ponus guvernante, pastūmėjo link vidutinybė labiausiai atspindi visko, kas gražu, skatino literatūrinius talentus. Kauno vidurinėje dailės mokykloje (dab. Kauno bendras laikotarpio menines dailės gimnazija) Danutė mokėsi grafikos. Jos tendencijas, o individualybė su kūryboje vyraujantis grafinis pradas išduoda šioje jomis grumiasi, praplėsdama mokykloje įgytus stiprius profesinius pradmenis. savo atstovaujamos kūrybos Neišdildomą įspūdį paliko studentų kūrybinės srities raišką, pastūmėjanti praktikos metu tuometiniame Leningrado (dab. ją įvairovės linkme. Tai apie Sankt Peterburgas) Ermitaže pamatytos plonytės Danutę Kvietkevičiūtę. lininės egiptietiškos tunikos, kruopštaus piešinio klasikiniai gobelenai, atkuriantys didingus bibli- Ji kitokia. Kur slypi jos nius siužetus. Visa tai stiprino įsitikinimą, kad ploni kitoniškumo priežastis? siūlai ir klasikinis audimas yra jos tikrasis pasirin- kimas. Storos virvės ir netradicinės medžiagos, išplatintos 7–9-o dešimtmečio Vakarų tekstilės avangardo, niekada jos netraukė, nes trukdė per- teikti piešinį, atskleisti siužetą, pasakoti. „Kvietke“ pasirašančios menininkės sumany- mai ateina iš gyvenimo, ji audžia tai, kas tuo metu jai neduoda ramybės, kas yra svarbu. Kai kada idėjos tekstilininkę aplanko sapnuose, o kartais ji išvysta neįprastus regėjimus, ilgai apie juos svarsto, mintyse dėlioja, derina, su savimi ginčijasi, vėliau tuos vaizdinius realizuoja1. Vizionieriškumas būdingas Kvietkevičiūtei, jos darbų temos neti- kėtos, tarsi iš fantastikos srities, atskleidžiančios dvasinio gyvenimo intensyvumą, giluminį ryšį su tautodaile. Tarp mėgstamiausių leidinių, darančių poveikį kūrybai, – istorijos knygos, lietuvių tau- tosakos rinkinys, Antano ir Jono Juškų dainynas, poeto Oskaro Milašiaus poezijos rinktinė.

1 liucija Armonaitė, „Gyvenimas, Danutė Kvietkevičiūtė. 2009. suaustas į gobelenus“, Naujoji Romuva, 54 Arūno Baltėno nuotrauka 55 2009, Nr. 4, p. 36. Dailė Palikimas

PRAAUGO VYRAUJANČIAS prasiveržė jau vėlesnėse 8–9-o dešimtmečio kompozicijose, kuriose atitrūkstama nuo konkre- TENDENCIJAS čių siužetų ir bandoma atskleisti savitą pasau- Prieš kelis dešimtmečius sukurti D. Kvietke­ lėvaizdį. D. Kvietkevičiūtė pasuka iš lietuviškos vičiūtės darbai neatrodo pasenę, tarsi byloja, tekstilės magistralinio kelio, tolsta nuo lietuvių kad jokia jėga ir prievarta sukurta sistema audimo menui būdingo supaprastinto pieši- negali užgniaužti menininko vidinės laisvės. Jie nio, ritmiško motyvų kartojimo, dekoratyvumo, patvirtina lietuviškos tekstilės tradicijos gyvybin- epiškų temų. Didžiausius pokyčius lemia kintanti gumą ir yra puikiausia šiuolaikinės ekspozicijos jos kūrybos tematika, aprėpianti įvairius žmo- puošmena tarp inovatyviomis technologijomis gaus egzistencijos aspektus – nuo trapių vidinių ir sumanymais grįstų jau kitos kartos tekstili- išgyvenimų („Vienatvė“, 1982), būties laikinumo ninkų darbų. Štai 2006 m. Lietuvos tekstilės („Gyventi II“, 1982), asmenybės santykio su bienalėje „Trasa“ parodos motto pasirinktas ir aplinka („Žolė po tavo kojomis“, 1975), ekologi- iškabintas Kvietkevičiūtės gobelenas „Minties jos problemų iki istorijos apmąstymų, Žemės ir greičiu“ (1978) atrodė tarsi būtų sukurtas šiomis kosmoso mįslių („Kosminis noktiurnas“, 1976; dienomis. Kas lemia jo įtaigą? Originali, į vėly- „Hipotezė“, 1979) gvildenimo. Iš darbų dingsta vojo modernizmo rėmus netelpanti kompozicija, aiškių siluetų žmonių figūros, lieka tik fragmen- laisvai, dinamiškai pasklidę motyvai, kuriuos tai (rankos, veidai, akys), piešinys praranda į visumą sutelkia plokštumą dengiantis verti- stilizacijos aiškumą, o plokštumoje išbarstytus kalių ir pasvirų linijėlių tinklas. Ryškus kolori- motyvus susieja vientisas linijų, sutampančių su tas, spalvų kontrastai, drąsūs fluorescenciniai metmenų audimo kryptimi, ritmas. Temų įvai- akcentai, kurie nestebintų šiandien, tačiau visai rovė rodo autorės minties gylį, atvirumą, neužsi- kitaip atrodo vėlyvojo sovietmečio tekstilėje, kai sklendimą savo pasaulėlyje. Kartu patvirtina jos buvo vertinamos harmoningos spalvos, aiški mąstysenos bendrumą su anuometinėmis lietu- dekoratyvi kompozicija, reikšminga tema, pakili vių vaizduojamosios dailės tendencijomis, sieku- nuotaika. Ryškūs spalviniai blyksniai kartu su siomis perteikti mažojo žmogaus vidinį pasaulį, netaisyklingo piešinio motyvų traktuote sti- reabilitavusiomis literatūrinį dailės matmenį. prina prasminę įtampą, kuria baugią siurrealią D. Kvietkevičiūtė nebandė gauti sovietmečiu be atmosferą. Akivaizdu, kad kūrinio autorei nerū- galo populiarių užsakymų interjerams puošti. pėjo pataikyti į vyraujančias tendencijas, laikytis Vilniaus modelių namams išaustas gobelenas taisyklių, jai svarbesni buvo individualūs kūrybos „Moteris“ (1974), vaizduojantis keliasdešimt skir- poreikiai, savo minčių perteikimas, galimybė tingų epochų (nuo priešistorinių iki naujausių įvaizdinti žmogiškąją būtį. laikų) moterų figūrėlių, taip ir lieka bene vieninte- liu konkrečiam interjerui sukurtu darbui.

PIRMIEJI DARBAI AUDIMAS PRIMINĖ GRAFIKĄ PRILYGSTA POEZIJAI Vis dėlto teigti, kad Danutė Kvietkevičiūtė iš karto pradėjo austi vizionieriškas, tarsi iš pasą- Vieno tekstilės kūrinio audimas trunka ištisas monės atėjusias kompozicijas, būtų neteisinga. savaites ir mėnesius. Ne veltui lietuvės mote- Ankstyvieji jos gobelenai, sukurti 7-o dešimtme- rys ilgais žiemos vakarais verpdamos ir ausda- čio antroje pusėje, iš bendro lietuviškos tekstilės mos monotonišką darbo procesą, prilygstantį konteksto neišsiskyrė. „Mano brolis – kareivėlis“ meditacijai, paįvairindavo dainomis ir pasako- (1967), „Oi ūžia ąžuolėliai“ (1968), „Aukit, dukre- jimais. D. Kvietkevičiūtei audimas – tarsi dva- lės, aukit, sūneliai“ (1968), „Vilniaus milžinai“ sinė praktika, ji ausdama mintyse kuria eiles, (1968) pasižymėjo dekoratyvumu, statiškumu, po to jas užrašo, iš menininkės sukurtų eilė- tarp lietuvių tekstilininkų tuo metu labai popu- raščių išeitų visa poezijos rinktinė. Menininkės liaria frontalia figūrine kompozicija, tautosakos ryšys su poezija – ypatingas, jos gobelenai ne Danutė Kvietkevičiūtė. Minties greičiu. 1978. poetika. Pavadinimai išduoda liaudišką kūrybos Vilna, gobeleno technika, 284 × 268 cm. šiaip plėtoja siužetą, bet prilygsta vidinio jaus- pobūdį ir šiltą, poetišką nuotaiką. Individualumas Lietuvos dailės muziejus, TA 866. Antano Lukšėno nuotrauka minio prado išsiliejimui, atitinkančiam poezijai

56 57 Dailė Palikimas

būdingą minčių reiškimo būdą, ryšio su žiūrovu kylančios medžius primenančios rankos, byloja užmezgimą per emocinį suvokimą. Pasakojimas apie įvykusią tragediją. Toks pasakojimas – tarsi gobelenuose (kaip ir poezijoje) grindžiamas sub- autoriaus vidinis monologas, mintyse renkant tiliomis užuominomis, metaforomis, simboliais, įtaigiausiai skambančius daugiabalsio siužeto hiperbolėmis, net audžiamų linijų ritminėmis žodžius. vibracijomis. Montažinė kompozicija ir fragmen- Kartais D. Kvietkevičiūtė sąmoningai siekia tiškas vaizdo dėstymo būdas leidžia sujungti vaizdais perteikti poeziją. Nedidukuose gobele- praeities motyvus su dabartimi, savojo „aš“ vizi- nuose, įkvėptuose Oskaro Milašiaus, kilusio iš tų jas su kolektyvine patirtimi, vaizdus su tekstais. pačių vietų, kaip jos ir močiutė Stefanija, eilių, Ilgą laiką „Karo metų rauda“ vadintas gobelenas randasi žodžiai, pulsuojančiomis linijomis užpil- „Gyventi I“ (1980) nuspalvintas ypatingu drama- dantys plokštumą („Laiškas“, 1981). Poetinis tizmu, kylančiu iš raudonos spalvos fono ir juodų žodis ir pagavus, kviečiantis kūrinio prasmę skai- motyvų kontrasto. Tik nepriklausomybės laikais tyti vaizdas dailininkės kūryboje visuomet yra dailininkė paaiškino šio darbo tikrąją prasmę – greta. taip įamžino pokariu sušaudytus gretimo kaimo jaunus partizanus. Motinos ir vaiko veidai, • . apanglėję augalai, drugiai ir paukščiai, į viršų

Danutė Kvietkevičiūtė. Laiškas. 1981. Danutė Kvietkevičiūtė. Gyventi II. 1981–1982. Medvilnė, gobeleno technika. 24 × 24 cm. Vilna, pusvilnė, sintetika, gobeleno technika. 259 × 147 cm. Lietuvos dailės muziejus, TA 1011. Antano Lukšėno nuotrauka 58 Lietuvos dailės muziejus, TA 857. Antano Lukšėno nuotrauka 59 Dailė Heritage

Trying to understand Danutė Kvietkevičiūtė

Lijana Šatavičiūtė

This is one of the very uncommon essays about Danutė Kvietke­ vičiūtė – an artist, who, for almost five decades, has been creating unique textile compositions that cannot be mistaken for any other. The origins of her artistic style should be sought in the environment that shaped her. Danutė studied graphic arts at Kaunas Secondary Art School (currently Kaunas Art Gymnasium). The predominant graphic origin in her work gives away her strong professional background gained at this school.

The ideas of the artist, who signs her name breaks loose from specific scenes and attempts “Kvietkė”, come from life; she weaves things that to reveal a distinctive worldview. do not give her peace of mind at that time, that D. Kvietkevičiūtė exits the Lithuanian are important. Sometimes the ideas visit the highway of textile, moves away from the textile artist in her dreams and sometimes she simplistic drawing that is characteristic of sees unusual visions, considers them for a long Lithuanian weaving art, its rhythmic repetition time, fiddles with them in her mind, organizes, of motifs, decorativeness, epic themes. The argues with herself, and later realizes them in art. biggest changes are caused by the changing Kvietkevičiūtė is characterized by visionarism, theme of her creative work, which covers various the themes of her works are unexpected, fiction- aspects of human existence. like, they reveal the intensity of spiritual life, the The variety of themes shows the author's deep connection with folk art. depth of thought, openness, and not being The works of D. Kvietkevičiūtė that were locked up in her own little world. At the same created a few decades ago do not seem time, it confirms the commonality of her mindset outdated, as if they show that no power or with the previous trends of Lithuanian fine art, forcibly created system can suppress the artist's which sought to convey the inner world of the inner freedom. Obviously, the author of the work small man and rehabilitated the literary dimen- did not care about going with the prevailing sion of art. tendencies or adhering to the rules, it was more The weaving of one textile work takes weeks important for her to follow her individual creative or even months. Weaving for D. Kvietkevičiūtė needs, to convey her thoughts, to portray the is like a spiritual practice; while weaving she human existence. creates poems in her mind and then writes However, to say that Danutė Kvietkevičiūtė them down. The narrative in tapestries (as in immediately began to weave visionary compo- poetry) is based on subtle hints, metaphors, sitions, as if descended from the unconscious, symbols, hyperboles, even rhythmic vibrations would be wrong. Her early tapestries, created in of weaving lines. The mounting composition and the second half of the 1960s, did not stand out the fragmented way of placing the image allow from the general context of Lithuanian textiles. to combine the motives of the past with the The individuality erupted in the later composi- present, visions of one's own self with collective tions of the eighties and nineties, in which she experience, and images with texts.

Danutė Kvietkevičiūtė. Duonos žydėjimas. 1977. Vilna, linas, gobeleno technika, 291 × 272 cm. Lietuvos dailės muziejus, TA 769. Tomo Kapočiaus nuotrauka 60 61 Dailė Palikimas

KŪRYBINIS SPROGIMAS. Edgaro Andriūno tapyba

Kristina Mažeikaitė

Tekste nagrinėjama tapybos naujumo, aktualumo tema, remiantis jaunojo tapytojo Edgaro Andriūno kūrybos pavyzdžiu. Iškeliama mintis, kad naujumas, o kartu ir tiesioginis tapy­ binės idėjos reprezentavimas, kyla iš kismo: kai kūrėjas ne tik nebijo keisti paveikslo, bet ir drąsiai atsisako įgytos patirties tam, kad atrastų nauja.

Mes tariamai esame atviri priimti kūrėjo laisvę. Ir vis dėlto kūrėjui nuolat tenka ją legitimuoti, įrodinėti vaiz- dinio aktualumą ir naujumą meno scenoje. Tai iš dalies kūrėjui būtinybė, tampanti nuolatiniu stimulu kontrargu- mentuoti primetamas pozicijas, laužyti stereotipus, įrodi- nėti. Įrodinėti, kad esi įdomus, kad esi aktualus. Edgaras Andriūnas (1987–2010) – tragiškai žuvęs jaunosios kartos tapytojas. Jo kūryboje dominuoja moters motyvas. Moters kaip nuolat kintančios būty- bės. Išnyrančios iš šešėlių ir susiliejančios su jais. Spalvų paletėje vyrauja monochrominė gama, kartais iš pil- kumų iškylanti karmino raudona. Galima aptikti sąsajų su Alberto Giacometti iš pilkumų nyrančiomis figūromis, Francis'o Bacono deformuotais kūnais ar Pablo Picasso žmogaus ir gyvulio kova. Tačiau nepaisant klasikinio motyvo pasirinkimo, Edgaras Andriūnas man – nenugin- čijamas tapybos aktualumo įrodymas. Jo darbais galima atskleisti, kas yra naujumas tapyboje, kas yra gyvas tapybinės idėjos reprezentavimas. Pirmiausia tapybos aktualumą sieju su noru nepa- klusti stereotipams – kūrybiniu individualumu. Edgaro Andriūno tekstuose nuolat kartojasi siekis nepaklusti, „orientuotis savaip“. „Šiandieną kiekvieną pasaulio kūrėją lydi rūpesčiai ir vargas, kai jam reikia įrodinėti savo tiesą grupei būtybių, tradicinis negatyvus socialinis nusiteiki- mas, kai neigiama arba menkinama viskas, ką žmogus išdrįsęs savaip orientuotis ir būti savitas, daro, sprendžia,

Edgaras Andriūnas. Be pavadinimo, be datos, 62 drobė, aliejus, 140 × 181 cm 63 Dailė Palikimas

kuria gimdomas nepasitikėjimo savim, vidinę asmenybės pavadinti tik impresijų vaikymusi. O manęs niekad neapleis- harmoniją ardantis nerimas, blokuoja kūrybinės sąmo- davo mintys, kad savo kūrinius greičiau turėčiau išvis suka- nės raišką skatinamas pamėgdžiojimas“1, – rašo Edgaras poti, o ne išsaugoti. Nepasitenkinimas esatimi, ieškojimas Andriūnas. E. Andriūnas per gana trumpą savo kūrybos tikresnės, stipresnės raiškos veda į kūrybos atsinaujinimą. laiką išbandė skirtingas raiškos formas – nuo linijinių-grafi- Tai tarsi kūrybinė psichozė – neužridenamas Sizifo akmuo – nių tapybos piešinių iki tirštų spalvų dėmių pritvinkusių dro- nuolatinis bandymas priartėti prie savo vaizdinio, apčiuopti bių. Neretai jungė skirtingus braižus, eksperimentavo. Vieni jį. O priartėjus – trumpa džiaugsmo akimirka, nes netru- darbai buvo labai grafiški, kontrastuojančio kolorito, kiti – kus vėl juntamas nusivylimas ir realizacijos netobulumas. labai tapybiški ir pilki. Bet visi jie netilpo į „gražaus-negra- Tačiau šis negailestingas buvimas neleidžia mėgautis tuo, žaus“ kūrinio kategorijas, nes buvo ypatingi savo tikrumu, kas sukurta. Ir verčia keistis. Kiekvieną kartą rizikuoti, kad nebeteksi legitimacijos. Nes naujas kūrinys iš pradžių ne ką mažiau stebina ir patį kuriantįjį. Kiekvieną kartą iš naujo išgyvenamos patirtys veda ir prie kitokio aplinkos pažinimo. „Tapytojo uždavi- nys – sukurti ir palaikyti būtiną iliuziją, aiškiai ją atskirti nuo supančios aplinkos ir artikuliuoti jos formą iki tokio lygio, kur ji nesupainiojamai sutampa su jausmo ir gyve- nimo formomis“3. Edgaro Andriūno kūryboje kintančių formų motyvas nuolat kartojasi visuose kūrybos etapuose. „Suvokiam pasaulį kaip procesą, kaip nuolatinį kitimą, nepaliaujamą vienų fenomenų tapimą kitais“, – rašo Edgaras savo užrašuose. O mes jo drobėse matome daug sykių perbrėžtas linijas, tai išnyrančias, tai besislepiančias figūras, rodos, juntame pro jas srūvantį laiką. Rodos, lie- čiame laiką. Drobėse figūros deformuotos, apibendrintos. Nes to susijaudinimo, kurį patiria tapytojas, siekdamas pažinti jį supančią aplinką, siekdamas išsaugoti juntamą vaizdą, išreikšti negali. Tapytojas jį sukuria. Taip stebinčiajam pateikiama tai, ko niekada iki šiol nebuvo, ir tai, kas yra visa, – dabar ir ateity (atminty įstrigęs Tomo Sakalausko tekstas apie Vlado Eidukevičiaus tapytą moters portretą: nutapytoji iš pradžių buvo nepatenkinta savo portretu, kaip „nepanašiu“ į ją, tačiau sulig laiku tapo vis panašesnė į savo užtikrintumu. Piešiniai veikė tapybą, tapyba – tekstus. Edgaras Andriūnas. Edgaras Andriūnas. atvaizdą drobėje). Kitaip paveikslas tėra projektas, replika Bejėgė mėnesiena. Be pavadinimo, be datos, Nuolatinis kismas tapo Edgaro Andriūno gyvenimo ir kūry- Be datos, drobė, aliejus, maišo drobė, aliejus, to, ką mes matėme. bos sąlyga. Neatsitiktinai, be tapybos, Edgaras kūrė gatvės 85 × 155 cm 140 × 100 cm „Svarbu sukurti kažką, o ne nieką“, – vis kartoju. Edgaro meną. Tai papildė jo maišto formas. tapyba būtent tokia. Joje juntamas kasdienis netobulu- Kintanti kūryba – tai kūrėjo pastangos priartėti prie mas, rutina. Tačiau kartu tapyba gyva, vitališka. Drobėse vaizdinio, prie paieškos, kaip apčiuopti ir vizualizuoti tai, kyla netobulos figūros. Tačiau juntamos. Motyvas redu- kas atitinka idėją. Gilles'as Deleuze'as kūrybos pradžią kuojamas iki kelių figūrų santykio ar betikslio žvilgsnio. sieja ne su vaizdinio realizavimu ant drobės, ne su tapybinio Tačiau būsenų taktiliškumas, atpažįstamumas priartina veiksmo pradžia, o pirmiausia su drobės išvalymu nuo klišių, jas prie žiūrinčiojo. „Kad sušildytume skystį elektros lempa, stereotipų. „Autorius, kuris keletą kartų patyrė malonumą, reikia turėti ne pačią stipriausią, o tokią, kad jos srovė kai išreikšdamas mintį pasiekė tam tikrą grožį, jau visam skleistų ne šviesą, bet karštį. Kad skristume oru, reikia laikui suvaržo savo talentą, kaip pasiduodant malonumui, ne paties galingiausio motoro, o tokio, kuris pakilęs nuo

tingumui, bijant kančios savo paties vaizdas piešiamas 1 iš Edgaro Andriūno užrašų. žemės, judėtų vertikalia kryptimi ir paverstų horizontalų 2 retušuojant ydas bei dorybes“ . Tapytojas, sekdamas idėja, Čia ir kitur tekstas netaisytas. greitį kilimo galia. Taip pat ir genialius kūrinius kuria ne tie, po ilgų ieškojimų lengva ranka gali numoti į tai, kas buvo kurie gyvena subtiliausioje aplinkoje, kurie puikiai kalba 3 langer, Susanne K. Feeling and Form: 2 Proust, Marcel. Prarasto laiko ir pasižymi plačia kultūra, o tie, kurie turėjo pakankamai pasiekta. Kazimieras Brazdžiūnas sako, kad jis ne tapytojas, beieškant: Žydinčių merginų šešėlyje, A Theory of Art Developed from Philosophy in o tik dažytojas. Artūras Mitinas visą savo kūrybinį kelią gali Vilnius: Vaga, 2014. a New Key, New York: Scribners, 1953. jėgų liautis gyvenę sau patiems ir paversti savo asmenybę

64 65 Dailė Palikimas

veidrodžiu, kad jame atsispindėtų jų menkas visuo- meniniu ir netgi tam tikra prasme intelektiniu požiūriu gyvenimas, nes genijus – tai gebėjimas atspindėti, o ne atspindimo reginio kokybė“4. Galiausiai ar ne pakankamas motyvas – dviejų figūrų susiglaudimas? Bejėgė mėnesiena? Man ši kūryba atranda sąsajų su Mykolo Saukos skulptūromis, kuriose pozuotojų figūros labiau nei žmogiškos. Arba Pauliaus Šliaupos pastarųjų dienų kūryba – taktiliškais kasdieny- bės pėdsakų vaizdiniais. „Šitom dienom geriau pajust tragediją negu melodramą. Nereikia būti romantiku, kad pajustum vargo akimirką, o pergyvent reik tą jausmą ir suprast tą vargą“, – rašo Edgaras. „Kas mūsų pasaulyje gali būti realiau už žmogus gyvenimą“5. Rašyti apie Edgaro kūrybą sunku. Norisi ieškoti palygi- nimų, metaforų, citatų. Būtų lengviau rankomis ore brėžti linijas, bandant atkartoti paveikslų kompozicijas, nei nusakyti, kiek telpa į Edgaro Andriūno kūrybą, kuo ji aktu- ali, kas joje esmiška. Nes tai ir jauno žmogaus romantinė pasaulėjauta, ir drąsus susidūrimas su mirties apmąs- tymu, neišvengiamybe ir drąsa kisti ir keisti savo kūrinį, ir kūrėjo ambicingumas, „noras orientuotis savaip“. Esu tikra, kad tokia kūryba maksimaliai tolstama nuo „retuša- vimo“, projekcijų. Tokią kūrybą sunku paaiškinti standar- tiniais sakiniais. Nes susidūręs su kūriniu, pats pirmiausia ieškai žodžių jam įvardyti, suprasti. Kūrinio energija trau- kia. Tokio paveikslo supratimą sudaro daugiau pauzių nei žodžių. Tu stringi, o ne sklandžiai kalbi, nes nėra dar tavyje tų žodžių tam, ką kūrinys leidžia pajusti. Tie žodžiai ateis po apmąstymų, po grįžimo prie kūrinio. Po jo prisi- jaukinimo. Tai bus nauja. Naujas kūrinys – tai sprogimas. Jis degina ne tik kūrėją, bet ir žiūrovą. • Edgaras Andriūnas. Be pavadinimo, be datos, drobė, aliejus, 70 × 50 cm

Edgaras Andriūnas. 4 Proust, Marcel. Prarasto laiko beieškant: Edgaras Andriūnas. Be pavadinimo, be datos Žydinčių merginų šešėlyje, Vilnius: Vaga, 2014. Be pavadinimo. 2010, drobė, aliejus, 100 × 80 cm

5 Camus, Albert. 1957 metų gruodžio 14 dienos paskaita. Svetimas. Krytis, Vilnius: Vaga, 1991.

66 67 Heritage Author Columns

CREATIVE EXPLOSION. Edgaras Andriūnas' painting Autorinės Kristina Mažeikaitė

Edgaras Andriūnas (1987–2010) is a tragically gone painter of the younger generation. His artistic work is dominated by a woman's motif. A woman, as a constantly changing being, who emerges from the shadows and skiltys blends with them. The color palette is dominated by a monochrome gamma, sometimes with carmine red rising from the gray.

how to feel and visualize what corresponds to the idea. Dissatisfaction with what currently is, searching for a better, stronger expression leads to the renewal of creative work. It's like a crea- tive psychosis – Sisyphus' boulder – a constant attempt to get closer to your image, to feel it. And when you get closer, a short moment of joy, because you will soon feel the disappointment 70 and imperfection of realization. However, this ruthless presence does not allow to enjoy what Vintažas. has been created. And it forces you to change. Aistė Kisarauskaitė. Take risks every time to lose legitimacy. Because at first, a new work surprises the creator, too. Prisiminimų Each time the experience is relived, it leads to archeologija – The relevance of painting I link, first of all, with a different understanding of the environment. The the desire to disobey stereotypes – with creative motif of changing forms in Edgaras Andriūnas' galerija „91“ individuality. Edgaras Andriūnas' texts consist- works is constantly repeated at all stages of crea- ently reiterate the desire to disobey and “orien- tion. It is important to create something, not 76 tate in one's own way”. nothing – I keep repeating. Edgaras' painting is Edgaras Andriūnas tested different forms of exactly like that. In it, you can feel the daily imper- Trečioji akis. expression in a rather short period of his crea- fection, routine. But at the same time, his painting tive life: from linear-graphic paintings to canvas is lively, vital. Imperfect, yet perceptible shapes Algirdas Mikutis full of thick-colored spots. Oftentimes, he emerge from canvases. The motif is reduced to a combined different styles, experimented. Some relation of a few shapes or a purposeless look. But „Ilgai galvojau... of the works were extremely graphic, contrasting the tactics of the states, their identifiability bring in color, others – particularly painterly and them closer to the viewer. Ir nutariau, kad gray. But all of them did not fit into the catego- It's hard to write about Edgaras' work. You want dailininkai irgi ries of the beautiful-ugly work, because they to look for comparisons, metaphors, quotes. It reikalingi.“ were special in their own certainty, confidence. would be easier to draw lines in the air by trying to Drawings affected painting, painting – texts. replicate the compositions of the paintings, rather The constant change became a precondition than to tell how much fits into Edgaras Andriūnas' for the life and creation of Edgaras Andriūnas. work, how it is relevant, what in it is essential. It was no coincidence that besides painting, Because it is the romantic worldview of a young Edgaras created street art. It complemented his man, a bold confrontation of the reflection of death, forms of rebellion. the inevitability and courage to change oneself and Changing creative work is the effort of the one's work, and the creator's ambition, “the desire creator to get closer to the image, to the search, to orientate in his own way”.

Edgaras Andriūnas. Photograph by Audrius Šidlauskas 68 69 Dailė Vintažas

svarbius puošybinius elementus – laidotuvių eglišakius. Paroda sulaukė milžiniško anšlago, į ją plūdo minios žmonių. Veikiausiai parodos proga Prisiminimų Julius Ludavičius, Aidas Bareikis, Žilvinas Kempinas su kursiokėmis Ieva Martinaityte ir Patricija Jurkšaityte (galbūt dar kas dalyvavo, čia pasa- kotojai palieka vietos patikslinimui) atliko performansą – apsirengę pio- archeologija – nieriais, su pionierių kaklaryšiais atkartojo įvairias akrobatines figūras, parodijuodami sovietinius parodomuosius sporto renginius ir paradus. Laimos Petrusevičiūtės iniciatyva, įtraukus Žilviną Lilą, kuris tuo galerija „91“ metu buvo studentų parlamente, Dailės akademijos bendrabučio pas- tate buvo įkurta galerija „91“. Pavadinimo „91“ kilmė – data, 1991-ieji Aistė Kisarauskaitė metai. Kaip pasakoja Saulius Grigoravičius, tuo metu Dailės akade- mijoje gyvavo tarsi kooperatyvas, o gal pati akademija veikė, kaip tuo Šis tekstas paremtas trijų metu buvo populiaru, „ūkiskaitiniu“ principu. Kooperatyvo direktoriumi galerijos „91“ įkūrėjų, tapo architektas Vytautas Jurgis Dičius, dalyvavęs Vildžiūnų galeri- jos Jeruzalėje kūrime, taigi jis aktyviai įsitraukė į rektoriaus Vytauto vadovų, kuratorių, Brėdikio įkalbinėjimus išskirti studentų galerijai patalpas ir galiausiai buhalterių ir valytojų – įsteigė kooperatyvui pavaldžią galeriją. Ten dirbo trise – Žilvinas Lilas, Saulius Grigoravičius ir Virginijus Kinčinaitis. Buvo sukurtas brutalios Virginijaus Kinčinaičio, architektūros interjeras – metalo konstrukcijos, ant jų kabinami švies- Sauliaus Grigoravičiaus ir tuvai, o vietoj lubų – ištempti lynai, virš įėjimo – lyg stogelis, lyg iškaba, Žilvino Lilo – prisiminimais. taip pat itin brutalaus charakterio. Trys galerijos „91“ vadovai orientavosi į avangardą pagal to meto jo įsivaizdavimą. Kaip pasakoja Žilvinas Lilas, pagrindinė kryptis buvo visi naujausi Lietuvos meno momentai: skaitmeninės technologijos, popar- tas ir pan. „Gerai atsimenu, ne ko norėjome, o ko tikrai nenorėjome eks- ponuoti – „tautinės tapybos mokyklos“. 9-ojo dešimtmečio viduryje ar pabaigoje Dailės akademijoje jau tebuvo likęs tik socialistinio realizmo šešėlis, iš studentų jo menkai tebuvo reikalaujama. Vincento Gečo (to meto Dailės instituto rek- Sąjūdžio laikais ir Nepriklausomybės pradžioje menotyrininkė Laima toriaus) ir Gražinos Vitartaitės (Tapybos katedros vedėjos) spau- Petrusevičiūtė inicijavo ne vieną svarbų meno reiškinį, aktyviai dimo beveik nesijautė, pasirodė tokios naujos žvaigždės kaip Arvydas dalyvavo Dailės akademijos (tuomet Dailės instituto) permainose. Šaltenis. O kai atsivėrė langas į Vakarus, daugelis pradėjo matyti svai- Tarkim, dar Sąjūdžio laikais, maždaug 1989 m., prieš pat įvyks- ginančią meno formų gausą, galvas užplūdo Andy's Warholas, Roy'us tant Nepriklausomybei, menotyrininkė inicijavo parodą „Stalinizmas Lichtenshteinas, Jeffas Koonsas ir kt. Lietuvos dailėje“. Ji vyko Dailės akademijos naujų rūmų hole, ekspo- Iš pradžių akademijoje jautėsi virsmo suteikta laisvė. Kaip prisimena natai buvo pasiskolinti iš tuomečio Istorijos ir etnografijos muziejaus, Virginijus Kinčinaitis, aplink vyravo visiškas atsivėrusios nežabotos tuš- sovietmečiu jo palėpėje buvo įrengtos tapybos kūrinių saugyklos. Kaip tumos jausmas, nebuvo kriterijų, nebuvo orientyrų, nebuvo nei biuro- pasakoja Saulius Grigoravičius, jis ir kiti studentai, prisidėję prie paro- kratinės, nei kitokios kontrolės. Tokiu metu senamiestyje, kuris tada dar dos organizavimo, ten rado daugybę socrealistinės tapybos paveikslų, atrodė pilkas, niūrokas, netikėtai ir atsirado galerija „91“. tinkamų ekspozicijai. Tuo artėjančių permainų laiku jokių popierių pasi- Anot menotyrininkės Erikos Grigoravičienės, „apie 1987 m. atgautą rašyti imant eksponatus niekas nereikalavo, ypač tokius eksponatus. žodžio, raiškos, kūrybos laisvę jaunieji menininkai ir intelektualai tuo- – Grąžinsite? met taip brangino, kad labiausiai ir siekė išsaugoti. Pasitelkę sąmojį, – Žinoma, grąžinsime. ironiją ar absurdą, jie stengėsi pašalinti bet kokios totalinės ideologijos – Tai imkite ir neškite. galimybę, užbėgti už akių naujiems minties suvaržymams. Todėl jie šai- Žiemą, per šaltį ir sniegą Saulius Grigoravičius ir tapytojai-studentai pėsi iš tautinio tapatumo klišių, keitė viešos erdvės ir bendravimo nor- Julius Ludavičius, Aidas Bareikis ir Žilvinas Kempinas sunešė paveiks- mas, medijų naudojimo taisykles, taip pat atvirai niekino sovietmečiu lus į Dailės akademiją. Dėliojant ekspoziciją dar kažkur (gal akade- suklestėjusią dailės sistemą“.1 mijos saugyklose) buvo rastas didžiulis keraminis pano su kolūkiečių Netrukus buvo susidomėta komercine galerijos veiklos puse. Pirmas Parodos Kiškis, morka, labirintas plakatas, 1991. Parodos „Stalinizmas Lietuvos dailėje“ fragmentai. 1989 figūromis. Ludavičius ir Bareikis buvo išsiųsti prikirsti eglių šakų. Tarsi Iš Lino Jablonskio archyvo Laima Petrusevičiūtė sako atidarymo kalbą. neįtikėtinas pardavimas įvyko Velykų proga. Šį įvykį visi trys pasako- kokie pasakų herojai jie iškeliavo per pusnis į Kalnų parką, grįžo snie- Nuotraukos iš Sauliaus Grigoravičiaus archyvo tojai prisimena aiškiai, nors ar tai tikrai buvo Velykų proga, aiškumo guoti, sušalę (berods, tuo metu buvo dideli šalčiai), bet parnešė tuos trūksta. Visi ryškiai aprašo Marius Jonučio ant milžiniško audeklo

1 erika Grigoravičienė. Juokais: netikras menas, http://www.mmcentras.lt/ Virginijus Kinčinaitis, Saulius Grigoravičius ir Žilvinas Lilas. 1991. kulturos-istorija/kulturos-istorija/daile/xx-a-pabaigos-naujasis-menas/ Nuotrauka iš Virginijaus Kinčinaičio archyvo 70 juokais-netikras-menas/4686 (žiūrėta 2019 03 24) 71 Dailė Vintažas

(maždaug 3 × 4 m) nupieštą zuikį su velykiniais margučiais. Didžiulį, Žilvinas Kempinas, Julius Ludavičius, Tačiau pinigai tuomet turėjo ir kitą, gerokai baisesnę pusę – kova Patricija Jurkštaitytė ir jų bendrakursiai patrauklų. Pakabinę galerininkai nuleido jį gal net iš trečio aukšto. Tuo atlieka performansą per parodos dėl teritorijų gariūnmečiu įgydavo ir kruvinus pavidalus. Tiesa, to patirti metu gatvėse pradėjo atsirasti turistų grupės, į gatves gal pavasario atidarymą. 1989 galerininkams neteko, bet šiokias tokias kovas pamena tiek Lilas, tiek pavilioti plūdo žmonės. Pamatę zuikį, žmonės suko į galeriją, pirko, Kinčinaitis. Greta galerijos veikė restoranas. Ten, kur dabar yra admi- šlavė viską. Išpirko net juodąją keramiką. Atėjęs Stasys Kuzma įsigijo nistracinės patalpos, tuo metu buvo parduotuvė, o priešais – restora- nedidelį Evaldo Janso peizažą, tardamas, kad iš šio studento bus dai- niukas. Jo savininkai taip pat užsinorėjo puikioje strateginėje vietoje lininkas. Kaip sako Žilvinas Lilas, „tai buvo totali sėkmė! Prisimenu – esančių patalpų. Pradėjo galeriją spausti, reikalauti, vieną dieną gąs- uždarėme galeriją ir likome su krūva pinigų! Buvo gal penkiasdešimt dindami išdaužė langus, plytą įmetė į vidų. Tačiau galerijos „91“ vei- dolerių, tačiau anais laikais jie iš tiesų buvo milžiniški pinigai.“ Virginijus klą užbaigė visai kas kita. Į Dailės akademiją dėstyti buvo pakviestas Kinčinaitis prisimena netikėtumo jausmą, tapus Lietuvos rinkos pradi- Ričardas Povilas Vaitiekūnas ir nauji dėstytojai, kurie turėjo labai aiškią ninkais: „uždirbom pinigų!“ Netikėtai atėjo ne tik teorinis supratimas, viziją – lietuviškas peizažas, pilkos spalvos, lietuviška tapybos mokykla. kad meno kūrinius galima ir parduoti. Lilas pasakoja: „Iš pradžių dar bandžiau ekspresionistinę tapybą, bet Iš karto po to sekė ir pirmosios biurokratinio raštingumo pamokos, negali gi naudoti prieš tai buvusios kartos kalbos, reikia atrasti savąją. teko išmokti vesti apskaitą. Kaip pamena Kinčinaitis, Grigoravičius Tada aš atradau kičą kaip subjektą, kaip kalbą, atsirado referenciniai turėjo mažutę ryškiai raudoną spausdinimo mašinėlę, kuria ir spaus- taškai su postmodernizmu. Galima sakyti, kad buvome pirmoji postmo- dindavo, sėdėdamas galerijoje ant grindų. Čia suveikia tas liudijimo dernizmo banga. Tuomet anglų kalbą mažai kas gerai mokėjo, tad filo- nepatikimumo faktorius – Saulius Grigoravičius nustebęs tvirtina sofinė terpė, kuri rezonavo su mūsų vizualiniais ieškojimais, atėjo, nors jokios spausdinimo mašinėlės niekad neturėjęs. Kad ir kaip ten būtų, ir su labai fragmentiškais, bet vertimais į lietuvių kalbą – „Literatūroje visi trys buvo ir galerininkai, ir valytojai. Taigi plaudami grindis, kad šis ir mene“, „Kultūros baruose“, kitur pasirodančiais tekstais. Buvo visai darbas neatrodytų itin nykus, išsijuosę diskutuodavo apie Markizo de aišku, kad kaimas man absoliučiai svetimas. Tai greičiausiai buvo Sado perversijas. Panašu, kad tai buvo dar vienas iš naujų svaiginan- viena iš konflikto priežasčių – vyresnės kartos tapytojai, kaip Arvydas čių atsivėrusio pasaulio potyrių – atrodė, kad Markizo de Sado knygas Šaltenis, Kostas Dereškevičius, buvo užaugę kaime, todėl išlaikė su juo tuomet skaitė daugelis jaunų menininkų ir studentų. tam tikrą romantinę distanciją, o mes jau augome mieste ir kultūriškai Galerija veikė apie pusmetį. Panašiu metu 1991 m. gimė ir Ernesto agrarinė praeitis mums buvo visai svetima. Vakarietiško miesto vizija Parulskio išgalvota organizacija „Naujosios komunikacijos mokykla“. Ši atrodė artimesnė nei lietuviško kaimo. Tuomet nemokėjau gerai artiku- institucija netikram menui skleisti vienijo kelis jo bičiulius, kurių narystė liuoti, kas vyksta, bet kai mokykloje reikėjo skaityti Žemaitę, namuose buvo tokia pat neapibrėžta, kaip ir grupės veikla. skaičiau Jerome'o Davido Selingerio „Rugiuose prie bedugnės“ lietu- „Vienas iš NKM projektų 1991 m. buvo Vilniaus Senamiestyje ant višką vertimą ir jaučiau, kad va, galiu save sieti su ta vieta, su hero- stulpų išklijuotos afišos su užrašu „Iš Amerikos jau atvyko Saulius jaus karta, o man reikia rašyti referatą apie Žemaitę! Visai nejaudino Paukštys“ (visuomenei nežinomas jaunas fotografas buvo nuvykęs gamtos ciklų aprašymai, žemės ūkio padargai, nutekėjimas į kaimą... ten mėnesiui pas gimines). Kitas – nebūtos grupės „Moralės kontro- Atrodė tiesiog neegzistuojantys dalykai! Selingeris egzistavo, ne lės komitetas“ fikcinio koncerto afišos ir reklaminis interviu dienraščiui. Žemaitė! Tuomet man buvo gal penkiolika ar šešiolika metų, negalė- Svarbi NKM veiklos sritis – intervencijos į dailės parodų sales su jau įvardyti problemos, tačiau skaitydamas lietuvišką literatūrą, jaučiau šmaikščiomis teminėmis parodomis. Linas Jablonskis 1991 m. gale- aiškų neatitikimą. Buvo spausdinami Lotynų Amerikos rašytojų apsa- rijoje „91“ (dabar „Akademija“) surengė parodą „Kiškis, morka, labirin- kymų vertimai ir pan., kurie mane žavėjo. Susiformavo platesnis, kos- tas“. Galimiems dalyviams jis išsiuntė „modulį“ – Trimako nuotrauką mopolitiškesnis kultūrinis pasaulėvaizdis, tiesa, be ideologinio pagrindo. su jaunos moters užpakaliu, o tie turėjo jį perdirbti panaudodami O ta „kaimietiška“ patirtis buvo ir yra labai ideologizuota. Nebėra joje tris būtinus elementus – kiškį, morką ir labirintą. Ernestas Parulskis jokio nuoširdaus naivumo. Suprantu – jauna valstybė, formuojamas tais pačiais metais ten surengė parodą „Vampyrai“ (Liandzbergis ir identitetas, tačiau, deja, buvo pasiremta praeities kaimu, kuris dabar Džiugas Katinas ten švirkštais siurbė menotyrininkų kraują)“2, – rašo jau iš viso nebeegzistuoja. Nors turime seną turtingą miesto, universi- Erika Grigoravičienė. tetinę kultūrą, tačiau kažkodėl ja nebuvo remtasi. Šiuo metu tai tapo Dar vieną parodą surengė tapytojas Augenis Kasputis. Menininkas visišku simuliakru, stipriai ideologizuotu, paleistu per vertybines siste- eksponavo skulptūras, kurioms panaudojo ypatingą juodą ąžuolą – mas, todėl žmonės tai laiko vertybe. Nesakau, kad agrarinė praeitis ilgai gulėjęs vandenyje, prisisunkęs druskų jis atrodo kaip ebonitas. Iš negali būti vertybė, o tik matau, kad tame konstrukte nieko gyvo nėra. tos medžiagos Kasputis ir išdrožė keletą skulptūrų. Kaip dar viena anų Bijome remtis lenkų, žydų tradicija, dvarų kultūra, bajorų, negatyvus laikų figūrų čia lyg koks angelas pasirodo ryški „fifa“ su aukštakulniais požiūris į kuriuos ypač stipriai formuotas sovietų ideologijos. Galbūt ir kailiniais. Grigoravičius pasakoja, kaip į jos klausimą „kiek kainuoja?“ todėl ir atsirado atotrūkis tarp jaunosios kartos pasaulėžiūros ir ofici- buvo pasakyta, kaip jiems atrodė, visai nereali suma, tačiau mergina aliųjų ideologinių konstruktų. Taip nutiko ir mums, baigusiems M. K. tik paprašė luktelti, kol paskambinsianti vyrui ar draugui. Netrukus ji Parodos „Stalinizmas Lietuvos dailėje“ Čiurlionio meno mokyklą prieš pat Nepriklausomybės atgavimą. Ją iš tiesų grįžo su pinigais ir nupirko skulptūras, netverdama džiaugsmu, atidarymo akimirkos. 1989 susigrąžinus labai greitai Dailės institute vėl pradėta brukti ta pati Nuotraukos iš Sauliaus Grigoravičiaus kaip puikiai jos atrodys prie lovos miegamajame. archyvo kaimo kultūra, vėl buvo reikalaujama romantizuoti kaimą, jo skurdą,

2 Ten pat. 72 73 Dailė Vintage

reprezentuoti valstietišką kultūrą. Aš esu universalas, kosmopolitas, man jau tuomet visa tai atrodė nesuprantama.“ Archeology of memories - gallery 91 Reikia pažymėti, kad būtent tuo laiku Lilas tapė keistus tarsi iš sti- priai padidintų pikselių sudarytus paveikslus. Dabar atrodo magiška ir Aistė Kisarauskaitė pranašiška tai, kad tapė pikselius tuomet, kai kompiuteriai dar egzis- tavo daugiau mokslininkų aplinkoje, o menininkai su jais susidurdavo This text is based on Art critic Laima Petrusevičiūtė initiated several important art labai retai. Lilas paaiškina, kad „pikseliuotieji“ prasidėjo nuo televizo- the memories of the phenomena in the times of the Sąjūdis and the beginning of riaus. Berods filmuose su Arnoldu Švarcnegeriu galėjai matyti ateities Independence, and actively participated in the changes of the vizijas – futuristinės situacijos, kita realybė, kur buvo ir ateities kompiu- three founders, leaders, Academy of Arts (then Art Institute). For example, in the days of teris. Galima matyti ir pikseliuotą vaizdą jame. Televizorius menininkui curators, accountants Sąjūdis, around 1989, just before independence, she initiated the pasirodė kaip langas, ekranas, kuriame – dar vienas ekranas, o jame – and cleaners of the exhibition “Stalinism in Lithuanian Art”. vėl kita realybė. Koncepto neturėta. Kaip ir daugelis to meto atradimų, Rimgaudas Žebenka. Highland. 1993, gallery 91 – At her initiative, after inviting Žilvinas Lila, who at that time was in viskas vyko intuityviai, spontaniškai. Kūrinius inspiravo pastebėtas aliejus, drobė, 47 × 47 cm. the student parliament, the gallery 91 was founded in the dormitory kūno, mėsos, taktilikos ir virtualios realybės kontrastas. Čia vėl galime Paveikslas „NKM“ užsakymu nutapytas parodai Virginijus Kinčinaitis, „Teacher's Whisky“ (galerija „91“, 1993 m. pavasaris). of the Academy of Arts. The origin of the name 91 is the date, 1991. stebėti pavyzdinį liudijimo nepatikimumą, nes tą pačią istoriją Saulius Taip pat eksponuotas „NKM“ parodoje „Lietuva“ Saulius Grigoravičius, Three leaders of the gallery 91 – Žilvinas Lilas, Saulius Grigoravičius, Grigoravičius pamena jau visai kitaip: „tuo metu VDA, berods Grafikos galerijoje „Pryzmat“ Krokuvoje 1993 m. gruodį. Vaizdas iš parodos „Lietuva“ katalogo and Žilvinas Lilas. and Virginijus Kinčinaitis – focused on the avant-garde, according to katedra, turėjo vieną kompiuterį su spausdintuvu. Ten Lilas ir pamatė how it was perceived at that time. As Žilvinas Lilas tells us, the main pikselius. Spausdinome kažkokį „plakatėlį“ A4 formato, lietuviškus dia- direction was all the latest features of Lithuanian art: digital tech- kritus reikėjo nusipiešti iš pikselių“. nology, pop art and so on. “I remember well not what we wanted but Lilo baigiamuoju darbu tapo didžiuliai kičo estetika paremti what we really didn't want to exhibit – “national school of painting”. paveikslai, kūniškumas, kūno fragmentai, naujųjų technologijų dvelks- There were no criteria, no guides, no bureaucratic or other control. mas be jokios koloristinės mokyklos ar klasikinių spalvinių sąskam- The commercial side of the gallery soon became an interest. bių. Menininkas tapė mikročipus, kurie santykyje su kūnu atrodė kaip Virginijus Kinčinaitis remembers the feeling of surprise becoming the juvelyriniai elementai. Asmuo jam buvo ne kaip individas, bet tik kaip pioneer of the Lithuanian market: “We made money!” atskiri kūno fragmentai. Kaip pasakoja Lilas, tuomet komisija ir darbo The gallery was open for about half a year. Around the same time vadovas netikėtai pajuto išgąstį. „Gal atrodė per arti komercinio ar pop- in 1991, Ernestas Parulskis' fictional organization “Schooll of New meno... Taigi gynimas buvo labai keistas, aiškiai jautėsi, kad norima Communication” was born. In order to spread false art, this institution greičiau įduoti diplomą ir atsikratyti manęs.“ united several of his friends, whose membership was as vague as the Noro atsikratyti ar pasitraukimo liga plito kaip užkratas. Netrukus į group's activities. užsienį gyventi išvyko Laima Petrusevičiūtė. Pakviestas dėstyti Dailės However, money at that time had another, a much more terrible akademijoje menininkas iš Niujorko Kęstutis Zapkus galbūt pasi- aspect – the struggle for territories could take a bloody form in the rodė per daug vakarietiškas. Nors ir kaip ten būtų, jam jau po pusme- times of market Gariūnai. But gallery 91 closed due to other reasons. čio teko grįžti atgal į Jungtines Amerikos Valstijas. Netrukus 1993 m. Ričardas Povilas Vaitiekūnas and new lecturers who had a very clear Ernestas Parulskis „Naujosios komunikacijos mokyklą“ perleidžia Sauliui vision – Lithuanian landscape, gray colors, and Lithuanian school of Paukščiui, kuris, tiesa, dar pastato paminklą Frankui Zappai. Galerija painting – were invited to teach at the Academy of Art. „91“ veikė apie pusmetį. Iš vadovų traukiasi Grigoravičius, Žilvinas Lilas Lilas says, “At first, I tried expressionistic painting, but one cannot išvyksta į užsienį. Visi trys galerininkai sutaria, kad vadovu liks Kinčinaitis, use the language of the previous generation, one needs to find their kuris turi stiprią motyvaciją – dirbant Dailės akademijos struktūrose yra own. Then I discovered kitsch as a subject, as a language, and refer- reali galimybė likti Vilniuje ir gauti kambarį akademijos bendrabutyje, ence points with postmodernism emerged.” It was at that time that todėl jis nenuilsdamas mina kelius pas rektorių Brėdikį. Šis duoda žodį, Lilas was painting strange pictures as if made of enlarged pixels. kad Kinčinaitis ir ateityje liks vadovauti. Tačiau pažadas lieka dar vienu “Maybe it seemed too close to commercial or pop art... So my graduate iš tuo metu sulaužytų idealizmo apraiškų. Vėliau galerija lyg ir remon- thesis defense was very strange, I clearly felt that they wanted to give tuojama, o atsidariusi jau turi kitą, dabartinį pavadinimą „Akademija“ ir me the diploma and get rid of me.” kitus vadovus. The desire to get rid of or to leave spread like an infection. Soon Nepagalvokite, kad sakau tai kaip priekaišto užuominą dabarti- Laima Petrusevičiūtė moves abroad. Grigoravičius resigns from the niams jos vadovams, kuratoriams – tai nesusiję. Tiesiog akimirką įsi- leaders, Žilvinas Lilas goes abroad. Later, the gallery is remodeled and vaizdavau, kas būtų buvę, jei direktoriumi būtų likęs Kinčinaitis, kartu when it is opened, it already has another, its current name, “Academy”, su Lilu ir Grigoravičiumi įsteigęs galeriją tuo pat metu, kai steigėsi gale- and other leaders, no longer Kinčinaitis, who was left in charge by rija „Vartai“... Be abejo, galvoti, kas būtų, jei būtų, nėra vaisinga, tačiau his associates. Of course, thinking about what would have been, is kodėl netikėtai užplūsta anos nevaržomos kūrybingos lyg vulkanas lais- not fruitful, but why the sudden longing for the unrestrained creative vės ilgesys? volcano-like freedom? •

Rimgaudas Žebenka. Highland. 1993, oil on canvas, 47 × 47 cm. The painting was commissioned by SNC for the exhibition Teacher's Whiskey (Gallery 91, Spring 1993). 74 It was also exhibited at SNC's exhibition Lithuania, at the gallery Pryzmat in Krakow, 1993 December. 75 Picture from exhibition Lithuania catalog Dailė Trečioji akis

Nijolė Vilutienė ir Nijolė Šaltenytė Trečioji akis Mikalojus Vilutis piešinių paroda Grafika. Tapyba. Skulptūra lds Vilniaus grafikos meno centro galerija Kairė-dešinė Ugnė Žilytė Saulius Vaitiekūnas Kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė 2019 m. sausio 22 – vasario 23 d. Mažieji įkvėpimai XXI amžiaus muziejus Videniškių vienuolyno muziejus Nijolė Šaltenytė. Ekslibrisai ir mažoji grafika Kuratorius Vidas Poškus 2019 m. sausio 19 – kovo 30 d. Labai miela ir talentinga menininkė. Vilniaus grafikos centras Latako gatvėj. LDS galerija „Arka“ VDA parodų salės „Titanikas“ Mikalojus ir Nijolė Vilučiai. 2019 m. sausio 5–26 d. 2019 m. sausio 17 – kovo 11 d. Videniškių vienuolyno muziejuj. Žinoma, galim ir kokioj Patagonijoj „Arkos“ galerija. Atėjau, pamačiau, parodžiau... Saulius Vaitiekūnas. Titanikas. Žmogaus 1 4 Cechai. Solidarumo lyg ir turėtų būti pavyzdys. gyvenimo paroda. „Kas tu?“ – klausiu autoriaus. atidaryti parodą. Bet, mano nuostabai, „Nu, ir kaip premjera?“ – klausiu garsaus „Aš artojas, poetas, žaibolaidis...“ Ir dar daug atvarė pusė Vilniaus (man žinomų) aktoriaus. „Aš vaikštau tik į spektaklius, epitetų. Visi cenzūriniai. Patiko. Manau, gaivalas. šviesių žmonių. Valio. kuriuose pats vaidinu.“ Dialogas senas, Palangos Mūsų nedaug. paplūdimy. Pažiūrėkim. 2 3 1 4 1 3

Teminė iliustracija. Bet aš irgi kartais taip jaučiuosi Lietuvoj.

Plakatas vietinių žmonių „O namuose neturiu nė vieno „Patikėkit, madam, bet čia šis 2 pano geriau žiūrisi“ – su Maryte gąsdinimui. darbo“, – pasakė žavi Vilutytė Elvyra Kriaučiūnaitė apsimeta, prie savo portreto. kad jai įdomu. Pats mažiausias darbas. Dominaite ir Irena Mika. 6 4 4 5 5 Autorės žvilgsnis į save.

2

Vidas Poškus, kuratorius. „Jei žinočiau, ką čia nupaišiau, Protingai pasakė: „Kol gyvas būtinai pasakyčiau“ – su Nijole autorius, jis viską kuruoja.“ Istorijos refleksijos. Šaltenyte. 2 3 Vilutis lėtai perskaitė dvi savo Iš snukučių sprendžiant, ne Va. knygas ir pusę naujos. viskas OK. Man patiko. Čia geras. „Po spektaklio.“ Jei užmiršai akinukus. Matyt, dukros emocijos kaip tai 6 5 paveikė mamą. 6 5 7

Orkestras. Tauro kalno turgelyje žiauriai pakėlė kainas Juslės pirmiausia. pučiamiesiems. 6

3 Autorius pasakė: „Į mano darbus žiūrėkit kaip į gėles.“ Nijolė Vilutienė moka pozuoti. Tuom viskas pasakyta. Videniškių bendruomenės seniūnė ir nepažįstamas bičas. Visi kalba, niekas nesiklauso. „Iš vietinių mačiau tris žmones. Nu, tikrai gabi mergina. Tris!“ „Aš tavęs negerbiu? Skudutis... Gerbiu.“ Mamutai irgi apsilanko.

76 77 Dailė Chronicle

Naujos knygos Kronika

Kiekgi galima laukti / What Took You So Long Sudarytoja Monika Krikštopaitytė Tekstų autorės: Monika Krikštopaitytė, Francesca Ferrarini, Lina Preišegalavičienė Aistė Kisarauskaitė, Laima Kreivytė, Agnė Narušytė, Birutė Pankūnaitė, Aistė Paulina Virbickaitė, Kristina Stančienė, Tautinės modernybės architektas: Rasa Andriušytė-Žukienė Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba Vilnius: VšĮ „Lewben Art Foundation“, 1888-1932 VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018, 320 p. 2018, 271 p. Dailininkės KlimaiteKlimaite Dailininkas Dainius Kairaitis (Laura Klimaitė, Indrė Klimaitė, Carmen Reina) ISBN 978-9955-471-66-0 ISBN 978-609-8241-00-6

80 Parodos

94 Gražiausios Lietuvos knygos '18

Lietuvos fotografija 2018 NR.1 ir 2 Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys Sudarytojas Valentinas Klimašauskas Sudarytoja Ramutė Rachlevičiūtė Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, Všį Lietuvos fotomenininkų sąjungos Fotografijos fondas, 2019, 400 p. 2018, po 120 p. Dailininkė Ramunė Januševičiūtė Dailininkas Gytis Skudžinskas ISBN 978-609-447-294-7 ISSN 1648-567X

78 79 Dailė Kronika

2018 M. Žilinsko dailės galerija 10 11–11 18 tarptautinė akvarelės bienalė 01 17 Petro Martinėno piešinių pa­ro­da. (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) „Baltijos tiltai. 2018. Iš esmės“. Bienalės Parodos 03 14–04 01 Vytauto Kalinausko (1928– 2017 vadovas Eugenijus Nalevaika. 2001) pa­ro­da „Belaukiant gimtadienio…“ 11 09–12 31 pa­ro­da „Šiuolaikinis pran- 10 26–12 02 skulptoriaus Evaldo Pauzos 04 05–04 26 Daivos Kairevičiūtės fotografijų cūzų ekspresionizmas ir ne tik“. pa­ro­da „Su meile“. pa­ro­da „Žolinė“. Kuratorius Christian Noorbergen. 11 22–2019 01 13 Audronės Petrašiūnaitės Muziejai 05 09–05 30 Gedemino Antano Spūdžio gra- 2018 siuvinėtų kilimų ir grafikos pa­roda.­ fikos pa­ro­da. 01 12–03 04 pa­ro­da „Kampas: Rimvido 12 06–2019 01 27 Rimanto Antano Šulskio Vilniaus paveikslų galerija 11 09–2019 01 20 Antano Sutkaus pa­ro­da Prano Domšaičio galerija 07 04–07 29 Rūtos Fabijonavičienės tapy- Jankausko (1957–1993) kūrybos (1943–1995) pa­ro­da „Pasivaikščiojimai (Didžioji g. 4, Vilnius) „KOSMOS“. Kuratoriai Gintaras (Liepų g. 33, Klaipėda) bos pa­ro­da „Šventė ir miestas“. retrospektyva iš Lietuvos muziejų ir su paukščiu“. Kuratorė Violeta 2017 Česonis, Jean Marc Lacabe ir Thomas 2017 08 01 Denio Callejos paveikslų pa­ro­da. privačių kolekcijų“. Kuratorė Genovaitė Jasevičiūtė. 12 01–2018 10 19 pa­ro­da „Po Italijos saule. Schirmböck. 12 08–2018 01 31 pa­ro­da „Lietuvos didieji“. 08 31–09 26 Suomijos „Valkeakoski- Vertelkaitė-Bartulienė. XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų 11 09–2019 01 20 Jono Dovydėno 12 15–2018 01 22 Klaipėdos Adomo Vanajevesi soroptimos“ klubo narių foto- 03 08–04 22 pa­ro­da „Spyruoklės laiku“ A. ir P. Galaunių namai kūryba“. Kuratorės Dalia Tarandaitė (pro- pa­ro­da „11 kelionių į Afganistaną“. Brako dailės mokyklos 2017 m. lai- grafijų pa­ro­da „Mes kovojam už moteris“. iš „Lewben Art Foundation“ kolekci- (Vydūno al. 2, Kaunas) jekto vadovė), Rūta Janonienė ir Giedrė Kuratorės Goda Aksamitauskaitė ir Ieva dos mokinių diplominių darbų paro­ da.­ 11 14 Mariaus Vepštos pa­ro­da „I Speak Art“. jos. Kuratorė Monika Krikštopaitytė. 2017 Jankevičiūtė. Mazūraitė-Novickienė. Eksponuojamiems diplominiams darbams 11 23–12 06 Milos Kudinos meninio siuvinė- 03 15–05 20 edukacinė Lilijos Valatkienės 12 07–2018 01 31 Zitos Levickienės autorinių 2018 12 13–2019 02 24 pa­ro­da „Kolega iš vadovavo mokytojai Birutė Andriekutė, jimo pa­ro­da. fotografijų pa­ro­da „Išrinktieji“. atvirukų parodą „Gėlėti Burtai“. 01 25–03 20 pa­ro­da „Lietuvos valdovo žodis kitos genties“ (Miglė Anušauskaitė, Rima Baukaitė, Nilas Budžinskis, Giedrė 03 16 –04 22 pa­ro­da „Natalia LL. Sum ergo 12 14–2018 12 31 pa­ro­da „Kasdienybės geo- pasauliui: atveriame mūsų žemę ir val- Viktorija Damerell, Ernestas Parulskis, Burbienė, Alfonsas Lekavičius, Sergejus Bažnytinio paveldo muziejus sum“. Kuratorius Mateusz Kozieradzki. metrija. Art Deco Kauno interjeruose“. das kiekvienam geros valios žmogui“. Andrej Polukord, Austėja Vilkaitytė). Plotnikovas, Loreta Poškienė, Inga (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) 04 26–06 03 Duncano Higginso (Jungtinė 2018 Kuratorius Remigijus Černius. Kuratorės Jelena Čerkasova ir Eglė Šmitienė ir Andrius Tarasevičius. 2017 Karalystė) paro­ ­da „Down on the Farm“. 03 09–05 09 Žaliakalnio rudens – žiemos 09 13–11 20 pa­ro­da „Pilies gatvė“. Kuratoriai Mikalajūnė. 2018 10 05–10 27 pa­ro­da „Tekstilės puota“. 05 08–05 31 pa­ro­da „Reconsider Design“. plenero „Žalmartas'17“ pa­ro­da. Plenero Margarita Matulytė, Justina Augustytė ir 02 08–09 31 pa­ro­da „Lietuvos istorijos ženk­ Bažnytinio paveldo muziejaus ir Martos 06 14–09 02 pa­ro­da „Baltijos kaimynėms – kuratorė Aistė Ramūnaitė. Donatas Snarskis. Radvilų rūmai lai. Medalių ir filatelijos pa­ro­da, skirta Vosyliūtės artefaktų ekspozicija. Parodos 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailė iš 07 13–09 30 Adomo Galdiko grafikos kūrinių 12 04–2019 03 04 pa­ro­da „Juozapas (Vilniaus g. 24, Vilnius) atkurtos Lietuvos šimtmečiui, iš Prano rengėja Marta Vosyliūtė. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės pa­ro­da „...Tavo Adas. Adomo Galdiko Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“. 2017 Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) 11 23–2018 09 15 pa­ro­da „Siuvinėtas dan- muziejaus rinkinių“. grafika ir archyvai iš Pauliaus Galaunės Kuratorius Dainius Junevičius. 11 16–2018 02 25 pa­ro­da „Bronisław rinkinių“. gus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių 07 13–08 26 tarptautinio kaulinio porce- rinkinio“. Piłsudski (1866–1918) – etnogra- 02 01–03 31 Klaipėdos karalienės Luizės XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabu- liano simpoziumo pa­ro­da „Porceliano 10 05–12 01 pa­ro­da „Tarp tapybos ir piešimo“. Nacionalinė dailės galerija fas ir muziejininkas“. Organizatoriai: jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ žiai“. Kuratorės Indraja Kubilytė ir Rita tapatybė“. Orgnizatorius Remigijus Kuratorius Gintaras Kušlys. (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejus pa­ro­da „Architektūra“. Pauliukevičiūtė. Sederevičius. 2017 Zakopanėje, Lietuvos dailės muziejus, 04 13–06 05 taktilinė pa­ro­da „BLIND DATE“. 2018 09 07–10 14 festivalis „Kaunas Photo“. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir 10 05–11 26 pa­ro­da „Vilnius. Topophilia“. Lenkijos institutas Vilniuje. Kuratoriai Agnė Matulevičiūtė, Matas 05 17–10 15 pa­ro­da „Šv. Kazimiero ger- 10 19–11 25 tarptautinis šiuolaikinio meno rinkinių muziejus Kuratorė Laima Laučkaitė. 07 11–2018 01 28 mokinių kūrybos darbų Drukteinis ir Eglė Nedzinskaitė. bimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“. festivalis „Kaunas mene. Taip arti, taip (V. Putvinskio g. 64, Kaunas) 12 28–2018 02 25 Deimanto Narkevičiaus pa­ro­da „Dangiškasis drakonas“. 09 7–10 23 Vytauto Kazimiero Jonyno Kuratorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. toli“. 2017 paro­ ­da „Dėmės ir įbrėžimai“. Kuratorė (1907–1997) kūrybos pa­ro­da „Visa šir- 06 13–09 01 pa­ro­da „Būk sveika, lobyne 10 26–11 25 pa­ro­da „Gyvenimas Suomijoje“. 10 05–11 03 festivalio „Vitrum Balticum VII“ Lolita Jablonskienė. Taikomosios dailės muziejus dim į Lietuvą“. neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Kuratoriai Anna Kortelainen ir Pekka pa­ro­da „Prieš vakar. Išnarplioti“. 12 28–2018 02 25 Oskar Hansen paro­ ­da (Arsenalo g. 3A, Vilnius) 10 24–11 25 pa­ro­da „Klaipėdos Adomo Brako Motina – Lietuvos globėja. Trakų bažny- Toivanen. Kuratorės Valda Verikaitė ir Raimonda „Atvira forma“. Kuratorius Aleksandra 2017 dailės mokyklos mokinių 2018 m. diplomi- čios lobynas XV–XIX a.“ Kogelytė. Kędziorek. 11 30–2018 01 07 jubiliejinė pa­ro­da nių darbų pa­ro­da“. 10 04–11 17 Gedimino Pranckūno fotografijų Kauno paveikslų galerija 11 30–2018 01 01 „Pranas Domšaitis. 2018 „Kazimieras ir Titas Simanoniai – juvelyri- pa­ro­da „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) Pastelės“. 02 14–03 18 pa­ro­da „Optimizmo architek- kos meno virtuozai“. Palangos gintaro muziejus 11 06–2019 02 02 pa­ro­da „Nugalėk blogį 2017 2018 tūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“. 2018 (Vytauto g. 17, Palanga) gerumu: palaimintasis Jurgis Matulaitis 10 19–2018 01 14 parodų ciklo „Lūžio kartos 01 11–02 11 Kristinos Norvilaitės paro­ da­ „Aš Kuratoriai Marija Drėmaitė, Giedrė 06 01–07 01 keramikos ir metalo kūrinių 2017 (1871–1927)“. vardai“ dalis – Antano Obcarsko pa­ro­da. klausausi muzikos“. Jankevičiūtė ir Vaidas Petrulis. pa­ro­da „Laiko ženklai“. 12 05–2018 06 01 pa­ro­da „Pajūrio kapinynų Kuratorė Kristina Civinskienė. 02 16–03 11 Giedrės Gučaitės kūrybos 03 07–04 08 pa­ro­da „BLIND DATE“. archeologija: išgelbėti baltų proistorės Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės 12 08–2018 01 07 Leono Striogos pa­ro­da pa­ro­da. Kuratoriai Agnė Matulevičiūtė, Matas Vytauto Kasiulio dailės muziejus liudijimai“. muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) „Geležies amžius“. 03 15–04 15 Alekso Andriuškevičiaus pa­roda­ Drukteinis ir Eglė Nedzinskaitė. (Vilnius, A. Goštauto g. 1) 2018 2017 2018 „Fazės“. 04 06–06 10 pa­ro­da „Tyliosios kolekcijos“. 2017 05 04–11 25 pa­ro­da „Laiko ženklai. Petro 11 24–2018 10 31 pa­ro­da-instaliacija- 01 13–02 18 pa­ro­da „Geriausias 2017 metų 04 19–05 20 Arvydo Martinaičio pa­ro­da Kuratoriai Eglė Juocevičiūtė, Jolanta 12 07–2018 03 04 pa­ro­da „Kazio Bradūno Balčiaus kūrybos retrospektyva“. akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės kūrinys“. „Raudonkepuraitė-Is Ir Co Ii“. Marcišauskytė-Jurašienė, Kadri Asmer ir meno pasaulis“. Kuratorės Elena ir kultūros istorijos bei mecenatystės 01 25–03 25 Pauliaus Lantucho kūrybos 05 28–06 24 Aistės Gabrielės Černiūtės Raivo Kelomees. Bradūnaitė-Aglinskienė, Ilona Mažeikienė Lietuvos teatro, muzikos ir skerspjūviai“. pa­ro­da. pa­ro­da „Sapne tik sapnas“. Kuratorė 04 13–06 17 pa­ro­da „Kolekcionuojant hitus“. ir Regina Urbonienė. kino muziejus 2018 02 03–03 31 pa­ro­da „Dar kartą apie „Drobę“: Irena Mikuličiūtė. Kuratorės Ugnė Bužinskaitė ir Danutė (Vilniaus g. 41, Vilnius) 04 03–09 01 pa­ro­da, pristatanti lietuvių liau- kas pastatė ir kas sugriovė?“ 06 28–08 19 Adelės Velykienės pa­ro­da „Kad Gambickaitė. 2018 2018 dies meną. 02 28–04 01 šiuolaikinio Vokietijos meno viskas žydėtų”. Kuratorė Vilma Kilinskienė. 07 13–09 30 pa­ro­da „Daiktų istori- 03 15–06 02 pa­ro­da „Šviesa ir erdvė, van- 10 19–2019 02 28 Jono Arčikausko pa­ro­da 05 10– 2019 05 31 pa­ro­da „Priešaušris. pa­ro­da „Future Perfect“. Kuratoriai 08 23–09 30 pa­ro­da „Tautodailininkė Julija jos. Lietuvos dizainas 1918–2018“. duo ir saulė. Žvilgsnis į Nidos dailininkų „Kėslai ir ketinimai“. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ Angelika Stepken ir Philipp Ziegler. Daniliauskienė: būtis karpiniuose“. Kuratoriai Karolina Jakaitė, Giedrė koloniją“. XIX a. pab.–XX a. I p. tapyba ir 10 23–2019 10 23 pa­ro­da „Dovana Lietuvai. 09 13–11 04 pa­ro­da „Optimizmo architek- 04 12–05 13 pa­ro­da „Jauna Kauno ir Rygos 10 04–11 04 Irenos Knizikevičiutės- Jankevičiūtė, Lijana Natalevičienė, grafika iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) Kolekcininko Vytauto Petrulio kameros“. tūra: Kauno fenomenas 1918–1940 tapyba'18“. Jakubauskienės (1938–1992) kūrybos Gintautė Žemaitytė ir Ernestas Parulskis. rinkinio. Kuratorė Kristina Jokubavičienė. m.“ Kuratoriai Marija Drėmaitė, Giedrė 05 12–12 31 pa­ro­da „Nukirstas miestas – per- pa­ro­da. Rengėjai Algirdas ir Arūnas 07 13–09 30 pa­ro­da „Lietuva. Londonas. 06 05–06 24 pa­ro­da „Milda Bartnikaitė- Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus Jankevičiūtė ir Vaidas Petrulis. sodintas žmogus“. Kapušinskai. 1968“. Kuratoriai Julijus Balčikonis ir Spindler. Kasdienės istorijos. 1977– (Pilies g. 40, Vilnius) 09 20–11 18 pa­ro­da „Angelas ir sūnus. 05 17–06 17 Eglės Velaniškytės pa­ro­da 11 11–2019 01 27 Dogu Bankovo pa­ro­da Karolina Jakaitė. 2002 metų grafika iš LDM rinkinių“. 2017 Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“. „Būties lengvumas. Čia ir dabar“. „Esu tas priešas, kurį tu, mano drauge, 0 25–11 25 pa­ro­da „Keičiant mąsty- Kuratorės Ilona Mažeikienė ir Irena 10 03–10 29 Lennart Mänd knygos meno ir Kuratorius Stefan OkoBowicz. 06 29–10 07 pa­ro­da „Kūrybos briau- nužudei“. seną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“. Dobrovolskaitė. įrišimų pa­ro­da „Saugantys istorijas“. 11 30–2019 01 20 pa­ro­da „Varkalis. Knygos, nos. Adomo Galdiko (1893–1969) Kuratoriai Eric Messerschmidt, Liva 10 04–12 02 pa­ro­da „Romas Viesulas 11 03–12 01 Dianos Radavičiūtės ir Vytenio plakatai, piešiniai“. retrospektyva“. Kuratorė Genovaitė Kreislere ir Jekaterina Lavrinec. (1918–1986). Grafika“. Kuratorė Regina Lingio instaliacijų pa­ro­da „Kita tamsos Vertelkaitė-Bartulienė. Urbonienė. pusė“.

80 81 Dailė Kronika

Istorinė LR prezidentūra LDS galerijos 02 15–03 11 pa­ro­da „Skulptoriai atkurtos 11 27–12 15 Sigitos Dackevičiūtės insta- (Vilniaus g. 33, Kaunas) valstybės šimtmečiui“. Kuratoriai liacijų pa­ro­da „Alteracijos“ ir Aistės 2018 LDS galerija „Arka“ Daumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė. Juškevičiūtės tapybos pa­roda­ „Rožinis“. 02 08–03 29 tarpukario fotožurnalisto (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) 03 13–03 24 Kristinos Mažeikaitės pa­ro­da 12 18–2018 01 11 Audros Selskaitės + Leelo Juliaus Miežlaiškio pa­ro­da „Vyčiai“. 2017 „Rojaus obuoliukai“. Lessi knygų meninio įrišimo pa­ro­da. 02 15–2020 02 15 pa­ro­da „100 reikšmin­ 10 05–10 28 Sigito Staniūno pa­ro­da 03 20–05 05 pa­ro­da In memoriam Dalia giausių pirmosios Lietuvos Respublikos „Paslapčių jūros sonetai“. Makaraitienė (1946–2017) „Šviesioji LDS VGMC galerija „Kairė–dešinė“ įvykių“. Kuratorės Justina Minelgaitė ir 10 05–10 28 Aleksandro Vozbino pa­ro­da gyvenimo pusė“. (Latako g. 3, Vilnius) Ingrida Jakubavičienė. Apichatpong Weerasethakul 05 09–05 26 Reginos Sipavičiūtės pa­ro­da 2017 pa­ro­da „Švytintys šešėliai: „Puslapiai iš knygos“. 05 18–10 31 pa­ro­da „Pirmoji Lietuvos videoinstaliacijų pa­roda 11 14–12 09 10-oji tarptautinė tekstilės minia- „Praeitis ateičiai. Paprasta tekstilė“. 10 10–10 28 Arvydo Šaltenio pa­roda­ Respublika 1918–1940 m.: didieji ir filmų retrospektyva“ tiūrų bienalė „Etno / Ethno“. Kuratorė 05 17–06 15 Linos Kalinauskaitės ir Juozo „Paišau kaip gyvenu“. pasiekimai“. Kuratorė Justina Šiuolaikinio meno centre. Žydrė Ridulytė. Kalinausko medalių pa­ro­da „Lietuvos 10 31–11 25 Tado Gindrėno pa­ro­da „Vietos Minelgaitė. Nabua fantomai. Videoinsta­ 12 20–01 20 pa­ro­da „Šiandien ir Rytoj. istorija medaliuose“. dvasia (genius loci) ir jos pavidalai“. liacija, 9:45 min., 2009 06 07–12 31 pa­ro­da A. M. Račkaus Jaunieji menininkai iš Baltarusijos“. 05 31–06 23 Rūtos ir Marijaus Piekurų 10 31–11 25 Laimos Milkintės ir Andriaus „Ypatinga dovana Lietuvai“. 12 19–01 20 Medos Norbutaitės tapybos pa­ro­da „Akcentai“. Ermino pa­ro­da „(Ne)matymai“. pa­ro­da „Implikacijos“. 06 16–07 16 Petro Barono medalių pa­ro­da 11 28–12 16 Jono Valatkevičiaus pa­ro­da M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus 11 23–2019 01 17 VIII Lietuvos tekstilės 07 09–07 30 pa­ro­da apie šiuolaikinę Lenkiją. 2018 „Atmintis“. Kuratoriai Petras Baronas ir „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas / (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) meno bienalė „(At)kurti“. Kuratorė Žydrė 08 15–09 15 Ingos Likšaitės pa­ro­da „Bangos. 02 01–03 03 Rimanto Dichavičiaus pa­ro­da Audronė Bukauskienė. Terrible Days. Wonderful Life“. 2017 Ridulytė. Kvietimas džiaugtis“. „Tobulybės Vizijos“. 06 28–07 21 Henriko Orakausko skulptūrų Kuratorė Monika Krikštopaitytė. 12 02–2018 03 01 Prano Gailiaus pa­ro­da 09 22–10 31 Liepojos menininkų asociacijos 03 13–04 07 Simono Skrabulio tapybos pa­ro­da „Refleksijos“. 12 21–2018 01 28 Kęstučio Grigaliūno „Lietuviška siuita“. Janinos Monkutės-Marks „Makslas kolegi“ pa­ro­da. pa­ro­da „Nebaigtas paveikslas“. 07 24–08 18 Gintaro Kušlio pa­ro­da pa­ro­da „Tu manai, kad tu manai“. 2018 muziejus-galerija 03 13–04 07 Alytaus dailininkų ir foto- „Juodos ir spalvų sandūroje. Tapyba ir Kuratorės Kristina Kleponytė- 03 03–04 05 Aušros Lisauskienės pa­ro­da (J. Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai) Šiuolaikinio meno centras grafų pa­ro­da „Alytaus dailė“. Kuratorius grafika“. Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė. „Baltiški ženklai: keturi laikai“. 2017 (Vokiečių g. 2, Vilnius) Evaldas Grinius. 09 11–10 06 Simo Žaltausko tapybos pa­ro­da 2018 04 06–06 10 šiuolaikinio Japonijos medžio 11 24–2018 01 06 Indrės Stulgaitės- 2017 03 13–04 07 Raimondos Jatkevičiūtės-Kaspa­ „Kontrastai“. 02 06–03 03 Povilo Ričardo Vaitiekūno raižinio pa­ro­da „Medžio raižinio efektas“. Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio 11 17–2018 02 25 Arturo Bumšteino pa­ro­da ravičienės tapybos paro­ da­ „Ežero akis“. 10 09–10 27 Erikos Tumienės iliustracijų pa­ro­da „Ūlos g. 19, Mardasavas“. Kuratoriai Richardas Keithas Steineris stiklo pa­ro­da „Tarp Dangaus ir Žemės“. „ēcheîa“. Kuratorius Audrius Pocius. 04 17–05 12 Viačeslavo Jevdokimovo pa­ro­da „Adagio“. Kuratorės Kristina Kleponytė- (Tosai) ir Regina Urbonienė. 12 15–12 30 Kėdainių rajono savivaldybės 11 17–2018 01 14 Liam Gillick pa­ro­da (Karmalitos), Algimanto Jono Kuro, 11 06–11 24 Antano Olbuto pa­ro­da Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė. 06 17–08 30 fotografijų pa­ro­da „Senieji mie- neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir „Šviesos nėra ryškesnės centre“. Kuratorė Raimondo Regimanto Martinėno pa­ro­da „Vaizdas – žodis“. lieji Druskininkai“. tęstinio mokymosi programos pa­ro­da Neringa Bumblienė. „Panašumas nepanašume. Pa­ro­da trise“. 08 31–10 05 Stasio Eidrigevičiaus pa­ro­da „Paslaptys“. 12 02–2018 01 14 pa­ro­da „JCDecaux premija. 04 17–05 12 Valentino Ajausko pa­ro­da „Hommage à Čiurlionis“. 2018 Lėtos mokyklos“. Kuratoriai Edgaras „Objektai ir ženklai netikėtoje erdvėje“. 10 06–11 20 Mariaus Abramavičiaus- 01 12–03 10 tarptautinė keliaujanti tekstilės Gerasimovičius ir Audrius Pocius. 04 17–05 12 Šarūno Leonavičiaus pa­ro­da Neboisia pa­ro­da „Pro angelo langą“. meno pa­ro­da „Azija-Europa III“. 2018 „Vėjas rėjose“. 11 23–2019 02 07 Japonijos pluošto meno 03 16–04 21 Lietuvos karikatūrų pa­ro­da 02 02–04 01 Apichatpong Weerasethakul 04 17–05 12 LDS Vilniaus akvarelininkų paro­ ­da „Pynimas“. Kuratorė Kakuko Ishii. „Apie ŠĮ, apie BEI, apie TĄ“. pa­ro­da „Švytintys šešėliai: videoinsta- sekcijos tarptautinė akvarelinės tapybos 04 27–06 03 Juliaus Urbanavičiaus liacijų pa­ro­da ir filmų retrospektyva“. pa­ro­da „Praeitis – dabartis – ateitis“. Vytauto Kazimiero Jonyno galerija tapybos ir medžio skulptūrų pa­ro­da Kuratorės Dovilė Grigaliūnaitė, Asta Kuratorė Eugenija Pilypaitienė. Jono Valatkevičiaus pa­ro­da „Sunkios (M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkai) „Iliustracijos…“, Leokadijos Norbutienės- Vaičiulytė ir Mantė Valiūnaitė. 04 17–05 12 italų grafikos pa­ro­da „Kryžkelės 2017 dienos. Nuostabus Mockienės kūrybos pa­ro­da „Mistika“, 03 02–04 01 Daniel Steegmann Mangrané / Incroci / Crossroads“. Kuratoriai Frank gyvenimas / 11 04–12 05 Šveicarijos lietuvių bendruo- Vytauto Kaupio grafikos pa­ro­da pa­ro­da „Fantomas“. Kuratorė Neringa Martinangeli ir Dovilė Tomkutė. Terrible Days. menės fotografijų pa­ro­da „Lietuvių „Kėdainiai anais laikais“. Bumblienė. 05 22–06 16 grafikos pa­ro­da „Kartų ryšys: Wonderful Life“ Šveicarija“. Kuravo Stasys Tumėnas. 06 08–07 22 pa­ro­da „Vytautas Kasiulis 04 20–05 09 Kazimiero Sližio paro­ ­da „GIF“ Prof. Leonas Lagauskas (1928–2010) ir Vilniaus grafikos meno centro 12 09–2018 02 03 Gintarės Kuznecovaitės (1918–1995): Nuo Simno iki Paryžiaus“. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje. jo mokiniai“. galerijoje pa­ro­da „Alisa Stebuklų šalyje ir 07 27–09 08 Janinos Monkutės-Marks 02 09–04 01 pa­ro­da „Paauglės bitės pašau- 06 27–07 26 Japonijos pluošto menas „Kairė–dešinė“ Veidrodžio karalystėje“. (1923–2010) pa­ro­da „Dovana tėviškei“. kimas vieną vasarą“. Kuratoriai Audrius „Pynimas / Basketry“. Kuratorė Kakuko 2018 09 14–11 15 VIII Lietuvos tekstilės meno bie- Pocius ir Nicholas Matranga. Ishii. 02 09–04 22 Elmos Šturmaitės tapybos nalė „(At)kurti“ ir Japonijos pluošto meno 05 11–08 12 13-oji Baltijos trienalė „Išsižadėk 06 27–07 26 VIII Lietuvos tekstilės meno paro­ ­da „Šimtas atspalvių lietuvai“. pa­ro­da „Pynimas“. šmėklų“. Meno vadovas Vincent Honoré. bienalė „(At)kurti / (Re)create“. Kuratorė 03 13–05 18 Aleksandros Laucevičiūtės- 11 21–2019 01 12 Dalios Truskaitės instalia- 08 31–10 18 pa­ro­da „Laukiant kito atėjimo“. prof. Žydrė Ridulytė. Čipkienės paro­ ­da „Poeto mūza – Savoldo cija „Apie“ ir Estijos stiklo meno paro­ ­da Kuratoriai Anna Czaban, Jaroslaw Lubiak angelas“. „Tamsėja“. ir Ūla Tornau. LDS Šv. Jono gatvės galerija 05 19–06 26 pa­ro­da „Jaunieji druskininkie- 09 07–10 18 Simon Dybbroe Møller pa­ro­da (Šv. Jono g. 11, Vilnius) čiai kuria'18“. Antano Mončio namai-muziejus „Viduramžiai“. Kuratorius Post Brothers. 2017 06 27–08 10 Aido Striogos pa­ro­da „Akmenų (S. Daukanto g. 16, Palanga) 09 14–10 18 Diogo Evangelista pa­ro­da 10 19–11 10 X Baltijos medalių trienalė istorijos“. 2017 „Besisukantis ratas“. Kuratorius João Laia. „Baltijos vienybė“. 08 01–09 30 pa­ro­da „Dr. Juozo P. Kazicko 11 18–2018 03 01 pa­ro­da „Šešėliai # 3. 11 30–2019 01 13 „JCDecaux pre- 11 21–12 09 Daivos Kairevičiūtės fotografijos gyvenimo istorija“. Skulptūra, tapyba, objektas, instaliacija, mija: Orumas“. Kuratoriai Monika pa­ro­da „Rumunijos dulkės“. 08 11–09 08 plenero „Šlavantas – 2018“ video, fotografija“. Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius. 12 20–01 10 Gretos Bernotaitės kūrinių pa­ro­da. Kuratorius Antanas Obcarskas. 2018 11 28–2019 01 13 Eli Cortiñas pa­ro­da pa­ro­da „Malda. Nutilusi“. 09 08–09 26 penktojo tarptautinio Marianos 03 10–05 12 pa­ro­da „Mažoji tapyba“. „Remiksuotojai niekada nemiršta“. 2018 Iš Gretos Veriovkinos simpoziumo „Kūrybiniai tiltai: 05 13–05 25 pa­ro­da „Inscenizuoti paveikslai“. Kuratorė Neringa Bumblienė. 01 16–02 10 skulptūros pa­ro­da „Reanimacija“. M. Veriovkina ir M. K. Čiurlionis“ pa­ro­da. Bernotaitės 05 26–06 26 Janinos Monkutės-Marks 11 23–2019 01 13 pa­ro­da „Architektas Dalyvavo Martynas Gaubas, Dalius parodos 09 29–11 21 Janinos Monkutės-Marks grafi- (1923–2010) pa­ro­da „Dovana tėviškei“. be architektūros? Valdo Ozarinsko Drėgva, Aurelija Šimkutė, Gediminas „Malda. Nutilusi“ kos paro­ ­da „Dovana tėviškei“. 06 30–07 27 projekto „Malonės būsena“ retrospektyva“. Kuratorė Virginija Endriekus, Donatas Norušis ir Kęstutis LDS Šv. Jono 11 17–2019 03 15 Vytauto Kazimiero Jonyno pa­ro­da „Malonės cirkas“. Januškevičiūtė. Dovydaitis. gatvės galerijoje pa­ro­da „Déjà vu“.

82 83 Dailė Kronika

LDS „Pamėnkalnio galerija“ Grėbliauskaitė, Eglė Knyzė, Akvilė (Pamėnkalnio g. 1/13, Vilnius) Malukienė, Kristina Mažeikaitė, Gabrielė 2017 Šermukšnytė ir Paulius Šliaupa. 10 06–10 28 Židrijos Janušaitės pa­ro­da „Apie 05 02–05 26 Audriaus Gražio pa­ro­da „Žuvies ilgesį, prisilietimus ir atsivėrimą“. akis, nesiekianti Naujosios Zelandijos“. 11 03–11 17 Dalios Mikonytės ir 05 28–06 05 Vilniaus J. Vienožinskio dailės Adomo Žudžio pa­ro­da „Miesto mokyklos suaugusiųjų skyriaus absol- Studijos“. Kuratorė Laima Kreivytė. ventų pa­ro­da „Baigiamieji“. 11 22–12 12 Rosandos Sorakaitės pa­ro­da 06 08–07 21 Virginijaus Viningo tapybos „Privatus pokalbis“. pa­ro­da „Esi, kas esi“. 2018 08 01–08 12 socialinio projekto „Keramikos 01 12–02 02 Gabrielės Šermukšnytės tapy- menas – žmogaus gerovei“ pa­ro­da bos pa­ro­da „Grietinėlė su pipirais“. „Lipdau pasaulį ir save“. Kuratorius Gvidas 02 09–03 06 Ingos Likšaitės pa­ro­da „Namai. Raudonius. 12 valandų ore ir 6000 metrų pakartojant 08 17–09 01 grupinė paro­ ­da „Atmosfera: dygsnį“. Go East / Go West“. Kuratorės Ameret ir 03 04–03 26 Andriaus Zakarausko tapybos Sandra Dastikienė. pa­ro­da „Prisiminimo sinonimas“. 09 13–09 20 grupinė pa­ro­da 03 09–03 31 Ryto Jurgelio pa­ro­da „Šalia „Manuscript“. Organizavo dailininko Ramūno Čeponio tapybos pa­ro­da „Iš dykumos“. LDS galerijoje „Meno parkas“. tylos“. Kuratorius Gytis Skudžinskas. prof. K. Žoromskio fondas. Vyto Nomado nuotrauka 04 06–04 24 Dalios Truskaitės pa­ro­da 09 21–10 12 grupinė pa­ro­da „Tas, kuris Irmos Balakauskaitės pa­ro­da „Į pradžią / Įtakos ir pasirinkimai“ „Vieta“. regėjo“. Dalyvavo Viktoras Binkis, Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ Vyto Nomado nuotrauka 04 27–05 19 Kazimiero Brazdžiūno pa­ro­da Rokas Dovydėnas, Lida Dubauskienė, 12 14–2018 01 12 Laimos Drazdauskaitės 09 01–10 05 XV-ojo tarptautinio fotogra- „Y“. Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, pa­ro­da „Avarinis išėjimas“. fijos festivalio „Kaunas Photo“ pa­ro­da 05 23–06 19 Kristinos Mažeikaitės pa­ro­da Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas 12 14–2018 01 12 Patricijos Gilytės pa­ro­da „Kaunas Photo Star 2018 Finalistai“. „Degančios saulės namai“. Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, „Stilleleven. Natiurmortas. Vienuolika 09 14–10 05 Sauliaus Paliuko paro­ da­ 06 22–07 14 Dainos Vanagaitės-Belžakienės Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, kadrų“. „Spiečius“. keraminės skulptūros pa­ro­da „Under Aleksandras Vozbinas ir Ugnė Žilytė. 2018 09 14–10 05 Katarzyna Tretyn-Zečević Pressure“. Kolekcijos kuratorius Linas Liandzbergis. 01 18–02 09 tapybos pa­ro­da „Kontr- pa­ro­da „Erdvėlaikis“. 09 05–09 23 Vytauto Tomaševičiaus pa­ro­da 10 18–11 06 Dianos ir Tomo Rudokų tapybos argumentas“. Dalyvavo Kazimieras 10 17–11 25 Tarptautinis šiuolaikinio meno „Pašnekesiai wirtuvėje“. pa­ro­da „Du pasauliai. Kuriančios poros“. Brazdžiūnas, Vita Opolskytė, Algimantas festivalis „Kaunas mene VIII“. Pristatomi 09 28–10 19 Vitos Opolskytės tapybos Kuratorius Albinas Vološkevičius. Černiauskas, Auksė Miliukaitė, Eglė menininkai: Alexandre Astier „Pėdos, pa­ro­da „Folie à deux“. 10 26–11 09 Agnės Kondrataitės keramikos Knyzė, Eglė Norkutė, Kristijonas Žungaila, įsišakniję į žemę“, Neringa Naujokaitė 10 24–11 13 X YPP: Alexei Gordin pa­ro­da pa­ro­da „Mes“. Rosanda Sorakaitė, Tadas Tručiliauskas, „ArtDeco“, Vladas Urbanavičius „Palėpės „Menininkai, galerijos ir apleistos erdvės“. 11 09–12 01 Broniaus Gražio tapybos pa­ro­da Gabrielė Šermukšnytė, Povilas žaidimai“. 11 16–12 04 Aušros Vaitkūnienės tapybos „Daiktai“. Ramanauskas, Rūta Vadlugaitė, Petras 11 28–12 15 projektas „X: PA / LIKIMAS“. pa­ro­da „Raudona gija“. 12 06–12 27 Monikos Požerskytės pa­ro­da Lincevičius, Mantas Daujotas, Monika Kuratorius Albinas Vološkevičius. 12 07– 2019 01 05 Mindaugo Pridotko „100 metų kartu“. Plentauskaitė, Raminta Blaževičiūtė 12 19–2019 01 25 Kaido Oles ir Jono Gasiūno pa­ro­da „Būti“. 12 14–2019 01 03 tarptautinė mažųjų ir Rokas Jakubauskas. Kuratoriai Vita pa­ro­da „Družba“. keramikos formų pa­ro­da „Puodukas Opolskytė ir Kazimieras Brazdžiūnas. Dailininkų sąjungos galerija 2018“. Kuratorės Agnė Šemberaitė, 01 31–02 24 Andrzej Markiewicz pa­ro­da LDS „Klaipėdos galerija“ (Vokiečių g. 2, Vilnius) Rūta Šipalytė, Milena Pirštelienė ir Eglė „Dalis vietoj visumos“. (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10, Klaipėda) 2017 Einikytė-Narkevičienė. 02 28–03 17 Rolando Karaliaus pa­ro­da 2017 10 03–10 22 Broniaus Gražio, Henriko „Telefonas yra išjungtas“. 11 10–12 08 tarptautinė šiuolaikinio metalo Natalevičiaus, Raimundo Sližio, LDS galerija „Meno parkas“ 02 28–03 17 Kristaps Zariņš pa­ro­da „Ir dar meno laboratorijos pa­roda­ „Mazgas – Mindaugo Skudučio pa­ro­da „Tapyba (Rotušės a. 27, Kaunas) kartą „Žydinčių merginų šešėlyje“. jūra 2017“. Dalyvo Neringa Poškutė, Gabrielės Šermukšnytės parodos „Grietinėlė su pipirais“ atidarymas LDS Pamėnkalnio galerijoje. po keturiasdešimties metų“. Kuratorius 2017 03 21–04 21 Krzysztof Musiała kolekcija Albinas Jukumas, Andrius Janulis, Mariaus Žičiaus nuotrauka Viktoras Liutkus. 10 04–10 27 festivalio „Vitrum Balticum'17“ „Esame čia“. Oksana Vronska ir Edgars Vronskis. 10 23–11 11 Mykolės tapybos pa­ro­da pa­ro­da „Naujos istorijos“. Kuratorės 03 22–04 21 Marijonos Sinkevičienės pa­ro­da „Gamtovaizdis“. Maja Heuer ir Julija Pociūtė. „Atmintis“. LDS Klaipėdos galerijos filialas 11 17–12 05 edukacinė pa­ro­da „Žaidimų 10 30–11 03 Monikos Žaltauskaitės- 04 25–05 18 12-oji Baltijos šalių šiuolaiki- „Herkaus galerija“ galerija“. Grašienės pa­ro­da „Besišypsanti“. nės keramikos meno pa­ro­da „Pavasaris (H. Manto g. 22, Klaipėda) 12 08–12 22 mažųjų keramikos formų 2018“. Kuratorius Juris Bergins. 03 13–03 30 Vytauto Jurkūno pa­ro­da 06 26–07 21 Raimos Drąsutytės pa­ro­da 11 15–12 08 grupinė pa­ro­da „Ne muzie- 2017 pa­ro­da „Puodukas 2017“. Kuratorės 04 26–05 18 Aušros Andziulytės pa­ro­da 10 19–11 02 respublikinis meninis projektas – „Litras tušo“. „Laikau erdvę. Be šarvų“. Kuratorė Monika jus...“. Pristatomi Aušros Andziulytės, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė, Milena „Įsirėžę vaizdai“. pa­ro­da „Autoportretai“. 04 05–04 28 Andriaus Novicko pa­ro­da Krikštopaitytė. Roberto Antinio, Elenos Balsiukaitės- Pirštelienė ir Eglė Einikytė. 05 30–06 30 Mildos Gailiūtės pa­ro­da 11 02–11 30 grupinė pa­ro­da „Tête-à-tête“. „Drumsti skaidrumai“. 06 26–07 21 Alinos Melnikovos pa­ro­da Brazdžiūnienės, Mildos Gailiūtės, Jono 12 07–2018 01 11 Dainiaus Trumpio pa­ro­da „Prisirišimai. Dvi vietos“. Dalyvavo Benas Alejūnas, Egidijus 05 03–05 26 Kunigundos Dineikaitės pa­ro­da „Blykstė dienos šviesoje“. Kuratorė Monika Gasiūno, Patricijos Gilytės, Gretos „Ribinės tikrovės būsena“. 05 30–06 30 Karolio Vaivados pa­ro­da Godliauskas, Simona Bagdonaitė- „Juoda gėlė. Figūros ryškios. Nuplautos Krikštopaitytė. Grendaitės, Marijos Griniuk, Židrijos „Šviesūs Prisiminimai“. Gubinienė, Renata Murauskaitė ir Gitana raidės“. 09 06–09 29 Indrės Ercmonaitės pa­ro­da 2018 Janušaitės, Jūratės Jarulytės, Agnės 01 17–02 05 Liutauro Griežės pa­ro­da 05 31–07 05 pa­ro­da Raimundui Mikšiui Evseičikaitė-Saurazienė. Kuratorius 05 03–05 26 Žygimanto Augustino pa­ro­da „Depresija: Jar is deep“. Kuratorė Austėja Jonkutės, Česlovo Lukensko, Eimučio „Obeliskas“. atminti „Erškėčių vainikas“. Kuratorė Benas Alejūnas. „OU“. Mikuckytė-Mateikienė. Markūno, Julijos Pociūtės, Povilo 02 08–02 27 Simonos Merijauskaitės tapy- Irena Mikuličiūtė. 12 07–2018 01 17 Artūro Kavaliausko tapy- 05 31–06 23 Dainiaus Trumpio ir 10 09–11 17 IV-oji knygos meno pa­ro­da. Ramanausko, Rosandos Sorakaitės, bos pa­ro­da „No Way“. 07 04–08 04 Ramūno Čeponio pa­ro­da bos pa­ro­da „Laiškai Dievui“. Vaivos Kovieraitės-Trumpės pa­ro­da Kuratorės Ieva Babilaitė, Jolita Vaidos Tamoševičiūtės, Eglės Ulčickaitės, 03 02–03 16 Pawel Szanajca-Kossakowski „Iš dykumos“. Kuratorė Jurate Mork. „Susidūrimo vieta“. Liškevičienė ir Nijolė Šaltenytė. Arūno Vaitkūno (1956–2005), Aušros 2018 tapybos pa­ro­da „Pround to Be Here“. 07 11–08 11 M-D Bidard, Elisabeth 01 18–02 13 Gražinos Oškinytės- 06 26–07 21 Algirdo Jako pa­ro­da 11 27–12 22 Irmos Balakauskaitės pa­ro­da Vaitkūnienės, Alfonso Vilpišausko (1945– 03 23–04 14 Tapybos pa­ro­da „Ką meni- Krotoff ir Bernard Fabvre pa­ro­da Eimanavičienės tapybos ir grafikos „Giraitė“. „Į pradžią / Įtakos ir pasirinkimai“. 2015) ir Tomo Vosyliaus kūriniai. ninkai dirba visą dieną“. Dalyvavo Eglė „3 Kosmikomiksai“. pa­ro­da „Klodai“.

84 85 Dailė Kronika

02 14–03 07 Sauliaus Jokužio fotopa­ro­da Kitos galerijos VDA galerija „Akademija“ 11 14–11 28 Andriaus Zakarausko pa­ro­da 2018 Galerija-dirbtuvė „RA“ „Virpesiai“. (Pilies g. 44, Vilnius) „Bodybuilding“. 01 12–02 02 Gedimino Mykolo Pačkausko (Pranciškonų g. 8, Vilnius) 03 08–04 04 Simo Žaltausko tapybos Galerija „Vartai“ 2017 12 05–12 16 Rasmos Noreikytės pa­ro­da pa­ro­da „Krabulai“. 2018 pa­ro­da „Amarilis“. (Vilniaus g. 39, Vilnius) 10 03–10 14 Vestminsterio universiteto „Pasakojimas / Audimas“. 02 07–02 27 Renatos Valčik pa­ro­da „*tarp“. 04 05–04 21 tapybos miniatiūrų pa­ro­da 04 05–05 03 pa­ro­da „Einantis laikas“. 2017 Londone Fotografijos programos magis- 12 22–2018 01 06 Dalios Mikonytės ir Adomo 03 01–03 13 Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės­ „Gyvenimo grožis“. Kuratoriai Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta 10 24–11 24 Vajiko Chachkhiani pa­ro­da trų pa­ro­da „New Stories“. Žudžio pa­ro­da „Savi / svetimi: kaustika“. juvelyrikos ir objektų pa­roda­ „Lūkesčiai“. 12 06–12 20 kalėdinė miniatiūrų pa­ro­da Eidukytė ir Rimvidas Stankevičius. „Pabaigos be pabaigos“. 10 30–11 11 Tomo Ivanausko pa­ro­da 2018 05 16–06 13 Sigito Virpilaičio juvelyrikos „Gyvenimo grožis“. Kuratorė Rūta 05 17–06 14 Gagik Parsamian tapybos 12 05–2018 01 05 Egle Jauncems pa­ro­da „MINIMAL“. 01 09–01 20 Elingos Garuolytės pa­ro­da pa­ro­da „Žiedai, kurių niekas neužsakė“. Eidukytė. pa­ro­da „Sielos sodai“. „Pavojinga mityba / Malnutrition“. 11 13–11 25 Dovilės Bagdonaitės ir Julijos „GRID“. 06 15–07 11 japonės menininkės Lissos 06 14–07 11 Natalios Yanekinos pa­ro­da 12 05–2018 01 05 Indrikis Gelzis pa­ro­da Linkutės pa­ro­da „Planas b“. 01 24–02 03 Tomo Daukšos pa­ro­da „DBBJ“. Hashimoto kinetinių objektų parodą Pylimo galerija „Vasarvidis“. „Rest and Vest“. 11 27–12 14 Eimučio Markūno pa­ro­da 02 06–02 24 pa­ro­da „Savanoriai: fotografinė „Balancing Playground“. (Pylimo g. 30, Vilnius) 07 12–07 26 Gabrielės Šermukšnytės 2018 „Miesto spalvinis kodas“. atmintis (1919–1923)“. 08 22–09 14 Elenos Vaicikauskaitės (1942– 2017 pa­ro­da „Grietinėlė su pipirais“. 01 16–02 03 Jurgos Barilaitės pa­ro­da „BBB 2018 02 27–03 17 Rūtos Šipalytės pa­ro­da 2004) pa­ro­da „Pro jos akis dangus 10 03–10 31 grupinė pa­ro­da „Matyti peizažai“. 08 08–09 05 Nijolės Šaltenytės grafikos (Bamba Big Band)“. Kuratorė Laima 01 08–01 20 pa­ro­da „Baltijos iliustracija | „Miestai. Keliaujantys namai“. žiūrėjo“. 10 24–11 11 Vlado Karatajaus pa­ro­da pa­ro­da „Sutrikdytas ritmas“. Kreivytė. Komiksai 2“. 03 20–04 07 Indrės Liškauskaitės pa­ro­da 09 19–10 06 Viktorijos Daniliauskaitės „Tapyba“. 09 05–09 14 juvelyrikos pa­roda­ „Aktualioji 02 13–03 23 Jānis Avotiņš pa­ro­da „Šventė“. 01 22–02 03 kasmetinė Dizaino katedros stu- „Timidos cognoscitur“. pa­ro­da „Stella Maris“. 11 14–12 02 Virgio Tamošiūno pa­ro­da Lietuvos juvelyrika“. Projekto sumany- Kuratorius Māris Vītols. dentų projektų pa­ro­da „¿Dizai№ procesai?“. 04 10–04 28 Eglės Kuckaitės pa­ro­da 10 10–10 27 R. Mėnulio Katino pa­ro­da. „NuoDėmės“. toja Jurga Sutkutė, organizatorė Ditė 04 12–05 18 Keren Cytter pa­ro­da „Žudanti 02 19–03 03 Viktoro Paukštelio tapybos ir „Jaudulio gamta“. 11 21–12 01 šiuolaikinės brazilų juvelyrikos 12 05–12 23 grupinė pa­ro­da „Natiurmortas“. Dilginienė. laiko mašina“. piešinių pa­ro­da „Nykstantys portretai“. 05 02–05 12 Mortos Nakaitės pa­ro­da pa­ro­da „Reflection_Necklaces“. 2018 09 13–10 11 Jolitos Česonytės tapybos 04 12–05 18 Vytauto Viržbicko pa­ro­da 02 19–03 03 Michaelos Bujačkovos ir „Pokalbis, kuris neįvyko“. 12 04–12 19 Sandros Malaškevičiūtės pa­ro­da 01 02–01 20 Mindaugo Pauliuko pa­roda­ pa­ro­da „Krantas“. „Mirtinose mintyse“. Kęstučio Juršėno tapybos pa­ro­da 05 15–05 25 Arūnės Tornau pa­ro­da „Pabaiga „Etno kosmosas“. „Ruduo, žiema, pavasaris“. 10 11–11 15 Artūro Tamašausko pa­ro­da 06 05–07 27 Louise Bourgeois, Maria „Miškas rajone“. yra pradžia“. 01 23–02 10 Juozo Pranckevičiaus ir Svajūno „Antras šansas. Transformacijos“. Lassnig, Maria Helena Vieira da Silva 03 05–03 17 Algimanto Kensmino pa­ro­da 05 28–05 29 Luko Tomaševičiaus pa­ro­da VDA Telšių galerija Armono pa­ro­da „Tapyba“. 11 15–12 12 Edmundo Kolakausko privati pa­ro­da „Moi, non-moi“. Kuratorius Amer „Apsivalymo ceremonija“. „Anų laikų tekstilė“. (Kęstučio g. 3) 02 13–03 03 grupinė pa­roda­ „Tradicijos kolekcija „In Memoriam“. Algimanto Abbas. 03 19–03 31 Romualdo Kučinsko kūrybos 05 31–06 02 Marijos Rinkevičiūtės pa­ro­da 2017 galia“. Jusionio, Rimvido Jankausko Kampo, 09 13–10 18 Artūro Bumšteino ir Gičio pa­ro­da „Personalinė utopija takiojoje „Beveik nieko“. 10 02–10 28 studentų kūrybinių darbų 03 06–03 24 Jurgitos Pakerytės-Ziablicevos Vydo Pinkevičiaus, Valdimaro Kalninio, Bertulio pa­ro­da „Sraigės kambarys“. modernybėje“. 06 04–06 06 Justinos Semčenkaitės pa­ro­da pa­ro­da. pa­ro­da „Po avino ženklu“. Lino Julijono Jankaus, Arūno Mėčiaus, 09 13–10 18 Gintauto Trimako pa­ro­da 03 19–03 31 Rūtos Junutytės pa­ro­da „Pretty Ugly: stereotipų provokacija 11 03–11 17 Rimvydo Mulevičiaus ir Jono 03 27–04 14 Eva Vasi pa­roda­ „Spalvų Algirdo Taurinsko ir Angelo Gabrielaičio „Atsakymas“. „Avoiding The Inner Void“. madoje“. Arčikausko piešinių, akvarelės, grafikos ir svarstyklės“. darbai. 10 29–11 30 Arono Mehziono, Anastasijos 04 04–04 14 pa­ro­da „VDA lustų istorijos“. 06 07–06 09 Žymantės Poškaitės pa­ro­da keramikos pa­ro­da „Intimus“. 04 14–05 05 Filomenos Linčiūtės- Sosunovos ir Andrea Zucchini, Neringos 04 05–04 14 VDA Kostiumo dizaino katedros „Nelaikyk manęs“. 11 17–12 09 Romualdo Inčirausko pa­ro­da Vaitiekūnienės pa­ro­da „Medžiai ir LDS „Galerija XX“ Vasiliauskaitės, Johanneso Waldas magistro I kurso studenčių pa­ro­da „Mada 06 11–06 13 Monikos Gedrimaitės „Indo este- „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“. bokštai“. (Laisvės a. 7, Panevėžys) pa­ro­da „Keturi kambariai su vaizdu“. 18“. tika: nuo daikto iki meno“. 11 23–12 08 „Amber Trip“ meninės juvelyrikos 05 29–06 16 Vitos Žabarauskaitės pa­roda­ 2017 Kuratorius Danielis Marzona 04 16–04 28 VDA Paminklotvarkos kate- 06 15–06 16 Lijanos Skrockaitės instaliacija pa­ro­da „Nature Morte“. „Žalios legendos“. 10 20–11 09 Birutės Bikelytės 12 13–2019 01 25 Julijono Urbono pa­ro­da dros studentų darbų pa­ro­da „Įvietinta „Vandens jusmas“. 2018 09 21–09 08 Ritos Rimšienės pa­roda­ „Minčių vieno puslapio komiksų pa­ro­da „Planeta iš žmonių“. restauracija“. 06 19–06 30 jungtinė jaunų menininkių 01 12–01 30 Metalo meno ir juvelyrikos skaitiniai“. „Pavalgyt – apsirengt – papiešt“. 05 02–05 12 tarptautinė pa­ro­da „Mados pa­ro­da „MMM | Moterys apie moteris pa­ro­da. 09 11–09 29 Gedimino Pranskūno pa­ro­da 11 10–11 30 Jūratės Jarulytės tapybos pa­ro­da Galerija „Šofar“ komunikacija“. moterims (ir kitiems)“. 02 06–03 02 Marijos Vaitkevičienės tapybos „Vynuogynų šventė“. „Certainty Flair (Tikrumo nuojauta)“. (Mėsinių g. 3A / Ašmenos g. 5, Vilnius) 09 03–09 17 projekto „Susitikimas ant tilto/ 07 12–07 27 Lauros Soisalon-Soininen pa­ro­da. 10 02–10 20 Aloyzo Stasiulevičiaus pa­ro­da 12 01–12 31 kalėdinė pa­ro­da „Iš maišelio“. 2017 Rendez-vous sur le pont“ pa­ro­da. pa­ro­da „Polku (Fin) | Takas“. 03 08–03 30 Virginijos Degenienės persona- „Kryžkelės“. 2018 10 06–11 04 Jurijaus Krupenkovo tapybos 09 17–09 29 tarptautinis kaulinio porceliano 09 07–09 15 Malvinos Jelinskaitės pa­ro­da linė/retrospektyvinė pa­ro­da. 10 23–11 10 Romualdo Petrausko pa­roda­ 01 05–01 26 Sigito Laurinavičiau pa­ro­da pa­ro­da „Tyli mūsų miestelių melodija“. simpoziumas 2018 „Porceliano tapatybė”. „Tačiau norėčiau“. 03 09–03 30 Remigijaus Venckaus pa­ro­da „Diagnozė“. „Laiko erozija“. 10 31–2018 02 20 vieno eksponato pa­ro­da 10 01–10 12 Lauros Slavinskaitės pa­ro­da 09 18–09 29 Živilės Jasutytės ir Lilijos „Etiopijos kelias“. 11 13–12 01 Jono Butkevičiaus pa­roda­ 01 25–02 23 Redos ir Arūno Uogintų pa­ro­da „Staliukas Jerušalaim de Lita“. „OBSERVATORija“. Valatkienės pa­ro­da „Ambulatorija“. 04 05–04 28 Dovydo Alčauskio ir Eglės „Kontrastai be kompromisų“. „Archeologai 25“. 11 07–12 01 pa­ro­da „Erdvės“. Tatjanos 10 29–10 10 Vilniaus dailės akademijos 10 02–10 20 Dovilės Bagdonaitės pa­ro­da Petrošiūtės pa­ro­da „Užminijai“. 12 04–12 22 Vitos Kaminskaitės pa­ro­da 02 23–03 20 Stasio Povilaičio fotografijų Frenkel meninė fotografija ir Aurimo Vizualiųjų komunikacijų magistrantų „B(l)oom“. 04 05–04 28 VDA Kauno fakulteto Dizaino „Užrašai teptuku“. pa­ro­da „Equus“. Širvio trimatė Stolino sinagogos rekons- pa­ro­da „Procesai“. 10 23–11 03 Žydrės Ridulytės pa­ro­da katedros studentų darbų pa­ro­da. 12 27–2019 01 19 grupinė pa­ro­da „Pavasaris 03 23–04 20 Klausučio-Henriko Beržanskio trukcija iš Vilniaus dailės akademijos 11 12–12 21 Dalios Laučkaitės-Jakimavi­ „Scintillatio“. 05 01–05 05 Annos Kuźmitowicz ir Dorotos ateis“. tapybos paro­ ­da „In Memoriam“, skirta studentų ir dėstytojų ekspedicijos po pie- čienės pa­ro­da „Porceliano kabinetas“. 11 06–11 24 Zitos Inčirauskienės pa­ro­da Sak pa­ro­da „Hibridinės formos“. dailininko 75-osioms gimimo metinėms. tvakarių Baltarusiją. 11 12–12 21 VDA Keramikos katedros stu- „AsMeniškumai“. 05 08–05 25 dizaino savaitė Lietuvos nacionalinės 04 23–05 18 Simonos Lukoševičiūtės pa­ro­da 11 09–11 30 Simono Gibavičiaus ir Ovidijaus dentų pa­ro­da „Keramika + Spauda 2“. 11 26–12 15 Kristinos Daukintytės Aas ir „Postprodukcija“. UNESCO komisijos galerija „Prisiminimai apie dabartį. Kelionė į save“. Talijūno pa­ro­da „Air Mail“. 11 26–12 08 Alekso Andriuškevičiaus Karinos Nøkleby Presttun pa­ro­da „Rūbų 05 08–05 20 dizaino savaitė „Kaip mus (Šv. Jono g. 11, Vilnius) 05 18–06 14 Egidijaus Radvensko keramikos 12 19–2018 01 31 Skaidros Savicko tapybos ir Česlovo Lukensko pa­ro­da „Alex + mainai“. veikia Japonija“. 2017 pa­ro­da „Įpaminklinimai“. pa­ro­da. Chesiux“. 12 18–2019 01 12 Marijos (Marijonos) 09 07–10 05 VDA Telšių fakulteto dėstytojų 10 25–11 28 Arturo Valiaugos pa­ro­da „J. 06 15–07 13 pa­ro­da „Skulptoriai atkurtos 2018 12 10–2019 01 05 tapybos, keramikos, grafi- Rinkevičiūtės-Žilevičienės (1933– pa­ro­da. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp valstybės šimtmečiui“. 02 06–03 07 Vidmanto Gerulaičio pa­ro­da kos „Šventinė pa­ro­da“. 2012) pa­ro­da. Kuratorė Eglė Ganda 10 11–11 07 pa­ro­da „Kroatijos nematerialus Rytų ir Vakarų“. 09 03–09 19 Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir „Etiudai iš Tailando“. Bogdanienė. kultūros paveldas, įtrauktas į UNESCO 12 18–2018 01 31 Ivan Sanczewski fotografijų Valentino Pečinino pa­ro­da „Pasąmonės 03 16–04 18 Kostantino Navasaičio ir L. VDA tekstilės galerija-dirbtuvės sąrašą“. pa­ro­da „Pabėgėliai. Balkanų kelionė“. labirintai“. Beatričės Paukštės tapybos, skulptūros ir „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) VDA galerija „ARgenTum“ 10 10–11 07„Amber Trip“ juvelyrikos meno 2018 09 20–10 10 Tomo Rudoko pa­ro­da juvelyrikos pa­ro­da „Repeticija1“. 2017 (Latako g. 2, Vilnius) konkursas/pa­ro­da „Nothing to Declare / 03 26–04 19 pa­ro­da „Krymo totoriai fotogra- „Transformacijos“. 04 19–05 15 Svetlanos Ovinovos akvare- 10 03–10 14 Marijos Griniuk paro­ ­da 2017 Nėra ką deklaruoti“. fijose“ (XX a. pr.). 10 12–10 31 Stasio Stasiūno paro­ da­ „Piešiniai“. lių ir Beatričės Beltė juvelyrikos pa­ro­da „Nekūnas - dekonstruotos realybės 10 25–11 18 Ievos Sadauskaitės juvelyrikos 11 08–11 26 fotografijų pa­ro­da „Atsargiai! Aš 05 17–06 14 Ali Akkaya (Turkija) fotografijų 11 22–12 13 2010–2018 Vilniaus keramikos „Grožis“. vaizdai“. darbų pa­ro­da „Atgal į širdį“. esu kitas“. pa­ro­da „Omano tradicijų žavesys“. meno bienalių laureatų pa­ro­da. 10 26–11 08 Konstantino Bogdano pa­ro­da 11 23–12 13 Zanės Skersienės pa­ro­da 11 27–12 31 Lauros Zaveckaitės paro­ ­da „Tarp“. 06 15–07 10 garso komiksų pa­ro­da „Truputis „Išvestiniai ir pirminiai“. „tapatybė“. diskurso“. 12 15–2018 01 10 jungtinė juvelyrų pa­ro­da 07 11 Jakovo Bunkos (1923–2014) medžio „neatsitiktinis.lt“. skulptūrų pa­ro­da „Platelių Mozė“.

86 87 Dailė Kronika

Galerija „Kunstkamera“ LTMKS projektų erdvė „Sodų 4“ 2018 05 23–05 31 grupinė eksperimentinė paroda (Ligoninės g. 4, Vilnius) (Sodų g. 4, Vilnius) 03 09–04 30 Miglės Morkūnaitės autorinių „16 būdų kaip tapti naratyvu“. 2017 2017 papuošalų pa­ro­da „Margai rašyta...“ 10 04–10 31 renginių ciklas „Atsargiai! Menas“. 11 15–12 30 plakatų ekspozicija „50 aukciono 10 05–10 13 Dovilės Aleksaitės, Sabrinos Labis 12 18–2019 01 31 Irenos Jauniškienės kalėdi- nuotykių“. ir Eri Qubo pa­ro­da „Persvarstant peizažą“. nių žaisliukų pa­ro­da. Galerija „Post“ (Laisvės al. 51A, Kaunas) 11 23–12 31 Arvydo Gurevičiaus emalio 10 18–10 27 Sauliaus Leonavičiaus pa­ro­da 2017 pa­ro­da „900 °C“. „Šalavijų lova“. Tekstilininkų ir dailininkų gildijos 10 13–11 04 Dano Aleksos paro­ da­ „Išpisti langai“. 2018 11 08–11 24 Dorotos Gawędos ir Eglės Kulbo­ galerija „Balta“ 11 10–12 02 Tomo Martišauskio pa­ro­da 01 22–02 24 pa­ro­da, skirta paminėti Prano kaitės­ paro­ da­ „YGRG150: Le Musée (M. Valančiaus g. 21, Kaunas) „Habas“. Gailiaus 90-ąsias gimimo metines Menteur“. 2017 12 05–12 16 garso meno renginių ciklas # 2 „Sielrankšluosčiai“. 12 06–12 15 Geistės Marijos Kinčinaitytės ir 10 05–10 31 Jono Kunicko tapybos pa­ro­da „Inversija“. 03 28–04 30 Lino Katino pa­ro­da „Ieškau, bet Jameso Wilkie pa­ro­da „Akys jautriausios „Atvirumas“. 2018 tikiu nerast...“ raudonai“. 10 31–11 30 VDA KF dėstytojų pa­ro­da 01 26–03 03 Žilvino Landzbergo pa­ro­da 05 14–05 25 pa­ro­da „7 žvilgsniai į nature morte“. 2018 „Dovana“. „Paslėpta Saulė“. 06 15–07 15 pa­ro­da „Kasdienybės žvilgsniai“. 01 25–02 26 grupinė pa­ro­da 12 15–2018 01 15 grupinė pa­ro­da „Spalva- 03 08 performansas „Nature morte avec cen- 09 14–10 20 Viktoro Paukštelio pa­ro­da „/ / Proksemika“. nuotaika-simbolis 2017“. dres, rouille et cris“. „Nebepamenu jos vardo“. 02 09–02 23 Kristinos Inčiūraitės pa­ro­da 2018 03 16–04 13 analoginės fotografijos pa­ro­da 11 12–12 31 pa­ro­da „Pavasario paveikslai. „Skundas“. 03 02–03 18 Artūro Žilinsko pa­ro­da „Kalba „Camera Obscura # 3“. Japonų erotika. Shunga“. 04 04–04 13 Benignos Kasparavičiūtės ir akmenys“. 04 20–05 18 Architektūros pa­ro­da „Architek­ Kęstučio Šapokos pa­ro­da „Fotosalonas 03 22–04 26 Arūno Daugėlos pa­ro­da tūrinė simbiozė. Tarp žmogaus ir gamtos“. Gintaro Makarevičiaus tapybos paroda „Laiko gaudyklė“ galerijoje „Meno niša“ „Savicko galerija“ Sodų g.“. „Žvilgsnis nuo Rambyno kalno arba istori- 05 24–05 26 Aistės Jančiūtės pa­ro­da Vyto Nomado nuotrauka (J. Basanavičiaus g. 11 / Teatro g. 1, Vilnius) 05 10–05 25 Akvilės Anglickaitės solo paro­ da­ jos vėdarai“. „Pojūčių laboratorija SVORIS“. 2017 „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į 09 03–09 29 Rimanto Radišausko pa­ro­da 06 01–06 23 Simono Kuliešio pa­ro­da „Pre 11 17–12 06 Andriaus Makarevičiaus kūrybos mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“. „Kūrybos takelis“. Sent At I On_Pristatymas“. 09 12–10 09 Džinos Jasiūnės ir Linos 06 21–06 28 Rimo Sakalausko videoinstalia- pa­ro­da „Pasąmonės veikėjų žaidimai ir 05 30–06 23 Tomo Daukšos pa­ro­da 10 12 –11 25 grupinė Vokietijos 09 07–09 08 tarptautinis performanso meno Zavadskės tapybos pa­ro­da „Ornamentas“. cija „Karantinas“. apeigos“. „No Limit“. menininkų pa­ro­da festivalis „Creature Live Art“. 10 11–11 06 Rimanto Plungės fotografijų 08 31–09 29 Jurgio Tarabildos pa­ro­da 12 22–2018 01 16 Rūtos Eidukaitytės tapy- 07 11–07 27 grupinė menininkų „-neblunkantys-lichtecht-lightfast-“. 10 05–11 05 Džiugo Šukio ir Mato Janušonio pa­ro­da „Tylos“. „Realybės šou“. bos pa­ro­da „Parkai ir kitos istorijos“. Tomas'o Ellerio, Davido Mutho ir 10 18 –11 01 Kristinos Alšauskienės pa­ro­da skulptūros pa­ro­da „Kitaip neišeina“. 12 04–2019 01 04 Jūratės Mikulevičienės ir 10 04–10 25 Monikos Furmanos ir Monikos 2018 Axelio Stockburgerio darbų pa­ro­da „Nesibaigianti kelionė“. 11 14 performansas „Kitaip neišeina“. Atlieka Manto Mikulevičiaus pa­ro­da „Pasaulių Plentauskaitės pa­ro­da „MOnikos“. 03 30–04 25 Natalios Yanekinos tapybos „Konservuotas juokas“. Sandra Kvilytė, Indrė Mikašauskaitė, pajautos“. 10 31–11 24 Jolantos Kyzikaitės paro­ da­ pa­ro­da „Cherchez la femme“. 08 22–09 09 Gedimino Akstino pa­ro­da VDU menų galerija „101“ Kristina Maselskytė ir Augustė „Be galo“. 09 07–10 02 Manto Meškėlos tapybos „Plaustas“. (Muitinės g. 7, Kaunas) Andrijauskaitė. „Vilnensis galerija“ 11 27–2019 01 11 Gintaro Makarevičiaus pa­ro­da „Susitikimai“. 10 25–11 09 Amira Hanafi „Gero melo mokslas“. 2017 (Dominikonų g. 7, Vilnius) tapybos paroda „Laiko gaudyklė“. 10 05–10 30 Viktoro Binkio paro­ ­da „Iliuzija ir 11 26–12 09 Aistės Kisarauskaitės pa­ro­da 11 24–12 08 tarptautinės menininkų reziden- Baroti galerija (Aukštoji g. 12, Klaipėda) 2017 kelias“. „Solanum tuberosum*“. cijos „Šilainiai Project“ pa­ro­da. 2017 10 06–10 28 Justinos Puidokaitės tapybos Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės 12 07 –12 19 Raimondo Savicko kūrybos 12 13–12 26 Varvara & Mar pa­ro­da 12 14–2018 01 12 Giedriaus Petrausko 10 13–11 15 Isroildžon Baroti pa­roda­ paro­ da­ „Pavasario – rudens natiurmortai“. mokyklos galerija „Vėjas“ pa­ro­da „Kitaip“. „Sekantysis kapitalizmas“. pa­ro­da „Miesto laikas“. „(Inte)gracija“. 11 03–12 03 Olego Katenskij piešiniai, vitra- (Vilniaus g. 39, Vilnius) 12 21 –2019 01 15 Jūratės Mitalienės tapybos 2018 11 17–12 06 Broniaus Gražio, Henriko žai, tapyba parodoje „Prisilietimai“. 2017 darbų pa­ro­da „Templum“. Galerija „Aukso pjūvis“ 02 15–03 08 Simono Kuliešio pa­ro­da Natalevičiaus, Mindaugo Skudučio ir 2018 11 10–12 09 Iljos Bereznicko pa­ro­da (K. Donelaičio g. 62 / „Socialinių plytų peizažas: Dr a Wing”. Raimundo Sližio paro­ da­ „Tapyba“. 01 12–02 10 Algimanto Černiausko tapybos „Baubui – 30!“ Galerija AV17 V. Putvinskio g. 53, Kaunas) 04 25–05 04 Ingos Linevičiūtės pa­ro­da 12 08–12 30 KADS 20-mečio jubiliejaus paro­ da.­ pa­ro­da „Blackout“. 12 12-2018 02 03 paro­ da-manifestas­ „Mano (Totorių g. 5, Vilnius) 2017 „I Know What You Are up to“. 2018 04 06–07 15 Juvelyrikos mokyklos „Vilnensis“ pasaulis“, skirta ir LRT 60-mečiui paminėti. 2017 10 24–11 24 Jūratės Petruškevičienės mini 05 10–05 19 Lauros Marijos Balčiūnaitės 01 26–02 21 Raimundo Urbano (1963–1999) inauguracija. Mokinių darbų pa­ro­da. 2018 10 12–11 11 Andris Eglītis ir Katrīna Neiburga tekstilės objektų pa­ro­da „Iš vandens“. pa­ro­da „Dream Sequence“. pa­ro­da. 09 17–10 06 Tado Deksnio, Rūtos 02 08–03 03 Alberto Gursko kaligrafijos ir pa­ro­da „Pickled Long Cucumbers“. 02 23–03 21 Lino Liandzbergio tapybos Jurkūnaitės Bruožienės, Daliaus šrifto pa­ro­da „Tekstai Lietuvai“. 11 16–12 09 Julijos Pociūtės pa­ro­da „Linija“. darbų pa­ro­da „Gethsemane sodas ir kitos Razausko pa­ro­da „IIIAIIIDIII“. 04 13–05 05 pa­ro­da „Dailininkės vai- 12 14–2018 01 10 Jono Aničo ir Lino Blažiūno GPS koordinatės“. 10 10–1103 Lauros Motiejūnaitės juvelyri- kams: Lietuvos vaikams ir jaunimui skirtų jungtinė pa­ro­da „Dvi su puse“. 03 23–04 25 Vytauto Šerio skulptū- kos pa­ro­da „FeraHano estetika Vilnensis leidinių iliustracijos (1918–1940)“. 2018 ros ir tapybos darbų pa­roda­ iš ciklo galerijoje“. 05 16–05 31 Godos Lukaitės tapybos pa­ro­da 01 18–02 10 Ryčio Urbansko pa­ro­da „XX amžiaus klasikai“. 11 05–12 03 Elen Janovskaja ir Elos Pavins­ „Vis kitos vietos“. „Re-kolekcijos“. 04 27–05 17 Audriaus Janušonio pa­roda­ kienės juvelyrikos pa­ro­da „Perlai ir Ko“. 06 06–09 08 kūrybiškumo inkubatoriaus 02 14–03 10 Dainiaus Trumpio pa­ro­da „Kažkur per vidurį“. „Galeriukas“ ir „TELE BIM-BAM“ darže- „Neužbaigtumo galimybė“. 06 06–06 19 parodoje „Jazz vizualieji menai“ Galerija „Meno niša“ lio vaikų kūrybos pa­ro­da „Miškas visai 03 15–04 07 Yasmin Alt ir Kai Franz pa­roda­ pristatomi Audriaus Gražio darbai. (J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius) nevaikiškai“. „Objekto evoliucija“. 06 21–07 27 tarptautinio plenero darbų 2017 09 20–10 20 Loretos Zdanavičienės tapybos 04 18–05 12 Ignės Grikevičiūtės pa­ro­da pa­ro­da „Pirmajam Lietuvos nacionalinių 10 10–10 24 Spalio Gusto Jagmino tapybos pa­ro­da „Siuvinėtos istorijos“. „Belaikis matymas“. avialinijų skrydžio 80-mečiui atminti“. pa­ro­da „TVANAS. Stań się!“ 10 16–11 29 projekto „Artišokas: alternatyvūs 06 15–07 14`Andriaus Kviliūno pa­ro­da 07 27–08 15 Dainiaus Liškevičiaus pa­ro­da 12 02–12 16 Kęstučio Svirnelio pa­ro­da „Šerstis“. kūrybos vakarai jaunimui“ pa­ro­da. „Pasaulis pagal AK“. „Exit / Resurrection“. 2018 10 25–11 10 Artūro Mitino, Dovydo Alčauskio, 05 17–06 09 Marijos Šnipaitės pa­ro­da 08 17–08 30 Arvydo Karvelio pa­ro­da. 01 17–02 10 Monikos Plentauskaitės pa­ro­da Eglės Petrošiūtės, Monikos Kornilovos „Atsitraukimas“. 10 05–11 07 Vytauto Tomaševičiaus pa­ro­da „Butaforijų parkas“. ir Simonos Merijauskaitės pa­ro­da 09 07–10 09 Andriaus Ermino pa­ro­da „Pašnekesiai wirtuvėje“. 02 28–03 17 Monikos Furmanos tapybos „Švytėjimas“. „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“. 11 16–12 06 Tomo Kiaukos pa­ro­da pa­ro­da „Eat Myself, Drink Myself“. 11 30–12 19 tarptautinė vizualiųjų menų kon- 10 25–11 29 Tauro Kensmino pa­ro­da „Ne-Pa-Matyta“. 03 28–04 14 Gabrielės Gervickaitės paro­ ­da- kurso pa­ro­da „Genas: Lietuva“. „Levitavimas“. 12 14–12 30 Aušros Kleizaitės pa­roda­ 12 13–2019 01 19 Nerijaus Ermino pa­ro­da „DraWWing Blue“. tyrimas „03“. 12 21–2019 03 30 grupinė pa­ro­da „Vaikas Tauro Kensmino pa­ro­da „Levitavimas“ galerijoje AV17 04 18–05 18 Mariaus Jonučio pa­ro­da „Ažūrai“. manyje“. „Mąstantis vandenynas. Svečiai“. Vyto Nomado nuotrauka

88 89 Dailė Kronika

Šiaulių dailės galerija 11 16–11 29 Simonos Bagdonaitės- 2018 Kitos parodų erdvės 07 17–08 30 pa­ro­da „Medžio raižinio efek- 02 22–03 18 Severijos Inčirauskaitės- (Vilniaus g. 245, Šiauliai) Gubinienės ir Rimanto Bagdono pa­ro­da. 01 10–02 10 Žvėrūna „Simuliuojama tikrovė“. tas“. Kuratoriai Richard Keith Steiner Kriaunevičienės pa­ro­da „With Love 2017 12 07–12 19 Beno Alejūno tapybos pa­ro­da. 02 14–03 17 pa­ro­da „Lietuvos dailės akiračiai. Vilniaus rotušė (Tosai) ir Regina Urbonienė. from...“. 12 20–2018 01 13 Romualdo Inčirausko Iš LDS 100-mečio kolekcijos“. (Didžioji g. 31, Vilnius) 09 03–09 30 Kristinos Sereikaitės pa­ro­da 03 08–04 01 Ričardo Nemeikšio pa­roda­ pa­ro­da „Skulptūra. Tapyba. Tarytum Galerija „Laiptai“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) 03 21–04 21 Antano Šerono tapybos pa­ro­da 2017 „Stichijos. Detalė – Benas Šarka“. „Tuštumo blizgesys“. juvelyrika“. 2018 „Sugrįžimas“. 10 02–11 06 Romualdo Balinsko pa­ro­da „TIE“. 09 03–09 30 Mykolės pa­ro­da „Lietuvos 03 23–04 15 J. Vienožinskio dailės mokyklos 2018 01 10–01 23 Andriaus Dociaus svarstyklių 03 28–04 21 Panevėžio fotografų draugijos 11 07–11 30 Ramūno Danisevičiaus fotogra- peizažas“. mokytojų ir mokinių pa­roda­ „Šakotas“. 02 01–03 17 pa­ro­da, skirta žinomam ekspozicija „Pasverti gyvenimai“. Metų pa­ro­da'17. fijų pa­ro­da „LIKĘ“. 11 12–12 01 pa­ro­da „Represuoti 1918–1940 Kuratorė Kristina Inčiūraitė. XX a. I p. menininkui Stanisławui Ignacy 01 24–02 08 Salomėjos Jastrumskytės akva- 04 27–05 26 pa­ro­da „Lietuvos šimtmečio 11 08–11 22 Povilo Ramanausko pa­ro­da m. Lietuvos ministrų kabinetų nariai“. 04 05–04 22 Meno doktorantų pa­ro­da Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939). relės pa­ro­da „Vynuogynas“. tautodailė Panevėžio krašte“. „Lanksčioji tapyba“. 11 12–12 01 Alberto Švenčionio fotogra- „Mokslas ir gyvenimas“. 02 16–03 17 Gintauto Lukošaičio kūrybos 02 09–02 28 Algimanto Aleksandravičiaus 06 05–07 07 Romualdo Inčirausko pa­ro­da 12 06–2018 01 08 Arvydo Pakalkos pa­ro­da fijos pa­ro­da „Būtsargiai – Lietuvos 04 20–05 17 Laisvydės Šalčiūtės pa­roda­ parodą „Bendražygiai“. fotografijų pa­ro­da „Lietuva – prasklei- „Skulptūra tarytum juvelyrika“. „Spalvų retrospektyvos“. piliakalniai“. „(Melo)dramos“. 02 22–03 17 Florence Roqueplo pa­ro­da dus debesų apklotą“ ir Lietuvos istorinių 07 11–08 04 tapybos pa­ro­da „Nežinomasis“. 2018 11 12–12 01 Lietuvos skautų judėjimo šim- 05 04–05 16 pa­ro­da „Anima re anima. „Žemės keliai“. žemėlapių pa­ro­da iš privačių kolekcijų. 07 11–08 04 taktilinė pa­ro­da „Blind Date“. 01 10–02 03 Fotografijų pa­ro­da „Senas tmečio pa­ro­da. Išplėstiniame lauke“. 03 24–04 21 tautodailės pa­roda­ 03 02–03 29 Balio Tuskėno tapybos pa­ro­da 08 08–08 30 pa­ro­da „Lietuvos šimtmečio ir naujas Vilnius“. Kuratorės Austėja 12 04–12 31 Leonardo Gutausko retrospek- 07 07–07 29 pa­ro­da „Jaunojo dizainerio „Lietuvai – 100“. „Atradimai“. puslapiai“. Brasiūnaitė ir Anželika Vėžienė. tyva 1957–2018. prizas 2018“. 04 27–05 12 pa­ro­da „InterAkcijos“. 03 30–04 19 Ilonos Daujotaitės-Janulienės 09 05–09 29 latvių menininko Vilnio Auziņšo 01 10–02 03 pa­ro­da „Lietuviška tapatybė 08 02–09 01 Raimondo Martinėno pa­ro­da 05 18–06 23 57-oji kasmetinė Šiaulių daili- tapybos pa­ro­da „Momentai“. fotografijų pa­ro­da „Rekonstrukcija“. tekstilėje“. Projekto vadovė: Birutė VDA ekspozicijų salės „Titanikas“ „Tapyba ir asambliažai“. ninkų pa­ro­da. 04 06–04 19 Alvido Paškausko akmens 10 03–11 17 pa­ro­da „Aukštaitijos dailė 2018. Sarapienė. (Maironio g. 3, Vilnius) 08 07–08 22 Dano Aleksos pa­ro­da 06 29–07 30 teminė pa­ro­da „Potencija 2“. skulptūrų pa­ro­da. Memento mori“. 02 06–02 28 Marijonos Sinkevičienės 2017 „Titanikas“. 08 14–09 03 Renės Banaitienės odos dirbi- 04 20–05 17 Enzo, Peppe, Nando Rosamilia pa­ro­da „Atmintis“. 10 03–10 22 pa­ro­da „Tapyba: B. Gražys, 08 30–09 13 Arvydo Brazdžiūno-Dusios nių pa­ro­da „Miestas“. (Italija) fotografijos, monotipijų ir aplika- Molėtų dailės galerija 02 06–02 28 Arturo Valiaugos fotografijų H. Natalevičius, R. Sližys, M. Skudutis“. pa­ro­da „Tapyba“. 08 14–09 03 Rimanto Bagdono pa­ro­da cijų pa­ro­da. (Videniškių kaimas, Videniškių sen.) pa­ro­da „Kartą po tvano“. 10 26–11 19 pa­ro­da „Jaunojo tapytojo prizas 09 06–09 20 Slovakų meno dienos. „Bendra/Būtis“. 05 18–06 07 Augustino Savicko tapybos 2017 02 01–03 01 pa­ro­da „Tarpukario Lietuvos 2017 / Young Painter Prize 2017“. Kuratorius Branislav Zurko. 09 08–09 03 Redos ir Arūno Uogintų kūrybi- pa­ro­da „Nerami kelionė“. 11 04–12 04 Roko Dovydėno pa­ro­da reklama“. 11 01–01 17 Giedriaus Jonaičio pa­ro­da „Mano 10 01–10 28 Vroclavo E. Gepperto dailės nio jubiliejaus pa­ro­da „Archeologai 25“. 06 08–07 03 Irenos Šliuželienės ir Gitanos „Plėviakojis vs Luohan. Antra dalis“. 03 02–03 31 jubiliejinė Aleksandro Vozbino istorijos“. akademijos pa­ro­da „Opus Duarum“. 10 04–10 20 Stasio Povilaičio fotografijų Kaltanienės kūrybos pa­ro­da „Refrenas 2018 tapybos pa­ro­da. 11 23–12 17 tarptautinė tęstinė pa­ro­da Kuratoriai Gabriel Palowski ir Małgorzata pa­ro­da „Juodai balta“. dviem“. 01 10–02 10 Petro Aleksandravičiaus 03 05–03 31 Manto Maziliausko kūrybos „Keliaujančios raidės ’17: X, Y, Z”. ET BER Warlikowska. 10 25–12 15 šiuolaikinio meno festivalis 07 04–07 31 Algio Skačkausko piešinių ir (1906–1997) piešinių ir skulptūrų pa­ro­da veiksmas „Šviesmetis“. Kuratorės Aušra Lisauskienė ir Ritva 10 25–11 03 Eglės Ulčickaitės pa­ro­da „Virus'23“. tapybos, Šarūno Saukos tapybos pa­ro­da „Įspūdžių dienoraščiai“. 03 30–04 30 50-oji Lietuvos karikatūrų Leinonen. „Paralelinė kartoteka“. 12 20–2019 01 17 Algimanto Aleksandra­ iš Violetos Jurgaitienės ir Antano Zabulio 05 04–06 01 Lietuvos ir Prancūzijos meni- pa­ro­da „Kad tave kur 100!“ 12 12–12 16 Mariaus Bartkaus vizualinių 10 30–11 17 Jolantos Kyzikaitės pa­ro­da vičiaus paro­ ­da „Šimtmečiui šimtas“. kolekcijų. ninkų pa­ro­da „Susitikimas ant tilto / 04 03–04 30 Algimanto Aleksandravičiaus metaforų pa­ro­da „Santykis A B“. „Be galo“. 08 01–09 05 Žibunto Mikšio kūrybos pa­ro­da Rendez-vous sur le pont“. pa­ro­da „Šimtmečiui šimtas“. 12 21–2018 01 14 Kęstučio Grigaliūno 11 08–12 01 Vilmanto Marcinkevičiaus Šiaulių universiteto galerija „Tėvynė ten, kur laisvė“. 06 02–06 30 pa­ro­da „Tapybos pleneras. 05 07–05 16 Riccardo Aichner pa­ro­da. kūrybos pa­ro­da „Tu manai, kad tu pa­ro­da „Cross The Line | Peržengti ribą“. (Vilniaus g. 141, Šiauliai) 09 06–09 27 Danutės Žalnieriūtės grafikos Videniškiai“. 05 02–05 31 pa­ro­da „Lietuvos spaudos foto- manai*“. Kuratorės Kristina Kleponytė- Kuratorė Julija Dailidėnaitė. 2017 ir koliažų pa­ro­da „Kintančios struktūros“ 10 10–12 13 kasmetinė pa­ro­da „Angelai“. grafija 2018“. Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė. 11 22–12 08 Renatos Obcarskės pa­ro­da 10 13–10 26 Giedriaus Šiukščiaus kūrybos ir Bonaventūro Šalčio tapybos pa­ro­da 06 04–06 29 pa­ro­da „Praėjusio 2018 „Įkalintas vyriškumas“. pa­ro­da „Animalistinės re-konstrukcijos: „Eidas“. Dusetų dailės galerija laiko tuštuma“. Kuratorė Evelina 01 18–02 01 Eglės Gineitytės pa­ro­da „Naktis 12 06–2019 01 03 6-oji tarptautinė Rygos naikinti ar atkurti?“ 09 28–10 18 Gintaro Palemono Janonio tapy- (Vytauto g. 54, Dusetos) Januškaitė-Krupavičė. prasideda vidurdienį“. Kuratorė Raminta tekstilės trienalė „Tapatybė / Identity“. 11 03–11 25 Rolads Gross, Artūrs Gross ir bos pa­ro­da „Artima tolima“. 2017 06 05–06 28 Andriaus Repšio fotografijų Jurėnaitė. Kuratorė Velta Raudzepa, Annija Grosa pa­ro­da „Kartu“. 10 04–10 24 Šiaulių regiono dailės mokytojų 10 20–11 15 šiuolaikinės tekstilės pa­ro­da pa­ro­da „Paukščio akimis“. 02 07–02 25 Žanetos Jasaitytės- 12 14–2019 01 12 Paulinos Pukytės retros- 11 21–11 27 Antono Leščinskij „Modelis ir vaiz- kūrybos pa­ro­da „XII“. „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento 07 01–07 11 Pasaulio lietuvių pa­ro­da Bessonovos eksperimentinė pa­ro­da pektyva „Kažkas yra“. Kuratorė Laima das“ fotografijos pa­ro­da. 10 19–11 15 Henriko Orakausko skulptūros interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“. „Pasaulio Lietuva: kūrybos horizontai“. „Tarpininkavimo santykiai: mano kūnas Kreivytė. 12 01–12 30 Renatos Murauskaitės grafikos pa­ro­da „Reflekcijos“. 11 25–12 15 fotomenininko Kęstučio Čepėno tavyje“. pa­ro­da „Dalyvis“. 10 25–12 06 Daivos Kairevičiūtės grafikos darbų pa­ro­da ,„Raiba tyla“. Jono Meko vizualiųjų menų centras 2018 pa­ro­da „Burtas“. 12 16–2018 01 30 XIII Sėlių krašto miniatiūros. (Gynėjų g. 4, Vilnius) 01 10–01 23 Lietuvos architektų sąjun- 11 16–11 29 Latvijos menininkų pa­ro­da 2018 2017 gos parengta pa­ro­da „Medis Lietuvos „Laiko galios“, skirta Latvijos valstybės 02 10–03 15 tradicinė tarptautinė pa­ro­da 11 08–12 16 Beno Šarkos pa­roda­ „Rojus architektūroje“. šimtmečiui. „Žirgas dailėje“. smegenų žievės peizažuose“. Kuratoriai 02 02–02 13 Remigijaus Venckaus pa­ro­da 11 30–2019 01 05 Algio Griškevičiaus tapy- 03 16–04 05 fotografijos pa­ro­da „Kadišas Kęstutis Šapoka ir Gintaras Sodeika. „Aš esu kitas“. bos pa­ro­da „ĮsiVaizdavimai“. Lietuvos medinėms sinagogoms”. 12 27–2018 03 17 Gintaro Znamierowskio 02 13–02 24 Ramunės Sladkevičiūtės- 12 07–2019 01 10 26-oji respublikinė kalė- 04 06–05 03 tarptautinės meno bienalės pa­ro­da „Dailės kritika ir dailėtyra: teorijos, Dainienės tapybos pa­ro­da. dinių miniatiūrų pa­ro­da „Jau atvažiuoja „ADAM-EVA 2018” pa­ro­da. metodai, praktikos / asmenys, reiškiniai, 03 10–03 22 Kazio Bimbos skulptūros Šv. Kalėda“. 05 03–05 31 Valentino Pečinino fotografijų objektai“. Kuratorius Kęstutis Šapoka. pa­ro­da „Asmens kodas“. pa­ro­da „Tikėjimo kryžkelės“. 2018 04 20–04 30 Andriaus Lamausko fotopa­ro­da Panevėžio miesto dailės galerija 06 02–06 28 Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ 03 29 Alekso Andriuškevičiaus kūrybos „Susitikimai. Žmonės ir miestai“. (Respublikos g. 3, Panevėžys) kūrybos pa­ro­da. pa­ro­da „Nerodyti“. 05 11–05 25 Vitolio Trušio (1936–2018) 2017 06 30–07 03 Dusetų krašto menininkų kūrybos 05 09–06 02 rekonstruota pa­ro­da „Fluxus tapybos pa­ro­da „Ateinu“. 10 13–11 04 Juozo Lebednyko pa­ro­da tradicinė paro­ da­ „Galerijai dvidešimt treji“. & Mačiūnas‘92“. Kuratoriai Modestas 06 22–07 07 Dainiaus Kulnio juvelyrikos „Retrospektyvinė kūrybos pa­ro­da“. 08 04–09 29 Šarūno Saukos jubiliejinė Saukaitis, Gintaras Sodeika ir Kęstutis pa­ro­da „Atradimai“. 11 04–12 02 Valentino Pečininino pa­ro­da pa­ro­da. Nerodyti seni ir nauji darbai. Šapoka. 08 17–08 31 tarptautinė tekstilės ir kerami- „Stačiatikių tikėjimo portretas“. 10 04–11 06 Marijos Šileikaitės-Čičirkienės 07 12–09 15 Jurgitos Žvinklytės pa­ro­da kos pa­ro­da „Dovana“. 12 06–2018 01 06 Boriso Ljubišićo pa­ro­da jubiliejinė fotografijos pa­ro­da „…iš spal- „Utenis Calling“. 10 23–10 27 Robert Rabiej intermedijos „New Look Croatia“. votų dienų…“ 12 20–2019 03 30 Svajonės ir Pauliaus pa­ro­da „Visą tą laiką 2“. 12 22–2018 02 10 Panevėžio fotografų 11 10–12 12 Daugpilio dailininkų asocia- Stanikų projektas „Nuodėmės“. 10 30–11 14 Bitės Kuic jubiliejinė tapybos metinė pa­roda­ „Pokalbis su laiku“. cijos kūrybos pa­ro­da, skirta Latvijos Eglės Ulčickaitės pa­ro­da „Paralelinė kartoteka“ VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ Kuratorius Kęstutis Šapoka. pa­ro­da „Noriu atsigerti vandens“. Nepriklausomybės 100-osioms metinėms. Vyto Nomado nuotrauka

90 91 Dailė Kronika

Klaipėdos kultūrų komunikacijų cen- 08 03–09 02 Lietuvos dailininkų sąjungos Simpoziumai, plenerai, „LDS 100-mečio kolekcija Pristatyti autoriai: Linas Gelumbauskas, Augustas tro dailės parodų rūmai Klaipėdos skyriaus menininkų pa­ro­da Lopas, Aistė Kirvelytė, Agnė Liškauskienė, Antanas (Didžioji Vandens g. 2) „Vakarų vėjai‘18“. konkursai 2018“ Šeronas, Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė, Gustas 2017 09 17–11 04 šiuolaikinio meno paro­ ­da Jagminas, Jonas Daniliauskas, Mantas Maziliauskas, Arūnė Tornau, Ramūnas Čeponis, Mindaugas 10 20–11 12 pa­ro­da „Mažoji plastika“ (dedi- „Chronometrai“. Kuratoriai Agnė Narušytė 2018 Organizatorius Lietuvos dailininkų sąjunga Skudutis, Gintaras Palemonas Janonis, Meda kuota Skulptūrų parko 40-mečiui). Balandžio mėn. tapytojų pleneras „Dvilypio Projekto vadovė Edita Utarienė. ir Gintaras Zinkevičius. Norbutaitė, Giedrė Riškutė, Saulius Kruopis, Loreta slėnio ekspresija 2018“, Utena. Dalyvavo Atrankos komisiją sudarė menotyrininkės Kuratoriai Sondra Simanaitienė ir 10 05–11 04 Eugenijaus Barzdžiaus fotogra- Zdanavičienė, Raimonda Jatkevičiūtė Kasparavičienė, Gražina Janina Vitartaitė, Ausma Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Saulius Bertulis. fijų paro­ ­da „Pelkės žmonės“. Kuratorius Rūta Eidukaitytė, Jūratė Mitalienė, Arvydas Baltrūnas, 11 08–12 16 jubiliejinė Sauliaus Bertulio kūry- Darius Vaičekauskas. Bankauskaitė, Svajūnas Armonas, Jurga Minčinauskienė, Gražina Gurnevičiūtė, Dovydas Alčauskis, Gintarė Marčiulynaitė, Aistė bos pa­ro­da „Sąsajos“. 11 09–12 02 trečioji fotografijos šventė Klai­ Saulius Kruopis, Pranas Gudaitis, Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Kotryna Jurgilaitė, Ieva Bunokaitė, Gražina Vitartaitė, Simona 11 17–12 10 pa­ro­da „Nuo maištininkų iki pri- pėdoje. Kuratorius Darius Vaičekauskas. Algimantas Stanislovas Kliauga ir Džilavjan ir Evelina Januškaitė-Krupavičė. Merijauskaitė, Salomėja Jastrumskytė. pažintų autoritetų: Klaipėda vėl rengia 12 07–2019 01 06 Rodiono Petrovo pa­ro­da Giedrius Jonaitis. Partneris – Panevėžio miesto dailės galerija. Sorakaitė, Nijolė Šaltenytė, Aušra Vaitkūnienė, fotografijos šventę“. Kuratorius Darius „Triukšmas“. Balandžio 27 d. – gegužės 6 „Užpaliai 2018 metais minėjome vieną reikšmingiausių Povilas Mikalojus Vilutis, Marta Vosyliūtė, Jonas Vaičekauskas. 12 07–2019 01 06 Tomo Tereko fotogra- 2018“ Užpaliai, Utenos raj., kuratorius švenčių – modernios Lietuvos gimimą. Jungtinė dailės kūrinių paroda Daniliauskas, Marijus Petrauskas, Lilija Puipienė, 12 15–2018 01 14 „Medžio raižinio efektas“: fijų paro­ ­da „Žuvis iš rajono“. Kuratorius Valentinas Varnas. Valstybės šimtmečio proga skatino susi­ „LDS 100-MEČIO KOLEKCIJA 2018“, Rūta Šipalytė, Paulius Šliaupa, Asta Vasiliauskaitė, Vidmantas Vėlyvis, Saulė Želnytė, Virginija Juršienė, šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio Darius Vaičekauskas. Birželis 11–16 d. „The Other“ medžio skulp- mąstyti apie tai, ką pavyko valstybei ir skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, Antanas Šeronas, Aloyzas Stasiulevičius, Mykolė raižinio pa­ro­da. Kuratoriai Richard Keith tūros simpoziumas (Lorentzweiler, visuomenei nuveikti per Šimtmetį, ir parodyti Taraso Ševčenkos nacionaliniame Ganusauskaitė, Petras Gintalas, Romualdas Liuksemburgas). Marijaus Petrausko kitiems, ką sukūrėme unikalaus ir savito. mu­zie­juje (T. Ševčenkos alėja 12, Steiner (Tosai) ir Regina Urbonienė. Įvairios erdvės Inčirauskas, Lina Kalinauskaitė, Juozas Kalinauskas, skulptūra „Rytoj būsiu kitoks negu esu Todėl LDS vykdė projektą „LDS 100-MEČIO 12 15–2018 01 14 Mykolės tapybos pa­ro­da Kijevas, Ukraina). 2018 10 24 – 2018 11 11 Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Gintaras Zubrys, Aistė „Gamtovaizdis”. 2017 šiandien“ ąžuolas, h-270 cm. KOLEKCIJA“. Sulaukta daugiau nei 200 Kirvelytė, Arvydas Každailis, Ugnė Žilytė, Simas 12 15–2018 01 14 Sonatos Žiži pa­ro­da 10 17–12 30 02 Gražinos Janinos Vitartaitės Birželio mėn. pleneras Paberžėje „Tėvui LDS narių paraiškų ir virš 500 atrankai Žaltauskas. „Faktūros. Jūra. Krantas. Miškas“. pa­ro­da Druskininkų „Grand SPA Lietuva“. Stanislovui – 100“. siūlomų darbų. Į kolekciją atrinkta 115 autorių Partneriai: Lietuvos Respublikos generalinis­ 2018 11 30–2018 01 04 Eugenijos Pilypaitienės Liepos 9–19 d. „Eglės sūnūs“, medžio skulp- įvairių dailės šakų kūrinių. Kompetentingos konsulatas­ Kaliningrade (Rusijos Federacijoje), 01 19–02 18 Kauno galerijos „Meno parkas“ akvarelinės tapybos pa­ro­da „Mano tūros simpoziumas Alytuje. Kuratorius komisijos sudarytas šimtmečio kūrinių Kaliningrado apskrities vaizduojamojo meno muziejus visas pirmiau išvar­dytas parodas pa­ro­da „Ne muziejus...“. tėviškė – mėlyno Nemuno vingis“ Jogeva Kęstutis Benedikas. Marijaus Petrausko rinkinys vis kitokia sudėtimi keliavo į Briuselį, Dalinis rėmimas: dalinai rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros 01 26–02 18 Ericho Salomono ir Barbaros skulptūra „Meilė Gintarei“, ąžuolas, h-300 Panevėžį, Kijevą, Kaliningradą. Parodose miesto galerijoje „Akvakala“, Estijoje. taryba, Lietuvos kultūros institutas Klemm paro­ ­da „Šuolis laike“. Kuratorius cm. dalyvavo net 97 dailininkai. Rugpjūčio 14–28 d. „Козацькому роду нема Andreas Rostas. 2018 Žemaičių muziejaus kvietimu переводу“ akmens skulpūros simpo- Jungtinė dailės kūrinių paroda 01 19–02 18 Romualdo Inčirausko pa­ro­da 04 18–06 02 Gražinos Janinos Vitartaitės organizuota jungtinė dailės kūrinių ziumas (Zbaražas, Ukraina). Marijaus „LDS 100-MEČIO KOLEKCIJA 2018“, „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“. pa­ro­da „Tradicija ir inovacija“ Mykolo paroda „LDS. 100-MEČIO AIDAI“ Petrausko skulptūra „Dmitrijus skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, 02 15–02 17 Mariaus Ščerbinsko instaliacija Riomerio universitete. Žemaičių dailės muziejuje (Parko g. 3A, Kaributas“, kalkakmenis, h 220 cm. Europos Komisijos BERLAYMONT „Matrix“. 06 09–07 02 Eimučio Markūno pa­ro­da Plungė). 2019 02 14 – 2019 04 18 02 15–02 17 projektas „Gyvi taškai. Klaipėda“. „Prieblandos zona. Kūnai“ galerijoje „La Spalio 3 d. – lapkričio 5 d. paro­ ­da „Tėvui komplekse (Rue de la Loi 200, Pristatyti autoriai: Ričardas Bartkevičius, 02 23–03 25 Vyto Karaciejaus jubiliejinė Xina. A.R.T.“ Barselonoje, Ispanijoje. Stanislovui – 100“ Kėdainių kultūros Briuselis, Belgija). 2018 02 26 – 2018 03 23 centre. Algimantas Biguzas, Linas Blažiūnas, Ina Budrytė, pa­ro­da „Požiūris“. 06 28–09 26 bendra Baltijos šalių: Lietuva, Ramūnas Čeponis, Raimondas Gailiūnas, Ričardas Spalio 4–14 d. Stužitsa (Slavskas, Ukraina). 02 23–03 25 Augustino Virgilijaus Burbos Latvija, Estija pa­ro­da jūros tematika Garbačiauskas, Bronius Gražys, Pranas Griušys, pa­ro­da „Smėlio žmonės“. „Marina 2018“ Latvijoje, Jurmala City Dalyvavo Valentinas Varnas, Bangutis Gustas Jagminas, Živilė Jasutytė, Jolanta Kyzikaitė, 02 23–03 25 Arūnės Tornau tapybos pa­ro­da Museum. Prapuolenis ir Marijus Petrauskas. Gintarė Marčiulynaitė, Mykolė Ganusauskaitė, Meda „Tirpstančios formos“. 08 17–10 07 Eimučio Markūno paro­ ­da „Wiatr Lapkričio 9 d. – gruodžio 9 d. dailės plenerų Norbutaitė, Antanas Obcarskas, Vygandas Paukštė, 02 23–03 25 Ritos Stankevičiūtės- czasu / Time wind“ Šiuolaikinio meno pa­ro­da „Tėvui Stanislovui – 100“ Vilniaus Antanas Šeronas, Solomonas Teitelbaumas, Arūnė Kazakevičienės pa­ro­da „Aqueous“. centre Torunėje, Lenkijoje. įgulos karininkų ramovėje. Tornau, Jovita Varkulevičienė, Gražina Vitartaitė, Ričardas Zdanavičius, Gintaras Zubrys, Simas 04 06–05 05 Agnės Jonkutės ir Remigijaus Žaltauskas, Vytautas Žirgulis, Arvydas Ališanka, Treigio pa­ro­da „Išlaukti vaizdai“. Eglė Ganda Bogdanienė, Danguolė Brogienė, 04 06–05 05 garso komiksų paro­ ­da „Truputis Inga Dargužytė, Feliksas Jakubauskas, Mantas diskurso“. Maziliauskas, Simona Merijauskaitė, Jūratė 04 06–05 05 Ingos Likšaitės pa­ro­da „Namai“. Mitalienė, Daliutė Ivanauskaitė, Aistė Kirvelytė, 04 06–05 06 Stanisławo Ignacy Witkiewicz- Pristatyti autoriai: Mikalojus Povilas Vilutis, Karolina Kunčinaitė, Kęstutis Musteikis, Jurgita Raimondas Gailiūnas, Ina Budrytė, Gintaras Witkacy fotografijų pa­ro­da „Gražuolė ir Jasinskaitė, Virginija Juršienė, Rasa Gecevičienė, Pristatyti autoriai: Žygimantas Augustinas, Palemonas Janonis, Kristina Norvilaitė, Žygimantas Alvydas Urbietis. Romualdas Balinskas, Jūratė Bogdanavičiūtė, Eglė pabaisa“. Kuratoriai Gabriella Cardazzo, Augustinas, Jolanta Kyzikaitė, Vygantas Paukštė, Giuliana Carbi ir Helmutas Šabasevičius. Partneriai: LR ambasada Ukrainoje, Taraso Ganda Bogdanienė, Daliutė Ivanauskaitė, Gintaras Bronius Gražys, Aušra Vaitkūnienė, Marta Vosyliūtė, Ševčenkos nacionalinis muziejus Kijeve. Palemonas Janonis, Genovaitė Skrabulienė, 05 18–06 23 lietuvių, latvių ir estų meno Jonas Jurcikas, Girmantas Rudokas, Elvyra Katalina Simonas Skrabulis, Jūratė Mitalienė, Jonas projektas „3free“. Kuratoriai Ignas Kriaučiūnaitė, Danutė Gražienė, Arvydas Každailis, Jurcikas, Živilė Jasutytė, Elvyra Kriaučiūnaitė, Kazakevičius, Liena Bondarė ir Alas Nijolė Šaltenytė, Aistė Kirvelytė, Nijolė Vilutienė, Jungtinė dailės kūrinių paroda „LDS 100-mečio kolekcija 2018“, Antanas Obcarskas, Arvydas Kašauskas, Rodion Paldrokas. Aloyzas Stasiulevičius, Lida Dubauskienė, Ugnė Petrov, Mindaugas Skudutis, Aušra Vaitkūnienė, skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, 05 19–06 02 Mariaus Ščerbinsko pa­ro­da- Žilytė, Linas Blažiūnas, Žydrė Ridulytė, Rimantas Mikalojus Povilas Vilutis, Raimonda Jatkevičiūtė instaliacija „Sistemos šviesa“. Milkintas, Mindaugas Skudutis, Rodion Petroff, Milda Kaliningrado apskrities vaizduojamojo Kasparavičienė, Ugnė Žilytė, Gintaras Zubrys, Gailiūtė, Rosanda Sorakaitė, Romualdas Balinskas, 06 29–07 29 Eglės Ridikaitės pa­ro­da meno muziejuje (Lenino pr. 83, Kristina Norvilaitė, Rūta Eidukaitytė, Linas Rimas Zigmas Bičiūnas, Algimantas Kliauga. „Kultūringos grindys“. Kuratorė Vilma Kaliningradas, Rusijos Federacija). Gelumbauskas, Saulius Kruopis, Giedrė Riškutė, Partneris –Europos Komisijos nario Mačianskaitė. 2018 12 06 – 2019 01 13 Loreta Zdanavičienė, Valentinas Ajauskas, Meda V. Andriukaičio kabinetas Norbutaitė, Antanas Visockis, Dovydas Alčauskis, 06 29–07 29 pa­ro­da „Klaipėdos architektūra Pristatyti autoriai: Augustinas Žygimantas, Rasa Jonė Šataitė-Rudėnienė, Asta Vasiliauskaitė, 2017“. Romualdas Balinskas, Jūratė Bogdanavičiūtė , Eglė Jungtinė dailės kūrinių paroda Ganda Bogdanienė, Danguolė Brogienė, Ramūnas Artūras Makštutis-Maksimilianas, Vilmantas 07 05–07 29 Dalios Mikonytės ir Adomo „Lietuvos dailės akiračiai“, skirta Čeponis, Danutė Gražienė, Ričardas Garbačiauskas, Adamonis, Kęstutis Musteikis, Alvydas Urbietis, Žudžio videokūrinys „Klaipėdos studija“. Marijus Petrauskas. „Dmitrijus Kaributas“. Lietuvos valstybės 100-mečiui, iš Daliutė Ivanauskaitė, Gintaras Palemonas Janonis, Petras Gintalas, Romualdas Inčirauskas, Jurgita 08 03–09 02 Edwardo Curtiso pa­ro­da 2018, kalkakmenis, h 230 cm „LDS 100-MEČIO KOLEKCIJOS 2018“, Živilė Jasutytė, Jonas Jurcikas, Elvyra Katalina Jasinskaitė, Lina Kalinauskaitė, Juozas Kalinauskas, „Šešėlių gaudytojas“. Kuratorius Darius Tarptautinis akmens skulptūros simpoziumas Panevėžio miesto dailės galerijoje Kriaučiūnaitė, Donara Manukian, Gintarė Marčiuly­ Andrius Seselskas, Marijus Petrauskas, Danguolė Zbaraže, Ukrainoje Brogienė, Antanas Šeronas. Vaičekauskas. (Respublikos g. 3, Panevėžys). naitė, Kristina Norvilaitė, Antanas Obcarskas, Marijaus Petrausko nuotrauka Rodion Petrov, Mindaugas Skudutis, Rosanda Partneris – Žemaičių dailės muziejus. 2018 02 14 – 2018 03 17

Kronikos medžiagą pagal informaciją, gautą iš muziejų, galerijų, E. Januškaitės-Krupavičės, K. Musteikio, A. Mikuckytės-Mateikienės LDS narių ir organizacijos darbuotojų, parengė Eglė A. Benkunskytė 92 ir Žemaičių dailės muziejaus nuotraukos 93 Dailė Gražiausios metų knygos

Knygos vaikams Mokslinės, dalykinės knygos, Bibliofiliniai ir Gražiausios METŲ PREMIJA vadovėliai eksperimentiniai leidiniai Grožinė literatūra ir eseistika PREMIJA Lietuvos Icchokas Rudaševskis. Marius PREMIJA VILNIAUS GETO DIENORAŠTIS. Marcinkevičius. MATERIJA IR knygos '18 TOGBUCH FUN VILNER GETO. 1941–1943 MAŽI EILĖRAŠČIAI VAIZDUOTĖ Sudarytojas ir vertėjas Mindaugas Kvietkauskas MAŽIEMS Sudarytojas Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė Dailininkė ir iliustruotoja Rasa Jančiauskaitė Kristupas Sabolius PREMIJA Išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Leidykla Tikra knyga. Spaustuvė BALTO print Dailininkas Madara Gritāne. LAYERS Spaustuvė Standartų spaustuvė 270 × 250 mm, 42 p. Jurgis Griškevičius Dailininkas Gytis Skudžinskas 145 × 210 mm, 354 p. ISBN 978-609-8142-43-3 Išleido Vilniaus universiteto leidykla Leidykla Nerutina (NoRoutine Books) ISBN 978-9955-9317-3-7 Spaustuvė Standartų spaustuvė Spaustuvė Druka 165 × 220 mm, 232 p. 195 × 210 mm, 42 p. ISBN 978-609-07-0037-2 ISBN 978-609-8216-01-1 DIPLOMAS Audronė Grožinė literatūra ir eseistika Meno leidiniai Meninės ir dokumentinės Meškauskaitė, fotografijos leidiniai Aurina Venislovaitė. PREMIJA ISTORIJOS DIPLOMAS ŽURNALAS SKANĖSTAI Rimvydas Laužikas, DIPLOMAS PREMIJA KAUNUI „Į“ PREMIJA Dailininkė Inga Dagilė. Antanas Astrauskas. Gabrielė Gervickaitė. Mindaugas Sudarytojai V. Mašanaus­ LAISVŲJŲ Leidykla Žalias kalnas HOW THE FUTURE 03 Nastaravičius. kaitė, D. Stankevičius, TESTAMENTAI. Spaustuvė Standartų spaustuvė KING OF ENGLAND Dailininkas Gytis Skudžinskas BENDRATIS. Vieno G. Česonis,­ G. Krasuckaitė, Lietuvos partizanų ir 242 × 285 mm, 68 p. ATE PEACOCK IN Leidykla Nerutina (NoRoutine Books) eilėraščio istorija I. Navickaitė, J. Račiūnaitė, ryšininkų portretai ISBN 978-609-95964-3-3 VILNIUS: the Shared Spaustuvė Druka. 166 × 166 mm, 32 p. ISBN 978-609-8216-03-5 Dailininkė Agnė P. T. Laurinaitis Sudarytojas ir fotografas Cultural, Political and Culinary History Dautartaitė-Krutulė Dailininkė Inga Navickaitė Klaudijus Driskius of Britain and Lithuania Leidykla Tyto alba. Išleido Kauno fotografijos Dailininkė Rūta Mozūraitė DIPLOMAS Dailininkai Dovydas Stonkus, Spaustuvė BALTO print. 115 × 210 mm, 64 p. galerija. Spaustuvė KOPA. 215 × 330 mm, 172 p. Deimantė Brukštaitė (Godspeed Branding) Išleido Tautos paveldo tyrimai, Lietuvos gyventojų ir ISBN 978-609-466-365-9 ISBN 978-609-8099-30-0 Iliustruotojai Ugnė Balčiūnaitė, Deimantė genocido ir rezistencijos centras LIETUVOS Spaustuvė Petro ofsetas. 200 × 252 mm, 226 p. Brukštaitė, Jokūbas Mulerskas, DIPLOMAS ISBN 987-609-95156-7-0 DAILININKŲ Džiugas Valančiauskas, Lina Vyšniauskaitė KOLEKCIJOS / SĄJUNGOS (Godspeed Branding) COLLECTIONS PREMIJA Išleido Lietuvos kultūros institutas Sudarytojas Spaustuvė Baltijos kopija Gytis Skudžinskas DIPLOMAS DIPLOMAS DIPLOMAS KARALAITĖ ANT STIKLO KALNO. 148 × 210 mm, 136 p. Dailininkas Gytis Skudžinskas Kornelijus Platelis. MO MUZIEJUS / INSCENIZUOTI Dvylika gražiausių lietuviškų ISBN 978-609-8015-65-2 Išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos ĮTRŪKUSIOS MO MUSEUM PAVEIKSLAI / stebuklinių pasakų ir dar viena fotografijos fondas MĖNESIENOS. Dailininkės STAGED PICTURES Sudarytojai Jūratė Šlekonytė, Gytis Vaškelis Spaustuvė KOPA. 240 × 270 mm, 64 p. Eilėraščiai Indrė Klimaitė, Vaizdai Iliustruotojas Marius Jonutis ISBN 978-9955-438-74-8 Dailininkė Laura Klimaitė Audriaus Puipos, Dailininkė Monika Vaicenavičienė Deimantė Rybakovienė Išleido MO muziejus Gintauto Trimako Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Leidykla Odilė. Spaustuvė BALTO print Dailininkas Gytis Skudžinskas Spaustuvė Petro ofsetas. 230 × 230 mm, 144 p. Spaustuvė BALTO print. 135 × 230 mm, 136 p. 180 × 290 mm, 184 p. Leidykla Nerutina (NoRoutine Books) ISBN 978-609-425-239-6 DIPLOMAS ISBN 978-609-8222-04-3 ISBN 978-609-8136-17-3 Spaustuvė Druka. 210 × 240 mm, 32 p. LIETUVA LITVAKŲ KŪRYBOJE / ISBN 979-609-8216-04-2 VILNIAUS LITHUANIA IN DAILĖS LITVAK ARTS DIPLOMAS DIPLOMAS AKADEMIJOS Dailininkė Ula Šimulynaitė RAIDŽIŲ Advokato Jauniaus DIPLOMAS Sudarytoja Vilma Gradinskaitė PAVEIKSLAI. VIRGILIJUS ŠONTA. PREMIJA Gumbio kolekcija: Išleido Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus Kultūros ministerija jau dvidešimt Vizualioji poezija Mokykla – KNYGOSE IŠLIKUSI PER BALAS LINK Spaustuvė Petro ofsetas šeštą kartą organizuoja Knygos PRAEITIS mano namai / AUŠROS. Pasakojimas Sudarytojai 215 × 265 mm, 184 p. meno konkursą geriausioms Sudarytoja School Is My Home apie daktaro Jono Benediktas Januševičius, ISBN 978-9955-767-30-5 meninio apipavidalinimo ir Gytis Skudžinskas Aušra Racevičienė Dailininkė Inga Navickaitė Basanavičiaus Dailininkas Dailininkas Sudarytojas keliones ir darbus poligrafinio atlikimo knygoms išrinkti. Gytis Skudžinskas Arūnas Prelgauskas Gintaras Česonis Dailininkas Rokas Gelažius Laimėtojus renka knygos meno Leidykla Nerutina (NoRoutine Books) Išleido Lietuvos nacionalinis muziejus Išleido Kauno fotografijos galerija Leidykla Tikra knyga. Spaustuvė BALTO print ekspertų komisijos. Spaustuvė Druka. 150 × 240 mm, 120 p. Spaustuvė Petro ofsetas. 210 × 280 mm, 600 p. Spaustuvė KOPA. 215 × 270 mm, 136 p. 210 × 275 mm, 40 p. Kviečiame susipažinti su ISBN 978-609-478-018-9 ISBN 978-609-8099-29-4 ISBN 987-609-8142-41-9 ISBN 978-609-8216-05-9 gražiausiomis 2018 metų knygomis.

94 95 Dailė

96