Bajorystė – Ir Likimo Dovana, Ir Pareiga

REDAKTORIAUS SKILTIS

Bajorystė – ir likimo dovana, ir pareiga Kai šį pasaulį palieka žinomas žmogus, lieka jo parašytos knygos, sukurta muzika, dailės kūriniai, vaidmenys kino ar teatro scenoje, atlikti visuomenei naudingi darbai. Apie tai primena nekrologai, draugų ir bičiulių viešos mintys. Jei išėjusysis nebuvo lyderių sąraše, tačiau užaugino dorus vaikus, gyveno gerbdamas savo artimą ir bendrapiliečius, taipogi nusipelno šviesaus atminimo. Bajorų palikuonims gyvenimo prasmės klausimai ypatingai jautri sritis. Šalia siekio būti gerbiamu žmogumi dar yra atsakomybė prieš tuos, kurie kažkada turėjo ypatingų nuopelnų Tėvynei ir už tai buvo išskirti iš kitų. Tai – nelengva, tačiau kilni priedermė. Ne vieno mūsų protėviai susiję su žymiaisiais XIX a. sukilimais, šviesuolių draugijų organizavimu ir veikla, knygnešyste, Lietuvos Respublikos gimimu. Malonu žinoti, kad vis daugiau mūsų bendruomenės narių suranda laiko archyvams, tokių faktų lesiojimui. Daugeliu atvejų tokia informacija labai negausi, tačiau labai brangi jos ieškančiam, o ir pagarba, istorinė atmintis su ja susijusiam. Ne dvarų dydžiu ir gausa didžiausios garbės nusipelno bajorų palikuonių protėviai, bet darbais, kuriuos paskyrė savo Tėvynei ir jos žmonėms – išsaugant kalbą, kultūrą, papročius, statant bažnyčias, remiant talentingas asmenybes etc. Ir ypač širdį paglosto surastas faktas, kad už dalyvavimą sukilime ar šviesuoliškoje veikloje jūsų protėvis atsidūrė tremtyje, o dvaras caro įsaku buvo atimtas ir atiduotas „lojaliam“ piliečiui. O kaip šiandien gyvename? Ar bajoro vardas artimai susijęs su gyvenimo pilnatvės troškimu? Ar protėvių paliktos prisiminimų šviesos neužgožia materialūs troškimai? Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad kiekvienam bajorui privalu stengtis tapti tikru aukštuomenės nariu, toji likimo dovana – ir šviesi pareiga.

1 Pirmoji žinoma data apie bajoriškas šaknis – 1725 metai, kai vienam iš sūnų testamentu buvo paliktas dvaras Upytės paviete. Sprendžiant iš turimų archyvinių dokumentų ir juose pateiktos informacijos matyti, kad mūsų- šeimą eilę kartų sieja teisės mokslas. - Pasigirti grafų ar kunigaikščių titulais negali me. Dar ir šiandien aš bei mano teta, LBKS sena „LIETUVOS BAJORO“ ANKETA torė Diana Valskienė (Červekauskaitė) po mažą kruopelytę renkame šeimos istorijos mozaiką, kuri, žiūrint mano akimis, kol kas skurdi. Norisi- DEŠIMT KLAUSIMŲ žinoti vis daugiau. Žinoma, kad mano prosenelis Antanas Červe- LIETUVOS BAJORŲ kauskas buvo įkalintas lenkų už tai, kad tuomet, kai Lenkija buvo okupavusi Vilnių, šnipinėjo Lie KARALIŠKOSIOS tuvai. Šis faktas patvirtina girdėtus pasakojimus apieKuo prosenelio išskirtinė veiklą. šeimos istorija? SĄJUNGOS - MARŠALKAI, - Negaliu pasakyti, kad mano šeimos istorija iš ŠIAULIŲ KRAŠTO skirtinė. Manau, kad visas bajoriškas šeimas pa- lietė istorijos labirintai, ypač 1831 ir 1863 metų Šeimos herbas. BAJORŲ sukilimai, po kurių bajoriško kraujo turinčios šei Mindaugas Sadauskas su žmona Jūrate ir mažiausiuoju šeimos nariu. mos nukentėjo, buvo ištremtos ar įkalintos. 1863- DRAUGIJOS VADUI m. sukilime dalyvavo ir mano šeimos atstovai,- buvo tremiami, numatytas atimti dvaras. Akivaiz - MINDAUGUI du, jog tikrai prisidėjo, kad Lietuva būtų nepri 2006-aisiais, praėjus keleriems metams, gavome- klausoma. Teko būti įmonių teisininku ir advokato padė SADAUSKUI jėju, šiuo metu vadovauju vienam iš šeimos verslų visus reikiamus dokumentus, suteikusius teisę Džiugina tai, kad teko savo ausimis girdėti iš dar- - ir papildomai užsiimu teisinėmis konsultacijomis. teikti prašymą dėl bajorystės pripažinimo ir įsto dvaro gyvavimo laikus pamenančių kaimo žmonių,- Verslas atima daug laiko, bet teisė vis tiek nepa Kodėl taip vėlai, tik 2006-aisiais, įstojote į jimoKą į sužinojotesąjungą. apie bajoriškas šaknis? jog mano šeimos atstovai buvo kilnūs, su samdi - LBKS? Juk bajorystę patvirtinančių dokumentų, niais elgėsi pagarbiai ir sąžiningai, o tai manau di leidžia. - jei jie neišsaugoti šeimoje, dešimtmečio laukti - delė vertybė. To visą laiką mus su broliu mokė ir Manau, daugelį iš mūsų, susidūrus su gyveni mo realijomis, kartais apima apmaudas ar nusivy nereikia. Kaip ir minėjau, informacijos buvo labai mažai. manoJūs mama,– ne pirmos to stengiuosi kartos mokyti teisininkas. ir savo Regis, vaikus. pa- - limas, bet parklupęs stengiesi stotis ir eiti tolyn. - Iš šeimoje turimų dokumentų – tik mamos prose- sirenkant profesiją, tai turėjo lemiamos įtakos. Turiu nuostabią šeimą, gyvenimo palydovę Jūra nelio Teodoro Červekausko atestatas, bylojantis Kuo teko ir tenka užsiimti? Nenusivylėte susidū- tę, kuri suteikia stiprybės ir įkvepia optimizmo. Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sudė apie jo darbo istoriją, ginklo laikymo pažymėji ręs su gyvenimo realijomis? Gal galite pateikti Stengiamės gyventi taip, kad gyvenimas būtų kuo tinga. Gal dar nebuvo atėjęs laikas tai patvirtinti- mas, kuriuose – aiškūs įrašai apie tai, kad jis yra pavyzdį, kai, padėjęs teisinės pagalbos reika- - prasmingesnis. dokumentais? dvarininko sūnus. Tai ir buvo pagrindiniai realūs- lingam žmogui, akivaizdžiai pajutote moralinį Be abejo, suteikus teisinę pagalbą ir dar pasie Taip. Namuose dokumentų, kuriuos paveldė įrodymai, paskatinę ieškoti savo šaknų. pasitenkinimą? - kus žmogui palankų sprendimą, visuomet pajunti jome iš mano senelio Voldemaro Červekausko,- Taip pat buvo išlikę nemažai pasakojimų apie tu - moralinį pasitenkinimą, nes tai lyg ir iššūkis pa buvo. Jie bylojo, kad mano šeimos iš mamos Rimos- rėtą dvarą netoli Panevėžio, mamos senelio būdą. - - Sadauskienės (Červekauskaitės) pusės kilmė ba Tiksli ir neginčijama informacija apie šeimos Taip, savo šeimoje esu ne pirmos kartos teisi čiam sau. joriška. Pasak mamos, netrūko ir jos senelio An- bajoriškas šaknis pasiekė tik gavus archyvinius ninkas. Teisininkė ir mama – buvusi ilgametė Šiau Dirbdamas teisinį darbą stengiuosi nesusitapa tinti su žmogaus problemomis, o į visą tai žiūrėti tano Červekausko užuominų apie tai, kad esame dokumentus iš archyvo. lių miesto notarė, mano tėtis, mamos prosenelis- „mėlyno“ kraujo. Kaip bebūtų, duomenų ir doku- Sužinojome,Oksza kad esame bajorų Červekauskų taip pat buvo baigęs teisės mokslus Peterburge. tik iš profesinės pusės, kitaip būtų be galo sunku mentų, kurie patvirtintų bajorišką kilmę, trūko, (Czerwiakowski) giminės palikuonys, turintys O proprosenelis visą savo gyvenimą dirbo valsty pačiam. - prosenelio ir senelio jau nebebuvo, todėl turi herbą . Paskutinis turėtas ir valdytas dvaras bės tarnyboje, turėjo tituliarinio patarėjo rangą, Negalėčiau išskirti nė vieno atvejo, po kurio mos informacijos ir esamų dokumentų pagrindu – Gakūnų, esantis Panevėžio rajone, dabartiniame proprosenelio brolis buvo Kauno civilinio teismo būtų apėmęs akivaizdus moralinis pasitenkini mama kreipėsi į Lietuvos istorijos archyvą ir tik Gelažių kaime. rūmų skyriaus viršininkas. mas. Visi atvejai individualūs ir reikšmingi. 2 3 Šiaulių krašto bajorai LBKS Seime. Šiaulių bajorai su svečiais.

Senatoriai išrinko Jus maršalka. Kaip Pa- - - čiam atrodo, kodėl? Nesudėtinga tvarkytis gy- venant tolokai nuo sostinės? šiltos ir orios aplinkos. Juk mūsų šūkyje yra ne tik- nę, kuri daug darbo, užimančio nemažai laiko, pa Leonas Peleckis–Kaktavičius yra mūsų krašto ba- Tiesa, Garbė, bet ir Orumas. daro, tai didelė pagalba man. Turime tarybą, kurios joras. Ar mūsų Senatą galima vadinti asmenybių Se- nariai padeda įgyvendinti vieną ar kitą iniciatyvą.- Turime Šiaulių krašte ir daugiau žinomų me Taip, 2014 metais teko garbė tapti LBKS Senato natu? Asmenybė – plati sąvoka, bet manau, kad Dažnai ir idėjos yra labai svarbios, kad būtų galima nininkų, kitų sričių specialistų, visi mūsų krašto maršalka, tuo labai džiaugiuosi ir suvokiu didelę- taip galime pavadinti šiandieninį Senatą. Visi ba- suorganizuoti vieną ar kitą renginį. Nesu toks va bajorai yra savaip išskirtiniai, mums svarbūs ir atsakomybę bei pareigą. - jorai, kurie deleguoti į Senatą, yra asmenybės. Kita das, kuris viską daro pats, todėl negaliu pasakyti, mylimi. - Negaliu atsakyti, dėl kokių motyvų mūsų gar vertus, turime nemažai iškilių žmonių, kurie žino kadKuo krūvis iš kitųper didelis. išsiskiria šiauliškių bajorų vei- Organizuojame įvairias parodas. Pavyzdžiui, bingi senatoriai pasirinko mane. Gal tai lėmė su mi ne tik bajorų tarpe, jie savo asmeniniu elgesiu, kla? Prašom savo krašto kilminguosius prista- herbų parodą susistemino ir paruošė žinomas ar- dėtinga teisinė situacija pačioje Sąjungoje, įtakojo pasiekimais ir gebėjimais reprezentuoja mus ir tyti plačiau. chitektas, buvęs mūsų krašto vadas Algimantas turimas išsilavinimas. Gal? Manau, į šį klausimą- daroJūs garbę dar ir bajorų Šiaulių palikuonims. krašto bajorų vadas. Dvejos - Jukna. Mes tęsiame šią gražią tradiciją. Dalyvau- geriausiai atsakytų patys senatoriai. labai rimtos, atsakingos visuomeninės parei- - jame ir visuomeniniame Šiaulių gyvenime, mieste- Lietuva – tokia maža, kad sostinė ranka pasie gos šalia tiesioginių. Ne per didelis krūvis? Kuo mes išsiskiriame? Įdomus klausimas. Pir- organizuojamose šventėse. Jau tapo tradicija daly- kiama. Kartais savaitės bėgyje Vilniuje tenka būti - miausia tuo, kad esame Šiaulių krašto bajorai, re vauti valstybinių švenčių minėjimuose, visada pa net keletą kartų. Be to, gyvename komunikacijų - prezentuojame ir stengiamės bajorus ir mūsų vei sirodome su krašto vėliava. Rengiame savo vaka amžiuje, mus valdo technologijos, o jų pagalba Visuomeninių pareigų turėjau ir turiu dar dau klą pristatyti Šiaulių krašte. Nors šiais metais teko rus, kur susirenka tik bajorai ir svečiai, tai – mūsų- tikrai galime daug išspręsti. Kita vertus, Senato giau. Galiu save pavadinti aistringu visuomeninin pristatyti Šiaulių krašto bajorų giminių herbus ir vidaus kultūriniai renginiai, skirti bendravimui. posėdžiai vyksta kartą per metų ketvirtį, todėl tai ku. Taip, viena iš atsakingų pareigų – vadovavimas uostamiestyje, herbų paroda surengta Klaipėdos Manau, kad Šiaulių krašto visuomeniniame gy nesudaroKaip apibūdintumėte sunkumų. šiandieninį LBKS Sena- Šiaulių krašto bajorams. Tokį klausimą – ar ne per miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. tą? Ar jį galima vadinti asmenybių Senatu? didelis krūvis, girdėjau ir iš mūsų mielų senatorių Didelio išskirtinumo turbūt neturime. Visi- prieš maršalkos rinkimus. Manau, kad viską galima- mūsų Sąjungos kraštai veikia ir veiklą vykdo tose- suderinti. Pirmiausia tai visuomeninė veikla, kuri- pačiose veiklos sferose. Puoselėjame ir populiari Iš tiesų LBKS Senate maža senatorių kaita, ne grindžiama ne kokiu nors materialiu atlygiu, o mo- name Lietuvos valstybės ir bajorų istorinį, kultūri išimtis ir šiandieninis Senatas, todėl neišskirčiau- raliniu pasitenkinimu. Tai įpareigoja nebūti orga nį palikimą, organizuojame vidaus renginius savo jo iš kitų, gal tik tai, kad pasikeitė Senato maršalka.- nizacijoje tik stebėtoju. Visada stengiuosi savo tie- bajorams, tik gal pasirenkame skirtingas išraiškos- Apgailestauju, kad buvęs maršalka Egidijus Matu siogines pareigas atskirti nuo visuomeninių, nors formas. levičius atsisakė toliau eiti šias pareigas, jo gebėji būna dienų, kad nugali visuomeninė veikla. Džiau Šiaulių krašto bajorų sąjungos gretose regis- mas ir patirtis vadovaujant Senato darbui buvo ir giuosi, kad tiesioginis darbas nėra apribotas darbo truotų bajorų turime per 130. Iš jų apie 60 yra yra pavyzdys, bent jau man. valandomis, todėl visą krūvį galiu pats paskirstyti. aktyvūs, jie ne tik moka nario mokestį, bet ir daly- Ko man asmeniškai trūksta Senate? Pirmiausia Šiaulių krašto bajorų sąjungos veikloje turiu be galo- vauja mūsų organizuojamuose renginiuose. Kurtuvėnų dvare bajorai žaidžia kroketą. pagarbos vienas kitam ir susiklausymo. Manau, gerų, iniciatyvių ir darbščių bajorų ratą, pirmiausia Galime didžiuotis, kad žinomas rašytojas, žur mūsų bendravime per daug pykčio, o taip norisi 4 norėčiau paminėti savo pavaduotoją Dianą Valskie nalo „Lietuvos bajoras“ vyriausiasis redaktorius 5 Šiaulių bajorų draugėje – miesto meras Artūras Visockas Šiaulių krašto bajorai bičiuliaujasi su šv. Kazimiero ordino (viduryje). nariais.

- - - venime esame matomi ir žinomi. Žinoma, norėtų kelioms vargstančioms jaunoms šeimoms. Džiau si daugiau, bet neretai norus riboja žmogiškieji ir giamės, kad mes taip pat, nors ir negausiai, užsii- materialiejiPer kažkurią ištekliai. televiziją teko matyti reporta- mame labdara, gal tik kitokiomis formomis. - Prisikėlimo aikštėje su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu (antras iš dešinės). žą apie pirmąjį Vienos pokylį Šiauliuose, Chaimo Norėtųsi pasekti kitų visuomeninių organiza- Frenkelio rūmuose ir, atseit, aukštuomenės daly- cijų pavyzdžiu ir Šiaulių krašte įsteigti apdovano vavimą jame. Nė vieno bajoro ten nebuvo, o aukš- jimą iškiliems ir gerus darbus darantiems žmo tuomene save tituluoti pradėjo vietiniai verslinin- nėms, kurių nuoširdi ir prasminga veikla dažnai kai. Kaip žinote, titulas nieko bendro neturi nei su būna užmiršta. sąskaita banke, nei su įsigytu fabriku, dvaru ar Dažnai pagalvoju, kiek gerų darbų Šiauliams ir žeme, nors jos būtų ir labai daug. Turbūt viešai kraštui yra padarę Zubovų šeimos atstovai, bet jų- derėtų tiems piniguočiams ir juos reklamuoja- veikla ir nuopelnai praktiškai užmiršti. Brandinu miems žurnalistams tai priminti. Na, o bajorams idėją, bandau rasti būdą ir priemones jų istorinį pali surengti savą pokylį. Neplanuojate tokio? kimąKokią įprasminti įsivaizduojate Šiaulių krašto LBKS bajorų ateitį? iniciatyva. -

Vienos pokylis turi gilias tradicijas, o viena iš- Jaunoji karta praranda ryšį ne tik su konkre- esminių šio pokylio reikšmių – labdara kilniems čiais senosios kartos žmonėmis – tėvais, seneliais, tikslams. Kiek man žinoma, šio pokylio organiza bet ir su senąja istorija ir kultūra, esminėmis tie toriai Šiauliuose tai ir daro. Manau, tai pagirtina. somis ir vertybėmis. Šiandien svarbiausias LBKS- Ar ir mes tokio pokylio neplanuojame daryti?- ir visų senosios kartos bajorų uždavinys – uždegti Iš tikrųjų tokius pokylius darome, bet jie vyksta jaunąją kartą noru domėtis savo protėvių paliki uždarame bajorų ir mūsų svečių rate. Savo išga- mu, puoselėti tai, kas jau sukurta, jiems perduota- lių ribose Šiaulių krašto bajorų sąjunga tradiciškai jų protėvių ir tėvų. kiekvienais metais organizuoja naujametinį poky Kai sako, kad tauta be stipraus jaunimo pa- lį. Tai labai graži tradicija, kurios metu netrūksta smerkta mirčiai, taip galėčiau pasakyti ir apie gražių žodžių, dainų, šokių, geros nuotaikos ir – LBKS: be jaunosios kartos kilnūs siekiai ir puose- svarbiausia – nuoširdaus bendravimo. lėjamos idėjos gali metams bėgant užgesti. Visgi, Ar reikėtų tokį pokylį, kuriame dalyvautų ir mano nuomone, Lietuvos bajorų karališkoji sąjun Šiaulių visuomenės atstovai, organizuoti mums, t. ga ir į ją suvienyti Lietuvos bajorai išliks dar ilgai,- y. bajorams? Manau, kad ne. - kokia forma, parodys tik laikas. Šiaulių krašto bajorų sąjunga ilgus metus rėmė- Visiems bajorams norėčiau palinkėti savo gy Šiandien bajorus draugėn suvedė Šiaulių dienų renginiai. vaikų namus, prisidėdama prie jų iniciatyvų. Per venime vadovautis duota bajoriška priesaika ir nai buvo renkami daiktai ir pinigai, kuriuos au mūsų obalsiu: Tiesa, Garbė, Orumas. Man tai be 6 kojo mūsų mieli bajorai. Visa tai buvo paaukota 7 galo prasmingi žodžiai. I

ntegruojantis Lietuvai į UNESCO, ES ir NATO požiūriai, interesai, normos. Suaugusiųjų Lietuvos žmonėms kaip piliečiams keliami švietimas – tam tikros edukacinės veiklos nauji reikalavimai: jie turi įvaldyti ne tik gausią forma: paskaitos, seminarai, kuriuose dalyvauja informaciją, dalyvauti socialinėje veikloje, bet suaugusieji. Suaugusiųjų švietimas, kaip procesas ir apsispręsti dėl asmeninės pozicijos, saugant ir veikla, nukreiptas į bendrą kultūros lygio kėlimą. savo tautinį identitetą naujame išorinės aplinkos Lietuvos bajorų universitetas, mano supratimu, AKTUALIJOS kontekste. Čia suaugusiųjų švietimas turėtų būtų neformali suaugusiųjų švietimo organizacija, Juozas KAMENECKAS skatinti sąmoningą apsisprendimą dėl savo siekianti padėti gyventi nuolatos besikeičiančiame Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vadas, pilietinės pozicijos, padėti peržiūrėti bei tobulinti pasaulyje, pereinant nuo mokymo prie mokymosi, gamtos mokslų daktaras, VDU docentas savo profesines kompetencijas. aprūpinanti informacijos šaltiniais ir remianti „Iš meilės Respublikai“ lietuviai turi eiti į savarankiškas paieškas. Tai – nauji individualūs karo tarnybą. „Iš meilės Respublikai“ privalu švietimo būdai, sukurti tam, kad žmogus galėtų LIETUVOS BAJORAI posėdžiauti seimeliuose. Taip pažymėta Antrajame mokytis visą gyvenimą sau patogiu laiku ir ir Trečiajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patogioje vietoje. Statutuose. Universitete galėtų būti apibrėžtas STEIGS LIETUVOS Teologiniu Dar LDK laikais Antrasis Statutas įtvirtino kvalifikacinis modulis su tokiais blokais: Lietuvos Respubliką – savarankišką politinę (sukurtų tokią aplinką (suartėjimą), BAJORŲ Istoriniu bajorų bendruomenę su plačia savivalda, su kurioje būtų skleidžiama meilė ir altruizmas, kur Kultūriniu UNIVERSITETĄ? renkamais teismais, pavietų seimeliais, Lietuvos galėtų atsiskleisti Kūrėjas); (genealogija, seimu. Čia lietuviai turi ypatingas laisves, kurių bajorų tradicijos, LDK Statutai); Sveikos gyvensenos stokoja kitos krikščioniškos tautos. Žinoma, (dvarų kultūra, bajorų kultūra, etiketas, menas); Toji įžanga neatsitiktinė. Mūsų draugėje Politiniu kaip ir kitos Europos tautos, lietuviai turi teisę jau seniai sklando idėja kurti Lietuvos bajorų (fizinė, psichinė ir socialinė į nuosavybę, turtą, teisę į gerą vardą, sveikatą ir universitetą. Dalinuosi ja su jumis. gerovė); (valstybės kūrimo menas, kaip gyvybę. Tačiau, skirtingai nei kitos tautos, turi savarankiška politinė bajorų bendruomenė su Kaip žinote, universitetų misija – kaupti ir Vadybos ir verslo teisę patys kurti savo įstatymus, savo gyvenimo plačia savivalda, renkamais teismais, seimeliais, skleisti žinias. O Lietuvos bajorų universitetas Kalbų taisykles. Mes patys sau leidžiame įstatymus, ir pirmiausia turėtų padėti bajorams tenkinti valdovais); (menas užsidirbti); mūsų valdovas privalo jiems paklusti, - teigia LDK savišvietos poreikius, plėtoti savo kultūrinius (priemonė bendrauti). didysis kancleris Leonas Sapiega. interesus, ugdyti asmens kūrybines galias Labai norėtųsi vienoje vietoje sukaupti žinias L. Sapiega aiškina: kad tauta išliktų laisva, ir gebėjimus, padėti asmeniui tapti aktyviu apie bajorus, jų tradicijas, kultūrą, organizacinius ji turi šviestis, turi skaityti savo Statutą, jį demokratinės visuomenės piliečiu, sudaryti pasiekimus vadyboje bei karyboje ir jas skleisti išmanyti ir labai atsakingai rinkti savo atstovus sąlygas įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių Lietuvos visuomenėje per bajorus, kaip gyvojo į teismus. Laisvi žmonės turi jausti atsakomybę žinių ir praktinių gebėjimų, taip pat sąlygas paveldo puoselėtojus. Juk paveldas – tai, ką mums už Respubliką. Čia galime įžvelgti visą laisvos kvalifikacijai tobulinti. palieka ir perduoda praeities kartos, - materialinės tautos programą – edukacija, pasirinkimo Suprantama, kad suaugusiųjų švietimas – ir dvasinės vertybės bei pats gyvenimo būdas. laisvė, asmeninė atsakomybė už bendruomenės procesas, kurio eigoje tobulinamos patirtys, O ką mes, dabarties bajorai, paliksime ateities sprendimus. įgyjamos naujos žinios, supratimas, įgūdžiai, kartoms?

8 9 LIETUVOS Legendom puošiam Mindaugo karūną, Šlove vadinam Vytauto laikus. BAJORŲ Bajorai ant žirgų skubėjo KARALIŠKOSIOS Mūšin į Žalgirio laukus. SĄJUNGOS Jie Lietuvą krauju apgynė, HIMNAS Lai bus per amžius jiems šlovė! Šiandieną į gretas sustoję Žodžiai Undinės Nasvytytės Po herbo ženklo vėliava, Muzika Kipro Mašanausko Senolių priesaiką kartojam – Tiesa, Orumas ir Garbė.

Mes, šių dienų bajorai, Pasekim pavyzdžiu tėvų. Prisiekę puošt darbais Tėvynę, Pridėję ranką prie širdies, Mes Lietuvai žodžius kartojam – Tiesa, Orumas ir Garbė.

10 11 reikšmę Lietuvai ir Vilniui, kuriamą pridėtinę vertę bei muziejaus svarbą ir kitus dalykus.

– Kokia Valdovų rūmų reikšmė Lietuvai, Vilniui?

– Kalbant apie dabartį, Valdovų rūmai yra vienas reikšmingiausių ir populiariausių kultūrinio MES IR PASAULIS turizmo objektų Lietuvoje, taip pat – vartai į mūsų šalies muziejininkystę. Taip sakydamas noriu pabrėžti, kad Valdovų rūmai nėra klasikinis muziejus, o daugiafunkcinis kultūros centras, VYDAS istorinės kultūros ir atminties vieta, kurioje be tradicinių muziejinės veiklos formų itin plėtojama DOLINSKAS: aktyvi edukacija, bemaž kasdien vyksta įvairūs renginiai, teikiama kultūrinio turizmo informacija „ŽMONĖS, ir pan. O šalia visų šių pagrindinių funkcijų NEPAŽĮSTANTYS atkurtieji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, arba Valdovų rūmų muziejus, yra ir labai svarbi SAVO PRAEITIES, valstybės reprezentacijos dalis – nuo šio objekto įamžinimo turistų nuotraukose iki čia rengiamų Vydas Dolinskas Valdovų rūmų atidarymo dieną su simboliniu raktu. VISADA LIEKA aukščiausio lygio Europos vadovų susitikimų. Šia įvairialype veikla tik pabrėžiamas šios vietos, šių VAIKAIS“ rūmų istorinių funkcijų tęstinumas. Kalbant apie Valdovų rūmų reikšmę, ypač Valdovų rūmų atkūrimą investuotos lėšos. etaloninė stilistinė kryptis, pabrėžianti to meto skeptikams reikėtų priminti faktą, kad netgi Valdovų rūmų muziejaus praktika rodo, Lietuvos natūralią integraciją į bendraeuropinius rūmams neegzistuojant, carinei Rusijai juos kad didžiąją dalį lankytojų ir ypač vasarą išties procesus ir netgi tam tikrą pirmavimą Vidurio sąmoningai sulyginus su žeme, rūmų, kaip istorinio Pernai sukurtas žinomo Rusijos režisieriaus sudaro užsienio šalių turistai, kurie labai domisi Europos regiono kontekste. Valdovų rūmai valstybingumo centro atmintis ir įvaizdis išliko Aleksandro Sokurovo filmas „Frankofonija“ apie pačioje sostinės širdyje prikeltu Lietuvos paveldu prieš kelis metus buvo pristatyti kaip vienas meno ir galios santykį paskatino susimąstyti, ką ir vaidino svarbų vaidmenį XIX–XX a. tautinio ir aktualinama istorija visos Europos raidos labiausiai vykusių istorinių paminklų atkūrimo ir išties menas, istoriniai artefaktai gali papasakoti tapatumo, pilietiškumo išsaugojimui ir stiprinimui. kontekste. Tikiuosi, kad Valdovų rūmai jų dėmesį įprasminimo pavyzdžių Miuncheno tarptautinėje apie mus pačius, kuo reikšmingi žmonijai muziejai, Tai akivaizdžiai paliudija dailininkų ir rašytojų prikausto bent kelioms valandoms, o tai jau reiškia architektūros parodoje (Vokietija), o šiandien šis kokia jų vieta ir įtaka kiekvieno žmogaus ir visos kūryba, kurioje rūmai liko egzistuoti iki pat jų turizmo verslo ir infrastruktūros skatinimą bei objektas reprezentuoja Lietuvos architektūros tautos raidai. atkūrimo. Taigi, istorinėje atmintyje rūmų idėja plėtrą mūsų šalyje ir, žinoma, pirmiausia, sostinėje ir architektūrinės minties lygį Venecijos archi buvo gyva netgi nebūties ir negandų šimtmečiais. „Muziejai, bibliotekos ir archyvai saugo pavel – Kokios pridėtinės vertės Lietuvai Europos Vilniuje. tektūros bienalėje (Italija). Ką reiškia Lietuvai dą, – tai, kas per šimtmečius vertingiausio sukurta kontekste turi Valdovų rūmai? Greta materialinės vertės būtina prisiminti ir tai, kad Berlyno karališkųjų rūmų (Vokietija) tam tikroje teritorijoje, tam tikros bendrijos ar įvaizdžio matmenį. Su atkurtais Valdovų rūmais atkūrimo projekto vykdytojai, realizuodami savo bendrijų, jų genialiausių atstovų. Tas paveldas – Lietuva demonstruoja ne tik savo šimtametę sumanymus Valdovų rūmų pavyzdžiu, remiasi tai labai svarbūs materialūs vizualūs paminklai, – Dar vykdant Valdovų rūmų atkūrimo darbus istorinę vietą Europoje, bet ir paliudija nūdienos kaip vienu pačių patraukliausių? Kaip įvertinti, ženklai, kurie labai daug liudija, tik reikia mokėti Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija Lietuvos kūrybines galias, požiūrį į istorinę kad sąmoningai naikinto ir išsaugoto pasaulinio juos prakalbinti“, – sako Valdovų rūmų muziejaus paskaičiavo, kad, jei Lietuvos ir ypač Vilniaus tapatybę, kultūros paveldą, inžinerinius ge paveldo parodoje Mantujoje ir Milane (Italija) direktorius dr. VYDAS DOLINSKAS, su kuriuo, paska muziejai taptų patraukliais turizmo objektais bėjimus, mokslo pasiekimus ir pan. Vilniuje besi Valdovų rūmų atkūrimo idėja ir objekto prasminis tinti minėto filmo, ir kalbėjomės apie šio muziejaus ir bent pusdieniui ilgiau sulaikytų turistus, lankantiems turistams atkurtieji rūmai primena panaudojimas pristatomi greta Palmyros (Sirija) per daugiau nei dešimt metų mokesčių ir kt. iš Italijos sklidusį taurųjį Renesansą, kuris yra paveldo? Kas gali paskaičiuoti, kiek tokie faktai pajamomis į valstybės biudžetą grįžtų visos į aukštosios meninės kultūros Europoje XV–XVI a. sukuria nematerialiosios pridėtinės vertės Lie 12 13 Muziejų nakties akimirka Valdovų rūmuose. Valdovų rūmų muziejaus tarptautinę parodą Milano Sforcų pilyje atidarant su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Gry- bauskaite.

įsikūrusių muziejų ryšių bei bendradarbiavimo, ir susivokti tiek patiems lietuviams Europoje, tiek tuvos įvaizdžiui Europoje? O ar bent kai kuriuose 15–oje pasaulio valstybių. Muziejus taip pat kuris vienokia ar kitokia forma pasireiškia jei europiečiams Lietuvoje. Prieš 600–700 metų, nuo iš tokių projektų Lietuva iš viso figūruotų, jei ne yra, pvz., Baltijos jūros regiono muziejų ir pilių ne kiekvieną savaitę, tai bent tikrai kas mėnesį, pat Gotikos, Lietuva buvo europinės civilizacijos atkurtieji Valdovų rūmai? asociacijos aktyvus narys. – Kokia Valdovų rūmų vieta Europos mu t. y. nuolatinis. Taigi, Valdovų rūmų muziejus, dalis, kūrė tą civilizaciją, transliavo ją į Rytus, Tokio aktyvaus bendradarbiavimo, koks vyksta ziejų kontekste? galėdamas būti visiškai lygiaverčiu partneriu dažnai buvo sinkretizmo ir mainų vieta, kur nuolat dabar, tokios intensyvios istorinės kultūros daugeliui muziejinių institucijų, išties yra susitikdavo rytietiškos bizantinės ir vakarietiškos diplomatijos iki šiol nebuvo. Žinoma, tarptautinio tapęs labai svarbiu Lietuvos muziejininkystės lotyniškos tradicijos. Čia susipina daug aspektų ir – Svarbi ir reikšminga dėl paprastos priežasties: kultūrinio bendradarbiavimo lygmenyje dailės reprezentantu Europoje ir pasaulyje. daug jų dar yra neatskleista. nors Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios parodų ir dailės istorijos kontekste labai daug Yra ir dar vienas svarbus Valdovų rūmų vaidmuo Beje, kalbant apie Valdovų rūmų vietą Kunigaikštystės valdovų rūmai oficialiai veikia tik nuveikė ir toliau aktyviai veikia Lietuvos dailės Lietuvos ir Europos kontekste: reikia atkreipti Europos muziejų sistemos kontekste, galima kelerius metus, tarptautinėje muziejinėje erdvėje, muziejus, taip pat kai kurie kiti aktyviausi dėmesį į tai, kad iki šios rezidencijos atkūrimo prisiminti vieną įdomų faktą. 2014 m. Valdovų istorinių rezidencijų muziejų tipologijos kontekste Lietuvos muziejai, tačiau dabar tai vyksta mūsų šalyje istorinių rezidencijų pobūdžio rūmuose surengus gotikinių ir renesansinių tai jau yra labai žinomas muziejus, palaikantis įvairesnėse plotmėse – nuo tų pačių tarptautinių muziejų beveik nebuvo, dažniausiai pasitaikydavo gobelenų parodą, jos apžiūrėti specialiai buvo aktyvius ryšius su 30–40 muziejinių institucijų, parodų iki istorinės ikonografinės medžiagos tik dalinės tokio pobūdžio ekspozicijos, be to – atvykę Paryžiaus Luvro, Niujorko Metropoliteno archyvų, privačių kolekcijų saugyklų ir kt. visame paieškų, mokslinių konferencijų, istorinių stilistiškai labai vėlyvos. Dabar gi mes pristatome muziejaus, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, pasaulyje, o daugiausia, žinoma, Europoje, – parodų, glaudžių edukacinių kontaktų, įvairių unikalų ir išbaigtą savo šalies istorinį paveldą – Prahos pilies, kelių Italijos didžiųjų muziejų ypatingai Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, kultūrinių, muzikinių renginių ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos dvarų kultūrą nuo Gotikos iki ankstyvojo specialistai... Baltarusijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Švedijoje, dabar net neįsivaizduojama, kad Lietuvos ir – Kokia Valdovų rūmų reikšmė Europos Baroko. Tai labai svarbus faktas, užpildantis Danijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Iš viso Valdovų Lenkijos valstybių santykiai galėtų būti plėtojami istorijai? esmines Lietuvos kultūrinės tradicijos pristatymo rūmų muziejus turi kontaktus su daugiau nei 100 be istorinių-kultūrinių Krokuvos, Varšuvos spragas, verčiantis permąstyti Lietuvos kaip kultūros paveldo, istorinės atminties institucijų ir Vilniaus istorinėse valdovų rezidencijose 14 europinės civilizacijos integralios dalies reikšmę 15 – Be viso to, kas jau buvo minėta, verta Uffizi pridurti, kad šioje vietoje, Vilniaus Žemutinėje kai kuriuose Turkijos muziejuose eksponuojama įsikūrimo vieta yra išskirtiniai, turintys savo Vavelis, Drezdeno meno rinkiniai ar galerija pilyje, o vėliau – rezidenciniuose rūmuose jau lygiai tas pats antikinis paveldas kaip Atėnuose sunkiai paaiškinamą dvasinį užtaisą, atspindintys Florencijoje, plėtoja glaudžius ryšius ir kai ką nuo XIII a. pabaigos, dar prieš oficialų Lietuvos ar Romoje greta islamiškosios tradicijos paveldo. tam tikrą vietos mistiką. Archeologinės vietovės, jau realizavo bei turi daug bendrų ateities planų. sostinės paskelbimą Vilniuje, tai buvo viena Arba muziejai yra specializuoti. Manau, kad religija istorinės rezidencijos, religiniai centrai ir pan., Tai, kad Valdovų rūmus tokie muziejai mato kaip svarbiausių valdovo rezidavimo vietų, kur kelis ar religinėje tradicijoje gimęs menas, paveldas yra jei juose šiandien veikia muziejus, kaip tik ir turi lygiavertį partnerį, yra labai svarbus mūsų jauno šimtus metų sprendėsi ne tik Lietuvos, kuri tuo integrali visos kultūrinės aplinkos dalis, ir religinė tą papildomą dvasinį užtaisą, turi tą išskirtinę muziejaus ir jo darnaus kolektyvo pastangų metu reiškė teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios skirtis nebūtinai yra svarbiausia muziejų turinyje, reikšmę ir prasmę žmogui, tautai, daro išskirtinį aukštas įvertinimas. jūros, t. y. apėmė šiandieninę Lietuvą, Latviją, formoje ir metodikoje. poveikį lankytojams, tam tikra prasme pratęsia Vos atvėrus duris Valdovų rūmuose lankėsi ir – Kas mes būtume be muziejų? dalį Rusijos ir Lenkijos, Baltarusiją ir Ukrainą, tokios ypatingos vietos tradiciją naujomis Luvro prezidentas prof. Žanas Lukas Martinesas, likimas, bet ir viso šio Europos regiono, kartais sąlygomis. taip pat keli šio muziejaus specialistai. Per bendrus – Ar pamenate savo pirmąjį kartą Luvre? Ar netgi visos Europos likimas. Kaip rodo XVI–XVII – Būtume daug tamsesni, mažiau išsilavinę, pokalbius, bevaikštant ekspozicijose pastebėjome, galėtumėte Luvrą sulyginti su Valdovų rūmais a. muziejaus ekspozicijoje esantys žemėlapiai, turėtume silpnesnę istorinę atmintį, būtume kad galime vesti atskirą ekskursiją apie Lietuvos ir ir kodėl? politiniai, dinastiniai, kultūriniai, meniniai, ūkiniai mažiau pilietiški ir patriotiški, mažiau pažintume Prancūzijos, Vilniaus ir Paryžiaus, Valdovų rūmų ir kiti ryšiai į Lietuvą vedė ir iš Ispanijos, Italijos, ne tik save, bet ir kaimynus. O žmonės, nepažįstan ir Luvro ryšius. Mus daug kas sieja – ne tik baroko Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, netgi Turkijos, tys savo praeities, visada lieka vaikais. Tad kaip – Žinoma, prisimenu, juolab, kad Luvre buvau dailininko Lionelio Spados paveikslas „Ludovisi Krymo, Maskvos, Persijos ir kitų kraštų – visa bibliotekos, teatrai bei kitos panašios kultūros vienintelį kartą, bet turėjau galimybę ten praleisti koncertas“, kurio viena versijų yra pas mus, o kita, Europa vienaip ar kitaip buvo susijusi su šia vieta ir institucijos, taip ir muziejai yra labai svarbios nemažai laiko. Tiesa, kiti pasaulinio lygio muziejai tapyta tuo pačiu metu, eksponuojama Luvre, bet čia buvo sprendžiami įvairūs jos ateities klausimai. elementarių kultūrinių poreikių tenkinimo vietos, Romoje, Vienoje, Berlyne, Stambule, Atėnuose, ir daugelis istorinių asmenybių, tokių kaip mūsų Taigi, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija jausmus ir veiksmus taurinančios, ugdančios, Madride, Sankt Peterburge man pažįstami paskutinių dviejų valdovų Vazų žmona Liudvika Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo viena svarbiausių lavinančios vietos. geriau. Luvras – tai vienas tokių pasaulinio lygio Marija Gonzaga iš Nevero, turėjusi glaudžių – Kokia muziejaus įtaka žmogaus/tautos vietų, vienas svarbiausių objektų XIII–XVII a. muziejų. Tokių yra vos keli pasaulyje. Ar galima kontaktų su Paryžiumi, ar garsusis Henrikas III raidai? Istoriškai Valdovų rūmai buvo ypatingai tiesmukiškai Lietuvos muziejus lyginti su Luvru? Valua iš Aleksandro Diuma romanų, kuris buvo reikšminga vieta ir priešų bei okupantų noras juos Nemanau, nebent tam tikrais aspektais, tam ne tik Prancūzijos karalius, bet ir Lietuvos didysis sulyginti su žeme bei ištrinti iš mūsų atminties iš – Labai svarbi. Muziejai, bibliotekos ir tikruose kontekstuose. Tačiau tai būtų metodiškai kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Valdovų rūmų III esmės reiškė tik viena: ištrinti Lietuvos reikšmę archyvai saugo paveldą, – tai, kas per šimtmečius absoliučiai neteisinga dėl mastelių, kolekcijų aukšto Sosto salę puošia ypatingas Luvro meistrų ir vietą Europos istorijoje, paversti valstybę vertingiausio sukurta tam tikroje teritorijoje, kaupimo laiko ir galimybių bei daugelio kitų XVII a. viduryje sukurtas baldas – kredensas – provincija, o jos sąmoningus piliečius – paklusniais tam tikros bendrijos ar bendrijų, jų genialiausių aspektų. Toks lyginimas būtų beveik tas pats, kas kokius Prancūzijos karaliai paprastai dovanodavo pavaldiniais. atstovų. Tas paveldas – tai labai svarbūs materialūs lyginti vinį su atominės elektrinės turbina. Tiesiog kitų valstybių valdovams. Tokio baldo Vilniuje, – Kuo Europos meno muziejai skiriasi, vizualūs paminklai, ženklai, kurie labai daug toks lyginimas neturi prasmės. Tačiau aišku, galima kartu su Šv. Dvasios ordinu, galbūt galėjo sulaukti tarkime, nuo musulmonų šalių muziejų? liudija, tik reikia mokėti juos prakalbinti. Be jų būtų lyginti ekspozicijų įrengimo metodiškumą, ir mūsų valdovas Vladislovas Vaza... daugelis pasakojimų gali panėšėti tik į legendas ir parodų ir jų leidinių turiningumą, edukacinės Prisimindami vykusį bendradarbiavimą dėl – Visi muziejai skiriasi savo rinkiniais, jų mitus, o jie, būdami muziejiniais artefaktais, gyvais veiklos veiksmingumą, renginių pasiūlą ir pan. L. Spados paveikslo tyrimų, su Luvro prezidentu specifika ir turiniu, taip pat gali skirtis muziejų fiziniais objektais, rodo, kad tai ne kokia nors Tačiau jokiu būdu ne skaičius, ne dydžius... aptarėme ir tolesnio dvišalio kultūrinio dydžiai, jų sukūrimo metodika ir tipologija. Europos metafizika, o realybė. Tokios realybės suvokimui Kita vertus, lietuviams Valdovų rūmai ir kiti bendradarbiavimo plėtojimo galimybes. Galbūt meno muziejuose eksponuojami vakarietiškoje tokios atminties institucijos kaip muziejai, turtingiausi bei aktyviausiai veikiantys Lietuvos ateityje surengsime parodą bendram Prancūzijos, tradicijoje gimę meno kūriniai, musulmoniškuose bibliotekos ir archyvai yra absoliučiai būtinos, muziejai yra ne mažiau svarbūs nei prancūzams Lietuvos ir Lenkijos valdovui Henrikui Valua, kraštuose – kitoje tradicijoje atsiradę, kitokie, dažnai neišvengiamos ir reikalingos. Jų prasmė šiandien Luvras. Ir šia prasme mažesnis muziejus turi netgi taip pat Luvre eksponuosime savo gražiųjų kitokią funkciją turėję ir turintys meno kūriniai. šiek tiek niveliuota ir kasdieniam gyvenime ne savų privalumų: jis yra permatomas, jį visą gali renesansinių polichrominių koklių kolekciją. Tai Bet absoliučią ribą religijos pagrindu muziejuose visada adekvačiai suvokiama reikšmė, bet tautos ištirti, pažinti. Luvrui detaliai pažinti tikriausiai dar tolimi projektai, nes, kaip žinome, didesnis nubrėžti sunku, kažin ar reikalinga ir pagrįsta. ar pilietinės visuomenės tapatybei išsaugoti neužtektų viso gyvenimo. Ten geriausiai eiti turint muziejus, didesnė mašina išjuda lėčiau. O mes Pavyzdžiui, Turkija yra šiandien musulmoniškas tai yra patys svarbiausi objektai, vietos, kur tą konkretų interesą. dažnai įvairius projektus įgyvendiname gerokai kraštas, tačiau tuo pačiu – tai istoriškai svarbi Antikos, tapatybę gali atpažinti materialiuose daiktuose Beje, Valdovų rūmų muziejus su Luvru, kaip ir sparčiau nei didžiosios Europos paveldo atminties RAMUNĖ HAZIR Bizantijos meninės tradicijos vieta, kuri buvo rytinės ir jos negali niekaip užginčyti. Ypač svarbūs tie su daugeliu kitų didžiųjų Europos muziejų, tokių institucijos. Europos civilizacijos vienas svarbiausių centrų. Tad muziejai, kurie ne tik savo rinkiniais, bet savo kaip Ermitažas, Vatikano muziejai, Krokuvos Kalbėjosi 16 17 Didikų ir bajorų giminės, Lietuvai davusios daugiausia Šv. Stanislovo ordino kavalierių ar baudžiava įsigalėjo tik tada, kai Vakaruose šių reiškinių istorija jau buvo pasiekusi zenitą. Ne išimtis ir valstybiniai pasaulietiniai riterių ordinai, skirti bajorijai telkti ir apdovanoti. Lenkijoje ir Giminė Kavalierių, susijusių Senatorių Teritorija, su kuria Pastabos su Lietuvos Didžiąja skaičius kavalieriai susiję Lietuvoje pirmasis ordinas įkurtas tik tada, kai Kunigaikštyste, Vakarų Europoje jie jau buvo tapę įprastu, net įgristi skaičius pradedančiu kasdienybės reiškiniu. Kunigaikščiai 10 1 Vilniaus vaivadija 5 dvasininkai Pirmieji Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų Giedraičiai ir Žemaitijos MOKSLAS kunigaikščių bandymai sukurti pasaulietinį riterių kunigaikštystė ordiną pasirodė jau XVII amžiuje. Perimti Vakarų Kunigaikščiai 10 0 Vilniaus ir Trakų vai- 4 seniūnai Eimantas GUDAS patirtį šioje srityje bandė Abiejų Tautų Respublikos Puzynos vadijos Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų valdovai Vladislovas Vaza ir Jonas Sobieskis, Tiškevičiai 10 2 Žemaitijos 7 buvo kilę iš Lahoisko-Berdyčivo centro Kultūros ir dailės istorijos grupės tačiau nei vieno, nei kito ordinai taip ir nepradėjo kunigaikštystė grafų šakos, 3 – iš Skuminų šakos. 2 administratorius-vyresnysis muziejininkas funkcionuoti. Pirmuoju Abiejų Tautų Respublikos Vilniaus kanauninkai, 4 karininkai ordinu derėtų laikyti Baltojo erelio ordiną, 1705 Kunigaikščiai 9 4 Trakų ir Vilniaus vai- m. įkurtą Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo Oginskiai vadijos kunigaikščio ir Saksonijos kurfiursto Augusto Oskierkos 8 0 Minsko ir Vilniaus Labiau vidutiniai bajorai nei didikai ŠV. STANISLOVO Stipriojo iš Vetinų dinastijos. Ilgą laiką šis ordinas vaivadijos buvo vienas, kol 1765 m. Lenkijos karalius ir Pliateriai 8 3 Trakų vaivadija ORDINAS Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Bžostovskiai 6 3 Visa LDK Poniatovskis įsteigė savo bei visos Lenkijos ir Korsakai 6 0 Polocko vaivadija LIETUVOS Lietuvos valstybės globėjo Šv. Stanislovo ordiną. Kunigaikščiai 6 2 Visa LDK Visi priklausė Nesvyžiaus-Olykos šakai: Taip buvo pradėta valstybinių apdovanojimų Radvilos 1 – Nesvyžiaus ordinatų atšakai, 2 – DIDŽIOJOJE (ordinų) sistema. Klecko ordinatų atšakai, 2 – Šydloveco- 2015 m. ypatingi tuo, kad buvo minimos Šv. Palanečkos atšakai, 1 – Zietelos atšakai KUNIGAIKŠTYSTĖJE: Stanislovo ordino įkūrimo 250-osios metinės. Morikoniai 6 0 Ukmergės pavietas Šia proga Lenkijos ir Lietuvos valdovų istorinėse Kunigaikščiai 6 2 + karalius Visa LDK KAVALIERIAI IR rezidencijose įsikūrę muziejai – Varšuvos karališkoji Poniatovskiai pilis – Muziejus, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Zabielos 6 0 Kauno pavietas JŲ DOKUMENTAI Valstybiniai meno rinkiniai ir Nacionalinis muziejus Jelenskiai 5 1 Mozyriaus pavietas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Chrapovickiai 5 1 Starodubo pavietas – suorganizavo ypatingą, per visas tris istorines Lopacinskiai 5 1 Rusėniškos Lie sostines keliaujančią parodą. Tokia proga ir tuvos Didžiosios toks kultūrinis įvykis, žinoma, gerokai padidino Kunigaikštystės žemės Šv. Stanislovo ordino tematikos aktualumą tiek Sapiegos 5 3 Visa LDK 3 – iš Kodenio šakos, 2 – iš Ružanų Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje, juolab kad Lietuvoje šakos. 4 kunigaikščiai Kunigaikštystė 1569–1795 m. sudarė bendrą šis ordinas jau gerokai primirštas ir istorikų, ir federacinę valstybę, žinomą Abiejų Tautų visuomenės. Štai kodėl šio straipsnio objektas Respublikos vardu. Porą šimtmečių tai buvo – Šv. Stanislovo ordinas Lietuvos Didžiojoje labiausiai į rytus nutolusi lotyniškosios Vakarų Kunigaikštystėje. Daugiausia dėmesio bus skirta Europos civilizacijos valstybė. Tokia antemurale civilizacinė 1765–1795 m., tačiau neišvengiamai bus užsiminta trumpai apžvelgti skausmingai transformuoto perspektyvos. Kavalieriams daugiausia dėmesio irchristianitatis geopolitinė padėtis lėmė ne tik tai, kad ji turėjo ir apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ordino istoriją Varšuvos kunigaikštystėje bei skyrė Stanislavas Loza2 (Stanisław Łoza) – sudarė atlikti krikščionybės bastiono (lot. kavalierių likimus carinėje Rusijoje, aptariama Rusijos imperijoje. bendrus, tiesa, nepilnus Abiejų Tautų Respublikos ) vaidmenį ir ginti save bei visą ordino istorija XIX amžiuje. Šio straipsnio tikslas Šv. Stanislovo ordinas Lenkijoje1 sulaukė ordino riterių sąrašus . Ordinui Lietuvos Didžiojoje Europą nuo stačiatikių rusų ir musulmonų osmanų – apžvelgti XVIII a. Šv. Stanislovo ordino istoriją, nemažai istorikų dėmesio, tad šia tema jau Kunigaikštystėje dėmesio skyrė, atrodo, tik Vilius turkų, bet ir vėluojančią istoriją. Daugelis politinių, išsiaiškinti, kokią reikšmę šis ordinas turėjo būtent susiformavo nemenka istoriografija . 2014–2015 Kavaliauskas savo didelės monografijos trumpame socialinių, kultūrinių reiškinių, būdingų Vakarų Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, išnagrinėti su m. ordino įkūrimo jubiliejaus proga ji buvo gerokai apžvalginiame skyriuje, skirtame Šv. Stanislovo Europos civilizacijai, į Lenkiją ir ypač į Lietuvą ordinu susijusių dokumentų Lietuvos archyvuose papildyta. Daugumoje šių monografijų ir straipsnių ordinui. Jame V. Kavaliauskas paskelbė ir kai3 kurių atėjo pavėluotai. Čia ir krikštytasi gerokai vėliau ypatumus, sudaryti kuo išsamesnį ordino kavalierių aptariama ordino problematika ir istorija arba į su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susijusių ordino nei Vakarų Europoje, ir bajorų luomas susiformavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sąrašą ir ordiną ir jo ženklus žvelgiama iš dailės istorijos kavalierių sąrašą, kurį sudaro 340 asmenų . 18 19 Šaltojo karo laikais jį teikė Lenkijos vyriausybė emigracijoje, nuo 1992 m. jį, kaip aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, teikia Lenkijos prezidentas, kuris ir šiandien yra ordino magistras, vadovauja autoritetingų lenkų ordino kapitulai. Lenkijos ir Lietuvos monarchas Augustas Stiprusis Baltojo erelio ordinu apdovanojo 77 Abiejų Tautų Respublikos piliečius ir 78 užsieniečius, Augusto10 III laikais ordiną gavo 232 piliečiai, o Stanislovo Augusto Poniatovskio laikais – net 427 . Ordino vertė laikui bėgant mažėjo, tačiau nenuostabu, kad šį apdovanojimą buvo gavusios kone visos Lenkijos ir Lietuvos aristokratų šeimos. Abiejų Tautų Respublikoje Baltojo erelio ordiną turėjo bent 21 Potockis, 15 kunigaikščių Radvilų, 14 Sapiegų, 11 kunigaikščių Liubomirskių, 10 Ževuskių, 8 kunigaikščiai Oginskiai, 7 kunigaikščiai Čartoriskiai, 6 Tiškevičiai ir t. t. Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo (misionierių) Gardinas – XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos bendrų seimų ir valdovo rezidencijos vieta. Miesto panorama bažnyčia – Šv. Stanislovo ordino bažnyčia Lietuvos iš Napoleono Ordos piešinių rinkinio, 1860-1877 MNK. Po 1764 m. rinkimų paaiškėjo, kad Vetinų dinastijos epocha Abiejų Tautų Respublikoje Didžiojoje Kunigaikštystėje. baigėsi, nes Lenkijos karaliumi ir Lietuvos order błękitny didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas savas bajoras, Kalbant apie su ordinu susijusius dokumentus, buvo žydra (dėl to ordinas pramintas žydruoju, lenk. Gediminaičių kraujo per motiną kunigaikštytę mišios Krokuvos katedroje, čia 1410 m. po Žalgirio šaltinių apžvalgą galima pradėti nuo dviejų gana ), kryžius – raudonas, su Lenkijos Čartoriskytę turintis ir savo mylimos Rusijos mūšio trofėjus sudėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos populiaraus pobūdžio nedidelių ordino dokumentų4 Ereliu centre, žvaigždė – raudonos ir baltos spalvų. imperatorės Jekaterinos II remiamas Stanislovas aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila, o po 1683 m. rinkinukų, kuriuose yra ir svarbiausias dokumentas Juosta būdavo juosiama per kairįjį petį ir rišama Augustas Poniatovskis. Naujajam valdovui reikėjo Vienos mūšio – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis16 – 1765 m. sudarytas ordino statutas . Didesniu ant dešiniojo šono,Pro Fide, o žvaigždė Rege et tvirtinamaLege kairėje kuo greičiau įgyti kuo daugiau palankių didikų kunigaikštis, iškilus krikščioniškosios Europos moksliškumu5 išsiskiria jau minėta S. Lozos krūtinės pusėje. Devizas – „Už tikėjimą, karalių ir ir bajorų ir kuo labiau sumažinti opozicionierių gynėjas nuo musulmonų osmanų Jonas Sobieskis . monografija, kurioje taip pat galima rasti 1765 m. įstatymą“ (lot. ). Šis ordinas gretas. Geras ir patikrintas būdas tai padaryti buvo Po 1387 m. Lietuvos krikšto Šv. Stanislovas tapo statutą . Nepilni, kartais kiek 6 klaidinantys ordino buvo prestižiškiausias Abiejų Tautų Respublikos išdalyti kuo daugiau ordinų garbės ir prestižo ir Lietuvos, unija susietos su Lenkija, globėju, ėmė kavalierių sąrašai (apie juos dar bus užsiminta) buvo apdovanojimas iki pat 1795 m. ir jį gauti galėjo tik besivaikančiai bajorijai. Dauguma didikų jau plisti jo kultas. 1387 m. pastatyta Vilniaus katedra publikuojami XVIII a. spaudoje . Lietuvos valstybės ypatingos kilmės nusipelnę bajorai. Saksų laikais turėjo Baltojo erelio ordiną, be to, šis ordinas buvo pavadinta Šv. Stanislovo titulu, o jos didįjį altorių istorijos archyve saugomas ir 1837 m. sudarytas jį gaudavo didikai, remiantys Vetinų dinastijos siejamas su Vetinų dinastijos vardu, todėl naujasis nuo 1799 m. iki šiandien puošia Pranciškaus (deja, 7 nepilnas) būtent Lietuvos Didžiosios atstovus rinkimuose, palaikantys jų, kaip Lenkijos monarchas nutarė įsteigti naują ordiną ir pavadinti Smuglevičiaus išraiškingai nutapyta Šv. Stanislovo Kunigaikštystės Šv. Stanislovo ordino kavalierių8 karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, politiką. jį savo paties bei visos Lenkijos ir Lietuvos valstybės nužudymo scena. Šiaip jau Šv. Stanislovas dažnas sąrašas . Lietuvos senųjų dokumentų saugyklose Augusto Stipriojo laikais ordinas išlaikė prestižą, patrono ir globėjo šv. Stanislovo vardu. Lenkijos sakralinėje dailėje, jis vaizduojamas rasta ir daug naujų archyvinių dokumentų , vienaip tačiau Augusto III valdymo metais (1733–1763) Šv. Stanislovas – tai XI a. gyvenęs11 Krokuvos vyskupo drabužiais, su kapa, mitra ir pastoralu. ar kitaip susijusių su Šv. Stanislovo ordinu ir jo jo vertė kiek krito, nes ministras Henrikas Briulis vyskupas Stanislovas Ščepanuvietis (1030–1079), Jį ne kartą tapė garsūs Lietuvos dailininkai, tokie kavalieriais.Šv. Stanislovo ordinas XVIII a. (Heinrich von Bruhl, Henryk Bruhl) ordiną ėmė vienas garsiausių lenkų šventųjų . Šis atviras, kaip Pranciškus Smuglevičius ar Juozapas Peška dalyti ir pardavinėti kone masiškai. Stanislovo tiesus ir doras dvasininkas konfliktavo su Lenkijos (Jozef Peszka). Iki šiol lenkai ir dalis lietuvių neretai Augusto Poniatovskio epochoje Jekaterinos II karaliumi Boleslovu12 II Drąsiuoju. Dėl netinkamo kreipiasi į Šv. Stanislovą, prašydami užtarimo įsakymu ordinas suteiktas dideliam būriui rusų. gyvenimo būdo ir valdymo karalius buvo eksko-13 buvusioms Abiejų Tautų Respublikos žemėms. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė beveik pusę 1795–1807 m. jis neteiktas, vėliau atgaivintas munikuotas . Tai sužinojęs jis įtūžo ir nužudė Matant Šv. Stanislovo fenomeną katalikiškoje tūkstančio metų – XIII –XVII a. – neturėjo savo Varšuvos kunigaikštystėje ir kongresinėje Lenkijos Krokuvoje mišias laikantį vyskupą Stanislovą . Lenkijos ir Lietuvos visuomenėje, nenuostabu, pasaulietinio valstybinio riterių ordino. Tik 1705 karalystėje, po 1831 m. sukilimo integruotas į Popiežius Lenkijai dėl to paskelbė interdiktą, kad karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis m. lapkričio 1 d. Vetinų dinastijos valdovo Augusto9 Rusijos valstybinių apdovanojimų sistemą, o po karalius privalėjo emigruoti į Vengriją,14 o Stanislovas pasinaudojo proga naująjį ordiną pavadinti savo Stipriojo įsteigtą Baltojo erelio ordiną galima laikyti 1917 m. ypatingais atvejais Romanovų dinastijos 1254 m. buvo kanonizuotas kaip vyskupas kankinys15 krikšto globėjo vardu. Oficialus ordinoOrder pavadinimas Kawalerow pirmuoju Lenkijos ir Lietuvos valstybės ordinu . narių teiktas Baltojoje emigracijoje. Tarpukariu ir paskelbtas Lenkijos globėju . 1253 m. jo palaikai Świętegoskambėjo Stanisława taip: Šventojo Biskupa Stanislovo, i Męczennika vyskupo17 ir Tai seniausias ir aukščiausias Lenkijos ir Lietuvos teisėtai atgaivintas Baltojo erelio ordinas vėl tapo perkelti į Krokuvos katedrą, ten ilsisi iki šiol . kankinio, kavalierių ordinas (lenk. valstybės apdovanojimas. XVIII a. šio ordino juosta Lenkijos aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu, Prie jo kapo ir dabar laikomos iškilmingiausios ) . Taip 20 21 Virtuti 41 Militaribuvo pradėta Abiejų Tautų Respublikos ordinų bajorams. Ordiną įteikiant būsimasis kavalierius skaičius, tikrai nekėlė ordino prestižo visuomenės raudoną, auksu siuvinėtą liemenę su tokiomis pat sistema. 1792 m. ją papildė trečias ordinas – klūpėdavo ant25 kairiojo kelio, tada monarchas akyse. kelnėmis . Valdovo pageidavimu ordino uniformos . bučiuodavo jam į skruostą, o kavalierius bučiuodavo Ordino statute buvo numatyta, kad 33 kavalierių buvo siuvamos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,42 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis karaliaus žiedą . skaičius negali viršyti 100, neskaičiuojant Lietuvos rūmų iždininko Antano Tyzenhauzo Stanislovas Augustas Poniatovskis Šv. Stanislovo Šv. Stanislovo ordinas bajorui automatiškai užsieniečių ir Baltojo erelio ordino riterių . Deja, jau administruojamose manufaktūrose Gardine . Patį ordino įkūrimo dokumentą ir pirmąjį ordino suteikdavo riterio rangą, o tai kai kurių bajorų nuo pat ordino įkūrimo šiuo ir net kitais klausimais34 ordiną kavalieriai privalėjo nešioti Šv. Stanislovo, statutą pasirašė 1765 m. gegužės 7 d. Varšuvos demokratų, karaliaus26 priešų ir sarmatiškųjų valdovas nebuvo linkęs laikytis statuto. Būdavo valdovo gimimo, išrinkimo, karūnavimo dienomis, karališkojoje pilyje, o jau kitą dieną, Šv. Stanislovo18 ultrakonservatorių akimis buvo lygių bajorijos pažeidžiamas net ordino teikimo ceremonialas , jei būdavo tame pačiame pastate ar renginyje, kaip dieną ir karaliaus vardadienį, įvyko pirmosios teisių pažeidimas . Nemažai bajorų apskritai todėl tirti ir suvokti ordino raidą bei funkcionavimą ir valdovas; pasirodyti tomis dienomis valdovo ordino iškilmės – buvo išdalyti pirmieji ordinai . kreivai žiūrėjo į ordinų Lenkijos ir Lietuvos kiek sudėtinga. Vidutiniškai Abiejų Tautų akivaizdoje be ordino reiškė privalomą vieno 1765 m. gegužės 8 d. rytą senatoriai ir ministrai valstybėje egzistavimą, tačiau labai tikėtina, Respublikoje Stanislovas Augustas išdalydavo apie auksino 43 auką Varšuvos varguoliams, mokamą susirinko Varšuvos pilyje, iš ten Karališkuoju kad šį nepasitenkinimą sukeldavo tai, kad jie 50 Šv. Stanislovo ordinų kasmet, o apie kavalieriųsic! ordino rinkliavininkui, kaip nurodė ordino statuto V traktu sveikinami minios nuvyko į Varšuvos Šv. patys neturėjo galimybių jų gauti. Kavalieriais skaičiaus augimą būtent35 Lietuvoje pakalbėsime straipsnis . Kryžiaus bažnyčią. Ten buvo laikomos mišios, galėjo būti tik valdovo akyse nepriekaištingos vėliau. 1765–1796 m. išdalyta mažiausiai 1 666 ( ) Jei jau prakalbome apie pinigus ir aukas, reikia Lenkijos pakancleris Andrius Mlodziejovskis reputacijos bajorai. Ordino27 statutas numatė, kad Šv. Stanislovo ordinai . Maždaug 10 proc. kavalierių36 paminėti, kad kavalierių laukė nustatyti finansiniai (Andrzej Młodziejowski) perskaitė ordino statutą, ordinas teiktinas tik dievobaimingiems Tėvynei buvo užsieniečiai, ir tai, žinant ordinų teikimo ir moraliniai įsipareigojimai. Gaudami ordiną, jie kavalieriai prisiekė ir jiems buvo įteikti ordinai. nusipelniusiems asmenims . Ir tai dar ne viskas tradicijas ir praktiką, nebuvo labai didelis skaičius . monarcho ir bajorijos akivaizdoje prisiekdavo Tada visa didikų minia grįžo į pilį iškilmingų – prieš gaunant ordiną reikėjo įrodyti kelių kartų Kasmet ordino kavalierių skaičius sparčiai augo,37 o ištikimybę ir meilę valdovui bei Tėvynei, pagalbą pietų Pokylių salėje, grojant orkestrui ir šaudant bajorystę: pateikti keturis herbus iš tėvo pusės valdovo siekiai reguliuoti ordiną taip ir likdavo tik vargšams, finansinę paramą Varšuvos Kūdikėlio patrankoms. Pavakare vykta į prancūzų operą, po19 ir keturis iš motinos, tad naujai nobilituoti ir (ar) surašyti projektai, tad ordino prestižas vis smuko . Jėzaus ligoninei,44 pažadėdavo melstis už mirusius jos linksmintasi vakarienėje pas valdovo dėdę, daug nekilmingų protėvių turintys bajorai Šv. Bajoras su ordinu gaudavo visą komplektą ordino kavalierius ir be valdovo leidimo nepriimti Rusios vaivadą kunigaikštį Augustą Čartoriskį . Stanislovo ordino kavalieriais tapti negalėjo. Keturi insignijų ir su jomis susijusių pareigų. Ant raudono kitų ordinų . Teikiant ordiną Karaliaus45 kanceliarija Ordino šventė buvo iškilminga ir prabangi, tačiau herbai iš tėvo pusės ir keturi herbai iš motinos kaspino kabinamas ordino kryžius – tai emaliuotas išduodavo ir diplomą, pasirašytą karaliaus ir vienas incidentas galėjo20 sumenkinti valdovo pusės – tai mažiausiai trečios kartos28 bajorystė. Toks Maltos tipo kryžius su keturiais Lenkijos baltaisiais Mažosios kanceliarijos sekretoriaus . Ta proga orumą: iš 36 pirmųjų pašauktųjų ordino gavėjų reikalavimas – tradicija, siekianti XV a. bajorystės ereliais, jo viduryje – šv. Stanislovo,Sanctus vilkinčio Stanislaus vyskupo naujieji kavalieriai ordino rinkliavininkui turėdavo net 14 neatvyko jų atsiimti . Tai galėjo rodyti gana įrodymo procedūras Lenkijoje . Vis dėlto Šv. drabužiais, atvaizdas, apsuptas laurų vainiko, ir sumokėti 24 auksinus, o tada dar mokėti po 7 žemą karaliaus ir ordinų prestižą diduomenės Stanislovo ordinui gauti nebuvo taikomi tokie šv. Stanislovo inicialai SS (lot. ). dukatus kasmet: 4 dukatus labdaringai Varšuvos akyse. Vis dėlto neatvykusieji vėliau ordinus gavo iš aukšti reikalavimai, kaip Baltojo erelio ordinui, tad Keturios ordino kryžiaus38 kryžmos simbolizavo Kūdikėlio Jėzaus ligoninei, 2 dukatus – ordino valdovo rankų,21 bet jau ne Šv. Kryžiaus bažnyčioje, o šį apdovanojimą Stanislovas Augustas Poniatovskis keturias riterio dorybes: išmintingumą, teisingumą, kanceliarijai,46 1 dukatą – mišioms už mirusius ordino karališkojoje pilyje, jau įšventintų ordino kavalierių garbėtroškoms bajorams dalijo į kairę ir į dešinę, narsumą ir saikingumą . kavalierius, laikomoms 47 Varšuvos Visų Šventųjų akivaizdoje . 1765 m. pirmuosius ordinus gavo ilgainiui jie ordiną tiesiog nusipirkdavo, net sklido Ordino žvaigždėStanislaus – aštuoniakampė, Augustus Rex siuvinėta, bažnyčioje . Mirus kavalieriui, ordinas už velionio aukščiausi valstybės pareigūnai ir kilmingiausių gandai, kad kartais šiuo ordinu karališkosios jos medalione – StanislovoPraemiando Augusto Poniatovskio incitat sielą užpirkdavo 30 mišių . giminių atstovai. Tarp jų buvo ir Lietuvos didikų. Poniatovskių29 šeimos nariai atsiskaitydavo už inicialai SAR (lot. ), apsupti Pradinius mokesčius ordinui sumokėdavo visi, Pirmosios ordino iškilmės (1765) sukūrė smulkias paslaugas ar net jais mokėdavo lošimo išsiuvinėto ordino devizo (liet. tačiau vėliau neretai viršų imdavo šykštumas ar precedentą ir kitoms, vėlesnėms. Nusistovėjo skolas . Taip pat žinoma, kad ordinas teiktas ir „Apdovanojant skatina“. Žvaigždė buvo segama prie aplaidumas,48 o ordino vyresnybė spaudoje ir kitais tradicija ordinus teikti Varšuvos misionierių Šv. įtakingiems didikams proteguojant. Akivaizdu, kad širdies. Ordino juosta buvo raudona, apkraštuota būdais bergždžiai kvietė delsiančiuosius grąžinti Kryžiaus bažnyčioje kiekvienų metų gegužės 8 Vilniaus vaivada kunigaikštis Karolis Stanislovas balta juostele, juosiama per dešinįjįorder pąsowy petį ir rišama skolas . Įkurdamas naują ordiną valdovas norėjo dieną. Kartais ordinai22 teikti ir bažnyčioje arba Radvila, pravarde Mielasis Pone, net išprašydavo prie kairiojo šono. Pagal juostos spalvą ordinas suderinti politinius tikslus su filantropiniais, tačiau pilyje valdovo išrinkimo, karūnavimo, gimimo valdovo Šv. Stanislovo ordiną suteikti savo pramintas raudonuoju (lenk. ). Baltojo39 buvo kiek naivu tikėtis, kad marga bajorų minia dienos, metinių proga . Į iškilmes Šv. Kryžiaus proteguojamiems bajorams. Pavyzdžiui, 1784 erelio ordino kavalieriai40 nesijuosdavo Šv. Stanislovo pajėgs per ordiną išlaikyti Varšuvos Kūdikėlio49 bažnyčioje atvykdavo didikų iš visų Lenkijos m. jis laiške valdovo prašė ordiną suteikti savo30 ordino juostos, kabindavo tik ordiną ant kaklo , Jėzaus ligoninę, kuri buvo finansuojama tik ordino Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų generaliniam komisarui bei savo privačios dvasininkai – taip pat . lėšomis, todėl nuolat jałmużnik buvo apverktinos būklės . kampelių, jose dalyvaudavo karalius, primas23 kariuomenės pulkininkui Mykolui31 Radziševskiui . Dažniausiai kavalieriai ordiną nešiodavo Valdovui tapus ordino didžiuoju magistru, ordino – Gniezno arkivyskupas, dauguma vyskupų, Prašymas buvo patenkintas ir 1787 m. M. iškilmingomis progomis prie iškilmių kostiumo, rinkliavininku (lenk. ) ir sekretoriumi senatorių pasauliečių, dvariškių ir kitų bajorų . Šv. Radziševskiui ordinas suteiktas . 1792 m. valdovui tačiau žinoma, kad egzistavo ir specifinė ordino paskirtas jo brolis – dvasininkas, būsimasis primas Kryžiaus bažnyčioje misionierių24 ir kitų dvasininkų gana įsakmų prašymą savo proteguojamiems uniforma, kurią sukūrė pats valdovas vadinamojo Mykolas Jurgis Poniatovskis. Jis buvo atsakingas sakyti kavalieriams skirti iškilmingi pamokslai asmenims suteikti tris ordinus parašė ir 178032 m. lenkiško kostiumo pagrindu: tai baltas kontušas ir už kavalierių registro pildymą, mokesčių rinkimą vėliau būdavo publikuojami . Ordino insignijas pats ordiną gavęs Belzo vaivada, Lietuvos didysis tamsiai raudonas, auksinėmis gėlėmis siuvinėtas ir jų perdavimą labdaringoms organizacijoms. per iškilmes įteikdavo ordino didysis magistras stovyklininkas Mykolas Jonas Borchas . Visa žiponas. O tie, kurie nenorėjo nešioti tautinio Šias nelengvas pareigas iš karaliaus brolio 1773 – valdovas: pirma – vyskupams, tada – kitiems tai, kaip ir neproporcingai didėjantis kavalierių kostiumo, galėjo dėvėti baltą švarką ar apsiaustą ir m. perėmė Varšuvos kanauninkas Pranciškus 22 23 Drevnovskis (Franciszek Drewnowski), ir nors jis netrukus po 1779 m. visai nebepildė ordino knygų, bent jau įnirtingai stengėsi rinkti mokesčius iš tų kavalierių,50 kurie po Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo apskritai nustojo juos mokėti . Sunkiausia tai padaryti buvo tolimuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kampeliuose gyvenantiems kavalieriams. Padėčiai taisyti imtasi dvejopų priemonių: 1787 m. iš Varšuvos karališkojoje pilyje besisukiojančių bajorų mokesčius sumokėti ėmė reikalauti pats valdovas, taip pat pasitelkti vienuoliai misionieriai, jų ordinui priklausė ir Abiejų Tautų Respublikos ordinų ceremonijų kalavijas. Varšuvos Šv. Kryžiaus bažnyčia. Nuo 1784 m. kavalieriai mokesčius galėjo sumokėti ir dar51 keliose Lenkijos Karalystės misionierių rezidencijose bei Vilniaus misionierių vienuolyne Lietuvoje . Tai ne Varšuva, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tik įsivaizduokime, kad šis įvykis buvo dovana ir tik pagerino Varšuvos Kūdikėlio Jėzaus ligoninės žemėse – Gardinas, nors oficialiai Lietuvos maloni staigmena monarcho veiklos bei rezidavimo finansinę padėtį, bet ir gerokai padidino Vilniaus sostinė išliko Vilnius. Atskiros likusios Lietuvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse labdaringų organizacijų pajamas. Vilniaus ligoninė, institucijos prarado reikšmę, ypač tai pasakytina ištroškusiai Lietuvos bajorijai ir diduomenei. įkurta ir prižiūrima Vilniaus vyskupo kunigaikščio apie Šv. Stanislovo ordino egzistavimo Lietuvos Kaip jau galima suprasti, svarus dokumentų Ignoto Jokūbo Masalskio ir Trakų vaivadienės Didžiosios Kunigaikštystės žemėse laikus – valdovo kompleksas Šv. Stanislovo ordino istorijoje kunigaikštienės Jadvygos Oginskienės, sulaukdavo Stanislovo Augusto Poniatovskio epochą. Dėl visų yra Lietuvos Metrika, tačiau pradėti kavalierių nemažos paramos iš Šv. Stanislovo ordino kavalierių, šių priežasčių kalbėti apie atskirą Šv. Stanislovo dokumentų apžvalgą reikėtų ne nuo jos. Beje, o 1803 m. Rusijos imperatorius Aleksandras I netgi Mykolo Obuchovičiaus Šv. Stanislovo ordino kryžius. ordino funkcionavimą Lietuvos Didžiojoje beveik visi dokumentai, kuriuos čia minėsime, – tai įsakė visiems Šv. Stanislovo ordino kavalieriams,52 Lenkija, XVIII a. 4 ketv. Kunigaikštystėje neįmanoma. Visais atvejais ordino 2016 m. Šv. Stanislovo 250-mečiui skirtos parodos gyvenantiems Rusijos imperijoje, teikti piniginę institutai ir fenomenai Lietuvoje buvo tik lenkiškųjų Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios labdarą Vilniaus labdaros organizacijoms . aidai ir padaliniai. Vienintelė ordino institucija Kunigaikštystės valdovų rūmuose eksponatai. 1795 m., Abiejų Tautų Respublikos žemes galutinai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse buvo Be abejo, fundamentaliausias ordino dokumentas pasidalijus Rusijai, Prūsijai ir Austrijai, Šv. Stanislovo Vilniaus misionierių vienuolynas, kur kavalieriai – 1765 m. lenkų ir lotynų kalbomis surašytas 13 ordinas daugiau nebeteiktas, tačiau detronizuotas (ir tai tik nuo 1784 m.) galėjo mokėti mokesčius. puslapių statutas. Jo originalas šiuo metu saugomas karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis iki pat Taip pat Vilniuje veikė ordino kavalierių remiama Krokuvoje, Kunigaikščių Čartoriskių fondui savo mirties 1798 m., reziduodamas Gardine ir ligoninė. Visa kita susiję su Varšuva. Dalyvauti priklausančioje Čartoriskių bibliotekoje (sygn. Sankt Peterburge, ir toliau privačiai parduodavo ir ordino šventėse, atsiimti apdovanojimų, sumokėti Perg. 1149). Vis dėlto šis šaltinis istoriografijoje įteikdavo Šv. Stanislovo ordiną. Daugiausia jį gaudavo mokesčių – visais ordino reikalais kavalieriai jau nemažai nagrinėtas ir jį papunkčiui aptarti nėra Rusijos piliečiai, tarp jų ir Jekaterinos53 II mylimasis važiuodavo tik į Varšuvą. Vienintelis lietuviškas mūsų straipsnio tikslas. Iš kavalieriaus perspektyvos bei didžiulių dvarų Žemaitijoje naujasis savininkas išskirtinumas ordino istorijoje, kurį pavyko žvelgiant kur kas svarbesnis dokumentas – ordino kunigaikštis Platonas Zubovas . Taip Abiejų Tautų aptikti nagrinėjant Lietuvos Metrikos knygas, – tai suteikimo diplomas. RespublikosLietuvos Šv. Stanislovo Didžioji ordinoKunigaikštystė: istorija baigėsi. 1793 m. Gardino seimas. Žinoma, ši Abiejų Tautų Bajorui suteikiant Šv. Stanislovo ordiną, kaip ordinas ir dokumentai Respublikos parlamento sesija buvo tragedija jau minėjome, Karaliaus kanceliarija išduodavo valstybei: įvyko antrasis padalijimas, valstybė valdovo55 ir Mažosios kanceliarijos sekretoriaus pasirodė esanti visiškai bejėgė prieš Rusijos galias. pasirašytą diplomą, patvirtinantį ordino suteikimo Kita vertus, reti seimai, Tribunolo sesijos Gardine faktą . Diplomų originalai buvo išduodami tiesiai 1569 m. Liublino unija su Lenkijos Karalyste buvo svarbus ir dėl to branginamas tam tikro kavalieriui į rankas ir dėl XIX–XX a. suiručių, karų, į vieną valstybę susijungusi Lietuvos Didžioji Lietuvos atskirumo nuo Lenkijos reliktas. Kaip santvarkų pasikeitimų bei dėl to, kad bajorų šeimos Kunigaikštystė (taip ji bandė sumažinti Rusijos rodo Lietuvos Metrika ir ja remiantis mūsų atliktas diplomus iki šiol saugo kaip ypatingas šeimos grėsmę savo egzistencijai) vis labiau prieš Lenkiją, skaičiavimas, 1793 m. Gardine valdovas Stanislovas relikvijas, jų originalų viešosiose dokumentų Karūną, jautėsi it jaunesnysis brolis. Nykstant Augustas Poniatovskis Šv. Stanislovo ordiną54 saugyklose labai mažai. Vis dėlto pavyko rasti senosioms Lietuvos aristokratų giminėms ir suteikė net 47 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės keletą diplomų, išduotų kavalieriams, glaudžiai Šv. Stanislovo ordino įstatai ir aprašymas (ordino lenkėjant diduomenei, vis didesniu lietuvių urėdininkams ir kitiems didikams bei bajorams . susijusiems su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. statutas). politiniu, socialiniu ir kultūriniu centru tapo Jų pavardes aptarsime kitame skyriuje, o kol kas Deja, tarp jų nėra tų, kurie buvo skirti 24 25 60 Reverendo in Christo Patri Josepho Giedroyc 67 svarbiausiems valstybės pareigūnams. specifiniu Lietuvos archyvų fondu teko naudotis ( ) . apie šlovingus, praeitin grimztančius Lietuvos Savo ankstyvumu ir adresato svarba Lietuvai renkant medžiagą apie Šv. Stanislovo ordino Dar vienas istoriškai unikalus dokumentas, Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės išsiskiria 1779 m. rugsėjo 9 d. Varšuvoje Pinsko kavalierius. Lietuvos Metrikoje yra keli šimtai kuriame minima daug su Lietuvos Didžiąja laikus. unitų vyskupui Gedeonui Horbackiui išduotas Šv. diplomų nuorašų ir jie leido gerokai papildyti visus Kunigaikštyste susijusių Šv. Stanislovo ordino Šv. Stanislovo ordinas XVIII a. ir XIX a. pradžioje Stanislovo ordino diplomas (originalas), saugomas iki šiol sudarytus Šv. Stanislovo ordino kavalierių kavalierių, – tai 1837 m. carinės Rusijos tapo svarbia Lietuvos bajorų korespondencijos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib sąrašus. administracijos sudarytas asmenų, kurių ordino dekoratyvine dalimi, pabrėžiančia adresanto ar liotekoje. Diplomo formuliaras – tradicinis, tipinis, Vartant Lietuvos Metrikoje sukauptus Šv. diplomų nuorašai yra Lietuvos Metrikoje, sąrašas adresato padėtį. Štai Lietuvos istorijos valstybės nugludintas, beveik nėra jokių konkretybių, su Stanislovo ordino diplomų nuorašus, prieš akis (saugomas Rusijos imperijos Senato archyve. Deja, archyve saugomas puošnus, 1768 m. Gardine lenkų sijusių su G. Horbackiu. Iš intituliacijos, naracijos atsiveria marga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąrašas nepilnas, nes tikrinant Lietuvos Metrikos kalba surašytas Lietuvos didžiojo etmono Mykolo ir kitų klauzulių akivaizdu, kadordinem visos Karalystės Sancti Sta ir diduomenės ir bajorijos minia: dvasininkai ir knygas suskaičiuota gerokai daugiau kavalierių. Bet Kazimiero Oginskio patentas, kuriuo jis savo nislaikaraliaus Episcopi asmeninio et Martyris patrono totius Šventojo Regni Stanislovo, et Nostri pasauliečiai, senatoriai ir pavietų urėdininkai, kokiu atveju 1837 m. sudarytame sąraše yra 252 giminaičiui Ksaverui Oginskiui leidžia eiti Lietuvos Patronivyskupo ir kankinio, ordiną ( senjorai ir urėdų dar negavusios kilmingų šeimų kavalieriai, bet tik tie, kurie nebuvo gavę Baltojo lauko sargybinio pareigas. Pirmiausia etmonas In Christo Pater Gedeon atžalos, kunigaikščiai ir aukštų protektorių turintys erelio ordino. Tiesa, sunku atsakyti į klausimą, ar išvardija vardus, tada – aristokratų titulus pagal Horbacki) už Episcopus asmeninius Pinscensis nuopelnus Ritus GraecoPinsko Uniti unitų smulkieji bajorai. Iš esmės visi diplomų nuorašai visi Baltojo erelio ordino kavalieriai gaudavo Šv. rangą (kunigaikštis, grafas), urėdus pagal rangą vyskupui Gedeonui ( surašyti lotynų kalba, juose gausu trumpinių, Stanislovo ordiną į rankas, tačiau akivaizdu, kad (etmonas, seniūnas) ir galop ordinus (taip patMichał pagal ) praleistų vietų ir ilgų, turtingos retorikos, šaltų, dėl šios68 priežasties 1837 m. sąraše nėra daugelio Kazimierzrangą): Baltojo Kniaź erelio, z Kozielska Šv. Stanislovo Oginski, ir pabaigoje hrabia na – suteikė iš Dievo Malonės Stanislovas Augustas oficialių klauzulių. O po jomis slepiasi įvairių svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės KomarnioŠv. Andriejaus <...>, beiHetman Šv. Aleksandro Wielki W[ielkiego] Neviškio X[ięstwa] ( Poniatovskis, LenkijosStanislaus karalius Augustus, ir Lietuvos, Dei Rusios, Gratia sluoksnių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų . L[itewskiego], Uszpolski, Wiłkowyski <...> starosta, RexŽemaitijos, Poloniae, Livonijos Magnus bei Dux kitų Lithvaniae, žemių Russiae, didysis didikai ir bajorai, juos visus vienija šviežia Kituose dokumentuose, susijusiuose su Šv. Orderow Orła Białego, S[więteg]o Stanisława, Prussiae,kunigaikštis Masoviae, ( Samogitiae, Kijoviae, Volhyniae, prieštaringai vertinamo Šv. Stanislovo ordino Stanislovo ordinu, jau kalbama tik apie pavienius S[więteg]o Jędrzeja y Alesandra Newskiego Kawaler Podoliae, Podlachiae, Livoniae, Smolensciae, riterystė. Čia yra ir 1788 m. Šventojo Stanislovo, kavalierius. Severiae, Czerniechoviaeque vyskupoDiploma ir pro kankinio, Equite Ordinis ordinu Sancti apdovanotas Stanislai Lietuvos Epsicopi Įdomus Maršalo Juzefo Pilsudskio (Jozef Piłsud ). etdidysis Martyris pakamaris Generoso kunigaikštis Mathiae Principi Motiejus Radziwiłł Radvila61 ski) centrinėje kariuomenės bibliotekoje (Varšuva) Čia labai svarbu atkreipti dėmesį į datą ir ordinų 56 ). Dokumento pabai ( saugomas 1783 m. Varšuvoje Respublikos valdovo eiliškumą. Dar nebuvo įvykęs net Abiejų Tautų goje yra valdovo parašas ir Mažosios kanceliarijos Generoso) , ir ordino didžiojo magistro Stanislovo Augusto Respublikos pirmasis padalijimas, tad M. K. Oginskis antspaudas . 57 PrincipiKodenio Francisko šakai atstovaujantis Sapieha 62 kunigaikštis, Smo Poniatovskio lenkų kalba parašytas vienam pirmųjų pirma įvardijo aukščiausią valstybės apdovanojimą, Vilniaus universiteto biblioteka savo rinkiniuose lensko vaivada Pranciškus Sapiega ( (1765) ordino kavalierių iš Lietuvos Didžiosios tada – antrąjį pagal rangą (Šv. Stanislovo) ir tik turi karaliaus šambeliono Mikalojaus Volskio Šv. ) . Kunigaikštystės, Lietuvos didžiajam etmonui69 kuni pabaigoje – užsienietiškus, Oginiec rusiškus. Taip pat Stanislovo ordino diplomą (originalą). Dokumento Be XVI–XVIII a. į kunigaikščių sluoksnį gaikščiui Mykolui Kazimierui Oginskiui skirtas svarbus antspaudas dokumente: jame esančio formuliaras iš esmės datum toks pat, et kaip locum G. Horbackio prasibrovusių Radvilų ir Sapiegų dokumentų, laiškas, kuriame aptariami ordino reikalai . kunigaikščių Oginskių herbo skydą puošia71 diplomo – išsiskiria58 oficialumu ir abstraktumu. Lietuvos Metrikoje yra ir didingai, kaligrafiškai Dar viena įdomi dokumentų grupė – tai kava prie jo prikabinti visų keturių intituliacijoje Dokumento klauzulė – 1794 m. bei elegantiškai surašyto diplomo, skirto senos lierių susirašinėjimo raštai ne ordino klausimais. išvardytų ordinų kryžiai, tarp jų ir Šv. Stanislovo . gruodis, Varšuva . RiurikaičiųGeneroso Ignatio kilmės de kunigaikščių Kozielsko giminėsPuzyna 63 atstovui, Ir adresatas, ir adresantas nepamiršta paminėti, Jei kalbama apie ordinų vardijimo eiliškumą, Varšuvos karališkojoje pilyje-Muziejuje sau karaliaus šambelionui Ignotui Puzynai, nuorašas kad yra ordino riteris. Konkretaus aptariamo kitaip yra 1776 m. Varšuvoje lenkų kalba gomas diplomo, skirto Lietuvos Didžiosios Ku ( ) . Grafų dokumento atveju tai dar įdomiau, nes kalbame jau surašyto valdovo pusbrolio, Gediminaičių kilmės nigaikštystės pulkininkui Hiacintui Kosciai, ori sluoksniui atstovaujaGeneroso Josepho Lietuvos Ignatio pulkininkas Comiti apie carinės RusijosJanusz laikais Hrabia sudarytą na Łohoysku dokumentą: y kunigaikščio Adomo Kazimiero Čartoriskio laiško, ginalas, surašytas Varšuvoje 1791 m. lotynų TyszkiewiczJuozapas Ignotas64 Tiškevičius, Biržų šakos Bardyczewie1801 m. buvęs Tyszkiewicz, Lenkijos generolas Jeneral grafas Woysk Jonušas byłych kuriuo leidžia savo leibgvardiečiui vesti, atveju. Čia kalba. Dokumentą puošia Lietuvos Didžiosios pradininkas ( Pol[ski]ch,Tiškevičius Kawaler ( Orderu S[więteg]o Stanisława Gediminaitis intituliacijoje pirma išvardija savo Kunigaikštystės mažasis antspaudas. Intituliacija ) . Lietuvos MetrikojeReverendo randame Ioachimo ir Panu impozantiškus kunigaikštiškus titulus, tada pagal Stanislovas Augustas59 Poniatovskis tituluojasi „Iš Horbacki,1789 m. episcopo Varšuvoje Pinscensi apdovanotą65 Pinsko unitų Benedyktowi Karpiowi, Chorążemu Generalnemu) rangą – karinius titulus, galopsic! – gautus ordinus Dievo Malonės“ Lietuvos ir Žemaitijos didžiuoju vyskupą Joakimą Horbackį ( P[owia]ttuUpytės vėliavininkui Upitskiego, Benediktui Kawalerowi Karpiui Orderu S[wię( tokiuAdam na eiliškumu, Klewaniu kokiami Żukowie, teikia Książę preferenciją:Czartoryski, kunigaikščiu . ) . Yra ir lotynų apeigų teg]o Stanisława GenerałBaltojo erelio,ziemi PodolskiejŠv. Andriejaus <...> i( Sheff) ir Pułku Šv. Stanislovo Gwardyu Naujųjų laikų raštininkai ir sekretoriai puikiai katalikų dvasininkams skirtų diplomų: 1789 70 Pieszej( <...> W[ielkiego] X[ięstwa] Litt[ewskieg] suvokė, koks laikinas ir trapus dalykas toje m. (Varšuva) diplomo, skirto Venerabili Vilniaus katedros Jacobo ) pardavė Gustonių ir Grūžių o <...> Orderow Orła Białego, S. Andrzeja y S. karingoje, neramioje epochoje yra dokumento Dederkokanauninkui, <...> būsimam canonico MinskoCathedrali vyskupui Vilnensi Jokūbui66 dvarus Upytės paviete ir ta proga sudarė sutartį . Stanisław Kawaler 72 originalas, todėl buvo daromi dokumentų nuorašai. Ignotuidatum Dederkai, et locum nuorašas ( Tai tik dar kartą įrodo, kad net ordinui nuo 1795 Sukauptas visas valstybinis archyvas – Lietuvos ) . Tų m. oficialiai nebeveikiant (jis atgaivintas tik 1807 ) . Tiek M. K. Oginskio, tiek ir Metrika (šiuo metu saugoma Maskvoje). Lietuvos pačių diplomo, skirto Žemaičių m. Varšuvos kunigaikštystėje), priklausomybė A. K. Čartoriskio dokumentų atveju prie herbų jų valstybės istorijos archyvas turi visų Lietuvos vyskupijos pirmajam prelatui, būsimam vyskupui, ordinui išliko pasididžiavimo vertu dalyku, antspauduose prikabintas ir Šv. Stanislovo ordino Metrikos knygų kopijas (mikrofilmus). Šiuo kunigaikščiui Juozapui Giedraičiui, nuorašas titulatūros dalimi ir demonstratyviu pri(si)minimu kryžius. 26 27 79 Kartais pasauliečių dokumentuose antspaudo skydu kabo Baltojo erelio ordino skydas, o herbo Kiti dvasininkų laiškai urėdų ir ordinų išvardijimo su prikabintu ordinu nėra, tačiau ordinas būtinai kairėje – Šv. Stanislovo . Tokia tvarka visiškai aspektu yra tvarkingi. Taip yra, pavyzdžiui, garsiojo minimas intituliacijoje. Taip, pavyzdžiui, yra atitinka heraldikos reikalavimus, pagal kuriuos istoriko Adomo Stanislovo Naruševičiaus rašte, Kauno seniūno grafo Mykolo Paco 1782 m. herbo dešinė (kairė žvelgiant nuo žiūrinčiojo pusės) sudarytame 1783 Adamus m. Varšuvoje. Stanislaus Čia dvasininkas Wadwicz rašte, kuriameMichał jis Hrabia tituluojasi Pac, Sądowy Kauno Powiattu pavieto yra garbingesnė nei kairė pusė. Naruszewiczpriklausomybę Dei ordinuiet Apostolicae pateikia Sedis po Gratia asmenvardžio Episcopus Kowieńskiego,teisėju, Berčiūnų y Berciański seniūnu starosta, ir Šv. Stanislovo Kawaler Orderu ordino Kiek kitaip ordinų eiliškumas pateikiamas jau XIX Emausensis,ir pareigybių Coadjutor ( Episcopatūs Smolenscensis, Świętegokavalieriumi Stanisława ( 73 a. pradžioje, 1809 m., Minsko vyskupo Jokūbo Ignoto Supremus M[agni] D[ucatus] Lit[huaniae] Notarius, Dederkos Minske rašytame laiške Vincentui Potockiui. Eques Ordinis S[ancti] Stanislai 82 ) . Taip pat yra ir tų pačių Čia ganytojas po vardų ir bažnytinių pareigybiųJakub kaip metų „šviesaus, gerbiamood Jaśnie ir Wielmożnego dauggalio“ Šventosios Jegomość Ignacypirmąjį Dederko, pamini Šv. Rzymskokatolickich Onos ordiną, tada Kościołow – Baltojo Minskierelio, ) . PanaRomos Michała imperijos Świętego grafo Państwa Mykolo Rzymskiego Butlerio, PrienųGraffa biskup,o paskutinis Orderow paminėtas S[wię]tey Šv. Stanislovo Anny pierwszey ordinas Klassy,( Retesniais atvejais, ypač kai kalbama apie Butlera,seniūno, laiškeStarosty ( Preńskiego, Kawalera Orderu Orła Białego i S[więte]go Stanisława Kawaler asmeniškesnio pobūdžio raštus, priklausomybė Swiętego Stanisława 74 ordinui nurodoma ne intituliacijoje, bet laiško ). pabaigoje, po parašu. Taip yra 1787 m. Vilniuje ) . Tokia tvarka įneša šiek tiek maišaties. Kadangi tai surašytameM[arcin] Poczobut, Vilniaus Rekt[or] akademijos Akad[emii] rektoriaus Wilen[skiej], Martyno Pasitaikydavo, kad korespondencijos intitulia jau carinės Rusijos laikai, nenuostabu, kad rusiškas Kaw[aler]Počobuto Ord[eru] laiške Vilniaus S[więtego] akademijos Stan[isława] reikalais83 cijoje priklausomybė ordinui būdavo nutylima, ta ordinas minimas pirmasis. Tiesa, vėliau, kai lenkiški ( čiau ją subtiliai primindavo antspaudas su75 prie herbo ordinai buvo įtraukti į Rusijos imperijos ordinų Joachim Horbacki,) Biskup arba skydo prikabintu ordinu. Taip yra 1786 m. Lietuvos sistemą, Baltojo erelio ordinas buvo aukštesnis Pinski,1795 m. Kawaler Pinske Ord[eru] sudarytame S[więtego] Pinsko Stanisława unitų vyskupo84. stovyklininko grafo Mykolo Borcho rašte . Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Pagal nei Šv. Onos, tačiau 1809 m., matyt, vyskupo Joakimo Horbackio rašte ( Jei raštą rašydavo ne ordino riteris, bet Marčelą Bačarelį (Marcelio Bacciarelli, 1731–1818), kanceliarija dar dvejojo dėl neseniai pasikeitusios ) adresuodavo jį už save rangu aukštesniam Italija (?), XVIII a. pab. valstybės ordinų svarbos. Panaši maišatis atsispindi Dar viena Šv. Stanislovo ordino istoriją kavalieriui, kreipinyje būtinai paminėdavo Ignacego Morykoniego, ir laiško antspaudo herbe: centre vaizduojamas atspindinčių radinių Lietuvos archyvuose grupė – adresato priklausomybę Šv. Stanislovo ordinui. Sądowego P[owia]ttu Wiłłkom[irskiego] Starosty, Šv. Onos ordinas,80 skydo dešinėje prikabintas Šv. antspaudai ant vokų, skirtų kavalierių rašomiems Taip yra 1768 m. Šartre sudarytame kartūzų Kawalerateisėjo Ignoto Orderu Morikonio Swiętego (Stanisława 78 Stanislovo ordinas, o Baltojo erelio kryžius yra laiškams. Tokiuose išraiškinguose antspauduose vienuolių prioro rašte Kartūzų ordino fundatoriui herbo kairėje . Kodėl? Juk laiško intituliacija neretai matome herbų skydus su prie jų prikabintais ir globėjui, Lietuvos lauko etmonui ir Polocko ) . rodo priešingai. Vėl abejonė? Veikiau elementari Šv. Stanislovo ordino kryžiais. Tai ir 178485 m. Gardine vaivadai Aleksandrui Mykolui Sapiegai.Excellentissimo Į jį vienuolis Kadangi Šv. Stanislovo ordiną gaudavo ir klaida arba heraldikos ir sfragistikos taisyklių rašyto Lietuvos pakanclerio, būsimo kanclerio Dominokreipiasi Domino kaip į „puikiausią Alexandro Comiti ponų poną, in Bichow Bychavo, <...> katalikų dvasininkai, be to, Katalikų bažnyčia turėjo nepaisymas arba moderninimas. Žvelgiant iš Joakimo Chreptavičiaus86 laiško vokas , ir 1807 m. Czereja,Čerėjos ir SapiezynZapyškio grafą Sapieha, Sapiegą“ Palatino ( Polocensi, puikiai funkcionuojančią kanceliariją, archyvuose žiūrinčiojo pozicijos toks eiliškumas atspindėtų Minsko vyskupo Jokūbo Ignoto Dederkos laiško iš Exercitum magni Ducatus Lithuaniae Duci, randama daug su kavalieriais dvasininkais rangą, nors nuo Viduramžių į herbą įprasta žvelgti Minsko vokas , ir 1772 m. kunigo, būsimo Vilniaus Insigniato Aquilae Albae et Sancti Stanislai Episcopi susijusios medžiagos. Be abejonės, svarbiausiu kaip į už jo stovintį riterį, todėl žiūrinčiojo kairė yra katedros prelato,87 Mogiliavo arkivyskupo metropolito et Martyris Equiti dvasininku laikytinas ordino rinkliavininkas, herbo dešinė. Stanislovo Bogušo-Sestšencevičiaus laiško Vilniaus sekretorius, valdovo brolis, Gniezno arkivyskupas Kitokio pobūdžio netvarką klauzulėse pastebime kapitulai vokas , ir 1784 m. Livonijos vyskupo 76 ). Ordinų eilėje Šv. Stanislovo ir Respublikos Katalikų bažnyčios primas, tad 1779 m. Kaune sudarytame Lietuvos didžiojo Juozapo Kazimiero Kosakovskio laiško vokas88 su ordinas atsiduria antroje vietoje po Baltojo erelio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų raštininko, būsimojo Livonijos vyskupo Juozapo antspaude pagal rangą išdėstytais Baltojo erelio ir ordino . metropolitas, kunigaikštis Mykolas Jurgis Kazimiero Kosakovskio rašte. Intituliacijoje Šv. Stanislovo ordinais, prikabintais prie skydo , bei Kai kalbama apie XVIII a. Lietuvos Didžiosios Poniatovskis. Lietuvos mokslų akademijos Šv. Stanislovo ordino kavalieriausJosephus Casimirus titulas labai de daug kitų. Kunigaikštystės dokumentus, jei kavalierius būdavo Vrublevskių bibliotekoje rastas jo 1785 m. Korvinneįprastai Kossakowski, įsipina tarp Ep[isco]pus dviejų bažnytinių Cinen[sis] pareigybių, Supremus Šv. Stanislovo ordino kryžių ženklai buvo tik minimas dokumento tekste, tačiau eidavo Varšuvoje rašytas laiškas, kuriame po tradicinės tos M[agni]o ne yra D[ucatus] pateiktas Litt[huaniae] po jų ( Notarius, Eques naudojami ir puošiant valstybės institucijų svarbias pareigas arba būdavo svarbus dokumento epochos Katalikų bažnyčios hierarcho titulatūros S[ancti] Stanislai et c[etera] Sufraganus <...> antspaudus. Lenkijos kariuomenės muziejuje atsiradimo kontekste, prie jo asmenvardžio kartais (kunigaikštis, „Dievo ir Popiežiaus Michael Malone Trocensis (Varšuva) saugomas 1775 m. sukurtas Lietuvos būdavo nurodoma jo priklausomybė Šv. Stanislovo GeorgiusArkivyskupas“ Princeps ir t. Poniatowski, t.) jis įvardija Dei esantis et Apostolicae Baltojo Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės II divizijos ordinui. TaipKsiążęciu yra 1781 Jego m. dokumente, Mosci Ksaweremu kuriame Sediserelio Gratia ir Šv. StanislovoArchi Episcopus ordinų Gnesnensis kavalierius <...> ( Primas ). Taip pat labai keistas šio dokumento mažasis antspaudas. Ant jo matome Lietuvos Vytį, Masalskiemu,minimas Lietuvos Generał[owi], generolas kunigaikštis Szeffowi Regimentu Ksaveras Regni Poloniae et M[agni] Ducatus Litvaniae <...> antspaudas, mat jame Šv. Stanislovo ordino kryžius, Poniatovskių Veršį, kunigaikščių Sapiegų Lapiną <...>Masalskis Kawalerowi ( Orderu Świętego Stanisława 77 Ordinum Aquilae Albae et Sancti Stanislai Eques prikabintas prie herbo skydo, yra, atrodo, be keturių (Lietuvos lauko etmonas tuomet buvo Aleksandras erelių tarp kryžmų. Galbūt ereliai spaudžiant Mykolas89 Sapiega) ir po juo pakabintus Baltojo erelio ) , . antspaudą neįsispaudė,81 nes tai neturėtų būti jokio bei Šv. Stanislovo ordinus, kuriuos etmonas buvo arba 1787 m. Ukmergėje sudarytame Pakriaunių Lygiai tokią pačią ordinų hierarchiją atspindi ir jų kito ordino ženklas, mat kiti ordinai adresanto gavęs . dvaro ribų aprašyme, patvirtintame Ukmergės vaizdavimas arkivyskupo herbe: herbo dešinėje po intituliacijoje neminimi . Šv. Stanislovo ordino atvaizdais buvo puošiami 28 29 Šv. Stanislovo ordino kavalieriai Lietuvos kapai ir epitafijos. Pavyzdžiui, 1824 m. įrengta skaičius jauDidžiojoje perkopė 1 Kunigaikštystėje 600. Poniatovskis suteikė net 47 Šv. Stanislovo ordinus ir Vilniaus koadjutorius Juozapas Kazimieras 1775 m.90 ordiną gavusio Lietuvos kardininko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovams. Kosakovskis, Lietuvos didysis etmonas Simonas grafo Aleksandro Motiejaus Osolinskio epitafija Tarp jų buvo ir visai garbingų urėdų neturintys Kosakovskis, Vilniaus pijorų kolegijos rektorius Vyškove . bajorai Buchoveckis, Ignotas Cechanoveckis, Kazimieras Narbutas, istorikas Adomas Stanislovas Labai specifinė šaltinių, susijusių su Šv. Stanislovo Šiame skyrelyje apžvelgsime tyrimo, kurio Florijonas Lempickis, Grigalius Michelsonenas, Naruševičius, Trakų kaštelionas Juozapas Vincentas ordinu ir jo kavalieriais, rūšis – XVIII a. spauda tikslas, remiantis publikuotais ir nepublikuotais Antanas Sielickis, Andrius Stroneckis, Laurynas Pliateris, Vilniaus vaivada Mykolas Jeronimas (beje, leidinių puslapiai dažniausiai nenumeruoti), šaltiniais, sudaryti kuo pilnesnį būtent su Lietuvos Šumskis, Mykolas Zenovičius, Antanas Chlevinskis, Radvila, Lietuvos didysis kancleris Aleksandras kalendoriai, kuriuose kasmet šalia valstybės Didžiąja Kunigaikštyste susijusių 1765–1795 m. Šv. keli kylančios Pliaterių giminės atstovai, karaliaus Mykolas Sapiega, Smolensko vaivada Pranciškus urėdininkų sąrašų būdavo skelbiami ir naujausi Stanislovo ordino kavalierių sąrašą, rezultatus. Čia šambelionai Kazimieras Chodzka, Aleksandras Ksaveras Sapiega, Žemaitijos kaštelionas Stanislovas Maltos, Baltojo erelio ir, žinoma, Šv. Stanislovo pasidalysime statistika ir tendencijomis. Giedraitis, Juozapas Kulvietis, Ignotas Miaskovskis, Antanas Tiškevičius, Lietuvos didysis maršalka ordinų kavalierių sąrašai. Kavalieriai viename Iš viso suskaičiavome 525 kavalierius, kurie buvo Jonas Ostrorogas, Dominykas Pivnickis, Antanas Liudvikas Skuminas-Tiškevičius ir kt. leidinyje dažniausiai būdavo vardijami pamečiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnai, Sležanovskis, Volfas (tokia gausa rodo, kiek tuo Šv. Stanislovo ordino kavalierių iš Lietuvos pagal ordino gavimo datą, tačiau į šiuos sąrašus karaliaus šambelionai ir kiti Abiejų Tautų metu smuko karaliaus šambeliono pareigybės socialinė padėtis taip pat buvo labai nevienoda. įsiveldavo nemažai klaidų: būdavo blogai nurodomi prestižas), kanauninkai Ignotas Houvaltas ir Dauguma kavalierių – tik vidutiniai bajorai, Respublikos1765 m. pirmuosiusdvariškiai, taip ordinus pat Lietuvos Abiejų Didžiosios Tautų įteikimo metai, vardai, pavardės, urėdai, dalis Kiprijonas Odinecas, keli nelabai garsūs karininkai paprasti pavietų urėdininkai. Keli ir visai jokių KunigaikštystėsRespublikoje gavo didikai, 36 kavalieriai, bajorai netbei 18dvasininkai. (pusė) jų buvo kavalierių apskritai praleista ir t. t. Buvo skelbiami bei keliolika paprastų pavietų urėdininkų. Tai buvo urėdų neturėjo, ordinus gavo per protekcijas. Tik bendri Lenkijos ir Lietuvos kavalierių sąrašai ne glaudžiai susiję su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. tikra atgaiva Lietuvos bajorams ir mažėjančio 60 kavalierių (šiek tiek daugiau nei 10 proc.) turėjo tik Varšuvos, bet ir Vilniaus, Gardino spaudoje, Be primo Vladislovo Lubenskio, valdovo Stanislovo ordino prestižo ženklas. Lietuvos senatoriškuosius urėdus, dar devyni turėjo todėl iš šių sąrašų atrinkti tiesiogiai su Lietuvos Augusto Poniatovskio ir jo brolių – Mykolo Jurgio, Jei kalbama apie religinę priklausomybę, senatoriškųjų urėdų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje (arba Didžiąja Kunigaikštyste susijusius kavalierius būsimojo primo, bei Andriaus, tai buvo tuometis neskaičiuojant užsieniečių ir kelių Livonijos bajorų, Livonijoje), o dar devyni buvo tik Lenkijos senatoriai, sudėtinga. Reikia atsižvelgti į urėdininkus arba Vilniaus vaivada kunigaikštis Mykolas Kazimieras beveik visi Šv. Stanislovo ordino kavalieriai iš tačiau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo kituose šaltiniuose randamą informaciją – Oginskis, Rusios vaivada kunigaikštis Augustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių buvo valdų arba kitaip buvo su ja glaudžiai susiję. Tad tik genealogiją, žemėvaldą ir kt. Kartais, kai spaudoje Aleksandras Čartoriskis, kunigaikštis Adomas Romos katalikai. Iš 525 kavalierių 44 buvo katalikų 15 proc. (78 asmenys) kavalierių apskritai priklausė publikuojami ir Baltojo erelio, ir Šv. Stanislovo Kazimieras Čartoriskis, Polocko vaivada ir Lietuvos dvasininkai (8 proc.): 38 lotynų apeigų katalikų ir senatorių sluoksniui. ordinų kavalierių sąrašai, į Šv. Stanislovo ordino lauko etmonas Aleksandras Mykolas Sapiega, 6 graikų apeigų katalikų (unitai). Tarp kavalierių Taip pat įdomu, kad 107 Lietuvos Šv. Stanislovo sąrašus būna neįtraukti tie kavalieriai, kurie jau yra Lietuvos Brastos kaštelionas Jonas Antanas Horainas, buvo ir Gniezno arkivyskupų, ir Vilniaus vyskupų, ordino kavalieriai (20 proc.) turėjo aristokratų titulų. gavę Baltojo erelioKalendarz ordiną. polityczny Tai ir vėl dla komplikuoja Krolestwa Smolensko kaštelionas Tadas Bužinskis, būsimasis ir Žemaičių, Smolensko, Livonijos, Lucko katalikų Kitaip nei Vakarų Europoje, kur kunigaikščio titulas Polskiegotyrimą. Jį y atlikdami Wielkiego Xięstwa išnagrinėjome Litewskiego keliasdešimt na rok... Lietuvos didysis kancleris Joakimas Liutauras ganytojų, ir Pinsko, Lietuvos Brastos, Smolensko gana retas, Lietuvoje kunigaikščių būta labai daug. XVIII a. leidinių: Kalendarz wileński Chreptavičius, Lietuvos rūmų iždininkas Antanas unitų vyskupų, gausus būrys prelatų ir kanauninkų, Visų pirma dėl gausių čia gyvenančių Riurikaičių ir na rok przestępny... Tyzenhauzas, Lietuvos stalininkas kunigaikštis ypač iš Vilniaus ir Žemaitijos katedrų kapitulų. Gediminaičių palikuonių. Iš 525 Lietuvos Didžiosios 1770–1793Kalendarz m. numerius wileński ir Juozapas Klemensas Čartoriskis, Trakų kaštelionas Jau užsiminėme, kad Šv. Stanislovo ordinas buvo Kunigaikštystės Šv. Stanislovo ordino kavalierių net 1768–1795 m. numerius. Tadas Pranciškus Oginskis, Lietuvos arklidininkas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio 56 (10 proc.) turėjo kunigaikščio titulą. Tai buvo 1768 m. Šv. Stanislovo ordino Steponas Olendzkis, Lietuvos lauko raštininkas Stanislovo Augusto Poniatovskio įrankis savo Riurikaičiai, Oginskiai ir Puzynos, senos lietuvių kavalierių sąrašo nėra (yra tik Baltojo erelio Juozapas Sosnovskis, Žemaitijos seniūnas grafas Jonas grupuotei telkti. Turint omenyje sparčiai kintančią kunigaikščių giminės palikuoniai Giedraičiai, ordino), tačiau vėlesniuose kalendoriuose jau yra, Mikalojus Chodkevičius, Lietuvos didysis iždininkas valdovo politinę poziciją ir vis didėjančią Rusijos Šventosios Romos imperijos kunigaikščiai Radvilos bet tik tų, kurieKalendarz nebuvo gavę wileński Baltojo erelio ordino. Jurgis Flemingas91. Kaip matyti, daugiausia tai įtaką Lietuvai, nenuostabu, kad tik aštuoni ordino ir Sapiegos bei kt. 41 kavalierius (7 proc.) turėjo Kasmet kavalierių skaičius labai sparčiai augo aukščiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kavalieriai aktyviai kovojo 1794 m. sukilime prieš grafo titulą. Tai Tiškevičių ir Pliaterių giminių ir 1794 m. numeryje Abiejų senatoriai, pareigūnai ir kilmingiausių Lietuvos Rusiją. Tai kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis, atstovai, pavieniai senieji Šventosios Romos Tautų Respublikos Šv. Stanislovo ordino kavalierių giminių atžalos. Lietuvos pakancleris Kazimieras Konstantinas imperijos grafai ir gausi grupė didikų, kurie jau sąrašasKalendarz jau užima polityczny 156 labaidla Krolestwa smulkiai Polskiego prirašytus y Pliateris, Lietuvos didysis stovyklininkas Karolis po Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo Wielkiegopuslapius. Xięstwa Kavalierių Litewskiego skaičiaus na augimą rok 1770 rodo ir tai, Prozoras, Lietuvos kariuomenės vėliavininkas (1772) tapo Austrijos ir Prūsijos grafais. Taip kad Laikui bėgant kavalierių gretos nepelnytai ir Tomas Vavžeckis, Lietuvos kariuomenės generolas pat buvo 10 baronų, daugiausia vokiečių kilmės: nurodo neproporcingai gausėjo, ordiną ėmė gauti ir ne tokie leitenantas Simonas Zabiela ir kt. Tačiau Šv. Stanislovo Abiejų Tautų Respublikos, ypač Livonijos ir Kuršo kiek daugiau nei 100 kavalierių (visos Abiejų Tautų svarbūs asmenys, kuriuos į savo pusę patraukti ordino kavalierių gretose trumpalaikių ar ilgalaikių gyventojai bei užsieniečiai, visų pirma Rusijos ir Respublikos), 1780 m. – daugiau nei 230, 1788 norėjo valdovas arba kuriuos protegavo aukščiausi Rusijos politikos rėmėjų buvo kur kas daugiau – Livonijos valdytojai. m. – daugiau nei 650, o 1794 m. – daugiau nei 1 didikai, ypač kunigaikščiai Radvilos. Daug naujų mažiausiai 34 aktyvūs Targovicos konfederacijos Taip pat įdomu, kokių giminių atstovų tarp 300, taigi per šešerius metus kavalierių skaičius kavalierių paskirta po 1790 m., paskutiniu Lietuvos nariai: Lietuvos didysis kancleris Joakimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Šv. Stanislovo paaugo daugiau nei dvigubai. Didžiausias kavalierių Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo penkmečiu. Liutauras Chreptavičius, Lietuvos stalininkas ordino kavalierių buvo daugiausia. Visų pirma skaičiaus augimas matyti po to, kai buvo suburta Iš to laikotarpio ypatingas atvejis buvo 1793 m. Juozapas Klemensas Čartoriskis, Žemaičių vyskupas bent po 10 Tiškevičių, kunigaikščių Puzynų ir Targovicos konfederacija: 1792–1795 m. kavalierių Gardino seimas, kuriame Stanislovas Augustas Jonas Steponas Giedraitis, Livonijos vyskupas kunigaikščių Giedraičių gavo Šv. Stanislovo ordiną. 30 31 Visi duomenysŠv. Stanislovo pateikiami ordinas lentelėje. po 1795 m. asmenų, išskyrus pulkininką Antaną Gelgaudą, apdovanojimų110 sistemoje užėmė paskutinę – nebuvo. Tarp to laikotarpio kavalierių rusų aštuntą – vietą, po septinto pagal rangą Šv. Onos stačiatikių procentas nebuvo didesnis nei Stanislovo ordino . Ordiną galėjo gauti jau ir ne bajorai, bet Augusto Poniatovskio laikais. Ordiną gavo ir daug būtinai Rusijai ištikimi, dori, bažnyčias, ligonines, Deja, kartais taip nutinka, kad okupuotos 1794 m. sukilėlių, 1812 m. Napoleono101 kampanijos mokyklas, valstybę111 savo lėšomis remiantys valstybės ordinai patenka į agresorės valstybinių rėmėjų, tad caras akivaizdžiai siekė palenkti savo žmonės. Panaikinta parama Varšuvos Kūdikėlio apdovanojimų sistemą. Lenkijos ir Lietuvos Baltojo pusėn neklusnią Lenkijos bajoriją . Aleksandro I Jėzaus ligoninei . Po 1831 m. Lenkijos viengalviai erelio ir Šv. Stanislovo ordinus ištiko būtent toks valdymo 102metais (1815–1825) išliko ir labdaringos baltieji ereliai ordino kryžiuje pakeisti tamsiais likimas. kavalierių prievolės Varšuvos Kūdikėlio Jėzaus Rusijos dvigalviais ereliais, kryžiai vis dažniau 1795 m. įvyko Abiejų Tautų Respublikos trečiasis ligoninei . I laipsnio ordinas nešiotas kaip ir gaminti jau be puošnaus emalio, žvaigždėje vietoj padalijimas ir Lenkijos Karalystė bei Lietuvos ankstesnis – juosta per petį, kryžius, žvaigždė, ordino112 įkūrėjo Stanislovo Augusto Poniatovskio Didžioji Kunigaikštystė, kaip suverenūs politiniai II laipsnio – tik kryžius ant103 kaklo ir žvaigždė, III monogramos atsirado Šv. Stanislovo monograma dariniai, nustojo egzistuoti. Tais pačiais 1795 laipsnio – tik kryžius ant kaklo, IV laipsnio – jau tik ir t. t. . Labdara nukreipta į Sankt Peterburgo m. buvo panaikintas Šv. Stanislovo ordinas, nors ordinas prie sagos kilpelės . Marijos mergelių mokyklą,113 ten kavalieriai turėjo kavalieriai išlaikė teisę ordino simboliką naudoti Aleksandro I įpėdinis Nikolajus I iš pradžių teisę siųsti auklėti savo dukteris su ordino kapitulos herbuose, antspauduose ir kt., tituluotis kavalieriais. tęsė pirmtako politiką: vien 1825–1831 m. išdalijo skiriama stipendija . Panaikinta rinkliavininko Rusijoje netgi išliko pareiga Šv. Stanislovo ordino 516 Šv. Stanislovo ordinų kongresinėje Lenkijos pareigybė, III ir IV laipsnių ordino114 diplomus kavalieriams užsiimti labdara, tik jau ne Varšuvos, o karalystėje.104 1829 m. jis karūnavosi Lenkijos pasirašydavo ne monarchas, o tik ordino kapitula, į Vilniaus labdaringose organizacijose. Maršalkos Stanislovo Maršalkos Stanislovo karaliumi ir ta proga ordiną ėmė dalyti dar ordino raštvedybą įvesta rusų kalba . Pirmiausia Šv. Stanislovo ordinas 1807 m. Soltano žiponas. Muzeum Soltano kortušas. dosniau . 1829 m. Nikolajus I patvirtino naują Iš šio carinio rusiškojo Šv. Stanislovo ordino atkurtas marionetinėje Varšuvos kunigaikštystėje, Narodowe w Warszawie, Muzeum Narodowe w ordino statutą, parengtą rusų Šv. Onos ordino gyvavimo laikotarpio Lietuvos archyvuose kurios monarchu, taigi ir ordino didžiuoju magistru, nr. inw. SZT 2794 Warszawie, nr. inw. SZT statuto pavyzdžiu. Ordinas pavadintas Karališkuoju turime bent tris diplomų originalus. Visus tapo Saksonijos karalius, dar Gegužės trečiosios 2795. šventojo Stanislovo ordinu, patikslinta priėmimo juos radome Lietuvos mokslų akademijos konstitucija paskelbtas Lenkijos ir Lietuvos tvarka – nuo 1829 m. teisę gauti ordiną įgijo 15 Vrublevskių bibliotekoje ir visi jie yra iš XIX ir sosto įpėdiniu, Frydrichas Augustas iš 1697– metų dirbantys karininkai, valstybės tarnautojai, XX a. sandūros. Pirmajame teigiama, kad 1880 1763 m. Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją kasmetės96 iškilmės, o 1809 m. ordinai teikti Varšuvos o 35 metus išdirbusieji (nebūtinai bajorai!)105 m.Божiею Sankt милостiю Peterburge Мы, Aleksandras Александръ II, „Iš Вторый, Dievo Kunigaikštystę valdžiusios Vetinų dinastijos. Taip karališkojoje pilyje Frydricho Augusto vardinių automatiškai gaudavo IV laipsnio ordiną. I laipsnio ИмператоръMalonės“ Rusijos и imperatorius Самодержецъ ir Lenkijos Всероссiйскiй, karalius iki 1815 m., kai išplėstos Varšuvos kunigaikštystės proga . Ordino rinkliavininku tapo Varšuvos ordinas nuo tada automatiškai reiškė nobilitaciją . Царь( Польскій, Великій Князь Финляндскій žemės buvo prijungtos prie Rusijos imperijos kaip kunigaikštystės policijos ministras Aleksandras Taip buvo suardytas iki tol išskirtinai bajoriškas autonominė kongresinė Lenkijos karalystė, Šv. Potockis, jau 1807 m. jis įpareigojo visus97 Varšuvos riterių ordino pobūdis. Taip pat kito – prastėjo – ), už Stanislovo ordino magistras buvo Vetinų dinastijos kunigaikštystėje gyvenančius kavalierius mokėti ordino insignijų dizainas: ordino kryžiai vis dažniau asmeninius nuopelnus savo tituliariniam tarėjui narys. Varšuvos kunigaikštystėje ordinas veikė mokesčius Kūdikėlio Jėzaus ligoninei . buvo jau ne auksiniai, tik paauksuoti,106 ereliai tapo ir Varšuvos gubernijos iždo rūmų sekretoriui pagal tą patį Stanislovo Augusto Poniatovskio 1815 m. kongresinė Lenkijos karalystė masyvesni, subtilumą prarado žvaigždės – buvo jau AlbertuiКавалеромъ Šimkevičiui Императорскаго suteikė „Imperatoriškojo и Царскаго ir sukurtą statutą, kaip ir 1765–1795 m., tik kavalieriai autonomijos teisėmis prijungta prie Rusijos nebe medžiaginės, o metalinės . Орденаkarališkojo Нашего šventojo Свяатаго Stanislovo Станислава ordino kavalieriaus“ turėjo prisiekti ištikimybę Saksonijos karaliui bei imperijos ir nuo tada didžiaisiais ordino magistrais 1830 m. gegužės 30 d. vėl, atrodo, po pertraukos vardą ( Varšuvos kunigaikščiui, be to, buvo sutrumpintas buvo tik Romanovų dinastijos monarchai. Jau 1815 nuo 1793 m., įvyko ordinų teikimo ceremonija 115 ) kartu su ordino pavadinimas:92 jau nebe Šventojo Stanislovo, m. kongresinėje Lenkijos karalystėje veikiantis Varšuvos Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Per ją dalis107 III laipsnio ordinu. Diplomą puošia ordino kapitulos vyskupo ir kankinio, ordinas, o tiesiog Šv. Stanislovo93 Šv. Stanislovo ordinas buvo keturių laipsnių (tai kavalierių pasipuošė ordino uniforma – baltais antspaudas . Antrasis diplomas skelbia, kad ordinas . Taip pat pakeista ordino raudona juosta: buvo unifikacijos su Rusijos ordinais pradžia) ir kontušais ir raudonais žiponais su aukso gėlėmis . Rusijos imperatorius ir Lenkijos karalius Nikolajus joje buvo nebe viena, o dvi baltos juostelės . pradėtas teikti lojaliems kongresinės Lenkijos Ši ceremonija buvo tarsi gulbės giesmė lenkiškajam II 1896 m. Sankt Peterburge II laipsnio ordinu Naujasis ordino magistras kavalierius šventino karalystės tarnautojams98 bei kariškiams. Taip buvo Šv. Stanislovo ordinui, 1832 m. paskutinė istorijoje apdovanoja dvaro tarėją ir 106-ojo Ufos pėstininkų saikingai ir išmintingai, ordinus teikdavo tik tikrai siekiama stiprinti bajorijos orumą ir siekį tarnauti ordino šventė vyko provincijoje, Kelcuose, o pulko gydytoją Osipą Belinskį; ordino antspaudą116 nusipelniusiems asmenims, tad 1809–1815 m. naujajam monarchui . Aleksandras I ordiną dalijo netrukus po 1830–1831 m. pralaimėto108 sukilimo puošia žvaigždė su šv. Stanislovo inicialais SS širdyje, suteikta tik 18 naujų ordinų. Iš lietuvių94 jį gavo gana dosniaiNowy – Kalendarzyk net 658 nauji Polityczny kavalieriai99 per 10 Nikolajus I Šv. Stanislovo ordiną inkorporavo į virš jos pakabintas miniatiūrinis ordino kryžius . tik generolas grafas Liudvikas Pacas – jis buvo valdymo metų. Naujųjų kavalierių sąrašai publikuoti100 bendrą Rusijos apdovanojimų sistemą . Trečiasis Lietuvoje saugomas Šv. Stanislovo117 ordino apdovanotas už narsą Liuceno mūšyje . Ordinai spaudoje ( ) . Diplomai Po 1831 m. sukilimo įžeistas caras Nikolajus I diplomas 1906 m. buvo įteiktas Vaitiekui Slavinskiui, dalyti daugiausia ministrams,95 dvaro pareigūnams, buvo surašomi lenkų ir prancūzų kalbomis . Iš viso Šv. Stanislovo ordino lenkišką, išskirtinį charakterį Vilniaus apskrities kavalerijos vadui . diplomatams, grafų Potockių, Zamoiskių ir kitų 1815–1830 m. kongresinėje Lenkijos karalystėje galutinai109 panaikino, o patį ordiną degradavo. 1917 m. Romanovai neteko Rusijos sosto, tačiau didikų giminių atstovams . Taip pat paminėtina, išdalyta maždaug tūkstantis Šv. Stanislovo ordinų, Tai įteisino naujasis 1838 m. patvirtintas ordino dinastijos galva, pradedant didžiuoju kunigaikščiu kad Varšuvos kunigaikštystėje atgaivintos ordino bet tarp naujųjų kavalierių su Lietuva susijusių statutas . Šv. Stanislovo ordinas Rusijos Kirilu Vladimirovičiumi (m. 1938) ir baigiant 32 33 8 L ietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių 61 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 555, didžiąja kunigaikštyte Marija Vladimirovna (g. Šv. Stanislovo ordinais didžiavosi, priklausomybę skyrius (toliau – LMAVB RS ), f. 9-3649, f. 12-3749, f. 24-171, f. l. 171–172. 1953), retkarčiais Šv. Stanislovo ordiną privačiai šiam ordinui įtraukdavo į savo titulatūrą, ordino 31-800, 1066, f. 151-637, f. 198-425, f. 264-794, 796, f. 273-235, 62 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 557, 581, 629, 914, 3483; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo l. 126. teikia ir iki šiol. O Lenkija, 1918 m. atkūrusi ženklais puošdavo savo herbus. Ordinas XIX a. bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius (toliau – LNB RKRS 63 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 547, savo valstybingumą,118 apsisprendė pernelyg pradžioje jiems primindavo ir žlugusią Lietuvos ), f. 93-1136, f. 99-192, 1914, f. 190-41, 1390; LVIA , f. 1029, ap. 1, l. 416. stereotipiškai su Romanovais siejamo ordino Didžiąją Kunigaikštystę. XIX a. Šv. Stanislovo ordinas b. 24; f. 1135, ap. 17, b. 118; f. 1177, ap. 1, b. 50; LVIA , Mikrofilmų 64 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 555, kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 540, 543, 547, 551, 555, l. 349–350. nebegaivintiOrder Odrodzenia. Jį pakeitėPolski kitas, 1921 m. įkurtas pamažu įtrauktas į Rusijos imperijos apdovanojimų 557; Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – 65 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 555, ir iki šiol teikiamas Lenkijos atgimimo ordinas sistemą. Nors XIX a. pirmos pusės ordinas dar išlaikė VUB RS ), f. 8-341, f. 48-32738, Zaf. 80-53. Ojczyznę i Naród. 300 lat Orderu l. 452–453. Orła9 Wójtowicz Białego 2007, s. 3. 66 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 555, 119 ( ). Jo raudonas kaspinas ir savo autonomiją Lenkijoje, lietuviškoji ordino oficiali 10 Za Ojczyznę i Narod 2005: l. 527–528 žvaigždė tikrai neatsitiktinai labai primena XVIII a. istorijaIšnašos baigėsi jau 1795 metais. , kat. wyst., red. M. Męclewska, A. Szczecina-Berkan, M. 67 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 555, Šv. Stanislovo ordino insignijų dizainą . Vis dėlto Zawadzki, Zamek Królewski w Warszawie 2005–2006, Warszawa, l. 588–590. Order Świętego Stanisława w Polsce i 2005.Ibid 68 L VIA , f. 1135, ap. 17, b. 118. 1979 m. Šv. Stanislovo ordinas lenkų emigracijoje zagłębiu Dąbrowskim 11 Kavaliauskas 2013, p. 45. 69 Centralna Biblioteka Wojskowa im. Marszałka Jozefa buvo neteisėtai atkurtas (uzurpuotas) ir iki šiol 1 BebakPraemiando 2010: H. Incitat Bebak, Polonia Restituta 12 ., p. 45; Bebak 2010, s. 10. Piłsudskiego w Warszawie, Dział Zbiorow Specjalnych, sygn. Rps. , Będzin, Praemiando 2010; Filipow incitat. 2015a: Order K. Filipow, 13 Kavaliauskas 2013, p. 45; Bebak 2010, s. 10. 770. veikia kelios konkuruojančios organizacijos, kurios „Od do . Projekty orderów 14 IbidKavaliauskas 2013, p. 45. 70 VUB RS , f. 8-341, l. 1. šį ordiną teikia privačiai. Tikrasis, valstybinis, niepodległej polski“, in: Świętego 15 Bebak 2010, s. 11. 71 L VIA , f. 1177, ap. 1, b. 50, l. 1. lenkiškasis ir lietuviškasis 1765 m. valdovo Stanisława. 1765–1831.Order Świętego W 250. Stanisława rocznicę powołania orderu, red. M. 16 Ibid.., s. 11. 72 L MAVB RS , f. 273-581, l. 1. Zawadzki, D. Nowacki, Warszawa, 2015, s. 353–357; Filipow 2009: 17 Filipow 2009, s.Pierwsze 5. nadania orderu 73 L MAVB RS , f. 198-425, l. Stanislovo Augusto Poniatovskio įkurtas Šv. K. Filipow, Praemiando, Białystok, incitat. Order 2009.; Filipow 18 74 L MAVB RS , f. 273-3483, l. 1. Stanislovo ordinas liko jau tik praeityje. 2015b: K. Filipow, „Zawłaszczenie Orderu Świętego Stanisława 19 DokumentIbid nr 2: , in: Wójtowicz 2007, s. 14. 75 LNB RKRS , f. 93-1136, l. 1. Išvados przez carów Rosji“, in: Świętego 20 Filipow 2009, s. 18. 76 VUB RS , f. 80-53, l. 1. Stanisława. 1765–1831. W 250. rocznicę powołania orderu, 21 Ibid. 77 LVIA , f. 1029, ap. 1, b. 24, l. 1v. kat. wyst., Zamek Królewski w Warszawie, Zamek Królewski na 22 Kavaliauskas 2013, p. 45. 78 LNB RKRS , f. 99-1914, l. 7. Wawelu, red. M. Zawadzki, D. Nowacki, Praemiando Warszawa, 2015, incitat. s. Order 347– 23 ., p. 50. 79 LMAVB RS , f. 31-800, l. 1. 352; Jeziorowski 2015: T. Jeziorowski, „Order Świętego Stanisława 24 Filipow 2009, s. 18. 80 LMAVB RS , f. 273-914, l. 1. Akivaizdu, kad Šv. Stanislovo ordinas, antras pagal Biskupa i Męczennik 1765–1795“, in: 25 Kavaliauskas 2013, p. 47. 81 LMAVB RS , f. 273-235, l. 1. Świętego Stanisława. 1765–1831. W 250. rocznicę powołania 26 Jeziorowski 2015, s. 56; Kavaliauskas 2013, p. 47. 82 LMAVB RS , f. 12-3749, l. 1. rangą Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios orderu, kat. wyst., Zamek Królewski w Warszawie,Praemiando incitat.Zamek 27 Kodeks 2013, s. 7. 83 LMAVB RS , f. 151-637, l. 1v. Kunigaikštystės valstybinis apdovanojimas, yra OrderKrólewski na Wawelu, red. M. Zawadzki, D. Nowacki, Warszawa, 28 Jeziorowski 2015, s. 55.. 84 LMAVB RS , f. 264-796, 1v. nepelnytai primirštas tiek Lietuvos istorikų, tiek 2015, s. 52–110; Praemiando incitat 2015: 29 Kavaliauskas 2013, p. 50. 85 LMAVB RS , f. 273-629, 1av. Świętego Stanisława. 1765–1831. W 250. rocznicę powołania 30 S aratowicz-Dudyńska, Nowacki 2015, s. 111–112. 86 LMAVB RS , f. 31-1066, l. 2v. ir plačiosios visuomenės. Ordiną 1765 m. įkūrė orderu, kat. wyst., Zamek Królewski w Warszawie, Zamek 31 Łoza 1925, s. 41. 87 LNB RKRS , f. 190-1390, 2av. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Królewski na Wawelu, red. M. Zawadzki, D. Nowacki, Warszawa, 32 S aratowicz-Dudyńska, Nowacki 2015, s. 112–113. 88 LNB RKRS , f. 99-192, l. 179. 2015; Prokopczuk-Runowska 2015a: I. Prokopczuk-Runowska, 33 Kavaliauskas 2013, p. 45. 89 Muzeum Wojska Polskiego w Warszawie, nr inw. MWP 1065*. Stanislovas Augustas Poniatovskis savo asmeninio Praemiando„Chronologia incitat.oraz próba Order systematyki odznak i gwiazd orderowycz 34 S aratowicz-Dudyńska, Nowacki 2015, s. 111. 90 Saratowicz-Dudyńska, Nowacki 2015, s. 116. bei visos Lenkijos ir Lietuvos valstybės šventojo z okresu Księstwa Warszawskiego i Królestwa Polskiego“, in: 35 Filipow 2009, s. 62. 91 Łoza 1925, s. 17–18. globėjo garbei. Ordinas buvo teikiamas ir kone visi Świętego Stanisława. 1765–1831. W 36 Kavaliauskas 2013, p. 50. 92 Filipow 2009, s. 23–24, 32, 37; Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 250. rocznicę powołania orderu, kat. wyst., Zamek Królewski w 37 Filipow 2009, s. 21–23. 286; Wójtowicz 2007, s. 4. su juo susiję renginiai vyko beveik tik Varšuvoje. Warszawie, Zamek Królewski na Wawelu, red. M. Zawadzki, D. 38 Jeziorowski 2015, s. 78. 93 Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 287. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse veikė Nowacki, Warszawa, 2015, s. 296–303; Prokopczuk-Runowska 39 Filipow 2009, s. 21.Opis stroju orderowego 94 Filipow 2009, s. 37; Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 286–287. 2015b: I. Prokopczuk-Runowska,Praemiando incitat. „Order Order Świętego Stanisława 40 Jeziorowski 2015, s. 74. 95 Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 288. tik dvi tiesiogiai su ordinu susijusios institucijos: w Księstwie Warszawskim i Królestwie Polskim: kontynuacja i 41 Dokument nr 3: , in: Wójtowicz 2007, s. 96 Filipow 2009, s. 32, 37; Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 287. Vilniaus misionierių vienuolynas, kuriame buvo przemiany“, in: Świętego Stanisława. 15. 97 Filipow 2009, s. 32, 37; Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 287. galima sumokėti mokesčius, ir ligoninė Vilniuje, 1765–1831. W 250. rocznicę powołania orderu, kat. wyst., Zamek 42 IbidFilipow 2009, s. 9. 98 FilipowIbid 2009, s. 45–46; Wójtowicz 2007, s. 5. Królewski w Warszawie, Zamek Królewski na Wawelu, red. M. 43 Kodeks 2013, s. 8. 99 Prokopczuk-RunowskaIbid. 2015b, s. 292. kuriai ordino kavalieriai teikė labdarą. Ordiną Zawadzki, D. Nowacki, Warszawa, 2015, s. 286–295; Saratowicz- 44 ., s. 9. 100 ., s. 293. suteikdavo valdovas, gavėjų kategorijos priklausė Dudyńska, Nowacki Praemiando 2015: A. incitat. Saratowicz-Dudyńska, Order D. Nowacki, 45 Filipow 2009, s. 21. 101 , s. 290–291. nuo kryptį keičiančių politinių vėjų, jie į visas puses „Historyk sztuki wobec źródeł do historii Orderu Świętego 46 Kavaliauskas 2013, p. 47. 102 IbidFilipow 2009, s. 45–46. Stanisława“, in: Świętego Stanisława. 47 Filipow 2009, s. 9. 103 Ibid.Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 290–291. lankstė Stanislovo Augusto Poniatovskio politines 1765–1831. W 250. rocznicę powołania orderu, kat. wyst., Zamek 48 IbidKavaliauskas 2013, p. 47. 104 ., s. 293. preferencijas. Gana daug ordinų Lietuvoje suteikta Królewski w Warszawie,Kawalerowie Zamek Królewski Orderu Świętego na Wawelu, Stanisława red. M. 49 IbidFilipow 2009, s. 9, 13. 105 , s. 293–294. Zawadzki, D. Nowacki, Warszawa, 2015, s. 111–144. 50 Ibid., s. 12, 17. 106 P rokopczuk-Runowska 2015a, s. 296–300. Targovicos konfederatams, Rusijos atstovams. Kita 2 Łoza 1925: S. Łoza, Lietuvos garbės kodas, 51 Ibid., s. 17. 107 Filipow 2009, s. 54–57; Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 295. vertus, ordinas skatino ir Lietuvos bajorų patriotizmą, Warszawa, 1925. 52 ., s. 23. 108 Prokopczuk-Runowska 2015b, s. 295. 3 Kavaliauskas Kodeks 2013: V. fundamentalny Kavaliauskas, bractwa Orderu Świętego. 53 .; Kavaliauskas 2013, p. 50. 109 Filipow 2009, s. 58–60; Filipow 2015b, s. 347; Wojtowicz 2007, orumą bei ištikimybę valdovui. Iš viso Stanislovas StanisławaŽenklai, istorija ir žmonės, Vilnius, 2013, p. 45–64. 54 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 557 s. 5. Augustas ordiną suteikė 525 Lietuvos Didžiosios Praemiando4 Kodeks 2013: Incitat – Order ir kt. 110 Filipow 2015b, s. 348. Kunigaikštystės pareigūnams, didikams, bajorams. , Kraków, 2013; Wójtowicz 2007: N. Wójtowicz, 55 Filipow 2009, s. 21. 111 Filipow 2009, s. 53–53. Świętego Stanisława. Wybrane 56 L MAVB RS , f. 264-794, l. 1. 112 Filipow 2015b, s. 348; Prokopczuk-Runowska 2015a, s. 296– 15 proc. kavalierių Lietuvoje buvo senatoriai, 8 dokumenty,Kalendarz Warszawa,polityczny dla 2007. Krolestwa Polskiego y Wilekiego Xięstwa 57 Šambelionas – aukšto rango dvariškio laipsnis, bendras Lietuvai 300.Ibid proc. – dvasininkai, net 20 proc. – aristokratinių Litewskiego5 Łoza 1925, na s. rok...10–12. Kalendarz ir Lenkijai. 113 Filipow 2015b, s. 350. titulų turintys asmenys. Daugiausia Lietuvoje ordino wileński6 na rok przestępny 58 VUB RS , f. 48-32738. 114 ., s. 349. , Warszawa, 1770–1793 m. numeriai; 59 Zamek Krolewski w Warszawie – Muzeum, Archiwum – 115 LMAVB RS , f. 9-3649, l. 5. kavalierių turėjo Giedraičių, Puzynų, Tiškevičių ..., Wilno, 1768–1795 m. numeriai. Dokumenty, listy..., sygn. D I/38. 116 LMAVB RS , f. 9-3649, l. 8. giminės – bent po 10. Kavalierių dokumentų analizė 7 L ietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA ), f. 1135, ap. 60 L VIA , Mikrofilmų kolekcija, f. 2, ap. 1; Lietuvos Metrika, Nr. 540, 117 LMAVB RS , f. 24-171, l. 2. 17, b. 118. 543, 547, 551, 555, 557. 118 Filipow 2015a, s. 353; Filipow 2009, s. 61–62. parodė, kad Lietuvos diduomenė ir bajorija gautais 119 Filipow 2015a, s. 353, 357; Wójtowicz 2007, s. 5. 34 35 - - - - 6 XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos istorijoje – neramu- ŽK teisminėse institucijose. XVIII a. 9 dešimtmetyje2 teisėjo Ignoto Šiukštos skundas. Nepaisant to, Ke- mų laikotarpis, pasibaigęs Abiejų Tautų Respubli- į politinę veiklą įsitraukė abu Jokūbo sūnūs – vy tverių metų seimo metu ir toliau tęsėsi „Kurtuvėnų- kos (toliau – ATR) žlugimu. Valstybė atsidūrė visiš- resnysis Jonas bei jaunesnis Kajetonas. Taigi, šioje Nagurskių“ politinė veikla. Varšuvoje susirinkę re- koje politinėje kaimyninių šalių – Prūsijos, Austri publikacijoje, per „Kurtuvėnų Nagurskių“ prizmę, formų šalininkai siekė padidinti valstybės iždo paja jos ir ypač Rusijos – įtakoje. Jos buvo suinteresuo siekiama pristatyti provincijos politiniam elitui- mas bei reformuoti mokesčių sistemą. 1789 m. pava tos Respublikos stagnacija ir silpnėjimu. Per1 savo priklausiusių bajorų santykį su XVIII a. pabaigoje sarį Seimas priėmė nutarimą įvesti7 nuolatinį Aukos pasiuntinius bei lojalią vietinę bajoriją kaimyninės Respublikoje vykusiais politiniais procesais. Ren mokestį dvarų savininkams (10 % nuo pajamų) bei valstybės, pasinaudodamos „liberum veto“ teise, giant straipsnį, pasitelkti nagrinėjamo laikotarpio dvasininkams (20 % nuo pajamų). Surinktos lėšos- ISTORINĖ BIOGRAFIJA blokavo sklandų seimų darbą, kontroliavo valdovų- ŽK teisminių institucijų aktai, publikuoti Ketverių- turėjo būti skirtos valstybės gynybos finansavimui- rinkimų procesus bei šitaip siekė užkirsti kelią bet- metų seimo dokumentų rinkiniai, laiškai, taip pat ir kariuomenės didinimui. Apmokestintų žemės val Giedrius GAIDAMAVIČIUS kokioms reformoms Respublikoje. Dar vienas apta XIX a. pirmoje pusėje gyvenusio3 Stanislovo Moravs dų pajamoms bei jų procentinei daliai nustatyti teri Istorikas, Šiaulių universiteto magistrantas riamojo šimtmečio ATR bruožas – smulkią ir vidu kio (ATR karaliaus iždininko sūnaus) atsiminimai.- toriniuose vienetuose sudarytos komisijos. Jokūbas tinę bajoriją aplink save sutraukusių dviejų didikų 1788 m. spalio 6 d. Varšuvoje susirinko neeilinio- Nagurskis buvo vienas8 iš penkiolikos šiam9 reikalui grupuočių – konservatyviosios Potockių, Radvilų ir šaukimo ATR Seimas, kurio darbas, reformų šalinin- ŽK Šiaulių reparticijoje paskirtų komisarų. Branickių vadovaujamos „partijos“ bei Čartoriskių kams susibūrus į Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Ku- 1789 m. lapkričio 19 d. Seimo sprendimu LDK- ir Masalskių remiamos „Familijos“ – politinė kova. nigaikštystės (toliau – LDK) deputatų konfederaci pavietuose įkurtos civilinės-karinės tvarkomosios „KURTUVĖNŲ Labiausiai šių grupuočių priešprieša pasireiškė jas bei šitaip sustabdžius „liberum veto“ teisės galio komisijos. Naujas institucijas turėjo sudaryti ma 1763–1764 m. tarpuvaldžiu, kuomet po karaliaus jimą, vietoj šešių savaičių užsitęsė ketverius metus.- žiausiai 15 seimeliuose išrinktų komisarų. Civilinės- NAGURSKIŲ“ Augusto III mirties reikėjo rinkti naują valdovą. Todėl susirinkimas įgijo Ketverių metų seimo vardą. karinės tvarkomosios komisijos buvo atsakingos- 1764 m. ATR karaliumi tapus „Familijos“ remtam- Reformatorius rėmė ir pats valdovas Stanislovas Au už teritorinio vieneto karinius (rekrūtų rinkimas, Stanislovui Augustui Poniatovskiui, imtasi vykdyti gustas, tuo tarpu priešingoje barikadų pusėje veikė kariuomenės apgyvendinimas, dezertyrų gaudy- POLITINĖ VEIKLA reformas, kurios turėjo stabilizuoti padėtį valsty opozicinė konservatyvioji bajorija,4 pasisakiusi už mas), policinius (saugumo ir tvarkos užtikrinimas, bėje. Jų įgyvendinimas nebuvo sklandus, o XVIII a.- senosios santvarkos išsaugojimą. - kriminalinių nusikaltimų tyrimai), socialinius (val 7–8 dešimtmečių sandūroje jį blokavo du bajorų 1788 m. rugpjūčio mėnesį į būsimąjį Ketverių katų ir elgetų gaudymas, gyventojų surašymas, pasų- KETVERIŲ METŲ maištai – Vilniaus–Radomo bei Baro konfederaci metų seimą nesėkmingai bandė patekti ir K. Na išdavimas, socialinė bei špitolių rūpyba), finansinius jos. Paskutiniai bandymai reformuoti žlungančią gurskis, o šį epizodą lydėjo skandalas. Pralaimėjęs- (naujų mokesčių bei kainų nustatymas, svorio ir il SEIMO (1788–1792) ATR – 1788–1792 m. vykęs Ketverių metų seimas- Žemaitijos seimelyje vykusius rinkimus, Kajetonas, gio matų kontrolė), o taip pat švietimo (parapinių bei 1791 m. gegužės 3 d. priimta Konstitucija. Vis- kaip teigiama, paskatintas tėvo, kartu su Prancišku- mokyklų priežiūra) reikalus.10 Žemaitijoje sudarytos dėlto šio 225 metus skaičiuojančio dokumento pami Karpiu parengė 871 bajoro pasirašytą5 manifestą, dvi atskiros tokio pobūdžio institucijos – Šiaulių bei- BEI ABIEJŲ TAUTŲ sirodymas iššaukė Rusijos inspiruotą konservaty nukreiptą prieš rinkimų laisvės pažeidimu apkal Raseinių reparticijose. Kaip skelbė Seime priimtas viosios bajorijos pasipriešinimą bei antrąjį valsty tintą ŽK seniūną Antaną Gelgaudą. Už tokį poelgį įstatymas, „senatoriai, vaivados, tijūnai, pavietų pir RESPUBLIKOS bės padalijimą. Numalšinus 1794 m. surengtą Tado manifesto iniciatoriai užsitraukė kai kurių seniūno mininkai (maršalkos),11 pakamariai, pilių seniūnai ir- Kosciuškos vadovaujamą sukilimą, įvyko galutinė šalininkų2 nemalonę – rugsėjo 23 d. patvirtintas jo vėliavininkai šiose komisijose be išrinkimo visada Trimonienė, Rita Regina. „Nagurskių giminės istorija“. Kurtuva. 6 ATR likvidacija. „juodinimu“ nepatenkinto Žemaitijos Žemės teismo galėjo1788 m. dalyvauti“. rugsėjo 23 d. Jokūbas teisėjo I. Nagurskis, Šiukštos manifesto kaip Žemaiti priėmimas. Sudaryt. Kulevičius S. 2006. T. 8. P. 7–9; Valužytė, Jūratė. „Buvusi Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA). f.SA, b.14570, ŽLUGIMO METU XVIII a. įvykiai palietė ne tik valdantįjį valstybės Kurtuvėnų dvaro sodyba“. Kurtuva. Sudaryt. Tamulaitis R. 1996. T. l. 86–89. 2. P. 8. elitą, bet ir periferiniuose regionuose gyvenusią 7Raila, Eligijus. Ignotus, Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas 3S. Moravskio tėvas Apolinaras turėjo būti gerai susipažinęs su bajoriją. Šimtmečio pradžioje fiksuojamas iki tol- Masalskis. Vilnius: Aidai, 2010. P. 77. Nagurskių šeimos gyvenimo peripetijomis, jos narių charakteriais bei 8 jokių reikšmingų pareigybių neužėmusių ir nuo pažiūromis. Apie artimą A. Moravskio draugystę su Jonu Nagurskiu Žemaitija buvo suskirstyta į smulkesnius teritorinius vienetus – 1717 m. Kurtuvėnų dvarą (dab. Šiaulių r.) valdžiu byloja ne tik sūnaus Stanislovo pasakojimai (Moravskis, Stanislovas. Raseinių, Šiaulių bei Telšių reparticijas. - 9 sių Žemaitijos Kunigaikštystės (toliau – ŽK) bajorų Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai Sposόb wynalezienia ofiary z dόbr ziemskich i duchownych w - (1818–1825). Vilnius: Mintis, 1994. P. 94), bet ir konkretūs teisiniai Koronie i w Wielkim Xsięstwie Lit:. Volumina Legum (toliau – VL). Nagurskių giminės atstovų kopimas politinės kar dokumentai. Jonas Nagurskis 1796 m. spalio 8 d. rašytu testamentu Krakόw, 1889. T. 9. P. 77, 90. Interaktyvus [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio jeros laiptais. Tai Pranciškus bei jo sūnūs – Laury- A. Moravskiui paliko 50 tūkst. auksinų (1798 m. Jono Nagurskio 22 d.]. nas ir Jokūbas, skirtingai nei jų pirmtakai, valdę testamento išrašas (testamentas rašytas 1796 m. spalio 8 d.). Lietuvos 10Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė, et al. Modernios administracijos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, f.92, b.3945). tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764–1794 metais. bent po kelis valstybinius dvarus (seniūnijas ir ti 4 1 Kiaupa, Zigmantas, et al. Lietuvos istorija iki 1795 metų. Vilnius: Vilnius: Petro ofsetas, 2014. P. 534–537. jūnijas),„Liberum veto“ taip – pat nuo užėmę XVII a. vidurio aukščiausias ATR Seimo pareigybes balsavimuose įsivyravęs vienbalsiškumo principas, suvaržęs sprendimų priėmimo Arlila, 1998. P. 336. 11Kommissye woiewόdzkie y powiatowe w Wielkim Xięstwie procesą (Jučas M., Seimai ir seimeliai, Lietuvos Didžiosios 5Zielińska, Zofia., „Nagurski (Nagόrski, Nahorski) Kajetan h. Litewskim. VL. Krakόw, 1889. T. 9. P. 137. Interaktyvus [žiūrėta Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, Pobόg“. Polski słownik biograficzny. T. 22, Warszawa–Krakόw: 2016 m. rugpjūčio 23 d.].

36 37 22 Žemaitijos pakamario sūnus taip pat pritarė priklausė po jos priėmimo įkurtam vadinamajam įvairiems bajorijos atstovavimą savivaldos „Valdymo įstatymo bičiulių“ sambūriui, bet ir, institucijose ribojusiems nutarimams. 1791 m. kaip teigiama, dokumento23 atžvilgiu vykdė agitacinę sausio 25 d. Seimo narių klausta, ar balsavimo veiklą pačioje Žemaitijoje. teisę seimelyje gali turėti tik tie bajorai – užstato 1792 m. pradžioje, likus vos pusmečiui iki turėtojai, kurie nuo savo valdų pajamų moka bent Targovicos konfederatų iššauktos bei Rusijos 100 auksinų mokestį, ar bet kokią pinigų sumą kariuomenės įvykdytos okupacijos, Nagurskiai mokantys žemvaldžiai. J. Nagurskis šiuo atveju dar spėjo pasiekti keletą laimėjimų. Vos prasidėjus priklausė turto cenzo įvedimo šalininkams. Tiesa, naujiesiems metams, sausio 2 d., Jokūbas iš šiam pakeitimui pritarta19 tik po antrą kartą surengto Respublikos valdovo gavo dar vieną valstybinį slapto balsavimo. Sausio 27 d. Seimo sesijos metu apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, kuris buvo vykusios diskusijos bei pateikti pasiūlymai buvo suteikiamas asmenims, turėjusiems ilgametę aktualūs ne tik bajorų luomui. Deputatai sprendė, politinės veiklos patirtį ir savo24 reikšme lenkė 1779 ar gali seimelyje balso teisę turėti bet kokio m. įgytą Šv. Stanislovo ordiną. pobūdžio žemės valdų turėtojai, mokantys bent Vykdant 1791 m. ATR administracinę reformą, 100 auksinų mokestį (toks sprendimas teoriškai Žemaitija buvo padalyta25 į tris pavietus (Raseinių, į savivaldą galėjo atverti kelius dvasininkams bei Šiaulių bei Telšių), turėjusius atskirus seimelius žemes besinuomojusiems žydams), ar tai turi ir teismines institucijas. Sulig ŽK padalijimu, po Kurtuvėnų miestelis, kurio dvaras XVIII a. buvo pagrindinė Nagurskių giminės rezidencija. Centre – Jokūbo Nagurskio funduo- būti tik dvarus valdančių ir minimalų 100 auksinų atskirų pavietų seimelius pasidalijo ir Nagurskiai. tos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai. G. Gaidamavičiaus nuotr. mokestį mokančių bajorų privilegija. Kaip ir Jokūbo sūnus Kajetonas, kaip dalyvis, minimas dauguma balsavusiųjų, Žemaitijos20 pakamario sūnus Šiaulių pavieto seimelių posėdžių aktuose. Jo 12 pritarė pastarajam išimtinį bajorijos atstovavimą pavardė matoma tarp balsavusių, renkant26 naujai - 15 užtikrinusiam variantui. Šie atskiri klausimai sudaryto teritorinio vieneto27 pakamarį. Be to, K. jos pakamario teismo teisėjas, 1790 m. vasario 11 lapkritį seimeliuose vyko ir naujų delegatų rinkimai, buvo įtvirtinti 1791 m. kovo 24 d. priimtame Nagurskis 1792 m. vasario 18 d. buvo išrinktas d. Grabnyčių seimelyje paskirtas į Šiaulių repartici todėl Seimo narių skaičius padvigubėjo. Lapkričio seimelių įstatyme, kuris juose dalyvauti bei balsuoti Šiaulių pavieto vėliavininku – pareigūnu, atsakingu jos civilinę-karinę komisiją. Tiesa, posėdyje, kuomet 18 d. tarp atstovų, išrinktų ŽK seimelyje, pateko leido tik žemės turėjusiems ir bent 100 auksinų už vietos bajorų sušaukimą mobilizacijos atveju, buvo tvirtinamos šių institucijų sudėtys, Jokūbas Jokūbo sūnus –16 tautinės kavalerijos rotmistro rangą dvarų mokestį per metus mokėjusiems bajorams, susirinkusiųjų ginkluotės patikrą bei jų perdavimą nedalyvavo, tačiau akte pažymima,13 jog jis komisaro turėjęs Jonas. J. Nagurskis darbą parlamente taip už savivaldos ribų paliekant21 dažnai nuo didikų administracinio vieneto pirmininkui. Taikos metu28 priesaiką davė anksčiau. Verta paminėti, jog 1790- pradėjo kaip tik tuo metu, kai buvo formuojami priklausiusią bežemę arba smulkiąją bajoriją kartu vėliavininkas tikrindavo bajorų pasiruošimą karui. m. spalį Šiaulių reparticijos civilinė-karinė komisija ir tvirtinami 1791 m. kovo 24 d. priimto seimelių su žemės valdų nuomininkais. Taigi, sprendžiant ATR žlugimo metu atsiskleidė „Kurtuvėnų sukėlė paties valdovo Stanislovo Augusto pasipikti- įstatymo skyriai. Seimo sesijų 1790 m. gruodžio iš balsavimų fragmentų, Nagurskiai buvo tarp Nagurskių“ patriotiškumas, o kartu ir pasiryžimas nimą. Institucija buvo apkaltinta savivale, įgaliojimų- 16 d.–1791 m. vasario 7 d. dienoraščiai leidžia tų, kurie palaikė seimelių reformą atspindinčio gelbėti žlungančią valstybę. XIX a. viduryje gydytojas viršijimu, o taip pat karaliui pavaldžios Šiaulių eko detaliau išsiaiškinti ŽK atstovo poziciją svarstytais įstatymo nuostatas. S. Moravskis savo atsiminimuose, remdamasis tėvo – nomijos dvarų teisių pažeidimu už tai, kad „pasisa klausimais. 1791 m. sausio 7 d. Seime paskelbtas Itin svarbu tai, jog Ketverių metų seime J. Nagurskis Stanislovo Augusto iždininko, Nagurskių amžininko 22 vino“ bylos tarp viceadministratoriaus bei Šiaulių balsavimas, kuriame svarstyta, nuo ko – seimeliams buvo 1791 m. gegužės 3 d. priimtos pirmosios – Bardach, A. Moravskio Juliusz. Lietuvos pasakojimais, Didžioji Kunigaikštystė: net ir teisė, kritiškai, santvarka, o tradicija. Vilnius: Aidai, 2009. P. 407–408. žydų sprendimą. Dėl to karalius kreipėsi būtent į J. ar kardinalinėms teisėms (menkai apribota „liberum Europoje[pagal turinį, ATR turėtų Konstitucijos būti „1790“ – aut. šalininkas. past.]. Warszawa, Jis 1791.ne tik T. 1. D. 1. P. 319, 364. N. D. Interaktyvus. [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 23Zielińska, Zofia., „Nagurski (Nagόrski, Nahorski) Jan h. Pobόg“. Nagurskį, įpareigodamas jį įtikinti14 komisiją, jog ši veto“, laisvi valdovo rinkimai,17 teisė nepaklusti 24 d.] . Akademia Nauk. Instytut Historii, 1977. P. 456. 1790 m. turėjo būti renkamas naujas Seimas. valstybės valdymo reforma. J. Nagurskis priklausė 19Dyaryusz Seymu ordynaryinego pod związkiem konfederacyi 24Drungilas, Jonas. „Jokūbo Ignoto Nagurskio gyvenimo ir veiklos generalney Oboyga Narodow w podwoynym posłow składzie bruožai“. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2007. T. 10. P. 146. Siekiant nenutraukti pradėtų reformų įgyvendinimo, 15daugumai,Raila, Eligijus. kuri Apie pritarė, 1791 gegužės jog pirmiau 3-iosios18 konstituciją.reikia parengti Vilnius: zgromadzonego w Warszawie od Dnia 16. Grudnia, Roku 1790. 25Błaszczyk, Grzegorz. „Reformy administracyjne na Żmudzi w 178812Pakamaris m. išrinktiems– teisėjas, atsakingas deputatams už bylas dėl mandatai žemės ribų, buvo šias Aidai,seimelių 2007. reformai P. 40. skirtą įstatymą. Warszawa, 1791. T. 1. D. 2. P. 230, 234, 240. N. D. Interaktyvus. 16 drugiej połowie XVIII wieku“. Czasopismo Prawno-Historycznie, pratęstipareigas eidavęs dar iki dvejiems gyvos galvos metams. arba paaukštinimo. Vis dėlto Tai buvo 1790 trečioji m. 1790 m. lapkričio 18 d. įgaliojimas Žemaitijos Kunigaikštystės [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 24 d.] . 261792 m. vasario 23 d. balsuojančių už kandidatą į pakamarius Joną 1994, p. 163–165). 17Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė, et al. Modernios administracijos 20Ten pat. P. 254, 257, 260. N. D. Interaktyvus. [žiūrėta 2016 m. 13 Burbą registras. LVIA. f.SA, b.14980, l. 248. 1790 m. vasario 11 d. nutarimas komisarams ir deputatams. LVIA. tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764–1794 metais. rugpjūčio 24 d.] . 1792 m. vasario 23 d. Šiaulių pavieto seimelio nutarimo aktas. 141790 m. spalio 20 d. karaliaus Stanislovo Augusto laiškas Žemaitijos 18Dyaryusz Seymu ordynaryinego pod związkiem konfederacyi 21Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė, et al. Modernios administracijos LVIA, f.SA, b.14980, l. 267. pakamariui (J. Nagurskiui). Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių generalney Oboyga Narodow w podwoynym posłow składzie tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764–1794 metais. 28Avižonis, Konstantinas. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mokslo ir bibliotekos rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS). f.37, b.5509, l. 5. zgromadzonego w Warszawie od Dnia 16. Grudnia, Roku 1791 Vilnius: Petro ofsetas, 2014. P. 504–505. enciklopedijų leidykla, 1994. T. 4. P. 125.

38 39 „visuomeniniu požiūriu visivietomis trys buvo ir ironiškai geri piliečiai, atsiliepdamas geri lenkai apie ir Jokūbą,visomis Jonąsavo išgalėmisbei Kajetoną stengėsi pripažino, palaikyti kad savo gęstančios tėvynės gyvybę“ 29 . Praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo Ketverių metų seimo pabaigos, į ATR įsiveržė Rusijos kariuomenė, o 1792 m. gegužės 14 d. Targovicoje Konstitucijos priešininkai paskelbė dar balandžio pabaigoje Peterburge parengtą konfederacijos steigimo aktą. Konfederatai skelbė atkuriantys senąją santvarką bei naikinantys visas 1788–1792 m. priimtas reformas. Rusijos kariuomenė per tris mėnesius okupavo visą ATR, provincijose okupantų prižiūrimi į konfederacijas būrėsi targovitėnų šalininkai, vykdyti išpuoliai prieš Konstitucijos rėmėjus. 1792 m. liepos mėnesį Vilniuje sudaryta LDK Generalinė konfederacija, kuri rugsėjo 11 d. Breste su Lenkijos atstovais susijungė30 į bendrą Abiejų XVIII a. statytas Kurtuvėnų dvaro statybos svirnas – Nagurskių materialinio palikimo dalis. G. Gaidamavičiaus nuotr. Tautų konfederacinį junginį. Žemaitijoje reformų priešininkai į konfederaciją susibūrė rugpjūčio 9 d. Steigiamajame31 jos akte nei vieno iš trijų Nagurskių parašo nėra. Apskritai, bent jau į septintą dešimtį XVIII a. pabaigoje pastatyta Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo skaičiaus mažinimas. Vykstant šiam procesui, 1793 tuo metu kopusiam Jokūbui Nagurskiui valstybės bažnyčia. Jos statybas fundavo Jokūbas Nagurskis. G. Gaida- m. rugsėjo 28 d. sudaryta Kariuomenės liustracijos žlugimo laikotarpis turėjo būti sunkus. To priežastis mavičiaus nuotr. ir atsiskaitymo (likvidacijos) komisija. Ji 35 buvo ne tik sudėtinga politinė situacija, bet ir blogėjanti atsakinga už kariuomenės inventorizavimą,36 taip sveikata. 1792 m. birželio 5 d., Rusijos kariuomenei pat už jos teisinių bei iždo reikalų įvertinimą. LDK Kariuomenės liustracijos ir likvidacijos37 komisijoje palaipsniui okupuojant ATR teritoriją, fiksuojamas su ATR valdovu ir šio tarpininkavimas. Neatmestina dirbo ir Kajetonas Nagurskis. patriotiškas Žemaitijos pakamario pareiškimas. galimybė, jog vyresnysis J. Nagurskio sūnus su kitais Atkreiptinas dėmesys, jog net ir kritiniu J. Nagurskis teigė, jog dėl silpnos sveikatos, politiniais Respublikos emigrantais užsienyje kūrė valstybei metu Jokūbas Nagurskis palaikė ryšius negalėdamas ginti tėvynės, tačiau būdamas būsimojo sukilimo planus bei dalyvavo kitų šalių su priešingoje barikadų pusėje atsidūrusiais patriotas, skiria 100 000 auksinų sumą paruošti 100 paramos paieškose. Tai rodo ne tik jo pabėgimas į ATR politiniais veikėjais. Vienas iš jų – Vilniaus raitelių vėliavai.32 Jos vadu buvo numatytas Jokūbo Leipcigą, kur 1792 m. buvo sukurtas organizacinis vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. 1793 m. sūnus Jonas. Vis dėlto 1792 m. vasarą Rusijos sukilimo centras, bet ir kelionė į Paryžių 1793 m. valstybėje šeimininkaujant okupacinei Rusijos kariuomenei pasiekus Žemaitiją, jis, kaip Gegužės balandį. Tais pačiais metais užmegzti kontaktų į kariuomenei, vyskupas vadovavo prorusiškai 3 d. konstitucijos bei reformų šalininkas, bijodamas Prancūzijos sostinę sukilimo33 organizatorių buvo prieš Ketverių metų seimo reformas nukreiptai susidorojimo, pasitraukė į Leipcigą. Kita vertus, pasiųstas ir Tadas Kosciuška. Generalinei LDK konfederacijai,38 suburtai pavojus ir toliau grėsė Lietuvoje likusiam Jokūbui Tuo tarpu jaunesnysis Jokūbo sūnus Kajetonas Targovicos konfederacijos pagrindu. Vis dėlto, bei Nagurskių dvarams. Pastaruosius nuo Rusijos net ir okupacijos sąlygomis liko valstybėje ir tęsė nepaisant politinės konfrontacijos, fiksuojamos dalinių vykdytų plėšikavimų bei suniokojimo politinę veiklą. 1792 m. LDK karinė valdžia atsidūrė 29 draugiškų (o galbūt pragmatiškų) J. Nagurskio ir I. išgelbėjoMoravskis, Jono Stanislovas. komunikavimas Keleri mano iš jaunystėsŠv. Romos metai imperijos Vilniuje: save etmonu34 pasiskelbusio Simono Kosakovskio atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825). Vilnius: Mintis, 1994. P. 94. Masalskio tarpusavio santykių apraiškos.„jei tik ją 1793 svarstys m. 1792 m. Jokūbui Nagurskiui įteikto Baltojo erelio ordino kry- 30 žinioje. Netrukus pradėta vadinamoji kariuomenės žius, rastas 2002 m., tiriant Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo Kiaupa, Zigmantas, et al. Lietuvos istorija iki 1795 metų. Vilnius: 33 gegužės 13 d. rašytame laiške Vilniaus vyskupas redukcijaKiaupa, Zigmantas, – karių, et al. generalinių Lietuvos istorija štabų iki 1795 bei metų. generolų Vilnius: bažnyčios rūsius. Ant kryžiaus dalių matomas įrašas „PRO Arlila, 1998. P. 340. Arlila, 1998. P. 343; Zielińska, Zofia., „Nagurski (Nagόrski, Nahorski) pažada35 Jokūbui remti jį byloje, Ten pat. P. 435–436. FIDE REGE ET LEGE“ („Už tikėjimą, karalių ir įstatymą“). 311792 m. rugpjūčio 9 d. Žemaitijos Kunigaikštystės konfederacijos Jan h. Pobόg“. Polski słownik biograficzny.T. 22. Warszawa–Krakόw: 36Ten pat. P. 440 aktas. LVIA. f.SA, b.14799, l. 2–7. Polska Akademia Nauk. Instytut Historii, 1977. P. 457. . V. Andrulienės nuotr. (iš: Andrulienė, Vita. „Kurtuvėnų Šv. 37Ten pat. P. 448. Apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsio radiniai: konservavimas, res- 32Ragauskas, Aivas, „Laikraščiai keliauja į Kurtuvėnus. Provincijos 34Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė, et al. Modernios administracijos 38 tauravimas, tyrimai“. Kurtuva. Sudaryt. Kulevičius S. 2006. dvaro komunikacijos ypatybės XVIII a. antroje pusėje“. Kurtuva. tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764–1794 metais. Kiaupa, Zigmantas, et al. Lietuvos istorija iki 1795 metų. Vilnius: Sudaryt. Kulevičius S. 2006. T. 8. P. 32. Vilnius: Petro ofsetas, 2014. P. 432. Arlila, 1998. P. 340. T. 8. P. 42.).

40 41 50 inspiruotas analogiško kovo 24 d. prasidėjusio spalio 24 d. Rusijos, Prūsijos bei Austrijos oficialiai T. Kosciuškos vadovaujamo sukilimo Lenkijoje. įvykdytu trečiuoju padalijimu bei ATR likvidavimu. Lietuvoje pasipriešinimo židinys buvo Žemaitija Valstybės žlugimas beveik sutapo Kurtuvėnų (tiksliau – Šiaulių apylinkės), balandžio 23–24 d. Nagurskių vyriškos linijos atstovų politinės veiklos51 sukilėliai pasiekė Vilnių. Čia pradėtos formuoti LDK bei gyvavimo pabaiga. Pirmasis 1796 m. spalio 25 sukilimo institucijos – vadovaujančioji Lietuvos d. savižudybe„vienas gyvenimą garbingiausių, užbaigė Jonas sąžiningiausių, Nagurskis. tautinė aukščiausioji taryba43 bei už atskiras sritis tauriausių,Pasak Stanislovo daugiausia Augusto vilčių iždininko teikiančių A. Moravskio, Lenkijos atsakingos deputacijos. Į Tautinės aukščiausios žmonių“.jis buvo52 tarybos sudėtį pateko ir K. Nagurskis. Jis taip pat buvo ir kitos sukilėlių institucijos – balandžio 24 d. Jokūbo Nagurskio53 mirtis siejama su įsteigto Kriminalinio teismo, atsakingo už bausmės44 1799 m. pirmąja puse. Kajetonas po numalšinto paskyrimą „Tėvynės išdavikams“ – teisėjas. sukilimo pasitraukė į Veneciją, o 1797 m. pavasarį Netrukus įvykdytos ir pirmosios teisėjų paskirtos grįžo jau į Rusijos imperijai54 priklausiusią Lietuvą. mirties bausmės – balandžio 25 d. Vilniaus Rotušės 1802 m. jis mirė Vienoje. Beje, su K. Nagurskiu aikštėje pakartas S. Kosakovskis, gegužės 11 d. siejamas ir paskutinis aspektas, bylojantis apie tai, taip pat buvo nubaustas Targovicos45 konfederacijos jog šios giminės atstovai buvo reformų šalininkai maršalas Ignotas Šveikauskas. Be to, tuometinėje – 1800 m. parašytas nutarimas, kuriuo55 Kajetonas spaudoje teigta, kad46 K. Nagurskis sukilimą parėmė įsipareigojo po mirties suteikti laisvę visiems savo sidabro dirbiniais. dvarų baudžiaviniams valstiečiams. 1794 m. pavasarį, sukilimui įsibėgėjus, į ATR Taigi, Nagurskių politinė veikla tęsėsi Ketverių iš emigracijos sugrįžo Jonas Nagurskis. 1794 m. metų seimo laikotarpiu. Jokūbas 1789–1790 m. tapo gegužės pradžioje spaudoje užfiksuotas pranešimas, dviejų ŽK Šiaulių reparticijoje Seimo nutarimais ne tik apie skubų J. Nagurskio sugrįžimą47 į Tėvynę, sudarytų komisijų – Aukos mokesčio nustatymo ir Ketverių metų seimo darbas lenkų tapytojo Kazimiero Voiniakovskio (Kazimierz Wojniakowski; 1771–1812) paveiksle Gegužės bet ir jo paskyrimą ŽK generolu majoru. Akivaizdu, rinkimo, taip pat civilinės-karinės tvarkomosios – 3-iosios Konstitucijos priėmimas (Uchwalenie Konstytucji 3 Maja 1791). Tapytas 1806 m. Paimta iš: https://upload.wikimedia. kad Jonas turėjo T. Kosciuškos pasitikėjimą. nariu. Jo sūnus Jonas 1790 m. lapkričio 18 d. išrinktas org/wikipedia/commons/8/87/Wojniakowski_Passing_of_the_3rd_of_May_Constitution.png Nepaisant 1794 m. gegužės 15 d. instrukcijos į Seimą, tuo tarpu Kajetonas 1792 m. vasario 18 d. Generalinės konfederacijos teismas.“ nuostatų, jog už pavieto ginkluotųjų sukilėlių pajėgų tapo Šiaulių pavieto vėliavininku. Paskutiniaisiais 39 organizavimą atsakingi generolai majorai turi valstybės gyvavimo metais atsiskleidė reformoms Kokia tai bei Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą41 būti renkami seimeliuose bei tvirtinami48 Lietuvos palankios bei patriotinės Kurtuvėnų Nagurskių buvo byla, laiške nenurodoma. Tačiau, prisimenant, palaikiusios „Familijos“ grupuotės šalininkams. tautinės aukščiausiosios tarybos, Žemaitijoje į šį politinės pažiūros. Jonas Nagurskis Ketverių kad 1792 m. sūnus Jonas pasitraukė iš Lietuvos bei Be to, kiek anksčiau viename iš savo laiškų Vilniaus postą J. Nagurskis49 buvo paskirtas paties Lenkijos metų seime rėmė seimelių reformas bei Gegužės grėsmę turtui rusų invazijos metu, galima teigti, jog vyskupas siūlėsi „kas padėti mūsų J. Nagurskioanksčiau jau sūnui yra buvę įgyti sukilimo vado. 3 d. konstituciją. Be to, visi trys – Jokūbas, Jonas Nagurskiai tikrai pateko į neramumus sukėlusios sutarta“postą Vyriausiajame Tribunole bei patekti į Senatą. 1794 m. vasarą kovose su sukilėliais Rusijos ir Kajetonas – įvairiomis formomis (finansine konservatyvios bajorijos nemalonę. Kontaktus Vyskupo42 teiginys kariuomenė susigrąžino iniciatyvą. 1794 m. parama, vadovavimu kariniams daliniams, darbu galima paaiškinti ir tuo, kad Nagurskiai bei rodo, jog tai buvo ne spontaniškas rugpjūtį rusai užėmė Vilnių, spalio mėnesį jau buvo 1794 m. sukilėlių institucijose) prisidėjo prie kovų

Masalskiai buvo ilgamečiai sąjungininkai. Jokūbo pasiūlymas, o veikiau ilgai trukusių derybų arba užimta43 visa LDK teritorija iki Nemuno, o lapkričio už ATR Nepriklausomybės išsaugojimą. Kiaupa, Zigmantas, et al. Lietuvos istorija iki 1795 metų. Vilnius: 50 Nagurskio tėvas ir vyresnysis brolis (Pranciškus išankstinio Jokūbo parengto politinės karjeros pradžioje pasiekta Varšuva. Viskas baigėsi 1795 m. Kiaupa, Zigmantas, et al. Lietuvos istorija iki 1795 metų. Vilnius: Arlila, 1998. P. 344. Arlila, 1998. P. 346. bei Laurynas Nagurskiai) kartu su I. Masalskio plano sūnui sudėtinė dalis. Taigi, manytina, kad 44 1794 m. balandžio 25 d. universalas LDK vaivadijoms, pavietams ir 51Trimonienė, Rita Regina. „Nagurskių giminės istorija“. Kurtuva. tėvu Mykolu Juozapu 1733 m. buvo pretendento40 į Vilniaus vyskupą bei Nagurskius sieję kontaktai miestams. LMAVB RS. f.255, b.1318, l. 1–1v. Sudaryt. Kulevičius S. 2006. T. 8. P. 10. 45 ATR sostą Stanislovo Leščinskio rėmėjai. 1763– nenutrūko ir kritiniu valstybei momentu. Raila, Eligijus. Ignotus, Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas 52Moravskis, Stanislovas. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: Masalskis. Vilnius: Aidai, 2010. P. 92. 176439 m. tarpuvaldžio metu Jokūbas Nagurskis 1794 m. balandžio 16 d. LDK prasidėjo prieš atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825). Vilnius: Mintis, 1994. P. 95. 46 Petkus, Viktoras. Dokumentai. Vilniaus vyskupo kunigaikščio Ragauskas, Aivas, „Laikraščiai keliauja į Kurtuvėnus. Provincijos 53 priklausė Masalskių ir Čartoriskių vadovaujamos 41okupacinę Rusijos kariuomenę nukreiptas sukilimas, Drungilas, Jonas. „Jokūbo Ignoto Nagurskio gyvenimo ir veiklos Igno Jokūbo Masalskio laiškai Žemaičių kunigaikštystės pakamariui Gaidamavičius, Giedrius. „Kurtuvėnų Nagurskiai – M. F. dvaro komunikacijos ypatybės XVIII a. antroje pusėje“. Kurtuva. Jokūbui Nagurskiui: 1793 m. gegužės 13 d. I. Masalskio laiškas iš Čartoriskio klientai ir „familijos“ šalininkai? (laiškų analizė)“. bruožai“. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2007. T. 10. P. 151, Sudaryt. Kulevičius S. 2006. T. 8. P. 32. 155 (išnaša nr. 51). Gardino. Vilniaus vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis. Vilnius: Petro Padubysio kronikos. Nr. 2 (2015). P. 37. 47 54 ofsetas, 2000. P. 180. 42 Ten pat. P. 32. Zielińska, Zofia, „Nagurski (Nagόrski, Nahorski) Kajetan h. Petkus, Viktoras. Dokumentai. Vilniaus vyskupo kunigaikščio 48 40Raila, Eligijus. Ignotus, Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Igno Jokūbo Masalskio laiškai Žemaičių kunigaikštystės pakamariui Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė, et al. Modernios administracijos Pobόg“. Polski słownik biograficzny. T. XXII, Warszawa–Krakόw: Masalskis. Vilnius: Aidai, 2010. P. 14–15; Błaszczyk, Grzegorz. Jokūbui Nagurskiui: ? m. lapkričio 14 d. laiškas iš Vilniaus. Vilniaus tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764–1794 metais. Polska Akademia Nauk. Instytut Historii, 1977. P. 457–458. „Nagόrski (Nagurski)“. Herbarz szlachty żmudzkiej. T. 4, Warszawa: vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis. Vilnius: Petro ofsetas, 2000. P. Vilnius: Petro ofsetas, 2014. P. 600. 55Trimonienė, Rita Regina. „Iš Kurtuvėnų dvarininkų Nagurskių tarnų Wydawnictwo DiG, 2015. P. 275. 178. 49Ten pat. P. 604. gyvenimo (XVIII a.)“. Kurtuva. Sudaryt. Lopeta V. 1999. T. 5. P. 108.

42 43 Herbas su skrybėle –

mįslė Lietuvos heraldikai Kai kurie istorijosSenosios mylėtojai Lietuvos šį herbą iškart įvardijo Lietuvos heraldikos mįsle, nes čia atvaizduotas herbas mūsų heraldikai visai nematytas.Senoji Lietuviškai Lietuva heraldikai nebūdingas ir pats simbolis – kepurė/ skrybėlė. Tad herbo pavadinimą kol kas naudojame tik sąlyginai, kopijuodami 2) knygos autoriaus paliktą įrašą, kol paaiškės daugiau PRAEITIES MĮSLĖS informacijos apie patį herbą ar jo kilmę. ( Kai kas iš karto šį herbą atmetė, kaip Violeta RUTKAUSKIENĖ nelietuvišką, kiti bandė ieškoti sąsajų su Lietuvos Istorikė (JAV) valdovo ar Didžiojo kunigaikščio valdžios ženklu, treti – su frygų laisvės kepure, dar vienai grupei SENOSIOS jis buvo tik klouno ar nykštuko kepurė. Kokio 1480 m. K. Grunenbergo herbyne at- nors apčiuopiamesnio paaiškinimo surasti nei vaizduotas Senosios Lietuvos herbas. vieniems, nei kitiems nesisekė. Todėl internete LIETUVOS kilusi diskusija plačiau neišsivystė. Senosios Lietuvos herbas Senosios Lietuvos (?) herbas Iš tikrųjų lietuviškoje heraldikoje tokio K. Grunenbergo herbyne. XVI a. herbyne. Vokietija. HERBAS AR ?.. ženklo ir su žiburiu nerasi, o istorijoje, kaip sako Vokietija, 1480 m. istorikai, nepastebėta net jokių užuominų apie tai. Bet ar tikrai? Būtų keista, jei Vakarų Europos bibliotekose esančiuose herbynuose įvairiais amžiais atsikartojantis Lietuvai priskirtas herbas Lietuva viena šalia kitos. Abu herbai vienas su kitu Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko atrasti nebūtų kaip nors atspindėtas mūsų istorijos susiję, kažkuo artimi, jei jau herbyno sudarytojas gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daug vingiuose. juos kartu sustatė ir sugrupavo. Nevertėtų čia kam nematytų senosios lietuviškos heraldikos Pirmoji žinia – XIV a. herbyne įžvelgti sudarytojo klaidos. pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) Pats herbyno sudarytojas riteris K. Grunenber buvo didelė staigmena. Tęsiant paiešką lietuviškų Senosios Lietuvos gas gerai nusimanė heraldikos srityje. Ruošdamas herbų vien tik su Vyčiu susikaupė apie 40, o Pagrindinę sensaciją apie niekur negirdėtąRitters herbyną naudojosi originaliais dokumentais ir pridėjus kitus, - ir daugiau. Dabar tie atvaizdai und Burgers zu Constanz herbą mums palikęs 1480 m. archyvine medžiaga, likusia KonstancoSenosios rotušėjeLietuvos kartu su papildomai surinkta informacija vos spausdintas K. Grunenbergo herbynas ( po garsiojo bažnytinio suvažiavimo (1414–1418 telpa į tris storiausius segtuvus. Kai kurie Lietuvai ) duoda ten pat ir daugiau m.). Tame 1480 m. leidinyje Sembos arkivyskupo ir arkivyskupijos priskiriami herbai, juose esantys ženklai, simboliai informacijos. Kiek žemiau po kepure yra ir herbas atvaizduotas gan neįprastai, kaip tirolietiš vėliava J. Dlugošo veikale “Banderia Prutenorum” (Prūsų vėliavos). ir prie jų esančios legendos, užrašai ne tik kad kitas puošnus keturių laukų herbas su Hercog dviem ka skrybėlė, papuošta plunksna. Jis atkartojamas nematyti, bet ir keliantys nemažai klausimų: ar jie vonheraldinėmis Littavo figūromis, o virš jo esantis įrašas ir vėlyvesnių laikų herbynuose, tiesa, kiek skir tikrai lietuviški? Suspėjus atrastuosius atvaizdus byloja, jog čia matome Lietuvos hercogo ( tingais kito laikmečio mados vaizdais. Štai publikuoti prieš Tūkstantmečio šventę (2009 m. ) herbą. Dešiniosios pusės pirmajame Bavarijos (Vokietija) bibliotekoje saugomame XVI vasarą), Lietuvos istorijos internetiniame forume skyde baltu apsiaustu vilkintis raitelis ant balto a. I p. sudarytame herbyne “Wappenbuch” (BSB The (vedėjas – istorikas T. Baranauskas) dėl jų kilo žirgo rankoje laiko pakeltą kalaviją. Kitame Cod icon 392) toji kepurė vaizduojama tarsi mūsų ZurichDidžiojo Rool – lietuvių of Arms valdovo titulą. diskusija, kuri, pritrūkus platesnės informacijos, skydo lauke – juodas karys ar riteris su pakeltu laikų Kalėdų Senio – raudona su baltu atvertimu. Ankstyviausiai šis herbas fiksuotas XIV a. “ tuoj ir prigeso. Didžiausias tačiau sujudimas ir kalaviju, ranka besiremiantis į mėlynos spalvos Prie jos yra ir įrašas, kurį pilną sunku įskaityti, tik The Zurich “Rool herbyne. of Arms Jame toji kepurė nusistebėjimas iškilo dėl KonradoSenosios Grunenbergo Lietuvos riterišką skydą. Figūros pažįstamos ir žinomos: keli žodžiai (viršuje – Litto uno(?), o žemiau – von atvaizduota raudonos skrybėlės pavidalu. Ciuricho knygoje “Riteriai ir didikai Konstance” (Ritters und lietuviškas raitelis – Vytis ir TrakųSenosios (?) Lietuvos karys, Littovino(?) pagelbsti; akivaizdu, jog kalba eina herbynas ( ) sudarytas apie Burgers zu Constanz) surasto naudotos Kęstučio ir Vytauto antspauduose ir jų apie Lietuvą. Kad neklystame įžiūrėdami lietuviškus 1340 m., remiantis dar senesnio vokiško herbynoSenajai herbo, kuriame atvaizduota Alt stilinga Littavo bajoriška heraldikoje. Tad viršuje esantis ženklus, padeda susigaudyti ir šalia esantis kitas faksimile.Lietuvai Dabartiniai šveicarų bei kitų šalių kepurė/ skrybėlė,1) o prie jos metraštininko paliktas herbas neturėtų būti dailininko, metraštininko herbas, toks pat kaip ir K. Grunenbergo pieštasis, heraldikos specialistai šį herbą priskiria ne vokiškas įrašas, skelbiantis “ ” (“Senoji ar herbyno sudarytojo lakios vaizduotės ar jo - su baltu raiteliu ir juodu kariu, laikančiu mėlyną , o su klaustuku – Rutenijai (?), Maskovijai(?), Lietuva“). ( 44išmonės vaisius. Viskas dera: Senoji ir Naujoji skydą bei šalia jo esančiu įrašu, liudijančiu Vytauto 45Rusijai (?). Panašių herbų su kepurėmis turėjusi ir Heraldinės mįslės įminimas – (8) „Aukso Vilnos ordino“ sąrašuose Prūsija, senais laikais dažnai maišyta su Rusija. Kaip matome, kiek tyrinėtojų, tiek ir inter- genujiečių pirklių uostą, o iš ten laivais pasiekė Būtent tokius prūsiškus herbus su raudonomis pretacijų mus dominančios kepurės tema. Tačiau Konstantinopolį. Laisvės kepurė kepurėmis XV a. pavaizdavo lenkų istorikas ir istorinis palikimas suteikia ir daugiau galimybių The Zurich Rool of Arms Lenkijos heraldikos pradininkas J. Dlugošas, pasiaiškintiKrikšto apie dovana šios kepurės – raudona reikšmę. kepurė Ankstyviausiai herbas su kepure paminėtas aprašydamas Žalgirio mūšyje paimtas kryžiuočių Senosios Lietuvos “ ”, 1340 m. sudarytame vėliavas. Knygoje “Banderia Prutenorum” jis aprašė Internete kilusioje diskusijoje dėl naujai surastų herbyne, remiantis dar ankstyvesnio vokiško her ir paliko Sembos arkivyskupo ir arkivyskupijos (p. herbų herbas buvo bandomasfrygų byno duomenimis ir informacija. O pats Ciuricho (3)114 -115) bei Ragainės komtūro vėliavų atvaizdus Archeologas Vykintas Vaitkevičius rašinyje kepurėmissieti su frygų kepurėmis.pilos pileus) Iš tiesų Senovės frygai herbynas laikomas vienu seniausių ir svarbiausių (p. 198-199) su trimis raudonomis kepurėmis. “Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka” mini įdomų dėvėdavo ilgaviršūnes kepures, vadinamaspileus Šventosios Romos imperijos kilmingųjų herbų Tačiau jis nepaliko jokio paaiškinimo, ką šios faktą apie kepures. Cituodamas lenkų teologą (gr.- , lot. - . Romėnai tvirtino, rinkinio knyga Europoje ir pasaulyje. Siejant jo raudonos kepurės reiškė ir ką jos nukariautų ir istoriką Joną Lasickį, jis rašo, kad “krikštytis jog tokia kepurė, pas juos vadinta , atkeliavo sudarymo laiką su Lietuva, galime pastebėti, kad baltiškų vietovių žmonėms simbolizavo. žemaičiai buvo ir sukviesti raudonų prie kepurių”. Šatrijos (7)kalno. Tai su jais iš Trojos. https://pl.wikipedia.org/wiki/ šis unikalusSenojo herbųLietuvos rinkinys Šveicarijoje buvo Magistro laiške – apie pagonišką karūną daryti karalius Jogaila juos ragino duodamas pinigų, Troja Romoje ji buvo laikoma laisvės simboliu.- ruošiamas tuo laiku, kai Lietuvą valdė Gediminas. žydrų drapanų Apie Išlaisvinti vergai ją gaudavo paleidžiant Laisvės į laisvę. Tačiau herbo mįslę padėjo įminti raudoną kepurę lietuviai turi net keletą posakių: Vėliaukepurės tokios kepurės tapo Prancūzijos revoliuci ne jis, o vėlesnysis jo palikuonis – Žygimantas “Be raudonos kepurės neprieisi, neprisiprašysi; gal jos išsivadavimo simboliu ir yra žinomos Senasis. Šiek tiek informacijos apie pačią kepurę ar raudoną kepurę užsidėti, raudoną kepurę nusiėmus vardu. Laisvės kepurę, kuri dažniausiai- kepures randame ir atskiruose istorijos šalti- nusilenkti?” Iš jų galėtume suprasti, jog “raudonos vaizduojama raudona, kaip laisvės simbolį savo niuose. Apie tai užsimenama ir viename Ordino kepurės” įvaizdis Lietuvos tautosakoje yra fiksuotas, heraldikoje naudoja Argentina, Bolivija, Kolum- magistro laiške, rašytame 1390 metais. Jame kal- jos buvusios svarbios, apie jų reikšmę žinota, jos bija, Kuba, Salvadoras, Haiti, Nikaragva, taip pat ji bama apie pagonišką karūną ir pagonišką kepurę. buvo vertinamos. Kad taip buvo, pasakoja dar matoma ir JAV valstybinėje heraldikoje. Šis sim Tai – zolaiškas, sende kurį wir Ordino euwer magistras Irluchtikeit siunčia bi desem Bavari sel vienas Išgelbėjo įdomus faktas. Vytauto dovanota kepurė bolis plačiai naudotas ir ant daugelio valstybių benjos kunigaikščiui briffczeiger eyne kartu heidenische su dovanomis crone iš, diLietuvos: Ir wen leidžiamų monetų, popierinių pinigų. Kepurės uch([…] lust czu mittage uen ober das bette sperren simbolis yra pastebėtas ir masonųSenosios heraldikoje. Lietu moger vor mucken und fligen und das heise wir in vosKol kas nėra jokių požymių, kurie leistų frygų ar unserm lande eyn fligenitcze, Wir senden uch ouch Įdomų pastebėjimą apie kepurę /es paliko Laisvės kepurę sieti su aptariamu eynen heidenischen hut di sint us littowen komen Anglijos ir Burgundijos karalių pasiuntinys herbu ir jame atvaizduota kepure. Tačiau čia (4) riteris Gilbert Lanoy, 1421 m. aplankęs Lietuvą Senosiospaminėti Lietuvos istoriniai faktai ir aukščiau papasakotos ir jos valdovą Vytautą. Vytautas ambasadorių istorijos niekaip nepaaiškina mus dominančio […]). Istorikas prof. B. Dundulis, minėdamas tą gražiai priėmė ir pagerbė, surengė jo garbei net herbo reikšmės, kilmės ir neat patį šaltinį knygoje “Lietuvos kova dėl valstybinio(5) kelis pietus, o išvažiuojant gausiai apdovanojo. skleidžia Europos herbynuose jo pasirodymo savarankiškumo XV a.”, teigia, jog tai gali būti „ne Išlydėdamas garbingą karalių pasiuntinį, priežas čių, aplinkybių. tik valdovo, bet ir žynioLietuvos valdžios valdovų ženklas“. insignijos Vytautas jam įteikė dvi šilko šūbas (soubes), XIIITačiau a. pabaigos-XV istorikė a. dr. vidurio L. Skurvydaitė majestotiniuose savo zibelinų kailiais pamuštas, keturis šilko antspauduose:tyrinėjimų studijoje ikonografiniai “ politinės pro- drabužius, ketvertą arklių, keturis savo livrėjos gramos ypatumai, valdovų insignijų reprezen- kapišonus, dešimt išsiuvinėtų galvos apdarų, tacija antspaudų vaizdeliuose” greičiausiai – kepurių ir dar kitų dovanų. Gausiai - apdovanotas, apleidęs LDK teritoriją, pasiuntinys aiškina, jog iš su savo palydovais atsidūrė Totorijoje ir kelionėje laiško turiniocrone) matyti, kad kalbama ne apie val išgyveno visą eilę nelabai linksmų nuotykių, dovo insignijas, o veikiau apie tam tikrą karūną kurie tik Vytauto globos dėka baigėsi laimingai. Cronear vainiką ( , kuri pokaičio metu kabinamadi Ir Aštuoniolika dienų Gilbertas važinėjo Lietuvos wenvirš uch lovos, lust kad czu apsaugotų mittage ruen ją nuoober uodųdas bette ir musių. sper totorių žemėmis. Netoli Kafos užpuolę pikti ren moget mūsų vor krašte mucken vadinama und fligen musinuke und das heise ([…] wir totoriai norėjo paimti nelaisvėn. Tačiau čia juos in unserm lande eyn fligenitcze (6) išgelbėjo Vytauto dovanotos kepurės ir livrėjos, kurias pasiuntinys ir jo palydovai tą dieną lyg Žygimanto Senojo kilmės pristatymas „Aukso Vilnos ordi- Trys karaliai su frygų kepurėmis. VI a. freska Šv. Apolinaro no“ kavalierių garbės knygoje, aut. Jean Babtiste Maurice, [...]). Tad apie tyčia sugalvojo užsidėti. Jau vien tų ženklų bazilikoje Ravenoje, Italija. 1665 m. Briuselis. „pagonišką kepurę“ jokio paaiškinimo šiame laiške pakako, kad užpuolikai paliktų ramybėje. Vytauto mokslininkė neranda. 46kepurės išgelbėtas G. Lanoy spruko į Kafą, Italijos 47 (10) Naudota literatūra ir šaltiniai : 1. Lietuvos-Lenkijos karalius Žygimantas SenasisAukso Alšėniškytės-Jogailienės – Kijevo kepurė. http://www.delfi.lt/mokslas/moks buvoVilnos ordinu.pirmasis iš mūsų valdovų, apdovanotas Karalienės Sofijos Alšėniškytės-Jogailienės, Kije las/senuosiusSenuosius herbus-lietuvos saugoja-herbus Bavarijos-saugoja valstybinė-bavar Burgundijos hercogo Pilypo III įkurtuoju vo vaivados dukros įvardijimas pristatant ir jos ijosbiblioteka.-valstybine -biblioteka.d?id=22970732 Ordino kavalieriai buvo iškilmingai naudotą herbą – kepurę, leidžia daryti prielaidą, kad 2 įrašomi į ordinų garbės knygą, kai kada ir smulkiau toji Kijevo herbe atsiradusi kepurė buvo Lietuvos . http:// aprašant kilmę bei nuopelnus. 1665 m. Briuselyje valdovo valdžios simbolis, skirtas Kijevui. Naudoti digital.ub.uni. Des Conrad Grünenberg,-duesseldorf.de/ihd/content/pa Ritters und Burgers zu pasirodė „Aukso Vilnos ordino“ kavalierių herbynas, jį tegalėjo Lietuvos valdovų vietininkai (vaivados) geview/8079263Costenz Wappenpuch Ausburg, 1480. kuriame randame visų Lietuvos-Lenkijos valdovų Kijeve bei jų palikuonys. Todėl K. Grunenbergas, 3 pristatymus: nuo Žygimanto Senojo iki Jono sudarydamas knygą „Riteriai ir didikai Konstan . Banderia Prutenorum. Jan Dlugosz , K. Gorski, Kazimiero, su trumpai paminėta valdovų giminės Senosiosce“ (Ritters Lietuvos und Burgers zu Constanz), piešdamas 4. - istorija bei valdomų žemių bei giminių herbų Lietuvos hercogo Vytauto herbą virš jo įdėjo ne Warszawa, 1958. p. 114–115; p. 198-199. atvaizdais. Tarp atvaizduotų valdovo valdomų , kaip mes jį pradžioje sąlyginai Codex Diplomaticus Prussicus. Urfunden Sam Senosios Lietuvos Karalius Gediminas prie Kijevo vartų. Iliustracija iš žemių herbų randame ir tą mįslingą kepurę, kurią pavadinome, o Vytauto antrosios žmonos Julijonos mlungJ. Voigt. zur ältern Geschichte Preussens aus dem L. Chodżko, La Pologne Historique, Litteraire, Monumentale K. Grunenbergas pavadino her Alšėniškytės-Vytautienės, Kijevo vaivados Jono 5Königl. Geheimen Archiv zu Königsber. Regesten et Pittoresque, Paris, 1835–1847. von Königsberg, 1853, t. 4, Nr. 69, p. 113. bu. Leidinys nespalvotas,Kiouie sunku nuspręsti apie Alšėniškio (valdžiusio Kijevą 1396–1401 m. ) pačios kepurės spalvas, tačiau prie herbo yra dukros paveldėtą simbolį. Labai tikėtina, jog . B. Dundulis. Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a. Vilnius, 1968, p. 78, (išnaša aiškus užrašas: . Toji kepurė – Kijevo herbas. kepurės simbolis buvo kurio nors Lietuvos val 6. Nr. 5). Tik kaip jis siejamas su Lietuva? Gal viduramžių ir simbolius. Tačiau verta prisiminti, kad Lietuvos dovo išskirtinai paskirtas tik Alšėniškiams, val - . L. Skurvydaitė. Lietuvos valdovų insignijos XIII herbynų sudarytojai suklydo? valdovų vainikavimo ceremonijoje naudota mitra džiusiems Kijevą, nes kiti Kijevo vaivados naudojo - Gedimino kepurė – Kijevo vaivados ženklas. (9) amžiaus pabaigos-XV amžiaus vidurio majestotin neretai pagal tradiciją vadinama Gedimino kepure ir kitus simbolius, pvz., angelą, o pati Alšėniškių Alšėniškių giminės įamžinimas iuose antspauduose: ikonografiniai politinės pro- Gal reikėtų ta proga prisiminti ir Burgundijos giminė nuo seno naudojo ir kitus savo giminės gramos ypatumai, valdovų insignijų reprezentacija- karaliaus pasiuntinį G. Lanoy išgelbėjusias Lie simbolius. Nauji herbai Lietuvos heraldikai antspaudų vaizdeliuose. ISSN 1392-0448. Lietu tuvos valdovo įduotas kepures. vos istorijos studijos, Nr. 14, p. 28. http://etal Tam tikrų pamąstymų galėtume turėti, siejant Tuo pačiu tikslinga pamąstyti ir apie Lietuvos pykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB- šiame herbe esančią kepurę su žinomu Kijevo valdovo ženklą, kuris galėjo būti suteiktas Kije 70001:J.04~2004~1367154603222/datastreams/ - Rusios valdovų valdžios simboliu Monomacho vui ar jį valdyti paskirtiems Lietuvos valdovo Baigiant vertėtų akcentuoti kelisSenosios šios LietuvosLietuvos DS.002.0.01.ARTIC/content kepure, kurią vėliau pasisavino Maskva ir naudojo atstovams. Kad šiuo simboliu„ galėjo būti ir valdovo heraldinės mįslės momentus. Pirma: į Vakarų . V. Vaitkevičius . Lietuvos krikštas: istorija ir tau kaip savo carų regaliją, carų karūnacijos simbolį. kepurė (mitra), atskleidžia ir kita informacija. Jau Europos herbynus patekęs 8tosaka. ISSN 0236–0551 Liaudies kultūra. Pasak legendos, šią kepurę Kijevo kunigaikščiui minėjome, jog 1665 m. Aukso Vilnos ordino“ herbas su kepure yra Kijevo simbolis, žinomas nuo 2011/2(137) p. 14. Vladimirui II (1053–1125 m.) padovanojęs jo kavalierių herbyne pristatomi Gediminaičiai/ Gedimino laikų, po miesto įjungimo į Lietuvos . Klimas P. Ghillebert de Lannoy: Dvi jo senelis Bizantijos imperatorius Konstantinas Jogailaičiai prie savo giminės herbų turi ir Kijevo sudėtį. Kol kas nėra aišku, ar tai senas, iš anksčiau kelionės Lietuvon Vytauto Didžiojo laikais IX Monomachas. Tačiau yra ir kitų Monomacho kepurę, tačiau tik viename – Žygimanto Senojo naudotas miesto simbolis, ar jis atsirado Kijeve (1413-14 ir 1421 metais). Lietuvių tautos kepurės legendos versijų, kuriose kepurės kilmė giminės aprašyme – atskleista, kam šis herbas tik Gedimino laikais. Antra: šį simbolį naudojo 9praeitis. T. IV/knyga3/4 (15-16). Čikaga, IL.- nesiejama nei su Kijevu, nei su Kijevo Rusia, nei priklausė ir kas juo naudojosi. Ir čia mūsų laukia Gedimino ir vėlesniųjų jo palikuonių vietininkai JAV, p. 247-248. su jos valdovais. Tad į ją gal nereikėtų per daug dar vienas, bet ne paskutinis netikėtumas. Kijeve – vaivados ir jų palikuonys. Trečia: vėlesnių . L. Skurvydaitė. Lietuvos valdovų insigni koncentruotis. Anot tyrinėtojų, Monomacho Surašius ir išvardijus visus artimiausius laikų europinėje heraldikoje, sudaromuose jos XIII amžiaus pabaigos–XV amžiaus vidurio kepurės egzistavimas oficialiai minimas tik maž Žygimanto Senojo brolius – Lenkijos, Vengrijos, herbynuose jis pristatomas kaip Sofijos Alšė majestotiniuose antspauduose: ikonografiniai daug nuo 1328 m., tai yra nuo tol, kai Kijevas jau Bohemijos karalius ir Lietuvos valdovus, pami niškytės-Jogailienės, Lenkijos karalienės herbas, politinės programos ypatumai, valdovų insignijų buvo Lietuvos sudėtyje. nimas Žygimanto Senojo tėvas Lenkijos karalius o pristatant poroje su Vytauto herbais – kaip reprezentacija antspaudų vaizdeliuose. ISSN- Kijevas į Lietuvos sudėtį pateko apie 1321- Kazimieras bei senelis Jogaila – Lietuvos Didysis antrosios jo žmonos Julijonos Alšėniškytės-Vy 1392-0448. Lietuvos istorijos studijos, Nr. 14, p. 1324 m., Lietuvą valdant Gediminui. Nemažiau kunigaikštis, Lenkijos karalius, o taip pat močiutė – tautienės turėtasis ar naudotas herbas. 29. http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/ob įdomu tai, kad panašiuSenosios laiku Lietuvos į Vakarų Europos “Sophie de Kiouie fa quatriefine femme” – Jogailos Šio rašinio tikslas – remiantis naujausiaisRitters 10jects/LT-LDB-0001:J.04~2004~1367154603222/- herbynus patenka ir Kijevo herbas, mūsų sąly ketvirtoji žmona Sofija Alšėniškytė – Kijevo undšaltiniais, Burgers pabandytizu Constanz atskleisti K. GrunenbergoSenosios datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content . Le Blason des Armoiries de tous les Cheva ginai pavadintas herbu. Netu vaivados Andriaus Alšėniškio dukra. Giminės Lietuvosherbyne „Riteriai ir didikai Konstance“ ( rime tikrų žinių jog Kijevo herbo pasirodymą aprašymo viršuje įdėtas Lenkijos karaliaus her ) atvaizduoto ir liers De Lordre De La Toison D’ OR. J. Baptiste Europos herbynuose galima sieti su Gedimino bas – erelis, apjuostas Aukso Vilnos grandine, herbu įvardinto herbo reikšmę, kilmę ir jo Maurice, Brusselles, 1665. https://archive. valdžia šiame regione. Nėra aišku ar Gediminas, o iš šonų – jo kilmę liudijantys giminės ir jos santykį su Lietuvos valdovais bei jo sąsajas su org/stream/bub_gb_RyRHAAAAcAAJ#page/ užėmęs Kijevą, perėmė senuosius Kijevo valdovų žemių herbai. Pačiame viršuje, kairėje pusėje – pačia Lietuvos valstybe. n227/mode/1up simbolius, ar ėmė naudoti naujus savus herbus 48senelių herbai: Jogailos – Lietuvos Vytis ir Sofijos 49 O tu, karaliau, man tavo darbas kuri atvėrė primena triūsą visko kūrėjo: svaigumą aukščio, tai taip dalykai, dangiškai svarbūs, kuri parodė iš žemės molio ateiti turėjo... skridimą paukščio,

Puodynė stiebias liemeniu liaunu, kuri lyg pasėlį tai vėl suslūgsta, išpūtus pilvą... tau šildė mintį, Ieva ir Adomas, pavirtę faunu, - ir tapo sielai BAJORAI – KŪRĖJAI matau - jon pieną ar vyną pila... tokia vienintėle...

VACYS REIMERIS Ak, raivos pirštai krumpliais molėtais, Ir upės sietuvą, h. Prusas I ak, sukas ratas, kaip žemės pusiaujas, ir miško traką, karaliau mano, taip visas pasaulis alyvų lietų ant šito rato dabar pakylėtas... ir dūmą prakuro,

Iš mano žodžių - matau - Dievas juokias, ruginės ašakas tylom atsistojęs už puodžiaus nugaros; ir slenksčio akmenį, Ar mes visi - ne puodynės tokios - dainas ir pasakas - žiesti Jo rankų - sūnūs ir dukros? tu viską atmeni;

Na taip, tik pilni gyvybės stebuklo, kiekvieną virpesį tikai pripilti būties nektaro... tos žemės saugai, Štai rankos ir molis jau prisidūko, su ja kaip skirpstas - kūrybos ratas jau užsidaro... šaknim suaugai...

Karalius šypso. Siurprizą mažą Tolumos brangios, paruošė man - pasigirt galiu - gerai, kad šaukiat, - jis draugui ne puodą, - nužiedė vazą: kitos padangės - Pripildyk ją mūsų vaikystės gėlių!.. nepranašaukit...

Kuršėnai. Vaikystės Glėbin šių klonių, kraujin šių vyšnių, draugas Gimtinė... aš po kelionių visam sugrįšiu... Molėta žeme, tu - man atrodo - Širdis prapuolus dar nenustojus stebuklų galios, - dienų atoluos... Ak, tu gimtine, žiūriu kaip žiedžia eilinį puodą Šaukia ją, šaukia meile begale! vaikystės draugas - Puodžių Karalius... mėlynos tolumos... Žvaigždė rytinė... Žvaigždė vakarė... Pirštai ne žiedžia - žaidžia ir groja, Mėlynos, ramios, delnai per molį rievėm lyg oblius; be galo brangios - delnai ir pirštai, draugus pešioję, virš lopšio žemės, vogę vaikystėj kaimyno obuolius... virš tos padangės,

5050 51 Pakartojo: Senas klausimas - Medus!.. Šarmotam stikle... Juokinga pasakyt: pradingo horizontas... Ir paduoda paplotį... Po kojom - sausuma, patikima, gera... Ar nuo Baltijos - baltai, Šypso perlais baltais Troleibusams riedant lenktom Vilniaus gatvėm, Bet stovi tu krante nelyg paraližuotas, - ar nuo baltų - Baltija? - indo veidas tamsus... mes - džiaugsmo ir vargo kelionėj kasdienėj - o kur tau eit, jei tolio nebėra? klausiu baltų lyg cukrus kopų... Aš norėjau ir kalbų daug išgirdom, ir veidų daug pamatėm, Jei jis tau prieš akis - Tyla... lietuviškai jam padėkoti, nes Vilnius - Jeruzalė, Vilnius - Šiaurės Atėnai... lyg aklas stiklo lakštas, - Juoda akim kiklopo ir iš džiaugsmo nupirkt Tiesa, čia šiandien retai besutiksi judėją, be perspektyvos šaukiančių taškų, švyturys saugo Nidą... jo papločius užtat graikų vėliava - mirga po Vilniaus saule; jei jis - ne skrydžiai, Į valtį visus... dabar mūsų žemė taip suktis pradėjo, ne troškimo akstinas, plakasi Kuršmarių vilnys, jog - pasaulis pas mus, o mes - į pasaulį... visad visus viliojantis kažkur... senos kaip amžių atsakas... Surūdijusios prieplaukos vinys, Veždamas publiką tylią ir margą, Juokinga pasakyt: pradingo horizontas... aitrus mauražolių actas... Kaimynas ir Dievas troleibusas šiandien rieda per darganą... O kur, už ko dabar lėti laivai pranyks? Prie lango šarmoto - tamsiaplaukis vaikinas, Arba - iš kur, pečiuitas lyg bizonas, Tai mįslė... Būtų gera ją įminus... Lyg barkasas krante, nukaršęs, matyt - studentas, japonas ar kinas... artės, sėdi atokaitoj kuršis; O kol kas... artės - Kas, kad Romoje minių minios... amžių su Baltija baręsis - Pro aklą stiklą nemato jis Vilniaus... greitasis traukinys? aš netikėlio pirkioje gimęs... - ir jis mano klausimui kurčias... Nyku gal... Tačiau, per sekundžių keliolika ir girias ir teisinas mano kaimynas. šarmotam lange, keisto jausmo pilnas, Gal jis beliks tiktai paveiksluos pavaizduotas Ar nuo Baltiijos - baltai, pirštu jis išbraižo mįslingą hieroglifą... su lygumom, kalnais ir su šilais... ar nuo baltų - Baltija? - Šį eilėraštį rašant pagelbsti netyčia Juokinga pasakyt: išnyko horizontas... kolega, sentenciją gerą sudėjęs... klausiu putos, Vilniuj - hieroglifas!.. Ir, kol išlipsima, - O kur ir saulė nuo dabar Štai ji: “Dievas mirė...Pasirašė Nyčė. baltos lyg pasakos... klausiu jį (su “ excuse”. kad kišu savo nosį...),- tekės Nyčė mirė... Pasirašė Dievas.” azijietis kiek droviai, bet ir su šypsena ir nusileis?.. Vėjas šiaušia bangas, man sako: parašiau čia - “myliu...ilgiuosi”. jos dūžta į valtį - Tebeatmena Nyčę naujaveiksmė era... Kiti nejaučia to... tikros, kaip amžių atsakas... Daug kas svarsto, ginčijas... Jiems - jūra ir ozonas, Neretai ir paskalija... jų į plaučius jie lyg balzamo gausiai pasiims... “Dievas yra, net jei jo nėra...” - Žemės pakrašty... O tavo vaikiškai nustebusiom akims atskamba žodžiai Paskalio. dabar - kaip niekad - Sanskritas Audros išjudintas, reikalingas horizontas!.. Kaimynas man niekad nesako - “sudievu...” liūties pernakt mazgotas, Delio gatvės kepykloj bet jam neramu, nors vaizduoja bedievį, išnyko toly lemiamas brūkšnys... Juokinga pasakyt: užteks šviesos ir saulės, papločiai kvepėjo... mąsto: jei Dievo nėra - ačiū Dievui, Aplink - migla... ir šilumos, ir žemės, ir vandens... Jų paviršiuje gelto skystimas saldus; bet jei jis yra, tai - neduok, Dieve... Negali būt! - Bet - jeigu miglos nepranyks - - Kaip tas skystis vadinas? - tačiau - pradingo horizontas, tai kaip pasaulis klausiu kepėją... ir tau siaubu, kad jis gal nebegrįš be horizonto žemėje gyvens? JIs, lyg dzūkas nuo Merkio, ton vieton, kur dar vakar lyg pusiaujas atsako: dalijo pilką dangų nuo vandens... - Medus... O kaip dabar... o kaip dabar pasaulis be horizonto žemėje gyvens?

52 53 vaikų: Jono, Jadvygos, Juozo ir Prano (parodos autoriaus Jono tėvo). Pranas Butkevičius gimė 1920 m. vasario 23 d. Angirių kaime, Kėdainių apskrityje. Piešti pradėjo jaunystėje, gyvendamas ant gimtosios Šušvės krantų. Baigęs Kėdainių gimnaziją, pėsčias atėjo į Kauną ir įstojo į Kauno meno mokyklą. Tačiau dėl lėšų stokos studijų nebaigė. Nuo to laiko iki pensijos dirbo geležinkelyje budėtoju (iki 1943 m.) ir inžinieriumi-dispečeriu (1943–1975). Tačiau kurti nesiliovė ir tapė paveikslus visą gyvenimą. Kazys MACKEVIČIUS Mokėsi iš tokių garsių dalininkų, kaip P. Sezanas, h. Gieralt bajoras A. Matisas, A. Gudaitis, jam daug padėjo draugystė Autorius prie savo darbų. su prof. V. Karatajumi, kuris išmokė jį tapybos technikos pagrindų. BAJORŲ PRANO 1975 m. Pr. Butkevičius, sulaukęs penkiasdešimt penkerių, išėjo į pensiją ir su žmona Janina Jonas Butkevičius. Himalajų terasos.60x60 cm, al., dr., 2016. IR JONO atvažiavo gyventi į sodybą jos tėviškėje, Dumsiškių Š. m. kovo 3–31 dienomis Lietuvos technikos kaime (Jonavos r.). Čia, gamtos prieglobstyje, BUTKEVIČIŲ bibliotekos „Freskos“ galerijoje veikė bajoro Jono atsidėjo menui, tapybą derindamas su drožyba. Butkevičiaus tapybos paroda „Skrydis“. Įdomi Dumsiškiuose jis nutapė gražiausius savo parodos autoriaus asmenybė, jo bajoriškos šaknys. paveikslus, drožė kryžius, koplytstulpius, KŪRYBINĖS J. Butkevičius gimė 1948 m. lapkričio 27 d. bareljefus, baldus. Palaipsniui su žmona Janina, Kaune, bajorų Prano Butkevičiaus ir1 Janinos padedant sūnui Jonui, aplinką pavertė parku, TRADICIJOS Butkevičienės (Petrauskaitės) šeimoje. Truputis sodybą – muziejumi. Su žmona ir sūnumi apkeliavo informacijos apie šias bajoriškas gimines . visą Lietuvą, tapė bažnyčias, gamtos peizažus, piešė Butkevičiams2 bajorųTrzaska titulas patvirtintas 1779 kryžius ir malūnus. m. kovo 1 d. Vilniaus bajorų deputatų susirinkime Pr. Butkevičiaus darbai eksponuoti aštuoniose (6-ta knyga) , herbas – . personalinėse parodose (visų parodų kuratorius Butkevičių giminė aktyviai dalyvavo 1863 m. – sūnus Jonas), iš jų 1993 m. – „Vartų“, 1994 m. sukilime. Štai ką apie Butkevičius rašė J. Tumas- – „Šiaurės Atėnų“, 1995 m. – „Arkos“ galerijose Vaižgantas: „Lietuvos bajorija, ypač smulkioji, Vilniuje, 2005 m. – Jonavos krašto muziejuje pajuto istorinį savo uždavinį eiti su liaudimi, iš (paroda skirta Lietuvos 1000-mečiui). kurios ji nebuvo išrauta (...) Ji drąsiai ir lietuviškai Jono mama kilusi iš bajoriškos Petrauskų atkakliai ėmė grįžti atgal į liaudies lietuviškumą, tuo šeimos. PetrauskamsJastrziębiec bajorų titulas patvirtintas pačiu silpnindama lenkiškąjį elementą Lietuvoje3 1804 m.4 Vilniaus bajorų deputatų susirinkime (1-a (...) Minėtini Butkevičiai, Panceržinskiai (...)“ . knyga) , herbas – . Parodos autoriaus J. Butkevičiaus senelis Parodos autoriaus Jono proprosenelis Hermanas-Nikodemas (1881–1956) baigė Kauno Dominykas (gimęs apie 1825 m.), caro valdžios klasikinę gimnaziją ir grįžo ūkininkauti į Angirių persekiojamas už dalyvavimą 1863 m. sukilime, kaimą Kėdainių apskrityje. Pirmasis valsčiuje kartu su žmona Marijona Jurevičiūte-Petrauskiene pradėjo sėjomainą. Buvo išsilavinęs, puikus ir sūnumis dvynukais Juozu ir Vincentu (gimusiais medžiotojas ir žvejys, mėgo gamtą. Vedė bajoraitę 1Butkevičius Jonas. Bajoriškų Petrauskų ir Butkevičių giminių istori- 1850 m.) iš Laukuvos (Žemaitija) persikėlė gyventi Marijąjos. Taurosta. Vilkevičiūtę Jonavos krašto (1882–1975), kultūros istorijos susilaukė metraštis. 2015, keturių Nr. 1 į Jonavos valsčių, kur įsigijo žemės. Giminės tęsėjas (1), p.128–138. Vincentas Petrauskas (1850–1922) vedė Zofiją 2 Lietuvos bajorų palikuoniai. Sudarytojas Jonas Stankus. Vilnius: Žukauskaitę (1859–1946), su kuria susilaukė Danielius, 2000, p.74. 4 Jonas Butkevičius. Liepsnojančios gėlės.40x30 cm, al., dr., penkiųLietuvos bajorų vaikų, palikuoniai. iš kurių Sudarytojas Vladislovas Jonas Stankus. – parodos Vilnius: 3 Dr. Tumas J. Žurnalas „Vairas“, 1932, Nr.11. Danielius, 2000, p.179. 2015.

54 55 1910 m. vedė Bronislavą Naudinytę (1891– bendruomenės, kurios garbės pilietis yra, herbą 1978), susilaukė šešių vaikų, tarp kurių Janina (1999 m.). Domisi pasaulio civilizacijomis, jų menu Petrauskaitė (1921–2010) – parodos autoriaus ir istorija. Jono mama. Ji baigė Kauno 3-ąją gimnaziją ir dirbo J. Butkevičius visą gyvenimą studijavo tapybą, geležinkelyje, kur Gaižiūnų stotyje susipažino su aplankė daug žymiausių pasaulio muziejų ir meno būsimu vyru Pranu. Susituokė 1947 m. Kaune, kur galerijų. Tėvas Pranas vis kalbino sūnų pradėti 1948 m. lapkričio 27 d., gimė sūnus Jonas. 1956 m., aktyviai tapyti. 1993 m. tėvas nugruntavo šešiolika perkėlus Pr. Butkevičiaus darbovietę į Vilnių, šeima drobių ir ruošėsi pradėti tapyti abstrakcijas, sakė: irgi persikėlė ten gyventi. „Sprogsiu spalvomis ir formomis“. Deja, 1994 m. Jonas Butkevičius, tėvo Prano vedamas, menu, neatlaikė širdis. Tad sūnui nebeliko nieko kito, kaip ypač tapyba, domėjosi nuo mažens. Gerai piešė, tęsti tėvo menines tradicijas. 2014 m. Jonas, tapęs tad jo dėdė profesorius Vladas Karatajus, ilgametis senjoru, pradėjo pastelėmis piešti paveikslus. Vilniaus dailės instituto tapybos katedros vedėjas, Tačiau jo draugai, o kartu ir mokytojai – tapytojai Jonui baigus devynias klases (1964 m.), pasiūlė Ilona Žvinakienė ir Valerijus Zubriakovas – lankyti paruošiamuosius kursus Dailės institute – paskatino Joną imtis tapybos aliejiniais dažais, ką kad išmokti klasikinio piešimo. Pasitaręs su tėvais, jis ir padarė 2015 m. gegužyje. Šveicarijos seniūnijos herbas. Jonas Butkevičius. Gruziniškas natiurmortas.50x50 cm, al., Jonas nusprendė pasirinkti inžinieriaus kelią. Pagrindiniais mokytojais Jonui buvo jo tėvas dr., 2015. Baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą Pranas ir dėdė – prof. V. Karatajus, vienas žymiau puikiais pažymiais (baigė matematinę klasę), sių Lietuvos tapytojų. Be to, jis studijavo žymiausių įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pasaulio dailininkų A. Matiso, Ch. Sutino, Van kuriame 1971 m. baigė miestų statybos specialybę. Gogo, P. Gogeno ir kt., taip pat žymiausių Lietuvos autoriaus senelis. Gabų absolventą į tuometinę aspirantūrą pakvietė dailininkų – A. Gudaičio, R. P. Vaitiekūno, R. faktą – 2014 m., minint Bajorų sąjungos atkūrimo Bajoras Vladislovas Petrauskas (1877–1965), Miestų statybos katedros vedėjas prof. habil. dr. Martinėno ir kt. tapybą. Daug padėjo tapytojas ir 20-ąsias metines, iniciatoriai kartu su Jonu būdamas išsilavinęs, aktyviai įsijungė į Jonavos Vaclovas Vytautas Šeštokas. grafikas Gediminas Pranskūnas. iškasė 20 ąžuoliukų iš jo sodybos Dumsiškiuose valsčiaus savivaldos kūrimąsi – 1920 m. sausio J. Butkevičius dirbo dėstytoju Vilniaus Gedimino Tapyboje Jonas remiasi arsininkų tradicijomis. Jonavos rajone ir pasodino juos Skinderiškių mėnesį pirmuose nepriklausomos Lietuvos technikos universitete (buvusiame VISI) iki 2011 Autorius pažymėjo: „Man tapyboje svarbiausia – dendrologiniame parke prie Šušvės Kėdainių valstybės rinkimuose buvo išrinktas į Jonavos m. vidurio. 1980 m. jam suteiktas technikos mokslų spalvos, jų kontrastai, sąskambiai. Tapau atviromis rajone (beje, maždaug 5 km nuo Jono tėvo gimtojo valsčiaus tarybą, organizavo Jonavos tilto statybą,5 daktaro laipsnis, 1997 m. – profesoriaus vardas. spalvomis, naudoju plačią spalvų paletę, spalvų Angirių kaimo). 10 metų tarnavo Jonavos valsčiaus viršaičiu, po 5 Išleido tris monografijas ir vadovėlį, parašė per derinius priešpastatau gyvenimo kasdienybės Lietuvos nusipelnęs menininkas skulptorius, toVenckūnas – ilgamečiu Vytautas, Narkevičius Dumsių Artūras. seniūnu Jonavos ir ūkininkavovalsčiaus ir . miesto savivaldos kūrimasis 1918–1920 m. Jonava, Naujienos, 2015 130 mokslinių straipsnių, vadovavo daugiau kaip rutinai, vyraujančiai nervinei įtampai pasaulyje. medalininkas Juozas Kalinauskas, sakydamas m. vasario 3 d. pusšimčiui mokslo tiriamųjų darbų, Rail Baltica Ieškau vidinės santarvės tarp žmogaus ir gamtos, sveikinimo kalbą, apibūdino Joną kaip puikų geležinkelio idėjos autorius. Dvi kadencijas buvo nes joje jaučiuosi puikiausiai, o ji taip negailestingai organizatorių, mecenatą, organizavusį ne vieną Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) naikinama. Paveikslų tematika išplaukia iš gamtos, žinomų menininkų parodą, pasidžiaugė autoriaus senatoriumi, vieną – Vilniaus apskrities bajorų kelionių įspūdžių, kultūrinių klodų. Abstraktus tapybos darbų spalvingumu ir reljefiškumu ir vado pavaduotoju, dvi kadencijas – Legitimacinės kūrybos būdas leidžia išreikšti vyksmą, būseną, padovanojo jam savo sukurtą medalį Mikalojaus komisijos nariu. J. Butkevičius – aktyvus ke reiškinį – pavyzdžiui, skrydį, absurdą, ekspresyvus Konstantino Čiurlionio šimtosioms gimimo liautojas: apkeliavo per 70 valstybių, įkopė į būdas – išreikšti gamtą“. metinėms. Monblaną, Kilimandžarą ir kitas viršūkalnes. Pagal Parodoje eksponuota 20 tapybos darbų, J. Paklaustas, ką mano apie ateities darbus, savo projektus Lietuvoje pastatė 5 koplytstulpius Butkevičiaus nutapytų per aštuonis mėnesius, ir J. Butkevičius pažymėjo, kad tapyba jam kelia ir kryžių. Be to, pagal jo projektą išdrožtą kryžių, 1999 m. sukurtas Šveicarijos gyvenvietės herbas. kūrybos džiaugsmą, tad nori aktyviai tapyti toliau, skirtą Lietuvos ir Japonijos draugystei, kelionės Pristatydamas parodą šių eilučių autorius išbandyti įvairius tapybos stilius ir, jei pavyks, po draugai, vadovaujami Vytauto Bukausko (2014 pažymėjo, kad Jonas yra geras organizatorius – kelių metų organizuoti bendrą savo ir tėvo tapybos m. jis buvo pripažintas aktyviausiu Lietuvos per šešiolika galerijos gyvavimo metų į parodos kūrinių parodą. keliautoju), užnešė į aukščiausią ir šventu atidarymą dar nebuvo susirinkę tiek daug žmonių. Per parodos atidarymą, baigdamas savo kalbą, laikomą Japonijos kalną Fudzijamą, o po to Tardamas sveikinimo žodį bajoras, LBKS Jonas Butkevičius pasakė: pargabeno į Lietuvą ir pastatė Kryžių kalne. Pagal senatorius Donatas Baikštys paminėjo, kad – Mano moto: „Gyvenimas – nuostabi pasaulio Autoriaus skrydis. Jono projektus pastatytas koplytstulpis, skirtas parodos autorius bajorų tarpe yra daugiau pažinimo kelionė!“, tad džiaukimės gyvenimu! Lietuvos 1000-mečiui, įrengtas akmenų parkas žinomas kaip aktyvus keliautojas, o čia atsiskleidė To mums belieka palinkėti pačiam parodos 56Šveicarijos kaime. Jonas taip pat sukūrė Šveicarijos ir kaip menininkas. Donatas paminėjo įdomų 57autoriui ir sau patiems. gyventi pas vyrą, į Zastarčių dvarą (netoli Kuršėnų geležinkelio stoties). Likimo ironija: per septyniolika vedybinio gyvenimo metų Marija pagimdė dešimt vaikų (mirė Leonardas pagimdžiusi dvynukus). Dauguma vaikų išmirė Rupertas Juozas mažamečiai. Užaugo tik (1863–1923), Butkevičiai GIMINĖS ISTORIJA (1867–1904) ir (1870–1830) . Izabelė RIMDŽIŪTĖ Jų tėvas Ignotas Petras Egidijus mirė nuo širdies smūgio svečiuodamasis pas draugą Ketūnų dvare prie Kuršėnų. Jam buvo keturiasdešimt aštuoneri. Zastarčių dvaras tradiciškai atiteko vyriausiajam MANO GIMINĖS sūnui. Leonardui tuomet buvo tik penkeri metukai. SENIAUSIOS FOTO- Dvariškiai kartu su dėdėmis ir tetomis augino mažuosius. Teksto autorė su vyresniąja seserimi Indrėja. GRAFIJOS ANALIZĖ Leonardas su Rupertu buvo labiausiai artimi. Kai Leonardas sulaukė pilnametystės, 1888 09 28

Apie autorę. Nuotrauką analizavo ir giminės is Kauno Gubernijos Bajorų deputatų susirinkimo toriją narpliojo Vilniaus licėjaus 1D klasės mokinė nutarimu Nr. 692 išrūpino sau ir broliui Rupertui nušautas, našlė Adolfina Antanina kovojo dėl vyro Izabelė RIMDŽIŪTĖ. Darbas buvo pateiktas kaip bajoro titulo pratęsimą. giminės dvaro atgavimo, nes antstoliai iš varžytinių Istorijos projektas. Istorinė giminės nuotrauka. Prieš sukurdamas šeimą, Leonardas pardavė (neva už skolas) buvo pardavę jo dvarą. Atrodo, Pranas Butkevičius Zastarčius. Tuomet vyko Pirmasis pasaulinis žudikai buvo pridarę fiktyvių vekselių. Leonas Butkevičius Nuotraukoje nufotografuotas (sėdintis ant karas. Kaip pasakojo jo sūnus , Rupertas palaidotas Šiluvos kapinėse dabartinės Valentas triračio) mano proprosenelis „tėvas gavo lagaminą vokiškų pinigų“. Beje, Pranas Koplyčios vietoje, kur jau buvo dukrytės Kamilijos kažkur (1900–1990) ir jo broliukas (1904–1972; buvo žymus Lietuvos kariuomenės karininkas kapas. 1908 m. pradėjus statyti Koplyčią, kapas Mano giminės šaka tęsiasi iš Ruperto ant auklės rankų). Nuotrauka daryta 1904 m. Tais („Lietuvos kariuomenės karininkai“, t. 2, 2002). iškeltas. Našlė po tragiškos vyro mirties Butkevičiaus, todėl toliau apie jį. metais gimė Leono brolis Valentas. Jam vos keli paskendo rūpesčiuose: namuose dėl stuburo Rupertas Butkevičius mėnesiai. Tais pačiais metais nušautas vaikų tėvas traumos specialiame šarve buvo laikoma duktė Adolfiną Rupertas... (1867 03 27–1904 03 Celina – reikėjo kasdien nuimti šarvą, masažuoti Antaniną Urbanavičiūtę Nuotrauka daryta Paluknio dvare netoli 25) 1893 m. vedė Gulbės herbo bajoraitę kūną, vėl nejudamai jį suveržti; ilgai teko bylinėtis,

Betygalos. ir apsigyveno savo kol susigrąžino (dalinai išsipirko) ūkį, todėl nega- Kamilijos Paluknys – grafaitės Marijos Ulinskaitės tėvų motinos (Ulinskų) dvare, Paluknyje. Jiedu susilaukė lėjo dalyvauti perkeliant vyro kapą. Tik dukrytei Cilinos Stanislavos dvaras. Beje, grafo Ulinsko herbas labai įspūdingas, penketo vaikų: dukrų (1894–1895), buvo pastatytas medinis kryžius. Sklando gandas, Leono Valento puošnus, sukomponuotas iš aštuonių herbų. (1895–1911), (1897–1968), kad šeimos kapas buvo po kairiuoju Koplyčios Marija Ulinskaitė Septyniolikmetė grafo Ulinsko herbo bajorė taip pat jau minėtų ir . galiniu kampu. Bažnytiniuose dokumentuose Ignoto Petro (1836–1870) ištekėjo už Rupertas dirbo Betygalos taupomųjų kasų rastas laidojimo įrašas, tačiau nepavyko rasti jokio Egidijaus Butkevičiaus trisdešimtmečio Dolęga herbo bajoro banko valdytoju. įrašo apie kapo perkėlimą, statant Koplyčią. O gal (1824–1872) ir atsikėlė Kadangi Rupertas jaunas (37 metų) buvo palaikai net neiškelti? 58 59 Rimantą Gediminą Nerijų Po Pirmojo pasaulinio karo šeimą sudarė 4 (g. 1973), mano tėvelį (g. asmenys: motina, duktė Stanislava ir sūnūs Leonas 1975) ir (g. 1976) Rimdžius. bei Valentas. 1998 m. senelės mama, senelė ir visi trys jos Gediminas Rimdžius Jurgą Vėliau Paluknyje liko tik Adolfina Antanina sūnūs legitimuoti Dolęga herbo bajorais. Kudrevičiūtę Indrėją (1874–1963) su Valentu. Mano tėtis vedė Rapolą 1924 m. duktė Stanislava ištekėjo už Vytauto . Aš turiu seserį (g. 1998) ir Saikausko. Saikauskai 1940 m. buvo ištremti į broliuką (g. 2011). IŠ PRAEITIES Leonas Butkevičius Sibirą. Nuotrauka daryta fotografo, todėl nedaug Vincentą Lisauskaitę Mano proprosenelis 1926 pašalinių daiktų, žmonės pozuoja, neužsiima jokia m. vedė (1897–1975). veikla, fonas neaiškus, gali būti namo ar kambario Jiedu apsigyveno uošvijoje – Viliošių kaime netoli siena. Įspūdingas 1904 metų triratukas. BAJORO Ariogalos. Nagingas, darbštus Leonas, padedant Apranga atitinka to meto, XX a. pradžios, stilių. uošviui Lisauskui, kuris su trimis sūnumis Tuo metu buvo madingi platūs, žemę šluojantys uždarbiavo Amerikoje, nusipirko žemės ir sukūrė sijonai, puošnios, dekoltuotos suknelės. Tai IGNO KARPIO Viliošiuose didelį ūkį. Buvo universalus žmogus: atsispindi auklės aprangoje: ilga šviesi, pūstomis stalius, kalvis, bitininkas, savamokslis muzikantas rankovėmis, puošta nėriniais suknelė. Plaukai ROMANTIKA (skambino gitara, balalaika, mandolina, griežė tvarkingai surišti. Leono apranga taip pat atspindi smuiku). Pokaryje buvo numatytas tremčiai į tuometinį vaikiškų drabužių stilių – apsirengęs Sibirą. Apvaizdos dėka įvyko stebuklas: stribams tvarkingu kostiumėliu. duotas tremtinų žmonių sąrašas, traukiant stalčių, Lietuva tuomet priklausė Rusijos imperijai. 1904 sumažėjo vienu lapu (užkrito už stalčiaus) ir „vežė m. gegužės mėnesį panaikintas lietuviškos spaudos Apie milžiną vėžį Koks buvo nustebimas, kai vietoj lauktos žuvies tinkle pamatė didžiulį vėžį. Jo kiautai, tik nuo antro puslapio“. draudimas, spalio 31 d. suvaidintas pirmasis viešas sujungti žiedais, švietė saulės atspindžiais Ona Teresė Butkutė Butkienė Leonas ir Vincenta užaugino penkis vaikus, tai lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija it juodi riterio šarvai, o didžiulės, stiprios – (1927–2007), „Amerika pirtyje“, o gruodį pradėtas leisti pirmasis Šis pasakojimas iki šiol gyvena tarp žmonių, letenos, kaip plėšančios replės, siekė tolyn. - o piešinį, vaizduojantį milžiną vėžį, stovintį virš kuri vienintelė turėjo sutrumpintą pavardę, lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“. Išsigandęs Bubulis pasislinko į šoną. Tuo metu Irena Butkevičiūtė Bacerskienė Račkauskienė atsiklaupusio žvejo, galima rasti bene kiekviename vėžys pakilo ant užpakalinių kojų, po truputį nes Lietuvoje vyko pavardžių lietuvinimo vajus, Jau buvo jaučiamas pasipriešinimas caro patval Rėkyvos name. Juozas Butkevičius Vieną rytą, prieš saulei pakylant, pakilo ir kiautai, dengiantys jo korpusą, atsilukšteno dystei. Po metų prasidėjo didžiuliai bruzdėjimai. mūsų žvejys, liūdnesnis kaip niekada, nuėjo ir nukrito. Nusmuko taip pat apatiniai žiedai Marytė Butkevičiūtė Hofmanienė (g.1928), (1930–2004), Netrukus bus sukurtas ir išbandytas pirmasis nešinas tinklu link vandens. Pasveikino ir pasirodė šaunaus vyriškio stovyla. Jo tamsi Jadvyga Butkevičiūtė Šablauskienė (g.1935) ir lėktuvas, pradėtos skirti Nobelio premijos. dieną rytmetine daina, o paskui Dievo vardu delija (karinis bajorijos apsiaustas), susagstyta auksinėmis sagomis, siekė iki čiurnų, o klubus (1937– Pasaulinio karo nuojautos dar nėra. Jis prasidės metė tinklą į giliausią ežero gelmę. Aplinkui buvo tylu, net iškilminga: kylančios saulės juosė plati tvarkinga audeklo juosta, auksu 2007). po dešimties metų... perausta. Nepažįstamojo veidas švietė keista Rimutė Genovaitė Butkutė Rimdžiuvienė spinduliai atsispindėjo ir mirguliavo vandens Mano pagalbininkė, rašant šį darbą, buvo senelė Analizuodama seniausią giminėje rastą paviršiuje, tarsi mėgdžiodami sidabrinius ramybe, o tamsi barzda dengė krūtinę. Jono Butkaus (g. nuotrauką, daug sužinojau apie mūsų giminę (iš besitaškenančių žuvų blyksnius. Po kurio Persigandęs Bubulis sustingo iš nuostabos ir 1950). Ji – Onos Butkutės ir (1920– senelės šakos), išgirdau įdomių istorijų. Turėjau laiko Bubulis pradėjo palengva traukti savo netikėtumo. O tuo metu nepažįstamasis priėjo Algimantas Albinas Rimdžius tinklą link kranto. Kai tinklas ėmė judėti, prie jo, pasiskelbė, kad yra seniūnas Karpis, 1998) duktė. Senelės vyras (mes jį vadiname suvokti grafaitės titulą, bajorystės instituciją, žvejys padvigubino jėgas ir sunkiai ištraukė Rėkyvos savininkas-paveldėtojas. Jis jau keli Bočiumi) yra sovietinę tremtį ir perprasti giminės lemtingas laimikį į krantą. šimtai metų gyvenąs ežere, savo žmonos (g. 1942). Senelė ir Bočius užaugino tris sūnus: istorijas.

60 61 užkeiktas, ir tik šią dieną užsibaigė to užkeikimo terminas. Tereikėjo, kad kas nors su ryto saule užmestų tinklus ir jį ištrauktų į krantą. Kadangi lieka nugalėtoja. Namiškiai, giminaičiai ir draugai Antakalnio užuomazgų prielaidos“. Čia rasime ir jam, tam žvejui, tai pavyko padaryti, jam jis apsupę jį ratu tylioje ir gilioje užuojautoje. Gražia mažiau girdėtų faktų bei įvairių tyrinėtojų abejonių suteikiąs laisvo žmogaus vardą. Kaip tikras ramybe pažymėti ir visi kiti, susirinkusieji šalia ar ir prielaidų. šio valsčiaus savininkas visiems laikams jam netoliese. Apie Vilnių įvairiais laikais daug kas rašė. atiduoda buveinę, kurioje gyvena ir suteikia Prie pat patalo sėdi kunigas Florijonas,tebūna jo Keliautojai, istorikai, rašytojai. Pro Vilnių nuo visišką laisvę žvejoti Rėkyvos ežere. palaimintidraugas ir nuodėmklausys.geraširdžiai, nes jieKaip Dievą tik šią matys. akimirką jis seno pravažiuodavo karaliai, prezidentai, kai Persižegnojo persigandęs žvejys, persižeg baigė skaityti Šventąjį raštą šiais žodžiais: KNYGOS kurie pirmieji įvairių valstybių asmenys čia nojo ir Karpis. Tuomet Bubulis pabučiavo savo ir sustodavo, paviešėdavo. J. Vanagas savo pono ranką, palydėjo jį į dvarą, kur gavo rašyti LigonioDėkoju bruožai jums truputį už paguodos paraudo, žodį, jis kurisprispaudė tarsi Silvija PELECKIENĖ knygos pratarmėje pažymi, jog jo monografijoje nį dovanojimo raštą, ir nuo to laiko Bubulių šei skaidrusdraugo ranką šaltinis prie teka krūtinės į mano ir sielą. tarė trūkčiojančiu Neilgai man Gulbės h. bajorė vaizduojamas laiko tarpsnis, pradedamas nuo likobalsu: būti su jumis. Jaučiu kaip jėgos ir gyvenimas ma paveldėjimo teise turi savo grytelę ir sklypą buvusio Vilniaus priemiesčioprimirštas kilmės, baigiamas prie jos, niekada nejausdama trūkumų ir visa tolinasi nuo manęs. Kol nueisiu ten, kur manęs ties Antrojo pasaulinio karo pradžia. Ir knygos da meldžiasi savo geradario atminimui. laukia mano tėvų ir giminaičių brangūs šešėliai, BAJORO pavadinime akcentuojamas Antakalnis. norėčiau sutvarkyti reikalus, kurie liečia mano Monografijos autorius pasižada nekartoti to, kas Labdara badaujantiems turtą, paveldėjimą. Mirštu bevaikis, todėl galiu, jau plačiai žinoma, tikslas – mažiau žinoma ar neskriausdamas mano tolimų giminaičių, naudotis ODĖ visai nežinoma, dar niekur nenušviesta istorija. dalimi savo turto, jį atiduodant tiems, kuriuos visą Puikus, pagirtinas tikslas. Įdomu ir kitkas: kadangi savo gyvenimą jaučiau esant mano vaikais. Ten ANTAKALNIUI autorius ne istorikas, o architektas (dešimties Prie Rėkyvos dvaro susirinko daugybė žmonių, solidžių knygų autorius), į įvykius, faktus žvelgia bado suvarytų iš plačių apylinkių. Dvaro tarnyba tėve Florijonai, rasi paskutinę mano valią. ir kaip pastarosios profesijos plačiai pripažintas gyvai sukosi, kurstydama ugnį – didžiuliuose (pasakė rodydamas į toliau stovintį rašomąjį stalą), atstovas. katiluose garavo viralas. Pats ponas Karpis stovėjo Atliktas didžiulis darbas, kuris akivaizdžiai gonkose ir dalino nurodymus pavaldiniams, o jo Kunigas Florijonas išėmė rūpestingai sulankstytą patvirtina tyrinėtojo meilę ir savo profesijai, ir žmona su pagalbininkėmis – į eilutę sustojusiems popierių ir po įžanginių juridinių formalumų bei valstiečiams duoną, sūrį, rūkytą mėsą. pagrindinių sąrašų, pažymėtų testamente, rado Vilniui. Šeimininko įsakymu buvo išnešti ir kieme dovanojimų sąrašą neturtingiems valstiečiams. Pirmasis knygos skyrelis nukelia kelis išdėstyti mediniai pailgi tam reikalui pritaikyti Toliau ėjo įvairios lengvatos ir mažesni dovanojimai šimtmečius atgal – prie Neries ir laivybos ta upe, indai, į juos buvo pilamas karštas maistas iš užtarnautiems namiškiams ir tikros paspirtys „Primirštas Antakalnis“ Vilnius: plačiai aptariant jos vaidmenį miesto struktūroje. garuojančių katilų, nuo kurių kvapas skleidėsi reikalingiems. Niekas nebuvo aplenktas, užmirštas. Žuvėdra,Prof. habil. 2015 dr. Jurgio Vanago naujausioje Prisimenami ir Neries (Vilijos) pavadinimo į visas puses. Žmonės godžiai valgė, dėkodami Visi pažymėti, su didžiausiu rūpestingumu monografijoje ( variantai – Vilat, Wigilia, Nerige. Įdomu, kad šeimininko dosnumui ir kilnumui. Iki vėlaus vakaro apdovanoti. Kai baigė skaityti, kunigo Florijono ) – ne tik šio sostinės rajono pastaruoju vardu upę savo laiške kryžiuočiams tęsėsi ta išalkusiųjų puota, o kai šviesioje dangaus veide matėsi didžiausio pasitenkinimo išraiška, su atsiradimo istorija, bet ir gerokai ankstesni laikai. 1398 m. pavadino Vytautas Didysis. Kelios mėlynėje pasirodė mėnulis, viename dideliame rate kuria jis pažvelgė į ligonio veidą. Jame atsispindėjo Skyrelyje „Pilių kompleksas. Kreivosios pilies įdomios detalės: Žygimanto Augusto laikais kilo susirinkę valstiečiai, tarsi dėkodami, uždainavo visiška ramybė, tik akys spindėjo stipriu švytinčiu žūtis“ knygos autorius pažymi, jog „tektų vardyti idėja sujungti Baltijos jūrą su Juodąja prakasu vieną iš tęsiamų žemaitiškų dainų, kurios kiekviena žvilgsniu. daug autorių, neabejojusių „ikigedimininio“ nuo Neries iki Berezinos, vėliau tas sumanymas nata kiekvieno žmogaus širdyje atsiliepia aidu, Netrukus Ignas užmigo taip ramiai tarsi miegas jį Vilniaus faktu. Kaip ir St. Batoro Vilniaus net buvo pasiekęs Varšuvos seimą. Nors sujungti universiteto profesorius M. Limanowskis, jie Vilnių su Juodosios jūros uostais nepavyko, bet gerumu ir liūdesiu.Igno Karpio mirtis turėjo sustiprinti ir duoti jėgų gyvenimui prabudus. Žmonės mena, kad dar ilgai tą naktį jis šnekėjosi su įsitikinę, kad Vilnius dar iki Gedimino jau nuo seno pustrečio tūkstančio kilometrų vandens trasa tarp buvo amatų ir prekybos židinys, be to, pačiame Kuršių marių ir Juodosios jūros egzistavo. - kunigu, gi paryčiui ėmė akivaizdžiai silpnėti ir, kai vėl saulutės spindulėlis išspindo į kambario langą, lietuvių žemės viduryje, jos tautybės centre. (...) Aptardamas Vilniaus istorinius prekybos Išklotame minkštais kilimais guolyje, prideng vėliavnešys jau negyveno – užmigo teisingojo Bet Antakalnis, kaip Vilniaus miesto dalis, atsirado ryšius, sausumos susisiekimo kelius, J. Vanagas tame tamsia užuolaida, ilsisi Ignas Karpis – pas miegu. vėliau“. sugrąžina skaitytoją į 1323 m., į Gedimino kvietimą, kutinis iš Rėkyvos savininkų-paveldėtojų kartos.- KLOSY „Lietuvos bajoras“ ankstesniame numeryje jau išsiuntinėtą užsieniečiams, pažadant suteikti Jo veide, pažymėtame liga, nežiūrint marmurinio Versta iš: „RYKIOWSKIE JEZIORO“, 1868 m., skelbė medžiagą apie Kreivąją pilį. Šioje knygoje jiems laisvos prekybos sąlygas. Čia ir ekonominiai blyškumo, matosi ta šviečianti ramybė, kuri yra ge , Warszawa, Nr. 172, psl. 211. J. Vanagas kartas nuo karto vis grįžta prie jos. Ir ryšiai su senovės Lenkija, prekių mainai tarp Rytų riausias įrodymas, jog dvasia kovoje už gyvenimą Iš lenkų kalbos vertė Vilius PURONAS neatsitiktinai, nes su ta pilimi „sietinos ir būsimojo ir Vakarų Europos, tarptautinių ryšių plėtojimas, 62 63 vienu gražiausių Rytų Europos miestų. Įdomus tekstas apie didikų kūrimąsi Antakalnyje XVI a. bei naują madą XVII a. antrojoje pusėje – keltis už miesto ar į priemiesčius. Daug informacijos apie Radvilas, Tiškevičius, Sapiegas, Sluškas, Pacus ir jų rūmus bei kai kurių rezidencijų likimus, kaip Lietuvos praeities atspindį. Liūdnus PAŽINTYS likimus, deja. Pasidžiaugęs pagaliau prasidėjusia Sapiegų Prof. dr. Mindaugas STANKŪNAS rūmų restauracija, J. Vanagas vis dėlto užbaigia nelabai optimistiškai: „Praeis ne vieneri metai, kol po kelių amžių prievartinės įvairiai uniformuotų kareivių tarnybos rūmai atgims iš naujo. Tam KARALIŠKASIS reikės ir didelių pastangų, ir lėšų, kad nuo prakilnios architektūros būtų nugramdytos ją ŠVČ. MERGELĖS storai nugulusios laiko apnašos, prilipdytos negailestingai nudaužtos puošmenos, kad MARIJOS išgražėtų ir nušvistų buvusios spalvos, atsigautų dešimčių tūkstančių abejingų svetimšalių akių GAILESTINGUMO zulinti fasadai, kad prisimintų toli praeitin nugrimzdusius senus Sapiegų prabangos laikus, ORDINAS spalvingą bajorišką pirmapradę savo jaunų dienų priedermę“. svarbiausi pašto traktai, įvairiais mokesčiais Atskiras knygos dėmesys skirtas Petro apdėti vilniečiai, pirmosios muitinės ir kt. Vileišio rūmų ansambliui, šitos garsios giminės Plačiai išnagrinėtas miesto plano formavimasis, nuopelnams lietuvybei. 711 m. maurai persikelia per Gibraltaro Antakalnio užuomazga. „Vilnius nuo pat pradžių Gan netikėtas tekstas apie tarpukario lenkų sąsiaurį ir pradeda skverbtis gilyn į Europą. Tačiau ir per visą savo gyvavimo laikotarpį formavosi statytų gynybinių įtvirtinimų liekanas.šikšnosparnių Autorius keletui nedidelių krikščioniškų karalysčių, kaip ir kaip kompaktiškas, ir kartu kaip išsklaidyto, žiemojimogan originaliai buveinė įvardija tuos miesto istorijai jokios Astūrija, Leonas, Kastilija bei Aragonas, pavyksta dispersinio plano urbanistinis organizmas“, - reikšmės neturėjusius objektus – juos sustabdyti. Pusė dabartinės Ispanijos ir tvirtina monografijos autorius, atkreipdamas . Portugalijos teritorijos tampa musulmoniško Al- dėmesį, jog „dabartinėje senamiesčio teritorijoje Užtat neabejotino dėmesio vertos Antakalnio Andalūzijos regiono dalimi. XII a. sustiprėjusios prie Vilnios greičiausiai buvo dvi savarankiškos kapinės, kurioms pradžią davė Kazimiero Jono minėtos krikščioniškosios karalystės suinten Sapiegos XVII-XVIII a. pirmajame ketvirtyje gyvenvietės: viena apgyvendinta žvejų, dabartinių syvino rekonkistą, t. y. maurų užkariautų žemių sukurtas architektūrinis ansamblis. Bokšto ir Subačiaus gatvių rajone, antra – pirklių ir išlaisvinimą. Šie karai sąlygojo, kad nemažai amatininkų į pietus nuo pilies. Iš šios gyvenvietės Tiksliau kaip solidžiosios monografijos Ordino įkūrėjas Aragono karalius Džeimsas I. krikščionių buvo nužudyta arba pateko į ir išsivystė miesto branduolys“. Prisimenamas ir autorius J. Vanagas apie Antakalnį nepasakysi – tai gimė su sidabriniu šaukšteliu burnoje musulmonų nelaisvę. Ir tokiomis aplinkybėmis didžiųjų kunigaikščių rūmų gimimas, taip pat kitų prestižinė Vilniaus vieta, apie kurią „anglai sakytų 1218 m. vienam Aragono karalystės aristokratui Šv. Vilniaus rūmų atsiradimas, kurių dėka Vilnius tapo – “. Petrui Nolasco naktį pasirodo Švč. Mergelė Marija pavadina „Dangiškuoju, Karališkuoju, Kariniu Švč. Coelesti, Regali, Militari Ordo ir paprašo išlaisvinti krikščionius iš nelaisvės. Mergelės Marijos Gailestingumo Ordinu Belaisvių Beatae Mariae Virginis de Mercede Redemtionis Legenda byloja, kad tokią pačią viziją tą naktį Išvadavimui” (lot. Captivorum regėjo ir Aragono Karalius Džeimsas I (Jaime el Conquistador). 1218 m. rugpjūčio 10 d. ). Šv. Petro Nolasco nuodėmklausys Barselonoje Šv. Petras Nolasco ir Aragono Karalius ir to meto žinomas Kanonų teisės profesorius Šv. 64 nusprendžia įsteigti vienuolių riterių Ordiną, kurį 65Raimondas iš Penyaforto (1175–1275) parengia pagrindinė funkcija buvo Ordino riteriams teikti dvasinius patarnavimus. Riteriai buvo įšventinami ir prisiekdavo prie Šv. Eulalijos iš Barselonos (290- 303) kapo. Todėl anksčiau Ordino riteriai dar buvo vadinami Šv. Eulalijos riteriais. Yra žinomi pirmųjų Ordino riterių vardai: Bernard d Podio, Giacomo de Copons, Giovanni de Bruquera, Guglielmo de Sa, Pietro Boguer, Pietro Ricart ir Raymond deFrexa. Šio Ordino pagrindinis tikslas buvo išlaisvinti krikščionis iš musulmonų nelaisvės. Dėl šios priežasties visi Ordino nariai duodavo keturis įžadus. Be neturto, skaistumo ir paklusnumo jie taip pat prisiekdavo atiduoti savo gyvybę dėl kito krikščionio išlaisvinimo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien Ordinas turi šešis oficialiai Bažnyčios kanonizuotus šventuosius, 413 palaimintųjų ir daugiau nei 1600 kankinių.

Šių dienų Ordino riteriai ir damos su mantijomis ir regalijomis.

Ordinas pirmuosius šimtą metų augo labai Nepaisant to, 1840 m. Ordinas buvo uždraustas sparčiai, ypač Pietų Prancūzijoje, dabartinės Ispanijoje. Tačiau jau 1926 m. Ordino Didysis Ispanijos teritorijoje, ir Sicilijoje. Pirmieji aštuoni Magistras Giovanni del Carmelo Garrido atnaujino Ordino Didieji Magistrai buvo iš riterių tarpo. riterių įšventinimus. Įžymiausi to meto Ordino Ispanijos karalius Alfonsas XIII su ordino mantija ir regalijomis. Tačiau 1317 m. šventasis sostas pareikalavo, kad riteriai buvo Ispanijos Karalius Alfonsas XIII, Didžiuoju Magistru būtų renkamas tik dvasiškis. Mecklembourgo kunigaikščiai ir kiti. 1932 m. Dėl vėliau sekusių nesutarimų tarp Ordino Ispanijos Karalius Alfonsas XIII savo karališkuoju vienuolių ir riterių 1398 m. Popiežius Jonas XXII dekretu Ordino riteriams ir damoms suteikė tokias naujojo Ordino regulą, kuri daugiausiai buvo pertvarkė Ordiną į religinį ir nustatė, kad Ordinui pačias teises, kaip ir ispaniškųjų karališkųjų ordinų paremta Šv. Augustino regula. Naująjį Ordiną savo gali vadovauti tik dvasiškiai. Tas sąlygojo didelės nariams. 1936 m. Kardinolų kolegijos sprendimu karališkai globai paima minėtasis Aragono karalius dalies riterių pasitraukimą iš Ordino. Nepaisant buvo pakoreguotas Ordino pavadinimas ir (todėl jis ir yra vadinamas Karališkuoju ir savo to išliko nedidelė grupė riterių, tačiau jie nei savo nuspręsta, kad Ordinas turėtų nustoti teikti riterių herbe turi Aragono karūną bei spalvas), o 1235 skaičiumi, nei įtaka neprilygo prieš tai buvusiai titulus ar kitus pasižymėjimo ženklus, kurie m. sausio 17 d. jį pripažįsta ir Popiežius Grigalius situacijai. būdingi kariniams riterių ordinams. IX. 1265 m. Šv. Marija iš Cervellón įsteigė Ordino Religinė Ordino šaka toliau sėkmingai gyvavo. Šiandien Ordinas yra Šventojo Sosto oficialiai moterų vienuolių šaką. Yra duomenų, kurie parodo, kad keli Ordino pripažintas kaip religinis Ordinas. Nuo 2016 m. Ordinas savo gyvavimo pradžioje buvo labiau nariai buvo Kristupo Kolumbo bendrakeleiviais vadovauja brolis Juan Carlos Saavedra Lucho karinis, t.y. dauguma Ordino brolių buvo riteriai Ordino riteris. 1710 m. graviūra. ir pradėjo sėkmingą veiklą Pietų Amerikoje. Už iš Peru. O Ordino pagrindinė veiklos kryptis ir dalyvavo įvairiuose mūšiuose su maurais. tai Ispanijos Karalius Karolis (Carlos) II Ordino nesikeičia, t.y. išlaisvinti žmones iš moderniosios Ordino dvasiškiai sudarė tik nedidelę dalį ir jų Didžiajam magistrui suteikė ypatingų privilegijų. nelaisvės formų. Tad Ordino nariai gausiai dirba su 66 67 Governatore IŠ ARCHYVŲ senuosius titulus ir atributiką. Riteriams ir damoms vadovauja Gubernatorius (itl. ), kuris yra tvirtinamas Didžiojo Magistro. Šiuo metu 1919-1939 METŲ LIETUVOS DVARŲ IR šias pareigas eina JE prof. Don Michael Thomas P. DVARELIŲ SĄRAŠAS Sprenger-Menzel. Ordino riterių ir damų pagrindinė veikla apima maldą, pašalpą, dalyvavimą Ordino ir 2007 metais parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M. Koperniko universitetas). Lietuviškasis variantas vietinio Ordinaro palaikomoje veikloje. Skirtingose – prof. Vytauto O. Virkau (JAV). šalyse ši veikla skiriasi, tačiau ji išlieka artima Pavardė, vardas Dvaras, dvarelis, Valsčius, paštas Apskritis pirmajai riterių dvasiai. Pavyzdžiui, Sicilijos palivarkas (Italija) riteriai ir damos ypač rūpinasi migrantais, T suteikdami jiems maisto ir rūbų. Kelne (Vokietija) Talko-Hryncevičius Ilguva Vilkaviškio daugiausiai laiko skiria įkalintiems asmenims bei Tallat-Kelpša Sudintai Seda Mažeikių jaunoms ir vienišoms motinoms. Ordine yra ypač Talutis St. Meižiai Pašiaušė Šiaulių Tanskis Liucijus Svirnai Kavarskas Ukmergės akcentuojamas pamaldumas Švč. Mergelei Marijai, Salve Tarasevičienė Marija Pagarduvė Pociūnėliai Panevėžio todėl riteriai ir damos kasdien turi kalbėti Šv. Tarkovskis Tadeušas Pakieviai Kelmė Šiaulių Regina Teniševienė Vanda Kuršiai Panevėžys Panevėžio Rožančių ir maldą “Sveika Karalienė” (lot. Tiška Juozas Juzefava Vilkaviškis Vilkaviškio ). Darbai ir malda duoda savo vaisių. Ordinas Tiškevičius Aleksandras Kretinga Kretinga Kretingos vienija virš 1000 narių (įskaitant vienuolius, Tiškevičius Jonas Viliukai Siesikai Ukmergės Tiškevičius Steponas Korsakai Žąsliai Kauno pasauliečius bei riterius ir damas), kurie dirba 17 Tiškevičius Palanga Kretingos pasaulio šalių. Neseniai Ordinas pradėjo veiklą Tiškevičienė Marija Židikai Lūša Mažeikių Ordino herbas. Totleben G. Kėdainiai Kėdainiai Kėdainių Okeanijos šalyse ir įšventino pirmuosius riterius Traibsolt Česlovas Liudvikava Balbieriškis Marijampolės ir damas iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Trembickis Jonas Zaliesė Vilkaviškis Vilkaviškio Trojanovskis Adomas Eišiškės Tauragė Tauragės Ordino vadovybė yra išreiškusi norą turėti Ordino Trost Antonina Blogoslavynė Viekšniai Mažeikių narių Lietuvoje. U Ordino riteriais ar damomis tampama gavus kalinčiais asmenimis, prekybos žmonėmis aukomis specialų vadovybės kvietimą. Net jei asmuo Ugianskis A. Titvydiškiai Šaukėnai Šiaulių Urbanavičius B. Beržė Dotnuva Kėdainių ir pan. nusprendžia priimti šį kvietimą, tai Ordino nariu Urbanavičius Boleslovas Dūmitriai Telšių 1992 m. grupė Italijos ir Ispanijos aristokratų, tampa ne anksčiau kaip po vienerių metų noviciato. Urbelis Petras Stuobriai Kėdainiai Kėdainių Urniežienė Helena Urniežiai Dotnuva Kėdainių akademikų, verslo atstovų, buvusių Ordino riterių Šiuo laikotarpiu riteris ar dama novicijus studijuoja Ušackas Jonas Janidžiai Utenos palikuonių, vadovaujamų barono Don Beniamino Ordino istoriją, dalyvauja veikloje, stebi save. Po Ušackas Teofilis Gražankos Utenos Sorbera de Corbera di Santa Margarita e Mislindino, metų yra priimamas sprendimas dėl jo tinkamumo. Ušulpevičius Romualdas Rotkovščyzna Ukmergė Ukmergės Uziemblo Vladimiras Žiežmiai Pagirė Ukmergės nusprendė atnaujinti senąją Ordino riterių ir damų Visi nauji riteriai ir damos iškilmingos ceremonijos tradiciją, kuri gyvavo beveik 800 metų. Katanijoje metu yra įšventinami Ordino centrinėje būstinėje V / W (Italija) buvo įkurta asociacija „Compagnia di Romoje. Vaitkevičius Aleksandras Padubysys Raseiniai Raseinių Santa Maria Della Mercede”. Po dešimties metų ši Ordino vadovybė pabrėžia, kad tapimas Vaitkevičius Bronislavas Židikai Lūša Mažeikių Vaitkevičius Jonas Gimietynė Panevėžys Panevėžio asociacija buvo Ordino oficialiai pripažinta, kaip Ordino riteriu ar dama nėra prestižinis vardas, Vaitkevičius Juozas Užgiris Varniai Telšių pasauliečių bendrija, kuri tęsia Ordino riteriškąją apdovanojimas ar siekiamybė. Tai yra naujo Vaitkevičius Tomas Aukštoliškė Grinkiškis Kėdainių „Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane Wallenburg W. Keturakiai Telšiai Telšių tradiciją ir įtraukta į Ordino sudėtį. Dabar gyvenimo pradžia, kurio pagrindas – Evangelijos pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, Vanagas V. Palinkuva Linkuva Šiaulių „Compagnia di Santa Maria Della Mercede” turi eilutė Vankevičienė Regina Juokaičiai Kaunas Kauno buvau keleivis, ir mane priėmėte, buvau nuogas, ir Wargraftig Morisas Skaruliai Jonava Kauno juridinio asmens statusą pagal Kanonų teisę ir yra mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, Vasiliauskas Henrikas Radziejaviškis Alytus Alytaus istorinė pirmųjų Ordino riterių tąsa. Nei Ordinas, Vaškevičius Jonas Maciūnai Dotnuva Kėdainių buvau kalinys, ir atėjote pas mane” Vazgirdas Jonas Sudintai Seda Mažeikių nei ši asociacija nebesuteikinėja riterių ar damų Venclauskienė A. Papieviai Kelmė Šiaulių titulų (t.y. nėra „fons honorum“), tačiau iš pagarbos (Mt 25, 35-36). Vendžiogalienė Jadvyga Sotkiškė Kėdainiai Kėdainių pirmiesiems Ordino nariams savo tarpe naudoja Tai ir yra tikrosios riterystės dvasia. 68 69 Vendžiagolskis Marijonas Tučėnai Kėdainiai Kėdainių Vičnevskis Liucijus Žibaronys Panevėžys Panevėžio Vidugiris Jonas Pagiegola Panevėžys Panevėžio Vielhorskis Vladislovas ir Celina Balčiai Nemakštai Tauragės Viežbickienė Jadvyga Bargailiai Baisogala Kėdainių Kaip ir buvo žadėta, liepos 5-osios pavakare Viliamavičius Povilas Vandžiogal Vandžiogala Kauno Kupiškio rajono Stirniškių kaimo Komarų – dar Viliamavičius Stanislovas Bajonai Babtai Kauno vadinamo Palėvenės – dvare Baltijos kamerinis Vimboras Kazimieras Išoriai Babtai Kauno Vimboras Vladislovas Vimbariai Kauno operos teatras atliko Piotro Čaikovskio operą Vyšniauskienė Jadvyga Slabada Kėdainiai Kėdainių „Eugenijus Oneginas“. Pastatymo režisierės ir Vyšomirskis Edvardas Ludovikas Kretinga Kretingos choreografės Rūtos Butkus sumanymu, veiksmas Vyšomirskis Stanislovas Ležikiai Žagarė Šiaulių ATGARSIAI Vitkevičienė Juzefa Ukrinai Seda Mažeikių vyksta natūralioje aplinkoje, o šiuo atveju – Nijolės- Vizgirda Mečislovas Mažaičiai Papilė Šiaulių Marijos Milaknienės ir jos šeimos susigrąžintame Vyžikovskis Liudvikas Šaltoji Krinica Vilkaviškis Vilkaviškio Rita BRIEDIENĖ Komarų giminės dvare. Voičynskis Stanislovas Alvitas Vilkaviškis Vilkaviškio Sovietų laikų sugriautas senosios Komarų Voinarovskienė Elžbieta Antūzovas Zarasų Voinilavičius Stanislovas Žičiškiai Raseiniai Raseinių giminės dvaras, dabar išpuoselėtas iki neįtikėtinai Voinilavičius Vladislovas Daniliškė Panevėžys Panevėžio patrauklaus jaukumo, atgaivinęs savo istorines ir Voinovskis Antanas Šašeržė Bebrai Kauno estetines vertybes. Kupiškio etnografijos muziejus Voinovskis Jaroslavas Zavišynė Kėdainiai Kėdainių KOMARŲ DVARO Volbekas Juozas Švažėnai Ukmergė Ukmergės ir rajono Savivaldybė nusprendė: būtent čia, garsių Volskienė Stanislava Vinkšupis Vilkaviškis Vilkaviškio kupiškėnų Komarų aplinkoje žiūrovai turi pajausti Volteris Polenta Stanislovas Radvyčiai Kvėdarna Tauragės APLINKOJE 1833 m. rusų poeto Aleksandro Puškino sukurtą Volteris Vaclovas Vėžaičiai Kretinga Kretingos „Eugenijų Oneginą“. Tuomet, beveik prieš 200 Vomerienė Marija Milžinai Gargždai Kretingos Vosianecas Albinas Vosiancai Vilkaviškio „EUGENIJUS metų, Palėvenės dvarą, ko gero, valdė Ukmergės pavieto ribų teismo teisėjas Jurgis Komaras. Z ONEGINAS“ Kaip kupiškėnai įvertino operą „Eugenijus Zabiela Juozapas Pavirvytis Tryškiai Šiaulių Oneginas“?Nijolė-Marija Milaknienė, Komarų dvaro Zabiela Karolis Apitlokis Kėdainiai Kėdainių PAŽADINO savininkė: Zablockis Jaroslavas Troniškiai Utenos Zaborskis Vytautas Rapšėnai Taujėnai Ukmergės XIX AMŽIŲ Zaikauskienė Stanislava Kadagiai Akmenė Šiaulių Zalaskis Zigmantas Pagaugienis Laba Panevėžio – Mūsų indėlis šiame puikiame renginyje Zaleckis Vytautas Hermaniškiai Kaunas Kauno nebuvo didelis. Tai Kupiškio etnografijos muziejaus Zanienė Teresė Panemunis Vilkiai Kauno ir rajono Savivaldybės pastangomis į Palėvenę Zaremba Romanas Kretkampis Vilkiai Kauno Zaviša Antanas Mažieji Vadaktai Panevėžys Panevėžio atvažiavo „Eugenijus Oneginas“. Šis renginys Zaviša Kazimieras Jotainiai Krekenava Panevėžio – muziejininkės Donatos Jutkienės didžiulis Zaviša Povilas Linkaičiai Krekenava Panevėžio rūpestis. Zaviša Valerijus Slabadka Panevėžys Panevėžio Zbžezinskis Jonas Vilkabalė Vilkaviškis Vilkaviškio Zdanavičius Mečislovas Stokliškė Biržų Zenavičius Tadeušas Maryvilis Jonava Kauno Zielenievskis Stanislovas Romantiškė Vilkaviškis Vilkaviškio Zielinskienė Juzefa Aštuonėliai Kauno Zielinskis Stanislovas Alvitas Vilkaviškis Vilkaviškio Zinkovičius Juozas Frediškė Ramygala Panevėžio Zubovas Dimitrijus Janulaičiai Šiauliai Šiaulių Zubovienė Ona Dabikinė Akmenė Šiaulių Zvičevičius Adomas Deltuva Deltuva Ukmergės

Ženkevičienė Marija Adomaičiai Kražiai Raseinių Ženkevičius Vytautas Gedeliai Stulgiai Tauragės Žilinskis Jonas Nedžiangiai Arėnai Alytus Žyckis K. Žyckiškiai Raseiniai Raseinių Žoromskis Silvestras Svirbučiai Kuršėnai Šiaulių

(Pabaiga) Belaukiant operos pradžios.

70 71 Tampame vis žinomesni. Dvaru, jo istorija domisi dar anksčiau supratau: tada, kai sužinojau, kad žmonės. Lanko mus šeimomis, pavieniai, atostogų operą „Eugenijus Oneginas“ režisuoja Rūta Butkus. metu sulaukiame studentų, moksleivių… Vakar Šokio pedagogė ir choreografė Rūta – dar ir šokio mus aplankė žinomas politologas Lauras Bielinis teatro „Comma 8“ direktorė. Esu fotografavęs jos su šeimynykščiais. modernaus šokio spektaklį. Ir merą gerą turime. Pokalbyje jis labai Manau, kad tokių renginių Kupiškiui reikia. Jie supratingasDonata ir Jutkienė, žmoniškas. Kupiškio etnografinio kelia mūsų kultūros lygį, skatina pasididžiavimą, muziejaus specialistė: kad tai vyksta pas mus. Reikia rodyti ne tik popsą, reikia pratinti žiūrovą prie tokių rimtų renginių. Kiek teko girdėti, ir kitiems patiko šis muzikinis – Kai kartu su dainininku Jonu Sakalausku spektaklis. Tokių renginių galėtume rengti ir pradėjome gvildenti idėją – netradicinio formato Kupiškio bažnyčioje, žinomoje visai Lietuvai savo operą surengti netradicinėje erdvėje, – Komarų dydžiu. Pagal tūrį ji trečia Lietuvoje. Nuostabūs dvaro aplinkoje, man truputį nerimą kėlė tai, ar koncertai vyksta sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje. bus vietos gyventojų ir svečių susidomėjimas KodėlJolita jie Janušonienė,negalėtų vykti Kupiškioir čia? kultūros centro kamerinės operos spektakliu. Tokio žanro ir direktorė: pobūdžio reginys Kupiškio rajone vyko pirmą kartą. Tačiau žmonių susidomėjimas pranoko lūkesčius, jų į Komarų dvarą atvyko apie 150. Džiugino ir – Sumanymas labai gražus. Iki šiol neturėjome tai, kad oras, per dvi repeticijų ir pasiruošimo nieko panašaus: spektaklis vyksta žiūrovų dienas visus gąsdinęs liūtimis ir perkūnijomis, aplinkoje, o žiūrovai tampa renginio dalimi. Mes buvo tikrai dėkingas. Kiek teko girdėti atgarsių kartu išgyvenome puotos jaudulį ir džiugesį, spektaklyje dalyvavusių žmonių, jie liko labai nuogąstavome, mylėjome – buvome toje patenkinti tiek reginiu, tiek ir aplinka. Žmones itin bendrystėje su anuo laikmečiu. Visiems žinomas ir sužavėjo solistų meistriškumas, Klaipėdos noneto mielas kūrinys įtraukė į patį įspūdžio sūkurį. XIX atliekama muzika ir režisūriniai Rūtos Butkaus amžius ir dvaro aplinka tarsi susiliejo, susilydė, ir Joana Stanelytė (Olga Larina) ir Andrius Bartkus sprendimai. Visas veiksmas vyko tarp žiūrovų; jie mums buvo teikiama informacija iš Aleksandro Jonas Sakalauskas (Eugenijus Oneginas) ir Dovilė (Vladimiras Lenskis). buvo pokylio dalyviais, kuriame buvo vaišinami Puškino laikmečio. Kazonaitė (Tatjana Larina). vynu ir užkandžiais. Renginyje dalyvavo ne tik Ir žiūrovų nusiteikimas buvo geras. Čia rinkosi Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono meras kupiškėnai, bet atvyko žiūrovų ir iš Panevėžio, tikros ponios ir tikri ponai, nuo pat pradžių Vilniaus bei aplinkinių miestų. nusiteikę ypatingam reginiui, ir jis nė trupučio jų Mūsų šeimai spektaklis labai patiko. Žiūrėjau Esu labai dėkinga visiems, kurie prisidėjo, nenuvylė.Paulius Pranckūnas, Kupiškio rajono turiz – Šis projektas man svarbus iš ilgalaikės jį su savo vyru Algirdu, sūnumis Egidijumi ir o ypač mūsų merui ir dvaro savininkei Nijolei- mo ir verslo informacijos centro direktorius: perspektyvos. Tai buvo tik kukli didelio sumanymo Mindaugu bei Mindaugo žmona Lina ir jų dukra Marijai Milaknienei bei jos vyrui Algirdui už pradžia. Kupiškis turi tapti rimtosios, klasikinės Laura. visokeriopą pagalbą organizuojant ir įgyvendinant muzikos centru. Čia galėtų vykti operinių kūrinių Nepamenu, kad pas mus viešėtų tiek daug šį sumanymą.Miglė Zakarauskaitė, Kupiškio etnografijos – Labai patiko ir pats sumanymas Komarų dvare festivalis. Bendradarbiaudami su Klaipėdos kame žmonių. Mane džiugino ir tai, kad visi buvo labai muziejaus specialistė: parodyti operą „Eugenijus Oneginas“, ir pati opera, riniu teatru tai galėtume pasiekti. Festivalis galėtų puošnūs. Moterys puošėsi skrybėlaitėmis. Aš pati ir pasirinkta erdvė. Šį kartą Turizmo ir verslo vykti keliose vietose: Pyragių ežero pakrantės irgi rėdžiausi dvaro rūbais. Turiu rudens ir vasaros informacijos centras prisidėjo ir viešindamas estradoje, kuri bus atnaujinta neatpažįstamai, kolekcijas. Buvau pasipuošusi vasariškai. – „Eugenijus Oneginas“ man labai patiko. renginį, ir prekiaudamas bilietais. Visada tokiems Dominikonų vienuolyne ir, žinoma, Komarų dvare, Tiesa, turėjome rūpestį: grėsmę kėlė šimtametės Renginys buvo tikrai įspūdingas. Teko lankytis renginiams talkintume. jei sutiktų festivalį priimti šio dvaro savininkai baltosios tuopos šaka, nulinkusi ant įvažiuojamojo Vilniaus operos ir baleto teatre, lyginant su Kalbėjau su Eugenijaus Onegino personažo Nijolė-Marija ir Algimantas Milakniai. Esu jiems kelio. Rajono meras Dainius Bardauskas persiėmė Vilniumi, Kupiškis pasiekė aukštesnį lygį. Dvaro atlikėju Jonu Sakalausku. Jis sakė, jog ir atlikėjai labai dėkingas už tai, kad suteikė galimybę būtent šiuo rūpesčiu, tačiau vis nepavyko gauti tinkamo aplinka, be jokios abejonės, pagyvino spektaklį. labai patenkinti įvykusiu susitikimu su kupiškėnais. šioje aplinkoje parodyti „Eugenijų Oneginą“. transporto. Kupiškio muziejaus direktorės Violetos JaučiausiRedijus tarsi Anikanovas, gyvenu XIX fotografas: amžiuje. Labai domiuosi panašiais renginiais. Tokius Dėkoju ir muziejininkams už suteiktą galimybę Aleknienės asmeninė pažintis išgelbėjo situaciją: gyvus juos organizuoja Užutrakio dvaras. išgyventi ir puikaus kūrinio įspūdį, ir sėkmės šaka buvo nupjauta. Negaliu atsidžiaugti ir Režisieriai Neringa Danienė ir Jonas Buziliauskas džiaugsmą. Žinau, kad buvo iškilusių nesklandumų: pjovėjais. Po tuopa yra gėlių darželis: vyrai saugojo – Šį muzikinį projektą vertinu gerai. Labai patiko Rokiškio dvaro aplinkoje buvo pastatę spektaklį šiam projektui nepavyko gauti projektinio jį kaip įmanydami. tai, ką mačiau, ką girdėjau. Aš dalyvavau repeticijose „Grafaitė Sofija“, Neringa – dar ir „Tadą Blindą“. Bet finansavimo. Prisidėjo Savivaldybė, visi ėmėmės Visiems esu dėkinga už mums parodytą dėmesį. ir jau tada supratau, kad viskas bus gerai. Gal net tokių pastatymų nėra daug. ieškoti rėmėjų. Pastariesiems irgi esu dėkingas. 72 73 A. Kowzan Rimeikienė – ilgametė šių kapų globėja, didvyrių Szymon Surewicz, Feliks BAJORAI Jurkewicz, leitenanto Antoni Jagiello, 1863 metų sukilimo veteranų sąjungos pirmininko Stanislaw Jodko amžino poilsio vietas tvarkė 10 PAGERBĖ BENDRĄ metų. Po poros metų pertraukos visuomenės veikėjo, istoriko ir pedagogo Ž. Radavičiaus LIETUVOS IR iniciatyva bajorai nutarė tęsti šį kilnų darbą. Iniciatorius stebisi, kodėl pagarbiai lankomi Sausio LENKIJOS ISTORIJĄ 13-osios ar Medininkų tragedijos aukų kapai, tuo tarpu nemažiau svarbus minėto sukilimo Siesikų pilis. Senovinė graviūra. dalyvių atminimas nesureikšminamas: kapai Irena Antanina SUVEIZDIENĖ buvo apsamanoję, apaugę žolėmis. Bajorai padarė tvarką ir pagarbiai uždegė atminimo žvakeles. Šiuo h. Lada bajorė 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus bajorai Anna parodė pagarbą abiejų tautų istorijai ir vertybių Kowzan-Rimeikienė, 1863-1864 metų sukilėlio sistemai. A. Rimeikienė pasakė įdomią kalbą apie Juzefo Kowzan’o (1835-1925) proanūkė, sukilimą, prisiminė, kaip tvarkė kapus patriotizmo Man ši vasara buvo palanki keliauti. Atsidūrus Rūta Budzienė, Daiva Rūta Vadauskaitė, Elona vedina. ŠVIESUOLIAI Varanauskienė, Aldona Marija Brazauskienė, Kazys Viliamasi, kad nusipelniusių Lietuvai bajorų Žeimių apylinkėse, pasirinkau vienadienę Mackevičius, Tauras Budzys, Žilvinas Radavičius ekskursiją po Anykščių kultūros-istorijos lobyną. kapų lankymas taps gražia Vilniaus krašto bajorų PUOŠIA PASAULĮ aplankė bei sutvarkė 1863-1864 metų sukilėlių, sąjungos tradicija. Kai kuriuos objektus buvau mačiusi, tačiau kovotojų už Lietuvos ir Lenkijos laisvę, kapus įsitikinau, kad pakartoti naudinga. Vilniaus Antakalnio karių kapinėse. Gerardas Žalėnas IR RODO PAVYZDĮ Palikus šone Ukmergę ir Siesikų miestelį, artimiausias objektas – Siesikų dvaras-pilis. Anuomet LDK didysis kunigaikštis Vytautas tas

Vilniaus bajorai, dalyvavę tvarkant sukilėlių kapus. Siesikų dvaras-pilis šiandien.

74 75 Troškūnų bažnyčia sename atviruke.

žemes dovanojo Daumantų giminei. Pilies statyba šeimininkas – ekonomistas ir statybininkas Audrys vyko XV a. Kadangi didikai bendravo su Europos Matulaitis. Sukiodamas didžiulį raktą, rakino Buvęs Bernardinų vienuolynas po restauracijos. 1994. kraštais, todėl ir pilis buvo statoma pagal to laiko sunkias metalines pilies duris. Papasakojo, kaip, pavyzdžius. pardavęs savo verslą, be valstybės ir Europos Iki tol, kai prieš šešetą metų čia lankėmės, Sąjungos paramos, ėmėsi darbo. Pirmiausiai podėlio patalpos, dabar jose – senoviniai rakandai. Siesikų pilį buvau mačiusi atviruke. Įsiminė blogas sutvarkė aplinką, privažiavimą, išvalė buvusius Dešinėje – virtuvė, toliau – erdvi patalpa su baltų kelias, aplinkui – permirkusios pievos, kažkokia pilies apsauginius kanalus, parką. Po to ėmėsi koklių krosnimi, kurioje išlikęs šeimos reljefinis- šlapynė, krūmokšniai. Važiavom, o pilies kaip atstatyti ūkinius pastatus, nes čia ruošėsi daug herbas. nėra, taip nėra. Labai nusivyliau, kai išgirdau, jog ką pats gaminti: koklius, betoną, grindų plyteles, Antrojo aukšto kairė pusė buvo skirta reprezen atvažiavom, nes prieš akis stūksojo tik didžiuliai molio dekoro detales, kalvystės dirbinius. Reikėjo tacijai, dešinė – šeimos gyvenimui. Išlikusiose apie vargani griuvėsiai ant ežero kranto... ir gyvenamųjų patalpų, kol jos atsirado, teko iš - 1,20 m storio mūro sienose, kurioms apie pusė- Dabar gi čia išvydom įspūdingą pastatą su Vilniaus į Siesikų dvarą-pilį važinėti automobiliu. tūkstančio metų (1492-1517), matosi freskų liku triaukščiais kuorais, tai priminė sename atviruke Suremontavo buvusią „akademiją-mokyklą“, į čiai. Jose pagal antikos mitologiją ir buitinius siuže matytą vaizdą. Puikus reginys! kurią kadaise iš Prancūzijos buvo pakviestos trys - tus vaizduotos dvylikos mėnesių scenos. Pasirinkta- Mus pasitiko pusamžis, augalotas to pastato prancūzės mokyti vaikų. Dabar šiose patalpose- tematika byloja apie buvusių pilies savininkų išsi priimami ir svečiai. lavinimą, o taip pat dabartinių savininkų ir restau Prireikė daug optimizmo, darbštumo, entuziaz ratorių nuovokumą. mo. Pirmasis aukštas jau tinkamas apžiūrėti – su- Paskutinė pilies restauracija vyko 1820-1830 grindimis. Jų centre – anga su laiptais, vedančiais m. Yra išlikęs įspūdingas ežero pusės fasadas. į rūsį. Ten buvo „ledainė“. Per rūsio labirintus gali Prie dešiniojo bokšto miegamojo buvo kanalas ma patekti į antrąjį aukštą ir į gynybinius bokštus buitinėms reikmėms, katalikų, pravoslavų, kalvinų su šaudymo angomis. 1704 m. jie buvo panaudoti ir net pagonių šventyklos, Siesickių gentis ilgai karo su švedais metu. Švedai pilį apiplėšė, padegė laikėsi baltų tradicijų. Pavardė kilo nuo ežero ir sunaikino. Taip pat čia buvo dvaro kanceliarija, pavadinimo. - Šitaip Bernardinų vienuolyno pastatas atrodė prieš archyvas ir iždas, kur saugoti žemės nuosavybės Po Gabrieliaus Daumanto Siesickio pilį valdė Stebuklingasis paveikslas. restauraciją. - dokumentai. Tuomet jie buvo brangesni už pinigus. Mykolas Siesickis, vėliau vedybų keliu ji atiteko My Kairėje pirmojo aukšto pusėje buvo tarnų ir kolui Antanui Radvilai, kuris pardavė valdą Kons 76 77 - - tantinui Martynui Dau gėlai. Dominyko Dau gėlos (XIX a.) laikais- pilyje buvo daug turto, taip pat gausi bibliote ka. 1940 m. Daugėlos pasitraukė į Lenkiją. Paskutinysis valdytojas Oskaras Daugėla mirė 1988 m. Jo palikuonys- dabar neatvažiuoja. - Dabartinis šeiminin- kas viliasi, kad per dve jus-trejus metus dar bus pavyks baigti. - Aplankę Anykščių įžymybes, dar nuvyko me į Troškūnus. 1696 m. čia buvo pastatyta- medinė bažnyčia su- pranciškonų-bernardi- nų vienuolynu ir gimnazija (pirmoji provinci Troškūnų bažnyčia šiandien. joje), o 1773 m. – kole gija. 1831 m. gimnazija uždaryta ir perkelta - į Panevėžį. 1787-1789- m. architektas Marty nas Knakfusas, Laury no Stuokos Gucevičiaus- mokinys, pagal Romos jėzuitų bažnyčios pa vyzdį suprojektavo mūro bažnyčią. Bažnyčia – šviesi, jauki. Kelios įdomios detalės: Dabar bažnyčia rūpinasi labai rūpestingas, altorius „Trejybė“ 1969 m. nutapytas savamokslio dar jaunas klebonas Saulius Filipavičius. Tiesiog dailininko, vargonai – didingi, seniausi Anykščių- stebuklas, kad savo jėgomis restauruojami erdvūs rajone, XX a. perstatyti J. Radavičiaus, dešiniojoje rūsiai, vienuolyno ir kitos patalpos, įrengtas navoje, šoniniame altoriuje yra stebuklingas Mari- muziejus. Čia vyksta ir jaunimo renginiai. jos paveikslas, stebintis žmogų akimis. Paveikslas Didelė vertybė sutikti kelyje tokius žmones, buvo dingęs, bet po poros dešimtmečių vėl atsi kaip Siesikų dvaro-pilies atstatytojas ar Troškūnų rado. Po paveikslu – lotyniškas užrašas ir herbas. bažnyčios klebonas. Tai – pavyzdžiai, ką gali Bažnyčia išlaikė lietuvybę, rėmė lietuviškų knygų padaryti šviesuoliai, nelaukiantys, kol parems Bažnyčios bei vienuolyno rūsiai. platinimą. Vadovavosi principu „Už mūsų ir jūsų valstybė, o patys ieškantys galimybių. laisvę“. 78 79 Liepos 9-ąją į bajorų sąskrydį Palėvenės dvare rin komės jau devynioliktą kartą. Mūsų susitikimai – ne tik svarbių datų paminėjimas, projekto ar programos vykdymas, tai – bendraminčių, turinčių panašią kilmės Salomėja MASILIŪNIENĖ ir gyvenimo istoriją, susitikimas gražioje, praeities h. Naktikovas bajorė paslaptimi viliojančioje vietoje pas iškilius, bet kartu ir paprastus bei nuoširdžius šeimininkus. Renginio organizatoriams – dvaro šeimininkams netrūksta išradingumo sudarant šventės pro PALĖVENĖS gramą. Kiekvienais metais joje atsiranda naujos Pleneras malonios staigmenos: kviečiami meno kolektyvai, organizuojamos parodos, rengiami susitikimai su Plenero kuratorė dovanoja savo darbą dvaro DVARAS sporto bei laisvalaikio organizatoriais. Nepaisant visų dvare šeimininkams Nijolei ir Algirdui Milakniams. sunkumų dvaras tampa vis patrauklesnis, atgyjantis. ATVIRAS Su meile saugant jo autentiškumą ir jaukumą tvarkoma aplinka, o likę griuvėsiai turi ypatingą žavesį. Tai VISIEMS sulaukia svečių dėmesio. Liepos 11 d. į Palėvenės dvarą rinkosi Lietuvos vidaus interjero detalės, šiuolaikiškai įrengti Šiemet bajorų sąskrydis buvo pavadintas „Bajoras – tai pirmiausia karys“. Šventėje mielai sutiko dalyvauti dailininkų sąjungos nariai. dvaro kambariai. Plenero pabaigoje rūpestingų Palėvenės dvare vasarą netrūksta nei lankytojų, nei Čia į dailės plenerą juos sukvietė bajorė, Šv. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos šeimininkų dėka dailininkai lankėsi apylinkės renginių, tačiau Panevėžio krašto bajorų palikuonys Kazimiero ordino narė Emilija Gaspariūnaitė Ta 5-osios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos kariai, žymesnėse vietose, susipažino su gamtos bei žino, kad vienas liepos savaitgalis ypatingas – visos ločkienė. vadovaujami kuopininko štabo seržanto Joginto istorijos objektais. dvaro erdvės lauks jų. Šios dienos laukiama, nes Į plenerą atvyko dusetiškis Alvydas Stauskas, Pleneras baigėsi, tačiau dalis darbų džiugins Jurskio. Taip pat atvyko klubo „Antikos karys“ nariai. Palėvenė yra ta vieta, kurioje norisi apsilankyti ir vėl kauniečiai Marija Rastenienė ir Eglė Petraitytė- Palėvenės dvaro lankytojus, nes dailininkai šei Bendradarbiavimas su kariais padeda puoselėti sugrįžti. Talalienė bei Jurga Sidabrienė iš Vilniaus. mininkams dovanojo akvareles – vasaros dienų Lietuvos dvasinį atgimimą, populiarinti Lietuvos Dailininkus žavėjo išlikę ir atstatyti įspūdingi dvare blyksnius. Palėvenės dvaras, pirmą kartą dvaro fragmentai. Jie tapo ne vienos akvarelės atvėręs duris dailininkams, tikisi gražių „L.akimirkų b.“ įkvėpimo šaltiniu. Dėmesį traukė ir jau šimtą metų kartojimosi. skaičiuojantys medžiai, kruopščiai prižiūrimi inf. gėlynai. Menininkų teptuko paliestos sušvito

Plenero dalyviai (iš kairės) Marija Rastenienė, Emilija Taločkienė, Jurga Sidabrienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Alvydas Stauskas. 80 81

Saulėtą rugsėjo šeštadienio rytą Žemaičių bajorų draugijos bajorai rinkosi į Telšių šv. Antano Paduviečio katedrą, kur prasidėjo giminių vėliavų šventė. Tokią šventę suorganizuoti idėja kilo draugijos vadui Stasiui Kasparavičiui. Vėliavos – viena iš svarbiausių bendravimo formų. Viduramžių didikams tai buvo giminės atpažinimo ženklas, šiais laikais tapo kasdieninio gyvenimo dalimi. Spalvingos ir gražios vėliavos- Stasė JOKŠIENĖ padeda sukurti šventinę nuotaiką. Žemaičių Žemaičių bajorų draugijos kanclerė, bajorų draugijoje šiuo metu yra dvidešimt pen h. Leliwa bajorė Daivos Rūtos Vadauskaitės nuotraukose: Sąskrydžio akimirkos. kios vėliavos, trisdešimt keturios giminės. Gausiausios – Vaitkevičių, Rimgailų, Šimkevičių, Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bendradarbiavimo ir draugystės sutartimi su Norvydų,Ir šiandien Prialgauskų, plazda vėliavos Staškauskų,Fabijonavičių, bajorų kariuomenės ir bajorijos istorinį paveldą, tradicijas. Baltarusijos ir Ukrainos bajorais. Už indėlį į Lietuvos Naumavičių,Nuo Katedros Drazdauskų senos piliorių. giminės. Bajorai galėjo susipažinti su Šiaulių krašto bajoro Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo GIMINIŲ Tarp seno miesto septynių kalvų dailininko Amalijaus Narbuto karikatūrų paroda. puoselėjimą grupei LBKS narių įteikti apdovanojimai. Mes susitiksim po klajonių tolimų. Vakaro svečiais buvo folkloro kolektyvas „Raskila“ ir Oficialiąją dalį užbaigė bajorų Radėnų giminės mažoji jų vadovė Lina Vilienė. atstovė Rusnė, padeklamavusi nuotaikingą eilėraštį. VĖLIAVŲ Ad Augusta Per Angusta Atvykstančius svečius bei dalyvius pasitiko Visą popietę turėjome ką veikti, niekas neskubėjo Tai – ketureilis iš bajoro Kazio Strazdausko LBKS Panevėžio apskrities skyriaus vadas Egidijus prie vaišių stalo po senąja liepa. Klubo „Antikos karys“ eilėraščio (Per sunkumus Matulevičius su žmona Daiva, Palėvenės dvaro nariai demonstravo karių ištvermę ir fizinį pasiruoši- ŠVENTĖ į laimę, lot.) savininkė Nijolė Milaknienė su vyru Algirdu. Šventės mą naudodami antikinius, o Krašto apsaugos savano- Šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokantį šeimininkas pasidžiaugė gausiai susirinkusiomis riai – naujausius ginklus, mokė bajorus šaudymo meno, pamokslą gausiai susirinkusiems bajorams pasakė bajorų palikuonių šeimomis, pristatė atvykusius organizavo įvairias rungtis ir vaišino kareiviška koše. kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Meldėmės svečius: LBKS vadą Juozą Kamenecką, LBKS vado P.Vaisieta vedė viktoriną Žalgirio mūšio tema. Daug už bajorus. Tądien buvo pašventinta aštuoniolika pavaduotoją Perlį Vaisietą, LDK Atminties rūmų dėmesio sulaukė tradicinės žvejų varžybos jaukiame giminių vėliavų. Sugiedojome Lietuvos himną. direktorių Danielių Vervečką, gausias LBKS kraštų dvaro tvenkinyje, kurias šiemet laimėjoTelšių bajoras Mūsų šventėje dalyvavo garbūs svečiai: Lietuvos delegacijas ir svečius. Vytautas Jokšas. Bajorai apžiūrinėjo prieš kelerius Gražus vakaro akcentas – Kupiškio rajono mero metus savo rankomis sodintą gudobelių alėją. Dainiaus Bardausko sveikinimo raštas Lietuvos Vakarėjant į šventę įsijungė folkloro kolektyvo bajorams. „Jokie skambūs žodžiai nebus prasmingi, „Raskila“ dainininkai, muzikantai ir šokėjai. Šventės jeigu jų nelydės kilnūs ir teisingi darbai“, – rašoma dalyviai dainavo, sukosi tautinio šokio ritmu, dalyvavo sveikinime. muzikiniuose žaidimuose. Šventės pradžią paskelbė patrankos salvė. LBKS Kai dvarą apgaubė sutemos, laužo fone išryškėjo vadas J.Kameneckas pakvietė visus bajorų devizui griuvėsių kontūrai, nutilus muzikai, tyloje vėrėsi „Tiesa – Garbė – Orumas“. Įsimintinas LBKS vado senovės paslaptys. Seni dvarai turi ypatingą aurą. pavaduotojo P.Vaisietos teatralizuotas sveikinimas. Jis Visa tai džiugina širdį, leidžia pailsėti ir stiprina padeklamavo J. Zauerveino himną „Lietuvninkai mes bendravimo poreikį. Pamirštamas kasdieninis esam gimę“. nuovargis, darbų gausa. Dalyvauti tokioje šventėje – Didinga, gražu, prasminga. Dar kartą susimąstai, tarsi įsijungti į malonų žaidimą improvizuojant mūsų kokia sudėtinga Lietuvos istorija. Du himnai – viena senolių laikyseną, mąstymą, siekiant istorinę atmintį Tėvynė. Lietuviai ir lietuvninkai – tarsi du broliai ir tik pritaikyti mūsų sąlygomis. iškilių tautos didžiavyrių dėka atmintis gyva. Iki būsimų prasmingo ir gražaus bendravimo Oficialioji dalis tuo nesibaigė. LDK Atminties valandų Palėvenėje! Iki jubiliejinio 20-jo susitikimo! rūmų direktorius D.Vervečka savo pasisakyme Palėvenės dvaras atviras visiems. palietė Lietuvos istoriją, supažindino su pasirašyta

82 83 2016 METAI Sausio 16 d. surengtas naujametinis pokylis.

Vilniaus miesto rotušėje susirinkusius palydėti 2015 metus pasveikino Senosios muzikos ansamblis PUELLISausio VILNENSES 25 d. (vadovė Giedrė Strikulienė). LBKS KRONIKA Vilniaus pagarsinimo ir miesto kūrėjų paminėjimo renginys Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko 2015 METŲ PABAIGA . Tai – bendras renginys su VilniausVasario krašto 10 bajorų d. Vilniaussąjunga. Vytauto Didžiojo gimnazijoje įvyko LBKS Vilniaus krašto bajorų sąjungos organizuota istorinė-edukacinė 2015 m. Lietuva minėjo valstybės ir visuomenės pamoka, skirta Lietuvos Nepriklausomybės veikėjo, kompozitoriaus, memuarų autoriaus, dienai „Ką šlama Lietuvos istorinės vėliavos – Lenkijos ir Lietuvos valstybės diplomato, politinio nuo LDK laikų iki Vasario 16-osios?“. emigranto, Vilniaus universiteto mokslo tarybos nario Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) Renginio Akimirkos iš bajorų giminių vėliavų ir Bajorystės aktų įteikimo šventės. gimimo 250-ąsias metines. Lietuva taip pat minėjo metu gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviams Mikalojaus Radvilos Juodojo – politiko, diplomato, buvo pristatyta LBKS veikla: bajorų palikuonių Artūro BUDRIO nuotraukose: žymaus visuomenės veikėjo gimimo 500 metų kultūrinė-istorinė misija, mūsų organizacijos jubiliejų. Tomis progomis Vilniuje surengtas reglamentas, bajorų legitimavimo ypatumai, bajorų karališkosios sąjungos legitimacijų tarybos talkina mūsų renginiams. Su dideliu pasigėrėjimu koncertas, kuriame dalyvavo Styginių kvartetas ART dabartinė bajorų veikla Vilniaus krašte ir Lietuvoje pirmininkas Artūras Rukas Daujotis, KlaipėdosVanago žiūrėjome jų koncertą, palinkėjome vadovei ir VIO, dainavo solistė Nora Petročenko (sopranas). (pranešėjai – LBKS vado pavaduotojas kultūrai P. krašto bajorų vadas Antanas Sirtautas, Panevėžio visam kolektyvui kūrybinės sėkmės. Koncertą papuošė Telšių Žemaitės teatro istorinio Vaisieta ir VKBS vadas K. Mackevičius). krašto bajorų vadas Egidijus Matulevičius, Šventė tęsėsi bajorų Arnoldo ir Raimondos šokio kolektyvas, vadovaujamas Inos Levickienės, Apie Lietuvos bajorijos kultūrinį paveldą, herbo bajoras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Mažrimų kaimo sodyboje „Miško žiedas“. Sodyba jauniejiGruodžio atlikėjai 19 iš Žemaitijos d. šeštajame sostinės. 2014–2018 m. heraldikos istorinių simbolių reikšmę ir jų šv. Adalberto ordino garbės riteris komturas Kazys mus pasitiko su degančiais fakelais, iškelta kadencijos Senato posėdyje: prikėlimo naujam gyvenimui ypatumus kalbėjo Strazdauskas. Žemaitijos vėliava. Kartu su draugijos vėliava • renginio svečias – heraldikos ekspertas, Lietuvos Telšių muziejuje „Alka“ Žemaitės dramos atkeliavo ir bajorų giminių vėliavos, kurios buvo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, teatro istorinio šokio šokėjai uždegė žvakes, iškilmingai pristatytos. Plazdant Žemaičių bajorų LBKS vadas J. Kameneckas informavo dailininkas-grafikas Arvydas Každailis. Istorinius vėliavininkas įnešė Žemaičių bajorų draugijos draugijos vėliavoms ugnimi buvo pagerbta apie LBKS veiklą nuo praeito Senato posėdžio, bajorų veiklos aspektus ir bajorijos reikšmę Lietuvos istoriniame, politiniame bei kultūriniame vėliavą, sugiedojome bajorų himną ir iškilmingai Žemaičių bajorų draugija, Lietuvos bajorai ir pateikė išsamią informaciją apie vykstančių gyvenime nagrinėjo šios srities ekspertas – įteikėme Bajorystės pripažinimo aktus aštuoniems Žemaitija. teisinių procesų eigą: informuota, kad pirmosios Lewart Lietuvos Nacionalinės mokslo premijos laureatas, naujai legitimuotiems bajorams: Albertui ir Viliui Sodyboje klausėmės bajorių Indrės instancijos teismas priėmė palankų LBKS teismo sprendimą dėl buvusio LBKS vado J.Ragausko humanitarinių mokslų daktaras prof. Zigmantas Vaitiekūnams iš Vaitkevičių giminės (h. ), Chmieliauskaitės- Makarskienės ir Raimondos • skundo; „KąKiaupa. žinome Istorinę-edukacinę ir ko nežinome apie pamoką Žalgirio gimnazijos mūšį?“ Ritai Skieruvienei, Petrui Daržinskui, Virginijai Kasparavičiūtės nuotaikingų melodijų. Šita šventę Herburt patenkintas D. Baikščio prašymas dėl moksleiviams užbaigė P. Vaisieta, pravedęs viktoriną Kazakauskienei ir Gediminui GrinevičiuiPoraj iš prisiminsime ilgai. atsistatydinimo iš VšĮ „Dvarų kultūros centras“ . Rimgailų giminės (h. ), Mindaugui ir Tomui (Rožė direktoriaus• pareigų, nuspręsta skirti direktorių Geriausi trys viktorinos dalyviai gavo kvietimus Martinaičiams iš Jankauskų giminės (h. kitame Senato posėdyje; apsilankyti LBKS senatorės Aelitos Bielinytės ). • VKBS vadas K. Mackevičius įpareigotas organizuojamoje parodoje Valdovų rūmuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties išregistruoti• LBKS filialą „Vilniaus kraštas“; vasario 25 d. rūmai Žemaičių bajorų draugijos kanclerę nuspręsta įkurti Vilniaus krašto padalinį; Atsisveikinant garbūs pranešėjai bei Vilniaus Stasę Jokšienę už indėlį į Lietuvos Didžiosios nuspręsta LBKS padalinių nuostatus ir nario Vytauto Didžiojo gimnazija buvo apdovanoti Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo mokesčio• surinkimo nustatymo tvarką nagrinėti LietuvosVasario valdovų 6 d. genealogijos medžiais. puoselėjimą apdovanojo istorinės atminties kitame Senato posėdyje; organizacijų Komandoro ordinu. • sudaryta darbo grupė dėl LBKS Statuto Panevėžio apskrities skyriaus (PAS) nariai ir jų svečiai rinkosi į šventinę vakaronę - Garbingai pasveikinti bajorai švenčiantys pakeitimų; žiemos palydėtuves Panevėžio r. Miežiškių kultūros jubiliejus. patvirtinti 23 naujai legitimuoti bajorų centre, kur aplankė vienintelį Baltijos šalyse Jau tapo tradicija, kad Žemaitės dramos teatro palikuonys: 9 – iš Vilniaus, 8 – iš Kauno, 4 – iš Šiaulių, 2 – iš Panevėžio kraštų. Eglutės žaisliukų muziejų. Muziejaus lentynose istorinio šokio kolektyvas (vadovė Ina Levickienė) 84 85 • valdovų rūmų rėmėjų salėje. LBKS vadas J. Kameneckas informavo apie Sąjungos• veiklą, teisinių procesų eigą, priimtus teismų sprendimus; • Patvirtinta LBKS Seimo data ir vieta - 2016- 05–14 Valdovų rūmuose; Patvirtinta LBKS Seimo darbotvarkė bei 157 delegatų kvotos pagal organizacijos padalinius: Vilniaus – 60, Kauno – 45, Klaipėdos – 14, Panevėžio ir Telšių – po 11, Šiaulių ir Tauragės – po 8; Pranešimą apie LBKS 2015 m. renginių sąmatos įgyvendinimą• ir 2016 m. pristatymą skaitė LBKS kancleris A.Verbickas; Atšauktas LBKS vado pavaduotojas užsienio reikalams M.Kaubrys, patvirtinta Lina Sotničenkaitė• van Kesteren, h. Žaltys (Wąž), LBKS atstovė Nyderlanduose; Legitimacijų tarybos pirmininkas A. Rukas Daujotis• pristatė LBKS Legitimacijos tvarkos pakeitimus, kurie bus tvirtinami Seime; Legitimuotas 41 naujas LBKS narys pagal kraštus: 21 – iš Vilniaus, 14 – iš Kauno, 3 – iš Audronės Musteikienės nuotraukose: Keliautojų grupė prie Santa Maria delle Grazie bažnyčios. BalandžioŠiaulių, 2 – iš9 Telšių,d 1 – iš Klaipėdos padalinių. -

. įvyko PAS ataskaitinis susirinkimas. Prieš susirinkimą buvo išklausytas Panevėžio- Šventinės vakaronės dalyviai gamina suvenyrą muzikos mokyklos moksleivio Emilio Šarinsko kon „Kalėdų senelis“. certas (fortepijonas). Susirinkimo metu buvo per skaitytos skyriaus vadovybės ataskaitos ir išrinkti delegatai į LBKS Seimą. Bajorai parėmė talentingo- jaunojo muzikanto E. Šarinsko kelionę į tarptautinį eksponuojama daugiau nei 1600 kalėdinių žaisliukų pianistų konkursą Maktoberdorfe (Vokietija). Šia ir kitų šventinių atributų. Po to vyko edukacinė me konkurse Emilis buvo įvertintas pirmąja vieta programa „Kalėdų senelis“, kurios metu bajorai su pagyrimu.Balandžio 10 d. Vilniaus krašto bajorų są- pasigamino po unikalų suvenyrą – per praėjusias jungos Seimelyje: šventesVasario matytą 15 Kalėdų d. senelį. • Vilniaus įgulos karininkų ra movėje vyko bendras renginys Vasario 16 d. Lietuvos kariuomenės šv. Ignoto bažnyčioje paminėti. Pranešimą skaitė prof. dr. Valdas Rakutis. buvo laikomos šv. mišios už protėvius, paš Koncertavo Rozalimo kultūros namų moterų choras ventinta• Giedrės Bulotaitės sukurta Vilniaus „Gaudulė“, Vilniaus vyrų choras „Vytis“. Po koncerto krašto padalinio vėliava; pabendravome gerdami „gyvąjį“ Kauno alų ir Seimelis vyko Vilniaus įgulos karininkų užkasdamiVasario kareiviška 23 d. koše. ramovėje,• koncertavo Dainos mylėtojų klubas parodos „Tar (vadovas V. Verseckas); pukario bajorai“ Vilniaus Mokytojų namuose • išklausytas vado K. Mackevičiaus pranešimas atidaryta keliaujančios fotografijų apie sąjungos veiklą nuo 2014 metų; Balandžio 2 d.ekspozicija. LBKS septintasis 2014–2018 išklausyta Legitimacijos komisijos pir- m. kadencijos Senato posėdis mininko D. Baikščio ataskaita. Pritarta pasiūlymui Mes – Pieve di Cadore (fone – Bažnyčia, kurioje yra Ticiano darbų). netraukti Legitimacijos reglamento pakeitimų, vyko Lietuvos lengvinančių nario legitimavimą, į būsimo Seimo 86 87 • darbotvarkę; fredo Nobelio vilą, lankėmės XIX a. žemės drebėjimo • išklausyta Revizijos komisijos pirmininkės sunaikintame miestelyje Busana Vecchio, kuriame ataskaita:• finansai tvarkomi tvarkingai; įdomiai įsikūrę dailininkai, Imperia, Červo, Alassio pritarta VKBS veiklai; miesteliuose matėme kaktusų ir japoniškus sodus. pritarta Vyriausiojo vėliavininko Vidmanto Išlydėję išskrendančius į Lietuvą, dar lankėmės Kažukausko• kandidatūrai (juo pakeičiant įdomiuose miesteliuose – Bergame, Lienze, sveikatos problemų turintį Laimutį Andreiką); žavėjomės dolomitiniais kalnais. Dėkingi gidui Tadui pasiūlyti kandidatai Garbės bajoro vardo ir, kaip visada, puikiam kelionių organizatoriui D. suteikimui:• Elona Varanauskienė, Jurgis Baikščiui. Pravažiuota 4958 km. Sukurtas 1 val. 10 Pleskačiauskas, Bogdanas Girevičius; min.Balandžio filmas (autoriai 23 d. – Kelionė A ir V. Musteikiai). į Varšuvos teatrą. Balandžioišrinkti 25–gegužėsir patvirtinti delegatai 4 d. į Seimą. -

LBKS nariai ke VKBS organizavo kelionę į Varšuvą. Miestas liavo Italijos gėlių pakrante. Kol vieni skrido, pasitiko pasipuošęs pavasariniais žiedais ir žaluma. kiti, važiavę autobusu, aplankė Regensburgo Apžiūrėjome Karalių rūmus. Apsistoję viešbutyje, senamiestį. Sutikę skridusius keliavome į Milaną,- vakare lankėmės Nacionaliniame Lenkijos operos kur apžiūrėjome Leonardo da Vinčio tapytą didžiajame teatre. Žiūrėjome baletą „Audra“, paveikslą “Paskutinė vakarienė”, pabuvojome Tu pastatytąGegužės pagal 14 V.Šekspyro d. Lietuvos pjesę. valdovų rūmų rine, pravažiavome nesuskaičiuojamą kiekį tunelių, renesansinėje salėje vyko LBKS Seimas. žavėjomės kalnų slėniuose esančiais kaimeliais, važiavome Viduržemio jūros pakrante, aplankėme Audronės Musteikienės nuotraukoje: Po koncerto Perlis Vaisieta ir Juozas Kameneckas su artistais. daug kurortinių miestelių: Ospedaletti, Valleboną, Meninėje programoje dalyvavo: Giedrė Zeicaitė, Ventimiglia, Dolce Aqua, vynuogininkystės ūkyje dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė; susipažinome su Ligūrijos pakrantės gurmaniškomis- Šviesė Čepliauskaitė, pianistė, tarptautinių kon • Birželio 21 d. tradicijomis. kursų laureatė; Virginija Kochanskytė, aktorė, Prancūzijos Alpėse 1800 metrų virš jūros ly renginių režisierė; Ramunė Šmigelskytė-Stu LBKS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Panevėžio Kraštotyros muziejaus gio pakliuvome į tikrą žiemą. Vasariškai apsirengę kienė, humanitarinių mokslų daktarė, istorikė. bendradarbiavimo galimybes trumpai pristatė Moigių parodų salėje Panevėžio bajorai dalyvavo vaikštinėjome Brianson miestelyje. Šeštąją kelionės- Buvo atlikta: Dedikacija kunigaikščiui Mykolui viešnia iš JAV – Pasaulio lietuvių bendruomenės parodos „Dvaro vartus atvėrus“ atidaryme. dieną lankėmės Monako kunigaikščių rūmuose, Eze Kleopui Oginskiui „Tėvynei skiriu turtus, darbus ir valdybos• narė, Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Parodoje – Panevėžio krašto dvarų istorija, interjerų parfumerinėje, kitą dieną Sanreme apžiūrėjome Al gyvenimą“. Dalia Shilas. fragmentai, dvarininkų naudoti ir jų kasdienybę Seimui pirmininkavo LBKS Garbės vadas K. puošę daiktai, fotografijos, knygos, dokumentai Ignatavičius. Suderinus darbotvarkę, išklausyta: iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių bei LBKS vado J. Kamenecko, Senato maršalkos privačiųBirželio kolekcijų. 29 d. M. Sadausko, Senato kanclerio A. Verbicko, Garbės teismo pirmininko V. Buterlevičiaus, Biržų pilyje vyko LBKS Garbės Legitimacijos• tarybos pirmininko A. Ruko vadės, ilgametės Lietuvos radijo diktorės, aktorės Daujočio ataskaitos. Undinės Nasvytytės prisiminimų knygų “Apie Nutarta: patenkinti Klaipėdos krašto pulką ir mergelę” bei “Apie sceną, radiją ir meilę” padalinio vado J. Mockaus atsistatydinimą ir pristatymas. Atminimo vakarą vedė aktorė Rita vietoj jo patvirtinti Antaną Sirtautą, o vietoj Juodelienė. Pagerbti tik ką išėjusios Anapilin U. mirusios Irenos Puniškienės senatoriumi nuo Nasvytytės atminimą susirinko biržiečiai, atvyko Kauno padalinio patvirtinti grafą Anton von Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai iš GegužėsGravrock. 20-21 d. Panevėžio.Liepos 6 d.

VKBS organizavo ekskursiją Lietuvos Respublikos Prezidentė „Paežerių dvaras-Augustavas-Vygriai su nakvyne Dalia Grybauskaitė apdovanojo rašytoją, eseistą, VygriųBirželio vienuolyne“. 18 d. nacionalinės literatūros ir jos sklaidos puoselėtoją, literatūros almanacho „Varpai“ ir žurnalo “Lietuvos VKBS ąžuolyno, pasodinto LBKS bajoras” vyriausiąjį redaktorių, LBKS Garbės bajorą Audronės Musteikienės nuotraukoje: Salės, kurioje vyko LBKS Seimas, bendras vaizdas. 20-mečiui paminėti Skinderiškių dendrologiniame Leoną Peleckį-Kaktavičių Ordino “Už nuopelnus parke, lankymas. Aplankėme Šventybrastį, Šetenius Lietuvai” medaliu. 88 – Česlovo Milošo tėviškę, Žeimius. 89 Vilniaus m. rotušėje naujai legitimuotiems LBKS Valstybinį apdovanojimą įteikus. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Audronės Musteikienės nuotraukoje: akimirka iš rugsėjo 2 d. Vilniaus rotušėje vykusios šventės. Iš kairės: B. Girevičius, E. Varanauskienė (sveikina E. Pliaterytės progimnazijos laureatą Arną Karmazą), Emilija Taločkienė, parodos kuratorė menotyrininkė Evelina Januškaitė Krupavičė.

nariams įteikti Bajorystės pripažinimo aktai (BPA). Lietuvos dvasinį atgimimą, populiarinti Lietuvos Renginys prasidėjo šv. Ignoto bažnyčioje aukojamo Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mis mišiomis už gyvus ir mirusius LBKS narius. kariuomenės ir bajorijos istorinį paveldą, tradicijas. Rotušėje dainavo Dainos mylėtojų klubo mišrus Visą vakarą sąskrydžio dalyvius linksmino folkloro choras (vadovas ir dirigentas Vytautas Verseckas, kolektyvasLiepos „Raskila“ 23 d. (vadovė Lina Vilienė). chormeisterė ir dirigentė Simona Vitkauskienė, koncertmeisteris Justinas Brūzga). BPA įteikti 86- LBKS nariai dalyvavo Durbės iemsLiepos naujai 9 legitimuotiemsd. LBKS nariams. mūšiui atminti paminklo atidengimo ceremonijoje Telšiuose. Dangų praskrodus dviems NATO Panevėžio apskrities skyrius sukvietė naikintuvams, buvo duotas ženklas paminklo visus LBKS narius į tradicinę šventę-sąskrydį, kurį atidengimo ceremonijai. Skambant P. Giunterio šiemet pavadino „Bajoras – tai pirmiausia karys“. mušamųjų ir L. Sungailienės atliekamai kompozicijai, Šventė prasidėjo iškilmingu patrankos šūviu iškilmingai atidengtas didingas paminklas. ir svečių iš įvairių Lietuvos kraštų pristatymu. Šventėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės krašto Išskirtinė šventė prasidėjo iškilmingu Garbės apsaugos savanoriai, klubo „Antikos karys“ kuopos karių pasirodymu Turgaus aikštėje. Po Perlio Vaisietos nuotraukoje: Bajorai prie paminklo Durbės mūšiui atminti. nariai. Bajorai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose pasirodymo dalyvių paradas pajudėjo per Telšių kareiviškose rungtyse, paragauti kareiviškos košės. senamiestį link Nepriklausomybės aikštės. Čia Bendradarbiavimas su kariais padeda puoselėti žuvusiems už Lietuvos laisvę po Garbės kuopos 90 91 karių salvių buvo dedamos gėlės nuo LR Seimo, Vyriausybės, užsienio delegacijų ir svarbiausių šventės svečių. Nuo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos gėlių kompoziciją ant 1831 m. sukilimo memorialo padėjo LBKS vado pavaduotojas kultūrai P. Vaisieta. Paminklas, ant kurio puikuojasi žemaitiškas užrašas „Drąsa gimdo nugalėtojus, sutarimas – nenugalimuosius!“, skirtas svarbiausiam Žemai tijos, XIII–XIV a. Lietuvos ir Rytų Pabaltijo istorijos įvykiui – 1260 m. liepos 13 d. vykusiam Durbės mūšiui, kuriame buvo sumušti kryžiuočiai. Projekto autoriusėmėjų, prof. tarp architektas kurių Algirdas Žebrauskas, kalbėdamas apie nuveiktus darbus, dėkojo visiems 130 r ir Lietuvos bajorai, prisidėję įamžinant mūsų protėvių žygdarbių atminimą. Paminklo dalį – bareljefą – sukūrė skulptorius Panevėžyje po parodos (iš kairės): iš Gargždų Algirdas Bosas. Prie kitos svarbios Panevėžio apskrities skyriaus vadas Egidijus metalinės dalies dirbo kalvis iš Mažeikių Virginijus Matulevičius, dailininkė Emilija Gaspariūnaitė- Mikuckis. Metalinį 1260 m. Europos žemėlapį Taločkienė, LBKS vado pavaduotojas Perlis Vaisieta. ant pjedestalo sukūrė telšiškis dailininkas prof. Leonardo Danieliaus nuotraukoje: LBKS vado pavaduotojas kultūrai Perlis Vaisieta ir VKBS narė Gražina RomualdasLiepos 29 Inčirauskas. d. U. Nasvytytės knygų pristatymas Sakalauskienė sveikina jubiliatą poetą Vacį Reimerį. Biržuose.

Aktorė Rita Juodelienė papasakojo, jog senatoriai, bajorai, kiti garbūs kultūros, mokslo ir prieš trejus metus ji kartu su U. Nasvytyte vyko į meno žmonės. LBKS nariai pasikeisdami stovėjo tikslų buvo pristatyti visuomenei dvarų kultūros J. Balčikonio gimnazijos bei Paįstrio J. Zikaro susitikimą Ukmergėje. Grįžtant namo, U.Nasvytytė garbės sargyboje. kontekstą, jų reikšmę istoriniame procese, gimnazijos moksleivių darbų parodos „Mano pasakojo galybę istorijų iš savo gyvenimo. Tuomet R. Radijas ir televizija pastarosiomis dienomis priminti, kad dvarai ištisus šimtmečius buvo šalies Lietuva. Laisvės angelas Lietuvos vaikų širdyse“ Juodelienė pasiūlė prisiminimus sudėti į knygą. Jau gausiai pasidalino prisiminimais apie aktorę, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo centrai. atidarymas. Tai – vienas iš baigiamųjų projekto Konferencijoje perskaityti 8 pranešimai. Nijolė „Mano Lietuva“, skirto Lietuvos valstybingumo kitą rytą paskambinusi U. Nasvytytei pasiteiravo: buvusiąRugsėjo ilgametę 2 d. radijo diktorę. „Ar pradėjot rašyti?“. Taip gimė dvi prisiminimų Milaknienė (Palėvenės dvaro savininkė, PAS narė), šimtmečiui, renginių. Panevėžio bajorai įsteigė du knygos: „Apie pulką ir mergelę“ bei „Apie sceną, Vilniaus rotušėje vyko jungtinio dvarininkų Komarų vaikaitė, iškėlė nežinomus apdovanojimusSpalio 28 d. pasižymėjusiems moksleiviams. radiją ir meilę“. U. Nasvytytė ruošėsi parašyti ir Lietuvos dailininkų sąjungos ir šv. Kazimiero giminėsRugsėjo gyvenimo 17 d. epizodus bei istorijas. trečią knygą, skirtą sūnui Arvydui Ambrasui atminti, ordino edukacinio dailės projekto “Mano Lietuva. Šv. Jurgio bažnyčioje LBKS vado J. bei jo ir Vitos Svilaitės begalinę meilę – kaip meilė Laisvės angelas Lietuvos vaikų širdyse” piešinių Vilniaus krašto bajorai, gidės KameneckoPosėdyje kvietimu dalyvavo įvyko LBKS posėdis, kraštų skirtas vadai: LBKS Sabinos lydimi, vyko į Anykščius, kur aplankė žymias teisinės padėties aptarimui. galiLiepos nugalėti 30 mirtį. d. Deja... konkurso laureatų paroda ir apdovanojimas. Projekto autorė – E. Taločkienė. Atminimo dovanas vietas: antrą pagal dydį akmenį Lietuvoje Puntuką, K. Garbės vadė U. Nasvytytė iš šv. laureatams įsteigė ir įteikė LBKS ir Vilniaus krašto pasivaikščiojo Lajų taku, apžiūrėjo A.Baranausko Mackevičius, K. Ignatavičius, E. Matulevičius, A. Ignoto bažnyčios išlydėta į paskutinę kelionę. bajorų sąjunga bei jos nariai A. Bielinytė, I. Sapinska, klėtelę, A. Vienuolio-Žukausko ir S. Petraškos Stankus, LBKS kraštų vadų pavaduotojai V. Vai akmenų mozaikos muziejus, pabuvojo Arklio tekūnas, K. Strazdauskas, LBKS vado pavaduotojai Atsisveikinimo ceremonija prasidėjo šv. V. irOstoja Z. Žoštautai, S. Knystautas. Mišiomis šv. Ignoto bažnyčioje. Gausus būrys Atidaryta dailininkės, LBKS narės E. Taločkienės muziejuje, aplankė J. Biliūno sodybą-muziejų, užlipo A. Grybauskienė, P. Vaisieta, A. Sirtautas, LBKS kolegų, giminaičių bei žymių visuomenės veikėjų (h. ) tapybos darbų paroda „Mano Lietuva“. ir pagerbė jo kapą. Kelionės pabaigoje apžiūrėjo kancleris A. Verbickas, LBKS Vilniaus krašto atėjo atsisveikinti su LBKS Garbės vade. Paskutinę Koncertavo mokiniai ir dainų autorius ir atlikėjas Burbiškio dvarą, kuriame krosnis restauruoja kancleris T.Budzys. pagarbą velionei pareikšti buvo atvykę: Lietuvos Vygantas Kazlauskas. ekskursijosRugsėjo organizatorė 26 d. Aelita Bielinytė. Susitikimo metu aptarti teisiniai LBKS veiklos Respublikos Atkuriamojo Seimo ir Aukščiausiosios Renginį vedė aktorius, LBKS vado pava aspektai. Aukštesnis Teismas atmetė visas ieškovo Vilniaus senamiestyje po pretenzijas dėl LBKS Senato sprendimų bei LBKS Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, duotojasRugsėjo kultūrai 16 d P. Vaisieta. LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, LRT rekonstrukcijos atidaryti Česlovo Milošo laiptai. Seimo sušaukimo ir priimtų sprendimų teisėtumo. generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, . Panevėžio kraštotyros muziejus Projekto architektas – Vilniaus krašto bajorų Teismo sprendimas įsigaliojo. Teismo procesas dėl LR Seimo nariai, LBKS vadas Juozas Kameneckas, istorijos mylėtojus sukvietė į 18-ąją mokslinę sąjungosRugsėjo kancleris 28 d. Tauras Budzys. lėšų gražinimo Turto fondui planuojamas baigti Vilniaus ir Kauno bajorų kraštų vadai Kazys konferenciją „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros taikos sutartimi tarp Turto fondo, LBKS ir Vilniaus Mackevičius ir Kęstutis Ignatavičius, LBKS atodangos“. Vienas pagrindinių konferencijos Panevėžio dailės galerijoje vyko savivaldybės. Aptarta galimybė paspartinti 92 dailininkės E. Taločkienės tapybos ir Panevėžio 93procesus, patiems inicijuoti LBKS pertvarką. PRO MEMORIA Aptartas LBKS renginių ir biudžeto vykdymas. poetas kompozitoriui L. Abariui ir choro vadovei Pritarta lėšų perskirstymui: sumažinti lėšas DainaiGarbingi Abariūtei apdovanojimai įteikė savo naujausias knygas. Vytauto Didžiojo biusto gamybai (pritraukiamos rėmėjų lėšos), padidinti – knygos apie bajorus . Šiais metais net signatarus išleidimui. Aptarta bendradarbiavimo trys LBKS nariai menininkai pelnė svarbiausią Undinė tarp visų kilmingųjų organizacijų Deklaracija. Kultūros ministerijos apdovanojimą – aukso garbės Aptarti Lietuvos Bajorų universiteto kūrimo ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas NASVYTYTĖ aspektai. Pritarta steigimui. Aptartas Lietuvos įteiktas rašytojui Leonui Peleckiui-Kaktavičiui, bajorų vadų konferencijos steigimas. Aptartas violončelininkui, M. K. Čiurlionio kvarteto nariui Lietuvos bajoraičio akto steigimas, nutarta teikti Sauliui Lipčiui ir Europos parko bei Liubavo 1926 03 13 – 2016 06 27 LBKSLapkričio Senatui. 6 d. muziejaus2016 lapkričioįkūrėjui Gintarui 25 d. Karosui. Sveikiname. Prusas I pasveikinome LBKS narį poetą Vacį LR krašto apsaugos Reimerį, (h. ) garbingo 95 metų jubiliejaus ministerija, atstovaujama ministro J. Oleko, ir proga. Lietuvos rašytojų sąjungos iniciatyva Vilniaus Vilniaus krašto bajorų sąjunga, atstovaujama vado dailės akademijos Gotikinėje salėje vyko Uteniškių K. Mackevičiaus, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, Netekome aktorės, skaitovės, renginių vedėjos, kraštiečių choro „Indraja“ (vadovė Daina Abariūtė- kurios tikslas savanoriškai pagal savo kompetencijas Sirokomlė buvusios Lietuvos radijo diktorės, knygų autorės, Lazauskienė) koncertas „Širdis širdį pažino“, skirtas bendradarbiauti puoselėjant bendras Lietuvos bajorės (h. ) Undinės Nasvytytės. Lietuvos poeto jubiliejui. Vakarą šiltai, nuoširdžiai vedė kariuomenės ir VKBS vertybes, šviesti ir informuoti žmonėms šis vardas pirmiausia asocijuojasi su kompozitorius Lionginas Abarius, eiles skaitė Juozas visuomenę apie Lietuvos saugumo ir gynybos trejetą dešimtmečių (nuo 1956) girdėtu radijo Šalkauskas ir pats jubiliatas. Choras be kitų dainų politiką, ugdyti pilietinę visuomenę.Audronė MUSTEIKIENĖ atliko tik ką L.Abariaus sukurtą trijų dalių („Meilė – Pogonia IV balsu, su įvairiuose renginiuose matyta, sutikta Parengė , asmenybe, visada ir visur verta kilmingų protėvių svaiginantis gėrimas“, „Abu dovanoti dangaus“, „Širdis atsiminimuose nėra aimanų ir raudų, knyga h. , LBKS Garbės bajorė, vardo. Ir žodžiais, ir poelgiais, ir išvaizda. širdį pažino“) dainą pagal poeto eilėraščio „Litanija“ vertinama kaip sveiko pasaulio suvokimo ir gero LBKS senatorė, Vilniaus krašto tarybos narė, Undinė Nasvytytė gimė 1926 m. kovo 13 d. žodžius. Dainos rankraštis buvo įteiktas poetui, o humoro jausmo pavyzdys. Undinė visada buvo LBKS ir VKBS tinklapių autorė ir tinklaraštininkė Kaune, tačiau tikraisiais vaikystės namais buvo optimistė, be to, sugebėdavo ta svarbia savybe Klaipėdos krašto bajorų draugija Vilkaviškis, į kurį 1930 m. karo gydytoju buvo LBKS PADALINIŲ REKVIZITAI užkrėsti kitus. paskirtas jos tėvas, vėliau tapęs ir vyriausiuoju - Undinė Nasvytytė mokėsi Vilniaus dramos teat apskrities gydytoju bei poliklinikos valdytoju. Vilniaus krašto bajorų sąjunga ro studijoje, baigė Lietuvos konservatoriją ir Vil Vilniaus g. 20, Kretinga, LT-97104 Apie čia prabėgusį dešimtmetį, vasaras Dautarų - Tel. 8 686 10161 niaus universitetą. Savarankišką gyvenimo kelią dvare (Mažeikių r.), aplinką ir žmones, tarp kurių Įm. 193318133 pradėjo dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“ pra Antakalnio g. 76, Vilnius, LT-10206 gyveno, po daugelio metų Undinė papasakojo - LT34 7300 0002533666 nešėja (1950–1956). Diktorės, skaitovės, renginių Tel. 8 699 10 571 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos knygoje „Apie sceną, radiją ir meilę“ („Alma littera“, vedėjos, visuomenės veikėjos darbas įvertintas Vy Įm. kodas 303087198 Panevėžio apskrities skyrius 2015). Kaip šiai knygai pasirodžius buvo pažymėta tauto Didžiojo ordino Karininko kryžium. LT53 7044 060007926372 viešojoje erdvėje, ji parašyta taip gyvai, taip atvirai, Kauno apskrities bajorų draugija Buvo viena iš Lietuvos bajorų karališkosios taip radijiškai, kad autorės kitaip kaip modernia sąjungos atkūrėjų, 2000–2004 m. vadovavo Vasario 16-osios g. 23, Panevėžys, LT-35185 ir nuostabia moterim nepavadinsi. Radijo Tel. 8 687 22 551 kilmingųjų sąjungai, tapo Lietuvos bajorų A. Mickevičiaus g. 19-420, Kaunas, LT-44310 klausytojams ji buvo lyg šeimos narė, o knygos Įm. kodas 191828397 karališkosios sąjungos Garbės bajore, yra Lietuvos Tel. 8 686 17 544 tekstai įvardyti kaip neįkainojamas praėjusių LT32 7044 0600 0487 9980 bajorų himno autorė. Anot Undinės Nasvytytės, Įm. kodas: 193412561 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos dešimtmečių žemėlapis. Įdomu, kad Undinės „mes atkūrėme savo organizaciją, kad grąžintume LT70 7044 060003372983 Tauragės apskrities skyrius vardą sugalvojo artimas šeimos bičiulis dailininkas Šiaulių krašto bajorų sąjunga į gyvenimą sąvokas: „garbė“, „sąžinė“ ir „pareiga“. Antanas Žmuidzinavičius. Juo ji labai didžiavosi, Undinė Nasvytytė buvo ne tik pasaulio, bet buvo įsitikinusi, jog buvo pirmoji Undinė Lietuvoje. Dariaus ir Girėno g. 22, LT-72251 ir šeimos žmogus: pagimdė ir dorais piliečiais Lyros g. 7-26, Šiauliai, LT-78286 Praradimai ir atradimai, smetoniško tarpukario Tel. 8 699 61 116 užaugino du sūnus ir dukrą. Tel. 8 612 14 157 charizma, kuriozų nestokoję karo ir pokario metai, Įm. kodas 9347364 Pastaraisiais metais atsidėjusi atsiminimų Įm. kodas: 191739297 Žemaičių bajorų draugija anų laikų kultūrinės nuotaikos, nepriklausomos rašymui, Undinė Nasvytytė mums paliko ypatingą LT27 7044 060002192685 Lietuvos kariškiai, inteligentija ir menininkai – tai vertybę. Jos knygų pristatymas Biržuose įvyko daugiau negu vieno žmogaus gyvenimo istorija, Muziejaus g. 31, Telšiai, LT-87355 (birželio 29 d.) jau be autorės, tačiau šis visapusiškai Undinės Nasvytytės pavaizduota kitoje knygoje Tel. 8 686 51 111 gražus žmogus, tikra bajorė visada išliks su mumis. – „Apie pulką ir mergelę“ („Alma littera“, 2015). Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga Įm. kodas 193179274 Nors autorės jaunystė praėjo sunkiais metais, 94 LT92 7181 700000606152 95 SUMMARY

‘Every nobleman must try to become a real member A rather unexpected article “The analysis of of the society; this gift of destiny is also the bright oldest photography of my relatives” by the young duty’- this is the key idea of the introductory text of noblewoman Izabelė Rimdžiūtė. After analyzing the Chief editor Leonas Peleckis–Kaktavičius. historic photograph of the relatives, she stresses that Ten questions of the “Lithuanian Nobleman” she has learnt a lot about her family, heard interesting traditional questionnaire are answered by the Marshal stories, had to realize the title of noble, institution of of Lithuanian Royal Union of Nobility (LRUN), the nobility, soviet exile, and to understand the fateful chief of Šiauliai region noblemen society Mindaugas stories of the family. Sadauskas. The column “Mysteries of the Past” is covered Column “Current events” includes the thoughts by the article published in 19th century polish press of the Head of LRUN Juozas Kameneckas on the about the nobleman Ignas Karpis who lived in Rėkyva establishment of the University of Lithuanian Nobility. near Šiauliai city, about himself that left a number of And exclusive interview of this issue – “People who intriguing memories. do not know their past - always remain children”. The Silvija Peleckienė reviewed newest monography director of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania “Forgotten Antakalnis” by the nobleman prof. habil. dr. Vydas Dolinskas tells about this museum’s meaning dr. Jurgis Vanagas. “An enormous work was carried to Lithuania and Vilnius, the created value and other out which clearly confirms the researcher’s love for his things. profession and Vilnius”- concludes the author. The anthem of LRUN (author of lyrics Undinė Prof. dr. Mindaugas Stankūnas introduces the Nasvytytė) and its notes (composer Kipras Royal Order of Blessed Virgin Mary of Mercy, its Mašanauskas) shall be published upon the request of origin, history and activity. the noblemen. Final publication of the list of Lithuanian manors No coincidence that the article “St. Stanislovas’ and small manors of years 1919-1939 is printed in this order in the Grand Duchy of Lithuania (GDL)” by issue. the employee of the Palace of the Grand Dukes of The “Echoes” column presents six stories about Lithuania Eimantas Gudas is published – previous the exclusive events that were held this year. Here year was unique due to the commemoration of 250th tells about the opera by Piotras Čaikovskis “Euguene anniversary of this order. On this occasion a unique Onegin” held in Komarai manor; Vilnius nobility, and interesting exhibition was moved through all who cleared out the graves of the period of 1863-1864 three historical capitals of GDL. And the main aim of rebels; a rebuilder of Siesikai manor castle Audris this article is to overview the history of the order, its Matulaitis and Troškūnai church priest Saulius meaning to the Grand Duchy of Lithuania, to provide Filipavičius, who restored the church and cellars much detailed list of cavaliers. of the monastery, and installed the museum; about Young historian Giedrius Gaidamavičius discusses the noblemen gathering held in Palėvėnė manor; the political activity of “Kurtuvėnai Nagurskiai” celebration of family crest flags in Telšiai - capital during the Four-year parliament (1788-1792) and the of Samogitia; plenary session in the manor brought downfall of Polish-Lithuanian Commonwealth. together by the nobleman artist. A much unexpected material that is offered by the „LRUN Chronicles” presents information prepared historian Violeta Rutkauskienė living in the USA: “The by Audronė Musteikienė regarding the most significant Coat of Arms of the Old Lithuania, or…?” – the article events of the last year. with a great plot and considerable surprises. In a “Pro memoria” column a farewell is dedicated This time, the column “Noblemen – Creators” to Honorary Leader of LRUN, prominent personality begins with the famous poet Vacys Reimeris (h. Prusas Undinė Nasvytytė who passed away this year. I). The first cover of the journal is decorated with the Kazys Mackevičius tells about the creative traditions canvas of “Leonas Sapiega – GDL chancellor, Vilnius of noblemen Pranas and Jonas Butkevičiai. It includes voivode, the Great Hetman“ by Aloyzas Stasiulevičius. interesting personalities and their noble roots; g The fourth cover is decorated with the canvas of paintings of J. Butkevičius. „Professor Mykolas Riomeris“ by Liudvikas Pocius.